Programiniai privalomi ir privalomi kontekstiniai autoriai
Krini itraukos, citatos
1 Lietuvos didybs paminklas- Jono Radvano
,,Radviliada
sigaljus poiriui, kad spausdintas literatros krinys yra
pats geriausias paminklas, XVI a. pab. LDK poetai,
nordami, kad bsimos kartos turt kuo didiuotis, m
J. Radvanas.
eiliuotai aprainti ne vien senovs istorijos, bet ir
Radviliada (I gyvenamo meto vykius, lovinti ne vien praeities didvyrius,
d. 31-96 eil.,
bet ir kuo nors pasiymjusius savo amininkus.
III d. 85-169
eil. ) Radvanas kr an laik tarptautine lotyn kalba, tad jo
Jonas eilraiai ir poemos buvo skirti ne tiktai lietuviams, bet taip
pat lenkams ir kitiems Senojo emyno gyventojams. Savu
Radvanas
( gim apie metu is poetas buvo inoma ir matoma Lietuvos sostins
XVI a. vidur kultrinio gyvenimo figra.
1592) m. Poema ,,Radviliada
LDK poetas Vienas rykiausi XVI a. krini Lietuvos literatroje. Joje
. apraytos Lietuvos pergals Livonijos kare, tuomets
Lietuvos auktuomens puoselta valstybin ideologija,
valstybs geografinis, istorinis, kultrinis vaizdas. Poemoje
atvaizduojama Mikalojaus Radvilos Rudojo asmenyb, taip
pat jo didiausio prieo Ivano Rsiojo portretas.
Radviliada yra literatrinis, vieno autoriaus
sukurtas epas, skirtas Lietuvos valdovams,
karygiams, istorinms asmenybms iauktinti.
lietuvi kalb Radviliad 1997 m. iverts literatros kokia Lietuva stipri, galinga, apsiginklavusi; inoma kitiems
istorikas Sigitas Narbutas teigia:,,Sunku nepasiduoti ios ir
kai kuri kit Radviliados viet sugestijai. Taip yra dl
vienos paprastos prieasties: poeto kuriamas Lietuvos
vaizdas yra itin artimas toms savarankikos galingos
valstybs romantinms vizijoms, kurias nepriklausomos
Lietuvos atsiradimo
ivakarse sekdami Daukantu puoseljo Basanaviius ir
lipas, Vileiis ir Klimas ir kurios per vis sovietmet karts
nuo karto pasirodydavo pogrindio savilaidos spaudini
puslapiuose bei ieivi publikacijose. Tarp j esama
nedidelio, bet labai svarbaus skirtumo. Radvanas buvo
pirmasis, sukrs tok aminos galingos
(Radviliada 3154) Lietuvos palovinimas
Ginklais galinga yra ir love igarsjusi em
ia, plaiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus
motina derli skalsi ir gentis, gudus kariauti.
Sako, kad j kitados nukariavo Italijos snus
vyrai karingom irdim. (Ar yra toks mogus, kurs neino
iandien Libono tremties, Palemono didvyrik ygi?)
Virtine ilga i jos atsiranda ainyb lietuvi
ita valdov gentis; juk nuo Baltijos ligi Juodosios
valdo lietuviai emes, o love ir Olimp pasiekia.
Ginklais patenkintiems, jiems imintinga gamta payktjo
kloni Kampanijos, kur Cerera, statym mot,
varos gausa su Bakchu, nepaskyr Panchajos Tempj
nei Alkinojo mik, nei derlingojo Pesto royn,
nedav pers lauk ar upokni, turting metalo.
Derli, kok venti dovanoja Gargarai, skyr
jiems utatai ir emes, kur per amius lengva imisti.
Tyras kaip stiklas upes vainikuoja ta ems groyb
giri aukt karna; jos virnmis iia vaigdynus
remia, o medi aknim ligi Stikso vli nusileidia.
iia atranda namus sau elniai, briedis ir stumbras
(itas galinas yra sulaikyti, k nutveria, prats
savo iurkiu lieuviu ir auktai or imesti),
iia ir lis dmm imargintu apdaru glaudias,
randa namus sau vitri stirnel ir didelis tauras.
Radvano ,,Radviliados pavadinimas primena
Antikins literatros pradinink krini pavadinimus: Homero
,,Iliad, Vergilijaus ,,Eneid.
Trys pirmieji ,,Radviliados itraukos sakiniai parodo,
kratams kaip drsi, pratusi kariauti; turtinga ( derling
emi) alis.
Primenama legenda apie lietuvi kilm i romn,
siekiama iauktinti Lietuv/rodyti lietuvi kilmingum,
garbingum ; siekiama skatinti pagarb, meil savo
aliai/didiavimsi savo alimi. Lietuvos kunigaikiai
Algirdas ir Kstuts - narsiairdiai epitetas.
Menikai vaizduojami didingi mikai, pilni gyvnijos ir
vairios augmenijos;
Poetizuojamos graiausios Lietuvos ups;
Minimas didingas, turintis daug gyventoj Vilniaus miestas;
Didiuojamasi Lietuvos kunigaikiais ir jos valdovais.
1
 Lietuvos mit. Primins savo skaitytojui lietuvi kilms i
romn legend ir taip Lietuvos atsiradim susiejs su
Europos istorija, poetas mini tos valstybs valdovus, kitus
dinastus, garsiuosius karvedius.

2 M. K. Motiejus Kazimieras Sarbievijus M. K. Sarbievijaus nuopelnai Europos

Sarbievijus. Vilniaus universiteto aukltinis ir profesorius, vienas
Lyrika ymiausi XVII amiaus poet Motiejus Kazimieras
(pasirinkti Sarbievijus (15951640) gim Sarbievo kaime netoli
eilraiai) Pultusko, Lenkijoje. Septyniolikos met jis stojo Jzuit
ordin. Studijavo Braunsbergo jzuit kolegijoje (1614-
1617) ir Vilniaus akademijoje (1620-1622). 1622 m. buvo
isistas studijuoti teologijos Rom, kur isamiai
susipaino su antikine literatra bei kultra, pareng pirm
poezijos rinkin Trys lyrikos knygos, u kur popieius
Urbonas VIII vainikuoja j laur vainiku. Grs i Romos,
nuo 1627 m. Vilniaus universitete dst retorik, filosofij,
teologij, jo vairias administracines pareigas, dirbo v.
Jon banyios pamokslininku. Taip pat poetik ir retorik
dst Krai ir Polocko jzuit kolegijose. 1635 m. ivyko
Varuv, kur penkerius metus dirbo karaliaus Vladislovo IV
Vazos nuodmklausiu, rm pamokslininku. Buvo palaidotas
Varuvos jzuit banyioje. XIX a. I pusje jo palaikai
perkelti pijor banyi Varuvoje, o pastarj pavertus
cerkve, rus kartu su kitais slaptai palaidotas bendroje
duobje Povonzk kapinse, netoli v. Karolio Boromiejaus
banyios.
M. K. Sarbievijaus lyrika galimyb apmstyti mogaus ir
pasaulio prietaringum
Baroko epochos filosofins minties ir estetikos ypatumai
1. Prieingai Renesanso kultrai, i principo neigusiai
vidurami tradicij, XVII a. kultrai buvo bdingos ssajos
su viduramiais. io amiaus filosofai kl didiuosius
metafizinius1 klausimus tuos paius, kuriuos buvo
sigilin viduramiai. Buvo stengiamasi viena sistema
aprpti ir gamt, ir Diev. Taiau XVII filosofija akcentavo
ir mogaus proto savarankikum, jo gali, tuo pratsdama
kultrai
Meninio meistrikumo virn Lietuvos Baroko
literatroje; VU profesorius; ymiausias XVII a.
poetas Europoje, ras lotynikai; XVII a. jo lyrikos
knygos ileistos Kelne, Vilniuje, Antverpene,
Paryiuje, Varuvoje, Romoje, Leidene.
XVII XVIII amiuje ileista 60poezijos leidini
angl, vokiei, prancz, ital, lenk, ek,
lietuvi kalbomis.
1632 m. lyrikos rinkinio antratin puslap pie
ymiausias XVII a. flamand dailininkas P. P.
Rubensas
Jo vardu pavadintas vienas graiausi Vilniaus
universiteto kiemeli.
M. K. Sarbievijaus propaguojama doryb
neatitinka monse paplitusio jos vaizdinio: ji
gyvuoja auktesnse sferose. M. K. Sarbievijus taip
pat vartoja nuosavos dorybs ir atskiros
dorybes svokas, pabrdamas, jog tik taip galima
atsiriboti nuo iorins lovs, kalb, pavydo ir
diaugtis savo pilnatve:
Doryb vengia, net jei verta yra,
lovingo garso. Kuo nuo moni toliau,
Tuo mus reiau pasieks pavydas:
Mgsta mat jis su draugais ateiti.
(Lyric. IV, 12, 29-32. Vert E. Ulinait)
Odje Krispui Levinijui M. K. Sarbievijus kalba
apie laimingas ir nelaimingas valandas, kuri
vienos kak mogui duoda, kitos atima. Likimas
taip pat nusakomas kaip kintantys, neaiks
atsitiktinumai. O t atsitiktinum valdytojas

2
ne vidurami tradicij, o Renesansui bding optimistin vadinamas pasaulio Viepaiu. Tyrintojai yra
tikjim mogaus proto galimybmis. Be to, to meto paymj didiul Renesanso humanist dmes
mokslininkai (skaitant ir filosofus) siek sukurti visuotin likimo temai. Fortna tai kitimo, permainingumo,
teorin gamtotyr, j paversti tiksliuoju mokslu, kurio atsitiktinumo simbolis, kartais vaizduojama kaip
pagrindas matematika, o tikslas didij metafizini savarankika, mogui prieika jga, kartais kaip
problem sprendimas. Btent tai skiria XVII a. filosofij ir Dievo ar auktesni jg dvasios reikj.
nuo vidurami, ir nuo Renesanso tradicij. M. K. Sarbievijus j apibdino epitetais skraji,
2. XVII a. pradeda vyrauti naujo tipo pasauljauta, kuriai btis yra verli, apgauli. Ji panai besisukant kamuol
ne kakas nekintama, kart visiems laikams duota dievika lemtis, (Lyric. I, 7: ritu praecipitis pilae), besisukant rat,
bet dinamika, atvira visiems pokyiams, susidrimams ir imest burt kauliuk (Lyric. I, 2: Fati difficilem
dramoms. Renesanso atstovai tikjo, jog pasaulis ir mogus yra ieserit aleam). Ji tapatinama su likimo deivmis
tobulas Dievo krinys, o bdamas toks, jis privalo bti Parkomis, kurios verpia likimo sil ir j
harmoningas. XVII a. pasaulis virto begaliniu mslingu labirintu ar savavalikai nutraukia. Ji gali reiktis kaip
gal net dinamika nepabaigiam metamorfozi2 visuma, kurioje
atsitiktinumas, burtas, dalia, kaip vykiai,
mogaus likimas priklauso nuo galing ir nuo jo nepriklausom
jg kapriz. Tad dinamikumas, kontrastai, paradoksalumas ir smgiai, kritimai.
dramatikumas specifins XVII a. pasauljautos iraika. Nepaisant likimo galios ir jo geidi, mogus
3. Baroko teoretikai gebjim kurti siejo su smojumi arba privalo jam prieintis. inojimas, jog likimas yra
greituoju protu. Esminis smojo bruoas sugebjimas jungti kintantis kaip besisukantis ratas, veria ne tik per
tolimus savo prasme dalykus: tai, kas juokinga, ir tai, kas lidna; daug nesureikminti laikin dalyk, bet ir tiktis,
tai, kas reikminga, ir tai, kas aisminga. Kitaip tariant, smojis kad blogus dalykus pakeis geresni.
tai gebjimas kurti originalius, netiktus vaizdius, sugretinimus, Bene svarbiausias dalykas, kuris leidia atlaikyti
kita vertus, smojis tai dievikojo prado reikimasis, tai intuicija, likimo smgius ir tarsi pratsti savo gyvenim, tai
leidianti spti pasaulio paslaptis. Specifiniu meno pagrindu nuveikti darbai ir lov, kuri paliekame po savs:
baroko teoretikai laik metafor, kuri turi panai reikm kaip Tas, kurio mirties gailestavo mons,
smojis. Metafora tai pagrindas ireikti visus pasaulio
Dar ilgai gyvens. Tepaliks kiekvienas
reikinius, j painti, per j vyksta laipsnikas kilimas nuo
pagrainim ir detali emblemas3, nuo emblem alegorijas4, lov po savs. Visa kita metai
nuo alegorij simbolius5,- teig vienas i Baroko estetikos Nunea gods.
teoretik Tezauro. (Lyric. II, 2,17-20. Vert E. Ulinait)
G. Vaitknas vietimo epochos estetins kultros metmenys Pasaul vaizduodamas kaip teatro scen, o mog
1 metafizinis protu nesuvokiamas, nesusietas su tikrove, nukreiptas anapusyb. kaip joje vaidinant aktori, M. K. Sarbievijus
2 metamorfoz virsmas, pasikeitimas.
3emblema sutartinis enklas, reikiantis koki nors svok arba idj. rpinasi tik vienu: kaip jo vaidmen vertins
4alegorija netiesiogins, paslptos reikms vaizdas, pasakojimas. Aukiausioji Dievyb:
5simbolis enklas, ymintis koki nors svok, turintis sutartin reikm, reikiantis tam
tikr idj. Mane tik viena jaudina: kaip a pats
Baroko pasauljauta buvo artimesn viduramiams, nes Barokas Atliksiu savo vaidmen dramoj ioj,
taip pat, kaip viduramiai, gilinosi klausimus, susijusius Dievu, Ar bus patenkinta Dievyb,
religija, tikjimu. Ar pasitiks j kartais plojimais.
Filosofai kartu su kitais mokslininkais siek sukurti moksl, (Lyric. IV, 12, 9-12. Vert E. Ulinait)
matematiniais metodais aikinant bties paslaptis.
Filosofija siekia suderinti du, atrodo, visikai prieingus dalykus

3
3 M. Mavydas. moksl ir tikjim.
Katekizmas Vidurami mogui svarbiausia yra Dievas, tikjimas, o ne
(lietuvika emikasis pasaulis, Renesansas tiki mogumi ir pasauliu, o
eiliuota baroko epochos mogus besikeiianiame pasaulyje atrodo
prakalba) sutriks ir bejgis.
M. Mavydas buvo reformacijos alininkas.
Prasidjus kontrreformacijai, asmeniniu Prsijos
kunigaikio Albrechto kvietimu, jis paliko gimtj krat ir
kaip kunigaikio stipendiatas.
1547 metais, taigi dar bdamas studentas, M. Mavydas
Karaliauiuje ileido katekizm Chatechismusa prasty
Szadei pirmj spausdint lietuvik knyg. Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit
Katekizmas- svarbiausia ano meto kiekvieno krikionio
knyga, kuri danai praversdavo ir kaip pradiamokslis. M.
Mavydas eng dar toliau- be pagrindinio teksto, t.y. paties
katekizmo, jis pateik trump elementori, btin mogaus
paprotinio elgesio ir yni svad bei giesmynl. Taigi jis
sukr universali knyg, sudaryt lyg i keleto skirtingo
anro knyg.
M.Mavydo Katekizmas pirmasis spausdintas
kreipimasis lietuvius gimtja kalba ir kartu lietuvi
literatros ingsnis, suteikiantis lietuvi kalbai raomosios
kalbos status.
Pradedama lotynika epigrama, skirta LDK.
Pratarmje kunigams kritikuojama katalik banyia,
pabriama katekizmo, kaip tikjimo pradiamokslio,
nauda.
Elementoriuje pirmkart pateikiama abcl,
pritaikyta lietuvi k. garsams reikti.
Pat katekizm sudaro 10 Dievo sakym, poteri
tekstas, keli Biblijos vertim fragmentai, daugiausiai
vietos skiriama giesmms (j 11), kartu pateikiamos
ir natos.
Pratarmje kreipiamasi 3 skirtingus skaitytoj
sluoksnius (valstiet, kunig ir pon). Nurodoma, kad
krikioni Dievo ipainimas yra prievol, t.y.
smoningas savo ir eimynos pareigos suvokimas.
Minimi pagoni kaukai, empaiai ir laukasargiai
Martynas Mavydas - KNYGELS
PAIOS BYLO LIETUVININKUMP IR
EMAIIUMP
Ir tatai skaitydami permanykit.
Mokslo ito tvai js trokdavo turti,
Ale to negaljo n vienu bdu gauti.
Regti to norjo savo akimis,
Taip ir igirsti savo ausimis.
Jau nn, ko tvai niekada neregjo,
Nn itai vis jsump atjo.
Veizdkit ir dabokitsi, mones visos,
itai eit jsump odis dangaus karalystos.
Maloniai ir su diaugsmu t od priimkit,
O js kiuose eimyn mokykit.
Sns, dukterys js tur tatai mokti,
Visa irdia tur t Dievo od mylti.
Jei, broliai seserys, tuos odius nepapeiksit,
Diev Tv ir Sn sau mielu padarysit
Ir palovinti po akimis Dievo bsit,
Visuose daiktuose palaim tursit.
ituo mokslu Diev tikrai painsit
Ir Dangaus karalystosp prisiartinsit.
Martynas Mavydas. Knygels paios bylo
lietuvninkump ir emaiiump
(54 psl. Chrestomatija)
1. Prakalboje kalba knygel. Personifikacija.
Siekiama taigumo.
2. Adresatas - lietuviai ( lietuvninkai ir
emaiiai). Tai suinome i prakalbos
antrats: ,,Knygels paios bylo...
3. Adresato ir adresanto santykis artimas,
iltas. Tai rodo kartojamas kriepinys
,,Broliai seserys- mons, susij ne
4
 menkinami, vardijami kaip velnio abangai,
trauksi ,,amintojon tamsybn.
Reikm
Mavydo katekizmas lietuvi kultros pradios simbolis.
Lietuvi kultra egzistavo ir anksiau, taiau rayto odio,
knygos atsiradimas tai jau kultros brandos enklas. Btent
todl katekizmo pasirodymo data 1547 yra itin
reikminga kaip nacionalins kultros pradios simbolis.
Just. Marcinkeviius ( 1930-2011). Dienoratis be dat
Knygai lenkiuosi tarsi didiausiam ir genialiausiam
mogaus iradimui. Lenkiuosi ygdarbiui mogaus,
sukrusio pirmj lietuvik knyg.
Jo asmenyb, jo gyvenamoji epocha be galo konfliktiki.
emynas. Kur jis atrado ir dav rankas,- didiulis ir
aminas. Ar ne jis, Mavydas, didiai pasikliaudamas,
prakalbino mus ir <...> suteik mums bals istorijoje?
Sunkus buvo knygos kelias mano gyvenim.
Maldaknyg, kalendorius, na, dar kininkams skirtas
laikratis tai viskas, k buvo galima skaityti ms
namuose. Rykiai prisimenu t dien, kai i vairi raidi
netiktai sudjau od. Ir pats tada nesupratau, kaip is
stebuklas vyko.
A kreipiuosi knyg, - ne, ne tas odis ,,kreipiuosi,- a
gyvenu knygomis, jauiu jas kaip gyvas. Mylti knyg
vadinasi, mylti mog. Itikimiausias esu klasikai. Na, o
eiles skaityti man jau ir paties Dievo prisakyta.
4 M. Dauka M. Dauka i vis aminink Lietuvoje isiskyr savo
(1527- 1538- isilavinimu, mokytumu, akiraio platumu. Dauka, matyt, mokjo
1613) ivert ne tik lotyn, bet ir graik kalb, savo bibliotekoje turjo ir
Vujeko graikik knyg. Jo biblioteka, atrodo, buvo viena didiausi XVI
postil, a. Lietuvoje (alia Albrechto Gotauto, Abraomo Kulvieio,
kurioje ygimanto Augusto, Motiejaus Strijkovskio, Merkelio Giedraiio,
lenkikai Jurgio Albino bibliotek). Dvasinink tarpe knyga (ypa
para pasaulietin) tuo metu maai tebuvo paplitusi. Didesnius j
,,Prakalb rinkinius turjo tiktai humanistai, Renesanso mons, siek
malonj universalumo, trok praplsti savo akirat.
skaitytoj Pagrindinis Daukos darbas, su kuriuo susijusi jo lov, yra
Jokbo Vujeko Postils vertimas. Tai stambiausias XVI a. lietuvi
ratijos paminklas
giminysts, kraujo, o gimtosios kalbos
ryiais.
4. Argumentai, rodantys knygels naud
skaitytojui: knygel tai paties(1) Dievo
odis, o (2) Dievas myli tuos, kurie jo
klauso, todl skaitantieji knygel bus
laimingi, nes (3) skaitydami j, pains
tikjimo tiesas, gyvens pagal Dievo moksl.
5. ,,Katekizmo prakalbos anras pirmasis
eilratis lietuvi kalba.
,,Katekizm sudaro ne tik svarbiausi poteriai,
doroviniai religiniai pamokymai, bet ir
elementorius, abcl, skaitymo pratimai ir 11
giesmi su natomis.
Prakalba malonj skaitytoj
Itrauka i Postils
1. Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir
niekinga, kad neturt i sav ir tarsi gimt dalyk: tv
ems, paproi ir kalbos? Visais amiais mons kalbjo
savo gimtja kalba ir visados rpinosi j ilaikyti, turtinti,
tobulinti ir grainti. Nra tokios menkos tautos, nra tokio
niekingo ems ukampio, kur nebt vartojama sava kalba.
Tja kalba paprastai rao statymus, jja leidia savosios ir
svetim taut istorijas, senas ir naujas, jja aptaria visus
valstybs reikalus, j graiai ir padoriai vartoja visokiais
atvejais Banyioje, tarnyboje, namie. Pati prigimtis visus to
moko ir kiekvienas beveik i motinos krties gauna potrauk
savj kalb j mielai vartoti, ilaikyti ir propaguoti.
2. Tai akivaizdiai matome ne tiktai moni, bet ir
5
Tautos svoka Daukos Postils prakalboje
Lietuvoje ir Lenkijoje XVI amiuje vyravo paira, kad tauta tai
feodalai, didikai ir bajorai. Liaudis tautos svok nebuvo
jungiama. Be to, tauta buvo tapatinama su valstybe.
Kalba nejo tautos svok, nebuvo laikoma esminiu dalyku.
Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje gyven vairi tautybi
mons (baltarusiai, ukrainieiai, lenkai, lietuviai) neretai buvo
vadinami tiesiog lietuviais. Taigi lm ne etnin priklausomyb, o
pilietin, teritorin.
Feodalai, vadindami save lietuviais, kalbdavo kitomis kalbomis,
daugiausia lenkikai. Dauka isiskiria i aminink, ypa
Lietuvos feodal, daug gilesniu tautiniu smoningumu, nauja
tautos koncepcija. Taut jam sudaro: 1) teritorija tv em, 2)
paproiai istorikai susiformavs kultrinis bendrumas, 3) kalba.
Svarbiausiu i j Dauka laik kalb. Nors jis neiveng
bajorikojo tautos supratimo takos (svarbiausiu luomu,
sudaraniu taut, laik bajorij), bet i tautos svokos neiskyr ir
liaudies (prastuomens). Vadino j ms pai krauju, ms pai igarsinti savo vard? Kas daugiausia pradjo kovas, maitus
snariais, ms broliais, pabr, kad visi mes esame vienas
knas [] tvynje. Taigi Dauka skelb tautin bendrum su
liaudimi.
neiminting padar gyvenime. Kas per keistenybs bt, jei
varnas usimanyt suokti kaip laktingala, o laktingala
krankti kaip varnas, oys staugti kaip litas, o litas bliauti
kaip oys? Dl tokio savo bdo pasikeitimo pranykt
savitumas, beveik pranykt ir toki vairi gyvuli esm ir
prigimtis. Jeigu toks sukelt tarp j tok smy, tai galime
suprasti, koks sumiimas ir netvarka kyla, kai mogus, dl
kitos tautos kalbos savo gimtj visikai paniekins, taip
pamgsta svetimj, (pamirdamas savj, kuria Dievas ir
gamta liepia kalbti), lyg pats bt ne to krato ir kalbos.
3. Ne ems derlumu, ne drabui skirtingumu, ne alies
graumu, ne miest ir pili tvirtumu gyvuoja tautos, bet
daugiausia ilaikydamos ir vartodamos savo kalb, kuri didina
ir ilaiko bendrum, santaik ir brolik meil. Kalba yra
bendras meils ryys, vienybs motina, pilietikumo tvas,
valstybs sargas. Sunaikink j sunaikinsi santaik, vienyb
ir gerov. Sunaikink j, utemdysi saul danguje, sumaiysi
pasaulio tvark, atimsi gyvyb ir garb. Kas isklaid ir
ivaik tuos, kurie buvo pastat bokt iki debes, nordami
ir sukilimus pasaulyje? Kalb skirtingumas. Visos nesantaikos
tarp taut, visi meitai, vienos tautos niekinimas kitos, visa
tai kilo i kalb skirtingumo, kaip visokio smyio akn.
I lenk kalbos vert J. Balikonis
1. Prakalbos tekstas buvo paraytas lenkikai.
Po unijos su Lenkija alia lotyn ir senosios slav
Lietuvoje sigali ir lenk kalba. Bajorai lenkja. is tekstas
skirtas bajorams.
2. Lietuvos Lenkijos unija pasirayta 1569 m.
is istorinis reikinys vyko dl Lietuvos neskms Livonijos
kare, kuris vyko su Rusija dl Livonijos emi Latvijos,
Estijos.
3. Prakalba -tai vieoji kalba, anginis straipsnis.
Vartojamas leidinio pradioje.
4. Teksto pastraip tezes:
1. Pasipiktinimas skeptiku poiriu gimtosios kalbos
vaidmen ir jos sureikminimas tautos gyvenime.
2. Argumentuojama i gamtos gyvenimo pavyzdi
daroma taiga.
3. Ireikiamas tvirtas sitikinimas gimtosios kalbos
reikiamybe.
5. Gimtosios kalbos programa: leisti ja statymus, rayti
istorijas, vartoti banyioje, kitose tarnybose.
6. Pagrindin mintis - ,, Kalba yra bendras meils ryys,
6

K.Donelaitis
5 (1714-1780)-
lietuvi 1.Lietuviai 18 a. Maojoje Lietuvoje.
groins 18 a. lietuviai gyveno dviejose valstybse. Pietvakarin maesnioji
literatros lietuvi apgyvendinta teritorija priklaus Prsijos imperijai tai
pradininkas. vadinamoji Ryt Prsija arba Maoji Lietuva, o Didioji Lietuva jo
Lenkijos-Lietuvos valstyb. Maosios Lietuvos lietuviai daugiausia
evangelikai liuteronai, o dauguma Lenkijos-Lietuvos valstybje
,,Metai-
gyvenusi lietuvi buvo katalikai. Taigi istorins aplinkybs suformavo
poema. dvi lietuvi ratijos tradicijas protestantikj ir katalikikj, kurios
nuo 16 a. vystsi paraleliai. Lietuvi skaii labai sumaino 1709-1710
m. maras. Itutjusiose sodybose karalius apgyvendino kolonistus,
atvykusius i Vokietijos, veicarijos, Pranczijos. Tarp senj krato
gyventoj ir naujai atvykusi brendo nesantaika. Pastarieji tapdavo
daugiausia laisvais kininkais, amatininkais, valdininkais, o lietuviai
baudiauninkais. Apie i nesantaik ir paeminim daug kalbama ir
Donelaiio krinyje.
2.Poemos tematika. Poema yra apie keturis met laikus. Joje
pasakojama, kaip gyvena Vylaukio valsiaus lietuviai brai, ponai,
prievaizdai. Raoma apie br darbus ir paproius kiekvienu met laiku,
kaip jie vargsta ir ilsisi, kenia ar linksminasi, trisia ar tinginiauja,
vaiinasi, vaidijasi. Kalbama apie br santykius su ponais ir
kitatauiais. I poemos suinome, apie k mons galvoja, kaip
samprotauja, kuo jie vilki, kokiose trobose gyvena, kokius darbo rankius
naudoja, k valgo ir geria. Taigi Donelaitis aprao 18 a. Maosios
Lietuvos br buit ir j pasaulir.
3.Gamta. Kasdien br gyvenim visur lydi gamtos vaizdai; gamta ia
sudaro ne tik fon, kuriame nuolat veikia mons, bet yra susieta su
moni gyvenimo vykiais ir j nuotaika. Pavasaris- tai gamtos
pabudimo metas, gars, spalv ir linksmybs bei pavasarini darb
metas. Rudens liets lidnai nuteikia br, bet kartu tai sotesnis metas,
kai galima pasidiaugti vasaros darb vaisiais, pasisveiuoti, paplepti.
is gamtos pasikeitim vaizdavimas leidia poetui kalbti apie gyvenimo
prieybes, kurti vairiapus br gyvenimo paveiksl. Poemoje daug
vienybs motina, pilietikumo tvas, valstybs sargas.
Renesanso laikotarpiu pasaulinje kultroje augo
susidomjimas gimtja kalba ir imta j vartoti net banytinse
apeigose.
7. Adresatas - lenkjantys LDK bajorai, kuriems tautin
savimon dar buvo svetima ir nesvarbi. Prakalbos tikslas
susijs su Renesanso idjomis gimtosios kalbos reikms
iklimu.
Aktualumas iomis dienomis
Esame Europos Sjungoje, didij kalb apsuptyje. Reikia
patiems saugoti savo maos tautos unikali sen
indoeuropiei gyvj kalb. Yra moni, prarandani
tautins savigarbos aknis vis pirma kalb. Taigi
reikiamos mintys aktualios ir ms dienomis.
Kristijonas Donelaitis. RUDENS
GRYBI GAMTOVAIZDIS
Itrauka i Vandos Zaborskaits knygos
EILRAIO MENAS
1. Met gamtos vaizdai lydi br gyvenim ir darbus
ne tik sudarydami jiems fon, bet ir susiliedami su j
buities ritmu, su savitu, valstietiku poemos
pasaulvaizdiu, teikdami mediagos autoriaus
pamokymams ir alegorijoms. Donelaiio gamtovaizdiai
vieni t klasikj ms literatros puslapi, kurie
padeda atidiau pavelgti mus supant pasaul ir
pastebti gro savit ir ryk kasdienje aplinkoje ir
prastiniuose reikiniuose. Ta prasme Rudenio grybi
anga yra viena spdingiausi poemos viet.
2. Norint geriau suvokti Donelaiio gamtos
vaizduotojo savitum, pravartu prisiminti kit did
gamtos poet Anyki ilelio daini. Akivaizdu,
jog jie visikai nepanas ir ne vien todl, kad Antanas
Baranauskas poetizuoja senovs miko gro, o
Donelaitis kalba apie purvin ir lidn baudiavinio
kaimo ruden. Pats j gamtos suvokimas ir vaizdavimas
yra skirtingas.
3. Baranausko talentas tapybikas ir muzikalus. Jo
vaizdams bdingos gyvos ir velnios spalvos, viesos ir
eli aismas, regimo pasaulio daikt sodrumas.
7
gamtos vaizd, kurie gretinami su mogaus gyvenimu suteikiant jiems
alegorines reikmes ( alegorija- perkeltin reikm. Jomis konkreiu
vaizdu ireikiamos abstrakios svokos, pvz., apie tuiaodiavim
pasakoma- ,,odiais kailini nepasisi. Alegorijoje perkeltin reikm
aiki ir maai kintanti). Pagal pasakios pavyzd didel dal gamtos
vaizd lydi pamokantis apibendrinimas- moralas.
4.Br ir pon santykiai. Apraydamas sunkius ir begalinius br
darbus, nuolat juos persekiojani alkio ir nepritekli grsm, Donelaitis
pateikia daug ryki vargingo lietuvi gyvenimo vaizd. Kartu jis rodo
nemonik vokiei pon ir vachmistr elges, kitataui aipymsi. paveiksl, atitrkstant nuo pasaulio spalvingumo, kad
Nors poemoje brai yra peikiami u tinginyst, girtavim, nepador
elges, savo paproi niekinim, bet apie j ydas kalbama gana atlaidiai.
Tuo tarpu ponai smerkiami kur kas kategorikiau, jiems neatleidiama j
neteisyb, savival. Brus Donelaitis ustoja ne tik dl to, kad jie
nuskriausti ir bejgiai, bet dar ir dl to, kad jie laikomi doresni u ponus,
vien dl savo gyvenimo verti ne paniekos, o pagarbos. Kai kada brai
guodiami ne visai prastu bdu: rodinjama, kad jie kai kuriais
atvilgiais net laimingesni u ponus daugiau dirbdami, doriau
gyvendami, saikingiau valgydami ir gerdami jie netur ir ponik lig
kentti.
5.Pasakojimo bdas. Poemoje vaizduojamus dalykus velgiama i
alies, kaip ir bdinga epiniam pasakojimui. Pasakojama ltai, ramiai,
vietomis net ikilmingai. ( Homerikasis pasakojimas). Btent gamtos
vaizdai poemai suteikia savotikos rimties. Poemoje daug
pamokslaujama, taiau pasakojas, kaip pastorius, poemoje nepasirodo.
Neretai pasakotojo vaidmen perima kai kurie teigiamai vertinami
veikjai: Prikus, Selmas. Kartais galima pajusti, kad gamt velgiama
bro akimis Trakim, apraydamas rudens darganas, Donelaitis tiesiogiai
gamtos ir nevaizduoja, jos vaizdas perteikiamas pasakojant, kokia
vargana bro buitis iuo metu.
6. Svarbiausios br savybs ( pagal Jovai)
Svarbiausia savyb- darbtumas, nes darbas yra pirmuiausia
mogaus reikm, jis daro mog fizikai tvirt. Reikalaujama taupumo,
saikingumo. Smerkiamas tingumas.
Tautikumas. Seniau brai nemokjo vokikai, neavjo batais ir
klumpmis, bet buvo daug geresni lietuviai. Nors njo mokykl, bet
labiau myljo Diev. Dabar , nors kalba lietuvikai, bet elgiasi kaip
vokieiai ( vokikai dainuoja, keikiasi, geria, pusnuogiai ant apjuoko
rplinja suvalgo greit vis zopost)
Moralumas. Krizui moralu tai, kas seniau buvo lietuvika ir kuklu
( vyos, margi sijonai, kisielius su pienu, ko su lainiais). Todl jis
klausia, ar btini dabar auliniai batai, suknels, geras maistas, doleriai.
Labai piktinamasi girtuoklyste, bedievyste.
Ugdomas mogikasis orumas. Tai ypa ryku, kai per vestuves kalba
senyvi brai.
Brai barami dl nemandagaus elgesio, bet paskui pasakotojas susimsto,
Daugelis poemos viet, ypa garsusis ilo nubudimo
apraymas, pasiymi muzikins raikos stiprumu.
Vaizd kait poemoje lydi intensyvaus jausmo
bangavimas: krinyje suvokiame ne tiktai gamtos
gyvenim, bet ir su juo susipynus ir juo reikiam
turting vidaus pasaul.
4. Kitokia Donelaiio gamta. ia visikai nra spalv
tarsi grafikoje, kur baltame fone juodi briai sudaro
geriau atsiskleist jo linij vairyb, ritmas ir raikumas.
Ir i tikrj neduodamas spalv, nevaizduodamas
daikt formos ir faktros, Donelaitis meistrikai atkuria
judes, poz, most, mimik ne tik moni, bet ir
gamtos gyvi. Vietoj gamtos poetizavimo, romantini
jausmo polki ia atskleidiamas stipriai apvaldytas,
valia ir intelektu sutvardytas emocinis pradas Jo gamtos
vaizdai neprilygsta Anyki ilelio vaizd
emociniam turtingumui, bet kiek ia pastabumo
objektyvaus pasaulio reikiniams, kaip poetikai moka
Donelaitis prasminti kasdienikiausios, emiausios
buities vyksm!
5. Keli ia paminti Anyki ilelio ir Met stiliaus
skirtumai (o j esama ir daugiau) negali bti aikinami
tik didij ms poet krybins individualybs ir
temperamento skirtumais. Abi poemos yra kito istorinio
laiko kriniai, susiformav skirtingoje visuomeninje ir
literatrinje aplinkoje. Nuo jos tad didele dalimi
priklauso ir mintos stilistins ypatybs.
6. Donelaiio poemoje dar nra tokio gamtos jausmo,
kuriuo literatr praturtino J. J. Rousseau Jaunojo
Verterio kanios ir romantizmas: intymaus bendravimo
su gamta ir jos paadinto mogaus dvasios atsiskleidimo
viso to, ko apstu Anyki ilelyje. inoma, ir
Donelaiio gamtos vaizdus yra sipynusi emocija, bet
platesn gamtos paadint jausm analiz poetas niekur
nesileidia: objektyvaus pasaulio reikiniai jo krybin
fantazij skatina labiau negu jo paties igyvenim
turinys.
7. Rudenio lietui moni nugaras skalbiant ir purvams
tekant, jis elegikai prisimena prabgusios trumpos
vasaros diaugsmus, melancholikai velgia vtros
draskomas plikas akas, taiau sisibuoti iems
8
 kad ponai dar nemandagesni ( Prikus stebi, k ir kaip valgo ponai,
pasakoja, kad jie net nepersiegnoja).
Keliama visuotin moni lygyb. Sakoma, kad ponai ir brai gimsta
lygs, nes gimsta nuogi, tik gyvenimas juos iskiria.
Utariamas vogimas, nes vagia i pono miko ir ne sau, bet kad galt
umokti mokesius. Bet tie brai, kurie vogs i kit, bus siuniami
unims ko pjauti.
Raginama bijoti ir klausyti pon, nusieminti jiems.
7. Bro gyvenimo kelias nuo nerpestingos vaikysts iki apgailtinos
senatvs
1. ,,Vaikesiai savo vasar venia, ant lyi krvon susibg aidia.
Vaikyst, kaip visada, nerpestinga.
2. Paaugs vaikas jau piemenauja ir tada ,,... kita prova, kad piemenio
skrand/jau usimovs okas ir
kiaules varinji / ar kad dargana su lytum pluk nugar skalbia.
3. Kai jau pusbernis : ,,.... ir koktu delei pasidaro, / kad jau akias
reik sekinti. /Ar kad Margis su
laukiu nenori rplinti. ( laukas- su balta kakta ar baltu snukiu).
4. Dar sunkiau, kai sukuriama eima, kai ,,jau gyvos randasi lls /ir
nenaudls dl niek kvarina galvas.
5.Visas bro gyvenimas prabga bevargstant, skubinai bedirbant
sunkiausius nepabaigiamus darbus.
8.Nacionalin ir tarptautin poemos reikm
1.Didiul poemos nacionalin reikm. Pirmiausia- tai pirmasis tokio
dydio groinis krinys, kuriame su didele uuojauta kalbama apie
brus, menikai apraoma gamta ir veikjai.2.Pirmasis poemos leidimas
pasirod tik 1818 m, prajus 38 m. nuo poeto mirties. Leidim pareng
lietuvi literatas ir folkloristas, Karaliauiaus universiteto profesorius
Liudvikas Rza. Jis ir sugalvojo poemos dalims pavadinimus.
3.Lietuvoje poema buvo ileista tik 1914 m.4.Poema rayta Europos
literatros geriausi krini ( edevr) sra, kur sudar 1977 m.
tarptautin vietimo, mokslo ir kultros organizacija
( UNESCO).5.Iversta beveik 20 usienio kalb.
6 Adomas Romantizmas XVIII a. pab.XIX a. I puss Europos meno, filosofijos
Mickeviius ir literatros kryptis. Romantizmas pabr
stiprias emocijas, vaizduot, laisv nuo antikini ir klasikini griet meno form
(1798-1855) ir maitavo prie socialines konvencijas.
sentimentams neleidia ir tuoj pat pereina buitin, net
humoristin ton, imdamas kalbti apie gausias vasaros
vaisi atsargas ir pauktienos kepsnius. Tiesiogiai
emocij isakani eilui tekste labai nedaug, poetas
nesileidia prabgusios vasaros prisiminimus ar rudens
nuotaikas. Donelaiiui svarbu ne jausminis santykis su
gamta, o ji pati. Ir tik i to, kaip pastabiai, su kokia
simpatija, su kokia danai gerairdika ypsena jis
parodo gamtos pasaulio vairov, jo daugiaform
gyvyb, matyti meils ir artimumo ryiai, siejantys poet
su kasdienika, nemantria, bro akimis pamatyta, o vis
dlto tokia graia ir domia tviks gamta.
I knygos: Vanda Zaborskait. Eilraio menas,
Vilnius, Tyto alba, 2002, p. 12-14.
1. Tekste lyginami du kriniai: K. Donelaiio Metai
epin poema; A. Baranausko Anyki ilelis lyrin
poema.
2. Gamta K. Donelaiio poemoje ,,Metai sudaro fon
br gyvenimui, taip pat didaktin, estetin,
kompozicin ir kt.
4. A. Baranausko talentas muzikalus. A. Baranausko
poemoje ,,Anyki ilelis ilo nubudimo epizodas
pradedamas tylos, o baigiamas bals choro vaizdu
(apraymu).
5. K. Donelaitis kuria objektyv, A. Baranauskas
subjektyv gamtovaizd.
6. K. Donelaiio gamtovaizdyje, kaip ir grafikoje, nra
spalv (yra tik dvi spalvos balta ir juoda).
7. A. Baranausko Anyki ilelis priklauso
Romantizmui. Auktinama, poetizuojama Lietuvos
praeitis, gamta, bdingas romantini jausm polkis.
.
Alegorija abstrakios svokos reikimas
konkreiu vaizdu, netiesiogins reikms
pasakojimas. Pasakios.
Akermano steps ( Chrestomatija XI kl. II d. 70 psl.)
anras sonetas.
Kompozicij perm i Petrarkos: pirmj dal
sudaro du ketureiliai, antrj du trieiliai.
9
 avjimasis gamtos groiu;
bendras emocij pakyljimas vir proto ir jausm, vir intelekto;
poskis save ir mogaus asmenybs, jo nuotaik ir protini
sugebjim nagrinjimas;
genijaus, didvyrio ir kit ypating figr naudojimas
ir dmesio sutelkimas j jausmus ir vidin kov;
naujas poiris meninink kaip individual krj, kurio
kurianioji dvasia yra svarbesn nei grietas formali taisykli
ir tradicins tvarkos laikymasis;
vaizduots kaip vart transcendencinius potyrius pabrimas;
ypatingas susidomjimas liaudies kultra, tautine ir etnine kilme
bei Viduramiais;
potraukis egzotikai, keistenybms, paslaptims.
Adomas Mickeviius jo pasaulin literatr kaip kovingas romantikas:
kartai gyn tautos ir asmenybs teis laisv, protestavo prie baudiav, kviet
kov prie galing anuomet reakcijos tvirtov carizm. Jis visokeriopai
puoseljo meil gimtajam kratui bei jo istorijai. Kaip ir kiti to meto romantikai,
skelbsi ess kilme lietuvis, tautybe lenkas (lot. gente lithuanus, natione
polonus).
o Istorinse poemose Graina, Konradas Valenrodas
iauktino lietuvius, kovojusius su kryiuoiais, j valingum,
patriotizm. Jose, kaip ir ymiausioje poemoje Ponas Tadas,
poetizuojama Lietuvos gamta, sukurta daug ryki lyrini
Lietuvos kratovaizdio paveiksl, epik senosios Lietuvos
buities, kasdienio gyvenimo vaizd. Kriniai, ypa istorins
poemos, skatino lietuvi tautin judjim, tautins savimons
ugdym, turjo takos lietuvi literatrai. Nuo mitingo prie A.
Mickeviiaus paminklo Vilniuje faktikai prasidjo
Lietuvos atgimimas.
o Vieni pirmj A. Mickeviiaus kryb lietuvi kalb pradjo
versti Simonas Daukantas.
Tremtis 1824- 1829 m.
Caro valdios suimtas u dalyvavim filomat veikloje ir
itremtas Rusij. Kur laik gyvena Odesoje, lankosi Kryme.
Odesoje Mickevii priiri policija, bet pasitaikius progai jis
slapta ivyksta netoliese plytinias Akermano stepes.
Kelions teikia daug krybini impuls.
1826 metais pasirodo ,,Krymo sonetai.
,,VLINS romantin poema.
( Chrestomatija XI kl. II d. 73 psl.)
Anot eslovo Miloo, ,,Vlins-,,tipikiausias lenk
romantizmo teatro veikalas. Jo srangos tarytum pagal
sapno logik sujungt fragment prasm usienieiui
sunkiai suvokiama.
Poemos meninis pasaulis kuriamas i liaudies fantazijos,
tikjim, apeig element ir i asmenik igyvenim. Poeto fantazija
Aptarkite ketureilius ir trieilius kaip atskiras soneto
dalis. Kuo jie skiriasi?
Ketureiliuose pieiamas peizaas.
Trieiliuose kalbama apie lyrinio subjekto jausmus,
pasigirsta netgi tiesiogine kalba ireiktos kelios
replikos.
Individualioji patirtis
1.Kelion stepe. Regimieji vaizdai.1-2 strofa.
Sonete apraomas keliavimas stepe, kurios olyn bangavimas
ir bekratis tolumas leidia i kelion palyginti su
plaukiojimu.
Jros ir pievos palyginimas ( ,,veimas tartum laiv)
pltojamas, kartais paveriamas metafora ( ,,tarp oiani
bang, kur iedus srautais arsto...); kartais grtama prie
realistikesnio vaizdo bandant iekoti kelio minimos kalvos,
vadinamieji kurhanai.
Paskutinje antros strofos eilutje abi temos (kelion sausuma
ir kelion jra) vl greta.
2. 3-4 strofa lyrinio subjekto jausmai.
o Prasideda replika, galbt veikui: ,,Palaukim!...;
norima siklausyti tyl stepje.
o Kai nieko nematyti, atrodo, gali igirsti kur kas
daugiau ir silpnesni gars.
o Tylos garsus iliustruoja ant smilgos besisupantis
iogas ir liauiantis per ol altys.
o Pastarieji vaizdai kiek hiperbolizuoti, j tikslas
pabrti tempt klaus.
Kodl reikia tempti klaus? Kas stepje primin Lietuv?
Viena i interpretacij gervi balsai; visai galimas
dalykas, kad jos traukia i iaurs. Gervi nematyti,
tyloje girdti tik j balsai. Tremtinys nori igirsti
kvietim, tolim auksm i tviks, deja, ,,nieks
neaukia. Paskutiniai odiai, pripastant esam
padt, skirti tiek veikui, tiek sau paiam (
,,Vaiuokim, nieks neaukia.)
Jros ir steps panaumas
Tai gali bti svetimalio, pirmkart matanio step,
spdiai: ir jrai, ir stepei bdingas bekratis
platumas, olynai banguoja kaip jra, abiem atvejais
kelion klaidi, reikalaujanti orientuotis pagal
vaigdes.
PONAS TADAS (Chrestomatija XI kl. II d. 103
psl.)
anras poema.
J ra Paryiuje, usidars ,,nuo Europos triukmo.
10
skirtingus vaizdus jungia vien krin, apie kur pats Mickeviius
ra: ,, I ,,Vlini noriu padaryti vienintel savo krin, vert skaityti,
jeigu Dievas leis man j baigti.
I d. ilik fragmentai, II ir IV dalys buvo sukurtos Lietuvoje,
todl kartais vadinamos Vilniaus ,,Vlinmis.
II dalies veiksmo aplinkybs paslaptingos: vl
vakar nuoali koplyi susirenka kaimieiai atlikti senovik Vlini
apeig. Kaimiei choras perteikia tvyrant nerim, paslapties baugum:
,,Kas gi bus ia, kas gi bus ia/ Nakt tamsi, nakt rsi? Burtininko
iauktos vls pasakoja savo istorijas, atskleidia suvoktas tiesas apie
emikj ir pomirtin gyvenim.
Ivada
Vaik, iauraus pono ir merginos vls paios pasako joms
skirt itarm.
Taigi j pasakojimai baigiasi ivadomis: ,,Kas ios ems varg
nepatyr, / Tas saldybi dangaus neragaus; ,,Kas nebuvo
mogum niekados,/ Tam mogus ir padti negali; ,,Kas
nepaliet ems n syk, / Tam dang eit nevalia.
ios trys maksimos aprpia mogaus gyvenim, atskleidia
emikosios skirties sunkum ir, svarbiausia, moralin pareig
bti monikam, gyventi ne vien sau. Taip Mickeviius
iauktina socialinio teisingumo, atsakomybs u savo
gyvenim, monikumo idjas.
II ir IV d. ssaja
Baigiantis II d. pasirodo neaukta dvasia kraujuojania irdimi.
,,Atsibasts i kakur ia,/ altas, nebylus ir kurias vaiduoklis nebijo
nei ukeikim, nei ventinto vandens ar kryiaus. Jo tyljimas enklas,
kad tai gyvo mogaus dvasia. is paslaptingas veikjas susieja II ir
IV ,,Vlini dalis.
IV dalis
Veiksmas vyksta kunigo kambaryje, kur Vlini vakar atvyksta
Atsiskyrlis keistas jaunuolis, galintis priklausyti ir mirusiems, ir
gyviesiems. Visa dalis lyg ilgas monologas, kur pertraukia laikrodio
diai, kunigo replikos, vaik balsai. Atsiskyrlis Gustavas dar kart
apmsto dramatik savo istorij. Jis iekojo idealios meils,
,,neemikos, ventos, rado j, bet mylimoji pasirinko emikus turtus.
Jis patyr didiausi laim, nes myljo, ir didiausi kani, nes
mylimoji itekjo u kilmingo ir turtingo vyro. Per tris meils, nulidimo
ir spjimo valandas jis i naujo igyvena savo didij dram ir
nusiudo. Tai simbolinis veiksmas mirta nelaimingas simyljlis. Jis,
kaip ir vls II dalyje, skelbia savo itarm: ,,Kas dar gyvas buvo
danguje,/ Tas negreitai j numirs randa.
IV dalis atskleidia skaud
o svajons,
o idealo,
o susikurt mira ir tikrovs neatitikim.
Krinys radosi i tvyns ilgesio, kuris, poeto
odiais tariant, virto ,,chronika, ltine liga.
Paantrat nurodo, kad krinyje vaizduojami 1811 ir
1812 m. ( tiesa, pasakojimo dabart neretai siterpia
dar ankstesni laikai).
Poetas grta savo vaikysts ir paauglysts em,
kuria vaizding senosios bajorijos gyvenimo
paveiksl, dlioja prajusi laik buities, paproi
epizodus, pieia spdingus istorins Lietuvos
peizaus.
Per laiko nuotol vaizduojamas pasaulis neretai
primena idil.
Poemos siuetas
Poemoje pinasi ,,didiosios istorijos vykiai ir
kasdiens buities vaizdai, nuosekliai rutuliojamos
pagrindins siuetins linijos- dviej eim
nesantaika, Tado ir Zoss meils istorija,
vienuolio Robako likimas.
Krinio pabaiga viesi, pakili: kivirai blsta,
su Napoleono ygiu siejamos viltys atkurti valstyb.
Tadas, jaunasis dvaro eimininkas, paleidia
kaimieius i baudiavos.
Taigi poemoje svarbs patriotiniai motyvai,
moralins vertybs: drsa, kilnumas, teisingumas.
Krinys atskleidia mogaus ir pasaulio darn,
laimingos praeities, sispaudusios atmintin, gro.
Od jaunystei
Romantizmas glaudiai susijs su Vidurio ir Ryt Europ
apmusiu Taut pavasariu, su bundaniu tautikumo verts
suvokimu.
Pavergt Europos taut literatros formavosi veikiamos
romantizmo idj.
Ir Lietuvoje romantizmas prasideda su kylaniu
pasiprieinimu Rusijos priespaudai, stiprjant tautinei
savimonei, viltims atkurti prararst valstybingum.
Ilikti priespaudos naktyje viesuomen mat vienintel bd
mokslo, kultros darb, j vertino kaip patriotin pareig.
Kultros ir mokslo centru XIX a. tapo Vilniaus universitetas,
ia irykjo visuomenins minties pokyiai. Akademinio
jaunimo netenkino senosios kartos racionalizmas; jis troko
veikti, dirbti savo kratui. Patriotikai nusiteik moksleiviai ir
studentai brsi draugijas. 1817 m. keli universiteto
studentai
kr Filomat ( mokslo myltoj) draugij. Filomatai
stengsi painti krat, kuriame gyveno, domjosi istorija,
11
 Gustavas- tai romantikai didi, iskirtin asmenyb: ,,kanios ir
svajons j ikelia aukiau u paprastus mirtinguosius.
7 A.Baranauskas (18351902)
A.Baranaus Poetas A. Baranauskas 1858 ir 1859 m. vasaromis
-kas. gimtuosiuose Anykiuose sukr Anyki ilel kaip t ilel, kirto, kas tik pasiek. Anyki ilelis tai ir
Anyki svarbiausi, pasak literatrolog, krin po Donelaiio
ilelis Met ir reikmingiausi iki Maironio Pavasario bals.
Poeto Justino Marcinkeviiaus sitikinimu, Anyki
ilelis yra antrasis ms literatros edevras, leidiantis
didiuotis, kad ms gimtasis odis iugd itoki amino
aktualumo giesm.
A.Baranausko poema ,,Anyki ilelis" - klasikinis lietuvi
poezijos krinys. Antras imtas met tebejaudina
daugiaprasme metafora ,,Kalnai kelmuoti, pakalns nuplik".
Romantika elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine
rauda, tarsi sielvarto auksmas ne vien dl prarast giri, bet
ir dl pavergtos tvyns, kart kartoms atveria vis naujus
prasmi ir menini idj klodus.
,,Anyki ilelis" - pirmoji romantin poema, kurioje
girios, medio vaizdiai iaugo romantin laisvo gyvenimo
simbol. A.Baranausko Anyki ilelis - aminas ir
nesunaikinamas, ikertamas, iparduodamas ir vl ateliantis,
laiminantis rank, k kirv irado, ir atgyjantis poet
giesmse - nenugaltos ir nenugalimos tvyns metafora.
Poetas vardino ne tik Anyki ilelio genez, bet ir
nacionalinio atgimimo idealus, siekius adinti tautos
savimon. A.Baranauskas pirmasis lietuvi poezijoje
lyriniais miko spalv, gars, kvap, net tylos vaizdais,
sudvasintais tautosakini asociacij, iauktino liaudies
kalbos ir j isaugojusio kaimo mogaus dvasin
pasaulvaizd. Tai pirmosios lietuvi poezijoje uuominos
apie kaimo mogaus dvasin turtingum, apie jo krybines
galias, dvasines vertybes.
A.Baranauskas pirmasis lietuvi poezijoje prabilo apie
kr proz ir poezij. Jie ne tik rpinosi savivieta, bet
svajojo skleisti vietim ir taip darbuotis krato gerovei.
Jaunajai kartai bding stipri jausm ir plai umoj siek,
jaunatvik entuziazm ireik 1820 m. Adomo
Mickeviiaus parayta ,,Od jaunystei.
Liepsningi poeto odiai kviet jaunuosius drsiai imtis didi
darb, stoti kov su smurtu ir prievarta. ,,Od jaunystei
skambjo kaip veiklios jaunosios kartos manifestas.
Anyki ilelis tai ir eistos, paniekintos lietuvi kalbos
auksmas, jos poetin apeliacija pasaulio ir istorijos teism,
siekimas rodyti visiems savo gro ir turtingum nes ir j,
nacionalinio charakterio istorija, jo kova u teis aliuoti, oti,
augti. Skaitydami mes skaudiai igyvename kiekvien ilelio
nuniokojim, nes jauiame, kad tai ms pai, ms istorijos
ir kultros, ms kalbos ir krybos nuniokojimas, augimo ir
aliavimo nulauimas. Baisiausia, kada tai daroma savo
rankomis, siekiant vienadiens naudos, kada, kaip sako
poetas,
Po keturias deimtis veim pardav
Diaugdavsi, ant dienos po mutin gav.
Pagaliau, Anyki ilelis tai ir ms dvasios ilelis. Kiek
ia spalv, kvap, gars, koki vienov ia pajunta mogus su
viskuo, kas yra! Ir kiek ia verimosi auktyn, bties pilnatvs
pajautimo, kada nepajgdamas to groio ir graumo ireikti
odiais, mogus tiktai nubraukia sudrkusias akis:
Danai mike lietuvis, ko verkia, neino.
Galbt verkiame, suvok savo laikinum, galbt regdami,
kaip griva mumyse aukti svajoni, sieki ir ketinim
mediai, galbt girddami, kaip aukiasi globos, prieiros ir
kasdieninio rpesio tai, kas gyva, grau, gera ir teisinga
mumyse...
Savo Paskaitoje apie vysk. Ant. Baranausk Maironis
pabr: Be jo gal ir ms nebt buv. Taip sakydamas, jis
bene pirmas ms literatroje suformulavo meninio odio
tradicijos svarb; tai, k mes tariame iandien, gyvybingom,
nors danai ir nematomom aknim remiasi seniau itart.
Tikrai, galing Anyki ilelio oim vir savo galvos
jauia visa XX amiaus lietuvi poezija. Be ios poemos
didelis ms poetins ems plotas, o su juo ir nacionalins
smons ymi dalis bt lyg kokia igriuvus pstyn,
socialins ir tautins priespaudos nualinta, bebals ir beteis.
Paiu laiku idygo Anyki ilelis, suteikdamas priebg ir
uuovj spaudos draudimo persekiojamam ms odiui,
skatindamas tautos krybingum, kurstydamas jos vilt ir
tikjim ilikti, gyventi, bti. Nesvarbu, kad poema baigiasi
12
gamtos ir mogaus dvasinio turtingumo ryius. Gamtos
grois adino krybines galias, skatino jas reiktis. Gamtos
praturtinta vaizduot kr tautodails ratus, liaudies dain
melodijas, teik, anot paties poeto, odiais nenusakom
lyrizm liaudies poezijai, neisenkam siuet altin pasak
ir legend imonei. Ir atvirkiai, sugriauta gamtos
pusiausvyra gresia psichins harmonijos praradimu, dvasiniu
isekimu.
Poemoje pasakojama labai tikrovika Anyki ilelio
dramatika istorija, siekianti pagonybs laik ventsias
girias, ir baigiama carini pareign savivals aktu. Poemoje
atkurta miko proistor, kaip jis keitsi, nyko, vl
atl.moni pasakojimu, ia stksojusios pagonybs laik Anyki ilelis sirao ir vis XX amiaus Europos
ventosios girios, sunaikintos vedus krikionyb. vent
giri - pagonybs idini naikinim poetas laik ne tik
Lietuvos groio ir turto niokojimu, bet jis mat ia ir
senosios patriarchalins morals, nacionalini tradicij,
liaudies kultros ir estetikos pagrind griovim, j
iniekinim, kurio negalima pateisinti jokiu naujosios
kultros krimo vardu.
Poema ,,Anyki ilelis" yra ne tik poeto krybos virn,
bet ir ymiausias XIXa. pirmos puss lietuvi poezijos
krinys.
Poema buvo parayta per dvejas vasaros atostogas (1858 -
1859). ,,Anyki ilelis" paraytas silabine eildara, ryt
auktaii tarme.
Antanas Baranauskas .Anyki ilelis
Kalnai kelmuoti, pakalns nuplik!
Kas js groei senobinei tiki?
Kur toj puikyb js pasidjo?
Kur ramus js imas nuo vjo,
Kai balto miko lapeliai lamjo
Ir senos puys siravo, brakjo?
Kur js paukiai, paukteliai, pauktyts,
Katr ilbani teip ramu klausytis?
Kur js vrys, gyvuliai, vreliai?
nusiaubto, ikirsto miko vaizdu mumyse lieka sitikinimas,
kad negalima sunaikinti to, kas jau kart idygo, aliavo, o.
itas tragikas optimizmas, tas aminas ilelio gyvenimas po
kirviu, nepaprastai suaktualina poem, mes tartum pripildome
j savo istorins socialins patirties ir nusteb pamatom, kad
daugiau nei prie imt met paraytas krinys supranta,
saugo ir gina mus nuo XX amiaus prievartos ir smurto kirvi.
Atrodo, kad mes krin suvokiame geriau ir giliau negu jo
amininkai: kar, konclageri, moni, taut ir gamtos
naikinimo ideologija ir praktika dar niekad nebuvo pasiekusi
pasaulyje tokio masto kaip ms laikais. Utat ir sodr miko
aliavim, tyl mogaus dvasios oim, krybini tautos gali
isiskleidim mes ir suvokiame kaip dramatik vis gyvybs
form prieinimsi miriai, inykimui, nebiai. Btent
tragika istorijos ir mogaus egzistencijos samprata
kultros kontekst. Galime didiuotis, kad ms gimtasis
odis iugd itoki amino aktualumo giesm, itok ilel,
kur irdami, galime sau ir kitiems pasakyti: tai kas yra
mes.
(Itrauka i Just. Marcinkeviiaus teksto tai kas yra mes
Just. Marcinkeviius. Tekanios ups vienyb. Kaunas,
1995, p. 42 - 44
Klausimai - atsakymai:
1. Teksto tema-A. Baranausko Anyki ilelio esm,
prasm, aktualumas.
2. Kas, pasak Just. Marcinkeviiaus, yra Anyki ilelis?
Parodymas, kad lietuvi kalba yra labai grai, bet
svetimtaui niekinama. Pasakojimas apie nacionalin
charakter.
3. Kodl cituojami ie poemos odiai:
Po keturias deimtis veim pardav
Diaugdavsi, ant dienos po mutin gav.
Norima parodyti, kad ileliu (Lietuva) nesirpino ir dalis
lietuvi, kurie iekojo sau naudos.
4. Anyki ilelis konkreti vietov. ilelis metafora.
Kiekvieno mogaus dvasinis ilelis.
5. Kas yra ilelio niokojimas? Tai yra Lietuvos istorijos,
kultros, kalbos, krybos niokojimas.
6. Kodl cituojama i poemos eilut:,,Danai mike lietuvis,
ko verkia, neino?
Norima pasakyti, kad mikas reikalingas lietuvio sielai, kad
ia lietuvis medituoja.
7. Kas rodo, kad Just. Marcinkeviius aikina ios eiluts
esm nekategorikai?odis galbt, daugtakis sakinio
pabaigoje, pateikiama daug suvokimo variant.
13
 Kur vr olos, lauai ir urveliai? 8. Kuriai literatros krypiai priklauso A. Baranausko ir
Visa prapuol; tik ant lauko pliko Maironio kriniai? Nurodykite bent tris tos krypties literatros
bruous.
Kelios puels apykraivs liko!.. Romantizmui. Bdinga: dmesys tautos vertybms, grai,
Skujom, akelm ir ikom nuklot pakylt jausm vaizdavimas, nepasitenkinimas dabarties
Kepina saul nenauding plot, situacija, idealizavimas ir poetizavimas.
In kur irint teip neramu regis: 9. Kodl Just. Marcinkeviius teigia, kad poema Anyki
Lyg tartum rmas suirs, nudegs, ilelis pasirod laiku?
Ji buvo svarbi spaudos draudimo laikotarpiu; skatino tikjim,
Lyg kokio miesto igriuvus pstyn, kad spaudos draudimas bus panaikintas, kad Lietuva bus
Lyg kokio raisto apsvilus kimsyn!.. laisva, kad lietuvi kalba nemirs.
10. Kodl Just. Marcinkeviius primena Maironio odius?
Maironis yra autoritetas. Maironis nurodo ypating
Baranausko krybos reikm lietuvi ilikimo prieast.
11. Iraykite i teksto sakin, kuriuo nusakoma poemos
svarba XX a. lietuvi poezijai.
Tikrai, galing Anyki ilelio oim vir savo galvos
jauia visa XX amiaus lietuvi poezija.
12. Kaip suprantate pasakym tas aminas ilelio gyvenimas
po kirviu?
Lietuva tik retai kada buvo laisva. Bet kada ilelis (Lietuva)
galjo bti ikirstas.
13. Kuo motyvuodamas Just. Marcinkeviius kalba apie
Anyki ilel Europos kontekste?
Istorijos, mogaus egzistencijos samprata.
14. Dl ko Anyki ilel galime vadinti amino aktualumo
giesme? Visada reiks ginti savo tautos, kalbos, asmenin
laisv.

8 V. Kudirka ,,mogus gali aikiausi ir artimiausi dalyk pat save Maitingos dvasios kovotojas
(18581899) padovanoti labiausiai abejotinam paiai Neinomybei, kurioje Labora
Tautika jis sukuria savo viet. Ir tai jau yra mogaus misterija. V. Kol jaunas, o broli,
giesm, Kavolis. sk paslio grdus
Varpas, Vincas Kudirka vienas ikiliausi lietuvi tautinio sjdio Ir dirvos ne'pleiski!
Labora, I ideolog, stipriausi tautine savimone XIX a. pab. asmenybi Tuomet, kada jausi,
Kaip kns ima stingti,
mano Lietuvos istorijoje, gydytojas, lietuvi prozininkas, poetas,
dvasia jau susndus,
atsiminim publicistas, kritikas, vertjas, varpininkas, laikraio ,,Varpas Vlu juk prie darbo: nessi - nepjausi.
keletas redaktorius, Lietuvos Respublikos himno autorius, visuomens
odeli veikjas, kompozitorius. VINCAS KUDIRKA ir VARPAS Tai buvo literatros,
18771879 m. tvo veriamas pradjo mokytis politikos ir mokslo urnalas, spausdinamas Tilje ir
Sein kunig seminarijoje, kurioje dar rykiau Ragainje.
jautsi lietuvybs nuvertinimo nuotaikos. Kudirka 10 met buvo ,,Varpo siela: redaktorius, korektorius,
Pasimoks seminarijoje 2 metus, buvo paalintas bendradarbis, administratorius.
V. Kudirk gerb net prieai
dl paaukimo stokos.
Kudirkos kova su carizmu u Lietuv buvo

14
 1881m. sidabro medaliu baig Marijampols optimistin tragedija: jgos nelygios, dirbo beveik
gimnazij, taiau atsisak vykti Maskvos vienas, bendradarbi ir skaitytoj turjo maai,
universitet, kur galjo gauti lietuviams skiriam taiau net savo prieus privert j gerbti,
nes kultr, laisv mint gyn kultringai.
stipendij.
Vincas Kudirka - krjas
stojo Varuvos universiteto istorijos - filologijos Rinkosi tokias krybos sritis, kurios reikalavo
fakultet. Po met perjo medicinos fakultet. racionalumo, lakonikumo, analitikumo:
Studijuodamas be tv paramos, patyr daug vargo. minties poezij, patriotin-pilietin eilrat,
,,Auros poveikis alegorin satyr, grotesk, pasaki, literatros
1883 m. ijo pirmasis Auros numeris, sukrts V. Kudirk. kritik, publicistik.
,,Aura" paskatino sijungti Lietuvos tautinio atgimimo sjd. Savo Satyromis V.Kudirka siek praktini tiksl:
Yra ras, kad perskaits ,,Auros pirmj numer: Rodos, paskatinti ir padrsinti lietuvius kovai su rusintojais
girdjau Lietuvos bals, sykiu apkaltinant, sykiu ir atleidiant... ir Lietuvos skriaudjais. Jo atri plunksna nukreipta
Nuo tokio Tvyns balso naujos pajgos pradjo rastis... Rodos, prie visus, kurie Lietuv kikai ir kultrikai
uaugau isyk, ir ta pasaul jau man per ankta... Pajutau save lugd. Lietuvi tautinio atgijimo pagrindu jis laik
tautos kin atkutim ir stiprjim, su kuriuo kartu
didiu, galingu: pasijutau lietuviu ess...
eng ir kultrinis atgijimas. (Para satyrinius
apsakymus: Virininkai, Vilkai, Lietuvos tilto
atsiminimai, Cenzros klausimas).
Ileido poezijos rinkin Laisvos valandos.
VARPAS
Tautika giesm Kad ryt saul spinduliu pirmiausiu
Lietuva, Tvyne ms, Apreik emei tekjim savo,
Tu didvyri eme, Ugaud varpas liepimu aikiausiu,
I praeities Tavo sns Tarytum jisai mogaus lpas gavo:
Te stipryb semia. Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...
V. Kudirka ir gimtoji kalba
Didelis varpinink nuopelnas ir lietuvi literatrinei
Tegul Tavo vaikai eina
kalbai, kuri, galima sakyti, teko i naujo sukurti,
Vien takais dorybs, alinant i jos svetimybes, vedant nauj termin,
Tegul dirba Tavo naudai normuojant gramatik.
Ir moni grybei. Ypa daug iuo atvilgiu pasidarbavo artimas V.
Kudirkos draugas, vienas aktyviausij Varpo
Tegul saul Lietuvoj bendradarbi kalbos klausimais Jonas Jablonskis.
Tamsumas praalina, V. Kudirka ir liaudies daina
Ir viesa, ir tiesa Jis vienas i pirmj rinko liaudies dainas,
Ms ingsnius telydi. ileido pirmj lietuvi liaudies dain rinkin
Kankls (1895 - Id., 1898 - II d.).Pats grie
Tegul meil Lietuvos smuiku, violanele, citra,
Dega ms irdyse, harmonizavo liaudies dainas.
Vardan tos Lietuvos
Vienyb teydi!

15
9 Maironis. Maironis ( 1862-1932) romantizmo atstovas.
Pavasario Atsiranda kaip priepriea klasicizmui dl proto padiktuot
princip: taisyklingumo, aikumo, simetrikumo, nuosaikumo.
balsai Reikalauja vaizduots, jausmo, krybins laisvs, autoriaus
(pasirinkti individualumo.
eilraiai) Filosofija pabria nebe proto pirmenyb, bet jausm ir
intuicij.
Literatroje vertinama tai, kas fantastika, neprasta, egzotika,
o ne tai, kas paprasta, kasdienika.
Realaus ir sivaizduojamo pasaulio prieyb
Romantikai nesitenkina esama tikrove ir bga svajoni, ideal
pasaul, nes tikrov nehumanika, prieika mogaus prigimiai,
slopinanti jo polkius.
Romantikams svetimas daikt kultas.
Pasaulyje turi vyrauti ne materialiosios vertybs, o dvasins.
Tad ikeliamas nuoirdumas, tyrumas, meil.
Gamta
Romantikams labai svarbi gamta.
Gamta turi bti didinga, paslaptinga, lemti veikj nuotaikas.
Todl vilioja lstantys vandenynai, snieguotos kaln virns,
gils ir nirs tarpekliai, tanks mikai, mnesienos burtai ir t.t.
Laikas ir erdv
Nerasdami vietos dabartyje, veikjai danai perkeliami
sivaizduojam pasaul: tolimus viduramius, pasak alis,
ateit.
Romantikus avi piet ir ryt kratai, utopins alys, kur
egzistuoja idealizmas.
Pasakikasis pasaulis
Ypa patraukli pasakos erdv, nes ji sujungia realj pasaul su
Maironio eilraio Mano gimtin analiz
Maironis (Jonas Maiulis) vienas ymiausi lietuvi
romantik, tautos atgimimo dainius, taikliai, esmingai
suformavs tautos bties XIX amiaus pabaigoje problemas,
parods ateities perspektyv. Jis sukr idealizuot tvyns
Lietuvos paveiksl, aikiai pasak, kas yra lietuvis, o kas ne.
Jis praturtino ms poezij visuomeninmis- patriotinmis
idjomis, asmeniniu individo santykiu su savimi ir pasauliu,
itobulino poetin kalb, sukr vairi poetini anr.
Ypa populiarus jo kryboje lyrinis eilratis ,,Mano
gimtin. Jame atskleidiama Lietuvos, gimtins, samprata.
Tvyns grois, kratovaizdis, skaudus Lietuvos likimas
svarbios Maironio krybos temos.
Eilratis ,,Mano gimtin yra i rinkinio ,,Pavasario
balsai. Eilraio pavadinimas jau i karto pasako, kad
lietuviui svarbiausia yra meil tvynei, laisvs ilgesys ir kova
u tautos gerov. Eilratyje vaizdiai atskleidiama tvyns
praeitis, kuri palyginama su dabartimi.
Pirmame posme vardijama konkreti erdv: ,,kur Nemunas
banguoja. Nemunas- Lietuvos simbolis. ia poeto tvyn, ia
eilraio subjektas savas tarp vargstani broli. Anaforikai
kartojama nekonkreti laiko ir erdvs nuoroda ,,ten nukelia
skaitytoj praeities laikus, prisiminimus. Pereinama prie
bendresni gimtins kratovaizdio element: ,,tarp kaln
lank. Ir laikas nekonkretus, istorins praeities: ,,Nuo sen
laik parodo, jog bus nusikeliama praeities laikus.
Antras posmas atspindi daugiau asmeninius subjekto
skausmus, igyvenimus, perimtus i artimj, brangi moni:
,, krtin skausm savo/ Liejo neinia.
Eilraio veikjai: broliai vargdieniai, moiut ir ,,a,
16
 fantastiniu. persims kantri, itverming savo tautiei skausmu.
Kryboje daug dvasi ir demon: i kaln plyi ilenda Treiame posme nusikeliama dar tolimesn praeit, kuomet
nyktukai , bangose tekenasi laums, po em slankioja dar niekas nesivaizdavo tokios tamsios tautos ateities, jos
numirliai, iurpus ir baisus velni ir vaiduokli pasaulis vergovs ( ,,Kai lietuvis netikjo,/Jog belaisviu bus). ioje
skverbiasi gra gyvenim. strofoje irykinamas mogaus santykis su gamta, kuris nuo
Maironio lyrika tradicikai skirstoma patriotin visuomenin ir sen laik yra labai glaudus. Girios yra personifikuojamos
individualij asmenin. Individualiojoje lyrikoje gilinamasi (,,Girios minjo), sutapatinamos su monmis. ianios
mogaus asmenin gyvenim, jo jausmus. Patriotinje lyrikoje girios simbolizuoja laisv ir nepriklausom lietuvi taut, kai
jauiama jo, kaip poeto auklio, tautos pranao, pozicija. Jis ji dar nebuvo pavergta, nes girios ia, oia laisvai ir
ragina lietuvius vieningai dirbti tvyns labui, nepamirti tautos nevaromai.
vertybi, kovoti u laisv. Ketvirtame posme vaizdingais veiksmaodiais (,,griva,
Mano gimtin ,,pva) pabriamas galingos Lietuvos praeities nykumas,
1.Ten, kur Nemunas banguoja istorini vertybi merdjimas. ia yra ir epini motyv, nes
Tarp kaln, lank, milinai yra mitini laik veikjai, atklyd i labai tolimos
Broliai vargdieniai dejuoja praeities. Milinai yra personifikuojami: ,,Verkia j kapai.
Nuo sen laik. Nors garbingos istorijos enklus laikas negailestingai naikina,
2.Ten moiut ulingavo gramzdina nebtin, jie nuolat primena kov u laisv amius,
Raudomis mane, saugo tautos dvasi, istorin patirt.
krtin skausm savo Penktame posme pasakojama tai, kaip lyrinis subjektas
Liejo neinia. priprato prie sunkaus ir suvaryto gyvenimo. Jo ikstos ir jau
3. Girios ten, minjo pasibaigusios kanios pabriamos baigtiniais
Praeities laikus, veiksmaodiais (,,uaugau, ,,ikentjau). Jais parodoma,
Kai lietuvis netikjo, kad viskas liko praeity.
Jog belaisviu bus. Paskutinje eilraio dalyje, kuri sudaro paskutinis
4. Ten apleistos pilys griva posmas, grtama dabarties laikus. Eilraio kalbantysis su
Ant kaln auktai; skausmu prisimena sunkius praeities igyvenimus, kurie jau
Milin ten kaulai pva, virt ,,amina aizda.
Verkia j kapai. Erdv eilratyje neapibrta: ji kinta nuo bendr gimtins
5. Ten uaugau, ikentjau Lietuvos kontr iki trobos, nuo giri iki aukt pili. Pagal
A kanias visas erdv eilratyje galima skirti dvi vaizd grupes: auktoji- tai
Ir pamgau, pamyljau pilys, milinkapiai, girios ir emoji- vargdieniai broliai,
Vargdieni dmas. moiuts raudos sivaizduojamojoje gimtojoje troboje. Visus
6. O tos dmos vargdienins vaizdus gaubia graudi pesimistin nuotaika. J stiprina
Graia kai kada nuoirdus lyrinio subjekto prisipainimas, savs tapatinimas
Tartum rdys geleins su broli vargdieni kaniomis.
Amina aizda.
Taigi, galima sakyti, Maironio eilraiai yra labai svarbs
visai lietuvi tautai, siekusiai laisvs ir garbs. Jo lyrikoje
ikeliamas mogaus vidinis jausm pasaulis, drsinama ir
Alfonsas Nyka-Nilinas. MAIRONIO LIKIMO raginama kovoti. Taip pat aptariamos visuomens problemos.
PARATJE Ne iimtis ir eilratis ,,Mano gimtin, kuriame raginama
(itrauka) ginti tautos gerov, paproius ir tradicijas, nepaisant vis
patirt kani praeityje.
1 Mairon su tauta jung poezija, ir nuo jos skyr kartais Maironis. Inyksiu kaip dmas
tiesiog fatalika tarpusavio nesupratimo bei vairiausi Inyksiu kaip dmas, neblakomas vjo,
Ir niekas mans nemins!

17
nesusipratim grandin. Jau savo ankstyvojo periodo eilraiuose Tiek tkstani amiais gyveno, kentjo,
Maironis ia patetikai skundsi bsimojo nesupratimo galimybe, O kas j bent vard atsps?
ia vl ramindamas guodsi atsigriebimu ateisimose kartose, tuo
ireikdamas savo ilges bti suprastam. Taiau, neirint to, Kaip bangos ant mari, kaip mintys mogaus,
Taip mainos pasaulio darbai!
Maironio, mogaus ir poeto, santykis su savo skaitytojais ir
Kur Sards? Atnai? Ar Rymo garsaus
dainuotojais visuomet buvo ir pasiliko tipingu vieniojo santykiu Kur vyrai ar j veikalai?
su minia. Poetas nesisteng ar nesteng ieiti i savo tour d'ivoire
(pranc. dramblio kaulo bokto) vienatvs, o minia savo ruotu O kas mano kanios? Ar tas kvpimas?
jokiu bdu nesutiko sivaizduoti savojo poeto kasdienybs Tie dvasios sumirg aibai!..
plotmje bei fone, ir itaip buvo sudarytas tarsi abiem pusm Tik kraujas sujuds, irdies tik plakimas,
priimtinas tarpusavio nepainimo paktas. Minia, arba, tiksliau, Kuriems nebuilgo - kapai!
tauta, gyvu Maironiu nesidomjo ir t savo nesidomjim
nedviprasmikai ireik, nerasdama jam vietos savo tarpe ir Umir mano giesmes! Poetai kiti
itremdama pusdiev abstrakios legendins egzistencijos Iekos kvpimo brangaus;
Ir jiems ta vaigd vies i tolo skaisti,
Parnas.
Bet vl kaip mane ji apgaus!
2 Ir taip jis vis gyvenim pasiliks savo paties, t. y.
oficialaus Maironio nelaisvje, tautos jam specialiai pastatytame Ir kas ta garb, giesmmis apdainuota?
auksiniame narve. elis, kurs bga greta!
3 Maironiui tatai buvo gal pirmas tikrai sunkus nusivylimas Inyko mogus: ir svajota-sapnuota
bei pralaimjimas. Neirint ididios odi profanum vulgus (lot. Iblyko kaip ryto aura!
nekeniu tamsios minios) kauks bei laikysenos, i dievikoji Viename DELFI straipsnyje urnalistas R.Meknas retorikai
tremtis buvo skaudus smgis, nes emocin jo klausia: Ar dar ilgai svaiginsims patosu i praeities?
prigimtis iekojo mogikj kontakt, kuri pltoti neleido
kunigyst ir kuriuos eventualiai bt galjusi pakeisti betarpikai Gailma bt samprotauti Ar verta patriotizmo semtis tik i
praeities kap milin? , ,, K iandien reikia bti patriotu?
gyvu jausmu reaguojanti tauta, toji pati tauta, kuriai jis buvo daug
Kurios i Nykos-Nilino keliam egzistencini problem
paaukojs. aktualios ir iandien?
4 Tauta inojo ir mokjo jo populiariausius eilraius, bet
Maironis. Nebeutvenksi ups
visikai nesidomjo j sukrimo kaina, nevertino jo aukos. Bet
argi galjo tuometinis skaitytojas arba dainuotojas vertinti? Net ir Nebeutvenksi ups bgimo,
iandien daug kam tebra sunku teisingai suprasti, kokia didel Norint sau eit ji pamau;
buvo toji auka. Pagrindin Maironio auka buvo ta, kad jis idrso Nebsulaikysi naujo kilimo,
savo poezij rayti merdjania, vis niekinama leisgyvs tautos Nors j pasveikint tau ir baisu.
kalba ir nedviprasmikai pasisakyti u lenk romantik su Adomu
Mickeviium prieaky tik fiktyviai egzistencijai pasmerkt savo Naujos idjos - darbas ne vaiko:
taut, n kiek neatsivelgdamas galimus pralaimjimus grynai Utvenktos mto audr aibus!
asmeninje, t .y. dvasininko karjeros plotmje. Nesustabdysi bganio laiko:
Vaikas tik trukdo ami darbus.
5 Jo litvomanija ir ne paskutinje vietoje jo poezija
ukirto keli vyskupyst, kuri, alia poeto garbs, buvo viena Vyrai lietuviai, autani dien
pagrindini jo gyvenimo ambicij. Ir tai poetui buvo antras Ms nors sns visgi ivys!
skaudus smgis, ypa inant (tatai liudija jo bendralaiki Griaukime amiais uverst sien,
prasitarimai), kad jis niekuomet gerai nesijaut antraeiliame Norint gailts jos beprotys!
vaidmenyje.

18
 6 Treias ir ne maiau skaudus smgis Maironiui buvo jo Amiais pavergta kelias tvyn;
poezijos reikms ir net verts kvestionavimas, pirmajai Jos atgimim jauia dvasia.
modernizmo bangai Lietuv pasiekus. Pirmojo priekario, karo Ginkim, k ms proseniai gyn!
meto ir nepriklausomo gyvenimo pradios literatrinio jaunimo adinkim brolius meile drsia!
idealas buvo nebe absoliutus nuskambjusios herojins epochos
Ginkime kalb, em, jos bd!
patriotas, bet gyvas, pilnakraujis mogus, glaudiai susijs su Stokim darb kaip milinai!
gyvenamojo laiko tikrove. Neilgai trukus Maironis, kaip senojo Laimina Dievas sjam grd,
reimo ir ordre tabli (pranc. nusistovjusios tvarkos) simbolis, Laimina vaisi: gema imtai.
tapo pirmj ms literatros revoliucij auka. Kiekvienas naujas
literatrinis sjdis laik venta pareiga savo yg pradti Kas vakarykio sapno iekot,
atsiribojimu nuo Maironio. mogikai ir istorikai visikai Tam lab nakt galim utraukt;
suprantam bei pateisinam jaunosios kartos revoliucin Svetim rb kas dar neiot,
nusiteikim ir to nusiteikimo padiktuot jo poezijos atmetim Tam nusibost galo belaukt.
Maironis palaik asmeniniu eidimu, bet tyljo.
7 Paskutinis ir gal skaudiausias nusivylimas buvo
nepriklausomyb atgavusios tautos laisvo gyvenimo realyb.
Isipildius pranaikiems poeto lkesiams bei odiams,
isivadavusi tauta, vadovaudamasi realistine nemirtingojo
ginklaneio Sano Pansos imintim lavonus kuo greiiausiai
guldyti grab, o gyviesiems pulti prie ragaiio, buvo per daug Tema. mogaus ir tvyns santykis, paymtas
uimta kasdienikais rpesiais, kad dar galt rpintis praeities patriotine laikysena.
liekanomis ir sentimentais. Kokio nors dmesio galjo tiktis tik Problema. Koks turt bti mogaus ryys su savo
aktyvus kovotojas ir praktins veiklos mogus. <...> Todl visi be tvyne, tauta?
odi sutiko, kad senstantis poetas naujam gyvenimui nebetinka Lyrinis a" kalbasi su lyriniu tu" (I ir II
ir turi pasitenkinti statika praeities kov paminklo situacija. posmai). Eilraio mogus uima visainio
*** pozicij, kuri pabria
8 Kone kiekvienas ios dienos lietuvis, paklaustas, kas yra bsimojo laiko veiksmaodiai ir neiginio
didiausias ms lyrinis poetas, n nemirkteljs atsakyt, kad vartojimas: nebeutvenksi", ne vaiko",
Maironis. Papraytas i savo nuomon pagrsti, jis neabejotinai nesustabdysi", nebsulaikysi . Atsiranda
griebtsi tradicins tautinio atgimimo poeto formuls, tuo alegorinis kontrastas: iema- pavasaris
akivaizdiai paliudydamas, kad Maironio poezija ms akyse iki ( carizmas- sjdis).
iol tebeneioja nelaisvs metais uvilkt patriotin rb, trukdant Atsiranda lyrinis mes" (III-V posmai),
velgti ir suvokti tikrj jos prasm bei vert. ireiktas retoriniu kreipiniu Vyrai lietuviai.
9 Dl to tiesiog nesuprantama daug kieno iandien Lyrinis a" gyja daugiau klausytoj ir,
skelbiama tez, jog Maironio poezija esanti ypatingai aktuali tik tapdamas didesns moni bendruomens
tautos nelaimi metais etc (lot. taip toliau; ir panaiai). ia dar dalimi, ragina visus veikti bendrai. io krinio
tenka pridti, kad visi ligioliniai Maironio poezijos suaktualinimo genez susijusi su kova prie lenk
bandymai didele dalimi nepavyko kaip tik dl to, kad buvo dvarininkikj nacionalizm ir tuo metu
skelbiami aukiau mintos tezs pagrindu. eilratis buvo drsus ikis.
10 Trkstant isamesni Maironio krybos nagrinjim, ir Poeto lyrikoje kariavimas, aktyvus dalyvavimas
toliau lieka kaip reikiant neirykintas jo tiesiog neimatuojamai formuojant istorij, kuriant tautos ateit
didelis vaidmuo lietuvi poezijos evoliucijoje. Milinikai jo bdingas tik vyrams. Antrojo segmento
19
reikmei nusakyti utenka tiktai prisiminti, kad prie Maironio kalbjimo bdui bdingos aktyvios tonacijos
atjim lietuvikai rayti poezij dar buvo beveik nemanoma, nes (liepiamosios nuosakos veiksmaodi gausa),
trko pai elementariausi priemoni. retorins priemons (kreipinys, aukiamieji
11 Maironis ir iandien tebra neinomas, nevertintas, neatskleistas sakiniai), lakonikumas.
ir, iki tam tikro laipsnio, nesuprastas. Ir ia kaltas ne kas kitas, kaip tik Paskutinis posmas (VI) skamba tarsi viso
tam tikras i kartos kart paveldimas patriotinis kompleksas, vis dar krimo rezium, jame reikiamas kovos rytas.
fatalikai tebelugdantis gyvo ir i anksto nenulemto kontakto su
Tie, kurie nenori ginti Lietuvos, tegu miega, o
Maironio poezija galimyb. 1962
1. Probleminiai klausimai :Ar tauta pakankamai suprato bei vertino tiems, kurie pasidav carizmui, atsibos laukti,
Maironio asmenyb ir kryb? / Mairon? / Kodl tauta nepakankamai kol patriotai pasiduos ir liausis gyn tvyn.
vertino Mairon? Meil tvynei Maironio mogui - ne pasyvi
2. iame tekste gausu kultros enkl: pusdievis, legendins bsena, o pareigojantis veiksmui jausmas.
egzistencijos Parnasas, auksinis narvas, dramblio kaulo boktas, Eilratyje ikeliamas veiklios, savimi
dievikoji tremtis, vieniasis (poetas) ir minia, praeities kov pasitikinios ir kovojanios asmenybs idealas.
paminklas. (Senovs graikai tikjo, kad Parnasas viena i
dievo Apolono ir mz buveini. Parnaso pietinje papdje buvo Delf
miestas su garsia Apolono ventykla) Parnaso vardas
simbolizuoja poezij. Auksinis narvas dorybs.Dramblio kaulo boktas
udarumas.
3. Autorius kalba apie poeto patirtus likimo smgius:
1) Tauta nesidomjo Maironio asmeniu. Poetas dl to skaudiai igyveno,
jam trko bendravimo.
2) Apsisprendimas kurti poezij lietuvi kalba pakenk jo dvasininko
karjerai. Maironis turjo . Maironis turjo ambicij tapti vyskupu.
3) Modernistai suabejojo Maironio poezijos verte, netgi atsiribojo, o
poetas tai palaik asmeniniu eidimu.
4) Mairon skaudino tai, kad nepriklausomyb atgavusi tauta umiro
idealus.
4. Nors ir netiesiogiai, tekste kalbama apie Maironio asmenyb.
1) Buvo jautrus mogus, skaudiai igyveno dl bendravimo stygiaus,
reik ilges bti suprastas.
2) Buvo ambicingas, siek aukt post, niekuomet gerai nesijaut
antraeiliame vaidmenyje.
Gali bti velgta ir kit bdo savybi (pvz., savitvarda, ididumas),
svarbu, kad jos bt pagrstos tekstu.
5. Paaikinkite, apie kok istorin laikotarp ir kokias jo ypatybes kalbama
ioje citatoje i teksto: Pagrindin Maironio auka buvo ta, kad jis idrso
savo poezij rayti merdjania, vis niekinama leisgyvs tautos kalba..
6.Autorius teigia, kad iki Maironio lietuvikai rayti poezij dar buvo
beveik nemanoma. Remdamiesi literatros iniomis, nusakykite
Maironio krybos svarb lietuvi poezijos raidai.
Pirmasis pradjo reikti subjektyvius mogaus
igyvenimus.
Sukr poetin kalb asmeniniams igyvenimams
reikti.
tvirtino nekasdienik kalbjim, ikilming

20
 auktj stili.
tvirtino silabotonin eildar
I Maironio moksi kiti poetai.
Maironis padjo pagrindus lietuvi poezijai.
Romantizmo atstovas.
J.Bilinas gim pasiturini kinink eimoje. Kaimo daraktoriaus
10 paruotas, 1896 1899 m. moksi Liepojos gimnazijoje, kur
J. Bilinas. sitrauk visuomenin ir politin veikl. Subr slapt brel
Lidna .Para atsiaukim Lietuviai ir Lietuvaits.1893 mirus abiem
tvams ir atsisaks stoti kunig seminarij, neteko gimini
pasaka.
materialins paramos. Vertsi privaiomis pamokomis.1900 m.
Pasirinkti baig iauli gimnazij ir stojo Tartu universiteto medicinos
apsakymai fakultet. U dalyvavim student demonstracijose, breliuose ir
riause 1901 m. i universiteto buvo paalintas.1901 1902 m.
gyveno Liepojoje, 1903 m. stojo Leipcigo Auktj prekybos
mokykl, kur greta studij domjosi literatra. 1904 m. stojo
Ciuricho universitet studijuoti literatros. Paatrjus diovai 1905
m. gro Lietuv. Tais paiais metais ivyko gydytis Zakopan,
vasaromis gyveno Lietuvoje (Nironyse, Rozalime, Kaerginje).
Tuo metu daug ra. 1907 m. met pabaigoje vl ivyko gydytis
Zakopan. Mir Zakopanje.
Apysaka Lidna pasaka
Apie k krinys?
Krinys apie 1863 m. sukilim;
tai tragiki sukilimo numalinimo aidai.
Tema sietina su apysakos paraymo laikotarpiu:
1906- 1907 m. revoliucijos atoslgio ir pralaimjimo metai,
todl apysakoje rykios minorins nuotaikos.
1906 m. lemtingi J. Bilino gyvenime: senka jgos, ligonio
padtis darosi kritika.
Skamba skausmo, praradimo motyvas.
angoje pasakotojas igirsta dejon
Pasakotojas pasakoja apie poils vasariniuose namuose, grai
gamt, giedr nuotaik.
Nuotaika: ligoniui lengva, gera.
Staiga vasaros gro, jausm pilnatv siveria dejon.
Pasakotojas: ,,Krtinje pajutau alt sopul.
Juozapota:,,Kiek pon...kokie jie visi gras.
Epikoji krinio dalis
Veiksmas nukeliamas praeit. Pasakojama ramiu tonu.
Pasakojama apie Bani eim, j meil, sutarim.
Net sunkiausiomis slygomis jie sugeba susikurti paprast
mogikj laim.
Apsakymai:Brisiaus galas, ,,Nemunu, Vagis, Laims iburys ,
Kliudiau ,vaigd, Lazda ,Joniukas ,Ubagas .
Visoms Jono Bilino novelms bdingas objektas kaimas, jo
mogus. Veikjai nereikalingi, nuskriausti, atstumti.
Refleksijos (apmstymai) gimsta i t atstumtj situacijos.
Vyrauja dvi laiko plotms: realioji ir prisiminim. Labai
ikalbs erdvs enklai. Pasakotojas subjektyvus. Jauiamas
jo buvimas alia arba jis pats yra veikjas. Lyrizmas gimsta i
gilaus Bilino humanizmo noro suprasti, ujausti. Kryboje
gausu autobiografinio konteksto.
,,Taigi jeigu norime bti tikrais dailos raytojais, patys
turkime jautrias irdis ir mokkime giliau pairti
irdis moni, kuriuos norime aprayti. J. Bilinas
I. Kalts ir skriaudos tema-pagrindin tema
,,Ubagas
Tai rykiausias ios temos Jono Bilino apsakymas.
mogus apibdinamas ne pagal panaumus kitus, o
pagal skirtumus.
Nelaim yra didesn u j pat. Slegia ne tiek
tiesiogins tos nelaims pasekms, kiek moralin
skriauda.
,,Kliudiau
,,Tai buvo nedidel balta katyt.
Gyvnlis apibdinamas kaip mogus
nelaimingas.
Atsiminimas, grimas vaikyst.
,,Brisiaus galas
vis save, savo mogikum
Idja - udydamas kit, nekalt, silpn, bejg, udai
mog savyje.
Nusikalsdamas gyvybei, kito silpnumui ar
bejgikumui, prarandi savo stiprum, teisum.
,,Lazdos pasakotojas
Charakterizuodamas Dumbrauck, savo mokytoj, j
kontrastingai gretina su vaiko bejgikumu.
Pirt detal rodo jo, kaip mokytojo ir prievaizdo,
iaurum.
Netikta pasakotojo reakcija gailestis, ivykus
mokytojui, rodo tolerantik poir mog, taur
humanizm.
21
Kas keiia Bani gyvenim? Naujos viltys, nauji vjai.
Kuo skiriasi Juozapotos ir Petro laims supratimas?
Juozapotos svajonse grynai moterikas laims supratimas.
Jo esm meil, eima.
Gyvenimas Juozapotai yra prasmingas, kai ji myli, kai laiminga
eima.
Kai to nelieka, gyvenimas sudta.
Petras diaugiasi nam idiniu, bet to jam negana.
Laisvs trokimas, savo mogikosios verts supratimas skatina
Petr kovoti.
Jo laims samprata remiasi platesniu visuomeniniu turiniu.
Petras eina sukilim savo rankomis, savo gyvenimu siekdamas
laims.
Aktyvus valstietis lietuvi literatroje nedanas. Dominuoja
pasyvus.
Vedama paralel tarp Petro nuotaik ir kit apysakos valstiei.
Bani likimas neatsiejamas nuo visos tautos likimo .
Lazda socialins ir moralins skriaudos simbolis
Skausminga tv praeitis turi gyventi vaikuose,
siedama kartas: ,,Tegul ioji lazda lieka tarp js....
i pagarba praeiiai ( lazda nelieiama) prapleia
pagrindin socialins ir moralins skriaudos motyv,
parykina liaudies mogaus gyvybingum.
II tema - aukojimasis dl kit laims.
Pasakikas Jono Bilino krinys - ,,Laims iburys.
Ant aukto stataus kalno pasirod stebuklingas iburys.
ibjo jis kaip vaigd, apsiaustas viesiu ratu i aukso
raidi.
Senelis sako: ...tas, kuris ulips ant to kalno ir prisilies t
ibur, visus mones padarys laimingus...

,,Bet atsirado dr1suoli...

Sapno epizodas
Sapnas- lyg tragika baigties nuojauta;
Sapne isipildiusi laim;
Sapno baigtis tragika.
Ruduo
Pasikeit Juozapotos portretin charakteristika.
Juozapotos likimas siejamas su visos tautos likimu.
Pabaiga
Juozapota nekenksminga.
Meils atgarsiai- ji, meil, buvo moters gyvenimo prasm.
Ivada
Dramatikus 1863 m. sukilimo vaizdus raytojas sugebjo
atskleisti vaizduodamas Juozapotos likim, susiedamas j su
visos tautos likimu.
ALTRUIZMAS tai nesavanaudikas rpinimasis kit moni
gerove, kur pagrindiniu moraliniu principu tampa kit moni,
o ne asmeniniai interesai;
Prieyb egoizmas arba savanaudikumas, kuris pasireikia
hedonizmu gyvenimas savo malonumui kai:
Perfekcionizmas kai savs ugdymas ir tobulinimas laikomas
vienintele gyvenimo prasme (Kasparaviien, 1999);
,,Norint padti kitam, nebtina paaukoti savo gyvenimo. Gyventi
vardan kito nereikalauja, kad mogus save paneigt, o atvirkiai,
liepia gyventi, kad mogus galt daryti gera, nesavanaudikai padt
Drsuoliai
Galvoja apie moni laim.
Patys rytingai apsisprendia.
Drsiai kopia kaln.
Nesibijo mirties.
mons, pasilik papdje
Pasiryli elgesio nesupranta.
Daug kas i j tyiojasi.
Nesiryta kopti.
Saugo artimj gyvybes.
,,Ir rados stebuklas!
Tos alies mons staiga pajuto savo laukuose,
namuose ir pirkiose ypating maloni vies, savo
irdyse ir galvose neapsakom ramum...
Laim prasideda nuo nam, nuo malonios viesos,
nuo mogaus irdies ramybs, jo teisi gerbimo.
Visa dabar mons suprato ir su pagarba nulenk
savo galvas emyn: tat buvo j iganytoj knai,
kurie, patys numirdami, jiems atne laim...
Auka ne visada ir negreit vertinama.
III.Sins balsas apsakyme ,,Vagis
I io krinio matyti, kad Bilinas labiausiai domisi moni
igyvenimais. Novelje viskas sukasi apie pasakotoj, viskas
su juo susij. Valstietis Jokbas pats nustato daikt ir reikmi
vert. Jis prisimena jaunyst ir skaudiausi savo gyvenimo

22
 kitam (Kalenda, 1991)
Pasakotojas
Pagyvens sodietis.
Prisimena jaunyst ir tuomet vykus atsirikim, kai,
susiklosius aplinkybms, jis umu vag.
Niekas tuomet apie t vyk neinojo, bet sin Jokb
grau vis gyvenim.
Pasakotojas lyg su personao kauke.
Kai pasakojimas subjektyvja, kai atidiai siklausoma
personao poelgius, nusitrina ribos tarp teigiam ir neigiam
veikj. Jokbo ipaintis neleidia jo pasmerkti.
Kankinio tema
Ieko palengvjimo, mirtin nuodm pasako kunigui,
monai, kaimynams, net nori pasakyti valdiai. Tai rodo, kad
mogus yra tikintis, dievobaimingas, negali nusikaltimo savy
nuslpti, btina isipasakoti, nes grauia sin.
Nuuds vag, Jokbas suvokia, kas yra skriauda, kalt,
moralin atsakomyb.
Jauiasi nusikalts savo sinei.
11 J.Tumas- Juozas Tumas-Vaigantas (1869-1933) vienas
Vaigantas. rykiausi XIX a. pabaigos-XX a. pirmosios puss
Dds ir lietuvi raytoj, savo kryba ir asmenybe sujungs
ddiens tautinio atgimimo epoch, XX a. pradioje lietuvi
kultros pakilim ir nepriklausom Lietuv.
Vaigantas senovs lietuvi dievas, skatinantis augmenijos
augim ir derli. Manoma, kad i tikrj lietuviai garbino
deiv Vaisgamt, tik vliau jos pavidalas paverstas
vyrikj. Vaiganto vent buvo veniama treij Ilgi
(Vlini) dien, numus nuo lauk derli. Merginos t dien
praydavo dievo, kad udert lin ir kanapi derlius, kad
joms netekt vaikioti nuogoms. Paprastai mald dievui
kalbdavo aukiausia mergina, atsistojusi viena koja ant
kds, o deinje rankoje laikydama sot. Sukalbjusi
mald emn nuliedavo i soio alaus ir i sijono sterbls
numesdavo duonos. Manyta, kad jei mergina tvirtai istovi
visos maldos metu, kitmet bus geras derlius. Jei neitveria
susibuoja, pasiremia kita koja, derliui gresia pavojus.
Apie tvik. Maleiius:
,,Graus tai kratas, tie pavenai, dainomis
vyk. Kaimynai neino, kad jis umu mog. Jo
isipasakojimas panaus ipaint, kai tikimasi bent trumpai
pagerinti savo savijaut. Panekovo nra, veikjo kalba yra
menamoji, bet ji labai sustiprino tikrovikumo spd.
Pasakotojas yra kartu ir veikjas. Jo akimis matome aplink,
perteikiama nuotaik kaita, intensyvs igyvenimai daro
veikj psichologikai taig, gyv. Nemaai fraziologizm,
tarmybi, kurios rodo, kad kalba kaimo mogus. Pasakojimas
remiasi kontrastu, i pradi Jokbas giriasi, bet po nelaims
netenka ramybs ir santarvs su paiu savimi. i ipaintis
skiriama skaitytojui, taigi lyg ir neturtume Jokbo smerkti,
bet iteisinti negalime.
Erdv
prasta realistinei prozai kaimo erdv: namai,
umutas mogus veamas kuo toliau nuo nam,
saugios erdvs, svetim erdv.
Nusikaltliui atimama galimyb bti saugioje erdvje
paeistos morals normos ( minimas kaljimas).
Krybos bruoai
Vaiganto kryba savita formos poiriu. Ji
netelpa tradicini literatros ri, anr ribas.
Viena bding jos ypatybi publicistikumas .
Kiekybikai didiausi Vaiganto raytinio
palikimo dal ir sudaro publicistika - vairs
laikratiniai rainiai, poleminiai pasisakymai,
kelioni spdiai, recenzijos. iai ratijos riai
prasta menin vaizd derinti su svokine kalba,
beletristiniais elementais pagyvinti, iliustruoti
teiginius.
Ir savo groinje kryboje Vaigantas mgsta
publicistikai apibendrinti, pakomentuoti
menines scenas.
Kita bdinga Vaiganto krybos savyb -
fragmentikumas.
Nors ras ir didiuli krini - apysak,
roman, - Vaigantas pirmiausia yra nedidelio
apsakymo, vaizdelio meistras. Pats jis savo
kryb ir apibdino kaip vaizdus.
Visus didiuosius raytojo krinius sudaro serija
23
apdainuotas, A. Baranausko pagarsintas, mano svajon,
mano poetikumo altinis. Nuo pat maens a negaldavau
sulaikyti irdies plakimo, lig tik atsitikdavo vykti
pavenius. Juozas Tumas - Vaigantas
Vaigantas gamtos vaikas
,,Pragiedruliuose irykinama vaigantikoji
gamtos koncepcija: gamta dievyb, gamta
istorija, gamta motina.
,,A ia gyvenu gamtos padavim spdiais ir taiki
moni meile. Tie veiksniai sudar mano siel, jais ir
tegaliu save iaikinti. Mano rat tipai, viet vardai,
apraymai ir padavimai i ia semti, ne permanyti.
Vaiganto santykis sugimtins monmis
eima Vaigantui dvasini vertybi ugdytoja ir
puoseltoja.
Buvo mylimas tvo, motinos, seser Marijonos,
Onos, Severijos, brolio Jono.
Tvas, pasak Vaiganto, ,,mokjo giliai pykti, nors to
audringai ir nereik, motina - ,,gyva nerv pyn,
virpanti styga, nekutis ligi bekraio atvirumo,
perregimas kritolas ne be gudrybs.
Gimtin vienas svarbiausi jo krybos altini.
Myljo ir buvo mylimas emiei: i svdasiki
suinojo daug tautosakos, i j smsi mogikos
stiprybs, svdasikiai tapo jo krybos objektu.
Svdas kratas, jo mons skiepijo raytojui
optimistik pasauljaut, jautrum groiui, meil
mogui, teisybs jausm, pagarb savo krato
istorijai.
,,Kone nuo pat kdikio lopio ir iki pasenusio lazdos
a nieko tiek konkreiai nemyljau, deja, n pono
Dievo, <...> kiek slieko irdia t veln, po kuri a
jau septint deimt landioju. <...> Vyota, lopyta
mano Lietuvl, bet mano! Lininiai, arielkininkai,
mluoiai, danai padlecai tie lietuviai, bet mano
broliai.
1893-1914 m. Vaiganto ,,odisj laikotarpis
maesni pasakojim, vaizd, kuriuos neretai
galima skaityti ir kaip savarankikus krinius.
i vaizd tarpusavio jungtys, siuetas, intriga
raytojui ne visada pasiseka, ne syk ia
vaduojamasi mintais publicistiniais intarpais.
Reikmingiausia raytojo kryba telkiasi apie du
probleminius centrus: lietuvi tautos bdo, jos
kultros prigimties apmstymus ir vienio
mogaus jausm ir etini nuostat, aistr ir
valios susidrimus.
Pirmajai grupei atstovauja didiausias Vaiganto
krinys - tautinio atgimimo epopja
Pragiedruliai" (1918-1920, pataisytas leidimas
1923-1926), o antrajai - apysakos Dds ir
ddiens" (1920-1921), Nebylys" (1930),
apsakymas Igama" (1929).
Mintuose kriniuose Vaigantas sukr vis
galerij bendriniais tapusi veikj, vaizdi,
be kuri nesivaizduojama XX a. lietuvi
tautin savivoka: Mykoliukas, Severja,
Napalys eiavilkis, Dzidorius Artojas,
Saulius ir kt. Tokie bendriniai literatriniai
vaizdiniai sudaro nacionalins kultros erd.
J kaskart nauja interpretacija, atitinkanti
naujo laiko moni dvasinius poreikius,
garantuoja ms kultros tstinum.
Nacionalinio charakterio bruoai apysakoje
Kiekvien taut charakterizuoja jos kalbos,
psichologijos, moralinio gyvenimo ir kultros
bendrumas. Vaigantas remiasi savo gimtja
ryt auktaii tarme. Veikjai tipiki XIX
a. auktaiiai, viess
melancholikai, gyvenantys gamtos ir darbo
pasauly.
Apysaka ,,Dds ir ddiens- Vaiganto
krybos virukaln
,,Tas prakeiktas nuolankumas"
- 1970 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas
meninis filmas pagal Juozo Tumo-
Vaiganto apysak Dds ir ddiens.
Drama. Spalvotas, plaiaekranis. Filmo
24
 Per 21 metus gyvena Mintaujoje, Mosdyje,
Kuliuose, Vadatkliuose, Micaiiuose, Sidabrave,
Stakiuose, Vilniuje, Laiuvoje.
,,Ir tapau savosios, lietuvikos visuomens tarnas,
ne, dar daugiau jos vergas.
Idjinis nusiteikimas: konfliktavo su klierikais, bet
konflikt prieastimi netapo ideologija ar politins
pozicijos. juos pastmdavo ,,aukti idealai, kartas
temperamentas ir tauri prigimtis, nepakenianti
veidmainiavimo bei savanaudikumo.
Vaiganto paira mog apysakoje ,,Dds
ir ddiens
I. Vaigantas mogaus sielos deimaniuk iekotojas.
II .Liaudies mogaus grois apysakoje ,,Dds ir ddiens.
1.Glaudus ryys su gamta viena patraukliausi vaizduojamo
mogaus savybi:
a) gamta Mykoliukui svarbiausia uuovja nuo baudiavins
tikrovs ir viengungikos vienatvs (artimas gamtai, susilieja su
ja),
b) praktinis, o vliau ir dvasinis Severjos ryys su gamta,
c) filosofikas, panteistinis senojo kariniaus Rapolo santykis
su gamta.
2.Stiprus eimos jausmas svarbus apysakos veikj etninis
ypatumas:
a) Mykoliuko eimos jausmas isakomas meile brolio vaikams
ir tviku rpinimusi ,,savo vargo bendrais jauiais,
b) eima, jos interesai Severjos gyvenimo prasm ir tikslas,
c) vlyvas Rapolo eimynikumo jausmas.
3.Vaiganto mogus yra mylintis:
a) dvasinga, tauri Mykoliuko meil: prarasdamas mylimj
nepraranda meils,
b) dvasik ir knik prad susiliejimas Severjos meilje
( dvasikumo ir knikumo vienov),
c) Rapolo meils jausmo pobdis: nuo knikos tijno meils
galingojo teiss turti ir valdyti iki dvasingos vyro meils
monai.
4. Raytojas apysakoje iauktina ir kit mogaus dvasin vertyb
krybin gali:
a) Mykoliukas - ,,sodiaus artistas: jam smuikavimas
uuovja nuo gyvenimo nykumo ir vienatvs, ,,gaivalik jo
igyvenim gamtoje iraika ir materializacija ( A. Radzeviius),
trukm - 84 min.
Tai vienas geriausi Vaiganto krini.
Sumanymas buvo parodyti sodiaus mogaus
irdies velnum, bdo gerum, nelaiming jo
dali.
,,Dds ir ,,ddiens - tai ne giminysts ryius
rodanios svokos. ,,Dds - tai tarpinis asmuo
tarp eimos nario ir samdinio, jie dirbdavo savo
broli kiuose tik u ilaikym. Toks ir buvo
Vaiganto pavaizduotas Mykoliukas. Likimas
kaimo pastumdliui udjo dvigub baudiav-
dvaro ir nam. Neliko Mykoliuko kaip
mogaus, nebent tiek, kiek gali pasakyti lpos ir
graudi smuiko melodija.
Vaiganto sukurtas pasaulis trinaris: gamta,
kultra, visuomen. Pats raytojas jautsi toje
triadoje natraliai esantis: girdintis ir jauiantis
gamt, kuriantis kultr, visuomenei
tarnaujantis ir j analizuojantis, vertinantis. Jau
rykjo atsikrusios Lietuvos kontrai, o
raytojas grsi atgal, nordamas vesti
literatron tipus, lyg ir likusius nuoalje, bet
reikmingus.
,,Dds ir ,,ddiens
Tai lyg ,,atliekami mons, kai kio eimininku
tapdavo vienas i broli, o kiti turjo gyventi
drauge, negaljo vesti, turti savo eimos. Vyko
tylios, nematomos moni dramos.
,,Man teks kalbti apie savo brol nevedus ir
apie tvo brolien- nal. itoki tip, manau,
visai nebra Lietuvoje, kitokioms ekonominms
ir socialinms slygomis susidarius, nes dds
ir ddiens pavadinimai anuolaik reik visai ne
gimins ar eimos santyk, tiktai tam tikr
socialin vienet eimoje. Vaigantas
Apysakos laikas
Be istorinio laiko ( XIX a., baudiava ir jos
panaikinimas), apysakoje yra biografinis, t.y.
mogaus gyvenimo laikas- laikas nuo jaunysts
iki senatvs.
Vaizduojamasis laikotarpis nukelia skaitytoj
25
 b) Severiuts kltel mergels svajoni apie graesn
gyvenim knijimas, jos menini polinki ir sugebjim
iraika,
c) karinius Rapolas talentingas pasakotojas,
patriarchalini liaudies tradicij ir paproi saugotojas.
5. Darbe atsiskleidia apysakos veikj asmenybs grois:
a) Mykoliuko darbas broliui ir dvarui tai prievol, nata
( inertikumas, kantrumas, itverm),
b) Dzidorius Artojas save prasmina darbe, kuris, pakyltas
poetines auktumas, tampa moraline vertybe ( or, jaui
jungas saultekyje),
c) poetiniai krembliavimo, kltels tvarkymo darbai tai ne tik
Severjos krybikumo kibirktli, bet ir praktini, buitini
poreiki, darbtumo prasminimas,
d) sudtingas Rapolo santykis su darbu.
6. Religingumas, pamaldumas dar vienas etninis patriarchalinio
Lietuvos kaimo mogaus dvasios ypatumas.
7. Mykoliukas, Severja, Gei kaimo bendruomens nariai.
III. Kuo savitas J.Tumas-Vaigantas sprsdamas nacionalinio
charakterio problem?
PRAGIEDRULIAI
1.ioje epopjoje Vaigantas usimojo sukurti apibendrint
XIX a. tautinio atgimimo laik lietuvi visuomens ir
kultros paveiksl. Krinio anr ir tem aikina paantrat -
Vaizdai kovos dl kultros". Pragiedruli" siuetas yra
gana akotas; reikmingiausi juose atskiri vaizdai,
susitelkiantys apie svarbiausi tem - lietuvi kultros
prigimt ir jos skleidimosi istorij. Panagrinkime kelet io
didiulio veikalo epizod.
2.Vaiganto Pragiedrulius" sudaranios dvi dalys
Gondingos kratas" ir Vaduv kratas" susijusios su
svarbiausiais Lietuvos regionais - emaitija ir Auktaitija.
emaitij raytojas sieja su praktikumu, kine paanga, o
Auktaitij - su tautos dvasia", poezija, legendomis, mitais.
Svarbiausi krinio veikjai yra dvi eimos - Prsijos lietuviai
Vidmantai ir auktaiiai eiavilkiai, taip pat daktaras
Gintautas (jo paveiksle galima atpainti idealizuot Vinc
Kudirk), kunigas Vizgirda (tai paiam Vaigantui artimas
veikjas), nusigyven dvarininkai Sviestaiiai ir kelios
deimtys maesni.
tuos laikus, kai baudiava jau jo prie galo ir
pagaliau buvo panaikinta. Taiau dmesys
apysakoje sutelktas ne baudiavos vaizdus, ne
pakitusio gyvenimo socialines ir kultrines
problemas, o mogaus vid, charakteri
gilum, j ry su gamta, su pasauliu, j
pasauljaut.
Apysakos erdv
Galima iskirti dvi erdves:
kultros, t.y. mogaus gyvenim,
natros, t.y. laukins gamtos.
Dominuoja kultros erdv, taiau lemtingas
vykis Severjos ir Geis susitikimas-
vyksta girioje.
Kultros ir natros erdvs komponuojamos
pagal tradicin ,,auktai- emai model.
Apysakos erdv dar galima apibdinti kaip
udar, apribot: kltel, sodius, karema.
Jei veiksmas vyksta atviroje erdvje (kaimo
pakraty, mike), tarsi tyia ,,sutankinamos
rib enklinanios erdvs nuorodos: nuolat
minima pakluon, galulauk, paraist ir kt.
Mykoliukas
Mykoliuko vilgsnis nukreiptas ne ior
daugiau savo vid.
Vaigantas irykina jausm gilum,
sudtingum, atsiribojim nuo moni.
Tok pasaul stengia susikurti lakios vaizduots
mons, menininkai.
Kasdienis Mykoliuko pasaulis
,, Niekur Mykoliukas njo...
,,nei savo lovos...
Jis tarsi tuo patenkintas ( ,,Ak, jis tik
Mykoliukas, ne Mykolas, tai ir reikalai
jo mai.)
Gyvenimas teig maumo jausm - jis
tapo ,,dde <...> tuo btinuoju kio
inventorium, be kurio <...> eimininkas
gaut ieiti elgetauti.
Mykoliuko paveikslas kuriamas dviem plotmm
Buitin:
26
3.Gondingos krate" vyrauja praktinio darbo tautos labui Niekieno nevertinamas.
vaizdai. Susipina dvi istorijos: Lietuvos kio pertvarkymo ir Priklauso emiausiai socialinei pakopai.
kovos prie Rusijos caro valdios priespaud - lietuvikos Pats save laiko ,,mau.
spaudos draudim. Versls lietuvi kininkai perima Vidinio pasaulio plotm
dvarininko Sviestaviiaus emes, jam paiam kvepia Liaudies menininko pasaulio turtingumas
energijos, atveria naujas gyvenimo perspektyvas, susijusias (ypsosi, vilgsnis atgrtas save,
su tautiniu atgimimu, su pasitenkinimu, teikiamu darbo ,,moni jis nebuvo reikalingas)
savajai visuomenei. Raytojas kuria poetikus kio darb Artimas gamtai, susilieja su ja ( groja
vaizdus, tikrus himnus dirbaniam, kurianiam mogui saulei, mikui, pievai).
(Napalio darbai - t epizod galbt prisimenate i emesnij Stipri jausm.
klasi skaitini). Dvasinis pasaulis
4. Su kininkais puikiai sutaria naujosios lietuvikosios Svajotojas, ,,sodiaus artistas,
inteligentijos atstovas daktaras Gintautas; skirtingus luomus Vaigantas akcentuoja jo menikos prigimties
susieja ir meils ryiai. Tai optimistika, idealizuota tautinio ry su gamta.
atgimimo laik visuomens vizija. Per roman nusidriekia ir ,,Mykoliuko meils daina
intriguojantys, beveik detektyviniai knygneysts, knyg Baudiavos suformuotas Mykoliuko charakteris
slapstymo nuo andar siuetai. Dl lietuvybs reikal ia pasyvus .
Dzidorius artojas
susilaukiama net kitataui - yd pagalbos. Vyrauja viesi,
Prajo 30 met, panaikinta baudiava.
optimistin pasaulvoka, nors pirmosios krinio dalies
Mykoliukas ir toliau alia eimos, tylus ir
siuetas baigiasi nelinksmai - sumimu ir tremtimi. Tad
dirbantis tai, kas paliepta.
Vaiganto krinys skaitytoj supaindina su spaudos Vidinio pasaulio plotmj sudus likimas
draudimo epochos Lietuvos realijomis, leidia pajusti to mogaus nesugniud. Stiprus jausmas,
meto lietuvi visuomens nuotaikas. igyventas jaunystje, suteik stiprybs,
5.Vaduv krate" vyrauja eimos gyvenimo ir gamtos taurumo. Itverm gyventi tarsi ataidi i liaudies
vaizdai. ia atsiskleidia giluminiai lietuvi pasaulvokos ir dain.
dorovins kultros pagrindai. viess Aleksiuko vaikysts, Darbas ikeliamas iki moralins vertybs, iki
bendravimo su tvais epizodai perteikia tas lietuvi tautos poetini auktum.
bdo savybes, kurias raytojas labiausiai vertino: Kodl Mykoliukas negaljo bti laimingas?
rpestingum, rimtum, atidum kitam, atjaut. Prie i Negaljo bti laimingas be Severijos
bruo liejasi ir gyvas gamtos jausmas, mistini jos Nesugebjo kovoti u savo laim
paslapi jutimas. Per daug geras, kartu pasyvus
Socialins slygos. Dvasinis
6. Vaduv krate" daug mitologini, legendini element.
baudiauninkas.
Atvirai stebuklin Valiulio pasaka apie kaln, eer, akmen
kilm - tai krybikai perpasakota lietuvik etiologini Severjos likimas
sakmi pyn. Alijauo pasakose panaudoti padavimai apie Buvo, rodos, laiminga.
baudiav - bene iurpiausi lietuvi tautos atmintyje ilik Meil slp irdyje.
liaudies kani, nemoniko inaudojimo atgarsiai.
eimos rpesiai ugoia jausm pasaul.
7. Mitologiniais, tautosakiniais vaizdiniais raytojas perteikia
Geiei netekus vietos, griva j ekonominis

27
ir jam rpim tautinio atgimimo ideologij, ir romantizuot
lietuvikos kultros vizij. uo poiriu svarbus vaizdinys
yra kalnas, piliakalnis, kuriame miega kariuomen, budi ir
brsta tautos dvasia. Prie kalno neretai yra akmuo (aukuras),
medis, primenantis mitin Pasaulio med (Juodiaus kelmas),
pasirodo yn panas veikjai (Valeras Burzdulis). Prie
piliakalni prigludusios sodybos, juos atbga vaikai - ia jie
imoksta igirsti gamtos nabdes, pajunta istorijos
paminkl byl. Taip raytojas parodo senosios ir naujosios
Lietuvos kultros tstinum, atskleidia, kaip mit, pasak,
gamtos aplinkoje skleidiasi naujosios tautins kultros
pradai. Ir pasaulvokos, ir stiliaus poiriu ia itin
akivaizdus Vaiganto artumas neoromantizmui.
8.Didiausio Vaiganto krinio savitum rodo ir jo stiliaus
ypatybs. Jis labai vairus, jame persipina ir publicistiniai,
dokumentiniai, ir simboliniai, alegoriniai elementai. Verta
atkreipti dmes publicistiniuose samprotavimuose
Vaiganto vartojamas gamtos atbudimo metaforas (krinio
angos vaizdas" vadinasi Ilga, smarki iema ir mas
Pavasario polaidis") -jos siejasi su daugeliui tautinio
atgimimo laik raytoj bdingu pavasario, tautos atgimimo,
simboliu (Maironio eilrai rinkin Pavasario balsai"). Su
ia simbolika susijs ir krinio pavadinimas.
9.Pragiedruliai" - gana sudtingas krinys. Jis netelpa nei
romano, nei es, nei noveli ciklo anro rmus. J Vaigantas literatros istorijoje danai
domiausia skaityti ne kaip realistin, o kaip simbolin,
kultros filosofijos krin. Tai tikras paminklas lietuvi
tautinio atgimimo epochai.
Vaigantas ,,nebuvo dvilypis ir prietaravim draskomas, gal
net vientisesnis u kitus. Gili meil mogui, pasiventimas
savo tautai, nesavanaudika visuomenin veikla, tiesumas,
miesionik konvencij ir etiketo nepaisymas visa tai
iliko kaip pastovios jo asmenybs ir krybos dominants.
A. Zalatorius
ir moralinis gyvenimo pamatas.
Ir naujoje situacijoje Severja daugiau
veiksmo mogus, siekianti apginti save ir
savo vyr. Tai tarsi prasmina jos gyvenim.
Palta, kai nebeturi kuo rpintis.
Jos maitas trumpas, beprasmis.
Toliau rezignacija susitaikymas su
,,ddiens dalia.
Rapolas Gei
I d. Stiprus, gaivalikos jgos.
viesieji pradai: humanikumas, auktesnis
negu kit intelektas, iminiaus, kaimo
filosofo bruoai.
Gei- sudtingas personaas. Vaigantas
tradicin senosios ms literatros
persona- dvaro tijn-pavelg naujai.
Vaiganto mogus
Vaizduojamasis laikotarpis nukelia skaitytoj tuos
laikus, kai baudiava jau jo prie galo ir pagaliau
buvo panaikinta. Taiau dmesys apysakoje
sutelktas ne baudiavos vaizdus, ne pakitusio
gyvenimo socialines ir kultrines problemas, o
mogaus vid, charakteri gilum, j ry su
gamta, su pasauliu, j pasauljaut.
apibriamas kaip
,,deimaniuk iekotojas.
Mykoliuko jautrumas gamtai, meil brolio
vaikams, svajingumas;
Severjos darbtumas, vara, polinkis gro
nepaisant skurdios buities;
Rapolo porinamos pasakos, gebjimas
padavimais ir mitais palenkti vaiko siel.
28
12 V. Krv. V. Krv (1882-1954) V.Krv. Skirgaila.
Skirgaila Kryba Istorin drama, kurios centre prietaringa ir
Vincas Krv kr labai vairiais anrais. Derino realistin dramatika Skirgailos figra.
pasaulio vaizd su romantine dvasia (pavyzdiui, apsakymas Jai lemta skausmingu bdu jungti dvi epochas
Skerdius), jung tradicins lietuvi tautosakos motyvus su pagonyb ir krikionyb, ginti krato lov ir
Ryt egzotika, ra istorinius veikalus.
matyti prasidjus jo lugim. J. Lankutis
Emigracija
1944 m. V. Krv pasitraukia Vakarus: kur laik gyveno
,,Skirgaila keturi dali drama, labiausiai
Austrijoje,
Vakar dramos kanonus atitinkantis V.Krvs
1947 m. persikl Amerik, apsigyveno Filadelfijoje, veikalas, mogaus egzistencijos ir pasauliros
Pensilvanijos u-te dst rus ir lenk kalbas ir literatr.problemomis, tragikojo herojaus paveikslu bei
Krybos ypatybs. draminio veiksmo tampa artima ekspyro krybai.
Vincas Krv-Mickeviius, prozininkas ir dramaturgas, savo Dramos situacija. Krv iame veikale vaizduoja
ratais sukr Lietuvos legend, kuri XX a. pradioje teik Lietuv istorijos krykelje ( krikionikosios
stipri impuls lietuvi nacionalins kultros ir Europos ir ,,pagonikosios Lietuvos susidrimas)
valstybingumo krybai, atgaivino Lietuvos valstybingumo ir mog vertybi krizs situacijoje. Atraus proto,
idj. Romantiki Krvs ratai nustelb tikrj, kur kas valingas bei rytingas dramos herojus
prozikesn Lietuvos istorij; menikai taigiai ir talentingai kunigaiktis Skirgaila- pranoksta savo aplink,
pavaizduota tautos praeitis lietuviams tapo nacionaliniu epu, blaiviai vertina istorijos procesus, jauia permain
kurio valstietikoji kultra neturjo ar buvo praradusi. btinyb ir ieko Lietuvai tinkamiausio kelio.
Raytojas primin tautai jos kari ir valdov laikus, Pagrindin tema Skirgailos pastangos suderinti
inykusius Lietuvai nepalankioje istorijoje. tautos dvasin sanklod su naujomis idjomis,
Krv gim ir iaugo Dzkijoje, Subartonyse - pasakomis, isaugoti tautos kultrin tapatyb ir garbingai
legendomis bei padavimais apipintoje vietovje. Gimtasis sijungti Europos valstybi gyvenim. Senieji
kratas, jo spalving charakteri mons ir turtinga tautosaka paproiai ir tradicijos yra netek galios, todl visa
kvp raytojo krybin vaizduot, tapo didiuoju atsakomyb u Lietuvos ateit
gyvenimo mitu - legendine Dainavos alimi. Kaip ir jo tenka herojui. Tai dramatiko pasirinkimo situacija,
dram vaidilos ir kriviai, kai veikjas yra priverstas visk sprsti pats, aikiai
Krv buvo savotikas Lietuvos dainius ir ynys, suvokdamas savo sprendim svarb. Tokia situacija
romantikais kriniais sieks prikelti praeities milin herojui teikia didybs ir kartu tragizmo, nes jis nra
dvasi. Lietuvikos dvasios Krv iekojo tautosakoje, visainis ir negali numatyti savo sprendim
liaudies imintyje, taip pat ir Ryt filosofiniuose, religiniuose pasekmi, be to, jam tenka kalt dl sen tradicij
tekstuose, atrasdamas juose panaumo su lietuvi tikjimais lauymo. ,,Skirgailos herojus turi prometjik
bei senojo kaimo mogaus pasauljauta. bruo ( mitinis Prometjas padeda monms, bet
alia tradicins valstietikosios literatros vertybi - paeidia diev nustatyt tvark ir yra baudiamas).
Donelaiio, emaits, Vaiganto kaimo buities vaizd, Skirgaila nori monms gero, taiau neino, kaip tai
graudoko emdirbio gyvenimo poetizavimo, darbtumo ir padaryti, o savo veiksmais griaudamas
kuklumo garbinimo - Krv ikl herojikj ir dvasin nusistovjusias gyvenimo normas
tautos egzistencijos aspektus: vaizdavo arba praeities atnea monms daug sukrtim. Todl tragikas

29
didvyrius, arba kaimo iminius. Pagal tematik ir personao herojus yra kaltas be kalts: jis sukelia daug kani
tip Krvs kryb galima skirstyti dvi grupes. kitiems, kenia pats, nes per j tartum isipildo
Pirmojoje kuriama romantin Lietuvos vizija, herojikas, lemtis. Tai ypatingas veikjas, savotikas likimo
maitingas personaas. Tautosakos stilistika paremti poetiki vykdytojas, priimantis pasaulio ik; jam tenkanti
Dainavos alies sen moni padavimai (1912) vaizduoja atsakomyb pranoksta paprasto mogaus galimybes
lietuvi kovas su kryiuoiais, iauktina pasiaukojim dl ir veria j kentti arba ti. Taigi Krv
tvyns, laisvs siek, taip pat meils jausmus, asmenins ,,Skirgailoje vaizduoja epochins reikms
laims ryting siekim. Padavimams artimoje dramoje Lietuvos istorijos l ir mogaus dvasios
arnas (1911) kuriamas ididaus, nesusitaikanio su dramatikas permainas.
aplinka herojaus paveikslas. Drama Skirgaila vaizduoja ,,Tarp dviej pasauli: kur i dviej pasauli
XIV-XV a. kovas dl Lietuvos valstybingumo; joje svarbios renkasi Skirgaila?
pareigos ir jausmo, valdovo ir mogaus psichologins Protu prims sprendim gelbti ne dievus, o taut,
prietaros. Krvs draminei krybai bdingas jis turt keisti ir savo elges: griebtis gudrumo,
maksimalistikas ir konfliktikas, romantini demonikumo diplomatijos, nesibodti apgavysts. Deja, Skirgaila
bei antmogio bruo turintis personaas. negali prisitaikyti: tiesus ir teisingas jis negali
Antroje - ramybe bei imintimi dvelkianti Krvs proza. persiimti kit morale viena kalbti, kita daryti. Tai
Apsakym rinkinys iaudinj pastogj (1921-22) ir ir yra Skirgailos tragizmas.
apysaka Raganius (1939) vaizduoja tuometin kaimo Konfliktai: pagonybs ir krikionybs, Skirgailos
gyvenim. ie kriniai turi realizmo bruo, taiau u proto ir irdies.
tikrovik vaizd sistemos slypi archetipins (aminosios) ,,Aistr skury. Naujas konflikto pobdis;
gyvenimo reikms bei mitologinis pasaulio prasminimas. susiduria Skirgailos, valdovo, pareiga ir noras
Senieji personaai (bedievis Vainorus (,,Bedievis), bti laimingam, mylimam.
skerdius Lapinas (,,Skerdius) - civilizacijos nepaliesti Skirgaila vienias ir, atrodo, gana rimtai
kaimo iminiai. Jie nra link dirbti tradicinius emdirbio nusprendia prievarta vesti On Duonut, nes to
darbus, kur kas mieliau filosofuoja, klausinja apie Diev, reikalauja valstybs interesai. Tuo tarpu irdis
apie gyvenimo prasm, ieko tiesos. Autorius avisi j naivia trokta meils, ramybs. Dl to pasirys atsisakyti
imintimi, panteistine pasauljauta (Dievo ir pasaulio net sosto.
sutapatinimu). siklausantis aplink mogus suvokia Ona Duonut nenori bti kovojani politini jg
esmines bties tiesas, yra tvirtas ir pasitiki savimi. rankis, paaukoti laims kit primestai misijai.
Sutapdamas su gamta jis tarytum susijungia su dievikja Vienuoliui Skarbekui ji sako: ,,Negaliu pakelt
pasaulio esme ir pats gyja dievikumo reikm. natos, kuri tu nori ukelti ant mano silpn pei,
PERSONA YPATYBS ventasis vyre. Tai silpna moteris, neturinti galing
1.Krybos centre - stiprios asmenybs, galinios ne tik utarj, bet kartu ji ir valinga, dvasikai tvirta. Ji
aukotis dl kit, bet ir mesti ik stipresniems u save, trokta mylti ir bti mylima, pati nori lemti savo
netgi dievams (dram personaai arnas ir Skirgaila). likim, nesitaikstyti su
2. Krv pirmasis lietuvi literatroje pavaizdavo prievarta. Pamilusi Keler, ji nepaiso joki klii,
individuali asmenyb, suabejojusi visuomeniniais idealais nebijo pavoj, atvirai atstumia Skirgail, bet
ir susitelkusi asmenines problemas. sutuokiama prievarta. Bdama tiesios prigimties

30
a) Jo personaams svetimas paklusnumas autoritetams, o
laisv ir galjimas elgtis pagal savo nor - didiausia
vertyb. Tolerancijos ir meils savo artimui principas nugali
visas klitis paskutinje Raganiaus novelje, o meils
stoka daro mog iaur ir pikt arne ir Skirgailoje. 63-66 psl. Kaip tikras riteris, Keleris geriau sutinka
Nra meils - nra ir laims, - pasakyt ir padavim narsus
kunigaiktis, ir senas kaimo skerdius Gugis (Raganius),
net ir paiu savimi nusivyls Judas (Dangaus ir ems
sns).
b) Kritin gyvenimo akimirk Krvs personaai ima
maitauti prie kakieno nustatyt tvark. Nesvarbu, ar j
maitas reikalauja daugelio gyvybi (arne nesiskaitoma
su niekuo).Prisiminkite romantizmo heroj - laisv, idid,
danai vieni, atstumt visuomens. Net taikius kaimo
skerdius Lapin (apsakymas Skerdius) ir Gug (apysaka
Raganius) galima laikyti savotikais pasyviais
maitininkais, nes jie savo gyvenimo bdu, skelbiamomis
vertybmis isiskiria i visos kaimo bendruomens lyg kokie
atstumtieji, uribio mons (neturi kaip kiti sukaup turt),
bet kartu vis laik yra kaimo dmesio centre, nes j
neablonikas mstymas, netradiciniai sprendimai stebina
inertikai mstanius kaimieius ir kursto aistras.
c) Taigi skirtingus anrus ir tematik vienijo tos paios
idjos, kurias vis gyvenim Krv siek knyti savo
kriniuose
negali veidmainiauti.
Keleris kryiuoi riteris. siiebusi meil Onai
Duonutei sutaurina jo aistras, padaro j mogumi,
galiniu visk atiduoti mylimos moters labui. Cit.
mirti, negu pakenkti mylimos moters garbei.
Pasislepia Stardo karste.Tamsusis vyras skatina j
bgti. viesusis vyras ragina geriau mirti negu
praudyti
mylim moter. Laimi viesusis vyras - Kelerio
asmenybs taurumas, pareigos ir garbs jausmas.
,,Palusios sielos- tai dramos kulminacija,
Skirgailos nevilties bedugn.
Neinodamas tikr aplinkybi, Skirgaila patiki
Stardo kriktu, laiko vaidil nieku ir idaviku :Cit.
81 psl.
Idavyst jam atrodo ir Skurdulio odiai apie
diev laikinum: Cit.83 psl.
Pralaimi kov prie Vytaut, nes kai kurie kariai
pereina Vytauto pus. Cit.79-80 psl.
Atstumtas Onos Duonuts, kai j pamilo. Cit.91 psl.
Nelikus sieki. Lieka viena- naudotis kieta
kunigaikio valdia ir keryti. Skirgailos dvasinis
lis- tai jo tolesni iauri poelgi prielaida.
,,Bedugn dramos atomazga.
Prie Kelerio kapo matome Skirgail ne tik iauriai
vykdant savo kert, bet ir rsiai diding,
tragikai vieni.
iauriai atkerijs Keleriui, paliks parblokt On
Duonut Skirgaila ,,nusigria ir ieina. Ieina
visko
neteks, pralaimjs beviltik kov, bet neprarads
mogiko orumo.
Skirgaila valstybine imintimi pranoksta savo laiko
mones, jis mato toliau u juos, bet vis dlto sustoja
pusiaukelje, nepajgia visikai atsisakyti senj
tradicij, susitaikyti su naujovmis, neranda ieities
i susipynusi prietaravim.
31
Jo tragedij sukl dviej epoch senosios ir
naujosios negailestingas susidrimas. Skirgailos
kanios ir abejons prasmingos; jis ieko kelio savo
kratui, siekia tiesos ir galvoja apie ateit.
Senj tradicij atstovai: vaidila Stardas ir krivis
Skurdulis
Vaidila Stardas: jo dainos jau neatitinka laiko
dvasios,
negali bti atrama tautos kovoje dl ateities. Stardas
nepajgia suvokti neivengiam istorini permain,
atkakliai ragina laikytis senj tradicij, grti prie

senj diev.
Krivis Skurdulis atstovauja toms visuomens
jgoms, kurios nort sugrti praeit, ilaikyti
tikjim. Baigdamas ami Skurdulis ima suprasti,
kad istorijos eigos nesulaikysi, kad dievai keiiasi.
Jis silo Skirgailai etinio dorumo ideal:
,,...svarbiausias gyvenimo udavinys igyventi taip
ami, kad savo darbais nenuskriaustai ir
nepriverstai j kentti. Bet ir suvoks i ties jis
nepajgia prisitaikyti prie nauj laik.

32

13 Mykolaitis- SIMBOLIZMAS kaip meno kryptis susiformavo 19 a.
Putinas. pab. Pranczijoje.
Tarp dviej 1. Simbolistai teig, jog kiekviename realiame daikte,
aur, reikinyje gldi paslaptis, kuri velgti gali tik
Altori menininkas.Savo buvimo emje prasm mogus
ely gals tik nujausti, o ne protu suvokti.( Pasaulio
suvokimas)
2. Simbolist udavinys fiksuoti nematomus m.
ryius su visata, atskleisti mogaus sielos kosmos,
nes sielos pasaulis neimatuojamas. Simbolistai
stengsi ne atspindti gyvenim, o kurti nauj poetin
tikrov, kurios vaizdo pamatas simbolis.
3. Poetas, j manymu, -Dievo pateptasis genijus, o
krybos procesas- nuo smoning mogaus pastang
nepriklausomas dalykas.
4. Literatros atstovai: O.Vaildas (airis), M.Metrlinkas
(belgas),Lietuvoje-Jurgis Baltruaitis, B.Sruoga,
Putinas
5. Dails atstovai. Vientisos krypties nesudar,
apraikos bdingos O.Rodeno, P.Gogeno ir kt.
,,Tarp dviej aur- Putino simbolistini eilrai Vasaris pajunta, kad jo vidinis gyvenimas
rinkinys.
Abu jie taurs, imintingi mons, bet bdami savo
dvasia suaug su senove, su pagonybe, gina tai, kas
istorijos jau pasmerkta praiai.
Skirgailos tragizmas
Daugumoje situacij Skirgaila atsiduria ant
negalimumo ribos ( negali ataukti krikto, bet
negali jo ir priimti meluot pats sau, nenori
atsiadti pagonybs, bet nepajgia jos
nuosekliai laikytis, neino visos tiesos, bet negali
priimdamas sprendimus abejoti, nemoka gyventi
be moni uuojautos, bet tuo pat metu ir negali
jos tiktis, nori bti mylimas, bet nemoka
mylti) i ia kyla jo tragizmas. Per vis dram
briama herojaus dvasios lugimo linija,
rodomas jo savigriovos procesas.
ROMANAS ALTORI ELY"
ROMANO DALYS
Trijose romano dalyse atskleidiami trys Liudo
Vasario gyvenimo etapai.
Pirmoje dalyje ,,Bandym dienos vaizduojami
Liudo Vasario gyvenimo seminarijoje metai.
Udara, nuolat skendinti prieblandoje veiksmo
erdv (seminarijos cels, koplyia, banyios
skliautai) yra fonas Vasario igyvenimams ir
apmstymams. Jis ne kart perkrato stojimo
seminarij motyvus. Daug lm tv norai, taiau ir
kiti sumetimai lenk j seminarijos pus":
bodjimasis gyvenimo aplinka, ketinimas
pasiaukoti dideliam darbui, Maironio pavyzdys.
Vasaris naiviai tikjosi, kad studijos seminarijoje
jam paadins stipresn religin jausm, gilesn
dvasios prasiskleidim bendraujant su dievybe,
taiau su nepasitenkinimu konstatuoja, kad
ipaintys nepadeda tobulti, o teologijos mokslai
tekalba apie pasaulio nuodmingum. Pirm kart
nesutampa su ioriniu. Kit istojimas, artimo
33
,,Simbolizmas tarsi brendo psichologinse asmenybs
gelmse.( V. Daujotyt)
Pro simbolikai traktuojamus gamtos vaizdus velg gilyn
savo siel atrasdamas vis bendresnius pasaulio ir vidins
bties dsnius, grstus auganiais disonansais ir opozicijomis
( disonansas-nedarna). Dvasinis pradas iauktinamas.Labai
svarbi lyrinio ,,a plotm- visi kniko mogaus jausmai ir
aistros virsta poezijoje dramatikais lyrinio subjekto
igyvenimais.
,,1927 m. ileidau eilr. rinkin ,,Tarp dviej aur, kuriame,
kaip manau, atsispindjo ir mano jaunysts pabaigos, ir
mano savarankiko gyvenimo pradios kai kurios nuotaikos.
Tada a buvau jau pajuts atri prietaravim savyje ir
aplinkoje. Jie vert gilintis save, analizuoti, maitauti,
kartais adino viesi vili, kartais gramzdino
nusiminim,-ra V.Mykolaitis-Putinas.
Vilties, diaugsmo, nusiminimo, sielvarto, nevilties kaita-
rykiausios rinkinio bsenos.
Eilratis ,, Tarp dviej aur
Tarp dviej aur pasaulis kaip pasaka.
I vilgani bokt veizi visareginios akys,-
ir j regjimais aviesi tu pats,
patirdamas tolim,
paslaptingj,
nesibaigiamj,
vientis bt.
Rytuose jau nuspji besiartinani vies,
bet vakar atovaistos atgyja tavy
kaip seniai girdt
giedojim aidai.
Visi daiktai kaip blanks eliai
dvilypuojasi tavo regjime,
ir tu nebeinai,
kokiu vardu juos vadinti.
Tavo paties btis
nykiais aidjimais skrenda atgalios,-
draugo Varnno, kuriuo Vasaris pasitikjo ir gerb,
imetimas i seminarijos tik dar labiau nugramzdina
j apatij ir rezignacij, sukelia jo mintyse chaos.
Katedros Nepastamoji, kuri klierikas Vasaris
pamato banyioje, suadina jam mistik idealo
ilges", o paintis su Liuce sukelia drovumo bang
ir kartu provokuoja vyrikas ambicijas, nor patikti
moterims. Idealo ilgesys ir numanymas, kad jo
niekada nepasieks, kvepia pirmj eilrat. Kryba
Vasariui sukelia ir didel diaugsm, ir lides, kad
kunigo sutana atitveria j nuo pasaulio. Taiau
Vasaris igyvena ne tik dl egzistencini dalyk -
bundanios meils, krybos, atalusi santyki su
tvais (tvai kreipiasi sn js, kunigli"). Jautri
psichika skaudiai reaguoja menkiausi
sivaizduojamo pasaulio ir tikrovs neatitikim. Kai
be jokios prieasties seminarijos inspektorius j, jau
antrakurs klierik, vl perkelia gyventi bendr
pirmakursi kambar, vadinam labirintu", Vasaris
pasijunta, tarsi skst nevilties bedugn". vadinti
ne tik psichologiniu, bet ir intelektualiu romanu.
Pirmoji romano dalis, kurioje usimezga kunigo ir
poeto konfliktas, baigiasi kunigysts laimjimu.
Atsisveikinimas su savo jaunysts ir prigimties
vilionmis virsta sunkia Vasario dvasine kova.
I DALIES APIBENDRINIMAS. Pirmojoje
romano dalyje Bandym dienos" Liudas Vasaris
ieko gyvenimo idealo, emocikai igyvena vidinius
prietaravimus, dar nesuvokdamas j smoningai
kaip savo vidaus dramos.
Vasaris nuoirdiai bando patirti religin jausm, bet
turi pripainti sau, kad meditacijos nesuteikia joki
gilesni igyvenim, kad jis stokoja kunigo
paaukimo. O eiliniu kunigu tapti Vasaris nenori.
Panel Liucija vilioja klierik nepatirtu jausmu, jis
trokta igyventi bundani meil, diaugtis
gyvenimu, atsiverti jam ir tuo paiu metu bando
34
ir tau be galo lidna.
Analiz
Eilratis remiasi gamtiniu motyvu - trumpa vasaros naktis,
kada vakaro sutemas nuo auros skiria tik trumpas
prieblandos tarpsnis.
Taiau poet domina ne gamtos vaizdas, o jo reikm:
bsena tarp viesos ir tamsos, dienos ir nakties, ryto ir
vakaro tampa bties atvirumo, begalins jos paslapties
simboliu. simbolin tikrovs igyvenim tiesiogiai
apibdina antra pirmojo posmo pus. Daiktai eilratyje
tirpsta, dvilypuojasi, virsta fantastikais regjimais (i
vilgani bokt veizi visa reginios akys"),
atovaistomis" ir eliais" kalbaniojo smonje. Nyksta
riba tarp vidinio ir iorinio pasaulio; tarp praeities, dabarties
ir ateities; tarp kno ir dvasios. Stiprus pasaulio groio
spdis (Tarp dviej aur pasaulis kaip pasaka") atsiveria
save pat stebinio kosmoso akims", su kuriomis
kalbantysis susitapatina (j regjimais aviesi tu pats"),
gamtoje nuspjam bsim vies pasitinka vakar
atovaistes" suvokjo atmintyje. domu, kad ia jos atgimsta
ne kaip regimasis, bet kaip girdimasis prisiminimas (kaip
seniai girdt giedojim aidai").
Tokiame pasaulio suvokime, kuriame viena kit
pakeisdamos ir praturtindamos dalyvauja visos jusls, labai
aikiai pasireikia simbolistinis atitikmen" principas, dar
vadinamas sinestezija (vienkartinis keli jusli veikimas,
vieno pojio potyrio ireikimas kitu). Erdv, laikas, daikt
vardai nustoja prastinio konkretumo, gyja simbolins
galios: ryto viesa gali reikti ir nujauiam dievik bt,
vakar atovaistes - emikos mogaus prigimties nat.
Kosmins paslapties akivaizdoje mogus galbt pajunta jai
tolygi, taiau netapai savo paties begalyb (iorje
besiartinani vies" atsverianios vidaus atovaistes",
giedojim aidai" ir tavo paties btis"). ios slpiningos
bties vienovs, taiau kartu ir begalini jos tolum
(pirmame posme aviesi [...], patirdamas tolim [...] bt",
treiajame -tavo paties btis / Nykiais aidjimais skrenda
atgalios'') patyrimas ulieja kalbantj lidesiu.
savyje jausm slopinti, kunigystje iekodamas
isigelbjimo ir savojo paaukimo.
Liudas Vasaris - drovus, nerytingas,
kontempliatyvios prigimties, aukltas tradicinje
lietuvi valstiei eimoje. Polinkis nusileisti,
savyje ugniauti nuoskaudas lemia ir maito stok,
komplikuoja psichologin charakterio vystymsi,
tarsi stabdo vyksm.
Seminarijoje jis vis labiau usisklendia savyje,
nuolatin nepritapim, gin su tikrove
kompensuodamas ypatinga vidine sutelktimi,
susikurdamas savo dvasin pasaul.
Rykja krybin Liudo Vasario prigimtis. Poeto
paaukimas - tai reikminga vidin, subjektyvi
prieastis, nulemsianti tolimesnius romano vykius.
Antroje romano dalyje ,,Eina gyvenimas Vasaris
jau paskirtas Kalnyn parapij. Taps vikaru, jis
siningai klauso ipaini, tvarko banyi,
dalyvauja religinse apeigose. Nuo savo
entuziazmo greit atla pamats, kad jo uolumas
tampa pajuokos objektu. Vasaris bjaurisi kunigu
Platnu, tik tvartais susirpinusiu kininku, jam
atgrasi ir kito kunigo Stripaiio politin veikla.
Vasaris jauia, kad nesuarts su paprastais
monmis, nepajgs j vesti auktesn gyvenim.
Nuo sunki, varginani pareig jis bga gamt,
kuri adina menikuosius poreikius. Susipainus su
baroniene Rainakiene, Vasariui atsiveria kitoks
dvasinis gyvenimas. Dvaras j trauk kaip kokia
uburta pasakos pilis, kurioje piktas raganius slepia
ir auks, ir sidabr, ir deimantus, ir perlus ir kalina
grauol karalait". Vasaris godiai skaito i dvaro
parsinetas knygas, pokalbiai su drsia ir
isilavinusia baroniene paadina jam savos verts
pajutim, paskatina atviriau svarstyti kunigo ir
poeto santyk. Nuolat igyvendamas tai entuziazm
ir krybin kvpim, tai vl graudamas save, kad
35
 netinkamai elgiasi, vikaras Vasaris ieko atramos
bendraudamas su pavyzdingais kunigais Ramuiu
ir lavant tveliu, taiau jam svetimas j
ROMANAS ALTORI ELY" asketikas gyvenimo bdas.
AUTOBIOGRAFIKUMAS Prasidjs Pirmasis pasaulinis karas, kelion
Autorius - buvs kunigas - rao apie kunig. Atrodyt, jog Putinas usien tsti moksl nutraukia Vasario ryius su
para apie save. Taiau raytojas autobiografikum grietai Kalnyn parapijos aplinka. Simbolinis grivanio
neig. Jis sak, kad romane nra pasakojama apie save: vyki banyios bokto vaizdas pranaauja Vasario
poiriu tarp autoriaus ir veikjo nieko nra bendra (nebta toki isivadavim i kunig luomo vart.
vyki, apie kuriuos pasakojama romane, nebta gyvenimo kely Atvyks Kalnynus, Vasaris susimsto, kodl jis
nei Kalnyn parapijos, nei Liucs, nei Rainakiens). negali kurti ir prieina ivad, kad nori kurti apie
Romanas kiek autobiografikas kitu poiriu - jame pasakojama meil gamtai ir moteriai, bet neturi toki
apie veikjo Liudo Vasario sielos patirt. Romano pradioje jis igyvenim patirties. O apie Diev kurti jis nenori.
vaizduojamas jaunas ir naivus, o gyvenimo patirties turi Susipains su Rainakiene, ima kurti simbolistin
pasakotojas, esantis labai arti pagrindinio veikjo - ino jo brandos
poezij, nes nenori vieai deklaruoti savo jausm.
raid. Jis labai atidiai stebi veikj ir svarsto, kur romano
esamajame laike is klysta ir nepakankamai suvokia savo situacij
ir k suvoks daug vliau. Pasakotojas, tarsi ubgdamas u aki, II DALIES APIBENDRINIMAS. Antrojoje dalyje
vis primena, kad jaunuio seminaristo idealai, sipareigojimai ir Eina gyvenimas" Liudas Vasaris tampa vikaru
sampratos vliau smarkiai kito, nyko, kad turjo praeiti daug Kalnyn parapijoje. Rykja Lietuvos gyvenimas
dien, kol Liudas Vasaris kai k suprato. Tad galime sakyti, kad prie Pirmj pasaulin kar.
istorija pasakojama i savo likim apmsiusio pasakotojo Banytin Kalnyn rutina j varo ir slegia.
pozicij. Btent itoks pasakojimo bdas ir suteikia romanui Vikaraudamas jis pajunta, kad visos jo
autobiografikumo, nors, kaip minta, romanas nra pasiaukojimo, savs varymo pastangos neturi
autobiografinis. prasms, nereikalingos, blsta anksiau puoseltas
KOMPOZICIJA IR IORINIS SIUETAS kunigikas idealizmas.
Roman sudaro trys dalys. I dalyje Bandym dienos" pasakojama Liudas Vasaris dar bando laikytis, ieko atramos
apie klieriko Liudo Vasario eerius metus Sein kunig aplankydamas lavant tvel - ideal kunig", bet
seminarijoje, apie krybinius bandymus, lytin brendim, tai negelbja, abejons dl kunigo paaukimo
usimezgusi ir neatpaint meil, gyvojo tikjimo ir kasdiens stiprja ir giliau siaknija.
rutinos svarstymus. II dalis - vieneri met kunigavimo istorija, Jis atsiriboja nuo parapins aplinkos raydamas,
kunig visuomenin veikla ir pastoracinis darbas, Liudo Vasario usisklsdamas savyje. Taip tikisi turti vidin
erotiniai potyriai ir pasaulietins literatros atradimas. III dalis nepriklausomyb, niekieno nelieiam srit, kurioje
skirta kunigo supasauljimui. Matome ger deimtmet Vakar jaustsi laisvas, jaustsi poetas ess. Surasta
Europoje praleidus ir grus Nepriklausomos Lietuvos sostin kompromisin ieitis atskirti du paaukimus: Kaip
Kaun nepraktikuojant kunig.
kunigas, a ne poetas, o kaip poetas, a ne kunigas"
Romanas turi iorin ir vidin siuet. Iorinis labai paprastas:
romane nuosekliai pasakojamas pagrindinio veikjo Liudo Vasario -pasirodo esanti tik iliuzija, tik jo smons
gyvenimo kelias iki brandaus amiaus. Aplinka vaizduojama tik padarinys ir tik pastarojoje gals egzistuoti. Liudas
tiek, kiek ji susijusi su pagrindinio veikjo istorija. Atsijusi nuo jaut, kad bgimas nuo pasaulio yra beprasmis, kad

36
Liudo Vasario istorijos epizod romane nra.
Iorinis siuetas romane nra svarbiausias. Daug svarbesn Liudo
Vasario vidini patyrim ir j apmstym istorija.
Pavelkime, kiek Putinas atitinka savo laik kurdamas persona
charakterius. XIX a. Europoje raomi romanai apie mog tarp
moni, t.y. visuomenje: apie jo karjer arba neskmes, viet
luom hierarchijoje (Stendalis, O. Balzakas). Jau anksiau esate
nagrinj F. Dostojevskio roman Nusikaltimas ir bausm". XX
a. dar labiau susidomima individu. Individas pasirodo ess ne
maiau sudtingas nei pasaulis, kosmosas, visuomen. Po Z.
Freudo, Jungo psichoanalitini tyrinjim domimasi sielos
gyvenimo istorija.
Psichologizmas XX a. literatroje kyla kaip pasiprieinimas
natralizmui, kurio alininkai aikino mogaus gyvenim kaip
biologikai nulemt. Nesitenkinant tokia mogaus samprata imta
gilintis mogaus vid, psichik, jausmus.
Prozoje irykja dvi linkms: vieni autoriai rao apie asmenybs
saviaukl, tapim ja, vietos visuomenje iekojim; kiti, t. y.
kratutiniai modernistai, individ iri pesimistikai - bando
vaizduoti silpn, lungani asmenyb. Tipika modernaus
pasaulio asmenyb pasta idealo vies, bet suvokia ir savo
silpnum. Vakar Europoje tokio modernaus romano herojus -
skeptikas, neturintis ryki savybi, ne gebantis umegzti
mogik ryi, jauiasi kitiems ess svetimas, kad ir kaip
stengiasi bendrauti.
Aktualia tema tampa vyro ir moters ryys (atidiai tyrinjamas
lytikumas, erotika, seksualumas).
XX a. pradios romano herojus - daniausiai menininkas, silpnas,
paeidiamas, dirglus, nerytingas, kankinamas krybos
problem.
Vis daugiau randasi roman, kur istorij pasakoja ne objektyvus
pasakotojas, o pats veikjas. Tokio tipo romanuose pasakojama
pirmuoju arba treiuoju asmeniu, bandomas pateikti mini
srautas (vartojama menamoji kalba). Pasakotojas ir veikia, ir save
stebi bei bando aprayti. Savistaba (savs stebjimas) - vienas
bdingiausi XX a. prozos bruo. Tokio tipo kriniams daug
takos turjo Oskaro Vaildo (Oscar Vilde) Doriano Grjaus
portretas", Knuto Hamsuno Badas", Panas", Rilks Malts
Laudriso Brigs uraai" bei kit autori veikalai. Lietuvi
modernistins prozos pradininku laikomas J. Bilinas.
PSICHOLOGINIS ROMANAS
dl krybos jis turs atsiverti vairialypei patiriai,
nes gyvenimo painimas ir yra krybos versm.
Liudo Vasario krybin prad dar labiau sustiprina
paintis su dvaro ponia baroniene Rainakiene. Ji
skatina Liud rayti, atskleidia jam pasaulio
vairum ir daugialypikum. Irykja didysis
paradoksas: Vasaris, eidamas tarnauti Dievui,
slopina savyje jo dovan - talent.
Liudo Vasario paintis su baroniene Rainakiene
stiprina tolimesn vidinio konflikto raid. Intymus
ir artimas ryys su turtinga, aristokratika, dosnia ir
laisva moterimi suadina ne tik erotin potrauk, bet
ir mogik ididum, pasiryim prieintis rutinai.
Stiprja individualizmo jausmas, modernja
pasauljauta. Didelis nusivylimas slygoja btinyb
atsinaujinti. Kunigo ir poeto konfliktas
sprendiamas poeto naudai.
Antros ir treios dalies vykius skiria deimt met.
Per t laik baigsi Pirmasis pasaulinis karas,
atkurta Lietuvos valstyb. Vasaris baig mokslus
dvasinje akademijoje, kelet met studijavo ir
gyveno Vakar Europoje.
Treios dalies ,,Isivadavimas pradioje matome
Liud Vasar jau grus Lietuv, isimokslinus,
gijus; filosofijos daktaro laipsn ir kartu subrendus
kaip meninink. Vasaris vengia religini apeig
visaip isisukindamas ir meluodamas, bet gal
gale sutinka laikyti miias nebuvs ipainties trejus
metus. Atsinaujina jo santykiai su Liuce. Suinojs,
kad Liucija yra kunigo Kimos, artimo Vasariui
mogaus, dukt, ir skaudiai igyvens jos
saviudyb, Vasaris mato, kad kunigyst gali
praudyti mog, ir jauia, kad jam taip pat gresia
dvasin katastrofa. Su kunigais susietas savo darbu
(Vasaris dirba gimnazijos direktoriumi),
pasaulira ir materialine padtim, jis nesiryta i
37
 Iki Putino lietuvi romane buvo vaizduojamas
visuomenikas, tautai sipareigoj mogus. Ignas einius,
atrijos Ragana apysakose atvr tokio visuomenei
sipareigojusio mogaus igyvenim pasaul. Putinas vis
dmes sutelkia mogaus individualyb.
Pagrindiniam romano veikjui skirta daugiausia vietos. Kiti
pavaizduoti siauriau, labiau i iors nei i vidaus (iskyrus
Liuc). Jie reikalingi pasakotojui tiek, kiek padeda atskleisti
Liudo Vasario jausmus. Svarbiausia iame romane -
asmenyb, bandanti rasti individualius savo bties dsnius,
iekanti savs.
Veikjo patyrimus ir igyvenimus pasakotojas pateikia ne
visuomenins analizs, o psichologine plotme - atidiai stebi
veikjo jausmus ir mintis. Liudo Vasario igyvenim,
patyrim, poelgi apmstymui skiriama daugiausia vietos.
Taip atskleidiama daug svarbi mogaus saviauklai dalyk.
savianaliz links ir pats veikjas. Jis pats atidiai save
stebi, nuolat svarsto, apmsto savo poelgius. Rsiausias
teisjas yra jo paties viduje.
. skliautai, ir darbas Kalnynuose, ir eimos
Eilra
karto nutraukti ryi. Be to, bijo skaudinti tvus ir
prarasti geriausi, kaip pats mano, su kunigyste
gyt savo asmenybs dal - gebjim dl idealo
isiadti gyvenimo pagund, moralin tvirtum. Jo
groini krini pasisekimas skatina Vasar rytis
pragyventi vien i literatros darbo. Nauja Vasario
draug Auks Graulyt, turtingo Amerikos lietuvio
dukra, ragina kovoti su savo dvilypumu, Vasario
igyvenamus sielos disonansus vadina dvasios
menkyste. Aukss paveikslas iek tiek tezikas, ne
toks gyvas kaip Liucs ar baroniens. Akivaizds ir
jos tikslai: bdama veikli, ambicinga moteris, ji
siekia tbt suvaidinti Vasario gyvenime lemting
vaidmen, tapti jo mza kelyje isilaisvinim.
Pagrindinis Aukss klausimas - kas bus toliau?" -
kreipia Vasario mintis galimyb kurti eim.
Taiau Liudui labiau rpi jo talento ir krybos
likimas, dl j jis pasirengs mesti kunigyst - ne
dl eimos. Ir prieblandoje skendintys seminarijos
gyvenimas jam atrodo per anktas, jis vis viena
jausis atitvertas nuo tikrojo savo paaukimo - kurti.
Kaip ir visame romane, paskutinje dalyje Vasariui
yra svarbiausias dvasinis gyvenimas. Romano
pabaigoje jis aikiai suvokia save kaip poet ir
supranta savo egzistencijos prasm: Be vidaus
kov ir kentjim nra krybos. Tik nuolatos
degdamas ir atsinaujindamas meno mogus gali
krybikai save pareikti." Romanas baigiamas
Vasario pareikimu NN vyskupysts kurijai.
III DALIES APIBENDRINIMAS
Antrosios ir treiosios dalies vykius skiria
deimties met laikotarpis. Pakitusi istorin
situacija: prajs Pirmasis pasaulinis karas,
susikrusi Lietuvos valstyb. Liudas Vasaris grta
Kaun, laikinj Lietuvos sostin, po studij
Peterburgo dvasinje akademijoje, Vakar Europos
38
universitetuose. Grs Lietuv, Liudas Vasaris
aikiai suvokia btinyb pasirinkti, nes
kompromisas udo talent, lugdo mog. Nors ir
apsisprends mesti kunigyst, vengdamas kunigik
priedermi, jis delsia, ima abejoti, nesiryta.
Usimezgusi paintis su Aukse, susitikimas su
Liucija Glaudiuviene, jaunysts mylimja,
sudrumsia Liudo Vasario jausmus, trikdo dvasin
ramyb, didina tamp.
Liucs saviudyb - ikis aplinkai, reikmingas
siueto poskis - skubina Liudo Vasario vidinio
konflikto atomazg, lemia jo apsisprendim ir ryt.

Liucij Liudas atranda naujai - kaip dramatiko

likimo mog, kaip vis gyvenim j myljusi
moter, kaip pirmj paadinusi ird jausmams ir
iklusi gyvenimo klausim".
Gal gale jis rao pareikim NN vyskupysts
kurijai, praddamas nauj gyvenimo ir krybos
etap, galbt aikiai suvokdamas, kad i kalts
jausmo jis niekada neisivaduos, kad visika
asmenybs laisv nepasiekiama ir kad jis renkasi tik
nauj nelaisvs form. Bet mogui duota galimyb
laisvai pasirinkti, ir Liudas Vasaris ta galimybe
pasinaudoja, smoningai suvoks savo paskirt,
paaukim, prasmina individuali bt.

ROMANO APIBENDRINIMAS

Dl didiulio dmesio mogaus vidiniam

gyvenimui, savistabai ir savianalizei Altori
ely" laikomas psichologiniu, o dl raikos
(stiliaus) -intelektualiu romanu. Altori ely"
ketvirtojo deimtmeio pradioje i ties buvo
naujas ingsnis lietuvi literatroje. Modernia anuo
metu pasakojimo technika, aktualia problematika
Putino romanas praaugo Antano Vienuolio, Juozo
Gruo, Petro Cvirkos stambiosios prozos krinius.

39
14 J. Savickis. Jurgis Savickis- prozininkas, ekspresionistas (1890 1952) Apsakymas ,,Vagis
Novels Tikras iandienos lietuvio europieio, laisvo ir atviro Pavirinis sluoksnis:
(Kova, pasaulio gyventojo, pirmtakas. Vagyst kaime
Fleita, J. Savickis Vakar kultros mogus. Vagies sugavimas
Vagis, ir kt.) Domjosi menu (daile, teatru). Kaimiei kertas, stebimas
Laisvai kalbjo keliomis Europos kalbomis vaiko
Lietuvos diplomatas. Usienyje rpinosi lietuvi kultros Vaiko naivus monikumas
populiarinimu. paskatina vag paleisti
Ekspresionizmas (pranc. expressionisme - expression - Vagyst- moralinis mon ibandymas
ireikimas, iraikingumas, iraika) I fragmentas ( I pastraipa)
XX a. pirmj 3 deimtmei avangardistin V. Europos 1.Kaip gerai turti savo namas. 2.Savo namas, iluma.
dails, literatros, muzikos, architektros ir teatro srov, 3.Pilna troba moni, panius vejani. 4.U ta ta, ilta,
kuriai bdinga gerai! - Taip gali manyti mogus, kuris kaip uva
o atviras, pabrtas autoriaus pasauljautos, iguitas po pasaul bastos.
emocij, vizij reikimas, II pastraipa
o anarchistins, pacifistins ir antimiesionikos Urkytoj ir dm prileistoj gryioj seni mons
idjos, pasakojo apie senos gadyns plikus, kaip j pavogti
o apibendrinti, hiperbolizuoti, danai groteskiki arkliai buvo riami prie medi, kaip arkliai i bado
vaizdai. ieves grau, kaip kunigams kaitintais virbalais padus
J. Savickio krybos bruoai svilino.
mogaus vieniumo tema, susvetimjimo jausena III pastraipa I fragmentas
Netiktas susidrimas su likimu 1. Vaikas, droindamas lentel ir nordamas i jos
Karo, miesto motyvai smuik padaryti, svajojo ir klaus.
2.-Nagi, kad dabar ateit per prisnigus darel
Vaizdai ir odiai netikti, ryks, intensyvs, tapybiki
plikas...
Subtilios uuominos
3.Plikas rodsi vaikui auktas, malonus, graiais
Kultrins nuorodos juodais rbais apsirds, lyg kunigas su blizganiais
Minties uoliai kalioais. 4.Kodl jam taip rodsi - jis neinojo.
Rimtumo ir komikumo derm Kuo vaikas skiriasi nuo suaugusij?
Vaikas smuik droia (meninis paaukimas),
muzikalumas
mons kankina plik
II fragmentas .
Vaikas tyliai stovjo ties piktadariu, lyg j kas bt
tvirtai laiks. Jis negaljo atspti, kur jis bus j mats.

40

15 Jonas Aistis.
Eilraiai
J. Aistis(1904 1973) poetas neoromantikas.
1.Nuo Putino Aistis suko atgal folklor, od perved per sodieio
vaizduotei bdingas formas, prats t lyrizmo variant, kurio itak
iekojome liaudies dainose. ( Viktorija Skrupskelyt )
2. Jonas Aistis prats tyriausias lietuvi lyrikos tradicijas, virnes
ikl ms elegin (eleginis graudus, lidnas) poezij, suteik jai
formos precizikum, lankstum ir spindjim, pagilino lietuvi poezijos
kalbin meistrikum, parod mums kukl, o drauge pasakikai gra
Lietuvos peiza, alia savo individualios glos atverdamas kosmin
tragedij ir sielvart. (A.Vaiiulaitis)
3.J. Aistis, S. Nris, A. Mikinis ir B. Brazdionis poetai
neoromantikai.
Rarot vaizdas min jam piktadar: alias veidas,
suplyti markiniai, pasvirusi galva... Dideliame
altoriuje prikaltas ant kryiaus Kristus turjo tokio pat
panaumo. Kas tai piktadarys!
moni elgesys nemoralus
Sarkazmas -pikta paaipa, noras paeminti
Fizinis smurtas
Vaikas atstovauja moni poiriui
Vaiko smons nubudimas
Vidinio, psichologinio veiksmo kulminacija
Priima savarankik sprendim
Novels ekspresionizmo bruoai
Gyvenime lyg teatre mogus atlieka tam tikr vaidmen.
Veikjai - kompleksuoti, pasidav instinktams.
Gyvenimas- rsti komedija.
Vaizduojamas pasaulis iaurus, negailestingas,
keliantis grsm egzistencijai. mogaus santykis su
tikrove konfliktikas. Dmesys vidinei mogaus tampai.
Gyvenim fiksuoja stambiais, grafikais brkniais,
jaudinsi dl meils bei kit aminj vertybi likimo.
Ipastama dabartis.
Ekspresionizmas
Ekspresionizmas buvo individualaus maito
prie visuomens moral ir tvark iraika.
Pavadinimas (lot. expressio iraika)
atspindi siek laisvai ir spontanikai perteikti
subjektyvius vidinius igyvenimus, neretai
labai sutirtintomis spalvomis.
Ekspresionistai buvo itin grieti visuomens
kritikai. Jie kovojo su miesionikumu, j
priskirdami penktajam luomui
(nusikaltliams, valkatoms, prostitutms ir
menininkams) bei bohemai.
Peizaas (Poetui rpjo prasminti bdingiausius Lietuvos
peizao, kaimo buities detales, atskleisti gimtins gyvybs
paslaptis .)
Laukas, kelias, pieva, kryius,
ilo juosta mlyna,
Debesli tankus ias
Ir graudi graudi daina.
41
Neoromantinei pasauljautai bdinga :
tautosakos stilistika bei vaizdiai, Bga kelias, ir bereliai
domjimasis egzotikais rytais, Linksta vjo puiami;
tautinio charakterio paiekos, Samanotas stogas alias
bibliniai vaizdiai, Ir uns balsas prietemy.
slytis su kit krat kultra,
katastrofos nuojauta. O toliau paskends kaimas,
4. Noeromantikai nesiima tautos vedlio vaidmens, kaip tai dar Maironis Tik irgeliai tarp klev,
(romantikas ). Jie tiki taurios asmenybs galia ( pasaulis tobulja, kai lama liepos tokia laime,
asmenyb viesja ). Kiekvienas, anot j , susijs su istoriniu procesu ir Tokiu lidesiu savu.
jame aktyviai dalyvauja.
5.J. Aistis nuo jaunysts daug galvojo apie Lietuvos likim, apie Tik sukryk lyg gerv svirtis,
lemting Ryt Vakar krykel. Negaljo susitaikyti su Lietuvos Sulams daina klevuos
gyvenimo poskiu 1940 metais. Gera ia gyvent ir mirti!
Gera vargt ia, Lietuvoj!..
Vienas kraujo laas Kaunas, 1929 10 29

Vienas kraujo laas bt tave nuplovs, ,,Pasiskundimas tai ipaintis paiam sau, skaudi
Bet varge jo vieno tu pasigedai prisiminim blyksteljimas, toli nuo tvyns urayta irdies
Nors stipryb smm i didios senovs, rauda.( S. Pudevien)
Liko netesti ms paadai... Pasiskundimas
Ne dl to, kad ruduo, ne dl to...
Vienui vienas odis bt tave apgyns, Ne dl to, kad nukando lapus
Bet varge jo vieno tu pasigedai Ir kad rstauja vtros piktos
Nors visi adjom mirti u tvyn, akose vl kaukimas kraupus!
Liko netesti ms paadai...
Ne dl to man graudu, ne dl to...
Ieivijoje kr i ilgesio. Ne dl to, kad varbusis lietus
,,Vienas kraujo laas miniatirinis eilratis, kurio pagrindin mintis Mums likimo kely nuolatos
skausmas dl nevykdytos pareigos tvynei. Veiduose ivagoja metus!
1948m.paraytame eilratyje apibendrino savo poir Lietuv.
Kreipdamasis Tvyn, poetas prisimena ankstesnes lietuvi poezijos Ne dl to man graudu, ne dl to...
temas: poetai skelb ryt apginti Lietuv, nuo Maironio laik ragino Ne dl to, kad ugriuvo dangus
semtis stiprybs i senovs. Bet Lietuva neteko nepriklausomybs- ,,Liko Ir palau mus ia...Ne dl to,
netesti ms paadai. Ne dl to, o tautieti brangus!
,,Vienas kraujo laas, ,,Vienui vienas odis- apibendrinti pasiaukojimo Brooklynas, 1953 12 04
u tvyns laisv vaizdiai, juk ,,visi adjom mirti u tvyn. Paad Eilratis elegikai graudus. Poetui gelia ird, taiau dl ko,
Tvynei netesjimas ypa skaudus poetui ieiviui. ugniaus bals graudulys taip ir neleidia pasakyt. Tik
vienintelis odis ,,tautieti leidia nuspti poeto kanios
motyv: jis ilgisi gimtojo krato. Tai jausmas, kurio neireiki,
todl prasitariama kukliai, tarsi pro aaras. Tarytum isigands
savo jautrumo, poetas palieka nenurits sunkaus akmens nuo
irdies, nepasaks- dl ko taip ,,graudu, ,,baisu... Lieka vien
prasmingas daugtaki tyljimas.
Pasikartojantis odi junginys ,,ne dl to kiekviename
posmelyje prapleiamas, ,,argumentuojamas, kartu

42
 padidinant emocin tamp: pirmajame posmelyje ,,ne dl to
atsiveria ne iki galo; antrajame i fraz jau prapleia - ,,ne dl
to man graudu. Paskutiniame posme pasikartojimas
kiekybikai nepakinta, taiau emocinis krvis sustiprinamas
prieveiksm ,,graudu pakeiiant stipresniu - ,,balsu.
Paskutiniame posme pratrksta rauda, dejone, pasibaigiania
skaudiu, iki sielos gelmi persmelkianiu kreipiniu.
Gimtins netekties , atskirties jausmai perteikiami pasitelkiant
gamtos vaizdius: ruduo ,,nukando lapus, likimas ,,veiduose
ivagoja metus, palauia ,,ugriuvs dangus.
16 H. Henrikas Radauskas (1910-1970) - Nepriklausomos H. Radauskas. Homero jaunyst
Radauskas. Lietuvos lyrikas, augs ir brends Lietuvoje, krybos A griau putojant pien,
Eilraiai A valgiau neemik duon,
virni pasieks ieivijoje.
irjau rini dien:
H. Radauskas vienas ymiausi lietuvi poet modernist, ydini gl raudon.
estetas. Jo poezija isiskiria spalv, vaizd bei gars vairove.
Poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieko groio, estetini Man piemenys grojo vamzdeliais
emocij, menins prasms. Pavsyje aukto platano,
Ir bits auksiniais indeliais
H. Radauskas . Pasaka Man kvepiant med gabeno.
Pro dmus traukinio, pro vielas telefono,
Pro urakintas geleies duris, O, kaip man beprotikai seks!
Pro alt ibur beprotikai gelton, Man vynuogs nokti skubjo,
Pro kart aar, kuri tuojau nukris, Ir sunkios, sirpusios keks
Laimingos prie lp virpjo.
Pro gervi virtin, kuri iaur lekia,
Pro gnom poemiuose sunetus turtus Su lyra klajodami dviese,
Atskrenda Pasaka, atogr karta platak, Mes kar ir kard giedojom
Ir mirga margas spinduli lietus. Ir vasar aukt ir viesi
Ir riedani bang po kojom.
Septynias mylias engia vaiko koja.
Nalaits nelieia vilkai pikti. O vaigds, pradjusios kilti,
O Egls broliai dalgiais sukapoja Ant jros rankas auksines
Jos vyr alt jros pakraty. Udjo ir liep nutilti,
Kad ji neprikelt mans.
Voras su trupiniu dang kelias. Analiz
Kalba akmuo ir medis nebylys. HOMERAS (IX ar VIII a. pr. Kr.)
Ir ieko laims, ant aklos kumels vadinamas pirmuoju Europos poetu, epo tvu
Per vis em jodamas, kvailys. (herojins poemos Iliada, Odisja);
Manoma, kad gim Smirno mieste, Maojoje Azijoje.
Pasaulis juokiasi, paspends savo tinkl Homeras reikia neregys, todl atsirado legenda,
Ant ems viekeli, takeli ir tak. kad
Klausau, k Pasaka man gieda kaip laktingala, poetas buvo aklas. Kita vertus, Homeras taip pat
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu. kaitas - tai galjo nurodyti
Pasaka yra groio, svajons, dvasingumo simbolis. Matome, kad jo socialin padt.
eilratyje turt bti pasakos motyv ar bent jos atspindi.

43
mogaus kelion i tikrovs pasak. Pasakos taka monms ir
pasauliui.
Pirmoje ir antroje strofose poetas vaizduoja pasakos kelion. H.
Radauskas neapsiriboja paprasiausiu pasakos sekimo bdu - jis
aprao pasakos ,,kelion telefono laidais, traukiniu, pro alt
ibur, kart aar, gervi virtin, gnom poemius. Pirmoje
strofoje taip pat galima velgti sumiim ir nerimast, nes
pasakoma ,,pro urakintas geleies duris, kurios simbolizuoja
kaljim, nelaisv.
Antros strofos pabaigoje pasaka nusakoma metaforikai atogr
karta platak, kuri ir niriausiomis slygomis gyvenim gali
atneti vies, gr, vilt ir svajon.
Ir mirga margas spinduli lietus - ima lyti pasakomis,
spalvingais epizodais, veikjais.
Treioje ir ketvirtoje strofose paberiami garsiausi lietuvi
liaudies pasak motyvai. Poetas pasitelkia i pasak dlion tam,
kad skaitytoj nukelt jo mgstam pasak, o mintys apie j
priverst atsiriboti nuo realybs. H. Radauskas remiasi kontrasto
principu, nes ,,nalaits nelieia vilkai pikti, o i pairos geri
Egls broliai ,,dalgiais sukapoja/Jos vyr alt jros pakraty.
Taip pat vaizduojama paradoksali situacija, nes kvailys joja ant
aklos kumels.
Paskutinje strofoje stebuklingas pasaulis sugretinamas su realybe.
Tikrasis pasaulis eilratyje vaizduojamas iaurus,
negailestingas, ,,juokiasi ir yra tarytum valdovas, ,,paspends
savo tinkl.
Dviejose paskutinse eilutse lyrinis subjektas vl primena, kad
i valdingo, technizuoto pasaulio pads itrkti tik giedanti ir
tikjim kvepianti pasaka.
Eilraio mogus
Eilraio mogus sunkiai taikosi su realybe, todl persikelia
pasakos pasaul, kuris jam daug mielesnis, viesesnis ir
spalvingesnis.
O eilraio pabaigoje lyrinis subjektas atsiriboja nuo tikrojo
pasaulio, j ignoruoja ir naiviai, tartum vaikas itaria: ,,Pasauliu
netikiu, o Pasaka tikiu.
Nuotaika
Pasaulis iaurus, altas, klastingas, jis tyiojasi i mogaus
svajoni, jo kani: ,,Pasaulis juokiasi, paspends savo tinkl".
iauriai tikrovei prieinasi Pasaka. Joje viskas galima, ji - laisv.
Nusivyls pasauliu, poetas pasineria Pasak, nes ji leidia
mogui pajusti ilum, kurios jis nejauia realybje.
Pavadinimas
Nuoroda Antikos kultros pasaul;
Homero neemikumas, dievikoji prigimtis,
nemarumas, lov;
kryba mogaus gyvenimo prasminimas;
Lyrinis subjektas kauk, kalba Homero vardu;
Eilraio pasaulis grois , viesa
Idilikas (ramus, giedras, be rpesi, idealizuotas
gamtos prieglobstis);
Skonis rega garsai (skirtingais pojiais
rykinama Homero, kaip poeto, dievikoji prigimtis);
Diev maistas, teiks jiems aminyb, nemirtingum:
putojantis pienas dievikasis nektaras, neemika duona
ambrozija.
Eilraio mogus
Kauk kalba Homero vardu;
Poetas, krjas (su lyra klajodami dviese).
Laimingas, besidiaugis lydinia skme, love;
Idilika aplinka skatina jo krybik prigimt.
Ryks Homero krini motyvai
Iliada Mes kar ir kard giedojom:
Trojos karo, kov motyvas (achajai (graikai) nori atkovoti
graij Elen, Menelajo,
Spartos karaliaus, mon, kuri pagrob Paris, Trojos
karaliaus Priamo snus);
Odisja Ir riedani bang po kojom: Odisjo
klajoni jromis,
blakymo po svetimus pasaulius motyvas;
Eilratis prisiminimas, sapnas
1. Paskutin strofa: Kad ji neprikelt mans;
2. Poetikas pasaulis, vizija vir realiojo, kasdienybs;
3. Realyb nuudyta, ilaisvinama kelias vaizduotei,
dominuoja viesus sapno, pasakikas, svaj pasaulis krjo
kvpimo versm.
44
 Idja. Pasakos pasaulis gali suteikti vilt, tikjim ir svajon,
kurie mogui tikrai pravers realiame gyvenime.
Ivada. H.Radauskas atskleidia skaitytojui pasakos paslapt,
atveria jos duris ir parodo, kad jei labai sunku, visada galima
pabgti graesn, mielesn ir jaukesn pasaul, kuriame gali
pasisemti energijos, stiprybs ir grti realyb. Taiau tik nuo
paties mogaus priklauso, kuo jis tiks PASAULIU ar PASAKA.

17 Nris. Prie Salomja Nris ( Bainskait Buien ) gim 1904m. spalio 17d. Lietuvai
didelio kelio Kir kaime, Vilkavikio apskrityje. Vaiskus tviks peizaas su rymania
Moksi Alvito pradios mokykloje. Nuo 1918m. -Marijampols
gimnazijoje. 1919m. persikl Vilkavikio ,,iburio" gimnazijos eer tyla, ydromis upeli juostomis;
ketvirt klas. Gimnazijoje pasiymjo kaip dailinink ir poet, dalyvavo Karo neganda su grsmingu dundesiu,
ateitinink kuopos veikloje. gaisr pavaistmis
Baigusi Vilkavikio gimnazij, 1924 m. S. Nris stojo Lietuvos I neganding vakar
universiteto Teologijos-filosofijos fakultet, kur studijavo
lietuvi literatr, taip pat vokiei kalb ir literatr, pedagogik Audr perknij prikrauti
psichologij, ateidavo Humanitarini moksl fakultet Lingavo debes laivai.
pasiklausyti Juozo Tumo-Vaiganto, Vinco Krvs-Mickeviiaus, Balio Tada grai, grai buvai,
Sruogos Akim tylij eer...
paskait, dalyvavo ateitinink draugijos atrija veikloje. Lyg eidama lineli rauti.
Darbas
Baigusi Kauno universitet dirbo mokytoja Lazdijuose, Panevyje,
Kaune. 1936 m. itekjo ir gyveno Paryiuje iki 1937 m. 1938 m. buvo Dangus kaito nuo ar,
ileistas geriausias S.Nries poezijos rinkinys Diemediu ydsiu, u kur Gaisraviets ravo baisios.
poetei paskirta Valstybin literatros premija. Ties viekeliu, ties vjuotu
Grusi Lietuv, gyveno Palemone prie Kauno. Jos vyras B. Buas, Nustebusi stovjai tu
sukrs eim, nusipirko plotel ems, pats projektavo ir kukliomis Akim tylij eer,
abiej lomis stat nam, pasisodino didel sod. Poet turjo savo
darbo kambar, kuriame ra eilraius ir ruosi pamokoms, skulptorius Upeli kaspinais ydraisiais.
ia sireng dirbtuves.
1937-j ruden S. Nris savo praymu atkelta i Panveio Kaun Negaila juodbri br,
ir pradjo dirbti Kauno III Valstybinje gimnazijoje, kasdien vainjo i Jaun dien jaunam negaila.
Palemono Kaun traukiniu. Gimnazijoje dst vokiei ir lietuvi Man gaila tik tavs vienos
kalbas emesnse klasse. Spalio 23 d. gim snus, kuriam dav
Sauliuko Balandio vard. sigalvojusios, lidnos -
1938 m. buvo ileistas geriausias S.Nries poezijos rinkinys Akim tylij eer...
Diemediu ydsiu, u kur poetei paskirta Valstybin literatros Tavs man begaliniai gaila
premija.
Karas Ir tavo aar tyr...
1941 m. vasar, prasidjus Antrajam pasauliniam karui, bgdama nuo Jom dulki viekelio nelaistyk.
vokiei, S. Nris su mau sneliu pasitraukia Rusijos gilum.1942 m.
S. Nris su snumi grta Maskv. 1944 m. rugsjo 30 d. vakare S. Nris Neverk daugiau ir nelidk,
gro i Maskvos Kaun, susitiko su vyru Bernardu, bet Palemono Kovon mane tu. palydk
namelyje nebegyveno. 1945 m. birelio 8 d. S. Nris paguldyta Kauno Akim tylij eer...

45
Raudonojo Kryiaus ligonin. 1945 m. liepos 7 d. mir (Maskvoje ).
Neoromantizmas XX a. pradioje ikilusi romantizmo atmaina.
Vienas i skiriamj neoromantik bruo buvo idealizmas. Jis skatino
keisti gyvenim, aukotis dl ideal, adinti viltis. Neoromantikai siek
savo tautos kultr ivesti pasaul, tautos dvasi ireikti naujoje Svetima erdv alta. Vyrauja juoda spalva. Bsenos- benam,
kryboje.
Eilrai rinkinys ,,Anksti ryt ( 1927)
io rinkinio dominant - diaugsminga emocija. Diaugiamasi savo
jaunyste ir atsivrusiu pasauliu. Svaigina viskas: iedai, dienos saultais
velgimais", naktys vaigdtais sapnais", myluojanios bangos,
glamonjantis vjas. Visa gamta puoia lyrinio subjekto jaunysts takus:
Kur einu - margi drugeliai mane lydi. / Kur sustoju - man lelijos baltos
ydi." Kalbanioji bendrauja su gamtos gaivalais, pasiekia vaigdes,
laukia ateinant sutem vienios, nardo bangose.
Eilratis ,,Anksti ryt
Anksti ryt parayta
Daug nauj skambi vard.
Versiu knyg neskaityt
Nuo ryt lig vakar.
Tau dovan parneiu laisv.
Maskva, 1944.
Rinkinio motyvas begalinis ilgesys, skausmas, neviltis,
pasigailjimo laukimas, sugrimo viltis. Erdv bekrat.
nuklydusi tremtinio keliu. Kelias yra ems enklas, likimo
simbolis. Ne vien mogaus, bet ir tautos. Ypa jei skirta jai
bti prie didelio kelio, ir svetim trempiamo, ir savus
svetimybn ivedanio: ,,Ir gluosniais mes virtom prie didelio
kelio/Berais svyrnliais prie steps plaios./Ir svyra mums
akos, ir krinta lapeliai,/ Ir veria mus speigas lig erdies
paios.
S. Nris. Trokulys
Skaudia maudia trokulys krtinj -
Lyg aizda, ideginta arijom.

Anksti ryt baltos laums Jei atrasiau avinlio pd

Laim lm man jaunai; Gimtame takelyje imint...
Ir ibr ir nulm Sklidin rasos tulpels ied,
Bti jauna aminai. Trokul galiau nuraminti.

Saul eria anksti ryt

Daug auksini valand. Buvo ten kalneliai, pievos, mikas,
Ryt auksu parayt Mano rudenio aura iblykus...
Savo vard a randu.
Lyrinis subjektas. Dramatizmo dar nepaliestas, viesus lyrinio subjekto
engimas gyvenim (A su saule ateinu"); pasiryimas painti tai, kas Smm vanden altinio alio
dar nepastama (Versiu knyg neskaityt"); savosios verts suvokimas Pro geltonus lapelius berelio.
(Ryt auksu parayt / Savo vard a randu"). Lyrinio ,,a
dominavimas: pirmoje strofoje parayta / Daug nauj skambi vard", o
paskutinje iskiriamas tik vienas, paymtas tradiciniu iskirtinumo Ir tada, tada nepainojau
poymiu (auksu): Ryt auksu parayt, / Savo vard a randu." Antroje A tavs, o irdgla juodoji!
strofoje a ir kiti vl atsiduria skirtingose pusse: vienoje - ems
pavergti (t.y. sustabdyti) keleiviai be sparn (sparnai - tipikas
romantinio herojaus atributas), kitoje - a, lydimas sauls. emikosios ir Rodos, ir mans ten pasigenda, -
dangikosios sferos priestata bdinga romantizmui. Treioje strofoje a Dsauja saullydiu motut...
i kit iskiriamas laumi burto, amina jaunyst - irinktojo likimas. Girdiu - gervs dausas jau skrenda.
Rytmeiais tenai alna baltut,
Prie didelio kelio
Prie didelio kelio stovjom - irjom. ..
Ten vanden altinio alio
O lidesiai gds keli dideli! Byra altos aaros berelio.

46
Nujo, nujo... irkit! - nujo
Pavasaris ms didiuoju keliu!
Grm vanden altinio alio,
Grm altas aaras berelio.
U kalno, u juodo pavasaris nyko
Su gstania saule, su balta diena. ..
Itso prie mus be dain, be vainik
Nutilus pakaln - alta ir lidna.

Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio,

Berais svyrnliais prie steps plaios.
Ir svyra mums akos, n krinta lapeliai,
Ir veria mus speigas lig erdies paios.
Maskva, 1942.XII.21.
Eilratis yra i to paties pavadinimo eilrai
rinkinio, paios poets sudaryto 1944 metais, taiau
ijusio tik 1994 m. iame eilratyje galima
perskaityti vis to rinkinio poetin program.
Kelias yra ems enklas, likimo simbolis. Ne vien
mogaus, bet ir tautos. Ypa jei skirta jai bti prie didelio
kelio, ir svetim trempiamo, ir savus svetimybn
ivedanio:
Kelias.
Kelias gali reikti ir fizin, ir dvasin mogaus
kelion.
Kelias dana nugyvento gyvenimo metafora,
mogaus iekojim, painimo, sukauptos patirties
enklas.
Kelio motyvas sivyravo tik paskutiniajame S.
Nries eilrai rinkinyje.
Kieno vardu kalbama?
,,Mes, o ne ,,a vardu.
Isakomas ne vieno mogaus jausmas ar poiris, o
daugelio moni patirtas.
Poet ia kalba savo tautos, patekusios karo
negand skur, vardu.
Kalbjimas ,,mes vardu yra tylus, paslaptingas,
tarsi kalbant panibdomis.
Kaip perteikiamas baugumo, skaudumo spdis?
47
 gdi karo nuotaik veda pirmosios strofos
bals ,,, vienoje eilutje pasikartojanti net kelet
katr: ,,O lidesiai gds keli dideli.
i bals savo gdiu skambesiu perteikia baugumo,
skaudumo, varbumo spd, o is spdis
uuominomis, nutyljimais padeda ipltoti mintj
kelio motyv.
alia pirmoje strofoje sukurtos plaios vaizdo
perspektyvos toks garsu perteiktas spdis padeda
sukurti vidin regjimo perspektyv: ,,Prie didelio
kelio stovjom irjom.
,,irjom perspektyva atsiveria ne tiek erdviniu
vaizdu, kiek stipriu emociniu igyvenimu, kuris
padeda atskleisti pagrindin eilraio mint karo,
istorijos kely patiriam gl ir skausm dl paliktos
Tvyns.
Kaip kuriama praradimo tema antroje strofoje?
Nykstanio pavasario ir juodo kalno kuriam
laisvs ir laims tem rykiai papildo balsiai ,,
ir ,,i. Veiksmaodis ,,itso sustiprina ,,nutilusios
pakalns spd kintaniu ,,i garsu.
,,Nutilusi pakaln i glos ir skausmo ,,itso
tartum ilgesio kamuojamas veidas. Ir is
vaizduotje susikurtas itss veidas tiksliausiai
perteikia ms, atsidrusi toli nuo Tvyns,
bsen ilges, susiliejus su gla ir skausmu.
Kaip isakomi vidiniai igyvenimai treioje strofoje?
Treioje strofoje vidiniai igyvenimai yra
svarbiausi. Eilutse: ,,Ir svyra mums akos, ir
krinta lapeliai, / Ir veria mus speigas lig erdies
paios perskaitome tai, kas paprastais odiais
apskritai negali bti nusakoma. io prasminio
vieneto branduolys vardintosios medio erdies ir
nevardintosios mogaus irdies sugretinimas. Ryki
tautosakin medio mogaus paralel.
Nevardintoji mogaus irdis, alia vardintosios
medio erdies ikyla kaip viso eilraio idjinis
centras: speigo perverta medio erdis

48
 personifikuota glos, skausmo, ilgesio, atsidrus
,,prie didelio kelio, pervert mogaus ird.
Ivados
Turdami omenyje eilraio raymo aplinkybes,
galime teigti, kad pavasaris iame eilratyje ir
Lietuvos laisvs personifikacija. Ms didiuoju
keliu nujs pavasaris tartum ms likimas
praradus Tvyn, prarasta gyvenimo viltis.
Taigi kelio motyvas iame eilratyje yra vidini
mogaus, o tiksliau moni (,,mes), igyvenim
iraika. alia pavasario, kaip laisvs ir tvyns
reikmi, matyti ir atskiro mogaus laisvs bei
laims reikms. Sugebjimas perteikti gili
bendramogik kiekvieno mogaus igyvenam
emocij iskirtin S.Nries lyrikos savyb.
18 B. Sruoga. B. Sruoga. Diev mikas. mogus prievartos pasaulyje.
Diev 1943 m. hitleriniai okupantai sum B.Sruog (1896 1947), Kauno
universiteto profesori, ir kaip kait ive tuthofo mirties stovykl,
mikas netoli Gdansko. Ten jis patyr faist sugalvotus moni naikinimo
sistemos iaurumus, taiau nepasidav neviliai, nepaliov tikjs
mogumi ir jo galia. Laikuose jis ra: ,,Nors a ir sdiu lageryje, mano
dvasia tebra gyva ir laisva. Raytojo vali ir ryt gerai apibdina toks
faktas: per vis savo buvimo stovykloje laik Sruoga neneiojo kalinio
kepurs, kad nereikt jos nuolat nusiimti, t.y. emintis prie budelius.
Apie tuthofo koncentracijos stovykl jis para memuar knyg ,,Diev
mikas. Knygoje remiasi savo stebjimais ir patirtimi, gausu konkrei
fakt. Koncentracijos stovykloje mogus patenka prievartos pasaul,
kur B.Sruoga vadina ,,labai sudtingu giltins malnu. Stovyklos
budeliai, menko isilavinimo ir proto mons, praeityje daniausiai buv
kriminaliniai nusikaltliai, yra didiuliai sadistai. Jiems moni
kankinimas, tyiojimasis ir udymai tiesiog profesija. mogui,
atsidrusiam iame giltins malne, sunku ilikti mogumi.
Koncentracijos stovykl sistema buvo pagrsta tuo, kad mogus pateks
pragar, prarast sin, bet kok padorum, pats udyt kitus, buvo pareikalauti lengv darb pastogje. Atsirado vienas
nordamas ilikti gyvas. Mirtis lageryje nebetenka savo prasms. Taip
alojama mogaus psichika, palauiama jo valia. Kalinys stovykloje
,,reik maiau, negu bet kuris daiktas, inventoriaus knygose raytas.
Labai ryks, aruoti budeli paveikslai: lagerio virininkas
,,apsigims banditas, ,,budelis mgjas Vacelis Kozlovskis, ,,muimo
ideologas Zelionk ir t.t. Prievartos pasaulis baisus: kalinius mua
,,lazdomis, pagaliais, specialiais tam tikslui pritaikytais viel rimbais.
Kiekvienas laisvojo pasaulio mogus ia turi umirti savo vard,
pavard, dirbti nereikalingus darbus: ,,...darbo vaisiai visikai nesvarbu
Itrauka i memuar ,,Diev mikas
Popiet naujas ms galveli suraymas. kart pats
svarbiausias, pats rimiausias.
Surainja staiga, vadinama Arbeitseinsatz darbus
paskirstymo staiga. Vardas, pavard, bobuts mirimo metai.
Svarbiausia gi: kok darb moki dirbti? ia ypatingai
svarbus klausimas, lemtingas katorgininko buiiai,
sprendis: gyventi jam ar mirti.
Kurpiai, siuvjai, staliai, dailids, kalviai, altkalviai,
monteriai, elektrikai, stikliai, mechanikai, mrininkai,
tinkuotojai, barzdaskuiai ir kitokie amatininkai
profesionalai gauna darb daniausiai pagal savo
specialyb, beveik visuomet pastogj. I pat pradios jie
atsiduria privilegijuotoj padty. Jie gali pradti iaip taip
verstis, kol pripras lagery. O apsiprat gauna paalini
darb ir pajam, darosi lagerio aristokratai.
Ms tarpe atsirado du ar trys buhalteriai jie veikiai
ekonomistas, kain kalkuliatorius, ir tam neblogai ijo:
gana greitai gavo viet ratinje, kurioje vertsi anekdot
pasakojimu. Gydytojas, vidaus lig profesorius tiktai po
penki savaii buvo pareikalautas ligonin kalini gydyti.
O visi kiti inteligentai teisininkai, kunigai, profesoriai,
literatai, gamtos mokslininkai, gimnazij direktoriai,
ininieriai, ekonomistai ko jie visi gali bti verti
koncentracijos lagerio poiriu?
Mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir,
49
svarbu tiktai, kad vis laik judtum, vargtum, kankintumeisi. Bais pasisak moks ger al daryti. Samagonas jam taip pat
mogaus paniekinimo pavyzd raytojas pateikia vaizduodamas klipatas. neblogai ieins...
Tai jau nebe mons, o kaip sako autorius, ,,iniekintas mogaus Nusijuok valdios atstovai, igird toki specialyb.
vaizdas. bendr lap nieko nera, bet vis dlto j paymjo
Memuarai isiskiria ironiku autoriaus santykiu su pasakojamais atskiroje privaioje knygutje. Ilgainiui mano biiulio
reikiniais, net su savo kania. Nemoniku iaurumo akivaizdoje gabumai buvo valdios vyr plaiai panaudoti ir tai ijo
autorius juokiasi, bet tai yra juokas pro aaras. Juokas ikis jam sveikat.
nemonikumui, inant, kad kito ginklo toje situacijoje mogus neturi, O tu k moki dirbti? klausia mans darbo
inant, kad verklenimas teiks malonumo budeliui. Pasakojo igyvenimai skirstytojas.
niekur neatsiduria knygos centre. Autoriui atrodo, kad, kai nevertinama 1. rodykite, kad prastin vertybi sistema
mogaus mirtis, kalbti apie savo jausmus yra nemanoma, barak alies lageryje apsiveria auktyn kojom.
nusikaltliai nesupras mogaus kanios. Taiau B.Sruoga parodo, kad ir Nereikalingi inteligentai, netgi gydytojas.
ioje mirties karalystje mogus sugeba ilikti mogumi. Ir pats Privilegijuotoj padty atsiduria
raytojas, dirbdamas lagerio ratinje, sugebjo igelbti daug moni
amatininkai.
nuo mirties, ir j pat bei jo draugus globojo kiti patys paprasiausi
mons, kuriems taip pat buvo labai sunku. Budeliams nepavyko sutrypti Valdios atstovai
monikumo, paversti mog vrimi. mogus prievartos pasaulyje net naudojasi samagono darytojo gabumais
ir nemanomomis slygomis turi ilikti mogumi, - teigia raytojas. .
Taiau, raytojo nuomone, jokia ideologija negalima pateisinti smurto, 2. Kokios informacijos gaunate i ios itraukos?
prievartos, udymo. T, kurie siunt mones lagerius, ,,jokios politins, Apie kalini profesijas.
jokios religins, jokios pasaulirins idjos j niekuomet nepateisins. Apie valdios poir moni profesijas.
Martynas Pocius apie A. Puipos film ,,Diev mikas Vertingiausios antivertybs (paalins
is neprastos stilistikos, originalios dramaturgijos ir reisros filmas pajamos, anekdot
pasakoja apie mog, meninink, mstytoj, kuriam buvo lemta likti
nepalusiu dviej totalitarini naci ir sovietinio reim kaliniu.
pasakojimas, samagono varymas).
3. Apibdinkite pasakotoj.
Filmo herojus Profesorius iskirtin asmenyb, gyvenanti pagal savo
Dekalog, savus tiesos ir morals principus. kalintas vokiei I pradi pasakoja mes vardu.
koncentracijos stovykloje Profesorius tampa myriop pasmerkt moni Vliau pereina prie a, tai rodo vardis
dramos dalimi. Igyventi ioje ekstremalioje situacijoje, atsiriboti nuo mano.
savs ir iaurios realybs jam padeda ironija. Tai kalinys, apraantis savo patirt.
Grs i konclagerio, Profesorius parao prisiminim knyg, kurioje
sarkastikomis spalvomis nupieia mirties ,,Babel tuthof, taiau
soviet valdiai toks krinys nepriimtinas. Tariamoji sovietin laisv jam
tampa ne maesniu ibandymu nei vokiei konclageris.
Igirdus pavadinim, kiekvienam, bent kiek susipainusiam su ms
alies literatra, prie akis tarsi atsiveria ,,barakin kultra". B. Sruogos
veid atsimint retas, taiau jo ,,Diev mik" savo vaizduotse augino
itisos kartos. Savaime supranta, i anksto susidarytas vaizdas priveria
to paties reginio reikalauti ir kino teatre.
itoje vietoje tenka kakiek nusivilti. A. Puipos filmas nra bandymas
ekranizuoti knyg. Gal nesuklysiu sakydamas, kad reisierius savotikai
aidia pagal B. Sruogos sugalvotas taisykles: nesistengia surasti
kakokios vieningos istorijos, taiau ir nesigilina atskirus personaus,
siuet suridamas taip, kad galyb, rodosi, nepriklausom paveiksl
visumoje atskleist pagrindin veikj - pat B. Sruog.
I pirmo vilgsnio sunku patikti, kad itrks i konclagerio, kuriame

50
 buvo alojamas fizikai, mogus gali papulti kur kas baisesn dvasin,
odio cenzros kaljim. Jo fone visa krybinio genijaus kania
pasiekia aukiausi tak, o atsiminimai i tuthofo tampa tarsi atgaiva
pavargusiai ir vis silpstaniai sielai.
Dvi scenos - derybos dl laiko isiuntimo lageryje ir kova su cenzra
jau esant ,,laisvje" - labiausiai parodo B. Sruogos gyvenimo kov. Kov
u save, u savo mintis, idjas ir gyvenimo supratim, kuris yra
pakankamai aktualus ir iuolaikinei visuomenei.
V. Masalskio vaidmuo man buvo kiek netiktas. Aktoriaus galimybs
visiems yra puikiai inomos, taiau is vaidmuo buvo kiek
nestandartinis, kadangi teko pabandyti siknyti mog, apie kur
vaizd susidaryti teko i artimj pasakojim ar i jo krybos. Galima
pajausti, kad nesistengiama tbt ,,pasiversti" Profesoriumi, taiau
analogikai neleidiama atsiduoti ir improvizacijai.
Tarp antraeili aktori iba Stevenas Berkoffas. Ne todl, kad kakuo
pritrenkia jo vaidyba (ji buvo kaip ir dera labai solidi): paprasiausiai
tokio masto kino vaigd i usienio lietuvikame kine dar nebuvo
pasirodiusi. Man asmenikai kur kas labiau patiko Wacek Kozlowsk
suvaidins Liubomiras Lauceviius, savo herojui suteiks iaur, bet
kartu ir vert gailesio paveiksl.
Labiausiai strigs neigiamas dalykas - nuolatinis okinjimas tarp
vairi kalb. Nuo lietuvikos iki lenkikos, kurios, tiesa, daugiausiai
vartoti buvo keiksmaodiai, ar vokikos. Savaime suprantama, kad
autentika kalba geriausiai atspindt tuometin dvasi, taiau irovams
tenka skubiai persiorientuoti nuo garsins informacijos prie vaizdins. .
Privalu pabrti, kad A. Puipos ,,Diev mikas" ir B. Sruogos ,,Diev
mikas" nra vienas ir tas pats, tik vyniotas skirting vizualin pavidal.
Naujasis ,,Diev mikas" ms perskaitytus knygoje vaizdus pateikia
naujuose rmuose, iauktinaniuose mogaus stipryb kovoje u savo
sitikinimus ir savo asmenyb.

19 A. kma. A. kma. Balta drobul. Garvos ir iorinio pasaulio

Balta santykis
drobul Romano modernumas: paraytas ,,smons srauto forma;
pasakotojas susidvejins (kalbjimas treiuoju
asmeniu);siurrealizmas (vizijos, sapnai, iracionals vaizdai);
groteskas.
vadas
Garva neigiamai vertina savo darb, kuriame svarbi ne asmenyb ar
apskritai mogus, o darbuotojas, ,,sraigtelis didiulje mainoje. Garva
dirbo liftininku New Yorko viebutyje. Jo numeris 87. Antantas
Garva yra ligotas ir vienias mogus, atsisaks mylimos moters
draugysts, taiau i paskutinij kabinosi gyvenim. Geria vaistus
nuo neurastenijos, ada eiti pas gydytoj Ign.
5,6,7,8
3 skyriuje svarbi openhauerio filosofija, kuri Garva skait
dar paauglystj. Fanatikai atsidjs jis studijavo kanios ir
pesimizmo filosofij, o openhauerio idj paveiktas netgi
norjo nusiudyti (pasakojami prisiminimai, kaip Garva,
bdamas paauglys, jo parduotuv pirkti virvs pasikarti).
Veikjas msto apie krj ir kryb. Savo dvasin gimim
sieja su knyga (A nesu gims. Neparaiau geros knygos.).
Dirbdami porose pasirenkite aptarti itrauk.
,, Noriau bti akmeniu, vandeniu, mnuliu,
vaigde.<...>Kai Sizifas pargrius, kitas atsirems akmen.
4 skyriuje svarbi scena su kunigu, kuris savo udarb idalina
vargams. Tai Garv suavi, kadangi kunigo odiai
nesiskiria nuo darb, o herojui tai atrodo keista, neprasta.

51

1-2 skyriai
1.Supaindinama su New Yorko viebuiu, kuris vaizduojamas kaip
tikras urbanistikos stebuklas viename pastate sutalpinta visa Amerikos
kultra tai lyg miniatrinis jos modelis. Garva visa tai iri i alies,
ironikai, j supantis dirbtinumas, nenatralumas ir vartotojikumas
nepriimtinas veikjui . Visko daug, taiau trksta dvasingumo.
2. Suinome apie Garvos tv ir jo tak veikjui. Tvas smuikininkas,
grojantis improvizacijas. Taip pat neblogas oratorius. Tvas Antan
Garv imok pajusti gamtos stebukl ir estetinius jausmus. Estetinis
santykis su pasauliu ir vieniumo jausena tai nuolatiniai Garvos
dvasinio pasaulio palydovai: menas ir grois buvo vienintel tvo
,,priebga, prasmin jo gyvenim, tai atsikartojo ir snaus likime.
Liftininko darb Garva prilygina graik mitologijos personaui Sizifui
( beprasmyb).
,, Up ir down, up ir down grietai rmintoje erdvje. Nauji dievai ia
perkl Sizif. ie dievai humanikesni. Akmuo neteko ems traukos.
Sizifui nereikalingi gysloti raumenys. Ritmo ir kontrapunkto triumfas.
Sintez, harmonija, up ir down, Antanas garva dirba elegantikai.
Praau, ir jo dantys sublizga, dkui, sublizga, jis plastikai itiesia rank,
jo liekna povyza maloniai priimli vaiuojantiems. ,,Tuoj pat painsi
europiet, tar kart maloni senut. ,,Europieiai skaito knygas- atsako.
( 2 skyriaus pabaiga, 33 psl.)
Antikinje mitologijoje Sizifas buvo nubaustas u dievo Tanato
sukaustym ir kelerius metus trukusi pasaulio laisv nuo mirties, taigi
u nenumaldom nor gyventi. Bausm u tai pomirtins bties
beprasmyb. Jei Sizifas atstovauja antikos laik mogui ir jo trokim
archetipams, tai Garva ms laikmeio herojus. Bausm ilieka ta
pati.
Suhumanintas Sizifo darbas? Taip, nebereikia fizinio darbo, gyslot
raumen, dirbama elegantikai, su ypsena, bet savijauta prasta. Dievai
nubaud io pasaulio Sizifus- kaip mitologin heroj- u nor gyventi,
negaljim susitaikyti su mirtimi, ir bausm i ties pati aukiausia:
gyvenimas praranda prasm ne tik objektyviai, bet ir paiam Sizifui.
Keltuvo darbo apraymas savo ritmikumu padeda atsiskleisti nykiam
bties vienodumui.
3-4 skyriai
3 skyriuje svarbi openhauerio filosofija, kuri Garva skait dar
paauglystj. Fanatikai atsidjs jis studijavo kanios ir pesimizmo
filosofij, o openhauerio idj paveiktas netgi norjo nusiudyti
(pasakojami prisiminimai, kaip Garva, bdamas paauglys, jo
parduotuv pirkti virvs pasikarti). Veikjas msto apie krj ir kryb.
Savo dvasin gimim sieja su knyga (A nesu gims. Neparaiau geros
knygos.).
Dirbdami porose pasirenkite aptarti itrauk.
Antanas save ima lyginti su Kristumi juos abu sieja
vienatvs bsena, dl to Garva manosi ess Kristaus epigonas
(sekjas).
,, Tobulas kentjimas yra nepakeliamas skausmas, kuris
sudarytas i brangakmeni, i kuri taip pat pastatyta dangaus
karalyst. iia galbt yra A. kmos pasaulio painimo
paslaptis ( R. ilbajoris).
44 psl. ,,Didel ramyb staiga apniko mane. A suvokiu
dykum. <...> Tu inai reikia iekoti. I gr. 1 pastraipa
( Ats. priede)
1.Suformuluokite ir uraykite teksto tem.2.Kokios
problemos keliamos tekste? Paraykite jas klausimo
forma.3.Kodl protagonistas nesuvokia ventosios Dvasios
buvimo? 4.Remdamiesi kontekstu, paaikinkime ,,Up ir down,
up ir down prasme.5. Kaip suvokiate odius: ,,Akmens
ridenimas ramina? Kok mit primena i fraz?6.Remdamiesi
ir tekstu, ir kontekstu, atsakykite, kodl A.Garvai gyvenimas
atrodo beprasmikas.7. rodykite, jog Antanas Garva - Dievo
ir tikjimo iekantis mogus.
II gr. 2 pastraipa ( Ats. priede)
8. Suformuluokite ir paraykite antros pastraipos pagrindin
mint.9. Kas yra Kristus Garvai? Atsakym
argumentuokite.10. Kaip suprantate pasakym: ,,Tu inai -
reikia iekoti? Ko reikia iekoti?11. Ko tikisi Garva i
kentjimo Dievo, kreipdamasis j maldos-litanijos
intonacijomis?12. Kodl Garva sakosi ess ,,vienumos
neofitas(mogus ipasts vienatv lyg koki nauj religij)
ir ,,Kristaus epigonas(siekjas)?13.Koki kultros enkl
pastebjote tekste? Iraykite ir paaikinkite juos.15.
Apibdinkinte romano anr ir tip.
1 pastraipa. ventum paliudija odiai: ,,pauktis ( v.
Dvasios simbolis), ,,geometriniai viesos spinduliai ( nra
joki suktybi, jie eina tiesiai). Kristus atsiribojs nuo
pasaulio, nuo pragarikos aplinkos, net ,,gnostikasis
Demiurgas ( velniktis)yra nubloktas. Kristus yra laisvas, o
protagonistas? ( Pasakotojas labai artimas herojui.) ,,Up ir
down, ,,up ir down. Monotonikame bties narve udaryta
intelektuali ii kenianti veikjo siela. Beprasmis judjimas
auktyn emyn- tai mogaus susvetimjimas, neviltis. mogus
prarads ry su auktesne btimi, todl jauiasi vienias ir
nesaugus. Jis ,,tiesiogiai kybo tarp dangaus ir ems, tarp
dievo karalysts auktybse ir mogaus bties emai- tarp
dviej erdvi, kurios faktikai niekada nesusijungia ( M.
Kelertien). is kilimas ir kritimas romane kartojasi be galo,
kaip ir protagonisto gyvenimas. ,,Akmens ridenimas ramina-
ne tik aiki uuomina ,,Sizifo mit, parodanti artimum A.
52
,, Noriau bti akmeniu, vandeniu, mnuliu, vaigde.<...>Kai Sizifas Kamiu filosofijai, bet ir ironija: ,,mgstu beprasmikum, dar
pargrius, kitas atsirems akmen. labiau pabriant tragik mogaus bkl klaikiame
4 skyriuje svarbi scena su kunigu, kuris savo udarb idalina vargams. pasaulyje. ,,Ar man suprasti visatos stipin sukimsi?
Tai Garv suavi, kadangi kunigo odiai nesiskiria nuo darb, o herojui 2 pastraipa tarsi paaikina pirmj: ,,A esu vienumos
tai atrodo keista, neprasta. Antanas save ima lyginti su Kristumi juos neofitas ( neofitas-asmuo, prims nauj religij) ir Kristaus
abu sieja vienatvs bsena, dl to Garva manosi ess Kristaus epigonas epigonas,- teigia herojus. kmos mogus sigilins
(sekjas). Kristaus gyvenim, mato vairius vaizdus: Lozorius- tai
,, Tobulas kentjimas yra nepakeliamas skausmas, kuris sudarytas i nustebs mogaus veidas prie Dievo galyb, Kristus vaiko
brangakmeni, i kuri taip pat pastatyta dangaus karalyst. iia galbt tuos, kurie trokta tik materialini dalyk. Kiekvienas vaizdas
yra A. kmos pasaulio painimo paslaptis ( R. ilbajoris). prasmingas, nes Kristaus gyvenimas pritaikomas sau. ,,A
44 psl. ,,Didel ramyb staiga apniko mane. A suvokiu dykum. pasikartojimas atskleidia vis didjani jausmo tamp.
<...> Tu inai reikia iekoti. I gr. 1 pastraipa ( Ats. priede) Garva lygina save su Kristumi, nes abu jie vienii iekotojai,
1.Suformuluokite ir uraykite teksto tem.2.Kokios problemos keliamos einantys Golgotos keliu. Svarbus sakinys ,,Tu inai- reikia
tekste? Paraykite jas klausimo forma.3.Kodl protagonistas nesuvokia iekoti. Juk Garvos gyvenimo esm iekojimas Dievo,
ventosios Dvasios buvimo? 4.Remdamiesi kontekstu, paaikinkime meils, laisvs, vienintelio eilraio, gyvenimo pilnatvs.
,,Up ir down, up ir down prasme.5. Kaip suvokiate odius: ,,Akmens Dievoieka svarbi veikjo vidinio gyvenimo problema.
ridenimas ramina? Kok mit primena i fraz?6.Remdamiesi ir tekstu, Ieivijos mokslininkas V. Kavolis teigia, jog ,,visa kmos
ir kontekstu, atsakykite, kodl A.Garvai gyvenimas atrodo kryba, visi kratutiniai jo geidulingo ir poetiko, ir
beprasmikas.7. rodykite, jog Antanas Garva - Dievo ir tikjimo ikankinto mogaus pergyvenimai yra atrus ir nuogas
iekantis mogus. klausimas tyliniam XX a. Dievui. ( Ir vis dlto, nors Jis ir
II gr. 2 pastraipa ( Ats. priede) tyli, transcendencija ( btis anapus- u io pasaulio)
8. Suformuluokite ir paraykite antros pastraipos pagrindin mint.9. Kas palieka ,,ms vienintelis draugas). Ir didiausias
yra Kristus Garvai? Atsakym argumentuokite.10. Kaip suprantate pesimistas gyvas viltimi.
pasakym: ,,Tu inai - reikia iekoti? Ko reikia iekoti?11. Ko tikisi Garva sakosi ipasts vienium lyg koki nauj
Garva i kentjimo Dievo, kreipdamasis j maldos-litanijos religij. Jis lygina save su Kristumi, nes jie abu yra tiesos
intonacijomis?12. Kodl Garva sakosi ess ,,vienumos iekotojai, Golgotos kelius praj kankiniai. Senka
neofitas(mogus ipasts vienatv lyg koki nauj religij) ir monikosios ir krybins Antano Garvos jgos, ir
,,Kristaus epigonas(siekjas)?13.Koki kultros enkl pastebjote vargas keltuvininkas kreipiasi kentjimo Diev,
tekste? Iraykite ir paaikinkite juos.15. Apibdinkinte romano anr ir praydamas ivesti i pratingos ,,niujorkins dykumos:
tip. ,,Mano Kristau igirsk mane, mano Kristau a
1 pastraipa. ventum paliudija odiai: ,,pauktis ( v. Dvasios meldiuosi Tave. ( 45 psl.)
simbolis), ,,geometriniai viesos spinduliai ( nra joki suktybi, jie
eina tiesiai). Kristus atsiribojs nuo pasaulio, nuo pragarikos aplinkos, II romano daly krybos ir emikos laims konfliktas
net ,,gnostikasis Demiurgas ( velniktis)yra nubloktas. Kristus yra isenka. Elenos atsisakyta, bet viltis rusena. Psichologinio
laisvas, o protagonistas? ( Pasakotojas labai artimas herojui.) ,,Up ir Konflikto atrumas telkiasi
down, ,,up ir down. Monotonikame bties narve udaryta intelektuali 9.Apmstomas visas gyvenimas ir jis iskiriamas tris
ii kenianti veikjo siela. Beprasmis judjimas auktyn emyn- tai pagrindines dalis:
mogaus susvetimjimas, neviltis. mogus prarads ry su auktesne savs suvokimo pradia;
btimi, todl jauiasi vienias ir nesaugus. Jis ,,tiesiogiai kybo tarp estetinis grjimasis pasauliu;
dangaus ir ems, tarp dievo karalysts auktybse ir mogaus bties lemties isipildymo laukimas
emai- tarp dviej erdvi, kurios faktikai niekada nesusijungia ( M. Kolektyvinis darbas ,,Vliau sir laukimas. <...> Ar
Kelertien). is kilimas ir kritimas romane kartojasi be galo, kaip ir igirsiu? 91-94 psl.
protagonisto gyvenimas. ,,Akmens ridenimas ramina- ne tik aiki 10.Svarbi skyriaus pabaiga, kai Garva prisimena garsius
uuomina ,,Sizifo mit, parodanti artimum A. Kamiu filosofijai, bet ir menininkus. Oskaras Vaildas, Bodleras, Dikensonas, Ny
ironija: ,,mgstu beprasmikum, dar labiau pabriant tragik visi jie pasauliui paliko prasmingus krinius, to siekia ir pats
mogaus bkl klaikiame pasaulyje. ,,Ar man suprasti visatos stipin knygos personaas. Tiesa, visi ie menininkai prisimenami

53
sukimsi?
2 pastraipa tarsi paaikina pirmj: ,,A esu vienumos neofitas
( neofitas-asmuo, prims nauj religij) ir Kristaus epigonas,- teigia
herojus. kmos mogus sigilins Kristaus gyvenim, mato vairius
vaizdus: Lozorius- tai nustebs mogaus veidas prie Dievo galyb,
Kristus vaiko tuos, kurie trokta tik materialini dalyk. Kiekvienas
vaizdas prasmingas, nes Kristaus gyvenimas pritaikomas sau. ,,A
pasikartojimas atskleidia vis didjani jausmo tamp. Garva lygina
save su Kristumi, nes abu jie vienii iekotojai, einantys Golgotos keliu.
Svarbus sakinys ,,Tu inai- reikia iekoti. Juk Garvos gyvenimo esm
iekojimas Dievo, meils, laisvs, vienintelio eilraio, gyvenimo
pilnatvs.
Dievoieka svarbi veikjo vidinio gyvenimo problema. Ieivijos
mokslininkas V. Kavolis teigia, jog ,,visa kmos kryba, visi
kratutiniai jo geidulingo ir poetiko, ir ikankinto mogaus
pergyvenimai yra atrus ir nuogas klausimas tyliniam XX a. Dievui.
( Ir vis dlto, nors Jis ir tyli, transcendencija ( btis anapus- u io
pasaulio) palieka ,,ms vienintelis draugas). Ir didiausias
pesimistas gyvas viltimi.
Garva sakosi ipasts vienium lyg koki nauj religij. Jis norjo pasikarti). Garva emigruoja Vokietij, kadangi j taip
lygina save su Kristumi, nes jie abu yra tiesos iekotojai, Golgotos
kelius praj kankiniai. Senka monikosios ir krybins Antano
Garvos jgos, ir vargas keltuvininkas kreipiasi kentjimo Diev,
praydamas ivesti i pratingos ,,niujorkins dykumos: ,,Mano
Kristau igirsk mane, mano Kristau a meldiuosi Tave. ( 45
psl.)
fantazijos forma, jiems atliekant keistus dalykus (pvz.: valgant
makaronus). Garva suvokia, kad krybinis genijus eina kartu
su beprotyste.
11.Garva prisimena motin, jos lig (izofrenija), suvokia,
kad i liga paveldima. Prisimena, kaip bdamas vaiku mat
pasaulio netobulum, netikjo autoritetingais odiais.
12.Prisimenama jaunyst, nepriklausoma Lietuva, Kauno
Laisvs alja visi ie prisiminimai vertinami ironikai.
Garva mato Kaun kaip apsimetant didmiesiu, kopijuojant
vakarus miest. Jo manymu ir pai moni vertybi sistema
ikreipta, j moral lugusi.
Garv itinka pirmieji priepuoliai ir psichiatras pataria vengti
eimyninio gyvenimo nekurti eimos. Svarbu tai, kad
priepuolio metu Garva rao geras eiles.
Kaukto mogaus vizija Garvai ipranaauja: ,,vl balta
drobule apsisiautusi js iganymas. Tai gali bti mirties
enklas.
13.Danai kartojama fraz ,,bijau mirti, vadinasi, Garvai
pasireik noras gyventi (kai, anksiau buvo atvirkiai
pasielgti priveria sigaljs soviet reimas Lietuvoje.
14.Prisimenama pokario pabgli stovykla Vokietijoje ir
draugas Vaidilionis. Garva skeptikai ir ironikai vertina
Vaidilionio kryb, nors poetas tuo metu buvo labai
populiarus ir garbinamas (kadangi ra apie Lietuv, apie
tvyn ir pan., o tai pasak, Garvos, neturintis iliekamosios
verts menas). Garva man, kad menas neturi bti politikas,
nes toks menas yra vienadienis ir ilgai neilieka.
Skyriaus pabaigoje apibendrinama dvasin bsena. Jis
nusprendia rayti, nes mano, kad patyr pakankamai daug ir
geram eilraiui turi daug mediagos. Tvirtas apsisprendimas
ir tikjimas savo krybos aminumu isakomas iais
odiais: ,,...a tikiu, mans pasigails aminybs inkvizicija.
A raysiu.
N.d. Itraukos ,, Buvau privilegijuotas ir gyvenau
kambaryje su poetu Vaidilioniu. <...> A atriau virveles ir
numoviau batus. analiz (139-141 psl.)
15. Skyrius pradedamas pavasario vaizdu: ,,...ir pelks bna
graios. iuo atveju, pelks turi alegorin prasm, tai tarsi
paties Garvos dvasins bsenos atitikmuo. Tam tikri enklai
(banyios, varpai, pelki vls) susij su mirtimi. Pavasaris
siejamas su noru gyventi.
Svarbus epizodas plaukimo varybos Palangoje. Garva jose
dalyvavo ir labai sunkiai, taiau laimjo. ios grumtyns
patvirtina, kad Garva turi teis diaugtis gyvenimu. Taip pat,
Garva randa pamestinuk ir j igelbsti nunea policij.
54
 Susimstoma apie mogikj laim: ,,noriu vaiko, eilrai,
pinig, laims, garbs .
Pabaiga. Pabaigos pradia labai viltinga, Garva laimingas,
nes suvokia, kad gyvenimas yra vertingas pats savaime:
,,pamirau, kad gyvenu tik vien kart. Deja, pats finalas yra
Garvos beprotyst, o tai dvasin jo mirtis. Romano
pabaigoje Garva atgauna gyvenimo diaugsm, kurio jam
vis laik trko. Pat final galime susieti su epigrafu
(,,Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji mons
emje.).

20 Just. Justinas Marcinkeviius (1930-2011) -poetas, Kalba ir odis yra svarbiausia ,,Mavydo tema, o
Marcinkevi- dramaturgas, vertjas. ios poetins dramos pagrindinis personaas,
ius. Just. Marcinkeviius- vienas talentingiausi vyresniosios pirmosios lietuvikos knygos (1547) autorius
Mavydas kartos lietuvi raytoj iband vairias dialogo su skaitytoju Martynas Mavydas gyja spding kultrinio
formas: eilraiai ir poemos vaikams ir suaugusiems, herojaus bruo. Mavydo gyvenim autorius
pasakos, dramos, apysakos, es sudtinga anr vairov interpretuoja laisvai, suteikia iam personaui gan
ir dar vertimai. problemik etini moralini niuans. Autorius
Krybos bruoai svarbu ne istorini biografini fakt atkrimas, bet
Keli odiai em, duona, namai, vanduo, ugnis poetin sumoginta Mavydo vizija, humanistins
atidaro duris J. Marcinkeviiaus lyrikos pasaul. figros iklimas lietuvi kultros istorijoje.
Ilaiko nesugriaunam tikjim pozityviomis Just. Marcinkeviius, siekdamas platesni idjini
vertybmis. apibendrinim, ryosi rekonstruoti Mavydo
Nepasakyt reikmi eilratyje lieka daugiau nei biografij. Jis kr j gana laisvai, pasiremdamas
pasakyt, taiau nepasakytosios nesunkiai tik paiais bendriausiais istorijos altini
nuspjamos i prasmini teksto akcent. duomenimis.,,Raytojas ne istorikas. Jam
Pauzmis, nutyljimais, uuominomis ir prasminiais svarbu ne buitis, o mogaus ar vykio prasm,- ra
akcentais pasakoma tai, ko atvirai pasakyti negalima. autorius pirmosios io veikalo publikacijos proga.
Lyrikos temos Tariuosi surads ir suprats Mavydo ygdarbio
mogaus ir tvyns ryys pagrindin idj, nuvietusi jo gyvenim ir veikl
negstania aminybs idja.
Gimtosios kalbos likimas
Turdama bendr teritorij, tauta privalo turti ir
odio prasm ir jga bendr kalb,- tai viena i pagrindini nacionalins
emdirbikos kultros pasaulvoka egzistencijos btinybi. od tauta nusikala kaip ir
Gyvenimo groio laikinumas valdios kard, kuriuo ji gina savo laisv, skinasi
Lopin gimtinei ir motinai kelius vies ir laim.Tuo poiriu Mavydo
epocha tokia pat sudtinga ir lemtinga, kaip ir ta
Laukai graiai sugul,
mikai graiai sul,
istorin situacija, kuri susidar vienijant krat XIII
baltoji mano gulbe, a. Patekusi religini kov skur, viduje stipriai
juod arim gle! veikiama svetim kultr tak, perskelta teritoriniu

55
 atvilgiu, lietuvi liaudis turjo rodyti, ar sugeba ji
Kiek rov neirov. savo gimtj od ikelti iki bendros rato kalbos.
Kiek skyn nenuskyn.
Todl, kad tu ventov.
Neilaikiusi ito egzamino, ji bt pasmerkta
Todl, kad tu tvyn. dvasiniam lugimui.
1.Nemunas savo vanden tkme i pat pradi
Vien namie mylta, siterpia dramos erdv, dalija j dvi dalis ir kartu
kit svetur vadinta ipleia tolimus Lietuvos horizontus. Nemunas
mamos skara glta,
muziejuj pakabinta.
prie Ragains kranto i vent Lietuvos mik
atplukd uoliuk. med Mavydas nori
Atrodo, kad lig iolei persodinti senojoj prs emj. Ups vaga giliai
per liet, vj, snieg sirusi veikj smonje. Lemtinga striain
visi mes, tartum broliai, kerta ir jungia perskilusi Lietuvos em, atveria
po ta skara umiegam.
kraujuojanias jos istorinio likimo aizdas. Nuo
Umik ir tu, motule, prieing ups krant velgia vieni kitus perskirti
juod arim gle! tos paios tautos mons. Tai ir meils, ir pykio
Vaikai graiai sugul. up.
Rugiai aliai sul. -uoliukas. Juntame, kad Martyn Mavyd
likimas taip pat, kaip t uol, nublok prie kito
kranto apdraskytom aknim, aplauytom akom.
Justinas Marcinkeviius. ,,Dienoratis be dat- es - plai erdv atvertas ne tik Ragains klebonijos
knyga. langas, pro kur Mavydas godiai velgia anapus
Kada nors knygos atjimas pas mog bus Nemuno. dramatin ep retrospektyviai siveria
prilygintas dievikosios ugnies pagrobimui nes kuo Vilniaus vaizdai. Patenkame didelio visuomeninio
gi mes ginams nuo tamsos ir smurto vri, jei ne sjdio skur.
knyga, kuo ildom sugrubusi siel, kieno, jei ne -Krinio erdv ulieja galinga reformacijos
knygos viesa mus ved ir veda pasaulio ir pai judjimo banga, persiritusi XV a. pab. ir XVI a.pr.
irdies labirintais. per vis Vakar Europ. i religin revoliucija
suaktyvino ir viesiausi ano meto lietuvi
I. NEREIKIA dievinti mogaus - tai j demoralizuoja, inteligentijos dal, kuri ijo vieum ne tik su
paralyiuoja moralines ir krybines jo pastangas, t. y. naujomis kultros bei vietimo idjomis, bet ir
numogina j. Be it pastang mogus maai ko vertas. Tai socialinio protesto kiais ( ,,Girtavimas, godumas,
jau gyvenimo vartotojas, o ne krjas. Bna ir dar blogiau - aplaidumas / Susuko lizd Dievo namuose...).
itaip dievindami mog, paadiname jame grobuon, vr, itaip dramoje suskamba etinio ir socialinio tvyns
antmog, t. y. griaunanias, naikinanias jgas. Ir engia apvalymo problema.
paskui per gyvenim mogus-dievas, griebdamas, k galima -Gimtoji kalba ir ratas turi bti ne iaip sau
nugriebti, nustumdamas, k galima nustumti; sudraustas jis moni susiinojimo priemon, bet vis pirma
net nesupranta savo poelgi amoralumo, nes bedievindami - visuomens isaugojimo ir ugdymo bdas.
o, poetikas ms nesantrumas! - iklme j vir Apsiginklavusi knyga, prasikirtusi kelius ties,
konkretaus laiko, iplme i konkrei aplinkybi.
56
II. it abstraktaus mogaus adoracij kakodl vadiname
humanizmu. I tikrj humanizmas yra reiklus poiris
mog. mogus gyja vert tiktai realizuodamas savo
krybin ir moralin turin, o mes savuoju jau rezultatyviu
liaupsinimu tiktai trukdom jam atlikti savo pareig, -
igirds, kad jo galva jau dang siekia, mogus i tikrj ima
galvoti, kad daugiau nebra kur augti.
III. Suprasti mog, padti jam painti save, paadinti t
gali kuri slypi jame, svarbiausia - meil ir pagarb save
panaiam, - toks bt bendriausias odiais ms udavinys.
Kaip sak Spinoza savo Politiniame traktate:, A vis laik
stengiaus nesijuokti i mogaus poelgi, stengiausi nelidti
dl j ir ne keikti juos, o suprasti.
IV. Suprasti mog! tai be galo daug, tai beveik
nepasiekiama, nes kiekvienas supranta tik tiek, kiek randa
savyje, kiek turi savyje. Taigi: suprasti save- suprasti kit,
suprasti kit- suprasti.
Geros mintys i ,,Dienoraio be dat
1. Kaip sunku poetui grumtis su pagunda aukti, rkti,
kaltinti!.. Atrodo, tartum garsiai irktas odis ikelia
tave auktai, auktai , tu tampi visiems matomas. Bet
tik akimirk. odis sublikta lyg pradurtas
vaikikas balionlis, ir tu nukrenti, ir guli nematomas
tarp ,,garsi odi nuolau... -Su atlaidia ypsena Mavydas iri savo
2. Kuo vairesn literatra, tuo daugiau irdi ji
aprpia.
3. Reikia nuo kako pasitraukti, kad galtum prie kako
prieiti.
4. Kas ta ms taip danai linksniuojama mogaus
irdis? Ar ne praraja, kuri bijome ar nemokame
atvirai ir tiesiai pavelgti, o tuo labiau parodyti j
kitam? Vienia, vienia savo dorybm ir ydom...
5. Mirties akivaizdoje ir nuo ms pasitraukia
gyvenimo kasdienyb, buities smulkmenos, visa, kas
ema ir menka, tartum numirta mumyse, ms
mintys sukasi apie vienaip ar kitaip suprantam
aminyb, irdyje ima rusenti nusiteikimas gyventi
dorai ir teisingai.
tauta turi pakilti i melo ir vergysts, smoningai
suvokti savo monikj vertingum, aktyviai
dalyvauti visos monijos progrese.
Kontinentas, kur jis atrado ir dav mums
rankas, - paaikina veikalo mint pats
autorius,- didelis, neaprpiamas, aminas.
Knyga! Neinau, k dar galima padaryti
daugiau mogaus labui, humanizmo ir
paangos, lietuviko odio labui,-teigia
Just. Marcinkeviius.
-Isigelbjs i Vilniaus inkvizitori, Prsijos
kunigaikio ikviestas Karaliaui, Mavydas,
atrodo, turjo pasijusti tartum pauktis, ileistas
laisv. Atsirado slygos studijuoti, rengti spaudai
seniai sumanyt knyg, skaidrinti moni sielas.
Bet po visu tuo slypjo ir grsm. Vykstant religij
kovai, odis ir ratas lengvai galjo pavirsti
dogm tvirtinimo priemone, naujos prievartos
priemone.
-Just. Marcinkeviiaus Mavydas, bdamas kartu ir
dvasininkas, ir plataus akiraio humanistas, idjinis
savo liaudies vadas, gyvena ir veikia stiprios
dramatins tampos lauke.
tautiei prisiriim prie pagonybs ir ne per daug
juos baudia u aplaidum banyios atvilgiu. Jam
svarbu mogikoji esm, dorov, socialinis
teisingumas, platesni liaudies vietimo reikalai
( scenos ventoriuje su ,,nusidjliais).
-Skaudiai sminga Mavydui ird snaus
Kasparo odiai, kuriuos jis sako, taps kartu su
savo motina tragikiausia religinio fanatizmo
auka. Sunkiu kaltinimu ant herojaus sins krenta
lemtis, kuri itiko jo jaunysts meil Marij ir jos
sn. Marij barbarikai nukankino ragan
gaudytojai u tai, kad ji kadaise globojo, slaug ir
myljo eretik, pagimd sn, juoksi i melo ir
tamsos, mok sn rato i tvo elementoriaus,
57
 6. Suprasti mog! Tai be galo daug, tai beveik
nepasiekiama, nes kiekvienas supranta tik tiek, kiek
randa savyje, kiek turi savyje.
7. Pasitaiko eilrai , kuri negalima suvaldyti jie
raosi patys.
8. Gyventi reikia,/ Ir toliau eiti reikia.
9. Meil jo buvo rankos. Jo akys buvo daina .
10. Diena tuia kaip nupjauta pieva, kurioje, galv
nuleids stovi lidesys.
,,Mindaugas(1968), ,,Mavydas(1975-1976),
,,Katedra(1970)-i dramin trilogij poetas ra kaip
savotik nacionalin ep i esms aprpdamas daugel tautos
ir mogaus egzistencijos klausim. ,,Mindaugas XIII a.
Lietuvos emi vienijimo aplinkybs ( valstyb);
,,Mavydas( kalba) XVI a., kai atsirado ratija;
Dramoje Mindaugas nukeliama XIII ami, Didiosios
Lietuvos Kunigaiktysts formavimosi laikus. Mindaugas,
kaip ir kiekvienas dramos veikalas, turi konkreius veiksmo
rmus, kuriuose rutuliojasi veikiani asmen likimas ir
tarpusavio santykiai. Tuos rmus sudaro valstybs krimas ir
vienijimas, kunigaikio valdios tvirtinimo ygiai.
,,Katedra( kultra) XVIII a. pab., epospolitos lugimo
laikotarpis, kai Mindaugo kurta Lietuvos Didioji
Kunigaiktyst susiduria su inykimo grsme. Istorin
mediaga tra priemon, padedanti atskleisti giluminius
mogaus psichologijos klodus. katedra
Katedroje veiksmas vystosi palaipsniui siliepsnojant dviej
pagrindini veikj tikr istorini asmenybi konfliktui. Tai
talentingas architektas, baudiauninko snus Laurynas Stuoka-
Guceviius (1753-1798) ir Vilniaus vyskupas Ignotas Jokbas
Masalskis (1726-1794), takingas banyios ir valstybs veikjas,
men globjas ir mecenatas. Daugiabriaunis konfliktas savo
virn pasiekia siliepsnojus 1794 m. Vilniaus sukilimui.
Dramoje J.Marcinkeviiui rpi menininko tema, socialinis ir
moralinis ios temos turinys. Krinyje palaipsniui atsiskleidia
pagrindinio herojaus praaugusios savo laik asmenybs
buvo grai ir banyi nelakst kartu su visais.
Mavydas paliko j Butkikje, pats pasitrauk
Ryt Prsij, kur ved savo pirmtako pastoriaus
vyriausij dukter Benign, nes tokiu bdu buvo
galima gauti Ragains pastoriaus parapij. Taip
pasielgdamas, jis man kilniai paaukojs savo
asmenin laim didiai pareigai.
-Suvesdamas Mavyd su atbgusiu i Lietuvos
snumi Kasparu, veikalo autorius nepaprastai
audrina herojaus siel, veria skausmingai pajusti
labai prietaringai susiklsius savo likim ir
atsakomyb gimtajam kratui. Visas herojaus
gyvenimas, jo dideli siekiai ir ygdarbiai, visa tai,
kas, atrodo, galt bti laikoma vertybe, staiga
skyla, susvirduliuoja, nebetenka pagrind. Paliks
praiai mylimj, bejgis igelbsti savo sn,
kur andarai iveda ir atiduoda ragan
gaudytojams i anapus Nemuno, Mavydas krenta
juod nevilties praraj (,, A neinau, kur neti
it kryi, / Nes stoviu vienas ant bedugns
krato...).
-Visi ie dramatiki herojaus gyvenimo ir veiklos
aspektai gal gale susikoncentruoja ties
svarbiausia veikalo problema ratijos
klausimu. Jis ikirto od tautos istorijoje, ikal
tartum akmenyje ir milino jga gina j lyg riteris
tvirtov. Taiau i istorin misija ne triumfins
pergals ygis, o sudtinga problema. Idavysts
elis, skaldomos tvyns irdgla neatstoja ir nuo
pirmosios lietuvikos knygos, apie kuri ikilmingai
kalba savo bendraygiui Vilentui : ,,Atsimeni, kaip
savo Katekizm / Tiesiog i jono Veinreicho
spaustuvs / Mes kunigaikiui nunem? Ar tu /
Atsimeni, k jis tada pasak? / ,,Per Diev,-sako,-
Lietuv atvesiu / Prsij. Tautos skaldymas,
asimiliacija, krato likimas, apraizgytas tinklais, i
kuri reikia narpliotis vis laik. odis, kaip ir
kardas, turi bti varus, teisingas, tarnauti laisvei, o
58
vieniumas ir drama. ioje tragikoje tamsoje per klaidas, skausm
ir kanias herojui vis labiau ima rykti tvyns idealas, ta
pagrindin kolona, ant kurios kiekvienas mogus privalo statyti
savo katedr
Draminje trilogijoje irykja bdingiausios Just.
Marcinkeviiaus temos bei idjos, sudaranios ir lyrins
poeto krybos branduol. Tai Lietuva, tauta, em ir j
dirbantis mogus, odis, kalba.
Justinas Marcinkeviius. Paadtoji em. Uraai,
pokalbiai, straipsniai, kalbos. 19882008. Vilnius:
Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2009. 520 p.
Knygoje keliskart cituojamas apatalas Paulius i laiko
korintieiams: Nors a nesijauiu kaltas, bet dl to a dar
nesu iteisintas. Kontekstas sovietmeio konformizmas,
kai kuri veikj noras apkaltinti kit, paiam isibaltinant.
Lietuvoje turbt nra kuo nors nebuvusi, jam bdinga
ramia gaida konstatuoja poetas (p. 61), nors ir jauiasi iek
tiek stumteltas on (p. 360). Pirmojo Sjdio mogus
su neadekvaia tikrovei idealizmo krova patyr nemenk
vili suduim (labiausiai nuvertjo patriotizmas ir
padorumas, p. 344). Neliko monumentalesnio tikslo ir
visuomens usakymo krjui teatrams tapo
nebeaktualus istorins dramos anras. Bt galjs tsti
istorini dram cikl, bet renkasi minimalistini form lyrik
(miniatir poema Carmina minora). Prisipasta, kad
rayti darosi vis sunkiau, o io darbo ts (nevilties
valandomis) imi suvokti kaip beprasmyb (p. 461).
Dvideimties puslapi apimties uraai Taburet vir
galvos visai perjungia registr i auktojo stiliaus emjj
skaudu, prozika, pakilieji motyvai perraomi rsiais
odiais (ir a jau Lietuvos pdsakais, kaip uo, uosdamas
juos, p. 96). Pokario memuar ir dabarties pagalvojim apie
savo kart sampyna atveria ryki biografijos detali: k
reik paleistam i Marijampols kaljimo gimnazistui
kopstiens lkt, kaip uprogramavo krybai nuovoki ir
patriotika mokytoja, koks paeidiamas krjas ir reimo, ir
ne prievartai ir melui.
-Pareiga odiui, pareiga savo monms tampa
sunkiu, prie kaln stumiamu akmeniu. Paleisi jis
nugarms. Mavydas kaip tas mitologinis Sizifas
per kani ir skausm rita akmen kaln,
nepaisydamas, jei tas ir nugarms praraj. Be tos
natos jis nebesivaizduoja savo gyvenimo (,,A
privaljau ia atvykti, ia, / Kad iia giniau
tkstanius lietuvi / Nuo dvasikos ir knikos
mirties.).
-Veikalo finalas skamba didingai, simbolikai. Apie
Mavyd susd, prie knyg palink mons,
tartum stumdami kaln didiul akmen, stengiasi
imokti pagrindinius gimtosios kalbos enklus, i
atskir raidi ir skiemen bando sudti od
,,Lie-tu-va. Idjin ivada - pareiga Tvynei.
Pagal J.Lankut
Mavydas
EPILOGAS
U ilgo stalo prie katekizmo palink keletas galv.
MAVYDAS
Kad jau raides imokot pavadinti,
Pradsim skiemenuot, sbalsines
Priddami prie kiekvienos balsins.
irkite knyg ir kartokit
Drauge su manimi.
VISI CHORU
,,b-a bus ,,ba,
,,b-e bus ,,be, ,,b-i bus ,,bi,
,,b-o bus ,,bo, ,,b-u bus ,,bu...
MAVYDAS
Labai gerai. Dar syk.
< >
MAVYDAS ( ikilmingai )
Mginsime sudti pirm od.
Klausykits gerai...irdim klausykit.
Kai tarsit it od, tai ant lp
Pajusite medaus ir kraujo skon,
59
laisvs slygomis: Nejaugi dalyvauti, veikti kultroje Igirsit volung prie liet aukiant,
reikia tik perstatinti, perkabinti, pervardinti, perdayti, Uuosit ieno ir liepyn kvap,
skelbti kozirius? Ir stumdytis? (p. 99). Regsit baug debesio el
Just. Marcinkeviiui pirmajam teikta Santarvs premija Per lauk bgant... Taigi pamginkim.
(1994). Pakantumo, santaikos, prietar sutaikymo motyvas ( Skiemenuoja vienas )
persmelkia kone visus tekstus, io semantinio lauko odiai ,, El-ie bus ,,Lie, ,,t u bus ,,tu,
netgi ilaipsniuojami: tolerancija santarv vienyb, ,,v-a bus ,,va
vienyb suvokiant kaip aukiausi visa apimant bendrybs Kartokite. Kartokit ir klausykit.
laipsn (Baltijos kelias, Atgimimo mitingai). Tai, kas Tamsoje girdti neaikus murmesys
pasakyta 1991 m., atrodo aktualu ir naujosios prezidents Ar girdit jau?
situacijai: Politiko skm dabar priklausys nuo jo Skiemenavimas garsja ir rykja. Pakil nuo stalo,
konsoliduojanios galios (p. 73). Todl ypa enklikas yra visi priartja prie Mavydo
itin danai besikartojantis rankos rankoj motyvas: Sakau, CHORAS
kokie mes stiprs, kai mano ranka tavo rankoje, o tavo ranka ,, El ie, tai ,,Lie, ,,t u, tai ,,tu,
jo rankoje (p. 65). Tai fraz i kalbos, pasakytos ,,v-a, tai ,,va...
atsisveikinant su Sausio 13-osios aukomis Katedros aiktje, MAVYDAS (aukia )
tolyg atitikmen turinti Baltijos kelio simbolikoje ir Ar girdit?
tampanti krikioniku bendrumo argumentu viename CHORAS ( sunkiai ir nedarniai sudeda i
eilratyje: skiemen )
Lii-eeet-uvvv-aaa...
leisk paglostyti tavo rank MAVYDAS
piktas mogau Visi kartu. Dar syk...
manyje yra tavs CHORAS ( darniau )
tavyje yra mans LIE - TU VA
tai jau turime k turti Kur laik visi klausosi, tarytum i tikrj jausdami
k mylti jau turim ant lp medaus ir kraujo skon, tarytum laukdami
ir nesulaukdami sugrtant k tik itarto odio
(p. 216) aido. Tyloje leidiasi udanga.

Paimti u rankos alia esanius tai ir apie eim, ir

apie gent. Viename interviu pasakojamas epizodas, kaip
natraliai knyg mugs metu ities rank oponentui Tomui
Venclovai (anot Vytauto Kavolio, vienas labiau myljs
mones, kitas ties).
Skaitant Paadtj em labai aikiai ikyla
asmenybikumo ir moralinio autoriteto bendruomenei
btinyb. Just. Marcinkeviius kaip retas kas kl i nat ir
smoningai prisiimt sipareigojim liudyti, priminti,

60
 adinti istorin smon ir tautin savigarb (man nebuvo
nieko didesnio u Lietuv, p. 129). Kad ir kaip
kvestionuotas jo vaidmuo sovietmeiu, mons nepamiro,
kas nuo 1976 m. juos imok Mavydo lpomis skanduoti
Lie-tu-va. Lietuvybs riteris publikos labai mylimas ir
visur laukiamas. Liepos 5-j atidengiant paminkl Vincui
Kudirkai, minioje pasigirdo bals: o kur Justinas
Marcinkeviius? Kodl nesako kalbos?
Lietuvos raytoj sjungos mnratis Metai, 2009 m.
Nr. 10 (spalis)
21 M. Marius Katilikis
Katilikis. Biografijos bruoai
Mikais Marius Katilikis (Albinas Marius Vaitkus) gim 1914 m.
ateina rugsjo 15 d. (kai kurie altiniai nurodo j gimus 1915
ruduo metais) Gruzdiuose, iauli apskrityje. Savo
autobiografijoje sakosi turjs devynerius metus, kai tvai
nusipirko ems ir persikl kininkauti Katiliki kaim
agars valsiuje. Buvo gegus mnuo: ,,Akys apraibo nuo
neipasakytai balto agarvyni ydjimo abiejose pusse
reto didumo Stungi ir Veri kaim vynynuose. ia pat
vokt mikas. Turjau peil ir i alksnio pasidariau
vilpyn. Vasarai baigiantis tvas nusived ir prira
ketvirt skyri. <...> Ir tas nenugalimas gimtins ilgesys,
kad, eidamas namo tris kilometrus, bliaudavau visa
gerkle.Vis dlto greitai priprato naujoje labai graioje,
mikingoje vietoje, ir visai didelei eimai Katiliks tapo
gimtaisiais namais. Marius buvo devintas i vienuolikos
vaik. Turjo vyresn brol ir daug seser.
Vasaromis gan, gteljs dirbo ir kitus kio darbus, nors
paaukimo kininkauti nejaut.
agarje baigs progimnazij, tarnavo kariuomenje, o
grs sidarbino Pasvalio bibliotekoje. Labai trauk knygos,
j prisiskaiius paiam kilo noras rayti. Visi gerieji lietuvi
raytojai avjo, k ia ir sakyti. Pamenu tik, kad kart
apmaudingai isitariau kad sugebiau rayti taip kaip
Petras Cvirka, tai ko bereikt Bibliotekoje, be abejo,
Romano Mikais ateina ruduo prasminis
centras lietuvis ir mikas. Apie tai M. Katilikis
ra: ,, Mes esame miko tauta, todl gamtos ritmas
mums yra savas. Jis apsprendia ms vidaus gyve-
nim ir ms kryb. Savo viduje mes esame
ilaik t pirmykt gamtos nekaltum, kuris yra
pagrindas kiekvienai sveikai tautos ateiiai.
M. Katilikis pats savo prigimtimi buvo tikras
miko tautos atstovas. Jo vaikysts pasaul supo
mik lankas, sodyb paties sodinti mediai.
Apie juos raytojas graudiai rao romane
Ijusiems negrti: ,,J akos galingai susipins,
sudarys uuovj nuo iaurs vj. Dideliais
mediais suaugs jie, kai tuo tarpu mano ingsni
aidas bus ugess nesvetingose emse. Niekas
mediams nestengs pakenkti. I j nukirst kelm
veris atalos, pls sula ir varvs sakais. J
sparnuotos sklos pasklis ir i naujo uss dirvonus.
Kodl mans niekas nepasodino mediu? Ir nedav
akn plriai siskverbti tviks mol?
Romano ,,Mikais ateina ruduo veiksmo erdv
mik apsupta vieta kaip Lietuvos enklas.
Gimtins medis lyg koks lietuvio sinonimas.
Mikai fiksuoti romano pavadinime, o jo
struktroje jie tap vienu svarbiausi vaizdini.
Virsni kaim riboja mikas: Tarpmikio sodybos
61
buvo ir pasaulins literatros vertim. M. Katilikiui artimi vienu vilgsniu apvelgiamos ir vienu apvedimu
tokie autoriai kaip Selma Lagerlof, Augustas Gailitas, udarytos anktame rate. Autorius ne kart
Knutas Hamsunas, Viktoras Hugo. pabria t ypating savojo pasaulio udarum:
1944 m. buvo paruos spaudai apsakym ir apysak udara, ir jokio paalinio garso, iskyrus tai, kas
rinkin Seno kareivio sugrimas, taiau tais paiais savaime gim ir sklido paiame mike. Mik
metais raytojas pasitrauk Vakarus, ir Sakalo leidykloje ratas, mik lankas vis tai raytojo mgstami
likusio mainraio likimas net eis deimtmeius buvo apskritimo, udaros erdvs vaizdiniai. Ir iame
neinomas. Pats autorius laik j dingusiu. Tik 2002 metais romane raytojo kuriamas pasaulis ir jo mons
Lietuvos literatros ir meno archyve Vilniuje juos atsitiktinai gyvena gamtos laiko rmuose. J dvasinis
aptiko i ikagos atvyks rinkti mediagos dokumentiniam gyvenimas pltojasi ir lemtis pildosi drauge su met
filmui lietuvi televizijos vedjas Arvydas Reneckis. laik kaita nuo pavasarinio atgimimo iki rudens
Atrastoji pirma M. Katilikio knyga ileista 2003 m. Jos liepsnos. iema neakcentuota, bet ji yra veikj
leidjas iauli universiteto doc. Stasys nuojautose (Geriau negalvoti, kas bus iem <>
Tumnas anginiame odyje rao apie netiktin ms iema ymi negand ir varg).
dien stebukl: Archyvo darbuotojos paslaugiai i spint Miko vaizdai yra svarbiausia kompozicin
itrauk pluot aplank. Ant vieno p. Arvydas perskait krinio jungtis. Juose spdingai fiksuojama met
kukl ura: Seno kareivio sugrimas. 1944. Apaioje laik kaita, jie pltoja romano veiksm, atveria
antspaudas, patvirtinantis, kad rankratis gautas i Sakalo veikj charakterius. Romano struktros ir
knyg leidyklos. Kas lm, kad btent aplank i imt semantikos atraminiais takais tampa trys miko
greta buvusij pasil vilgtelti archyvo darbuotoja? naikinimo apraymai, trys jo kanios etapai.
Matyt, liks paslaptis, kodl 12 met po Nepriklausomybs Krinys prasideda ankstyvo pavasario vaizdu
atgavimo archyvo darbuotojos io rankraio nepastebjo. mike. Dar ne pavasaris, dar tik traukiasi iema.
Tiktinos dvi versijos: 1. Sovietmeiu uoli, patriotikai Mik apms visuotinis nerimas. mons puola:
nusiteikusi darbuotoja paslp rankrat, kad jis nebt alios metalins muss balsu zirz pjklai, legjo
sunaikintas. Vliau jis galbt buvo pamirtas, o gal ir viauksjo kirviai. Mikas pasmerktas. I jo
darbuotoja mir 2. Padtis, verianti pamstyti ir traukiasi gyvats pati gyvybs, gyvasties esm.
paabejoti, ar kruopiai dirba ms staig darbuotojai, Nusausinimo darbai tyrelyje antroji miko
neinantys, kokias tautos vertybes jie saugo savo saugyklose. naikinimo banga ikyla kaip totalini pasikeitim
Paios darbuotojos apie tai nieko nepasak riba. Svieto perjnai zimagorai atnea tarpmik
Pasitrauks Vakarus, M. Katilikis kelet met gyveno savo kultr, ir kaimas gyvena lyg drugio
Vokietijoje, kur laik studijavo men Freiburge. 1948 m. kreiamas. Nesibaigia naktins igertuvs,
ijo noveli rinkinys Prasilenkimo valanda. Nuo 1949 m. mutyns. Senieji bemiegmis naktimis veltui
apsigyveno JAV, ikagoje, ved poet Zin Nagyt (Lin saugo nuo sibrovli savo turt ir dukr kltis,
Sutem). Dirbo fabrikuose. Raymui laiko turjo labai kurios vis lengviau atsiveria liems atjnams.
maai. Taiau ileido dar du apsakym rinkinius Jaun moni sielose tveriasi toks pat chaosas kaip
(ventadienis u miesto, 1963 bei Apsakymai, 1975 ) ir ir sudarkytoje gamtoje.
tris romanus: Uuovja, 1952 m., Mikais ateina ruduo, Ruden ateina atomazga (Tada usideg
1957 m., Ijusiems negrti, 1958. Po autoriaus mirties mikas). Gaisro apimto miko vaizdai yra treioji

62
ileistas ketvirtas jo romanas - Pirmadienis Emerald
gatvje, 1993 m.
Raytojui buvo svetimas didmiesio gyvenimas. Kankino
Lietuvos ilgesys. Iekodamas ramybs ir artimesnio kontakto
su eme, nusipirko ems sklypel Lemonte, netoli ikagos,
pats pasistat nam, pasisodino medi ir sikr sodyboje.
Pasijuto ariau ems. Taiau tvyns ilgesys nenuslopo,
vis gyvenim iliko skaudus. Premijos u roman
Ijusiems negrti gavimo proga 1960 metais raytojas
kalbjo: ,, Savoji em kaip buvo, taip ir pasiliks ta pati,
sunki, nepaeidiama, nors visk mes panaudotume savam
niekingumui pareikti. Viskas prie j nublanksta, o mes tik
ploms be reikalo. Bet gal tai btina, kad rodius savo
teis joje gyventi, savo protestu rodius prigulmingum
emei? <>Visur ir visais laikais em pam u save
aukiausias kainas. em, kaip kempin, permerkta krauju.
Ji verta kraujo! Ir aukiausia jos kaina nebesugrimas
jon! Nes tavo kaulai bus palaidoti kitur. Kur tave palaidos
gerieji mons, kai tu praradai savo em ir savo tv
kapus?
Anksti m silpti raytojo sveikata. Skundsi irdimi.
Atlaik kelias operacijas. Pagaliau kojas apm gangrena,
jos buvo amputuotos aukiau keli. Lemonte pragyveno iki
mirties. Mir 1980 metais gruodio 17 dien. Palaidotas
ikagos Lietuvi Tautinse kapinse.
Novels ,,Paukiai itrauka ir jos aptarimas
Trei iem leido Kazimieras Ginas po anos
atmintinos kelions, ir j taip gyvai tebeturjo prie akis,
kaip ir tada, kada buvo grstas laivan ir perplukdytas
vandenimis. Po to dar dvi dienas ve traukiniu t didel
miest begalinse lygumose, ir vl prie vanden, kurie, nors
ir vadinami eeru, buvo nepervelgiami ir turbt tokie pat,
kaip anos plaios jros. Jo vaikai ikart pasidalijo senu tvu
jis atiteko jauniausiajai dukteriai, kad tokiu bdu galt
bti naudingas, augindamas jos maus vaikus. Tai buvo labai
svarbu ir sidmtina grybi krate, kur net imtamets
senels, jei netingi, geba pasidaryti pinigo ir usidirba ne tik
romano kompozicijos atrama. Tai paskutinis ir pats
baisiausias miko kanios etapas.
Pasibaigia lietuvio gyvenimas mik lanke;
iseko gamtikasis jo laikas su baigianiais griti
senaisiais kaimais, ltaniais praamin medi
pavsiuose. Udara erdv turi plstis, atsiverti
pasauliui, civilizacijai, laisvei. Taiau mogus
psichologikai dar nepasirengs permainoms.
Veikjai
Romane isiskiria keturi rykiausi charakteriai:
Tiliaus, Agns, Monikos ir Doveikos. Jie sudaro dvi
opozicines poras. Tilius ir Agn priklauso miko
moni poliui, o Monika ir Doveika civilizacijos
poliui. Visus keturis Katilikis patikrina miku.
Tiliui mikas yra namai, kuriuose telpa visas jo
gyvenimas (Jo vaikysts pasaul talpiai, sandariai
i vis pusi juos mik padmavs lankas).
Agn tiesiog tapatinama su gamtos reikiniais (Ji
pati savimi buvo pavasaris, pati graiausia
pavasario apraika, kaip ibuokl alksnynlyje; Ji
buvo kaip tas medelis). O Monikai gyvenimas
tarpmikje prilygsta kaljimui (Ji jautsi mesta
gilion duobn, apkalta aklina statini tvora,
neperlipama, neperlendama). Doveikos valdose
ypa graus ir varus mikas. Bet eimininko
santykis tik pragmatikas (Ten aliavo turtai, lobis,
kapitalas).
Tilius ir Agn tebra kaimo bendruomens
atstovai, o ne savarankikos individualybs, kurios
galt imtis atsakomybs u savo likim. Apie tai
yra ras kritikas R. ilbajoris:
Katilikio moni gilumas nra pastatomas
prie juos supani tikrov, bet t tikrov tiktai
ireikia; mogus savo mintimis ir jausmais tiktai
isako tai, kas gamtoje jau savaime gldi.7
Doveika ir Monika, atj Basiulikes i kito
pasaulio, knija aktyvj nauj laik prad. Taiau
jie stokoja kultros mogaus intelekto ir morals. J
63
laidotuvms, bet ir pramogoms, ir papuoalams. aktyvumas primityvus, agresyvus, pltojasi
Ir prasidjo savitas gyvenimas senajam Ginui. necivilizuotomis formomis, atpalaidavus tamsisias
Dukt ir entas, su tamsa klsi, trauk darbus ir grdavo prigimties jgas, neabotus instinktus. Doveika
vlai, ivarg, pikti. Jis teriojosi su priauganiais, ir taip tampa turtuoliu, apgaule pasiglems senj
nusiplkdavo kaip niekad anksiau per sunkiausius Strin k ir vis gyvenim skriausdamas
darbymeius. Savaits vijo savaites, suskirstytas pagal silpnesniuosius. Monika irgi turi savanaudik
imokamus udarbius, bet jis laukdavo j gal tik tam, kad ksl, sutikdama itekti u turtingo senio. Jie abu
galt ieiti gatvn ir ikrsti pypks pelenus prieais tampa pavojingo ukrato neiotojais, kurie negali
augant med.<...> nei patys bti laimingi, nei kit padaryti laiming.
J ileisdavo banyion, bruk delnan sidabrin Visi keturi, nors ir dl skirting prieasi, yra
pinig, kad j galt mesti krepelin kaip tik tuo metu, kai j pavalds likimui, nespjamiems jo dsniams.
pakia prie atskleist mald knyg, pirm skardiai Storiausiu brkniu briama pagrindinio
suvanginus. Arba nusivesdavo park, kur kiekvienas romano herojaus Tiliaus Gelaiaus likimo linija. Jo
medis buvo nutrintas ir nuiupintas, ol nugulta ir lapai gyvenimas tarsi pakartoja visos miko tautos
nubraukyti.<...> epopj. Tiliaus charakteris ir likimas skleidiasi
Sunkios dienos spaud senio Gino peius. simet dusulys. nuolatinio nerimo ir tampos situacijose,
Jis troko nuo dm ir suodi.<...> Vaikai jau mokyklas reikalaujaniose pasirinkimo, apsisprendimo. Tokia
bgo. Kasdien pasiutesni darsi. Tarpusavy jie riejosi yra jau pradin situacija, nuo kurios raytojas
svetima kalba, kuri senajam buvo niekas kitas, kaip pauki pradeda vynioti savo veikjo gyvenimo kamuol.
kalba. Ir dar nedor, svetim pauki. Sutinkame Tili dirbant pavasarjaniame mike
Savj pauki kalb Kazimieras Ginas suprato. Jis su zimagorais. Taiau jam tai laikinas darbas. Jis
uaugo kartu su jais. Kl ir gul, dainavo ir verk, ir paino laukia pakvietimo valdik darb. etadien
ne vien i plunksn ir balso, bet ir i j skridimo ir cypsjimo rengiasi namo, bet neieina, pasigeria, sivelia
gtose. Jis laukdavo to laiko, kada prads padangmis mutynes, pakliva dabokln ir kaip baustas
traukti paukiai. Jam sak, kad per tok miest joks pauktis praranda teis dirbti pasienio policijoje. Laukia vl
nedrsta skristi. <...> zimagoro dalia prie melioracijos darb. Laikinai
-Va, jau netrukus patrauks paukiai namo...Tai kad nueina padirbti pas kinink, bet pasilieka.
galiau jais pasekti... Meils dilema Agn-Monika irgi isisprendia be jo
entas juoksi kaip i mao vaiko <...> pastang. Laimi stipresn, agresyvesn (Jis
Ir taip vien drumzlin trokios miglos suvystyt negaljo atsispirti su niriu plaunaniai vilniai). Ir
nakt dukt pabudo kaip sykis tuo metu, kai jos tvas pagaliau, kai su gaisrais ateina ruduo, Tilius visai
tylutliai itipeno pro duris.<...> aikiai pajunta savo isipildysianios lemties
Senis stovjo vidury gatvs ties tuo vieninteliu valand: Aki vyzdiai isiplt, suvokus
apsususiu mediu, ikls rankas. Jis mojavo ir auk: negailesting spjim, kad laikas yra atjs ir jam.
- Klausykis!..it jos!..Va, va Dar vienas, ir dar Kraupdamas i mirtinos baims, jausdamas, jog
vienas... netrukus visk praras, jis lydjo gstani saul
entas nurijo apmaud taip j paveik senio odiai. taip, lyg j regt paskutin kart. Aiau vis tiek
Gervs, ar i tikrj? Jis siklaus... Virum stog kain nuolankiai priima visa kaip lemties pirt. Jau

64
 kas sunkiai vankt, vasnojo ir girgsjo.
Tas pavasaris ir buvo paskutinis Kazimierui Ginui.
Pagrindinis veikjas senasis Ginas
1.Btikasis novels motyvas - ijimo- negrimo motyvas.
Ieinama ne tik i tviks, bet ir i gyvenimo.
2.Novels konfliktas. Kazimieras Ginas senas mogus, su
aknim irautas i gimtosios ems. Net ir prastoje aplinkoje
senam mogui ne visada lengva prisitaikyti prie kintanio
laiko ir aplinkybi, prie nauj paproi ir kart kaitos, o M.
K. mogus atsiduria tragikoje situacijoje, i kurios nra
ieities.
3.K reikia baigti dienas sveioj aly?
Vaikai i anksto pasidalijo senu tvu jis atiteko
jauniausiajai dukteriai, kurios vaikus turjo auginti.
Raytojas ia pavartoja kelis kandius odius
charakterizuodamas senojo Gino bejgik padt, jo
nuvertinam beveik iki daikto: vaikai, ,,i anksto,
,,pasidalijo, kad ,,galt bti naudingas. Jie atvyko
,,grybi al, kurioje skm garantuoja naudos principas.
Dukters ir ento karta vidurinioji karta- prisitaiko prie
naujos aplinkos, jie turi konkrei tiksl geriau gyventi;
ankai be joki pastang prisitaiko- absorbuoja svetim
kultr; vienintelis senasis Kazimieras atsiduria aklavietje,
fizikai ir moralikai izoliuotas. Tradiciniai ryiai suir:
vaikai susvetimj, su ankais nebesusikalba, su vietiniais
monmis nebendrauja. )
4. moni ir pauki priepriea novelje.
Paukiai iskrenda ir parskrenda pagal natraliai
nusistovjusius gamtos dsnius, o mons ( iuo atveju
Gino eima) bna priversti palikti gimtin. moni ir
pauki priepriea gyja svarbi reikm. Paukiai laisvi, supratim, jog ir socialinis bei ekonominis
j skrydis padiktuotas prigimties, o mons atsiduria
sveiose alyse ir ne savo noru. Raytojas nedetalizuoja
emigracijos prieasi. Jam svarbi pati emigranto situacija,
vis pirma dvasin. Kai mogus senas i situacija ypa
dramatika.
5.Kas gelbsti Gin?
Svajon, iliuzija, nes i tikrovs nra ko tiktis. Senasis
romano pradioje nuskambjusiam retoriniame
klausime Argi visa, k jis darys, jau i anksto
pasmerkta neskmei ir praiai? daugiau
pasmerktumo negu vilties.
Prie kiekvienos dilemos raytojas stabteli, drauge
su veikju svarsto jo pasirinkimo variantus ir
analizuoja pasidavimo likimui prieastis. Tilius yra
krykels mogus, bdingas tarpukario
nepriklausomos Lietuvos, dar jaunos valstybs,
nespjusios sitvirtinti Europoje, situacijai.
Pradjs, bet netesjs. Ijs, bet neparjs.
Tilius, ieivis i senojo kaimo, gamtos mogus,
pakliva naujas, netradicines socialines
aplinkybes. Kratas civilizuojasi, jaunimui veriasi
platesns galimybs ir perspektyvos. Ne vienas
isiveria i udaro kaimo gyvenimo, isimokslina,
gauna tarnybas miestuose. Tilius taip pat turi
viesi siekim, bet dl varganos socialins
padties ir menko isilavinimo jauiasi aplenktas
bendraami ir paliktas vienas. Neturtas, tvo
netektis, vieniumas iugd nepasitikjim savimi,
menkavertikumo jausm. Valingam ingsniui,
smoningam poelgiui reikia pastang, kuri niekas
nepalaiko, kurioms niekas nepaskatina. Tokios
aplinkybs kartu su pasyvia lietuvio prigimtimi ir
lm herojaus atsidavim neveikiamam likimui.
Kaip pats raytojas suderina savyje lietuvio
konservatyvum, idealistin trokim isaugoti savo
emdirbi tautos archajik etnin ir etin kultr ir
modernaus XX amiaus mogaus pasaulir,
progresas, ir intelektualin kultra eina kartu su
civilizacija? Visa suprasdamas, autorius tik parodo,
per koki sumait ir chaos kuriamos naujos
gyvenimo formos, koki didel kain tenka mokti
u ijim civilizuotos visuomens keli.
Romane Mikais ateina ruduo gausu
tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpio
65
 Ginas nori bent kart pamatyti praskrendanius paukius.
Paukiai vienintel jungtis tarp savo ir svetimo pasaulio.
Pavasario nakt ateina pilnatvs valanda- senis ivysta
isiilgtus paukius, kurie skrenda tiesiai vir jo galvos.
Trokimas isipildo. ,,Gervs! Akimirkai sigali senojo
valstieio pasaulis, gamta nutildo civilizacij. Novels
pabaiga paprasta, rami: ,,tas pavasaris ir buvo paskutinis
Kazimierui Ginui. Ipltas i gimtins jis neberado jokios
gyvenimo prasms.
22 J. Aputis. J. Aputis (1936 -2010) prozininkas, vertjas.
Keleivio Krybos bruoai
novels Jau ankstyvojoje J. Apuio kryboje jauiamas:
(pasirinkti stiprus autobiografikumo podirvis,
gimtins ir artim moni pasaulvaizdis,
apsakymai)
bties slpini, gyvenimo pilnatvs visuotinumo dsniai,
egzistencinio nerimo vedami yra visi J. Apuio
personaai, nepaisant j amiaus, kilms, profesijos.
Moderniosios novels bruoai: subtilus psichologikumas,
nuotaikos ir situacij autentikumas, asociatyvi vaizd
gausa, lyrin pasauljauta, eseistin stilistika, kasdienikumo
ir gilij tikrovs struktr derm.
Lyrins intelektualins novels bruoai
Lyrizmas:
Novels pagrindas veikjo vidaus pasaulis.
Pasakotojas danai pagrindinis veikjas ir vertintojas,
emocingas.
Menin erdv lakonika, komponuota veikjo
vidin pasaul.
Dabarties laikas trumpas, prisiminim platus, pilnas
praradim, skatinantis suvokti gyvenimo prasm.
Intelektualumas:
Gausu abstraki, apibendrinanio pobdio epizod
(apmstym, samprotavim).
Veikjai intelektuals: rodindami savo ties jie gina
mogaus orum, velgia vyki prasm.
enkl. Knyg galima skaityti kaip iplst
metafor apie lietuvio ijim i miko, t. y. i
mitologins smons istorin. Maas, mikuose
usimets Virsni kaimelis tampa miniatiriniu
visos Lietuvos modeliu.
Romano pabaigoje trys prasminiai jo klodai
miko, mogaus ir tautos istorin lemtis sugula
vien. Taiau didiausia raytojo skm vis dlto
yra charakteriai be galo gyvi, savaimingi ir taip
aistringai troktantys laims, kad net negali smerkti
j, kai jie klysta.
Pagal E. Bukelien
,, J. Apuio monse slypi kakoks negaljimas,
ulimas ar grsmingas jausmas, jiems neretai tenka
perengti nematomas ribas savyje. J ruoa, sultinti
judesiai primena apeigas, kaip ir R. Granausko
kryboje, lyg tas apeigas atlikt usispyr pagonys, kai
jau ir savo dievais pradta abejoti. <...> jaunesni ieko,
kaip isinarplioti i i udar miko kaim, senj
moni mini, horizont, suskaidyt erdvi,
pripildyt protvi patirties, sipareigojim, o senoliai
lieka ia kaip imirtanios genties iabuviai, nes nori
ididiai pabaigti gyvenim. Taigi jiems bdingas
kakoks inykimo didingumas. Marcelijus
Martinaitis
Novel. Autorius ieko ieities
Veikjai: penki vyrai ( bevardiai) ir dvi mergiios
Jogas ir Vinc.
Fabula. Trumpasprandis traktoristas, neinia ,,ko vis
labiau
siusdamas, prievarta numauna ,,baltakakliui
vaikinukui kelnes ir patikrina, k jose ,,turi.
Trumpasprandiui padeda du tvirti kaimo vyrai.
Penktasis studentas- bando sutrukdyti
traktoristams, bet j laiko ,,pagaliu autoriaus
vadinamo vyro ,,geleiniai pirtai. Traktoristai
patikrino, nutar, jog ,,viskas tvarkoj, ir paleido.
Viskas vyko ,,mergii akivaizdoj. Rodos, nieko
nevyko, bet kodl perskaiius novel darosi
nejauku.
66
 Novels siuetui bdingas skirting pozicij
suprieinimas, rodinjimas.
Veikjai grupuojami.
Novel ,,vis po Marazyno uolu
Siuetas klasikinis:
J. Bilinas. Brisiaus galas.
J. Savickis. Ad astra.
Autoriaus pozicija
Pats dalyvauja veiksme kaip stebtojas.
Jam rpi, kaip reaguos jo kaimynas Vinculis ( danas
Apuio noveli veikjas).
Vinculis itipena i trobos drebaniomis blauzdomis,
bet kalba ,,dirbtinai pastiprintu, ,,suvaidinto
pasitikjimo kupinu balsu, grdamasis viu.
Taigi ,,ir Vinculis perjo audanij ir stiprij
lager!. tai dabar ir pasidaro baisu ir mums , ir
autoriui: ,,Kodl pieninink irjome lyg koki
nelieiam jg...? Kodl taip danai tuos, kurie
savo vikrais negailestingai vaiuoja per ms
nugaras, paliekame nejudin, priimame juos kaip
savaime privalomus, lyg pats dievas juos tokius
mums bt siunts?
Ivada. Viskas priklauso nuo to, kiek tu esi savyje
isaugojs mogikumo, kiek sugebi pajusti menkiausius
smurto pasireikimus ir kiek tavyje yra natralaus poreikio
smurtui prieintis.
APIE ABEJINGUM
Graikai neinojo, kas yra nuobodulys, bet
viduramiais jis jau vardinamas abejingumu ir net
tinginiavimu. iandien inomas posakis Nebijokime
prie, bet bijokime abejingj aikiai nurodo
abejingumo neigiam prasm. Na, o tinginyst? Kai
dairausi interneto erdvse aptinku daugyb forum,
kur buriasi moterys, kad pasidalint mintimis apie
mezgim, nrim, siuvim Malonu irinti j
rankdarbius, matyti j neabejingum groiui. Mugse
Pasakotojas.
Uima iek tiek ironik stebtojo pozicij.
Bjaurisi tuo, kas vyksta.
Jo nuostata aiki ropoti keliais, liauti, cypti
i skausmo, kad tik padtum mogui, kad tik
sustabdytum traikani mogaus orumo jg.
Du kartus studento galvoje sutvinkiojusi mintis
(,,K dabar galiu padaryti?) tarsi ragint
skaitytoj susimstyti apie savo pozicij grubios
jgos, nemonikumo atvilgiu, lyg nort
supurtyti tik nebk abejingas.
,, K daryti, nuogomis rankomis susidrus su geleimi
kaustyta niekybe?- paskutinje pastraipoje esant
klausim pavadiniau novels moraline problema.
Kovoti ar duoti keli? Aiku kovoti. Niekybei novelje
atstovauja dvokiantys benzinu kretinai, jie tokie
nepatraukls, jog skaitytojui savaime turt kilti noras
pasirinkti teising sprendim.
Novel ,,Eria, kur gaivus vanduo
Veiksmo erdv
Gaivalikoje miko erdvje atsirado taisykls, dsniai,
grietos ribos- tvas atkartojo pirmaprad krimo akt.
Novels veiksmas veikj judjimas i vienos sodybos
vietos kit.
Kambarys. I ia veikjai isivaikiojo skirtingas
vietas. Kiekvienas veikjas turi savo veikimo zon.
Pradinis judjimo takas-namai:
Tvas ieina skiedryn.
Motina ulipa ant aukto.
Mergaits sodybos pakraty, nesaugioj erdvj.
Ieiti i nam arba eiti toli nuo j moteriai
nra saugu. Perengti rib, pereiti i vienos erdvs
kit-
rizikinga, todl tik tvas taip gali elgtis.
Vyrikai erdvei priskiriama ir dobiliena.
Priepriea tarp kart paruoia svarbiausiam
vykiui- novels pabaigoj visi ieina i erios kit
erdv.
Vyresnioji dukt ivaiuoja i nam tolim
67
 taip pat apstu amatinink dirbini, kas leidia galvoti, kelion, visik neinomyb.
kad Lietuvai tinginyst nebdinga. Telieka galvoti kelion ji leidiasi viena. Jaunos moters
apie abejingum, nes danai tenka girdti apie vieno kelion tautosakoje nra paprastas dalykas-
ar kito asmens pasyvum. jimas i nam buvo lydimas vairi priesak ir
Yra daug ir vairi abejingumo apraik: spjim.
Tv smonje vyksta lis
abejingumas mogaus kaniai, nelaimei, neskmei,
Jie nujauia visus dukters laukianius
vargui; abejingumas negaliesiems, seneliams;
sunkumus, bet negali pasiprieinti jos ijimui;
abejingas poiris morals norm paeidimus, Dukt privalo pradti nauj gyvenim;
tautos ir tvyns likim, pagaliau abejingumas net Tas pasaulis, kur ji ieina, yra visikai kitoks
savo dvasios bklei. nei mielas, jaukus, gaivus nam pasaulis.
Viena negatyvi mogaus psichikos savybi yra Naujasis gyvenimas - tai kaitusio asfalto, putojani
abejingumas. Jis gali pasireikti daug kur ir autobus ir oferi vilgsni erdv.
vairiausiomis formomis. Tai moralinis atbukimas, ,,Erioje parodytas tradicinio pasaulio irimas.
jautrumo stoka viskam, kas mus supa, su kuo tenka
susidurti bei daryti ivadas, priimti sprendimus. Novel ,,unelis alksnio virnje
Labiausiai kaitintos vietos pragare J.Apuio apsakyme ,,unelis alksnio virnje
skirtos tiems, kurie didij dorovini vaizduojamas vienas vykis: kaip tvas alksnyne
ibandym metu laiksi neutralumo. pakor kal Myrt, o vaikas j igelbjo. Deja, po
Dant keli dien ji vis dlto dingo. Uaugs snus vis
Ne mano kiauls, ne mano pupos? grta tvik ir vis prisimena t lyg ir
nereikming, bet i ties labai svarb vyk. Visa
kita prausimas irgomis, pyragiuk virimas, tvo
Apsakymas ,,Dobil. 1954 met nakt rkymas vykio fonas, detals
Veikjai nepasiruo tam, kas vyksta ir kas netrukus bus, kas Krinio pabaigoje aiki laiko nuoroda 1947 metai,
artja. vasara. Tai pavojingas ir sunkus pokario metas,
Kartais nieko nedarydami jie sitemp iri, klausosi, kai mogus neinojo, kas prieas, o kas brolis.
prisimena. Naktimis kaime lankydavosi miko broliai, o
,,Dobils veikjai taip pat klausosi: dienomis stribai. Lojantis uo ne miegoti trukd
Marius radijo, jis pranedavo visam kaimui, pas k atjo svei. O
motina audros, iri dobilien, kurioje aib tai buvo rizikinga
nutvieksta matyti j karv, o paskui inyksta, dl to Tekst galima suskirstyti eias dalis (silomo
abu sunerimsta. plano dalis galima pavadinti ir kitaip):
Marius bga dobilien iekoti karvs, pasako motinai, kad o ,,Prisiminimai prie alksnio stagaro
j parves. (autorius, parvaiavs namus, alksnyne
Nieko daugiau nevyksta, taiau viduje jie labai persimaino. prisimena vaikyst nuo ,,Parvaiavs
Novels veikjai namus).
artjant bdai, itikus nelaimei, ikilus pasirinkimo o ,,Virtuvje su motina (vaikas stebi motin,
btinybei, neoka tuoj pat daryti, ko reikt grsmei verdani pyragiukus, ir iprausiamas

68
 paalinti.
Jie delsia, prisimena.
Marius ne i karto oka iekoti karvs.
Judant Mariui tenka veikti nematomas ribas
Horizonto linija, mikas riba, u kurios nustoja
galioj tradiciniai ryiai, kelia nerim visa, kas ten
matoma.
Todl motina sunerimsta, kai i akiraio dingsta
karv, o Marius, kad jo nemato motina.
Veikjai daro taip, kad vienas kit matyt. Jie bna
poromis.
Etninje kultroje taip pat veikiama poromis. Por ryiai
ypa svarbs, kai sutrinka gyvenimas, kai lieka vienas.
,,Dobils mogus
pereidamas jam vienam inomas ribas keiiasi.
J. Aputis kalba apie mogaus brand: berniukas iri prie kelet met autoriui teko kaime prie eero
sergani motin ir jauia nepakeliam gl dl jos paskaityti seno mokytojo dienorat
ligos ir dl tvo mirties.
Su ta gla ir iengia i vaikysts pasaulio, taip pat irykinta viena svarbi diena 1936 metai,
besibaigianio horizonte.
Tvo svarba
Martynas jauia, kad tik tvas galt padti, daugiau (uo), bulves (cepelinai), rgpien (irgos). Labai
i nieko nesitiki sulaukti pagalbos, todl tvas
pasirodo kaip saldi svajon sunkiausiom akimirkom.
Berniukas usikrauna belaikes likimo udtas
pareigas, kurios suteikia ir truput diaugsmo, nes
slaugydamas motin ir stovdamas eilse prie
duonos, jis pasijunta vyru, suaugusiu, panaiu tv.
jimas per audr, aibus jimas i vaikysts.
irgomis nuo ,,Virtuvje vaikas buvo
).
o ,,Nuojautos kieme (vaikas sunerims stebi
Myrt ir keistai besielgianius tvus,
nujauia grsm nuo ,,Po kiem jau lakst
kal).
o ,,Gelbjimas alksnyne (vaikas alksnyne
igelbja kal nuo ,,-Melage!).
o ,,Rstyb (vaikas grs pyksta u
,,mogudyst ant tv ir drsta jiems
rodyti savo rstyb nuo ,,-O gal ir neik,
).
o ,,Susitaikymas (nuo ,,Kit ryt).
Pasakotojas ir pagrindinis veikjas yra tas pats
asmuo. Nors pasakojama treiuoju asmeniu, bet
aikiai nurodoma, kad pasakojama apie save :,,
pasakojim terptas mokytojo dienoratis, nes ten
tas pats birelis, beveik ta pati diena (atunta -
devinta). Taip pat kalbama apie motin, karves
daug asociacij su dienos, strigusios autoriui,
detalmis
Pirmoji apsakymo pus pasakojama btuoju laiku
prisimenama rami vaikyst, buvimas alia
motinos jaukioje virtuvje. Kalbjimas esamuoju
laiku atsiranda po pirmo konflikto su tvu. Tai
sustiprina spd, parykina nerim, leidia visk
suvokti ,,ariau
Diena, apie kuri kalbama apsakyme, taip
rykiai sir vaiko atmint todl, kad pakeit
jo mstym. Tai rodo jo mintys, kurios veikiau
suaugusio mogaus, nei vaiko. Jis staiga subrsta,
keiiasi, idrsta prietarauti: ,,pergalingai engia
kiem, ,,klesteli savo viet ir pastumia
duben, ,,jaut, kad bus ne jis, jei taip viskas ir
69
baigsis. Taria od. Ir tada vaikas ,,dar niekada
nepatirtos pergals, diaugsmo ir baims jausmo
apimtas, supranta, jog kak iauriai nugaljo, i to
vakaro jis aminai neiojasi supratim, kad ir
maiausio kirminlio tiesa sujudina milinus, kai jie
nori ties paslpti po kokia nors kita, vieai
pasakyta. I ties berniukas buvo dar per maas,
kad tvai jam sakyt ties ir aikint mirties ar
gyvybs prasmes: juk vaikai gali neilaikyti
paslapties arba savaip visk interpretuoti
eimos tarpusavio santykiai yra bdingi pokario
kaimui mons tyls, i pirmo vilgsnio alti, bet
rpestingi ir atids vieni kitiems. Santyki
pagrindas pagarba. Berniukui didesnis
autoritetas yra tvas didelis, stiprus, raukltas,
vyrikas. Gali pasirodyti, kad tvai iaurs, bet taip
nra tai tik lietuvikas kaimikas iurktumas.
Berniukas vis dlto yra mylimas, juo rpinamasi
(veja miegot, nordami apsaugoti nuo blogos
inios, nebaudia u nepaklusnum). iaurius
berniuko odius ir pykt tvai reaguoja tyldami,
lyg ir prisiimdami kalt, bet negaldami pasiteisinti.
Jie supranta snaus skausm. I ties tarp moni ir
j globotini gyvn nra jokio prieikumo, bet
Myrtos situacija kita ji kelia grsm mogaus
eimai, galdama iduoti ir priaukti bd
,,Kas apskritai i painimo, kuris neugauna
mogaus jausmo? tikrai suprasti, suvokti,
painti k nors mogus gali tik tada, kai tai patiria
visa siela, irdimi ir protu, kai tai ikenia ir
igyvena, kai pajunta skausm ir negali jo umirti
vis gyvenim
Ezopin kalba tai ,,pasaki kalba, kai
pasakojimas slepia savyje gili pamokani prasm,
kai kalbama daug k nutylint, leidiant skaitytojui
paiam suprasti ir pasimokyti, kai i vienos
nereikmingos smulkmenos galima padaryti didel
svarbi ivad. Apsakymas ,,unelis alksnio

70

23 S. Geda Sigitas Geda (1943-2008)
Pasirinkti Biografija
eilraiai 1943 m. gim Lazdij rajone.
Poetas, dramaturgas, kritikas, vertjas, eseistas gyveno
Vilniuje.
1966m. Vilniuje baig lietuvi kalbos ir literatros
studijas.
Kur laik dirbo redaktoriumi savaitratyje ,,Kalba
Vilnius ir urnale ,,Ms gamta.
Nuo 1967m. S.Geda - Lietuvos raytoj sjungos narys.
1988 -1990 dirbo Lietuvos raytoj sjungos sekretoriumi,
aktyvus Sjdio narys, Lietuvos Seimo narys.
Dirbo kultros savaitraio ,, iaurs Atnai
redaktoriumi.
2007m. S. Geda stojo prie teism apkaltintas dukters
sueidimu.
Mir 2008 m. gruodio 12d. Vilniuje, palaidotas
Antakalnio kapinse.
Krybos bruoai
Kultriniai kontekstai tautosaka, senoji lietuvi
literatra, Ryt poezija , vidurami dail, Biblija , senj
kultr
( umer, babiloniei ) mitologija.
S. Gedos eilratis daugiaklodis, jame susipina
subjektyvus asmeninis lyrinio subjekto poiris,
kasdieninis pasaulis ir mitinis kosmosas, poetinis laikas ir
erdv paneigia prastinius realybs dsnius.
Su ventumu susijusius teiginius ir stilius poetas mgsta
maiyti su buitine kalba, net piktdodiavimu.
vairios eilraio formos- ir grietos (klasikiniu ketureiliu
rayti eilraiai, sonetai), ir laisvos, danai asociatyvi
ryi jungiamos eils; ir eilrai ciklai, ir trumpuiai
minimalistinio rytietiko stiliaus eilraiai.
virnje paraytas, norint atsargiai,
uuominomis ir potekstmis priminti monms
pokario baim, nerim, grsm ir neleisti
lietuviams to pamirti.
S. Geda. Dkojimas: merg ir vandenio
Bk maloningas man, vanduo!
Parodyk ger vali! A daugiau negersiu,
o atsilyginsiu, a tau gerai ufundysiu, vanduo!
Dangus tai regi, uo ir tos geguraibs prasprog,
tie violetiniai, tie mlyni
iedeliai.
Teliudija: ilgai irjau tave,
tavo glotn sdmen paviri,
ypa mnesienoj, kuomet neaiku,
ar guli, ar srvi...
Daugiau jau nematysiu, tik mylsiu,
arba myldamas matysiu,
tylsiu ia, ties tarpvartm, ant kranto,
kur mergos mirk kojas ir prie imt met.
Vanduo! Tai buvo 1957-aisiais, prie potvyn,
yra dar likus fotografija, daryta mao, idykaus
berniuko,
berods, Armino... I lavant ar Gudeli?
Mirs, buvo mergininkas,
bet ne vaiktikas, ne koks bobeliautojas,
bobiius, bobeliius, kaip tas diedas,
apsimelavs, primelavs man prie pusimt,
vanduo...
Vanduo, kur mergos buvo lig laun,
jos mano smonj, - ar joms, ar tau meldiausi -
71
LYRINIS SUBJEKTAS neinau. Tau padkot nemoku, jos - jau mirusios,
gali bti prastas kalbantysis, vanduo...
gali usidti paties autoriaus kauk ir bti vadinamas
jo pavarde,
gali kalbti kito mogaus vardu, gali bti ir poetinio 2002
pasakojimo veikjas ar pasakotojas. Pasaulio medio sakralikumo esm - ryys su
30-j kartos poet (Just. Marcinkeviius, A. Baltakis, V.P. trimis visatos sferomis dangumi,eme, poemiu.
Blo, M. Martinaitis, J. Vaiinait, J. Jukaitis, S. Geda, T. Lietuviai pirminiu pasaulio elementu laik vanden:
Venclova, J. Strielknas) krybai bdingos skirtingos ,,Nieko nebuvo, tik vanduo...
estetins (semantikos ir poetikos) orientacijos: agrarins S. Gedos eilratyje ,, Dkojimas: merg ir
kultros tradicija bei etnokultrins tradicijos enklai; vandenio dangus, vanduo su neprasta
buities ir bties reikmi ssajos, prasmin istorijos kilmininko forma ,,vandenio. Jau pirmoji
dramatizmo, gamtos aminumo ir mogaus laikinumo raika; eilraio strofa ikalbinga. Ja Geda pradeda
rykus etinis (moralistinis) imperatyvas; romantin anrin vynioti mogaus Gyvenimo kamuol,
orientacija; folkloro poetika; atviro ir aforistinio kalbjimo neatitraukdamas vilgsnio nuo vandens. Lyrinis
nuostata (deklamacin retorika); mit perkrimas ir sykiu subjektas, praydamas malons retorikai suunka:,,
poetin kartos bals atnaujinantis gilesnis mitinio mstymo Bk maloningas man, vanduo! Eilraio objektas
klodas; poezijos polifonikumas; avangardinis yra ,,nebylus. Jis ,,ymi tariam panekov tu,
eksperimentinis pasaulvaizdio ir kalbos pobdis; miesto su kuriuo bendraudamas lyrinis subjektas ir idsto
kultros pasaulvaizdis bei stilistika ir kita. savo mintis, nusiteikim. Nuo pat pirmosios
krinio eiluts ir atsiranda ne tik kalbantysis
( adresantas), bet ir klausantysis ( adresatas).
Lyrinis subjektas kreipiasi vanden, nes vanduo
ne tik mogaus, bet ir viso pasaulio egzistencijos
altinis. Kai jis maloningas, gelbsti nuo sausmeio,
drkina daigus, laukus, - atlieka motinikumo
funkcij. Vanduo nuplauna ir nevarumus, todl nuo
seno naudotas apsivalymo apeigose.
Pasaulio centre - mogus: vyras ir moteris. Vyras
tvirtai atsirms kultr, moteris pati gamta.
ios sampratos nesikeiia nuo XII a. Vadinasi,
vanduo yra moterikosios stichijos enklas.
Moteriai vanduo svarbus: jame gldi gyvyb, o
gims kdikis tuoj pat prausiamas, maudomas
vandenyje. Vadinasi, lyrinio subjekto suukimas:,,
Bk maloningas man, vanduo! veria klausti,
kodl praoma jo malons. Gal vanduo kai kam
lemtis ar siaubinga stichija, visais laikais

72
pasigrobianti daug gyvybi. Eilratyje vanduo
drumsia lyrinio subjekto jausmus, prisiminimus,
isakomus vairiais fiziniais pojiais stebint
vanden ir svarstant, ,,ar jis guli, ar srvi...
vandenyje lyrinis ,,a velgia verlum ir energij.
Vanduo judjimas, jis gali sugriauti namus
prisiminimus. Lyrinis subjektas, kaip ir vanduo, turi
sav giliai gldini paslapi, kurios
neijudinamos, ne visikai atskleidiamos. Su
gamtos reikiniais siejamas mogaus sielos
gyvenimas.
Eilratyje apiuopiama konkreti, geografikai
apibrta erdv( ,,... berods, Armino... I lavant
ar Gudeli?) , rminta poeto gyvenimo vingi,
nekonkreti geografin erdv ( Nevardyto telkinio
vanduo, krantas, dangus...) bei prisiminim ir
beribs sielos erdvs ( Potvynis, mirs Arminas,
mergos, mirkiusios kojas ir prie imt met...).
O aplinkui tyla...Girdti tik sruvenantis vanduo.
Lyrinis subjektas tyli ir tyls ,,ia ties tarpvietm,
ant kranto bei mgins toje mnesienos tyloje
mintimis susikalbti su vandeniu, dangumi bei
paia tyla, nes paslaptinga nakties btyb Mnulis,
ne skaldo, bet vienija. Jis atskleidia gelmes, todl
danai vadinamas tvu, globojaniu skriaudiamas
mergeles. I ia aliuzija idykus berniuk,
uaugus bsiant merginink...,, I lavant ar
Gudeli? rimtis ir tyla, saugoma ir globojama
Mnulio, lyriniam subjektui grina praeities
blyksnius ir jis suunka: ,, Vanduo! Tai buvo 1957-
aisiais, prie potvyn... Potvyn 1957-aisiais
liudija fotografija, daryta ,,mao, idykaus
berniuko. Laiko priepriea- fotografas mirs.
Paminta tik viena kita berods Armino gyvenimo
detal buvo mergininkas. Prozikai primenamas,
pasitelkiant epitetus, nusakanius asmens savyb,
gyvenimo bdas: mergininkas, ,, bet ne vaiktikas,
ne koks bobeliautojas, bobiius, bobelinius... ir

73
akcentuojant, kad ne kaip ,, kaip tas
diedas, apsimelavs, primelavs man prie
pusimt, vanduo..., kuris pakyla, sukeldamas
potvynius ir nuslgsta... Toki pakilim ir
nuosmuki gausu ir lyrinio subjekto gyvenime.
Taip vanduo sluoksnis po sluoksnio ukloja praeit,
kuri vis labina pasineria umartin.
Prasprogusios geguraibs nuoroda gegu.
Geguraibes odi metamorfoz.
Paralel tarp vandens ir moters, nes vanduo
moterikas pradas: ,, ... ilgai irjau tave,
tavo glotn sdmen paviri..., vanden ir
moter siedamas pagal panaum, atkreipdamas
dmes melsv spalv, reikiani vienium. Ta
paia spalva poetas nuspalvina ir dang, ir
prasprogusias geguraibes, tuos violetinius, tuos
mlynus iedelius. iedelius galima greit sunaikinti
vienu neatsargiu prisilietimu, irdies aliu ar
abejingumu... Ar ne stebuklas ,, tie violetiniai, tie
mlyni iedeliai, nenuluoti nuo ems paviriaus,
neinyk be enklo, nesunaikinti potvyni?
Paskutinse strofose vl vanduo, kuriame ir ,,
mergos buvo lig laun, /jos mano smonj, - ar
joms, ar tau meldiausi - /neinau. Tau padkot
nemoku, jos - jau mirusios, /vanduo... Tekste net
eis kartus odis vanduo vartojamas auksmininko
linksniu. Tai priemon dvasinei tampai kurti.
Paskutinje strofoje jis skamba kaip atodsis.
Atidsjama ne tik u save, bet ir artimuosius,
gimine, taut.

74