BIOLOGUOS PAGRINDAL Pagrindiniai désniai ir jy taikymasUDK 57(075.3) USBORNE ESSENTIAL GUIDES Tr63 ESSENTIAL BIOLOGY Rebecca Treays First published in 1992 by Usborne Publishing Ltd, London ISBN 0 7460 0743 4 Turinys 3 Kaip naudotis Sia knyga 38 Chromosomos ir genai 4 Organizmy sandara 40 \vairavimas ‘ Gyvybes chemija 41 Evoliucija 8 Maisto medziagos ir jy vartojimas 42 Augimas ir gyvenimo ciklai 10 Maisto virSkinimas 44 Ekologija 12 Dantys ir maitinimasis 46 Ciklai gamtoje 14 Duju apykaita 48 Gamtosauga 16 Medziagy apytaka gyvGny 49 Optinis mikroskopas organizme 50 Klasifikavimas | 18 Skyséiy judéjimas augale 52 Biologiniai raktai | 20 Kaip augalai apsiripina maistu 54 Eksperimentai 22 Atlieku Salinimas 56 Indikatoriai ir analizavimas 24 Jutimai 57 Matavimas ir matavimo 28 Kaip organizmas kovoja su vienetai ligomis. 58 Svarbiausi biologijos 30 Griauéiai ir gyviny judesiai atradimai 2 32 Zmoniy dauginimasis 59 Gyvybés raida Zeméje 35 Nelytinis dauginimasis 60 Zodynélis 36 Augaly dauginimasis 61 Rodyklé M. ae bibliote! 04 | 74 50° Treays, Rebecca Tr63 Biologijos pagrindai / Rebecca Treays. — Kaunas: Sviesa, 2001. — ISBN 5-430-02805-3 64 p.: iliustr., lent. — (Mokslu pagrindai) “ Virs. paantr.: Pagrindiniai désniai ir jy taikymas. — Zodyn., p. 60. — R-klé: p. 61—64. ISBN 5-430-02805-3 Tai trumpas iliustruotas Zinynas. Kiekviename jo skyrelyje pateikta Ziniy tam tikra biologijos tema, glaustai ir suprantamai aiskinami su ta tema terminai ir savokos. Knygoje gausu vertingy duomenu, in is pagrindzianciy bandymy aprasymu. Zinynas skiriamas viduriniy mokykly auk&tesniyjy klasiy mokiniams. Jis ypaé pravers rengiantis biologijos egzaminams. Sj informatyvu leidinéli, be abejo, deréty tureti po ranka ir biologijos mokytojui. UDK 57(075.3) Copyright © 1992 by Usborne Publishing Ltd. © Vertimas j lietuviy kalba, leidykla ,Sviesa’, 2001 Biologijos pagrindai yra trumpas Zinynas, kuriame suprantamai paaiskinti svarbiausi biologijos reiSkiniai. Tai puiki pagalbiné knyga. Joje pateikta esminiy Ziniu, kuriy prireiks laikant egzaminus. Kai kurias temas, be abejo, teks papildyti vadovelio, kitu Saltiniy medziaga, nes ivairaus lygio egzaminams islaikyti reikia skirtingo iSsamumo Ziniy. Knyga suskirstyta j skyrelius. Kiekviename skyrelyje pateikta Ziniy apie kuri nors viena svarby biologi- jos dalyka, suprantamai ir iSsamiai paaiskinti visi pagrindiniai terminai ir reiSkiniai. Ypaé svarbus termi- nai ir teiginiai i&rySkinti_ pusjuedziu Sriftu. Zodziai, kurie placiau paais- kinti kitoje knygos vietoje, i&spaus- dinti kursyvu ir pazymeéti ZvaigzZdute, pvz, kvépavimas*. Puslapio apatioje rasite nuoroda, kuriame knygos puslapyje tas zodis paaigkintas. Knygos pabaiga Nespalvotoje knygos dalyje pateikta praktikai naudinga informacija — mata- vimo vienety sistema, maisto ivertinimo bandymai. Ten apra8yti bandymai, jy vykdymo ir rezultaty apdorojimo meto- dika. Tuos bandymus galite atlikti ir patys. Rasite ir klasifikacijos sistema bei keleto lenteliy, skirty gyviesiems organizmams apibidinti, pavyzdziy, Kas yra biologija? Biologija yra mokslas, nagrinéjantis visus gyvus padarus, arba organiz- mus. Visi organizmai, nuo maziausiy iki didZiausiu, turi bendry pozymiu. @ Maitinimasis. Visiems gyviems padarams reikia maisto. Augalai ir gyvUnai minta skirtingai. Dauguma augaly maista gaminasi patys fotosintezés metu (Zr. p. 20). Gyvinai maitinasi augalais arba kitais gyvinais. Drugelis maitinasi. ® Vidinis kvépavimas. Visi gyvi padarai vidinio kvépavimo metu (zr. p. 8) gauna energijos iS mais- to. Energijos reikia metabolizmo reakcijoms vykti. Taip vadinamos visos organizme vykstancios cheminés reakcijos. @ Salinimas. Metabolizmo reakcijy metu susidaro kai kuriu nuodingu medziagy, kurios i$ organizmo turi *Lastelé, 4; Bakterijos, 50 Apie iliustracijas Dauguma objekty, pavyzdziui, lasteles* ir bakterijos*, knygoje pavaizduoti supaprastinti, parodyta tai, ka galima matyti pro optini mikroskopa. Knygos pabaigoje (p. 57) yra lentelé, kurioje suragyti tikrieji ivairiy objektu dydziai ir kiek kartu juos reikia padidinti, kad bUty galima matyti buti paSalintos. Ju iSskyrimas vadi- namas Salinimu. @ Augimas. Visi organizmai auga, ir 8i0 proceso metu ju kinas didéja |vairis organizmai auga skirtingai. Augalai, pavyzdziui, med#iai, auga visa savo gyvenima. Gyvinai pa- prastai auga iki tam tikro amZiaus. e@ Judéjimas. Visi gyvi padarai gali judeti. Augalai juda létai, ir tai, pavyzdziui, lapy sukimasis link Sviesos, sunkiai pastebima. Dau- guma gyvany gali judéti visu kinu ir keliauti iS vienos vietos j kita. Tokie gyvinai vadinami judriais. ® Dirglumas. Visi gyvi padarai jaucia aplinkos pokyéius ir j juos reaguoja. Dauguma organizmy yra jautris Sviesai. Pavyzdziui, krokai Ziedus iSskleidzia Svieciant saulei. Labiau iSsivyste gyvinai j Sviesa feaguoja daug greitiau: pajute pernelyg stipria Sviesa, jie uzsimer- kia arba béga sleptis. ®@ Dauginimasis. Visi gyvi padarai paliecka | save panasius organizmus, kurie vadinami palikuonimis. Si sa- vybe yra svarbiausia salyga jvairiu organizmy populiacijoms iSlikti.Visi organizmai yra sudaryti iS vienos ar daugiau paprasciausiy sudeda- muju daliy, vadinamy lastelémis. Lastelése vyksta visi gyvybei palaikyti bitini cheminiai procesai. Kiekviena lastelé yra tarsi gamykla, kurioje gaminami produktai, reikalingi pacios lastelés sudedamosioms dalims Gyvany ir augaly lastelés aires Cia pavaizduota gyvano budinga augalo *st" lastelé ir gyvano lastelé. Sios las- ce telés turi bendry i daliy: branduoli, citoplazma ir las- telés apvalkalelj. Lastelés_ sienele, stambiq vakuole drebucius primenantis tirp: cheminés reakcios, vadin metabolizmo reakcijomis. Badii ir chloroplastus turi — Gugaie tik augalo lastelés. lastelé Vakuolé yra skystio prisipildes ~ maigelis, kuriame kaupiasi vanduo ir Igstelés metabolizmo produktai. Branduolys LY Lastelés membrana Citoplazma yra vandeningas kuriame vyksta visos lasteles Citoplazma atnaujinti ir naujoms lasteléms susi- daryti. Lastelés sudedamosios dalys vadinamos organoidais. Jie yra tarsi gamyklos padaliniai, kuriu kiekvienas atlieka savita uZduolj. Nors_ skirlingy tipu lastelés organizme atlieka skir- tingas funkcijas, visu ju pagrindiniai sandaros elementai yra vienodi. Branduolys — lastelés ,valdymo _ centras", Kuriame yra ilgos plonos gijos. vadinamos chromosomomis*. Chromosomos sudarytos i sudetingo cheminio junginio, vadinamo DNR* DNR reguliuoja visas lastelés funkcijas. A Lastelés membrana yra ~\___ apsaugine plevelé, skirianti ~. citoplazma nuo aplinkos. Tai pusiau laidi membrana — alas, pro ja gali praeiti tik kai kurios medziagos. ramos , Chloroplastai yra Zalios spalvos augalo lastelése esantys ktineliai Juose yra chlorofilu vadinamo Zalio pigmento. Chioropiastai dalyvauja augalo maisto gamybos — fotosintezés" — procese. \. Lastelés sienelé yra stiprus dangalas, sudarytas is tvirty celiuliozés ciju. Lasteles sienelés pagrindiné funkei- ja — apsauooti augalo lastele ir palaikyti jos forma. Lastelés vaizdas pro elektroninj mikroskopa Auk&éiau esantioje schemoje pavaizduota, kaip lastelé atrodo ZiGrint pro optinj mikroskopa*, objekta padidinantj kelis Simtus karty. XX a. penktajame desimtme- tyje sukurtas elektroninis mikrosko- pas, didinantis objektus tUkstancius Gyvano lastelés vaizdas pro olektroninj mikroskopa Aiskiai matomos dalys: Goldzio kompleksas j specialias talpas surenka ir paskirsto =~ lasteléje gaminamas medziagas. Branduolio membrana —_ skiria DNR nuo citoplazmos. Branduolélis gamina ~~~ ribosomu dalis. ten, kur vyksla oksidacijos reakeijos. ee Maza nepastovi vakuolé ~~ kartu ir leidziantis kur kas nuodug- niau istirti lasteles sandara. Juo naudojantis, citoplazmoje pavyko aptikti iki tol nezinomus organoidus, 0 Zinomus — daug geriau pamatyti, daugiau suzinoti apie lasteles funkcijas. Tik pro elektroninj Ribosomos padeda sintetinti sudétingas medziagas, vadinamas baltymais*. Endoplazminiu tinklu mediziagos i8nesiojamos po visa lastele. Per branduolio poras vyksta medziagu apykaita tarp citoplazmos ir branduolio. Se Centriolé dalyvauja lastelés dalijimesi*. "Chromosomos, 38; DNR, 7; Fotosintezé, 20; Optinis mikroskopas, 49; Baltymai, 6; Lastelés daljimasis, 42 Specializuotos lastelés Ivairios lastelés prisitaikiusios atlikti skirtingas funkcijas. Tai vadinama specializacija. Cia pateikti du specia- lizuoty Zmogaus lasteliy pavyzdzZiai. Virpamojo epitelio lastelés Nosies ir gerklés gleiviné isklota virpamojo _- Mikrogauretiat @Pitelio lasteliy. Ju pavirgiuje yra plonytes citoplazmos iSaugos — mikrogaureliai. Jie siUbuoja link nosiaryklées, ir gleivinés pavirSiuje esantis skystis, vadinamas gleivémis, juda viena kryptimi. Su gleivémis iS kino pasalina- mos dulkés ir mikroorganizmai. Branduolys * Citoplazma mikroskopa izitrimos dalys: PlokSéiaji epiteli kurias vyksta dujy ir skysciy apykaita. Lasteliy dariniai Vienos rigies lastelés sudaro audinj. Vienas i8 paprasciausiu audiniy yra epitelinis, arba den- giamasis, audinys. Ji sudaro plokSéiosios lastelés. Raumenys ir kraujas taip pat yra audiniai. Organa, pavyzdziui, Sirdj, sudaro Plokséiojo sudaro plokScios ir plonos lastelés. Ju pavirSiaus plotas yra didelis. Pro Sias lasteles lengvai praeina jvairios medZiagos. Tokiu lasteliu iSkloti ivairtis vamzdeliai (pvz., kapiliarai*) arba ertmés (pvz., plauciy alveolés), pro Plokséiasis epitelis —_Citoplazma Branduolys keli_skirtingi audiniai. Visi organo audiniai veikia kartu ir atlieka tam tikras specifines funkcijas. Keli organai sudaro organy sistema. Pavyzdziui, virSkinimo sistema sudaro skrandis, Zarnynas, kepenys, kasa ir kiti organai (Zr. p. 10) i itelinj audini epitelio e ei Sa mp Hae ie XD SEE ETT ==> 4 organ, pvz., La Lastelés sudaro: Zamos, _ sienele. a= \ \ oe aumenin uci Raumeny astelés Difuzija Visos medziagos yra sudarytos if daleliu, vadinamy ‘molekulémis*. Jeigu medziaga yra istirpusi skystyje arba dujinés biisenos, tai jos molekulés pacios sklaidosi tol, kol viena nuo kitos nutolsta. Dalelés visada juda i§ tos vietos, kur jy koncentracija yra didele, t. y. kur tu molekuliy yra daug, j ten, kur ju koncentracija yra maza_— kur tu molekuliy yra maziau. Sis reiskinys vadinamas difuzija. Koncentraciju skirtumas tarp dvie- ju zony vadinamas_ koncentracijos gradientu. Kuo didesnis koncentraci- jos gradientas (koncentraciju skirtu- mas), tuo sparéiau vyksta difuzija. *Kapiliarai, 16; Molekulé, 6. | vandens stikline jbérus kalio permanganato, prasideda jo mole- kuliy difuzija ir vyksta tol, kol jos visame vandenyje pasiskirsto tolygiai. Daugelis medziagu j lastele pro apvalkalélj patenka ir iS jos iSeina difuziSkai. Medziagu apykaitos pro- Kalio permanganato kristalas — dukty koncentracija lasteléje daznai bina didesné negu aplink ja, todeél medZiagy apykaitos produktai iS lastelés skverbiasi difuziskai. Kraujo atneSamy medziagy koncentracija yra didesné lasteles iSoréje, todél jo: difuziSkai skverbiasi j vidu.