Está en la página 1de 338

V I D M A N T A S P E K A R S K A S

MATEMATIKA
K U R S O K A R T O J I M O M E D I A G A

1 1
V I D M A N T A S P E K A R S K A S

MATEMATIKA

K U R S O K A R T O J I M O M E D I A G A

Scanned by
Cloud Dancing

VIESA KAUNAS
UDK 51(075.3)
Pe58

Pirmasis leidimas 2004

Pekarskas, Vidmantas
Pe58 Matematika: kurso kartojimo mediaga/Vidmantas
Pekarskas. - Kaunas: viesa, 2004. - 336 p.: iliustr., br.,
lent.
ISBN 5-430-03932-2
Knygoje glaustai pateikiamas visas bendrojo lavinimo mokyklos
matematikos kursas. Po kiekvienos temos teorins dalies duodami uduoi
sprendimo pavyzdiai ir uduoi blokas savarankikam darbui. Knygos gale
yra vis uduoi atsakymai, o priede - 2004 m. matematikos valstybinio
brandos egzamino uduotys su atsakymais. Taigi leidinys pirmiausia
skiriamas auktesnij klasi mokiniams, ypa besirengiantiems egzaminui,
bet pravers jis visiems, tiek jaunesniems, tiek besimokantiems suaugusij
mokymo centruose ar net studijuojantiems auktojoje mokykloje.
UDK 51(075.3)

Vidmantas Pekarskas, 2004


ISBN 5-430-03932-2 Leidykla viesa", 2004
T U R I N Y S

P R AT A R M E 6

1 skyrius. S K A I I A I i;
1.1. Aibs ir veiksmai su jomis 7
1.2. Skaii aibs 8
1.3. Begalins deimtains periodins trupmenos keitimas
paprastja trupmena 11
1.4. Procentai 12
1.5. Absoliuioji ir santykin paklaidos 16
1.6. Laipsniai ir aknys 18

2 skyrius. A L G E B R I N I A I REIKINIAI ii
2.1. Pagrindins svokos 22
2.2. Sveikieji racionalieji reikiniai 23
2.3. Greitosios daugybos formuls 24
2.4. Daugianari skaidymas dauginamaisiais 26
2.5. Trupmeniniai racionalieji reikiniai 28
2.6. Iracionalieji reikiniai 32

3 skyrius. F U N K C I J O S
3.1. Funkcijos svoka, savybs 39
3.2. Tiesioginis ir atvirkias proporcingumas 42
3.3. Tiesin ir kvadratin funkcija 45

4 skyrius. A L G E B R I N S LYGTYS
IR NELYGYBS
4.1. Lygi ekvivalentumas. Lygi sistemos ir lygi
visumos svokos 51
4.2. Tiesins lygtys 53
4.3. Kvadratins lygtys 56
4.4. Auktesniojo laipsnio lygtys 60
4.5. Iracionaliosios lygtys 62
4.6. Lygi sistemos 67
4.7. Lygi sudarymo udaviniai 72
4.8. Nelygybi ekvivalentumas 78
4.9. Tiesins nelygybs 80
4.10. Kvadratins nelygybs 82
4.11. Interval metodas 86
4.12. Iracionaliosios nelygybs 89
5 skyrius. PROGRESIJOS a
5.1. Aritmetin progresija 93
5.2. Geometrin progresija 98
5.3. Nykstamoji geometrin progresija 101
5.4. vairs progresij udaviniai 105

6 skyrius. R O D I K L I N S IR LOGARITMINS
FUNKCIJOS n
6.1. Rodiklin funkcija 109
6.2. Atvirktin funkcija 111
6.3. Logaritmin funkcija 112
6.4. Logaritmo apibrimas. Logaritm savybs 113
6.5. Logaritm pagrindo keitimas 116
6.6. Rodiklins lygtys 118
6.7. Logaritmins lygtys 122
6.8. Rodiklini ir logaritmini lygi sistemos 128
6.9. Rodiklins ir logaritmins nelygybs 131

7 skyrius. T R I G O N O M E T R I N S F U N K C I J O S
7.1. Kamp matavimas 138
7.2. Trigonometrini funkcij apibrimas ir j grafikai 140
7.3. To paties argumento trigonometrini funkcij sryiai ... 144
7.4. Trigonometrini funkcij argument sumos bei skirtu-
mo formuls 148
7.5. Redukcijos formuls 152
7.6. Dvigubojo argumento trigonometrins funkcijos 155
7.7. Puss argumento trigonometrins funkcijos 159
7.8. Trigonometrini funkcij sumos keitimas sandauga 162
7.9. Trigonometrini funkcij sandaugos keitimas suma
ir skirtumu 165

8 skyrius. T R I G O N O M E T R I N S LYGTYS
IR NELYGYBS
8.1. Atvirktins trigonometrins funkcijos 167
8.2. Paprasiausios trigonometrins lygtys 171
8.3. Trigonometrini lygi sprendimo metodai 176
8.4. Trigonometrins nelygybs 183

9 skyrius. F U N K C I J O S IVESTINE
IR J O S TAIKYMAS
9.1. Funkcijos ivestins svoka 189
9.2. Mechanin ir geometrin funkcijos ivestins prasm 191
9.3. Funkcij diferencijavimo taisykls. Ivestini lentel 196
9.4. Funkcij tyrimas taikant ivestines 200
9.5. Didiausioji ir maiausioji funkcijos reikm atkarpoje... 206
10 skyrius. PIRMYKT F U N K C I J A
IR I N T E G R A L A S
10.1. Pirmykt funkcija 214
10.2. Integralas ir jo taikymas 216

11 skyrius. K O M B I N A T O R I K O S , T I K I M Y B I TEORI-
J O S IR STATISTIKOS P R A D M E N Y S II
11.1. Kombinatorin sudties ir daugybos taisykls 222
11.2. Gretiniai, kliniai, deriniai 224
11.3. Klasikinis tikimybs apibrimas 227
11.4. vyki sjungos, sankirtos tikimyb 232
11.5. Atsitiktinis dydis, jo skirstinys, matematin viltis
ir dispersija 238
11.6. Imtis. Grafinis imties vaizdavimas. Imties vidurkis
ir dispersija 242

12 skyrius. VEKTORIAI m
12.1. Vektoriaus svoka, veiksmai su vektoriais 247
12.2. Vektoriaus koordinats 251
12.3. Skaliarin dviej vektori sandauga 254

13 skyrius. PLANIMETRIJA
13.1. Kampai. Trikampiai. Tiess 258
13.2. Trikampi elementai. Trikampi lygumas 263
13.3. Keturkampiai 268
13.4. Panaumas 274
13.5. Metrins trikampio element priklausomybs.
Pitagoro teorema 278
13.6. Apskritimo stygos ir liestins 281
13.7. Proporcingosios skritulio linijos 285
13.8. brtiniai ir apibrtiniai daugiakampiai 288
13.9. Kosinus ir sinus teoremos 291

14 skyrius. STEREOMETRIJA
14.1. Tiesi ir ploktum tarpusavio padtis 296
14.2. Dvisieniai kampai 301
14.3. Briaunainiai 304
14.4. Sukiniai 310

PRIEDAS
2004 m. matematikos valstybinio brandos egzamino uduotis.
(Pagrindin sesija) 316

ATSAKYMAI 324
P R A T A R M

i knyga skirta abiturientams, norintiems sistemingai pakarto-


ti vidurins mokyklos matematikos kurs ir pasirengti matemati-
kos valstybiniam brandos egzaminui. Knygoje glaustai idstyti pa-
grindiniai mokyklinio matematikos kurso skyriai pateikiant
apibrimus ir reikiamas formules bei paaikinant udavini spren-
dimo metodus. Teorin kiekvieno skyriaus mediaga iliustruota ti-
pini udavini sprendimu, pateikta daug udavini savaranki-
kam darbui.
Autoriaus nuomone, rengiantis brandos egzaminui, tikslinga
nuosekliai pakartoti vis mokyklin matematikos kurs, o ne apsi-
riboti tik vairi egzamino uduoi pavyzdi sprendimu. Nuosek-
laus kartojimo privalumas yra tas, kad moksleivis geriau suvokia
bendruosius udavini sprendimo principus, geba klasifikuoti uda-
vinius ir parinkti tinkamus j sprendimo bdus. Suprantama, eg-
zamin uduotys irgi yra vertingos, nes jos atspindi abiturient
inioms keliamus reikalavimus, todl autorius atitinkamus ios
knygos skyrius komponavo ankstesni (1998-2004 m.) egzamin
udavinius. Valstybini brandos egzamin udaviniai paymti san-
trumpa VBE, mokyklini - MBE, nurodant egzamino metus. Jei
daugiau nuorod nra, vadinasi, udavinys buvo pateiktas pagrin-
dins sesijos metu. Pakartotins sesijos udaviniai vardyti prie
egzamino metus raius odius pakartotin sesija".
1984 m. viesos" leidykla ileido V. Pekarsko, L. Narkeviiaus ir
Z. Antanaiio knyg Matematika. Mokymo priemon stojantiems
auktsias mokyklas". Nors autorius panaudojo ios knygos savo
parayt skyri mediag, taiau naujoji knyga i esms skiriasi nuo
ankstesns, nes ji parengta atsivelgiant pasikeitusi mokyklos ma-
tematikos program bei reikalavimus, keliamus abiturient inioms.
Raydamas i knyg, autorius rmsi ir savo patirtimi, gyta
dalyvaujant PHARE projekte, kuris buvo skirtas egzamin siste-
mai Lietuvoje reformuoti ir matematikos valstybinio brandos egza-
mino uduoi sudarymo principams parengti.
Autorius dkoja KTU doc. dr. N. Januauskaitei, doc. dr.
A. Pekarskienei, dstytojui P. Tvarijonui u pateiktas pastabas,
redaktorei E. Zurauskienei u kruopt redagavim bei bendra-
darbei D. Nenortienei u pagalb rengiant i knyg spaudai.
skyrius SKAIIAI

1.1. AIBES IR VEIKSMAI SU JOMIS

Aibs svok vartojame, apibdindami tam tikr objekt visu-


m, pavyzdiui: mokini aib, panai figr aib, natralij skai-
i aib. ioje knygoje nagrinsime tokias skaii aibes:
N - natralij skaii aib; Q - racionalij skaii aib;
Z - sveikj skaii aib; R - realij skaii aib.
Aib A, sudaryt i element a, b, c, ..., ymsime taip:
A = {a; b; c; ...}.
Kai skaiius yra aibs M elementas (dar sakome, kad pri-
klauso aibei M), raome aeM. Uraas atM reikia, kad a nepri-
klauso aibei M. Nordami paymti, kad element aib turi savy-
b P(x), raome {|()}. Uraas {;c|tg = l}reikia aib t
reikmi, su kuriomis tg x= 1, o uraas j(x; y)|;y2 -4x > Oj - aib
tak Oc; y), kuri koordinats tinka nelygybei y2-4x>0.
Aib, sudaryta i realij skaii x, tenkinani slyg a<x<b
(ia a ir b - realieji skaiiai ir a<b), vadinama udaruoju inter-
valu (atkarpa) ir ymima [a; 6]. Aib, sudaryta i realij skaii
x, tenkinani slyg a<x<b, vadinama atviruoju intervalu ir
ymima (a; b). Simboliais (a; 6] ir [a; b) ymimos aibs realij
skaii x, tenkinani slygas a <x< b ir a <x<b. ios aibs vadina-
mos pusatviraisiais intervalais ir gaunamos i udarj interva-
l paalinus vien galin tak.
Aibs realij skaii x, tenkinani slygas x<a ir x>b, arba
- o o < x < a ir b<x< +oo, ymimos (-oo; a) ir (6; +oo). Vis realij
skaii aib ymima ( - oo; + oo). Taigi
[a; b] = {x\x e R, a < < 6 } , (a; b) = {jcjx e R, a <x < } ,
(-oo; a) = {x|x R, -co< < a}, R = (-oo; +oo) = -oo< < +oo} .
Aib A, kurios kiekvienas elementas kartu yra ir aibs B ele-
mentas, vadinama aibs B poaibiu. Raoma A c arba B r> A .
Pavyzdiui, N c Z , Z c Q , Q c R .
Aib, neturinti element, vadinama tuij ir ymima simbo-
liu 0.
Aibi A ir B sjunga vadiname aib AUS, sudaryt i elemen-
t, priklausani bent vienai i aibi A, B:
A[j B = {x\xs A arba x e B } .
Aibi A ir B sankirta vadiname aib Af]B, sudaryt i ele-
ment, priklausani abiem aibms:
Afl-B A ir U E B } .
Pavyzdiui, kai A = {1, 2, 3, 4, 5}, 5 = ( - 1 , O, 1, 2|, tai AUB =
= 1 - 1 , O, 1, 2, 3, 4, 5}, = 1, 2).
Jeigu aibes A ir B schemikai pavaizduotume skrituliais, tai
1.1 paveiksle patamsinta dalis bt AC\B, o 1.2 paveiksle patam-
sinta figra - A U-B.
AUB

1.1 pav. 1.2 pav.

1.2. SKAII AIBES

Siame skyrelyje apibdinsime mintas skaii aibes N, Z, Q, R.


Vis natralij skaii aib yra aib
N = { 1; 2; 3; 4; ...}.
Prijung prie ios aibs skaii 0 ir sveikus neigiamuosius skai-
ius, gauname vis sveikj skaii aib
Z = f...; - 3 ; - 2 ; - 1 ; 0; 1; 2; 3; ...}.
Racionaliuoju skaiiumi vadinamas skaiius, ireiktas svei-
kojo skaiiaus a ir natraliojo skaiiaus b dalmeniu ^ (ia b* 0).
Vadinasi, vis racionalij skaii aib

Q a e Z, be N

Kai a dalijasi i b, tai ^ yra sveikasis skaiius, todl aib Z yra


aibs Q poaibis: Z c Q .
Dalydami vien sveikj skaii i kito, nelygaus nuliui skaiiaus,
galime gauti arba sveikj skaii, arba baigtin deimtain trupme-
n, arba begalin deimtain periodin trupmen. Pavyzdiui,
15 B
= 5, = 0,32 (j galima urayti ir begaline deimtaine pe-
3 ZO
riodine trupmena: 0,32 = 0,32000... = 0,32 (0)), | = 0,666... = 0,(6),
O
=0,857142857142... = 0,(857142), =0,8333... = 0,8(3).
7 6
Trupmenos 0,(6) ir 0,(857142) vadinamos grynosiomis periodi-
nmis trupmenomis, o 0,8(3) - mirija periodine trupmena.
Taigi begalins deimtains periodins trupmenos yra raciona-
lieji skaiiai. Taiau begalins deimtains neperiodins trupmenos
jau nra racionalieji skaiiai - tai jau naujo tipo skaiiai.
Skaiiai, ireikiami begalinmis deimtainmis neperiodinmis
trupmenomis, vadinami iracionaliaisiais skaiiais.
Tokie skaiiai yra, pavyzdiui, A 'S.
Prie racionalij skaii aibs prijung iracionaliuosius skai-
ius, gauname realij skaii aib R. Taigi realiaisiais skai-
iais galima vadinti visas begalines deimtaines trupmenas.

9 1 p a v y z d y s . Kurie i i skaii: - ; - 4 ; 0,35; >/49; ^ 8 ;


O

0,8(61); /7 - yra racionalieji skaiiai?

Sprendimas. Kadangi i yra paprastoji trupmena, - 4 - svei-


kasis skaiius, 0,35 - baigtin deimtain trupmena, V 4 9 = 7 -
sveikasis skaiius, ^ 8 = - 2 - sveikasis skaiius, 0,8(61) - bega-
lin deimtain periodin trupmena, o - begalin deimtain
neperiodin trupmena, tai visi skaiiai, iskyrus V7 , yra raciona-
lieji. A
2 p a v y z d y s . rodykime, kad skaiius log2 3 nra racionalu-
sis skaiius.
Sprendimas. Tarkime prieingai, is skaiius yra racionalusis.
Kadangi log2 3 > 0, tai jis ireikiamas teigiama trupmena
log 2 3 = ; ia p, q - natralieji skaiiai.
1 e.
Pasinaudoj logaritmo apibrimu, gauname 2q = 3 <=>2P = 3 ' .
Kadangi 2p - lyginis skaiius, 3 ' - nelyginis skaiius, tai lygyb
2^ = 3' nemanoma n su viena natralija p ir q reikme. Gavome
prietar. Taigi log2 3 nra racionalusis skaiius.
a 3 p a v y z d y s . Ar skaiius a = + V50 + ^7-5\i2 yra racionalu-
sis ar iracionalusis?
Sprendimas. Kadangi
7 + V50 = 7 + 5V2 = (l + V2)\ 7-5>/2 = ( l - J ,
tai
= 3|( + /2)'' +3|(l-V2) 3 = 1 + 7 2 + 1 - ^ 2 = 2 .
Vadinasi, - racionalusis skaiius.
Bet kuri deimtain trupmen (o ir sveikj skaii) galima
suapvalinti ir pakeisti jos artiniu. Apvalindami laikoms tokios
taisykls: jeigu pirmasis (i kairs) atmetamas skaitmuo yra 0, 1, 2,
3, 4, tai paskutinis paliekamas skaitmuo nekeiiamas, o jeigu pir-
masis atmetamas skaitmuo yra 5, 6, 7, 8, 9, tai paskutinis palieka-
mas skaitmuo vienetu padidinamas. Pavyzdiui, suapvalin skaii
35,2763 iki vienet, gauname 35, iki deimtj - 35,3, iki imtj
- 3 5 , 2 8 , iki tkstantj - 35,276.
4 p a v y z d y s . kininkas kvieiais apsjo 24 ha ploto sklyp,
schemikai pavaizduot 1.3 paveiksle.
Nordamas apirti, kaip jie sudygo, jis ne-
skubdamas pastoviu 3,8 km/h greiiu apeina
sklyp pagal jo kratines. Apskaiiuokime:
1) sklypo perimetr;
2) laik, per kur jis t sklyp apeina (atsa- b
kym pateiksime minuts tikslumu). 1.3 pav.
Sprendimas. 1. Pirmiausia priminsime ploto matus - ar ir
hektar:
1 a= 10 m 10 m =100 m 2 ;
1 ha= 100 m 100 m = 1 0 000 m 2 =100 a.
Kadangi 1 km2 =1000 m 1000 m =10 6 m 2 , tai 1 ha = 0,01 km2.
Tuomet trikampio plotas S = 24 ha = 0,24 km2. I ia gauname
lygt
S = a b = 0,24.
Z
Antrj lygt a2 + b2=l gauname, pritaik Pitagoro teorem.
\ab =0,48,
Isprend sistem \ randame, kad = 0,8; 0 = 0,6.
[2 +b2 = 1,
Vadinasi, sklypo perimetras lygus 0,8 + 0 , 6 + 1 = 2,4 (km).
2. Laikas, per kur kininkas apeina sklyp, lygus
2,4:3,8 = 2 | : 3 | = f : f = l|(h) =
19
= ~ - 6 0 ( m i n ) 3 7 , 8 ( m i n ) = 38min.
19
Kiekvien realj skaii a atitinka jo modulis |A|, apibria-
mas formule , kai > 0 ,
= \
[ - a , kai a < 0.
Pavyzdiui, 13j =3, | - 7 | =7.
Pratimai
1.1. Koks yra skaiius 0,101001000100001... - racionalusis ar
iracionalusis?
1.2. sitikinkite, kad ie skaiiai yra racionalieji:

" , V E - W 2 .
V3-V2 V2V2+3 2 ^ - 3

3) >/20 - 14/2 + >/20 +14^2 .


1.3. rodykite, kad log16 36 nra racionalusis skaiius.

1.3. BEGALINS DEIMTAINS PERIODINS TRUPMENOS


KEITIMAS PAPRASTJA TRUPMENA

Inagrinsime, kaip begalin deimtain periodin trupmena


keiiama paprastja trupmena.
Daugindami begalin deimtain trupmen i skaii 10, 100,
1000 ir 1.1., kablel perkeliame dein per vien, du, tris ir 1.1,
enklus.
Pavyzdiui,
0,(21) 10 = 0,212121... 10 = 2,121212... = 2,(12),
0,5(4) 100 = 0,5444... 100 = 54,444... = 54,(4),
0,782(3) 1000 = 0,782333... 1000 = 782,333... = 782,(3).
ss 1 p a v y z d y s . Trupmenas 0,(23) ir 0,(314) pakeiskime papras-
tosiomis trupmenomis.
Sprendimas. Paymkime = 0,(23), y = 0,(314). Kiekvien trup-
men reikia padauginti i tokio skaiiaus, kad gautosios trupmenos
periodas likt toks pat. Todl pirmj reikia padauginti i 100, o
antrj - i 1000. Padaugin atitinkamai i 100 ir i 1000 kiekvie-
nos lygybs abi puses, gauname
100.t = 23,(23) ir 1000y = 314,(314).
Tuomet
100* - = 23,(23) - 0,(23) = 23
ir 1000y-;y = 314,(314) - 0,(314) = 314;
i ia 99x = 23, 999y = 314 ir
= 23 _ 314
* 99' J 999
Apibendrin iuos du pavyzdius, suformuluojame toki gryno-
sios begalins deimtains periodins trupmenos keitimo paprast-
ja trupmena taisykl.
1 t a i s y k l . Grynoji periodin trupmena lygi tokiai paprasta-
jai trupmenai, kurios skaitiklis lygus periodui, o vardiklis - skai-
iui, turiniam tiek devynet, kiek periode yra skaitmen.
2 p a v y z d y s . Trupmenas 0,5(4) ir 0,782(31) pakeiskime pa-
prastosiomis.
Sprendimas. Paymj = 0,5(4), ;y = 0,782(31) ir padaugin abi
pirmosios lygybs puses i 10, o antrosios - i 1000, gauname
10* = 5,(4), 1000y = 782,(31).
Remdamiesi 1 taisykle, turime

10 = 5 J = f , 1000y = 782 g = 11*; i ia


_ 49 _ 77449
* 90' y 99000'
Vadinasi,
0 5 ( 4 -) -qq
0,5(4) i 9- - M9 0l ^ , 00, 732(31)-
7 8 2 ( 3 1 ) - 9 9 0 0 0 --
77449 78231"782
99000
A

Apibendrin iuos du pavyzdius, suformuluojame toki mirio-


sios begalins deimtains periodins trupmenos keitimo paprast-
ja trupmena taisykl.
2 t a i s y k l . Mirioji periodin trupmena lygi tokiai paprasta-
jai trupmenai, kurios skaitiklyje paraytas skaiius lygus tarp kab-
lelio ir antrojo periodo ir skaiiaus tarp kablelio ir pirmojo periodo
skirtumui, o vardiklyje - skaiius, turintis tiek devynet, kiek skait-
men yra periode, ir tiek nuli, kiek skaitmen yra tarp kablelio ir
pirmojo periodo.

Pratimai
1.4. Pakeiskite paprastosiomis trupmenomis: 1) 0,(7); 2) 0,(45);
3) 12,(4); 4) 4,5(82); 5) 0,21(13).
1.5. Apskaiiuokite: 1) 0,(2)+ 0,(5); 2) 2,(3)-0,3(5);
0,725 + 1 + 0,175 + 0,42(6) + 0,12(3)
3) 0,128-6,25-0,0345:0,12 '
0,8(5) + 0,17(1) 0,8(3) + 0,1(6)
0,8(5)-0,17(1) 0,8(3)-0,1(6)-

1.4. PROCENTAI
Procentu (lot. pro centum - nuo imto) vadinama imtoji skai-
iaus dalis. Vietoj odio procentas" raomas enklas %.
Taigi bet kurio skaiiaus 1% yra lygus jo 0,01 daliai, 2% - jo
0,02 dalims, 35% - jo 0,35 dalims ir t. t. Todl, nordami rasti to
skaiiaus p%, turime j padauginti i . Pavyzdiui, kai 20%
miinio, kurio mas 350 kg, sudaro cementas, tai tame miinyje
esanio cemento kiekis lygus 350 0,2 = 70 (kg).
Sprendiami tokie trij tip procent udaviniai:
1) apskaiiuoti, kam lygus skaiius, sudarantis p% skaiiaus a;
2) rasti pat skaii, kai inoma, jog jo p% yra skaiius 6;
3) apskaiiuoti, kiek skaiiaus procent sudaro skaiius 6.
Visus iuos tris udavinius galima isprsti panaudojant t pa-
i proporcij. Posakis p% skaiiaus a lygu 6" reikia, kad a ati-
tinka 100%, o b - p%, todl vienam procentui tenka a : 100 ir b :p.
I ia gauname lygyb
: 1 0 0 = 6 : P.

inodami bet kuriuos du ios proporcijos narius, visada galsi-


me rasti treij.
Pavyzdiui, nordami rasti 20% skaiiaus 34, i lygyb ra-
ome = 34, p = 20 ir gauname proporcij 34 : 100 = 6 : 20. Tuomet,
pasirm proporcijos savybe, kad kratini nari sandauga lygi vi-
680
dini nari sandaugai, gauname 1006 = 34 20 => 6 = ^ ^ = 6,8 .
Aiku, udavin galjome isprsti taip, kaip sprendme u-
davin apie miin.
Tarkime, kad reikia rasti skaii, kai inoma, jog jo 30% yra
lygu 60. Vadinasi, p = 30, 6 = 60 ir
: 100 = 60 : 30 => 30 = 6000 => = 200 .
Nordami apskaiiuoti, kiek skaiiaus 82 procent sudaro skai-
ius 2, turime isprsti proporcij

82 : 100 = 2 : p.

I ia 82p = 100 -2 => p = ^ = 2,4% (0,1 procento tikslumu).

SI 1 p a v y z d y s . Sodinin- 50 m
kas pirko sklyp (1.4 pav.),
mokdamas u 1 ar po
1000 Lt. Po met j pardav
8% brangiau, negu pirko.
Kiek lit jis peln?
Sprendimas. Sklyp su-
daro staiakampis, kurio 1.4 pav.
kratins 10 m ir 20 m, bei trapecija, kurios kratins 10 m ir 20 m,
o auktin 40 m. Todl jo plotas

S = 20 10 + 1 ( ) - ^ ( ) - 4 0 = 8 0 0 ( m 2 ) = 8 ( a ) .
L v
U sklyp sumokta 8000 Lt. ios sumos 8% sudaro
8000 0,08 = 640.
Taigi sodininkas peln 640 Lt.
2 p a v y z d y s . Fondas paskyr 50 000 Lt mokslo tyrimo darbui
finansuoti. Pagal 1 lentel sudarykime ilaid smat (1 Lt tiks-
lumu).
1 lentel
Ilaid smata
Ilaid straipsniai Suma, Lt
Darbo umokestis
Socialinis draudimas (31% darbo umokesio)
Kitos ilaidos (33% bendros sumos)
I viso: 50 000
Sprendimas. Paymkime: darbo umokestis - x, socialinis
draudimas - y, kitos ilaidos - z. Tuomet
2 = 50 000 0,33 = 16 500.
Vadinasi, x + y = 50 0 0 0 - 16 500 = 33 500. Sudarome lygt + x
0,31 = 33 500 o 1,31* = 33 500; i ia = 25 573. Taigi y = 7927.
Upild lentel, gauname toki ilaid smat:
2 lentel
Ilaid straipsniai Suma, Lt
Darbo umokestis 25 573
Socialinis draudimas 7927
Kitos ilaidos 16 500
I viso: 50 000

3 p a v y z d y s . Indlininkas bank padjo 10 000 Lt. Po trej


met indlis buvo lygus 10 927,27 Lt. Kokia buvo banko metini
palkan norma?
Sprendimas. Sprsdami udavin, aptarsime sudtini pro-
cent skaiiavim. Palkan metin norm paymkime p%. Jei
bank padta suma lygi x, tai po met, priskaiiavus palkanas, ji
\

pasidaro lygi 1 +
P Dar po met, priskaiiavus
X +
ICXR 100
palkanas, ji lygi X
+ 1
+ xf i + J - ] J- = x f l + J L l X
0 0 100 100 100
\2 \ V > V
1 + = 1 + . Po trej met i suma padidja iki dydio
100 100

1 + . Taigi po n met indlis pasidaro lygus 1 +


100 100
is reikinys ir yra sudtini procent apskaiiavimo formul.
Nagrinjamame pavyzdyje x= 10 000, n = 3. Vadinasi, gauname
\3
lygt 10 000| 1 + = 10 927,27;

\3
i ia 1+ 1,092727 => 1 + ^ = 1,03 => p = 3% .
100
Taigi metin palkan norma lygi 3%.

s: Pratimai
1.6. staig dirbti buvo priimti 5 darbuotojai, paskiriant vi-
siems vienod mnesin atlyg. Po atestacijos buvo nusprsta trims
j 10% padidinti atlyg. Kiek procent buvo sumaintas atlygis ki-
tiems dviems darbuotojams, jeigu j vis darbo umokesio fondas
paliktas toks pat?
1.7. Sumainus skalbimo mainos kain 12%, ji atpigo 180 Lt.
Kiek kainavo skalbimo maina iki nukainavimo?
1.8. Atpiginus prek 15%, ji kainavo 140 Lt. Kokia buvo pradi-
n preks kaina (atsakym pateikite 1 Lt tikslumu)?
1.9. Dviej apskritim centras yra
bendras. Maesniojo apskritimo spindu-
lys sudaro 80% didesniojo apskritimo
spindulio. Kiek procent padidt tais
apskritimais apriboto iedo plotas, jei
maesniojo apskritimo spindul suma-
intume 10%, o didesniojo - padidin-
800 m
tume 20%?
1.10. kininko pirkto ems skly-
po ploto schema pateikta 1.5 paveiksle. 300 m
Pirkdamas sklyp, jis u 1 ha mokjo
po 1800 Lt. Po met kininkas sklyp
pardav 12% brangiau, negu pirko.
Kiek jis udirbo?
1.11. Kredito unija Pagalba" moka 5% mnesini palkan, o
bankas Js ansas" - 15% palkan kas ketvirt. Kur pelningiau
padti pinigus 6 mnesiams?
1.12 (VBE, 2000). Asmuo, bank padjs 5000 Lt indl, po
dvej met j atsim ir gavo 5832 Lt. Kiek procent metini pa-
lkan mokjo bankas?
1.13. Miin T, sudaro smlis ir cementas, sumaiyti santykiu
2 : 1, o miin T2 - santykiu 4 : 1. Kok kiek kiekvieno miinio
reikia paimti, kad juos sumaiius bt gauta 8 m3 naujo miinio,
kurio 75% sudaryt smlis, o 25% - cementas?
1.14. Kompanija sigijo du akcij paketus, paskui juos pardav
u 7 milijonus 680 tkst. Lt, gaudama 28% pelno. Kiek kompanija
sumokjo u kiekvien akcij paket, jeigu juos parduodama
kompanija u pirmj gavo 40% pelno, o u antrj - 20%?

1.5. ABSOLIUIOJI IR SANTYKIN PAKLAIDOS

Matuodami danai gauname apytiksles matuojamojo dydio (il-


gio, mass ir kt.) reikmes.
Tarkime, kad a - apytiksl dydio a reikm.
Tuomet dydis = | - | vadinamas absoliuij apytiksls
reikms paklaida, o absoliuiosios paklaidos ir apytiksls reik-
|A O|
ms modulio santykis = p-1 vadinamas santykine apytiksls
O
reikms paklaida. Santykin paklaida paprastai ireikiama pro-
centais.
1 p a v y z d y s . Detal, kurios ilgis 54,323 mm, imatuota
0,1 mm tikslumu. Gauta apytiksl detals ilgio reikm 54,3 mm.
Raskime santykin ios reikms paklaid (0,01 procento tikslumu).
Sprendimas. Absoliuioji paklaida = 154,323-54,31 = 0,023,

santykin paklaida = 100% = 0,04% .


2 p a v y z d y s . Kreivin trapecija yra apribota aimi Ox ir pa-
rabols y = 4x - x2 lanku, esaniu vir aies Ox (1.6 pav.). parabols
lank brta laute OABCD.
1. Apskaiiuokime kreivins trapecijos plot S.
2. Apskaiiuokime apytiksl kreivins trapecijos ploto reikm
, pakeit kreivin trapecij figra, apribota laute OABCD ir
aimi Ox.
3. Raskime apytiksls reikms S santykin paklaid
(0,01 procento tikslumu).
1.6 pav.

Sprendimas. 1. inome, kad S = j{^4x -x2^dx = (4


0
.1 r, r> v
= 2.4^-11=32
3 3
1 o
2. Apskaiiuosime reikm S . Kadangi
Z

= \
n ~ SaOAK + Strapec.KABL AK+ \{AK+BL) AM =

tai S = 10.
2
32 2 _3
3. Tuomet A= S - S = ^ - 1 0 ir 3
100% = ^ '
3 10
= 6,67% . A
Pratimai
1.15. Skaiius 14,652
pakeistas jo deimtainiais
artiniais su trkumu ir per-
tekliumi 0,1 tikslumu. Ap-
skaiiuokite santykines i
artini paklaidas 0,01 pro-
cento tikslumu.
1.16. Kreivin trapecij
riboja ais Ox, tiess x = l ,

= 3 ir hiperbols y=

lankas, esantis pirmajame 0

ketvirtyje (1.7 pavJ. 1.7 pav.


1. Apskaiiuokite kreivins trapecijos plot S (0,01 tikslumu).
2. Apskaiiuokite apytiksl kreivins trapecijos ploto reik-
m S 0,01 tikslumu, pakeit kreivin trapecij figra, apribota
laute ABCDE ir aimi Ox.
3. Raskite apytiksls reikms S santykin paklaid (1 pro-
cento tikslumu).

1.6. LAIPSNIAI IR SAKNYS

Tarkime - bet kuris realusis skaiius, n - natralusis skai-


ius, n > 1. Tuomet n-tasis skaiiaus a laipsnis apibriamas taip:
a = ... a . (1)
n dauginamj

Laikome, kad ^ .
I V 2 2 2 2 _ 16
Pavyzdiui,
3 3 3 3 81"
Teisingos ios savybs (ia n, keN, a, beR):
1) an ak = an+k;
2) a" : ak = an~k;
3) (an)k =anh;
4) 6" = (6);

5) = [ 1,6*0.

f 3Y 32 9 f/'iY^3 _1_
Pavyzdiui, ^ J = JjJ
26 64
Kai 0, n&N tai apibriame:
A= 1 (2)
ir

(3)
Pavyzdiui,
125
(n2=l=b (-4 '64 64 "

Kiekvien teigiam skaii a galima ireikti taip:


= 04 10";
ia 1 <ax < 10, neZ.
Iraika a, 10 vadinama standartine skaiiaus a iraika.
Pavyzdiui, skaii 1035; 241; 0,056; 1,7 standartin iraika
yra tokia:
1035 = 1,035 103, 241 = 2,41 102, 0,056 = 5,6 10" 2 ,
1,7 = 1,7 10.
Standartine iraika parayti skaiiai daniausiai naudojami,
kai jie yra arba labai dideli, arba labai mai.
Pavyzdiui, vidutinis ems atstumas nuo Sauls lygus
1,49 -10 8 km, viesos greitis vakuume c = 2,9979250(10) 108 m/s,
elektrono spindulys re = 2,817939(13) 10" 15 m.
1 pavyzdys ( V B E , 2001). Apskaiiuokime a + 26, kai
= 2,810"7, 6 = 2 , 1 1 0 - 8 .
Atsakym uraykime standartins iraikos skaiiumi.
Sprendimas. Kadangi 26 = 4,210- 8 = 0,4210" 7 , tai
+ 26 = 2,8 10" 7 + 0,42 10" 7 = 3,22 10" 7 .
Si iraika yra standartin, nes 1 < 3,22 < 10.
Galima buvo sprsti ir taip:
a + 26 = 2,8 10~7 + 4,2 10~8 = 28 10~8 + 4,2 10~8 = 32,2 10~8.
Taiau i iraika dar nra standartin, nes 32,2 > 10. Bet
32,2 = 3,22 10 ir 32,2 1 0 ' 8 = 3,22 10 10- 8 = 3,22 O" 7 .
Toliau apibrime aritmetin akn. Tarkime, kad > 0 ir neN,
n> 1. Tuomet egzistuoja vienintelis neneigiamas skaiius x, tenki-
nantis slyg xn = a. Sis skaiius vadinamas skaiiaus a n-tojo laips-
nio aritmetine aknimi ir ymimas rfa . Taigi aritmetin aknis yra
neneigiama aknies reikm, gauta itraukus akn i neneigiamo
skaiiaus. Pavyzdiui, > / 6 4 = 2 , nes 2 6 = 64; V l 6 = 4 , nes 4 2 = 16;
/729 = 9 , nes 93 = 729.
Vadinasi, pagal apibrim, (Va) =a.
Kai a > 0 ir 6 >0, n, k, m&N, tai teisingos tokios savybs:
1) 4ab nJb ; 4) / = "Va ;

2) SV6 = , 5) nry[a* = yfa* .

3) (VO)* = 4* ;

. .9 /243 ^243 3
Pavyzdziui, ^ - = 5^ - = - ^ - = -.,

(3^5)^ = 3 ^ = 3 ^ = 3 4
=81; ^ =
Tarkime, kad a < O, neN, n > 1. Kai n - lyginis skaiius ir a < O,
tai nra n vienos realios reikms, su kuria bt teisinga lygyb
xn = a. Tai reikia, kad realij skaii aibje neegzistuoja lyginio
laipsnio aknis i neigiamojo skaiiaus. Kai n - nelyginis skaiius,
tai yra vienintelis realusis skaiius x, su kuriuo xn = a. skaii
irgi ymsime simboliu >/a . Pavyzdiui, >/-32 = - 2 , 64 = - 4 .
Taiau, kai n - lyginis skaiius, tai simboliu >/a ymima tik
aritmetin aknis, taigi >/a > 0, kai a > 0.

m 2 p a v y z d y s . rodykime, kad ^20 +14>/2 + ^20 -14>/2 = 4 .

Sprendimas. Kadangi 20 + 14>/2 = (2 + /2)\ 20-14>/2 =


= (2->/2) 3 , tai

^20 + 14/2 + ^20 -14>/2 = + -J2 + ^ 2 - J =

= 2 + /2 + 2 - J 2 = 4 .
Jau esame apibr laipsn, kurio rodiklis yra sveikasis skai-
ius (teigiamas, neigiamas arba nulis). Dabar dar apibrime laips-
n, kurio rodiklis yra trupmeninis skaiius.
Tarkime, kad m, n eN, n >2. Tuomet, pagal apibrim, kai a > 0,
I
a " =Va m , (4)
ir kai a >0,
-- 1 1
= 4 - = -7= <5>
an Va

Pavyzdiui, 16* = Vl6 =2; 81 = /l 7 = ^ ( 3 4 f = # * " = 3 3 =27 ;


255= J - = J _ = I
255 ^25 5
Kai a < 0, tai laipsnis, kurio rodiklis yra trupmeninis skaiius,
neapibriamas.
Apibendrindami galime pasakyti, kad (1) - (5) formuls, paim-
tos kartu, ir yra laipsnio, kurio rodiklis - racionalusis skai-
ius, apibrimas.
Kai a > 0, b > 0, r, s - bet kurie racionalieji skaiiai, tai teisin-
gos tokios savybs:
1) ar as = a r + s ; 4) ar br = (abj;
/
a
2) ar :as = ar~s; 5) ~
b
\ Y
3) (ar)'= a"
3 p a v y z d y s . Apskaiiuokime a = (2,25)2 (16) 4 - (-4)" 1 (283).
Sprendimas. Kadangi
1 1 1
(2,25)5 = ^ 2 5 =1,5, (16)"' =
16 4 VL6 2'

(-4)" 1 = (283) = 1 ,
(-4) 1 4

tai a = 1,5 -

1
H
Laipsnio rodiklis gali buti ir iracionalusis. Inagrinkime, pa-
vyzdiui, koki prasm turi 3V2
. Iracionalusis skaiius 72 yra tarp
dviej racionalij skaii - jo artini su trkumu ir pertekliumi,
pavyzdiui, 3141 < 3 ^ < 3142.
Vadinasi, 3 ^ yra skaiius, esantis tarp racionalij skaii 3141
ir 3 42. Matematikai yra rodyta, kad toks skaiius egzistuoja ir
1

yra vienintelis.
Laipsniai, kuri rodikliai yra realieji skaiiai, pasiymi tomis
paiomis savybmis, kurios bdingos laipsniams su racionaliaisiais
rodikliais.

1.17 (VBE, 1999). Apskaiiuokite ( 2 ^ ) =


A V2 ; B 2/2 ; C 4; D 8; 2ilo

1.18. Apskaiiuokite:

1) ^ 1 1 - 6 7 2 - ^ 1 1 + 6 ^ ; 2 ) I/>/V6561 ;

3) /9 + 4/5 ; 4) >/9-6/2 ;

5) /3-4/3 +>/3 + 4/3 ; 6) 2^3+ ^ 5 - ^ 3 +/48 ;


~ \ 2
3

7) ^43 + 30/2+^43-30>/2; 8) V 5 - I - I - V 5

/3-2/2 >/6 + ^ 7
9)
2
V I + W I / 6 ^

20. Kuris skaiius yra didesnis:


1990 1989 9
1) /6 /3 ar 1; 2) ^4+/2 ar 3; 3) ar
1992 1991 '
^^^skvrius ALGEBRINIAI REIKINIAI

2.1. PAGRINDINS SVOKOS

Algebriniai reikiniai sudaromi i skaii ir kintamj,


sujungiant juos sudties, atimties, daugybos, dalybos, klimo racio-
naliuoju laipsniu ir aknies traukimo operacijomis (veiksmais).
Algebrini reikini pavyzdiai:
2 - q + l .
1) a2b + 3ab ~^-bc (a-b); 2)
Z* 2a+ 3 '
3) yja2 +5a +4 ; 4) V a - V f t .
Algebrinis reikinys, kuriame raids ir skaiiai susieti sudties,
atimties, daugybos, dalybos ir klimo tik sveikuoju laipsniu veiks-
m enklais, vadinamas racionaliuoju algebriniu reikiniu. To-
kie yra pavyzdiuose pateikti 1 ir 2 reikiniai.
Racionalieji algebriniai reikiniai skirstomi sveikuosius racio-
naliuosius ir trupmeninius racionaliuosius reikinius. Jeigu racio-
naliajame reikinyje nra dalybos i kintamj veiksmo, tai jis
vadinamas sveikuoju racionaliuoju reikiniu, prieingu atveju
- trupmeniniu racionaliuoju reikiniu. Taigi pavyzdiuose
pateiktas 1 reikinys yra sveikasis racionalusis, 2 reikinys - trup-
meninis racionalusis.
Algebrinis reikinys, kuriame atliekamas aknies traukimo
veiksmas, vadinamas iracionaliuoju reikiniu. Tokie yra pavyz-
diuose pateikti 3 ir 4 reikiniai.
Kintamj reikms, su kuriomis algebrinis reikinys turi pras-
m, vadinamos leistinomis reikmmis, o j aib - algebrinio
reikinio apibrimo sritimi.
Sveikasis racionalusis reikinys turi prasm su visomis kinta-
mj reikmmis, trupmeninis racionalusis - su tomis, su kurio-
mis vardiklis nelygus nuliui, iracionalusis reikinys - su tomis, su
kuriomis poaknis yra neneigiamas, kai aknies laipsnis yra lyginis
arba trupmeninis skaiius. Vadinasi, 1 reikinys turi prasm su bet
kuriomis a, b, c reikmmis, 2 reikinys - su visomis a reikm-
mis, iskyrus a = - 1,5 (tuomet 2a + 3 = 0), 3 reikinys - su tomis a
reikmmis, su kuriomis a 2 + 5a + 4 > 0 (taigi, kai e ( - co; - 4 ] U [ - 1;
+ oo)), 4 reikinys - su >0 ir 6 >0.
ra algebrin reikin vietoj kintamj kuri nors j leistin
reikm, gauname skaitin reikin. Jo reikm vadinama algebri-
nio reikinio reikme. Jeigu dviej algebrini reikini, sudaryt
i toki pat kintamj, reikms su visomis leistinomis kintamj
reikmmis yra lygios, tai tokie reikiniai vadinami tapaiai ly-
giais.
Tapatybe vadinama lygyb, kuri teisinga su visomis leistino-
mis kintamj reikmmis.
Pavyzdiui, reikiniai (a + b)2 ir a2 + 2ab + b2, abc ir cba, 3 4 ir
1 yra tapaiai lygs.
Vieno reikinio keitimas jam tapaiai lygiu vadinamas tapa-
iuoju reikinio pertvarkiu.

2.2. S V E I K I E J I R A C I O N A L I E J I R E I K I N I A I

Pats paprasiausias sveikasis racionalusis reikinys - tai vie-


nanaris. Jis uraomas skaii ir kintamj natralij laipsni
sandauga.
Pavyzdiui, 3abc; a2b; 5ab 2 c 3 .
4

Sudedami (atimdami) vienanarius, gauname sudtingesn svei-


kj racionalj reikin, kuris vadinamas daugianariu. Pa-
vyzdiui, 3abc + ^a2b\ ^a2b-5ab2c3; x2-xy + y2.
Toliau aptarsime veiksmus su daugianariais.
Sudedant daugianarius, tenka atskliausti skliaustus. Vadovau-
jams tokia taisykle: jeigu prie skliaustus nra jokio enklo arba
paraytas pliusas, tai atskliauiant daugianario nari enklai ne-
keiiami, o jeigu prie skliaustus yra minuso enklas, tai atskliau-
iant daugianario nari enklai pakeiiami prieingais.
Atskliautus skliaustus, sutraukiami panaieji nariai (jeigu to-
ki yra).
Pavyzdiui,
( a 2 - ab + b2) - ( 3 a 2 + 4ab - b2) =

= a 2
-ab + b2 - 3 a 2
- 4 a 6 + b2 = -2a 2
- 5 a b + 2b2.
Daugindami daugianar i vienanario, i pastarojo padaugina-
me visus daugianario narius ir gautas sandaugas sudedame.
Pavyzdiui, /

2
4 a 6 - 3 6 c + |a 6c j | a b | =

2
46 I - a b |-3&c i - a & l + a 6 c | -

2 2 2 3 2
= - a 6 + | a 6 c - a 6 c .
4 8 23
Daugindami daugianar i daugianario, vieno daugianario
kiekvien nar padauginame i kito daugianario kiekvieno nario ir
gautas sandaugas sudedame. Jeigu yra panai nari, juos sutrau-
kiame.
Pavyzdiui,
(x + y + z)(x -2y + 3z) = X-X + X- {-2y) + x-3z + y-x + y- (-2 y) + y 3z +
+zx+z-(-2y) + z-3z = x2 - 2xy + 3xz + xy - 2y2 + 3yz + xz - 2yz + 3z2 =
= x -xy + 4xz-2y2 +yz + 3z2 = *2 - 2 y2 +3 z2 - xy + 4xz + yz .
2

M Pratimai
2.1. Atlikite veiksmus:
1) (x-y + z)(x + y-z); 2) (5a6-4a 2 6 + 3 c 2 ) ( a - 6 + c);
3) (2x + 3y + V)(2x2y - 3xy2 - l ) ; 4) *(* - IX* - 2 ) { x - 3).
2.2. rodykite, kad ios lygybs yra tapatybs:
1) (a 2 + 62 + c2 )(x 2 + y 2 + z 2 ) - (a* + by + cz)2 =
= (bx - ay)2 + (cy - bz)2 + (az - c*)2;
2) (a+b+c + d)2 +(a+b-c-d)2 +(a + c-b-d)2 +
+ (a + d-b-c)2 =4(a 2 +b2 +c 2 +d2).

2.3. Apskaiiuokite reikinio ((* 2 +3)" - 3 (2 +3)" +1 +

+ 4 (x2 + 3)"+2 )(x 2 + 3)2"" reikm, jeigu * = fiM .

2.3. GREITOSIOS DAUGYBOS FORMULS

Taip vadinamos ios tapatybs:


(a + b) (a-b) = a2-b2; (1)
(a + b)2 = a 2 + 2ab +b2 \ (2)
(a - b)2 = a 2 - 2ab + b2; (3)
(a + b)3 =a3 + 3a2b + 3ab2 + b3; (4)
(a - b)3 = a 3 - 3a26 + 3a62 - 6 3 ; (5)
(a+b)(a2-ab + b2) = a3+b3; (6)
(a-b)(a +ab
2 + b2) = a3-b3. (7)

1 p a v y z d y s . Apskaiiuokime + y)2 - ( - y)2, kai * = OO2003,


2003
Y = 100~ .
Sprendimas. Kadangi
(* + y)2 -(x-y)2 =x2 + 2xy + y2 -(*2 -2xy + y2) =
= x2 + 2xy + y2 -x2 + 2xy -y2 = 4xy,
tai duotojo reikinio reikm lygi 4 1002003 100~ 2003 = 4. A
2 p a v y z d y s . Pakelkime kvadratu (a + b + c)2.
Sprendimas. Narius sugrupuojame taip, kad galtume pritai-
kyti (2) formul:
(a+b + c)2 =((a+b) + cf =(a + b)2 +2 (a+b)-c+c2 =
= a2 + 2ab + b2 + 2ac + 2be + c2 = a2 +b2 +c2 + 2ab + 2ac + 2bc. A
I io pavyzdio iplaukia tokia daugianario klimo kvadratu
taisykl: keliant daugianar kvadratu, kiekvien daugianario nar
reikia pakelti kvadratu, tuomet juos sudti ir prie gautosios sumos
pridti visas manomas jo nari dvigubas sandaugas, pavyzdiui,
(3* -2y + z)2 = 9x2 + 4y2 +z2-12xy + 6xz -4yz.
3 p a v y z d y s . Sudauginkime (a + b + c)(a + b -c).
Sprendimas. Narius sugrupuojame taip, kad galtume pritai-
kyti (1) formul:
( a + 6 + c)(a + 6 - c ) = ((a + 6) + c)((a + 6 ) - c ) =

= (a + bf-c2 =a2 +2ab + b2 - c2 = a 2 +b2-c2 +2ab . A


4 p a v y z d y s . Suprastinkime reikin
A = (x2 + W 3 + l)(x 2 - x S + l){x2 +1).
Sprendimas. Sugrupav pirmuosius du dauginamuosius, taiky-
sime (1) formul:

A = ((x2 +l) + xS)({x2 +l)-xS){x2 +1) =

= +1) 2 - ( W 3 ) 2 j(x 2 + l ) = (x 4 +2* 2 + l - 3 x 2 ) ( x 2 + l ) =

Toliau taikome (6) formul:


(x 2 + l)(x 4 -, 2 +1) = (x 2 +1 3 = x6 + 1 .
Atsakymas. A=x6+1. A
5 p a v y z d y s . Tarkime, kad a + b + c = 0. rodykime, kad
a3 + b3 + cs = 3abc.
Sprendimas. Kai a + b + c = 0, tai a + b = - c. Pakelkime abi ios
lygybs puses kubu:
(a+b)3 = -c3 <=> a3 +3a2b + 3ab2 +b3 = -c3 <=>
<=> a + 63 + c3 =-3a2b-3ab2
3 a3 +b3 +c3 =-3ab(a + b).
Kadangi a + b= -c, tai gauname a3 + b3 + c3 = - 3 ab ( - c) = 3abc.
Tapatyb rodyta. A
Pratimai
2.4 (VBE, 1999). Jei x= 1001999 ir y = 100"1999, tai ( x + ; y ) 2 - ( x -
2
-Y) =
A 100 ~1998; B 0,02; C 2; D 4; E 2-1001998.
2.5. Atlikite veiksmus:
1) ( n 4 - 2 n 2 +4)(n 2 + 2 ) - 2 ( 1 -nsf -(3 -n3)(n3 +3);
2) (a4 - a2 + l)(a 4 +a 2 +l)(a 8 - a4 + l ) ;
3) (a + l)(a 2 + l)(a 4 +1) ... (a32 + 1 ) ;
4) (x2 +2)(x2 +xS+2)(x2-W6+2);
5) (a 2 - a + l)(a 4 - a2 +1) ... (a64 - a32 +1);
6) (a + 6 + c ) 3 - ( a + 6 - c ) 3 - ( 6 + c - a ) 3 - ( c + a - 6 ) 3 .
2.6. rodykite, kad ios lygybs yra tapatybs:
1) x(x +1)(* + 2)(x + 3) = (x2 + 3x +1) 2 - 1 ;
2) (a 2 + b2 ) ( x 2 + y2) = (ax - by)2 + (bx + ay)2;

3) a (b2 - c 2 ) + b (c2 - a 2 ) + c (a2 - b2) = (a - b){b - c)(c - a);


4) (b-cf +(c-a)3 +(a-bf = 3(a-6Xa-c)(c-6);
5) a(a + l)(a + 2)(a + 3) +1 = (a2 + 3 a + l ) 2 .

2.4. DAUGIANARI SKAIDYMAS DAUGINAMAISIAIS

Kai kuriuos daugianarius galima iskaidyti dauginamaisiais.


Toks skaidymas ypa reikalingas, kai tenka bendravardiklinti al-
gebrines trupmenas.
Skaidydami daugianarius dauginamaisiais, grupuojame j na-
rius, ikeliame bendruosius daugiklius u skliaust ir taikome
greitosios daugybos formules.
p a v y z d y s . Reikin A = 2a2b - 2ab2 + 3abc - b2 c - 2a2 c -
1
-ac2+bc2 iskaidykime dauginamaisiais.
Sprendimas. Reikin sudaro 7 nariai - nelyginis nari skai-
ius, todl jo iskaidyti, grupuojant po 2, negalima. Kartais verta
kur nors daugianario nar pakeisti dviej vienanari suma. kar-
t pakeiskime taip: 3abc = 2abc + abc. Tuomet
A = 2 -2gtf + 2abc + abc - b2c -2a2c - ac2 + be2.
Toliau vienodai paymtus narius sugrupuokime po du.
A = (2a2b - 2ab2) + (2abc - 2a2c) + (abc -b2c) + (bc2 -ac2).
Ikl prie skliaustus bendruosius daugiklius, gauname:
A = labia - 6 ) + 2 ac(b - a) + bc(a-b) + c2(b-a).
Matome, kad visi dmenys turi vienod daugikl (a - b) (pakeit dau-
giklio (b-a) enkl, taip pat gausime daugikl (a-b)), kur galima
ikelti prie skliaustus. Tuomet
A = (a-b)(2ab -2ac + bc-c^) = (a-b)((2ab -2ac) + (bc-c2)) =
= (a -6)(2a(6-c) + c(b-c)) = (a -6)(6 -c)(2a + c).
2 p a v y z d y s . Reikin A = a 2 - 5 a b - 14b2 iskaidykime daugi-
namaisiais.
Sprendimas. Sprsime dviem bdais.
1 b d a s . Pakeit -5ab= - lab + 2ab, turime
= 2 - 7 6 + 2 6 - 14b2 = (a2 - 7ab) + (2ab - 14b2) =
= a(a - 7b) + 2b(a - 7b) = (a - 7b)(a + 26).
2 b d a s . Raskime kvadratins lygties a2 - 5ab - 14b2 = 0
sprendinius, dyd b laikydami konstanta. Kadangi lygties diskrimi-
nantas D = ( - 5b)2 - 4 - 1 - ( - 1462) = 25b2 + 5662 = 8162, tai ios lygties
sprendiniai
56 + 7816^ 56 + 96 . 56-^816^ 56-96 ,
= 1 2 = =
A1 = 2 = 2 2 =
Pasinaudodami formule a 2 - 5a6 - 1462 = (a -aKa - a 2 ) , kvadra-
tin trinar galime iskaidyti taip:
a 2 - 5a6 - 1 4 6 2 = (a - 76)(a - (-26)) = (a - 76)(a + 26).
3 p a v y z d y s . Reikin A = x 4 + y 4 iskaidykime dauginamai-
siais.
Sprendimas. Nra n vienos greitosios daugybos formuls, ku-
ri bt galima isyk pritaikyti reikiniui x4 + y 4 . Todl prie io rei-
kinio pridkime 2x2y2 ir, kad jis nesikeist, atimkime 2x 2 y 2 . Tuomet

A = x 4 + 2x 2 y 2 + y 4 - 2 x 2 y 2 = (x2 +y2- (J2xy =

= (x2 + y 2 + V2xy)(x 2 + y 2 - J2xy). A


4 p a v y z d y s . Daugianar x3 + x2-10x
+ 8 iskaidykime daugi-
namaisiais.
Sprendimas. kart pasitelksime toki taisykl: jeigu bet ku-
rio laipsnio daugianario " + 1 _1 +a2x"~2 + ... + _] + koeficien-
tai yra sveikieji skaiiai, tai kiekviena sveikoji io daugianario ak-
nis yra jo laisvojo nario an daliklis. Kadangi 8 dalijasi i 1, 2 ,
+ 4, 8, tai duotojo daugianario sveikoji aknis, jei tik toki jis
turi, yra kuris nors i skaii. Nesunku sitikinti, kad toks yra
skaiius 1. I tikrj, ra 1 vietoj x, gauname:
1 3 + 1 2 - 1 0 1 + 8 = 1 0 - 1 0 = 0.
Tokiu atveju x3 + x2 - 10x + 8 turi dalytis be liekanos i x - l .
Nagrinjam daugianar padalykime stulpeliu i x - l :
x3 + x 2 - 1 0 x + 8 x-l
x2 + 2x - 8
_ 2x2 - 10* + 8
2x 2 -2x
_ -8x + 8
-8x + 8
0
Vadinasi, x3 + x2
- 1 0 x + 8 = ( x - l ) ( x 2 + 2 x - 8 ) . Kadangi x2 +
+ 2x - 8 = 0, kai x x = 2, x2 = - 4 , tai x2 + 2 x - 8 = (x - 2)(x+4).
Galutinai gauname x3 + x2 - 10x + 8 = {x - l)(x - 2){x + 4).

Pratimai
2.7. Iskaidykite dauginamaisiais:
1) 18 3 +24 2 6 + 8 2 ; 2) 8x2 +6xy -3yz -4xz ;
3) ae-b6; 4) l - x 8 ;
5) x -3x +5x-15 ;
3 2 6) (ab + ac +bc)(a +b +c)-abc ;
7) (a + b + c)3 - a3 - b3 - c3; 8) a3 + b3 + c3 - 3abc;
9) y (a-x)-x (a-y) + a (x-y);
3 3 3

10) x5+x4+x3+x2+x + l;
11) (x-y)3 + (y-zf +{z-xf - {x - y){y - z){z - x);
12) + y +z - 2 x y - 2 V - 2 y2 z2
4 4 4 2 2

2.5. TRUPMENINIAI RACIONALIEJI REIKINIAI

Trupmeniniu racionaliuoju reikiniu arba tiesiog raciona-


p
lija trupmena vadinamas reikinys ^r, kai P ir Q - sveikieji
racionalieji reikiniai, be to, Q iraikoje btinai yra kintamj.
Racionalij trupmen pavyzdiai:
C
a3 + b3 + c3 m 3 x - 4 . b d
2a-b+c ' 1' a+b+c'
5
Pagrindin racionalios trupmenos savyb apibudinama s-
P PR
ryiu 77 = 77^ R ^ 0). Jis reikia, kad racionaliosios trup-
iu QR
menos skaitikl ir vardikl galima padauginti arba padalyti i to
paties skaiiaus arba reikinio, nelygaus nuliui.
1 1 j 2 0

Pavyzdiui, 4 5yJ
X + 5x + 4 y 5x + 4y

ly+Vo
P _-P
M 20
4 y + 2 2(1+ 2y)

Kai R = - 1 , gauname q ~ ^ q .
Vadinasi, kartu pakeit skaitiklio ir vardiklio enklus, trupme-
nos reikms nepakeiiame.
Pagrindin trupmenos taisykl naudojama prastinant trup-
menas. Norint suprastinti trupmen, pirmiausia reikia skaitikl ir
vardikl iskaidyti dauginamaisiais. Trupmen galsime suprastinti,
kai skaitiklis ir vardiklis turs bendr, nelygi nuliui dauginamj.
Jt^V 3XV2 v^
1 p a v y z d y s . Suprastinkime trupmen 5 .
3x3 - y + 3xy z - y 3
Sprendimas. Pirmiausia skaitiklio ir vardiklio narius sugrupuo-
sime po du, paskui juos iskaidysime dauginamaisiais:
3x3 - x 2 y - 3xy2 + y 3 = (3* 3 - 3xy 2 ) - (x2y - y3) =

3x3 - x 2 y + 3xy2 - y 3 (3x3 + 3xy 2 ) - (x 2 y + y 3 ) "

= 3x (x2 - y 2 ) - y (x 2 - y 2 ) (x 2 - y 2 )(3x - y) _ ^ _ y
3x(x2+y2)-y(x2+y2) (x 2 + y 2 ) ( 3 x - y ) x 2 +y 2 ' ( 3 * * 0 ) A
Sudedant racionalisias trupmenas, kuri vardikliai yra vieno-
di, reikia sudti j skaitiklius, o vardikl palikti t pat. Sudedant
racionalisias trupmenas, kuri vardikliai yra skirtingi, pirmiausia
trupmenas reikia subendravardiklinti.
Bendravardiklindami trupmenas, atliekame tokius veiks-
mus:
1) trupmen vardiklius iskaidome dauginamaisiais; 2) randa-
me bendrj vardikl, sudaryt i kiekvieno vardiklio dauginamj
(jei kuris nors dauginamasis yra keliuose vardikliuose, tai jis ima-
mas pakeltas aukiausiu laipsniu); 3) padalij bendrj vardikl i
kiekvienos trupmenos vardiklio, randame papildomus dauginamuo-
sius, i kuri padauginame atitinkamus trupmen skaitiklius.
2 p a v y z d y s . Suprastinkime reikin
+ 2 , Y+ 2 2 + 2
~~ _ 2 ' 2 ' 2
- xy-xz+yz y -xy + xz-yz z +xy-xz-yz
Sprendimas. Kadangi
2 - xy - xz + yz = xy) - (xz - yz) =
= x(x -y)- z(x -y) =(x- yXx - z),

y2 -xy + xz- yz = (y2 -jcy) + (xz - yz) =


= y(y -x) + z(x -y) = (x- y)(z - y),

z2 +xy -xz - yz = (z 2 - xz) + (xy - yz) =


= z(z -x) + y(x -z) = (x- z)(y - z),
tai
x +2 y+2 z+2
A=
(x -y){x -z) (x-y){z -y) (x -z)(y- z)'
i trij trupmen vardikli bendrj vardikl gausime, prie
pirmosios trupmenos vardiklio prira kit vardikli dauginamuo-
sius, kuri nra pirmajame vardiklyje. Todl bendrasis vardiklis
lygus - y)(x - z)(y - z). Tuomet pirmosios, antrosios ir treiosios
trupmenos papildomieji daugikliai atitinkamai lygs y-z, z-x,
x-y. Vadinasi,
(x + 2){y - z) + {y + 2 ) ( z - x) + (z + 2)(x - y)
A=
(x - y)(x - z)(y - z)
xy + 2y - xz - 2z + yz + 2z -xy -2x + xz +2x - zy - 2y
{x - y)(x - z)(y - z)
= 0 =
0.
- - z){y - z)
3 p a v y z d y s . Suprastinkime reikin
a" -ax 2 a2 -1
A=
a2x + 3 3 - ax2 + a2x - a3

Sprendimas. Kadangi a2 + 3 = (a2 + 2 ) ,


3 - 2 + 2 - 3 = (JC3 - 2 ) + [ 2 - 3 ) =

= 2 ( - ) + 2 ( - ) = ( - ) (2 + 2),
tai
- 2 2 1
=
(2+2) {-)[2 +*2) 2

(2 -)(-)-22 2-(-1)-:

(2 +2 )( -)
a - -a + a - 2 a - + -
( 2 + x 2 ) ( x - a ) a2

-ax2-a3 (a2-ax) + (a-x)


(a 2 + x 2 ) ( x - a ) a2
-a(x2+a2) (g-x){g +1) _
x(a 2 + x 2 ) ( x - a ) a2
- a ( x 2 + a 2 ) ( a - x ) ( a +1) a + \
(a2 +x2)(x-a)a2 ax
4 p a v y z d y s . Suprastinkime reikin
- 1 1 1 1
( + 1) ( + 1)( + 2) ( + 2)( + 3) ( + 3)( + 4 ) '
Sprendimas. Kadangi
1 _ (X + /I + L ) - ( X +RC)_
( + )( + +1) { + )( + +1)
+ +1 + 1 1
( + )( + +1) ( + )( + + 1 ) + + +1'
tai
= 1 + 1 _1 + 1 1 + 1 1
+1 +1 +2 +2 +3 +3 +4
_1 1 = x+4 - x _ 4 ^
+4 ( + 4) ( + 4 ) '

Pratimai

2.8 (VBE, 2001). Apskaiiuokite: + =


1- +1
2 4 2 4 _
D -s- ; .
1-2 ' 1-2 ' 1-2 ' 2
2.9. Suprastinkite reikinius:
3-22. 2-4
1)
3 + 3 3 +6 + 3 '
2

2) |_8 _ )^2+ +8
+2 2-4
2 ) -4 +2'
' _2 4 2 ] b2 -42 8 2
3)
2 + 6 4 2 + 4 + 6 2 / b 2a + b
4) -2 1
3 + 3 2-2+3 + 2
m+n , + p+m
5)
(n-p)(p-m) mp-m +mn-np
2 mn+np-n2-mp'
A 2 6 C
1
' (a-2b)(a-c) (2b - c)(26 - a) (c-a)(c-2b)'
7) - , 2 + - 1
+ -- + 3 , 2--1 23
2 - 1 3-2+-1 +2++1 4-1 '
a-c 3 - c3 c l + c ^ c(l + c ) - a
") V
2 . T i l , 9 1 +
"
a + a c + c2 a 2 6 - 6 c 2 ^ a-c c J 6c
m 1 1 2x 4x3 8*T , ,
9) - r ( n u r o d yJm a s : pirmiau-
l - x 1 + je 1 + 2 l + x4 l + x8 v

sia sudkite du pirmuosius dmenis, paskui pridkite treij ir 1.1.);


10) ^ 1 2 ^ 4 + 8 , 16
' l + x ' l + x2 l+x4 ' 1+jc8 ' 1 + 1
a2 -ax 2 2 ^fi _ z l _ .Y
11) ^ a a2 J '
'-(-)2 2-(2-1)2 x2(x-l)2-l
1Z> (x2+l)2-x2 x2{x + l)2-l x*-(x + l)2'

13) f . ,
x+4*
1 2
4 + x'

2.6. IRACIONALIEJI REIKINIAI

Pertvarkydami iracionaliuosius reikinius, taikome aritmetini


akn bei laipsni su racionaliaisiais rodikliais savybes, suformu-
luotas 1.6 skyrelyje.
Inagrinkime kelet pavyzdi, iliustruojani ias savybes.
Laikysime, kad visi kintamieji gyja neneigiamas reikmes.
1 p a v y z d y s . Ikeikime daugikl prie aknies enkl:
V81a567 ; J135a5b2 .
Sprendimas. Reikin perraome taip:

V81a567 = ^273 3 2 66 6
Kadangi 366 = 36 2 , tai duotasis reikinys lygus
362 -tfSaFb .
Analogikai
Vl35a562 = V9 15a462a = 3a26Vl5a .

2 p a v y z d y s . Suprastinkime reikinius:
1) t K 1 " ; 2) V ^ ^ 4 " ; 3) 4) ^ x V ^ / x V
Sprendimas. 1) Kadangi xtfx? = V*3 2 = Vx*~, tai t / x V ? =

2) V ^ - V ^ = V A 3 - A 4 = ^ .
3) Nordami sudauginti, pirmiausia turime suvienodinti akn
rodiklius:

4) Kadangi skaii 4 ir 6 maiausiasis bendrasis kartotinis ly-


gus 12, tai paraome:
^ = 1^ yf ,

6/.

Tuomet
1 0
= ^ * / = = ^X12X7Y5 = 1
^ / A

inome, kad simboliu Va , kai n - lyginis skaiius, > O, ymi-


ma aritmetin aknis, taigi neneigiama aknies reikm i nenei-
giamo skaiiaus. Tokia yra, pavyzdiui, ir kvadratin aknis Va > O .
Jei nagrintume Va^, tai iuo simboliu irgi ymtume aritmetin,
taigi neneigiam akn. Todl
a, kai > O,
a 2 = lai
-a, kai < O.

Pavyzdiui, ^ s f = |a -6| = ^ ^

Apskritai, kai n - lyginis skaiius, n = 2k, tai


2" = | O | .

3 p a v y z d y s . Suprastinkime reikin A = + V l - 4 a + 42 ,

kai < ^ .
Z
Sprendimas. Nesunku suvokti, kad
A = + Vl - 4 + 42 = + y j ( l - 2 a f = + |l - 2|.

Kai < ~ , tai 1 - 2 > O, todl 11 - 2 | = 1 - 2a. Taigi


= + 1-2 = 1 - .
4 pavyzdys. Suprastinkime reikin A = Vx2-6x + 9 +
+ Vl-2x + x2 .
Sprendimas. Pertvarkome poaknius ir gauname:
A=
yj(x-3)2 +A = |x-3| + |l-x|. /(1 -xf
Reikinys - 3 keiia enkl, priklausomai nuo to, ar yra di-
desnis, ar maesnis u 3. Reikinio l - x enklas priklauso nuo to,
koks yra lyginant su 1. Todl nagrinsime, kokie yra reikini
x - 3 ir l - x enklai intervaluose, kuriuos takai 1 ir 3 dalija vis
skaii ties, taigi intervaluose (-co; 1], (1; 3] ir (3; +oo). Parink
i i interval bet kurias reikmes, pavyzdiui, = 0, = 2 ir = 4,
sitikintume, kad intervale ( - oo; 1] teisingos nelygybs - 3 < 0,
l - x > 0 ; intervale (1; 3 ] - nelygybs x - 3 < 0 , l - x < 0 ; intervale
(3; +oo) - nelygybs - 3 > 0, l - x < 0 . Todl
- ( x - 3 ) + l - x , kai < 1,
- ( - 3 ) - ( 1 - ) , kai 1 < < 3 ,
- 3 - ( 1 - ) , kai > 3 .
Atlik veiksmus, gauname

4 - 2x, kai < 1,


A = - 2, kai 1 < < 3 ,
2x - 4 , kai > 3.

5 p a v y z d y s . Suprastinkime reikin
2
A = a/(X2-4)2+16X +^(X2+4)2-16X2 .
Sprendimas

A = J(x2 - 4 f + 16x2 + J(x 2 + 4) 2 - 16x2 =

= Vx4 +8x 2 +16 +Vx 4 - 8 x 2 +16 =

= J(x2+4f + - J ( x 2 - 4 ) 2 =|x 2 +4| + |x 2 -4|.

Kadangi x 2 + 4 > 0 su visomis reikmmis, A = x 2 + 4 + |x2 - 4|.


Matome, kad x 2 - 4 > 0 , kai < - 2 arba > 2 ir x 2 - 4 < 0, kai
- 2 < x < 2 . Taigi
[x 2 - 4 , kai < - 2 arba > 2,
x2 - 4 =
[ 4 - 2 , kai - 2 < x < 2 .
Vadinasi,

A = [2x , kai x < - 2 arba > 2 ,


2

[8, kai - 2 < < 2.


Reikinys 2tfxy turi prasm, kai > 0 ir y > 0 arba < 0 ir y < 0,
o reikinys turi prasm tik tada, kai > 0 ir y > 0. Vadina-
si, formul
2kJxy = 2 7X- 2 7Y
teisinga tik tada, kai > O ir y > 0. Taigi taikydami i formul, su-
siauriname reikinio leistinj reikmi aib.
Inagrinkime, kaip reikia taikyti formul X2 kfc = , kai
keliame daugikl po lyginio laipsnio aknies enklu.
Kadangi teisinga formul

tai, keldami po aknies enklu, turime rayti:


= 2kjx2ky j kai > 0 ir x2tfy = -2tfx2ky , kai x < 0 .

6 p a v y z d y s . Apskaiiuokime

Sprendimas. Kadangi 1 - 2 / 3 < 0 , tai

^13 + 473 -7l-2%/3 = +4/3 ^(l - =

= - 7 l 3 + 4/3 7l3 -4V3 = -/169 - 4 8 = -721 = -tJ2 = -till.

7 p a v y z d y s . Suprastinkime reikinius:

ia > 0, 6 > 0, * 6.
Sprendimas. Visus iuos reikinius suprastinsime, pasinaudoj
greitosios daugybos formulmis ir aknies apibrimu, teigianiu,
jog (Va) = a .
Taigi dyd galima parayti vairiai, priklausomai nuo to, ko-
kio laipsnio aknys reikinyje yra. Pavyzdiui, = {4a) , = (Va) ,
4a=(fa)\tia=(^.
Turdami galvoje ias pastabas, isprsime pavyzdius:

I-, a-b W 2 - W 2 +
U - 7 = 7 = = j=t= = f== = va+Vo;
VA-V6 - -

2) =
+76
a-b - ffl2 - + &)
3)

ifc-Slb ifc-tlb
= (V^+V6)(VI+V6);

A - B (V^)3-(V6)3 F C - I E J P + ^ F + ^ )
4)

( ^ - ^ ) ( ^ + ^ 6 ) ( ^ +^ 6 + ^ )

=
V^-VFT

= ( ^ + ^ 6 ) ( ^ +^ 6 + ^ ) . A

8 p a v y z d y s . Suprastinkime reikin
xjx+yy[y 2x2
A = 7=RJXY
:(x-y) + ; ia x > 0 , y > 0 .
X2 + Y 2
Sprendimas. Kadangi
g 3 1 1
xjx=jx* = ( V i ) , yVy = y) , X2 =jx, y2 =y ,
tai

2 VI
A-
V i +V^

(^+^)[(^)2-^+(^)2]
2 VI
Jxy
yfx+yfy V I +VY

= ( - Vry + y - V*y): (* - y) +
V * + VY
X - 2 ^ +Y 2[ (>/-VY) 2 VI
' I i n o +
2
* - y V i + V y ( V i ) - ( V 7 f

2
( V i - V y ) 2 V i _ V i - V y , 2 V i
+ -I= 1= = -1=V +-
( V i - V y ) ( V i + V y ) V i + Vy V i + V y V i + Vy

_ ^lx-Jy+ 2\[x _3s[x-y[y ^


V i + Vy V i + Vy

Pratimai

2.10 2002). Kai a < 0 , tai V4(a-1) 2 - J - =


V 4
A|a-2; B |a-2; C2-|a; D4-5a; E 2 - ^ .
Z Z Z Z

2.11. Suprastinkite reikinius:


1) V4x2 - 12x + 9 + Vi2", kai < 1,5 ;

2) V 9 - 6 a + o 2 +V9 + 6a + a 2 , kai < - 3 ;

3) Va + 2Va - 1 + Va - 2-Ja^l, kai 1<<2.

2.12 ( V B , pakartotin sesija, 2002). Kai 6 > 0, c > 0, 6 * c, tai


6-c
Jl 1 -b 2 =
6c 2 -62c

A ~ + ; B C ^ ; D ; E ^ +
V& VI VI V6 2 VFT

2.13 (VBjE, 2003). Jei V 8 - a + V 5 + a =5, tai J(8-a)(5 + a) =


A V; B V40; C 6,25; D >/3 ; E 6.

2.14. Apskaiiuokite 2^" =


VA-2

A 7 i + 4 7 i + 4; B (V^-2)2; C 7^ + 4; D V o - 4 ; E Vi + 4.

2.15. Suprastinkite reikinius:

ayia+byfb fsfa+jb
= P VAI) R
Va+Vft
(a-bV1
2)
a-b 4a+4b {24b VA +/6 '

x + 4a -4a /
3)
V*+VA VI-VA - VA

3 \ \2
A - V 8 (V^ + V2)
4) -J(a2+2f-8a2 ;
a + y/2a +2

(x - y)3 (4x + Jy) +2xjx+yjy 3^4xy-x)


5)
x4x+y4v x-y

\ z. ^ / I\ A+ 6 2(ab) 3;
6) a3 - b3
3 3
A +6

2 Va a-yfab+b
7) 4 .
Ja -4b a4a + b4b 4a -4b
skyrius FUNKCIJOS

3.1. FUNKCIJOS SVOKA, SAVYBS

1 apibrimas. Jei kiekvienam skaii aibs D elementui


pagal tam tikr taisykl priskirtas tik vienas skaii aibs E ele-
mentas y, tai sakoma, kad aibje D yra apibrta funkcija. Raoma:
y =\x). Elementas vadinamas nepriklausomu kintamuoju arba
funkcijos argumentu, elementas y - priklausomu kintamuoju
arba funkcijos reikme take x. Aib D vadinama funkcijos api-
brimo sritimi ir dar ymima D(f), aib E - funkcijos reikmi
sritimi ir dar ymima E{f).
Daniausiai funkcija apibriama formule, pavyzdiui y=x2, kai
xe[l; 5], ios funkcijos apibrimo sritis yra aib [1; 5].
Kai funkcija apibriama formule y = f[x) nenurodant apibri-
mo srities, tai funkcijos apibrimo sritimi laikoma reikinio f{x)
O
apibrimo sritis. Pavyzdiui, funkcijos y = - = = apibrimo sri-
2
tis yra reikinio , apibrimo sritis. Todl iuo atveju aib D
nusakoma nelygybe V x -x > 3 . Taigi D = (3;
-3 3 > 0 , +oo).

3 1
1 p a v y z d y s . Nustatykime funkcijos y = J apibri-
mo srit. \x + 5
I 3 1 3
Sprendimas. Reikinys J r + turi prasm, kai -2 > 0 ,
V + 5 x + 5
0 taigi + 5 > 0 ir * 0. I ia gauname > - 5 ir * 0. Vadinasi,
D = ( - 5 ; 0)U(0; +oo).
2 apibrimas. Funkcijos y = fix) grafiku vadinama aib vis
koordinai ploktumos tak (x; y), kuri abscises (xgD) yra ar-
gumento reikms, o ordinats - funkcijos fix) atitinkamos reikms.
Norint nubraiyti funkcijos grafik, reikia koordinai ploktu-
moje paymti visus takus, kuri koordinates tenkina slyga
y = fix). Taiau taip padaryti daniausiai negalima. Todl paymime
kelet tak ir, atsivelgdami funkcijos savybes, nubraiome apy-
tiksl funkcijos grafiko vaizd, kur dl paprastumo vadinsime tie-
siog grafiku.
2 p a v y z d y s . Nubraiykime i funkcij grafikus:
l)y = x; 2)y = x2.
Sprendimas. 1) Funkcijos y = grafik sudaro tak (; x), ku-
ri abscises ir ordinats yra lygios, aib. Toki tak aib yra pir-
mojo ketvirio pusiaukampin (3.1 pav.). Jai nubrti pakanka pa-

2) Nordami nubrti funkcijos y = x2 grafik, sudarykime keli


jos reikmi lentel.
X -2 - 1 0 1 2
y 4 1 0 1 4
Gautus takus ( ( - 2 ; 4), ( - 1 ; 1), (0; 0), (1; 1), (2; 4)) paymki-
me koordinai ploktumoje (3.2 pav.) ir sujunkime juos kreive. Si
kreiv vadinama parabole.
Braiant funkcij grafikus, pasitelkiamos j savybs - lygi-
kumas, periodikumas, monotonikumas. Apibrime ias svokas.
Tarkime, kad funkcijos y=\x) apibrimo sritis D yra simetri-
ka koordinai pradios atvilgiu.
3 apibrimas. Funkcija f vadinama lygine, jei su kiekvienu
xeD teisinga lygyb f{-x) = f{x). Jeigu su kiekvienu xeD f{-x) =
= -f{x), tai funkcija vadinama nelygine.
Funkcija dar gali bti nei lygin, nei nelygin.
Lygins funkcijos grafikas yra simetrikas aies Oy atvilgiu,
nelygins - koordinai pradios atvilgiu.
i 3 p a v y z d y s . Irinkime, kurios i 3.3 paveiksle grafikai pa-
vaizduot funkcij yra lygins, kurios - nelygins.
Sprendimas. Kadangi 2 ir 6 grafikai yra simetriki aies Oy
atvilgiu, tai j funkcijos yra lygins. Simetrikum koordinai
pradios atvilgiu pamatyti sunkiau. Taiau ia gali padti tokia
pastaba: norint kreiv atvaizduoti simetrikai koordinai pradios
atvilgiu, reikia j simetrikai atvaizduoti aies Oy atvilgiu, po to
/
(D (D

> > >


X O X X


3.3 pav.
gaut jos vaizd dar kart atvaizduoti simetrikai aies Ox atvil-
giu. Matome, kad taip gautos 1, 4 ir 5 grafik kreivs. Taigi jas
atitinkanios funkcijos yra nelygins. Funkcija, kurios grafikas pa-
vaizduotas 3 kreive, yra nei lygin, nei nelygin.
4 apibrimas. Funkcija f vadinama periodine su periodu
T> 0, kai su kiekvienu x&D takai (x + T) ir (x-T) irgi priklauso
sriiai D ir yra teisinga lygyb f[x)=f[x + T).
Kai skaiius T yra funkcijos /"periodas, tai skaiius kT (k - bet
kuris sveikasis skaiius, nelygus nuliui) irgi yra tos funkcijos peri-
odas. Kalbant apie funkcijos period, paprastai turimas galvoje
maiausias teigiamas periodas.
Periodins funkcijos grafikui bdinga tai, kad jis tarytum su-
lipdytas i vienod dali, atitinkani period T.
5 apibrimas. Funkcija f vadinama didjanija intervale
(a; b), jeigu i nelygybs x1 < x2 e (a; b), x2 e (a; b)) iplaukia ne-
lygyb f(x1)<f(x2).
Kai i nelygybs iplaukia nelygyb fix 1) > f (x2), funkcija
vadinama majanija.
Jeigu i x1 <x2 iplaukia nelygyb f{xx)< f(x2){f{xx)> f(x2)), tai
funkcija vadinama nemajanija (nedidjanija) intervale
(a; b).
Vis i tip funkcijos bendrai vadinamos monotoninmis.
Funkcijos, kuri grafikai pavaizduoti 3.3 paveiksle 1, 3, 4 krei-
vmis, yra didjaniosios intervale (-; +oo), o funkcija, kurios gra-
fikas yra 2 kreiv, - majanioji intervale ( - oo; 0) ir didjanioji
intervale (0; +oo).
Pratimai
3.1. Nustatykite funkcij apibrimo srit:

3) y = .1 ; 4) y = ]gx + lg(2-x);
1 - ylix + l)2
5) y = ylx2-6x + 8+-,1-=; 6) = + 4^ .
4x^1 !OG5 x
3.2. Aibje [1; 9] apibrtos dvi funkcijos /(x) = ln ir g(x) =
= 2 cos 2x. Raskite E{f)f)E(g).
-1
3.3(VBE, 1999). Funkcijos fix) = lg apibrimo sritis yra:
A (-oo; 0)U(0;+oo); B (0; 1]; C (0; 1)U(1; +>);
D (l;+oo); E (-oo; 0)U(l;+oo).
3.4. Nubraiykite funkcij grafikus:
l ) y = 3x; 2) y = 2 x 2 - 4 .

3.2. TIESIOGINIS IR ATVIRKIAS PROPORCINGUMAS

Tarkime, automobilis vaiuoja pastoviu greiiu v. Tuomet jo nu-


vaiuotas kelias s yra tiesiog proporcingas vaiavimo laikui t. Sis
faktas nusakomas inoma fizikos formule s = vt; ia v = const.
Apibrime tiesiogin proporcingum bendrai.
1 apibrimas. Funkcija, nusakoma formule y = kx (k-const,
k 0), vadinama tiesioginiu proporcingumu. Skaiius k vadina-
mas proporcingumo koeficientu. Funkcijos y = kx apibrimo sri-
tis yra vis realij skaii aib, jos grafikas yra ties, einanti per
koordinai pradi.
iek tiek pakeit slyg, isprsime VBE 2002 m. uduoties
udavin.
1 p a v y z d y s . Brilianto kaina tiesiog proporcinga jo mass
kvadratui. Raskime perskelto brilianto dali masi santyk, kai j
5
kain suma sudaro nesuskaldyto brilianto kainos.
Sprendimas. Paymkime: - brilianto mas, tuomet jo kaina
kx2; ia k - proporcingumo koeficientas. Sakykime, kad briliantas
perskeltas dvi dalis, kuri mass x1 ir x2. i dali kainos atitin-
kamai lygios kxl ir kx\. Tuomet, remdamiesi slyga, galime suda-
ryti sistem
2 2 ^ 2
kXy kXn , 3C i I o X
1 2 9 <=>


I ios sistemos turime rasti santyk L. ra i antros lygties
x = xj+x 2 pirmj lygt, turime
2 ^-^22 " G5" V
/ X1 ^2\2) >_
i ia
= 2X + 2x2 = 5xjx 2 .

Padalij
2
abi ios lygties puses i x\ (x2 * ) , gauname lygt
/ \
L + 2=5 .
yX2 y x2
X
Paymj = z , turime kvadratin lygt
2z2-5z+2=0,
kurios sprendiniai lygs iZ ir 2. Tinka abu sprendiniai. Vadinasi,
briliantas perskeltas dvi dalis, kuri vienos mas yra dvigubai
didesn.
2 apibrimas. Funkcija, nusakoma formule y = (k = const,

k ^0), vadinama atvirkiuoju proporcingumu.
ios funkcijos apibrimo sritis - vis realij, nelygi nuliui,
L
skaii aib. Funkcijos y = grafikas yra kreiv, susidedanti i

dviej ak. Ji vadinama hiperbole.
2 2
2 p a v y z d y s . Nubraiykime funkcij y = ir y = grafikus.

Sprendimas. Parinkime kelet reikmi ir apskaiiuokime jas
atitinkanias y reikmes.
X -4 -2 -1 1 2 4
2 1 1
-1 -2 2 1
y = x 2 2
2 1 1
1 2 -2 -1
2 2
Koordinai ploktumoje paymj takus (x;y) ir nubrai per
juos kreives, gauname hiperboles, pavaizduotas 3.4 paveiksle. A
Apskritai, kai k>Q, tai hiperbols akos yra pirmajame ir tre-
iajame ketvirtyje (3.4 pav., a), kai k < 0, tai - antrajame ir ketvir-
tajame ketvirtyje (3.4 pav., b).
y'

2
1
-4 -3 - 2 -1
~ i ;
^LCRR OI 2 3 4 *
-1
-2

a) '
3.4 pav.
3 p a v y z d y s (VBE, 2001). 9 m atkarpoje, jungianioje du ta-
kinius viesos altinius, kuri vienas yra atuonis kartus stipresnis
u kit, raskime maiausiai apviest tak. Primeneme apviestu-
mo dsn: apviestumas yra tiesiog proporcingas altinio viesos
stiprumui ir atvirkiai proporcingas atstumo iki viesos altinio
kvadratui.
Sprendimas. Paymkime: I - silpnesniojo viesos altinio stip-
rumas, y - apviestumas. Tuomet galingesnio viesos altinio stip-
rumas bus 87. Tarkime, kad galingesnis viesos altinis yra take A
(3.5 pav.), silpnesnis - take B. Atstum nuo tako A iki C pay-
mkime x. Kadangi tak C apvieia du altiniai, tai jo apviestu-
mas bus lygus apviestum, kuriuos sukuria kiekvienas altinis,
sumai. Todl (
k-81 k-I 8
= kl +
" (9-x)z (9-*)
ia k - proporcingumo koeficientas.
81
9 - x B

3.5 pav.
Kad takas C bt maiausiai apviestas, dydis turi tenkinti
slyg y' = 0. Randame y':

16 x3 - 8(9 - x)3
y =kl 2*71-4 + 2 kl
3
(9-X) 3
x- (9 - x)3 x3(9-x)3
Matome, kad / = 0, kai x 3 - 8 ( 9 - x ) 3 = 0, i ia x3 = 8(9
x = 2 ( 9 - x ) , x = 6.
Kai < 6, tai y' < 0, o kai > 6, tai y' > 0. Vadinasi, = 6 yra
minimumo takas.
Kadangi funkcija y neegzistuoja, kai x = 0 ir = 9, tai lokaliojo
minimumo takas = 6 kartu yra ir funkcijos y maiausios reikms
intervale (0; 9) takas. Vadinasi, takas C bus maiausiai apvies-
tas, kai jis nuo tako A bus nutols 6 m atstumu.
Pratimai
3.5. U prekes sumokta tiesiog proporcingai j kiekiui. Para-
ykite tiesioginio proporcingumo formul, kai inoma, jog u 100
vienet sumokta 400 Lt. Nubraiykite io proporcingumo grafik.
3.6. Tarp dviej uost, nutolusi vienas nuo kito 600 km atstu-
mu, kursuoja keltas. Reiso (kelions vien pus) ilaidas sudaro
aptarnavimo ir eksploatacijos ilaidos. inoma, jog aptarnavimo i-
laidos atvirkiai proporcingos plaukimo greiiui, o eksploatacijos
ilaidos - tiesiog proporcingos greiio kubui. Paraykite sumini
ilaid priklausomybs nuo greiio formul, jeigu, plaukiant pato-
KM
viu 45 greiiu, reiso aptarnavimo ilaidos lygios 9000 Lt, o
eksploatacijos ilaidos - 6075 Lt.
3.7. Plaukianio laivo vienos valandos ilaidas sudaro dvi da-
lys: pastovios, lygios a Lt ir kintamos, tiesiog proporcingos greiio
kubui. Kokiu greiiu turi plaukti laivas, kad 1 km kelio tenkanti
ilaid suma bt maiausia?
3.8. Nubraiykite funkcij grafikus:
6
ID\ y= -; 2) y = - 3) y = + -
X

3.3. TIESINE IR KVADRATINE FUNKCIJA

Tiesins funkcijos pavyzdys - tiesioginis proporcingumas y = kx.


1 apibrimas. Funkcija y = kx + b (k, b - realieji skaiiai) va-
dinama tiesine funkcija. Jos apibrimo sritis - vis realij
skaii aib.
Skaiius k vadinamas tiess krypties koeficientu ir k = tg a;

- kampas, kur ties sudaro su teigiamja aies Ox


3.7 pav.). Skaiius l&l - ilgis atkarpos, kuri ties

3.6 pav. 3.7 pav.


atkerta ayje Oy; b > 0, kai ties kerta a y
L

Oy vir aies Ox (3.6 pav.) ir b < 0, kai -


po aimi Ox (3.7 pav.).
Kai k > 0, funkcija yra didjanioji vi-
A/
soje skaii tiesje (3.7 pav.), kai k < 0 - X
o / ''
majanioji (3.6 pav.). Kai = 0, tai 5

gauname pastovi funkcij y = 6, kurios B J-3


grafikas lygiagretus aiai Ox.
Nordami nubrti funkcijos y =
3.8 pav.
= kx + b grafik, turime paymti bet ku-
riuos du jo takus. Galima rasti takus, kuriuose ties kerta koor-
dinai ais.
Pavyzdiui, rasime takus, kuriuose ties y = 2x - 3 kerta koor-
dinai ais. Kai x = 0, i tiess lygties apskaiiuojame y = - 3 . Kai
y = 0, turime 2 x - 3 = 0; i ia =1,5. Vadinasi, ties eina per takus
A (1,5; 0) ir B (0; - 3 ) (3.8 pav.).
2 apibrimas. Funkcija y=ax2+ bx + c (a, b, c - realieji skai-
iai, a 0) vadinama kvadratine funkcija. Jos apibrimo sritis
- vis realij skaii aib, grafikas - parabol.
Kai parabol kerta a Ox, j galima nubrti taip: isprend
lygt ax2 +bx + c = 0 , kurios diskriminantas D> 0, randame sankir-
tos su aimi Ox takus xx ir x2 (arba xx, x2) (3.9 pav.). Kadangi
virns tako abscis xu yra atkarpos [x^ x 2 ] vidurio takas, tai
= Xl ^* 2 . Apskaiiav y = ax2 + bx + c , randame parabols vir-
n (xv; yv). Tai bus takas, esantis vir aies Ox (takas A) arba
po aimi Ox (takas B). inodami tris parabols takus, jau galime
nubrti parabol.
Apskritai, kai a > 0 , parabols akos nukreiptos auktyn, kai
< 0 - emyn.
Kai lygties ax2 + bx + c = 0 diskriminantas D = 0, parabol lieia
a Ox take x x =x 2 (*> 2 ~ sutampantys lygties ax2 + bx + c = 0

3.9 pav.
sprendiniai). Toliau parabol briame priklausomai nuo a enklo
(3.10 pav.).
Kai lygties ax2 + bx + c = 0 diskriminantas D < 0, parabol neker-
ta aies Ox (ir nelieia jos) (3.11 pav.). Jos virns abscis galime
rasti i slygos y' = 0 (is bdas tinka ir prie tai inagrintais
atvejais). Taigi (ax 2 + bx + c)' = 2ax + b = 0 => xu =-. Apskaiiavy u ,
braiome parabol, atsivelgdami a enkl.
Kartais verta rasti dar ir papildom tak. Vienas j - para-
bols ir aies Oy sankirtos takas. Jo ordinat gaunama raius pa-
rabols lygt x = 0.
1 p a v y z d y s . Nubraiykime funkcij grafikus:
1) y = 2 - 4x+ 3; 2) y = -x2 +6x-9; 3) y = 2x2+x + l.
Sprendimas
1. Kadangi lygties 2-4 + 3 = 0 diskriminantas D = 1 6 - 1 2 =
4 > 0, tai, isprend j, randame parabols ir aies Ox sankirtos
takus x1 = 1 , x2 = 3 . Vadinasi, xv = 2 ir yu = - 1. Dar randame pa-
pildom tak, kuriame parabol kerta a Oy: kai x = 0, tai y = 3.
Paymj takus (1; 0), (3; 0), (2; - 1 ) ir (0; 3), braiome parabol
(3.12 pav., a).
2. Kadangi lygties -2 +6x - 9 = O, o kartu ir lygties x 2 - 6 x +
+ 9 = 0 diskriminantas D = 0, tai lygtis turi du sutampanius
sprendinius ^ = ^2 = 3. Tai reikia, kad parabol lieia a Ox take
(3; 0). Jos akos nukreiptos emyn, nes a = - 1 < 0 . Randame dar
vien jos tak (0; - 9 ) ir braiome parabol (3.12 pav., b).
3. Kadangi lygties 2 x 2 + j c + 1 = 0 diskriminantas D = - 7 < 0 ir
a = 2 > 0, tai visa parabol yra vir aies Ox. Randame y' = 4x +1 ir,
isprend lygt 4 x + l = 0, gauname parabols virns abscis

xv = - i . Tuomet ^ = 2 f^ J + j + 1 = ^ . Dar rad papildomus


takus (0; 1) ir ( - 1 ; 2), braiome parabol (3.12 pav., c).
2 p a v y z d y s . Lentoje po matematikos pamokos liko brinys
(3.13 pav.), kuriame pavaizduotos koordinai ays, parabol ir tie-
s. Martynas tvirtina, kad parabols lygtis y = ax2+bx+c, o tie-
ss - y = cx + a\ ia a, b, c - tam tikri, nelygs nuliui skaiiai.
Isiaikinkime, ar teisus Martynas.
Sprendimas. Tarkime, kad Martynas teisus. Paymkime:
( ;), B(0\yB). Tuomet i parabols ir tiess lygi gauname
yB=a-02+b0+c ir = c 0+ ;
i ia c-a. Vadinasi, parabols ir tiess lygtys yra tokios:
y = ax2 +bx + a ir y = ax + a .
lygt y = ax + a ra tako A koordinates, gauname 0 = axA + ,
todl xA = - 1 . parabols lygt ra tako A ( - 1 ; 0) koordinates,
turime
0 = (-1) 2 + 6 ( - 1 ) + <=> 2 - = 0 ;
i ia b = 2. Tuomet parabols lygtis yra tokia:
y = 2 + 2 + = (2 + 2x +1) = a(x +1)2.
Parabol, kuri nusakoma ia lygtimi, take = - 1 turi liesti a
Ox. Taigi Martyno teiginys yra klaidingas.
3 pavyzdys (Bandomasis egzaminas, 1998). Parabols for-
\ l , ; i , i t i , ' g11',
c .I;;'
,',!,,,,,!, .i-J^-t/
TILL r > t r /

3.14 pav.

3 m (3.14 pav.). Ar gali pro iuos vartus vaiuoti 2 m aukio ir


2 m ploio furgonas?
Sprendimas. Pirmiausia paraysime parabols lygt. Kadangi
parabols virn yra take C, priklausaniame aiai Oy, tai para-
bols lygtis
y = ax2 + b ;
ia a ir b - kol kas neinomi koeficientai. Juos rasime i slyg,
kad takai B (1,5; 0) ir C (0; 4) priklauso parabolei, taigi j koor-
dinats turi tikti parabols lygiai. Todl gauname dvi lygtis:
[ = 1,52 +b,
4 = 0 + .

Isprend randame 6 = 4, a =
2 = ' T a i g i P a r a b o l s tys-
tis yra tokia:
2
Y = - F * + 4 .

Pro iuos vartus gals vaiuoti toks furgonas, kurio auktis


bus maesnis u DE, taigi kai tako D ordinat yD bus didesn u
2. Ordinat yD rasime, ra parabols lygt tako E abscis, taigi
= 1.
Turime:
y = 16. i2 + 4 = 20 2|>2.
JD 9 9 9
Kadangi yD> 2, tai furgonas vaiuoti gali. A
Pratimai
3.9. Paraykite parabols lygt ir nubraiykite parabol, kai ji
eina per takus:
1) A (1; - 1 ) , B ( - 2 ; 14) ir C (0; 0);
2) A (0; - 2 ) , B (1; 0) ir C (4; - 6 ) .
3.10. Parabols y = ax2 +bx +1 virn yra take M (1; 2). Ras-
kite koeficientus a ir b. Nubraiykite parabol.
3.11. Kvadratinis tri-
naris y = ax2+bx+c, kai yA
x = 1, gyja didiausi reik-
m, lygi 3, o kai = - 1, jo ^ _ x _ a
reikm lygi nuliui. Raski-
te kvadratinio trinario
reikm, kai = 5.
3.12 (Bandomasis eg-
zaminas, 1998). Parabols
formos simetrikos arkos
auktis 6 m, o plotis prie
ems 5 m (3.15 pav.). Ar
gali pro i viaduko ark
pravaiuoti vilkikas, kurio
auktis 4 m, o plotis 3 m? 3.15 pav.
skyrius ALGEBRINES LYGTYS
IR NELYGYBS

4.1. LYGI EKVIVALENTUMAS. LYGI SISTEMOS


IR LYGI VISUMOS SVOKOS

Sprsdami lygtis, jas paprastai pertvarkome taip, kad gautume


lygt, kuri mokame isprsti. Sunku ivardyti visus atliekamus
pertvarkius. Taiau yra vienas reikalavimas, kurio nepaisyti nega-
lima: neleistinas toks pertvarkis, kuris panaikina sprendinius.
Pavyzdiui, suprastin abi lygties (x - 3)(x - 4) =x - 3 puses i
- 3 , neteksime sprendinio = 3. Todl toki lygt reikt sprsti
taip:
(x - 3)(x - 4) - (x - 3) = 0,
(x - 3)(x - 4 - 1 ) = 0,
( x - 3 ) ( x - 5 ) = 0;
i ia x1 = 3, x2 = 5 .
Yra ir kitas pavojus - pertvarkius lygt, gali atsirasti paalini
sprendini. Taiau, patikrin juos, visada atskirsime paalinius, ku-
rie netinka duotajai lygiai.
Pavyzdiui, pakl abi lygties V3x + 4 = puses kvadratu, gau-
name kvadratin lygt x 2 - 3 x - 4 = 0 , turini sprendinius
x, = - 1 ir x2 = 4 . Sprendinys xx = - 1 yra paalinis, nes, ra j
pradin lygt, gauname neteising lygyb , arba 1 = - 1 .
Pabriame, kad tikrindami ne tik sitikiname, ar teisingai i-
sprendme lygt, bet ir nustatome, ar negavome paalini
sprendini.
Detaliau iuos klausimus isiaikinsime, nagrindami bendrj
lygi teorij. Pirmiausia prisiminsime lygi ekvivalentumo ir i-
vados svokas.
1 apibrimas. Lygties fix) =g(x) sprendiniu vadinama ta kin-
tamojo reikm, kuri duotj lygt paveria teisinga lygybe.
2 apibrimas. Dvi lygtys

flx)=g(x) (1)

f1(x)=g1(x) (2)
vadinamos ekvivaleniosiomis tam tikroje aibje M, kai j
sprendiniai ioje aibje sutampa. Kitaip tariant, (1) ir (2) lygtys yra
ekvivalenios, kai (1) lygties sprendiniai yra kartu ir (2) lygties
sprendiniai, ir atvirkiai, (2) lygties sprendiniai yra kartu ir (1)
lygties sprendiniai.
Lygi ekvivalentum ymsime enklu . Taigi raysime
fix) =g(x) <=> fx(x) =g1(x).
Kai nra papildom apribojim, paprastai tarsime, kad aib M
sutampa su aibe R.
3 apibrimas. (2) lygtis vadinama (1) lygties ivada, kai visi
(1) lygties sprendiniai kartu yra ir (2) lygties sprendiniai.
Ivad ymsime enklu => ir raysime fix) =g(x) => /(x) =g l (x).
I apibrimo matyti, kad, keiiant lygt jos ivada, sprendiniai
nepanaikinami, taiau gali atsirasti paalini sprendini. O tai
darant atvirkiai - (2) lygt keiiant (1) lygtimi - sprendiniai gali
inykti. Vadinasi, itaip pertvarkyti negalima. Taigi, sprsdami lyg-
tis, turime jas pertvarkyti taip, kad gautume lygt, ekvivaleni
duotajai, arba lygt, kuri bt duotosios lygties ivada.
Dabar suformuluosime kelet teigini apie paprasiausi, da-
niausiai atliekam pertvarki tak lygi ekvivalentumui.
1. Kai funkcija <pGe) apibrta su visomis reikmmis, su ku-
riomis apibrtos funkcijos fix) ir g{x), tai
fix)=gix) <=>f{x) + <f>(x)=g(x) + <>(x). (3)
2. Kai funkcija () apibrta su visomis reikmmis, su ku-
riomis apibrtos funkcijos fix) ir g(x), tai
fix) =g(x) => f{x)<(x) =g(x)<p(x). (4)
Kai <p0c)*0, kad ir kokia bt reikm, fix) =gix) <=> /WtpOe) =

fix)
Btent, kai cpGc) * 0, = g(x) fix) = gix)tpix).
tyyx)
Prie formuluodami kitus teiginius apie lygi ekvivalentum,
apibrime lygi sistemos ir lygi visumos svokas.
Sakykim, duotos dvi lygtys
fix) = 0, (5)
( x ) = 0. (6)
Pirmosios lygties sprendini aib paymkime M, antrosios - N.
Kai reikia rasti aib, kurios sprendiniai tikt (5) ir (6) lygiai,
t. y. aibi M ir N sankirt M f W , sprendiame (5) ir (6) lygi sis-
tem. Sistem ymime taip:
fix) = 0,
gix) = 0.
Kai ketiname rasti aib, kurios sprendiniai tikt (5) arba (6)
lygiai, arba abiem, t. y. iekome aibi M ir N sjungos M\JN, spren-
diame (5) ir (6) lygi visum. J ymime taip:
7 ( * ) = 0,
_(*) = 0.
Pabriame dar kart: sprsdami siste-
m, iekome sprendini sankirtos, o sprs- sistema visuma
dami visum - sprendini sjungos. Tik- sankirta sjunga
riausiai pastebjote, kad, kalbdami apie ir arba
sistem, vartojame jungt ir", o kalbdami
apie visum - jungt arba". Toliau lentelje
pateikiame tris viena kit atitinkanias svok poras.
Analogikai apibriamos ir nelygybi sistemos" bei nelygy-
bi visumos" svokos. Suformuluosime dar du teiginius apie lygi
ekvivalentum.
3. Funkcij fix) ir g(x) apibrimo srityje
7(*)=0,
fix) gix) = Oo
L*(*) = o.
4. Kad ir kokios bt funkcijos fix) ir gix) ir neN,
fix) = gix) => (fix))" = (gix))n .

4.2. TIESINS LYGTYS

Tiesine vieno kintamojo lygtimi vadinama lygtis


ax + b = 0; (7)
ia a ir b - bet kurie realieji skaiiai, a vadinamas kintamojo
koeficientu, b - laisvuoju nariu.
Kai a 0, (7) lygtis turi vienintel sprendin = - . Kai = 0 ir

6 = 0, lygtis yra tokia: 0 x = 0. Ji teisinga su kiekviena reikme,
todl lygties sprendini aib yra aib R. Kai a = 0, 6 * 0 , (7) lygtis
gyja iraik 0 = - b, taigi gauname neteising lygyb 0 = - 6 . Ka-
dangi nra n vienos reikms, tinkanios iai lygiai, tai tokia
lygtis neturi sprendini.
Sprsdami tiesines lygtis, naudojame vairius tapaius pertvar-
kius, kad duotj lygt pakeistume (7) iraikos lygtimi. Jei tiesin-
je lygtyje yra trupmenini nari, tai, isprend toki lygt, turime
itirti, ar negavome toki sprendini, su kuriais trupmeninio nario
vardiklis lygus nuliui. Jei toki reikmi yra, tai jos yra paali-
niai sprendiniai.
7 3x
1 p a v y z d y s . Isprskime lygt + 7-3
4 X 1

7 3*
Sprendimas. Perraykime lygt taip: + - - 3 = 0.
4 X I
Subendravardiklin kairje pusje esant reikin, gauname

7(x - 1 ) + 3x(2x - 4) - 3(2* - 4)(x - 1 ) _ Q 13-19 _q


(2x-4)(x-l) ' (2x - 4)(x - 1 )
inome, jog trupmena lygi nuliui, kai skaitiklis lygus nuliui.
Vadinasi, teisingos slygos
19
1 3 * - 1 9 = 0,
* 13'
2 x - 4 * 0 ir -1*0
2 ir 1.
19
Kai = , tai vardiklis nelygus nuliui,
LO
19
Atsakymas. .

2 p a v y z d y s . Isprskime lygt
x + l x-4 x2 - 3 x - 4
Sprendimas. Kadangi x2 - 3 * - 4 = (x + l)(x - 4 ) , tai, subendra-
vardiklin trupmenas, gauname lygt
3 ( x - 4 ) - 2 ( x + l) = 1 -14 = 1
(x + l ) ( x - 4 ) (x + l ) ( x - 4 ) ' (x + l ) ( x - 4 ) (x + l ) ( x - 4 ) ;

i ia
|x-14 = l,
-, 4.
Vadinasi, = 15.

fi 3 p a v y z d y s . Isprskime lygt a2x = a(x + 2 ) - 2 .


Sprendimas. Pertvark turime: 2 - = 2 - 2 , (-1) =
= 2( - 1 ) .
. N . , 2( - 1 ) 2
Kai * 0 ir * 1, x = r-v = .
A(A - 1 ) a
Kai = 1, turime lygt
1 x 0 = 20,
kuriai tinka bet kurios reikms. Kai a = 0, gauname lygt 0
( - 1 ) = - 2 , kuriai netinka n viena reikm.

9, 4 p a v y z d y s . Isprskime lygt |x-2| + |x-3| + jx-4| = 2 .


Sprendimas. Kadangi reikini - 2 , - 3 ir - 4 enklas kei-
iasi priklausomai nuo to, koks yra x, lyginant j su skaiiais 2, 3
ir 4, tai inagrinsime i reikini enklus intervaluose
(-oo; 2], (2; 3], (3; 4], (4; + ) .
Kai < 2, tai - 2 < 0, - 3 < 0, - 4 < 0, todl
\x-2\ = -x + 2, |x -3| = -x + 3, \x-4\ = -x + 4 .
Vadinasi, gauname lygt

- x + 2 - x + 3 - x + 4 = 2<=> - 3 x = -7<=> = ^ = 2 ^ > 2 .


3 3
Taiau i lygtis tapo tokia tarus, kad <2. Vadinasi, kai <2,
lygtis sprendini neturi.
Kai 2 < x < 3 , tai x - 2 > 0 , x - 3 < 0 , x - 4 < 0 , todl
| x - 2 | = x - 2 , |x-3| = - x + 3, |*-4| = - x + 4 .
Gauname lygt
x - 2 - x + 3 - x + 4 = 2<=>-x = -3<=>x = 3
Kadangi = 3 priklauso intervalui (2; 3], tai x = 3 - lygties
sprendinys.
Kai 3 < x < 4 , tai x - 2 > 0 , x - 3 > 0 , x - 4 < 0 , todl
|x - 2| = - 2, x - 3| = - 3, |x - 4| = - x + 4 .
Gauname lygt
x - 2 + x - 3 - x + 4 = 2 x = 3 (toks sprendinys jau gautas).
Kai > 4, tai - 2 > 0, - 3 > 0, - 4 > 0, todl
| x - 2 | = x - 2 , |x-3| = x - 3 , |x-4| = x - 4 .
Gauname lygt

x - 2 + x - 3 + x - 4 = 2<=>3x = ll<=>x = i i = 3 - < 4


3 3
Taiau i lygtis gauta tarus, kad > 4. Vadinasi, kai > 4, lygtis
sprendini neturi.
Atsakymas, = 3. A

Pratimai
4.1. Isprskite lygtis:
D 3 x - l 2x + 5 1 7x - 1
= 1 2) + ^ 1 = 4.
x-1 x + 3 x2 + 2x - 3 ' x2 + 6x + 9 + 3
4.2. Isprskite lygtis atvilgiu:
, , + 2x
1} = x-l x-a
3) ~ x-c 21 - + r + - I, kai a * O, 6 * 0 , c * O ;
be ac ab a b c
x +b x-b 6+ * x-b | 2x
4) r+
a + b ' a-b a'+2ab+b2 a2-b2 a
V 4 ) ( V B E , pakartotin sesija, 2001). Lygtis x + jx[ = 0
A turi tik vien sprendin; B turi tik du sprendinius;
C turi tik tris sprendinius; D sprendini neturi;
E turi be galo daug sprendini.
Isprskite lygtis:
1) U - l = 2 ; 2) | X - L | + | X - 2 | = L ;

x|-1 l f |x|-5 14 -2|x| |*|-9 7


3) ~~2 8 '

.v 7 * + 4 |3*-5|
4) - * = J - 1

4.3. KVADRATINS LYGTYS

Apibrimas. Kvadratine arba antrojo laipsnio vieno kinta-


mojo lygtimi vadinama lygtis
ax2 + bx + c = 0;
ia a, b, c - realieji skaiiai, a 0. Skaiiai ir 6 vadinami lygties
koeficientais, c - laisvuoju nariu. Kai a = 1, turime lygt
x2+bx + c = 0, kuri vadinama redukuotja kvadratine lygtimi.
Kvadratins lygties a*2 + 6x + c = 0 sprendini formul yra:
_-b4P .
2-2^> (8)

ia D = 4ac - kvadratins lygties diskriminantas. Kai lygties


b2-
koeficientas b - lyginis skaiius, patogiau taikyti formul

+
(9)
a
12

Redukuotosios kvadratins lygties * 2 + bx + c = 0 sprendiniai ap-


skaiiuojami pagal (8) formul, o kai b - lyginis skaiius, patogu
taikyti (9) formul, kuri iuo atveju uraoma taip:

*1,2=-| M . (10)
Priklausomai nuo diskriminanto enklo skiriami trys atvejai:
1) D >0, lygtis turi du skirtingus realiuosius sprendinius;
2) D = 0, lygtis turi du lygius realiuosius sprendinius;
3) D < 0 , lygtis realij sprendini neturi.
Suformuluosime teorem, kuri sieja kvadratins lygties koefi-
cientus su jos sprendini suma ir sandauga.
Vieto teorema. Kvadratins lygties ax2+bx + c = 0 (a*0)
sprendini xi ir x2 suma, kai D> 0, lygi , o j sandauga lygi ,
a a
t. y.

T" Xn y X-i ' Xn
_
N 11
V, J. -L /

a a
Redukuotosios kvadratins lygties x2 + bx + c = 0 sprendiniai ir
koeficientai susij dar paprasiau:
xt+x2 =-b, x1x2=c. (12)
Teisinga ir teorema, kuri yra atvirktin Vieto teoremai. J su-
formuluosime redukuotajai kvadratinei lygiai.
Teorema. Skaiiai ir x2 yra kvadratins lygties x2 + bx + c = 0
sprendiniai, jei xl+x2 = -b ir x1x2=c .
Reikinys ax2 + bx + c (a 0) vadinamas kvadratiniu trinariu.
Kai x1 ir x2 - kvadratins lygties ax2 + bx + c = 0 sprendiniai, tai
kvadratinis trinaris ax2 + bx + c iskaidomas tiesiniais daugina-
maisiais:
ax2+bx + c = a(x-x1)(x-x2). (13)

Pavyzdiui, lygtis 4x2 - 13x + 3 = 0 turi sprendinius x, = ir


4
x2 = 3, todl, remiantis (13) formule, 4x2 - 1 3 * + 3 = 4| J(x-3)=
= (4x-l)(*-3).
1 p a v y z d y s . Raskime reikm, su kuria lygtis ( - 1 ) 2 -
- 2 ( + 1) + - 2 = 0 turi lygius sprendinius.
Sprendimas. Kai - 1 = 0, arba = 1, duotoji lygtis tampa tiesi-
ne lygtimi - 4 x - l = 0 ir turi tik vien sprendin x = ~ . Vadinasi
4
reikm = 1 netinka. Kai * 1 , lygtis turi du lygius sprendinius,
jei jos diskriminantas D = 0, taigi
D = (2( +1)) 2 - 4 ( - 1)( - 2) = 0 ;
i ia, suprastin abi puses i 4, gauname

2 + 2 +1 - (2 - 3 + 2) = 0 2 + 3 + 1 - 2 =0 <=> = | .
2 p a v y z d y s . Nesprsdami lygties 3 x 2 + 1 7 x - 1 4 = 0 , apskai-
iuokime reikinio

4X^2 2
reikmes, kai xl ir x2 - duotosios lygties sprendiniai.
Sprendimas. Reikin pertvarkysime taip, kad galtume pritai-
kyti Vieto teorem:

4x 1 x 2 (x 1 +x 2 ) 4x1x2(x1 + X2)

Pagal Vieto teorem, x1 + x2 =-~-, 2 = - ^ - , todl

3
{-r, _ 909
14) 952 A
H 3 /
("f)
* 3 p a v y z d y s . Tarkime, kad xx ir x 2 - lygties x 2 +px + q = 0 re-
alieji sprendiniai. Su kuriomis p ir reikmmis skaiiai xl +1 ir
x 2 + l yra lygties x2-p2x + pq = 0 sprendiniai?
Sprendimas. Pagal Vieto teorem, x1 + x 2 = -p, x1x2 = q ir
(xj + l ) + (x2 +1) = p2, (*! +1)(* 2 +1 ) = pq
Pertvark pastarsias dvi lygybes, turime x 1 + x 2 + 2 = p 2 ,
x 1 x 2 +x 1 +x 2 + 1 =pq.
ra jas x1 + x2 = - p ir xxx2 = q, gauname dviej lygi sistem
2~P=P\
q-p + l = pq.
Pirmosios sistemos lygties sprendiniai p l = - 2 irp 2 = 1. Tuomet
i antros lygties randame: qx = -1, q2 - bet koks. Dar turime ver-
2

tinti slyg, kad xv x2 - realieji skaiiai. Todl turi bti - q >0.

Ji teisinga, kai px = - 2, qx = - 1. Kai p = 1, gauname q < .

Atsakymas, p = -2, q = - 1; p = 1, <7 - ^ ^

m Pratimai
4.5. Isprskite lygtis:
) 20 + 9x2 + x + 2 _ 5 - 3x 10-4x.
2x - 2 6x2 - 6 +1 3x + 3 '
2) 1 4 = x2+10x 4x 2 +21
x3-x2+x-l x+l x4-l x3+x2+x + l '
3) (a2 - l)x 2 - 2ax + 1 = 0 .
4.6 (VBE, 2001). Lygties |(x - 2)(x + 4)| = 5 sprendini skaiius yra
A 4; B 3; C 2; D 1; E 0.
4.7. Su kuriomis m reikmmis lygtis (m + l)x2 - 2(m - 3)x +
+ m- 4 = 0 : a) turi du skirtingus realiuosius sprendinius; b) turi
du lygius sprendinius; c) neturi realij sprendini?
4.8. Su kuriomis a reikmmis lygtis (5a - l)x 2 - (5a + 2)x +
+ 3a - 2 = 0 turi lygius sprendinius?
4.9. Su kuria m reikme reikinys x2 + m(m - l)x + 36 yra dvi-
nario kvadratas?
4.10. Su tam tikromis p reikmmis lygtis x2 + 3x + 3 +
+ p(x2 + x) = 0 turi lygius sprendinius. Sudarykite kvadratin lygt,
kurios sprendiniai bt ios p reikms.
4.11. rodykite, kad su visomis realiomis m 0 reikmmis lyg-
tis 2mx2 - 2x-3m-2= 0 turi skirtingus realiuosius sprendinius.
4.12. Lygties x2 -2x + c = 0 sprendini skirtumo kvadratas ly-
gus 16. Raskite laisvj lygties nar c.
4.13. Duota kvadratin lygtis 3x2 - 5x - 7 = 0 . Sudarykite kvad-
ratin lygt, kurios sprendiniai:
a) skirtsi nuo duotosios lygties sprendini tik enklais;
b) bt atvirkti duotosios lygties sprendiniams;
c) bt 4 vienetais didesni u duotosios lygties sprendinius;
d) bt 4 kartus didesni u duotosios lygties sprendinius.
4.14. Raskite m reikmes, su kuriomis vienas lygties
2x2 -(2m + l)x + m2 -9m + 39 =0 sprendinys yra du kartus didesnis
u antrj.
4.15. Su kuriomis parametro m reikmmis vienas lygties
4x2 - 1 5 x + 4m2 = 0 sprendinys yra lygus antrojo sprendinio kvad-
ratui?
4.16. Su kuriomis q reikmmis lygties x2 - 10x + q = 0 spren-
dini kvadrat suma lygi 69?
4.17. Raskite lygties x2 + px + 45 = 0 sprendinius, kai j skirtu-
mo kvadratas lygus 144.
4.18. Sudarykite kvadratin lygt, kurios sprendiniai bt ly-
gs lygties x 2 - 5 x + 6 = 0 sprendini kubams.
4.19. Iskaidykite dauginamaisiais:
1) x2 - 7 x + 6 ; 2) 6x2 - x - 2 ; 3) 7 2 - 1 1 - 6 6 2
4.4. AUKTESNIOJO LAIPSNIO LYGTYS

Mokykloje sprendiamos tik kai kuri tip auktesniojo laips-


nio lygtys, tarp j daniausiai - bikvadratin lygtis.
Taip vadinama lygtis, kurios bendroji iraika yra ax4 + bx2 +
+ c = 0 ; ia
Pritaik keitin x2=y (ia y > 0 ) , vietoj jos gauname kvadratin
lygt ay2 + by + c = 0 .
1 p a v y z d y s . Isprskime lygt x4-5x2-36 = 0.
Sprendimas. Pakeit x2=y, gauname kvadratin lygt y2-5y-
- 36 = 0, kurios sprendiniai yl = - 4 ir y2 = 9. Sprendinys su neigiamu
enklu yx = - 4 netinka, nes y = x2 > 0. ra y2 reikm, turime x2 = 9;
i ia - 3. A
Kai kurias auktesniojo laipsnio lygtis galima isprsti, parin-
kus tinkam keitin. Pateiksime pavyzdi.

2 p a v y z d y s . Isprskime lygt (2 + ) + 4 ( 2 + ) - 1 2 = 0 .
Sprendimas. Panaudoj keitin 2 + -y, gauname lygt y2 + 4y -
- 1 2 = 0, kurios sprendiniai = 2 i r y 2 = - 6 . Vadinasi, reikia sprsti
dvi lygtis: x2 + x=2 ir x2+x= - 6 . Pirmosios lygties sprendiniai - 2
ir 1, antroji lygtis realij sprendini neturi.
Atsakymas. -2; 1.
il 3 p a v y z d y s . Isprskime lygt xGt + l)(x - l)(x + 2) = 24 .
Sprendimas. Kadangi x(x +1) = 2 + , (x- l)(x + 2) = 2 + - 2 ,
tai paymj x2 + x=y, gauname lygt y(y- 2) = 24, turini sprendi-
nius y1= - 4 , i r y 2 = 6. Vadinasi, reikia sprsti dvi lygtis: x2 + x= - 4
ir x2 + x = 6. Pirmoji j neturi realij sprendini, antrosios
sprendinys - 3 ir 2.
Kai kurios auktesniojo laipsnio lygtys sprendiamos skaidant
j kairisias puses dauginamaisiais.
4 p a v y z d y s . Isprskime lygt x4-x3-7x2 + x + 6 = 0.
Sprendimas. Pakeit -lx2 = -x2 - 6x2, turime
4 -3 - x2 + x-6x2 +6=0,
JC (JC-1)-X(JC-1)-6(x - 1 ) = 0 ,
3 2

3 (x -1) - x(x - 1 ) - 6(x - l)(x +1) = 0 ,


(-1)(3 --6(x +1)) = 0,
( x - l ) ( x ( x 2 - l ) - 6 ( x +1)) = 0 ,
( * - 1 X * + 1Xjc(*-1)-6) = 0 ,
0c-l)0c + l ) ( x 2 - x - 6 ) = 0 ;
i ia - 1 = O, arba + 1 = O, arba 2 - - 6 = 0.
Atsakymas. x1 =1, x2 = - 1 , x3 = 3, xi = - 2 .
Lygtis ax4 +bx3 +cx2 + bx + a = 0 (a* 0) vadinama sangrine
lygtimi. Ji sprendiama, abi jos puses dalijant i 2 ( 0). Gauname

ax2 +bx + c + - + -^r = 0, afx2 + ^-1+:: + 1+c = 0 .


x x 2 ^ x2 J \ J

Kadangi x2 + \ = \x + j - 2 , tai toliau tinka keitinys


1 x K XJ

+= y
^
5 p a v y z d y s . Isprskime lygtj 6x4 + 5x 3 - 3 8 x 2 + 5x + 6 = 0.
Sprendimas. Si lygtis yra sangrin. Padalij abi jos puses i
x 2 , turime lygt

6x2 + 5 ; - 3 8 + ^ + -^- = 0 , 6\ x2 + ^ - | + 5 ( * + ~ | - 3 8 = 0 .

Pakeit + = y, x2 + - - = y2 - 2 , gauname lygt



6 ( y 2 - 2 ) + 5 y - 3 8 =0 , 6y2+5y-50=0,

turini sprendinius 10 ir y2 = .
= 5 Toliau sprendiame dvi
O Z
lygtis
1 10 - , 1 5
x + = ir + = - .
3 2
Pirmosios sprendiniai - 3 ir - - , antrosios - 2 ir .
o
Atsakymas. - 3 ; - ; ; 2.
o

Pratimai
'4.20Msprskite lygtis:
1) x 4 - 2 9 x 2 +100 = 0 ; 2) x 4 - 7 x 2 +10 = 0 ;
3) x4 + 8x 2 +15 = 0 ; 4) a2x4-(a2 + l)jc 2 +1 = 0 ;
-v a2 + 2 a2 - x2 5
a2 -x2 a2 +x2 ~ 2
4.21. Isprsite lygtis:
1) (2-16)2-2(2-16;)-63=0;
2) ( x 2 + x + l ) ( ; c 2 + ; r + 2 ) - 1 2 = 0 ;

3) 2+2 + 7 =4 + 2x+x2,
+2x +3
4) x(x + l)(x + 2)(x +3) = 0,5625;
5) ( - 4 ) ( - 5 ) ( - 6 ) ( - 7 ) = 1680;
6) (8x + 7) 2 (4x+3Xx + l) = 4 , 5 ;

8) (x +1)6 + 20 = 9(x +1) 3 ;


9) x 4 - 2 x 3 + x - 1 3 2 = 0 ;

11) 5x4 - 12x3 + 14x2 - 12x + 5 = 0.

4.5. IRACIONALIOSIOS LYGTYS

Lygtys, kuri kintamasis yra po aknies enklu, vadinamos


iracionaliosiomis lygtimis. Sprendiant jas, danai tenka abi
lygties puses kelti tuo paiu laipsniu. Taip gaunama lygtis yra arba
ekvivalenti pradinei lygiai, arba yra jos ivada. Pastarosios lygties
ne visi sprendiniai gali tikti pradinei lygiai. Todl, sprendiant ira-
cionalisias lygtis, reikia patikrinti gautus sprendinius ir, radus pa-
alini, atmesti.
Kai abi lygties puss keliamos lyginiu laipsniu, gautoji lygtis
yra pradins lygties ivada ir sprendini patikrinimas yra btinas.
Kai keliama nelyginiu laipsniu, gautoji lygtis yra ekvivalenti pra-
dinei lygiai ir paalini sprendini ji neturi.
Daniausiai iracionaliosios lygtys su kvadratinmis aknimis
sprendiamos keliant abi jos puses kvadratu. Jei jas sprendiame
nustatydami galimas kintamojo reikmes, turime remtis tokiais
teiginiais:

domu tai, kad abiem atvejais prirayti nelygybs f{x) > 0 ne-
reikia, nes ji tiesiogiai iplaukia i kit sistemos lygybi. Kadangi
fix) = g2(x) > 0 , tai f(x)> 0 ; antruoju atveju: kadangi f(x) =
= g(x) > 0, tai fix) > 0 .
Taiau iracionalisias lygtis lengviau sprsti neiekant galim
kintamojo reikmi. Paaliniai sprendiniai atskiriami patikrinus
lygties sprendinius.
Sprsdami iracionalisias lygtis, taikome radikalo (aknies)
atskyrimo metod - vien akn nukeliame kit lygties pus.
fi 1 p a v y z d y s . Isprskime lygt yx + 8 - V5x + 20 + 2 = O .
Sprendimas. Nustatome galimas kintamojo reikmes:
x + 8 >0, U>-8,
5jc + 20 > 0 ] x > - 4 ;
i ia x> - 4 .
Prie keldami abi lygties puses kvadratu, j pertvarkome, at-
skirdami radikal:
ylx + 8 +2 = V5X + 20 .
Abi jos puses keliame kvadratu:

(Vx + 8 + 2 ) 2 =(V5x + 20)\ + 8 + 4\lx + 8 + 4 = 5x + 20 .


Sutrauk panaiuosius narius ir suprastin i 4, gauname toki
lygt: ~Jx + 8 = + 2 . Abi puses pakl kvadratu, turime lygt
x2 + 3x-4 = 0, kurios sprendiniai yra x1 = -4 i r x 2 = l .
Kadangi ie sprendiniai tenkina slyg > - 4, tai atrodo, jog
jie abu turt tikti duotajai lygiai. Taiau patikrin nesunkiai si-
tikintume, kad sprendinys - 4 yra paalinis. Kodl, nustatydami
galimas reikmes, neaptikome paalinio sprendinio? Todl, kad ty-
rme neisamiai. Prie keldami kvadratu lygt V*+ 8 = x + 2 , tur-
jome reikalauti, kad bt x + 2>0, arba x> - 2 . Juk aknis -fx~+~8
yra aritmetin, todl ~Jx + 8 > 0 . Vadinasi, galimas kintamojo
reikmes gauname i sistemos
> -4,
>-2;
i ia x> - 2 . Taigi sprendinys - 4 yra paalinis.
Atsakymas. x = l.
Tikriausiai suprantate, kad kai kada sprsti iuo bdu yra pai-
nu, todl geriau jo netaikyti, o paalinius sprendinius atskirti pa-
tikrinant gautus sprendinius.
2 p a v y z d y s (VBE, 2003). Pelk nuo pievos skiria tiesi linija
MN (4.1 pav.). Turistas eina i vietovs A, esanios pelkje, vietov
B, kuri yra pievoje. Pelke jis keliauja 1 km/h greiiu, o pieva -
2 km/h greiiu. AClMN, BD1MN, AC = BD = 2 km, CD = 5 km.
1. Paymj CP = x (km), rodykime, kad turistas keli APB nu-
eis per laiko tarp

t = 2 + 4 +^yjx2 - 1 0 * + 29 (h).
2. Nustatykime, kokiu atstumu nuo tako C turistas turi kirsti
ties MN, kad atstumus AP ir PB veikt per vienodus laiko inter-
valus.
Sprendimas. 1. Kai CP = x, tai PD = 5 -x. Tuomet, pritaik Pita-
goro teorem, gauname, kad AP = V*2 + 4, PB = 5 - x ) 2 +4 =
= -Jx2 - 10x + 29 . Laikas, kur turistas utrunka kelyje, yra
AP +PB=Jx2+4+
t= yx2 _ 1 0 x + 2 9 .
1 z z
2. Turistas atstumus AP ir PB veiks per vienod laiko tarp,
p pf i
jeigu ~ ~ = . Taigi 4x^+4 = i V*2 - 1 0 * + 29 .
Pakl abi ios lygties puses kvadratu, gauname

r 2 +4 = ^(x 2 -10JC + 29)<^3X 2 + 1 0 x - 1 3 = 0 .

13
Si lygtis turi sprendinius (netinka, nes x > 0 ) ir 1. Patik-

rin sitikiname, kad antrasis sprendinys lygiai tinka.
Atsakymas. x=l km.

3 p a v y z d y s . Isprskime lygt V4x + 5 - V2x - 1 = -J - 1 .


Sprendimas. Kadangi kart radikalo atskyrimas neturi pras-
ms, tai isyk kelsime abi lygties puses kvadratu:

4x + 5-2yj(4x + 5)(2x-l)+2x-l=x-l, 2<j8x2 + 6 * - 5 = 5 * + 5 .


Pakl dar kart kvadratu ir sutvark,
gauname lygt
g
7x2 - 26x - 45 = 0 , turini sprendinius x1 - 5 ir x2 = -. Patikri-
9
n sitikiname, kad - yra paalinis sprendinys.
Atsakymas. 5. A
Sprsdami iracionalisias lygtis, be radikalo atskyrimo metodo,
taikome ir kintamojo keitimo metod.
1 1
4 p a v y z d y s . Isprskime lygt ^1 + - ^ + 4^

Q v +9 f -f 9
Sprendimas. Kadangi 1 + = , tai, paymj
4
= y > O, gauname lygt y + = 4 , turini du lygius sprendinius
y 1
y 1 2 = 2. Tuomet i slygos + 9 j2 = 2 gauname x + 9 = 4. ;
i ia x = 3.
Atsakymas. 3.
ii 5 p a v y z d y s . Isprskime lygt ( x - 3 ) 2 + 3 * - 2 2 = \lx2 - 3 x + 7 .
Sprendimas. Pertvarkome lygt:
x2 -6x + 9 + 3x-22 = yJx2 -3x+7 , x2 - 3 * - 1 3 = V*2 - 3 x + 7 .
Kadangi x 2 - 3x - 1 3 = x2 - 3x + 7 - 20 , tai, paymj
4x 2 - 3 x + 7 = y > 0 , gauname lygt
y2-20=y,
turini sprendinius 5 ir - 4 (netinka, n e s y > 0 ) . Tuomet

ylx2- 3x + 7 = 5 ;
i ia x 2 - 3x + 7 = 25 o x 2 - 3x - 1 8 = 0 . Pastarosios lygties sprendi-
niai x1 = - 3 ir x2 = 6 . Abu jie pradinei lygiai tinka. A
6 p a v y z d y s . Isprskime lygt V*T + ^ + 6 = V2x + l l .
Sprendimas. Abi lygties puses pakelkime kubu. Kairiajai pusei
pritaikykime formul (a + b)3 = a3 + 3a2b + 3ab2 +b3 = a3 + b3 + 3ab
(a + b).

Gausime x + 5 + x + 6 + 3'i](x + 5){x + 6)(tfx + 5 + fx+6) = 2x +11,

33J(x + 5)(x + 6)(l]x + 5 + 34^+6) = 0 ;


i ia
/( + 5)(x + 6) = 0 arba 1] + 5+% + 6 = 0 .
I pirmosios lygties gauname = - 5 , x2 = - 6 . I antrosios lyg-
ties gauname yjx + 5 =->fx + 6, + 5 = - ( * + 6), x3 = - ^ 1 .
7 p a v y z d y s . Isprskime lygt + 2=0.
Sprendimas. Para >/x + yjx +1 = - \lx + 2 , abi lygties puses
pakeliame kubu:
* + x + l + 3/x(x + + + = - ( * + 2),

+1)(Vx + /+) = - 3 ( + 1 ) ,

^*(* + l ) ( V * + ^ / j e + I ) = - ( * + l ) .
Atsivelg slyg, matome, kad skliaustuose paraytas reiki-
nys lygus / + 2 . Tuomet lygtis tampa tokia:

/( + 1)/~+2 = + 1 .

Pakl abi puses kubu, gauname x(x + l)(x + 2) = (x +1) 3 ;


i ia x = - l . Patikrin sitikintume, kad x = - l tinka pradinei
lygiai.

s Pratimai
^ 2 Isprskite lygtis:
1) (VH 2001) Vx + 2 = x ;
2) / + 17 - V x - 7 = 4 ;
3) V4x + l - V x - 2 = 3 ;

4) V2x2 + 3x + 2 - V2x2 + 3x - 5 = 1;

5) / + 1 + /4 +13 = /3 +12 ;

6) >/2 + 3 + / - 2 =2/ + 1 ;

7) (x + l W x 2 + 7 x - 8 = 0 ;

8) ( + 2)Vl6x + 33 = 82 + - 30 ;
9) (2 +3 + 2)/16 + 17 = ( + 1)(8-23)( + 2) ;

10) 2 ^ - 5 ^ = 3 ;
12 + 1 -1
11)
-1 2 + 1 = 1;
Jx+3 + 2 13
12)
V5x + 2 ) +3 6 '
13) 2 + 5 + 4 -5>/ 2 + 5 + 28 = 0 ;

2 + 3-^2, 2 - 3 +2 = f ( x + l ) ;
t->


15) / + 45 - / - 1 6 = 1;

16) / +/2-3 = ^ / l 2 ( x - l ) .
4.6. LYGI SISTEMOS

Dviej neinomj ir y lygt ymsime f[x, y) = 0. Jos spren-


diniu vadinsime sutvarkyt skaii por (x0; y0), su kuria lygtis
fix, y) = 0 tampa teisinga lygybe f[x0, y) = 0. Pavyzdiui, lygties
x 2 - 2 y + 4 = 0 sprendiniai yra skaii poros (2; 4), ( - 2 ; 4), (4; 10) ir
kt. Tokios lygties vis sprendini aib yra funkcijos - 2 y = - 4 - 2 ,
taigi funkcijos y = 2 + ^x 2 grafikas. Yra lygi, neturini sprendi-

ni. Pavyzdiui, tokia yra lygtis x 2 + 2y2 + 3 = 0.
Tarkime, duotos dvi lygtys: fix, y) = 0 ir g(x, y) = 0. Jeigu kelia-
mas udavinys - surasti i dviej lygi bendrus sprendinius, tai
sakoma, jog reikia isprsti lygi sistem

(14)
Todl (14) lygi sistemos sprendinys yra bet kuri skaii pora
(x, y 0 ), su kuria kiekviena lygtis tampa teisinga lygybe. Nordami
isprsti lygi sistem, turime surasti visus jos sprendinius arba
rodyti, kad j nra.
Dvi lygi sistemos vadinamos ekvivaleniosiomis, jeigu jos
turi tuos paius sprendinius. Sprsdami sistemas, lygtis pertvarko-
me taip, kad gautoji sistema bt paprastesn, taiau ekvivalenti
duotajai. ie pertvarkiai pagrsti tokiais teiginiais:
1) jei bet kuri sistemos lygt pakeisime jai ekvivalenia lygti-
mi, tai gautoji sistema bus ekvivalenti pradinei;
2) jei bet kuri sistemos lygt pakeisime duotj lygi suma
ar skirtumu, o kit lygt paliksime nepakeist, tai gautoji
sistema bus ekvivalenti pradinei.
Pagrindiniai lygi sistem sprendimo bdai yra algebrin su-
dtis ir kintamj keitimas. Be j, taikomi ir vairs dirbtiniai
sprendimo bdai.
Sprsdami sistem algebrins sudties bdu, remiams
aukiau suformuluotu 2 teiginiu.
1 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem
2 x - 3 y = 4,
3x + 5y = 25.
Sprendimas. Pirmj lygt padauginsime i 5, antrj - i 3.
Tuomet koeficientai, esantys abiejose lygtyse prie y bus vienodo
didumo, tik prieing enkl. Vadinasi, sudj ias lygtis, gausime
lygt su vienu neinomuoju x. Sprendiame:

19x = 95;
67
i ia = 5. ra pirmj lygt = 5, gauname 2 - 5 - 3 y = 4<=>y = 2 .
Atsakymas. (5; 2). A
Sprsdami sistemas keitimo metodu, i kurios nors lygties vie-
n neinomj ireikiame kitu ir t jo iraik raome kit lygt.
Taip gauname lygt su vienu neinomuoju.
2 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem
x-y2 =1,
xy = y2 + y3
Sprendimas. I pirmos lygties ireikiame = l + y 2 ir raome
antrj lygt:
(i + y 2 ) y = y 2 +y 3 y + y 3 = y 2 +y 3 <=> y 2 -y = 0 <=> y ( y - D = 0 ;
i ia y t = 0, y 2 = 1. Tuomet x1 = l, x2 = 2.
Atsakymas. (1; 0), (2; 1).
Sistemos sprendiamos keitimo metodu vedant naujus kin-
tamuosius.
M 3 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem
+xy + y = 7,
[x 2 + y2 +xy = 13.
Sprendimas. Sudj ias lygtis, gauname
2 +2xy + y2 + x+y = 20, (x + yf +(x + y)~20 = 0 .
Pakeit x+y = z, gauname lygt z2 + z-20 = 0, kurios sprendiniai
z t = - 5 ir2 2 = 4. Vadinasi, x + y = - 5 a r b a x + y = 4. Prijung prie i
lygi pirmj sistemos lygt, gauname toki lygi visum
x + y = -5, f x + y = 4,
arba 1
[x + xy + y = 7 [x + xy + y = 7.
Taigi turime

* + 3, = - 5 ' arba
xy = 12 [ xy = 3.
Ireik y= arba y = 4- ir ra atitinkamas lygtis,
gauname kvadratines lygtis
x2 + 5x+12 = 0 arba x2 + Ax + 3 = 0.
Pirmoji j realij sprendini neturi, antrosios sprendiniai
ac1= 1 ir x2 = 3. Tuomet y! = 3 ir y 2 = 1.
Atsakymas. (1; 3), (3; 1).
6* + \x + y
4 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem x + y \ 6x 2'
x y - x - y =9.
Sprendimas. Paymj J J**y = z >0> gauname lygt z + - =

4 2 z 2 - 5 z + 2=0 .
Z
ios lygties sprendiniai: z, = , z, = 2 . Todl = arba
6* = 4. . 2 *+ * 4

x+y
I ia y = 23x arba y = ^x . ra ias y iraikas antrj sis-
temos lygt, gauname dvi kvadratines lygtis: 23x212 - 24x - 9 = 0 arba
+ 3-./39
2 - 3 x - 1 8 = 0. Pirmosios i j sprendiniai x12 =antro-
jo
sios - x 3 = - 3 , JC4 = 6. Tuomet y 1 2 = 1 2 3 ^ 9 , y3 = - | , y 4 =3 .

Atsakymas. 12 f / ; 1 2 3 V 3 9 | i - 3 ; - | \ (6; 3).


J '

Lygtis Ax2 + Bxy + Cy2 = 0 (A*0) vadinama antrojo laipsnio ho-


mogenine lygtimi. Padalij abi jos puses i y2(y * 0), gauname lygt

A + B + C = 0 , kuri yra kvadratin z = atvilgiu. I-


^/,-^/, . . . . . . . y
sprend j, randame sry, siejant} ir y.
Toks metodas taikomas sprendiant sistemas, kuri lygi kai-
rij pusi iraika yra Ax2 + Bxy + Cy2.
\5x2-2xy+3y2 =3,
a 5 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem j x2 +Xy + 2y2 =1

Sprendimas. Padaugin antrj lygt i - 3 ir sudj su pirm-


ja, gauname
2x2 - 5xy - 3y 2 = 0 . (15)
Kai y = 0, i ios lygties gauname = 0. Taiau skaii pora (0;
0) netinka n vienai duotosios sistemos lygiai. Vadinasi, y * 0. Pa-
/ \2
dalij abi (15) lygties puses i y 2 , turime 2 - 5 - - 3 = 0 .
[y) y
Paymj = z , gauname kvadratin lygt 2 z 2 - 5 z - 3 = 0 ,
y
1 1
kurios sprendiniai - ir 3. Todl = - arba = 3 , taigi y = - 2x
1 2 y 2 y ' 6 " 7
arba y = . ra ias y reikmes antrj duotosios sistemos
o
lygt, gauname dvi lygtis: 7x2=l arba 14x2 = 9. I ia x12 =
, 3 . _ 2 . 1 ' V7
Atsakymas. Vl. -A + 3 : 1

Toliau inagrinsime dviej tiesini lygi sistem


\a1x + bly = cl,
[a2x + b2y = c2.
Kiekvienos lygties grafikas yra ties.
Si sistema:
1) turi vienintel sprendin, kai ^ ; grafikai tai reikia, jog
a2 b2
tiess, nusakomos sistemos lygtimis, kertasi viename take;

2) turi be galo daug sprendini, kai = = ; grafikai tai


reikia, jog mintosios tiess sutampa;
3) neturi sprendini, kai = ; grafikai tai reikia, jog
2 ^2
nagrinjamos tiess yra lygiagreios.

6 p a v y z d y s . Raskime m reikmes, su kuriomis lygi sis-


\mx+y= 7-m,
tema
|(3m + 2)x + (m + 4) y = m + 20:
a) turi vienintel sprendin; b) turi be galo daug sprendini;
c) neturi sprendini.
Sprendimas, a) Sistema turi vienintel sprendin, kai
m 1 .
3m + 2 m + 4 '
i ia
m2 + 4m * 3m + 2 m2 +m-2 * 0 .
Vadinasi, sistema turi vienintel sprendin, kai m ^ - 2 i r m ^ l .
b) Sistema turi be galo daug sprendini, kai
m 1 7-m
(16)
3m +2 m+ 4 m + 20 '
Aiku, kad 171 n - , kai m = - 2, m = 1. Tuomet
3m + 2 m + 4
1 1
kai m = - 2,
m +4 2
1 _ 1
kai m = 1,
m + 4 5'
-m 7+2 9 1
kai m = - 2,
m + 20 - 2 + 20 18 2
7-m = 7-1 = A = 2
kai m = 1.
m + 20 1 + 20 21 7
Vadinasi, (16) sryis teisingas, kai m = - 2 . Todl, kai m
duotoji sistema turi be galo daug sprendini,
c) Kai m = 1, gauname
m 1 ^ 7-m
3m + 2 m + 4 m + 20'
todl s u m = l duotoji sistema sprendini neturi.

ii Pratimai
4.23>i Duotos lygi sistemos:
3 x - 2 y = 7, j 2x-y = 8,
1)
x + y = 4; [ 4 x - 2 y = 16;
J l 5 x - 3 y = 8, \5x + 2y = 3,
5 x - y = 3; |3x + 4y = 7.
Kurios i j turi vienintel sprendin, turi be galo daug sprendini,
neturi sprendini?
4.24. Su kuriomis m reikmmis ios lygi sistemos turi vie-
nintel sprendin:
j - my = 2, 2) j 2mx + y = 7 ,
/nx + y = 3; [3x + 2my = 5;
J2x + 3my = 6,
3)
[8mx + (m + l)y = 8?
Kuri i j ir su kuria m reikme gali turti be galo daug sprendini
arba j visai neturi?
4.25! Isprskite lygi sistemas:
[x 2 y = 256, |x + xy + y = l l ,
1} j x 2 - 1 5 y = 4; 2) [x 2 y + xy2 = 30;

x2 +y 2 +x + y = 18, [ ( x - y ) x y = 30
3) j x 2 + y 2 + x y = 19; 4) [(x + y)xy = 120;

fx 3 - y 3 = 19, ix 2 +3xy = 18,


5) jx2y-xy2=6; 6) \xy + 4y2 =7-,
xy(x + y) = 30, |x3-y3 = 19(x-y),
x3+y3=35; 8) x 3 +y 3 =7(x + y);

5x2 - 6 x y + 5y2 = 2 9 , f3x2-6xy-2y2 =7,


7x2-8xy + 7y2 =43; 10) [6x2 - 9xy + y 2 = 28.
4.26. Isprskite lygi sistemas:

IiL E - 3 41
1) 2) 20'
\y \x 2'
x+y= 41;
x-y = 6;
-y 20 x +y 30
x + y-
3) x +y x+y 4)
x2+y2 =34; xy = 80;
I 5x 34
5) y 5x ]]x + y 15' 6) y +2 \2x-l
+ y + xy = 29; x + y = 12.

4.7. LYGI SUDARYMO UDAVINIAI

Yra vairi tip lygi sudarymo udavini. Norint isprsti


vienus, pakanka sudaryti vien lygt, norit isprsti kitus, reikia
sudaryti lygi sistem. Paprastai neinomuoju ymimas tas dy-
dis, kur reikia surasti. Kai reikia rasti du dydius, paprastai juos
ymime ir y.
I lygi sudarymo udavini gausos galima slyginai iskirti
judjimo udavinius, darbo udavinius ir udavinius apie
miinius.
Pateiksime keli bdingiausi udavini pavyzdius.
1 p a v y z d y s . I Sauluvos Eerij, tarp kuri yra 240 km,
tuo paiu metu pastoviu greiiu ivaiavo du automobiliai. Vienas
j vaiavo 8 km/h greiiau u kit ir todl Eerij atvaiavo 20 min
anksiau. Raskime automobili greit.
Sprendimas. Paymkime: km/h - liau vaiavusio automo-
bilio greitis, tuomet (x + 8) km/h - greiiau vaiavusio automobilio
greitis.
inodami atstum tarp Sauluvos ir Eerijos bei kiekvieno au-
tomobilio greit, galime rasti j kelions laik. Liau vaiavusio

automobilio kelion truko ^ ^ valand, greiiau vaiavusio -

valand. Pirmasis dydis, pagal slyg, yra 20 min = i h di-


X "f" O
dsnis. Vadinasi, galime sudaryti lygt
240 _ 240 = 1 240 3(x + 8)_240-3x =
+8 3

= x(x +8) <=> +8x-5760 =0.


ios lygties sprendiniai xx = - 8 0 (netinka) ir x 2 = 72.
Atsakymas. Automobili greiiai lygs 72 km/h ir 80 km/h.
s 2 p a v y z d y s . I Ber ir Rugeli kaim vienas prie kit i-
jo du keleiviai ir susitiko po 1 h 40 min. Per kiek laiko kiekvienas
j nueis i vieno kaimo kit, eidamas pastoviu greiiu, jeigu i
Ber ijs keleivis Rugelius atjo 45 min vliau, negu kitas ke-
leivis i Rugeli atjo j Berus.
Sprendimas. Paymkime: (h) - laikas, per kur keleivis i

Rugeli atjo Berus; tuomet + h - laikas, per kur keleivis


i Ber atjo Rugelius. Atstum tarp kaim paymkime s. Tuo-
met, inodami atstum tarp kaim ir kiekvieno keleivio kelions
trukm, galime ratij greiius, kurie atitinkamai lygs ir .
X O
4
5
Pirmasis keleivis iki susitikimo per 1 h 40 min, taigi per h nujo
o
^ km, antrasis - ^ km. Pagal slyg, i atstum suma
o o o
*+ 4
lygi visam atstumui tarp kaim. Todl sudarome lygt
s 5 | s 5 _
3 , 3 ' 3 ~~ S '
*+4
Suprastin abi jos puses i s * 0, gauname lygt
5_
^ + n = 1 12*2 - 3 1 X - 1 5 = 0 ,
3* 3(o x +. 3 N
4J
5
turini sprendinius x1 = (netinka) i r x 2 = 3.
lZ
Atsakymas. 3 h ir 3 h 45 min. A
3 p a v y z d y s . Motorin valtis per 2 h 30 min nuplauk pasro-
viui 12 km ir gro atgal. Kit kart ta pati valtis, plaukdama tokiu
pat greiiu, per 1 h 20 min nuplauk 4 km pasroviui ir 8 km prie
srov. Apskaiiuokite motorins valties greit stoviniame vandeny-
je ir ups tkms greit.
Sprendimas. Paymkime: km/h - valties greitis stoviniame
vandenyje, y km/h - ups tkms greitis. Tuomet valties greitis
prie srov ( - y ) km/h, pasroviui - Oc+y) km/h. inodami nuplauk-
t atstum ir plaukimo greit, galime rasti kelions laik.
12
Pirm kart valtis plauk pasroviui valand ir prie sro-
12 . . . ^+y j
v valand .Visa i kelion utruko 2 h 30 min= 2 h. I ia
*-y 2
gauname lygt
12 | 12 _ 5
x+y x-y 2
Antr kart valtis pasroviui plauk h , o prie srov -
8 1
h. Visa i kelion utruko 1 h 20 min= 1 h. Vadinasi, galime
x-y ' 3
sudaryti dar vien lygt
4 _8_ = 4
+ y x-y 3
Gavome lygi sistem
12 12 5
x+y x-y 2
4 8 4
+y x-y 3'
kuri isprsime vesdami naujus kintamuosius: - = u,
y
= v.
-y
Tuomet gausime tiesini lygi sistem m ir f atvilgiu

12 + 12 = ,
Z
4u + 8v = \.
O
Padaugin antrj lygt i ( - 3 ) ir sudj su pirmja, turime
5 1 1
-12v = - 4 , todl v = - . Tuomet u = . Vadinasi,
2 8 12
1 1 1 1= \x + y = 12,
^r
x+y 12' - y 8 [ x - y = 8;
i ia x = 10, y = 2.
Atsakymas. 10 km/h, 2 km/h.
4 p a v y z d y s . Du darbininkai, dirbdami kartu, vis darb
atlieka 2 valandomis greiiau, negu j atlikt pirmasis darbininkas,
ir 4,5 valandos greiiau, negu - antrasis darbininkas. Kiek laiko
utrukt kiekvienas darbininkas, dirbdamas atskirai?
Sprendimas. Sis udavinys - tipikas darbo udavinys. Pay-
mkime: h - laikas, per kur darb atlieka abu darbininkai, dirb-
dami kartu, tuomet (x + 2) h - laikas, per kur darb atlieka pir-
masis darbininkas, (x + 4,5) h - laikas, per kur darb atlieka
antrasis darbininkas.
Dirbdami kartu, per 1 valand jie padaro ^ dal viso darbo,
pirmasis j per 1 valand atlieka i dal viso darbo, antrasis -
X "i" Z
g. dal viso darbo. Vadinasi, galime sudaryti lygt
X l ' 1 1 2a: + 6,5 1
* T 2 + + 4,5 = * S u t V a r k g a u n S m e 2 +6,5x + 9 = S
i ia x2 = 9 ir = 3.
Atsakymas. 5 h, 7,5 h.
Paminsime, kad panaiai sprendiami ir udaviniai apie ba-
sein ir siurblius, pripildanius j vandeniu.
5 p a v y z d y s . Pirmasis siurblys, veikdamas atskirai, pildo ba-
sein 3 valandom ilgiau u antrj. Norint pripildyti basein, buvo
jungtas pirmasis siurblys, o po 1^- valandos - ir antrasis siurblys.
Z
Po 7 valand nuo pirmojo siurblio paleidimo baseinas buvo pripil-
dytas. Per kiek laiko basein pripildo kiekvienas siurblys, veikda-
mas atskirai?
Sprendimas. Tarkime, kad antrasis siurblys basein pripildo
per valand, o pirmasis - per (x + 3) valand. Pirmasis siurblys
per valand pripildo b a s e i n o dal, o antrasis - dal.
+3
7
Pirmasis siurblys dirbo 7 h ir pripild baseino, antrasis
11 * + 3

1 11
dirbo 1 |= h ir pripild baseino. Kadangi tiek laiko
Aj
7 11
veikdami siurbliai pripild vis basein, tai 1 = 1.
+ 3 2x
Atlik veiksmus, gauname kvadratin lygt 2x2 - 19x - 33 = 0,
3 (netinka, nes x > 0 ) .
kurios sprendiniai yra X j = l l ir x2 = -
2
Atsakymas. 11 h, 14 h.
6 p a v y z d y s . Apskaiiuokime sidabro ir vario lydinio mas ir
prab, jeigu, sulyd lydin su 3 kg grynojo sidabro, gauname ly-
din, kurio praba 900, o sulyd j su 2 kg lydinio, kurio praba 900,
gauname lydin, kurio praba 840.
Sprendimas. Priminsime, kad lydinio praba lygi lydinyje esan-
io brangiojo metalo (sidabro, aukso ir kt.) ir lydinio masi santy-
kiui. Vadinasi, 1 kg lydinio, kurio praba lygi 900, yra 900 g bran-
giojo metalo. Kitaip sakant, kai praba lygi 900, tai brangusis
metalas sudaro =0,9 lydinio mass.
1000 ' J

Paymkime: - lydinio mas, y - jo praba, taigi sidabras su-


daro 0,001 y lydinio mass dal. Vadinasi, iame lydinyje yra 0,001 xy
sidabro. Pridj 3 kg grynojo sidabro, gauname (x + 3) kg mass ly-
din, kuriame yra (0,001xy + 3) kg grynojo sidabro. Tuomet tokio ly-
dinio praba yra lygi ^ O T r y + 3 p a g a j S iyg 5 gs dycls lygus 0,9.
+o
Gauname lygt
0,001sy + 3 = 0 9
x +3 '
Lydinyje, kurio mas 2 kg ir praba lygi 900, yra 1,8 kg grynojo
sidabro. Sulyd lydin su pirmuoju, gausime Gc + 2) kg mass ly-
din, kuriame bus (0,001xy +1,8) kg grynojo sidabro. Tuomet tokio
lydinio praba bus lygi ^ 0 0 - ^ + ^ 8 jg g a u n a m e dar vien lygt
x+2
0,001xy + l,8
n =0,84.
x+2
Sudarome sistem
i0,001xy + 3 = 0,9x + 2,7,
[0,001xy+ 1,8 = 0,84*+ 1,68.
I pirmosios lygties atm antrj, gauname
0,06* =0,18 ;
i i a * = 3 kg. Tuomet y = 800.
Atsakymas. Lydinio mas lygi 3 kg, jo praba lygi 800.

Pratimai
4.27 ([MBE, 2001). Kat ilgu koridoriumi vijosi pel ir po
sekundi j sugavo. Pradinis atstumas tarp j buvo l metr. Jei-
gu, esant tam paiam pradiniam atstumui, isigandusi pel bgt
ne tolyn nuo kats, o jos link, tai kat j sugaut po b sekundi.
Laikydami, kad abiem atvejais kat ir pel bga ta paia tiese pa-
stoviu greiiu, raskite kiekvienos j greit.
4.28. Automobilis pirmj kelio pus vaiavo 50 km/h greiiu,
antrj pus - 75 km/h greiiu. Raskite visos kelions vidutin grei-
t (perspjame skaitytoj, jog kelions vidutinis greitis nelygus grei-
i vidurkiui, todl atsakymas ^0 + 75 = 62,5 km/h yra klaidingas).
4.29. I to paties miesto vienas paskui kit ivaiavo du trau-
kiniai. Pirmasis traukinys per 1 valand nuvaiuoja 72 km, o ant-
rasis - 96 km. Pirmasis traukinys ivyko 2 valandom anksiau u
antrj. Po keli valand antrasis traukinys pavys pirmj?
4.30. Mindaugas, vaiuodamas troleibusu, pamat savo draug
Karol, einant prieinga kryptimi lygiagreiai troleibuso linijai. Po
minuts Mindaugas ilipo i troleibuso ir, nordamas pavyti Karol,
nujo dvigubai didesniu greiiu, negu jo Karolis, bet 4 kartus ma-
esniu greiiu, negu vaiuoja troleibusas. Po keli minui Mindau-
gas pavys Karol?
4.31. I vietovs A vietov B, tarp kuri yra 14 km, vienu
metu ijo du keleiviai. Antrojo keleivio greitis 0,5 km/h maesnis
u pirmojo keleivio greit, todl antrasis keleivis vietov B atjo
30 min vliau u pirmj. Koks yra kiekvieno keleivio greitis?
4.32. Du dviratininkai tuo paiu metu ivaiavo i vieno kaimo
kit, nutolus nuo pirmojo 36 km atstumu. Dviratininkas, kurio
greitis buvo 2 km/h didesnis, paskirties viet atvyko 15 min anks-
iau. Raskite kiekvieno dviratininko greit.
4.33. I dviej vietovi A ir B, tarp kuri yra 36 km, tuo paiu
metu vienas prie kit ivaiavo du dviratininkai. Po vienos valan-
dos jie susitiko ir nesustodami tuo paiu greiiu vaiavo toliau. Koks
kiekvieno dviratininko greitis, jeigu pirmasis vietov B atvaiavo
27 min anksiau negu antrasis vietov A?
4.34. Du turistai jo vienas prie kit; pirmasis - i vietovs
A, antrasis - i vietovs B. Pirmasis turistas ijo 6 valandom v-
liau u antrj ir, kol susitiko, nujo 12 km maiau u j. Susitik
turistai ygiavo toliau tuo paiu greiiu, ir pirmasis atjo vietov
B per 8 valandas po susitikimo, o antrasis A - per 9 valandas.
Apskaiiuokite atstum tarp vietovi A ir B?
4.35. Laivas per 1 h nuplauk 4 km prie srov ir 33 km pasro-
viui. Ups tkms greitis lygus 6,5 km/h. Koks yra laivo greitis
stoviniame vandenyje?
4.36. Tarp Klumpn ir Lydek kaim upe kursuoja garlaivis
ir kateris. Pasroviui i Klumpn Lydekas kateris nuplaukia 1,5
karto greiiau negu garlaivis. Be to, garlaivis per valand atsilieka
nuo katerio 8 km. Atstum i Lydek Klumpnus prie srov ka-
teris nuplaukia 2 kartus greiiau negu garlaivis. Raskite garlaivio
ir katerio greit stoviniame vandenyje.
4.37. Du automobiliai ivaiavo vienu metu i tos paios vietos
ta paia kryptimi. Pirmojo greitis 50 km/h, antrojo - 40 km/h. Po
pusvalandio i tos vietos ivaiavo treias automobilis, kuris, pa-
vijs antrj automobil, dar vaiavo 1,5 valandos, kol pavijo pirm-
j automobil. Koks treiojo automobilio greitis, jeigu visi automobi-
liai vaiavo pastoviu greiiu?
4.38. Du mrininkai, dirbdami kartu, sumrijo sien per
20 dien. Per kiek dien darb atlikt kiekvienas mrininkas,
dirbdamas atskirai, jeigu pirmasis j turi dirbti 9 dienomis ilgiau?
4.39. Vandentiekio bakas dviem siurbliais pripildomas per 2 h
55 min. Pirmasis siurblys j gali pripildyti 2 valandom greiiau u
antrj. Per kiek laiko pripildo bak kiekvienas siurblys atskirai?
4.40. Trys ekskavatoriai, dirbdami kartu, irausia duob per
20 valand, antrasis, dirbdamas vienas, - 19 valand greiiau ne-
gu pirmasis ir du kartus liau negu treiasis. Per kiek laiko
darb atlikt kiekvienas ekskavatorius atskirai?
4.41. Du darbininkai, dirbdami kartu, gali atlikti tam tikr dar-
b per 12 dien. Po 8 bendro darbo dien vienas j susirgo ir darb
baig kitas, idirbs dar 5 dienas. Per kiek dien gali padaryti
darb kiekvienas darbininkas, dirbdamas atskirai?
4.42. Lydin sudaro sidabras ir varis, paimti santykiu 1:2, kit
lydin sudaro tie patys metalai, paimti santykiu 2:3. Kiek dali kiek-
vieno lydinio reikia paimti, kad bt gautas treias lydinys, kuria-
me sidabro ir vario kieki santykis bt lygus 17:27?
4.43. Du aukso ir vario lydiniai, kuri prabos lygios 950 ir 800,
sulydyti su 2 kg gryno aukso. Gautas naujas 25 kg mass lydinys,
kurio praba lygi 906. Apskaiiuokite pirmj dviej lydini mas.
4.44. Atstumas tarp Upynos ir Kalnn yra 300 km. Lygiai
12 valand dienos i Upynos Kalnnus ivaiuoja autobusas ir tuo
pat metu i Kalnn Upyn - lengvasis automobilis. Autobusas
atvyksta Kalnnus tos paios dienos 18 valand. Be to, pakeliui jis
sustoja 4 kartus vienodais laiko tarpais ir kiekvien kart stovi
15 min. Lengvasis automobilis vis keli vaiuoja nesustodamas ir
sutinka autobus likus 120 km iki Upynos. Laikydami, kad abu
automobiliai vaiuoja pastoviu greiiu, nustatykite, ar lengvojo au-
tomobilio vairuotojas susps atvykti Upyn sutartu laiku -
16 h 15 min.

4.8. NELYGYBI EKVIVALENTUMAS

Nelygybs, kaip ir lygtys, sprendiamos vairiais metodais. ia


taip pat labai svarbi yra ekvivalentumo svoka.
Apibrimas. Dvi nelygybs
f[x)>g(x) (17)
ir
flix)>g]x) (18)
vadinamos ekvivaleniosiomis aibje M, jei j sprendiniai ioje
aibje sutampa. Kitaip tariant, (17) <=> (18), kai (17) nelygybs spren-
diniai kartu yra ir (18) nelygybs sprendiniai, ir atvirkiai, (18)
nelygybs sprendiniai kartu yra ir (17) nelygybs sprendiniai. Jei
aibje M (17) ir (18) nelygybs sprendini neturi, tai jos irgi vadi-
namos ekvivaleniosiomis.
Ivardysime kelet teigini apie nelygybi ekvivalentum.
1. Jei funkcijos f{x) ir g(x) apibrtos aibje M, tai nelygybs
f[x)>g(x) ir -f{x)< -gix) yra ekvivalenios ioje aibje.
2. Jei fix)> 0 ir g(x)>0, kai xeM, tai ioje aibje
f(x) > g(x) <=> - < 1
fix) gix) '
3. Kai funkcijos fix), gix) ir ) yra apibrtos aibje M, tai
ioje aibje
fix) < g(x) <=> f{x) + () < gix) + ().
Prie abiej nelygybs pusi vietoj () pridj reikin -gix),
gauname, kad dmenis i vienos puss galima kelti kit pus su
prieingu enklu.
4. Jei funkcijos fix), gix) ir () yra apibrtos aibje M ir
()>0, kai xeM, tai ioje aibje
fix) < gix) <=> /XxW*) < (*);).
5. Jei funkcijos fix) ir gix) yra apibrtos aibje M ir /fa)>0,
gix)>0, kai xsM, tai ioje aibje
fix)<gix)^ f2ix)<g2ix).
Penktuoju teiginiu danai remiamasi sprendiant iracionali-
sias nelygybes. Mokiniai paprastai suklysta, keldami abi nelygybs
puses kvadratu, nesigilin, ar galima taip daryti. Pavyzdiui, pa-
kl abi nelygybs Vx2 - 1 > x puses kvadratu, gauname 2 - 1 > 2,
t. y. - 1 > 0. Kadangi i nelygyb neteisinga, atrodo, kad duotoji ne-
lygyb neturi sprendini. Bet taip nra, nes iai nelygybei tinka bet
kuris
xe( - oo; - 1 ] ,
Kodl suklydome? Nelygyb turi prasm, kai 2 - 1 >0, t. y. kai
x e ( - o o ; 1]U[1; todl gali bti ir teigiamas, ir neigiamas.
Vadinasi, sprendiant nelygyb, reikia nagrinti du atvejus: x > 0 ir
x < 0 . Kai x < 0 , kairioji nelygybs pus yra teigiama, nes joje para-
yta aritmetin aknis, o deinioji - neigiama. Tokios nelygybs
kvadratu kelti negalime, nes gausime nelygyb, neekvivaleni duo-
tajai. Kai x > 0 , kelti abi nelygybs puses kvadratu jau galima.
Apibendrinsime tai, k ia idstme. Pertvark iracionalij
nelygyb, paprastai gauname tokias nelygybes:
JfW<gix) arba Jfix)>gix).
Jas sprsdami, turime remtis toliau pateikiamais teiginiais.

fix) t 0,
6. < gix) gix) > 0,
fix)<g2ix).

gix) < 0,
fix)> 0;
gix)> 0,
fix)>g2ix).
Atkreipiame dmes tai, jog antroje ios visumos sistemoje
nereikia prirayti nelygybs fix)> 0. Kad ji teisinga, tiesiog iplau-
kia i nelygybs fix) >g2ix). I tikrj,
fix) >g2(x)>0, t. y. fix)>0.

4.9. TIESINS NELYGYBS

Tiesini nelygybi su vienu kintamuoju sprendimo metodai


analogiki tiesini lygi sprendimo metodams. Taiau yra vienas
esminis skirtumas, kur neatsivelgus galima suklysti. Reikia pri-
siminti, kad nelygybs enklas keiiasi, abi jos puses dauginant arba
dalijant i neigiamojo reikinio. Tuo tarpu, sprsdami lygtis, reika-
lavome, kad tas reikinys bt nelygus nuliui. Dabar to neutenka.

4.2 pav.

1 p a v y z d y s . Raskime sveikuosius nelygybi sistemos


x-l 2x+3 9 x+5
2 3 6 2 '
^+5+i^ +1
8 2 4
sprendinius.
Sprendimas. Pirmosios nelygybs abi puses dauginame i 6,
o antrosios - i 8:
3ac - 3 - 4x - 6 < 12 - 3 x - 1 5 ,
8 - X - 5 + 1 6 - 4 j c < 24* 2JC 2;
is cia
<2,
3x < 6,

-27 <-21

Taigi < < 2 (4.2 pav.). iame intervale yra vienintel svei-
*J
koji reikm x = l .
Atsakymas. x=l.
2 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb
im-l)x> m-2 .
Sprendimas. Neskubkime abiej pusi dalyti i m-1, nes ne-
inome io reikinio enklo. Isiaikinkime, k gautume, jei m - 1
bt vairi enkl.
m-1
1. Kai m - l > 0 , tai >
m-1
m-2
2. Kai m - 1 < 0, tai <
m-1
3. Kai m - 1 = 0, arba m = l , gauname nelygyb 0 > - 1 ,
0 > - 1. Kadangi i nelygyb yra teisinga, tai nelygybei 0 > - 1 tin-
ka bet kurios reikms. Taigi, kai m = l , tai xeR.

Atsakymas, > 2 , kai m > 1; < 2 , kai m < 1; xeR, kai


m-1 m-1
m = 1.

Pratimai
<4.45." Isprskite nelygybi sistemas:

l-x 3 + 4* .
3 < - 4,
1)
f x + 5(4-x)<2(4-x);
O
9 41-11 1-3
2) y 7 5 '
(2 + x) + 8x < ( 3 x - l ) 2 - 1 2 ;
2 2

5x-4 - 2 +1 _ 3x
8 12 6 3 4 '
3)
x-l x+2 x-3
r >
2 3 4
4.46. Raskite sveikuosius nelygybi sistemos
3x - 1 1 . 17 + 2x
<3x,
4
3x + 23 x sprendinius.
9
4.47. Raskite didiausi natralj skaii, tinkant nelygybi
5x
c 3-2x 7x - 5 ,
> hx,
sistemai
7-2-2<5-~2
3 4
4.48. Su kuriomis m reikmmis lygties 2 + 2,5x = l , 5 ( x - 2 m ) -
m ^ sprendinys yra maesnis u 3?
4-2* 8-3x
4.49. Isprskite nelygybes: 1) >0; 2) <0;
1 + 3* 7x-2
-1
3 ) ^ <
x +2 x +2'
4.50. Raskite funkcijos y = V-* + apibrimo srit.
V2 + x

4.10. KVADRATINES NELYGYBES

Inagrinsime, kaip sprendiamos kvadratins nelyybs ax2 +


+ bx + c > 0, ax2 + bx + c < 0. Yra keli j sprendimo bdai. ia pateik-
sime tik grafin.
Tarkime, kad kvadratins lygties ax2 + bx + c = 0 (a 0) diskrimi-
nantas D > 0, tuomet kvadratinis trinaris turi realisias aknis JC ir
x2, be to, 12. Atsivelgdami koeficiento a enkl ir neiekodami
virns koordinai, nubriame kvadratinio trinario y = ax2 + bx + c
grafik (4.3, 4.4 pav.).

a>0

4.3 pav. 4.4 pav.


Nordami isprsti nelygyb, pavyzdiui, ax2 + bx + c> 0, turime
rasti tas reikmes, su kuriomis y > 0, t. y. su kuriomis grafikas yra
vir aies Ox. Taigi i brinio nustatome sprendinius:
arba x>x2, kai a > 0 (4.3 pav.);
x1<x<x2, kai a< 0 (4.4 pav.).
Atsakymas. xe(-oo, ^ ) U > ' + )> kai a> 0; e (; x 2 ) , k a i
< 0.
Sakykim, trinario diskriminantas D = 0. Toks trinaris turi dvi
sutampanias aknis xl = x2. Jo grafikas nubraiytas 4.5 paveiksle.
I grafiko matyti, kad ax2 + bx + c > 0 su visomis reikmmis, kai
a > 0, ir ax2 + bx + c < 0 irgi su visomis reikmmis, kai a < 0. Nelygy-
bei ax2 + bx + c > 0, kai > 0, tinka visos reikms, iskyrus = xv o
nelygybei ax2 + bx + c> 0, kai a < 0, tinka tik viena reikm =xt.
Inagrinsime dar t atvej, kai trinaris realij akn neturi,
t. y. kai D < 0. Tuomet jo grafikas yra vir aies Ox, kai a > 0, ir po
4.5 pav.
aimi Ox, kai a < 0 (4.6 pav.). Kitaip tariant, kai D < 0 , trinario
ax2 + bx + c enklas sutampa su koeficiento a enklu. Vadinasi, iuo
atveju ax2 + bx + c> 0 su visomis reikmmis, kai a> 0, ir
ax2 + bx + c< 0 su visomis reikmmis, kai a< 0. Todl nelygybs
ax2 + bx + c > 0 (a > 0) sprendini aib yra intervalas ( - oo; + oo), o ne-
lygybs ax2 + 6x + c < 0 ( a > 0 ) sprendini aib tuia.

Kaip pavyzd inagrinsime dviej svarbi nelygybi x2 > a2 ir


x2 <a2 (a > 0) sprendim. Jas perraome taip:
x 2 - a 2 > 0 ir x 2 - a 2 < 0 .
Nubraiome funkcijos y=x2-a2 grafik, turdami galvoje jos
aknis - a ir (4.7 pav.). I brinio matyti, kad
2 > a 2 x2 -a2 > 0 <=> xe (-oo; - a ) U ( a ; +co) ;
x2 < a2 <=> x2 -a2 < 0 o e (-a; a ) .
Kadangi i nelygybs x2<a2 gauname ||<(>0), tai
|JC| < a ( - a ; a ) .
Analogikai |x|>a o i e ( - o o ; - a ) U ( a ; + < ) .
8
1 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb 2 - 1 3 > 9
Sprendimas. Pirmiausia pritaikykime nelygybi savyb (a > b,

a > O, 6>0)<=> Taigi duotoji nelygyb, kai - 13 0 yra ek-


a b
vivalenti nelygybi sistemai
x-13 9
2 K8'

13.
I pirmosios nelygybs gauname:
9 x-13 9
of
<x<15^~.
8 2 8' 4 4
I io intervalo turime paalinti tak = 13.

Atsakymas. x e I l O ^ ; 1 3 ^ 1 3 ; 15^j.

2 p a v y z d y s . Su kuriomis m reikmmis nelygybei


(m2 - I)* 2 + 2(m - 1)jc + 1 > 0 tinka visi xeR?
Sprendimas. Kad ir kokia bt reikm, trinaris vis laik
yra teigiamas, kai ,
Ira2 - 1 > 0,
\D<Q.
Apskaiiuojame diskriminant: D = 4(m - l ) 2 - 4 ( m 2 - 1) 1 =
= - 8 m + 8. Sprendiame sistem
m,22 - 1i _> n
0, Jf ,m2 >1, fme (-oo; -1)U(1;+oo)
-8m + 8 < 0 ^ { -8m<-8 m>l;
i ia m e ( l ; +w) (4.8 pav.).
Kai m = 1, turime nelygyb 1 > 0 , kuri teisinga su visais xsR.
Todl galutinai m e [ l ; +oo).
a 3 p a v y z d y s . Su kuriomis reikmmis atstumas tarp parabo-
3 75
li y = 2x2 + 3ax +1 ir y = 2 + ax - a2 virni yra maesnis u ?
8 A
Sprendimas. inome, kad parabols virns abscis galima
rasti i slygos y' = 0. Idiferencijav abiej paraboli lygtis ir ives-
tines prilygin nuliui, turime
Ax + 3a = Q ir 2x + a = 0;

4.8 pav.
i ia x1 ir x2 Gauname tokias paraboli virni
ordinates:
0 9a 2 9a 2 n . 9a 2 a2 a2 3 2 5a 2

Vadinasi, paraboli virns yra takuose:

3a 1 5a2 9a 2 "i . f a
8~ ir

Atstum d tarp tak Ocjj y ^ ir (x2, y 2 ) apskaiiuosime pagal


formul

d = yj(x2-x1)2 +(y2-ylf .
j jra paraboli virni koordinates, gauname

15ai +
1 1

"JsHH-
S , turime nelygyb
16

Kadangi turi buti d <


4 16 4 4 16 4
Paymj a2 = z > 0 , gauname kvadratin nelygyb 4z2 - 15z -

- 4 < 0, kurios sprendinys yra - i < z < 4 . Kadangi z > 0, tai


apibendrin gauname nelygyb 0 < z < 4 . Vadinasi, turime

z < 4 <=> 2 < 4 < = > - 2 < a < 2 -


Atsakymas. a e ( - 2; 2).

Pratimai
4.51. Isprskite nelygybes:
1) x 2 + 2 x > 6 x - 1 5 ; 2) x 2 - 5 x + 4 < 0 ;
3) x 2 - 6 x + 9 < 0 ; 4) x 2 - 8 x + 1 6 > 0 ;
5) x 2 - 2 x + 8 > 0 ; 6) x 2 + x + l < 0 ;
7) \2x2 - 9 x + 15| > 2 0 ; 8) | x 2 - 5 x | < 6 ;
3x2-7x + 8
9) 5x-20<x2 <8x; 10) 1 < 2 <2.
x2+l
4.52 ^(VBE, pakartotin sesija, 2002). Isprskite nelygybi
1
>2,
sistem -3
4x2 - 9 x - 1 3 < 0.
4.53. Raskite funkcij apibrimo srit:

1) y = ylx2+x + 3 ; 2) {VBE, 2003) y= , 1

3) y = l g * 2 ~ 3 * + 2 ; 4)y =
*+ 1 ' Vx 2 -3:*: + 2 Jl0 + 9x-x2

5) y = ]x2+x + 2+ lg(3-x).
v / +
4.54 (VBE, 2003). Su kuriomis m reikmmis funkcija y = mx2 -
-2mx + 4 gyja tik teigiamas reikmes?
4.55. Su kuriomis m reikmmis funkcija
y = sim + l)x2 - 2 ( m - l ) x + 3 / n - 3 apibrta visoje aibje R?
4.56. Su kuriomis parametro a reikmmis, kad ir koks bt
xeR, nelygyb ax] + 5x ~ 2 < - 1 yra teisinga?
x + x + 1 2+3 +
4.57. Su kuriomis reikmmis nelygyb < 2 yra
xz +x + l
teisinga, kad ir koks bt xeR, iskyrus tik vien reikm?
4.58. Su kuria reikme atstumas tarp paraboli y = x2 +
2 19 129
+ ax+ ir y = 3x2 + 5ax + a 2 virni yra didesnis u J~r?
o iz vy

4.11. INTERVAL METODAS

Tarkime, kad daugianaris


P n (x) = x" + - 1 + ... + _1 + a
turi realisias aknis JC1; X2, ..., JC. Tuomet daugianar galima
iskaidyti dauginamaisiais:
Pn(x) = (x-x1)(x-x2)...(x-xn_1)(x-xn). (19)
Interval metodas remiasi svarbia daugianario savybe, kuri
pateiksime be rodymo: intervale, apribotame dviem gretimomis ak-
nimis, daugianario enklas yra pastovus. Todl, norint suinoti
daugianario enkl tam tikrame intervale, reikia isiaikinti, koks
yra jo enklas bet kuriame to intervalo take.
Skaiius xv x2, , xa atidedame ayje didjimo tvarka (4.9 pav.)
ir inagrinjame, koks yra P(x) enklas kiekviename intervale.

4.9 pav.
Kai x>xn, visi (19) sandaugos dauginamieji yra teigiami, todl
Pn(x)> 0. Kai xn_1<x<xa, paskutinis (19) sandaugos dauginamasis
yra neigiamas, o kiti teigiami. Vadinasi, Pn(x)< 0. Kai xn_2<x<
<x n _ p paskutinieji du (19) sandaugos dauginamieji yra neigiami, o
kiti - teigiami, taigi Pn(x) > 0.
Interval metod taikome taip: kratiniame deiniajame inter-
vale raome enkl + ", j kair nuo jo - enkl - " , paskui + "
ir 1.1., kaitaliojame enklus + " ir - " . Tada nelygybs Pn(x)> 0
sprendiniai bus tie intervalai, kuriuose paraytas enklas + ", o ne-
lygybs Pn{x) < 0 - tie intervalai, kuriuose paraytas enklas - ".
1 pavyzdys. Isprskime nelygyb (x2 - 9 ) ( x 2 + 2)(x + 5)
x (2- 8x + 7)(x - 2) < 0.
Sprendimas. Pirmiausia abi nelygybs puses padalijame i
x2 + 2; nelygybs enklas nesikeiia, nes su visomis reikmmis
x2 + 2 > 0. Iskaid reikinius x2 - 9, x2 - 8x + 7 dauginamaisiais, gau-
name nelygyb
(x - 3)(x + 3)(x + 5)(x - l)(x - 7)(x - 2) < 0 .
Skaii ayje atidedame skaiius 3, - 3 , - 5 , 1, 7, 2 (4.10 pav.) ir
paraome enklus + " ir - ". Nelygybs sprendiniai yra tie inter-
valai, kuriuose paraytas enklas - " .

4.10 pav.

Atsakymas, e (-5; -3)U(1; 2)1J(3; 7). A

2 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb
(x2-4x + 3)(x-2)2 ( x - 4 ) > 0 .
Sprendimas. Kai * 2, tai (x - 2)2 > 0, ir abi nelygybs puses ga-
lima dalyti i (x - 2)2. Kai = 2, gauname neteising nelygyb 0 > 0,
todl x = 2 nra nelygybs sprendinys.
Abi nelygybs puses padalij i ( x - 2 ) 2 ir iskaid reikin x 2 -
- 4 x + 3 dauginamaisiais, gauname:

0 1 2 3 4
4.11 pav.
Skaii ayje atidedame skaiius 1, 3, 4 (4.11 pav.) ir interva-
luose paraome enklus. Sprendiniai yra tie intervalai, kuriuose
paraytas enklas + ". Nepamirkime, kad i intervalo (1; 3) reikia
imesti tak 2.
Atsakymas. * e ( l ; 2)U( 2; 3) U (4; +co).

lx-- 22 2*-3
3 p a v y z d y s . Raskime funkcijos y apibri-
+ 2 4x-l
mo srit D (y).
Sprendimas. Funkcija apibrta su tomis reikmmis, su ku-
riomis poaknis yra neneigiamas ir trupmen vardikliai nelygs
nuliui. Todl
X/ Z ZJC Q
x + 2 4x -1
-2,

< 4
Pertvark pirmj nelygyb, gauname:
(*-!)(*-4)
(x + 2 X 4 x - l )
-2,

Padaugin abi pirmosios nelygybs puses i teigiamo reikinio


((x + 2)(4x - 1 ) ) 2 , gauname sistem

(x-l)(x-4)(x + 2) M ,
(x - lXx - 4)(x + 2)(4x -1) > 0,
-2, arba -2,
1

4' *4
Jeigu nebt nurodyta, kad -2 ir , atsakym (4.12 pav.)

gautume tok: x e ( - o o ; - 2 ] U j ^ ; ljlJ[4; +oo). Kadangi -2 ir

\ , tai ie interval galai patiems intervalams nepriklauso.


4

Atsakymas. D(y) = (-oo; - 2 ) U 1 U[4; +oo). A


Pratimai
4.59. Isprskite nelygybes:
1) (2 - - 6 ) ( x - 5 ) < O ; 2) ( x - l ) 2 ( x - 3 ) ( 3 x - 6 - x 2 ) < 0 ;
3) ( 8 x - 1 5 - x 2 ) ( 2 x + 2 ) ( x - 4 ) 2 > 0 ;

4) (VBE, pakartotin sesija, 2001) + <O ;


X+o
5) * 2 ~ 3 x + 1 >1; 6) *zl_l<2;
* -1 x-l
7) 1H ~~7 7T~' 8)
x +4 6-x x-2 x-l
9) ^ 6 3 > 7 ; 10) _JL + 3
x2 - 8x + 7 ' x+l x+3 x+2 '

n) x +l x +2 -1' 12) x 2 + 3x + 2 x 2 +7x + 12 '

l*-i| i i i i
13) i -J + x - 3 > ; 14) 11 <- L -
x+2 x+2' x-l'

15) <0.
1*1 + 7

4.60. Raskite funkcij apibrimo srit:

f2x + l x+4 3-3x 7


1} y = 2) y = \l5-2x-x2

4.12. IRACIONALIOSIOS NELYGYBES

Iracionaliosios nelygybs daniausiai sprendiamos pertvarkant


jas racionalisias nelygybes. Paprastai abi nelygybs puss kelia-
mos tam tikru laipsniu. Bet ia, kaip jau minjome, reikia bti at-
sargiems, antraip galime gauti neekvivaleni nelygyb. tai, pa-
vyzdiui, neabejotinai
a > b <=> a 2 > b2, kai a > 0, b > 0.
Bet tuomet, kai a ir b yra skirting enkl, tai i a > b gali
iplaukti ir a2<b2 (pavyzdiui, 3 > - 5 , bet 9 <25).
Sprendiant iracionalisias nelygybes, pirmiausia reikia nusta-
tyti tas reikmes, su kuriomis abi nelygybs puss turi prasm.
1 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb Vx > - 1 .
Sprendimas. Nelygyb turi prasm, kai x > 0 . Kairioji nelygybs
pus, kaip aritmetin aknis, visada neneigiama, o deinioji
neigiama. Todl iai nelygybei tinka visos reikms, su kuriomis
nelygyb turi prasm.
Atsakymas. xe[0; +00). A
2 p a v y z d y s . Isprskite nelygyb / + 2 > .
Sprendimas. Galimos kintamojo reikms nustatomos i sly-
gos + 2 > 0, t. y. > - 2. Kairioji nelygybs pus visada neneigiama,
o deinioji gali bti ir teigiama, ir neigiama, todl i karto kelti abi
nelygybs puses kvadratu negalima.
Tarkime, kad x > 0 . Dabar galime abi nelygybs puses kelti
kvadratu. Turime
x + 2>x2. (20)
Prijung galimas reikmes, gauname nelygybi sistem
+ 2 > x2,
x>0, (21)
+ 2 > 0,
x + 2 > x2,
kuri ekvivalenti sistemai
> 0;

i ia j l<x<2, t. y.xe[0;2).
x > 0 ,
Atkreipiame dmes tai, kad (21) sistemoje galima ir nerayti
nelygybs + 2 >0, nes ji tiesiog iplaukia i (20) nelygybs: kadan-
gi x2 >0, tai ir x + 2 > 0 .
Dabar tarkime, kad x < 0 . Kadangi dar turi bti x > - 2, tai
- 2 < x < 0 . Su tokiomis reikmmis kairioji nelygybs pus yra
neneigiama, o deinioji neigiama, todl nelygyb teisinga. Vadinasi,
is intervalas ir yra nelygybs sprendini aib, kai x < 0 . Sujung
ankstesn atsakym [0; 2) su dabar gautu, turime x e [ - 2 ; 2).
Atsakymas. x e [ - 2 ; 2). A

3 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb /2 - 3 x - 1 0 - x + 2 < 0 .


Sprendimas. Galimas kintamojo reikmes nustatome i sly-
gos x 2 - 3 x - 1 0 > 0 . Toliau sprendiamoje nelygybje atskiriame
akn:
/2-3x-10 < x - 2 .
Kairioji nelygybs pus yra neneigiama, todl i nelygyb turs
prasm tik tada, kai ir deinioji nelygybs pus bus teigiama
(x - 2 = 0 bti negali, nes su = 2 trinaris x2 - 3x - 10 < 0).
Kai - 2 > 0, abi nelygybs puses galima kelti kvadratu. Todl
duotoji nelygyb ekvivalenti tokiai nelygybi sistemai:
x2 - 3x - 1 0 > O,
x - 2 >0,
x2 - 3x - 1 0 < (x - 2)2.
Isprend ias nelygybes, gauname:
< - 2 arba > 5,
>2,
< 14.
Atsakymas. xe[5; 14).
Sprendiant iracionalisias nelygybes, kartais tikslinga akn
paymti nauju kintamuoju.

4 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb x 2 + 4 x 2 - 3 x + 5 > 3 x + 7 .


Sprendimas. Pertvarkome nelygyb: ( x 2 - 3 x + 5) +
+ /2 - 3 X + 5 - 1 2 > 0 . Ji turi prasm su visais xeR, nes x2 - 3x + 5 > 0
kad ir koks bt xeR (io trinario diskriminantas yra neigiamas).
Reikin Vx2 - 3x + 5 paymj raide z>0, gauname:
z2+z- 10 > 0;
i ia z > 3 arba z < - 4. Prijung z >0, turime z >3. Todl
/2 - 3 x + 5 >3.
Pakl abi ios nelygybs puses kvadratu ir pertvark, gauname
kvadratin nelygyb
x 2 - 3x - 4 > 0.
Jos sprendiniai < - 1 arba > 4.
Atsakymas, e (-oo; - 1 )U( 4; +co).

5 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb V* + 6 - V 2x - 5 > V* +1 .


Sprendimas. Pirmiausia nustatome, jog nelygyb turi prasm,
kai >2,5. Perraome nelygyb taip:
+ 6 > VxTT + V2x-5 .
Kadangi abi nelygybs puss yra neneigiamos, keliame kvadratu:

x + 6 > x + l + 2/( + 1)(2-5) + 2x - 5 , arba yfix + l)(2x - 5) < 5 - .


Jeigu abi nelygybs puses keltume kvadratu, nesigilin, kada taip
galima daryti, tai suklystume. I ties i nelygyb turi prasm tik
tuomet, kai 5 - x > 0 , nes jos kairioji pus yra neneigiama. Tardami,
kad x < 5 , galime abi puses kelti kvadratu:
(x + l)(2x - 5) < (5 - x) 2 ;
is cia
2 +7x - 3 0 < O .
Taigi duotoji nelygyb ekvivalenti tokiai nelygybi sistemai:
>2,5,
< 5,
2 + 7 x - 3 0 < 0.
J isprend, gauname 2 , 5 < x < 3 .
Atsakymas. xe[2,5; 3).

* Pratimai
4.61. Isprskite nelygybes:

1) YL9X - 2 0 < ; 2) / 4 - 3 > ;

3) / + 6 < - 6 ; 4) / + 7 > 2 x - 1 ;

5) ,4 -/2 - < 2 ; 6) /2 - 4 > - 3 ;


V2 -

7) Vx2 - 3 - 1 0 < 8 - ; 8) / - 2 + 4 - 3 < - 2 ;

9) ( + + 1 ) / 3 ^ 2 > 0 ; 10) ( 2 + 6 + 13)/8 + 2 - 2 < 0 ;

11) ( - 3)/2 + - 2 > 0 ; 12) ( + 2)/2 - 2 - 3 <0;

13) / + 1 > / - 1 ; 14) 2 + 5 + 4 - 5/ 2 + 5 + 28 > 0 ;

15) , *-7 <0; 16) >0.


V 4 2 - 1 9 + 12 *+ 3

4.62. Isprskite nelygybes:


1) Vx - 2 - >/x - 3 > -Vx - 5 ;
2) / +6 > / + 1 + /2-4 ;
3) / + 3 < / - 1 +/-2 .
skyrius PROGRESIJOS

5.1. ARITMETINE PROGRESIJA

Tarkime, kad kiekvien natralj skaii atitinka tam tikras


realusis skaiius. Skaii 1 atitinka skaiius av skaii 2 - skai-
ius a2, skaii 3 - skaiius a3, ..., skaii n - skaiius an ir t. t.
Tuomet sakoma, kad apibrta skaii seka
d-yi J Cl 3, .., C t n , ... ,

kuri ymsime simboliu (an).


Apibrimas. Aritmetine progresija vadinama skaii seka,
kurios kiekvienas narys, pradedant antruoju, lygus prie j esanio
nario ir to paties skaiiaus sumai.
Sis pastovus skaiius vadinamas aritmetins progresijos skir-
tumu ir ymimas raide d.
Vadinasi, jei alt a2, a3,..., an,... yra aritmetins progresijos na-
riai, tai, pagal apibrim,
d = a2 - a , = a3 -a2 = ... = a -an_1 = a+1 - a = ...
Nordami paymti, kad seka (an) yra aritmetin progresija, j
raome taip:
otj, a2, a3,..., an,...
Nagrindami aritmetin progresij, kartais apsiribojame keliais
jos pirmaisiais nariais. Sakoma, kad jie sudaro baigtin aritmetin
progresij.
Norint nusakyti aritmetin progresij, pakanka inoti jos pir-
mj nar a1 ir skirtum d. Pavyzdiui, kai ^ = 3, d = 2, turime
progresij
+ 3,5,7,9,11,...
Aritmetins progresijos rc-tasis narys ireikiamas formule
an = a1 +(n-l)d , (1)
o jos n pirmj nari suma - formulmis:

s = ^ > , (2)

Sn = 2a1+djn-l) n (3)
Kai d > O, aritmetin progresija yra didjanioji, kai d < 0 - ma-
janioji.
Jei _!, an, a+1 - trys vienas po kito einantys aritmetins pro-
gresijos nariai, tai, pagal apibrim,
an ~an-1 =an + l ~ n '>
i ia

= 2 (4)
Vadinasi, bet kuris baigtins aritmetins progresijos narys, i-
skyrus pirmj, yra lygus alia jo esani nari aritmetiniam vi-
durkiui.
Teisingas ir atvirkias teiginys: jei skaiiai an_i, an, an+1 tenki-
na (4) slyg, tai jie sudaro baigtin aritmetin progresij.
Abu iuos teiginius - tiesiogin ir atvirktin - galima sufor-
muluoti taip: seka yra aritmetin progresija tada ir tik tada, kai
kiekvienas jos narys, iskyrus pirmj (ir paskutin, kai progresija
yra baigtin), lygus gretim nari aritmetiniam vidurkiui.
Taip suformuluota i aritmetins progresijos savyb vadinama
jos charakteringja savybe.
Baigtin aritmetin progresija pasiymi dar viena savybe: vie-
nodai nutolusi nuo jos pradios ir galo nari sumos yra lygios. I
tikrj,
al+an=al+al+ din -1) = 2at + din -1),
a2 + an l = a1 + d + a1 + din - 2) = 2a1 + din -1) ir t. t.
Atvirkias teiginys gali bti ir klaidingas. Pavyzdiui, skaiiai
7, 8, 12, 13 turi i savyb, bet aritmetins progresijos nariai nra.
a 1 p a v y z d y s . Bgikas per pirmj minut nubgo 350 m,
o per kiekvien kit minut - 5 m maiau. Kok atstum jis nu-
bgo per 1 valand?
Sprendimas. Per pirmj minut jis nubgo 350 m, per antrj
- 345 m, per treij - 340 m ir t. t. Skaiiai 350, 345, 340, ...
sudaro aritmetin progresij, kurios pirmasis narys a t = 350, o skir-
tumas d = - 5. Bgiko veiktas per 1 h = 60 min kelias yra lygus ios
progresijos 60 nari sumai, kuri apskaiiuojame pagal (3) formul.
Taigi
g 6 ^ 2 . 3 5 0 + (-5)-(60-l).eQ = 1 2 1 5 0
Z
Atsakymas. Per 1 valand bgikas nubgo 12 km 150 m.
2 p a v y z d y s . Aritmetins progresijos treiasis narys lygus
- 1 3 , septintasis narys lygus 3. Kiek progresijos nari reikia pa-
rinkti, kad jos suma bt maiausia?
Sprendimas. inome, kad a3 = - 13 ir a 7 = 3. Pritaik (1) formu-
l, gauname lygi sistem
\ax +2d = - 1 3 ,
[04 + 6d = 3;
i ia a = - 2 1 , d = 4.
Kadangi progresija yra didjanioji, o pirmasis narys neigia-
mas, tai jos suma Sn mas tol, kol jos dmenys an = al + d(n-l) =
= - 2 1 + 4 ( r a - l ) bus neigiami, taigi - 2 1 + 4 ( n - 1 ) < 0 => 4n < 25 =>
= > n < 4 Vadinasi, maiausia S reikm gaunama, kai n = 6. A

* 3 p a v y z d y s . Aritmetins progresijos antrojo ir septintojo na-


ri suma lygi 34, o j kvadrat skirtumas lygus - 680. Raskime
aritmetin progresij.
o 7 , 1 , 2 +a 7 = 34,
Sprendimas. Pagal udavinio slyg turime <
ya -ai, = - 6 8 0 .
Vietoj a 2 ir a 7 ra j iraikas a2 = at + d ir a7 = a1 + 6d, gauna-
me dviej lygi su dviem neinomaisiais a1 ir d sistem
f 2a1 +7d = 3 4 ,
{a? + 2 a,d + d2- (a2 + 1 2 ^ +36 d2) = - 6 8 0 .
J sprendiame:
2 ^ + 7 0 = 34, [ 2 ^ + 7 ^ = 34, i2a x +7d = 34,
- 1 0 a i d - 3 5 d 2 = - 6 8 0 ^ [ 2 0 ^ + 7^ 2 =136 ^ [d(2a, +7d) =136.

I antros lygties gauname d 34 = 136, taigi d = 4. Tuomet 1 = 3.


Atsakymas, H-3, 7, 11, 15, 19, 23, 27, ...
Silome patiems isprsti io pavyzdio sistem pritaikius
formul 2 - 7 =( 2 + 7 )( 2 - 7 ) = 34( 2 - 7 ).

ffi 4 p a v y z d y s . rodykime, kad skaiiai - = ^ - = , ir


1 V5+V7 V3+V7
-j= j= sudaro aritmetin progresij.
/3 + V 5
Sprendimas. Remsims charakteringja aritmetins progresi-
jos savybe. Vadinasi, nordami rodyti, kad trys duotieji skaiiai
sudaro aritmetin progresij, turime sitikinti, kad skaiius
1 1 V3 + V7
yra kit dviej skaii j= 7= ir -=== aritmetinis vidurkis.
Apskaiiuokime: + '
1 , 1 V5-V7 , /3-V
V5+V7 /3 + /5 (/5+ >/7)(V5-/) +

/5-/7 /3-/5 = >/7-/3


5-7 3-5 2 ' 95
Pertvarkome toliau:

2(V7+>/3) 2(V7+>/3) /7 + /3 '

Gavome, kad

/5 + /7 /3+/5 /7 + /3 '
1 + 1

_1 _/5+/7 /3 + /5
/7+/3 2
i lygyb ir reikia, kad skaiius yra skaii ^
/3+/7 /5 + /7
ir -p:7= aritmetinis vidurkis, todl trys duotieji skaiiai sudaro
/3 + v5
aritmetin progresij.
a 5 p a v y z d y s . Vienoje gatvs pusje stovini nam numeriai
yra vienas po kito einantys nelyginiai skaiiai. Tarp dviej sankry-
esani nam numeri suma lygi 133. Raskime iuos numerius
ir nam skaii.
Sprendimas. Tarkime, kad tarp dviej sankry vienoje gatvs
pusje yra k nam, o pirmojo namo numeris, kaip nelyginis skai-
ius, yra 2ra + l. Tuomet antrojo namo numeris bus 2rc + 3, treio-
jo - 2n + 5, ..., paskutiniojo - 2n + (2k - 1). Nam numeriai sudaro
aritmetin progresij, kurios a1 =2n + l, ak =2n + (2k - 1 ) .
Nam numeri sum apskaiiuojame taikydami (2) formul.
Pagal slyg,

2 2
(4n + 2k)k
- = 133 , (2n + k)k = 133.
Lt
Kadangi 133 dalijasi tik i 7 ir 19, t. y. 133 = 7 19, tai

2n + k = T, , \2n+k = 19,
arba <
A = 19 [k - 7.
I pirmosios sistemos gauname 2n= - 1 2 , n= - 6 . Taiau taip
bti negali, nes n > 0. I antrosios sistemos randame 2n = 12, n = 6.
Vadinasi, yra 7 namai, o j numeriai - 13, 15, 17, 19, 21,
23, 25.
Pratimai
5.1 (VBE, 1999). Jei sekos n-tasis narys an = 2n~l, tai
S20 = Oj + a2 + a3 +... + a20 =
A 400; B 600; C 800; D 900; E 20n - 10.
5.2. Aritmetins progresijos a 3 = 13 ir a 8 = - 7. Kiek nari reikia
parinkti, kad j suma bt didiausia? Raskite i sum.
5.3. Raskite aritmetin progresij, kurios pirmj ei nari
suma yra 5 kartus didesn u paskesni 6 nari sum. inoma, kad
progresijos pirmasis narys lygus 100.
5.4. Trys skaiiai, kuri suma lygi 21, sudaro aritmetin pro-
gresij. Dviej pirmj skaii suma sutinka su dviej paskutini-
j skaii suma kaip 3:4. Raskite tuos skaiius.
5.5. Raskite aritmetin progresij, kurios pirmj trij nari
suma lygi 27, o t pai nari kvadrat suma lygi 275.
5.6. Aritmetins progresijos antrojo ir dvideimtojo nario suma

lygi 10, o i nari sandauga lygi 2 3 ^ . Raskite ios progresijos


64
pirmj 16 nari sum.
5.7. Raskite didjaniosios aritmetins progresijos dvideimtj
nar, jeigu
2 5 = 52 ir 2 + 3 + 4 + 5 = 34.
5.8. Vienoje gatvs pusje stovini nam numeriai yra vienas
po kito einantys lyginiai skaiiai. Tarp dviej sankry esani na-
m numeri suma lygi 114. Raskite iuos numerius ir nam skaii.
5.9. Per pirmj sekund knas tutumoje laisvai nukrenta
4,9 m, o per kiekvien sekani sekund - 9,8 m daugiau. Kok
keli jis nueina per 10 s? Kok keli veikia per deimtj sekund?
Kiek sekundi knas kris i 4410 m aukio?
5.10. Du knai laisvai krenta em. Pirmasis j nukrito 3 s
anksiau u antrj. Per pirmj sekund knas nukrenta 4,9 m,
o per kiekvien paskesn sekund jo greitis padidja 9,8 m. Po keli
sekundi atstumas tarp kn buvo lygus 1 km? (Atsakym patei-
kite 0,1 s tikslumu.)
5.11. I Alksnyns Bebrnus, tarp kuri atstumas lygus
10 km, skirtingu laiku ijo psiasis, ijojo raitelis ir ivaiavo dvi-
ratininkas. inoma, kad j greiiai yra pastovs ir ivardyta eils
tvarka sudaro aritmetin progresij. Pirmasis i Alksnyns ijo
psiasis. Pusiaukelyje j aplenk dviratininkas, ivaiavs i Alks-
nyns 50 min vliau negu ijo psiasis. Bebrnus psiasis atjo
tuo pat metu, kai atjojo raitelis, kuris i Alksnyns ijojo 1 h 15 min
vliau, negu ijo psiasis. Raskite vis trij keleivi greit.

7. 97
5.2. GEOMETRINE PROGRESIJA

Apibrimas. Geometrine progresija vadinama skaii se-


ka, kurios pirmasis narys nelygus nuliui, o kiekvienas narys, pra-
dedant antruoju, yra lygus prie j esaniam nariui, padaugintam
i to paties, nelygaus nuliui, skaiiaus.
Sis pastovus skaiius vadinamas geometrins progresijos var-
dikliu ir ymimas raide q.
Vadinasi, jei bu b2, b3,..., bn,... yra geometrins progresijos na-
riai, tai, pagal apibrim,
Q = b2 : = 63 : b2 =... = bn : bn_x = ...
Geometrin progresij ymime taip:
b2, 63,..., bn,...
Kaip ir aritmetin progresija, geometrin progresija gali bti ir
begalin, ir baigtin.
Norint apibdinti geometrin progresij, pakanka inoti jos pir-
mj nar b l ir vardikl q. Pavyzdiui, kai ^ = 4, q = 2, tai turime
progresij
3 4, 8, 16, 32, 64, ...
Geometrins progresijos /i-tasis narys ireikiamas formule
bn = blQ"-\ (5)
o jos n pirmj nari suma - formulmis:

(6)

(7)
Geometrin progresija yra didjanti, kai q > 1, ir majanti, kai
0<q< 1.
Jei bk_lt bk, bk+l - trys vienas po kito einantys geometrins pro-
gresijos teigiamieji nariai, tai, remdamiesi apibrimu, gauname:
bk _ bk+l
Vi K

bk=Jbk_rbk+l. (8)
Vadinasi, bet kuris baigtins geometrins progresijos, kurios na-
riai yra teigiamieji skaiiai, narys lygus alia jo esani nari geo-
metriniam vidurkiui.
Teisingas ir atvirkias teiginys: jei teigiamieji skaiiai bn_l,
bn,bn+1 tenkina (8) slyg, tai jie sudaro geometrin progresij.
Apjung abu iuos teiginius, galime suformuluoti charakte-
ringj geometrins progresijos savyb: seka su teigiamaisiais na-
riais yra geometrin progresija tada ir tik tada, kai bet kuris jos
narys, iskyrus pirmj (ir paskutin, kai progresija yra baigtin),
yra lygus gretim nari geometriniam vidurkiui.
Baigtin geometrin progresija turi dar ir toki savyb: vieno-
dai nutolusi nuo jos pradios ir galo nari sandaugos yra lygios.
I tikrj
bn =6j bxqn~l =blqn~l,

& 2 A-i=MA<r 2 =6iV_1


1 p a v y z d y s . Raskime geometrin progresij, jei jos ketvirta-
sis narys lygus 16, o penktojo ir etojo nari suma lygi 320.
[64 = 1 6 ,
Sprendimas. Pagal slyg
65 +b6 =320.
Pritaik (5) formul, gauname sistem
61<?3 = 16, f& 1<7 3 =16,
6j<74 + b,q5 = 320 |&l94 (1 + q) = 320.
Antrj lygt padalij panariui i pirmosios (ftj 0, q * 0), turime
b ^ d + q) 320 , , j on n
, 3 = -Tg- <=> qd + q) = 20 <= g 2 + <7-20 = 0 ;
16
16
i ia qx = - 5 , q2 = 4. Tuomet i lygties &,3 = 16 randame b1
16 1
arba b, = = . Taigi gauname dvi progresijas:
64 4
*-m-> i ; - 1 6 -

; 1; 4; 16; 64; 256; ... A


4
2 p a v y z d y s . Raskime 7-tj geometrins progresijos nar,
jeigu b1 = 3, bn = 96, Sn = 189.
Sprendimas. Pritaik (6) formul, turime

~ 3 = 189 => 32qr - 1 = 63{q -1);


9 6 g
q-l
i ia 31g = 62, todl q = 2.
Vadinasi,
b7 = b,q6 = 3-2 6 =192. A
3 p a v y z d y s (VBE, pakartotin sesija, 2001). Keturi tei-
giamieji skaiiai sudaro geometrin progresij. Raskime iuos skai-
4 4
ius, jei 6 = ^ ir b2b4 = .
Sprendimas. Pritaik (5) formul, gauname lygi sistem:
4 4
9' 9'
1 4 4
b.qb.q 3 6.V =
81 81'
Antrj lygt padalij panariui i pirmosios ( 6 ^ 0 , q * 0), turi-
me q2 = i ; i ia nes q>0. Tuomet i pirmosios lygties -
9 o
2 2 2
b1 = 2, nes ^ > 0 . Vadinasi, b2 = ^, b3 = - , bt = .

H 4 p a v y z d y s (Bandomasis egzaminas, 1998). I 2,56 m


aukio paleistas kamuoliukas, atokdamas nuo pagrindo, kaskart
netenka 25% prie tai buvusio aukio.
1. kok aukt kamuoliukas pakils, atoks nuo pagrindo pir-
mj kart?
2. kok aukt kamuoliukas pakils, atoks nuo pagrindo
-tj kart?
3. Kelint kart, atoks nuo pagrindo, kamuoliukas pakils
81 cm aukt?
Sprendimas. 1. Kadangi skaiiaus 2,56 25% lygs
2,56 0,25 = 0,64,
tai kamuoliukas, atoks nuo pagrindo pirmj kart, pakils auk-
t, lyg
2,56 - 2,56 0,25 = 2,56 - 0,64 = 1,92 (m).
2. Gavome, kad, atoks nuo pagrindo pirmj kart, kamuoliu-
kas pakilo aukt, lyg

2,56 = 2,56-J.
Atoks nuo pagrindo antrj kart, jis neteko tokio aukio:

2,56 f 0,25 =2,56 - (m),


4 4 4
todl pakilo aukt, lyg

2,56-1-2,5644 = 2,564 2,56


4 4 4 4
Analogikai sitikintume, kad, atoks nuo pagrindo treij

kart, jis pakilt aukt, lyg 2,56 ^ j , o atoks n-tj kart, -


f3v ^
aukt, lyg 2,56 -
3. Atsakym klausim gausime, isprend lygt
'3 Y 81 (3 T 81
2,56-
100 ' 4 256
i ia n = 4.

Pratimai
5.12. Geometrins progresijos pirmojo ir penktojo nario suma
lygi 51,o antrojo ir etojo nario suma lygi 102. Su kuria n reikme
jos suma S = 3069?
5.13. Raskite didjaniosios geometrins progresijos nari skai-
i n, jeigu jos pirmj trij nari sandauga lygi 8, t pai trij
nari kvadrat suma lygi 21, o nari suma, pradedant penktuoju ir
baigiant rc-tuoju nariu, lygi 1008.
5.14. Raskite keturis skaiius, sudaranius geometrin progre-
sij, jeigu pirmasis skaiius yra 36 vienetais didesnis u antrj,
o treiasis - 4 vienetais didesnis u ketvirtj.
5.15. Trij gretim geometrins progresijos nari suma lygi 62,
o j deimtaini logaritm suma lygi 3. Raskite ios progresijos
narius.
5.16. Raskite tris teigiamuosius skaiius, sudaranius geomet-
rin progresij, jeigu j suma lygi 21, o atvirki jiems skaii
suma lygi .
5.17. Skaii 195 padalykite tris dalis taip, kad gautieji skai-
iai sudaryt geometrin progresij, o jos pirmasis narys bt ma-
esnis u treij 120 vienet.
5.18 (Bandomasis egzaminas, 1998). I 6,25 m aukio pa-
leistas kamuoliukas, atokdamas nuo pagrindo, kaskart netenka
40% prie tai buvusio aukio.
1. kok aukt pakils kamuoliukas, atoks nuo pagrindo pir-
mj kart?
2. kok aukt pakils kamuoliukas, atoks nuo pagrindo
ra-tj kart?
3. Kelint kart, atoks nuo pagrindo, kamuoliukas pakils tik
81 cm aukt?
5.19. rodykite, kad 11 ... 1 55 ... 56 =33 ... 3 4 2 .
k i-1

5.3. NYKSTAMOJI GEOMETRIN PROGRESIJA

Tarkime, kad geometrin progresija ..., bn,... yra bega-


lin, o jos vardiklis q yra toks, jog || <1. Tokia progresija vadina-
ma nykstamja geometrine progresija.
ios progresijos pirmj n nari suma Sn = b1 + b2+ ... + bn ap-
skaiiuojama pagal (7) formul

Raskime sumos Sn rib, kai n neaprtai didja, turdami gal-


voje, kad tuomet 0, nes | q <1.
Vadinasi,
6, (qn -1) h . .
lim Sn = lim ^ } = - lim (q" -1 =
n-oo n->~ (Ji i q I n-~

<7_1\-> /(7-1 l-q


i riba vadinama nykstamosios geometrins progresijos suma
ir ymima S. Vadinasi,

. - i
1 -q
1 p a v y z d y s . Nykstamosios geometrins progresijos suma ly-
gi 4,5, o jos nari kvadrat suma lygi 10,125. Paraykime i pro-
gresij.
Sprendimas. Paymkime duotj progresij taip: z 6,, b2, b3,...

Pagal slyg, = 4,5 .


1-7
Seka, sudaryta i duotosios progresijos nari kvadrat, irgi yra
nykstamoji geometrin progresija, kurios pirmasis narys lygus 6f ,
o vardiklis - q2. Vadinasi, pagal slyg, - ^ = 10,125.

I pirmosios lygties turime 6j = 4,5(1 -q). i iraik ra


antrj lygt, gauname

4 ' 5 2 ( 1 "/ =10,125.

Suprastin i l-q*0 ( q * 1), turime

^ ( l - q r ) = ^ ( l + g)<=>2-2qr=l + .
4 o
1 9f
Pastarosios lygties sprendinys q = - z Todl ^ = - 1 - - =3.
d ^ c!

Atsakymas. =3; 1; A

2 p a v y z d y s . Isprskime lygt log8 + logg + log| + ... = ^ ,


kai 1 < x < 8 .

102
Sprendimas. Kai l < x < 8 , tai 0 < l o g a x < 1. Todl kairioji lygties
pus yra nykstamosios geometrins progresijos, kurios pirmasis na-
rys 6j = log8 ir vardiklis q = log8 x, suma. Taigi gauname lygt
log8 1
1 - logj x 2

i ia log 8 = , taigi = 8 3 = v8 = 2 .
O
Toliau, iek tiek pakeit formuluot, isprsime udavin, kuris
buvo 2001 m. VBE uduotyje.
3 p a v y z d y s . Jurgita kiekvien etadien patria kambari-
n gl 10 g biotr. Yra inoma, kad tr kiekis vazone per
savait sumaja 25%.
1. Tarkime, kad Jurgitos priirima gl anksiau nebuvo tr-
ta biotromis. Paraykime formul, pagal kuri bt galima
apskaiiuoti tr kiek vazone po kiekvieno trimo, bei formul,
pagal kuri bt galima apskaiiuoti, kiek tr liko vazone iki
kito trimo.
2. Biotros veikia efektyviai tik tada, kai j kiekis vazone iki
kito trimo vis laik yra didesnis negu 20 g. Apskaiiuokime, po
keli toki trim tros ims efektyviai veikti gl vis laik.
3. Kai biotr kiekis virija 50 g, gl ima diti dl per dide-
lio tr kiekio. Nustatykime, ar Jurgita ir toliau gali pastoviai
etadieniais trti savo priirim gl pasirinktu bdu.
Sprendimas. Paymkime: An - tr kiekis vazonlyje po
rc-tojo trimo, Bn - liks tr kiekis vazonlyje iki -tojo trimo.
Taigi A 1 = 10 g, 5 , = 0.
1. Kadangi tr kiekis per savait sumaja ketvirtadaliu, tai
3
iki naujo trimo vazone lieka - tr kiekio, kuris buvo k tik
patrus gl. Vadinasi,
R - 3
10, A,2 = v 10 +10 = 10
4 4 (1+f)
Prabgus savaitei, tr lieka todl

B3=10 1 + 4 U - 1 0
4 4 .2
=io + T + 10 = 10

Analogikai gautume, kad


.3 "N
Ba =10 A4 =10 + 1^
Apibendrindami galime parayti, kad
, \2 / \3
Bn= 10 + ...+

( \3 ,n l
A =10 1 + | +

f3 1
Reikinys + +...+ yra geometrins progresijos,
v4 /
3 - irgi
kurios \ = ir q = , suma; reikinys I + 7 + 7 ++

yra geometrins progresijos, kurios bx = 1 ir q = , suma.


Pritaik (6) formul, gauname
3 3
/ n-\ \
4 4
B. = 10 = 10.114 = 30 1-
4 1 -
4
-1 V \ y
"4

/ n
A=l0i ) 4 4 - p i l i =40 1- f-1
4 /
V \ /
I- 1 - i

2. Pagal slyg turi bti Bn> 20, taigi


>20 1 - i ! > ! i f f <
30 4J 4 /i 3 v4 /
l V ' )
Kai /i = l , 2, 3, 4, gauname neteisingas nelygybes: l^
3 1 (3)2 1 (3)S 1
4<3; [4 J <3; [ 4 J <3 *
Ir tik kai n = 5, gauname nelygyb ^ j < ^ , kuri yra teisinga.

Vadinasi, tros pradeda efektyviai veikti po 4-ojo trimo.


/

3. Pagal slyg turi buti An < 50, taigi 40 1 - <50.


4
( V v v
Taip yra i tikrj, nes 40
V V fD
< 40 1 = 40 < 50 .

Taigi Jurgita gali ir toliau trti gl pasirinktu bdu.


i udavinio dal galima isprsti ir kitaip, panaudojant nyks-
tamj geometrin progresij. Tarkime, kad Jurgita pasirinktu
bdu tria gl kiekvien etadien. Tuomet tr kiekis po be
galo daug trim bus ireikiamas nykstamosios geometrins pro-
gresijos suma

10 ' + + . . . + ! - = 1 0 - = 4 0 <50
' - I
Vadinasi, kiek kart Jurgita pasirinktu budu betrt gl, nie-
kada tr kiekis nevirys 50 g.

II Pratimai
5.20. Nykstamosios geometrins progresijos pirmasis narys yra
2
4, o jos suma lygi 10 . Paraykite i progresij.
o
5.21. Raskite nykstamosios geometrins progresijos, kurios na-
riai yra teigiamieji skaiiai, penktj nar, kai jos treiojo ir ketvir-
tojo nari suma lygi 12, o vis progresijos nari suma lygi 121,5.
5.22. Nykstamosios geometrins progresijos suma lygi 9, o jos
nari kvadrat suma - 40,5. Paraykite i progresij.
5.23. Nykstamosios geometrins progresijos nari, kuri nu-
meriai nelyginiai, suma lygi 36, o jos nari, kuri numeriai lygi-
niai, suma lygi 12. Raskite i progresij.
5.24. Koks turi bti nykstamosios geometrins progresijos var-
7
diklis, kad jos pirmj ei nari suma but lygi jos vis nari
o
sumos?
5.25. Paraykite nykstamj geometrin progresij, kurios su-
ma yra 2 kartus didesn u n pirmj jos nari sum.

5.4. VAIRUS PROGRESIJ UDAVINIAI

Inagrinsime kelis udavinius, kuriuose kartu kalbama apie


abi progresijas - aritmetin ir geometrin. Daniausiai tokie uda-
viniai sprendiami panaudojant charakteringj i progresij
savyb.
1 p a v y z d y s . Trys skaiiai sudaro geometrin progresij. Jei-
gu antrj jos nar padidintume 8 vienetais, tai duotoji progresija
tapt aritmetine, bet jei po to ir treij nar padidintume 64 vie-
netais, ji vl tapt geometrine progresija. Raskime iuos skaiius.
Sprendimas. Iekomus skaiius, kurie sudaro geometrin pro-
gresij, paymkime, kaip prasta geometrinei progresijai, raidmis
bu b2, b3. Taigi, atsivelg slyg, turime progresijas:
b2, b3\ +bv b2+ 8, b3, +bv b2+ 8, b3 + 64.
Pritaik aritmetins progresijos ir geometrins progresijos cha-
rakteringj savyb, gauname dvi lygtis
K +b 3
b2+ 8 =

(6,+8/=6,(63+64).
ra jas b2 = b1q ir 63 = 6,(72 bei pertvark, turime
6,(1 + ^ ) = 2(6,^ + 8), i6,(l + q2 -2g) = 16,
6, (6,92 + 64) = (6,g + 8) 2 [b2q2 + 646, = 6,V +166, q + 64

^|6, (1 + q2 -2q) = 16, ^ |6, (l + q2 -2q) = 16,


^ [ 6 , ( 6 4 - 1 6 9 ) = 64, 6 , ( 4 - ) = 4.
Pirmj sistemos lygt padalij panariui i antrosios (6, 0), tu-
rime
l + q2 - 2 g
= 4 l + q2-2q = \e-4q q2 + 2 q - 1 5 = 0.
4-q
I ia 9, = 3, q2 = - 5 . Kadangi 6, = - , gauname 6, = 4 arba
4 4-q
6, = . Vadinasi, yra du udavinio slyg tenkinantys skaii
trejetai:
4 20 100
-a 12;
h-4 10 36
q ir s-; ; .
9' 9 9
2 p a v y z d y s . Trys nelygs nuliui skaiiai sudaro aritmetin
progresij, o j kvadratai, surayti ta paia tvarka, sudaro geomet-
rin progresij. Raskime visus galimus ios progresijos vardiklius.
Sprendimas. Pagal slyg turime dvi progresijas:
^a,, a 2 , a 3 ir ^a 2 , a 2 , a 2 .
Iekomasis geometrins progresijos vardiklis
'a,

ra i lygyb a 2 = a, + d, gauname
a, +d \
2
\2
= 1+-

Vadinasi, surad dyd , galsime rasti ir q.


a.
Pritaik charakteringj geometrins progresijos savyb, turime
(a 2 )' = a, a2.
ra a2 = a1 + d, a3 = a1 + 2d ir pertvark, gauname:
((, + df j = af (a, + 2 d f [a2 + 2a,d + d2 f = a2 (o 2 + 4a,d + 4d2) <=>

<=> a + 4a,2d2 + d4 + 4afd + 2af(i 2 + 4a, d 3 = a 4 + 4a\d + 4 ^ 2 <=>

<=> d4 + 2a 2 d 2 + 4a,d 3 = 0 o d2 (d2 + 2a2 + 4a,d) = 0 ;


i ia d = 0 arba d.2 + 4a,d + 2a2 = 0 . Kai c? = 0, visi trys skaiiai yra
lygs, tuomet lygs ir j kvadratai. Vadinasi, ie kvadratai sudaro
geometrin progresij, kurios vardiklis lygus 1.

Abi lygybs d2 + 4axd + 2a2 = 0 puses padalij i a1(a1* 0), gau-

name kvadratin lygt atvilgiu: f I + 4 - + 2 = 0 .


ios lygties sprendiniai = - 2 >/2 . Tuomet
ai

q, = ( l - 2 - > / 2 ) =3+2>/2 ,
2 = ( 1 - 2 +V2) 2 =3-2>/2 .
Atsakymas. 1; 3 2^2 . A
3 p a v y z d y s . Trys skaiiai, kuri suma lygi 114, yra trys pir-
mieji geometrins progresijos nariai arba pirmasis, ketvirtasis ir
dvideimt penktasis aritmetins progresijos nariai. Raskime iuos
skaiius.
Sprendimas. Slygoje minimas progresijas paymkime taip:
+ b2, 63, +av a2, a3, ...,
be to, a1 = b1, 4 = >2, a25 = b3 ir 0 ^ 0 4 + 0 ^ = 114. Remdamiesi
charakteringja geometrins progresijos savybe, turime
b2 = 6,63 arba a' = , 25 ,
taigi
(, + 3 d f = o, (o, + 24d) <=> 9d 2 - , = 0 .
Gavome dviej lygi su dviem neinomaisiais sistem
Jo, + o, + 3d + , + 24d = 114, Jo, +9d = 38,
{9^-180^ =0 | d ( d - 2 o 1 ) = 0.
I antros lygties gauname d = 0 arba d = 2av Tuomet i pirmos
lygties turime , = 38 arba aj = 2. Kai 0, = 2, tai d = 4 ir a 4 = 14,
a25 = 98.
Atsakymas. 38; 38; 38 arba 2; 14; 98.

Pratimai
5.26. Su kuria reikme skaiiai 2x2, x4, 24, surayti ia tvarka,
sudaro aritmetin progresij?
5.27. Su kuria reikme skaiiai 1, 2, 6-x2, surayti ia tvar-
ka, sudaro geometrin progresij?
5.28. Trys skaiiai sudaro geometrin progresij. Antrj skai-
i padidinus 2 vienetais, progresija virsta aritmetine, po to treij
jos nar padidinus 9 vienetais, ji tampa geometrine. Raskite tuos
skaiius.
5.29. Apskaiiuokite aritmetins progresijos pirmj dvideim-
ties nari sum, kai 6 + 9 + 12 + 15 = 20.
5.30. Tarp skaiiaus 3 ir neinomo skaiiaus raytas vienas
skaiius taip, kad visi trys skaiiai sudaro aritmetin progresij.
Jei vidurin ios progresijos nar sumaintume 6 vienetais, tai gau-
tume geometrin progresij. Raskite neinomj skaii.
5.31. I tak A ir B, tarp kuri yra 117 m atstumas, vienu
metu vienas prie kit pradjo judti du knai. Pirmasis knas per
pirmj minut veik 1 m, o kiekvien paskesn minut veikdavo
0,5 m daugiau negu prie tai. Antrasis knas kas minut veikdavo
6 m. Pasiek takus A ir B, knai judjo toliau. Po keli minui
abu knai: a) susitiko; b) veik vienodus atstumus?
5.32. Prie keturi skaii, sudarani aritmetin progresij,
pridjus atitinkamai 5, 6, 9 ir 15 vienet, gaunama geometrin pro-
gresija. Raskite iuos skaiius.
5.33. Baigtin aritmetin progresij, kurios pirmasis narys ly-
gus 24, sudaro 11 nari. Pirmasis, penktasis ir vienuoliktasis nariai
sudaro geometrin progresij. Paraykite visus aritmetins progre-
sijos narius.
5.34. Kiek nari reikia parinkti, kad nykstamosios geometrins
progresijos = 8, 7, ... suma skirtsi nuo jos vis nari sumos ma-
iau negu 0,01?
5.35. I pilnos cisternos, kurioje buvo 729 1 grynos rgties,
nupyl 1 ir pripyl tiek pat vandens. Paskui visk gerai imai,
kol buvo gautas vienalytis tirpalas. i operacij pakartojus 6 kar-
tus, tirpale buvo 64 kg grynos rgties. Raskite dyd a.
5.36. rodykite, kad /111...1-222...2 =333...3, kai skaitmuo 1
pasikartoja 2n kart, o skaitmenys 2 ir 3 - tik po n kart.
5.37. Skaiiai logine, log m x, log n x ( 1) sudaro aritmetin pro-
gresij. rodykite, kad n2 =(&n)'og4m.
5.38. Skaiiai 3, 3 log^ x, 3 log, y, 7 log, z, sudaro aritmetin
progresij. rodykite, kad x 1 8 =y 2 1 = z 28 .
5.39 (VBE, 2004). Trys skaiiai bl= 1, b2, b3 yra majanios
geometrins progresijos nariai. Skaiiai 3 b v 4b 2 , 46, yra vienas po
kito einantys aritmetins progresijos nariai. Raskite geometrins
progresijos vardikl.
skyrius RODIKLINS
V IR LOGARITMINS FUNKCIJOS

6.1. RODIKLIN FUNKCIJA

Apibrimas. Funkcija, ireikta formule y = ax, kai a > 0, a * 1,


vadinama rodikline.
Nubraiykime rodiklins funkcijos y =2" grafik, sudarydami
jos reikmi lentel.

X -3 -2 -1 0 1 2 3
1 1 1 4 8
y 1 2
8 4 2
Atidj koordinai ploktumoje atitinkamus takus ir sujung
juos, gauname kreiv, pavaizduot 6.1 paveiksle.

6.1 pav. 6.2 pav.

Panaiai atrodo ir funkcijos y = ax grafikas, kai > 1 (6.2 pav.).

Funkcijos y = | - grafikas, pavaizduotas 6.3 paveiksle, yra simet-


rikas grafikui y'= 2X aies Oy atvilgiu. Funkcijos y = ax grafikas,

kai 0 < < 1 (6.4 pav.), atrodo panaiai kaip ir funkcijos y =


grafikas.
6.3 pav. 6.4 pav.

Pagrindins rodiklins funkcijos


savybs yra ios.
1. Rodiklins funkcijos apibri-
mo sritis - visi realieji skai-
iai, taigi D(a*) = ( - o o ; +co).
/ / y =x +1
2. Rodiklins funkcijos reikmi
sritis - visi teigiamieji skai-
iai, taigi E(a x ) = (0; +oo).
3. Funkcija yra didjanti, kai
a > 1 (6.2 pav.) ir majanti,
kai 0 < < 1 (6.4 pav.). b.a pav.
Tarp rodiklini funkcij y = a 1 iskirtin viet uima funkcija,
kurios liestin take (0; 1) su aimi Ox sudaro 45 kamp (6.5 pav.).
ios funkcijos pagrindas ymimas raide e, o pati funkcija -
y = ex=expx ir vadinama eksponentine funkcija. rodyta, kad
skaiius e yra iracionalusis ir e = 2,7182818284590...

Pratimai
6.1. Nubraiykite funkcij grafikus:
1) y = 3*; 2) y = 3"*;

3) y = [IT;
8 4) y = -2*;

5 ) y = 3W; 6) y = 3"'1';

7) y = \{e*+e x).

110
I
6.2. ATVIRKTINE FUNKCIJA

Tarkime, kad monotonin funkcija y = fix) apibrta srityje D, o


jos reikmi sritis yra E. Lygyb y-fix) isprend kaip lygt, gau-
name prieklaus nuo y:
x=g(y)
Funkcija x=giy) vadinama funkcijos y = fix) atvirktine funk-
cija.
Apibrimas. Dvi funkcijos f ir g vadinamos viena kitai at-
virktinmis, kai Dif) = Eig), Eif)=Dig) ir y0 = f(x0) <=> =
= {yo)su visais x0 e Dif) ir y0eDig).
Viena kitai atvirktini funkcij x=g(y) ir y = fix) grafikai su-
tampa. Atvirktins funkcijos argument, kaip prasta, paymki-
me raide , o pai funkcij - raide y. Taigi vietoj funkcijos x=giy)
imkime funkcij y=gix). Funkcij y = fix) ir y =gix) grafikai skir-
tingi. rodyta, kad jie yra simetriki vienas kitam tiess y = x
atvilgiu.
Pavyzdys. Raskime funkcijos y = x3 atvirktin funkcij ir nu-
braiykime jos grafik.
Sprendimas. I lygybs y = x3 gauname = tfy . Vietoj raome
y, o vietoj y - raid x:
y = sx.
Taigi y = 4x yra funkcijos y = x3 atvirktin funkcija. Funkcijos
y = tfx grafik gausime, atvaizdav funkcijos y=x3 grafik simet-
rikai tiess y = x atvilgiu (6.6 pav.).
Tarkime, kad fix) - funkcija, apibrta atkarpoje ta; b]. Jeigu
i funkcija yra nemonotonin, tai dvi skirtingas argumento reik-
mes gali atitikti ta pati funkcijos reikm (6.7 pav.): fix1)=y0 ir
fix2)=y0 Konstruodami atvirktin funkcij, i slygos y=fix)

f 1
1

ii
a x l O
i b1 ,
x2

6.6 pav. 6.7 pav.


turime ireikti : x=g(y). Taiau kart y 0
reikm atitiks dvi skirtingos argument ir
x2 reikms. Tokiu atveju sakome, kad funkci-
ja, grafikai pavaizduota 6.7 paveiksle, at-
virktins funkcijos neturi.
Funkcija, turinti atvirktin funkcij, va-
dinama apgriamja, o funkcija, neturinti
atvirktins funkcijos, - ne apgriamja.
Pavyzdiui, funkcija y = x2, kaixeK, yra ne-
apgriamoji, nes dvi skirtingas argumento
reikmes = 2 ir x2 = - 2 atitinka ta pati funkcijos reikm
y = ( 2 ) 2 = 4. Taiau, k a i * e [ 0 ; +oo), ta paia formuley = x2 apibrta
funkcija jau yra apgriamoji. I lygybs y = x2, turdami galvoje,
kad > 0, randame = Jy . Sukeit raides ir y vietomis, gauname
atvirktin funkcij y . Jos grafikas pavaizduotas 6.8 paveiksle.

6.3. LOGARITMIN FUNKCIJA

Apibrimas. Rodiklins funkcijos y = ax(a>0,a*l) atvirktin


funkcija vadinama logaritmine funkcija ir ymima y = logax (skai-
toma: x logaritmas pagrindu a"). Remiantis iuo apibrimu, i s-
lygos y = log n x iplaukia * = ay, todl logaritmin funkcija yra apibr-
ta, kai > 0, a 1 ir > 0. Kadangi logaritmin funkcija y = log a x yra
rodiklins funkcijos y = ax atvirktin funkcija, tai
D(log0 * ) = E(a") = (0; + ) , (log 0 x) = D(ax) = (-oo; +oo)
ir funkcijos y = log a x grafikas yra simetrikas funkcijos y = ax grafi-
kui tiess y = x atvilgiu. 6.9 paveiksle pavaizduotas funkcijos
y = log a x grafikas, kai > 1 , o 6.10 paveiksle - kai 0 < < 1 .
* P a v y z d y s (VBE, 2001). Kuri i i funkcij yra atvirktin
funkcijai /(JC) = 2 1 " 1 ?
A gix) = 21'1; B g(x) = 1 - log2 ; Cg(x) =( ^
i'l
D g(x) = 2~*; E g(x) = log2(x + l ) .
Sprendimas. Ilogaritmav abi lygybs y = 2 1 _ x puses, turime
log2 y = log2 21'" => log2 y = l x .
ra vietoj kintamj y, o vietoj y - kintamj x, gauname
log 2 x = l - y <=> y = 1 - l o g 2 .
Teisingas B atsakymas.
Logaritmin funkcija, kurios pagrindas = 10, ymima y = lg x,
o simbolis lg vadinamas deimtainiu logaritmu. Kai = e, loga-
ritmin funkcija ymima y = ln , o simbolis In vadinamas nat-
raliuoju logaritmu. Taigi
lgx = log10 , In = loge .
Abi ios funkcijos y = lg ir y = In priklauso logaritmini funk-
cij y = loga klasei, kai > 1 .
Ivardysime pagrindines logaritmins funkcijos savybes:
1. Logaritmins funkcijos apibrimo sritis - visi teigiamieji
skaiiai, taigi D(loga x) = (0; + oo).
2. Logaritmins funkcijos reikmi sritis - visi realieji skai-
iai, taigi -E(log0 x) = ( - oo; + oo).
3. Kai > 1, logaritmin funkcija yra didjanti, kai 0 <a < 1, -
majanti.

a Pratimai
6.2. Nubraiykite funkcij grafikus:
1) y = log3 ; 2) y = l o g 0 6 x ; 3) y = l g x ;

4) y = ln ; 5) y = log2 |x|; 6) y = log, .

6.4. LOGARITMO APIBRIMAS. LOGARITM SAVYBES

Apibrimas. Skaiiaus logaritmu pagrindu a vadinamas


laipsnio rodiklis, kuriuo reikia pakelti pagrind a, kad gautume
skaii x.
Tai reikia, kad skaiiaus logaritmas pagrindu a yra logarit-
mins funkcijos y = loga reikm.
I logaritmo apibrimo iplaukia
log x = y<^> = ay
arba
a]ogx =x(x>0, a> 0, a*l).
Pastaroji tapatyb vadinama pagrindine logaritm tapatybe.
ii 1 p a v y z d y s . Apskaiiuokime:
1) log2 64 ; 2) l o g 3 ^ ; 3) log^ 5v/5 ; 4) log8 .
Sprendimas
1) log2 64 = 6 , nes 2 6 = 64 ;

2) l o g 3 ^ = - 3 , nes 3 ~ 3 = ^ ;

3) l o g ^ b S =3, nes E = ;
4) paymkime log8 4V2 = x, tuomet

8* = 4 ^ 2 <=>(23)* = 2 2 2 5 <=>23* =2^ <=>3* = | = . A


v ' Z b
2 p a v y z d y s . Apskaiiuokime A = 6 "' * +2 .
3 0 64 1 1 7-1

Sprendimas. Pertvark turime

A = 6 3 .6" log64 + 2'"B27 -2"1 =216 (6 l 0 E f > 4 + 2 log27 .


2
Remiantis pagrindine logaritm tapatybe,
giog e 4 _ 210^7 - 7 )

todl

A = 216 i + 7 = 57,5 . A
4 2
Ivardysime logaritm savybes:
1) loga (xy) = logn + logn y, > 0, , x>0, y> 0 ;

2) loga - = loga - log y, > 0, a 1, > 0, y > 0 ;


y
3) loga " = n logQ , a > 0, a 1, > 0 ;

4) loga yfx = loga , a > 0, a 1, > 0 .


v n
Sias formules galima apibendrinti ir tam atvejui, kai < 0 ir
y < 0:
1) log 0 (ry) = log0|x| + log0|y|, > 0, * 1, < 0, y < 0 ;

2) log0 - = loga \x\ - l o g a lyl, > 0 , , <0, y<0;


y
3) loga x2k = 2&loga |x|, k e Z, a> 0, a 1.
Logaritm savybs naudojamos logaritmuojant reikin - jo
logaritm ireikiant reikin sudarani dydi logaritmais. Pa-
vyzdiui,
loga = log 63 + loga c2 - log. m =

= 31oga6 + 21oga|c|-|loga 10.


Veiksmas, kuriuo randame reikin, kai inomas jo logaritmas,
yra atvirkias logaritmavimui ir vadinamas potencijavimu (anti-
logaritmavimu). Pavyzdiui, kai

lgA = 31ga-41g6 + | l g c ,
tai
lgA = l g a 3 - l g 6 4 + l g ^ = l g ^ ,

_ 3 Vi

3 p a v y z d y s . Apskaiiuokime reikin
A = ^log 1 27 + l o g 1 2 4 - 2 1 o g 1 3 .
2 2 2

Sprendimas. Reikin A rasime potencijuodami:

A = log, V27 + log, 24 - log, 9 = log, ^ Q 24


O O O O
i 324 , Q 0
= logI = logi 8 = ~3 -
2 a 2

nes = 23 = 8 .

,log,9-Iog76 +5-lgJS4
Ii 4 p a v y z d y s . Apskaiiuokime A =16-^49 2
Sprendimas. Pritaik logaritm savybes ir pagrindin logarit-
r
m tapatyb, gauname
A = 16 . ( 4 9 1 ^ 1 0 ^ 6 + 5 " * ^ 1 =

= 16-149^+51^ -16

, 2 log, 21ogj51 \ (
16 = 16 7 4 +
Pratimai

6.3 (VBE, pakartotin sesija, 2001). Skaiius log ^ yra


intervale:

A (2; 3); B(-2;-l); C ( - 1 ; 0);


D I ; ; E (1; 2).
3' 2
6.4. Ilogaritmuokite reikinius bet kuriuo pagrindu a (a > 0,
a 1):

-n a3b4 s I \/a>c2
1) x = , 2) = b -= ; 3) =
fed ' V 3a3bVc ' 8d2

6.5. Potencijuodami raskite dyd x, kai inomas jo logaritmas:

D log a x = | l o g a 6 - | l o g c + 2 ; 2) log4 = log4 a -31og 4 6 + 1 .

6.6. Apskaiiuokite:

1) (0,025)^-(0,04) 1 ^ 2) 4.51og49-0,251og225;

3) a e S - 4 ) 4 ^ + 5,0-l-15l+'OB,^;

l o g 2 1 8 - 4 log2 3 + 3 log 2 18 + 6 log2 3


log 2 18 + 21og 2 3
6.7. Kuris skaiius yra maesnis: v n ar 9 v ' t

6.5. LOGARITM PAGRINDO KEITIMAS

Ilogaritmav pagrindin logaritm tapatyb ahe"x =x pagrin-


du b (b > 0, b 1), gauname log,, (o'"1) = log,, . I ia, pritaik for-
mul loga xn = n loga , turime loga log,, = log,, .
Pertvark i lygyb, gauname formul

log a x = ^ , (2)

kuria naudodamiesi galime logaritmo pagrind a pakeisti pagrin-


du b.
Kai = 6, tai (2) formul virsta tokia:

log a 6 = J ^ 1 . (3)
log,, a log,, a
* 1 p a v y z d y s (VBE, pakartotin sesija, 2002). Kai 2X= 15 ir
IS1 = 32, tai sandauga xy lygi:
A 3 ; B 5; C 4; D 6; E 7.
Sprendimas. Ilogaritmav pirmj lygyb pagrindu 2, o antr-
j - pagrindu 15, turime

= log 22 15 ir J= l 0 g 1 15
5 32 = - ^ 4 1 = - .
log 2 15 log 2 15
Tuomet xy = 5. Teisingas B atsakymas.

2 p a v y z d y s . Apskaiiuokime 5loSl625 - l o g 3 l o g 2 Sjyz + 7 l g 8 - 8 ' g 7 .


Sprendimas. Kadangi, remiantis (2) formule,
1 log 5 16 1
= olog5l6 = log54,
log 1 6 25 log 5 25 2
1 , g
ylg8 _ r j l o g , 10 _ r j log, 10 B7 _ r j lg 7 log, 8 _ ylog, ^ 7 _ glg7 ^

tai nagrinjamas reikinys lygus 5log=4 - l o g 3 l o g 2 2 27 + 8 , g 7 - 8 l g 7 =4

- l o g 3 ^ = 4 ^ - 3 ) =7 .
27

3 p a v y z d y s . Raskime log 30 8, kai lg 5 = a, lg 3 = 6.


Sprendimas. Pritaik (2) formul, turime
Qlrx10
W o lg8 _ _ lg2 3
31g2 = dlg~5 =
S30 lg30 lg(3 10) lg3 + l g l 0 lg3+1

= 3(lg 10 - lg 5) _ 3(1 - lg 5) _ 3(1 - a) .


1 + lg3 l + lg3 1+b '

4 p a v y z d y s ( V B E , 2003). rodykime, kad skaiiai ^ g'


1 1
ir ^ sudaro baigtin aritmetin progresij.
logf, 2 log12 2

Sprendimas. Nordami rodyti, kad ie skaiiai sudaro baigtin


aritmetin progresij, remdamiesi jos charakteringja savybe, turi-

me rodyti, jog 1 -+ : 1
log6 2 2 log 3 2 logjj 2

Pakeit vis logaritm pagrindus skaiiumi 2, turime

1 + l J ^ | = (vl o gb 22 3 + log22 12) = l o g 2 3 6 = . 2 1 o g 2 6 =


vlog32 log 12 2 J 2 " ' 2
1
: 1 2 6 = log 2 *
6
Pratimai
6.8. Apskaiiuokite:
61og2 8log t (JE--J2)
1) log 3 10 lg81; 2) 2 < ;
1 1
3) 2021oB8'5 (0,25) 21ogei5 ; 4) log5 4 log6 5log 7 6 log 8 7 ;
( I-Iw, 4 ^
5) 814 2 +25' ogm8 49'B'2.

6.9. Raskite log27 45, kai lg 5 = a, lg 3 = 6.


6.10. Raskite log343 14, kai log 7 4 = a.
log 3 12 log3 4 log 3 135 log 3 5
6.11. Apskaiiuokite: 1) - 0 ; 2)
log36 3 log108 3 ' log15 3 log405 3 '

6.6. RODIKLINS LYGTYS

Rodiklinmis lygtimis vadinamos lygtys, kuri kintamasis


yra laipsnio rodiklyje. Pavyzdiui, tokia yra lygtis 2ix+5 = (/2 j .
Sprsdami rodiklins lygtis, remiams teiginiu: kai a > 0, a 1,
tai
arM = ae(x) fix) = g(x).
Lygtis aru) = bg(x) (a > 0, a 1, b > 0, 6 * 1) sprendiama ilo-
garitmuojant abi puses pagrindu (arba b, arba kuriuo nors kitu,
pavyzdiui, 10). Ilogaritmav pagrindu a, gauname
loga arM = loga b*(x) <=> fix) = gix)log b .
Taigi
af(x) = bgU) 0 f(x) = g(x)loga b .

Toliau aptarsime pagrindinius rodiklini lygi sprendimo bdus.


Lygtis afix) = agM paprastai gaunama, kai sprendiamos rodik-
lins lygties pagrindai suvienodinami.
* 1 p a v y z d y s . Isprskime lygt

i p . ( o,

Sprendimas. Kadangi = 0,2 = i = 5 l ,


25 5 I 75

= 5
( -21- T 4 = 52 , tai gauname lygt

5 1 ' 5'{'3> =5\


2 2
g-2! +i4x-6+3i _ 52 -2x +17 -6 =2 2x2 - 17* + 8 = 0 .
ios lygties sprendiniai: xt = i x2 = 8 .
1
Atsakymas. ; 8 .
Z
Inagrinsime dvi lygtis, kurios sprendiamos ikeliant prie
skliaustus bendr daugikl. Bendroji toki lygi iraika yra
ax*b +$ax+c = .
2 p a v y z d y s . Isprskime lygt 3*+43*~ 2 = 1 1 7 .
Sprendimas. Ikl prie skliaustus 3*~2, gauname
3*~2 (32 + 4) = 117 3*"2 13 = 117 <t=> 3X~2 = 9 <=> 3*"2 = 3 2 ;
i ia -2 = 2, taigi = 4.
Atsakymas. 4.
3 p a v y z d y s . Isprskime lygt 8 - 5 ^ + 7 1 - 2 = 5 ^ + 3 - 7 1 .
Sprendimas. Lygt pertvarkome taip: 8 - 5 ^ - 5 1 = - 7 I _ 2 + 3 - 7 * .
Kairje ir deinje pusje ikl prie skliaustus bendruosius
daugiklius, gauname
5* (8 - 5 ^ - 1 ) = 7* (-7- 2 + 3 ) ;
i ia ^
5- _ -7~2 + 3 f5 Y ^ 3 ~ 4 9 f 5 Y _ 730
V 8 5"1 - 1 (7 J 8_1 ^7 J 147"
5
Ilogaritmav abi puses pagrindu 10, turime
x(lg5-lg7) = lg730-lgl47,
taigi
Ig730-lgl47
lg 5 - lg 7 ' ^
Yra labai vairi lygi, kurios sprendiamos vedant nauj
kintamj. Bendroji toki lygi iraika yra
a 2x + 1 + = 0 arba a x+b + I+c = .

4 p a v y z d y s . Isprskime lygt 4" -5-2* +4=0.


Sprendimas. Paymj 2X = y , gauname kvadratin lygt
y 2 - 5 y + 4 = 0, turini sprendinius y ^ l ir y 2 = 4. Vadinasi, reikia
isprsti dvi lygtis 2* = 1 ir 2 1 = 4 , ir kuri pirmoji yra ekvi-
valenti lygiai + = 0 , o antroji - lygiai + = 2 .

Lygtis +x = 0 reali sprendini neturi, o lygtis + x = 2 turi

du vienodus sprendinius x12 = 1.
Atsakymas. 1. A
I 5 p a v y z d y s . Isprskime lygt 2/6 -5/4 +2 = O .
Sprendimas. Lygt pertvarkome taip:

2-16* - 5 4* + 2 = 0 .
i
Paymj 4 x = y , gauname kvadratin lygt
2 y 2 - 5 y + 2 = 0,
kurios sprendiniai: y1 = 2, y2 = i . Atsivelg keitin, turime

- i l
isprsti dvi lygtis 4* = 2 ir 4* = .
Z
Pirmosios lygties sprendinys yra = 2, antrosios - x = - 2 .
Reikm = - 2 pradinei lygiai netinka, nes, pagal aknies apibr-
im, turi bti natralusis skaiius.
Atsakymas. 2.

6 p a v y z d y s . Isprskime lygt j l + / j + - V48^ = 1 4 .

Sprendimas. Kadangi (7 + V4)(7 - ^48) = 49 - 48 = 1 , tai,

paymj Vt~W48 j = y, antrj dmen tursime ymti

JT-448 j = . Vadinasi, sprsime lygt

y + i = 14 .
y
i lygtis turi sprendinius: = 7 + /48 ir y 2 = 7 - /48 . Juos ra-
keitin, gauname lygtis

^ 7 + /48 j1 = 7 + -^48 ir yjl + ^ J = 7 - ^ 4 8 .


I ia
_x
(7 + V48) 2 = 7 + /48 ir (7 + Vi) 2 = (7 +/48) ,
todl = 2 ir x = - 2 .
Atsakymas. - 2; 2.
Yra lygi, kurias galima slygikai pavadinti homogenin-
mis. iose lygtyse yra dmen, kuri iraika yra tokia:
21, 2* ir (a6)\
Homogenins lygtys sprendiamos dalijant abi lygties puses i
0 ^ * 0 (arba i 6 2 **0).

7 p a v y z d y s . Isprskime lygt 3-16* +36* = 2 - 8 1 1 .

120
Sprendimas. Kadangi 16x =42x, 36* = (49) , 81* = 9 2 *, tai nag-
rinjamoji lygtis priklauso mintai lygi grupei ir j sprendiame,
dalydami abi jos puses i 81*:

(SJ
3 6 T
= 2 3 - i i f + (i\ - 2 = 0.
81 9 9

Paymj ^ = y , gauname kvadratin lygt 3y2 + y - 2 = 0, turin-


2
i sprendinius - 1 ir . Reikm - 1 netinka, nes y > 0. Toliau
sprendiame lygt
( 4 ^ 2 f 2 !
= < = >
2 2x = 1 <=> = i .
K 1 3 1l 3 J 1 3 Z
Atsakymas. . A

Pratimai
6.12. Isprskite lygtis:
x-3
4
1)9^=71^;
t+S Hl7
2)
^
[ i r . f :
^2x-3 (f
3) 32 1-7 =0,25 128 1 - 3 ; 4) M r = 0,008 faSj*;
I+1
5) 4X 5 = 5 202'* .
6.13. Isprskite lygtis:
1) 3*"5 +3*~7 +3 1 " 9 = 9 1 ; 2) 4^-3^=3^-2 2 1
^

3) 23x 3* - 2 3 * - 1 3*+1 = -288 ; 4) 2 2 j t + 3 - 3 * + 2 - 4 * - 3 * + 2 = .


iA
6.14. Isprskite lygtis:
1) 2 2 l + l + 2 I + 2 - 1 6 = 0 ; 2) 9 * - 7 5 - 3 * " 1 - 5 4 = 0 ;
3) 4 ^ + 1 6 = 1 0 - 2 ^ - , 4) 7 " - 1 4 - 7 ^ = 3 ^ 2 + 3 ;
5) (VBE, pakartotin sesija, 2001) 2x+l +22~x = 9 ;
2
6) # - 4 # + 3 = 0; 7) 4 ^ ^ - 5 - 2 ^ + ^ = 6 :
g) 4>*2-l+,5 +7l0g|S 2 _

6.15. Isprskite lygtis:


1) + (V2 + V 3 = 4 ; 2) + + ^3-/8 J = 6 .

6.16. Isprskite lygtis:


1) 2-14* + 3-49* = 2 2 *; 2) 2 5 - 9 ^ 3 4 - 1 5 ^ + 9 - 2 5 ^ = 0 :
3) 4* + 2 6* - 3 9* = 0 ; 4) 3 - 4 ^ 7 - 1 0 ^ 2 - 2 5 ^ 0 .
6.7. LOGARITMINS LYGTYS

Lygtys, kuri kintamieji yra po logaritmo enklu, vadinamos


logaritminmis lygtimis.
Paprasiausia logaritmin lygtis yra tokia:
log 0 fix) = log a gix); (4)
ia > 0 , a 1. Potencijuodami i jos gauname lygt
fix)=gix). (5)
(4) lygt pakeit (5) lygtimi, ipleiame leistin reikmi srit.
I tikrj, (4) lygtis turi prasm tik su tomis reikmmis, su ku-
riomis / ( x ) > 0 ir g (x)>0, tuo tarpu (5) lygtis turi prasm, kai fix)
ir gix) enklai yra vienodi. Kadangi isiplt leistinj reikmi
sritis, tai (5) lygtis gali turti sprendini, kurie netinka (4) lygiai,
taigi - paalini sprendini. Juos nustatysime patikrindami. Vadi-
nasi, (5) lygtis yra (4) lygties ivada ir (4) lygties pakeitimas (5)
lygtimi yra leistinas veiksmas. Taiau atlikdami atvirki veiks-
m, (5) lygt pakeisdami (4) lygtimi, galime prarasti sprendinius.
Panai situacija yra ir tada, kai lygtis
log a fix) + logn gix) = logQ hix), (6)
remiantis logaritm savybmis, pakeiiama lygtimi
log0(/Xx)(*)) = logaMx). (7)
Toks veiksmas irgi prapleia leistinj reikmi srit, nes (6) lyg-
ties kairioji pus turi prasm tik tada, kai fix) ir g(x) yra teigiami,
o (7) lygties kairioji pus turi prasm dar ir tada, kai fix) ir gix) -
neigiami. Todl (7) lygtis, kuri yra (6) lygties ivada, gali turti
paalini sprendini.
Logaritmins lygtys, kaip ir bet kurios kitos lygtys, sprendia-
mos arba lygt keiiant jai ekvivalenia lygtimi, arba keiiant jos
ivada. Pasirink antrj bd, btinai turime patikrinti spren-
dinius.
Inagrinsime vairius logaritmini lygi sprendimo bdus.
Logaritmins lygtys l o g a f i x ) = b arba l o g g U ) f i x ) = b spren-
diamos remiantis logaritmo apibrimu.

1 p a v y z d y s . Isprskime lygt log2x+2 ( 2 x 2 - 8 x + 6) = 2 .


Sprendimas. Remdamiesi logaritmo apibrimu, turime
2x 2 - 8 x + 6 = (2x+2) 2 <=>x2 + 8 x - l = 0 .
ios lygties sprendiniai yra x12 Sprendinys
netinka, nes su ia reikme logaritmo pagrindas
2x + 2 = - 6 - 2 / 7 < 0 . Patikrin gauname, kad sprendinys /7 - 4
lygiai tinka.
Atsakymas. /7 - 4 .
Yra logaritmini lygi, kurios sprendiamos potencijuojant.

2 p a v y z d y s . Isprskime lygt log5(3x-ll) + log5(x-27) =


= 3 + log6 8 .
Sprendimas. Pritaik logaritm savybes ir tai, jog 3 = log5 53 =
= log 5 125, gauname
log5 ((3x - 1 1 ) (x - 27)) = log 5 (125 8 ) ;
i ia
(3x - ll)(x - 27) = 125 8 3x-22 - 92x - 703 = 0 .
J65
45
Si lygtis turi sprendinius
x 12 = - , taigi = 37 ir
3
19
x2 = (netinka, nes su ia reikme 3x - 11 < 0 ir - 27 < 0).
O
Patikrin sitikiname, kad sprendinys tinka.
Atsakymas. 37.

3 p a v y z d y s . Isprskime lygt | l o g 2 ( x - 2 ) - 1 = log 1

Sprendimas. Kadangi x

log2 aU incr.
= log i . i r- - 5)~
2 (3x m 6 = - - log2 (3x - 5),
yj3x-5
tai gauname lygt
l loogg2 (2x( x- -22) )-- i| = - 6l o g 2 ( 3 x - 5 ) log 2 (x - 2 ) - 2 = -log 2 (3x - 5 )
|

<=> l o g 2 ( x - 2 ) + log 2 (3x - 5 ) = 2 => log 2 ((x - 2 ) ( 3 x - 5 ) ) = 2 .


Pritaik logaritmo apibrim, turime
( x - 2 ) ( 3 x - 5 ) = 2 2 <=>3x 2 -llx + 6 = 0 .
2
Si lygtis turi sprendinius = ir x2 = 3 .
o
2
Patikrin sitikiname, kad sprendinys g netinka, o sprendinys
3 - tinka.
Atsakymas. 3.

4 p a v y z d y s . Isprskime lygt 2 x - l g ( 5 2 * + x - 2 ) = lg4*.


Sprendimas. Kadangi 2x = lgl0 2 *, o 4* = 22x, lygt pertvarko-
me taip:
lglO2* - lg(52jt + - 2) = lg2 2 *.
Pritaikome logaritm savybes ir potencijuojame:
i n2* 1 n2*
= lg2 2x , - = 2 2 x , 102x = 22x(52x + - 2).
52x + - 2 5Zx + - 2
inome, kad 22x 52 = (25) 2 = 10 2x . Vadinasi, sudaugin gau-
name
102x = 102x + 22x (x - 2), 22x (x - 2) = 0 .
Kadangi 2^^0, tai x - 2 = 0 ir = 2. Patikrin sitikiname, kad
is sprendinys lygiai tinka.
Atsakymas, = 2.
Yra vairi logaritmini lygi, kurias galima isprsti kei-
iant kintamj.
5 p a v y z d y s (VBE, 2003). Isprskime lygt

log2 l o g 2 1 = 8 .

Sprendimas. Kadangi log2 ^ = log2 - log2 4 = log2 - 2 , tai tu-


rime lygt
log2x(log2x-2) = 8 .
Sudaugin ir sukl visus narius vien pus, gauname lygt
log2 - 2 log2 - 8 = 0 .
Paymj log 2 x=y, turime kvadratin lygt
y 2 - 2y - 8 = 0.
Jos sprendiniai: y 1 = - 2, y 2 = 4. Juos ra keitin, gauname dvi
lygtis
log 2 x= - 2 ir log 2 x = 4;
i ia Xj = i , x2 = 1 6 . Abu ie sprendiniai pradinei lygiai tinka.
Atsakymas, i ; 16 . A
B 6 p a v y z d y s . Isprskime lygt l g 2 x 3 - 2 0 1 g > / x + 1 = 0 .
Sprendimas. Kadangi lgx 3 =31gx, tai lg 2 x 3 =91g 2 x. Sprsime
lygt 91g 2 x-101gx + l = 0 .
Paymj l g x = y , gauname kvadratin lygt 9 y 2 - 1 0 y + l = 0 ,
turini sprendinius i ir 1. Remdamiesi sryiais

l g x = | ir lgx = 1,
gauname du lygties sprendinius: Xj = /, x2 = 10 . Abu jie pradinei
lygiai tinka.
Atsakymas. /; 10.
Logaritmins lygtys sprendiamos ir vienodinant logaritm
pagrindus.
7 p a v y z d y s . Isprskime lygt
2 log2 - logi (13 -x) = \og2(x - 1 0 ) 2 + 2log 4 (8 - x).
2
Sprendimas. Vis logaritm pagrindus pakeisime skaiiumi 2.
Remdamiesi 6.5 skyrelio (2) formule, raome:

l o g l (13 - x) = l 0 g 2 ( 1 3 ~ * } = - log2 (13 - ),


loftf

log4 (8 - ) = 1 ^ 4 ) = I log2 (8 - x ) .

Dabar nagrinjama lygtis bus tokia:


2 log2 + log2 (13 - x) = log2 (x - 1 0 ) 2 + log, (8 - x).
Potencijuojame:
log2 x 2 ( 1 3 - x ) = log 2 (x -10) 2 (8 - x ) ;
i ia
x 2 (13 - x) = (x -10) 2 (8 - x ) <=> 3x2 - 52x +160 = 0 .
ios lygties sprendiniai yra: xx = 4 ir x2 = ^ .
Patikrin sitikiname, kad sprendinys lygiai netinka.
o
Atsakymas. 4.

8 p a v y z d y s . Isprskime lygt
1^3*+7
( 9 + 1 2 * + 4 * 2 ) + log2*+3 (6x 2 + 23x + 21) = 4 .
Sprendimas. Pirmiausia pastebime, kad 9 + 12x + 4x 2 = (2x + 3) 2 ,
7 3
o kvadratinis trinaris 6x2 + 23x + 21 turi aknis o ir o , ' todl Jc i
galima iskaidyti taip:

l > 3 x+ l 2 x + | |= (3x + 7)(2x + 3 ) .


i*
+

Vadinasi, pradin lygt galima pakeisti lygtimi


log 3l+7 (2x + 3)2 + log 2l+3 (3x +7)(2x +3) =4
arba lygtimi
2 log
3i+7 |2^ + 3| + log 2l+3 |3x+7|+log 2;t+3 |2x+3| =4 .
Kadangi 3x + 7 ir 2x + 3 yra logaritmo pagrindai, todl jie turi
bti teigiamieji skaiiai. Taigi |3x + 7| = 3x + 7 , ]2x+ 3| = 2 x + 3 .
Dabar nagrinjama lygtis bus tokia:
21og 3l+7 (2x +3) + log 2i+3 (3x + 7 ) + 1 = 4 .
Suvienodin logaritm pagrindus, gauname lygt

Paymj log 2x+3 (3x+7) = y ir sutvark, gauname paprastesn


lygties iraik:
y 2 - 3 y + 2 = 0.
ios lygties sprendiniai: y t = 1, y 2 = 2. ra y reikmes keitin
log 2 , +3 (3x + 7) =y, turime
+ 7 ) = 1 ir 1 2+3 (3 + 7) = 2.
I pirmosios lygties gauname 2x + 3 = 3x + 7, taigi = - 4. I ant-
rosios lygties - (2x + 3)2 = 3x + 7, taigi 4x2 + 9x + 2 = 0. Pastarosios lyg-
ties sprendiniai: - 2 , Patikrin sitikiname, kad sprendiniai
- 4 ir - 2 yra paaliniai.
Atsakymas. . A

Pratimai
6.17. Isprskite lygtis:

1) (VBE, 2002) 313(*- = 2 - 1 3 ; 2) log, = 1;


x+3
3) log3x_1 (8x2 - 2x - 2) = 2 ; 4) l o g i (5 - log3 x) = - 2 ;

5) log4 (log 3 (log 2 x)) = | ; 6) logj5 (2* - 1 ) = - 1 ;

7) log3 (32* - 3* - 63) = .

6.18. Isprskite lygtis:


1) log6 (x - 1 ) + log6 (5x + 3) = 2 ;
2) l g ( x 2 + 1 9 ) - l g ( x - 8 ) = 2 ;

3) 21g x + l g ( x - l ) = lg + lg2;
v
4) log4 (x 2 - 4 x + 2 ) - l o g 4 ( x 2 - 6 x + 5 ) = - | ;
1 + log 2 (3x + 5) _
1 + log2 (x + 2)
6) (VBE, pakartotin sesija, 2002)
l g ( 7 - x ) - 2 = |lg(28 + x ) - l g 5 0 ;
7) log5 (3x - 1 1 ) + log5 (x - 27) = 3 + log5 8 ;

8) lgV8x + 8 - | l g ( x - 1 3 ) = 31g2;

9) l g l 0 + |lg(271 + 3 ^ ) = 2 .

6.19. Isprskite lygtis:

1) lg2 x + lg+ lg = 4 ; 2) 4~\gx = 3 ^ ,



3) log 2 4x + l o g 2 ^ = 8 ; 4) + ^ = 1;
8 5-logjX l + log^
3 3

5) +21g /*"5" = 2 ; 6) lg 2 100x + lg 2 10* + lg2 = 14 ;


7) lg2 2x + lg2 3x = lg2 2 + lg2 3 ; 8) 0,51gx lg0,001x = IgO.l;
9) ( l n * - 3 ) l n * + 21n(e*)lnVe = 0 .

6.20. Isprskite lygtis:


1) log2 + log4 + logg = 11; 2) log2 + log5 = log 5 10 ;
3) log5 /3* + 4 logx 5 = 1 ; 4) log 2 (x + 4) = log4 + 16 " '

5) log4 + log j + logg x3 = 5; 6) bf3! ^..^l;


,6 log9 ( - 5 * - 4)

7) log5 * ^logjj(5*) = - 2 ; 8) ^3 + logx 5^5 log^ = -/6 ;

9) l o g 3 _ 4 , ( 9 - 1 6 x 4 ) = 2 + i o - : ^ ^

10) log2x+1 (5 + 8x - 4x 2 )+ log 5 _ 2i (l + 4x + 4x 2 ) = 4 .

6.21. Isprskite lygtis:

1) (0,4)lg2*+1 =(6,25 1!3 ; 2) 9 0 - 3 l o g - 4 - f ) " 8 =81 l o g * 2


9
3) 9loB25*2 +3 = _9iog25x^; 4) x ig9 + gig* = 6;

W 1 log 1 (2 + 5 * - : 2 )
5) " * 2 14"*'7 = 1; 6) = (3x - 5) ;
/ 3 x - 5
i log, ( l + 7 * - 2 x 2 )
7) . 1 = (2x - 1 ) <
V2 x - l
6.8. R O D I K L I N I IR L O G A R I T M I N I LYGI SISTEMOS

Tokios sistemos sprendiamos derinant lygi su keliais (da-


niausiai dviem) neinomaisiais sistem prastus sprendimo bdus
su rodiklini bei logaritmini lygi sprendimo bdais. Tai pailiust-
ruosime, isprsdami kelet pavyzdi.
1 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem
\2X 4y = 32,
[lgGxr-y)2 - 2 1 g 2 = 0 ,
Sprendimas. Pertvarkome abi lygtis:
J2* 22y = 2 5 , \x+2y=5,
[21g|x-y| = 2 1 g 2 ^ | | * - y | = 2.
i sistema ekvivalenti sistem visumai:
\x + 2y = 5,
x-y = 2,
+2y = 5,
x-y = -2.
Isprend jas, gauname = 3 ir y = 1 arba * = ^ "" y = 2 ^ .
Patikrin sitikiname, kad tinka abu sprendiniai.

b
Atsakymas. (3; 1); I ; 22 ^ I.
I/
j y s . Issprskime lygi sistem 19*+9*
2 pavyzd -i =^3 0 ,

Sprendimas. Kadangi 9 ^ = 9^-9^, tai, paymj 9 x = u ir 9^=^,


gauname sistem
Ju + u = 30,
md = 81.
i sistema turi sprendinius: u1 = 27, v1 = 3 ir u2 = 3, f 2 = 27.
Vadinasi, 9* = 27 arba 9* = 3; i ia = 3 arba 1
x=~.

1 3
I slyg 9* = 3 arba 9* = 27 gauname y = - arba y = - .

Atsakymas. f|; f|; f ] . A


lgx-5y + 2 y = 3,
3 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem
2y5y + 5* \gx = 4.
Sprendimas. I pirmosios lygties ireik lg = 3 + S" - 2y ir ra-
j antrj lygt, gauname
2y5y +5^(3+53,-2y) = 4 , 2y5y + 3-5* + 52y-2y5y =4,
52> + 3 5* - 4 = 0 .
Paymj 5y =
z, isprendiame lygt z 2 + 3 z - 4 = 0. Jos spren-
diniai: z1 = - 4, z2 = 1. Pirmasis sprendinys z1 = - 4 netinka, nes z > 0.
I lygties 53, = 1 turime y = 0. Tuomet lg = 3 + 5 - 2 0 = 4; i ia
= 104. Sprendinys (104; 0) nagrinjamai sistemai tinka.
Atsakymas. (104; 0).
j l o g 5 x +- 33 ^ = 7 ,
4 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem
\xy = 512.
Sprendimas. Antrj lygt ilogaritmav pagrindu 5, gauname
log6 xy = log5 512 o y log5 = 12 ;
12 -
i ia log5 = . i iraik ra pirmj lygt ir turdami gal-
y
voje, kad 3loB3:y - y , gauname lygt

y
12
kuri turi sprendinius yj = 3 ir y 2 = 4. Tuomet log 5 x = = 4 arba
l o g 5 i = ^12 =3; i ia x = 54 = 625 arba x = 5 3 =125.
Nagrinjamai sistemai tinka abu sprendiniai.
Atsakymas. (625; 3), (125; 4).
5 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem
(3x + =9,
[*~</324 = 18x2 + \2xy + 2 y2.
Sprendimas. Pertvarkome antrj lygt:
'< = 2(3* + y)2 o 1 8 ^ = 2(3* + y)2;

i ia 18 = (2(3 + y) 2 f ^ .
Vadinasi,
1 8 = 2 ~ ( 3 x + y)*- y .
Kadangi pirmoji pradins sistemos lygtis yra (3* +y) x_:y = 9, tai
X - y
18 = 2 9 ; i ia ^ = 1 ir -y
2 = 2. Tuomet vl i sistemos
Z
pirmosios lygties gauname:
(3* + y)2 = 9 <=> 3x + y = 3 .
Isprend sistem visum
\x-y = 2,
3x + y = 3,
x-y = 2,
3x + y = - 3 ,

gauname sprendinius I 7 ; I ir [ - 7 ; - 7 I.

Sprendinys
-S) nagrinjamai lygi sistemai netinka.
Atsakymas. I
4 4

Pratimai
6.22. Isprskite lygi sistemas:
4"-2y = 32, J161 + 16* =68,
1) 38x + l = 3 3 , .
2)
[16" 3, =256;

= 2y+i, J + 3 ^ = 7(
3) 4)
"/jF7 = 3yi; [ 2 ^ + 3 3 ^ 7 =91;
xy =243,
3* + 2x+y+1 =5,
5) 6)
3*+1 _ 2 x+y =1.
</024 = | | *

6.23. Isprskite lygi sistemas:

[lg2 * + lg2 y = 5, f l g ( * 2 + y 2 ) = l + 21g2,


1) 2)
|lgx - l g y = 1; [lg(x + y ) - l g ( x - y ) = lg2;
|lg(4x2+y2) = lgl5 + l,
3)
|lg(2x + y) + \g(2x - y) = lg 0,5 + 2;

[log 4 x + 21og 4 y = 0, log2 1 - i |= 2 - l o g 2 y ,


4) 5)
|y 2 +36x = 13; l o g ^ x + l o g ^ y = 4.

6.24. Isprskite lygi sistemas:


1
log 2 x + l o g 4 - = 3, l o g 2 ( y - x ) = log8 ( 3 y - 5 x ) ,
1) y 2)
;2 + y 2
= 5 ;
2 +16y 2 =17;
ilog y x-2\ogx y = 1, | l o g 2 ( * 2 + y 2 ) = 7,
[2log 4 + log2 y = 6;
[log 2 : + log 4 y = 5, log 9 x 2 +log 3 (jc - y) = 1,
5) 6)
I log4 + log2 y = 1; |log 2 y = log 4 (a;y-2).

6.25. Isprskite lygi sistemas:


X W = y 3,
1) 2) J 3^ ,
yK + iB log 4 y-log y(y-3x) =1;

12-15* +15y = 5* -3~y,


3)
J 23*~Y - 5 Y ~ * = 3 - 9 1 .

6.9. R O D I K L I N S IR L O G A R I T M I N S NELYGYBS

Kiekviena rodiklin nelygyb pertvarkoma nelygyb


) > ag">; (8)
o logaritmin nelygyb - nelygyb
loga f(x) >\ogag(x). (9)
Kai > 1, rodiklin ir logaritmin funkcija yra didjanios, to-
dl i (8) ir (9) nelygybs gauname f{g) >g{x). Kai 0 < < 1 , abi ios
funkcijos yra majanios, todl i (8) ir (9) nelygybs iplaukia, jog
/te) <s(*).
Taigi, atmetus rodiklins arba logaritmins funkcijos simbolius,
nelygybs enklas nesikeiia, kai a > 1, ir keiiasi prieingu, kai
0 <a < 1. Negalima pamirti, kad pirmiausia nustatomos tos reik-
ms, su kuriomis ios nelygybs turi prasm.
Sprendiant sudtingesnes rodiklins ir logaritmines nelygybes,
kai pagrindas a yra kintamas, reikia inagrinti du atvejus: > 1 ir
0 <a < 1.
Rodiklini ir logaritmini nelygybi sprendimo metodai analo-
giki ios ries lygi sprendimo metodams; jeigu reikia, logarit-
muojame, potencijuojame, taikome rodiklini ir logaritmini funk-
cij savybes, logaritm savybes ir t. t. Taiau ia jau negalima
pasirinkti dviej sprendimo bd, kaip darme sprsdami io tipo
lygtis, nes nemanoma patikrinti gautj sprendini. Todl, per-
tvarkydami nelygybes, btinai turime jas keisti ekvivaleniomis.
Inagrinsime kelet pavyzdi.
Pradkime nuo paprasiausios nelygybs, kuri sprendiama
remiantis logaritmo apibrimu.
a 1 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb ax>b, b> 0.
Sprendimas. Kadangi b = a log " ft ,
tai turime nelygyb a' > a]oeb .
I ia > loga b, kai a > 1 ir < loga b, kai 0 < a < 1.
Kai kurios rodiklins nelygybs sprendiamos suvienodinant
pagrindus.

M 2 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb 0,125 42 >0.3 -


o
v
Sprendimas. Pastebj, kad skaiiai 0,125, 4, 2 ir 8 yra tam
tikri skaiiaus 2 laipsniai, suvienodiname pagrindus:
f 1 Y ix
2 2 .2-3 24x~9 > 2 2 .

5
Kadangi pagrindas 2 > 1 , tai 4 ; - 9 > ; i ia :>6.
Z
Atsakymas. xe(6; +oo).
Yra rodiklini nelygybi, kurios sprendiamos pakeiiant kin
tamj.
s 3 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb 3 6 - 4 6 - 12 <0.
Sprendimas. Paymj 6 x = y > 0, gauname kvadratin nelygyb
y - 4 y - 1 2 < 0 , kurios sprendini aib yra - 2 < y < 6 . Vadinasi,
2

- 2 < 6 * < 6 . Taiau 6X> - 2 su bet kuria reikme, nes 6*>0. Todl
i ios nelygybs turime
6X < 6 <=> jc < 1 .
Atsakymas. ( - oo; 1],
Inagrinsime rodiklin nelygyb, kuri sprendiama ikeliant
daugikl prie skliaustus.
s 4 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb
52x _rjx 355 2x + 357 > 0 .
Sprendimas. Sugrupav pirmj nar su treiuoju, o antrj na-
r - su ketvirtuoju ir ikl daugiklius prie skliaustus, gauname:
52x (1 - 35) - 7* (1 - 35) > 0 <=> (52x - 7* )(-34) > 0 *=>
,0
^ 52x - 7 X < 0 <=> 25* - 7 * < 0 I <l = ( ~
v 7 J 7
i ia x < 0.
Atsakymas. ;ce(-co, 0).
Inagrinsime sudtingesn logaritmin nelygyb, kuri spren-
diama remiantis logaritmo apibrimu.
2x2 4 x - 6
* 5 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb l o g j <-1.
2 Ii
Sprendimas. Atsivelgdami tai, kad - 1 = logj 2 , nagrinjam
2
nelygyb pakeiiame jai ekvivalenia nelygybi sistema:
2x2-4x-6
>0,
4x-ll
2x2 -4x-6
>2.
4x - 1 1
Jeigu teisinga antroji nelygyb, tai teisinga ir pirmoji, todl i
2x2 -4x-6
sistema ekvivalenti tokiai vienai nelygybei: >2.
4x-ll
J pertvark, turime: ( * ~ 2 * ~ 4 ) > o .


Sprsdami interval metodu (6.11 pav.), suinome, kad ji tei-
singa, kai 2<x<^, x>4. Tak ^ paalinome, nes turi bti
4 4
7-^0, * .
4 4

6.11 pav.
11
Atsakymas, e 2; f |U[4; + co).

Isprsime logaritmin nelygyb, kai logaritmo pagrindas yra


pastovus, bet neinomas.
6 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb log a (a: 2 -3x) > log o (4x -
o
- x 2 ) , jei inoma, kad jai tinka = 3.

{
4
2 3x > 0
4x-x2 >0.
Isprend i sistem, gauname 3 < x < 4 .
Kol kas nelygybs nesprsime, nes neinome a reikms (ar
a > 1, ar 0 < < 1 ) . Taigi neaiku, kur nelygybs enkl rayti, at-
metus logaritmus. Taiau a reikm galime apskaiiuoti, nes sly-
3
goje nurodyta, jog = 3 yra nelygybs sprendinys. ra nelygy-
b i reikm, gauname:
, 45 , 15
16 > 16
Kadangi > , tai a > 1.
lb 16
Dabar grtame prie pradins nelygybs, i kurios iplaukia
2 - > 4x - x2,
nes a > 1. Isprend i nelygyb, suinome, jog
e (-co; 0)U(3,5; +00).
Nelygyb turi prasm, kai 3 < x < 4 , todl galutinai gauname
xe(3,5; 4).
Atsakymas. *e(3,5; 4).
Isprsime logaritmin nelygyb, kai logaritmo pagrindas yra
kintamas.

7 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb log 2l _j(3 + x) < 1 .


Sprendimas. Logaritmo pagrindas yra kintamas, todl reikia
nagrinti du atvejus: 2 x - l > l ir 0 < 2 x - l < l . Atmetus logaritmo
enkl, pirmuoju atveju nelygybs enklas nesikeiia, o antruoju -
keiiasi prieingu. Atsivelg slygas, kada nelygyb turi prasm,
gauname toki duotajai nelygybei ekvivaleni nelygybi sistem
visum:
i3 + ;c > 0,
2x-l>l,
[3 + < 2x 1;
JO < 2jc - 1 < 1,
[3 + x>2x-l.

Antroje sistemoje nra nelygybs 3 + > 0 , nes ji tiesiog iplau-


kia i nelygybs 3+ x > 2* - 1 > 0. Isprend nelygybes, gauname:

[xe(-3; +co),
e (1; +00),
* e (4; +00),
f* e (0,5; 1),
\xe (-co; 4).
Kiekvien toki sistem lengviausia sprsti geometrikai. In-
terval, atitinkant kiekvien sistemos nelygyb, brkniuojame
skirting krypi brkniais. Tuomet sistemos sprendinys bus tas
intervalas, kuris subrkniuotas vis krypi brkniais.
Taigi pirmosios sistemos sprendinys (6.12 pav.) yra (4; +co),
o antrosios (6.13 pav.) - (0,5; 1). Sujung juos, gauname (0,5; 1)U
U(4; +00).
0 1
^/////////,'////^//^3000 y
0,5
-3 0 1 4
6.13 pav.
6.12 pav.
Atsakymas. (0,5; 1)U(4; +oo).
Kartais nelygyb padeda isprsti jos apibrimo srities nusta-
tymas.

* 8 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb

x2 -4x + 3 + l ) l o g 5 1 + - 2 x 2 - 6 +1) < 0 .

Sprendimas. Nelygyb turi prasm, kai galioja tokios slygos:


x2 - 4 x + 3 > 0 ,
8x-2x2 - 6 > 0,

0
T>
x*0.
Padalij abi nelygybs 8;t - 2x2 - 6 > 0 puses i ( - 2), gauname
nelygyb x2 - 4x + 3 <0. Sujung i nelygyb su pirmja, gauname
nelygybi sistem
x2 -4x + 3>0,
x 2 - 4 x + 3 = 0,
x2-4x + 3<0,<*
> 0;
>0
i ia x = l arba = 3. Vadinasi, pradin nelygyb turi prasm, tik
tuomet, kai = 1 arba kai = 3 (iuose takuose slyga > 0 irgi
ipildyta).
Kai x = l , tai, remdamiesi pradine nelygybe, gauname sry

logg +1 < 0 <=> log5 < - 1 , kuris yra teisingas, nes log5 1.

Kai x = 3, tai i nagrinjamos nelygybs iplaukia sryis

l o g 5 | + | < 0 o 31og 5 | + l < 0 <=> 31og 5 | < - 1 <=> 31og 5 | < l o g 5 | .

Kadangi logaritmin funkcija, kurios pagrindas 5 > 1, yra did-


3 1 3 1
janti, tai log5 > log5 . Vadinasi, sryis log5 + - < 0 yra netei-
5 5 5 3
singas ir = 3 nra nelygybs sprendinys.
Atsakymas. x = l.
Pratimai
6.26. Isprskite nelygybes:

U I 2) 32x+5 <3 X+2 + 2 ;

3) 9 2 + 3 2_x < 2 -27 1 "*; 4) 3 + 3 < 10 ;


i i
5)
2-+3 2X+2 -1'
6) 4x2 + 3r*+1+x-3^ <2x2-3r' +2x + 6 ;
7) 3X~5 + 3X~7 + 3X~9 < 45,5 +22,75 +11,375 +...;
8) 52x+1 + 6X+1 > 30 + 5X 30x ;
9) 4 " 3 + 4 s 2 - 2 5 6 - 2 4X
V*
6.27. Isprskite nelygybes:
1) (VBE, 1999) l o g 0 5 x < 2 \
2) log 7 (x + 8) > - 1 ;
3) logj - 5x + 6) > 0;
3

4) log j - 1 ) + log j +1) > log j 3 ;


2 2 2
3*+ 4
5> 6) log 2 lo gfl 4 * - 8 <0;

log 5 0,7 2-4+6


7) >0: 8) log0,7 <0;
log^ (5jc - :2 ) - 4
\log,(x2-3A! + l)
i 9
9) 1 ( 4 - 2 2 + 3 + 2 ) > 1 3 ; 10) <1.
2 2

6.28. Isprskite nelygybes:


1) log2(x + 2 ) < l - 3 1 o g 8 0 c + l);

2) logj - 6) + log9 x2 > 0;


3

3) log2 log8 > log8 log2 ;


4) 21og3 - log 1 (4 - ) < log3 ( -1) 2 + 2 log9(10 - ) ;

5)
logj
5 it < 4 - 7 log5 .
6 skyrius r o d i k l i n s ir l o g a r i t m i n s funkcijos

6.29. Isprskite nelygybes:

1) l o g x ( x 2 - 8 x + 1 6 ) > 0 ; 2) l o g , l o g i;
5
3) ! o g , | i f < - l ; 4) - , ^ .

6.30. Isprskite nelygybes:

1) / 9 - 4 2 (log 5 ( 2 6 - 3 * ) - 2 ) < 0 ;

2) V 4 - x 2 ( 2 - l o g , ( 1 7 - 4 * ) ) > 0 ;

log 5 (x 2 - 4 x - l l ) 2 - l o g u ( 2 - 4 x - l l ) 3
2 -5x -3x2
log 2 (x 2 -2x -7 f - l o g 3 (x2-2x-7)\ o

3x2-13x +4 ~ '

5) ^ t g ^ - 2 j A / 5 - > / 3 1 o g 2 x - l - 9 1 o g 2 2 >0;

6) ^ 3 - c t g ^ ^ 2 , 5 - V l o g 2 x + l o g j 5 + 2 < 0 ;

7) ylx2 - 7 x + 1 0 + 9 1 o g 4 > 2 x + > / l 4 x - 2 0 - 2 x 2 - 1 3 ;


o

8) VlOx - 8 - 2x 2 - f V x 2 5x +4 + | l o g 5 - ^ < 1 .
l z I lb

6.31. Isprskite nelygybi sistemas:

-y/log 2 x-31og 2 x + 2
>0,
1) log. [ | ( 1 , - 1 )

- / - 2 > 0 ;

>/( - 8)(2 - )

2) log, 1 3 ^ ( l o g 2 5 - l )

2-3-31>0;

l o g 5 ( l o g , 7 + l ) j V l o g 2 x - l o g 3 x - 2 <0,

x-2-Jx - 3 > 0.
n skyrius TRIGONOMETRINES
FUNKCIJOS

7.1. K A M P MATAVIMAS

Tarkime, duotas plokias kampas AOB (7.1 pav.). Laikydami jo


virn O apskritimo centru, nubrkime apskritim, kurio spindu-
lys r (r - bet kuris skaiius). Tuomet kampas AOB bus centrinis
kampas.

7.1 pav.

Kampai matuojami laipsniais ir radianais.


1 - tai centrinis kampas, atitinkantis apskritimo lank, kurio
ilgis lygus apskritimo ilgio.
360
1 radianas - tai centrinis kampas, atitinkantis lank, kurio
ilgis lygus to apskritimo spinduliui.
Vadinasi, pilnasis kampas turi 360. Kadangi apskritimo ilgis
lygus 2nr, tai apskritim sudaro 2 lank, kuri kiekvieno ilgis ly-
gus spinduliui r. Todl pilnasis kampas turi 2 radian. I to gauna-
me sry, siejant laipsnin ir radianin kamp mat: 360 = (rad)

arba 180 = (rad), taigi 1 atitinka radian, o 1 radian atitin-
180

ka = 57,3 laipsniai. Vadinasi, a kampo radianinis matas yra

1801 p
'av y
zr d
a c ^ a n kampo laipsninis matas yra .
y s . Kamp, kurio didumas lygus 36, ireikkime
radianais.
v 7E 36 j
Sprendimas. io kampo radianinis matas lygus = =
= 0,2.
7
2 p a v y z d y s . Kamp, kurio didumas lygus radian,
1Z
ireikkime laipsniais. 7
180
Sprendimas. io kampo laipsninis matas lygus =

= 1 ^ = 105.
Kai kuri kamp laipsninio
ir radianinio mato sryio lentel

0 30 45 60 90 120 135 150 180 270 360


2 3 5 3
0 2
6 4 3 2 3 4 6 2

Apskritimo lankas, kurio ilgis lygus spinduliui, matuojamas vie-


nu radian. Kai apskritimo, kurio spindulys r, lankas turi a radia-
n, jo ilgis l ireikiamas formule
l = ra.
Kai lankas turi laipsni, tai

,
l= r.
180

3 p a v y z d y s . Apskritimo spindulys r = 20 cm. jo lank re-


miasi 24 didumo centrinis kampas. Apskaiiuokime to lanko ilg.
710C
Sprendimas. Pritaik formul 1= r, gausime:
180

/ = ^~ 2 0 = " 2 ' 6 7 (cm)

Pratimai
7
7.1. Ratas sukasi rad/s kampiniu greiiu. Kiek kart jis
6
apsisuka apie savo a per 1 min?
7.2. Rato, kurio spindulys 0,2 m, kampinis sukimosi greitis
lygus 3 rad/s. Kok atstum neslysdamas nurieda is ratas per
2 min?
7.3. Automobilio ratas, kurio skersmuo 0,6 m, per 1 s apsisuka
24 kartus. Kok atstum jis veikia per 1 min?
7.4. Automobilio ratas, kurio skersmuo 0,7 m, per 3 s apsisuka
30 kart. Koks yra automobilio greitis?
7.2. T R I G O N O M E T R I N I F U N K C I J APIBRIMAS
IR J G R A F I K A I

Koordinai sistemoje xOy nubraiykime apskritim, kurio


spindulys lygus 1 (7.2 pav.).

y n.
/ \ \
/ 1
/ .
I * O t "

7.3 pav.

T apskritim pavadinsime vienetiniu, o jo spindul OA - pra-


diniu spinduliu. Centrinis kampas a, kuris gaunamas sukant
spindul OA prie laikrodio rodykl (7.2 pav.), vadinamas teigia-
muoju kampu, o kampas , kuris gaunamas sukant spindul OA
laikrodio rodykls kryptimi, vadinamas neigiamuoju kampu.
Sakykime, kad, pasukus pradin spindul OA kampu a, jis u-
m padt OM (7.3 pav.).
Tako M koordinates paymkime ir y, taigi M (x; y).
1 apibrimas. Vienetinio apskritimo judanio spindulio OM
galo M abscise vadinama kampo kosinusu, o ordinat y vadi-
nama kampo a sinusu.
ymima:
= cos ; y = sin .
y
2 apibrimas. Santykis ~ vadinamas kampo tangentu,
x
o santykis ~ - kampo kotangentu. Taigi
, y sina , cos a
tga = ^ = ; ctga = =
cos a y sin a
Paymj, kaip prasta, argument raide , o funkcij - raide
y, gauname skaitinio argumento funkcijas:
y = sin*, y = cosx, y = tgx, y = ctgnc.
Pirmosios dvi funkcijos y = sin ir y = cos apibrtos su bet
kuriomis realiosiomis reikmmis. Taigi
D(sin ) = (-; +co), D(cosx) = (-co; +oo).
Kadangi kintamojo tako M abscises ir ordinats reikms kin-
ta nuo - 1 iki + 1 , tai reikmi sritys yra ( s i n x) = [ - l ; 1] ir
(cos x) = [ - l ; 1].
Kai = 90, tai judanio spindulio OM galo tako abscis lygi 0
ir cos 90 = 0. Vadinasi, funkcija y = tg neegzistuoja, kai = 90 ir
apskritai, kai = 90 +180&; keZ, arba, ireikus radianais, kai
x = + nk, keZ. Analogikai funkcija y = ctg neegzistuoja, kai
x = 180%, ksZ, arba, ireikus radianais, kai x = nk, keZ.
Todl
7Z
D(tgx) = (-oo; +oo), + Ttk, k&Z
Z
ir D(ctgx) = (-oo;+oo), x*nk,ksZ.
Reikmi sritys: E(tgx) = (-oo; +oo), E(ctgx) = ( - o o ; + o o ) .
Kai kuri kamp trigonometrini funkcij
reikmi lentel
\Argumen-
N. tas 3
0 2
6 4 3 2 2
Funkcijax^
1 ^ V3
sin 0 2 1 0 -1 0
2 2

S 1
cos 1 0 -1 0 1
2 2 2
S
tg 0 1 V3 neegz. 0 neegz. 0
3
V3
ctg neegz. S 1 0 neegz. 0 neegz.
3
I trigonometrini funkcij apibrimo iplaukia, kad funkcijos
y = sin enklas sutampa su kintamojo tako M ordinats enklu,
o funkcijos cos enklas - su tako M abscises enklu (7.4 pav.).
/ y y

/
)
+ + \ + \ + \

\ -
O J X
K -
O
+ J ^ +o X

Sinuso enklai Kosinuso enklai Tangento ir


kotangento enklai
Trigonometrins funkcijos yra periodins. Funkcij y = sin ir
y = cos maiausias periodas lygus 2, funkcij y = tg ir y = ctg
maiausias periodas lygus . Tai reikia, kad, pavyzdiui,
s i n ( 2 k + x ) = sin , c o s ( 6 k + ) = cos , tg(3 + ; t ) = tg .
Funkcija y = cos yra lygin, taigi c o s ( - * ) = cos , o funkcijos
y = tg ir y = ctg yra nelygins, taigi s i n ( - x ) = - sin , tg(~x) =
= - t g x, ctg( x) = - c t g X.
Trigonometrini funkcij grafikai pavaizduoti 7.5 - 7.8 paveiks-
luose: 7.5 paveiksle - funkcijos y = sin grafikas, kuris vadinamas
sinusoide, 7.6 paveiksle - funkcijos y = cos grafikas, kuris vadi-
namas kosinusoide; 7.7 ir 7.8 paveiksluose - atitinkamai funkcij
y = tg ir y = ctg grafikai, kurie vadinami tangentoide ir kotan-
gentoide.

1 II y II II II
1 | fl fl
1 f1 y = tgx II f1
1 /1 /1 /1
1 / 1 /1 / 1 / 1
1 /1 /1 /1 /1
1 / 1 / 1 / 1 / 1
1 / 1 / 1 / 1 / 1
1 / 1 1 / 1 / 1
1 1 1 /' 1 / 1
1 1 1 / 1 / 1
/
o | /7t 4 ! **
~\

21 21 /
1 1 1 / 1 f/ 2
I
1 / 1 / 1 / 1 /
1 / 1 / 1 / 1 / I
1 / 1/ 1/ 1 / 1
1/ 1/ 1/ 1/ 1
II if ii II 1
if if il if
| 1 i| 1
y I
II | II
\ II \ y = ctgx I1
\ \ I\
\ I\ I \
I \ I \
I I\ I\ I
I I I
I I I
I I I I
I I I I
-2 j -; \ | 2\
-iX . I 2 2 \ I 2 \.
I \ I V-1 I \ I
I \ I \ I \ I
I \I \I \I
I \ I \I \ I
I \I \ \I
I \ II 11
I II
I
7.8 pav.

Trigonometrijoje apibriamos dar dvi funkcijos:


1 1
secx = ir cosecx^
cos* sin
Pirmoji funkcija vadinama sekantu, antroji - kosekantu.

1 p a v y z d y s . Ar dydis , kai a > 0, b > 0, gali bti kurios


a+b
nors trigonometrins funkcijos reikm?
2 yjab
Sprendimas. Reikinys turi prasm su kiekviena >0 ir

b> 0 reikme. Kadangi E(tgx) = (-<; + oo) ir 2?(ctgx) = (-oo;+oo),


tai nagrinjamas dydis gali bti funkcij y = tg ir y = ctg reikm.
Kadangi (sinx) = t - 1; 1], E(cosx) = [ - 1; 1], tai dydis gali
a +b
bti ir funkcij y = sin bei y = cos reikm, jeigu
2Va6 -, + b .
, < 1 <=} z > y]ab .
a+b 2
Kadangi i nelygyb teisinga su visomis > 0 ir b > 0 reikm-
mis, tai nagrinjamas dydis gali bti ir funkcij y = sin bei y = cos
reikm.
Atsakymas. Duotasis dydis gali bti funkcij y = sin , y = cos ,
y = tgx ir y = ctg reikm.
S 2 p a v y z d y s . Nubraiykime funkcijos y = tgx-ctg grafik.
Sprendimas. Kadangi funkcij tgx ir ctg apibrimo srityse
. , sinx cosx
y = tgx ctg = ; = 1,
cosx sin
tai tiriamos funkcijos grafikas (7.9 pav.) gaunamas i funkcijos y = 1
grafiko paalinus takus, kuriuose funkcijos y = tgx ir y = ctg ne-
7
egzistuoja, taigi paalinus takus = + & ir x = nk, keZ.

y'
! 1 1 f !
1 1 1 1
1 1 1 1
- o 3-
2 2 2
7.9 pav.
M Pratimai
1+ S
7.5. Duoti dydiai: 1) - 7 , 8 5 ; 2 ) - 0 , 5 6 ; 3) 7 ; 4) j = ~ ;
1 + V3 4 2V3
5) 2^3 Funkcijos y = sin reikm gali buti ie dydiai:

A 1) ir 2); B 2), 3) ir 4); C 5); D 4) ir 5); E 2), 3) ir 5).


7.6. Kurios i i funkcij reikmi sritis yra aib [2,5; 3,5]?

A 1 - 2 cos B tg ; C -^ctgx - 2 ; D 2 + ^ sin ; E 3 - j - s i n * .


Li jL
7.7. Kuris i i teigini yra teisingas, kai kampas e ^; ^ j ?
A sinacosa < 0 ; B sin(-a) = sin a ; C -a><tga<+oo;
D 0<ctga<+oo ; E l < l + sina<2.

7.8. Apskaiiuokite:

1) ^ 3 c t g | j + V 2 s i n J - ^ 2 c o s i J ;

2) /2 sin 1485 - tg 1290 + S cos(-780).

7.9. Nubraiykite i funkcij grafikus:


1) y = sinrc + sin(27i-x); 2) y = 2cos(4n + x ) - c o s ( - x ) ;
3) y = tgx + tg(-x); 4) y = ctg (-) + ctg ( + ).

7.3. T O PATIES A R G U M E N T O T R I G O N O M E T R I N I
FUNKCIJ SRYIAI

To paties argumento trigonometrines funkcijas sieja tokios ta-


patybs:
sin2 + cos2 = 1 , (1)
tgactga = l, (2)

l + tg2cc = \ , (3)
cos
l + ctg 2 a = ^ - . (4)
sin
(1) formul teisinga su visomis realiomis reikmmis, kitos -
irgi su visomis realiomis reikmmis, iskyrus tas, su kuriomis
t g a ir ctg a yra neapibrti. Pavyzdiui, (2) tapatybei tinka visos
7C
reikms, iskyrus a = + kn, a = kn, keZ.

Taikydami ( 1 ) - ( 4 ) tapatybes, pertvarkome vairius trigonomet-
rinius reikinius, rodome tapatybes ir vienas trigonometrines funk-
cijas ireikiame kitomis.
s 1 p a v y z d y s . Apskaiiuokime cos a, tga ir ctg a, kai
12 f
Sm 13 ' ^ 2 ;
Sprendimas. Pritaik (1) formul, turime cos2 = 1 - sin2 ; i
ia
cos = V l - s i n 2 . (5)
Kadangi yra II ketvirio kampas, o cos reikm iame ket-
virtyje yra neigiama, tai (5) formulje raysime minuso enkl.
Todl, kai I I, tai
cos = - V l - sin2 .
12 5
i formul ra sina = -, gauname cos = . Tuomet
13 13
sinot 12 f 5 ) 12 . 5 4
t g a = ^ = 1 3 : [ - 1 3 j = - T ; c t g a = -l2 A

o_
2 p a v y z d y s . Apskaiiuokime sin reikm, kai a e I ;
ir 5cos 2 a - 7 c o s a - 6 = 0 .
Sprendimas. Pirmiausia rasime cos . Paymj cos = z , gau-
o
name kvadratin lygt 5z2 - 7z - 6 = 0, turini sprendinius z, =
5
ir z 2 = 2. Antrasis sprendinys z2 netinka, nes kosinuso reikm ne-
gali bti didesn u 1, mat D(cosx) = [-1; 1],
Kadangi yra III ketvirio kampas, tai sin < 0 ir
sin = - V I - c o s 2 .

i formul ra cos = , apskaiiuojame, jog sin = .


5 5
3 p a v y z d y s . Apskaiiuokime cos - cos , kai tg ir tg yra
lygties 2x2-5x - 3 = 0 sprendiniai, ^

Sprendimas. Lygtis turi sprendinius xx = ir x2 = 3. Kadangi


<U

yra II ketvirio kampas, o - I ketvirio kampas, tai tg < 0 ir


tg > 0 . Vadinasi, tg a =
Z ir tg = 3. I (3) formuls turime
1
cos = , ;
Vl + tg 2 a
ia enklas parenkamas, priklausomai nuo to, kuriame ketvirtyje
yra kampas a. Kadangi e t j, tai cosacO; kadangi
v J
0; I , tai cos > 0 .
1 } 1
Tuomet cosa = . , cos :
-y/l + t g 2 a ' V1 + tS2P

ias formules ra tga = - ^ ir tg = 3, apskaiiuojame


Z
2 2 /5 . n 1 VlO
cosa = p = ir -
V5" 5 /0~ 10
/5(4 + /2)
Tuomet 08-008 = - -
10
4 pavyzdys. rodykime tapatyb sin6a+cos6a +
+ 3 sin2 cos2 = 1.
Sprendimas. Kadangi sin6 = (sin2 ) 3 , cos6 a = (cos2 a) 3 , tai, pri-
taik kub sumos formul a3 + b3 = (a + b)(a2 - ab + b2), gauname

sin6 a + cos 6 a + 3sin 2 acos 2 a = (sin2 a) 3 +(cos 2 a f +3sin 2 acos 2 a =


= (sin 2 a + cos2 a)(sin 4 a - sin2 acos 2 a + cos4 a ) + 3sin 2 acos 2 a =
= sin4 a - sin 2 acos 2 a+cos 4 a + 3 sin2 a cos2 a =
= sin4 a + 2 sin2 acos 2 a + cos4 a = (sin 2 a + cos2 a) 2 =1 2 = 1 .
Tapatyb rodyta.

5 pavyzdys. Apskaiiuokime sin3 - c o s 3 a, kai sin -


- c o s = m.
Sprendimas. Kadangi sin3 - c o s 3 = (sin - c o s ) ( s i n 2 +
+ sin cos + cos2 ) , tai
sin3 - cos3 = /n(l + sin acos a ) .
Belieka apskaiiuoti sandaug sin cos . Tokia sandauga at-
siranda paklus abi reikinio sin - cos = m puses kvadratu:
sin2 o c - 2 s i n a c o s a + cos2 a = m 2 , l - 2 s i n a c o s a = m2;

i ia s i n a c o s a = ^ ( l - m 2 ) . Tuomet
z
s i n 3 a - c o s 3 a = m^l + | ( l - m 2 ) j = y ( 3 - m 2 ) . A

Pratimai
7.10. inodami vienos trigonometrins funkcijos reikm ir in-
terval, kuriam priklauso a, apskaiiuokite kit trij trigonomet-
rini funkcij reikmes:
7C 5 3
1) cosa = 0,8, 0 < a < - ; 2) sina = - , - < < 2 ;

3) t g a = ^ , < < | ; 4) ctga = - ^ , <<2.

7.11. inoma, jog s i n a + coscc = m. Apskaiiuokite:


,. sin3 + cos3 * ^
D 7;^v ; 2) sin 4 + c o s 4 ; 3) s i n b + c o s " .
[m -3Jm
7.12. Apskaiiuokite:
1) (VBE, pakartotin sesija, 2002) sin , kai
o2 f 3
t g a = 2 - ir ; -

2) s i n 6 + cos^a > ka t g a = 2 ;
sin + cos
v s i n 2 a - 5 s i n a c o s a + 4cos 2 a i , 1
3) - , o . 2 ' kai 4 =
1 + 3 snrtx 2
7.13. Apskaiiuokite cos , kai ae [ ^ ' > 2| ir inoma, kad
6sin 2 a-7sina-3 = 0. ^ '
7.14. Apskaiiuokite sin a, kai 2ctg 2 a + 7ctga + 3 = 0 ir
(3 7 ^
R - T }
7.15. Suprastinkite reikinius:
h \ cos3a-sin3a . s . l - c o s 2 a + tg 2 acos 2 a
1) : + sin ; 2) 1 + ;
1 + cosasina sin a
, , , . 2 .. sin2a-tg2a
3) 1 - s i n a c o s a t g a + snr a ; 4) :
cos'' a - ctg^a
5) sin4 a ( l + ctg 2 a) + 3cos 4 a ( l + tg 2 a) + 2sin 2 a ;
6)
-. +cos -
1-cosa
,

7) cos a - ^tg 2 a - sin2 a , kai

8) tg 3 a + tg 2 a + tga + l - sin.a
cos a
7.16. rodykite tapatybes:
(sin + cos
1) ^t )2-1
ctg - s in cos = 2tg ;

2)
' 1 1 -^) 2 4
2 2 2 '
sm acos tg a
3) sin acos 2 a ( l + tg 2 a) + cosasin 2 a ( l + ctg 2 a) = sin a + cos a ;
sin2 a , sina + cosa
4) -n sin a = cos a ;
sin a - c o s a 1-tg a
5) 3 (sin4 a+ cos4 a ) - 2 (sin6 a + cos6 a ) = 1;
6) sin3 a(l + ctg a) + cos3 a(l + tg a) = sin a + cos a ;
7) sin4 a + cos4 a - sin6 a - cos6 a = sin2 acos 2 a ;
8) (tg a + ctg a)(l + cos a)(l - cos a) = tg a ;
9) cosa(l + COS"1 a + t g a ) ( l - c o s _ 1 a + t g a ) = 2 sin a .

7.4. TRIGONOMETRINI FUNKCIJ ARGUMENT SUMOS


BEI SKIRTUMO FORMULS

Argument sumos bei skirtumo trigonometrini funkcij


formuls yra ios:
cos(a + ) = cos cos - sin sin , (5)
^ ( - ) = cos cos + sin sin , (6)
+ ) = s i n a a ^ + c o s a s n ^ , (7)
sin(a - ) = sin a cos - cos a sin , (8)

tg(a + ) = * + 1 ? , , )
1 - tg a tg

tg(a-P)=
t g - f P . (10)
1 + tg a tg
1 p a v y z d y s . Apskaiiuokime: 1) cos 75; 2) cos 15.
Sprendimas. 1) Turime cos 75 = cos(30 + 45). Pritaik (5) for-
mul, kai = 30 ir = 45, gauname
cos 75 = cos 30cos 45 - sin 30sin 45 =

V3 /2 1 /2 /2//r
~ ~2 2^ ~ 2 ~2 = V J'
2) Kadangi cos 15 = cos(60 -45), tai, pritaik (6) formul, kai
o

= 60 ir = 45, gauname
cos 15 = cos 60 cos 45 + sin 60 sin 45 =
1 V2 ^ /3 /2 /2
2 2
sin ^ + J+cos| ^ +
2 p a v y z d y s . Suprastinkime reikin \ ^ ^ . .
sin^-aJ-coB^-aJ

Sprendimas. Skaitiklyje pritaik (5) ir (7) formules, o vardikly-

je - (6) ir (8) formules ir vertin tai, kad sin


4 = cos
4 . gauname
sin j ^ + +COS ^ +

sinl 4 - " jl-coslf ^


* - - a

sin ^ cos a + cos ~ sin a + cos ^ cos a - sin ^ sin a


_ 4 4 4 4 _

sm cos a - cossin a - coscos a - sin sin a
4 4 4 4
sin V (cos a + sin a + cos a - s i n a ) 0
4 ' 2 cos a , .
5 = 77^ = -ctga.
/ \ - 2 sin a
sm (cos a - sin a - cos a - sin a j

3 p a v y z d y s . Apskaiiuokime s i n | ^ - a | , kai sina = - ^ ir


6 ~ J' 5
3

Sprendimas. Pritaik (8) formul, turime


. .
sm| "- - = sincosa-cos sma =
b 6
1 /3. 1 & ( 1 3/3
= - c o s a - - s i n a = cosa--^- - - - = - c o s a + -
2 2 2 2 ^ 5J 2 10
Kadangi - III ketvirio kampas, tai cos < 0 ir

cos = - V l - sin2 .
i formul ra sina = - f , gauname cosa = - ^ . Vadinasi,

(s-H {-i-u^y-
5 5
sm

4 p a v y z d y s . rodykime tapatyb

r-V l = ~>l2 tga


2 sin (30 + a ) - V 3 sm a
Sprendimas. Skaitiklyje pritaikome (6) formul, vardiklyje -
(7) formul:
V2 cos - 2 cos (45 - ) V2 cos - 2 (cos 45 cos + sin 45 sin a)
2 sin (30 + a ) - V3 sin a 2 (sin 30 cos a + cos 30 sin a ) - /3 sin a

/2 >/2 -
/2-2 -'- cos a + -^- sin a
/2 cos - / 2 cos - / 2 sin a
(l /3 cos a + /3 sin a - V3 sin a
2 2 C O s a + " ^ s i n a - /3 sin a

= -V2sina=_^tga
cos a
Tapatyb rodyta. A

Pratimas
7.17 (VBE, 2002). Trikampio kamp didumai , ir .
0 < < ^ , 0 < < . Jei sin = 0,6, sin = 0,8, tai sin =
1 /3 1.
-1; ;

7.18. Apskaiiuokite:

(
5 .
1) cos kai sin = ir a e -; ;
13
3
2) sin ^ + a , kai cosa = -, a e k ;

3) sin ( a - ) , k a i s i n a = - | | , >3 = | | , ^ ; j,

4) ^ ( - ) , kai sina = - j y , = 0,96, a e 2jij,


7.19. Apskaiiuokite:
1) tg, kai tgia + ) = - 1 ir t g a = 3 ;
0s s i n a - 3 c o s a . , ( \ a
2) : , kai tg - + a = 2 ;
0,5sina J

3) sina, kai ctg^-aj=3.

7.20. rodykite, kad + = , kai tgoc = f , tg^ = f , o ir -


4 5 7
smailieji kampai.
7.21. rodykite, kad + = 60, kai sin = = ir
, e

7.22. Apskaiiuokite:
sin 48 cos 12 +cos48sin 12 .
cos27 0 cos33-sin27 0 sin33 '

2. sin2 20 + (cos 75 cos 55 + sin 75 sin 55)2


sin 41 cos 11 - cos41sin 11 '

3) -
1 - t g tg
7 42
7.23. Suprastinkite reikinius:
sinccsin-cos(^ . 1 + tgq ,
L ) sin cos - sin(a + ) ' l) 1-tga >'

sinl + i sin a
( , _ 4) V2sina + 2cos(45 + a>)
3) H i v

>/2sina-2sinj J
sin (60 - a ) - cos a
( H
sin(60 + a ) - c o s ( 3 0 + a )
5) sin (60 - a ) - cos (30 - a ) '
7.24. rodykite tapatybes:
1) c o s ( 6 0 - a ) + cos(60 + a ) - c o s a = 0 ;
2) sin(a~ )cos(a + ) - cos(a - )sin(a + ) _
8(-)3( + ) + 8(-)8( + ) ~

3) 1- tg atg
? ? = ^ + )^-);
.s , / 0> , , 2sinacosa
4) tg(a - ) + tg(a + ) =
(-)8( + ) '

5) y = -V2ctgp .
2cos | + JV cos

7.5. R E D U K C I J O S FORMULS

Taip vadinamos formuls, kurias taikydami trigonometrines


funkcijas, turinias argument %~a, neZ, pakeiiame argumen-
to trigonometrinmis funkcijomis.
Tarkime, reikia apskaiiuoti cos(n + a). Pritaik 7.4 skyrelio (5)
formul, gauname
cos(n + a) = cos cos a - sin sin a =
= ( - l ) c o s a - O sin a = - c o s a .
3 . 3 3 -,
Analogikai sin = sin c o s - c o s - s m = 1 cosa -

- 0 sin a = cos a .
Panaiu bdu gaunamos ir kitos lentelje pateiktos formuls.

Funkcija Argumentas
3 ,
- a + 2-
2" 2
sin cos cos a sin a - sin a - cos a - cos a - sin a
cos sin - sin a - c o s a - c o s a - sin a sin a cos a
tg ctg - ctg a - t g a tga ctg a -ctg a -tga
ctg tga -tga -ctg a ctg a tga -tga -ctg a

Redukcijos formuli siminti nereikia. Geriau mokti j gavimo


taisykl:
1. Kai redukuojamosios trigonometrins funkcijos argumentas
yra lygus ir 2 - , funkcijos pavadinimas nesikeiia; kai jis
yra lygus 5 a ir ^ a , funkcijos pavadinimas keiiamas taip:
Z z
sinusas - kosinusu, kosinusas - sinusu, tangentas - kotangentu,
kotangentas - tangentu.
2. Prie redukuot trigonometrin funkcij reikia rayti t en-
kl, kur turi redukuojamoji funkcija atitinkamame ketvirtyje, ta-
riant, kad yra pirmojo ketvirio argumentas.
1 p a v y z d y s . Apskaiiuokime sin 1215.
Sprendimas. Kadangi 1215 = 360-3 + 135, tai, vertin funkci-
jos sin periodikum, gauname, kad
sin 1215 = sin 135 = sin (90 + 45) = cos 45 o _ V2

2 p a v y z d y s . Apskaiiuokime cos^-5-jiJ.

Sprendimas. Kadangi kosinusas - lygin funkcija, tai

cos - 5 - = cos 5 - , Be to, 5 - = 4 + 1 - , taigi


cos| 5 | = cos| 1= cos + 1= -cos = S-

3 p a v y z d y s . Suprastinkime reikin

cos
A = ii] tg(a-7i)cos(n + a)
sin(n - ) 3
sec +

Sprendimas. Kadangi

cos - ) = cosl -I - - cos = sin

sin(n - a) = sin a, tg(a - ) = tg( - ( - a)) = -tg(n - a) = - ( - t g a ) = tga,


( 3
cos(n + a) = - c o s a , sec -
l2 ) cos(f + a S m a ,
tai
. sina tga(-cosa) 1 ,
A= + = 1 - t g a cos a sin a :
sin a
sma
= 1 - sin2 a = cos2 a .

Pratimai
7.25. Apskaiiuokite:
1) cos 840; 2) tg 495; 3) ctg (-300);
'43
4) sin 600; 5) cos
6) tg 18 tg 288 +sin 32 sin 148-sin 302 sin 122;
, . , 47 (25 . (23 (49
7) s i n | - J c o s S I N
T [
7.26. Apskaiiuokite:
(3 , . 9 (
1) cos - - , kai cosa = , 0 : -
[2 ) 41 2

2) t g ( l 8 0 - a ) , kai ctga = 0,6;

3) ( | - \ kai tg(n + x) = a ir e f ; |.

5
36
tg
M
H
7.27. Kam lygi reikinio reikm?
31
l+tg
36

A -1; B 0; C 1; E tg
36

7.28. Suprastinkite reikinius:


l-2cos2(q-2n) 3
1) + tg -a
sin(n - a) sin ^ +

2) cos| ^ + a jsin(n + a) + cos(jt-a)sin(-a) +


/3
+cos(k + a) cos ^ a + a jctS +a
v

3in(2n-a)tg^| + a j c t g ^ -
sin(n + a)
3)
cos (2 + )
sinf^ + a j
2
tg(180-a)cos(180-a)tg(90-a) ,.
4) Lv A cos2 v( a - 1 8 0 ) ;
sin (90 + a)ctg (90 - a)tg (90 + a ) '

c , cos 2 a + 2sin 2 (a-7t) cos2 a + 4sina+sin 2 (a + 7i)


5) +-
cos3 (a - 4) cosa(4sina + l)

cos(3n-a) _
7.29. Lygyb 8/ + )
.+ / \ teisinga, kai
cos a
s m l a + ^ j cos
M lygu: I M - 1

A I . B 1; D -1; E 0.
2 '
7.30. rodykite tapatybes:
1) tg 10 tg 20... tg 80= 1;
3
(l-a2)ctg(ji-a) M ^ i j
,
(H
2) - ctg(n
7 + a)\ + tgf n
v

tGR^-aVtg3F^ + a
3) y- (r y- ^ = ctg a ;
ctg 3 M - a + c t g + a

2cosi^-2a)-V3sini%-2a ,
2 J_tg2a
4)
c o s ^ - 2 a j + 2 c o s ^ + 2a^ ^

B ft^-Wf'S, tg2[+a I

7.6. DVIGUBOJO ARGUMENTO TRIGONOMETRINS


FUNKCIJOS

7.4 skyrelio (5), (7) ir (9) formulse ra = , gauname for-


mules
cos 2 = cos2 - s i n 2 , (11)
sin2a = 2 s i n a c o s a , (12)

tg2a = - ^ , (13)

kurios vadinamos dvigubojo argumento trigonometrini funk-


cij formulmis.
(13) formul turi prasm, kai kartu yra apibrtos reikms
t g a ir tg 2a, t. y. kai * ^ + ron , meZ ir * ? + , keZ.
4 Z

e 1 pavyzdys (VBE, 2003). sina = 0 < a < 90 . Tada


lo
sin 2a =
0. _25_. 120. 12. _50_
13 ' 169 ' ^ 169 ' " 13 ' 169 '
Sprendimas. Taikome (12) formul:

sin 2a = 2 sin a cos a = cos a.


lo
Kai 0<<90, tai cosa>0 ir cos = V l - s i n 2 , todl
12 . . 0 10 12 120
cos = J l - I
13 1 sin 13 13 = 169

Teisingas yra C atsakymas.


(11) formulje ra cos2 = 1 - sin2 arba sin2 = 1 - cos2 ,
gauname formules:
cos2a = l - 2 s i n 2 a , cos2a = 2cos 2 - 1 .
I i formuli galima apskaiiuoti cos2 ir sin2 , kai inomas
cos 2oc:
2 l + cos2a
cos = - , (14)

. 2 l-cos2a /1cs
sin = . (15)

(14) ir (15) formuls vadinamos laipsnio mainimo formu-
lmis.
Ivesime formules, kurios visas trigonometrines funkcijas i-
reikia puss argumento tangentu.
Kadangi cos2 ~ - sin2 ^ = cos , sin = 2 sin ^ cos ^ ir

cos2 ^ + sin2 ^ = 1, tai galima urayti:


Z Z
2sin^cos^ cos2 - s i n 2
9 2
sin = - ir cos =
cos2 + sin2 c o s 2 + sin2

Deinje lygybi pusje esani trupmen skaitikl ir vardikl

padalij i cos2 ^ , turime:
2
2tgf
sina = , (16)
1+tg'f

1-tg'f
cos = . (17)
1 + TG2
F
(16) formul padalij i (17) formuls, gauname
2tgf
tga = (18)
i-tg2f
a 2 p a v y z d y s . rodykime tapatyb 1 cos2a + sin2a =
l + cos2a + sin2a
Sprendimas. I (14) ir (15) formuli turime: 1 - c o s 2 = 2sin 2 ,
1 + cos2 = 2 cos2 .
Tuomet
1 - cos 2 + sin 2 _ 2 sin 2 + 2 sin acos a _
1 + cos2a + sin2a 2cos 2 a + 2 s i n a c o s a
2sina(sina + c o s a ) sina
= tga .
2cosa(cosa + sina) cosa

3 p a v y z d y s . Suprastinkime reikin cos2 2 4 c o s 2 a + 3


cos 2 a + 4cos a - 1
Sprendimas. Pritaik laipsnio mainimo formules, gauname
1 + cos 2a
cos 2a - /14 .
i n u2
- / fv " +3
cos 2a - 4 cos a + 3
cos2 2a + 4 cos2 a - 1 cog2 2 + 4 + cos 2a _ j
2
_ cos2 2 a - 2 c o s 2 a + 1 _ ( c o s 2 a - l ) 2
cos2 2 a + 2cos2a+ 1 (cos2a + l) 2
\2
( 1 - c o s 2 a ) 2 _ (2sin 2 a) 2
tg4 a .
T

(1 +cos 2a) 2 (2 cos2 a) 2


4 p a v y z d y s . Apskaiiuokime cos 2, kai 4 t g 2 - 29 tg + 7 = 0
5
ir < < .
4
Sprendimas. Paymj tg a = y , gauname kvadratin lygt 4 y 2 -
- 29y +7 = 0, turini sprendinius y 1 = i ir y 2 = 7. Kadangi tangen-
5 iplaukia, kad
tas yra didjanti funkcija, tai i slygos < <

tg 7i<tg a<tg~. Bet tg = 0, t g ~ = t g ^ + | = t g | = l , todl


0 < t g < 1. Vadinasi, kvadratins lygties sprendinys y 1 tinka, o y 2
netinka. Todl tg = i .
l-tg2a
Pritaik (17) formul, gauname, kad c o s 2 a -
1 + tg 2 a

15
Tuomet cos2a = ^ =
.2 17
l+ l
Pratimai
7.31. Apskaiiuokite:

1) sin2, cos2, kai sin = 0,9 ir e 0; ^ ;


5
2) sin2a, cos2a, tg2a, kai cosa = - ir sina>0;
lo
^3
3) sin4a, cos4a, tg4a, kai sin2a = - 0 , 6 ir a e
; |;

4) tg2a, kai t g a = - 2 .

7.32. Lygyb 2 s i n 4 a ( c o s 4 2 a - s i n 4 2 a ) = sinka yra teisinga su


bet kuriuo a, kai k =
A 2; B 3; C 4; D 6; E 8.
7.33. Apskaiiuokite:
6sina-7cosa + l , - . .
1) r , kai t g = 4
8sina + 9 c o s a - 1 2
2) s i n g a - S c o s ^ a ^ kai 3
4 sm 2 a + 5 cos 2a

3) kai t g ^ = m ;
1 + sm 2

s m ' + cos'2 3
a \ 2 Ji
4) 2 5
+ sm + cos'2 7ji .
8 8 8 8
7.34. Apskaiiuokite:

1) sin2a, kai 4sin 2 a + 3sin2a = 4cos 2 a, a e | ^ ; 7 i j ;

3rc
2) cos2a, kai 3ctg 2 a + 7 c t g a + 2 =0, a(
2 ' 4 I'

3) sin2a, kai 2 t g 2 a - 7 t g a + 3 =0, ; |;

4) ? 7 4 , kai c t g 2 a - 3 c t g a - 1 0 = 0 , a e | 0 ; -
3 + 4cos2a
7.35. Suprastinkite reikinius:
1) 6 s i n 2 2 a - l + cos4a ;
2) cos2 2 - 3 sin2 2 - cos 4 ;
3) l - c o s ( 7 i - 8 a ) - c o s 2 ( K + 4 a ) ;

4) s i n 2 lT + 4 h S m + 4 ;
5) cos4 a - 6 c o s 2 asin 2 a + sin4 a ; 6) 1 - cos4 a + - s i n 2 2 a - s i n 2 a;
4
1 + sin a - 2 sin21 4 5 - ^
7) 8) sin4 a + cos4 a + ^sin 2 2a ;
a Z
4 cos
a
sin a + sin
2(1 + sin 2a - cos 2a)
9) 10)
sin a(sin a + cos a)
1 + cosa + cos

7.36. rodykite tapatybes:


2sin2a-sin4a _ , 2 .
1) ig ,
2sin2a + sin4a
2) sin2 (30 + a ) - sin2 (30 - a ) = 5*n2a ;

, 1 +sin 2a , f , ^
3 ) ~cos2a~~ = [4 J'
l-2sin2a _ 1-tga
4)
1 +sin 2a 1 + tga'
c, cos 4 a + 1 1 . .
5) = - s i n 4a:
ctga-tga 2

6)C0S ( - 4 J"008 [-8" + 4j = ^ S i n 2 ;

3 t g 2 f + 10tg + 3
7) ^ = 3 + 5sina .

7.7. P U S E S A R G U M E N T O T R I G O N O M E T R I N S FUNKCIJOS

oc
7.6 skyrelio (14), (15) formulse a pakeit , gauname:
Z*
2 1 + cosa . 2 <* 1 - c o s a
C0S (19)
2= 2 ' Sin 2 = 2
I ia
a _ 11 + cosa
cos (20)
2 ~ "V 2 '
a , 11-cosa
(21)
m 2^ ~ \ 2 '
159
(21) lygyb panariui padalij i (20) lygybs, turime:
_ 1-cosa
(22)
g 2 ~ V1 + cos a
Norint parinkti enkl (20) - (22) formulse, utenka inoti, ku-
riame ketvirtyje yra argumentas ^ .
(20) - (22) formuls vadinamos puss argumento trigonomet-
rini funkcij formulmis.
1 p a v y z d y s . Apskaiiuokime s i n ^ , c o s ^ ir t g ^ , kai
3 . 3 2 2
sina = - ir - < < 2 .
5 2
Sprendimas. Kadangi ^ < < 2, tai < ^ < Taigi ^ yra
A 4 Z Z
OC OC CX
II ketvirio kampas ir cos <0, sin >0, tg <0. Vadinasi, trigo-
Z z z
nometrines funkcijas sin ^ , c o s ^ ir t g ^ apskaiiuosime pagal
Z Z Z
formules
1-cosa a 1 + cosa , a _ 1-cosa
cos- = -
S f f i 2l 2 ' g2~ 1 + cos a
3 sm a =
Kai sma = - - ir <<2, tai cosa^ -

9 4 , . a
- = g . Tuomet sm- =

a
1+4
cos- =.

2 p a v y z d y s . rodykime, kad
J 1 + cos + -v/l - cos ,
r r ctg 7 + , kai < < 2 .
V I + cos -/1 - c o s /
Sprendimas. I (20) ir (21) formuli iplaukia, kad
. a
VI + cosa = /2 cos ir / 1 - c o s a = /2s m -

Kai < < 2, tai ^ < ^ < . Taigi ^ - II ketvirio kampas ir


2
-
cos <0, s i n ^ >0. Tuomet cos- cos ir s i n - = sin-
2
Kairij nagrinjamos lygties pus perraome taip:

sin - c o s cos - s m
2 2 2 2

sin + COS cos + sin
2 2 2 2
(X
Skaitikl ir vardikl padalij i c o s g a u n a m e :

a .
C0S--S,5 l-tg5 t 1

cosf + sif 1+ tgf 1+ tg tgf + tgf

i i f it,a
2 4 2^

12 4
Tapatyb rodyta.
HM
Pratimai

7.37. Apskaiiuokite sin c o s ^ ir t g ^ , kai:


Z z z
1) a = 30; 2)a = ~;
4
3) cosa = 0,6 ir 0 < a < ; 4) t g a = 3^ ir <<^.
Z Z

7.38. Parinkite toki M reikm, kad lygyb 1+ cosa = Mctg^


sm cx z
bt teisinga.

A Bl; CO; D -1; E

7.39. Apskaiiuokite:
oi 5 3
1) c t g a - t g , kai sina = - ir < < ;
Z lo z

2)
1 + >/32 cos 4 15 - 1 0 - 8V3 '

3) cosa, kai s i n ^ = ^ 2 - 7 3 ;

4) s i n k a i sina = ||| ir 4 5 0 < a < 5 4 0


4 625
7.40. Suprastinkite reikinius:
oc 1 - c o s 2
1) 2sin 2 + cosoc; 2)
sin 2
f3 1
sin
1 - cos (30 + 2) 2 * - + 1

1
3) 4)
T+ cos (30 + 2 ) ' sinl - + 1+1
/1 , -3 -
5) 1 + c o s - ctg

6) ^1 + sin - - ^ 1 - s i n k a i 0 < < 180 .

7.41. rodykite tapatybes:



_ a 1 - cos + cosa
1) l + sina = 2cos2 2) * = ctgf;
4 2 oc
sin a - sin

a a
cos sin
\ 1 + cos a - s i n a 4) 2 2 tg a ;
3) : = Ctg
1-cosa-sma 2 a , a cosa
cos- +sin-
l + cos2a 1 - 0
5) =-sin2a;
a , VA
VA< a 2
ct^2"tg2
0f K
6) (cos a - cos )2 + (sin a - sin )2 = 4 sin2 ;

7) sin4 ^cos 4 ^ = - ^ - ( 3 - 4 c o s 2 a + c o s 4 a ) .
2 2 128

7.42. Funkcijos iraika f () = cos4 ^ + sin4 ^ . Apskaiiuokite



2
/), kai sin = .

7.43. Funkcijos iraika f () = + f C 0 S * + C ! n * Apskaiiuoki-
3 - 4 c o s x + cos2x
te /(), kai t g ^ = |

7.8. TRIGONOMETRINI FUNKCIJ SUMOS


KEITIMAS SANDAUGA

Trigonometrini funkcij sum ir skirtum keiiame sandauga,


naudodamiesi formulmis:
. . + -
sm + sin = 2 sin cos - - 1 1 .
n o ct- +
s m a - s i n p = 2sin 0 cos , (23)

n 0 + -
cos a + cos = 2 cos cos - , (24)

0 . + . -
cos - cos = - 2 sin ^ sin . (25)

rodykime, pavyzdiui, (22) ir (23) formules. Paraykime argu-
ment sumos ir skirtumo sinus formules:
sin(x + y) = sin cos y + cos sin y ,
sin(x - y) = sin cos y - cos sin y .
Sudj ir atm panariui ias dvi lygybes, gauname:
sinOc + y) + sin(x - y) = 2 sin cos y , (26)
sin(x + y) - sin(x - y) = 2 sin y cos . (27)

Paymkime + y = , o -y = . Tuomet = i r y =
ias reikmes ra (26) ir (27) formules, ir gauname (22) ir (23)
formules.

1 p a v y z d y s . Reikin sin - c o s pakeiskime sandauga.


Sprendimas. I ( 2 2 ) - ( 2 5 ) formuli matyti, kad, norint reikin
sin - c o s pakeisti sandauga, kuri nors i funkcij reikia redu-

kuoti, pavyzdiui, sin = cos - - . Tuomet galsime pritaikyti
(25) formul:
' . f - a + a .
sin - cos = cos - - a | - c o s a = - 29 s m sm

- 2 s i n ? s i n i ? - a l = - ^ s i n ( ? - a ] = s^i -nf -
l 4 "'J ^4 " ) - |-4j*

2 p a v y z d y s . Reikin sin + sin 4a+sin 7a pakeiskime san-


dauga.
Sprendimas. Pirmj ir treij dmenis sugrupuojame ir j su-
m pakeiiame sandauga, taikydami (22) formul:

sin + sin 4 + sin 7 = (sin + sin 7) + sin 4 =

= 2 sin 4cos3 + sin 4 = 2sin4a(cos3a + | =


:2sin4(cos3 + cos60) = 4 s i n 4 c o s 3 + 6 0 c o s 3 60 =

= 4sin4acos(l,5a + 3 0 ) c o s ( l , 5 a - 3 0 ) .
3 p a v y z d y s . Reikin 1 - 3 tg2 pakeiskime sandauga.

Sprendimas. 1 - 3 t g 2 a = - t g 2 a J = 3(tg 2 30-tg 2 a) =

= 3 ( t g 3 0 - t g a ) ( t g 3 0 + tga) =
,sin30cosa-cos30sina sin 30 cos + cos 30 sin
= 3-
cos30cosa cos30cosa
sin (30 - a)sin(30 + a) _ sin(30 + a ) s i n ( 3 0 - a )
3 4
cos2 a

Pratimai
7.44. Apskaiiuokite:
1) cos 75 +cos 15; 2) ^ C 0 S ( X kai =
10(cos7a + cos5a) 36
(sin80 + sin40 ., ono .AO orvo
3) . ; 4) 2 cos 20 cos 40 - cos 20 ;
sin
sin a - 2 sin 2a + sin 3a , .
5) , kai tga = 30 .
cos a - 2 cos 2a + cos 3a

7.45. Reikinius pakeiskite sandauga:


1) sin 2 + sin 4 + sin 6; 2) cos +cos 3 + cos 7;
o\ sin
3) 26
oco + sin
+ sin
34 cr\o
60 ; a\
4) 2sin2a
+ sin4a

2(cosa + cos 3a)
sin 43 +sin 17 . , _ _
5) 2 cos 13+ 3 sin 7 7 ; 6) 1 + 2 cos a + cos 2a;
7) (sin 2a + sin 4a)2 + (cos 2a + cos 4a) 2 ;
8) sin(7a+) +sin(a+) + cos 3a; 9) V t g a - 1 ;
10) 1 - 4 sin2 a; 11) 3 - 4 cos2 a.

7.46. rodykite tapatybes:


_2 2 4cos2a _ q .
sin a sin 3a sin 3a
2) i 2 i M = t g(45 + a ) ;
cos a - sin a
, sin a + sin 3a + sin 5a ,
3) 5 = tg3a;
cos a + cos 3a + cos 5a
^ sin a + sin 3a + sin 5a + sin 7a _ t g 4 a
cos a + cos 3a + cos 5a + cos 7a
c o s 7 a - c o s 8 a - c o s 9 a + cosl0a , 17a
5) = ctg ;
sin 7a - sin 8 a - s i n 9a + sin 10a 2
6) c o s l l a + 3cos9a + 3cos7a + cos5a = 8cos8acos 3 ;


8) i
(
I

l + cosa + cos2a + cos3a 0


,
= 2 cos a ;
Hh
7) sin + cos - sin - + cos| a - l = V6cos[ a - ^
6 12 '

cosa + 2cos a - 1
m sin2a + c o s 2 a - c o s 6 a - s i n 6 a 0 . 0
9) . = 2sin2a ;
sin4a + 2 s n r 2 a - l
10) cos 70 + 8 cos 20 cos 40 cos 80 = 2 cos2 35.

7.9. T R I G O N O M E T R I N I F U N K C I J S A N D A U G O S
K E I T I M A S S U M A IR S K I R T U M U

Panariui sudj jau nagrintas lygybes


808 + 033 = 8( + ) ir
sin cos - cos sin = sin(a - ),
gauname:
2 sin cos = sin(a + ) + sin(a - );
i ia

808 = ~(8( + ) + 8(-)). (28)


L
Analogikai panariui sudj ir atm dar dvi irgi anksiau nag-
rintas lygybes
cos cos + sin sin = (-) ir
cos cos - sin sin = cos(a + ),
turime dvi formules:

cos a cos = i (cos(a - ) + cos(a + )), (29)



sin asin = ^ (cos(a - ) - cos(a + )). (30)
( 2 8 ) - ( 3 0 ) formuls naudojamos norint trigonometrini funkci-
j sandaug pakeisti j suma arba skirtumu.
1 p a v y z d y s . Apskaiiuokime sin 20cos 50sin 60cos 10.
/3
Sprendimas. Kadangi sin60 = ^, o remiantis (28) formule,
A
sin 20cos50 = | (sin 70 + sin (-30)) = sin 70 - -
. 2 2 1 2
1 f \
sin20 0 cos50 0 sin60 0 cosl0 0 = ^ | s i n 7 0 - | j cosl0 =

sin 70 cos 1 0 - cos 10
S (1
Z 4 2

4 _/3 /3
H -
8
3^
^ f c o s 10 + - coslO0
8 2 16
2 p a v y z d y s . rodykime tapatyb
sin2 2,5-sin 2 1,5
4 sin2 a .
cos3acos2a + sin4asin a

Sprendimas. Kadangi sin 2 2,5 = - ( 1 - c o s 5 ) ir sin 2 1,5 =



sin2 2,5-sin 2 1,5
(1 - c o s 3 a ) , tai
cos 3 cos 2 + sin 4 sin

i (1 - cos5a - 1 + cos 3)
Z
^ (cos 5 + cos ) + ^ (cos 3 - cos 5)

c o s 3 - c o s 5 _ -2sin(-a)sin4a _ sinasin4a _
cos3a + cosa 2 cos a cos 2a cos a cos 2a
2sinasin2acos2a 2sinasin2a 4sin asin acos a 4 sin2 a . A
cos a cos 2a cosa cosa

Pratimai
7.47. Apskaiiuokite:
1) 2 sin 10 sin 40 +cos 50; 2) sin 18 sin 54;
1 -2 sin 70
3) 4) sin 10 sin 30 sin 50 sin 70
2 sin 10
5) sin 84 sin 24 sin 48 sin 12.
7.48. rodykite tapatybes:

1) cos2a + 2sin a + ^. ,I
sin. - ,^ = 0 ;
4 4
I J I .
2) 4 sin a sin (60 - a)sin (60 + a) = sin 3a ;

3) sin2 a - cos (30 + a)cos (30 - a ) = \ - cos2a ;


4
4) s i n a s i n ( p - a ) + sin2 = sin
2~a
5) cos2 (45 - a ) - cos2 (60 + a ) - cos 75 sin (75 - 2a) = sin 2a .
skyrius TRIGONOMETRINES LYGTYS
IR NELYGYBS

8.1. A T V I R K T I N S T R I G O N O M E T R I N S FUNKCIJOS

1. Funkcija y = arcsin x. Funkcija y = sin apibrta intervale


D = (-co; +co), jos reikmi aib E = [- 1; 1], i funkcija yra neap-
griamoji, nes bet kuri ties y = a (o| < l ) , lygiagreti su aimi Ox,
funkcijos y = sin grafik kerta daugelyje tak, vadinasi, t pai
reikm y = a funkcija gyja daug kart. Iskiriame i apibrimo
.
srities atkarp ioje atkarpoje funkcija sin gyja visas
2' 2
reikmes i atkarpos [ - 1 ; 1] ir kiekvien reikm - tik vien kar-
.
t. Taigi atkarpoje funkcija y = sin yra apgriamoji.
2' 2
Jos atvirktin funkcija vadinama arksinusu ir ymima
y = arcsin ios funkcijos D(arcsin = [ - 1; 1], 2?(arcsinx) =
.
. Kadangi atvirktini funkcij grafikai yra simetriki
2' 2
tiess y = x atvilgiu, tai arksinuso grafik gausime funkcijos

y = sinx grafiko dal, esani atkarpoje ^ , simetrikai at-


Z Z
vaizdav tiess y = x atvilgiu (8.1 pav.).
Nordami apskaiiuoti konkrei arksinuso reikm, pavyzdiui
.
arcsin m ( m | < 1), turime rasti kamp i atkarpos , ten-
2' 2
kinant slyg sin a = m .
Dar kart akcentuojame, kad
kampas arcsin m{ | m | < 1) apibria- y = arcsinx
mas dviem slygomis: y =:
1) jo sinuso reikm lygi m;

2) jis priklauso atkarpai
2
. 1
Pavyzdiui, arcsin- = - nes
. 1 . .
Sm 6 = 2 1 6 G 2' 2
I arcsin apibrimo iplaukia,
kad sin arcsin m = m.
1 p a v y z d y s . rodykime, kad arcsin(- m) - a r c s i n m.
Sprendimas. Pritaik arksinuso apibrim, apskaiiuojame
sin arcsin( -m) = - m, sin(-arcsin m)= - sin arcsin m = - m (prisi-
minkite, kad sin yra nelygin funkcija, todl minuso enkl gali-
ma ikelti prie funkcijos simbol). I to, kad dviej kamp sinuso
reikms yra lygios, dar negalima daryti ivados, jog ir patys kam-
pai yra lygs. Pavyzdiui, sin 30 = ^ ir sin 150 = ^ , nors
Z z
30* 150. Nordami rodyti reikiam lygyb, turime nustatyti, kad
tie kampai priklauso tam paiam intervalui, kuriame funkcija kiek-
vien reikm gyja tik vien kart. syk toks intervalas yra
.
I antrosios apibrimo slygos iplaukia:
2' 2
~ < arcsin(-m) < ^ ir ~ < arcsin m < ^ .
Z A A A
7t
Antrj nelygyb padaugin i - 1, gauname - < -arcsinm <
<5 2
" 2
Taigi kampai arcsin(-m) ir - a r c s i n m yra toje paioje atkar-

poje. Lygyb rodyta. Pavyzdiui, arcsin Z = -arcsin A =?


2 p a v y z d y s . Apskaiiuokime cos arcsin m.
Sprendimas. Pritaik formul cosa = V l - s i n 2 a , turime:
cos arcsin m = V i - s i n 2 arcsin m = V l - m 2 .
Prie akn parame pliuso enkl, nes arcsin m priklauso at-
.
karpai , o ioje atkarpoje kosinuso reikms yra teigiamos.
2' 2
2. Funkcija y = arccosx. inome, kad funkcijos y = cos
D = ( - oo; + oo), oE = [-l; 1], i funkcija taip pat yra neapgriamoji,
nes bet kuri ties y = a (|a| <0), lygiagreti su abscisi aimi, funk-
cijos y = cos grafik kerta daugelyje tak, vadinasi, t pai reik-
m y = a funkcija gyja daug kart. Iskyr i apibrimo srities
atkarp [0; ], matome, kad ioje atkarpoje funkcija y = cos kiek-
vien reikm gyja tik vien kart, be to, ji gyja visas reikmes i
atkarpos [ - 1 ; 1]. Jos atvirktin funkcija vadinama arkkosinusu
ir ymima y = arccosx; D(arccos jc) = [ - 1 ; 1] ir E(arccosx) = [0; ].
Arkkosinuso grafik gausime funkcijos y = cos grafiko dal,
esani atkarpoje [0; ], simetrikai atvaizdav tiess y = atvilgiu
(8.2 pav.).
Kampas arccosm(mj < 1) apibriamas dviem slygomis:
1) jo kosinuso reikm lygi m;
2) arccos me[0; ].
Pavyzdiui, arccosi = ^ , nes cos^ = ^ ir ^ e [ 0 ; n ] .
o o o
I apibrimo matyti, kad cos arccos m = m.
Analogikai lygybei a r c s i n ( - m ) = - a r c s i n m rodoma, jog tei-
singa tokia lygyb:

arccos(-m) = - arccos m.

Pavyzdiui, arccosl1-
Z |I = - a r c c o sZ^ = - o^ = O .
3. Funkcija y = arctg x. Ji yra atvirktin funkcijos y = tg
funkcija ir sudaroma analogikai arksinusui, iskyrus funkcijos
( 71 K
y = tgx apibrimo srities interval I - ; . Funkcijos y = arctg

D(arctgx) = ( - o o ; +oo) ir (arctgx)= ^ j J s grafikas pavaiz-


duotas 8.3 paveiksle.
8.4 pav.

Kampas arctg m (meR) apibriamas dviem slygomis:


1) jo tangento reikm lygi m;

2) arctg me I ^
2' 2
I apibrimo iplaukia, kad tg arctg m = m. Analogikai arksi
nuso atveju rodoma, kad
arctg( - m) = - arctg m.
4. Funkcija y = arcctg ar. Jos grafikas pavaizduotas 8.4 pa
veiksle. D( arcctg x) = (-co; + co), l(arcctg x) = (0; ).
Kampas arctg m (meR) apibriamas iomis slygomis:
1) jo kotangento reikm lygi m;
2) arcctg me(0; ).
Teisingos tokios lygybs: ctg arcctg m = m, arcctg(~m) = n-
- arcctg m.

3 p a v y z d y s . Apskaiiuokime cos(arcsin-arccos].

Sprendimas. Pritaikysime formul c o s ( a - ) = cos cos h


+ sinoc sin . Tuomet
f . 2 1
cos arcsin-arccos
V 3 4.
. 2 1 . . 2 . 1
= cos arcsin cos arccos + sin arcsin sin arccos

-ft- Hfl-ib^)
Atsakymas. +
4 p a v y z d y s . Apskaiiuokime tg^arctg^ +arctg ^ j.

tff OC + tf
Sprendimas. Pritaik formul tg(a + ) = gauname:

f 1 1\ tgarctg + tgarctg
tg arctg - + arctg - = ^ y B 1.
^ ) 1 - tg arctg tg arctg 1-1.1
3 2 3

Pratimai

8.1 ( V B E , 1999). Duoti skaiiai a = arccos , 6 = arccos^-i


c = arccos^ . Idstykite a, b ir c didjimo tvarka.

A a<b<c; B c<b<a\ C b<a<c\ D a<c<b\ E b<c<a.

8.2. Apskaiiuokite:
( arccos
1) sin
2 , - 2 .,
+ arcsm 2) cos f arcsin \ + arctg ^
^ 4 4
(
/3
3) tg 2 arcsin 4) cos 2 arccos S'

(1 1
5) sin arccosf il 6) cos (2 arctg/) .
2 2
V v //

8.2. PAPRASIAUSIOS TRIGONOMETRINES LYGTYS

Trigonometrini lygi yra labai vairi, taiau visas jas sprs-


dami pertvarkome paprasiausias trigonometrines lygtis, t. y.
sin = a, cos = a, tg x = a, ctg = ;
ia a - realusis skaiius.
Paprasiausios trigonometrins lygties sprendiniu vadinama to-
kia reikm, su kuria duotoji lygtis virsta teisinga lygybe. Pavyz-
diui, trigonometrins lygties sin = ^ sprendiniai yra = 30,
= 150, = 390 ir t. t., nes sin 30 = sin 150 = sin 390 = ~ .
Norint isprsti trigonometrin lygt, reikia rasti visus jos
sprendinius.
Inagrinkime, kaip sprendiamos paprasiausios trigonomet-
rins lygtys.
1. Lygtis sin = . Aiku, kad lygtis sprendini neturi, kai
j I >1, nes su visomis realiomis reikmmis | sin | < 1. Tarkime,
kad || <1. Lygt sin x = a isprsime, rad funkcijos y = sin gra-
fiko ir tiess y = a vis susikirtimo tak abscises (8.5 pav.). I tik-
rj iekoti vis susikirtimo tak abscisi nereikia. Norint suino-
ti visus lygties sin x = a (|o| <1) sprendinius, utenka rasti ios
lygties sprendinius bet kuriame 2 ilgio intervale, nes sinuso perio-
3
das lygus 2. Patogu pasirinkti atkarp 2' 2
; jai priklauso
.
atkarpa , kurioje apibrme arksinuso funkcij. Kaip ma-
2' 2
li 3
tyti i 8.5 paveikslo, atkarpoje 2' 2
sprendiniai yra kampai
<*! = arcsin a ir a 2 = 7t-arcsina, nes j sinuso reikm lygi a.

1 y=i
.^ y -
y = siiV* \
/ 1 \ 1 y , 2 . / 5_ 37\
/- 3 -\. /
-

8.5 pav.

Vis iekom kamp aib gaunama, prie dviej rast kamp


didumo pridjus bet kur sveik skaii sinuso period 2. Taigi
lygtis
sin a: = a (aj < l )
turi dvi sprendini aibes:
= arcsin a + 2nk , keZ (1)

= - arcsin a + 2 = -arcsin + n(2k + 1), k&Z. (2)


Abi jas galima ireikti formule
= (-1)* arcsin a + nk, keZ. (3)
I tikrj, kai k yra lyginis skaiius (k = 2n), (3) formul virsta (1)
formule, o kai k nelyginis skaiius {k = 2n + 1), i (3) formuls gau-
name (2) formul. Kai a = 0, = 1 ir a = - 1, (3) formul gyja papras-
tesn iraik, btent:
kai sin x = 0, tai x = nk, keZ; (4)

kai sin = 1, tai = + 2 , ksZ; (5)



kai sin = . - 1, tai = 5 + 2, keZ\

Pavyzdiui, lygties sin - i sprendinys yra = (-1)* arcsin i +

+ nk = (-1)* ^ + nk , keZ,
6
arba
= (-1)*30 +180 , k e Z ;

lygties sinx = - ^ - sprendinys yra = (-1)* arcsin V T + Tlk


2

4 4
arba
x = (-l)* + 1 45 + 180& , keZ;

lygties sin 3JC = 1 sprendinys yra 3x = ^ + 2nk, = ^ + , keZ.


2 6 3
2. Lygtis cos x = a. Si lygtis taip pat turi prasm tik tada, kai
I <1. Sprsdami j, pirmiausia randame sprendinius, esanius at-
karpoje [ - ; ], nes ios atkarpos ilgis lygus funkcijos y = cos pe-
riodui 2 ir joje yra atkarpa [0; ], kurioje apibrme arkkosinuso
funkcij.
Kaip matyti i 8.6 paveikslo, lygties cos x = a (|a| < 1) sprendi-
niai yra kampai 0Cj= - arccos a ir a 2 = arccos a, nes j kosinuso
reikm lygi a. Vis iekom kamp aib gaunama, prie dviej ras-
t kamp didumo pridjus bet kur sveik skaii kosinuso period
2. Taigi lygtis cos = a (I < 1) turi dvi sprendini aibes (8.6 pav.):

1 y=l
".
y = COSJC /
V \
! \
} "

,

/ /
^ ^

, \
\
\
n -2 - 3 ^ - ,
"2IV11 2 i'Kj
-1 yi

8.6 pav.

= arccosa + 2jr& , keZ (7)


ir
- -arccosa + 2nk , keZ. (8)
Sujung (7) ir (8) formules, gauname bendrj lygties cos x = a
sprendini formul
= arccos +2nk , k&Z. (9)
Kai = 0, a = 1 ir a = - 1, (9) formul gyja paprastesn iraik,
btent:
71
kai cos = 0, tai = + nk, k e Z (10)
kai cos x= 1, tai x = 2nk, keZ; (11)
kai cos x= - 1, tai x = n{2k + 1), keZ; (12)

Pavyzdiui, lygties c o s 3 x = ^ sprendinys yra


z
1
3x = arccos - + 2nk =2- ;
o
2
i ia =- , keZ\ lygties cos(30-x) = 1 sprendinys yra
3 0 - = 360%, x = -360yfe + 30, keZ, arba x = 360 + 30, keZ.
f
3. Lygtis t g x = , asR. Lygties sprendinys intervale - ;
V /

yra kampo didumas arctg a, o vis iekom sprendini aib gauna


ma, prie ios reikms pridjus bet kur sveikj skaii tangento
period p.
Taigi lygties tgx = a bendrasis sprendinys yra
x = arctg a + nk, k<=Z. (13)
4. Lygtis ctg = a, aeR. Lygties sprendinys intervale (0; )
yra kampo didumas arcctg a, o vis iekom sprendini aib gau-
nama, prie ios reikms pridjus bet kur sveikj skaii kotan-
gento period .
Taigi lygties ctg = a bendrasis sprendinys yra
x= arcctg a + nk, keZ. (14)

J2
1 p a v y z d y s . Isprskime lygt cos(x 2 + 2) = .
Sprendimas. Pritaik (9) formul, gauname
x 2 + 2 = a r c c o s ^ + 2jt , x 2 +2 = ^ + 2nk ;
Z 4

i ia x 2 = - 2 - + 2nk , k s Z. Kadangi turi bti - 2 ~ + 2nk > 0 , tai,


4 4
isprend i nelygyb, turime k>~ + > 0 . Taigi k = l, 2, 3, ... .
o
Tuomet

x = )j-2^ + 2nk, k =1,2,3

2 p a v y z d y s . Isprskime lygt sin(n sin ) = 1.


Sprendimas. Pritaik (5) formul, turime
71
Ksinroc = + 2nn, ;

i ia sin = i + 2n . Kadangi | sin | < 1, tai turi bti
Z
-1 < + < 1 <=> <n< .
2 4 4
iai nelygybei tinka tik viena sveikoji reikm n = 0. Vadinasi, gau-
name lygt sinra; = ^ , todl, remiantis (3) formule,

= (-1)* arcsin + nk , k e Z arba = (-1) 4 ^ + ;


2 6
i ia = (1)* ^ + k , keZ.
6
* 3 p a v y z d y s . Raskime funkcijos
y = V 5 x - 4 - x 2 ( l - c o s ^ ( 2 x + 3 x 2 ) ) ) grafiko ir abscisi aies susi-
kirtimo takus.
Sprendimas. i tak abscises randamos i slygos

V 5 x - 4 - x 2 (l - cos (2(2 + 3x 2 ))) = 0 .


Sandauga lygi nuliui, kai nuliui lygus pirmasis arba antrasis
daugiklis, vadinasi, kai V5 x - 4 - x 2 = 0 arba 1-(2(2 +
+ 3x 2 )) = 0.
Pirmosios lygties sprendiniai yra = 1 ir = 4. Sprsdami lygt
1-COS(2JI(2X + 3X 2 )) = 0 , turime nepamirti, kad pradinei lygiai
tiks tik tie jos sprendiniai, su kuriais turi prasm pirmasis dau-
ginamasis, taigi tie, kurie tenkina sry 5 x - 4 - x 2 > 0 . Sudarome
toki sistem
- 4 - 2 > 0, il < < 4,
j l - cos (2(2 + 32 )) = 0 [COS(2K(2X + 3x 2 )) = 1.

Vadinasi, turime isprsti lygt 8^2(2 + 3x 2 )) = 1 ir atrinkti


sprendinius, kurie priklauso aibei (1; 4). Lygties sprendinius rasi-
me, pritaik (11) formul. Taigi
2(2 + 32) = 26, k e Z ;
i ia 3x2 + 2x - k = 0. ios kvadratins lygties sprendiniai

x i,2~ * ~ ^o + ~ egzistuoja, kai l + 3&>0, taigi kai k>0. Kadangi

n su viena k > 0 reikme reikinio - ^ + ^ reikms nepriklau-

so aibei (1; 4), tai reikia itirti sprendin J + . Jis turi


tenkinti slyg

1 < - 1 + V1+3 < 4 ^ 4 < + < 1 3 16 < 1 + 3 < 169 ;


O
i ia 5<k<56. Galutinai: x= 1, = 4, = ^(V1 + 3 - l j , &e(5; 56),

keN. Kai k = 5 ir k = 56, tai i slygos = + -l) randame


= 1 ir x = 4. Todl sprendinius galima sujungti ir urayti viena
formule.
Atsakymas, =^l + 3k - l ) , &e[5; 56], keN.

H Pratimai
8.3. rodykite, kad lygi sin2 = a 2 ir cos2 = 2 (0 < < 1) spren-
diniai ireikiami formulmis
= arcsin a + nk, k&Z ir x= larccos a + nk, keZ.
8.4. Isprskite lygtis:

1) sin 2 2x = J3 , xe^O;
I n . ^J;
It I. 2) l1- 4 s-ii n 2 2^( 5c .x. - |ItJ = 0 ;

3) 3tg' 2 j^3cc-| =1, e (1,5; 3); 4) sin(u cos 2x) = l ;

5) cos(k cos ) = 1.

8.5. Raskite funkcijos y = yl6x-8-x2 sin ((2x + 5x2)) grafiko ir


abscisi aies susikirtimo takus.

8.3. TRIGONOMETRINI LYGI SPRENDIMO METODAI

1. Kintamj keitimo metodas. Lygt pertvarkome taip, kad


joje bt tik vieno pavadinimo trigonometrin funkcija. Tuomet i
funkcij paymime naujuoju kintamuoju ir gauname prast algeb-
rin lygt, pavyzdiui, kvadratin lygt.
1 p a v y z d y s . Isprskime lygt 4cos 2 + 4 s i n x - 1 = 0 .
Sprendimas. Pasinaudoj formule cos 2 x= l - s i n 2 * , gauname
lygt, kurioje yra tik viena funkcija sin x:
4 (l - sin2 x) + 4 s i n j c - l = 0.
Atlik veiksmus, turime:
4 sin2 x - 4 s i n x - 3 = 0 .
Paymj sin x=y, gauname kvadratin lygt
4 y 2 - 4 y - 3 = 0,
1 3
kurios sprendiniai yra y1=- ir y2 = . Taiau y 2 netinka, nes
A A
turi bti sin x| <1. Vadinasi, lieka isprsti vien paprasiausi
trigonometrin lygt

sin = - i = (-1)* arcsinJ^-j+7t& , keZ.

Kadangi arcsin 2) |= -arcsin2 = 6


^ , tai

= (-1)*+1 + nk, AeZ. A


fa

a 2 p a v y z d y s . Isprskime lygt = Q
6x' - -
Sprendimas. Pritaik formul 1 - c o s 2 x = 2 sin 2 , turime
cos2x = 1 - 2 s i n 2 . Tuomet pradin lygtis tampa tokia:
2-3sinx-cos2x A _2sin2x-3sinx + l n
tT~2
6x - - 2 ** 6x - - 2
~2 = <=>

12sin2 x - 3 s i n x + l = 0,
6x - - 2

Paymj sin =y, gauname kvadratin lygt 2y2 - 3y +1 = 0,


kurios sprendiniai yra y1 = i ir y2 = 1. Dabar sudarome dvi lygtis:

1
sin = <=> = (-1)* + Tik , k e Z ,
2 6

sin = 1 <=> = + 2nk , keZ.

Dar turime nepamirti reikalavimo 6x2 - - 2 0 .

Kadangi lygties 6 2 - - 2 = 0 sprendiniai yra ^ ir ^, tai


o

turi bti ^ ir . Vadinasi, i sprendini = (-1)* ^ + nk ir


2 3 6

= ~+2 aibs turime paalinti reikmes, sutampanias su
A A
71 K
ir - . Su nesutampa n vienas i gautj sprendini. Kai
O J
k = 0, tai i slygos = ^ + 2nk gauname = ~ . Todl galutinai duo-
A A
tosios lygties sprendiniai uraomi taip:
x= ( _ l ) * ~i ++7Tik,
x k , kkeZ
eZ irir ==^+ 2ra% , keZ, k*0.
b 2
2. Skaidymo metodas. iuo bdu sprendiamai lygiai taiko-
me trigonometrijos formules ir sukl visus lygties narius kairij
pus, iskaidome j dauginamaisiais.
3 pavyzdys (VBE, 2003). Keliuose takuose susikerta funkcij
/Xx) = sin2x ir g(x) = cosx grafikai, kai x e [ - ; ]?
Sprendimas. Nordami rasti funkcij grafik susikirtimo ta-
kus, turime isprsti lygt sin 2x = cosx. Kadangi sin2x =
= 2sin cos , tai gauname lygt
2sinxcosx = cosx <=> cosx(2sinx - 1 ) = 0 ;
1
i ia cosx = 0 arba s i n x = . Vadinasi, x = + nk arba
Zt tu
x = (-1)* ^ + nk ; ia ksZ. I sprendini aibs = ^ + nk , kai k = 0 ir
6 2
71 K
k= - 1 , gauname du atkarpos [ - ; ] takus ir - . sprendin
A A
X = (-l f^ + Tlk ra reikmes k = 0 ir k = 1, gauname dar du atkar-
6 _
5
pos [ - ; ] takus g ir -g-. Takai, apskaiiuoti su kitomis k reik-
mmis, atkarpai [ - ; ] nepriklauso.
Atsakymas. Funkcij grafikai susikerta keturiuose takuose.
4 p a v y z d y s . Isprskime lygt sinx = cos3x.

Sprendimas. Kadangi sinx = c o s | ^ - x , tai gauname lygt

cos 5 - x |-cos3x = 0 - 2 s i n ~ - 2x |sin ~ + | = 0


4
J l4
sin ~ - 2x = 0 ,
L4

sin [ ^ + |=0;

7t 7C
i ia ~2x = Tik, + = nk , k e Z .
4 4
Tuomet = -^Tik, = - ^ + 7ik , k eZ.
8 2 4
3. Homogenins lygtys sin ir cos atvilgiu. Inagrin-
kime lygt
asin 2 +fesinxcosx+ ccos 2 = 0 ; (15)
ia a, b, c - realieji skaiiai. Jai bdinga tai, kad kiekvieno dmens
sinus ir kosinus laipsni rodikli suma yra vienoda ir lygi
dviems. Tokia lygtis vadinama antros eils homogenine lygtimi sin
ir cosx atvilgiu.
Lygtis a sin + b cos = 0 yra pirmos eils homogenin, o lygtis
sin3 + b sin2 cos + c sin cos2 + d cos3 = 0 yra treios eils ho-
mogenin lygtis.
Kai o = 0, tai (15) lygiai tinka lygties cos x = 0 sprendiniai. Ta-
iau, kai a 0, ie sprendiniai jai netinka. I tikrj, j (15) lygt
ra cos = 0, gauname a sin2 = 0. Bet, kai cos = 0, tai sin = 1,
todl gauname lygyb a = 0, kuri yra neteisinga, nes a 0.
Ityr, ar lygties cos x = 0 sprendiniai tinka (15) lygiai, taria-
me, kad cos 0. Tuomet, abi (15) lygties puses padalij i cos2 0,
gauname lygt
atg2x + b tgx + c = 0 ,
kuri sprendiama taikant keitin tg x = y .
5 p a v y z d y s . Isprskime lygt 3 sin.*-2 cos - 0 .
Sprendimas. Kadangi cos 0, tai, abi ios lygties puses pada-
lij i cos , gauname lygt
2 2
3tgx - 2 = 0 tgx = o = arctg + nk , k eZ.
o o
6 p a v y z d y s . Isprskime lygt sin 2 + s i n 2 x - 3 c o s 2 = - 2 .
Sprendimas. Pritaik formules sin 2x = 2 sin cos ir
sin2 + cos2 = 1, lygt pertvarkome taip:
sin2 + 2 sin cos - 3 cos2 = - 2 (sin2 + cos2 ) ,
3sin 2 x + 2sinxcosx - cos2 = 0 .
Kadangi cos ^0, tai, abi ios lygties puses padalij i cos 2 x,
turime lygt
3tg 2 x + 2 t g x - l = 0 .
Pakeit t g x = y , gauname kvadratin lygt
3y2 + 2y - 1 = 0 ,

kurios sprendiniai y r a y j = - 1 ir y2 = ^ . Vadinasi, tereikia isprsti


o
dvi paprasiausias trigonometrines lygtis tgx = - 1 ir tgx = . J
sprendiniai:
1
= - + kn ir = arctg^ + kn , keZ.
4 3
Inagrintieji trys trigonometrini lygi sprendimo bdai ne-
aprpia vis manom lygi tip. Trigonometrins lygtys gali bti
labai vairios - jose gali bti akn, logaritm, moduli ir kt. I-
sprsime du tokius pavyzdius.
7 p a v y z d y s . Isprskime lygt V7 - cos - 6 cos 2x = 4 sin .
Sprendimas. Kadangi | c o s j c | < 1 ir |cos2x|<l ir tai 7 - c o s x -
- 6 c o s 2 x > 0 su visomis realiomis reikmmis. Kairje lygties pu-
sje yra aritmetin aknis, todl lygtis turi prasm, kai sin x > 0 .
Abi lygties puses pakl kvadratu, gauname lygt
7 - c o s x - 6 c o s 2 x = 16sin2x, (16)
kuri yra nagrinjamos lygties ivada. (16) lygiai pritaik formules
cos2x = 2 c o s 2 x - l ir sin 2 = 1 - c o s 2 , turime lygt
4cos 2 cosx-3 = 0 .

I jos apskaiiuojame cosx = 1 ir cosx = - .


Kai cos x = l , tai x = 2nk, keZ. Su iomis reikmmis sin x =
= sin 2nk = 0 ir slyga sin > 0 tenkinama.
3 f 3
I lygties cosx = - gauname = iarccos - +2& , keZ. Su
iomis reikmmis
c ( oQ ^
sin = sin arccos + 2nk = sin arccos
\
f \

Kadangi ~ < a r c c o s ^ < (8.7 pav.), tai sin arccos f - >0,


v L 4J
- s m arccos <0 .

Vadinasi, nelygybei sin > 0 tinka tos reikms, kurios ap-


' 3
skaiiuojamos pagal formul = arccos -7 \+2nk , keZ.
4
v J
3 3
Atsakymas. x = 2 nk, = -arccos + 2nk = -arccos + n(2k +1),
4 4
keZ.
smi
8 p a v y z d y s . Isprskime lygt + Isinxl = 0 .
(x-4)2
Sprendimas. Lygtis turi prasm, kai 4. | sin | perkl kit
lygties pus, suvokiame, kad lygiai
sin .
= - sinx
( - 4) 1 1

gali tikti tik tos reikms, su kuriomis sin < 0, nes deinioji lyg-
ties pus visada neteigiama. Kai sinx<0, tai sin x| = - sin , ir
duotoji lygtis virsta lygtimi
sinx
( x - 4 )v
=smx'

ekvivalenia lygi visumai


sinx = 0, = Tik, k e Z,
Tik,
1 x = 5,
= 1 4 = 1
(x-4)2 x = 3.
Itirsime, kurios i i trij reikmi tenkina slygas 4 ir
sinx<0. Aiku, kad visos trys reikms tenkina pirmj slyg
4. To negalima pasakyti apie antrj slyg sin x < 0 . Kai x = nk,
tai sin = sin nk = 0, todl i reikm tenkina nagrinjam slyg.
Bet kai = 3 < , t. y. 0 < < , tai sin > 0; vadinasi, = 3 netenkina
slygos sin < 0. Ir galiausiai, kai = 5, t. y. <<2, tai sin < 0.
Taigi abi slygas 4 ir sin x < 0 tenkina ios reikms: x = nk,
ksZ ir x = 5.
Atsakymas. x = 5, x = nk, keZ.

Pratimai
8.6. Isprskite lygtis:
1) tg2x-3tgx + 2 = 0 ;
2) cos2 - sin + 2 = 0 ;
3) 6cos2 x - 5 s i n x + 5 = 0 ;
4) 3 sin2 - 3 cos 2 - 1 2 sin + 7 = 0 ;
5) 2sin 2 3x+cos 2 3x+ sin3x = 1;
6) c o s l 2 x - 2 s i n 2 3 x - l =0 ;
cos2 6x + 2 s i n 2 3 x - 3
} 36x2 - 2
8) V x - 3 ( s i n 2 x + 3sinx + 2) = 0;
9) V 4 - x 2 (2cos 2 x + s i n x - l ) = 0 ;
10) 2(sinx + cosx) + sin2x +1 = 0 .
8.7. Isprskite lygtis:
1) sin3x = s i n x ; 2) (VBE, 2001) 2cos 2 = 3cosx ;

3) cos^x + ^ j = s i n ^ x - - ^ j ; 4) s i n ^ + cosx = l ;

5) 2 c o s f = l + c o s x ; 6) 1 - 2 s i n 2 8x = sin4x ;
Z
7) , ., g + cos| -- + 1+ cos = 1 ;
f , V .

8) (VBE, pakartotin sesija, 2001) sin 2 +sin 2 2 = 1;


9) sin3x+ sin7x = 2sin5x ;
10) sinx + sin2x+ sin3x+ sin4x = 0 ;
11) (VBE, 1999) t g 2 x - V t g x = 0 ;
12) sin 2 2x+sin 2 3x + sin 2 4x+sin 2 5x = 2 ;
13) Vl + cos4xsinx = 2 s i n ^ .
4
8.8. Isprskite lygtis:
1) 2 s i n x - 3 c o s x = 0 ;
2) (VBE, 2000) 3 sin2 = cos2 ;
3
3) 2sin 2 x + - s i n 2 x + cos 2 x =0 ;

4) l + 6sin 2 5x = 4sinl0x ;
5) sin 2 x + 5 s i n x c o s x + 8 c o s 2 x = 0 ;
6) 10 sin2 + 5 sinx cos +cos 2 = 3 ;
7) 2cos 2 - 7 c o s x = 2sin 2 .
8.9 (VBE, 2002). Kiek sprendini turi lygtis (sin - c o s ) 2 = 1
intervale [ - 3 ; ]?
8.10 (VBE, pakartotin sesija, 2002). Kiek sprendini turi
lygtis cos2 + sin cos = 1 intervale ( - ; 3)?
8.11. Isprskite lygtis:

1) Vl + sinx +cosx = 0 ; 2) V 9 - x 2 (2sin2jcc + 5cosjtx) = 0 ;

3) 81sin2* +81cos2* = 30 ; 4) log3 ((x + 10)cosx) = log3 *cosx


+ 1 -

5) 0 S : , C =|cosx| ; 6) (x + 0,5)2 Isin x| + sin = 0 .


J T
X + 2j

8.12 (VBE, 2004).


1. rodykite, kad 2 cos 2 x - c o s 2 x = l - 3 sin 2 x.
2. Isprskite lygt 2 cos 2x - cos2 = 2 sin , kai xe[0; 360].
8.4. TRIGONOMETRINES NELYGYBES

Paprasiausios trigonometrins nelygybs gaunamos lygtyse


sin = a, cosx = a, tgx = a ir ctgx = a lygybs enkl pakeiiant
enklais > , > arba < , < .
Pavyzdiais parodysime, kaip ios nelygybs sprendiamos nau-
dojant vienetin apskritim arba funkcij grafikus.
1 p a v y z d y s . Isprskime nelygybes: 1) s i n x > 0 ; 2) c o s x < 0 ;
3) tg x< 0; 4) ctg > 0.
Sprendimas. 1) sin x > 0 , kai kampas yra pirmajame ir antra-
jame ketvirtyje (8.8 pav., a), todl 0 < < . Kadangi funkcijos sinx
periodas lygus 2, tai prie abiej ios nelygybs pusi turime pri-
dti 2nk. Taigi nelygybs sin x > 0 sprendiniai sudaro aib (2&;
+ 2nk), keZ.
2) cos < 0, kai kampas yra antrajame ir treiajame ketvirtyje
tc 3
(8.8 pav., b), todl ^ < x < Kadangi funkcijos cos periodas

lygus 2, tai nagrinjamos nelygybs sprendini aib yra
^~ + 2nk; + 2nk^j, keZ.
3) tg x < 0 , kai kampas yra antrajame ir ketvirtajame ketvir-
K 3
tyje (8.8 pav., c), todl << ir - < <2 . Kadangi funkcijos

tg periodas lygus , tai nagrinjamos nelygybs sprendiniai su-

y y

a) b)

c) d)
8.8 pav.
4) Analogikai suinome, kad nelygybs ctg x > 0 sprendiniai

(8.8 pav., d) sudaro aib ; ^ + keZ.


Paminsime klaid, kuri mokiniai danai daro sprsdami tri-
gonometrines nelygybes. Sakykim, sprendiame nelygyb cos > 0.
Kaip matyti i 8.9 paveikslo, cos > 0, kai yra pirmajame ir ket-
virtajame ketvirtyje. Kartais ios nelygybs sprendinys paraomas
3
taip: n n < x < o Tai - klaida, nes nra tokios reikms, kuri
jU Z
bt didesn u ir kartu maesn u ; juk > . Teisingas
Z z z z
ios nelygybs sprendinys yra toks:
+ | + 2nfeJ, keZ.

yi

8.9 pav. 8.10 pav.

ii 2 p a v y z d y s (Bandomasis egzaminas, 1998). Isprskime


nelygyb sin > i .
* . 1
Sprendimas. 1 bdas. I 8.10 paveikslo matyti, kad sinx > ;
_ ^
Tz 5
kai g < x < - g - , todl atsakymas yra e , keZ.
6 6
2 bdas. Nubraiome funkcij y = sin ir y = grafikus

(8.11 pav.).
Nelygybei sinx > tiks tos reikms, su kuriomis funkcijos sinx
Z
grafikas yra vir tiess y = i . Intervale [0; 2] funkcijos sin gra-

fikas yra vir tos tiess, kai e f ^ |, todl galutinai


v 6 J
e + ~ + 2nk j, keZ.
Galjome imti ir bet kur kit interval, kuriame sinuso
7 grafi-
kas yra vir tiess y = , pavyzdiui, interval . Tuo-
2 1 6
met atsakym uraytume taip: 1~ + 2nk-,-^ + 2nk , ksZ.
6 6

3 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb cos > -


1 2

Sprendimas. Nubraiome funkcij y = cos ir y = grafikus


(8.12 pav.). 2
y'
1 y = cos*
__3n \ 2 _ 3 _ /
2 3 2/ \2 3 ' 1 2 /
\ 1/ o | / 2
1 1
2 2

8.12 pav.
Matome, kad kosinuso grafikas yra vir tiess y = kai
2. 2
e , todl galime rayti: e ~ + 2, + 2 , keZ.
" 3 ' 3 O o

4 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb 2 c o s 2 x > .


A
Sprendimas. Pritaik formul 2 cos2 = 1 +cos2x , gauname ne-
3 1
lygyb l + c o s 2 x > - ; i ia c o s 2 x > - .

y = cos2*
Nubrai funkcij y = cos 2x ir y = grafikus (8.13 pav.), ma-
Li
tome, kad cos2x > , kai e | ^ I. Kadangi cos 2x periodas ly-
6' 6y
gus (o ne 2!), tai galutinai gauname e + ^ + nk , keZ.
V y
Sprsdami trigonometrines nelygybes, taikome trigonometrijos
formules, keiiame kintamuosius ir pan.
5 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb 2 s i n 4 x - 3 s i n 2 x + l > 0 .
Sprendimas, sin2 paymj raide y (ia 0 < y < l ) , gauname
2y -3y + l > 0 .
2

ios kvadratins nelygybs sprendiniai yra tokie: y < arba


Li
y > l . Antrasis sprendinys netinka, n e s y < l . Taigi

sin
22
< -1 ;

/2
i ia |sinx|< - . Nubraiome funkcij y = |sinx| ir y = - grafi-
2
/
Z Z

kus (8.14 pav.), i kuri matyti, kad nelygybei |sinx|<


/2 tinka

tokios reikms: e ksZ.


4 4

y'
y =lsin*l
" - V ^ 1

/ / f T ^ V ^ N .
- O 2
4 4 2
8.14 pav.
Inagrinsime sudtingesn nelygyb, kurioje yra rodiklin ir
trigonometrin funkcijos.
f j \sinx / ^ \fn>

6 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb
j] aV '
Sprendimas. Kadangi rodiklins funkcijos pagrindas maesnis
u 1, tai, jj atmet, turime pakeisti nelygybs enkl. Taigi gauna-
me
sin x < c o s x.
Kartais mokiniai i nelygyb sprendia taip pat, kaip ir lygt
sin x = cos - abi jos puses dalija i cos , nepadar joki prielaid
dl cos enklo. O juk inome, kad nuo cos enklo priklauso, ar
y = cosx

8.15 pav.

padalijus reikia nelygybs enkl pakeisti prieingu, ar ne. Taigi


nelygyb geriau sprsti grafikai. Nubraiome funkcij y = sin ir
y = cos grafikus (8.15 pav.).
Nelygybei sin x < c o s tinka tos reikms, su kuriomis sinuso
grafikas yra emiau kosinuso grafiko. Taip yra, pavyzdiui, inter-

vale kitas
K I
toks intervalas bus u 2. Todl gauname
- = F )
atsakom
e
-~ + 2nk, ~ + 2nk I, ksZ.
4 4
Yra trigonometrini nelygybi, vietoj kuri sprendiamos tri-
gonometrins lygtys.
7 p a v y z d y s . Isprskime nelygyb
(sinx + 5WI+2 cos + cos2 <0 .
Sprendimas. Kadangi - 1 < sin < 1, tai sin + 5 > 0 su visomis
realiosiomis reikmmis. Kadangi
Vl + 2cosx + cos2 = Vd + cosx) 2 = jl + cosx| > 0 ,
tai duotoji nelygyb teisinga tik tada, kai l + cosx = 0, taigi
cos x = - 1 ir x = + 2nk = (2k + 1), keZ.

a 8 p a v y z d y s . Raskime funkcijos y = V^sin2 + 2V3 c o s x - 3 , 5 -


V sinx - 0,5 apibrimo srit.
Sprendimas. Funkcijos apibrimo srit nusako nelygybi
sistema
J2sin 2 x + 2Vcosx-3,5 > 0 , Ucos2-4V3cosx + 3 <0,
-sinx-0,5 > 0 I sinx < - 0 , 5

( 2 c o s x - ^ ) 2 <0, |2cosx-V3 = 0 ,
sinx < - 0 , 5 sinx < - 0 , 5 ;

i ia cosx = ^ - ir = i a r c c o s ^ + 2& = ^ + 2nk , keZ.


2 2 6
Kai = ^ + 2, tai sinx = s i n f ^ + | = sin^ = ir ios
6 l I fa
71
reikms nelygybei s i n x < - 0 , 5 netinka. Kai = - + 2, tai

sinx = sin j = sin^-^ j = - s i n - ^ = - | , ir ios reikms


nelygybei sinx< - 0 , 5 tinka, nes su jomis gaunama lygyb - 0 , 5 =
= -0,5.
7
Atsakymas. Apibrimo srit sudaro takai = - + 2& , keZ.
fa

B Pratimai
8.13. Isprskite nelygybes:
1 /2
I) sinx < - ; 2) s i n x > ;

/3
3) IsinxI > 1; 4) cosx< ;

73
5) t g x >3; 6) |sinx| > ;

7) cos2 < ; 8) sin2 < ;


4 4
R
9)~<ctgx<l; 10) 2 s i n 2 x - c o s x > 1 ;
O
II) 1 2 c o s 2 x + 1 9 s i n x - 1 7 >0 ; 12) 1 - s i n x + c o s x < 0 ;
1
13) sinx + sin3x > 0 ; 14) sinx sin 5 < 0 .
Z

8.14. Isprskite nelygybes:

1) 2sinx > 2cosx; 2) logj cosx < 1;


2

3) (2tg 2 x + l ) V l - 2 c o s x + cos 2 x < 0 ;


4) x2 sinx+ 18 > 2x2 +9sinx .

8.15. Raskite funkcijos

y = cos 2 - 2/3 sin - 2,5--^/- cos - 0,5 apibrimo srit.


f skyrius FUNKCIJOS IVESTIN
IR JOS TAIKYMAS

9.1. F U N K C I J O S IVESTINS SVOKA

Ivestins svoka yra viena svarbiausi matematikos svok.


Funkcijos ivestins radim vadiname tos funkcijos diferencijavimu.
Tarkime, kad funkcija /"yra apibrta tam tikrame intervale X.
Jame pasirinkime dvi nepriklausomo kintamojo reikmes: ir x0.
J skirtumas - x0 vadinamas nepriklausomo kintamojo, arba ar-
gumento, pokyiu ir ymimas .
Vadinasi, kai Ax = x - x0, taix = x0 + Ax. Sakoma, kad nepriklau-
somo kintamojo pradin reikm x0 gijo pokyt Ax.
Skirtumas /(x 0 + Ax) - f{x0) vadinamas funkcijos f pokyiu
take x0 ir ymimas simboliu A\x0). Taigi
Af[x0)=f{x0 + Ax) - fix0).
Dydis Af[x0) tiesiog vadinamas funkcijos pokyiu ir ymimas
Af arba Ay (9.1 pav.).

Funkcijos ir jos argumento pokyi santykis ireikia vidutin


funkcijos kitimo greit atkarpoje [x0; 0 + ], kai >0, arba atkar-
poje [0 + ; x0], kai <0:
_ (x0) _ f(x0+Ax)-f(x0)
Vvii ~ Ax
Vidutinio greiio riba, kai nepriklausomo kintamojo pokytis ar-
tja prie nulio,
Hm = i i m f(x +Ax)-f(x0)
*0 x Ax->0
vadinama funkcijos kitimo greiiu take x0, arba ivestine.
1 apibrimas. Jei egzistuoja baigtin funkcijos pokyio /0)
ir j suklusio argumento pokyio santykio riba, kai artja
prie nulio, tai ji vadinama funkcijos y=f(x) ivestine argumento
atvilgiu take x0.
Ivestin ymime f'(x0) arba y'\x=x Taigi

f (x 0 ) = lim ' = lim ^ -.


V ' 0 >0

Ivestin, apskaiiuota su bet kuria kintamojo e X reikme,


bendruoju atveju yra kintamojo funkcija, todl ymima f'(x), y'x.
Taigi, nordami rasti funkcijos ivestin take x, turime atlikti to-
kius veiksmus:
1) argumentui suteikti pokyt ir apskaiiuoti funkcijos po-
kyt
Ay=f[x + Ax)-f\x);
2) apskaiiuoti funkcijos ir argumento pokyi santyk
Ay = f(x + Ax)-f(x) _
'
3) apskaiiuoti io santykio rib, kai >0:

*-> *->

Kadangi = - 0 ir A/lx 0 )=/(x 0 + A x ) - / ( x 0 ) = / ( x ) - / ( x 0 ) , o x>x0,


kai >0, tai ivestin galima parayti kitaip:

f(*)-n* o)
f'(x0)= lim
-o
1 p a v y z d y s . Raskime funkcijos y = x2 ivestin bet kuriame
take x.
Sprendimas. Pagal ivestins apibrim
, ,. ( + ) 2 - 2 ,. 2 + () 2 , .
( 2 ) = lim - = lim = lim (2x + ) = 2 x .
V ' *- *-> *->

Taigi (2)' = 2x.

S 2 p a v y z d y s . Raskime funkcijos y = ivestin bet kuriame


take (x * 0).
Sprendimas. Pritaik ivestins apibrim, gauname
1 1
i)' + -- .. -1 1
hm : = hm - = hm 7 = -
(+) -> ( + )

Vadinasi, 1
= -
^2-
Pratimai
9.1. Pritaik ivestins radimo schem, rodykite:
1) kai fix) = c = const, tai f'(x) = 0;
2) kai f\x)=x, tai f'(x)=l\
3) kai f(x) = u(x)+ v(x), tai f'(x) =u'(x) + v'(x);
4) kai /fa) = sin x, tai f'(x) = cos x\
5) kai f{x)=x3, tai f'(x) = 3x2.
9.2. rodykite, kad funkcija f(x) = tfx take x = 0 neturi ives-
tins (prisiminkite reikalavim, suformuluot ivestins apibri-
me: pokyi santykio riba turi bti baigtin).

9 . 2 . M E C H A N I N IR G E O M E T R I N FUNKCIJOS
IVESTINS PRASM

Funkcijos f{x) ivestin take x0 apibrme kaip funkcijos ki-


timo greit tame take. iuo apibrimu ir apibdinama mechanin
ivestins prasm: kno nueitojo kelio s(t) ivestin laiko atvilgiu
yra to kno greitis v(t), o greiio ivestin v(t) (antroji kelio ives-
tin s"(t)) laiko atvilgiu - pagreitis a:
a = v(t)=s"(t).
1 p a v y z d y s (MBE, 2001). Tarkime, kad traukinio pradinis
greitis yra 0, o pradinis nuvaiuotas kelias - s0. Jeigu traukinys
toliau vaiuoja greitdamas, tai per laik t nuvaiuot vis keli
galima apskaiiuoti pagal tolygiai greitjanio judjimo formul

s(t) = ~t2 +v0t + s0;


ia a - pagreitis.
1. Uraykime judjimo formul s(t), kai u0 = 60 km/h,
s0 = 20 km, = 120 km/h2.
2. Naudodamiesi gautja formule, raskime formul traukinio
greiiui (km/h) apskaiiuoti.
3. Apskaiiuokime, kokiu greiiu (km/h) traukinys vaiuos po
10 min.
4. Apskaiiuokime, po keli minui traukinys virys
90 km/h greit.
Sprendimas. 1. Duotsias u0, s0 ir a reikmes ra kelio s(t)
formul, turime
s(t) = 60i2 + 60 + 20;
ia laikas t matuojamas valandomis.
2. Kadangi v(t) = s'(t), tai
v(t)= 120i + 60.
3. v(t) iraik ra = 10min = h , gauname
6
(i)=120.|+ 60=8o(^).

4. Isprend nelygyb
120i + 6 0 > 9 0 ,

gauname > i h = 1 5 m i n .
4
Toliau apibdinsime geometrin ivestins prasm, kuri susijusi
su kreivs liestine.
Tarkime, kad kreivs l, kurios lygtis y = f[x), liestin M0T, nu-
brta per lietimosi tak M0(x0; f(x0)), su teigiamja aies Ox kryp-
timi sudaro kamp (9.2 pav.). Tuomet jos krypties koeficientas
k = tg a=f'(x0).
Vadinasi, funkcijos y = f[x) grafiko liestins, nubrtos per tak
M0Oc0; fix0)), krypties koeficientas k lygus ivestins f'(x) reikmei,
apskaiiuotai lietimosi take x =

Pasinaudoj tiess, einanios per tak M0(x0\ flx0)) ir turinios


krypties koeficient k, lygtimi
y - flx0) = k(x - 0),
gauname kreivs liestins lygt
y -fix0)=f'(x0)(x-0).
2 p a v y z d y s . Paveiksle itisine linija pavaizduota parabol
y = a(x + b)2 (9.3 pav.).
1. Nustatykime koeficientus ir ft.
2. Paraykime liestins, einanios per tak A, lygt.
Sprendimas. 1. I paveikslo matyti, kad parabol eina per
takus ( - 3 ; 2) ir (0; 8). i tak koordinates ra parabols
lygt, gauname lygi sistem
(-3 + 6)2 = 2, ( - 3 ) 2 = 2,
ja(0 + 6)2 = 8 \ab2 = 8,
2
kuri isprend randame = , = 6 ir a2 = 2, 6 2 = 2 . I pa-
veikslo aiku, kad 0 < 6 < 3 , todl b1 = 6 netinka (parabol, kurios
2
o^ = ir bx = 6 , 9.3 paveiksle pavaizduota punktyru). Vadinasi,
parabols lygtis yra tokia:
y - 2(x + 2)2 =2x2+8x + 8.
2. Tako A ordinat rasime, ra parabols lygt = 1. Gauna-
me y = 18 ir A ( l ; 18). Randame ivestin y' = 4x + 8 ir apskaiiuojame
ivestins reikm take x = l, t. y. y ' ( l ) = 12. Liestins krypties ko-
eficientas k = 12. Tuomet liestins, einanios per tak A, lygtis yra
tokia:
y - 1 8 = 120c-1);
i ia
y = 12x + 6.
3 p a v y z d y s (VBE,
2003). Parabols formos
konstrukcijai stabilumo Konstrukcija Metalinis
tvaras
suteikia j gaubiantis tri-
kampis metalinis tvaras
(9.4 pav.). ios konstruk-
cijos vaizdas i priekio pa-
vaizduotas 9.5 paveiksle.
Raskime, kokiame
auktyje H tvaras lieia
konstrukcij.
Sprendimas. Aiku,
kad auktis H, kuriame 9.4 pav.
tvaras lieia konstrukci-
j, yra lietimosi tako A
(arba tako D) ordinat. Metalinis
tvaras
Nordami j rasti, pir-
miausia paraykime pa-
rabols lygt. Kadangi jos
virn yra ayje Oy
take B (0; 40), tai jos lyg-
tis yra tokia: y - 40 = ax2\
ia < 0. Koeficient a ra-
sime i slygos, jog para- Konstrukcija
bol eina per tak
(20; 0). Tuomet teisinga
lygyb 0 - 4 0 = 20 2 ; i
ia = - 0,1. Vadinasi, pa-
rabols lygtis yra y - 40 = 9.5 pav.
= -, 2 , y = - 0 , l x 2 + 40.
Parabols lygt galima gauti ir kitu bdu. Paraykime bendrj
jos lygt y = ax2 + bx + c ir pasiremkime tuo, jog parabol eina per
takus ( - 2 0 ; 0), (20; 0) ir (0; 40). Sudarome lygi sistem
400a - 2 0 6 + c = 0,
400a+ 206 + c = 0,
a - 0 + 6 0 + c = 40,
kuri isprend randame: c = 40, 6 = 0, a = - 0,1.
Lietimosi tako A koordinates ir y 0 rasime i slygos
EO = 50
y'(x0) = tga = =2
CO 25
Idiferencijav funkcij y = - 0 , l x 2 + 40, gauname y'= -0,2x. I ia
turime lygt -0,2x 0 = 2, kurios sprendinys x 0 = - 1 0 . Tuomet
y 0 = - 0 , 1 ( - 1 0 ) 2 +40 = 30.
Atsakymas, i i =30.

s Pratimai
9.3. Takas juda tiese pagal dsn s(t) =t3-3t2 + 8t + 2. Atstumas
matuojamas metrais, laikas - sekundmis. Apskaiiuokite tako
greit ir pagreit baigiantis treiajai sekundei.
9.4 (VBE, 2000). Ant popieriaus lapo utiko laas raalo. Jam
geriantis popieri, apvali raalo dm pltsi. Dms spindulys, pra-
jus t sekundi po to, kai ji atsirado, buvo r(t) - centimetr.
1. Apskaiiuokite dms spindul pradiniu laiko momentu i = 0.
2. Per kiek laiko nuo dms atsiradimo jos spindulys pa-
dvigubjo?
3. Apskaiiuokite dms spindulio r didjimo greit v(t) = r'(t)
laiko momentu = 3.
4. Parodykite, kad raalo dms spindulys r(t)< 4 (kai t> 0).
9.5. Takas juda parabole y = x ( 8 - x ) taip, kad jo abscis, pri-
klausomai nuo laiko t, keiiasi pagal dsn = t4t. Atstumas ma-
tuojamas metrais, laikas - sekundmis. Koks bus ordinats kitimo
greitis take M( 1; 7)?
9.6. Paraykite funkcijos f grafiko liestins lygt take, kurio
abscis yra x0:
1) f(x) = 3x3 -x2 + 4x, x0 = 1;
2) f(x) = sin3x, x0 =
4'
3) f(x)=xe", x0 = 2.
9.7. Raskite kreivs y =
y = a(x + b)
= x 2 - 7 x + l tak, per kur nu-
brta jos liestin su aimi Ox su-
daro 45 kamp.
9.8. Ties y = x lieia parabol
y = x2 + bx + c take M( 1; 1). Ap-
skaiiuokite koeficient b ir c
reikmes.
9.9. Paveiksle (9.6 pav.) pa-
vaizduota parabol y = a(x + b)2.
1. Nustatykite koeficientus a
ir b.
2. Paraykite liestins, ei-
nanios per tak A, lygt. 9.6 pav.
. 9.10. Parabols formos konstrukcijai stabilumo suteikia j gau-
biantis trikampis metalinis tvaras. ios konstrukcijos vaizdas i
priekio pavaizduotas 9.7 paveiksle.
Raskite, kokiame auktyje H tvaras lieia konstrukcij.
+2
9.11. Kuriuose funkcijos y = grafiko takuose jo liestin
su aimi Ox sudaro 135 kamp?
0 9.12. Raskite funkcijos y = x2 -3x + 2 grafiko tak, kuriame jo

liestin yra lygiagreti su tiese 2 r + y = 5. r


9.13. Per tak A (5; 0) nubrta funkcijos y = g r a f i k o
5
liestin. Apskaiiuokite liestins atkarpos, esanios tarp koordina-
i ai, ilg.

9.3. FUNKCIJ DIFERENCIJAVIMO TAISYKLS.


IVESTINI LENTEL

Funkcij diferencijavimo taisykles apibdina toliau pateiktos


trys teoremos.
1 teorema. Jei funkcijos u ir turi ivestines take x, tai funk-
u .
cijos Cu (C - konstanta), u + v, uv ir irgi turi ivestines iame
take, be to,
(Cu)' = Cu',
(u + v)' = u'+v',
(uv)' = u'v + uv',
o.
s 1 p a v y z d y s . rodykime, kad

(tg*)'=-V
COS X
SiriJC
Sprendimas. Kadangi tgx = COSX , tai, remiantis trupmenos di-
ferencijavimo taisykle,
(sinx)'cosx-sinx(cosx)' _ cos cos - sin x ( - sin x)
(tgx)' =
cos2 cos2
cos2 + sin2 1 A
cos2 cos2
Tarkime, apibrtos dvi funkcijos
y=f\u) ir u=g(x).
I i lygybi matyti, kad y yra argumento u funkcija, o u -
argumento funkcija. funkcijos y =f{u) iraik vietoj argumento
u ra funkcij g(x), gauname funkcij
y=flg(x)),
kuri vadinama sudtine funkcija.
Kintamj u sutarsime vadinti funkcijos f tarpiniu argumen-
tu, o sudtins funkcijos sudarymo operacij - funkcij u=g(x) ir
y = f{u) superpozicija.
Sudtins funkcijos diferencijavimo taisykl apibdina i
teorema.
2 teorema (sudtins funkcijos diferencijavimas). Tarki-
me, kad funkcija u = u(x) take x0 turi ivestin u'x = u ' ( x 0 ) , o funk-
cija y=f[u) atitinkamame take u0 = u(x0) - ivestin y'u=f'(u0).
Tada sudtin funkcija y=f{u{x)) take x0 taip pat turi ivestin y'x,
lygi ivestini y'u ir u'x sandaugai:
y'x = y'u K-
i sudtins funkcijos diferencijavimo taisykl nusakysime
vartodami tarpinio argumento svok.
Taigi sudtins funkcijos ivestin lygi duotosios funkcijos ives-
tinei tarpinio argumento atvilgiu, padaugintai i tarpinio argu-
mento ivestins nepriklausomo kintamojo atvilgiu.

2 p a v y z d y s . Raskime funkcijos y = v l - 3 x + 4 x 2 ivestin.

Sprendimas. Funkcija y = yjl-3x+4x2 = ( l - 3 x + 4 x 2 ) 5 yra su-


1
dtin, nes ji gaunama atlikus funkcij y = u3 ir u = l - 3 x + 4 x 2
superpozicij. Todl

8x-3 A

3m-3x + 4x 2 )

M 3 p a v y z d y s (VBE, 2001). Jei f(x) = s i n ^ , tai funkcijos f


Z
ivestin f ' { 0 ) =

A -f; B0; C 1; D cosH; E

Sprendimas. Funkcija /Oc) = s i n ^ yra sudtin, nes ji gau-

nama, atlikus funkcij y = sin u ir u = ~A superpozicij. Todl


f
/ , / . \ ' f
yx=yu " x = ( s i n " ) u -g-J = cosu = g ~2~
ir
r(0) = f c o s [ | . 0 ] = |.cos0=f.

Vadinasi, teisingas yra E atsakymas.


Atvirktin funkcij jau apibrme 6.2 skyrelyje. Dabar sufor-
muluosime jos diferencijavimo taisykl, kuri nusako i teorema.
3 teorema (atvirktins funkcijos diferencijavimas). Tar-
kime, kad funkcija y=f{x) turi atvirktin funkcij x=g(y). Jeigu
funkcija y = /lx) take x = x0 baigtin ir nelygi nuliui ivestin
f'(x), tai atitinkamame take y0 = fix0) egzistuoja atvirktins funk-
cijos x=g(y) ivestin, lygi } . . Taigi
f (o)
, _ J_
Xy /
y*

4 pavyzdys. inodami, kad (lnx)' = , rodykime, jog


/
(ex) =ex .
Sprendimas. Funkcijos y = ex atvirktin funkcija yra x = lny.
Toliau remiams formule y'x -\'
Xy

( e ' ) =- = - = y = ex.

y
5 p a v y z d y s . rodykime, kad (arcsinx)' = = =2 .
yll-X
Sprendimas. Funkcijos y = arcsin ivestin nagrinsime, kai
< 1, |y| < ^ . Atvirktin funkcija x = siny intervale ye( - ^ ; ^ )
Z z z
turi teigiam ivestin x'y = cos y. Todl

(arcsin x)' = (siny);


- cosy Jl-Sin2y '

nes c o s y > 0 , kai y < Taigi


Z
(arcsin ) = /-
/1-x2 '
Toliau pateikiame pagrindini elementarij funkcij ivesti-
ni lentel.
Ivestini lentel
Funkcija Ivestin Funkcija Ivestin

ocr - 1
tg X
COS X

a* Ina ctg
sin

arcsin

log a * arccos
Ina VT^2
1
ln arctg
l + x2

sin cos arcctg


l +x
cos sin

Pratimai
9.14. Idiferencijuokite ias funkcijas:

2) y = -e" .
1
1) y = sin ; 3) y = x * - \ +1 + 3;
X' X
12-x
4) y = 5) y = ln(2 - x); 6) y
\3 + x '
7) y = ( ^ / x - 2 V i ) 3 ; 8) y = l + x + tg 2 x.
9.15. Raskite funkcijos fix) ivestin take x0:
1) f(x) =cos^, x0 = 1 ; 2) f(x) =cosx--x2 + 1, x0 = ^ ;
71
3) f(x) = sin2 3x + yfc, ; 4) fix) = e2*^, x0 = 0 ;
5) fix) = In(3 + 6x - 2 x 2 ) , x 0 = l ;
6) /*) = ( * - 2 ) ( * 2 + ) , x0 = 2 .

9.16. Jei fix) = sin 2x + j \ tai / " | 1 =


AV2; BO; ^C 2; D - W; E ; F ^ .
9.17. Jei /Oc) = ( 4 x 2 + 7 x - l ) c o s x , tai f'i 0) =
A 7; B 8; C -7; DO; E (8*+ 6)sinx .
9.18. Isprskite nelygyb f\x) + '() < 0 , kai fix) = 2x3 + 12x2
ir cpGc) = 9x2 + 72x .
9.19. rodykite, kad f'i2) yra lygties g'ix) = 0 sprendinys, kai
fix) = ^Vx3 +1 ir gix) = xe~x.
9.20. Apskaiiuokite funkcijos f(x) = eax2*bx+1 parametr ir 6
reikmes, kai fil) = f[0) = f'i0).
9.21. Isprskite lygt f'ix)=f'i0), kai fix) = 5 sin + 3 cos .
9.22. Isprskite lygt f'ix) = 2 f\x), kai fix) = e"* (2 + 3* +1).

9.4. FUNKCIJ TYRIMAS TAIKANT IVESTINES


iame skyrelyje inagrinsime, kaip taikant ivestines tiriamas
funkcij monotonikumas, iekomi j ekstremumai bei braiomi
funkcij grafikai.
1. Monotonikumo intervalas. Funkcijos didjimo (maji-
mo) intervale pakankama slyga formuluojama taip: jei kiekviena-
me intervalo (a; b) take funkcija fix) turi teigiam (neigiam) ives-
tin f'ix), tai iame intervale funkcija yra didjanti (majanti).
Apibrimas. Funkcijos apibrimo srities vidiniai takai, ku-
riuose ivestin yra lygi nuliui arba neegzistuoja, vadinami kriti-
niais funkcijos takais.
Nordami nustatyti funkcijos fix) monotonikumo intervalus,
turime:
1) rasti funkcijos apibrimo srit;
2) pasirm slyga f'ix) = 0 (arba f'ix) neegzistuoja), rasti kri-
tinius funkcijos takus; ie takai funkcijos apibrimo srit
dalija intervalus, kuriuose ivestins enklas yra pastovus;
3) itirti koks yra f'(x) enklas kiekviename gautajame inter-
vale; intervalas, kuriame f'(x)> 0 (f'(x)<0) yra funkcijos di-
djimo (majimo) intervalas.
1 p a v y z d y s . Funkcijos y=x3 ivestin y' = 3x2 yra lygi nuliui,
kai x = 0. Sis takas funkcijos apibrimo srit ( - c o ; +oo) dalija du
intervalus ( - o o ; 0) ir (0; + oo), kuriuose ivestin yra teigiama. Va-
dinasi, funkcija y = x3 abiejuose intervaluose yra didjanti. Grafiko
liestin take (0; 0) yra ais Ox (9.8 pav.).

B 2 p a v y z d y s . Raskime funkcijos fix) =x3- 12x didjimo ir ma-


jimo intervalus.
Sprendimas. Funkcijos apibrimo sritis yra ( - oo; + oo). Randa-
me ivestin: f'(x) = 3x2 -12 = 3(*2 - 4), kuri lygi nuliui, kai = - 2 ir
x = 2. ie takai funkcijos f(x)=x2- 12x apibrimo srit ( - o o ; +oo)
dalija tris intervalus:
( - o o ; - 2 ) , ( - 2 ; 2), (2; + ) ,
kuri kiekviename ivestins enklas yra pastovus. Koks jis yra,
nesunkiai nustatysime pasirink po tak i kiekvieno intervalo,
pavyzdiui, - 3 , 0 ir 3. Apskaiiuojame:
f ' ( - 3) = 15 > 0, f ' ( 0 ) = - 12 < 0, /"(3) = 15 > 0, todl
f'(x)> 0, kai - o o < * < - 2 ,
f'(x) < 0, kai -2 <x <2,
f'(x) > 0, kai 1 < < +oo.
Vadinasi, pirmajame intervale funkcija fix) yra didjanti, ant-
rajame - majanti, treiajame - vl didjanti. A
H 3 p a v y z d y s . Su kuriomis realiosiomis p reikmmis funkcija
y = q - px + cos2 3* yra majanti visoje skaii tiesje?
Sprendimas. Apskaiiuojame ivestin y'= -p + 2 cos 3x
( - sin 3x) 3 = -p - 3 sin 6x ir reikalaujame, kad bt y' < 0. Nely-
gyb -p - 3 s i n 6 x < 0 sin6x > bus teisinga visoje skaii tie-
P ^
sje, kai < - 1 ; i ia p > 3.

Atsakymas, p > 3. A
2. Ekstremumai. Vis pirma apibrime tako aplinkos svo-
k. Tako x = a aplinka vadinsime bet kur interval, kurio viduje
yra takas a, pavyzdiui, interval ( - ; a + ); ia > 0 .
Dabar pateiksime funkcijos minimumo ir maksimumo apibr-
imus.
1 apibrimas. Funkcijos f apibrimo srities takas x0 vadi-
namas ios funkcijos minimumo taku, kai visuose jo aplinkos
takuose x0 teisinga nelygyb
fix) > fixo).
9.9 paveiksle parodytos funkcijos/"minimumo takai yrax 2 ir x4.

2 apibrimas. Funkcijos f apibrimo srities takas x0 vadi-


namas ios funkcijos maksimumo taku, kai visuose jo aplinkos
takuose x*x0 teisinga nelygyb
f{x)<f[x0).
9.9 paveiksle nubraiytos funkcijos f maksimumo takai yra
Xj 1 x^.
Minimumo ir maksimumo takai vadinami funkcijos ekstre-
mumo takais, o funkcijos reikms iuose takuose - funkcijos
ekstremumais.
Takai a ir b (9.9 pav.) nra funkcijos f ekstremumo takai, nes
pagal apibrim ekstremumo takai gali bti tik vidiniuose inter-
valo takuose.
Funkcija ekstremum gali turti tik tuose takuose, kuriuose
f'(x) = 0 arba f'(x) neegzistuoja, taigi - kritiniuose takuose.
Taiau i slyga yra tik btina ekstremumo slyga. Tai rei-
kia tai k: jei takas x0 - kritinis funkcijos \x) takas, tai jame
funkcija gali gyti ekstremum, bet gali jo ir negyti. Pavyzdiui,
nors funkcijos y = x3 ivestin y' = 3x2 take x = 0 yra lygi nuliui, ta-
iau funkcija iame take ekstremumo neturi (9.8 pav.).
Nordami itirti, ar kritiniame take funkcija turi ekstremu-
m, remiams pakankama funkcijos ekstremumo slyga, kuri
formuluojama taip: jei funkcijos f(x) ivestin f'(x), pereidama (i
kairs dein) kritin tak keiia enkl i pliuso minus, tai
jc0 - maksimumo takas, o jei i minuso plius, tai x0 - minimu-
mo takas. Jei ivestin kritiniame take enklo nekeiia, tai iame
take ekstremumo nra.
4 p a v y z d y s . Raskime funkcijos f(x) = x4-4x3+4x2+5 eks-
tremumus.
Sprendimas. Apskaiiuojame funkcijos ivestin f\x) = 4x3 -
- 12x2 + 8x = 4x(x2 + 2) ir, prilygin j nuliui, isprendiame
lygt 4x{x2 - 3 x + 2) = 0 . Gauname tris kritinius takus x1 = 0, x2 = 1
ir X3 = 2. Jie funkcijos apibrimo srit ( - o o ; +oo) padalija interva-
lus: ( - o o ; 0 ) , (0; 1), (1;2) ir (2; +oo). Kiekviename intervale
pasirenkame po tak, pavyzdiui, - 1 ; 0,5; 1,5; 3 ir apskaiiuojame
ivestines: f\-1) = - 2 4 < 0, /"(0,5) = 1,5 > 0, /"(1,5) = -1,5 < 0,
f'(3) = 24 > 0 . Tokie ivestins enklai bus ir atitinkamame interva-
le. Tyrimo rezultatus patogu pavaizduoti schemikai (9.10 pav.).

min max min


i + i - i
0 1 2

9.10 pav.

Apskaiiuojame fmin = / ( 0 ) = 5, / _ =f( 1) = 6, fmin = f(2) = 5 .


3. Funkcijos grafiko braiymas. Funkcijos grafik galime
nubraiyti pagal toki schem:
1. Nustatome funkcijos f (x) apibrimo srit.
2. Itiriame, kokia yra funkcija: lygin ar nelygin, periodin
ar neperiodin.
3. Isprend lygt \x) = 0, randame takus, kuriuose funkcijos
grafikas kerta a Ox. funkcijos iraik ra reikm,
lygi nuliui, randame tak, kuriame grafikas kerta a Oy.
4. Idiferencijuojame funkcij. Randame lygties fix) = 0
sprendinius. Irenkame tuos sprendinius, kurie priklauso
apibrimo sriiai. Prie j prijung takus, kuriuose f'(x) ne-
egzistuoja, gauname visus kritinius takus. Jie apibrimo
srit padalija tam tikrus intervalus. Nustat ivestins en-
kl kuriame nors pasirinktame intervalo take, suinome i-
vestins enkl visame tame intervale. Ityr ivestins en-
kl kiekviename intervale, suinome funkcijos didjimo ir
majimo intervalus bei ekstremumo takus. Apskaiiuoja-
me funkcijos ekstremumus.
5. Braiome funkcijos grafik.
5 p a v y z d y s . Itirkime funkcij fix) - x3-4x2+4x ir nu-
braiykime jos grafik.
Sprendimas. 1. Funkcijos apibrimo sritis yra (-<; +oo).
2 . fix) = x3-4x2+ 4x, f ix) = i-x)3 - 4i-x? + 4(-) = - * 3 - 4x2 -
-4x = - ( 3 +4x2 +4jc); fi-x) fix), fi~x) -fix). Vadinasi, funkci-
ja - nei lygin, nei nelygin. Be to, ji yra neperiodin.
3. fix) = 0, kai x = 0 ir = 2.
4. fix) = 3x2 -8x + 4; fix) = 0, kai x =\ ir =2. Tak, ku-
o
riuose ivestin neegzistuot, nra.
Rastieji takai interval (-<; +co) dalija tris intervalus. Iti-
riame, koks yra funkcijos ivestins enklas kiekviename i j, kar-
tu suinome monotonikumo intervalus bei ekstremumo takus.
Tyrimo rezultatai pavaizduoti schemikai (9.11 pav.).

max mm
I - I +
2. 2
3
9.11 pav.

Apskaiiuojame: fmax =f -J= l^y, fmm =fi2) = 0.

5. Koordinai sistemoje paymj takus (0; 0) ir (2; 0), kuriuo-


(2 5 \
se grafikas kerta a Ox, ekstremumo takus ; l ^ y , (2; 0) (jis jau

paymtas) bei papildomus takus, pavyzdiui, j'


atsivelg tyrimo rezultatus, braiome grafik (9.12 pav.).
9.12 pav.
Pratimai
9.23. Raskite funkcij didjimo ir majimo intervalus:
1) y = x3+3x2-9x + 2; 2) y = 3xa -4,5x2 +2;
x+3
3) y = : 9 > 4) y = x2 -4x-2\n(x-2)+7 ;
-2
5) y = x5 +x3 +1; 6) y = 3 s i n x - 4 .

9.24. Apskaiiuokite funkcij ekstremumus:


1) y=x3-3x; 2) y = (x + 4) 2 (x +1);
3) y = 2x3-15x2 +36* + 1 ; 4) y = x\nx;
x2 -6x +9
5) y -~x2 + 21nx ; 6) y :
x-l

9.25. rodykite, kad funkcija y = x + yra didjanti visoje


l + x2
skaii tiesje.
9.26. Su kuria parametro p reikme funkcija y = q -px- sin2 5x
yra didjanti visoje skaii tiesje?

9.27. rodykite, kad funkcija y = ^ * j yra didjanti arba


majanti bet kuriame intervale, kuriame sinCr+>)*0.
9.28. Itirkite funkcij ir nubraiykite jos grafik:
1) y = x3-4x- 2) y = 2-3x2 -x3;

3) y = (x-l)2(x + 3); 4) y = ^ - 2 x 2 - ;
4 4
5) y = 2x3-9x2 +12x.

9 . 5 . D I D I A U S I O J I IR M A I A U S I O J I FUNKCIJOS
REIKM ATKARPOJE

Funkcijos ekstremumai (minimumai ir maksimumai) ne visuo-


met sutampa su didiausiomis ir maiausiomis reikmmis atkar-
poje. Tai parodysime brinyje (9.13 pav.).

Kaip matyti i grafiko, maiausij reikm funkcija gyja ta-


ke jc3 - viename i minimumo tak, didiausij - deiniajame
intervalo gale, t. y. take b, kuriame funkcija neturi ekstremumo
(nes deiniau tako b funkcija neapibrta).
Suformuluosime taisykl, kaip apskaiiuoti didiausij ir ma-
iausij funkcijos reikm atkarpoje.
Norint rasti maiausija ir didiausij funkcijos reikm, rei-
kia rasti atkarpoje esanius kritinius funkcijos takus, juose bei
atkarpos galuose apskaiiuoti funkcijos reikmes ir i vis gaut
reikmi irinkti maiausij ir didiausij reikm.
1 p a v y z d y s . Raskime didiausij ir maiausij funkcijos
y = \l25-x2 reikm atkarpoje [ - 4 ; 3],
Sprendimas. Randame y' = . ir kritin tak * = 0, ku-
V 25-x2
riame y' = 0. Kiti kritiniai takai * = 5 , kuriuose y' neegzistuoja,
nepriklauso atkarpai [ - 4 ; 3]. Apskaiiuojame
;y(0) = 5, y(-4) = 3, y(3) = 4 .
Vadinasi,
max y = 5, min y = 3 .
x e [ - 4 ; 3] rel-4',3]

* 2 p a v y z d y s ( V B E , 2002). taisyklingj keturkamp pira-


mid, kurios pagrindo kratins ilgis 6 cm, o auktins - 12 cm,
brta taisyklingoji keturkamp prizm. Jos virutinio pagrindo
virns yra piramids briaunose (9.14 pav.). Kokio didiausio trio
prizm galima brti piramid?
Sprendimas. Paymkime: prizms auktin - h, pagrindo
briauna - 2x. Kadangi trikampiai ADE ir ABC yra panaieji, tai

AD _ 12-h _ .
AB BC' 12 3'
i ia 3 6 - 3 = 12*, 3/1 = 3 6 - 1 2 * ir h = 1 2 - 4 * .
Tuomet
V = 2* 2* h = 4* 2 (12 - 4 * ) = 48* 2 - 1 6 * 3 .
Turime rasti didiausi funkcijos V reikm, kai 0 <x < 3. Randame
V = 96* - 48x2
ir, isprend lygt
9 6 x - 4 8 x 2 = 0 <=> 48x(2 - ) = 0,
gauname du kritinius takus X = 0 ir x2 = 2. Intervalui (0; 3) pri-
klauso tik takas = 2. Kadangi V' > 0 , kai < 2, ir V' < 0 , kai > 2,
tai takas, kurio abscis lygi 2, yra funkcijos maksimumo takas.
Kai artja prie intervalo (0; 3) gal, tai turis V artja prie nulio,
o takas x = 2 yra vienintelis ekstremumo takas intervale (0; 3).
Vadinasi, take x = 2 funkcija gyja didiausi reikm, kuri lygi
48 2 2 - 16 23 = 64.
Atsakymas. 64 cm 3 .
3 p a v y z d y s . Kintamasis y yra atvirkiai proporcingas kin-
tamajam x.
1. Raskime atvirkiojo proporcingumo koeficient ir upildyki-
me lentel.
X 0,1 9,6
y 30 3,05

2. Raskime nurodyto atvirkiojo proporcingumo grafiko tak,


priklausant I ketviriui, kuris yra ariausiai koordinai pradios
0 ( 0 ; 0) (tako koordinates apskaiiuokime 0,1 tikslumu).
Sprendimas. 1. Atvirkij proporcingum apibdina formul
k k
y = . j ra = 9,6 ir y = 3,05, gauname lygt 3,05 = ; i ia
9,b
k = 29,28. Vadinasi, atvirkij duotj dydi ir y proporcingu-
m nusako formul
29,28

i funkcija apibrta su visomis reikmmis, iskyrus x = 0.


Toliau pildome lentel:
OQ OQ
1) kai y = 30, tai = = ^ = ^ = 0,976;
oU
2) kai ; = 0,1, tai y = ^ ^ = 292,8.
u, J.
2. Paymkime atvirkiojo proporcingumo grafiko tak
M^x] j (kol kas neraydami koeficiento k reikms) ir apskai-
iuokime jo atstum iki tako (0; 0):

d = (x-0)2 +(~-0 j ia x * 0 .
r 2kr-
2
Randame d' = 2x
v *

2k2
ir isprendiame lygt d' = 0. Gauname 2x = 0 ; i ia = .
3
Kai = , tai turime du atvirkiojo proporcingumo y = gra-

fiko takus M k\ -^L I ir M21 -4k\ ~ 1. Pirmajam ketviriui


v VA J i, y/k J
priklauso tik takas Mu todl toliau tirsime, kai - Jk irxe(0; +oo).
Kadangi d' < 0, kai < Jk ir d' > 0, kai x > y f k , tai takas
yra minimumo takas. Kai artja prie intervalo (0; +oo) gal, tai
d reikm neaprtai didja, o takas

yra vienintelis ekstre-

mumo takas intervale (0; +oo). Vadinasi, takas kM\^: X' 1 bus ar-

iausiai koordinai pradios, kai = 4k ir y = -= = yfk .

Atsakymas. M (5,4; 5,4).


m Pratimai
9.29. Apskaiiuokite didiausij ir maiausij funkcijos y
reikm nurodytoje atkarpoje:
1) y = x3 - 3x2 + 3* + 2; * e [-2; 2 ] ;
2) y = 5 - 3 + + 2; e [-1; 1];

3) y = I + - ; x e [-5; - 1 ] ;
o
4) y = sin 2 * - * ; x e [ 0 ; ]

5) y = + cos2 , e 0 ; ?
2.
9.30. I vis staiakampi, kuri plotas 9 m 2 , irinkite maiau-
sio perimetro staiakamp.
9.31. Atviro baseino dugnas yra kvadrato formos. Baseino tris
lygus 32 m3. Kokie turi bti baseino matmenys, kad jo sien ir
dugno apdailai reikt maiausiai mediagos?
9.32. Kgio sudaromoji l = 20 cm. Kokia turi bti kgio aukti-
n, kad jo tris bt didiausias?
9.33. Staiakamp sklyp, kurio viena kratin yra tiesus jros
krantas, reikia aptverti 300 m ilgio tvora. Kokie turi bti sklypo
matmenys, kad jo plotas bt didiausias?
9.34. Per sekund pro
kiaurym storoje sienoje
(9.15 pav.) itekanio vandens
kiekis apibriamas formule

Q = cy-sjh - y ;
ia y - kiauryms skersmuo,
h - jos apatinio tako gylis,
c - tam tikra konstanta. Koks
turi bti kiauryms skersmuo,
kad pro j itekt didiausias 9.15 pav.
skysio kiekis?

9.35. Laivo vienos valandos plaukiojimo ilaidos apskaiiuoja-


mos pagal formul a + bv3, ia a, b - konstantos, o - laivo greitis
(km/h) (pirmasis dmuo susijs su amortizacijos ir komandos ilai-
kymo ilaidomis, o antrasis - su kuro snaudomis). Kokiu greiiu
plaukdamas laivas nuplauks l kilometr su maiausiomis ilaidomis?

9.36. Potencin itemptos spyruokls energija reikiama formu-


kx2
le U = , ia k - konstanta, vadinama spyruokls standumu,
Z
- spyruokls ilgio pokytis. Dvi spyruokls DO ir AC, kuri
standumai lygs ir k2, yra vienoje tiesje (9.16 pav.). Atstumas
OA lygus a. Spyruokls itemptos ir sujungtos take B. Kurioje vie-
toje turi bti takas B, kad sumin potencin spyruokli energija
bt maiausia?
9.37. I plienins vielos, kurios ilgis
yra 50 cm, jos nekarpant dalis, ilanks-
tomas 9.17 paveiksle pavaizduotas sta-
iakampio gretasienio modelis. Jo pa-
grinduose yra kvadratai, o vielos dviem
galams sutvirtinti sunaudota po 1 cm.
Raskite pagrindo kvadrato kratins ilg
ir modelio aukt, su kuriais staiakam-
pio gretasienio modelio tris bt di-
diausias.

J a
9.16 pav. 9.17 pav.
9.38. ritinio formos ind, kurio pa-
grindo skersmuo 8 cm, mestas sunkus ru-

r
tulys, kurio spindulys lygus r (9.18 pav.).
ind pripilta tiek vandens, kad jis ap-
semt rutul. Su kuria r reikme pripilto
vandens kiekis bus didiausias?
9.39. Langas yra staiakampis su pus-
skrituliu viruje. Jo perimetras lygus p.
L yf I

Kokius lango matmenis reikia parinkti, 8 cm


kad jo plotas bt didiausias? 9.18 pav.
9.40. I apvalaus rsto, kurio sker-
smuo 40 cm, reikia ipjauti staiakamp si-
j. Jos pagrindas lygus b, o auktin - h.
Sijos tvirtumas proporcingas bh2. Su kurio-
mis b ir h reikmmis sija bus tviriausia?
9.41. I metalini vamzdi, kuri
bendras ilgis 36 m, reikia pagaminti rm,
sudaryt i 4 lygi staiakampi ir vieno
pusapskritimio (9.19 pav.). Vieno staia-
kampio plotis yra m, o auktis - h m.
1. rodykite, kad bendras rmo plotas
S apskaiiuojamas pagal formul

S= 24x-4x2-ivc2.
6
2. Raskite, koks turi bti rmo pagrin-
das, kad rmo plotas bt didiausias.
Kam lygus didiausias rmo plotas?
9.42. Staiakamp 294 m 2 ploto ems
sklyp pirma reikia aptverti, paskui per-
skirti tvora dvi lygias dalis. Kokie turi
bti sklypo matmenys, kad visos tvoros il-
gis bt maiausias?
9.43 (VBE, 1999). Staiakamp namo
kiem sudaro 72 m 2 ploto staiakamp de-
koratyvin pievel ir grstas takas apie j
(9.20 pav.).
1. Pievels kratins ilg prie 2 m plo-
io tako paymkite x. rodykite, kad kie-
mo plotas
S(x) = 4x + + 80 ( m 2 ) .
2. Raskite, kokio ilgio ir ploio kiemo
plotas yra maiausias.
9.44 (VBE, pakartotin sesija,
2003). I 10 m2 mediagos norima pa-
siti keturlait taisyklingos piramids
formos palapin su dugnu ( mediagos,
reikalingos silms ir atraioms, snau-
das nekreipkite dmesio).
1. Piramids pagrindo kratins ilg
paymj (m) (9.21 pav.), rodykite,
kad piramids tr V () galima apskai-
iuoti pagal formul
9.21 pav.

y0c) = J Y _ V L

2. Koks turi buti piramids pagrindo kratins ilgis x, kad pa-


situme didiausio trio palapin?
9.45. Valtis yra take L, nutolusiame 3 km atstumu nuo kranto
linijos AB (9.22 pav.). Keleivis nori patekti kaim B, esant 5 km
atstumu nuo tako A. Valties plaukimo greitis lygus 4 km/h, kelei-
vio greitis psiomis - 5 km/h. Kuriame kranto take M turi ilipti
keleivis, kad kaim B pasiekt trumpiausiu laiku? Kam lygus tas
laikas?

9.22 pav.

9.46 (VBE, 2000). Dviem keliais prie sankry artja du auto-


mobiliai pastoviu 60 km/h ir 80 km/h greiiu. Tarkime, kad keliai
a tiess, susikerta staiu kampu ir pradiniu laiko momentu au-
"tobiliai nuo sankryos yra nutol atitinkamai 2 km ir 3 km.
1. Paymkite S(t) - atstumo tarp automobili kvadratas; ia
t - laikas, matuojamas valandomis. rodykite, kad

S(t) = 100 2 2 - 7 2 0 i + 13 .
2. Po kiek laiko atstumo tarp automobili kvadratas bus
maiausias?
3. Raskite maiausi atstum tarp automobili.
9.47. Trys brigados turi pagaminti tam tikr vienod detali
kiek. Pirmoji brigada per dien pagamina 200 detali, antroji - m
detali maiau negu pirmoji (0 < m < 200), o treioji - 5m detali
daugiau negu pirmoji. I pradi pirmoji ir antroji brigada, dirbda-
mos kartu, atlieka jr viso darbo, o paskui visos trys brigados, dirb-
4
damos kartu, atlieka g likusio darbo. Koks turi buti dydis m, kad
visas darbas bt atliktas kuo greiiau?
9.48 (VBE, pakartotin sesija, 2002). Brilianto kaina tiesiog
proporcinga jo mass kvadratui. Briliantas, kurio mas p karat
(1 karatas = 0,2 g), buvo padalytas dvi dalis. Dl t o j o kaina suma-
jo n kart. Apskaiiuokite abiej brilianto dali mas. rodykite,
kad didiausias nuostolis bna tada, kai briliantas padalijamas
dvi vienodos mass dalis.
9.49. Laboratorija ketina usakyti tam tikr kiek vienod sfe-
rini kolb, kuri bendra talpa 100 1. Vienos kolbos kain sudaro
meistro darbo kaina, kuri tiesiog proporcinga kolbos paviriaus plo-
to kvadratui, ir mediagos kaina, kuri tiesiog proporcinga kolbos
paviriaus plotui. Kolba, kurios tris 1 1, kainuoja 1,25 , o meistro
darbo kaina sudaro 20% kolbos kainos (laikykite, kad kolbos siene-
ls yra labai plonos). Ar laboratorijai uteks tam skirt 100 ?
9.50 (VBE, 2004). Pirklys Vakar uoste u 1500 aukso monet
pasamd laiv, kuris turi nuplukdyti jo prekes vietov, nutolusi
nuo Vakar uosto 1000 km atstumu. Su laivo savininku jis sutar,
kad is u kiekvien kelyje ibt valand pirkliui grins po 9
auksines monetas. Tariama, kad vis keli laivas plauks pastoviu
greiiu. Kai is greitis lygus km/h, tai kelio gale laivo savininkas
privalo savo komandai imokti premij, lygi 10 u auksini mone-
t. Kokiu greiiu turi plaukti laivas, kad laivo savininko pelnas
bt maksimalus? Kam lygus is pelnas?
skyrius PIRMYKT FUNKCIJA
IR INTEGRALAS

10.1. PIRMYKTE FUNKCIJA

Pagrindinis diferencialinio skaiiavimo udavinys - rasti funk-


cijos F(x) ivestin F'(x)=f{x). Danai tenka sprsti atvirktin u-
davin - iekoti funkcijos F(x), kai inoma ios funkcijos ivestin
f[x). Jei prisimintume mechanin ivestins prasm, tai atvirktinis
udavinys bt toks: atkurti materialiojo tako tiesiaeigio judjimo
dsn, kai inomas to tako greitis.
Apibrimas. Funkcija Fix) vadinama funkcijos fix) pirmykte
funkcija atkarpoje [a; 6], jeigu visuose ios atkarpos takuose tei-
singa lygyb F'(x)=fx).
Analogikai apibriama funkcijos fix) pirmykt funkcija be-
galiniame bei atvirame intervale (a; b).

S 1 p a v y z d y s . Funkcijos f[x) = x5 pirmykts funkcijos F{x) in-


tervale (-oo; +oo) yra ios: F(x) = -, F(x) = ^- + 7, F{x) = -~ 3,2,
, 6 6 6
yb
F(x) = - + C (ia C - laisvoji konstanta), nes
6
*6 f x6
F\x) = = ^- +7 fix)
v
T"3'2

II 2 p a v y z d y s . Funkcijos f(x) = pirmykts funkcijos


cos X
( 7C 1
F(x) intervaluose ^ + 2 yra *os: = tg
F(x) = tg + , F(x) = tg - 5, F(x) = tg x + C, nes
F'(x) = (tg*)' = (tg* + )' = (tg* - 5)' = (tg* + C)' = =fM A
cos *
Vadinasi, jei funkcija fix) turi vien pirmykt funkcij Fix), tai
ji turi j be galo daug ir jos apibdinamos formule F(x) + C. rodyta,
kad visos jos pirmykts funkcijos gaunamos i formuls F(x) + C
keiiant konstantos C reikmes.
Pirmyki funkcij lentel
Funkcija Pirmykt Funkcija Pirmykt
funkcija funkcija

xa, - 1 e* ex + C
a +1

i, ln|x| + C sin -cos x + C


X
a*, a > 0, a 1 ,1 +C cos sin x + C
Ina

Iekodami pirmyki funkcij, remsims tokiais teiginiais.


Tarkime, kad tam tikrame intervale funkcijos Fix) ir Gix) yra
atitinkamai funkcij fix) ir gix) pirmykts funkcijos. Tuomet:
1) Fix) + Gix) yra funkcijos fix)+gix) pirmykt funkcija,
2) Fix) yra funkcijos afix) pirmykt funkcija; ia a = const;
3) F ( + b) yra funkcijos flax + b) pirmykt funkcija; ia
a
a ir b - pastovieji dydiai.

* 3 p a v y z d y s . Raskime funkcijos ^(^) = 4 8 ^ ^ - ^ - pirmykt



funkcij.
Sprendimas. Kadangi funkcij sin ir \ pirmykts funkcijos
1 x 1
yra - c o s ir , tai funkcijos fix) = 4 sin - pirmykt funk-

cija yra
FGc) = 4 - ( - c o s ) - | - - + C = - 4 c o s x + - + C .

4 p a v y z d y s . Raskime funkcijos fix) = ilx-3)3 pirmykt
funkcij, kurios grafikas eit per tak M ( l ; ^
x4
Sprendimas. Kadangi funkcijos x 3 pirmykt funkcija yra ,
tai, remiantis treiuoju teiginiu, funkcijos fix) = ilx - 3 ) 3 pirmykt
funkcija yra
F{x) l<7-3) + C s ( 7 - 3 y + C -

8 8 (7 1 3)4
Pagal slyg F( 1) = - , todl gauname lygyb - = 2g +C;
i ia C = - 8. Vadinasi, pirmykt funkcija, kurios grafikas eina

per tak M\ 1; ), yra tokia:


ilx -3)4 n a
Pratimai
10.1. Raskite funkcijos f (*) pirmykt funkcij:

1) /Oc) = 2 * - s i n * ; 2) f(x) = (x + 2)7 - c o s 2 x ;


Z
3) /(*) = * 2 + 3 * + 2 , kai * e [0; + Q O ) ;
* +1
4) fix) = 17 cos(3x - 4) + (* + l)4x ; 5) /"(*) = sin3*cos5* .

10.2. Raskite funkcijos f{x) pirmykt funkcij, kurios grafikas


eina per tak M:

1) /(*) = Jr> D; 2> A^) = sin 2 *, M ^ J ; |j;

3) fix) = e~2x, M^ln2; |j.

10.2. INTEGRALAS IR JO TAIKYMAS

Tarkime, kad F(x) yra funkcijos fix) pirmykt funkcija atkar-


poje [a; b]. Skirtumas Fib)~F(a) vadinamas funkcijos fix) integralu
b
atkarpoje [a; b] ir ymimas simboliu J f(x)dx.
a
b
Taigi pagal apibrim ^f(x)dx =F(b)-F(a).
a
skirtum prasta ymti taip: F(b) - F(a) = F(x)f .
Tuomet
jf(x)dx = F(x=F(b)-F(a). (1)
2

s* 1 p a v y z d y s . Apskaiiuokime integral j(3x2-2x+ 7)dx.


i
Sprendimas. Kadangi funkcijos fix) = 3x2 -2x + 7 pirmykt
funkcija yra Fix) = 3 -x2 + 7 , tai

](3x2 - 2x + 7)dx = (x3 - 2 + 7) =


i
= (23 - 2 2 +7 2 - l 3 +1 2 - 7 l ) = 11 .
Sakykime, kad atkarpoje [a; 6] apibrta teigiama tolydioji
funkcija fix). Figra, kuri i apaios apriboja abscisi ais, i on
- tiess x = a ir x = b, i viraus - funkcijos f(x) grafikas, vadinama
kreivine trapecija (10.1 pav.).
y=m

O b

10.1 pav. 10.2 pav.


Tokios kreivins trapecijos plotas apskaiiuojamas pagal formul
b
S = jf(x)dx; (2)
ia f[x)> 0, kai xe[a; 6].
Kai figr riboja dvi kreivs y = / Or) bei y = f2(x) ir tiess
x = a bei x = b (10.2 pav.), tai jos plotas yra lygus

S = J(/(x)-/ (x))dx. (3)

2 p a v y z d y s (VBE, 2001). Brinyje (10.3 pav.) pavaizduota


figra, apribota kreivmis y = cos ir y = ^ . Apskaiiuokime ios
figros plot.
Sprendimas. Kadangi figra yra simetrika aies Oy atvilgiu,
tai, pritaikius (3) formul, jos plotas S ireikiamas taip:

S = 2 j [ c o s x -
| j ,\dx.

Tako B abscis b rasime, isprend lygt cosx = , kai


\ 2
10: f . I ia - . Taigi b = ir
o o
f i
S=2j(cosx-|jdx = 2 sinx-|xj3 = 2 ^ s i n | j =

= 2 'S

y
1
Ajrf, tfm ,,-i.
\ >
/71 a o b \ X
y 2 2 N.
y = cos*
Isprsime VBE 2003 m. pa- a)
kartotins sesijos udavin,
kuriame pakeistos tik skaitins
dydi reikms.
m 3 p a v y z d y s (VBE, pa- 0,2km 0,3 km
kartotin sesija, 2003). Atku-
riant ems nuosavyb, kinin-
kui vietoj trapecijos formos 0,3 km
sklypo (10.4 pav., a) buvo pasi-
lytas sklypas prie eero, kurio b)
krantas yra parabols formos.
Parabols virn yra takas A
(10.4 pav., b).
Kiek kvadratini kilometr
ems prarast kininkas, jei A
priimt pasilyt sklyp? 0,2 km 0,3 km
Sprendimas. veskime koor-
dinai sistem (10.4 pav., c).
Kadangi AB = 0,3, BC = 0,3 -
0,3 km
- 0 , 2 = 0,1, tai randame tak C
(0,3; 0,1). kininko prarastos e-
ms plotas bus lygus trikampio
C(0,3; 0,1)
ABC ir kreivins trapecijos ABC
plot skirtumui. Nordami ap-
skaiiuoti kreivins trapecijos
ABC plot, vis pirma turime
parayti parabols lygt.
Parabols virn yra koordina-
i pradios takas, o jos lygtis
yra y = ax2. Kadangi parabol ei-
na per tak C, tai jo koordina- 10#4 pav_
ts tinka parabols lygiai. Vadi-
nasi, teisinga lygyb
10 10 2
0,1 = a (0,3) 2 ; i ia o = ir y = 2 .
9
Iekomos kreivins trapecijos ABC plotas lygus
0,3
V10 2 j io
J - dx = = - ( ( 0 , 3 ) 3 - 0 ) = 0,01
3
kininko prarastos ems plotas bus lygus

Smbc - 0 , 0 1 = 0,3 0,1 - 0 , 0 1 = 0,005 .


Atsakymas. 0,005 km2 = 0,5 ha.
4 p a v y z d y s (VBE, pakartotin sesija, 2002). Figr apri-
boja kreivs y= -x ir y = x2 + ax + 6. Parabols liestin, nubrta
per tak, kurio abscis ; = - 3 , su aimi Ox sudaro kamp
a = 7 t - a r c t g 2 . Apskaiiuokite figros plot.
Sprendimas. Pirmiausia randame parametro reikm. ino-
me, kad kampo tangentas yra liestins krypties koeficientas k, to-
dl k = tg(7i-arctg2) = -tgarctg2 = - 2 . Antra vertus, liestins kryp-
ties koeficientas lygus funkcijos y = x2 +ax + 6 ivestins reikmei,
apskaiiuotai take = - 3. Taigi y' = 2x + a, y'(-3) = - 6 + a . Kadan-
gi k = y'(-3), tai - 6 + a = - 2 ir a = 4. Vadinasi, parabols lygtis yra
y = x2 + 4x + 6. Isprend lygi sistem
y = x2 + 4x + 6,
y = -x,
randame kreivi susikirtimo tak abscises x1 = -3 ir x2 = - 2
(10.5 pav.).
Pritaik (3) formul, gauname:
-2

S = J (- - 2 - 4* - 6)dx = - J (x2 + 5x + 6)dx


-3 -3

y=x2+4x+6

y=->

1
-3-2
1
O
\

10.5 pav.

Pratimai
2

10.3 (VBE, pakartotin sesija, 2001). j^2xdx\x==

A | + ln2; B 2 j + ln2 ; C ; D f; E f.
4 2 4 2
10.5. Apskaiiuokite integralus:

4 j 3 3
1) j ~ j = , 2) J ( 4 x 3 - l ) c c ; 3) Jcos2xdx;
X \X 2
6

4 2 2 0
4) j^-jJ^dx, 5) J(sinx + cosx) 2 dx; 6) \\2X-2'x\dx .
i X\X o -i
10.6. Apskaiiuokite figros, kuri riboja ios kreivs, plot:
1) y = x2, y = 2;
2) y = 3-2x-x2, x = 0, y = 0, x = - 3 ;
o\ y = sinx, y = n0, =
3) 3, x = 3
l'
4) y = x2, y = 2-x2.
10.7. Apskaiiuokite figros, kuri riboja kreiv y = 4x2 +ax + 2
ir ties y = - 8 x - 46 , plot, kai kreivs liestin take = - 5 ir ais
Ox sudaro kamp, lyg - a r c t g 20.
10.8. Su kuria reikme figros, apribotos kreivmis y = sin 2x,
y = 0, x = ir x = a, plotas lygus 0,5?
6 a
10.9. Isprskite nelygyb j " ( a - 4 x ) d x < a 3 - 2 a .
o
10.10 (VBE, 2002). Parabol, kurios akos nukreiptos emyn,
kerta a Ox takuose x = 0 ir x = l . Plotas, apribotas parabole ir
aimi Ox, lygus 2. Raskite ios parabols lygt.
10.11. Kreivin trapecij riboja parabols y = ax2+bx+c lan-
1. Raskite koeficientus a, b, c, kai inomi trys parabols takai
(0; 1), (2; 5), (4; 1).
2. Apskaiiuokite tiksli kreivins trapecijos ploto reikm.
3. Apskaiiuokite apytiksl kreivins trapecijos ploto reikm,
pakeit j laiptuota figra OABCDEFG (10.6 pav.).
4. Apskaiiuokite absoliuij ir santykin apytiksls ploto
reikms paklaid, ireikt procentais 0,1 tikslumu.
10.12. Kvadrato virns yra takuose M,f-7?; 0 \ M , f f ; \

M:t (p
^ ; p , M 4 ( -"TS
P P > ia p >0. Per virnes
v M3 )ir M 4 nubrta
v2 J
2

parabol, kuri lieia kvadrato kratin MXM2 jos vidurio take.


1. Paraykite ios parabols lygt.
2. Raskite, kokiu santykiu i parabol dalija kvadrato
M1M2M3M4 plot.
10.13. 10.7 paveiksle pavaizduoti kreivs y = x 3 + p(p >2) bei per
tak O (0; 0) einanios parabols, kurios virn yra take A (2; 2),
grafikai.
1. Uraykite ios parabols lygt.
2. Apskaiiuokite plot figros, apribotos kreive y = x3 + p ir tie-
smis = 0, = 2 bei y = 0.
3. Nustatykite, su kuriomis p reikmmis gautosios figros plo-
tas yra trigubai didesnis u plot figros, apribotos duotja
parabole ir tiesmis y = 0 bei = 2.
10.14 ( V B E , 2004). Duota funkcija f[x)= -2x + 4.
1. Raskite funkcijos fix) pirmykt funkcij, kurios grafikas
eina per tak (2; 1).
2. Apskaiiuokite kreivins trapecijos, kuri riboja gautosios
pirmykts funkcijos grafikas bei ais Ox, plot.
^ l i skvrius KOMBINATORIKOS,
^ TIKIMYBI TEORIJOS
IR STATISTIKOS PRADMENYS

11.1. KOMBINATORIN SUDTIES


IR DAUGYBOS TAISYKLS

Skyrel pradsime pavyzdiu.


M 1 p a v y z d y s . Mokinys ketina pirkti vien vadovl. Knygyne
yra i skirting vadovli: lietuvi kalbos - 2, matematikos - 3 ir
fizikos - 2. Vadinasi, yra 2 galimybs pasirinkti lietuvi kalbos
vadovl, 3 - matematikos ir 2 - fizikos, taigi i viso yra 2 + 3 + 2 = 7
vieno vadovlio pasirinkimo bdai.
Apibendrinsime pavyzd.
Tarkime, aibje Ax yra element, aibje A 2 - n2 element, ...,
aibje Ak - nk element, o kiekviena aibi pora neturi bendr ele-
ment. Tuomet pasirinkti vien element i j (arba i A 1; arba i
A 2 , ..., arba i Ak) galima
nl + n2+ ... +nk (1)

budais. (1) formul nusako kombinatorin sudties taisykl.


2 p a v y z d y s . Sakykime, kad 1 pavyzdyje mintas mokinys
ketina pirkti vis vadovli po vien. Keliais bdais jis gali suda-
ryti trij vadovli komplekt?
Sprendimas. Lietuvi kalbos vadovlius paymkime Lv L2, ma-
tematikos - Mv M2, Ma, fizikos - Flf F2 ir nupiekime galimybi
med (11.1 pav.), kuris ir iliustruoja pasirinkimo galimybes.
Taigi mokinys gali pirkti komplekt LlMlFl arba LlMlF2, arba
LlM2F1 ir t. t. Toki komplekt i viso yra 2-3-2 = 12.

Mokinys
Apibendrinsime ir pavyzd.
Tarkime aibje A1 yra element, aibje A 2 - n2 element, ...,
aibje Ak - nk element. Tuomet element komplektui sudaryti,
pasirenkant po vien element i kiekvienos aibs (ir i A 1; ir i A 2 ,
..., ir i A k ), yra
n1 n2 ... nk (2)
bud.
(2) formul nusako kombinatorin daugybos taisykl.
Atkreipiame skaitytojo dmes tai, kad sudties taisykl susi-
jusi su jungtimi arba", o daugybos taisykl - su jungtimi ir".

3 p a v y z d y s . Lietuvoje automobilio registracijos numer suda-


ro ei enklai: pirmieji trys - lotyn abcls raids, parenkamos
i 22 raidi, antrieji trys - skaitmenys, parenkami i 10 skaitme-
n. enklinant automobil, skaitmen rinkinys 000 nenaudojamas.
1. Kiek toki registracijos numeri galima sudaryti?
2. Kiek registracijos numeri, skirt Kauno regionui, galima
sudaryti, jei vis i numeri vidurin raid yra K?
Sprendimas. 1. Kiekvien raid, tiek pirmj, tiek antrj, tiek
treij, galima parinkti n1 = n2 = n3 = 22 bdais, todl raidin nu-
merio dal galima sudaryti n1-n2 n3 = 22-22-22 = 10 648 bdais.
Kiekvien skaitmens viet galima upildyti n4 = ns = n6=10 bd,
todl skaitmenin numerio dal galima sudaryti 4 5 6 =
10 -10-10 = 1000 bd. Vadinasi, i viso gali bti 10648 -1000 =
10 648 000 skirting numeri. Tiesa, tarp j bus ir numeriai, ku-
ri skaitmenin dalis - vien nuliai. I viso toki numeri bus
22-22-22-1-1-1 = 10648.
Vadinasi, i viso galima sudaryti 10 648 0 0 0 - 1 0 648 =
10 637 352 registracijos numerius.
2. Kadangi vidurin numerio raid K nekaitaliojama, tai Kauno
regionui skirt numeri kiekis lygus
22 -1 22 10 10 10 - 22 1 22 1 1 1 = 483 516.

Pratimai

11.1. I skaitmen 1 ir 2 sudaryti visi galimi vienaenkliai,


dvienkliai, trienkliai ir keturenkliai skaiiai. Kiek j yra i viso?
11.2. Kiek trienkli skaii galima urayti skaitmenimis 1, 2,
.'t, 4, 5, jei n vienas skaiiaus skaitmuo nesikartoja?
11.3. Kiek trienkli skaii galima urayti skaitmenimis 1, 2,
.'t, 4, jei bet kuris skaiiaus skaitmuo gali kartotis?
11.4. Valgykla pietums silo 4 ri ukandius, 3 ri sriu-
bas, 4 ri antruosius patiekalus ir 2 ri desertus. Kiek skirtin-
g variant piet galima sudaryti pasirenkant kiekvieno patiekalo
po vien?
11.5. Automobilio registracijos numer sudaro 2 raids, kurios
parenkamos i 22 raidi, bei 4 skaitmenys, kurie parenkami i 10
skaitmen. enklinant automobil, skaitmen rinkinys 0000 nenau-
dojamas. Kiek skirting automobilio numeri galima sudaryti?
11.6. Praneimai koduojami trij enkl +, - , rinkiniais,
sudarytais i vieno arba dviej, arba i trij skirting enkl. Kiek
skirting praneim galima sudaryti?

11.2. GRETINIAI, KLINIAI, DERINIAI

Tarkime, i n skirting element a 2 ,..., an sudaromi junginiai


(rinkiniai) po m element; ia 1 <m<n ir pasikartojani element
junginyje nra. Junginiai gali skirtis element skaiiumi, paiais
elementais bei element tvarka, kuri gali bti svarbi arba nesvarbi.
1 apibrimas. Junginiai, sudaryti i n element po m ele-
ment, kurie skiriasi vienas nuo kito bent vienu elementu arba ele-
ment tvarka, vadinami gretintais i n element po m.
Gretini skaiius i n element po m ymimas simboliu A ir
apskaiiuojamas pagal formul

Anm = n(n-l)(n-2)...(n-m+l) =, ., . (3)


(n-m)\
1 p a v y z d y s . Groio konkurse Mis abiturient", kuriame da-
lyvauja 16 abiturieni, irenkama mis, pirmoji vicemis ir antroji
vicemis. Kiek yra bd nugaltoj trejetukui sudaryti, jeigu bet
kuri konkurso dalyv gali j patekti?
Sprendimas. Junginiai, sudaryti i 16 konkurso dalyvi po 3,
yra gretiniai, nes jie gali skirtis ir paiomis dalyvmis ir titulais,
kurie suteikiami 3 irinktoms dalyvms. Todl toki trejetuk skai-
ius, remiantis (3) formule, yra lygus

A?6 =16 15-14 =3360.


Atskir gretini r gauname, kai juos sudarome i n elemen-
t po n. Aiku, kad tokie junginiai yra sudaryti i toki pat elemen-
t ir vienas nuo kito skiriasi tik element tvarka.
2 apibrimas. Gretiniai, sudaryti i vis duotj element,
vadinami kliniais.
Klini skaiius i n element ymimas simboliu Pn ir apskai-
iuojamas pagal formul
Pn = n\. (4)
2 p a v y z d y s . I skaitmen 1, 2, 3, 4, 5, nekartojant j, suda-
romi skirtingi penkiaenkliai skaiiai.
1. Kiek i viso toki skaii galima sudaryti?
2. Kiek tarp j bus lygini skaii?
3. Kiek bus toki, kurie nesidalys i 5?
Sprendimas. 1. Kadangi i 5 skaitmen sudaromi penkiaenk-
liai skaiiai, taigi - junginiai po 5 elementus, tai ie junginiai yra
kliniai, o j skaiius lygus
P 5 = 5! = 5 4 3 2 1 = 120.
2. Lyginiai bus tie skaiiai, kurie baigiasi skaitmenimis 2 arba
4. Penkiaenklius lyginius skaiius, kurie baigiasi skaitmeniu 2,
galima gauti taip: reikia i 4 skaitmen 1, 3, 4, 5 sudaryti visus
manomus keturenklius skaiius ir prie j vis gale prirayti skait-
men 2. Junginiai, sudaryti i 4 skaitmen po 4, yra kliniai, todl
j skaiius lygus P 4 = 4! = 4 - 3 - 2 1 = 24. Taigi lygini penkiaenkli
skaii, kurie baigiasi skaitmeniu 2, yra 24. Tiek pat yra ir lygini
penkiaenkli skaii, kurie baigiasi skaitmeniu 4. Vadinasi, i viso
lygini penkiaenkli skaii, sudaryt i skaitmen 1, 2, 3, 4, 5,
yra 48.
3. I 5 dalysis tie i skaitmen 1, 2, 3, 4, 5 sudaryti penkiaenk-
liai skaiiai, kurie baigiasi skaitmeniu 5. Toki skaii yra P 4 = 4! = 24.
Vadinasi, nesidalijani i 5 yra 120 - 24 = 96 skaiiai.
3 apibrimas. Junginiai, sudaryti i n element po m (m <n),
kurie skiriasi vienas nuo kito bent vienu elementu, bet ne j tvarka,
vadinami deriniais i n element po m.
Derini i n element po m skaiius ymimas C ir apskai-
iuojamas pagal formul

Cm =K_ = n(n-l)(n-2)...(n-m + l) = _ n\ ,,-s


" Pm ml m\{n-m)\'
Teisingos tokios formuls:
D crm = c:;
2) C + C"1 = C j ; ia 1 <m < n. i lygyb vadinama Paskalio
taisykle.
3 p a v y z d y s (VBE, 2002). I 20 loterijos biliet, tarp kuri 5
yra laimingi", atsitiktinai traukiami du. Kiek yra galimybi i-
traukti bent vien laiming" loterijos biliet?
A 75; B 190; C 210; D 85; E 80.
Sprendimas. Posakis itraukti bent vien laiming" biliet"
reikia, kad tarp dviej itraukt biliet yra arba vienas, arba du
laimingi" bilietai.
Vien laiming" biliet i 5 laiming" galima itraukti C\
bdais. Kai traukiami du bilietai, tai antrasis itrauktas bilietas
turi bti nelaimingas" ir j i 15 nelaiming" biliet galima i-
traukti CJ5 bd. Taigi itraukti vien laiming" biliet, remiantis
kombinatorine daugybos taisykle, galima
C C = 5 15 = 75
bdais.
gi
Itraukti du laimingus" bilietus i 5 galima Cl = ^ ' = 10
bd. Vadinasi, pagal kombinatorin sudties taisykl yra
75 + 10 = 85 galimybs itraukti bent vien laiming" biliet. Tei-
singas yra D atsakymas.
Visikai taip pat sprendiamas pavyzdys, kuriame i 15 balt ir
5 juod dje esani rutuli atsitiktinai itraukiami 2 rutuliai ir
norima rasti, kiek yra galimybi itraukti bent vien juod rutul.
s 4 p a v y z d y s . Isprskime lygt C*+2 = 11C 2 .

Sprendimas. Remiantis (5) formule, C*+2 = + + )


x(x -1)
ir C 2 = -, duotoji lygtis tampa tokia:

0c + 2)0c + l ) a : 0 c - l ) _ ^ x(x -1)


24 2
Kadangi ir 1 (reikiniai C, C neturi prasms, nes i
0 ar 1 elemento nemanoma sudaryti gretini po 4 elementus), tai,
suprastin abi (6) lygybs puses i ( - 1), gauname lygt
(x + 2)(x +1) = 132 o * 2 + 33: - 1 3 0 = 0 ,
turini sprendinius 3^= - 13 ir x2= 10. Sprendinys xx netinka, nes
element skaiius negali bti neigiamas.
Atsakymas, = 10.

Pratimai
11.7. Grupje yra 24 studentai. I j renkamas seninas ir sek-
retorius. Kiek yra bd tai padaryti?
11.8. irg lenktynse dalyvauja 12 irg. Kiek yra skirting
bd pirmosioms trims vietoms uimti?
11.9. I skaitmen 5, 6, 7, 8, nekartojant j, sudaromi skirtingi
keturenkliai skaiiai.
1. Kiek toki skaii galima sudaryti?
2. Kiek tarp j bus lygini skaii?
3. Kiek bus toki skaii, kurie dalijasi i 5?
11.10. Susirinkime turi kalbti 5 mons: A, B, C, D, E.
1. Keliais bdais juos galima surayti pranej srae, jeigu
B negali kalbti pirmiau negu A?
2. Isprskite t pat udavin, jeigu B turi kalbti tuoj po A.
11.11. I ds, kurioje yra 5 balti ir 2 juodi rutuliai, atsitikti-
nai itraukiami 2 rutuliai. Kiek yra galimybi itraukti:
1) abu baltus rutulius;
2) vien balt ir vien juod rutul;
3) abu juodus rutulius;
4) bent vien balt rutul?
11.12. I 10 loterijos biliet 2 bilietai yra laimingi". Atsitikti-
nai itraukiami 5 bilietai. Kiek yra galimybi:
1) itraukti vien laiming" biliet;
2) itraukti du laimingus" bilietus;
3) itraukti bent vien laiming" biliet.
11.13. Pagaminta 1000 gamini. I j 2% yra nekokybiki. At-
sitiktinai parenkami 48 gaminiai. Kiek yra galimybi, kad 2 gami-
niai bus nekokybiki?
11.14. Grupje yra 20 student - 12 vaikin ir 8 merginos.
student sjungos konferencij irenkami 4 delegatai - 2 vaiki-
nai ir 2 merginos.
1. Kiek toki delegacij galima sudaryti?
2. Kiek delegacij galima sudaryti, jei vienas jos narys iren-
kamas vadovu?
11.15. Isprskite lygtis:
1) c;;! + 2CU = 7(x - 1 ) ; 2) C l r 1 C22;+1 = 20 ;

3) = 4)

11.3. KLASIKINIS TIKIMYBES APIBRIMAS

Tarkime, metamas loimo kauliukas. Simboliu Ek paymkime


vyk, kad ikrito k akui (& = 1, 2, ..., 6). Tuomet ei vykiai Ev
E2, E3, iE4, Eb, E6 sudarys vis galim baigi aib.
vykiams Ek bdinga tai, kad j negalima iskaidyti kitus pa-
prastesnius vykius ir jie negali vykti kartu. Sakoma, kad vykiai
Ev E2, E3, E4, E5, E6 sudaro elementarij vyki aib.
Sakykime metamos dvi monetos. Raidmis H ir S paymkime
atitinkamai vykius, kad atvirto herbas arba skaiius. Galimos baig-
tys yra tokios: HH, HS, SH, SS. Jos ir sudaro elementarij vyki
aib.
Grkime prie pavyzdio apie loimo kauliuk. Tarkime, mus
domina vykis A - Ikrito lyginis akui skaiius". Palankios yra
trys galimybs - elementarieji vykiai E2, E4, Ee. ie trys vykiai ir
vadinami palankiais vykiui A elementariaisiais vykiais.
Sakykime, kad elementarij vyki aib yra baigtin, elemen-
tarieji vykiai yra vienodai galimi.
Paymkime: m - palanki vykiui A elementarij vyki
skaiius, n - vis galim elementarij vyki skaiius, P(A) -
vykio A tikimyb.
Klasikinis tikimybs apibrimas nusakomas formule

n
1 p a v y z d y s (VBE, pakartotin sesija, 2003). Nudaytas
kubas supjaustytas 64 vienodo didumo kubelius (11.2 pav.). Juos
sumaiius, atsitiktinai paimamas vienas kubelis. Apskaiiuokite ti-
kimyb, kad is kubelis:
1) turs vien nudayt sienel (vykis A);
2) turs dvi nudaytas sieneles (vykis B);
3) turs vien arba daugiau nudayt sieneli (vykis C).
Sprendimas. Kubas turi 8 virnes, 6 sienas ir 12 briaun. Prie
kiekvienos virns yra po vien kubel su trimis nudaytomis sie-
nomis. Taigi i viso toki kubeli yra 8. Prie kiekvienos kubo briau-
nos yra po 2 kubelius, kuri dvi sienels nudaytos, todl i viso
toki kubeli yra 2 12 = 24. Kiekvienoje kubo sienoje yra po keturis
kubelius, kuri nudayta tik viena sienel. Taigi toki kubeli yra
4-6 = 24. Kubo viduje yra 8 kubeliai, kuri n viena sienel nenu-
dayta.
1. Gavome, kad vykiui A palanki vyki yra 24. Kadangi vis
galim elementarij vyki skaiius lygus 64, tai

2. Analogikai
ii 1!

3. Kadangi kubeli, kuri nudayta viena,


dvi ar trys sienels, yra 8 + 24 + 24 = 56, tai \r
7
2 pavyzdys. Loto" biliete ubraukiami 6 skaitmenys i 49
skaitmen 1, 2, 3, ..., 49. Apskaiiuokite toki vyki tikimybes.
1) Al = Atspti 6 skaitmenys";
2) A 2 = Atspti 5 skaitmenys";
3) A 3 = Atspti 4 skaitmenys".
Sprendimas. 1) 6 skaitmenis i 49 galima ubraukti C9 b-
dais, todl vis galim elementarij vyki skaiius n = Cf9 =
= 13 983 816. Kadangi laimingas" yra tik vienas ei skaitmen
rinkinys, tai palanki mus dominaniam vykiui elementarij vy-
ki skaiius yra n = 1. Todl tikimyb

P<A') = - 7 10-'

2) vykiui A2 yra palanks tie ei skaii rinkiniai, kuriuose


penki skaiiai yra laimingi", o vienas - nelaimingas". Kadangi 5
laimingus" skaiius i 6 galima irinkti C bdais, o 1 nelaimin-
g" i 43 - C43 bdais, tai, remiantis kombinatorine daugybos tai-
sykle, m = Cg C43 = 6 43 = 258. Tuomet

k ^ - i m L - 2 1 0 - '
3) Analogikai gauname, kad

P(A 33) = C " C 6} 3 = 1 3 5 4 5 = - 3 .


C4 9 13983816

3 p a v y z d y s . Dje yra 12 ali, 11 raudon ir 7 mlyni


vienodi rutuliai. Atsitiktinai iimami 8 rutuliai. Kam lygi tikimyb,
kad tarp j bus 3 ali, 2 raudoni ir 3 mlyni rutuliai?
Sprendimas. I 30 dje esani rutuli 8 galima irinkti C30
bdais, taigi n = C30 . Kadangi 3 alius i 12 galima irinkti Cf2
bdais, 2 raudonus i 11 - C^ bdais, 3 mlynus i 7 - C 3 b-
dais, tai m = Cj32 Cj C 3 . Tuomet mus dominanio vykio tikimyb
bus lygi
/13 /2 !3

-0,072. A

4 p a v y z d y s ( V B E , 2001). 1. Kiek skirting keturenkli


skaii, kuri visi skaitmenys skirtingi, galima sudaryti i skaitme-
n 0, 1, 2, 3? .
2. I skaitmen 0, 1, 2, 3 atsitiktinai sudaromas keturenklis
skaiius, kurio visi skaitmenys skirtingi. Kokia tikimyb, kad is
skaiius dalijasi i 6?
Sprendimas. 1. I 4 nesikartoj ani skaitmen galima sudaryti
P 4 = 4! = 24 keturenklius skaiius. Taiau kai kurie j prasids
skaitmeniu 0. Tokius skaitmen rinkinius i bendrojo keturenkli
skaii kiekio reikia paalinti. iuos rinkinius galime gauti taip: i
skaitmen 1, 2, 3 sudarome visus galimus trienklius skaiius ir
prie kiekvien paraome nul. Kadangi i 3 skaitmen, nekarto-
jant j, galima sudaryti P 3 = 3! = 6 skirtingus trienklius skaiius,
tai i 24 ir reiks atmesti 6 keturenklius skaiius. Taigi i skait-
men 0, 1, 2, 3 galima sudaryti 18 skirting keturenkli skaii,
kuri visi skaitmenys yra skirtingi.
2. I 6 dalijasi tie skaiiai, kurie dalijasi i 2 ir i 3. Pagal
skaiiaus dalumo i 3 poym, skaiius dalijasi i 3, kai jo skaitme-
n suma dalijasi i 3. Kadangi kiekvieno keturenklio skaiiaus,
sudaryto i skaitmen 0, 1, 2, 3, skaitmen suma lygi 6, tai visi
tokie keturenkliai skaiiai dalijasi i 3. Vadinasi, norint, kad jie
dalytsi i 6, reikia, kad jie bt lyginiai, taigi baigtsi skaitmeniu
0 arba 2.
Keturenklius skaiius, kurie baigiasi 0, sudarome taip: i skait-
men 1, 2, 3 sudarome visus galimus klinius ir kiekvieno rinkinio
gale paraome skaitmen 0. Vadinasi, keturenkli skaii, kurie
baigiasi nuliu, i viso bus P g = 3! = 6. Tiek pat bus ir keturenkli
skaii, kurie baigiasi skaitmeniu 2. Taiau i j reikia imesti tuos,
kurie prasideda nuliu. Tokius rinkinius galima gauti kaitaliojant
per vidur esanius skaitmenis 1 ir 3, priekyje priraant nul, o gale
- skaitmen 2. Taigi toki rinkini i viso bus P 2 = 2! = 2. Vadinasi,
i skaitmen 0, 1, 2, 3 galima sudaryti 6 + 6 - 2 = 10 lygini ketur-
enkli skaii, kurie ir dalysis i 6.
Tuomet tikimyb, kad atsitiktinai i skaitmen 0, 1, 2, 3 suda-
rytas keturenklis skaiius dalijasi i 6, lygi
10 = 5
18 9 "
udavin galima isprsti ir taikant kombinatorin daugybos
taisykl. Pavyzdiui, skirting keturenkli skaii, kuri visi
skaitmenys skirtingi ir sudaryti i skaitmen 0, 1, 2, 3, kiek galima
rasti nagrinjant j sudarymo princip. Tarkime, pirmuoju
keturenklio skaiiaus skaitmeniu raome bet kur skaitmen,
iskyrus 0. Taigi pirmj keturenklio skaiiaus skaitmen galime
parinkti 3 bdais. Kadangi i keturi esam skaitmen vienas
skaitmuo jau panaudotas", tai antrj skaitmen galime parinkti 3
bdais. Treij skaitmen galime parinkti 2 bdais, o ketvirtj -
1 bdu. Vadinasi, i viso galima sudaryti 3 - 3 - 2 1 = 18 skirting
keturenkli skaii.
Pratimai
11.16. Metamas loimo kauliukas. Apskaiiuokite i vyki ti-
kimybes:
1) A1 = Ikrito keturios akuts";
2) A2 = Ikrito lyginis akui skaiius";
3) A3 = Ikrito pirminis akui skaiius";
4) A 4 = Ikrito ne maiau negu trys akuts".
11.17. Metamos dvi monetos. Kokia tikimyb, kad vienos mone-
tos atvirs herbas, o kitos - skaiius?
11.18. 1985-1988 metais Vagos" leidykla ileido eis A. Vie-
nuolio rat tomus, i viso - 7 knygas, nes etj tom sudar dvi
knygos. ios 7 knygos atsitiktinai sustatomos lentynoje. Kokia tiki-
myb, kad abi etojo tomo knygos bus padtos greta viena kitos?
11.19. I penki atkarp, kuri ilgis 1, 3, 5, 7 ir 9, atsitiktinai
irenkamos trys. Kokia tikimyb, kad i j bus galima sudaryti
trikamp?
11.20 ( M B E 2 0 0 1 ) . eiose vienodose kortelse suraytos rai-
ds A, Y, L, S, T, U. Korteles atsitiktinai sudliojame vien alia
kitos. Apskaiiuokite tikimyb, kad gausime od Alytus".
11.21. Kubas, kurio visos sienos nudaytos, supjaustytas 1000
vienod kubeli. Raskite tikimyb, kad atsitiktinai paimto kubelio
tik dvi sienos bus nudaytos.
11.22. I skaitmen 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9, nekartojant j,
sudaromi keturenkliai skaiiai. Kokia tikimyb, kad bus gautas:
1) skaiius 1234;
2) lyginis skaiius?
11.23. Kortelse urayti skaiiai 1, 2, 3, 5, 6, 7. Atsitiktinai
paimamos 4 kortels ir sudliojamos paeiliui. Kokia tikimyb, kad
bus gautas skaiius, kuris dalijasi i 5?
11.24. od miels" sukarpme raidmis ir keturias j atsitik-
tinai sudliojome vien alia kitos. Kokia tikimyb, kad gausime
od eil"?
11.25. Kortelse urayti skaiiai 0, 1, 2, 3, ..., 9. Atsitiktinai
paimamos dvi kortels ir sudedamos alia. Kokia tikimyb, kad gau-
tas dvienklis skaiius dalysis i 18?
11.26 (Bandomasis egzaminas, 1998). Metame eiasien lo-
imo kauliuk. Raide m paymsime ikritusi kauliuko akui
skaii ir nagrinsime kvadratin lygt x2 + mx + 1 = 0 . Raskite i
vyki tikimybes:
1) A = Lygtis neturi realij akn";
2) B = Lygtis turi dvi skirtingas aknis".
11.27. Teleloto" biliet sudaro 25 kvadratini langeli lentel.
Jos langeliuose surayti skirtingi skaiiai, kompiuterio atsitiktinai
pasirinkti i intervalo nuo 1 iki 75. Nupirktas vienas Teleloto"
bilietas.
1) Teleloto" bilietas laimi kamp aidim", jeigu jo lentels
kampuose atspausdinti skaiiai yra tarp skaii, surayt
ant pirmj 35 irident kamuoliuk. Kokia tikimyb lai-
mti kamp aidim"?
2) Teleloto" bilietas laimi vidurins eiluts aidim", kai jo
vidurinje eilutje atspausdinti skaiiai yra tarp skaii, su-
rayt ant pirmj 40 irident kamuoliuk. Kokia tikimy-
b laimti vidurins eiluts aidim"?
3) Teleloto" bilietas laimi striaini aidim", jeigu jo lente-
ls striainse atspausdinti skaiiai yra tarp skaii, sura-
yt ant pirmj 42 irident kamuoliuk. Kokia tikimyb
laimti striaini aidim"?
4) Teleloto" bilietas laimi aukso puod", jeigu visi jo lentels
skaiiai yra tarp skaii, kurie surayti ant pirmj 45 i-
rident kamuoliuk. Kokia tikimyb laimti aukso puod"?

11.4. VYKI SJUNGOS, SANKIRTOS TIKIMYB

vyki sjunga ir sankirta apibriamos labai panaiai kaip ai-


bi sjunga ir sankirta.
1 apibrimas. vyki A ir B sjunga vadinamas toks vykis,
kuris vyksta tada, kai vyksta vykis A arba B. ymima: A\JB.
Pavyzdiui, metamas loimo kauliukas. Jei vykis A = Ikrito
viena akut", vykis B = Ikrito trys akuts", vykis C = Ikrito pen-
kios akuts", tai j sjunga bus AUBUC = Ikrito nelyginis akui
skaiius".
vyki A ir B sjungai A LIB yra palankios visos baigtys, kurios
palankios bent vienam vykiui A ir 5 .
2 apibrimas. vyki Air B sankirta vadinamas vykis, kuris
vyksta tada, kai kartu vyksta vykiai A ir B. ymima: .
vyki A ir B sankirtai Af]B yra palankios tik tos baigtys, ku-
rios kartu palankios A ir B.
3 apibrimas. vykiai vadinami nesutaikomais, kai j san-
kirta yra negalimas vykis.
Tai reikia, kad ie vykiai negali vykti kartu. Pavyzdiui, me-
tant monet, negali tuo paiu metu atvirsti herbas ir skaiius.
Nesutaikomj vyki A ir sjungos tikimyb apskaiiuojama
pagal formul
P(AUB) = P(A) + POB). (7)
i formul galima taikyti ir kai nesutaikom vyki yra dau-
giau negu du.

Si 1 p a v y z d y s . aulys auna taikin. Tikimyb imuti 10 ta-


k lygi 0,2, o imuti 9 takus - 0 , 5 . Kam lygi tikimyb imuti ne
maiau negu 9 takus?
Sprendimas. Paymkime vykius: A = Imuta 10 tak",
B = Imuta 9 takai". vykiai A ir yra nesutaikomi, nes nema-
noma vienu viu imuti ir 10, ir 9 takus. vykis Imuta ne
maiau negu 9 takai" reikia, kad imuta 9, arba 10 tak, todl
jis yra vyki A ir sjunga AlJB. Tuomet, remiantis (7) formule,
P(AUB) = 0,2 + 0,5 = 0,7.
4 apibrimas. vykiai Air B vadinami nepriklausomais, jei
() = ()(). (8)
i formul taikoma ir tada, kai nepriklausom vyki yra dau-
giau negu du.
Nusprsti, ar vykiai yra nepriklausomi, galima i udavinio
prasms. Pavyzdiui, tikimyb pataikyti taikin vienam i dviej
audani pabkl nepriklauso nuo to, ar taikin pataik kitas
pabklas. Panaiai skaiiaus ikritimas metant vien i dviej
monet nekeiia skaiiaus ikritimo tikimybs metant antr
monet.

ii 2 p a v y z d y s . Loimo kauliukas metamas 3 kartus. Apskai-


iuokime vykio A = N karto neikris 5 akuts" tikimyb.
Sprendimas. Paymkime: vykis Bk = Metant kauliuk &-tj
kart, neikris 5 akuts"; ia k = l, 2, 3. Tuomet
= 23.
Kadangi vykiai Bu B2 ir B3 yra nepriklausomieji, tai, remiantis
(8) formule,
() = ( 1 )( 2 )( 3 ).

Kadangi (,) = ( 2 ) = ( 3 ) = | , tai P(A) = | | | = |||. A


(7) formul teisinga tik tada, kai vykiai yra nesutaikomieji.
Kai vykiai A ir yra bet kokie, tuomet
P(A UB) = P(A) + () - P(Af|B). (9)
3 p a v y z d y s . Du prielktuviniai pabklai kartu, nepriklau-
somai vienas nuo kito, auna lktuv. Lktuvas numuamas, kai
j pataiko bent vienas sviedinys. Tikimyb, kad lktuv paaus
pirmasis pabklas lygi 0,85, kad antrasis - 0,7. Kokia tikimyb,
kad lktuvas bus numutas?
Sprendimas. Paymkime: vykis A = Pataik pirmojo pabklo
sviedinys", vykis B = Pataik antrojo pabklo sviedinys", tuomet
vykis A{JB = Lktuvas numutas". Kadangi vykiai A ir nra ne-
sutaikomieji, tai teisinga (9) formul. Vadinasi,
P(AUB) = 0,8 + 0 , 7 - 0 , 8 0,7 = 0,955.
5 apibrimas. vykis A vadinamas prieingu vykiui B, kai
jis vyksta tada ir tik tada, kai B nevyksta.
Paprastai vykiui A prieingas vykis ymimas simboliu A . vy-
ki ir A tikimybes sieja formul
P(A) = 1 - P ( A ) . (10)
Grkime prie 2 pavyzdio. vykiui A = N karto neikris 5 aku-
ts" prieingas yra vykis A = Bent vien kart ikris 5 akuts" ir
io vykio tikimyb

a-Hft-sis
Isprskime pavyzdi, kuriuose kartu taikomas vyki sjun-
gos, vyki sankirtos bei prieingojo vykio svokos.
4 p a v y z d y s (VBE, pakartotin sesija, 2002). Tarkime, kad
egzamino metu 6 studentai sdi u bendro stalo ant vieno suolo,
kurio abu galai yra alia prajim. Egzamin studentai baigia at-
sitiktine tvarka ir isyk ieina. Kokia tikimyb, kad bent vienas
studentas, nordamas ieiti, turs paprayti praleisti kur nors i
likusi savo draug?
Sprendimas. Udavin isprsime pasinaudodami prieingojo
vykio svoka. Paymkime: vykis A = Bent vienas studentas, no-
rdamas ieiti, turs paprayti, kad j praleist kuris nors i likusi
draug"; jam prieingas vykis A =N vienas studentas, norda-
mas ieiti, neturs prayti, kad j praleist kuris nors i likusi
draug". Tuomet
P(A) = 1 - P ( A ) ,
A = A,A 2 A 3 A 4 ;
ia vykis A t = Pirmas baigs egzamin studentas ieidamas nesu-
trukd savo likusi 5 draug"; vykis A 2 = Antras baigs egzamin
studentas ieidamas nesutrukd savo likusi 4 draug"; A 3 = Tre-
ias baigs egzamin studentas ieidamas nesutrukd savo likusi
3 draug"; A 4 = Ketvirtas baigs egzamin studentas ieidamas
nesutrukd savo likusi 2 draug". Kadangi i 6 student yra tik
2 sdintys i krato, kurie ieidami nesutrukdo likusi, tai

P ( A ) = . P(A2) = , P(A3) = |, P(A4) = |

P(A) - 1 - . . . - A
6 5 4 3 ~45 A
5 p a v y z d y s . Krepininkas met tris baudas. Tikimybs, kad
bus pataikyta metant pirmj, antrj ir treij kart, atitinkamai
lygios 0,7, 0,75 ir 0,8. Kokia tikimyb, kad:
1) vienas i i trij metim bus taiklus;
2) du i i trij metim bus taikls;
3) bent vienas i i metim bus taiklus?
Sprendimas. 1. vykis A = Vienas i i trij metim bus taik-
lus" reikia, kad bus pataikyta metant arba pirmj, arba antrj,
arba treij kart. Todl paymkime: &-tasis metimas yra taik-
lus"; ia k = 1, 2, 3. Tai, kad pataikyta metant pirmj kart, reikia,
jog antrasis ir treiasis metimas buvo netaikls. Toks vykis lygus
vyki A 1; ir A3 sankirtai 1 2 | 3 . Kadangi taikls dar
galjo bti arba antrasis, arba treiasis metimas, tai

A = (A1nA2nA3)u(A1nA2nA3)u(A1riA2nA3).
Skliaustuose surayti vykiai yra nepriklausomi vienas nuo ki-
to, o vykiai, su kuriais sudaroma sjunga, yra kas du nesutaikomi.
Vadinasi, galima taikyti (6) ir (7) formules. Todl
Pi A) = P (A, )P( A2 )P( A 3 ) + P ( ) P ( )P(A 3 ) +
+ P(A 1 )P(A 2 )P(A 3 ).
Kadangi P(A 1 ) = 0,7, P(A, ) = 0,75, P(A 3 ) = 0,8,
tai P ( ) = 0,3, P ( ) = 0,25, P(A 3 ) = 0 , 2 ir
P(A) = 0,7 0,25 0,2 + 0,3 0,75 0,2 + 0,3 0,25 0,8 = 0,14 .
2. Paymkime: vykis B = Du i i trij metim bus taikls".
Tuomet
b=(A1 , n A 3 ) U ( DA 2 DA 3 )U(A 1 f u 2 n A3),
todl
P(B) = P ( )P(A 2 )P(A 3 ) + P ( ) P ( )P(A 3 ) + P ( )P(A, )P(A 3 ) =
= 0,7 0,75 0,2 + 0,7 0,25 0,8 + 0,3 0,75 0,8 = 0,425.
3. Sprsime taikydami prieingojo vykio svok. vykiui
C = Bent vienas i i metim bus taiklus" prieingas yra vykis
N vienas i i metim nebuvo taiklus". Kadangi
= Air\A2f)A3,
tai P() = P ( )P( A2 )P( A3 ) = 0,3 - 0,25 0,2 = 0,015
ir P(C) = 1 - P ( ) = 1 - 0 , 0 1 5 = 0,985.

Ii 6 p a v y z d y s . Atsitiktinai pasirenkama po vien odi PRO-


GRAMA ir MATEMATIKA raid. Apskaiiuokite toki vyki tiki-
mybes:
1) A = Pasirinktos dvi A raids";
2) B = Pasirinktos dvi vienodos raids";
3) C = Pasirinktos dvi skirtingos raids";
4) D = I pasirinkt raidi galima sudti od AM".
Sprendimas. 1. Paymkime: vykis A = Pasirinkta odio
PROGRAMA A raid", vykis A 2 = Pasirinkta odio MATEMATI-
KA A raid". Tuomet = 1 2 ir

P(A) = P(A X )P(A 2 ) = ^ = ^

2. Kadangi bendros odi PROGRAMA ir MATEMATIKA rai-


ds yra tik A ir M, tai dvi vienodos raids bus pasirinktos tuomet,
kai bus pasirinktos raids A arba M. Paymkime vykius: vykis
Mx = Pasirinkta odio PROGRAMA M raid", vykis M, = Pasirink-
ta odio MATEMATIKA M raid". Tuomet B = (A,f]A2)[j(Mif]M2)

P (B) = P( A, )P(A 2 ) + P(M, )P(M 2 ) = + =

3. vykiai Pasirinktos dvi skirtingos raids" ir Pasirinktos dvi


vienodos raids" yra prieingi, todl

P(C) = l - P ( B ) = l - l H ( ) .

4. I pasirinkt raidi galima sudti od AM, kai i vieno


odio bus pasirinkta raid A, o i kito - raid M arba atvirkiai.
Todl

D = (A 1 i1M 2 )U(A 2 nM 1 )

) = P(A 1 )P(M 2 ) + PiA, )=f A 4 . 1 =^ . A


Pratimai

11.28. Ceche veikia keletas stakli. Tikimyb, kad per pamain


reiks derinti vienas stakles, lygi 0,2, kad dvejas stakles - 0,13,
daugiau negu dvejas stakles - 0,07. Kokia tikimyb, kad per pa-
main reiks derinti stakles?
11.29. Egzamino mediag sudaro 20 klausim. Studentas ilai-
ko egzamin, jei atsako visus tris bilieto klausimus. Kokia tikimy-
b, kad studentas ilaikys egzamin, jeigu jis imoko 15 klausim?

11.30. Tikimyb, kad aulys pataikys deimtuk, lygi 0,05,


devyniuk - 0,2, o atuoniuk - 0,6. auta vien kart. Kokia
yra i vyki tikimyb:
1) A = Imuta ne maiau negu 8 takai";
2) B = Imuta daugiau negu 8 takai"?
11.31. Du auliai auna taikin. Pirmojo aulio pataikymo tiki-
myb lygi 0,75, antrojo - 0,7. Apskaiiuokite i vyki tikimybes:
1) pataikyta du kartus;
2) pataikyta vien kart;
3) pataikyta bent vien kart.
11.32. Atsitiktinai pasirenkamas trienklis natralusis skaiius
nuo 100 iki 999. Kokia tikimyb, kad bent du jo skaitmenys sutaps?
11.33. Tikimyb, kad krepininkas mes kamuol krep lygi 0,8.
1. Metama 5 kartus, kiekvien kart nepriklausomai nuo kit.
Kokia tikimyb, kad krepininkas mes kamuol krep bent
vien kart?
2. Kiek kart reikt mesti kamuol krep, kad tikimyb pa-
taikyti bent vien kart bt nemaesn u 0,99?
11.34 (VBE, 2000). Turime du eiasienius loimo kauliukus.
Pirmojo loimo kauliuko keturios sienos nudaytos mlynai, o kitos
dvi - raudonai. Antrojo loimo kauliuko dvi sienos nudaytos m-
lynai, o keturios - raudonai. Metami abu loimo kauliukai.
1. Parodykite, kad vykio atsivert abiej kauliuk raudona
2
spalva nudaytos sienos" tikimyb lygi .
9
2. Kuris i i dviej vyki labiau tiktinas:
A - atsivers abiej kauliuk ta paia spalva nudaytos
sienos";
B - atsivers abiej kauliuk skirtinga spalva nudaytos
sienos".
3. Tsiant eksperiment, pirmojo kauliuko sien spalvos nekei-
iamos, o dalis antrojo kauliuko sien perdaomos. Kiek ant-
rojo kauliuko sien turi bti nudayta raudonai ir kiek m-
lynai, kad, metant abu kauliukus kartu, tikimyb atvirsti ta
paia spalva nudaytoms sienoms bt lygi tikimybei ikris-
ti skirtingomis spalvomis nudaytoms sienoms?
11.35 (VBE, 2002). Turnyre dalyvauja dvi achmatinink ko-
mandos, kiekvienoje komandoje - po du aidjus. Kiekvienas pir-
mosios komandos achmatininkas aidia po vien partij su kiek-
vienu antrosios komandos aidju. U laimt partij komanda
gauna 2 takus, u lygisias - 1 tak, u pralaimt partij tak
negauna.
Tikimyb pirmosios komandos achmatininkui partij laimti
lygi lygij tikimybei ir lygi pralaimjimo tikimybei. Kiekvienos
partijos baigtis nepriklauso nuo kit partij baigi. Apskaiiuokite
tikimyb, kad pirmoji komanda surinks:
1) 8 takus;
2) 7 takus;
3) 6 takus;
4) ne maiau kaip 6 takus.
11.36. Pirmoje dje yra 3 balti, 4 juodi ir 8 geltoni rutuliai,
o antroje - 6 balti, 9 juodi ir 5 geltoni rutuliai. I kiekvienos ds
atsitiktinai pasirenkame po vien rutul. Apskaiiuokite tikimybes
i vyki:
1) pasirinkti du tos paios spalvos rutuliai;
2) pasirinkti skirting spalv rutuliai;
3) pasirinkti baltas ir juodas rutuliai.

11.5. ATSITIKTINIS DYDIS, JO SKIRSTINYS,


MATEMATIN VILTIS IR DISPERSIJA

Tarkime, metamas loimo kauliukas. Ikritusi akui skaii


paymkime X. Dydis X yra atsitiktinis ir gyja reikmes 1, 2, 3, 4,
5 ir 6. Kiekvien i i reikmi jis gyja su tikimybe .
o
Sudarykime lentel, kuri vadinama atsitiktinio dydio X skirs-
tiniu. Pirmoje eilutje suraome dydio X reikmes x^i- 1, 2, ..., n),
antroje - tikimybes p i = P(X=x I ) (i = 1, 2, ..., n), su kuriomis dydis
X tas reikmes gyja:
X x1 *2 K
P Pl Pi Pn
Nagrinjamu atveju:

X 1 2 3 4 5 6
1 1 1 1 1 1
r
6 6 6 6 6 6

Matome, kad tikimybi suma p1+p2 + ...+pn = 1.

II 1 p a v y z d y s . Moksleivis svarsto, pirkti jam 10 kompiuterini


aidim kompaktini disk komplekt ar ne. Viename kompakti-
niame diske yra tik vienas aidimas. aidim moksleivis vertina
taip: geras (g) arba blogas (b). Jei jis perirt visus komplekto
aidimus, juos vertint taip: g, b, b, g, g, g, g, b, g, g. Taiau i 10
disk moksleivis atsitiktinai pasirenka ir ibando tik du. Komplek-
t jis pirks tik tada, jei patiks abu aidimai.
1. Raskime tikimyb, kad moksleivis komplekt nupirks.
2. Sakykime X - atsitiktinis dydis, lygus ger aidim, esan-
i dviejuose atsitiktinai pasirinktuose kompaktiniuose
diskuose, skaiiui. Sudarykime dydio X skirstin.
Sprendimas. 1. Kadangi 2 aidimus i 7 gerj galima parinkti
C2 = 2 1 bdu, o 2 aidimus i 10 galima parinkti C20 = 45 bdais,
21 7
tai tikimyb, jog bus parinkti du geri aidimai, lygi = .
45 15
2. Atsitiktinai parenkant du aidimus, tarp j gali nebti n
vieno gero, gali bti vienas arba du geri aidimai, todl dydis X
gyja reikmes 0, 1 ir 2. Du blogus aidimus i 3 blogj galima
pasirinkti C32 = 3 bdais, todl dydis X gyja reikm 0 su tikimybe
3 1
P ( X = 0 ) = - = -. Vien ger aidim i 7 gerj galima parinkti
45 15
C = 7 bdais, o prie kiekvieno gero aidimo vien blog galima
priderinti C3 = 3 bdais, todl tikimyb, kad dydis X gis reikm
7-3 7
1, lygi P(X= 1)= =r. Aiku, jog i reikm galjome gauti
pasiremdami tuo, 45 15
kad tikimybi suma turi bti lygi 1. Mat jau i-
7
nome, kad dydis X reikm 2 gyja su tikimybe P(X=2) = .

X 0 1 2
1 7 7
P
15 15 15
1 apibrimas. Atsitiktinio dydio X matematine viltimi
{matematiniu vidurkiu) EX vadinamas skaiius
EX = xlPi+x2p2+... + xnpn. (11)
2 apibrimas. Atsitiktinio dydio X dispersija DX vadina-
mas skaiius

= E(X - EX) 2 = (*! - EX) 2 Pl +


+ (x2-EX)2p2+... + (xn-EX)2p. (12)

2 p a v y z d y s (VBE, 1999). Turime simetrik eiasien loi-


mo kauliuk, ant kurio sien surayti ei skaiiai 1, 1, 1, 1, 3, 3.
Atliekamas toks eksperimentas. Kauliukas metamas du kartus ir
skaiiai, atvirt po pirmojo ir po antrojo metim, sudedami. Nagri-
njamas atsitiktinis dydis X, lygus atvirtusi skaii sumai.
1. Parodykime, kad atsitiktinis dydis X gyja reikm 2 su tiki-
mybe
2. Pabaikime pildyti lentel, apibriani atsitiktinio dydio X
skirstin.
X 2 4 6
4
P
9
3. Apskaiiuokime atsitiktinio dydio X matematin vilt EX.
Sprendimas. 1. Dydis X gyja reikm 2, kai, metant tiek pir-
m, tiek ir antr kart, atvirsta skaiius 1. Kadangi tiek vykio
A j = Metant kauliuk pirmj kart, atvirto 1", tiek ir vykio
4 2
A 2 = Metant kauliuk antrj kart, atvirto 1" tikimyb lygi = ,
6 3
tai vykio 1 2 tikimyb
( 1 2 ) = | | = | .

2. Atvirtusi skaii suma bus lygi 4, kai pirm kart atvirs


skaiius 1, o antr kart - skaiius 3 arba atvirkiai. Tikimyb,
su kuria dydis X gyja reikm 4, lygi
4 2 4 2 _ 4
6 6 6 6 9 '
Atvirtusi akui suma bus lygi 6, kai abu kartu atvirs skai-
ius 3, todl tikimyb, su kuria dydis X gyja reikm 6, lygi
2 2 _1
6 6 9'
i tikimyb galjome gauti pasiremdami tuo, kad tikimybi
suma turi bti lygi 1.
Skirstinys nusakomas lentele
X 2 4 6
4 4 1
P
9 9 9
3. Matematin vilt apskaiiuojame, taikydami (11) formul:

E X = 2 - + 4 4 + 6-JL = 3 . a
9 9 9 3
Jei reikt, tai dydio X dispersij apskaiiuotume pagal (12)
formul:
\2 . / x2 . / 2
i y = i6
DX = | 2 - 3 f .+4-3 .f + 16-3
3 '9 J
9 '

s Pratimai
11.37. Parduota 100 biliet po 1 Lt. 30 j laimi po 1 Lt, 10 -
po 3 Lt, 2 - po 10 Lt. Paymkite: X - laimta suma nupirkus
vien biliet. Sudarykite dydio X skirstin ir apskaiiuokite vidu-
tin laimjimo dyd (matematin vilt).
11.38. Krepininkas meta i eils 2 baudas. Tikimyb pataikyti
krep, metant pirmj baud, lygi , o metant antrj - .
3 4
mest baud skaiius yra atsitiktinis dydis X. Sudarykite jo skirsti-
n ir apskaiiuokite dydio X matematin vilt.
11.39 (VBE, 2003). Dutje yra penkios kortels, ant kuri
urayti skaiiai: ant pirmos ir antros - skaiius 2, ant treios ir
ketvirtos - skaiius 3, ant penktos - skaiius 4. Atsitiktinai pa-
imamos dvi kortels. Ant paimtj korteli urayt skaii suma
yra atsitiktinis dydis. Paymkite j X.
1. Parodykite, kad vykio ant paimtj korteli urayt skai-
i suma yra 4" tikimyb lygi 0,1.
2. Pabaikite pildyti atsitiktinio dydio X skirstinio lentel
X 4 5 6 7
P 0,3 0,2
3. Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X matematin vilt.
11.40. I 20 gamini, tarp kuri yra 4 nekokybiki, atsitiktinai
irenkami trys gaminiai. Atsitiktinis dydis X reikia nekokybik
gamini kiek. Sudarykite dydio X skirstin.
11.41. Automobilio marrute yra 4 viesoforai. Tikimyb, kad
viesoforas leis automobiliui vaiuoti toliau arba j sustabdys, lygi
0,5. Paymkite: X - viesofor, pro kuriuos pravaiavo automobi-
lis iki pirmojo sustojimo, skaiius. Sudarykite dydio X skirstin.
11.42. aulys tris kartus auna taikin. Tikimyb, kad aulys
pataikys, kiekvien kart lygi 0,4. U kiekvien taikl v auliui
skiriami 5 takai. Atsitiktinis dydis X - aulio surinkt tak skai-
ius. Sudarykite dydio X skirstin.
11.43. Objektas, kur aunama, sudarytas i dviej skirting
dali. Jis sunaikinamas, jeigu pirmj dal pataiko vienas vis
arba antrj dal pataiko trys viai. Tikimyb pataikyti pirmj
objekto dal lygi 0,3, antrj - 0,7. audoma tol, kol objektas
sunaikinamas. Atsitiktinis dydis X yra pataikym, reikaling ob-
jektui sunaikinti, skaiius. Sudarykite dydio X skirstin.

11.6. IMTIS. GRAFINIS IMTIES VAIZDAVIMAS.


IMTIES VIDURKIS IR DISPERSIJA

Pradkime nuo pavyzdio. Sakykime, renkami duomenys apie


dvideimtmei jaunuoli g. Tiriama individ (dvideimtmei
jaunuoli) grup vadinama populiacija, o tyrimui pasirinkt indi-
vid dalis, pavyzdiui, dvideimtmei student grup, - imtimi.
Taiau paprastai imtimi vadinama ne pati individ dalis, o skaiiai,
kurie gaunami matuojant arba stebint tam tikrus individ poy-
mius (iame pavyzdyje - g). Todl imties elementus ymsime xu
x2, ..., xn, o skaii n vadinsime imties triu.
Gaut imt xv x2, ..., xn sutvarkome taip: ufiksuotas reikmes
xx ( = 1, 2, ..., n) idstome didjimo tvarka ir apskaiiuojame da-
nius apibdinanius, kiek kart pastebta reikm xt. Taip su-
si-
daroma element dani lentel. Vietoj m, raius , gaunama
santykini dani lentel Grafikai pavaizdav dani lentel,
gauname diagram, o grafikai pavaizdav santykini dani len-
tel - histogram.
Svarbiausios imties statistins charakteristikos - imties vidur-
kis ir dispersija.
Imties xlf x2, ..., xn vidurkis nusakomas formule
_ X, +XN +... + XN
= , (13)
n
o dispersija s2 - formule
2 _ (xt - x f +(*2 - x f + -xf
s ~ n-1
Dydis s vadinamas vidutiniu kvadratiniu nuokrypiu ir
gaunamas itraukus kvadratin akn i imties dispersijos.
1 p a v y z d y s (MBE, 2001). Biologijos projektui trys berniukai
individualiai rinko duomenis apie iknosparni sparn ilg. Deja,
visi pamet po vien duomen, o Jonas dar ir savo surinkt duome-
n vidurk umiro.
1. Baikime pildyti lentel, jei inoma, kad vis iknosparni
imatuot sparn ilgi vidurkis yra 13,35 cm.

Sparn ilgis Vidurkis


Berniukas
(cm) (cm)
Justas 13 12 ? 12 14 17 16 14
Tomas 12 10 16 14 ? 15 - 13
Jonas 11 14 15 ? 11 13 11 ?

Brknys reikia, kad to duomens Tomas i viso neturjo. Klaustu-


kai ymi pamestus duomenis.
2. Sudarykime imties element dani lentel.
3. Nubraiykime imties diagram.
Sprendimas. 1. Paymkime Justo pamest duomen x, Tomo -
y, Jono - z, Jono surinkt duomen vidurk - t. Tuomet, remiantis
(13) formule,
. 13 +12 + : +12 +14 +17 +16
14 = 7 >

i q _ 12 + 10 + 16 + 1 4 + y + 15
1 0 - 6
, 11 + 14 + 15 + 2 + 11 + 13 + 11

i ia ; = 14, y =11, 2 = 7^-75. Vadinasi, Justo surinkt duomen


suma 98, Tomo - 78, Jono - lt, todl teisingas dar ir toks sryis:

98 + 78 + lt
= 13,35.
20
I ia t = 13 ir 2 = 7^-75 = 9 1 - 7 5 = 16.
2. Duomenis suraome j didjimo tvarka nuo maiausio, ly-
gaus 10, iki didiausio, lygaus 17, ir apskaiiuojame, kiek kart
kuris kartojasi. Gauname dani lentel.
Duomenys 10 11 12 13 14 15 16 17
Daniai 1 4 3 2 4 2 3 1
3. Diagram braiome
taip: horizontalioje ayje
paymime duomenis, vir 4 -
j nubraiome stulpelius,
3
kuri auktis lygus duo-
men daniui (11.3 pav.). 2
Nordami nubraiyti 1
histogram, pirmiausia su- 10 11 12 13 14 15 16 17 ilgis, cm
darome santykini dani
lentel. Tam tikslui kiek- 11.3 pav.
vien dan padalijame i
bendro duomen kiekio,
lygaus 20.
Duomenys 10 11 12 13 14 15 16 17
Santykiniai 1 4 3 2 4 2 3 1
daniai 20 20 20 20" 20 20 20 20

N _4_
3 201
Histograma (11.4 pav.) .2 ..
braioma panaiai kaip ir S 20
M
imties diagrama, tik stul- b 20
.
J^
peli auktis atitinka ne
20
dan, bet santykin dan.
10 11 12 13 14 15 16 17 ilgis, cm

11.4 pav.

ii 2 p a v y z d y s (VBE, pakartotin sesija, 2002). Parduotuvs


vadybininkas gavo trij gamintoj pasilymus vartams tiekti.
Vartai supakuoti dutse, ant kuri urayta Dutje yra vidu-
tinikai 500 vart". Vadybininkas, nordamas pagrstai apsisprs-
ti, atsitiktinai pasirinko i kiekvieno gamintojo po keturiasdeimt
dui ir suskaiiavo, kiek jose yra vart. Gavo tok rezultat:

Vart skaiius dutje 495 496 497 498 499 500 501 502
1-ojo gamintojo 0 0 0 16 10 13 0 1
2-ojo gamintojo 0 0 0 10 25 0 5 0
3-ojo gamintojo 1 0 3 0 32 1 0 3

1. rodykime, kad vis trij gamintoj siuntose vidutinis var-


t skaiius dutje yra vienodas.
2. Padkime vadybininkui apsisprsti, kur gamintoj pasirink-
ti, savo sprendim argumentuodami dispersijos reikme.
Sprendimas. 1. Apskaiiuojame vidutin vart skaii dutje:
. . . . - 498 16 + 499 10+500 13+502 1 .OQ
1-ojo gamintojo - x, = = 499 ;
40
o . - 498 10 + 499 -25 + 501-5 ,QQ
2-ojo gamintojo - x2 = = 499 ;

3-ojo gamintojo -
- _ 495 -1 + 497 - 3 + 499 - 32 + 500 -1+502-3
:499.
*3 40

2. Taikydami (14) formul, apskaiiuojame dispersij:


1-ojo gamintojo
2 _ (498 - 499)2 -16 + (499 - 499)2 -10 ,
Sl " 40-1
(500 - 499)2 -13 + (502 - 499)2 _ M = n 974
40-1 39 '

2-ojo gamintojo
2 (498-499) 2 10+ (499-499) 2 25+ (501-499) 2 -5 30 . ___
52 = 40^1 = 39 ~ ' '

3-ojo gamintojo
2 _ (495 - 499)2 + (497 - 499)2 - 3 + (499 - 499)2 - 32
40-1
(500-499) 2 -1 + (502-499) 2 -3 56 , . Q
+ 40^1 = 39 = 1 > 4 3 6 *

Kadangi dispersija apibdina duomen sklaid, tai aiku, jog


tikslinga pasirinkti t gamintoj, kurio gaminam vart imties
dispersija yra maiausia. iame pavyzdyje tikslinga rinktis 2-j
gamintoj.

Pratimai
11.44. Atsitiktinai atrink 12 puslapi teksto, suskaiiuojame,
kiek jame yra klaid. J skaiiaus imtis yra tokia: 0, 1, 2, 0, 3, 4,
0, 0, 1, 2, 1, 1.
1. Sudarykite dani lentel.
2. Nubraiykite dani diagram ir histogram.
3. Apskaiiuokite imties vidurk ir dispersij s 2 (0,001 tiks-
lumu).
11.45. Penki mokiniai, pasirink skirtingus tekstus, kuriuos
sudaro 10 000 odi, suskaiiavo, kiek juose yra raidi A ir Z. Jie
gavo tokius duomenis:
raid A: 978; 780; 840; 1030; 922;
raid : 75; 68; 102; 93; 62.
Apskaiiuokite kiekvienos imties vidurk, dispersij ir vidutin
kvadratin nuokryp.
11.46. Aptvare bgiojo viiukai. Pradinuks Agn, Birut ir
Daiva nusprend juos suskaiiuoti ir tai atliko po 4 kartus. Gauti
duomenys surayti lentelje:
Pradinuks Viiuk skaiius
Agn 58 60 61 57
Birut 57 58 59 62
Daiva 55 57 59 61

Apskaiiuokite vis trij imi skaitines charakteristikas ,


s 2 , s. Kuri mergait geriau skaiiavo?
11.47. Grup, kurioje yra 24 studentai, para matematikos
kontrolin darb ir gavo tokius vertinimus: 8, 5, 3, 4, 5, 5, 6, 5, 7,
6, 8, 9, 10, 7, 7, 6, 5, 4, 4, 3, 6, 5, 9, 7.
1. Sudarykite santykini dani lentel ir nubraiykite his-
togram.
2. Apskaiiuokite imties vidurk, dispersij ir vidutin kvadra-
tin nuokryp.
skyrius VEKTORIAI

12.1. V E K T O R I A U S S V O K A , V E I K S M A I SU VEKTORIAIS

Matematikoje, fizikoje, technikoje ir kt. skiriami dviej ri


dydiai. Tie dydiai, kuriems apibdinti utenka vieno skaiiaus,
vadinami skaliariniais dydiais. Tokie yra, pavyzdiui, kno t-
ris, jo mas, aplinkos temperatra. Taiau tenka nagrinti ir kitos
ries dydius, kuriems apibdinti reikia ne tik skaitins reikms,
bet ir j krypties. ie dydiai vadinami vektoriniais. Tokie yra,
pavyzdiui, judjimo greitis, pagreitis, jga.
Vektoriniai dydiai paprastai vaizduojami kryptinmis atkar-
pomis nurodant atkarpos pradi ir jos gal.
1 apibrimas. Vektoriumi vadinama kryptin atkarpa.
Vektori, kurio pradios takas A, o galo takas B, ymsime AB .
Kartais vektorius ymimas viena maja raide, pavyzdiui, a, b .
Nagrinsime laisvuosius vektorius, t. y. tokius vektorius, ku-
riuos galima perkelti lygiagreiai patiems sau. Taigi bet kuris vek-
torius AB atstovauja vis aib vektori, kurie gaunami i jo lygia-
greiuoju postmiu. Toliau laisvuosius vektorius vadinsime tiesiog
vektoriais, bet visada tursime galvoje, kad kiekvien vektori ga-
lima perkelti lygiagreiai jam paiam.
Vektorius, kurio pradios ir galo takai sutampa, vadinamas
nuliniu vektoriumi. Jis ymimas 0 .
Vektoriaus AB ilgiu arba moduliu vadinamas kryptins at-
karpos AB ilgis. Vektoriaus ilgis ymimas taip: |ab|, ||, ... . Nuli-
nio vektoriaus ilgis lygus 0.
Du nenuliniai vektoriai a ir b, esantys lygiagreiose tiesse
(arba toje paioje tiesje), vadinami kolineariaisiais. ymima:
a||b. Kolinearieji vektoriai gali bti vienakrypiai arba prieing
krypi (12.1 pav.).

vienakrypiai vektoriai prieing krypi vektoriai


12.1 pav.
Du vienakrypiai vektoriai ir b vadinami lygiais, kai
|| = ||.
Nulinis vektorius laikomas kolineariu bet kuriam vektoriui.
Vektori aibje yra apibriamos ios tiesins operacijos: vekto-
ri sudtis ir atimtis, vektoriaus daugyba i skaiiaus.
Tarkime, duoti vektoriai a ir b . Pasirinkime bet kur tak A
ir nuo jo atidkime vektori AB = a , paskui nuo tako B atidkime
vektori BC=b (12.2 pav.).

12.3 pav.

2 apibrimas. Vektorius AC, jungis vektoriaus a pradi


su vektoriaus b galu, vadinamas vektori a ir b suma a + b .
Kai vektoriai a ir b nra kolinears, tai takai A, B ir C nra
vienoje tiesje.
is apibrimas nusako vadinamj vektori sudties trikam-
pio taisykl. Vektorius galima sudti ir pagal lygiagretainio tai-
sykl. i taisykl iliustruoja 12.3 paveikslas.
Trikampio taisykl nesunku apibendrinti, kai duotas baigtinis
vektori kiekis. i vektori suma yra grandis OAn ,
udaranti laut 2 ... An (12.4 pav.).
A.

12.4 pav. 12.5 pav.


Vektorius - b vadinamas prieinguoju vektoriui b , kai jie
yra vienodo ilgio ir prieing krypi.
3 apibrimas. Vektori a ir b skirtumu a-b vadinamas
vektorius, lygus vektori a ir - b sumai (12.5 pav.).
Vadinasi, kai vektoriai a ir b turi vien pradi, tai vektorius
a-b jungia vektori a ir b galus ir yra nukreiptas vektoriaus
gal.
4 apibrimas. Nenulinio vektoriaus a ir realiojo skai-
iaus a sandauga vadinamas vektorius b = , turintis vektoriaus
a krypt, kai >0, ir prieing krypt, kai <0. To vektoriaus ilgis
|6>||||.

I apibrimo iplaukia, kad vektoriai a ir b - yra koline-


arieji. Teisingas ir atvirkias teiginys: kai nenuliniai vektoriai a
ir b yra kolinearieji, tai yra realusis skaiius * 0 , su kuriuo tei-
singa lygyb b = .
Nenulinio vektoriaus a vienetiniu vektoriumi, arba ortu, va-
dinamas vektorius

Matome, kad ortas a ir vektorius yra vienakrypiai, tik


orto ilgis lygus vienam matavimo vienetui, taigi |a| = l .
II 1 p a v y z d y s ( V B E , 2000). Remdamiesi 12.6 paveikslo duo-
menimis, ireikkime:
1) vektori QR vektoriais a ir b ;
2) vektori TR vektoriais a ir 6 , kai takas T yra atkarpos
QS vidurio takas.

12.6 pav.

Sprendimas. 1) Vektorius QR yra grandis, udaranti laut,


kurios pradia - take Q, pabaiga - take R. Todl

QR = QP + PS + SR.

Kai PQ = a, SP = b , tai QP = -a,P = -b.


Vadinasi,
2) Pagal trikampio taisykl

TR = TS + SR = QS + SR ,
Z
nes T - atkarpos QS vidurio takas. Bet
Q = QP+PS = -d-b,
todl
TR = \(-d-b)+2aa-\b(te-b). A
B 2 p a v y z d y s . Ups tkms greitis lygus 3 km/h, motorins
valties greitis stoviniame vandenyje - 12 km/h. Valtis i tako A
(12.7 pav.) iplauk kryptimi AB, statmena ups krantams. kur
prieingo kranto tak ir per kiek laiko atplauks valtis, jei ups
plotis yra 80 m?
g*

12.7 pav.
Sprendimas. Paymkime: AC - valties greitis stoviniame
vandenyje, AD - ups tkms greitis. Tuomet kranto atvilgiu
valtis plauks greiiu AC + AD = AE ir atplauks i tak K.
AK
Laikas, per kur valtis nuplauks tak K, lygus . Kadangi
AK AB BK AL
trikampiai ABK ir ACE panas, tai = = -. I i sry-
i gauname Abj AL L L
A&M ir BK=^ CE
AE AC AC
10
inome, kad Afi = 80 m, AC = 12 km/h= ~ m/s,
O
CE = 3 km/h = m/s.
b
Tuomet
AK _ 80 3
= 24 (s), BK = 24 = 20 (m).
AE 10 6
s Pratimai
12.1. Duotas trikampis ABC. rodykite, kad AB + BC + CA = Q.
12.2. Trikampyje ABC nubrtos pusiaukratins AAV BB1 ir
CCV rodykite, kad
+ BB.+CC^ 0.
12.3. Duotas trikampis OAB ir jo pusiaukratin OC. Vektori
OC = ireikkite vektoriais OA = 5 ir OB = b .
12.4. Lygiaons trapecijos ABCD (BC\\AD, AB = CD) smailusis
kampas lygus . Vektori BC ireikkite vektoriais AB = a ir
AD = b. 3

12.5. Ups plotis lygus 100 m, motorins valties greitis stovin-


iame vandenyje - 10 km/h. Valtis i tako A iplauk kryptimi,
kuri su kranto linija sudaro 60 kamp ir atplauk prieingo kran-
to tak Aj, esant tiesiai prie tak A. Raskite ups tkms greit
ir laik, per kur valtis nuplauk prieing krant.

12.2. V E K T O R I A U S KOORDINATS

Koordinai sistemoje (12.8 pav.) paymkime tak M(x; y) ir


nubrkime vektori OM . Jis vadinamas tako M spinduliu vek-
toriumi.

Ayje Ox atidkime vienetin jos vektori i , ayje Oy - vekto-


ri j . Pagal lygiagretainio taisykl OM = OA + OB . Kadangi
OA = , OB =y, tai OA =xi, OB = y j ir OM = xi + yj . Skaiiai
ir y vadinami vektoriaus OM koordinatmis. ymima: OM = (x;y).
Taip uraomos ploktumos xOy vektoriaus koordinats. Kai vekto-
riaus OM galas yra erdvs takas M ix\ y; z), tai OM = [x; y; z).
Tarkime, kad = {,; ; } , 6 = {x 2 ; y 2 ; z 2 } . Tuomet, norint
vektorius sudti, atimti ir padauginti i skaiiaus , reikia j koor-
dinates sudti, atimti ir padauginti i skaiiaus . Taigi
a + b ={*! + x2; y1+y2, +z2},

a-b = {x1 -x2; y1 -y2;z1 -z2};

= {^!; ,; ^ } .
Sakykime, duoti du takai Mx{x{, zj) ir M2(x2, y2, z2). Tuomet
vektorius MlM2 = {x 2 -\ y2 - 3 ^ ; z2-z1j, o jo ilgis lygus

|mxM2| = J(x2-xj + (y2-y1 f + (z2-z,f .

" 1 p a v y z d y s . Trikampio ABC virns (12.9 pav.) yra takuo-

Sprendimas. Parenkame vektorius AB, AC, BC ir randame j


koordinates: AB = [4-2; 5 - 1 1 = 12; 4), A C = ( 6 - 2 ; 2 - l ) = |4; 1},
BC = 1 6 - 4 ; 2 - 5 } = (2; -31. Tuomet

AB = ^22 + 4 2 =2^/5, A C = /42 +1 2 = ^ 7 ,


BC = V 2 " + ( - 3 ) 2 = 3 A

Kai vektoriai = l ^ ; z j ir 6 = bc2; y 2 ; z 2 ) yra kolinearieji,


tai j koordinats yra proporcingos:

= = i.
*2 3*2

2 p a v y z d y s . Su kuria reikme vektoriai = 3x; 41 ir


b = (9; yra vienakrypiai?
Sprendimas. Vienakrypiai vektoriai pirmiausia turi buti koli-
nearieji. Todl teisingas sryis
3x = 4 .
9 '
i ia 3x = 36 i r x = 1 2 . Tuomet = Vl2 = 2V3 ir = {+6V3; 4 } ,
2 2

b= 2/3| . Matome, kad a = ~ b . Pagal vektoriaus daugybos

i skaiiaus taisykl, vektorius nekeiia krypties, kai jis daugina-


mas i teigiamojo skaiiaus. Todl ir b bus vienakrypiai, kai
= 2/3 . A
Kai atkarpos AB galai yra takai A(xj, y 3 ; zx) ir B(x2; y 2 ; z 2 ), tai
jos vidurio tako C(x; y; z) koordinats apskaiiuojamos pagal for-
mules
, + x, y, + y z, +2,
x= 10 2 , y = o 2 , =
1

3 p a v y z d y s ( V B E , 2002). Trikampio virns yra takai


M(2; - 2 ) , N(- 3; 2) ir K ( l ; 3), o P - kratins MK vidurio takas.
Vektoriaus NP koordinats yra
A ( - 4 ; 4,5); B { - 4 , 5 ; 1,5}; C {4,5; - 1 , 5 } ;
D |-1,5; -3); E {1,5; 2,5}.
Sprendimas. Kadangi P - kratins MK vidurio takas, tai jo
koordinats lygios
2+1 -2 + 3 A C
xp = ~2~~= ir yP=2~ = 0>5

Tuomet
NP = {xP - xN; yP - y w } = {1,5 - (-3); 0,5 - 2} = {4,5; - 1 , 5 } .
Teisingas yra C atsakymas.

Pratimai
12.6. Trikampio ABC virns yra takai A(3; 5), B(8; 7) ir
C(7; 1), o takas M - atkarpos AC vidurio takas. Apskaiiuokite
pusiaukratins B M ilg.
12.7. Duoti takai A(2; 3; - 1 ) , B(-1; 1; 2), C ( - 3 ; -1;1),
D{3; 3; - 5 ) . rodykite, kad figra ABCD yra trapecija.
12.8. Duoti takai A(5; - 1 0 ) , B(- 7; 8), C(2; - 7 ) , D ( - 4 ; 2).
rodykite, kad vektoriai AB ir CD yra kolinearieji. Kuris i j yra
ilgesnis ir kiek kart, kokie jie yra - vienakrypiai ar prieing
krypi?
12.9. Su kuria reikme vektoriai = {-3; 2| ir = (7; 11
yra kolinearieji?
12.10. Vektoriai AB = (6; - 4 1 ir AC = {2; - 2 1 sutampa su tri-
kampio ABC kratinmis. AM - trikampio ABC pusiaukratin.
Raskite vektoriaus AM koordinates.
12.11. Su kuria rt reikme vektoriai = (2 - ; 31 ir b = (3x; 11
yra kolinearieji? Kokie jie yra - vienakrypiai ar prieing krypi?

12.12. Su kuria reikme vektoriai = i ir


9'
6 = 11; 3} yra kolinearieji, jeigu |d|>|6|?
12.13. Vektoriai a ir b =(6; - 8 ; - 7,51 yra kolinearieji. Raskite
vektoriaus koordinates, kai || = 50 .

12.3. S K A L I A R I N DVIEJ VEKTORI SANDAUGA

A p i b r i m a s . Dviej vektori a ir b skaliarine sandauga


vadiname skaii, lyg i vektori moduli ir kampo tarp vektori
kosinuso sandaugai.
ymime: a b . Taigi
a-b = !| 6 cos ; (1)

ci a = , b

Kai vektoriai a ir b yra statmeni ( = 90, cos(p = 0), tai gau-


name, kad a b = 0. Teisingas ir atvirkias teiginys: jei nenulini
vektori ir b skaliarin sandauga a b =0, tai vektoriai a ir
yra statmeni.
I (1) formuls gauname formul, pagal kuri apskaiiuojame
kampo tarp vektori kosinus:

cos9 = - ^ - p 7 . (2)
|a| 6
Kai vektoriai a ir b ireikti koordinatmis a = {x^, y^, ,
b = {x2; y2; z2}, tai j skaliarin sandauga apskaiiuojama taip:
ab =xxx2+yly2+zlz2. (3)
Ii 1 p a v y z d y s . Trikampio ABC virns (12.10 pav.) yra takai
A (3; 4), B (6; 0), C (9; 12). Apskaiiuokime kampo kosinus.
12.10 pav.
Sprendimas. Sudarome vektorius AC ir AB bei apskaiiuoja-
me j koordinates: AB ={3; -4|, AC = |6; 8|.
Nordami pritaikyti (2) formul, randame reikiamas reikmes:
AB AC = 3- 6 - 4 8 = - 1 4 , |A5| = yjtf + (-4) 2 =5, |AC| = V62 +8 2 = 10.
Tuomet
-14 J7_
cos =
5-10 '25
* 2 p a v y z d y s (VBE, 2001). Apskaiiuokime kamp tarp vek-

tori r h - ; f ; a^2J ir * = f ; aV^J; i a a > 0 .

Sprendimas. Remdamiesi (2) formule, turime


m k
cos m, k
Imi A

Apskaiiuojame: m k = . + J . | + a>/
A

m = + ( f j + ( V 2 ) 2 = V ^ = |a|V3, |A| = TOF = |a[-y/3 .


32
Kadangi a > 0, tai || = ir cos m, k 2 is cia

m, &
3 pavyzdys (VBE, 1999). Nagrinjami du vektoriai

= { / - 2 ; -Jx\ 3} ir 6 = j V x - 2 ; V x - 3 ; +

1. Apskaiiuokime skaliarin i vektori sandaug a b .


2. Su kuriomis reikmmis vektoriai a ir b yra statmeni?
Sprendimas. 1. Taikome (3) formul:

a-b = ylx- 2 - V x - 2 + Vx V x - 3 + 3 ^ - N / x - | x + | j =

= - 2 + / /: 3 -3Vx - x + 2 =

= / / - 3- 3/ = / ( / - 3 - 3).

2. inome, kad a-L6<=>d-6 = 0 . Todl gauname lygt


= 0 , turini sprendinius = 0 (netinka) arba x = 12.
Atsakymas. x = 12.

Pratimai
12.14 (MBE, 2003). Duoti vektoriai a = ( - l ; 3 ; - 2 ) ir
6 = 12; - 1 ; 3}. Apskaiiuokite:
1) vektori a ir b skaliarin sandaug;
2) kampo tarp vektori d ir b kosinus.

12.15 (VBE, pakartotin sesija, 2002). Vektorius


= lx; - 1 ; 2| statmenas vektoriui b = U; 2; 01. Tuomet vektoriaus
ilgis lygus:
AO; B 2; C 3; D 3; E Vx2 +3 .
12.16. Su kuriomis ir reikmmis vektorius = (3; - 1 ; )
yra statmenas vektoriui b - (2; ; U, kai 61 = 3 ?

12.17. Vektorius c yra statmenas vektoriams a = 12; 3; -1} ir


b = (1; - 2 ; 31 . Apskaiiuokite jo koordinates, kai c 12; -1; 1) = - 6 .

12.18. Su kuria reikme kampas tarp vektori

d = |a; 1; ir 5=13; 1; 01 lygus J?

12.19. Raskite ploktumos xOy vektori , statmen vektoriui


b = 13; - 4 ; 51 , kai |a| = ||.
12.20. Apskaiiuokite vektoriaus ilg, kai b = (3; - 2 ; 1},
a b = 7 ir vektoriai ir yra kolinearieji.

12.21. inoma, kad vektoriai OM ir b = k; 2} yra statmeni,


O - koordinai sistemos pradios takas, M - kreivi, nusakom
lygtimis y = V*2 + 8 ir y = 2x +1, susikirtimo takas.
1. Raskite tak M.
2. Raskite vektori 6 .
3. Apskaiiuokite \ - b \.

12.22. Vektoriai = 12; + 2) ir 6 = jVx + 5; l j yra statmeni.

Raskite vektoriaus a+ 6 ilg.


4
12.23. Isprskite nelygyb f'{) <ab , kai = 3jc; 2x +1;
x + 7l, b = ix; 2; - 1 ) , ir f(x) = 2,5x2+3x + 2.
^ ^ skvrius PLANIMETRIJA

13.1. K A M P A I . TRIKAMPIAI. TIESES

Kampu vadinama ploktumos dalis, kuri riboja du i vieno


tako ieinantys spinduliai. Kamp, kurio virn O, o kratins
OA ir OB, ymime ZAOB (13.1 pav.). Tokiu pat simboliu ymsime
ir kampo didum. Kai kampo kratins yra vienoje tiesje, tai kam-
pas vadinamas itiestiniu (13.2 pav.).

13.1 pav. 13.2 pav.


Itiestinio kampo didumas ZAOB = 180.
Kai kampo didumas maesnis negu 90, jis vadinamas smai-
liuoju, kai jo didumas lygus 90 - staiuoju, o kai didesnis u
90, bet maesnis u 180 - bukuoju.
Du kampai vadinami gretutiniais (13.3 pav.), kai jie turi vie-
n bendr kratin, o kitos dvi kratins yra vienoje tiesje. Toki
kamp didum suma lygi 180:
ZAOB + ZBOC = 180. D
Cs

13.3 pav. 13.4 pav.


Du kampai vadinami kryminiais (13.4 pav.), jei jie turi ben-
dr virn, o vieno kampo kratins yra kito kampo kratini t-
siniai. Krymini kamp didumai yra lygs:
B

13.5 pav.
Kampas Z BCD (13.5 pav.), kuris yra gretutinis trikampio ABC
vidaus kampui ZBCA, vadinamas trikampio priekampiu.
Trikampio priekampio savyb: trikampio priekampio didu-
mas lygus kit dviej negretutini jam trikampio kamp didum
sumai:
Z BCD = Z BAC + Z ABC.
Trikampio kamp didum suma lygi 180.
1 p a v y z d y s (2001, VBE). Laute kerta ties (13.6 pav., a).

A 45; B 25; C 30; D 40; E 50.


Sprendimas. Brin papildykime, paymdami kampus
Z 1, Z 2, Z 3, Z 4 (13.6 pav., 6). Tuomet
Z 1 = 180 - 125 = 55 (gretutinio kampo savyb),
Z 2 + 90 + 55 = 180 => Z 2 = 35 (trikampio kamp sumos sa-
vyb),
Z 3 = Z 2 = 35 (krymini kamp savyb),
35+ 100 + Z 4 = 180 => Z 4 = 45 (trikampio kamp sumos
savyb),
i = Z 4 = 4 5 (krymini kamp savyb).
Sprsdami udavin, galjome pritaikyti ir trikampio priekam-
pio savyb:
90 + Z 2 = 125=> Z 2 = 35.
Teisingas yra A atsakymas.
Dvi tieses perkirt treija (13.7 pav.), gauname 8 kampus. J
pavadinimai:
Z 1 ir Z 5; Z 2 ir Z 6; Z 3 ir Z 7; Z 4 ir Z 8 - atitinkamj
kamp poros;
Z 4 ir Z 6; Z 3 ir Z 5 - vidaus prieini kamp poros;
Z 1 ir Z 7; Z 2 ir Z 8 - iors prieini kamp poros;
Z 3 ir Z 6; Z 4 ir Z 5 - vidaus vienaali kamp poros;
Z 1 ir Z 8; Z 2 ir Z 7 - iors vienaali kamp poros.

13.7 pav. 13.8 pav.

Kai dvi lygiagreias tieses kerta treioji (13.8 pav.), tai:


1) kiekvien vidaus (iors) prieini kamp por sudaro lygs
kampai, taigi
Z 4 = Z6, Z 3 = Z5, Z 1 = Z7, Z 2 = Z8;
2) kiekvien atitinkamj kamp por sudaro lygs kampai,
taigi
Z 1 = Z5, Z 2 = Z6, Z 3 = Z7, Z 4 = Z8;
3) kiekvienos vidaus (iors) vienaali kamp poros kamp di-
dum suma lygi 180, taigi
Z 3 + Z 6 = 180, Z 4 + Z 5 = 180,
Z 1 + Z 8 = 180, Z 2 + Z 7 = 180.
2 p a v y z d y s . Kam lygus kampas x, kai || (13.9 pav., a)?
A 45; B 55; C 65; D 60; E 30.

1
b .O
Sprendimas. Brin papildykime, paymdami kampus:
Z 1, Z 2, Z 3, Z 4, Z 5 (13.9 pav., b).
Tuomet Z 1 + 115 = 180 (vidaus vienaali kamp savyb).
I ia Z 1 = 65=>Z 2 = 65 (krymini kamp savyb);
Z2 = Z3, Z 5 = Z 4 (atitinkamj kamp savyb), Z 4 = 60
(krymini kamp savyb).
Kadangi Z 2 + x + Z 5 = 180, tai
= 180 - Z 2 - Z 5 = 180 - Z 3 - Z 4 = 180 - 65 - 60 = 55.
Teisingas yra B atsakymas.
Apie kampo kratinse atkirst atkarp proporcingum kalba
Talio teorema.
Talio teorema. Jei kampo kratines kerta dvi lygiagreios tie-
ss (13.10 pav.), tai vienoje kampo kratinje atkirstos atkarpos yra
proporcingos kitoje kampo kratinje atkirstoms atkarpoms. Taigi
kai lx\\l2, tai

13.10 pav. 13.11 pav.


AB AK
AC AC"
I Talio teoremos iplaukia dar tokie du sryiai. Kai \\12, tai
AB AB' AB AB' BB'
BC B'C' 1 AC AC' CC
3 p a v y z d y s (VBE, 2003). Trikampio ABD kratinje AB
(13.11 pav.) paymtas takas JC, o kratinje BD - takai C ir Y
taip, kad XC\\ AD, XY\\AC. rodykime, kad f ^ =
Sprendimas. Kadangi XY\\AC, tai, remiantis Talio teorema,

= IA'Bet X C ^ A D > t a i > p a g a l t p a i t e o r e m *> ^ = Su"


lygin ias dvi proporcijas gauname, kad
BC . . BY _ BC
BY = BX C D , taigi Y C - C D -

YC XA
Pratimai

13.1. Apskai-
iuokite Z AB C
(13.12 pav.), kai
ZBCA = 35,
ZABD = 110,
ZBDC = 15.
13.12 pav.

13.2. Duota lx\\l2


(13.13 pav.). Apskaiiuo-
kite kintamj ir raskite
i kamp didumus: Z 1,
Z 2, Z 3, Z 4, Z 5, Z 6.

13.3. Duota AB\\CD,


Z CFE = 74, EG-Z AE F
pusiaukampin, FH
Z EFD pusiaukampin
(13.14 pav.). Apskaiiuo-
kite Z AE F, ZFEG,
Z EFD ir ZEFH.

13.4. Duota lx\\l2


(13.15 pav.). Apskaiiuoki-
te Z l , Z 2 , Z 3 ir Z 4 .
13.5. inoma, kad AB\\CD
(13.16 pav.). Kam lygu
ZB+ZE+ZC?
A 90; B 180;
D
C 270; D 360;
13.16 pav.
E Teisingo atsakymo nra.

13.6 (Bandomasis egzami-


nas, 1998). Tiess c ir a 2 yra ly-
giagreios (13.17 pav.). Raskite
kamp x.
A 160; B 130; C 110;
D 100; E 50.
13.17 pav.

13.7. Dviej trikampio kamp didumai lygus 60 ir 72. Apskai-


iuokite i kamp auktini sudaromo kampo didum.
13.8. rodykite, kad trikampio pusiaukratin dalija pusiau vi-
sas tieses, nubrtas trikampio viduje lygiagreiai su ta kratine,
j kuri nubrta pusiaukratin.
13.9. inoma, kad trapecijos
ABCD (13.18 pav.) BC = 4 cm,
AD = 6 cm, EB = 1 cm, A = 2 c m .
Raskite EF ilg, kai EF\\BC\\AD.
13.18 pav.

13.2. T R I K A M P I ELEMENTAI. TRIKAMPI LYGUMAS

1 apibrimas. Atkarpa, jungianti trikampio kratins vidur


su prie j esanio kampo virne, vadinama trikampio pusiau-
kratin.
Trikampio ABC pusiaukratines, nubrtas i virni A, B ir
C, ymsime ma, mb ir mc. Visos trys trikampio pusiaukratins
susikerta viename take - trikampio sunkio centre - ir viena
kit dalija santykiu 2:1, skaiiuojant nuo virns.
2 apibrimas. Trikampio kampo pusiaukampins dalis, esan-
ti trikampyje, vadinama trikampio pusiaukampin.
Trikampio pusiaukampins ymsime la, lb ir Zc. Visos trys tri-
kampio pusiaukampins susikerta viename take, kuris yra tri-
kamp brto apskritimo centras. Be to, pusiaukampin
(13.19 pav.) dalija prieing kratin
dalis, proporcingas kitoms dviem
kratinms:
BD _ AB
DC AC '
i savyb rodyta 13.4 skyrelio
2 pavyzdyje.
3 apibrimas. Statmens, ivesto
i trikampio virns prieais esani
kratin arba jos tsin, atkarpa vadi-
nama trikampio auktine.
Auktins ymimos ha, hb ir hc. Visos trys trikampio auktins
susikerta viename take - trikampio ortocentre.
4 apibrimas. Atkarpa, jungianti dviej trikampio kratini
vidurio takus, vadinama trikampio vidurine linija.
Vidurin linija yra lygiagreti trikampio pagrindui, o jos ilgis
lygus pusei pagrindo ilgio.
5 apibrimas. Trikampis, kurio dvi kratins lygios, vadina-
mas lygiaoniu. ias lygias kratines vadinsime oninmis, o tre-
ij - pagrindu.
Lygiaonio trikampio kampai prie pagrindo yra lygs, o auk-
tin, nuleista pagrind, sutampa su trikampio pusiaukampine ir
pusiaukratine.
6 apibrimas. Trikampis, kurio visos kratins lygios, vadi-
namas lygiakraiu.
Visi lygiakraio trikampio kampai lygs, o kiekvieno j didu-
mas - 60.

m 1 pavyzdys (VBE, 1999).


13.20 paveiksle pavaizduotas lygia-
kratis trikampis ABC ir rombas
DEFG, kurio kratins lygiagreios ati-
tinkamoms trikampio kratinms. Jei
BE=EG = GC, tai trikampio ir rombo
DEFG plot santykis yra lygus

A 3/3. n 9. r 8 .

D 4; E 5. 13.20 pav.
Sprendimas. Udavin galima i-
sprsti apskaiiuojant tiek trikampio,
tiek ir rombo plotus, o paskui - i dy-
di santyk. Taiau paprasiau papildy-
ti brin taip, kaip parodyta
13.21 paveiksle. Dabar aiku, kad tri- f DU
kamp ABC sudaro 9 vienodi trikampiai,
o romb DEFG - 2 tokie trikampiai. To-
g
dl j plot santykis ^ Teisingas yra 13.21 pav.
B atsakymas.
7 apibrimas. Trikampis, turintis
statj kamp, vadinamas staiuoju.
Apibrime staioj o trikampio smai-
liojo kampo (13.22 pav.) trigono-
metrines funkcijas. Sis apibrimas -
atskiras bendrojo trigonometrini funk-
cij apibrimo atvejis, kai poskio
kampas yra smailusis.
8 apibrimas. Staiojo trikampio
smailiojo kampo sinusu vadinamas
13.22 pav.
statinio, esanio prie t kamp, ir am-
bins santykis; kosinusu vadinamas
statinio, esanio prie to kampo, ir am-
bins santykis; tangentu vadinamas
statinio, esanio prie t kamp, ir kito
statinio santykis.
Taigi
BC AC t BC
s m a = , cosa = , t g a = ^ .
sma
Matome, kad tga =
cos a
2 p a v y z d y s . Duoti trys vienodi
kvadratai ABCH, HCDG ir GDEF
(13.23 pav.).
rodykime, kad + + =90.
Sprendimas. Aiku, kad a = 45. Be-
lieka sitikinti, kad + =45. Remda-
miesi tangento apibrimu, raome
, n_FE_l . _ FE _ 1
~~ EC ~ 2' gy'EB~ 3"
Pritaik formul tg( + ) = ^ ^ ^ ,

gauname tg ( + ) = *H = 1;
2 3
i ia + =45, nes kampai ir - smailieji.
Suformuluosime tris trikampi lygumo poymius.
1. Jei vieno trikampio dvi kratins ir kampas tarp j yra ati-
tinkamai lygs kito trikampio dviem kratinms ir kampui
tarp j, tai tie trikampiai yra lygs.
2. Jei vieno trikampio kratin ir du kampai prie jos yra atitin-
kamai lygs kito trikampio kratinei ir dviem kampams prie
jos, tai trikampiai yra lygs.
3. Jei trys vieno trikampio kratins yra atitinkamai lygios
trims kito trikampio kratinms, tai tie trikampiai yra lygs.
Trikampio, kurio pagrindo ilgis a, o auktins ilgis ha, plotas S.
apskaiiuojamas pagal formul

Kai kampas tarp trikampio kratini ir b lygus a, tai trikam-


pio plotas
S = ~absin .

3 p a v y z d y s . Trikampio ABC pusiaukratin AM yra statme-
na pusiaukratinei BN (13.24 pav.), AM = m, BN=n. Apskaiiuoki-
me trikampio ABC plot.
Sprendimas. Kadangi O - pusiaukratini susikirtimo takas,
AO 9
tai = 2 : 1 . Todl AO = | AM . I atkarp AM ir BN statmenu-

A D C
13.25 pav.
mo iplaukia, kad AO - trikampio ABN auktin, todl j o plotas

\AO BN = \AM
S&ABN=AOBN AMBN BN = mn.
.

S, = h AC = fu-2AN = 2i\hh AN 1 = 2 $

Taigi ^aabc ~ 3 m n A

4 p a v y z d y s . Trikampis ABC - lygiaonis, AC-CB. Raskite


AC, kai ZACB = 30 ir trikampio perimetras p = 5 (13.25 pav.).
Sprendimas. Nubriame auktin CD. Kadangi trikampis yra
>
lygiaonis, tai ZACD= 15. Todl ^ = sinl5, AD = AC sin 15 .
v AL
inome, kad
p=AC + CB+AB =AC +AC + 2AD = 2AC + 2AC sin 15 =
= 2AC(1 + sin 15).

Taigi 2AC(1 + sin 15) = 5; i ia AC


2(1 +sin 15) '
1 - cos
Pritaik formul sin ^ = ^ nesunkiai apskaiiuosime
sin 15.

Atsakymas.
2 + ^2-S '

Pratimai
13.10. Duota ABBD, BElBC, BE=BC, AB=BD (13.26 pav.).
rodykite, kad AE = DC.
13.11. Duota Z 1 = Z 2 , Z 3 = Z 4 (13.27 pav.). rodykite, kad
BE = CD.
A
13.12. Pusiaukratin, nubrta vien lygiaonio trikampio
onin kratin, dalija trikampio perimetr dvi dalis, lygias 15 cm
ir 6 cm. Raskite kratini ilgius.
13.13. Kampo kratinse nuo virns A atidtos lygios atkar-
pos AB ir AC. Takas D vienodai nutols nuo tak B ir C. rody-
kite, kad takas D priklauso kampo A pusiaukampinei.
13.14. Dviej trikampio kratini ilgiai lygs 4 cm ir 5 cm, o
auktini, nuleist ias kratines, ilgi suma lygi treiosios auk-
tins ilgiui. Apskaiiuokite treiosios kratins ilg.

13.15. rodykite, kad bet kurio trikampio ha :hh :hc =-:^:-.

13.16. I laivo, plaukusio iaur, vienu metu buvo pastebtos


dvi tuios valtys, esanios tiesje, pasvirusioje nuo laivo plaukimo
krypties 15 kampu rytus. Tuo pat metu laivas pakeit kurs ir
pradjo plaukti j iaurs vakarus. Nuplaukus ia kryptimi 5 km,
viena valtis buvo matoma rytuose, kita - iaurs rytuose. Apskai-
iuokite atstum tarp vali.

13.3. KETURKAMPIAI

Pereitame skyrelyje nagrinjome trikampi savybes. Siame sky-


relyje kalbsime apie daugiakampius, turinius daugiau negu tris
kratines, - lygiagretain, staiakamp, romb, kvadrat ir trapecij.
1 apibrimas. Keturkampis, kurio prieingosios kratins yra
viena kitai lygiagreios, vadinamas lygiagretainiu (13.28 pav.).
Lygiagretainio savybs yra ios:
1) striaini susikirtimo takas O - jo simetrijos centras;
2) AB = CD, AD = CB;
3) ZDAB = ZDCB, ZADC = ZABC\
4) DO = OB, AO = OC.
Pateiksime du lygiagretainio poymius:
1. Keturkampis yra lygiagretainis tada ir tik tada, kai priein-
gosios jo kratins yra lygios.
2. Keturkampis yra lygiagretainis tada ir tik tada, kai dvi prie-
ingosios jo kratins yra lygios ir lygiagreios.
Sprsdami udavinius, danai taikome lygiagretainio striai-
ni savyb: lygiagretainio striaini ilgi kvadrat suma lygi vis
jo kratini ilgi kvadrat sumai, t. y.
13.28 pav. 13.29 pav.

Staiakampis, rombas ir kvadratas taip pat yra lygiagretainiai.


2 apibrimas. Lygiagretainis, kurio visi kampai stats, vadi-
namas staiakampiu.
Be mint lygiagretainio savybi, staiakampis turi tik jam b-
ding savyb - jo striains yra lygios.
3 apibrimas. Lygiagretainis, kurio visos kratins lygios, va-
dinamas rombu.
Rombo striains yra viena kitai statmenos ir dalija jo kampus
pusiau.
4 apibrimas. Kvadratu vadinamas staiakampis, kurio vi-
sos kratins yra lygios.
Kadangi kvadratas kartu yra ir lygiagretainis, ir staiakampis,
ir rombas, tai jam bdingos visos j savybs.
5 apibrimas. Keturkampis, kurio dvi kratins yra lygiagre-
ios, o kitos dvi - nelygiagreios, vadinamas trapecija (13.29 pav.).
Lygiagreios trapecijos kratins AB ir CD vadinamos pagrin-
dais, o nelygiagreios kratins AD ir CB - oninmis kratinmis.
Kai onins kratins yra lygios, trapecija vadinama lygiaone.
Atkarpa EF, jungianti onini
kratini vidurio takus, vadinama
trapecijos vidurine linija. Bdin-
gos jos savybs:
1) ji yra lygiagreti pagrindams,
2) EF - ^ (AB + CD).
si 1 p a v y z d y s . ABCD - kvadra-
tas (13.30 pav.), FE1BD, DE = ^DB ,
AB = 8 cm. Kam lygi EF?
A 2/2 cm; B 8^2 cm; C 4 cm;
D 2 cm; E 4/2 cm.
Sprendimas. Kadangi ABCD - kvadratas, tai ZBDC = 45.
inome, kad Z FED = 90. Tuomet ZDFE = 45 ir trikampis DEF -
lygiaonis. Vadinasi, EF=DE. Pagal Pitagoro teorem,
DB2 = AD2 + AB2 => DB2 = 8 2 + 82 = DB = 8^2 (cm).

Kadangi DE = ^DB , tai DE = 2^2 cm ir EF= 2^2 cm. Teisin-


gas yra A atsakymas.
m 2 p a v y z d y s . Trikampio kratini ilgiai lygs a, b ir c.
Apskaiiuokime pusiaukratins m c ilg.
Sprendimas. Trikamp ABC papildome iki lygiagretainio, nu-
brdami BD\\AC ir AD\\BC (13.31 pav.). Kadangi O - atkarpos AB
vidurio takas, tai jis yra ir lygiagretainio striaini susikirtimo
takas, todl CD - lygiagretainio striain. Pritaikysime lygiagre-
tainio striaini savyb:
2a2 + 2b2 = AB2 + CD2, 2a2 + 262 = c 2 + (2mc ) 2 ;
i ia
mc = | V 2 a 2 + 2 f t 2 - c 2 . A

3 p a v y z d y s . Vienas lygiaons trapecijos (13.32 pav.) pagrin-


das lygus 12 cm, kitas - 18 cm. Kampo prie didesniojo pagrindo
8
sinuso reikm lygi . Apskaiiuokime:
V73
1) trapecijos auktin;
2) trapecijos plot;
3) striains ilg.
C
Sprendimas. 1. Nubriame
BElAD ir CFlAD. Tuomet
EF=BC = 12 ir AE + FD = 1 8 - 1 2 = 6.
BE
Taigi AE = 3. Kadangi t g a :
AE'

D
13.31 pav.
8
tai BE = AE t g a = 3 t g a . inodami, kad sin = - ^ = , randame
/73
64
cos : : \J 1 - sin2 = J l
73 V73 '

Tuomet t g a = ^ S ^ = | ir BE = 3 t g a = 3 | = 8 (cm),
cosa 3 3
2. Taikome ploto apskaiiavimo formul

S = (BC + AD)BE=( 1 2 + 1 8 ) - 8 = 120 (cm 2 ).


Z
3. striains ilg apskaiiuosime pagal Pitagoro teorem:
= -JBE2 + ED2 = V8 +15 2 = 17 (cm).

Toliau nagrinsime
daugiakampius, turinius
daugiau negu 4 kampus.
Skirsime ikiluosius ir
neikiluosius daugiakam-
pius.
Jei, per bet kuri dau- 13.33 pav.
giakampio kratin nubrus
ties, visas daugiakampis
yra vienoje tos tiess pusje,
tai jis vadinamas ikiluoju
(13.33 pav.). Prieingu atve-
ju jis vadinamas neskiluo-
ju (13.34 pav.).
Ikilasis daugiakampis
pasiymi tokia savybe - i-
kilojo n-kampio vidaus kam-
p suma lygi 180(rc - 2).

a 4 pavyzdys (VBE,
2000). T a k a i ABCDE yra i-
kilojo penkiakampio vir-
ns. Raskite penkiakamps
vaigds (13.35 pav.) kam-
p ZEBD, ZACE, ZBDA,
ZCEB, Z D AC didum
sum.
13.36 pav.

Sprendimas. Brin papildome, nubraiydami ikilj penkia-


kamp ABCDE (13.36 pav.). Jo vidaus kamp suma lygi 180(5-
- 2 ) = 540.
Iekomoji suma
Z 1 + Z 2 + Z 3 + Z 4 + Z 5 = 540-(zABA1 + ZBAAX)-

~(ZCBBX + ZBCBx) - (ZCXCD + ZCXDC) - (ZDXDE + ZDXED) -

- (ZEXEA + ZEXAE).

Taiau ZABAX + ZBAAX = 180 - ZBAXA = 180 - Z 6 , nes


ZBAXA = ZBXAXEX (kryminiai kampai).
Analogikai
ZCBBx + ZBCB\ = 180 - Z 7 ,
ZCXCD +Z CXDC = 180 - Z 8 ,
Z DXDE + Z DXED = 180 - Z 9 ,
ZEXEA + ZEXAE = 180 - Z 1 0 .
Tuomet
Z l + Z 2 + Z 3 + Z 4 + Z 5 = 540 - (180 - Z 6) - (180 - Z 7) -
- (180 - Z 8) - (180 - Z 9) - (180 - Z 10) =
= 540 - 1 8 0 5 + ( 6 + 7 + 8 + 9 + 10) =
= 540-180-5 +540,

nes Z 6 + Z 7 + Z 8 + Z 9 + Z 1 0 yra ikilojo penkiakampio A1B1C1D1E1


vidaus kamp suma. Vadinasi,
Z l + Z 2 + Z 3 + Z 4 + Z 5 = 180.
a Pratimai
13.17. Lygiagretainio striaini ilgiai lygs 24 cm ir 28 cm,
o kratini ilgi skirtumas yra 8 cm. Apskaiiuokite lygiagretainio
kratini ilgius.
13.18. Ilgesn lygiagretainio kratin lygi trumpesnei striai-
nei, kratini ilgi skirtumas - 3 cm, o striaini ilgi skirtumas
- 2 cm. Raskite lygiagretainio kratini ir striaini ilgius.
13.19. Lygiagretainio plotas lygus 144 cm 2 , o auktini ilgiai -
8 cm ir 12 cm. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr.
13.20. Trumpesns lygiagretainio kratins ilgis lygus 13 cm,
auktins, nuleistos ilgesn kratin, ilgis - 12 cm, trumpesns
striains ilgis - 15 cm. Apskaiiuokite lygiagretainio plot.
13.21. Rombo perimetras lygus 20 cm, o vienos striains ilgis
- 8 cm. Koks antrosios striains ilgis?
13.22. Rombo kratin yra
j o striaini geometrinis vidur-
kis. Apskaiiuokite rombo smai-
liojo kampo didum.
13.23 ( V B E , pakartotin
sesija, 2002). Jei AD||BC,
AD = 10 cm, atstumas tarp AD
ir BC lygus 4 cm, tai bendras
pilkosios dalies (13.37 pav.) plo- 13.37 pav.
tas lygus:
A 5 cm 2 ; B 10 cm 2 ; C 20 cm 2 ; D 40 cm 2 ; E 80 cm 2 .
13.24. Trumpesnis lygiaons trapecijos pagrindas lygus oni-
nei kratinei, o striain statmena oninei kratinei. Raskite tra-
pecijos kamp didumus.
13.25. Lygiaons trapecijos auktins ilgis lygus 10 cm, o stri-
ains statmenos viena kitai. Apskaiiuokite vidurins linijos ilg.
13.26. Apskaiiuokite lygiaons trapecijos plot, kai pagrind
ilgiai lygs 10 cm ir 26 cm, o striains statmenos oninms kra-
tinms.
13.27. Vieno trapecijos kampo didumas lygus 30, o onini
kratini tsiniai susikerta staiu kampu. Vidurins linijos ilgis
lygus 10 cm, o vieno pagrindo ilgis - 8 cm. Raskite trumpesns
trapecijos onins kratins ilg.
13.28. Trapecijos pagrind ilgiai lygs 28 cm ir 16 cm, o oni-
ni kratini ilgiai - 25 cm ir 17 cm. Apskaiiuokite trapecijos
auktins ilg.
13.29. Lygiaons trapecijos pagrind ilgiai lygs 12 cm ir
20 cm, o striains viena kitai statmenos. Apskaiiuokite trapeci-
jos plot.
13.4. PANAUMAS

Apibrimas. Du trikampiai, kuri atitinkamieji kampai yra


lygs ir vieno trikampio kratins yra proporcingos atitinkamoms
kito trikampio kratinms, vadinami panaiaisiais. Atitinkam
kratini ilgi santykis vadinamas panaumo koeficientu.
Pateiksime tris trikampi panaumo poymius.
1. Jei vieno trikampio trys kratins yra proporcingos kito tri-
kampio trims kratinms, tai tokie trikampiai yra panas.
2. Jei vieno trikampio dvi kratins yra proporcingos kito tri-
kampio dviem kratinms ir kampai tarp t kratini lygs,
tai tokie trikampiai yra panas.
3. Jei vieno trikampio du kampai lygs kito trikampio dviem
kampams, tai tokie trikampiai yra panas.

m 1 p a v y z d y s . ZABC = ZCED (13.38 pav.). Raskime ir y.


Sprendimas. Kadangi Z 1 = Z 2 (kaip kryminiai kampai), tai
trikampiai ABC ir CDE turi po du lygius kampus. Vadinasi, jie yra
panaieji trikampiai. Tuomet atitinkamos j kratins, t. y. tos, ku-
rios yra prie lygius kampus, yra proporcingos:
18 12 9 9 12 . 9 9
= - = > = 1
= =
8 y 4 4 y
16 K 1 . .
is cia = = 5, y = 4. A

s 2 p a v y z d y s . rodykime, kad trikampio pusiaukampin dalija


prieing kratin dalis, proporcingas kitoms dviem kratinms.
Sprendimas. Tarkime, kad BD yra trikampio ABC pusiaukam-
pin (13.39 pav.). Turime rodyti, jog AD : DC =AB : BC. Per tak
C nubriame ties l, lygiagrei BD, ir pratsiame kratin AB iki
jos susikirtimo su tiese l take E.
Kadangi Z ABD = Z BEC, Z DBC = Z BCE, o ZABD = ZDBC, tai
ZBEC = ZBCE. Todl A BCE - lygiaonis ir BE=BC. Taiky-
dami Talio teorem apie proporcingas atkarpas, gauname
AB : BE =AD : DC arba AD : DC -AB : BC.
Panaij daugiakampi apibrimas analogikas panaij
trikampi apibrimui - utenka od trikampis" pakeisti odiu
daugiakampis".
Priminsime dar du teiginius apie panaij daugiakampi
perimetrus ir plotus.
1. Panaij daugiakampi perimetr santykis lygus t dau-
giakampi atitinkam kratini ilgi santykiui, taigi lygus
panaumo koeficientui.
2. Panaij daugiakampi plot santykis lygus t daugia-
kampi atitinkam kratini ilgi kvadrat santykiui, taigi
lygus panaumo koeficiento kvadratui.
3 p a v y z d y s (VBE, 2002). Trapecijos AB CD striains kerta-
si take O (13.40 pav.). Atkarp OA, OB, OC, OD vidurio takai
paeiliui sujungiami atkarpomis. rodykime, kad gautojo keturkam-
pio plotas lygus ketvirtadaliui trapecijos ploto.
B C

Sprendimas. Atkarp OA, OB, OC, OD vidurio takus paym-


kime atitinkamai Al, B1,C1, D1. Tuomet AlB1 - trikampio AO B

vidurio linija, todl A1Bl ~^AB ir ,, ||AB . Analogikai

B^=\BC ir C j l B C ;
A
CiDl =\CD ir CJDJICD ;

A,Dx=\AD ir AJDJIAD .
Vadinasi, atitinkamieji keturkampi ABCD ir A1B1C1D1 kam-
pai yra lygs, o atitinkamosios kratins yra proporcingos ir
proporcingumo koeficientas
k = i . Tuomet ie keturkam-
piai yra panaieji, o j plot
santykis lygus k2:
S
ABCD

ABCD

s 4 p a v y z d y s . Per ta-
k M trikampio ABC viduje
nubrtos trys tiess, lygia-
greios jo kratinms. Trij gaut trikampi (13.41 pav.) plotai ly-
gs S v S 2 ir S 3 . Raskime trikampio ABC plot.
Sprendimas. Trikampiai EKM, MQF ir PMN yra panas tri-
kamp ABC. Sakykim, S - trikampio ABC plotas. Tuomet
Sl = EM2 S2 = MF2 S3 _ PN2
I ia EM =, L AC,
S AC2 S AC 2 ' AC 2 '

MF = J-AC, PN = J AC . Kadangi EM=AP ir MF=NC, tai

EM+PN+MF =AP + PN+NC =AC.

Antra vertus, EM + PN + MF = AC P2 ,
Is Vs
sf&L + fis |
todl AC = AC
Vs 4s 4

I ia

M Pratimai
13.30. inoma, kad
DE\\AB ir ZC=ZBAD
(13.42 pav.). Apskaiiuo-
kite DE, kai AB=a,
BD = b ir DC=c.
13.31 (MBE, 2001).
Stankevii eima nu-
sprend namo pastogje
sirengti dar vien kam-
13.43 pav.

bar. Norint tai padaryti, pertvaros sij AB (13.43 pav., a) reikia pa-
kelti auktyn iki CD (13.43 pav., b). inodami, kad i sija turi ilikti
lygiagreti luboms, apskaiiuokite, koks bus naujosios sijos CD ilgis.
13.32. Bokto elio ilgis yra 36 m, o prieais j stovinios 2 m
ilgio lazdos elio ilgis lygus 1,5 m. Apskaiiuokite bokto aukt.
13.33. kininkas, nordamas nustatyti atstum tarp dviej
kdros gal A ir B, imatavo atstumus, kurie pavaizduoti 13.44 pa-
veiksle. Kam lygus atstumas AB, kai DE\\AB?
13.34. Per lygiagretainio AB CD striaini susikirtimo tak
nubrta ties, statmena kratinei B C ir kertanti j take M. Kra-
tins CD tsin i ties kerta take N. Raskite CM, kai CD = a,
BC-b ir CN=c.
13.35. Trapecijos ABCD onins kratins AB ir CD pratstos
iki j susikirtimo take E. Apskaiiuokite BE, kai BC = 2 cm,
AD = 6 cm ir AB = 3 cm.
13.36. Du trikampiai turi po lyg kamp, kuris pirmajame tri-
kampyje yra tarp 18 cm ir 39 cm ilgio kratini, o antrajame -
tarp 52 cm ir 12 cm ilgio kratini. Kam lygus trikampi plot
santykis?
13.37. Trapecijos ABCD striains AC ir BD susikerta take O.
rodykite, kad OA OD = BO OC.
13.38. Dvi tiess, lygiagreios trikampio pagrindui, dalija tri-
kamp tris dalis, kuri plot santykis 4 : 21 : 56 (skaiiuojant nuo
virns). Kokiu santykiu tiess dalija trikampio onines kratines?
13.39. Trapecijos onini kratini ilgiai lygs 25 ir 40. stri-
ain, kurios ilgis 30, dalija trapecij panaiuosius trikampius.
Apskaiiuokite trapecijos pagrind ilgius.
13.40. Ties, einanti per trikampio staiojo kampo virn, su
maesniuoju statiniu sudaro 30 kamp ir ambin kerta take,
kuris j dalija santykiu 1 : 2. Maesniojo statinio ilgis lygus s .
Raskite ambins ilg.
13.41. Dviej trikampio kratini ilgiai lygs ir 6, o kampo
tarp j didumas - 120. Apskaiiuokite io trikampio kampo pu-
siaukampins ilg.

13.5. METRINS TRIKAMPIO ELEMENT


PRIKLAUSOMYBS. PITAGORO TEOREMA

Nagrinsime statj trikamp ABC (13.45 pav.), i kurio staiojo


kampo virns C nuleista auktin CD. AC paymkime raide b,
CB - a, AB - c, CD - h, AD - bc ir DB - ac.
Yra trys panaij trikampi poros:
1) AACD~aACB, nes jie turi po statj kamp ir bendr
kamp A;
2) CDB - AACB, nes jie turi po statj kamp ir bendr kamp B;
3) AACD-aCDB, nes jie turi po statj kamp ir
ZCAD = ZDCB (kaip kampai su atitinkamai statmenomis
kratinmis).
C
Atitinkamos panaij trikampi kratins yra proporcingos.
Todl i i trikampi panaumo iplaukia tokie sryiai:
1) AC : AB -AD : AC, arba b :c = bc:b;
2) BC : AB=DB : BC, arba a : c = a c : a ;
3) CD : AD =DB : CD, arba h:bc = ac:h.
Juos galima perrayti taip: 1) 6 2 =c-6 c ; 2) a2=c ac; 3) h2 = acbc.
Apibrimas. Atkarpa, kurios ilgis x, vadinama atkarp, ku-
ri ilgiai m ir n, geometriniu vidurkiu, kai
m : x=x : n, arba x2 = mn.
Taigi gautus sryius galima apibudinti taip:
1) staiojo trikampio statinis yra jambins ir to statinio pro-
jekcijos ambinje geometrinis vidurkis;
2) staiojo trikampio auktin, nubrta i staiojo kampo vir-
ns, yra statini projekcij ambinje geometrinis vidurkis.
Sudj lygybes b2=c bc ir a2 = cac, gauname a2 + b2 =c(ac + bc) =
-c c = c2.
Tai garsioji Pitagoro teorema, teigianti, kad staiojo trikam-
pio ambins ilgio kvadratas lygus statini ilgi kvadrat
sumai.
Teisinga ir atvirktin teorema: jei c 2 = a 2 + b2, tai trikampis, ku-
rio kratins lygios a, b ir c, yra statusis.
a 1 p a v y z d y s . Atkarp ilgiai m ir n. Nubrkime atkarp, ku-
rios ilgis yjmn .
Sprendimas. Jmn paymkime raide x. Tuomet x2 = mn.
Vadinasi, iekomoji atkarpa yra duotj atkarp geometrinis
vidurkis. Prisimin sry h2 = ac bc, suvokiame, kad iekomoji at-
karpa turi bti staiojo trikampio auktin, o to trikampio statini
projekcijos ambinje lygios m ir n.
Vienoje tiesje atidedame atkarpas, kuri ilgiai m ir n
(13.46 pav.), ir, atkarp AB laikydami skersmeniu, briame ap-
skritim. I tako D briame statmen iki jo susikirtimo su apskri-

A '
m D O n
timo lanku take C. Atkarpa CD - ieko-
moji. I tikrj, AACB yra statusis, nes
kampas ACB remiasi apskritimo skers-
men. Todl CD2 = mn, CD= -jmn .
2 p a v y z d y s . I trikampio ABC sta-
iojo kampo virns C nubrta auktin
CD. Takas D nutols nuo statinio AC
3 cm atstumu, o nuo statinio BC 4 cm
atstumu (13.47 pav.). Apskaiiuokite stati-
ni ilgius.
Sprendimas. I slygos aiku, kad
BJ)\\AC ir A^DHjBC. Todl BfiAfi - sta-
iakampis ir B1C=DA1 = 3, A1C = B1D = 4.
Kadangi DAl - staiojo trikampio CDA
auktin, tai
DAl = CA1 AjA .
AC paymj raide , o AxA-(x- 4), i ios lygybs gauname
3 2 = 4(x - 4 ) ; i ia * = 6 . Analogikai BC = | . A

Pratimai
13.42. Staiojo trikampio statiniai sutinka kaip 3 : 2, o aukti-
n dalija ambin atkarpas, kuri viena yra 2 m ilgesn u kit.
Apskaiiuokite ambins ilg.
13.43. Staiojo trikampio auktin, kurios ilgis 4 cm, nubrta
ambin ir dalija j dvi atkarpas. i atkarp ilgi skirtumas
lygus 6 cm. Raskite trikampio statini ilgius.
13.44. Statmuo, nuleistas i apskritimo tako skersmen, da-
lija j atkarpas, kuri ilgi skirtumas lygus 18 cm. Statmens ilgis
- 12 cm. Apskaiiuokite skersmens ilg.
13.45. Dvi lygiagreias apskritimo liestines kerta treioji lies-
tin. rodykite, kad apskritimo spindulys yra treiosios liestins at-
karp geometrinis vidurkis.
13.46. Jei du skrituliai lieiasi i iors, tai j bendros iorins
liestins atkarpa, apribota lietimosi tak, yra skrituli skersmen
geometrinis vidurkis. rodykite.
13.47. Staiojo trikampio statini projekcijos ambinje lygios
p ir q. Apskaiiuokite trikampio plot.
13.48. Staiojo trikampio statini projekcijos ambinje lygios
9 m ir 16 m. Apskaiiuokite:
1) trikampio auktin;
2) trikamp brto skritulio plot.
13.49. Trikampio pagrindas lygus 36 cm. Ties, lygiagreti su
pagrindu, dalija trikamp dvi lygiaplotes dalis. Raskite tiess
atkarpos, esanios tarp trikampio kratini, ilg.
13.50. Staiojo trikampio perimetras yra 60 cm, o auktin, nu-
brta ambin, lygi 12 cm. Apskaiiuokite trikampio kratines.

13.6. A P S K R I T I M O S T Y G O S IR LIESTINS

Ivardysime apskritimo styg ir liestini savybes.


1. Apskritimo skersmuo, statmenas stygai, dalija j pusiau

2. Apskritimo liestin yra statmena spinduliui, nubrtam per


lietimosi tak (13.49 pav.): kai AB - apskritimo liestin, tai
OB1AB.
3. Apskritimo liestini, nubrt i vieno tako (13.50 pav.), at-
karpos yra lygios. Liestins su tiese, einania per tak ir apskri-
timo centr, sudaro lygius kampus. Taigi AC = CB, Z1 = Z2.
4. Apie apskritim apibrto keturkampio (13.51 pav.) priein-
gj kratini ilgi sumos yra lygios: AB + CD=AD + BC.
13.52 pav. 13.53 pav.

13.52 paveiksle pavaizduoti du kampai: ZAOB vadinamas cent-


riniu, jo virn - apskritimo centras O; ZCDE vadinamas br-
tiniu, jo virn - apskritimo takas D.
Centrinis kampas matuojamas lanku, kur jis remiasi; br-
tinis kampas matuojamas puse lanko, kur jis remiasi.

Taigi ZAOB = u AB, ZCDE = -vCE .

1 p a v y z d y s . Takas O - apskritimo centras (13.53 pav.).


Kam lygus kampas x, kai = 110?
A 20; B 70; C 55; D 30; E 45.
Sprendimas. Kadangi = 110, tai uADC = 220. Lankas AD su-
daro apskritimo pus, todl uAD = 180. Vadinasi uCZ) = 2 2 0 -

- 1 8 0 = 40. Tuomet = \ u CD = 20 .
Teisingas A atsakymas.

13.54-13.58 paveiksluose pavaizduoti dar keli kampai, susieti

su apskritimu: kampas tarp stygos ir liestins Z1 = -^ v AC

(13.54 pav.); kampas tarp styg Z2 - i ( u C B + u A D ) (13.55 pav.);

kampas tarp kirstini Z 3 = I ( U B C - U D - E ) (13.56 pav.); kampas

C
tarp liestins ir kirstins

Z4 = J ( u B D - u B C ) (13.57
pav.); kampas tarp liestini
Z5 = ~(uBDC-^JBEC) (13.58
pav.).
2 p a v y z d y s (VBE, 2003).
Spinduliai AB ir AC lieia apskri- 13.56 pav.
tim atitinkamai takuose S ir C
(13.59 pav.). Takas O yra apskri-
timo centras, D - apskritimo
takas, ZBAC = 30. Kam lygus
ZBDC?
A 30; B 45; C 60;
D 75; E 150.
Sprendimas. Kadangi Z BDC
brtinis, tai ZBDC =

= uBEC . ZBAC - kampas 13.57 pav.


Z
tarp liestini, todl Z BAC -

= (y BDC-KjBEC); i ia

30 = \ ( u BDC - u BEC).

Taigi
u BDC - kjBEC = 60. (1)
Kita vertus, ie du lankai su-
daro apskritim, todl
u BDC + v BEC = 360 . (2) 13.58 pav.
Nordami rasti ZBDC, turime rasti kjBEC. I ( 2 ) lygybs at-
imame (1) ir gauname
2 U BEC = 3 0 0 => KJBEC = 1 5 0 .

V a d i n a s i , ZBDC = \ u BEC = 7 5 .

Teisingas yra D atsakymas.


Skaitytojui silome udavin isprsti pasiremiant brtinio
kampo ir kampo tarp liestins ir stygos didumo formulmis.

ai Pratimai
13.51 (VBE, pakartotin sesija, 2002). Kai ZMON = 60
( 1 3 . 6 0 pav.), t a i ZMAN=
A 20; B 30; C 45; D 60; E 90.
13.52. A C - apskritimo liestin (13.61 pav.), O - apskritimo
centras. Apskaiiuokite ZDCE, kai Z AC B = 50.
13.53. Pagal 13.62 paveiksle pateiktus duomenis raskite x.
13.63 pav.

13.54. AB - apskritimo liestin,


O - apskritimo centras (13.63 pav.).
Raskite ZA ir ZADB, kai
uBC = 120.
13.55. FE - apskritimo liestin
(13.64 pav.), BD\\CE, uBC = 90,
13.64 pav.
u C = 120. Apskaiiuokite Z 1, Z 2,
Z 3, Z 4.

13.7. P R O P O R C I N G O S I O S SKRITULIO LINIJOS

Pasinaudoj trikampi panaumu, rodysime dvi teoremas, ku-


rios danai taikomos sprendiant udavinius. Pirmoji j vadinama
teorema apie susikertanias stygas.
1 teorema. Jei per tak M skritulio viduje nubrtos dvi sty-
gos AB ir CD (13.65 pav.), tai
AM MB = CM MD .
Kadangi brtiniai kampai ACD ir ABD remiasi t pat lank
AD, jie yra vienodo didumo. Analogikai Z CAB = Z CDB. Trikam-
piai ACM ir MBD panas, nes turi po du lygius kampus. Todl
CM : MB =AM : MD; i ia AM MB = CM MD.
Antroji teorema vadinama teorema apie liestin ir kirstin.
2 teorema. Tarkime, kad i tako M nubrtos apskritimo lies-
tin MA ir kirstin MC, kertanti apskritim takuose B ir C
(13.66 pav.). Tuomet
MA2 =MBMC.
ZBAM = ZACB, nes abu kampai lygs Trikampiai
MAB ir MAC turi po du lygius kampus (nes kampas AMB yra ben-
dras), todl jie panas. I to iplaukia, kad MA : MC = MB : MA.
I ia
MA2 = MB MC.

m 1 p a v y z d y s (VBE, 1999). Ap-


skritimo stygos AB ir CD susikerta
take E (13.67 pav.). Jei AE = 8 , C E = 4,
BE = 3, tai DE =
A2V3; B 5; C 6;
D 7; E 8.
Sprendimas. Remiantis 1 teorema,
CE ED = AE EB, 4 - D = 8-3; i ia
ED = 6. Teisingas yra C atsakymas.
2 p a v y z d y s . I tako A nubr-
tos dvi kirstins AC ir AE (13.68 pav.).
Raskime DE, jei AB = 3, BC = 9 ir
AD = 4.
Sprendimas. I tako A nubrki-
me liestin AM. Tuomet, remiantis 2
teorema,
AM2 - AB -AC ir AM2 = AD AE ;
i ia
AB AC = AD AE , 13.68 pav.
3 12 = 4 (4 + DJS) => DE = 5 .
11 3 p a v y z d y s . Apskritimo spindu-
lys lygus 8 cm. I tako M, nutolusio
nuo apskritimo centro O 10 cm atstu-
mu (13.69 pav.), nubrta kirstin MC,
kurios vidin dalis MB = 3 cm. Apskai-
iuokime atstum nuo tako O iki sty-
gos BC.
Sprendimas. Kadangi OElBC, tai
OE styg BC dalija pusiau, todl
BE=EC. Brin papildome nubrdami OC ir pratsdami MO iki
tako D. Tuomet, remiantis 2 pavyzdiu, MA MD = MB MC. Bet
MA = MO - OA = 1 0 - 8 = 2, MD=MA + AD = 2 + 16 + 18, MC = MB +
+ BC = 3 + BC. Gauname lygt
2 18 = 3 - ( 3 + BC);
i ia BC = 9. Tuomet CE = 4,5 ir, remiantis Pitagoro teorema,

d = yjOC2 - CE2 = V82 - ( 4 , 5 ) 2 = lp- (cm).

Pratimai
13.56. Pagal duomenis, pateiktus 13.70 paveiksle, raskite x.
6 6

13.57. Pagal duomenis, pateiktus 13.71 paveiksle, raskite GF,


kai DC = 6, CB = 3, BA = 9 ir EA = 8.
13.58. I tako, esanio alia skritulio, nubrta liestin, kurios
ilgis lygus a, ir kirstin. Kirstins iorins ir vidins dalies santykis
lygus m : n. Raskite kirstins ilg.
13.59. Nubrtos dvi susikertanios skritulio stygos. Susikirti-
mo takas vien j dalija 8 cm ir 2 cm ilgio atkarpas, o kit -
pusiau. Apskaiiuokite antrosios stygos ilg.
13.60. I tako, esanio alia apskritimo, nubrtos dvi kirsti-
ns, kuri ilgiai 36 cm ir 30 cm. Antrosios kirstins iorins dalies
ilgis 19,2 cm. Apskaiiuokite pirmosios kirstins iorins dalies ilg.
13.61. I tako, nutolusio nuo apskritimo centro 13 cm, nubr-
ta kirstin, kuri apskritimas dalija pusiau. Apskritimo spindulys
lygus 5 cm. Koks kirstins ilgis?
13.62. Apskritimo spindulys lygus R. I tako A nubrtos dvi
tiess, lieianios apskritim takuose B ir C. Raskite taisyklingojo
trikampio ABC plot.
13.63. Du apskritimai lieiasi i vidaus take Q. Ties, einanti
per maesniojo apskritimo centr Qv kerta didesnj apskritim ta-
kuose A ir D, o maesnj apskritim - takuose B ir C. Raskite
apskritim spinduli santyk, kai AB : B C : CD = 2 : 4 : 3.

13.8. J BRTI Nl Al IR APIBRTINIAI DAUGIAKAMPIAI

1 apibrimas. Apskritimas, kuris lieia visas daugiakampio


kratines, vadinamas brtu t daugiakamp. Arba dar sakoma,
kad daugiakampis yra apibrtas apie apskritim.
2 apibrimas. Apskritimas, kuriam priklauso visos daugia-
kampio virns, vadinamas apibrtu apie t daugiakamp. Arba
dar sakoma, kad daugiakampis yra brtas apskritim.
kiekvien trikamp galima brti tik vien apskritim ir apie
kiekvien trikamp galima apibrti tik vien apskritim.
trikamp brto apskritimo centras yra to trikampio pusiau-
kampini susikirtimo takas. io apskritimo spindulys r apskai-
iuojamas pagal formul
S
r = ;
P
ia S - trikampio plotas, p - jo pusperimetris.
Apie trikamp apibrto apskritimo centras yra trikampio kra-
tini vidurio statmen susikirtimo takas.
Apie trikamp apibrto apskritimo spindulys apskaiiuojamas
pagal formul
abc .
ia a, b, c - trikampio kratini ilgiai, S - jo plotas.
keturkamp brti apskritim ir apie keturkamp apibrti
apskritim galima tokiomis slygomis:
1. keturkamp brti apskritim galima tada ir tik tada, kai
jo prieing kratini ilgi sumos yra lygios.
2. Apie keturkamp apibrti apskritim galima tada ir tik ta-
da, kai jo prieing kamp didum suma lygi 180.
I antrojo teiginio aiku, kad apskritim galima apibrti apie
bet kur staiakamp, o apie trapecij tik tada, kai ji yra lygiaon.
3 apibrimas. Daugiakampis vadinamas taisyklinguoju, kai
jo kratins ir kampai yra lygs.
Paprasiausi taisyklingj daugiakampi pavyzdiai - lygia-
kratis trikampis ir kvadratas.
Taisyklingiesiems daugiakampiams teisingas toks teiginys: apie
kiekvien taisyklingj daugiakamp galima apibrti apskritim,
kiekvien taisyklingj daugiakamp galima brti apskritim. Be
to, brtinio ir apibrtinio apskritim centrai sutampa.
1 p a v y z d y s . Lygiakraio trikampio kratins ilgis yra a.
Raskime trikamp brto ir apie j apibrto apskritimo spin-
dul (13.72 pav.).
Sprendimas. Abiej i apskritim centrai sutampa ir yra auk-
tini, kartu pusiaukratini ir pusiaukampini susikirtimo takas.

Priminsime, kad taisyklingojo eiakampio, brto apskriti-


m, kurio spindulys R, kratins ilgis irgi lygus R.
B
a 2 p a v y z d y s . rodykime, kad apie
trikamp apibrto apskritimo skersmuo
lygus dviej to trikampio kratini ilgi
sandaugai, padalytai i ilgio auktins,
nuleistos treij kratin.
Sprendimas. Trikampio kratines
paymkime a, b ir c, o auktin, nuleis-
t c, - hc (13.73 pav.).
Turime rodyti, jog apskritimo sker-
, ab
smuo d = . Pasinaudokime formule
abc Kadangi tai
S = \chc,
4S '
abc ab ab > j
R = ; is cia = 2R =
2 ft
l\cK
3 p a v y z d y s . rodykime, kad sta-
iojo trikampio ambins dali, kurias
j dalija brtojo apskritimo lietimosi
takas (13.74 pav.), ilgi sandauga lygi
to trikampio plotui.
Sprendimas. Paymkime: AB=c,
AC = b, CB = a. Turime rodyti, jog
SAABC=AD DB. Remiantis liestini savy-
be, AD =AF, DB=EB ir FC = CE. Tuomet
trikampio ABC pusperimetris P=AD +
DB + CE; i i a AD =p-(DB+ CE)=p -
-(EB + CE)=p -BC=p -a. Analogikai
DB -p -b. Vadinasi,

a+b+c +b+c
ADDB=(p-a)(p-b) = -b =
\
2 A
/V
2

= (b+c-a)(a+c-b) = ^(2ab+c2 -a2-b2),

bet c2 = 2 + 2 ir AD DB - ^ 2ab = ^ab- S^c .


m Pratimai
13.64. Keturkampis ABCD brtas apskritim (13.75 pav.).
Apskaiiuokite lank DC ir AD didum, kai Z DAB = 110,
ZABC = 80, u C S = 110.
13.65. lygiaon trikamp ABC, kurio AB = BC = 10 cm, br-
tas apskritimas. Raskite jo spindul, kai inoma, kad auktins BD
ilgis - 8 cm.
13.66. Lygiaonio trikampio onins kratins ilgis lygus 8,
o auktins ilgis - 6. Raskite apie trikamp apibrto apskritimo
spindul.
13.67. Lygiaonio trikampio pagrindo ilgis yra 48 dm, o onins
kratins ilgis - 30 dm. Raskite brtinio ir apibrtinio apskriti-
m spindulius bei atstum tarp apskritim centr.
13.68. Lygiaonio trikampio auktins ir pagrindo santykis ly-
gus 3 : 2. onins kratins ilgis - 10 cm. Raskite apibrtinio
apskritimo spindul.
13.69. rodykite, kad staiojo trikampio statini ilgi suma lygi
j brto ir apie j apibrto apskritim skersmen ilgi sumai.
13.70. statj trikamp, kurio vieno statinio ilgis a, brtas
apskritimas. Jo spindulys lygus r. Apskaiiuokite kito statinio bei
ambins ilg.
13.71. Staiojo trikampio statini ilgiai lygs 3 cm ir 4 cm.
Raskite atstum tarp brtinio ir apibrtinio apskritim centr.
13.72. lygiaon trapecij, kurios pagrind ilgiai lygs 9 cm
ir 5 cm, brtas skritulys. Raskite jo spindul.
13.73. staij trapecij brtas skritulys. Pagrindams ne-
statmenos onins kratins ilgis lygus 13 cm, o pagrind ilgi skir-
tumas - 12 cm. Apskaiiuokite skritulio spindul.
13.74. Trapecija apibrta apie apskritim. Koks jos vidurins
linijos ir perimetro santykis?
13.75. lygiaon trapecij, kurios pagrind ilgiai lygs 5 cm
ir 7 cm, brtas apskritimas. Kam lygus trapecijos striains ilgis?

13.9. K O S I N U S IR S I N U S TEOREMOS

Sakykime, AABC - bet koks. Paymkime jo kratini ilgius


raidmis a, b, c, o prie jas esani kamp didumus - raidmis a,
, . Trikampio kratines ir kampus sieja dvi teoremos: kosinus
teorema ir sinus teorema.
Kosinus teorema:
a2 = b2 + c 2 -26ccos(x,
b2 - a2 + c2 -2>8,
c2 = a2 + b2 - 2ab cos .
Sinus teorema:
a _ b _ c
sin sin sin '
Be to, kiekvienas toks santykis lygus apie trikamp apibrto
apskritimo skersmeniui 2R:
= = r,
sina smp siny
i ia = 2i?sin a, b = 2i?sin , c = 2isin .
s 1 p a v y z d y s (VBE, 2000). Duotas kvadratas ir statusis ly-
giaonis trikampis BEC ( B E = E C ) (13.76 pav.). Kvadrato kratin
lygi a. Raskite ED.
a VlOa D VlOa V2a Va V5a
A ; B , C ; D ; E .
Sprendimas. Pritaik Pitagoro teorem, turime BC2 = BE2 +
+ EC2 => 2EC2 = BC2 => 2EC2 = a2; i ia EC = Trikampiui
V2
CL> taikome kosinus teorem: ED2 = EC2 + CD2 - 2EC CD
cos ECD ,
\2

2 2- cosl35,
V2 V2

-- 2+ +
ED + 9 2
+2-j= _ 5,
2

todl ED = | = = Teisingas yra atsakymas.

Silome isprsti udavin panaudojant Pitagoro teorem.


2 p a v y z d y s (VBE, pakartotin sesija, 2002). Dvi stebji-
mo stotys A ir B (13.77 pav.), esanios viena nuo kitos S km atstu-
mu, imatavo oro baliono pakilimo kampus ir .
1. rodykime, kad oro baliono pakilimo aukt h, kai nepaisoma
ems ilinkimo, galima apskaiiuoti pagal formul h = ^ sin sin .
sin ( p - )
2. Apskaiiuokime, kokiame auktyje skrenda balionas, jei
= 5, = 85, S = 6 km. Atsakym pateikime deimi metr tiks-
lumu. Apskaiiuodami laikykime, jog sin 5 = 0,087; sin 80 = 0,985;
sin 85 = 0,996.
h
Sprendimas. 1. I trikampio BDC turime: - = => h =
BD
= BD sin .
BD rasime i trikampio ADB, pritaik sinus teorem:
BP = AB
sin sin ZADB '
Remiantis priekampio savybe, = + ZADB, todl ZADB = - .
Vadinasi,
BD S
sin -)'
. .. Ssina , Dri . Ssinasin^
is cia BD = . ,n ir h = BD sin = J- .
( - ) ( - )
2. Apskaiiuojame baliono skridimo aukt:

= 6000 0 087 0,996 = 5 2 7 8 2 9 g 5 3 Q m A


0,985
3 p a v y z d y s . vejams paskirtas trikampis 16 km 2 vejybos
plotas ABC (13.78 pav.). Jo matmenys: AC = 5 km, BC = 8 km, kam-
pas ACB - bukasis.
1. Raskime Z ACB kosinuso reikm.
2. Apskaiiuokime 1 m tikslumu kratins AB ilg.
3. Raskime, per kiek laiko patruliuojantis kateris gali apiplauk-
ti vejybos plot, plaukdamas trikampio ABC kratinmis
pastoviu 60 km/h greiiu. Laiko, per kur kateris apsisuka
ties trikampio ABC virnmis, nepaisysime. Apskaiiuoda-
mi laik, naudosims 1 m tikslumu surasta AB ilgio reik-
me. Atsakym pateiksime minui tikslumu.
Sprendimas. 1. Pritaik trikampio ploto formul

S = \AC BC s i n a , gauname lygyb 16 = ^ - 5 - 8 sina ;


Z Z

i ia s i n a = ^ ir cos a = - V l - sin2 a = - j l - j = - | (formulje

pasirinktas minuso enklas, nes kampas ACB yra bukasis).


2. Nordami rasti AB, taikome kosinus teorem:
AB2 = AC 2 + CB2 - 2AC CB cos ,

AB2 = 5 2 + 8 2 + 2 - 5 8 | = 137,
5
AB = Vl37 =11,705, AB = l l k m 705 m.
3. Laikas t, per kur kateris apiplauks vejybos plot, lygus
11,705 + 5 + 8 24,705 o c . .
t = = - = 25 mm.
60 60

s Pratimai
13.76 ( M B E , bandomasis egzaminas, 1998). 13.79 paveiksle
pavaizduota dviej laiv padtis prie Klaipdos vyturio. Laivas A
nutols nuo vyturio 7 km, o laivas B - 10 km atstumu. Kampas
ACB lygus 30. Apskaiiuokite atstum tarp laiv. Atsakym suap-
valinkite iki deimtj kilometro dali.
13.77. Dviej trikampio kamp santykis lygus 1 : 2, o prie
tuos kampus esani kratini santykis - 1 : V . Raskite trikam-
pio kamp didumus.
13.78. Trikampio ABC plotas lygus 36 cm 2 , AB = 12 cm,
BC = 10 cm, kampas B yra smailusis. Raskite AC. Atsakym suap-
valinkite 0,1 cm tikslumu.
13.79. Dviej trikampio kratini ilgiai yra 3 ir 4, o kampas
tarp j - bukasis. Ar gali treiosios kratins ilgis bti lygus 4,03?
13.80. Trikampio kratins lygios 10, 14 ir 17. Ar toks trikam-
pis turi bukj kamp?
13.81. Viena trikampio kratin lygi 10 cm, o kita - 12 cm. J
sudaromo smailiojo kampo sinuso reikm lygi 0,8. Apskaiiuokite
t trikamp brto ir apie t trikamp apibrto apskritim spin-
duli ilgius.
13.82. Viena trikampio kratin lygi a, o alia jos esantys kam-
pai - ir .
1. rodykite, kad to trikampio plotas S = ^ g " ^ + .

2. 0,1 m 2 tikslumu apskaiiuokite ploto reikm, kai = 3 m,


= 22 ir = 43.
13.83. Trikampio ABC kampas C = 60, o kratin AB = Vl .
Kratinje AC atidta atkarpa AD = 3. Raskite BC, kai BD = 2-^7 .
13.84. Trikampio ABC kratins AC = 5, AB = 6 ir BC = 7. Kam-
po C pusiaukampin kerta kratin AB take D. Raskite trikampio
ADC plot.
13.85. BD - trikampio ABC auktin, AE - kratins BC vi-
durio takas, AB = 30 cm, BC = 26 cm, AC = 28 cm. Apskaiiuokite
apskritimo, apibrto apie trikamp BDE, spindul.
13.86. rodykite, kad trikampis yra lygiaonis, kai a = 26c cos .
13.87. rodykite, kad kiekvienam trikampiui teisingos ios ly-
gybs:
1) )3 + 8 = 2 ;
2) becosa-accos$ = b2-a2 ,
3) (a 2 - b2): c 2 = sin(a - ): siny .
13.88. Raskite kampo didum, kai trikampio kratines sieja

,ygyb dzSbit.i.

13.89. Lygiaonio trikampio ABC onini kratini AB ir AC


ilgiai lygs b, kampo prie virns A didumas - 2a. Ties, einanti
per virn B ir apie trikamp apibrto apskritimo centr O, kerta
kratin AC take D. Raskite BD.
13.90. Staiojo trikampio statinio ilgis lygus a, smailiojo kam-
po, esanio prie io statinio, didumas - a. Raskite brtinio ir
apibrtinio apskritim spindulius.
skyrius STEREOMETRIJA

14.1. TIESI IR P L O K T U M T A R P U S A V I O PADTIS

I stereometrijos aksiom inomi du tiess ir ploktumos tar-


pusavio padties atvejai: ties yra ploktumoje, kai du skirtingi tos
tiess takai priklauso ploktumai; ties susikerta su ploktuma,
kai jos turi tik vien bendr tak. rodoma, kad galimas ir treias
atvejis, kai ties ir ploktuma neturi bendro tako.
1 apibrimas. Ties ir ploktuma vadinamos lygiagreiomis,
kai jos neturi bendro tako arba ties yra ploktumoje.
Teisingas toks tiess ir ploktumos lygiagretumo poymis:
1 teorema. Jei ties lygiagreti tiesei, esaniai ploktumoje, tai
ta ties ir ploktuma yra lygiagreios.
Teisingas ir atvirkias teiginys:
2 teorema. Jei ploktuma eina per ties, lygiagrei kitai plok-
tumai, ir kerta t ploktum, tai ploktum sankirtos linija yra
lygiagreti tai tiesei.

81 1 p a v y z d y s . Per piramids ABCD (14.1 pav.) briaun AD ir


BD vidurio takus M ir N nubrta ploktuma a, lygiagreti briau-
nai CD. Nubraiykime ios ploktumos ir piramids sien sankirtos
linijas ir apskaiiuokime j atkarp NQ, PQ, MP ilgius, kai AB =a
ir CD = b.
Sprendimas. Ploktuma ACD eina per ties CD, lygiagrei
ploktumai a, todl i ploktum sankirtos linija MP turi bti ly-
giagreti tiesei CD. Analogikai NQ\\CD. Kadangi tiess MP ir NQ
eina per briaun AD ir B D vidurio takus ir yra lygiagreios CD,
tai MP ir NQ - trikampi ADC ir CDB vidurins linijos, todl
MP = NQ = ~ = . Atkarpa PQ - trikampio ABC vidurin linija,
Z z
taigi PQ = | . A

2 apibrimas. Dvi ploktumos vadinamos lygiagreiomis,


kai jos neturi bendro tako arba sutampa.
Dviej ploktum lygiagretumo poymis yra toks:
3 teorema. Jei vienos ploktumos dvi susikertanios tiess yra
atitinkamai lygiagreios kitos ploktumos dviem susikertanioms
tiesms, tai tos ploktumos yra lygiagreios.
Sprsdami udavinius, danai remiams tokiu teiginiu:
4 teorema. Kai dvi lygiagreias ploktumas kerta treioji plok-
tuma, tai j susikirtimo linijos yra lygiagreios.
2 p a v y z d y s (VBE, 2001). Kubo ABCDA1B1C1D1 (14.2 pav.)
kratin lygi 2 cm. kub kertant ploktuma, einania per vir-
nes Bxir D bei briaun AB ir DXC vidurio takus P ir K, gaunamas
keturkampis PBXKD. Apskaiiuokime gautojo keturkampio plot.

^yfK
/ p i
j

/ .
/ i 'n/
14.2 pav.

Sprendimas. Kadangi atkarpos PBX ir DK gautos perkirtus dvi


lygiagreias ploktumas treija, tai PB, J | DK. Analogikai BXK\\PD.
Vadinasi, keturkampis PBXDK - lygiagretainis. Kadangi
aPBXB = aBXKC (pagal dvi kratines ir kamp tarp j), tai
PBX =BXK. Taigi keturkampis PBXKD - rombas. inome, kad rombo
plotas lygus jo striaini ilgi sandaugos pusei:

S = \BXD PK.
Z
yra kubo striain, todl B,D = V22 + 2 2 +2 2 = 2 # . Randame
PD = >/AP 2 +AD 2 = V l 2 + 2 2 = /5 . Tuomet, remiantis lygiagretainio
striaini savybe, PK2 + ^ 2 = 4 PD 2 ; i ia PK = /20-12 = 2/2 .

S = ^ 2/ 2^2 = 2-^6 (cm).


JU

3 apibrimas. Ties ir ploktuma vadinamos statmenomis,


kai ties yra statmena kiekvienai tiesei, esaniai ploktumoje.
Teisingas toks tiess ir ploktumos statmenumo poymis:
5 teorema. Jeigu ties statmena kiekvienai i dviej susikertan-
i tiesi, esani ploktumoje, tai ties ir ploktuma yra statmenos.
Sprsdami udavinius, danai taikome vadinamj trij stat-
men teorem.
6 teorema. Ploktumoje esanti ties yra statmena pasvirajai
tada ir tik tada, kai ta ties statmena pasvirosios projekcijai.
ios teoremos formuluotje panaudota jungtis tada ir tik tada"
reikia, jog yra teisingos dvi teoremos - tiesiogin ir atvirktin.
3 p a v y z d y s . rodykime, kad kubo ABCDAlB1C1D1 striain
BD1 yra statmena ploktumai (14.3 pav.).
Sprendimas. Ties BD yra pasvirosios BD1 projekcija ploktu-
moje ABCD, nes DfllABCD. Kadangi siena ABCD - kvadratas,
tai jo striains yra statmenos: ACBD. Taigi AC yra statmena
pasvirosios BD1 projekcijai BD, todl, taikydami trij statmen te-
orem, gauname AC.BDV Analogikai rodytume, kad AB1BD1.
Vadinasi, ties BD1 yra statmena dviem susikertanioms tiesms
A C ir ABu esanioms ploktumoje AB X C. Tuomet, pritaik 5 teore-
m, gauname, kad BD1lABlC. A

A B
4 p a v y z d y s (VBE, pakartotin sesija, 2002). Staiakampio
ABCD (14.4 pav.) kratins AB=a ir AD = b. Per tak A nubrta
ties l, nesanti jo ploktumoje. Si ties su staiakampio kratinmis
AB ir AD sudaro lygius kampus. Fx - tiess l tako F projekcija
staiakampio ABCD ploktumoje, FXH1AD, FxGlAB.
1. rodykime, kad FXG=FXH.
2. rodykime, kad AFX - kampo BAD pusiaukampin.
3. Panaudodami trikampio kampo pusiaukampins savyb, nu-
sakom sryiu MB : MD=a : b, apskaiiuokime MB ir MD
ilgius.

D
14.4 pav.
Sprendimas. 1. Nubriame atkarpas FH ir FG. Kadangi FXH
yra FH projekcija ir FxHlAD, tai, remiantis trij statmen teore-
ma, FHlAD. Analogikai FG1AB. Trikampiai AFH ir AFG yra sta-
tieji, turi t pai ambin ir lygius kampus FA H ir F AG, todl jie
yra lygs. I ia gauname, kad FH=FG ir FXH=FXG (lygi pasvi-
rj projekcijos yra lygios).
2. Kadangi FXH = FXG ir AH=AG, tai AHAFX=AFXAG. Todl
ZHAFT = ZFXAG , taigi AFX - pusiaukampin.
3. Trikampiui ADB pritaik Pitagoro teorem, turime
DB = Ja2 + b2 . Paymkime: MD =x, MB = sla2 +b2 - .
Tuomet
-Ja2 + b2 -JK _ a
~ b '
is cia
b Ja2+b2 . n yja2 +b2
= ; ir yja +b -x =
a+b a+b
Vadinasi,
Pratimai
14.1. I tako M, esanio alia dviej lygiagrei ploktum,
nubrtos dvi tiess, kurios kerta ploktumas atitinkamai takuose
A, B ir Av Bv Apskaiiuokite AAV kai BBl = 2S cm ir MA :AB = 5 : 2.
14.2. Takai M ir N priklauso kubo ABCDA1B)C1D1 briaunoms
AA1 ir BBV Be to, A M : MA1 = 1 : 2 ir BN : NBl = 2 : 1 . Kubo briaunos
ilgis lygus a. Per takus M ir N nubrta ploktuma, lygiagreti
briaunai AD. Apskaiiuokite gauto pjvio perimetr.
14.3. Takas A nutols nuo ploktumos 12 cm. Raskite pasviro-
sios AB projekcijos ilg, kai AB = 37 cm.
14.4 (VBE, 1999). Takas E yra alia ploktumos (14.5 pav.),
o takai C, F ir D - ploktumoje a. Duota, kad EFCF, CE=DE = 5,
CF = 3, Z FCD = Z FDC = 30.
9J3
1. rodykite, kad trikampio CFD plotas S = .
2. rodykite, kad atkarpa EF statmena ploktumai a.
3. Apskaiiuokite piramids CDEF tr.
14.5. Staiakampio kratini ilgiai lygs 9 cm ir 8 cm. I jo
virns staiakampio ploktum nubrtas 12 cm ilgio statmuo.
Raskite atstumus nuo statmens galo iki staiakampio virni.
14.6. Staiojo trikampio ABC statiniai lygs 12 cm ir 16 cm. I
staiojo kampo virns C trikampio ploktum nubrtas 28 cm
ilgio statmuo CM. Raskite tako M atstum nuo jambins.
14.7. I staiakampio ABCD virns A ikeltas statmuo j o
ploktumai. To statmens galas M, nepriklausantis staiakampio
ploktumai, sujungtas su takais B, C ir D.
1. rodykite, kad trikampiai MBC ir MDC yra statieji.
2. Raskite staiakampio kratini AB ir BC ilgi santyk, jei
trikampiai MBC ir MDC yra lygiaploiai.
E
14.8. I atkarpos AB, nesanios ploktumoje a, gal i plok-
tum nubrti statmenys AC ir BD. Apskaiiuokite atkarpos AB
projekcijos ilg ploktumoje a, kai AB = 26 cm, AC = 32 cm ir
BD = 22 cm.
14.9. Taisyklingoje keturkampje prizmje ABCDA1B1ClD1 i
virns B 1 ploktum AD,C nubrtas statmuo B X M. Raskite , ,
kai AB=a, AAx = b.
14.10. ritin, kurio auktin BE = 2 m, o pagrindo spindulys
lygus 3 m, brtas kvadratas ABCD (14.6 pav.). Raskite kvadrato
kratin.

14.2. DVISIENIAI KAMPAI

1 apibrimas. Dvisieniu kampu vadinama figra, sudaryta


i dviej pusploktumi ir , kurias riboja ta pati ties MN
(14.7 pav.).
Pusploktums ir vadinamos kampo sienomis, ties M N -
kampo briauna.
Dvisien kamp ymsime Z M N .
2 apibrimas. Dvisienio kampo ir ploktumos, statmenos jo
briaunai, sankirta vadinama dvisienio kampo tiesiniu kampu
(14.8 pav.). Taigi
ZABC = yf]ZMN (yl.ZMN).
Dvisienio kampo tiesin kamp galime gauti taip: paymime
bet kur briaunos M N tak B ir i jo skirtingose dvisienio kampo
sienose ir nubriame du statmenis briaunai MN.
3 apibrimas. Dvisienio kampo didumu vadinamas jo tie-
sinio kampo didumas.

N
N
c
14.9 pav. 14.10 pav.

1 p a v y z d y s . Raskime dvisienio kampo, kur sudaro taisyk-


lingojo tetraedro sienos, didum.
Sprendimas. Rasime dvisienio kampo Z A C didum (14.9 pav.).
Pirmiausia nubrime jo tiesin kamp. Sakykime, SO - tetraedro
auktin, SD - sienos ASC auktin. Tuomet DO - auktins SD
projekcija ploktumoje ABC. Kadangi SDlAC, tai, pagal trij stat-
men teorem, BDlAC. Vadinasi, ZSDB - dvisienio kampo Z AC
tiesinis kampas. Kadangi tetraedras yra taisyklingasis, tai SD = BD
ir DO = \BD. Tuomet

cos ZSDB = ~ = I , todl ZSDB = arccos .


oi/ o o
2 p a v y z d y s (Bandomasis egzaminas, 1998). Staiojo tri-
kampio ABC statiniai A C = 6 cm ir BC = 8 cm. Per io trikampio
ambin nubrta ploktuma (14.10 pav.) sudaro su trikampio
ploktuma 60 dvisien kamp.
1. inoma, kad CD_Loc ir CFlAB. rodykime, jog Z CFD = 60.
4
2. rodykime, kad CF = 4 cm.
5
4
3. inodami, kad Z CFD = 60 ir CF - 4 cm, apskaiiuokime
5
atstum nuo tako C iki ploktumos a.
Sprendimas. 1. Kadangi CD.La, tai DF yra CF projekcija. Pagal
slyg ABlCF, tai, remiantis trij statmen teorema, AB1DF. Tuo-
met Z CFD - dvisienio kampo, kur sudaro trikampio ABC ploktu-
ma su ploktuma a, tiesinis kampas, todl Z CFD = 60.
2. Pagal Pitagoro teorem, AB2 =AC2 + BC2; i ia AB = 10 cm.
Trikampio ACB plot galima apskaiiuoti pagal formules

S = IaB CF ir S = \aC CB.


Z z
Vadinasi, \ AB CF = AC CB ;
Z z
S rw AC CB 6 8 ,4
CF = - c m .
3. Atstumas nuo tako C iki ploktumos lygus CD.

Kadangi g = sin60, tai CD = 4 . ^ = 1 ^ cm.


C.r 5 2 5

ii 3 p a v y z d y s . Du lygs kvadratai turi bendr kratin, o j


ploktumos sudaro dvisien kamp, kurio didumas a. I bendros
virns kiekviename kvadrate nubrtos striains (14.11 pav.).
Raskime kamp tarp i striaini.

14.11 pav.

Sprendimas. ZB^AB - tiesinis dvisienio kampo AD kampas,


nes BA1AD ir B^AlAD, todl = a. Kadangi BXA = BA, tai
ABXAB -
lygiaonis ir Z AB t B = Z ABB, = 1 8 0 ~ = 90 - ^ . Pa-
Z Z
ymkime BxA=AB = a ir trikampiui BXAB pritaikykime sinus
teorem:
BXB g
Sina~sin|^90-|

i ia = 2 sin ^ .

Trikampiui BBXD pritaikykime kosinus teorem:

BB, 2 = BYD2 + BD2 - 2BJ) BD cos Z BDB,.

Kadangi BXD = BD = aV2 , tai 4a 2 sin2 - = 2a2 + 2a 2 -

- 4a 2 cos Z B D B , . Suprastin abi lygybs puses i 4a 2 , gauname

s i n 2 1 = 1 - cos Z BDBj => cos Z BDB 1 = 1 - s i n 2 1 = cos2


Pratimai
14.11 (Bandomasis egzaminas, 1998). Staiojo trikampio
ABC statiniai AC = 10 cm ir BC = 24 cm. Per io trikampio ambin
nubrta ploktuma sudaro su trikampio ploktuma 30 kamp.
1. inoma, kad CF a ir CD IAB. rodykite, jog ZCDF = 30.

2. rodykite, kad CD = 9 cm.

3. inodami, kad ZCDF=30 ir CD = cm, apskaiiuokite


io
atstum nuo tako C iki ploktumos a.
14.12. Per staiojo lygiaonio trikampio ambin nubrta
ploktuma a, kuri su trikampio ploktuma sudaro 30 kamp. Ras-
kite staiojo kampo virns atstum iki ploktumos a, kai ambi-
ns ilgis lygus 40 cm.
14.13. Du lygiaoniai trikampiai turi bendr pagrind, kurio
ilgis 16 cm, o j ploktumos sudaro 60 kamp. Vieno trikampio
onins kratins ilgis lygus 17 cm, o kito trikampio onins kra-
tins statmenos viena kitai. Apskaiiuokite atstum tarp trikampio
virni.
14.14. Lygiakratis trikampis pasvirs kvadrato ploktum
kampu a. Kvadrato kratin lygi trikampio kratinei. Kokio didumo
kamp sudaro trikampio onin kratin su kvadrato ploktuma?
14.15. Lygiaonio staiojo trikampio ABC statinis AC yra
ploktumoje , o statinis BC sudaro su ja 45 kamp. Kokio didumo
kamp sudaro ambin AB su ploktuma a?
14.16. Taisyklingosios eiakamps piramids SABCDEF
auktins ir pagrindo kratins santykis lygus 3 : 4. Kam lygus kam-
pas tarp ploktum SBC ir SDC?
14.17. Du lygiaoniai trikampiai ABC ir ABD, esantys skirtin-
gose ploktumose, sudaro smailj dvisien kamp. T trikampi
bendro pagrindo AB ilgis 24 cm, AC = 15 cm, AD = 13 cm, atstumas
tarp virni C ir D lygus VgT .
1. Apskaiiuokite dvisienio kampo tarp sien ABC ir ABD
didum.
2. Apskaiiuokite piramids ABCD tr.

14.3. BRIAUNAINIAI

1 a p i b r i m a s . Briaunainis, kurio dvi sienos - lygiagreiose


ploktumose esantys n-kampiai, o kitos sienos - lygiagretainiai, va-
dinamas prizme (14.12 pav.).
Prizms skirstomos pasvirsias ir staiusias. Pastarj o-
nins briaunos statmenos pagrind ploktumoms. Staioji prizm,
kurios pagrindas yra taisyklingasis daugiakampis, vadinama tai-
syklingja prizme.
2 apibrimas. Gretasieniu vadinama prizm, kurios pagrin-
das yra lygiagretainis.
Visos gretasienio striains susikerta viename take ir tas
takas dalija jas pusiau.
Gretasienis, kurio onins briaunos statmenos pagrindo plok-
tumai, vadinamas staiuoju. Jeigu j o pagrindas yra staiakampis,
tai toks gretasienis vadinamas staiakampiu gretasieniu. Sta-
iakampis gretasienis, kurio visi trys matmenys yra lygs, vadina-
mas kubu.
Staiosios prizms ir staiojo gretasienio oninio paviriaus plotas
SSon = Pa,
o turis

ia a - onins briaunos ilgis, P - pagrindo perimetras, Spagr -


pagrindo plotas.
s 1 p a v y z d y s . Staiakampio gretasienio striain su pagrindo
ploktuma sudaro kamp , o su onine siena - kamp . Greta-
sienio auktins ilgis lygus H. Apskaiiuokime gretasienio tr
Sprendimas. ZBDB1 paymkime raide a, - raide
(14.13 pav.). Tuomet i trikampio BXDB gauname BD-Hctg ir

B
14.12 pav.
I trikampio AB XD, turdami galvoje, kad ZB^AD - statusis,
randame AD = BJD sin = , o i trikampio ABD gauname,
sina

kad AB = JBD2-AD2 = , H2 ctg 2 a - H* =


V sin
H I2 ~ H 11 +cos 2a l^os2^
T VC0S - Sin = \ s s
ma smaV 2 2

H I cos2a + cos2j _ H J cos(a + )3( - )


sin 2 sin a
Tr apskaiiuojame pagal formul
V = AB AD AA1.

H3 sin ^/cos(a + ))( - )


Atsakymas.

3 apibrimas. Briaunainis, kurio viena siena yra bet koks


daugiakampis, o kitos sienos - trikampiai, turintys bendr virn,
vadinamas piramide (14.14 pav.).
Piramid, kurios pagrindas - taisyklingasis daugiakampis, o
piramids virns projekcija - to daugiakampio centras, vadina-
ma taisyklingja. Taisyklingosios piramids onins sienos auk-
tin, nubrta i jos virns, vadinama tos piramids apotema.
Taisyklingosios piramids oninio paviriaus plotas apskaiiuoja-
mas pagal formul
<3on
~ 2
p. h
i o n '
ia P - pagrindo perimetras, hon - apotemos ilgis.
Piramids pagrindui lygiagreti ploktuma nukerta nuo pirami-
ds nupjautin piramid. Jeigu pastaroji yra taisyklinga, tai jos
oninio paviriaus plotas apskaiiuojamas pagal formul

ia Pv P2 - pagrind perimetrai, hSon - nupjautins piramids apo-


temos (onins sienos auktins) ilgis.
Bet kurios piramids tris apskaiiuojamas pagal formul

ia S pagr - pagrindo plotas, H - piramids auktins ilgis.


Nupjautins piramids tris, kai pagrind plotai lygs S j ir S2,
o auktins ilgis - H, apskaiiuojamas pagal formul

3
ii 2 p a v y z d y s . Taisyklingosios trikamps piramids tris lygus
g . Jos onin siena su pagrindu sudaro 45 kamp (14.15 pav.).
Raskime piramids pagrindo kratins ilg.
Sprendimas. Kadangi piramid taisyklingoji, tai auktins DE
pagrindas yra trikampio ABC centras - jo pusiaukratini ir kartu
auktini susikirtimo takas. Taigi EFlAC. Kadangi F - kratins
AC vidurio takas, tai DF - lygiaonio trikampio ADC pusiaukra-
tin, kartu ir auktin, todl DF1AC. Vadinasi, ZDFE - dvisienio
kampo Z AC tiesinis kampas ir ZDFE = 45.
Paymkime AC = x. Tuomet

BF = JX2~4- = EF = \BF = -.
V 4 2 3 6
Kadangi Z DFE = 45, Z DEF - statusis, tai Z FDE = 45. Vadina-
si, trikampis DFE - lygiaonis ir DE=EF. Tuomet piramids tris

1 3 1
Bet pagal slyg V = , todl i lygties = gauname = 2.
O 4 o
Atsakymas. AC = 2.
Yra stereometrijos udavini, kuriuos galima isprsti panau-
dojant vektorius. Isprsime tok pavyzd.
3 p a v y z d y s (VBE, 2000). Duotas kubas ABCDA.B.C.D,, ku-
rio briauna lygi 1 (14.16 pav.).
1. rodykime, kad atstumas nuo virns A iki briaunos DiCl
3
vidurio tako E lygus .
Z
2. rodykime, kad piramids ACBXDX briaunos AC ir B1D1 yra
statmenos.
3. Apskaiiuokime piramids ACBXDx tr
Sprendimas. 1. Parinkime koordinai sistem taip, kad kubo
virn A bt koordinai pradia, briauna AD bt abscisi ay-
je, briauna AB - ordinai ayje ir briauna A A j - aplikai ayje.

Tuomet tako E (x; y; z) koordinats bus tokios: = 1, y = ^ , z = 1 ir

AE
=H4 Atstumas tarp A ir E yra Ai? , taigi AE =

2. Rasime vektori AC ir BXDX koordinates. Kadangi inome


C ( l ; l ; 0), / 0 ; 1; 1) ir Dx{ 1; 0; 1), tai A C = { 1 ; 1; 0),
o BXDX =|1; - 1 ; 0). Apskaiiuojame:

AC ^ 0 , = 1 1 + 1 ( - 1 ) + 0 0=0,

o tai ir reikia, kad AC.BXDX.

l f
z4
A,
D,
1

c,
E
\\
D, 1\

,
\ \
\ \
\ \
\\
A B
/ i y 'h \
/
/
y' / N \
J y / \\
E \\
/
/
/ / /
/
/
/ / /
D, r \
F
3. Visos piramids ACB1D1 briaunos yra kubo sien striains
ir lygios . Todl piramid ACB1D1 yra taisyklingasis tetraedras.
Jis atrodo taip, kaip pavaizduota 14.17 paveiksle.
Randame:

c r - f ^ J - . -!#.4
/6 _2_
D,E = YJD^-EF2 = YJCF2 - EF2 = ^ ^
6 V3
Tuomet

Y = I-SACB D.E = -CF AB. D.E = J 2 ~ = . *


3 ACB' 1 3 2 1 1 6 2 73 3

m Pratimas
14.18. Pasvirosios trikamps prizms onins briaunos ilgis
lygus 80 cm, statmenojo pjvio (pjvio, kuris gaunamas perkirtus
prizm ploktuma, statmena oninms briaunoms) kratins sutin-
ka kaip 4 : 13 : 15, o plotas lygus 384 cm 2 . Apskaiiuokite prizms
oninio paviriaus plot.
14.19. Staiojo gretasienio pagrindas - rombas, kurio trum-
pesns striains ilgis d, o smailiojo kampo didumas a. Gretasienio
auktins ilgis lygus ^ . Apskaiiuokite viso gretasienio paviriaus
plot.
14.20. Vis plokij gretasienio kamp prie vienos virns
didumai lygs 45, o briaun ilgiai atitinkamai lygs a, b, c. Ap-
skaiiuokite gretasienio tr.
14.21. Taisyklingosios eiakamps prizms onins sienos stri-
ain, kurios ilgis Z, pasvirusi pagrindo ploktum kampu a. Kam
lygus ios prizms oninio paviriaus plotas?
14.22. Kubo briaunos ilgis lygus a. Raskite atstum nuo jo vir-
ns iki striains.
14.23. Pasvirojo gretasienio pagrindas yra rombas, kurio kra-
tins ilgis 60 cm. Pjvio, nubrto per ilgesnij pagrindo striain
statmenai pagrindui, plotas lygus 72 dm 2 . onini briaun ilgis
80 cm ir jos pasvirusios pagrindo ploktum 60 kampu. Koks yra
trumpesniosios pagrindo striains ilgis?
14.24. Staiojo gretasienio pagrindo kratins, kuri ilgiai lygs
3 cm ir 4 cm, sudaro 60 kamp. onin briauna yra pagrindo kra-
tini geometrinis vidurkis. Raskite gretasienio striaini ilgius.
14.25. Taisyklingojo tetraedro tris lygus V. Raskite jo aukti-
ns ilg.
14.26. Nupjautins piramids tris - 1720 dm 3 , jos auktins
ilgis - 20 dm, pagrind kratini santykis - 5 : 8 . Apskaiiuokite
piramids pagrind plotus.
14.27. Taisyklingosios trikamps piramids onins briaunos
ilgis lygus l, o auktins ilgis - h. Kam lygus dvisienis kampas prie
pagrindo?
14.28. inodami pagrindo kratins ilg a bei onins briaunos
ilg b, raskite taisyklingosios trikamps, keturkamps, eiakamps
piramids auktin.
14.29. Staiakampio gretasienio matmenys yra a, b, c; briauna
c - jo auktin. Raskite kamp , kur sudaro gretasienio striai-
n su jos nekertania pagrindo striaine. Nurodymas: udavin i-
sprskite taikydami vektorius.
14.30. Takai M ir N yra taisyklingojo tetraedro briaun AB ir
CD vidurio takai, AB = a.
1. Raskite atkarpos M N ilg.
2. Raskite kamp tarp tiesi MN ir BC.
3. rodykite, kad ties MN statmena briaunoms AB ir CD.
Nurodymas: udavin isprskite taikydami vektorius.

14.4. SUKINIAI

Figra, gauta staiakamp apsukus apie a, kurioje yra jo kra-


tin, vadinama ritiniu (14.18 pav.).
Ritinio oninio paviriaus plotas apskaiiuojamas pagal formul
Sion = 2nRH,

12 cm
o turis - pagal formul
V=NR2H\
ia R - pagrindo spindulys, H - auktins ilgis.
11 1 p a v y z d y s (VBE, 2000). Drenao vamzdio, kurio skerspj-
vis pavaizduotas 14.19 paveiksle, vidinis skersmuo - 12 cm. Kiek
vandens nuteks iuo vamzdiu per 1 valand, jei srovs greitis
lygus 0,4 m/s ir jei vanduo uima pus vamzdio skerspjvio. Lai-
kykime, kad = 3,14. Atsakym reikia pateikti kubiniais metrais
suapvalinus iki vienet.
Sprendimas. Nutekjusio per 1 valand vandens kiek galima
sivaizduoti kaip ritinio trio pus. To ritinio pagrindas yra drenao

vamzdio skerspjvis, kurio plotas S = ^ 6 2 = 18 cm 2 =

= 18 10"4 m 2 , o auktin H lygi atstumui, kur vanduo veikia per


1 valand, todl
H = 0,4 -3600 = 1440 m.
Tuomet nutekjusio per 1 valand vandens kiekis lygus
18 10 4 1440 m 3 = 81388,8 1 0 ^ = 8,13888 8 m 3 .
ii 2 p a v y z d y s . taisyklingj trikamp prizm, kurios tris
pastovus ir lygus V, brtas ritinys. Raskime maiausi tokio riti-
nio viso paviriaus ploto reikm.
Sprendimas. Prizms auktin paymkime H, pagrindo kra-
tins ilg - a, brtinio ritinio spindul - r (14.20 pav.). inome,

kad
6 '

todl S = 2nrH + 2nr2 =2?~ +n-


6 6 '

H
4V
I slygos V = a ^ H randame H = . Tuomet
2 V3

Iekome ios funkcijos kritinio tako: S' = - - + ^ 1 = 0,

o= . Su ia a reikme S = ntfV* .

Atsakymas. k^2V2 .
Figra, gauta statj trikamp apsukus apie a, kurioje yra jo
statinis, vadinama kgiu (14.21 pav.).
Kgio oninio paviriaus plotas apskaiiuojamas pagal formul
S^
on = nRL

o turis - pagal formul

ia R - pagrindo spindulys, L - kgio sudaromosios ilgis, H -


auktins ilgis.

3 p a v y z d y s . kg brta piramid SABCD, kurios pagrin-


das - trapecija ABCD. Raskite kgio oninio paviriaus plot, kai
Z BAD = 60, BC = 6,AD = 16 (BC ir AD - trapecijos pagrindai), pi-
ramids auktins SO ilgis lygus 14.
Sprendimas. Kadangi trapecija ABCD brta skritul, tai ji,
kaip jau inome, yra lygiaon (14.22 pav.). Todl ZEDC = 60,

s s

A C

B
14.22 pav.
ED = ( A D -BC) = 5 ir DC = = 10. I trikampio ABD, pri-
2 cos60
taik kosinus teorem, randame
BD2=AB2+AD2-2 AB -AD cos 60 = 196;
i ia BD = 14.
Pagrindo spindulys AO yra apskritimo, apibrto apie trikamp
ABD, spindulys R, todl j galima apskaiiuoti pagal formul


9pIi =
B D
=
2 8
=,p K =1 4=
sin60 V
I 28
Surad kgio sudaromosios ilg AS = VAO2 + SO2 = == , apskai-
. . . . . . . . . . . V3
ciuojame oninio pavirsiaus plot
e 14 28 392

2
Atsakymas. 130 .
o
Figra, gauta pusskritul apsukus apie a, kurioje yra jo skers-
muo, vadinama rutuliu. Jo pavirius vadinamas sfera
(14.23 pav.).

/ 2
0*^\ r

14.24 pav.

Sferos plotas apskaiiuojamas pagal formul


S = 42,
o rutulio tris - pagal formul

=3;
ia R - rutulio spindulys.
4 p a v y z d y s . rutul, kurio tris 4V3 dm , brtas ritinys.
io ritinio sudaromoji i rutulio centro matoma 60 kampu. Raski-
me ritinio tr.
Sprendimas. 14.24 paveiksle pavaizduotas kno pjvis. Pay-
mkime: O A = R - rutulio spindulys, O B = r - ritinio spindulys,
AC=H - ritinio auktin, ZAOC = 60. Tuomet ritinio tris
Vrit = nr H . Vadinasi, turime rasti r ir H. I trikampio AOB turime:
2

H
^ = cos ZAOB ir -|- = sin ZAOB .
K R

Bet ZAOB = 30, todl r = icos30 = ^ - R , ^ = fisin30 =


ir H=R. Taigi
(J f
=2 = R = SnR
2 R 4
Dyd R3 rasime i rutulio trio formuls

Tuomet V n l 4 M = ^ d m 3 .
4 4

a Pratimai
14.31 ( V B E , 2003). Turime staiakampio gretasienio formos
medin kaladl. Jos auktis lygus 8 cm, o pagrindas - kvadratas,
kurio kratin 10 cm (14.25 pav.).
1. Apskaiiuokite io staiakampio
gretasienio tr.
2. Kaladlje statmenai pagrindui
igriama ritinio formos skyl.
Ritinio pagrindo apskritimo spin-
8 cm
dulys - r cm. Gautojo kno
(kaladls su skyle) tris sudaro
56% viso staiakampio gretasie-
nio trio. Apskaiiuokite r, laiky-
22
dami, kad = .
14.32. ritin brtas rutulys. Raskite rutulio tr, kai ritinio
tris lygus 7,5 dm 3 .
14.33. Raskite rutulio ir j brto kubo paviri plot santyk.
14.34. Metalinis ritinys, kurio pagrindo skersmuo 4 cm ir auk-
tin 4 cm, perlydytas rutul. Apskaiiuokite io rutulio spindul.
14.35. Kgio sudaromoji lygi l ir su pagrindo ploktuma sudaro
60 kamp. Raskite kgio tr.
14.36. ritinio pagrind brtas statusis trikampis, kurio smai-
liojo kampo didumas lygus 15, o statini ilgi skirtumas - 3. Ri-
tinio ainis pjvis yra kvadratas. Raskite ritinio oninio paviriaus
plot.
14.37. ritin brtas staiakampis gretasienis, kurio 8 cm il-
gio striain su maesnija onine siena sudaro 45 kamp. Greta-
sienio pagrindo striain su ilgesnija pagrindo kratine sudaro
15 kamp. Kam lygus ritinio tris?
14.38. Ritinio ainio pjvio striain d pasvirusi pagrind
kampu a. Raskite ritinio oninio paviriaus plot ir tr
14.39. kgio pagrind brtas kvadratas, kurio kratins il-
gis lygus a. Per kgio virn ir kvadrato kratin ivesta ploktu-
ma. Gauto trikampio kampas prie virns lygus a. Raskite kgio
tr ir viso paviriaus plot.
14.40. Kgio viso paviriaus plotas lygus T, o sudaromoji pasvi-
rusi pagrindo ploktum kampu a. Raskite kgio tr.
14.41. Kgio auktin lygi pagrindo spinduliui R. Per virn
nubraiyta ploktuma, kuri nuo pagrindo apskritimo nukerta 60
lank. Apskaiiuokite pjvio plot.
14.42. kg, kurio sudaromoji lygi pagrindo skersmeniui,
brtas rutulys. Kgio sudaromosios ilgis lygus a. Apskaiiuokite
rutulio tr ir paviriaus plot.
14.43. Apie rutul, kurio spindulys R, apibrkite maiausio t-
rio kg.
14.44. rutul, kurio spindulys R, brkite didiausio trio
ritin.
14.45. Takai A, ir C priklauso sferai. Atstumai tarp i ta-
k lygs 5 cm, 7 cm ir 8 cm. Ploktuma, einanti per iuos takus,
7
nutolusi nuo rutulio centro cm. Apskaiiuokite sferos spindul.
o
14.46. Kampo tarp kgio aies ir sudaromosios didumas lygus
a. Raskite kgio ir apie j apibrto rutulio tri santyk.
PRIEDAS

20114 m. matematikos valstybinio

PAGRINDINE SESIJA

Kiekvienas teisingai isprstas 1-7 udavinys vertinamas


1 taku, kit udavini vertinimo takai nurodyti po slygos
skliausteliuose.
Po udavini slyg pateikiami atsakymai ir tik po j -
udavini sprendimai. Silome patiems pabandyti isprsti uduot
ir, tik nepavykus to padaryti, inagrinti pateiktus sprendimus.
1. Ant korteli uraytos eios raids A, I, K, L, S, V. Tikimyb,
kad, atsitiktinai sudlioj ias korteles vien alia kitos, gausime
od VILKAS, lygi
R 5 1
C D E

B 6' C 5' 720 720
2. Nurodykite teising teigin.
Funkcija f[x) = 3 -2*
A monotonikai maja visoje skaii tiesje;
B monotonikai didja visoje skaii tiesje;
C yra teigiama su visomis reikmmis, iskyrus = 0;
D yra teigiama tik tada, kai > 0;
E tenkina slyg fix) = (3 2)x.
3. Paveiksle pateiktas funkcijos
y =f[x) grafiko eskizas. Liestin l nubrta
per tak, kurio abscis lygi 4. Kuris i
emiau pateikt teigini yra klaidingas?
A f\6) = 0;
B f\4) = 1;
C Kai xe(l; 4), t a i / " ( * ) > 0;
D Kai xe(4; 6), tai f'(x)< 0; -IU
-2 O 1 2 4 6 8*
E Kai xe(6; 8), tai f'(x)<0.
4. Nurodykite teising teigin.
A [3; 5)U[5; +<*>) = [3; +oo); B [3; 5)[5; + oo) = {5);
C ( - ; 3)U[3; 5) = ( - o o ; 3]; D [3; 5)(5; + oo) = [3; +oo);
E ( - o o ; 3)[3; 5) = ( - o o ; 5).
5. Kai lx\\l2, AB = 3, tai x =
A 4 sin 60;
B 4 cos 60;
C 4 cos 120;
D 5;
E 3.

6. Nelygybs > 1 sprendini aib yra


A [0; +oo); * y
i
B (1; +oo); 2
C (0; 1); 1
D ( - o o ; 0)U(1; +oo);
E ( - o o ; 0]U[1; +oo). 1/
O 1 3
X
7. Paveiksle pavaizduoti vektoriai. J skaliarin sandauga lygi:
A -4; B 0; C 4; D 6; E 8.

8. Apskaiiuokite reikinio ( a - V a + l ) ( a + Va + l ) ( a - l ) reik-


m, kai = V . (2 takai)

9. Turistai 50% kelio nuvaiavo traukiniu, 40% likusio kelio -


autobusu. Kiek procent kelio turistams liko veikti psiomis?
(3 takai)
10. Raskite funkcij y = log2 ir y = 5 - log20c + 4) grafik
susikirtimo tako ordinat. (4 takai)

11. Trys skaiiai 6, = 1, b2, b3 yra majanios geometrins


progresijos nariai. Skaiiai 36,, 462, 463 yra vienas po kito einantys
aritmetins progresijos nariai. Raskite geometrins progresijos
vardikl. (4 tegkai)

12. Sauluvos valstybje automobilio registracijos numer sudaro


penki enklai: pirmieji du - lotyn abcls raids, kurios
parenkamos i 22 raidi, kiti trys - skaitmenys, kurie parenkami
i skaitmen 2, 4, 6, 8. Skaitmen rinkinys, sudarytas i trij
vienod skaitmen (pavyzdiui, 222, 444), nenaudojamas, kad
nebt iskirtini numeri. Kiek registracijos numeri galima
sudaryti Sauluvos valstybje? (3 takai)
13. Trikampio ABC plotas lygus 36 cm 2 , AB = 6 cm, BC = 13 cm,
kampas B yra bukasis. Apskaiiuokite AC. (4 takai)

14. Tetraedro ABCD visos briaunos lygios 2. Takai S ir


atitinkamai yra briaun AB ir CD vidurio takai.
1. rodykite, kad RSCD. (2 takai)
2. Apskaiiuokite RS ilg. (2 takai)
15. Duota funkcija fix) = - 2x + 4.
1. Raskite funkcijos f(x) t pirmykt funkcij, kurios grafikas
eina per tak (2; 1).
2. Apskaiiuokite kreivins trapecijos, kuri riboja gautosios
pirmykts funkcijos grafikas bei ais Ox, plot.
(3 takai)
16. 1. rodykite, kad 2 cos 2x -cos2x= 1 - 3 sin 2 x.
(1 takas)
2. Isprskite lygt 2 cos 2x - cos2 = 2 sin , kai xe[0; 360].
(4 takai)
17. Duota funkcija y = x2-4, kai x e ( - o o ; 0).
1. Parodykite, kad jos atvirktin funkcija yra y = - \ x + 4 , kai
x e [ - 4 ; +oo). (2 takai)
2. Raskite funkcijos y = ~\lx + 4 grafiko ir pirmojo bei treiojo
ketvirio pusiaukampins sankirtos tako koordinates.
(3 takai)
18. Pirklys Vakar uoste u 1500 auksini monet pasamd
laiv, kuris turi nuplukdyti j o prekes vietov, nutolusi nuo
Vakar uosto 1000 km atstumu. Su laivo savininku jis sutar, kad
is u kiekvien kelyje ibt valand grins pirkliui po 9 auksines
monetas. Tariama, kad vis keli laivas plauks pastoviu greiiu.
Kai is greitis lygus v km/h, tai kelio gale laivo savininkas privalo
komandai imokti premij, lygi 10 v auksini monet. Kokiu
greiiu turi plaukti laivas, kad laivo savininko pelnas bt
maksimalus? Kam lygus is pelnas? (g takai)

2004 m. matematikos pagrindins s e s i j o s valstybinio


b r a n d o s e g z a m i n o u d u o t i e s atsakymai
1. D. 2. B. 3. D. 4. A. 5. E. 6. C. 7. E. 8. 4. 9. 30%. 10. 2.
11. <7 = | . 1 2 . 2 9 040. 13. ^ 6 5 cm. 14.2) -B. 15. 1) -x2 + 4x-3;

2) l | kv. vnt. 16. 2) aresin~; 180 - aresin | ; 270. 17. 2)

l-i/l7
. 18. 30 km/h; 900 auksini monet.
2
2004 iri. matematikos pagrindins s e s i j o s v a l s t y b i n i o
b r a n d o s e g z a m i n o u d u o t i e s sprendimai

1. I 6 raidi A, I, K, L, S, V sudaromi rinkiniai vienas nuo


kito skiriasi tik raidi tvarka, todl jie yra kliniai. J skaiius
P 6 = 6! = 1 - 2 - 3 - 4 - 5 - 6 = 720. vykiui sudtas odis VILKAS" palan-
kus tik 1 elementarusis vykis. Kadangi vis galim elementarij
vyki skaiius lygus 720, todl nagrinjamo vykio tikimyb lygi

Teisingas D atsakymas.
2. Rodiklin funkcija ax, kai a > l,yra monotonikai didjanti ir
teigiama visoje skaii tiesje, todl f{x) = 3-2 1 yra monotonikai
didjanti ir teigiama su visomis realiomis reikmmis. Kadangi
(32)* = 3*21, tai funkcija f\x) = 3-2x netenkina slygos /ix) = ( 3 - 2 f .
Teisingas B atsakymas.
3. Atsakymas f'(6) = 0 teisingas, nes take, kurio abscis = 6,
funkcija gyja maksimum, todl tenkinama btina ekstremumo
slyga. I geometrins ivestins prasms inome, kad f \ 4 ) lygi
liestins, nubrtos funkcijos grafikui per tak, kurio abscis = 4,
krypties koeficientui. Kampas, kur liestin l sudaro su teigiamja
aies Ox kryptimi, lygus 45, o tg 45 = 1 . Taigi f\4)=1. Funkcija
yra didjanti intervale (1; 6) ir majanti intervale (6; 8), todl
f\x)>0 intervale (1; 6) ir f'(x)< 0 intervale (6; 8). Vadinasi,
klaidingas yra D atsakyme pateiktas teiginys.
4. Kadangi
[3; 5) U [5; +oo) = [3; +oo);
[3; 5)([5; +co) = 0 ; ia 0 - tuioji aib;
( - o o ; 3)U(3; 5) = ( - o o ; 5);
[3; 5)(5; + oo) = 0 ;
( - o o ; 3)f|[3; 5) = 0 ,
tai teisingas A atsakymas.
5. Paveiksle esanio trikampio vidinis kampas Z B = 60 (vidaus
prieini kamp savyb), Z A = 60 (gretutinio kampo savyb).
Treiasis to trikampio kampas irgi lygus 60 (trikampio vidaus
kamp sumos savyb). Taigi trikampis yra lygiakratis ir x=AB = 3.
Teisingas E atsakymas.
6. Sprendiame taip:

1 > n1
11 > n0 <=> 1 - * > n0 <=> i-J* ( l - * ) >
' 0, [ x v( x - l )' < 0 ,
x*o
Nelygyb x(x - 1) < 0 isprendiame interval metodu (r. pav.).
Sprendini aib - intervalas, vir kurio yra minuso enklas.
Atsakymas - (0; 1). Taigi teisingas C atsakymas.
7. Paveiksle pavaizduot vektori koordinats yra { - 3 ; - 1 } ir
{ - 2 ; -21. Tuomet j skaliarin sandauga lygi
( - 3 ) - ( - 2 ) + ( - 1 ) - ( - 2 ) = 8.
Teisingas yra E atsakymas.
8. Taikome greitosios daugybos formules:
(a - Va +1 + Va + l ) ( a - 1 ) = ((a + 1 ) - Va )((a +1) + Va j(a - 1 ) =

= i ( a + l ) 2 - ( V a ) 2 V a - l ) = ( a 2 + 2a + l - a ) ( a - l ) =
= (a2 + a + l ) ( a - l ) = a 3 - l .
Kai a = V5, tai a3- 1 = 4.
Atsakymas. 4.
9. Vis keli paymkime raide x. Traukiniu turistai nuvaiavo
50
= 0,5x kelio. Liks kelias yra lygus x - 0 , 5 x = 0,5x. Autobusu
40
turistai nuvaiavo 0,5x = 0,2x kelio. Psiomis jiems liko
100 o g^.
veikti - 0,5x - 0,2x = 0,3x, o tai sudaro 100% = 30% viso kelio.
Atsakymas. 30%.
10. Isprend lygt log 2 x = 5-log 2 (x + 4), rasime grafik sankir-
tos tako abscis. I ios lygties turime:
32
log2 = log.2
+4 '
32
=
+ 4'
x2 + 4 x - 3 2 = 0.
Si lygtis turi sprendinius X j = - 8 , x 2 = 4. Sprendinys x, = - 8
netinka. Randame sankirtos tako ordinat: y = log2 4 = 2.
Atsakymas. 2.
11. Geometrins progresijos vardikl paymkime raide q.
Tuomet tursime tris majanios geometrins progresijos narius:
1, q, q2. Trys aritmetins progresijos nariai bus tokie: 3, 4q, 4q 2 .
Pritaik charakteringj aritmetins progresijos savyb, gauname
lygt

q
49 2 '
turini sprendinius q1 = - (netinka, nes pagal slyg I q I < 1) ir
1 2
9,= 2 -
Atsakymas. ^
12. Kadangi kiekvien raid, tiek pirmj, tiek ir antrj,
galima parinkti 22 bdais, o kiekvien skaitmen - 4 bdais, tai,
remiantis kombinatorine daugybos taisykle, galima sudaryti
2 2 - 2 2 - 4 - 4 - 4 = 30 976 skirting numeri. Nenaudojam numeri
skaiius lygus 2 2 - 2 2 - 4 = 1936. Taigi Sauluvos valstybje galima
sudaryti 30 976 - 1936 = 29 040 registracijos numeri.
Atsakymas. 29 040.
13. Pritaik trikampio ABC ploto formul
S = i AB BC- sin Z B ,
Z
randame
2S 2-36 12
sin Z B =
AB BC 6-13 13
Kadangi Z B - bukasis, tai

cos Z B = - V I - sin 2 ZB = _5_


13
Toliau taikome kosinus teorem:
AC 2 = AB 2 + CB 2 - 2AB CB cos Z B,
AC 2 = 36 + 169 - 2 6 13 J
f s '=265
AC = >/265 (cm).'
Atsakymas. /265 cm.
14.1. Trikampis DSC (r. pav.)
yra lygiaonis, nes DS = SC kaip
lygi lygiakrai trikampi
pusiaukratins. RS yra A DSC pu-
siaukratin, nes R - atkarpos CD
vidurio takas. Lygiaonio trikampio
DSC pusiaukratin RS kartu yra ir
auktin, todl RSDC.
14.2. I staiojo trikampio DSB,
pagal Pitagoro teorem, turime
DS2 + SB2 = DB2; i ia DS =
= yl2 - 1 2 = V . I staiojo trikam-
pio DSR turime: RS = JDS2-DR2 = :/3^1 = /2 .
Atsakymas. RS = V 2 .
15.1. Funkcijos /1*)= - 2x + 4 pirmykt funkcija yra F(x) =
= - x2 + 4x + C, nes F '() = - 2x + 4. Neinom konstantos C reikm
rasime i slygos F(x) = 1, kai x = 2. ra ias reikmes F(x) irai-
k, turime
1= - 2 2 + 4 - 2 + C;
i ia C = - 3.
Atsakymas. F(x)= -x2 + 4x-3.
15.2. Kadangi - 2 + 4x - 3 = O, kai ^ = 1, x2 = 3, tai kreivins
trapecijos (r. pav.) plotas

16.1. 2 cos 2x - cos2 = 2(cos2 - sin2 ) - cos2 = cos2 - 2 sin2 =


= 1 - sin2 - 2 sin2 = 1 - 3 sin2 .
16.2. Pasinaudoj k tik rodyta tapatybe, kairij lygties pus
pakeiiame reikiniu 1 - 3 sin2 ir sprendiame lygt
1 - 3 sin2 = 2 sin ,
3 sin2 + 2 sin - 1 = 0.
Paymj sin =y, gauname lygt 3y2 + 2y - 1 = 0, turini spren-
dinius yt = i , y2= - 1 (tinka abu, nes tenkina slyg |y | < 1).

I sin = gauname xl = arcsin arba x2 = 180 - arcsin \ .


S o o
I lygties sin = - 1 gauname x 3 = 270 .
Atsakymas, arcsin ^ ; 180 - arcsin ; 270.
O O
17.1. I lygties y = x2- 4 gauname x2=y + 4, x=yjy + 4. Ka-
dangi e( - oo; 0), tai = - ^ y + 4 . ra vietoj kintamj y, o vietoj
y - kintamj x, turime y = -yjx + 4 ; ia x + 4 > 0 , t. y.
x e [ - 4 ; +co).
17.2. Kadangi pirmojo ir treiojo ketvirio pusiaukampins
lygtis yra y = x, tai, nordami rasti sankirtos tako koordinates,
sprendiame lygt
-] +4 =X.
Pakl abi lygties puses kvadratu, gauname
x + 4 = x2,
- -
1S C 1(1 X I
_ 1 +Vl7 , v
AN
_ 1-V

I7 .
1 2 2 2
Kadangi xe[ - 4; + oo), o lygtis Jx + 4 =x turi prasm, kai < 0,
t a i x e [ - 4 ; 0). Vadinasi, sprendinys x ^ O netinka. Kadangi x 2 e [ - 4 ;
+ oo), tai is sprendinys lygiai tinka. I slygos y = x randame
1 Jl 7
sankirtos tako ordinat, kuri irgi lygi ^ .
/J

Atsakymas. ^^' ~

18. Kai laivo greitis lygus u, laivas ibus kelyje valand.

Laivo savininkas turs pirkliui grinti ^ 1000 auksini monet.


Komandai laivo savininkas turs sumokti 10u monet.
Taigi savininko pelnas

P(i>) = 1 5 0 0 - 9000 10 D.
Randame

P'()=500-10

ir sprendiame lygt P'(v) = 0:


9000
10=0:
v
i ia = 30 (reikm - 30 netinka).
Kadangi P ' ( v ) < 0, kai u > 30 ir P '(v) > 0, kai v < 30,

P'(v)_
30

tai takas v = 30 yra maksimumo takas. Tuomet


P(30) = 1500 - 9000 _ 300 = 900 (auksini monet).
OU
km
Atsakymas. 30^ ; 900 auksini monet.
1 skyrius

1.1. Iracionalusis. 1.4. 1) J ; 2) 3) 12^; 4) 4 ^ ; 5) 523


9 11 9' 990 ' 2475'
1.5. 1) ^ ; 2) ; 3) 4; 4) 3. 1.6. 15%. 1.7. 1500 Lt. 1.8. 165 Lt. 1.9. 156%.
9 45
1.10. 5940 Lt. 1.11. Kredito unija Pagalba". 1.12. 8% 1.13. 3 m3, 5 m3.
1.14.2400000 Lt, 3 600 000 Lt. 1.15. 0,36%; 0,33%. 1.16. S = l,10
= 1,17; = 6%. 1.17. D. 1.18. 1) 7; 2) 3; 3) 2 + V; 4) 3/2-1; 5) 4/3
6) V2+V6 ; 7) 10; 8) 1; 9) 6-1,5^2 . 1.19. 1) V6-V >1; 2) ^4+^2 >3
J1990 J989
J
V-moo
V1992 >^\|
V 1991

2 skyrius

oi qnn
2.1. 1) x2 - y2 - z2 + 2yz ; 4) x 4 - 6 * 3 + l l x 2 - 6 x . 2.3. ^ . 2.4. D.
ol
n64- 128 +n64 + 1
2.5. 1) 4rc3 - 3 ; 2) 1 6 + 8 +1; 3) - 4 ) 6 + 8 ; 5) 2 t ;
-1 ++1
6) 24abc. 2.7. 1) 2(3 + 26)2; 2) (4* + 3yX2x - ); 3 ) ( - ) ( + 6)

(2 + ab + b2 )(2 - ab + b2); 4) (1 - )( +1) (2 +1) (2 + ^2 +1) (2 - W2 +1);


5) ( x - 3 ) ( x 2 + 5 ) ; 6 ) (a + 6Xa+cX0 + c); 7) 3(a+6)(a+cX6 + c); 8) (a + 6 + c)x
(a2+62+c2-a&-ac-6c); 9) ( x - y X x - a ) ( y - a ) ( a + x + y ) ; 10) (x + l)x
x ( x 2 + x + l ) ( x 2 - x + l ) ; 11) 2 ( x - y X y - z X z - x ) ; 12) (x + y + z) ( x - y - z )

<x + y - )(x - y + ). 2.8. . 2.9. 1) ^ . 2 ) J ^ . 3 ) 2; 4)


1 1fi /7+1
5) 0; 6) 0; 7) ^ ; 8) ; 9) ^ ; 10) ^ ; 11) ; 12) 1; 13) 1.

2.10. C. 2.11.1) 3 - , kai 0 < < 1,5; 3(1 - ), kai < 0; 2) - 2; 3) 2. 2.12. .
2.13. . 2.14. . 2.15. 1) 1; 2) 0,5; 3) -27xV^ ; 4) 22 - 4 + 2 , kai > - ;

6 - 4 , kai 0 < < ; 5) 0; 6) 4; 7) 2 a t - b ) '


3 skyrius

3.1.1) (-00; 4)11(4;+00); 2) (-2; 3)U(3;+oo); 3) (->; - 2 ) U ( - 2 ; 0)U


U(0;+oo); 4) (0; 2); 5) (1; 2)U(4;+oo); 6) (0; 1). 3.2. [0; 2]. 3.3. E.

3.5. y = 4x. 3.6. y = ^ ^ ^ 0 + 1 3 Jo . ^ _ proporcingumo koefi-


X V
cientas. 3.9. l ) y = 2x2-3x; 2) y =-x2+3x-2. 3.10. a = - 1 , 6 = 2.

3.11. - 9 . 3.12. Negali. Arkos lygtis y = - | f x 2 + 6 .


25

4f s k y r i u s

4.1. 1) - 2 ; 2) - 8 , 5 . 4.2. 1) kai a * 2 ; kai = 2, lygtis


a z
sprendini neturi; 2) - bet kuris realusis skaiius, kai a = 1; kai a * 1,
tai lygtis sprendini neturi; 3) x=a + b + c; 4) x = a. 4.3. E.
4.4. l ) X j = 3 , x 2 = - l ; 2) - bet kuris skaiius, kai l<x<2;
17
3) , = 17, x2 = - 1 7 ; 4) =3, x 2 = ~ ; 5) = 4. 4.5. 1) - 8 , 5 ; - 2 ; 2) 4;

3)
1 arba 1 , kai a* 1 ; 0,5,
19
kai o = 1. 4.6. A. 4.7. a) m
13
a-1 a + 1' > . 7 g,
13 13 2
m * - 1 ; b) m = ; c) m > . 4.8. a, = 2; a, = - . 4.9. , =4, m, = - 3 .
3 3 35
4.10. p 2 - 6 p - 3 = 0 . 4.12. c = - 3 . 4.13. a) 3x2+5x-7 = 0; b) 7x2 +
+ 5x - 3 = 0 ; c) 3x2 - 2 9 x + 61= 0 ; d) 3x2-20x-112 = 0 . 4.14. 7; 10
4.15. |%/6. 4.16. 15,5. 4.17. +3, 15. 4.18. z 2 - 3 5 z + 216 = 0
4.19. 1) (x - lXx - 6); 2) (3x-2X2x + l ) ; 3) ( - 26X7a + 36). 4.20. 1) 5; 2
2) /2; V; 3) reali sprendini neturi; 4) ~; 1 ; 5) a>/3
a
4.21. 1) 8V73; 8V7; 2) - 2 ; 1; 3) - 1 ; 4) - | ; ~ 3 2 ^ ; 5) - 1 ; 12

6) - f ; - | ; 7) - 2 ; - | ; 1; 8) / 4 - 1 ; $/5-1; 9) - 3 ; 4; 10) 2

-1/2 ; 11) 1. 4.22. 1) 2; 2) 8; 3) 2; 6; 4) 2; ; 5) - 1 ; 6) 3

7) - 8 ; 1; 8) - 2 ; 3; 9) - 1 ; 4; 10) 27; ; 11) reali sprendini neturi


8
"iD 1
12) ; 5; 13) 4; - 9 ; 14) 1; i ; 15) 80; - 1 0 9 ; 16) 1; 3. 4.23. Vienintel
1A J
sprendin turi 1) ir 4); be galo daug - 2); neturi - 3). 4.24. 1) su visomis
m reikmmis turi vienintel sprendin; 2) turi vienintel sprendin, kai
/3 /3
m* ; kai m = + ^ - , sprendini neturi; 3) turi vienintel sprendin,

kai m * - i , m it i ; kai m = - - ^ , sprendini neturi; kai m = ^ , turi be


galo daug sprendini. 4.25. 1) (8; 4), ( - 8 ; 4); 2) (2; 3), (1; 5), (3; 2), (5; 1);
3) (2; 3), (3; 2), ( - 2 V 7 ; - 2 + Vv); 4) (5; 3); 5) ( - 2; - 8 ) , (3; 2); 6) (3; 1 ) ,

(12; 7) (2; 3), (3; 2); 8) (0; 0), (V7; >/7), (Vl9; /9); ( 3 ;
2), ( 2 ; 3); 9) ( 2 ; 3 ) , ( 3 ; 2); 10) ( 3 ; 1), (1; + 2 ) . 4 . 2 6 . 1) (8;

!); 2) (16;
2); ( 1 6 ; 25),
2 5 ) , (25;
( 2 5 ; 16); 3) (5; 33) ; 4) (10; 8); 5) (5; 4), ( - ^ ; - ^ j ,

-125 ,/136 729 - 1 2 5 : ^ 1 3 6 7 2 9 \


; 6) , 5 ; 7). 4. 2 7. 0 .
I 232 ' 18 }

4.28. 60. 4.29. 6 h. 4.30. 9 min. 4 . 3 1 . 4km/h. 4.32. 18 km/h, 16 km/h.


4.33. 20 km/h, 16 km/h. 4.34. 84 km. 4.35. 32,5 km/h. 4.36. 12 km/h,
20 km/h. 4.37. 60 km/h. 4.38. 45 dienos, 36 dienos. 4.39. 5 h, 7 h.
4.40. 95 h, 76 h, 38 h. 4.41. 60 dien, 15 dien. 4.42. 9 dalys ir 35 dalys.
4.43. 15 kg, 8 kg. 4.44. Taip; lengvasis automobilis j Upyn galjo
atvaiuoti tarp 15 h 45 min ir 16 h 10 min. Nurodymas: slygoje ne-
pasakyta, kada susitiko autobusas ir lengvasis automobilis, ar autobusui

tik sustojus, ar tik pradjus vaiuoti. 4.45. 1) (9; + oo); 2) ( - c o ;


13
3) ( t; 7). 4.46. 5; 6. 4.47. 10. 4.48. ( -I-oo;
c o ; f ) U
|U(3;
( 3 ; +oo).4.49.1) 21;
3'

2) ( - o o ; ] u ( 2 ; +ooj; 3) ( - 2 ; 2). 4.50. ( - 2 ; 0], 4.51. 1) xeR, 2) (1; 4);


3) x = 3; 4) xeR\ 5) xeR; 6) sprendini neturi; 7) (-oo; 0,5]U15; +oo);

8) ( - 1 ; 2)U(3; 6); 9) [0; 81; 10) (1; 6). 4.52. ( 3 ; 3 ^ 1 ; 4.53. 1) ( - o o ; +oo);
2) ( - 1 , 5 ; 1,5); 3) ( - 1 ; l)U(2;+oo); 4) ( - 1 ; 1)U(2; 10); 5) ( - 1 ; 3).

4.54. 0 < m < 4. 4.55. [1; + oo). 4.56. ( - oo; - 1 0 ) . 4.57. ^ . 4.58. a < - 2, > 2.
4.59. 1) (-oo; -2)U(3; 5 ) ; 2) (3; +oo); 3) (-oo; -1)U(3; 4)U(4; 5);

4) ( - o o ; - 3 ) U [ - l - V 3 ; - l + V]; 5) (-oo; - l ) u ( ; l j ; 6) (-oo; -1)U

L)(o; | j u ( l ; + ) ; 7) [ - 8 ; - 4 ) U [ 1 ; 6); 8) ( l ; l | j l l ( 2 ; + o o ) ; 9) ( l ;

10) ( - o o ; - 3 ) U ( - 2 ; - l ) U ( l ; +oo); 11) (-oo; - 2 ) l ) ( - f ; - 1 j u ( l ; 5)

12) ( - o o ; - 4 ) u ( - 3 ; - | j u ( - 2 ; -1)U(0; +oo); 13) ( - 2 ; l - > / 7 ) u ( 2 ^ ; +>)

14) ( l ; 15) (2; 3). 4.60. 1) ( - o o ; - | j l l ( 2 ; + o o ) ; 2) ( - 5 ; -31U(3;4],

4.61. 1) 4^U(5; +oo); 2) ( - o o ; 1); 3) (10; +oo); 4) [ - 7 ; 2);


5) ( - ; - 4 + 2 / 5 ) ; 6) ( - ; 0]U(4,6;+); 7) (-oo;-2][; ||j;

4 + L; 3 m f-oo; | j ; 10) 1 - 2 ; 4); 11) ( - 2 ; 1IU[3; +oo);

12) (-oo; - 2 ] U I - 1 ; 3; 13) [1; + ) ; 14) - 9 1 U M ; + o o ) ; 15)

U(4; 7); 16) ( - 3 ; 1). 4.62. 1) [5; +o); 2) 2;

5 skyrius

5.1. A. 5.2. n = 6, S6 = 6 6 . 5.3. 100; 90; 80; ... 5.4. 5; 7; 9. 5.5. 5; 9; 13.

5.6. 75; 85. 5.7. 58. 5.8. 6 namai; j numeriai - 14, 16, 18, 20, 22, 24;

arba 3 namai; j numeriai - 36, 38, 40; arba 2 namai; j numeriai - 56,

58. 5.9. 490 m; 93,1 m; 30 s. 5.10. 35,5 s. 5.11. 4; 8; 12 km/h. 5.12. n = 10.

5.13. n = 10. 5.14. 54; 18; 6; 2 arba 27; - 9 ; 3; - 1 . 5.15. 2; 10; 50. 5.16. 3;

6; 12. 5.17. 15; 45; 135 arba 125; - 1 7 5 ; 245. 5.18. 3,75 m; 6,25 f | l ;
15 1
ketvirt kart. 5.20. 4; f ; - 521 =1 arba 4fe=96|l-^|.
i lb IZo I o I

5.22. 6 ; 2 ; | ; ... .5.23. 3 2 ; ^ ; ^ ; . . . .5.24. q = j=. 5.25. q = ", kai

nelyginis;
is; q = J, kai n - lyginis; b1- bet kuris skaiius.
/ 4 16 64
5.26. x= 2. 5.27. x = V2 . 5.28. 4; 8; 16 arba 5.29. 100.

5.30. 3; 27. 5.31. 1. 12; 2. 21. 5.32. 3; 6; 9; 12. 5.33. 24; 27; 30; ...; 54.

5.34. Ne maiau negu 66 narius. 5.35. = 243. 5.39. 0,5.

6 skyrius

6.3. E. 6.4. 1) 3 + 4 loga |6[ - i log c - log0 d ; 2) - | - l o g B 3 - | l o g ( l 6 -

-^logC; 3) i + |log 0 6 + |log e |c|-31og e 2-21og e |d|. 6.5. 1)

2) . 6.6. 1) I ; 2) 0,6; 3) 324; 4) 0,6; 5) 4. 6.7. -J.. 6.8. 1) 4; 2) 25; 3) 9


2 b+a a+2
4) g ; 5) 19. 6.9. . 6.10. 6 . 6.11. 1) 2; 2) 3. 6.12. 1) 1; 8; 2) ^
3b
3) 10; 4) 6; 5) 1. 6.13. 1) 9; 2) | ; 3) 2; 4) - 2. 6.14. 1) 1; 2) 3; 3) 3; 11; 4) 1
5) - 1; 2; 6) 1; 7) f ; 8) +V . 6 . 1 5 . 1) - 2 ; 2; 2) - 3 ; 3. 6 . 1 6 . 1) log, 3 ;
^ 7

2) 0; 2; 3) 0; 4) log 2 2; - l o g 2 3 . 6.17. 1) 4; 2) - 5 , 5 ; 3) 1; 3; 4) 3; 5) 512;


5 5

6) 1; 7) 2. 6.18. 1) 3; 2) 9; 91; 3) 1,5; 4) 1 - , / 2 ; 5) - 1 ; 6) - 3 ; 7) 37; 8) 15;

9) 18. 6.19. 1) 1000; 0,1; 2) 10; 3) 2; 2" 7 ; 4) ^ ; 5) 10; 104; 6) 10" 3 ; 10;

7) b; 1; 8) 10; 100; 9) e 2 ; <fe . 6 . 2 0 . 1) 64; 2) 2; 3) 4; 4) - 3 oJ ; - 2 ; 5) 16;

6) - 4 ; 7) ^ ; 8) | ; 9) 0,5; 10) 0,5; 1. 6 . 2 1 . 1) 10; 105; 2) 2; 3) 1; 5;

4) Vl0 ; 5) 7; 14; 6) 2; ; 7) 1; ^ M . . 6.22. 1) (1; 3); 2) i | ; | j ,


/ r. N. ^ '
f ii? f (iii T
f 3 . 1 \ 3) (3; 5); 4) (104; 10); l o M ; 10llg3J ; 5) (3; 5); 6) (0; 1).
L2' 2 J '
6.23. 1) (100; 10); (0,1; 0,01); 2) (6; 2); 3) (5;5>/2); 4) ^ j , ^ 3 ):

5) f ) . 6.24. 1) (4; ] ; 2) (1; 2), (-/5; ) ; ( ^ } ; 3) (./S; - ] ;

4) (8; 8); 5)
h i) ;

; 2 ) (4; 16); 3) - ;
6) (3; 2). 6.25. 1) (1; 1),

{ - H ^ T [~r " I ) 6 2 6 -

3) ( - m ; 0,5); 4) ( 2 - l o g 2 3 ; 2 ] ; 5) ( - o o ; - 2 ) U ( 2 - l o g 2 3 ; +<*>); 6) [; log 2 2)U

u ; + 0 0 ; 7 ) ( _ a > ; 9); 8 ) l o g 5 < 3 ; l o g e 5 ; 9 ) [ 1 ; 8 ] 6 2 7 1 } ; + 0 0 ;


( i ) (f ) ( )

5-V. .. 5 + 45 ' ; 4) (1; 2); 5) [ - V l O ; - 3 ) U


2 ) | - f ; +00 j; 3) ; 2 U 3;

U ( 3 ; V i 0 ) ; 6) (-oo; V -8]U[2; +oo); 7) (0; 1)U(4; 5); 8) (0; 2)U(3;+oo);

3-Vl 3 + >/5.
9) ( - 3 ; - 2 ) U ( - 1 ; 0); 10) 0; u ; 3 . 6 . 2 8 . 1) ( - 1 ; 0);

2) ( - o o ; - V 6 ) u ( > / 6 ; 3 ] ; 3) (2 3 ^; + ) ; 4) ^0; | ] u [ 2 ; 4 ) ; 5) ^O; ^= jU

U(l; ^25). 6.29. 1) [3; 4)U(4; 5)U(5; +00); 2) (1; 20]; 3) (0,5; 1);

4) ( - 0 , 5 ; - 0 , 2 5 ] U ( 0 ; 0,5], 6.30. 1) (0; 1,5); 2) (1,5; 2); 3) ( - o o ; - 2 ) U

U(-2; 2 - V l 5 ) U ( 6 ; +00); 4) (-00; - 2 ] U ( l + V; 4)U(4; +00); 5) |; 8;

6) 25; V; ~ ; 7) 2; 8) 1; 4. 6.31. 1) 4; 2) 8; 3) 9.
25 V5
7 skyrius

7.1. 35 kartus. 7.2. 72 m = 226,08 m . 7.3. 864 m = 2713 m .

7.4. 79 km/h. 7.5. B. 7.6. E. 7.7. D. 7.8. 1) -5; 2) 1+ ^ .


6
3 3 4 12 5
7.10. 1) sina = - ; tga = - ; ctga=^ ; 2) cosa= ; tga = - ;
. 12 40 . 9 . 40 .. 2
ctg = ; 3) cosa = - ; sina = - ; ctga = ; 4) sma = - - ;
5 41 41 9 o
JE . 2 n - ,
cosa = -^-; tga = - - ^ . 7.11. 1) -0,5; 2) 1 + 2m 2 -m 4 0s l + 6m 2 -3m 4
; 3) .
12 1S 7 9 J?
7 . 1 2 . 1) - ; 2) ; 3) G . 7 . 1 3 . ~ . 7 . 1 4 . - 0 , 4 , / 5 . 7 . 1 5 . 1) cos a ; 2) 3 ;

3) l; 4) tge a; 5) 3; 6) ^ ; 7) ^ ; 8) ^ . 7.17. E. 7.18. 1) ;

2) - f (1 + V 5 ) ; 3 ) - | | ; 4) . 7.19. 1) 2; 2) 3)

r /
7.22. 1) >/3 ; 2) 2; 3) 7.23. 1) ctg ; 2) 0; 3) 4) -2,/2 ctga;

5) -1. 7.25. 1) -I; 2) -1; 3) ^ ; 4) ; 5) ; 6) 0; 7) ^ .

7.26. 1) ; 2) 3) ~ r r . 7.27. C. 7.28. 1) tga; 2) -cos2 a;


41 o \l+a

3) 2 tg a; 4) -sin 2 a; 5) \ . 7.29. B. 7.31.1) 0 , W l 9 ; -0,62; 2)


cos a ioy
_119. 120. _24. T_. _ 2 4 . 4 _85 . _9 .
169' 119 ' 25' 25' 7 ' 4j 3 ' 6 ' L) 44 ' Z> 4'
3) ; 4) 2. 7.34. 1) ; 2) ; 3) | ; 4) 26. 7.35. 1) 4 sin2 2a;
1+m 5 5 5
2 ) - 2 sin2 2a; 3) cos2 4a; 4) - L g j n " ; 5) Cos4a; 6) ^ sin2 2a; 7) sin^ ;
y/2 Z

8) 1; 9) t g | ; 10) 4. 7.37. 1) S I ; 2 - ^ 3 ; 2) S I ;

^ t ^ ; /2-1 ; 3) Vo^; 0,5; 4) - f ; - . 7.38. B. 7.39. 1) 7,4;


5

2) 1 + ^ 1 6 - ^ 4 ; 3) ^ ; 4) 0,8. 7.40. 1)1; 2) tga; 3) tg2(15 + a); 4)


-I
5) cos^; 6) 2 sin^ . 7.42. 7.43. 81. 7.44. 1) \ 2) 0,1; 3) 3; 4) 0,5;
4: i/
5) - 0,75. 7.45. 1) 4 sin 3a cos 2a cos a; 2) 4 cos 3a cos(30 + 2a)cos(30 - 2a);

3) 2 cos 17cos 13; 4) tg 2a cos a; 5) 0,2; 6) 4cosacos 2 ^; 7) 4 cos2 a;


8) 4cos3sin 2a + 15 + |0 l 1c o1s f 2 a - 1 5 + | )1; 9) 2sin(tX"3QO);
cosa
R
10) 4 sin(30 - a) sin(30 + a ) ; 11) 4sin(a-30)sin(30 + a ) . 7.47. 1) ;

:3) 1; 4 ) ; 5 ) .

8 skyrius*

8.1. D. 8.2. 1) 1; 2) ; 3) S ; 4) 0; 5) ^ ; 6) - ^ . 8 . 4 . 1)

2) :; 3) 2 2 ; 4)
> I L(6*1); 5)
l + k
8.5. |(V5/fe + l - l ) , &e[24; 88], keN. 8.6. 1) + arctg2 + 7i& ; 2) lygtis

neturi sprendini; 3) + 2nk\ 4) (-1)*arcsin^ + /s; 5) 5 + ; 5+


2 o b o o o

6) 7) k * Q ' k *~ v > 8> 3; - f + - keZ> 9) 2

\ ; 10) -|+rofe87 + ; 2) f+rofe; 3) 4) 2*

( - l ) i + 2 i r t ; 5) (2k + 1); 4* ; 6) ~ + - ; - ^ + ; 7) a r c c o s ^ +
d z4 b 4U 11) V3 +1

+ 2rafe;8) | + + Kk;9) ^ ; 10) | + ; ; ( 2 * + ); 11) *; | +

12) ^ + + | + >;13) | + 2nfe.8.8. 1) arctg| + Tifc;2) | + i A ;

3) - J + ; n * - a r c t g | ; 4) ^ + |(arctg^ + 7i* j ; 5) lygtis neturi

sprendini; 6) + arctg| + TcA;; 7) i a r c c o s l - ^ \+2nk . 8.9. 9. 8.10. 7.


8.11. 1) - | +2; (2 + 1 ) ; 2 ) 3; +2,5; 1,5; 0,5; 3) | + ^ ; 4 ) 2 *

JfeeZ, S - 1 ; (2 + 1), keZ, k<-3; 5) -0,5; + ; 6) - 1 , 5 ; nk



8.12. arcsin | ; 180 - arcsin ^ ; 270. 8.13. 1) - f + 2*;; - + 2nk]
O

2) + ^ + 2jtfej; 3 ) | + Jtfe; 4) + +

5) arctg3 + jcfc; + * j ; 6) + -y +^ j ; 7) ^ f + >*; ^ +

8) ^ - g + jcfe; | + 9) ^ + ^ f + 10 > ^-1); - | + 2^ju

* Kai k reikm nenurodyta, turima galvoje, jog keZ.


1 ) ( | + 2&; (2fc + l)jtj; 11) (arcsin | + 2; - arcsin | + (2k + 1) j ;

12) + (2& + 1) J; 13) | - | + 2nfeJ U [2icfe; (2k + 1)];

14) * ( - 1 ) * | + &. 8 . 1 4 . 1) | + 2; ~ + 2m;j; 2) + 2nk; ^ +


O
3) 2; 4) [ - 3 ; 3]. 8.15
{f-H
9 skyrius

9.3. 17 m/s; 12 m/s 2 . 9.4. 1) | cm; 2) | s; 3) ^ cm/s. 9.5. 9 m/s.

9.6. 1) y = l l x - 5 ; 2) y - - = j ; 3) y = e 2 ( 3 x - 4 ) . 9.7. (4; - 11).


9.8. 6 = - 1 , c = 1. 9.9. a = 0,5; 6 = - 4; y = - 6x + 6. 9.10. H = 13,75. 9.11. (0;
-1), (4; 3). 9.12.(0,5; 0,75). 9.13.13. 9.14. 1) / = sinx + x c o s x ;
, l +x Qs ' 3x5 - +2 .s , l'tx*-l e. ' 1
2) y=-ex r-; 3) y = 5 ; 4) y = - \ ; 5) y =
3 x-2 '
2,5
6) / = - , --; 7) / =1 - 7 ^ +16^-12^; 8) / =l +
V(2-x)(3 + x) cos 3 *
9.15. 1) 2) -3; 3) - = - 3 ; 4) 2; 5) f ; 6) 5. 9.16. D. 9.17. A .
z sln 7

9.18. [ - 4 ; - 3 ] . 9.20. = - 1 , 6 = 1. 9.21. 2nk\ 2nk-2 arctg|; AeZ.

9.22. o 0. 9.23. 1) ( - o o ; - 3 ) , (1; +oo) - didjimo intervalai, ( - 3 ; 1) -


majimo intervalas; 2) ( - o o ; 0), (1; +oo) - didjimo intervalai, (0; 1) -
majimo intervalas; 3) ( - oo; 2), (2; +oo) - majimo intervalai; 4) (3; +oo)
- didjimo intervalas, (2; 3) - majimo intervalas; 5) ( - o o ; + oo) -

didjimo intervalas; 6) + ^ + 2nk didjimo intervalai;

3
+ 2>; + 2nk j - majimo intervalai. 9.24. 1) ( 1; 2) - maksimumo
takas, (1; - 2 ) - minimumo takas; 2) ( - 4 ; 0) - maksimumo takas,
( - 2 ; - 4 ) - minimumo takas; 3) (2; 29) - maksimumo takas, (3; 28) -

minimumo takas; 4) [ - ; - | - minimumo takas; 5) (1; -1) -


le e J
maksimumo takas; 6 ) ( - l ; - 8 ) - maksimumo takas, (3; 0) - minimumo

takas. 9.26. p < - 5 . 9.28. 1) | - o o ; +0 I ~ didjimo inter-

valai, -J= [ - majimo intervalas, A- 16 - minimumo


/3 ' 3V3
2
takas, 3^/3 J ~ maksimumo takas; 2) ( - 2 ; 0) - didjimo

intervalas, (-00; - 2 ) , (0; +<) - majimo intervalai, ( - 2 ; - 2 ) - mini-

;
mumo takas, (0; 2) - maksimumo takas; 3) (-00; 3 1, (1; + ) -

f 5 256 ^
H 0-
didjimo intervalai, 1 - ^ ; 1 I - majimo intervalas, (1; 0) - minimumo

(" "D -
takas, - ; - maksimumo takas; 4) ( - 2 ; 0), (2; +00) - didjimo
V 3 27 J
intervalai, (-00; - 2 ) , (0; 2) - majimo intervalai, 0; - - maksi-
mumo takas, |+2; - ^j- j - minimumo takai; 5) (-00; 1), (2; +00) -
didjimo intervalai, (1; 2) - majimo intervalas, (1; 5) - maksimumo
takas, (2; 4) - minimumo takas. 9.29. l ) m i n y = - 2 4 , max v = 4;
[2;2] [-2;2]
2) m i n y = l , maxy = 3; 3) m i n y = - ^ , m a x y = - 2 ;
[-1; x] t-l; U [-5; -i] 3 1-5;-11

4)miny m a x y = ^ - ; 5) m i n y = l , m a x y = . 9.30. P = 12
0; t 2 6 [0; 2 6 0. ll |0. j Z

9.31. 4 4 2 m. 9.32. ~ C m. 9.33. 75 150 m. 9.34. h. 9.35.


V3 3 \ 2b

9.36. -~rr. 9.37. 4 cm; 16 cm. 9.38. 2^2 cm. 9.39. h = r =


Aj + k2 +4

9.40. &= = 40^6 JA4 9 4 2 14x21 m


3 3 + 24
9.43. 8 x 1 6 m. 9.44. m. 9.45. 4; 1,45 h. 9.46. 2) i = 0,036 vai.
2-ra
3) 0,2 km. 9.47. m = 125. 9.48.
n
. 9.49. Neuteks, nes minimali

gamybos kaina pasiekiama, kai pagaminama 13 kolb. 9.50. 30 km/h;


900 auksini monet.

10 skyrius

10.1. 1) x 2 + i c o s * + C ; 2) ( x + 2)8 - sin 2x + C ; 3) (*+ 2 > 2 +c ;


2 o

4) ^ s i n ( 3 x - 4 ) + f x 2 j x + ~ x y f x + c ; 5) i f c o s 2 j c - ^ c o s 8 x V c
3 5 o 4 1 4 1

10.2. 1) - l + ; 2) - i ( s i n 2 x - l ) ; 3) l - e ' 2 * . 10.3. C. 10.4. A.


x 4 2 4 2
10.5. 1) ; 2) 64; 3 ) 0 ; 4) ; 5) | + 1 ; 6) - L . 10.6. 1) ; 2) 9;

332
3) 4) f. 10.7. |. 10.8. 10.9. (-2; 0)U(1; + ) .

10.10. y = - m 2 +12*. 10.11. 1) a = - 1 , 6=4, c = l ; 2) 14; 3) 15;


O
4) i ; 2,2%. 10.12. 1) y = -x2; 2) 2:1. 10.13. 1) y = 2x~\ 2) ^ + p 2 ;

3) p = 2. 10.14. 1) - x 2 + 4 * - 3 ; 2) l g kv. vnt.

11 skyrius

11.1. 30. 11.2. 60. 11.3. 64. 11.4. 96. 11.5. 4 839 516. 11.6. 15.
11.7. 552. 11.8. 1320. 11.9. 1) 24; 2) 12; 3) 6. 11.10. 1) 60; 2) 24.
11.11. 1) 10; 2) 10; 3) 1; 4) 20. 11.12. 1) 140; 2) 56; 3) 196. 11.13. C|0 C9 .

11.14. 1) 1848; 2) 7392. 11.15. 1) 5; 2) 2; 3) 8; 4) 10. 11.16. 1) l ; 2) ;


b i
3 ) | ; 4) | . 11.17. 11.18. | . 11.19. 0,3. 11.20. 11.21. 0,096.

11.22. 1) 5 26 1 2
a k - 2 ) i n 23 i n 24 io - n 2 5 81 11^ 6 ' 3 *
/"4/131 /"5/^*35 /-9/^33
11.27. 1) 4
/135
71
0,0431; 2) ^ S - 0,0381; 3) = 0,00355;
75 75 75
/125/120
91
4) - ^ - ~ 6-10 11.28. 0,4. 11.29. 11.30. 1) 0,85; 2) 0,25.
75 228'
11.31. 1) 0,525; 2) 0,4; 3) 0,925. 11.32. 0,28. 11.33. 1) 0,99968; 2) 3.

11.34. 2) B; 3) raudonai - 3 , mlynai - 3 . 11.35. 1) ^ r ; 2) ; 3)


ol oi ol

4) Ir 11 36 1 } ^ ; 2 ) l i ; 3 ) '17'
11.37. X -1 0 2 9 EX= -0,2.
29 3 1 1
P
50 10 10 50
11.38. X 0 1 2
1 5 1
P
12 12 2
11.39. X 4 5 6 7 EX= 5,6.
P 0,1 0,4 0,3 0,2

11.40. X 0 1 2 3
28 8 8 1
F
57 19 95 285
11.41. X 0 1 2 3 4
P 0,5 0,25 0,125 0,0625 0,0625

11.42. X 0 5 10 15
P 0,216 0,432 0,288 0,064

11.43. X 1 2 3
P 0,3 0,21 0,49

11.44. X 0 1 2 3 4
1) m1 4 4 2 1 1 3) = 1,25; s 2 =1,659.

11.45. = 910; , = 80; s2 = 10242; s2 =286,5; sA =101; s, = 17 . 11.46. 59;


59; 58; 3,33; 4,67; 6,67; 1,82; 2,16; 2,58; Agn.
11.47. *1 3 4 5 6 7 8 9 10
Hk. 1 1 1 1 1 1 1 1
1) n 12 8 4 6 6 12 12 24
2) =6; s 2 =3,57; s = 1,89.

12 skyrius

6 - \a\
12.3. c = l ( a + 5). 12.4. 6. 12.5. 5 km/h, s. 12.6. 5.
|6| /3

12.8. AB = 2D ; vektoriai yra vienakrypiai. 12.9. = . 12.10. AM =

= {4; - 3 } . 12.11. vektoriai yra vienakrypiai. 12.12. : = 8.

12.13. = {24; +32; +30}. 12.14. 1) 5 - 6 = - 1 1 ; 2) -11. 12.15. C.


12.16. 0 ^ = - 4 , = 2; 2 = - 8 , 2 = - 2 . 12.17. c = {-3; 3; 3}. 12.18. a = l .

12.19. V2{4; 3 } . 12.20. . 12.21. 1) M{ 1; 3); 2) 6 = { - 6 ; 2 } ; 3) 5/2 .

12.22. - , 12.23. x e ^ - o o ; - | j u ( 2 ; +o).

13 skyrius

13.1.90. 13.2. = 51; Z 1 = Z5=143, Z 2 = Z 3 = Z 4 = 37.


13.3. ZAEF=ZEFD = 106, Z F E G = Z E F H = 53. 13.4. Z l = 110,

Z 2 = Z 3 = 40, Z 4 = 140. 13.5. D. 13.6. B. 13.7.132. 13.9. 4 .



13.12. 10 cm, 10 cm, 1 cm. 13.14. cm. 13.16. 5(3-^3) km.
13.17. 22 c m , 14 cm. 13.18. 4 cm, 7 cm, 7 cm, 9 cm. 13.19. 60 cm

1 3 . 2 0 . 168 cm2. 13.21. 6 cm. 13.22. 30. 13.23. C. 13.24. 60; 120

1 3 . 2 5 . 10 c m . 1 3 . 2 6 . 2 1 6 cm2. 1 3 . 2 7 . 2 c m . 1 3 . 2 8 . 15 c m . 1 3 . 2 9 . 2 5 6 c m 2

13.30. . 13.31. 5,6 m. 13.32. 48 m. 13.33. 88 m. 13.34. , kai


a 2c-a

Z A < 90 ir -^=-, kai Z A e (90; 180). 13.35. 1,5 cm. 13.36. |


a + 2c 8

13.38. 2 : 3 : 4 . 1 3 . 3 9 . 4 8 , 18, 7 5 . 1 3 . 4 0 . /7 . 1 3 . 4 1 . . 13.42. 5,2 m


a+b

1 3 . 4 3 . 4/5 c m , 2 ^ 5 c m . 1 3 . 4 4 . 3 0 c m . 1 3 . 4 7 . \ipq(p+q). 1 3 . 4 8 . 1) 12 m
Z
2 ) 2 5 m2. 1 3 . 4 9 . 18/2 . 1 3 . 5 0 . 1 5 c m , 2 0 c m , 2 5 c m . 1 3 . 5 1 . B . 1 3 . 5 2 . 4 0

1 3 . 5 3 . a ) 4 5 ; b ) 3 5 ; c ) 20. 1 3 . 5 4 . 3 0 ; 1 2 0 . 1 3 . 5 5 . 7 5 ; 6 0 ; 3 0 ; 105

1 3 . 5 6 . a ) 1 3 , 5 ; b ) 5; c ) 3; d ) ; e) 8; f) 4. 13.57. 2,5. 13.58. aj 7 7 1 ^


3 V m

1 3 . 5 9 . 8 c m . 1 3 . 6 0 . 16 c m . 1 3 . 6 1 . 12^ cm. 13.62. . 13.63. 3:1


4

13.64. 110; 5 0 . 1 3 . 6 5 . 3 c m . 13.66. ! 13.67. 25 dm, 8 dm, 15 dm



13.68. cm. 13.70. 13.71. f cm
3 a-2r a-2 r 2
o /F
13.72. c m . 1 3 . 7 3 . 2 , 5 c m . 1 3 . 7 4 . 1:4. 1 3 . 7 5 . ,/71 c m . 13.76. 5,3 k m

13.77. 30; 60; 90. 13.78. V2 = 7 , 2 cm. 13.79. Ne. 13.80. Ne. 13.81. 3

6^. 13.82. 1,3 m 2 . 1 3 . 8 3 . 6 . 1 3 . 8 4 . 13.85. 16,9 cm. 13.88. 60

13.89. fesin2a . 13.90 a a


sin3a ' ' ' 2cosa' . . a
g
2

14 skyrius

1 4 . 1 . 20 cm. 1 4 . 2 . . 1 4 . 3 . 35 cm. 1 4 . 4 . 3) 3/3 . 1 4 . 5 . 17 cm,

15 cm, 4,/13 cm. 14.6. 29,6 cm. 14.7. 2) AB=BC. 14.8. 24 cm.

14.9. . 2 a b . 14.10. V20 m . 14.11. 3) 4^- cm. 14.12. 10 cm.


,/26+a 2 13
1 4 . 1 3 . 13 c m . 1 4 . 1 4 . arcsini^sinal. 14.15. 30. 1 4 . 1 6 . arccosi-|i
v 2 J I "
= 142. 14.17. 1) 6 0 ; 2 ) 90/3 c m 3 . 14.18. 102,4 dm2. 14.19. d2ctg~ .
4
A.
14.20. r abc -. 14.21. 3l2 sin 2 . 14.22.^. 14.23. 60 cm.
2/2cos2230' 3

14.24. 5 cm, 7 cm. 14.25. 2s ~ . 14.26. 128 dm2, 50 dm2.


\V3

14.27. arctg J^ . 14.28. Jb2-; Jb2--; Jtf-a2 . 14.29. cos<p =

a2-62
14.30. 1) ; 2) . 14.31. 1) 800 cm3;
J(a2+b2)(a2+b2 + c2) ' >/ ' 4
2) Vl4 cm. 14.32. 5 dm3. 14.33. 14.34. VI2 cm. 14.35. ^3.
^ 24

14.36. 18. 14.37. 3 2 " j f o cm3. 14.38. jKi 2 sin2a; j raisin a cos2 a.
cos315 2 4
, 201- 90 + a a 9 0 - a ,
14.39. Ka3Vcosa. 4 C0S 4 1 4 4Q T sin ^2 cos a
1 2 sin I ' sin I 12kcos3|

14.41. 14.42. . 14.43. | 3 . 14.44. .


4 54 3 3 3^3
14
14.45. - y cm. 14.46. 2 sin2 a cos4 a : 1.

Vidmantas Pekarskas
MATEMATIKA
Kurso kartojimo mediaga
Redaktor Elvyra urauskien
Virelis Ievos Verikaitis
V I D M A N T A S P E K A R S K A S

MATEMATIKA
K U R S O K A R T O J I M O M E D I A G A

Knygoje pateikiamas visas bendrojo lavinimo mokyklos


matematikos kursas, suskirstytas pagal temas. Kiekvien tem sudaro
glausta, bet labai s u p r a n t a m a i idstyta teorin dalis, uduoi
s p r e n d i m o pavyzdiai ir uduoi blokas savarankikam darbui.
Knygos gale dti vis uduoi atsakymai.

Leidinys labai vertingas tuo, jog nemaas pluotas uduoi


paimtas i ankstesni met v a l s t y b i n i o e g z a m i n o . Be to, p r i e d e
p a t e i k t o s 2004 m. m a t e m a t i k o s v a l s t y b i n i o b r a n d o s e g z a m i n o
uduotys su atsakymais. Tai ypa pravers abiturientams, besiren-
giantiems egzaminui.

Knyga pirmiausia skiriama auktesnij klasi mokiniams, bet


pravers ji ir jaunesniems, ir besimokantiems suaugusij mokymo
centruose ar net studijuojantiems auktojoje mokykloje. I tikrj tai
knyga visiems, kurie domisi matematika. Tai visa mokyklos matematika
vienoje knygoje.

Tapkite Alma littera" knyg klubo nariu!

Naujausios ir populiariausios knygos u maiausi kain


Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirt
Naujienos ir informacija apie akcijas elektroniniu patu
Knyg pristatymas j namus, darboviet ar j pato skyri

Informacijos teiraukits nemokamu tel. 8 800 200 22


www.knyguklubas.lt