Está en la página 1de 27

Elektromagnetizmo teorija

Temos:

1. Elektrostatinis laukas vakuume


2. Elektrostatinis laukas dielektrike
3. Laidininkai elektrostatiniame lauke
4. Nuolatinė elektros srovė
5. Magnetinis laukas vakuume
6. Elektromagnetinė indukcija
7. Magnetinis laukas medžiagoje
Elektrostatinis laukas vakuume – elektros krūvis

Elektringosios dalelės (protonai ir elektronai) pasižymi savybe veikti viena kitą


jėga, žymiai stipresne nei gravitacijos jėga.

F / Fg = 2.27 ⋅1039
Ši jėga vadinama elektrine jėga.

Norint išreikšti šios sąveikos jėgos dydį kiekybiškai, dalelei priskiriamas tam tikras
dydis, vadinamas elektros krūviu.

Elektros krūvis yra dalelių ar kūnų abipusės elektromagnetinės sąveikos


intensyvumo matas.

Elektros krūvis nėra materijos rūšis, o jos savybė. Kai kurios dalelės krūvio neturi.

Elektros krūviai gali būti teigiami arba neigiami.

Vienodo ženklo krūviai stumia vienas kitą, skirtingų traukia.

Elektros krūviams galioja adityvumo principas: kūno elektros krūvis yra lygus jį
sudarančių elektringų dalelių krūvių algebrinei sumai.

Krūvis SI sistemoje matuojamas kulonais (C).


Elektrostatinis laukas vakuume – krūvio kvantavimas

1913 m. R. Milikanas ir A. Jofė įrodė, kad:

Kiekvieno makroskopinio kūno elektros krūvis yra tam tikro krūvio kartotinis.

Mažiausias (nedalomas) krūvis, vadinamas elementariuoju krūviu.

Jo modulis yra: e = 1,6 ⋅10 −19 C


Nustatyta, kad elektros krūvių yra dviejų rūšių – teigiami ir neigiami.

Pagal susitarimą elektrono krūvis yra neigiamas, protono teigiamas.

Jų moduliai yra lygus.

Bet kokio įelektrinto kūno krūvis yra lygus: q = Ne


N – elektronų perteklius arba stygius kūne (sveikas skaičius).
Elektrostatinis laukas vakuume – krūvio tvermės dėsnis

Elementariųjų elektringųjų dalelių krūvis yra neatskiriama ir nekintama jų savybė.

1747 m. B. Franklinas atrado fundamentalų gamtos dėsnį:

Elektros krūvio tvermės dėsnį – kad ir kokie procesai vyktų elektriškai


izoliuotoje sistemoje, jos krūvių algebrinė suma, laikui bėgant nekinta.

Vykstant elementariųjų dalelių virsmams, atomų ar molekulių jonizacijai,


gali kisti dalelių skaičius arba jų padėtis. Tačiau bendras elektros krūvis nekinta.

Elektros krūvio dydis ir ženklas nepriklauso nuo atskaitos sistemos judėjimo,


iš kurios jis yra fiksuojamas. T.y. krūvio invariantiškumo savybė.
Krūvio tankis: ilginis, paviršinis, tūrinis

Elektros krūvis gali būti pasiskirstęs linijoje (siūle, ploname laidininke), kūno
paviršiuje ar tūryje.

Tolydinis krūvio pasiskirstymas apibūdinamas krūvio tankiu.

Krūvio ilginis tankis:

Kai krūvis tolygiai pasiskirstęs ploname ℓ ilgio tiesiame laide, jo ilginis tankis:

Krūvio paviršinis tankis:

Kūno tūrinis tankis:


Elektrostatinis laukas vakuume – krūvių sąveika

Norint apibūdinti krūvių sąveikos dėsningumą, neatsižvelgiant į kūnų formą


ir matmenis, įvedama taškinio krūvio sąvoka.

Taškinis krūvis – įelektrintas kūnas, kurio matmenys labai maži, lyginant su


atstumu iki kitų įelektrintų kūnų.

Taškiniai krūviai veikia vienas kitą elektromagnetinėmis jėgomis.

Jeigu taškiniai krūviai nejuda vienas kito atžvilgiu, jų sąveikos jėgą vadiname
elektrostatine jėga.

Dviejų taškinių krūvių elektrostatinės sąveikos jėga yra tiesiogiai proporcinga


tų krūvių q1 ir q2 sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui.
(Kulono dėsnis – 1785 m.)

q1q2 Proporcingumo konstanta k priklauso nuo aplinkos


F =k 2 ir nuo matavimo vienetų sistemos. Vakuume:
k=
1
r 4πε 0

ε 0 = 8,85 ⋅10 −12 C 2 / Nm 2 - elektrinė konstanta.


Elektrostatinis laukas vakuume – Kulono dėsnis
Dviejų taškinių krūvių elektrostatinės sąveikos jėga yra tiesiogiai proporcinga
tų krūvių q1 ir q2 sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui.
(Kulono dėsnis – 1785 m.)

q1q2
F =k 2
r
Kadangi jėga yra vektorinis dydis,
aprašykime jos kryptį.

Tam nubrėžkime spindulį vektorių iš 1 ar 2 taškinio krūvio į kitą.


Tada Kulono dėsnis:
 q1q2   q1q2  spinduliai vektoriai yra priešingų
F1 = k 3 r12 ir F2 = k 3 r21 krypčių:  
r r r21 = −r21

Jeigu q1q2 > 0 sąveikos jėga yra lygiagreti spinduliui vektoriui ir krūviai stumia
vienas kitą. (Vienodų ženklų krūvių sąveika)

Jeigu q1q2 < 0 sąveikos jėga yra lygiagreti spinduliui vektoriui ir krūviai traukia
vienas kitą. (Skirtingų ženklų krūvių sąveika)
Jėgų laukas

Kūnai neesantys kontakte, bet perduodantys vienas kitam sąveiką, ją perduoda


baigtiniu greičiu per tarpininką, vadinamą Jėgų lauku.

Jėgų laukas – materijos forma, pasižyminti savybe veikti kūną jėga.

Jėgų laukų tipai (priklausomai nuo fundamentalių 4 sąveikos tipų):

• Gravitacijos,
• Elektrinis ir magnetinis,
• Stiprusis,
• Silpnasis.

Jėgos, kuriomis jėgų laukas veikia kūną, vadinamos potencialinėmis jėgomis.

Potencialinės jėgos gali neatlikti darbo, o jų atliktas darbas nepriklauso nuo


trajektorijos.
Elektrostatinis laukas - stipris
Vieno įelektrinto kūno poveikis kitam yra perduodamas tarpininku, vadinamu
elektrostatiniu lauku.

Elektrostatinis laukas sukuriamas nejudančių elektros krūvių.


Jį apibūdinantys dydžiai nekinta laike – elektrostatinis laukas – stacionarusis laukas.
Svarbiausia visų fizikinių laukų savybė – veikti kūnus jėga.

Svarbiausia elektrostatinio lauko savybė – veikti visus jame esančius krūviu jėga.

Norint apibrėžti poveikio jėgos dydį, įvedama elektrinio lauko stiprio sąvoka.

Patalpinus į elektrostatinį lauką krūvį, tą krūvį veiks jėga.


Šios jėgos dydis yra tiesiogiai proporcingas krūvio didumui.

Todėl tos jėgos santykis su krūviu nepriklauso nuo krūvio dydžio ir F 
yra tik lauko charakteristika, vadinama elektrinio lauko stipriu. =E
q
Elektrinio lauko stipris skaitine verte lygus jėgai, kuria laukas veikia patalpintą
į jį 1 C krūvį.
 
Bet kokio dydžio krūvį veikianti jėga išreiškiama: F = qE
Elektrostatinis laukas - vaizdavimas
Elektrinio lauko stiprumo erdvinis pasiskirstymas grafiškai vaizduojamas
jėgų linijomis.

Pagal susitarimą jėgų linijos vaizduojamos taip:

• Jėgų linijos prasideda teigiamuose


krūviuose arba begalybėje,

2. Jėgų linijų liestinės sutampa su E


vektoriaus kryptimi,

3. Jėgų linijų erdvinis tankis lygus E


skaitinei vertei.

Vienodo linijų tankio atvaizduotas elektrinis laukas vadinamas vienalyčiu


elektriniu lauku – E=const. Kryptis ir modulis visuose erdvės taškuose nekinta.

Nekintantis laike elektrinis laukas vadinamas stacionariu.


Elektrostatinis laukas - taškinio krūvio elektrinis laukas
Norint apibūdinti elektrostatinį lauką, kurį sukuria nejudantis taškinis elektros
krūvis, Kulono dėsnyje į vieno krūvio dydį įrašome 1 C.

Tai bus jėga, sukurta q krūvio ir veikianti 1 C krūvį, kuri skaitine verte lygi
elektrinio lauko stipriui:
 
 1 q  1q r → ∞, E = 0
E= r , o modulis:
E=
4πε 0 r 3
4πε 0 r 2

Nuo krūvio begalo nutolusiuose taškuose


elektrinio lauko nėra.

Didėjant atstumui elektrinis laukas silpsta ir dideliuose atstumuose patampa


nykstamai mažas:

Vaizdavimas:
Elektrostatinis laukas – superpozicijos principas
Kai elektrostatinį lauką kuria ne vienas taškinis krūvis, o daug, jų bendrai
sukurtam laukui taikome superpozicijos principą:

Kiekvieną krūviu q įelektrintą materialųjį tašką veikiančių jėgų atstojamoji F yra


lygi jį veikiančių atskirų jėgų geometrinei sumai.

 N 
F = ∑ Fi , (i = 1,2,3,..., N )
i =1

 
Pritaikę elektrostatinio lauko jėgos išraišką: F = qE gauname, kad:

Visų krūvių qi (i=1,2,3,...,N) sukurto atstojamojo elektrinio lauko stiprumas yra


lygus kiekvieno krūvio atskirai sukurtų tame taške laukų stiprumų geometrinei
sumai:

 N 
E = ∑ Ei
i =1
Elektrostatinis laukas – elektrinis dipolis
Elektrinis dipolis – dviejų vienodo didumo, bet priešingų ženklų taškinių krūvių
+q ir –q, atstumas l tarp kurių yra mažas, sistema.

Elektrinis dipolis apibūdinamas tokiais parametrais:

1. Dipolio ašis – tiesė, nubrėžta per abu krūvius,



2. l
Dipolio petys – vektorius l,,kurio kryptis yra dipolio išilgai ašies nuo neigiamo
iki teigiamo krūvio, o modulis lygus atstumui tarp krūvių l.

3. Elektrinis dipolio momentas – dipolio teigiamo elektros krūvio ir jo peties


sandauga.  
p = ql
Elektrinio dipolio sukurto elektrinio lauko stiprumas
randamas panaudojant superpozicijos principą.

Kiekviename erdvės taške, dipolio sukurtas


elektrinio lauko stipris yra lygus atskirų lauko
stiprių geometrinei sumai.
Elektrinio dipolio lauko stiprio skaičiavimas
Atvaizduojame vektorių ir kryptis.

Atstojamojo vektoriaus E
modulis bus lygus:
Elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas
Be elektrinio lauko stiprio apibūdinti elektrinį lauką įvedama dar viena
charakteristika. Tai elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas.

Kad apibūdinti šį dydį, įvedama elektrinio lauko stiprio vektoriaus elementaraus


srauto sąvoka.

Kas yra elektrinio lauko stiprumo ir elementaraus plotelio, kurį tas laukas kerta,
sandauga, kuri išreiškiama:

( )
    
dΦ e = En dS = EdS = EdS cos E , n = EdS ⊥
Suintegravę per visą plota gausime elektrinio lauko stiprio srauto dydį.

Jis yra skaliarinis dydis:

 
Φ e = ∫ EdS = ∫ En dS
S S

Elektrinio lauko stiprio vektoriaus E srautas per ploto S paviršių skaitine verte
yra lygus šį paviršių veriančių jėgų linijų skaičiui.
Gauso dėsnis
Įstatykime į elektrinio lauko stiprio vektoriaus srauto išraišką, elektrinio stiprio
taškiniam krūviui išraišką.
 
Φ e = ∫ EdS = ∫ En dS E=
1q
S S 4πε 0 r 2
Suintegruojame pagal sferos plotą. Gauname:

q1 1 q q
Φe = ∫ dS = 2 ∫
dS =
S
4πε 0 r 2
4πε 0 r S ε0

Iš to seka:

1. Taškinio krūvio sukurtas elektrinio lauko vektoriaus srautas pro uždarą paviršių
priklauso nuo krūvio didumo.

2. Nepriklauso nuo ploto.

3. Srauto ženklas sutampa su krūvio ženklu.


Gauso dėsnis
Integruojant elektrinio vektoriaus srautą per bet kokios formos paviršių gaunama
ta pati išraiška.

q
Φe =
ε0
Jeigu elektrostatinį lauką kuria taškinių krūvių sistema.

Šio lauko vektoriaus srautas užrašomas.

   ∑ qi
Φ e = ∫ En dS = ∫ EdS = i
S S
ε0
Tai matematinė Gauso dėsnio išraiška, teigianti, kad: elektrostatinio lauko
stiprumo vektoriaus srautas pro bet kokį uždarą paviršių yra tiesiogiai proporcingas
to paviršiaus gaubiamų elektros krūvių algebrinei sumai.
Begalinės tolygiai įelektrintos plokštumos elektrostatinio
lauko stiprio skaičiavimas taikant Gauso dėsnį

Atsižvelgdami, ka visos E linijos yra statmenos


paviršiui.

Vektoriaus srautas per cilindro paviršių yra lygus


srautui pro abu jo pagrindus.

Φ e = 2 E∆S
Begaliniame paviršiuje krūvio tankis vienodas. Todėl krūvį išreiškiame: q = σ∆S

Pagal Gauso dėsnį srautą dar galime išreikšti:


∑q i
σ∆S
Φe = i
=
ε0 ε0

σ
Sulyginę abi srauto išraiškas gauname: E=
2ε 0
Todėl, begalinė tolygiai įelektrinta plokštuma kuria vienalytį elektrostatinį
lauką, kurio stiprumas nepriklauso nuo atstumo iki plokštumos.
Elektrinio lauko nagrinėjimas ir savybės energijos požiūriu.
Elektrostatinių jėgų atliekamas darbas perkeliant krūvį

Aprašant potencialinių laukų energetines savybes ir potencines energijas erdvės


taškuose, nagrinėjamas tų laukų atliktas ar atliekamas darbas perkeliant objektą
erdvėje.

Nes:

Potencinė energija – objekto energetinės būsenos padėties funkcija.

Kad pakeisti ar panaikinti potencinę energiją, potencialinės jėgos turi atlikti darbą.

Kaip aprašomas elektrostatinių jėgų atliekamas darbas?


Elektrostatinių jėgų atliekamas darbas perkeliant krūvį
 
Elektrinis laukas veikdamas taškinį krūvį q’, tą krūvį veikia jėga: F = q′E
Pastumdama elementariu poslinkiu dl, ši jėga atlieka darbą:
     
dA = Fdl = q′Edl = q′Edl cos( E , dl )
Suintegravę pagal visą kelią, gausime visą atliktą darbą:
   
A = q′∫ Edl = q′∫ Edl cos( E , dl ) = q′∫ Edr
l l l

Tarkime, krūvis elektrostatiniame lauke pasislenka


iš taško 1 į tašką 2.

Tada darbas bus integruojant pagal r dydžio kitimo ribas:

r2

A = q′ ∫ Edr
r1
Elektrostatinių jėgų atliekamas darbas perkeliant krūvį

Įstatome į gautą išraišką taškinio krūvio, kuris kūrė nagrinėjamą elektrinį lauką,
stiprio išraišką:

qq′
r2 r2
1q dr
E=
4πε 0 r 2
A = q ∫ Edr A=
4πε 0 ∫r r 2
r1 1

qq′ 1  qq′ qq′ 


r2
dr
A=
4πε 0 ∫r r 2 = 4πε 0  r1 − r2 
1

Kaip matome, elektrostatinio lauko jėgų atliekamas darbas nepriklauso nuo jų


veikiamo krūvio judėjimo trajektorijos, o priklauso tik nuo poslinkio.

Šia savybe pasižyminčios jėgos vadinamos potencialinėmis, o tų jėgų laukai –


potencialiniais laukais.
Krūvio elektrostatiniame lauke potencinė energija

Kaip buvo minėta – norint pakeisti potencinę energiją, reikia atlikti darbą.
Potencialinių jėgų atliktas darbas yra lygus kūno neigiamam potencinės energijos
pokyčiui:

A = −(W p 2 − W p1 ) 1  qq′ , taiqqW′  yra:


Kadangi: A= 
 − 
p

4πε 0  r1 r2 
tai bendrumo dėlei nerašydami
indekso gauname Wp išraišką:

1 qq′
Wp =
4πε 0 r

Iš šios lygties išplaukia, kad krūvių elektrostatinės stūmos (qq’>0) potencinė


energija yra teigiama, o traukos (qq’<0) – neigiama.

Potencinė energija priklauso nuo krūvių didumo ir nuo atstumo tarp jų.
Atstumui be galo didėjant, potencinė energija virsta į nulį.
Elektrostatinio lauko taško potencialas

Dviejų krūvių potencinės energijos išraiškoje nukelkime vieną krūvį į kitą formulės
pusę.

Wp 1 q
= =ϕ
q′ 4πε 0 r
Dydį ϕ – t.y. potencinės energijos elektriniame lauke, kurią turi krūvis ir to krūvio
santykį vadiname elektrostatinio lauko potencialu.

Elektrostatinio lauko taško potencialas – fizikinė lauko charakteristika, kurios


skaitinė vertė yra lygi patalpinto į tą lauko tašką vienetinio krūvio potencinei
energijai.

Kitaip:

Elektrostatinio lauko taško potencialas yra lauko taško energinė charakteristika,


skaitine verte lygi darbui, kurį turi atlikti laukas, perkeldamas vienetinį taškinį krūvį
ten, kur jo potencinė energija yra lygi nuliui.

1q
ϕ=
4πε 0 r
Potencialų skirtumas

Darbą, kurį atlieka laukas perkeldamas iš taško 1 į tašką 2 galime išreikšti įstatę:

1 qq′ 1  qq′ qq′ 


Wp = į: A=  −  ir iškėlę lauko veikiamą krūvį:
4πε 0 r 
4πε 0  r1 r2 

gauname: A = q′(ϕ1 − ϕ 2 ) = −q′∆ϕ

Dydį (ϕ1− ϕ2) vadiname potencialų skirtumu, o ∆ϕ – potencialo pokyčiu.

Potencialo ir potencialų skirtumo vienetas yra voltas (V). 1V=1 J/C


Ekvipotencialinis paviršius

Elektrostatinio lauko paviršius, kurio visų taškų potencialai vienodi vadinamas


ekvipotencialiniu paviršiumi.

ϕ ( x, y, z ) = const.
Taškinio krūvio sukurto elektrostatinio
lauko ekvipotencialiniai paviršiai yra
koncentrinės sferos.

Kiekviename sferos taške, taškinio krūvio


potencialo dydis yra lygus:

1 q
ϕ=
4πε 0 r

Lauko jėgų linijos kiekviename taške statmenos ekvipotencialiniam paviršiui.

Kai krūvis pasiskirstęs tolygiai ilgyje, paviršiuje ar tūryje, 1 dq


4πε 0 ∫ r
suminis potencialas nustatomas skaidymo ir integravimo būdu: ϕ=
Elektrostatinio lauko stiprio ir potencialo ryšys

Elektrostatinio lauko potencialinių jėgų atliekamą elementarųjį darbą galime


išreikšti iš gautos potencialo pokyčio išraiškos:
 
A = −q′∆ϕ Tada: dA = −dW p = −q′dϕ , darbas yra lygus ir: dA = q′Edl
   dϕ
Iš to: dϕ = − Edl arba: E=− 
dl
Jeigu atidėtume šios vektorinės lygties projekcijas Dekarto koordinačių sistemoje:

dϕ dϕ dϕ Kadangi vektorius:
Ex = − , E y = − , Ez = −    
dx dy dz E = i Ex + j E y + kEz tai:

   dϕ  dϕ  dϕ   
E = − i +j +k  O tai yra: E = − grad ϕ arba: E = −∇ ϕ
 dx dy dz 
Taigi elektrostatinio lauko stiprumas yra lygus potencialo neigiamam gradientui.
Atskiru atveju, kai laukas yra vienalytis tarp dviejų skirtingai įelektrintų plokštumų:

dϕ ∆ϕ U
Ex = − =− =−
dx ∆x l