Está en la página 1de 209

1

MATEMATIKA

MOKOMOJI KNYGA

XI KLASEI IR GIMNAZIJØ III KLASEI

I dalis

Kaunas “Šviesa”
UDK 51(075.3)
Ma615

Autoriai REGINA DALYTË ÐILEIKIENË,


VILIJA DABRIÐIENË, DRÀSUTË JATKONIENË,
VERONIKA BIRUTË SIRVYDIENË, JANINA ÐULÈIENË,
ALDONA NAVICKIENË

Sudarë doc. dr. REGINA DALYTË ÐILEIKIENË


ir dr. doc. VILIJA DABRIÐIENË

Recenzavo

Redaktorë ZITA ÐLIAVAITË

Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos


rekomenduota 200... ... ..., Nr. ...

Pirmasis leidimas 2004

© Regina Dalytë Ðileikienë, 2004


© Vilija Dabriðienë, 2004
© Dràsutë Jatkonienë, 2004
© Veronika Birutë Sirvydienë, 2004
© Janina Ðulèienë, 2004
© Aldona Navickienë, 2004
© Sudarymas, Regina Dalytë Ðileikienë,
Vilija Dabriðienë, 2004
ISBN 5-430-034739-7 © Leidykla “Šviesa„, 2004
3

ÁVADAS
Ðis vadovëlis paraðytas laikantis tø paèiø principø, kaip ir
vadovëliai IX bei X klasei. Jame mokomoji medþiaga pateikiama
taip, kad kiekvienas pagrindinës mokyklos kursà iðëjæs moksleivis
galëtø sëkmingai mokytis matematikos vienuoliktoje klasëje, ne-
svarbu ið kurio matematikos vadovëlio mokësi anksèiau.
Pirmajame skyriuje supaþindinama su vektoriaus sàvoka ir ji
pirmiausia siejama su þiniomis apie geometrines figûras bei jø
savybes, taip pat su pavyzdþiais ið geometrijos ir praktinio turi-
nio uþduotimis. Šis skyrius yra labai svarbus mokantis fizikos,
nes vienuoliktos klasës fizikos kursas pradedamas kinematika.
Taigi èia rasite nemaþai uþduoèiø, kurios susies fizikos ir mate-
matikos þinias, reikalingas tam tikram reiðkiniui ar procesui api-
bûdinti iðsamiau, o ne tik pasakyti, kas jis yra.
Antrajame skyriuje glaustai pateikiamos svarbiausios þinios
apie skaièius, jø savybes bei veiksmus, kuriuos jau mokëjote at-
likti. Be to, ðis skyrius sudaro galimybæ pasitikrinti, kaip greitai
ir teisingai galima atlikti ávairius veiksmus, ypaè tada, kai reika-
linga modulio sàvoka. Ðio skyriaus nauja medþiaga yra natûra-
liojo laipsnio (n>2) ðaknis, jos savybës bei veiksmai, taip pat
laipsnis su racionaliuoju rodikliu, jo savybës ir veiksmai.
Treèiajame skyriuje nagrinëjamos trigonometrinës funkcijos,
taip pat laipsninë, rodiklinë bei logaritminë funkcija, jø savybës
ir taikymas sprendþiant lygtis, nelygybes bei jø sistemas. Prie ðio
skyriaus bus pateikta mokomoji kompiuterinë programa, vaiz-
dþiai susiejanti veiksmus su funkcijø grafikais ir skirta tiek mo-
kytis, tiek þinioms pasitikrinti (savikontrolei).
Ketvirtajame skyriuje, ávedus sekos sàvokà, pateikiama iðsa-
mesnës informacijos apie funkcijà, jos savybes. Èia, remiantis
anksèiau iðnagrinëtomis funkcijomis, apibrëþiama atvirkðtinë ir
sudëtinë funkcija. Aiðkinant sekos ribos bei funkcijos ribos ir to-
lydumo sàvokas, akcentuojama jø svarba tiriant funkcijos sa-
vybes, jos kitimo pobûdá, kai funkcijos iðraiðka yra sudëtingesnë
negu iki ðiol nagrinëtø funkcijø. Aptariant kai kuriuos praktinius
uþdavinius, supaþindinama su funkcijos iðvestinës sàvoka ir ið-
vestinës skaièiavimo taisyklëmis bei formulëmis.
4

Kiekviename skyriuje, be teorinës dalies, kurios svarbiausi tei-


giniai, taisyklës, teoremos ar formulës árëmintos, pateikiama bû-
dingiausiø uþdaviniø sprendimo pavyzdþiø. Uþdaviniai iðdëstyti
pradedant nuo paprastesniø, lengvesniø. Ðiek tiek sunkesni uþ-
daviniai paþymëti þenklu , o dar sudëtingesni — þenk-
lu . Tokiais pat þenklais iðskirti ir kai kurie skyreliai ar jø
fragmentai, taip pat sunkesni pavyzdþiai.
Neprivaloma teorinë medþiaga, taip pat su ja susijæ pavyzdþiai
pateikti rausvame fone, kaip antai
r
Bet kurio vektoriaus a kryptá nurodo vienetinis jo vektorius
r r
a0 . Paþymëkime vektoriaus a ir koordinaèiø aðiø sudaromus
a
smailiuosius kampus: ¨M2M1K=α, ¨M2M1L=β. Tada cos α = rx ,
a
a a
cos β = ry . Kadangi β = π − α, tai cos β = cos  π − α  = sin α = ry .
a 2 2  a
Apskaièiuojame
2 2
 ax   a y 
cos α+cos β=cos α+sin α=1 ir  r  +  r  = 1.
2 2 2 2

 a   a 
Ðie skyreliø fragmentai ar net iðtisi skyreliai bus naudingi
tiems, kas mëgsta matematikà ir nori daugiau þinoti. Neprivalo-
mà medþiagà atitinkanèiø uþdaviniø bei jø atsakymø numeriai
yra nuspalvinti, pavyzdþiui, 70., 9), a).
Skyriø pabaigoje yra nemaþai uþduoèiø þinioms prisiminti ir
kartoti. Daugelio uþdaviniø pateikti atsakymai. Be to, pradëdami
treèiuoju skyriumi, siûlome iðbandyti grupinio darbo uþduotis,
kuriø tematika skirta veiksmø atlikimo ágûdþiams formuoti arba
akcentuoti jø taikymà sprendþiant praktinio turinio uþdavinius.
Tikimës, kad jos padës geriau suvokti vidinius dalyko ryðius ir
matematikos taikymo galimybes.
Lauksime moksleiviø ir mokytojø pasiûlymø, pastabø bei atsi-
liepimø, kurie skatins mus, autorius, tobulinti vadovëlá, padaryti
já patrauklesná ir mokiniui, ir mokytojui.
5

1. VEKTORIAI

1.1. SÀVOKOS IR ÞYMENYS


Daþnai girdime sinoptikø praneðimus apie oro temperatûrà ir vëjo
greitá. Juose temperatûra nusakoma vien skaièiumi, pavyzdþiui, 12 °C, o
vëjo greitis — skaièiumi ir kryptimi pagal kompasà. Antai sakoma: pûs
pietvakariø vëjas 15 km/h greièiu (kitaip tariant, vëjas pûs ðiaurës rytø
kryptimi). Norëdami tai pavaizduoti,
vertikaliai paþymime ðiaurës kryptá
(N), o jai statmenai — rytø kryptá (E)
ir ið pasirinkto vietovës taðko A kam-
pu α=45° su rytø kryptimi nubrëþia- W
me spindulá, kuriame pasirinktu mas-
teliu atidedame 15 vienetø ilgio
atkarpà. Gauname vadinamàjà kryp- S
tînæ ãtkarpà AA1, t. y. atkarpà, ku-
rios nurodyta pradþia (A) ir pabaiga
(A1). Kampà α þymime N45°E. Taip
pat galëtume vëjo greitá pavaizduoti ir
kituose tos paèios vietovës taðkuose:
B, C, D, ... .
Imkime kità pavyzdá. Trikampá
ABC perstumdami lygiagreèiai su jo
kraðtinëmis per jø ilgá, gauname naujà
trikampá. Pavyzdþiui, trikampá BHD
gauname uuur perstûmæ trikampá ABC
kryptimi AB ; trikampá CDE — per-
stûmæ
uuuur tà patá trikampá ABC kryptimi
AC ; trikampá DGF —uuur perstûmæ tri-
kampá CDE kryptimi AB .
Dvi kryptinës atkarpos, sutampanèios su trikampio ABC kraðtinëmis
ir turinèios bendrà pradþià, vienareikðmiðkai nusako trikampio ABC pa-
dëtá. Kiekvienas naujo trikampio taðkas gaunamas perstumiant atitinka-
mà pradinio trikampio taðkà nurodyta kryptimi tuo paèiu atstumu, lygiu
tø kryptiniø atkarpø ilgiui.
6 VEKTORIAI

Apibrëþimas. Kryptinë atkarpa vadinama vçktoriumi.

Vektorius (lot. vector — veþëjas, neðëjas) brëþiniuose


vaizduojamas atkarpa su rodykle, kuri rodo to vekto-
riaus kryptá, ir þymimas dviem didþiosiomis raidëmis su
rodykle virðuje arba viena maþàja raide su rodykle virð
uuur r
jos, pavyzdþiui, AB arba a . Pirmoji raidë (A) rodo vek-
toriaus pradþià, antroji (B) — jo pabaigà.
uuur r
Vçktoriaus AB (vektoriaus a ) ilgi÷, arba kitaip — móduliu, va-
dinamas atkarpos AB (atkarpos a) ilgis.
uuur r
Vektoriaus modulis þymimas AB , AB, a arba a.
Vektorius, kurá apibûdina jo ilgis bei kryptis ir kurio pradþios taðkà
galima pasirinkti laisvai, vadinamas laisvõoju vçktoriumi. Toks vekto-
rius vaizduoja lygiagretøjá postûmá. Laisvojo vektoriaus pavyzdþiu galime
laikyti ið fizikos þinomà dydá — standþiojo kûno slenkamojo judëjimo
greitá. Taèiau fizikos kurse susidursite ir su kitokiais vektoriais, kitaip
tariant — vektorîniais d¿dþiais, kuriø reikës nurodyti ne vien kryptá
bei modulá, bet ir pradþios taðkà (pavyzdþiui, jëgos veikimo taðkà). Saky-
kime, ið pabûklo nevienodu pradiniu greièiu iððaunami keli tokio pat
dydþio sviediniai. Jie lekia skirtingomis trajektorijomis ir po tam tikro
laiko tarpo nukrinta ant þemës. Sviediniø trajektorija skiriasi dël ávairiø
prieþasèiø, dël kuriø kinta sviedinio judëjimo greitis kiekvienu laiko mo-
mentu.

Kiekvieno sviedinio trajektorijà bûtø galima nusakyti jo greièio vektoriumi


r
v(t) , kuris ávairiuose taðkuose turi vis kitokià skaitinæ vertæ ir yra nu-
kreiptas iðilgai liestinës, nubrëþtos per pasirinktà trajektorijos taðkà. Aki-
vaizdu, kad toks vektorius nëra laisvasis.
Skyrelio pradþioje minimos kryptinës atkarpos yra laisvieji vektoriai.
Matematikoje nagrinësime tik tokius vektorius.
Sàvokos ir þymenys 7

Apibrëþimas. Vektoriai, kuriø ilgis yra vienodas, o kryptis sutampa,


vadinami lygiaïsiais vçktoriais.

Galima sakyti ir taip: vienodo ilgio ir tos paèios krypties vektoriai yra
r r r
lygûs. Pavyzdþiui, ðiame brëþinyje pavaizduoti keturi vektoriai a, b, c ir
r
d yra lygieji:

r r r r
a = b = c = d.

1 p a v y z d y s. Lygiagretainio KLMN
kraðtinëse LM ir KN paþymëti vektoriai yra
uuuur uuuur uuur uuuuur
lygûs, t. y. LM = KN , tuo tarpu KL ≠ MN ,
nes jø kryptys nesutampa, nors ilgis ir vie-
nodas.
2 p a v y z d y s. Staèiakampio gre-
tasienio matmenys yra 4 cm, 2 cm ir 3 cm.
Apskaièiuokime su ðio gretasienio briauno-
mis bei jo sienø ir gretasienio ástriþainëmis
sutampanèiø vektoriø ilgá ir iðrinkime ly-
gius vektorius.
uuur uuur
Pagal sàlygà, AB = 4 cm, BC = 2 cm,
uuuur
BB1 = 3 cm. Kitose briaunose esanèiø vek-
toriø ilgis atitinkamai lygus nurodytø vek-
toriø ilgiui:
uuuuuur uuuuuur uuur uuur
A1 B1 = C1 D1 = CD = AB = 4 cm,
uuuur uuuuur uuuuuur uuur
AD = B1C1 = A1 D1 = BC = 2 cm,
uuuuur uuuuur uuuur uuuur
AA1 = D1 D = C1C = BB1 = 3 cm.
Ástriþainëse esanèiø vektoriø ilgá randame taikydami Pitagoro teoremà:
uuuuur uuuur uuuur
A1C1 = AC = 16 + 4 = 2 5 (cm); DB = 2 5 cm;
uuuuur uuuuur
AD1 = BC1 = 9 + 4 = 13 (cm);
uuuuur uuuur
A1 B = CD1 = 16 + 9 = 5 (cm);
uuuuur
BD1 = DB2 + DD12 = 20 + 9 = 29 (cm).
8 VEKTORIAI

Iðrinkime vektorius, kurie lygûs briaunose esantiems vektoriams:


uuur uuuur uuuuuur uuuuuur
AB = DC = A1 B1 ≠ C1 D1 ;
uuuur uuuur uuuuur uuuuur
BB1 = CC1 = AA1 ≠ D1 D;
uuur uuuur uuuuur uuuuuur
BC = AD = B1C1 = A1 D1 .
uuuuur uuuuur uuuur uuuuur
Kiti lygûs vektoriai: AD1 = BC1 , AC = A1C1 .
Kaip jau þinome, kiekvienos ðio gretasienio sienos abi ástriþainës yra
lygios (nes staèiakampio ástriþainës lygios), taèiau su jomis sutampantys
vektoriai nelygûs, nes skiriasi jø kryptis. Tà patá galima pasakyti ir apie
ðio gretasienio ástriþaines.
P a s t a b o s. 1) Vektorius, kurio pabaiga uuursutampa su
r jo
uuur uuuu pradþia,
r
vadinamas n÷liniu vçktoriumi ir þymimas AA = BB = XX = 0. Nulinio
vektoriaus modulis lygus nuliui, o kryptis yra bet kuri. Šis vektorius vaiz-
duojamas tašku.
2) Dydþiai, kurie apibûdinami tik skaièiais, vadinami skaliãriniais
d¿dþiais arba tiesiog skaliãrais (lot. scalaris — laiptiškas).

Uþdaviniai
1. Kurie ðiø dydþiø yra vektoriniai: tûris, laikas, energija, masë, sunkis,
talpa, jëga, amþius, greitis, elektros krûvis, pagreitis, medþiagos
tankis?
2. Pavaizduokite nurodytà vëjo greitá diagrama:
a) 10 km/h, N50°W; b) 5 km/h, E40°S;
c) 25 km/h, S; d) 40 km/h, N10°E;
e) 30 km/h, W; f) 4 km/h, S45°E.
3. Brëþinyje pavaizduotas kvadratas PQRS; K, L,
uuuur r
M, N — jo kraðtiniø vidurio taðkai. PK = a,
uuuur r uuur r
NS = b, OR = c. Nurodykite vektorius, kurie
yra lygûs ðiems
r vektoriams:
r r
a) a ; b) b; c) c.

4. Duota: H ABC, AB=BC,


¨A=30°, AD=DC,
BE=EC, BD=12 cm.
uuuur uuur uuur uuuur uuur
Raskite: OD , OB , AB , EC , CA .

5. Duota: ABCD — lygiagretainis, ¨A=45°,


BE ´ AD, AE=ED, BE=4.
uuuur uuuur uuur uuuur uuur
Raskite: AE , ED , AB , BD , BC .
Sàvokos ir þymenys 9

6. Duota: KLMN — staèiakampis, PKLMN=44 cm,


KN : NM=3 : 8.
uuuur uuuuur uuuur uuuur uuuur
Raskite: KN , NM , NL , KO , MO .
7. Duota: ABCD — rombas,
PABCD=20 cm,
AC : BD=2.
uuur uuuur uuur uuur
Raskite: AB , BD , CA , OC ; nurodykite vek-
uuur uuur
toriams AB ir OC lygius vektorius.
8. Duota: ABCD — trapecija, AB=CD,
EF ´ AD, EF=FB=4, AB=5.
uuuur uuur uuuur
Raskite: AD , CB , BD .

9. Nurodykite, kurie ðiø vektoriø yra lygûs:

10. ABCDEFA1B1C1D1E1F1 — taisyklin-


goji ðeðiakampë prizmë. Papildæ brë-
þiná, nurodykite visus vektorius,
kurie yra lygûs ðiems vektoriams:
uuur uuuur
a) BC; b) FA1 ;
uuuur uuuuuur
c) BB1 ; d) B1 D1 .
10 VEKTORIAI
uuur uuur uuur uuuur
11. Nuo taško P atidëkite vektorius, lygius vektoriams AB, CB, CD, DE,
uuur uuuur
EF ir AF.
a) b)

A, B, C, D, E, F ± α A, F ± α; B, C, D, E ² α
uuur
12. Apskaièiuokite vektoriaus EF modulá, kai yra þinoma, kad:
a) A, E, B ± α, AD«BC, b) EF ´ α, E ± α,
DF=FC, AE=EB, OE=OA=OB,
3
AD ´ α, AD=10, BC=6; OE= EF, C=18π.
4

13. Duota: AB ± α, DC«α, BC=AD,


AB«DC, AB=9 dm,
DC=21 dm, E, F ± α,
AL ´ DC, BK ´ DC,
AL=BK=8 dm,
AF=BE=5 dm.
uuur uuuur
Raskite: CE , DF .
uuur uuuur
Ar CE = DF ?
Vektoriø algebra 11

14. Duota: L, M, N ± α, KL ´ α,
KL=9 cm, ¨KML=30°,
¨KNL=45°, ¨MKN=90°.
uuuuur
Raskite: MN .

15. Duota: AB ´ α, B, C, D ± α,
AC=23 cm,
AD=33 cm,
BC : BD=2 : 3.
uuur
Raskite: AB .

16. Duota: A, B, C ± α, AK ´ α,
AB=BC=AC=6 cm,
AK=13 cm.
uuur uuuur
Raskite: AL , LK .

Atsakymai
12. a) 8; b) 12. 13. 5 3 dm. 14. 9 6 cm. 15. 9 cm.
16. 3 3 cm ir 14 cm.

1.2. VEKTORIØ ALGEBRA


Vektoriaus daugyba ið skaièiaus
r r
Vektoriaus a ir skaièiaus k (k>0) sandauga vadinamas vektorius ka,
r
kuris yra tos paèios krypties, kaip ir vektorius a , ir kurio modulis (ilgis)
r r r
lygus k a , t. y. ka = k a .

r r r r
Vektoriai a ir ka vadinami vienakr¿pèiais ir þymimi a ↑↑ ka.
12 VEKTORIAI

r r
Kai k<0, tai vektoriaus a ir skaièiaus k sandauga ka yra vekto-
r
rius, kurio kryptis prieðinga vektoriaus a krypèiai, o modulis lygus
r r
ka = k ⋅ a .

r r
Šiuo atveju vektoriai a ir ka vadinami prieš-
r r
priešîniais ir þymimi a ↑↓ ka. Kai k=–1, tai vek-
r r
torius –a yra tokio pat ilgio, kaip ir vektorius a ,
tik priešingos krypties, t. y.
r r
−a = a .
r uuur
Apibrëþimas. Nenulinio vektoriaus a (vektoriaus AB ) príešinguo-
ju vçktoriumi vadinamas to paties ilgio priešpriešinis vektorius, kuris
r uuur
þymimas −a ( BA). Nulinio vektoriaus priešinguoju vektoriumi vadina-
mas tas pats nulinis vektorius.
r r r
1 p a v y z d y s. Pagal vektoriø a pavaizduokime vektorius – a , 1 a ,
2
3 r 3 r 5 r
− a, a ir − a :
4 2 4

Ðiuos vektorius galima atidëti tiesëje b nuo to paties taško O:


r uuur r uuur 1 r uuuur 3 r uuuur 3 r uuuur 5r u
a = OA, − a = OB, a = OC, − a = OD, a = OE, − a = O
2 4 2 4

Apibrëþimas. Nenuliniai vektoriai, esantys vienoje tiesëje arba


lygiagreèiose tiesëse, vadinami kolineariaïsiais.

Nulinis vektorius laikomas kolineariu su kiekvienu vektoriumi. Taigi


r
vektoriai, gauti vektoriø a padauginus ið skaièiaus k, yra kolinearûs. Vek-
Vektoriø algebra 13

r r
toriø k a paþymëjæ raide b, gauname tokià algebrinæ vektoriø kolinearu-
mo iðraiðkà:
r r r r
a«b, kai b = ka.

Kadangi kolinearieji vektoriai gali bûti vienakrypèiai arba prieðprie-


ðiniai, tai jø sàsaja þymima lygiagretumo simboliu.
r r
Apibrëþimas. Vektoriaus a vienetini÷ vçktoriumi a0 vadinamas
tos paèios krypties vektorius, kurio ilgis lygus 1.

r 1 r r r r
Kitaip tariant, a0 = r ⋅ a, arba a = a ⋅ a0 .
a
r
Vienetinis vektorius a0 kartais dar vadinamas
òrtu.

Vektoriø sudëtis
uuur r uuur r uuuur r
Dviejø vektoriø AB = a ir BC = b suma yra vektorius AC = c :
r r r r r r
a) a « b b) a ↑↑ b c) a ↑↓ b

uuuur r uuuur r uuuur r


AC = c AC = c AC = c

Apibrëþimas. Jei du vektoriai yra atidëti taip, kad antrojo vekto-


riaus pradþia sutampa su pirmojo pabaiga, tai tø vçktoriø sumâ vadi-
namas vektorius, kurio pradþia sutampa su pirmojo dëmens pradþia, o
pabaiga — su antrojo dëmens pabaiga.
uuur uuur uuuur r r r
Rašome: AB + BC = AC, arba a + b = c.
Ði lygybë, iðreiðkianti vadinamàjà vektoriø sudëties trîkampio tais¿-
klæ, kartais ávardijama kaip Chaslio ir Mëbijaus formulë*.
r
Prie bet kurio vektoriaus a pridëjæ nuliná vektoriø, gausime tà patá
r
vektoriø a :
r r r
a + 0 = a.
* Ði formulë taip pavadinta pagerbiant jos atradëjus Fransua Michelá Chaslá
(F. M. Chasles; 1793—1880) ir Augustà Ferdinandà Mëbijø (A. F. Möbius; 1790—1868).
14 VEKTORIAI

Sudëkime du nekolinearius vektorius, kurie:


a) turi bendrà pradþios taðkà; b) neturi në vieno bendro taðko.

Nuo taško B atidedame vektoriø uuurNuo taško B atidedame


uuur vektoriø
uuuur uuuur
BD, lygø vektoriui AC : BE , lygø vektoriui CD :

uuuur uuur
Tada, pagal vektoriø sudëties Vektorius AE bus vektoriø AB
uuuur uuur
trikampio taisyklæ, vektorius AD ir CD suma, t. y.
uuur uuuur
bus vektoriø AB ir AC suma, t. y.
uuur uuuur uuur uuuur uuuur uuur uuur uuur uuur uuuur
AB + AC = AB + BD = AD. AB + CD = AB + BE = AE.

r r
Abiem atvejais nekolineariø vektoriø a ir b suma yra ið jø sudaryto
r
lygiagretainio ástriþainës vektorius c. Ðis vektoriø sudëties bûdas vadina-
mas lygiagretaïnio taisyklç. Ja remdamiesi, galime teigti, kad
r r uuuur uuuur uuur r r
a + b = AD = AC + CD = b + a,
vadinasi,
r r r r
a + b = b + a,

taigi vektoriø sudëèiai bûdingas perstatomumo (komutatyvumo) dësnis.


r r r
Atskiru atveju a + (− a) = 0.
Vektoriø algebra 15

2 p a v yrz d y s. Sudëkime tris nekolinearius


r r
vektorius a, b ir c .

Kadangi vektoriø sudëèiai bûdingas perstato-


mumo dësnis, tai ðiuos vektorius galime sudëti bet
kuria eilës tvarka:

Ið ðio pavyzdþio iðplaukia, kad, no-


rint sudëti tris, keturis ar daugiau vek-
toriø, reikia nuo pirmojo vektoriaus
pabaigos atidëti antràjá vektoriø, nuo
jo pabaigos — treèiàjá vektoriø ir t. t.,
tada pirmojo vektoriaus pradþià su-
jungti su paskutinio vektoriaus pabai-
ga. Taip gautas vektorius bus visø ati-
dëtø vektoriø suma:
uuur uuur uuur uuuur uuur uuur uuuur
AB + BC + CD + DE + EF + FG = AG.

Šis keleto vektoriø sumos radimo bûdas vadinamas vektoriø sudëties


daugiãkampio taisyklç.
Jei pirmojo vektoriaus pradþia sutampa su paskutinio vektoriaus pa-
baiga, tai tø vektoriø suma yra nulinis vektorius:
uuur uuur uuur uuuur uuur uuur uuur uuur r
AB + BC + CD + DE + EF + FG + GA = AA = 0.

Vektoriø atimtis
r r r r
Dviejø vektoriø a ir b skirtumà, þymimà a − b, rasime taikydami vek-
toriø sudëties taisyklæ
r r r r
a − b = a + (− b),
r r r
t. y. prie vektoriaus a pridëdami vektoriui b prieðingà vektoriø – b :
16 VEKTORIAI

r r r r r r
a) a « b b) a ↑↑ b c) a ↑↓ b

uuuur r uuuur r uuuur r uuuur r


AB = a, BC = − b AB = a, BC = − b
r r r r r r r uuuur r r uuuur
a + ( − b ) = d = a − b; a − b = AC; a − b = AC.
r r r r r r
Jei d = a − b, tai vektorius
r d yra vektoriø a ir b skirtumas, vektorius
r
a — turinys, o vektorius b — atëminys.
r r
Jei nekolinearieji vektoriai a ir b turi bendrà pradþios taðkà, tai jø
skirtumo vektorius jungia jø pabaigos taðkus ir yra nukreiptas ið atë-
minio á turiná.
r r
3 p a v y z d y s. Duoti vektoriai m ir n .
r r 1r
Nuo taško P atidëkime vektoriø p = 2m + n, o
r r 3
r
nuo taðko R — vektorius q = n − 2m ir
r r r
r = n + 2m.
r r
Pirmiausia vektorius m ir n atidedame
r 1r
nuo bendro pradþios taško P, paskui nubrëþiame vektorius 2 m bei n ir
3
sudedame juos pagal vektoriø sudëties trikampio arba lygiagretainio tai-
r
syklæ; tada, panaðiai samprotaudami, gauname q :

r r
I ð v a d a. Jei vektoriai a ir b yra
lygiagretainio kraðtinës, tai tø vektoriø
suma ir skirtumas sutampa su jo ástriþai-
r r
nëmis c ir d : r r
r r r r
c = a + b, d = a − b.
Vektoriø algebra 17

1 u þ d u o t i s. Remdamiesi vektoriaus daugybos ið skaièiaus ir


vektoriø sudëties apibrëþimais bei geometriniu jø vaizdavimu, pagráskite
ðiuos dësnius:
1) perstatomumo (komutatyvumo)
r r r r
a + b = b + a;
2) jungiamumo (asociatyvumo)
r r
(k ⋅ m) ⋅ a = k ⋅ (m ⋅ a);
r r r r r r r r r
a + b + c = a + (b + c ) = (a + b) + c ;
3) skirstomumo (distributyvumo)
r r r
(k + m) ⋅ a = k ⋅ a + m ⋅ a;
r r r r
k ⋅ (a + b) = k ⋅ a + k ⋅ b.
Ðie dësniai leidþia reiðkinius su vektoriais pertvarkyti laikantis tø
paèiø taisykliø, kaip ir pertvarkant skaitinius reiðkinius. Be to, vektoriai
padeda iðspræsti daugelá geometrijos uþdaviniø, árodyti nemaþai teoremø.
4 p a v y z d y s. Árodykime, kad vidurinë trikampio linija yra lygia-
greti su treèiàja to trikampio kraðtine ir lygi jos pusei.

1 bûdas 2 bûdas

uuur 1 uuur uuuur 1 uuuur uuuur 1 uuur uuuur 1 uuuur


Duota: EA = BA, AF = AC. Duota: AE = AB, AF = AC.
2 2 2 2
uuur uuur uuur uuur
Árodykime: EF « BC, Árodykime: EF « BC,
uuur 1 uuur uuur 1 uuur
EF = BC . EF = BC .
2 2
uuur uuur
uuur uuur uuuur 1 uuur 1 uuuur Vektorius BC ir EF išreikškime
EF = EA + AF = BA + AC = skirtumu:
2 2 uuur uuuur uuur
BC = AC − AB,
1 uuur uuuur 1 uuur uuur uuuur uuuur 1 uuuur 1 uuur
= ( BA + AC) = BC,
2 2 EF = AF − AE = AC − AB =
uuur uuur 2 2
vadinasi, EF « BC ir 1 uuuur uuur 1 uuur
= ( AC − AB) = BC,
uuur 1 uuur 2 2
EF = BC . uuur uuur uuur 1 uuur
2 todël EF « BC ir EF = BC .
2
18 VEKTORIAI

5 p a v y z d y s. Apskaièiuokime sumà:
r uuuur uuur uuuur uuuur uuur
p = 4 AD + 2 AB + 6 DA + 10 DB + 12 BC.
uuuur uuuur uuuur uuur uuuur
Þinome, kad AD = − DA, o DB + BC = DC, todël
r uuuur uuur uuuur uuuur uuur uuur
p = − 4 DA + 2 AB + 6 DA + 10 DB + 10 BC + 2 BC =
uuuur uuur uuuur uuur uuur
= (6 − 4) DA + 2 AB + 10( DB + BC ) + 2 BC =
uuuur uuur uuuur uuur
= 2 DA + 2 AB + 10 DC + 2 BC =
uuuur uuur uuur uuuur uuuur uuuur uuuur
= 2( DA + AB + BC) + 10 DC = 2 DC + 10 DC = 12 DC.
r r r r r r
6 p a v y z d y s. Árodykime: jei x = 2a − 3b, o y = a − b, tai vektorius
r r r r
a ir b galima iðreikðti vektoriais x ir y .
r r r r r r
2a − 3b = x, 2a − 3b = x,
– r r r – r r r
a − b = y ⋅2 a − b = y ⋅3
r r r r r r
− b = x − 2 y, ⋅ (−1) − a = x − 3 y, ⋅ (−1)
r r r r r r
b = − x + 2 y; a = − x + 3 y.
Pertvarkant vektorines lygybes, jø narius galima kelti ið vienos lygybës
pusës á kità, tik reikia tø nariø þenklà pakeisti prieðingu.
r r r r
Sakykime, duota lygybë a + b = x + y. Prie abiejø jos pusiø pridëkime
r
vektoriø − b :
r r r r r r
a + b + (− b) = x + y + (− b),
arba
r r r r r r r r r r
a = x + y − b, nes b + (− b) = 0 ir a + 0 = a.

7 p a v y z d y s. Ásitikinkime, kad, sujungæ gretimø staèiakampio


kraðtiniø vidurio taðkus, gausime lygiagretainá.
uuur uuur r uuur uuur r
Paþymëkime: PQ = SR = a, PS = QR = b.
uuur 1 uuur 1 r uuuur 1 uuur 1 r
Tada PB = PQ = a, DR = SR = a,
2 2 2 2
uuur 1 uuur 1 r uuur 1 uuur 1 r
PA = PS = b, CR = QR = b.
2 2 2 2
uuur uuur uuur 1 r 1r 1 r r
Todël AB = AP + PB = − b + a = (a − b),
2 2 2
uuuur uuuur uuuur 1 r 1 r 1 r r
DC = DR + RC = a − b = (a − b).
2 2 2
uuur uuuur
Taigi AB = DC. Ið èia iðplaukia, kad prieðingos keturkampio kraðtinës yra
lygios ir lygiagreèios. Vadinasi, ABCD — lygiagretainis.
Vektoriø algebra 19

8 p a v y z d y s. Duoti trys erdvës vek-


toriai. Gretasienio briaunos yra su ðiais vekto-
r r r
riais kolinearûs vektoriai 2a, 3b ir − 2c. Pa-
vaizduokime vektoriø
r r r r
d = 2a + 3b − 2c.
uuur r
Nuo taško A atidedame vektorius AB = 2a,
uuuur r uuuur r uuuu
r uuuu
r
AC = 3b ir AK = −2c. Kadangi BD = AC, o
uuuuur uuuur
DM = AK , tai
r uuur uuuur uuuuur uuuur
d = AB + BD + DM = AM ,
taigi nuo gretasienio virðûnës A skirtingose jo
briaunose atidëtø trijø vektoriø suma lygi vek-
toriui, sutampanèiam su gretasienio ástriþaine.
Nesunku pastebëti, kad
r r r uuuur uuur uuuuur uuuur
3b + 2a − 2c = AC + CD + DM = AM.

9 p a v y z d y s. H ABC yra plokštumoje


α, o taškas O — ðalia tos plokðtumos. Árody-
kime: jei D — trikampio ABC pusiaukraðtiniø
sankirtos taðkas, tai
uuuur 1 uuur uuur uuur
OD = (OA + OB + OC).
3
uuur r uuur r uuur r
Paþymëkime: OA = a, OB = b, OC = c. Tada
uuuur uuur uuuur
OD = OE + ED.
uuur uuur uuuur uuur 1 uuur
Bet OE = OA + AE = OA + AB =
2
uuur 1 uuur uuur r 1 r r r 1 r 1 r 1 r 1 r 1 r r
= O A + (O B - O A )= a + (b - a)= a + b - a = a + b = (a + b),
2 2 2 2 2 2 2

uuuur 1 uuuur 1 uuur 1 uuur uuuur 1 uuur uuuur 1 uuur uuur


E D = E C = - C E = - (C A + A E )= - O A - O C + (O B - O A ) =
3 3 3 3Ł 2 ł

1 r r 1r 1r 1 1r 1r r 1 r 1r 1r
=- a - c+ b - a = - a + b - c = c- a - b ,
3Ł 2 2 ł 3 Ł2 2 ł 3Ł 2 2 ł

uuuur 1 r 1 r 1 r 1 r 1 r 1 r r r
todël OD = a + b +  c − a − b  = (a + b + c ).
2 2 3 2 2  3
20 VEKTORIAI

Skaliarinë dviejø vektoriø daugyba


r r
Du nenulinius vektorius a ir b atidëjæ nuo to paties taðko O, turësime
du spindulius, kuriuose bus minëti vektoriai:
r r r r r r
a) a « b b) a ↑↑ b c) a ↑↓ b

Apibrëþimas. Kamp÷ ta³p dviejý nen÷liniø vçktoriø, atidëtø


nuo to paties taðko, vadinamas kampas tarp iðeinanèiø ið to paties taðko
spinduliø, kuriuose yra ðie vektoriai.

r r
Kampo tarp nenuliniø vektoriø didumas þymimas ( a, b )=ϕ. Kai ϕ=
r r
= 90°, sakoma, kad vektoriai yra statmeni, ir þymima a ⊥ b. Taigi su bet
kuriais nenuliniais vektoriais teisinga nelygybë
r r
0°¡( a, b )¡180°.
Kartais bûna svarbu vieno vektoriaus padëtá kito atþvilgiu apibûdinti
jø sudaromu kampu, kai tas kampas yra:
a) smailusis; b) bukasis. r
Atidëkime abu vektorius nuo to paties taško O ir iš vektoriaus b pabai-
r
gos taško B nuleiskime statmená á tiesæ, kurioje yra vektorius a :
Vektoriø algebra 21

Ið staèiojo trikampio OCB išplaukia, kad


r r r
OC = b ⋅ cos ϕ, OC = b ⋅ cos (180° − ϕ) = − b ⋅ cos ϕ,
0°<ϕ<90°; 90°<ϕ<180°.
r r r
Matome, kad sandauga b ⋅ cos ϕ yra teigiama, kai vektoriai a ir b
sudaro smailøjá kampà, ir neigiama, kai jie sudaro bukàjá kampà. Ši san-
r r
dauga vadinama vçktoriaus b projçkcija vçktoriaus a kryptyjç ir
þymima
r r
ba = prar b = b ⋅ cos ϕ.

Pavyzdþiui, mechanikoje darbas, kaip fizi-


kinis dydis, reiðkiamas poslinkio modulio ir jë-
gos projekcijos urposlinkio kryptyje sandauga.
Sakykime, F — trinkelæ veikianti jëga,
r ur
s — trinkelës poslinkis, Fs — jëgos F projek-
r
cija poslinkio s kryptyje. Mechaniná darbà, kaip áprasta, paþymëjæ raide
A bei atsiþvelgæ á darbo apibrëþimà, gauname:
A=Fs·s.
ur
Jëgos projekcija Fs=F·cos ϕ, todël jëgos F atliktas darbas
A=F·s·cos ϕ.

Apibrëþimas. Dviejø nenuliniø vektoriø ilgiø (moduliø) bei kampo


tarp jø kosinuso sandauga vadinama skaliãrine tø vektoriø sìndauga.
r r r r
Skaliarinë vektoriø a ir b sandauga þymima a · b . Vadinasi, pagal
apibrëþimà,
r r r r r r
a ⋅ b = a ⋅ b ⋅ cos ϕ, ϕ = (a, b).
ur
Mechaninë ðios sandaugos prasmë tokia: kai jëgos F veikiamas kûnas
r
atlieka poslinká s , tai fizikos poþiûriu ðios jëgos atliktas darbas A lygus
ur r r r r ur
skaliarinei vektoriø F ir s sandaugai, t. y. jei a = s , o b = F , tai
ur r
A= F · s .
Ið skaliarinës vektoriø sandaugos apibrëþimo iðplaukia tokios jos sa-
vybës:
r r r r
1) a · b >0, kai 0<ϕ<90°; a · b <0, kai 90°<ϕ<180°;
r r r r
2) a · b =0, kai vektoriai a ir b yra vienas kitam statmeni, nes tada
cos ϕ=0, taigi
r r r r
vektoriø a ir b statmenumo sàlyga yra a · b =0;
22 VEKTORIAI
r r r r r r r r
3) kai a = b , tai a · b = a · a . Skaliarinë sandauga a · a vadinama
r r
skaliãriniu vçktoriaus a kvadrat÷ ir þymima a2 .
Tada
r r r r r r 2
a2 = a ⋅ a = a ⋅ a ⋅ cos 0° = a , nes cos 0°=1.

Vadinasi, 3 savybæ galime formuluoti taip: skaliarinis vektoriaus kvad-


ratas lygus to vektoriaus ilgio kvadratui:

r r 2
a2 = a .

P a s t a b a. Jeigu ið dviejø vektoriø nors vienas yra nulinis, tai


skaliarinë tø vektoriø sandauga lygi nuliui.
10 p a v y z d y s. Remdamiesi brëþinio duomenimis, apskaièiuokime
r r r r r r r r
a · a , a · b , b ⋅ c ir a ⋅ c.
r r
a · a =4·4·cos 0°=16,
r r 1
a · b =4·5·cos 60°= 4 ⋅ 5 ⋅ = 10,
2
r r 3
b ⋅ c = 5 ⋅ 4 ⋅ cos 30° = 5 ⋅ 4 ⋅ = 10 3,
2
r r
a ⋅ c =4·4·cos 90°=16·0=0.
Skaliarinës vektoriø daugybos dësniai yra pana-
ðûs á skaièiø daugybos dësnius:
1) perstatomumo (komutatyvumo) dësnis
r r r r r r r r r r
a ⋅ b = b ⋅ a, nes b ⋅ a = b ⋅ a ⋅ cos (− ϕ) = b ⋅ a ⋅ cos ϕ;

2) jungiamumo (asociatyvumo) dësnis


r r r r r r
(ka) ⋅ b = a ⋅ (kb) = k(a ⋅ b),
r r r r r r
nes (ka) ⋅ b = ka ⋅ b ⋅ cos ϕ = k(a ⋅ b), a ⋅ (kb) = a ⋅ kb ⋅ cos ϕ = k ⋅ a ⋅ b ⋅ cos ϕ =
r r
= k(a ⋅ b);
3) skirstomumo (distributyvumo) dësnis
r r r r r r r
a ⋅ (b + c ) = a ⋅ b + a ⋅ c .
Jis iðplaukia ið brëþinio ir skaliarinës
sandaugos apibrëþimo:
r r r r r r r
a ⋅ (b + c ) = a ⋅ b + c ⋅ cos ϕ = a ⋅ AD;
r r r r r r r r
a ⋅ b + a ⋅ c = a ⋅ AC + a ⋅ CD = a ( AC + CD) = a ⋅ AD,
Vektoriø algebra 23
r r r r
nes atkarpa AD = b + c ⋅ cos ϕ yra vektoriaus b + c projekcija vektoriaus
r r
a kryptyje, atkarpa AC — vektoriaus b projekcija, o atkarpa CD — vek-
r r
toriaus c projekcija vektoriaus a kryptyje.
11 p a v y z d y s. Árodykime Pitagoro
teoremà.
uuur r uuur r uuur r r
Paþymëkime: BC = a, CA = b, BA = a + b,
r r
be to, a ⊥ b.
Apskaièiuokime staèiojo trikampio ABC
áþambinës AB ilgá, taikydami skaliarinës san-
r2 r
( )
daugos 3 savybæ a = a2 ir skaliarinës dau-
gybos dësnius:
uuur 2 r r2 r r r r r r r r r r r
AB = a + b = (a + b)2 = (a + b)(a + b) = a2 + a ⋅ b + b ⋅ a +
r r r r r r
Kadangi a ⊥ b, tai a ⋅ b = b ⋅ a = 0, todël
uuur 2 r r
AB = a2 + b 2 .
uuur 2 uuur 2 uuur 2
Vadinasi, AB = BC + CA , arba AB2=BC2+AC2.

12 p a v y z d y s. Apskaièiuokime
kampo tarp dviejø vienetiniø vektoriø
uuuur uuuur
OM bei ON kosinusà ir iðreikðkime já
kampø ¨AON=α bei ¨AOM=β (pasi-
rinkdami α>β, 0¡α¡2π, 0¡β¡2π) si-
uuuur uuuur
nusu ir kosinusu, kai ( OM , ON )=α–β.
Jau þinome, kad vienetinio apskri-
timo taðkø M ir N koordinates galima
iðreikðti kampø β ir α kosinusu ir si-
nusu: M(cos β; sin β) ir N(cos α; sin α).
Kadangi KM=xM–xK=cos β–cos α, o
KN=yN–yK=sin α–sin β, tai ið staèiojo uuuuur
trikampio MKN randame vektoriaus MN ilgá, t. y. atkarpos MN ilgá:
MN 2=KM 2+KN 2,
MN2=(cos β–cos α)2+(sin α–sin β)2=
=cos β–2 cos α cos β+cos2 α+sin2 α–sin α sin β+sin2 β=
2

=cos2 β+sin2 β+cos2 α+sin2 α–2(cos α cos β+sin α sin β),


taigi MN 2=2–2(cos α cos β+sin α sin β).
uuuuur uuuur uuuur uuuuur uuuur uuuur
Vektorius MN yra vektoriø ON ir OM skirtumas: MN = ON − OM , o
skaliarinis jo kvadratas
24 VEKTORIAI
uuuuur 2 uuuur uuuur uuuur 2 uuuur uuuur uuuur 2
MN = (ON − OM )2 = ON − 2 ⋅ ON ⋅ OM + OM =
uuuur uuuur
= 2 − 2 ⋅ OM ⋅ ON cos (α − β) = 2 − 2 cos (α − β).
uuuuur 2
Pagal skaliarinës sandaugos 3 savybæ, MN = MN 2 , todël
2–2 cos (α–β)=2–2(cos α cos β+sin α sin β),
arba
cos (α–β)=cos α cos β+sin α sin β.

Kai α<β, tai cos (α–β)=cos (–(β–α))=cos (β–α), o β–α>0.


2 u þ d u o t i s. Kampà β pakeitæ kampu –β, apskaièiuokite cos (α+β),
π  π 
paskui, pasinaudodami savybe sin (α¤β)= cos  − (α ± β)  = cos  − α  m β ),
 2   2 
gaukite sin (α¤β) iðraiðkà, taigi árodykite, kad:

cos (α+β)=cos α cos β–sin α sin β,


sin (α¤β)=sin α cos β¤cos α sin β.

13 p a v y z d y s. Apskaièiuokime:
sin 105°=sin (60°+45°)=sin 60° cos 45°+cos 60° sin 45° =

3 2 1 2 2
= ⋅ + ⋅ = ( 3 + 1).
2 2 2 2 4

I ð v a d a. Kai α=β, gauname dvigubo kampo formules:

sin 2α=2 sin α cos α ir cos 2α=cos2 α–sin2 α.

Remdamiesi jomis, rasime tg 2α bei ctg 2α:


sin 2a 2 sin a cos a 2 sin a cos a 2 tg a
tg 2a = = = = ,
cos 2a cos2 a - sin 2 a cos2 a (1 - tg2 a ) 1 - tg2 a

cos 2a cos2 a - sin 2 a sin 2 a (ctg2 a - 1) ctg2 a - 1


ctg 2a = = = = .
sin 2a 2 sin a cos a 2 sin a co os a 2 ctg a
Tapatybæ 1=sin2 α+cos2 α panariui sudëdami su lygybe cos 2α=
= cos2 α–sin2 α ir ið jos atimdami, gauname labai daþnai reikalingas
iðraiðkas:

1+cos 2α=2 cos2 α ir 1–cos 2α=2 sin2 α.

Vëliau ðias formules taikysime pertvarkydami trigonometrinius reiðki-


nius bei spræsdami trigonometrines lygtis ir nelygybes.
Vektoriø algebra 25

Santrauka
Veiksmai su vektoriais

r r r r r r
ka « a, k ± R lb « b, l ± R xm « m, x ± R
Daugyba ið
skaièiaus
r r r
a+b = c
Sudëtis
a+b+m = n
r r r r

r r r
Atimtis

c = a+b
r r r r r
( )
d = a − b = a + −b

r r r r
Skaliarinë daugyba

a ⋅ b = a ⋅ b ⋅ cos ϕ
r r
1) a ⋅ b > 0, kai 0°<ϕ<90°,
r r
a ⋅ b < 0, kai 90°<ϕ<180°;
r r r r
2) a ⋅ b = 0, kai a ⊥ b;
r r 2 r r
3) a2 = a , a = a2 .
26 VEKTORIAI

Veiksmø su vektoriais dësniai

Daugybos ið skaièiaus ir sudëties Skaliarinës daugybos

Perstatomumo r r r r r r r r
a+b =b+a a⋅b = b ⋅a
dësnis
r r r
Jungiamumo k ⋅ (la) = l ⋅ (ka) = ( kl) a r r r r r r
r r r r r r r r r (k ⋅ a) ⋅ b = a ⋅ (kb) = k ⋅ (a ⋅ b)
dësnis a + b + m = m + (a + b) = (b + a) + m
r r r
Skirstomumo (k + l) ⋅ a = ka + la r r r r r r r
r r r r ( a + b) ⋅ m = a ⋅ m + b ⋅ m
dësnis k ⋅ (a + b) = ka + kb

Primename
1 1
sin2 α+cos2 α=1, 1 + tg 2 α = , 1 + ctg 2 α = , tg α·ctg α=1.
cos α
2
sin2 α

α 0° 30° 45° 60° 90° sin (α¤β)=sin α cos β¤cos α sin β,

1
cos (α¤β)=cos α cos β m sin α sin β,
2 3
sin α 0 1 sin 2α=2 sin α cos α,
2 2 2
cos 2α=cos2 α–sin2 α,
3 2 1
cos α 1 0 2 tg α
2 2 2 tg 2α = ,
1 − tg 2 α
3 ctg 2 α − 1
tg α 0 1 3 — ctg 2α = ,
3 2 ctg α
3 1+cos 2α=2 cos2 α,
ctg α — 3 1 0
3 1–cos 2α=2 sin2 α.

Uþdaviniai
r
17. Duotas vektorius c . Nubraiþykite šiuos
vektorius:
r r r r
a) 2 c ; b) –3 c ; c) 2c − 3c ;
r r 1r 1r  r 1 r
d) −2c − c ; e) c; f) − c ; g) 2  − c − c  ;
3 3  3 

2 r 31 r r 2r r r r
h) 6  −  c; i) c + 3c  ; j) −2  c − 2c  ; k) −3  − 1 c + 2 c  .
 3 4  3  3   2 3 
Vektoriø algebra 27

18. Pavaizduokite nurodytø vektoriø sumà:


a) b) c)

d) e) f)

19. Remdamiesi brëþiniu, nurodykite, kuriuos skaièius reikia áraðyti vietoj


daugtaðkiø:
uuuur uuur
a) AC = ... AB;
uuuur uuuur
b) AM = ... AE;
uuur uuur
c) FD = ... EF ;
uuur uuuur
d) EA = ... BN .
r r
20. Duoti du vektoriai: a ir b . Nubraiþykite vektorius:
r r r r r r
a) a + b; b) a − b; c) a + 2b;
r r 2r 1r 1r 3r
d) 2a − 4b; e) a + b; f) a + b;
3 3 4 2
r 2r 1r 1r
g) − a + b; h) a + b.
3 2 2
r r
21. Paþymëkite brëþinyje ir iðreikðkite vektoriais a ir b ðiuos vektorius:
uuur uuur uuur uuuur uuur uuur uuur uuuur uuuur
a) OC, BC, CA, b) AC, OC, BC; c) CE, ED, AM ,
uuur uuur uuuur uuuur uuuur uuur
AB, BA, OM ; OM , AC, EB.

AC«OB, AC=2OB M — taisyklingojo


šešiakampio centras
28 VEKTORIAI

22. Brëþinyje pavaizduota


r figûra yra sudaryta ið lygiø lygiagretainiø. Vek-
r
toriais a ir b iðreikðkite nurodytus vektorius:

uuur uuur uuur uuur uuur


a) OA; b) AB; c) BC; d) CD; e) CE;
uuur uuur uuuur uuur uuur uuuur
f) OC; g) OF ; h) OG; i) KL; j) OB + OE;
uuur uuuur uuuur uuuur uuuur uuuur uuuur uuuur
k) OA + FD; l) KC + GC; m) KF –GC; n) 2 AF + LD.

23. ABCD — lygiagretainis. Taš-


kas E dalija ástriþainæ AC san-
tykiu 2 : 1, skaièiuojant nuo
virðûnës A, o taškas M yra
kraðtinës CD vidurio taðkas.
Árodykite, kad taðkai B, E ir M
yra toje paèioje tiesëje.

24. Ið apskritimo centro nubrëþti keturi spinduliai: OA, OB, OC ir OD. Jei
uuur uuur uuur uuuur r
OA + OB + OC + OD = 0, tai ABCD — staèiakampis. Árodykite.
25. P, Q, R ir S yra keturkampio
OACB kraðtiniø
uuur vidurio taðkai.
r uuur r
Vektoriais OA = a, OB = b ir
uuur r
OC = c iðreikðkite ðiuos vek-
torius:
uuur uuur uuuur
a) OP ; b) OS; c) OQ;
uuur uuur uuur
d) PQ; e) OR; f) SR;
uuur uuur uuur
g) QR; h) PS; i) PR.
Kaip vadinamas keturkampis
PQRS? Pasiûlykite, kaip dar bû-
tø galima nustatyti to ketur-
kampio rûðá.
Vektoriø algebra 29
uuur r
26. Duotas gretasienis, kurio OA = a,
uuur r uuur r
OB = b , OC = c .
uuuur uuur uuur uuuur
a) Vektorius OD, OE, OF ir OG
r r r
išreikškite vektoriais a, b ir c.
b) Árodykite, kad
uuuur 1 r r r
OM = (a + b + c );
2
èia M — gretasienio ástriþainiø
sankirtos taðkas.
uuur r
27. Duota piramidë OABC. Jos OA = a,
uuur r uuur r
OB = b , OC = c . Jei P, R ir T yra ðoniniø
briaunø vidurio taðkai, tai D, E ir F —
pagrindo kraðtiniø vidurio taðkai. Áro-
dykite.

28. Trikampio
uuur ABC kraðtinëse
uuur paþymëti vek-
r uuur r r
toriai AB = a, BC = b ir CA = c. Paraðyki-
r r r
te vektorius a, b ir c siejanèià lygybæ. Áro-
dykite, kad:
r r r r
a) a + b ≤ a + b ;
r r r r
b) a − b ≤ a − b .
r r r
29. Vektoriø x iðreikðkite vektoriais a ir b , kai:

a) AP=PB; b) AP : PB=3 : 2; c) AK=KL=LB

uuur r
30. Taškas O yra trikampio ABC pusiaukraðtiniø sankirtos taðkas, AB = c ,
uuuur r r r
AC = b. Vektoriais b ir c iðreikðkite ðiuos vektorius:
uuur uuur uuur uuur uuur uuur uuur
a) BC; b) OA; c) AB − OC; d) OA + OB + OC.
uuur r uuuur r
31. ABCD — trapecija, kurios AD«BC, AD=4BC, AB = a, AD = b. Vekto-
r r
riais a ir b išreikškite šiuos vektorius:
uuur uuuur uuuur uuuur uuuur
a) CD; b) AC; c) BD; d) AC − BD.
30 VEKTORIAI

r r r r 1r 1r r 1 r r
32. Yra þinoma, kad m = 2a − b, n = a + b, p = (a + b). Išreikškite vek-
r r 3 4 2
toriais a ir b šias sumas:
r r r r r r r r r
a) 2m + 3n + p; b) 4n − m − 2 p; c) m + n − p.
33. Árodykite, kad:
uuur uuur uuur uuuur uuur uuur uuuur r
a) AB − CB + CD + DE − FE + FG − AG = 0;
uuuur uuur uuuur uuuuur uuuur r
b) AC + CD − KM + DM − AK = 0.
34. Suprastinkite šiuos vektorinius reiškinius, pavaizduodami juose nuro-
dytus vektorius:
uuur uuuur uuuur uuur uuuur uuur uuur uuuur uuuur
a) BA + AD + DC; b) BC + BD + CD; c) KL + ML + LM ;
uuuur uuur uuuur uuur uuur uuuur uuur
d) AC + CD − AM ; e) AB − CD − AC + BE;
uuuur uuuur uuuuur uuuur uuuur uuuur uuur uuur uuuur uuuur
f) MT − KE − MK + AT − AE; g) DK − EA − AB + KB − DB.
35. Remdamiesi brëþinio duomenimis, raskite nurodytus dydþius: r
r r r r r r
a) s − v ; b) kampà tarp vektoriø p ir p + q; c) a + b .

uuur
36. Vëjui puèiant kryptimi BC 3 m/s greièiu, para-
ðiutininkas leidosi sudarydamas su vertikale 45°
kampà. Kokiu greièiu leidosi paraðiutininkas?
37. Ðaulys paleido strëlæ statmenai vëjo, puèianèio
4 m/s greièiu, krypèiai. Taèiau ji lëkë sudary-
dama su vëjo kryptimi kampà α, kurio tangentas
3
apytiksliai lygus . Kokio didumo greièiu lëkë
4
strëlë?
38. Berniukas plaukia upe 3 3 km/h greièiu stat-
menai upës krantams, upës tëkmës greitis lygus
3 km/h. Kokio didumo kampà su upës tëkme su-
daro berniuko plaukimo trajektorija?
Vektoriø algebra 31

39. Pagal brëþinio duomenis apskaièiuokite:


r r r r r r
a) a ⋅ a; b) a ⋅ b; c) b ⋅ a;
r r r r r ur
d) b ⋅ c ; e) a ⋅ c; f) a ⋅ d.
40. Brëþinyje pavaizduotø vektoriø ilgis yra
r r
toks: a = 4, b = 5. Apskaièiuokite ska-
liarinæ ðiø vektoriø sandaugà, kai:
π π
a) ϕ=0; b) ϕ = ; c) ϕ=π; d) ϕ = ;
2 4
3π 2π
e) ϕ = ; f) ϕ = π ; g) ϕ = ; h) ϕ =

.
4 3 3 6
41. Remdamiesi
r brëþiniø duomenimis, apskaièiuokite kiekvienos vektoriø
r
a ir b poros skaliarinæ sandaugà:
a) b) c) d) e)

uuuur
42. Brëþinyje pavaizduotus vektorius OX
uuuur uuur r
ir OY iðreikðdami vektoriais OA = u
uuur r
ir OB = v, árodykite, kad OA=2OB.
43. ABC — lygiašonis
uuur uuuur trikampis, kurio AC=8, AB=BC, AD=DC. Apskai-
èiuokite AB ⋅ AD.
44. Trikampio ABC
uuur uuuurplotas lygus 10, o kampo A tangentas lygus 4. Apskai-
èiuokite AB ⋅ AC.
45. Lygiaðonë trapecija ABCD (AD«BC) apibrëþta apie apskritimà. Ap-
uuur uuuur
skaièiuokite AB ⋅ AD, kai BC=6, AD=8.
uuur r r uuuur r r
46. Dvi trikampio kraðtinës yra AB = 2 p + 3q ir AC = 4 p − 5q. Apskaièiuo-
r r
kite treèiosios kraðtinës ilgá, kai p = 3, q = 1, o kampas tarp vek-
r r
toriø p ir q lygus 30°.
r r r
47. Dvi lygiagretainio kraštinës sutampa su vektoriais m = 3a + 2b ir
r r r r
n = a + 2b. Apskaièiuokite to lygiagretainio ástriþainiø ilgá, kai a = 3,
r r r
b = 4, o kampas tarp vektoriø a ir b lygus 120°.
48. Kokio didumo kampu susikerta lygiagretainio, sudaryto ið vektoriø
r r r r r r r r
p = 8a + 4b ir q = 4a + b, ástriþainës, jeigu a ir b yra vienetiniai vie-
nas kitam statmeni vektoriai?
32 VEKTORIAI

r r r r r r r
49. Yra þinoma, kad a ⊥ b ir a = b . Ar vektoriai m = 3a + 5b ir
r r r
n = 10a − 6b yra vienas kitam statmeni?
r r r r r r
50. Kokio didumo kampà sudaro vektoriai a ir b , kai (2a + 3b) ⊥ (a − b) ir
r r
a = 5, o b = 2?
r r r r r r
51. Apskaièiuokite kampà ϕ tarp vektoriø a ir b , kai (3a − 5b) ⊥ (2a + b)
r r r r
ir (a + 4b) ⊥ (b − a).
52. Suprastinkite:
r r r r r r r r r r r r r
a) (a + b)2 − a ⋅ (a + 2b); b) (a + b)(a − b) + 3(a + 2b)(a − 2b);
r r r r r r r r r r r r r r
c) (a − 3b)2 + 2a ⋅ (a + 3b); d) a ⋅ (2a − 6b) + (2a + b)(2 a − b) + (a + 3b)2 ;
r r r r r r r r
e) (3a − b)2 + 2(2a + b)2 − (2a − b)(4 a + 3b);
r r r r r r r r r
f) (a + b)(2b–a) + b 2 + (2a − 3b)(a + b).

53. Apskaièiuokite:
a) sin 15°; b) sin 75°; c) cos 105°; d) tg 165°; e) ctg 105°;
sin 20° cos 50° + cos 20° sin 50° sin 23° cos 32° − cos 23° sin 32°
f) ; g) ;
cos 20° cos 50° − sin 20° sin 50° cos 23° cos 32° + sin 23° sin 32°
h) cos 10°+cos 11° cos 21°+cos 69° cos 79°;
i) sin 20°+sin 13° sin 57°–sin 33° sin 77°.
54. Apskaièiuokite ðiø reiðkiniø reikðmes:
π π π π 3π 3π
a) 2 sin cos ; b) cos2 − sin 2 ; c) sin 4 − cos4 ;
12 12 12 12 8 8
d) cos2 73°+cos2 17°+2 sin 47° sin 43°;
α α α α
e) sin3 cos + cos3 sin .
5 5 5 5

Atsakymai
uuur r uuuur r uuuuur r uuuur r r uuuur r r uuuur r r r
21. c) CE = b, ED = − a, AM = b, OM = a + b, AC = a + b, EB = 2a − b. 22. e) − b −
r r r r r 2r 3r 1 r r 4r 2r r r
− 3a; i) 5a − 3b; j) 2a + 2b. 29. a + b; c) (b − a). 30. c) c − b. 31. d) 2a − 3b.
5 5 3 3 3
r 5r uuuur uuuur
32. b) b − a. 34. e) DE; g) BE. 41. a) –2; d) –2; e) 3. 44. 5. 45. 8.
3
63 192 r r r
46. 2 7. 47. 6 ir 4 13. 48. cos ϕ = . 51. cos2 ϕ = . 52. a) b 2 ; b) 4 a2 − 13b 2 ;
65 25 ⋅ 43
r2 r r2 r r2 r r2 2 2
c) 3a + 9b ; d) 7a + 8b ; e) 9a + 6b ; f) a . 53. a)
2 2 2
( 3 − 1); b) ( 3 + 1);
4 4
2
c) (1 − 3); d) 2 − 3; e) 2 + 3; f) ctg 20°; g) tg 9°.
4
Vektoriaus koordinatës 33

1.3. VEKTORIAUS KOORDINATËS


Vektorius plokštumoje
Koordinaèiø plokðtumoje Oxy nuo koordinaèiø pradþios taðko O atidëki-
r r r r
me du vienetinius vektorius i ir j : vektoriø i — Ox aðyje, vektoriø j —
Oy ašyje. Tuos vektorius vadinsime koordinãtiniais vçktoriais, arba
òrtais. Tada pasirinkime kurá nors plokðtumos taðkà M(x; y) ir ið
koordinaèiø pradþios
uuuur r O á já nubrëþki-
me vektoriø OM = r. Ðá vektoriø va-
dinsime taðko M viétos vçktoriumi.
Kiekvienas plokðtumos taðkas turi sa-
vo vietos vektoriø. uuuur
Susiekime vietos vektoriø OM su
r r
koordinatiniais vektoriais i ir j . Vek-
uuuur
toriø OM pakeiskime dviejø vektoriø
suma: uuuur uuuur uuuur uuuur uuuur uuuur uuuur
OM = OK + KM = OK + ON , nes KM = ON .
uuuur uuuur r r uuuur uuuur r r
Kadangi OK = OK ⋅ i = x ⋅ i , ON = ON ⋅ j = y ⋅ j , tai
uuuur r r r r r
OM = x ⋅ i + y ⋅ j , arba r = x ⋅ i + y ⋅ j .
r r r
Taigi vietos vektoriø r iðreiðkëme koordinatiniais vektoriais i ir j .
r r r
Apibrëþimas. Vektoriai x ⋅ i ir y ⋅ j vadinami r vçktoriaus
r r
kompone²tëmis
r (lot. componens — sudarantis): x ⋅ i — i komponente,
r r
y ⋅ j — j komponente, o skaièiai x ir y — vçktoriaus r koordinã-
tëmis.

Vektoriaus koordinatës raðomos


tarp riestiniø skliaustø po vektoriaus
r r
þymens: r {x; y} arba r ={x; y}.
1 p a v y z d y s. Remdamiesi
brëþinio duomenimis, paraðykime
taðkø A, B, C, D, E, F, G ir H vietos
vektoriø koordinates:
uuur r r
OA = 3i + 4 j = {3; 4};
uuur r r
OB = 5i + 2 j = {5; 2};
uuur r r
OC = 6i − j = {6; − 1};
34 VEKTORIAI
uuuur r r uuur r r
OD = 4i − 4 j = {4; − 4}; OE = 0 ⋅ i − 3 j = {0; − 3};
uuur r r uuuur r r
OF = −2i + 0 ⋅ j = {−2; 0}; OG = −4i − 4 j = {− 4; − 4};
uuuur r r uuuur r r
OH = −2i + 4 j = {− 2; 4}; OK = −4i + 4 j = {− 4; 4}.
uuuur uuuur
Kaip matyti ið brëþinio, OD ir OK yra prieðingieji vektoriai. Vektoriui
uuuur uuuur uuuur
OD prieðingos yra ir vektorius AO = −OD = {− 4; 4}.

I š v a d o s. 1) Bet kurio plokštumos taško M vietos vektoriaus koordi-


natës lygios taðko M koordinatëms.
r
2) Taško M vietos vektoriaus r koordinatës yra to vektoriaus projekcijos
koordinaèiø aðyse.
r r
3) Jei r — nulinis vektorius, tai abi jo koordinatës lygios nuliui: 0{0; 0}.
r r
4) Vektoriaus r ilgis (modulis) lygus r = x 2 + y 2 .
r r
Vienetiniais vektoriais i ir j galima iðreikðti ne tik vietos vektoriø,
bet ir kiekvienà koordinaèiø plokðtumos vektoriø, jei þinomos jo pradþios
bei pabaigos taðkø koordinatës. Koordinaèiø plokðtumoje Oxy paþymëkime
uuuuuuu
r r
du taðkus: M1(x1; y1), M2(x2; y2), ir nubrëþkime vektoriø M1 M2 = a. Ðis
vektorius lygus dviejø vietos vektoriø skirtumui:
uuuuuuur uuuuuur uuuuur r r r r r r
M 1 M 2 = O M 2 - O M 1 = (x2 i + y2 j)- (x1i + y1 j)=
= (x2 - x1 )i + (y2 - y1 )j.

Ið èia uuuuuuu
iðplaukia,
r kad vek-
toriaus M1 M2 koordinatës
uuuuuuur
yra M1 M2 {x2–x1; y2–y1}, va-
uuuuuuur
dinasi, vektoriaus M1 M2 ko-
ordinatës lygios jo pabaigos
taðko M2 ir pradþios taško
M1 atitinkamø koordinaèiø
skirtumui.
Skirtumas x2–x1=ax vadi-
r
namas vektoriaus a projek-
cija Ox ašyje, o y2–y1=ay —
jo projekcija Oy ašyje.
Taigi
r r r
a = ax i + a y j = {ax ; ay }.
uuur uuur uuuuuuur
Vektoriai AB, CD ir M1 M2 yra lygûs, jø projekcijos koordinaèiø aðyse
taip pat lygios. Vadinasi, lygiagreèiai perstumto vektoriaus koordinatës
nepakinta.
Vektoriaus koordinatës 35

Ásitikinsime, kad vektoriaus ko-


ordinatës vienareikðmiðkai apibû-
dina vektoriø, t. y. kad, þinant jo
koordinates, galima rasti jo ilgá ir
nurodyti kryptá. Sakykime, vekto-
r
riaus a koordinatës yra tokios:
r
a ={x2–x1; y2–y1}={ax; ay}. Staèia-
jam trikampiui M1KM2 pritaikæ Pi-
r
tagoro teoremà, randame a :

M1 M22 = M1 K 2 + KM22 ,
r 2
a = ( x2 − x1 )2 + ( y2 − y1 )2 ,
r
a = ( x2 − x1 )2 + ( y2 − y1 )2 ,
arba
r
a = ax2 + a2y .
r r
Bet kurio vektoriaus a kryptá nurodo vienetinis jo vektorius a0 . Paþy-
r
mëkime vektoriaus a ir koordinaèiø aðiø sudaromus smailiuosius kam-
a ay
pus: ¨M2M1K=α, ¨M2M1L=β. Tada cos α = rx , cos β = r . Kadangi
a a
π π a
β = − α, tai cos β = cos  − α  = sin α = ry . Apskaièiuojame
2 2  a
2 2
 a   ay 
cos α+cos β=cos α+sin α=1 ir  rx  +  r  = 1.
2 2 2 2

 a   a 
r
Todël vienetinio vektoriaus a 0 koordinatës yra tokios:

r  a ay 
a0 =  rx ; r  = {cos α; cos β} = {cos α; sin α}.
 a a 
r
Vadinasi, vektoriaus a kryptá nurodo kosinusai kampø, kuriuos tas
vektorius sudaro su koordinaèiø aðimis.

2 p a v y z d y s. Staèiakampio OACB kraðtinëje OA atidëtas vienetinis


r r
vektorius i , kraðtinëje OB — vienetinis vektorius j , be to, yra þinoma,
kad M ir N — kraðtiniø BC ir AC vidurio taðkai.
uuur uuuur uuuur uuuuur
a) Iðreikðkime vektorius OB, OM , ON ir MN vienetiniais vektoriais
r r uuur uuur
i ir j kai OA = 4, OB = 6.
uuuuur uur
b) Raskime vektoriaus MN = m vienetiná vektoriø.
36 VEKTORIAI

Sprendimas. a) Þinodami staèiakampio OACB


virðûniø koordinates O(0; 0), A(4; 0), C(4; 6) ir
B(0; 6), galime nurodyti vidurio taðkø M ir N
padëtá, taigi M(2; 6) ir N(4; 3). Tada vietos vek-
torius galësime iðreikðti taip:
uuur r uuuur r r uuuur r r
OB = 6 j , OM = 2i + 6 j , ON = 4i + 3 j.
uuuuur uuuur uuuur
Vektorius MN lygus vektoriø ON ir OM
skirtumui, todël
r uuuuur uuuur uuuur r r r r
( ) (
m = MN = ON − OM = 4i + 3 j − 2i + 6 j =
r r
)
= 2i − 3 j = {2; − 3}.
uuuuur
b) Vektoriaus MN koordinates galëjome rasti ir kitaip — ið taðko N
koordinaèiø atimdami atitinkamas taðko M koordinates, t. y.
uuuuur
MN ={4–2; 3–6}={2; –3}.
r r
Vektoriaus m vienetiná vektoriø m0 rasime taip:
r
r m 1  2 3 
m0 = r = ⋅ {2; − 3} =  ; − .
m 2 2 + ( −3 )
2
 13 13 

2 3 r
Kadangi cos α = >0, o sin α =– <0, tai vektorius m su Ox aðimi
13 13
sudaro smailøjá, o su Oy aðimi — bukàjá kampà.
uuur r
1 u þ d u o t i s. Vektorius AB = a sudaro
su koordinaèiø aðimis bukuosius kampus α ir
r
β. Ar jo vienetinio vektoriaus a0 koordinatës
lygios ðiø kampø kosinusams? Pagráskite.

Vektorius erdvëje

Per erdvës taðkà O nubrëþkime tris viena


kitai statmenas tieses, pasirinkime atkarpø
matavimo vienetà ir kiekvienoje tø tiesiø nuo
r r
taðko O atidëkime vienetinius vektorius i , j
r r
ir k. Vektoriaus i kryptimi nubrëþkime Ox
r
aðá, vektoriaus j kryptimi — Oy aðá, vekto-
r
riaus k kryptimi — Oz aðá. Taip parinktos
ašys vadinamos erdv½s koordinãèiø aðimîs
ir sudaro staèiaka±pæ erdv½s koordinãèiø
Vektoriaus koordinatës 37

sistçmà, þymimà Oxyz. Ox ašis vadinama abscîsiø aðimî, Oy ašis —


ordinãèiø aðimî, Oz ašis — aplikãèiø aðimî. Trys plokðtumos, einanèios
per koordinaèiø aðis, vadinamos koordinãèiø plokðtumomîs ir þymimos
Oxy, Oxz bei Oyz.
Erdvës taðko M koordinatës nusakomos panaðiai kaip ir plokðtumos
taðko koordinatës, taèiau per taðkà M brëþiamos ne koordinaèiø aðims
statmenos tiesës, bet plokðtumos ir paþymimi jø bei koordinaèiø aðiø Ox,
Oy, Oz sankirtos taškai M1, M2, M3. Taško M abscisç vadinama taško M1
koordinatë x=OM1, ordinatç — taško M2 koordinatë y=OM2, aplikatç —
taško M3 koordinatë z=OM3. Taigi taško M padëtá erdvëje apibûdina trys
skaièiai — taðko M koordinatës. Jos uþraðomos taip: M(x; y; z).
Erdvës koordinaèiø sistemoje nuo tað-
uuuur r
ko O atidëkime vektoriø OM = r. Kaip ir
r
analogiðkas plokðtumos vektorius r , jis
vadinamas tãðko M viétos vçktoriumi.
uuuuur r uuuuur r uuuuur r
Kadangi OM1 = xi , OM2 = yj , OM3 = zk ir
uuuur
jø suma yra vektorius OM , tai
uuuur uuuuur uuuuur uuuuur r r r
OM = OM1 + OM2 + OM3 = xi + yj + zk,
arba
r r r r
r = xi + yj + zk.
r r r r
Vektoriai xi , yj ir zk vadinami viétos vçktoriaus r kompone²-
r r
tëmis, o skaièiai x, y, z — vçktoriaus r koordinãtëmis. Þymima: r {x;
r
y; z} arba r ={x; y; z}.
Bet kurio erdvës taðko koordinatës lygios jo vietos vektoriaus koordina-
tëms, o ðios savo ruoþtu yra to vektoriaus projekcijos koordinaèiø r aðyse.
r
Jei r — nulinis vektorius, tai visos jo koordinatës lygios nuliui: 0{0; 0; 0}.
r
Vektoriaus r ilgis apskaièiuojamas pagal formulæ

r
r = x 2 + y2 + z2 ,

nes, pagal Pitagoro teoremà,


ON 2= OM12 + OM22 = x2+y2 ir OM 2=ON 2+MN 2=x2+y2+z2.
r
Vektorius r sudaro su erdvës koordinaèiø aðimis kampus α=¨M1OM,
β=¨M2OM ir γ=¨M3OM, kuriø kosinusus apskaièiuojame panaðiai kaip
plokðtumos vektoriaus:
x y z
cos α = r , cos β = r , cos γ = r .
r r r
38 VEKTORIAI
r r
Vektorius r0 ={cos α; cos β; cos γ} yra vietos vektoriaus r vienetinis
vektorius, nes
r2
x 2 + y2 + z2 r
2 2
cos α+cos β+cos γ= 2
r2 = r 2 = 1.
r r
r
Bet kurá erdvës vektoriø a (ne tik vietos vek-
r r
r galima iðreikðti vienetiniais vektoriais i , j
toriø)
ir k (kurie dar vadinami koordinatiniais vekto-
r
riais), jei þinomos vektoriaus a pradþios ir pa-
baigos taðkø koordinatës, taigi galima rasti bet
kurio vektoriaus koordinates (projekcijas koordi-
naèiø aðyse). Erdvës koordinaèiø sistemoje Oxyz
paþymëkime du taðkus: M1(x1; y1; z1), M2(x2; y2; z2),
uuuuuuur r
ir nubrëþkime vektoriø M1 M2 = a. Jis lygus taðkø
M2 ir M1 vietos vektoriø skirtumui:
uuuuuuur uuuuur uuuuur r r r r r r
M1 M2 = OM2 − OM1 = ( x2 i + y2 j + z2 k) − ( x1i + y1 j + z1 k) =
r r r
= ( x2 − x1 )i + ( y2 − y1 ) j + ( z2 − z1 )k,
uuuuuuur uuuuuuur
todël vektoriaus M1 M2 koordinatës yra tokios: M1 M2 ={x2–x1; y2–y1; z2–
–z1}.
r
Skirtumas x2–x1=ax yra vektoriaus a projekcija Ox ašyje, y2–y1=ay —
jo projekcija Oy ašyje, z2–z1=az — jo projekcija Oz ašyje. Tada

r r r r
a = ax i + a y j + az k = {ax ; a y ; az }.

r
Vektoriaus a pradþios taðkà perkeldami á koordinaèiø pradþià ir ne-
keisdami vektoriaus krypties, gausime vietos vektoriø, kurio koordinatës
r
þinomos. Vadinasi, vektoriaus a ilgá (modulá) galime apskaièiuoti kaip ir
r
vektoriaus r :

r
a = ax2 + a2y + az2 .

3 p a v y z d y s. Duotos trikampio ABC virðûniø koordinatës: A(1; 2;


3), B(3; 2; –2) ir C(0; –1; 1). Apskaièiuokime:
a) atstumà tarp taðkø A ir B;
b) atkarpos AB vidurio taško koordinates;
c) trikampio ABC pusiaukraðtinës CD ilgá;
d) trikampio ABC pusiaukraðtiniø sankirtos taðko koordinates.
Vektoriaus koordinatës 39

r uuur r r r
Sprendimas. Paþymëkime: a = OA = i + 2 j + 3k = {1; 2; 3},
r uuur r r r
b = OB = 3i + 2 j − 2k = {3; 2; − 2},
r uuur r r r
c = OC = 0 ⋅ i − j + k = {0; − 1; 1}.
uuur
a) Raskime vektoriaus AB koordinates:
uuur r r
AB ={3–1; 2–2; 3–(–2)}={2; 0; 5} = 2i + 5k.
uuur
Atstumas tarp taðkø A ir B lygus vektoriaus AB ilgiui:
uuur
AB = AB = 22 + 02 + 52 = 29.
b) Pagal vektoriø sudëties lygiagretainio taisyklæ, viena to lygiagretai-
nio ástriþainë lygi kraðtiniø vektoriø sumai, o kita — jø skirtumui, be to,
þinome, kad lygiagretainio ástriþainës susikirsdamos dalija viena kità pu-
siau, todël atkarpos AB vidurio taško D vietos vektorius
uuuu
r 1 r r 1 r r r r r r 1 r r r r r 1r
O D = (a + b)= (i + 2 j+ 3k + 3i + 2 j- 2k)= (4i + 4 j+ k)= 2i + 2 j+ k.
2 2 2 uuuur 2
Taško D koordinatës yra tokios pat, kaip vektoriaus OD , taigi
1
D  2; 2;  .
 2 uuur
c) Randame vektoriaus CD koordinates:

{ }{ }
uuur 1 1
CD = 2 − 0; 2 − (−1); − 1 = 2; 3; − .
2 2
uuur 1 1 1
Tada CD = CD = 4 + 9 + = ⋅ 16 + 36 + 1 = 53.
4 2 2
40 VEKTORIAI

d) Remdamiesi 1.2 skyrelio 9 pavyzdþiu, galime rašyti:


uuuu
r 1 uuur uuur uuuur 1 r r r r r r r r
O E = (O A + O B + O C )= (i + 2 j+ 3k + 3i + 2 j- 2k - j+ k)=
3 3

{ }
1 r r r 4r r 2 r 4 2
= (4i + 3 j + 2k) = i + j + k = ; 1; .
3 3 3 3 3
4 2
Taigi taško E koordinatës yra E  ; 1;  .
 3 3 
2 u þ d u o t i s. C — atkarpos AB vidurio taðkas. Remdamiesi vekto-
riais, árodykite, kad
x + xB y + yB z + zB
xC = A , yC = A , zC = A .
2 2 2
3 u þ d u o t i s. Trikampio ABC pusiaukraðtiniø sankirtos taðko
koordinates iðreikðkite to trikampio virðûniø koordinatëmis.

Uþdaviniai
55. Koordinaèiø plokðtumoje nurodyti du taðkai:uuur A(5;–2) ir B(10; 4).
a) Toje plokðtumoje pavaizduokite vektoriø AB.
uuur
b) Brëþinyje paþymëkite vektoriaus AB projekcijas Ox ir Oy ašyse.
uuur
c) Apskaièiuokite vektoriaus AB koordinates ir ilgá.
r r r r r r r r r r
56. Nurodykite vektoriø a = 4i − 3 j , b = −2 j , c = −7i ir d = 3i + 2,5 j ko-
ordinates.
r r r r
57. Vektorius m = {− 4; 0}, n = {6; − 2}, l = {0; 5} ir k = {− 1; 1} išreikškite
r r
vienetiniais vektoriais i ir j .
58. Nustatykite trikampio ABC rûðá, kai þinomos jo virðûniø koordinatës:
a) A(1; 2), B(3; 4), C(–1; 4);
b) A(–5; 2), B(3; 6), C(4; –6);
c) A(3; 2), B(–1; –1), C(11; –6).
59. Koordinaèiø sistemoje nubraiþykite lygiagretainá, kurio dvi kraðtinës
r r r r
yra vektoriai m{2; 1} ir n = i − 2 j . Apskaièiuokite:
a) to lygiagretainio kraðtiniø ilgá;
b) kosinusus kampø, kuriuos kiekviena lygiagretainio kraðtinë sudaro
su Ox ir Oy ašimi;
r r
c) vektoriø m0 ir n 0 koordinates.
60. Staèiakampëje erdvës koordinaèiø sistemoje paþymëkite taðkus A(4;
2; 3), B(0; –2; 3), C(4; –3; –5), D(–6; 0; 3), E(5; 0; 0), F(0; 0; –7).
61. Pavaizduokite
uuur taðkø P(3; 3; 2) ir R(5; 6; –3) vietos vektorius bei vek-
toriaus PR projekcijas koordinaèiø aðyse.
62. Paraðykite
r ðiø r vektoriø
r koordinates:
r r r
r r
a) a = 6i − 2 j − 3k; b) b = 5i ; c) c = − 3k;
Vektoriaus koordinatës 41
r r r r r r r r r
d) d = − 2i + 5k; e) e = − i + 3 j ; f) f = − j + k.
63. Šiuos vektorius išreikškite r koordinatiniais vektoriais:
r r
a) a {4; 0; 0}; b) b {0; –3; 0}; c) c {0; 0; –7};
r r r
d) d {–4; –6; 5}; e) e {–3; 0; 2}; f) f {1; –3; 4}.
64. Nustatykite trikampio rûðá, þinodami jo virðûniø koordinates:
a) A(–1; –2; 4), B(–4; –2; 0), C(3; –2; 1);
b) K(3; 2; –1), L(5; 1; –1), M(1; –2; 1);
c) D(1; 2; 1), E(3; –1; –7), F(7; 4; –2).
65. Lygiagretainio virðûnës yra ðie taðkai: A(–3; –2; 0), B(3; –3; 1),
C(5; 0; 2) ir D(–1; 1; 1). Árodykite, kad jo ástriþainiø ilgiø kvadratø
suma lygi visø kraðtiniø ilgiø uuuur kvadratø sumai.
66. Apskaièiuokite vektoriaus NP {3; –1; 4} pabaigos taðko P koordina-
tes, kai pradþios taškas yra N(1; 8; –3).
67. Nustatykite, kuris Oy aðies taðkas yra vienodai nutolæs nuo taðkø
C(2; –1; 1) ir D(0; 1; r3).
r r
68. Vektoriai a {3; 4; 5}, b {1; 4; 1} ir c {1; 3; 2} sutampa su gretasienio
r r r
briaunomis. Pavaizduokite ðá gretasiená, vektorius a , b ir c atidë-
dami nuo koordinaèiø pradþios taðko O, ir nurodykite kitø gretasienio
virðûniø koordinates.
69. Vienalytës trikampës plokðtelës virðûnës yra taðkai M(5; 1; 12), N(11;
3; 8) ir P(2; 5; 0). Apskaièiuokite tos plokðtelës sunkio centro koor-
dinates.
70. Raskite ðiø vektoriø vienetinius vektorius ir 1° tikslumu nurodykite, r
kokio didumo kampà r kiekvienas jø sudaro su vienetiniu vektoriumi i :
r r
a) a {2; 3}; b) b {–2; 5}; c) c {–1; –1}.
r
71. Raskite vektoriaus a projekcijas koordinaèiø aðyse, kai yra þinomas
to vektoriaus ilgis ir kampas α, kurá jis sudaro su teigiamàja Ox
pusaše:
r r
a) a = 5, α=30°; b) a = 10, α=120°;
r r
c) a = 8, α=135°; d) a = 6, α=150°.
uuur
72. Kokio didumo kampus su koordinaèiø aðimis sudaro vektorius KL,
kai K(–3; 2; –3) ir L(–5; 1; –1)?
r
73. Vektorius a sudaro su Ox ir Oy ašimis kampus, atitinkamai lygius
45° ir 120°, o su Oz aðimi — smailøjá kampà. Apskaièiuokite vektoriaus
r r
a koordinates, kai a = 2.
r
74. Ar gali vektorius a sudaryti su koordinaèiø aðimis kampus α, β ir γ:
a) α=45°, β=120°, γ=120°;
b) α=135°, β=150°, γ=120°;
c) α=120°, β=45°, γ=60°;
d) α=45°; β=45°, γ=45°?
42 VEKTORIAI

Atsakymai
 2 1   1 2 
59. c)  ; ,  ; −  . 64. a) Statusis. 66. P(4; 7; 1). 67. (0; 1; 0).
 5 5  5 5
 2 r
69.  6; 3; 6  . 70. b) £112°. 73. a{ 2; − 1; 1}. 74. b) Negali.
 3

1.4. VEIKSMØ SU VEKTORIAIS,


PATEIKTAIS KOORDINATËMIS, TAISYKLËS
Spræsdami kai kuriuos 1.3 skyrelio uþdavinius, taikëme vektoriaus dau-
gybos ið skaièiaus bei vektoriø sudëties ir atimties dësnius. Taèiau skai-
èiuoti bûtø paprasèiau, taikant ðias taisykles.

1) Kiekviena vektoriaus ir skaièiaus sandaugos koordinatë lygi ati-


tinkamos vektoriaus koordinatës ir to skaièiaus sandaugai.
r r r r r r r
Kai a = ax i + a y j = {ax ; a y }, tai kai a = ax i + a y j + az k = {ax ; a y ; az },
r r r r r r r
l ⋅ a = l ( ax i + a y j ) = tai l ⋅ a = l(ax i + a y j + az k) =
r r r r r
= (l ⋅ ax )i + (l ⋅ a y ) j = {l ⋅ ax ; l ⋅ a y }; = ( l ⋅ a x )i + ( l ⋅ a y ) j + ( l ⋅ az ) k =
= {l ⋅ ax ; l ⋅ ay ; l ⋅ az }.

2) Kiekviena dviejø vektoriø sumos koordinatë lygi tø vektoriø ati-


tinkamø koordinaèiø sumai.
r r r r
Kai a = {ax ; a y }, b = {bx ; by }, tai kai a = {ax ; a y ; az }, b = {bx ; by ; bz },
r r r r r r r r r r r
a + b = (ax i + a y j ) + (bx i + by j ) = tai a + b = (ax i + a y j + az k) +
r r r r r
= (ax + bx )i + (a y + by ) j = + (bx i + by j + bz k) =
r r r
= {ax + bx ; a y + by }; = (ax + bx )i + (a y + by ) j + (az + bz )k =
= {ax + bx ; ay + by ; az + bz }.

3) Kiekviena dviejø vektoriø skirtumo koordinatë lygi tø vektoriø


atitinkamø koordinaèiø skirtumui.
r r r r r r r r r r r
a − b = (ax i + a y j ) − (bx i + by j ) = a − b = ( ax i + a y j + az k ) −
r r r r r
= (ax − bx )i + (a y − by ) j = − (bx i + by j + bz k) =
r r r
= {ax − bx ; ay − by }; = (ax − bx )i + (a y − by ) j + (az − bz )k =
= {ax − bx ; ay − by ; az − bz }.
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 43

4) Skaliarinë dviejø vektoriø sandauga lygi tø vektoriø atitinkamø


koordinaèiø sandaugø sumai.
r r r r r r r r r r r r r r
a ⋅ b = (ax i + a y j )(bx i + by j ) = a ⋅ b = (ax i + a y j + az k)(bx i + by j + bz k) =
r r r r r r r r
= (ax ⋅ bx )i 2 + (ax ⋅ by )i ⋅ j + = (ax ⋅ bx )i 2 + (ax ⋅ by )i ⋅ j + (ax ⋅ bz )i ⋅ k +
r r r r r r r r
+ (a y ⋅ bx ) j ⋅ i + (a y ⋅ by ) j 2 = + (a y ⋅ bx ) j ⋅ i + (a y ⋅ by ) j 2 + (a y ⋅ bz ) j ⋅ k +
r r r r r
= ax ⋅ bx + a y ⋅ by , + (az ⋅ bx )k ⋅ i + (az ⋅ by )k ⋅ j + (az ⋅ bz )k 2 =
r r2
nes i 2 = i = 1, = ax bx + ay by + az bz ,
r2 r2 r r r r r r r
j = j = 1 ir i ⋅ j = 0 (i ⊥ j ); nes i 2 = j 2 = k 2 = 1,
r r r r r r r r
i ⋅ j = 0 (i ⊥ j ), i ⋅ k = 0 (i ⊥ k),
r r r r
j ⋅ k = 0 ( j ⊥ k).
r r r r r
i j i j k
r r
i 1 0 i 1 0 0
r r
j 0 1 j 0 1 0
r
k 0 0 1
Santrauka
r r r r r r r
a = ax i + a y j = {ax ; a y }, a = ax i + a y j + az k = {ax ; a y ; az },
r r r r r r r
b = bx i + by j = {bx ; by } b = bx i + by j + bz k = {bx ; by ; bz }
r
l⋅a {l·ax; l·ay} {l·ax; l·ay; l·az}
r r
a±b {ax¤bx; ay¤by} {ax¤bx; ay¤by; az¤bz}
r r
a⋅b ax·bx+ay·by ax·bx+ay·by+az·bz

I ð v a d a. Kolineariøjø vektoriø atitinkamos koordinatës yra pro-


porcingos.
r r r r
Árodykime. Kai a«b, tai b = m ⋅ a, m ± R. Uþraðykime ðià lygybæ plokð-
tumos ir erdvës vektoriø koordinatëmis:
{bx; by}=m·{ax; ay}; {bx; by; bz}=m·{ax; ay; az};
ið èia bx=m·ax, by=m·ay; bx=m·ax, by=m·ay, bz=m·az;
b by b by b
m = x ir m = , m= x , m= , m= z ;
ax ay ax ay az
bx by bx by bz
todël = . = = .
ax a y ax ay az
44 VEKTORIAI

r
1 p a v y z d y s. Su kuriomis x ir y reikðmëmis vektoriai a {x; –2;
r
5} ir b {1; y; –3} yra kolinearûs?
r r
Vektoriai a ir b yra kolinearûs, jeigu jø atitinkamos koordinatës pro-
porcingos, todël
x −2 5
= = ;
1 y −3
ið èia
x = − 5 , 5 2
 x = − = −1 ,
3 3 3
 6 1
2 = 5; y = =1 .
 y 3 5 5
2 1
Ats.: su x = −1 ir y = 1 .
3 5
r r r
2 p a v y z d y s. Raskime vektoriaus m = 2a − b vienetinio vektoriaus
r r r r r
m0 koordinates, kai a = −2i + j , o b {–1; –2}. Apskaièiuokime kampo, kurá
ðis vektorius sudaro su Ox ašimi, kosinusà.
r
Pirmiausia randame vektoriaus m koordinates:
r
m =2·{–2; 1}–{–1; –2}={–4; 2}–{–1; –2}=
={–4+1; 2+2}={–3; 4}.
r  mx my 
r
Þinome, kad m0 = m r =  r ; r  , vadinasi, dar reikia apskaièiuoti
m  m m 
r
vektoriaus m ilgá:
r
m = (−3)2 + 4 2 = 9 + 16 = 5.
r
Dabar jau galime uþrašyti m0 koordinates:
r
{
m0 − ; }
3 4
5 5
.
Vienetinio vektoriaus koordinatës lygios jo su koordinaèiø aðimis suda-
r
romø kampø kosinusui, todël kampo α tarp vektoriaus m0 ir Ox aðies
3
kosinusas bus lygus cos α = − .
5
r
{
3 4
Ats.: m0 − ;
5 5 } 3
; cos α = − .
5
r
3 p a v y z d y s. Su kuria x reikšme skaliarinë vektoriø a {6; x} ir
r
b {5; 3} sandauga lygi 24?
r r
Skaliarinæ vektoriø sandaugà a · b iðreiðkæ tø vektoriø koordinatëmis,
gauname:
6·5+x·3=24, 3x=–6, x=–2.
Ats.: su x=–2.
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 45
r r r
4 p a v y z d y s. Apskaièiuokime kampo tarp vektoriø m = 2a + b ir
r r 1r r r r r r r r
n = a − b kosinusà, kai a = i + k, o b = 6i − 2 j + 4 k.
2
Prisiminæ skaliarinës dviejø vektoriø sandaugos
r r
apibrëþimà, pritaikykime já vektoriø m ir n sudaro-
r r
mo kampo ϕ=( m , n ) kosinusui apskaièiuoti:
r r
r r r r m⋅n
m ⋅ n = m ⋅ n ⋅ cos ϕ; ið èia cos ϕ = r r .
m ⋅ n
r r
Randame vektoriø m ir n koordinates:
r
m =2·{1; 0; 1}+{6; –2; 4}={2; 0; 2}+{6; –2; 4}=
={8; –2; 6}=2·{4; –1; 3};
r 1
n ={1; 0; 1} − ·{6; –2; 4}={1; 0; 1}–{3; –1; 2}={–2; 1; –1}.
2
Apskaièiuojame tø vektoriø modulius ir skaliarinæ sandaugà:
r r
m =2·{4; –1; 3}, m = 2 42 + (−1)2 + 32 = 2 26,
r r
n ={–2; 1; –1}, n = (−2)2 + 12 + (−1)2 = 6,
r r
m · n =2·(4·(–2)+(–1)·1+3·(–1))=2·(–12)=–24.
Taigi
−24 12 12 6 39 2 39
cos ϕ = =− =− =− =− .
2 26 ⋅ 6 156 2 39 39 13

2
Ats.: cos ϕ = − 39.
13
5 p a v y z d y s. Nustatykime keturkam-
pio KLMN rûðá, kai jo virðûnës yra taðkai K(3;
2), L(1; –3), M(–1; 2) ir N(1; 7).
Sprendimas. Paþymëjæ nurodytus taðkus
koordinaèiø plokðtumoje, pamatytume, koks tai
keturkampis. Taèiau, taikydami vektorinio
skaièiavimo taisykles, pagrásime tai veiksmais.
Taigi pirmiausia apskaièiuojame su kraðtinë-
mis sutampanèiø vektoriø koordinates:
uuur
KLr={1–3; –3–2}={–2; –5},
uuuu
LMr ={–1–1; 2–(–3)}={–2; 5},
uuuuu
MN ={–1–(–1); 7–2}={2; 5},
uuuur
NK ={3–1; 2–7}={2; –5}.
uuur uuuuur uuuur uuuur
Pastebime, kad KL « MN ir LM « NK , be to, visø vektoriø ilgis vie-
nodas. Gal keturkampis KLMN yra rombas?
46 VEKTORIAI

Randame su to keturkampio ástriþainëmis sutampanèiø vektoriø ko-


ordinates:
uuuur uuuur
KM ={–1–3; 2–2}={–4; 0} ir LN ={1–1; 7–(–3)}={0; 10}.
uuuur uuuur uuur uuuur
Patikrinkime, ar vektoriai KM ir LN , taip pat KL ir LM yra stat-
meni vienas kitam. Apskaièiuojame skaliarinæ jø sandaugà:
uuuur uuuur uuur uuuur
KM · LN =–4·0+0·10=0, KL · LM =–2·(–2)–5·5¥0.
uuuur uuuur
Kadangi pirmoji skaliarinë sandauga lygi nuliui, tai KM ´ LN ; antroji
uuur uuuur
sandauga nelygi nuliui, todël KL ´ LM . Visos nagrinëjamo keturkampio
kraðtinës yra to paties ilgio, be to, prieðingosios kraðtinës lygiagreèios,
ástriþainës statmenos, o kampai nestatûs, todël ðis keturkampis — rombas.
Jei keturkampio virðûnës bûtø erdvës taðkai, spræstume analogiðkai.
uur uur uur
6 p a v y z d y s. Jëgø F1 = {3; − 4; 2}, F2 = {2; 3; − 5} ir F3 = {−3; − 2; 4}
veikiamas kûnas pasislinko ið taðko A(5; 3; –7) á taðkà B(4; –1; 4). Koká
darbà atliko ðiø jëgø atstojamoji?
ur uur uur uur r uuur
Paþymëkime: F = F1 + F2 + F3 , s = AB. Kaip jau þinome, jëgos atliktas
darbas lygus tos jëgos ir kûno poslinkio vektoriø skaliarinei sandaugai:
ur r
A = F ⋅ s, ur r
todël, norëdami jà apskaièiuoti, turime þinoti vektoriø F ir s koordina-
tes. Raskime jas:
ur
F ={3; –4; 2}+{2; 3; –5}+{–3; –2; 4}=
={3+2–3; –4+3–2; 2–5+4}={2; –3; 1},
r
s ={4–5; –1–3; 4–(–7)}={–1; –4; 11}.
Tada ur r
A = F ⋅ s = 2·(–1)+(–3)·(–4)+1·11=–2+12+11=21 (J).
Ats.: 21 J.

Uþdaviniai
r r
75. Raskite vektoriaus 2c − d koordinates, kai:
r r r r r r r
a) c {3,5; − 1,5}, d = − 4i − j ; b) c {0; − 2}, d = − 3 j ;

{ }
r 3 1 r 3r 1 r r 1r r r r
c) c ; − ; − 2 , d = − i − k; d) c = k − j , d = −2i .
2 2 2 2 2
76. Kokio didumo kampus su koordinaèiø aðimis sudaro vektorius
r 1r 1r
m = a + b, kai:
2 3
r r r r r r r r r
a) a {− 4; − 2}, b = − 6 j ; b) a = − 6i − 8 j , b = 3i − 6 j ;
r r r r r r r r r
c) a {− 2; − 4; 0}, b = {3; 0; − 3}; d) a = 4 j − 2k, b = −3i − 6 j + 3k ?
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 47
r r
77. Ar kolinearûs vektoriai m ir n :

{ } { }
r 3 1 r 2 1
a) m ;
7 2
, n ;
7 3
;
r 3
{ } { }
r 9 9
b) m − ; 6 , n ; − ;
2 8 2
r 1
{
7 } {
1 1 r 6
c) m − ; − ;
6 4
3
, n ; 1; − ;
7 2 } r
r 3
{ 2 r 1
} { }
d) m ; 3; − , n ; − 1;
r
4 3 4
2
9
?

78. Su kuria t ± R reikšme vektoriai a ir b yra kolinearûs:


r r r r
a) a ={t–6; 18}, b = 0,4i − 1,2 j ;
r r r r r r
b) a = (2t + 3)i + 6 j , b = i − 3 j ;
r r r r r
c) a = i + tj + 3k, b = {− t; − 4; − 6};
r r r r r
d) a {3t + 7; 1; t}, b = 3i − 2 j + 6k ?
uuur uuur uuur uuuur uuuur
79. Kurie ðiø vektoriø AB, BC, CD, BD, AD yra kolinearûs, kai:
a) A(1; 1), B(7; 3), C(–4; –5), D(5; –2);
b) A(6; 6), B(1; 1), C(5; 4), D(2; 1);
c) A(2; 4; –4), B(1; 1; –3), C(–2; 0; 5), D(–1; 3; 4);
d) A(3; –1; 2), B(1; 2; –1), C(–1; 1; –3), D(3; –5; 3)?
80. Koordinaèiø plokðtumoje nubraiþykite keturkampá ABCD, kurio A(1;
2), B(4; 2), C(7; –1) ir D(–3; –1). Nustatæ jo rûðá, apskaièiuokite plotà.
r r r r r
81. Keturkampio kraðtinës sutampa su vektoriais a = − 6 j , b = 5i + 3 j ,
r r
c = {10; 6} ir d = {−5; 3}. Nustatykite to keturkampio rûðá ir apskai-
èiuokite su jo ástriþainëmis sutampanèiø vektoriø koordinates.
r r
82. Apskaièiuokite skaliarinæ vektoriø m ir n sandaugà, kai:
r r r r
a) m{2; 4}, n = −i + 2 j ;
r r r r uuur
b) m = 2i − 3 j , n = AB, o A(–3; 2), B(3; –5);
r r r r r r r r
c) m = a − b, n = a + b, o a{2; − 4}, b{3; − 1}.
r uuur r uuur
d) m = AB, n = CD, A(3; 2), B(–5; 1), C(1; –4), D(2; 3);
r uuur r uuuur
e) m = AB, n = AC, A(3; 2; –3), B(5; 1; –1), C(1; –2; 1);
r r r r r r r r r r r
f) m = 2a + b, n = a − b, o a = 2i + 4 j + k, b = {3; 5; 7}.
r r
83. Dvi lygiagretainio kraðtinës yra vektoriai a ir b . Apskaièiuokite to
lygiagretainio kampus 1° tikslumu, kai:
r r r r r r
a) a = 2i − j , b = i − 3 j ;
r r r r r r
b) a = 2m, b = 3i − 4m, m{1; − 2};
r r r r r r r
c) a = 2 p, b = p − i + 3k, p = {2; 3; − 1};
r uuur r uuur
d) a = AB, b = BC; èia A(2; –3; 4), B(1; –1; 3), C(1; 2; 3) — lygiagre-
tainio ABCD virðûnës.
48 VEKTORIAI

84. Taškai A, B ir C yra trikampio ABC virðûnës. Apskaièiuokite to tri-


kampio kampus ir smailøjá kampà (1° tikslumu) tarp jo pusiaukrað-
tiniø, nubrëþtø ið virðûniø A ir C, kai:
a) A(2; 4), B(–2; 2) ir C(8; –8);
b) A(2; 4; 1), B(1; 3; 5) ir C(1; 1; 3).
85. Nustatykite, ar keturkampis ABCD yra staèiakampis, kai:
a) A(1; 2), B(3; 4), C(–1; 4), D(–3; 2);
b) A(1; –1; 1), B(1; 3; 1), C(4; 3; 1), D(4; –1; 1).
86. Piramidës ABCD virðûnës yra taðkai A(3; 0; 1), B(–1; 4; 1), C(5; 2; 3)
ir D(0; –5; 4). Apskaièiuokite atstumà nuo taðkouuuu Ar iki sienos BCD
pusiaukraðtiniø sankirtos taðko E ir vektoriaus AE su briaunomis
AB, AC ir AD sudaromø kampø kosinusus.
r r
87. Su kuria t reikšme vektoriai a ir b yra statmeni:
r r
a) a {4; 5}, b {t; –6};
r r
b) a {1–t; –1}, b {3; 2t+7};
r r uuuur
c) a {t–7; t; t+1}, b = PK , P(2; –3; –4), K(3; –5; –1);
r r uuuuur
d) a {t; t+1; t+2}, b = MN , M(3; 5; 2), N(2; 3; 4)?
r r
88. Su kuria t reikðme skaliarinë vektoriø m ir n sandauga lygi 5, kai:
r r uuur
a) m {t–7; t; t+1}, n = PR, R(3; 2; –2), P(1; 3; –5);
r r r r r r r r
b) m = i + 3 j + tk, o n = 3i − j − 5k;
r r r
c) m = tn, o n ={–1; 2; –3}?
r
89. Apskaièiuokite vektoriaus a {x; y; 3} koordinates, þinodami, kad
r r r r r
a ´ b {4; 1; –2}, a ⋅ c = 10, o c {3; 2; 1}.
r
90. Apskaièiuokite vektoriaus b koordinates, kai:
r r r r
a) b « a {1; 2; 3} ir a · b =28;
r r r r r
b) b « a {6; 4; –2}, b · c =5, o c {2; 3; 7}.
r r
91. Vektorius p {–6; y; z} yra kolinearus su vektoriumi a {2; –4; 4} ir su
r
Ox aðimi sudaro bukàjá kampà. Apskaièiuokite vektoriaus p koordina-
tes ir kosinusus kampø, kuriuos jis sudaro su koordinaèiø aðimis.
92. Su kuria t reikšme taškai K(3; –1; 2), L(1; 2; –1) ir M(–1; t; –4)
priklauso tai paèiai tiesei?
93. Yra þinomos trys lygiagretainio ABCD virðûnës: A(–1; –2; 4), B(–4;
–2; 0) ir C(–3; 2; 2). Apskaièiuokite:
a) ketvirtosios virðûnës koordinates;
b) smailøjá kampà tarp ástriþainiø 1° tikslumu;
c) kraðtinës AB projekcijos ástriþainëje AC ilgá;
uuuur
d) vektoriaus MD koordinates, kai BM : MC= =3 : 1.
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 49

94. Duotos keturiø gretasienio ABCDA1B1C1D1 virðûniø koordinatës: A(3;


0; 2), B(2; 4; 5), D(7; 1; 2) ir A1(5; 3; 1). Raskite:
a) kitø jo virðûniø koordinates;
b) gretasienio briaunø ilgá;
c) kampo tarp gretasienio ástriþainiø sinusà. ur
95. Apskaièiuokite darbà, kurá atlieka jëga F , perkeldama materialøjá
taðkà ið A á B, kai:
ur r r r
a) Fur = i + 2 j + kuu
, r A(–1; 2; 0),uurB(2; 1; 3); uur
b) F — jëgø F1 {3; − 4; 2}, F2 {2; 3; − 5} ir F3 {−3; − 2; 4} atstojamoji,
A(5; 3; –7), B(4; 1; –4).

Pakartokite
96. 1) ABCD — trapecija, kurios AD«BC. Taškai M, N, K
uuuur —
r kraðtiniø
uuuu uuur AB,
r
CD, AD vidurio taðkai. Apskaièiuokite KM + KN , kai BA = c ,
uuur r
CD = b. r
2) Su kuriomis
r m reikðmëmis vektoriai (m2+6)· b ir (m(2–m)–(3–
–m2)) b yra prieðprieðiniai?
r r r r r
3) Apskaièiuokite vektoriaus p = 3a + 2b ilgá, kai a = 4, b = 10,
r r π
ϕ = (a, b) = .
3 r r r r
4) Yra þinoma, kad m ´ n ir m = n . Patikrinkite, ar vektoriai
r r r r r r
p = − 3m − 5n ir q = 15m − 9n yra statmeni.
5) Duota piramidë MDEF. Þinodami, kad MD=5 cm, DE=4 cm, DF=
=3 cm, ¨EDF=90°, ¨MDE=60° ir ¨MDF=45°, apskaièiuokite
virðûnës D atstumà iki trikampio MEF pusiaukraðtiniø sankirtos
taðko.
r r r r r r
6) Lygiagretainis sudarytas ið vektoriø m = 2a − b ir n = b − 3a. Ap-
r r
skaièiuokite smailøjá jo kampà, kai a ={–1; 2; 0}, o b ={1; –1; 4}.
7) Duotos keturkampio virðûniø koordinatës: A(1; –2; 2), B(1; 4; 0),
C(–4; 1; k), D(–5; –5; 3). Su kuria k reikðme jo ástriþainës AC ir
BD yra statmenos?
8) Nustatykite, ar keturkampis ABCD yra trapecija, kai A(3; –1; 2),
B(1; 2; –1), C(–1; 1; –3) ir D(3; –5; 3). Jei taip, raskite su vidu-
rine linija sutampanèio vektoriaus koordinates.
r r r r
9) Apskaièiuokite vektoriaus p = 2m + 3n vienetinio vektoriaus p0 ko-
r r r r r r r r
ordinates, kai m = −2i + j + k ir n = 5i − j + k. Kokio didumo kampà
(1° tikslumu) jis sudaro su Ox ašimi?
r r r r r
10) Duoti vektoriai m = i − 2 j + 3k ir n =(2; 1; –4). Lygiagretainio krað-
r r r r r r
tinës sutampa su vektoriais p = 3m + 2n ir q = 5m − 4n. Apskaièiuo-
kite smailøjá lygiagretainio kampà ir kraðtiniø vienetiniø vektoriø
koordinates.
50 VEKTORIAI

11) Duoti taškai A(1;–3; uuur 0), B(2;


uuuur 2; 2) ir C(–4; 0; 1). Þinodami, kad
r uuur uuuur r
m = 2 AB − AC, o p = BC − AC, raskite:
r2 r
a) m ; b) p0 ;
r r r
c) vektoriaus m projekcijà vektoriaus p kryptyje (prpr m);
r r 0

d) kampo tarp vektoriø m ir p sinusà.


97. 1) Traukinys atvyko ið Vilniaus á Kaunà. Ar toká pat kelià nuvaþiavo
jo lokomotyvas ir paskutinis vagonas?
2) Plaukikas du kartus perplaukë (pirmyn ir atgal) 30 m ilgio ba-
seinà. Pasirinkæ atskaitos sistemà, nustatykite plaukiko trajekto-
rijos pradinio, vidurinio bei galinio taðko koordinates ir nuplauktà
kelià.
3) Prieð sugráþdamas á garaþà, troleibusas vienà dienà padarë 10 rei-
sø, kità dienà — daugiau. Kurià dienà jis nuvaþiavo ilgesná kelià?
Kurià dienà didesnis buvo jo poslinkis? Kodël?
4) Kokios formos trajektorija turi judëti materialusis taðkas, kad jo
nueitas kelias bûtø lygus
poslinkio moduliui?
5) Brëþinyje pavaizduota kûno
judëjimo ið taðko A á taðkà F
trajektorija ABCDEF. Nuro-
dykite taðkø A, B, C, D, E ir F
koordinates. Apskaièiuokite
kûno nueità kelià, poslinká
(vektoriø ir jo modulá) bei jo
projekcijas koordinaèiø aðyse.
6) Nuskridæs tiesiu keliu 300 km,
lëktuvas pasisuko 120° kam-
pu ir áveikë dar 200 km. Apskaièiuokite lëktuvo nuskristà kelià ir
poslinkio modulá (kilometro tikslumu).
7) Slidininkas nusileido 300 m nuo kalno šlaito, pasvirusio á horizontà
34° kampu. Nustatykite slidininko poslinkio vertikaliàja ir horizon-
taliàja kryptimi modulá metro tikslumu. Iðtirkite, kaip kinta
slidininko poslinkis horizontaliàja kryptimi, kalnui statëjant.
r r r r
8) Vektoriai a ir b yra kolinearûs. Nubrëþkite vektoriø – a – b .

A) B)

r r uuur r r uuur
– a – b = BC – a – b = CB
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 51

C) D) Në vienas ið pateiktø
atsakymø neteisingas.

r r uuuur
– a – b = AC r
r r
9) r gali vektoriaus ra + b r ilgis bûti maþesnis uþ vektoriaus a arba
Ar
b ilgá. (Vektorius a ir b vaizduojanèios atkarpos yra nelygiagre-
èios.)
r r r r r r
10) Kà galima pasakyti apie vektorius a ir b , kai − a − b = a + b ?
r r r r
A) a = b B) a ir b yra bet kokie vektoriai
r r r r r r
C) a = 0 D) a = 0 arba b = 0
98. 1) Tomas iðvyko á mokyklà, esanèià uþ 10 km nuo jo namø, ir po pietø
gráþo namo. Pasirinkæ atskaitos sistemà, nustatykite Tomo trajek-
torijos pradinio, vidurinio bei galinio taðko koordinates ir nuva-
þiuotà kelià. Laikykite, kad autobusiukas mokinius á mokyklà veþa
tiesiu þvyrkeliu.
2) Krepðinio kamuolys, nukritæs ið 5 m aukðèio, atðoko nuo þemës ir
vël pakilo á 3 m aukðtá. Kokio ilgio kelià nuëjo kamuolys ir koks
buvo jo poslinkis?
3) Tolygiai skrendanèio lëktuvo posûkio trajektorija yra pusapskri-
timis. Brëþinyje pavaizduokite lëktuvo kelià bei poslinká per visà
posûkio laikà ir per vienà ketvirtàjà to laiko. Kiek kartø abiem
atvejais lëktuvo kelias yra didesnis uþ atitinkamo poslinkio modulá?
4) Brëþinyje pavaizduota kûno
judëjimo ið taðko A á taðkà F
trajektorija ABCDEF. Nuro-
dykite taðkø A, B, C, D, E ir
F koordinates. Apskaièiuoki-
te kûno nueità kelià, poslin-
ká (vektoriø ir jo modulá) bei
jo projekcijas koordinaèiø
aðyse.
5) Oro balionas ið pradþiø pa-
kilo á 200 m aukðtá, paskui vëjas já nuneðë 300 m á pietus. Apskai-
èiuokite baliono nueità kelià ir poslinkio modulá.
6) Nuskridæs 15 km á pietus, gandras pasuko á pietvakarius ir dar
áveikë 20 km. Grafiðkai nustatykite gandro poslinkio modulá bei
kryptá.
7) Slidininkas uþðliuoþë 300 m á kalnà, kurio ðlaitas pasviræs á ho-
rizontà 46° kampu. Apskaièiuokite slidininko poslinkio vertikaliàja
ir horizontaliàja kryptimi modulá metro tikslumu. Iðtirkite, kaip
kinta slidininko poslinkis vertikaliàja kryptimi, kalnui statëjant.
52 VEKTORIAI
r uuur r uuuur
8) Vektoriai b = BC ir c = BD yra nekolinearûs. Nubrëþkite vektoriø
r r
–c –b .

A) B)

r r uuur
– c – b = CD

r r uuuuur
– c – b = DC1

C) D) Në vienas ið pateiktø
atsakymø neteisingas

r r uuuuur
– c – b = C1 D
r r r
9) Ar gali vektoriaus a + b ilgis bûti maþesnis uþ vektoriaus a arba
r r r
b ilgá. (Vektorius a ir b vaizduojanèios atkarpos yra lygiagreèios.)
r r r r r r
10) Kà galima pasakyti apie vektorius a ir b , kai a + b = a − b ?
r r r r
A) a =rb B) a =– b
r r r r r
C) a = 0 D) a = 0 arba a ´ b
99. 1) Vairuotojas tiesiu keliu pro ðviesoforà pravaþiavo 55 km/h greièiu ið
vakarinës miesto dalies á rytinæ. Kur buvo vairuotojas prieð pus-
valandá ir kur bus po valandos, jei yra þinoma, kad jis vaþiuoja
tolygiai? Vairuotojo buvimo vietà nurodykite stebëtojo, stovinèio prie
šviesoforo, atþvilgiu.
2) Traukinys, kurio ilgis 100 m, per minutæ pervaþiuoja 400 m ilgio
tunelá. Kokiu greièiu vaþiuoja traukinys?
3) Du draugai vienu metu iðëjo á darbà. Atstumas tarp draugø namø
lygus 21 m. Arèiau darbovietës gyvenantis draugas eina 2,5 m/s
greièiu. Kokiu greièiu turi eiti antras draugas, kad pirmàjá pasivytø
po 6 sekundþiø?
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 53

4) Automobilio judëjimas apibûdinamas lygtimi y=15t–165, o pës-


èiojo, einanèio to paties kelio pakraðèiu, — lygtimi y=–1,5t. Nu-
braiþykite kûnø judëjimo grafikus ir, remdamiesi jais, nurodykite
automobilio bei pësèiojo padëtá pradiniu laiko momentu. Kokiu
greièiu ir kuria kryptimi judëjo kiekvienas kûnas? Kada ir kur jie
susitiko?
r r r r r r
5) Vektoriai a, b, c , d, e ir f yra tokie:

r r r r r r r 1r
Pavaizduokite vektorius a + b, c + 2d, e − f ir 2a − b.
3
6) Kûnà veikia dvi 20 N didumo jëgos, sudaranèios viena su kita 50°
kampà. Grafiðkai nustatykite atstojamosios jëgos didumà.
7) Remdamiesi brëþinio duomenimis, apskaièiuokite
ðiø vektoriø ilgá:
uuur uuur uuur uuuur
a) AB + BC + CD + DE;
uuur uuuur
b) AB + AE;
uuuur uuur
c) BD + EA;
uuur uuuur uuuur uuuur 4
d) AB + DE + DC + DB;
uuur uuur
e) BC + EA.
100. 1) Þvejys eþeru pro stebëtojà praplaukë 6 m/min greièiu ið rytinës
eþero pusës á vakarinæ. Kur buvo þvejys prieð 5 min ir kur bus po
4 min 30 s, jei yra þinoma, kad jis iriasi tolygiai? Þvejo buvimo
vietà nurodykite stebëtojo atþvilgiu.
2) Traukinys vaþiuoja 60 km/h greièiu. Per kiek laiko 100 m ilgio
traukinys pervaþiuos 400 m ilgio tunelá?
3) Du draugai vienu metu iðëjo á mokyklà. Atstumas tarp draugø
namø lygus 30 m. Arèiau mokyklos gyvenantis draugas eina
3 m/s greièiu, o gyvenantis toliau — 5 m/s greièiu. Po kiek laiko
abu draugai eis á mokyklà kartu?
4) Dviratininko judëjimas apibûdinamas lygtimi y=2t–16, o pësèiojo,
einanèio to paties kelio pakraðèiu, — lygtimi y=–2t. Nubraiþykite
kûnø judëjimo grafikus ir, remdamiesi jais, nurodykite dviratinin-
ko bei pësèiojo padëtá pradiniu laiko momentu. Kokiu greièiu
ir kuria kryptimi judëjo kiekvienas kûnas? Kada ir kur jie su-
sitiko?
54 VEKTORIAI
r r r r r r
5) Vektoriai a, b, c , d, e ir f yra tokie:

r r r r r r r 1r
Pavaizduokite vektorius a + b , 2c + d, f − e , 2a − b.
3
uur uur uur uur
6) Kûnà veikia dvi jëgos: F1 ir F2 . Þinodami, kad F1 = 2 F2 , o kam-
pas tarp jëgø vektoriø lygus 120°, apskaièiuokite atstojamosios jë-
gos didumà.
7) Remdamiesi brëþinio duomenimis, apskai-
èiuokite ðiø vektoriø ilgá:
uuur uuur uuur uuuur
a) AB + BC + CD + DA;
uuur uuuur
b) AB + AD;
uuur uuur
c) AB + CD;
uuur uuuur uuur uuuur uuuur
d) AB + AD + CD + AE + ED;
uuuur uuuur
e) AD + DE.

Prisiminkite
r
101. 1) Kurie du ið ðiø vektoriø yra vienas kitam statmeni: a ={–1; 1; 5},
r r r
b ={3; 3; 0}, c ={–1; 5; 1}, d ={3; 2; 0}?
2) Árodykite, kad taðkai A(1; 1), B(3; 4) ir C(0; 6) yra staèiojo tri-
kampio virðûnës.
3) Árodykite, kad taðkai A(2; 1), B(6; 3), C(5; 5) ir D(1; 3) yra sta-
èiakampio virðûnës. r
r
4) Tarkime, kadr a ={1; 4; 1}, o b ={3; x; 2}. Su kuria x reikšme vek-
r
toriai a ir b yra:
a) statmeni;
b) kolinearûs?
5) Remdamiesi vektoriais, árodykite, kad staèiakampio ástriþainës yra
statmenos tik tada, kai tas staèiakampis — kvadratas.
6) Árodykite, kad lygiaðonio trikampio kampai, esantys prieð lygias
kraðtines, yra lygûs. Árodykite tai dviem bûdais:
a) taikydami trikampiø lygumo poþymius;
b) taikydami vektorius. r r
r r
7) Apskaièiuokite rkampà tarp vektoriø
r a ir b , kai a = 2 b , o vek-
r r r r
toriai m = 2a + b ir n = a − 3b yra statmeni.
8) Su kuriomis t rreikðmëmis šie nenuliniai vektoriai yra statmeni:
r
a) a={2t; t}, b ={2;
r –2t};
r
b) a={t; –5; 0}, b ={2t; t; 0}?
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 55

9) Dviem viena kitai statmenomis gatvëmis pastoviu 50 km/h ir


60 km/h greièiu prie sankryþos artëja du automobiliai. Þinodami,
kad tam tikru laiko momentu automobiliai yra atitinkamai 2 km
ir 3 km atstumu nuo sankryþos, nustatykite, po kiek laiko atstu-
mas tarp jø bus maþiausias. uuuuur
10) Taškai M(–3; 3) ir N(3; 1) yra vektoriø MN atitinkanèios atkar-
pos galai. uuuuur
uuuuuuur
a) Nubrëþkite vektoriø M1 N1 , simetriðkà vektoriui MN tiesës
y=2 atþvilgiu; taško A(–1; 0)
uuuuur atþvilgiu.
b) Parašykite vektoriaus MN koordinates.
uuuuuuur
c) Nurodykite vektoriaus M1 N1 koordinates.
uuuuur uuuuuuur uuuur
d) Palyginkite vektoriø MN ir M1 N1 ilgá su vektoriaus MA ilgiu.
uuuuur
e) Pavaizduokite ir iðmatuokite kampà tarp vektoriø MN bei
uuuuuuur
M1 N1 .
11) Þinomos trikampio ABC virðûniø koordinatës: A(0; –3), B(5; 0) ir
C(1; 0).
a) Nustatykite trikampio rûðá.
b) Iðsiaiðkinkite, kuri jo kraðtinë yra trumpiausia.
c) Apskaièiuokite trikampio perimetrà.
d) Apskaièiuokite jo plotà.
102. 1) Išrinkite lygius vektorius.

r r r r r r r r
A) a, b, c , d, e ir f B) a ir c
r r r r r r
C) a ir c , b ir e D) b ir e
r
2) Nurodykite vektoriaus a koordinates.
r r
A) a ={0; 3} B) a ={3; 0}
r r
C) a ={3; 2} D) a ={2; 3}

r
3) Apskaièiuokite vektoriaus a ilgá.
A) 5 B) 3
C) 1 D) 2 2
56 VEKTORIAI

r r
4) Ar lygybë a = − a yra teisinga?
uuur
5) Raskite vektoriaus AB ={–2; 3; 0} modulá.
A) 1 B) 5
C) 5 D) 13
6) Duoti du taškai:
uuuuuM(2;
r 1) ir N(–1; 2). Raskite:
a) vektoriaus MN koordinates;
A) {3;–1) B)
uuuuu{1;
r 3} C) {–3; 1} D) {–3; 1}
b) vektoriaus MN ilgá.
A) 2 B) 8 C) 10 D) 2
7) Kûnas juda tolygiai 4 km/h greièiu.
a) Paraðykite formulæ, apibûdinanèià to kûno per laiko tarpà t (h)
nueità kelià s (km).
b) Sudarykite s reikðmiø lentelæ, kai t=0, 1, 2, 3, 4.
c) Remdamiesi gautais duomenimis, nubraiþykite kûno nueito ke-
lio priklausomybës nuo judëjimo laiko grafikà.
d) Ið grafiko nustatykite, kokio ilgio kelià kûnas nuëjo per 3,5 h.
e) Ið grafiko nustatykite, per kiek laiko kûnas nueis 10 km.
f) Árodykite, kad grafiko bet kurio taðko ordinatës ir abscisës san-
tykis lygus 4.
8) Martynas pastebëjo, kad traukinys pro já pravaþiavo per 10 s, o
pro visà stotá, kurios ilgis 308 m, — per 24 s. Apskaièiuokite
traukinio ilgá.
103. 1) Iðrinkite vienakrypèius vektorius.

r r r r r r r
A) a ir c B) a , c ir d , taip pat b ir e
r r r r r r r r
C) a , c ir d D) a, b, c, d ir e
r
2) Nurodykite vektoriaus b koordinates.

A) {2; 0} B) {2; 3}
C) {0; 2} D) {3; 2}

r
3) Apskaièiuokite vektoriaus b ilgá.
A) 8 B) 2
C) 2 D) 13
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 57
r r
4) Ar lygybë a = − a yra teisinga?
uuur
5) Raskite vektoriaus AB ={–3; 0; 4} modulá.
A) 7 B) 12 C) 1 D) 5
6) Duoti du taškai: K(1; 2) ir L(–3; 1). Raskite:
uuur
a) vektoriaus KL koordinates;
A) {–4;–1} B) {–2; 3} C) {4; 1} D) {2;–3}
uuur
b) vektoriaus KL ilgá.
A) 13 B) 17 C) 5 D) 17
7) Apskritimu, kurio ilgis 100 cm, tolygiai juda du materialieji tað-
kai. Judëdami vienas prieðais kità, jie susitinka kas 4 s, o judë-
dami vienas paskui kità — kas 20 s. Apskaièiuokite kiekvieno
taðko greitá.
8) Atstumas tarp dviejø vietoviø lygus 378 km. Dvi turistø grupës
tuo paèiu metu iðëjo ið ðiø vietoviø viena prieðais kità. Po 4 h
atstumas tarp grupiø sumaþëjo iki 2 km, o dar po 3 h pirmajai
grupei iki antrosios vietovës liko nueiti 7 km maþiau negu antrajai
iki antrosios vietovës. Kokiu greièiu ëjo kiekviena grupë?
9) Paulius per 2 h motorine valtimi upe nuplaukë 12 km pasroviui ir
4 km prieð srovæ. Koks buvo savasis valties greitis, kai upës tëk-
mës greitis lygus 4 km/h? r r
r r
104. 1) Suprastinkite reiðkiná 2a + (− b) − 2a + 3b ir apskaièiuokite gauto
r r
vektoriaus ilgá, kai a = 2 cm, o b = 3 cm.
r r r
A) 2b; 5 cm B) 4 a + 4b; 20 cm
r r
C) 2b; 6 cm D) 4b; 6 cm
r r r r
2) Su kuria x reikðme lygybë b = xa yra teisinga, kai a = 5b ?
1 1
A) –5 B) C) 5 D) –
5 5
r
3) Iðspræskite lygtá m +{1; 2; –3,4}={3; –4; –2}.
A) {2; –6; 1,4} B) {4; –2; –5,4} C) {2; –2; –1,4} D) {4; –6; 5,4}
r r r r r r
4) Kurios ið ðiø lygybiø yra teisingos: a + 0 = 0 (1), a + 0 = a (2),
r r r r
−1a = − a (3), 2b = − 2b (4)?
A) (2) ir (3) B) (2), (3) ir (4) C) Visos teisingos D) (1)
5) Kiek skirtingø vektoriø gauname sujungæ iðkilojo keturkampio vir-
ðûniø poras?
A) 6 B) 4 C) 12 D) 8
6) Greitasis dangoraiþio liftas kyla 3 m/s greièiu. Nubraiþykite lifto
poslinkio grafikà ir ið jo nustatykite, per kiek laiko liftas pakils á
90 m aukðtá (26-àjá dangoraiþio aukðtà).
58 VEKTORIAI

7) Pirmàjà pusæ kelio automobilis vaþiavo 80 km/h greièiu, antràjà


pusæ — 40 km/h greièiu. Apskaièiuokite vidutiná automobilio greitá
metro per sekundæ tikslumu.
8) Traukiniu, kurio greitis 40 km/h, vaþiuojantis keleivis 3 s mato
prieðprieðiais riedantá kità traukiná. Kokiu greièiu vaþiuoja ðis
traukinys, jeigu jo ilgis lygus 75 m?
9) Laivelis plaukia skersai upës statmenai krantams 2 m/s greièiu.
Upës tëkmës greitis lygus 5 km/h. Kokiu kampu krantams stat-
menos krypties Oy atþvilgiu ir kokiu greièiu vandens atþvilgiu turi
irkluoti valtininkas?
10) Per laikà t (s) vertikaliai þemyn krintantis akmuo áveikia atstumà
h=5t2 (m). Ar nuo Þemës pavirðiaus paleistas tas pats akmuo per
4 s pasieks 120 m gylio ðachtos dugnà? O per 5 s?
r r r r
105. 1) Suprastinkite reiðkiná 2m − (− n) − 2m + 3n ir apskaièiuokite gauto
r r
vektoriaus ilgá, kai m = 2 cm, o n = 3 cm.
r r r r r
A) 2n; 12 cm B) 4m + 2n; 6 cm C) 4 n; 12 cm D) 2n; 14 cm
r r r r
2) Su kuria x reikðme lygybë n = xm yra teisinga, kai m = 3n ?
1 1
A) B) – C) –3 D) 3
3 3
r
3) Iðspræskite lygtá a +{2; –1; 10}={3; 4; 5,6}.
A) {5; 3; 4,4} B) {1; 3; –4,4} C) {5; 3; –4,4} D) {1,5; –4; 0,56}
r r r r r r
4) Kurios ið ðiø lygybiø yra teisingos: a − 0 = 0 (1), 0 − a = a (2),
r r r r
1a = a (3), − a = a (4)?
A) Visos B) (3) ir (4) C) (1) ir (3) D) (2)
5) Kiek skirtingø vektoriø gauname sujungæ rombo virðûniø poras?
A) 8 B) 12 C) 6 D) 4
6) Nuo Vilniaus iki Madrido, esanèio uþ 2736 km nuo Vilniaus, lëktu-
vas nuskrido per 3,8 h. Apskaièiuokite lëktuvo greitá, laikydami,
kad jis yra pastovus.
7) Mënulis apskrieja aplink Þemæ per 27 paras 7 h 43 min 11 s. Per
kiek laiko jis apskries aplink Þemæ 12 kartø?
8) Atstumas nuo aukðèiausio tilto taðko iki vandens pavirðiaus lygus
12 m. Po kiek laiko akmuo, nustumtas nuo ðio tilto (ið aukðèiausios
vietos), ákris á vandená? Atsakymà pateikite sekundës deðimtøjø
daliø tikslumu.
gt2
N u r o d y m a s. Remkitës ið fizikos kurso þinoma formule s = ;
2
èia s — kûno laisvojo kritimo kelias (ðiuo atveju s=12 m), t —
laikas (já reikia rasti), o g — laisvojo kritimo pagreitis (laikykite,
kad g=9,8 m/s2).
9) Atstumas tarp dviejø vietoviø plaukiant upe yra 80 km. Ðá atstu-
mà valtimi pasroviui galima nuplaukti per 4 h, o prieð srovæ —
per 5 h. Apskaièiuokite upës tëkmës greitá ir savàjá valties greitá.
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 59

10) Minutinës laikrodþio rodyklës ilgis 2 cm, o valandinës — 1,5 cm.


Kiek kartø minutinës rodyklës smaigalio greitis didesnis uþ valan-
dinës rodyklës smaigalio greitá?
106. 1) Kokias
uuur uuurþinote vektoriø sudëties savybes?
uuuur uuuu
r Pateikite pavyzdþiø.
2) AB = CD. Árodykite, kad AC = BD.
uuur uuur
3) Sugalvokite ir nubrëþkite du erdvës vektorius AB ir CD. Pavaiz-
duokite:
a) ðiø vektoriø sumà dviem bûdais;
uuur uuur 1 uuur uuur
b) vektoriø AB − 2CD; c) vektoriø CD − AB.
3
4) Ar gali trijø vektoriø sumos modulis
bûti:
a) lygus vieno vektoriaus moduliui;
b) didesnis uþ kiekvieno ið tø vek-
toriø modulá?
Atsakymus iliustruokite brëþiniais.
r r
5) Raskite vektoriø m ir n koordinates
bei ilgá ir pavaizduokite kampà tarp
tø vektoriø, kai
r r r r r r r r
m = a + b + c , o n = a + b − c.
107. 1) Kokias þinote vektoriaus daugybos ið
skaièiaus savybes? Pateikite pa-
vyzdþiø.
uuur uuur uuur uuuur
2) AB = CD. Árodykite, kad CA = DB.
3) Sugalvokite ir nubrëþkite du erdvës
uuur uuur
vektorius AB ir CD. Pavaizduokite:
a) ðiø vektoriø sumà dviem bûdais;
uuur uuur
b) vektoriø 2 AB − CD; c) vektoriø
1 uuur uuur
2 CD + AB.
3
4) Ar gali trijø vektoriø sumos modulis
bûti:
a) lygus ilgesnio vektoriaus mo-
duliui;
b) maþesnis uþ kiekvieno ið vektoriø
modulá?
Atsakymus iliustruokite brëþiniais.
r r
5) Raskite vektoriø m ir n koordinates
bei ilgá ir pavaizduokite kampà tarp
ðiø vektoriø, kai
r r r r r r r r
m = a + b + c , o n = a − b + c.
60 VEKTORIAI
r r
108. 1) Raskite vektoriø m ir n ko-
ordinates bei ilgá ir pa-
vaizduokite kampà tarp ðiø
r r r r
vektoriø, kai m = a + b − c , o
r r r r
n = a − b + c.
Kokià figûrà sudarytø vekto-
r r r
riai a, b ir c , atidëti nuo ko-
ordinaèiø pradþios taðko? Ap-
skaièiuokite kuo daugiau tos
figûros duomenø.

2) Árodykite, kad keturkampis


ABCD yra trapecija, kai A(–2;
1), B(–1; 4), C(4; 3), D(2; –3).
Kà dar galite pasakyti apie ðá
keturkampá?
uuur uuur
3) AB = CD. Árodykite, kad su bet kuriuo taðku O yra teisinga lygybë
uuuur uuur uuur uuur
OD − OA = OC − OB.
4) Ið vietovës A 8 valandà 50 km/h greièiu iðvaþiavo sunkveþimis, o
9 valandà ta paèia kryptimi 75 km/h greièiu — autobusas. Koor-
dinaèiø plokðtumoje (laikydami, kad Ox aðyje 2 cm ilgio atkarpà
atitinka 1 h, Oy aðyje 1 cm ilgio atkarpà — 50 km) nubraiþykite
sunkveþimio ir autobuso judëjimo grafikus. Remdamiesi jais, nu-
statykite:
a) kelintà valandà autobusas pavys sunkveþimá ir koká atstumà jie
tuo metu bus nuvaþiavæ nuo vietovës A;
b) koks atstumas bus tarp sunkveþimio ir autobuso 10 valandà.
5) Ið 5 m aukðèio vertikaliai aukðtyn 50 m/s pradiniu greièiu paleista
strëlë. Jos pakilimo aukðèio h (m) priklausomybë nuo laiko t (s)
išreiškiama formule
gt 2
h = 5 + 50t − ;
2
èia g£10 m/s2 — kûno laisvojo kritimo pagreitis.
a) Ásitikinkite, kad strëlës pakilimo aukðèio formulæ galima uþ-
raðyti taip: h=–5(t–5)2+130.
b) Nubraiþykite grafikà, vaizduojantá strëlës pakilimo aukðèio h
kitimà.
c) Apskaièiuokite, per kiek sekundþiø nuo paleidimo momento
strëlë nukris ant þemës.
d) Nustatykite, kiek metrø nuo þemës buvo pakilusi strëlë aukð-
èiausiame taðke.
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 61
r r
109. 1) Raskite vektoriø m ir n
koordinates bei ilgá ir pa-
vaizduokite kampà tarp ðiø
r r r r
vektoriø, kai m = a − b + c , o
r r r r
n = a + b − c.
Kokià figûrà sudarytø vek-
r r r
toriai a, b ir c , atidëti nuo
taðko A(–3; 2)? Apskaièiuo-
kite kuo daugiau susidariu-
sios figûros duomenø.
2) Ar keturkampis MNKL yra
trapecija, kai M(–4; –3),
N(–2; 3), K(2;–1), L(1; –4)?
Kà dar galite pasakyti apie
ðá
uuurketurkampá?
uuur
3) AB = CD. Árodykite, kad su bet kuriuo taðku O yra teisinga lygybë
uuur uuuur uuur uuur
OA − OD = OB − OC.
4) Tomas savo þaislinæ raketà paleidþia vertikaliai aukðtyn nuo sta-
liuko pavirðiaus, esanèio 50 cm aukðtyje virð þemës. Raketos pa-
kilimo aukðèio h (m) priklausomybë nuo laiko t (s) išreiškiama
formule h=50+45t–5t2.
a) Nustatykite, po keliø sekundþiø raketa nukris ant þemës.
b) Nubraiþykite raketos judëjimo grafikà.
5) Á elektriná arbatiná ápilto vandens pradinë temperatûra lygi 6 °C.
Ájungus arbatiná, kaistanèio vandens temperatûra kas minutæ pa-
kyla 2 °C.
a) Vandens temperatûros T (°C) priklausomybæ nuo kaitinimo lai-
ko t (min) išreikškite formule.
b) Nustatykite, ar funkcija T(t) yra tiesinë.
c) Apskaièiuokite T(20), T(31).
c) Išsiaiškinkite, po kiek laiko vanduo uþvirs.
d) Nurodykite, ar temperatûra yra vektorinis dydis.
r r
110. 1) Raskite vektoriaus a + b koordinates.
A) {4; 2} B) {4; 6}
C) {4; 3} D) {–4; –2}
2) ABCDA1B1C1D1 — gretasienis. Nurodykite
vektoriø, kurio pradþia ir pabaiga yra gre-
tasienio virðûnës ir kuris lygus:
uuur uuuur uuuuur uuuur uuuur uuuuur
a) AB + AD + AA1 ; b) DA + DC + DD1 ;
uuuuuur uuuuur uuuur uuuuur uuuuuur uuur
c) A1 B1 + C1 B1 + BB1 ; d) A1 A + A1 D1 + AB;
uuuuuur uuuur uuur
e) B1 A1 + BB1 + BC.
62 VEKTORIAI
uuuur uuuuuur
3) Duotas gretasienis ABCDA1B1C1D1. Árodykite, kad AD + A1 D1 =
uuuuur uuur
= B1C1 + BC.
4) Staèiakampio gretasienio ABCDA1B1C1D1 matmenys yra tokie:
AD=9
uuuuur uuuucm,
r AB=8
uuuuur cm, AA1=12 cm. Apskaièiuokite vektoriø
DC1 , DB ir DB1 ilgá. uuur uuuur uuuur uuur
5) Duotas tetraedras ABCD. Árodykite, kad AB + BD = AC + CD.
r r
111. 1) Raskite vektoriaus a + b koordinates.
A) {4; 2} B) {4; 1} C) {4; 3} D) {–4; –2}
2) ABCDA1B1C1D1 — gretasienis. Kurie trys ðiø
vektoriø yra kolinearûs: uuur uuuur
uuuuur uuuur uuuur uuuuur
a) AA1 , CC1 ir BB1 ; b) AB, AD ir AA1 ;
uuuur uuuur uuuuur uuuur uuuur uuuuuur
c) B1 B, AC ir DD1 ; d) AD, CC1 ir A1 B1 ?
3) Duotas uuur gretasienis
uuuuur uuuuur ABCDA1B1C1D1. Árodykite,
kad CD + BC1 = BD1 .
4) Staèiakampio gretasienio ABCDA1B1C1D1 matmenys yra tokie:
AD=8 cm, uuur AB=9 cm, AA1=12 cm. Apskaièiuokite vektoriø
uuuur uuur
CC1 , CB ir CD ilgá. uuur uuur uuuur uuuur
5) Duotas tetraedras ABCD. Árodykite, kad AB + BC = DC + AD.
r r
112. 1) Apskaièiuokite kampà tarp nenuliniø vektoriø a ir b , kai
r r r r r r
(a − b)2 + (2a − b)2 = 56, a = 2 ir b = 3.
uuuuur
2) Taškai M(–4; 1) ir N(2; 5) yra vektoriø MN atitinkanèios at-
karpos galai.
uuuuur
a) Nubrëþkite vektoriø MN bei jam simetriðkà abscisiø aðies at-
uuuuuuur
þvilgiu vektoriø M1 N1 .
uuuuur
b) Raskite vektoriaus MN koordinates.
uuuuuuur
c) Raskite vektoriaus M1 N1 koordinates.
23.
d) Palyginkite tø vektoriø ilgá su skaièiumi
uuuuur
e) Pavaizduokite ir išmatuokite kampà tarp vektoriø MN bei
uuuuuuur
M1 N1 .
3) Apibûdinkite trikampá ABC, kurio virðûniø koordinatës yra A(0; 3),
B(5; 0), C(0; 0).
r r
113. 1) Apskaièiuokite kampà tarp nenuliniø vektoriø a ir b , kai
r r r r r r
(b − a)2 + (b − 2a)2 = 56, a = 3 ir b = 2.
uuuuur
2) Taškai M(–5; 3) ir N(3; –1) yra vektoriø NM atitinkanèios atkar-
pos galai.
uuuuur
a) Nubrëþkite vektoriø NM bei jam simetriðkà ordinaèiø aðies
uuuuuuur
atþvilgiu vektoriø N1 M1 .
Veiksmø su vektoriais, pateiktais koordinatëmis, taisyklës 63
uuuuur
b) Raskite vektoriaus NM koordinates.
uuuuuuur
c) Raskite vektoriaus N1 M1 koordinates.
d) Palyginkite tø vektoriø ilgá su skaièiumi 29.
uuuuur uuuuuuur
e) Pavaizduokite ir iðmatuokite kampà tarp vektoriø NM bei N1 M1 .
3) Kà galite pasakyti apie trikampá ABC, kurio virðûniø koordinatës
yra A(–1; 0), B(–15; –6), C(7; 0)?
uuur
114. 1) Taškai C(1; 2) ir D(–2; 4) yra vektoriø CD atitinkanèios atkarpos
galai.
uuuuuur uuur
a) Nubrëþkite vektoriø C1 D1 , simetriðkà vektoriui CD tiesës y=1
atþvilgiu.
uuur
b) Raskite vektoriaus CD koordinates.
uuuuuur
c) Raskite vektoriaus C1 D1 koordinates.
17.
d) Palyginkite ðiø vektoriø ilgá su
uuur
e) Pavaizduokite ir iðmatuokite kampà tarp vektoriø CD bei
uuuuuur
C1 D1 .
2) Trikampio MNP virðûniø koordinatës yra M(0; –30), N(15; 0),
P(20; 0). Nustatykite:
a) trikampio MNP rûðá;
b) kuri jo kraðtinë yra trumpiausia;
c) trikampio perimetrà;
d) jo plotà.
3) Árodykite, kad trapecijos vidurinës linijos ilgis lygus pusei jos pa-
grindø ilgiø sumos. uuuur
115. 1) Taškai C(–2; 4) ir D(4; –1) yra vektoriø DC atitinkanèios atkar-
pos galai.
uuuuuur uuuur
a) Nubrëþkite vektoriø D1C1 , simetriðkà vektoriui DC tiesës x=1
atþvilgiu.
uuuur
b) Raskite vektoriaus DC koordinates.
uuuuuur
c) Raskite vektoriaus D1C1 koordinates.
d) Palyginkite tø vektoriø ilgá su 19.
uuuur uuuuuur
e) Pavaizduokite ir iðmatuokite kampà tarp vektoriø DC bei D1C1 .
2) Trikampio MNP virðûniø koordinatës yra M(–15; 0), N(–2; 0),
P(0; 14). Nustatykite:
a) trikampio MNP rûðá;
b) kuri jo kraðtinë yra ilgiausia;
c) trikampio perimetrà;
d) jo plotà.
3) Árodykite, kad rombo ástriþainës susikerta staèiu kampu.
64 VEKTORIAI

116. 1) Þinomos trikampio kraðtiniø vidurio taðkø koordinatës D(–1; 2),


E(2; –3) ir F(–3; –1). Raskite jo pusiaukraðtiniø sankirtos taðko
koordinates.
2) Þinomos trikampio ABC virðûniø koordinatës A(2; –1) ir B(–3; 5),
taip pat pusiaukraðtiniø sankirtos taðko koordinatës K(1; 1). Ap-
skaièiuokite virðûnës C koordinates.
3) Raskite trikampio ABC kampo A pusiaukampinës AD vienetinio
vektoriaus koordinates, kai A(1; 1; 1), B(3; 0; 1), C(0; 3; 1).
4) Árodykite, kad bet kurio trikampio ABC
3
cos α + cos β + cos γ ≤ .
2
5) Tiesë, lygiagreti su trikampio ABC pu-
siaukraðtine CM, kerta tieses BC, CA ir
AB taðkuose A1, B1 ir C1. Árodykite, kad
uuuuuur uuuuur uuur uuur
A1 C1 + B1C1 = CA + CB.
6) Tiesëje 5x–2y+9=0 raskite taðkà A, vie-
nodai nutolusá nuo taðkø B(–2; –3) ir
C(4; 1). Apskaièiuokite trikampio ABC
plotà.
ur r ur r
7) Yra þinoma, kad a + b = a–b . Árodykite,
ur r
kad a ⊥ b.

Atsakymai
r r
77. c) Kolinearûs; d) nekolinearûs. 78. d) a « b. 83. c) £50°; £130°; d) £35°; £145°.
5 ur r 1 2
87. c) Su t=2; d) su t=2. 88. c) Su t = . 89. a {1; 2; 3}. 90. b) b {–3; –2; 1}. 91. − ; ;
14 3 3
2
− . 92. Su t=5. 93. a) D(6; –2; 5); c) 0; d) {19; 0; 16}. 94. a) C(6; 5; 5), B1(4; 7; 4),
3
37 1 r r 3
C1(8; 8; 4), D1(9; 4; 1); c) cos ϕ = . 96. 1) − (b + c ); 2) m < ; 3) 28; 4) taip;
7 93 2 2
1 r r  1 5 2  48
5)
3
70 + 15 2 ; 9) £25°; 11) a) m 2 = 107; b) p0 − ; − ; −  ; c) − ;
 30 30 30  30
d) £0,5313. 97. 6) 500 km ir 265 km; 7) 168 m ir 249 m. 98. 1) 20 km; 2) 8 m ir 2 m;
π
3) kartø; 5) 500 m ir 100 13 m; 7) 216 m ir 208 m. 99. 1) 27,5 km; 55 km;
2 r
r
2) 30 km/h; 3) 6 m/s. 100. 2) Per 0,5 min; 3) po 15 s. 101. 1) a ir b; 4) a) su x=–1,25;
b) ®; 7) 60°; 9) po 2,7 min. 102. 8) 220 m. 103. 7) 15 cm/s; 10 cm/s; 8) 5 km/h; 4 km/h;
9) 8 km/h. 104. 6) 30 s; 7) 15 m/s; 8) 90 km/h; 9) 33,6°. 105. 6) 720 km/h; 8) 1,6 s;

 2 2  2 2 
9) 2 km/h; 18 km/h; 10) 12 kartø. 116. 1)  − ; −  ; 3)  ; ; 0  ; 6) A(–1; 2).
 3 3   2 2 
64
Skaièiaus sàvokos formavimasis. Natûralieji skaièiai 65

2. SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

2.1. SKAIÈIAUS SÀVOKOS FORMAVIMASIS.


NATÛRALIEJI SKAIÈIAI
Skaièiaus sàvoka yra viena svarbiausiø matematikos sàvokø. Pirminë
jos reikðmë — kiekis. Ði sàvoka formavosi tûkstantmeèius ir tik ið pirmo
þvilgsnio atrodo paprasta. Kiekvienas þmogus jau pirmaisiais savo gyve-
nimo metais susipaþásta su skaièiais. Vaikystëje mokydamasis skaièiuoti,
atlikti pirmuosius aritmetinius veiksmus ir vëliau mokykloje susipaþinda-
mas su vis sudëtingesniais skaièiais, jis tarsi atkartoja þmonijos nueità
paþinimo kelià. Todël trumpai apþvelgsime skaièiaus sàvokos formavimàsi.
Pirmieji skaièiai, kuriais buvo skaièiuojami daiktai, þmonijos þinomi
taip seniai, kad neámanoma atsekti jø atsiradimo datos. Ne veltui jie
vadinami natûraliaisiais skaièiais. Jø egzistavimas yra toks natûralus,
kad garsus matematikas L. Kronekeris (L. Kronecker) yra pasakæs: “Die-
vas sutvërë natûraliuosius skaièius, o þmogus — visa kita„. Taèiau ir kiti
skaièiai þinomi jau labai seniai. Praktiniai þmogaus poreikiai netrukus
privertë já vartoti paprastàsias trupmenas, t. y. skaièiaus dalis. Juk reikëjo
matuoti ir dalyti þemës sklypus, atstumus, indø talpà ir pan. Nors daugelá
amþiø trupmenos buvo laikomos ne skaièiais, o tik vieneto dalimis, taèiau
jau senovës veikaluose galima aptikti daugybæ matematiniø uþdaviniø su
trupmenomis.
Palyginti labai seniai pasidarë aiðku, kad ne visus skaièius galima
iðreikðti paprastàja trupmena, t. y. racionaliuoju skaièiumi. Praktinis
uþdavinys — kvadrato ástriþainës ilgio skaièiavimas þinant jo kraðtinës
ilgá — stulbino senovës matematikus. Paaiðkëjo, kad nëra skaièiaus, galin-
èio jà iðreikðti. Ðis atradimas tapo iracionaliøjø skaièiø atsiradimo pa-
grindu.
Dar vienas stulbinantis þmonijos atradimas, susijæs su skaièiais, yra
pozicinë skaièiavimo sistema. Skaièiavimams ypaè patogi deðimtainë skai-
èiavimo sistema. Kad ir koks didelis bûtø skaièius, já galima uþraðyti tik
deðimèia skaitmenø. Skaitmens reikðmë priklauso nuo jo vietos, t. y. po-
zicijos. Skaièiuojame deðimtimis: deðimt vienetø sudaro vienà deðimtá,
deðimt deðimèiø — vienà ðimtà ir t. t. Tokia skaièiavimo sistema leido
þmonijai sukurti aritmetiniø veiksmø algoritmus — supaprastinti veiks-
mus su kiek norima dideliais skaièiais.
Labai ádomi skaièiaus 0 ir neigiamøjø skaièiø atsiradimo istorija. Sim-
bolis 0 pradëtas vartoti kaip þenklas trûkstamiems skaièiaus skyriams
66 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

pozicinëje skaièiavimo sistemoje þymëti. Tik gerokai vëliau jis virto sava-
rankiðku skaièiumi, su kuriuo galima atlikti veiksmus. Palyginti vëlai, tik
apie XVI amþiø, pripaþinti ir neigiamieji skaièiai. Nors ávairiø jø
egzistavimo pëdsakø galima aptikti ankstesniuose matematikos veikaluo-
se, taèiau net jø pavadinimai “klaidingi skaièiai„, “absurdiðki skaièiai„,
“skola„ rodo, kad ðie skaièiai sunkiai iðsikovojo savo vietà matematikoje.
Ið þemesniøjø klasiø jums jau þinomos ðios skaièiø aibës:
N — natûraliøjø skaièiø aibë;
Z — sveikøjø skaièiø aibë;
Q — racionaliøjø skaièiø aibë;
I — iracionaliøjø skaièiø aibë;
R — realiøjø skaièiø aibë, kurià suda-
ro racionalieji ir iracionalieji skaièiai.
Galimos ir kitokios skaièiø aibës: lygi-
niø, nelyginiø, pirminiø, sudëtiniø skaièiø,
skaièiaus k (k¢2) kartotiniø. Visos èia pa-
minëtos aibës yra begalinës. Taèiau yra ir
baigtiniø skaièiø aibiø, kaip antai maþes-
niø uþ 6 natûraliøjø skaièiø aibë, kurià
sudaro penki skaièiai: 1, 2, 3, 4 ir 5.
Toliau apþvelgsime veiksmus su skaièiais, átvirtinsime ágytas þinias, o
apibendrindami pateiksime naujos informacijos apie skaièiø savybes.
Natûralieji skaièiai — tai pirmieji skaièiai, su kuriais mes susiduriame
gyvenime ir kuriuos pradedame nagrinëti dar pradinëje mokykloje. Ðie
skaièiai paprastai apibrëþiami kaip skaièiai, kuriais skaièiuojami daiktai.
Toks apibrëþimas nëra tikslus, bet, kaip jau þinome, natûraliøjø skaièiø
sàvoka yra viena ið pirminiø matematikos sàvokø ir nëra tiksliai apibrë-
þiama. Todël pakanka paaiðkinti, kad natûralieji skaièiai — tai skaièiai 1,
2, 3, 4, ... . Pats maþiausias natûralusis skaièius yra 1, tuo tarpu didþiau-
sio natûraliojo skaièiaus nëra, nes natûraliøjø skaièiø aibë begalinë. Pas-
kui kiekvienà natûraløjá skaièiø n eina skaièius n+1, o prieð kiekvienà
natûraløjá skaièiø n (iðskyrus 1) — skaièius n–1.
Didesni uþ 9 natûralieji skaièiai uþraðomi poziciniu principu. Pavyz-
dþiui, skaièiaus 256 pirmasis skaitmuo rodo ðimtø skaièiø, antrasis —
deðimèiø skaièiø, treèiasis — vienetø skaièiø, taigi 256=2·100+5·10+6.
Kiekvienà natûraløjá skaièiø n deðimtainëje skaièiavimo sistemoje gali-
ma iðreikðti suma:

n=ak·10k+ak–1·10k–1+...+a1·10+a0;

èia ak gali ágyti reikðmes 1, 2, ..., 9, o a0, a1, ..., ak–1 — reikðmes 0, 1,
2, ..., 9. Poziciniu bûdu tà patá skaièiø galime uþraðyti trumpiau:

n = ak ak−1 ...a2 a1 a0 .
Skaièiaus sàvokos formavimasis. Natûralieji skaièiai 67

Skaièius 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 vadiname skaitmenimis.


Kiekvienà sudëtîná skaïèiø n galima išreikšti pirmîniø skaïèiø san-
dauga:
n = p1m1 p2m2 ... pkmk ;

èia p1, p2, ..., pk — pirminiai skaièiai, k, m1, m2, ..., mk — natûralieji skaièiai.
1 p a v y z d y s. Iðreikðkime skaièius 264, 360 ir 8400 pirminiais
skaièiais:
a) 264=2·2·2·3·11=23·3·11;
b) 360=2·2·2·3·3·5=23·32·5;
c) 8400=2·2·2·2·3·5·5·7=24·3·52·7.
Remiantis tokia skaièiaus iðraiðka, apskaièiuojamas keliø skaièiø di-
dþiausiasis bendrasis daliklis (DBD) ir maþiausiasis bendrasis kartotinis
(MBK).
Dalyba natûraliøjø skaièiø aibëje yra galima tik tada, kai egzistuoja
toks natûralusis skaièius k, su kuriuo n=k·m; k, m, n ± N. Skaièius k
vadinamas skaièiaus n dalikli÷, o skaièius n — skaièiaus k kartótiniu,
be to, a : 1=a, a : a=1.
Primename natûraliøjø skaièiø dalumo poþymius:
Skaièius n Dalumo poþymis Pavyzdys
dalijasi iš:
2 Skaièiaus n paskutinis skaitmuo
12 446 : 2=6223
yra lyginis, t. y. 0, 2, 4, 6 arba 8
3 arba 9 Skaièiaus n skaitmenø suma 273 : 3=91,
dalijasi ið 3 arba ið 9 nes 2+7+3=12, o
12 : 3=4;
468 : 9=52,
nes 4+6+8=18, o
18 : 9=2
4 Skaièiaus n paskutiniai du 316 : 4=79,
skaitmenys sudaro skaièiø, nes 16 : 4=4
kuris dalijasi ið 4
5 Skaièiaus n paskutinis skaitmuo 13 525 : 5=2705
yra 0 arba 5
10 Skaièiaus n paskutinis skaitmuo 13 470 : 10=1347
yra 0
25 Skaièiaus n paskutiniai du skaitmenys 475 : 25=19,
sudaro skaièiø, kuris dalijasi ið 25 nes 75 : 25=3
(00; 25; 50; 75)
10m Skaièiaus n paskutiniai m 2 300 000 : 10 000=
skaitmenys yra nuliai =230
68 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

2 p a v y z d y s. Árodykime, kad skaièius m=774–1 dalijasi ið 10.


Sprendimas. 1 bûdas. Skaièius 772 baigiasi skaitmeniu 9, todël já ga-
lima iðreikðti suma 772=10⋅k+9, k ∈ N. Tada
774=(772)2=(10k+9)2=100k2+180k+81=
=10 ⋅ 10k2+10 ⋅ 18k+10 ⋅ 8+1=10 ⋅ l+1;
èia l=10k +18k+8 ir l ∈ N. Atsiþvelgæ á tai, skaièiø m uþraðome taip:
2

m=10 ⋅ l+1–1=10l.
Dabar jau akivaizdu, kad jis dalijasi ið 10.
2 bûdas. Pastebëkime, kad skaièius 774 baigiasi skaitmeniu 1, todël
skaièius 774–1 baigsis skaitmeniu 0. Vadinasi, jis dalysis ið 10.
3 p a v y z d y s. Patikrinkime, ar skaièius m=8926–4525 yra lyginis.
Sprendimas. Skaièius 892 baigiasi skaitmeniu 1, todël
8926=(892)13=(10k+1)13=10 ⋅ l+1, k, l ∈ N.
Skaièius 4525 baigiasi skaitmeniu 5, vadinasi, galime raðyti
4525=10 ⋅ j+5, j ∈ N.
Tada
m=(10l+1)–(10 ⋅ j+5)=10l+1–10j–5=
=10(l–j)–4=2(5l–5j–2).
Ið èia matyti, jog skaièius m tikrai yra lyginis.
4 p a v y z d y s. Árodykime, kad skaièius m=n3–n dalijasi iš 6, kai
n ± N.
Sprendimas. Skaièiø n3–n išskaidome:
m=n3–n=n(n2–1)=(n–1)n(n+1).
Atsiþvelgiant á sàlygà, skaièiø n galima išreikšti taip:
n=6k+l;
èia k ± N arba k=0, o skaièius l ágyja vienà ið reikðmiø 0, 1, 2, 3, 4 arba 5.
Iðnagrinësime visus galimus atvejus:
1) kai l=0, tai n=6k, vadinasi, n dalijasi ið 6, o dël to ir m dalijasi iš 6;
2) kai l=1, tai n=6k+1, ið èia n–1=6k, todël m dalijasi iš 6;
3) kai l=2, tai n=6k+2, o tada skaièius m yra toks:
m=(6k+1)(6k+2)(6k+3)=(6k+1)·2(3k+1)·3(2k+1)=
=6(6k+1)(3k+1)(2k+1),
vadinasi, jis dalijasi iš 6;
4) kai l=3, tai n=6k+3, todël
m=(6k+2)(6k+3)(6k+4)=2(3k+1)·3(2k+1)·2(3k+2)
ir taip pat dalijasi iš 6.
Toliau panaðiai reikðdami skaièiø m skaièiumi n, sandaugoje gautume
6 ir padarytume tà paèià iðvadà, kaip 1—4 atveju. Taigi galime teigti, jog
skaièius m=n3–n=(n–1)n(n+1) dalijasi iš 6.
Skaièiaus sàvokos formavimasis. Natûralieji skaièiai 69

Kadangi èia n yra bet kuris natûralusis skaièius, o n–1, n ir n+1 —


trys ið eilës vienas po kito einantys skaièiai, tai ðio uþdavinio rezultatà
galima formuluoti trumpai:

trijø vienas po kito einanèiø natûraliøjø skaièiø sandauga dalijasi ið 6.

Natûraliøjø skaièiø aibëje galioja ðie sudëties ir daugybos dësniai:

Dësnio pavadinimas Sudëtis Daugyba

Perstatomumo
m+n=n+m m·n=n·m
(komutatyvumo) dësnis
Jungiamumo
(m+n)+k=m+(n+k) m(n·k)=(m·n)k
(asociatyvumo) dësnis
Skirstomumo
(m+n)k=m·k+n·k
(distributyvumo) dësnis

Jais pagrásta daugiaþenkliø skaièiø sudëtis ir daugyba stulpeliu, taip


pat skaièiavimo eilute supaprastinimas.
5 p a v y z d y s. a) Sudëkime stulpeliu skaièius 123 ir 1236:

+ 123
1236
1359
Atlikdami ðá veiksmà, rëmëmës sudëties perstatomumo bei jungiamu-
mo dësniais:
123+1236=(100+20+3)+(1000+200+30+6)=
=1000+(100+200)+(20+30)+(3+6)=
=1000+300+50+9=1359.
b) Sudauginkime stulpeliu skaièius 26 ir 43:
26
¦
43
78
104(0)
111 8
Èia rëmëmës daugybos perstatomumo bei skirstomumo dësniais:
(26¦43)=26¦(40+3)=26¦3+26¦40=
=78+1040=1118.
c) Apskaièiuodami skaitinio reiðkinio n=3·53+11·53+4·53 reikðmæ, tai-
kome skirstomumo dësná:
n=53·(3+11+4)=53·18.
70 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

Uþdaviniai
117. Skaièiai A ir B yra natûralieji. Kurie ið ðiø skaièiø: A·B, A , A+B,
B
A–B — visada yra natûralieji?
118. Kurie ðiø teiginiø yra teisingi:
a) dviejø lyginiø skaièiø suma yra lyginis skaièius;
b) dviejø nelyginiø skaièiø suma yra nelyginis skaièius;
c) jei trijø natûraliøjø skaièiø suma yra nelyginis skaièius, tai kiek-
vienas dëmuo — nelyginis skaièius;
d) jei trijø natûraliøjø skaièiø suma yra nelyginis skaièius, tai bent
vienas dëmuo yra nelyginis skaièius?
119. Uþraðykite ðiuos skaièius vienu skaièiumi:
a) 6·102+3;
b) 7·105+8·104+5;
c) 109+4·107+8·104+6.
120. Kiek yra vienaþenkliø, dviþenkliø, triþenkliø, ..., n-þenkliø natûraliø-
jø skaièiø?
121. Kiek skaitmenø reikës 1146 knygos puslapiams sunumeruoti?
122. Kiek puslapiø turi knyga, jei jiems sunumeruoti prireikë 2454 skait-
menø?
123. Paraðykite lyginiø ir nelyginiø skaièiø bendràjà iðraiðkà.
124. Paraðykite skaièiø, kurie dalijasi ið 3, 5 ir 7, bendràjà iðraiðkà.
125. Ar teisingi šie teiginiai:
a) jei a ± N, tai 3a ± N;
b) jei 15a ± N, tai a ± N;
c) jei a ± N ir b ± N, tai 2a+3b ± N.
126. Kuriuo skaitmeniu baigiasi sandauga 71·72·73·...·79?
127. Koks yra didþiausias skaièiaus 3 laipsnis, ið kurio dalijasi sandauga
1·2·3·...·100?
128. Kuriuo skaitmeniu baigiasi skaièius 32000?
129. Iðskaidykite pirminiais daugikliais ðiuos skaièius:
a) 1152; b) 2970; c) 2431.
130. Raskite didþiausiàjá bendràjá ðiø skaièiø daliklá ir maþiausiàjá ben-
dràjá jø kartotiná:
a) 1260 ir 756;
b) 252 ir 1260;
c) 462, 770 ir 420.
131. Kurie ið ðiø skaièiø yra pirminiai:
1, 3, 6, 9, 11, 15, 37, 67, 91, 421?
132. Iðkylautojus, kuriø yra ne maþiau kaip 80 ir ne daugiau kaip 90,
galima susodinti po 4 arba po 6 vienoje valtyje. Abiem atvejais val-
tyse neliks tuðèios vietos. Kiek yra iðkylautojø?
133. Koks yra natûraliojo skaièiaus a maþiausiasis ir didþiausiasis da-
liklis?
Skaièiaus sàvokos formavimasis. Natûralieji skaièiai 71

134. Á tris parduotuves atveþta obuoliø, sudëtø á vienodas dëþes. Pirmoji


parduotuvë gavo 1800 kg obuoliø, antroji — 4848 kg, treèioji — 2520 kg.
Kiek dëþiø obuoliø gavo kiekviena parduotuvë, jei yra þinoma, kad
dëþës svërë kiek ámanoma daugiausiai?
135. Kurie ið toliau pateiktø skaièiø dalijasi ið 6, 15, 18, 30:
2838; 22 350; 10 062; 22 344; 11 991; 54 276?
136. Iš skaitmenø 1, 5, 5, 0 ir 7 sudarykite penkis skirtingus penkiaþenk-
lius skaièius, kurie dalytøsi ið 15, 25, 18, 45, 30.
137. Ar skaièius 123 572 610 dalijasi ið 2, 3, 5, 6, 15, 10, 9, 18, 30?
138. Árodykite, kad skaièius:
a) 10n+2 dalijasi ið 3; b) 10n+8 dalijasi ið 8;
c) 4110–1 dalijasi ið 10; d) 10k–4 dalijasi ið 3.
139. Patikrinkite, ar skaièius l yra skaièiaus k kartotinis:
a) l=92m+14, k=5;
b) l=678–1, k=10;
c) l=4646–1, k=5;
d) l=333555+555333, k=37.
140. Raskite skaièiaus 3xy6 natûraliuosius skaitmenis x ir y, kai yra þi-
noma, kad ðis skaièius dalijasi ið 72.
141. Ið kurio skaièiaus dalijasi kiekvieno dviþenklio skaièiaus ir skaièiaus,
uþraðyto tais paèiais skaitmenimis, tik atvirkðèia tvarka, skirtumas?
142. Kiek triþenkliø skaièiø, sudarytø ið nesikartojanèiø skaitmenø 0, 3 ir
6, be liekanos dalijasi ið 6?
143. Triþenkliame skaièiuje *3* vietoj þvaigþduèiø reikia paraðyti tokius
skaitmenis, kad gautas skaièius dalytøsi ið 18. Kiek sprendiniø turi
ðis uþdavinys?
144. Árodykite, kad vienas ið dviejø vienas po kito einanèiø lyginiø skaièiø
dalijasi ið 4.
145. Ar skaièius 1042+8 dalijasi be liekanos iš 2, 3, 5, 9, 10?
146. Reiðkiná abcd − dcab iðreikðkite daugianariu.
147. Árodykite, kad dviþenklio skaièiaus ir skaièiaus, uþraðyto tais paèiais
skaitmenimis, tik atvirkðèia tvarka, suma dalijasi ið 11.
148. Árodykite, kad bet kuris triþenklis skaièius, uþraðytas vienodais skait-
menimis, dalijasi ið 37.
149. Dviþenklio skaièiaus skaitmenø suma lygi 15. Ðis skaièius yra 9
vienetais didesnis uþ skaièiø, uþraðytà tais paèiais skaitmenimis, tik
atvirkðèia tvarka. Raskite tà skaièiø.
150. Jei prie skaièiaus ið deðinës priraðysime skaitmená 2, tai gautas skai-
èius, sumaþintas 9 kartus, bus 58 vienetais didesnis uþ pradiná. Ras-
kite pradiná skaièiø.
151. Apskaièiuokite liekanà, kuri gaunama skaièiø 64325+82564 dalijant
iš 9.
152. Árodykite, kad bet kuris vienetu sumaþintas skaièiaus 5 lyginis laips-
nis yra skaièiaus 4 kartotinis.
72 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

153. Árodykite, kad ðie skaièiai yra sudëtiniai:


a) 212+59; b) 210–512;
c) 8n –12n +6n+26; d) n3–6n2+12n+117.
3 2

154. Jei, dalydami kurá nors skaièiø ið 9, gauname liekanà, lygià 1 arba
8, tai, dalydami to skaièiaus kvadratà ið 9, gausime liekanà, lygià 1.
Árodykite.
155. Jei, dalydami skaièiø ið 9, gauname liekanà, lygià 2 arba 7, tai, da-
lydami ðio skaièiaus kvadratà ið 9, gausime liekanà, lygià 4. Áro-
dykite.
156. Jei, dalydami skaièiø ið 9, gauname liekanà, lygià 1, 4 arba 7, tai,
dalydami to skaièiaus kubà ið 9, gausime liekanà, lygià 1. Árodykite.

Atsakymai
120. 9; 90; 900; ...; 9·10n–1. 121. 3477. 122. 854. 126. 0. 127. 348. 128. 1.
129. a) 27·32; b) 2·33·5·11; c) 11·13·17. 130. a) 252; 3780; b) 252; 1260; c) 14; 4620.
132. 84. 133. 75; 202; 105. 140. x=8, y=1 arba x=4, y=5. 141. Iš 3 ir 9. 142. Trys.
143. Penkis: 234; 432; 630; 738; 936. 146. 990a+99b–90c–999d. 149. 87. 150. 520.
151. 2.

2.2. SVEIKIEJI SKAIÈIAI


Natûraliøjø skaièiø aibëje ne visada galima atlikti atimties ir dalybos
veiksmus. Be to, ir kasdienis gyvenimas bei praktiniai þmogaus poreikiai
rodo, kad ðiø skaièiø tikrai nepakanka. Todël ði aibë iðpleèiama prijun-
giant prie jos skaièiø 0 bei neigiamuosius skaièius, t. y. natûraliesiems
prieðingus skaièius.
Prie natûraliøjø skaièiø aibës N={1; 2; 3; ...} prijungæ nulá, gauname
skaièiø aibæ, kurià þymime N0. Toks natûraliøjø skaièiø aibës iðplëtimas
leidþia atlikti lygiø skaièiø atimties veiksmà:
a–a=0.
Be to, 0 yra neutralus sudëties atþvilgiu:
a+0=0+a=a.
Skaièiø 0 laikydami atskaitos pradþia, aibæ N0 galime pavaizduoti skai-
èiø spindulyje:

Skaièiø vaizdavimas skaièiø spindulyje labai patogus, nes èia gerai ma-
tyti skaièiø iðsidëstymo tvarka, todël juos lengva lyginti: didesnis skaièius
visada yra deðinëje maþesniojo pusëje.
Skaièiui a prîešingu skaïèiumi vadiname toká skaièiø –a, su kuriuo
a+(–a)=0.
Natûralieji skaièiai, jiems prieðingi skaièiai ir 0 sudaro sveikýjø
skaïèiø ìibæ Z.
Sveikieji skaièiai 73

Taigi Z={...; –3; –2; –1; 0; 1; 2; 3; ...}.


Sveikuosius skaièius taip pat galima pavaizduoti skaièiø tiesëje. Joje
prieðinguosius skaièius atitinkantys taðkai iðsidëstæ simetriðkai atskaitos
pradþios (0) atþvilgiu:

a±N

Sveikuosius skaièius, pavaizduotus skaièiø tiesëje, galime nesunkiai


palyginti: kiekvienas skaièius yra didesnis uþ kitus skaièius, kurie toje
tiesëje yra kairiau:

c>a, a>b, c>b.

Skaièiaus atstumas nuo atskaitos taðko 0, kaip þinome, vadinamas to


skaièiaus absoliuèiõoju didum÷, arba mòduliu:

Taigi kiekvienà sveikàjá skaièiø apibûdina jo absoliutusis didumas ir


þenklas, t. y. padëtis skaièiø tiesëje. Nulio deðinëje esantis skaièius yra
teigiamas, nulio kairëje — neigiamas.
Prisiminkime sveikøjø skaièiø sudëties, atimties ir daugybos taisykles,
kai m, n — natûralieji skaièiai, k — sveikasis skaièius:
1) (–m)+(–n)=–(m+n); (–m)+0=–m;
 − (m − n), kai m > n,

(–m)+n= n − m, kai m < n,
0, kai n = m;

2) (–m)·n=–m·n; (–m)·(–n)=m·n; (–m)·0=0;
–(–n)=n; n–m=n+(–m).

3) k=n·p+r, p ± Z, 0¡r<n.

Kai r=0, skaièius k dalijasi iš n be liekanos; kai r¥0, skaièius k da-


lijasi iš n su liekana r. Pavyzdþiui, k=–159 dalijasi iš 3 be liekanos, t. y.
–159=3·(–53),
tuo tarpu skaièiø k=–632 dalijant iš 3, gaunama liekana 1:
–632=3·(–211)+1, nes –633+1=–632.

1 p a v y z d y s. Kokià liekanà gausime skaièiø 381 padalijæ ið 4?


Sprendimas. Iðnagrinëkime liekanas, kurias gauname skaièiaus 3
laipsnius padalijæ ið 4:
31 : 4=4 ⋅ 0+3;
74 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

32 : 4=4 ⋅ 2+1;
33 : 4=4 ⋅ 6+3;
34 : 4=4 ⋅ 20+1;
3 : 4=4 ⋅ 60+3 ir t. t.
5

Matome: kai skaièiaus 3 laipsnis yra nelyginis, padalijæ já ið 4, gauna-


me liekanà 3, kai lyginis — liekanà 1. Taigi 381 padalijæ ið 4, gausime
liekanà 3.
2 p a v y z d y s. Árodykime, kad skaièius k=m(m2+5) dalijasi ið 6 be
liekanos; èia m ± Z.
Skaièiø k=m(m2+5) pertvarkykime:
k=m3+5m=(m3–m)+6m.
Kadangi m3–m dalijasi iš 6, kai m ± N (þr. p. 68 4 pavyzdá), tai jis
dalijasi iš 6 ir kai m ± Z. Vadinasi, teiginys árodytas.
3 p a v y z d y s. Raskime visus skaièius, kuriuos dalijant ið 17 gau-
nama liekana 2, o dalijant ið 5 — liekana 3.
Sprendimas. Pagal sàlygà, bet kurá skaièiø p ± Z galima iðreikðti dviem
bûdais:
pk=17k+2, k ± Z ir pl=5l+3, l ± Z.
Kadangi dalijamas tas pats skaièius, tai galime paraðyti tokià lygybæ:
17k+2=5l+3,
5l=17k–1=15k+(2k–1).
Kad 17k–1 dalytøsi ið 5, turi dalytis ið 5 skaièius 2k–1, todël já galime
uþraðyti taip:
2k–1=5m, m ± Z.
Tada 2k=5m+1=4m+m+1. O tai reiškia, kad m+1 turi dalytis iš 2, t. y.
m+1=2n, n ± Z.
Skaièius k ir l iðreiðkiame skaièiumi n:
m=2n–1, 2k=10n–5+1=10n–4, k=5n–2;
5l=17(5n–2)–1=85n–34–1=85n–35.
Taigi
pl=85n–35+3=85n–32;
pk=17(5n–2)+2=85n–34+2=85n–32.
Ats.: p=85n–32, n ± Z.
4 p a v y z d y s. Raskime sveikuosius skaièius x ir y, tenkinanèius
sàlygà (x–3)(xy+5)=1.
Sprendimas. Kai x, y ± Z, èia galimi du atvejai:
 x − 3 = 1,  x − 3 = −1,
 arba 
 xy + 5 = 1  xy + 5 = −1;
Sveikieji skaièiai 75

 x = 4,  x = 2,
 
 4 y + 5 = 1, 2 y + 5 = −1,
4y=–4, 2y=–6,
y=–1; y=–3.
Ats.: (4; –1) ir (2; –3).
P a s t a b a. Sveikøjø skaièiø sudëèiai ir daugybai galioja perstatomu-
mo, jungiamumo ir skirstomumo dësniai.

Uþdaviniai
157. Ar galima teigti, kad:
a) sveikøjø skaièiø suma yra sveikasis skaièius;
b) sveikøjø skaièiø skirtumas yra sveikasis skaièius;
c) sveikøjø skaièiø sandauga yra sveikasis skaièius;
d) sveikøjø skaièiø dalmuo yra sveikasis skaièius;
e) jei dviejø sveikøjø skaièiø suma yra lyginis skaièius, tai abu ðie
skaièiai lyginiai;
f) jei dviejø sveikøjø skaièiø suma yra nelyginis skaièius, tai abu ðie
skaièiai nelyginiai;
g) jei trijø sveikøjø skaièiø suma yra nelyginis skaièius, tai kiekvie-
nas dëmuo — nelyginis skaièius;
h) jei trijø sveikøjø skaièiø suma yra nelyginis skaièius, tai bent
vienas ið ðiø skaièiø nelyginis?
158. Apskaièiuokite:
a) (–(–2+3·(–2)))·(–2); b) –1·(6–2·2)–3ª–4·(–2)–6ª;
c) (−2)2 + 3 ⋅ − 4 − 6; d) 6·25–10·25–ª–7·25ª.
159. Raskite ðiø lygèiø sprendinius:
a) ªx+6ª=8; b) ª4–xª=2; c) ªxª·ªx+3ª=0;
d) ªx–2ª+ª2–xª=4; e) ªªªx–1ª+2ª–3ª=8.
160. Kiek sveikøjø sprendiniø turi ðios nelygybës:
a) –227¡x<563; b) ªa–2ª<1;
c) 2<ªaª¡7; d) ª1–2aª<3?
161. Kurie teiginiai yra teisingi, kai n ± Z:
1) kiekvienà nelyginá skaièiø galima iðreikðti taip:
a) 2n–1; b) 2n+7; c) 4n+1; d) 2n2+3;
2
e) 2n +2n+1; f) 2n–9;
2) kiekvienà lyginá skaièiø galima iðreikðti taip:
g) 2n+4; h) 4n+2; i) 2n–2; j) 2n+2; k) n2+2?
162. Palyginkite skaièius, kai n ± N:
a) (–2)2n ir 22n; b) (–2)2n+1 ir 22n+1;
2n 2n+1
c) 2 ir 2 ; d) (–2)2n ir (–2)2n+1;
2n 2n+1
e) 2 ir (–2) ; f) (–2)2n ir 22n+1.
76 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

163. Árodykite, kad, nelygaus vienetui nelyginio skaièiaus kvadratà dali-


jant ið 8 gaunama liekana, lygi 1.
164. Árodykite, kad k=m(m+1)(2m+1) dalijasi iš 6 be liekanos, kai m ± Z.
165. Raskite sveikuosius skaièius x ir y, tenkinanèius sàlygà:
2
a) (x+1)(y–2)=2; b) (y+1)(xy–1)=3; c) y = x;
3
d) x2=4y2; e) y2–5x2=6; f) xy=x+y;
 x + y > 14,  x + y > 29,  x > y,
  
g) 2 x < y + 18, h)  x − 2 > 3 y, i) 2 x + y < 32,
2 y < x; 3 x − 2 y < 60;  x + 2 y > 28.
  

Atsakymai
158. a) –16; b) –8; c) 8. 159. a) {–14; 2}; b) {2; 6}; d) {0; 4}; e) {–8; 10}.
159. a) 790; d) 2. 165. a) (0; 4), (–2; 0), (1; 3), (–3; 1); b) (1; –2), (1; 2), (0; –4);
c) x=3m, y=2m, m ± Z; e) nëra; f) (0; 0), (2; 2); g) (11; 5); h) (24; 7); i) (11; 9).

2.3. RACIONALIEJI SKAIÈIAI


Kad galëtume atlikti dalybos veiksmà, sveikøjø skaièiø aibæ turime
iðplësti — prijungti prie jos trupmenas, nes, kaip jau minëjome, natûra-
liøjø ir sveikøjø skaièiø aibëse dalyba be liekanos ne visuomet galima.
a
Sveikøjø skaièiø a ir b dalmená, iðreikðtà (b¥0), dar VI klasëje pava-
b
dinome paprastäja tr÷pmena. Kai a<b, ši trupmena yra taisyklingoji,
kai a>b — netaisyklingoji. Kai a=b, trupmenos reikðmë lygi vienetui.
a
Natûraliojo skaièiaus ir teigiamos taisyklingosios trupmenos suma n +
b
paprastai vadinama miðriuoju skaièiumi ir þymima praleidþiant sumos
þenklà: n a . Trupmenos turi tokià savybæ, vadinamà pagrindinç tr÷p-
b
menos savybç: jeigu trupmenos skaitiklá ir vardiklá padauginsime arba
padalysime ið to paties sveikojo skaièiaus, nelygaus nuliui, tai gausime
trupmenà, lygià pradinei. Pagrindinë trupmenos savybë leidþia prastinti
trupmenas, t. y. dalyti jø skaitiklá ir vardiklá ið bendro daliklio. Suprastinæ
gauname trupmenà, lygià pradinei:
360 36 6 2
= = = .
540 54 9 3
Kai skaitiklis ir vardiklis neturi bendrø dalikliø, trupmenos neámano-
ma suprastinti, todël tokia trupmena vadinama nesuprastinamäja:
1 5 13
, , .
3 7 18
Racionalieji skaièiai 77

Racionaliýjø* skaïèiø ìibei Q priklauso visi trupmena a , kurios


b
a ± Z, b ± N, uþraðomi skaièiai. Teigiamieji racionalieji skaièiai þymimi
Q+, neigiamieji — Q–.

Natûraliuosius ir sveikuosius skaièius taip pat galime uþraðyti papras-


2 8
tàja trupmena: 2 = ; − 4 = − .
1 2
Du racionalieji skaièiai, kuriø sandauga lygi 1, laikomi atvirkštiniais,
3 4 2 6 1
pavyzdþiui, ir , 2,5 ir , − ir −1 .
4 3 5 7 6
Racionaliuosius, kaip ir sveikuosius, skaièius galima vaizduoti skaièiø
tiesës taðkais. Jie þymi vienetinës atkarpos dalis.

Kiekvienam racionaliajam skaièiui priskiriamas vienintelis tiesës tað-


kas. Taèiau atvirkðtinë atitiktis, t. y. racionaliojo skaièiaus priskyrimas
taðkui, ne visada yra vienareikðmë.
Tarp bet kuriø dviejø racionaliøjø skaièiø yra be galo daug racionaliøjø
skaièiø. Tuo ðiø skaièiø aibë skiriasi nuo natûraliøjø ir sveikøjø skaièiø
aibiø. Antai tarp natûraliøjø skaièiø 1 ir 2 nëra në vieno natûraliojo skai-
1 1
èiaus, o tarp racionaliøjø skaièiø ir visada rasime koká nors
202 201
2
racionaløjá skaièiø, pavyzdþiui, .
403
Trupmena, kurios skaitiklis yra bet koks sveikasis skaièius, o var-
diklis — skaièiaus 10 laipsnis, vadinama dešimtaïne tr÷pmena. Tokias
trupmenas patogiau uþrašyti taip:
3 1 12
= 0,03; 5 = 5,001; = 1,2.
100 1000 10
Skaitmenis, esanèius á deðinæ nuo kablelio, vadiname deðimtainiais þen-
klais. Kai jø skaièius yra baigtinis, turime baigtinæ deðimtainæ trupmenà,
kai begalinis — begalinæ. Daþnai skaitmenys, esantys á deðinæ nuo kablelio,
pradeda kartotis. Tokius pasikartojanèius skaitmenis vadiname
deðimtainës trupmenos periodu, o paèià trupmenà — periodine. Pavyz-
dþiui, deðimtainës trupmenos 0, 3333...=0,(3),0,353535...=0,(35) yra gry-
nosios periodinës, o 2,3278278...=2,3(278), 14,3271666...=14,3271(6) —
miðriosios periodinës.
Racionaløjá skaièiø galima uþraðyti baigtine deðimtaine trupmena tik
3 1 3
tada, kai jo vardiklis yra skaièiø 2 ir 5 laipsnis, pavyzdþiui, , , .
8 125 400
Kitais atvejais gaunama begalinë periodinë trupmena.
* Lot. rationalis — protingas.
78 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

Kiekvienà racionaløjá skaièiø galima uþraðyti baigtine ar begaline


periodine deðimtaine trupmena ir, atvirkðèiai, kiekvienà baigtinæ ar
begalinæ periodinæ deðimtainæ trupmenà galima uþraðyti racionaliuoju
skaièiumi.
Prisiminkime, kaip tai daroma. Paprastàjà trupmenà reikðdami deðim-
taine, skaitiklá dalijame ið vardiklio ir sveikàjà trupmenos dalá raðome
1 7
prieð kablelá, pavyzdþiui, = 0,5, = 2,333... = 2,(3).
2 3
Norëdami baigtinæ deðimtainæ trupmenà iðreikðti paprastàja, skaitikly-
je raðome po kablelio esanèius skaitmenis, o vardiklyje — vienetà ir tiek
62
nuliø, kiek skaitmenø yra po kablelio, pavyzdþiui, 3,62 = 3 ,
100
73
2,073 = 2 .
1000
Begalinæ deðimtainæ periodinæ trupmenà taip pat galima uþraðyti pa-
prastàja. Pateiksime keletà pavyzdþiø.
1 p a v y z d y s. Sakykime, turime trupmenà x=3,(2). Padauginkime
ðià lygybæ ið 10. Gausime: 10x=32,(2). Aišku, kad 32,(2)=29+3,(2). Taigi
29 2
10x=29+3,(2), arba 10x=29+x. Ið èia 9x=29, x = =3 .
9 9
2
Ats.: 3,(2)= 3 .
9
2 p a v y z d y s. Skaièiø 2,3(42) uþraðykime paprastàja trupmena.
Paþymëkime: x=0,3(42). Padauginæ ðià lygybæ ið 10 (nes prieð periodà
yra vienas deðimtainis þenklas), turime:
10x=3,(42). (1)
Gautà lygybæ dar padauginame ið 100 (nes periodà sudaro du deðim-
tainiai þenklai):
1000x=342,(42). (2)
Ið (2) lygybës atimame (1):
990x=339,
339
x= .
990
339 113
Vadinasi, 2,3(42)= 2 =2 .
990 330
113
Ats.: 2,3(42)= 2 .
330
3 p a v y z d y s. Deðimtainæ trupmenà 0,(9) uþraðykime paprastàja.
Paþymëkime: x=0,(9). Tada
10x=9,(9),
10x=9+x,
9x=9,
x=1.
Ats.: 0,(9)=1.
Racionalieji skaièiai 79

Racionaliøjø skaièiø aibëje visada galima atlikti sudëties, atimties,


daugybos ir dalybos ið nelygaus nuliui skaièiaus veiksmus, be to, kelti
laipsniu, kurio rodiklis — sveikasis skaièius. Gautas rezultatas yra racio-
nalusis skaièius. Racionaliøjø skaièiø aibëje sudëèiai ir daugybai galioja
perstatomumo, jungiamumo bei skirstomumo dësniai.

Uþdaviniai
166. Atlikite veiksmus:

 1 + 0,1 + 1  :  1 + 0,1 − 1  ⋅ 2,52


6 15   6 15 

a) ;
 0,5 − 1 + 0,25 − 1  :  0,25 − 1  ⋅ 7
 3 5   6  13

2 −2 + 50
b) −2
+ 4,75;
 2
(0,5) − 5 ⋅ (−2) +  
−2 −2

3

 13,75 + 9 1  ⋅ 1,2  6,8 − 3 3  ⋅ 5 5


 6   5  6
  1
c) + − 27 .
 10,3 − 8 1  ⋅ 5  3 2 − 3 1  ⋅ 56 6
 
2 9  
  3 6
167. Uþraðykite ðiuos skaièius deðimtainëmis trupmenomis:
3 5 5 3
a) 2 ; b) − ; c) 4 ; d) − ;
35 21 7 13
2 8 24 3
e) ; f) ; g) 2 ; h) − .
9 123 33 19
168. Dešimtaines trupmenas iðreikðkite paprastosiomis:
a) 3,45; b) 3,4(5); c) 0,(2); d) 9,(9);
e) 6,21(3); f) 0,(26); g) 1,4(51); h)–3,1(45).
169. Palyginkite skaièius:
a) 0,34 ir 0,(34); b) 0,(34) ir 0,3(4); c)–2,7(34) ir –2,734;
3
d) − ir –0,42857; e) 0,6(45) ir 0,64(5); f) 0,6(45) ir 0,64(54).
7
170. Kaip ir kiek kartø pasikeis trupmenos reikðmë, jeigu jos skaitiklá
padidinsime n kartø, o vardiklá sumaþinsime m kartø (n, m ± N)?
5
171. Kaip pasikeis trupmenos reikðmë, kai jos skaitiklá ir vardiklá:
8
a) padidinsime 3 vienetais;
b) padidinsime 3 kartus;
c) sumaþinsime 3 vienetais?
Apibendrinkite.
80 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

10
172. Kaip ir kiek pasikeis trupmenos reikðmë, kai jos skaitiklá ir
7
vardiklá:
a) padidinsime 3 vienetais;
b) padidinsime 3 kartus;
c) sumaþinsime 3 vienetais?
Apibendrinkite.
173. Taikydami sudëties perstatomumo ir jungiamumo dësnius, atlikite
veiksmus:
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
17 −  −  −  −  −  −  −  −  −  −  .
4 4 5 5 6 6 7 7 8 8 9
174. Nebendravardiklindami trupmenø, apskaièiuokite jø sumà
1 1 1 1
+ + + ... + .
10 ⋅ 11 11 ⋅ 12 12 ⋅ 13 19 ⋅ 20
175. Paraðykite ðiø skaièiø atvirkðtinius skaièius:
a) 0,75; b) 0,(31); c) 0,0(23).
176. Keturiø skaièiø aritmetinis vidurkis lygus 9,5. Ketvirtasis tø skaièiø
3,1 maþesnis uþ pirmàjá, antrojo ir treèiojo skaièiaus suma lygi 19,5,
o treèiasis skaièius 3 kartus ir dar 2,3 didesnis uþ antràjá. Raskite
tuos skaièius.
177. Dviejø skaièiø sandauga lygi 20,125. Jei prie vieno daugiklio pridë-
tume 1,8(3) ir gautà sumà padaugintume ið kito daugiklio, gautume
26,541(6). Raskite tuos skaièius.
178. Jei ið vieno skaièiaus atimtume, o prie kito skaièiaus pridëtume
2,47(2), rezultatas bûtø tas pats. Padalijæ pirmàjá skaièiø ið antrojo,
gautume 1,(45). Raskite ðiuos skaièius.

Atsakymai
1 1
166. a) 3; b) 5; c) 1. 170. Padidës nm kartø. 173. 17 . 174. . 176. 10,8; 4,3;
9 20
15,2; 7,7. 177. 5,75; 3,5. 178. 10,8(7); 15,8(2).

2.4. IRACIONALIEJI SKAIÈIAI


Kaip jau minëjome, racionaliuosius skaièius visada galima uþraðyti
baigtinëmis arba begalinëmis deðimtainëmis periodinëmis trupmenomis.
Taèiau þinome, kad egzistuoja ir begalinës neperiodinës trupmenos, pavyz-
dþiui, 0,01001000100001..., 0,12131415... .

Kiekvienas skaièius, kuris išreiškiamas begaline dešimtaine neperio-


dine trupmena, vadinamas iracionaliõoju* skaïèiumi.

* Lot. irrationalis — neprotingas.


Iracionalieji skaièiai 81

Nors racionaliøjø skaièiø aibëje galima atlikti visus keturis arit-


metinius veiksmus (sudëti, atimti, dauginti, dalyti ið nelygaus nuliui skai-
èiaus), taèiau ðià aibæ reikia iðplësti papildant jà iracionaliaisiais
skaièiais, mat racionaliøjø skaièiø aibëje neámanoma iðspræsti daugelio
uþdaviniø, kaip antai:
• rasti kvadrato, kurio kraðtinë 1, ástriþainës;
• rasti apskritimo ilgio ir jo skersmens santykio;
• iðspræsti lygèiø x2=2, x2=3.
Iracionaliøjø skaièiø aibëje galima apibrëþti lygties x2=3 sprendiná.
Tam tikslui vartojama aritmçtinës kvadrãtinës ðakniés sàvoka. Kaip
þinome, aritmetine kvadratine ðaknimi ið neneigiamojo skaièiaus a vadi-
namas neneigiamasis skaièius, kurio kvadratas lygus a. Taigi b = a , jei
b2=a (a¢0, b¢0).
1 p a v y z d y s. Ásitikinsime, kad skaièius 3 nëra racionalus.
Tarkime, kad yra prieðingai — skaièius 3 racionalus. Tada já galima
m m2
uþraðyti nesuprastinamàja paprastàja trupmena: 3 = . Ið èia 3 = 2 ,
n n
arba 3n2=m2 (1).
2
Aiðku, kad skaièius m yra skaièiaus 3 kartotinis, nes jei m dalijasi iš
3, tai ir m dalijasi ið 3 (árodykite tai savarankiðkai). Todël paþymëkime:
m=3k. Tada m2=9k2. Ðià m2 reikðmæ áraðæ á (1) lygybæ, gauname: 3n2=9k2,
arba n2=3k2. Matome, kad skaièius n yra skaièiaus 3 kartotinis. Taèiau
m
tada trupmena yra suprastinamoji, nes jos skaitiklis ir vardiklis dali-
n
jasi ið 3. O tai prieðtarauja ið pradþiø padarytai prielaidai.
Panaðiai árodomas ir skaièiø 2, 5 ir t. t. iracionalumas.
Taigi su kai kuriais iracionaliaisiais skaièiais jau susipaþinome. Kiti
daþnai pasitaikanèiø iracionaliøjø skaièiø pavyzdþiai: ávairios aritmetinës
ðaknys (jei po ðaknimi esantis skaièius nëra racionaliojo skaièiaus kvadra-
tas); skaièius π (π£3,1415926...); racionaliojo spindulio apskritimo ilgis ir
skritulio plotas; racionaliojo spindulio sferos plotas arba rutulio tûris; kai
kuriø kampø trigonometriniø funkcijø reikðmës.
Iracionaliøjø skaièiø veiksmams bûdingos tos pat savybës, kaip ir ra-
cionaliøjø skaièiø. Sudëèiai ir daugybai galioja perstatomumo, jungiamu-
mo bei skirstomumo dësniai. Taèiau praktiðkai matuojant ir skaièiuojant
atlikti veiksmus su iracionaliaisiais skaièiais labai nepatogu, todël tie skai-
èiai reiðkiami deðimtainëmis trupmenomis ir apvalinami norimu tikslu-
mu. Ið tikrøjø jei racionaliøjø skaièiø aibëje nëra skaièiaus, kurio kvadra-
tas lygus 3, tai joje yra skaièiø, kuriø kvadratai kiek norima maþai skiriasi
nuo 3, pavyzdþiui,
1,7< 3 <1,8,
1,73< 3 <1,74
ir t. t. Lieka tik, atsiþvelgiant á apytikslio skaièiavimo taisykles, skaièiaus
3 artinius suapvalinti reikiamu tikslumu ir atlikti veiksmus kaip su
82 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

racionaliaisiais skaièiais taikant nely-


gybiø savybes.
Iracionalieji skaièiai, kaip ir racio-
nalieji, bûna ir teigiami, ir neigiami, pa-
vyzdþiui, 3 ir – 3 . Juos galima pa-
vaizduoti skaièiø tiesëje. Tarkime, kad
iracionalusis skaièius 2 yra kvadrato,
kurio kraðtinës ilgis lygus 1, ástriþainës
ilgis (pagal Pitagoro teoremà). Skriestuvu já galima nesunkiai pavaizduoti
skaièiø tiesëje.
2 p a v y z d y s. Pavaizduokime
skaièiø tiesëje iracionaløjá skaièiø 3 .
Darome taip: pirmiausia pavaizduo-
jame skaièiø 2 , tada nubrëþiame sta-
tøjá trikampá, kurio vienas statinis —
minëto kvadrato ástriþainë, o kitas sta-
tinis — vienetinio ilgio atkarpa. Ðio tri-
kampio ástriþainës ilgis bus lygus 3
(( 2)2 + 12 = ( 3)2 ). Skriestuvu já taip
pat galime paþymëti skaièiø tiesëje.
Praktikoje ðiø metodø paprastai netaikome, o skaièiø tiesëje þymime
apytiksles iracionaliøjø skaièiø reikðmes.
3 p a v y z d y s. Patikrinkime, ar teisinga lygybë
1 1 1 1 1
+ + + + = 1.
5 +2 6+ 5 7+ 6 8+ 7 9+ 8
Kiekvienos trupmenos vardiklá ir skaitiklá dauginame ið tokio iraciona-
liojo reiðkinio, kad trupmenø vardiklyje gautume kvadratø skirtumà
(panaikintume iracionalumà):
5 −2 6− 5 7− 6 8− 7
+ + + +
( 5) − 2
2 2
( 6) − ( 5)
2 2
( 7) − ( 6)
2 2
( 8)2 − ( 7)2 3

= 5 − 2 + 6 − 5 + 7 − 6 + 8 − 7 + 3 − 8 = −2 + 3 = 1.

Ats.: lygybë yra teisinga.


4 p a v y z d y s. Árodykime, kad
21 − 5 > 20 − 6.
Taikydami skaitiniø nelygybiø savybes, pradinæ nelygybæ pirmiausia
pertvarkome taip, kad neliktø reiðkiniø skirtumo:
21 + 6 > 20 + 5.
Iracionalieji skaièiai 83

Dabar jau galime abi nelygybës puses kelti kvadratu (nes abi jos yra
teigiamieji skaièiai):
21 + 2 ⋅ 21 ⋅ 6 + 6 > 20 + 2 ⋅ 20 ⋅ 5 + 5,
27 + 2 126 > 45,
2 126 > 45 − 27,
126 > 9,
126>81.
Ats.: pradinë nelygybë yra teisinga.

5 p a v y z d y s. Patikrinkime, ar skaièius m= 2 + 3 yra raciona-


lusis.

( )
2
Apskaièiuokime m2: m2 = 2+ 3 = 2 + 2 6 + 3 = 5 + 2 6. Jei skaièius
m2 − 5
m yra racionalusis, tai skaièiai m2, m2–5 ir yra racionalieji. Taèiau
2
ið gautos iðraiðkos m2 = 5 + 2 6 iðplaukia, kad m − 5 = 6. Vadinasi, skai-
2

2
èius m nëra racionalusis.
6 p a v y z d y s. Árodykime, kad skaièius
m = 3 2+ 5 + 3 2− 5
yra racionalusis.
Apskaièiuokime m3. Kadangi skaièius m yra dviejø skaièiø suma, pa-
vyzdþiui, m=a+b, tai
m3=(a+b)2 ⋅ (a+b)=(a2+2ab+b2)(a+b)=
=a +2a2b+ab2+a2b+2ab2+b3=a3+3a2b+3ab2+b3.
3

Taikydami ðià formulæ, skaièiuojame toliau:

( ) ( ) ( 2−
3 2
3 3
m3 = 2+ 5 +3⋅ 2 + 5 ⋅ 3 2 − 5 + 3⋅ 3 2 + 5 ⋅ 3

= 2 + 5 + 3⋅ 3 2 + 5 ⋅ 3 4 −5 + 3⋅ 3 4 −5 ⋅ 3 2 − 5 + 2 − 5 =

= 4 + 3 ⋅ (−1) ⋅ ( 2+3
)
5 + 3 2 − 5 = 4 − 3m,
3 3
t. y. m =4–3m, arba m +3m–4=0.
Iðskaidykime kairiàjà gautos lygties pusæ daugikliais:
m3+3m–4=(m3–1)+(3m–3)=(m–1)(m2+m+1)+3(m–1)=
=(m–1)(m2+m+1+3)=(m–1)(m2+m+4).
Kvadratinis trinaris m2+m+4 realiøjø ðaknø neturi (D<0), o koefi-
cientas prie m2 yra teigiamas, todël m2+m+4>0 su visais m ± R. Tada
gauta lygtis
(m–1)(m2+m+4)=0
yra ekvivalenti lygèiai m–1=0. Ið èia m=1.
84 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

Taigi
3
2 + 5 + 3 2 − 5 = 1.

7 p a v y z d y s. Palyginkime skaièius 13 − 12 ir 12 − 11.


Pertvarkykime kiekvienà skaièiø taip, kad tarp ðaknø bûtø ne mi-
nusas:
( 13)2 − ( 12)2 13 − 12 1
13 − 12 = = = ;
13 + 12 13 + 12 13 + 12

( 12)2 − ( 11)2 12 − 11 1
12 − 11 = = = .
12 + 11 12 + 11 12 + 11
Kadangi funkcija y = x yra didëjanti, kai x¢0, tai galima teigti, kad
1 1
< , t. y. 13 − 12 < 12 − 11.
13 + 12 12 + 11

Uþdaviniai
179. Iðrinkite racionaliuosius skaièius:
1 9 4
a) 1 ; b) –2,(7); c) π2 ; d) 1 ; e) 1 ; f) 5; g) 0,3(5);
6 16 9
π π π
h) sin 60°; i) tg ; j) ctg ; k) cos 0°; l) sin ; m) ª3–πª.
4 6 2
180. Nurodykite, kurios ið ðiø skaièiø porø yra prieðingieji, o kurios —
atvirkðtiniai skaièiai:

a) –5 ir 0,2; b) 3 − 2 ir 2 − 3; c) (3 − 2)2 ir ( 2 − 3)2 ;

5 3 5 1 3
d) ir ; e) 3 − 2 ir 3 + 2; f) ir − ;
3 5 3 3

2 3 5 3 1 π 4π
g) ir ; h) 7 − 4 3 ir − ; i) cos ir sin .
5 6 4 3 +7 6 3
181. Apskaièiuokite:
 4 3 1 28 
a)  + +  : (6 − 3) ;
−1

 5 − 3 2 − 3 1 − 15 

7 + 13 ⋅ 7 − 13
b) −2
;
125  5  3
⋅ ⋅
27  3  5
Iracionalieji skaièiai 85

3 2 3  2 
c)  6 +2 − 4  3 − 12 − 6  ;
2 3 2  3 
1 1 1 1
d) + + ... + + .
2 +1 3+ 2 99 + 98 10 + 99

182. Patikrinkite, ar ðios nelygybës yra teisingos:

a) 7 + 15 < 7; b) 2 + 11 < 3 + 3; c) 7 + 2 > 4;

1+ 3 2
d) 7 + 10 > 3 + 19; e) >
11 − 10 < 6 − 5; . f)
1− 3 1− 2
183. Árodykite, kad ðiø skaitiniø reiðkiniø reikðmë yra racionalusis skaièius:
3+ 2 17 − 7 5 5
a) − 2 6; b) + ;
3− 2 126 − 54 5 3

3
c) 3 + 2 2 + 6 − 4 2; d) 5 + 2 − 3 5 − 2;
3
e) 5 2 + 7 − 3 5 2 − 7; f) 3
20 + 14 2 + 3 20 − 14 2 .
184. Apskaièiuokite:
a) 11 − 6 2 + 22 + 12 2 + 27 − 10 2 ;

5 5 15 − 5 − 16
b) − ;
5 − 3 +1 7 − 2 15

c) 2− 2+ 2+ 3 ⋅ 2+ 2+ 2+ 3 ⋅ 2+ 2+ 3 ⋅ 2+ 3

( 5 − 11)( 33 + 15 − 22 − 10)
d) ;
75 − 50
200 200
 5 +1  5 −1
e)   ⋅  .
 2   2 
185. Erdvëlaivis iðskriejo á planetà x, nutolusià nuo Þemës 220 km. Áveikæs
lygiai ketvirtadalá ðio atstumo, jis prarado ryðá su Þeme. Taèiau uþ
219 km nuo Þemës ryðá pavyko atstatyti. Kiek kilometrø erdvëlaivis
skriejo be ryšio su Þeme?

Atsakymai
181. a) 33; b) 6; c) − 2; d) 9. 182. a) Taip; b) taip; c) taip; d) ne; e) taip; f) taip.
6
184. a) 10 + 2; b) 3; c) 1; d) − . 185. 218.
5
86 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

2.5. REALIEJI SKAIÈIAI


Realiýjø skaïèiø ìibæ R sudaro skaièiai, priklausantys racionaliøjø
skaièiø aibei Q arba iracionaliøjø skaièiø aibei I. Teigiamieji realieji skai-
èiai þymimi R+, neigiamieji — R–.

Du realieji skaièiai a ir b laikomi lygiais (a=b), jeigu jø iðraiðkos


begalinëmis deðimtainëmis trupmenomis yra vienodos.

Kiekvienam skaièiø aðies taðkui priskiriamas vienintelis realusis skai-


èius pagal tokià taisyklæ:
1) taškui O priskiriamas skaièius 0;
2) kiekvienam teigiamosios pusaðës taðkui A priskiriamas teigiamasis
skaièius a, kuris yra atkarpos OA ilgis;
3) kiekvienam neigiamosios pusaðës taðkui B priskiriamas neigiamasis
skaièius –ªbª; èia ªbª yra atkarpos OB ilgis.
Taigi skirtingiems skaièiø aðies taðkams priskiriami skirtingi realieji
skaièiai ir nëra në vieno realiojo skaièiaus, kuris nebûtø priskirtas kuriam
nors skaièiø aðies taðkui. Vadinasi, èia galioja abipusiðkai vienareikðmë
atitiktis:

kiekvienà racionaløjá ar iracionaløjá skaièiø atitinka vienintelis skai-


èiø tiesës taðkas ir, atvirkðèiai, kiekvienà skaièiø tiesës taðkà atitinka
vienintelis racionalusis arba iracionalusis skaièius.

Realieji skaièiai lyginami pagal tas paèias taisykles, kaip racionalieji:


1) du realieji skaièiai a ir b yra lygûs, jeigu jø skirtumas lygus nuliui
(a–b=0);
2) skaièius a yra didesnis uþ skaièiø b, jeigu skirtumas a–b yra tei-
giamas (a–b>0);
3) skaièius a yra maþesnis uþ skaièiø b, jeigu skirtumas a–b yra nei-
giamas (a–b<0).
Realiøjø skaièiø lygybëms bûdingos tokios savybës:
1) jei a=b ir b=c, tai a=c;
2) jei a=b ir c=d, tai a+c=b+d ir a–c=b–d;
a b
3) jei a=b ir c=d (c¥0), tai ac=bd, = ;
c d
3a) jei a=b, tai an=bn, n ± N ir, atvirkðèiai, jeigu an=bn, n ± N
ir a·b>0, tai a=b;
4) jei a=b, tai a+c=b+c ir a–c=b–c;
a b
5) jei a=b ir c¥0, tai ac=bc ir = .
c c
Realiøjø skaièiø nelygybiø savybës analogiðkos jau þinomoms raciona-
liøjø skaièiø nelygybiø savybëms:
Realieji skaièiai 87

1) jei a>b ir b>c, tai a>c;


2) jei a>b ir c>d, tai a+c>b+d;
3) jei a>b ir c<d, tai a–c>b–d;
a b
4) jei a>b>0 ir c>d>0, tai ac>bd ir > ;
d c
4a) jei a>b>0, tai an>bn, n ± N ir, atvirkðèiai, jei a>0, b>0 ir an>bn,
n ± N, tai a>b;
5) jei a>b, tai a+c>b+c ir a–c>b–c;
a b
6) jei a>b ir c>0, tai ac>bc ir > ;
c c
7) jei a>b ir c<0, tai ac<bc ir a < b .
c c
P a s t a b a. Išvardytos nelygybiø savybës tinka ir negrieþtoms nelygy-
bëms a¢b arba a¡b.
Skaièiaus a absoliuèiojo didumo (modulio) savybës:
 a, kai a ≥ 0,
1) a = 
 − a, kai a < 0;
2) ªaª¢a; ªa·bª=ªaª·ªbª; ª–aª=ªaª;

a a
3) = , b¥0;
b b
4) ªaª–ªbª¡ªa+bª¡ªaª+ªbª;
5) ªaª–ªbª¡ªa–bª¡ªaª+ªbª.
1 p a v y z d y s. Pagal modulio apibrëþimà,
ª–5ª=5; ª0ª=0; ªsin 4ª=–sin 4; ªcos 3ª=–cos 3;
ªtg 135°ª=–tg 135°; ªctg 27°ª=ctg 27°; 3 − 7 = − ( 3 − 7) = 7 − 3.

(4 − 3 )
2
2 p a v y z d y s. Apskaièiuokime skaitinio reiðkinio a = +

(1 − 3 )
2
+ reikðmæ.

( )
Kadangi 4 − 3 > 0, tai 4 − 3 = 4 − 3, 1 − 3 = − 1 − 3 , nes 1 − 3 < 0.

( )
Todël a= 4 − 3 + 1 − 3 = 4 − 3 − 1 − 3 = 4 − 3 − 1 + 3 = 3.
c2 2
3 p a v y z d y s. Suprastinkime reiðkiná A = + c4 − c .
c
Pertvarkykime ðá reiðkiná:
c2 2c 2
A= + c4 − c + c2 − c .
=
c c
−c 2 2
Kai c>0, A1 = c + c2 − c2 = 1; kai c<0, A2 = + c − c = −1.
c c
88 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

Taigi 1, kai c > 0,


c2 2
+ c4 − c =
c  −1, kai c < 0.
a a−3
4 p a v y z d y s. Suprastinkime reiðkiná A = .
a2 − 5a + 6
Vardiklá iðskaidæ tiesiniais daugikliais, gauname:
a a−3
A= .
(a − 2)(a − 3)
a(a − 3) a
Kai a>3, A1 = = ;
(a − 2)(a − 3) a − 2
− a(a − 3) −a
kai a<3, A2 = = . Taigi
(a − 2)(a − 3) a − 2
 a , kai a > 3,
a a−3 a − 2
=
a2 − 5a + 6  a
− , kai a < 3.
 a−2
5 p a v y z d y s. Suprastinkime reiðkiná
B = b2 − (b + 1)2 + (b − 1)2 .
Iðtraukæ ðaknis, gauname:
B=ªbª–ªb+1ª+ªb–1ª.
1) Kai b¡–1, B1=–b+(b+1)–(b–1)=–b+b+1–b+1=2–b.
2) Kai –1<b¡0, B2=–b–(b+1)–(b–1)=–b–b–1–b+1=–3b.
3) Kai 0<b¡1, B3=b–(b+1)–(b–1)=b–b–1–b+1=–b.
4) Kai b>1, B4=b–(b+1)+(b–1)=b–b–1+b–1=b–2.

2 − b, kai b ≤ −1,
 − 3b, kai − 1 < b ≤ 0,

Vadinasi, b2 − (b + 1)2 + (b − 1)2 = 
 − b, kai 0 < b ≤ 1,
b − 2, kai b > 1.
6 p a v y z d y s. Iðspræskime lygtá ªx–3ª=ªx+2ª.
Kadangi kiekvieno skaièiaus modulis yra neneigiamas, tai, abi lygties
puses pakëlæ kvadratu, gausime ekvivalenèià lygtá:
ªx–3ª2=ªx+2ª2,
(x–3)2=(x+2)2,
x –6x+9=x2+4x+4,
2

–10x=–5, x=0,5.
Ðià lygtá galima spræsti ir geometriðkai: jos sprendinys yra atkarpos
[–2; 3] vidurio taðkas x = −2 + 3 = 1 .
2 2
1
Ats.: 2 . {}
Realieji skaièiai 89

7 p a v y z d y s. Raskime lygties ªx–1ª+ªx–5ª=4 sprendinius.


1 bûdas. Skaièiai x=1 ir x=5 dalija skaièiø aðá á tris intervalus, ku-
riuose x–1 ir x–5 yra teigiami arba neigiami. Todël pradinë lygtis yra
ekvivalenti trims lygtims su tam tikromis sàlygomis, keliamomis lygties
kintamajam. Taigi turime:
1)  x<1, 2)  1 ≤ x<5, 3)  x¢5,
  
 –(x–1)–(x–5)=4;  (x–1)–(x–5)=4;  (x–1)+(x–5)=4;
–x+1–x+5=4; x–1–x+5=4, 2x=10,
–2x=–2, 4=4; x=5.
x=1; sprendiniai x ∈ [1; 5);
sprendiniai — ®;
Ats.: [1; 5].
2 bûdas. Iðspræskime ðià lygtá gra-
fiðkai, tik pirma paraðykime jà taip:
ªx–5ª=4–ªx–1ª. Pasinaudodami
funkcijos y=ªxª grafiku, toje paèioje
koordinaèiø plokðtumoje nubraiþome
funkcijø y=ªx–5ª ir y=4–ªx–1ª gra-
fikus. Jie sutampa intervale x ∈ [1; 5].
Vadinasi, ðios x reikðmës yra pradinës
lygties sprendiniai.
Galbût jûs galite pasiûlyti ir kitø
lygties sprendimo bûdø?

8 p a v y z d y s. Iðspræskime nelygybes:
a) ªx+3ª< 4; b) ª2x–3ª¢ 7; c) ªx–1ª+ªx–5ª>8.
Sprendimas. Prisiminkime, jog nelygybës ªxª ≤ a (a¢0) sprendiniai yra
skaièiai x ∈ [–a; a], o nelygybës ªxª> a sprendiniai — skaièiai x ∈ (–º;
–a) ¹ (a; +º).

a) ªx+3ª<4, –4<x+3<4, –7<x<1.


b) Nelygybë ª2x–3ª¢ 7 yra ekvivalenti dviem nelygybëms:
1) 2x–3 ≤–7 arba 2) 2x–3¢7,
2x ≤–4, 2x¢10,
x ≤–2, x¢5,
x ∈ (–º; –2]; x ∈ [5; +º).
c) Ði nelygybë ekvivalenti trims nelygybiø sistemoms:
1)  x < 1, 2)  1 ≤ x ≤5, 3)  x > 5,
  
 –(x–1)–(x–5)> 8;  (x–1)–(x–5)> 8;  (x–1)+(x–5)> 8.
90 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

Iðsprendæ jas, gauname:


 x<1,  1 ≤ x <5,  x>5,
  
 –x+1–x+5>8;  x–1–x+5>8;  2x–6>8;
 x<1,  1 ≤ x ≤ 5,  x>5,
  
 –2x>2;  0 ⋅ x>4;  2x>14;
 x<1, sprendiniø nëra;  x>5,
 
 x<–1;  x>7;
x<–1; x>7.
Ats.: a) (–7; 1); b) (–º; –2] ¹ [5; +º); c) (–º; –1) ¹ (7; +º).
U þ d u o t i s. Pertvarkæ c atvejo nelygybæ taip: ªx–5ª> 8–ªx–1ª,
iðspræskite jà grafiðkai. Palyginkite abu sprendimo bûdus, nurodykite kiek-
vieno jø privalumus bei trûkumus.

Uþdaviniai
186. Nurodykite leistinàsias ðiø reiðkiniø kintamøjø reikðmes:
1 b 1 a2 x 2 − y 2 m2 − n2
a) + + ; b) 3 + ⋅ xy; c) ;
a b +1 c a xy m−n
1 1 1 b
d) x 2 − 9 + 9 − x 2 + ; e) 2 + − .
x+3 b + b − 2 b2 − 4 b + 3 a
187. Ar su nurodytomis kintamøjø reikðmëmis ðie reiðkiniai yra tapaèiai
lygûs:
12a2 − 8a 1 2
a) ir 3a–2, kai a>0; b) x + ir 1 + , kai x¡0;
4a x −1 x −1
c 2 + 2c + 1 1 b−3 1
c) ir c + , kai c<0; d) ir , kai b¢3;
c2 − 1 c −1 b2 − 9 b+3
x2 + 5 1 2
e) ir − , kai x¢5?
x − 3x − 2
3
x − 2 ( x + 1)2
188. Su kuriomis kintamøjø reikðmëmis ðie reiðkiniai yra tapaèiai lygûs:
x2 − 1 x2
a) ⋅ ir x–1; b) x x − 2 ir x 2 ( x − 2);
x +1 x
c) ( xy )2 + 3 ir xy+3; d) a2 + (a + 1)2 ir –2a–1;
a−b
e) (a + 2)2 − a2 − 2a + 1 ir 1; f) ⋅ ( x 2 − 1) ir 1–x2 ?
a − 2ab + b
2 2

189. Iðspræskite lygtis:


x −1
a) = 1; b) 0,6 ⋅ªx–0,3ª=x2+0,27; c) ªx2–5x+4ª=4;
x+3
d) ª2–xª=5–4x; e) x2–4ªxª+3=0; f) ªx+2ª+ªx–3ª=5;
2
x−3 1 10
h)  3 x + 1 +  = 6 ( x + 1) + .
2
g) = 1;
x − 2 −1  3 9
Aibës ir veiksmai su jomis 91

190. Iðspræskite nelygybes:


x−3 ⋅ x+2 x−3 ⋅ x+2
a) ≤ 0; b) > 0; c) ªx+3ª(x+2)¢0;
x −1 x −1
x − 3 ⋅ ( x + 5) 3⋅ x + 2
d) < 0; e) ª6–xª+ªx–6ª<10; f) > 6;
x−6 x −1
g) ªx2+2x–4ª>4; h) ªx2–8x+15ª<x–3.

Atsakymai
186. d) x=3; e) b¥–2, b¥1, b¥3, a¥0. 188. a) x=1; b) x¢2; c) xy¢0;

{ }
d) a ≤–1; e) a=0; f) a<b. 189. a) {–1}; b) {–0,3}; c) {0; 5}; d) 1; 1
2
5
; e) {–3; –1; 1;

 2 −2 10 − 2 
3}; f) [–2; 3]; g) [3; +º); h) − ;  . 190. a) {–2; 3}; b) (–º; –2)¹(–2;
 3 3 
1)¹(1; 3)¹(3; +º); c) [–2; +º)¹{–3}; d) (–º; –5); e) (1; 11); f) (0; 1)¹(1; +º); g) (–

 
º; –4)¹(–2; 0)¹(2; +º), h) (4; 5)¹  5; 9 + 13  .
 2 

2.6. AIBËS IR VEIKSMAI SU JOMIS


Á ibës sàvoka yra viena ið pirminiø matematikos sàvokø, todël, kaip ir
kitos pirminës sàvokos (taðkas, tiesë, natûralieji skaièiai ir kt.), neapibrë-
þiama. Aibës terminas vartojamas kalbant apie visumà tam tikrø daiktø
ar objektø, turinèiø kurià nors mus dominanèià savybæ. Ðie objektai vadi-
nami á ibës eleme²tais.
Aibës þymimos didþiosiomis raidëmis, pavyzdþiui, A, B, M, N, X, o jø
elementai — maþosiomis raidëmis, kaip antai: a, b, m, n, x. Kai elementas
a priklauso aibei A, rašoma a ± A, kai tas elementas nepriklauso aibei
A — a ² A.
Taip pat jûs jau susipaþinote su aibiø sankirtos, sàjungos bei skirtumo
sàvokomis. Priminsime, kad aibë, sudaryta ið aibiø A ir B visø bendrø
elementø, vadinama tø á ibiø sáá nkirta (þymima A¸B), o aibë, kurià su-
daro visi elementai, priklausantys bent vienai ið aibiø A arba B, — tø
á ibiø säjunga (þymima A¹B). Grafiðkai aibiø sankirtà ir sàjungà galima
pavaizduoti taip:
92 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

Aibiø A ir B skirtumu, þymimu A\B, pava-


dinome aibæ, sudarytà ið tø aibës A elementø,
kurie nepriklauso aibei B. Grafiðkai aibiø skir-
tumas vaizduojamas taip:

Paaiðkinsime keletà naujø aibiø sàvokø: poaibio, papildinio ir plëtinio.


Aibës A póaibiu B vadinama tokia aibë, kurios visi elementai priklauso
aibei A:

Þymima B ⊂ A. Pavyzdþiui, N ⊂ Z, Z ⊂ Q, Q ⊂ R, I ⊂ R.
Matome, kad visi aibës B elementai kartu yra ir aibës A elementai.
Taèiau ne visi aibës A elementai yra aibës B elementai. Tie aibës A ele-
mentai, kurie nepriklauso aibei B, vadinami ìibës B pìpildiniu ir þymi-
mi BA. Ðiuo atveju aibæ A galima laikyti ìibës B pl¼tiniu, nes ji gaunama
prie aibës B prijungus naujus elementus. Akivaizdu, kad galioja lygybë
A\B=BA.

Uþdaviniai
191. Duotos trys aibës: A={2; 4; 6; 8; 10}; B={5; 7; 9; 11} ir C={4; 5; 6;
7; 8; 9}. Raskite:
a) A¸B; b) A¹B; c) A¹C; d) A¸C;
e) (A¹B)¸C; f) A¸B¸C; g) A¸(B¹C); h) A¹B¹C;
i) A\C; j) C\A; k) (A¹B)\C; l) (A¹C)\B;
m) AB; n) CA; o) (A¹B)C; p) (A¸B)C.
192. Kiekvienam brëþiniui priskirkite atitinkamà aibiø sàryðá:
a) b) c) d) e)

1. 2. 3. 4. 5.
C
A¹B¹C (A\B)¸C A¸B¸C A ¹B (A¹B)¸C
Aibës ir veiksmai su jomis 93

193. Nurodykite, ar šie teiginiai yra teisingi; jei neteisingi, ištaisykite klai-
das:
a) 0, 1, 2, 3, 4 ± N; b) 0, 1, 2, 3 ± Z; c) –5,–6, 6 ± I;
4
d) –5,–6, 6 ± R; e) 3, 5, , –6 ± Q; f) 5π, π2, 6 ± I;
9
9 2
g) 1 , 4 , 9 ± Q.
16 3
194. Kurie ðiø uþraðø yra teisingi:
1) I ⊂ Q; 2) Q ⊂ I; 3) N ⊂ R; 4) 1 ± N;
5) 1 ± Z; 6) 0 ± N; 7) 0 ± Z; 8) N ¹ Z=N;
9) N ¹ Z=Z; 10) Z ¸ R=Z; 11) Z ¸ R=R; 12) R \ Q=I;
13) R \ Q=Q; 14) R \ I=Q; 15) R \ I=I; 16) Q \ I=Q;
17) I \ Q=I; 18) Q ¹ I=R; 19) Q ¹ I=Q; 20) I ¸ Q=®.
195. Kurie ðiø teiginiø yra teisingi:
a) kiekvienas natûralusis skaièius yra racionalusis;
b) kiekvienas natûralusis skaièius yra iracionalusis;
c) kiekvienas natûralusis skaièius yra sveikasis;
d) kiekvienas sveikasis skaièius yra natûralusis;
e) natûraliesiems skaièiams prieðingi skaièiai yra sveikieji;
f ) natûraliesiems skaièiams atvirkðtiniai skaièiai yra sveikieji?
6
196. Kuriai ðiø aibiø priklauso skaièius :
7
N; Z; Q; R; I; [0; 1]; [0,5; 1]; [–1; 1]; [0,85; 1]?
197. Kurie ið skaièiø–7, 0, 6, 4, 2,7, 4,5, 5 priklauso aibei Z¸[–7,3; 4,6]?
198. Sakykime, A=[–3; 7], B=[–7; 3], o C=[0; 6]. Raskite:
a) A ¹ B ¸ C; b) A ¹ B ¹ C; c) A ¸ B ¹ C; d) A ¸ B ¸ C;
B A A B
e) A \ B; f) A ; g) B ; h) B ¸ A ; i) BA ¹ AB.
199. a) Klasëje yra 26 mokiniai. 20 ið jø mokosi anglø kalbos, 15 — vo-
kieèiø kalbos. Kiek mokiniø mokosi abiejø kalbø, jei kiekvienas mo-
kinys mokosi bent vienos tø kalbø?
b) 36 mokiniai papildomai mokosi anglø arba vokieèiø kalbos: 23 —
tik anglø kalbos, o 13 — anglø ir vokieèiø kalbos. Kiek mokiniø mo-
kosi tik vokieèiø kalbos?
c) Visi klasës mokiniai þaidþia krepðiná arba futbolà. Yra þinoma, kad
11 ið jø þaidþia krepðiná, 15 — futbolà, o 5 — ir krepðiná, ir futbolà.
Kiek mokiniø yra ðioje klasëje?

Atsakymai
191. a) ®; b) {2; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11}; c) {2; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10}; d) {4; 6; 8};
e) {4; 5; 6; 7; 8; 9}; f) ®; g) {4; 6; 8}; h) {2; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11};
i) {2; 10}; j) {5; 7; 9}; k) {2; 10; 11}; l) {2; 4; 6; 8; 10}; m) {5; 7; 9; 11}; n) {2; 10};
o) ®; p) {4; 5; 6; 7; 8; 9}. 192. a—3; b—4; c—2; d—1; e—5. 193. a) Neteisingas; 0 ∉ N;
b) teisingas; c) neteisingas;–5,–6, 6 ± I; d) teisingas; e) teisingas; f) neteisingas; 6 ± I;
g) teisingas. 197. –7, 0, 4. 198. a) [0; 6]; b) [–7; 7]; c) [–3; 6]; d) [0; 3]; e) (3; 7];
f) [–7;–3); g) (3; 7]; h) ®; i) [–7;–3)¹(3; 7]. 199. a) 9; b) 13; c) 21.
94 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

2.7. NATÛRALIOJO LAIPSNIO ŠAKNIS


Su kvadratine ðaknimi ið skaièiaus a, t. y. skaièiumi, kurio kvadratas
lygus a, jau esame iðsamiai susipaþinæ. Taigi þinome, kad kiekvienam tei-
giamajam skaièiui a galima priskirti dvi kvadratinës ðaknies reikðmes
(racionaliàsias arba iracionaliàsias): vienà — teigiamàjà ( a ), kità —
neigiamàjà (− a ), prieðingà pirmajai. Skaièiø a (a¢0) pavadinome arit-
mçtine kvadrãtine šaknimî.
Toje paèioje koordinaèiø plokðtumoje nu-
braiþæ funkcijos y=x2 grafikà bei tiesæ y=a,
galime iliustruoti aritmetinës kvadratinës
ðaknies apibrëþimà. Ið brëþinio matyti, kad
nëra në vieno realiojo skaièiaus, kurio kvad-
ratas bûtø neigiamas, nulio kvadratas lygus
nuliui, o tà patá teigiamàjá realøjá skaièiø a
galima gauti pakëlus kvadratu du prieðinguo-
sius skaièius a ir – a .
Panaðiai kaip kvadratinë ðaknis apibrëþiama ir bet kurio natûraliojo
laipsnio ðaknis ið skaièiaus a.
Apibrëþimas. n-tojo lìipsnio šaknimî iš skaièiaus a vadinamas
toks realusis skaièius, kurio n-tasis laipsnis lygus a (èia n ± N).
Pagal ðá apibrëþimà, n-tojo laipsnio ðaknis ið skaièiaus a yra bet kuris
lygties xn=a sprendinys. Tokià ðakná þymime n a ; skaitome: n-tojo laipsnio
šaknis iš a; èia skaièiø n vadiname šakniés rodikli÷, a — póðaknio
rêiðkiniu, arba póðakniu. Ið apibrëþimo iðplaukia, kad
( n a )n = a, n ± N.
Iliustruokime apibrëþimà grafiðkai, koordinaèiø plokðtumoje pavaiz-
duodami funkcijas y=x3 ir y=x4. Ðios funkcijos apibrëþtos su visais x ± R,
taèiau jø reikðmiø sritys yra skirtingos.
Natûraliojo laipsnio ðaknis 95

Akivaizdu, kad kiekviena Su kiekviena teigiama a reikšme


a ± R reikðme lygtis lygtis
x4=a
x3=a
turi du realiuosius sprendinius, bûtent
turi tik vienà realøjá sprendiná x1,
teigiamàjá x1 ir neigiamàjá x2; be to,
nes su Ox aðimi lygiagreti tiesë
x2=–x1.
kerta funkcijos y=x3 grafikà tik
Kai a=0, lygtis x4=a turi vienà
viename taške; be to,
sprendiná x1=0, o kai a<0, neturi rea-
kai a¢0, x1¢0,
liøjø sprendiniø, nes visi kreivës
kai a<0, x1<0.
taðkai yra virðutinëje pusplokðtumëje.
1 p a v y z d y s. Raskime realiuosius ðiø lygèiø sprendinius tûkstan-
tøjø tikslumu:
a) x3=2; b) x3=–2; c) x4=2.
Kadangi x3>0, kai x>0, ir x3<0, kai x<0, tai spræsime tik lygtá x3=2,
o lygties x3=–2 sprendinio artiná gausime paëmæ apytikslá lygties x3=2
sprendiná su minuso þenklu.
Pritaikykime realiøjø teigiamøjø skaièiø palyginimo savybæ: jei 0<b<a,
tai 0<bn<an, n ± N. Gausime:

1,2 < 3 2 <1,3, 1,728 <2<2,197,


1,25 < 3 2 <1,26, 1,953125 <2<2,000376,
1,259 < 3 2 <1,260, 1,995616979 <2<2,000376,
................................. ................................................
Tæsdami ðá skaièiavimo procesà, galime gauti vis tikslesnius spren-
dinius. Lygties x3=2 sprendinys, apskaièiuotas tûkstantøjø tikslumu, yra
toks: x=1,259¤0,001. Tada lygties x3=–2 sprendinys bus x1=–1,259 ¤
¤ 0,001.
Analogiðkai sprendþiame ir lygtá x4=2:

1,1 < 4 2 <1,2, 1,4641 <2<2,0736,


4
1,18 < 2 <1,19, 1,93877776 <2<2,00533921,
1,189 < 4 2 <1,190, 1,998607065841 <2<2,00533921,
.................................. .......................................................
Ji turi du sprendinius, kuriø artiniai
x1=1,189¤0,001 ir x2=–1,189¤0,001.
Remiantis n-tojo laipsnio ðaknies apibrëþimu, realiuosius ðiø lygèiø
sprendinius galima uþraðyti taip:
a) x = 3 2; b) x = − 3 2; c) x1 = − 4 2 ir x2 = 4 2.
3 4
Skaitome: 2 — kubinë ðaknis ið 2; 2 — ketvirtojo laipsnio ðaknis
ið 2.
96 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

Kai n=5, 7, 9, ... arba n=6, 8, 10, ..., funkcijos y=xn grafikas yra
panaðus á funkcijø y=x3 arba y=x4 grafikus:

Taigi bendruoju atveju lygtis xn=a (n ± N) turi tokius realiuosius spren-


dinius:
a) kai n=2k+1 (k ± N), o a ± R, yra vienintelis sprendinys x = 2 k+1 a ;
b) kai n=2k (k ± N), galimi trys atvejai:
x1 = 2 k a ir x2 = −2 k a , kai a>0;
x=0, kai a=0;
lygtis neturi realiøjø sprendiniø, kai a<0.

Kai a¢0, reiðkinys n a turi prasmæ tiek su lyginiu, tiek su nelyginiu


n, be to, jo reikðmë yra tik neneigiamas skaièius, kuris vadinamas aritmç-
tine n-tojo lìipsnio šaknimî iš a.

Apibrëþimas. Aritmetine n-tojo laipsnio ðaknimi ið neneigiamojo


skaièiaus a vadinamas neneigiamasis skaièius n a , kurio n-tasis laipsnis
lygus a.

Nelyginio n-tojo laipsnio ðakná ið neigiamojo skaièiaus galime iðreikðti


3
to paties laipsnio aritmetine ðaknimi: 3
−27 = − 3 27, nes −27 = −3 ir
3
− 3 27 = −3, o skaièius 27 yra aritmetinë ðaknis.
P a s t a b a. Lygties xn=a realusis sprendinys, kai n — nelyginis
(n=2k+1), o a<0, taip išreiškiamas aritmetine n-tojo laipsnio šaknimi:

x = − 2 k+1 − a .
Pavyzdþiui, lygties x7=–9 realusis sprendinys x = − 7 −(−9) = − 7 9; èia
7
9 yra aritmetinë ðaknis.
Natûraliojo laipsnio ðaknis 97

2 p a v y z d y s. Apskaièiuokime:
3 3 4
a) 125; b) −8; c) 3
0,027; d) 1; e) 6
− 64;
8
f) 0; g) 5
− 0,00001; h) 4
0,0625.

3
Sprendimas. a) 3
125 = 5, nes 5 =125;

b) 3
− 8 = − 3 8 = −2, nes (–2)3=–8;
c) 3
0,027 = 0,3; d) 4
1 = 1;
e) reiðkinys 6 − 64 neturi prasmës, nes nëra në vieno realiojo skaièiaus,
kurio lyginis natûralusis laipsnis bûtø lygus neigiamajam skaièiui;
f) 8
0 = 0, nes 08=0;
g) 5
− 0,00001 = − 0,1, nes (–0,1)5=–0,00001;
h) 4
0,0625 = 0,5, nes (0,5)4=0,0625.
Pertvarkydami reiðkinius, turinèius kvadratiniø ðaknø, taikëme tokias
taisykles:
a ⋅ b = a ⋅ b , kai a¢0, b¢0;

a a
= , kai a¢0, b>0;
b b
a ⋅ b = a2 ⋅ b , kai a¢0, b¢0;

a2 ⋅ b = a ⋅ b , kai a¢0, b¢0.


Analogiðkomis taisyklëmis remiamasi ir atliekant veiksmus su aritme-
tinëmis n-tojo (n>2) laipsnio šaknimis.

n n
Teorema. Jei a ir b yra aritmetinës ðaknys, tai:
n
a ⋅ b = n a ⋅ n b , kai a¢0, b¢0;

a na
n = , kai a¢0, b>0;
b nb

n k
a = nk a , kai a¢0, k, n ± N;
nk
amk = n am , kai a>0, k, n ± N, m ± Z.

Árodymas. Pirmosios lygybës teisingumà pagrásime apskaièiuodami


kiekvienos jos pusës n-tàjá laipsná. Kadangi a¢0 ir b¢0, tai a·b¢0, n
a ≥ 0,
98 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

n
b ≥ 0 bei n a ⋅ b ≥ 0. Pagal n-tojo laipsnio aritmetinës ðaknies apibrëþimà
ir sandaugos këlimo n-tuoju laipsniu taisyklæ,

( ) ( ) = ( a) ⋅( b)
n n n n
n n
a⋅b = a ⋅ b ir a⋅nb n n
= a ⋅ b,
taigi

( ) =( )
n n
n n
a⋅b a⋅n b = a ⋅ b.
Teiginys árodytas.
1 u þ d u o t i s. Analogiðkai samprotaudami, pagráskite n-tojo laipsnio
aritmetinës ðaknies traukimo ið trupmenos taisyklæ.
Treèioji teoremos lygybë iðreiðkia taisyklæ, kuria remiantis galima ið-
traukti skirtingø natûraliøjø laipsniø ðakná ið neneigiamojo skaièiaus. Kai
a¢0, n k a ≥ 0 ir nk a ≥ 0, todël, pakëlæ deðiniàjà ir kairiàjà treèiosios lygy-
bës pusæ nk-tuoju laipsniu, gauname:

( ) ( )
k
 n
 nk

( ) ( )
nk k
n k
nk
a =  n k a  = k a = a.
= a ir a
 
Skaièius n ir k sukeitæ vietomis, gautume tà patá rezultatà:
k n
a = nk a .
Ketvirtoji teoremos lygybë iðplaukia ið treèiosios:
nk
amk = n k amk = n k (am )k = n am .
Vadinasi, jei ðaknies rodiklis ir poðaknio laipsnio rodiklis turi bendrà
daugiklá, tai ið jo suprastinus abu rodiklius ðaknies reikðmë nepasikeièia.
P a s t a b a. Kai a¢0 ir b¢0, ákeliant daugiklá po ðaknies þenklu arba
iðkeliant já prieð ðaknies þenklà, galima remtis lygybëmis

a ⋅ n b = n an ⋅ b ir n
anb = a n b.

3 p a v y z d y s. Pertvarkykime reiškinius:
a) 4
625 ⋅ 16 = 4 54 ⋅ 24 = 4 54 ⋅ 4 24 = 5 ⋅ 2 = 10;
3
8 8 2
b) 3 =3 = ;
125 125 5

19 243 35 3
c) 5 −7 = −5 = − 5 5 = − = −1,5;
32 32 2 2
d) 3
8 − 37 ⋅ 3 8 + 37 = 3 (8 − 37)(8 + 37) = 3 8 2 − ( 37) 2 =
= 3 64 − 37 = 3 27 = 3;
e) 3
27 y = 3 33 ⋅ y = 3 3 y ;
4
f) 5a5 = 4 5 ⋅ a4 ⋅ a = a 4 5a (a¢0);
Natûraliojo laipsnio ðaknis 99

g) 4
4 3 4 = 4 3 43 ⋅ 4 = 12 44 = 3⋅4 41⋅4 = 3 4;
8
h) a16 = 8 (a2 )8 = a2 ;
8
i) a8 = a ;
10 3
j) a30 = 10 (a3 )10 = a3 = a ;
3
k) 8
a12 = a ;

 a 4 b = 4 a4 ⋅ 4 b = 4 a4 b , kai a ≥ 0,

l) a 4 b = 
− a 4 b = − 4 a4 ⋅ 4 b = − 4 a4 b , kai a < 0.

2 u þ d u o t i s. Ðias aritmetines ðaknis pakeiskite ekvivalenèiomis


ðaknimis:
a) 6 a4 ; b) 4 b6 ; c) 4 c12 ;
4 6
d) d8 ; e) 6
m14 ; f) a28 .
Suformuluokite lyginio šaknies rodiklio ir lyginio poðaknio laipsnio
rodiklio prastinimo taisyklæ.
Reiškiniai su n-tojo (n¢2) laipsnio šaknimis vadinami iracionaliaï-
siais reiškiniaïs. Tai gali bûti vienanariai, daugianariai arba trupmenos;
ið iracionaliøjø reiðkiniø gali bûti sudarytos tapatybës, lygtys, nelygybës
ar jø sistemos.
4 p a v y z d y s. Nustatykime, su kuriomis kintamojo reikðmëmis ðie
reiðkiniai turi prasmæ:
4 3
a) 22 − p + 6 p − 10 + 3 p; b) 5 x − 6 = 9 − 2 x; c) t t : 4 (2 − 3t)6 .
Sprendimas. a) Kadangi nelyginio laipsnio ðaknis turi prasmæ su viso-
mis poðaknio p reikðmëmis, o lyginio laipsnio ðaknis — tik su teigiamomis
arba neneigiamomis poðaknio reikðmëmis, tai kintamojo p reikðmës turi
tenkinti nelygybiø sistemà
22 − p ≥ 0,

 p − 10 ≥ 0.
Iðsprendæ jà, gauname:
 − p ≥ −22,  p ≤ 22,
  10¡p¡22.
 p ≥ 10;  p ≥ 10;
b) Kairiojoje lygties pusëje esanti ketvirtojo laipsnio aritmetinë ðaknis
yra apibrëþta, kai poðaknis neneigiamas, o lygtis — kai neneigiama ir
deðinioji jos pusë, todël kintamojo x reikðmës turi tenkinti nelygybiø sis-
temà
5 x − 6 ≥ 0,

9 − 2 x ≥ 0.
100 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

Ið èia
5 x ≥ 6,  x ≥ 1,2,
  1,2¡x¡4,5.
 −2 x ≥ −9;  x ≤ 4,5;
c) Kintamasis t turi tenkinti ðias sàlygas:
t ≥ 0,
 t ≥ 0,  t ≥ 0, 
   2
2 − 3t ≠ 0; 3t ≠ 2, t ≠ 3 ;

2 2
t ∈ 0;  U  ; + ∞  .
 3 3 
2 2
Ats.: a) [10; 22]; b) [1,2; 4,5]; c) 0;  U  ; + ∞  .
 3   3 

Uþdaviniai
200. Apskaièiuokite ðiø reiðkiniø reikðmes:
4
a) 3
1000; b) 5
243; c) 625; d) 6
64;
e) 3
125 ⋅ (−343); f) 4
0,0016 ⋅ 0,0625; g) 5
243 ⋅ 1010 ;
4
216 58 19 3
h) 3 ; i) 4 7 ; j) 5 −7 ; k) .
343 81 32 4
48
201. Suprastinkite:
a) a 4 b4 ; b) a 2 b2 ; c) 4
a 4 b4 ; d) 3
a3b3 ;

e) 4
( x − 3)4 ; f) a2 : ab ; g) 6
a 4 b4 ;

x5 y2 z m4 n2 3 m2 p2 a3 4 c 2
h) 3 ; i) 3 ⋅ ; j) 4 : .
x 2 y −1 z −2 p2 q5 n5 q c2 a
202. Apskaièiuokite:
a) ( 28 + 7 − 63) : 7; b) ( 3 54 − 3 3 16 + 3 128) : 3 2;

c) 3 4 + 2 2 ⋅ 3 4 − 2 2 ; d) 4 + 7 ⋅ 4 23 − 8 7 .
203. Ákelkite daugiklá po ðaknies þenklu:
a) 3 2; b) 3 3 2; c) a ⋅ 4 5 (a>0);
d) b ⋅ 6 2 (b<0); e) c ⋅ 10 3c 2 (c¢0).
204. Iðkelkite daugiklá prieð ðaknies þenklà:
4
a) 16m ; b) 3
81 y ; c) 3
250 x 3 ;
4 6
d) 5a 6 (a<0); e) 128a13 (a>0).
Natûraliojo laipsnio ðaknis 101

205. Ðiuos reiðkinius uþraðykite kaip sandaugà a ⋅ n b ; èia a — raciona-


lusis, b — natûralusis skaièius:
3 2 7 18
a) ; b) 3 ; c) 3 ; d) 4 ;
5 2 49 216
2 15 6 4
e) ; f) 3 ; g) 4 ; h) 4 .
12 5 7 32
206. Suprastinkite:
3 3 4
a) 3
6; b) 7; c) 4 3
3; d) 3;
3
e) 3
34 3 ; f) m 3 m2 ; g) p 4 p3 ;

h) 9
a6 ; i) 10
m15 ; j) 15
p10 .
207. Panaikinkite iracionalumà trupmenø vardiklyje:
1 3 4
a) 3
; b) ; c) ;
3−32 3
5+34 2 − 33 2
3 6
; .
d) 4 − 10 + 3 25
3 3 e) 3
4− 6+39
3

208. Patikrinkite, ar ðios lygybës yra teisingos:


3
a) 12 + 4 5 ⋅ 3 12 − 4 5 = 4;
b) ( 3 2 − 3 5)( 3 4 + 3 10 + 3 25) = − 3;

c) 6
(4 − 2 3) ⋅ 3 1 + 3 ⋅ 3 4 = 2;

4 1
d) 32 3 4 + 4 64 3 − 3 3 2 4 2 = 12 32;
2
4
7 3 54 + 15 3 128 3
e) = ;
3 4
4 32 + 9 162 3 4 5

5 3 4 3 192 + 7 3 18 3 81 31
f) = .
3 3 3
8 24 + 6 250 3 3 32
209. Nurodykite reiškiniø apibrëþimo sritá:
5
y −7 x+3 4 8
1 + 3p 1 + 3p
a) ; b) 6 ; c) ; d) 6 ;
3
3− y 2−x 8
p+2 p+2

( )
−1
4 3
e) 3
3x + 7 ; f) 3 5
2 − 3x ; g) 3
4x − 5 ; h) 2 − 5x ;

i) 6
(3 x + 4)−4 ; j) 4 x+3 ; k) 8
(6 x − 5)3 ; l) 9
(5 x + 7)− 4 .
102 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

210. Iðspræskite lygtis:


a) 6
x − 0,1 = 0; b) 3
x + 2 = 0; c) 10
x + 5 = 0;
5
d) x − 2 = 1; e) 4
x2 + 4 = 4 4x ; f) 5 x + 3 = −2;

g) 3 3 3 x − 4 = 2 3 7 x − 1; h) 4
4 x 2 − 8 x + 12 = 3;
i) x + x = 6; j) x − x = 20; k) 3
x − 2 6 x = 0;
6
l) x + 2 3 x − 1 = 0; m) x − 5 4 x + 6 = 0; n) 4
x − 2 8 x = 3.

Atsakymai
2 a m2
200. e) –35; g) 300; i) 1 ; j) –1,5; k) 0,5. 201. f) , a>0, b>0; h) xyz; i) ;
3 b nq2
a 1
j) , a>0, c>0. 202. a) 0; b) 1; c) 2; d) 3. 205. e) 3; h) 4 8. 207. a) 3 9 + 3 6 + 3 4;
c 3
1 3 6
b) ( 3 25 − 3 20 + 3 16); d) ( 3 2 + 3 5); e) ( 3 2 + 3 3). 210. a) 10–6; b)–8; c) ®; d) 3;
3 7 5
e) 2; f) ®; g) 4; h) { }
1 3
; ; i) 4; j) 25; k) {0; 64}; l) 2–6; m) {16; 81}; n) 38.
2 2

2.8. LAIPSNIS SU RACIONALIUOJU RODIKLIU


Atlikdami veiksmus su n-tojo (n ± N) laipsnio aritmetinëmis ðaknimis,
pastebëjome, kad, suprastinæ kai kuriuos reiðkinius, gauname reiðkiná be
ðaknø. Pavyzdþiui, 5 715 ⋅ 3 (−7)− 6 = 5 (73 )5 ⋅ 3 (7−2 )3 = 73 ⋅ 7−2 = 73−2 = 7. Vadina-
si, kai ðaknies rodiklis ir poðaknio laipsnio rodiklis turi bendrà daugiklá,
tai, dalydami poðaknio laipsnio rodiklá ið ðaknies rodiklio, gauname tos
15 6

ðaknies reikðmæ, t. y. 5 715 = 7 5 = 73 ir 3 7− 6 = 7 3 = 7−2.
Nesunku pastebëti: jei a>0, m — sveikasis, o n — natûralusis skaièius,
m
n
be to, m dalijasi (be liekanos) iš n, tai lygybë am = a n yra teisinga. Jeigu
m
laikytume, kad ði lygybë yra teisinga ir tada, kai — trupmena, tai
n
visas laipsniø su natûraliaisiais bei sveikaisiais rodikliais savybes galëtu-
me taikyti ir laipsniams, kuriø rodiklis trupmeninis, taèiau tas savybes
reikëtø pagrásti.

Apibrëþimas. Skaièiaus a (a>0) lìipsniu su racionaliõoju rodik-


m
li÷ (m ± Z, n ± N) vadinamas skaièius n am :
n
m
a n = n am .
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 103

Taigi pagal apibrëþimà: 6


3 1,2 6
8 8 1 1 5 1
=   = 5   = 5 7−6 ;
2 = 2 = 8;
8 3
7
  7 7
1 −1
− 1 1
4 7
= 4 7 = 7 4 −1 = 7 = .
4 74
m
m
P a s t a b o s. 1) 0 n = 0, kai > 0 ir m, n ± N;
n
m
m
2) laipsnis 0 n neturi prasmës, kai < 0;
n
m
3) laipsnio 0 n , kurio m=0, èia nenagrinëjame, nes a0=1, kai a¥0;
4) kai a<0, laipsnis su trupmeniniu rodikliu bendruoju atveju ne-
m
nagrinëjamas, taèiau su konkreèiomis reikðmëmis, remiantis apibrë-
m n
þimu, galima nurodyti a n reikðmæ.
Taigi laipsniams su racionaliaisiais rodikliais galioja visi penki jau þino-
mi laipsniø dësniai, bûtent:
Su visais a>0, b>0
Daugyba Dalyba Këlimas laipsniu
p, r ± Q
laipsniø su
ap·ar=ap+r ap : ar=ap–r (ap)r=apr
vienodais pagrindais
p
laipsniø su vienodais ap  a 
ap·bp=(ab)p =  —
rodikliais bp  b 

Árodysime juos.
m
Tarkime, kad p = k ir r = , n ± N, k, m ± Z. Tada, sudauginæ laips-
n n
nius su vienodais pagrindais, gauname:
k m k+m k
a p ⋅ a r = a n ⋅ a n = n ak ⋅ n am = n a k ⋅ am = n a k + m = a n = a n
vadinasi, ap·ar=ap+r.
I ð v a d a. Ið ðio dësnio iðplaukia, kad
1
a − p = p , kai a>0.
a
Ið tikrøjø, kai a>0, a–p·ap=a0=1.
U þ d u o t i s. Samprotaudami analogiðkai, árodykite laipsniø su vieno-
dais pagrindais dalybos dësná.
l
Pagráskime laipsnio këlimo laipsniu dësná, kai p = ir r = m , k, n ± N,
k n
l, m ± Z: m
m
 
( ) ( )
l n m lm
(a p ) r =  a k  = k a l n = n k a l = n k alm = kn alm = a kn =
 
vadinasi, (ap)r=apr.
104 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

I š v a d a. Kai p ± Q, o n ± N, tai
p
n
ap = an (a>0).
m
Kai a>0 ir b>0, o p = , m ± Z, k ± N, keldami sandaugà a·b raciona-
k
liuoju laipsniu p, gauname:
m m m
(ab) p = (ab) k = k (ab)m = k am ⋅ bm = k am ⋅ k bm = a k ⋅ b k = a
t. y. (a·b)p=ap·bp.
a
Penktàjá dësná árodytume, trupmenà pakeisdami sandauga a·b–1 ir
b
taikydami ketvirtàjá dësná. Atlikite tai savarankiðkai.
1 p a v y z d y s. Apskaièiuokime:
1
a) 64 3 = 3 64 = 3 43 = 4;
5
b) 16 4 = 4 165 = 4 24 ⋅ 5 = 4 (25 )4 = 25 = 32;
4 −4
− 1
c) 27 3 = 27 3 = 3 27− 4 = 3 (33 ) − 4 = 3 (3− 4 )3 = 3− 4 = ;
81
1 1 1 −1 1 1 3−2 1
− + −
d) 3 2 ⋅ 3 3 = 32 3 = 32 3 =3 6 = 3 6 = 6 3;
1 1 1 1 1 1 4−6+3 1
− − +
e) a 3 ⋅ a 2 ⋅ a4 = a3 2 4 =a 12 = a12 = 12 a ;
2 2 2 2
f) (mn2 ) 3 ⋅ (m2 n) 3 = (mn2 ⋅ m2 n) 3 = (m3 n3 ) 3 = m2 n2 ;
1 1
 54 x5 y2  13 1 1
g) (54 x y ) 3: (2 xy) 3 =  = (27 x y) = (3 x y) = 3x
5 2 4 3 3 4 3
2 xy 
1 1 1
 
= 3 x ⋅ x 3 y 3 = 3 x ( xy) 3 = 3 x 3 xy ;
1 1
1 1 − 1 4 1 1
6 9 a2 c 3 − − +
h) ac 3 −2
: a c 4 −1
= (a c ) : ( a c ) =
3 −2 6 4 −1 9
4 1
= a2 9 ⋅c 3 9 =

a c
9 9

9−8 − 3 +1 1 2 1 1 1 1 1

=a 18
⋅c 9
= a ⋅c 18 9
= (a ) ⋅ ( c ) = (a 2 ⋅ c − 2 ) 9 = 9 a ⋅ c −
2 9 −2 9

1 1 1 1 1 1 1 1 1 6 + 2 +1 1
1+ +
i) c 3 c c = (c ⋅ (c ⋅ c 2 ) 3 ) 2 = (c ⋅ c 3 ⋅ c 6 ) 2 = (c 3 6 2
) = (c 6 2
) =
Pertvarkant reiðkinius su ðaknimis, daþnai yra paprasèiau jas pakeisti
laipsniais, kuriø rodikliai trupmeniniai, ir taikyti gerai þinomas greitosios
daugybos formules:
(a¤b)2=a2¤2ab+b2,
a2–b2=(a–b)(a+b),
a ¤b3=(a¤b)(a2 ab+b2),
3 ¤
(a¤b)3=a3¤3a2b+3ab2¤b3.
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 105

2 p a v y z d y s. Suprastinkime:
1 1 1 1 2 1 1 2
a) (3 m + 3 x)2 - (3 m - 3 x)2 = (m 3
+ x3 )2 - (m 3
- x3 )2 = m 3
+2 m 3
x3 + x3 -
2 1 1 2 1 1 1
− m 3 + 2 ⋅ m 3 ⋅ x 3 − x 3 = 2 ⋅ 2m 3 ⋅ x 3 = 4(mx) 3 = 4 3 mx ;

b)
1 1 1
= ( p 2 − 1)( p 2 + 1) = ( p 2 )2 − 12 = p − 1;

c)

1 1 1 1 1 1
1 1 1 1
2 2 (a2 )- (b2 )(a + a2 b2 + b) 2 2 a + a2 b2 + b
= a +b - 1 1
= a +b - 1 1
=
(a2 )2 - (b2 )2 a2 + b2

3 p a v y z d y s. Kintamàjá b išreikškime kintamuoju p, kai b>0 ir


p>0:
2
2 3 −
− b 3
a) p = b ; 3
b) p = b ; 2
c) p = .
6
Uþduotá atliksime taikydami këlimo laipsniu dësná:
3 2 3 3
a) p 2 = (b 3 ) 2 ; b = p 2 ; b = p3 ;
3 2 2 2
− − − − 1
b) (b 2 ) 3 = p 3 ; b = p 3 ; b = 3 p−2 = ;
3
p2
2 2 3 3 −3
− − − − 1
c) b 3 = 6 p; (b 3 ) 2 = (6 p) 2 ; b = (6 p) 2 = (6 p)−3 = .
216 p3

Uþdaviniai

211. Ðakná iðreikðkite laipsniu su racionaliuoju rodikliu:

1
( p − 1)
5
a) 5 32 ; b) 7 ; c) 4 216; d) 3
;
7

( )
−1
6
e) m7 ; f ) 4 m 3 p7 ; g) 5 a −2 c3 ; h) 4 a3 : b−5 .
106 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

212. Laipsná iðreikðkite ðaknimi, iðkeldami daugiklá prieð ðaknies þenklà:


2 6
1 −
a) a1,4; b) b 7 ; c) c 5 ; d) m–3,6;
1 4

e) a 3 ; f) n 3 ; g) p–2,(5); h) k1,(21).
213. Apskaièiuokite:
1 1 1 1 2

a) 16 2 ; b) 4 2 ; c) 0 4 ; d) 17 ; e) 8 3 ;
2 1 1
− −
f) 81−0,25 ; g) 0,125 3 ; h) 1000 3 ; i) 0,0625 4 ;
1 4 1 1
− − − −
81  8 243  1 
j)  k)   l)  m) 
4 3 5 10
 ; ;  ;  .
 625   27   32   1024 
214. Suprastinkite pagal laipsniø su trupmeniniais rodikliais dësnius:
2 3 5 1 2 3
− − −
a) 10 3
⋅ 10 2 ; b) 7 24 ⋅ 7 8 ; c) a–0,4·a0,8; d) a 5 : a 5 ;
3 1 2 5 2 1
− 5
e) a 5 ⋅ a15 ⋅ a 3 ; f) (a 3 : a 3 ) : a 3 ; g) a4 : 10 a7 ; h) 4
b −3 : 8 b −6 ;
3 5
i) 4
m : 5 m; j) c; k) a2 3 a ; l) 3
p−1 ⋅ 3 p ;
1 1 1 1 1 1 1 1
− − − −
m) 12 2 ⋅ 3 2 ; n) 2 3 ⋅ 4 3 ; o) 3 4
⋅ 27 4 ; p) 2 3
⋅ 32 3 ;
1 1 1 1 2 2
− −
r) (4 x) 3 ⋅ (16 x 2 ) 3 ; s) (ab3 ) 5 ⋅ (a4 b2 ) 5 ; t) (c2 x) 3 ⋅ (cx 2 ) 3 .
215. Sudauginkite:
1 1 1 1 1 1
a) 3 2 ⋅ 8 2 ⋅ 6 2 ; b) (2a2 ) 4 ⋅ (4ab3 ) 4 ⋅ (3ab) 4 ;
1 1 1 1
c) (3 − 2) 2 ⋅ (3 + 2) 2 ; d) (6 + 11) 2 ⋅ (6 − 11) 2 ;
3 3 3 3
e) (2 − 3) 5 ⋅ (2 + 3) 5 ; f) (6 − 2 5) 4 ⋅ (6 + 2 5) 4 ;
1 1 1 1 1 1
g) 2 3 (4 3 + 32 3 ); h) 2 4 (8 4 − 128 4 );
1 1 1 1 2 5

i) (9 3 + 72 3 )3 3 ; j) (a 4 x 3 ) 4 ⋅ a0,7 ⋅ x 0,8 ;
1 1
− −
3 2
 2 2
1
⋅  ⋅ 81−1 
− 4
k) (c y 7 −0,4 3
) ⋅c ⋅ y ; 7 0,2
l)  3 24 ⋅ 3 2  ;
 3   16 
1 1 1 1 1 1 1 1
m) (3 p 2 − c)(3 p 2 + c); n) (a 4 + c 4 )(a 8 + c 8 )(a 8 − c 8 );
1 1 1 1
o) ( x 2 + a 2 )( x − x 2 a 2 + a); p) (xy)0,5(x–0,5–y1,5);
1 1 1
r) (8 2 + 2)2 ⋅ (4 3 − 3 2)(32 3 − 3 16) −1 ;
1 1 1 1 2
s) (2 3 − 5 3 )(4 3 + 10 3 + 5 3 ).
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 107

216. Patikrinkite, ar teisingos ðios lygybës:


3
− 1 − 0,75
1 1
a)   +  
2 −
+ 3 ⋅ 0,0081 4
= 26;
4 16
 
−2
  5  
0
2
−1
1
2
−1

+   − 81 2 ⋅  

b)  6 − 4 ⋅  16   = 1,25;
    3
  9
1 2 4
− − 15
c) (0,001) 3 − 2 −2 ⋅ 64 3 − 8 3 + (90 )2 ⋅ 5 = 10 ;
16
4
2 −
1
+  
− 3
d) 1000 3
− 625 − 0,75 = 81,002;
27
 
 1
1
1 
  5

( )
4
1
e)  32 ⋅ 3 4 +  64 ⋅ 3  − 3(2 4 2) 3  ⋅ 2 12 = 1;

4
 2 
  
 
1
 2 3 2
  12 5  3  3 1
  7π
f) 5 −  −  −5 
2
− 2 sin = 2.
  2  2   4
 
217. Iðreikðkite pirminio skaièiaus laipsniu su racionaliuoju rodikliu:
6 1 43
a) 54 ⋅ 6 ⋅ 3 2; b) 3
⋅ 2⋅6
;
3 4
9 4 2 6 12 2 1 4
c) 9 ⋅ ⋅ 2 ⋅ 3; d) 2 2 ⋅ 3 ⋅ 4 ⋅ 6 ;
4 3 5 4 25
1 6
e) 2 3 2 ⋅ 4 ⋅ 8; f) 4 5
81 ⋅ 3 5 34 ⋅ 3
9;
2
1 1
g) 27 ⋅ 3 3 4 3 ⋅ 3 27 ; h) 4
125 3 25 5 ⋅ 3 4 5−3 .
3 3
218. Apskaièiuokite:
1 1
− −
 1  2 1
−  
3
1 1
 49  7( 3 − 5)2
a)   8 −
27 3 − 81 4 ⋅ 5
; b) ;
2 1
− 20(2 − 4 15)(2 + 4 15)
64 3
36 2

1
1 −
1 
(0,04) ⋅ 0,125 − 
−2 −3 − 2
− 0,5
 −
2

1
  −
3

1
 3

c) 
15 ⋅ 5 3 3
 ; d) 
12 ⋅ 4 4 4
 ; e)  121  ;
 − 23 23   − 34 34   3  2  −1 
−1

 6 ⋅2   6 ⋅2   −   
− 0,25 4 3 
  6 − 4  −
1
f) − (0,3) 0
⋅     ⋅ (0,36) 2
⋅ (0,0001)−1 ;
 5  
108 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

1 1
− −
2 9  1  4  2 2
g) 5 48 3 + 32 3 − 11 3 12 8 ; h)  ⋅ 81− 1  ⋅  3 24 ⋅ 3 2  ;
3 4  16   3
− 0,5
2
0
 2 −4  1
⋅   ⋅    

i) (0,1) −4
: (0,81) 2 ;
 13   3  
1 −3
1
2 ⋅ 4 −2 + (81 2 )3 ⋅  

1
 9 −
j) − 2 2
+ 36 2
;
1
−  1   1 
125 3 ⋅   + ( 3) ⋅  − 
0

5  2

−2
1
(0,1) − 0,4 ⋅  −1 0

1
2 121 
+ 
2
k) . 
 4 
−3 −1 1
2 2  1 −
2 ⋅   − 2 ⋅  −  ⋅ 27 3
3 3  3
219. Suprastinæ reiðkiná, apskaièiuokite jo reikðmæ:
7
− 1
 −
4 1
 2 −
100 a 7
⋅ b 2 10 000b 4
1
a)   ⋅ , kai a=2, b=16, c = ;
 1
 1
8
 c3  c 6

3
 − 12 1
 4
m ⋅ m 3
b)   , kai m=0,0625;
 m ⋅ 3 m −1 
 
 a +1 a −1  a
c)  − : , kai a=1;
a+4 a +4 a − 4  a +2
3 3 3 3
c2 − a2 a2 + c2
d) 1 1
− 1 1
, kai a=0,09, c=0,16;
a+a c +c 2 2
a−a c +c 2 2

3 3 2

a +b2
a 33 a−b 2
e) 2
: , kai a=1,2, b=0,6;
(a − ab)
2 3 a a − b b
1 1 1 1
m − m2n2 + n m + m2n2 + n
f) 3 3
− 3 3
, kai m=0,4, n=0,36;
m +n 2 2
m −n 2 2

−2 1
 4 x 3 y − 4 xy3 1 + xy   y y 2
g)  +  ⋅ 1 + 2 + , kai x=9, y=0,04;
 y− x 4
xy   x x 

2
 :  u + v  , kai u=4, v=9.
h)  ( ) +( )
−2 −2
4 4 4 4
u− v u+ v   
   u−v 
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 109

220. Suprastinkite:
3

2 2  2 2 −
1

3
1  −
3 1

p − 4q x − 3x 32
3 c 16 b 83 64 c 8 b4
 ⋅ c) 
3 3
a) ; b) ; ;
1 1 1  1
 a6
1
5 p3 + 10q 3 5 x − 15
3
 a 4

x 4 1
d) ⋅ (1 + 2 x + x 2 )−1 ⋅ (1 + x)( x 2 − 1) − 4 x 5 (1 − x −1 ) + x 2 4 x −3 −
2 2
1 1
m2 − 2 6m 2 1
e) 1
+ 3
+ 1
;
m + 2m + 4 2
m −8 2
m −22

b+ 2 3
b−32  1 
− ; y − 1  y3 1 
f) 3 g) 2 + ;
b − 6 2b + 3 2 6 b − 6 2 1
 y −1 1

y +y 
3 3
y −1 
3

1
2 2 3 3
 12 1
1 1 
2 1 1
a −b5 5
a +b
5 5
 x + y2  y3 − x3
h) 1 1
+ 2 1 1 2
; i) −x y
6 6
− 1 , x<y;
 16 1
 1
a +b5 5
a − a 5 b5 + b5
5
x +y 6
 x +y
6 6

a−4 a  4 a3 + 8 2
j) − 4 − 2 4 a  , kai a<16;
a −2 a  a +2
4 3

1
 1 1

x 3 3 x 3
−1 x +1 a 2 + ab−1 a
k)  2 − ⋅ ; l) − ;
 3 1
x + 1  32 −
1

1

1

2 3
b
 x − x +1
3
 x −1 a 3 −a b 6 3 +b 3

a +1 5 − 2 ⋅ 4 9 + 4 5 + 3 a2 − 3 a
m) ; n) ;
1
23 3 − 2 ⋅ 6 5 + 2 6 + a + 5 +2⋅4 9−4 5 +a
a
1 x − x −2 1 − x −2 2
o) 1
− 1 1
+ 1 1
+ 3
;
− − −
x 2
x2 − x 2
x2 + x 2
x2
−1
 −
1 1
 −1
3 a a  −  1 − 2a  ;
3 3
p)  2 − 4
 3 −
1 1
  3a − 2 
 a − 2a 3 a 3 − a 3 
4 1

a 3 − 27a 3 c c
r) :  1 − 3 3  − 3 a2 ;
2
a 2
a + 3 3 ac + 9c 
3  3

−1
 3 2
(a − b)( ab )  8  a 3 b   ab2  
8 −2
s) ⋅ +   ;
4
a−4b   b 3 a   8 a5b7  
 
−1 −1
 cx   4 cx − x   4 c + 4 x 
t)  cx −   ⋅  .
 c + cx   c − x   4 x 3 
110 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

221. Patikrinkite, ar ðios nelygybës yra teisingos:


4
a) 17 + 12 2 − 2 > 3 − 1;
6
b) 9 + 4 5 + 3 2 + 5 ⋅ 3 5 − 2 − 2,1 < 0;
c) 2( 4 3 + 4 5 + 4 7) − ( 3 + 5 + 7) < 3;
d) 3 2 + 3(1 + 2 + 3) > 2 4 6(1 + 4 2 + 4 3).

Pakartokite
222. 1) Apskaièiuokite:
 1 4

4 4 +
−  1  3 
 4 − 0,25 − (2 2)− 3  .
4

    
 8    
 
2) Atlikite veiksmus:
3 −1 1
3
b4 b 4
n3 c c3 ⋅ c 4  2  2 a ⋅ a3
a) :5
n2
; b) 1 1
; c)  3  ⋅ −1 ;
4
b 3 b2 (3 c )

2
⋅ (c2 )12  27  a 6 ⋅ a a a2 ⋅ 3

 1 4
m  3 m − 6 mn2 + 3 n2 6
m
d)  4 − ⋅ +6 .
 m m + n  ( 4
m ) −1 3
⋅ n 2
m +3n
3) Iðspræskite lygtis:
2 4 1 1
− −
a) x 3 = 9; b) (t − 4) 5 = 4; c) x 2 + 4 x 2
= 5.
223. 1) Apskaièiuokite:
 1 4

 9− 4 +  1    9 −0,25 − (3 3)− 3  .
3 4

    
 27    
 
2) Atlikite veiksmus:
4
m 3 m2 x2 3
x 2 y5 ⋅ x 3
a) ⋅5 ; b) 1
;
4 3
3
m4 m x 6
xy ⋅ y

2

1
4  2
a ⋅ a3  ⋅ 1 ;
c) 3
125 ⋅ 
 −
1  a −2
 a 2 
 2 2 4 c  3 c − 6 cb2 + 3 b2 3 −2 26 c
d)  4 − ⋅ 1
⋅ ( b ) + 6
.
 c c +b ( c )2 c+3b

3) Iðspræskite lygtis:
4 3

a) y 3 = 16; b) ( z + 2) 5 = 27; c) 5
x − 10 x = 2.
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 111

224. 1) Periodinæ deðimtainæ trupmenà 2,37(1) uþraðykite paprastàja.


1 3
2) Paraðykite kurá nors iracionaløjá skaièiø, esantá tarp ir .
3 4
3) Panaikinkite iracionalumà trupmenø vardiklyje:
7b 5
a) ; b) .
3 17 − 2 3
4) Iðspræskite lygtis:
1
a) ª7–5xª=13; b) (x 2
− 1)3 = 2.
5) Kuriuos skaitmenis reikia áraðyti vietoj þvaigþduèiø skaièiuje 7*1*,
kad gautas skaièius dalytøsi ið 15?
6) Triþenklio skaièiaus vienetø skaitmuo 3 vienetais didesnis uþ de-
ðimèiø skaitmená. Kiek skaièius, gautas sukeitus paskutinius du
skaitmenis vietomis, yra didesnis uþ pradiná?
7) Suprastinkite:

x2 4 x 3 x2 a − 3 b2 a1,5 − b1,5
.
a) ; b) ; c)
4
a−3b b−a
x 6 x6 x
8) Apskaièiuokite:
4

a) 16–0,75 ⋅ 25–0,5+ 64 3 ⋅ 91,5 –100–0,5;

( a − 1)
2
b) + a2 + 2a + 1, kai a=–0,(897);

c) 3 −2 − 3−2 3 .
9) Iðspræskite nelygybes:
a) x < 7; b) ªx–3ª≤ 2; c) ª2x–3ª<3x.
225. 1) Periodinæ deðimtainæ trupmenà 3,1(45) uþraðykite paprastàja.
2) Paraðykite kurá nors racionaløjá skaièiø, esantá tarp 5 ir 7.
3) Panaikinkite iracionalumà trupmenø vardiklyje:
2a 3
a) ; b) .
5 2 5+ 3
4) Iðspræskite lygtis:
1
 1 5
a)  x 2 − 1  = 1; b) ª3–2xª=5.
 
5) Raskite visus keturþenklius 65xy iðraiðkos skaièius, kurie dalijasi
ið 18.
6) Dviþenklio skaièiaus skaitmenø suma lygi 15. Sukeitus to skai-
èiaus skaitmenis vietomis, jis padidëja 27 vienetais. Raskite pra-
diná skaièiø.
112 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

7) Suprastinkite:

a3 a a 4
a−6b x +2
a) ; b) ; c) .
a 6 a5 a a−3b x +8
1,5

8) Apskaièiuokite:
1
− 4
1 20
a)  
3 −
⋅4 + 0,25−0,5 + 27 3 ⋅ 91,5 ;
 27  81
(m + 3)
2
b) m2 − 6m + 9 − , kai m=–3,(768);

(3 − 2 )
2
c) + 3 − 2 2.

9) Iðspræskite nelygybes:
a) x > 4; b) ªx–5ª>3; c) ª3x+1ª≤ 8x.

Prisiminkite
2 3
226. 1) Duotos funkcijos f (x)=2x–3, y ( x) = − , u (x)=2+3x, g ( x) = ,
x x
x
v (x)=3x, z ( x) = − , h (x)=–2–3x.
3
a) Kurios ið ðiø funkcijø yra tiesioginio proporcingumo?
b) Kuriø funkcijø grafikai yra hiperbolës?
c) Kurios funkcijos savo apibrëþimo srityje yra didëjanèios?
d) Kuriø funkcijø grafikai eina per taðkà M(2; –1)?
3x − 4
2) Funkcija iðreikðta formule f ( x) = .
2
2
a) Apskaièiuokite f (–4), f   , f (t+1).
3
b) Su kuria kintamojo reikðme f (x)=6?
k
3) a) Nurodykite k reikðmæ, jei yra þinoma, kad funkcijos f ( x) =
x
 1 
grafikas eina per taðkà A  − ; 4  .
 2 
b) Funkcijos, iðreikðtos formule f (x)=kx+3, grafikas eina per tað-
kà A(3; 12). Raskite koeficientà k. Ar ði funkcija yra didëjanti, ar
maþëjanti? Atsakymà pagráskite.
c) Yra þinoma, kad funkcijos f (x)=ax2+2 grafikui priklauso taðkas
M(–4; 18). Raskite koeficientà a.
4) Su kuria koeficiento k reikðme tiesës y=kx+6 ir y=0,5–2,5x yra
lygiagreèios?
5) Duota funkcija f (x)=–x2+2x. Nurodykite:
a) jos grafiko virðûnës koordinates bei simetrijos aðá;
b) taðkus, kuriuose funkcijos grafikas kerta koordinaèiø aðis;
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 113

c) intervalus, kuriuose funkcija yra didëjanti, maþëjanti;


d) didþiausià funkcijos reikðmæ.
Nubraiþykite ðios funkcijos grafikà.
6) Ar taðkas A(2; 5) priklauso ðiø funkcijø grafikams:
12
a) f (x)=2x2+x–5; b) g ( x) = ; c) h(x)=2x+1?
x
7) Paraðykite tiesës, einanèios per taðkus A(2; 3) ir B(1; 2), lygtá.
8) Parabolë kerta abscisiø aðá taðkuose A(–1; 0) ir B(3; 0).
a) Paraðykite funkcijos, apibûdinanèios ðià parabolæ, lygtá.
b) Nubraiþykite scheminá tos funkcijos grafikà.
c) Nurodykite funkcijos didëjimo ir maþëjimo intervalus.
9) Paaiðkinkite, kaip reikia perkelti parabolæ y=–x2, kad ji virstø
parabole:
a) y=–(x+3)2; b) y=–x2+3; c) y=–(x–3)2+2.
10) Iðspræskite nelygybes:
a) 2x2+3x–2>0; b) x2–4x+4¡0; c) 3x2–4x+2<0.
11) Remdamiesi brëþiniu (ABDCA1B1D1C1 —
kubas):
a) nurodykite tiesiø AB ir AA1, AB ir D1C1,
CA1 ir BD1 tarpusavio padëtá;
b) paraðykite, kurios tiesës yra statmenos
plokðtumai BDD1B1, o kurios — su ja lygia-
greèios;
c) nustatykite, kokio didumo kampus sudaro
tiesës AA1 ir CB, AB ir DD1, AB ir A1B (pagráskite);
d) nubrëþkite plokðtumà, einanèià per taðkus C, A1 ir B. Apskai-
èiuokite pjûvio perimetrà, kai kubo briaunos ilgis lygus b. Kokia
yra tiesës AA1 padëtis ðios plokðtumos atþvilgiu?
12) Ið to paties taðko nubrëþtos dvi pasvirosios plokðtumai: viena —
20 cm, kita — 15 cm ilgio. Pirmosios pasvirosios projekcija plokð-
tumoje lygi 16 cm. Raskite antrosios pasvirosios projekcijà.
13) Pasvirosios projekcija plokðtumoje lygi pusei pasvirosios. Apskai-
èiuokite kampà tarp pasvirosios ir plokðtumos.
14) Apskaièiuokite trikampio ABC plotà, kai jo virðûnës yra taðkai
A(–2; –1; 1), B(–1; 0; 1) ir C(–7; 1; 0).
15) Duotas staèiakampis gretasienis ABCDA1B1C1D1,
kurio AB=BC=a, BB1=2a. Apskaièiuokite kosi-
nusà kampo tarp:
uuur uuuur
a) vektoriø BC ir CD1 ;
b) ástriþainiø AC ir AC1;
c) tiesiø, kuriose yra gretasienio briauna A1B1
ir sienos DCC1D1 ástriþainë D1C.
4) Apskaièiuokite:
114 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

227. 1) Iðskaidykite daugikliais:


4 4
a) 2x3y–8x2y2+8xy3; b) a − m2 n2 ; c) 64p3–27.
25
2) Suprastinkite reiðkiná:
125 x3 + 8 y3 4 y2 − 25x2
a) ⋅ ir apskaièiuokite jo reikðmæ, kai
(5 x + 2 y)2 25x2 − 10 xy + 4 y2
1 7
x=− , y= ;
5 2
v v
b) + , kai v<2;
v − 3 ªv − 2ª

a5 + a6 + a7 ab−1 − a −1
c) ⋅ ir apskaièiuokite jo reikðmæ, kai
a −5 + a −6 + a −7 a −1 − b−1
a=–1, b=5.
−2 −2
 n2 + 1   n2 + 1 
3) Árodykite, kad   + 2  = 1.
 2n   n −1 
4) Apskaièiuokite:
5,1 ⋅ 105
a) ; b) (8,4·104) : (200·10–8); c) (2,08·10–3)(–5·104).
9,6 ⋅ 109
5) 1 g vandens yra 3,346·1022 molekuliø. Kiek molekuliø yra 18 g
vandens?
6) Ar taðkas A(–1,2; –5) priklauso funkcijos g (x)=(x+2)2–(x–1)2
grafikui?
7) Sklypo ilgis 400 m. Koks yra ðio sklypo ilgis plane, kurio mastelis
1 : 10 000?
8) Ritinio spindulys 60,0 mm, o sudaromoji 8,28 cm. Apskaièiuokite
ritinio tûrá deðimtøjø tikslumu.
9) Staèiakampio perimetras lygus 12 cm.
a) Trumpesniàjà staèiakampio kraðtinæ paþymëjæ x, staèiakampio
ploto priklausomybæ nuo kraðtinës x ilgio iðreikðkite formule.
b) Nubraiþykite ðios priklausomybës grafikà.
c) Nurodykite x reikðmæ, su kuria staèiakampio plotas ágyja di-
dþiausià reikðmæ.
d) Apskaièiuokite didþiausià staèiakampio ploto reikðmæ.
10) Duotos trikampio ABC virðûniø koordinatës: A(–2; 4), B(6; 5)
ir C(1; 1). Patikrinkite, ar tas trikampis yra statusis (dviem
bûdais).
11) Keturkampio ABCD virðûniø A ir B koordinatës yra A(–3; –2) ir
B(1; 1). Virðûniø C ir D koordinates parinkite taip, kad ketur-
kampis turëtø simetrijos centrà. Nubraiþykite brëþiná ir nusta-
tykite keturkampio rûðá, taikydami vektorius.
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 115

228. 1) Iðkelkite daugiklá prieð ðaknies þenklà:


a) 72; 480; 128; 112 ⋅ 8; 84 ⋅ 10;
1 2 4
b) a , kai a¢0; , kai x<0; 25 x 6 ; 50a9b4 .
9 x2
2) Suprastinkite:
a) 27 + 108 − 12; b) 0,1 5m − 0,45m + 2 80m ;
2
3x2 y6
d) 7m n  2m2  , kai m<0, n<0.
2 3
c) − ⋅ , kai x<0, y>0;
5 y3 9 x 2 2  7n 
3) Sudauginkite:
a) ( 15 + 5) 5; b) (2 3 − 7)(2 3 + 7);

1 1  3  3
c)  5 − 1   1 + 5  ; d)  6 −   6− .
2  2   5  5 
4) Apskaièiuokite:
a) ( 72 − 5 2)2 ; b) ( 63 − 2 5 − 2 7) 7 + 2 35;
xy
c) (9 + 3 2)(3 − 2); , kai x = 5 + 2 6, y = 5 − 2 6.
d)
x+y
5) Panaikinkite iracionalumà trupmenø vardiklyje:
4−3 m 8 9( 3 − 1)
a) ; b) ; c) .
3 m 7− 5 2 3 +3
6) a) Kai a>8, tai (7 − a)2 = ...

b) Kai x<2, tai x 2 − 6 x + 9 = ...


7) Ar reiðkinys x 2 − 3 x turi prasmæ intervale [3; +º)?
8) Su kuriomis realiosiomis x reikðmëmis reiðkinys:
3− x
a) 2 − 3x neturi prasmës; b) turi prasmæ?
x2 − 3x + 2
9) Nustatykite funkcijos f ( x) = 2 x 2 − 7 x + 8 apibrëþimo sritá.
10) Iðspræskite lygtis:
a) 2 x + 3 = 5; b) 6 − 2 x = x + 9;

c) (4 − x)2 = 5; d) x + 4 + x − 4 = 2.
11) Raskite nelygybiø sprendinius:
a) 3 − 4 x ≤ 2; b) ( x 2 − 4) 1 − x ≥ 0; c) x 2 + 3 x + 2 > 3 + x.
229. 1) Iðkelkite daugiklá prieð ðaknies þenklà:
a) 45; 320; 96; 72 ⋅ 18; 36 ⋅ 7;

b) 15a2 , kai a¢0; 21b2 , kai b<0; 16a10 ; 32m5 b2 .


116 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

2) Suprastinkite:
1
a) 3 + 27 + 243; b) 5 3a + 12a − 10 0,03a ;
2
2
8 y2 1  8a10  kai a<0, b<0.
c) 2 x 3 ⋅ , kai x>0, y<0; d) ,
x6 8ab  b3 
2

3) Sudauginkite:
a) ( 2 − 22) 2; b) ( 7 − 2)( 7 + 2);

1 1  3  3
c)  3 − 1   1 − 3  ; d)  12 −   12 − .
5  5   4  4 
4) Apskaièiuokite:
a) ( 20 − 5)2 ; b) (3 6 − 3 + 108) 6 − 15 2;

c) (2 3 − 8)( 3 + 4); d) x + y , kai x = 11 + 3, y = 11 − 3.


xy
5) Panaikinkite iracionalumà trupmenø vardiklyje:
4 a +3 15 4( 2 + 1)
a) ; b) ; c) .
2 a 2+ 3 3 2 −4

6) a) Kai c¢10, tai (9 − c)2 = ...

b) Kai a<3, tai 25 − 10a + a2 = ...


7) Ar reiðkinys 4x − x 2 turi prasmæ intervale [0; 3]? Atsakymà pa-
gráskite.
8) Su kuriomis realiosiomis kintamojo x reikðmëmis reiðkinys:
x+5
a) 1 − 2x turi prasmæ; b) neturi prasmës?
x2 + 3x + 2

9) Nustatykite funkcijos f ( x) = 3 x 2 + 2 x − 8 apibrëþimo sritá.


10) Iðspræskite lygtis:
a) x − 4 = 3; b) 5 x − 6 = 2 x − 9;

c) (8 − x)2 = 11; d) x + 4 − x − 4 = 2.
11) Raskite nelygybiø sprendinius:
a) 6 − 2 x ≥ 4; b) ( x2 − 9) 5 − x ≥ 0; c) x 2 − 3 x − 10 > 8 − x.
232. 1) Nustatykite:
a) ar skaièius –7 yra lygties –x2=5x–14 sprendinys;
b) kokia turëtø bûti k reikðmë, kad lygtis kx2–7x+6=0 turëtø
sprendiná, lygø 2.
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 117

2) Iðspræskite lygtis:
a) 4+8z=(z+4)2; b) 7–x2=0;
2
c) x +5=2; d) t3+6t2+7t=0.
3) Su kuriomis z reikðmëmis daugianariai z2+1+z ir 3–4z+3z2 ágyja
lygias reikðmes?
4) Kvadratiná trinará 3x2–5x–8 iðskaidykite tiesiniais daugikliais.
5) x=1 yra kvadratinio trinario 3x2+px–2 ðaknis. Raskite koeficiento
p reikðmæ ir iðskaidykite trinará tiesiniais daugikliais.
6) Suprastinkite trupmenas:
25 − a2 6a 2 − 7a − 3 (3m − 12)2
a) ; b) ; c) .
10 + 3a − a 2
2a − a − 3
2
m2 − 8m + 16
7) Su kuriomis a reikðmëmis kvadratinë lygtis:
a) x2+6x–a=0 turi du realiuosius sprendinius;
b) x2+(a+2)x+8a+1=0 neturi realiøjø sprendiniø?
8) Sudarykite kvadratinæ lygtá, kurios sprendiniai bûtø:
1
a) –1 ir ; b) 1,5 ir 3,2; c) 2 − 3 ir − 2 − 3.
2
9) Raskite kintamojo reikðmes, su kuriomis ðios lygybës yra teisingos:
a) 9x4+2=9x2; b) (x2+2x)2–14(x2+2x)=15.
10) Su kuria teigiamàja k reikðme lygties x2–kx+k2–3k+5=0 spren-
diniø suma lygi jø sandaugai?
r r r 1 r r r
11) Nubraiþykite vektoriø p = 2(a − 3b) − (c − 4 a) + b, kurio pradþia
r r r2 r r
yra taðke A(–2; 3) ir kurio a = i − 2 j , b{ − 1; − 3}, c{4; − 6}.
r r
12) Vektoriai a ir b yra nekolinearûs. Apskaièiuokite
r x irry reikðmes,
r r r r
su kuriomis vektoriai c = xa + yb ir d = ( y + 1)a + (2 − x)b yra lygûs.
233. 1) Nustatykite:
a) ar skaièius –5 yra lygties 13x=–40–x2 sprendinys;
b) kokia turi bûti k reikðmë, kad lygtis 3x2+kx–8=0 turëtø spren-
1
diná, lygø 1 .
3
2) Iðspræskite lygtis:
a) 6x–3,2x2=0; b) x2–13=12;
2
c) (x–3) =3–6x; d) m3–8m2+13m=0.
3) Su kuriomis x reikðmëmis daugianariai 3x2–4x+3 ir x2+x+1 ágyja
lygias reikðmes?
4) Kvadratiná trinará –4x2+4x+3 iðskaidykite tiesiniais daugikliais.
5) x=2 yra kvadratinio trinario 4x2–14x+c ðaknis. Raskite koefi-
ciento c reikðmæ ir iðskaidykite trinará tiesiniais daugikliais.
6) Suprastinkite trupmenas:
c2 − 9 2c2 + 8c − 90 a2 + 8a + 16
a) ; b) ; c) .
3 + 2c − c 2
3c2 − 36c + 105 (2a + 8)2
118 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

7) Su kuriomis p reikðmëmis kvadratinë lygtis:


a) 4x2–5x+p=0 turi du realiuosius sprendinius;
b) x2+2(p+1)x+9p–5=0 neturi realiøjø sprendiniø?
8) Sudarykite kvadratinæ lygtá, kurios sprendiniai bûtø:
1
a) − ir 2; b) –0,8 ir –1,3; c) 5 + 2 6 ir 5 − 2 6.
4
9) Raskite kintamojo reikðmes, su kuriomis ðios lygybës yra teisingos:
a) 4x4+4=17x2; b) (x2+5x)2–2(x2+5x)=24.
10) Su kuria a reikðme lygties 2x2–a2x+4(a–1)=0 sprendiniø suma
lygi jø sandaugai?
r r r r r r r
11) Duoti vektoriai a = 5i + 2 j ir b = 7i − 3 j . Raskite toká vektoriø c ,
r r r r
su kuriuo a ⋅ c = 38, o b ⋅ c = 30.
12) Tiesë l kerta lygiagretainio kraðtines AB ir AD bei ástriþainæ AC
uuuuur uuur uuuuur uuuur uuuuur uuuur
taðkuose B1, D1 ir C1. Jei AB1 = λ1 AB, AD1 = λ 2 AD, AC1 = λ 3 AC,
1 1 1
tai = + . Árodykite.
λ 3 λ1 λ 2
232. 1) Su kuriomis t reikðmëmis ðios lygtys turi vienà realøjá sprendiná:
a) tx2–6x+1=0; b) 6x2+tx+1=0?
2) Su kuriomis m reikðmëmis funkcijos y=x2–12x+m grafikas lieèia
abscisiø aðá?
3) Nubraiþykite funkcijø y=x2 ir y=2x grafikus. Raskite jø sankirtos
taðkø koordinates.
4) Nebraiþydami nurodytos parabolës ir tiesës, raskite jø sankirtos
taðkø koordinates:
a) y=(x+4)2 ir y=3x+40; b) y=3x2+11x–41 ir y=–10x+49.
5) Keliuose taðkuose ðios parabolës kerta abscisiø aðá:
a) y=9x2+6x+1; b) y=5x2+9x+4; c) y=2x2–4x+5?
6) Kiek realiøjø sprendiniø turi ðios kvadratinës lygtys:
a) y2–10y+25=0; b) 3t2–3t+1=0; c) x2+2x–80=0?
7) Iðspræskite lygtis:
y2 + 5 14 x 8 7
a) =− ; b) − = ;
y−3 3− y x − 2 x2 − 4 x + 2
x +1 x+4 6
c) − = .
x2 − 2x x2 + 2x x2 − 4
8) Kiek yra x reikðmiø, su kuriomis ðiø funkcijø grafikai susikerta:
3 8
a) y = − ir y=2x–1; b) y = ir y=3x+5?
x x
Atsakymà pagráskite.
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 119

9) Staèiojo trikampio ABC statinis AC=4 cm,


o ¨CAB=30°. Ið virðûnës A nubrëþtas
3 cm ilgio statmuo AD trikampio plokðtu-
mai. Apskaièiuokite:
a) taðko C koordinates;
b) kampo DCB didumà;
c) dvisienio kampo DBCA didumà 1° tiks-
lumu.
233. 1) Su kuriomis a reikðmëmis ðios lygtys turi
vienà realøjá sprendiná:
a) x2+6x–a=0; b) 5x2+ax+1=0?
2) Su kuriomis k reikðmëmis funkcijos y=kx2–12x+9 grafikas lieèia
abscisiø aðá?
3) Nubraiþykite funkcijø y=–x2 ir y=–3x grafikus. Raskite jø san-
kirtos taðkø koordinates.
4) Nebraiþydami nurodytos parabolës ir tiesës, raskite jø sankirtos
taðkø koordinates:
a) y=(2x–3)2 ir y=11x–19; b) y=5x2–20x+15 ir y=10x–25.
5) Keliuose taðkuose ðios parabolës kerta abscisiø aðá:
a) y=25x2–10x+1; b) y=4x2–9x+5; c) y=3x2+5x+6?
6) Kiek realiøjø sprendiniø turi ðios kvadratinës lygtys:
a) x2–12x+36=0; b) 5x2–9x+6=0; c) x2+4x–21=0?
7) Iðspræskite lygtis:
15 6 + y2 18 1 x
a) y − 3 = − 3 − y ; b) 2 − = ;
x −9 x + 3 x − 3
x+2 x −1 8
c) 2 − = .
x − 3x x2 + 3x x2 − 9
8) Kiek yra x reikðmiø, su kuriomis ðiø funkcijø grafikai susikerta:
6 4
a) y = ir y=x–2; b) y = − ir y=5x–3?
x x
9) Ið taðko M á staèiakampio ABCD plokðtumà nuleistas statmuo MD.
Taðkas M nutolæs nuo virðûniø A, B ir C
6 cm,
9 cm ir 7 cm. Apskaièiuokite taðkø M, A,
B ir C koordinates, nustatykite trikam-
piø MAB bei MCB rûðá ir 1° tikslumu
raskite kampà tarp pasvirosios MB bei
plokðtumos ABCD.
234. 1) Iðspræskite nelygybes:
1
a) 12x–31<7; b) ≤ 2;
x −1
c) –4x2+20x–25¢0; d) ª5–xª¡2.
120 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

2
2) Raskite sveikuosius nelygybës x − ≤ 0 sprendinius.
x −5
x +1 2
3) Apskaièiuokite sveikøjø nelygybës ≥ sprendiniø sumà.
5−x 3
4) Nurodykite didþiausià teigiamàjà sveikàjà x reikðmæ, su kuria
x2 − 6x + 9
trupmena yra neigiama.
x−4
1
5) Su kuriomis x reikðmëmis funkcijos y = − x + 8 reikðmë priklauso
3
intervalui (–1; 1)?
x2 − 7x + 6
6) Kokios turi bûti x reikðmës, kad reiðkinys turëtø
4−x
prasmæ?
1− x
7) Nurodykite funkcijos f ( x) = apibrëþimo sritá.
x+5
8) Su kuriomis x reikðmëmis funkcijos f (x)=x2–2x–1 grafikas yra
virð Ox aðies?
9) Nubraiþykite funkcijos y=x2+6x+5 grafikà ir, remdamiesi juo, nu-
statykite, su kuriomis x reikðmëmis:
a) funkcijos reikðmë lygi nuliui;
b) funkcija ágyja teigiamas reikðmes;
c) funkcijos reikðmës maþesnës uþ nulá.
10) Ar gali to paties kampo sinusas ir kosinusas arba tangentas ir
kotangentas bûti atitinkamai lygûs:
1 2
a) ir − ; b) −1 + 2 ir 1 + 2 ?
3 3
Atsakymà pagráskite.
11) Raskite maþiausià nelygybës 4 x 2 + 4 x + 2( 2 x + 1)2 ≤ 34 sprendiná.
235. 1) Iðspræskite nelygybes:
1
a) 13x+21¡11; b) ≥ 3;
x −1
c) –9x2+12x–4¢0; d) ª3x+1ª>4.
5
2) Raskite sveikuosius nelygybës x + ≤ 0 sprendinius.
x+2
2,5 x + 0,5 5
3) Apskaièiuokite sveikøjø nelygybës ≥ sprendiniø san-
4−x 2
daugà.
4) Nurodykite didþiausià teigiamàjà sveikàjà x reikðmæ, su kuria
x2 − 4x + 4
trupmena yra teigiama.
3−x
1
5) Su kuriomis x reikðmëmis funkcijos y = − x + 7 reikðmë priklauso
2
intervalui (–2; 2)?
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 121

x+4
6) Kokios turi bûti x reikðmës, kad reiðkinys turëtø
x2 + 7x + 6
prasmæ?
x +1
7) Nurodykite funkcijos f ( x) = apibrëþimo sritá.
5−x
8) Su kuriomis x reikðmëmis funkcijos y=2x2+7x–15 grafikas yra
po Ox aðimi?
9) Nubraiþykite funkcijos y=x2–5x+4 grafikà ir, remdamiesi juo, nu-
statykite, su kuriomis x reikðmëmis:
a) funkcijos reikðmë lygi nuliui;
b) funkcija ágyja teigiamas reikðmes;
c) funkcijos reikðmës maþesnës uþ nulá.
10) Suprastinkite:
1 1
a) ctg2 α–cos2 α–ctg2 α cos2 α; b) + ;
1 − cos α 1 + cos α
sin 4 α − cos 4 α − 1
c) .
cos4 α − sin 4 α − 1
11) Raskite didþiausià nelygybës 4 x 2 − 4 x + 2( 1 − 2 x )2 ≤ 34 sprendiná.
1
236. 1) a) Reiðkinio xy + 1 = kintamàjá y iðreikðkite kintamuoju x.
x
b) Reiðkinio (y+4) (x+3)=64+y3 kintamàjá x iðreikðkite kintamuo-
2

ju y.
2) Nubrëþkite tieses y=3x+2 bei y=2–3x ir nurodykite jø tarpusavio
padëtá. Jei tiesës kertasi, raskite jø sankirtos taðko koordinates.
3) Kokia yra tiesiø 4x–3y–12=0 ir 2x=6+1,5y tarpusavio padëtis?
4) Kiek sprendiniø turi ðios lygèiø sistemos:
8 y − x = 4, 2 x − 21 y = 2,
0,5 x − 4 y = 1,
a)  b)  c) 
0,25 x − 2 y = −1; 8 y − x = 4;
2 x − 16 y = 7 ?
 x − y = −2,

5) Ar skaièiø pora (–1; 1) yra lygèiø sistemos 8 y − 3 x = − 5, spren-
3 y − 2 x = 5
dinys? 
2 x + y = 8,
6) Iðspræskite lygèiø sistemà 
3 x − 4 y = 7.
7) Raskite tokià skaièiø porà (c; d), kuri tenkintø lygèiø sistemà
3c = 4d − 7,

 1 − 3c 4 − 2d
 4 = 3 .
( x − 1)2 − ( x + 2)2 = 9 y,
8) Apskaièiuokite lygèiø sistemos  sprendiná.
( y − 3) − ( y + 2) = 5 x
2 2
122 SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI

9) Lygèiø 2x–y=6, 2y+x=8 ir y=6 grafikai riboja trikampá. Raskite


to trikampio virðûniø koordinates:
a) vienoje koordinaèiø plokðtumoje nubraiþæ nurodytus grafikus;
b) nebraiþydami nurodytø lygèiø grafikø.
10) Apskritimo spindulys lygus 1.
a) Suteikite pavadinimus atkarpoms
OA, AB, CD ir EF.
b) Nesinaudodami skaièiuotuvu, iðdës-
tykite maþëjimo tvarka skaièius sin 70°,
cos 70°, tg 70°, ctg 70°.
c) Árodykite, kad OD cos α=1 ir
OE sin α=1.
2
237. 1) a) Reiðkinio 2 + xy = kintamàjá y ið-
x
reikðkite kintamuoju x.
b) Reiðkinio (5+x)(3–y)2=27–y3 kinta-
màjá x iðreikðkite kintamuoju y.
2) Nubrëþkite tieses y=4x–1 bei y=1–4x
ir nurodykite jø tarpusavio padëtá. Jei tiesës kertasi,
apskaièiuokite jø sankirtos taðko koordinates.
3) Kokia yra tiesiø 4x–3y–12=0 ir –4x+3y=12 tarpusavio padëtis?
4) Kiek sprendiniø turi ðios lygèiø sistemos:
6 x − 7 y = 40, 12 x − 14 y = 80, 5 y − 2 x = − 8,
a)  b)  c) 
3 x − 3,5 y = −20;  −1,5 x + 1,75 y = −10; 6 x − 7 y = 40 ?
5 x − y = − 6,

5) Ar skaièiø pora (–1; 1) yra lygèiø sistemos 2 y − 3 x = 5, spren-
x + y = 2

dinys?
3 x − y = 5,
6) Iðspræskite lygèiø sistemà 
5 x + 2 y = 23.
7) Raskite tokià skaièiø porà (x; y), kuri tenkintø lygèiø sistemà
 4 x − 3 y = 1,

 2x + 1 9 − 5 y
 6 = 8 .

(7 + u)2 − (5 + u)2 = 6v,


8) Apskaièiuokite lygèiø sistemos  sprendiná.
(2 − v) − (6 − v) = 4u
2 2

9) Lygèiø 2x+y=4, y–x=4 ir y=2 grafikai riboja trikampá. Raskite


to trikampio virðûniø koordinates:
a) vienoje koordinaèiø plokðtumoje nubraiþæ nurodytus grafikus;
b) nebraiþydami nurodytø lygèiø grafikø.
Laipsnis su racionaliuoju rodikliu 123

10) Apskritimo spindulys lygus 1.


a) Suteikite pavadinimus at-
karpoms OA, AB, CD ir EF.
b) Nesinaudodami skaièiuotu-
vu, iðdëstykite didëjimo tvar-
ka skaièius sin 20°, cos 20°,
tg 20°, ctg 20°.
c) Árodykite, kad OD cos α=1
ir OE sin α=1.

Atsakymai
1 3 3 1 1
214. r) 4x; s) ab; t) . 215. n) a − c ; o) x 2 + a 2 ; p) y 2 − x 2 y 2 ; r) 9; s) –3.
c2 x 2
4 35 17
3 6 7
217. f) 3 5 ; g) 3 24 ; h) 5 24 . 218. e) ; f) –200; g) 27 ⋅ 32 ; h) 3; i) 40; j) ;
4 18
8 2
k) . 219. c) 2 ; d) –0,6; e) 2,52; f) –30; g) 0,64; h) 10. 220. d) 0; e) ; f) 0;
11 3 m −2
1
1
1 1
x3 − 1 5
a 1
g) 1 + ; h) 2a 5 ; i) 2 y 6 ; j) 4 − a ; k) ; l) a 6 ; m) ; n) ; o) 0;
1 1
a +1 1+ 3 a
y 3
x +1
3

a 2
p) ; r) 0; s) 4
a + 4 b ; t) cx.
2a − 1
124 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

3. FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS


IR JØ SISTEMOS

3.1. BET KURIO KAMPO TRIGONOMETRINËS


FUNKCIJOS
Funkcijos sàvoka bei kai kurios funkcijos jums jau yra þinomos ið pa-
grindinës mokyklos matematikos kurso. Vienas tø funkcijø (tiesinæ, kva-
dratinæ) esate iðnagrinëjæ iðsamiai, su kitomis (pavyzdþiui, trigonometri-
nëmis) — tik susipaþinæ, o dar apie kitas — në negirdëjote. Todël paþintá
su funkcijomis ðiais metais tæsime ir pradësime nuo jums jau ðiek tiek
paþástamø trigonometriniø funkcijø: sinuso, kosinuso, tangento bei kotan-
gento. Taèiau pirmiausia prisiminkime, kà þinome apie kampø matavimà:
• kiekvienà plokðèiàjá kampà galima laikyti cen-
triniu kampu, t. y. kampu, kurio virðûnë yra apskri-
timo centras;
πR
• apskritimo lanko ilgis l = ⋅ α°; èia R — ap-
180°
skritimo spindulys, α — centrinis kampas, atitinkan-
tis ilgio l lankà;
• kampai matuojami laipsniais (taip pat jø dali-
mis — minutëmis bei sekundëmis ir radianais);
• 1° — tai centrinis kampas, atitinkantis apskritimo lankà, kurio ilgis
1
lygus apskritimo ilgio; 1°= 60′ , 1′ = 60′′;
360
• 1 rad — tai centrinis kampas, atitin-
kantis apskritimo lankà, kurio ilgis lygus to
apskritimo spinduliui;
• laipsninis ir radianinis kampo matas
yra susijæ vienas su kitu sàryðiu
180°=π (rad);
π
• α° kampo radianinis matas α = ⋅ α°;
180 180 °
• 1 rad kampas turi laipsniø, t. y.
π
180°
1 rad = ≈ 57,3°;
π
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 125

π
• 1° kampas turi radianø, t. y. 1° = π rad ≈ 0,0175 rad;
180 180
• kai kuriø daþniau pasitaikanèiø kampø laipsninio ir radianinio mato
sàryðis:

0° 30° 45° 60° 90° 120° 135° 150° 180° 270° 360°

π π π π 2π 3π 5π 3π
0 π 2π
6 4 3 2 3 4 6 2

Panagrinëkime kampus, kuriø modulis di-


desnis uþ 360°. Koordinaèiø plokðtumoje taip
nubrëþkime vienetiná apskritimà, kad jo cent-
ras sutaptø su koordinaèiø pradþia, ir to ap-
skritimo pradiná spindulá OA pasukime kampu
α prieð laikrodþio rodyklës sukimosi kryptá. Jis
sutaps su apskritimo spinduliu OB. Pasuktas
tokio pat didumo kampu α pagal laikrodþio ro-
dyklës sukimosi kryptá, pradinis spindulys su-
taps su spinduliu OC. Centrinis kampas, kurá
gauname sukdami pradiná spindulá prieð laik-
rodþio rodyklës sukimosi kryptá, kaip þinome, vadinamas teigiamuoju po-
sûkio kampu, o sukdami pagal laikrodþio rodyklës sukimosi kryptá — nei-
giamuoju posûkio kampu. Taigi ¨AOB=α, o ¨AOC=–α.
Nesunku pastebëti, kad yra be galo daug kampø, kuriais pasuktas pra-
dinis spindulys OA sutampa su spinduliu OB arba spinduliu OC, nelygu
kuria kryptimi sukama (prieð ar pagal laikrodþio rodyklës sukimosi
kryptá). Pavyzdþiui, spindulá OA pasukdami kampais α+360°, α+360°·2
ir t. t., já taip pat sutapdinsime su spinduliu OB, o pasukdami kampais
–α–360°, –α–360°·2 ir t. t. — su spinduliu OC. Trumpai tariant, spin-
dulys OA, pasuktas kampais α+360°·n (èia n ± Z), sutaps su spinduliais
OB arba OC.
Kampas α laikomas to koordinatinio ketvirèio, kuriame atsiduria spin-
dulys OB arba OC, kampu. Vadinasi, mûsø nagrinëjamas kampas α yra
I ketvirèio kampas, o kampas –α — IV ketvirèio kampas. Apskritai
π
kai α ± (0°; 90°), arba α ∈  0;  , tai α yra I ketvirèio kampas,
 2 
π
kai α ± (90°; 180°), arba α ∈  ; π  — II ketvirèio kampas,
2 
 3π 
kai α ± (180°; 270°), arba α ∈  π; — III ketvirèio kampas,
 2 

kai α ∈ (270°; 360°), arba α ∈  3π ; 2π  — IV ketvirèio kampas.


 2 
Kampai 0°, ¤90°, ¤180°, ¤270°, ¤360°, ... nepriklauso jokiam ketvirèiui.
126 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Prie kampo α pridëjæ sveikà skaièiø apsisukimø (α+360°·n, n ± Z),


gauname to paties ketvirèio kampà. Antai 1125° kampas yra I ketvirèio
kampas, nes 1125°=360°·3+45°, o 45° ± (0°; 90°).
Jei skaièiø tiesës pradþià sutapdinsime su pradinio spindulio OA galu
A ir teigiamàjà pustiesæ “vyniosime„ ant apskritimo prieð laikrodþio ro-
dyklës sukimosi kryptá, o neigiamàjà — laikrodþio rodyklës sukimosi kryp-
timi, tai skaièius α ir α+2πn (èia n ± Z, α ± R) atitiks tas pats apskritimo
taðkas. Taigi aibæ R padalysime á intervalus [2πn; 2π(n+1)), n ± Z. Jeigu
α ± [2πn; 2π(n+1)), tai skaièiui α priskiriamas toks apskritimo taðkas M,
kad lanko AM ilgis lygus α–2πn, kai lanku einama prieð laikrodþio ro-
π 3π 5π
dyklës sukimosi kryptá. Aibës R taðkai 0, ± , ¤π, ± , ¤2π, ± , ...
2 2 2
vaizduojami kampais, kurie nepriklauso jokiam ketvirèiui.
1 p a v y z d y s. Koordinaèiø plokðtumoje pavaizduokime ðiuos posûkio
kampus:
a) 130°; –45°; 250°; –190°;
b) 405°; 550°; 810°;
c) π ; 4 π ; − 9π .
4 3 2

2 p a v y z d y s. Nustatykime ðiuose brëþiniuose pavaizduotø kampø


α didumà ir nurodykime, kuriame ketvirtyje yra tie kampai:
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 127

a) α=2·2π+π=5π;
kampas α nepriklauso jokiam ketvirèiui;
b) α=–2·360°+(–170°)=–890°;
α yra III ketvirèio kampas;
c) α=–360°+(–215°)=–575°;
α yra II ketvirèio kampas.
I ð v a d a. Kiekvienà kampà, kurio modulis yra didesnis uþ 360°, arba
2π, galima pakeisti suma 360°·n+α (èia n ± Z, 0°¡α<360°), arba 2π·n+α
(èia n ± Z, 0¡α<2π).
Prisiminkime, kaip X klasëje apibrëþëme staèiojo trikampio ABC smai-
liojo kampo α sinusà, kosinusà, tangentà ir kotangentà:
prieð kampà α esantis statinis a
sin α= = ,
áþambinë c

prie kampo α esantis statinis b


cos α= = ,
áþambinë c

prieð kampà α esantis statinis a


tg α= = ,
prie kampo α esantis statinis b

prie kampo α esantis statinis b


ctg α= = .
prieð kampà α esantis statinis a

Perkelkime ðá trikampá á koordi-


naèiø plokðtumà taip, kad jo stati-
nis AC bûtø Ox aðyje, o smailiojo
kampo virðûnë A sutaptø su koordi-
naèiø pradþios taðku. Tada nubrëþki-
me vienetiná apskritimà, kurio cent-
ras — taðkas A. Ðio apskritimo ir
trikampio ABC áþambinës AB (arba
jos tæsinio) sankirtos taðkà paþymë-
kime raide M, o apskritimo ir stati-
nio AC (arba jo tæsinio) sankirtos
taðkà — raide D. Ið taðko M nuleiskime statmená á Ox aðá. Gausime statøjá
trikampá AME. Rasime taðko M(x; y) koordinates (x=AE ir y=ME). Ka-
dangi trikampiai AME ir ABC yra panaðûs, tai

ME AM AE AM ME AE AE ME
= , = , = , = ,
BC AB AC AB BC AC AC BC
arba
y 1 x 1 y x x y
= , = , = , = .
a c b c a b b a
128 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Ið èia
a b y a x b
y= , x= , = , = ,
c c x b y a
arba
y x
y=sin α, x=cos α, = tg α, = ctg α.
x y

Taigi vienetinio apskritimo taðko, esanèio pirmajame ketvirtyje (α —


smailusis kampas), ordinatë lygi kampo α sinusui, o abscisë — to kampo
kosinusui. Tada taðko M koordinates, iðreikð-
tas kampu α, galime uþraðyti taip:
M(cos α; sin α).
Kaip suþinoti kituose ketvirèiuose esan-
èiø vienetinio apskritimo taðkø koordinates?
Koordinaèiø plokðtumoje nubrëþkime vie-
netiná apskritimà, kurio centras — koordina-
èiø pradþios taðkas, bet kokio didumo cent-
π
riná kampà α ∈  0;  ir kampus π–α, π+α
 2
bei 2π–α. Atsiþvelgdami á tai, kad taðkai M1,
M2, M3 ir M4 yra simetriðki koordinaèiø aðiø
atþvilgiu, taðkø M2, M3 ir M4 koordinates
galime iðreikðti taðko M1 koordinatëmis, t. y.
M1(cos α; sin α):
M2(–cos α; sin α), M3(–cos α; –sin α),
M4(cos α; –sin α). (1)
Antra vertus, taðkø M2, M3 ir M4 koordinates galime iðreikðti per tuos
taðkus nubrëþtø vienetinio apskritimo spinduliø bei teigiamosios Ox pus-
aðës sudaromø kampø kosinusu ir sinusu:
M2(cos (π–α); sin (π–α)), M3(cos (π+α); sin (π+α)),
M4(cos (2π–α); sin (2π–α)). (2)
Palyginæ (1) ir (2) iðraiðkas, gauname:

cos (π–α)=–cos α, sin (π–α)=sin α,


cos (π+α)=–cos α, sin (π+α)=–sin α,
cos (2π–α)=cos α, sin (2π–α)=–sin α.

M1, M2, M3 ir M4 yra vienetinio apskritimo taðkai, todël jø koordinatës


tenkina to apskritimo lygtá x2+y2=1 (èia (x; y) — bet kurio apskritimo
taðko koordinatës). Áraðæ á jà koordinaèiø iðraiðkà, gauname:
(¤cos α)2+(¤sin α)2=1,
cos2 α+sin2 α=1,
taigi ði lygybë yra teisinga su visais α ± [0; 2π].
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 129

I ð v a d a. Vienetinio apskritimo bet kurio taðko M(x; y) koordinates


galima iðreikðti jo spindulio OM ir teigiamosios Ox pusaðës sudaromo
kampo α ± (0; 2π) kosinusu ir sinusu:
M(cos α; sin α).
Atkreipkime dëmesá, kad taðko M4 koordinates galima iðreikðti ir nei-
giamojo kampo (–α) kosinusu bei sinusu, t. y.
M4(cos (–α); sin (–α)).
Bet
M4(cos (2π–α); sin (2π–α))=M4(cos α; –sin α),
todël
cos (–α)=cos α,
sin (–α)=–sin α.

Vadinasi, kampo (argumento) þenklà pakeitus prieðingu, kosinuso þenk-


las nesikeièia, o sinuso — pasikeièia prieðingu.
1 u þ d u o t i s. Uþpildykite kampø π¤α bei 2π¤α trigonometriniø
funkcijø reiðkimo kampo α ± (0; π) trigonometrinëmis funkcijomis lentelæ:

β π–α π+α 2π–α


Funk- –α
180°–α 180°+α 360°–α
cija

sin β –sin α
cos β –cos α
tg β
ctg β ctg α

π
2 u þ d u o t i s. Yra þinoma, kad M1(cos α; sin α), α ∈  0;  , ∠ AON1 =
 2 
π π 3π 3 π
= − α, ∠ AON 2 = + α, ∠ AON3 = − α, ∠ AON 4 = + α. Pagráskite ðiuos
2 2 2 2
sàryðius:

β π π 3π 3π
−α +α −α +α
2 2 2 2
Funk- 90°–α 90°+α 270°–α 270°+α
cija
sin β cos α cos α –cos α –cos α
cos β sin α –sin α –sin α sin α
tg β ctg α –ctg α ctg α –ctg α
ctg β tg α –tg α tg α –tg α
130 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Abiejose lentelëse pateikti sàryðiai vadinami red÷kcijos fòrmulëmis.


Remdamiesi jomis, bet kurio kampo trigonometrines funkcijas galime ið-
reikðti teigiamojo smailiojo kampo trigonometrinëmis funkcijomis. Neið-
sigàskite — tø formuliø atsiminti nereikia, uþtenka þinoti jø sudarymo
taisyklæ, vadinamà red÷kcijos taisyklç:

prieð redukuotàjà funkcijà raðomas toks pat þenklas, kurá turi pradinë
funkcija, kai α yra I ketvirèio kampas; jeigu formulëje pavartoti kampai
π¤α ir 2π–α, trigonometrinës funkcijos pavadinimas nekeièiamas, jeigu
π 3π
± α ir ± α — keièiamas (sinusas — á kosinusà, kosinusas — á si-
2 2
nusà, tangentas — á kotangentà, kotangentas — á tangentà).

Ðià taisyklæ toliau plaèiai taikysime


prastindami reiðkinius, apskaièiuodami
jø reikðmes ir pan.
P a s t a b o s. 1) Kai kampø modulis
yra didesnis uþ 2π, arba 360°, teisingos
ðios lygybës:
sin (2πn+α)=sin α,
cos (2πn+α)=cos α.
2) Kai M(x; y) yra bet kuris plokðtu-
mos taðkas, tai spindulio OM bei teigia-
mosios Ox pusaðës sudaromo kampo α
trigonometrines funkcijas galima iðreikð-
ti to taðko koordinatëmis ir atstumu iki
koordinaèiø pradþios.
Remdamiesi staèiøjø trikampiø EON ir DOM panaðumu, sudarome
proporcijà
OD DM OM
= = .
OE EN ON
Paþymëkime: ¨DOM=α, OM=R. Kadangi OE=cos α ir EN=sin α, tai
sudarytà proporcijà galime perraðyti taip:
x y R
= = .
cos α sin α 1
Ið èia
x=R cos α, y=R sin α.
Vadinasi,
y x y x
sin α = , cos α = , tg α = , ctg α = .
R R x y

Gauti santykiai priklauso tik nuo kampo α didumo, bet nepriklauso


nuo spindulio R.
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 131

y
Þinodami bet kurio plokðtumos taðko koordinates, ið sàryðio tg α =
x
galime apskaièiuoti kampo α, kurá sudaro per tà taðkà einanti tiesë su
π 3π
teigiamàja Ox pusaðe, tangentà, jeigu α ≠ , , ... .
2 2
Ið árëmintø lygybiø matyti, kad bet kurio kampo trigonometriniø funk-
cijø reikðmiø þenklai pareina nuo x ir y þenklø, t. y. nuo to, kurio ketvirèio
yra ðis kampas:

3 p a v y z d y s. Nubraiþykime kampà α, kai:


2 2
a) sin α = 4 ; b) cos α = − 1 ; c) tg α = ; d) ctg α = − .
5 5 3 3
Braiþysime taikydami kampo α sinuso, kosinuso, tangento ir kotangen-
to apibrëþimus.
y
a) Kadangi sin α = , tai brë- b) Ieðkomojo kampo α kosinusas
R
þiame apskritimà, kurio spindulys lygus apskritimo, kurio spindulys
lygus 5, o centras yra koordinaèiø R=5, taðko abscisës ir spindulio
pradþios taðkas O. Randame to ap- santykiui, todël, norint nubraiþyti
skritimo taðkus B ir C, turinèius or- nurodytà kampà, reikia rasti tuos
dinatæ, lygià 4. Spinduliø OB ir OC apskritimo taðkus B ir C, kuriø abs-
su teigiamàja Ox pusaðe sudaromi cisë lygi –1. Ðiuo atveju abu kam-
kampai ir yra ieðkomieji, taigi pai yra bukieji:
¨AOB=α1, ¨AOC=α2. ¨AOB=α1, ¨AOC=α2.
132 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Þinant tangento ar kotangento reikðmæ, patogu brëþti vienetiná apskri-


timà ir per taðkà A nubrëþtoje liestinëje atidëti tangento ar kotangento
reikðmæ.
c) Taigi AB= 2 , o ¨AOB=α1, d) Èia AC= 2 , taèiau C yra á
3 3
¨AOC=α2 yra ieðkomieji kampai. kairæ nuo Oy aðies, nes ctg α<0.
Ieðkomieji kampai yra
α1=¨BOC ir α2=¨BOD.

3 u þ d u o t i s. Uþpildæ ðià lentelæ, nurodykite sin α, cos α, tg α ir ctg α


reikðmiø intervalus:
π π π π 2 π 3π 5π 7π 5 π 4 π 3π 5π 7π 11π
α 0 π 2π
6 4 3 2 3 4 6 6 4 3 2 3 4 6
1
sin α
2
cos α 0

tg α 3
ctg α 1

4 p a v y z d y s. Apskaièiuokime:
a) 2 sin (− 945°);
 41π  ;
b) cos  − c) ctg
31π
 .
 6  6
Sprendimas. Pertvarkæ kiekvienos trigonometrinës funkcijos argumentà,
taikysime redukcijos taisyklæ ir lentelëje rasime skaitinæ funkcijos reikðmæ.
a) 2 sin (− 945°) = − 2 sin 945° = − 2 sin (2 ⋅ 360° + 225°) = − 2 sin 225° =
= − 2 sin (180° + 45°) = − 2 (− sin 45°) = 2 sin 45° = 2 ⋅ 2 = 1;
2
41π  41π 5  5π  π
b) cos  − 
 = cos 6 = cos  3 ⋅ 2π + 6 π  = cos 6 = cos  π − 6  =
 6     
π 3
= − cos =− ;
6 2
31π 7π  7π π π
c) ctg = ctg  2 ⋅ 2π + = ctg = ctg  π +  = ctg = 3.
6  6  6  6 6
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 133

5 p a v y z d y s. Ar teisingos ðios lygybës:


3
a) cos4 1095°–sin4 915°= ;
2
b) cos2 253°+cos2 163°+2 sin 47°·sin 43°=2 cos2 2°;
19π
sin  + 4α 
 3  π
c) = − cos  2α +  ?
13π 5π   6 
4 sin  + α  sin  α −
 12   12 
Sprendimas.
a) cos4 1095°–sin4 915°=cos4 (3·360°+15°)–sin4 (2·360°+195°)=
=cos4 15°–sin4 195°=cos4 15°–sin4 (180°+15°)=
=cos4 15°–(–sin 15°)4=cos4 15°–sin4 15°=
=(cos2 15°+sin2 15°)(cos2 15°–sin2 15°)=
3
=cos2 15°–sin2 15°=cos 30°= ;
2
b) cos2 253°+cos2 163°+2 sin 47°·sin 43°=cos2 (180°+73°)+
+cos2 (180°–17°)+2 sin 47°·sin (90°–47°)=(–cos 73°)2+
+(–cos 17°)2+2 sin 47°·cos 47°=cos2 73°+cos2 (90°–73°)+
+sin (2·47°)=cos2 73°+sin2 73°+sin 94°=1+sin 94°=
=1+sin (90°+4°)=1+cos 4°=2 cos2 2°;

19p p
sin + 4a sin 3 2p + + 4a
Ł 3 ł Ł 3 ł
= =
c) 13p 5p p 5p
4 sin + a sin a - - 4 sin p + + a sin -a
Ł 12 ł Ł 12 ł Ł 12 ł Ł12 ł

p p p
sin + 4a 2 sin + 2a cos + 2a
Ł3 ł Ł6 ł Ł6 ł p
=- =- = - cos + 2a .
p p Ł6 ł
2 sin + 2a 2 sin + 2a
Ł6 ł Ł6 ł
Taigi pertvarkydami reiðkinius su bet kurio kampo trigonometrinëmis
funkcijomis, keièiame jas smailiojo kampo trigonometrinëmis funkcijo-
mis ir skaièiavimà uþbaigiame arba gautus reiðkinius suprastiname pagal
134 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

þinomas formules. Trumpai tai pateikiame schema ir drauge primename


svarbiausias formules:

Pasirenkame α sin2 α+cos2 α=1,


α>0 tg α·ctg α=1,
Taip Ne 1
1 + tg 2 α = ,
α funkcijà cos2 α
keièiame á 1
1 + ctg 2 α = ,
–α funkcijà sin2 α
α<2π
sin (α¤β)=sin α cos β¤cos α sin β,
Taip Ne cos (α¤β)=cos α cos β m sin α sin β,
Keièiame sin 2α=2 sin α cos α,
α=2πn+ϕ, cos 2α=cos2 α–sin2 α,
n ± Z, 0<ϕ<2π 2 tg α
tg 2α = ,
Redukuojame 1 − tg 2 α
1+cos 2α=2 cos2 α,
Apskaièiuojame funkcijos reikð- 1–cos 2α=2 sin2 α.
mæ arba reiðkiná pertvarkome
pagal kitas formules

4 u þ d u o t i s. Remdamiesi kampø α ir β algebrinës sumos sinuso ir


kosinuso formulëmis, árodykite trigonometriniø funkcijø sandaugos keiti-
mo suma ir sumos keitimo sandauga formules:

1 α±β αmβ
sin α cos β = (sin (α + β) + sin (α − β)), sin α ± sin β = 2 sin cos ,
2 2 2
1 α+β α −β
cos α cos β = (cos (α + β) + cos (α − β)), cos α + cos β = 2 cos cos ,
2 2 2
1 α+β α−β
sin α sin β = (cos (α − β) − cos (α + β)); cos α − cos β = − 2 sin sin .
2 2 2

6 p a v y z d y s. Pertvarkæ reiðkiná, apskaièiuokime jo reikðmæ:


sin α + sin β
a) , kai α + β = 2π , α − β = π ;
sin α − sin β 3 3
sin 2α + sin 4α + sin 6α
b) , kai α=10°.
4 cos α cos 2α
α +β α −β π π
sin α + sin β 2 sin 2 cos 2 sin cos
3 6
Sprendimas. a) = = =
sin α − sin β α −β α+β π π
2 sin cos sin cos
2 2 6 3
π π
= tg ⋅ ctg = 3 ⋅ 3 = 3;
3 6
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 135

sin 2α + sin 4α + sin 6α (sin 2α + sin 4α) + sin 6α


b) = =
4 cos α cos 2α 4 cos α cos 2α

2 sin 3α cos α + 2 sin 3α cos 3α 2 sin 3α (cos α + cos 3α


= =
4 cos α cos 2α 4 cos α cos 2α

sin 3α ⋅ 2 cos 2α cos α 1


= = sin 3α = sin 30° = .
2 cos α cos 2α 2
7 p a v y z d y s. Apskaièiuokime nesinaudodami lentelëmis bei skai-
èiuotuvu, bet pakeisdami funkcijø sandaugà jø suma:
3
a) 2 sin 10° sin 40°+cos 50°=cos 30°–cos 50°+cos 50°=cos 30°= ;
2
1 1
b) cos2 33°–cos 63° cos 3°=cos2 33°– (2 cos 63° cos 3°)=cos2 33°– ¦
2 2
1
¦(cos 66°+cos 60°)= (2 cos2 33°–cos 66° cos 60°)=
2
1 1 1 1 1
=  1 + cos 66° − cos 66° −  = ⋅ = .
2 2 2 2 4
8 p a v y z d y s. Skirtumà sin α–cos α iðreikðkime sandauga.
Sprendimas. Kad galëtume taikyti sinusø skirtumo keitimo sandauga
formulæ, cos α pakeiskime reiðkiniu sin(90°–α). Tada
α − (90° − α ) α + 90° − α
sin α–cos α=sin α–sin (90°–α)=2 sin cos =
2 2
2
=2 sin (α–45°) cos 45°=2 ⋅ sin (α–45°)= 2 sin (α–45°).
2
α
9 p a v y z d y s. Apskaièiuokime tg reikðmæ, kai cos α=–0,8 ir
2

π<α< .
2
Sprendimas. Taikydami formules 1–cos 2α=2 sin2 α ir 1+cos 2α=
α α  α
=2 cos2 α, rasime sin ir cos  α →  :
2 2  2
α 1 − cos α 1 + 0,8 α 1 + cos α 1 − 0,8
sin 2 = = = 0,9; cos2 = = = 0,1.
2 2 2 2 2 2


Kadangi π < α < , tai, dalydami ðià nelygybæ ið 2, suþinome, jog
2
π α 3π α
< < . Vadinasi, yra II ketvirèio kampas. Todël
2 2 4 2
α 3 α 1
sin = 0,9 = , o cos = − 0,1 = − .
2 10 2 10
136 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

α
Dabar jau galime apskaièiuoti tg reikðmæ:
2
α
sin
α
tg = 2 = 3 : −1 = −3.
2 α 10 10
cos
2

Uþdaviniai
238. Ðiuos kampus iðreikðkite laipsniais 0,1° tikslumu:
2π 7π
a) ; b) ; c) 3π ; d) 0,4π; e) 1; f) 0,6.
3 6 4
239. Iðreikðkite ðiuos kampus radianais, palikdami π:
a) 225°; b) 330°; c) 700°; d) –110°; e) 810°.
240. Ar yra toks kampas, kurio sinuso reikðmë lygi:
π 2 −2
a) − ; b)
; c) ; d) π ; e) − π ?
6 3 2 3 7
Atsakymà pagráskite.
241. Raskite kampà α (jei toks yra), kurio kosinuso reikðmë lygi:
2 8
a) ; b) − ; c) 5; d) − 1 .
3 3 7
Atsakymà pagráskite.
242. Ar gali bûti vienetinio pusapskritimio taðko ordinatë lygi:
5 2
a) ; b) ; c) 7; d) –0,7?
2 5
Atsakymà pagráskite.
243. Kokio didumo kampà spindulys OA sudaro su teigiamàja Ox pusaðe,
kai taðko A koordinatës yra:
a) A(0; 5); b) A(− 3; 1); c) A(–1; 1)?
 1 3  1 1
244. Patikrinkite, ar A(1; 0), B  − ;  ir C  − 2 ; 2  yra vienetinio pus-
 2 2   
apskritimio taðkai. Paraðykite kampo AOB (¨AOB=α) sinuso, kosi-
nuso ir kotangento iðraiðkà.
2
245. Nubraiþykite kampà α, kai cos α = − , o sin α > 0. Apskaièiuokite
7
tg α reikðmæ.
3
246. Nubraiþykite kampà α, kai sin α = , o cos α<0. Apskaièiuokite ctg α
5
reikðmæ.
247. Apskaièiuokite:
a) sin2 60°–cos2 60°+tg2 60°+3 ctg2 60°;
b) 2 cos2 45°–sin2 45°–3 tg 45°+2 ctg 45°;
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 137

9
c) ctg α, kai sin α = , o α ± (90°; 180°);
41
9
d) tg α, kai sin α = − , o α ∈  3π ; 2π  ;
42  2 
tg α 1
e) , kai sin α = − ;
tg α + ctg α 2
ctg α + tg α 4
f) , kai tg α = .
ctg α − tg α 5
248. Suprastinkite:
π 3π
a) sin  − α  − cos (π − α) + tg (π − α) − ctg  + α  ;
2   2 
b) 3 tg 200°+2 sin (–80°)+ctg 290°+2 cos (–10°);
c) sin (180°–α)+cos (90°+α)–tg (360°–α)+ctg (270°–α);
tg (180° − α) cos (180° − α) tg (90° − α)
d) ;
sin (90° + α) ctg (90° + α) tg (90° + α)

sin (− α) tg (90° − α) cos α


e) − + ;
sin (180° − α) ctg α sin (90° + α)

tg (90° + α) ctg (180° − α) + cos 0°


f) ;
sin (180° + α) cos (270° − α) ctg 2 (180° − α)

tg (270° + α) ctg (180° − α) + cos 0°


g) ;
sin (180° − α) cos (270° + α) ctg 2 α

cos 3° cos 63° − cos 87° cos 27°


h) ;
cos 132° cos 72° − cos 42° cos 18°

i) sin 20° cos 10° + cos 160° cos 100° .


sin 21° cos 9° + cos 159° cos 99°
249. Apskaièiuokite:

a) sin 810°; b) cos 49π ; c) cos (–1710°); d) cos ;
6 2
17π 
e) cos 765°; f) sin (–405°); g) cos 1485°; h) tg  − ;
 4 
37π 
i) cos (–1470°); j) cos 25π ; k) ctg 390°; l) cos  − ;
6  6 
13π 7π
m) cos ; n) cos (–1500°); o) cos  −  ; p) tg 780°.
3  3 
138 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

250. Persibraiþykite á sàsiuviná lentelæ ir jà uþpildykite:


π π 7π 5π 23π 29 π 35π 41π
a) x − − −
6 6 6 6 6 6 6 6
sin x

π π 5π 3π 15π 23π 27 π 29 π
b) x − − −
4 4 4 4 4 4 4 4
cos x

π π 4π 2π 11π 13π 19π 22 π


c) x − −
3 3 3 3 3 3 3 3
tg x

251. Nustatykite skaièiaus þenklà:


a) cos 0,8; b) cos 5,8;
c) cos (2,4+π); d) cos (–5,8);
e) sin (–2,5) cos (–0,75); f) sin 3 cos 4;
g) cos (4,2+π) sin 7,2; h) tg (–70°)+tg 301°;

i) cos 2 ctg 3; j) ctg (–110°)+ctg 10°;


11π 4π 
k) cos − tg  − ; l) tg 273° ctg 173°;
6  3 
4π 11π
m) ctg + cos ; n) sin 5π tg 7π .
3 6 4 4
252. Paraðykite keletà teigiamø kampø, su kuriais:
a) sin α<0 ir tg α<0; b) cos α>0, o ctg α<0;
c) sin α ctg α<0; d) cos2 α tg α>0;
e) sin2 α ctg (–α)<0; f) sin α cos (–α)<0.
253. Apskaièiuokite:
19π 37π 
a) cos (–1125°)–3 cos 765°– 2; b) 3 tg tg  − ;
3  6 
17π 25π 
c) sin + 3 sin  −  − 2; d) 2 − 2 cos (−1845°) cos 750°;
4  4 
e) sin 395° sin 505°+cos 575° cos 865°+tg 606° tg 1104°;
f) sin 1150°+cos 1100°+cos 1060°–sin 650°–cos 880°.
254. Iðreikðkite sandauga:
a) sin 2α+sin 4α; b) cos 2α–cos 6α;
α
c) sin α+2 sin 3α+sin 5α; d) 1 + cos α + cos ;
2
2 α α
e) 1+sin 4α–2 cos 2α; 2
f) cos α − 4 sin
2
cos2 ;
2 2
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 139

π π  3π − α  − cos2  11π + α  ;
g) 1 + 2 ctg  + 3α  cos2  − 3α  ; h) cos2    8
3  6   8 4  4 
5π 7π 11π 3π
i) cos2  + α  − sin 2  + α  ; j) 1 + 2 ctg  − 2α  cos2  + 2α  ;
 8   8   4   4 
k) 1 − sin ; α l) 1+2 cos α; m) 1 − 2 sin α.
3
255. Suprastinkite:
1 − 2 cos 12° + cos 24° sin 22° + sin 8°
a) ; b) ;
1 + 2 cos 12° + cos 24° sin 14°

sin 14° + sin 28° − sin 42° π π π π


c) ; d) sin3 cos + cos3 sin ;
sin 42° + sin 14° − sin 56° 12 12 12 12

2 sin 2 70° − 1 1 + cos 60°


e) ; f) ;
2 ctg 115° cos2 155° ctg 15° − tg 15°

g) sin 16°+cos 16° tg 37°; h) 3(1 − 2 sin2 735°);


π π π π π
i) 96 3 sin cos cos cos cos ; j) 2 cos 40° − cos 20° ;
48 48 24 12 6 sin 20°

3 cos 50° − 4 sin 140°


k) ; l) 8( 3 − 2) sin 52°30′ cos 7°30′.
cos 130°
256. Árodykite tapatybes:
α
sin α + sin
sin 4α − sin 2α 2 α
a) = tg α; b) = tg ;
cos 4α + cos 2α α 2
1 + cos α + cos
2

1 + sin 2α + sin  − 2α 
 2 
c) = tg α;
 3π 
1 + sin 2α − sin  + 2α 
 2 
sin (60° + α) α
d) = cos  30° +  ;
 α  α  2
4 sin  15° +  sin  75° − 
 4   4 
sin 2α + sin α + sin 3α 3α
e) = sin ;
α 2
4 cos cos α
2
f) 1 cos2 (270° − α)
− = sin (90° + α);
cos α cos (360° + α)

π  π  1
g) sin 2 α + cos  − α  cos  + α  = .
3  3  4
140 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

257. Apskaièiuokite ðiø reiðkiniø reikðmes:


1
a) cos 2α, kai tg α = ;
5
b) cos (2α–π), kai sin α = 0,2;

c) cos α, kai tg α = 1 ;
2 2
α 7 π
d) 21 cos , kai cos α = , o α ∈  0;  ;
2 18  2
7π 1
e) tg −2  + 2α  , kai cos α = ;
 2  3
π 1
f) tg 2  − α  , kai sin 2α = ;
4  3

π  π
g) ctg  − α  , kai sin (π–α)=a, o α ∈  − π; −  ;
2   2

π 3π 
h) cos  − α  , kai tg (α+π)=a, o α ∈  π; ;
2   2 
π α
i) sin α, kai ctg  −  = 3;
 4 2
sin 2 (4α − 540°) −
1
j) , kai sin 2α = 3 2 .
cos (4α − 540°)
2

258. Su kuriomis k reikðmëmis yra teisingos ðios lygybës:


a) 2 sin 4α (cos4 2α–sin4 2α)=sin kα;
1
b) sin 4 α + sin 2 (2α + π) = (sin α)k ;
4
1 + cos α α
c) = k ctg ?
sin α 2

Prisiminkite
259. 1) Pagal brëþinio duomenis tûkstantøjø tikslumu apskaièiuokite ðiø
reiðkiniø reikðmes:
a) cos α; b) sin α; c) tg α.

2) Iðspræskite statøjá trikampá, kurio ¨A=42°, BC=14.


Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 141

3) Apskaièiuokite x reikðmæ.

4) Remdamiesi kelio þenklu, 0,01° tikslumu ap-


skaièiuokite kelio posvyrio kampà.
5) Elektra tiekiama namui dviem vienodo ilgio
laidais. Remdamiesi brëþiniu, apskaièiuokite,
kiek metrø laido panaudota ðiai linijai, jeigu
yra þinoma, kad laido álinkis sudaro 5 % tik-
rojo ilgio.

6) Raskite spindulá OB, kai visi


trys apskritimai yra lygûs, o
AN=10 cm.
7) Suprastinkite reiðkiná (1–sin α)(1+sin α)+2 cos2 α.
8) Raskite funkcijø f (x)=x2–2 ir g(x)=2x–2 grafikø sankirtos taðkø
koordinates.
9) Figûrà sudaro du lygiakraðèiai trikampiai ABC
ir MPT, uþeinantys vienas ant kito. Kiekvieno
trikampio plotas lygus 12 3 cm2. Apskaièiuo-
kite nuspalvintos dalies plotà.
3 3π
10) Suraðykite skaièius ctg 20°, , ctg jø didëjimo tvarka.
3 11
1
11) Nubraiþykite kampà ϕ, kai sin ϕ = − .
2
142 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

260. 1) Duota: KP=8 cm,


LP=10 cm.
Raskite: sin α, cos α,
tg α, ctg α.

2) Nubraiþykite kampà α, kai sin α=0,8.


3) Raskite brëþinyje pavaizduoto trikam-
pio ABC kampo A didumà laipsniais.
4) Iðspræskite statøjá trikampá, kurio (sta-
tiniø ilgá suapvalinkite iki deðimtøjø, o
kampø didumà — iki vienetø):
a) a=7 cm, ¨A=48°;
b) a=8,2 cm, b=4 cm.
4
5) Duota: sin α =.
5
Raskite: cos α, tg α, ctg α.
6) Suprastinkite reiðkinius:
sin 2 α 1
a) ; b) (1 + tg 2 α) .
1 − cos2 α cos2 α
7) Apskaièiuokite be skaièiuotuvo:
π π
a) cos 45°+ctg 45°–cos 60°; b) sin
+ cos .
6 4
8) Laikrodis rodo 19 h 15 min. Kokio didumo kampà sudaro jo va-
landinë ir minutinë rodyklë?
9) Taisyklingosios keturkampës piramidës ðoninë briauna, kurios il-
gis 10 cm, sudaro su pagrindo plokðtuma 30° kampà. Apskaièiuo-
kite ðios piramidës ðoninio pavirðiaus plotà.
261. 1) Duota: MP=8 cm,
NP=6 cm.
Raskite: sin γ, cos γ,
tg γ, ctg γ.
2) Nubraiþykite kampà A, kai cos ¨A=0,6.
3) Raskite brëþinyje pavaizduoto trikam-
pio kampo α didumà laipsniais.
4) Iðspræskite statøjá trikampá, kurio (krað-
tiniø ilgá suapvalinkite iki ðimtøjø,
o kampø didumà — iki vienetø):
a) c=1,2 cm, ¨A=25°;
b) a=2,4 cm, c=3,5 cm.
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 143

4
5) Duota: cos α = .
5
Raskite: sin α, tg α, ctg α.
6) Suprastinkite reiðkinius:
1 − sin 2 α 1
a) ; b) (1 + ctg 2 α) .
cos2 α sin2 α
7) Apskaièiuokite be skaièiuotuvo:

a) sin 30°+cos 60°+tg 45°; b) cos π + sin π .


3 4
8) Kiek laipsniø turi kampas, kurá valandinë laikrodþio rodyklë nu-

brëþia per 3 1 h?
6
9) Piramidës pagrindas yra statusis trikampis, kurio áþambinë 4 cm,
o smailusis kampas 60°. Dvisienis kampas prie pagrindo lygus 45°.
Apskaièiuokite piramidës tûrá.
7
262. 1) Apskaièiuokite sin α ir cos α, kai tg α = − .
24
2) Apskaièiuokite reiðkinio 3 cos 30° − sin 45° − cos 135° reikðmæ.
3) Suprastinkite reiðkiná cos2 α tg2 α+2 sin2 α.
4) Aikðtës taðke A guli futbolo kamuolys, nutolæs nuo vartø virpstø
pagrindø B ir C per 12 m ir 10 m. Vartø plotis 3 m. Futbolininkas
spiria kamuolá á vartus. 1° tikslumu apskaièiuokite kamuolio pa-
taikymo á vartus kampà α.

5) Remdamiesi brëþiniu, apskaièiuoki-


te atstumà tarp dviejø taðkø A ir
B, esanèiø skirtinguose upës kran-
tuose. Atsakymà uþraðykite 1 m
tikslumu.
6) Lygiagretainio kraðtinës yra 8 cm
ir 16 cm, o ástriþainë — 20 cm ilgio.
1 cm tikslumu apskaièiuokite ant-
ros lygiagretainio ástriþainës ilgá.
7) Trikampio kraðtinë yra 18 cm ilgio, o prieð jà esantis kampas lygus
60°. Apskaièiuokite apie tà trikampá apibrëþto apskritimo spindulá.
144 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

8) Iðspræskite trikampá ABC, kurio a=14 cm, b=18 cm, o kampas


tarp jø lygus 24°.
5 ⋅ 104 ⋅ (3 ⋅ 105 )2
9) Apskaièiuokite reiðkinio reikðmæ.
3 ⋅ 10 − 3
10) Duotos penkios atkarpos:

a) Kiek galimybiø yra ið jø parinkti tris atkarpas?


b) Kiek trikampiø galima sudaryti ið ðiø atkarpø?
c) Kokia tikimybë, kad, parinkæ bet kurias tris atkarpas, sudary-
sime trikampá?
11) Iðspræskite lygtá (x–1)2=16.
12) Trys lygûs kvadratai ábrëþti á apskritimà taip, kaip
16
parodyta brëþinyje. Kvadrato kraðtinë a = . Ap-
17
skaièiuokite apskritimo ilgá.
13) SABCD — taisyklingoji keturkampë
piramidë.
a) Nubraiþykite pjûvá, einantá per dvi
prieðingas ðonines piramidës briau-
nas.
b) Apskaièiuokite gauto piramidës
pjûvio plotà.
c) 1° tikslumu apskaièiuokite dvisie-
nius kampus, kuriuos sudaro ðoninës
sienos su pagrindo plokðtuma.
263. 1) Duotos dvi trikampio kraðtinës ir vienas kampas: b = 8 3, a=11,
¨C=30°. Apskaièiuokite treèios kraðtinës ilgá ir trikampio plotà.
2) Trikampio kraðtiniø ilgis 9, 5 ir 6.
a) Nustatykite trikampio rûðá.
b) Apskaièiuokite maþiausià trikampio kampà.
3) Duotas trikampis ABC, kurio AB=3 cm, BC=6 cm, ¨A=150°. Ap-
skaièiuokite AC.
4) Lygiaðonio trikampio ðoninë kraðtinë lygi 32, o kampo tarp ðoniniø
kraðtiniø kosinusas lygus 0,28. Apskaièiuokite to trikampio plotà.
5) Atstumas nuo stadiono iki parko lygus 1 km, o nuo parko iki ba-
seino — 1,2 km. Ar atstumas nuo baseino iki stadiono gali bûti
lygus 3 km? Kodël?
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 145

6) Upës plotis lygus 6 m. Kuriuo at-


stumu vienas nuo kito Justas ir
Aidas turi atsistoti ant kranto, kad
medá, augantá kitame upës krante,
Justas matytø 52° kampu, o Aidas
— 37° kampu? Atsakymà suapvalin-
kite iki deðimtøjø.
7) Ið 20 m aukðèio bokðto virðûnës
(taðko A) upës taðkas C matomas
45° kampu, o taðkas B — 60° kam-
pu. Apskaièiuokite upës plotá. At-
sakymà uþraðykite 1 m tikslumu.

8) Ritinio aðinio pjûvio ploto ir pagrindo ploto santykis lygus 4 : 3 π.


Raskite kampà tarp ritinio aðinio pjûvio ástriþainës ir pagrindo
plokðtumos.

Atsakymai
1 1 3
247. a) 4 ; b) − ; c) − 4 4 ; d) − ; e) 1 ; f ) 4 5 . 248. a) 2 cos α; b) 2 tg 20°;
2 2 9 187 4 9
4 4 1
c) 2 tg α; e) –1; f ) 2
; g) 2
; h) –tg 24°; i) 1. 249. c) 0; h) –1; m) ; p) 3.
sin 2α sin 2α 2
4− 3 2 π  2
253. b) − 3; d) ; e) 2. 254. f ) cos 2α; g) 2 cos  + 3α  ; i) sin 2α. 255. e) –1;
2  12  2
12 1
f ) 3 ; g) 1; h) 1,5; i) 9; j) 3; k) 1; l) 2. 257. a) ; b) –0,6; c) 0,6; d) 17 ; e) 8;
4 13 2
f ) 0,5; g) − a a
; h) − ; i) 0,8; j) 8. 258. a) Su k=8; b) su k=2; c) su k=1.
1 − a2 1 + a2

Grupinio darbo uþduotys


1. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) sin α+cos α; b) sin 3α+sin 5α;
c) cos 2α+cos 6α+cos 10α+cos 14α; d) cos2 3α–cos2 2α.
146 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

2) Suprastinkite reiðkinius:
sin (α + β ) − cos α sin β
a) ; b) cos 32° cos 58°–sin 212° cos 32°;
sin (α − β ) + cos α sin β
cos α sin 2α
c) ; d) ;
α α 1 + cos2α
cos + sin
2 2
1 + cos ( π + α ) α 2π + α 2π − α
e) ; f) 4 cos cos cos .
sin ( π − α ) 4 4 2
3) Árodykite tapatybes:
a) sin 2α–tg α=cos 2α tg α; b) ctg α –tg α =2 ctg α.
2 2
ctg α + ctg 3 α
c) 3+cos 4α–4 cos 2α–8 sin4 α=0; d) = ctg 4 α;
tg 3 α + tg α

1 + cos  − 2α 
ctg α  2 
e) = cos2 α; f) = 1.
ctg α + tg α  π   π 
tg  − α  sin  − 2α 
4  2 
2. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) sin 40°+cos 16°; b) cos 2α–cos 4α;
c) sin 5α–sin 6α–sin 7α+sin 8α; d) sin2 α–sin2 2α.
2) Suprastinkite reiðkinius:
(sin α + cos α )
2
sin130° + sin110°
a) ; b) ;
cos130° + cos110° 1 + sin 2α
2cos2 α tg α
c) ; d) sin 137° cos 52°–cos 137° sin 128°;
cos2 α − sin 2 α
sin (α − β ) + 2 cos α sin β
e) ; f) 2cos2 π + α − 2sin 2 π + α .
2 cos α cos β − cos (α − β ) 4 4
3) Árodykite tapatybes:
1 − cos2α + sin 2α
a) 4 sin α cos α cos 2α=sin 4α; b) ;
1 + cos2α + sin 2α
1 1 cos2 α − sin 2 α
c) − ; d) = sin 2 α cos2 α;
1 − tg ϕ 1 + tg ϕ ctg 2 α − tg 2 α


1 + cos  − 2α 
 2 
e) 8 cos4 α–8 cos2 α+1–cos 4α=0; f) = 1.
π π
tg  α −  sin  2α − 
 
 4  2
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 147

3. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) sin 45° cos 15°; b) cos 4α–cos 2α;
c) sin 2α+sin 4α+sin 6α+sin 8α; d) sin2 α–cos2 2α.
2) Suprastinkite reiðkinius:
1 + cos2ϕ
a) cos68° − cos22° ; b) ;
sin 68° − sin 22° 1 − cos2ϕ
 sin α + sin α  sin 2α; sin 4ϕ
c)   d) ;
 1 + cos α 1 − cos α  2cos2ϕ
cos ( α + β ) + sin α sin β
e) 1+tg2 β (sin β–1); f) .
cos (α − β ) − sin α sin β
3) Árodykite tapatybes:
cos β cos β 1 + tg 2 α 1
a) − = 2 tg β; b) = ;
1 − sin β 1 + sin β 1 − tg α
2
cos2 α

sin α
c) ; d) (sin α+cos α)2–sin 2α=1;
2 α
2 cos
2
cos2α − cos4α 1 − 2cos2 2α
e) = tg 3α tg α; f) = 1.
cos2α + cos 4α  π  2π 
2 tg  − 2α  cos  − 2α 
4  4 
4. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) cos π − cos π ; b) sin 6α–sin 4α;
10 20
c) cos 2α+cos 4α–cos 6α–cos 8α; d) cos2 2α–sin2 α.
2) Suprastinkite reiðkinius:
sin10° + sin 50° − cos20° 1 + cos2α
a) ; b) ;
1 − cos85° − cos35° + cos25° sin 2α

2sin α + sin 2α cos (α − β ) − 2sin α sin β


c) ; d) ;
2sin α − sin 2α 2sin α cos β − sin (α − β )
sin 3 α + cos3 α sin 2α + sin 6α
e) + sin α cos α; f) .
sin α + cos α cos2α + cos6α
3) Árodykite tapatybes:
tg α sin 2 α − cos2 α + cos4 α
a) = sin 2 α; b) = tg 4 α;
tg α + ctg α cos2 α − sin 2 α + sin 4 α
cos3 α − sin 3 α
c) = cos α − sin α; d) ctg2 α–cos2 α–ctg2 α cos2 α=0;
1 + sin α cos α
2 cos2 α − 1 1
e) ctg α–sin 2α=ctg α cos 2α; f) = .
π π 2
4 tg  − α  cos2  − α 
4  4 
148 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

5. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) cos2 α–cos2 2α; b) cos 2α–cos 6α+cos 10α–cos 14α;
1
c) (sin α–sin β)2+(cos α–cos β)2; d) 1 − ctg α + .
sin α
2) Suprastinkite reiðkinius:
a) 1+cos4 α–sin4 α+cos (π+2α)–sin 2α; b) 1–cos 8α–8 sin2 2α;
1 + cos α 1 + cos 2α
c) sin 2α ctg 2α–ctg 4α sin 2α; d) ⋅ .
sin 2α cos α
3) Árodykite tapatybes:
a) 3+cos 4α–4 cos 2α–8 sin4 α=0;
(cos2 2α − sin 2 α) sin α
b) = ctg 3α;
(cos2 α − cos2 2α) cos α
π  3 
tg  + α   1 + cos  π − 2α  
ctg α + ctg α
3
4  2 
c) = ctg 4 α; d) = −1.
tg 3 α + tg α π
sin  2α − 
6. 1) Iðreikðkite sandauga:  2 
3 α
a) sin 2  α + π  − sin 2  − π  ; b) sin 5α–sin 6α–sin 7α+sin 8α;
2  2 
sin α + tg α
c) (sin 2α–sin α)2–(cos 2α+cos α)2; d) .
cos α − sin 2 α
2) Suprastinkite reiðkinius:
a) cos4 2α–sin4 2α+sin2 2α;
 1  1 
b) sin2 2α  1 + + ctg 2α   1 − + ctg 2α  ;
 sin 2 α  sin 2α 
π 1 + cos α α
c) cos 2α ctg  − 2α  − sin 2α; d) ⋅ tg 2 − cos2 α.
 2  1 − cos α 2
3) Árodykite tapatybes:
a) 8 cos4 α–8 cos2 α+1–cos 4α=0;
1 + cos 3α − cos2 2α − cos2 α α
b) = 2 sin 2 ;
cos 3α 2
π  3 
ctg  − α   1 + cos  π − 2α  
2 cos2 α − 1 1  4    2  
c) = sin 4α; d) = 1.
ctg α − ctg 2α 2  π 
sin  2α + 
 2
7. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) cos2 4α–2 cos2 2α+1; b) sin 2α+sin 4α+sin 6α;
c) sin α–sin 2α;
2 2
d) 1–cos α+sin (90°–2α).
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 149

2) Suprastinkite reiðkinius:
2α 2α 3π 
a) 1 − sin 4 − cos4 ; b) 2 sin α − 2 sin3 α + sin α sin  2α + ;
3 3  2 
sin 2α + cos 2α ctg α 1 + sin 3α − cos 3α
c) ; d) .
sin 2α − cos 2α tg α 1 + cos 3α + sin 3α
3) Árodykite tapatybes:
a) ctg α–sin 2α–cos 2α ctg α=0;
sin 2 4α − cos2 2α + cos 6α
b) = 2 sin 2 α;
cos 6α

tg α ctg α
c) − = −2 ctg 2α;
1 + ctg 2 α 1 + tg 2 α

1 − 2 cos2 2α
d) = 1.
π π
2 tg  − 2α  sin2  + 2α 
4  4 
8. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) 2 cos2 α+cos2 2α–1; b) sin 2α+cos 4α–sin 6α;
c) cos2 2α–sin2 α; d) 1+sin α+cos α+tg α.

2) Suprastinkite reiðkinius:
π
a) 1 − cos4 α − sin 4 α ; b) cos 2α cos α + 2 sin  + α  − 2 cos3 α;
2 2 2 
α
sin α + cos α ctg 1 + cos 4α + sin 4α
c) 2; d) .
α 1 + sin 4α − cos 4α
sin α − cos α tg
2
3) Árodykite tapatybes:
a) ctg2 α–cos2 α–ctg2 α cos2 α=0;

cos2 2α − sin 2 α + cos 3α α


b) = 2 cos2 ;
cos 3α 2

tg α 2 cos2 α − 1 1
c) = cos 2α; d) = .
tg 2α − tg α  π  2 π  2
4 tg  − α  sin  + α 
 4   4 
9. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) cos2 2α–2 cos2 α+1; b) sin α+sin 2α+sin 3α;
c) cos2 α–sin2 2α; d) 1–sin α+cos α–tg α.
150 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

2) Suprastinkite reiðkinius:

a) sin4 α+cos4 α–1; b) 2 sin α − 2 sin3 α + sin α sin  2α + 3π  ;


 2 
sin 2α − cos 2α tg α 1 + sin 4α − cos 4α
c) ; d) .
sin 2α + cos 2α ctg α 1 + cos 4α + sin 4α
3) Árodykite tapatybes:
sin 2 α − cos2 2α − cos α
a) tg2 α–sin2 α–tg2 α sin2 α=0; b) = −1;
cos2 α − sin 2 2α + cos α

tg α ctg α 1 − 2 cos2 α
c) + = sin 2α; d) = −1.
1 + tg 2 α 1 + ctg 2 α  π  2 π 
2 tg  − α  sin  + α 
4  4 
10. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) cos2 α–sin2 2α;
b) sin (5α+β)+sin (3α+β)+sin 2α;
c) (sin 3α–sin α)2+(cos 3α+cos α)2;
d) tg4 α–4 tg2 α+3.

2) Suprastinkite reiðkinius:
3
a) 2 − 3 cos2 α − cos4  π − α  + cos4 α;
2 
 1  1 
b) cos α  1 + + tg α   1 − + tg α  ;
 cos α  cos α 
1 + sin 2α − cos 2α
c) cos 4α–sin 4α ⋅ ctg 2α; d) .
1 + sin 2α + cos 2α
3) Árodykite tapatybes:
a) 1–cos2 α–sin2 2α+sin α sin 3α=0;
(sin 2 2α − sin 2 α) cos 3α
b) = tg α;
(cos2 α − sin2 2α)sin 3α
ctg α − ctg 3 α
c) = ctg 4 α;
tg 3 α − tg α
π  3 
ctg  + α   1 − cos  π − 2α  
4  2 
d) = ctg 2α.
5
cos  2α − π 
 2 
11. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) sin 2 (π − 2α) − 3 cos2 (π + 2α); b) sin α+sin 3α+sin 7α+sin 5α;
c) sin2 α–sin2 β; d) 1–cos (270°–α)+cos (540°+α)–tg α.
Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos 151

2) Suprastinkite reiðkinius:
a) 1–2 cos2 α–sin4 α+cos4 α; b) cos2 2α–cos2 α+sin α sin 3α;
sin 2α − cos 2α tg α 3 − 4 cos2 2α + cos 4α
c) ; d) .
sin 2α+cos 2α ctg α 3 − 4 sin 2 2α − cos 4α
3) Árodykite tapatybes:
a) tg 2α–sin 4α+cos 4α tg 2α=0;
cos2 2α − sin 2 α + cos α 3α
b) = 2 cos2 ;
cos α 2

cos 4α tg 2α − sin 4α
c) = − tg 2 2α;
cos 4α ctg 2α + sin 4α

π 5
2 ctg  + 4α  cos2  π − 4α 
4  4 
d) = 1.
1 − 2 sin 4α
2

12. 1) Iðreikðkite sandauga:


a) sin 2α–2 cos2 α+1; b) sin 2α+sin 3α+sin 5α;
c) cos2 2α–sin2 α; d) 1–cos α+sin α–tg α.
2) Suprastinkite reiðkinius:
3 
a) sin4 α–cos4 α+cos2 α; b) 2 sin α cos2 α − cos  π + α  + 2 sin3 α;
2 

sin 2α + cos 2α ctg α 4 sin 2 α − 1 + cos 2α


c) ; d) .
α 4 cos2 α − cos 2α − 1
cos α + sin α tg
2
3) Árodykite tapatybes:
a) ctg α–sin 2α–cos 2α ctg α=0;
sin 2 2α − cos2 α + cos 3α α
b) = 2 sin 2 ;
cos 3α 2
ctg α tg α 1 − 2 cos2 2α
c) − = 2 ctg 2α; d) = −1.
1 + tg 2 α 1 + ctg 2 α π  π + 2α 
2 tg  − 2α  sin 2  
4  4 
13. 1) Iðreikðkite sandauga:
a) 1+sin α+cos α; b) cos 3α+sin 4α+cos 7α;
c) (sin 3α–sin α)2+(cos 3α–cos α)2; d) 2–tg 4α–ctg 4α.
2) Suprastinkite reiðkinius:
a) cos4 α–sin4 α+sin 2α;
3 5
b) 4 cos2  2α − π  + cos (2α − π) + sin  π − 6α  ;
 2  2 
c) sin 2α–tg α–cos 2α tg α; d) 1 − cos 2α + cos 4α .
sin 4α − sin 2α
152 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

3.2. TRIGONOMETRINIØ FUNKCIJØ GRAFIKAI,


SAVYBËS, TAIKYMAS
Funkcija O = sin N
Kaip jau iðsiaiðkinome, vienetinio apskritimo judanèio spindulio galo
ordinatë yra sinusas kampo, kurá tas spindulys sudaro su teigiamàja Ox
pusaðe. Grafiðkai iliustruokime ordinatës kitimà, paþymëdami spindulio
sudaromà kampà raide x ir iðreikðdami já radianais. Pirmiausia nubrai-
þykime kreivës dalá, kurios x ± [0; 2π]. Detaliai tai jau darëme X klasëje,
todël dabar tik prisiminsime.
Koordinaèiø plokðtumoje nubrëþkime vienetiná apskritimà (jo spindu-
lys lygus 1), jo centrà pasirinkdami bet kuriame abscisiø aðies taðke (pa-
vyzdþiui, C). Pradiná apskritimo spindulá CA0 sukime prieð laikrodþio rodyk-
π π π 2π 5π
lës sukimosi kryptá ávairaus didumo kampais x: 0, , , , , , π,
6 3 2 3 6
7π 4 π 3π 5π 11π
, , , , ir 2π. Ðis spindulys kaskart sutaps su atitinkamu
6 3 2 3 6
apskritimo spinduliu: CA0, CA1, CA2, CA3, ... . Ordinaèiø aðyje paþymëkime
taðkus (0; 1) ir (0; –1), abscisiø aðyje — taðkus, atitinkanèius pasirinktas
kampo x reikðmes (atsiþvelgdami á tai, kad π£3,14), ir per juos nubrëþ-
kime statmenis abscisiø aðiai.
Ið apskritimo taðkø (spinduliø galø) A0, A1, A2 ir A3 nubrëþæ statmenis
abscisiø aðiai, gausime staèiuosius trikampius. Atkarpas, lygias vertika-
liesiems jø statiniams, atidëkime statmenyse, nubrëþtuose per abscisiø
aðies taðkus, þyminèius atitinkamas kampo x reikðmes. Taip koordinaèiø
plokðtumoje gausime taðkus, kuriø ordinatës sutaps su taðkø A0, A1, A2 ir
A3 ordinatëmis, o abscisës bus atitinkamos x reikðmës. Linija sujungæ
gautus taðkus, turësime tam tikrà kreivæ. Matome, kad, didëjant kampui
x, prieð já esantis staèiøjø trikampiø statinis ilgëja, o áþambinë yra tokio
pat ilgio, taigi kampui x didëjant, jo sinuso reikðmës didëja.


Kai kampas x yra tarp π ir π  2π , 5π ir π  , taip pat tarp π ir
2  3 6  2

bei ir 2π, tai atitinkamø apskritimo spinduliø galai yra simetriðki
2
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 153

taðkams A0, A1 ir A2 atitinkamai spindulio CA3 arba CA6, arba CA0 at-
þvilgiu. Atsiþvelgdami á tai, koordinaèiø plokðtumoje analogiðkai gauname
taðkus, kuriø ordinatës lygios taðkø A4, A5, A6, A7, A8, A9, A10 ir A11 or-
dinatëms, o abscisës yra atitinkamos kampo x reikðmës.
Kaip ir anksèiau, sujungæ gautus taðkus, matome, kad, kampui x di-
π
dëjant nuo iki π, staèiøjø trikampiø vertikalusis statinis trumpëja, nuo
2
3π 3
π iki — ilgëja, o nuo π iki 2π — vël trumpëja, tuo tarpu áþambinë
2 2
visada lieka tokio pat ilgio.
 π 3π  maþëja,
Taigi kampui x didëjant, jo sinuso reikðmës intervale  ; 
2 2 

o intervale  ; 2π  didëja.
 2 
Kaip jau þinome, kampo x reikðmiø modulis gali bûti didesnis uþ 2π ir
tada
sin (2π _ n+x)=sin x, n ∈ Z, x ∈ [0; 2π].
Tai reiðkia, kad intervaluose [2π; 4π], [4π; 6π], [6π; 8π], ... funkcija y=sin x
ágyja tas paèias reikðmes, kaip ir intervale [0; 2π]. Kai pradinis spindulys
CA0 sukamas laikrodþio rodyklës sukimosi kryptimi, kampo x reikðmës
yra neigiamos, o grafiko taðkai intervale [–2π; 0] — simetriðki koordi-
naèiø pradþios taðko atþvilgiu tos funkcijos grafiko taðkams intervale
[0; 2π]. Intervaluose ..., [–6π; –4π], [–4π; –2π] funkcijos grafikas yra
toks pat, kaip ir intervale [–2π; 0]. Ði funkcijos y=sin x savybë, kaip
þinome, vadinama periodiðkum÷, o pati funkcija — periòdine f÷nkcija.
Dydis T=2πn yra f÷nkcijos periòdas, 2π — maþiìusias teïgiamas
periòdas.
Atsiþvelgdami á ðià savybæ, galime nubraiþyti funkcijos y=sin x grafikà
su visomis x reikðmëmis. Uþtenka intervale [0; 2π] gautà grafikà pakartoti
á deðinæ ir á kairæ nuo to intervalo. Kreivë nesibaigia nei teigiamàja, nei
neigiamàja Ox aðies kryptimi. Funkcijos y=sin x grafikas vadinamas si-
nusòide.

Ásigilinæ á grafikà, jame áþvelgsime svarbiausias funkcijos y=sin x


savybes:
1) funkcijos apibrëþimo sritis D(y)=(–º; +º), arba x ± R; reikðmiø
sritis E(y)=[–1; 1];
2) funkcijos grafikas yra simetriðkas koordinaèiø pradþios taðko at-
þvilgiu, taigi funkcija yra nelyginë, nes
sin (–x)=–sin x.
154 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

3) funkcija yra periodinë ir jos periodas T=2πn, o maþiausias teigiamas


periodas T1=2π:
sin (x+2πn)=sin x, kai n ± Z;
4) funkcijos nuliai, t. y. taðkai, kuriuose jos grafikas kerta Ox aðá, yra
x=0, ¤π, ¤2π, ¤3π, ...; trumpai juos galime nurodyti taip: x=πn; èia n ± Z;
5) kai x ± (0+2πn; π+2πn), funkcija ágyja teigiamas reikðmes, kai
x ± (π+2πn; 2π+2πn) — neigiamas reikðmes; èia n ∈ Z;
π 3π
6) kai x ∈ 0 + 2πn; + 2πn  U  + 2πn; 2π + 2πn  , funkcija yra didë-
 2  2 
 π 3π 
janti, kai x ∈  + 2πn; + 2πn  — maþëjanti; èia n ∈Z;
2 2 
π
7) taðkuose x = + 2πn funkcija y=sin x ágyja didþiausià reikðmæ M =
2
 π  3π
= sin  + 2πn  = 1, o taðkuose x = + 2πn — maþiausià reikðmæ m =
2  2

= sin  + 2πn  = −1; èia n ∈ Z.
 2 

Remiantis funkcijos y=sin x grafiku, labai patogu spræsti lygtis arba


nelygybes, kuriø iðraiðka yra sin x=a arba sin x> <a; èia a ± R. Tokio pavi-
dalo lygtys arba nelygybës vadinamos paprasèiìusiomis trigonomçt-
rinëmis lygtimîs arba nelyg¾bëmis. Kaip tai daroma, þinote ið X klasës
kurso. Dabar ðá sprendimà prisiminsime, be to, susipaþinsime su dar vienu
tokios rûðies lygèiø bei nelygybiø sprendimo bûdu — vienetinio apskritimo
taikymu.
Sprendþiant lygtá sin x=a, toje paèioje koordinaèiø plokðtumoje nubrai-
þomi kiekvienoje lygties pusëje esanèiø funkcijø grafikai — sinusoidë y=
=sin x bei tiesë y=a — ir randamos visø jø sankirtos taðkø abscisës.
Kadangi sinusas yra periodinë funkcija, tai ieðkoti visø sankirtos taðkø
nereikia, pakanka rasti tik tuos, kuriø abscisës priklauso pagrindiniam
intervalui [0; 2π] arba bet kuriam kitam 2π ilgio intervalui, ir prie gautø
abscisiø reikðmiø pridëti 2πn, n ± Z.

Analogiðkai sprendþiama ir taikant vienetiná apskritimà. Kadangi sin x


yra vienetinio apskritimo taðko ordinatë, tai, sprendþiant lygtá sin x=a,
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 155

reikia rasti tuos apskritimo tað-


kus, kuriø ordinatë lygi a, kitaip
tariant, vienetinio apskritimo ir
tiesës y=a sankirtos taðkus. Tam
tikslui toje paèioje koordinaèiø
plokðtumoje nubraiþomas viene-
tinis apskritimas x2+y2=1 bei
tiesë y=a ir randami per jø san-
kirtos taðkus A ir B einanèiø
spinOx pusaðës sudaromi kampai
x1 ir x2=π–x1. Paskui, remiantis
sinuso periodiðkumo savybe, prie
jø pridedama po 2πn, n ± Z.
Ið brëþiniø matyti, kad tuo at-
veju, kai ªaª>1 (t. y. kai a>1, a<–1), funkcijos y=sin x grafikas ir vie-
netinis apskritimas nesikerta su tiese y=a, todël lygtis sin x=a spren-
diniø neturi. Kai ªaª¡1, lygtis turi be galo daug sprendiniø, pavyzdþiui:
sin x=1, sin x=–1, sin x=0,
π 3 π
x = + 2πn, n ± Z; x= + 2πn, n ± Z; x=πn, n ± Z.
2 2
Kai 0<ªaª<1, uþraðyti lygties sprendinius yra sudëtinga, nes ið gra-
fikø sunku tiksliai nustatyti jø sankirtos taðkø abscises, nebent tuos
grafikus braiþytume labai tiksliai, pavyzdþiui, ant milimetrinio popieriaus.
Suprantama, kad, kintamàjá x reikðdami radianais, t. y. skaièiumi π
(π£3,14), lygties sprendinius galëtume rasti tik nurodytu tikslumu.
1
1 p a v y z d y s. Iðspræskime lygtá sin x = .
2
1
Tiesë y = kerta vienetiná apskritimà x2+y2=1 arba sinusoidæ y=sin x
2
π 5π
dviejuose intervalo [0; 2π] taðkuose A ir B. Jø x1 = ir x2 = .
6 6
Pritaikæ periodiðkumo savybæ, randame visø sankirtos taðkø abscises,
1
taigi ir lygties sin x = sprendinius:
2
π 5π
x = + 2πn arba x = + 2πn, n ± Z.
6 6
156 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Uþraðykime keletà ðios lygties sprendiniø:


π 5π π
kai n=–3, x = − 6 π arba x = − 6π = − − 5π;
6 6 6
π 5π π
kai n=–2, x = − 4 π arba x = − 4 π = − − 3π;
6 6 6
π 5π π
kai n=–1, x = − 2π arba x = − 2π = − − π;
6 6 6
π 5π π
kai n=0, x = + 0 ⋅ π arba x = + 0 ⋅ π = − + π;
6 6 6
π
kai n=1, x = + 2π arba x = 5π + 2π = − π + 3π;
6 6 6
π 5π π
kai n=2, x =+ 4π arba x = + 4 π = − + 5π ir t. t.
6 6 6
Pastebime, kad jie kinta pagal tam tikrà taisyklæ, kurià galime uþraðyti
formule
π
x = (−1)n ⋅ + πn, n ± Z.
6
Vietoj n áraðykite á jà reikðmes 0, ¤1, ¤2, ¤3, ... ir ásitikinsite, kad ji
teisinga. Taigi visus pradinës lygties sprendinius iðreiðkëme smailiuoju
π
kampu .
6

2 p a v y z d y s. Lygtá sin x = − 1 iðspræskime dviem bûdais.


2
1 bûdas. Toje paèioje koordinaèiø plokðtumoje nubraiþome sinusoidæ
y=sin x bei tiesæ y = − 1 ir randame jø sankirtos taðkus. Pagrindiniame
2
intervale tokiø taðkø yra du, o jø abscisës lygios
7π 11π
x1 =
ir x2 = ,
6 6
vadinasi, visi lygties sprendiniai
yra

x= + 2 πn
6
arba
11π
x= + 2πn, n ± Z.
6
Iðreiðkæ juos neigiamuoju
kampu, gauname:
π
x = (−1)n ⋅  −  + πn, n ± Z.
 6
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 157

2 bûdas. Toje paèioje koordinaèiø plokð-


tumoje nubraiþæ vienetiná apskritimà x2+
1
+y2=1 ir tiesæ y = − , randame jø san-
2
kirtos taðkus M1 ir M2, t. y. vienetinio ap-
1
skritimo taðkus, kuriø ordinatë lygi − .
2
Spinduliai OM1 ir OM2 bei teigiamoji
Ox pusaðë sudaro kampus
7π π π π
x1 = = π + , x2 = 2π − , arba x2 = − .
6 6 6 6
Kiekvienà ðiø spinduliø sveikà skaièiø kartø pasukæ kampu 2π prieð
arba pagal laikrodþio rodyklës sukimosi kryptá, gausime tuos paèius kam-
pus, taigi
π π
x1 = + (2n + 1)π, x2 = − + 2πn, n ± Z.
6 6
Sujungæ ðias iðraiðkas á vienà, gauname:
π
x = (−1)n ⋅  −  + πn, n ± Z.
 6 
Apibendrindami ðiuos pavyzdþius bei
remdamiesi sinuso grafiku, galime teig-
ti, kad su visais ªaª¡1 lygtis sin x=a
 π π
intervale  − 2 ; 2  turi vienintelá spren-
 
diná — skaièiø b. X klasëje já pavadi-
nome skaièiaus a arksinusu (lot. arcus —
lankas, sinus — iðlinkimas) ir paþymë-
jome arcsin a=b. Priminsime arksinuso
apibrëþimà.

Apibrëþimas. Skaïèiaus a arksînusu vadinamas intervalo  − π ; π 


 2 2 
 π π
kampas, kurio sinusas lygus a ( a ≤ 1 ) ; vadinasi, arcsin a ±  − 2 ; 2  .
 
1 π 1 π
Ið èia iðplaukia, kad arcsin = , o arcsin  −  = − . Tada visus lygèiø
2 6  2  6
1 1
sin x = ir sin x = −
2 2
sprendinius galime uþraðyti formulëmis
1 1
x = (−1)n arcsin + πn ir x = (−1)n arcsin  −  + πn, n ± Z.
2  2
Bendruoju atveju lygties sin x=a (ªaª¡1) sprendinius randame pagal
formulæ

x=(–1)n arcsin a+πn, n ± Z.


158 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

I ð v a d a. Trigonometrinæ lygtá sin x=a galima spræsti trimis lygiaver-


èiais bûdais: 1) remiantis sinuso grafiku; 2) taikant vienetiná apskritimà;
3) taikant sprendiniø formulæ.
P a s t a b a. Sinuso ir arksinuso reikðmes nurodytu arba pasirinktu
tikslumu galima rasti lentelëse arba skaièiuotuvais.
Ásiminkite

Kai sin x=a (ªaª¡1), tai x=(–1)n arcsin a+πn, n ± Z.

Ieðkodami nelygybës sin x> <a sprendiniø, taip pat galime remtis funkcijø
y=sin x ir y=a grafikais arba vienetiniu apskritimu. Spræsti nelygybæ, tai-
kydami sinuso grafikà, jau mokame, todël èia iðsiaiðkinsime antràjá spren-
dimo bûdà, drauge pakartodami ir pirmàjá.
Spræsdami abiem bûdais, ið pradþiø randame nelygybës sprendinius
pagrindiniame intervale [0; 2π], paskui, atsiþvelgdami á sinuso periodið-
kumo savybæ (pridëdami po 2πn, n ± Z), — ir visus nelygybës sprendinius.
Kaip þinome, sprendiniai pagrindiniame intervale yra tam tikrø sinusoi-
dës lankø projekcijos Ox aðyje, pavyzdþiui, nelygybiø sin x>a ir sin x<–
a sprendiniai intervale [0; 2π] yra brëþinyje pastorintø atitinkamø sinu-
soidës lankø AB ir CD projekcijos Ox aðyje (paþymëtos maþais pasvirais
brûkðneliais), t. y. intervalai (x1; x2) bei (π+x1; 2π–x1).

Pagal vienetiná apskritimà nely-


gybës sprendiniø intervale [0; 2π]
ieðkome kaip tam tikrus ðio apskri-
timo lankus atitinkanèiø kampø. An-
tai nelygybës sin x>a sprendiniai
yra apskritimo taðkai, priklausantys
lankui AB, o nelygybës sin x<–a
sprendiniai — lanko CD taðkai. Lan-
kà AB atitinka kampai nuo x1 iki π–
x1, o lankà CD — kampai nuo π+x1
iki 2π–x1, kitaip tariant, intervalai
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 159

(x1; π–x1) ir (π+x1; 2π–x1). Prisiminæ arksinuso apibrëþimà, ðiuos inter-


valus galime pakeisti intervalais (arcsin a; π–arcsin a) ir (π+arcsin a;
2π–arcsin a), be to, dar atsiþvelgæ á sinuso periodiðkumo savybæ, — inter-
valais
(arcsin a+2πn; π–arcsin a+2πn)
ir
(π+arcsin a+2πn; 2π–arcsin a+2πn), n ± Z.
teisinga su x ± R.
Akivaizdu, kad tuo atveju, kai a>1, nelygybë sin x¢a sprendiniø ne-
turi, nes tiesë y=a nei kerta, nei lieèia sinusoidæ, o nelygybë sin x¡a yra
Kai a<–1, nelygybë sin x¡a sprendiniø neturi, o nelygybë sin x¢a
yra teisinga su x ± R.
3 p a v y z d y s. Iðspræskime nelygybes:
1 1
a) sin x ≥ ; b) sin x < .
2 2
Sprendimas. a) 1 bûdas. Pasinau-
dokime vienetiniu apskritimu. Pradi-
nës nelygybës sprendiniai yra taðkai,
1
kuriø ordinatës ne maþesnës uþ ,
2
taigi jie sudaro pastorintà apskritimo
lankà AB kartu su taðkais A ir B (nes
nelygybë negrieþta), todël
x1 ≤ x ≤ π–x1.
Atsiþvelgæ á sinuso periodiðkumà ir
π 1
á tai, kad x1 = , nelygybës sin x ≥ sprendinius galime uþraðyti nelygybe
6 2
π 5π
+ 2 πn ≤ x ≤ + 2 πn, n ∈ Z ,
6 6
arba intervalu
π 5π 
x ∈  + 2πn; + 2πn  , n ∈ Z.
 6 6 
2 bûdas. Remkimës sinuso grafiku. Ðios nelygybës sprendiniai bus in-
1
tervalai, kuriuose sinusoidë yra virð tiesës y = :
2
160 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Taigi juos galime paraðyti nelygybe


π 5π
+ 2πn ≤ x ≤ + 2πn, n ∈ Z ,
6 6
arba intervalu
π 5π 
x ∈  + 2πn; + 2πn  , n ∈ Z.
6 6 
1
b) Pasinaudokime a pavyzdþio brëþiniu. Kadangi nelygybës sin x <
2
sprendiniai yra intervalai, kuriuose sinusoidë iðsidësèiusi þemiau tiesës
1
y = , tai ið brëþinio matyti, kad nelygybës sprendinius galime uþraðyti
2
trejaip:
 π   5π 
• x ∈  2πn; + 2πn  U  + 2πn; 2π + 2πn  , n ∈ Z ;
 6   6 
 5π 13π 
• x∈ + 2πn; + 2πn  , n ∈ Z ;
 6 6 
 5π π 
• x∈− + 2πn; + 2πn  , n ∈ Z.
 6 6 

Laikykime, kad 0 ≤ a ≤ 1. Tada


sin x ≥ a, kai
x ∈ [arcsin a+2πn; π–arcsin a+2πn];
sin x<a, kai
x ∈ (π–arcsin a+2πn; 2π+arcsin a+2πn);
sin x ≥–a, kai
x ∈ [2π–arcsin a+2πn; π+arcsin a+2πn];
sin x<–a, kai
x ∈ (π+arcsin a+2πn; –arcsin a+2πn), n ∈ Z.

1 u þ d u o t i s. Remdamiesi funkcijos y=sin x grafiku arba vienetiniu


apskritimu, raskite sprendinius:
a) lygties b) nelygybës
1) sin 4x=0 1) sin 4x ≤ 0
3 3
2) sin 2x= 2) sin 3x >
2 2
 x 2 x 2
3) sin  −  = − 3) sin <−
 4 2 2 2
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 161

 π 1  π 1
4) sin  4 x −  = − 4) sin  4 x −  > −
 6 2  6 2
1 1
5) ªsin 3xª= 5) ªsin 2xª>
4 4
2 x 1 3
6) sin = 2
6) sin x <
3 2 4
 3π 
7) sin ( π − x ) − cos  − x = 1 7) − 2 sin x > 3
 2 
x
8) 2 sin x = −2 8) − 3 sin ≤2
4
9) sin2 x=a 9) sin2 x > a, a < 0

Funkcija y=cos N
Vienetinio apskritimo judanèio spindulio galo abscisë yra kosinusas
kampo, kurá tas spindulys sudaro su teigiamàja Ox pusaðe. Ðá kampà
paþymëjæ raide x ir iðreiðkæ radianais, galime grafiðkai pavaizduoti absci-
sës kitimà.
2 u þ d u o t i s. Ðá kitimà pavaizduokite savarankiðkai, prisimindami,
kaip tai darëte X klasëje, bei remdamiesi ordinatës kitimo apraðu, pateik-
tu skyrelio pradþioje. Atkreipkite dëmesá á tai, kad vertikaliuose statme-
nyse reikia atidëti atkarpas, lygias ne atitinkamø taðkø ordinatëms, o
abscisëms. Gausite tokià kreivæ:

Ið jos matyti, kad, kampui x didëjant, kosinuso reikðmës intervale (0; π)


maþëja, o intervale (π; 2π) didëja.
Kai kampo x reikðmiø modulis yra didesnis uþ 2π, tai
cos (2π _ n+x)=cos x, n ∈ Z, x ∈ [0; 2π],
vadinasi, intervaluose [2π; 4π], [4π; 6π], ... funkcija y=cos x ágyja tas paèias
reikðmes, kaip ir intervale [0; 2π].
Kai pradinis spindulys sukamas laikrodþio rodyklës sukimosi kryptimi,
 π 
kampo x reikðmës yra neigiamos ir kosinusas intervale  − ; 0  ágyja tei-
 2 
162 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

 3π π
giamas reikðmes, intervale  − ; −  — neigiamas reikðmes, o intervale
 2 2 
 3π 
 − 2 π; − — vël teigiamas reikðmes. Taigi funkcijos y=cos x grafiko tað-
 2 
kai intervale [–2π; 0] yra simetriðki Oy aðies atþvilgiu tos funkcijos gra-
fiko taðkams intervale [0; 2π].
Intervaluose ..., [–6π; –4π], [–4π; –2π] funkcijos y=cos x grafikas bus
toks pat, kaip ir intervale [–2π; 0].
I ð v a d a. Kadangi cos (2πn+x)=cos x, kai n ∈ Z, o x ∈ [0; 2π] tai funk-
cija y=cos x yra periodinë, o maþiausias teigiamas jos periodas lygus 2π.
Funkcijos y=cos x grafikà su visomis x reikðmëmis braiþome panaðiai
kaip ir sinuso — intervale [0; 2π] gautà jos grafikà pakartodami á deðinæ
ir á kairæ nuo pagrindinio intervalo. Funkcijos y=cos x grafikas vadinamas
kosinusòide.

Ið grafiko galime nustatyti tokias funkcijos y=cos x savybes:


1) funkcijos apibrëþimo sritis D(y)=(–º; +º), arba x ∈ R; reikðmiø
sritis E(y)=[–1; 1];
2) funkcijos grafikas yra simetriðkas Oy aðies atþvilgiu, taigi funkcija
yra lyginë, nes
cos (–x)=cos x;
3) funkcija yra periodinë ir jos periodas T=2πn, o maþiausias teigiamas
periodas T1=2π:
cos (x+2πn)=cos x, kai n ∈ Z;
4) funkcijos nuliai, t. y. taðkai, kuriuose jos grafikas kerta Ox aðá, yra
π 3π π
x=± ,± , ..., arba trumpiau — x = ± (2n − 1); èia n ∈ Z;
2 2 2
 π π 
5) kai x ∈  − + 2πn; + 2πn  , funkcija ágyja teigiamas reikðmes, kai
 2 2 
π 3π 
x ∈  + 2πn; + 2πn  — neigiamas reikðmes; èia n ∈ Z;
2 2 
6) kai x ∈[2πn; π+2πn], funkcija yra maþëjanti, kai x ∈ [π+2πn; 2π+
+2πn] — didëjanti; èia n ∈ Z;
7) taðkuose x=2πn funkcija ágyja didþiausià reikðmæ M=cos (2πn)=1,
o taðkuose x=π+2πn — maþiausià reikðmæ m=cos (π (2n+1))=–1; èia
n ∈ Z.
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 163

Paprasèiausios trigonometrinës lygtys ir nelygybës, kuriø iðraiðka yra


cos x=a bei cos x>
<a (èia a ∈ R), sprendþiamos remiantis kosinuso grafiku
analogiðkai lygèiai sin x=a bei nelygybëms sin x>
<a — nubraiþomi funkcijø
y=cos x ir y=a grafikai, randamos jø sankirtos taðkø abscisës x1 ir x2
pagrindiniame intervale ir, atsiþvelgiant á funkcijos periodiðkumà, uþra-
ðomos visø sankirtos taðkø abscisës.

Beje, atidþiai ásiþiûrëjæ á grafikà, galime pastebëti, kad ðiuo atveju pa-
togiau iðskirti ne pagrindiná intervalà [0; 2π], bet intervalà [–π; π], ku-
riame sankirtos taðkai x1 ir x3=–x1 yra simetriðki Oy aðies atþvilgiu.
Lygties cos x=a, kaip ir lyg-
ties sin x=a, sprendinius galima
gauti ir taikant vienetiná apskri-
timà. Kadangi kosinusas yra to
apskritimo taðko abscisë, tai,
sprendþiant lygtá cos x=a, reikia
rasti apskritimo taðkus, kuriø ab-
scisë lygi a, taigi vienetinio ap-
skritimo ir tiesës x=a sankirtos
taðkus. Lygties sprendiniai bus
per ðiuos taðkus (A ir B) einanèiø
spinduliø OA ir OB bei teigiamo-
sios Ox pusaðës sudaromi kampai
x1 ir x2 (arba x1 ir –x1).
Ið brëþiniø matyti: kai a > 1, lygtis cos x=a neturi sprendiniø, nes
tiesë në viename taðke nekerta ir nelieèia kosinusoidës bei vienetinio ap-
skritimo. Kai a ≤ 1, lygtis cos x=a turi be galo daug sprendiniø, mat ko-
sinusas yra periodinë funkcija. Pavyzdþiui:
cos x=1, cos x=–1, cos x=0,
π
x=2πn, n ∈ Z; x=π+2πn=(2n+1)π, n ∈ Z; x= (2n − 1) , n ∈ Z.
2
164 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

1
4 p a v y z d y s. Iðspræskime lygtá cos x =
.
2
1 bûdas. Randame kosinusoidës ir tiesës sankirtos taðkus pagrindi-
π 5π
niame intervale. Jø abscisës yra x1 = ir x2 = :
3 3

Atsiþvelgdami á kosinuso periodiðkumà, paraðome visus pradinës lyg-


ties sprendinius:
π 5π
x = + 2πn ir x = + 2πn, n ∈ Z.
3 3
Iðskyræ ne pagrindiná intervalà [0; 2π], o intervalà [–π; π], gautume
π π 1
x1 = ir x3 = − , taigi visus lygties cos x= sprendinius uþraðytume
3 3 2
taip:
π 5π
x = + 2πn arba x = + 2πn, n∈Z.
3 3
arba trumpiau:
π
x = ± + 2πn, n ∈ Z.
3
2 bûdas. Vienoje koordinaèiø plokð-
tumoje nubraiþome vienetiná apskritimà
1
x2+y2=1 ir tiesæ x = . Jie susikerta
2
taðkuose A ir B. Lygties sprendiniai bus
ðiuos taðkus atitinkantys kampai
π π
x1 = ir x2 = − x1 = − .
3 3
Atsiþvelgæ á kosinuso periodiðkumà,
galime paraðyti visus pradinës lygties
sprendinius:
π π
x = + 2πn ir x = − + 2πn, n ∈ Z ,
3 3
arba trumpiau:
π
x = ± + 2πn, n ∈ Z.
3
Ið funkcijos y=cos x grafiko (þr. p. 163) matyti, kad intervale [0; π] ði
funkcija yra maþëjanti ir ágyja visas reikðmes y ∈[–1; 1], be to, kiekvienà
jø — tik vienà kartà. Todël su visais a ≤ 1 tame intervale lygtis cos x=a
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 165

turi vienintelá sprendiná b. Jis, kaip þinome, vadinamas skaièiaus a ark-


kosinusu (lot. arcus — lankas, co — su, kartu, sinus — iðlinkimas) ir
þymimas arccos a=b. Priminsime arkkosinuso apibrëþimà.

Apibrëþimas. Skaïèiaus a arkkòsinusu vadinamas intervalo [0; π]


kampas, kurio kosinusas lygus a ( a ≤ 1) ; taigi arccos a ∈[0; π].

2π 1 2π  1
Pavyzdþiui, þinome, kad cos = − ir 0 < < π , todël arccos  −  =
3 2 3  2
2π π 1 1 π 4π 1
= = π − = π − arccos , nes arccos = . Kai cos = − , galima tik pa-
3 3 2 2 3 3 2
4π 4π
sakyti, kad arccos neegzistuoja, nes > π.
3 3
Dël funkcijos y=cos x grafiko simetriðkumo Oy aðies atþvilgiu lygtis
cos x = a 2π ilgio intervale [–π; π] turi du sprendinius x1, 2=± arccos a (su-
tampanèius, kai a=1), vadinasi, atsiþvelgæ á funkcijos periodiðkumà, visus
tos lygties sprendinius randame pagal formulæ

x=± arccos a+2πn, n ∈ Z.

4
5 p a v y z d y s. Iðspræskime lygtá cos x = − .
5
Pritaikæ sprendiniø formulæ, gauname:
 4
x = ± arccos  −  + 2πn, n ∈ Z.
 5
Skaièiuotuvu randame apytikslæ x0=arccos (–0,8) reikðmæ, pavyzdþiui,
10–4 tikslumu: x0=2,4981 ± 10–4. Taigi lygties sprendiniai yra
x=± x0+2πn, n ∈ Z, x0 ≈ 2,4981.
P a s t a b a. Kai 0 ≤ a ≤ 1, arccos (–a) reikðmæ galime rasti pagal for-
mulæ
arccos (–a)=π–arccos a,
nes cos (π–arccos a)=–cos (arccos a)=–a.

Ásiminkite

Kai cos x=a ( a ≤ 1) , tai x=± arccos a+2πn, n ∈ Z.


Kai 0 ≤ a ≤ 1, tai arccos (–a)=π–arccos a.

Nelygybës cos x ≥ a arba cos x ≤ a sprendþiamos panaðiai kaip ir ne-


lygybës sin x ≥ a bei sin x ≤ a, t. y. naudojantis kosinuso grafiku arba vie-
netiniu apskritimu.
166 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

6 p a v y z d y s. Raskime nelygybës cos x<–0,8 sprendinius.


Nubraiþome kosinusoidæ y=cos x ir tiesæ y=–0,8:

Jø sankirtos taðkø abscises tam tikru tikslumu, pavyzdþiui, 10–3, ap-


skaièiuojame ið brëþinio arba skaièiuotuvu:
x1=arccos (–0,8) ≈ 2,4981 ≈ 2,498;
x2=π+(π–x1)=2π–arccos (–0,8) ≈ 2 _ 3,1416–2,4981=
=3,7851 ≈ 3,785.
Intervale [0; 2π] nelygybei cos x<–0,8 tinka tos x reikðmës, kurios
tenkina nelygybæ x1<x<x2, todël visi pradinës nelygybës sprendiniai pri-
klauso intervalams
x ∈(arccos (–0,8)+2πn; 2π–arccos (–0,8)+2πn), n ∈Z.
O dabar ðià nelygybæ iðspræskime naudo-
damiesi vienetiniu apskritimu. Randame jo ir
tiesës x=–0,8 sankirtos taðkus A ir B. Juos
atitinka pradinio spindulio posûkio kampai x1
ir x2:
x1, 2=± arccos (–0,8) ± 2πn, n ∈ Z,
todël nelygybës cos x<–0,8 sprendiniai yra
arccos (–0,8)+2πn<x<–arccos (–0,8)+2πn,
n ∈ Z.
Kadangi arccos (–0,8)=π–arccos 0,8, tai
π–arccos 0,8+2πn<x<arccos 0,8–π+2πn, n ∈ Z,
arba
–arccos 0,8+(2n+1)π<x<arccos 0,8+(2n–1)π, n ∈ Z.

Laikykime, kad 0 ≤ a ≤ 1. Tada


cos x ≥ a, kai
x ∈ [–arccos a+2πn; arccos a+2πn];
cos x ≤–a, kai
x ∈ [arccos (–a)+2πn; π–arccos (–a)+2 (n+1)π];
cos x ≤ a , kai
x ∈ [arccos a+2πn; arccos (–a)+2πn] U
U [–arccos (–a)+2(n+1)π; arccos (–a)+2πn], n ∈ Z.
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 167

3 u þ d u o t i s. Pasirinkdami jums priimtinà bûdà, iðspræskite:

a) lygtá b) nelygybæ

2x 3x
1) cos =0 1) cos >0
3 2
2) 2 cos 2x= 5 2) –2 cos 2x< − 2

3) 4 cos2 x–1=0 3) 4 cos2 x¢3

 2x π  1  2π 
4) cos  − =− 4) 2 cos  x − <1
 3 6 2  3 
 3π 
5) cos ( π − x ) + sin  − x = 1 5) cos 5 x > 1 − 5
 2 
2 1
6) cos (40° − x) = 6) cos x <
2 3
7) 2 cos (30° − x ) = 2 7) 3 cos 3 x < 2

Funkcija O = tg N
Dabar per vienetinio apskritimo taðkà A0 nubrëþkime to apskritimo
liestinæ l, spindulá CA0 pasukime prieð laikrodþio rodyklës sukimosi kryptá
laisvai pasirinkto didumo kampais x ir kaskart gautus spindulius pra-
tæskime, kol jie susikirs su liestine taðkuose A1, A2, A3, A4, A5, A6 ir A7.
Abscisiø aðyje atidëjæ kampø reikðmes (radianais) ir iðkëlæ ið paþymëtø
taðkø statmenis Ox aðiai, juose ta paèia tvarka atidëkime liestinës atkar-
pas A0 A1, A0 A2, ..., A0 A7. Kuo labiau kampas x artës prie staèiojo kampo,
π
tuo aukðèiau apskritimo spindulys kirs liestinæ, o kai jis bus lygus , tas
2
spindulys pasidarys lygiagretus su liestine, t. y. jos nekirs. Statmenyse
atidëtø atkarpø galus sujungæ lanku, nubrëþkime kreivæ. Ji vaizduoja
vienetinio apskritimo liestinës atkarpos ilgio y priklausomybæ nuo kampo,
kurá sudaro to apskritimo spindulys su teigiamàja Ox pusaðe, kai kampas
kinta I ketvirtyje. Analogiðkai gauname ðià priklausomybæ vaizduojanèià
π   3π   3π 
kreivæ, kai x ∈  ; π  , x ∈  π;  ir x ∈  ; 2π  . Remdamiesi nubrëþtu
2   2  2 
grafiku, galime teigti, kad intervale [0; 2π] vienetinio apskritimo liestiniø
atkarpø ilgis du kartus ágyja tà paèià reikðmæ.
Jeigu pradiná spindulá CA0 pasuktume kampu x pagal laikrodþio ro-
dyklës sukimosi kryptá, tai pratæstas jis susikirstø su liestine taðkuose B1,
B2, ..., B7, paskui paeiliui pasikartotø taðkai A1, A2, ... ir vël B1, B2, ... .
Vadinasi, pradiná spindulá CA0 pasukæ prieð arba pagal laikrodþio ro-
dyklës sukimosi kryptá kampu, kuris nuo x arba –x skiriasi π kartotiniu,
gauname tuos paèius spinduliø sankirtos su liestine taðkus.
168 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Iðreikðkime liestinës atkarpos A0 A=y ilgá


taðko M(a; b) koordinatëmis. Ið trikampiø
AOA0 ir MON panaðumo iðplaukia, kad
A0 A OA0 A A MN
= , arba 0 = .
MN ON OA0 ON
MN b
Kadangi = = tg x , tai ið proporcijos
ON a
turime:
y=tg x.

Taigi nubraiþytas grafikas vaizduoja funkcijà, kuri vadinama kampo x


tìngentu. Funkcijos y=tg x grafikas vadinamas tangentòide.
Ásiþiûrëjæ á grafikà, galime nurodyti tokias funkcijos y=tg x savybes:
π 3π π
1) taðkuose ± , ± , ..., ± (2n − 1), n ∈ N , funkcija yra neapibrëþta,
2 2 2
 π π 
todël jos apibrëþimo sritis D ( y ) =  − + πn; + πn  , n ∈ Z ; reikðmiø sritis
 2 2 
E(y)=(–º; +º);
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 169

2) funkcijos grafikas yra simetriðkas koordinaèiø pradþios taðko at-


þvilgiu, taigi funkcija yra nelyginë ir

tg (–x)=–tg x;

3) funkcija yra periodinë ir jos periodas T=πn, o maþiausias teigiamas


periodas T1=π:
tg (x+πn)=tg x, n ∈ Z;

4) funkcijos nuliai, arba taðkai, kuriuose jos grafikas kerta Ox aðá, yra
x=0, ± π, ± 2π, ..., t. y. x=πn, n ∈ Z;
 π   π
5) kai x ∈  πn; + πn  , funkcija ágyja teigiamas reikðmes, o kai x ∈  − +
 2   2

+ πn; πn  , — neigiamas reikðmes; èia n ∈ Z;

6) funkcija yra didëjanti visoje savo api-
brëþimo srityje.
Funkcijos y=tg x grafikas naudojamas
sprendþiant paprasèiausias trigonometri-
nes lygtis ir nelygybes, kuriø iðraiðka
tg x=a ir tg x>
<a.
Ieðkant lygties tg x=a sprendiniø, nu-
braiþomi funkcijø y=tg x bei y=a grafikai,
randamos jø sankirtos taðkø abscisës bet
kuriame π ilgio intervale, pavyzdþiui, in-
 π π
tervale [0; π) arba  − ;  , ir, atsiþvelgus
 2 2
á tangento periodiðkumà, uþraðomos visø
sankirtos taðkø abscisës.
170 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

 π π
Intervale  − ;  funkcija y=tg x yra didëjanti ir ágyja visas reikðmes
 2 2
y ∈ R, be to, kiekvienà jø — tik vienà kartà. Todël kai a — bet kuris
 π π
realusis skaièius, intervale  − ;  lygtis tg x = a turi vienintelá spren-
 2 2
diná b, vadinamà skaièiaus a arktangentu ir þymimà arctg a=b. Prisimin-
kime arktangento apibrëþimà.

Apibrëþimas. Skaïèiaus a arktìngentu vadinamas intervalo

 π π  π π
 − 2 ; 2  kampas, kurio tangentas lygus a; vadinasi, arctg a ∈  − ;  .
   2 2

Dël tangento periodiðkumo visi lygties tg x=a sprendiniai apskaièiuo-


jami pagal formulæ

x=arctg a+πn, n ∈ Z, a ∈ R.

Reiðkinio arctg a reikðmës nurodytu tikslumu randamos ið grafiko, len-


teliø arba skaièiuotuvu.
Remiantis tangentoide ir lygties tg x=a sprendiniais, nesunku uþraðyti
ir nelygybiø sprendinius:

 π 
tg x ≥ a, kai x ∈ arctg a + πn; + πn  , n ∈ Z ;
 2 
 π 
tg x ≤ a, kai x ∈  − + πn; arctg a + πn  , n ∈ Z.
 2 
Èia nurodyti intervalai yra tam tikros tangentoidës dalies projekcijos
 π π 
Ox aðyje. Pavyzdþiui, tg x ≥–1, kai x ∈  − + πn; + πn  , n ∈ Z (brëþinyje
 4 2 
atitinkama tangentoidës dalis pastorinta, o jos projekcija paþymëta pa-
svirais spalvotais brûkðneliais).

Kai tg x=a (a ∈ R), tai x=arctg a+πn, n ∈Z.

 π 
Kai tg x ≥ a (a ∈ R), tai x ∈ arctg a + πn; + πn  , n ∈ Z ,
 2 

 π 
kai tg x ≤ a (a ∈ R), tai x ∈  − + πn; arctg a + πn  , n ∈ Z.
 2 
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 171

4 u þ d u o t i s. Iðspræskite:
a) lygtá b) nelygybæ

1) tg 2x=0 1) tg 2x<0
2) 3 tg 2x = 1 2) –3 tg x> − 3
2x
3) 3 tg = −3 3) ªtg 2xª¢1
3
1
4) tg2 x=3 4) tg 2 x <
3
 3π   3π 
5) 2 ctg  − x = 1 5) ctg  + x > 1
 2   2 

Funkcija O = ctg N
5 u þ d u o t i s. Laikydamiesi tangen-
to grafiko braiþymo schemos, pavaizduo-
kite vienetinio apskritimo liestinës at-
karpos ilgio priklausomybæ nuo spindulio
posûkio kampo x, kai liestinë yra lygia-
greti su Ox aðimi. Gausite kreivæ, pa-
vaizduotà deðinëje.
Jeigu pradiná spindulá pasuktumëte
prieð arba pagal laikrodþio rodyklës su-
kimosi kryptá kampu, kuris skiriasi nuo
x π kartotiniu, gautumëte tuos paèius
spinduliø sankirtos su liestine taðkus,
kaip ir intervale (0; π).
Liestinës atkarpos A0′ A = y ilgá ið-
reikðkime taðko M(a; b) koordinatëmis.
Remdamiesi staèiøjø trikampiø AOA0′ ir
MOK panaðumu, gauname:
OA0′ A0′ A A ′ A KM
= , arba 0 = .
OK KM OA0′ OK
Atsiþvelgæ á kotangento apibrëþimà,
KM a
turime: = = ctg x ir y=ctg x.
OK b
Funkcijos y = ctg x grafikas vadina-
mas kotangentòide.
Funkcijos y = ctg x savybës:
1) funkcijos apibrëþimo sritis D(y)=(πn; π+πn), n ∈ Z; reikðmiø sritis
E(y)=(–º; +º);
172 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

2) funkcijos grafikas yra simetriðkas koordinaèiø pradþios taðko at-


þvilgiu, taigi funkcija yra nelyginë ir
ctg (–x)=–ctg x;

3) funkcija yra periodinë ir jos periodas T=πn, o maþiausias teigiamas


periodas T1=π:
ctg (x+πn)=ctg x, kai n ∈ Z;

π
4) funkcijos grafikas kerta Ox aðá taðkuose, kuriø abscisës x = ( 2n − 1 ) ,
2
n ∈ Z;
 π  π
5) kai x ∈  πn; + πn  , funkcija ágyja teigiamas reikðmes, kai x ∈  +
 2  2

+ πn; π + πn  — neigiamas reikðmes; èia n ∈ Z;

6) funkcija yra maþëjanti visoje savo apibrëþimo srityje.
6 u þ d u o t i s. Lygtá ctg x=a ir nelygybes ctg x ≤ a bei ctg x ≥ a iðspræs-
kite analogiðkai lygèiai tg x=a bei nelygybëms tg x ≤ a, tg x ≥ a ir pagrás-
kite teiginius:
kai ctg x=a, kai ctg x ≥ a, kai ctg x ≤ a,
tai x=arcctg a+ tai x ∈ (πn; arcctg a+ tai x ∈ [arcctg a+
+πn, n ∈ Z; +πn], n ∈ Z; +πn; π+πn), n ∈ Z.
Paraðykite ðiø lygèiø ir nelygybiø sprendinius:
 x 2x
1) ctg 4x=0; 2) ctg  −  = 3; 3) ctg < −1;
 3 3
 3π 
4) ctg2 2x=1; 5) ªctg xª= 2; 6) –3 tg 2  − x  > −1.
 2 
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 173

Kai a ≤ 1, kai a ∈ R, kai 0<a ≤ 1,


π π π π
− ≤ arcsin a ≤ , − < arctg a < , arcsin (–a)=arcsin a,
2 2 2 2
0 ≤ arccos a ≤ π; 0<arcctg a<π, arccos (–a)=π–arccos a.
ir jos sprendiniai (n ∈ Z)
Lygtis
a ∈(–1; 0) U (0; 1) a=–1 a=0 a=1
π π
sin x=a x=(–1)n arcsin a+πn x=− + 2 πn x=πn x= + 2 πn
2 2
π
cos x=a x=± arccos a+2πn x = (2 n + 1 ) π x = (2n + 1 ) x = 2 πn
2
π π
tg x=a x=arctg a+πn x=− + πn x = πn x= + πn
4 4

π π π
ctg x=a x=arcctg a+πn x=− + πn x = ( 2n + 1 ) x = + πn
4 2 4

 2x π 
7 p a v y z d y s. Apibûdinkime funkcijà f ( x ) = 3 + 2 cos  + .
 3 6
Jos apibrëþimo sritis D(f )=R.
 2x π 
Kadangi −1 ≤ cos  +  ≤ 1, tai E (f ) galime nustatyti remdamiesi skai-
 3 6
tiniø nelygybiø savybëmis:
 2x π 
−2 ≤ 2 cos  +  ≤ 2; + 3
 3 6
 2x π 
1 ≤ 3 + 2 cos  +  ≤ 5.
 3 6
Taigi E (f )=[1; 5], todël maþiausioji ðios funkcijos reikðmë m=1, o di-
dþiausioji M=5.
Ið funkcijos reikðmiø srities iðraiðkos matyti, kad f (x)>0, kai x ∈ R.
Funkcija yra nei lyginë, nei nelyginë, nes
 −2 x π    2x π  
f ( − x ) = 3 + 2 cos  +  = 3 + 2 cos  −  −  =
 3 6   3 6 
 2x π  ≠ f (x)
= 3 + 2 cos  − 
 3 6 ≠ − f (x)
Remdamiesi funkcijos f (x)=cos x periodiðkumu, tiriamos funkcijos ma-
þiausià teigiamà periodà T1 nustatome ið sàlygos
2x π
0≤ + ≤ 2π,
3 6
174 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

nes tik nuo ðio dydþio priklauso f (x) kitimas. Taigi sprendþiame sudarytà
nelygybæ:
π 2x π π 2 x 11π
− ≤ ≤ 2π − , − ≤ ≤ ,
6 3 6 6 3 6
π 11π
− ≤x≤ .
4 4
11π  π  12π
Tada T1 = −−  = = 3π.
4  4 4
Patikrinkime, ar T=3πn yra nagrinëjamos funkcijos periodas:
 2 ( x + 3πn ) π 
f ( x + 3πn ) = 3 + 2cos  +  =
 3 6
 2x π  2x π 
= 3 + 2 cos  + 2πn +  = 3 + 2 cos  + + 2πn  =
 3 6   3 6 
 2x π 
= 3 + 2 cos  +  = f (x ) .
 3 6
Ið tikrøjø nagrinëjamos funkcijos periodas lygus 3πn, n ∈ Z.
Atsiþvelgdami á funkcijos f (x)=cos x kitimà pagrindiniame intervale [0;
2π], tiriamos funkcijos maþëjimo ir didëjimo intervalus randame ið ðiø
nelygybiø:
f (x) yra maþëjanti, kai f (x) yra didëjanti, kai
2x π 2x π
0< + < π, π< + < 2 π,
3 6 3 6
π 2 x 5π 5π 2 x 11π
− < < , < < ,
6 3 6 6 3 6
π 5π 5π 11π
− <x< ; <x< .
4 4 4 4
 2x π 
Taigi funkcija f ( x ) = 3 + 2 cos  +  yra maþëjanti, kai
 3 6
 π 5π 
x ∈  3πn − ; + 3πn  ,
 4 4 
ir didëjanti, kai
 5π 11π 
x∈ + 3πn; + 3πn  , n ∈ Z.
 4 4 
Panaðiai galima apibûdinti ir kitas trigonometrines funkcijas.

8 p a v y z d y s. Apskaièiuokime:
 1  1  π  1 
a) sin  arcsin − arccos  −   = sin  −  π − arccos   =
 2  2   6  2 
π π  π π 1
= sin  − π +  = sin  −  = − sin = − ;
 6 3   2  2 2
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 175

b) arcsin (sin 5)=arcsin (–sin (2π–5))=–arcsin (sin (2π–5))=–(2π–



–5) = 5–2π, nes < 5 < 2π ir todël sin 5 reikia pakeisti sinusu argu-
2
 π π  π π
mento, priklausanèio intervalui  − ;  . Kadangi 2π–5 ∈  − ; , o
 2 2  2 2
sin (2π–5)=–sin 5, tai sin 5=–sin (2π–5).

π π
sin (arcsin t)=t, kai t ≤ 1 arcsin (sin t)=t, kai − ≤t≤
2 2
cos (arccos t)=t, kai t ≤ 1 arccos (cos t)=t, kai 0 ≤ t ≤ π
π π
tg (arctg t)=t, kai t ∈ R arctg (tg t)=t, kai − < t <
2 2

Ðioje lentelëje pateiktos priklausomybës dar kartà vaizdþiai atskleidþia


veiksmø, nusakomø simboliais sin, cos, tg ir arcsin, arccos, arctg atvirkð-
tiná sàryðá.
9 p a v y z d y s. Iðspræskime lygtá arctg x=2 arcctg x.
Jà pertvarkome remdamiesi kà tik lentelëje pateiktoms formulëms
analogiðkomis formulëmis ctg (arcctg t)=t, kai t ∈ R, bei arcctg (ctg t)=t,
kai 0<t<π:
ctg (arctg x)=ctg (2 arcctg x);
1 1
ctg (arctg x ) = = , x ≠ 0;
tg (arctg x ) x
cos(2 arcctg x) cos2 (arcctg x)- sin 2 (arcctg x)
ctg (2 arcctg x)= = =
sin (2 arcctg x) 2 sin (arcctg x)cos(arcctg x)

Taigi pradinë lygtis ágyja iðraiðkà


1 x2 − 1 .
=
x 2x
Jà iðsprendæ, gauname:
3 − x2
= 0, 3 − x 2 = 0, x 2 = 3, x = ± 3.
2x
Ats.: {− }
3; 3 .
176 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Uþdaviniai
264. Remdamiesi trigonometriniø funkcijø savybëmis, nurodykite ðiø funk-
cijø apibrëþimo sritá D (y), reikðmiø sritá E (y) ir maþiausià teigiamà
periodà T1:
2x 4x
a) y=sin 2x ; b) y=cos ; c) y=-- tg ;
3 3
x
d) y=ctg 3x ; e) y=3 sin ; f) y=2+cos 4x;
5
 π  x π
g) y= tg  2 x +  ; h) y= ctg  −  ; i) y=–3–sin 3x;
 3 3 3
3x 3x
j) y= cos ; k) y= 3 + 2 tg ; l) y = 1 − 4 sin ( −2 x ) ;
5 4
 π
m) y= −2 + 3 ctg  x +  ; n) y = 5 tg (3 x + 2 ) .
 6
265. Raskite ðiø funkcijø nulius ir nurodykite x reikðmiø intervalus, ku-
riuose funkcijos ágyja neteigiamas reikðmes:
3 3x
a) y=sin 2x ; b) y=cos 3x ; c) y= + tg ;
3 4
2x x
d) y= ctg ; e) y= 1 + sin ; f) y=1+2 cos 2x ;
5 2
x
g) y=1 + tg ; h) y=1–ctg 2x; i) y=2+sin 2x;
4
x x
j) y=2 − 2 cos ; k) y= 3 + tg 2x ; l) y =1 + 2 sin .
3 2
266. Nurodykite funkcijø maþëjimo ir didëjimo intervalus:
x 3x  π
a) y=sin ; b) y = 1 + cos ; c) y=2 + tg  x −  ;
2 2  4 
 π x
d) y=ctg  x +  ; e) y=–3 sin 2x; f) y= 1 − cos ;
 6 3
g) y=3–tg 2x; h) y=2 ctg 3x.
267. Kiek yra x reikðmiø, su kuriomis ðios funkcijos yra neapibrëþtos:
5 x+2 3x + 1
a) y= ; b) y= ; c) y= ;
x − 2 sin x x − cos x ( x − 1) − sin x
2

x2 + 1 1 sin x
d) y= 2 ; e) y= ; f) y= ?
( x + 1) − tg x
2
x − cos x tg x − 1 − x 2
Parodykite tai grafiðkai.
268. Kurios ðiø funkcijø yra lyginës, o kurios — nelyginës:
a) f (x)=2x+sin x; b) f (x)=2x2+sin 2x; c) f ( x ) = sin πx ;
d) f (x)=sin (cos x); e) f (x)=cos (sin x); f) f (x)=cos (tg x);
Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas 177

1 sin x 3
g) f (x)= cos ; h) f (x)= ; i) f (x)= ;
x sin x cos x
j) f ( x ) = 1 + sin x2 ; k) f (x)=tg (x2+2x); l) f (x)=cos x, x ∈[0; 2π]?
269. Pertvarkydami funkcijø iðraiðkas, nustatykite jø reikðmiø sritá:
a) f (x)=sin x+cos x; b) f (x)=sin x–cos x;
c) f (x)=cos x–sin x;
4 4
d) f (x)=4 sin x cos x cos 2x;
e) f (x)=5 cos2 x+4 sin2 x; f) f (x)=cos2 (45°+x)+(sin x–cos x)2;
g) f (x)=cos2 x+sin 2x+sin2 x; h) f (x)=sin2 (x+45°)+(sin x–cos x)2.
270. Ar reikðmës x1=120°, x2=150°, x3=415°, x4=720° yra ðiø nelygybiø
sprendiniai:
x 1
a) 0<sin 2x<1; b) −1 ≤ sin ≤ 0; c) − ≤ cos2 x < 0;
2 2
x 3 2x
d) –1 ≤ tg 3x ≤ 1; e) −2 < ctg < ; f) − 3 < tg ≤ 3?
2 3 3
Raskite visus ðiø nelygybiø sprendinius.
271. Apskaièiuokite:
1  1  1
a) arcsin − 2 arcsin  −  ; b) 3 arccos 0 − arccos  −  ;
2  2  2
3 3
( )
c) arctg − 3 − 3 arcsin
2
; d) arcctg 1 − arccos
2
;

 1 2
e) arcsin  −  − 2 arcsin + 3 arcsin 1;
 2 2
1  2 1
f) arccos  −
  − arctg 3 + arccos ( −1).
3  2  2
272. Pagráskite lygybiø teisingumà ar klaidingumà:
 2  3π 1 π
a) arccos  −  = ; b) arccos = ;
 2 3
 2  4
 1  7π  1 π
c) arcsin  −  = ; d) arccos  −  = − ;
 2 6  2 3

(
e) arctg − 3 =
6
) ; f) arcsin 2=0.

273. Apskaièiuokite:
 3 1  2 1
a) sin  arcsin − arcsin  ; b) cos  arccos − arcsin  ;

 2 2   2 2 
 2  1   3
c) cos  arccos
 2
− arccos  −   ;
 2  
( )
d) cos2 arctg 3 + sin  arccos
 .
2 
 
178 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

279. Raskite x:
1
a) 3 arcsin (x–1)=π; b) arccos (2 x − π ) = 0 ;
2
c) 6 arcsin (x 2+4x–4,5)=π; d) 4 arctg (x2–3)=–π;
e) 3 arccos (3x+2)=2π; f) 4 arcctg (2x 2–1)=3π.
280. Apskaièiuokite:
 38π 
a) arcsin (sin 2); b) arcsin  sin ;
 3 
c) arccos (cos 3); d) arccos (cos 3°);
 17π 
e) arctg (tg 3); f) arcctg  tg .
 3 

Atsakymai
π π π
264. b) T1 = 3π; d) T1 = ; g) x ≠ + n, n ∈ Z ; i) E ( y ) = − 4; − 2; l) E ( y ) =
3 12 2
π
= − 3; 1; m) x ≠ −+ πn, n ∈ Z ; E ( y ) = ( −∞; + ∞ ) ; T1 = π. 269. e) [4; 5]; f) [0; 3]; g) [0; 2];
6
5π 5π 1 5
h) [1; 2]. 271. e)
6
; f)
12 2
3
4
{
. 273. a) ; d) . 274. c) {− 5; 1}; d) − 2; 2 ; e) − ; } 6
π π
f) 0. 275. a) π–2; b) ; c) 3; d) 3°; e) 3–π; f) − .
3 6

3.3. TRIGONOMETRINËS LYGTYS,


NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS
Ávairios sudëtingesnës lygtys, nelygybës ar jø sistemos, kuriose yra tri-
gonometriniø funkcijø, kaip antai
 3
2 3 sin x ⋅ sin y = ,
cos4 x–sin4 x=1, 2 sin2 x–cos x ≤ 1, tg x–ctg x = ,  4
3 tg x ⋅ tg y = 3,

sprendþiamos pertvarkant jas sudaranèius reiðkinius taip, kad bûtø gau-


tos jau iðnagrinëtos paprasèiausios trigonometrinës lygtys ar nelygybës.
Tam tikslui taikomos þinomos trigonometrijos formulës bei algebriniø lyg-
èiø, nelygybiø ar jø sistemø sprendimo bûdai: kintamojo keitimas, skai-
dymas daugikliais ir pan. Pateikiame keletà pavyzdþiø.

x x x x 3
1 p a v y z d y s. Iðspræskime lygtá sin 3cos + sin ⋅ cos3 = − .
3 3 3 3 4
Sprendimas. Kairiojoje lygties pusëje prieð skliaustus iðkëlæ bendruo-
sius daugiklius, gauname:
x x x x 3
sin cos  sin 2 + cos2  = − .
3 3 3 3 4
Trigonometrinës lygtys, nelygybës ir jø sistemos 179

 x x
Kadangi sin 2 + cos2 =1, tai pradinë lygtis ágyja iðraiðkà:
 3 3
x x 3
+ sin cos = − .
3 3 4
Abi ðios lygties puses padauginæ ið 2, turësime:
x x 3
2sin cos = − .
3 3 2
x x 2x 2x 3
Þinome, jog 2sin cos = sin , todël sin =− . Ið èia
3 3 3 3 2
2x  3
= ( −1) arcsin  −
n

  + πn, n ∈ Z ,
3  2 
2x 3
= ( −1) arcsin
n +1
+ πn, n ∈ Z ,
3 2
2x n +1 π 3
= ( −1) ⋅ + πn, n ∈ Z , ⋅
3 3 2
n +1 π 3π
x = ( −1 ) ⋅ + ⋅ n, n ∈ Z.
2 2
x x x x
2 p a v y z d y s. Raskime nelygybës sin cos  sin 4 − cos4  <
2 2 2 2
3
<− sprendinius, priklausanèius intervalui [–3π; 2π].
8

Sprendimas. Pirmiausia pertvarkysime kairiàjà nelygybës pusæ, iðskai-


dydami jà daugikliais:
x x  x x  x x 3
sin cos +  sin 2 − cos2  sin 2 + cos2  < − .
2 2  2 2  2 2 8
x x x x
Kaip þinome, sin 2 + cos2 = 1, o sin 2 − cos2 = − cos x. Todël
2 2 2 2
x x 3
− sin cos cos x < − .
2 2 8
Padauginkime abi nelygybës puses ið –2 ir pritaikykime dvigubo kam-
po sinuso formulæ. Turësime:
3
sin x cos x > .
4
Ðià nelygybæ padauginæ ið 2, gauname paprasèiausià trigonometrinæ
nelygybæ
3
sin 2 x > .
2
180 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Jos sprendinius paraðykime remdamiesi vienetiniu apskritimu arba


grafiku:

π 2π
+ 2 πn < 2 x < + 2 πn, n ∈ Z ,
3 3
π π
+ πn < x < + πn, n ∈ Z.
6 3
Imdami ávairias n reikðmes ið ðios iðraiðkos rasime nurodytam inter-
valui priklausanèius nelygybës sprendinius:
π π 7π 4π
kai n=0, tai <x< ; kai n=1, tai <x< ;
6 3 6 3
13π 7π
kai n=2, tai <x< (netinka);
6 3
5π 2π 11π 5π
kai n=–1, tai − <x<− ; kai n=–2, tai − <x<− ;
6 3 6 3
17π 7π
kai n=–3, tai − <x<− (netinka).
6 3
 11π 5π   5π 2π   π π   7π 4 π 
Ats.: x ∈  − ; −  U  − 6 ; − 3  U  6 ; 3  U  6 ; 3 .
 6 3       
3 p a v y z d y s. Iðspræskime lygtis:
a) 1–4 sin 4x=(sin x+cos x)2; b) cos2 2x+cos2 3x = 1.
Sprendimas. a) Pertvarkæ lygtá, gauname:
1–4 _ 2 sin 2x cos 2x=sin2 x+2 sin x cos x+cos2 x,
1–8 sin 2x cos 2x=1+sin 2x,
–8 sin 2x cos 2x–sin 2x=0,
sin 2x (8 cos 2x+1)=0.
Ið èia
sin 2x=0 arba 8 cos 2x+1=0.
Sprendþiame kiekvienà lygtá:
1
2x=πn, cos2 x = − ,
8
π  1
x= ⋅ n, n ∈ Z ; 2 x = ±  π − arccos  + 2πk, k ∈ Z ,
2  8
1 1
x = ±  π − arccos  + πk, k ∈ Z.
2 8
Trigonometrinës lygtys, nelygybës ir jø sistemos 181

b) Pirmiausia paþeminame lygties laipsná, padvigubindami kampus,


t. y., padauginæ abi lygties puses ið 2, taikome trigonometrijos formulæ
2 cos2 α=1+cos 2α:
1+cos 4x+1+cos 6x=2,
cos 4x+cos 6x=0.
Paskui sumà iðreiðkiame sandauga:
4 x + 6x 4 x − 6x
2 cos cos = 0,
2 2
cos 5x cos x=0.
Ið èia cos 5x=0 arba cos x=0. Iðsprendæ kiekvienà lygtá, gauname:
π π
5 x = + πn, n ∈ Z , x = + πn, n ∈ Z.
2 2
π πn
x= + , n ∈ Z;
10 5

π 1 1 
Ats.: a)  n; ±  π − arccos  + πk  , n, k ∈ Z ;
2 2 8 
 π πn π 
b)  + ; + πn  , n ∈ Z.
10 5 2 

4 p a v y z d y s. Raskime didþiausià neigiamà lygties 2 sin2 x=3 cos


x sprendiná.
Sprendimas. Sinusà iðreiðkæ kosinusu (sin2 x=1–cos2 x), gauname:
2(1–cos2 x)–3 cos x=0,
2 cos2 x+3 cos x–2=0.
Ðià kvadratinæ lygtá cos x atþvilgiu patogu spræsti vartojant keitiná
cos x=t, ªtª ≤ 1. Taigi
2t2+3t–2=0,
D=9–4 ⋅ 2 ⋅ (–2)=25,
−3 + 5 1 −3 − 5
t1 = = , t2 = = − 2, (netinka, nes ª–2ª>1).
4 2 4
1
Vadinasi, cos x = .
2
Ið èia
1
x = ± arccos + 2πk, k ∈ Z ,
2
π
x=± + 2πk, k ∈ Z .
3
π
Ats.: − .
3
182 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

1 1
5 p a v y z d y s. Raskime nelygybës sin 2 x −
cos x − ≤ 0 sprendinius.
2 2
Sprendimas. Sinusà iðreiðkæ kosinusu ir cos x paþymëjæ raide t ( t ≤ 1),
gauname nelygybiø sistemà
 t ≤ 1,

 2 1 1
1 − t − t − ≤ 0,
 2 2
kurios pertvarkyta antroji nelygybë yra tokia:
2t 2+t–1 ≥ 0.
Randame kvadratinio trinario ðaknis:
2t 2+t–1=0,
−1 ± 1 + 8 −1 ± 3
t1, 2 = = ;
4 4
1
t1 = −1, t2 = .
2
Baigiame spræsti sistemà:
 −1 ≤ t ≤ 1,

  1
2 ( t + 1)  t − 2  ≥ 0;
  
1 
t ∈  ; 1 U {−1}.
2 
Randame x reikðmes:
1
cos x=–1, ≤ cos x ≤ 1,
2
π π
x = π + 2πn, n ∈ Z; − + 2πn ≤ x ≤ + 2πn, n ∈ Z.
3 3
 π π 
Ats.: x ∈  − + 2πn; + 2πn  U {π (2n + 1)}, n ∈ Z.
 3 3 
6 p a v y z d y s. Raskime ðiø lygèiø sprendinius;
a) 2 sin x+5 cos x=0; b) 2 sin2 x+3 sin x cos x+cos2 x=0.
Sprendimas. Abi lygtys turi vienà bendrà poþymá — kintamieji sin x ir
cos x jose yra to paties laipsnio. Tokios lygtys vadinamos homogçninë-
mis. Lengva pastebëti, jog anksèiau taikyti lygèiø pertvarkymo bûdai èia
netinka dël “neptogiø„ koeficientø. Kadangi sin x ir cos x kartu nelygûs
nuliui, o tg x=0, kai sin x=0, bet cos x¥0, tai, a lygties abi puses padalijæ
ið cos x, o b lygties — ið cos2 x, gausime lygtis tg x atþvilgiu. Toliau bus
patogu vartoti keitiná tg x=t, t ∈ R.
a) 2 sin x+5 cos x=0, ª : cos x¥0
5 5
2 tg x+5=0, tg x = − , x = −arctg + πn, n ∈ Z.
2 2
Trigonometrinës lygtys, nelygybës ir jø sistemos 183

b) 2 sin2 x+3 sin x cos x+cos2 x=0, ª : cos2 x


2 tg2 x+3 tg x+1=0,
tg x=t, t ∈ R;
2t2+3t+1=0,
D=9–4·2·1=1,
1
t1 = , t2 = −1;
2
1
tg x = − , tg x = −1;
2
 1
x = arctg –  + πk, k ∈ Z , x = arctg (–1) + πn, n ∈ Z ,
 2
1 π
x = − arctg + πk, k ∈ Z; x = – + πn, n ∈ Z.
2 4
 5   1 π 
Ats.: a)  − arctg + πn  , n ∈ Z ; b)  − arctg + πk; − + πn  , k ∈ Z.
 2   2 4 
7 p a v y z d y s. Iðspræskime lygtá sin x+7 cos x–5=0.
Sprendimas. Ðià lygtá nesunku pertvarkyti á homogeninæ. Tereikia

cos x ir sin x iðreikðti pusës argumento ðiø funkcijø kvadratu  cos x =

x x  x x
= cos2 − sin 2  arba sandauga  sin x = 2 sin cos  , o laisvàjá nará pa-
2 2  2 2
keisti tø funkcijø kvadratø suma, padauginta ið paties laisvojo nario:
x x  x x  x x
2sin cos + 7  cos2 − sin 2  − 5  sin 2 + cos2  = 0.
2 2  2 2  2 2
Sutraukæ panaðiuosius narius, turime:
x x x x x
2 cos2 − 12 sin 2 + 2 sin cos = 0, : 2 cos2 ≠ 0,
2 2 2 2 2
2 x x
1 − 6 tg + 2 tg = 0.
2 2
x
Sakykime, tg = t, t ∈ R. Tada
2
6t2–t–1=0,
D=1–4 ⋅ 6 ⋅ (–1)=25,
1 1
t1 = , t2 = − .
2 3
Gráþtame prie pradinio kintamojo:
x 1 x 1
tg = , tg = − ,
2 2 2 3
184 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

x 1 x  1
= arctg + πn, n ∈ Z , = arctg  −  + πk, k ∈ Z ,
2 2 2  3
1  1
x = 2 arctg + 2 πn, n ∈ Z ; x = 2 arctg  −  + 2 πk, k ∈ Z.
2  3
 1 1 
Ats.: − 2 arctg + 2 πk; 2 arctg + 2 πn  , k, n ∈ Z.
 3 2 
P a s t a b a. Homogeninës pirmojo laipsnio lygties bendroji iðraiðka yra
a sin x+b cos x=0, antrojo laipsnio — a sin2 x+b sin x cos x+c cos2 x=d, o
pakeièiamos homogenine antrojo laipsnio lygtimi a sin x+b cos x=c; èia
a, b, c, d ± R.

 5π
x−y= ,
8 p a v y z d y s. Iðspræskime lygèiø sistemà  3
sin x = 2 sin y.

Sprendimas. Jà sprendþiame keitimo bûdu:


 5π
 x = y+ 3 ,


sin  y + 5π  = 2 sin y.
  3 

Antrosios lygties kairiàjà pusæ pertvarkome taikydami kampø sumos
formulæ
5π 5π
sin y cos + cos y sin = 2 sin y.
3 3
Apskaièiuojame:
5π  π π 1
cos = cos  2π −  = cos = ,
3  3 3 2
5π  π π 3
sin = sin  2π −  = − sin = − .
3  3  3 2
Taigi antroji sistemos lygtis virsta tokia:
1 3
sin y − cos y = 2 sin y.
2 2
Jà iðsprendæ, gauname:
3 3
− cos y = sin y, : cos y ≠ 0
2 2
 π
y = − + πn, n ∈ Z ,
3 3 3  6
− = tg y, tg y = − , 
2 2 3 π
 y ≠ + πn, n ∈ Z.
 2
Trigonometrinës lygtys, nelygybës ir jø sistemos 185

Randame x : π 5π 3π
x=− + πn + = + πn, n ∈ Z.
6 3 2
 3π π 
Ats.:  + πn; − + πn  , n ∈ Z.
 2 6 
9 p a v y z d y s. Su kuriomis a reikðmëmis lygtis 6 sin x cos x=2a–5
neturi realiøjø sprendiniø?
Sprendimas. Pertvarkome kairiàjà lygties pusæ:
6 sin x cos x=3 _ 2 sin x cos x=3 sin 2x.
Tada pradinë lygtis ágyja iðraiðkà
2a − 5
3 sin 2x=2a–5, arba sin 2 x = .
3
2a − 5
Þinome, kad tokia lygtis neturi realiøjø sprendiniø, kai > 1, t. y.
3
kai
2a − 5 2a − 5
< −1 arba > 1;
3 3
2a–5<–3, 2a–5>3,
2a<2, 2a>8,
a<1; a>4.
Ats.: su a ∈ ( − ∞; 1) U (4; + ∞ ).

U þ d u o t i s. Analizuodami pateiktas lygtis ir nelygybes, suformuluo-


kite jø sprendimui bûdingus veiksmus:

Lygtys Nelygybës

I
1 1
1. sin3 x cos x+cos3 x sin x = − 1. sin3 x cos x–cos3 x sin x ≤
4 4
1
2. 2 sin x cos x cos 2x= − 2. 1–8 sin2 x cos2 x ≤ 0
4
3  3π  3
3. cos4 x–sin4 x= − 3. cos (π–x) cos  + x <
2  2  4
4. 7+4 sin x cos x+3 sin 2x=0 4. 4 sin  π + x  sin ( π− x ) ≤ 1
2 

1 1 − cos2 x

5. sin x+ tg x= 5. 2 sin2 x+3 cos2 x > 2,25
2 sin 2 x
6. cos x cos 2x=1+sin x sin 2x 6. sin 3x cos x ≤ 1+sin x cos 3x
2 x 2 x
7. sin2 x–tg x ctg x= sin + cos 7. 3 sin x ctg x+1 ≥ cos (–x)
6 6

(sin 2x − cos 2x ) (cos 2x − sin 2x )


2 2
8. ≥ sin x 8. ≥ sin x
186 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Lygtys Nelygybës
II
1. 2 cos2 x=2+3 sin x 1. sin2 x+sin x–6 ≤ 0

2. 3 cos 2x=7 sin x 2. 2 sin2 x–cos x ≤ 1


3. 2 cos2 (x–π)+1= 5 sin  3π − x 

 2


3. tg 2 x − ( )
3 + 1 tg x + 3 ≥ 0
2
4. tg x–ctg x = 3 4. 3 sin 3 x + 3 cos 3 x ≤ 0
3
5. 3 cos x + sin x = 0 5. 4 sin2 2x–3 cos2 2x<0
6. 8 sin2 x+sin x cos x+cos2 x=4 6. 2+tg 2x+ctg 2x ≤ 0
10
7. 8 sin2 x–5 sin 2x=12 cos2 x 7. tg2 x+ctg2 x <
3
III  3   3 
1. (1, 2 − cos x )  − cos x  = 0 1. (1, 03 − sin x )  + sin x  ≤ 0

 2 
   2 
2
 3 
2. sin x+sin 3x=0 2. sin x  − cos x  ≥ 0
 2 
 
3. sin 2x+cos 2x+1=0 3. (sin 3x–sin x–cos 2x)(cos 2x)–1<0
5
4. cos x–cos 3x+cos 5x–cos 7x=0 4. sin 6 x + cos6 x >
8
5. 2 cos2 x=1+sin 6x 5. sin x+sin 5x<2 sin 3x
6. sin x+cos 5x = 2 (cos 2 x − sin 2 x ) 6. sin2 x>cos2 x
7. 9 cos4 x–sin4 x=2 sin2 2x 7. sin 2 x + cos 2 x ≥ 1, x ∈ 0; π
IV
1. sin x − sin x = 2 cos x  2 1
 tg x = tg x − + 1,
1.  2 cos x
2. ( x − 2 ) cos x = cos x
2
 tg x ≥ 0

3. 25 − 4 x 2 (3 sin 2πx + 3 sin πx ) = 0
2 sin 2 x − sin x ≤ 0,
2 2. 
 1 1 2 sin x − 3 > 0
4.  sin x − 2  = sin x − 2
 
 cos 2 x
1 3  sin x ≤ 0,
5. + =4
cos x sin x 3. 
 3π ≤ x ≤ 3π
3 + 2 cos x  4 2
6. = −1
2 cos x − 3
V  2 1
 1  tg x + tg y = 1,
2
sin x + sin y = 2 ,
4 y + 3 cos x = − , 
1.  2 2.  π 3. 
 28 y + 4 3 cos x = 1 x+ y = 4  x − y = 4π
   3
 2 2 7
 1  3  sin x + sin y = 4 ,
 cos x + cos y = ,  sin x sin y = ,
4.  2 5.  4 
 tg x + tg y = 2 6.  1
 tg x tg y = 3 cos x + cos y =
  2
Trigonometrinës lygtys, nelygybës ir jø sistemos 187

Uþdaviniai
Iðspræskite lygtis, nelygybes bei jø sistemas:
2x
276. a) sin (3x–2)= 1 − 2; b) 4 cos2 = 3;
3
π 
c) 3 + 3 tg 2x = 0; d) 3 ctg 2  − x  = 1;
 3 
x x
e) cos x ctg x=0; f) sin cos = sin 2 x cos2 x;
2 2
sin 2 x 1
g) = 0; h) sin 3 x cos x − cos3 x sin x = .
tg x 4
3
277. a) cos x–1+2 sin x tg x=0; b) 7 + 4 sin x cos x + (tg x + ctg x ) = 0;
2
3
c) sin x tg x = ; d) cos2 x+tg2 x–sin2 x=1;
2
e) cos x ctg x=0; f) cos x cos 2x–sin x sin 2x=1;
π 
g) 4 sin  + x  sin ( x − π ) = 1; h) cos 2x cos 4x=cos 6x.
 2 
8
278. a) cos 3x cos 4x=cos 7x; b) cos2 2x–sin2 2x= ;
3
4 ctg x
c) + sin 2 2 x + 1 = 0; d) 3 sin2 x+4 cos2 x=13 sin x cos x;
1 + ctg 2 x
x x 13π
e) sin cos = sin 2 x cos 2 x; f) 2 sin sin 5 x + 1 = cos 10 x;
2 2 6
g) sin 3x+sin 7x=2 sin 5x; h) cos 5x+cos 7x=cos (π+6x).

279. a) sin x=1–cos x; b) 4 cos2 x+sin x cos x+3 sin2 x=3;


2
 x x
c) 1–sin 3x=  sin − cos  ; d) cos2 x+cos2 2x+cos2 3x+cos2 4x=2.
 2 2
 π
e) ªcos xª ⋅ (x–2)2=cos x; f) 3 − 2 cos  2 x +  ≤ 0;
 4
1 3 + 2 cos x
g) 7 cos x = sin x + ; h) = −1.
cos x 2 cos x − 3
280. a) sin x+cos x=cos 2x; b) sin2 x+cos x–1>0;
 1
  3π  3  x−y= ,
sin ( π − x ) sin  + x > ,  2
c)   2  4 d) 
 cos2 πx − sin 2 πy = 1 .
 cos x ≤ 0;  2
188 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

 5  π 5π
281. a) sin2 x–0,5 sin x–0,5>0; b) sin  x +  cos  x +  > sin ;
 3  6 6
 1
2 sin 2 x − sin x ≤ 0,
 cos x cos y = 4 ,
c)  d) 
2 sin x − 3 > 0; ctg x ctg y = 1 .
 3
282. a) cos 2 x − 3 sin 2 x + 1 = 0; b) 5 sin2 x+sin2 2x>4 cos 2x;
 π
1 3 1 x+ y= ,
c) cos x + sin x < ; d)  6
2 2 2 5 (sin 2 x + sin 2 y ) = 2 (1 + cos2 ( x − y ))

1 π
e) 2 arctg − arctg x = ; f) ªsin xª–sin x=2 cos x.
2 4
 π  π
283. a) cos  x +  + cos  x −  = 2 cos 3 x; b) 4 arctg (x2–3x+3)=π;
 4  4
π
c) 4 sin3 x<2 sin x+cos 2x; d) arcsin 6x+arcsin 6 3 x = − ;( 2
)
 cos2 x
1 
2
1  sin x ≤ 0,
e)  − sin x  = sin x − ; f) 
2  2  3π ≤ x ≤ 3 π .
 4 2
1
284. a) sin 3x<sin x; b) sin x cos x > ;
4
7 2 cos x − 3 sin x + y = 6,
c) sin4 x+cos4 x= ; d) 
8 5 cos x − 2 sin x + y = 4.
1 3 1
e) + = 4; f) tg 2 x = tg x − + 1.
cos x sin x 2 cos x

285. Kiek lygties sprendiniø priklauso nurodytam intervalui:


a) 3 sin 3 x − cos 3 x = 1; x ∈(–3; 2);

b) sin2 x–sin2 2x=sin2 3x; x ∈(–3; 4)?


286. Raskite sumà lygties 2 sin2 2x+6 sin2 x=5 sprendiniø, priklausanèiø
intervalui (0°; 300°).
287. Raskite lygties sprendinius, tenkinanèius nurodytas sàlygas:
a) 3 sin 2 x + cos 2 x = 2; x ∈[0; 2π];
b) cos (x+45°)+cos (x–45°)= 2 cos 3 x; x ∈[–30°; 100°];
2
c) tg x–ctg (π+x)= 3; 450°<x<540°.
3
Trigonometrinës lygtys, nelygybës ir jø sistemos 189

 2 sin x + cos y = 1,
288. Apskaièiuokite lygèiø sistemos  2 2
sprendinius 10–1
 16 sin x + cos y = 1
tikslumu, kai x < 4, − 8 < y < 2.

289. Duota funkcija f ( x ) = sin x .


1
a) Apskaièiuokite cos 2x reikðmæ, kai f ( x ) = .
4
b) Árodykite, kad f (3x)–f (x)–cos 2x=(2 sin x–1)(1–2 sin2 x).
c) Iðspræskite lygtá f (3x)–f (x)=cos 2x.
f (3 x ) − f ( x ) − cos 2 x
d) Iðspræskite nelygybæ < 0 , kai 0 ≤ x ≤ π.
cos 2 x
1 + 3 sin x
290. Duota funkcija f ( x ) = .
sin x
a) Suprastinkite reiðkiná f (x)+f (x–π).
b) Iðspræskite lygtá f (x)=4.

π π
c) Palyginkite skaièius f   ir f   .
2 7
π
d) Raskite tokias parametro a reikðmes, su kuriomis skaièius yra
6
lygties f (x)=a sprendinys.
π x
291. Duota funkcija f (x)=2 sin x cos2  −  .
4 2
a) Iðspræskite lygtá f (x)=0.
b) Raskite nelygybës f (x)>2 sin x sprendinius, priklausanèius inter-
valui (–π; π).
f (x)  π
c) Kiek sprendiniø turi lygtis = 0 atkarpoje  − π;  , atsi-
sin x − a  2
þvelgiant á a?
292. Duota funkcija f (x)=cos x–cos 2x.
f (x )
a) Árodykite, kad lygybë = 1 − cos x yra teisinga.
1 + 2 cos x
b) Iðspræskite lygtá f (x)–sin x=0.
c) Raskite nelygybës f (x)<1 sprendinius, priklausanèius intervalui
 5π 
 π; 2  .
 
d) Nustatykite, su kuriomis parametro b reikðmëmis lygtis f (x)=b
 π π
atkarpoje  − ;  turi keturis sprendinius.
 2 2
190 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Atsakymai

π  2 π 
276. e)  (2n + 1) , n ∈ Z; f)  πn; (2n + 1) , n ∈ Z; g) x= πn ; n¥¤1, n ± Z;
2   3 5  2
 π πn   n +1 π πn   π 
h) − +  , n ∈ Z. 277. a) {2 πn} , n ∈ Z; b) ( −1) +  , n ∈ Z; c)  ± + 2πn  , n ∈ Z;
 8 2   12 2   3 
 π   πn πk   1 
d) πn; ± + πn  , n ∈ Z. 278. a)  ;  , n, k ∈ Z; d) arctg 4 + πn; arctg + πk  , n, k ∈ Z.
 4  3 4   3 
π π   π   π π 
279. b)  (2n + 1) ; − + πn  , n ∈ Z; c) πn; (2n + 1) , n ∈ Z; d)  (2n + 1) ; (2n + 1) ,
 2 4   4   10 4 
 π   π π  π 2π 
n n
n ∈ Z. 280. a)  − + π ; 2 π  , n ∈ Z; b)  − + 2πn; + 2 πn  , n ∈ Z; c)  + πn; + πn  ,
 4   2 2  3 3 
1 1   5π π   π
n ∈ Z; d)  + k; − + k  , k ∈ Z. 281. a)  − + 2πn; − + 2πn  , n ∈ Z; b)  − + πn;
6 6   6 6   6
π   π π   π π 
+ πn  , n ∈ Z; d)  ± + π (n + k ) ; ± + π (n − k )  , n, k ∈ Z. 282. a)  ± + + πn  , n ∈Z;
6   3 3   3 6 
 2π   π π π π  1 
b) ∅; c)  + 2 πn; 2π + 2 πn  , n ∈ Z; d)  ± + − πn; ± + + πn  , n ∈ Z; e)  7  .
 3   6 12 6 12   
π   7π 9π   5π 7π 
283. a)  n; πn  , n ∈ Z; b) {1; 2} ; c)  + 2πn; + 2πn  U  + 2πn; + 2πn  , n ∈ Z;
 2   6 4   4 4 
 1 π 3π   5π   7π 
d) −  . 284. a)  + 2πn; + 2 πn  U  π + 2 πn; + 2 πn  U  + 2πn; 2π + 2πn  , n ∈ Z;
 12   4 4   4   4 

 7π 11π   π 5π   π 5π   π
b)  + πn; + πn  U  + πn; + πn  , n ∈ Z; c)  ± + πn; ± + πn , n∈ Z; d)  − +
 12 12   12 12   12 12   2

+ 2πn; 3 ; (2 arctg 5+2πn; 9), n ∈ Z. 285. a) 5; b) 7. 286. 405°. 287. b) {0°; 90°} ; c) 510°.

 1  7 π π πn   π   5π 
288.  πn; ± arccos + 2 πn  , n ∈Z. 289. a) ; c)  + πn; +  , n ∈ Z; d) 0;  U  ; π .
 5  8  6 4 2   6  6 

π  π π π


290. a) 6; b)  + 2πn  , n ∈ Z; c) f   < f   ; d) 5. 291. b) ( −π; 0 U   ; c) kai a ≠ 0,
 2  2 7 2 
a ≠ –1 — tris sprendinius; kai a=0 — vienà sprendiná; kai a=–1 — du sprendinius.
π π   3π   5π 7 π  1
292. b)  + πk; 2πm; + 2πn  , k, m, n ∈ Z; c)  π;  U  3 ; 3  ; d) 1 ≤ b < 1 8 .
 4 2   2   

Grupinio darbo uþduotys


1. 1) Iðspræskite lygtis:
1 π 
a) 2 sin x cos x cos 2x= ; b) sin2  2 − x  –3 cos (4π+x)=4;
4  
x π 
c) 1–cos x= sin ; d) sin  − 2 x  = 1; e) 1+cos 2x+cos x=0.
2 6 
Trigonometrinës lygtys, nelygybës ir jø sistemos 191

2) Raskite didþiausià neigiamà lygties tg (x+40°)+tg (50°–x)=


= 4 sin 390° sprendiná laipsniais.
3) Iðspræskite nelygybes:
x
a) 2 sin x<–1; b) tg > 3;
6
x
c) sin 2 x cos ≥ 0; d) cos2 x¢0,5.
3
2. 1) Iðspræskite lygtis:
π 
a) 4 sin  + x  sin ( π − x ) = 1; b) 2 tg 2 x–tg x–3=0;
2 
c) sin x–cos x=cos2 2x;
2 2
d) 1 − 3 cos x = 10 sin 2 x.
e) 1+cos2 x=3 sin x cos x.
2) Raskite maþiausià teigiamà lygties tg (x+20°)+tg (70°–x)=
= 2 tg 405° sprendiná laipsniais.
3) Iðspræskite nelygybes:
x x 3
a) 3 tg < −1; b) sin >− ;
2 6 2
2 x
c) cos sin ≤ 0; d) cos2 x ≤ 0,5.
3
3. 1) Iðspræskite lygtis:
π 
a) cos  + x  − sin ( π − x ) = 1; b) cos 2x=2 sin x–0,5;
2 
c) 1–cos 4x+sin 2x=0; d) 3 sin x=2 cos2 x;
e) sin 2x=sin x.
 πx 
2) Raskite maþiausià lygties 25 − x 2 ⋅  sin πx + 3 sin  = 0 spren-
 2 
diná.
3) Iðspræskite nelygybes:
x 1
a) 2 sin x < −1; b) cos ≥− ;
6 2
c) sin2 x tg x<0; d) sin2 x¢0,75.
4. 1) Iðspræskite lygtis:
3
a) cos4 x − sin 4 x = −
; b) 2 sin2 x+3 cos x=0;
2 π   3π 
c) 6 sin x+2 sin 2x=5;
2 2
d) cos  − 3 x  = cos  + x ;
 2   2 
e) 3 sin2 x–2 sin 2x+5 cos2 x=2.
2) Raskite didþiausià lygties (sin 2πx + 5cos πx ) ⋅ 9 − x2 = 0 sprendiná.
3) Iðspræskite nelygybes:
x
a) 3 ctg x > −1; b) 2 cos < −1;
3
c) cos2 x ctg x>0; d) sin2 x ≤ 0,75.
192 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

5. 1) Iðspræskite lygtis:
π 
a) sin x+sin 2x=cos x+2 sin2  − x  ;
2 
 π 3π 
b) 2 sin2 2x+3 cos 2x=0, kai x ∈  ; ;
2 2 
c) cos 2x+cos 3x=1;
2 2

3
d) 2 sin 2x cos 2x cos 4x= .
4
 1
sin x cos y = − 2 ,
2) Raskite lygèiø sistemos  sprendinius.
 cos x sin y = 1
 2
1
3) Su kuriomis x reikðmëmis yra teisinga nelygybë sin (2x–1) > − ?
2
4) Iðspræskite lygtá sin 2 x = sin x + 2 cos x.
5) Iðspræskite lygtá cos x–sin a=2 cos 3x sin (a–3x).
6. 1) Iðspræskite lygtis:
π  π 
a) sin 2  + x  = sin x + sin 2  − x  ;
8  8 
b) sin3 x–cos3 x=0;
 π
c) 2 cos 3 x = 3 cos x + cos  x +  ;
 2 
2 x 2 x π 
d) 2 cos − 2sin = −1, kai x ∈  ; π  .
2 2 2 
3 y + 2 tg x = 4,
2) Raskite lygèiø sistemos  sprendinius.
 2 y + 3 tg x = 1
3) Iðspræskite nelygybæ 2 cos2 x + 2 2 sin x − 3 ≥ 0.
sin x
4) Iðspræskite lygtá + sin 2 x = 0.
(x − 4)
2

5) Iðspræskite lygtá sin 3x+sin 2x=a sin x.


7. 1) Iðspræskite lygtis:
a) sin x + cos x = 2 sin 5 x;
b) sin (π–x)+sin 2x=tg x;
1
c) sin 2 2 x − sin 4 x = 0;
2
π 
d) cos  + x  − sin ( π − x ) = 1, kai x ∈[0; π].
 2 
Trigonometrinës lygtys, nelygybës ir jø sistemos 193

 x − y = 6,5π,
2) Iðspræskite lygèiø sistemà  2
 cos x − 4 cos y = 1.
3) Raskite nelygybës 2 cos2 x+7 sin x–5 ≥ 0 sprendinius.
 sin x = sin x + 2 cos x,
4) Iðspræskite sistemà 
 sin x ≤ 0.
5) Iðspræskite lygtá cos x–3 cos x+a=0.
2

8. 1) Iðspræskite lygtis:
1 π  π 
a) sin 2 x + cos  − x  cos  + x  + 1 = 0;
4  3   3 
 3π 
b) 4 sin 2 6 x + 16 cos2  + 3 x  = 13;
 2 
c) sin 2x=cos 2x–sin2 x+1;
x x  3π 
d) 4 sin cos = −1, kai x ∈  ; 2π  .
2 2 2 
sin x + sin ( y + 2π ) = 1,

2) Iðspræskite lygèiø sistemà  π
x + y = .
 3
3) Raskite nelygybës cos2 2x–4 cos 2x+3 ≤ 0 sprendinius.
 π 1
4) Iðspræskite lygtá ctg  2 x −  = − 1.
 2  cos2 2 x
5) Iðspræskite lygtá sin a tg2 x–2 cos a tg x+1=0.
9. 1) Iðspræskite lygtis:
 3π 
a) sin 2 x − cos2  − x  = 2 sin x − 4 cos x;
 2 
b) 2cos2 3x − 3 sin 3x + 1 = 0, kai x ∈[0; π];
π 
c) sin 2 x + sin 2 2 x − cos2  − 3 x  − sin 2 ( π − 4 x ) = 0;
2 
4 4 1
d) cos 2 x − sin 2 x = − .
2  1
sin x cos y = 2 ,
2) Iðspræskite lygèiø sistemà 
sin y cos x = 1 .
 2
 π
3) Raskite nelygybës sin  2 x −  ≤ −1 sprendinius.
 4  1
4) Su kuriomis x reikðmëmis yra teisinga lygybë tg x = tg x − ?
cos x
5) Iðspræskite lygtá cos 3x=a cos x.
194 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

10. 1) Iðspræskite lygtis:


a) cos2 2x–sin2 2x=–2 sin 2x cos (π+2x);
b) cos x cos 3x=cos 5x cos 7x;
c) 3 sin 2 x + cos 2 x = 2;
3 
d) cos ( π − x ) + sin  π − x  = 1, kai x ∈[0; 2π].
 2 
 2 2 1
sin x + sin y = 2 ,
2) Iðspræskite lygèiø sistemà 
 x − y = 4 π.
 3
3) Raskite nelygybës 2 cos 2x+5 sin 2x–4>0 sprendinius.
2

 1
ctg x = ctg x + ,
4) Kurios x reikðmës tinka sistemai  sin x
ctg x < 0 ?
5) Raskite x, kai sin x+3 cos x=a+1.
2

11. 1) Iðspræskite lygtis:


π  π
a) cos 2 x sin  − x  = sin 7 x sin 6 x + 5 cos ;
2  2
 3π  1
b) 6 cos2  + x  + sin 2 x − cos2 x = 2;
 2  2
c) sin2 6x+8 sin2 3x=0;
d) 3 − tg x = 2 tg ( π + x ), kai x ∈[–π; π].
 2
 x + y = 3 π,
2) Iðspræskite lygèiø sistemà 
 sin x = 2.
 sin y
3) Raskite nelygybës cos2 x–3 sin x–1 ≤ 0 sprendinius.
( x − 2)
2
4) Su kuriomis x reikðmëmis lygybë cos x = cos x yra tei-
singa?

3.4. PASIKARTOJANTIS JUDËJIMAS


IR TRIGONOMETRINËS FUNKCIJOS
Mus supanèiame pasaulyje yra paplitæ savotiðki periodiðkai pasikarto-
jantys judesiai, vadinami svyravimais arba virpesiais. Svyruoja medþiø ða-
kos vëjyje, nuo vertikalës nukreiptos sûpuoklës, traukinio vagonai ant lin-
giø, uþgautos muzikos instrumentø stygos, garsiakalbiø membranos ir pan.
Ðie svyravimai ar virpesiai plinta erdvëje, ir taip susidaro bangos. Kai
kurie ið jûsø tikriausiai esate matæ nenupjautø rugiø laukà vëjuotà dienà.
Pasikartojantis judëjimas ir trigonometrinës funkcijos 195

Rugiø stiebai nuo vëjo palinksta, atsitiesia, vël palinksta, ir atrodo, kad
lauku kaþkas slenka. Imkime kità pavyzdá. Vienà ilgos virvelës galà átvir-
tinkime, o kità judinkime. Matysime, kad virvele tarsi kaþkas bëga, nors
abu jos galai lieka savo vietoje. Tas kaþkas ir yra banga — erdvëje sklin-
dantis svyravimas. Antai virpanti muzikos instrumento styga priverèia
svyruoti aplink jà esanèias oro daleles, ir ðis svyravimas, plisdamas oru,
pasiekia mûsø ausis kaip garso banga.
Ið fizikos kurso þinote, kad miesto apðvietimo tinklais tekanèios kinta-
mosios elektros srovës stipris i nuolat kinta pagal dësná, kurá galima ið-
reikðti formule
i=I0 sin (ωt+ϕ0);
èia i — srovës stiprio vertë bet kuriuo laiko momentu t, I0 — didþiausia
srovës stiprio vertë, ω — kampinis virpesiø (svyravimø) daþnis, ϕ0 — pra-
dinë fazë.
Tyrinëdami ðià iðraiðkà, pagal sinuso savybes galime nustatyti, kuriais
momentais srovës stipris elektrinëje grandinëje yra didþiausias ir kuriais —
lygus nuliui. Be to, trigonometriniø funkcijø savybës praverèia ieðkant
atstojamàjá svyravimà apibûdinanèios funkcijos iðraiðkos. O sumuoti ávai-
rius svyravimus, kuriø daþnis vienodas, bet skiriasi pradinë fazë, prakti-
koje tenka gana daþnai.
Iðsiaiðkinkime, kaip priklauso apskritimu judan-
èio taðko M projekcijos P padëtis ordinaèiø aðyje nuo
to taðko padëties. Pradiniu momentu t=0 taðkas uþ-
ima padëtá M0, apibûdinamà kampu ϕ0. Praëjus laiko
tarpui t, jis uþims padëtá M, kurià bus galima nu-
sakyti kampu ωt+ϕ0; èia ω — prieð laikrodþio ro-
dyklës sukimosi kryptá pastoviu greièiu tolygiai ju-
danèio taðko kampinis greitis radianais. Tuo metu,
kai taðkas M juda apskritimu, jo projekcija P ordi-
naèiø aðyje svyruoja iðilgai skersmens CD, uþimdama
èia aukðèiausià padëtá C, èia þemiausià padëtá D. Kaip jau þinome, taðko
M ordinatæ y galimauuuuriðreikðti kampo ωt+ϕ0, kurá su teigiamàja Ox pusaðe
sudaro vektorius OM , sinuso bei apskritimo spindulio OM ilgio sandauga:
y= OM ⋅ sin (ωt+ϕ0). Spindulio ilgá paþymëjæ raide A, turime:
y=A sin (ωt+ϕ0).
Ði formulë apibûdina taðko M projekcijos svyravimo dësná.
Kadangi ávairiø procesø vyksmà fiksuojantys prietaisai informacijà per-
duoda grafiðkai, tai ypaè svarbu mokëti atpaþinti ir analizuoti tuos gra-
fikus. Kiekvienà praktikoje pasitaikanèià sudëtingà periòdinæ f÷nkci-
jà galima iðreikðti begaline suma paprasèiausiø periodiniø funkcijø,

nusakanèiø svyravimus, kuriø daþnis yra skaièiaus ω = kartotinis. Ieð-
T
kant periodinës funkcijos reiðkimo svyravimus apibûdinanèiø funkcijø
196 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

suma bûdo, atsirado svarbi ðiuolaikinës matematikos ðaka — harmòninë


f÷nkcijø anãlizë. Ji glaudþiai susijusi su optikos skyriumi, nagrinëjanèiu
spektrus. Dël ðios prieþasties toliau nagrinësime funkcijos y=f (x) grafiko
naudojimà braiþant funkcijos
y=Af (k(x–a))+b
grafikà, kai A, k, a, b ∈R, o f þymi kurá nors trigonometrinës funkcijos pa-
vadinimà: sin, cos, tg ar ctg. Pirmiausia prisiminkime, kaip, remdamiesi
funkcijos f (x)=x2 grafiku, t. y. parabole y=x2, braiþëme ávairiø kvadratiniø
funkcijø grafikus, kai tø funkcijø iðraiðka y=ax2+bx+c buvo pertvarkyta á
iðraiðkà
y=a (x–m)2+n;
èia taðkas V (m; n) — parabolës virðûnë, skaièius a apibûdina parabolës
ðakø padëtá Oy aðies atþvilgiu.
U þ d u o t i s. Paraðykite ðiø paraboliø lygtis:
Pasikartojantis judëjimas ir trigonometrinës funkcijos 197

Aptarkime funkcijos
y=A sin (k(x–a))+b
iðraiðkoje esanèiø konstantø átakà funkcijos y=sin x grafikui.
1) y=sin x+b
Su ta paèia x reikðme funkcijos y=sin x+b reikðmë b vienetø skiriasi
nuo funkcijos y=sin x reikðmës, vadinasi, funkcijos y=sin x+b grafikà ga-
lima gauti ið funkcijos y=sin x grafiko (Q), pastûmus já iðilgai Oy aðies
per b vienetø á virðø, kai b>0 (S), arba per b vienetø þemyn, kai b<0
(R).

3
Q y=sin x; R y=–2+sin x; S y= + sin x.
2
2) y=sin (x–a)

Tarkime, kad taðkas (x; y) priklauso funkcijos y=sin x grafikui. Tada


funkcijos y=sin (x–a) grafikui priklausys taðkas (x+a; y), nes sin (x+a–
–a)=sin x=y. Taigi taðkas (x+a; y) gaunamas pastumiant taðkà (x; y)
iðilgai Ox aðies. Todël, norëdami gauti funkcijos y=sin (x–a) grafikà, tu-
rime funkcijos y=sin x grafikà (Q) pastumti iðilgai Ox aðies per a vie-
netø á kairæ, kai a<0 (S), arba per a vienetø á deðinæ, kai a>0 (R).
198 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

 π  3π 
Q y=sin x; R y = sin  x −  ; S y = sin  x + .
 4  4 
3) y=A sin x
Jeigu taðkas (x ; y) priklauso funkcijos y=sin x grafikui, tai taðkas (x ; Ay)
priklausys funkcijos y=A sin x grafikui. Vadinasi, norëdami gauti funkcijos
y=A sin x grafikà, turime funkcijos y=sin x grafiko taðkø ordinates padau-
ginti ið skaièiaus A. Tai reiðkia, kad funkcijos y=sin x grafikà (Q) reikia

1
Q y=sin x; R y=3 sin x; S y = − sin x.
3
Pasikartojantis judëjimas ir trigonometrinës funkcijos 199

iðtempti nuo abscisiø aðies, jeigu A>1 (R), arba suspausti, jeigu 0<A<1
(S). Kai A<0, tai funkcijos y=sin x grafikà reikia pirma iðtempti arba
suspausti, o paskui simetriðkai atvaizduoti Ox aðies atþvilgiu arba braiþyti
ið karto, kaip brëþinyje pavaizduotà S kreivæ.
4) y=sin kx
Tarkime, kad taðkas (x; y) priklauso funkcijos y=sin x grafikui. Tada
x 
funkcijos y=sin kx grafikui priklausys taðkas  ; y  , nes tokià pat reikð-
k 
x  x
mæ y ði funkcija ágis su argumento reikðme, lygia : sin  k ⋅  = sin x = y.
x k  k
a) Kai k>1, taðkas yra k kartø arèiau koordinaèiø pradþios nei
k
taðkas x (taðko abscisë k kartø sutrumpëja).
1 x
b) Kai 0<k<1, pavyzdþiui, k = , taðkas = lx yra l kartø toliau nuo
l k 1
koordinaèiø pradþios nei taðkas x (taðko abscisë kartø pailgëja).
k
Abiem atvejais keièiasi funkcijos periodas.
a) k>1

Q y=sin x; R y=sin 2x ; S y=sin 3x.


R ir S grafikas gaunamas spaudþiant Q grafikà prie Oy aðies.
b) 0<k<1

x 2x
Q y=sin x; R y = sin ; S y = sin .
2 3
R ir S grafikas gaunamas tempiant Q grafikà nuo ordinaèiø aðies.
200 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

1 p a v y z d y s. Remdamiesi nubraiþytais funkcijø grafikais (Q—U), tas


funkcijas iðreikðkime formulëmis:

Q y=sin x; R y=sin 2x; S y=–3 sin 2x;


 π
T y=1–3 sin 2x; U y = 1 − 3 sin 2  x +  .
 8 
Taigi transformuodami funkcijà y=sin x, galiausiai gavome funkcijà
π
y=A sin (k(x–a))+b, kurios A=–3, b=1, k=2 ir a= − .
8
Ið ðio pavyzdþio matyti, kad koeficientai A ir k keièia kreivës formà —
taðko ordinatæ arba abscisæ dauginant ið kurio nors skaièiaus, grafikas
deformuojasi (plg. Q grafikà su R ir S), o koeficientai a ir b — jos padëtá
koordinaèiø aðiø atþvilgiu (plg. S grafikà su T ir U): S grafikas pir-
π
ma pastumiamas aukðtyn per 1 vienetà, paskui — á kairæ per , kitaip
uuuur  π  8
tariant, vektoriaus OO ′ =  − ; 1 kryptimi. Vadinasi, praktiðkai funkcijos
 8 
 π
y = 1 − 3 sin 2  x +  grafikà U patogu braiþyti tokia tvarka: koordinaèiø
 8 uuuur
sistemà Oxy pastumti vektoriaus OO′ kryptimi ir naujoje koordinaèiø sis-
 π 
temoje O′ x′ y′, kurios pradþia — taðkas O′´ − ; 1  , O′ x′ Ox, O′ y′ Oy , ið
 8 
Pasikartojantis judëjimas ir trigonometrinës funkcijos 201

pradþiø nubraiþyti funkcijos y′=sin x′ grafikà, paskui — funkcijos y′=


=sin 2x′ ir galiausiai — funkcijos y′=–3 sin 2x′ grafikà, kuris ir bus ieð-
komasis.
2 p a v y z d y s. Laikydamiesi tokios paèios tvarkos, nubraiþykime funk-
1
cijos y = 3 − ctg (2 x + 8 ) grafikà.
2
Norëdami suþinoti, kiek ieðkomasis grafikas bus pasislinkæs Ox aðies
atþvilgiu, turime pertvarkyti funkcijos iðraiðkà:
1
y = 3 − ctg (2 ( x + 4 )) ;
2
èia a=–4 ir b=3. Vadinasi, koordinaèiø sistemà Oxy reikia pastumti vek-
uuuur
toriaus OO = {− 4; 3} kryptimi. Gauname naujà koordinaèiø sistemà O′ x′ y′ ,
kurios O′ x′ ir O′ y′ aðys yra atitinkamai lygiagreèios su Ox ir Oy aðimis;
O′ (–4; 3) — tos sistemos pradþios taðkas. Naujoje sistemoje pradinës
funkcijos iðraiðka supaprastëja:
1
′ y′ = − ctg 2 x ′.
2 .
Ðios funkcijos grafikà galime gauti ið funkcijos y′ = ctg x′ grafiko, já du
kartus deformuodami: ið pradþiø 2 kartus suspausdami prie O′ y′ aðies
(nes k=2>1), paskui tà suspaustà grafikà 2 kartus iðtempdami nuo abscisiø
aðies (nes 0< A < 1) ir dar atvaizduodami simetriðkai Ox aðies atþvilgiu
(ðiuos du þingsnius galime atlikti ið karto). Be to, kadangi funkcija
y = ctg x yra periodinë, tai tarpinius grafikus galima braiþyti tik pagrin-
diniame intervale (0; π), tada gautà grafikà reikia pakartoti ir kituose π
ilgio intervaluose.
202 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Ið nubraiþytø grafikø galime lengvai nustatyti bûdingiausias funkcijos


savybes, taèiau tik apytiksliai pavyks nurodyti nepriklausomojo kintamojo
(argumento) x reikðmes, su kuriomis funkcija turi minëtas savybes. Èia
reiktø prisiminti anksèiau nagrinëtus pavyzdþius ir gautà grafikà sude-
rinti su skaièiavimo rezultatais.
Apibendrindami pavyzdþius, nusakysime du bûdus, kuriais ið funkcijos
y=f (x) grafiko galima gauti funkcijos y=Af (k(x–a))+b grafikà.
1 bûdas. Ieðkomasis grafikas braiþomas ðiais etapais:
1) nubraiþomas funkcijos y=f (x) grafikas;
2) já transformuojant, gaunamas funkcijos y=f (kx) grafikas:
a) kai k>1, pradinis grafikas suspaudþiamas prie Oy aðies;
b) kai 0<k<1, iðtempiamas nuo Oy aðies;
c) kai k<0, suspaudþiamas prie Oy aðies arba nuo jos iðtempiamas,
be to, dar simetriðkai atvaizduojamas Oy aðies atþvilgiu;
3) transformuojant 2 etape nubraiþytà grafikà, gaunamas funkcijos y=
=Af (kx) grafikas:
a) kai A>1, grafikas iðtempiamas nuo Ox aðies;
b) kai 0<A<1, suspaudþiamas prie Ox aðies;
c) kai A<0, iðtempiamas nuo Ox aðies arba prie jos suspaudþia-
mas, be to, dar simetriðkai atvaizduojamas Ox aðies atþvilgiu;
4) funkcijos y=Af (kx) grafikà stumiant iðilgai Ox aðies, gaunamas funk-
cijos y=Af (k(x–a)) grafikas:
a) kai a>0, stumiama per a vienetø á deðinæ;
b) kai a<0, — per a vienetø á kairæ;
5) 4 etape nubraiþytà grafikà stumiant iðilgai Oy aðies, gaunamas ga-
lutinis, t. y. funkcijos y=Af (k(x–a))+b, grafikas:
a) kai b>0, stumiama per b vienetø aukðtyn;
b) kai b<0, — per b vienetø þemyn.
2 bûdas. Ðá sprendimo bûdà galima suskirstyti á tokius uuuur etapus:
1) koordinaèiø aðys Ox ir Oy pastumiamos vektoriaus OO′ = {a; b} kryp-
timi taip, kad bûtø O′ x′ Ox ir O′ y′′ Oy ; èia O′′ ( a; b) — naujos koor-
dinaèiø sistemos O′ x′ y′ pradþios taðkas;
2) uþraðoma pradinës funkcijos iðraiðka naujoje koordinaèiø sistemo-
je: y′ = Af ( kx′ ) ;
3) nubraiþomas funkcijos y′ = f ( x′ ) grafikas;
4) laikantis 1 bûdo 2 etape nurodytø taisykliø, nubraiþomas funkcijos
y′ = f ( kx′ ) grafikas;
5) transformuojant 4 etape nubraiþytà grafikà pagal 1 bûdo 3 etape
pateiktus nurodymus, gaunamas funkcijos y′ = Af ( kx′ ) grafikas;
pradinës koordinaèiø sistemos Oxy atþvilgiu jis yra funkcijos y=
=Af (k(x–a))+b grafikas.
Pasikartojantis judëjimas ir trigonometrinës funkcijos 203

Þinodami ðiuos etapus, galësime lengviau atpaþinti kompiuteriu ar ku-


riuo nors kitu prietaisu nubraiþytus grafikus.
Gráþkime prie skyrelio pradþioje minëtø svyravimø bei bangø, apibû-
dinamø lygtimi
y=A sin (ωt+ϕ0).
Ið fizikos kurso þinome, kad toje paèioje erdvës srityje, netrukdydamos
viena kitai, gali sklisti kelios bangos. Pasiekusios tuos paèius taðkus, jos

susideda. Jeigu tø bangø daþnis ω = sutampa, be to, pradiniø faziø ϕ0
T
skirtumas yra pastovus (bangos sklinda sinchroniðkai), tai stebimas tø ban-
gø sudëties rezultatas — interferencinis vaizdas: vienuose taðkuose svy-
ravimas sustiprëja, kituose jo visai nëra. Kyla klausimas: kaip suþinoti
atstojamàjá svyravimà apibûdinanèià funkcijà? Iliustruosime tai pavyzdþiais.
3 p a v y z d y s. Atstojamasis svyravimas susideda ið dviejø svyravimø,
kuriuos nusako funkcijos:
a) y1 = 2 sin 5t , y2 = 2 cos 5t ;
 2π 
b) y1=2 sin 3t, y2 = 2 sin  3t − ;
 3 
 π  π
c) y1 = 8 sin  2t −  , y2 = −15 cos  2t −  .
 6  6
Paraðykime atstojamàjá svyravimà apibûdinanèià funkcijà.
Sprendimas. Kiekvienu atveju pagal trigonometrijos formules pertvar-
kæ atstojamàjá svyravimà apibûdinanèios funkcijos iðraiðkà, gauname:

a)

= 2 (cos45o sin 5t + sin 45o cos5t ) = 2sin (5t + 45o ) ;

2p 2p
b) y = y1 + y2 = 2 sin 3t+ 2 sin 3t- = 2 sin 3t+ 2 sin 3tcos -
Ł 3 ł Ł 3
2p 1 3
- cos3tsiin = 2 sin 3t+ 2 sin 3t - - cos 3t =
3 ł Ł Ł 2ł 2 ł

3 p p p
- cos3t = 2 cos sin 3t- sin cos3t = 2 sin 3t- ;
2 ł Ł 3 3 ł Ł 3ł

c)

15
, nes 82+152=64+225=289=172, = sin α ,
17
8  2 2 152 + 82 
= cos α  sin α + cos α = 2
= 1 .
17  17 
204 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

Taigi

  π  π 
y = 17  cos α sin  2t −  − sin α cos  2t −   ,
  6   6 
arba
 π  15
y = 17 sin  2t − − α  ; èia α = arcsin .
 6  17

Uþdaviniai
Nubraiþykite ðiø funkcijø grafikus ir nurodykite jø periodus bei reikð-
miø sritis:
293. a) y =2 sin (3x–12); b) y=5–2 cos (2x+9);
1  4π  5 x 
c) y = tg  2 x + ; d) y = ctg  − 2  ;
3  3  2 2 

 x 1 π 
e) y = 1 + 2 cos  1 −  ; f) y = tg  4 − 2x  .
 2  2  

2x
294. a) y = 3 sin 2 x − 2; b) y = − sin ;
3

x  2x
c) y = 2 tg  − 3  ; d) y = ctg .
 2  3

295. Pertvarkæ ðiø funkcijø iðraiðkas, apskaièiuokite maþiausià ir di-


dþiausià tø funkcijø reikðmæ, nubraiþykite funkcijø grafikus:
3x 3x x x
a) y = sin − 3 cos ; b) y = 4 + 3 sin + cos ;
2 2 2 2
 π  π  π
c) y = 2 sin  2 x +  + 2 cos  2 x −  ; d) y = 3 sin 2 x + 2 sin  2 x +  ;
 3  3  3 

e) y = 3 − 5sin 2 x + 12 cos 2 x ; f ) y = 3 sin 3 x + 2 2 cos 3 x .

296. Grafiðkai nustatykite, kiek sprendiniø turi ðios lygtys nurodytuose


intervaluose:
x  π
a) tg = x − 2, x ∈ ( −3π; 3π ); b) tg  2 x −  = 2 − x 2 , x ∈ ( −5; 3 ) ;
2  3
x 2x
c) 2 sin 2 x = 1 − , x ∈ ( −4; 5 ) ; d) ctg = − sin x, x ∈ ( −2π; 2π ) .
4 3
Pasikartojantis judëjimas ir trigonometrinës funkcijos 205

Pakartokite
297. 1) Apskaièiuokite:
a) cos 960°; b) ctg (–315°);
 2  1 
c) sin  arcsin − arccos  −   ;
 2  2  
  2 
d) tg (arcsin 0 ) − ctg  arccos  −   ;

  2 
1  3π 
e) cos 2α; kai cos α = − , o α ∈  π; .
3  2 
2) Suprastinkite:
ctg (180° − α ) tg (90° + α ) cos2 (90° + α )
a) ;
ctg 2 (180° − α ) cos (270° − α ) sin (180° + α )
sin α + sin 3α
b) ; c) cos 2 α–cos2 α;
cos α + cos 3α
d) 1–cos 2α–2 cos2 α.
3) Árodykite tapatybes:
a) cos4 α–sin4 α=cos 2α;
1 + cos 2α + sin 2α
b) = ctg α.
1 − cos 2α + sin 2α
4) Sumà sin 16°+sin 24°+sin 40° iðreikðkite sandauga.
5) Raskite ðiø funkcijø apibrëþimo bei reikðmiø sritá, didëjimo ir
maþëjimo intervalus, nubraiþykite scheminius grafikus:
x
a) y=2+2 cos 2x; b) y= − 3 tg .
3
x
6) Kiek sprendiniø turi lygtis cos = 1 intervale [–18π; 24π]?
3
7) Iðspræskite lygtis:
a) 2 sin2 x+5 cos x–4=0;
b) 2 sin2 x+3 sin x cos x=2 cos2 x;
c) sin x cos x+cos2 x=0.
8) Iðspræskite nelygybes:
2
a) cos4 x–sin4 x < ; b) ctg x–2<0;
2
1
c) sin x tg x ≤ 0; d) sin 2 x ≤ .
2
9) Iðspræskite lygèiø sistemà
sin ( x − y ) = 1,

 1
sin ( x + y ) = .
 2
206 FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS

10) Duota funkcija f(x)=1+cos 2x–2 sin2 x.


a) Suprastinkite jos iðraiðkà.
π
b) Apskaièiuokite f   .
3
c) Nustatykite, su kuriomis a reikðmëmis lygtis f(x)=3a–4 turi
sprendiniø.
298. 1) Apskaièiuokite:
  2  3 
a) sin (–1125°); b) cos  arcsin  − 

+ arccos  −
 2  
;

  2   
 1
c) tg 300°; d) cos  − arcsin  − tg (arcsin 0 );
 2
4  3π 
e) sin 2α, kai sin α = − , o α ∈  ; 2π  .
5  2 
2) Suprastinkite:
cos (180° − α ) tg (90° − α ) tg (180° − α ) sin α − sin 3α
a) ; b) ;
tg (90° + α ) sin (90° + α ) ctg (90° + α ) cos α − cos 3α
c) cos 2x+sin2 x; d) 1+cos 2x–2 sin2 x.
3) Árodykite tapatybes:
1 − cos 2α + sin 2α
a) = tg α; b) sin4 x–cos4 x=1–2 cos2 x.
1 + cos 2α + sin 2α
4) Sumà sin 6°+sin 56°+sin 50° iðreikðkite sandauga.
5) Raskite funkcijø apibrëþimo bei reikðmiø sritá, didëjimo ir maþë-
jimo intervalus, nubraiþykite scheminius grafikus:
x
a) y = 3 − 2 sin ; b) y=–3 ctg 2x.
2
6) Kiek sprendiniø turi lygtis sin 2x=0 intervale [–12π; 8π]?
7) Iðspræskite lygtis:
a) 2 cos2 x–sin x+1=0; b) 3 sin2 x+sin x cos x=2 cos2 x;
c) sin x cos x–sin2 x=0.
8) Iðspræskite nelygybes:
1
a) cos2 x–sin2 x< ; b) tg x–3<0;
2
1
c) cos x ctg x>0; d) sin2 x¢ .
2
9) Iðspræskite lygèiø sistemà
cos ( x − y ) = 1,

cos ( x + y ) = 0,5.
10) Duota funkcija g (x)=1–cos 2x–2 cos2 x.
π
a) Suprastinkite jos iðraiðkà. b) Apskaièiuokite g   .
3
207

TURINYS

Ávadas .......................................................................................................... 3
1. VEKTORIAI ........................................................................................... 5
1.1. Sàvokos ir þymenys .......................................................................... 5
1.2. Vektoriø algebra ................................................................................ 11
Vektoriaus daugyba ið skaièiaus .................................................... 11
Vektoriø sudëtis ................................................................................ 13
Vektoriø atimtis ................................................................................ 15
Skaliarinë dviejø vektoriø daugyba ............................................... 20
1.3. Vektoriaus koordinatës ..................................................................... 33
Vektorius plokðtumoje ...................................................................... 33
Vektorius erdvëje ............................................................................... 36
1.4. Veiksmø su vektoriais, pateiktø koordinatëmis, taisyklës ......... 42

2. SKAIÈIAI IR SKAIÈIAVIMAI ............................................................ 65


2.1. Skaièiaus sàvokos formavimasis. Natûralieji skaièiai .................. 65
2.2. Sveikieji skaièiai ................................................................................ 72
2.3. Racionalieji skaièiai ........................................................................... 76
2.4. Iracionalieji skaièiai .......................................................................... 80
2.5. Realieji skaièiai .................................................................................. 86
2.6. Aibës ir veiksmai su jomis .............................................................. 91
2.7. Natûraliojo laipsnio ðaknis .............................................................. 94
2.8. Laipsnis su racionaliuoju rodikliu ................................................... 102

3. FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBËS IR JØ SISTEMOS ............. 124


3.1. Bet kurio kampo trigonometrinës funkcijos ................................. 124
3.2. Trigonometriniø funkcijø grafikai, savybës, taikymas ................ 152
Funkcija y=sin x ............................................................................... 152
Funkcija y=cos x ............................................................................... 161
Funkcija y=tg x ................................................................................. 167
Funkcija y=ctg x ............................................................................... 171
3.3. Trigonometrinës lygtys, nelygybës ir jø sistemos ........................ 178
3.4. Pasikartojantis judëjimas ir trigonometrinës funkcijos .............. 194
208

Regina Dalytë Ðileikienë, Vilija Dabriðienë,


Valentinas Ðaltenis ir kt.
MATEMATIKA
Vadovëlis XI klasei ir gimnazijø III klasei
I dalis
Brëþiniai Alminos Zajauskienës ir Elvio Zovës
Redaktorë Zita Ðliavaitë
Virðelis
Tir. egz. Leid. Nr. 15 429. Uþsak. Nr.
Uþdaroji akcinë bendrovë leidykla “Ðviesa„, Vytauto pr. 25, LT-3000 Kaunas.
El. p. mail@sviesa.lt
Interneto puslapis http://www/sviesa.lt
Spausdino AB spaustuvë “Auðra„, Vytauto pr. 23, LT-3000 Kaunas.
El. p. ausra@ausra.lt
Interneto puslapis http://www.ausra.lt
Sutartinë kaina