Literatūros Konspektas Abituirentui

TURINYS
Pratarm .............................................................................................................. 7
Martynas Mavydas............................................................................................. 9
Onut Baumilien, Saulius ukas
Mikalojus Dauka ............................................................................................ 13
Onut Baumilien
Jonas Radvanas................................................................................................. 17
Onut Baumilien, Egl Patiejnien
Motiejus Kazimieras Sarbievijus ..................................................................... 21
Onut Baumilien, Egl Patiejnien
Kristijonas Donelaitis ...................................................................................... 26
Irena Kaniauskait
Adomas Mickeviius ........................................................................................ 33
Irena Kaniauskait
Antanas Baranauskas ....................................................................................... 39
Irena Kaniauskait
Vincas Kudirka ................................................................................................ 44
Irena Kaniauskait
Maironis ........................................................................................................... 48
Irena Kaniauskait
Jonas Bilinas ................................................................................................... 53
Irena Kaniauskait, Saulius ukas
atrijos Ragana ................................................................................................. 58
Nijol ervenikait
Vaigantas ......................................................................................................... 62
Nijol ervenikait
Vincas Krv .................................................................................................... 69
Nijol ervenikait
Balys Sruoga ..................................................................................................... 74
Nijol ervenikait
Jonas Aistis ........................................................................................................ 79
Dalia Satkauskyt, Saulius ukas
Vincas Mykolaitis-Putinas ................................................................................. 86
Irena Kaniauskait, Nijol Servenikait
Jurgis Savickis .................................................................................................... 94
Marius Mikalajnas, Saulius ukas
Henrikas Radauskas .......................................................................................... 98
Vytautas Maernis ........................................................................................... 103
Nijol Servenikait
Bronius Krivickas ............................................................................................ 109
Saulius ukas
Salomja Nris................................................................................................. 172
Saulius ukas
Antanas kma ................................................................................................ 117
Loreta Maianskait, Saulius ukas
Marius Katilikis ............................................................................................. 123
Nijol Servenikait
eslovas Miloas.............................................................................................. 130
Irena Kaniauskait, Dainius Vaitieknas
Justinas Marcinkeviius ................................................................................... 737
Nijol Servenikait
Juozas Aputis ................................................................................................... 145
Judita Vaiinait............................................................................................. 150
Marcelijus Martinaitis ...................................................................................... 155
Dalia Satkauskyt, Nijol Servenikait, Saulius ukas
Sigitas Geda ..................................................................................................... 160
Jurgis Kuninas ................................................................................................ 165
Aidas Marnas ................................................................................................ 169
Onut Baumilien, Dalia Satkauskyt, Nijol Servenikait
Marius Ivakeviius .......................................................................................... 174
Onut Baumilien
Temins gijos ................................................................................................... 180
Irena Kaniauskait, Nijol Servenikait
MARTYNAS MAVYDAS
APIE 15101563
ISTORIN KULTRIN APLINKA
XVI a. Europoje m plisti Reformacija religinis sjdis, siekiantis reformuoti

katalikyb. Daugiakalbei Lietuvai tai bt buvusi galimyb valstybs gyvenime
tvirtinti lietuvi kalb, mat protestantizmo pradininkas Martynas Liuteris (Martin
Luther) reikalavo tikjim skleisti tautinmis kalbomis. Bet oficialioji tikyba ia
buvo katalik, todl rayta lotynikai, o kalbta daugiausia lenkikai. Todl raytin
lietuvi kalba gim ne Didiojoje Lietuvoje, t. y. LDK, o Prsijos Kunigaiktystje
istorinse balt emse, vadinamose Maja Lietuva, kuri oficialioji religija buvo
liuteronyb. Taigi nors lietuvi ratijos aknys LDK, nes i ia kil jos krjai hu-
manistai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Jurgis Zablockis, Baltramiejus
Vilentas, Martynas Mavydas, pirmoji lietuvika knyga buvo ispausdinta Maojoje
Lietuvoje. Taip XVI a. viduryje prasidjo naujas Lietuvos kultros istorijos etapas,
kuriam jau bdinga lietuvika ratija.
Mintieji europin isilavinim gij lietuviai viesuoliai savo veikl siejo su evan-
gelik liuteron tikyba kaip tik dl to, kad ji buvo demokratika ir laiksi principo
Dievo od skleisti tikinij gimtja kalba. Vienam i j Martynui Mavydui
buvo lemta sukurti pirmj lietuvik knyg.
BIOGRAFIJA
Isilavinimas
Manoma, kad Martynas Mavydas gim Didiojoje Lietuvoje, greiiausia ilutje:
tai patvirtina jo emaitika tarm. Tikr ini esama nuo 1546 m., kai Prsijos ku-
nigaiktis Albertas laiku pakviet j Karaliaui. Kunigaiktis iekojo isilavinusi
lietuvi, galini dirbti liuteron kunigais Maojoje Lietuvoje. Atvyks Mavydas
Karaliauiuje baig universitet beje, jis priklauso pirmajai ios alma mater laidai
(1548 m.). I viso bakalauro laipsn gijusij buvo septyni, Mavydas vienintelis
lietuvis. Jis mokslus ijo per tris semestrus vietoj atuoni, tad turjo bti kur nors
studijavs anksiau, nes jau kunigaiktis Albertas laike ji vadino eruditu mokytu
mogumi. Taigi tiek biografijos faktai, tiek eios parengtos lietuvikos knygos, tiek
laik stilius leidia laikyti Mavyd humanistu itin isilavinusiu asmeniu, isiski-
rianiu filologine kultra.
9
Socialin padtis
I Mavydo lotynikai rayt laik (j ilik trylika, dvylika kunigaikiui
Albertui) matyti, kad jis buvo neturtingas, nes studijuodamas nuolat gaudavo sti-
pendij, o vliau, eidamas klebono pareigas Ragainje, ne kart kreipsi kunigaikt
vairios paramos. Mavydas ved ankstesnio Ragains klebono vyriausij dukter
Benign Lautertern ir ne vienus metus rpinosi jos gausia eima broliais ir seseri-
mis. Materialin padt sunkino dar ir tai, kad jam rpjo ne kininkavimas, o lie-
tuvik knyg rengimas. Gyvenimo pabaigoje neapsikents jis papra kunigaikio
ivaduoti nuo nesisekani kio darb ir skirti metin ilaikym i valstybs ido,
bet is noras nebuvo patenkintas. Mavydas mir Ragainje 1563 m. gegus 21 d.,
ten ir palaidotas.
Krybinis darbas
Be kunigavimo ir kininkavimo, Mavydas uoliai darbavosi kurdamas lietuvik
ratij. Jam buvo lemta parayti eias knygas lietuvi kalba, trys ileistos dar esant
gyvam Katekizmo prasti odiai, mokslas skaitymo rato ir giesms, dl
krikionysts bei dl berneli jaun naujai suguldytos" (trumpai Katekizmas",
1547 m.), Giesm v. Ambraziejaus bei v. Augustino" (1549 m.) ir Forma krik-
tymo" (1559 m.). Kitos trys Giesms krikionikos" (pirma dalis 1566 m., antra
dalis 1570 m.) ir Parafrazis" (1589 m.) ijo po Mavydo mirties, tuo pasirpino
pusbrolis ir bendradarbis Baltramiejus Vilentas. Be pirmosios lietuvikos knygos,
itin svarbios giesms, nes liuteronai giedojim laik svarbiausia pamald dalimi.
KATEKIZMAS PIRMOJI LIETUVIKA KNYGA
Pirmosios lietuvikos knygos reikm

Pirmoji lietuvika knyga mao formato (18 x 11 cm) 79 puslapi knygel, ispaus-
dinta daugiausia gotikiniu riftu. Manoma, kad tiraas buvo du trys imtai egzemp-
liori, iuo metu ilik du: vienas saugomas Vilniaus universitete, kitas Tortins uni-
versitete Lenkijoje. Knyg sudaro kelios dalys dedikacija, dvi prakalbos (lotynika
ir lietuvika), elementorius, katekizmas, giesmynas. Itin ikalbinga, kad knyga dedi-
kuojama LDK. Vadinasi, autorius galvojo apie vis Lietuv, kurios dalis, Maja ir
Didij, turi sujungti evangelik liuteron tikjimas.
Apskritai raytinio odio radimasis yra tautos kultrins brandos enklas, to-
dl pirmoji lietuvika knyga simbolizuoja nacionalins kultros pradi. Taigi ios
knygos autorius Martynas Mavydas atliko istorin misij tautos kultr pakyljo
auktesn lygmen.
Autoryst
Pirmoji lietuvika knyga, trumpai vadinama Katekizmu", nra pasirayta. Kad au-
torius tikrai Martynas Mavydas, liudija Baltramiejus Vilentas vienos savo knygos
10
ir kitokio gyvenimo, sveiko ir laimingo, viltimi:
Tasai konam mogui vienas gal padti,

Sveikat ir palaim tasai gal priduoti.
Taip primenama biblin odio, kaip krimo instrumento, galia, mat
Tasai Dievas dang, em odiu vienu sutvr,

ituo bdu mones ir visus daiktus padar.
monms btina patikti odiu, galiniu i pagrind pakeisti j gyvenim.
Nuo 63 eiluts kalba jau pats autorius, prakalbos adresantas. I imituojamo dialogo
su valstieiu ima aikti vertybinis kontrastas: deja, paprastam mogui, emdirbiui,
Dievo odis nerpi jam svarbesns pagonikos apeigos. Pavartota litot (meninis
sumainimas) turi pabrti senovinio tikjimo mast:
A inau ir tatai drsu1 ia sakyti,

Jog imte moni vieno negaliau atrasti,
Kursai vien od Dievo prisakymo mokt
Ir poteriaus ben du odiu atmint.
Mavydas konstatuoja valstietis geresniai atmen arti, nent poter byloti", t. y. ge-
riau moka arti negu kalbti maldas, o jam norisi tikinti paprast mog, kad tikji-
mo ties mokymasis n kiek ne prastesnis u artojo darb.
Treios kompozicins dalies pradia galima laikyti 79 prakalbos eilut retorik

kreipimsi ponus ir kunigus, pasaulio galinguosius, nes mokyti mons privalo
utikrinti krikioni tikjimo ties sklaid: Ak, ponai, klausykit ir permanykit!",
Ei, viepatys visokie, ant moni susimilkit!" Ornamentuotos prakalbos leksikos2
puomena pasikartojanti biblin aveli metafora, tiek emociniu, tiek kalbiniu
aspektu priartinanti Mavydo Katekizm" prie ventojo Rato. Pasak paties au-
toriaus, katekizmas tikjimo pagrindai yra pirmas ingsnis didiojo mokslo,
ventojo Rato, link:
Raginkit mones to trumpo mokslo imokti,

Be kurio platesnis mokslas negal stovti.
Puoni antikin ir biblin retorika3 rodo Mavydo pastangas sekti Europos kultros
tradicija. O klausimai ir atsakymai, bdingi dialogo imitacijai antroje prakalbos da-
lyje, leidia paias tikjimo tiesas interpretuoti plaiau kaip moksl, nes kaip tik
klausimai yra bet kokio painimo pradia.
1
Drsu drstu.
2
Leksika odynas.
3
Retorika ikalba, kalbjimo menas.
12
MIKALOJUS DAUKA
APIE 15321613
Kontrreformacija
Istorijos aplinkybs susiklost taip, kad lietuvik knyg Didiojoje Lietuvoje m
rastis tik XVI a. pabaigoje. Protestantai, kaip antai M. Mavydas, anksiau u kata-
likus suprat knyg gimtja kalba svarb, vyko j rengti ir leisti liuteronik Prsij.
LDK pirmoji lietuvika knyga, parengta bene viesiausios asmenybs Renesanso
epochos Lietuvos katalik banyioje Mikalojaus Daukos, pasirod prajus be-
veik penkiasdeimt met po Mavydo Katekizmo. Kas tai nulm? Lietuvos, kaip
katalikikos valstybs, kultros raidai didiul tak padar 15451563 m. Italijos
Tridento (Trento) mieste vyks visuotinis Katalik banyios susirinkimas, skirtas
kovai su Reformacijos padariniais. Po Tridento susirinkimo kilo galingas kontrre-
rormacijos sjdis. Jam atstovauja ir M. Dauka, lietuvikomis knygomis sieks stab-
dyti protestantizmo plitim.
Jzuit ordinas
Dideli kultrin vaidmen to meto LDK suvaidino Jzaus draugijos, Romos katalik
vienuoli ordino, nariai. Jzuitus Lietuv pakviet Vilniaus vyskupas Valerijonas
Protaseviius. Viena svarbiausi j veiklos srii buvo vietimas. Turdami pakan-
kamai intelektini pajgu ir politins galios, jzuitai 1579 m. kr Vilniaus univer-
sitet. Kaip tik universiteto spaustuvje ileistos pirmosios LDK lietuvikos knygos.
GYVENIMAS
Biografijos faktai
Mikalojus Dauka gim tikriausiai Babnuose, dabar tai Kdaini miesto dalis.
Kils i bajor, ilgainiui tapo auktu katalik dvasininku. I pradi klebonavo
Krakse netoli Kdaini, vliau gavo emaii vyskupijos kanauninko pareigas ir
persikl Varnius ne tik emaii vyskupijos, bet ir lituanistins kultros centr.
Neinoma, kur Dauka moksi, bet buvo puikiai isilavins, turjo nema bibliote-
ka. Jo iprusim patvirtina emaii vyskupij vizitavs popieiaus Grigaliaus XIII
galiotinis Tarkvinijus Pekulas.
13
Vyskupo Merkelio Giedraiio vaidmuo
Dirbant emaii vyskupijoje M. Daukai teko kur laik, bendrauti su vyskupu
Merkeliu Giedraiiu didiku, viesiu mogumi, daug nuveikusiu kontrreformacijos
judjime. Kunigaiktis Giedraitis buvo Daukos mecenatas rm literatrin veik-
l, kuri svarbi kaip atsakas kultrinius ir religinius protestantizmo ikius.
Dauka mir 1613 m. Varniuose, ten ir palaidotas.
SVARBIAUSI KRINIAI
M. Dauka ivert i lenku kalbos dvi knygas ispan jzuito Jokbo Ledesmos
Katekizm (1595 m.) ir lenk jzuito Jokbo Vjeko Postile (1599 m.). Abi
ispausdintos Vilniaus universiteto spaustuvje. Katekizmas, kur Dauka paren-
g Varniuose, supaindina skaitytoj, su pagrindinmis katalik tikjimo tiesomis.
Kaip ir M. Mavydo Katekizme, ia itin smerkiama pagonyb. is leidinys svarbus
tautinei kultrai kaip seniausia LDK ileista lietuvika knyga. Vienintelis iliks jos
egzempliorius saugomas Vilniaus universitete.
POSTILS PRAKALBA
Humanistins idjos
Svarbiausias darbas, Mikalojui Daukai pelns didiausi pripainim, yra
Postil" pamoksl rinkinys. Pagrindinis knygos tikslas neleisti Lietuvoje plisti
protestantizmui ir skleisti katalikyb. Neteisinga bt Dauk irti tik kaip
vertj Postils prakalbose lotyn ir lenk kalba jis pasirodo kaip Renesanso
idj propaguotojas. Ypa svarbi lenkikai parayta Prakalba malonj skaitytoj",
nes ia Dauka skelbia nauj poir gimtj kalb, ikelia j kaip didiausi tautos
vertyb. Jis smerkia prasidjus Lietuvos bajor lenkjim, gimtosios kalbos panie-
kinim, nesirpinim jos ugdymu. Prakalba parayta lenkikai, kad suprast visas
Lietuvos elitas bajorai ir dvasininkai. Dl i mini lenkikj prakalb galima
laikyti manifestu ikilmingu programiniu kreipimusi dl lietuvi kalbos teisi ir
puoseljimo. Daugiakalbje LDK Daukos poiris turjo atrodyti originalus, nes
buvo prasta laikytis vidurami pairos tautikum tapatinti su valstybe ar reli-
gija. O ia mginama tvirtinti visikai nauja idja, renesansin tautos samprata: vie-
nos tautos mones sieja tv em, paproiai ir svarbiausias bruoas gimtoji kalba.
Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt i trij
sav ir tarsi gimt dalyk: tv ems, paproi ir kalbos? Visais amiais mons
kalbjo savo gimtja kalba ir visados rpinosi j ilaikyti, turtinti, tobulinti ir gra-
inti. Nra tokios menkos tautos, nra tokio niekingo ems ukampio, kur nebt
vartojama sava kalba. Tja kalba paprastai visi rao statymus, jja leidia savosios ir
svetim taut istorijas, senas ir naujas, jja aptaria visus valstybs reikalus, j graiai
ir padoriai vartoja visokiais atvejais Banyioje, tarnyboje, namie.
14
Taip Dauka priartjo prie tautins valstybs idjos, kuri lietuviams tapo aktua-
li tik XIX a. pabaigoje. M. Mavydo aplinkoje to negaljo atsitikti, nes Maojoje
Lietuvoje leidiami ratai buvo skirti lietuviams valstieiams viesti, o Daukos
Prakalboje malonj skaitytoj atsirado vietos ir lietuvi kalbos santykiui su vals-
tybs reikalais aptarti.
Renesansin argumentacija
Prakalbos malonj skaitytoj stilius itin raikus renesansins retorikos pavyz-
dys. Menini vaizd altiniai yra du: gamtos dsniai ir mogaus prigimtis.
Per gamt reikiasi Dievas, vadinasi, ji yra dievikosios tvarkos modelis.
Neprietaraudami gamtai, imdami i jos pavyzd mons gali darniai sugyventi ir
susikalbti. N vienam gyvnui neauna galv keisti savo prigimt, todl ir mogus
neturi paeisti gamtai bdingos tvarkos:
Kas per keistenybs btu tarp gyvuli, jeigu varnas usimanyt suokti kaip laktin-
gala, o laktingala krankti kaip varnas, oys staugti kaip litas, o litas bliauti
kaip oys ? Dl tokio savo bdo pakeitimo pranykt savitumas, beveik pranykt ir
toki vairi gyvuli esm ir prigimtis. Jeigu toks gyvuliu paikumas sukelt tarp j
tok; smyi, tai galime suprasti, koks sumiimas ir netvarka kyla, kai mogus, dl
kitos tavuos kalbos savo gimtj visikai paniekinus, taip pamgsta svetimj (pa-
mirdamas savj, kuria Dievas ir gamta liepia kalbti), lyg pats bt ne to krato ir
kalbos.
Dauka sako, kad prigimtis labiausiai susaisto mog su tauta ir pirmiausia reikiasi
gimtosios kalbos vartojimu. Pateikia pavyzdi i vairi ali gyvenimo: Persijos
ir Lenkijos Karalysts, Romos ir Graikijos, arab ir ital valstybi. Tos alys iliko
galingos ir inomos, nes pakluso gamtos ir mogaus prigimties dsniui myljo ir
saugojo sav kalb. Lietuviai turi sekti kit krat pavyzdiu, kad neinykt gimtoji
kalba ir nesumenkt valstyb. Taigi gimtosios kalbos paniekinimas tolygus prigim-
ties isiadjimui ir neprotingam prieinimuisi Dievo ir gamtos tvarkai.
Vertim svarba
Daukai svarbus knyg vertimas lietuvi kalb tai ir pagarbos gimtajai kalbai
argumentas, ir tautos kultros enklas. Verstiniai tekstai ugdo meil bei pagarb
gimtajai kalbai, parodo tautos iprusim:
inau, kaip visos tautos vertina, myli ir brangina veikalus, gimtja kalba raytus
(todl, manau, visos tautos ir suskato versti knygas i kit kalb savas <...>.
Sektinas pavyzdys ital viesuomen, nes
<...> taip rpinasi ilaikyti ir skleisti savo kalb, jog nra joki, net sunkiausio turinio
knyg, kuri jos mons nebt ivert savo kalb.
15
Leisdamas verstin pamoksl rinkin Dauka tikisi savo pavyzdiu paraginti lietuvi
viesuomen atsigrti gimtj kalb, nes ne kas kita, o kalba turi tapti vis luom
lietuvi rpesiu:
Pagaliau, kad ir negautum kitos paramos ir naudos i t knyg, iverst lietuvi kalb,
gana man bus, jog iuo, nors ir mau savo darbeliu, kaip manau ir geidiu, duosiu
pradi ir paskatinsiu msikius mylti gimtj kalb, jos laikytis ir j ugdyti. Juk tatai
mums ir visiems Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts gyventojams, kaip sakyta, labai
turt rpti.
Jo nuomone, verstini tekst trkumas parodo netikus isilavinusi moni poi-

r gimtj kalb:
<...> tiktai ms lietuvi tauta, besimokydama lenk kalbos ir j vartodama, taip yra
paniekinusi, apleidusi, kone isiadjusi savo kalbos, jog kiekvienas tai aikiai mato, bet u
tai vargu ar kas j pagirs.
Tolerancija kitakalbiams, priekaitas savo kalb apleidusiems

lietuviams
Ar galima autori kaltinti nepagarba kitoms kalboms, ypa lenk, dl to, kad prie-
kaitauja j puikiai mokantiems ir nuolat vartojantiems lietuviams? Jokiu bdu:
Postils vertimas ijo Lietuvai jau sudarius unij su Lenkija (l569 m.), ir Dauka
jos nevertina negatyviai. Jis tik skatina lietuvius atsigrti pamirt gimtj kalb:
Visa tai sakau ne tam, kad peikiau kit kalb mokjim ir vartojim (tai visados vis
moni buvo ir tebra vertinama ir giriama), ypa lenk kalbos, kuri, ms Didiajai
Kunigaiktystei mielai susijungus su garsinga Lenkijos valstybe, virto lyg ir gimtja. A
tiktai smerkiu ms gimtosios lietuvi kalbos apleidim, kone isiadjim ir bodjimsi
ja.
Taigi kritika skiriama ne kitatauiams, o nutautjusiems lietuviams. Dauka tole-

rantikas kitakalbiams, su pagarba atsiliepia apie lenkus ir j karalyst (<...> ms
kaimynins Lenkijos, kurioje kaip ydi ir turtja kalba kas neino?), taiau nepa-
kantus gimtosios kalbos niekintojams.
16
JONAS RADVANAS
(IOANNES RADVANUS)
XVI A. VID . 1592
Humanizmas
XVI a. Renesanso idjos proto ir vaizduots galia, asmenybs laisv, isilavini-
mas pasiek vairiais keliais: per lietuvius, studijuojanius Europos universitetuose,
mokslininkus ir menininkus, atvykstanius i svetur, o bajorijos kultrinius intere-
sus geriausiai atspindi susidomjimas knygomis, sigaljus poiriui, kad spausdin-
tas literatros krinys yra geriausias paminklas, to meto LDK poetai ima lovinti ne
tik legendinius praeities didvyrius, bet ir realius, pastamus asmenis.
Reformacija
Naujoji pasaulira humanizmas mog laiko didiausia vertybe. Religinis
Reformacijos sjdis tvirtina humanistins pasauliros nulemtus pokyius.
Reformacijai Lietuvoje plisti padeda tiek religin tolerancija, tiek galingi glob-
jai garss didikai Radvilos. Vienas i i didik patiktini paragina poet Jon
Radvan sukurti karved Mikaloj Radvil Rudj lovinani poem.
ASMENYB. ANTIKOS KULTROS AUKLTINIS
ini apie Jon Radvan nedaug, neinomos net gimimo ir mirties datos. Spjama,
kad kils i Vilniaus ar jo apylinki arba ilgai tose vietose gyvens, mat pirm savo
eilrat pasira Vilnensis (Vilnietis). Buvo protestantas tai patvirtina tiek drau-
gyst su Radvil aplinkos monmis, tiek kryba. Tobulai iman antikin litera-
tr ir kultr, isilavinim gijo greiiausia usienyje (kadangi neauktos kilms,
galjo vykti usien kokio auktakilmio palydoje ir mokytis kartu, Lietuvoje iki
Vilniaus universiteto atidarymo 1579 m. auktj mokykl nebuvo).
17
POEMOS RADVILIADA BRUOAI
Herojinio epo tema

Lotynikai hegzametru parayta apie 3300 eilui poema Radviliada" 1592 m.
ileista Vilniuje. Tai didiausias t laik lietuvi literatrinis herojinis epas. iam
anrui Radviliada priskirtina dl dviej dalyk herojaus paveikslo ir tvyns
istorijos, nulemianios herojaus poelgius. Keturiose poemos dalyse pavaizduotas
Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Pirmoje dalyje pa-
sakojama apie jo kilm, eim, aukljim ir veiklos pradia; antra aprpia Livonijos
karo pradios vykius, treioje vaizduojama pergal prie los ups ir tolesn karo
eiga, ketvirtoje karo pabaiga ir herojaus mirtis.
Panegirika
Radviliada tradicin panegirika, lovinanti tvyns gynj Mikaloj Radvil
Rudj, vien i talentingiausi karvedi Lietuvos istorijoje. Pasak poemos vertjo
Sigito Narbuto, karvedio gyvenime turbt bna vienas, bet pats svarbiausias m-
is, kur laimjs jis pelno nemari nugaltojo lov, imtmeiais gyvenani moni
lpose. Radvilos Rudojo gyvenime toks buvo los mis". Myje prie los ups
(dabartinje Baltarusijoje) Mikalojus Radvila Rudasis nugali Maskvos valstybs
caro Ivano Rsiojo kariuomene, susiruousi pulti Vilni.
Tvyns gynjo aukljimas stoik1 dvasia

Aukltojas Msajas bsim karved moko esmini vertybi: materials dalykai lai-
kini, o nemirtingos yra tik mogaus dorybs. Jaunajam Radvilai aukltojas pieia
du kelius: didvyrio, tarnaujanio tvynei, ir ipuiklio, apakinto savo didybs, pai-
sanio tik savo interes. Msajas i anksto spja Radvil: Tau pragaitingas garbs
trokimas tegu nepakenkia." Anot jo, karygiui, tvyns gynjui, tinka tik vienas
kelias tarnavimas tvynei, paklusnumas, pagarba protviams (irk Lietuvos
kuo pirmiausia!", savo tvynei tarnauk", sek praeities karvediais ir senoli sta-
tymus dkis"). Taigi aukltojas moko bsim karyg stojikos laikysenos dvasios
tvirtybs pagund ir grsmi akivaizdoje. Nenuostabu, kad tokia dvasia ugdytas
Mikalojus Radvila Rudasis net mirties patale Dievo prao malons tvynei:
Tik, Visagali, praau: pagailjus lietuvi, galingai

Lietuvai dar dovanok ir skeptr, ir garbe, ir love!
Sapnas prie los m

Literatrin heroj tvyns gynjo ideal Radvanas pieia Livonijos karo
fone. Itin svarbus Mikalojaus Radvilos Rudojo sapnas. Nakt prie los kautynes
(1564 m.) jam prisisapnavs Vytautas puikus kaip tada, kai po pergals Griunvaldo
my / grobio pams graaus i kryiuoi Lietuv gro". Bet didysis kunigaik-
tis nelaimingas Argi dl to kakada mes aizdas kariaudami kentm?" \ klausi-
1
Stoik filosofija grindiama kukli, nuosaiki, ori gyvensena.
18
m, kodl nusimins, jis atsako: Mano tautiei dalia negarbinga <...> / sukrt,
Lietuvos nelaims mane sugraudino! Metonimikas jausm srities, krtins, pami-
njimas (Narsios krtins, o ne kazematai, kuorai ir sienos / toji galyb") atsklei-
dia didiausi trkum meils tvynei stok. Radvil Vytautas vadina vienintele
Lietuvos viltimi pasiprieinti Maskvos jgai. Grsms akivaizdoje siekia suadinti
kario ambicijas, todl ragina: tai kas svarbu: nugalk! Lietuvos likim Vytautas
patiki Mikalojui Radvilai Rudajam tik vienas gali nugalti". Taigi poetas Jonas
Radvanas siek heroizuoti Radvilu gimin kaip pajgi grinti prarast LDK lov
ir politin tak.
Mikalojaus Radvilos Rudojo skydas

Kaip bdinga antikinei tradicijai Homero, Vergilijaus epams, ir Radvano
herojus turi skyd, ant kurio pavaizduotas garsus praeities pasaulis:
Puon jo skyd ilga praeities nutikim grandin

auksino, j puodama marginiais geltono metalo.
itam skyde Lietuvos praeitis ir garbingos senoli
pergals <...>.
Skyde ikalti didieji kunigaikiai Gediminas, Algirdas, Kstutis, Jogaila ir kiti pa-
rodomi skmingai kariaujantys su vairi krat gentimis ir tautomis i Ryt (rusais,
totoriais) ir Vakar (vokieiais, kartais lenkais). Skm mio lauke turi pabrti
alies galyb.
Ypa svarbu buvo priminti legend apie romnik lietuvi didik kilm: gimi-
nyst su kadaise galingiausia Romos imperija turjo pabrti lietuvi kilmingum,
karingum ir vert, priartinti LDK prie Europos kultros. Be ios legendos, ant
skydo vaizduojamas ir Vilniaus krimo mitas. Radvano pasakojimas domus tuo,
kad Gediminas nra LDK sostins krjas, bet jam valdant Vilnius tampa inomas,
garsus ir galingas:
Kalno virn aure suskambjo nuo vilko staugimo:

arvu tvaskios geleies apdaryt, vr sukr
rankos sumanios, kurios panaumo vilk suteikti
geid pamnui gyvam, o isai kad ustaug lyg staugt
imtas vilk jo pilve! ia miestas ikils pagarsjs,
taria ynys Lizdeika, ir lemtingi odiai pagimdo
Vilni globj taut, ir kadaise stovjusios lnos,
klusios juok kitiems, diding sostin virsta:
miestams didiausiems dabar ji prilygsta dl galios lietuvi.
Nors pats savininkas skydo puoybos nemato, j gerai mato prieas: magikoji t
vaizd galia turi ne tik apsaugoti kar, bet ir paveikti prie. Skyde pavaizduoti siue-
tai Radvilai tampa kvpimo altiniu. Radviliados" pasakojime apie skyd irykja
istoriniai, kultriniai ir tautiniai Lietuvos valstybs pagrindai romnika lietuvi
kilm, sostin Vilnius, valdov Gediminaii dinastija.
19
LDK peizaas
Poemos erdv plati, atvira vaizduojama Vytauto Didiojo laik Lietuva nuo
Baltijos iki Juodosios jros, lietuviams turinti kelti pasididiavim. Jos gdiose gi-
riose apstu vairi vri, uol kamienais srva medus, o altiniai girdo Dniepr
(Boristen), Dauguv, Nemun, Ner, ventj ir kitas upes. Upi ivardijimu pa-
briamas kratovaizdio istorikumas, nes jos tekjo kunigaikio Vytauto laik
Lietuvos emmis. Tas kratovaizdis poetizuojamas, itin menikai pieiama gamta,
pavyzdiui, hiperbolizuotas giri apraymas jos virnmis iia vaigdynus /
remia, o medi aknim ligi Stikso vli nusileidia. Lietuva poemoje it biblinis
rojaus sodas, veintis emje.
Nors tiek daug giri ir upi, Lietuva gana atiauri, o palyginti su Piet kratais
netgi skurdi. Nedavusi velnaus klimato, naudingj ikasen motina gamta iuo
stygiumi ugdo ypatingas moni savybes nars, itverm, meile gimtinei. Gamta
apibdinama epitetu imintinga, nes su monmis elgiasi kaip protinga motina su
vaikais: perteklius neretai gimdo nedorybes, o trkum atsveria skiepijamos dory-
bs. Tad rsti, atiauri Lietuvos gamta kario, Lietuvos gynjo, aukltoja.
RADVILIADOS REIKM
Jonas Radvanas amino diding tvyns vaizdin, sukr aminos, galingos Lietuvos
mit. Tas vaizdinys susijs su pagrindiniais lietuvi ideologijos simboliais kara-
liumi Mindaugu, didiuoju kunigaikiu Vytautu, Mikalojumi Radvila Ruduoju,
Vilniumi ir Vytauto laik kratovaizdiu. Didiausiu savo gyvenimo kriniu
jam pavyko perteikti tok tvyns paveiksl, kok vliau romantinse vizijose regs
A. Mickeviius, S. Daukantas, A. Baranauskas, Maironis.
20
MOTIEJUS KAZIMIERAS SARBIEVIJUS
(MATHIAS CASIMIRUS SAKBIEVIUS)
15951640
Baroko pasauljauta Europoje

XVII amius laikomas Renesanso idj lugimo laikotarpiu, atvedusiu barokin
minties kriz, tad baroko menas ireikia nestabili krizje atsidrusio mogaus
smone. Amerikos atradimas, M. Koperniko heliocentrin sistema, J. Keplerio ir
G. Galiljaus astronomijos atradimai, prapleiantys visatos ribas, nesiliaujantys karai
visa tai baroko mogui kelia abejoni dl savo painimo gali: jis ima nepasitikti
savimi, aplinkin pasaul laiko regimybe, nesupranta dievikosios tvarkos, bijo
nenuspjamo likimo. Neatsitiktinai mene danas mirties motyvas memento mori
(atmink, kad mirsi). Literatroje sivyrauja svarstymai apie mogaus menkyst,
dorybi auktinimas tam ypa tinka stoik filosofija ir krikionyb, didiausios
laikino ir maraus mogaus dvasins atramos.
Baroko kultra LDK

Barokas rykiausias LDK kultros laikotarpis, subrandins nemaai reikming
kultros reikini (savit architektr, baroko teatr), iaugins dideli asmeny-
bi pirmosios Lietuvos istorijos autori Albert Vijk-Kojalavii, kalbinink
ir pamokslinink Konstantin Sirvyd, Europoje garsaus retorikos vadovlio au-
tori ygimant Liauksmin, pirmj lietuvi misionieri, krikionybs skleidj
Kinijoje Andri Rudamin, populiariosios Kelions Jeruzal autori Mikaloj
Kristup Radvil Nalaitl, vien garsiausi XVII a. Europos poet Motiej
Kazimier Sarbievij.
BIOGRAFIJA
Motiejus Kazimieras Sarbievijus gim Lenkijos iaurje, septyniolikos met Vilniuje

stojo jzuit naujokyn, studijavo Braunsberge (tuometinje Prsijos karalystje),
vliau dst poetik Krai ir Polocko kolegijose, o 1620 m. buvo priimtas mokytis
Vilniaus universitet. Nuo 1622 m. studijavo teologij Romoje, ten greitai igar-
sjo kaip talentingas poetas. Popieius Urbonas VIII avjosi Sarbievijaus poezija,
paskelb j poetu laureatu. Pirmas Sarbievijaus poezijos rinkinys buvo ispausdintas
21
1625 m. Kelno mieste, o antratinio lapo eskiz 1632 m. Amsterdame leidiamai
krybos rinktinei nupie Peteris Paulis Rubensas (Peter PaulRubens) vienas gar-
siausi baroko epochos dailinink. Ordino sprendimu 1627 m. Sarbievijus gro
LDK ir pradjo dstyti Vilniaus universitete. ia laisvu nuo paskait metu baig
reikming literatros teorijos veikal Apie atr ir maikt stili. Jo mintis to-
kia: krinio gro parodo stilius, sujungiantis nedarn ir darn. i stiliaus teorij v-
liau ipltojo garsiausi Europos mokslininkai. Sarbievijus garsjo pamokslais lotyn ir
lenk kalba Vilniaus universiteto v. Jon banyioje. Jo talent vertino ATR val-
dovas Vladislovas IV Vaza pakviet Krokuv dvaro pamokslininku. Sarbievijus
mir 1640 m. Varuvoje.
POEZIJOS BRUOAI
Stoik filosofija ir krikionyb. Janui Libinijui

Sarbievijui didiuly tak padar stoik filosofija ir krikionyb, kuri pasauli-
ros pagrindas dorybs. Odje Janui Libinijui dorybs svoka minima ne kart:
Tad lai paslps mane / Mana doryb, Doryb vengia, net jei verta yra, / lovingo
garso." Doryb apgina mog nuo laikin, danai kenksming pagund. Skryd
auktybn nutraukia pavyduoli strls, sulauanios netvirtus ir neugrdintus
lovs sparnus Krinta jinai ir skausmingai trenkias / kiet uol. Eilratis bai-
giamas apibendrinimu:
<...> Kuo nuo moni toliau,

Tuo mus reiau pasieks pavydas:
Mgsta mat jis su draugais ateiti.
Ods moralas stojika laikysena (nuosaikumas, kuklumas) gali apsaugoti nuo pavo-
j, nes kur lov, ten pavydas. Atsargus protas perspja: lov nra blogis, blogis pas-
kui j neivengiamai sekantis pavydas. Sarbievijus kalba apie kukli laim (ods pra-
dioje menka trobel prieinama svetingai kvieiantiems rmams) ji nebus visiems
matoma, bet nejauks sielos ramybs, isaugos nesugriautus trapius dvasios namus.
Gyvenimo pilnatv toli nuo minios tai kas ods subjekto laim, ir jai nereikia
irov: Savs a pilnas. Ko man daugiau nort? Gyvenimas tra iliuzija, pasau-
lis primena teatro dekoracijas, vadinasi, viskas laikina. Tad mogaus btis, artima
akimirkai, negali bti vertinta kit toki pat laikin moni. Kalbantysis nurodo
vienintel vertintoj Diev:
Mane tik viena jaudina: kaip a pats

Atliksiu savo vaidmen dramoj ioj,
Ar bus patenkinta Dievyb,
Ar pasitiks j kartais plojimais.
Tik Dievyb, o ne mirtingas ir laikinas mogus atstovauja dievikajai tvarkai: Tad

jei mane gerai vertins, / Bsiu laimingas, nors nieks nemato.
22
Saiko principas. Pauliui Kozlovijui
Saikas viena svarbiausi dorybi Sarbievijaus poezijoje. Od Pauliui Kozlovijui
domi tuo, kad gvildendamas saiko klausim poetas atveria Vilniaus miesto erdv.
tempt mokymsi turi keisti poilsis: Duok Palads darbams, Pauliau, atokvp!
Reikia laikytis saiko, nes net ir menki darbai / Virsta tuoj dideliais, jei pailst gali.
Siekiant tikinti moksladraug elgtis protingai pasitelkiama ypatinga menin kalba:
Vilniaus gamtins erdvs gyvenimas nuolat sukasi ratu, met laikai kontrastingai
keiia vienas kit:
Topol, neseniai buvus po sniegu,

Gsiais nepastoviais glosto Etezijai1
Ir nekliudomai plaukia
Up, led pralauusi.
Gamtos pasaulio kaitos vaizdais usimenama: kaip pavasaris keiia iem, taip
Palads darbus mokymsi turi keisti poilsis.
Sykiu prie skaitytojo akis skleidiasi mitin ir istorin praeities bei dabarties
erdv. Nuo mitini laik (Vilnius lyginamas su antikine Roma, Gedimino pilis su
Kapitolijumi2, miesto gyventojai vadinami kviritais3, minimas Palemono mitas) ei-
nama prie poeto gyvenamojo meto: Vilniuje taika, prie trejus metus baigsi ATR
karas su vedija. Politinio valstybs gyvenimo kontrastas (karas ir taika) tai dar
vienas argumentas ods adresatui, umirusiam aukso vidurio taisykl. Miesto ku-
polai, ventyklos, dvi pilys sudaro sakrali architektrin Vilniaus erdv, nes ios
didingos vietos susijusios su valstybingumu ir religija. Negana to, Vilnius stebimas
nuo Lukiki kalno (dab. Tauro kalnas (Pamnkalnis), tarsi i paukio skrydio, o
kalnas literatroje danai simbolin pasaulio ais, ne tiek fizinio, kiek dvasinio re-
gjimo vieta, ir irjimas nuo kalno ypatingas ne realus, bet sivaizduojamas, nes
tikrovje draugo nra alia. Taigi Vilniaus erdv (gamtin, mitin, architektrin)
ir vairialypis laikas tampa siekiamybe bei rpesiu isakyti saiko principo svarb.
PAULIUI KOZLOVIJUI (fragmentas)
Mes kaln ali Lukiki kopsime,

Kur aukti uolai oia ir dengia j,
siklaus, kaip gurga
Vandenys plaukdami proal.
ia, sustoj paioj kalno virnje,

Vis Vilni apvelgt mudu galsime,
Kaip apsupus j laiko
Vilija savame glby.
1
Etezijai pasatai, pastovs tropini srii vjai.
2
Viena i septyni Romos kalv.
3
Kviritai romnai, visateisiai Romos pilieiai.
23
ia matysim gerai spindinius i toli
Kupolus, ventyklas, dvi ikilias pilis,
Didiojo Palemono
Karalyst turtj.
Kaip atgyja lengvai tautos taikos metu!

Dar treji po kar metai nesibaig,
O senieji kviritai
Turi tris ventyklas naujas.
ia galsim stebt, kaip ant aukt kalv

Gedimino pilis lyg Kapitolijus
Stkso ir padang
Boktais remiasi ididiais.
mogui reik atgaivos: net ir menki darbai

Virsta tuoj dideliais, jei pailst gali.
velk i ia, kaip banguoja
Kalvos savo aliais gbriais.
Bauginanio likimo, mogaus menkumo tema.

Telefui Likui
Viena i dramatikos mogaus savijautos iraik vairiai poezijoje perteikia-
mas nepastovumo pojtis. Odje Telefui Likui mog gsdina likimo ir skms
permainingumas:
Viskas laikina emj ioj,

K materija ia sukuria nerangi.
Negailestingas likimas, vardijamas lemties rankos ir rato vaizdiais, aidia mo-

nmis ir tautomis, karaliais ir valstybmis. Nepastovumo kamuojamas mogus it
begalini vanden svaidomas laivelis nesupranta, kur tikrov, o kur sapnas:
Tai, k matom aplink, ar i ties yra,

Ar apgaul aki tiktai?
Ar matyto seniai sapno graaus tsa?
mogaus menkumo pojtis isakomas aidimo motyvu: aidia ratas lemties,

aidia mumis, deja! Besisukanio rato vaizdis padeda suvokti bene svarbiau-
si kosmoso dsn nuolatin judjim kaip keitimosi ir atsinaujinimo galimyb.
Pusiausvyros spd sustiprina okinjanio kamuolio vaizdas:
ia jis siekia dangaus skliautus,

ia em skaudiais smgiais atsimua.
24
Taigi laimingas tas, kur imintis moko kantriai susitaikyti su neivengiamomis liki-
mo permainomis.
Dievikoji tvarka ir laikas svarbiausi poezijos motyvai.

Krispui Levinijui
Menkas akistatoje su laiku mogus nepajgus suprasti dievikosios visatos tvarkos.
Odje Krispui Levinijui per laiko nuorodas (valandos, mnesiai, metai), ups
vaizd skleidiasi laikinumo tema (Greitai pasibaigs maloni jaunyst). Laiko tk-
m reikia viso, kas emika ir mogika, netvarum.
Deine dosnia valanda k dav,

Vl kita pagrobs apgaulia kairija
Lyg mama, kuri nekaltom vilionm
Vaik apgauna.
Taigi mogus tra aminas vaikas ne tik dl lemties aidim, bet ir dl jam nepa-
valdios pasaulio tvarkos. Nieko nra amino: po kurio laiko suirs almas, sudls
dailus apsiaustas, sudils auksas. I greitai pralekianio gyvenimo sumaities mog
vaduoja iminties doryb. Stebdamas aplink jis turi suprasti, kad viskas greitai
baigiasi, todl neprotinga pasitikti laikina love, turtais, jaunyste, negali kliautis
likimu, nes jis ir duoda, ir atima. Reikia inoti, jog trumpas mogaus gyvenimas nu-
lemtas dievikosios tvarkos, kurios niekas negali pakeisti. Visat valdo tas, kas valdo
laik, vadinasi, laikas Dievo, ne mogaus valioje:
Valandoms visoms io pasaulio Viepats

Udeda sparnus per visat skristi.
Nesuprantamas ir nepavaldus pasaulis galbt regisi negailestingas, bet i ties visur

galioja dievikoji tvarka, tik laikinam mogui atrodanti prieika.
25
KRISTIJONAS DONELAITIS
17141780
ISTORINIS KULTRINIS KONTEKSTAS
Istorins aplinkybs suformavo dvi lietuvi ratijos tradicijas protestantikj

ir katalikikj. Nuo XVI a. jos vystsi alia viena kitos, XVIII a. lietuvi ratija
Prsijoje igyveno tam tikr pakilim, o Didiojoje Lietuvoje, giljant valstybs kri-
zei, menko, buvo veikiama lenk kultros.
Kristijonas Donelaitis gyveno ir kr Ryt Prsijoje, vadinamoje Maja Lietuva.
17091711 m. maro epidemija nusine beveik pus lietuvi, itutjusiuose kai-
muose sikr nemaai kolonist vokiei, prancz, veicar. Kolonistus rm
valdia, todl j laisv kinink ar amatinink padtis buvo geresn nei bau-
diaunink lietuvi. Pastarieji turjo nepasiduoti kitataui takai, kovoti u iliki-
m XVIII a. germanizacija stiprjo. Kita vertus, stiprjo ir raginimas ginti lietuvi
kalbos teises, domtis bendruomens paproiais, liaudies kryba.
Krato lietuvi (lietuvinink) tikjimas, paproiai, kultra skyrsi nuo
Didiosios Lietuvos lietuvi. Maosios Lietuvos gyventojai daugiausia buvo evan-
gelikai liuteronai. i krikionybs kryptis skatino gyventi paprastai, kukliai, dirbti,
pasitikti Dievo tvarka. Darbas buvo vertinamas kaip svarbiausia mogaus parei-
ga. Dievobaimingum, pamaldum ypa pabr pietizmas, tam tikra liuteronybs
atmaina. i liaudika religija ragino apriboti gyvenim kasdieniais darbais, nuoir-
dia malda ir Biblijos skaitymu, ugd bendruomenikum.
BIOGRAFIJA
Kristijonas Donelaitis gim 1714 m. sausio l d. Lazdynli kaime. Anksti mirus t-

vui, motina viena leido vaikus mokslus. Vyresnysis snus tapo garsiu Karaliauiaus
auksakaliu, vairi instrument meistru. Bsimasis poetas studijavo teologij
Karaliauiaus universitete, lank lietuvi kalbos seminar, moksi klasikini kalb
ir poetikos meno. Donelaitis gebjo eiliuoti vokiei ir lietuvi kalbomis, mokjo
graik, lotyn, hebraj, prancz kalbas, buvo gerai susipains su antikine ir savo
laik literatra, gijo ir muzikin isilavinim.
Baigs universitet trejus metus dirbo Stalupnuose, ia galbt jau ra pasak-
ias. Nuo 1743 m. iki mirties (1780 m.) Donelaitis Tolminkiemio parapijos pas-
torius. Kaip ganytojas, jis gerai paino parapijiei gyvenim, lietuvi ir kitataui,
dvaro ir kaimo santykius.
26
ASMENYBS BRUOAI
Donelaitis buvo veiklus ir tvarkingas pastorius. Nors sunki kio darb nata slg
vis gyvenim (apie tai su kartliu usimena urauose), jis kruopiai priirjo
banyiai priklausant 40 ha k. Net turjo nusibrais vis savo lauk plan ir su-
siras parapijieius atskirai doruosius, t. y. darbius, paisanius Dievo odio, ir
tuos, kurie tingi dirbti, nelanko banyios. Tolminkiemyje jis pastatydino mrin
banyi, mokykl, namus pastori nalms, i pagrind atnaujino klebonijos pasta-
tus. Vokikai paraytame eilratyje poetas suformulavo toki gyvenimo nuostat:
Kiekvienam daryti gera

Savo darbu ir odiu,
Visad elgtis taip, kaip dera,
Ir teisingas bt geidiu.
Suprasdamas Maosios Lietuvos kultrin situacij, Donelaitis sakydavo pamoks-

lus dviem kalbom i ryto vokikai, po piet lietuvikai, ypa rpinosi lietuvybs
isaugojimu. Ilikti dorais lietuviais, neumirti lietuvi kalbos vokikame krate"
ragino ir biiulius. Stipri valia, atkaklumas, garbs ir orumo pajautimas, pareigos
jausmas ir meil monms ios savybs dar spd amininkams, apylinks vie-
suomenei, su kuria poetas mielai bendravo, kartu muzikuodavo, paskaitydavo savo
giesmi bsimos poemos itrauk. Laisvalaikiu Donelaitis, gabus mechanikas,
mgo lifuoti stiklus, konstruoti laikrodius, barometrus (sumeistravo net pianin ir
fortepijon), rpinosi paties uveistu sodu.
KRYBA
Apie 17651775 m. Donelaitis sukr keturias epinio pobdio giesmes

Pavasario linksmybs", Vasaros darbai", Rudenio grybs", iemos rpesiai" (i
viso 2968 eiluts). Be to, iliko eios pasakios, keli vokiki eilraiai. Savo krini
Donelaitis nespausdino. Keturias giesmes 1818 m. paskelb Liudvikas Rza. Jo su-
galvotas pavadinimas Metai" prigijo visiems laikams.
POEMA METAI
Tematika
Poemoje Donelaitis vaizduoja XVIII a. Maosios Lietuvos br buit ir pasaul-
ir, pasakoja, kaip gyvena Vylaukio valsiaus lietuviai baudiauninkai: aprao
j darbus ir paproius skirtingais met laikais, kalba apie santykius su ponais ir
kitatauiais.
27
Gamta
Metuose atsiskleidia emdirbi kultrai bdinga pasauljauta. Gamta nuolat
atsinaujinantis, gyvybingas pasaulis, kuriame aikiai jauiama viesos ir tamsos, gy-
venimo ir mirties kaita. Pavasar prisikelia visa, kas rudens bjaurybj numir verk-
dams". Gyvybs stebuklas paskata diaugtis (linksmytis visi susirinko", visi visur
sumiai okindami diaugs") ir garbinti tobul Dievo krinij. Jo buvim labiau-
siai jauia ir lovina paukiai:
Gegus ir strazdai sumiai lakstydami aid

Ir Sutvertojj linksmai rykaudami gyr.
Met rat suka ir gyvyb pabudina saul (Jau saulel vl atkopdama budino svie-
t"), jai slepiantis, em, atidavusi derli, apmirta, gamtos groybs nei kapas sens
pasirodo". Pavasar ir vasar aikiausiai juntama Dievo krybin galia, o iem sivy-
rauja tamsa, chaosas, mirtis (girias jau giltin suka). is gamtos ritmas, aminas,
nesikeiiantis, emdirbiui liudija dievikj bt.
Tobulai sutvarkyta, darni gamta yra gyvenimo mokytoja. Paklusdamas dievi-
kajai tvarkai, mogus turi daug dirbti, paprastai, saikingai gyventi, pasitikti dan-
gikuoju ttuiu". Poemoje esama pasakias primenani alegorini gamtos vaiz-
d, kurie skirti tiesiogiai pamokyti, pavyzdiui, gandr ar laktingalos epizodas
Pavasario linksmybse. Toks gamtos vaizdas baigiamas moralu: pasisotindams
gardiaus n'umirk savo Diev, Tav, mogau! miels Dievs daugi daugiaus dova-
nojo, / O tu dar nurni... Tai aikus didaktinis elementas.
mogus
mogus suvokiamas kaip visos krinijos dalis, todl jam nevalia nei kaip nors pa-
eisti jos tvark, nei isiskirti i bendruomens. mogui svarbu imanyti ir gerai nu-
dirbti tradicinius ems darbus. Kukliai gyvendamas ir daug dirbdamas, jis pritam-
pa prie dievikojo gamtos pasaulio, o tie, kurie niekina Diev, nutolsta nuo ems
darb, praranda dorybes, savotikai apanka. Toks yra Diksas vien savo glpum"
rodo tuiai psdamasis ir niekindamas Diev.
Jokio darbo nedirbantys ponai yra amoraliausi: naudojasi svetimu trisu, nuolat
persiryja ir prisigeria gyvena nesaikingai, taigi ir neprotingai, prieingai gamtos
tvarkai. Pavasario linksmybse" apsirijs ponas kvailu elgesiu gsdina paukius.
Didpilvis" vaizduojamas groteskikai:
Voliojos ant aslos ir prasikeikdams rk:

Nes jis velnius ir velniki kaimen vis,
Diev bluznydams, taip baisiai aukti pagavo,
Kad visa pekla dl to nusigandusi rko
Irgi bedugniai jos bei pamotos prasivr.
Ponai nutolsta nuo Dievo, griauna jo nustatyt tvark, todl nusipelno pasmerkimo,
o paprastai gyvenantys, daug vargstantys brai Donelaiio poetiniame pasaulyje
stovi ariausia dievikojo idealo.
28
Darbas
Darbas lemia mogaus vert. Donelaitis ino, kad brai velka sunki baudia-
vos nat (br baudiava baudia), kad mogui daug vargo skirta, bet tokia
Aukiausiojo valia: <...> be trso Dievs mus imaityt neadjo. Taigi dirbantis
mogus atlieka pareig, prisitaiko prie pasaulio tvarkos, nedaro gdos nei sau, nei
bendruomenei. Slunkius, bandantis pateisinti savo tingjim, rsiai smerkiamas:
Eik, tar, dvabali! kur dvabaliai pasilinksmin.

Juk tu jau su savo namais, kasmets dindams,
Sav ir mums, lietuvninkams, padarei daug gdos.
Darbas, pirmuiausia mogaus reikm, lemia fizin ir moralin bro tvirtum.

Darbas yra gyvenimo pagrindas, iminties altinis. Glpas" vaikas tik mgdioja
tv vaidmenis, o iminties gyja mokydamasis, patirdamas pirmuosius vargus.
Imintingu mogumi tampa tada, kai pradeda emdirbio darbus, kurie traukia
gamtos gyvenimo ritm. Poetas ino, kad emdirbio trisas lemia visos visuomens
gerov:
Ak! kur dingt ponai, kad jie bro netekt

Ir kad biedius toks su dais jiems nepadt.
Todl niekinamas bras gali didiuotis dorai atliekantis kasdienius datbus, kurie i-
kelia j ir padeda pajusti savo vert. Donelaitis pabria, kad su diaugsmu dirbamas
darbas tarsi paventina bt:
Taigi nutverk rykus, kurie tam yr padaryti,

O mk greitai ir linksmai pakvipus skarb!
I menk daikt daugsyk dyvai pasidaro;
O i mlo smirdinio egnon pareina.
mogui lemti nepabaigiami darbai ir vargai yra pagrindinis gyvenimo dsnis.

Metai ir baigiami iuo akcentu:
Taigi, ttuti, toliaus u kon reikal ms

Rpyk tvikai, kad vl jau vasara rasis
Ir mes vlei ant lauk trsindami vargsim.
Brai ir ponai
Donelaitis Metuose nuolat primena, kad visi mons i prigimties lygs. Bet
pasaulis taip sutvarkytas, kad pon luomas aukiau u brus. Vis dlto geresn
socialin padtis nelemia auktesns morals dvaras vaizduojamas kaip visoki
yd altinis. Brai moralikai pranaesni u ponus, net apie nenaudli" ydas kal-
bama ne taip piktai kaip apie pon nedorybes. Svarbiausia, kad be bro veltdiai
neigyvent:
29
Rods yr daug iopli, kurie nabagl br
I nelabos irdies per paik drimel laiko,
O tai patys juk daugsyk kaip drimeliai elgias.
Kas tokiems idykliams gardiai pasivalgyt
Ir prisisurbt saldiai pelnyt reikal kon,
Kas dirvas uart, st bei nuvalyt,
Kas grdelius ikult ir parduot nuvaiuot,
Kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebt?
Brus Donelaitis ustoja ne tik dl to, kad jie nuskriausti ir bejgiai, bet ir todl, kad
pats j gyvenimas vertas ne paniekos, o pagarbos.
Doys, teisiamas u tai, kad liep pusberniui priaudyti varn, o tas audamas
kaimyn visas suplekino trobas, vieai kaltina ponus:
Juk js, ponai, mus, brus, jau taip nustekenot,

Kad paskiaus mums st reiks iurkes irgi peldas.
Jei pasaulis bt tobulas, ponai elgtsi tvikai, ustot brus, j gailt. Buvo toks
ponas, deja, numir pernai. Taigi socialinis gyvenimas nra teisingas, ir vienintel
ieitis moralinis tobuljimas.
Lietuviai ir kitatauiai
Brai didiuojasi savo paproiais, kalba, kaip svarbs tautins tapatybs enklai mi-
nimi lietuviki valgiai (deros, lainiai), drabuiai. Bendravimas su kitatauiais ardo
br bendruomens udarum, keiia proius:
Ak, kur dingot js, lietuvikos gadynls,

Kaip dar prsai vokikai kalbt nemokjo
Ir nei kurpi, nei sopag dar nepaino,
Bet vyas, kaip brams reik, neiodami gyrs.
Doriems lietuviams svetimj pavyzdys daro neigiam tak:
Ogi dabar, elk Dieve, tikt gda irti,

Kad lietuvninkai, pranczikai pasird,
banyi vos igirst k kyteria galvas,
O paskui tuo aist ir okt karem bga.
Metuose nesipiktinama netinkamu kitataui elgesiu, bet lietuvi nedorumas

grietai smerkiamas. Tautikum Donelaitis sieja su dora: isiaddami savo pa-
proi lietuviai praranda vielybum, moralin tvirtum. Vielybumas btinas
lietuvi bendruomenei ilikti, naikinaniam germanizacijos poveikiui pasiprieinti.
Teisingai, tvarkingai gyvendami, laikydamiesi krikionikosios etikos, lietuviai ne-
nutols nuo Dievo ir isaugos tautikumo pagrindus. Doru gyvenimu jie gali pelnyti
ir kitataui palankum.
30
Vielybieji ir nenaudliai
Metuose brai skirstomi teigiamus, vielybuosius", ir neigiamus nenaud-
lius". Neigiami personaai ryks, simintini. Jie isiskiria, nes labiau paklsta pri-
gimties impulsams, o ne bendruomens taisyklms, todl paeidia jos gyvenimo
rvark.
Slunkius ir Pelda tinginiai, apsileidliai. Kai pavasar brai skuba griebtis dar-
b, Slunkius gailestauja, kad baigsi iema. Jis nort, kad vis miegot mums sviete
bt paskirta. Tinginyste Slunkius didiuojasi lyg kokia gimins tradicija, stengiasi
j pateisinti vairiais palyginimais ir tv pavyzdiu, taigi yra savotikas filosofas.
Plauinas nerpestingas bras, vis nespjantis laiku atlikti darb. Vis pievos
jau tuios, o jo sklypas dar nejudintas. Nuvyks Karaliaui pirkti dalgio, mat se-
nj prie metus girtas pamet, ioplindamas pamiro kelions tiksl, net kuinpalai-
KJ pragr, todl grs piev rplindams vis su pjautuvu kirto". Pykt dl neskmi
Plauinas lieja ant eimos. Vis dlto is bras turi ir ger savybi yra vaiingas,
pakvieia kaimynus kriktynas.
Doys domiausias neigiamas personaas. Brai jo nemgsta dl drumo, gir-
tuoklysts, jis ne tik pats karem skuba, bet ir mon su vaikais vedasi. Nederamas
Doio elgesys, nesivaldymas pavojingas bendruomenei: jis sukelia sumait nesvie-
tikai" smarkiai kuldamas irnius, neturdamas ko valgyti siunia pusbern audyti
varn, dl to supleka kaimyn trobos. Girtuodams bei durnai smaguraudams"
elgiasi pagal savo geidius. Bet Doys drsus, teisiamas u sukelt gaisr nebijo pa-
sakyti tiesos apie ponus.
Vielybj" br paveikslai ne tokie individualizuoti, abstraktesni. Svarbiausias
Met" personaas altyius Prikus, dvaro ir kaimo tarpininkas. Nemgstantis
tingini Prikus nuolat ragina brus dirbti, moko, kiekviena proga aikina darbo
vert. Nors apie ponus daniausiai atsiliepia kritikai, jo taktika tylti, kai mua
per aus, nepsti prie vj. Rudenio grybse stropusis altyius skundiasi, kad jo
likimas panaus kuino abu nuvaryti baudiavos. Prikus ir mirta yktaus pono
sumutas.
Krizas sumanus, darbtus, nagingas, taupus ir dl to sugebjs prasigyventi
bras. Pasakotojas juo atvirai avisi:
Po prastu savo stogu nei laktingala iauka,

Kad irdingai jis savo Diev pradeda garbint.
Kaimynai j gerbia, dukters vestuves renkasi kaip didel vent.

Lauras mgsta filosofuoti apie likim, mogaus ami prilygina praystanioms
ir sunykstanioms olelms. Dl morals nuosmukio jis kaltina kitatauius, piktina-
si, kad ie valgo lietuvi duon, veiia deras ir lainius, bet paius lietuvius niekina.
Seimas, religingas bras, smerkia keiknus, nedorlius, karem pamgusius la-
biau u banyi. Jis kalba, kad visi mons lygs prie Diev, dorai elgtis dera ir
lietuviams, ir kitatauiams.
Enskys i kit vielybj" isiskiria energingumu, sveiuose savo iniciatyva i-
meta laukan vestuves atsibasiusius Slunki su Pelda.
31
Svarbiausios lietuvio valstieio moralins vertybs darbtumas, kuklumas, pa-
prasta gyvensena, saikas, itikimyb lietuvikoms tradicijoms, bendruomenikumas.
Taip gyvenantis mogus jauia savo vert ir buvimo prasm.
MET STILIUS
Donelaitis tikrovikai pavaizdavo bendruomens gyvenim, sukr spding gam-

tos ir br buities, darbo vaizd. Br gyvenim, apra turtinga, bet nenudailinta
lietuvi kalba. emasis stilius itin sodrus tuose epizoduose, kur vaizduojami ar ba-
rami nenaudliai.
Nors apie valstiei gyvenim kalbama kasdieniais odiais, pasakojimas suei-
liuotas ikilminga, antikiniams epams bdinga eildara hegzametru. Antikins li-
teratros tyrintoja Dalia Dilyt teigia, kad didiausias Donelaiio nuopelnas ypa-
tingas epas, didaktinio ir herojinio epo sintez. Didaktinio epo bruoas Metuose
yra pamokymai, o herojinio ilgos persona kalbos, vaizdingos hiperbols, vie-
lybumo idja. Panaiai kaip herojini ep veikjai, Donelaiio brai turi prieintis
svetimj takai, kantriai ir atkakliai saugoti savus paproius, kalb, ilikti dori ir
garbingi, kovoti su savo ydomis.
Poemoje galima atsekti skirting kultros epoch pdsak. Baroko pasauljau-
t primena gyvenimo trapumo motyvas, oleles ienaujanios giltins vaizdinys,
hiperbolizuoti, natralistiniai vaizdai. Su klasicizmu sieja met ciklu grsta kom-
pozicija, veiksmo vietos ir persona pastovumas, didaktiniai tikslai. Donelaiiui,
kaip Apvietos epochos poetui, bdingas noras velgti gyvenimo dsningumus
(visi mons i prigimties lygs, augdamas ir sitraukdamas darb ritm mogus
gyja iminties), racionaliai paaikinti vairi reikini prieastis, viesti, mokyti.
Skirtingi elementai vienas kit papildo, taip randasi isamus, visa apimantis gyveni-
mo paveikslas.
KRISTIJONO DONELAIIO KRYBOS REIKM
Donelaitis sukr savit ep, atskleidiant valstietikos pasauljautos esm. mogus

imtus met gyveno klausydamas aminj bties ritm, prisitaikydamas prie pasau-
lio tvarkos ir taip j palaikydamas. ios pasauljautos ypatybs nuo Donelaiio at-
eina iki Justino Marcinkeviiaus, Marcelijaus Martinaiio, Sigito Gedos, Romualdo
Granausko ir kit raytoj krybos.
Donelaiio stilistika, pasak poeto Sigito Gedos, tiesiog gyvesnis, iurktesnis, ne
toks graus ir nudailintas ms poezijos klodas, imponavo keturvjininkams, buvo
prisimenama ir vliau, etame septintame XX a. deimtmetyje atsinaujinant lietuvi
poezijai.
Kaip Europos kultrai reikmingas krinys Metai iversti vokiei, latvi,
lenk, rus, angl, ek, japon ir kitas kalbas, 1977 m. traukti Europos literat-
ros edevr bibliotek.
32
ADOMAS MICKEVIIUS
(ADAM MICKIEWICZ)
17981855
XIX a. Lietuvos visuomenei rpjo tautos ilikimo problema. Viltys atkurti praras-
t valstyb buvo siejamos su Napoleono armija, vliau stiprjo brstant sukilimams
18301831, 1863 m.). Netekus valstybingumo, buvo svarbu ilaikyti kultrin sa-
vitum, piliei atmintyje saugoti buvusios valstybs vizij.
imtmeio pradioje auga susidomjimas lietuvi kalba, liaudies kryba, isto-
rija. Vilniaus universiteto profesoriai pabria literatros tautin savitum, laiko j
rautos dvasios atspindiu. Stiprjantis dmesys Lietuvos ir Lenkijos istorijai, kult-
rai susijs su Taut pavasariu Vidurio ir Ryt Europoje, sklindaniomis romantizmo
dejomis.
Didiul tak Lietuvos visuomenei tuo laiku daro Vilniaus universitetas vieti-
mo ir mokslo centras. Edukacins komisijos reformuotose mokyklose iauklta karta
studijuodama rengiasi dirbti krato gerovei. Jkvpti patriotins dvasios, moksleiviai
ir studentai buriasi draugijas (Filomat, vliau jos kurtas Filaret, Spindulingj ir
kitas), pasiry viestis, moralikai tobulti, bti naudingi visuomenei.
Dalis viesuomens jau aikiai suvokia savo lietuvikj tapatyb, lietuvi kalbos
ir kultros svarb. Pirmiausia tai pasakytina apie emaii kultrinio sjdio veik-
jus Dioniz Pok, Simon Stanevii, Simon Daukant.
XIX a. Lietuvos literatra kuriama keliomis kalbomis, pirmiausia lenk ir lie-
tuvi. Vilniaus romantinei mokyklai priskiriami raytojai Adomas Mickeviius,
Jonas Ceiotas, Juozapas Ignotas Kraevskis, Julijus Slovackis kvpimo ieko gar-
bingoje LDK praeityje, tautosakoje. J kriniuose lovinami didieji kunigaikiai
Mindaugas, Gediminas, Algirdas, Vytautas, vaizduojamos lietuvi kovos su kry-
iuoiais. Taigi bendra kultros tradicija imtmeio pradioje tebra gyvybinga, j
ralaiko prisiriimas prie savo krato, domjimasis jo istorija, liaudies kryba.
GYVENIMAS
Adomas Mickeviius, talentingiausias Vilniaus mokyklos ir apskritai romantizmo

roochos poetas, padar didiul tak lietuvi tautinei savimonei ir literatrai. Pasak
Viktorijos Daujotyts, i Mickeviiaus kelios kartos moksi meils Lietuvai.
33
Jis gim ir augo netoli Naugarduko smulkij bajor eimoje, puoseljanio-
je patriotine dvasi. 18151819 m. studijavo Vilniaus universitete, buvo aktyvus
Filomat draugijos narys. 18191823 m. mokytojavo Kaune. Tuo metu igyveno
aistring, bet nelaiming meil Marilei Vereak.
1823 m. caro valdia susek slaptsias Filomat ir Filaret draugijas. Poetas su
draugais buvo kalintas Vilniaus bazilijon vienuolyne, 1824 m., ivykdamas trem-
t, visiems laikams paliko Lietuv. Mickeviius gyveno Peterburge, Odesoje (lanksi
Kryme), Maskvoje, bendravo su rus raytojais, bdavo maloniai priimamas auk-
tuomens salonuose.
1829 m. ivaiavo Vakar Europ, keliavo po vairius miestus, ilgiau gyveno
Paryiuje.
1855 m., prasidjus Rusijos ir Turkijos karui, poetas ivyko Turkij telkti lenk
legion kovoti su Rusija. Deja, Konstantinopolyje susirgo cholera ir mir. Adomo
Mickeviiaus palaikai vliau buvo perkelti karalikj Vavelio pil Krokuvoje.
KRYBA
Apvalga
Mokytojaudamas Kaune, A. Mickeviius ileido pirmsias poezijos knygas. 1822 m.
Vilniuje ijo pirmas Poezijos tomas, kurio pagrindas balads ir romansai. is
eilrai tomelis laikomas romantizmo pradia ir Lietuvos, ir Lenkijos literatroje.
Po met antrame tome paskelbta poema Graina, Vlini II ir IV dalys.
1826 m. Maskvoje pasirod A. Mickeviiaus Sonetai Krymo sonet ciklas
ir meils sonetai, 1828 m. Peterburge poema Konradas Valenrodas.
1832 m. Dresdene per kelet savaii, pagautas ypatingo kvpimo, Mickeviius
sukr Vlini III dal. 1834 m. baig paskutin didel poetin krin poem
Ponas Tadas.
Jaunysts polkiai. Od jaunystei

1820 m. paraytoje Odje jaunystei reikiamas jaunajai kartai bdingas stipri
jausm ir plai umoj trokimas, jaunatvikas entuziazmas keisti pasaul. Kaip
Frydrichas ileris (Friedrich Schiller) odje Diaugsmui, Mickeviius skelbia mo-
ni bendrysts, brolybs idj, tikjim pasaulio atsinaujinimo galimybe, autania
laisvs epocha:
Ivien visi, draugai jaunieji!

Vis bendroji laim ms tikslai.
Vienybj kvptoj jga stiprja,
Ivien visi, draugai jaunieji!..
Laimingas krites kovoje tasai,
Kuris kitiems padjo kelia tiesiant
rmus ateities, garb viesi.
34
Pakili, neramiai pulsuojanti intonacija, ikilminga retorika liudija aistring tikjim
jaunj krybos galia, energija. Odje skamba ir vietjikas rytas kovoti su ydo-
mis, tobulti bei tobulinti visuomen, ir romantiniai kiai:
velk ten, kur nepasieks akis,

Lauk tai, ko nepajgs ir protas:
Jaunyste, aras tu sparnuotas,
Ir nieks tavs nesulaikys!
Jausmo galia. Romantika

Pirmo Poezijos tomo baladse mogus susiduria su paslaptinga antgamtine bti-
mi, anapusybe. Programinis eilratis Romantika sukurtas kaip draminis vaizde-
lis mons stebi mergait, kuri regi ir kalbina mirus mylimj, jauia jo buvim:
Visas ibals lyg sniegas,

Rankos tarytum ledins!
Jai artimesnis kitiems nematomas pasaulis:
A prabylu jie negirdi,

A tai regiu jie nemato.
Eilraio pabaigoje suprieinamas senio ir pasakotojo poiris: vieno racionalisti-

nis, vietjikas, grstas protu (Dvasios gryniausia pasaka, mons!), kito roman-
tinis, kylantis i vaizduots, jausmo, nuojautos. Pasakotojas tvirtina, kad jausmas
svarbiau u racionaliai suvokiam ties, ragina: velk irdimi tik ird! Tik irdis
velgia paslptus, bet esminius bties reikinius, pasaulio gelm, ventum.
Herojikos aukos prasm. Graina, Konradas Valenrodas

Poemose Graina. Lietuvi sakm" ir Konradas Valenrodas. Lietuvi ir prs y-
gi istorin sakm" vaizduojami kov su kryiuoiais laikai. Istorinius siuetus sieja
pasiaukojimo tvynei idja, aikiai suformuluota Konrade Valenrode":
A meil, laim, dang, vis klot

Mokjau tautai jaunas paaukoti <...>.
Pagrindiniai herojai vieninteliam tikslui tvyns laisvei pasiekti aukoja ne tik

laim, bet ir gyvyb. Tik taip Graina gali igelbti savo vyro, Naugarduko kuni-
gaikio, ir gimtins garb, Konradas Valenrodas gyvendinti kerto plan (taps
ordino magistru, pasiekia, kad kryiuoiai pralaimt). Herojika auka igelbsti
Lietuv, atsidrusi prie gyvenimo ir mirties ribos. Vaizduodamas praeit, poetas
kelia Lietuvos istorins lemties, dabarties ir ilikimo klausimus. Tokie kriniai ugd
tautin savimon, stiprino patriotinius jausmus.
35
Nuo nelaimingo simyljlio iki kovotojo. Vlins
Romantikus avjusi krybos laisv labiausiai juntama skaitant Vlines. Meninis
pasaulis kuriamas i liaudies tikjim ir asmenik patyrim, i vaizduots ir sociali-
ni politini realij, girdti filomat ir filaret bylos atgarsiai.
II poemos dalyje vaizduojamos paslaptingos Vlini apeigos nuoalioje kaimo
koplyioje. Burtininko iauktos vaik, iauraus pono ir merginos vls pasakoja
savo istorijas, j itarms pabria mogaus pareig atjausti kit, gyventi ne vien sau,
galvoti ir apie kito laim. Taigi poetas kelia socialinio teisingumo, atsakomybs u
savo gyvenim, monikumo idjas.
Baigiantis apeigoms pasirodo nekviesta vl kraujuojania irdimi. Saitas, ne-
bylus ir kurias vaiduoklis gali priklausyti tiek mirusij, tiek gyvj pasauliui. is
veikjas sieja II ir IV Vlini dalis.
IV dalyje veiksmas vyksta kunigo kambaryje, kur Vlini vakar atklysta atsi-
skyrlis Gustavas. Jis apmsto dramatik savo istorij: iekojo neemikos meils,
pamilo, bet mylimoji pasirinko kilming, turting vyr. Myldamas Gustavas patyr
didiausi laim ir baisiausi kani. Jausm gelm jj ikelia aukiau paprast mir-
tingj. I naujo igyvens savo didij dram, jaunuolis nusiudo. Tai simbolinis
veiksmas mirtis nelaiming simyljl ilaisvina i meils kani. Taigi IV dalis
atskleidia skaud svajons, idealo ir tikrovs neatitikim. Aistringa, pulsuojania ir
trkinjania veikjo ipaintimi Mickeviius perteik meils Marilei igyvenimus.
Toks gyvenimo ir krybos suartinimas bdingas romantikams.
Vlini III dalyje vyksta dar viena metamorfoz: skaudios meils kamuoja-
mas Gustavas tampa Konradu, kovotoju u savo tautos ir vis moni laim. ia
atgyja filomat ir filaret bylos prisiminimai. Kit kanias atjauiantis, prie dvasios
priespaud maitaujantis veikjas vis tautos kankini simbolis.
spdingiausias III dalies tekstas Improvizacija, didingas Konrado mono-
logas, gims i ypatingo kvpimo (romantikai tikjo, kad tikra poezija randasi tik
kvpimo akimirk, plg. Maironio Poezij). Monologas atskleidia romantinio
genijaus iskirtinum, gali kurti naujus pasaulius.
Kelions motyvas. Krymo sonetai

Ciklas pradedamas sonetu Akermano steps. Kuriamas gamtos vaizdas, kaip pras-
ta romantikams, tampa mogaus bsenos iraika. Eilratyje svarbus keliavimo mo-
tyvas (Veimas tartum laiv alumynuos narsto") asocijuojasi su gyvenimo kelione,
klaidiojimu iekant orientyr (velgiu dang, iekau vaigdi, ms vedj").
siklausoma ir siirima ne tik aplink, bet ir save. Lyrinis subjektas junta tvyns,
kaip dvasinio orientyro, ilges:
siklausau tyloj... Igirst ausis galt

Balsus i Lietuvos. Vaiuokim, nieks neaukia.
36
Pasaulis, kurio nebra. Ponas Tadas
Poema Ponas Tadas" kvpta tvyns ilgesio, poeto odiais, virtusio chronika,
ltine liga". Krinio paantrat Bajor nuotykiai i 1811 ir 1812 met dvylikoje ei-
liuot knyg" nurodo laik, adanti gyvenimo pokyius. Poetas grta savo vaikys-
ts ir paauglysts em, kuria sodr senosios bajorijos gyvenimo paveiksl. Kivir,
mi ir mediokli, kasdieni darb ir vaii scenos atskleidia praeitin grimztant
pasaul, turint idilik bruo.
spdingai vaizduojama Lietuvos gamta, ypa mikai, menantys kunigaiki
laikus. Mikas poemoje ikyla kaip paslaptingas gyvybs centras, laisvos ir darnios
bties simbolis. (i tem pltos Antanas Baranauskas Anyki ilelyje".)
PONAS TADAS (itrauka)
Tvyne Lietuva, mielesn u sveikat!

Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,
Kas jau tavs neteko. Nn tave vaizduoju
A, ilgesy groiu sujaudintas tavuoju.
ventoji Motina, Censtakavos gynja,

Tavim ir Auros Vartai Vilniuje garsja.
Tu Naugarduko mones su pilim globoji,
Igyd ir mane venta globa Tavoji:
Kai sergant mane motut Tau aukojo,
Apmir akys vl gyvybe suliepsnojo,
Ir tuoj galjau a prie Tavo slenksio stoti,
Kad grinai sveikat, Dievui padkoti,
Taip Tu ir mus grinsi tvyn miel.
Dabar Tu neki mano ilgesing siel
tas kalvas mikingas, lankas alisias,
Kur Nemunas plaiai banguoja mlynasis;
tuos laukus derlingus, pasliais spalvotus,
Paauksint kviei, balkv rugeli plotus,
Kur gintarins svrs, kaip pusnis grikuiai,
Kur rausta dobilai ir padirvio vanguiai,
O viskas apsupta eia kaip juosta lygia,
Joje laukini kriaui en ir ten pridyg.
Vidur toki lauk kadaise, prie upelio,

Beriniam gojuje, stovjo ant kalnelio
Bajoro senas dvaras. Trobesiai mediniai
Su mro pamatais baltavo alumyne
akot topoli, kur atokiau lamjo
Ir saugojo namus nuo rudenini vj.
Pats rmas ne per didis, bet kuplus, varutis,
Didiul darin ir susig kts,
Prie darins stksojo trys nemaos stirtos,
37
Derling dirv pertekliui sukrauti skirtos.
Matyti i gub, kur eilmis stovjo
Ir tartum vaigds tankiai raienoj mirgjo,
Matyti ir i skaiiaus dirbani artoj,
Kur juodus pdymus i anksto jau vagojo,
I sjai paruoto lyg daras lysi baro,
Kad esama ia gero, iteklingo dvaro.
Ir vartai taip vaiingai stovi atkilnoti,
Lyg tarsi kviest jus vienagei ia sustoti.
1. Kaip pagrjstumte teigin, kad poetas kuria idilik gimtins paveiksl, viesi vizij?
2. Kokius jausmus igyvena poemos pasakotojas?
3. Palyginkite gimtins paveiksl antroje poemos strofoje ir Maironio eilraiuose Mano gimtin,
Kur bga eup.
4. Treia strofa lyg dar viena, kitokios intonacijos anga. Palyginkite Adomo Mickeviiaus poe
mos ir atrijos Raganos apysakos Sename dvare pradi. Koks seno dvaro paveikslas kuriamas
iuose tekstuose? Kas apie j pasakoja?
38
ANTANAS BARANAUSKAS
18351902
XIX a. viduryje slygos pltotis kultrai Lietuvoje nebuvo palankios. Po 1831 m.

sukilimo udarytas Vilniaus universitetas svarbiausias kultros, vietimo, nauj
idj sklaidos centras. Stiprjo rusifikacija (rus kalba tapo privaloma valdios stai-
gose), grietjo cenzra. Nuo 1864 m. udrausta spauda lotynikais ramenimis, u-
darytos lietuvikos parapins mokyklos.
Amiaus viduryje, 18451863 m., svarbiu kultros centru tapo Varniai, kur lie-
tuvi kultra ir liaudies vietimu besirpinanius mones telk seminarijos rekto-
rius, vliau emaii vyskupas Motiejus Valanius.
XIX a. Lietuvos literatra buvo kuriama dviem kalbomis lietuvi ir lenk.
Pastaroji tradicikai laikyta raytins kultros kalba, bet daugjo autori, apsispren-
dusi rayti lietuvikai, tai Simonas Daukantas, Motiejus Valanius, Antanas
Baranauskas. Daug raytoj ir apskritai kultros veikj buvo dvasininkai (nuo
penkto deimtmeio vienintel galimyb neturtingiems jaunuoliams siekti mokslo
Varni kunig seminarija).
BIOGRAFIJA
Poetas Antanas Baranauskas gim 1835 m. Anykiuose. Jau pradinje mokykloje

pasiymjo matematiniais gabumais, puikia atmintimi. Moksi dvimetje ratinink
mokykloje Rumikse, deja, mokymo turinys neatitiko gabaus jaunuolio lkesi.
Dirbdamas ratininku emaitijos miesteliuose, Baranauskas kr proginius
eilraius lenk kalba. Kryba buvo atsvara slegianiai, nuobodiai ratininko kas-
dienybei. Tuo metu raytas dienoratis atspindi pastangas formuoti savo charakter,
ugdytis vali, nor viestis.
Dirbdamas Sedoje, Baranauskas susipaino su garsjania emaii krato poete
Karolina Praniauskaite. Ji skatino kurti, domtis aminink poezija. Praniausk ei-
mos remiamas Baranauskas stojo Varni kunig seminarij. ia apsisprend rayti
lietuvikai, sukr patriotin eilrat Dain dainel".
Per 1858 ir 1859 m. Baranauskas para svarbiausius krinius poemas
Anyki ilelis, Kelion Petaburkan, Pasikalbjimas Giesminyko su Lietuva,
Dievo rykt ir malon. Poeto giesms spariai plito liaudyje, jis pats komponavo
joms melodijas. Auktaitijoje jos buvo giedamos ir XX a. pradioje.
39
1866 m. Baranauskas pradjo dirbti Kauno kunig seminarijoje. Be kit dalyk,
dst lietuvi kalb, tad sitrauk jos tyrinjim para gramatik, rinko tarmi-
nius tekstus. Vliau, pradjs kilti banytins karjeros laiptais, susidomjo matema-
tikos studijomis, jas vertino kaip proto mankt. 1897 m. paskirtas Sein vyskupu.
Mir 1902 m., palaidotas Sein katedroje.
Antanas Baranauskas buvo plai interes, imlaus ir neramaus proto asmenyb.
Jaunystje patyrs poetinio kvpimo gali, vliau apribojo gyvenim kunigyste, k-
rybini jg pertekli nukreip mokslo srit.
DAIN DAINEL
Eilratyje Dain dainel" poetas aprpia Lietuvos istorij nuo mitini laik iki
gyvenamojo meto. Panaiai kaip S. Daukantas, avisi senove tarsi aukso amiaus
laikais, kai
mons laisvingi buvo turtingi,

Niekur nebuvo vergijos.
Ilgainiui padtis keitsi: Augo didinai, augo galinai", paprasti mons pakliuvo
vergijon.
Tvyns likimo enklas sunyk mikai (Mikai igriuvo, mediai supuvo").
Viltis atgauti laisv siejama su tautos vedliu, kelio vedju", iugdytu krato praeities
ir gamtos:
ia ileliai, kriokia upeliai

Ir kalnai staugia terp vj;
Pievos aliuoja, girios linguoja
Auklja kelio vedj.
Tokiais poetiniais vaizdais reikiama naujo laiko, naujo pasaulio nuojauta.
ANYKI ILELIS
Poemos kompozicija
Poemos sandara grsta romantinei literatrai bdingu praeities ir dabarties kontrastu.
Idealizuot gyvybingos praeities paveiksl rmina nykios, merdinios dabarties
vaizdai:
Kalnai kelmuoti, pakalns nuplik!

Kas js groei senobinei tiki?
Kur toj puikyb js pasidjo?
Kur ramus js imas nuo vjo,
40
Kai balto miko lapeliai lamjo
Ir senos puys siravo, brakjo?
Kur js paukiai, paukteliai, pauktyts,
Katr ilbani teip ramu klausytis ?
Kur js vrys, gyvuliai, vreliai?
Kur vr olos, lauai ir urveliai?
Visa prapuol; tik ant lauko pliko
Kelios puels apykraivs liko!..
Plyn ilelio vietoje liudija groio ir gyvybs sunaikinim. Kartojamas motyvas visa
prapuol" itin dramatikai nuskamba poemos pabaigoje,
Mat toj pati galyb, k mikus sugrau,

ird, di apgriuvo... ir giesm nulau.
Taip atsiveria dl tvyns nelaisvs kenianti irdis, skausmas yra palaus jos kry-
bines galias.
ilelis senovje
Pirmoje poemos dalyje apraomas praeityje aliavs mikas. Jo vaizdus atkuria mo-
gaus atmintis, visu groiu ilelis vyti tik vidinje erdvje:
Mikan, bdavo, eini tai net ak veria;

Vat teip linksmina di, au irdies tveria,
Kad net, irdiai apsalus, ne kart dmojai:
Ar mike a ia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!
mogaus atminties tvarumas, vaizduots galia yra naikinimo priepriea. Roman-

tikai, i vidini gali sutelkties, iauga ilelio paveikslas uog, gryb, krm, me-
di, vri ir pauki, gars ir tylos pasaulis:
Kur tik iri, vis grau: alia, liekna, gryna!

Kur tik uostai, vis miela: giria nos trina!
Kur tik klausai, vis linksma: lama, ia, siaudia!
K tik jauti, vis ramu: ird glosto, griaudia!
Visa, ko yra mike, Baranauskas vaizduoja kaip vien: vaizdai, kvapai, garsai susipina,
susilieja taip, kad j skyrium neymu, tik ird griaudia. is vaizduotje at-
kurtas groio, gyvybs, darnos pasaulis jauiamas lyg sakrali erdv, prarastasis rojus.
Atrama tautos atmintis ir krybos pradas

Poemos subjektas neretai kalba apibendrintu tu ar mes vardu vadinasi, remia-
masi tautos atmintimi. Atskleidiama moni patirtis, gebjimas justi gamtos gro.
Ne veltui gamtos paveikslai siejami su liaudies vaizduote:
41
ia uolai ir uosiai prie eglm sustojo,
Lyg tartum ia alktien pat; apraudojo,
Kai pieno putos vietoj kraujo puta pldo <...>.
Per pasak, sakmi, dain motyvus reikiasi krybika mogaus prigimtis, susijusi ir
su gamtos groio pajauta.
Bties ir sielos slpiniai

mogus mike patiria bties paslapt, begalyb is igyvenimas spdingai perteik-
tas vidurnakio epizode:
Vidunaktyj teip tyku, kad girdi, kaip jaunas

Lapas arba iedelis ant akeli kraunas;
Girdi, kaip akom nibda medi kalba venta,
Kaip vaigdels plevena, gaili rasa krinta.
Dl to ir irdyj visos pajautos nutilsta,
Ramum tykumu malda dia dangun kilsta.
Taip Anyki ilelyje pirm kart lietuvikai nusakytas slytis su pasaulio pa-
slaptimi (panai patirtis svarbi Vinco Mykolaiio-Putino, Justino Marcinkeviiaus
lyrikoje).
Miko ramyb, grois nutildo kasdienius rpesius. Gamtos ventumo, graaus
ramumlio" pajautimas paadina mogaus krybines galias. ie motyvai lyrikai i-
skleisti antros poemos dalies pradioje:
Ai bdavo, bdavo i ms ilelio

Didiausio patogumo, graaus ramumlio!
tas visas ramumas po lietuvi dias,
Lyg lygumoj vjelis po oleles trias,
Plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom tvino,
Danai mike lietuvis, ko verkia, neino.
tik junta daniausiai, kad irdis neskaudia,
tik pilna pajaut labai ramiai griaudia:
Ir lyg rasos emigais gausiai atgaivinta,
Ir lyg rasa per veid aarls krinta.
Paskum ilgai krtinj ilelis kvpuoja;
Atsidusus krtin lyg giria linguoja.
Lyg tartum ramumas teip dion slinko,
Kad net dia kaip varpa pribrendus nulinko.
I to, matai, aaros ir atsidusimas,
I to ventos pajautos, i to giesms imas.
Dabar visa prapuol... tik ant lauko pliko
Kelios kraivos, nuskurd puelyts liko...
Gamtiniais palyginimais Baranauskas apibdina sunkiai odiais ireikiam sielos

pilnatv (Atsidusus krtin lyg giria linguoja, dia kaip varpa pribrendus nulin-
42
ko), usimena apie groio ir ramumo igyvenim, pripildant siel giedro lidesio ir
gerumo (Danai mike lietuvis, ko verkia, neino).
moni ir miko istorijos paralel

Antroje poemos dalyje pasakojama dramatik li paenklinta istorija. Per am-
ius mikas buvo lietuvio maitintojas, gynjas, dvasios prieglobstis. Poetas pabria
u kaimynik sugyvenim, darnius santykius:
lietuviai su mediais vis zgadoj gyven,

Jaunystj pasiin ir draugj pasen.
Mikas ikyla lyg kokia galinga, tautos bt sauganti jga. ios temos kulminacija
"erojika miko auka bado ir maro metais:
Mikas moni pasgailes, rasa apsiverks,

Auktas savo virnes debesin merks
Ir suuks: Broliukai, ginkits nuo bado!
Palaiminta toj ranka, k kirv irado!"
Gyvenimo pervartos, negandos, mogaus godumas ne kart naikino mik.

Pasakodamas jo istorij poetas tartum sako: santarv su gamtos pasauliu lemia b-
ties diaugsm, gyvenimo gerov, darnos ardymas menkjim, merdjim. Poema
baigiama dramatiku naikinimo motyvu svetima galyb ne tik mikus sugrau",
bet ir ird prislg. Vis dlto giesmje atgyjantis, tautos atmintyje saugomas mikas
yra tvyns nemirtingumo simbolis. (Atminties ir poetinio odio gali prikelti tai,
kas laikui bgant sunyko, liudija ir Adomo Mickeviiaus poema Ponas Tadas.)
ANTANO BARANAUSKO KRYBOS REIKM
Lietuvi kultros istorijoje Baranauskas ikyla kaip vienas talentingiausi XIX a.

poet. Daukantas istorijos veikalais, Baranauskas poetiniu odiu tvirtino lietuvi
literatroje romantin miko metafor. Miko ir lietuvio tem XIX a. pabaigoje ts
autinio atgimimo poezija, Maironio lyrika, natral mogaus ir gamtos sugyveni-
m apsakymuose poetizuos Vincas Krv.
Maironis paskaitoje apie Baranausk taip nusak Anyki ilelio autoriaus
reikm: <...> be jo gal ir ms nebt buv. Baranauskas pirmasis lietuvi kalba
sukr spding miko paveiksl ir prabilo apie slapiausius sielos igyvenimus. Jo
poema ir iandien kalba apie lietuviams esmin ry su gamta, dvasios vertybi svar-
b darnios bties gro.
43
VINCAS KUDIRKA
18581899
Po 1863 m. sukilimo Lietuvoje prasidjo visuotinis gyventoj rusinimas: udraus-

ta spauda lotynikais ramenimis, lietuvikos pradins mokyklos. Taiau caro val-
dios prievarta suaktyvino gynybines tautos galias. emaii vyskupo Motiejaus
Valaniaus vietjika veikla, jo iniciatyva suorganizuotas lietuvik rat spausdini-
mas Prsijoje ir gabenimas Lietuv adino valstiei tautin smoningum, skati-
no vienytis (pavyzdiui, brsi nelegali lietuvik spaudini platinimo draugijos).
Knygneyst liudija tautos atsparum, dvasin brand.
XIX a. pabaigoje ne vienas Lietuvos viesuolis visuomenin darb suprato kaip
sipareigojim, svarbesn nei asmenins gerovs siekis. Isilavinusi jaunuomen m
smoningai vengti lenk kalbos suvokdama, kad tauta gali ilikti tik kurdama kul-
tr gimtja kalba. Tuo laikotarpiu subrendo tautiniam darbui pasiryusi aktyvi
inteligent karta: Jonas Basanaviius, Vincas Kudirka, Jonas Maiulis-Maironis,
Juozas Tumas-Vaigantas.
Pirmieji lietuviki laikraiai Aura (18831886) ir Varpas (18891905)
telk lietuvius, br visuomeninio, kultrinio darbo gaires. Vinco Kudirkos reda-
guojamas Varpas" propagavo pozityvizmo idjas, skatino ekonomin ir kultrin
visuomens vietim, paang kininkavim, darb vis labui. Kritikas vilgsnis
tikrov ir pastangos j taisyti rodo varpinink ryt kurti moderni lietuvi taut.
Jai stiprjant, pltojasi ir lietuvi kultra, literatra.
GYVENIMAS
Vincas Kudirka vienas pagrindini tautinio sjdio ideolog, publicistas,

prozininkas ir poetas, literatros kritikas. Kils i Vilkavikio apskrities. Moksi
Marijampols gimnazijoje, ia pradjo rayti eilraius lenk kalba. Tvo veriamas
stojo Sein kunig seminarij, bet nebaig buvo paalintas dl paaukimo sto-
kos. Nors ir neteks tv paramos, baig gimnazij ir medicinos studijas Varuvos
universitete.
Kaip ir daugelis mokslus einani jaunuoli, gimnazijoje pateks auktesns
kultros aplink Kudirka veng kalbti valstiei tv kalba:
44
Vos spjau apsivilkti mlyn mandierait su baltais saguiais ir susimaiiau su
draugais mokintiniais, pajutau, kad mano dvasioje kasin kas dedasi. Kas dedasi,
numanyti ir ireikti negaljau, tik jauiau, kad man gda atsiminti, kuomi a buvau,
o ypa bauginausi, kad draugai nepatirt, jogei a moku lietuvikai. Tas dalykas ga-
ljo mane iduoti artojaus snum esant. <...> Tapau mat lenku ir sykiu ponu tekau
lenkikai dvasiai. <...>
Pabaigiau gimnazij su ta mislia ir jausmu, kad lietuviu bti lyg nepritinka, ypa
jog tada visi tyiojosi i koki ten litvoman <...>. Sakydavau, kad a sykiu lietuvis
ir lenkas, nes istorija sujung lenkus su lietuviais. Mat prisipainimu pusiau prie
lenkysts tariau atpirksis nors pus tos kalts, kad a lietuvis. O veidmainingas
besiteisinimas pagedusio jauno vaikino!
Savo tautikumo prabudim jis sieja su pirmuoju lietuviku laikraiu Aura:
miau skubiai skaityti Aur <...>. Tiek pamenu, kad atsistojau, nuleidau galv,
nedrsdamas pakelti aki ant sien mano kambarlio... rodos, girdjau Lietuvos bals,
sykiu apkaltinant, sykiu ir atleidiant: O tu, paklydli, kur ikiol buvai? Paskui
pasidar man taip graudu, kad, apsikniaubs ant stalo, apsiverkiau. Gaila man buvo t
valand, kurios nesugrintinai ibrauktos tapo i mano gyvenimo, kaipo lietuvio, ir
gda, kad taip ilgai buvau apgailtinu pagedliu... Potam pripild mano krtin rami,
smagi iluma ir, rodos, naujos pajiegos pradjo rastis... Rodos, uaugau isyk ir ta
pasaul jau man per ankta... Pajutau save didiu, galingu .pasijutau lietuviu ess...
Ta valanda antrojo ugimimo per daug yra svarbi mano gyvenime, kad galiau j
umirti.
I mano atsiminim keletas odeli, kuriuos, kaipo liudijim padkavojimo, i

tikros irdies ms vyrui J. Basanaviiui, pirmajam redaktoriui Auros", aukauju
(Varpas, 1893 m.)
Vincas Kudirka kalba apie du savo gyvenimo tarpsnius buvim sau ir buvim tau-
rai. is tautins savivokos liudijimas jj ikelia kaip simbolin lietuvi tautos atgimi-
mo figr. Aura paveik ne tik Kudirk pasak Jono Jablonskio, ji tapo jaunosios
kartos evangelija, su ja prasidjo naujas lietuvi kultros etapas.
1890 m. grs Lietuv, Kudirka pasinr kultrin veikl. Nuo 1889 m. iki
mirties rpinosi Varpo leidimu, kiekvienam mnraio numeriui pats raydavo
rraipsni vairiomis temomis. Net paskutinius kelerius metus, jau sunkiai sirgda-
mas, sekamas andar, spariai mtanias jgas aukojo Varpui, krybai, verti-
mams (vert Adom Mickevii, Dord Bairon (George Byron), Frydrich iler).
KRYBA
Vincas Kudirka sukr keturias satyrines apysakas (Virininkai, Lietuvos tilto at-
iminimai, Cenzros klausimas, Vilkai) ir keliolika eilrai (rinkinys Laisvos
valandos, 1899 m.). Dalis eilrai yra proginiai: Labora! paraytas baigiant
45
universitet, Varpas pradedant leisti laikrat, Tautika giesm Varpo deimt-
meiui. Eilraiuose tiesiai kreipiamasi adresat, pakiliai, emocingai raginama si-
traukti visuomens gyvenim. Poetinei kalbai bdingi taikls aforistiniai posakiai,
aiki, logika forma.
POEZIJA
Jauno mogaus siekiai. Labora!

Tai oratorinis eilratis. Jaunas mogus primygtinai skatinamas rinktis veikl ir
prasming gyvenim: sk paslio grdus, gyvenimo knyg skaityk laps lap.
viesuolis nelyginant sjjas turi tristi tautinje dirvoje. Darbas visuomenei reika-
lauja smoningo apsisprendimo, ryto, todl svarbu ne grtis kilniais idealais, o
jais gyventi: Siek prie idealo, tik doro ir aukto! Poetas perspja: lengva idealus
ikeisti trupin aukso, gardaus valgio aukt, bet toks gyvenimas menkas, tuias.
Tik prasmingas darbas lemia asmens stipryb, gyvenimo vert:
Kol dega krtinj venta ugnis toji,

Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko1,
Jog menkas ir silpnas net milinu stoji,
O, dirbk, idant neit ugnis ta ant nieko!
Stojikas pasiprieinimas kno ir dvasios silpnumui eilratyje ikeliamas kaip pa-

grindinis jauno mogaus orientyras. Poetas siekia ugdyti skaitytoj veikl idealis-
t, atsidavus kilniausiai tarnavimo tvynei idjai. Svarios mintys, pakilus tonas, re-
torins raikos priemons, emblemins metaforos (venta ugnis krtinj, gyvenimo
knyga, sti paslio grdus) lemia eilraio taig.
Tautos adintojas. Varpas

Pirmoje eilraio dalyje varpas savimons adintojas, sakmiai kvieiantis lietu-
vius prie tautinio darbo: kiekvienas posmas baigiamas raginimu Kelkite, kelkite,
kelkite, kelkite.. Simbolika, kad varpas prabyla autant:
Kad ryt saul spinduliu pirmiausiu

Apreik emei tekjim savo,
Ugaud varpas liepimu aikiausiu,
Tarytum jisai mogaus lpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...
Auros tautos atgimimo simbol ipopuliarino laikratis Aura (programin

straipsn J. Basanaviius baig aikiai suvokiamais vaizdiniais: Kaip aurai autant
nyksta ant ems nakties tamsyb, o kad taipjau pravist Lietuvos dvas).
1
Gali.
46
Antroje dalyje varpo simbol keiia laikraio pavadinimas tautos adinimo misij
perima spausdintas odis:
Tai skambink, Varpe! tegul gaudims tavo

Iilgai, skersai eina per Lietuv!
Budink ir auki graudiu balsu savo,
O tas aukimas perniek teneva!
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...
Taigi eilratyje susiejami du vaizd klodai: rytui autant sugaudia varpas, Auros
pradt tautos adinimo darb tsia Varpas. Liepimu aikiausiu Kudirkos varpas
siunia ini, kad reikia nuolat ugdyti moni tautikum, kelti juos veikliam gyve-
nimui, kvpti kurti tvyn savo pastangomis.
Tvyns meils odiai. Tautika giesm

Giesm Kudirka kr kaip tautos himn, todl siek joje aprpti esminius dalykus.
ia ivardytos svarbiausios tautos vertybs meil tvynei, darbas jos labui, tautie-
i vienyb, dora:
Lietuva, tvyne ms, tu didvyri eme,

I praeities tavo sns te stipryb semia.
Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybs,
Tegul dirba ant naudos tau ir moni grybs.
Tegul saul Lietuvoj tamsumas praalina

Ir viesa, ir tiesa ms ingsnius telydi.
Tegul meil Lietuvos dega ms irdyse,
Vardan tos Lietuvos vienyb teydi.
Pradios kreipinys Lietuva, tvyne ms primena A. Mickeviiaus poemos Ponas

Tadas garsij invokacij Litwo! Ojczyzno!, tik Kudirka kalba mes vardu.
Poetas pabria tvyns ir lietuvio ry Lietuva yra motina savo vaikams, todl
meil jai turi degti kiekvieno irdyje.
VINCO KUDIRKOS VEIKLOS IR KRYBOS REIKM
Kaip ir Simonas Daukantas, Vincas Kudirka tautos atmintyje tebra herojiko au-
kojimosi visuomens labui pavyzdys. Didysis varpininkas savo gyvenimu ir kryba
teig esmines tautos biai vertybes demokratizm, veiklum, atsakomyb.
47
MAIRONIS
18621932
Paskutiniais XIX a. deimtmeiais ir paioje XX a. pradioje, formuojantis mo-

derniai lietuvi tautai, spariai brendo ir jos kultra bei literatra. Nors spaudos
draudimo laikotarpiu slygos kultrai pltotis buvo itin nepalankios, vis dlto nele-
gals spaudiniai, j sklaida telk ir brandino taut. Pagrindin tautinio sjdio jga
buvo jauni mons moksleiviai, studentai, mokslus baig inteligentai, lietuvikos
spaudos platinim sitrauk ir kaimo gyventojai, dauguma knygnei buvo kaip tik
valstieiai. J aktyvum paskatino Motiejaus Valaniaus vietjika veikla.
Literatra buvo suvokiama kaip tautos adintoja, patriotini ideal reikj,
krjai jautsi sipareigoj visuomenei. Groiniai kriniai ugd lietuvi savimon,
skiepijo tautines vertybes, formavo lietuvikumo samprat. Svarbu, kad jaunoji inte-
ligent karta suprato btinyb lietuvi literatr kurti lietuvi kalba.
GYVENIMAS
Jonas Maiulis-Maironis kils i Raseini krato. Puiks slniai sraunos Dubysos,

lietuvika valstietika aplinka, eimoje puoseljama pagarba knygai, mokslui
toks poeto vaikysts pasaulis. Moksi Kauno gimnazijoje, vien semestr studijavo
Kijevo universitete, 1884 m. pasirinko Kauno kunig seminarij. 18881892 m.
ts mokslus Peterburgo dvasinje akademijoje, tuo laikotarpiu para nemaai eil-
rai, pradjo pasirainti Maironio slapyvardiu.
Baigs mokslus, dvejus metus dst Kauno kunig seminarijoje, penkiolika
met Peterburgo dvasinje akademijoje.
1909 m. Maironis gro Kaun, buvo paskirtas kunig seminarijos rektoriumi.
Apsigyveno rmuose Rotus aiktje (dabar Maironio lietuvi literatros muzie-
jus). iame pramatniame bute lanksi daug inom to meto dvasinink, raytoj,
visuomens veikj.
Paskutinius gyvenimo deimtmeius apkartino nusivylimas: intrigos sutrukd
tapti vyskupu, jaunoji poet karta, ijusi Maironio mokykl, jo poezij m vertinti
kritikai.
Maironis mir 1932 m., palaidotas Kauno katedros kriptoje.
48
KRYBOS APVALGA
Pirma Maironio publikacija 1885 m. Auroje Zvalionio slapyvardiu ispaus-

dintas eilratis. Poezijos rinkinys Pavasario balsai pasirod 1895 m., vliau poetas
ileido dar tris pataisytus ir papildytus leidimus (1905, 1913, 1920 m.).
Reikmingiausia Maironio poema Jaunoji Lietuva (l907m.).Joje vaizduoja-
mas jaun tautiniam darbui atsidavusi moni pasiaukojimas, tautinio atgimimo
pradia.
Be eilrai ir poem, Maironis sukr istorini dram trilogij: Kstuio
mirtis, Vytautas pas kryiuoius, Didysis Vytautas karalius.
Esminiai poetinio pasaulio bruoai irykjo per du pirmuosius krybos deimt-
meius, kai parayti ymiausi lyriniai kriniai.
MAIRONIO LYRIKOS ERDV
Poetinio kvpimo altiniai

Ne viename eilratyje Maironis kalba apie poeto misija, trokim bti suprastam,
vertintam. Jam svarbi romantin nuostata, kad individuali kryba pltojasi tik at-
siremdama savo tautos kultr ir kalb. Meil tvynei, avjimasis jos praeitimi
ir susirpinimas dabartimi patriotins poezijos altiniai. Eilratyje Taip niekas
tavs nemyls lyrinis subjektas idealizuoja savo irdies dam tvyn ir pabr-
ia atsidavim jai. Kaip romantikas, jis pasitiki giesms galia: kvpta poezija geba
skleisti meil, vienyti, kelti taut. Taigi poeto kultrinis vaidmuo tautinio atgimimo
laiku ypatingas.
Poetas Maironio eilraiuose yra iskirtinis mogus jam lemta patirti dan-
gikus jausmus, giliai jausti, kentti. Romantizmas akcentavo krybins vaizduots,
kvpimo svarb, ir Maironiui poezija groio pasaulis:
O ji, padavusi man lyr,

t uburt ved li,
Kur takas aaromis byra,
Kuriuo retai kas eiti gali.
Poezija
Nors kryba susijusi su skausmu ir kania, kitus ji ramina, guodia (eil. Poet).
Tvyns paveikslas
eilraiuose Kur bga eup, Mano gimtin, Vakaras (Ant eero Keturi
Kanton) Maironis sukr i auktai apvelgiam Lietuvos panoram. Svarbiausias
jo elementas ups: Dubysa, eup, Nemunas, Nevis. Nemunas visos Lietuvos
up, susijusi ir su tautos ypatybmis. Romantikai mgo sieti kratovaizd su tauta: jis
lemia tautos charakter ir kartu j atspindi.
49
Lietuvos poetiniame kratovaizdyje svarbs kalnai ir piliakalniai tvirtina auk-
io matmen. Tai, kas brangiausia, paymta didumo, auktumo enklu:
Antai pavelki! Tai Vilnius rmais

Dunkso tarp kaln plaiai!
Vilnius (Prie aur)
Gimtins paveiksle regimi ir broliai artojai" (tautin bendrij telkia brolikumo

ryys, viena kalba ir ja kuriama kultra), ir istoriniai kultriniai Lietuvos centrai
Vilnius, Trakai, Kaunas, Biruts kalnas.
Tautos atgimimo viltis

Didinga tvyns praeitis, herojiki kov su kryiuoiais laikai, kai Vytautas didis
garsiai viepatavo", kvepia su pasitikjimu velgti ateit. Vilnius, kadaise viets
Lietuvai, ms tvynei", dabar miega giliai", bet rytuose aura jau teka". Aminas
apmirimo ir atgimimo ritmas siejamas su tautos istorija:
Laikai juk mainos: slg pikti,

Nuvis kiti
Lietuvai, ms tvynei.
Vilnius (Prie aur)
Tautos atgimim Maironis jauia kaip esmini permain prisiklimo i ilgaamio

miego, i istorins nebties met, tiki veiklia, prasminga pabudusios tautos b-
timi. Vilt palaiko aminoji pasaulio tvarka (po iemos visada ateina pavasaris, po
nakties iauta rytas) ir krikionikoji prisiklimo idja.
mogaus ryys su tvyne

Kad iaut nauja diena, reikalingos vis pastangos, todl eilraiuose kvieiama,
raginama:
darb, broliai, vyrs vyr,

arvuoti mokslu atkakliu!
Paimsme arkl, knyg, lyr,
Ir eisim Lietuvos keliu!
Utrauksme nauj giesm
Taigi tvyns meil yra veikli tai darbas, kova, reikalaujanti herojikos aukos. Dl
Tvyns tenka ugniauti abejones, skausmo dmas", veikti vidines prietaras (eik
Pasitikjimas savimi").
Herojikas pasiaukojimas rodo mogaus dvasine brand ir toki mog Maironis
auktina, o ideal idavyste, pasak V. Kudirkos, dl trupinio aukso, gardaus valgio
aukto", negailestingai pasmerkia (satyros Mano moksladraugiams", Skausmo
balsas").
50
mogaus igyvenim vairov
Poetas aprpia ne tik tai, kas svarbu tautai, bet ir kas jaudina individ, kas asmeni-
kai igyventa. Poezijoje skleidiasi turtingas, romantikai pakilus ir audringas vidi-
nis mogaus gyvenimas. Romantins pasauljautos mogus atsiriboja nuo iorinio
rasaulio, jauiasi vienias:
Einu nesuprantamas vienas keliu

Be draugo, ir nieks nepalydi <...>.
Ko siekiu ir alkstu
Todl jis ilgisi artimo draugo, mylinios irdies (eil. Draugo lidesys", Duetas").
Bendrumo diaugsmas poetikai isakytas eilratyje Ant Drks eero".
Maironio lyrikos mogus nenuramina trokim, siekia to, kas yra u tikrovs
rib, begalybs, idealybs:
Noris apimti vis pasaul;

Noris mylti Diev aukiausj;
Noris pasiekti amin gro!..
Ko gi taip lidna? Ko gi taip ilgu?
Vasaros naktys
is neapibrtas egzistencinis ilgesys romantikui bdinga bsena. Ji suvokiama

kaip lemtis:
Neras tik atilsio irdis:

Viltis nevelgs jos gilybes!..
Umigo em
Apie tokias sielos gelmes iki Maironio lietuvi poezija dar nekalbjo.
Laiko tkms tema

Pavasario bals" mogus skaudiai jauia gyvenimo laikinum, bties dramatizm:
Ir kas ta garb, giesmmis apdainuota?

elis, kurs bga greta!
Inyko mogus: ir svajota-sapnuota
Iblyko kaip ryto aura!
Inyksiu kaip dmas
Darbai ir kanios, svajons, poeto giesms visa laikina, netvaru. Eilratyje Trak
pilis" isakytas kosmins dramos, bganio, nesustabdomo ir negrinamo laiko, o
irauge pasaulio senjimo ir mogaus laikinumo pojtis (Sigitas Geda).
51
MAIRONIO KRYBOS REIKM
Literatros raidoje Maironio poezija tapo klasikiniu pavyzdiu, moderniosios lietu-

vi poezijos atspirties taku. Pasak Alfonso Nykos-Nilino, jaunosios kartos poetai
laik venta pareiga savo yg pradti ritualiniu atsiribojimu nuo Maironio", bet ir
jie, prie pasiekdami sn palaidn ami, vienu ar kitu bdu ijo jo poezijos
mokykl".
Prie ger imtmet, kai dar tik formavosi bendrin lietuvi kalba, Maironis
atkakliai stengsi rayti klasikai skaidr eilrat, tobulinti poetin kalb. Jis sukr
savit auktj poezijos stili, kuriam bdingi nekasdieniai odiai, pakilus tonas,
darni visuma. tvirtino silabin-tonin eildar, iband vairius eilraio tipus (ora-
torinis, ipaintinis, meditacinis) ir anrus (elegija, satyra, balad, sonetas, giesm).
Maironis menikai taigiai isak XIX a. tautinio sjdio siekius ir vertybes, pa-
teik apibendrint lietuvikumo samprat. Kaip tautos dainius, dvasios vadovas, jis
siek poetiniu odiu veikti jaunos Lietuvos brendim.
l poezijos centr jis ikl mogaus vidin gyvenim. Nuo iors apraymo, pa-
sakojimo kreip poezij lyrinio isisakymo, atsivrimo linkme. Individualios eg-
zistencijos problemos, asmenins patirties raika bus pomaironins kartos (Vinco
Mykolaiio-Putino, Salomjos Nries ir kit) poezijos gairs.
52
JONAS BILINAS
18791907
KULTRIN APLINKA
Jauno mogaus dilema

Jau XIX a. pabaigoje randasi vis daugiau i kaimo kilusi inteligent, sipareigojan-
i atgimstaniai Lietuvai. sudting visuomenin proces kultrologas Vytautas
Kavolis apibdina taip:
Tik paskutiniais XIX a. deimtmeiais lietuvikai kalbanio mogaus charakter

pradeda rykiau formuoti konservatyvi tv ir radikali sn konfliktas. U io
konflikto slypi jausmas, kad tradiciniai autoritetai nebepajgia tvarkyti pasaulio,
kurj jaunasis inteligentas ruoiasi ieiti.
Konflikt lemia tradicins tv ir moderniosios sn kultros skirtumas. Tvai,

numatydami savo vaik ateit, svajodavo bent vien sn imokslinti kunigu.
Paisiprieinti tv valiai ir atsisakyti kunigysts reik netekti j paramos. Tam ga-
ljo rytis tik valingi jaunuoliai, nebijantys savarankikai atkakliai grumtis dl savo
gyveninio.
Kultros atsinaujinimo laikas

XX a. pradia yra lietuvi kultros atsinaujinimo metas. 1904 m. panaikinus spau-
dos draudim, radosi galimyb legaliai leisti ir platinti lietuvik spaud. Nepaprastai
suaktyvja kultrinis gyvenimas: steigiamos muzikos, teatro, dails, mokslo draugi-
jos. Populiarja lietuviki vakarai, rengiami koncertai, mgj vaidinimai. Pirmojoje
lietuvi dails parodoje savo darbus eksponuoja Mikalojus Konstantinas iurlionis.
imtmeio pradioje lietuvi literatra tsia XIX a. realizmo ir romantizmo
tradicijas, bet rykja raytoj pastangos j moderninti. Realistin literatra nuo
socialini tem (emait sutelkusi dmes kaimo kasdienyb, mogiksias ydas)
nukreipia vilgsn asmens psichologij, moralines prietaras. Prozos pasakojimas
darosi subjektyvesnis, sudtingesnis. Raytojai nebesiekia visko paaikinti, jiems
svarbu atskleisti individo bsenas, reakcijas, todl leidiama paiam mogui kalbti
apie save.
Prozos atsinaujinimas sietinas pirmiausia su Jono Bilino kryba. Ji yra tam tik-
ros ribos enklas. Literatrologas Albertas Zalatorius ra:
53
<...> po J. Bilino n vienas ymesnis lietuvi novelistas nebegro prie emaits ar
Lazdyn Peldos princip. A. Vienuolis, V. Krv, I. einius, J. Savickis, P. Tarulis, P.
Cvirka, A. Venclova, A. Vaiiulaitis niekas i j nebekr detalaus ir nuoseklaus
optinio bei akustinio vaizdo ir nebesisteng kuo daugiau fakt aprpti. J. Bilinas buvo
lis ir pradia.
BIOGRAFIJA
Jonas Bilinas gim 1879 m. Nironi kaime, valstiei eimoje, mir 1907 m.
Zakopanje, Lenkijoje. 1953 m. palaikai perlaidoti netoli gimtins, ant Lidiki
kalno prie Anyki.
Tvai norjo, kad snus tapt kunigu, bet jis pasirinko raytojo profesionalo ke-
li. Literatr studijavo Leipcige ir Ciuriche, ra kritikos straipsnius, publicistik,
menin proz. Raytojui teko patirti, kas yra skurdas ir nuolatinis nepriteklius. Kaip
ne vienas bendraamis, J. Bilinas susirgo diova.
Dar besimokydamas Liepojos gimnazijoje jis buvo subrs slapt lietuvi moks-
leivi lavinimosi brel, skatino puoselti gimtj kalb, domtis Lietuvos kultra,
istorija. J. Bilinas palaik Lietuvoje vykstant nacionalin pasiprieinim carizmui.
Jo gyvenimo patirtis kurst aktyviai protestuoti prie politin ir socialin neteisyb.
Todl sitrauk socialdemokrat judjim, nors vliau nuo aktyvios politins veiklos
atitolo.
Pirmieji J. Bilino groiniai kriniai darbininkikos tematikos apsakymai.
Vliau vyko svarbus poskis psichologinio realizmo link jis sukr noveles
Kliudiau", Vagis", vaigd". Paskutiniais gyvenimo metais, jau sirgdamas, pa-
ra pagrindinius savo krinius: noveles Joniukas", Lazda", Ubagas", Brisiaus
galas", apysak Lidna pasaka".
SMULKIOSIOS PROZOS BRUOAI
Autobiogmfikumas
Bilino kryba gana autobiografika: danai vaizduojama vaikysts aplinka, gimti-
ns kratovaizdis. Kai kuri krini pasakotojo gyvenimo faktai primena autoriaus
biografij: mokslas usienyje, atostogos tvikje, liga. iuo atvilgiu tipika apsaky-
mo Ubagas pradia: Parvaiavs i usieni Lietuvon, guljau vien grai pava-
sario dien pas brol gonkelyje ir traukiau silpnon krtinn pakvipus nuo suydusi
medi or!
Subjektyvumas
Vienas svarbiausi Bilino prozos savitum pasakojimas pirmuoju asmeniu.
Pasakotojas dalyvauja veiksme, prisimena vaikystje patirtus spdius. Jo svarsty-
mai neretai tampa krinio prasms centru: Tai buvo vienatinis mano gyvenime -
54
vis. Bet laimingas: a jj ir ligi iolei dar tebeneioju savo krtinje.." (Kliudiau").
Toks subjektyvus kalbjimas primena ipaint ir yra gerokai intymesnis u pasako-
jim treiuoju asmeniu, kai veiksm bei veikjus velgiama i alies.
Psichologizmas ir lyrizmas
Subjektyviame pasakojime daugiau dmesio skiriama ne detaliam aplinkos apray-
mui, o mogaus vidiniam pasauliui, jo reakcijoms tai, kas vyksta. io tipo pasako-
jimas vadinamas psichologiniu. Bilinas gilinasi veikj igyvenimus, analizuoja
psichologines bsenas.
Vienas raikiausi psichologins savianalizs pavyzdi novel Vagis".
Pagrindinis veikjas, pasakojantis savo gyvenimo istorij, negali pamirti jaunystje
padaryto nusikaltimo umu arkliavag gindamas savo gyvyb ir turt. i nelaim
sukrt dvasi, sins kirminas grauia ir po daugelio met. Raytojas pabria, kad
mogui svarbi vidin ramyb, santarv su paiu savimi.
Kadangi pasakojimas pirmuoju asmeniu perteikia mogaus savijaut, nuotaik
kait, prisiminimus, jis bdingas lyrinei prozai. Taigi Jonas Bilinas lietuvi psi-
chologins ir lyrins prozos pradininkas. i tradicij vliau ts Antanas Vienuolis,
Vincas Mykolaitis-Putinas, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Bronius
Radzeviius.
Skriaudos ir kalts tema

Daugelio Bilino krini centre mogaus santykis su kitu, sins, atsakomybs,
atjautos temos. Novelje Lazda kalbama apie atleidim skriaudjui. Pasakotojo
tvas nesmerkia buvusio dvaro prievaizdo Dumbraucko, kadaise j iauriai sumuu-
sio, ir panaikinus baudiav priglaudia skriaudj savo namuose. Toks atlaidumas
siejamas su krikionikomis vertybmis meile artimui, nuolankumu, atsidavimu
lemiai. Tvas neprisiima teisuolio vaidmens, prieingai, stengiasi suprasti kit, pir-
mausi yra reiklus sau. Atlaidumas Bilino novelse grai mogaus dvasingumo
apraika.
Skriaudos ir kalts tema pltojama apsakymuose apie silpnojo, nereikalingo-
jo dali. Savo nedoro poelgio nepamirta novels Kliudiau" veikjas: skaudi
pamoka jam padjo suprasti, kad ir kitas kenia, kad nemonika skriausti silp-
nesn. Vadinasi, kalts igyvenimas mog daro jautresn, geresn, sulaiko nuo
aurumo.
Novelje Ubagas" lidnas abiej veikj pasakotojo ir Petro Sabalino liki-
mas: parvaiavs tvikn sergantis pasakotojas liks vienas brolio namuose, snaus
ivarytas senas tvas priverstas vaikioti pakiemiais. Ir vienas, ir kitas oriai igyve-
na savo nelaim, nieko nekaltina. Sabalinas sielojasi, nes patirt skriaud suvokia
bendriau: pamirtama priederm seniems tvams, eimoje paminamas moniku-
mas. Pasakotojas, jautrus, humanikas mogus, pajunta kalts visuotinum: <...>
jauiau, kad dal aminos vaik kalts ir a savyje neioju! ie nelaimingi mons
supranta ir atjauia vienas kit. sijausti kito nelaim, igyventi j kaip sav tai
doro, geros irdies mogaus bruoas.
55
Svajons apie laim
Bilinui artimiausias realistinis vaizdavimas, bet jo tekstuose esama ir modernioms
literatros kryptims bding ypatybi. Neoromantizmui artimas alegorinis apsa-
kymas Laims iburys". Jame poetizuojamas aukojimasis dl kit: Ir jo itie visi
drsuoliai prie kalno savo gyvybs u moni laim aukot, umirdami patys save,
savo mylimuosius..." Nors erkiais iklotas buvo j kelias", vis naujos drsuoli
minios lipo kaln uvusij pasiaukojimas ne vieno irdyje kvp stebukling
gali. Pasiryli vieni gailjo, kiti i j juoksi, vadino beproiais, svajotojais, bet
daugybs auk kaina virn buvo pasiekta. Isvajotj laim Bilinas sivaizduoja
taip:
Tos alies mons staiga pajuto savo laukuose, namuose ir pirkiose ypating maloni
vies, savo irdyse ir galvose neapsakom ramum. Akies mirksniu sutrupjo
nelaisvs paniai, inyko tarp moni neapykanta ir visokios skriaudos ir neteisybs; visi
pasijuto es lygs ir laimingi, visi gerb artim ir jo teises. Atsirado tarp moni laim...
Taigi raytojui istorija yra didiulio ryto ir beatodairiko aukojimosi reikalaujanti

kova u moni laisv, laim, lygyb. Kultrologas Vytautas Kavolis apibendrina:
Istorijos tiksl pasiekia nekaltieji, savo auka tapdami monij ipirkusio Dievo
pakaitalu: iganytojai", kuri gyvenimo ir darb paskesnij moni eils moks
kaip poteri ir katekizmo..! Moraliai smoningo mogaus pareiga dalyvauti
laisvai ir humanikai siekiant viesos visiems.
APYSAKA LIDNA PASAKA
Kompozicija
Apysak Lidna pasaka sudaro trys skirtingos stilistikos dalys:
impresionistins manieros, artima poezijai prakalba Baltasai elis,
realistikai vaizduojamas pirmas pasakotojo susitikimas su Juozapota,
pakylta intonacija pasakojama Juozapotos istorija, primenanti pasak ar sak-
m, taigi artima neoromantinei tradicijai.
ias dalis sieja bganio laiko, laims trapumo, meils ir itikimybs temos.
Tema
Apysakoje vaizduojamas tragikas Bani eimos likimas. Apibendrinant galima sa-
kyti, kad tai visos tautos likimas 1863 met sukilimo laikotarpiu.
Papts naujas vjelis" jauno mogaus irdyje iebia drsi svajon:
Jam pradjo regtis, kad jisai nebe neturtlis pono vergas, bet jau laisvas kininkas,
turintis pakaktinai nuosavos ems, turintis paaugusius vaikus ir ramiai sau su jais ir su
savo moterim gyvenantis...
56
Petr ir kitus vyrus mikus iveda viltis sulaukti geresnio gyvenimo. Kaip ir Laims
iburyje", kaip tik jaunieji eina kovoti u em ir laisve, nors kiti i j juokiasi ir r-
pinasi tik savimi.
Juozapotos lemtis
Pasakojimas atskleidia vienos likusios namie Juozapotos nerim, baugias nuojautas.
Kankinanti neinia, baim pakeiia moter:
Tat jau nebebuvo toji grai moteris, kurios akys kaip vaigds nuvargus vyr nese-
niai dar ramino. Akys aptemo, veidas pajuodavo. Nei vilties, nei laims nebeliko.
Juozapotos tragedijos fonas gstantis sukilimas:
Papt iaurus iemys vjas ir kartu su lapais ineiojo kariausias moni viltis,
ineiojo ir laisvs prie kojomis purvynan sumyn. Inyko paskutinis laims e-
lis, isisklaid kaip dmas po or. Ant viso krato klaiki mkla savo sparnais vies
dang udeng, moni krtinn atrius nagus giliai leisdama.
T pai akimirk, kai Juozapota ivysta kartuvse savo Petriuk, jos dvasia mirta.
Aptemusioje smonje ilieka dvi frazs: Kiek pon... kokie gras... ir Ar neinai
tamsta, kur mano Petriukas?.. Ilgai sirgusi, kankinta kaljime, ivaryta i savo kam-
po, ji tampa kampininke ubagle, klaidioja tarp moni kaip klaikus memento
mori. Jautrus pasakotojas sakosi i sopulingo moters veido, i jo raukli iskaits
i istorij lidn pasak.
JONO BILINO PASAKOJIMO YPATYBS
Bilino krybai bdingas glaustas pasakojimas, dmesys detalms. Kurdamas vei-

kj paveikslus, jis pabria kelis svarbiausius iors ir charakterio bruous, nesiekia
isamaus ir visapusiko vaizdo. Pasakoja nuosekliai, krinio pabaigoje nesilo vie-
nintels ivados skaitytojas pats turi iekoti atsakym, nes keliamos moralins ar
egzistencins problemos yra aminos. Beveik visada ilaiko ram ir veln kalbjimo
ton, kartais ir ritm.
57
ATRIJOS RAGANA
18771930
GYVENIMAS
Marija Pekauskait-atrijos Ragana gim 1877 m. Medingn dvare netoli

Rietavo, dvarininko eimoje. Jos vaikyst ir jaunyst prabgo emaitijos dvaruose
Labnavoje, Uventyje, kuri aplinka formavo pasauljaut ir kryb. Ypa buvo
mylimas Uvenio dvaras su ksmingomis liep aljomis, senu malnu, Venta, ne-
toliese oiania elvi girele, medine banyia, kapinynu. i viet vliau atrijos
Ragana laikys vieninteliais savo namais, kur prabgo laimingiausios dienos, kai visa
eima dar buvo kartu, kur pirmsyk patyr krybos diaugsm.
Itin glaudus ryys maj Marij siejo su motina, kuri net ir suaugusi raytoja
vadino mamate reta emaitika forma. Inykus senam dvarui", iirus eimos liz-
dui labai rpinosi motina, norjo kartu gyventi. Mano Motina buvo beveik venta
kantrybs, savs atsiadjimo idealas, visados pilnai sutinkanti su Dievo valia,
labai maldinga", ra Marija Pekauskait, ir pati daug i mamos permusi: meil
monms, ypa nuskriaustiems, nelaimingiems, nuolankum, atlaidum, geranori-
kum, rpestingum ir polink men, ypa muzik (motinos sesuo buvo profesio-
nali pianist).
Nuo maens Marija kalbjo lenk kalba, lenkikai para ir pirmuosius krinius,
bet jau atuoniolikos suvok, kas yra gimtoji kalba, apgailestavo gerai nemokanti lie-
tuvikai. Jaunai mergaitei didel poveik dar tada dar gimnazistas Povilas Viinskis:
i jo moksi lietuvi kalbos, jo dka tapo karta Lietuvos patriote, demokrate.
Gimnazijos kurs ijo tv namuose, Varuvoje lank bitininkysts kursus, stu-
dijavo veicarijoje. Marija Pekauskait to meto lietuvi kultriniame gyvenime
buvo pirmoji europinio isilavinimo moteris, skleidianti naujausias pedagogikos
ir katalikybs idjas. Grusi Lietuv Vilniuje steig lietuvik leidini knygyn,
vliau vadovavo Marijampols mergaii progimnazijai. Prasidjus Pirmajam pasau-
liniam karui persikl idikus.
idikuose M. Pekauskait garsjo kaip labdar ir pedagog. Per kar buvo stei-
gusi jaunimo mokyklle ir pati veltui mok vaikus, be to, savo lomis ilaik seneli
prieglaud ir ambulatorij. Ji aktyviai dalyvavo to meto jaunimo ir moter veiklo-
je: skaitydavo paskaitas, rengdavo vaidinimus. Nors gyveno provincijoje, bendra-
darbiavo su Kauno spauda vert i lenk kalbos. Pati buvo mergaii moksleivi
urnalo Naujoji vaidilut" vyriausioji redaktor. idikuose para reikmingiausi
savo krin Sename dvare" (1922 m.).
58
APYSAKA SENAME DVARE
Tema ir kompozicija.
Apysaka Sename dvare" gim i ilgesio mirus mylimiems monms broliams
Steponui ir Vincui, motinai ir i didiulio noro aminti tvik netoli Uvenio.
Galbt todl krinyje tokia skausminga laiko, atimanio visa, kas brangiausia, pa-
luta. Pasak Vytauto Kubiliaus, apysaka buvo raoma kaip pilnas lidesio atsisveiki-
nimas su prajusiu laiku, kuriame liko balt motinos rank velnumas, dvaro sode
ivdinios ros ir didelis miegstas tvenkinys". Nam ir aplinkos (glyn, sodo)
vaizdai persmelkti romantinei pasauljautai bdingo paslaptingumo ir groio ilge--
sio. Atmintyje ikil auksins vaikysts prisiminimai, suadinti roi sidabrini
aki" vilgsnio, pradedami pasakoti kaip sapnas ar pasaka: O pro lang sidabrins
akys iri vis. Ir jj kvapo bangos audia sen sen aukso sapn" Ir paskutinse
apysakos eilutse suskamba ilgesys to pasaulio, kurj i emikojo lizdo ikeliavo
artimiausi mons, kuriame jau nieks neirsta". Toks rminimas pabria atminties
tem ir padeda ilaikyti tamp visame krinyje juk visa, apie k pasakojama, tra
praeities eliai.
Dvaro kasdienyb
Kitaip nei amininki XX a. pradios raytoj Lazdyn Peldos, Gabriels
Petkeviaits-Bits, emaits kriniuose, atrijos Raganos apysakoje senasis dvaras
yra viesos skleidjas. Jo gyventojai dori, siekiantys mokslo, veikls ir pasiauko-
jantys mons, vaizduojami su meile ir velniu humoru: boelis kasdien ikilmingai
sdasi prie stalo usidjs krakmolint krtin ir paiaus kuod, 1831 m. sukilimo
dalyvis giriasi nakvojs su Adomu Mickeviiumi, ponas Jonaviius, neseniai grs
i kain koki usieni savo dvar" vakarais muzikuoja su mamate, vis nenuleis-
damas nuo jos aki. Dvare vyksta pokyliai, okiai, mediokls, veikj pokalbiuose
girdti lenkikos frazs, vakaronse lenk eilraiai ir dainos. eimininkai priima
kaimo mones, atjusius patarimo ar pagalbos: vyrai prao isprsti gin dl bii
spieiaus, moterys atveda pas mamate susirgusius vaikus. Dvar regime jo gyvento-
j atuoneri met mergaits Irusios (Iruts) ir jos motinos (mamats) akimis.
Kasdien buitis, namiki pokalbiai, santykiai su kaimieiais, giminaii vizitai
visa, kas patenka j akirat, yra igyvenama ir apmstoma.
Mamats paveikslas
Fragmentiko pasakojimo ais mamats, trij vaik motinos, monos, dvaro eimi-
ninks, paveikslas. Tai jausminga, labai religinga, subtiliai jauianti men moteris,
skaitydama poezij ji umirta visk, visk..", klausydamasi ar pati skambindama
rortepijonu open nepastebi, kaip praeina vasaros naktis, igirsta tyli, subtili
rakalnui varpeli melodij, balt roi ir jazmin kvapas jai primena pastam
muzik. Jai atrodo, kad vidurnakio tyloje kiekvienas daiktas gyvena, msto ir jau-
ia. Aplinkui regti gro, svajoti, muzikuoti ir skaityti poezij kartu su vaikais, bti
kiekvieno gailestinga seserim" taip ji suvokia savo paaukim.
59
Prasm ir laim
Mamat trokta didesns prasms, negu gali duoti kasdienis gyvenimas, kurio pa-
virius jai baugus ir nuobodus, tik groio anojo ia atvaizdas menkas, nublanks".
Vyras Liudvikas rpinasi eima, bet nesupranta monos sielos gelms, skausmo ma-
tant lt dvaro mirt sigalint prakticizm, dykaduoniavim ir tuias pramogas.
Mamat trokta meils, artimo mogaus, abipusio supratimo. Gal bsi laimingesn,
Irusia, ir tursi siel, kuri svajos drauge su tavim", sako ji dukrai. Taiau grietos
krikionikos nuostatos ir padorumas neleidia jokio artumo su jai simpatizuojan-
iu ponu Jonaviium. Mamat stengiasi neprarasti aukt ideal ir sieloje lidi dl
j nepasiekiamumo.
Dienoraio mintys ir jausmai

Be Irusios regimo mamats paveikslo, pasigirsta ir autentikas balsas Mamats
uraai". Tai, pasak Viktorijos Daujotyts, ir laisvo mstymo iraika, ir diaugsmas
kalbtis su savimi, ir savianaliz, ir svarbi idj pajauta.
Nepaisant vis lenkik rb, lietuv yra mano siela. <...> Nors pati uauklta lenk
kalba, taiau myliu lietuvi kalb. Tokia ji senut, ami pelsiais apaugusi, miela. Jos
garsuose, rodos, girdiu vent giri oima, jauiu kvap vent oli, deginam
dievams aminojoje ugnyje. Myliu dainas, pilnas poezijos, aar, ilgesio. Man rodos,
jokia tauta neturi toki velni, dvasing liaudies dain, kaip mes. Rodos man, kad
lenk kalba tai tik mot. Gera, maloni, bet vis dlto mot. <...> taiau atminus
senut motin, apleist tamsiame ukampyje, stipriau suplaka irdis. Yra kakoki
slapting sil, riani vaiko ird su motina, kad ir umirtja, kad ir paniekintja.
Kitoje Ura" vietoje vl su rpesiu tariama:
Noriau, kad bent mano vaikai prisidt prie Lietuvos atgimimo <...> mogus tuomet
tegali bti tikrai naudingas savo tvynei, jei yra iaugs i savo tautos kultros. Svetim
kultr turtai, renkami jo i visur, turi lyg grdai kristi sav eme. Dl to stengiuos,
kad mano vaikai kuo daugiausia girdt, mokt, dainuot ms emaitik dain,
pasak, padavim. Man rodos, jei mogus nepasisavins visa tai tebebdamas vaiku, jis
visuomet jau bus lyg svetimtautis.
Dienoratyje mamat irykja kaip svajotoja, idealiste, nuolat besiilginti groio

begalybs atspindio. Jos siela veriasi prie absoliuto, kur nujauia, kurio trokta ir
be kurio negali gyvuoti". Jai, giliai tikiniai katalikei, viskas ia, emje, tik sapnas,
o tikrenyb ne ia", mirtis aminojo pabudimo valanda. Tik gamta ioje pla-
iojoje emj" gali suadinti neaik sielos ilges, apgaubti paslaptimis, atverti vaiz-
duot, duoti impuls krybai ir svajonei. Urauose" mamat ne kart prisimena
pasivaikiojimus gamtoje, senose kapinaitse:
<...> diemediai dvelkia savo mistik kvap. <...> Ant kiekvieno stiebelio kabo
voratinkli silas. Rodos, tolimame kapini kampe atsisdo Melancholija ir, pri-
60
dengusi savo plaiu sidabriniu ydu ventj lauk, tyliai skambina rudens simfonij.
Apie nukritusius lapus, apie nuvytusias gles, apie vj dejavimus, apie lytaus
tekjim juodomis naktimis <...>.
ATRIJOS RAGANOS INDLIS l

LIETUVI LITERATROS PLTOT
Paia pasakojimo maniera apysaka Sename dvare" yra novatorikas krinys to meto
lietuvi literatroje. Jam bdingas autobiografikumas, prisiminim aktualizavi-
mas, siekimas perteikti subtiliausius jausmus ir mintis, eksperimentavimas vairia
kalbsena (kalbjimas pirmuoju asmeniu, vidinis monologas, dienoratis),
polinkis emocingum, psichologikum, bandymas kurti intelektual pasakojim.
Didiausi autoritetai atrijos Raganai buvo Maironis ir Vaigantas. Pasak
V. Daujotyts, Maironis dav poezijai vyrikj sipareigojim tarnauti Tvynei, ne-
nuilstamai ja rpintis, o atrijos Ragana to meto prozoje knijo moterik emocin-
gum, lyrizm ir kartu valing apsisprendim gyventi ne sau, o kitiems. Ir Vaiganto
romantikj idealizm atrijos Ragana atitiko kaip niekas kitas i nepriklausomybs
met (19181940) prozinink.
61
VAIGANTAS
18691933
Lietuvi kultros bkl spaudos draudimo slygomis

XIX a. pabaigoje Lietuvos kultriniame gyvenime vyravo tampa tarp caro politi-
nio reimo (udrausta spauda lotynikais ramenimis) ir senosios aristokratikosios
kultros (daug raytoj susij su lenkika dvaro aplinka, skaitoma lenk literatra).
Todl svarbiausi kultros ir literatros udaviniai buvo gaivinti gimtj kalb, prie-
intis rusifikacijai ir lenkjimui, diegti tautin susipratim. Normins raomosios
lietuvi kalbos nebuvo, kiekvienas autorius laiksi sav taisykli, bet svarbu, kad
ra lietuvikai.
raginim kurti tautin kultr Vaigantas atsiliep nebijodamas rizikuoti dva-
sininko karjera. Nemaai konservatyvi pair kunig kovojo su nelegalia spauda,
vieai ikeikdavo, skundindavo jos platintojus. Vaigantas prieingai kiek ga-
ldamas rpinosi kultros demokratjimu, stengsi artinti religin ir pasaulietin
smon.
Romantin tautos sielos samprata

Savo groinje kryboje Vaigantas gyvai reagavo XX a. pradios nuostatas: iekoti
tautos sielos iraikos, ne avtis protvi ygiais, o istorijos faktuose velgti tau-
tikos idjos enklus", labiau orientuotis ne valstieius, o inteligentij, atsigrti
tautosak. Raytojas gyn romantin lietuvi literatros pobd, tvirtino, kad be-
veik visa ji tebra romantin, nes lietuvis ne praktiko veiksmo, o ilgesio, tylios
meditacijos, laisvos dvasios mogus.
BIOGRAFIJA IR ASMENYB
Juozas Tumas gim 1869 m. ryt Auktaitijoje, Maleii kaime netoli Svdas.
Baigs Daugpilio realin gimnazij stojo Kauno kunig seminarij. Dar gimnazi-
joje gytas konspiracins veiklos patyrimas (priklaus slaptiems lavinimosi rateliams,
nagrinjantiems draudiamus ratus) pravert ir seminarijoje jos slaptosios draugi-
jos jaunus idealistus nuteikdavo patriotikai, skatino dirbti tautai. Niekam nebuvo
galvoje karjeros darytis ar turtai krautis", vliau ra Vaigantas. Seminarijoje pra-
62
leisti penkeri metai iugd stipr charakter ir pareigingum, o gyvas ryys su kaimu
ir namais, aktyvi veikla klierik draugijose formavo tautin pasaulir.
Baigs seminarij Juozas Tumas, kaip tautikai susiprats, todl pavojingas, buvo
paskirtas vikaru ne Lietuvos, o Latvijos, Mintaujos, banyi, bet ir ten sitrauk
vietos lietuvi inteligent tautin veikl. Jie aktyviai rm V. Kudirkos leidiam
Varp", ra straipsnius, vert groinius krinius.
Grusio Lietuv J. Tumo kunigavimas primena odisj: trylika met vaikomas
po tolimiausius ukampius (Mosdis, Kuliai, Micaiiai, Vadaktliai, Sidabravas),
valdios ir vyskupijos vyresnybs persekiojamas, jis nenustojo dirbti tvynei. Vis
energij skyr lietuvikai spaudai uoliai bendradarbiavo Prsijoje leidiamuose
laikraiuose, slapta gabeno juos per sien, steig, redagavo, platino katalikik lei-
din Tvyns sargas", jame daug ra apie lietuvi spaudos reikalingum, aikino
rusik mokykl al vaik smonei, ragino mokyti juos slapta namie.
Sulauks spaudos grinimo 1904 m. Tumas rpinosi steigti lietuvikas mokyklas,
1905 m. organizavo lietuvik valsiaus savivaldyb. Tik spjs sikurti vienoje vieto-
jc, tuoj bdavo keliamas kitur, mat baimintasi didels kunigo takos monms. Galop
Tumas tapo pavojingiausiu mogumi nusprsta j iguiti i Vilniaus Laiuv.
Kitaip nei daugelis to meto vyresns kartos kunig, jis netapo klebonu kininku.
emikieji dalykai jo sielos nesupaniojo, parapijos horizontas buvo per anktas.
1918 m. pavasar kunigas Tumas gro Vilni. Netrukus miest um bolevi-
kai. Bijodami teroro daug moni i Vilniaus pasitrauk tik ne Tumas. Jis mgino
drauge su nauja valdia dirbti ne politin, bet kultrin darb, nes apskritai gyveni-
me labiau iekojo to, kas mones vienija, o ne kas skiria. Kaip pats sak, viso mano
gyvenimo tendencija tiesti tilt tarp vieno ir kito krypsnio inteligent". Savos po-
zicijos gynimu, drsa, demokratika laikysena Vaigantas primena XIX a. pradios
kunig ir poet Antan Strazd.
Lietuvai tapus nepriklausomai patriotams, regis, jau nebuvo dl ko kovoti. Bet
rik ne Vaigantui! Jis drsiai smerkdavo tai, kas jam atrod smerktina, usipuldavo
broli lietuvi tamsum, konservatyvum, paiepdavo tariam inteligencij. Vien
straipsn baig taip: <...> daug ir kit literatros veikal yra. Jie recenzuojami, jie
vitrinose istatomi ir vis dar tebelaukia, kada ms viesuolis gal gale pajus reika-
l sigyti knyg spint! Metams bgant vis daniau atsigrdavo jaunim, prie
mirt labai rpinosi pastatydinti studentams bendrabut Vaiganto namus.
A buvau gyvas lietuvi reikalais, sak apie save. Stengsi padti ir kalin-
tam buvusiam Lietuvos prezidentui, ir paprastam mogui yra vadavs deimtis
vairi politini kalini, pras paleisti ir krikioni demokrat, ir komunist vei-
kj. Praymai, pateikti ratu, galjo tapti kaliu, bet jam svarbiau u asmeninius
interesus buvo gailestingumas ir pakanta. Gindamas asmenin apsisprendim dirbti
ivien su visais, jei tik tas darbas ne naudos Lietuvai, Vaigantas ne kart rod, kad
jo odiai nesiskiria nuo darb. Bti tarp moni, nuoirdiai mylti tuos, kuriems
tarnauji, inoti, kad esi naudingas visuomenei, jam, kunigui, buvo didioji gyveni-
mo prasm, o giedra nuotaika, pozityvus mstymas jaunatvikos energijos altinis.
Sprogstantis optimistas, taip Vaigant apibdino V. Krv. Vaigantas mir
1933 m., palaidotas Kaune, Vytauto banyioje, kurioje ilg laik darbavosi.
63
KRYBOS APVALGA
Atsiminimai ir kelions apybraios

Pirmieji Vaiganto kriniai atsiminim Vaizdeliai" ir kelions Amerik apray-
m knyga. Po 1601 m. ileistos Mikalojaus Kristupo Radvilos Nalaitlio Kelions
Jeruzal", ipopuliarjusios lotynikai skaitanioje Europoje, Vaiganto Ten gera,
kur ms nra" buvo pirma lietuvi literatroje kelions apybrai knyga. Joje ra-
ytojas kartai ragina lietuvius imtis iniciatyvos savame krate: Grkite dar gyvais
monmis, o ne vien pelen urnomis ar vien maieliais pinig!
Pragiedruliai
Stambiausias Vaiganto krinys dviej tom veikalas Pragiedruliai". io kri-
nio anr geriausiai nusako pavadinimas ir paantrat Vaizdai kovos dl kultros".
Dmesys sutelktas ne fabul, ji sieja tik dal vaizd, o siek ne tik pavaizduoti lietuvi
kultrin atgimim knygnei veikl, ekonominius krato reikalus, bet ir su-
prasti, kur slypi tautos gyvybingumas. Skirtingo pobdio vaizdus Pragiedruliuose"
vienija pasakotojas ir jo idjin pozicija rpinimasis lietuvi savimons ugdymu,
tautos dvasiniu tobuljimu. Metaforikais ir realistiniais vaizdais, publicistiniais
nukrypimais jis formuoja nacionalins kultros model, kuriame svarbiausia vieta
tenka imintingos gamybos (agrokultros), meils darbui ir gamtai pavyzdiams.
APYSAKA DDES IR DDIENES
Tema
Lietuvi etninis savitumas pagrindin Vaiganto krybos tema, menikiausiai i-
pltota apysakoje Dds ir ddiens". Apysak sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje
Labai senai: Mykoliukas ir Severiut" vaizduojami baudiavos laikai, baudiaunin-
k Mykolo ir Severjos bundanti meil. Abu veikjai susitaik, kad j laimei nelemta
isipildyti: Mykoliukas ugniauia nor turti sav gyvenim, Severja pasiduoda
tijno Rapolo Geis geismui ir tvo sprendimu iteka u io dvaro priiurnos".
Kitose trijose dalyse pasakojama, kaip susiklost veikj gyvenimas po baudiavos
panaikinimo. Beteis socialin padtis, menka savivoka, nuolankumas, visikas atsi-
davimas aplinkybms ir stipresnij (tvo, brolio, kaimo bendruomens, Banyios,
galiausiai gamtos gaivalo instinkt) valiai yra pagrindiniai i moni bruoai,
nulemiantys likim.
Pasakotojas ir jo veikjai
Apysakoje dominuoja pasyvumas. Laisvas ir aktyvus, pasak Jrats Sprindyts, tik
pasakotojas. Jis ino, supranta ir permato daugiau nei veikjai. tai Mykoliukas lyg
gamtos brolis iogas" groja sau niekuo daugiau nesirpindamas. O pasakotojas kalba
ir apie savaimingai spontanik muzikanto prigimt, lygina su saule, kurios dirb-
64
tinai nepasigaminsi", ir apie baudiavos verguvs" nemonikum, net daro
ivad: nors ir primityvus, tas menas vis lengvina sunk baudiaunink gyvenim.
Veikjams tai nerpjo, nes jie nemokjo galvoti". Apie j savimon beveik nieko
negalima pasakyti, nes pasakotojas nuolat primena: nenusiman", neinojo", ne-
sumesdavo". Vienintelis dvaro tijnas Rapolas Gei rodosi ess auktesns savimo-
ns, bet ir j pasakotojas vadina protingu beraiu". Gamtos jausmo Vaiganto vei-
kjai irgi beveik neigyvena, nes patys yra stiprios gamtos stiprs padarai". Kad siela
iekot gamtoje kokio nors atbalsio, reikia refleksijos gebjimo suprasti ir matyti
save i alies, o apysakos veikjai ios savybs neturi. Pasakotojas teisina savo veikj
primityvum, nes groisi j natralumu, spontanikumu. Tad ir mistines gamtos
pajautas dera priskirti jam, o ne veikjams. Net ir sijausdamas veikj igyveni-
mus jis nesitapatina su jais, prieingai neretai vertina ironikai. Pasakotojas kalba
apie baudiaunink gyvenim prisimindamas pavyzdi i Biblijos, lygindamas savo
veikjus su Europos literatros personaais, kartais nuklysdamas didmiesio gat-
ves, kur cypia tramvajai, pindamas ne vien tarptautin od. Tokio pasakotojo iki
Vaiganto lietuvi literatroje nebuvo.
Mykolas iukta
Mykoliukas jautrios, pasiaukojanios sielos mogus. Portretas atskleidia jo svei-
kat ir jg graiai iaugs, storas juosmenyje, peiuitas, daugiau kaip vidutinio
gio ir pagali. ieno plakais, grd maiais jis aiste aidia". Dirba neprietarauda-
mas, nesisksdamas. Bet moni bryje visada vienas, save nugrimzds. Jo mly-
nos lipnios akys ypsosi kitam pasauliui, su kuriuo jis bendrauja kitiems neregimu
bdu <...> tame pasaulyje negaljo bti moni, nes moni Mykoliukas nebuvo
reikalingas". Visko jam uteko ir kasdienio valgio, ir prasto rbo. Tik paties pa-
sidirbt skripkele, kuria kaimo jaunimui griedavo negudri melodij, Mykoliukas
brangino. Ir dar Severj nujausdavo j i tolo, inojo esant graiausi, meiliausi ir
tvams paklusniausi. Mykoliukas juste juto, kaip Severiut yra jam artima, koki
didele dal jo btybs sudaro". A tau pai saul atiduosiu, nes tu man skaistesn
u saule", dainavo jo irdis, taiau prieiti, ukalbinti, juo labiau vesti net svajoti
nedrso. kokius namus j parsivest, jei pats kaip kampininkas glaudiasi pas bro-
l? Gandas, kad Severj iteka u Rapolo Geis, atm i Mykoliuko visas jgas
nebebuvo jokios energijos, nei tos kojos beingsniavo savaime, nei rankos besities
ko paimti". Tik Severjos, atjusios prayti pagroti vestuvse, glamon vl prikelia
Mykoliuk gyventi: Nieko panaaus jis nebuvo prityrs per vis savo ami. Lyg
dangus jam tai valandai bt prasivrs ir davs jam paragauti savo saldybi! i va-
land jis paskui prisimena vis gyvenim, jau taps Dzidoriumi Artoju. Po daugelio
met, pasipuos Severiuts dovanotu aliku, banyioje tarp moni dd Mykolas
laiksi n kiek ne menkiau u paius didiuosius, paius turtinguosius kininkus
<...> net rimiau ir didesniu savo vertybs jautimu u pat klebon. inojimas,
kad myljo ir buvo mylimas, padeda jam nesugniuti, atlaikyti likimo negandas ir
jaustis laimingam: Ir buvo tiek laimingas, tiek laimingas, tiek to pilnas, jog ninie-
ko daugiau ir nebegeid i gyvenimo. inojo j nieko daugiau nebegalint duoti!
65
Severja Puktaiia
Severja darbti, slauni ir verta nemenko likimo" mergina, tik jos gyvenimas ki-
taip pasuko savo rat". Nepatenkinta tv nam aplinka, ji susikuria sav pasaul: jos
kltel i tolo kvepia vara, diovintais olynais ir raugintais grybais krembliais,
pelniusiais eimininkei namiki ir kaimo moter pagyras. Severja graina savo buit:
kltels sienas puoia venti paveikslai, indauja ir skrynia imargintos glmis, net
vienintels kds atloas idrointas pieiniais. I kaimo jaunimo jai artimiausias
Mykoliukas, nenuilstantis griejas. Jiems gera kartu tylomis sdti, taip gera, kaip
pilnu iedu praydusiems olynams". Dievas juos buvo besurenks dvejet, tik gy-
venimas iskyr." Dl Severjos susikerta dviej vyr trokimai ir laimi aktyvesnis, la-
biau savimi pasitikintis Rapolas Gei. Buiniais ir glamonmis jis paadina Severjos
moterikj prigimt nor sukurti eim, auginti vaikus. Itekjusi u dvaro tijno,
mylima ir lepinama, Severja patiria moterikos laims pilnatv. Ji tampa vaiinga
eimininke, gera mona, laiminga motina. Taiau panaikinus baudiav Rapolienei
belieka ddiens, neapmokamos darbininks vyro brolio eimoje, dirbanios u du,
lemtis. Ji bejg ir prie kasdienybs nuobodul, rutin, kaimo gyvenimo inercij.
Mirus vyrui dl per didelio neramumo" neberanda sau vietos nei Geii namuose,
nei savo jaunysts birse, kur tiek jos mgstam krembli ir emuogi. Jai kain
ko viduje trksta, ir tuia, ir alta." Minios nuotaika j nunea banyion, minios
pas nuveda ir karemon.
Rapolas Gei
I pairos stropus ir rstus dvaro priiurna" i tikrj jautrus ir atlaidus kaimo
monms. Skirstydamas darbus kitiems pats taip ir neimoko dirbti. Tijnavimas
buvojo tikrasis paaukimas, utat ir tarnavo dvarui su nematytu teisingumu ir iti-
kimybe". Saveiki seninijos mons gerb Gei, mat nei jis mus, nei jis keiks,
nei k piktino. <...> Tipingas ramus kavalierius rods kaip tik skirtas vieniu pragy-
venti amel". Betgi krinta jam ak Pukt Severja. Svarstydamas, kodl vienaip ar
kitaip susiklost veikj likimai, pasakotojas ne kart mini gamt kaip stipri ins-
tinkt altin. Ir Gei galingas gamtos epizodas" Severjos gyvenime. Jis sutrau-
k Severjos gimins ryius <...> ir pasim j sau kaip jam skiriam, kaip gyvenimo
kovos grob ar k panau. Nei knu, nei dvasia tai galybei nepasiprieinsi". Veds
Severiut Rapolas perkl j visai kit buit, dvaro buit, kur jis vl buvo galingas,
didius darbus tvark kaip koks ininierius, ir visi jo klaus". Taiau lus verguvei,
lo ir jos tarnas Gei; lo visais galais, nelo tik vienu lieuviu". Panaikinus bau-
diav vis savo neinaudot energij jis skiria brolio vaikui Adomukui: per dien
dienas pasakoja jam tikras ir pramanytas istorijas, seka pasakas, moko atpainti bet
kur augall ar gyv. Rapolas karinius tampa vieninteliu vaiko mokytoju, draugu
ir patarju, o Adomukas vieninteliu jo klausytoju.
Diemaniukai
Vaigantas literatros istorijoje danai apibdinamas kaip diemaniuk" iekoto-
jas. Kalbdamas apie Pragiedruli" sumanym pats sak mano norai buvo paser-
66
gti ir sukaupti vien viet lietuvikos tautos diemaniuk", kuri yra pilkame j
gyvenime". Toki diemaniuk" nemaa Ddse ir ddiense": tai ir Mykoliuko
jautrumas, meil brolio vaikams, svajingumas, ir Severjos darbtumas, vara, polinkis
prie groio net ir skurdioje buityje, ir Rapolo pasakojimai, gebjimas palenkti vaiko
siel padavimais ir sakmmis. Pasakotojas neslepia, kad jam gras ie mons, kai
dirba, ilsisi ar meldiasi. Jam svarbu irykinti, kas, jo manymu, yra gera patriarcha-
liniame kaime patvari eima, darbtumas, religingumas. Vis dlto tame Vaiganto
posakyje ne tik deimaniukai, yra ir j priepriea, pilko gyvenimo" uuomina.
Apysakos angoje pabriama, kad dds ir ddiens pavadinimai anuolaik reik
visai ne gimins ar eimos santyk, tiktai tam tikr socialin vienet eimoje".
Vargingoji buitis", ems vargai ir kartybs" taip ne kart nusakomas veikj
gyvenimas. Pasakotojui rpi ne tik uguito mogaus grois, bet ir trkumai tingi-
nyst, inercija, apsileidimas (Severjos tv pirkios vaizdas primena emaits apray-
mus), dvasios nuopuolis (girtuoklyst, nesiningumas).
Idealizuojamieji tautos bruoai tvirtyb, darbtumas,

sielos lidesys
Literatros tyrintojai Vaigant danai vadina tautinio charakterio vaizduotoj.
Kok lietuv regi apysakos Dds ir ddiens" pasakotojas?
Pirmiausia fizikai stipr, sveik, tvirt, itverming. Apie Mykoliuk sako:
Dirba tikrai u du, u tris." O lygi, blizganti lyg lakuota" Severjos oda reik ge-
lein kno padarym ir jo patvarum". Lietuvis vyras kaip Mykoliukas graiai
iaugs, storas juosmenyje, peiuitas". Moterys, sveikosios ir riebiosios lietuvaits",
kresnos ir storagals", apsisegusios keliais sijonais tyia, kad bt storiau pastur-
galyje ir dl to laibiau rodytsi juosmenyje". Riebumas vienas svarbiausi lietuvi
portretins charakteristikos bruo. Jei tik pasakotojas sako graus", ia pat pridu-
ria ir riebus". Severiut msto apie Mykoliuk: Kad nebt toks blogas, bt graus.
Anot pasakotojo, blogas reik: neriebus, sublogs, sumenks".
Kitas pasakotojui svarbus lietuvi bruoas darbtumas. Mykoliukas ir Severja
nuo auros ligi sutemos darb skuryje. Mykoliuko vikrumas, greitumas, bet koki
darb nesikratymas paymtas paioje apysakos pradioje. Severja ne tik nudirba
kio darbus namie visam kaimui miegant dar ir prikrembliauja, kad iem ne tik
eimai utekt, bet ir vienioms bt ko pakiti. Kiek hiperbolizuotas persona
darbtumas, matyt, padjo susidaryti nuomonei, kad Vaigantas laiko lietuvius
darbia tauta. Taiau pabrdamas Mykoliuko ir Severjos darbtum pasakotojas
io bruoo nepriskiria visos tautos bdui, niekur plaiau to nesvarsto. Gei, irgi
lietuv, vengiant maiausio darbelio", pavadina ikrypliu, nes jam tutumo rei-
kjo, kad visados bt laisvas, nieko nenusitvrs", o jo tingjim laiko pirmykiu
(suprask, paveldtu i protvi, i seniausi laik) ir ia jau ne vien pastraip skiria
lietuvikam nerangumui aptarti. Paskui lyg susigriebia, es neveiklumas ne t vie-
n lietuvi liga", bet Geis gyvensen vis tiek pavadina tautiniu tingjimu". Taigi
lietuvis tingus padaras, o Mykoliuko ir Severjos darbtumas greiiau ne tipikas, o
iskirtinis bruoas, kiekvienam sektinas pavyzdys.
67
Kalbdamas apie lietuvi charakter pasakotojas randa ir kuo pasidiaugti.
Pirmiausia sielos paveikslu. Melancholija ir lidesys bdinga lietuvio savijauta.
Mykoliukas buvo ne tragedijoms ar skaudioms dramoms pergyventi, tik melan-
cholijai, lidesiui reikti <...>. Tokiam dalykui tinkamas nebent vien tik lietuvi
vidus Pilnai lidesio, tyliai kenianiai lietuvio sielai, pasak Vaiganto, artima poe-
zija, nes viena poezija tai teino, ir ta tik nujautimu. iuo atvilgiu komplikuotas
Severjos charakteris. Jos ivaizda, darbtumas ir tvarkingumas dera bendrame lietu-
viko paveikslo fone. Bet aistros noras isiverti i aplinkos, gebjimas provokuo-
ti, kurti sau palanki situacij (sddama su Mykoliuku skiria pasimatym Geiei)
ir rinktis (pati buiuoja Mykoliuk) tarsi paneigia, kad lietuviai tokie jau pasyvs
melancholikai. iose teksto vietose pasakotojas nesamprotauja apie lietuvi bd,
bet apysak tokiu aspektu velgianiam skaitytojui bt k pasvarstyti.
VAIGANTO KRYBOS REIKM
Lietuvi etninis charakteris ir tautin savimon Vaigantui buvo svarbiausias k-

rybos altinis. Pasak jo, gimtojo kaimo moraliniai pamatai bdo velnumas, ir-
dies gerumas yra didioji lietuvi dvasios ir kultros stipryb. Mums, daugiau
romantikams, neg praktikams", bdingas velgimas pasaul dvasios akimis, daikt
ir vyki suvokimas gyvu jausmu. Kaip ir Vincas Krv, Vaigantas kr tautos
charakterio ypatingumo mit, pats tuo mitu tikjo ir jj gyn.
68
VINCAS KRVE
18821954
GYVENIMO IR KRYBOS APVALGA
Vincas Mickeviius-Krv gim Subartonyse, Merkins parapijoje. Jo senelis es at-

sikls i kitos parapijos, kur Mickeviius vadin Krvmis. i pravard raytojas
vliau pasirinko slapyvardiu. Subartonys paiame Dzkijos vidury. Eerai, slniai ir
aukti kalneliai, nuo kuri atsiveria mlynuojani il vaizdas, istorins vietovs
Merkins piliakalnis, Punios Margirio kalnas, Likiavos pilies griuvsiai, Perloja,
Gils ir Ilgio eerai nuo pat maens adino krybin vaizduot. Herojik
Dzkijos krato praeit raytojas pavaizdavo romantiniuose Dainavos alies sen
moni padavimuose.
Pasimoks Merkins pradinje mokykloje, paskui savarankikai, Peterburge i-
laik progimnazijos egzamin ir stojo Vilniaus kunig seminarij, bet po dvej
met buvo paalintas dl paaukimo stokos. Greiiausia buvo skstas, nes daug
skait, domjosi istorijos, kultros, socialinio gyvenimo ir morals klausimais. Dl
maus charakterio, lengvai paeidiamo garbs jausmo sunkiai tai igyveno. Be to,
slg santykiai su namikiais: netrukus Mickevii eimoje mir du vaikai, ir artim-
j priekaitai, kad itaip Dievas baudia eim, Vinc sukrt. Taip radosi aminos
kalts ir pasaulio neteisingumo jausmas, o skaudinto vienio mogaus paveikslas
literatroje jam pasidar pats artimiausias. Pasak Alberto Zalatoriaus, buvo mestas
ikis ne tik tv valiai, kunigo profesijai, Banyiai, bet ir krikionybei kaip verty-
bi sistemai. I ia noras painti ne tik Kristaus mokym, bet ir kitas religijas: Krv
gilinosi budizm, panteizm, pagonyb, domjosi antikos kultra.
Kadangi Vilniaus universitetas po 1831 m. sukilimo caro saku buvo udarytas,
Krv studijavo Kijeve, Lvove, Vienoje. Deimt met gyveno Kaukaze, mokyto-
javo Baku realinje gimnazijoje. Buvo puikus mokytojas: daug cituodavo atminti-
nai, formuluodamas domias diskusines rato darb temas pratino mokinius nuo-
sekliai ir logikai mstyti, drsiai kalbdavo apie draudiamus dalykus (tuo metu
Ukaukaz kaip ir Lietuva buvo Rusijos ukampis), su pagarba atsiliepdavo apie
senj Azerbaidano kultr, istorij, skiepijo mokiniams tautinio orumo jausm.
Lietuvai atgavus nepriklausomyb Krv gro Kaun, dirbo profesoriumi
Kauno, vliau Vilniaus universitete. Vasaras leisdamas tvikje su aistra rinko
tautosak, ileido ne vien liaudies dain, padavim, patarli rinkin. Kaip ray-
toj Krv igarsino kaimikoji proza (apsakym rinkinys iaudinj pastogj" ir
noveli apysaka Raganius"), kurioje vaizduojami vis dar tradicikai gyvenantys
69
senieji Lietuvos kaimo mons, ilaik tautinio bdo savitum, esmines lietuviko
charakterio ypatybes. Senasis iminius skerdius Lapinas (apsakymas Skerdius"),
isaugojs paslapting ry su mediu, gamt suvokia kaip Dievo dovan visiems
monms, todl kininkui Grainiui sumanius savo emje nukirsti imtamet liep
kartai j gina: Ar tu j sodinai, kad ji tavo, ar tu j auginai, kad kirsti nori? Ar gal
ji tau vienam aliuoja, tau vienam lama ir grojasi?" uvus liepai lyg dangus pra-
kiuro toje vietoje". Jau kai mons toki medi, kaip liepa, nesigaili, tai jie ir nieko
nesigaili. E, mirti geriau, negu tokiais laikais gyventi", sielvartauja skerdius, o ne-
trukus pasiligoja ir mirta. Senojo skerdiaus paveikslu Krv iauktino dar Simono
Daukanto ir Antano Baranausko velgt lietuvi bruo jautrum gamtai kaip
diaugsmo, santarvs su pasauliu, gyvenimo pilnatvs altin.
1940 m. V. Krv buvo pakviestas ministru pirmininku SSRS okupuotos
Lietuvos vyriausyb. Negaldamas sulaikyti Lietuvos nepriklausomybs ir ekono-
mikos griovimo vaiavo aikintis Maskv, ten pokalbiuose su Viaeslavu Molotovu
paaikjo Stalino kslai. Matydamas, kad negals paveikti soviet valdios sprendi-
mo inkorporuoti Lietuv SSRS, Krv atsistatydino. 1947 m. pasitrauk JAV,
Pensilvanijos universitete dst rus ir lenk kalbas bei literatras. Emigracijoje
jautsi vienias, nepritaps mano vardas liko Lietuvoje, ia atsiveiau tik pavar-
d, kuri jau nieko nereikia", mano siela nesugeba nei priimti amerikonikojo"
gyvenimo, jo pair, nei prisitaikinti..! Prie mirt isak paskutin nor grti
Lietuvon ir ten atsigulti aminam poilsiui alia savo tv ir protvi ant Subartoni
kapinyno. Laukti teko ilgai. Beveik po keturiasdeimt met, 1992 m., raytojo pa-
laikai perlaidoti Subartonyse.
DRAMA SKIRGAILA
Literatrinis kontekstas
V. Krvs dramos radosi ne tuioje vietoje. XIX a. pabaigoje jau buvo ispausdinta
ir suvaidinta Antano Vilkutaiio-Keturakio komedija Amerika pirtyje". Prasidjo
slapt lietuvik vakar, klojimo teatro", sjdis. Paskutiniu XIX a. deimtmeiu
V. Kudirka ivert D. Bairono Kain", kelias F. ilerio dramas, A. Mickeviiaus
Vlini" III dal, bet ie kriniai nebuvo pastatyti. vairi meno draugij rengia-
muose vakaruose buvo populiarios emaits ir Gabriels Petkeviaits-Bits ko-
medijos, Gabrieliaus Landsbergio-emkalnio drama Blinda svieto lygintojas",
Miko Petrausko muzikin drama Birut" pirmoji lietuvika opera. Mgj teatre
Maojoje Lietuvoje pirmsias savo dramas pastat Vydnas (18681953), ideali-
zuoto tikrovs paveikslo, danai perteikiamo abstrakiais simboliais ir alegorijomis,
krjas.
Pradin situacija, krinio atmosfera

Lygindami su XIX a. pabaigos XX pradios draminiais kriniais, literatrologai
dram Skirgaila" (1924 m.) vadina pirmja tikra drama lietuvi literatroje. Joje
70
yra visa, ko stigo ankstesnms lietuvikoms pjesms, konfliktas, nuolat stiprjanti
tampa, tragika situacija, dramin kolizija, t. y. prieing sieki, interes, nuomo-
ni susidrimas. iame dramos veikale dmesys sutelktas Lietuvos kunigaikio
Skirgailos tragedij. Pirm kart lietuvi literatroje skleidiasi istorinio asmens
vidinis pasaulis, parodomi valdovo dvasios pakilimai ir nuopuoliai. Skirgail" lite-
ratros istorikai danai lygina su V. ekspyro dramomis, nes Krv irgi rmsi istori-
jos altiniais. Beveik visas dramos veiksmas vyksta Vilniaus Auktojoje pilyje, kuri,
atrodo, supa dar ne miestas, o gdi giria. Remarkose nurodytas rekvizitas: uolins
skobnys, suolai, vri kailiai, rago taurs. Pasak Redos Pabariens, Auktoji pilis,
kaip Elsinoras Hamlete", yra ir veikjo dvasins situacijos, supanio pasaulio meta-
fora. Hamlet gaubia iaurietiko alio, drgms atmosfera, Skirgailos ore" tvyro
sunkumas, nerimas, tampa, persmelkianti herojaus vid ir simbolikai siknijanti
viduramikos pilies vaizdinyje. Abiej dram pagrindiniai veikjai tragiki: j idea-
lai nedera su tikrove, norai su galimybmis, tikslai su gyvendinimo bdais.
Religins ir politins prietaros

Skirgail matome tragikoje padtyje, kurios jis negali nei pakeisti, nei ivengti:
Lietuva jau pakriktyta, kunigaikio pilyje gyvena katalik kunigas, sveiuojasi
vokiei riteriai, bet valdovo bendraygiai, ypa vaidila Stardas, tiki senaisiais die-
vais, ilgisi laik, kai buvo gerbiami ventieji uolynai, kai dainius kvpdavo garss
didvyri ygiai. Vienas svarbiausi Skirgailos vidinio dramatizmo altini yra pro-
to ir jausm konfliktas. Jis supranta, kad reikia gelbti ne senj tikjim, o taut
(<...> apsupo al ms diev prieai <...> Mes neigalsim atsilaikyti visam pa-
sauliui"), taiau irdyje gerbia pagonikuosius dievus ir slapta pritaria Stardui: Kas
nenort grinti garbing senovs laik!.. Bet j sugrinti neigali dievai, ir mes
nebepajgsime!
Skirgailos vidins prietaros

Kaimynini ali pasiuntiniai, su kuriais tenka bendrauti Skirgailai, apie nir
ir rm etiketo nepaisant Lietuvos valdov atsiliepia nepagarbiai, bet patys n
kiek ne geresni. Prisideng tvyns ir Banyios vardu jie rpinasi tik savo nauda.
Svetimaliai dramoje vaizduojami prarad riterijos vertybes tiesum ir atvirum,
odi ir darb derm. Diplomatijos vingrybi ir apgauls, naujosios Europos gink-
l, vliau griebiasi ir Skirgaila. Jo monologai valdingi, ididumu, ironika panieka
prieams ir kitamaniams saviesiems, pykio priepuoliais jis demonstruoja valstybs
gali. Danai negirdi panekovo, gilinasi vien save, svarsto grio ir blogio, mogaus
ir dievybs, gyvenimo prasms klausimus. Kalbdamas su Ona Duonute guodiasi,
kad visuomet nori gero, bet nemoka pasiekti: K a manau, kad gera yra, visuomet
pasirodo, kad pikta <...>. A matau, kad bloga gyvent pasauly, bet kas tuo kaltas,
a nenumanau. Taiau kai krivis Skurdulis ikelia mogikosios etikos princip
igyventi taip ami, kad savo darbais nenuskriaustai kit ir nepriverstai j kent-
ti, Skirgaila jo patarimus atmeta. Sakosi nors panaikinti visa, kas yra pikta, o pats
kerija, smurtauja per prievart veda On Duonute, gyv palaidoja Keleri.
71
Vienio mogaus tragizmas
Skirgaila tragika asmenyb, nes negeba valdovo pareigu suderinti su trokimu bti
laimingam, mylimam. kalins pilyje Lydos kunigaiktyt On Duonut, kad len-
kams kaip kraitis neatitekt jos ems, vis dlto nori bti velnus, siekia meils ir ra-
mybs, net pasiryta atsisakyti sosto, bet ir ia patiria pralaimjim. Pripaindamas
tik savo teisum (ia nra kitos valios, jeigu a savo pasakiau") negali suprasti Onos
Duonuts, nirta, kad ji jauiasi savo likimo valdov. Pamilusi vokiei riter Keler
kunigaiktyt atstumia Skirgail. Jos drsa, savosios garbs pajautimas, ori laikysena
rodo, kad tai stipri asmenyb, lygi Skirgailai.
Keleris Skirgailos antagonistas. viesusis ir Tamsusis vyras

Tragik konflikt dramoje sustiprina ir Skirgailos prieininkas Keleris. Tai suma-
nus ir narsus karys, atvyks pil kaip kaimynins alies pasiuntinys. Jis pamilsta
On Duonut ir pasiaukoja dl jos garbs neisiduoda, kad buvo kunigaiktyts
miegamajame, ir leidiasi ukasamas gyvas. Kelerio vidinius prietaravimus pasku-
tinmis gyvenimo valandomis slepiantis Stardo karste atskleidia slygin scena:
viesusis ir Tamsusis vyrai du jo vidiniai balsai isako skirtingas gyvenimo nuo-
statas. Tamsusis vyras gundo gyvenimo malonumais (Juk tavs dar laukia ir garb,
ir laim, ir kiti gyvenimo diaugsmai. A tau suteiksiu progos dar imt kart painti
moters meils saldius jausmus"), provokuoja vadindamas j bailiu, praradusiu vy-
rikum (<...> ar tu netapai panaus moteriai, kuri svyruoja ir abejoja?"), kursto
savimeil (Utenka tau tik sujudti karste, pakelti galv, ir visi ia esamieji isigand
ibgios visas alis"). viesusis vyras kalba apie sielos iganym, apie kilni auk, u
kuri laukia amina viesa", perspja, kad niekingas gyvenimas sunkesnis nei gar-
binga mirtis (ia net isigelbjusio laukia tavs gda, kad praudei moter, jai i-
gelbjim paadjs ir paado netesjs"). Keleris moralikai stipresnis u Skirgail,
nes pamirs savisaug sta dl kito mogaus. Paaukojs gyvyb u moters garb jis
lieka itikimas vidurami riteri idealams.
Stardas. Tautos vertybi kolizija

Skirgailos oponentas dramoje yra vaidila Stardas. Jis itikimai saugo tautos garb:
gina senj tikjim, ragina valdov su bendraygiais sutelkti vali ir imtis veiklos.
Kaltina Skirgail u savj diev idavyst, adina patriotinius jausmus, kursto
karygikas ambicijas (Panork, kunigaikti, ir vl atgims ms kratui senovs
didvyri gadyn), ragina klausyti, k liepia irdis, moko, kaip elgtis dera garsij
tv ainiams. Skirgailai atrus, kad lietuvius gali itikti prs likimas, todl reikia
tvyn gelbti ir taut, o dievais tesirpina kriviai, Stardas valdovui ir bajorams
prikaiioja bailum, vadina vergais, praradusiais sen tv nars ir garbs suprati-
m geriau ti, nei vergauti. Jis nesupranta politini Skirgailos umai, jam rpi
istorins atminties, tautos dvasios kalbos, paproi isaugojimas: <...> liaudis,
jus pamgdiodama, atsiads sen paproi, veja ueldins takus tv nalaii
kapus ir pamir vent ms dain kalb. Svarbiausias vertybes tautos laisv, jg,
gro Stardas regi praeityje. Dabartis jam niri, neverta herojini dain: Nebeliko
72
didvyri pasauly, turi mirti ir daina! Matydamas, kad nepajgs Skirgailos ir bajor
krtinse kerto gaisr pakurti, Stardas sudauo kanklius.
Ir Stardas, ir Skirgaila abu teiss: vienas gina protvi tradicijas, kitas valsty-
bs interesus, ir abu nepripasta kompromis. Skirgaila supranta Lietuvos politin
situacij, bet nieko negali pakeisti, nes yra valdomas silpnybi ir aistr nesuge-
ba tramdyti pykio, todl kerija, nemoka mylti, todl pasiduoda aklam niriui.
Pagrindini veikj tragika baigtis: Stardas va, Keleris ukasamas gyvas, Skirgaila
lieka vienas, pralaimjs, nerads kelio nei sau, nei tautai, prarads artimuosius, su-
naikins savyje gebjim mylti ir aukotis, pamyns riterio idealus.
VINCO KRVS KRYBOS REIKM
Krv, kartos, jautrios, maksimalistikos prigimties asmenyb, gyvenime ir krybo-

je teig jausm, mini ir veiksm darn, asmens laisv, smoning apsisprendim,
teis laim. Savo kryba jis nemoko ir nemoralizuoja, atvirai nerodo simpatij ir
antipatij. Jam doms netikti veikj poelgiai, sudtingas vidinis pasaulis. Kaip
bdinga Europos romantizmui, raytojui rpi vienias, nesuprastas, maitingas
mogus. Romantik herojai abejoja idealais, galimybe juos gyvendinti. Krvs vei-
kjai nepasitiki prasta gyvenimo tvarka, civilizacijos tampais. I io nepasitenkini-
mo, mogikosios laims trokimo, siekio vadovautis savomis nuostatomis kyla j
maitas. Didiausia Krvs veikj vertyb laisv.
73
BALYS SRUOGA
18961947
ISTORINIS LAIKAS, DIEV MIKO

GENEZ IR LIKIMAS
Baliui Sruogai, moderniosios lietuvi poezijos ir istorins poetins dramos pradi-

ninkui, Antrojo pasaulinio karo metais teko ieiti faistins koncentracijos stovyk-
los, arba lagerio, mokykl. 1943 m. kartu su kitais lietuvi intelektualais jis buvo
suimtas, kalintas tuthofo koncentracijos stovykloje ir tapo visos numoginimo sis-
temos liudytoju. Baigiantis karui grs Vilni raytojas neberado eimos mona
su dukterimi buvo pasitraukusios Vakarus. Nors silpnos sveikatos, kamuojamas ar-
timj ilgesio, pasinr literatrin darb gydydamasis Birtono sanatorijoje per
du mnesius para atsiminim knyg Diev mikas.
Mintis memuar knygoje parodyti faistinio lagerio tikrove Sruogai kilo dar
kalint tuthofe. 1943 m. pavasar lietuvi kait grup buvo paskelbta garbs kali-
niais". Raytojas savo noru dirbo lagerio ratinje. Rizikuodamas gyvybe domjosi
slaptais dokumentais, drsiai nar lagerio archyvuose. Ir Diev mike jis liudija
smoningas pastangas gilintis, rinkti ir sisteminti lagerio tikrovs duomenis: <...>
i ratins taip toli matyti: visas lageris, visi mons, visa tvarka, visa reikalingoji
mediaga...
1945 m. gegu, tik grs i tuthofo, raytojas msi kurti eskizus apie stovyk-
l t nuo seno Diev miku vadinam vietov, kurioje prasidjus karui apsigy-
veno pilieiai, panas velnius". Kolegoms ir draugams, atvykusiems Birton jo
aplankyti, paskaitydavo itrauk. Naujas krinys i karto patrauk stiliaus iraikin-
gumu, originalia tematika, pasakojimo savitumu. Bet bta ir prieing vertinim.
Kai kurie, ypa turintys tuthofo pragar patyrusi artimj, kalbjo, kad taip rayti
negalima juk ia moni gyvyb, kanios, o Sruoga veria net juoktis. Jiems
bt buvs geriau suprantamas realistinis pasakojimas, juokas mirties akivaizdoje
atrod lyg nesusipratimas, netgi beprotyb. Abejota, ar lagerio tematika apskritai
tinka groiniam kriniui. Sruoga toki spontanik reakcij ir kritik labai vertino.
A raiau ne dienorat, sak draugams. Jeigu be ironijos biau ras, nebiau
igyvens. Ironija buvo tas skydas, kuriuo a prisidengiau nuo mirties pavojaus. Nuo
skausmo gindamasis paraiau, kitaip negaljau rayti.
Sruoga tikjosi greitai ivysis savo krin knygyn lentynose. O ia rayto-
jus ugriuvo vairi vie staig reikalavimai rodyti lojalum sovietinei valdiai.
Universitete prasidjo paskait tikrinimas: k dstytojai kalba studentams, kokius
74
krinius aptarinja, kaip juos vertina. Laike Raytoj sjungos pirmininkui Petrui
Cvirkai Sruoga piktinosi meninink dvasiniu prievartavimu:
mogaus psichika pagal linij niekuomet nesifbrmuoja, kol ji tebra mogaus psi-
chika! Raytojas rao taip, kaip jis jauia, kaip jis mato pasaul, kiekvienas kitaip,
savaip. O paskui jam sako: ne taip, ne pagal linij! <...> Kodl a niekur neymiu
savo viduj igyvenim? Argi a niekuomet nepasiilgf s savj, Tvyns ir t. t. A
tok priekait naivum galjau atsakyti tiktai ypsena <...>. A duodu faktus, j
idstymas, parinkimas, sugrupavimas savaime turi sukelti skaitytojo dvasioje tam
tikr reikaling nuotaik. Ir tai yra savo ries ta pati propaganda, tik daug inteli-
gentikesns formos u tj, kurios i mans reikalaujama.
Netrukus visuotiniame raytoj susirinkime komunist partijos sekretorius Kazys

Preikas sukritikavo i netikusi Sruogos knyg, nes joje vaizduojama antihero-
jin tikrov, kuriai nebdinga pasiprieinimo kova. Diev mikas paraytas ne-
silaikant peram socialistinio realizmo reikalavim. Krinys pritrenk kitoniku-
mu, paradoksaliu mstymu, ir skaitytojas j vertindamas galjo kliautis vien estetine
nuojauta. Taiau kas pokario metais galjo drsti garsiai pareikti turs individual
skon? I kritik ir skaitytoj reikalauta vienodo stalinistinio literatros traktavimo.
Raytojas jautriai reagavo savo krinio likim, igyveno dvasin kriz jautsi lyg
imestas, niekam nereikalingas, vienias staugiantis uo. Galop valdios kabinetuose
buvo suformuluota nuomon, kad krinys sovietiniam skaitytojui nepriimtinas.
Sruoga pavadintas nuo liaudies gyvenimo atitrkusiu raytoju. Prarads vilt pa-
skelbti nauj tinkam" krini, jis msi vertjo, mokslininko darbo.
ATSIMINIM KNYGA DIEV MIKAS
Savitas santykis su tikrove

Knyga pasirod 1957 m., prajus deimtmeiui po raytojo mirties. Ilg jos keli
pas skaitytoj lm pokario politika ir kultros padtis. Partijos funkcionieriams
Sruogos krinys kl asociacij su stalininiais lageriais, apie kuriuos rayti buvo
draudiama ir vieai prabilta tik XX a. pabaigoje. Bet Diev mikas" skiriasi nuo
tremtini literatros. Atsiribojs nuo asmenini igyvenim Sruoga pagrindine
vaizdavimo priemone pasirinko ironij. iaip a valus ir giliai ironikas ne mo-
ni, su kuriais kartu stu, bet viso plaiojo pasaulio atvilgiu, ra jis laike i
tuthofo, o grs ironik vilgsn perleido memuar knygos pasakotojui.
Tema, vieta ir laikas

Diev mike pasakojama apie lietuvi inteligentus, patekusius faistin mirties
stovykl, ir tenykt tvark. Apibdinami priirtojai esesininkai ir j pakalikai,
kalini santykiai. Apraoma asmens orum eminanti lagerio buitis kankinimus
primenantys darbai, kai mons kinkomi veias, klipat eisenos, absurdika
prievol numirti, kalini mityba, apranga. Pasakojimo fragmentus susieja bendra
75
erdv (Diev miku vadinama vietov netoli Gdansko), laikas (nuo 1943 iki
1945 m.) ir pasakotojas vis vyki liudytojas.
Pasakotojas
Pasakotojo vaidmuo ioje knygoje labai svarbus. Jo beteisio kalinio akimis vel-
giame lagerio kasdienybe. vykiai ir personaai apraomi dokumentikai tiksliai,
bet pasakotojas nra nealikas stebtojas visa vertinama humanisto, su pasauline
kultra susipainusiu intelektualo poriu. iurps tuthofo gyvenimo epizodai pa-
sakojami santriai, be sentiment, beveik nekalbama apie gimtins ir eimos ilges,
nedaug ir tiesi pasipiktinimo, protesto odi. Intelektualumas, blaivus vilgsnis,
atstumas tarp pasakotojo ir vaizduojamos tikrovs, net savotika ramyb iskiria
Diev miko" pasakotoj i lietuvi memuarins literatros konteksto.
Groteskiki budeli paveikslai

Vertinamasis santykis su vaizduojamais dalykais daniausiai reikiamas per ironi-
j pagrindin stilistin priemon. Vokietija, anot pasakotojo, i kultrtrgers
virto lagertrgere", m garsti nebe barokine, o barakine kultra. simintini, rai-
ks lagerio budeli portretai juos kurdamas raytojas pasitelkia satyr ir grotesk,
pasakoja taip gyvai, smojingai, kad mums prie akis ikyla ne tik ior portretinis
aras ar karikatra, bet ir bdo bruoai, kartais atskleidiami vidiniu monologu.
Pasirinks vien kur kalini engjo bruo pasakotojas j hiperbolizuoja ididina,
irykina taip, kad matome vis charakter. Lagerio priirtojai ironikai vadinami
narsuoliais, karygiais, alia Kald egluts sumaniusio statyti kartuves Majerio
skonis pavyzdingu. Tokiais apibdinimais antifrazmis ir deminutyvinmis
formomis galvaudliai, banditliai pasakotojas aiposi i budeli ir juos nie-
kina. Satyrikai pieiami i veikj portretai ir biografijos, ikrypusios psichikos
nulemtas elgesys perteikia numoginani lagerio dvasi ir autoriaus pozicij tota-
litarins mog naikinanios sistemos pasmerkim.
Aukos ironiku vilgsniu

Ironikas poiris neinyksta kalbant apie nelaimingus kalinius ir save. Gailia ypse-
n pasakotojui kelia bandymas prisitaikyti prie nemonikos lagerio aplinkos, save
jis paiepia kaip poet, patekus civilizacijos sukurt pragar. aiposi ir i krybos,
kuri nepajgi apginti nuo iaurumo ir niekybs. Tad ironija Sruogai yra ir pasau-
lio vertinimo, ir savisaugos priemon. Ji padeda nepasiduoti naikinaniam giltins
malnui". Ironija tarsi kauke prisidengia keniantis, kitus ujauiantis mogus, tokia
pasakojimo maniera apsaugo nuo pavojingo jausm proverio, skatina apmstyti ne
vien asmenin dram, bet ir itis taut tragik likim XX a. viduryje.
76
DIEV MIKO LITERATRINIS KONTEKSTAS
Tautosaka, senoji Europos literatra

Galima velgti netiesiogini Balio Sruogos knygos ssaj su tautosaka. Diev mi-
ke" vaizduojama situacija primena lietuvik sakmi, pasak erdv ir veikjus: lageris
ir jo budeliai pragaro ir velni atitikmuo. Galima perskaityti krin ir pasitelkus
mitologin interpretacij, kaip grumtynes su pirmykiu chaosu, juk koncentraci-
jos stovykloje paneigtas vienas svarbiausi europins civilizacijos laimjim hu-
manizmo idjos. Literatrolog R. Pabarien lygina Diev miko" ir vidurami
epochos poeto Dants (Dante Alighieri) Dievikosios komedijos", Renesanso ms-
tytojo Fransua Rabl (Franois Rabelais) Gargantiua ir Pantagriuelio" grotesk.
Primo Levio Jei tai mogus

Diev mikas" gretintinas ir su ital raytojo P. Levio (Primo Levi) autobiografine
knyga Jei tai mogus" (1947 m.). iuos krinius sieja ta pati tema mogaus
patirtis ekstremalioje situacijoje. U pasiprieinim nacizmui Levis 1943 m. buvo
suimtas ir vienuolika mnesi praleido Auvice. Knyga Jei tai mogus" suformu-
lavo monijai Holokausto problem, taigiai atskleid humanistini vertybi lu-
gim XX amiuje. Levis nekalba apie heroizm mirties akivaizdoje. J domina bio-
logins ir dvasins egzistencijos riba, tas slenkstis, kur perengs individas nustoja
bti mogumi. Jis mgina suprasti, kas gimta ir kas gyta reikiasi tada, kai tenka
kovoti dl ilikimo. Levio knyga sukreia ne vaizdais, kaip mogus udo kit mo-
g, o pasakojimu, kaip moguje naikinamas mogus. Nors knygoje Jei tai mogus"
aprayta baisi patirtis, pats krinys nra neviltingas. Autorius tvirtina: yra kelias nuo
mogaus prie gyvulio, bet yra ir kelias atgal (pirma mogikumo apraika lageryje
kai kaliniai sutinka po riek duonos atiduoti kitiems). Prim Lev su Baliu Sruoga
sieja pasakotojo intelektualumas, kultros mogaus patirtis, bet stilius kitoks jis
stengiasi kalbti objektyviai, jam rpi pati tiesa, o ne raikos taigumas. Knygai Jei
tai mogus" artimi Dalios Grinkeviits memuarai Lietuviai prie Laptev jros".
ios autors tikslas toks pat liudyti ties.
Antano kmos Balta drobul

Antroje XX a. pusje ironiko pasakojimo tradicij lietuvi literatroje pltojo
A. kma. Jo romane Balta drobul" (1958 m.) kaip ir Sruogos krinyje isakoma
abejoni dl monijos kultros: kokia jos prasm, jei nieko neverta mogaus gyvyb.
Pasaulis tarsi subyrjs, mogui nelik joki atram gali tik aipytis i gyvenimo
absurdo ir savo beviltikos padties. Kaip tik dl egzistencins ironijos kmos ro-
manas artimas Diev mikui".
Icchoko Mero Lygiosios trunka akimirk

mogaus laikysen totalitarizmo akivaizdoje kiek vliau apmst Icchokas Meras.
Pasak kritik, Merui pavyko pralauti keli Holokausto temai to meto socialisti-
nje" lietuvi literatroje. Jo romanai kaip ir Sruogos Diev mikas" neturi nieko
77
bendra su sovietmeiu privalomu socialistinio realizmo metodu. Raytoj domina
ne daikt pasaulis, o idjos, bendramogika pasirinkimo prasm, amina grio ir
blogio kova. Romane Lygiosios trunka akimirk (1963 m.) vaizduojamas Vilniaus
getas Antrojo pasaulinio karo metais. Komendantas Sogeris loia achmatais su sep-
tyniolikmeiu Izaoku Lipmanu. Jei jaunuolis laims partij, nebus suaudyti geto
vaikai, bet jis pats us; pralaimjs liks gyvas, bet mirs vaikai. Izaokas stengiasi siekti
lygij, bet galop renkasi pergal, t. y. mirt. Romanas teigia laisv pasirinkim net
nemanomomis slygomis niekas negali pavergti mogaus dvasios. monikumo
vertyb ir egzistencijos autentikumas (bti savimi) ginamas net mirties kaina. Pats
autorius apie knyg Lygiosios trunka akimirk" yra saks: io romano veiksmas
gali vykti nebtinai okupacijos metais, nebtinai gete; jis vyks bet kur, ten, kur to-
kios pat aplinkybs, kur mons prieinasi, kur jie susiburia bendr kov su tamsia,
galinga jga, nukreipta prie monikum!
78
JONAS AISTIS
19041973
KULTRIN APLINKA
Granitas ir Naujoji Romuva

XX a. ketvirto deimtmeio pradioje abstrakti simbolist poezija ir keturvjinink
eksperimentai jau nebedomino skaitytoj taip, kaip i sjdi pradioje, todl
imta iekoti nauj estetini princip ir form. Svarb vaidmen to meto kultros
gyvenime suvaidino Juozas Keliuotis, Sorbonos universitete Paryiuje studijavs
visuotin literatr, filosofij, meno istorij ir urnalistik. Jo redaguojamas litera-
tros almanachas Granitas" (1930 m.) subr jaunus raytojus, kurie moderniku-
mo nelaiko mkla" ir remiasi didiaisiais katalikybs principais". Granito" autoriai
Salomja Nris, Antanas Vaiiulaitis, Bernardas Brazdionis, Jonas Grinius pasisak
prie tiesmuk realizm, palankiai vertino romantik literatr. Itis kultrin s-
jd kvpusiame urnale Naujoji Romuva" (19311940 m.), irgi vadovaujamame
Keliuoio, buvo propaguojamos katalikybs ir lietuvybs idjos, raytojai raginami
taikyti vairias modernistini krypi naujoves, kurti kitok sintetin men,
kuriame dert skirtingos tradicijos. i leidini bendradarbiai nuolat aptardavo
spaudoje siiebusi diskusij apie lietuvi romantizm, taip atsirado naujos literatros
krypties pavadinimas neoromantizmas. Neoromantikais tuo metu paprastai
vadinti poetai, nors ne vienas prozos krjas irgi buvo raytas naujj romantik
gretas.
Antroji neoromantik karta

Pirmja neoromantik karta buvo laikomi Vincas Krv, Vaigantas: j krybai
bdinga tautosakos stilistika ir vaizdiai, tautinio charakterio analiz, domjimasis
egzotikais Rytais, bibliniai vaizdiai. Ketvirtame deimtmetyje lietuvi literat-
roje sitvirtino antroji raytoj neoromantik karta Jonas Aistis, Salomja Nris,
Antanas Mikinis, Bernardas Brazdionis. Visi jie krybins individualybs, saviti
menininkai, bet j poezijoje esama ir t pai motyv (apie bgant laik kalbama
kaip apie trumpalaik ydjim, mogaus gyvenimas suvokiamas kaip kelion), sti-
listikos, pasauljautos bendrybi.
Tradicija ir modernumas
Neoromantik ypatumas, atsispindintis paiame kartos pavadinime, tradicijos
ir modernumo jungtis. Viena vertus, ie menininkai tsia romantizmo tradicij:
j poezijai bdingas lyrinis kalbjimas, eilraio centre daniausiai yra lyrinio
79
subjekto vidinis pasaulis, jausmai ir bsenos. Kita vertus, jie aikiai supranta, kad
nuoirdi jausm gerai poezijai nepakanka. J kryboje atsiranda moderniajai lite-
ratrai bdinga distancija ir ironija. Jausmingumo ir ironijos derinys ypa bdingas
romansui j danai stilizuojamam dramatikam meils eilraiui. Neoromantik
poezijoje apstu pasakos element: siuet nuotrup, persona, pavieni detali.
Pati poezija suvokiama kaip pasakika eilratis yra i odi kuriamas stebuklas,
paneigiantis kasdien buitin logik. Todl eilraiuose ir peizaas danai yra ne
tik gamtos apraymas, ne tik mogaus jausm atspindys, bet ir pasakikas vaizdas:
Tarytum lauo arijas bt arst,

Rsiais veidais susd milinai
Palei skaisiosios karalaits sauls karst,
Kur jau arijos blsta, grindias pelenais.
Jonas Aistis, Krimo valanda
Neoromantik poezijoje derinami gamtos ir kultros elementai, gamt linkstama

apibdinti kultros svokomis:
Pavelg naktis, lyg juodos akys per vual

Su baltais takais,
Ir nujo mnuo, baltas Persevalis1,
Rymaniais mikais.
Jonas Aistis, Persevalis
Ironika odi vartosena, pakili romantik vaizd derinimas su pabrtinai pro-

zikomis detalmis avangardistins stilistikos elementai. Mgstami tarptautiniai
odiai, intarpai usienio kalbomis:
Vakaro toks asketikas vaizdas.

Lidna ir gera, Dieve mano!
Aplink saul Prancikaus aizdos,
Alyvos trenkia l'origan'u2.
Jonas Aistis, Sv. Prancikus
Kaip ir ankstesni poetai, neoromantikai naudojosi tautosakos stilistinmis priemon-

mis ir motyvais. Taiau jiems bene pirmiesiems lietuvi poezijoje toks svarbus buvo
vairi krat ir epoch literatrinis bei kultrinis kontekstas. Vadinasi, jiems rpjo
universalios problemos, o lietuvi poezij jie suvok kaip pasaulins kultros dal.
J poezijoje ryki nuopuolio, lugimo, katastrofos nuojauta. Tai susij su mo-
dernaus mogaus savivoka istorijos pervart akivaizdoje. Artjo Antrasis pasaulinis
karas.
1
Persevalis vidurami legend personaas, vienas i karaliaus Artro Apvaliojo Stalo riteri.
2
L'origan de Coty nuo 1905 m. iki iol gaminami garss prancziki kvepalai.
80
Bet kas i to, kad pirto nepajudini,
Bet kas i to, kad ten, krtinj, sopa...
A gyvenu agonija, geltonu rudeniu
Drauge su merdinia, su mirtania Europa.
Jonas Aistis, Diazas
Biografija
Jonas Aistis (tikroji pavard Aleksandraviius) gim netoli Rumiki, Kauno ap-
skrityje. Moksi Rumiki pradios mokykloje, vliau Kauno Auros" gimnazi-
joje. 1927 m. Jonas Aleksandraviius stojo Kauno universitet studijuoti litua-
nistikos. 1932 m. ileido pirmj poezijos rinkin Eilraiai". Iki 1940 m. ijo
dar trys rinkiniai. 1936 m. poetas gavo vietimo ministerijos stipendij ir ivyko
Pranczij, Grenoblio universitet, studijuoti prancz kalbos ir literatros.
Lietuv jis nebegro. Po karo persikl JAV, ten ileido kelias poezijos ir eseistikos
knygas. Pastarosiose Aistis isako asmenik santyk su literatros istorija, svarsto
istorines, visuomenines problemas, apmsto ieivio padt.
KRYBOS BRUOAI
Nuoirdumas ir poetin meistryst

Aistis kuria lyrik, elegik eilrat, kuriame dominuoja lyrinio subjekto skausmas
ir kania. iems jausmams reikti pasitelkiami pasaulins kultros vaizdiai, tauto-
sakos motyvai, romanso stilistika. Bet Aisio eilratyje ryki ir distancija, ironikas
santykis su isakomu jausmu. Poetas supranta, kad nuoirdus, tikras jausmas dar
nra pakankama slyga eilraiui rastis, nra jo estetins verts garantija, poezija
gimsta ne tik i jausm, bet ir i odi, igyvenimo nuoirdumui perteikti btina
poetin meistryst. Taiau ar meistryst padeda isakyti jausm? iuos klausimus
Aistis svarsto paiame eilratyje kurdamas kraujo ir raalo, gyvos irdies aizdos
ir negyvo odio prieprieas, neretai kalba apie krybos kani arba neskm: Ir
nelaa kraujas raalu juodu (eil. Karunka).
KATARSIS3
A tik tau visas irdies gelmes atversiu,

Kaip a niekad, kaip a niekam nesakau.
Nusiplauk nekruvinos aukos katarsiu,
Mano odio kruvina auka.
Nesu niekad niekam saks ito,

ito niekam pasakyti negaliu:
3
Katarsis vidinis apsivalymas igyvenus emocin sukrtim. Pirmas i svok pavartojo filosofas
Aristotelis, veikale Poetika aptardamas tragedijos poveik irovui.
81
odis iedas pumpure nuvyts,
Jis numirta pasaul pakeliui.
Tujen niekam nebuvai irdies atvrs,

Tujen ito nesuprasi niekuomet
Tau smulkiom stikl ukelm ri
Aukto skliauto nemarioji klaikuma.
Netelpa many, tai verias dkingumas,

Neinau a pats, a pats dl ko,
O taip troktu visas tapti dmais
Ir sutirpti kruvinoj aukoj,
Kad tik tau kentti nebereikt

To paties gyvenimo kanios:
Trupuiuk diaugsmo sopuliui suteikti
Ir tavo irdj pereit nejuiom...
Tai a tau ant aukuro padjau ird

Gal n netiksi, kad jinai gyva?!
Nenorjau niekad a tavs nugirdyt,
O tiktai norjau palytt tave!
Paverst vyn mano krauj gersi

Ir mane pajusi irdyje, giliai.
Taip nusivalysi tu aukos katarsiu,
O itiks skausmas greit tave apleis!
1. Trumpai nusakykite eilraio tem.
2. Apibdinkite eilraio lyrin subjekt. Apie kok atsivrim jis kalba? k kreipiasi?
3. Pirmoji strofa (ir tolesnis eilraio tekstas) mus veria prisiminti du kontekstus antikin (trage-
dijos poveikio, t. y. katarsio, teorij) ir biblin (kruvinosios ir nekruvinosios aukos Dievui). Kas i i
kontekst svarbu Aisio eilratyje?
4. Ta pati odio auka ir kruvina, ir nekruvina. Kaip suprantate prietaravim?
5. Aptarkite, kaip eilratyje suprantama kryba. Kokiomis metaforomis ji nusakoma? Kuo kryba
pavojinga? Kuo prasminga?
6. Koks kultros kontekstas veriasi eilraio pabaigoje? Kaip jis papildo krybos samprat?
7. Koks adresato skaitytojo vaidmuo krybos procese?
8. Aptarkite krybos ir aukos santyk eilratyje. Kaip manote, kada krybos auka yra prasminga?
Distancijos ir kitos realybs krimas

Distancija kuriama pagal spektaklio logik: kokia nors istorija pateikiama kaip tikra,
o paskui parodoma, kad ji suvaidinta, sugalvota. Polink vaizdo teatralikum rodo
pasikartojantis kauks ir tikro veido motyvas. aidim traukiamas pats skaitytojas:
82
jam siloma eilrat skaityti kaip tikro jausmo, tikros gyvenimo situacijos apray-
m: Atjo vakaras, surauks antakius. / Kaip mogudys, krauju rankas suteps...", o
paskui parodoma, kad tai kitokios prigimties realyb: Tai vakaras netikras mano
sukurtinis" (eil. Atjo vakaras"). Toji kita realyb yra pasaka, i odi sukurtas
stebuklas, kuriuo vieninteliu ir manoma pasidalyti su skaitytoju: Susikriau savo
pasakik al / Pats nepasidiauges, perdaviau odiu" (eil. Karunka). I vis
neoromantik kaip tik Aisiui pasakikumas svarbiausias. is poetas ne tik mgsta
pasakos motyvus ir situacijas (bene daniausia pasakikos situacijos veikja kara-
lait), bet ir pai poezij suvokia kaip pasaul, paneigiant tikrovs dsnius. Nuo
Aisio vienas ingsnis iki Radausko, paskelbusio: Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.
PASAKA
Vl tu mano kerinti tikrov,

O tavs taip troktu!
Ten ant mari krato stovi
Gintariniai boktai.
O tie boktai padanges stiepias

Ten jinai gyvena;
Ten jai lama imtamets liepos,
Karalaitei mano.
Ten glse rasos gailios

Jai kas rytas juokias...
Buvo tokia mano meil,
Mano laim tokia.
O tenai ir jojo, ir vaiavo,

Ir laivai ten plauk.
Bgo amiai, karalaits savo
Vartuose vis laukiau.
Ir ijo... Laim! Paai dailiai

ermuonlius ne...
A jos laukiau, jos ir meils,
Kaip pavargs graio.
Karalait! Nueng nuo sosto,

Ir nebuvo ilgu
Pavelg, ir josios skruostas
Aara suvilgo.
Paai engianiai kaln

ermuonlius ne...
Liko vienas mano delne
Sidabrinis grais.
83
1. Kokia prietara remiasi eilratis? Koks pasikeitimas jame vyksta?
2. Kokiais vaizdiais kuriama pasakos tema?
3. Kodl is eilratis priskirtinas meils lyrikai?
4. Kaip apibdintumte lyrinio subjekto padt?
5. Kieno dar metafora gali bti karalait ir jos aplinka?
6. Kaip suprantate dvi paskutines eilraio eilutes?
Tvyn i arti ir i toli

Kaip ir kit neoromantik, Jono Aisio eilraiuose meil tvynei jau nebra meil
abstrakiai idjai kalbama apie konkrei viet, detal, situacij. Kalbama be pato-
so, nevengiama parodyti tvyns kasdienybs, vargo ir skurdo.
PEIZAAS
Laukas, kelias, pieva, kryius,

ilo juosta mlyna,
Debesli tankus ias
Ir graudi graudi daina.
Bga kelias, ir bereliai

Linksta vjo puiami;
Samanotas stogas alias
Ir uns balsas prietemy.
O toliau paskends kaimas,

Tik irgeliai tarp klev
lama liepos tokia laime,
Tokiu lidesiu savu.
Tik sukryk lyg gerv svirtis,

Sulams daina klevuos...
Gera ia gyvent ir mirti!
Gera vargt ia, Lietuvoj!..
1. Eilraio peizaas kuriamas nuosekliai einant nuo atskir detali prie platesnio vaizdo. Aptarkite
erdvin detali isidstym. Kuris vaizdas detales sutelkia visum?
2. Pagrskite arba paneikite teigin, kad eilrat galima perskaityti kaip pasakojim apie mogaus
grim namo.
3. Koks lyrinio subjekto emocinis santykis su tvike?
4. Palyginkite Peiza su Maironio eilraiu Lietuva brangi. Kaip juose pieiamas Lietuvos kra
tovaizdis, kuo jis skiriasi? Kaip viename ir kitame eilratyje isakomi lyrinio subjekto jausmai
velgiant tvyns vaizdus?
84
Emigracijoje sukurta Aisio poezija skiriasi nuo priekarins joje vyrauja tvyns
meils, ilgesio motyvai, ipastama kalt j palikus ir neapgynus (eil. Vienas kraujo
laas"). Tiesa, t jausm uuomazg galima rasti ir ankstyvuosiuose eilraiuose
Peizaas, Einu ilan, ilain, Mikas ir lietuvis, Diazas.
VIENAS KRAUJO LAAS
Vienas kraujo laas bt tave nuplovs,

O varge jo vieno tu pasigedai,
Nors stipryb smm i didios senovs
Liko netesti ms paadai...
Vien vienas odis bt tave apgyns,

Bet varge jo vieno tu pasigedai,
Nors visi adjom mirti u tvyn
Liko netesti ms paadai...
Thompson, 1948
1. Kas yra io eilraio kalbaniojo adresatas?
2. Apie koki kalt kalbama eilratyje?
3. Kuo is vlyvosios, emigracins, Aisio poezijos krinys skiriasi nuo jo neoromantins lyrikos?
JONO AISIO KRYBOS REIKM
Nors po karo J. Aisio kryba Lietuvoje nepublikuota kone keturiasdeimt met

(rinktin Katarsis ijo tik 1988 m.), ji padar didiule tak lietuvi poezijos
raidai, modernistiniam atsinaujinimui. Tiesa, ji gana sudtinga, todl niekada
nebuvo tokia populiari kaip, pavyzdiui, Salomjos Nries lyrika.
85
VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS
18931967
GYVENIMAS IR ISTORINIS KULTRINIS

KONTEKSTAS
Vincas Mykolaitis-Putinas gim Pilotiki kaime Prien apylinkse, darbi, reli-

ging kinink eimoje. Baig Sein kunig seminarij, Peterburge buvo ventin-
tas kunigus ir studijavo dvasinje akademijoje. Bdamas dvideimt ketveri ileido
pirmj eilrai knyg. Didels reikms Putinui turjo muzika ir rus poezija
Fiodoras Tiutevas, Afanasijus Fetas, simbolistas Jurgis Baltruaitis.
veicarijoje, Fribro universitete, V. Mykolaitis studijavo filosofij, meno istorij,
apgyn daktaro disertacij. Literatrologijos inias gilino Miuncheno universitete.
Grs Lietuv, Kauno universitete dst lietuvi literatr, ra eilraius,
dramas, proz, literatros kritikos straipsnius. Be to, dalyvavo katalikik organi-
zacij veikloje, redagavo literatros ir mokslo urnal idinys, globojo student
ateitinink meno draugij atrija. 1927 m. ijo reikmingas Putino simbolistins
lyrikos rinkinys Tarp dviej aur, kuriame apmstoma visatos darna ir mogaus
prigimties prietaros.
Ketvirto deimtmeio pradioje V. Mykolaitis m tolti nuo dvasinink luomo,
1935 m. oficialiai atsisak kunigysts, nes nesteng kunigo pareig suderinti su k-
ryba. Jis sukr eim, 1936 m. buvo ekskomunikuotas (atskirtas nuo Banyios).
Tai skausmingai igyveno artimieji, ypa motina. i patirtis teik mediagos ir k-
rybai: 19321933 m. raytojas ileido intelektualin psichologin roman Altori
ely", kuriame pltojama pagrindinio veikjo Liudo Vasario gyvenimo ir nutolimo
nuo kunigysts istorija. Roman galima suvokti ir universaliau kaip savs iekoji-
m einant skaudi apsisprendim keliu.
Nuo 1940 m. Putino gyvenimas susijs su Vilniumi. ia jis patyr visas tris oku-
pacijas sovietin, nacistin ir vl sovietin, ia dirbo mokslin darb, dst Vilniaus
universitete.
Dar prie prasidedant Antrajam pasauliniam karui Europos raytojai vis garsiau
prabildavo apie artjanios katastrofos nuojautas, kultros bejgikum, mogaus
gyvenimo absurd tokiomis slygomis. Poeto eslovo Miloo odiais, prakeik-
tosios kartos" poetai, gyvenantys arti bolevizmo ugnikalnio, aikiai juto visik
absurdikum to, kas dedasi ms planetoje, komar, kuris negaljo gerai baigtis.
Dramatika priekario ir karo met patirtis veik ir lietuvi raytoj kryb. Apie
slegianius asmeninius igyvenimus suvokiant, kad netrukus teks apsisprsti trauk-
86
tis Vakarus, dtis prie antisovietinio partizaninio judjimo ar mginti prisitaikyti
prie naujosios valdios, lietuvi poetai buvo link kalbti abstrakiai, universaliais
vaizdais. Tai pasakytina ir apie to meto Putino kryb: tragika tampa perteikiama
biblin apokalips primenaniais vaizdais.
Vienas reikmingiausi karo metais sukurt Putino eilrai Vivos plango,
mortuos voco". Antrat lotynika sentencija, imituojanti varpo gaudes, todl
nuo vidurami prasta ant banyi varp: Vivos voco, mortuos plango, fulgorajran-
go Gyvuosius aukiu, mirusiuosius apraudu, aibus isklaidau". Poetas sukeit
pirmj dviej sentencijos frazi odius. I pairos absurdiku odi junginiu
gyvuosius apraudu, mirusiuosius aukiu" nusakoma pasaulio tvarkos ir vertybi
gritis. 19431944 m., per Lietuv Vakarus ritantis frontui ir artjant antrajai so-
viet okupacijai, raytas krinys pelnytai laikomas alj ugriuvusios prievartos api-
bendrinimu. Jis ne tik aprpia pirmosios soviet ir naci okupacijos patirt, bet ir
pranaauja pokario Lietuvos tragedij.
Tame krinyje tilpo ir Rainiai, ir Pravieniks, ir Panevys, ir tuthofas <...>, ir

kankinam moni klyksmas, prasiskverbiantis pro udarus langus... Putinas tuo vienu
eilraiu isak ir atskiro mogaus, ir tautos tragizm <...>. Tokio Putino ligi iol manyje
niekad nebuvo. <...> Po Vivos plango, mortuos voco" jokiais sveikinimais emei",
jokiais nusilenkimais valdiai, sistemai nebegaljai tikti,
ptisimena Meil Lukien. I detali, enkl iame eilratyje atpastama komunis-

tin ideologija, totalitarizmas kaip apverst vertybi sistema. Tai vienas taigiausi
rezistencins literatros pavyzdi.
1944 m. buvo iblakyta Vilniaus universiteto Lietuvi literatros katedra, liko
tik Putinas. Tada nauj katedr buvo pakviesti Kauno ir Vilniaus universiteto ab-
solventai. Paiu nepalankiausiu pokario laikotarpiu ie mons suvaidino svarb
vaidmen Lietuvos kultriniame gyvenime. Valdios ideologai reikalavo, kad kiek-
vienas krjas isakyt savo santyk su sovietine tikrove. Putinas para eilrai
sovietinmis temomis, 1950 m. ileido rinkin Sveikinu em". Pasak literatros
ir kultros istoriks Meils Lukiens, buvo tam tikro susigimo, bet kartu buvo
nuostata opozicikai veikti, buvo noras ilaikyti mogik orum, nesugniuti, ne-
tapti visikais veidmainiais".
Paskutinis Putino krybos tarpsnis susijs su lyriniu atsinaujinimu. Api-
bendrindamas gyvenimik ir dvasin patirt, jis gro prie asmenini motyv, egzis-
tencins problematikos. ia vl pasireikia visa jo talento galia, paneigianti ir prie-
spaudos patirt, ir senatv. Vlyvieji poezijos rinkiniai Bties valanda" (1964 m.)
ir Langas" (1966 m.) vieni geriausi sovietinio laikotarpio lietuvi poezijoje.
1966 m. Putinas susitaik su Katalik banyia, jam buvo panaikintos visos bany-
tins nuobaudos. Raytojas mir Kaerginje, savo vasarnamyje. Palaidotas Vilniaus
Ras kapinse.
87
EILRAI RINKINYS TARP DVIEJ AUR
Visatos atspindys mogaus sieloje

Putinas vis pirma lyrikas, poezij krs nuo ankstyvos jaunysts iki paskutini
gyvenimo met. Jo lyrikos savitum daugiausia lemia filosofin pasauljauta, sieki-
mas realaus pasaulio vaizdams suteikti gilesn prasm, jais atskleisti dramatik as-
menybs jausen. Menininkas atsiada regimojo pasaulio kaip savo krybos tikslo,
susitelkia savo sieloj ir kuria tai, k pasiekia savo vidaus patyrimu", ra poetas
1921 metais. Jungdamas romantizmo ir simbolizmo patirt, jis aikiai linko vidinio
pasaulio analiz, filosofin dvasins patirties apmstym.
Rinkinio pavadinimu pasirinktas ypatingas Putinui laikas tarp saullydio ir
saultekio. Nakt, kai tamsoje itirpsta daikt kontrai, galima susitelkti save, ap-
mstyti santyk su pasauliu ir paiu savimi. Tik nakt atsiveria pasaulis kaip pasaka",
mogus juo avisi
patirdamas tolim,
paslaptingj,
nesibaigiamj,
vientis bt.
Tarp dviej aur
Lyrinis subjektas nesijauia lemtingai atskirtas nuo tos tolimos bties. Tamsos prie-
globstyje jis patiria svaiginani begalyb ir susiliejim su ja:
Pakliau veid vaigdt aukt

Ir tartum laas jroj inykau.
Rudenio nakt
Toki bties pajaut ir vaizdavim galima sieti su Mikalojaus Konstantino iur-

lionio, kuris jauniems poetams buvo lyg dievikas pranaas, kryba.
Dramatikas viesos ir tamsos, dangaus ir ems kontrastas

Jono Basanaviiaus Auros" poetai, tarp j Maironis, viesos, ryto, auros vaizdiais
kalbjo apie tautos atgimim, prasming ateities bt. Vincas Kudirka Tautikoje
giesmje" su viesa siejo su tvyns gerov, mogaus dorybes. Putino eilraiuose,
kaip Vakar Europos romantik poezijoje, svarbesnis ir prasmingesnis nakties me-
tas, atveriantis idealybs erdv, leidiantis patirti bties begalyb.
Kontrastingi viesos ir tamsos pasauliai atitinka dramatikas mogaus sielos
prietaras. Jis ilgisi idealybs, jos siekia, bet aistringai igyvena ir ems trauk. Kaip
ir pasaulis, mogus yra dvilypis:
Tu pasjai mano gyvast, dangau,

Bet a ia, juodojoj emj, idygau.
Skriski, are
88
Nors buities kelion, ems tremtinio takai nuvilia (eil. Rudenio nakt), jam
svarbi emikoji prigimtis:
Grai ir galinga esi, nuodmingoji eme!

Tu pranei dang savj ied skaidrumu.
I tavo gelmi sau vaivorykts metmenis semia,
I tavo krtins ir a sau gyvybs imu.
emei
Tikrovs ir idealo prietara

Nesutaikom tikrovs ir idealo prieprie perteikia virni ir gelmi antitez. Ji
yra ciklo Virns ir gelms" centras. Simbolistiniuose eilraiuose Putinas ven-
gia detali, konkrei vaizd, smulki potpi, pasaulvaizd konstruoja i kosmi-
ni element. Virns ir gelms tokiame pasaulvaizdyje ymi prieingus polius.
Virnms poetas suteikia idealo, siekiamybs reikm. Pakalns, bedugns apa-
tinis pasaulio polius paniekinamas ilgintis dievik virni, bet mogus negali
atsiskirti nuo ems. Nuolat igyvendamas sieki ir galimybi, svajojamo idealo ir
realaus gyvenimo skaudius kontrastus, jis svajoja juos sutaikyti, suderinti, vienu
metu pasiekti ir virnes, ir gelmes aprpti bties visum.
Kadangi bties prieybi sujungti nemanoma, mogaus lemtis nuolatin ke-
lion, verimasis, trokimas veikti kno ir proto ribas, patirti neinomyb, pasaulio
begalyb ir viliojani paslapt. ioje kelionje didiai prasmingos pastangos nepasi-
duoti dvasinei prievartai ir siekti laisvs, veikti vergo savimon ir tapti savo likimo
krju, tai pagrindin poemos Vergas" tema. Maitingasis vergas trokta isiva-
duoti, kad pajust savo egzistencijos prasm:
Ne, ne gyvis a, lukt sitrauks,

Tik naujos bties ir gyvasties krjas,
Kur erdvu, platu ir laisva, ir diaugsminga,
Tartum Dievo btum skrendanti dvasia.
Vien nesibaigiantis iekojimas prasmina gyvenim, ir nepasotinamas sielos alkis

didioji to gyvenimo vertyb.
Ir jau a, Viepaio palikes rmus,

naujos bties neinom kelione,
Tiktai vien od irdyje kartodams:
A nei vergas, nei karalius, tik mogus.
A mogus, kuriam prailgo jojo dienos

Be neinom kitos bties platybi,
Kur kita viesa kitokius ugdo iedus,
Kur nra nei pabudim, nei sapn.
89
Tokie polkiai lyrinj subjekt suartina su romantik herojumi. Dvasios maitas,
nuolatinis nerimas, pastangos itrkti i nykaus, svetimo pasaulio, vieniumo kan-
ia rykiausi Putino poezijos mogaus bruoai.
Bties prietaros, herojika vidin kova, aminas verimasis auktyn lemia pate-
tik, diding eilrai skambes. Poetas siekia aprpti mogikosios bties visum,
pavelgti j i alies, kosminje perspektyvoje. Tai naujas svarbus lietuvi poezijos
patyrimas. Eilrai rinkinys Tarp dviej aur" (1927 m.) spdingiausia lietu-
vikojo simbolizmo knyga.
ROMANAS ALTORI ELY
Autobiografikumo klausimas
Romanas Altori ely", pasirods 1933 m., sukl audring visuomens reakcij.
Vieni kaltino autori, kad per daug atvirai ir drsiai pavaizdavo kunig luomo gyve-
nim, kiti krin skait kaip Putino autobiografij, treti gyr roman kaip nauj rei-
kin lietuvi literatroje. I tikrj, kaip pripaino pats raytojas, pagrindin veikj
Liud Vasar kvarin klausimai yra autobiografinio pobdio". Bet jis neig, kad
siuetas, konkreti gyvenimo aplinka, Liudo Vasario santykiai su kitais personaais
yra autoriaus biografijos atitikmuo.
Liudo Vasario paveikslas

Krinio pavadinimas nusako pagrindine siueto krypt: trijose romano dalyse Liudo
Vasario gyvenimas rutuliojasi altori ely". Romano laikas atuoniolika met,
nuo stojimo seminarij iki praymo pasitraukti i kunig luomo. Visus tuos metus
Vasaris sprendia pagrindin sielos konflikt mgindamas suderinti kunigo ir poe-
to keli. Kunigo gyvensena, mstysena, proiai jam, poetins prigimties mogui,
yra svetimi. Prisitaikyti, pritapti vadinasi, isiadti savs, pasmerkti ltai dvasinei
miriai. Bet Vasaris ne romantizmo laik maitininkas, vienas stojantis prie vi-
sus, kad galt eiti pasirinktu keliu (kaip Dordo Bairono Kainas ar Vinco Krvs
Skirgaila). Savo svyravimais, polinkiu analizuoti poelgius ir igyvenimus, nuolati-
nmis abejonmis jis labiau primena nerytingj Hamlet, pasirinkus vienatvs ir
individualaus protesto keli. Vasaris nestengia prisitaikyti prie kunigui privalom
gyvenimo norm, bet negali ir aktyviai prieintis, nes pats nra tikras dl savo pa-
aukimo, be to, j smarkiai veikia socialin aplinka. Todl belieka viena nugrimzti
save, tyliai maitauti ir kentti nuolat mintyse analizuojant savo ir kit veiksmus, o-
dius, jausmus. Tokios dramatikos asmenybs, skausmingos mogaus formavimosi
istorijos lietuvi literatroje iki Putino niekas nebuvo pavaizdavs.
Psichalogizmas ir intelektualumas. Pasakotojo vaidmuo

Svarbu atkreipti dmes Vasario igyvenim vaizdavim ir apskritai romano
pasakojim.
90
Nors romano centre pagrindinio veikjo dvasios pasaulis, jausm ir bsen
kaita, visa tai regime ne paties veikjo akimis, suinome ne i jo vidini monolog,
kaip prasta psichologiniame romane, o tarsi i alies. Vasariui savianaliz yra kas-
dien dvasin veikla, taiau jo svarstymus perteikia pasakotojas, kartu ir aikinantis,
nagrinjantis, o svarbiausia vertinantis. Jis aikiai ino, k reikia pabrti kalbant
apie Vasario gyvenim, kuriuos momentus irykinti. Atrodo, jauno klieriko savi-
stabai trksta patyrimo, jis menkai pasta mones, nemoka deramai" vertinti savo
poelgi, todl u j sprendia pasakotojas. Tai subrendusio, didel gyvenimo patir-
t turinio mogaus ivados. akis krinta svarbus pasakotojo umojis pateisinti
Vasario elgsen ir sprendimus, vis primenant, kad i ties turbt yra kain kokis
mogaus likimas arba kain kokia nenumaldoma gyvenimo logika, i kurios nubrto
kelio mes nepajgiame ikrypti". Veikjo savianaliz pasakotojas papildo velgdamas
i laiko perspektyvos, todl yra savotikas antrininkas, tarsi jau subrends, daug
patirties sukaups pats Liudas Vasaris. Galbt todl jis jauiasi gals brautis vei-
kjo siel, apibendrinti vis gyvenim. inant autoriaus biografij, krini galima
suprasti kaip paties Putino parodyt savo dvasins brandos keli, o Liudo Vasario
igyvenimus kaip savo lyrikos menin komentar, nes romano ssajos su poezija
gana akivaizdios.
Romane apstu vairi svok, tarptautini odi, lotynik posaki. Pasakotojas
kartais tampa kone altu racionaliu stebtoju, lyg rengt kok mokslin traktat.
Grieta sakinio sandara, tezi formulavimas, argumentavimas, terminijos gausa
rodo jo intelekt. Dl analitinio pasakojimo pobdio Altori ely" laikytinas ne
tik psichologiniu, bet ir intelektualiniu romanu.
I dalis Bandym dienos. Seminarija

Udara, nuolat prieblandoje skendinti veiksmo erdv seminarijos koplyia,
Katedros skliautai yra Vasario igyvenim ir apmstym fonas, o kartu jo vidi-
nio pasaulio metafora. Jis ne syk perkrato mintyse stojimo seminarij motyvus.
Daug lm tv noras, bet ir kiti sumetimai lenk j seminarijos pus": bodjimasis
kasdiene aplinka, trokimas pasiaukoti dideliam darbui, Maironio pavyzdys. Vasaris
naiviai tikjosi, kad studijos seminarijoje paadins stipresni religin jausm, taiau su
nepasitenkinimu turi pripainti: ipaintys nepadeda tobulti, o teologijos mokslas
tekalba apie pasaulio nuodmingum.
Vasaris skaudiai junta, kad jo vidinis gyvenimas nesutampa su ioriniu. Artimo
draugo Varnno, kuriuo pasitikjo ir kur gerb, paalinimas i seminarijos nugramz-
dina dar gilesn apatij ir rezignacij, mintyse sukelia chaos. Nepastamoji, ku-
ri klierikas Vasaris ivysta Katedroje, suadina mistik idealo ilges", paintis su
Liuce meils jausm ir pakursto vyrikas ambicijas, nor patikti moterims.
Idealo ilgesys ir numanymas, kad jo niekada nepasieks, kvepia Vasar kurti, jis
parao pirmj eilrat. Kryba teikia ir didel diaugsm, ir lides, nes kunigo
sutana yra atitverusi j nuo pasaulio. Bet Vasaris sielojasi ne tik dl egzistencini
dalyk bundanios meils, krybos, atalusi santyki su tvais (tvai sako s-
nui js, kunigli"). Jautrios psichikos jaunuolis skaudiai reaguoja menkiausi
sivaizduojamo pasaulio ir tikrovs neatitikim. Kai seminarijos inspektorius j, jau
91
antrakurs klierik, be jokios prieasties perkelia bendr pirmakursi kambar la-
birint, Vasaris pasijunta tarsi skstantis nevilties bedugn.
II dalis Eina gyvenimas. Parapija

Vasaris skiriamas vikaru Kalnyn parapij. Jis siningai klauso ipaini, tvarko
banyi, laiko miias. Entuziazmas iblsta matant, kad jo uolumas taps pajuokos
objektu. Vasaris bjaurisi klebonu Platnu, vien laukais ir tvartais susirpinusiu ki-
ninku, jam atgrasi ir kunigo Stripaiio politin veikla. Jis jauia, kad nesuarts ir su
paprastais monmis, nepajgs neti viesos j gyvenim.
Nuo sunki, varginani pareig Liudas bga gamt ten, kur veriasi jo me-
nika siela. Paintis su baroniene Rainakiene jam atveria kitok dvasios gyvenim.
Dvaras j traukia kaip kokia uburta pasakos pilis, kurioje piktas raganius slepia ir
auks, ir sidabr, ir deimantus, ir perlus ir kalina grauol karalaite". Vasaris godiai
skaito i dvaro parsinetas knygas, besinekuiuodamas su drsia ir isilavinusia ba-
roniene, pajunta savo verte, ima atviriau svarstyti kunigo ir poeto problem.
Tai pagautas entuziazmo ir krybinio kvpimo, tai vl susigraus, kad elgiasi
nederamai, vikaras Vasaris ieko atramos bendraudamas su pavyzdingais kunigais
Ramuiu ir lavant tveliu, bet j asketika gyvensena jam svetima.
Prasidjs Pirmasis pasaulinis karas nutraukia jo ryius su Kalnyn parapija.
Ivykdamas usien tsti moksl, Vasaris stabteli ant kalvos vilgsniu atsisveikinti
su pirmja savo darbo vieta ir staiga pamato, kaip kareivi susprogdintas banyios
boktas smunka emyn. Jam pasirodo, kad griuvo ne vien tik boktas, bet griuvo
daug jaunysts iliuzij ir ideal, kuri vedamas jis atjo t viet". Simbolinis gri-
vanio banyios bokto vaizdas pranaauja Vasario isivadavim i kunig luomo
vart.
III dalis Isivadavimas. Sostin

II ir III dalies vykius skiria deimt met. Per t laik baigsi Pirmasis pasaulinis
karas, buvo sukurta nepriklausoma Lietuvos valstyb. Baigs mokslus dvasinje aka-
demijoje, Liudas Vasaris kelet met studijavo Vakar Europoje. Dabar ji matome
jau gijus filosofijos daktaro laipsn ir kartu subrendus kaip meninink. Grs
Lietuv jis apsigyvena Kaune.
Atgimsta Vasario santykiai su Liuce. Suinojs, kad Liucija yra kanauninko
Kimos dukra, ir skaudiai igyvens jos saviudyb, Vasaris suvokia, jog kunigyst
gali mog praudyti. Jauia, kad ir jam paiam gresia dvasin katastrofa. Su kuni-
gija susaistytas pareig (dirba katalikikos gimnazijos direktoriumi), pasauliros
ir socialins padties, jis nesiryta t ryi nutraukti i karto, be to, bijo skaudinti
tvus ir prarasti, kaip pats mano, geriausius savo bruous gebjim dl idealo i-
siadti gyvenimo pagund, moralin tvirtum, poeto talent. Vis dlto groins
krybos skm paskatina Vasar rytis gyventi vien i literatrinio darbo.
Nauja pastama Auks Graulyt, turtingo Amerikos lietuvio dukra, ragina j
kovoti su asmenybs dvilypumu, o visokius sielos disonansus laiko mogikosios
menkysts apraika. Aukss paveikslas iek tiek schematikas, ne toks gyvas kaip
92
Liucs ar baroniens. Jos tikslai akivaizdus: veikli, ambicinga mergina siekia suvai-
dinti lemting vaidmen Vasario gyvenime, tapti jo vedle isilaisvinim. Pagrindinis
Aukss klausimas kas bus toliau kreipia Vasario mintis prie galimybs sukurti
eim. Taiau jam labiau rpi savo talento ir krybos likimas, dl to jis rytasi mesti
kunigyst ne dl eimos. Ir prieblandoje skendintys seminarijos skliautai, ir darbas
Kalnynuose, ir eimos gyvenimas visa tai jam per ankta, jis vis viena jauiasi nega-
lintis atsidti tikrajam savo paaukimui.
Kaip ir visame romane, paskutinje dalyje Vasariui svarbiausia dvasios gyveni-
mas. Krinio pabaigoje jis aikiai suvokia save kaip poet ir supranta savo bties
prasm: Be vidaus kov ir kentjim nra krybos. Tik nuolatos degdamas ir at-
sinaujindamas meno mogus gali krybikai save pareikti. Romanas baigiamas
Vasario pareikimu NN vyskupysts krijai.
VINCO MYKOLAIIO-PUTINO
KRYBOS REIKM
Gyvenimo pabaigoje V. Mykolaitis-Putinas ra: A engiau gyvenim paiu

persilauimo momentu. Juk a ir mano karta esame dviej epoch mons." Pasak
Vytauto Kubiliaus, Putino kryba i ties liudija lietuvi kultrins savimons per-
silauim: dogmatik pasaulio atspindjim pakeit laisva XX amiaus mstysena.
Jis tvirtino lietuvi literatroje dramatikos savijautos vaizdavimo ir intelektualios
analizs pradus.
Raytojo gyvenim veik dramatikiausi XX a. istorijos vykiai ir sukrtimai. Jo
indlis lietuvi literatr iskirtinis, jis vienas rykiausi pomaironins kartos
poet, psichologinio romano meistras. Be to, Putinas suformulavo ir moderniosios
lietuvi literatros teorinius pagrindus.
93
JURGIS SAVICKIS
15901952
BIOGRAFIJA IR KULTRIN APLINKA
Jurgio Savickio vardas danai siejamas su avangardiniu menu, suklestjusiu lietu-

vi literatroje XX a. treiame deimtmetyje. Avangardistai kviet nestandartikai
mstyti, prieintis literatrinms tradicijoms, iekoti netikt raikos form, stengsi
priblokti visuomen originalumu. Bet Savickio kryba netelpa vien eksperimen-
tinio meno rmus, nors daugelis kritik joje randa ekspresionizmo, impresionizmo
ar absurdo teatro bruo.
Raytojas gim 1890 m. Pagausanio dvare netoli Ariogalos. Moksi Maskvoje,
Peterburge, Krokuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Kopenhagoje,
Raudonojo Kryiaus draugijoje, rpinosi lietuviais karo belaisviais, stengsi jiems
padti grti Lietuv. Lietuvai paskelbus nepriklausomyb, 1919 m. Savickis pasi-
rinko diplomato karjer: buvo Lietuvos atstovas Danijoje, vedijoje, Norvegijoje,
Olandijoje, Suomijoje. Soviet Sjungai okupavus Lietuv, apsigyveno piet
Pranczijoje. Mir 1952 metais.
Jurgis Savickis Vakar kultros mogus. Vis gyvenim domjosi menu (dai-
le, teatru), dirbdamas Kaune, Lietuvos usienio reikal ministerijoje, kartu jo
Valstybs teatro direktoriaus pareigas, laisvai kalbjo keliomis Europos kalbomis.
Kaip diplomatini atstovybi vadovas, populiarino usienyje Lietuvos kultr: or-
ganizavo parodas, daininink gastroles, ileido vairaus pobdio spaudini apie
Lietuv. Jono Aisio odiais, Savickis buvo tikrai vertas pasididiavimo lietuvis ir
tikras savo tautos ambasadorius".
Dirbdamas diplomatu, jis daug keliavo, buvo susipains su vairialypiu Europos
kultriniu gyvenimu. Natralu, kad jo kryboje atsispindi miestieio gyvenimo
patirtis ir platus vakarietikas akiratis. Jis domjosi kinu, teatru, daile, muzika, a-
vjosi raytojais Knutu Hamsunu (Knut Hamsun), Edgaru Alanu Po (EdgarAllan
Poe), Oskaru Vaildu (Oscar Wilde), didel spd jam padar Akselio Miunts (Axel
Munthe) Knyga apie San Mikel". Taigi, nordami suvokti Savickio tekst, skaity-
tojai turjo priprasti prie netradicinio stiliaus ir bti nemenkai iprus, kad greitai
perprast netiktas metaforas, pagaut ironijos aism.
94
KRYBOS BRUOAI
Originalus menininkas
Lietuvi literatros istorijoje J. Savickis vadinamas moderniosios prozos krju ir lai-
komas vienu i lietuvi prozos atnaujintoj. Pripastama, kad jo kryba artimiausia
ekspresionist meninei pasauljautai, bet joje galima aptikti ir kit modernistini
krypi poymi. Savickis nra dalyvavs kokiuose nors avangardist sjdiuose
ar priklauss kokiai modernist grupuotei, skelbs pareikim dl savo estetini pa-
ir. Jis atjo literatr tiesiog kaip itin originalus menininkas: jo kryba isiskyr
nauja tematika, netikta menine forma ir stilistika. Pasak Balio Sruogos, ypatingas
jo stilius, ypatingas jo siuetas, ypatingas siueto rutuliojimas. Taikliai jo kryb
apibdino Kazys Binkis:
Jurgis Savickis, Vakar kultros mogus, atjo ms pilkj gyvenim ir m ro-

dyti, koks jis yra vairus, koks jisai margas. <...> pagaliau susilaukm raytojo, kurio
ratus gals mons skaityti be patriotiko ar kitokio pasiventimo, be kurio lig iol,
kas ino, ar buvo paskaityta bent viena originali lietuvika knyga.
Tuo metu Lietuvos skaitytojai literatros naujoves priimdavo gana atsargiai, kar-
tais netgi bdavo nusiteik prieikai, todl Savickio noveli rinkiniais ne itin su-
sidomjo, o kritikai ji vertino prietaringai. Alfonsas Nyka-Nilinas apgailestavo,
kad Savickio kriniai liko skaitytoj nepastebti, tarsi nereikalingi. spdius apie
io autoriaus noveli poveik jis yra ufiksavs dienoratyje: <...> man atrod kaip
naujo prozos pasaulio atradimas. Tiesiog sunku buvo tikti, kad tai ne verstins, bet
lietuvio paraytos knygos!
Atotrkis nuo tradicijos

Pirmas J. Savickio noveli rinkinys ventadienio sonetai, ijs 1922 m., moder-
numu gerokai lenk to meto lietuvi raytoj atrijos Raganos, Vinco Krvs ir kit
krinius. Tai buvo pirma lietuvi literatroje prozos knyga, kurioje nevaizduojamas
senasis (etnogtafinis) Lietuvos kaimas, nepabriamas veikj lietuvikumas, lauo-
mi tradicinio (epinio ar lyrinio) pasakojimo kanonai. Kituose apsakym rinkiniuose
Ties auktu sostu" (1928 m.), Raudoni batukai" (1951 m.) raytojas liko
itikimas savo krybos principams. Prieingai nei kiti to meto autoriai, Savickis ne-
garbino gamtos ir nesijaut ess jos vaikas. Jo novelse gamta nevertinama estetiniu
poiriu, peizaai primena teatro dekoracijas arba gudusio dailininko paveiksl.
Daug dmesio skiriama spalv, linij aismui, ypa viesos efektams, taiau, anot
A. Nykos-Nilino, viskas ia tebekvepia vieiais daais, bet ne gamta". Aplinka
modeliuojama pagal teatro principus, akcentuojamas pasaulio dirbtinumas.
Neprastas Savickio noveli pasaulis

Savickis pirmas lietuvi prozoje m vaizduoti didmiest ir jo gyvenim. Miesto kul-
tra nekritikuojama ir neidealizuojama, rodoma viskas ir kas grau, ir kas bjauru.
95
Miestas ir civilizacija nra blogoji kaimo priepriea, kaip ne vieno to meto lietuvi
autoriaus kriniuose. Mieste Savickio mogus gali ir prati, ir realizuoti save vis-
kas priklauso nuo veikjo pasirinkimo ir prigimties. Skaitytojams galjo bti sunku
suvokti Savickio noveles, nes jie susidr su iki tol lietuvi literatroje maai vaiz-
duota ir jiems menkai pastama gyvensena: veiksmas vyksta Monte Karlo kavinje,
Paryiaus kabarete, Versalyje, traukinio miegamajame vagone, knaipje"1; veikjai
prostitut, kino aktorius, bankininkas ir panaiai. Be to, glumino tuomet gana
atviras Savickio vilgsnis mogaus prigimties dalykus: veikjai pasidav aistroms,
ryks erotikos elementai. Novelse vaizduojamas pasaulis gana iaurus ir negailes-
tingas, tarsi be joki provaisi, paveiktas blogio ir keliantis grsm mogaus egzis-
tencijai. mogus jame lyg likimo marionet2. Novelje Fleita" vaizduojama tragika
fleitininko iogo lemtis. Dl ligos jis negali groti teatre, todl atsiduria aklavietje,
nes neturi nei pinig, nei nam, nei darbo. Prisiglauds pas giminaiius, nesugeba
pritapti prie j gyvensenos, tad i jo jokios naudos ir jis tiesiog pasmerkiamas mirti.
Tokia tragika gyvenimo baigtis atskleidia daug negerovi: moni susvetimjim,
godum, abejingum kito nelaimei, socialin nesaugum; norint k nors keisti, pasaul
reikia tobulinti i esms, o tai nemanoma. Pasakotojas nieko nesmerkia ir neteisina,
negraudina skaitytojo dl iogo nelaims, visk velgia i tam tikro atstumo, net
mirtis nuspalvinama komizmo doze. Mirtantis iogas prilyginamas tarakonui, tarsi
bt prarads mogikj vert ir taps parazituojaniu vabzdiu. Kartu irykinamas
visikas iogo bejgikumas, o mirt netgi galima suprasti kaip vienintel ieit ir isi-
vadavim i io negailestingo pasaulio.
Daugiaprasmikumas
Moderniojoje literatroje atsisakoma vieno iros tako, pavojinga deklaruoti ko-
kias nors vertybes, nes gyvenime nieko nra amino ir pastovaus, viskas slygika,
bet kuris i pairos vertingas dalykas staiga gali virsti abejotinu. Vienas rykiausi
Savickio krybos bruo ir yra daugiaprasmikumas. novelse kuriamas situacijas,
veikj charakterius pasakotojas velgia i vairi pozicij, todl nemanoma vertinti
vienpusikai. Pavyzdiui, novelje Vagis" vaikas, ilaisvins vag, jauiasi pasielgs
kilniai, bet paskutiniai pasakotojo sakiniai leidia suprasti, kad kilns vaiko ketini-
mai lm abejotinas pasekmes.
Noveli veikjai
Savickio noveli veikjai daniausiai kompleksuoti, valdomi instinkt, tuiagarbiai.
J poelgiai ne visada nuspjami, nes daug k lemia prigimtis arba atsitiktinumas.
Retkariais jie elgiasi veidmainikai, tartum dangstosi kauke: panekovui pasako vie-
na, o patys galvoja visai k kita. Ilaikydamas atstum, kaitaliodamas pozicijas, pa-
sakotojas stebi, kaip personaas jauiasi neprastoje padtyje ar aplinkoje, ir fiksuoja
tik paias reikmingiausias akimirkas. Novelje Jono Grauos nuotykiai" pagrin-
dinis veikjas aiposi i Lietuvos provincijos miestelio ir jo gyventoj, bet, susitiks
1
Knaip (ntk.) smukl.
2
Marionet lli teatro ll, aktoriaus valdoma virvelmis.
96
pastam poni Raien, apimtas aistros, usigeidia trumpalaikio meils nuotykio,
bando j sugundyti, nedvejodamas tikina mylintis, nors dl to anaiptol nra tikras.
Klausydamasis Raiens pasakojimo apie irdyje saugot meil jam, suvokia ess leng-
vabdis, neatsakingas mogus, todl net neaplanks monos ir mylim vaik sprunka
atgal linksmybi miest Berlyn. Mstydamas apie ateit, Graua trokta keistis,
bet ketinimai nelabai tikinami, tad pasakotojas jo elges vertina ironikai.
Ironijos meistras
Ironija, paradoksas, sarkazmas3, ekspresionistams bdingas polinkis okiruoti, gre-
tinti nesuderinamus dalykus irgi svarbs Savickio prozos bruoai. Cirkas, baletas,
teatras, filmai, marionets, arlekinai4 nuolatiniai vaizdiai, perimti i ekspresio-
nizmo dails ir lyrikos. iame gyvenimo spektaklyje mogus negali nei pakeisti, nei
atsisakyti savo vaidmens, todl danai iri j su ironija, kaip komedij, su kuria
pats nesusijs. Taigi Savickis vaizduoja ne tiek tikrov, kiek jos parodij. Apskritai jis
lietuvi literatroje teisino ironik kalbsen: iki tol beveik niekas juoko, humoro,
ironijos nesiejo su mogaus egzistencijos problematika.
Stiliaus savitumas
Modernus Savickio pasakojimas skyla fragmentus, nra sklandi ir nuosekli pa-
straip. Jomis virsta paskiri sakiniai, pavieniai odiai. Ardoma netgi sakini sintak-
sin konstrukcija, ritmika, kad dar labiau irykt akcentai arba ivada. Stengiantis
kuo labiau suglausti sakin, paliekama nutyljim. Skliausteliais ir kabutmis iski-
riamos lyg tarp kitko pasakytos, bet tekst ironijos gaida nuspalvinanios pasako-
tojo pastabos. Krini kalba prisodrinta tarptautini ar kit kalb odi, frazi,
argonybi. Gausu kultros nuorod, kurios metaforizuoja vaizd, sukelia netikt
asociacij. Pasakojimas gana aismingas: staigs kontrastai, vienur kalbama rimtai,
kitur maiktaujama, mestelima kandi replika, nevengiama iurktumo, komiku-
mo. Tekstas komponuojamas tarsi i atskir kino kadr, kuriuos skaitytojui reikia
sujungti visum. Visa tai padaro vaizd itin intensyv.
3
Sarkazmas pikta paaipa, kandi ironija.
4
Arlekinas juokdarys, pajacas.
97
HENRIKAS RADAUSKAS
19101970
GYVENIMAS, KULTRIN APLINKA
Atotrkis tarp gyvenimo ir krybos

Henrikas Radauskas gim Krokuvoje, per Pirmj pasaulin kar su eima pasitrauk
Rusij. 1921 m. gro Lietuv, moksi Panevio gimnazijoje, 19301934 m. Vytauto
Didiojo universitete studijavo lituanistik, germanistik ir rusistik. 1944 m., art-
jant soviet kariuomenei, pasitrauk i Lietuvos. Antrojo pasaulinio karo pabaigos
sulauk ir pirmuosius emigracijos metus praleido Vokietijoje. 1949 m. persikl
JAV. ia deimt met gyveno i rank darbo: dirbo metalo fabrike, preki sandly-
je, maame fabriklyje lygino popierines gles. 19591969 m. darbavosi Vaingtono
Kongreso bibliotekoje. Bet ie gyvenimo faktai vargu ar pads suprasti Radausko
kryb. Poetas igyveno du pasaulinius karus, traukimsi i Lietuvos, pirmj emi-
gracijos met sunkumus, o eilraiuose ito beveik nejunti. Kaip atsiminimuose
rao poeto draugas Jurgis lekaitis, ta galinga groio nostalgija, ta trapi, bet jokio
kalibro sviedini nesudraskoma, nenuslopinama poetin muzika ir yra Radausko
atkirtis supaniam smurtui ir tamsai".
Santykis su neoromantikais
Suprasti kryb padeda ne pliki faktai, o Radausko asmenyb. Ioriniams dalykams
poetas neteik didels reikms, buvo links laikytis stebtojo pozicijos. Menas j
domino kur kas labiau nei gyvenimas.
Kaip ir neoromantikai, Radauskas lietuvi poezijoje pasirod ketvirtame XX a.
deimtmetyje 1935 m. debiutavo eilrai rinkiniu Fontanas". Juos siejapolinkis
kurti pasakika eilraio vaizd, bet sykiu Radauskas polemizavo su neoromantine
poezijos samprata. Neoromantikams rpjo pasakos ir tikrovs santykis, asmeninis
jausmas ir jo raika, o Radauskas pirmame rinkinio eilratyje tikrov drsiai atme-
t: Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu" (eil. Pasaka"). Jo kryba atsiremia ne tikrov,
tvyns gamt ar asmeninius igyvenimus, o men, mit, poetinio odio gebjim
tarsi i nieko sukurti savit pasaul:
O eilratis gimsta kaip vjas i nieko

Ir skambdamas bga pusnim neramus,
Bet negali daina prasimuti pro snieg
Ir sugrta kaip vjas savo namus.
iemos daina
98
Todl pasitrauks i tvyns poetas neigyveno didesnio krybinio lio. Ieivijoje
jis laiksi t pai krybos princip kaip Lietuvoje, ra tokios pat precizikos for-
mos eilraius. jo kryb galima irti kaip vientis reikin. Ieivijoje Radauskas
ileido por eilrai rinkini.
PASAKA
Pro dmus traukinio, pro vielas telefono,

Pro urakintas geleies duris,
Pro alt ibur, beprotikai gelton,
Pro kart aar, kuri tuojau nukris,
Pro gervi virtin, kuri iaur lekia,

Pro gnom poemiuose sunetus turtus
Atskrenda Pasaka, atogr karta platak,
Ir mirga margas spinduli lietus.
Septynias mylias engia vaiko koja.

Nalaits nelieia vilkai pikti.
O Egls broliai dalgiais sukapoja
Jos vyr alt jros pakraty.
Voras su trupiniu dang kelias.

Kalba akmuo ir medis nebylys.
Ir ieko laims, ant aklos kumels
Per vis em jodamas kvailys.
Pasaulis juokiasi, paspends savo tinkl

Ant ems viekeli, takeli ir tak.
Klausau, k Pasaka man gieda kaip laktingala,
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.
Kaip suprantate Pasakos ir pasaulio prieprie? Kokiais vaizdais ji kuriama? Koks lyrinio subjekto
santykis su Pasaka ir su pasauliu?
Koki pasak siuetai minimi eilratyje?
Kokia tema sieja pasak siuet fragmentus?
Eilratyje ryks poetinio pasakojimo elementai. Aptarkite, kaip pltojamas is pasakojimas.

Kuri viet laikytumte kulminacine?
Koki krybos samprat teigia is eilratis?
99
POETINIO PASAULVAIZDIO BRUOAI
Vykstantis eilratis
Vienas pagrindini H. Radausko krybos ypatum vadinamoji estetin distan-
cija. Jo eilraiuose neatsispindi gyvenimo ar istorijos vykiai, nekalbama apie as-
meninius jausmus, tad beveik nra ir poezijai prasto lyrinio subjekto, lyrinio a. J
pakeiia pasakotojas, tarsi i alies, neretai su ironija stebs besipltojant siuet.
Kalbdami apie Radausko poezij turime pasitelkti proz apibdinanius termi-
nus pasak literatros kritiko Rimvydo ilbajorio, tai poezija, kuri neyra, o vyksta.
Todl norint suprasti eilrat reikia atkreipti dmes, kokia jame klostosi istorija,
kas jos veikjai, o jie vairs, pavyzdiui, grtantis namo girtuoklis, tarnait, va-
karas, pavasaris. Radausko eilraiai
<...> labai pilni daikt. Mediai, vaisiai, iedai, stalai, vinys, gli krautuvs,
msins visi svieto1 margumynai eilraiuose bendrauja tokiu ypatingu bdu,
kad, istm odius, reikianius jausmus ar idjas, perima j funkcijas, tampa
daiktais-jausmais, daiktais-idjomis. Mums kalba pats su savimi liks pasaulis, o ne j
nusiirjs, j suabstraktins poetas.
R. ilbajoris
Teatrikumas
Neretai H. Radausko poezija apibdinama kaip teatrika. Joje esama su teatru su-
sijusi vaizdi pavyzdiui, pats teatras, scena, arlekinas. Teatrikumas bdingas
net eilraio struktrai: mgstamos dramatikos, komikos, tragikomikos aplinky-
bs, primenanios spektaklio ar filmo scenas, eilratyje galima velgti scenografijos
element:
Tirtoj, italikoj dangaus mlynj

Du mediai rieda tartum rutuliai <...>
Peizaas
arba
Per teatrin dang, blogai nutapyt,

Praskrido netikro angelo elis.
Lunatikas
Gamta ir kultra
Gamtos vaizdas kuriamas visai kitaip nei romantinje lyrikoje. Romantikai gamt
suvokia kaip mogaus sielos atspind, j peizaas lidi ir diaugiasi drauge su lyri-
niu subjektu. O Radausko kryboje gamta net nra grojimosi objektas. Kaip ir
daikt pasaulis, ji labai dinamika, peizaas gali bti veikjas (Nuo kalno upn ri-
tasi peizaas" eik Peizaas"), gamtos reikinys gali tapti mitine btybe ar pasakos
personau, antai eilratyje Sutemos" debesys virsta su dievikja sfera susijusiais
1
Svietas (ntk.) pasaulis.
100
baliausiais gyvuliais. Nerasime Radausko kryboje ir joki iskirtini lietuviko
peizao element: dangus ia italikas, ts kaip Otelo" po mikus laksto Panas2
ir ganosi vienaragiai3. Gamta neatskiriama nuo kultros. Radausko poezijoje apstu
kultros vaizdi: graik ir romn dievybi, literatros krini ir pasak perso-
na, kompozitori, dailinink, filosof vard, egzotik termin ir svetim kalb
odi. Poetas mgsta su ironija aisti stereotipiniais vaizdiais romantik mgs-
tama ydra spalva jam mlyn melodij melai" (eil. Juk tai romantika"), apsnd
poetai sidabro raalu" rao nerani poem apie mieg" (eil. Poetai romantikai").
Poetins transformacijos principas

Eilraiuose neretai perteikiamas poeto poiris kryb. Pasakojimas prasideda
tikrovs neigimu, inykimu (danos mirties, net smurto, iaurumo metaforos). Tai
tarsi ilaisvina keli vaizduotei ir leidia rastis kitai poetinei tikrovei, kurioje
manomi visokie stebuklai. Taigi pasaulis transformuojamas, keiiamas poetiniu,
pasakiku. Vienas pagrindini pasikeitimo poymi yra balsas, kur gauna persi-
mainiusi tikrov: Gl pragysta gatvj paukteliu (eil. Mza), saul pasineria /
l gailiai giedanius daus (eil. Skenduol"), iema pabyra brangiais metalais / Ir
prabyla apatalais (eil. iemos darbai").
A nevedu tautos
Kaip minta, pasitraukimas i tvyns beveik nepaliko pdsak H. Radausko poe-
zijoje. A nestatau nam, a nevedu tautos" (eil. Dainos gimimas") taip poetas
pradeda pirmj ieivijoje 1950 m. ileist eilrai rinkin Strl danguje". iomis ei-
lutmis jis polemizuoja su Bernardo Brazdionio poeto pranao pozicija (eil. Saukiu
a taut"). Regis, eilratyje Tvyns vjas" turt bti kalbama apie gimtojo krato
ilges. Vis dlto nam link ia suka ilges pajuts Odisjas. Mitas, menas, kultros
vaizdiai asmenin jausm paveria apibendrinimu kas apskritai bdinga mogaus
prigimiai. Taiau filosofavimo ir filosofins poezijos Radauskas nemgo jo nuomo-
ne, filosofija i esms svetima menui. Tiesa, vlyvieji eilraiai (pavyzdiui, Fleita)
daniau kalba apie bgant laik, mirt, pabaig, bet santriai, su ironika ypsena:
Bacho fleita gieda apie mirt

Kaip apie pavasar ramiai.
DAINOS GIMIMAS
A nestatau nam, a nevedu tautos,

A sdiu po akom akacijos baltos.
Ir vjas dangikas jos lapus atklysta,

Ir pauktis iulbantis joj suka savo lizd,
2
Panas senovs graik mitologijoje mik ir ganykl dievas su oio ragais, ausimis ir kanopomis.
3
Vienaragis mitinis gyvnas, viduramiais vaizduotas kaip baltas irgas su ilgu smailiu ragu
kaktoje, nepaprastai baiktus, simbolizuojantis skaistyb.
101
Ir skamba medyje melodija tyli,
O a klausausi jos ir uraau smly,
Ir vamzd paimu, ir groju, ir dainuoju

Su vju ir paukiu ir su mediu baltuoju,
Ir ia debesys neemikos spalvos

Vir tos dainuojanios ir grojanios kalvos.
1. Pagrindinis eilraio vykis nusakytas pavadinimu tai poezijos (dainos) gimimas. Aptarkite
jo pradi: kas sukuria melodij?
2. Pirma eilraio eilut kitos pozicijos atmetimas (tai vienas i nedaugelio Radausko eilrai,
parayt pirmuoju asmeniu). Kok poir kryba atskleidia tolesnis eilraio tekstas?
3. Kokiais muzikos terminais kalbama apie kryb?
4. Pagrskite arba atmeskite teigin, kad eilrat galima laikyti poirio menas menui manifestu.
5. Koks lyrinio subjekto santykis su girdima melodija? Koks krybos ypatumas pabriamas metafora ura-
au smly?
6. Remdamiesi eilraiu rodykite, kad kryba keiia ir kuriant mog, ir aplinkin pasaul.
TARP MODERNIZMO IR KLASICIZMO
Henriko Radausko eilraiai grietos klasikins formos gebjim sklandiai eiliuo-

ti jis laik vienu svarbiausi poeto privalum. Kompozicija vientisa joje nesunku i-
skirti atskiras dalis: pradi, pabaig, poetinio pasakojimo kulminacij. Asmeniniai
jausmai nereikiami tiesiogiai. Esama pasikartojani vaizdi, motyv, pavyz-
diui, susijusi su met laik kaita. Visa tai bdinga klasicistinei poetikai.
Bet eilraio vaizdas itin dinamikas viskas jame juda, mainosi. Mgstami
proziki veikjai, erdvs detals. Tai jau modernizmo bruoai.
Dl tokios skirting poetik derms Radausko poezija priskiriama neo-
klasicizmui vienai i modernizmo atak. tai kaip jis pats apibdina savj kry-
bos ideal:
Kiekvienas tikras poetas vis pirma sukuria savo, vien tik jam charaktering meta-
for, vaizd sistem, savo metod proziniams daikt vardams paversti poetiniais
simboliais, savo stili ir savo kalb. Tame naujo estetinio mikrokosmoso sukrime
ir gldi jo reikm.
Vienas i svarbij naujosios poezijos paymi4 tegu ir ne visiems jos atsto-
vams privalomas yra vis didesnis iracionali, taip pat fantastini prad
verimasis poezij. Reikia taiau pasakyti, kad itos ries poetin kryba danai
pasiduoda klasikinei disciplinai ir dl to visai manomas toks poeto apibdinimas:
iracionalus savo dvasia, bet klasikinis savo stilium.
4
Poymi.
102
VYTAUTAS MAERNIS
19211944
GYVENIMAS IR ISTORINIS LAIKAS
Vytautas Maernis gim emaitijos vidury, Sarnels kaime netoli emaii

Kalvarijos, gausioje eimoje. viesiausias vaikysts prisiminimas babn, Vizijose
vadinama senole, kuri maj Vytuk uaugino ir labai myljo. I savo eimos ir draug
jis isiskyr polinkiu vienatve, udarumu. Save danai vadindavo svajotoju, fantastu.
Kartais j pagaudavo keisti regjimai tas akimirkas labai brangino: Vizija tai
mano turtas, svajon tai mano dabartis, praeitis ir ateitis. Be j a nieko neturiu, be
j daugiau nieko ir nenoriu!
Teli gimnazijoje Maernis isiskyr rimtumu, bdavo nuolat kak sigilins,
susikaups. Vienumos, kaip pauktis erdvs, noriu. Kakaip tuias darausi su visais
gyvendamas", ra laike gimnazijos draugei. Kitokie nei moksladraugi bdavo
ir jo rainiai. Atuoniolikos met nusiunt Ateities" urnalui straipsn, kuriame
ragina bendraamius painti save, atrasti savus gyvenimo kelius, susivokti pasaulyje,
suprasti gyvenamj met, atsakingai rinktis vertybes: Venkime prabangos, gyven-
kime kukliai. Atsiminkime, kad turtas yra ne mogaus uvaldymui, o tik jo pragyve-
nimo reikalui. Niekur taip greitai neisenka jgos, kaip sdint minktame fotelyje.
Maernis anksti subrendo, tarsi peroko nerpestingos jaunysts laik. Apie save
dienoratyje ra: <...> a degiau nerimu, vedaniu painimo gelmes.
1939 m. rudeni atvyks studijuoti Kauno Vytauto Didiojo universitet,
Maernis pasirinko angl kalb ir literatr j trauk tai, kas sena ir turi tradici-
j. Jam buvo devyniolika, kai Kaune pasirod rus tankai. Kaip ateitinink iug-
dytos jaunosios literat kartos atstovas, Lietuvos okupacij sutiko be joki iliuzij,
neprim n vieno sovietins ideologijos teiginio. 1940-j ruden Humanitarini
moksl fakultet perklus Vilni, Maernis apsisprend studijuoti filosofij.
Jo dmes trauk Frydricho Nys (Friedrich Nietzsche) ir kit Europos filosof
idjos, universiteto profesori Vosyliaus Sezemano, Balio Sruogos, ypa Levo
Karsavino paskaitos ir seminarai. I raytoj Maernis labiausiai vertino Fiodor
Dostojevsk.
Vilniuje jis baig Vizij" cikl, apmst didel dal Met sonet". Savo kryb
skaitydavo draugams jam rpjo pamatyti, pajusti, kaip eilraiai veikia klausyto-
j. Poetinis odis Maerniui buvo tarsi nematoma siena, kuria galima atsitverti nuo
kraupios tikrovs. Pasak poeto Henriko Nagio, bdavo sunku suprasti, kaip jis sten-
gia tokiu beviltiku metu kurti ir planuoti, tarytum nieko nebt atsitik. Dauguma
poet jautsi beadiai, tarsi mir, o Maerniui atrod, kad visa tai nepastovu,
103
laikina. Jam buvo svarbu kryba, nes tik ja poetas i ties gyvena. Mokkime gy-
venti ir dtaniose formose", tokia buvo jo nuostata.
Pirmuosius karo metus Maernis praleido Vilniuje, Sarnel gro 1943 m.
vokieiams udarius universitet. Nerams karo metai brandiausias Vytaut:
Maernio, kaip poeto, laikas. Sarnelje jis jautsi saugus, usisklsdavo apmstv-
muose, panirdavo savo regjimus. ia galjo bti vienas su poezija. Kaimo pasak
jimai, tradicijos, sodri emaii kalba, senoje sodyboje gyvenusi protvi istorijo-
buvo svarbiausia poeto atrama.
Grs Vilni Maernis draugams pasirod kaip subrends poetas. Baigt;.
Vizij" ciklas sulauk puiki vertinim. Maernio eilraiai plito nuoraais, nuolat
gaudomi, keliantys susiavjim. Autorius vadintas jaunu genijumi. Tam mitu: rastis
padjo ir jo laikysena buvo ididus, pasitikintis savimi. Taiau sau poetas klc
didelius reikalavimus nepasiduoti tutybei, neivaistyti savs kasdienybje, atsi-
kratyti nelabai didi mini: kerto, neapykantos, <...> tui fantazij". Laike
mylimajai Bronei Vildinaitei ra:
Jeigu kas nors vertingo yra tiek iapus, tiek anapus, tai auktosios akimirkos,
kuri metu mogus isiskleidia Visatos pilnatvje. Tu klausi, kas yra gyvenimas, ir
a atsakau: auktosios akimirkos! Jos vienos padaro mogaus gyvenim tikrai
verting.
Jis tikjo, kad bties prasms suvokimas gali padti monms isilaikyti pasauliniu
katastrof laikais, kad ypatinga poeto misija atverti bties tiesas ir imokyti geis:
t auktj akimirk".
Netrukus prasidjo masinis traukimasis i Lietuvos Vakarus. Paskutin savo gv-
venimo dien poetas ra eilrai ciklo Songs ofMyself" XV giesm:
Mano akys yra lidnos, nes jos mato daug

spalv, kurios blunka.
Taip ramiai jis kalba apie atsiskyrim, isako nuojaut, kas neivengiamai artja.
Paskutin giesm lyg susitaikymas su lemtimi. Paskubom susirs rankraius.
Maernis su draugu arkliais leidosi emaii Kalvarijos link, nors fronto linija buvo
visai priartjusi. Jo gyvyb nutrauk atsitiktin sprogusio sviedinio skeveldra.
LITERATRINIS KONTEKSTAS
Nors studij draugai, literatai Vytaut Maern paino kaip poet, eilrai rinki-
nys mogaus apnuoginta irdis" buvo ileistas tik 1970 m., po autoriaus mirties
prajus ketviriui amiaus.
Be krybos Maernis nesivaizdavo savo gyvenimo. Menininkui kl auktus
reikalavimus: pasak jo, raytojas privalo bti ventas, bet niekad nesitraukti i pur-
vin monijos aiki, t vis purv naikinti ir aiktes variom paversti. Poezija turi
104
bti kelianti, mogaus ingsnius palengvinanti. O norint toki poezij rayti, reikia
aminai degti, liepsnoti. Ramyb, pasitenkinim ir ger, laiming gyvenim veriau
umirti:
Be kanios, tiesiog fizins, a neparaau pusantros eiluts. Kryba man sunkiausias

katorgos gyvenimas. Tai, kas grau, yra mano sielvarto atymta.
Su populiariais ketvirto deimtmeio poetais neoromantikais Jonu Aisiu, Salomja

Nerimi, Antanu Mikiniu Maernis turi maai k bendra, nes j labiau trauk kla-
sika Maironis, Putinas. Savo mokytoju jis laik XIX a. gyvenus raytoj Motiej
Valani, lietuvi prozos pradinink, nes man, kad odiui, kalbai reikia grinti
tikrj reikm. Tad i Valaniaus pirmiausia moksi kalbos.
Nepriklausomoje Lietuvoje uaugo talentinga jaunoji poet karta Kazys
Bradnas, Juozas Kktas, Vytautas Maernis, Henrikas Nagys, Alfonsas Nyka-
Nilinas. I j tik Maerniui neteko patirti ieivio, klajoklio, tremtinio dalios. i
poet kryba pirm kart ispausdinta 1951 m. Los Andele ijusioje poezijos
antologijoje em", todl jie vadinami eminink karta. Su emininkais Maern
sieja krybos tematika: nam, gimtins svarba mogaus gyvenime, tiesos, gyvenimo
prasms iekojimas.
VIZIJOS
Namai
Nors Maernis danai sakydavo, kad menininkas diev irinktasis, ir pats jautsi
ess toks, svarbiausia jo gyvenime visuomet buvo tvik, gimtoji arnel. Nuo jos
negaljo atitrkti, mgo pasakoti apie savo senuosius namus, kur gim didioji jo
krybos dalis. Namai, pasak jo, ten, kur gyveno tvai ir protviai, kur liko vaikyst,
suildyta artim moni globos. Gimtoji em tai krybos gali ir apskritai pras-
mingos bties altinis. Namuose jis pajuto gebjim regti keistas vizijas, kuriose
atgyja sena gimin, vl po sod vaikto senol ir laimina jo, bsimo poeto, gyvenim.
Nam reikm geriausiai atskleidia eilrai ciklas Vizijos (19391942).
Regjimai
Vizij" lyrinis subjektas igyvena vairias dvasios bsenas nuo pilnatvs ir palai-
mos iki visikos tutumos ir nuobodulio. Eilrai turinys tai lyrinis pasakojimas
apie i jausm patirt. Kiekvienoje ciklo dalyje pasikartoja panai istorija: koks nors
garsas ar regimasis spdis paadina lyrinio subjekto prisiminimus ir ie virsta reg-
jimu. Tai labiausiai laukiama ir troktama eilraio mogaus bsena, prilygstanti
svaiguliui, vardijama ugnies, liepsnos metaforomis. Grus tikrov vl apima nuo-
bodulio, dvasins tutumos jausmas.
105
Senol
Palaimos akimirkomis eilraio mogus daniausiai regi savo senol. Ji ne tik glo-
boja, saugo, padeda painti pasaul, bet ir skatina eiti tolyn, adina trokim siekti,
iekoti. Senol yra jo dvasios kelions lmja ir vertintoja. Vizij" mogus regi sauls
nuviestus laukus ir em arianius protvius, girdi vj, nabdant pranaikus
odius. Mato ir save einant, iekant, bendraujant su senosiomis protvi karto-
mis. Susitikimas su senole ir protviais sukelia palaimos bsen, eilraio mogus
jauiasi dalyvaujs ventose apeigose.
Dvasios stiprybs altinis

Gimtins erdvei prieinama miesto erdv tamsi, purvina. Ten gyvenama be
diaugsmo ir vilties. Ten mogus supilkj, nebepasta savs, ne augina, o griauna
krybines galias. Gyvyb atgyja tik pajutus savy per kart kartas sukurto kraujo ir
jgos" liepsn. silieti gyvybs rat mogui reikia prasminti ir savo buvim. Jis nu-
jauia gals ir privals praturtinti, pratsti emdirbi genties gyvenim nemirtingu
krybos odiu:
Kai saul surs, a griu vl protvi namus, ant rank nedamas karali gl,
O pasitikt ieis ididios vakar ir iaurs gentys <...>.
Protvi genties bendrumo jausmas, viesus gimtj nam paveikslas kvepia gy-
venti ir kurti, padeda suvokti savos egzistencijos tiksl: eilraio mogus, igyvens
pakilim ir nuopuoli, degdamas prasmingo ygio" trokuliu, tapatinasi su nauja
milin karta ir ieina pasaul siekti didij auktum".
MET SONETAI
Mintis ir forma
Vytauto Maernio, kaip ir vis eminink, kryboje vyrauja ne asmeniniai igyveni-
mai, ne visuomeniniai siekiai, o apmstymai. Tai minties poetai, j eilraio mo-
gus kelia klausimus, susijusius su gyvenimo prasms, laims, mirties slpiniu, ir ieko
atsakym. ios temos skleidiasi paskutiniais gyvenimo metais raytame, nebaig-
tame Maernio eilrai cikle Met sonetai. Klasicizmo literatros pavyzdiu
eilraiai suskirstyti pagal met laikus: pradedama Rudens sonetais ir baigiama
Vasaros sonetais, daugiausia sukurta iemos sonet. Maernis laikosi grietos
soneto formos eilrat sudaro du ketureiliai ir du trieiliai. Eilraio pabaiga yra
apibendrinimas, apstu aforizm ir abstraki svok. A turiu, sak poetas drau-
gams, tas keturiolika eilui sutalpinti didel mint.
106
Iliuzij erdv
Prieingai nei Vizij", sonet mogus nevelgia pasaulyje nieko pastovaus, abejoja
visomis tiesomis ir vertybmis, net tvaria gimtj nam apsauga. Painimo alkis jj
iveda pasaul:
Savo siel, alkan kaip vr

Maitinu geriausiais ems vaisiais:
Mokslu ir menu; tegu ji gris
Spalvomis ir tonais kvptaisiais.
Sonet personaai atpastami i Europos kultros tekst nimfos, fjos, sparnuo-

tasis irgas Pegasas, Venera, mik ir ganykl dievyb Panas, literatros krini vei-
kjai Don Kichotas, Sanas Pansa, Don uanas.
Sonet mogus yra klajnas ir iekotojas tiesos painimas niekados nesibaigia.
Nam palaima vien iliuzin, u j baugi tutuma:
Kur veries? Tutumon.

K surasi ten? Nieko.
Todl kartais jis jauiasi pavargs ir vienias, danas jo palydovas vjas, skraidinan-
tis svajoni ir sapn erdves.
Aminieji klausimai
Sonet mogui rpi
Isprst gyvybs ir mirties lygtis

Su begale neinomj.
Jis msto apie laim, mogaus viet pasaulyje, meil, kryb, trokta kanios, nes ji
skatina eiti, kovoti ir laimti. Jis nebijo vienatvs: Kas didja nuolatos, tas tampa
vienas", tik vienumoje gali apmstyti savo patirt. Nori suprasti buvimo prasm:
Kodl kas nors yra? Kodl a pats esu

Didiausia paslaptis visatos slpini?
Didiausia vertyb sonet mogui laisv, net ir teis klysti. Kad patirt, <...>
kaip gelia / Klaidoje irdis", jis prao Dievo:
Bet dabar man duoki mano dali laisvs turt,

A jau pats, a pats bandysiu savo laim kurti.
Egzistencinis nerimas
Nerimas nuolatin sonet mogaus bsena. Tai jis kartais imeta klausimo ke-
lius" ir paadina painimo trokul, o kartais nugramzdina juodiausi nevilt ir
107
sukelia bejgikumo, nusivylimo jausm. Tokiomis akimirkomis mogus pasitraukia
krybos al, kur saul, putoja vynas ir ydi aminas pavasaris, kad galt savo neri-
m ireikti odiais ir poezijos vaizdais.
VYTAUTO MAERNIO INDLIS

LIETUVI POEZIJ
Maerniui teko gyventi ir kurti dramatiku laiku. Pasak Vytauto Kubiliaus, poeto
lyrikos subjektas, kaip Albero Kamiu (Albert Camus) veikjai, suvokia, kad gyve-
nimo arenoje viepatauja mirtis ir mogus i anksto pasmerktas. Nebtis apglbia
kiekvien. vilgsniu perskrods Tutumos berib okean poetas neberanda tvirtos
atramos nei religijoje, nei istorijos vyksme. Viskuo abejojantis ir nusivyls, jis ie-
ko savyje vidins jgos, kuri atlaikyt bties absurd. Ilikti ididiam ir laisvam
svarbiausia vidinio pasiprieinimo nuostata. Vizijos ir Met sonetai tai balsas
nepasidavusio mogaus, sopulio didio, sunkios neinios" svorj pakelianio su sto-
jika tvirtybe.
108
BRONIUS KRIVICKAS
19191952
ISTORINS APLINKYBS
Pokariu provincijoje beveik deimtmet vyko nuomi nepriklausomyb ginani

partizan kova su Lietuvoje dislokuota SSRS kariuomene ir jos talkininkais, sovie-
tin reim palaikaniais vadinamaisiais stribais. Nakt valstieio trob belsdavosi
Lietuvos partizanai, dien stribai ir soviet kareiviai. Suinojus, kad eimininkas
kaip nors maistu, nakvyne padeda partizanams, visa eima bdavo
itremiama Sibir ar kitus atiaurius SSRS pakraius. Jgos buvo nelygios. Kas
galjo sivaizduoti, kad pasiry aukai partizanai veiks k tik pasaulin kar
laimjusi kariuomen? Tai buvo veikiau moralinis pasiprieinimas okupacijai.
GYVENIMO IR KRYBOS KELIAS
Bronius Krivickas vienas ymiausi ginkluotame pasiprieinime dalyvavusi lie-

tuvi raytoj. Jo krybinis kelias prasidjo dar prie kar. Jis baig Bir gimna-
zij, 19381943 m. studijavo lietuvi literatr Kauno Vytauto Didiojo, vliau
Vilniaus universitete. Buvo V. Mykolaiio-Putino globojamos literat grups narys,
lank B. Sruogos vadovaujam teatro seminar. Ra poezij, proz, dramas, reik-
si kaip literatros kritikas, vertjas. Karo metais studijuodamas aktyviai dalyvavo
Vilniaus literatriniame gyvenime.
Artjant frontui, B. Krivickas svarst galimyb trauktis Vakarus, bet apsispren-
d likti Lietuvoje. Pasak jo kratieio raytojo Jono Mikelinsko, tada manyta, kad
sovietai jau nebe tie, jau pasikeit, sumonikj... Juk jie susidraugavo ir kartu ko-
vojo su demokratinmis valstybmis..! inoma, jaunj literat viltys nepasiteisi-
no tik grus sovietams, prasidjo teroras. 1944 m. ruden Krivickas pradjo dirbti
Bir gimnazijoje, bet naujoji valdia aikiai pasak: kas ne su mumis, tas prie mus,
treio kelio nra, ir 1945 m. pradioje persekiojamas mokytojas sitrauk parti-
zanin kov. Vienas jo biiulis, atsidrs tame paiame partizan bryje, prisimena:
Rengdavome partizaninius pobvius, kuriuose Bronius apibdindavo politin padt

pasaulyje ir Lietuvoje. <...> Danai su Bronium ieidavom ram miko kampel, kur
Bronius man skaitydavo savo eilraius ir praydavo vertinimo. <...> Jo eilraiai
buvo nepaprastai gils ir prasmingi. Tai buvo lyg ir atsakas Bernardo Brazdionio
klausim Kur tu, Lietuva?
109
Mike Krivickas atrod neprastai su skryble, akiniuotas, o rankose ginklas.
Kurti jis sugebdavo ir prie moni: atsisda nuoaliau ir rao, o vakare prie lauo
deklamuoja eiles. 1951 m. Krivickas perjo apygardos tab, jam buvo patikta
partizan spauda. Jis redagavo laikraius Laisvs kova" ir Auktaii kova".
1952 m., pasinaudoj idaviko parodymais, sovietai sureng didiul operacij,
tada buvo surastas Krivicko ir jo kovos draugo bunkeris. Per susiaudym abu parti-
zanai uvo. 1953 m. partizan spaudoje pasirodiusiame nekrologe prisimenama,
kad silym pogrindio slygomis ileisti bent dal poezijos Krivickas atsaks:
Ne viskas atitiks laiko dvasi." Toliau nekrologo autorius rao: Visgi nutariam
ileisti, kad bt ryki ir vienio lietuvio dalia ioje didingoje kovoje." ia turima
galvoje individualistin Broniaus Krivicko lyrika, kurioje atsispindi partizano ke-
li pasirinkusio mogaus jausena. Kalbdamas apie Krivicko kryb literatrolo-
gas Virginijus Gasilinas paymi:
Brandiausieji jos puslapiai liudija buvus talent, pajg ireikti (taigi: aminti)
tragikiausi ir kartu didingiausi dalyk jausmus ir mintis mogaus, suvokusio,
kad laisv yra ir asmens, ir tautos visaverts egzistencijos pamatas, suvokusio, kad
visada yra galimyb rinktis laisv, nors ir gyvybs kaina.
POEZIJOS BRUOAI
Herojikas apsisprendimas
Partizanaudamas B. Krivickas sukr lyrini eilrai, sonet, satyrose paiep
sovietin tikrov, daug vert, ra publicistik. Jo poezijoje kovojantis mogus
atsiskleidia kaip pasiryusi aukotis dl tvyns ir t auk apmstanti asmenyb.
Kaip ir kit partizan kryboje, Krivicko eilraiuose herojik ton siterpia ir
lidesio gaid, kalbama apie ruden, gelstanius lapus. Rudeninio groio pajauta
tarsi papildo mirties nuojautas:
Mano dienos nebtin pasvir.

A keliauju rudenio taku.
Ir gryniausio aukso vainiku
Mano kakt puoia lapai mir.
Mano dienos nebtin pasvir
Tai nra susitaikymas su lemtimi, gal net prieingai blaivus pasirinkimas. Per ke-
lerius kovos metus buvo prog apmstyti savj keli. Eilratyje ufiksuota bsena,
kai pajuntama vidin ramyb ir galima bent mirksn susitelkti aplinkinio pasaulio
gro.
Moralin pergal
Vlyvuosiuose Krivicko eilraiuose labai svarbi garbs tema. 1951 met eil-
ratyje Kai kovoj kelies tu atak" nematyti vilties veikti prie, likti gyvam,
110
bet, pasak poeto, mu kad ir damas laims tas, kuris renkasi aukojimosi
keli. Herojika laikysena yra moralins pergals rodymas. Susiklosiusi padtis
i mogaus reikalauja labai aikiai apsisprsti. Kylantis kov su kur kas stipresniu
prieu mogus yra ir savojo heroizmo kvpjas, ir galbt vienintelis liudytojas.
Suvokdamas tragik asmens ir tautos lemt, sonet lyrinis subjektas neabejoja
kovos prasmingumu:
Ms liko gal i imto vienas.

Bet kova vis te ias atkakli.
Utat turim bt savam kely
imt kart tvirtesni nei plienas,
Nes per vtr vilpianio metalo,

Per marias nelaimi ir kani
Ms rankos lig dien skaisi
Vliav kovos inet privalo.
Ms liko gal i imto vienas
Partizan kryboje stebina rytas, visikai natralus, nors kalbantysis nepalieka sau
jokios vilties kelio kryptis tik viena, tragikas finalas neivengiamas. Tokios poezi-
jos lietuviai dar nebuvo turj, matyt, nedaug taut apskritai toki turi. Pasiryim ir
kovotojo kelio neivengiamyb susieja aukos tema, pasiaukojama mirtis", kaip sak
Kauno universiteto profesorius Levas Karsavinas, mirs Komijos lageryje. Santrus
kalbjimas apie neivengiam mirt partizan rainiuose, poezijoje nra jokia poza.
Suprantama, tai ne tik moralinio idealo formulavimas, bet ir nuolatinis raginimas
sau, kai kada pasitelkiant ir stiprinanius ryt klasikinius siuetus (pavyzdiui, bib-
lini siuetu grstas B. Krivicko eilratis Dovydas prie Galijot").
Meils viesa
Broniaus Krivicko eilrai mogus ne tik herojikas kovotojas, nujauiantis
mirties neivengiamybe. Jis ilgisi kitokios bties:
Mes neinom, ar teks baigt i dien,

Nes gyvenam kruvinoj grsmj,
O norts meilj ir dermj
Ilg ami eiti keli vien <...>.
Mes neinom, ar teks baigt i dien
Dramatikoje kasdienybje meil yra viesos altinis, jga, pakyljanti ir taurinan-

ti siel. Lyrinis subjektas kalba apie viesi meils gali, / Daug stipresne nei tam-
si mirtis" (Ko laik grity mane lydti"), apie Dievo sist jausm, pareigojant
rpintis vienas kitu.
111
SALOMJA NRIS
19041945
GYVENIMAS IR ISTORIJOS PERVARTOS
ymiausia neoromantik
Salomja Nris lyrik, saviiausia romantins pasauljautos krja i vis lietuvi
neoromantik. Ankstyvojoje jos kryboje i pasauljauta reikiasi maksimalizmu,
svajons ir jaunysts poetizavimu. Romantinis maksimalizmas bdingas visai poe-
ts krybai, tik vlesniuose rinkiniuose gauna dramatik atspalvi, jaunatvik
diaugsm pamau istumia nerimas. Brandiausiame priekario poezijos rinkinyje
Diemediu ydsiu" jauno mogaus jausen ir nuotaik isakym keiia bties ap-
mstymai. ia danesnis vieniumo, apleistumo motyvas, bet rykesnis ir harmoni-
jos iekojimas. Atrama dramatikame pasaulyje ryys su gimtja eme. mogaus
laikinumo ir gamtos aminumo apmstymas nuspalvintas viesaus lidesio (eil.
Alyvos", Diemediu ydsiu"). Skaidriu vaizdu, mogaus likimo gretinimu su
gamta Salomjos Nries eilraiai artimi liaudies dainai. Apie tviks svarb ji i
naujo prabils karo meto eilraiuose.
Istorini vyki skuryje

gyvendindama Baltijos valstybi prijungimo plan, Soviet Sjunga 1940 m. bire-
lio 15 d. Lietuv ved okupacin Raudonj armij. Taiau sovietai siek sudaryti
spd, kad Lietuvos valstyb pati nori tapti Soviet Sjungos respublika. Buvo su-
daryta marionetin Liaudies vyriausyb, jos nariais paskirti ir keli inomi raytojai.
vadinamj Liaudies seim irinkta Salomja Nris su dar keliais lietuvi raytojais
buvo traukta delegacij, turini vykti Maskv prayti priimti Lietuv Soviet
Sjung. Pasinaudota ir raytoj literatriniu talentu. Po oficialios Justo Paleckio
kalbos Aukiausiojoje Taryboje Salomja Nris perskait Poemos apie Stalin"
itrauk. Liaudies seimo deputats vaidmuo jautrios sielos, nuolatos usisklendusi
provincijos, vliau Kauno gimnazijos mokytoj ikl politini vyki aren ir tarsi
apakino. Ji atsidr dmesio centre ir tapo soviet surengto spektaklio Maskvoje
puomena.
Rusijoje
Prasidjus Antrajam pasauliniam karui, Salomja Nris su sneliu trauksi Rytus.
Traukimasis buvo chaotikas, rizikingas ir skausmingas. Rusijos gilumoje poet pra-
leido sunkius karo metus. Labiausiai slg vieniumas, atskirtis nuo gimtins, neri-
112
mas dl Lietuvoje likusi artimj. Dvasin kriz dl ios tampos Salomja Nris,
regis, igyveno 1942 m. iem, persiklusi Uf.
Nepritekliaus kamuojamoje alyje ja, kaip poete ir Soviet Sjungos deputate,
buvo rpinamasi, todl materialins slygos buvo palyginti neblogos. Aiku, u gaut
param reikjo atidirbti. Rusij pasitrauk sovietins Lietuvos valdios atstovai
ragino lietuvi raytojus kurti aktualiomis temomis. Kryba turjo atitikti propa-
gandos reikalavimus.
KRYBOS BRUOAI.
RINKINYS PRIE DIDELIO KELIO
Rankraio likimas
Eilrai rinkin Prie didelio kelio Salomja Nris sudar karo pabaigoje, bet
soviet valdiai jis netiko. Rinkinys buvo sudarkytas ir ijo pakeistu pavadini-
mu. Yra ilik keli rankratiniai Prie didelio kelio egzemplioriai. Rankratin
eilrai knyg grusi Vilni poet parod ir to meto lietuvi poezijos autori-
tetui Vincui Mykolaiiui-Putinui. Matyt, ji norjo reabilituotis ir tikjo savo karo
met krybos verte. Deja, tokios knygos ileisti nepavyko. Salomja Nris laikyta
sovietine poete, taigi eilraiai ir j tvarka rinkinyje turjo atitikti ideologinius
soviet sistemos reikalavimus. 1944 m. sudaryta knyga buvo ispausdinta po puss
imtmeio 1994-aisiais.
Dvilypumas
Traukimosi ir gyvenimo Rusijoje patirtys isiliejo skausmingais lyriniais apmsty-
mais brandiuose dramatikuose eilraiuose. Bet vykstant karui i poets reikalauta
visai kitokios krybos optimistins, herojikos, kvieianios kov su nacistine
Vokietija. Jai nebuvo lengva prisitaikyti prie t reikalavim, nes pati jautsi visai ki-
taip, sak, kad irdis skyla", poetinis talentas neleido meluoti sau. Vis dlto sovie-
tins lietuvi poets statusas ir aplinkos spaudimas vert eiliuoti valdios pageidau-
jamus optimistikus posmus. Taigi ia susidr dvi prietaringos krybos sampratos.
Viena tradicin, prasta priekario Lietuvoje, kai poetas rao i asmenins patirties
ir didiausia vertybe laikomas vidinio mogaus gyvenimo apmstymas, dramatik
li ir komplikuoto jausm pasaulio raika. Veikiama ios neoromantins tradici-
jos Salomja Nris susiformavo kaip poet ir peln pripainim. Kita poezijos sam-
prata akcentavo visuomenin krybos paskirt: tada daniausiai kalbama ne a",
o mes vardu, auktinami svarbs visuomenei idealai, kartojami raginimai veikti.
Apibendrindamas Salomjos Nries padt karo metais Vytautas Kubilius rao:
Stichik poetin impuls ima lydti logiki samprotavimai, o vis krin stebi atsargi
abejon ar tiks. Pirmyktis krybinio proceso darnumas (igyvenau, paraiau,
ispausdinau) nutrko. Vienus eilraius S. Nris siunia spaud, deda rinkinius, o
kitus slepia staliuose ir niekam nerodo. Per trejet met nespausdint krini skaiius
priartja iki imto. itoks dvilypumas (vieni dalykai visuomenei, kiti sau) tik
mezgsi ir dar nespjo suskaldyti poets asmenybs skirtingus polius ir
113
kontrastikas krybos puses, bet vis dlto ji <...> gyveno ir ra jau ito dvilypumo
paenklintame lauke.
Tviks ilgesys
Nam ilgesio, sugrimo temos asmenin poets patirt galjo suartinti su to meto
aktualijomis, bet abejon gniau jai bals. Gimtins ilgesio tema yra viena i ly-
rin poezij maitinani versmi, taiau neduoda ramybs klausimas, ar gimtieji
namai sugrusi priglaus, ar tvik liks sava, artima.
SAVS A GAILIUOS
Neilsjos, ned, negr,

Vilk bgo laukais klupdama.
Baims genam, sergant vr
Sauk miko alia glduma.
Sutema saman aksomin

Aminuoju miegu uliliuos...

Kad mane taip sutikt tvyn!
Kaip sunku, kaip savs a gailiuos.
1. Koki eilraio tem nurodo pavadinimas ir paskutin fraz?
2. Kaip eilratyje kalbama apie vilks likim?
3. Koki kalbaniosios bsen atskleidia gretinimas su vilke?
4. Apie kok savo trokim kalbanioji usimena paskutiniame dvieilyje?
Poet nujauia, kad grti Lietuv nebus paprasta, juk dar prie kar buvo pareikta
kritik jos politins veiklos vertinim. Pasirodius Poemai apie Stalin", nusivyl
ne vienas jos talento gerbjas. Tad Salomjos Nries karo met eilraiuose greta
tvyns ilgesio temos atsirado kalts, atsipraymo tema. inant, kokia tuomet buvo jos
dvasin bsena, nemaai karo met eilrai galima perskaityti kaip ipaint.
Kalt ir atgaila
Paskutinio Salomjos Nries rinkinio eilraiai radosi dramatikomis istorinmis
aplinkybmis ir labai sudtingu jos gyvenimo bei krybos tarpsniu. Vidin tampa
buvo pasiekusi aukiausi tak: poet jautsi svetima ir sau, ir aplinkai. Todl eil-
raiuose pasigirsta beteiss (eil. Beteis"), nalaits motyvai:
Oi, ydk, ydki, obelle!

Tu sausa ydki, be lapeli!
O kaip man ydt umirtuollei?
O kaip man sugrti tok keli?
Dideliam name
114
Kankino sins priekaitai dl dalyvavimo prijungiant Lietuv prie Soviet
Sjungos. Iki t lemting vyki Salomja Nris romantikai prieindavo save soiai
ir patenkintai visuomenei, o atsidrusi toli nuo gimtins pajuto, kad jos savotikas
kertas" buvo nepadorus, kad ji nusikalto savo emei, tautai, kultrai. Ji norjo t
kalt ipirkti. sivaizduojamas teismas, bausm, kania turjo suteikti apsivalym.
Programinis tokios savijautos eilratis Maironiui". iam poetui, svarbiausiam
lietuvybs saugotojui, moraliniam ir poetiniam autoritetui, ji ryosi atsiverti:
Ar galjau i pusiaukels sugrti?

Ar galjau tais paiais keliais?
Gena, gena pikto dievo rykt,
Atgalion ir atsigrt neleis.
Aplink em skridusi su vtrom,

Vl igirsiu mylimus vardus.
Tik akmuo, paduotas duonos vietoj,
Bus man atpildas skurdus.
Salomja Nris atgailavo neveriama, savu gyvenimo keliu artdama prie krikio-
nikosios atgailos esms.
Atsipraymas, atgaila skaitytojams buvo suprantama. Tai aikiai rodo eilraio
Tolimas sapnas likimas. Eilratis sklido tarp moni rankraiais, po karo buvo
paskelbtas pogrindinje spaudoje, platinamas kartu su soviet laikais draudiama
Bernardo Brazdionio, Antano Mikinio poezija.
TOLIMAS SAPNAS
Tarp ydini katan

Raudona banytl.
Juk ia vaikyst mano!
Nejau ji gro vlei ?
A nedrsi stovjau
Pilioriun prisiglaudus,
O mons trankiai jo
Ir prie altoriaus spauds.
Mans ia nepasta
Pro geduling yd.
Bet kojos engt nedrsta
Tiek daug, tiek daugel klyd.
Sakykloj kalba keista!

Jisai i Galiljos:
Tebna jai atleista,
Nes daug jinai myljo!
115
Ir man be galo graudu
Malda irdy netilpo.
Vargonai gaud, gaud...
Ir vaks tirpo, tirpo...
1. Savais odiais atpasakokite, kas vyksta banytlje.
2. Aptarkite eilraio pavadinim. Kodl pasakojamas vykis vadinamas sapnu?
3. Palyginkite kalbaniosios ir moni elges.
4. Kas prabyla ketvirtoje strofoje? Kam ir kas sakoma?
5. Kaip eilrat padt suprasti biblinis snaus paklydlio palyginimas?
6. Kaip paaikintumte paskutin eilraio strof? Aptarkite, kaip kinta eilraio kalbaniosios
savijauta.
Tautosakos vaizdiai
Grimo namus tema daug kur pltojama pasitelkus tautosakos vaizdius:
Juodasai varne, vjo broleli,

Duok savo sparn, juod sparnel!
Dien ir nakt tartum elis

Skrisiu ir skrisiu niekur nessiu.
Kur baltas miestas, kur Nemunlis,
Ten a nutpsiu, ten pailssiu.
Kur baltas miestas
l karo baisumus velgiama be herojikos pozos, stengiamasi atjausti eilin kar.

Kartais prabylama uvusio kario balsu, vienio, nuo tvyns atskirto mogaus skaus-
mas perteikiamas tautosakiniais nalaiio, motinos ir snaus, brolio ir sesers pa-
veikslais, eilraio kalbanioji lyg ijusio kario sesuo ir guodia, ir pati laukia uuo-
jautos. Tautosakikais vaizdais reikiamas sielvartas dl daugybs suluoint likim:
Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio,

Berais svyrnliais prie steps plaios.
Ir svyra mums akos, ir krinta lapeliai,
Ir veria mus speigas lig erdies paios.
Prie didelio kelio"
Paskutiniai Salomjos Nries gyvenimo metai umena ne vien msl, i krybos

matyti jos pair keitimasis. Akivaizdu, kad jos poetinis talentas prieinosi prime-
tamoms krybos taisyklms, o asmenin patirtis sunkiai derjo su oficialiosios pro-
pagandos kiais.
116
ANTANAS KMA
19101961
BIOGRAFIJA IR KULTRIN APLINKA
Sukreiantys vaikysts prisiminimai

Lietuvi moderniosios literatros krjas, prozininkas ir dramaturgas Antanas
kma gim Lenkijoje, Lodzje. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, eima pa-
sitrauk Rusij, vliau Ukrain. Jai teko patirti po bolevik perversmo Rusijoje
kilusio pilietinio karo baisybes. Raytojas prisimindavo aidimus su pakartais ant
ibint baltagvardieiais ir igyvent siaub, kai but siver girti raudonarmieiai
vos nenuov tvo ir ksinosi iprievartauti motin. i vaikysts patirtis vliau atgims
apysakoje Saultos dienos. 1921 m. eima gro Lietuv. Baigs gimnazij, kma
studijavo medicin, teis, bet moksl nebaig. Daugiausia laiko skirdavo teatrui:
vaidino Kauno ir Vilniaus valstybiniuose dramos teatruose, reisavo spektaklius,
pats msi dramaturgijos.
Antrasis pasaulinis karas

Vokietijos ir Soviet Sjungos karo pradioje kma dalyvavo kovose su besitrau-
kiania soviet kariuomene. Karo metais su eima gyveno Vilniuje, vaidino ir rei-
savo Vilniaus dramos teatre. 1944 m., vokieiams traukiantis, buvo kvieiamas dtis
prie partizan, bet atsisak ir su mona bei dukra pasitrauk Vokietij. Nuo to lai-
ko visuomet kritikai vertindavo savo ir kit patriotizm, sakydavo, kad pirmaeiliai
didvyriai uvo ir sta Lietuvoje, o ieiviai visada liks antraeiliai.
Pabgli stovyklose ir Amerikoje

Po karo kma kur laik gyveno Vokietijos pabgli stovyklose. Dalyvavo me-
ninink sambriuose, bendradarbiavo periodikoje, 1947 m. ileido noveli knyg
Nuodguliai ir kibirktys.
1949 m. raytojas su eima persikl JAV. Gyvendamas Niujorke, dirbo dar-
bininku fabrike, liftininku. Net ir neturdamas palanki slyg kurti, ra dramas,
proz. Aktyviai dalyvavo lietuvi ieivijos teatrinje veikloje, bendradarbiavo lietu-
vikoje spaudoje. 1961 m., grdamas i Santaros-viesos" kultrinink sjdio
suvaiavimo, A. kma uvo autoavarijoje.
117
Modernus mogus
Raytojas ir aktorius Antanas kma buvo maitingo bdo, nepriklausomos laikyse-
nos. Apie vien svarbiausi jo bruo prisiminimuose ra Jurgis Blekaitis:
<...> didelis, nepavargstantis intelektualinis smalsumas, noras painti naujausias idjas,

pamatyti eksperimentinius dramos veikalus, siklausyti keisiausi ndien muzik,
siskaityti naujausion poezijon, jeiti ingsniu ir smone ndieni dailinink kryb.
Kratutinai prieingas senj vertybi archyvaro tipui, Antanas kma nuoirdiai
myljo visa, kas jauna, drsu, naujovika. Savo dvasine struktra ne vien forma ar dl
laiko mados jis buvo ms vienas nedaugelio tikrj modernios epochos ir modernaus
mogaus dvasios reikj.
KRYBOS BRUOAI
Dramaturgija
literatr A. kma atjo i teatro, jis yra sukrs devynias dramas ir laikomas vienu
pirmj modernios formos krj lietuvi teatre. Vienas vertingiausi scenos vei-
kal drama Pabudimas". Veiksmas vyksta Vilniaus NKVD rmuose pirmaisiais
stalinistini represij metais: mirtinoje dvikovoje susiremia buv jaunysts draugai
ir varovai laisvs kov dalyvis Kazys ir NKVD tardytojas Pijus. Kazys priverstas
rinktis: iduoti ginkl sandlio viet ar atiduoti prievartautojo rankas savo mon.
Pabudimas" artimas prancz egzistencialist literatrai, vaizduojaniai veikjus
ribinse gyvenimo situacijose, kai irykja tikroji kiekvieno mogaus esm ir pasi-
rinkimo kaina.
Smulkioji proza
Kaip prozininkas A. kma debiutavo 1929 m. novele Baim", kurioje atsispindi
esmin jo iekojim kryptis dmesys mogaus psichikos bsenoms, protu nesuvo-
kiamiems likimo poskiams. Vliau Vokietijoje ir Amerikoje raytojas ileido kelet
noveli ir apysak knyg: Nuodguliai ir kibirktys" (1947 m.), ventoji Inga"
(1952 m.), elesta" (1960 m.). Jose ironikai velgiama monijos istorij, veikjai
absurdikame pasaulyje ieko Dievo ir meils. rinkin ventoji Inga" jo vaikys-
ts patirtimi grsta noveli apysaka Saultos dienos", artima tradicinei literatrai,
nors joje ryks ekspresionistinio pasakojimo bruoai. Kai kuriose ios apysakos
vietose, vaizduojant dramatik pilietinio karo met, priartjama prie siurrealizmo.
Autorius kalba apie veikj geismus ir seksualinius kompleksus lietuvi literatro-
je to ilg laik buvo vengiama.
Romanas
Balta drobul" vienas ymiausi roman lietuvi literatroje ir svarbiausias
Antano kmos krinys, paraytas 1954 m., bet ispausdintas tik 1958 metais. Jis
isiskiria modernia pasakojimo forma. Net ir dabar is romanas vienas skaito-
118
miausi groini krini, nes pagrindinio veikjo igyvenimai jaudina ir i dien
mones, patirianius panai dalyk: tv nesantaik, nelaiming meil, savs nera-
dimo kani, konflikt su bukinania aplinka, gyvenimo absurd. Romanas nesilo
kokios nors gyvenimo prasms formuls, tik skatina skaitytoj savarankikai sprsti
pagrindin veikj kankinanius klausimus. Jame susipina raytojo patirtis, daugyb
apmstyt idj ir novatorikos formos iekojimas.
Publicistika, kritika
A. kmos poiris literatr atsiskleidia ne tik groinje kryboje, bet ir publi-
cistikoje, literatros kritikoje. Jis smerk tokius krinius, kuriuose tiesiogiai dekla-
ruojamos tautins ar krikionikos vertybs, svarbesns u meninius iekojimus.
kma aipsi i miesioniko ieivijos skonio ir antrari skaitini garbinimo. Jo
nuomone, lietuvi literatra turi tapti moderni, priartti prie Vakar literatros
konteksto.
Ironija
Vienas bdingiausi A. kmos krybos bruo yra ironija. Jau ankstyvuosiuose
raytojo kriniuose matyti gebjimas demaskuoti absurdikus, danai skausmingus
dalykus, kritikas santykis su kitais ir savimi paiu. Net ir vaizduodamas i pairos
nereikmingas, komikas gyvenimo situacijas, kma apmsto pamatines mogaus
vietos istorijoje, krybos prasms, meils ir pasitikjimo temas. Jo kryboje ironija
ir humoras yra ne tik kritinio poirio iraika, bet ir egzistencins terapijos forma,
bdas atsilaikyti prie neperprantam lemt.
Modernus pasakojimas
Moderniame kmos pasakojime susipina praeitis ir dabartis, iorin ir mogaus
vidin tikrov. Raytojas buvo valds vairius pasakojimo bdus. Smons srauto
technika, vilgsnio plotmi kaita labiausiai tiko didmiestyje gyvenanio, nuolat
skubanio, nervingo, pervargusiu, kenianio mogaus vidiniam pasauliui perteikti.
Pasakojimo srautas, danai atrodantis kaip laisva tkm, turi savo vidin logik.
Nuolat atsiranda nuorod kitus kultros kontekstus, tarp persona, atskir deta-
li mezgasi asociacij ryys. Taigi pradinis chaotikumo spdis klaidina i ties
kuriama prasminga menin visuma.
Tikrumas
Tikrumas viena svarbiausi A. kmos gyvenimo ir krybos vertybi. Jis kovojo
su prisitaikymu prie miesionikos gyvensenos standart, prieinosi iliuzijas kurian-
iai literatrai, kuri buvo tapusi populiari ieivijoje. kma nuolat demaskuodavo
sumiesionjusios ieivijos apsimestin patriotizm. Jo nuomone, ieivija gyvena
udarame geto pasaulyje, sentimentaliai garbina praeit ir griasi nuo skaudios
dabarties, atsisako pripainti savo kalt ir atsakomyb palikus tvynainius, kurie tre-
miami Sibir, kovoja mikuose ar kenia okupacijos priespaud. Lietuvi literat-
ros atgimimo vilt kma siejo su Vakar dvasios ir lietuvybs sinteze, jo nuomone,
119
ji bdinga ne tik amininkams Henrikui Nagiui, Henrikui Radauskui, Alfonsui
Nykai-Nilinui, Jonui Mekui, bet ir ankstesni kart raytojams Kristijonui
Donelaiiui, Baliui Sruogai, Kaziui Binkiui.
ROMANAS BALTA DROBUL
Pasakojimo ypatybs
Romano Balta drobul" veiksmas trunka beveik par prasideda be ei minui
ketvirt po piet ir baigiasi kitos dienos ryt apie dvylikt. ioje paros istorijoje"
dominuoja smons srautas, t. y. pasaulis vaizduojamas taip, kaip j suvokia pagrin-
dinis veikjas liftininkas Antanas Garva. Iorin tikrov rodoma kaip Garvos
smons produktas: prisiminimai, jausmai, poiris mones, kuriuos kelia liftu,
asociacijos, net igyvenamos vizijos viskas susipina ir teka fragmentiku, bet ne-
nutrkstamu srautu. Be smons srauto, daugiausia perteikiamo pirmuoju asmeniu,
esama ir komentaro i alies. Visainis pasakotojas primena kai kuriuos Garvos
ankstesnio gyvenimo epizodus. Dar romane pateikiami Garvos uraai, kuriuose
jis pasakoja apie savo gyvenim Lietuvoje ir Vokietijoje. ie trys pasakojimo tipai
romane nuolat kaitaliojami.
Erdvs ir laiko ribos bei uribiai

Romane pavaizduota tik vieno personao keturiasdeimtmeio Antano Garvos,
dirbanio keltuvininku, t. y. liftininku, gyvenimo istorija, bet ji atsiskleidia skir-
tingais atvilgiais. Garva privalo vilkti uniform tai suvienodinimo enklas,
su uniforma jis jauiasi prarads individualyb, taps vien 87 numeriu, negaliniu
bendrauti su monmis, nes privalo stropiai atlikti keltuvininko pareigas udaroje,
kaljim primenanioje keltuvo erdvje. Bet Garva dar ir poetas. Kryba j gelbsti
nuo rutinos ir gniudanios aplinkos. Jis tiki, kad gelbsti ir nuo mirties, mog daro
mogumi. Romano pabaigoje Garva atranda, kad gyvenimo prasm yra pats gyve-
nimas, ir atsisako minties btinai rti savo vard literatros istorijoje.
Absurdo mogus
Garva jauiasi ess absurdo mogus, skaudiai igyvena bties beprasmyb ir savo
padties tragizm, nes absurd, kaip filosofas ir raytojas Alberas Kamiu, suvokia
smoningai, mgina j veikti panieka ir ironija. Absurdik Garvos savijaut at-
skleidia kontrastas: vienokius odius jis taria mintyse, visai kitokius garsiai sako
viebuio klientams. Pavyzdiui, prisimins prarast mylimj Jon, tramdydamas
aaras mintyse plstasi:
Prakeikti kals vaikai, imaltos keks, impotentiki palaios, prasmird dizenteri-

kai, sifilitiki alfonsai, imat rijikai, senui nekromanai. K dar lyktaus galiu
sugalvoti ?
120
Ikart po io vidinio monologo eina trumput scena keltuve, kur Garva kalba pa-
brtinai mandagiai.
Labai malonus oras, madam. Js iandien nuostabiai atrodote! Vos painau,

sako Garva hotelio gyventojai, kuri eiasdeimties met.
Js esate avus, atsako ji. Ir abu ypsosi.
Kryba ir meil
Pagrindin romano veikj galime analizuoti vairiais atvilgiais: kaip lietuv iei-
v, istorijos nublokt svetim em ir negalint joje pritapti, kaip lunganios
humanistins Vakar civilizacijos atstov, kaip absurdo mog, nevykus ems
gyventoj", besiilgint tikrojo ryio su Dievu ir jo nerandant. Vienas svarbiausi
vaidmen poeto.
Amerikoje Garva dirba darb, kuris toli nuo poezijos, bet kasdienybs rutinai,
kitaip nei kiti viebuio darbuotojai, prieinasi nuolatinmis krybos pastangomis.
Poezijos raymu jis ne tik grumiasi su gyvenimo banalybe, bet ir aistringai, kone ma-
niakikai siekia ireikti save, nes trokta veikti mirt palikdamas pdsak literatros
istorijoj. Bijau mirti, todl geriu. Bijau mirti, todl raau. Bijau mirti, ryju tabletes.
Viskas vardan mirti", sako jis Elenai, ir ioje itarmje skaitytojas atpasta pomir-
tiniu pasauliu nebetikinio mogaus jausen. Garvos supratimu, neivengiama mir-
timi pasibaigiantis mogaus gyvenimas pats savaime neturi jokios verts ir nedaug
kuo skiriasi nuo inil vegetacijos.
Sutiks Elen, Garva atgimsta kaip menininkas ir patiki, kad jam pavyks sude-
rinti eim ir kryb. Jis isako mylimajai savo svajones apie ateit dviese:
Tu nori gyventi su manimi? Bt gerai. A nebegersiu ir maiau rkysiu. Pakeisiu

darbo laik, kad vakarais btume drauge. Retkariais praysiu tavs: nueik kin,
aplankyk pastamus. A raysiu. Nebesityiosiu daugiau. <...> A labai noriau
itarti kelet odi. Galutini odi. Paiam sau. Noriau parayti cikl eilra-
i, kur kiekviena raid lyg neiskaptuojamas ornamentas. <...> A vis laik sergu
ituo. Keletas brkni marmure, tai ko troktu. Nemirtingumo iliuzija? Tegul.
Numirti su tikra iliuzija, tikras reikalas.
Suprats, kad gyvenimo prasm yra pats gyvenimas, Garva patiria tikrj ramyb
ir atsisako j uvaldiusios minties palikti savo vard literatros istorijoje. Dabar jis
sako:
Numirti su tikra iliuzija, tikras reikalas bti absoliuiai originalus. Mano dvasia
rado santyk su pasauliu. A bsiu neinomas lyg senobinis japon tapytojas.
Garva pasitiki kryba ir tikra meile. i dalyk romane nebandoma nei nueminti,
nei priskirti absurdo sriiai. Vienas i Garvos keliam egzistencini klausim ar
gali tame paiame moguje sugyventi poetas ir vyras, mylintis moter ir nuoirdiai
prie jos prisiris. Meils samprata glaudiai susijusi su romantins literatros tra-
dicija. Romantikai auktino dvasin vyro ir moters meil. J nuomone, bendro
121
gyvenimo kasdienyb, bgantis laikas nuudo ry, o isiskyrimas, ypa vieno kurio
mirtis, tik sustiprina. Prarastasis amiams ilieka myliniojo atmintyje kaip tobulas
siekinys ir svajon.
Tokia idealija moterimi Garvai buvo tapusi paliktoji Jon. Panai ateitis laukia
ir Elenos: atsinaujinusi liga sugriauna iliuzijas, ir Garva nutraukia ryius su myli-
mja. Pasakojimo dabartyje nuo isiskyrimo prajusios vos dvi savaits, Garva dar
jauia stipr geism, todl negali kurti idealizuoto Elenos paveikslo.
Romano pabaigoje personaas igyvena vidin virsm: ilgai iekotas eilratis
susidlioja mintyse scenoje prie iprotjim poet matome sdintj prie stalo ir
raant. Paskutinje scenoje, jau virts idiotu inilos veidu, jis laimingas plo popie-
riaus lakt, kuriame, kaip skaitytojas gali sivaizduoti, ir buvo raomas isprstas"
eilratis.
Nevyks ems gyventojas"

Antano kmos romane regime tragik destruktyvaus modernij laik pasaulio
vizij, neprast daugiausia kaimo tematikos lietuvi prozoje. Romane svarstomi pa-
saulio pokyiai, mogaus dvasin kriz, naujas santykis su tikrove ir Dievu. Kitaip
nei klasikin literatra, vaizduojanti pasaul aminybs perspektyvoje, modernus
romanas Balta drobul" pasakoja apie mogaus gyvenim, pasibaigiant sulig mir-
timi. Ankstesni laik mogus tikjo Dievo gailestingumu ir gyveno viltimi, kad per
Kristaus auk jo siela gali pelnyti aminybs palaim. Modernusis mogus, gyvenantis
pasaulyje be Dievo, neturi kas atleist kaltes, kurios jam nebepakeliamos. Antanas
Garva mgsta svajoti apie Krist, bet netiki jo iganinga auka ir dalyvavimu mogi-
kojoje btyje: Ne visais keliais praeina Kristus ir ikelia spjani rank! Veikjas
ne kart tapatinasi su Kristumi, jauia artum Dievo Snui, kuris emje irgi iekojo
pasakos, isiadjo moters, paliko savo od ir buvo moni atstumtas. Romano pava-
dinimas Balta drobul" sietinas ne tik su itrinta beproio smone, bet ir su nukan-
kinto Kristaus kapmis. Autoriaus poiriu, XX amiuje poetas, maitaujantis prie
nusistovjusi tvark, yra toks pat nereikalingas sumaterialjusiam pasauliui, kaip ir
meils odi skelbjas, prie du tkstantmeius nukryiuotas ant Golgotos kalno.
i laik Kristus ne nukryiuojamas, o ivaromas i proto auktyn emyn slankiojan-
iame keltuve.
122
MARIUS KATILIKIS
19141980
BIOGRAFIJA IR ISTORINIS LAIKAS
Marius Katilikis (tikrasis vardas Albinas Marius Vaitkus) gim Gruzdiuose,

iauli apskrityje. Marius buvo devintas i vienuolikos vaik. Vaikystje vasar ga-
nydavo, o paaugs dirbdavo kio darbus, nors paaukimo kininkauti nejaut. Labai
mgo pieti ir drointi, bet labiausiai jj trauk knygos. Pomg skaityti ir apskritai
palinkim prie kultros perm i eimos. Jo tvai prenumeravo kelet laikrai,
kaime pirmieji sigijo radij, dvirat. I tvo gautus pinigus snus danai ileisdavo
knygoms, namie turjo sukaups bibliotek. I tvo paveldjo pasakotojo talent
n viena talka neapsieidavo be Mariaus pasakojam nugirst ar skaityt istorij, ku-
rias dar pagraindavo savais intarpais.
Baigs progimnazij, Albinas Vaitkus tarnavo kariuomenje, grs dirbo
Pasvalio bibliotekoje. 1944 m. pasitrauk Vakarus. Palikti Lietuv jam buvo
nelengvas ibandymas.
Kain ar kuris kitas ms raytoj yra igyvens baisesn karo pragar kaip Marius
Katilikis, su kuriuo apsuptoje Gdynje kartu valgm arklien, grm i vokik sandli
iplt konjak, ant Baltijos kranto kasm duob ia pat artilerijos sviedinio
skeveldros umutam bendraygiui,
prisimena paskutinius karo mnesius kartu praleids draugas. Savo laikino bsto
sienas raytojas imargino anglimi pietais paveikslais. Vir j ura: Negalima
gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tvyns." i nuostata beveik nepasi-
keit iki gyvenimo pabaigos.
1949 m. Marius Katilikis apsigyveno JAV, ikagoje, ved Zinaid Nagyt b-
sim poet Line Sutem. Daug ir sunkiai dirbo, nes reikjo ilaikyti eim. Spaud
ir nam rpesiai: snaus liga, menkas udarbis, paskolos nata. Rayti laiko tur-
jo maai. Vis dlto, be keli apsakym rinkini, ileido tris romanus: Uuovja
(1952 m.), Mikais ateina ruduo" (1957 m.), Ijusiems negrti (1958 m.).
Raytojui buvo svetimas didmiesio gyvenimas. ia niekad negyvensiu, ra lai-
ke monai, neprasiu tame mieste, jis mane purto drebuliu! Iekodamas ramybs ir
artimesnio ryio su eme, nusipirko sklypel Lemonte, netoli ikagos, pats pasistat
nam, prisodino medi ir sikr sodyboje. Pasijuto ariau ems. Taiau skaudus
tvyns ilgesys neslopo. Premijos u roman Ijusiems negrti" teikimo proga ra-
ytojas kalbjo, kad savoji em kaip buvo, taip ir liks ta pati, sunki, nepaeidiama,
123
viskas prie j nublanksta, visur ir visais laikais ji vienintel. Ir aukiausia jos kaina
nebesugrjimas jon! Nes tavo kaulai bus palaidoti kitur." Lemonte, savo
sodyboje, raytojas gyveno iki mirties. Istorijos viesul nubloktas toli nuo
gimtins, vis gyvenim neiojosi j irdy. urnalisto paklaustas, ko nort palinkti
savo skaitytojams, Katilikis atsak:
Rayti ir skaityti lietuvikai. Labai nedidelis, nesudtingas ir i lietuvio nieko nerei-

kalaujantis vyksmas. Ir ia, ir ten tas pats palikti lietuviu. Nieku neusiangauojant,
nieko neprarandant tik ilaikant save.
KRYBA IR LITERATRINIS KONTEKSTAS
Reikmingiausia Mariaus Katilikio literatrinio palikimo dalis trys romanai

sukurta pasitraukus i Lietuvos. Prarastos tvyns ir jos moni gyvenimo, gamtos
vaizdai yra Katilikio krybos pagrindas. Ne vienas ms raytojas klasikas siek
atskleisti emdirbio pasauljaut, iekojo tautins tapatybs enkl mogaus btyje.
Tokie Vinco Krvs senieji skerdiai, j nesenstanti patirtis, ateinanti i t laik,
kuri net moni atmintis nesiekia, ir Vaiganto tautiniai diemaniukai", stiprios
gamtos stiprs padarai" Mykoliukas ir Severja, j paveikslais raytojai atskleid
dvasin lietuvio tip, iskyr jj kaip ypating ir unikal. Katilikis tsia i tradicij
vaizduodamas nepriklausomos Lietuvos kaim, jis tautos ilikim sieja su emdirbi
kultra. Geriausiai tai atsiskleidia noveli romane Uuovja". Jo veikjai myli gim-
tj em ir darb, mgsta dainuoti, sekti btas nebtas istorijas, prisimena ir gerbia
protvius. Tai prarastos gimtins ilgesio kvptas krinys, kuriame priekario kaimo
gyvenimas darbas, buitis, vents sureikmintas, virts kone ritualu. Romane
poetizuojama emdirbio stipryb, pasitikjimas savimi, aminas ir ventas mogaus
ir ems ryys.
Romane Mikais ateina ruduo", kaip ir Uuovjoje", aiki autoriaus nuostata
vaizduoti tarpukario Lietuvos kaimo gyvenim. Taiau is romanas, ne vieno kritiko
vadinamas brandiausiu, yra daugiau nei nostalgika kelion praeit. Trys Mariaus
Katilikio romanai, pasak literatros kritiks Violetos Kelertiens, vieno Lietuvos
etapo savotikas metratis ar kronika. Uuovja" tai nepriklausoma Lietuva su
savo tradicijomis, kaimiko gyvenimo ritualais ir darbais, tarsi rojaus kampelis.
Romane Mikais ateina ruduo" rojus isigimsta: atsiranda altys ir gundymas, nuo-
dm ir nuosmukis. O Ijusiems negrti" tai jau ivarymas i rojaus ir praga-
ras, kur ieiviams knijo Antrasis pasaulinis karas. Romane atskleidiamas karo
siaubas, dramatiko kelio neini patirtis, kai tkstaniai lietuvi turjo palikti
gimtuosius namus ir iekoti prieglobsio svetur. Romano skyrius sieja pasakotojo
ijusiojo vilgsnis. Jis kalba kaip vyki liudytojas ir kartu apmsto visos tautos li-
kim. Literatros kritiks Elenos Bukeliens odiais, tai sutryptos Lietuvos snaus
vilgsnis totalitarizmo beprotyb". is Katilikio umojis lietuvi tautos kelias i
rojaus pragar pareikalavo vis krybini jg ir visos per gyvenim sukauptos
mediagos.
124
ROMANO MIKAIS ATEINA RUDUO" SANDARA
Du siueto planai
I pirmo vilgsnio, pasakojama banali meils istorija. Intriga kyla i dviej meils
trikampi: jaunas mikakirtys Tilius blakosi tarp dviej moter naivios, tra-
pios Agns ir patyrusios, aistringos Monikos; Basiliki kio eiminink Monika
turi laviruoti tarp dviej vyr nekeniamo sutuoktinio, turtingo kininko Petro
Doveikos, ir geidiamo samdinio Tiliaus.
Veikj likimai sprendiasi kaimo kasdienybs ir gamtos fone, kuris nra tik
veiksmo scena. Gamtos gyvenimas glaudiai susijs su moni rpesiais ir darbais.
Pelks sausinimas, ups vagos platinimas rodo ir kaimo moni nor prakusti, ir
kartu visos Lietuvos verimsi nauj, geresn gyvenim. Pasak V. Kelertiens,
Katilikis pltoja nepriklausomos Lietuvos kaimo moni ir gamtos paralel. Met
laik kaita pabria mogaus gyvenimo kait, ir tame laiko tarpe Virsns lyg koks
mikrokosmas pergyvena tai, kas vyko nepriklausomoje Lietuvoje". Nematyta paan-
ga kinis pakilimas, elektra, nuolat kursuojantis autobusas keiia udaro kaimo
gyvenim, pelk sausinama tikintis kasti durpes, kurios, pasakotojo odiais, sukurs
mrine Lietuv".
Taigi intriguojanti meils istorija ir nepriklausomos Lietuvos ekonominio, socia-
linio, dvasinio gyvenimo pokyiai yra dvi lygia greta pltojamos temos.
Erdv
Romano erdv Auktaitijos ukampis, Virsni kaimas, nuo pasaulio atskirtas
tanki mik ir pelki. Neseniai nutiestu keliu kas dien atvaiuojantis autobusas
udar kaim bent kiek suartina su miesteliu. Prie kelio, ant kalnelio, svarbiausia
susitikim vieta Guiens parduotuv, danai virstanti ir smukle. Salia pienin, i
ia matyti turtingas Basiuliki vienkiemis. Kiek atokiau nuo jo isimiusios kelios
naujakuri sodybos, brzgynuose nuo sen laik sikrusio eigulio namai. Kitame
ups krante darbuojasi miko kirtjai. Romane nuolat pabriamas erdvs udaru-
mas, anktumas. Tiliaus vaikysts pasaul talpniai, sandariai i vis pusi juos mik
padmavs lankas". Monik iurpas nukreia supratus, kad jos galimybi riba yra
Virsni kaimo pienin, o itekjusi u Doveikos ji pasijunta lyg pakliuvusi narv,
tartum u tvoros be sprag ir be vart, taisyklingu lanku apjuosusios ems plote-
l, <...> ieiti ji negaljo". Basiuliki kis, kuriame Monika jauiasi kaip kaljime,
kaimas, kuriame vasar, pasak jauniausios romano veikjos Agns, galima numirti i
nuobodulio, panioja veikj prigimt, neleidia isiskleisti svajonms. Net j cha-
rakteristikose pabriamas ribojimas, varymas: Tilius primena jaun irg, ant ku-
rio kakas umet sunkius pavalkus, mikakirt Petr lyg bt kas spauds i viraus
negailestingu, akmeniniu svoriu".
Laikas
Romano veiksmas trunka apie pusmet nuo ankstyvo pavasario iki rudens pra-
dios. Gaivalikas pavasaris ne tik sujaukia mikakiri darb, bet ir palieia irdis.
125
Tilius stengiasi daniau usukti Gu parduotuve ir susitikti su jauniausia j dukra
Agne, atkakliai gina j nuo valdininko pico dmesio. Vasar ram kaimo gyvenim
sudrumsia ne tik pelks sausinimo darbai, adantys ger udarb, bet ir pagrindini
veikj jausm drama, o artjantis ruduo pranaauja neivengiam pabaig. Nors
ruduo raytas romano pavadinim, rudenikos gamtos vaizd krinyje i viso nra.
em divo ir skeldjo iki kraujo", vasara dainavo, brisdama gal su paskutiniais
jav veimais", sakoma viename paskutini skyri. Ruduo romane virsta ikalbin-
ga veikj bsen metafora. tai Agn, pajutusi Tiliaus atsitolinim, vasaros kariu:
alsuojant, staiga suaugo, pasikeit: \ jos aki mlynum sisuko tamss ratai <...> ru-
dens nykuma tvenksi krtinn". Tili ruduo svaiginamai purt ir uraug nerimu".
Doveika, lemting nakt grdamas namo, klausia savs, nejau leidiasi pakalnn su
rudeniu, su savo amiaus pavakare". Pasikartojantys ribos, izoliacijos, udarumo ir mo-
notonijos enklai romane sukuria aplink, kurioje moni santykiai darosi tempti.
o blaivus protas uleidia viet gaivalikoms aistroms ir primityviai jgai. Tokioj;,
aplinkoje meil negali skleistis ir ydti, ji pasmerkta baugaus rudens alnoms.
Mikas kaip kompozicijos ais

Miko vaizdai laikytini romano kompozicine jungtimi. Jie ikalbingai pasakoja apiu
met laik kait, padeda atskleisti veikj charakterius, tampa iraikinga metafora,
bylojania apie mogaus dvasios permainas. Trys miko naikinimo apraymai trys
jo kanios etapai, liudijantys pasikeitimus ir moni gyvenime.
Vis iem iki pavasario mik niokoja kirtjai krauna turtus apsukriems pre-
keiviams. Pasmerktas mikas trauksi nuo ups tokiais plotais, kokius spdavo gi-
rininkas su gauja eiguli apmatuoti per vasar, iem paguldyti ant ono <...> ir
nuplukdyti pavasar Melamdo tvenkin".
Sausinimo darbai tyrelyje, antroji miko naikinimo banga, lemting pokyiu
riba. Perjnai grioviakasiai atnea tarpmik savo kultr", ir kaim tarsi dru-
gys bt ms krsti. Nesibaigia naktins igertuvs, mutyns, erzelis. Senieji be-
miegmis naktimis veltui saugo nuo sibrovli savo turt ir dukr kltis, kurios vis
lengviau atsiveria liems atjnams. Jaun moni sielose pleiasi toks pat chaosas
kaip sudarkytoje gamtoje.
Ruden ateina atomazga: Tada usideg mikas." Gaisro vaizdai paskutinis ir
pats baisiausias miko kanios etapas. Pasibaig lietuvio gyvenimas mik lanke",
iseko gamtikasis jo laikas su baigianiais griti senaisiais kaimais, ltaniais pra-
aminu medi pavsiuose". Udara erdv turi plstis, atsiverti pasauliui, civilizaci-
jai, laisvei. Taiau mogus psichologikai dar nepasirengs permainoms.
ROMANO VEIKJAI IR J ISTORIJOS
Kas sieja pagrindinius veikjus

Romane keturi ryks personaai: Agn, Tilius, Monika ir Doveika. Tai mons,
aistringai troktantys laims. Bet j trokimams nelemta isipildyti. Nuo pirm
126
nuslapi romane tvyro nelaims, kain ko neataukiamo ir neatitaisomo nuojauta.
Tragikos baigties enkl vis daugja, kol galiausiai ugriva katastrofa. Romano
veikjai, nors dl skirting prieasi, vienodai paklsta lemiai, nespjamiems jos
dsniams. Jie pakliva neipainiojam vyki pinkles ir nepajgia ar nenori isiver-
;i i gaivalikos prigimties diktato. Kita vertus, autorius kelia ir charakterio, lemian-
io mogaus likim, problem.
Agn
Agn pati graiausia pavasario apraika", tikra mik dukra, dar tik prasikals
daigas, sprogstantis pumpuras". Tilius j mato apsupt gli, jam ji panai stirn,
adinani un vijik alk. Net Monika, Agns konkurent, vadina j geltonplauke
puriena, pkuotu vieversliu. Uaugusi tarp mik, ji atvira pasauliui, jos mintys
Skaidrios, be pikt ksl, odiai nuoirds. Ji igirsta gamtos auksm ir pasiduo-
da jam. Tiliaus meil Agn priima pasitikdama, atsiverdama, su sunkiai slepiamu
diaugsmu. Su Tiliumi mergait igyvena pat svaigiausi met ji pirmkart myli.
Abiem nepamirtam nakt, kai lieka dviese siauiant audrai, tarsi atsiliepianiai
j
ausm sumait, Agn leidiasi aioma lstanio lietaus, kaip jos knas leidiasi
apkabinamas sunki, bet velni Tiliaus rank. Jos meils diaugsmo iraika pa-
ls lkimas spynse: Velyk dien ji prao Tiliaus supti j vis aukiau. Vliau,
patyrusi mylimojo idavyst ir atsisveikindama su Virsnmis, Agn vl nueina prie
spyni, kuriose vien auksin pavasario dien j buvo sugriebs pals svaigulys.
Kada norjo lkti, skristi padebesiais, nudraskyti paukiams sparnus, nulauyti stir-
n oiams ragus ir sukristi, mirtinai nusikamavus, tyrelio samanose". Tiliui pasi-
traukus, padkusi, drsi, besijuokianti Agn tampa rami, susimsiusi, usidaro savy
be skund, be priekait". Ji pasirenka kit keli jau ne svaiginanios meils, o
blaivaus apskaiiavimo. Sutikusi vaiuojant miestel Doveik, usimena jam apie
monos neitikimyb. i auksaplauk mergait, uaugusi pamikje, kur visko per
daug sauls, laisvs, alumos, graudaus ilgesio ir lkesi", nekovoja dl savo laims.
Galbt jai trksta patyrimo? Kas sutrukdo Agnei bti laimingai naivus pasitikji-
mas pasauliu ir monmis ar pasidavimas lemties jgai?
Tilius
Kaip ir Agn, uaugs tarp mik, Tilius vis dlto svajoja isiverti i udaro kaimo
gyvenimo. Jo svajon valdika tarnyba. Bet is jaunas vyras, kupinas jg ir nor,
nieko nedaro, kad trokimai pildytsi. Romano pradioje matome Tili, ketinant
mesti mikakirio darb ir ieiti, o kur jis neino. Tilius laukia laiko kvietimo
nauj darb, laukimo bsena trunka iki romano pabaigos. Laukti, delsti, neapsi-
sprsti, pasiduoti aplinkybms ir dl to kentti toks Tiliaus bdas. Jei kartais k
ir nusprendia, vis tiek pasielgia prieingai: laukia valdikos tarnybos, bet praran-
da teis dirbti pasienio policijoje, pas Doveik ateina laikinai, bet pasilieka, svajo-
ja apie ateit su Agne, o pasirenka Monik. Atrodo priklausomas nuo aplinkybi
ir stipresni u j moni. Taiau labiausiai Tilius priklauso nuo savo prigimties.
Jis bejgis suvaldyti geism, pabudus sulig pavasario polaidiu. Po miko darb
127
usukusiam Guiens krautuv irdis tirpo kaip lajin vak" irint eimininke
vliau ir Monik, stebint jos gyvenim itaigingame Doveikos kyje. Monika stovi
tarp Tiliaus ir Agns kone nuo pirm j draugysts dien. Nors dar gerai nepasti
Agns, vos kart mat parduotuvje, kart turguje, dar klaussi muzikos, sklindan-
ios i jos kambario, jo smon jau apnuodyta: ir jauiant Agns plauk velnum,
ir laikant rank, galvoje knibda mintys apie kit gyvenim, kit moter. Jis leidiasi
neamas geismo ir aistros, neturi k atsiremti, u ko usikabinti. Skendimo, nrime
gilyn, grimzdimo motyvai romane sutankja sisibavus Tiliaus ir Monikos meilei:
Tai buvo graibstymasis tuiais mostais ir vis nesugaunant vir galvos besisupan-
ios liaunos, lanksios akos." Tuias mostas lyg an pavasario spyni su Agne
imitacija. Tili ikalbingai charakterizuoja ir erdvs detals. Su Agne jis daniau-
siai susitinka prie ups, ant tilto, jungianio du Vilkijos krantus. Vienas krantas,
simbolikai tariant, Agns, ten jos namai, kitame krante Basiuliki sodyba tai
Monikos krantas. Savo kranto" Tilius neturi. Kuo aitresniu kariu plieskia Tiliaus
ir Doveikiens meils vasara, tuo labiau j kausto bejgikumas. Upldus geism jis
jauia kaip akmen, kaip nelaime, lyg viesului perjus per rugi lauk. Tilius nieko
nedaro, tik laukia kas kartas vis baisiau ir baisiau", kol gal gale krinta nuo pavydaus
Doveikos kulkos.
Monika
Monika savo meil turjo iplti, ugrobti nagais ir ilaikyti, jais kruvinai sikir-
tus. Baigusi auktesnij pienininkysts mokykl, ji Virsni kaim atvyksta ne
savo noru ir neketina ilgiau usibti. Spaudiama gyvenimo aplinkybi, ia jauiasi
kaip kaljime, lyg mesta gilion duobn, apkalta aklina statini tvora, neperli-
pama, neperlendama. Kaim juosiantis mikas jai atrodo svetimas ir baugus. Gal
todl ji neatstumia senio Doveikos, neatsispiria jo meilikavimams? Jeigu jau lemti
gyventi iame ukampyje, atskirtame nuo pasaulio, tai gyventi kaip poniai, didelio
kio eimininkei, kuri gali sakinti kitiems. Su tokia pat gaivalika jga Monika
pasiima ir Tili: Gaisr, lstant ir siaubiant visk pakeliui, apmus j nuo koj
nag iki galvos plauko, ji tegaljo ugesinti tokia pat ugnimi! Kaitros, gaisro, ugnies,
liepsnos figros enklina Doveikiens ir Tiliaus meil. Negaldamas ar nenorda-
mas prieintis aistros ugniai, Tilius msto, kad Monika j sudegins vien kart.
Kilimo auktyn, skrydio jausmo, kuris nuolat pabriamas epizoduose su Agne.
bdamas su Monika Tilius nepatiria jie sruvo pakalnn, jie puol baisiu greiiu.
J susitikim vietos rugi laukas, darin, kur sukrautas naujas derlius, sietinos
su intymumu, slaptumu, knikumu, seksualumu. ia pravartu prisiminti Agns
skiriamus pasimatymus ant tilto, svaig kilim spuoklse, pavasario lit, apgobu-
si pirm glamoni nakt, kokia skirtinga Monikos ir Agns meil. Doveikien
duoda Tiliui tai, ko negaljo duoti Agn, subrendusios moters patirt, kuri gamtos
apsupty uaugusiam vyrui msl ir migla, utemdanti smon. Monikos meil
nieko nepaisanti, akla, agresyvi, kaip liepsna, ryjanti saus kirtim ol. Gal gale
ji praudo juos abu.
128
Doveika
Petras Doveika pradjo i nieko <...>. Baigti jis turjo prieingai paia virne. Tai
kietas, apsukrus kininkas be dideli skrupul. Kadaise atjs k kaip nuolankus
samdinys, tapo Basiuliki sodybos eimininku. Jis vienintelis i pagrindini veikj ne
itin mgstamas kaimo moni. Juo nepasitikima, nes kadaise nieko neturjs ilgainiui
pasidar turtingiausias apylinks mogus, dar ir viraiius prasimu. Konfliktas su
kaimynu Krivicku charakterizuoja Doveik kaip nenuolaid, gob ir gudr mog.
ios savybs jam ir padeda didinti ankstesni sodybos eiminink sukrautus turtus.
kis perteks visoki grybi, namai jrengti pagal naujausi mad net radijas yra,
stalas lta nuo valgi ir nematyt grim. Doveika save laiko kovos mogumi. Eiti per
gyvenim ir laimti toks jo kis. N vienas jo sumanymas nenueina niekais. Jis mgsta
bti svarbiausias, jam patinka, kai kiti su pavydu iri jo turtingus namus ir jaun
grai pienininke, kuri parsived k. Monika Doveikai tarsi didysis prizas u ilgus
laukimo metus, kol karino nemylim mon. Jis vertina mones kaip daiktus ir
Monik sigyja kaip brang, verting daikt, paklojs ne vien imtin, kol stengsi
tikti pramatniomis dovanomis. Utat gali didiuotis tokia kio puomena, rodyti j
sveiams. Apsvaigs nuo skms, Doveika ir kliva Monikos spstus. Pasak Elenos
Bukeliens, atjs Basiulikes i kito pasaulio, Doveika knija aktyvj nauj laik
prad. Bet jis stokoja morals ir intelekto, bdingo kultros mogui. Jo aktyvumas
primityvus, agresyvus, reikiasi necivilizuotomis formomis. Jis tarsi pavojingo ukrato
neiotojas, negalintis nei pats bti laimingas, nei suteikti laims kitiems.
TRADICINS MOGAUS IR GAMTOS

PARALELS PLTOJIMAS
MARIAUS KATILIKIO KRYBOJE
M. Katilikio vaizduojamo mogaus lemtis tarsi gamtoje vykstani proces galutin

idava. Pasak literatros kritiko Rimvydo Silbajorio, kol mogus neprievartauja gamtos,
nesistengia kaip nors jos paveikti, tol ir pats jauiasi tvirtas. Pradjs keisti gamt, irgi
neivengiamai ima keistis, daniausiai rieda emyn, menkja ir isigimsta, o tada jau lauk
nelaims. Romano Mikais ateina ruduo tamp kuria vis aikesni nelaims enklai,
vis stiprjantis jausmas, kad atsitiks kakas negera, ir galiausiai veikjus ugriva
skaitytojo jau seniai nujauiama katastrofa. Kai kurie veikjai lieka akli iki galo, kitiems
duota pasibaistina dovana suprasti visus enklus, inoti, kad tragedija vyks, bet vis tiek
jie bejgiai veikti gyvenimo srov.
129
ESLOVAS MILOAS
(CZESAW MIOSZ)
19112004
KONTEKSTAS
eslovas Miloas i Lietuvos kils poetas, prozininkas, eseistas, literatros tyrinto-

jas, vertjas, 1980 met Nobelio premijos laureatas, vienas didij prajusio imtme-
io Europos kultros autoritet, kartais pavadinamas XX amiaus Dante. Raytojo
kryba iversta daugiau nei keturiasdeimt kalb. Gimimo imtmeiui paymti
2011 metus UNESCO buvo paskelbusi Tarptautiniais eslovo Miloo metais.
Miloas save vadino lenkikai kalbaniu lietuviu, jautsi ess Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts mogus, stengsi Lietuv, Vilni padaryti artimesn Vakar skaity-
tojams. Didij gyvenimo dalj praleids svetur, jis niekada neumiro savo akn.
Per Nobelio premijos laureato paskait sak: Gera yra gimti maoje alyje, kur gamta
yra mogiko masto, kur per imtmeius drauge gyveno vairios kalbos ir religijos.
A kalbu apie Lietuv padavim ir poezijos krat! Gimtin, mogiko masto
gamta poetinio kvpimo erdv. Poeto teigimu, jo vaizduot formavo lietuvikas
kaimas prie Nevio, Vilniaus apylinki mikai ir vandenys.
Kaip ir Adomo Mickeviiaus, eslovo Miloo kryba iaugo i LDK kultrins
tradicijos. J Miloas jaut kaip asmenik patirt, gyt vaikystje lenkikai kalban-
i Lietuvos bajor eimoje, i kartos kart perduodanioje gimins ir gimtins
istorin atmint. I seneli dvaro (protviai Seteni dvare gyven nuo XVI a.) poe-
tas isine stipr daugiasluoksns Lietuvos kultros pojt. Pasak jo, Antrasis pa-
saulinis karas ir sovietin okupacija galutinai palaidojo LDK tradicij, itryn jos
enklus.
Poeto brendimui didel tak turjo paintis su tolimu giminaiiu, poetu,
Lietuvos Respublikos diplomatu Oskaru Milaiumi: susitikimas su iuo originaliu
mogumi, jo kryba, pasak Miloo, dieg prieinimsi literatrinei madai. Save
Miloas laik dviej poet Adomo Mickeviiaus ir Oskaro Milaiaus pdiniu.
Miloo gyvenimas aprpia beveik vis XX ami, todl itin svarbi asmenin
patirtis, neretai skaudi, gelianti: jam teko patirti XX a. vidurio dramatikus vy-
kius, emigracijos sunkumus, nepritapim, vienatv. Skaudi patiri igyvenimas
ir apmstymas sieja Milo su lietuvi ieivijos raytojais, pirmiausia emininkais.
Gyvendamas Amerikoje jis bendravo su Alfonsu Nyka-Nilinu, Mariumi Katilikiu
ir Line Sutema, Algimantu Mackumi. Produktyvi buvo draugyst su Tomu
Venclova, ivykusiu i Lietuvos 1977 m., i dviej intelektual pokalbi radosi
garsusis Dialogas apie Vilni".
130
GYVENIMAS
eslovas Miloas gim ir augo Seteni dvare Kdaini apylinkse, ant vaizdingo
Nevio kranto. Nuo 1921 m. lank gimnazij Vilniuje, 19291934 m. studijavo
Stepono Batoro universitete, gijo teiss magistro laipsn, bet teisininku niekada ne-
dirbo, gautomis iniomis pasinaudojo kaip eseistas, visuomens ir politikos kritikas.
Studij metais ypa domjosi kultra, filosofija, istorija.
Studijuodamas debiutavo kaip poetas, 1933 m. ileido pirmj poezijos knyg
Poema apie sustingus laik". Bet tikrja krybinio kelio pradia Miloas laik an-
trj eili rinkin Trys iemos" (1936 m.). Jam pasirodius, autorius buvo pripain-
tas vienu talentingiausi jaunj lenk poet, katastrofistins pasauljautos reikj.
1937 m. Miloas persikl Varuv, po karo dirbo Lenkijos diplomatu JAV ir
Pranczijoje. Suvoks totalitarins prievartos baisum, 1951 m. Pranczijoje pa-
pra politinio prieglobsio. Raytoj igarsino 1953 m. Paryiuje ileista es knyga
Pavergtas protas". J ra itin sunkiu laikotarpiu, emigracijos pradioje, socialisti-
nje Lenkijoje smerkiamas kaip idavikas, puolamas ir kai kuri lenk ieivi, atskir-
tas nuo monos, vaik. Knyga, kurioje analizuojamas sovietins ideologijos poveikis
asmenybei, sukl prietaring reakcij. Dabar ji vertinama kaip valgi totalitariz-
mo studija.
1960 m. Miloas ivyko JAV, Berklio universitete dst slav literatr.
Gimtj krat poetas aplank 1992 m., po penkiasdeimt dvej met, tapo
Lietuvos Respublikos garbs pilieiu, Vytauto Didiojo universiteto garbs daktaru.
Paskutinius gyvenimo metus eslovas Miloas praleido Krokuvoje. Mir
2004 m., sulauks devyniasdeimt trej met.
KRYBOS APVALGA
Miloo krybinis kelias truko septynis deimtmeius. Pirmiausia jis yra poetas, ilei-
ds nemaai poezijos rinkini, tarp j Igelbjimas" (1945 m.), Miestas be vardo
(1969 m.), Kur saul teka ir kur leidiasi" (1974 m.), Ant ups kranto" (1994 m.),
Kita erdv" (2002 m.). 1955 m. paraytame romane sos slnis" grtama vaikys-
ts dvaro pasaul. Miloo gyvenim ir patirt, mstymo gelm atskleidia ir eseisti-
kos knygos Pavergtas protas" (1953 m.), Gimtoji Europa" (1959 m.), Ulro em
(1977 m.), Tvyns iekojimas" (1992 m.) ir kitos.
POEZIJOS BRUOAI
Sutvertas esu tik tam, kad biau poetas...

Miloo nuomone, poezija tai tikrovs iekojimas, prilygstantis tiesos iekojimui,
taigi ji yra epochos liudytoja. Bti poetu vadinasi, susieti savojo ir praeities laiko,
asmenin ir pasaulio patirt ir j paversti tekstu. Poezija nra tik saviraika, estetinis
131
aidimas. Poetas paauktas sakyti ties apie pasaul ir adinti artimo meil, tikjim,
vilt. Jis turi jausti atsakomybs visuomenei nat:
Mano plunksna lengvesn

Negu kolibrio. Ne mano
Peiams i nata.
Taiau kaip gyvent ia, kur koja
Lieia artimj
Nepalaidotus kaulus ?
Girdiu balsus, matau ypsenas. Nieko
Negaliu rayt: penkerios
Rankos stvarsto mano plunksn
Ir liepia dstyt j istorij
J gyvenimo ir mirties.
Varuvoje"
Poezijoje Miloas isako auktus etinius siekius, skaudi patiri kaina pasiekt i-
mint, teigia teisingumo, laisvs, tolerancijos idjas, moralines vertybes. Tokia poe-
zija yra reikalinga, ji teikia mogui dvasin atspar. Miloas tikjo, kad poezija gali
padti monms suvokti save, savo dvasios galimybes, isaugoti tapatyb:
I poezijos tiek naudos, kad mums primena nuolat,

kaip sunku ilikti yra tuo paiu asmeniu,
nes namai atviri ms, duryse jokio rakto,
o neregimieji sveiai eina, ieina.
Ars poetica?
Talpesns formos iekojimas

Pasak Tomo Venclovos, Miloas visada buvo antiformalistas ir moralistas. Poetas
siekia derinti esmingas filosofines valgas ir tiksli, santri raik, aiki form,
konkret od. i nuostata isakyta eilratyje Ars poetica?":
Nuolat ilgjaus formos kuo talpesns,

kas nebt pernelyg poetika arba prozika
ir leist susikalbt <...>.
Miloszas poezij suvok kaip nepakeiiam pasaulio aikinimosi, supratimo bd,

kuriame ilieka ir gali gauti prasm kiekviena mogaus gyvenamo pasaulio detal,
neaprpiama j vairov, susiklostanti nepaliaujamai, vis i naujo skaitom slapta-
rat", rao Brigita Speiyt. Poetui bdingas daiktikas tikrovs suvokimas: eil-
raiuose gausu konkrei detali, i kuri nuspjamos mogaus vidins prietaros,
igyvenamos bsenos, atsiverianios valgos. Taigi Miloas ir gana emikas poetas,
ir intelektualas, mstantis apie esminius mogaus bties klausimus.
732
Atminties tema
Miloo nuomone, raytojas kryboje isako ypating asmenin ir istorin patirt, k-
rjui svarbs bruoai siningumas, gebjimas jausti ne tik gyvenamj met, bet
ir praeit. Es Pavergtas protas" jis pabria, kad prievartos ideologija pirmiausia
siekia itrinti istorin atmint, o j prarads mogus yra silpnas, paeidiamas. Todl
poetas turi maitauti prie grsming umart, ginti aminsias vertybes ir sykiu
mogaus orum.
Eilratyje Campo di Fiori" vaizduojamos dvi skirtingos erdvs: Gli aikt
Romoje, kur inkvizicijos teismo sprendimu buvo sudegintas Renesanso filosofas ir
astronomas Dordanas Brunas (Gwrda.no Bruno), ir karusels aiktel prie deganio
yd geto sienos Varuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.
iia kadaise ant lauo

Deg Giordano Bruno,
Budelis pelen arst,
Smalsuoliai grdos rat.
O vos tik ugesus liepsnai
Vl pilnos buvo tavernos,
Alyv, citrin kraits
Vl ant galv lingavo.
Msiau apie Campo di Fiori

Varuvoj prie karusels
Giedr pavasar, temstant,
Aidint muzikos trenksmui.
Salves u geto mr
Stelb melodijos trenksmas,
Skriejo krykdamos poros
giedr vakaro dang.
Vjas i degani gatvi

Juodus aitvarus ne,
Juodus vainiklapius gaud
mons prie geto sien.
Plaikst rbus mergaitms
Tas vjas i degani gatvi,
Linksmos minios klegjo
ventik Varuvos dien.
Ir Romos, ir Varuvos liaudis / Prekiauja, mylisi, aidia / Ir net nepastebi lauo".

Kai pasaulis nebemato t, kurie va vienatvj, tik poetas gali iebti mait prie u-
marties kultr, tevertinani vartojim ir linksmybes. Umartis yra bgimas nuo
atsakomybs, tokia laikysena poetui nepriimtina. Tragikos istorijos akivaizdoje
poezija, pasak Miloo, yra patikimesn liudytoja u publicistik. Ji liudija ir kiekvie-
no atsakomyb u artimo kani.
133
Eilratyje Rue Descartes" Miloas kalba apie tai, kas nutinka pamirus gimtines
paproius:
Vliau daugelis ms i Jas ir Kolovaro, Saigono ir Marakeo

Buvo udomi, panorj veikti gimtins paproius.
Paskui j biiuliai paimdavo valdi,

Kad patys udyt grai universalij labui.
Eilraio subjektas prisimena vien sunkij savo nuodmi:
Kart eidamas miko taku prie upoknio

Meiau didel akmen susivijus olje vandens alt.
Ir tai, kas man paskui atsitiko, tebuvo teisinga bausm,

Kuri sulaus draudim anksiau ar vliau patirsi.
Taigi paproi ir tradicij nepaisymas yra pratingas. XX amius teikia pakanka-

mai rodym, kad vairios ideologijos gali pavergti mog. Tik ryys su praeitimi pa-
deda orientuotis gyvenime, perspja dl klystkeli, kuri reikia vengti. Patriotizmas
Miloui nra savo tautos garbinimas (jis irgi pratingas), tai moralini princip
paisymas, atsakomyb u j perdavim ateities kartoms.
Lietuvos prisiminimai
Miloo poezijoje svarbs vaikysts ir jaunysts prisiminimai. Jis kuria legend apie
grai vaikysts em, apie LDK daugiataut tolerantik valstyb, apie Vilni,
miest ties mito ir istorijos riba. Poetas prisipasta ilgjsis tik savo prigimtos ems,
vienintels vietos su debesimis ir mediais. Vaikysts pasaulis eilraiuose virsta
prarastuoju rojumi, kuriame stebuklingai atgyja daiktai, kvapai, garsai. Nuolat gr-
tama prie pirmini vaizdini, strigusi vaikystje, prie gyvenimo Vilniuje detali:
Niekad tavs, mieste, negaljau palikti,

Ilgos buvo mylios, taiau stm mane atgal it achmat figr.
Bgau eme, kuri sukosi vis greiiau,
Bet visados atsidurdavau ten: su knygom drobinj terbelj, beds
akis bronzines kalvas u Sv. Jokbo bokt <...>.
Niekad tavs, mieste"
Lietuvika tematika ryki poemose Miestas be vardo", Kur saul teka ir kur leidia-
si", sukurtose Amerikoje septint-atunt deimtmet. Atmintis turi gali isaugoti
praeities gyvenimo detales, susieti ios ir ankstesni kart gyvenimus:
Su skuduiais ir su deglais,
ir su bum bum bgnelio,
tai tas, mirs prie Bosforo, prieky paiame
134
u paranks su panele,
ir kregduts vir j lakioja.
Neas irklus, lazdas, apvyniotas lapais,

prie alij eer susiskintas puoktes.
Vis ariau ariau ion Pilies gatve

nieko, debesis tik vir Polonist ratelio1
Originaliosios krybos sekcijos.
Miestas be vardo", 3
sivaizduojamoje eisenoje ir Mickeviius su biiuliais filomatais, ir tarpukario

studentai. Vilnius ikyla kaip miestas, kuriame sugyvena skirtingos kultros.
Universitetas kultrinio gyvenimo idinys, gyvybingas, kunkuliuojantis, sau-
gantis praeities palikim ir skleidiantis modernias idjas. Jame Miloas, kaip prie
imt met Mickeviius, krybing bendramini susibrimuose ugd savo poetin
talent.
Pasak Mindaugo Kvietkausko, C. Miloas buvo poetas, kuriam visada iliko
svarbus ryys su bendrija, su savuoju moni ratu, ir realiu, ir gyvuojaniu tik atmin-
ty, kaip Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ar dingusio Vilniaus bendruomen".
Sugrimas tvyn
Grimo gimtin eslovas Miloas lauk vis gyvenim. Laikuose ne kart ra sap-
navs sugrim gimtuosius etenius, Vilni miest, kur nuolat lankydavo kur-
damas, kuris atmintyje iliko Baroko bokt keliamas ligi dangaus" (eil. Mieste").
Vilnius, kuriame Adomas Mickeviius ra apysak apie kunigaiktien, vardu
Graina", vienas svarbiausi poeto vaizduots altini.
Grim gimtsias vietas prie Nevio Miloas igyveno kaip kelion savo kv-
pimo em.
Tu buvai mano pradia, ir vl esu drauge su Tavim, ia,

kur pramokau keturi pasaulio ali.
emai anapus medi Ups alis, anapus mans ir sodybos

Miko alis, deinje ventosios Brastos alis, kairje
Kalvs ir Kelto.
Kad ir kur klajoiau, po kokius emynus, visada buvau

atsigrs veidu Up.
eteniuose", I
1
Polonist ratelis veik Stepono Batoro universitete C. Miloo studij metais.
135
JUSTINAS MARCINKEVIIUS
(19302011)
GYVENIMAS IR ISTORIJOS APLINKYBS
Justinas Marcinkeviius gim Vaatkiemio kaime Prien apylinkse. Moksi Prien

iburio" gimnazijoje, baig lituanistikos studijas Vilniaus universitete. Dirbo
Genio" ir Pergals" urnal redakcijose, buvo Lietuvos raytoj sjungos valdybos
sekretorius, vliau pirmininko pavaduotojas.
Sovietiniais metais Justinas Marcinkeviius buvo laikomas tautos poetu, \ jo k-
rybos vakarus suplaukdavo minios moni. Nors valdia jj pripaino ir globojo (tai
liudija vairs titulai, apdovanojimai), skaitytojai laik tautini vertybi reikju ir
gynju. Ir pats poetas nuolat pabrdavo dainuojantis Lietuv:
Poezija man visada buvo gimtasis kratas, jo praeitis ir dabartis, mikai, kurie jame oia,
ups ir eerai, kurie j skalauja, paukiai, kurie jame iulba, ir mons, kurie jame
gyvena. mons, j darbai ir ygiai, j rpesiai ir svajons, pastangos suprasti pasaul ir
save. Visa tai ir gyvenimas, ir poezija.
Dienoratis be dat"
Ne kart kalbose, interviu, susitikimuose poetas pabr smoning ryio su skai-

tytojais iekojim, abipus tikjim ir pasitikjim. Tokia krjo artimo, savo
laikysena ir krybos taiga, ipastant meil Lietuvai, jos monms buvo svarios
populiarumo prieastys.
Atgimimo pradioje Justinas Marcinkeviius, Sjdio iniciatyvins grups na-
rys, raytojo profesijai ir krybai skyr ypating kultrin misij. 1988 m. ruden jis
skaito istorin praneim, kuriame reikalaujama lietuvi kalbai suteikti valstybins
kalbos status, grinti tautine vliav, himn ir Vyt. Esu giliausiai sitikins, ra
jis po met, kad raytojas visada ir visur pirmiausia atstovauja savo tautai, jos kul-
trai, gina jos interesus, nes toks yra raytojo darbas." Pakantumo, santaikos, prie-
tar sutaikymo motyvas persmelkia kone visus nepriklausomybs metais raytus jo
publicistikos tekstus. Taiau greitai poetas pasitrauk i politinio Lietuvos gyveni-
mo: politikoje pasigedo varos. 1994 m. Justinui Marcinkeviiui pirmajam teikta
Santarvs premija.
137
POEZIJOS TEMOS IR PAGRINDINIAI VAIZDIAI
Socialins paangos iliuzij lugimas

Prieingai nei XX a. vidurio Europos egzistencialistai, istorij laikantys siaubo
ir mirties sinonimu, mog triukinania galybe, neturinia jokios logikos, J.
Marcinkeviiaus pirmj rinkini poezijos mogus istorij, kartu ir socialistin
santvark, supranta kaip proting jg, absoliui gyvenimo ties", tiki jos paan-
ga, ilaisvinania monij i priespaudos ir skurdo. Jis nori kurti geresn, teisingesn
gyvenim, aukotis dl kit laims, niekina ramyb ir renkasi nervingai aukt tam-
p". Tautos istorijos, ypa pokario, apmstymai lyrikoje skamba dramatika gaida.
Poetas ieko odi, kurie paguost, nuramint, iteisint ir sutaikyt dl skaudi
praradim kenianius mones. Pasak Vytauto Kavolio, Justino Marcinkeviiaus
dalyvavimo istorijoje bdas kentjimas kartu su kitais lietuviais dl j igyvent
skriaud ir nepritekli. Mylinti lietuvyb reikalauja bti tbt ariau moni ir
veria nesakyti visos tiesos". I tikrj poeto lyrikos mogus nesipareigoja istorijos
tiesai ir nekalba apie asmenin atsakomyb. Kita vertus, pati mintis, kad manoma
vieai bent usiminti apie rezistencin kov, daugeliui to meto skaitytoj atrod
drsi. Ir vlesniuose lyrikos rinkiniuose, prisimindamas ir apmstydamas tautos pra-
eit, Marcinkeviius danai pavartoja prieprieas kalbti" tylt, melas" tie-
sa", bet j nekonkretizuoja. Pasikartojanios metaforos kraujo lempa gimtin",
kruvinos lpos", kryiaus ir kraujo keliai", istorijos sparnas rstus", rankos kaltos
nekaltos" skatina mstyti apie sutrikus, keniant mog, kalbant prislopintu bal-
su, atodsiu ir nutyljimu reikiant dvasios diskomfort.
Tvik ir emdirbi kultra kaip dvasios stiprybs altinis

J. Marcinkeviiaus lyrikos subjektui dvasine atrama tampa tvik, gimtoji kalba, na-
mai, em, emdirbio darbai, liaudies dainos. Kaip svarbiausia idja lyrikoje ikyla
mogaus ir tvyns ryys. Dar romantik ipuoselta mintis, kad apdainuota gimtoji
em ir tauta yra aminos vertybs, Marcinkeviiaus poezijoje pabriama stipriau-
siai. Eilrai rinktins Amino rpesio pieva" (2005 m.) angoje poetas rao:
Esu kaimikos (agrarins) kultros augintinis. Aplink mano galv iulbdama skraid
dar gyva liaudies daina, augo ir ydjo paproiai, apeigos, tikjimai, anksti pradjau
dirbti visus darbus, kuriuos reikjo dirbti ems mogui. Maudiausi kalboje, vir
kurios dar nekybojo griausmingas kitos kalbos debesis. Kaip dabar suprantu, gyvenimas
nebuvo lengvas. Bet man atrodo, buvau laimingas. <...> Tikriausiai skaitytojui bus
nesunku pastebti, kaip namai, gimtin, em, peizaas prisipildo Lietuvos, kaip ji
uima ne vien mano eilrat, kaip jos likimas tampa mano likimu. Einu jos istorij,
kalb, gamt ir kultr tarytum amin savo em. Su Nemuno kilpa ant kaklo. Su
laiko nata, su jo gerumu ir iaurumu, su egzistencine mogaus problematika, su jo laime
ir kania, itikimybe ir dora, pareiga ir paaukimu, laisve ir sipareigojimu... Toks yra
kelias didiuosius namus, Lietuv.
emdirbio gyvensen Marcinkeviius laiko bene vienintele atspara tautos naikinimo

akivaizdoje. Kaimas suvokiamas ne kaip gyvenamoji vieta, o kaip prieglobstis, kur
138
gamtos aplinkoj dar gyva liaudies kultra. kaim velgiama miestieio akimis. Tas
pasaulis tyrumo, ramybs, vidins darnos, socialini ir etnini vertybi saugykla.
Jo erdv nesivaizduojama be liaudies dainos, paties svarbiausio elemento, danai ir
simbolio: Liaudies daina apsivilks, einu! Lietuvikas kaimas tarsi idealas, nepa-
valdus laikui, ikylantis sapnuose, prisiminimuose, vizijose. I Dienoraio be dat
suinome, kad vaikysts kaime gyti ir socialinio teisingumo, etikos pradmenys, ir
meno pajauta i pasak, dain, patarli ir msli, raud ir apeig, audini, medio
droini. Ir mogaus biografinio (baigtinio) laiko gretinimas su gamtos (cikliniu)
laiku poeto kryb ateina i tautosakos, kuri maitino vaizduot vaikystje.
Namai
kaimo erdv sikomponuoja ir jaukus nam pasaulis dar viena btina atrama
Marcinkeviiaus lyrikos subjektui. Mstant apie namus, randasi simbolins reikms
metaforos (langas, slenkstis, ugnis, duona), iauganios iki apibendrinto Lietuvos
paveikslo:
Tai graiai skambjo odiai:

laukas, pieva, kelias, up.
Tai graiai i j iaugo
vienas odis: Lietuva.
Gamta
Gamtos ir mogaus gretinimas vienas esmini Marcinkeviiaus lyrikos bruo.
Eilrai subjektas jauiasi prarandantis ry su gamta ir siekia j sugrinti. i pa-
stang rodo pakartojimai, kreipiniai, dana veiksmaodio liepiamoji nuosaka:
Itark mane, eme,

itark mane lyg su mediais,
su ole, eerais ir su paukiais,
itark mane veln kaip bits,
kamans dzgimas <...>.
Kalba
mogaus ir gamtos vienov, tegul ir prarast ar prarandam, padeda atkurti kalba.
Gimtoji kalba priartina prie ems, leidia j pajusti, painti. Artdamas prie gam-
tos mogus tarsi artja prie paties savs. emdirbio gyvenimas dar nenutols nuo
gamtos ritmo, miesto kultra dar ne visai ugousi poetin liaudies kryb. Todl
daiktiko, apiuopiamo, ne tiek smoningai, kiek intuityviai vardijanio pasaul lie-
tuviko odio ilgimasi kaip prarastos darnos, santarvs su btimi ir paiu savimi:
odis kaip laas kaupiasi.

Kaip saul jis prie tekjim.
Klaupiasi odis, klaupiasi ir gieda
savo tikjim:
139
j mint, kalb, mog,
t jo gyvenim marg.
Matau j tavy lyg po stogu
padt padarg.
Miesto ir kaimo priepriea lietuvio smonje

J. Marcinkeviiaus lyrikoje svarbus ir paliktos ems motyvas. em vis labiau trau-
kia mog, ir ta trauka i savo kalts apleistai emei suvokimo, kuris isakomas
dramatikomis intonacijomis, raud stilistika:
Nei mane ariau savs, emele.
Buvau visai umirs, kad esi.

Bet vis labiau tave dabar man skauda.
Atleiski mano neprotingom rankom

isiskyrim su agre matai, kaip jos
dabar tave apsikabino?
Miesto ir kaimo priepriea, dana XX a. antros puss lietuvi raytoj kryboje,

J. Marcinkeviiaus lyrikoje ypa raiki. Eilraio Prie rugi ir prie ugnies" subjek-
tas, kalbdamas vis vardu, pabria ijusij i nam atsakomybs jausm:
K mes paliksim prie rugi,

k prie ugnels pastatysim?
Ai tas gyvenimas svetur
vienplaukis lietuje lidnumas.
MAVYDAS
Poetins dramos anras
Septintas ir atuntas deimtmetis lietuvi istorins poetins dramos, kuriai pa-
grindus tarpukario Lietuvoje padjo Vincas Krv, Balys Sruoga, klestjimo metas.
Rykiausi poetins dramos pavyzdiai Juozo Gruo Barbora Radvilait", Justino
Marcinkeviiaus dramin trilogija Mindaugas" (1968 m.), Katedra" (1971 m.)
ir Mavydas" (1977 m.). Poetinje dramoje nesiekiama atkurti istorins tikrovs.
Dienoratyje be dat" Marcinkeviius teigia:
Dramaturgas rao mog, bet ne istorij. <...>

Trilogijos veiksmas vyksta senovje, praeityje. Bet problematika, mano manymu,
iuolaikin. Negaliu ir nenoriu atitrkti nuo savo epochos, gyvenu jos rpesiais,
jos ygiais ir idealais. Ties visais istoriniais paminklais sklando iandienos paukiai
giesmininkai.
140
Savo dramin trilogij laikydamas savotiku nacionaliniu epu ar mitu apie ms
pradi", poetas siekia apmstyti ir atskleisti, jo manymu, svarbiausius naciona-
lins bties elementus, pagrindines tautinio smoningumo formas: Mindauge"
prasminamas valstybs krimas, Mavyde" lietuviko rato ir knygos radimasis,
Katedroje" tautos kultros formavimasis. Kartu vaizduojama ir mogaus vidin
drama.
mogus, sako poetas, yra viso istorinio vyksmo prieastis ir tikslas. O ten, kur
mogus, ten ir drama. Iekodamas socialini, visuomenini, nacionalini, moralini,
estetini ir kitoki savo gyvenimo form, jis be paliovos kuria dramatines situacijas,
kuri turin sudaro vidins ir iorins tikrovs (kitaip sakant, idealo ir tikrovs)
konfliktas.
Taigi poetinje dramoje nra prasto draminio konflikto, kai susiduria veikj in-
teresai, vyksta prieing jg, atskir moni ir j poiri kova. Poetins dramos
konfliktas danai rutuliojasi veikjo viduje, skaitytojas ar irovas regi sudting
jo paveiksl su visomis aistromis, charakterio prietaringumu. Neretai suardoma
vyki chronologija: dabarties veiksm siterpia praeities scenos, ikylanios kaip
prisiminimai (pavyzdiui, Vilniaus vykiai Mavyde"). taigum sustiprina eiliuota
kalba. Poetin od, kaip idj raikos priemone; dramoje, pabria ir pats autorius
odis labiau daugiareikmis negu veiksmas". Poetinei dramai itin svarbi vyksmo
nuotaik padeda kurti giedamos giesms.
Dramos altiniai ir genez

Kaip inoma i istorijos altini, liuteroniko Karaliauiaus universiteto studentas
Martynas Mavydas 1547 m. ileido lietuvik knyg Katekizmo prasti odiai",
krikioni tikjimo pradiamoksl, taip prisiddamas prie Europos protestantizmo
idjos skleisti monms Dievo od gimtja kalba knijimo. Be paties katekizmo,
knyg djo dvi prakalbas, lietuvik elementori, moralini pamokym vairiems
luomams ir kelias giesmes. Knyg dedikavo Lietuvos Didiajai Kunigaiktystei.
Dram Mavydas" J. Marcinkeviius baig pirmosios lietuvikos knygos
430 met sukakties ivakarse. Klaipdos dramos teatre j pastat Povilas Gaidys.
Pagrindinis dramos veikjas istorin asmenyb, liuteron kunigas, pirmosios
lietuvikos knygos autorius Martynas Mavydas. Grsdamas temos pasirinkim,
Dienoratyje be dat" Marcinkeviius rao:
Mavydu" baigiau dramin trilogij. Visu iuo darbu norjau parodyti, per kok varg
ir skausm dygo ms aknys, kaip sunkiai gim pirmosios ms nacionalinio gyvenimo
formos valstyb, ratas, menas. Istorija, deja, isaugojo labai nedaug duomen apie
Mavydo gyvenim bei veikl. Neinoma net jo gimimo data ir vieta. Nedaug turime
altini ir paminkl, bylojani apie to meto kultr ir buit, socialinius, religinius,
tautinius, kitus ideologinius vaizdinius. Todl, restauruojant epoch ir mones, ne syk
teko vadovautis analogija, pasiremti intuicija, fantazija. Taiau raytojas ne istorikas.
Jam svarbu ne buitis, o mogaus ar vykio prasm.
141
Akivaizdu, kad autoriui rpjo parodyti ne tik knygos reikm kultrai apskritai,
bet ir spausdintinio odio svarb maos tautos likimui. Mavydo paveiksl poetas
kr labiau kliaudamasis vaizduote nei istorine mediaga.
Dievas ar tvyn?
Pagrindinis veikjas Martynas Mavydas vaizduojamas gyvenantis ir klebonaujantis
Ragainje, prie Lietuvos sienos. Dramos veiksmas rutuliojasi 1562 m., penkiolika
met nuo pirmosios lietuvikos knygos ileidimo. Apsisprendim pasilikti Prsijoje
Mavydas gana miglotai aikina trokimu padti vietiniams lietuviams:
A privaljau ia atvykti, ia,

Kad iia giniau tkstanius lietuvi
Nuo dvasikos ir knikos mirties.
Be to, jis jauiasi skolingas Prsijos kunigaikiui, kurio remiamas studijavo. Bet
svarbiausia prieastis sipareigojimas tarnauti Lietuvai. Mavydas su kartliu prisi-
mena kunigaikio isakyt siekj knyga ir Dievo odiu atvesti Lietuv Prsij, tai
yra pavergti, o vliau germanizuoti. Jis guodiasi Vilentui:
Tie odiai buvo peilis man ird!

Kokia ironija! sivaizduoji,
Pats savo rankom sau neriesi kilp.
Ir Mavydas isikelia prieing tiksl: A Prsij Lietuv parvesiu! i priepriea

lieka antrame dramos plane, bet i esms lemia Mavydo veiklos Ragainje krypt. I
pradi pirmenyb teiks Dievui (Jaunystje kartojau: / Geriau prarasti Lietuv
nei diev"), vliau pasiaukoja Lietuvai, nes svarbiausi savo pareig supranta taip:
a turjau <...>
suteikt aminybje bals
tai emei
tai Lietuvai
A jos lieuvis
kurs aukia
istorijos tamsai ir vjui:
a ia a ionai
Apmstydamas gyvenim svetimame krate Mavydas net suabejoja savo kunigysts

prasme, pabria darbo tvynei svarb:
Bijau prisipainti, kad ne dievui

Tai buvo pareiga, o odiui. odiui,
Kur reikjo i mirties vaduoti,
Kuriam pavidal reikjo rast...
<...>
142
Esu ionai, kad pats save atpirkiau.
Kad giniau od. odis mano dievas.
Mavydas isiada pareigos tikjimui dl pareigos tvynei, gimtajai kalbai. Jo dva-

sininko vidinis prietaringumas matyti ne tik i savo paaukimo apmstym, bet
ir i pokalbi su eimos nariais. Kalbdamasis su Kristupu apie Diev ir mog,
Mavydas suabejoja ventojo Rato mokymu, sodina jj prie knygos, deja, ne prie
ventos", o tos, kurioje registruoja parapijos pajamas ir ilaidas. Sako, kad ji pads
geriau suprasti odius apie laim ir gr. Kita vertus, perprats dvejop mogaus pri-
gimt (irdyje yra kerteli, kur vienas dievas iri arba velnias"), jis stengiasi gerais
darbais ugdyti pitols1 gyventoj grio trokim, juos viesti, nusidjlius bausti.
Jo supratimu, tikjimas turi bti grindiamas gerais darbais, nes be j malda tik
beveriai odiai, kaip ir tuios yra kalbos apie artimo meil, jei ji nerodoma kon-
kreiais poelgiais:
Jei kuo ir vieiam tai gerais darbais.

Tikjimas ir tas be gero darbo
Kaip valtis be irkl.
Ir leisdamas lietuvik knyg, ir kunigaudamas Ragainje, Mavydas nepatiria

konflikto su aplinka, nesusiduria su prietaravimais, trukdaniais atlikti savo misij.
Didiausias yra jo vidinis konfliktas, kai reikia apsisprsti, kam tarnauti Prsijai ar
Lietuvai.
Meils ir pareigos nederm

Be ios pagrindins prietaros, dar sprendiasi asmenin Mavydo drama, turinti ta-
kos veiksmo pltotei, stiprinanti tamp. Mavydui meil irgi aukiausia vertyb.
Lietuvoje jis prisiek meil suadtinei Marijai (tai liudija odiai ant iedo Dabar
ir visados"), bet priesaik sulau. Ir ia jis teisinasi pareiga tvynei. Aukojimasis
dl lietuviko odio ne tik neteikia diaugsmo, bet ir sugriauna asmenin laim.
Rykiausia dramin kolizija kai Mavydas susitinka su pabgliu i Lietuvos ir i-
siaikina, kad tai Marijos snus Kasparas. Atpasta ied, suino apie Marijos mir-
ei, jauiasi nusikalts, bet viliasi nors i dalies savo klaid atitaisyti. Mavydas nori
Kaspar snyti, o is apkaltina tv bailumu, vadina melagiu ir idaviku, kad netes-
jo paado ir dabar bijo prisipainti turs nesantuokin sn.
Asmenin auka tarsi atperka vienas kaltes, bet gimdo kitas. Mavydas jauiasi su-
gniudytas, vieai pripasta sn, bet nepajgia apginti kareiviai Kaspar isiveda,
nes kunigaiktis jau pasiras sakym perduoti j Lietuvos valdiai. Igyvendamas
tragik netekt, sukniubs prie kryi, Mavydas sako Dievui:
Dabar ir a kaip tu... Ileidau sn.

Atidaviau, kad jo krauju ipirkiau
Save ir savo kalt...
pitol parapijos pavargli, elget, ligoni prieglauda.
143
Bet ir savo maldoje grta prie to paties atsakymo:
Paimk mane u rankos, vesk, parodyk

Bent vien ma, silpn, glen daig
Ir pasakyk: tai laim! Vesk, parodyk,
Nes k a pasakysiu, kai mans Paklaus
tai itie mons? Kai a pats Savs
paklausiu? K a pasakysiu?
(Vlpripuola prie lango, iri usiguls)
Galbt a pasakysiu: Lietuva...
Mavydas suabejoja, ar jo pasiaukojimas Lietuvai buvo toks prasmingas, kad tam

reikjo paaukoti gyvenim ir eim.
Epoch sauka Mavyde

Mavydas dvilyps tapatybs herojus. Jam svarbi ir liuteronyb, ir tautikumas.
Lietuvoje ir Prsijoje nepriimtina arba viena, arba kita jo savasties dalis. Mavydas
skelbia tarnavim mogui, moko kitus daryti gerus darbus, o pats iduoda brangiau-
sius mones mylimj Marij ir jdviej sn. Galbt i ios dramatikos situacijos
ir kyla Mavydo svarstymai apie itikimyb tikjimui, Lietuvai ir mogui kaip apie
kari, sunki pareig. J. Marcinkeviius ne kart pabr Mavyde (ir visoje tri-
logijoje) svarstantis iuolaikinio mogaus problematik (drama parayta 1977 m.).
Kalbdami apie Mavyd, neivengiamai pagalvojame apie sovietmeio istorin,
kultrin situacij: dviveidikum, menininko laikysen prievartos akivaizdoje. To
laikotarpio menininkai, kaip ir Mavydas, jautsi sprausti kultrins rezistencijos
bsen: be kompromiso su sine kurti nebuvo manoma, o kompromiso kaina ir
kalt, ir savigraua, ir atgaila. Poetinje dramoje Mavydas Marcinkeviius ikl
svarbiausius savo kartos moralinius Klausimus, todl dabar krin skaitome
kaip krjo sins dram.
144
JUOZAS APUTIS
19362010
ISTORIN IR KULTRIN APLINKA
Treioji sovietmeio raytoj karta

Stalinizmo laikotarpiu mogus buvo svarbus tik tiek, kiek padeda ar trukdo kur-
ti socializm. Atjus chruioviniam atilimui, literatra m darytis mogikes-
n, vaizdavimo centras persikl buities, kultros, morals ir individo intymaus
gyvenimo erdv. Bet kad rastsi iliekamj vert turinios literatros, reikjo su-
laukti treios sovietmeio raytoj kartos. Jai priklauso prozininkai Romualdas
Granauskas, Juozas Aputis, Saulius altenis, Bit Vilimait, Bronius Radzeviius,
poetai Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda, Judita Vaiinait. Naujoji prozinink
karta vis maiau stengsi tikti valdiai. Raytoj kryboje jau kalbama apie sovie-
tiniame kaime plintant alkoholizm, moni abejingum, mogikj vertybi
pamynim.
Ezopin kalba
19701985 m., kai literatroje sitvirtino treioji raytoj karta, siekiant apeiti sovietin
cenzr buvo itobulinta subtili uuomin kalba, vadinama ezopine siejant su antikos pa-
saki krjo vardu. Tokios kalbos tikslas u odi paslpti kitoki prasm. Jei norjo
kritikuoti santvark ar gvildenti draudiamas temas, raytojai privaljo laviruoti paslpti
mint taip, kad skaitytojai suprast, o cenzoriai neprikibt. Pasitelkus Ezopo kalb, buvo
manoma rayti draudiamomis istorijos temomis, netiesiogiai isakyti kritik poir
gyvenamj met. Ilgainiui cenzros reikalavimai velnjo, raytojai isikovojo vai-
resns tematikos ir stilistikos laisv, taiau visikai atsikratyti cenzros lietuvi lite-
ratra galjo tik paioje sovietins epochos pabaigoje.
Novelistika
Novelistikai geriau pavykdavo ivengti cenzros nei stambiajai prozai. Trumpojo
anro meistrai, maiau globojami valdios, rado sav ni atunto deimtmeio li-
teratroje. Ideologiniai suvarymai tada jau buvo gerokai silpnesni, nors psicholo-
ginis spaudimas raytojams iliko. kompromisus nesileidiani autori oficialioji
valdia nemgo, danai uklidavo modernios raikos kriniai, atskleidiantys dva-
sinio gyvenimo sudtingum. Ypa svarbi kaimikoji proza, sauganti tautos gyvas-
t, perspjanti apie gresiant nutautjimo, numogjimo, ryio su gamta praradimo
145
pavoj. i kryptis nusiirint R. Granausko apsakym kartais vadinama duonos
valgytoj" literatra.
Pastangos isaugoti dvasines vertybes

Sovietmeiu intensyvi ems kio pertvarka melioracija, kaimo industrializacija, pri-
verstinis moni ikeldinimas gyvenvietes keit prast lietuvik kratovaizd, grio-
v agrarins gyvensenos pamatus, ard kart ry. Dauguma uaugusij kolkiniame
kaime jau buvo tikri homo sovieticus. Kaimikosios prozos krjams itin rpjo dvasini
vertybi praradimo tema, jie poetizavo mogaus ir gamtos ry, kviet atsigrti ilgaam-
es tradicijas, iekojo atramos vaikysts igyvenimuose ir dabarties moni bendrysts ir
jautrumo apraikose.
Lyrizmas
io laikotarpio prozoje vyrauja lyrikai, o ne epikai artimesn mogaus ir pasaulio
samprata: pasakojim apie vyk pakeiia bsenos apraymas kas nors vyksta mo-
gaus jausmuose, smonje, nors iorikai tarsi nieko neatsitinka. Kitas svarbus to-
kios prozos bruoas asociatyvumas. ia itin svarbus pasakotojas. Paprastai jis yra
pagrindinis autoriaus mini reikjas, neslepiantis savo poirio, neretai tiesiogiai
isakantis emocin vertinim. Vyrauja monologins pasakojimo formos, dialogas
daniausiai perkeliamas persona vid kaip pokalbis su paiu savimi.
BIOGRAFIJA
Prozininkas Juozas Aputis gim atokiame Bali kaime 35 km nuo Raseini.

1960 m. baig Vilniaus universitet, dirbo savaitraio Literatra ir menas, nuo
1980 m. Pergals urnalo (nuo 1991 m. Metai) redakcijose. Ileido kelet
noveli rinkini, roman, es ir pokalbi knyg.
Sovietiniais metais Apuio kryba vertinta prietaringai, nes neatitiko ideo-
logini reikalavim: 1978 m. anuliuota jau paskirta Valstybin premija, apysaka
Skruzdlynas Prsijoje, parayta 1971 m., paskelbta tik pertvarkos metais. Kitaip
nei daugelis sovietmeiu susiformavusi lietuvi prozinink, Aputis sugebjo k-
rybikai atsinaujinti posovietinmis slygomis. 2005 m. ileistoje noveli knygoje
Viekelyje dipai" apmstoma, kaip penkiolika nepriklausomybs met paveik
skirtingas kartas ir paius raaniuosius. Salia klasikini tekst ia dtos naujos no-
vels, pratsianios veikj istorijas iki i dien. Knyga reikminga ne tik estetiniais
atradimais, bet ir atsigrimu egzistencines vertybes, rpesiu dl lietuvi dvasins
bkls.
146
KRYBOS BRUOAI
Kaimo raytojas
Dl tematikos Juozas Aputis laikomas kaimo raytoju. Net miesto apsakym veikjai
inteligentai yra ieiviai i kaimo, tebesaugantys rys su tvike, kurioje gavo pirmsias
tikrumo ir monikumo pamokas. Aputis vienas pirmj prabilo apie senojo lietu-
viko kaimo nykim, dramatik vertybi kait, kolkyje gyvenanio mogaus dva-
sios praradimus (novels Susipainimas su ilagalviu senuku, vis po Marazyno
uolu). Raytojui vertinga tik tai, kas tikra, todl jo noveli pasakotojas neretai
pasiaipo i snobiko domjimosi etnografija ir senove, nepiktai pajuokia senosios
kartos mones, sugundytus naujojo laiko vilioni. Ne viename krinyje idealizuoja-
mas patriarchalinis eimos modelis, auktinamos tradicins vertybs atjauta, iti-
kimyb, rpestingumas.
Dorovinis pasirinkimas
Apuio kryboje itin svarbus mogaus ibandymo smurto akivaizdoje motyvas. Jam
rpi mogaus gebjimas atsilaikyti, neiduoti savs, vaizduojamos dorovinio pasi-
rinkimo, vidins stiprybs imginimo situacijos. Raytojas jauiasi sipareigojs
saugoti gr. Aptardamas Apuio krybos aspekt Albertas Zalatorius rao:
Klausimas, k daryti, susidrus su niekybe, iurkia jga ir prievarta, tai ne

retorinis klausimas, o egzistencins situacijos suvokimas. Jis turjo rimtai kankinti
raytoj, nes tapo <...> rinkinio Keleivio novels" leitmotyvu. mogikumo ir
smurto susidrimas yra pagrindin io rinkinio tema, o ieities iekojimas di-
diausias autoriaus rpestis.
Keleivio noveles", kaip ir kiekvien rimt, talenting knyg, galima analizuoti
vairiausiais poiriais <...> bet, mano supratimu, svarbiausia iekoti to, kas skaity-
toj jaudina pirmiausia, kas aktyviausiai adina ms pilietin smon ir veria kal-
bti. Prie toki moment a ir priskiriu klausim: K daryti, nuogomis rankomis
susidrus su geleimi kaustyta niekybe?"
Aputis neduoda vienareikmio atsakymo, nesilo naivi recept, bet nenori
slapstytis ir u slidios tiesos, kad viskas priklauso nuo to, kiek tu esi savyje
isaugojs mogikumo, kiek sugebi pajusti menkiausius smurto pasireikimus ir
kiek tavyje yra natralaus poreikio smurtui prieintis. Utat kiekvienoje novelje
lyg koks idealas ikyla begalinis, tiesiog mimozikas mogaus jautrumas, gebjimas
akimirksniu pastebti maiausi mel ir klast (mog pamatyti reikia aibikai,
akimirksniu suvokti j, kol jis nepradjo darytis nenatralus, kol nem vaidinti"),
didiul simpatija kito mogaus taurumui, mokjimas persiimti jo kania, pajusti jo
emocijos virpteljim, baim j skaudinti ar paniekinti, kartu nepataikaujant jam ir
paiam nevaidinant.
Veikjai: suprasti save ir kit

Apuio veikjai skausmingai jauia bgant laik, suvokia, kad kaita yra neiven-
giamas gyvenimo dsnis, kuriam mogus negali pasiprieinti. Kitados patirti ir vl
i naujo igyvenami dalykai padeda suprasti, kas esi dabar ir ko gali i savs laukti
147
rytoj. Atjauta, nuoirdumas, atlaidumas svarbiausios vertybs, jas btina puoselti
paveiktame bedvass technikos, biurokratjaniame dabarties pasaulyje. Literatros
kritiks Jrats Sprindyts teigimu, Aputis sugeba daug k pairti Kito mogaus
akimis, lsti svetim kail, stengiasi suvokti, kaip ir kodl tas jauia ir msto". Toks
gebjimas atsitolinti nuo savo egocentrizmo yra jo prozos stipryb. Aputis labai
vertina asmenin mogaus patirt, gyvenimo stebjim, moni painim. Ne vienas
apsakymo veikjas (pavyzdiui, Vinculis) turi prototip, kai kurie tuo paiu vardu
keliauja i vieno krinio kit.
Atmintis
Labai svarbi atminties galia, vaikysts ir jaunysts igyvenimai padeda susigaudyti pa-
kitusiame pasaulyje. Autobiografiniai elementai lemia Apuio vaizduojamo pasaulio
tikrovikum, emocing kalbjim, atvir vyki vertinim. Bet autobiografikumo
reikms literatroje nereikt perdti. Pats raytojas yra saks: Danai kalbame apie
literatr kaip gyvenimo atspind (ir tai graiai rodom pavyzdiais), taiau retai apie
krin nekame kaip apie atskir menin pasaul, kur veikia savi dsniai ir kuris bna
maai panaus real! Apie Apuio vaizduojam mogaus jautrum, to jautrumo ita-
k iekojim vaikysts atsiminimuose kalba A. Zalatorius:
mogaus jautrumas toli grau nra pavaldus blaiviam apskaiiavimui: es taip, o ne

kitaip bus geriau. Jo neuslopinsi ir nenutildysi proto argumentais, jis maitinasi kit
jautrumu ir intuityviu suvokimu, kad bent kiek palengvini kito dali, o jeigu
nepalengvini, tai nors nuoirdiai nori palengvinti.
Tas subtilaus stiprumo taisas mogui nra duotas visiems laikams, ir ne vis
jis vienodas. Gal jis ir duotas, bet j reikia palaikyti ir tobulinti. Pagal J. Aput, j
bene geriausiai itobulina nuolatinis praeities apmstymas ir pastovi reikm
aukiausiais humanizmo kriterijais matuoti visus smoningai ar nesmoningai
engtus ingsnius. J. Apuio herojai labai atkakliai braunasi savo vaikyst ir paaug-
lyst, iekodami ten tikrj savo itak, bandydami suvokti, kada jie buvo taurs,
kada niekingi, nes kaip tik tada mogus save suklijavo kaip kregd lizd <...>.
Ezopins kalbos meistras

moni likimai Apuio kryboje nra atskirti nuo istorinio laiko. Sakykim, laiko
nuoroda apsakymo Dobil. 1954 met nakt antratje ar 1947 metai, paminti
priepaskutiniame apsakymo unelis alksnio virnje sakinyje, atkreipia skaity-
tojo dmes, kad veiksmas vyksta pokariu, ginkluoto pasiprieinimo soviet valdiai
metais. Laiko nuorodos yra uuomina, kad tai, kas vaizduojama, turi istorin ar po-
litin potekst. Kaip tik dl toki uuomin Aputis ir pripastamas ezopins kal-
bos meistru, gebjusiu sovietmeiu rasti bd pasakyti nors dal tiesos.
Kelions motyvas
Kelias, kelion, judjimas itin danas Apuio krybos motyvas, siras ir knyg
pavadinimus: Sugrimas vakarjaniais laukais, Viekelyje dipai, Keleivio no-
vels. Kelion yra mgstamas noveli siuetas (vaiuojama maina, traukiniu, auto-
148
busu, einama, ruoiamasi ivykti), ir tai ne tik veiksmo fonas, bet neretai ir vidinio
pasikeitimo slyga, kartais gyvenimo metafora.
nekamosios kalbos poveikis stiliui

Raytojo stiliui bdinga emocingas kalbjimas, atviras vertinimas, asmenins pozi-
cijos isakymas. Jis mgsta nekamosios kalbos odius, nebijo pavartoti vieno kito
barbarizmo, archaizmo, kartais mkteli ironija, o tai epitetus vartoja taupiai, da-
nai visai paprastus (mgstamas epitetas graus ir ivestins jo formos). avesio
tekstui suteikia tarmybs.
LIETUVI PROZOS ATNAUJINTOJAS
Juozas Aputis atnaujino lietuvi proz. Jis pasirinko ne iorin pasaul, o vidin mo-
ni gyvenim vaizduojani proz: rayti ne kas kam nutiko, o kas vyko ar vyksta
moguje. Jis tvirtino lyrin pasauljaut, asociatyv kalbjim, kuriame kiekviena
smulkmena reikminga. Vienas pirmj to meto lietuvi prozoje m vaizduoti vi-
zijas, sapnus, kurti slygik tikrove. Sovietins ideologijos kontekste svarbus Apuio
siekis kalbti apie mogaus nor ir gebjim pasiprieinti smurtui.
149
JUDITA VAIINAIT
19372001
BIOGRAFIJA IR KRYBIN APLINKA
Juditos Vaiinaits krybinis debiutas septinto deimtmeio pradioje sutapo su

politinio atilimo" laikotarpiu Soviet Sjungoje po Stalino mirties. Tai buvo ki-
toks balsas lietuvi literatroje: ji poetizavo ne nykstant emdirbio pasaul, o miest
ir jo kultr. Poetei, gimusiai ir vaikyst praleidusiai Kaune, vliau vis gyvenim
pragyvenusiai Vilniaus senamiestyje, miesto gatvs, architektra, pati kasdienyb
buvo pagrindinis poetinio kvpimo altinis.
Vilniaus universitete J. Vaiinait baig lituanistik, kur laik dirbo vairiose
redakcijose, o vliau gyveno tik i krybos. Jos poetinis palikimas gausus keliolika
poezijos rinkini, eilraiai ir pjess vaikams, atsiminimai.
KRYBOS BRUOAI
Akimirkos spdis. Poetins kalbsenos savitumas

Poet eilratyje perteikia akimirkos nuotaik, meno krinio, miesto erdvs frag-
mento sukelt spd, kasdienybs gro, kartais ir nelabai poetiko vyksmo atmo-
sfer. Miestas jos kryboje natrali ir jauki mogaus aplinka, kaip kitiems poe-
tams gamta. Jo gatvs ir kvartalai, architektra (konkreios Vilniaus, Kauno vietos),
i pirmo vilgsnio nepoetikos detals, kaip aprk kranai ar suodina stoties kavin,
glaudiai susijusios su lyrinio subjekto igyvenimais.
Nors danai parayti vadinamuoju verlibru, t. y. nerimuotomis laisvosiomis eil-
mis, J. Vaiinaits kriniai itin muzikals, raikiai ritmikai organizuoti. Eilratis
primena impresij, dialogo ar monologo fragment pradedamas jungtuku ar
daugtakiu, pastaruoju neretai ir baigiamas. Tokia teksto struktra leidia sukurti
trkiojanio, jausmingo kalbjimo spd.
Vaikysts pasaulis
Juditos Vaiinaits poezijoje ypatingas vaikysts prisiminim vaidmuo. Literatros
kritik Rita Ttlyt rao:
I vaikystje pamatyt peiza, miel kampeli arba tiesiog t, kurie susij su kokia
nors svarbia patirtimi, poet audia savo gyvenimo turin ir suteikia jam prasm.
150
Asmenikos patirtys, kamerinis pasaulis, jauki nam aplinka yra didiul vertyb
raaniajai. Vaikystje patirti spdiai susij su namais, nam aplinka: tamsus
koridorius su gipsinm glm, kutuota sena sofa, trkusi karoli gintarai / dar vis
ant etaers", triauktis namas su vijokliais, antr valand krentanti stria viesa ant
vaikysts oleandro, ant kuets pamirta skara su povais, siuvamos mainos garsas,
seno sijono geltonas velvetas, pro migl skambantis sesers pianinas...
FUNIKULIERIUS
Vaikysts funikulierius kyla kaln.

Stveriuos u odini kilp,
kad ilaikyiau pusiausvyr...
Kaip griozdikas umirtas aislas,
sibuojantis saultam sausvjy,
jis kybo ant skardio
sustoti dabar nebegalima.
Vaikysts funikulierius, inirs i sapno,

ipls i kambario sien,
nea kalno virn,
kur baltos alyvos, erkiai, akacijos
nakt vir ulinio
svarina ko akas,
kur deimtmei snaom
jau unetas dugnas

su grynu blizganiu vandeniu,
su nebepasiekiamu aidu, jame nugramzdintu,
ventadieni juokui nutrkus...
1. Kaip Kauno funikulieriaus motyvas susijs su autors biografija?
2. Koki universali reikm gauna eilratis, iaugs i asmenini igyvenim?
3. Aptarkite lyrinio subjekto santyk su vaikyste.
4. Koki dar reikmi funikulieriaus vaizdis gyja eilratyje?
Eilraio novelikumas ir daiktikumas

Kai kurie Vaiinaits eilraiai turi novels bruo. Danai juose pasakojamas
moters ir vyro istorijos fragmentas, sipina dialogo nuotrup, o aplinka poets itin
mgstama kambario erdv ar kuri nors miesto, umiesio vieta, nusakoma keliomis
raikiomis detalmis: vanduo stiklinje, neplauti indai ant palangs, nyki lapdri-
ba, eilratyje virstanti perl vriniu. Novels model galima velgti eilraiuose
Kriau ydi", Maas epilogas", Gimtadienio vaks", Kavinukas su pastoralm".
Kasdiens buities aplinkoje skleidiasi pakylto, sutaurinto gyvenimo vizija. Vienas
151
i Vaiinaits poetins krybos tiksl prieinantis romantins poezijos klims,
poetizuoti kasdienius, negraius" dalykus.
KAVINUKAS SU PASTORALM
Ant palangs neplauti indai

(mano veidas ir vl suirzo).
Kavinukas su pastoralm
I rudo vaikysts servizo
(pro vandens ir virykls im
violos, fleitos, klavesinai,
garai lyg pavasario rkas...).
Atleisime vl. Gal esi
i nebtos lemties, i negrtani posm
namo parkeliavs,
kai miestas po irdgla ir erknu
lyg senovinis porcelianas.
1. Eilratyje matyti dvi vaizduojamo pasaulio plotms kasdienybs ir pro j prasiverianio gro
io. Kas priklauso pirmajai ir kas antrajai plotmei?
2. K igyvena lyrinis subjektas, kaip kinta jo bsena?
3. Kokia tema miesto, porceliano vaizdius sieja su lyrinio subjekto jausena?
Gamtos ir kultros derm

Juditos Vaiinaits eilraiuose gamta nra miesto prieyb kultra ir nat-
ra jaukiai sugyvena, miestas atviras gamtos groiui, kaitai. ol, prasikalusi pro
miesto grindin, katonas prie banyios, kambarin gl tokios j sugyvenimo
formos. Gamtos ir kultros vaizdiai kartais savaime susilieja metafor, o i jos
iauga harmoninga, kone sakrali jausm pagava.
...O gal neinomas iemos peizau meistras

sutaurino tau nir tamsiamrj kiem,
kad snigt baltas daas i dangaus,
kad meitas
netemdyt irdies,
kad taip varu lyg giedama,
lyg bt klpoma po kovo alta pilnatim,
po spingsinia migloj,
ir lyg pro vaki mirges
ivystum veid,
erkno rom apipint,
senamiesio lange,
i nuojautos apmirs...
Sekmadien senamiesty, 7
152
Meils tema
Poets kryboje labai svarbi meils tema. Apie meil kalbama ir kaip apie jaunatvi-
k nerim, velnum, ir kaip apie aistr, kuri gali bti berib ir pratinga. Vienas
pagrindini kalbaniosios bruo romantikas maksimalizmas. Taiau ir ios, ir
kit tem eilrai lyrinis subjektas gerokai skiriasi nuo tradicinio, savo jausmus
isakanio tiesiogiai. Linkstama save velgti i alies, bsen perteikti per santyk
su aplinkos detalmis:
Kai tiksi tamsiam valgomajame

didelis sieninis laikrodis
vestuvini vaki viesoj,
ant patalo byrant iedlapiams,
kai ros nakties padmavusiam veidrody,
kai siiebia dvi poros
laiming aki,
a jauiu, kaip debesys sklaidosi...
Ciklas Laikrodis Kirks bokte",
6. Mlynos lubos
Danai kit kreipiamasi, apie jj kalbama visikai savs neminint, slepiamasi po li-
teratrinio veikjo kauke, pavyzdiui, cikle Keturi portretai" apie meil bylojama
keturi Homero Odisjos" moter lpomis.
Eilraiai istorijos temomis

Intymus poets santykis su pasauliu ir istorins tematikos eilraiuose: istorija ne
apraoma, o igyvenama, praeitis skleidiasi ne alia lyrinio subjekto, o kaip jo paties
patyrimas. Vaizduojami ne didieji vykiai, o ilik j pdsakai pastebta koklio
nuolaua, senovinis paveikslas, po remonto tebesimtantys plytgaliai. I to gimsta
emocikai nuspalvinti praeities vaizdiniai. I istorini asmenybi J. Vaiinait irgi
kartais renkasi ne didisias, centrines figras, o savo likimu sudominusius elyje
likusius asmenis kunigaikio Kstuio brolius, Vytauto dukter. Poet ypa domi-
no dramatiko likimo, talentingos, stipri aistr moterys (ciklai Kanonas Barborai
Radvilaitei", Senos fotografijos, Pro smlio klodus").
Gedimino dukterys,
pelk atspindi sietyn. Vidurnaktis
js medinj pily.
Trys paaugls, trys Gedimino dukterys,
mieganios ant loken,
pabuskit i sapno, per ikilmi kart
vilkits paskubomis mnesienoj
karalikus krikto markinius.
Gedimino dukterys,
slpkit dutj i bero toies
gintaro dievukus ..........................................................
153
.................. Kiek syki dar kalno paunksmj kartosies,
okanti Aldona
karaliene, raminama juokdario ir muzikant,
slepianti gestuose igst vaikik, grub, nekantr?
Gedimino dukterys,
kaukia vilkai...
Laukins ir kilnios,
klaupkits sutuoktuvi koplyioj.
Bet neumirkit Vilniaus...
Pilis, 2
154
MARCELIJUS MARTINAITIS
19362013
ISTORINIS KULTRINIS KONTEKSTAS,

KRYBOS KELIAS
aidimai su cenzra
Marcelijaus Martinaiio poetinis debiutas sutapo su chruioviniu atilimu"
Soviet Sjungoje. Sovietiniu laikotarpiu poezija lietuvi visuomenei tapo itin svar-
bi. Imokusi kalbti uuominomis, uifruoti eilraio mint, ji pasakydavo daugiau
nei publicistika ar stambioji proza, cenzros stebima kur kas akyliau. Poezija kalb-
jo apie dalykus, gavusius slaptas, neoficialias formas. i dviprasme padt tiksliai
vardija Martinaiio poezijos rinkinys simboliku pavadinimu Aki tamsoj, irdies
viesoj": jame aikiai atskirta tai, kas oficialu, matoma, ir tai, kas gldi mogaus ir-
dyje, kuo galima tikti ir pasidalyti su bendraminiais.
Biografija.
Marcelijus Martinaitis gim Paserbenio kaime netoli Raseini, i vietove jis ne
kart mini eilraiuose. Vilniaus universitete baigs lituanistik, dirbo vairiose
redakcijose, vliau ilg laik dst universitete ir vadovavo literat, jaunj krj,
breliui. Aktyviai dalyvavo Sjdio veikloje, buvo Sjdio seimo tarybos narys.
Martinaitis inomas ne tik kaip svarbi figra lietuvi poezijoje, bet ir kaip literat-
ros, tautosakos tyrintojas, eseistas, publicistas. Straipsniuose, interviu jis blaiviai
vertino iuolaikins Lietuvos gyvenim. Poetas liko itikimas savo aknims em-
dirbi kultrai.
Gyvenimo pabaigoje, apmstydamas nueit keli, lietuvik kaim poetas pa-
velg jau iek tiek i alies. Nors daugumai Lietuvos poet ir prozinink kaimas
vis dar prarastasis rojus, Martinaitis j m vertinti ne taip vienareikmikai, kaip
pasaul, ugdant krybingum, bet drauge ir j ribojant:
Per knygas gijs platesn pasaulio supratim, pajutau vis dlto kaimas, kad ir kaip a j
dabar savo prisiminimuose garbiniau, negaljo palaikyti gilesni intelekto pajaut ar j
ugdyti, greiiau j nesuprato ar jas slopino. Tai gerai jauiau jau paauglystje. Grau
tenai augti, imokti kalb, bet kartais turi i ten ieiti, kartais suvisai.
Mes gyvenome, 2009 m.
155
POEZIJOS BRUOAI
Santykis su tradicine emdirbio kultra

Pirmieji Marcelijaus Martinaiio eilrai rinkiniai drauge su Sigito Gedo>
Juditos Vaiinaits pirmosiomis knygomis buvo lietuvi literatros atsinaujini-
mo enklas: poetai m tolti nuo primetam socialistinio realizmo reikalavimu.
Martinaitis literatr atjo i kaimo, i valstietik vertybi pasaulio, kuris soviet-
meiu buvo suvokiamas kaip atsvara oficialiajai ideologijai. emdirbio pasauljauta
eilratyje reikiasi savitu tautosakos motyv panaudojimu, tautosakos anru
(balads, mel pasakos, raudos) stilizavimu, pastangomis atkurti mitin mstym.
Poeto santykis su ia, regis, darnia pasauljauta dvejopas: jai akivaizdiai simpa-
tizuojama, bet sykiu ji suvokiama kaip negrinamai grimztanti umart. Tad
Martinaiio poezij galima laikyti bandymu aminti nykstant emdirbi kult-
ros klod. Tuo ji artima Juozo Apuio, Romualdo Granausko prozai.
KREIPIMASIS ARCHYV DL EMS

SUGRINIMO PASERBENTYJE
Neturiu kit dokument, iskyrus dainas,

odyn, Maironio eilraius, sen verpste:
tik tai gali paliudyti mano teis em.
Atsiverts Dainyn, atpastu namus.

Dainose yra pasakyta,
kur buvo vartai, darelis, sena obelis,
pro kur lang tekdavo saul.
Kai atsiverts Dainyn kas nors udainuoja,

mano emj uteka saul, atsiveria vartai,
pasigirsta artoj balsai...
Ir taip dainose bus per amius!
Jose viskas isaugota.

Praau tai patvirtinti ir em grinti su tuo,
kas ten buvo: su tvu, motina, ilgais vakarais...
Tenai man priklauso ms saul, mnulis, aurin.
Praau antspaudu patvirtinti Diev.
Visa tai gali patikslini odynas:

jame surayti visi ms rankiai, darbai,
pastatai, mediai, olynai...
Ar odiai yra antspauduoti?
Pagal juos atpastu javus (jie

pirmieji mus idav, perjo j pusn).
156
Ilgiausiai su mumis pasiliko ugnis, vanduo,
vargas, Maironio eilraiai, vakaro iburys,
uo...
Kai grdamas i toli pamatydavau ibur

ir igirsdavau lojant suprasdavau:
tai ir yra tvyn...
Praau tai patvirtinti antspaudu.
tai dar verpst ir ji

suteikia teis em
(joje irantytas Visatos planas).
Visa tai atsiimdamas, perleidiu

poezijos nuosavybn.
1. Kreipimasis dl ems biurokratinis dokumentas. Atkreipkite dmes, kaip poetas suderina du

kalbjimo stilius kanceliarin ir poetin.
2. Kas kalba eilratyje: valstietis emdirbys, miesto mogus, poetas ar valdininkas?
3. Remdamiesi pirmo sakinio struktra, paaikinkite, kodl lyrinio subjekto ivardyti daiktai gauna
toki pat vert kaip ir dokumentai. Kas sieja eilraio pradioje ivardytus dalykus?
4. Kokia istorijos" apie Dainyn prasm?
5. Kodl eilraio mogus rpinasi, ar odiai yra antspauduoti? Koki reikm iame eilratyje
gauna patvirtinimo antspaudu, antspaudavimo motyvas?
6. Su kuo mogui asocijuojasi tvyn? Kodl?
7. Eilratis pradedamas odiu neturiu". Ko neturi ir k turi eilraio mogus? Ar tai daug, ar
maai?
8. eilrat bt galima interpretuoti ir kaip pasakojim apie poezij, poezijos gyvyb, poetinio
kvpimo altinius. Raskite argument tokiai nuomonei pagrsti.
Kukuio balads
Vlesnje Martinaiio kryboje danai kalbama kokio nors veikjo vardu. Lyriku-
mas eilratyje supinamas su poetiniu pasakojimu, kurio centre mitin, tautosa-
kin poir pasaul knijantys veikjai: motina eilratyje Rauda adant uvusio
snaus pirtin", treiojo nebylio brolio sesuo" Severiut eilratyje Severiuts
rauda", Onul eilratyje Kvailuts Onuls rauda". Rykiausias tautosakinis veik-
jas yra emaitis Kukutis i Kukuio baladi". Baladse jungiami du laikai
realusis ir mitinis, tarp kuri Kukutis laisvai keliauja. Kukuio ir kit veikj
naivumas slepia didi imint: prisideng kvailio kauke, veikjai gali sakyti ties. Tai
gana tipikas vadinamosios ezopins kalbos, itobulintos sovietmeiu, pavyzdys:
netiesiogiai prabylama apie istorin ir kultrin tautos savimon, gyvenamojo
meto absurd. Martinaiio amininkas S. Geda taip apibdina baladi kontekst:
157
Poetinis Kukuio baladi" principas sakyti teisyb lyg tarp kitko, lyg kalbant
niekus, apsimetus kvailiu ar keistuoliu, nra naujas ir originalus. Svarbu, kad juo
naudojantis autoriui pavyksta prasmingai sugretinti kelis laiko planus, mstymo,
psichologijos klodus. Tradicin, nepaslanki emdirbi galvosena ia atsitrenkia
amiaus daiktus ir realijas.
NAKVYN PAS EMAIT KUKUT
U miko, u miko
peldos dvi akys,
peldos trobel apsamanojus.
Nei gyvas, nei mirs,
pusiau jau apaks,
u miko gyvena Kukutis vienkojis.
Kol k apuokas,
kol kirvarpa grau sienoj,
kapai kol dubo,
kol jautis giliai atsiduso,
pasauliu keliavo pirmoji inia apie Troj,
ir prane radijas:
emj inyko jau prsai.
Kol alys apaugo mikais

ir kol imir lktos,
gyvenimo pus igrm per nakt lig dugno.
A merkiau per stal lidnai ir prislgtai
vienturtei grauolei
kuprotai jo dukrai.
Kol merginau dukr,

kol leido paimti u rank
sugriov Berlyn,
vaikai vienakojai sugro...
Ir a prailau,
ir mes svarstm,
kas vieia padangj:
gal Skuodo pavaist,
gal jau bombarduoja Paryi?
Ir kol mes supratom,

kad ms riba begalyb,
vienturt jau melds kampe
lyg susenus pelda.
Kol kupr egnojos,
suiro kratai ir valstybs
ir padais iaur atsigul emn uvdai.
158
Ir kol emaiiavo jis vokikai,
rusikai,
lenkikai,
lyg briedis mike,
traukinys nuvaiav s subliov.
Mums paviet degantis dvaras,
kol pasilenkusi
sena Kukutien kamaroj paklojo man lov.
Ir baigs politika...
Miunchenas perdav diaz.
Lyg prs irgai pririti
saksofonai suveng...
Knapsojom u stalo gyvenimo
pus ida nei ai u
Varuv, anei u Prsij danke.
Ir kolei Kukutis pritais sau dein koj, vos

lemp suspjo udegti ir imtmet vis
gaidys igiedojo per vien vienintel nakt.
1. Aptarkite baladje vaizduojam situacij viet, laik, veikjus.
2. Apibdinkite Kukuio pasaul, paaikinkite jo paradoksalum.
3. Kaip istorinis laikas susijs su Kukuio ir jo panekovo laiku?
4. Remdamiesi eilraiu paaikinkite Martinaiio poir civilizacijos paang ir istorij.
Vlyvoji kryba
Panas dalykai Martinaiiui rpi ir kriniuose, paraytuose jau nepriklausomybs
metais. Ypa svarbios istorins atminties ir asmenins atsakomybs temos, kartoja-
si negailestingo laiko, kaitos, nykimo motyvai, apmstoma poezijos paskirtis kin-
taniame pasaulyje. ios poezijos, kuriai nebereikalingas ezopins kalbos apdaras,
stilius lakonikesnis, ironikesnis. Tsiama tautosakos stilizavimo tradicija, bet da-
bar ji derinama su sudtingesne, intelektualesne ir atviresne kalbsena. Poetins k-
rybos lis, drauge ir tsa kiek kitokiu pavidalu matyti rinkinyje K. B. tariamas"
(2004 m.). Kukut ia pakeiia mslingas personaas K. B., bandantis iekoti gyve-
nimo ir krybos prasms dabartiniame pasaulyje, emdirbi kultros vaizdius
miesto kasdienybs detals. Pasaulis iame rinkinyje ne maiau paradoksalus nei
Kukuio baladse".
159
SIGITAS GEDA
19432008
Bandymai keisti kontekst

XX a. septinto deimtmeio viduryje ir atunto pradioje lietuvi poezija keitsi
literatr atjo keletas poet, kuriems rpjo modernizuoti eilrat. Atsinaujinimas
matyti i Sigito Gedos, Juditos Vaiinaits, Marcelijaus Martinaiio, Jono
Strielkno, Jono Jukaiio, Tomo Venclovos knyg. ie poetai jau nebesivalg so-
vietins literatros tradicij. J kryboje aikiai jauiamas pasaulins ir Vakar,
ir Ryt poezijos kontekstas. Patys poetai msi kontekst tvirtinti vertimais.
Septint-atunt deimtmet ijo kelios reikmingos klasikins ir moderniosios
Vakar poezijos vertim knygos. I slapta Lietuv veam knyg jau buvo pasta-
ma egzodo poezija. Ji gana vairi, bet skirtingus krinius sieja socialistinio realizmo
norm neatitinkantis mogaus ir pasaulio traktavimas, gerokai sudtingesn, inte-
lektualesn poetin kalba.
Tradicins kultros moderni raika

Kaip ir ankstesns kartos i kaimo kilusi poet, Sigito Gedos, Marcelijaus
Martinaiio, Vytauto Blos kryboje gana daug valstietikos kultros enkl.
Taiau joje nebra idiliko grojimosi gamta, mogaus ir gamtos gretinimo, taip
mgstamo neoromantik. emdirbi kultros vaizdiai, tautosakos stilistika, de-
rinama su kasdienika, prozika ir intelektualia kalbsena, lauyta, avangardistin
manier primenania sintakse, tampa sudtingos metaforos pagrindu. Nebra ir
prasto lyrinio subjekto eilratyje kalbama keliais balsais, pasakojama,
slepiamasi u veikjo. Poetai ne tiek kalba apie jausmus, kiek transformuoja, t. y.
perkuria, tikrov, joje svarbs mito elementai.
KRYBOS APVALGA
Sigito Gedos krybins veiklos laukas buvo labai platus, o palikimas didiulis.
Literato keli jis pradjo kaip poetas, ir poezija laikytina svarbiausia jo krybos dali-
mi. Vilniaus universitete baigs lituanistik, 1966 m. jis ileido pirmj eilrai rin-
kin Pdos, to meto lietuvi poezijoje isiskiriant tautosakins ir avangardistins
160
stilistikos derinimu. Tai budinga ir vlesniems poezijos rinkiniams 26 rudens ir va-
saros giesms" (1972 m.), Mnulio iedai" (1977 m.), ydinti slyva Snaigyno ee-
re" (1981 m.), Mamut tvyn" (1985 m.), Septyni vasar giesms" (1991 m.),
Jotvingi miios" (1997 m.), poemai Strazdas" (1967 m.).
Be poezijos, Geda ra dramas, scenarijus, reiksi kaip literatros kritikas, turin-
tis savit poir, danai prietaraujant prastiems vertinimams.
Jo krybinje biografijoje labai svarbs vertimai. Jis yra iverts pasaulins ra-
tijos edevr Biblijos Psalmyn (Psalmi knygos"), Koran, Dants Pragar,
Fransua Vijono (Franfois Villon), arlio Bodlero (Charles Baudelaire), kit geniali
poet eilrai.
Vlyvuoju krybos laikotarpiu Geda intensyviai ra dienoratinius uraus:
juose komentuojama lietuvi literatros klasika, iuolaikin literatra, dabartins
Lietuvos socialins problemos, apraomi susitikimai su inomais ir neinomais mo-
nmis, dstoma savita krybos, paaukimo, tikjimo, istorijos samprata. Eseistikoje
svarst poezijos, krybos proceso klausimus.
POEZIJOS BRUOAI
Mitin atmintis
Nors gims Dzkijos kaime, Geda kaimo nelaiko prarastu rojumi, apie kur kalbama su
graudulingu ilgesiu. Kaimas jam yra vieta, kur galima aptikti universal mitin
mstym, o poezija bdas tam mstymui urayti. Tokio mstymo pdsak poe-
tas randa visur, tad ir pasitelkia vairius kultrinius kontekstus, i kuri galima j
atkurti: tautosak ir senj lietuvi literatr (atsigria Antan Strazd, Antan
Vienaind, Dioniz Pok, Antan Baranausk), Ryt poezij ir vidurami dail,
Biblij ir senj kultr (balt, egiptiei, umer, babiloniei, japon) mitologij.
1964 m. datuotame eilratyje Arkliai sibuoja ali horizont pavasaris vaizduo-
jamas kaip pasaulio sukrimo, viesos gimimo aktas. Jo aprayme susipina lietuviko
peizao detals, bibliniai motyvai, tautosakos citatos, uuominos apie gamtmeldi
ritualus, literatrins saukos su kitais lietuvi poetais, gebjusiais lietuvik kra-
tovaizd apibdinti keliais odiais (prisiminkime Jono Aisio Peizao pradi:
Laukas, kelias, pieva, kryius..!). Paskutinje eilutje gamtos pavidalai gauna siur-
realistines formas. Gedos poezijai suprasti svarbi priepaskutin io eilraio strofa,
kurioje susilieja Tvyns, savosios gimins ir gamtos gyvastingumo pojtis.
I ciklo
SUGRIMAS I KAUKAZO
Arkliai sibuoja ali horizont,

Staiom galvom i ems lenda vyturiai,
Isiskt berai
Ir laukia alio aibo
161
Senoji iaur.
Molio Lietuva.
Dangus sapnuodamas kak jau ada.
Nedalomai augo peiza
Du mediai. Eeras. Ir motinos galva.
Aukti kalnai. Visur ledyn yms.

Kai, bdavo, susprogsta alios ievs,
Atilus po pagonikos maldos,
pelk mons vijo mamutus.
Nuo eer parjoja surstjes

Kaip Dovydas per jr ole; tvas,
Sakom aprietus vies erdvs plot,
Vl ydi gria, obliom apkapota.
Tvyns, Motinos
Ir ems jausmas.
Didiulis, kosminis
ibuokls diaugsmas.
Tebus viesu,
Tebus labai viesu
ibuokls auga lig u debes.
1. Eilutes Tvyns, Motinos / Ir ems jausmas galima laikyti apibendrinimu, pagrindine eilraio
mintimi. Kaip eilraio kalbantysis jauia ir supranta tvyn?
2. Aptarkite eilratyje kuriam Lietuvos vaizd: kas jame tikrovika, o kas iaug i poeto
vaizduots?
3. Kaip matyti ir i daugelio kit eilrai, poeto vaizduot maitina bent keletas kultros altini.
Raskite eilratyje nuorod iuos altinius.
Ikio poetas
Sigito Gedos eilratis daugiaklodis, jame susipina asmeninis lyrinio subjekto
poiris, kasdienis pasaulis ir mitinis kosmosas, poetinis laikas ir erdv paneigia
prastinius tikrovs dsnius. Pats lyrinis subjektas vairialypis: gali bti prastas
kalbantysis, gali usidti autoriaus kauk ir bti tapatinamas su juo, gali kalbti
kito mogaus, pavyzdiui, prancz vidurami poeto Fransua Vijono, vardu,
gali bti poetins istorijos veikjas ar pasakotojas. Sakralum, su ventumu susiju-
sius odius ir stili poetas mgsta derinti su buitine kalba, net piktodiavimu.
Kstutis Nastopka apie Gedos poezij rao:
I tikrj odis poetiniame krinyje tuo pat metu vartojamas ir tiesiogine, ir per-
keltine prasme. Eilratyje gali nebti n vieno tropo, n vieno specialaus poetinio
papuoalo, ir, nepaisant to, jis visas gali bti prisodrintas vidini poetini prasmi.
162
Poetas yra imgins vairias eilraio formas ir grietas (klasikiniu ketureiliu pa-
rayti eilraiai, sonetai, rytietiki trioletai), ir laisvas, danai grstas asociatyviais
ryiais, sukrs ir poezijos cikl, ir trumpui rytietiko stiliaus eilrai.
Poetins vaizduots galia

Viena svarbiausi Gedos krybos tem yra pasaulio gyvastingumas, gaivalikumas,
nuolatinis atsinaujinimas ir mogaus nuostaba j velgiant. Danai eilratis tampa
pradios, itak (viso pasaulio, tautos, kokio nors daikto, kalbos), netikt ssaj
iekojimu. Poetui apskritai svarbu kilm, jis mgina uiuopti arba mistifikuoti (su-
kurti ir pateikti kaip tikr) atskiro odio, gramatins formos atsiradim. Kartais,
pavyzdiui, eilrai rinkinyje Babilono atstatymas (1994 m.), jis tarsi siekia at-
kurti pirmykt kalbos gausm, aidia garsais, derina od ir piein:
ia kriauait, ia serbentas,
ia kakas... vl, Dieve
ventas!
Sveikinas: lenkia galvel
Rausvas mlyns iedelis!
Mistinis aukojimo stalas
Sudtingi poeto tekstai rodo, kokia galinga yra krybin vaizduot ir kokios jos
versms slypi ms kalboje. Sovietiniu laikotarpiu, kai reikalauta, kad literatra
bt tikrovika" ir visiems aiki, Gedos poezija sukeldavo vie protest dl ne-
suprantamumo, ir poeto bendraminiams yra tek rayti net ginamj straipsni.
Programiniame eilratyje Ars poetica" krybin vaizduot, poezijos gimi-
m Geda sieja su mogaus nuostaba velgiant supani gamt. Ypa pabriamos
vaikysts patirtys, nuo kuri prasideda kelias poezij. Svarbiausias poetui kylan-
tis klausimas kaip perteikti, kaip papasakoti apie diding pasaulio gro, ems
ydjim.
ARS POETICA1
R. K.
Taurumas mano sieloj pyns su

kilnumu, man i krtins velni
melodija tekjo, bet, palytta
ems vjo, suskilo, aijo kaip
molis didioj kaitroj, dabar
miruolis a laukiu savo valandos
sudti rankoms ant lentos.
1
Ars poetica (lot.) poezijos menas.
163
Kai maas eidavau irti
sugrus pempi, tyloje
pavasarinje rykti
keisti enklai akmenyje
man imdavo, o danguje,
tarsi praskleidus Dievo skt,
iedai visokie, lapija
man nepaliaudavo spindti.
A neinau, ar bna rojus,

ar bna sielai kur graiau,
apmirus gamtai ir sustojus
jos judesiams, a j neiau
kaip motin, kaip palikim,
kaip sapno nuotrupas, kurios
dabar staiga atgyti ima
nuo tos melodijos tyros.
Kakur paioj gilybj slypi

tos groio sklos ir daigai,
jie i auktybi, pasiklyd,
ir tu juos sieloje laikai,
o man skaudiausia pasakyti
bent puse lp apie did
pasaul, kurs aplinkui ydi,
a nemokjau taip ilgai.
1. Nusakykite eilraio tem. Kaip ji susijusi su pavadinimu?
2. Kaip eilratyje keiiasi kalbjimo bdas?
3. Pirm eilraio strof galima laikyti vadine. Kokios dvi temos joje rykja? Kada lyrinis subjektas
prabyla apie patirtus poetinius igyvenimus?
4. Apie kokias vaikysts patirtis, nuo kuri prasideda kelias poezij, kalbama antroje strofoje?
5. Kas lyriniam subjektui kelia nuostab? Kokiomis poetinmis priemonmis ji reikiama? Kurioje
eilraio vietoje usimenama apie poezijos gimim i nuostabos?
6. Paskutinje strofoje kalbama apie groio patyrim: i kur jis ateina? Dl ko lyriniam subjektui
skaudu?
7. Apibendrinkite, kaip iame eilratyje suprantama poezija.
164
JURGIS KUNINAS
19472002
KRYBIN BIOGRAFIJA
Jurgis Kuninas poetas, prozininkas, eseistas, vertjas. Vilniaus universitete stu-

dijavo vokiei filologij, nuo 1977 m. ileido eias poezijos, septynias apsakym,
noveli vaikams ir eseistikos knygas bei eis romanus.
Kaip raytojas Kuninas atsiskleid atgavus nepriklausomyb, buvo stebina-
mo darbtumo ir produktyvumo autorius. Jis laikomas bene geriausiu pasakoto-
ju i lietuvi prozinink, sovietmeio metratininku. Groinje kryboje ufik-
savo daugyb konkrei gyvenamojo laiko detali, viet, paproi. ymiausias
Kunino romanas Tla, ileistas 1993 m., ligi iol laikomas lietuvi prozos
virne, veriamas kitas kalbas.
ROMANAS TLA
Siuetas
Romano veiksmas bevardio pasakotojo, valkataujanio inteligento, poeto, ir dai-
lininks Tlos punktyrin meils istorija apima beveik deimt met. Bet vyki
nedaug. Veikjai susitinka Vilniaus dails parod rm kavinje atunto ir devin-
to deimtmeio sandroje, i karto vienas kit atpasta kaip lemt mog, savait
drauge praleidia Tlos nuomojamame kambaryje Uupyje. Paskui jie vaiuoja pas
Tlos tvus Kaun, tvai nepritaria dukros pasirinkimui, ir mylimieji isiskiria.
siskaudins vyrikis ivyksta Klaipd ir toliau gyvena bohemikai. Vliau jis pa-
tenka Vilniaus psichiatrijos ligonins Vasaros gatvje II skyri, kur gydomi mons,
sergantys priklausomybe nuo alkoholio, kelis kartus mieste ir ligoninje susitinka su
Tla. Pasakotojas rao mylimajai laikus ir eiles, ima sivaizduoti ess iknosparnis,
naktimis skrendantis pas j. Udarytas vadinamj girtuokli kaljim, gydymo ir
darbo profilaktorium, ten praleidia pusantr met, beveik kasdien rao Tlai,
taiau atsakymo laikus beveik niekada nesulaukia. Ijs i kaljimo susitinka
su baltaruse menininke, kupriuke Marina, ir jie drauge su jos snumi vaiuoja
Krym. Jis tos moters nemyli, yra jai neitikimas ir grta Lietuv. Toliau gyvena
taip, kaip yra pasirinks, nors toks gyvenimas veda prat. Syk, sumutas chuli-
gan, vos lieka gyvas. Prajus septyneriems metams nuo painties, veikjai susitinka
Vilniuje, Sereikiki parke. Dabar Tla su tvais gyvena Pagudje ir yra tik dienai
165
atvaiavusi Vilni. Mylimieji plaukia laivu Valakampius, meils nakt praleidia
Uupyje prie Vilnels. Daugiau jie nebesusitinka, o po kurio laiko pasakotojas su-
ino, kad Tla sudeg pirtyje ant mik upels kranto. Jis ten nuvyksta, suranda
mike ukast urn su Tlos pelenais ir palaidoja kadaise mylimosios nuomotame
kambaryje po grindimis.
Romanas apie jausmus ir laik

Romanas sukomponuotas kaip uraai, daugiausia skirti Tlai. Jie aprpia ne tik pa-
grindini veikj painties laik, bet ir kitus svarbius tarpsnius. Minimi Antrojo
pasaulinio karo metai, trumpai prisimenamas septinto deimtmeio vidurys.
Pasakojimas vingiuoja nuo vienos temos prie kitos, vienas prisiminimas paadi-
na kit, nutolstama ir vl grtama prie pagrindins linijos. Kai kurie romano pus-
lapiai parayti kaip nerimuota poezija, realistinis pasakojimas pinasi su fantastika.
Veikjas, negaldamas pasiekti mylimosios, skrenda pas j pasiverts iknosparniu
ir nematomas dalyvauja jos gyvenime, tokie fantastiniai intarpai tik sustiprina ro-
mano taig, leidia skaitytojui geriau pajusti visa apimant pasakotojo ilges.
Romanas autobiografikas, beveik visi veikjai turi prototipus, minimos konkre-
ios vietos ir to laiko detals. Raytojo odiais, Tla" tai romanas apie jausmus,
bet pirmuiausia apie laik, apie tam tikr laikotarp Vilniuje.
Meils tema
Knygoje nra atsakym klausimus, kodl mylintys mons negali bti kartu, kodl
pasakotojas nepasistengia ilaikyti mylimos merginos, kodl Tla tokia priklauso-
ma nuo tv, kodl neatsako laikus. Skaitytojui paliekama paiam sprsti, kurios
prieastys svarbesns, iorins ar gldinios veikj viduje jautri prigimtis, meni-
ninko vaizduot, nesavarankikumas, negebjimas prisiimti atsakomybs. Romanas
skatina mstyti apie veikj santykius ne vien psichologijos lygmeniu, bet ir siejant
poir meil su estetine tradicija romantizmu plaija prasme. Romantikai
poetizavo nemanom meil, kankinani, pasmerkt, bet nepaprastai grai, pra-
nokstani banali kasdienyb. Panaiai ir Kunino romane meil vaizduojama kaip
jausmas, leidiantis patirti bties pilnatvs ir visiko artumo su kitu mogumi aki-
mirk. Tikrovje tokia meil bt ugesusi, j bt sutepusi gyvenimo kasdienyb,
o isiskyrimas kaip tik apsaugo jausmus, atmintyje jie ilieka tyri ir amini. Nors ir
skaudi, meil yra didiausia dovana ji suteikia gyvenimui prasms, sustiprina mo-
gaus tikjim paiu savimi, atveria krybingum.
Krybos tema
Abu krinio veikjai yra menininkai. Tla, dailinink, nerealizuoja savs kaip krybos
mogus. Pasakotojas i universiteto imestas filologas germanistas, kartais veria
vairius tekstus, rao eiles, bet nepublikuoja. Romane cituojami keli jo eilraiai.
Kaip tik raymas yra prieinimasis gniudaniai aplinkai ir pastanga ilikti savimi;
jis aktyvina atmint ir skatina nor apmstyti nugyvent laik, padeda velgti skir-
ting patiri ryius ir prasm:
166
Kuo smulkiausiai apraiau susitikim su Buku, su ponu Schnauzbart", apraiau Vilnel
prie liet ir po lietaus, keliais trichais nutapiau vakarjant Bernardin peiza; terpiau
net kelis trumpus dialogus su Gerasimu Mucha juk prisimeni, Tla, t varg
durinink, kuris tirtjo savo poste, bet nesitrauk i jo n ingsnio?
Labai svarbu, kad pasakotojo gyvenime yra mylimoji, sivaizduojama kaip jo laik
(ar ura) skaitytoja. I ties net nra btina, kad ji atsakyt laikus, raaniajam
pakanka inoti, jog egzistuoja visikai j suprantantis mogus. Jo uraai nra tik pa-
sakojimai apie praeities laik, tai ir kito pasaulio krimas sivaizduojamas buvimas
drauge su mylimja, jos garbinimas ir kalts ipainimas.
Bohemiko gyvenimo samprata

Kunino veikj gyvensena ir savivoka neatsiejama nuo vadinamosios bohemos.
Kunino veikjui bohema yra ir bdas neigti miesionikas vertybes, ir protestas
prie sovietmeio nykum, asmenins ir krybins laisvs ribojim. Gyvenimas po
dangumi" nepatogus ir rizikingas, taiau, veikjo supratimu, tik taip patiriamas tik-
ras gyvenimo skonis, pastami mons ir manoma kryba. Bohemik gyvensen
jis links idealizuoti kaip krybos altin, nors pripasta, kad alkoholis pratingai
veikia asmenyb, prarandani ne tik ryius su kitais monmis, bet ir savigarbos
pagrindus.
Veiksmo aplinka sovietmetis

Romano vyksmas pltojasi sovietmeiu, daugiausia paskutin jo deimtmet, tad
vaizduojamoji erdv pilna to laiko nuorod minimi gatvi pavadinimai, pamink-
lai, kuri dabar jau nra, inykusios kavins. Veikj sovietmetis yra paliets tiesio-
giai, lemtingai paveiks likim, suformavs ar deformavs asmenyb. I universiteto
jis imestas dl konflikto su karine katedra.
Viena i prieasi, dl kuri iyra pasakotojo eima, monos stojimas partij
(antra prieastis neitikimyb su garsiu tapytoju).
Mano ekspati buvo i ryting moter, kurios tbtinai kovoja u savo viet ir po
saule, ir po mnuliu. Saule viet jai kompartija, kuri buvo taip nelengvai priimta,
o mnuliu vir jos ibjo igelts nuo gyvenimo, tabako ir da tamsbru-vis
tapytojo Romano Buko veidas. Tokius mones pati partija vadina kovingais ir
principingais, aminai kam nors sipareigojusi, nuolat skubanti, nerami ir tusi
mano antroji pus puikiai derjo ir funkcionieri, ir Romano Buko paonje. Tik
giliai irdyje ji aipsi i savo partijos, gal net nekent jos, kaip nekent usikimusio
klozeto, srut duuose ir u lango msiojani iurki. Dar mano girt kalb,
kad toji partija pati padvs...
Usimenama ir apie sovietmeiu prastus krybos apribojimus, antai pasakotojo bi-

iulis savo bute nutapo fresk Rus kunigaikiai kloja savo vliavas po kunigaik-
io Kstuio kojom", kakas skundia j meno tarybai", kurso vadovas primygtinai
167
pataria udayti ir ateityje nepaiyti nei Kstuio, nei Algirdo, jau geriau algirio
m1, o dar geriau Stalingrad.
Pasakotojas aiposi i sovietinio reimo, j demaskuoja. Vadinamasis girtuokli
kaljimas, arba profilaktoriumas, panaus Stalino laik lagerius. ia niekinamos
asmens teiss, ypa kultros moni. Tai primena ir vokiei koncentracijos stovykl
apraymus, pastamus pirmiausia i Balio Sruogos Diev miko". Pasakotoj
danai matome kaip abejotinos morals valkat, ir nesyk jis gali pasirodyti nesim-
patikas. Bet santykis su reimu j atskleidia kaip labai valg, kritik, tiksliai for-
muluojant mint, ironik mog, gebant analizuoti gyvenamojo meto situacij ir
pasiprieinti jai paia savo laikysena atsisakymu eiti kompromisus.
Vilniaus tema.
Vienas svarbiausi pasakotojui rpim dalyk yra ryys su Vilniumi, savs iekoji-
mas juntant Vilni fizikai ir mstant apie j. Vilnius tai pirmiausia Uupis, kuria-
me gyveno jo tvai ir giminaiiai, o vliau Tla ir daugyb pastam. Be Uupio, ro-
mano emlapyje itin svarbs Vilnels tiltai, Bernardin banyia, Saviiaus gatv su
namu, kuriame gyveno Mikalojus Konstantinas iurlionis, ir Sv. Mergels Marijos
Ramintojos banyia, Ryto" kavin ir Vasaros gatvs ligonin, profilaktoriumas
Ras gatvje, Vilniaus kalvos.
U visk svarbiau banyios, jos bent priveria tave uversti galv vir, o viruje
visados dangus emas, mas, parkavs, taiau dangus. Kai regiu it kriokiant,
pasruvus krauju, piln iurki ir moni valkat, varg, ligoni, invalid, dva-
sios ubag kvartal <...> man ukaista sprandas, ima svaigti galva ne, ne, jokios
provaists! Utat banyios. Jos jei ir nepriversdavo suklupti ir sudti pamaldiai
rankas, tai bent, jau sakiau, pakeldavo mano akis auktyn; anuo metu tai buvo labai
daug, bent man.
Kalbdamas apie Vilni, pasakotojas uduoda svarb klausim: kiek esame jo verti,
kiek esame prisijaukin miest, kuriame susipyn skirtingi architektros stiliai, ku-
riame gyveno ir paliko pdsakus vairi taut ir kultr mons? Prisipasta, kad
j nervina raymai apie meil Vilniui ir priesaikos grti aminj miest, nes jis
abejoja vadinamj Vilniaus patriot meile ir nesavanaudikumu. Sykiu sakosi ir
pats neins, ar gali mylti miest, kuriame patyr tiek paniekos, skurdo ir neskmi,
taiau jauiasi pains j tiek, kiek buvo lemta.
1
algirio mio, kaip pasiprieinimo vokieiams, tema buvo paranki ir Antrojo pasaulinio karo
merais, ir vliau interpretuojant j kaip lietuvi kov su Vakarais.
168
AIDAS MARNAS
G. 1960
VIETOJ BIOGRAFIJOS
Aidas Marnas, lietuvi poetas ir kritikas, gim Kaune, studijavo Lietuvos konser-
vatorijoje. Poetas yra dirbs vairiausius darbus: ir autoserviso sargo, ir apvietjo
Operos ir baleto teatre, ir gaisrininko, ir knyg pakuotojo. Be i patiri, kaip pats
sako, yra sodines ir kirts medius, traukiniais lydjs karves Azij, dirbs kriku
Vilniaus universiteto Botanikos sode. 1993-iaisiais, stodamas Raytoj sjung,
autobiografijoje Marnas ra: Nuo 1982 met galutinai apsisprendiau tapti po-
etu, ir tada mano gyvenimas pasibaig.
Poetas debiutavo sovietinio laikotarpio pabaigoje eilrai rinkiniu ulinys"
(1988 m.), iki iol ileido dar atuonias poezijos knygas. Jo krybin keli apibendri-
na eilrai rinktin Eilin" (2006 m.). j nepateko tik trij vliau ijusi rinki-
ni (okiai" 2008 m., Diev taupykl" 2009 m., Itrupjusios erdvs" 2012 m.)
eilraiai.
KRYBOS BRUOAI
Poetins transformacijos principas

Ar galima pasitikti poeto biografija, jei jis, kaip pats sako, yra ties meluojantis"
mogus ?
Poetin kalba, transformuojanti, perkurianti autoriaus asmenin patirt, eilra-
tyje sukuria nauj tikrov. Panaiai kaip Henrikui Radauskui, poetins transforma-
cijos principas Marnui labai svarbus. Radausk jis neabejotinai laiko vienu pagrin-
dini savo mokytoj. Tai liudija ir eilratis Radausko nuudymas" kad taptum
savitu poetu, mokytoj reikia simbolikai nuudyti, atsikratyti jo takos (prisiminki-
me, kaip Radauskas mgsta simbolikai udyti" tikrov kurdamas poetin pasaul).
Taiau Marnas yra ijs ne tik Radausko poetin mokykl. Jis imoningai aidia
su lietuvi poetine tradicija: eilraiuose utiksime tiesiogin ar netiesiogin dialo-
g su Sigitu Geda, Tomu Venclova, Sigitu Parulskiu.
169
TAKOS
man dar tak lietus

ir jaunas buninas, ir vjas,
ir ventas jonas du kartus,
ir tris kartus viesos krjas
ir keturis kartus kadai,

o ne, penkis tarkovskio kinas,
ir kok trisdeimt baltai
kasmet praystantis jazminas
kelis kartus, sakykim, mzos,

bet daug daniau mlyn, guzas
ir daugel panai dalyk
iliuzijos, pegas kariai,

ir vien syk itas kariai
saldus gyvenimas u dyk
1. Remdamiesi tekstu rodykite, kad eilraio subjektas menininkas, galbt poetas.
2. Kokiu pagrindu bt galima suskirstyti lyrinio subjekto patirtas takas? Apibendrindami vardyki
te, kas veik kryb.
3. K eilraiui suteikia tikslus" tak suskaiiavimas?
4. Remdamiesi eilraiu pasvarstykite, kas Aidui Marnui yra kryba.
Laiko enklai
Aido Marno poezijoje fiksuojama tam tikro laiko atmosfera. Ankstyvesnje k-
ryboje tas laikas poeto vaikyst, sovietini laik pabaiga. laistymsi po miest,
bohemik gyvensen Marnas ir jo bendraygiai menininkai ne tik raytojai,
bet ir dailininkai, muzikantai suvok kaip atsiribojim nuo sovietins tikrovs.
Sovietin sistem, kaip apversto, ikreipto pasaulio model, poetas sakosi aikiai
perprats psichiatrijos ligoninje ten pateko nordamas isisukti nuo tarny-
bos kariuomenje. Kalbdamasis su literatros kritiku Valentinu Sventicku, jis
prisimena:
1981 ar 1982 m. patekau beprotnam. Jauiausi ten labai gerai. Jauiausi ess
normalioj aplinkoj, galjau laisvai kalbtis. mons ten buvo su savom problemom,
bet atrod, kad nenormalus pasaulis yra kitapus beprotnamio tvoros. Siurrealistinis
pasaulis. Kokia baisi buvo santvarka! Beprotnamy jauteisi ess tarp normali sav
moni.
Vlyvesnje ir naujausioje Marno poezijoje yra posovietins Lietuvos detali.

Pirmuoju nepriklausomybs deimtmeiu, kai meninink kasdienyb buvo gana
170
sunki, jis pateik praym Lietuvos raytoj sjungos valdybai: Praau man dabar
imokti pinigus, kuriuos RS vis vien turt ileisti karstui ir bsimoms laidotu-
vms, nes po mirties susideginsiu ir isibarstysiu po Lietuv. O dabar noriu valgyti!
Poetas sako juokavs raydamas t praym ir vis dlto priduria: Bet juokuose yra
dalis tiesos, ar ne? To meto eilrai subjektas nepasiduoda bendram pui atgavus
laisv, tvyn mato toki, kokia ji yra, be euforijos ir patoso:
Nubusk ir melskis: Tve nebe ms,

neduok daugiau jiems duonos kasdienins,
pyrago duok. Kasdien maiau tvyns.
Teliko himnas, o giesm uduso.
Metai be iogo
Santykis su gimtuoju miestu

A. Marnas Vilniaus poetas. Jis miest regi i neparadins puss, kur nra turist
lankom viet, igraint gatvi, restauruotos senovs. Tai priiuklint skersgatvi,
purvin tarpuvari erdv, joje gyvena Marno poezijos mogus. Tok miest ap-
iurus, apgriuvus, bet tikr jis myli ir apmsto. Atmintyje gyvos kadais sirusios
konkreios miesto detals, sutikti mons, vakaro kavinje nuotaika, draug vardai,
muzika, klajojimai po apylinkes, biografijos faktai vaikyst Antakalnyje, darbas
Botanikos sode. I eilrai galima atkurti vlyvojo sovietmeio Vilniaus erdv su
centru, vadinamuoju gorkynu (Maksimo Gorkio, dabar Pilies ir Didija gatve), ka-
vinmis, kur rinkdavosi bohemikas jaunimas, Senamiesio gatvelmis, nuo kurios
nors Vilniaus kalvos staiga atsiverianiais vaizdais. Dabartiniam skaitytojui tos de-
tals gali bti neinomos, bet juk eilratis kalba apie visiems pastamus dalykus
mogaus savijaut miesto erdvje, netikt groio akimirk patirt, bganio laiko
pajaut, mogikj ryi trapum.
Vertybs
Marno poezijos lyriniam subjektui bdingas ironikas santykis su bedvasiu, kom-
piuterizuotu pasauliu. Jis netiki kilniomis idjomis, abejoja monijos mitais, yra nu-
sivyls skelbiamomis vertybmis:
Nra prasms. Ir dar maiau naudos.

Joki iliuzij, joki nauj idj.
Kokia kalba kompiuteris giedos
giesmes mnuli, eer ir vj?
Met pabaiga
Jis pavargs ir nuo bohemiko gyvenimo. Bohema anaiptol ne idealas, j velgia-

ma su paaipa pragertos naktys, rytins pagirios, depresijos. Eilrai mogus to
neslepia ir nesiteisina. altame, nejaukiame pasaulyje j gelbsti retas bendravimas su
draugu ar knyga. Ir autoironija.
171
Vertybi hierarchijos pagrindu tampa pati poezija:
Pasaulis baigiasi, todl

reikia rayti eilraius.
ars poetika
Ji suvokiama kaip galimyb pasiprieinti iuolaikinio pasaulio chaosui ir j suval-

dyti. Poezija atveria laikin, trap pasaulio groj ir taip atsveria mirties visagalyb.
Vaikyst, kitaip nei Sigitui Parulskiui, yra laikas, kurio galima nusitverti" nevilties
akimirk, o Dievas, nors ir vengiamj vardyti, jauiamas kaip pirmasis io pasaulio
groio krjas (antrasis poetas). Tad Marnas, nors ironikai melancholikas, vis
dlto vilties poetas. Nesvetimas jam ir komizmas:
ir dardi toli tol;

per metafor emes per
palyginim mol
kol patvor imes
Kartais taip
Imintingas poetas visada truput juokdarys: Hamleto odiai velgiant karaliaus

juokdario kaukol vargas Jorikas" tapo Marno eilrai rinkinio pavadinimu.
Poetas yra kalbos ir pasaulio tarpininkas, apdovanotas dievika galia kurti tarsi i
nieko. Tad apie jo misij kalbama ir romantikai, ir visai kasdienikai, prozikai.
Poetika
Marnas mgsta tradicines, poetinio amato imanymo reikalaujanias eilraio for-
mas. Jo tekstai skambjimu primena sklandias klasik Maironio, Salomjos Nries,
Henriko Radausko eiles. Tiesa, tas auktasis stilius klasikin eilraio sandara, tai-
syklingo rimo, ritmo muzikalumas, graktus vaizdas ne visai grynas. Poetas mgsta
aisti iek tiek padvtais vaizdiais, prozaizmais, pakil sakin terpti smojing
fraz taip ir randasi naujas poetinis pasaulis. Lyrinis subjektas yra atviras, nebijo
isakyti, k jauia, nuostaba viena pagrindini jo bsen. Sykiu jis ironikai vel-
gia ir aplink, ir savo jausmus. U sklandi ir meloding eili daniausiai slypi
paradoksali mintis, estetikai patraukliai byloj am apie prozikus, tradicinei poezijai
neprastus dalykus. Pasak Sigito Parulskio, Aidas Marnas yra vienas i t paskuti-
ni mohikan, kurie archajika forma prieinasi realybs netobulumui.
Poetas postmodernistas
A. Marno poezijoje esama postmodernizmo bruo. Atrodo, kad jo eilrai
mogui smagiausia mstyti ir kalbti laisvai cituojant vairioms kultros epo-
choms, literatros srovms priklausanius krinius, parafrazuoti nurodant cita-
tos altin arba ir nenurodant. Jo poezijos subjektas nepasitiki nusistovjusiomis
nuomonmis, tarsi aisdamas gretina skirtingus poirius, pats neprisiridamas
n prie vieno. Todl eilraiuose apstu paradoks ir aisms, stilistini kauki.
172
Danai netiktai viename krinyje gretimais atsiduria tai, kas tradicikai irint
stilistikai ir tematikai prietaringa. Pomgis jungti net labai nutolusius, priein-
gus dalykus susijs su savitu poiriu vertybes tiek menines, tiek egzistencines.
Eilratyje Grynojo proto kritika" lyrinis subjektas tarsi polemizuoja su Imanueliu
Kantu (ImmanuelKant), XVIII a. vokiei filosofu, kuris vertina prot, nes, pasak
jo, mogaus proto utenka sukurti moralei, nustatyti elgesio principams ir jiems pa-
klusti. Kantas teigia, kad dorov turi bti charakterio pagrindas, ragina turti drsos
naudotis savo protu. Marnas savo eilraiui pasiskolina i Kanto jo rimto veikalo
pavadinim ir pateikia sav mogikojo proto vertinim.
GRYNOJO PROTO KRITIKA
protas, vienatinis toks,

nepakartojamas,
nepataisomai ypsantis protas
protingiausias daniau vakarais

mano grynas mautis protelis,
jei taip pagalvotum
turiu ten kak
prot, vjo maln,

prot malant vj,
kai ieinu
ieinu pasivaikiot su uneliu,

su ikaniu uneliu
neprotingas,
susimsts po vaigdmis
1. Kaip lyrinis subjektas kalba apie mogaus prot eilraio pradioje?
2. Koki prasm eilraio mogaus svarstymams suteikia antrame posme minimas paros metas?
3. Paaikinkite proto, malanio vj, metafor.
4. Filosofas Imanuelis Kantas yra pasaks: Du dalykai man kelia nuostab ir pagarbi baim
vaigdtas dangus vir mans ir morals dsniai manyje." Kokia kantikoji io posakio prasm ir
kaip j parafrazuoja Marnas?
5. Raskite auktojo ir emojo stiliaus posaki. Koki prasm kuria j gretinimas?
Postmodernistu Marn galima laikyti ir kitu aspektu tai neabejotinai daugia-

sluoksnis poetas. Jo kryb galima skaityti ir kaip jausming lyrik su ironijos at-
spalviu, ir kaip dialog su tradicija meloding, gra aidim kalba, poezij apie
pai poezij.
173
MARIUS IVAKEVIIUS
G. 1973
BIOGRAFIJA
Prozininkas, dramaturgas, urnalistas, teatro ir kino reisierius M. Ivakeviius gim

Moltuose. Vilniaus universitete studijavo lietuvi kalb ir literatr. Ivakeviius
taip apibdina savo atjim suaugusij pasaul:
Uaugau blogio sistemoje, ir ji mans, kaip ir mano tv, nesuluoino. Paiu laiku atjo
gerieji" laikai, ir kone vienu metu su brandos atestatu gavau ijim laisve. Tai buvo
tarsi dviguba laisv, kartu ijimas savarankik gyvenim <...>. Turjau laims patirti
dvi sistemas, kurios nuo ami aminj lydi monij, o tokia patirtis tenka toli grau ne
visiems.
Dirbo dienraio Respublika reporteriu, Lietuvos televizijos Kultros laid re-

dakcijos urnalistu, reisieriumi, buvo Lenkijos laikraio Gazeta Wyborcza
bendradarbis. Ileido noveli rinkin Kam vaik (1996 m.), romanus Istorija
nuo debesies (1998 m.), ali (2002 m.). Para pjeses Artimas (2002 m.),
Maly (2002 m.), Madagaskaras" (2004 m.), Mistras" (2010 m.), Ivarymas
(2012 m.). Ivakeviius rao ir vaidybini, dokumentini film scenarijus. Vienas i
raytoj, kuri kryba daugiausia veriama kitas kalbas.
SAVITAS SANTYKIS SU ISTORIJA KRYBOJE
M. Ivakevii labiausiai domina individo, tautos santykis su istorija. Tragiki vy-

kiai vaizduojami aismingai, kartais net komikai. Apie tautai svarbius dalykus ray-
tojas kalba be iankstini nuostat, pasiaipydamas i to, kas atgyven, silo nauj
poir.
DRAMA MADAGASKARAS
Mit paneigimas
Dramos ypatyb steteotip ir tamp, sigaljusi Lietuvos sampratoje, nei-
gimas, naujo santykio su tvyne iekojimas. Pasak kritiks Jrats Sprindyts,
174
Madagaskaras" yra tikras XX a. tautini idj ir mit lobynas: veidu jr (Kazys
Paktas), veidu debesis (Steponas Darius ir Stasys Girnas), veidu men ir estetiz-
m (Juozapas Albinas Herbaiauskas), Ryt ir Vakar sintez (Stasys alkauskis),
pranaikos vizijos (Oskaras Milaius), Vilniaus vadavimas, krepiasvydis kaip reli-
gija, kin trumparegyst. Pagrindiniai visuomenje sigalj mitai, kuriais abejoja
autorius, susij su lietuvi kilme, nacionaliniu charakteriu, kalba ir agrarine gyveni-
mo sankloda.
Pozityvaus lietuvi charakterio mitas

Herojikas, romantizuotas kario ar emdirbio paveikslas, bdingas klasikinei lietu-
vi literatrai, modernaus individo nebetenkina. Pjesje labiau pabriamos neigia-
mos lietuvio savybs:
pratingas naivumas, kritinio mstymo stoka (Sals pasitikjimas slibi
nais komunistais);
prieikumas kaimynams (Oskaras tiki savo regjimu, kad nukrits Mnulis
ivaduos lietuvius nuo pavojing kaimyn);
menka savivert, nepakanta kitatauiams (lietuvis kartais gerokai pristings
nerviko pajgumo, tuomet vairiai isiliejantis: arba su kilpa ant kaklo, arba
kaimyn kapot, Vasar ms tautieiai link neksti lenk, iem jie link
neksti aptariamos iemos);
susireikminimas, pasiptimas (Poktas ir Oskaras tikj aukta lietuvi
kilme);
agresyvumas (svajoja okupuoti Madagaskar, nes reiks vietos naujakuriams
lietuviams, nuolat ieko prie: Betgi iors prie, net ir juodajam emyne,
lepiame kontinente, tautai krv sutelkti apsimoka augint).
Senos ir nekintanios kalbos mitas

Veikj vartojama stilizuota tarpukario laik kalba turi dvejopa funkcij: kelia juo-
k, nes pasikeitusi daugelio odi reikm (pavyzdiui, santykiauti anuomet reik
bendrauti) arba dabar jie ivis nevartojami (pramatymai planai, idjos, televizio-
nierius vizij regtojas, krepiasvydis krepinis), ir i dabarties perspektyvos lei-
dia suvokti pokyius.
Idealizuotas lietuvi kilms mitas

Metraiuose uraytas ir kai kuri raytoj (Jono Radvano, Motiejaus Kazimiero
Sarbievijaus) kryboje kartojamas lietuvi kilms i romn mitas ne tik tvir-
tino ypating tautos status, bet ir leido jai sirayti Vakar Europos kultros
emlap. Madagaskare" pateikiama lietuvi kilms i mistins Atlantidos versija,
tikjimas, kad senieji graik iminiai kil i lietuvi, greiiau rodo susireikmini-
m, stereotipin maos tautos gigantomanik mstysen. Perdtas, liguistas lie-
tuvybs puoseljimas pajuokiamas ikalbinga remarka veiksmo 7 scenos (Pokto
ir Oskaro dialogo) pabaigoje: Grindys, neilaikiusios lietuvybs, lta, ir jiedu
prasmenga."
175
Nekintanio pasaulio mitas
Jis byloja apie amin, nesikeiiani agrarin sanklod. Daugelio lietuvi raytoju
krybos pagrindas kaip tik emdirbio pasauljauta ir agrarins kultros tradicija.
Dabartiniam mogui, gyvenaniam globaliame pasaulyje, emdirbio pasaulvaizdis
per anktas. Senoji gyvenimo sankloda seniai suirusi, o jos vertybs ltumas, pasy-
vumas, nenoras keistis mogui gali bti net pratingos. Ne veltui kritikuojamas
Pokto tv nekikumas (ketina pjauti ariam jaut), patriarchalika tvarka eimo-
je, tamsumas (nevertina knyg), pasyvumas (bijo naujovi).
Nuvainikuodamas tautinius mitus Ivakeviius skatina mstyti apie tai, kas ms
tradicijoje i ties amina, o kas virt prietarais ir stabdiu. Kritikas poiris lie-
tuvi kultr, istorij tai autoriaus pastanga padti tautai igyti nuo perdto savs
garbinimo ar niekinimo.
Komizmas
Komik jspdj sudaro tiek veikj kalba, tiek siekis gyvendinti fantastinius su-
manymus. Madagaskaras yra idj drama: joje nra veiksm pltojanio iorinio
konflikto, veiksmo variklis skirting idj susidrimas. Pokto idja igelbti
Lietuv perkeliant kit krat, Sals prasminti gyvenim romantika meile idea-
liam vyrui.
Kalba itin savitas komizmo elementas. Komikas efektas pasiekiamas vairiai
aidiant odiais:
neprastai uraant ir taip pakeiiant prasm (geografas Paktas virsta dramos
protagonistu Poktu, jausmingo anro melo dramos krinys prilygina
mas prasimanymui, jroskeptikai skamba panaiai kaip euroskeptikai);
vien reikm pakeiiant kita (Indijos vandenynas vadinamas Indauja,
Antananaryvas Antano narvu);
manipuliuojant netaisyklingos darybos odiais (Rsti Lietuva yra geni-
jams. Kaip Dantiniai pragaro ratai, Dantiniai yra ir netaisyklingas daik
tavardio dantis" vedinys, ir uuomina apie Dants Pragar).
Ironija pasitelkiama kalbant apie romantizuot lietuvybs idj. Laknams
Steponui ir Stasiui Poktas sako: Skriskit ir bkit pirmieji lietuviai tarpe aniuo-
l. Skleiskite lietuvyb tarpe Dievo tarn. O taip jis apibdina emigrant lie-
tuvyb: <...> po ilg deimtmei sunkiausio ir tempto darbo skambs per
pasaul lietuviai su beisbolo lazdomis. Ironija randasi i idjos ir jos gyvendinimo
neatitikimo.
Madagaskaro santykis su kitais tekstais

Ausdamas dram i citat, nuorod, uuomin, autorius tarsi nekuria nieko nau-
jo, tik kartoja, parodijuoja inomus tekstus. Bet dl intertekstualumo seni siuetai
gauna nauj prasm. tai Sal, rodydama banyi, sako Milei:
Drauge, velk iuos mrus. <...> Salta yra tuose mruose. Drgna ir nejauku. Eik ir
juos suildyk. Glauskis altori ely, pildyki juos jaukumu. O kuomet mylimasai eis
griek iklausyti, tu prie jo priklaupk.
176
iame fragmente perskaitomi Vinco Mykolaiio-Putino gyvenimo epizodai
(draugyst su bsima mona, ios biiulyst su poete Salomja Nerimi), nuspja-
mas poeto ir kunigo vidinis konfliktas, usimenama apie roman Altori ely.
Intertekstualumo pavyzdys ir istorini asmenybi pasirinkimas, ir dramoje mi-
nimos j gyvenimo peripetijos (diplomato ir raytojo Oskaro Milaiaus pranaiki
regjimai, geografo Kazimiero Pakto siekis sukurti atsargin Lietuv, Salomjos
Nries kolaboravimas su komunistais). Intertekstualumas leidia krin priskirti
postmodernizmo literatrai.
MADAGASKARAS
I veiksmo 7 scena (fragmentas)
Poktas: Tai it kaip, gerbiamas Oskarai. Skaudu man tai jums sakyti, triaukiant
ananas, bet ms neprigulmingumas neturi jokios ateities idienje Europoj.
<...> Ms neprigulmingumas, mano giliu pramatymu, tra tik viesus meteoras,
ybteljs danguje. O mano tiksliu apskaiiavimu, gyvenant apsupime tarp
ruso, lenko ir vokieio, mums lik gyvuot maa daug penkiolika, dvideimt
met. <...> Kokis i to ijimas, klausiate js mans? Atsakau. Planin emigraci-
ja. Silote man kaf ir stebits, kodl a lietuvis Kazimieras Poktas silymo
js nepriimu? Jis tautikai neteisingas. Patriotiniai nebrandus. Tkstaniai
ms piliei savo raumen pajgas atiduoda brazilui, iliui, kolumbiui,
urugviui dirbdami j plantacijoj js primgt kav. Ar jie toje saultoj terpj
tarp diaugsming moni, mgstani tango, vyn ir nuogj moterij, ilgai
pasiliks lietuviais ? Grietai tvirtinu: ne. Nesps per pasaul pereiti n kelios
deimtys met, kai buvusi j lietuvyb bus sumalta kav ir kitataui vartojama
kaipo kaf ol1.
Poktas laukia. Oskaro reakcijos, taiau jos ir vl nra.
Poktas: Klausiat mans taipogi, ar a nesualau? Kas ino, gal man ir alta. Vsoka
yra js bute. Bet netgi jei a stoviau suals ledo statuj, neleistina bt lie-
tuviui, savo tautos patriotui, o tokis tamsta ir esti, sviesti idin angl ir tuomi
mane isaugot. Ikart atsakau kodl. Kadangi ms lietuvyb, be pramanytos
tvarkos imtyta po Naujork, Boston ar ikag, naudojama kaipo rankis ka-
syklose angl igaut. Kiek ji ilgai dar tvers tamsioj, prakaitingoj achtoj ? imt,
tkstant met? Dvideimt maa daug. Toliaus tie lietuviki muskulai pataps
amerikonikais, daininga lietuvi kalba ivirs achtior sleng ir vlei ms
lietuvyb traginiai bus sukrenta iemi Amerikos peiuose.
Oskaras: Atleiskite, mesj Pokt. Jeigu jums itaip alta, galiau atneti malk.
Poktas: Ne, gerbiamasai Oskarai. Man alta yra vidujiniai. Ioriniai a pra-
kaituoju, kaipo ems mogus. Karta esti Paryiuj. Bet giliai patriotiniai,
tautiniai a lu. Ir baisiai mane priildyt js apsisprendimas ambasaduoti
Angoloje ar kurioje kitoje Afrikos alyje. Tiktais ten a dar pramatau tinkam
ems tutum, kurioje ilgainiui ikilt rezervin Lietuva. Kasmet i mans
1
odi aismas: caf au lait (pranc.) kava su kartu pienu, geriama Europoje, Siaurs
Amerikoje, Caf Ol ukandini tinklo preks enklas. ia reikia greitai suvartojam
produkt.
177
js gautumt deimtis tkstani vyr, o taip pat moteriki, kaip a vadinu,
lietuvnei, netelpani Tvynj. Jums bt venta pareiga apsaugoti juos nuo
kontakto su juodaisiais pilieiais, kadangi, manau, neatleistina, jei dar silpna
lietuvyb imt keist odos spalv. Kaipo pasiuntins js tvirtai priirtumt
lytin j gyvenim, tautiniai reguliuotumt masin itvirkinim. Reikiant stabdy-
ti gimim diegtumt susilaikym. Pakankamai prisikaupus ir taip gausiems
maisto itekliams, leistumt irinktiesiems, labiausiai viltingai nuteikiantiems ir
lytikai pajgesniems apsklinti vien ar kit kaimyno tautin moter.
Ilgainiui, kuomet sustiprt rezervin Lietuva, galima bt pajungti bendram
lietuvybs reikalui ir juodj moterij. Juodieji lietuviai tapt didele parama
pradedant santykiauti su juodaisiais kaimynais. Meistrikai ipltoj savo
agrarin k, istat juodj Vilni rezervine ms sostine, taipogi ir juodj
Kaun, jei Vilni vlei ugrobt kaimynas juodasis lenkas, mes duotume savo
kaimynams geresnio gyvenimo pavyzd. Taip kad per du imtu met Afrikos
kontinentas tapt plaiai uustas juodai baltais ir spalvotais ms tautos
patriotais. Tuomet jau galtume grti ir pagrmoti lenkui, vokieiui arba rusui
viso labo pirtu. Ir kaipo prisiminim, i skausmingos nostalgijos atkurtume
pirmj Lietuv, suniokot ir nutautint barbar svetim. Toki a kaipo poli-
tikas matau vienatin ieit vieianiam danguje ir bsimai ugesintam ms
tautos meteorui.
kambar grta Oskaras, vienoje rankoje neinas kalaviju, kitoje padklu su ananasu.
Oskaras: Atleiskite, mesj Pokt. Ar matote, k jums neu?
Poktas: Suprantama, gerbiamas Oskarai.
Oskaras: Tai yra ananas. <...> Asmenikai man ananas n i tolo neprimena juodos
lietuvikos duonos. baltj tautin lain jis irgi nepanaus. Ser, lietuvybs
drauge, skirtumo nuo cepelino. Prapjovs j nesurasi n grumstelio msos.
Manau, kad graus mesj planas pirmiausia skaudiai pakirst ms tautos
kulinarin, pilvin patriotizm. O i ten jau tiesiausias kelias prie varli prisival-
gymo ir kitoki bitkum. tai kur mesj klaida. Giliausioji lietuvyb slypinti
skrandio sultyse.
Poktas: A, tamista, juk ne pramogai kuriu ijimo plan. Mane tai veria daryti
politinis padjimas. Tik paaukoj savit lietuviko pilvo tautybe, galtume
isigelbti nuo didesns aukos.
Oskaras: Norit, atskleisiu jums paslapt, kurios js, giliu mano praymu, visuome-
nei neiduosit. <...> Atsiduokim (pakelia pirt vir).
Poktas: Viepaiui?
Oskaras: Mnuliui. <...> Sakau tai kaip ambasadorius, tautos priskirtas Pari. Pus
Mnulio nakia nusivo ant Rosijos. Et fine. Rusija sunaikinta. Lietuva rytuose
turi plat pasien su neitraliu Mnuliu. Galima megzti santykius, sisti j
diplomat, vargus kolonistus. Rankioti meteorus, kraterius uust. odiu,
kaimynas ramus, patikimas, kaipo belgas.
Poktas: (sutriks priima tai kaip pokt) Mes kartais, politikieriai, mgstam kalbt
metaforiniai, bet kitkart dl puonybs suaukojam aikum. Sakykite, kaip tai
atrodyt idliojus realiniai.
Oskaras: Rusija jums realu?
Poktas: O kaipgis, gerbiamas Oskarai. Kartais net nejauku nuo ito jos realumo.
Oskaras: Mnulis jums realu?
Poktas: Suprantama, negi Mnulis bt tik imislo fikcija, padarinys vaizduotuvs.
178
Oskaras: Tai kas jums ia metaforinio? Du reals dalykai krenta vienas ant kito ir
vienas kit priploja.
Poktas: O, tarkite, kodl pus, kaip jis atsidalins?
Oskaras: Simpl2 (kerta kalaviju per ananas ir lis skyla pusiau).
Pauz
Poktas: Ar js su kuo nors konsultavots ? spjote Taut Sjung? Lietuvos
vyriausyb ?
Oskaras: Konsultavausi? Su juo (pakelia vir pirt).
Poktas: Mnuliu?
Oskaras: Viepaiu. A, mesj Pokt, per j gaunu vairi televizij. <...> domios
yra televizijos. Man buvo kraupus atradimas, kuomet atjo inia, kad tai lietu-
vybs darbas buvo atveti Graikij tuos ikilius lietuvius: Sofokl, Homer,
Sokratas. Jauiausi, kaip kad mesj, sunkiai betikdamas mnulikom galimy-
bm. O dar kuomet suinojau, i kur jie tuos vyrus atve.
Poktas: Gerbiamas ambasadoriau. Mane nuo js pramatym imu tautinis
prakaitas. Jauiu, kad mane jis vis persmelkia vidujai.
Oskaras: Man tai pastamas jausmas. Ir inot, i kur atjo tie ikils lietuviai ?
Valgykit ananas. I saultos Atlantidos. Girdjot, ko ji nuskendo ? Nagi nebe-
pakl iaugusios ms lietuvybs. Daug jos prisigamino, o laivybos nebuvo,
nebuvo jrinio mstymo. Teisyb jums pasakysiu, netgi uost nebuvo. odiu,
nebuvo slyg saugiai iemigruot.
Poktas: (braukdamas nuo kaktos prakait) Labai man yra pripastamas is lietuvy-
bs bruoas.
Oskaras: Nepakl emynas sudtingos tautos, nu ir kapituliavo, pasinr po
vandeniu.
Poktas: Dkui jums, ambasadoriau, u gausingas vaies ir netradicik matym ms
pasaulins kilms.
Poktas atsistoja, ieko, kur ia ieiti, blakosi po Oskaro but.
Oskaras: Tada jie gyveno po vandeniu. Dugn rugiais apsjo. Labai tauta gyvybin-
ga. Kariuomene stipri turjo. Bet koks tas karas po vandeniu. Strls plaukia
ltai. Radosi prana, maniusi, kad reikt lipti kontinent. Lipo, bet buvo
tokie dvasiniai milinai, kad kontinentas po kojomis linjo kaip ledas. Todl
dabar taip nukandiota atrodo ms Europa. Teko isidalinti. Gaila buvo emyn
po vandeniu nuskandini. Vien jau taip nudaigojo. odiu, ilipo kas kur.
Isiplt, nutautjo. Naujakalbi prisigamino, graikikai prakalbjo. Romnus
band vaizduot. Ir lauk tkstanius met, baisiausius vargus kentjo staugdami
Mnul patino vilko balsais. Jednak Mnulis ir bus tas pakojinis pagrindas,
kuris visus lietuvius gals krvoje ilaikyti. Nes ems liesi kontinentai neturi
tokios jgos, kuri pakelt i taut. Ijote, mesj Pokt. Pabgote televizijos.
Nelengva prisipainti sau praeities didybj.
Poktas grta ir atsisda alia Oskaro.
Poktas: A ia, gerbiamas Oskarai. Atkirskite man ananas. Ir inote, gal geriaus
ijunkime televizij. Baikime politikuot. Kartais labai mane vargina amini,
nenustojantys politikieri debatai. Norisi kartais mogikai, be skauduli pa-
kalbti su protingais tautieiais i lietuvybs elito apie ms sunkumus.
Grindys, neilaikiusios lietuvybs, lta, ir jiedu prasmenga.
Simpl (pranc.) paprasta.

179
TEMINS GIJOS
Kartojant literatros kurs, pravartu pamstyti, k literatra kalba apie pasaul,

taut, valstyb, individo bt, moral. Temini gij lentel pads aprpti skirting
laikotarpi Lietuvos literatr, palyginti, kaip esminius gyvenimo klausimus svarsto
vienas ar kitas raytojas.
Lentel nra ir negali bti baigta silome tapti jos bendraautoriais: papildyti
kitais kriniais ar j itraukomis, pasiymti pagrindines j idjas, pateiktus teigi-
nius iplsti savomis valgomis, formuluoti galimus raini pavadinimus.
Linkime krybinio kario ir svari mini rengiantis ne tik egzaminui, bet ir
gyvenimui.
Aspektai Autoriai Komentarai
mogaus ir M. K. Sarbievijus, mogaus menkyst prieinama krinijos

pasaulio ods Telefui Likui", Krispui didybei. Lemtis aidia mogaus gyveni-
prietaringumas, Levinijui" mu: Fortnos ratas gali ne tik ikelti, bet ir
prigimties nugramzdinti.
dualizmas Maironis, mogus yra vienias, ilgisi ryio su kitais.
eilraiai Ko siekiu ir Kasdienis gyvenimas neatitinka svajojamo
alkstu", ,Nuo Biruts kalno", idealo, nepatenkina lkesi. Pasaulio
Vasaros naktys", Umigo harmonija nenuramina irdies trokim.
V. Krv, drama Valdovas trokta monms gero, bet nemoka

Skirgaila" to pasiekti. Sako nors naikinti blog, bet
pats kerija ir smurtauja. Tiki senaisiais
dievais, juos gerbia, bet mano, kad reikia
gelbti ne tikjim, o taut.
Putinas, Jausmai ir intelektas, pareiga ir trokimai,

eilraiai Skriski, are", Tarp siekiai ir galimybs nesuderinami.
dviej aur", Rudenio Kasdienyb nyki, mogus trokta patirti
nakt", poema Vergas", roma- berib, paslapting bt. Pasaulyje ir mo-
nas Altori ely" gaus irdyje atsiveria dramatikos virni ir
gelmi prietaros.
Vasaris nestengia nei prisitaikyti prie kunig
gyvenimo norm, nei aktyviai prieintis, nes
nra tikras dl savo paaukimo.
S. Nris Eilraiai apie tvyns ilges, vienium,

irdgl, savigrau nedera su sovietins
ideologijos reikalavimais.
180
J. Marcinkeviius, poetin Pareiga tvynei veria kentti. Herojus

drama Mavydas" jauiasi nelaimingas, idavs ir Lietuv,
ir artimuosius.
Stojika J. Radvanas, poema Btina nepamirti svarbiausi vertybi:

asmenybs Radviliada" aukotis tvynei, gerbti protvius, neipuikti,
laikysena nesididiuoti emikais turtais.
M. K. Sarbievijus, ods Raginama paisyti saiko, bti kukliam,

Pauliui Kozlovijui", imokti grumtis su nuodmingais troki-
Publijui Munacijui", mais. emikasis pasaulis ibando mogaus
Krispui Levinijui" stiprybe, todl reikia veikti savo silpnybes.
K. Donelaitis, Brai turi prieintis svetimj takai,

poema Metai" kantriai ir atkakliai saugoti lietuvikus
paproius, kalb, ilikti dori ir garbingi.
Doru gyvenimu mogus patvirtina itikimy-
b Dievui ir pelno bendruomens pagarb.
V. Kudirka, Iauktinamas stojikas pasiprieinimas

eilratis Labora!" fiziniam ir dvasiniam silpnumui.
V. Krv, Keleris sugeba atsispirti emikiems gundy-

drama Skirgaila" mams, egoizmui ir pasiaukoti dl mylimo-
sios garbs.
B. Krivickas, sonetai Lyrinis subjektas suvokia savo padties

Ms liko gal i imto beviltikum, bet renkasi kov su stipresniu
vienas", Kai kovoj kelies prieu tai jo moralin pergal. Smoningas
tu atak" pasirinkimas herojikai aukotis suteikia
stiprybs, ryto.
B. Sruoga, Raytojo nepalauia lagerio nemonikumas

atsiminim knyga jis sugeba absurdik pasaul ir savo
Diev mikas" kani velgti ironikai.
J. Aputis, Vaikas jauiasi atsakingas u sergant tv ir

apsakymas rytingai kovoja su sovietiniais biurokratais.
Vakarjant graios
dobilienos"
Asmens laisvs A. Mickeviius

manifestavimas
ir siekimas
Vaigantas Pasak V. Kavolio, Vaiganto asmenyb ir

veikla ireik ir stiprino nepriklausomos
asmenybs tradicij lietuviu kultroje.
Putinas, mogaus laisvs siekimas tai nuolatinis ji-

poema Vergas", romanas mas, tobuljimas, veikiant vidines prietaras.
Altori ely" Vasaris yra itroks laisvs tikti, mstyti ir
jausti, bet suvokia, kad, nutrauks ryius su
kunig luomu, vidini konflikt neivengs.
B. Sruoga, Nemonikomis nelaisvs slygomis mogus

atsiminim knyga Diev ilieka laisvas jo valia pasirinkti laikysen.
mikas"
B. Krivickas, sonetas Mano Laisvs iraika gyvenimo kelio pasirinki-

dienos nebtin pasvir" mas: Krivickas smoningai renkasi pavoj
kupin likim.
181
A. kma, Garvos pozicija nepasiduoti vartotojikai

romanas Balta drobul" kultrai, svetimoms idjoms, stereotipams.
Kryba yra bdas ireikti savo laisv.
M. Martinaitis, Kukutis yra kauk, kuria prisidengs poetas

Kukuio balads" gali kalbti ties apie sovietin sistem.
Ezopin kalba neivengiama kritikuojant
sovietinio gyvenimo absurd.
J. Kuninas, Romano veikjui bohemikas gyvenimas yra

romanas Tla" bdas neigti miesionikas vertybes ir
protestuoti prie sovietmeio nykum, asme-
nins ir krybins laisvs ribojim.
Tauta istorijoje J. Radvanas, poema

Radviliada"
A. Baranauskas, poema Mik ir taut sieja bendra istorija igyventi

Anyki ilelis" didybs, klestjimo ir nuosmukio laikai.
Visais amiais santarv su gamtos pasauliu
lm moni gerov. Dramatika poemos
pabaiga pabria sunki tautos, kuri kenia
svetimj prievart, padt.
Maironis, eilraiai Milin

kapai", Oi neverk, matule!",
Nepriklausomyb atgavus".
Kur bga eup"
V. Krv, Skirgaila prieinasi vaidilos Stardo reikala-

drama Skirgaila" vimui neiduoti senojo tikjimo. Valdovui
rpi gelbti tvyn ir taut, nes lietuvius gali
itikti prs likimas. Grsms akivaizdoje
reikia taikytis prie istorijos aplinkybi,
rinktis paangesn keli.
. Miloas, Poezija yra epochos liudytoja, paaukta

eilraiai Rue Descartes", kalbti ties apie istorij.
poemos Miestas be vardo".
Kur saul teka ir kur
leidiasi"
M. Ivakeviius, drama Lietuvos praeities mit dekonstravimas.

Madagaskaras" Raytojas skatina atsisakyti iankstinio
poirio, stereotip. Nuolaidiavimas prie-
vartai tragika tautos klaida.
Tautins M. Dauka,
tapatybs gaivi- Prakalba malonj
nimas ir krimas skaitytoj"
K. Donelaitis, Tautikum Donelaitis sieja su dora: tik

poema Metai" ilikdami vielybi" lietuviai gali atsispirti
neigiamoms takoms. Grietai smerkiami
brai, kurie mgdioja kitataui paproius,
pamirta lietuvikus valgius, aprang svar-
bius tautins tapatybs enklus.
182
V. Kudirka, Kudirka yra pasiaukojamo darbo pavyzdys,

eilratis Varpas", Tautika skatinantis sismoninti savo pareig tvynei.
giesm" Publicistiniuose tekstuose be gailesio kriti-
kuojami inteligentai, imain tautos idealus
sotesnj ksn.
Maironis,
eilraiai Utrauksme nauj
giesm", Nebeutvenksi
ups"
atrijos Ragana, apysaka
Sename dvare"
Vaigantas Vis gyvenim Vaigantas skyr lietuvybs
puoseljimui: rpinosi draudiama spauda,
ra straipsnius, kritikavo lietuvi ydas, br
juos kultrinei veiklai: A buvau gyvas
lietuvi reikalais!
J. Marcinkeviius, .........................
poetin drama Mavydas" .........................
sipareigojimas J. Radvanas, poema Aukltojas Msajas stengiasi diegti globo-

tvynei ir Radviliada" tiniui mint, kad aukta kilm pareigoja ne
visuomenei tik nesuterti krato garbs, bet j didinti.
Sapnas prie los m kvepia heroj nuga-
lti prieus ir rodyti Lietuvos gali.
M. Dauka, Gimtj kalb btina vartoti visose gyveni-

Prakalba malonj mo srityse. Jos paniekinimas prilyginamas
skaitytoj" prigimties isiadjimui.
A. Mickeviius, poemos Poem herojai tvyns laisvei aukoja laim
Vlins" III dalis, ir gyvyb. Vlini" III dalyje pagrindinis
[poemos Graina", veikjas tampa maitininku prie priespau-
Konradas Valenrodas"] d, kovotoju u savo tautos ir vis moni
laim.
V. Kudirka Pasijuts ess lietuvis, Kudirka net sunkiai

sirgdamas pasiaukojamai dirba tautos labui.
Prasmingas darbas lemia asmens stipryb,
gyvenimo vert.
Maironis Tvyns meil tai darbas, kova, reikalau-

janti herojikos aukos. Tokiam gyvenimui
gali rytis tik dvasikai brandus mogus.
Satyrikai vaizduojami tie, kurie susirpin
tik savo gerove isiadjo kilni ideal.
V. Krv, Skirgaila, kaip Lietuvos valdovas, jauiasi

drama Skirgaila" atsakingas u valstybs likim, jos emi
isaugojim.
183
atrijos Ragana, Raytoja jaut pareig padti kaimo mo-

apysaka Sename dvare" nms, ypa nuskriaustiems, nelaimingiems.
Skleid vietimo, katalikybs idjas, garsjo
kaip labdar ir pedagog. Mamat, senojo
dvaro eiminink, rpinasi kaimo
monmis, ligoniais, neturtliais.
3. Krivickas
J. Aistis, Pripastama kalt netesjus paad neap-

eilratis Vienas kraujo laas" gynus tvyns, nepasiaukojus dl jos laisvs.
C, Miloas Ilaikydamas ry su praeitimi, su anksiau

gyvenusiomis bendruomenmis, mogus
prieinasi umariai. Atsiminti tai
prisiimti atsakomybe. Pratinga paminti
gimtins paproius, tradicijas.
J. Marcinkeviius, poetin Mavydas stengiasi gerais darbais ugdyti

drama Mavydas" pitolnink grio trokim, juos viesti ir
auklti. Savo sipareigojim tvynei
Mavydas suvokia kaip jos gelbjim nuo
istorins nebties: tauta, kurianti sav ratij,
kultr, turi ilikti.
Siekis V. Kudirka .........................

tobulinti pasaul .........................
Maironis, ........................
eilratis Utrauksme nauj ........................
giesme" _____________________ ........................ _______________________
J. Marcinkeviius, .........................
poetin drama Mavydas" ........................
J. Aputis, Raytojas apeliuoja skaitytojo moralin
apsakymai Autorius ieko jautrum, tarsi klausia, kieno pusje is
ieities", vis po Marazyno bt. Taip adinama jo sin, smerkiama
uolu" prievarta, smurtas. Atjauta, nuoirdumas,
teisingumas, orumas svarbiausios vertybs,
kurias reikia puoselti dabarties pasaulyje.
Trokimas Putinas, ........................
painti pasaul romanas Altori ely", ........................
ir save poema Vergas" ........................
atrijos Ragana, ........................

apysaka Sename dvare" ........................
V. Maernis, ciklas Painimo alkis sonet ir vizij mog iveda

Vizijos", Rudens pasaul iekojim kelias niekada nesibai-
sonetai" (7,12,13,25), gia. Mokslas ir menas svarbiausi painimo
iemos sonetai" (29, 31) altiniai.
184
mogus ir A. Baranauskas, poema Mike mogus patiria bties pilnatv,

gamta Anyki ilelis" paslapt, begalyb. Gamtos grois nuramina
ir turtina mogaus siel, pripildo vent
pajaut. Pasak, sakmi, dain motyvai
pabria tautos krybik prigimt, susijusi
su gamtos groio jausmu.
Maironis Ramyb gamtos pasaulyje paadina tobu-

lybs, amino groio ilges, meils svajones.
Gamta atsiliepia ir romantik ilges, ir
audringus jausmus. Kaip ir praeities
paminklai, gamta perduoda mogui istorin
atminti.
Putinas, Gamtoje Vasaris pailsi nuo sunki, vargi-

eilraiai Rudenio nakt" nani pareig, apmsto savo likim, joje
Rpintojlis", emei", skleidiasi menika siela.
romanas Altori ely"
J. Aistis, siirima maas gamtos detales, peizaas

eilratis Peizaas" jaukus, iltas, atpastamas.
S. Nris, Mgstamas impresionistinis gamtos vaizdas.

eilraiai Prie altinio", Gamtos detals suadina tviks prisimi-
irvinta", Dagillis" nimus. Su gamta kalbamasi, joje iekoma
paguodos.
M. Katilikis, Naikinamo, niokojamo miko vaizdai liudija

romanas Mikais ateina pasikeitimus moni gyvenime materia-
ruduo" ljim, doros praradim. Met laik kaita
pabria gyvenimo kait: materialus gyveni-
mas gerja, o vidujai mogus skursta.
J. Marcinkeviius, Lyrinis subjektas siekia neprarasti ryio su

eilratis Tai graiai mane gamta, nes ji mogaus bties pagrindas.
augino" I gamtos pajautos auga tvyns meil.
Groio ir Maironis, emikasis gyvenimas nenumalina roman-

OJ
tobulumo siekis eilraiai Pavasaris", tinio ilgesio amino groio, tobulybs.

Umigo em", Vasaros mogaus lkesiai neapibrti.
naktys", Ko siekiu ir alkstu"

Sename dvare"
Putinas,
eilraiai Rpintojlis",
emei"
H. Radauskas, Tikrov paneigiama, kad rastsi kitas

eilraiai Pasaka", Dainos vaizduots, pasakos pasaulis. Gamtos
gimimas", Stebuklas" grois dangika melodija, ydintys kata-
nai adina krjo vaizduot. Grakiame
eilratyje tobulai dera vaizdas ir sskambi
melodija, bties groio atvaizdas.
V. Maernis
185
A. kma,
romanas Balta drobul"
J. Vaiinait
Krybos galia Maironis, Estetinis igyvenimas, kvpimas ir tvyns

eilraiai Poezija", Taip meils jausmas yra krybos altiniai. Kryba
niekas tavs nemyls", Poet" sieja mones, udega irdis meile. Kitiems
poezija nea ramybe, paguod, iganym.
Putinas,
romanas Altori ely"
J. Aistis,
eilraiai Katarsis",
Karunka"
H. Radauskas
V. Maernis Poeto iskirtin misija savo kryba atverti

bties tiesas ir adinti auktj akimirk",
t. y. dvasios pilnatvs, trokim.
A. kma, Eilraiais Garva ne tik aistringai siekia

romanas Balta drobul" ireikti save, kad veikt mirt ir palikt
pdsak literatros istorijoje, bet ir grumiasi
su gyvenimo banalybe, pasaulio absurdu.
.Geda
A. Marnas
Miestas kaip Maironis,

atminties ir vaiz- eilratis Vilnius
duots altinis (Prie aur)"
C. Miloas, Miesto gatvs, aikts, pastatai saugo seniau

eilraiai Niekad tavs, jame gyvenusi bendruomeni dvasios pali-
mieste", Mieste", Campo di kim. Pabriama Vilniaus vairi kultr
Fiori", poemos Miestas be miesto svarba. Jaunysts met, praleist
vardo", Kur saul teka ir kur Vilniuje, detals yra poetinio kvpimo
leidiasi" altinis.
J. Vaiinait, eilraiai Kasdiense miesto detalse velgtas grois

Funikulierius" svarbus poetinio kvpimo altinis. Aplinkos
Saulgra", Vilnius. vaizdai glaudiai susij su lyrinio subjekto
Archeologija" igyvenimais.
J. Kuninas,
romanas Tla"
A. Marnas Eilrai subjektas Vilni mato ne igrain-

t, paradin, o tok, koks yra. Miestas ne
tik lyrinio vyksmo erdv: jis tampa ir
draugu, ir panekovu, ir netiktai
atsiverianio groio altiniu.
186
Meils patirtys A. Mickeviius, Idealizuojama neemika meil pagrin-

poemos Vlins" IV dalis din laims slyga. Meil ir kania alia
viena kitos palaima isisklaido it miraas,
ir romantinis veikjas pasijunta i rojaus
ivarytas".
Maironis, ........................
eilraiai Ant Drks ........................
eero", Duetas" ........................
atrijos Ragana, Mamatei meils pagrindas sielos artumas,
apysaka Sename dvare" dvasios giminyst. Siel bendrumo eimoje
ji nejauia, bet, kaip nuoirdi krikion,
padori mona ir motina, aukojasi vyrui ir
vaikams.
Vaigantas, ........................
apysaka Dds ir ddiens" .........................
Putinas, ........................
romanas Altori ely" ........................
A. kma, ........................
romanas Balta drobul" ........................
M. Katilikis, Pasidavimas gaivalikai prigimiai, akla aistra
romanas Mikais ateina praudo Tili ir Monik. Meil negali bti
ruduo" perkama kaip vertingas daiktas ar skmingo
gyvenimo puomena (Doveikos likimas).
J. Vaiinait, ........................
ciklas Kanonas Barborai ........................
Radvilaitei" ........................
J. Kuninas, Meil vaizduojama romantikai, kaip
romanas Tla" jausmas, pranokstantis banali kasdienyb.
Ji leidia patirti bties pilnatve, artum su
kitu mogumi, nors yra trapi, sukelia
skausm. Meil suteikia mogaus gyvenimui
prasms, sustiprina tikjim savimi, adina
krybingum.
Maironis, Romantins pasauljautos mogus vienatv
eilraiai Nuo Biruts suvokia kaip skirt: jam lemta vienam keliau-
kalno", Draugo lidesys", ti gyvenimo keliu ir ilgtis artimos sielos.
Ko siekiu ir alkstu" Jautri, nerami irdis iskiria lyrin subjekt i
kit, todl giliausius savo jausmus jis links
slpti.
atrijos Ragana, ........................
apysaka Sename dvare" ........................
Vaigantas, ........................
apysaka Dds ir ddiens" ........................
V. Maernis, Lyrinis subjektas nebijo vienatvs, nes tik

Rudens sonetai" (21, 25), vienumoje, atsiskyrs nuo pasaulio urmulio,
iemos sonetai" (4, 8, 21, gali apmstyti savo patirt, bties prasme.
24) Vienatv mog augina.
187
A. kma, ..........................
romanas Balta drobul" ..........................
J.Aputis, ..........................
apsakymas Nesmagu, kad ..........................
liekat vienas" ..........................
J. Kuninas, ..........................
romanas Tla" ..........................
Namai, eima J. Bilinas, Netekti nam, artimj blogiausia, kas
apsakymas Ubagas", apysaka gali itikti gyvenime. I nam ivarytas
Lidna pasaka" mogus jauiasi nelaimingas, neramus. Savi
namai tai ir saugus prieglobstis, ir gyveni-
mo centras.
atrijos Ragana, ..........................
apysaka Sename dvare" ..........................
Vaigantas, ..........................
apysaka Dds ir ddiens" ..........................
A. kma, .........................
romanas Balta drobul" ..........................
M. Katilikis, .........................
romanas Mikais ateina .........................
ruduo"
J. Aputis, Namai ir eima nekintanios vertybs
apsakymai Eria, kur gaivus mogaus gyvenime. eimoje vaikas gyja
vanduo", Dobile. 1954 met svarbiausi patirt, bet j vilioja ir platusis
nakt", Vakarjant graios pasaulis. Ijus i nam, juos grtama min-
dobilienos" timis, iekant atramos ir stiprybs.
Vaikysts J. Bilinas, .........................
patyrimai novel Kliudiau" .........................
atrijos Ragana, .........................
apysaka Sename dvare" .........................
J. Savickis, Noras turti mylinius tvus, tokius kaip ir
apsakymas Kova" kiti", veria vaik iki galo beviltikai kovoti
u savo eim u motin, karemos koket,
ir nusigrus silpnabd tv.
A. kma, .........................
romanas Balta drobul" .........................
J. Aputis, Vaikysts patirtis, kuri danai atsiremia
apsakymai Balta balta bvu- noveli veikjai, padeda susigaudyti pakitu
sio laiko dmel", Praradim iame pasaulyje, geriau suprasti save ir kitus,
aidai", Dobile. 1954 met
nakt"
J. Bilinas, .........................
apysaka Lidna pasaka" .........................
Vaigantas, .........................
apysaka Dds ir ddiens" .........................
188

Sename dvare"
Putinas,
romanas Altori ely"
A. kma, Garvos motina romantikos sielos mote-

romanas Balta drobul" ris, dl eimos isiadjusi meils, nelaimin-
ga ir palusi. I jos snus perima groio
pajaut, romantin poir pasaul. Elena
subtili, protinga moteris, nenorinti bti nei
kankine, nei ventja, pasiryusi kovoti u
savo laime.
M. Katilikis,
romanas Mikais ateina
ruduo"
J. Kuninas,
romanas Tla"
Gyvybs vert ir J. Bilinas, Kito gyvyb yra venta. Atimti j tai

nuvertinimas apsakymai Kliudiau", atimti ir savo sielos ramyb, pasmerkti save
Brisiaus galas" svarbiausiam sins teismui.
B. Sruoga,
atsiminim knyga Diev
mikas"
A. kma,
romanas Balta drobul"
J. Aputis, Modeliuojama situacija pienininkas

novel vis po Marazyno nuauna sen un skatina mstyti apie
uolu" pataikavim niekybei, nusilenkim smurtui,
primityviai jgai.
Darbo vert K. Donelaitis, Darbas lemia mogaus vert, iauktina

poema Metai" brus. Dirbantis mogus atlieka savo parei-
g, prisitaiko prie pasaulio tvarkos, nedaro
gdos nei sau, nei bendruomenei. Darbas
teikia fizinio ir moralinio tvirtumo, ugdo
imint.
V. Kudirka
Vaigantas, Darbtumas, Vaiganto manymu, greiiau

apysaka Dds ir ddiens" ne tipikas, o iskirtinis lietuvi bruoas,
kiekvienam sektinas pavyzdys. ems darbai
supoetinami (ors vaizdas), jie teikia mogui
atgaiv ir pasitenkinim.
M. Katilikis,
romanas Mikais ateina
ruduo"
J. Marcinkeviius, poetin
drama Mavydas"
189
Atjauta K. Donelaitis, Pasakotojas ujauia ujamus, dvaro inaudo-

poema Metai" jamus brus, bet skatina susitaikyti su tokia
gyvenimo tvarka, po varg laukti viesesni
dien.
J. Bilinas, Humanikas pasakotojas supranta ir atjauia

apsakymai Lazda", Ubagas" kito nelaim, stengiasi padti, prisiima kalte;
dl kito mogaus kanios. Tvas nesmerkia
savo skriaudjo, yra atlaidus, stengiasi
suprasti ir pateisinti jo elges.
Vaigantas, Pasakotojas groisi veikjais, velgia juos su

apysaka Dds ir ddiens" nuostaba ir uuojauta, gaili dl baudiavos
verguvs, supranta j neisipildiusios laims
skausm.
J. Aputis, Novelse auktinamos tradicins vertybs:

apsakymai Nesmagu, kad atjauta, nuoirdumas, atlaidumas, itikimy-
liekat vienas", Autorius ieko b, rpestingumas. Aputis daug k geba
pairti kito mogaus akimis.
Komizmas ir Maironis,
absurdas satyros Mano moksladrau-
giams", Skausmo balsas",
Kai kam"
J. Savickis, veikj poelgius pasakotojas velgia ironi-

apsakymai Kova", Ad astr" kai, kaip komedij, su kuria pats nesusijs.
Fleita" Net apie mirt pasakojama pasitelkiant
komikas detales. Savickis ne tiek atkuria
tikrove, kiek vaizduoja jos parodij.
B. Sruoga,
atsiminim knyga Diev
mikas"
M. Martinaitis, Paradoksalus Kukuio galvojimas parankus

Kukuio balads" autoriui aismingai svarstant keistus"
klausimus: kodl Lietuva panai Lietuv,
kaip pamatyti tvyn, kodl negalvojant /
galvoti / ko nereikia / galvoti" ? Prisidengs
ia kauke, poetas kalba ne tik apie sovietme-
io, bet apskritai apie gyvenimo paradoksus.
J. Kuninas,
romanas Tla"
M. Ivakeviius, drama
Madagaskaras"
190

Literatūros Konspektas Abituirentui

Cargado por

Información del documento

Título original

Derechos de autor

Formatos disponibles

Compartir este documento

Compartir o incrustar documentos

Opciones para compartir

¿Le pareció útil este documento?

¿Este contenido es inapropiado?

Copyright:

Formatos disponibles

Literatūros Konspektas Abituirentui

Cargado por

Copyright:

Formatos disponibles

TURINYS

ISTORIN KULTRIN APLINKA

XVI a. Europoje m plisti Reformacija religinis sjdis, siekiantis reformuoti

KATEKIZMAS PIRMOJI LIETUVIKA KNYGA

Pirmosios lietuvikos knygos reikm

Tasai konam mogui vienas gal padti,

Taip primenama biblin odio, kaip krimo instrumento, galia, mat

Tasai Dievas dang, em odiu vienu sutvr,

monms btina patikti odiu, galiniu i pagrind pakeisti j gyvenim.

A inau ir tatai drsu1 ia sakyti,

Treios kompozicins dalies pradia galima laikyti 79 prakalbos eilut retorik

Raginkit mones to trumpo mokslo imokti,

ISTORIN KULTRIN APLINKA

Sektinas pavyzdys ital viesuomen, nes

Jo nuomone, verstini tekst trkumas parodo netikus isilavinusi moni poi-

Tolerancija kitakalbiams, priekaitas savo kalb apleidusiems

Taigi kritika skiriama ne kitatauiams, o nutautjusiems lietuviams. Dauka tole-

ISTORIN KULTRIN APLINKA

ASMENYB. ANTIKOS KULTROS AUKLTINIS

Herojinio epo tema

Tvyns gynjo aukljimas stoik1 dvasia

Tik, Visagali, praau: pagailjus lietuvi, galingai

Sapnas prie los m

Mikalojaus Radvilos Rudojo skydas

Puon jo skyd ilga praeities nutikim grandin

Kalno virn aure suskambjo nuo vilko staugimo:

ISTORIN KULTRIN APLINKA

Baroko pasauljauta Europoje

Baroko kultra LDK

Motiejus Kazimieras Sarbievijus gim Lenkijos iaurje, septyniolikos met Vilniuje

Stoik filosofija ir krikionyb. Janui Libinijui

<...> Kuo nuo moni toliau,

Mane tik viena jaudina: kaip a pats

Tik Dievyb, o ne mirtingas ir laikinas mogus atstovauja dievikajai tvarkai: Tad

Topol, neseniai buvus po sniegu,

PAULIUI KOZLOVIJUI (fragmentas)

Mes kaln ali Lukiki kopsime,

ia, sustoj paioj kalno virnje,

Kaip atgyja lengvai tautos taikos metu!

ia galsim stebt, kaip ant aukt kalv

mogui reik atgaivos: net ir menki darbai

Bauginanio likimo, mogaus menkumo tema.

Viskas laikina emj ioj,

Negailestingas likimas, vardijamas lemties rankos ir rato vaizdiais, aidia mo-

Tai, k matom aplink, ar i ties yra,

mogaus menkumo pojtis isakomas aidimo motyvu: aidia ratas lemties,

ia jis siekia dangaus skliautus,

Dievikoji tvarka ir laikas svarbiausi poezijos motyvai.

Deine dosnia valanda k dav,

Valandoms visoms io pasaulio Viepats

Nesuprantamas ir nepavaldus pasaulis galbt regisi negailestingas, bet i ties visur

ISTORINIS KULTRINIS KONTEKSTAS

Istorins aplinkybs suformavo dvi lietuvi ratijos tradicijas protestantikj

Kristijonas Donelaitis gim 1714 m. sausio l d. Lazdynli kaime. Anksti mirus t-

Kiekvienam daryti gera

Suprasdamas Maosios Lietuvos kultrin situacij, Donelaitis sakydavo pamoks-

Apie 17651775 m. Donelaitis sukr keturias epinio pobdio giesmes

Gegus ir strazdai sumiai lakstydami aid

Voliojos ant aslos ir prasikeikdams rk:

Eik, tar, dvabali! kur dvabaliai pasilinksmin.

Darbas, pirmuiausia mogaus reikm, lemia fizin ir moralin bro tvirtum.

Ak! kur dingt ponai, kad jie bro netekt

Taigi nutverk rykus, kurie tam yr padaryti,