Está en la página 1de 13

GARGD VAIVORYKTS GIMNAZIJA

KINTAMOSIOS ELEKTROS SROVS


GENERATORIAI
Fizikos referatas

Darb atliko
IIg klass mokiniai
Modestas Antuis, Aivaras Jakaitis, Jokbas Karnauskas,
Rolandas Pocius, Rokas Vaitkus, Matas Vilimas
Darb vertino
Fizikos mokytojas
Romanas Rimkeviius

Gargdai
2016-2017 m. m.
TURINYS
VADAS.....................................................................................................................................................2
1. KINTAMOSIOS ELEKTROS SROVS GENERATORI
SUKRIMAS..........................................3
1.1. Elektros generatori
istorija...........................................................................................3
1.2. Elektromagnetin indukcija...........................................................................................5
2. KINTAMOSIOS ELEKTROS SROVS GENERATORI SANDARA.............................................6
2.1. Generatoriaus konstrukcija............................................................................................6
2.2. Kintamosios elektros srovs generatoriaus veikimas ..................................................7
3. KAIP KINTAMOSIOS ELEKTROS SROVS GENERATORIAI PAKEIT PASAUL..................8
IVADOS................................................................................................................................................10
LITERATRA.........................................................................................................................................1

1
VADAS

iomis dienomis elektra yra visur transporte, ant kiekvieno pastato lub ir sien ir net beveik
ms vis kiense. Visi puikiai inome, jog ji egzistuoja, taip pat inome, kad dauguma moni,
dingus elektrai ilgam laiko tarpui, tikriausiai pult panik. Didiausia problema mes inome apie
elektra, kad ji yra aplink mus, kad ji palengvina ms gyvenim beveik visose gyvenimo srityse, taiau
daugelis moni nepasakyt i kur elektra atsiranda, kokiems procesams vykstant ji susidaro. Btent
dl to ms grups pasirinkta tema elektros generatoriai.
I fizikos pamok jau inome, kad generatoriai tai elektros altiniai, kurie mechanin arba
kitoki energij paveria kintamosios elektros srovs energija.

Referato tikslas:
Ianalizuoti elektros generatori veikimo princip (-us) ir j svarb ms gyvenime.
Udaviniai:
Atskleisti elektros generatori veikimo princip
Aprayti generatoriaus sandar
Inagrinti kintamosios elektros energijos ir jos generatoriaus svarb ir reikm ms gyvenime.

2
1. ELEKTROS GENERATORI VEIKIMO PRINCIPAS
1.1. ELEKTROS GENERATORI ISTORIJA

Viskas prasidjo 1866 metais. Garsiausias vis laik fizikas Michaelas Faraday net 10 met
suko galv ir band ianalizuoti klausim: ar magnetinis laukas gali sukelti elektros srov. djus daug
darbo, 1831 m. mokslininkas ityr, kad srov ritje atsiranda tada, kai j kiamas arba itraukiamas
magnetas. Taip Faraday'us atrado elektromagnetins indukcijos reikin, kuris ir dabar yra vienas
ymiausi pasaulio atradim elektrovara atsiranda laidiame kontre, kai magnetinis laukas kinta
arba kai kontras juda magnetiniame lauke. Taigi, varikli ir elektros generatori veikimo principas ir
yra pagrstas iuo teiginiu. Kitas mokslininko atradimas vyko 1831 m., kai jis sukr ranka sukam
pirmj nuolatins srovs generatori, vadinam Faraday disku. Vario diskui sukantis tarp pasagos
formos magneto poli sukuriama elektros srov. 1832 m. pranczas Hippolyteas Pixii kuris gyveno
neilgai , tik 27 metus (18081835) sukr dinamo main. Tai elektros generatorius, mechanin
energij veriantis nuolatine elektros srove. H.Pixii main taip pat sudar pasagos formos besisukantis
magnetas, dvi rits, o vliau buvo prijungtas komutatorius nuolatinei elektros srovei gauti. Maina
elektros gamindavo labai maai, dl silpno magnetinio lauko. Pirmasis elektros generatorius, kuris
buvo panaudotas pramonje yra dinamo maina. Laikui bgant j istm kintamieji elektros
generatoriai. Iradjai, nordami padidinti generatoriaus gali, nuolatinius magnetus pakeit
elektromagnetais. 18541856 m. vengr ininierius nyosas Istvnas Jedlikas sukr vienpol dinamo
main. Jos veikimo principas paprastas. Vietoj nuolatinio magneto naudojo du vienas prieais kit
esanius elektromagnetus magnetiniam laukui aplink rotori sukurti. Elektromagnet sudar rit ir
gelein erdis, kuri simagnetindavo tekant srovei. Taiau tokie elektros generatoriai turjo trkum
jie buvo priklausomi nuo baterijos. Werneris von Siemensas (18161892) buvo Vokiei ininierius. Jis
vienas pirmj pastebjo, kad atjungus elektromagnet iek tiek laiko dar ilieka magnetinis poveikis,
kurio pakanka silpnai elektros srovei gaminti. Taip 1867 m. W. von Siemensas sukonstravo savojo
adinimo nuolatins srovs generatori. Kad sukurtum magnetin lauk, yra sunaudojama dalis elektros
energijos. Dauguma mokslinink turto idj apie iuos generatorius, taiau kaip j iradjas
daniausiai minimas btent W. von Siemensas. Generatori naudojimo pradia labiausiai pasireik po
1870 m., kai belgas Znobe Thophile Gramme (18261901) pagamino elektros generatori su iedo
formos rotoriumi. Jo sukurta maina netrukus apviet Paryi. Bogdano Oginskio dvare Rietave buvo
pastatyta pirmoji Lietuvos elektrin. 1892 m. buvo svarbs metai Bogdano dvarui. Tais metais jame
rengtas garo katilas, garo maina ir elektros generatorius. 1900 m. iauliuose, Chaimo Frenkelio od

3
fabrike, buvo rengta net 50 kW galios dinamo maina. Pagaminta elektra naudota fabriko patalpoms ir
teritorijai apviesti. 1902 m. Uutrakio dvare vesta elektra, kuri tiek dinamo maina. iais laikais
dinamo mainos beveik nebenaudojamos, taiau jos iradimas labai paveik ms gyvenimus.

4
1.2. ELEKTROMAGNETIN INDUKCIJA

Angl fizikas Maiklas Faradjus usibre magnetizm paversti elektra, ir 1831 jam pavyko. Jis
atrado kad srov ritje atsiranda kai j kiamas arba i jos itraukiamas magnetas, tuomet kinta rite
veriantis magnetinis srautas. Elektros srovs atsiradimas udarame laidininke, kai j kerta kintanio
magnetinio lauko jg linijos, vadinamas elektromagnetine indukcija (lotynikai inductio
paskatinimas), o tokio magnetinio lauko sukelta elektros srov indukuotoji elektros srove. Elektronus,
kurie randasi laidininke, kuris nejuda, veria judti elektrinis laukas. Jis atsiranda kintant magnetiniam
laukui. Jeigu kinta magnetinis laukas, atsiranda ir skurinis elektrinis laukas. M. Faradjus apra
elektromagnetins indukcijos dsn: udarame laidininke indukuotoji elektrovara yra tiesiogiai


proporcinga magnetinio srauto kitimo greiiui. dsn galima ireikti formule E=n
t , kai

yra magnetinio srauto pokytis, t yra laiko pokytis, o n yra rits vij skaiius.

Elektromagnetins indukcijos principu elektros generatorius mechanin energij paveria elektros


energija. iam skyriui labai aktuali taisykl yra Lenco taisykl. Ji sako, kad indukuotoji elektros srov
visada teka tokia kryptimi, kad jos sukurtas magnetinis laukas prieinasi prieasiai, suklusiai i
srov. Lenco taisykls taikymas:
1. Reikia nusibrti magneto magnetines linijas
2. Nustatyti, ar magneto magnetinis laukas kinta, stiprja ar silpnja.
3. Nubrti magnetines iedo linijas.
Jeigu magnetinis laukas silpnja tai iedo linijos tos paios krypties.
Taiau magnetiniui laukui stiprjant linijos tampa prieingos krypties.
4. Tuomet pagal magnetin rodykl reikia nustatyti polius
5. Naudojant deins rankos taisykl nustatomas ritei indukuotos srovs kryptis.

5
2. KINTAMOSIOS ELEKTROS SROVS GENERATORI SANDARA
2.1. SINCHRONINIO GENERATORIAUS KONSTRUKCIJA

Elektros generatoriai mechanikai susideda i 2 dali: rotoriaus ir statoriaus. Rotorius- tai dalis,
kuri elektros mainoje sukasi, o
statorius- tai rotori gaubianti dalis,
kuri nejuda. Rotoriai gali bti visai
paprasti, kad ir paprastas metalinis
iedas, bet norint padidinti
efektyvum dabar naudojami daug
sudtingesni rotoriai. Jie skirstomi 4
ris: 2 naudojami asinchroninse
elektros mainose (narvelinis ir fazinis rotoriai) ir 2 naudojami elektros generatoriuose:
Nerykiapolis (cilindrinis) rotorius tai plieno cilindras, kurio grioveliuose sudedami rotoriaus apvijos
laidininkai taip, kad tekant srovei, susidaryt magnetiniai poliai. Jie naudojami, kai rotorius sukasi
dideliu greiiu (nuo 1500 RPM iki 3000 RPM) - atominse elektrinse, iluminse elektrinse.
Rykiapolis rotorius tai yra magnetas, ant kurio yra idstyti plieniniai strypai. Jo adinimo apvija yra
sujungiama toki bdu, kad induktoriaus magnetiniai poliai N ir S isidstyt pakaitomis. Tokie rotoriai
naudojami, kai rotorius sukasi nedideliu greiiu (nuo 100 RPM iki 1500 RPM) - hidroelektrinse.
Elektros generatoriuose statorius ir
rotorius gali bti ir dalis kurioje
atsiranda indukuotoji elektrovara,
ir magnetas (nuolatinis ar
elektromagnetas), kuris sukuria
magnetin lauk. Todl
priklausomai nuo to, ar elektrovara
indukuojama rotoriuje, ar statoriuje
skiriasi elektros surinkimo bdas.
Gali bti naudojami besisukantys iedai, kurie visada kontaktuoja su epetliais ir taip perduoda
elektros krv ir gali bti naudojamas bdas, kai indukuotoji elektrovara susidaro statoriuje, elektros
srov surenkama be epetli. Toks bdas geresnis tuom, kad yra patikimesnis, maiau lta.

6
2.1. KINTAMOSIOS ELEKTROS SROVS GENERATORIAUS VEIKIMAS

Kiekvienas generatorius turi tas paias pagrindines dalis: magnet kuris sukuria
elektromagnetin lauk ir apvijas (laidinink), kuriose indukuojasi elektrovara. Jei laidinink, kurio
ilgis l, suksime greiiu v magnetiniame lauke, kurio indukcija B, tai ant jo gal atsiras tampa
U=Blv sin ,ia kampas, kur sudaro greiio ir indukcijos vektori kryptys. Pati didiausia

tampos vert bus, kai = 90, U m=Blv , tada U=U m sin . Laike besikeiianti tampa kinta

m
U
sinuso dsniu. J galime atvaizduoti vektoriumi , kuris sukasi prie laikrodio rodykl kampiniu

greiiu . Vektoriaus projekcija


vertikali a bus momentin

tampos vert U=U m sin ..

Atidjus i vert prie


atitinkamo kampo, gausime
linijin tampos U kitimo
diagram. Tokiu principu
kintamosios elektros srovs generatoriuje, laidininke, kintaniame magnetinio lauko jg linijoms,
indukuotoji elektrovara sukantis rotoriui periodikai kinta. Vienas ciklas kintamosios srovs
pagaminamas kiekvien kart, kai stryp pora pereina per stacionarios apvijos tak. Ryys tarp

60 f
rotoriaus sukimosi greiio ir danio gali bti nusakytas ia formule: N= , kai N yra apsisukim
P

greitis per minute (RPM), f yra danis, o P yra poli skaiius. Visame pasaulyje yra naudojama 50 Hz
arba 60 Hz kintamoji elektros srov (Lietuvoje 50 Hz), i to pagal formul galima nusakyti RPM
elektros generatoriuose priklausomai nuo stryp skaiiaus.

Poli skaiius RPM, kad sugeneruoti 50 Hz e. srov RPM, kad sugeneruoti 60 Hz e. srov
1 3,000 3,600
2 1,500 1,800

8 375 450

7
20 150 180

3. KAIP KINTAMOSIOS SROVS GENERATORIAI PAKEIT PASAUL

Kintamosios elektros srovs generatorius yra pranaesnis u tesiogins elektros srovs


generatori tuom, kad jis yra lengvesnis, pigesnis ir labiau patikimas. O svarbiausia, jo gaminama
elektros srov yra kintamoji. J transportuojant dideliais atstumais nuostoliai palyginti su nuolatine
elektros srove yra daug kart maesniai, nes kintamosios elektros srovs stipr galima pakeisti

naudojant transformatori. Sumainus elektros srovs stipr, pagal DaulioLenco dsn Q=I 2 Rt ,

sumas ilumos isskyrimas laidininke ir taip sumas nuostoliai. Dl to dabar elektra gali bti
transportuojama ymiai didesniais atstumais. Problema yra kad kintamoji srov netinka elektros
prietaisams. Bet tai ne vienintelis j trkumas - dalis generatoriaus gaminamos elektros energijos
sunaudojama to generatoriaus elektromagneto magnetiniam laukui sukurti.
iais laikais kintamosios elektros srovs generatoriai yra labai naudingi, nes jie ekologikai
generuoja elektros srov gamtos sukurta mechanine jga.

8
Pirmoji vjo jgain buvo sukurta 1888m. jos galia buvo 12kW, praktikai tokios galios vjo
jgain galjo apviesti kelet nam. Dabartins
vjo jegains skirstomos 3 tipus. Pramonins
jgains, asmenins naudojimo jgains ir
vidutins jgains. Pramonins jgains galia yra
net 3MW, tokios jgains naudojamos pramonje
arba bendrai regiono ar valstybs elektros
tiekimo sistemai. Asmenins jgains j galia
siekia nuo 0,1 iki 50Kw, i jgaini pagaminta
elektros energija kaupiama akumuliatoriuose tokios jegains naudojamos kio ar sodybos poreikiams.
ias jgaines efektyviausia statyti kartu su sauls baterijos moduliais. Vidutins jgains, galia siekia
nuo 50kW iki 250kW, naudojama tiek pramoniniuose parkuose tiek dideli asmenini ki ar
bendruomeni elektros energijos poreikiams tenkinti. Jeigu ios vjo jgains elektros energija
neparduodama, j darosi kblu kaupti. i jgaini privalumai yra tai, kad leidia sumainti oro tar ir
klimato kaitos padarinius, padeda utikrinti energetin saugum ir ivengti konflikt dl gamtini
itekli. ios jgains taip pat turi ir trkum. J auktis daro jas kyriai matomas per didelius rajonus,
sulugdydamos peiza ir kartais kurdamos vietini opozicij, atspindiai nuo aukt vjo turbin gali
paveikti radiolokacini rengini ploktes, kurianias signalo sangrd.

Hidroelektrins kitaip vadinamos vandens jgains. Pirmoji hidroelektrin pastatyta buvo


1868m. i elektrin elektros energija galjo tiekti tik keliom elektros
lemputms. Naujausios ir galingiausios hidroelektrins galia siekia
net 22 500MW. ios elektrins privalumai tai, kad naudoja
atsinaujinanti energijos altin tai yra vanden ir visikai neteria
gamtos, ilgas tarnavimo laikas, nesudtinga technologija. i jgain
turi taip pat trkum, tai kad jie kenkia uv migracijai ir utvankos
suformuotas vandens telkinys uima dideles teritorijas, brangus
projektavimas, elektros gamyba priklauso nuo hidrologini slyg.
Pirma branduolins jgains reaktorius buvo paleistas 1942m., kuris galjo dirbti tik 33 minutes
nes pasiek kritine situacij ir buvo ijungtas. Paprastai branduolins jgains gali pagaminti 3-5GW,
su iomis jgainmis gali aprpinti al elektr ir j parduoti kitoms alims, taip auga valstyvs
ekonomika, bet ios jgains turi didelius trkums, tai kad jai pastatyti reikalingos didels pradins
investicijos, stipriai sudarko kratovaizd, vykus rimtam incidentui, aplink jgain dideliu atstumu
9
tampa nebegyvenama zona. Privalumai, kad gali gaminti tiek
ilumos energija tiek elektros energija, neteria aplinkos
anglies dvideginiu.
Pirma
ilumin
jgain
buvo
sukurta
1920m. jos pajgumas buvo 22MW, kad ji veikt
buvo sunaudota 200 ton anglies per dien.
Dabartins ilumins jgains galia yra
4760MW su iomis jgainmis galima
aprpinti miestus. ios elektrins turi taip pat
trkumus, jos naudoja isenkanius iteklius, didel tara, brangi pagaminta energija. Taip pat jos turi ir
privalumu, nesudtinga ir nebrangi statyba, gana saugi, tinka statyti greta miest, naudoj vair kur.

10
IVADOS
Elektros generatori veikimas yra grindiamas elektromagnetins indukcijos reikiniu (taip vadinamas
elektros srovs atsiradimas udarame laidininke, kai j kerta kintanio magnetinio lauko jg linijos),
apie kur jau nekjome iais mokslo metais.
Kintamosios elektros energijos generatoriaus pagrindins sudedamosios dalys yra: rotorius (dalis kuri
nuolat sukasi) ir statorius (statika/nejudanti dalis, kuri gaubia rotori).
Palyginus su nuolatine elektros srove, kintamj el. srov yra efektyviau naudoti dl daug kart
maesni energijos nuostoli (maiau energijos nuostoli maiau ivaistoma elektros, todl
maiau mokame u elektr)

11
LITERATRA

1. liavait Z., Valentinaviius V. Fizika. Vadovlis X klasei.-Kaunas: viesa, 2011.


2. Zaveckas V. Elektrotechnikos pagrindai. [interaktyvus].[irta 2016-11-15]. Prieiga per internet:
http://dspace.vgtu.lt/bitstream/1/1434/1/1383-S_Zaveckas_Elektrotechnika_WEB.pdf
3. Wikipedija Alternator. [interaktyvus].[irta 2016-11-15]. Prieiga per internet:
https://en.wikipedia.org/wiki/Alternator
4. Wikipedija Electric generator. [interaktyvus].[irta 2016-11-15]. Prieiga per internet:
https://en.wikipedia.org/wiki/Electric_generator

12