517 Ru 92

Lietuvos TSR

Aukstojo ir specialiojo vidurinia mokslo ministerijos

Ieista naudati vadovelta respliblikos aukitosiose mokyk/ose gail/los ir ekonomikos specialybems

Lietuvos TSR

Auksto]» ir specialiojo vidurinio mokslo minlsterljos Mokslines metodines tarybas

Pizikos-rnatematikos sekcijos periilirera ir prltarta

Y,UK 510(022)

KPA TI<I1f1: KYPC Bblc:r.r:IEfI: MA TEMil. TMKI1 P Y M ill a c n., )K e M a H T I'! C n.

YL'A. «Masrac». 1969 r., crp. 1-548. PIle. 268.

Hacrosntax xaara lUlJIJUlTCH yqe6mIKOM no ocnoaa» 8blcmeJ;J MtlTeMaT1'IKH AM cry AeR"l'OB 3J1;OBOMH'!CCKHX i! ecrecT130Bf!A"IecJ;W:X cpaKY/LbTeToil. B Hell. 1'I3AOJKell.bJ 3AEMe1'lThI a8aAJIrK\!eCl~0l1 reOMeT"piiw, MaTeMaTIol'leCI\a~o atHIAH3a 11 flmreJirao(:i: al'lre6pbl no Eb!H~AeJlcT3ylOU:il:.; rrporparassasr.

2-2-3 145-69

Pratanne n leidimui

PIRMOJl DALIS

Analizines geometrijos pagrindai

I skyr ius Koordinacil,! metodas

§ 1. Realieji skaiciai

§ 2. Absoliutinis didumas .

§ 3. Skaicill a§is . . . . . . .

§ 4. Ortogonaline koordinaeh; sistema § 5. Atstumas tall' dvieju taSk!! .. . .

§ 6. Atkarpos dalijirnas duotuoju santykiu.

Uzdaviniai .

II skyr ius Tleses Iygtis

to i .... 11 ••••

§ 7. Kreive ir jos Iygtis . . . . § 8. Lygties geometrine prasme § 9. Kryptlne tieses lygtis . . .

§ 10. Bendroji tieses lygtis . . . . .. . . . .. . . . .. . . § 11. Tieses, einancios per duotilii ta~h duotllia kryptimi, lygtis . § 12. Tieses, einancios per du duotuosius taskus, Iygtis . . . .

§ 13. Asine tieses lygtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . § 14. Norrnaline tieses Iygtis . . . . . . . . . . . . . . . . . § 15. 'I'ieses bendrosios lygties suvedirnas i normalini pavidala : .

§ 16. Tasko atstumas DUO tieses . . . . . . . . . . . . . . . .

§ 17. Kampas tarp dviejl1 tiesiu. Tiesiu lygiagretumo ir statmenumo Sltly&

gos .

§ 18. Tiesiq susikirtirno taskas

19. Tiesiu pluostas .

Uzdaviniai . . . . . . .

In s k yr ius Antroseiles kreives

§ 20. Apskritimas § 21. Elipse. . .

§ 22 .. Hiperbole .

TURINYS

10
II
13
13
14
16
17
18
19
20
21
21
22
24
25
26
27
28
28
30
31
32
35
37
38
39'
39
41 :)
44 § 23. Hiperboles asirnptotes 46

§ 24.. Parabole 48

§ 25.. Kreiviq seuna 50

Uzdaviniai . 51

V sky r ius

Koordinaciq Wmsfotm.a.,rim.ss. Polines koordinates. Parametrincs lueiviq Iyg.

tys . . . . . . . . . . . . . . . . . 53

53 53 54 56 57 57 59 61 62 64 66 67

§ 26. Koordinach; transfermavimc uzdavinys . § 27. Lygiagretus pastumimas . . . . . . .

§ 28. Kccrdinatiniu asit! pasukimas . . . .

§ 29, Kvadratlnio trinario grafikas

§ 30. Lygiaa~es hiperboles asimptotine Iygtis

§ 31. Trikampio plotas . . . . . . .. . .. . . . , . § 32. Polines koordinares it jt! rysys 5U ortogonalinemis § 33. Tieses ir apskritirno lygtys polinese koordinatese § 34. Spirales . . . . . . . . .

§ 35. Kreives pararnetrines Iygtys §36, Cikloide, .

Uzdaviniai .....,.

..

koordlnatemis

, .. '

V skyr ius

Vektorlnes algebros pagrindai

§ 37. Skaliarai ir vektoriai , § 38 .. Vektoriu sudetis . , .

§ 39. Vektorit; atimtis . .. . . . . . § 40. Vektoriaus daugyba is skaieiaus § 41. Vektoriu projekcijos . . . .. .

§ 42. Erdvine kocrdinaciu sistema ,..... ......, § 4J. Vektoriaus isreiSkimas jo projekcijomis kcordinatinese asyse

§ 44. Atkarpos dalijimas duotuoju santylciu, .

§ 45. Skaliarine sandauga .,...,.......,' . . .

§ 46. Skaliarines sandaugos savybes . . , . . . . . , . . , . . . . . . § 47. Skaliarines sandaugos iSreiskinlas vektoriu projekcijomis koordinati-

nose asyse. . . . , . . . .

§ 48.. Atstumas tarp dvieju taski; . . . . . . .

§ 49 .. Kampas tarp dvieju vektoriu, Krypties kosinusai § SO. Vektorine sandauga

Uzdaviniai. . . . . . . . . . . . . . . . . .

VI skyr ius Plokstumos Iygtis

§ 51. Pavirsiaus lygtis . . . .. .

§ 52. Cilindriniai pavirsiai . . . . . . .

§ 53. Plokstumos lygtis .

§ 54. Atskiri ploHtumos lygties arveiai

§ 55. Kampas tarp dvieju plokstumq .. Statmenumas ir lygiagretumas § 56. Plokstumos normaline lygtis . . .

§ 57. Tasko atstumas nuo plokstumos .

Uzdaviniai , , . . , . . . .. . .

4

VII skyr ius Tlesel;!{dveje

§ 58. Dvieju plokstumu susikirtirnas . .. . . . § 59. Tieses paramecrines ir kanonines lygtys .

69 69 70 72 ts 74 76 77 79 81 82

83 83 84 86 88

90 90 91 92 93 94 96 98 99

100 103

§ 60. Tieses, einancios per du duotuosius taskus, lygtys . . . . § 61. Kampas tarp tiesiu, Statrnenumo ir lygiagretumo salygos § 62. Kampas tarp tieses ir plokstumos

Uzdavinial . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

VIII skvr ius Antros eiles pa virsiai

.§ 63. Sferos lygtis . . . . . . . . . § 64. Antros eiles sukimosi pavirsiai § 65. TriaSis elipsoidas . . . . . . . § 66. Elipscido apskritiminiai piuviai

UZdavir1iai. . . . . . .

A NTROJI DALIS

Ma t e m a r tn e s a n a l J z e s pagrindai , . , .

/' IX skyr ius

Yieno kintamojo funkcija .

§ 67. Kintamleji dydziai

§ 68. Funkcijos savoka , . . .

§ 69. Funkcijos reiskimobiidai ...

§ 70. Analizinis funkcijos reiskimo budas § 71. Funkcijos grafikas . .

§ 72. Funkcijos kitimas . . . . , § 73. Racionalines funkcijos

§ 74 .. Laipsnines funkcijos . . . .

§ 75. Atvirkstines funkcijos savoka . .

§ 76. Rodiklines ir logaritmines funkcijos § 77. Trlgonometrines funkcijos . . . . .

§ 78. Atvirkstines trigonometrines funkcijos § 79. Elementarines funkcijos

§ 80. Pastabos ir pavyzdziai

Uzdaviniai . , . . . .

/ X skyr.ius Ribl! teorija

§ 81. Funkcijos riba, kai x~ eo § 82. Funkcijos riba, kai x"""u

§ ~3) Riba lim sin x ....

- .x-'O X

§ 84. Nykstamai mazejancios funkciios .... . § 85. FunKcijl.l sumos, sandaugos ir dalmens ribos § 86. Neapreztai didejancios funkcijos . . . . . . § 87. Neapibreztumai .' . . . . . . . . . . . § 88. Nykstamai maZejancil! funkciju palyginimas . § 89. Seka ir JOB riba

§ gO. Skaicius e .

Utdavinlai .

XI s k yr ius Funkcijos tolydumas

§ 91. Funkcijos tolydumas taske § 92. Funkciios trukiai . . . . .

106
107
109
110
112
112
113
115
117
119
121
123
123
125
126
127
128
129
131
133
135
136
137
140
142
143
145
147
147
151
152
154
157
161
162
166
168
17.2
175
179
179
180 5 § 93. Tolydines funkcijos poky tis . . . . . . . . .. § 94. Funkciju surnos, sandaugcs ir dalmens tolydurnas § 95. Elementariniu funkcijt; tolydumas

§ 96. Tolydiniu funkcUq savybes

Uitdaviniai. . . . . . . . . . .

18.1 183" 184 185 186

( XII skyr ius

Funkcijos ~vestine. . . . . .

§ 97. Judancio tasko greiris

§ 98. Isvestines apibrefimas , . . . . . . § 99. 'Irigonorrretriniu funkcijq isvestines .

§ 100. Atvirkstines funkcijos isvestine , . . . . .

§ 101. Rodiklinii; ir Iogaritminiq funkcijq Hvestines

§ 102 Atvirkstiniu trtgonometriniu funkciju isvestines § lOS. Pagrindlniu isvestiniq lentele .... . . . . § 104. Paprasciausios taisykles isvestinems skaiciuoti . § 105. Sudetines funkcijos isvestine. . . . . . . . .

§ 106. Laipsnines funkcijos isvestine . . . . . . . . . '"

§ 107. Funkcijos, apibreztos parametrinemis lygtimis, isvestin.e § 108. Aukstesnh; eiliu isvestines , . . . . .

§ L09. Antrosios isvestines mechanine prasme

UZdaviniai. . . . . . . . . . . . .

187 187 188 191 193 194 196 197 199 204 206 207 209' 210 211

XIII skyr ius ISvestiniQ pritaikymai

§ 110. ISvestines geometrine pzasme

§ 111. Rolio teorema .

§ 112. Baigtiniu pokyciq formule . .

§ 113. Funkcijos pastOVUITIO salyga . .

§ 114. Funkcijos didejimas ir mazejirnas § U5. Funkcijos ekstremines reiksmes .

§ 116. Kritiniu ta§kq tyrimas . . . . . . .

§ 117. Kreives iskilumas ir persilenkimo taskai § 118. Funkcijos tyrimas . . . . . .

§ I J9. Apibendrinta Lagranzo forrnule

§ 120. Liopitalio taisykle

U:tdaviniai. . . . . . . . . .

214 214 216 218 219 220 223 224 228 231 234 235 239

XIV skyr ius DiferenciaJas .

§ 121. Diferencialo apibrezimas . . . . . . . . . § 122. Diferencialo isreiskimas, naudojantis i§Vestine

§ 123. Diferencialo geornetrine ir mechanine prasrne .. § 124. FunkcU~ surnos, sandaugos ir dalrnens diferencialai § 125. Sudetines funkcijos diferencialas . . . . . . . . . § 126. Diferencialo pritaikymas apytiksliam skaiciavimui

§ 127. Diferencialo pritaikyrnas paklaidorns skaiciuoti .

§ 128. Auk§tesniq eili4 diferencialai

Uzdaviniai . . . . . . . . . . .. . . . ..

242 242 244 24.5 246 248 249 250 253 254

XV skyrius Neapibreztillis integraJas

255

§ 129. Primityvine funkcija ir neapibreztinis integralas § 130. Neapibreztinio integralo savybes . . . . . . .

255 258

§ 131. Integravirnas, pakeiciant kintamaj] . . . . . . § 132. Dalinis integravimas . . . . . . . . . . . . § 133. Paprasciausiq racionaliniu funkciit; integravimas

§ 134. Paprasciausiq iracionaliniq funkcih; integravirnas . . . . . § I 35. Rei~ioiq, sudarytu is trigonometriniu funkciiu, integravhnas

U:!davinla:i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

XVI s kyr i us Apibreztinis lntegralas

§ 136. Kreivines trapecljos plotas .

§ 137. ApibreztiDio integralo savoka . . . . . . . . . . § 138. Apibreftinis integral as su kintamu vidutiniu rMiu . § 139. Apibreztinio ir neapibreztinio integralq sllIYsis

§ 140. Aplbreztinio .integralo savybes . . . . . . . .

§ 14 J. Vidurines reiksrnes teorema . , . . . . . . . . . . . . . . . . . § 142. Apibreatinio integralo skaiciavimas, pakeiciant integravimo kintama-

ji . . . . . . . . . , , . . . . . . . . .

§ 143. Apibreztinio integralo dalinis integravimas . § 141. Apibreztinio integralo apytikslis skaiciavimas § 145. Netiesioginiai integralai

Uzdavilliai. . . . . . . . . . . . . . . .

XVII skyrius Aplbreitiniointegr.a1o pritalkymai

§ 146. Plotas ortogonalinese koordinatese

§ 147. Plotas polinese koordinatese , . . . . . § 148. Kreive.s ilgis ortogonalinese koordinatese

§ 149. Kreives ilgis polinese koordinatese . . . . . . . . . . . . . § 150. Kiino rurio apskaiciavimas, kai Zinomi skersiniq pii:ivi\l plotai § 151. Sukinio turis .

§ 152. Skyscio slegis

Uzdaviniai .

I XVIII sky r iu s

Keleto kintam1lll! filIlkcijos

S 153. Kel.eto kintamujq funkcijos savoka , . . . . . .• § 154. Dviej4 kintamqju funkcijos geometrinis vaizdavirnas § 155. Dvieji; kintamujq funkcijos tolydumas . . . , . , S 156. Dalines isvestines . . . . . . . . . . . . . . . .

§ 157. Formule funkcijos pokyciui iSreildti . . . . . . . .

§ 158. Sudetines funkcijos ir neisreikstines funkcijos ihestim~s § 159. Keleto kintamqju funkcijos diferencialas . . . . . . . § 160. Diferencialo pritaikymas apytiksliam skaiciavlmui . . . § 161. Aukstesniq eiliq dalines i§vestines . . . . . . . . . .

§ 162. Keleto kintamuju funkcijos ekstremurnai . . . . . . , . . . § 163. Maziausit; kvadratu metoda pritaikymas empirinems formulems

Uzdaviniai, . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . , . . . .

XIX skyrius

Dangialypiai ir kreivinia.i. integralai

§ 164. Cilindroido 'tin-is . • • • •.

§ 165. Dllilypio integrate apskaiciavima, S [66, Trilypio .integralo savoka ....

260
265
267
273
275
277
282
282
283,
287
288
290
292
293
295
296
30c)
303
306
306
307
309
313
314
316
318
319
322
322
324
327
330
331
333
336
338
340
342
345
348
351
351
352
357 7 § 167. Kreivinis integralas .. . . . . . .. . .... § 168. Kreivinio Inregralc apskaiciavirnas . . . . . . . . .

§ J 69. Figiirlj plotu apskaiciavimas kreiviniais integralais . . . . . .

§ 170. Atvejis, kai kreivinis integral as nepriklauso nuo integravimo kclio ....

Uzdaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

XX skyr ius Skaitines eilutes

§ 171. Eilutes konvergavimas. Btitina .konvergaviruo salyga § 172. Geornetrine progresiia ir harrnonine eilnte

§ 173. Paprasciausios teoremos , . . .

§ 174. Teigiamujq eiluei!! palyginimas

§ 175. Dalambero poZymis. . . .

§ 176. Alternuojancios eilutes . .

§ 177. Absoliutus konvergavimas .

UZdaviniai . .....

-,

XXI s kyr i us

Laipsnines ir trlgnnometrines eilutes

§ 178. Funkcines eilutes _ . _ . . . . _ . .

§ 179. Laipsnines eilutes konvergavirno sritis _ .... § 180. Laipsniniu eilucit; diferencijavirnas if integravimas

§ 181. Funkcijos iSreiskimas Iaipsnine eilute , _ _ . . . . § 182. Makloreno eilute . . . . . . . . . . . . . . . . § J 83. Kai kuriq funkciju isreiSkimas Iaipsninemis eilutemis

§ 184. Laipsniniu eiluciQ pritaikymas apytiksliam skaieiavimnl § 185. Teiloro eilute . . . . . . . . . . . . . . . . . . § 186. Eilutes Sil menarnais nariais, Eulerio formule . . . . § 187. Trigonometrines eilutes . . . . . . , . . . . . . . § 188. Furje koeficienrai . . . . . . . . . . . . . . . .

§ 189. Lyginiu ir nelyginiu funkcijq isre.iskimas FUTje eilute

§ 190. Neperiodlnes funkcijos ..

§ 191. Kitok:io periodo funkcijos .

Uzdaviniai . . . . . . . .

I ~:~:.~~:::';"", . . . . . . . . . . .

§ 192. Pagrindines savokos , . . . . . . . . . . .

§ 193. Pirrnos ellesl ygtis su atskiriamais kintarnaisiais . § 194. Pirrnos eiles lygtis su hcmogeniniais koeficientais § 195. Pirrnos eiles tiesine lygtis . . . . . . . . . . .

§ 196. Ortogcnalines trajektorijos . .

§ 197. Paprasciausios antros eiles diferencialines lygtys .

§ 198. Antros eiles tiesine lygtis su pastoviais kceffeientais .

§ ]99. Antros eiles riesine nehornogenine Iygtis su pastoviais koef'icientais § 200. Kai kurie mechanikos uzdavioiai. . . . . . . . . . .

§ 201. Pir1l10S eiles diferencialines lygtys dalinemis isvestinemis

§ 202. Antros eiles diferencialines lygtys dalinemis isvestinernis

§ 203. Stygos svyravimo diferencialine Iygtis .....

§ 204. Begalines stygos svyravimas. Dalambero metodas

§ 205. Baigtines stygos svyravirnas. Furje metodas .

§ 206. SiluD10S laidurno diferencialine lygtis . . . .

Uzdavilliai . .

359 361 364

366 371

375

375 379 380 382 385 387 390 392

394 394 396 399 401 404 405 407 412 414 416 417 421 425 427 428

431 431 435 437 441 444 448 452 455 460 465 468 470 471 473 477 '181

TRECIOJl DALIS

Tie s ines a1gebros pagrind.ai

483

XXTIT s kyr i us Tlesiniq Iyg~il! slstemos

485 485 486 488 492 494 498 503 507 514 516

§ 207. Antros eiles deterrninantas

§ 208. TTeeios eiles deterrninantas . . . , , . .

§ 209. Triju lygciq su trimis nefinomaisiais sistema § 210, Bendroji determinanto savoka .. . . § 211. Adjunktai ir minerai . . . . . , . . . . .

§ 2l2.VDetenuinanto savybes ,.......... § 213. J_Vamerio Iorrnules .. . . . . , , . . . . . . § 214.VGauso metodas tiesiniq lygcil.! sistemoms spresti § 215. Homogeniniq lygCiq sistema.

UZdaviniai .... , ... ,

XXIV skyr ius Daugiamates erdves

518 518 519 '521 523 526 527 529 53l 534

§ 216. Tiesine nelygybe su dviem nezinomaisiais § 217, Iskilusis daugiakampis

§ 218. Iskilusis trimatis briaunainis . . § 219. Aritmetine II-mate erdve

§ 220. Tiesine n-mate vektorine erdve s 221. Vektoriu tiesine priklausomybe

§ 222. Vektoriu sistemos baze ir rangas . . . . § 223. Vektoriaus isreiskirnas duotosios bazes vektoriais

Ufdaviniai . .....,.......,..

XXV sk y r ius Matricq teorija .

§ :224. Staciakampes matrices § 225. -Matricq daugyba . . . § 226/Atvirk1ltine matrica .

Uzdaviniai . . , , .

534

5.34 537 539 544

ATARME II LEIDIMUI

Ruosiant "Trumpo aukstosios matematikos kurso" antrqji leidimq, teko paJalinti kai kuriuos metodinius pirmojo leidimo triikumus ir pritaikyti prie naujausiu. auksrosios matematikos programu ekonomikos ir gamtos mokslu. specialybems. Beveik visa pirmajame leidime buvusi mediiaga perdirbta ir papildyta. Isimtos kai kurios nesvarbios temos, be kurtu. galima apsietti; destant pagrindin~ mediiagq, todel kai leur teko pakeisti ir pagrindtnhi ktausimu aiskinimq,

lStisai perdirbti buvusieji V, VI, VII ir VII! skyriai, kuriu vietoj parasyti nauji V, VI ir VII skyriai. Si kurso dalis sutrumpejo, nes plokstumos ir tieses erdveje lygtys iivedamos ir nagrtnejamos, remiantis vektorine algebra, su kurios pagrindais privalo susipaiinti studijuojantieji ekonomikos ir gamtos mokslus.

Naujausiose aukstosios matematikos programose minetlf: spectaiybia studentams ivesta nauja tema "Tiesines algebras elementai", Ste programas klausimai destomi tre/iojo}« vadovelio dalyje, kurios pirmajame lei~ dime nebuvo.

Ypatingas demesys skirtas uidavintu ir praiimu sprendimo metodikai.

Todel ne tik parinkta daugiau pavyzdiiu. bet ir pateikta paprastesne bet nuoseklesne jli sprendimo metodika. Ypac stengtasi pailiustruoti pavyzdiiais funkcijos ribos, iivestines bei integralo skaiciavimq ir funkcijos tyrima bei jos grafiko breiimq.

Autoriai nuo!irdiiai dekoja PI', Motiejimul uz kruopsctai nubraiiytus breiinius.

Tikimes, kad sis pataisytas ir papildytas vadovelis pades besimokanci'am jaunimui isisavintiaukitosios matematikos pagrindus.

AUTORIAI

PIRMOJI OALIS __

AHALIZINES GEOMETRIJOS PAGRINDAI

Iskyrius

Koordlnacilf me-foda$ 13 psl,

II s k y ri u s

l1eses IY9tl$ 21 psI.

III skyrius

Antros elias kreives 39 psi.

IV s k y r i us

Koordinacilj transformavimas. Polines koordioates S3 psi.

v skyrius

Vektorines algebros pagrindai 69 psi.

VI s k y ri u s

Plokstumos Iygtis 90 psi.

VII sky ri u 5

Tiesl! e.rdlleje 100 p51.

Vilis k y r ius

Antros elles pavirIiai 112 psI.

KoordinQ.ciy metod.os

I skyrius

KOORDINACUJ METODAS

§ I. Realieji skaiciai

Vidurineje mokykloje skaitytojas yra susipazines su r acionaliniais skaiiiiais, moka atlikti veiksmus su siais skaiciais, 0 taip pat Zino tq veiksnn; savybes,

Priminsime, kad skaidus vadinamas racionaliniu, kai ji galima is-

reiksti dalmeniu m, kuriame m - svei kas skaicius, 0 n - na tur ini s 11

(n = 1, 2, 3, ... ). Kad bun; paprasciau, m if n laikysime neturinciais

bendru dalikliu, Tada trupmena m nesuprastinama.

ti

Isitikinsime, kad kiekviena racionallni skaici'tf: galima isreiksti bega-

line deiimtaine p er io dine trupmena. .

Pirmiausia pastebesime, kad tuo atveju, kai n = 1, racionalinis skaieius yra sveikas, Cia periodu galima la:i.kyti O. Pavyzdziui,

3

1=3,000 .,.

Jeigu skaiciaus n skaidinyje YIa tik pirminiai daugikliai 2 ir 5, tai desimtaine trupmena bus baigtine, bet j!l! irgi gallina neribotai pratesti, imant periodu O. Pavyzdziui,

-11

-4-= -2,75000 ...

Pagalian, kai skaidiaus n skaidinyje YIa kitu pirminiu daugikliu (3, 7, 11, .... ), is karto gauname begaline desimtaine periodine trupmena. Pavyzdziui,

13

6=2,1666 ...

IS kites puses, kiekviena begaline deiimtaine periodine trupmena yra kurio nors raeionalinio skaidaus iiraiika. Norint tu~ [sitikinti, reikia minetaja desimtaine trupmena laikyti begalines mafejancios progresijos suma.

Susumncdami tai, kas pasakyta, galime duoti kita racionalinio skaiciaus apibrezima.

Skaicius vadinamas r acton aliniu, kai jis ifreiskiamas begaline

desimtaine p er io dine trupmena, Il

licyrius

Taciau net elementarines maternatikos klausimams spresti nepakanka racionaliniu skaiciq. Todel skaiciaus savoka tenka praplesti, [vedant iracionalinius skaicius,

Skaiiius vadinamas ir actonaltniu, kai jis tsretiktamas begaline desim taine It e per i 0 din e trupmena.

Pastebesime, kad naturiniu skaicii; sakuys (V2, V 3, .....

3 3

1/'2, 1/"3, ... ) dazniausiai yra iracionaliniai skaiciai, bet kartu perspesime, kad tokios saknys sudaro tik nezymi~ iracionaliniq skaicii; dali.

Racionaliniai ir iracionaliniai skaiciai kartu sudaro r ealiufu. skaiei1/.

OW? Toliau kalbedami apie skaicius, visada turesime galvoje tik realiuosius skaicius, Kad butu trumpiau, juos tiesiog vadinsime skaioiais,

2. Absoliutinis didumas

Jei skaicius a teigiamas arba nulis, tai jo absoliutiniu didumu vadinamas pats skaieius a, 0 jei a neigiamas, tai jo absoliutiniu didumu vadinamas skaicius -0. Skaicians a absoliutini diduma zymesime 1 a I. Vadinasi,

,. ) { a, kai

la =

. -at kai

a~O, c-c O,

Pavyzdziui, I 5 1=5, I - 5 1=5, 1 0 1=0. [sidemekime, kad I a lyra teigiamas skaicius arba nul is.

Toliau daznai teks remtis keliomis nelygybemis, kuriose figuruoja absoliutinio didumo zenklas.

1. [sitikinsime, kad is nelygybes 1 a I < b (kurioje, aisku, b > 0) ispJaukia dviguba nelygybe =b-c a-cb.

IS tikruju, kai 1 a 1 «b, vienu metu galioja dvi nelygybes: a-cb ir -a<b, nes vienas is skaiCill a ir-a yra 1 a I, 0 antras - neigiamas arba nulis. IS nelygybes -a<b gauname a> -b; todel vienu metu turime dvi nelygybes:

a-cb ir a> -b,

kurias kartu rasome sitaip:

-b<a<h.

Dabar parodysime, kad is dvigubos nelygybes =b-c a-cb isplaukia nelygybe 1 a I < b.

H ikrqju, jei =b-c a-c.b, tai a-cb ir a> -h, arba a-cb ir =a-cb.

Kadangi vienas is skaiciu a ir -a yra I a I, tai I a 1< b.

H to, kas Cia isdestyta, matyti, kad nelygybes 1 a 1< b ir -b < a < b yra ekvivalen dlo s,

Koordinaliy metodos

2. Is absoliutinio didumo ap ibr eaim o matyti, kad a= I a I. kai a teigiamas arba nulis, IT a= -I a I, kai a neigiamas, Vadinasi,

-lal~Q~!al.

Sift priklausomybe sudeje panariui su kita tokia pat priklausornybe

gauname

-Ibl~b~ Ibl,

-(I a 1+1 b J)~a+b~1 a 1+lbl.

1 punkte [rodyta, kad si dviguba nelygybe ekvivalenti nelygybei la+b 1~la 1+lbJ,

(I)

t.y. dvieju. skaicil.{, sumas absoliutinis didumas nevirsija t~i skaicil.{, absoliutiniu. didumu. sumas.

3. Jei (l) nelygybeje vietoj a it b istatytume atitinkamai a+b it +b, tai gautume

I a+b+( -b) I ~ I a-vb 1+1 -bl,

arba

B cia

la!~la+bl+lbl· I a+b I~I a I-I b I,

(2)

t.y. dvieju skaici"t sumas absoliutinis didumas nemaiesnis uz ttl skaici1/. absoliutiniu didumu sktrtumq.

4. Pagal skaicit; daugybos apibrefimq, Zinom~ is, vidurines mokyklos kurso, turime

I a, b I = I a l-l b I,

t.y. dviejl{; skaici4 sandaugos absoliutinis didumas lygus tu skaicht absoliutiniu. didumi; sandaugai.

5. Panasiai (pagal dalybos taisykle)

I !!.I- ~ (b#-O)

b I bl •

t.y, dolmens absoliutinis didumas lygus dalijamojo ir daliklio absoliutiniu. didumu. santykiui.

6. Pagaliau

t.y, laipsnio su sveiku rodikliu absoliutinis didumas lygus pagrindo abso-

liuttnio didumo atitinkamam laipsniui, ·15

I skythJS

§ 3. Skaicj:1,! Qsis

X,

Nustatytos krypties tieseje Iaisvai pasirinksime task~ 0' (1 brez.).

Si~ tiese paprastai vaizduojame horizontalia, 0 jos krypti - is kalres i desjn!(. Pasirinke ilgio vieneta (masteli) DE, imkime bet kuri tos tieses ta~kil; X.

Jei taskas X yra desineje nuo 0', tai jam priskirsime skaiciq x, lygq atkarpos OX ilgiui, Priesingu atveju, kai taskas X yra is kaires nuo 0', jam priskirsime neigiama skaiciu x, JYgl! atkarpos DX ilgiui su mlnuso zenldu. Tada task:t E atitiks skaicius 1, 0 task.1 0 - skaiclus 0..

Vadinasi, kiekvienas tieses tas· kas atitiks kUri nors skaich!x ir atvirksCiai: kiekvienas skaicius x bus pavaizduotas tieses tasku X. Pastebesime, kad visada OX = J x I.

Tiese, kurioje nurodytu budu pavaizduoti realieji akaiciai, vadinama skaiciLl asimi, 0 taskas 0' - pradiios tasku,

Dabar skaieil! tieseje imkime du bet kuriuos taskus Xl ir X2 (2 brez.) ir tarkime, kad jie vaizduoja atitinkamai skaicius Xl it X2• Tada OX1 = =) Xl ), QX2= IX21·. Apskaioiuokime atkarpos X1X~ ilg],

Brezinyje pavaizduotu atveju, kai Xl <0, X2>O, turime

a 11/2 x

..

O~,-, f _E-"IX~I __ ..JJx'

J brei.

o

2 brez,

X1X2=DX1+OXg=lxll+lx21.

Kadangi Xl <0,0 Xz>O, tai I Xl 1= -Xl' 0 ) x21=x~. Todel siuo atveju

Jei taskus Xl ir X2 sukeistume vietomis, tai skaicius Xz bun; neigiamas, 0 Xl - teigiamas. Tada gauturne

arba

Pagal absoliutinio didumo apibreZim'l, (§ 2) abiem atvejais galime rasyti sitaip:

(3)

Lengva [sitikinti, kad (3) formule galioia, esant bet kuriai task1l;

Ai Xl ir X2 padeciai,

Koordlnai:iy rnetadas

Nubrezkime ploksrnmoje dvi viena kitai statmenas skaich; asis Ox II Oy (3 brez.), turincias bendra pradzios task'l: 0. Tokios dvi tieses sudaro ortogonaline (staCiakamp~) koordinaciu. sistema. Abiejq aSil! mastelius laikysime lygiais.

As[ Ox paprastai vaizduosime horizontalia, 0 jos teigiamaja krypt] imsime i define. J'I; vadinsime abscisiu asimi, arb a x ali-mi. Antrosios asies Oy teigiamoji kryptis eis i virS"ij. Si~

a~i v~dins.ime ordinacill:~§imi, arba Y H(x.y) Y

asiml. Abi asys kartu vadinamos koor- r~-p If

dinatinemis asimis. I

Imkime plokstumoje task<l! lvI, ne- :

sant] nei x asyje. nei y asyje, Ir nu- --;;x.N_- ~:1--+--~

leiskime is: to tasko i abscisiu asi stat- a x

men] MN, 0 i ordinaciu asi - statmeni

MP (3 brez.), Sakykime, skaicilJ: tieses

Ox taska N atitinka skaicius x, 0 skaie!!,! tieses Oy tas~ P - skaicius y. Skaieiai x ir y vadinami tasko M koordinatemis, butent, x - tasko M abscise, 0 y - ordinate.

lei taskas M yra abscisiu asyje, tai jo ordinate y laikysime lygia nuliui, 0 jei M biHq ordinaeiu asyje, tai jo abscise x butl.! Iygi nuliui.

IS to iseina, kad koordinaciu pradzios tasko a abi koordinates lygios nuliui.

Tokiu budu, kiekvienq plok§tumos taska. atitinka vienintele koordinacitt, para x, y.

Atvirksciai, kiekviena skaicil!: pOT'1 x, y atitinka vienintelis plokstumos taskas, IS tikrqju, tegul ne vienas si1! skaicl1! nelygus nuliui. Tada surade abscisiu asyje task~ N, atitinkanti skaieil! x, iskelkime is jo statmeni abscisilt asiai. Panasiai ordinaciu asyje surade taSk~. P, atltinkanti skaicil! y, iSkelkime is jo statmeni ordinaeiu asiai, Tie du statmenys susikirs vieninte-

Iiarne taske M, kurio koordinates if yra skaieiai x ir y ..

Jei x#O, 0 y=O, tai tuos skaicius atitinkas vienintelis taskas bus X asyje. Priesingai, jei x=O, y#O, tai taskas bus y asyje. Pagaliau, skaiCius x= ° ir y = a atitiks vienintelis taskas 0 ..

Vadinasi, taiko padetis plok!tumoje nustatoma jo koordinaiemisSusitarsime task~ M, kurio koordinates x ir y, zymeti sitaip: M (x, y).

Koordinatines asys dalija plokstuma i keturias dalis, vadinamas ketvirciais_ Taskl,!, esanciu pirmajame ketvirtyje, abi koordinates teigia-

2..

§ 4. OrtogonaJine Ikoordinacil,! sistema

S brei.

II

N (-lI.) -~ - -1t1,(J,5)

2 • I

r- I

I j

1 '; I

I I

I I

o ~--------

I i I

I

h~~5~ J

<1 brei.

17

I skyrlus

mos, pavyzdziui, Ml (3, 5) (4 brez,) .. Taskq, esancil! antrajame ketvirtyje. abscises neigiamos, 0 ordinates teigiamos, pavyzdziui, M 2 (-1, 4). Taskq, esanciq treciajame ketvirtyje,abi koordinates neigiamos, pavyzdZiui, Ma (- 5, - 5). Pagaliau tasku, esandiu ketvirtajame ketvirtyje,

• abscises teigiamos, oj ordinates neigiamos, pavyzdziui,['M4 (6, - ~ ).

§ 5 .. Atstumastarp dviejll tasklJ

Duoti du taskai A (Xl> yJ ir B (X2' 12). Reikia apskaiciuoti atstuma tarp jq, t.y, atkarpos AB ilg],

Atkarpos AB ilgi zymesime tuo paeiu simboliu AB, hip ir paci",

atkarpa, ..

Tarkime, kad Xl.,o:X2 ir Yl # Y2' Tada tiese, nubrezta per taskus A ir B, nera lygiagreti koordinatinems asims (5 brez.).

I:J IS task\! A ir B nuleiskime statmenis AAI it BBl i

abscisiu a51, 0 per task~ B nubrefkinre tiese BC, lygiagrech~ abscisiu asiai. Tada is staeiojo trikampio ABC gauname

I I x AB=V CB2+ CA2.

5 brei.

Pagal (3) formule (§ 3) CB = Al Bl = 1 X 2 - Xl I. "Panaslai . ran dame ir CA= 1 Y~-Y1.I, Tode!

(4)

8ioje formuleje vietoj !X2-Xl la ir 1 Y2-Y1 12 paraseme tiesiog (X2-X1? ir CY2- yJ2~ nes skaiciaus absoliutinio didumo kvadratas lygus paries skaieiaus kvadratui,

Pastebesime, kad (4) formule galioja ir tada, kai Xl =X~ arba Y1 =Y2.

Pirmuoju atveju is jos gauname AB= 1 Y2 -Y1 I, antruoju AB= I X2 -Xl I· Pasinaudodami (4) formule, galime rasti tasko A (x, y) atstuma nuo koordinach; pradzios O{O, 0). Tuo tikslu imame X2=Y2=O, Xl = x, Y1=Y:

OA=V x2+yZ,

(5)

pea vyzd!iaL 1. Atstumas tarp task\} A (-2,1) ir B (1,..5) pagal (4) forrnule apskaiciuojamas g karto:

AB= V (1-( -2)]2+(5-1)1=5.

2, Rasime tdkq, vienodai nutolus] nuo trijl.! taskll A (2., 2), B (3, 1) ir C (-1. - I).

Jei ieskomasis taskas YTa J) (x, y), tai

AD=BD=CJ),

arba

118

AD~;;BD' ir BD'=CDt.

Taciau

AD"= (x- 2)'+ (y- 2)', BD'=(x- 3)1+ (y-l)", CD'= (x+ 1)2+(y+ 1)'.

Todel gauname Iygciq sistema

{ (x-2)·+(y-2)·:=:(x-3)·+(y-1)~. (x- 3)"+(y-l)'=(x+ 1)2+(y+1)2,

Suprastine turlme

{ x-y-l=O, 21:+>,-2=0.

Is cia x= 1, y=O. Vadinasi, ieskomasis taskas yra A(l, 0).

Koordinac.iy rnetcdns

§ 6. Atkarp05 dalijimas duotuoju santykiu Duoti taskai A (Xl' yJ ir B (X2' y;). Treeiasis taskas C, kurio koor-

dinates nezinomos.idalija atkarpa AB taip, kad santykis ~~ lygus duo-

tajam skaiciui A. Reikia rasti tasko C koordinates X ir y. .

IS taskq A. B ir C nuleidziame statmenis AAl> BEl ir CCl i abscisiu

asi (6 brez.), Kadangi atkarpos AC, CB, Al C1 it ClBH esancios tarp lygiagreciu tiesiu, yra proporcingos, tai

AC = AICl == A.

CB CtB]

Pagal (3) formule (§3) AlCI = I X-Xl I, C1EI = 1 X2-X I ~ Todel

I x-x11 = A. I x.-x I

.1-Y1 ri+-h

5 brei,

Kadangi taskas C yra atkarpoje AB, tai, esant bet kuriai taskl! padeciai, skirtumai X-Xl ir X2-X yra arba abu tei gi ami , arba neigiami. Todel santykis

~

X'i-X

visada teigiamas, ir

1 x-xli lx,-xi

x-x,

=--

U lygties

randame tasko C abscise:

2"

(6)

19

skyrius

Panasiai, nuleide statmenis i§ task\! A, B ir C t y asi, randame tasko C ordinate :

(7)

Atskiru atveju, kai taskas C dalija atkarpa pusiau, f.. = ~; = L Todd is (6) ir (7) forrnuliu, imdami A= 1, gauname atkarpos AB vidurio tasko koordinates:

(6a)

Y +

)1 = 1 Y.

2 .

(7a)

Pa vyzd~i a i, 1. Atkarpos AB, jungianeios taskus A (-5,3) ir B (1, - 3), vidurio koordinates yra

-5+1 3-3,"

x = --2-=-2, y =-2-= O.

Vadinasi, vidurio taskas yra C ( - 2, 0).

2. Duotos trikampio virsi.in~s A (6,0), B (-2,4) ir C (-1,4). Reikia rastipusiaukrastiniu susikirtirno task!!.

Pirmiausia randame krastines AB vidurio tasklt D (2,2) (pasidarykite brezinj!).

Pusiaukrastiniu susikirtimo taskas Myra atkarpoje DC ir dalija silt atkarpa santykiu

DM -21. Todel tasko M koordinates apskaiciuojame pagal (6) ir (7) forrnules, Me

imdami A = .~:

J

2+ '2(-1)

x= ] =1.

]+'2

Vadinasi, ieskomasis taskas yra M (I, 0).

I

2+'2 (-4)

y=

] 1+2

o.

Ufdavilliai

1. Duotas taskas (4, -3). Raskite ta§kf:j,. simetrin] duotajam a) abscisiq aSics, b) ordinaciu asies atzvilgiu.

Ats. a) (4. 3); b) (- 4. -3).

2. Raskite ta~k!t, simetrin] taskui (3, - 5) pirmojo ketvircio pusiaukarnpines atzvilgin.

Ats. (- 5, 3).

3. Duotas kvadratas, kurio krastine.lygi a. Raskite ~io kvadrato virmni1.t koordinates, jeigu jo istriZaines yra koordinatinese asyse,

Ats. (a¥2, 0); (0. a¥2} (-a/2, 0); (0, .-a2V2)~

4. Taisyklingojo sclliakampio krastin« lygi a. Raskite jo virsuni4 koordinates, kai koordinaciu pradfia yra sesiakampio centre, 0 abscisiu asis eina per jo virsUn~.

Ats. (a'O);(i, ays); (-i-. ays);

(-a. 0); (_~. _ar3);(~, _aY3).

5. [rodykite, kad trikampis, kurio virsiines yra taskai (- 3, - 2), (1, 4) ir ( - 5, 0),

iygiasonis,

6. Raskite taska, vienodai rrutolus] nuo taski; (0, 0), (I , 0) ir (0, 2).

AlS. (}, 1).

7. Raskite centra apskritimo, nubre.zto per ta~kus (0,0), (4, 2) ir .(6, 4). Ats. (- 3, 11).

8. Abscisiu a§yje raskite task~, vlenodai nutolus] nuo tasla! (0, 5) ir (4,2).

Ats. (-i, 0) .

9. Atkarpos viduryje yra taskas (-1, 2), 0 jos vienas galas - taskas (2, 5).

Raskite antrojo atkarpos galo kcordinates, AlS .. (- 4, -1).

10. Dvi trikampio vidiines yra taskai (3, 7) ir (- 2,5). Raskite treciosios virsunes koordinates, jei per si,! virsiin~ einanciq krastinh; viduriniai taskai yra koordina~ inese asyse,

Ats. (-3, -5) arba (2, -7).

11. Raskite du taskus, kurie atkarpa, esanci'l tarp tasku (3,4) ir (-3, -5), dalija i tris lygias dalis,

AIS, (1, I), (-1, -2).

12. Duotas trikampis, kurio virsiines yra taska; (1, 2), (3, -4) ir (5, 5). Raskite pusiaukrasriniu susikirtimo taska.

Ats, (3, 1).

Tieses Iygtis

II s ky r I u s

TlESES L YGTIS

§ 7. Kreive ir jos Iygtis

Matematine kreive dazniausiai breziama taip, kad jos visi taskai tenkintu kuria nors salyga, 0 taskai, es~ salia kreives, tos salygos netenkintu. Vadinasi, visiems tos kreives taskams budinga kuri nors savybe, kuri ir nurcdoma tos kreives apibrezime. Pavyzdziui, sakome, apskritim as su centru taske CIT spiuduliu r yra plokscia uzdara kreive, kurios visu tasku atsrumas nuo C lygus r. Vadinasi, bet kuris to apskritimo taskas M tenkina salyga MC=r, 0 jei M nera apskritime, tai MC'#r.

Tarkime, kad .plokstumoje nubrezta kuri nors kreive L Pasirinke toje plokstumoje koordinaciu sistema, imkime kreives I task'!:. Jei Sis taskas judes kreive l, tai jo koordinates x ir y keisis, bet visa laika liks susietos kuria nors salyga, budinga too kreives taskams, Kitaip sakant, tarp x IT y yra tam tikra priklausomybe, kuri galios tile tol, kol taskas bus kreiveje, ir nebegalios, kai taskas atsidurs salia kreives. 8ita priklausornybe paprastai isreiskiama lygtimi su dviem kintamaisiais x IT y.

Tokia lygti, siejaniia kintamuosius x if y, kuria ten/dna kiekvieno kreives tasko koordinates, bet netenkina kin; plokstumos tasku. koordina-

tes, vadiname duotasios kreiv es lygtimi. 21

II skyrlus

Bf3.4)

Isnagrinesime pont paprastu P a vyzdii l!.

1. Duoti du taskai A (1, 2) ir B (- 3,4). Per atkarpos AB vidur] nubrezta tiese, statrnena tiesei AB (7 brez.), Sudarysime tos tieses Iygti,

Pastebesime, kad kiekvienas nagrinejamos tieses

Y taskas M ex, y) yra vienodai nutoles nuo taski; A ir B.

Lygybe AM=BM isreiSkiabendl<! tos tieses taSkl.j savyb .. (jei Mnebutl.l toje tieseje, tai AM#BMJ. Norint suo daryti minetos tieses lygti, reikia isreiksti atstumus AM ir BM taski, A, B ir Mkoordinatemis if gautas i§raiskas istatyti i lygyblO AM =BM. Tada

<, Aft. 2J 11 (x - I)" + (y - 2)i = V-:-(x-+:-:3"')t:-:+:-:('-y _---,,4)"'"a.

Taiir yra duotosios tieses lygtis, Abi jos puses pakele kvadratu ir suprastin .. , gauname lygt]

2,f-y+5=O.

2. Sudarysime apskritimo, kurio spindulys lygus r, lygt],

x

7 brei.

Koordinaeiu sistema pasirinksime taip, kad apskritimo centras sutaptu su koordinaci4 pradiia:O (8 brez.), Jei M(x, y) - bet kuris to apskritirno taskas, tai OM=r.

Pagal (5) formul e (§ 5)

Ij

OM= V X·+yl .•

Todel Iygtis

11 x·+y·=r.

arba

x'+y'=r~

8 brei.

ir bus duotojo apskritimo lygtis.

§ 8. lygties geometr.ine prusme

Dabar imkime bet kuria lygt] su dviem nezinornaisiais x ir y. [sivaizduokime, kad tos lygties visi nariai perkelti ! kaire puse, Tada lygties kaireje puseje bus reiskinys, i kuri [eina x ir y, desineje - nulis, Bendruoju atveju tokia lygti rasysime sitaip:

F (x, y) =0. (1)

SimboJiu F(x, y) cia pazymetas reiskinys, priklausas nuo x ir y. Pavyzdziui, Jygtyje .x3 - 2xy2 + 8 = 0 simboliu F (x, y) galima pazymeti reiskini xS_2xy2+8.

Dabar imkime kintamuju x ir y reiksmes Xo ir Yo' Jeigu skaicius Xo ir Yo istat~ i (1) lygti vietoj x ir y, gauname teisingi; skaitine lygyb~. tat sakome, kad skaiciu pora (xo, Yo) yra (1) lygties s p r e n d i n y s. Pavyzdziui, (4,5) yra lygties 2x-3y+7=O sprendinys, nes 2·4-3, 5+7=0.

Aplamai nagrinejamo tipo lygtis turi be galo daug sprendiniu, DOl'S pasitaiko lygcil.l, neturinciq De vieno sprendinio. Pavyzdziui, Iygtis x2 + y2 + 1 = 0 neturi sprendiniu, nes, kokius skaicius xo, Yo beimtume,

12 vis tiek x;+r.+ 1 >0.

Tieses Iygtis

Kai kada lygtis su dviem nezinomaisiais turi tik baigtini skaiciu sprendiniu. Pavyzdziui, lengva isitikinti, kad lygtis X2+y2=O turi tik viena sprendini (0, 0).

Toliau nagrinesime tik lygtis, turincias be galo daug sprendiniu.

Tarkime,kad (xo, Yo) yra kuris nors (1) Iygties sprendinys. Koordinaciu sistemoje si sprendin] galima pavaizduoti tasku, kurio abscise lygi xo, o ordinate Yo. Todel sprendinio (xo, Yo) nebeskirsime nuo tasko (xo, Yo) ir tiesiog sakysime, kad taskas (xo, Yo) tenkina (1) lygti,

Tarkime, kad koordinaciu sisternoje pavaizduoti visi taskai (x, y), kurie tenkina lygti F (x, y) = O. Paprastai visi sie taskai sudaro kuria nors kreive I.

Vadinasi, lygti, aplamai imam, atitinka kreive, kurios taskai (x, y) yra tos lygties sprendiniai.

Lygties su dviem nezinomaisiais x ir y sprendinius praktiskai randame sitaip: imame keleta x reikS· milt xl> x2, ••• , Xn, jas paeiliui istatomei duotaja lyg-

ti ir randame atitinkamas y reiksmes: Yl, Y2,·"'y". Tokiu budu gauname sprendinius (Xl' .vI), (X a, yJ, .... , (xn' Yo)' Visa tai patoguisdestyti lenteleje:

Po to taskus (Xl' yJ, (xa, Y2), ... , (xn' yJ pavaizduojame koordinaciu sistemoje (9 brez.) ir per juos apytiksliai nubreziame kreive l,

Pavyz dz ia i, 1. Nubresime kreive, atitinkancia lygt] x- y=O.

Lengva pastebeti, kad tasko (x, y), tenkinancio duot1)j~ lygtj, ordinate y lygi abscisei x : y=x. Tom savybe budinga 1 ir III ketvirciu pusiaukampines taskarns (10 brez.). Taskai, esantys salia tos pusiaukarnpiaes, minetos savybes neturi, Todel

x - y = 0 yra minetosios pusiaukarnpines lygtis.'I

2. Nubresime kreive, nustatoma Iygtimi x+ y=O. Lengva [sitikinti, kad ta lygtj tenkina tik II ir IV ketvircu; pusiaukampines taskai (10 brez.).

3. Nubresirne kreive, jjreiskiam~ lygtimi

x1_y=0.

Yiena koordinate, sakysime, y isreiskiame antraja: y=x·.

Imame ivairias x reiksmes ir randame atitinkamas JI reiksmes:

I X Xl X. Xn
I-
I y Y1 Y. Yn o

x

9 brei.

x

10 brez.

-4

-1

o

4

-3

-2

x

2

3

9

4

o

16

y

4

9

16 I

II skyrius

Tokiu budu gauname ell,. tasku (11 brez.), Aisku, tarpines x reiksmes, knriu nera Ienteleje, atitiks tokios y reiksrnes, kad atitinkami taskai isrisai uzpildys kreive. Todel per pazymetus taskus pravedelinija, apytiksliai gausime kreive, kurios Jygtls

x·~y=O.

Pas taba. Kartais lygtyje vienos koordinates nera, Pavyzdziui, Iygt] x~ 1 = 0, arba X= 1 tenkina visi taskai, kuriu abscises lygios vienetui. Tie taskai sudaro tiese, einancia pel' taskll, (1, 0) ir IygiagTeci~ y asia.i.

Paprasciausia linija, be abejo, yra tiese, todd pirmiausia ir nagrinesime tieses lygti.

Imkime tiese t, nelygiagredia koordinatinems asims

(12 brez.), Tieses padetis bus nustatyta, kai duotas kampas <p, kuri tiese sudaro su teigiamaja x asies kryptimi, ir taskas N (0, n), kuriame tiese t kerta y asi. Kampa atskaitysime nuo teigiamosios x asies krypties pries laikrodzio rodykle ; todd

O<tp<1t ir cp~i-. Kampo e tangentas

11 brei.

12 brei.

§ 9. Kryptine fieses Iygtis

tg cp=m vadinamas tieses t krypties koeficientu.

Tieses t lygciai gauti imsime net kuri jos taska M (x, y), nesutarnpanti su N, is jo nuleisime statmeni MP i x asi (12 bref.) ir nubresime atkarpa NC, lygiagreeia x asiai,

IS brefinio turime

x

y=PM=CM+PC.

Taeiau is staciojo trikampio CMN, kurio kampas <J_MNC=<p, gauname, kad

CM= NC tg<p=x tg<p=mx.

Be to,

Todd

PC=ON=n.

y=mx+n.

(2)

T~ lygti tenkina kiekvieno tasko, esancio tieseje, koordinates (taip pat ir tasko N koordinates).

Lengva isitikinti, kad tasko, nesancio tieseje, koordinates negali tenkinti (2) lygties, Vadinasi, (2) if yra tieses t lygtis ; ja vadiuame kryptine tieses lygtimi.

Jei tiese eina per koordinaciu pradfia tal n =0; todel tieses lygtis siuo atveju bus

24

y =I1fX.

(3)

Aisku, kad ne vieno tasko, esancio salia minimos tieses, koordinates negali tenkinti (4) lygties.

Atskiru atveju (kai t = 0) turesime ordinaCil! asies Iygti x= O,

a

b

f3 brei.

Tieses lyg1is

Past aba , Isvesdaml tieses lygtj, mintyse padareme prielaida kad kampas <p s m a i l us. Be to, brezinyje koordinates x ir y vaizduojamos teigiamomis. Lengva isitikirni, kad visais atvejais gausime (2) priklausornybe.

Jei tiese t lygiagreti y asiai, tai jos visu taski; abscises yra vienodos (13 brez., a). Tuo iSreisklama bendra visu tokios tieses task1.l savybe, Jei tiese x asi kerta taske L (1,0), taijos lygtis bus

x=l.

(4)

Pagaliau, jei tiese lygiagreti x asiai, tai

jos visu tasku ordinates tarpusavyje yra lygios (13 brez., b). Sakysime, tiese eina per task~ N (0, n). Tada jos lygtis bus

y = n. (5)

Pastebesime, kad (5) lygti galima gauti is (2), imant m = tg 0 =0.

Atskiru atveju (kai n=O) cia turesime abscisiq asies lygti y=O. Tokiu budu, isitikinotne, kad kiekviena plckstumcs tiese isreiskiama arba (2), arb a (4), arba (5) lygtimi.

§ 10. Bendroji tleses Iygtis

Turedami lygti

y=mx+n,

nesunkiai [sitikiname, kad 5i lygtis reiskia tiese, Tuo tikslu per task'! (0, 12) nubreziame tiese, turincia krypties koeficienta m. Sios tieses lygtis, kaip mateme § 9, yra y=mx+n. Kadangi ne vieno tasko, esaneio salia tieses, koordinates negali tenkinti duotosios lygties, tai ji tikrai reiskia tiese, Dar lengviau [sitikinti, kad. lygtys x = I if Y =n taip pat reiskia tieses .

. Lygtys

y=mx+l7, x=l it y=11

yra pirmojo laipsnio lygtys, nes jose yra tik pirmieji x if y laipsniai, [sitikinsime, kad bendroji pirmojo laipsnio lygtis

ax +by+ c=O (6)

irgireiskia tiese, Be abejo, sioje lygtyje abu koeficientai a ir b kartu ne-

gali buti lygus nuliui, 2S

II skyrius

1. Jei a ir b nelygus nuliui, tai (6) lygti galime parasyti sitaip:

a c

Y=-/ix-j)'

Si lygtis yra ekvivalenti (6) Iygciai, t.y. jas abi tenkina ie pa tys taskai, Paskutine lygtis tikrai reiskia tiese, nes j,! gauname is lygties Y=I'l1x+n,

, imdami nt= -1-, n=« - i-. Vadinasi, (6) lygtis sino atveju irgl reiskia tiese,

Atskiru atveju, kai c=O, iii tiese eina per koordinaciu pradzia. Tuo Iengva ir betarpiskai isitikinti, i lygt]

ax+by=O

[statant tasko (0, 0) koordinates,

2. Kai b=O, 0 a"fO, turime lygt]

ax+c=O,

..

is kurios gauname

c x= --.

Q

oSi'!. lygti gauname is lygties x=l, imdami 1= -.:... Todel (6) lygtis

11

siuo atveju reiskia tiese, lygiagrecia y asiai, (Kai c = 0, si tiese sutampa su y asimi.)

3. Jei a=O, 0 b"fO, tai lygtis

by+c=O,

c arba y= -b

gaunama is lygties y=n, imant n= -f. Kadangij lygtis y=n reiskia tiese, Iygiagrecia x asiai, tai ir (6) lygtis siuo atveju (kai a=O, b"fO) reiS:~ kia tiese, lygiagrecia x asiaL (Kai c=O, si tiese sutampa su x asimi.)

Vadlnasi, [sitikinome, kad bet kuri pirmojo laipsnio lygtis

ax+by+c=O (arba a#O, arba h#O)

reiskia tiese, Tai bendroji tieses lygtis, nes ja isreiskiama bet kuri plokstumos tiese.

§ II. Tleses, einonclos per duotqj] taskq duotqja kryptimi. Iygtis Imkime tiese t, kuri su teigiamaja x asimi sudaro kampa 'fJ (14 brez.) ir eina per taska A (Xl> yJ. Isvesime tos tieses lygti, tardami, kad tiese t nera lygiagreti y asiai,

Tokiu atveju, kaip mateme § 9, tieses lygtis yra

26

y=mx+n;

(2)

Y-YI X-Xl

~=---

(9)

27

Ties·e,s Iyglis

cia m= tg <fl - zinomas tieses krypties koeficientas, Kadangi taskas A (Xl> Yl) yra tieseje t, tai jo koordinates turi tenkinti (2) Iygt], t.y,

Y1 =mxI +n.

IS (2) lygybes panariui ateme paskutine, gauname Y - .;Vl. = m (x - Xl)'

(7)

Tai if yra ieskomoji lygtis,

Jeigu tiese, einanti per task'l A (Xl' YI). yra lygiagreti y asiai, tai jos

lygtis, aisku, bus

X=X1·

Pa vyz d ys . Rasirne lygtj tieses, kuri eina per task:j, (3, 2) ir su x asiu.i sudaro 'karnpa <p=45D,

Siuo atveju m=tg 45D=d, todel ieSkomoji tieses lygtis yra

y-2=1 . (x-3),

IJ

/

N(x, 1/) A(Xt,lj,)

arba

x-y-l=O.

14 brito

§ 12. Tieses, elnuncios per du ductuosius t'OSkU5, Iygtis

Per du skirtingus taskus galima nubrezti tiese ir tiktai viena, Rasime tieses t, einancios per taS:kus A (Xl> Yl) ir B (X2' yO, lygti,

Is pradziu tarkime, kad Xl ;fx2, t.y. kad tiese nelygiagreti y asiai, Kadangi tiese t einaper task!! A (Xl' yJ, tai jos lygtis bus

y-y~=m (X-Xl) (7)

(fr. § 11); cia in - nezinornas tos tieses krypties kceficientas. Taciau taskas B (xz, Y2) irgi yra tieseje t, tcdel jo kcordinates tenkina (7) lygti:

h-Yl =m (x2-xJ.;

is: cia randame m (turimemintyje, kad X2-X1#O):

Istate surastaja m israiSh ! (7) lygti, gauname

(8)

Tai ir yea tieses t lygtis .. Jeigu Yl i- Y2, (8) lygti rasome taip, kad Iengviau butlt prisiminti:

II skyrius

Kai Xl=X~, tiese, nubrezta per taskus A (Xl' Yl) ir B (X2, )12), yra Iygiagreti )I asiai, 0 jos lygtis, aisku, bus

X=Xi'

Pavyz dys. Parasysimc lygt] tieses, einancios p~r taskus A (-2, - 3) ir B (I 3).

Remdamiesi (9) lygtimi, rasome '

y+3x+2

3+3 = 1+2 '

is cia

2x-y+l =0.

§ 13. Asine rleses Iygtis

Tarkime, kad ties€: t, neidama per koordinaciu pradzia kerta abi koordinatines asis (IS brez.), Tieses padetis bus nustatyta, kai zinomi taskai A (a, 0) ir B (0, b), kuriuose H tiese kerta koordinatines ask Pasinaudojus (9) lygtimi, nesunku parasyti minimos tieses lygti

)1-0 X-a

b-O O-a:

x

lal

a

t

]bl

is cia

ir galu tinai

15 brei.

(10)

Gautoji lygtis vadinama asine tieses lygtimi; joje parodyti atkarpu. kurias tiese atkerta koordinatinese asyse, ilgiai OA= I a I ir OB= I b I.

Pasta ba. Aisku, kad aslniu pavidalu negalima parasyti lygties, kat tiese eina per koordlnacii; pradzia arba yra Iygiagreti vienai is koordinatiniu asill.

§ 14. Normaline tieseslygtis

Imkime tiese t, neinancia per koordinaciu pradzia ir kertancia abi koordinatines asis, Jos padet] galima apibrezti statmens OP, nuleisto is: koordinaciu pradzios i tiese t, ilgiu p t»> 0) ir kampu 0:., knri sis statmuo sudaro su teigiamaja x asies kryptimi (16 brez.).

Isvesirne tos tieses lygt], laikydami, kad 0:. yra bukas, t.y. ; <0:.<1[.

Siuo atveju <jxoP=<r-xOB+<{_BOP, todel <f_BOP= <p,OP-<j:_xOB= =0:.-%. Panasiai <j:_POA=-;r;-a:.. IS stacilliq trikampiu AOP ir BOP lengvai randame statiniu OA if OB ilgius

OA=I.al= P = _ ____E_

cos (rr-a,) coso: '

OB= I b I = . P . _p_

(IT) sin a

cos 0::-2"

28

Tleses Iygtis

Turedami galvoje, kad nagrinejamu atveju cos (L < 0, sin 0: > 0, gauname

a = ___p___ b = -!-- .

cos ex' sm Cl

Dabar duotosios tieses lygt] rasome, naudodamiesi (10) lygtimi:

x y

p + P =1;

cos a. sin 0:

is cia

x cos a+ y sin a-p=O.

(11 )

Nesunkn [sitikinti, karl tokia pat lygti gausime ir tada, kai C/. srnai-

3it 3n-

Ius arba n<IX<2' arba T<rt.< 2".

Belieka isitikinti, kad (11) lygtis tinka iSreiksti ir tiesems, lygiagres cioms koordinatinerns asims,

1. Kai tiese lygiagreti y asiai, tai C/. = 0 arba (1.=". Pirmuoj u atveju riese t kerta x asi taske (p, 0), todel jos lygtis yra

X=P, arb a x-p=O,

kuri gaunarna ir is (11) lygties, imant (J. = O. AntTUOju atvej u tiese t kerta abscisiu asi taske (- p, 0), todel jos Iygtis yra

X= -p, arba -x-p=O, kuri gaunama is (11) lygties, imant 0: =rrr.

2. Kai tiese Iygiagreti x asiai, tai C/. = ;, arba 0: = 3; . Tiese t kerta y asi taske (0, p), arba (0, -p). Jos lygti

y=p arba r= -p,

.t

16 br ez.

li . . y (11) 1 .. 1! b 311:

ga rna gauti is ygties.ornant a=2' ar a (1.= 2'

Lengva [si tikinti, karl (11) pavidalu galima parasyti ir lygti tieses, einancios per koordinaciu pradziq.

Vadinasi, bet kuria ploksrumos tiese galima isreiksti (11) pavidalo

lygtirni. Ji!: vadiname normaline tieses lygtimi. 19

HI skyriu5

§ IS. Tieses bendrosios Iygties suvedimos i normolini pavidalq

Kadangi kiekviena plokstumos tiese galima isreiksti lygtimi

x cos cr.+y sin ('I.-p=O,

(11)

tai kyla klausimas, is kokio daugiklio reikia padauginti visus bendrosios Iygties

ax+by+c=O

Darius, kad gautume (11) Iygti. Jei toks daugiklis yra M, tai lygties

Max+Mby+Mc=O

keeficientai sutampa su atitinkamais (11) lygties koeficientais:

Ma=cos ('I., Mb=sin «, Me= -po

Pirmuju dvieju lygybiu abi puses pakele kvadratu ir sudeje, gau-

name

Is cia, turedami galvoje, kad a2+bz¥O (bent vienas is skaicit; air b ne-' lygus nuliuil), randame vadinamaji normuojanti daugikl] M:

Kaip matome sioje lygybeje M zenklas Iiko nenustatytas, Tacian is lygybes Mc=-p, kurioje p>O, matome, kad Mc<O, kai c¥O; £0- del M zenkl<!; reikia imti priesinga c zenklui.

Kai c = 0, M zenklas lieka nenustatytas.

Pa vyz dys , Tieses lygt] 3x-4)1+ 10=0 suvesime i normalin] pavidala. Padaugine visus lygties narius is norrnuojancio daugiklio

1 1

j\1= --

_ V 3"+(-4)2 - 5' J

gauname

3

Tai ir yra duotosios tieses normal ine lygtis. Pastebesirne, kad cia cos ec= - 5" sin ~ =

= ~. todel «~127' _

30

Tieses Iygtls

§ 16. Taskoatstumas nuo tleses

Imkime tiese t, duota normaline lygtimi

x cos a: +y sin fI.-P =0, (11)

II task~ Mo (xo, Yo), esantj salia jos (17 brez.). Rasime tasko Mo atstuILl! d nuo tieses t. Susitarsime si atstuma laikyti teigiamu, jei taskai Jlo ir koordinaciu pradzios taskas 0 yra skirtingose tieses t pusese, Priesingu atveju, kai taskai Jfo ir 0 yra toje paeioje t pu~~j.:. atstuma d laikysime neigiamu.

Per taska Mo nubrezkime Q~:~ r, lygiagrecia tiesei t. Kai p +d> 0 (17 brez., a), tie",~5 t' lygtis bus

.'.' cos oc+y sin oc-(p+d)=O. kip+d<O (17 brez., b), tai rieses t' lygtis bus

x cos (7t+oc)+y sin (7t+oc)- [p+dl =0.

Ij

t'( / I I

a

17 brei.

Kadangi Cia I p+d 1= -(P+d), 0 cos (7t+a:)= -cos oc, .sin (7t + oc) = = - sin C(, taitieses t' lygtis siuo atveju irgi bus

x cos oc + y sin IX - (P + d) = O.

Taskas Mo (xQ' Yo) yra tieseje r, todel jo koordinates tenkina gautq_i,! lygti:

IS cia

Xo cos 0:+ Yo sin oc-(p+d)=O. d=xo cos a+yo sin a-po

(l2)

Vadinasi, taiko atstumq nuo tieses gauname i tieses normalines lygties kaires puses reiikini

x cos oc+y sin r;.-p isiate to tasko koordinates.

Pa vy z dys. Raslme rasko (2, -1) atstnma DUO tieses 3x-4y+l0:=O.

Duotosios tieses normallne lygtis yra

3 4

-5 x+s y-2=O

zr. ~ 15 pavyzdi), Todel pagal (12) forrnule ieskomasis atstumas

3 4

d= -s· 2+ 5 (-1)-2=-4.

'~'":>ng_i atstumas gautas neigiarnas, tai duotasis ta~kas ir koordinaciq pradzia yra

-,y.-.)je, puseje I1UO duotosios tieses, 31

II slcyrius

§ 17. Kampos tarp dviej\! tiesiV. Tiesi\l Iygiogretumo Ir statmenumo sqlY90S

Imkime dvi tieses t1 ir t2, susikertancias taske C (18 brez.), Smailu kampa y, kuriuo reikia sukti tiese tl apie task~ C, kad sutaptq su tiese tz, vadinsime kampu tarp tq tiesiu, Sis kampas laikomas teigiamu, kai nurodytas sukimas vyksta prie~ laikro dzio rodykle ; priesingu atveju kampas y Iaikomas neigiamu.

Tarkime, kad tieses tl it t2 duotos lygtimis

y=m.x+nl ir y=m2x+n2,

ir raskime kampa y.

Brefinyje nurodytu atveju kampas CP2 yra trikampio ABC priekampis, todel

x

18 brei.

CPZ='Pl+Y·

Vadinasi, Y=(j)2-CPl' 0 tg y=tg (CP2-CPJ. Galima [sitikinti, kad paskutine lygybe tinka ir kitais atvejais. IS jos gauname

tz - _ tg 'P.-tg 'Pi

to (- I + tg '1>1 tg 'P2 .

Nors kampai cp1ir CP2 s~lygaje neduot.i, bet is duotuju lygcii; Zinome tgc.p. =1'111 ir tgcpz=m2• Tcdel galutinai

( 13)

Pavyz d aiai, 1. Duotos dvi tieses

y=2x-l ir y=-3x+5.

Rasirne ji; sudaroma kampa,

Cia nll=2. ma= -3, todel pagal (13) Iormule

~3-2 tgy = I + 2 . ( - 3)

I.

..

Vadinasi, y = '4 .

2. Rasime lygtls tiesiu, einanciu per ta~k~ (3, 1) ir sudaranciu 45° kampa su tiese y=2x+1.

Uzdavinio salyga atitinka dvi tieses, Mat, duotosi.os tieses krypties koeficlenta 2 galima [statytij (13) formule tiek vietoj tn], tiek ir vietoj m«. Kadangi cia tg y= = tg 45°= 1, tai ieskomosios tieses krypties koeficientas m randamas arba i~ lygties

m-2 --~=l

1+2m •

arba is lygties

2-m ---=1

1+2m .

l2

Tieses Iygtls

Pirmuoju atveju m= -3, antruoju m= ~. Ieskomosios tiesiu lygtys yra y-I=-3(x-3) ir Y-l=~ (x-3),

arba

3x+y-IO=O ir x-3y=O.

Jei tieses flir t2 yra Iygi agr eei o s, tai CPl =cP~. Vadinasi, siuo atveju tg CPI = tg cP 2>

arb a

Atvirksciai, jei ml=m2, arba tgCP1=tgCP2, tai, turedami galvoje, kad :;:1 ir CP2 yra tarp 0 ir rc, gaunamecpl=CP2' Vadinasi, tieses tl it t2 yra lygiagrecios,

Taigi, [rodeme teorema: tieses yra ly g tagr ecios tada ir tiktai tada, kai jll. krypties koeficientai yra lygiis.

Jei tieses t1 ir (2 yra statmenos, tai

CP2=CP1+-i arba t:fIl='fi2+~ (nusibrezkite atitinkamus breziniusl). Abiem atvejais 1

tg 'fi2 = - ctg CPl = - -- • tg !P,

arba

Lengva [sitikinti ir atvirksciai: kai patenkinta (15) salyga, tai tieses t1 if t2 yra statmenos,

Vadinasi, dvt tieses yra st at meno s viena kitai tada ir tik tada, kai jl1. krypties koeficientai yra vienas kitam atvirkstiniai ir pridinlftf: zel1kllt_ skaiciai.

P a vy z d y s. 3. Reikia parasyti.lygtj tieses, einancios per raskq (1, 2) if s tatrnenos tiesei

2x- 3y+ 1,;;= 0.,

Duotosios tieses kryptles koeficientas 171, = ~. Todel ieskomosios tieses kryp-

. k f" 3

nes oe rcientas m.= -"2'

Pasinaudodami (7) lygtimi is § rr, randame ieskomosios tieses Iygt] 3

y-2=-"2 (x-I).

arba

3x+2y-7=O.

Dabar tarkime, kad tieses tl ir t2 duotos bendrosiomis lygtimis a1x+bIY+Cl =0 ir a2x+b2Y+ c2=O,

J.

( 14)

( 15)

33

II skyriu$

Kai bl ir bll nelygtis nuliui, tu tiesiu krypties koeficientai bus tokie:

aI a.

ml = - b.' rn2 = - Ii; .

Sias ml ir m2 israiskas [state i (13) formule, gauname

tgy=

arba

( 16)

Duotos tieses bus lygiagrecios, kai rn! =m2• t. y .

...

arba

(17)

Vadinasi, tieses, duotos bendrosiomis lygtimis, bus Iygiagrecios tada if tik tad a, kai lygch~ koeficientai prie kintamuju X ir y proporcingi.

Tiesiq, duotn bendrosiomis Iygtimis, statmenumo salyga gaunama

is (15) Iygybes, imant ml = - =: " rna = - ~: . Tada

arba

a1u2 +blb2=O.

Pas taba. Tieses, kuriu lygtys

ax+bY+Cl =0 ir ax+by+ca=O

skiriasi tik laisvuoju nariu, yra lygiagrecios, nes koeficicntai prie x ir prie y yra proporcingi, Todel, noredami parasyt! lygti tieses, Iygiagrecios duotajai tiesei

(18)

rasome lygti

a1x+blY+c=O.

Lalsvasis narys C nustatomas is papildornu s~lyg4.

Tieses

ax+by+C:i=O it bx-ay+c,=O

yra starmenos, nes jl! koefrcientai prie x ir prie y tenkina statrnenumo salyga, Tuo pasinaudojame, noredami parasyti Iygt.i tieses, statmeuos duotajai tiesei

olx+b,y+c,=O.

Ieskornoji lygtis yra

.34

Laisvasis narys c randamas g papildomu s<l,IJlg~.

Tieses Iygtis

Pavyz df iai. 4. Parasysime lygr] tieses, einanclos per task!! (1, 2) ir lygiagre::05 riesel

Ieskomoji lygtis bus sitekia:

2x-3y+3=O. 2x-3y+c=O.

Kadangi taskas (1, 2) yra sioje tieseje, tal

2 '1-3' 2+c=O.

IS cia c=4. Vadinasi, ieSkomoji lygtis yra 2x-3y+4=O.

5. 1'arasysime Iygt! tieses, einancios per task~ (-1,1) ir statmenos tiesei 3x-2y+l=O.

Ieskomoji 1ygtis bus

2x+3y+c=O.

Tafkas (-1. 1) yra sioje tieseie, todel

2· (-1)+3 ·1+c=O. g cia c= -1. Taigi ieskornoji lygtis yra

2x+3Y-l=O.

§ 18. TiesiV susikirfimo talkas Duotos dviejt; nelygiagreciu tiesiu tl ir tz lygtys

a1x+b1Y=Cb a2x+b2Y=C2' (19)

Rasime siq tiesiu susikirtimo tasko (xQ, Yo) koordinates.

Susikirtimo taSkas (xo• Yo) yra tiek vienoje, tiek ir kitoje tieseje, todel jo koordinates turi tenkinti abieju tiesiu lygtis. Tokiu budu gauname dvieju lygybiu sistema

{ al xO+b1yo = Cb .. a2xO+bzYo=c2•

(20)

Pirmaja lygybe padauginame is bz, antraja - is - bl ir sudedame: (a1b2- a2bJxo= c1b2 -C2bl'

Kadangi tieses tl ir t2 nelygiagreeios, tai

E!._t=.!2.

02 b2'

arba

alb 2 -a2b1 '1'= O.

Turedami tai mintyje, is paskutines Iygybes randame Xo: c1ht-c. hl

Xo= -

Ql b3 -o~ b, .

Jei (20) sistemos pirm!li~ lygt] padaugintume is - a2. 0 antraja - is a1 ir sudetume, tai gautume

(alh2-a2hl)YO=alc2-a2cl; 35

II skyrius

is cia

Gl Cz -a!!;C1 Yo = alb2-a3b~ .

Reiskin] a1b2- a ",bl, esanti Xo ir Yo i~raiskl! vardikliuose, zymesime simboliu

I al s. I

a2 b2

ir vadinsime determinantu. Siame determinante yra dvi eilutes (al.' bi if G2, b&) ir du stulpeliai Cal' G2 ir br, b2), todel jis vadinamas antros eiles determinantu (skiriame nuo trecios IT kitu eiliu determinantu, su kuriais susipazinsime veliau).

Pagal susitarima ...

t. y. determinanta apskaiciuojamecis skaicit; a1 ir b2, esancrq pagrin" dineje istriiaineje, sandaugos atimdami skaiciu a2 ir bl> esanciu salutineje [striiaineje, sandauga,

Panasiai galime i1'ireiksti Xo ir Yo skaitiklius, nes

Vadinasi,

1 Cl b1 I

Ce b.

x - ----

0- 1 Ql b, 'I •

Qa b3

(Zl)

Matome, kad Xo skaitiklio determinantas gaunamas is vardiklio determinanto, pirmojo stulpelio skaicius pakeiciant (19) lygcil.! laisvaisiais nariais (siose lygtyse laisvieji nariai stovi desineje pusejel). Parrasiai gaunamas ir Yo skaitiklis,

Pa vyz dys. [sitikinsime, kad tieses 2x- 3y-12=0 i.r x+2y-13 =0 susikerta, ir rasirne susikirtimo taska.

Kadangi

17 -; 1=2.2-1. (-3)=7#0,

tal tieses susikerta:

XIJ' =

112 -31

13 .2 = 24+39 =9

7 7' yo=

12 121

[ J.3

7

26- [2 ~7-=2.

36 Susikirtimo taskas (9, 2).

------------

Tiese.$ lygUs

Tieses, einancios per duotaj] taskf!! (xo, Yo), Iygtis yra

§ 19. Tiesi'l/ pluostas

[zr, § 11). Keisdami krypties koeficienta m, gauname visas tieses, einancias per taS-ktl (xo, Yo), isskyrus lygiagrecJ<jJ<l y asiai, Sios vises tieses drauge sudaro vadinamaji tiesiu pluo.ftq. J1.1: susikirtimo taskas (xo, Yo) vadinamas pluosto eentru. (22) lygtis, kurioje m Iaikomas parametru [jis gali igyti ivairias reiksmes), vadinama pluo.sto iygtimi.

Kartais pluosto centro nezinome, 0 turime tik dvieju tiesiu, priklausaueiu pluostui, Iygtis

a1x+b1y+C1=O ir a2x+biV+C2;=O.

)' orint parasyti pluosto lygti. reiketu surasti pluosto centro koordinates, sprendziant duotuju lygcht sistema (kaip nurodyta praeitame paragrafe), Taciau ~ljuo atveju galima to iSvengti, naudojant kit~ pluosto lygties forma,

Sudarykime lygti

kurioje A - parametras, Kai duota Ie reiksme, si lygtis reiskia tiese, 'Des ji yra pirmojo Iaipsnio Iygtis x ir y atzvilgiu, Lengva isitikinti, kad si Liese eina per dvieju duotujq tiesiu susikirtimo taskll:. (xo, Yo),

IS tikruju, kadangi taskas (xo. Yo) yra abiejose duotosiose tiesese,

todel ir

alxo+blYo+Cl +A {a2xo+b:J!o+cJ=O.

Vadinasi, duotuju tiesiu susikirtimo taskas tenkina (23) Iygti, Tiese eina per si taska, Kitaip sakant, (23) lygtis, imant bet kuria A reiksme, reg· kia tiese, priklausancia pluostui 8U centru (xo, Yo).

Belieka patikrinti, kad (23) lygtimi, atitinkamai parinkus A, galima isreikfti bet kuria pluosto tiese, Tuo tikslu imkime bet kur] plokstumos rask'l, (Xl' }II), nesutampanti 8U (xo, Yo). Pluosto tiese eis per si task'!, kai ja koordinates tenkins (23) Iygt], t. y. kai

(22)

(23)

G1XI + bIYI + C1 + A (a2x1 + b2Yl +C2)=0.

15 Cia galima rasti reikalinga X reiksrne, kai tik CZ2Xl+b2Yl+C2#O, t. y. kai (xl,yt) nera antrojoje is duotuju tiesiu, V!ldinasi, (23) lygtimi i~reis.

kiamos visas plucsto tieses, isskyrus viena, 37 !

II skyrius

Pavyz dys. Rasime Iygti tieses, einaneios per tiesiq x+2y-2",0 it ;,:-y-1=0 susikirtirno ta§k~ ir statmenos riesel

2x+y+3=0.

Ieskornoji tiese priklansopluostui

x+2y-2+). (x- y-l)=O.

Parasome ~i!l, lygtj sitaip:

(1+).) x+(2-),)y-2-),=0

if randame toki~ A reiksme, kad tiese, reiskiama sia. Iygtimi, butll statrnena tiesei 2x+y+3=0.

Pasinaudojame (18) priklausomybe (§ 17):

..

(1 +),). 2+(2-i..)· 1 =0. n cia randame /,= -4. Vadinasi, ieskornoji lygtis YIa 3x-6y-2=0.

Utda~ill iai

1. AI eina tiese 3x-4y+11 =0 per taskus: a) (3, 5); b) ( ~. -1 );C)(2,-4); d) (-1,2)1

Ats. a) taip; b) ne; c) ne; d) taip,

2. Parasykite Iygt] tieses, einancios per koordinaciu pradfia ir su x asimi sudarancios a) 60°, b) 1350 kampa,

Ats. a) y=x V3; b) y= -x.

3. Raskite lygt] tieses, einancios per taskus (-1, -4) ir (0, 5).

Au.9x-y+5=0.

4. Raskite lygt] tieses, einancios per taskns (2, - ~ ) if (2, 3).

AlS. x=2.

5. Raskite tasko (2, -2) atstuma nuo tieses 5..-.:-12y-8=0.

Ats.2.

6. Raskite lygti tieses, einancios par tasklt (2, -3) ir Iygiagrecios tiesei 3x-2y+2=0.

AU. 3x-2y-12=0.

7. Raskite Iygt] tieses, elnancios per t~1at (1, - 2) ir statmenos tiesei 3x-y+l=0.

Ats. x+3y+5=0.

8. Raskite tasko (-1, 2)projekcijij, tieseie 3x-5y-~J =0.

Ats. (2, -3).

9. Raskite Iygt] tieses, eiaanclos per taskll (3, - J) ir lygiagrecios tiesei, kuri jungia taskus (0, 3) ir (2, 0).

Ats. 3x+2y-7=0.

10. Raskite Iygtis tiesiu, einancill per ta§k1l. (2, -2) ir sudaraneii; 45° kampus su tiese 3x+4y=0.

Ass. x-7y-16=0, 7x+y-12=0.

11. Raskite rombo virsilnes, kai duotos dviejLl rornbo krastiniu lygtys: x-3y+ +2=0, x-3y+ 10=0 ir vienos jo [strizaines Iygtis x+ y- 2=0.

Ats. (1, 1), (2, 4), (-1, 3), (- 2, 0).

38

Ax2 + Bxy + Cy2+Dx+ By +F= 0,

(1)

39

Antros eiles kreives

12. Tieseie 3x+2y-S""O raskite tas~. vienodai nutolusi DUO !asJ~\! (-1. -1) ir ~ 3,J.

A15. (1, 1).

13. Duotos dviej\l lygiagretainio krastinii; lygtys:

x+)'-1=0.3x-y+4=0

= jO jstriZaini\! susikirtimo taskas (3, 3). Raskite kitq dviejq krastinh; lygtis, AIS,X+y-11=O,3x-y-16""O.

1~. Raskire lygti tieses, einancios per tas~ (1, -1) ir per tiesiu

3x-5y-10=0,4x+y-4=0

=i1:irtimo caskll.

Ats.5x+7y+2=0.

15. Raskite lygti tieses, einancios per tiesiu

x-3y+2=0, 5x+6),-4=0 s;:Ekirtimo tasq ir lygiagrecios tiesei

4x+)I+7=0.

Ats. Ux+3y-2=O.

16. Raskite lygtj tieses, einancios per tiesiu

3x-y+4=O, 4x-6y+3=0 msikirtimo task:} ir statmenos tiesei

5x+2y+6=0.

AlS.4x-10y+l=O.

17. Trikampio krastines duotos lygtimis:

2x-y+2=O, 2x+y-6=0. 2x+5y+2=0.

Raskite trikampio aukstiniu lygtis.

Ais. x+2y=O, ;>:<-2y+1=O, 5x-2y+3=0. 18. Raskite lygti tieses, einancios per tiesiu

2x-)l-1=O, x-y+7=0 ir x-7y-1=0, 2x-5y+1=0 sesikirrimo taskus ..

. 4lS.23x-14y+26=0.

III sky rlus

ANTROS EILtS KREIVES

o Apskrifimas

Praeitame skyriuje jsitikinome, kad bet kudos tieses lygtis yra pirmojo laipsnio lygtis, Be to, mateme, kad kiekviena pirmojo laipsnio :;"gtis reiskia kuria nors ties,". Del tos priezasties tieses kartais vadinames pirmos eiles kreivemis,

Dabar susipazinsime su hi kuriomis kreivernis, kuriu lygtys yra a: trojo Iaipsnio. Bendroji antrojo laipsnio lygtis yra

III 5kyrius

~I"'J

\J

kai bent vienas is kcefieientu A, B, C nelygus nuliui (priesingu atveju, kOO A=B=C=O, lygtis butu pirmojo laipsnio). Kreives, kuriu Iygtys gaunamos is (1) Iygties, imant atitinkamas jos koeficientu reiksmes, vadinamos antros eiles kreivemis. Viena is tokiq kreiviu yra a p s k r it i mas. Imkime apskritima, kudo centras yra taskas C (a, b), 0 spindulys Iygus r (19 brei.). Jei M ex, y) - bet kuris sio apskritimo taskas, tai eM = r, arba

CM2=1'2. -

Taskams M (x, y) ir C (a, b) pritaike atstumo tarp dvieju taskq (4) formula (§ 5), gauname

o

x

(2)

19 brei. Vadinasi, kiekvienas duotojo apsk:ritimo taskas

M (x, y) tenkina (2) lygti. Taip pat lengva [sitlkinti, kad task ai, esantys salia apskritimo, (2) lygties netenkina,

Taigi, (2) lygtis yra apskritimo, turindio centra C (a, b) ir spinduli r, lygtis ... Ji vadinama normaline apskritimo lygtimi.

(2) lygtyje atskliaute skliaustus ir pergrupave narius, gauname

x2 + y2 - Zax- 2by + a2 + b2 - r~ = o.

8i lygtis yra atskiras (1) lygties atvejis, kOO A=C=1,B=0,D=-2a, E= -2b, F=a2+b2-r2. Vadinasi, apskritimas tikrai yraantros eiles kreive,

Dabar [sitikinsime .• kad (2) lygties atskiras atvejis, kai A = C, B= 0,

Ax2+Ay2+Dx+Ey+F=O, (3)

aplamai imant, reiskia apskritima. Tuo tikslu, visus (3) lygties narius padalysime is A (A":;O):

D E F

X2+y2+ A x + A y +7=0;

po to prie ahieju pusiq pridesime po ~·z ir 4~t~) 0 ~. perkelsime i kaire puse:

(D. DJ). ( E.. E') D" E' F

x2 + A x + -4A' + y~ + A y + 4A" = 4A 2 + 4A 2 - A'

Dabar lygti galime parasyti sitaip:

( D)2 ( E. )2 _ D~+E·-4AF

x + 2A + y + 2A - 4A~

(4)

Jei D2+E2_4AF>0, tai 5:i lygtis sutampa su (2) lygtimi, imant

DE. D"+E"-4AF . -.'

40 a= - 2A' b= -2:4' r2= 4A" .. - Vadinasi, kai D2+E2_4AF>O,

(5)

Antros ejles kreives

(3) lygtis reiskia apskritima, kudo centras yra taskas ( - 2~' 2~)' lIDi+E-'-4AF

o spindulys lygus 2A .

Kai D2+P-4AF=O, (4) lygti galime rasyti sitaip:

(x + ~ r + (Y + ; t = O.

J~ tenkina tik vienas taskas (- :A·' - 2EA)' Siuo:atveju (3) lygtis reis-

... .,. '~ .. "ia!t.~1 ,-

kia apskritima, kurio spindulys lygus nuliui,

Pagaliau, kai D2 + _Ell - 4AF < 0, (4) lygtis visiskai neturi sprendiniu, nes, imdami bet kurias x ir y reiksmes, kaireje puseje gauname t ei g iama skaieii; (arba nuli), kuris negali buti lygus neigiamam skaiciui, esaneiam desineje puseje, Siuo atveju sakome, kad (3) Iygtis reiskia menama apskritima,

Norint rasti apskritimo centra ir spinduli, kai duota jo lygtis, reikia duotaja lygti suvesti i normalini pavidala,

Pavyzdys. Rasime apskritimo

x'+ )12_ 6x+4y+4=O

centro koordinates Ir spinduli ..

Perstatome lygties narius:

i:r prie abieju Iygties pusiu pridedame po 9 ir 4:

(XS- 6x+9)+<Y'+4y+4)= -4+9+4.

(x-3)"+(Y+2)b9.

Palygine su (2) lygtimi, matorne, kad sio apskritimo centras yra taskas (3, -2), 0 ;;:;;:rindulys lygus 3.

cQ Elipse

El i p s e vadiname kreive, kurios kiekvieno tasko atstumu nuo dvieju lillOfl{ tasku. suma yra pastovi.

Duotieji taskai Fl ir Fz vadinami elipses zidiniais. Atstuma FIF2 l:jmesime 2c (20 brez.). Taskui M slenkant elipse, suma FIM + F2M nesikeicia, Tarkime, kad ~i suma lygi 2a:

Kadangi trikampio FIMFa dvieju krastiniu suma didesne uz treQa~ krastine, tai F1M+F2M>F1F2, arba 2a>2c. Vadinasi, a>c.

Noredaini gauti paprasciausia elipses 'lygti: x aSi nubresime per zi-

,":"jus Fl ir Fz, 0 koordinaeiu pradzi<l 0 parinksime atkarpos FIF2 41

III skyrius

(6)

viduryje (20 bres.), Tada OF1 = c, todel Zidiniai PI ir Fo;; tures atitinkamai koordinates (c, 0) ir (- c, 0).

Jei M (x, y) - bet kuris elipses taskas, tai

F1M = V (X-C)2+ (y-Or~, F2M = Y(X+C)2 + (y-O)2,

Istate sias FIM IT P2M .israiskas i (5) lygyb<t, gauname Y (x-C)'+y2+ V (x+c)2+y2=2a.

Tai ir YIa elipses lygtis,

Noredami 5i'!: lygti suprastinti, perkelkime antraji kaires puses nar] i desine, Po to abi lygties puses pakelkime kvadratu, sutraukime panasius Darius Ir strprastinkime is 4.. Turesi-

Ij me Iygt]

aV (x+c)2+y2=a2+cx.

F;(-c, OJ 0 F, (C, OJ Dar karta pakele kvadratn ir sutrau-

~~==:::==t==:::::=::::¥-=-=~x ke panasius narius, gauname

c c

(a2- c2)x2+a2 yl!=a2 (a2- c2).

Kadangi a> e, tai a2> e2• Teigiama skirtnma a2 - c2 pazymekime b2:

20 brei.

Tada paskutine lygti galima parasyti sitaip: b2x2 + a2y2 = a2b2•

Abi Iygties puses padalije is a2b2, galutinai gauname

(7)

Tai vadinamoji k anonine elipses lygtis, is kurios matyti, kad elipse yra antros eiles kreive.

Kadangi (7) lygties kaireje puseje abu demenys neneigiami, 0 jq suma lygi vienetui, tai

Xi. y'

7~ 1 If b'~ L

U cia x2 ~ a2, y2 ~ bZ, t. y. I x I ~ a, I y I ~ b (a ir b - teigiami skaiciai). Paskutines dvi nelygybes ekvivalencios sitokioms:

-a~x~a, -b~y~b

(§ 2). Vadinasi, visi elipses taska! yra staciakampyje PQRS (21 brez.),

U kurio krastines yra tiesese x=a, X= -a, y=]: ir y= -b.

Antros eiles kreives

P IJ~-b

Jei taskas M; (Xl' yJ yra elipseje, t. y. jo koordinates tenkina (1) ~gtL tai ir tasko Mz( -Xl, yJ koordinates tenkina tlt lygti. Vadinasi, J.J-!_ irgi YTa elipses taskas. Kadangi taskai Ml ir M2 simetriski y asles E.rhilgiu, tai y asls yra elipses simetrijos asis, Panasiai [sitikiname, .kad

s: asis irgi yra elipses simetrijos asis. y

;;05 simetrijos asys vadinamos elipses aiimis.

DeI elipses simetriskumo pakanka j~ nnbrefti pirmajame ketvirtyje. Tuo tikslu l J lygt] issprendZiame y atzvilgiu:

y= + !?... Va2-x2. - a

Pirmajame ketvirtyje z> 0, todel

y= + .!!..11 Q2_X<

a

A

S

;(=-0

Imdami x=O, gauname y=b. Ordinaeiu asyje atidedame atkarpa OBl =b ir gauname elipses taskl:} Bl (0, b). Jei dabar X didinsime nuo o iki a, tai y mazes nuo b iki 0, 0 taskas M(x, y) nubres lanka BIAl' Kai x=a, ordinate y=O; todel OAI =a, Papilde brezin], atsizvelgdami ~ simetrija, gauname 21 brefinyje pavaizduota kreive.

Taskai A).. (a, 0), Az (-a, 0), Bl (0, b) ir B2 (0, - b), kuriuose asys kerta !iil! kreive, vadinami elipses virsunemts, 0 asru susikirtimo taskas

o - elipses centru,

Kadangi a> b, tai 2a yra elipses didiiosios asies ilgis, 0 2b - rnaiosios asies ilgis, Skaieius a - didiiqjq. pusaS? b - maiqjq pusas~ IT C - Zidinio atstuma nuo centro sieja (6) lygybe, kuria rasome sitaip:

Elipsesistf(stuml} galima apibudinti santykiu naudojamas santykis

b

bet dazniausiai

a'

e &=; •

kuris vadinamas elipses ekscentrtcitetu. Kadangi c < a, tai E < 1. Lengva isitikinti, kad elipse su dideliu ekscentricitetu yra labiau istesta, negu su mazu ekscentricitetu.

21 brei

(8)

P a v y z d y s. Rasime elipses 9xa + 25yi = 225 pusases, iidinius ir ekscentricitetq, Abi lygties puses padalije is 225, gaunarne

x~ y~

2'5+9=1,

rs cia matyti, kad a"= 25, b~=9; todel Cl=: 5, b= 3, Pasinaudoje (8) formule, gaunarne ~= 5'- 3'=: 16, c=4. Vadinasi, elipses zidiniai yra Fl (4,0) ir F2 (-4,0). Pagaliau

randame ekscentriciteta; e;=.! =0 8

a ,. 43

Pastaba. Jei apskritimo su centru koordinaciu pradzioje Ir spinduliu a lygt] x2+yi=a' parasysime sitaip:

Xli Jl9

-+-=[

a~ - at ,

tai ji primins elipses Iygti, kai Q,=b .. Todel apskritirnas laikomas elipse, kurios pusases lygios viena kitai,

§ 22. Hiperbole

Hip erb ol e vadinama kreive, kurios kiekvieno taiko atstumu nuo dvieju. duot1/: taSk1/: skirtumas yra pastovus,

Duotieji taskai FI ir F2 vadinami hiperboles iidiniais; atstuma FIF~ zymesime 2c (22 bres.), Jei taskas M slenka hiperbole, tai skirtumas I FIM -FzM I nesikeicia, Tarkime, kad jis visa laika lygus 2a_ Tada

22 brei.

(9)

Kadangi trikampio FIMF2 dvieju krastiniu skirtumas yra mazesnisui treci.u<l: krastinQ, tai F1F2> I F1M-FzM I, arba2c>2a. Vadinasi, C>G.

Noredami isvesti paprasciausia hiperboles lygtf, x asi nubresime per Zidinius F1 it F2., 0 koordinach; pradzia 0 pasirinksime atkarpos PI F2 viduryje (22 brei.), Tada OF! = c, todel zidiniai FI it F2 tures koordinates (c, 0) it (-c, 0).

Jei M (x, y) - bet kuris hiperboles taskas, tai

r, M= V (X-C)2+y2 ,

F2M= V (X+C)2+y2.

Istat~ sias FlM ir F2M iSraiSkas ,i (9) lygyb~, gauname hiperboles lygti 11 (x- C)2+ yZ-1I (x+c}Z+ y2= ± 20.

Gautaja lygti suprastinsime panasiai, kaip IT elipses Iygti: perkelsime antrajj kaires puses nar] i desin~t abi puses pakelsime kvadratn, sutrauksime panasius narius ir suprastinsime likusius narius is 4. Gausime

a2+cx= ±aY {X+C)2+y2.

Dar karta pakele abi puses kvadratu ir sutrauke panasius narius,

turime

(C2 _ a2)x2 - a2y2 = a2( c2 - a2).

Kadangi C> a, tai teigiama skirtuma c2 - a2 galima paiymeti b2:

44

(10)

45

Antros elles kreives

Tada is paskutines lygties gausime

b2X'l. - a2y2 = a2b2•

(11 )

Tal IT bus k anonine hiperboles lygtis.

IS gautosios lygties matyti, kad hiperbole yra ant r o s eiles kreive. _ emdamiesi sia lygtimi, nagrinesime hiperboles savybes.

Kadangi (11) lygtyje dvieju teigiamu skaiciu skirtumas lygus vieeerui, tai pirmasis narys turi bilti nemazesnis uZ vieneta, t. y.

E :ia.\'2 ~a2. arba I x I ~a. Vadinasi, tarp tiesiu X= -a ir x=a hiperbo\:5 tasku nera.

Tol.:iau pastebesime, kad hiperbole, kaip ir elipse, yra simetriska iliejl! koordinatiniu asill atzvilgiu, nes Iygtyje x it y yra tik antrajame lzipsnyje. Todel pakanka nubrezti hiperboles dali, esancia pirmajame i.:enirtyje.

Hiperboles lygti issprende ordinates y atzvilgiu, turesime

. b --

Y=.± - 11 x2-a2• a

Kadangi pirmojo ketvircio tasku ordinates y teigiamos, tai lID.S1IDe y=!!.. 11 x2-a2 .

a

K2i X= a, gauname y=O; vadinasi vienas hiperboles taskas YIa Al (a, 0). Kai x neapreztai dideja, tai y taip pat neapreztai dideja, todel hiperboles nsxas tolsta i begalybe (22 brez.).

Hiperboles dalis, esancias kituose ketvireiuose, breziame, atsizvelgdami ! jos simetriskuma. Matome, kad hiperbole susideda is dvieju Sahl, brrit! viena yra tleses x=a desineje, 0 antra - tieses X= -a kaireje,

Hiperboles simetrijos asys vadinamos tiesiog hiperboles asimis. TasLti ...:1.1 (a, 0) IT A2 (-a, 0). kuriuose hiperbole kerta jos asis, einanti ;-er zidinius, vad.inami hiperboles virsiinemis. Asit! susikirtimo taskas 0 vadinamas hiperboles centru, Kadangi c> a, tai hi perboles Zidinia.i F: ir F2 yra toliau nuo centro, negu virsunes.

Atkarpa A1A2=2a, jungianti hiperboles virsunes, vadinama realiqja .::iiP~i. 0 2b - menamqia asimi.

Pusases a ir b su Zidinio atstumu nuo centro suristos (10) lygybe, 15 kurios

(12)

III skyrius

Hiperbole, kurios abi pusases lygios a=b, vadinama lygiaase:

Jos lygt]

Xl y'

---=1

a,S a"

rasysime sitaip:

§ 23. Hlperboles asi mpto+es

Istirsime smulkiau hiperboles dalies, esancios pirmajame ketvirtyje, pavidala, Tuo tikslu, laikydami x ir y teigiarnais, isspresime hiperboles lygt] ordinates y atzvilgiu:

is cia

b V~a.

y=- x I--

a Xl

Kai x didelis, reiskinys

Vl- a"

Xii

yra artimas vienetui. Ta sakni pakeite vienetu, gauname tieses lygti

23 brei.

b Y=- x. a

Tarkime, kad M (x, y) - hiperboles taskas, 0 N (x, Y) sios tieses taskas, turis t~ paci'! abscise x, kaip ir taskas M (23 brez.), Vadinaai,

y =!!._ V x~ - a2 0 Y =!!._ x,

a ' a

Be abejo, Y> y, todel skirturoas

Y-y=!!._ (x-V x'/.-a2)

a

yra teigiamas, Sios lygyhes des'ini!jj& puse padaugine ir padalije is

x+ Vx~-a2,

gauname

ab

Y-Y= •

x+Vx!-a~

Jei hiperboles taskas M tolsta nuo kcordinaciu pradzios, tai jo

46 abscise x, vis,! Iaika budama teigiama, neapreztai dideja,

A"tro5 eiles kreives

B paskutines Iygybes matyti, kad tada skirtumas Y -y arteja prie nulio, n=s desineje esancios trupmenos skaitiklis ab nesikeicia, 0 vardiklis I- 1'x2 - a2 neapreztai dideja,

Vadinasi, kai taskas M, slinkdamas hiperbole pirmajame ketvirtyje, wb-ra i begalybe, tai jo atstumas nuo tieses y=~ x mazeja, artedamas ,a,

.?rie nulio, Tok] pat vaizda turesime ir tada, kai taskas M judes hiperbol! treciajame ketvirtyje,

Pagaliau del hiperboles simetriskumo y asies atzvilgiu gauname kit~

~ y = - ~ x, prie kurios neapreztai artes hiperboles taskas M, tol- 6:mas i begalybe antrajarne IT ketvirtajame ketvirciuose.

Tiese'S

b b

Y = a x If y = - Ii x

(13)

Y<:d:inamos hiperboles asimptotemis.

IS (13) lygCill iseina, kad hiperboles asimptotes yra staciakampio, nnbrefto ant hiperboles realiosios (2a) ir menamosios (2b) asiq, istrthines (23 brez.). To staciakampio istrjzaine pagal (12) formule yra lygi ~.

Tarkime, karl 2cp - asimptociu sudaromas kampas, kuriame yra I:ripterbole. Tada

a cos q;,=c.

Ani.rkSCi~ santyk]

C' 1;;=a,

~ame hiperboles ekscentricitetu. Kadangi c > a, tai e: > 1. 15 lygybes

1 cos q;,=-;

::::2wme, kad asimptociu "prasisketimas" priklauso tik DUO ekscentri;:i:;:to !. Pastarajam didejant, asimptociq sudaromas kampas, kuriame :on. hiperbole, dideja,

Atskiru atveju, kai hiperbole yra lygiaase (a= b), asimptociu Iygtys

y=x ir y= -x.

~a.si, lygiaases hlperboles asimptotes yra viena kitai statmenos.

P'1staba. Breziant hiperbole, pravartu is pradzn; nusibresti j05 asimptotes, 47

III skyriu5

§ 24. Parabole

Par abole vadiname kreive, kurias kiekvienas taskas yra vienodai nutoles nuo duotojo tasko ir duotosios tieses,

Duotasis taskas F vadinamas paraboles zidiniu, duotoji tiese DE - jos direktrise (24 brez.). Zid:inio F atstuma KF nuo direktrises DE paZymesime p (p > 0).

Jei M - bet kuris paraboles taskas, tai pagal apibrezima

FM=MN

(14)

(N- statmens MN, nuleisto is tasko M i direktrise, pagrindas).

Noredami gauti paprasciausia paraboles lygti, x asi nubresime per Zidini F, statmena direktrisei. Jos teigiamaja kryptimi laikysime krypti nuo direktrises i zidiui. Koordinaciu pradzia laikysime atkarpos KF viduri o. Tada

OF=% .

Paraboles tasko M koordinates pazymesime x ir y. Taskai N ir F atitinkamai tures koordinates

£

24 brei.

(-~,y) ir (%,0).

Pagal dvieju task4 atstumo formul~

FM= V (x-~ r +(y-O)2,

o

MN= V(x+~r+(y-y)2= V(x+~r·

Sias FMir MN israiskas [state i (14) lygybe, gau-

name

Abi sics lygybes puses pakele kvadratu, turime X2 -px+ P; + ya=xz+px+ p; ,

arb a galutinai

y2=2px.

( 15)

Tai ir yra kanonine paraboles lygtis. IS jos matyti, kad parabole yra an tro s eiles kreive.

Istirsime paraboles forma ir padeti, remdamiesi (15) Iygtimi,

IS lygties y2 = 2px matyti, kad 2px ~ 0; be to, P> 0, todel x ~ O. Vadinasi, visi paraboles taskai yra desineje nuo y dies.

Imdami x=O, gauname y=O; taigi, parabole eina per koordinaciu pradzia,

ToIiau matyti, kad 51 kreive yra slmetriska x asies atzvilgiu, nes, jei taskas (Xl' yJ yra paraboleje, tai ir (Xl' - yJ taip pat yra paraboleje.

48

Ant.ros elles krelves

Didinant x, dideja ir y2, <;I tuo :paciu ir I y I; be to, jei x dideja neapreztai, tai neapreztai dideja ir ordinate y (24 brez.).

Paraboles simetrijosjasis vadinama tiesiog paraboles aSimi, 0 jos ir paraboles susikirtimo taskas 0 - paraboles virsiine. Dydis p, figuruojas paraboles lygtyje, vadinamas paraboles parametru.

Istirsime, hip kinta paraboles forma, kintant

parametrui, Tuo tikslu imame dvi paraboles !J

y2=2P1x ir y?,=2P2X

ir tariame, kadp2>Pl>0.

Jei Ml (x, yJ ir M2 (x, yJ yra taskai, esa atitinkamai pirmojoje ir antrojoje parabolese, tai,

aisku,

a

25 brei.

todel

]Y2]>'Y11·

IS to aisku, kad pirmoji parabole yra antrosios viduje (25 brez.). Vadinasi, didejant parametrui p, parabole y2=2px "skeciasi".

Lygtis

(16)

kuri gaunama is (15), sukeiciant abscises it ordinates vietas, taip pat reiskia parabole, Jos simetrijos asis bus y asis, 0 vidUne - koordinaciq pradZia (26 brez.). Sios paraboles zidinys yra taskas

F(O, f).

1 (16) pavidala lengvai suvedama ir Iygtis

y==Ax2 (A> 0).

Tuo tikslu sios lygties abi puses padalijame is A: 2 I

x =-:4 y.

Vadinasi, 5i kreive yra parabole, kurios vidUne - koordinaciu pradzios taskas, 0 asis - ordinaeiu asis. Kadangi cia

26 brei.

I 2p=I{'

cai paraboles zidinys yra taske (0, 4~)'

49

III skyrlus

Pavyz dys. Rasirne paraboles Y=X2 Zidi.nio koordinates.

Palygine duot~~ lygti su (16) lygtimi, matorne, kad 2p= I, 0 p=~ . Vadinasi,

paraboles tidinio kcordinates yra (0, i),

Pastaba. lki ~iol parametra p laikeme tel gi amu. Jei p bus neigiamas, tai paraboles sakos bus nukreiptos priesinga kryptirni, negu iki ilio! nagrinetuju paraboliu,

§ 25. Kreiviv seima

Jei i kreives lygq, be kintamojo tasko koordinaciu x ir y, ieina ir kiti dydziai, tai pastarujq dydZi1.l keitimasis turi itakos kreives formal i.r padeciai plokstumoje, Pavyzdziui, elpses lygtyje

Xi y'

-+-=1

al bi

didziosios pusases ilgis a ir mazosios pusases ilgis b gall tureti [vairias reiksmes. Keisdami a IT b reiksmes, gausime ivairias elipses, simetriskas koordinatinrq asiq atzvilgiu,

v

x

27 brei.

28 brez.

DydZiai, esantieji kreives lygtyje 'ir [gyjantieji (tam tikrose ribose) [vairias reiksmes, vadinami parametrais. Skirtingas parametrq reiksmes, aplamai imant, atitinka skirtingos tos pacios rusies kreives, Sitaip is vienos lygties gaunamos kreives sudaro kreiviu seimq.

Duosime keleta pavyzdziu, kuriuose kreivii; seimos priklauso nuo vieno parametro,

Pa vyzdziai. I. Imkime apskritima su centro taske (0, 0) it spinduliu a. Jo !yg. tis bus

x'+yl=a',

Keisdarni a nuo 0 ikl + OJ, kiekvienai a reiksmei gausime atitinkamo spindulio apskritima. Tie apskritimai sudaro koncentriniu apskritimu seimq (27 brez.).

2. Imkime apskritinu;

50

Antros eiles kreives

~io apskritimo centras yra C (0, 0), 0 spindulys r= I a I. Todel apskritimas Iiecia y Mi. Keisdami parametro a reiksmes nuo - co iki + co, gausime apsktitimu, liecianci1, y aSi pradzios taske 0, selln'l (28 brez.).

3. Tieses, gaunamos, imant [vairias lygties

ax+l>y+c=O

29 brez.

laisvoio nario c reiksmes, yra viena kitai Iygiagrecios. Vadinasi, a ir b laikydami skaiciais, a c - parametru, sia lygtimi apibreziame lygiagreCiIl tiesiu seimq.

4. Tiese

y-yo=m (x-xo)

eina per task!! (xo, y~). Keisdami parametro m reiksmes, gauname tieses, einaneias per taskll (xo, Yo). Jos sudarys tiesiq, einanci4 per taSkIt (xo, Yo), seimll (tiesiu pluosta) t29 brez.).

5. Keisdami p reiksmes lygtyje

gauname paraboliu seimil (30 brez.).

y'=2px,

UUap;lIiai

1. R.askite lygt! apskritimo, kuriocentras yra taske (1, -1),0 spindulys lygus 3.

Als. x·+y2-2x+2y-7=O. 2. Raskite apskritimo

x'+Y'+8x-9=0

=tr!! ir spindul], AIS. (-4,0); 5.

3. Raskite iygti apskritimo, kudo skersmuo yra tieses x+2y-4=O atkarpa, esanti tarp koordinatiniu aSiq.

Als. x·+y·-4x-2y=0.

4. Raskite lygtj apskritimo, kurio spindulys lygus a ir kuris koordinaciq pra-

ffios taske lieoa y a!i. I

Ats. x'+y·±2ax=0.

5. Raskite lygti apskritimo, lieciancio ties~ 3x-4y- 5=0, kai apskritimo cent::!:5. yra ta~ke (2, -1).

Ats. x~+ ye_4x+2y+4=O.

6. Raskite lygt] apskritimo, nubresto per taskus (-2,2),. (2,4) ir (2, -2).

Als. x2+y~-2x-2y-8=O.

i. Apskritimas, kurio spindulys lygus 5, eina per taskus (-3, 1) ir (4, 2). Raskite ::.pillitimo Iygti·

.,;a. x~+y2-10y=0 ir x'+y·-2x+4y-20=O. 51

--

III skyrius

8. Apskritimo, nubrezto per taskus (-4,0) ir (3, 1) centras yra tieseje x= y-3= =0. Raskite to apskritimo lygt],

ALs. x~+y2+6y-16=0.

9. Raskite apskritimo x'+y2-5x=Oliestinill, lygiagreci~ tiesei .3x-4y=0, Iygtis.

At». 3x-4)'+5=0 ir 3x-4y-20=0.

10. Raskite elipses 9x'+25y2=225 aSit.j ilgius, ekscentriciteta ir zidiniq koordinates.

4

AIS. 10; 6; 5; (± 4, 0).

II. Raskite elipses Iygt], jei koordinatines .aSYS yra jos simetrijos asys, 0 taskai (6,4) ir (-8, 3) yra elipseje,

x' yl

Ats. 100 +-25 = i.

12. Raskite lygtj elipses, kudos Zidiniai yra (5, 0) if (- 5,~O). 0 ekscentricitetas 2

lygns '3' ....

Ats. 20x2+ 36y~= 1125. 13. Raskite elipses

ir tieses

Xii ;va

3£ +12 =1

2x-y-9=0

susikirtimo taskus,

(69 21)

Ats. (3, -3); 13' 13 .

14. Raskite hiperboles

x' y2 , ---=1

9 16

ekscentriciteta, Zidiniq koordinates if asirnptociu lygtis, 5

Ats. '3'; (±5, 0); 4x±3y=O.

15. Raskite lygti hiperboles, kurios asimptotes yra tieses r= ± i x, jei hiper-

bole eina per taSk'l (2, 1).

Ats. 9x·-16y2=20.

16. Raskite hiperboles ~ - r; = 1 if tieses 2x- y - 3 = 0 susikirtimo taskus, Ats. Nesusikerta,

17. Raskite hiperboles x!- )""= 16 IT apskritimo x'+ y'=34 suslkirtimo taskus. Ats. (5, 3); (-5,3); (-5, -3) if (5, -3).

18. Raskite paraboles lygt], kai parabole yra simetriska x asies atzvilgfu, eina

per koordlnaciu pradzios task<t IT per task,!: (1, 4).

Als. y~= 16x.

19. Raskite paraboles y'=18x ir tieses 9x-2y+2=0 susikirtirno taskus.

Ats. (}. 2) .

20. Per paraboles y' = 2px zidini nubrezta styga, statmena jos ~iai. Raskite tos stygos ilgi.

Als.2p.

21. Taskas M juda plokstumoie taip, kad jo atstumas nuo tasko (4, 0) visa laika yra dukart didesnis uZ atstuma nuo tasko (1,0). Kokia kreive juda taskas?

Ats. Apskritimu x2+y·=4.

52

IV skyrius

Koordinociy tl"onsformavimas

KOOROINACIV TRANS FORMAVIMAS. PO LINES KOORDINATES.

PARAMETRINES KREIVllJ LYGTYS

§ 26. Koordinaciv :l:ransformavimo uidavinys

Jau anksciau turejome progos [sitikinti, kad kreives lygtis priklauso ne tik nuo kreives rilsies, bet ir nuo jos padeties koordinaciu sistemos atzvilgiu .. Pavyzdfiui, turedami apskritima, kurio spindulys r, galime pasirinkti koordinaciu sistema taip, kad apskritimo centras C turetu kcordinates (e, b). Tada duotojo apskritimo lygtis btitu

(x-a)2+(y-b)Z=r2•

Taciau koordinaciu sistemos pradzi~ galejome pasirinkti ir apskritime centre. Tada turetnme kita to paties apskritimo lygti

x~+y~=r?.

Pastaroji lygtis, be abejo, paprastesne negu pirmoji. Todel stengiames pasirinkti koordinaciu sistema faip, kad kreives lygtis bun; paprasCiausia. Taip mes ir elgemes, isvesdami kanonines elipses, hiperboles ir paraboles Iygtis,

Jei duota koordinaciu sistema ir Zinoma kreives lygtis toje koordi:naciq sistemoje, tai dain~ai tenka parasyti tos pacios kreives lygti k:itoje koordinaciu sistemoje, Siam uzdaviniui isspresti bfitina zinoti vienos koordinaciu sisternos padeti kites sistemos atZvilgiu.

Pasirinkdami antraja koordinaciu sistema, galime imti nauja sistemos pradzia, 0 ash; palikti tos paeios krypties ir atitinkamai lygiagrecias pirmosios sistemos asims, Tokiu atveju sakoma, kad atliktas koordinaciu sistemas lygiagretus pastumimas.

Jei abiejq sistemu pradZios taskai sutampa, 0 abscisiu asys sudaro l~ nors kampa, tai sakoma, kad atliktas koordinatiniu aiilf: pasuki:!IlS .

Vienos ir kites koordinaciu sistemos atzvilgiu tas pats taskas turi Yrrcingas koordinates. Todel, Zinodami tasko koordinates vienoje koor~Citt sistemoje, turime moketi rasti to paties tasko koordlnates kitoj: sistemoje, Tam reikalui vartojamos vadinamosios koordinaciu, trans_:-.-,.za·,'imo formules.

§ 27. Lygiagretus postumimas Tarkime, kad duota koordinaciu sistema xOy it paimtas bet kuris

T-~rumos taskas M, kurio koordinates sioje sistemoje yra x ir y (31

:ra.). Imkime kita koordinaciu sistema x'O'y', kurios pradzia bu-

JJ:gw,"-"kas 0' Ca, b); cia a ir b - tasko A' koordinates pirmosios sistemos 53

IV skyrius

atZvilgiu. Naujaja x' asi imkime Iygiagrecia x asiai, Tasko M koordinates naujosios sistemos aiZvilgiu tebunie x' ir y'.

Rasime tasko M naujuju ir senuju koordiuaeiq s'l:rysi. Tuo tikslu i x asi nuleisime statmenis MP IT O'A. Tada AP= O'P' ir

Ij I v'
M
a
x'
b
A
0 p
x
81 brei. x = OP= OA + AP= OA + O'P' = a + x', y=PM =PP' + P' M =AO' +P'M = b+y'.

Vadinasi,

x'

{ x=x' +a, y=y' +b.

(1)

IS cia naujasias tasko M koordinates galime iSreiksti sencsiomis:

x

x' =X -a,

(2)

y"=y-h "' Pa vyz dys. Sistemoje xOy duotas apskritirnas lygtimi (x-a)2+(y-b)';:r".

Pasirinke nauj~ koordinaciQ. sistema x'O'y' taip, kad 0' sutaptu su apskritimo centro (a, b), turim.e

{ x=x.':+a, y=y'+h.

Istate sias x ir y israiskas i duot1],jlllygti, gauname to paries apskritirno Iygt] naujoje sistemoje

X/~+y'2=r2.

§ 28. Koordinatinil,! asiiJ pasukimas

Nauj.<8ll koordinaciq sistema x'Oy' pasirinkime taip, kad x' asis sudarytu kampa 0(. su X asimi (32 brez.) .. Taskas M (x, y) sistemos x'Oy' atzvilgiu turi koordinates

OA'=x' ir A'M=y' ..

Senasias koordinates X ir y iSreiUime naujosiomis kcordinatemis x' IT y'.

Nubrefe tiese CA', lygiagrecia X asiai, ir pastebeje, kad

<tA'MC= <:J_A'OB=oc

(smailus kampai su atitinkamai statmenemis krastinemis), turime

x=OA=OB-AB=OB-CA'.

Taciau

54

OB=OA' cos o:=X' cos 0:, 0 CA'=MA' sin oc=y' sin 0:,

to del

Koordioaciy transformavimas

(3a) ir (3b) formulese senosios koordinates x ir y isreikstosnaujosiomis koordinatemis X' ir y'. Noredami is: Cia isreiksti x' senosiomis koordinatemis, padauginkime abi (3a) lygybes

puses is cos ex, 0 (3b) lygybes - is' sin ex ir gau- Y'

tasias lygybes sudekime, Gausime

x=x' cosa-y' sin cx.

Panasiai

y=AM =AC+ CM =BA' + CM;

kadangi

BA.' =x' sin a, 0 CM = y'cos Ct;

tai

y = x' sin ex; + y' cos a.

xcos c<:+ysin IX=X'

arba

x'=xcosa+ysina. (4a)

(3a) lygybes abi puses padaugine g -sin 0:, 0 (3b) lygybes - is cos o: ir sudeje, gauname

yl= -xsmex;+ycosa. (4b)

Pavyzdys. Duota kreives lygtis

,5xl_ 6xy+ 5y9=8.

Pasuke koordinaciu sistema kampu ~. rasime duotos helVes lygti naujoje sistemoje.

Imdami a.= i. i§ (3a) ir (3b) lygybiu gauname

x = -v; (x' - y').

y= V22 (x'+y').

(3a)

(3b)

Ij

11

8

32 brei.

~""2tc; sias x ir y i~rai~kas i duotaja lygti. gauname kreives lygti naujoje koordinacii; sist=oje

33 brei.

_ [ 11"2 , ]2 V"2 V2 [ V2 ]2

~ ~ (x'-y) -6'~2- (x'-y'). -2- (x'+y')+5 -2- (x'+y') =8.

~tin,< turime

~1atome, kad duotoji kreive yra elipse, kurics didzioji pusase Iygi 2, 0 mliZoji 1.

~ll sill elipsl< nubtezti naujojoje koordinacil! sistemoje (33 brez.). 55

IV skyriu$

§ 29. Kvadratinio trinario grafikas

[sitikinsime, kad lygtis

y=ax2+bx+c,

(5)

kai a#O, reiskia parabole, kurios simetrijos asis lygiagreti y asiai. Tam reikalui pasirinkime nauja koordinaciu sistema x'O'y' taip, kad x' asis Iiktu lygiagreti x asiai, 0 koordinaciu pradzia 0' butu taske (xo, Yo)· Kcordinates Xo ir Yo veliau pasirinksime taip, kad duotosios kreives lygtis naujoje sistemoje butu paprasciausia,

Siuo atveju

[state sias x ir y israifkas i (5) lygti, gauname

arb a

y' +Yo=a ex' +xo)2+b (x' +xo) +c,

y' =ax'2+ (2axo+ b)x' +ax5+bxo+c-yo.

Dabar Xo ir Yo pasirinksime taip, kad koeficientas prie x' ir laisvasis narys paskutineje lygtyje butu lygus ~uliui:

34 brei.

{ 2axo+b=O,

aX6 + bxo + c - Yo = O.

(6)

Gautoji Iygtis

y'=ax'2

reiskia parabcle, kurios asis yra y' asis, 0 virSune - koordinaciu pradzics tas:ke 0'. Sio tasko koordinates Xo ir Yo randame is (6) lygcil! sistemos:

b

Xo= - 2a '

2 . 4ac-bR.6.

yo=axo+bxo+c=~= - 4a

(ll =b2- 4ac yra kvadratinio trinario ax2 +bx+ c diskrimtnantasy.

Vadinasi, duotoji lygtis tikrai reiskia parabole, kurios virsune yra

(-;a' -!),

S6 0 simetrijos asis (y' asis) lygiagreti y asiai (34 brez.).

Koordinaciy transformavimas

§ 30. LygiQ[]Se5 hlperboles osimptotine Iygtis Imkime lygiaase hiperbole

Mateme, kad tos hiperboles asimptotes yra koordinatiniu kampu pusiaukampines (35 bref.),

Pasukime kcordinaciu asis kampu 0: = - i .

Tada asimptote, dalijanti II ir IV ketvirciu kampus pusiau, bus x' dis, 0 antroji asimptote taps y' asimi,

Irndami 0:= -~, is (3a) ir (3b) formuliu gauname

, ( 1t' ) ,. ( :rc) V'2 (' ')

x = x cos - -,[ - y sin - 4 = -2 - Y + x •

y = x' sin ( - ~ ) + y' cos ( - i) = V22 (y' - x').

Sias x ir y israiskas istat" i (7) lygt], turime

1 . 1

"2 (x' + y')2_ '2 (y' -x'):I=a2,

arba

(7)

35 brei.

" at

X y=T.

Si lygtis vadinama lygiaases hiperboles asimptotine lygtimi.

Duotas trikampis, kurio viena virsune yra koordinaciu sistemos pradzios taskas 0 (0, 0), kitos dvi- taskai A (Xl' yJ it B (X2' y~ (36 brei.). Isrefksime to trikampio plota jo virsunii; koordinatemis, Tarkime, kad OA=rl, OB=r2, 0 0: - kampas tarp krastiniu OA if OB (1. y. kampas, kuriuo reikia pasukti krastine OA, kad ji sutaptu 51l krastine OB; jis gab buti it teigiamas, ir neigiamas).

Kaip Zinoma, trikampio plotas

Q = I ; r1 r2: sin 0: I .

Jei (1.1 ir 0:2 - kampai, kuriuos sudaro krastines OA ir OB su teigia:z:aj:>. x asies kryptimi, tai (1.=CX2-0:1• Todel

'1r2 sin cx=r11"2 sin (0:2-cxJ=r1 cos (Xl '·'2 sin 0:2- -rz cos CX2 . '1 sin CXt-

(8)

§ 31. Trikampio plotas

57

tV skyrius

Pagal sinuso .ir kosinuso apibrezimq

Xt

- = cos 0:2 r~ ,

Vadinasi,

'1 COS (Xl =x1, '1 sin 0:1 = Yl; '2 cos (X2=XZ' '2 sin !X2=Y2'

Todel

o

Toliau imsime tcki trikamp], kurio ne viena virsiine nesutampa su koordinaciq pradZios tasku, Tarkime,kad A (Xl> yJ, B (x2, yJ if C (Xa, Ya) yra to trikam.pio ,virsunes (37 brez.).

Ploto formulei isvesti imkime nauja koordinaeiu sistema taip, kad jos pradzios taskas butt! viena trikampio ABC virsune, sakysime, virsUoe c. Sioje sistemoje x'Cy' taSkt! A ir B koordinates teMille (x;, yO ir (X2' Y2)' Tada pagal (9) formule plotas

B

y'j I I

I I

8

A

36 brei,

(9)

x

Bet pagal kcordinaciu transformavimo formules

37 brei.

I

Q= '21 xjYf-X2Yil.

{xl =Xl -Xs. yj=Yl -Ys,

todd

{ X2=X2-X3, Y£=Ye-Y3.

Suprastine gauname

Si~ trikampio ploto israiSk<! nesunku [sidemeti, atkreipus demesi i

S8 koordinaciu indeksu tvarka (1,2, 3; 2, 3, 1; 3, 1,2).

F(p, (p)=O,

59

Koordinaciy trnnsformcvimos

Pavyzdys, Duotas trikampis, ku.rio virsiines yra (7, - 2) (-1,4) ir (5,1). Rasirne jo plota,

. Pagal (10) formule

1 . I

Q=- -17 (4-1)+( -1) [1-(-2)1+5 (-2-4) 1=- -121-3-30 1=6.

2 . 2

§ 32. Polines koordinates ir jl,l rysys su orfogonalinemis koordlnutemts

Plokstumos tasko padeciai nustatyti iki siol vartojome vadinamaja ortcgonaline koordinaciu sistema, Cia tasko padetis vienareiksmiai apibreziama dviem skaiciais x ir y.

Dabar nurodysime kita biid~ taskopadeciai plokstumoje nusakyti, Tuo tikslu imsime plokstumoje taskij; 0, kuri pavadinsime poliumi. IS jo nubresime spinduli OP, vadinamaja poline ail (38 brez.).

Tegul M - bet kuris plokstumos taskas, nesutampas su poliumi 0.. Sujnnkime S:i task.:1. su poliumi atkarpa OM. Atkarpos OM ilgi p vadiname tasko M polinlu spinduliu, 0 kampo POM di-

duma tp - poliniu kampu. Susitarkime polin] kamp<! imti DUO 0 iki 21!, laikydami <p = 0, kai taskas yra polineje asyje. Tadakiekviena ploksrumos task!! (isskyrus poliq 0) atitiks viena skaiciu pora : polinis spindulys p ir polinis karnpas <po Tasko 0 nolinis spindulys p laikomas lygiu 0, 0 polinis karnpas <p lieka neapibreztas ..

Atvirksciai, kiekviena skaiciu pora p, cp (p ~ 0, 0 ~<p < 21!) atitinka vsenas plokstumos taskas M, kurio polinis spindulys lygus p, 0 polims kampas yra <po SkaiCius p ir <p vaclinsime tasko M polinemis koordiratemis. Jas rasysime skliaustuose po raides, kuria pazymetas taskas, i5 pradzit; nurodydami p, 0 paskui <p: M (p, <p).

L:

o p

38 brei.

P 39 brei.

Pa vyz d ys, Polineie koordinacii; sisternoje rasime ta§,k~ A (2, 3;).

I.S pcliaus i~vedame spinduli, sudarantj kampa :7f su poline asiml ( kitaip sa. ==.:.. poUn~ asi pasukame kampu 3:). Siame spindulyie atidedame atkarpa OA, ~ ilgis lygus 2. Tos atka:rpos galas A if yra ieskornasis taskas (39 brez.),

Kai taskas M juda kuria nors kreive, jo polines koordinates p ir -; rum. bet lieka viena su kita susijusios. Paprastai ta priklausomybe mesk:iama kokia nors Iygtimi

, ,

IV skyrius

M

kuria tenkina visu tos kreives taskt; polities koordinates, Jei sios lygties netenkina tasku, esanciu salia kreives, polines koordinates, tai j"l: vadiname tos kreives poline lygtimi.

Turint kreives lygti ortogonalinese koordinatese, kartais tenka is jos isvesti tos pacios kreives poline Iygti, Tam reikia Zinoti bet kudo tasko ortcgonaliniu ir poliniq knordinaciu sqrysi.

Imldme ortogonaline ir poline sistemas taip, kad polius sutaptu su ortogonalines sistemas pradzia, 0 poline as is - su x asimi (40 brez.). Tasko M ortogonalines koordinates tebunie x ir y, 0 polines - p ir <p. Pagal kosinuso ir sinuso apibrezimus

Ij

II/I

x

- =cos<p,-i P

y • -=Silltp.

P

Vadinasi,

IKI

K

{X=p.C~SqJ, y= PSID!p.

(11 )

40 brei.

Pavyzdys. Kreive, kurios lygtis yra

(0) 0),

vadiname lemniskate. Rasime jos lygti polinese koordinatese.

i duotaja lygti istatfO x ir y israiskas polinernis koordiaaternis p ir cp, turirne

arba

(0,0)

Suprastine is p', gauname

41 brei.

r p'=a' cos 2<p.

81 Iygtis yra paprastesne, negu . duotoji. Pasinaudojus sia lygtimi, Iengvai nubreziama Iernniskate. Pakanka si1j, kreive nubrezri pirrnajame ketvirtyje, nes is ductosics lygties matytl, kad Iernniskate yra simetriska x ir y a§iq atzvilgiu (lygtyje yra tik lyginiai x Ir y laipsniai).

Kadangi

p =011 cos 2<p,

tal cos 2lp~O. Vadinasi, 2cp .,-;;;~, arba <:p0,-;;; ;. Kai cp dideja DUO 0 iki i. tai.2lp dideja nuo 0 iki i, 0 cos 2<p mazeja nno 1 iki O. Vadinasi, spinduliui OM [besisukant, p mafeja nuo a iki O. Atsiavelgdami i lemniskates sirnetriskuma x ir y asill atzvilgiu, gauname 41 brezinyje pavaizduota kreive,

60

Koordinaciv transformavimos

Apribojimai, kuriuos taikeme iki sial pollnems koordinatems (p ~ 0, o ~<p ~ 2n), ddnai buna nepatogiis. Todel galima leisti, kad p ir cp igytq bet kurias reiksmes nuo - 00 iki + co. Task~ M, atitinkanti duotas polines koordinates p ir cp, tada surandame sitaip.

Per poliu 0 nubreziame spinduli, sudaranti kam- -, N cp su poline asimi, t. y.. poline asi pasukame /"1

apie poliu (tergiamu ar neigiamu) kampu IPI

<p, padarydami, esant reikalui, keleta pilnu apsisukimu. Jei p > 0, tai M surandame, atidedami minetame spindulyje atkarpa OM = p. Priesingu atveju, kai p < 0, pratesiame spindulj priesinga kryptimi ir siame tesinyje atidedame atkarpa OM = 1 p I. 42 breZinyje pavaizduotas atvejis, kai p < 0 ir

?<O.

p

42 brei.

§ 33. Tleses ir apskritimo fY9t~ polinese koordinofese 1. Imsime tiese t, kuri dna per poliu 0 ir su poline asimi sudaro

kampa IX (43 brez.). Jei p kinta nuo - 00 iki + 00, tai, imdami bet kur]

los tieses ta§k'l: M (p, <p), pastebime, kad cp=IX.

Jei taskas yra salia tieses t, tai, aisku, <p #0:. Todel

<p=IX

(12)

ir yra minetosios tieses poline Iygtis.

Kai tiese t neina per poliu, jos padeti galima nusakyti, nurodzius statmens OA, nuleisto is poliaus i tiese, ilgi p (tieses atsturna uuo poliaus) ir karnpa .:r., kuri sis statmuo sudaro su poline asimi (44 brez.).

Imkime bet knritieses t taska M. Sio. tasko polir~ kocrdinaciu slJ!rysi gauname is stataus trikampio O:Of:

p cos (cp-cx:)=p.

Tzi ir bus tieses t poline lygtis.

Pas tab a, Pastaraja lygti galima gauti ir kitaip, h<!,jili ortogonaline koordinacn; sistema taip, kad poli;::~ asis sutaptu su teigiarnaja x asim! (44 bIeZ.). duotosios ~ lygtis bus

(13)

x cos a+y sin cx-p=O. [state cia zinomas x ir y israiskas

x= p cos <p, y=p sic 9.

15 tia gauname

p cos 9 cos 0:+ P sin 9 sin cx- p=O, p (cos 'P cos cx+sitl 9 sino:)=p.

p cos (9-a:)=P.

,. ,

I

N

p

43 brei.

y

61

IV sl<yriu5

2. Imdami spindulio r apskritima, kurio centras sutampa su poliumi, matome, kad jo kiekvieno taske M polinis spindulys p lygus r, Atvirksciai, jei

p=r,

(14)

tal taskas M (p, q;) bus duotajame apskritime, Vadinasi, (14) lygtis yra minetojo apskritimo Iygtis,

Kai apskritimo centras yra taske C (a, 0:), ir a #= 0 (45 brez.), tai bet kurio jo tasko M poliniu koordinaciu p ir tp s~rysi gauname is trikampio OCM, remdamiesi kosinusu teorema,

O=-~~----~--p-.

45 brei,

§ 34. Spiroles

1'1

CMZ=OC2+OM2_2.. OC· OMcos.q:COM; is Cia gaunama Iygtis

a~+p2-2a peas (et.-q;) =1'2 ir yra duotojo apskritimo Iygtis,

(15)

1. Kreive, vadinama Archimedo spirale, polinese kcordinatese apibreZiama Jygtimi

p=aq?

(16)

(a - teigiarnas skaicius), Noredami nubrefti tf!: kreive, imsime pollnio kampo (jl reiksmes ir surasime atitinkamas polinio spindulio p reiksmes (poIinio kampo (jl reiksmes imsime tik teigiamas):

II 0 I 1 I 1 I I 3 I 2n: I 5 \
tp 41> 2" 'It "27t 2" .' . '.
II a I 1 I 1 I I ~ ~a I 2:;;;a I ; tea I
p 4" "tl '2 rrll Ita ...
2 . Pazymejt;! atitinkamus taskus plokstumoje, nubreziame per juos kreive (46 brez.), Reikalui esant, tarpiniu task!.! padeti galima patikslinti,

Pasrebesime, kad taskas M,. judedamas Archimedo spirale, iseina is poliaus 0 ir; besisukdamas apie poliq, tolsta nuo jo.

2.. Lygtimi

62.

(17)

Koord i naci vtransformavimas

kurioje a laikysime teigiamu skaiciumi, apibreziama hiperboline spirale, Ir siuo atveju poliniam kampui cp duosime tik teigiamas reiksmes:

11 " " I \ 3" 2" 5Tt
q. "4 '2 Tt T 2
II 4 2 I ~ tv-I 2 1 2
p -a -a 3" a -a 51t a
" 71; 2Tt Pastebesime, kad, neapreztai didinant q> reiksmes, polinio spindulio p reiksmes mazeja, artedamos prie nulio. Vadinasi, kreives taskas M

besisukdamas apie poliq pries laikrodzio rodykle, arteja prie poliaus (47 brez.),

Nesunku matyti, kad, poliniam kampui q> maZejant ir artejant prie nulio, p neapreztai dides, Vadinasi, 'kreives taskas sluo atveju tolsta nuo poliaus,

Taciau tolimo pobudis cia yra kitoks, negu Archimedo spirales

arveju, Tuo isitikiname, kartu su poline koordinaciu sistema imdami ortogonaline kcordinaciq sistema, Tada

y= p sin cp,

kad a.

(I M angi p= -, tal

<p

sin !p y=a· --. 'P

Toliau (§ 83) bus [rodyte, kad -.-kis sWrp't' arteja poe 1, kai cp ar~ prie nu1io. Vadinasi, kreives - ;) ordinate y arteja prie a, kai

- . .r-~a prie nulio. Tiese y=a yra

""""....".~...-;!ines spirales asimptote.

p

46 brei.

x

47 brei.

48 brei.

63

IV skyrius

3. Lygtimi

p=a~,

(18)

kurioje a - teigiamas skaicius, nelygus vienetui, apibreziama logaritmine spirale. Paprastumo delei tarkime, kad a> 1. Tada, didejant poliniam kampui e, dides ir polinis spindulys p ... Kreive pavaizduota 48 breZinyje.

§ 35. Kreives pcrcmeteines Iygtys

Turedami kreive, nubrezta ortogonalineje koordinaciu sistemoje, iki siol stengemes rasti tiesiogini s<,!rysi tarp kintamojo kreives tasko M koordinaciu x ir y. Tas s<,!rysis

F(x,y)=O

if buvo duotosios kreives lygtis,

Taciau galima daryti ir kitaip: galima isreiksti abi tasko M koordinates x ir y treciuoju kintamuoju, sakysime, t.

Pavyzdziui, imkime apskritima, kurio centras sutampa su koordinaciq pradzia, 0 spindulys lygus T (49 brez.). Matome, kad apskritimo tasko M (x, y) padeti nusako kampas t, kuri sudaro

y spindulys OM su teigiamaja x asies kryptimi. To tasko koordinates galima iSreiksti taip:

{ x=r cos t, y =r sinz,

(19)

49 brei.

Tai yra vadinamosios apskritimo parametrines lygtys. Kampas t siuo atveju vadinamas parametru.

Narint gauti visus apskritimo taskus, pakanka t reiksroes imti nuo 0 iki 2TC.

Turedami kreives parametrines lygtis, galime gauti if lygti, risanCiq, x ir y, Tuo tikslu is dvieju duotqjq Iygciu eliminuojame parametra, Pavyzdziui, (19) lygC:i1l: abi puses pakele kvadratu ir sudeje, gauname iprast~ apskritimo lygti

kurioje parametro nebera,

Taciau norint nubrezti kreive, duota parametrinemis lygtimis, eliminuoti parametra nebutina, Paprastai tokiu atveju, suteike parametrui

64 t kuria nors reiksme 110 randame atitinkamas x ir y reiksmes Xl ir Y!.

KoordirUli!:11J transformQvimos

Taskas (Xl' y0 ir YIa vienas is kreives taSk\!. Tokiu budu galima surasti kiek no rima kreives taskq. Pavyzdziui, kreivei

{ ;:~(

nubrezti sudarorne tokia Ientele:

{ X=X1+ .. (x~-xJt. Y=Y1+(y~-yJt.

(20)

51 brei.

t II ... ~ ~ I -2 l -1 I 0 I I I 2 I ., " .
II I 4 I I I 0 I I I I
x ~ ~ ~ I 4 ...
y II f ~ ~ I -4 I· -2 I 0 I .2 I 4 I '" ~ . Taskus (4, -4), (1, -2), (0, 0), (1,

2) ir (4, 4) paZymej~ plokstumoje, per juos breziame ieskoDl<U'l:. kreiv~ (50 brez.). Si kreive yra parabole, Tuo [sitikiname,

is lygties y = 2t surade t = f ir [state i lygti X= t2:

x=(~y .

IS Ciay2=4x. Tai.beabejo, paraboles lygtis .. (50 hreZinyje prie kai kuriu kreives ta.Skl1 vaizdumo delei parasytos atitinkames parametro reiksmee.)

Pavyzdzi ai, 1. Tieses (51 brez.), einancios ~ taskus A (Xl' yJ ir B (xs, y~), lygtis yra

)'-Yl x-x,

---::::::;;--

50 brei.

Y-YI=t. Y*-YL

A (x/.lI,) t-o=

YI-)" x,-x~

IIr. § 12.). Sios proporcijos viena ir kitil: santyki ~mejlii raide t, tnrime

y

X-Xl --=1, X2-Xl

Mix. V} t

n tia gaunarne minetosios tieses parametrines

!:P; 0

Kai f=O, ganname tasko A koordinates X=Xb Y=Yb 0 laii t=l, - tasko .B ~tes x=x., Y=Y2' Lengva isitikinti, kad t reiksmes nuo 0 iki 1 atitinka at-

Itl::;:">(.'S AB taS!al koordiaates, Tcdel (20) Iygtys, kai 0.;; t~l, yra atkarpos AB lygtya, 65

IV skyr ius

2. "[sitikinsime, kad parametrines Iygtys

{ x=a cos t, y=b sin t

reiskia elipse. lS tikr4jQ, sias lygtis parase sitaip;

i ; =cos t,

y . "b=sm t,

abi puses pakele kvadratu ir sudej~, gauname elipses lygti

x' y' ,

ao-+ b2'== I.

Patarlame skaitytojui issiai!kinti, kaip juda ta5kas M(x. y) 8ia elipse, kai r kinta DUO 0 iki 2IT.

Pasta ba, Turint kreives lygti polineje koordinaciq sistemoje, lengva pa .. rasyti ir parametrines tos kreives lygtis. Tuo tikslu panaudojame (11) formules

{ x'= P C~S'Jl. y== P Stn<p.

i kurias [statome p. isreikStq poliniu kampu <po

Pavyzdziui, Archirnedo spirales P ""Q'jl pararnetrines lygtys yra

{ x=aql ~sq>, y=aq>Sllq>.

Polinis karnpas <p cia tampa parametru, Panasiai galima parasyti hiperbolines bei logantmines spiraliu parametrines lygtis.

52 brei.

§ 36. Cikloide

Cik.Io ide vadinama kreive, kuriq nubrezia riedaniio tiese apskritimo taskas.

Tarkime, kad minetaja kreive brezia apskritimo taskas M (52 brez.).

Noredami gauti paprasciausias cikloides parametrines lygtis,

tiese, kuria rieda apskritimas, laikysime X asimi, Be to, tarsime, kad judejimo pradZioje taskas M sutapo su koordinaciq pradzia O.

Apskritimui riedant, sakysiA x

me, i desin~. taskas M is pta-

dzios kyla aukstyn, pasiekia savo auksciausia padeti, 0 po to leidziasi zemyn. Jo padeti galima api-

brezti. nurodant kampa, kuri sudaro apskritimo spindulys CM su statmeniu CQ, nuleistu i x ast. Si kampa QCM = t laikysime teigiarnu, kai jis atskaitomas pagal laikrodzio rodykle,

Ij

66

Koordinaciy fransformavima$

Tarldme, kad tasko M koordinates yra x ir y. Nuleide statmenj MP i x asi ir statmeni MN i CQ, gauname

x=OP=OQ-PQ,

y=PM=QC-NC.

Taciau aisku, karl OQ= vMQ (tal isplaukia is riedejimo savokos), Vadinasi, jei apskritirno spindulys

CM=QC=a,

tai

OQ='--'MQ=at

(t - radianu skaiciusl),

MN=a sin t, NC=a cos t.

Todel

x=at=a sin t, y=a-acos t,

arba

{ x=a (t-sio t), y=a (l-cos t).

(21)

Tai cikloides parametrines lygtys.

Kai t kinta nuo 0 iki 21t, taskas M, nubrezes cikloides lanka ("arkll") OMA, vel tampa apskritimo ir x asies Iietimosi tasku. Imdami t=2n:, is (21) lygcill gauname tasko A koordinates: y= 2n:a, y = 0 (tai aisku if betarpiskai is cikloides apibrezimo).

Jei apskritimas riedes toliau, t.y. t imsime ir didesn] uz 2n:, tai gausime kitas cikloides arkas. Aplamai, kiotant t DUO - 00 iki + 00, gausime kreive, susidedaneia is begalines aibes tokiu arku, kaip OMA.

Uldavilliai

1. Raskite tasku (0, 0), (3, 5), (2, - 3) ir (- 2, 0) koordinates naujos koordinaciu sistemos x'O'y' atZviJgiu,jei jos pradzia 0' yra taSke (-2,1), 0 asys lygiagrecios pirc::JykSres koordinaciq sistemos xOy ailims~

Ats, (2, -1), (5, 4), (4, -4), (0, -1).

Kokiu kampu reikia pasukti koordinatines asis, kad tasko (2, 0) koordinates u(1.J lygios viena kitai?

Ats. 135° arba-45°.

3. Sistemcje xOy .kreives lygtis yra

;cy-2x-y+l=O.

R.;;;kite ros kreives !ygti sistemoje x'O's', kai jos pradzia 0' yra taskas (1, 2), 0 a~ys znrinkamai lygiagrecios pirmosios sisternos asims .

.'Irs. x'y' = 1 (hiperbole),

4. Kaip pasikeis kreives Iygtis

xb-2xy+yl_4x-4y=0, oruinatines asis pasukus 45° kampu?

Ars. y"=2x' V2 (parabole),

67

IV skyrius

5. Raskite trikampio plota kai jo vidilnes yra (0, 1), (3,4) IT (-1, -1).

Ats. 1,5.

6. Apskaicluokite keturkampio plota, kai jo virsilnes yra (-2, -3), (-l, 4), (3, 3) ir (6, -1).

A Is. 33,5.

7. Raskite ta!klj ortogonalines koordinates, kai memos j4 polines koordinatest

a) (1/2, i): b) (4. ;); c) (41/2, 3:); d) (2. [~7t).

Ats. a) (1, 1); b) (2, 21/3); c) (-4,4); d) (1/3, -1).

8. Raskite tdk4 polines koordinates, kai zinomos jli ortogonalines koordinates: a) (-1, -I); b) (3, 0); c) (0, -4); d) (-1, Va).

Ats, a) (V2, 5:); b) (3, 0); c) (4,3;); d) (2, ~).

9. Parasykite kreiviu a) x+y= 1/2, b) xS+y2=2S lygtis polinese koordina-

..

tese,

Ats. a) p cos (cp--i-) = 1, b) p=.5.

10. Duota kreives poline lygtis

p=2a cos o (a> 0).

Parasykite tos kreives Iygti ortogonalinese koordinatese IT isaiskinkite, kokia tai kreive.

Ats. x"+ y'-2ax=O; apskritimas. 11. Kreives pcline lygtis yra

P= l+-cos cp

Parasykite tos kreives Iygti ortegonallnese kcordinatese, Ats. Y'=2x+ 1 (parabole).

12. Nubrezkite kreive (kardioid~)

p =a (1 -l-cos <p)

(a> 0).

13. Kreive duota parametrinemis Iygtimis

x=!!... (t+_I_)

2 t'

y=!!.. (t-'!") .

2 t

Raskite jos lygti ortogonalinese koordinatese,

xl yO . •

Ats. Qi' - b':: 1 (hiperbcle),

14. Nubrezkite kreive, duota parametrinemis lygtimis

2tl x= 1+(' •

2t

)' = 1 + r" •

68

Kokia tai kreive?

Ats. Apskritimas X" + yt - 2x = O.

Vektorines algebros PQgrinrlnl

V s k y r l u s

VEKTORINES ALGEBROS PAGRINDAI

§ 37. Skoliotai it vektorlel

Dydziai, su kuriais tenka susidurti mechanikoje, fizikoje ir kituose taikomuosiuose moksluose, btma dvieju rusilt. Tokie dydziai, kaip ilgis, plotas, turis, mase, temperatura ir pan., visiskai apibudinami Jq skaitinemis reiksmemis, Apibudinant kitus dydzius, kaip jega, greiti, pagreiti ir pan., nepakanka pasakyti jll skaitines reiksmes, bet reikia dar nurodyti j1! krypti erdveje, Pirmojo tipo dydziai vadinami skaliariniais, antrojo - vektoriniais.

Kiekviena vektorini dydi galima pavaizduoti atitinkamo ilgio it krypties atkarpa, Atkarpos ilgi, pasirinke masteli, imame lygu vektorinio dydzio skaitinei reiksmei, 0 atkarpos krypti - sutampaneia su vektorinio dydfio kryptimi.

Atkarpas, turinCias atitinkamus ilgius ir kryptis, vadinsime vektoriais(53 brez.), Vadinasi, fiziniai vektoriniai dydziai pavaizduojami vektoriais. (Kartais patys vektoriniai dydziai taip pat vadinami vektoriais.)

Reikia skirti vektoriaus pradzia if gala, Sukeite tuos taskus vietomis, kitaip sakant, pakeite vektoriaus krypt] priesinga, gauname kita vek-

roriu (prieSing~ duotajam). BreZinyje vekforiaus kryptis zymima rodykle.

Spausdintame tekste vektoriai dazaiausiai iymimi viena "riebaus" illIto raide, kuri brezinyje rasoma salia vektoriaus. Rankrastyje virs lO5 raides nubreziarna strele, Kartais vektoriai Zymimi it dviem raidemis. Tokiu atveju pirma rasoma raide, zyminti vektoriaus pradzia, 0 ?1Skui - raide, Zyminti vektoriaus gala, gitaip rasant, virs raidzit; visada z.nbreziama strele, Pavyzdziui, 53 brezinyje pavaizduoti vektoriaia, b,

--+ -+ -+ -+

e ]I d, arba AB, CD, EF ir GH.

VektoriausJlgi, kartais vadinama moduliu, zymi:sirne tomis pa.=.:omis raidemis, kaip ir vektoriu, bet jau paprastu sriftu (kai vektorius .t:omimas viena "riebaus" srifto raide) arba be streles. Kartais vektoriaus =1Xlulj patogu ZyIneti hip skaiciaus absoliutini diduma. Vadinasi,

- -+

.:m = AB yra vektoriaus AB ilgis, I c I = c vektoriaus e ilgis,

Du vektorius laikome lygi ais, jeigu jie yra 1) vienodo ilgio, 2) ts- _ etiis (t. y. guli vienoje tieseje arba Iygiagrecicse tiesese) ir 3) turi

~ kryptis. 69

A~a C~b

\ "...,9\ "...,0

£,--,--'--1

F 1 IG' - I

I I~~

L.___I~

~

~f

53 brei; •

53 breZinyje pavaizduoti du lygiis vektoriai a ir b. Vektoriai a ir c nelygus, nes nesutampa jq kryptys, nors jie vienodo ilgio ir lygiagretus. Vektoriai a Ir II taip pat nelygus, nes nevienodo ilgio, nors jie lygiagretfts IT vienodos krypties,

IS vektoriu lygybes apibrezimo matyti, karl, perkelns vektoriu lygiagreciai, gaunamas vektorius, lygus duotajam, Todel vektoriaus pradsia galima pasirinkti bet kuriame erdves taske, Pasirinkus pradZi~ - task<!, 0, patogu visus vektorius laikyti iseinancia:is is to tasko,

Jei vektoriai, nubrezti is bendro pradfios tasko,. iSsidesto vienoje tieseje, tad juos vadiname kolineariniais. Vadinasi, visi vektariai, esq. lygiagreeiose tiesese, bus kolineariniai, Pavyzdziui, 53 breZinyje pavaizduoti vektoriai a, b, c ir d. yra kolineariniai.

Visi vektoriai, kurie, nubrezti is bendro pradzios rosko, issidesto vienoje plokstumoje, vadinami komplanariniais. Tokie vektoriai yra tiesese, lygtagreriose su kurta nors plokstuma.

§ 38. VekforilJ sudetlis

Su vektoriais, kaip IT su kitais matematiniais dydziais, atliekami kai kurie veiksmai, Pirmiausia iSsiaiskinsirne, kaip sudedami du duotieji vektoriai a IT b.

-T Pasirenkame bet kuri task1l, 0 ir nubreziame vektorius OA = a ir -T

AC = b taip, kad pirmojo vektoriaus galas A sutaprq su antrojo vekto-

. -+

riaus pradzia (54 brez.). Tada vektorius OC=c, jungiqs pirmojo demens pradiiq. su antrojo galu, vadinamas vektoriu. air b suma, t.y.

-T -T -T

OA+AC=OCt

arba

a+b=c.

lei vektoriai nera kclineariniai, tai gauname trikamp] OAC. Papilde ji ill lygiagretainio OA CE, turime vadinamaja "lygiagretainio taisykle" :abiem vektoriams imama bendra pradzia 0 ir nubrezlamas lygiagretainis, kudo krastines yra vektoriai a if b; tada jl.,! suma bus vektorius, isein~s is tasko 0 ir sutampas su lygiagretainio [strizaine.

-+ -T-+-+

IsiZiurej~ i 54 breZini, matome, kad OA+AC= OB+BC, arba

a+b=b+a,

t.y, vektoris; suma nepriklauso nuo demenu tvarkos. Tuo iSreiskiamas

10 vadinamasis komutatyvinis (perstatinejimo) desnis,

Veldorlnes algebras pClgrlndal

Jei duoti vektoriai a, b, C, .••• till jll suma randame, brezdami paei-

-+ -+ -+

liui vektorius OA=a, AB=b, BC=c ir t.t. (55 brez.), Sudeje a ir~b, gau-

-+ -+ -+

name OB; prie OB=a+b pridej~ Co gauname OC=a+b+c ir t.t.f.rs to matyti, kad vektorius, jungiqs pirmojo demens pradiia su paskutiniojo galu, bus vis~ duotlfjt~ vektariu. suma. (Pabreztina, kad daugiakampis OABC, pavaizduotas 55 brezinyje, aplamai nera vienoje plokstumoje, t. y. trikampiu OAB ir OBC ploksrumos sudaro dvisien] kaD1N.)

Gali arsitikti, kad paskutiniojo vektoriaus galas sutampa su pirmojo pradzia. Tada suma yra ypatingas "vektorius", kurio ilgis lygus nuliui. Ji vadinsime nullniu vektoriumi ir zymesime, kaip paprasta nuli O.

Tris vektorius a, b ir c, nelygiagrecius vienai plokstumai, galima sudeti if kitaip. Tam reikalui breziame gretasieni, kurio trys briaunos

---+ ---+

yra vektoriai o.J = a, OB= b if -+

0. C = c (56 brez.), Paga 1 ankstyves-

ne taisykle

-+ --+ -+ -+

a+b+c=OA+AE+ED=OD.

Vadinasi, duotuju. vektoriu, suma yra gretasienio vektorius - istrizaine, kai gretasienio brioanos yra sudedamieji vektoriai.

Pasinaudodami 56 breziniu, parodysime, kad vektoriu sudeciai ga- 1ioja asociatyvinis (jungimo) desnis, [. y., kad

(a+b)+c=a+(b+c). il:).eSineje lygybes puseje sudetis vyksta sitokia tvarka: .

-+ -+

(a + b) + c = (0 A + AE) +

-+ -+ -+ -+

+ED=OE+ED=OD

a

54 brei.

c

A

55 brei.

F

A

56 brei.

(taip buvo sudeta ir auksciau). Kaireje Iygybes puseje skiriasi sude- 0 rvarka, nes pirma atliekame sudeti b+ c:

-+ -+ -+ -+ -+ --+

a+(b+c)=OA+(AE+ED)=OA+AD=o.D.

IS perstatinejimo ir jungimo desniu iSeina, kad vektorius sudeti gu-

bet kuria tvarka. 71

V skyrills

§ 39. Vekfori ... ntlmtts

Paprastai atimtis apibreziama, kaip veiksmas, atvirkstinis sudeeiai: turedami suma ir viena demenj, ieskome antrojo demens, Panasiai dviejlf. vektoriu 3. ir b skirtumu bus vadinamas toksvektorius c, kuri prideN prie b, gauname a. Vadinasi,

C A

~-b

s, a B

57 brei.

a-b=c, jei b+c=a.

-+ -+

Nubrez~ vektorius OA = a ir 09= b (57 bref.),

-+

imsime vektoriu BA = c. Aisku, kad b + c = a, todel

a-b=c.

Vadinasi, norint rasti dviejq, vektoriu ~tum'l!l reikia isvesti juos is bendro pradsios tasko ir is vektoriaus-atemlnio galo nubrezti: vektorn; i vektoriaus-turinio gala,

T~ pat] veiksma galima atlikti ir kitaip,

-+ -+

Imame vektoriu OBb kurio ilgis lygus vektoriaus OB= b ilgiui, 0 -+

kryptis· priesinga OB krypciai, Si vektoriu vadinsime pl'ieiingu vek»

toriui n if zymesin;te - b. .'

Trikampj OAB papilde iki lygiagretainio OBAC it snjunge taskus Br. ir C, matome, kad keturkampis DACBl irgi yra Iygiagretainis, Todel

-+ -+ -+ -+

BA=OC=OA+OBI;I

arba

c=a+(-b).

Vadinasi, noredami rasti skirtuma c=a-"b, turime prie vektoriaus a prideti vektoriu, priesingq vektoriui b.

§ 40. Vek.toriaus daugybo isskaiciaus

Issiaiskinsime, kaip vektorius a dauginamas is skaiciaus A. Vektoriaus 11 ir t eigiamo skaiciaus A sandauga Aa yra vektorius, kurio ilgis Iygus Aa. 0 kryptis sutamp a su vektoiiaus e kryptimi.

Kai skaiCiusA neig iam.as, sandauga )...R laikome vektoriu, kurio ilgis lygus I A la, 0 kryptis prtesing« vektoriaus R. krypCiai.

Pagaliau, kai )".=0, sandauga All yra nulinis vektorius.

Atskiru atveju, daugindami vektoriu a is -1, gauname vektoriu, kurio ilgis lygus a, 0 kryptis priesinga vektoriausa krypeiai. Toki vektoriu, kaip susitarta praeitame paragrafe, vadiname priesingu vekto-

71 riui a ir Zymim.e -;1, Todel (-1)' a= -111 ..

Vektori:nb al'gebros pagrlndai

IS sandaugos ). a apibrefimo matyti, kad vektoriai a if b=A a yra kolineariniai. Lengva [sitikinti, kad teisingas if atvirkstinis teiginys: jei neauliniai vektoriaia ir b kolineariniai, tai galima mati skaiciu A,

karl galion; lygybe b=)" .11. Pakanka imti 1)" I=!., laikant skaieit; A tel-

a

giamu, kai vektoriai a ir b yra vienos krypties, it neigiamu, kai II IT b priesingt; krypcill.

Vadinasi, vektoriai a if b yra kolineariniai tada ir tik tada; kai jie susieti lygybe

h=)"a.

Vektorin, kurio ilgis lygus 1, vadiname vienetiniu vektoriumi, arba ortu. Jei vienetinio vektoriaus kryptis sutampa su vektoriaus a kryptimi, tai dazniausiai ji zymime a", Vektoriu a"

padaugine is skaiciaus a = 1 a I. gauname Ali

tos paeies krypties vektoriu, kurio ilgis ly-

gus a, t, y. vektoriu a. Vadinasi, vektoriu a. visada galima lsreiksti sitaip:

a=a all',

iliJ 58 brei.

[sitikinsime, kad. vektcriaus daugybai is skaic.iaus tinka vadinamasis distributy-> vinis (paskirstymo) desnis:

A (a+b)=A a+)" b,

(I)

B . ~D

s-:

Tuo tikslu isnagrinesime 58 breZinj.. Vektoriai a if b, kuriuos cia laikomen.ekolineariniais, yra Iygiagretainio krasrines, e c=ll+b - jo jstriZaine. Siuos vekto-

rills padaugine is skaiciaus A, juos pailginame I A 1 kartu ir gauname figfuq" panasia i duotaja, t.y, Iygiagretain], IS gautojo lygiagretainio matyti, kad

59 brei.

AC=Aa+A b,

Y;et.oj c iras~ a + b,gauname (1) lygybe, kuria ir reikejo [rodyti ..

-+ -+ -+

Pavyzdys.Duoti du vektoriai OA=a Ir OB=b. Rasime vektoriu OC, jei tI:§i'£"s C yra atkarpos AB vidurye.

Trikampi OAB papi!d~ iki Iygiagretainio OADB (59 brez.), matome, kad

-+ O'D=a+b,

-+ 1 -+ 1

oc= '2 OD""'<j (a+b).

T2S pats utdavinys sprendaiamas ir kitai.p.

73

V sl<yriU.5

Pastebej~, kad

randame

Vadinasi,

-+ -+ -+ OC=OB+BC,

Imkime nustatytos krypties tiese t, kuria vadinsime projekciju asi-

-+ ...

mi, it bet kuri vektoriu MN = a, nestatmena tiesei t. Per sio vektoriaus pradzios ir gala tdkus nubrezkime dvi plokstumas, statmenas projekdjq asiai t (60 brez.), Nubreztosios plokftumos perkirs as1 t taskuose

-+

m ir n. Imkime vektoriaus mn ilgi mn. -+

Jeigu vektoriaus mn kryptis sutampa su

tieses t kryptimi, tai jo ilgi mnvadinsime vektoriaus a projekcifa tieseje t ir zymesime pr, a,

-+

arba at. Jei vektariaus mn kryptis pr ieiing a

tiese$ t krypciai, tal vektoriaus a projekcija tieseje t vadinsime neigiamq. skaicil/; =mn,

-+

Vadinasi, pr, a=a,=ml1, kai mn irprojek-

cij1! asies t kryptys sutampa, ir pr.ra=Gt= -+

= - mn, kai mn ir tieses t kryptyspriesingos.

Kai vektorius a. yra plokstumoje, sta tmenoje projekeiju asiai, jo projekcija Iaikysime lygia nuliui,

Lengva pastebeti, kad iygil{; vektoriu projekeijos toje pacioje asyje yra lygios, -+

Todel projektuojamojo vektoriaus M N = a pradzios task"!! M visada galima imti projekc:ijQ asyje t (61 brez.) .. Tarkime, kad vektorius a su tiese t sudaro kampa cp, kurt atskaitysime nuo tieses t teigiamosios krypties, Sio kampo diduma imsime tarp o ir TI (0 ~'P ~TI). Is 61 brezinio (pagal kosinuso apibreZimv gauname

§41. Vektoril,! proJekcijos

N

~

! ----t! t

-+---- '-'--~

m

n

60 brei.

N

~ .....

1 Q

I If

I

-i~

61 brei.

todel

74

t

pr .a _t_-=cosm

a . T'

pr, a=a cos q>.

(2)

Vektorines algebros pagrindai

Irodysime, kad dviejt/. vektoriu. sum os projekcija kurioje nors asyje Iygi ttl vektoriu. projekciju sumai, t. y, is lygybes

c=a+b

isplaukia lygybe

pr,.c=prr a-l-pr, b.

Tuo tikslu projekcijq asyje t imkime ta§k~ M (62 brez.) ir nubrez-

-+ -+ -+

kline vektorius MN=a it NP=b. Tada MP=c. Per taskus N ir P nubrezkime plokstumas, statmenas tiesei t.

Jei sios plokstumos projekciju tiese kerta taskuose n ir p, tai

-+ Kai vektoriai Mn ir

-+ krypties, vektoriaus Mp

-+ -+

Mn ir np ilgiu sumai, 0 kryptis sutaps

5U SItl vektoriu kryptimi, Tokia pat taisykle sudedami ir vienodu zenklu. skai-

ciai - vektoriu a ir b projekcijos.

-+ -+

Jei vektoriai Mn ir np turi priesingas -+

kryptis, tai jl! sumos Mp ilg] gausime,

-+ -+

imdami Mn ir np ilgius ir is didesniojo

-+

ilgio ateme mazesnij]: kryptis Mp su-

-+ -+

taps 5U ilgesniojo IS vektoriu Mn ir np kryptimi, Lengva rnatyti, kad taip sudedami priesingu zenklt! skaiciai - vektoriu a ir b projekcijos.

-+ -+ -+ Mn+ np=Mp.

-+

np yra vienos

ilg~ bus lygus

62 brei.

N

p

63 brei.

-+ -+ -+

Vadinasi, is lygybes Mn +np =Mp isplaukia Iygybe

pr, a-t-pr, b=pr,c,

mria ir reikejo [rodyti, Jei sioje lygybeje vietoj vektoriaus c parasysime san,,! a + b, tai gausime

(3)

Pastebesime, kad sis desnis tinka bet kuriam demenu skaiciui, Pa~1'Ziui, imdami tris vektorius a, b ir e, turime

r ia+ b+C)=Pf, [(a+b)+c]=pr, (a-t-bj+pr, c==pr, a+pr, b-j-pr.c, 75

V skyrlu!I

-'I-

Irnkime vel vektoriu MN=a, kurio pradzia yra projekciju asyje t

-+ -+ -+-+

(63 brez.) ir bet kur] skaiciq A. Jei MP=AMN=).. a, tai MP=A Mn.

Tode!

(4)

Vadinasi, vektoriu. padauginus is :skaiciaus, jo projekcija irgi pedauginama is to skaiiiaus;

Imkime erdveje tris viena kitai statmenas plokstumas, 14 susikirtimo tieses Iaikysime skaitinemis a~imi5, turinciomis bendra pradzia o (64 brez.).Paprastai visi; triJq skaitinit; asi1! rnastelius imsime vienodus, Viena asi vadinsime x astmi,arba abseisiu. aiimi; antra - y aiimi,

z alba ordmacilt asimi, treCilt,. - z asimi, arba aplikaCiIf. alimi. Visos trys asys kartu vadinamos koordinattnemis a§imis.

Vienos asies, sakysime, z asies teigiam~!l: krypti galima pasirinkti laisvai, Paprastai z a~i vaizduosime vertikalia, nukreipta teigiamaja kryptimi aukstyn. Kitu dvieji; asil.); kryptis pasirinksime taip,

kad, Zifuedami is teigiamojo z asies galo i plokstum!l:, kurioje yra x ir y asys, rnatytume x asies teigiam~.q, krypti sntampanc1l:T: Sou y aSIes teigiamaja kryptimi,

kai pirmoji pasukama kampu i pries Iaikrodzio rodykle (64 brM .. ).

Plokstuma, kurioje yra x ir y asys, vadinsime xy plokstuma; pagal susitarima iseina, kad j!::), paprastai valzduosime horizoutalia. Panasiai plokstuma, kurioje yrax ir z asys, vadinsime xz plokstuma, 0 ploksturna, kurioje yra y ir z asys, - yz plokstuma. Tai vadinamosios kaordinatines plokitumos. Aprasytosioe koordinatines asys ir koordinatines plokstumos sudaro vadinamaja erdves ortogonaline (staciekampe) koordinacilt sistema.

Dabar imkime bet kuri erdves t~sklt .M ir per ji nubrezkime tris plokstumas MQAR, MRBP ir MPCQ, atitinkamai statmenas x, y ir z asims. Sios plokstumos kerta koordiaatines asis atitinkamai tafkuose A, B ir C. Tarkime, kad x asies taskq, A atitinka skaicius x, y asies task!::! B - skaicius y, 0 Z asies task~ C - skaicius z, Siuos trisskaiclus x, y ir z vadinsime tasko M (ortogonalinemis) koordinatemis, butent, x - taSko M abscise, y - jo ordinate, 0 z - aplikate. Pazymedami, kad

76 taskas M tun koordinates x, y ir z, raS"ysime M (x, y. z),

§ 42. Erdvine koordinacil" sistema

a Z

1 1 1

a F==±:::::=====M':ir'1 1 j!ll QJ------

/

I'

I'

I'

A/

121

x

x

R

64 lmEi.

Vektorines algebrol p(lgrlndai

Minetosios trys plokstumos, nubreztos per task~ M, drauge su koordinatinemis plokstumomis yra staciakampio gretasienio sienos (64 brez.), To staciakamplo gretasienio briaunu ilgiai yra

OA=PM=lxl, OB=QM=lyl, OC=RM=lzl.

Aisku, kad MP, MQ ir MR yra statmenys, nuleisti is tasko M i koordinatines plokstumas, Todel galima sakyti, kad tasko M koordinates yra to tasko atstumai nuo atitinkamu koordinatiniu plokstumu, jei Hems atstumams priskiriami atitinkami zenklai.

Kai taskas Myra xy plokStumoje, jo aplikate z yra lygi nuliui, 0 abscise x if ordinate J' niistatomos, kaip nurodyta § 4. Aisku, kad x asies tasko ordinate Y= 0 it aplikate z = O.

Panasiai, jei taskas yra xz plokstumoje, tai jo ordinate y = O. Atskim a tveju z asies tasko abscise x = 0 if ordinate y = o.

Pagaliau, jei taskas yra yz plokstumoje, tai jo abscise x=O. Task1!, esaneiu y asyje, abscises ir aplikates lygios nuliui.

§ 43. Vektoria!Js isreiskimas jo projekcijomis koordinatinese asyse

Koordinaciu sistemos Oxyz asyse nubrefkime po viena orta (vienetini vektoriq) taip, kad jo kryptis sutaprq su atitinkamos asies kryptimi, Vienetin] vektoriu, esantix asyje, zymesime i; y asies vienetini vektoriu - raide j, 0 z aSies - raide k (65 brez.),

Dabar imkime bet kuri vektoriu

-+

OM = a. Is jo galo (tasko M) nuleis-

kime statmeni MP i XJ' plokstum~, 0 is

to. statmens pagrindo P - statmeni PA i x a~i. Savaime aisku, kad

z

M

c

-+ -+ -+ -+

OM=OA+AP+PM.

8

IS tasko 0 nubrezkime vektorius

~-+ --

OB=AP Ir OC=PM. Tada

-+ ---+

OM=OA+ OB+ oc.

x ~A~------------~P

(5)

65 brei.

Plokstuma, einanti per taskus M. P ir A, be abejo, statmena x

-

.lSlai. Todel vektoriaus OA ilgis OA, imamas su atitinkamu zenklu, yra

-

"Il'""..l"loriaus a projekcija x a~yje. Kai OA ir i kryptys sutampa, projekcija 71

V sl<yrlus

-7

ax teigiama, 0 kai OA ir i kryptys priesingos, projekcija Ox neigiama.

Kadangi OA= la x l, tai

Panasiai [sitikiname, kad

-7 --+

OB=o ... j ir OC=a .. k,

jei aJ' ir a" - vektoriaus a projekcijos y ir z a~yse.

Dabar (5) lygyb~ galima parasyti ~itaip:

a =axi+ayi+a .. k. (6)

Sioje lygybeje vektorius a isreikstas savoprojekcijomis a", aJ' ire, koordinatinese asyse.

§ 41 pabrezeme, kad lygiq vektoriu projekcijos bet kurioje asyje

yra v:ienodos. Vadinasi, jei vektoriai .

a=axi+a"i+azk it cb=bxi+bA+bzk

lygii:s (a=b), tai

a;s:=b .. , ay=bv' a~=b~_

Galima [rodyti ir atvirkstini teigini: jei ax =br, Gy = b, ir a .. = b~, tai a:" b.

Vadinasi, viena vektorine lygybe a=b yra ek vi v al ent i trij7J. lygybiZl_ sistemai

lsvados. 1. Imkime du vektorius

a=a ... i+ayj+azk ir b=bxi+byj+b .. k.

Silt vektoriu sumos a+ b projekcijos koordinatinese asyse atitinkamai bus ax + b .... Gy+ by ir a,,+ b, (§ 41, (3)). Todel

a+ b= (ax+br)i+(ay+bJ')j + (a .. +bz)k.

Vadinasi, norint sudeti vektorius, reikia sudeti ilt vienavardes projekcijas.

Panasiai jsitikiname, kad

a-b= (a .. -bJi+ (ay-by)j + (a .. - br)k.

2. Vektoriaus A a projekcijos koordinatinese asyse atitinkamai bUSAax, AayITAa.(§ 41, (4)). Todel

78

Vektorines algebro. pagrindai

Pavyz dys. Turedami du vektorius a=2i-5j+3k ir b=3i+i-2k, galime surasti tokius vektorins:

a+b=5i-4j+k,

a-b= -i-6j+5k,

2a.=41-10] + 6k.

--+

Kai vektoriaus OM =a pradzia sutampa su koordinaciu pradzia,

tasko M koordinates x;;' it z, aisku, Iygios atitinkamoms vektoriaus a

projekcijoms ax, ay ir az• t. y. a",=x, a,,=Y, az=z. Vadinasi, turedami task~ M(x, y, z) gauname

--+

OM=xi+yj+zk.

Sis vektorius vadinamas taiko M sptnduliu-vektoriumi.

§ 44. Atkorpos dolijimos duotuoJu santykiu

Duoti du taskai: A (Xl> Yl' Zl) ir B (X2, Y2. z~. Reikia rasti taskl:j, C ex, y, a), esanti atkarpoje AB ir dalijantj t'l atkarpa duotu santykiu

AC z

CB =A (A>O). B

-i- -+

Kadangi vektoriai AC if CB (66 brez.) - vienos

krypties vektoriai ir, be to, AC=A . CB, tai

--+ -+

AC=A CB.

Taciau

(7)

x

y 66 brei.

-+ -+ -+

AC= OC - OA = (xi + yj +zk) - (x1i+yd+ Zlk) = (x -xJ i+

+ (y- yJj + (z-zJ k,

--+ -+ -+

CB= OB- OC= (xzi+Yzi +z2k) -(xi+ yj+zk)=

=(x2-x) i+(Y2-Y) j+(Z2-Z) k. odel (7) lygybe galime perrasyti sitaip:

....r-:..(1)i+(y- Ylli + (Z-Zl) k=A (X2-X) i+A (yz-y)j +A (Z2-Z) k, 79

V skyrluli

Si vektoriu Iygybe yra ekvivalenti trijt! Iygybii; sistemai (§ 43)

IS gautosios sistemos Iengvai randame tasko C koordinates

(8)

Atskiru atveju, kai taskas C yra atkarpos AB vidurys, t.y. AC=CB matome, kad A= .. ~~ = 1. Todel atkarpos vidurio tasko koordinate gauname is (8) formuliu, imdami A= 1:

Y = )'1 + )'2 2 '

(8a

PavyzdZiai. 1. Rasime atkarpos AB vidurio tasko koordinates, kai duoti las kai A (-3, 4.1) it B (1.2,3), .

Remdamiesi (Ba) formulemis, turime

-3+1

x=-2--· .. ·-1•

4+2 3.

Y=-2-=

1+3 ;z·=-2-=2.

Vadinasi, ieskomasis taskas yra (-1, 3. 2).

2. Duoti taskai A (3, -2, 4) ir B (6, 4, -2). Rasime taslat, kuriame atkarpi AB kerta xy plokstuma,

Kadangi ieSkomojo tasko aplikate ;z=0, tai i§ tr~iosios (8) formalee turim

4+).(-2) .

0= 1+), ,

o is cja A'" 2. Dabar is pirm1l.iq dviejq (8) formulh; gauname 1

-2+2·4

y'" 1+2 =.2.

80 Taigi,le!komasis taskas yra (5, 2, 0),

V,e;ktorines algebros pllgrlndai

§ 4S. Skaliarine sQndaugo

§ 40 aptareme vektoriaus daugyba is skaiciaus, 0 toliau susipazinsime, kaip dauginamas vektorius 1s vektoriaus, Du vektorius galima sudauginti ir skaliariskai, ir vektoriskai, t.y. daugybos rezultatas gall biiti ir skaicius (skaliaras), ir vektorius, ~hame paragrafe apibresime vadinamaja skaliarine sandauga.

Irnkime du (nenulinius) vektorius a ir b (67 brez.), kuriu ilgiai lygiis atitinkamai a ir b (a> 0, b > 0), kampas tarp jll lygus <p (O~<p~7t).

Vektoritl a ir b sk aliar ine san daug a, kuriq iymestme a' b arba tiesiog ab, vadinamas skaiiius ab cos <p, r.y.

a' b=ab cos <p.

(9)

Kai vektoriai a ir b sudaro smailu kampa <P ( ° ~ <P < -i), skaliarine sandauga a' b teigiama, nes tokiu atveju cos <p > O. Jei kampas <p bukas ( i <<p ~ 7t), tai cos <p < 0, ir a . b < 0. Pagaliau, kai vektoriai air b vienas

ki tam sta tmeni, t. y. <p = -i, skaliarine sanda uga a' b lygi nuliui (nors vektoriai ne nuliniail), nes cos cp =0.

Pastebeje, kad b cos <p yra vektorians b projekcija i vektoriaus a. krypti (b cos <p = b,,), is (9) lygybes galime rasyti

(10)

67bre

Be to, panasiai gauname dar viena skaliarines sandaugos israisk~

Yadinasi, dviej'lt vektoriu. skaliarine sandauga lygi vieno vektoriaus ilgiui, padaugintam is antra vektoriaus projekcijos i pirmojo vektoriaus krypti.

Atskiru atveju, kai b yra vienetinis vektorius bO (bo= 1), turime

L~·. vektoriu a. daugindami skaliariika: is vienetlnio vektoriaus, gauname ieJ.:1oriaus IJ. projekcijq i to vtenetinio vektoriaus krypti.

V skyrlus

§ 46. Skofiorines sandaugos savybes

1. Praeitame paragrafe jau pabrezeme, kad tarpusavyje statmenu vektoriu skaliarine sandauga lygi nuliui. Atvirksciai, jei a·b=O, 0 danginamieji vektoriai nera nuliniai (a>O, b>O), tai is lygybes ab cosq>=O

gauname cos <p =0. Vadinasi, tokiu atveju <p = i: vektoriai air b statmeni vienas kitam.

[Svada. Skaliarine sandauga /ygi nuliui tada if tik tada, kai vektoriai statmeni vienas kitam,

2. Skaliarinei sandaugai tinka komutatyvinis- desnis, t.y.a-be-ba.

Si skaliarines sandaugos savybe yra tiesiogine apibrezimo isvada; nes

B·b =ab cos <p, b·a=b~ cos <po

3. [rodysime, kad

(a+ b) 'C=8 ·c+ b-e,

(11)

t.y. skaliarinei sandaugai tinka distributyvinis desnis, Remdamiesi (10) formule, turime

(a+b).c=c'prc (a+b).

Bet vektoriu sumos projekcija lygi projekciju surnai:

todd

nes

4. Skaliarinei sandaugai tinka asoclatyvinis desnis skaitinio daugiklio

atzvilgiu: '

A (a. b)=(A a)·b,

(12)

t.y. skaliarine sandauga dauginant is skaiciaus, galima is to skaidaus dauginti vienq is duotlti'li vektoriu.

Pakanka apskaiciuoti abi (12) lygybes puses ... Kaireje puseje gauname

o desineje -

A (a'b)=),'bab'

CA a)·b=b· pr, ()., a) = b·)" prba=b'A abO

82 IS dvieju paskutiniqjq lygybii; ir iSplaukia (12) Iygybe,

Vektorines algebros pagrindol

§ 47. Skaliarines sandaugos isreiskimas vektoriv projekcijomis koordlncflnese asyse

Imsime du vektorius a ir b, isreikstus projekcijomis koordinatinese asyse, ir rasime jq skaliarine sandauga

Remdamlesi praeitame paragrafe paminetais distributyviniu it asociatyviniu desniais, gauname

a·b=a)J)·i+a_..b1 H+a_..b .. i· k+aJlb,.j·i+aJlbyH+a)lbzj·k + +azb,. k·i+a..bl' kj+a .. b~ k·k.

Kadangi i, j ir k yra vienas kitam statmeni vektoriai, tai

i-j=o, i·k=O, j-k=O;

be to,

H= 1, Jf= 1, k·k= 1.

Vadinasi, gautoje a·b israiskoje sesi nariai lygiis nuliui, 0 is likusiqju

gauname

(13)

t.y. dvieju. vektoriu skaliarine sandauga lygt ill vienavardiiu projekciju sandaugu. sumai.

Pavyzdys, Remdamiesi (13) formule, apskaiciu.osime vektora; a=2i-3j+k ir b=3i+j-2k skaliarine sandauga:

a·b=2· 3+(-3) '1+1' (-2)=1.

§48. Atstumas tarp dviejy task\!

Pagal vektoriu skaliarines sandaugos apibrezima (zr. § 45, (9))

o pagal (13) formule

Tode]

(14)

83

V skyrlu9

n cia vektoriausa ilg] a galime i~reik§:ti ~io vektoriaus projekeijomis koordinatinese asyse:

(15)

Pavyzdys, Vektoriaus a=2i-j+2k i1gis a= 1/2'+( - I)' +I - 2)1=3. Pastaba. (14) lygyb6 grei~kia zmollllt geometrijos teorema: staelakan» pic gretasienio istrffaioes kvadratas lygus jo trijq matmenu kvadratu sumai,

Remiantis (15) formule, galima apskaiciuoti atstuma

z tarp dvieju tasqA (Xl. Yb zJ:ir B (X2, Yz, zJ. Tuo tikslu pastebesime, kad

A

x

8

~ --+

(68 brez.). Be to, OB=X2i+""YJ+Z2k, OA=X1i+Yli+ zlk; !/ todel

~ AB=(x2-xJi+(Y~-yJj+(Z2-ZJk.

~

2inodami vektoriaus AB projekcijas X 2 - Xl. Y 2 - Yt ir Z I - %1, pagal

(15) formule ran dame to vektoriaus ilg]

-+ -+ -70-

AB=OB-OA

68 brei.

(1~

P a v y z d y s, Apskaiciuoshne atstuma tarp tdkq A (6. 0, - 1) it' B (2, - 2. 3)~

§ 49. Kampas torp dviejlJ vektori~. Krypties kosinusai

Rasime kampa tp, kuri sudaro vektoriai a if b, kai Zinomos tl.! vektoriu projekcijos koordinatinese asyse, t.y. kai duota

a= axi +a".i +azk, b=b.) + b~j + b.k.

IS skaliarines sandaugos apibrezimo

a' b=ab cos e

matome, kad

8·b cos qi= ~.

Dabar vietoj a' b irasome sios skaliarines sandaugos i~raisk~, Durodyta (13) formuleje (§ 47), ir gauname

84

(17)

Vektorines Cligebro5 'po.grindal

Vektoriu ilgiai a ir b apskaidiuojami, remiantis (15) formule (§ 48):

Pavyz dys, Apskaiciuosime kampa, kur] sudaro vektoriai a=4i-j-k ir b=2i-2j+k,

Siuo atveju a=V4'+(-lt+(-1)"=3V2, b=V21+(-2)"+1"=3. Tode]

4·2+(-1) (-2)+(-.1),1

COS!p= 3.2.3

1 V2 .

V di IT

a LDasl'!P="4 .

(17) formule pritaikysime kampams, kuriuos vektorius a=a,.i+ +ayj +a..k sudaro su kcordinatinemis asimis (69brez.). Kampa 0(, kuri sis vektorius sudaro su x asimi, galima laikyti kampu tarp vektoriu a, ix i. Todel, (17) formuleje imdami b = l·i+ 0 j + O'k ir b = 1, gauname

ax·l+ay·O+a~·O

cos oc= a.l

Panasiai randame kampa ~, kurt vektorius a sudaro su y asimi (arba su vienetiniu vektoriumi jj. Siuo atveju b = 0 . i + 1 . j + 0 "k, 0 b = 1. Tode! i§ (17) formules

COt> ~ = Oy • a

Pagaliau kampa y, kurt vektorius a sudaro su z asimi, gauname is lygybes

a~

C081'= a .

Dydziai cos 0(, cos ~ ir cos y vadinami vektoriaus a krypties kosinusais. Kaip [sitikinorne, jie randami ill lygybiq

69 brei..

ax COS 0(=-, a

a cos ~ =.2., a

az cos1'=a '

(18)

kuriose a= V a!+a~+a;.

Atskiru atveju, kai vektorius yra vienetinis (a= 1), is (18) lygybiu

gauname

a~=cos 0(, a)'=cos~. az=C06 y,

t.v. vienetinio vektoriaus projekcijos koordinatinese asyse Iygios jo

h:-pties kosinusams as

V skyrh.JS

ll'vada. Zinant kampus oc, ~ if y, kuriuos vienetinis vektorius sudaro

su koordinatinemis asimis, li galima iJreikfti suma cos OC • i + cos ~ . j +

+COS Y • k,

lei (18) lygybii; abi puses pakeltume kvadratu ir gautasias lygybes panariui sudetume, tai gautnme

(19)

Vadinasi, krypties kosinusu kvadratu suma visada lygi vienetui,

"

Pavyzdys. Vektoriusc su dviem koordinatincmis asimis sudaro kampus, lygius ; . Kole[ kampa [is sudaro su trcciaia asirni?

Tarklme, kad [X=~""i, t .. y, cosC(""cos~={. Tada is (.19) formules turime

( ~ r + ( it + cos~ Y= 1.

I§ cia

I V'2

COS'11=2' cos'("" ± ~~2- .

V dinasi 7t' b 3rt

a tnasi, Y"""4 ar aT'

§ISO. Vektorine sandauga

§ 45 ivedeme vektoriu skaliarines sandaugos savoke, Sudauginus du vektorius skaliariskai, gautoji sandauga yra skaiiius (skaliaras), Dabar apibrejiime kitokia vektoriu daugyba, kurios rezultatas bus vektorius,

Tarsime, kad vektoriai a ir b ne nuliniai ir ne kelineariniai, Ju su-

-+- -+

daroma kampa zymesimecp (0 <cp <TC). Nubrezevektorius OA =air DB= b,

sudarysime lygiagretain] DACB (70 bre:O: kurio plota pazymesime s.

Dabar imkime vektoriu s, turinti ilgi.Iygi; lygiagretainio DACB plotui s, ir statmena vektoriu 3. IT b plokstumai. Jo krypti pasirinkime sitaip: ziurint is vektoriaus s galo, turi atrodyti, kad vektorius a, pasukus ji kampue ·prieS laikrodzio rodykle, sutampa BU vektoriumi b.

Nurodytu budu sudarytas vektorius s vadinarnas vektoriu a it b

86 vektorine sandauga, kuria zymesime sitaip: .3 x b.

Vektorlnes a'igebros pogr.illdai

Papildydami si apibrefima, susitarsime, kad kolineariniu vektoriu vektorine sandauga visada lygi nuliui. Kaip atskira svarbu atvej] nurodysime, kad a x a=O.

Kai bent vienas i~ dauginamuju vektoriu yra nulinis, vektorine sandauga irgi laikysime lygia nuliuL

Nurodysime tris pagrindines vektorines sandaugos savybes,

1. Sandangos a x b ir b x a yra priesingieji vektoriai:

\ bX3.= -(axb).

(20)

Kitaip sakant, vektorinei sandaugai nepritaikomas komutatyvinis desnis.

Noredami tuo isitikinti, pirmiausia pastebesime, kad vektoriu a x b ir b x a ilgiai viencdi: abu lygus to paties lygiagretainio plotui, Ziurint is vektoriaus a x b gala, atrodys, kad vektorius b, pasuktas kampu cp pagal Iaikrodfio rodykle, sutampa su vektoriumia. Vadinasi, vektoriaus b x a. kryptis turi btiti priesinga vektoriaus a x b krypeiai, Todel (20) lygybe teisinga.

2. Vektorinei sandaugai tinka asociatyvinis desnis skaitime daugiklio atzvilglu:

A ax b=A (a x b), a x x b= )..(a xb).

3. Vektorinei sandaugai tinka distributyvinis desnis: (a+bj x c-e a x c-t-b x c.

ts~_a~ .L&___/

o - if A

70 brei

Sill: savybiu irodyma praleidziame, Esant reikalui, skaitytojas gali ji rasti platesniuose vadoveliuose,

Dabar vektoriu a=a)+ayj+a~k ir b=b_..i+byj+bJr vektorine sandauga isreikskime sill vektoriq projekcijomis. Remdamiesi nurodytaisiais desniais, ~iuos vektorius galime dauginti kaip daugianarius: a x b=(a)+4yi+azk) x (bJ+byj+bzk)=a)Jiixi)+a~b)'(i xj)+a,A(i xk) + +ayhx(j x i) + ayhy(j x j)+a)lb%(j x k) + a",b",(k x i)+ 4zby(k xj)+azb:Ck x k).

Pirmiausia pastebesime, kad

i x i=O, j xj=O, k x k= O,

Be to, i, j ir k - vienas kitam statmeni vektoriai. Lygiagretainis, nubreztas ant vienetiniu vektoriu i ir j., yra kvadratas, kurio plotas lygus vienetui. Todel i xj - vienetinis vektorius. IS atitinkamo brezinio leng'Sa. patikrinti, kad

i x j = k, 0 j xi = - k.

8

V skyrlus

Panasiai [sitikiname, kad

j x k = i, k x j = - i; kxi=j, ixk= -j.

Dabar is (21) lygybes, atmete tris narius, lygius nuliui, ir JjJruSiU6 narius sujunge po du, gauname

arba galutinai

a x b ~ i I ay az 1+ j I az ax 1+ k I ax ay I .

by b" b" bx bx by

...

Pavyzdys. Rasime vektoriu a=2i-3j+k ir b=i+2j-2k vektorine sandauga.

aXb=i l-~ _~ I+i 1-; ~! -t-k I; -~ 1=4i+5i+7k.

U!dll viniai

-+ -+

1. Duoti du vektorial AB==a ir AD=b if nubreftas Iygiagretainis ABCD, kurio

-+ -+ -+ -+

istrizaines susikertataske M. Vektorius MA, MB, Me ir MD Breikskite vektoriais air b.

I 1 I I

Ats. -2 (a+b), "2 (a-b), 2 (a-t-b), 2 (b-a).

-+ -+ -+-+-+

2 .. Duoti du vektoriai AB=a ir AC=b. Vektorius AM, BN ir CPt sutampancius

su trikampio ABC pusiaukrastinernis, iireikSkite vektoriais a ir b.

1 I 1

AIS. 2' (a.+b). 2 b-a, 2' a-b.

-+ -+ -+-+

3. Duotos lygiagretainio ABCD istrifaines AC=a ir BD=b. Vektorius AB. BC, -+ -+

CD ir DA i§reikSkite vektoriais II ir b.

1 1 I I·

Ats. '2 (a-b), 2 (a+b). 2' (b-a). -2' (a+b).

4. Duotas taskas M (a, b, c). Raskite taskus, simetriskus taSkuiMkoorclinatiniq plokstunn; atZvi.lgiu.

Ats. (-a, b, c), (a, -b, c) ir (a, b, -e).

5. Duotas taskas M (a, b, c). Raskite taskus, simetriskus ta!lkui M koordinatiniu aSil.l atfvilgiu.

Ats, (-a, -b. e), (-a, b, -c) ir (a,. -b, -c).

88

Vektorf.nes algebras pagrlndai

-+ 6. Duoti trys taskai A (-1, 2,3), B (5, -3,4) ir C (2,1, 6). Raskite vektoriu AB, _". -+

Be it CA projekcijas koordiaatinese asyse.

Ats, 6i-Sj+k, -3i+4J+2k ir -3i+j-3k.

7. Zinodami vlena trikampio virslinfO A (2,-5, 3) ir dviejq krastiniu vektorius

-+ -+

AB=4i+j+2k, BC=3i-2j+Sk, raskite kitas dvi vidu.nes.

Ats. (6, -4,5), (9, - 6, 10).

8. Duotas trikampis, kurio virWnes yra taSkai A (2, 4, 3), B (- 2, 2, 1) ir

C (3, - 3, -1). Raskite jo pusiaukrastiniu susikirtirno taska,

Ats, (1, 1, I).

9. Apskaieiuokite vektoriq a=3i+j-2k if b=i-4j-4k skaliarine sandauga, Ats .. 7.

10. Apskaiciuo!dte vektoriu a=4i-2J+4k, b=61-2j-3k ir c=4j-3k ilglus. At.t. 0=6, b=T, c=5.

11. Raskite atstuma tarp tasku (-2,1,3) idO,-I, 2). Ats.3.

12. Raskite z asies task<l;, vienodai nutolusj nuo taflcl! (- 4, I, 3) ir (3, 5, 2). Als. (0, iii, -6).

13. Koordinatinese plokstumose raskite taskus, vienodai nutolusius DUO tasku (3,1,2), (4, -2, -2) ir (0, 5, 1).

. (19 21) (38 21 )

Ats. tOt I, -2), -13' 0, -13' -S' - S' o •

14. Rutulio paviriliuje yra koordinaciu pradzia ir taskai (4, 0, 0), (1,. 3, 0) (0,0, -4). Raskite rutulio centra ir spindulj,

Als. (2, 1, - 2); 3,

15. Kok] kampa sudaro vektoriai a=2i-j+2k ir b=2j-2k? 3~

Als. T'

16. Raskite vektoriaus 4i - 2j - 4k kryptieskosinusus.

2 I 2

Ats. 3' -3' -"3'

17, Kok] kampa sudaro kampu xOy it yo: pusiaukarnpines?

~ 'It'

• Is. 2 .

J 8, Vektorius su x asimi sudaro kampa .'1:.. 0 su y asimi kampa 2. Koki kampa

3 4

§s vektorius sudaro suz d.imi?

n: 21t

Ats. '3 arba ""3

19. Apskaiciuokire vektorilla';'2i-i+3k ir b=i-j+k vektorine sandauga,

AlS. - 2i+Si+3k. 89

VI skyrius

VI s k Y r I U 5

PLOKSTUMOS LYGTIS

§ 51. PavirsiaU5 Iygtis

Apibreziant pavirsiq, nurodoma savybe, budinga visiems to pavirsiaus taskams, Pasirinke koordinaciu sistema, imkime bet kuri pavirsiaus taskl! (x, y, z). Tada lygtimi, siejancia kintamuosius x, y IT z, galime isreiksti minet~~ pavirsiaus taskn savybe, nepritaikomq taskams, esantiems salia pavirsiaus. Gautaja tokiu budu Iygti vadiname pavirsiaus Iygtimi, 0 [einancias i j~ koordinates x, y ir z - kintamosiomts koordi-

natemis. ..

Toliau teks spresti du uzdavinius: a) surasti duotojo pavirsiaus lygtj;

b) turint lygti su trim kintamaisiais x, y ir z, istkti ta lygtimi apibreziamo pavirsiaus savybes,

PavyzdZiaisparodysime, kaip sudaroma duotojo pavirsiaus lygtis.

Pavyz dz ia.i, I. Duoti du taskai A (1,2,3) ir B (2, -1. 4). Rasime lygt] plokstumos, statmenos atkarpai AB ir dalijandios jlt pusiau,

Bet kuris Sios plokstumos taskas M (x, v, z) vra vienodai nutoles nuo taSkq A ir B, t.y. AM =BM.

Remdamiesi atstwno tarp dviejq ta~k1t formule, turime .

AM= V(x-l)'+(y-2)'+(z-3)1, BM= V(x-2)'+(Y+ 1)~+(z-4)~.

Kadangi ~ie 'atstumai vienodi, too

2x-6y+2z-7=O.

2. Rasime lygt] sf eros (rutulio pavirsiaus), kurios spindulys lygus r,

Koordinaciu sistema pasirenkame taip, kad [os pradfia 0 sutapn; su sferos centru (71 brez.). Betkurio srems tasko M(x,Y, z) atstumas nuo centro lygus r : OM=r. Kadangi OM= V x·+yz+zt, tai sferos lygtis bus

7J brei.

11 (x-l)'+(y-2)'+(z-3)' "" = V(x-2)'+(Y+ 1)a+(z-4)·.

Tai ir bus duotosios plokstumos lygtis, Ne vieno tasko, esancio salia jos, koordiaates negali tenkinti sios lygties, Gaut!l.i!! Iygq galirna suprastinti, abi jos poses pakelus kvadratu ir sutraukus panasius narius, Tada gauname

11 x·+y"+z·=r.

Paprastai si!! lygti rasome sitOOp:

90

Plokstumos Iygtis

Imkime lygti F (x, y) =0, kurioje yra tik du kintamieji x ir y (kintamasis z betarpiskai neirasytas), ir xy plokstumoje nubrezkime kreive I (72 brez.), kurios taskai (x~ y, 0) ten kina silj, Iygti,

Pastebesime, kad lygtt F (x, y) =0 taip pat tenkina visi tie erdves taskai (x, y, z), kuriu pirmosios dvi koordinates x ir y sutampa su kurio nors kreives I tasko koordinatemis, Kadangi aplikate z betarpiskai i lygtt neieina, tai jos skaitine reiksme jokios [takos neturi. Todel taskas (x, y, z), tenkinantis Iygt] F (x, y) =0, gall judeti tiese, lygiagrecia z asiai ir kertancia kreive I.

Vadinasi, visi taskai (x, y, z), tenkinantys Iygti F(x, y)=O, yra pavirsiuje, kuri sudaro tieses, lygiagreeios z asiai ir kertancios kreive l. Toks pavirsius vadinamas cilindriniu,

Cilindrini pavirsit; nubrezia judanti tiese, kai si visa laiklj; lieka lygiagreti kuriai nors duotai tiesei IT kerta duota kreive, Si kreive vadinama vedamq ja, 0 judancios tieses atskiros padetys+- sudaromosiomis.

Vadinasi, [sitikinome, kad lygtis F ex, y)=O erdveje apibrezia oilindrini pavirsiu, kurio sudaromosios lygiagretios z asiai. Analogiskai galima [sitikinti, kad lygtis, kurioje nera kintamojo x (arba y), nustato cilindrini pavirsiu su sudaromosiomis, lygiagreciomis x asiai (arba y asiai),

§ S2.Ci lindri oioi povirsioi

72 brei

z

x

73 brei.

P a vyz dz ia.i. L Lygtis x: + Yb: = 1 apibrezia cilindrini pavirsiu, ku-

a

rio vedamoji yra xy plokstumoje gulinti elipse, 0 sudaromosios Iygia-

grecios z asiai (73 brez.), Sis pavirsius vadinamas elipsiniu cilindru.

2. Lygtis :: - ~: = 1 apibrefia cilindrini pavirsiu, kurio vedamoji yra xy plokstumoje gulinti hiperbole, 0 sudaromosios lygiagrecios z asiai (74 brez.). Toks pavirsius vadinamas hiperboliniu cilindru,

3. Lygtis y2=2px nustato cilindrini pavirsiu, kurio vedamoji yra :ry plokstumoje gulinti parabole, 0 sudaromosios lygiagrecics z asiai 1.75 brez.), Toks pavirsius vadinamas parabollniu cilindru.

91

Viskyrius

74 brei.

§ 53. Plokstumos Iygtis

75 brei.

Per task::t A (xo, Yo,zo) isvesta plokstuma Q, statmena vektoriui D=ai+bj+c k (76 brez.), Parasysime tos plckstumos Iygt],

Imkime, bet kuri plokstumos Q ta~k'l; M (x, y, z), nesutampanri 8U

->- ->-

tasku A, ir nubrezkime vektorius OA=xo.i+yoi+zok bei OM=x 1+

+yj+zk Tada

->- ->- -+

AM =OM -OA=(x-xo)i+(y- yo)i+ (z-zo)k.

Kadangi vektorius D statmenas plokstumai Q.

->-

tai jis statmenas ir vektoriui AM, esanciam toje

plokstumoje. Todel si4 vektoriu skaliarine sandauga lygi nuliui:

[rodeme stai ka: jei taskas Myra plokstumoje

_,. ,

x Q. tai n : AM =0. Lengva [sitikinti, kad atvirkstinis

. -

76 brei, teiginys taip pat teisingas: jei D' AM = 0, tai

taskas Myra plokstumoje Q. Vadinasi, (1) lygyb~ tenkina tik duotosios plokstumos taskai.

Skaliarine sandauga n . ikE isreisk~ vektoriu n=ai+bj+ck ir

->-

AM= (x - xo)i + (y - yo)j +(z - zo)k projekcijomis, (1) lygyb~ galesime

parasyti sitaip:

......

n ·AM=O.

(1)

92

(2)

Plok5tumos Iygtis

Tai ir bus duotosios plokstumos lygtis, (Betarpiskai matyti, kad tenkina j~ ir tasko A koordinates.) I

Gautaja lygt] galima pertvarkyti:

ax+by+cz-axo-byo-czo=O

ir, skaieiu - QXo - byo - cZo pazymejus raide d, parasyti sitaip:

ax+hy+cz+d=O. (3)

Tai bendroji pirmojo laipsnio lygtis su trimis kintamaisiais x, y ir z, Vadinasi, plokstuma visada isreiskiama p irmo]o laipsnio lygtimi. [sidemekime, kad lygties koeficientai 0, b ir c prie kintamuju koordinaciu )C, y it z yra vektoriaus n, statmeno duotajai plokstumai, projekoijos koordinatinese asyse. Si vektoriu toliau vadinsime plckstumos normale.

Pavyzdys , Rasime lygti plokstumos, einancios per taskus A (1, I, I), B (3,4,3) ir C (3. 2, 2).

Kadangi plokstuma eina per taSkil, A (I, 1, 1), tai JOB lygtis, kaip matyti is (2), bus tokia:

a (x-1)+b (.v-l)+c (z-l)=O.

Koeficientai a, b ir c siuo atveju neduoti. Noredami [uos nustatyti, pastebesime, kad task4 B ir C koordinates turi tenkinti parasytaja lygt]:

{a (3-1)+b (4-U +c(3-1)=0. a (3-1)+b (2-1) +c (2-1)=0.

Gavome dviej4 lygciq su trimis nezinomaisiais G, b ir c sistema

{. 2a+3b+2c=0, 2a+b+c=O.

Antril,j'l §i~ lygciq padaugine is- 2 ir 5udej!O su pirmaja, gauname - 2a + b = 0, t.y. b= 2a. Po to i antraja sistemos lygti vietoj b [statome 2a ir randame c= -4a. Dabar pradZioje sudaryta plokstumos Iygt] galime rasyti ~itaip:

a (x-l)+2a (y-l)-4a (z-l)=O.

Suprastiname i~ a ir, atidare skliaustus, sutraukiame pana§ius narius. Tada gauname i~komqj'l lygti

x+2y-4z+ 1=0.

Pastebesime, kad vektorius n == i + 2j - 4k yra duotosios plokstumos normale,

§ 54. Atskiri plokstumos I,ygties otvejal

Imkime bendraja plokstumos Iygti ax+by+ cz+ d=O. Savaimeaisku, kad bent vienas is koeficientu a, b ir c nelygus nuliui. Isnagrinesime, koki1l, padeti uZima plokstuma, jei kai kurie is skaiciJt a, b, c ir d lygus nuliui.

1. Kai d=O, turime lygt!

ax+by+cz=O,

93

VI skyrtus

kuria tenkina tasko (0, 0, 0) koordinates, Vadinasi, siuo atveju plokstn rna eina per koordinaciu pradZiIl.

2. Jei a=O, tai vektoriaus n=ai+bj+ck projekcija x asyje lygi nu liui. Todel vektorius nsiuo atveju statmenas x asiai, 0 vektoriui n stat mena plokstuma - lygiagreti x asiai (77 brez.) Vadinasi, lygtis

77 b,~i.

z

78 brei.

79 brei.

by+cz+d=O nustato plokstuma, lygiagrecia x asiai,

3, Kai a=O if d=O, plokstuma eina per ko ordinaciu pradzia ir lygiagreti x asiai, t.y. x asi. guli toje plokstumoje (78 brez.) .. Todel lygtis

by+cz=O

rei ski a plokstum<l:~ nubrezta per x asi.

4, Jei a=O ir b=O (aisku, tad a c#O), plokstu rna turi biiti lygiagreti is karto x ir y asims, t.y lygiagreti xy plokstumai (79 bres.). Todellygtis

cz+d=O

isreiskia plokstuma, Iygiagrecia xy plokstumai (arba statmena z asiai).

5. Kai a=O, b=O ir d=O (c#O!), plokstuma turi buti lygiagreti xy plokstumai ir eiti per koordinacii; pradzia, Tokia plokstuma sutampa su x> plckstuma. Vadinasi, Iygtis

cz=O, arba z=O

yra xy plokStumos Iygtis, (Tai aisku ir betarpiskai, nes tik xy plokstumos taskq aplikates lygios nuliui.)

Kiti atvejai analogiski cia isnagrinetiesiems atvejams.

§ 55. Kompas torp dviej\! plokstumv. Statrnenumcs ir Iygiagretumas

Kampu tarp dvieju susikertanciu plokstumu Ql ir Q 2 vadinsime kampa cp, kur] sudaro ttl plokstumu normales 01 ir D2 (80 brez.). Zinodami plokstumu Ql ir Q2 lygtis

.alx+b:V'+ClZ+d1 =0 ir Q2X+ b2Y+ czZ+ d2=O, galime surasti ir kampa,

Tuo tikslu imame abieju plokstumu normales

Dl-a1i+bJ+c1k, D2=a2i+bJ+czk

94

Plok~tumos Iygtis

/'

ir, naudodamiesi (17) ferrnule is § 49, apskaiciuojame jq sudaromo kam-

po kosinusa:

(4)

n1 ir n2 cia yra normaliu ilgiai:

n1 = V aT + b~ + CT,

Jei plokstumos Ql ir Q2 statmenos viena kitai, tai vektoriai Dl ir 02 statmeni vienas kitam, ir atvirksciai. Vektoriai savo ruoztu sudaro statq kampq tada ir tik tada, kai jq skaliarine sandauga lygi nuliui, Vadinasi, plokstumos Q1 ir Q2 bus statmenos viena kitai tada ir tik: tad a, kai

n1 • D2=0,

arba

a1 al! + b1h 2 + C1 ell = O. (5)

Siil: lygyb~ vadinsime dviejti plokstumu. statmenumo viena ktiai sqJyga.

Dabar tarkime, kad plokstuma Ql yra lygiagreti plokstumai Q 2' Tada, aisku, joms atitinkamai statmeni vektoriai Dl ir 02 irgi bus lygiagretus (kolinearin1ai). Atvirkstinis teiginys taip pat teisingas: jei vektoriai U1 ir D2 lygiagretus, tai jiems atitinkamai statmenos plokstumos irgi lygiagrecios.

Vadinasi, vektoriu lilt ir "2 kolinearumo salyga

Dl =).n2 (6)

(u. § 40) bus kartu ir plokstumos Ql lygiagretumo plokstumai Q2 saJyga. (6) lygyb~ parase sitaip:

ali +b1i + c1k=)" (a2i+bJ + c2k),

80 brei.

turime

a1 =Aa2, b1 =Mz, Cl =)"c2•

IS visu triju Iygybiq surade A, gauname plokstumu lygiagretumo slllyg~:

~ ~ ~ m

-;; = b. = C;

Vadinasi, plokstumos yra lygiagrecios tada ir Ilk tada, kai jtl lygci1/: atitinkamieji koeficientai prie x, y ir z proporcingi.

Pastaba. Plokstumos, kuriu Iygtys skiriasi tik laisvuoju nariu, beabejo, I:. giagrecios, nes tokiu atveju (7) Iygybeje visi trys santykiai Iygiis vienetui, Tai pravartu prisiminti, kai tenka parasyti lygt] plokstumos, Iygiagrecios Cl:.;;:Itai plokstumai

Ieskomoji lygtis rasorna 8U tais paciais koeficientais prie x, y ir z, 0 laisvasis ~"S pazymimas raide d:

95

VI skyrius

Po to, remiantis papildoma salyga, kuria turi patenkinti ieskomoji plok~ turna, nustatomas d.

Pavyzdzi a]. L Ductaploksturnos Iygtis 2>:-3}'+3z-6=0. Rewa parasyt jai Iygiagrecios plckstumos Iygt], jei si plokstuma eina per ta.skll (I, I, 1).

Ieskornoji lygtis nuo duotosios skiriasi tik Ialsvuoju nariu:

2x-3y+3z+d=O.

Kadangi taskas (I, I, J) yra sia lygtimi iSregkiamoje p!okstumoje, tai jo koordi cates turi tenkinti parasyta Iygti:

2·1-3·1+3·I+d=D.

IS Cia randame d = - 2; todel ieskornoji lygtis yra 2x-3y+3z-2=0.

2. Per taskus (I, I, 1) ir (1, 2,3) isvesta plokstuma, statmena plokstumai x+2y-z+2==0. Reikia parasyti jos lygt],

Kadangi plokstuma eina per tash (1, I, l.}, taijos lygtis bus sitokia:

a (x-l)+b (y-l)+c (z-I)=O.

Taskas (1, 2, 3) yra sioje plokstumoje, tcdel jo kcordinates tenkina paraSytllift lygti a (l-l)+b (2-1)+c (3-1)=0;

is cia

b+2c=O.

Pagal dvieji; plokstumu statmenurno slIlygl! - (5) priklausomybe - galirm raSyti

a' 1 +b' 2+c' (-1)=0, a+2b-c=0.

arba

Dabar turime lygeil! sistema

{ b+2c=0, a+2b-c=O,

is kurios randame b= -2c ir a=5c. Vadinasi, ie§kom1U~ lygti galima rdyti sitaip Sc (x-l)-2c (y-l)+c (z-l) =0.

Suprastine is c ir_ sutrauke panasius Darius, galutinai gauname 5x:-2y+z-4=0.

§ 56. Plokstumos norrnaline Iygtis

Zinodami viena plokstumos ta~k~ IT tai plokstumai statmena vek toriu, § 53 i§vedeme jos lygti, Jei tos pacios J?lokltumos padetis koord naciq sistemos atzvilgiu apibudinama kitais duomenimis, tai gaunam lygtis gall tureti lOut, pavidala,

Tarkime, kad, nurodant plokstumos Q padeti, duotas jos atstumas nuo koordinaciu pradZios it vienetinis vektorius nO, statmenas tai plokst: mai (81 brez.). Jei plokstuma Q neina per koordinach; pradzia, tai vel torius nG bus nukreiptas is koordinaciu pradzios i plckstumq, 0 tuo a veju, kai koordinaciq pradzia yra plokstumoje Q, pasirinksime vier

96 is dviejq galimu krypciu.

PlokStu'mos Iygtls

Noredami parasyti duotosios plokStumos lygti, imkime joje bet kur] taska M (x, y, z) ir jo spinduli-vektoriu

~

OM=xi+yj+zk.

IS brezinio matyti, kad sio vektoriaus projekcija i vektoriu n" lygi p, IS kites puses, vektoriaus OM projekcija i vienetin] vektoriu n° Iygi tq vektoriu skaliarinei sandaugai (§ 45). Todel

-+

OM· nD=p. (8)

Lengva isitikinti, kad si lygybe galioja tik tada, ka.i task as Myra plokstumoje Q.

Jei vienetinis vektorius DO su koordinatinemis asimis sudaro atitinkamai kampus 0:, ~ ir y, tai, remdamiesi § 49 isvada, turime

110= cos 0:' i+cos ~ . j+cos y' k.

-+

Todel, skaliarine sandauga OM· n° isreisk~ vekto-

~

ri\.l OM ir n° projekcijomis, (8) Iygyb~ galime para-

syti sitaip:

x cos O'.+y cos ~+z cos y=p.

Vadinasi, visq duotosios plokstumos taskt!. koordinates x cos a+ yeos ~ + zeosy-p =0,

kuri vadinama tos plokstumas norm aline iygtimi.

Jei (9) Iygtis ir § 53 gautoji lygtis

ax+by+cz+d=O

isreiskia Uj, paci<lo plokstuma, tai abi lygtys yra ekvivalencios (juk jas abi ten kina tie patys taskail), Todel galima rasti toki daugikl] M, kad lygtis

Max + Mby +Mcz+ Md» 0

81 bre.z.

tenkina lygt] (9)

sutaptu su (9) lygtimi. Tokiu atveju turime

Ma=cos «, Mb=cos ~. Mc=cos y, Md= -po Pirmasias tris lygybes pakele kvadratu ir panariui sudeje, gauname M2 (a2 + b2 + c2) = cos2cc + COS2~ + cos2y.

Kadangi cos2C1;+cos2~+cos2y=1, tai is paskutines lygybes galima rasti skaiciu .M:

M= I. (10)

± Va8+b2+c2

Noredami nustatyti skaiciaus M zenk1~b 'pastebesime, kad sandauga .'11 d, lygi - p t»> 0), yra neigiama. Todel daugiklio M zenklas turi buti priesingas (3) lygties laisvojo nario d zenklui. Kai d=O, daugildio

M z.enkl~ pasirenkame laisvai. 97

VI 5ky.rlus

Skaicius M vadinamas normtl(Jftmciu daugtkliu. Vadinasi, [sitikinome, kad, bendr<lJ~ plokstumos liygtl padaugine is normuojancic daugikrio, gauname tos pacios plokstumes normaline Iygti,

Pavyz dys , Imsime lygtj 2x-y-2.z-6=~ If suteiksime jai normalia] pavidala, Atkreipe demes] i lygties laisv;;)jo nario zenklll. apskaiciuojame norrnuojant] daugikli:

1 3'

Duotaja Iygt] pada:uginame is M= ~ it gauname normaline lygt]

kurioie

212

cOSO(= 3' 005(3.=-3' cosY=-3' p=2.

§ 57. Tasko atstumas nuo plokStumos

Duota plokstumos Q normaline lygtis

x cos tt+ycos ~+z cos y-p=O

ir taskas M 0 (xo, Yo, zo) salia tos plokstumos (82 brez.), Rasime tasko Uo atsturna d nuo plokstumos Q, kuri laikysime te ig iam u, jei Mo ir koordinaciu pradzia 0 yra s ki r tm g o s e plokstumos pusese; priesingu atveju, kai M; 'ir 0 yra vienoje plokstumos puseje, atstuma d laikysime ne i g i arn u.

Noredami apskeieiuoti tasko Mo atstuma nuo plokstumas Q, per task~ M; nubresime plokstuma Q', lygiagrecia plokstnmai Q. Jeip+d>O, tos plokstumos Iygtis yra

x cos tt+y cos ~ +z cos y-(P+d)=O.

atveju, kai p +d < 0, turesime tokia plokstumos Q' lygti:

I

- 1

~

o I,d 0

PLJ~

82 brei.

Priesingu

x cos (n"+ct)+ y cos (7t+ ~)+ Z cos (It+Y) -I p +d 1 = O.

Bet siuo atveju lp+dl=-(P+d): be to, cos (1t+O:)=-cos 0:, (,os(1t+~)=-cos~, cos(1t+y)=-cosy. Todel paskutine lygti galime parasyti ~itaip:

-x cos ct- y cos ~-z cos y+(P+d)=O.

Vadinasi, abiem atvejais gauname ta paci~ plokstumos Q' lygtL butent,

x cos ct+y cos ~+z cos y-(p+d)=O.

'98

Plokstumos Iygtis

Kadangi taskas Mo (xo, Yo, zo) yra plokstumoje Q', tai jo koordinates tenkina gaut~~ Iygt], t. y.

Xo cos I%+Yo cos ~+zo cosy-(P+d)=O.

IS cia

d=xo cos a+ Yo cos ~ +zo cosy-po

(11 )

Vadinasi, norint apskaiciuoti tasko atstuma nuo plokitumos, reikia imii los plokitumos normalines lygties kaireje puseje esanti reiskin; x cos ee + y cos ~ +.z cos y - p ir i ji. ~,tatyti duotoja tasko koordinates,

Pavyzdys , Rasime tasko (6, -4,4) atstuma nuo ploksturnos 2x-y+2z-6=O. Surandame normnojanti daugikli

M= 1 I

-v 2a+( -1)' + 2'= '3

ir rasome duotosios plokstumos normaline Iygtj

Po to irname tos lygties kaireje puseje esanti reiskin] ir i H istatome ta§ko (6, -4,4),kooed inates :

Vadinasi, ieskomasis atstumas d=6.

Uidasiniai

1. Duoti trys taskai: A ( -1, 6, 3), B (3, - 2, - 5), C (2, 7, I). Kurie is jl! yea ploksrurnoje 4x-y+ 3z+1 =07

Ats, A ir B,

2. Raskite taskus, kuriuose plokstuma 2.x- 3y-z+ ]2=0 kerta koordinatines asis.

Als. (-6, 0, 0), (0, 4, 0) ir (0, 0, 12),

3, Parasykite lygti plokstumos, einancios per laskus (I, -I, I), (-1, I, -1) ir jO. I, 2).

,.11$. 3x+2y-z=0.

4, Ploksturna eina per tdkl4 (-2, 3,1) ir statmena vektoriui n=i-2j+3k. Par...sykile jos Iygtj,

,.Irs. x- 2y+ 3z+ 5=0.

5, Duoti ta§kai A (3, -1,2) ir B (1,2,0). Per ta§k'l A nubrezta plokstuma, stat-+

o:r.Ja vektoriui AB. Raskite tos plokstumos lygt].

.'l1S,2x-3y+2z-13=0,

6. Statrnens, nuleisto is koordinaciu pradiios i plokStumll"pagrindas yra taskas ~. - I. 3) .. Para~ykite lOS plokstumos lygti .

. dIS,2x-y+3z-14=0. 99

VII skyrius

7. Raskite plok~tum~,.lrurl eina per uskll (7, - 5, 1) U: kocrdinatiniu asiq teigiamosiose kryptyse atkerta vienodas atkarpas,

A Is. x+y+z-3=0.

8. Raskite kampa, kur] sudaro ploksrumos 2,,-y+2z+3=0 Ir 2:.:-2y+5=0. 1t

A Is. "4'

9. Raskite kampa, kur] sudaro plokstuma x- y+ V2z-5=0 su yz plokstuma, It'

Ats. a-

10. Raskite lygij plokstumos, einancios per taSkll ( - 2,. 7. 3) ir Iygiagreelos pi okstumai x-4y+5z-1=0.

Als. x-4y+5z+15=O.

11. Raskite lygtj plokstumos, einancios per koordinaciu pradziq if statmenos dviem plokstumoms: 2x-y+5z+3=O irx+3_v-z-7=O.

Ats. 2x-y-z=O.

12. Per taskus (0,-1, 0) if (-1, I, -'l) Dubrezta plokstuma, statmena plokstumai x+y+2z+3=0. Raskite jos lygtj.

Als.5x+y-3z+1=0.

13. Suveskite j normalinj pavidala Sias plokstumu lygtis: a) 2x-9y+6z-22=O. b) 6x-2y+3z+7=0.

2 9 6 6 2 3

Ats. a) IT x-lT Y+lT z-2=0,'. b)-7 x+f r:». z-l=O,

14. Raskite ploksnnnos 15x-lOy+ Gz-190= 0 atstuma DUO koordinaciq . pra-

dZios. .

Ats. 10.

15. Raskite vektoriaus, statmeno plokstumai 2x-y+2z+9=O, krypties kosinusus.

2 2

Ats. - 3' 3' -'3'

16. Raskite tasko (2, 0, - {) atstuma nuo plokstumos 4x-4y+2z+17=0. Als. -4.

VII 5 ky r ius

TIESE ERDVEJE

§ 58. OviejlJ plokStuml,! suslklrtlmcs

Tarkime, kad dvi susikertancios plokstumos Ql ir Q2 duotos atitinkamai lygtimis alx+bIY+c1z+d1=O ir a2x+b2Y+c~z+d2=O. Susikirtimo tieses bet kurio tasko kcordinates turi. tenkinti abi lygtis, nes tas taskas yra tiek vienoje, tiek ir kitoje plokstumoje. Aisku, teisingas ir atvirkstinis teiginys: kiekvienas taskas, kurio koordinates tenkina

100 abieju plokstumu lygtis, turi buti plokstumu susikirtimo tieseje,

Vadinasi, taskai, kuriu koordinates x, y, z tenkina ly.gcit! sistema

a1x+ bIY+ clz+d1 = 0, } (1)

a2x+b2Y+Czz+d2=O,

sudaro kuria nOIS tiese t.

Kiekviena (1) sistemos lygtis, atskirai pa.imta, reiskia plokstuma, Kadangi sics plokstumos nelygiagrecios, tai bent du is triiusantykiu

al .E.!. ir Cl yra skirtingi, Toliau tarsime, kad

a~' bt c.

b1 oF .£l b b b:;t: 0

b. c.' ar a . l Cs - 2 Cl . .

Per ties~ t, nustatoma :is (1) lygeiu sistemos, galima nubrezti be galo daug plokstumq, kurios sudaro vadinaml'!t.iip/okStumli pluosta: Bet kurin dvieju plokstumu, paimtu is to pluosto, susikirtimo linija yra ta pad tiese t. Vadinasi, tiese t galima isreiksti ne tik (1) lygcll.! sistema, bet if kitomis (ekvivalenciomis) sistemomis,

IS minetojo pluosto pasirinksime dvi plokstumas, statmenas koordinatinems plokstumoms, sakysime, xy ir xz plokstumoms, Tuo tikslu imkime lygti

a1x+bIY+clz+a't +A (azx+b2Y+C2Z+dJ =0, (2)

kurioje 'A - bet kuris skaicius, Tai, be abejo, plokstumos Iygtis, Tieses t task1J: koordinates, tenkinancios abi (1) sistemos lygtis, tenkina ir (2) lygti. Todel tiese t yra plokstumoje, isreiskiamoje (2) lygtimi~ Keisdami skaicn; A, gauname ivairias plokstumas, bet visos tos, plokstumos eina per tiese t. Kitaip sakant, (2) lygtis yra mineto pluosto lygtis.

Perrase (2) Iygti sitaip:

(al +)..aa)x+(h1 + 'Ab2)y+ (c1 +AcJz+d1+'Ad2=0. (3)

pasirinksime A taip, kad koeficientas ('1 + AC2 prie z butt! lygus nuliui,

t. y.

C't + AC2 = 0, arba A = _ Cl • c~

Gautoji lygtis

(a1 - ~ a2) x + (bi - ~ b2) Y + d1 _.E!:.. d2 = 0

c. 'Cs Cj

reiskia plokstuma Q'I (83 brez.), lygiagrecie, z asiai (statmena xy plok!~ rnmai). Si~ lygti pertvarke, gauname lygt]

(4)

mrioje

10