Está en la página 1de 12

Inžinerinė mechanika 1 Statika

1. Inžinerinė mechanika

Mechanikos istorija
Pagrindinės sąvokos
1. Statika
1.1. Statikos aksiomos
1.2. Jėga
1.3. Jėgos momentas
1.4. Jėgų pora
1.5. Plokščių jėgų sistema
1.6. Erdvinė jėgų sistema
1.7. Ryšiai ir jų reakcijos
1.8. Trintis
1.9. Išskirstytas krūvis
1.10. Svorio centras

Mechanikos istorija

Aristotelis užrašė jėgų, veikiančių vienoj linijoj, dėsnį.

Archimedas nagrinėjo trinties jėgas, atrado svirties pusiausvyros sąlygas, sukūrė mokslą
apie svorio centrą.

Ptolomėjus sukūrė geocentrinę sistemą. Jis aprašė ~1000 žvaigždžių vietą, bet manė, kad
Žemė yra pasaulio centras.

Leonardo da Vinči nagrinėjo kūno judėjimą nuožulnia plokštuma, slydimo trintį, įvedė jėgos
momento sąvoką, kurią vėliau apibendrino Varinjonas.

Statikos dėsnių išaiškinimas glaudžiai susijęs su Archimedu (187-212 m prieš mūsų erą).

Dinamika pradėjo vystytis XV-XVI a. akrų ir centrinėje Europoje.

Galilėjus (1564-1642) - įvedė greičio ir pagreičio sąvokas.

Niutonas (1643-1727) suformulavo inercijos dėsnį.

Varinjonas vystė statiką – sudarė jėgų daugiakampį.

Euleris, Bernulis, Dalamberas, Lagranžas – analiziniai pagrindai.

Puasonas taikė geometrinius būdus.

Pagrindinės sąvokos

Dažnas uždavinys technikoje – kūno padėties ir greičio nustatymas, atsižvelgiant į kūną


veikiančias jėgas. Mechanika – mokslas, nagrinėjantis bendrus materialiųjų kūnų judėjimo ir
pusiausvyros dėsnius.
Inžinerinė mechanika 2 Statika

Teorinė mechanika. Teorinė mechanika yra mechanikos mokslo dalis kurioje suformuluoti
bendrieji mechanikos dėsniai. Remiantis tais dėsniais, tiriamas materialaus taško (materialiu tašku
vadinamas kūnas, kurio matmenų nepaisoma ir laikoma, kad visa jo masė sutelkta viename taške),
materialių taškų sistemos ir standaus kūno (standus kūnas yra toks, kurį veikiant bet kokio didumo
jėga, atstumas tarp jo taškų nekinta) judėjimas. Teorinė mechanika skirstoma į tris dalis: statiką,
kinematiką ir dinamiką.

Statika. Statika tai teorinės mechanikos dalis, kurioje nagrinėjama jėgų bei kūnų
pusiausvyra. Statikoje sprendžiama kaip vieną sudėtingą jėgų sistemą pakeisti kita, paprastesne jėgų
sistema. Statika – mokslas apie mechaninę sistemą veikiančių jėgų pusiausvyrą.

Kinematika. Kinematikoje nagrinėjamas taškų ir kūnų judėjimas, neatsižvelgiant į tuos


taškus ar kūnus veikiančias jėgas. Čia tiriama, kokie parametrai nusako judančio kūno padėtį
erdvėje ir kaip galima apskaičiuoti to kūno bet kurio taško greitį bei pagreitį. Kinematika tiria
mechaninių sistemų judėjimą, nagrinėdama jį tik geometriniu požiūriu nepriklausomai nuo jėgų,
veikiančių tas sistemas.

Dinamika. Dinamika teorinės mechanikos dalis kurioje nagrinėjamas taškų ir kūnų


judėjimas priklausomai nuo jį veikiančių jėgų. Dinamika nagrinėja mechaninių sistemų judėjimą,
priklausomai nuo jėgų, veikiančių tas sistemas.

1. Statika

Pagrindinė sąvoka, su kuria susiduriama statikoje – jėgos sąvoka. Jėga – dviejų materialių
kūnų mechaninės sąveikos matas. Jėga bet koks poveikis išjudinantis kūną arba keičiantis jo greitį.
Vadinasi, jėga – tai mechaninės kūnų sąveikos matas. Jėgą apibūdina tokie veiksniai: dydis (N),
veikimo taškas, kryptis.

Jėgos didumas nustatomas kilogramais. Tačiau tarptautinėje vienetų sistemoje SI jėgos


dydis matuojamas niutonais (N). Apytikslis santykis tarp šių jėgos matavimo vienetų yra: 1 kG =
9,8 N ir 1 N = 0,1 kG. Jėga matuojama dinamometrais, kurio pagrindinė dalis – graduota spyruoklė.
Apie jėgos dydį sprendžiama pagal spyruoklės pailgėjimą.

Jėgos veikimo (pridėties) tašku vadinamas taškas, kuriame sutelktas jėgos veikimas. Jėgos
veikimo kryptį nusako kampas, kurį ji sudaro su kokia nors fiksuota ašimi.

B
F

A α x

1.1 pav.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, galime teigti, kad jėga yra vektorius, o jį vaizduojančios
atkarpos ilgis yra jėgos dydis.

Mastelis. Jėgų mastelis žymimas mp ir nurodo, kokio dydžio jėga atitinka ilgio vienetui
brėžinyje. Ilgių mastelis žymas ml ir rodo, kokio ilgio atkarpa tenka ilgio vienetui brėžinyje.
Inžinerinė mechanika 3 Statika

1.1. Statikos aksiomos

Statikos uždaviniai. Sprendžiant naudojama ryšių aksioma: į bet kurį suvaržytą kūną
galima žiūrėti kaip į laisvą, jei bus pašalinti visi to kūno ryšiai ir vietoje jų pridėtos ryšių reakcijos.
Tada galima taikyti sekančias aksiomas.

I-a aksioma: norint, kad dvi kūną veikiančios jėgos būtų pusiausvyroje, būtina ir pakanka,
kad tos jėgos būtų lygios savo didumu ir veiktų viena tiese, tačiau priešingomis kryptimis.

II-a aksioma: jei prie veikiančios kūną jėgų sistemos pridėsime ar atimsime atsisveriančią
jėgų sistemą, tai nuo to kūno būvis nepasikeis.

III-a aksioma: dviejų jėgų, pridėtų viename kūno taške, atstojamoji yra lygi jų geometrinei
sumai.

C D
F2
F γ
α
β
A
F1 B

1.2 pav.

Atstojamosios didumas apskaičiuojamas iš kosinusų teoremos:

F = F12 + F22 + 2 F1 F2 cos α . (1.1)

IV-a aksioma: jėgos, kuriomis 2 kūnai veikia vienas kitą, yra lygių didumų ir veikia viena
tiese priešingomis kryptimis.

V-a aksioma: jei deformuojamas (ne absoliučiai kietas) kūnas (ar materialių taškų sistema),
veikiamas tam tikrų jėgų, yra pusiausvyroje, tai ši pusiausvyra nebus suardyta, jei kūnas taps
absoliučiai kietu.

VI-a aksioma: inercijos dėsnis. Materialus taškas nejuda arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai,
kol veikiančios jėgos nepriverčia jo pakeisti šią būseną.

Išvados:

1. veikiančias jėgas galima laisvai kilnoti jų veikimo tiesėje ir nuo to kūno būklė nepasikeičia.
2. jei turime atsisveriančią jėgų sistemą, tai bet kurią iš šių jėgų, apsukus ją priešinga kryptimi,
galima laikyti visų likusių jėgų atstojamąja.
3. jėga yra paslankus vektorius.
4. jėgų sistemą galima pakeisti, - redukuoti į vieną jėgą, atsveriančią šią sistemą.
5. jei trys, gulinčios vienoje plokštumoje, nelygiagrečios jėgos yra pusiausvyroje, tai jos kertasi
viename taške.
6. vienpusio jėgos veikimo nėra. Jeigu nežinomųjų skaičius lygus pusiausvyros lygčių skaičiui,
Inžinerinė mechanika 4 Statika

jėgų sistema vadinam statiškai išsprendžiama. Jei nežinomų dydžių yra daugiau nei
pusiausvyros lygčių tai statiškai neišsprendžiama.

1.2. Jėga

Kas yra jėga? Jėga tai - mechaninės kūnų sąveikos matas. Tai yra vektorinis dydis ir
apibrėžiama 3 faktoriais: jėgos pridėties tašku (kūno taškas į kurį sutelktas jėgos veikimas), jėgos
kryptimi (kryptis, kuria pradėtų judėti jėga paveiktas kūnas, iki tol buvęs ramybėje. Gauta tiesė
vadinama jėgos veikimo tiese.) ir jėgos didumu. Jėga vadinamas bet koks poveikis išjudinantis kūną
arba keičiantis jo greitį. Jėgą apibūdina: dydis (N), veikimo taškas (kūno taškas kuriame sutelktas
jėgos veikiamas), kryptis.

Jėgų sistema vadinama kūną veikiančių jėgų sistema.

Jėga, pridėta prie kūno kuriame nors viename to kūno taške vadinama koncentruota.

Jėgos, veikiančios visus kūno tūrio ar paviršiaus dalies taškus, vadinamos išskirstytomis.

Atstojamoji (F1+F2=F) - tai jėga, kuri viena pakeičia duotųjų jėgų poveikį kietam kūnui.

Atsveriančioji (F1+F2=-F) - savo moduliu lygi atstojamajai, ir veikianti ta pačia tiese, bet
priešinga kryptimi.

Jėgos projekcija į ašį lygi jėgos modulio ir cos kampo, kurį sudaro jėga su teigiamąja ašies
kryptimi, sandaugai. (žr. 1.1 pav.) Fx=Fcosα.

Susikertančių jėgų sistema. Plokščią susikertančių jėgų sistemą sudaro jėgos, veikiančios
vienoje plokštumoje ir susikertančios viename taške. Plokščioji viename taške susikertančių jėgų
sistema ekvivalentiška vienai jėgai – atstojamajai, veikiančiai tų jėgų susikirtimo taške (1.3 a pav.).
Viename taške susikertančių jėgų atstojamoji lygi tų jėgų sudaryto daugiakampio uždarančiajai (1.3
b pav.). Viename taške susikertančių jėgų sistemos atstojamosios projekcija kurioje nors ašyje yra
lygi visų sistemą sudarančių jėgų projekcijų į tą ašį algebrinei sumai. Atstojamosios jėgos projekcija
bet kurioje ašyje lygi sudedamų jėgų projekcijų toje ašyje algebrinei sumai.

B
E B
Y
Y
F3 E
F *
C F2
F2 F
F
A A
F1 F1
0 X
0 X
F3 D
a b

1.3 pav.

Pusiausvyros sąlyga. Jeigu viename taške susikertančios jėgos yra pusiausvyros, jų


atstojamoji lygi 0 (ir visų projekcijų suma =0). ΣFix=0; ΣFiy=0; ΣFiz=0; - vienam taške
susikertančios jėgų sistemos pusiausvyros sąlyga.
Inžinerinė mechanika 5 Statika

Trijų jėgų teorema: jeigu trys vienoje plokštumoje veikiančios nelygiagrečios jėgos yra
pusiausviros, tai jų veikimo tiesės susikerta viename taške.

F1 F3

F2 A
F2 B
F1 F3
A
F2
B C
F1
F D
C
a b

1.4 pav.

Kūnų pusiausvyra. Kūnų sistema - keletas tarpusavyje sujungtų kietų kūnų. Vidiniai ryšiai –
jėgos, kuriomis sudarantys sistemą kūnai veikia vienas kitą jų sujungimo vietose. Išoriniai ryšiai –
visos likusios jėgos, kurios veikia tą sistemą, kartu su atraminių ryšių reakcijomis, perduodančiomis
kūnui pagrindo atoveikį. Jeigu kietų kūnų sistema yra pusiausvyroje, tai veikiančios šią sistemą
išorinės jėgos patenkina jėgų pusiausvyros sąlygas taip, lyg jos būtų pridėtos prie vieno absoliučiai
kieto kūno. Kūnų sistemą galime laikyti vienu standžiu kūnu ir atsižvelgti tik į aktyviąsias jėgas bei
išorines ryšių reakcijas.

1.3. Jėgos momentas

Jėgos momentas. Mechanikos dydžiai ― kūno masė ir jėga vartojami aprašant slenkamąjį
judėjimą. Kūnui slenkant, visi jo taškai juda vienodai. Todėl tokį judėjimą galima laikyti vieno
taško ― jo masės centro ― judėjimu. Kūnui sukantis, jo taškai, esantys skirtingu atstumu nuo
sukimosi ašies, juda skirtingai. Kad jėga galėtų kūną įsukti, ji turi neiti per sukimosi ašį. Atstumas
nuo sukimosi ašies iki jėgos veikimo linijos vadinamas jėgos pečiu ir žymimas raide l. Jėgos ir
jėgos peties sandauga vadinama jėgos momentu M = Fl. Jei centras yra jėgos veikimo tiesėje jėgos
momentas lygus 0. Jėgos momentas nepasikeis perkėlus jėgą į kitą jos veikimo tiesės tašką. Jėgos
momentas laikomas teigiamu, kai jėga sukelia posūkį prieš laikrodžio rodyklę (1.4 a pav.) ir
neigiamu ― pagal laikrodžio rodyklę (1.4 b pav.).

a b
F
l l
0 0
F

1.5 pav. Jėgos momentas: a ― teigiamas, b ― neigiamas

Jėgos momento matavimo vienetas ― niutonmetras (Nm).

Varinjono teorema: plokščios susikertančių jėgų sistemos atstojamosios momentas bet kurio
taško atžvilgiu lygus sudedamųjų jėgų momentų to paties taško atžvilgiu algebrinei sumai. Jos
matematinė išraiška: M0(F) =ΣM0(Fix).
Inžinerinė mechanika 6 Statika

Remiantis Varinjono teorema, susikertančių jėgų pusiausvyros sąlygas galima suformuluoti


kitaip. Pusiausviros jėgų sistemos atstojamoji lygi nuliui ir jos momentas bet kurio centro atžvilgiu
lygus nuliui. Iš to seka, kad visų sudedamų jėgų momentų šio centro atžvilgiu suma irgi lygi nuliui.

ΣMA = 0, ΣMB = 0. (1.2)

Jėgos momentas ašies atžvilgiu. Šis momentas apibūdina jėgos pastangas pasukti kūną apie
tą ašį. Išskaidom jėgą P į lygiagrečias ašims dedamąsias Px, Py, Pz. Jėgos momentas koordinačių
ašies atžvilgiu lygus 0, jei jėga lygiagreti su ašimi arba jos veikimo tiesė kerta ašį. T.y. jei jėga ir
ašis yra toje pačioje plokštumoje.
Z

Pz
P

A Py

0 Px
Y
X

X Y

1.6 pav.

M x ( P) = yPz − zPy ,
M y ( P) = zPx − xPz , (1.3)
M z ( P) = xPy − yPx .

1.4. Jėgų pora

Jėgų pora. Dvi lygiagrečios, nukreiptos į priešingas puses jėgos |F1|=|F2| sudaro jėgų porą.
Jėgų pora yra tokia jėgų sistema, kuri nėra pusiausvyroje ir neturi atstojamosios.

A
F2 F1

1.7 pav.

Atstojamosios neturi ir sukelia tik sukamąjį judėjimą. Jėgų poros poveikis kūnui nesikeičia,
ją perkeliant į bet kurią kūno vietą. Jėgų porų sistemos poveikis kūnui lygus visų jėgų porų
momentų algebrinei sumai. Jėgų porų veikiamas kūnas bus pusiausvyroje, kai ΣMi=0. Jėgų poros
momentu vadinama vienos sudarančių porą jėgos modulio ir poros peties sandauga, paimta su
teigiamu ar neigiamu ženklu.

Porų savybes. JP jėgų teorema: JP jėgų projekcijų į bet kurią ašį suma lygi 0. Kadangi P1 =
P1’, tai P1x + P1x’ = P1cosa + P1cos(180 + a) = P1cosa – P1cosa = 0.

Jėgų porų ekvivalentiškumo teorema: 2 jėgų poros, kurių momentai yra vienodo didumo ir
tokio pat ženklo, vienodai veikia kūną. Jei dviejų porų momentai vienodi, tai tos poros yra
ekvivalenčios, t.y. vienodai veikia kūną.
Inžinerinė mechanika 7 Statika

Išvados: Poros veikimas į standų kūną nepasikeis, jei porą perkelsime jos veikimo plokštumoje iš
vienos vietos į kitą. Poros veikimas į standų kūną nepasikeis, jei nekeisdami poros momento,
pakeisime ir poros petį ir jėga didumą.

1.5. Plokščiųjų jėgų sistema

Plokščioji jėgų sistemos pusiausvyros lygtis. Jeigu plokščioji jėgų sistema yra pusiausvyra,
visų jėgos projekcijų koordinačių ašyse sumos lygios 0 ir visų jėgų momentų laisvai pasirinkto
taško atžvilgiu suma lygi 0. Pusiausvyros lygtys, priklausomai nuo sprendžiamo uždavinio
pobūdžio gali būti užrašomos taip:

ΣFix=0, ΣFiy=0, ΣM0(Fi)=0; (1.4)


ΣMA=0, ΣMB=0, ΣMC=0; (1.5)
ΣMA=0, ΣMB=0, ΣFx=0. (1.6)

Būtina plokščios jėgos sistemos pusiausvyros sąlyga, kad suminė jėga R=0 ir suminis momentas
M0=0.

Puasono teorema: jėgos poveikis standžiam kūnui nepasikeis jei perkeldami jėgą iš vieno
taško į kitą, prie kūno pridėsime porą, kurios momentas lygus perkeliamos jėgos momentui naujo
veikimo taško atžvilgiu.

Plokščioji jėgų sistemos redukcija. Plokščios jėgų sistemos redukcija tai jėgų sistemos
pakeitimas jėga ir pora.Visas jėgas perkeliame į koordinačių pradžią (redukcijos centrą) ir
susumuojam Fx ir Fy bei M0(Fi). Bet kaip plokštumoje išdėstytos jėgos yra ekvivalentiškos suminei
jėgai, veikiančiai redukcijos centre, ir porai, kurios momentas yra lygus suminiam momentui
redukcijos centro atžvilgiu. Jėgos poveikis kietam kūnui nepasikeis, jeigu ji bus perkelta
lygiagrečiai jai pačiai į bet kurį kitą to kūno tašką – redukavimo centrą ir papildomai pridėta jėgų
pora, kurios momentas yra lygus perkeliamos jėgos momentui redukavimo centro atžvilgiu.
Plokščią susikertančių jėgų sistemą sudaro jėgos, veikiančios vienoje plokštumoje ir
susikertančios viename taške. Plokščioji viename taške susikertančių jėgų sistema ekvivalentiška
vienai jėgai – atstojamajai, veikiančiai tų jėgų susikirtimo taške. Viename taške susikertančių jėgų
atstojamoji lygi tų jėgų sudaryto daugiakampio uždarančiajai. Viename taške susikertančių jėgų
sistemos atstojamosios projekcija kurioje nors ašyje yra lygi visų sistemą sudarančių jėgų projekcijų
į tą ašį algebrinei sumai.

1.6. Erdvinė jėgų sistema

Tiriant erdvinę jėgų sistemą, patogu naudoti vektorinę algebrą.

Z
C
P
γ
k
β

0 B
j Y
i
α

X
A

1.8 pav.
Inžinerinė mechanika 8 Statika

Kaip matyti iš 1.7 pav., žinodami jėgos P dydį ir kryptį, galime rasti jos projekcijas
koordinačių ašyse:

Px = OA = P cos α ,
Py = OB = P cos β , (1.7)
Pz = OC = P cos γ .

Iš kitos pusės, kai žinomos jėgos projekcijos, galima apskaičiuoti jėgos didumą ir nustatyti
kryptį:

P = Px2 + Py2 + Pz2 (1.8)

cos 2 α + cos 2 β + cos 2 γ = 1 . (1.9)

Erdvinės jėgų sistemos redukcija analogiška plokščiųjų jėgų sistemos redukcijai. Erdvinę
jėgų sistemą galime pakeisti tam tikra pora ir jėga. Suminė jėga:

R = Rx2 + R y2 + Rz2 . (1.10)

Kampai tarp suminės jėgos ir koordinačių ašių apskaičiuojami taip:

Rx Ry Rz
cos α = ; cos β = ; cos γ = . (1.11)
R R R

Suminis momentas:

M = M x2 + M y2 + M z2 ; (1.12)

M x = ΣM x ( P), M y = ΣM y ( P), M z = ΣM z ( P). (1.13)

Erdvinės jėgų sistemos pusiausvyros sąlyga. Yra 6 nepriklausomos pusiausvyros lygtys:

ΣFx = 0, ΣFy = 0, ΣFz = 0.


ΣM x = 0, ΣM y = 0, ΣM z = 0. (1.14)

Erdvinė jėgų sistema yra atsverta, jei visų jėgų projekcijų koordinačių ašyse ir visų jėgų
momentų koordinačių ašių atžvilgiu sumos lygios nuliui.

1.7. Ryšiai ir jų reakcijos

Sprendžiant mechanikos uždavinius, dažnai susiduriama su galinčiais pasislinkti bet kuria


kryptimi ir pasisukti apie bet kurią ašį kūnais. Tokio laisvo kūno pavyzdys – skrendantis lėktuvas.
Kiekvienas kūnas turi 6 laisvės laipsnius.
Inžinerinė mechanika 9 Statika

Kūnas, kurio judėjimas ar pusiausvyros padėtis apriboti, vadinamas suvaržytu, o apribojimai


– ryšiais. Jėgos, kuriomis ryšiai veikia nagrinėjamus kūnus, vadinamos ryšių reakcijomis.
Ryšiai skirstomi:
1) glotnus (idealiai lygus) paviršius (kūnas neveikiamas trinties).
N

1.9 pav.

2) Atraminis taškas (glotni briauna), kai kūnas remiasi į statmeną jam briauną.

1.10 pav.

3) Lankstus ryšys. Reakcija veikia išilgai ryšio nuo nagrinėjamo kūno.

T1
T2

1.11 pav.

4) Cilindrinis šarnyras. Kūnas gali sukiotis apie ašį. Reakcijos jėga statmena šarnyro ašiai ir
yra brėžinio plokštumoje.

YA

1.12 pav.

5) Rutulinis šarnyras. Reakcijos jėga eina per šarnyro centrą ir gali būti pasisukusi bet kaip.
6) Šarnyrinis strypas. Reakcijos jėgos veikia išilgai šarnyrinio strypo.
Inžinerinė mechanika 10 Statika

1.13 pav.
7) Standus ryšys. Strypas standžiai įtvirtintas į sieną. Judėjimas suvaržytas visomis
kryptimis.

1.8. Trintis

Slydimo trintis. Liečiantis dviems kūnams, atsiranda trinties jėga, kuri trukdo vienam kūnui
slysti kitu. Ji visada veikia priešinga kryptimi negu jėga, kuri stengiasi pastumti kūną. Trinties jėga
yra didžiausia, kai kūnas pajuda iš vietos. Didžiausia trinties jėga vadinama kritine trinties jėga ir
žymima Fkr. Kai Q = F ≤ Fkr kūnas nejuda.

Fkr = fN. (1.15)

Slydimo trintis skirstoma į statinę ir dinaminę. Statinė - kol kūnas, veikiamas jėgos, yra
pusiausvyroje.

N
R ϕ Q

F
G

1.14 pav. Trinties schema (F – trinties jėga, N – normalinė jėga, G – kūno svorio jėga, Q – traukos
jėga, ϕ - trinties kampas)

Trinties kampo tangentas yra lygus statiniam trinties koeficientui f. Didžiausia trinties jėga
nepriklauso nuo to, kokio didumo plotu liečiasi kūnai. Didžiausia trinties jėga tiesiai proporcinga
spaudžiančios kūnus vieną prie kito normalinės jėga N didumui. Didžiausia trinties jėga priklauso
nuo susiglaudusių kūnų medžiagos ir jų paviršių glotnumo, temperatūros, tepimo. Jei slydimo
greitis mažas, didžiausia trinties jėga beveik nepriklauso nuo jo. Trinties jėgos kryptis priešinga
slydimo krypčiai.

Riedėjimo trintis. Riedėjimo trintis – pasipriešinimas, kuris atsiranda vienam kūnui riedant
kito kūno paviršiumi. Ratas pradės riedėti horizontaliu keliu, kai traukianti jėga P pasidaro didesnė
už tam tikrą kritinę jėgą Pkr. Ratui spaudžiant kelią, deformuojasi ir ratas ir kelias, todėl normalinės
reakcijos jėgos N ir svorio jėgos G veikimo tiesės nesutampa dydžiu k, kuris vadinamas riedėjimo
trinties koeficientu.

k
Pkr = N . (1.16)
r
Inžinerinė mechanika 11 Statika

r P
G
N

F k

1.15 pav. Riedėjimo trinties schema

k priklauso nuo riedančio cilindro ir riedėjimo paviršiaus medžiagų ir jų fizinės būklės. Ratas pradės
slysti kai Fkr=fN<F.

1.9. Išskirstytas krūvis

Praktikoje dažnai susiduriama su išskirstytomis jėgomis, veikiančiomis tam tikrą kūno


paviršiaus ar tūrio dalį.

dQ Q q

O A
x dx
xc
l

1.16 pav.

Išskirstytą krūvį apibūdina jo intensyvumas q – jėga, tenkanti sijos OA ilgio vienetui. Ilgio
dx sijos ruoželį veikia jėga, kurios didumas dQ = qdx. Visą siją veikia jėga:

l
Q = ∫ qdx . (1.17)
0

∫ qxdx
xc = 0
(1.18)
Q

Jei q = const., tai Q = ql, o xc = l/2.

1.10 Svorio centras

Taškas per kurį eina kūno svorio jėga, esant bet kokiai kūno padėčiai vadinamas kūno svorio
centru. Kūno scorio centro koordinatės nustatomos taip:

xc = ΣGixi/G; yc = ΣGiyi/G; zc = ΣGizi/G; (1.19)


Inžinerinė mechanika 12 Statika

čia G – kūno svoris, Gi – kūno dalelės svoris, xi, yi, zi – jėgos Gi veikimo taško koordinatės.

Bet kurio kūno Gi = γiVi,

čia γi - medžiagos tūrio vieneto svoris, Vi - dalelės tūris. Vienalyčio kūno γI = γ =const. Tada G = γV.
Jei vienalytis kūnas turi simetrijos plokštumą, jo svorio centras yra toje plokštumoje. Jei vienalytis
kūnas turi simetrijos ašį, jo svorio centras yra toje ašyje. Jei kūnas turi simetrijos centrą, tai šis
centras yra ir jo svorio centras.