Está en la página 1de 29

Elektrostatinis laukas dielektrike

Elektrostatinis laukas dielektrike – laisvieji ir surištieji krūvininkai

Elektringosios dalelės, sąlygojančios elektrinį laidumą medžiagose vadinamos


krūvininkais.

Krūvininkai skirstomi į surištuosius ir laisvuosius pagal gebėjimą judėti medžiagoje,


veikiant elektriniam laukui.

Surištaisiais laikomi tie krūvininkai, kurie priklauso konkrečiam atomui ar molekulei,


taip pat kietojo kristalinio kūno jonai ir kurie nesudaro elektros srovės.

Laisvaisiais laikomi visi kiti krūvininkai medžiagoje, sudarantys elektros srovę.


dažniausiai tai laisvieji elektronai, skylės ar jonai.

Visos medžiagos pagal laisvųjų krūvininkų koncentraciją yra skirstomos į tris klases:

1. Laidininkus,
2. Puslaidininkius,
3. Dielektrikus.
Elektrostatinis laukas dielektrike – dielektrikai

Dielektriku vadinama medžiaga, kurioje laisvųjų krūvininkų koncentracija yra labai


maža. Dėl to dielektrikai blogai praleidžia elektros srovę.

Dielektrikai skirstomi į du tipus – polinius ir nepolinius.

Šis skirstymas pagristas teigiamų ir neigiamų elektros krūvių centrų tarpusavio


padėtimi dielektriko molekulėse.

Krūvių centras – krūvių visumos taškas erdvėje, kurio poveikį iš tolimesnio atstumo
galime nagrinėti kaip taškinį krūvį. Galimi teigiami ir neigiami krūvių centrai.

Jeigu molekulėje šių centrų padėtys sutampa, ji vadinama nepoline molekule.

Pvz.: H2, O2, CO2, CH4 ir kt

Jeigu molekulėje elektringosios daleles pasiskirsčiusios nesimetriškai, krūvių


centrai yra nutolę vienas nuo kito tam tikru atstumu. Tai polinė molekulė.

Pvz.: H2O, NH3, HCl, SO2, …


Elektrostatinis laukas dielektrike – dielektrikai

Polines molekules nagrinėjamos kaip elektriniai dipoliai, turintys dipolinį momentą.

 
p = ql

q q
l
− +

Iš polinių molekulių sudarytas dielektrikas vadinamas poliniu dielektriku.


Iš nepolinių molekulių sudarytas dielektrikas vadinamas nepoliniu dielektriku.

Nepoliniuose dielektrikuose krūvių centrų padėtys, gali keisti dėl išorinių poveikių.
Dielektrikų poliarizacija elektriniame lauke.

Paimkime vienalyčio dielektriko makroskopinį tūrį ∆V, kuriame molekulių skaičius


N>>1.

Šios medžiagos tūrio dalies dipolinis momentas yra lygus visų jos molekulių
dipolinių momentų geometrinei sumai: 
∑p
i
i

Šį suminį dipolinį momentą padalinus iš išskirto tūrio, gausime tūrio vieneto


dipolinį momentą, vadinamą poliarizacijos vektoriumi.


 ∑ pi Poliarizacijos vektorius arba poliarizuotumas – kiekybinis
poliarizacijos matas, nusakantis suminį elementarių dipolinių
P= i
momentų skaičių tūrio vienete ir medžiagos poliarizacijos kryptį.
∆V


Jeigu , dielektrikas vadinamas poliarizuotu.
P≠0

Poliarizuotumo vienetas SI sistemoje yra C/m2


Dielektrikų poliarizacija elektriniame lauke.

Paimkime nepolinio dielektriko plokštelę ir patalpinkime tarp dviejų metalinių


elektrodų

E0

Sukūrus įtampą tarp plokštelių elektrodų, erdvėje


tarp plokštelių atsiras elektrinis laukas. − +
− +
− +
Elektrinio lauko veikiami visame dielektriko tūryje 
dalelių teigiamų ir neigiamų krūvių centrai − ES +
σ+ σ S+ σ S+ σ −
pasislenka arba pasisuka vienas kito atžvilgiu − +
išilgai lauko jėgų linijų, todėl bendras dielektriko − +
poliarizuotumas tampa nelygus nuliui.
− +
− +

Šis reiškinys vadinamas dielektriko poliarizacija.

Didinant elektrinio lauko stiprį, indukuotų dipolių momentų dydis auga, todėl didėja ir
poliarizuotumas.
Surištųjų krūvių paviršinis tankis

Poliarizuojant dielektriką, skirtingose jo pusėse atsiranda pertekliniai surištieji krūviai.

Šių krūvių ženklas priklauso nuo elektrinio lauko stiprio E krypties.

Prie to paviršiaus, į kurį įeina lauko jėgų linijos, susidaro


neigiamo krūvio perteklius, o prie priešingo – teigiamas.

Susidariusių paviršinių krūvių pasiskirstymas apibūdinamas


krūvių paviršiniu tankiu, kuris, kaip įrodyta yra lygus
poliarizuotumo normalinei projekcijai.

Jei dielektriko paviršius statmenas E, tai: σ ′ = P = Pn


 
Jei kampu α: σ ′ = P cos α = Pn , kadangi: P = ε 0 χE
tai: σ ′ = ε 0 χEn
ir didžiausias, kai paviršius statmenas elektrinio lauko
krypčiai:
σ ′ = ε 0 χE
Elektrostatinis laukas dielektrike

Dielektrikas, patalpintas tarp dviejų įelektrintų plokštelių,


poliarizuosis jų sukurtame elektriniame lauke, dėka ko
jo paviršiuje atsiras perteklinis surištasis krūvis, kuris kurs
dielektriko viduje priešingos krypties elektrinį lauką stiprumu E’.

Pagal laukų superpozicijos principą, dielektriko viduje suminis elektrinio lauko stipris:

   σ′
E = E0 + E S , o jo modulis E = E0 − E S = E0 − kadangi: σ ′ = ε 0 χE
ε0
E0 E0
Įstatę ir pertvarkę gauname dielektriko viduje elektrinio lauko stiprį: E= =
1+ χ ε
ε = 1+ χ - nedimensinis ir tik nuo dielektriko savybių priklausantis dydis
vadinasi santykine dielektrine skvarba.
Santykinė dielektrinė skvarba parodo kiek kartų poliarizuotame dielektrike E0
elektrostatinio lauko stiprumas mažesnis negu vakuume. E=
ε
Elektrostatinis laukas dielektrike

Taškinio krūvio elektrostatinio lauko stiprumas dielektrike išreiškiamas:

1 q
E=
4πε 0 εr 2

O potencialas:

1 q
ϕ=
4πε 0 εr
Dielektrikų poliarizacija elektriniame lauke.

Dielektrikų poliarizacijos mechanizmai gali būti kelių tipų:

1. Tamprioji (nerelaksacinė) – poliarizacijos trukmė yra labai trumpa


(t=10-17-10-13s). Jos metu neišsiskiria šiluma, t.y. nėra energetinių nuostolių,
o santykinė dielektrinė skvarba nepriklauso nuo kintamo elektrinio lauko dažnio
(iki ~1012 Hz). Tampriajai priskiriamos:

1.1 Elektroninė,
1.2 Joninė.

2. Netamprioji (relaksacinė) – trunkanti tam tikrą laiką (nuo mikrosekundžių dalių iki
kelių valandų), ir tolygiai stiprėjanti poliarizacija. Jos metu išsiskiria šiluma,
patiriami energetiniai nuostoliai. Santykinė dielektrinė skvarba ženkliai priklauso
nuo kintamo elektrinio lauko dažnio. Netampriajai poliarizacijai priskiriamos:

2.1 Orientacinė,
2.2 Migracinė,
2.3 Liktinė.

Koks poliarizacijos procesas vyks, priklauso tik nuo dielektriko vidinės sandaros ir nuo
elektrinio lauko kitimo spartos (dažnio).
Elektroninė poliarizacija
Veikiama stiprumo E išorinio elektrinio lauko, nepolinės molekulės elektronų
krūvių centras pasislenka jėgos veikimo kryptimi.

Deformuotos molekulės teigiamų ir neigiamų krūvių centrai jau nesutampa.


Joje susidaro dipolinis momentas, vadinamas indukuotuoju.
Elektroninė poliarizacija

 
p = ql

Nelabai stipriame elektriniame lauke atsiradęs nuotolis tarp molekulės krūvių centrų
yra tiesiogiai proporcingas lauko stiprumui E. Tuomet indukuotasis elektrinis
dipolinis momentas:
 
p = ε 0αE - kur εε00α
α – proporcingumo koeficientas.

α - tik nuo molekulės (atomo) savybių priklausantis dydis, vadinamas molekuliniu


(atominiu) poliarizuojamumu.
Jei medžiaga vienalytė, tai dielektriko tūrio vieneto,
   
kuriame yra n molekulių, poliarizuotumas: P = np = ε 0 nαE = ε 0 χE
χ = nα - dydis vadinamas medžiagos dielektriniu jautriu.

Šio tipo poliarizacija, kai elektronai pasislenka molekulėje, vadinama deformacine


arba elektronine poliarizacija.
Joninė poliarizacija dielektrike

Joninė poliarizacija būdinga joninėms kristalinėms gardelėms, kurias sudaro


įstatytos viena į kitą teigiamų ir neigiamų jonų subgardelės.

Pvz.: NaCl, KCl ir kt.

Elektriniame lauke šios subgardelės pasislenka į priešingas puses,


o atsiradęs kristalo poliarizuotumas proporcingas elektrinio lauko stipriui.
Orientacinė poliarizacija – polinė molekulė elektriniame lauke
Orientacinė poliarizacija - šiuo atveju poliarizacija vyksta ne indukuojant dipolius, bet
pasukant ar orientuojant jau esančius dielektrike molekulių dipolius išilgai išorinio
elektrinio lauko.
Orientacinė poliarizacija – polinė molekulė elektriniame lauke
Elektrinį dipolį (polinę molekulę) elektrinis laukas veikia
lygių modulių ir priešingų krypčių jėgomis F1 ir F2
   
F1 = qE ir F2 = −qE
Taigi, vienalytis elektrinis laukas polinę molekulę suks.
  
Šio sukimo jėgos momentas yra lygus M = p× E

Kaip matome iš schemos skaliarinė išraiška: M = d ⋅ F1 = qlE sin ϑ = pE sin ϑ


Elektrinis laukas, pasukdamas polinę elementariu kampu molekulę, atlieka
elementarų darbą:

dA = Mdϑ = pE sin ϑdϑ


Tokiu pat dydžiu pakinta polinės molekulės ir elektrinio lauko sąveikos potencinė
energija:

- suintegravę šią išraišką, gauname dipolio (polinės


dW p = pE sin ϑdϑ molekulės) priklausomybės nuo kampo išraišką

W p = − pE cos ϑ
Polinė molekulė nevienalyčiame elektriniame lauke
Jeigu polinę molekulę veikia labai nevienalytis
Laukas, tuomet jėgų moduliai:
   
F1 = qE ir F2 = −qE
 
nėra lygūs, nes: E1 ≠ E2
Šiuo atveju, be jėgų momento, kuris suka dipolį dar veikia šių jėgų atstojamoji,
kuri stumia arba traukia dipolį.
     
F = F1 + F2 = q( E1 − E2 ) = q∆E
δE
Elektrinio lauko stiprumo pokytis per dipolio peties ilgį: ∆E = l
δl
Todėl dipolį veikiančios atstojamosios jėgos modulis:

δE δE
F = ql =p
δl δl
Šios jėgos veikiamas dipolis slinks į ten, kur laukas yra stipriausias.

Kaip tik dėl to įelektrinti kūnai pritraukia dulkeles ar popieriaus skiauteles.


Orientacinė poliarizacija dielektrike
Daleiskim, turime dielektriką, sudarytą iš daugelio polinių molekulių.

Dėl molekulių šiluminio judėjimo, jų elektriniai dipoliai orientuoti chaotiškai, todėl


bendras dielektriko poliarizuotumas yra lygus nuliui – dielektrikas nepoliarizuotas.

Paveikus tokį dielektriką elektriniu lauku, molekulės įgyja potencinę energiją:

W p = − pE cos ϑ
Jeigu molekulės chaotiškai nejudėtu,
jos orientuotųsi lygiagrečiai elektriniam laukui.

Tačiau dėl šiluminio judėjimo dalelės pagal potencinės


energijos vertes pasiskirsto pagal Bolcmano dėsnį:

Wp

n(W p ) = Ae kT

Įstatę potencinės energijos išraišką, gauname elektrinių dipolių pasiskirstymą


pagal kampus:
pE cosϑ

n(ϑ ) = Ae kT
Orientacinė poliarizacija dielektrike

pE cosϑ Iš šio pasiskirstymo matosi, kad kuo didesnį kampą


− sudaro vektorius p su E, tuo mažesnė orientuotų
n(ϑ ) = Ae kT
molekulių koncentracija.

Nekintant lauko stiprumui ir temperatūrai, dielektrikas tampa poliarizuotas: P≠0
Dielektriko poliarizaciją, kuri atsiranda laukui orientuojant polinių molekulių dipolius
vadinama orientacine poliarizacija.

Norint rasti poliarizuotumo priklausomybę nuo elektrinio lauko stiprio, reikia


integruoti pagal kampą:
  
P ( E ) = np = ∫ n(ϑ ) p cos ϑdϑ
ϑ

Silpnų elektrinių laukų srityje ši priklausomybė


yra tiesinė, todėl galima taikyti prieš tai gautą
išraišką:  
P = ε 0 χE
nagrinėjamu atveju:
np 2
χ=
3ε 0 kT
Migracinė poliarizacija dielektrike

Kietuose dielektrikuose, veikiant išoriniam elektriniam laukui, kristalo gardelės


mazguose esantys jonai dėl šiluminio judėjimo gali peršokti iš vieno mazgo į kitą.

Polikristalinėse medžiagose šis šokinėjimas dažniausiai vyksta kristalitų ribose.

Tokiu būdu vyksta krūvio erdvinis persiskirstymas vienoje sritelėje, kuri tampa
dipoliu.
Šių dipolių tvarkingas erdvinis išsidėstymas sukelia viso kristalo poliarizaciją
Segnetoelektrikai (arba Feroelektrikai)

Segnetoelektrikai – pavadinimas kilęs nuo segneto druskos NaKC4H4O64H2O.

Tarptautinis pavadinimas – Feroelektrikai.

Segnetoelektrikai - atskira dielektrikų klasė pasižyminti ypatingomis savybėmis:


Tipinės feroelektrinės keramikos BaTiO3, KNbO3, Cd2Nb2O7, PbNb2O6, PbTa2O6

1. Dielektrinė skvarba paprastai yra didelė – gali siekti keliasdešimt tūkstančių.


2. Dielektrinė skvarba priklauso nuo elektrinio lauko stiprio.

3. Dielektrinė skvarba labai priklauso nuo temperatūros ir tam tikroje turi maksimumą.
4. Būdingas dielektrinės histerezės reiškinys.
Segnetoelektrikai (arba Feroelektrikai)

Dielektrinės histerezės reiškinys – vyksta feroelektrikuose, jų viduje poliarizuojantis


Turinčioms dipolinį momentą sritelėms, vadinamoms domenais.

a) E=0 b) E>0 c) E=max d) E=0

Kreivė P=f(E) – vadinama histerezės kilpa,


o tokia poliarizuotumo priklausomybė – dielektrinė histerezė.
P0 – liktinis poliarizuotumas,
EK – koercinio lauko stipris,

Feroelektrinės histerezės reiškinys pasižymi dvejomis išskirtinėmis savybėmis –


1. Feroelektrikas nepraranda poliarizacijos, panaikinus išorinį elektrinį lauką,
2. Feroelektrikas gali būti poliarizuotas dviem kryptimis.
Pjezoelektrikai

Pjezoelektrikai (gr. Pjezo – slėgis, slėgti) – medžiagos, kuriose poliarizuotumas


atsiranda jas mechaniškai deformuojant.

Tai kvarcas, turmalinas, segneto druska, cukrus, sudėtingų oksidų keramikos –


PbTiO3, BaTiO3, Cd2Nb2O7 , KTaO3 ir kiti.

Tiesioginis pjezoefektas – savaiminio poliarizuotumo kitimas ir paviršinių krūvių


atsiradimas deformuojant pjezoelektriką mechaniškai.

Pjezoelektrikai yra kristalinės medžiagos, neturinčios simetrijos centro, dėl to jų


teigiamų ir neigiamų krūvių centrai nesutampa.

Neesant išoriniam poveikiui, poliarizaciniai krūviai kristalo viduje kompensuoja vienas


kitą, taip pat kompensuojami laisvųjų krūvininkų persiskirstymu ir paviršinio krūvio
neaptinkame.
Paveikus mechaniškai pjezokristalą joninės skirtingų krūvių subgardelės deformuojasi
skirtingai, dėl to skirtingose kristalo pusėse atsiranda paviršinis skirtingų ženklų krūvis.
Pjezoelektrikai

Kiekvienas pjezokristalas turi vieną ar kelias polines ašis.


mechaniškai deformuojant kristalą paviršiniai krūviai atsiranda
statmenuose polinei ašiai paviršiuose.

Galimas išilginis ir skersinis pjezoefektas.

Polinių ašių skaičius ir paviršinio krūvio didumas priklauso nuo pjezokristalo tipo.

Galima atvirkščias reiškinys:

Atvirkštinis pjezoefektas – pjezokristalo deformacija veikiant jį išoriniu elektriniu lauku.

Jei elektrinis laukas kintamas – pjezokristalas virpės kintamo lauko dažniu.


Piroelektrikai

Keičiant kristalo temperatūrą, savaime poliarizuotas kristalas deformuojasi dėl


šiluminio plėtimosi.

Dėl to pakinta jo savaiminis poliarizuotumas ir paviršiuose susidaro


paviršiniai priešingo ženklo krūviai.

Poliarizuotumo kitimas, veikiant kristalą šiluma, vadinamas piroelektriniu reiškiniu, o


medžiagos, pasižyminčios šia savybe – piroelektrikais.

W(t)

1 2
3
Segnetoelektrikai (arba Feroelektrikai)

Visi segnetoelektrikai pasižymi pjezoelektrinėmis ir piroelektrinėmis savybėmis.

Tačiau ne visi piroelektrikai ir tuo labiau pjezoelektrikai pasižymi segnetoelektrinėmis


savybėmis.

Tampri

Elektrinio Šiluminė Kieti dielektrikai


lauko
indukuota Tūrinioįsikrovimo
Nepasižymintys
Pjezopoliarizacija Pjezoelektrikai pjezoefektu
Elektrinė Ne elektrinio dielektrikai
poliarizacija Piropoliarizacija
poveikio
Nepasižymintys
Fotopoliarizacija Piroelektrikai pjezoefektu
Neveikiant pjezoelektrikai
išoriškai Savaiminė
Nepasižymintys
Segnetoelekrikai segnetoefektu
Liekamoji
piroelektrikai

11 pav.
pav. poliarizacijos
Poliarizacijos mechanizmai
mechanizmai ..[1]. 22. pav.
pav. Kietų dielektrikųklasifikacija
Kietų dielektrikų klasifikacija[3] .
[3].
Segnetoelektrikų, pjezoelektrikų ir piroelektrikų taikymai

Segnetoelektrikai naudojami:

1. Mažų gabaritų super-didelės talpos kondensatoriai,


2. Netiesiniai kondensatoriai – varikondai,
3. Operatyvinė-pastovi greitaveikė atmintis.

Pjezoelektrikai naudojami:

1. Pjezoelektriniuose davikliuose,
2. Tenzometriniuose prietaisuose,
3. Svarstyklėse,
4. Vibracijos ir deformacijų matuokliuose,
5. Pjezoelektriniuose mikrofonuose ir garsiakalbiuose,
6. Pjezoelektriniuose varikliuose,
7. rezonansiniai slėgio ir drėgmės davikliai.

Piroelektrinis reiškinys naudojamas:

1. Šiluminio spinduliavimo indikatoriuose ir davikliuose,


2. Naktinio matymo prietaisuose – pirovidikonuose.
Gauso dėsnis dielektrikui

Panagrinėkime, poliarizuoto dielektriko poliarizuotumo vektoriaus srautą pro uždarą


paviršių.
  kadangi poliarizuotumo vektorius yra lygus surištųjų krūvių

S

Φ P = PdS = Pn dS paviršiniam tankiui:
S
σ ′ = P , tai:
n

Φ P = ∫ Pn dS = ∫ σ ′dS = q′ kur q’ – visas paviršinis krūvis


S S

Poliarizuotame dielektrike, veikiant elektriniam laukui visi surištieji krūvininkai yra


perskirstomi erdvėje, tačiau bendra jų algebrinė suma turi būti lygi nuliui:

q S + q′ = 0 čia qS – erdvinis surištasis krūvis dielektrike. Tada: q S = − q′

Įstatę į pirmą srauto lygtį gauname:

 
qS = − ∫ PdS
S
Gauso dėsnis dielektrikui

Pritaikykime Gauso dėsnį elektrinio lauko srautui pro uždarą paviršių.


Šiuo atveju lauką kuria ne tik laisvieji q, bet ir surištieji qS krūvininkai.:
  q + qS  
qS = − ∫ PdS
Todėl:
∫ EdS =
S
ε0
, kadangi:
S
, įstatę į srauto išraišką:

 
q − ∫ PdS
∫( )
  
  ε 0 E + P dS = q
∫ EdS =
S
S
ε0
ir pertvarkę:
S
pažymėkime dydį:

  
D = ε0E + P - vadinamas elektrinės slinkties vektoriumi arba elektrine slinktimi.

 
Gauso dėsnis dielektrikui: ∫ DdS = q
S

teigia, kad elektrinės slinkties srautas pro uždarą paviršių yra lygus to paviršiaus
Gaubiamų laisvųjų krūvių algebrinei sumai.
 
Elektrinė slinktis D = ε 0εE
Elektrinės slinkties dydį galima perrašyti ir kitaip.
     
D = ε0E + P , kadangi: P = ε 0 χE = ε 0 (ε − 1) E , tai:

       
D = ε 0 E + P = ε 0 E + ε 0 (ε − 1) E = ε 0εE ir galutinai: D = ε 0εE
  q 
D = ε 0εE = r
Taškinio krūvio elektrinė slinktis: 4πr 3

Kaip matome – elektrinė slinktis nepriklauso


nuo aplinkos savybių
(skirtingai nei elektrinio lauko stipris).

Iš to išplaukia elektrinės slinkties dydžio fizikinė prasmė: elektrinė slinktis apibūdina


elektrinį lauką, kurį medžiagoje sukuria tik laisvieji krūvininkai.

Grafiškai elektrinė slinktis vaizduojama taip pat, kaip ir elektrinio lauko stipris.