Está en la página 1de 33

Svyravimai ir bangos – Bangų samprata

Fizikoje bangomis vadinami bet kokie erdve sklindantys medžiagos būsenos ar


lauko trikdymai.

Sklindant bangai medžiagos ar lauko elementarūs tūriai atlieka svyruojamąjį


judėjimą. Šių svyruojamųjų judėjimų sklidimas aplinka ir yra banga.

Banga – svyravimų sklidimas aplinka.

Kad susidarytų banga, turi būti išpildyta sąlyga – turi vykti lygiavertūs mainai tarp
kinetinės ir potencinės energijos.

Tampriosioms bangoms ši sąlyga formuluojama taip, kad tamprioji banga susidaro


tamprioje aplinkoje, kuriai buvo suteiktas kinetinės energijos kiekis.

Bangomis gali būti pernešama arba nepernešama energija, tačiau sklindant


bangoms nepernešama medžiaga.
Svyravimai ir bangos – Bangų tipai
Bangos pagal tipus gali būti klasifikuojamos į:

1. Skersines,

2. Išilgines,

3. Elementarios,

4. Vienmatės,

5. Paviršinės,

5. Erdvinės,

6. Sferines,

7. Plokščiąsias,

8. Harmonines (Sinusines),

9. Sudėtines (Susidedančias iš daugelio harmoninių dažnių),

10. Pagal tai, kas svyruoja (Vandens paviršius, elektromagnetinis laukas,


medžiagos tankis, t.t.)
Svyravimai ir bangos – Bangų charakteristikos

1. Svyravimo periodas T – laikas, per kurį įvyksta pilnas vienetinis


svyravimas.

2. Svyravimo dažnis ν– svyravimų skaičius per laiko vienetą


(SI sistemoje - 1 s), matuojamas Hercais – Hz.
(1 Hz – 1 svyravimas per 1 s).
3. Svyravimo amplitudė A – didžiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padėties.

4. Svyravimo fazė ϕ – dydis, apibūdinantis svyruojančio taško padėtį ir


kryptį konkrečiu judėjimo kryptį konkrečiu laiko
momentu.

5. Bangos ilgis λ – bangos fronto nueitas kelias per periodą.

6. Bangos sklidimo greitis v – bangos fronto nueitas kelias per laiko vienetą.

7. Ciklinis bangos skaičius k - bangos ilgių skaičius, telpantis 2π ilgio


atkarpoje
Svyravimai ir bangos – Bangos ilgis

Bangos ilgis - bangos fronto nueitas kelias per periodą.

Bangos ilgis aplinkoje priklauso nuo bangos dažnio ir bangos sklidimo greičio.
Kadangi greitis priklauso nuo aplinkos, toje pačioje aplinkoje bangos ilgis priklauso
tik nuo dažnio
λ, m
V
λ = VT =
ν A

Didesnį dažnį atitinka mažesnis bangos ilgis,


Didesnį greitį atitinka didesnis bangos ilgis. λ, m

Pereidama iš vienos aplinkos į kitą, banga pakeičia sklidimo greitį ir bangos ilgį.

I aplinka II aplinka

s, m

λ, m
Svyravimai ir bangos – Skersinės Bangos

Bangos, kuriose aplinkos dalelės svyruoja statmenai pačios bangos sklidimo


krypčiai, vadinamos skersinėmis.

Tokiose bangose bangos lygtimi aprašoma kiekvieno bangos taško nukrypimas nuo
pusiausvyros padėties bet kuriuo laiko momentu, bet kuriame taške skersai bangos
sklidimo krypčiai.
Svyravimai ir bangos – Išilginės Bangos

Bangos, kuriose dalelės svyruoja išilgai tos krypties, kuria sklinda pati banga,
vadinamos išilginėmis.

Tipinis pavyzdys – spyruoklės išilginiai svyravimai.

Išilginėje bangoje dalelės pasislenka viena kitos atžvilgiu išilgai jų centrus


jungiančios linijos.

X, m
Svyravimai ir bangos – Erdvinės Bangos

Erdvinės bangos – bangos, kurios sudarytos iš begalybės elementarių bangų,


išsidėsčiusių erdvėje ir svyruojančių vienoda faze, taško ar plokštumos atžvilgiu.

Šioms bangoms įvedamos naujos charakteristikos:

Bangos paviršius – ištisinė geometrinė vieta taškų, svyruojančių


vienodomis fazėmis.

Bangos frontas – priešakinis bangos paviršius, labiausiai nutolęs


nuo bangų šaltinio.

Bangos spindulys – linija, išilgai kurios sklinda bangos frontas.

Erdvinės bangos gali būti dviejų tipų:

1. Plokščiosios

2. Sferinės
Svyravimai ir bangos – Plokščiosios Bangos

Plokščiosiomis bangomis vadiname tokias bangas, kurių visų svyravimų,


sudarančių erdvinę bangą, spindulių kryptys yra lygiagrečios.

Plokščiosios bangos visų taškų fazės svyruoja vienodai plokštumos, statmenos


bangos sklidimo krypčiai, atžvilgiu.

Plokščiosios bangos aprašomos ta pačia lygtimi, kaip ir elementarios, įskaitant


elementarių bangų išsidėstymą, statmenoje bangos sklidimo krypčiai,
y-z plokštumoje.
Svyravimai ir bangos – Sferinės Bangos

Bangos, kurių fazės vienodos kokio nors taško atžvilgiu, vadinamos


sferinėmis bangomis.

Tokių bangų fazinis greitis yra vienodas centrinio taško atžvilgiu.


Ši banga sklinda visomis kryptimis, besiplečiant bangos fronto sferai.
Svyravimai ir bangos – Elementarios bangos lygtis
Įtemptos virvutės sužadinimą galima aprašyti kaip atskirų tos virvutės taškų
svyruojamuosius judėjimus. Pjūvyje 1 – taško judėjimą galima aprašyti:

s1 (t ) = A cos(ωt + ϕ 0 )
Taško judėjimas pjūvyje 2 atsiliks nuo 1
per laiką τ.

s2 = A cos(ω (t − τ ) + ϕ 0 ) τ=
x
v

x
s2 (t , x) = A cos(ω (t − ) + ϕ 0 )
V

Ši lygtis aprašo elementarios bangos, sklindančios x kryptimi, visų taškų svyravimo


padėtis, bet kurio laiko momentu bet kurioje x koordinatėje.
Svyravimai ir bangos – Bangos skaičius – Bangos vektorius

Turime elementarios bangos lygtį:

x x
s (t , x) = A cos(ω (t − ) + ϕ 0 ) = A cos(ωt − ω ) + ϕ 0 )
V V

x x 2π 
Atlikę vieno nario transformaciją: ω = 2πν = x = kx , gauname:
V V λ

s (t , x) = A cos(ωt − k x + ϕ 0 )

k - ciklinis bangos skaičius - bangos ilgių skaičius, telpantis 2π ilgio atkarpoje.



Vektorių k , kurio modulis lygus bangos skaičiui, vadiname bangos vektoriumi.
Svyravimai ir bangos – Banginė lygtis

Bendruoju atveju visos banginės lygtys yra diferencialinės banginės lygties daliniai
sprendiniai.

Mechanikoje diferencialinė banginė lygtis yra išreiškiama:

1 ∂2s ∂2s ∂2s ∂2s


= 2+ 2+ 2
v ∂t
2 2
∂x ∂y ∂z
Vienmatei ar plokščiai bangai gauname:

1 ∂2s ∂2s
= 2
v ∂t
2 2
∂x

Šios lygties sprendinys yra analogiškas prieš tai analitiniu būdu išvęstai vienmatės
bangos lygčiai:

x
s2 (t , x) = A cos(ω (t − ) + ϕ 0 )
V
Svyravimai ir bangos – Bangų sudėtis
P
r1
Daleiskime dvi, bangos sklinda beveik lygiagrečiai ir Š1
taške P susitinka.
Mūsų nagrinėjamos bangos: r2

s1 = A1 cos(ω1t − k1r1 + ϕ 01 ) Š2

s2 = A2 cos(ω 2t − k 2 r2 + ϕ 02 )
Susitikimo taške P jų svyravimų atstojamoji amplitudė bus lygi:

A = A12 + A22 + 2 A1 A2 cos(ϕ 02 − ϕ 01 )

Taške P fazių skirtumas bus lygus:

ϕ 2 − ϕ1 = (ω 2 − ω1 )t − (k 2 r2 − k1r1 ) + (ϕ 02 − ϕ 01 )

Šiuo atveju turėtume gauti “bet kokią” sudėtinę bangą, kurios forma priklauso nuo
atskirų bangų parametrų.
Svyravimai ir bangos – Interferencija
P
r1
Panagrinėkime atvejį, kai susitikusių bangų dažniai, Š1
pradinės fazės ir amplitudės vienodi, o kryptys
beveik sutampa. r2
Tokios bangos vadinamos koherentinėmis.
Š2
T.y.:

ω1 = ω 2 , ϕ 01 = ϕ 02 , A1 = A2 = a
Tuomet fazių skirtumas susitikimo taške P:

∆ϕ = ϕ 2 − ϕ1 = (ω 2 − ω1 )t − (k 2 r2 − k1r1 ) + (ϕ 02 − ϕ 01 )

Priklausys tik nuo:

∆ϕ = ϕ 2 − ϕ1 = k (r2 − r1 ) t.y. nuo bangų nueitų kelių skirtumo: ∆r = r2 − r1

O atstojamoji amplitudė: A = 2a 2 + 2a 2 cos ∆ϕ


Svyravimai ir bangos – Interferencija
Panagrinėkime kraštutinius variantus:

1) MAX
∆ϕ = 2nπ , kur n = 0,1,2,...
tada:

A = 2a 2 (1 + cos ∆ϕ ) = 2a 2 (1 + 1) = 4a 2 = 2a

2) MIN
∆ϕ = (2n + 1)π , kur n = 0,1,2,...
tada:

A = 2a 2 (1 + cos ∆ϕ ) = 2a 2 (1 − 1) = 0
Svyravimai ir bangos – Interferencija
Kas lemia fazių skirtumo skaitinę vertę?

Fazių skirtumą lemia bangų nueitų kelių skirtumas. ∆ϕ = k∆r = ∆r
λ
λ
1) Jeigu: ∆r = ±2n ,
2
MAX
tada: ∆ϕ = 2nπ , , o: A = 2a

λ
2) Jeigu: ∆r = ±(2n + 1) ,
2 MIN

tada: ∆ϕ = (2n + 1)π , , o: A=0


Svyravimai ir bangos – Interferencija

Koherentinių bangų interferencijos maksimumų ir minimumų sąlygos:

MAX susitikusių bangų fazių skirtumas turi būti lygus nuliui.

MIN susitikusių bangų fazių skirtumas turi būti lygus 180 laipsnių arba π radianų.

Iš skirtingų šaltinių atėjusių į konkretų tašką koherentinių bangų interferencijos maksimumų ir


minimumų sąlygos:
λ
MAX susitikusių bangų nueitų kelių skirtumas turi būti lygus: ∆r = 2n
2
MIN λ
susitikusių bangų nueitų kelių skirtumas turi būti lygus:
∆r = (2n + 1)
2
Svyravimai ir bangos – Interferencija - Išvados

Bangos pasižymi savybe sąveikauti.

Kiekvienas bangos taškas erdvėje perneša energiją.


Susitikusių bangų tame pačiame erdvės taške energijos sumuojasi.

Sąveikaujančių bangų amplitudės atstojamoji yra lygi atskirų bangų amplitudžių sumai tame
pačiame erdvės taške tuo pačiu laiko momentu. Tai vadinamas superpozicijos principas.

Vienodos krypties, vienodo dažnio bangos ir pastovaus fazių skirtumo atskiros bangos
vadinamos koherentinėmis.

Koherentinių bangų sudėtis vadinama interferencija.

Interferencijos atveju bangos gali kaip stiprinti viena kitą, taip ir silpninti ar panaikinti.
Rezultate gaunami vadinami interferenciniai maksimumai arba interferenciniai minimumai.
Svyravimai ir bangos – Nekoherentinių bangų sudėtis

Nekoherentinių bangų sudėtimi vadiname bangų, turinčių skirtingus dažnius,


bangos ilgius ir nepastovų fazių skirtumą, sudėtimi.

Nekoherentinės bangos susideda superpozicijos principu.

Nekoherentinės bangos susidėdamos nesudaro nei minimumų, nei maksimumų.

Nekoherentinių bangų sudėties rezultatas yra sudėtinės bangos:


Svyravimai ir bangos – Stovinčios bangos

Stovinčios bangos susidaro interferuojant krentančiai ir


atsispindėjusiai bangai.

Šiuo atveju interferuojančių bangų kryptys priešingos.

Paprasčiausias pavyzdys – styga, įtvirtinta abiejuose galuose.

Stovinčiose bangose nėra fazės poslinkio ir jos neperneša energijos.

2l
Stovinčios bangos stygoje susidaro tik tada kai į stygos ilgį telpa sveikas pusbangių skaičius. λn =
n
V
Bangos ilgis gi stygoje priklauso nuo greičio ir dažnio. λ=
ν
2 F
Greitis priklauso nuo stygos įtempimo. Vt =
d πρ

Dažniai kuriais svyruoja styga, vadinami stygos savaisiais dažniais.


Žemiausias dažnis vadinamas pagrindiniu. Aukštesnis dažniai (n=2,3,4,..)
yra pagrindinio dažnio kartotiniai ir vadinami aukštesnėmis harmonikomis

Vt n F
νt = =
λn dl πρ
Svyravimai ir bangos – Bangos energija

Aplinkos dalelės virpėdamos poslinkiu s (t , x) = A cos(ωt − k x + ϕ 0 ) turi
kinetinės energijos, kuri išreiškiama:
2
dmv dm  ds 
2
ρdVω 2 A 2
dWk = =   = sin(ωt − kx + ϕ 0 )
2 2  dt  2
Pilna mechaninė energija išreiškiama per kinetinės ir potencinės energijos sumą.
Tačiau, kadangi dalelėms svyruojant šios energijos yra lygios:

dW = dWk + dW p = 2dWk = ρdVω 2 A2 sin(ωt − kx + ϕ 0 )


Padaliję abi puses iš tūrio dV, gauname tūrio vieneto energiją, kurią vadiname
bangos energijos tūriniu tankiu.

dW
w= = ρω 2 A2 sin(ωt − kx + ϕ 0 )
dV
Šio dydžio vidurkis laiko atžvilgiu yra vidutinis energijos tūrinis tankis:

1
w = ρω 2 A2
2
Svyravimai ir bangos – Bangos intensyvumas ir galingumas

Garso stiprumu fizikiniu požiūriu vadiname garso bangos intensyvumu.

Garso bangos intensyvumu I vadiname dydį, kuris yra lygus energijos kiekiui,
kurį banga perneša, per ploto vienetą (SI sistemoje 1 m2), per laiko vienetą
(SI sistemoje – 1 s).

1
I = w v = ρω 2 A2 v
2

Garso bangos galingumu vadiname dydį, kuris yra lygus energijos kiekiui, kurį
banga perneša, per
visą plotą S, per laiko vienetą.

1
P = IS = Sρω 2 A2 v
2
Svyravimai ir bangos – Sferinės bangos lygtis

Kadangi sferinė banga sklinda didėjant koncentriniams apskritimams, kurių plotas tiesiogiai
proporcingas spindulio kvadratui, jo intensyvumas kinta atvirkščiai proporcingai sferos plotui S. S = 4π r 2

I 0 r0 1 1 2 I 0 r0
I= Kadangi: I = ρω 2 A 2V , tai A=
r 2
2 rω ρV

Nuo centrinio taško banga sklinda tiese, todėl jai tinka bangos, sklindančios viena koordinate-spinduliu r lygtis:

2π , tada: 1 2 I 0 r0 2π
s (t , r ) = A sin(ωt − r) + ϕ0 ) s (t , r ) = sin(ωt − r) + ϕ0 )
λ rω ρV λ

1 2 I 0 r0
Pažymėsime laike ir erdvėje nekintantį dydį: A0 =
ω ρV
Gauta garso bangos lygtis yra sferinės bangos lygtis, aprašanti amplitudės priklausomybę kintant laikui t ir
atstumui r, centrinio taško – šaltinio atžvilgiu.
A0 2π
s (t , r ) = sin(ωt − r) + ϕ0 )
r λ
Svyravimai ir bangos – Sferinė banga

2π A0
s (t , r ) = A sin(ωt − r) + ϕ0 ) A=
λ r

λ, m
r, m

r, m
Svyravimai ir bangos – Garso bangos

Garsas – mechaninės bangos, sklindančios tampria aplinka ir sukeliančios žmogui garso pojūtį.

Girdimu garsu vadinamos mechaninės bangos, kurių dažnis telpa intervale 20-20000 Hz.

Dažnis ν, Hz
Girdimas garsas

20 20000 Hz

Infragarsas [lot. Infra – žemiau] - garsas, kurio dažnis yra žemiau 20 Hz.

Ultragarsas [lot. Ultra – aukščiau] – garsas, kurio dažnis yra intervale 20000 Hz – 109 Hz

Hypergarsas [lot. Hyper – virš] – garsas, kurio dažnis yra intervale 109 Hz - 1013 Hz

Tampriųjų mechaninių bangų diapazonas Dažnis ν, Hz

0 20 20000 109 1013


Svyravimai ir bangos – Garso bangos

Garso bangų egzistavimo sąlygos:

1. Materialaus garso šaltinio egzistavimas,

2. Šaltinis turi atlikinėti svyruojamuosius judesius,

3. Svyruojamojo judesio energija turi viršyti tamprių bangų susidarymo energiją,

4. Kad sklistų garsas, reikalinga tampri aplinka – vakuume garsas nesklinda.


Svyravimai ir bangos – Garso bangos

Garsas yra išilginės – sferinės bangos

Garsas atsiranda kūno paviršiui periodiškai perduodant energiją aplinkos dalelėms, kurių
periodinis
sutankėjimas ir praretėjimas sukelia bėgančią bangą.

Dalelės svyruoja išilgai bėgančios bangos krypties. Todėl garsas yra išilginės bangos.

Kadangi dažniausiai garsą stebime izotropinėje aplinkoje (kurios savybės vienodos visomis
kryptimis), o šaltinio matmenys yra maži, palyginus su aplinkos tūriu, nuo šaltinio garsas
sklinda vienodai visomis kryptimis. Todėl garsas yra sferinės bangos.
Svyravimai ir bangos – Garso bangos greitis

Garso greitis priklauso tik nuo aplinkos savybių ir nepriklauso nuo dažnio, bangos ilgio ir amplitudės.

K K = γp - dydis vadinamas tūrio tamprumo moduliu.


v=
ρ m pµ
ρ= = - aplinkos masės tankis.
V RT
p - aplinkos slėgis. m - masė.
µ - aplinkos molinė masė. V - tūris.

R - universali dujų konstanta. T - temperatūra.


γ - molinių šilumų santykis.
Įstačius vietoj K ir ρ:

K γp RT Garso greitis toje pačioje aplinkoje tiesiogiai priklauso


v= = = γ nuo tos aplinkos temperatūros ir slėgio.
ρ ρ µ
Svyravimai ir bangos – Garso bangos greitis dujose

Dujos T, oC V, m/s

Oras 0 330.8

Azotas 0 334

Amoniakas 0 415

Benzolas 97 202

Vandenilis 0 1284

Vandens garai 134 494

Helis 0 965

Deguonis 0 316

Neonas 0 435
Svyravimai ir bangos – Garso bangos greitis dujose
Garso greičio ore priklausomybė nuo temperatūros.

T, oC V, m/s
0 330.8
1 331.4
2 332.0
V, m/s
3 332.6
4 333.2
5 333.8
6 334.4
7 335.0
8 335.6
9 336.2
10 336.8
11 337.4
12 338.0
13 338.6
14 339.8 T,K
15 340.4
16 341.0
Svyravimai ir bangos – Garso bangos greitis skysčiuose

Skystis T, oC V, m/s

Acetonas 20 1192

Benzolas 20 1326

Vanduo 25 1497

Glicerinas 20 1923

Gyvsidabris 20 1451

Spiritas 20 1180

Alyvuogių aliejus 32.5 1381

Žibalas 34 1295

Transformatorinė alyva 32.5 1425


Svyravimai ir bangos – Garso greitis kietuose kūnuose

Medžiaga V, m/s

Aliuminis 6260

Gipsas 4970

Geležis 5850

Ledas 3980

Varis 4700

Plienas 6100

Marmuras 6150

Stiklas 5660

Šiferis 5870
Svyravimai ir bangos – Garso bangos ilgis ore

Garso bango ilgis aplinkoje priklauso nuo bangos dažnio ir bangos sklidimo greičio.
Kadangi greitis priklauso nuo aplinkos, toje pačioje aplinkoje bangos ilgis priklauso tik nuo dažnio

Garso bangos ilgis ore yra (esant garso greičiui V=336 m/s, kai T=20oC):

V 336 m / s
λ= = = 16.8 m
v 20 Hz

V 336 m / s
λ= = = 0.016.8 m = 1.68 cm
v 20000 Hz

λ, m

s, m
λ, m