Homeostaz

ir
alinimas
ANATOMIJA
 1. INKST SKELETOTOPIJA, PADTIS, FORMA IR
INERVACIJA.

Inkstai - retroperitorinis organas, esantis pilvo ertmje, prisiglauds prie

upakalins pilvo sienos ir sturburo, gulintis raumen loje tarp m.psoas major ir
m.quadratus lumborum.

Padtis:

Inkst vartai esti ties I-II juosmens slanksteliais.

Virutinis inkst galas (su antinkiais) siekia diafragm ir remiasi diafragmos

trikampius (tarp diafragmos pagr. dali lieka trikampio formos poriniai tarpai,
neturintys raumenini skaidul. iose vietose krtins ir pilvo ertmes skiria tik
fascijos ir serozins plvs (krtinplv ir pilvaplv).

Apatinis inkst galas 3-4 cm aukiau klubakaulio skiauters, crista iliaca.

Deinysis inkstas. Virutinis galas ties XII onkauliu, nes kepenys nustumia inkst
truput emiau. Prie vir. galo prisilijs antinkstis. Inksto priekin paviri dengia
kepenys (inkstas palieka kepenyse spaud, impressio renalis) ir flexura coli dextra
(storosios arnos linkis), i medialins puss eina dvylikapirts nusileidianioji
dalis, pars descendens duodeni. Apatinis galas laisvas, i priekio dengia pilvaplv.

Kairysis inkstas. Virutinis galas ties XI onkauliu. Virutinis galas ir dalis priekinio
paviriaus lieiasi su kairiuoju antinksiu. I priekio dengia skrandis, kasos uodega,
apaioje siekia plonsias arnas, o lateralinje pusje esti blunis.

Padtis gali bti ir pakitusi:

Ektopinis inkstas, daniausiai yra prieais krykaul, maajame dubenyje

Nusileids inkstas. Jei nusileidia emiau nei 3 cm, bdingi nugaros skausmai, nes
besileidiantis inkstas tempia kraujagysles, kurios yra nervuotos bei atsipalaiduoja
lapimtakiai, atsiranda kilpos, mazgai ir sutrinka lapimo nutekjiams.

Forma:

Pupos;

Pasagos (atsiranda vidurin dalis); lapimtakiai guli ant inksto, yra prispausti,
atsiranda papildoma kraujagysl vidurinei daliai.

Blyno (ektopinje padtyje, maajame dubenyje)

Cistiniai inkstai atsiranda sutrikus vystymuisi inkst kanalliuose, jie uanka,

kaupiasi lapimas ir susidaro cistos ( darinys, turintis dangal, kurio viduje kaupiasi
 skystis). Tai paveldima liga ir daniausiai cistos bna ne vien inkstuose. Atsiranda
antrin hipertonija, kyla kraujospdis esant inkst pakitimams.

Inervacija. Inervuoja juntamieji, parasimpatiniai ir simpatiniai nervai.

Simpatiniai (motoriniai) nervai i nucleus intermedius lateralis (C8-L3), preganglins

skaidulos ateina iki simpatinio kamieno, kur persijungia postganglines, pastarosios
krtins srityje suformuoja du nervus: n.splanchnicus major et minor. ie nervai
veria diafragm ir ant truncus celiacus (pirma aka i aortos) susidaro rezginys,
plexus celiacus. Kartu su simpatinm skaidulom eina juntamosios skaidulos (ieina
i ganglion spinale); dendritas, ijs i ganglion spinale eina kartu su simpatinm
skaidulom.

Parasimpatins skaidulos. N.vagus ieina i pailgj smegen (nucleus dorsalis

nervi vagi), keliauja kartu su juntamosiom skaidulom (i virutinio ir apatinio mazg,
esani ties foramen jugulare), kuri dendritai keliauja su n.vagus iki plexus celiacus

I plexus celiacus nervins skaidulos leidiasi emyn pagal pilvin aort ir pagal
kraujagysles nueina inkstus ir juos nervuoja.

2. INKST INTRAORGANIN IR EKSTRAORGANIN

KRAUJOTAKA.
Ekstraorganin. 35% atvej inkstuose yra pridtin arterija, a.accesoria.
Taip atsitinka dl to, kad inkstai vystosi maajame dubenyje, o po to kyla vir.
Jiems kylant vienos arterijos obliteruoja uanka, o kitos auga inkstus i aortos ar
kit kraujagysli - aorta abdominalis, a.messenterica superior/inferior. Papildoma
arterija gali spausti lapimtak, sutrinka lapimo nutekjimas. A. accesoria maitina
apatin inkst dal, tad jei j nupjausime, apatin inkst dalis nekrozuos. Normaliai
inkst ateina po vien inkst arterij, a.renalis, ieina po vien inkst ven,v.renalis.

Intraorganin. inkst ateina a.renalis ji suskyla tris polines arterijas

ios suskyla tarpskiltines arterijas, a.interlobares, kurios eina inksto paviriumi,
inkst ulais pasiekusios piramidi pamat, skyla lankines arterijas,
aa.arcuatae, kurios teka tarp inksto piramidi pamato ir ievins mediagos nuo
lankini arterij atsiakoja ir inksto paviriaus link eina trapskiltelins arterijos,
a.interlobulares nuo j atskyla tekamosios arterijos, vasa afferentia. tekamoji
arterija, vas afferens, teka inksto knelio kapsul suskyla kapiliarus,
sudaranius kamuoll vl susirenka itekamj arterij, vas efferens, kuri iteka
i inksto knelio itekamoji arterija vl suskyla kapiliarus, kurie apraizgo inkst
kanallius ie arteriai kapiliarai pereina i venules vena interlobulare lankinio
tipo tarpskiltines segmentines v.renalis,kuritekav.cavainferior.

Glomerulai isidsto ievje arba riboje tarp ievs ir erdies, alia a.arcuata
ir v.arcuata. 90 - 95% glomerul yra ieviniai, juose vyksta filtracija; 5-10% yra
ariau ar riboje tarp erdies ir ievs tai erdiniai glomerulai. Jie taip pat filtruoja,
bet j vas efferens nesuskyla kapiliar tinkl, o suformuoja tiesisias arterioles,
kurios eina erdin sluoksn ir jame pereina tiesisias venules. Taip arteriols
pamaitina inkst erdin sluoksn. Kai mogus netenka daug kraujo, ieviniai
glomerulai uspazmuojami, juose nevyksta filtracija. J vykdo erdiniai, nes i j
kraujas tiesiai eina arterioles, venules ir grta venin sistem kraujas
kraujotakos sistemoje, mogus ilgiau nepraranda smons.

3. LAPIMTAKI SKELETOTOPIJA, INERVACIJA,

MAKROSTRKTRA, SUSIAURJIMAI IR J VIETA.

lapimtakis retroperitoninis organas. Ilgis 30-35cm.

Skiriamos 3 lapimtakio dalys:
1. Abdominalin dalis, kuri tsiasi pilvo ertmje, ioje vietoje lapimtakiai guli
ant m.psoas major, ties klubo kraujagyslmis pereina dubenin dal.
2. Dubenin dalis (pars pelvina), ioje dalyje lapimtakiai eina priekyje
sdimosios didiosios angos krato, linksta priek ir vid, eina skersai dubens
dugno vir m.levator ani. Guli prie a.iliaca interna, kryiuojasi su ductus deferens,
kuris yra priekye lapimtakio.
Moter dubenin dalis guli u kiauidi, nuo onins sienos eina link lapimo
psls per lig. latum uteri apatin krat, kryiuojasi su a.uterina ir alinant gimd,
galima perriti gimdos arterijas ir kartu periamas lapintakis, j negalima perriti.
3. Intramuralin dalis - ji eina lapimo psls siena.

lapimtakis susideda i:
Gleivins
Pogleivio
Raumeninio sluoksnio
Adventicijos

Susiaurjimai:
lapintakio spindis 7-8 mm., taiau vietomis susiaurja iki 1.5 3 mm.
1. pirma ties jungtimi su geldele (lapintakio jungtis su inkstu)
2. kryiuojantis su klub kraujagyslmis
3. atsiveriant lapimo psl.

lapimtakius maitina alia esanios arterijos: a. renalis, a. testicularis, a.iliaca

externa, a.vesicalis inferior.
Vis arterij akos tarp savs anastomozuojasi po adventicija, todl paalinus
adventicij gali nekrozuoti pats lapimtakis. Veninis kraujas grta pagal
bendravardes venas, o suteka v. cava inferior.

Inervacija:
 lapimtakio abdominalin dalis inervuota kaip ir inkstai.
lapimtakio dubenin ir intramuralin dalis kaip ir lapimo psls
inervacija.
Simpatin inervacija ateina i plexus hypogastricus inferior (apatinio
papilvs rezginio), kuris yra upakalyje tiesiosios arnos ir yra plexus hypogastricus
superior tsa.
Juntamoji inervacija ateina kartu. Dalis simpatini skaidul ateina nuo
truncus sympaticus sakralins dalies.
Parasimpatins skaidulos inervuoja iki riestins arnos, jos ateina
lapimo psl ir lapimtaki apatin dal i (S2-4) nucleus intermedio lateralis per
viduri dubeninius nervus nn.splanchnici pelvici.

4. LAPIMO PSLS IR LAPLS SANDARA,

SKELETOTOPIJA, KRAUJOTAKA, INERVACIJA.

lapimo psl yra maajame dubenyje, u gaktins svaros. Priekyje

lapimo psls gaktin svara, upakalyje tiesioji arna arba gimda.
Pilvaplv dengia dvejopai lapimo psl.
Kai lapimo psl tuia ir prigludusi prie gaktins svaros dengia tik i
upakalins puss ekstraperitonikai.
Kai psl pilna i viraus ir ono ir upakalins puss mezoperitonikai.
Sudaryta i:
Gleivins
Pogleivio
Raumeninio dangalo
Adventicijos

lapimo psl maitina: bambin arterija (a. umbilicalis), kuri atsiakoja nuo
a.iliaca interna (vidin klubin arterija) ir suskyla aa.umbilicales superiores taip pat
maitina aa.umbilicales inferiores, kurios atsiakoja nuo a. iliaca interna. A.rectalis
media ir a. pudenda interna, kurios yra a.iliaca interna akos.

Veninis kraujas lapimo pslje susirenka pogleivin, tarpraumenin ir

pavirin veninius rezginius, i kuri suteka vena ilaca interna.
Limfa dubenyje yra skiriami parietaliniai limfoidiniai mazgai, kurie isidsto
pagal bendrj iorin ir vidin klubo arterijas taip pat krykaulio dubeniniame
paviriuje.
Apie organo sien isidsto visceraliniai limfoidiniai mazgai. Todl limfa pirma
suteka visceralinius, o po to parietalinius limfoidinius mazgus. Daniausiai suteka
krymeninius ir vidinius klubo mazgus.
 lapl leidiasi emiau gaktins svaros 18-22 cm ilgio raumenins
sandaros, gleivin, pogleivis, raumeninis dangalas, adventicija (neturi lapls
spongiosin dalis)

lapljes dalys:
skiriama prieprostatin dalis (1 cm).
prostatin dalis apie 3-4 cm ilgio, i dal atsiveria sklos imetamieji
latakai ir prieins liaukos latakliai.
membranin dalis 1.5 cm. ilgio, 4mm ploio siauriausia dalis.
Apgaubta m. transverses perinea profundum ir sudaro iorin sfinkter (rauk). Jis
yra valingas (i skersaruoi raumen), j inervuoja n.pudendus i plexus sacralis
(somatinis nervas).
Vidinis sfinkteris yra lapimo pslje ties kakleliu ir sudarytas i lygij
raumen, inervuojamas autonomini nerv ir nevalingas.
Kuperio liaukos darinys, kuris gamina tas sekret ir itas sekretas sutepa
lapls gleivin ir apsaugo nuo drusk poveikio.
pars spongiosa apie 15 cm ilgio, j gaubia akytkniai.

lapls susiaurjimai:
siauriausia dalis 4mm- membranin dalis
jimas lapl
lapls atsivrimas lapimo psl

Kraujotaka:
pudenda interna, kuri akojasi 3arterijas: 2 maitina akytkniui, o 1-na
lapl.
veninis kraujas suteka v. pudenda interna ir v. iliaca interna.
limfa i lapls suteka kirkninius pavirinius limfoidinius mazgus.

Inervavcija:
simpatiniai nervai i plexus hypogastricus inferior
parasimpatiniai nervai i S2-4 segmento, o juntamieji nervai ateina per
n. pudendus i plexus sacralis.
HISTOLOGIJA IR
EMBRIOLOGIJA
 1. INKST IEVINS IR ERDINS DALIES
HISTOLOGIN STRUKTRA. NEFRONO HISTOLOGIN
STRUKTRA.

Inkstas porinis organas, esantis alia stuburo ir apsuptas upilvaplvini

audini.

Inksto pjvyje matyti, kad jis sudarytas i dviej mediag: ievs, cortex
renis, ir erdies, medulla renis.

1) Inksto erdis, medulla renis. Joje yra apie 10-18 piramidi, kurios virnmis
nukreiptos vart pus, o pamatu jungiasi su inksto ieve. Piramids spenelis,
papilla, apgaubtas maja taurele. Piramid lemia inksto skilttum. Tarp piramidi
yra inksto ievs audini intarp, vadinam ievs ulais, colummae renales. Inksto
erdyje daugiausia surenkamj kanalli ir nefrono kilp.

2) Inksto iev, cortex renis. iev yra siterpusi inksto erdies mediaga, sudaranti
spindulin dal, pars radiata, ar erdies spindulius, kurie sudaro inksto skiltels
centrin dal. Inksto ievje, be inksto kneli, yra ir nefrono artimieji bei
tolimieji vingiuotieji kanalliai.

Inksto parenchim sudaro kneliai ir lapimo vamzdeliai. Abi dalys formuoja

pagr.inksto struktrin ir funkcin vienet nefron.
Nefronas. Skiriami: ievs nefronai (85%) ir paerdiniai nefronai (15%). mogaus
inkstuose yra apie 1,3mln.nefron. Nefron sudaro:

1) Inksto knelis. Tai pradin nefrono dalis, sudaryta i kapiliar kamuollio,

mezangini lsteli ir kapiliar kilpas dengianio kapsuls lapelio. Iorin inksto
knelio sienel sudaro kapsuls pasieninis lapelis. Tarp kapsuls vidinio ir pasieninio
lapeli yra kapsuls ertm. Viename inksto knelio poliuje kapsuls pasieninis
lapelis pereina artimj nefrono vamzdel, tai vamzdinis polius, o prieingame,
kraujagysliniame, poliuje yra aferentin ir eferentin arteriols. Inksto knelio
kapiliar kamuollis susidaro i aferentins arteriols ak, i kuri kiekviena,
suskilusi kapiliarus, sudaro kamuollio skiltel. Skiltels kapiliarai jungiasi
tarpusavyje ir su gretim skilteli kapiliarais. I kamuollio kapiliarai renkasi
eferentin arteriol, pro kuri kraujas iteka i inksto knelio. Eferentin arteriol
taip pa skyla kapiliarus, maitinanius inksto vamzdelius. Kamuollio kapiliar kilpos
glaudiai susijusios su visceraliniu kapsuls lapeliu, kurio pamatin epitelio
membrana guli ant plonos pamatins kapiliar membranos. Taip susiformuoja viena
pamatin membrana, kuri su kapiliar endoteliu ir visceralinio kapsuls lapelio
epiteliu sudaro lapimo filtruojamj utvar. i utvara su daryta i kolagenini
skaidul ir mukopolisacharid. Ji yra trisluoksn.

2) Artimasis vingiuostasis kanallis, prasideda nuo inksto knelio vamzdinio poliaus ir

pereina nefrono kilp.

3) Henls kilpa. Inksto ievs paviriuje esani nefron kilpa nusileidia tik iorin
inksto erdies dal, o nefron, kurie yra vidinje ievs dalyje, kilpa ilga, plona ir
 siekia erdies giliuosius sluoksnius. Kylanioji kilpos dalis bna siterpusi tarp
aferentins ir eferentins arterioli.

4) Tolimasis vingiuotasis kanallis. Toje vietoje, kur tolimasis nefrono vamzdelis

glaudiasi prie inksto knelio aferentins arteriols, epitelins vamzdelio lstels
yra auktesns ir sudaro tankij dm. ioje vietoje nra pamatins vamzdelio
membranos, todl tankiosios dms lstels sveikauja su aferentins arteriols
vidurinio sluoksnio modifikuotomis neruouotj raumen lstelmis,
jukstaglomerulinmis lstelmis.
 2. BAUMANO KAPSUL SUDARANI LSTELI IR
NEFRON SUDARANI VAMZDELI HISTOLOGIN
CHARAKTERISTIKA.
Baumano kapsul. Baumano kapsul sudaryta i pasieninio ir vidinio lapeli.
Pasieninis lapelis padengtas plokiomis epitelio lstelmis. Vidinis lapelis sudarytas
i lsteli podocit. Podocitai tai vidinio kapsuls lapelio epitelins lstels,
turinios kojytes, kuriomis remiasi pamatin membran. Tarp kojyi yra mai
plyeliai, udengti por turinia diafragma.

Vamzdeliai. Nefrono kanalli sistem sudaro: artimieji vingiuotieji

vamzdeliai, Henls kilpa ir tolimieji vingiuotieji vamzdeliai. Artimieji vingiuotieji
vamzdeliai ikloti vienasluoksniu kubiniu epiteliu su mikrogaureliais, kurie padidina
rezorbcijos paviri. Lstelse gausu mitochondrij, aktyviai veikia Na-K siurbliai. I
iors ie vamzdeliai apsupti gausiu kapiliar tinklu. Epitelins lstels yra
eozinofilins. Kanaliuk spindis platus. ia absorbuojasi visa gliukoz ir
aminorgtys bei didel dalis natrio chlorido ir vandens. Artimuosiuose vingiuotuose
vamzdeliuose taip pat iskiriamas kreatininas ir i organizmo alintinos mediagos,
vaistai, daai. Henls kilpa turi nusileidianij, ir kylanij dalis. Nusileidianioji
dalis iklota vienasluoksniu plokiuoju epiteliu, ji yra laidi vandeniui. Kylanioji dalis
iklota kubiniu epiteliu, turiniu mikrogaurelius, be to, jos spindis didesnis. ioje
dalyje i lapimo ieina natris.

Tolimieji vingiuotieji vamzdeliai ikloti kubiniu epiteliu, bet emesniu, nei

artimuosiuose vingiuotuose vamzdeliuose. ia lstels turi ir maesnius
mikrogaurelius, bet pamatins plazmolemos raukls yra rykesns. Tolimuosiuose
vingiuotuose vamzdeliuose reabsorbuojamas natris, o vandens kiek valdo ADH. Jei
jo daug, daugiau vandens reabsorbuojama.

3. PAKAMUOLINIO APARATO HISTOLOGIN STRUKTRA

IR REIKM.
PA yra prie inksto knelio, sudarytas i aferentins arteriols vidurinio
sluoksnio modifikuot raumenini lsteli, tankiosios dms, viesi uglomerulinio
mezangijaus lsteli. PA lstels gamina renin, kuris veikia kraujo plazmos
angiotenzinogen, susidaro neaktyvus angiotenzinas I, pastarasis virsta
angiotenzinu II, kuris didina kraujospd, sukelia arterioli susitraukim, skatina
aldosterono gamyb. Aldosteronas veikia tolimuosius inkst vamzdelius ir didina
natrio ir chlorid absorbcij, todl daugja skysi, didja kraujospdis. Majant
kraujospdiui, aktyvinasi renino-angiotenzino II-aldosterono mechanizmas ir
kraujospdis normalizuojasi. PA svarbus valdant ne tik kraujospd, bet ir kamuolli
kraujotak, nes Na perteklius kraujyje ir lapimo filtrate skatina pakamuolines
lsteles nebegaminti renino. Ukamuolins mezangijaus lstels gamina
eritropoetin, kuris skatina eritropoez.
 4. LAPIMO FILTRACINIO BARJERO STRUKTRA.
Inksto knelis pradin nefrono dalis, sudaryta i kapiliar kamuollio,
mezangini lsteli ir kapiliar kilpas dengianio kapsuls lapelio. Iorin inksto
knelio sienel sudaro kapsuls pasieninis lapelis. Tarp kapsuls pavisceralinio ir
pasieninio lapeli yra kapsuls ertm.

Kamuollio kapiliar kilpos glaudiai susijusios su visceraliniu kapsuls

lapeliu, kurio pamatin epitelio membrana guli ant plonos pamatins kapiliar
membranos. Taip susiformuoja viena pamatin membrana, kuri su kapiliar
endoteliu ir visceralinio kapsuls lapelio epiteliu suformuoja lapimo filtruojamj
utvar. ios utvaros membrana yra apie 0,1-0,5mikrometr storio ir sudaryta i
kolagenini baltym bei mukopolisacharid. Ji yra trisluoksn. Elektroniniu
mikroskopu nustatyta, kad vidurinis sluoksnis yra tankus, o abu ioriniai
viess.

Kapiliar endotelis turi por, yra plokias. Endotelio poros esti vairios
formos ir dydio(50-100nm). Ne visas jas dengia diafragma. Dl to inkst kamuollio
kapiliar pralaidumas, palyginus su kit organ languotaisiais (fenestruojaniais)
kapiliarais, yra didesnis. Kapsuls visceralinio lapelio epitelins lstels turi kojytes,
citopodijas, ir vadinamos podocitais. Podocitai remiasi pamatin membran savo
lstels kojytmis (citopodijomis).

Taigi, lapimo filtracin barjer sudaro:

1.Kapiliar plokias endotelis, turintis poras

2. Vidinio kapsuls lapelio podocit citopodijos su tarpais, kurie

udengti diafragma

3.Filtruojamoji utvara:

-j sudaro endotelio pamatin membrana glaudiai susijusi su

kapsuls vidinio lapelio pamatine membrana;

-ji sudaryta i baltym ir mukopolisacharid;

-ji yra trisluoksn. (Vidinis ir iorinis sluoksniai

viess,vidurinis-tamsus).

Pro filtruojamj barjer praeina vanduo, jonai, bet susilaiko stambios

molekuls glikoproteinai, globulinai. Languotj kapiliar poros nepralaidios
forminiams kraujo elementams, bet praleidia stambias molekules. Pro filtracin
membran praeina maesns kaip 10nm dalels ir neigiamj krv turintys
baltymai (proteinai). Filtruojamosios utvaros laidumas priklauso ir nuo
elektrostatinio molekuli krvio. Filtracijos kelias i kapiliar Baumano kapsuls
ertm eina per: kapiliar endotelini lsteli tarpus, trisluoksn pamatin
membran, plyius tarp podocit kojyi.

5. PROSTATOS HISTOFIZIOLOGIJA.
 Priein liauka (prostata) tai liauka, supanti pradin vyro lapls dal ir
gaminanti sekret, einant spermos sudt.

Prostata sudaryta i 30-50 nedideli tuboalveolini liaukui, kuri

itekamieji latakai atsiveria lapl. Liauk gaubia fibroelastin kapsul, nuo
kurios eina pertvarls, dalinanios liauk skilteles.

Liaukin dalis trimis koncentrikais sluoksniais isidsto apie lapl:

gleivins liaukuts, kurios yra maos, lapls priekyje ir onuose;

pogleivinio sluoksnio liaukuts, juosianios lapls gleivins audinius;

pagrindins (iorins) liaukuts, kurios yra didiausios, grupuojasi

skiltimis ir sudaro pagrindin liaukos dal.

Kiekvienoje skiltyje liaukutes gaubia stroma, kuri sudaro fibroblastai,

kolagenins skaidulos ir lygieji raumenys. Stroma svarbi ispaudiant liaukos
sekret, kuris yra silpnai arminis, turi daug rgios fosfatazs, drumstas, skystas.
Liauk alveoli ir vamzdeli epitelis kubinis arba stulpinis, turi sekreto granuli
ir lipid laeli citoplazmoje.

Gleivins liauk latakai atsiveria lapl vairiose vietose, o pogleivini ir

pagrindini liauk posterolateralin lapls ant, alia sklinio gumburlio.

Senyvo amiaus vyr liaukos alveolse susikaupia 0,2-2mm didumo

koncentrikai sluoksniuot konkrement (amiloidini kneli). Jie
formuojasi apie suirusi lsteli fragmentus ir gali ukimti liaukos latakus.
Gleivins liaukos danai suvei ir formuoja adenominius mazgus (gleivins liauk
hiperplazija). Pogleivins ir pagrindins liaukuts danai malignizuoja, ir
formuojasi prostatos karcinoma.

6. LAPIMO PSLS, LAPIMTAKI IR LAPLS

HISTOLOGIN CHARAKTERISTIKA.
lapimo psl sudaro:

Gleivin, kuri yra padengta pereinamuoju epiteliu. Savajame gleivins

dangale daug kolagenini ir maiau elastin skaidul.

Pogleivinis sluoksnis, kuriame daugiau elastini skaidul. Pogleivinio

sluoksnio nra lapimo psls trikampyje, bet ia, savajame sluoksnyje, ypa alia
lapls angos, yra gleivi liaukui.

Trys raumen sluoksniai. Vidurinis sluoksnis sudaro vidinius lapls

raukus.
 Iorinis jungiamojo audinio dangalas (adventicija) virutinje lapimo
psls dalyje aptrauktas seroziniu dangalu.

lapimtakis jungia inkst geldeles su lapimo psle. J sudaro:

Gleivin, kuri sudaro pereinamasis epitelis ir savasis gleivins dangalas.

Raumeninis sluoksnis, kur sudaro du lygij raumen sluoksniai vidinis

iilginiai ir iorinis iedinis.

Iorinis dangalas (adventicija).

lapimo psl lapimtakiai atsiveria iek tiek striai, dl to, susitraukus

lapimo psls raumenims, lapimas negrta lapimtakius, o ispaudiamas
psl. lapimtakio dalis, esanti lapimo psls sienoje, turi tik iilginius raumenis.

lapimo psl su iore jungia lapl. vyr lapl atsiveria ir pridtini

lytini liauk itekamieji latakai, todl ji svarbi ir lytinms funkcijoms. Vyr lapl
dalijama tris dalis:

Prostatin dalis, kuri yra apgaubta prieins liaukos. i lapls dal

atsiveria sklos ir prieins liaukos itekamieji latakai. Gleivin aptraukta
pereinamuoju epiteliu, o nuosavajame sluoksnyje daug venuli, neruouotj
raumen, sudarani vidin lapls rauk.

Plvin dalis, kurios epitelis daugiaeilis stulpinis. Iorje esantys

ruouotieji raumenys plvins dalies srityje sudaro iorin rauk.

Kempinin dalis, kurios epitelis daugiaeilis stulpinis. ioje lapls dalyje,

laivelinje lapls duobje, lapls daugiasluoksnis plokiasis epitelis pereina
daugiasluoksn plokij ragjant varpos galvuts epitel.

lapls gleivinje yra daug liaukui, iskiriani gleives.

Moter lapls pradin dalis iklota pereinamuoju, o toliau

daugiasluoksniu plokiuoju epiteliu, kuris vietomis gali bti daugiaeilis ar
daugiasluoksnis. Savajame gleivins dangale yra liaukui ir rykus ven tinklas.
lapls sienos raumenys susiklosto panaiai kaip lapimtakiuose. alia iorins
angos yra skersaruoi raumen, sudarani lapls rauk.
BIOCHEMIJA
 1. ALDOSTERONO STRUKTRA, SINTEZ IR SEKRECIJA,
LSTELS TAIKINIAI, VEIKIMO MECHANIZMAS,
SEKRECIJOS SUTRIKIMAI.
Aldosteronas, savo struktroje turintis 21 anglies atom. Visi MK steroidins
struktros.

Aldosterono sintez.

1. Prasideda mitochondrijose, veikiant ferment sistemai. Veikiant fermentams

cholesterolis virsta 21 anglies atom turiniu hormon pirmtaku pregnenolonu.
Pregnenolonas difunduoja citoplazm, kur kelis kartus hidroksilinamas, susidaro
progesteronas.

2. Progesteronas grinamas mitochondrijas, kur vl hidroksilinamas iki aldosterono.

Veikimo mechanizmas.

Aldosteronas sudaro kompleks su receptoriumi, kuris inkst kanalli lsteli

branduoliuose aktyvina gen, koduojani Na pernaai svarbi baltym ir ferment
eskpresij:

Na kanalo baltymo, permeazs. is baltymas svarbus reabsorbcijai.

Trikarboksirgi ciklo ferment, kurie svarbs ATP sintezei lstelse.

Karboanhidrazs aktyvinimas, todl susilaiko Na, Cl, vanduo, o su lapimu

isiskiria daug kalio.

Lstels taikiniai. Inkst distaliniai ir surenkamieji kanalliai.

Sekrecijos sutrikimai.

Hipofunkcija. Esant antinksi ievs nepakankamumui hipokorticizmui,

susergama Adisono liga, kurios metu sumaja gliuko- ir mineralkortikoid
biosintez. Netenkama natrio jon ir vandens, paeidiama elektrolit pusiausvyra,
didjant K konc., sutrikdomas lsteli metabolizmas.

Hiperfunkcija. Padidjusi aldosterono sekrecija (dl antinksi navik) gali

sukelti hiperaldosteronizm Kono sindrom, kuriam bdingas Na konc.kraujyje
padidjimas, o K sumajimas, sumajusi renino ir angiotenzino II
sekrecija.

gimta antiksi hiperplazija.

 2. VAZOPRESINO STRUKTRA, LSTELS TAIKINIAI,
VEIKIMO MOLEKULINIAI MECHANIZMAI, SEKRECIJOS IR
VEIKIMO SUTRIKIMAI.
Struktra: 9 aminorgtis turintis peptidas. Peptidinis hormonas. Tirpus
vandenyje.

Sintez

Sintetina neuronai esantys supraoptiniuose ir paraventrikuliniuose

hipotalamo branduoliuose. i neuron aksonais hormonai patenka hipofiz, o i
ia - bendrj kraujotak.

Reguliacija

Osmoreceptoriai pogumburyje reaguoja kraujo plazmos osmoliarikumo

padidjim ir taip skatina ADH sintez.

Baroreceptoriai (irdyje ir kraujagyslse) reaguoja cirkuliuojanio kraujo tr,

taip pat veikia ADH sekrecij, majant kraujo triui didja ADH sekrecija

Sekrecija didina angiotenzinas II

Lstels taikiniai:

Inkst distalini ir surenkamj kanalli epitelio lstels

Kraujagysli lygij raumen lstels

kepen lstels

Veikimo molekuliniai mechanizmai:

Inkst distalini ir surenkamj kanalli epitelio lstelse yra V2

receptori, kurie prisijungia vazopresin. Vazopresino V2 receptoriaus kompleksas
skatina adenilatciklaz sintetinti cAMP, kuris aktyvina vandens kanalo baltym
susirinkim por. Taip atsiranda vandens kanalas ir susidaro slygos vandeniui
tekti i lapimo lstels vid ir krauj.

Kraujagysli lygij raumen lstelse vazopresinas jungiasi su V1

receptoriais ir per Ca kaldomulino sistem sukelia vzokonstrikcij, taip didindamas
kraujospd.

Sekrecijos ir veikimo sutrikimai:

Hipofunkcija (dl vazopresino trkumo ar receptoriu funkc sutrikimo):

1. sutrinka antrinio lapimo susidarymas

2. susergama necukriniu diabetu (nepakankama vandens
reabsorbcija distaliniuose nefrono kanalliuose ir lapimo koncentravimas) jam
bdinga:

padidjs mao santykinio tankio lapimo iskyrimas

(poliurija)

kraujo plazmos osmolialikumo padidjimas

trokulys, gausus skysi vartojimas (polidipsija)

3. PRIEIRDI NATRIUREZINI PEPTID (PNP) TIPAI,

SEKRECIJA, VEIKIMO MOLEKULINIAI MECHANIZMAI.
Tipai

1 Prieirdi

2 Smegen

3 C galo

Sekrecija: Prieirdi lsteliu atsakas i padidjus kraujospd.

1. Padidjus arteriniam kr.spaudimui dirginami prieirdi lsteli mechaniniai

arba kontaktiniai receptoriai todl iskiriami natriureziniai peptidai.

2. ie peptidai slopina vazokonstrikcij,

3. krenta kraujospdis.

*Jei kraujospdis sumaja iki kritinio lygio aktyvinama renino-

angiotenzino sistema ir procesai vyksta atvirktine kryptimi.

Poveikis:

1. Maina spaudim

2. Maina kraujo tr.

3. Slopina renino, ADH, aldosterono isiskyrim.

4. Skatina diurez, didin glomerul filtracijos greit.

5. Sukelia na isiskyrimo padidjim su lapimu, slopina Na reabsorbcija.

6. Veikia riebalin audin skatindamas lipoliz.

 Veikimas:

1. Receptoriai prisijungia PNP ir sintetina cGMP.

2. cGMP aktyvina baltym kinaz G.

3. kinaz G slopina epitelinius natrio kanalus.

4. cGMP tai pat slopina renino sekrecij.

5. Kraujagyslse cGMP kiekio padidjimas lemia j relaksacij.

Likvidavimas

siurbiamas lsteli ir suardomas lizosomose.

Aktyvinimas

Prieirdiuose yra receptori, kurie reaguoja j sitempim ir taip aktyvin

PNUP sintez padidjus kraujo spaudimui.

4. RENINO-ANGIOTENZIN SISTEMA: SSTATAS,

VEIKIMO MECHANIZMAS, BIOLOGIN REIKM.
Sistemai priklauso:

Reninas

Angiotenzinogenas.

Angiotenzinas II .

Susidarymas:

Jukstaglomerulins lstels gamina renin, kuris veikia kraujo plazmos

angiotenzinogen, ir susidaro angiotenzinas I. Gliukokortikoidai ir estrogenai
aktyvina angiotenzinogeno biosintez kepenyse.Po to angiotenzinas I, veikiant
konvertuojaniam plaui endotelio fermentui, paveriamas angiotenzinu II.
mogaus organizme angiotenzino II konc. yra 4 kartus didesn nei angiotenzino III.
Angiotenzinus II ir III greit inaktyvina angiotenzinaz.

Funkcijos:

Reguliuoja aldosterono biosintez ir sekrecij.

Dalyvauja reguliuojant kraujo spaudim ir elektrolit apykait.

Angiotenzinas II:
1. AKS didina,

2. Arterioli susitraukim

3. Renino isiskyrim slopinimas.

4. Aldosterono gamyb skatina anktinksiuose.

5. fosfolipazs C sistema aktyvinama angiotenzino.

6. skatinamas cholesterolio virsmas aldosteronu.

7. Aldosteronas, savo ruotu, veikia tolimuosius inkt vamzdelius ir didina natrio ir

chlorid absorbcij. Dl to daugja skysi ir didja kraujospdis.

Isiskyrimo stimulai:

Sumajs spaudimas aferentinje arteriolje - jukstaglomerulins

lstels jautrios kraujo spaudimo sumajimui.

Drumstosios dms lstels reaguoja natrio jon pokyius filtrate,

sumajus natrio jon aktyvinama renino angiotenzino sistema.

Dirginant simpatines nervines skaidulas inkstuose per 2-

adrenerginius receptorius.

5. ELEKTROLIT REABSORBCIJA INKSTUOSE IR JOS

REGULIAVIMAS HORMONAIS.
Bendrybs

Elektrolit rezorbcija proksimaliniuose kanalliuose.

ia vyksta aktyvioji ir pasyvioji rezorbcija. Pro kanalli epitelini lsteli

apikalin membran dalis Na+ patenka epitelins lstels vid:

1) Pasyvios pernaos bdu elektrocheminio gradiento dka.

2) Aktyvios prieins pernaos bdu, veikiant Na+ - H+ neikliui, Na+ - H+ neiklis

i kanallio spindio paima vien Na +, o kanalli spind iskiria vien H + jon.

lstel patek Na+ aktyviai perneami tarplstelin skyst (veikiant

+ +
Na -K siurbliui), todl ten padidja osmosinis slgis. Kadangi proksimalinis
kanallis laidus vandeniui, vanduo juda pro lsteles ir tarp lsteli tarplstelin
skyst, kol osmosini slgi skirtumas isilygina.

Kalio jon rezorbcija vyksta pasyviai paraceliuliniu keliu, veikiant

transepiteliniam potencialui ir tirpiklio perneimui.
 Elektrolit perneimas henls kilpoje

Vyksta storojoje henls kilpos dalyje. Henls kilpos epitelio lstels turi
neiklius, kurie atlieka Na, Cl ir K perna lstel. Na + i lstels paalinamas
veikiant Na+-K+ siurbliui esaniam bazolateralinje membranoje, Cl jonai pasyviai
difunduoja per Cl kanalus, esanius bazolateralinje membranoje, K gali pasyviai
pereiti ir spind ir tarplstelin skyst per K kanalus.

Elektrolit perneimas distaliniame ir surenkamuosiuose

kanalliuose

ia Na, Cl ir K jon rezorbcija priklauso nuo hormon:

1) Aldosteronas jis reguliuoja Na+ kanalus lsteli spindio menbranoje: aktyvina Na

permeaz, kuri svarbi Na reabsorbcijai, taip pat trikarboksirgi ciklo fermentus
spartja ATP sintez, aktyvinamas Na/K siurblys, esantis bazolateralinje
membranoje.

2) Prieirdi natriurezinis hormonas per cGMP slopina epitelinius Na kanalus

distaliniuose ir surenkamuosiuose kanalliuose, todl maja Na rezorbcija.
Tiesiogiai maina renino ir aldosterono sintez, sekrecij.

3) Paratiroidinas aktyvina Ca jon rezorbcija, distaliniuose kanalliuose, o

proksimaliniuose kanalliuose maina fosfato rezorbcij.

PNUP:

is peptidas skatina natriurez, didindamas filtracijos greit glomeruluose,

kartu sumaindamas arterin kraujospd.

Jis slopina renino sekrecij inkstuose, todl netiesiogiai maina aldosterono

sekrecij ir angiotenzino II vazokonstrukcin poveik.

Slopina K/Na jon siurbl, todl neleidia pakilti Na jon koncentracijai

daugiau nei fiziologin norma.

ALDOSTERONAS:

Padidina natrio, chloro reabsorbcij i inkst kanalli krauj. Inkst

kanalli lsteli virninje membranoje yra natrio kanalas, kuris i lapimo
lstel pernea natrio, kalio ir chloro jonus.

Tos paios lstels pamatinje membranoje esantis K/Na siurblys, kuris i

lstels kraujo plazm pernea natrio jonus mainais kalio jonus. Natrio
koncentracija yra didinama.

Kartu sumaja kalio reabsorbcija ir daugiau jo pasialina su lapimu.

 6. GLIUKOZS IR AMINORGI REABSORBCIJOS
INKSTUOSE MECHANIZMAI.
Gliukozs rezorbcija. Normaliomis slygomis gliukoz faktikai
neiskiriama pro inkstus, nes visi perfiltruoti monosacharidai yra rezorbuojami
proksimaliniuose kanalliuose. Taiau, jeigu jos koncentracija plazmoje padidja
daugiau nei inkst slenkstis (apie 10mmol/l), gliukozs aptinkama lapime
(gliukozurija). Kai gliukozs koncentracija plazmoje didesn u slenkstin
koncentracij, jos kiekis, randamas lapime, yra madaug proporcingas bet kokiai
tolesnei padidjusiai koncentracijai.

Gliukozs rezorbcija pro epitelins lstels membranas vyksta antrins

aktyviosios pernaos bdu, kurios metu Na+ gradiento energija proksimalini
kanalli epitelinse lstelse yra naudojama gliukozs pernaai kartu su Na
jonu. Gliukozs rezorbcijos proces vykdo apikalinje membranoje esantis Na+-
gliukozs neiklis, o bazolateralinje membranoje gliukozs neiklis.

Aminorgi rezorbcija. Glomerul filtrate aptinkama aminorgi, kuri

koncentracija priklauso nuo j koncentracijos kraujo plazmoje. Aminorgi
rezorbcijos greitis yra nevienodas. Nustatyta, kad inkstuose yra ne maiau kaip
septyni skirtingi nuo Na+ priklausomi baltyminiai neikliai, kuri funkcija yra
isaugoti aminorgtis. Jie yra specifiki:

dvibazinms aminorgtims (argininui, lizinui ir ornitinui);

ilgos onins grandins neutralioms aminorgtims (pvz., leucinui);

rgij savybi aminorgtims (glutamo ir asparto rgtims);

glicinui;

imidorgtims (pvz., prolinui);

cisteinui;

reiau pasitaikanioms - ir -aminorgtims (pvz., -alaninui).

Aminorgi rezorbcija vyksta antrins aktyviosios pernaos bdu,

kurios metu Na+ gradiento potencin energija proksimalini kanalli
epitelinse lstelse yra naudojama pernaai kartu su Na jonu. Aminorgi
rezorbcijos proces vykdo apikalinje membranoje esantis Na+-aminorgi
neiklis ir bazolateralinje membranoje esantis aminorgi neiklis.

Yra dar viena aminorgi pernaos sistema dalyvaujant glutationui.

Perneamoji aminorgtis yra traukiama transpeptidizacijos proces.
Glutamatas ilaisvina ir susijungia su cisteinu ir glicinu ir vl susidaro glutationas,
kuris transpeptidacijos reakcijos metu jungiasi su perneama aminorgtimi,
isilaisvinant dipeptidui.
 7.SVARBIAUSIOS MOGAUS ORGANIZMO BUFERINS
SISTEMOS: J SUDTIS, VEIKIMO PRINCIPAI,
PASISKIRSTYMAS ORGANIZMO TERPSE. BUFERINI
SISTEM SAND ATNAUJINIMO BDAI.
Hidrokarbonat buferin sistema yra galinga atvira ekstralstelin
sistema

i sistema sudaro 75 proc. kraujo plazmos buferins talpos.

Audiniuose lstelinio kvpavimo metu susidars CO 2 patenka krauj.

Kraujyje itirps CO2 yra pusiausvyroje su dujiniu CO2 plaui alveolse. Todl
sistema yra atvira.

Vyksta reakcija

H2O + CO2 H2CO3 H+ + HCO3-

Hidrokarbonat buferinje sistemoje H2CO3 yra

proton donoras (rgtis), o HCO3- proton akceptorius (sujungtin baz):

Hidrofosfat buferin sistema yra vidulstelin

Sudaro neymi dal (1 proc.) kraujo plazmos buferins talpos, nes fosfat
koncentracija kraujyje apie 1 mM.

Hidrofosfat sistemos pagrind sudaro rgtin-

bazin pora: H2PO4- (proton donoras), HPO42- (proton akceptorius):

Silpnos rgties savybs bdingos H 2PO4-, o sujungtins bazs HPO42-.

HPO22- + H+ H2PO4-

H2PO4- + HO- HPO42- + H2O

H2PO4- + HCO3- HPO42- + H2CO3

Aminorgtys - amfoteriniai elektrolitai (amfolitai). Joms bdingos ir rgi,

ir bazi savybs. Kiekviena aminorgtis turi rgtin karboksigrup ir bazin
aminogrup. Taigi, laisvosioms aminorgtims bdingos buferins savybs, t. y.
sugebjimas palaikyti terps pH, keiiantis terps H+ koncentracijai. Aminorgtys,
turdamos rgtines ir bazines grupes, gali prisijungti H+ ir HO- ir mainti terps pH
pokyius veikiant rgtims ir armams.

Kraujo pH palaikyti efektyviausiai i amino rgi veikia Glu, Asp ir

His.
 Hemoglobino-oksihemoglobino buferin sistema sudaro 75 viso kraujo
buferinio talpumo. Hemoglobino ir oksihemoglobino sistemos funkcionuoja kaip
vieninga, viena kit pereinanti sistema. Vykstant kvpavimo procesui
hemoglobinas prisijungia deguon ir

virsta oksihemoglobinu: HHb + O2 HHbO2.

Hemoglobino buferin sistem sudaro nejonizuotas hemoglobinas HHb

(rgtis, proton donoras) ir hemoglobino kalio druska KHb (baz, proton
akceptorius). Analogikai sudaryta ir oksihemoglobino buferin sistema (HHbO 2 +
HbO2- ).

HHbO2 H+ + HbO2- ,

HHb H+ + Hb-,
FIZIOLOGIJA
 1. INKST FUNKCIJOS. INKST STRUKTRINIS IR
FUNKCINIS VIENETAS.

Inkst funkcijos:

- palaiko organizmo vidaus terps pastovum homeostaz, keisdami lapimo

kiek ir sudt;
- reguliuoja vandens ir elektrolit kiek organizme, t.y. palaiko organizmo vidaus
terps pastovum, keisdami lapimo kiek ir sudt.
- Per hormoniniu bdu reguliuojamus rezorbcinius procesus inkstai kontroliuoja
mineralini mediag kiek organizme.
- Per bikarbonat rezorbcij ar proton sekrecij palaiko rgi ir arm
pusiausvyr.
- Filtruojantis lapalui inkstuose, i organizmo isiskiria azoto turintys mediag
apykaitos produktai.
- Vykstant aktyviai sekrecijai, inkstai paalina organizmui svetimas mediagas
(vaistus, toksinus).
- Per vietinius hormonus - renin, didinant kraujospd, bei prostaglandinus
(kalikrein ir adenozin), sukelianius inkstuose vazodilatacij ir didinanius inkst
erdies kraujotak - arba cirkuliuojanius hormonus - eritropoetin, skatinant
eritropoez kaul iulpuose, bei kalcitriol, veiklij vitamino D form - funkcionuoja
ir kaip endokrininis organas.

Inkst struktrinis ir funkcinis vienetas yra nefronas. Apie 85% vis nefron yra
inkst ievs pavirinje arba vidurinje dalyje, 15% yra giliau, sandroje su erdine
dalimi, ir j ypa ilga Henls kilpa.

Struktrinis funkcinis inkst vienetas yra nefronas. Jis susideda i inksto kamuollio
(glomerulo) ir vamzdeli sistemos. Glomeruluose filtruojama kraujo plazma ir
susidaro pirminis lapimas, kurio sudtis atitinka kraujo plazmos, iskyrus baltymus,
labai maai praeinanius pro glomerulin filtr. Daugiau kaip 99 proc. filtruoto
skysio ir drusk reabsorbuojama inkst vamzdeliuose. Visas cirkuliuojanio kraujo
tris pro inkstus prateka per 4-5min. Inkst glomeruluose filtruojasi 170 l per par.
I io filtruoto skysio trio inkstai normaliai iskiria tik apie 1.5 l lapimo per par.
Inkstuose filtruojasi apie 1.5kg drusk per par, o lapime i j lieka tik apie 10g.
Dl geros inkst kraujotakos ir filtracijos susidars perteklius gana greitai isiskiria
su lapimu, o vidins terps pastovumas nepakinta.

Nefron sudaro:

Inksto knelis (glomerulas)

Artimasis vingiuotasis kanalelis
Henls kilpa
Tolimasis vingiuotasis kanalelis

Glomerulas yra sudarytas is apvalkalo, vadinamosios Baumano kapsuls ir

kapiliar kamuollio. Kraujas pro aferentin arteriol teka kapiliar kamuoll ir
iteka is jo pro eferentin arteriol. Struktra, atskirianti krauj nuo Baumano
kapsuls ertms, vadinama glomeruline membrana. Kapsuls ertm yra sujungta
su inksto kanalliu, kurio epitelinis sluoksnis yra tiesiogin iorinio glomerulins
membranos sluoksnio tsa. Tiesiogiai nuo glomerulo prasidedantis kanaleli
sistemos segmentas vadinamas proksimaliniu (artimuoju) vingiuotuoju
kanaleliu. Jo ilgis yra apie 15mm. Jame yra vingiuotoji ir tiesioji dalys.
Proksimalinio kanallio tsa sudaro plon nusileidianij Henls kilpos dal. ios
kilpos ilgis 2-14mm. Kylanioji jos dalis is pradi yra plona, o toliau kildama storja.
Storoji kylanioji Henls kilpos dalis funkcikai yra laikoma distaliniu kanalliu.
Distalinis kanalelis turi kelis vingius, ir per trump tarpin dal jungiasi su
surenkamuoju kanaleliu. Jis eina piramids virns kryptimi ir baigiasi inksto
taurelje.

2. INKST GLOMERULINS FILTRACIJOS MECHANIZMAI.

GLOMERULINS FILTRACIJOS GREITIS IR JO NUSTATYMAS.

Struktrinis funkcinis inkst vienetas yra nefronas susideda i inksto kamuollio

(glomerulo) ir vamzdeli sistemos. Glomeruluose filtruojama kraujo plazma ir
susidaro pirminis lapimas(plazmos ultrafiltratas), kurio sudtis atitinka kraujo
plazmos, iskyrus baltymus, labai maai praeinanius pro glomerulin filtr. Daugiau
kaip 99 proc. filtruoto skysio ir drusk reabsorbuojama inkst vamzdeliuose.
Inkstuose filtruojasi apie 170-180 l skysio ir 1,5 kg drusk per par, o su lapimu
iskiriama 1,5 l skysio ir 10 g drusk.

Inkst kraujotaka sudaro 20-25 proc. irdies minutinio trio.

Glomerulins membranos, pro kurias teka filtratas, yra sudarytos i keleto

sluoksni. Vienas sluoksnis - tai kapiliarai, ikloti endoteliu su didelmis poromis, o
kit sluoksn sudaro labai stora pamatin membrana, ant kurios isidst
Baumano kapsuls podocitai. Podocit poros turi sialoprotein. ios struktros
pavirius turi neigiam krv, todl sudaro labai efektyv barjer didelms,
neigiamai krautoms dalelms, pvz: dauguma kraujo plazmos baltym yra neigiamai
krauti. Dalels, kuri skersmuo <4nm, laisvai difunduoja pro membran. Daleli,
kuri skersmuo tarp 4-7nm, difuzija tampa vis sunkesn, o baltymai, kuri molekuli
ilgis >7nm, beveik nepraeina pro filtr. Filtro savybs - jo pralaidumas plazmai ir
paviriaus ypatybs - turi takos filtracijos procesui. Normaliai jos nekinta, todl yra
prasta jas prilyginti konstantai,kuri vadinama filtracijos koeficientu Kp. Be i
pastovi filtro savybi glomerulins filtracijos greitis priklauso tik nuo slgio, kur
sukelia skysio spaudimas Baumano kapsuls kapiliarus,t.y. efektyvaus
filtracinio spaudimo Pef.

Glomerulins filtracijos greitis (GFR) :

GFR = Kf Pef
Kf filtracijos koeficientas (priklauso nuo glomerulinio filtro)
Pef efektyvus filtracinis spaudimas, priklauso nuo 4 Starlingo jg.
 Pef = Pk Pb - k + b 11-21mmHg
PK hidrostatinis spaudimas glomerulo kapiliaruose (50-60mm Hg)
PB hidrostatinis spaudimas Baumano kapsulje (12-14mm Hg)
K - koloid osmosinis slgis glomerulo kapiliaruose (25mm Hg)
B koloid osmosinis slgis Baumano kapsulje (0mm hg)

Glomerulin filtracij lemia Starlingo jgos:

1. PK hidrostatinis spaudimas glomerulo kapiliaruose Skatina filtracij, 50-60 mmHg

(2 kartus didesnis negu kit organ ar audini kapiliaruose). Nekinta per vis
kapiliar ilg.
2. PB hidrostatinis spaudimas Baumano kapsulje. Prieinasi filtracijai, 12-14 mmHg.
3. K - koloid osmosinis slgis glomerulo kapiliaruose. Prieinasi filtracijai, priklauso
nuo plazmos baltym koncentracijos, 25 mmHg. Iilgai kapiliaro didja ne tiesiogiai,
o priklausomai nuo to, kiek skysio filtruojama i kapiliaro ir kiek padidja baltym
koncentracija jame.
4. B koloid osmosinis slgis Baumano kapsulje. Skatina filtracij, priklauso nuo
baltym koncentracijos Baumano kapsulje, taiau fiziologinse slygose = 0.
Sudjus ias jgas: Pef=Pk+ B- PB- K=60+0-14-25=21mmHg. vyksta filtracija.

Glomerulins filtracijos greiio matavimas :

Norma:

GFR = 120 ml/min.

Matuojamas klirensas (angl. Clear) C

C=UV/P

U mediagos koncentracija lapime

V minutinis lapimo tris (ml/min.)
P mediagos koncentracija kraujo plazmoje
C klirensas, kuris rodo plazmos tr, ivalom nuo mediagos per laiko vienet.
GFR tiriamosios mediagos: inulinas (augalinis polisacharidas), kreatininas
(mediag apykaitos produktas

Glomerulins filtracijos greitis matuojamas nustatant inulino arba kreatinino

klirens. Klirensas rodo kraujo plazmos tr , kuris ivalomas nuo tiriamosios
mediagos per laiko vienet.

Jeigu tiriamoji mediaga, pvz., inulinas, kreatininas nereabsorbuojama i inkst

vamzdeli atgal juos apraizgiusi kapiliar krauj ir nesekretuojama i kraujo
inkst vamzdelius, o tik filtruojama inksto kamuolliuose, jos klirensas yra lygus
glomerulins filtracijos greiiui (120ml/min.)

Jeigu tiriamoji mediaga,pvz, paraaminohipuratas, inkstuose ne tik filtruojama

inksto kamuolliuose, bet ir sekretuojama, taiau nereabsorbuojama inkst
vamzdeliuose, jos klirensas yra lygus kraujo plazmos tkmei inkstuose (630ml/min.)

Reabsorbcija perneimas is inkst vamzdeli skysi krauj [tubulini kapiliar].

Sekrecija iskyrimas i kraujo inkst vamzdelio skyst.

Ekskrecija - lapimo iskyrimas.

3. KLIRENSAS, JO YPATUMAI IR PRAKTINIS PRITAIKYMAS.

VEIKSNIAI, TURINTYS TAKOS GLOMERULINS FILTRACIJOS
GREIIUI.

Klirensas (C) plaiai taikomas klinikinje praktikoje inkst funkcijai vertinti. Jis rodo
kraujo plazmos tr, kuris ivalomas nuo mediagos per laiko vienet:

C = U x V / P [ml/min](plazmos)

U- mediagos koncentracija lapime

V - lapimo tris per minut
P - mediagos koncentracija plazmoje

Per laiko vienet su lapimu isiskyrusios mediagos kiekis padalintas i tos paios
mediagos koncentracijos plazmoje, yra lygus kraujo plazmos tkmei inkstuose.

Klirenso savybs:

a) jis nepriklauso nuo momentins mediagos koncentracijos plazmoje. O

priklauso nuo mediagos konc. lapime ir kraujo plazmoje santykio.
b) vis mediag jo matavimo vienetai yra vienodi.
c) vis mediag klirensas yra svarbi fiziologin inkst funkcijos pastovioji
(konstanta), kuri apibdina inkst funkcij.
d) inkst lig atveju jis rodo funkcijos nepakankamumo

Jeigu tiriamoji mediaga, pvz., inulinas, nereabsorbuojama i inkst vamzdeli

atgal krauj, o tik filtruojama glomeruluose, jos klirensas atitinka:

GFR = 120 ml/min. = Cinulinas

Jeigu tiriamoji mediaga, pvz., paraaminohipuratas(PAH), ne tik filtruojama

glomeruluose, bet ir sekretuojama, taiau nereabsorbuojama inkst vamzdeliuose,
jos klirensas naudojamas kraujo plazmos tkmei inkstuose matuoti: C PAH = 630
ml/min.

Jei C yra maesnis u 120ml/min - po filtracijos mediagos reabsorbuojamos. Jei ji

100% reabsorbuojama, tai C=0, pvz., Cgliukozs = 0. Jei kraujo plazmoje yra didesn
gliukozs koncentracija, tai gliukozs perneos sistemos sotinamos ir visa gliukoz
nebeabsorbuojama. Tada jos Cgl. didesnis net iki 120ml/min - lapime randame
gliukozs - gliukozurija.

Glomerulin filtracij lemia Starlingo jgos:

 1) PK - hidrostatinis spaudimas glomerulo kapiliaruose. Skatina filtracij, (50-
60mmHg; 2 kartus didesnis negu kit organ ar audini kapiliaruose).)
2) PB - hidrostatinis spaudimas Baumano kapsulje. Prieinasi filtracijai.(12-
14mmHg)
3) k - koloid osmosinis slgis glomerulo kapiliaruose. Prieinasi filtracijai ir
priklauso nuo plazmos baltym koncentracijos (25 mmHg)
4) b - koloid osmosinis slgis Baumano kapsulje. Skatina filtracij bei
priklauso nuo baltym konc. Baumano kapsulje (fiz.slygomis lygus 0).

Glomerulins filtracijos greitis didja didjant vas efferens tonusui. Vas efferens
tonusui majant, maja inkst plazmos tkm ir GFG. Pastovus kraujospdis
inkstuose palaikomas miogenins autoreguliacijos bdu (lygieji raumenys vas
afferens kraujospdio pakilim reaguoja susitraukdami) bei veikiant
jukstaglomeruliniam aparatui (sumajs kraujospdis sukelia renino isiskyrim,
susitraukia vas efferens).

4. INKST PROKSIMALINI VAMZDELI FUNKCIJOS,

PERNEMO PROCESAI IR J MECHANIZMAI.

Vyksta 2 pagrindiniai pernaos procesai:

1. reabsorbcija (daugiau negu 99% filtruoto skysio, maisto mediagas, bei elektrolitai)
2. sekrecija (vaistai, paraminohipuratas, oksalatai)

Neigiami jonai keliauja greiiau nei teigiami, tai sukelia transepitelinio potencialo
susidarym, kuris skatina mediag reabsorbcij.

Artimuosiuose (proksimaliuosiuose) inkst vamzdeliuose visikai

reabsorbuojami

1. (iki 100 proc.) filtruota gliukoz ir aminorgtys,

2. iki 92 proc. bikarbonat (HCO3-),
3. 65-70 proc. Na+, K+, vandens,
4. 60 proc. Ca2+,
5. 30 proc. Mg2+.
6. 30% fosfato
7. 50% lapalo
8. lapimo ir oksalo rgtys perneama abiem kryptimis
9. Organins rgtys iskiriamos aktyviai

Gliukozs ir aminorgi pernaa. Normaliai gliukoz reabsorbuojama jau

pradiniuose proksimalinio kanallio segmentuose. Gliukoz yra slenkstin mediaga
(slenkstins mediagos iskiriamos priklausomai nuo j koncentracijos plazmoje ir
filtrate). Tik labai padidjus gliukozs kiekiui kraujo plazmoje (padidja >10mmol/l,
norma 5mmol/l), ji iskiriama su lapimu (glikozurija). Inkstai normaliai nedalyvauja
palaikant nekintam gliukozs koncentracij plazmoje. Gliukoz reabsorbuojama
simporto bdu.

Reabzorbuojama 98-100% aminorgi. Neutralios ir bazins aminorgtys

aktyviai perneamos prie elektrochemin gradient, dalyvaujant specifiniams
perneikliams baltymams.

Bikarbonatas HCO-3 yra slenkstin mediaga (slenkstis prasideda nuo 28mmol/l,

norma plazmoje 24-27mmol/l).

Istumti filtrat H+ sveikauja su bikarbonatais (HCO 3), sudarydami karboksirgt

(H2CO3), kuri skaidoma CO2 ir H2O. CO2 patenka lstel. Lstelje, veikiant
fermentui karboanhidrazei, CO2 ir H2O vl susijungia karboksirgt, kuri disocijuoja
i H+ ir HCO3. HCO3- jonai kartu su Na+ yra perneami pro pamatin onin
membran veikiant joje esaniam Na+/ HCO3 neikliui tarplstelin skyst. ios
stadijos metu NaHCO3 yra veiksmingai reabsorbuojamas kartu su osmosiniu
vandens ekvivalentu.

Proksimaliniuose inkst kanalliuose vyksta aktyvioji ir pasyvioji Na+ reabzorbcija.

Na+ lstel patenka elektrocheminio gradiento kryptimi. Vykstant antiportui
(prienaai), lstel patenka vienas Na +, vamzdelio spind iskiriamas vienas H+.
i antrin aktyvi perna reguliuoja H+ koncentracija lstels viduje (citoplazmos
pH). Citoplazmos pH maesnis negu intersticiumo. lstel patek Na aktyviai
perneami intersticium, kur padidja osmosinis slgis. Vanduo juda paskui Na
perlsteliniu arba apielsteliniu keliu, ilygindamas osmosini slgi skirtum. Su
vandeniu kartu pasyviai difunduoja ir Na bei Cl jonai. Apielsteliniu keliu
reabsorbuojama apie du tredaliai Na ir beveik visi Cl jonai. vykus reabsorbcijai
vamzdelyje lieka izotoninis skystis, kuriame lieka didesn koncentracija tik toki
mediag, kurioms kanallio epitelis visikai nepralaidus (inulinas), arba kurios
aktyviai sekretuojamos kanall.

Na/H pernaai reikalingi H+ susidaro lstelje i anglies rgties (H 2CO3), kuri

citoplazmoje skyla H+ ir HCO-3. Anglies rgtis susidaro i CO2, kuris difunduoja i
vamzdelio lstel ir jungoasi su vamdeniu. i reakcij katalizuoja fermentas
karboanhidraz. I citoplazmos HCO-3 perneami intersticium. Proksimaliniame
kanallyje reabsorbuojama 90% filtruoto HCO3-. i jon pernaa vyksta keiiantis
dviem teigiamiems jonams (Na/H).

Iki 65% K+, esani glomerul filtrate, yra rezorbuojama proksimaliniuose

kanalliuose.Rezorbcija vyksta pasyviai paraceliuliniu (apielsteliniu) keliu, veikiant
transepiteliniam potencialui ir tirpiklio pernaai.

Vandens judjimas vyksta 2 keliais:

-transceliulinis - per lstels membran, paskui Na

-paraceliulinis - 65% vandens perneama per tarpus tarp lsteli.

60% Ca2+ .Rezorbcija vyksta pasyviai paraceliuliniu keliu koncentracijos gradiento
kryptimi.

Proksimalinio vamzdelio sienel yra beveik nelaidi Mg jonams, todl

reabsorbuojama tik apie 30% Mg2+.

Fosfatas, kaip bikarbonatas ir gliukoz, yra slenkstin mediaga. Fosfato slenkstin

koncentracija, kai jis pasirodo lapime, yra beveik lygi jo normaliai koncentracijai
plazmoje. Didesnis u slenkst fosfato kiekis tuoj pat iskiriamas su lapimu
(fosfaturija). Plazmoje ir proksimaliojo kanallio pradioje HPO 4 2- sudaro iki 80%, o
vamzdelio gale iki 50%. Fosfatui artimojo kanallio lsteles patekti padeda
antrin aktyvioji pernaa kartu su 2 Na+ jonais. Fosfato reabsorbcij skatina
kalcitriolis, o slopina paratirinas ir kalcitoninas. Taip pat turi takos plazmos pH:
acidoz didina, o alkaloz maina fosfato reabsorbcij . Reabsorbcij taip pat
maina sumajusi Ca koncentracija lstels citoplazmoje.

Pus viso lapalo kiekio pasyviai reabsorbuojama difuzijos ir tirpiklio pernaos

bdu, nes lapalas yra neturinti krvio maa molekul, kuri labai lengvai
prasiskverbia pro membranas.

lapimo rgtis lengvai filtruojama ir kartu su Na jonais artimajame kanallyje

perneama abiem kryptimis: reabsorbuojama ir sekretuojama. Normaliai sekrecija
yra didesn u reabsorbcij. Oksalo rgtis taip pat lengvai filtruojama ir
perneama abiemis kryptimis, vyraujant sekrecijai.

Silpnos organins rgtys aktyviai iskiriamos vamzdelio spind S2 ir S3

segmentuose. epitelio lstel pro bazolateralin membran patenkama aktyviuoju
bdu, dalyvaujant dikarboksilato/organinio anijono perneikliui prie elektrochemin
gradient. J sekrecij pro virnin membran lemia H+/organinio katijono
prienaa, kurio varomoji jga yra H+ gradientas, kur sukuria Na+/H+ prienaa,
ilaikanti gana didel H+ koncentracij vamzdelio spindyje.

5. INKST HENLS KILPOS IR DISTALINI BEI

SURENKAMJ VAMZDELI FUNKCIJOS, PERNAOS
PROCESAI IR J MECHANIZMAI.

Henls kilpa(HK): Henls kilpoje reabsorbuojama apie 20 proc. filtrato. Kylanioji

storoji Henls kilpos dalis nepralaidi vandeniui, o Na+, Cl- aktyviai reabsorbuojami,
todl skystis ioje vamzdeli sistemos dalyje visada bna hipotoninis. HK yra
simporteris, veikiamas kilpini diuretik. Transepitelinis potencialas didelis, skatina
transceliulin perna.

Funkcija: reabsorbuojama 25-30% Na ir vandens,

8% HCO3 jei jo koncentracija didesn u slenkstin,

30% Ca pasyviai paraceliuliniu keliu pagal konc. gradient,
50-60% Mg pasyviai paraceliuliniu keliu pagal konc. gradient (kylaniojoje
dalyje),
 25% K (patekim lstel lemia Na/K/2Cl pernaa, o patekim intersticium K
kanalai bazolateralinje membranoje),
plonojoje kylaniojoje HK dalyje aktyviai sekretuojamas lapalas.

Nusileidianioji HK dalis yra laidi vandeniui(dl akvaporino), leidia pasyviai

tekti Na ir Cl jonams, o kylanioji vandeniui nepralaidi taip atskirta
vandens ir Na rezorbcija.
NaCl aktyviai perneamas storojoje kylaniojoje Henls kilpos dalyje:
1. 1 Na+ jonas kartu su 1K+ ir 2Cl- jonais perneami i vamzdelio spindio
epitelio lstel.
2. Na+- K+ ATPaz padeda perneti Na+ jonus prie koncentracijos gradient i
lstels intersticium.
3. Cl- jonai kaupiasi lstelje ir pasialina pro pamatins onins membranos Cl-
kanalus.
4. K+ jonai aktyviai perneami lstel, veikiant Na+- K+ ATPazei, ir pasyviai
difunduoja pro K+ kanalus spind. Susidaro transepitelinis potencialas, o
spindio elektrinis teigiamumas skatina jon, pvz., Na+, K+, Ca2+, Mg2+,
pasyviaj perna intersticium.
5. Apie 50% Henls kilpoje reabsorbuot Na jon yra pasyviai perneami
apielsteliniu keliu. Tarplstelins jungtys yra nepralaidios vandeniui, tai
padeda susidaryti transepiteliniam osmosiniam gradientui (esant didesniam
lapimo kiekiui ir gradientui, vyksta didesn reabsorbcija, o esant maesniam
- maesn reabsorbcija). is energetikai taupus NaCl reabsorbcijos bdas
padeda, kad skystis, paliekantis Henls kilp, bt hipotoninis.

Distaliniai ir surenkamieji kanalliai:

Funkcija: Tolimuosiuose (distaliuosiuose) ir surenkamuosiuose vamzdeliuose

hormonai (aldosteronas, antidiurezinis hormonas - ADH (vazopresinas), prieirdi
natriurezinis peptidas) reguliuoja Na+ ir/ar vandens reabsorbcij. Pagrindinse
lstelse daugiau perneama teigiam jon, todl transepitelinis potencialas
neigiamas, greiiau perneami teigiami jonai.

Epitelinis sluoksnis dl nepralaidi tarplstelini tarp ir viena kit

dengiani lsteli yra gana storas, taigi pro j negali prasiskverbti didelis
mediag srautas.
Tarpinje jungiamoje distalinio kanallio dalyje ir surenkamajame kanallyje
tarp pagrindini lsteli yra du jungiamj lsteli tipai: A tipo lstels
iskiria spind H+ jonus ir reabsorbuoja HCO3 jonus, turi mikrogaurelius, o B
tipo lstels sekretuoja HCO3- jonus, reabsorbuoja H+ jonus, j apikalins
membranos pavirius yra maas.
Reabsorbuojama 5-9 % Ca aktyviai transceliuliniu keliu.
Vyksta K sekrecija pro apikalins membranos K kanalus. Na jon srautas
lstel sukelia membranos depoliarizacij, todl didja elektrovara, stumianti
K jonus vamzdelio spind.
Vyksta Cl rezorbcija transceliuliniu keliu, kai vamzdelio spindio krvis
neigiamas.
DVK nepralaids lapalui, todl surenkamuosiuose vamzdeliuose, veikiant
ADH, apie pus lapalo vykstant vandens rezorbcijai patenka inkst erd.
Tai svarbi lapimo koncentravimo mechanizmo dalis.
Distaliniuose kanalliuose NaCl ir vandens rezorbcij reguliuoja hormonai:
 Antinksi ievs hormonas aldosteronas skatina Na rezorbcij DVK
(didina osmosin slg). Iskyrimo veiksniai: angiotenzinas II ir Na
koncentracijos sumajimas. Veikia pagrindines DVK lsteles. Skatina
naujo baltymo sintez, kuris padidina Na/K siurbli kiek. Na-K siurblys,
esantys pamatinje oninje membranoje, pernea 3Na jonus tarplstelin
skyst mainais 2K jonus, patenkanius lstel. Veikiant aldosteronui,
daugiau Na patenka lstel per spindio membran, kartu pernedami ir Cl
jonus pagal koncentracijos gradient.
ADH skatina vandens kanal (akvaporino 2) susidarym apikalinje
membranoje ir didina kanalli pralaidum vandeniui. Vanduo
reabsorbuojamas, kol padidja kraujo osmosinis slgis. Jei ADH nra, DVK
vandeniui nepralaids.
Jei igertas per didelis vandens kiekis: DVK lapimas pasiekia bdamas
hipotoninis. ADH, esant vandens pertekliui, neisiskiria. Nesant ADH,
DVK vandeniui nepralaids, o Na ir kitos mediagos reabsorbuojamos
krauj. Rezultatas praskiestas lapimas.
Jei yra drusk perteklius: isiskiria ADH, nes drusk pertekli reaguoja
osmoreceptoriai, esantys vart venos srityje ir pagumburyje, i ia
signalas perduodamas hipofizei. ADH padaro DVK laidius vandeniui,
lapimas susikoncentruoja.
Atriopeptinas (PNUP): iskyrim sukelia padidjs kraujo tris. Veikia
DVK, maina vandens ir Na reabsorbcij, taip pat ipleia vas afferens ir
padidina GFG. Sumaina cirkuliuojanio kraujo tr.

Apibendrinimas:

Henls kilpoje reabsorbuojama apie 20 proc. filtrato. Kylanioji storoji Henls

kilpos dalis nepralaidi vandeniui, o Na+, Cl- aktyviai reabsorbuojami, todl skystis
ioje vamzdeli sistemos dalyje visada bna hipotoninis.

Tolimuosiuose (distaliuosiuose) hormonai (aldosteronas, antidiurezinis

hormonas - ADH (vazopresinas), prieirdi natriurezinis peptidas) reguliuoja Na+
ir/ar vandens reabsorbcij.

6. INKST VAIDMUO RGI IR ARM PUSIAUSVYROS

PALAIKYMUI ORGANIZME, PALAIKYMO MECHANIZMAI.

mogaus organizmo pastov pH palaiko buferins sistemos ir fiziologiniai

reguliacijos mechanizmai. I pradi tarplstelinis skystis praskiedia
besikaupianias rgtis bei armus, ir ima veikti kraujo buferins sistemos.Bufreris
susideda i rgtaus (atiduoda H+) ir arminio (prisijungia H+) komponent.
mogaus organizme yra 4 pagrindiniai buferiai:

1) Hidrokarbonat
2) Hidrofosfat
3) Baltym;
 4) Hemoglobino (HbO2 pasiymi rgties savybmis (atiduoda H+), o
redukuotas Hb- bazs (prisijungia H+)).
Fiziologiniuose pH reguliavimo mechanizmuose dalyvauja plauiai, inkstai,
virkinimo traktas, raumenys, kaulai.

Inkstai reguliuoja rgi ir arm kiek organizme trimis procesais:

1) Iskiria (acidozs metu) arba reabsorbuoja (alkalozs metu) protonus

(H+).

H+ sekrecija priklauso nuo HCO3-. Ji aktyviausia proksimaliniuose vingiuotuose

kanalliuose. Acidozs metu inkst kanalli epitelis sekretuoja H+ jonus, kurie
lapime Na2HPO4 (armin hidrofosfat) paveria NaH2PO4 (rgiu hidrofosfatu). H+
jonams susidaryti svarbi karboanhidraz. Jai veikiant, i CO 2 ir H2O susidaro
angliargt, kuri vliau disocijuoja H+ jonus, sekretuojamus kanallio spind, ir
HCO3. H+ jon sekrecijos intensyvumas priklauso nuo CO 2 kiekio lstelje, t.y. pCO2.
H+ jonai, kanallio spindyje Na2HPO4 paversdami NaH2PO4, istumia Na+ katijonus,
kurie reabsorbuojasi ir NaHCO3 pavidalu patenka krauj.Taip atkuriamas arminis
kraujo rezervas. Rgtaus fosfato ir silpn organini rgi kiekis lemia lapimo
titruojamj rgtingum.

2) Iskiria (alkalozs metu) arba reabsorbuoja (acidozs metu)

bikarbonatus (HCO3-)

Padaugjus HCO3- (slenkstis 28mmol/l), jis pradeda alintis su lapimu, nes nespja
reabsorbuotis inkst kanalliuose. Glomeruluose filtravsis hidrokarbonatas
nepatenka galutin lapim, nes praeidamas kanalliais atiduoda Na+ katijon,
mainais H+ jon ir virsta angliargte, kuri disocijuoja CO 2 ir vanden.
Reabsorbuotas Na+ jungiasi su HCO3-, ir susidars NaHCO3 patenka krauj vietoj
persifiltravusio i kraujo lapim NaHCO3.

3) Iskiria acidozs metu amonio jonus (NH4+)

Nefrono kanallio epitelyje aminas prijungiamas prie glutamo, susidaro gliutaminas,

nuo kurio atskyla amoniakas (NH3), kuris prijungia H+ jonus. Susidars NH 4+ jonas
lapime jungiasi su stipri rgi anijonais (ypa su Cl-), susidars NH 4Cl nemaina
lapimo pH ir isiskiria su lapimu. NH4+ istumia Na+ i jo jungini, kuris
reabsorbuojasi krauj, keisdamasis su sekretuojamais H+ jonais.

Esant patologijai, sutrinka rgi ir arm pusiausvyra: gali atsirasti

acidoz(rgi padaugjimas) arba alkaloz( arm pagausjimas). Priklausomai
nuo sukelianios prieasties ir atsiradimo mechanizm galimos 4 rgi ir arm
pusiausvyros sutrikimo formos: metabolin acidoz, metabolin alkaloz, arba
respiracin acidoz ir alkaloz.

Pagal pH dyd tiek acidoz, tiek alkaloz gali bti konpensuota (pH svyruoja nuo
7,35 iki 7,45) ir nekompensuota (acidoz- pH<7,35, alkaloz- pH>7,45).
 7. LAPIMO KONCENTRAVIMO IR PRASKIEDIMO
MECHANIZMAI.

Gebjimas koncentruoti lapim yra susijs su Henls kilpa.

Henls kilpa, kuri veikia kaip prieini srovi daugiklis

Tiesioji kraujagysl, kuri veikia kaip prieini srovi difuzijos sistema
Surenkamasis vamzdelis, veikiantis kaip osmosinis keitiklis.

Prieini srovi sistemos:

Priklauso Henls kilpa ir tiesiosios kraujagysls.

Prieini srovi daugiklyje sumuojami nedideli koncentracijos pokyiai, kuri

galutinis rezultatas-didelis koncentracijos pokytis. is daugiklis naudoja
energij.
Prieini srovi difuzijos sistema padeda ilaikyti konc.pokyt. Jis energijos
nenaudoja.

Henls kilpoje aktyviai reabsorbuojami Na jonai i kylaniosios storosios Henls

kilpos dalies intersticium. io segmento virnin membrana nelaidi vandeniui,
todl vanduo negali tekti paskui Na jonus, ir intersticiume kaupiasi hipertoninis
skystis. Nusileidianioji Henls kilpos dalis yra pralaidi vandeniui, jos spindyje
esanio skysio osmosinis slgis susilygina su osmosiniu intersticiumo slgiu t.y
virsta hipertoniniu.

I pradi Henls kilpoja sistema yra pripildyta 300mosm/l koncentracijos

izotoniniu pirminiu lapimu
Judant skysiui, sistem patenka naujas izotoninis, o kitame gale kilp
palieka toks pat kiekis, bet jau hipotoninio skysio
Per kitus etapus is veiksmas kartojamas taip, kad osmosinis gradientas tarp
vienos prie kit esani kilpos srii yra ne didesnis nei 200mosm/l.Jau po
keli etap tarp kilpos pradios ir jos virns susidaro 400mosm/l osmosinis
gradientas, nors atskiruose prieprieiniuose segmentuose jis nedidesnis u
200mosm/l
Tokioje sistemoje susidaranio osmosinio gradiento dydis priklauso nuo kilpos
ilgio
Jei funkcionuot tik prieini srovi daugiklio sistema, tai greitai vykt
itirpusi mediag kristalizacija kilpos virnje
iuos skirtumus maina tiesij kraujagysli prieini srovi difuzijos
sistema:jos vandeniui ir jonams pralaidios sienels gali Na jon ir kit
mediag pertekli paalinti i hipertoninio intersticiumo
Osmosinis keitiklis:

Osmosinis keitiklis surenkamajame kanallyje papildo dvi prieini srovi

sistemas
Veikiant ADH, surenkamojo kanallio sienel tampa pralaidi vandeniui
Surenkamj kanalli skystis, tekdamas pro labai hipertonin aplink
inkst erdyje, atiduoda vanden intersticium, todl isiskiria nedidelis
kiekis labai koncentruoto lapimo
lapimo galutin koncentracija tokiais atvejais yra lygi Henls kilpos virnje
esanio skysio koncentracijai.
Jei nra ADH, surenkamojo kanallio sienel yra nepralaidi vandeniui, todl
nevyksta osmosinis pokytis tarp surenkamojo kanallio ir inksto erdies. iuo
atveju iskiriamas didelis kiekis hipotoninio lapimo, kurio koncentracija
beveik atitinka distalinio kanallio gale esanio skysio koncentracij.
mogaus osmosin koncentracija gali kisti nuo 30mosm/l, esant max
diurezei, iki 1400mosm/l, esant max antidiurezei .
Inkst erdyje besikaupiantys mediag apykaitos produktai, pvz. lapalas,
padeda inkst erdyje didinti osmosin koncentracij

Apibendrinimas:

Antidiurezinis hormonas skatina lapimo koncertavim, todl galutinis lapimas

gali bti ne tik hipotoninis , bet ir hipertoninis. Hiperosmosiniam lapimui susidaryti
yra svarbi gilij nefron Henls kilpa, kuri veikia kaip prieini srovi daugiklis,
ir tiesiosios kraujagysls, veikianios kaip prieini srovi difuzijos sistema.
Surenkamasis vamzdelis pasireikia kaip osmosinis keitiklis, kuris veikiant
antidiureziniam hormonui bna pralaidus vandeniui. Vanduo i surenkamj
vamzdeli difunduoja hipertonin terp inkst erdyje. Vyksta lapimo
koncentravimas , nes didja osmosinis jo slgis ir maja tris. Neisiskiriant i
neurohipofizs antidiureziniam hormonui, surenkamieji vamzdeliai bna pralaids
vandeniui. Vyksta lapimo praskiedimas, nes maja osmosinis jo slgis ir didja
tris.

8. LAPINIMOSI MECHANIZMAI IR JUOSE DALYVAUJANI

ORGAN BEI SISTEM VEIKLA.

lapimas, susidars inkstuose nuteka lapimtakiais lapimo psl, kuri yra

laikina lapimo talpykla. I lapimo psls lapimas alinamas periodikai, kai
susirenka tam tikras jo kiekis (noras lapintis kyla susirinkus apie 200 ml lapimo).

lapimo psls sienels sandara: gleivin, pogleivinis audinys, raumeninis ir

serozinis dangalai bei adventicija. lapimo psls sienels gleivin sudaro daug
raukli. Raukls isislygina prisipildant lapimo pslei. Tai didina lapimo psls
plastikum.

lapimo psls lygieji raumenys priklauso visceralini lygij raumen tipui:

susitraukia kaip atskiras vienetas, nes yra daug plyini jungi, pasiymini geru
laidumu ir jungiani lygij raumen lsteles, todl impulsas greitai iplinta i
sujaudintos (nerviniu bdu ar spontanikai) lstels gretimas. Tuo paiu metu
atsipalaiduoja raumeninis raukas ir lapimas teka lauk. Nerviniai impulsai i lapimo
psls pasiekia galvos smegenyse esanius lapinimosi centrus, kur ie impulsai yra
suvokiami kaip noras lapintis. Jei tuo metu lapintis slyg nra, raumeninis raukas
dar gali kur laik sulaikyti lapim pslje. Tai yra smoningas lapimo sulaikymas.

lapinimosi mechanizme dalyvauja 2 nerv sistemos:

1) Somatin
2) Autonomin (vegetacin):
a) Simpatin
b) Parasimpatin

Simpatin nerv sistema (papilvs nervas, centras T11 - L2, neurotransmiteriai

adrenalinas/noradrenalinas) sukelia lapimo kaupim.

Parasimpatin nerv sistema (dubens nervai, centrai S2-S4, neurotransmiteris

acetilcholinas) skaidulos sutraukia lapimo psls lygiuosius raumenis ir
atpalaiduoja vidin sfinkter, tai sukelia lapinimsi.

Somatin nerv sistema (gaktinis nervas, centrai S2-S4) - iorinio sfinkterio/dubens

dugno raumen kontrakcija. Tai sukelia lapimo kaupim.

lapinimasis:

Padidja spaudimas lapimo pslje;

Aktyvuojami tempimo receptoriai;
Aferentiniai impulsai preduodami smegen iev;
Kai laikas patogus, spaudimas maja;
Atpalaiduojami sfinkteriai;
Susitraukia detruzorius;
lapinimasis vyksta, detruzoriui palaipsniui susitraukiant.

lapinimosi ciklas (2 fazi dinaminis procesas):

1. lapimo psls prisipildymas (kaupimo faz)

2. lapinimasis (itutinimo faz)

lapinimasis vyksta vidutinikai 7 kartus per dien ar reiau. Normaliai pradinis

noras lapintis bna, kai prisipildo apie pus lapimo psls. Koordinacija tarp CNS ir
lapimo psls normaliai susiformuoja per pirmuosius penkis mogaus gyvenimo
metus. mogui senstant lapinimosi refleks koordinacija maja. Esant DP
(dirglioji lapimo psl), psls pildymosi fazje staigiai padidja lygij raumen
susitraukimai, todl iteka lapimas.
 9. INKST VAIDMUO VANDENS APYKAITOS REGULIACIJAI
ORGANIZME. VANDENS PAALINIMAS IR PASISAVINIMAS.

Vandens ir mineralini mediag homeostaz reguliuoja nerv endokrinin

sistema ir inkstai:

Nervin reguliacij atlieka pagumburyje esantis trokulio centras.Organizmui

netekus skysio, padidja jo osmosinis slgis ir sumaja tris,tada dirginami
audini bei organ osmoreceptoriai ir volumoreceptoriai, i kuri impulsai
centriniais nervais plinta trokulio centr pagumburyje.J dirginant atsiranda
trokulys.
Endokrinins reguliacijos aferentin grand taip pat sudaro osmoreceptoriai ir
volumoreceptoriai, o eferentin- inkstai.
Pagumburio osmoreceptori( padidjus kraujo osmosiniam slgiui) ir
refleksinis kairiojo prieirdio volumoreceptori (sumajus kraujo
triui) dirginimas stimuliuoja pagumburio supraoptin ir paraventrikulin
branduolius, juose suaktyvja ADH sekrecija. Jis skatina vandens
reabsorbcij inkst kanalli epitelyje.
Refleksinis deiniojo prieirdio volumoreceptori dirginimas
(sumajus kraujo triui) ir slgio tekamojoje inkst arterijoje
sumajimas aktyvina aldosterono sekrecij antinki ievje. is
hormonas skatina Na+ reabsorbcij distaliniuose inkst kanalliuose ir
j kaupia organizme. Aldosterono sekrecija pagreitja dalyvaujant
renino- angiotenzino sistemai. Inkst jukstaglomeruliniame aparate
sintetinama daugiau renino, kuris didina angiotenzino II susidarym.
Angiotenzino II poveikiai:
sukelia hipovolemin trokul,
dl ilgalaiks inkst arterioli vazokonstrikcijos maja GFG,
sukelia aldosterono gamyb ir iskyrim.
Sumaj osmosinis slgis ir/arba tris kartu su padidjusiu drusk
poreikiu ir trokuliu skatina kuo greitesn drusk ir vandens
pasisavinim ir organizmo skysi trio normjim. Vietika inkst
kraujagysli vazokonstrikcija ir padidjs aldosterono iskyrimas lemia
Na reabzorbcij inkstuose.

Vandens pasisavinimas:
Su maistu (1l kasdien)
Vykstant oksidaciniams procesams oksidacinis vanduo (300-400ml)
Geriant (gaunamas trkstamas vandens kiekis 1-1,5l)
Gautas vanduo rezorbuojamas i virkinamojo trakto ir tik tada naudojamas.
Rezorbuojamas ne vanduo, o izotoninis tirpalas, kuris susidaro i gauto vandens ir
virkinamojo trakto sekreto. Su seilmis, skrandio, kasos, arn sultimis ir tulimi
kasdien isiskiria apie 10l vandens, kurio didioji dalis rezorbuojama.

Vandens paalinimas:
Su lapimu (1-1,5l)
Prakaitu (300-500ml)
Imatomis (100ml)
 Kvpuojant (500ml kasdien)

ie skaiiai nra tiksls, nes vandens iskyrimas gali svyruoti, pvz.,sportininkas

iem dl alto ir sauso oro daugiau vandens iskiria per plauius, prie
auktakrosni dirbantis mogus per dien gali iskirti iki 20l prakaito, o
viduriuojantis ligonis kasdien gali prarasti daug litr arn skysio.

Vandens paalinimas ir pasisavinimas yra glaudiai susij, nes iskirt

vandens kiek kompensuoja pasisavinamas vanduo.

10. ORGANIZMO SKYSIO TRIO IR OSMOSINIO SLGIO

REGULIAVIMAS.

Vandens perneimas organizme dl energetini prieasi yra osmosikai

susijs su itirpusiomis mediagomis. Procesai, reguliuojantys kno skysi tr ir
osmosin slg, yra glaudiai susij. i proces reguliacijai labai svarbus yra
antidiurezinis hormonas. Vandens kiek organizme reguliuoja ekstraceliulins
terps pokyiai, nes reguliuojama ekstraceliulins terps osmosin koncentracija ir
kraujo tris. Didiausia terp - intraceliulin, veikiama netiesiogiai, esant glaudiam
kontaktui su ekstraceliuliniais skysiais.

Osmosinio slgio reguliavimas palaiko organizmo ekstraceliulini skysi

osmosin koncentracij. Osmosin slg reguliuoja labai jautrs mechanizmai,
reaguojantis net 1% nuokryp nuo prastins verts. osmosinio slgio pakitimus
reaguoja osmoreceptoriai, esantys vart venos srityje (kepenyse) ir pagumbryje.
Elektrinis dirginimas arba lokalus osmosinio slgio didjimas pagumburyje sukelia
trokul, kuris vadinams osmosiniu trokuliu, ir ADH sintez ir iskyrim. Padidjusi
ADH koncentracija inkst distaliniuose ir surenkamuosiuose vamzdeliuose didina
vandens rezorbcij. Sumajus osmosinei koncentracijai osmoreceptori srityje,
sumaja ADH sintez ir iskyrimas, tada inkstai pradeda alinti daugiau vandens.

Kintant skysi triui, osmoreceptoriai nedirginami. Ilgalaik kraujo trio

reguliacij laiduoja tie patys mechanizmai, kurie ilg laik padeda reguliuoti arterin
kraujo spaudim. Cirkuliuojanio kraujo tr, irdies minutin tr, arterin spaudim,
lapimo isiskyrim ir ekstraceliulin terp reguliuoja bendrieji mechanizmai.
trumpalaikius pokyius reaguoja specifiniai trio receptoriai, esantys tuiojoje
venoje ir prieirdiuose. J aferentins skaidulos baigiasi pagumburyje. Staigus trio
didjimas slopina ADH sintez ir isiskyrim, todlinkstai iskiria daugiau lapimo.
Sumajus triui, didja ADH isiskyrimas ir maja vandens paalinimas per
inkstus.

Ekstraceliulins terps trio majimas yra visada susijs su Na kiekio

organizme majimu. abu pokyius reaguoja renino-angiotenzino II susidarym.
Angiotenzino II poveikiai:
 1. sukelia hipovolemin trokul
2. dl ilgalaiks vazokonstrikcijos maja glomerulins filtracijos greitis
(GFR)
3. indikuoja aldosterono gamyb ir iskyrim

Sumajs osmosinis slgis ir/arba tris kartu su padidjusiu drusk poreikiu ir

trokuliu skatina kuo greitesn drusk pasisavinim ir trio normjim. Lokali inkst
vazokonstrikcija ir padidjusi aldosterono sekrecija lemia Na rezorbcij inkstuose.

Organizmo skysi trio reguliacijos mechanizmai yra maiau jautrs negu

osmoreguliaciniai mechanizmai. Jie aktyvinami, kai sumajus kraujo triui, kyla
pavojus arterinio spaudimo pastovumui. Padidjusi ekstraceliulins terps slgiui
5%, ADH iskiriama apie 6 kartus daugiau, o 5% trio pokytis neveikia. Praradus
10% kraujo trio, ADH isiskyrimas didja eksponentikai. Praradus dar daugiau
kraujo ir majant arteriniam kraujo spaudimui, aktyvinami aortos lauke ir miego
antyje esantys baroreceptoriai, kuri aferentiniai impulsai didina ADH sekrecij ir
kitus mechanizmus, palaikanius arterin kraujo spaudim. Visi mechanizmai,
reguliuojantys arterin kraujo spaudim, yra svarbs skysi trio reguliacijai.

Susidarius konfliktinei situacijai tarp osmosinio slgio ir trio reguliacijos,

pirmenyb teikiama gyvybikai svarbiai organizmo trio reguliacijai: vanduo
geriamas ir ADH iskiriamas, nes stengiamasi ilaikyti kraujo tr net tada, kai
osmosinis slgis yra sumajs. Tokiais atvejais staigiai pabrinksta lstels, bet
pabrinkimas daniausiai laikinas. Daugelis lsteli gali paios reguliuoti savo tr,
taiau io proceso mechanizmas neinomas. Osmosin slg ir su juo susijusi Na
jon koncentracij ekstraceliulinje terpje reguliuoja trokulys ior ADH, kurie,
nepriklausydami vienas nuo kito, gali reguliuoti homeostaz ir Na pasisavinim.
Sutrikimai atsiranda tik tada, kai neveikia abu mechanizmai.
PATOLOGIN
FIZIOLOGIJA
 1. NEIGIAMOJI VANDENS PUSIAUSVYRA, JOS FORMOS.
ORGANIZMO FUNKCIJ SUTRIKIMAI DEHIDRATACIJOS
METU.
Neigiamas vandens balansas dehidratacija. Atsiranda tada, kai i
organizmo vandens isiskiria daugiau negu jo patenka. I pradi netenkama
tarplstelinio skysio ir Na jon, o esant sunkesniai patologijai K jon ir lsteli
vandens. Atsivelgiant organizmo skysio osmosins koncentracijos pakitimus
dehidratacija skirstoma tris tipus: izoosmin, hipoosmin ir hiperosmin.

1) Izoosmin dehidratacija atsiranda netekus po lygiai vandens ir elektrolit dl

poliurijos, arnyno toksikozs, ikart po minio kraujavimo. Audiniuose labiausiai
maja nelstelinio skysio.

2) Hipoosmin dehidratacija atsiranda netekus skysio, kuriame yra daug elektrolit.

Pasireikia dl vairi prieai:

a) Kai vandens ir elektrolit netenkama per virkinimo trakt: vemiant, viduriuojant,

siurbiant virkinimo sultis. Sutrinka arm ir rgi pusiausvyra. Vemiant
netenkama skrandio suli, kuriose yra jon ir chlorid, todl pasireikia alkaloz,
o viduriuojant netenkama kasos ir arnyno suli, kuriose yra daug Na ir
hidrokarbonat, todl atsiranda acidoz.

b) Kai vandens ir elektrolit netenkama per od: stipriai prakaituojant dl kariavimo

ar fizinio krvio. Vanduo papildomas geriant nesdyt vanden.

Sumajus tarplstelinio skusio osmosiniam slgiui, vanduo difunduoja

lsteles, todl bna ryki hipovolemija, sutirtja kraujas, sutrinka kraujotaka.

3) Hiperosmin dehidratacija atsiranda tada, kai vandens netenkama daugiau negu

elektrolit:

a) Esant hiperventiliacijai, su ikvpiamu oru netenkama vandens (be elektrolit) ir

gali atsirasti dujin alkaloz.

b) Dl stipraus prakaitavimo, seiltekio (hipotoniki lyginant su krauju).

c) Gausiai vemiant, viduriuojant, esant poliurijai dl necukrinio diabeto, kai skysio

netenkama daugiau negu papildoma.

Sumaja tarplstelinio skysio tris ir padidja osmosinis slgis. Ima veikti

kompensaciniai mechanizmai:

Dl tarplstelinio skysio osmosinio slgio padidjimo suaktyvja ADH sekrecija.

Dl tarplstelinio skysio trio sumajimo suaktyvja aldosterono sekrecija, kuris

sulaiko Na ir dar labiau didina osmosin slg.
 Padidjus tarplstelinio skysio osmosiniam slgiui, vanduo i lsteli difunduoja
tarplstelin audin, atsiranda lsteli eksikoz ir trokulys, yra baltymai, pakyla
temperatra, gali pritempti smon.

Dehidratacija sukelia sunkius padarinius, smarkiai sutrikdo daugel organizmo

funkcij.

irdies ir kraujagysli sistema. Sumaja cirkuliuojanio kraujo minutinis

tris, sultja kraujotaka, atsiranda jos nepakankamumas. Sumajus
cirkuliuojanio kraujo kiekiui, kraujas persiskirsto: gyvybikai svarbs (smegenys,
kepenys, irdis) geriau aprpinami krauju, o maiau svarbs organai (pvz.,skeleto
raumenys) blogiau.

Centrin nerv sistema. Sutrikus kraujotakai, atsiranda audini hipoksija. Jai

ypa jautrios smegenys. Sutrinka CNS funkcijos, atsiranda traukuliai, haliucinacijos,
itinka koma.

Inkstai. Sumajus kraujospdiui ir inkst aprpinimui krauju, sutrinka

filtracija, atsiranda oligurija, hiperazotemija, metabolin acidoz.

2. TEIGIAMOJI VANDENS PUSIAUSVYRA, JOS FORMOS,

PRIEASTYS, APSINUODIJIMAS VANDENIU, INKSTIN
EDEMA IR J ATSIRADIMO MECHANIZMAI.
Hiperhidratacija gali atsirasti, kai per daug vandens patenka organizm,
sutrinka jo apykaita tarp kraujo ir audini, kai pakinta vandens ir mineralini
mediag apykatos reguliacija.

Formos:

Izoosimin hiperhidratacija pasitaiko perpylus daugiau izotoninio tirpalo.

Hipoosmin hiperhidratacija (intoksikacija vandeniu) gali atsirasti esant refleksinei

anurijai, po operacijos itikus okui, antroje IFN stadijoje. Tada padaugja vandens
ir sumaja tarplstelinio bei lsteli skysio osmosinis slgis. Pykina, vemia,
atsiranda traukuliai, itinka koma.

Hiperosmin hiperhidratacija geriant sr vanden. Padidja tarplstelinio skysio

osmosinis slgis. Vanduo kaupiasi dl: skydliauks hipofunkcijos,
hiperaldosteronizmo, ADH hipersekrecijos.

Edema: patologinis vandens kaupimasis tarplsteliniame audinyje, sutrikus

jo apykaitai, tarp kraujo ir audini.

Inkst edema atsiranda dl:

1. sergant glomerulonefritu
 Sumajusios inkst filtracijos

Intensyvesns Na reabsorbcijos inkst kanalliuose

Padidjusio kapiliar sienels pralaidumo.

2. esant nefroziniam sindromui

Hipoproteinemija

Hipovolemija

3. LAPIMO ISKYRIMO KITIMAI; LAPIMO KIEKIO IR

SUDTIES KITIMAI. INKST INKRECINS FUNKCIJOS
SUTRIKIMAI.

Viena inkst f-jos sutrikim form yra iskiriamo lapimo kiekio (diurezs) pakitimai.
Normaliai suaugs mogus per par iskiria apie 1,6 l lapimo. lapimo iskyrimas
pakinta dl nervins ar humoralins reguliacijos sutrikim. vairs emociniai
faktoriai gali turti takos, kuri gali privesti net iki anurijos(visiko lapimo
neiskyrimo). Tada mogui hipnozs bdu galima paveigti jo prot. Tai rodo, kad
lapimo iskyrim reguliuoja ir galvos smegen iev. Ji veikia inkstus per
pasmegenin liauk ir tarpines smegenis. i smegen srii paeidimai gali
padidinti arba sumainti diurez.

Dl vazopresino hiposekrecijos padidja diurez(poliurija), nes sumaja

vandens reabsorbcija. io hormono hipersekrecija maina iskiriamo lapimo kiek
(oligurija).

Refleksinei anurijai reikms turi nerviniai ir humoraliniai faktoriai. Dl

skausmo sudirginama simpatin nerv sistema, padidja adrenalino ir ADH
sekrecija. Adrenalinas susiaurina kraujagysles, dl to inkstus priteka maiau kraujo,
o ADH padidina vandens reabsorbcij.

Kai insktas denervuojamas, jis pradeda iskirti maiau vandens, drusk,

lapalo.

Filtracija sumaja: 1) Dl oko, kolapso, irdies nepakankamumo,

hipovolemijos(kaikraujospdis 80mmHg). 2) padidjus kraujo onkotiniam slgiui,
organizmui netekus daug skysio.3) Padidjus slgiui glomerulo kapsulje, o dl to
pasunkja lapimo nutekjimas 4) Pakitus inkst filtracijai dl sumajusio
funkcionuojani glomerul skaiiaus 5) Pakitus inkst glomerul funkcinms ir
anatomins savybms. 6) Sutrikus inkst trofikai

Filtracija intensyvja: 1) Padidjus hidrostatiniam slgiui inkst glomeruluose,

rezorbuojantis transudatams, intensyvjant kraujotakai, sergant pradins stadijos
 hipertenzija, po transfuzij. 2) Sumajus kraujo onkotiniam slgiui dl hepatito,
kepen cirozs.

Sveiko mogaus galutiniame lapime nebna cukraus, baltym, nes ios mediagos
kanalliuose reabsorbuojasi. Esant patologijai, kai inkst kamuolli membranos
pralaidumas padidja, galutiniame lapime atsiranda baltymo - Proteinurija.
Kamuolli membranos gali praleisti mediagas, kuri molekulin mase ne didesn
kaip 70 000. Taiau bna atvej, kada baltymo lapime gali atsirasti ir sveikam
mogui, pvz po sunkaus fizinio krvio, ilgo stovjimo(ortostatin), netekus daug
skysi(kdiki dehidratacin), nualus ir pan. tai fiziologin proteinurija ir lapime
sudaro ne daugiau kaip 1g/l. Patologins proteinurijos metu bna apie 10 - 20 g/l.
Patologin proteinurija bna sergant miniu ar ltiniu glomerulonefritu, nefroziniu
sindromu ir kitomis inkst ligomis.

lapime gali atsirasti eritrocit - hematurija. hematurija - tai vienas

svarbiausi idinini nefrit, mini ir letini glomerulonefrit lig
simptomas(renalin hematurija). Traumos atveju ar sergant lapimtaki udegimu,
eritrocitai gali patekti ir ne i inkst( ekstrarenalin hematurija).

Gali atsirasti lapime gliukozs - gliukozurija. Alimentin gliukozurija

atsiranda esant hiperglikemijai(cukraligei), kai inkstai sveiki. Renalin gliukozurija
bna tada, kai gliukozs kiekis kraujyje yra normalus arba net sumajs, sergant
vairiomis inkst ligomis, apsinuodijus vinu, uranu. Svarbiausias renalins
gliukozurijos patogenezs mechanizmas - tai gyta arba gimta heksokinazs,
gliukozs-6-fosfatazs stoka. Dl to sumaja gliukozs reabsorbcija kanalliuose.

4. MINIS INKST FUNKCIJOS NEPAKANKAMUMAS,

ETIOLOGIJA, PATOGENEZ, ORGANIZMO FUNKCIJ
KITIMAI.
Inkst nepakankamumas bna minis ir ltinis. Kiekviena i form smulkiau
skirstoma atsivelgiant inkst nepakankamum suklusius paeidimus: tubulin,
kamuolli ir totalin. Pagrindinis rodiklis, galinantis nustatyti inkst paeidimo
laipsn, yra funkcionuojani kamuolli skaiius. Jeigu paeista nedaug kamuolli,
sutrinka tik kuri nors viena inkst funkcija filtracija, reabsorbcija arba sekrecija
(izoliuotas sutrikimas)

minis inkst nepakankamumas sutrikdo inkst palaikom organizmo

homeostaz. Etiologiniai faktoriai, kurie sukl min inkst nepakankamum,
skirstomi :

Prerenalinius (sumajs cirkuliuojanio kraujo tris, susilpnjs irdies

darbas; vaistai- radiokontrastiniai, AKFH, vairios kilms oko stadijos, H2O ir
elektrolit netekimas- gausus vmimas, viduriavimas)Prerenalin inkst
nepakankamum sukelia inkst kraujotakos sutrikimai (tromboz, embolija), GFG,
todl sumaja filtracinis spaudimas.

Renalinius (iemin min kanalli nekroz, nefrotoksin min kanalli

nekroz, glomerulonefritas, kraujagyslins inkst ligos, kraujagysli trauma,
abipusis minis pielonefritas) Renalinis inkst nepakankamumas daniausiai
atsiranda dl mios kanalli nekrozs.Sukelia iemija, atsiradusi po chirurgins
 operacijos, taip pat susijusi su spesiu, sunkiais nudegimais, ginekologinmis
komplikacijomis.

Porenalinius ( sukelia abipus lapimo tak obstrukcija, navikai: prieins

liaukos, gimdos kaklelio, tiesiosios ..Gali atsirasti ir dl diagnostins lapimtaki
kateterizacijos, kuri gali sukelti kanalli edem.

(PS Vadovlyje dar yra kitoks skirstymas renalinius ir

ekstrarenalinius, neinau, kuris tinkamesnis.)

minio inkst nepakankamumo patogenez danai susijusi su laikina inkst

ischemija dl hipovolemijos, aferentini arterioli spazm, diseminuot
intravaskulini mikrotromb arba tiesioginio inkst kraujagysli paeidimo. Dl to
sumaja filtracinis slgis, susilpnja filtracija, dalis inkst kamuolli nustoja
funkciuonuoti. Trumpalaikiai inkst kraujotakos pakitimai sukelia grtam inkst
funkcijos sutrikim, vadinam minio inkst nepakankamumo funkcine faze. Toliau
progresuojant kraujotakos sutrikimui ir veikiant toksinams bei infekciniams
faktoriams, minio inkst nepakankamumo patogenezei takos turi negrtami
kamuolli ir kanalli sutrikimai. Jie lemia vadinamj struktrin minio inkst
nepakankamumo faz. Pagal klinikin eig minis inkst nepakankamumas
skirstomas pradin oligourijos ir anurijos (pradin), poliurijos ir sveikimo
stadijas.

I pradin vyrauja pagr.ligos, kuri sukl inkst nepakankamum simptomai

(oko, hipotenzijos ir kt)

II oligurijos- kai maja paros diurez.

uremin intoksikacija (pykinimas, vmimas, viduriavimas)

CNS paeidimo simptomai (galvos skausmas, sutriks miegas, apatija,

uremin koma,

dl smegen edemos.Organizme nustatoma metabolin acidoz.

Hiperhidratacija- koj, veido pabrinkimai atsiranda, minis irdeis

nepakankamumas, plaui edema.

Hiperkalemija- dl lsteli irimo ir sutrikusio K+ isiskyrimo per inkstus

(metalo skonis burnoje, irdies repoliarizacijos sutrikimai, ritmo sutrikimai)

Kiti elektrolit sutrikimai: hiponatremija, hipokalcemija,

hipermagnezemija, hiperfosfatemija

Kraujavimai i virkinimo sistemos

Anemija dl eritropoetin stokos

Sutrikusi kraujotaka, dl susilpnjusio idies raumens kontraktilikumo,

sutrinka irdies veikla.
 Pakinta kvpavimas pasidaro Kusmaulio tipo, paeidiama CNS,
progresuoja anemija.

III poliurijos- didja diurez.J didina osmosikai aktyvaus lapalo

koncentracija kraujyje.Bei susijusi su regeneruojani kanalli lsteli per ma
koncentracine galia. uremin intoksikacija, i lto.

IV sveikimo- inyksta uremija, sunormalja homeostazs rodikliai.

Nuo 3 iki 12 mnesi utrunka kol pazientas grta normali bkl, bet
~30procent pacient normalus GFG ir inkst kanalli f-ijos pilnai neatsistato.

Patfiziologiniai gydymo principai:

1. skysi ir elektrolit balanso atstatymas;

2. infekcijos gydymas;

3. subalansuota mityba;

4. prisiminti, kad vaistai ir kiti metabolitai nra iskiriami.

5. LTINIS INKST FUNKCIJOS NEPAKANKAMMAS,

ETILOGIJA, PATOGENEZ, ORGANIZMO FUNKCIJ KITIMAI
Ltiniu inkst nepakankamumu vadinama i lto trinkanti inkst veikla, kai
pamau inkstai netenka koncentracins galios, nepaalina su lapimu vairi
baltymini mediag ir dl to padidja j koncentracija kraujo serume, pasireikia
antrin acidoz, nuodijamas organizmas.

Etiologija. LIN gali pasireikti dl vairios inkst patologijos:

Glomerulonefrito

Inkst kanalli patalogijos (apsinuodijus sunkiaisiais metalais, dl toksinio

analgetik poveikio: ltins hiperkalcemijos ir hipokalemijos, podagros..)

Kraujagysli (abipus inkst arterij stenoz, fibromuskulin hiperplazija,

embolija ir tromboz...)

Ltinio pielonefrito ir intersticinio nefrito

Ltins virutini (akmenys, navikai) ir apatini (prostatos patologija) lapimo

tak obstrukcijos

gimtos anomalijos: inkst policistoz

Kai kuri IN atveju

 Patogenez. LIN paprastai susijs su daugumos nefron uvimu, kai
patologins procesas paeidia inkst struktr. Pradinje LIN stadijoje, sumajus
30-50% vis funkcionuojani kamuolli ima rykti LIN poymiai. Kai neveikia
dauiau kaip 60% nefron, inkst filtracijos nepakanka vairioms baltyminms
mediagoms paalinti i organizmo. Taia kur laika normal baltym balans gali
palaikyti tam tikri kompensacinia mechanizmai: padidja nepaeist nefron tris ir
j veikla suintensyvja, pailgja proksimaliniai knalliai, sumaja vandens
reabsorbcija ir dl to paidja diurez. Taiau po kurio laiko ie mechanizmai isenka
ir, inykus madaug 70% nefron, glometul filtracijos greitis sumaja 30% . Dl to
sumaja pirminio lapimo kekis ir organizme pradeda kauptis toksikos mediagos
(alutiniai baltym ir amonirgi apykaios produktai: lapalas, kreatininas,
guanido junginiai, uratai, peptidai, polpeptidiniai hormonai: parathormonas,
insulinas, glukagonas, rolaktinas, augimo hormonas ir kt. mediagos). Susilaiko ir kai
kurie anijonai: fosfatai, sulfatai, chloridai, kurie istumia i plazmos kraujo
hidrokarinatinius radikalus ir tai skatina acidoz. I guanido jungini svarbus
mioinozitolis, kuris susidaro i gliukozs veikiant enzimams, kuriuos iskiria arnyno
bakterijos. Didjant jo koncentracijai, ltja nervinis laidumas. Kreatininas nra
toksikas, taiau jo metabolitiniai produktai, kurie susidaro veikiant arnyno
bakterij enzimams, yra toksiki. Polipeptidiniai hormonai kaupiasi ne tik dl to kad
yra sunkiai iskiriami pro inkstus, bet ir dl padidjusios endokrinini liauk
funkcijos. I lapalo gali susidaryti cianatai, kuri koncentracijai padidjus atsiranda
mieguistumas, apetito stoka, viduriavimas, hipotonija, hiperglikemija ar traukuliai.
dl sumajusios kai kuri mediag reabsorbcijos, organizmas netenka daugiau
kalio, natrio, kalcio. Susidars Na+ deficitas pasireikia liesjimu, blogu apetitu,
hipotonija, net koma. K+ gali sumati dl padidjusio iskyrimo (vmimas,
viduriavimas), padidjus aldosterono kiekiui kraujo plazmoje. O pasireikus
metabolinei acidoze kalis ieina i lsteli tarplstelin tarp ir patenka krauj.
Hipokalemija pasireikia silpnumu, irdies ritmo sutrikmais.
 lapalas skiriasi pro visas pusiau pralaidias membranas ir paeidia visas
organizmo sistemas:

SISTE KLINIKINIAI POYMIAI MECHANIZMAS

MA

KVPA PLAUI EDEMA, KUSMAULIO PLAUI EDEMA SUSIJUSI SU

VIMO TIPO KVPAVIMAS. HIPERHIDRATACIJA, KUSMAULIO KVPAVIMAS
SISTEMA ATSIRANDA DL METABOLINS ACIDOZS

IRDIE HIPERTENZIJA, PERIKARDITAS. HIPERTENZIJA SUSIJUSI SU

S IR KRJ. PADIDJUSIA RENINO SEKRECIJA
SISTEMA

NERV ENCEFALOPATIJA (NUOVARGIS, UREMIJOS TOKSINAI

SISTEMA DMESIO SUTRIKIMAS, SUNKUMAI
SPRENDIANT PROBLEMAS);
PERIFERIN NEUROPATIJA (SKAUSMAS
IR DEGINIMO JAUSMAS KOJOSE IR
PDOSE, SUTRIK JUTIMAI IR GILIEJI
SAUSGYSLI REFLEKSAI); SUTRIKUSI
JUDESI KOORDINACIJA, RAUMEN
TRKIOJIMAS, STUPORAS IR ESANT
SUNKIAI UREMIJAI KOMA.

KRAUJ ANEMIJA, DANIAUSIAI ANEMIJ SUKELIA SUMAJUSI

O SISTEMA NORMOCHROMIN IR NORMOCITIN; ERITROCIT GAMYBA KAUL IULPUOSE.
SUMAJUS INKST MASEI BEI ERITROPOETINO
TROMBOCIT PATOLOGIJA, KURI ISKYRIMU; DL UREMIJOS TOKSIN
SUSIJUSI SU PRAILGJUSIU SUTRUMPJA ERITROCIT GYVAVIMO LAIKAS.
KRAUJAVIMO LAIKU.

VIRKI ANOREKSIJA, PYKINIMAS, METABOLIZMO PRODUKT SUSILAIKYMAS

NIMO VMIMAS; OPOS BURNOJE, LAPALO ORGANIZME.
SISTEMA KVAPAS I BURNOS, PEPTINS OPOS,
KRAUJAVIMAI I VIRKINAMOJO S.,
PANKREATITAS.
 ODA PATOLOGIN PIGMENTACIJA IR IBLYKUSI, GELTONA ODOS SPALVA
NIEJIMAS. ATSIRANDA DL UROCHROM POVEIKIO
ORGANIZME; DIDEL KALCIO KONCENTRACIJA
KRAUJYJE IR NEUROPATIJA SUKELIA NIEJIM.

PATOFIZIOLOGINIAI LIN GYDYMO PRINCIPAI

1. IVENGTI KOMPLIKACIJ

2. HEMODIALIZ

3. KOREGUOTI IRDIES IR KRAUJAGYSLI SISTEMOS LIG RIZIKOS

VEIKSNIUS (KOREGUOTI HIPERTENZIJ, RKYM, GLIKEMIJ,

HIPERLIPIDEMIJ).

6. INKST AKMENLIGS ETIOLOGIJA IR PATOGENEZ,

ORGANIZMO FUNKCIJ SUTRIKIMAI.
Inkst akmenlig ltin urologin liga, kuria susergama, kai geldelse
susidaro konkrement ir ie dirgina bei mechanikai trikdo inkstus.

Etiologija:Yra kelios akmen susidarymo teorijos:

1) Kristalizacijos teorija, kuri teigia, kad esant persotintam lapimui susidaro

kristalai, kurie sulimpa. lapimas yra polijoninis tirpalas, jon sveika keiia
prastas tirpumo savybes daugelio jon tirpumas lapime didesnis nei vandenyje,
todl ir kristalizacijos proceso eiga yra aktyvesn. lapimo prisotinimas priklauso
nuo apimo pH; drusk komplekso, bei j koncentracijos: juo didesn dviej jon
koncetracija, tuo didesn tikimyb, kad jie ikris nuosdomis, o maa j
koncentracija lemia neprisotinim ir padidjus tirpum.

2) Koloid arba matric teorija teigia, kad inkst iskirtos organins mediagos
(uromukoidai) sudaro matric, ant kurios nusda drusk kristalai ir sudaro akmens
pagrind.

3) Kristal inhibicijos teorija teigia, kad akmenys susidaro, kai truksta natrali
akmen formavimosi inibitori. Jie gali bti organiniai(pvz: gliukoproteidai) ir
neorganiniai (pvz: magnio jonai, cinkas, fosfatai).

Kristalizacij lemia ir epitaksijos (isidstymo) procesas, t.y. kai mediagos

jonai kristale isidsto taisyklngai kristaline gardele. Kartais tam tikros gardels dalys
gali bti struktrikai panaios kitos ries kristalo gardeles ir antrosios kristalai
gali augi ant pirmosios.

Naujausia inkst akmen susidarymo teorija yra kraujagyslins kalcifikacijos

idini teorija, kuria remiantis teigiama, kad dl aterosklerozini pokyi susidaro
 speneli (papil) smulkij kraujagysli kalcifikatai, kurie vliau skverbiasi i
kanallio spind ir, esant persotitam lapimui, virsta kristalizacijos branduoliais.

Inkst akmen susidarymo veiksnius galima skirstyti :

1. Prereniniai veiksniai. Jie skirstomi

a) Endogeniniai - sutrikusi mineral ir baltym apykaita. Sutrikus

baltym apykaitai gali daugti lapimo rgties kraujyje ir lapime. Kalcio ir fosforo
apykaita sutrinka dl hiperparatireodizmo, jei organizme, ypa kauluose, pakinta
kalcio ir fosforo santykis. Kraujyje ir lapime padaugja kalcio. Dl to kalcs gali
jungtis su oksalatais ir fosfatais ir sudaryti akmenis. Kalcio organizme taip pat gali
daugti, jei irsta ar atsinaujina kaulinis audinys (kaul liai, navik kaulins
metastazs). Taip pat hiperkalcemija ir hiperkalciurija atsiranda dl virkinamojo
kanalo lig, pvz: viduriavimas blogina kalcio jungimsi arnyne ir jo daugiau
patenka krauj. Be to viduriuodamas mogus netenka daug skysi, lapimas
tirtja ir greiiau isiskria lapimo druskos. Analogikai lapimas tirtja ir mogui
prakaituojant. Cistininiai akmenys, jie atsiranda dl paveldimos autosomins
recesyvins ligos, susijusios su keturi bazini aminorgi cistino, ornitino,lizino
ir arginino intestinalins absorbcijos ir reabsorbcijos inkst kanalliuose defektu.
Taip pat endogeniniai veiksniai gali bti: lapimo tak infekcija, infekcija i kit
organ: lytini, skrandio, arnyno, endokrinins lgos.

b) Egzogeniniai. ie veiksniai apima mityb. Daug msos valgantiems

monms gali isivystyti hiperurikozurija - nuolatinis lapimo persotinimas lapimo
rgtimi, o tai sudaro slygas susiformuoti lapimo rgties (uratiniams) akmenims.
mons, valgantiems daug oksalo rgties turinio maisto (rabarbar, rgtyni,
okolado, kakavos..), didja hiperoksalurija, d kurios susidaro kalcio oksalato
akmenys, jungiatis oksalatams su kalciu. Valgant vien augalin ir daug kalcio turint
maist (pieno produktus) daniau bna hiperkacemija ir hiperkalciurija. D to gali
susidaryti fosfatiniai ir karbonatiniai akmenys, nes nuo io maisto lapimas armja,
o esant lapimo pH >7 lengvai susidaro fosfatai. Kalcio fosfato akmenys gali
susidaryti per daug vartojant vitamino D, nes kalcio koncentracija kraujyje padidja
dl suintensyvjusios kalcio rezorbcijos arnyne, taip pat geriant daug Ca turinio
vandens. Dl vitamin A ir B6 trkumo taip pat gali susidaryti akmenys.

2. Renininiai veiksniai tai inkst kanalli degeneraciniai

pakitimai, atsirad dl inkst kraujotakos sutrikim. Dl i pakitim sutrinka inkst
sekreciniai reabsobciniai procesai, pakinta lapimo koloid ir kristaloid
pusiausvyra, o baltym mediagos, kartu su lapimo druskomis kanalliuose arba
inkst speneliuose sudaro mikrolitus, kurie augdami formuoja akmenis.

3. Postrenininiai veiksniai. lapimui susitvenkus inkstuose dl

lapimo tekjim i inkst trukdani prieasi (susiaurjusi lapimtaki,
prieins liaukos hiperplazijos-audinio trio didjimas, pagausjus lsteli) greiiau
isiskiria druskos ir formuojasi akmenys.

Klinikai pasireikia inkst diegliais - tai atrus, spazmikas skausmas.

Skausmo priepuoliai gali kartotis, maja darbingumas, ilg laik trunkant gali
prasidti ir inkst funkcijos nepakankamumas.
 Eiga: maudiantis arba labai stiprus, duriantis skausmas juosmens srityje. Jei
akmuo nepasialina ( ar nepaalinamas), jis gali ukimti lapimtak, pleiasi inkst
geldels, taurels ir vystosi vanden ( hidronefroz). Jei akmuo nesutrikdo lapimo
tekjimo skausmo gali ir nebti. Daniausiai inkst akmenlig pasireikia inkst
diegliais : -skausmas gali plisti pilv, klubin srit, kirkn, lapl, lyties organus;
ligonis neramus, pablyks; pykinimas, vmimas; pilvo ptimas; silpnumas.

Akmenligs pasekms: kylantysis minis plinis arba chroninis pielonefritas,

kuris komplikuojasi hipertenzija, inkst abcesas, nefroskleroz, hidronefroz su
inkst atrofija.

7. OKAS, JO SAMPRATA, KLASIFIKACIJA, SUNKUMO

LAIPSNIAI IR KOMPLIKACIJOS.
okas- sunkus patologinis procesas, kai isenka gyvybikai svarbi organ
funkcija, nes sutrinka j mikrocirkuliacija, ir mogui gresia mirtis. Bendroji
organizmo reakcija, kai paeidiami audiniai ir atsiranda bendrasis adaptacijos
sindromas, o prieokins reakcijos yra nepakankamos. Klinikinis poymis- minis
irdies ir kraujagysli sistemos bei
mikrocirkuliacijos nepakankamumas.

Atsivelgiant oko prieast, skiriamos

tokios jo formos:trauminis, nedegiminis,
hipovoleminis arba hemoraginis, spindulinis,
elektrookas, anafilaksinis, kardiogeninis,
hemotransfuzinis, sepsinis arba infekcinis,
toksinis, adrenalininis, histamininis ir kt.

Trauminis okas- tipikiausias. Gali

atsirasti po traumos, kai mechaniniai ar
terminiai faktoriai, alodami audinius,
smarkiai dirgina ekstero-, intero- ir
proprioreceptorius, todl perdirginama nerv
sistema. Bdingos stadijos: erektilin,
torpidin, terminalin.

Erektilin- sujaudinimo stadija

daniausiai neilga ir atitinka smegen ievs
bei simpatins nerv sistemos vegetacini centr jaudinim. Pagreitja kraujotaka,
atsiranda tachikardija, arterioli spazmas, padidja AKS. Kraujas prateka pro
arterines bei venines anastomozes ir ligonis bna iblyks, pasireikia motorinis
jaudrumas- ligonis daug kalba, gestikuliuoja, yra neramus. Hiptalamo branduoliai
iskiria daugiau liberin, todl aktyvja hipofizis, antinksi ir kit liauk funkcija,
kraujyje padaugja katecholamin bei kortikosteroid, vazopresino. Atsiranda streso
bkl ir adaptacijos sindromo 1-oji faz. Jei organizmo apsaugins ir
prisitaikomosios reakcijos pakankamos, o okas lengvas, tai organ funkcijos
palengva normalizuojasi. Prieingu atveju reguliacijos mechanizmai sutrinka, okas
pereina torpidin faz.
 Torpidin faz- bdinga visoms oko formoms, ypa kai patogeneziniai
mechanizmai virsta tanatogeneziniais (mirtinais). Hiperkatecholaminemija slygoja
hipovolemij ir audini hipoksij. Adrenalino bei noradrenalino hipersekrecija sukelia
arterioli spazmus, kraujas teka per anastomozes, kapiliar kraujotaka sulteja,
susidaro kapiliar stazs. ie pakitimai didina kraujo klampum, sukelia lsteli
agregacij, srovs sekvestracij. Susidaro ydingasis ratas- kraujo srovs
sekvestracija sukelia hipovolemij, o ji didina sekvestracij. I esms sutrinka
mikrocirkuliacija. Jei sumaja kraujo, tai jo reologini savybi pakitimai ir
hipovolemija kelia grsm gyvybei.

Itikus nedegiminiam okui, be kraujo srovs sekvestracijos, bna

plazmorja nudegimo vietoje, aktyvja proteolitiniai fermentai, sukeliantys
intravaskulin hemoliz, o tai smarkiai didina hipovolemij. Vyksta aktyvus
intravaskulinis kraujo krejimas, stresogeninis virkinamojo trakto kraujavimas.

Esant audini suspaudimo sindromui, hipovolemij taip pat didina kraujo

plazmos patekimas sualotus audinius. okui atsirasti svarbi intoksikacija,
sukelianti min inkst nepakankamum.

Sutrikus mikrocirkuliacijai, maiau kraujo patenka ird, ypa daug jo

kaupiasi vidaus organ kraujagyslse, dl to maja kiekis ir sistolinis irdies tris,
bei kraujospdis. Kraujo reologini savybi pakitimai sukelia biochemini proces
patologij audini lstelse. Jos esmin prieastis- aidini hipoksija. Sutrikus
mikrocirkuliacijai audiniams trksta deguonies ir lstels stokoja energijos, t.y.
maja ATP sintez. Katecholaminai aktyvina glikozilinius fermentus- spartja
kepen glikoliziniai procesai. Aktyvja triacilgliceroli lipoliz bei riebij rgi
transportas lsteles, kuriose jos suvartojamos. Dl deguonies stokos ie procesai
greitai nutrksta, kaupiasi metabolitai, vis pirma, laktato ir riebij rgi
apykaitos produktai. Maja kraujo buferi, atsiranda metabolin acidoz. Maja
pH: maja miokardo susitraukimo jga, didja kapiliar pralaidumas, kinta
membran struktra ir funkcija, jonai ir skystis pereina intersticium, kraujas
tirtja. ATP stoka slopina baltym ir lapalo sintez.

Siekiant kompensacijos naudojamos terapins priemons, pvz.: kraujo

perpylimas, taiau efektas nepasiekiamas jei perpilant kraujo plazma greitai
patenka intersticium, o i jo kraujotak patenka daug metabolit. Tada oko
baigtis letalin. ok gydyti efektyvu ankstyvose stadijose, kol hipoksija neapmusi
vis audini.

Plauiai dl oko: histaminas, serotoninas, kininai- didindami membran

pralaidum, sudaro slygas plazmai patekti intersticium ir alveoles, atsiranda
edema. Alveoli paviriuje susilpnja alveolini lipoprotein sintez, atsiranda
plaui atelektaz.

Kepenys: sultja kraujotaka, hiperlaktacidemija, hepatocit paeidimas,

lemiantis letalin baigt.

Inkstai: maja filtracinis slgis, oligurija arba anurija, paeidiamos kanalli

lstels dl hipoksijos, jose atsiranda cilindrai, kraujyje didja lapalo ir kreatino
koncentracija.
 Terminalinei oko fazei bdingas arterij isipltimas, sumajs
kraujospdis, hipoksija apima galvos smegenis, paralyuojamas kvpavimo centras,
kvpavimas nutrksta.

Klinikai skiriami 3 oko sunkumo laipsniai: lengvas, sunkus, ypa sunkus.

Lengvo laipsnio okas gydomas analgetikais, imobilizacija, stabdant kraujavim.
Sunkaus laipsnio okui btinos sudtingesns priemons: cirkuliuojanio kraujo
kiekio kompensacija, respiracin terapija, metabolizmo korekcija. Ypa sunk-
refrakterin ok gydyti sunku, btinos intensyvios ir ilgos kraujotakos, vpavimo ir
metabolizmo korekcijos priemons, kurios ne visada efektyvios.

Pirminis hipovoleminis okas atsiranda: esant vidiniam ar ioriniam

kraujavimui; netekus daug plazmos ir elektrolit (nudegimai, arn
nepraeinamumas, peritonitas, pankreatitas,...); persiskirsius kraujui kraujagysli
sistemoje (ven tromboz ar embolija). Sukelia min kraujo stoka: maja
grtamo kraujo kiekis, irdies sistolinis ir minutinis tris, staiga maja
kraujospdis. Tachikardija, padidja periferini kraujagysli tonusas- kompensacijai,
jei j nepakanka, itinka okas.

Kardiogeninis okas kyla dl irdies, kaip siurblio, f-jos susilpnjimo:

miokardo infarktas, , embolija ar tromboz. Sumaja miokardo veiklos efektyvumas
dl silpnumo ar nepakankamo irdies pripildymo krauju.

Sepsinis, anafilaksinis, hismanininis ir kitokios formos okas atsiranda

dl minio kraujagysli nepakankamumo, staiga joms isipltus.

Sepsinis okas- organizmo reakcija mikroorganizmams patekus krauj.

Pasireikia 2 fazmis: 1- hipertermin reakcija; 2- kolapsas, koma, AKS
sumajimas, oligurija, anurija. Patogenezs mechanizmai: 1- alergin reakcija, kai
prie antigeno f-j atliekanius mikroorganizmus ar j endotoksinus susidaro
antiknai; 2- tiesioginis egzo ir endo toksin poveikis miokardui, plauiams,
smegenims, inkstams, kepenims, endokrininms liaukoms ir retikuloendotelinei
sistemai.

Anafilaksinis okas kyla antigenams kartotinai patekus jau specifikai

sensibilizuot organizm.

Spinalinis okas- eksperimentikai sukeliams perpjovus nugaros smegenis.

Susilpnja motorinio reflekso aktyvumas.

Patologiniai trauminio oko terapijos principai: 1) okogenins

impulsacijos nutraukimas; 2) kraujo kiekio ir reologini savybi korekcija; 3)
oksidacijos, redukcijos proces bei metabolizmo korekcija; 4) organ f-jos sutrikim
profilaktika ir gydymas; 5) antimikrobin ir imunostimuliacin terapija; 6)
desensibilizuojanti ir antialergin terapija.

8. KOMA, ETIOLOGIJA, PATOGENEZE, STADIJOS.

 Koma- bkl, pasireikianti visiku smons netekimu, refleks inykimu ir kit
gyvybini f-j sutrikimu. Stadijos: somnolencija (patologinis mieguistumas), soporas
(smons sutrikimas, kai ligonis abejingas aplinkai, bet refleksai ilik), stuporas
(nejudrumas, nekalbumas, ilikusi smon). Koma laikoma minio cerebrinio
nepakankamumo poymiu, kai smegenys negali vykdyti vis organizmo sistem
centrins neerogenins reguliacijos. Daniausios komos bkli formos:
poreanimacinis sindromas, galvos trauma, ischeminis ir hemoraginis insultas,
infekcinis ir udegiminis smegen paeidimas, diabetin, hipoglikemin, uremin ir
nepatin koma, endogenin ir egzogenin intoksikacija.

Skiriamos trys stadijos: 1) prekoma- protarpiais ligonio smon gali tiek

pagerti, kad jis sugeba atsakyti nesudtingus klausimus; 2) koma- visikas
smons netekimas, rijimo sutrikimas, vyzdi reflekso inykimas, raumen
rigidikumas arba parez, traukuliai; 3) negrtama koma- organizmo f-ja
neatsikuria.

Komos bkli patogenezs faktoriai: 1- hipoksija; 2- metabolit kaupimasis

smegenyse, sutrikus j kraujotakai; 3- endogenini ir egzogenini toksini mediag
tiesioginis poveikis smegenims.

Bdingi sindromai: bulbarini nerv f-jos patologija, dl to sutrinka rijimas;

hipertermija ar hipotermija; hemodinamikos nepastovumas ir kvpavimo sutrikimai;
traukuliai, jiems prasidjus sunaudojama daugiau energijos ir deguonies;
hiperkinez, ltinis decerebralinis stuporas, neurotrofikos sutrikimai, pragulos.

Patogeneziniai komos gydymo principai: 1) palaikyti normal kraujo

kiek; 2) reguliuoti plaui ventiliacij. 3) gerinti smegen kraujotak; 4) skatinti
energijos apykait galvos smegenyse; 5) gydyti traukulius; 6) koreguoti
metabolizm; 7) pragul profilaktika; 8) antimikrobin terapija.

9. KOLAPSAS, APALPIMAS, J ETIOLOGIJA,

PATOGENEZ, STADIJOS, ORGANIZMO FUNKCIJ
SUTRIKIMAI.
Kolapsas. Tai bendras raumen tonuso praradimas (suglebimas).

Prieastys:

1. kardialins (ortostatiniskolapsas)

Tai yra minis kraujotakos nepakankamumas su sutrikusia vazomotorine

reguliacija:

irdies sistolinis tris

arterini krajaug. prisipildymas

AKS
 2. traukuliai

3. psichologins.

Smon kolapso metu ilieka.

Apalpimas. Tai staigus trumpalaikis smons netekimas dl maus galvos

smegen kraujotakos nepakankamumo. Tai nra liga, o tik fiziologins organizmo
bkls sutrikimo iraika, dl kurios trumpam sutrinka galvos smegen aprpinimas
krauju ir smon.

Dl hipoksijos CNS ar/ir hipotenzijos:

kai maiau 16% O2 ore

sutrinka kvpavimas

AKS

O2 pernaa

Apalpimo simptomai: silpnumas, galvos svaigimas, rkas akyse,

raumen silpnumas ar tremoras.

Bdinga tai, kad prie tai mogus nusiskundia galvos svaigimu, pykinimu,
temimu akyse ir tik paskui krenta. Danai alpdamas mogus ant ems nusileidia
lengvai, smarkiai neusigaudamasJei mogus praranda smon, bna pablyks,
altomis galnmis jo arterinis ir veninis kraujospdis sumajs. Kitaip negu oko
itikto ligonio, apalpusiojo pulso danis gali bti nedaug pakits. Apalps asmuo
bna iblyks, oda ipilta altu prakaitu, kojos, rankos altos. Tikrinant puls
arterijos srityje, danai jis jauiamas silpnas ar neapiuopiamas, tik kartais retas ar
padanjs.
Daniausiai alpstama laikinai sumajus kraujospdiui, pavyzdiui, staiga pakeitus
padt, atsistojus i sdimos padties (kai dl nepakankamo koj kraujagysli
susitraukimo sumaja arterinis kraujospdis).
http://www.delfi.lt/news/daily/Health/alpimo-priezastys.d?id=11394194&com=1

Alpstama sumajus kraujospdiui po gausaus vmimo, prakaitavimo,

nukraujavus, vartojant kai kuriuos vaistus, skatinanius skysi pasialinim i
organizmo, vaistus mainanius kraujospd, kraujagysles pleianius, sergant
maakraujyste, antinksi ligomis.

Apalpim gali sukelti irdies ir kraujagysli ligos, dl kuri irdis negali

istumti pakankamai kraujo ir palaikyti normal kraujo spaudim. Tai daniausiai
pasitaiko esant irdies ritmo sutrikimams, irdies votuv paeidimui, irdies ydoms,
irdies navikams, miniam irdies infarktui, irdies nepakankamumui, susidarius
trombams irdyje, esant aortos susiaurjimui.

Gliukozs sumajimas kraujyje yra viena svarbiausi apalpimo prieasi,

sergantiesiems cukriniu diabetu ir vartojantiesiems insulin.
Apalpimas trunka 20 - 40 sekundi, paskui mogus atgauna smon.

10. AUDINI SUTRAIKYMO SINDROMAS JO

ETIOLOGIJA, PATOGENEZ, STADIJOS. ORGANIZMO
FUNKCIJ SUTRIKIMAI.
PATOLOGIN
ANATOMIJA
 1. GLOMERULONEFRITAS, JO PATOGENEZ,
KLASIFIKCIJA, MORFOLOGIJA, KOMPLIKACIJOS IR
MIRTIES PRIEASTYS.
Glomerulonefritas (GN) - tai dominuojantis inkst glomerul paeidimas
su udegiminiu komponentu, vliau pereinantis inkst intersticium.

Glomerulonefritai gali bti:

Pirminiai kai vystosi kaip pagrindin liga, daniausiai sukelti vairi imunini
sutrikim.

Antriniai kai vystosi kit sistemini lig metu, pvz., raudonosios vilkligs,
reumatini lig metu.

Daniausiai pirmini glomerulonefrit isivystymui reikms turi alfa

streptokokins hemolitins infekcijos ir kit infekcij idiniai, pvz.: skarlatinos,
tonzilito, anginos ir kitais atvejais, reiau virusiniai faktoriai, daugeliu atvej kilms
prieastis neaiki, idiopatiniai. Daniausias isivystymo mechanizmas- imunins
homeostazs sutrikimai dl antigen, prie kuriuos formuojasi antiknai, vyksta j
reakcijos, paeidiami glomerulai.

Skiriami du patogenezs mechanizmai:

1) Infekcini udegim idiniuose antigenai reaguoja su antiknais, sudaro imuninius

kompleksus (IK), alojanius struktras, jie patenka krauj, su srove nuneami
inkstus ir nusda glomeruliniame filtre, daniausiai tarp endoteliocit ir bazins
membranos arba tarp podocit ir bazins membranos ir veikia filtr alojaniai.

2) Labiau vietikas; dl vairi neaiki savybi, glomerulinio filtro struktros turi ar

gyja antigenini savybi ir antiknai su krauju patenka inkst ir nusda,
implantuojami bazin membran ir vietikai reaguoja su bazins membranos
elementais, kuriuos aloja, prasideda glomerulonefritas, kurio metu gali bti
paeista dalis glomerulo, visas glomerulas, daug glomerul.

Pagal vykstant proces GN skirstomi:

Intrakapiliariniai - proliferuoja endotelio lstels;

Egzokapiliartiniai- proliferuoja podocitai ir baumano kapsuls lstels;

Interkapiliariniai- proliferuoja mezangins lstels.

Glomeruluose bna imunini element infiltracija, baltymini mediag ir

kitoki mediag sankaupos bei destrukciniai pokyiai.

Pagal klinik morfologines savybes, GN skirstomi:

1) minis difuzinis proliferacinis postreptokokinis endokapiliarinis GN.
Prasideda daniausiai staiga, keli savaii bgyje po buvusios infekcijos,
pvz.,skarlatinos, anginos ir kiti udegimini proces. is GN bdingas vaik-
paaugli amiuje. Susiformav imuniniai kompleksai nusda tarp bazins
membranos ir endoteliocit ar tarp bazins membranos ir podocit. GN metu esti
endoteliocit proliferacija, todl endotelis storja, kapiliar ir smulki kraujagysli
spindiai siaurja, gali obliteruoti, glomerule vei jungiamasis audinys, imunini
element infiltracija. Klinikai: silpnumas, iek tiek kariuojama, kavos tiri
spalvos lapimas dl hematurijos, neymiai padidja AKS, neintensyvus edemos
formavimasis. Morfologikai: inkstas padidjs, iburks, gali bti paviens takins
kraujosrvos. Apie 60 % suaugusiems ir 90 % vaikams- paaugliams praeina be
ymesni paeidim, ir tik pavieniais atvejais pereina chronik stadij.

2) Ekstrakapiliarinis pusmnulinis GN. Daniaus serga suaug; gali turti takos

infekcijos idiniai, virusai, daniau etiologija neaiki (idiopatiniai). GN metu esti
Baumano kapsuls epitelio proliferacija, daugja lsteli sluoksnis, formuojasi
struktrinis darinys panaus pusmnul. Greitai progresuoja. Besiformuojaniuose
pusmnuliuose atsideda fibrinas, vyksta infiltracija imuniniais elementais,
susiformavusi struktr nekroz, vei jungiamasis audinys, dalis glomerulo
sklerozuojasi. Kapiliar kamuollis maja spaudiamas, GN progresuoja. Klinikiniai
poymiai: didesnis AKS, hematurija (daugiau eritrocit), edemos. Danai pereina
chronik stadij. io GN skiriamos trys variacijos:

a) GN, kai antiknai nukreipti prie glomerulo bazins membranos elementus ir

atsideda antiknai- imunoglobulinai G, ypa G3. Bdingas paeidimas ne tik
glomerulo membranoje, bet ir kit organ (ypa plaui) bazins membranos
paeidimai; didja pralaidumas, ypa plauiuose, prasideda intensyvi skysi ir
eritrocit infiltracija alveoles. Bendras plaui ir inkst paeidimas dl padidjusio
membran pralaidumo - Gudpaserio sindromas.

b) prastas imunokompleksinis, daniausiai po infekcij, panaus mechanizmas kaip ir

a variacijos, taiau eiga piktybikesn, prognoz blogesn.

c) ANCA, tai antiknai prie granuliocit citoplazmos elementus. Nenustatoma ar

inyksta imuniniai kompleksai, danai randami antineutrofiliniai citoplazminiai
antiknai.

3) Membran proliferacinis GN. Imunokompleksai nusda ant endoteliocit ir

bazini membran, juos sualoja, prasideda intensyvi j regeneracija, bazins
membranos baltym sintez. Paeisti endoteliocitai apsupami isiskyrusi element
ir bazins membranos sudvigubja. Silpnja glomerulinio filtro veikla. Progresuoja
chronik.

4) Chronikas GN. Progresuojani GN finalin stadija, kai ima dominuoti skleroziniai

glomerulo struktr ir intersticiumo pokyiai. Daugja jungiamojo audinio,
glomerulai sunyksta, kanalliai nebefunkcionuoja, inkstas sumaja, kietos
konsistencijos, smulkiai grobltu paviriumi. Veda glomerulinio filtro f-jos sutrikim,
vystosi inkst f-jos nepakankamumas: mus ar chronikas.

Mirties prieastys ir kompilkacijos.

Inkst f-jos nepakankamumas (mus/chronikas) ureminis sindromas;

Dl padidjusio AKS mirtama nuo kraujo isiliejimo smegenis;

Dl padidjusio AKS vystosi pokyiai miokarde, mirtis nuo chroniko irdies

nepakankamumo.

Ureminis sidromas. Sutrinka inkst filtracin funkcija, kraujyje kaupiasi

azotins mediagos, pastarosios metabolizuojamos iki kreatin, kurie toksiki. Dl
padidjusio toksini med kiekio, organizmas kompensatorikai i kraujo stengiasi
isiskirti toksines mediagas per smulkias gyslas, toksins med paeidia gysl
sienas, didina pralaidum, kraujo skysiai,baltymai ir kt.medz. difunduoja i kraujo
audinius ir sukelia j fibrilinius udegimus. Danai bna fibrilinis perikarditas,
fibrilinis pleuritas, enterokolitas, gastritsi, kit dangal fibriliniai udegimai. Toksins
med skiriasi per odos kapiliarus odos paviri, kai jos idiva odos paviriuj, oda
atrodo lyg padengta pudra. Esant inkst nepakankamumui, btina inkst dializ 2-3
kartus per savait, arba inkst transplantacija.

2. PIELONEFRITAI, J PATOGENEZ, KLASIFIKACIJA,

MORFOLOGIJA, KOMPLIKACIJOS IR MIRTIES PRIEASTYS.
Pielonefritas tai bakterij sukeltas inkst geldeli, taureli ir parenchimos
udegimas, apimantis vien arba abu inkstus. Tai daniausia inkst liga. Skiriama
minis ir ltinis pielonefritai. Pielonefritui danai bdinga recidyvuojanti eiga
minio udegimo atakos.

Patogenez. minis pielonefritas daniausiai prasideda tada, kai yra kylanti

lapimo tak infekcija. Pasikartojantis lengvesns eigos minis pielonefritas gali
pereiti ltin, kuris yra daniausia ltinio inkst nepankamumo prieastis. Taiau
dauguma ligoni, sergani ltiniu pielonefritu nenurodo nei buvusio minio
pielonefrito, nei lapimo tak infekcijos. Matyt ie procesai buvo klaidingai
vertinami, arba jie vystsi latentikai.

Bakterijos inkstus patenka dviem bdais: kanalikuliniu ir hematogeniniu.

Paprastai mikroorganizmai plinta i lapimo psls, kuri yra daniausia

lapimo tak infekcijos vieta. Dl apatins lapimtaki dalies lapimo psls
gleivins udegimins edemos bei deformacijos pastaroji neatlieka lapimtaki
votuv funkcijos, lapinantis vyksta vezikoureterinis refliuksas. Tada infekuotas
lapimas patenka inkst geldeles ir sukelia pielit. I geldeli mikroorganizmai
tiesiogiai surenkamj kanalli spindiais arba i taureli pogleivio pro inkst
speneli intersticin audin iplinta po visus inkstus. ia jie besidaugindami sukelia
udegimin reakcij, i pradi ypa ryki erdinio ir ievinio sluoksnio riboje,
vliau iplintani ir ievje. Gali susiformuoti nevientis, netaisyklingai
isidsiusi absces. Kad udegimas apms ir inkstus, rodo lapime atsiradusios
lstels(vyrauja granulocitai), cilindrai ir didelis antikn titras serume prie
bakterijas, kurios iauginamos i lapimo.
 Krauju inkstus mikroorganizmai gali patekti i vairi endoinfekcijos idini,
skaitant ir lapimo takus, prie tai prasiskverb limfagysles ir i krtininio limfinio
latako patek krauj. Tok min pielonefrit reikia skirti nuo plinio intersticinio
hematogeninio nefrito, prasidjusio septikopiemijos metu, kada inkst mikrogyslose
matoma bakterij kolonij ir aplink jas plinio udegimo idini daugini absces.

Morfologija. minis pielonefritas daniausiai plinis udegimas. Geldeli ir

taureli sienos paraudusios, sustorjusios, kartais iklotos fibrininiu plingu apnau.
Neretai jos daugiau ar maiau isipltusios. Inkstuose matyti balkv supliavusi
idinli, apsupt raudona hiperemika zona. Jie netaisyklingai pasiskirsto
erdiniame ir ieviniame sluoksnyje, matomi ir inkst paviriuje, link susilieti, todl
susidaro dideli abscesai su rykia kanalli destrukcija. Udegimas gali iplisti
fibrozin ir riebalin inkst kapsul. Kai yra lapimo tak obstrukcija, udegimas
paprastai intensyvesnis ir daugiau iplits negu tuomet, kai jos nra.

Ltinis pielonefritas. Paeisti inkstai sumaj, rauklti, neretai nevienodo

dydio. Pakitusi visa parenchima arba tik tam tikri sektoriai. Inkst pavirius grubiai,
netaisyklingai, reiau gana vienodai gruobltas, rausvas. Pjvyje iev
susiaurjusi, randeliai vairaus dydio, danai siekia taureles. Geldels isipltusios,
taurels, randjant speneliams, deformuojasi, gleivin sustorjusi, kartais grdta
ar atrofika. Mikroskopikai randjaniose srityse matyti atrofik, su
sustorjusiomis bazinmis membranomis kanalli arba jie visai inyk ir j vietoje
ivejs jungiamasis audinys. Jame paprastai gausi limfocit, plazmocit,
granulocit priemaia, infiltracija. Rykiausi pakitimai bna tarp ievinio ir erdinio
sluoksnio ir pastarojo intersticiniame audinyje. Kit viet kanalliai taip pat rykiai
pakit. J spindiai isiplt, usipild eozinofilika homogenika mase, epitelis
suploktjs. Glomerulai ilgai lieka nepaliesti. Vlyvose stadijose matyti
priglomerulin fibroz, sustorjusios fibrozikos j kapsuls, dalies kapiliar kilp
arba viso glomerulo skleroz ir kompensatorikai hipertrofav kamuolliai.
Daugumai ligoni bna hipertenzija, daliai j pyktybin.

Komplikacijos. Bakterin lapimo tak infekcija gali sukelti uroseps arba

komplikuotis bakteriniu toksiniu oku, o usitrombavus inkst kraujagyslms
speneli nekroze ir miniu inkst nepakankamumu. Daniausios ltinio pielonefrito
komplikacijos esti ltinis inkst nepakankamumas, iplitusios intravazalins
koaguliacijos ir renalins hipertenzijos sukelti simptomai. Kadangi paeisti inkstai
blogai eliminuoja antigenus, danesns interkurentins infekcins ligos ir j eiga
sunkesn.

Mirties prieastys. Urosepsis, bakterinis toksinis okas, minis ir chroninis

inkst nepakankamumas, kraujo isiliejimas ir nekrozs idiniai smegenyse, mini
virusini respiracini infekcij komplikacijos, irdies nepakankamumas.

Klasifikacija. Skiriama minis ir chroninis bei obstrukcinis(navikai,

akmenlig, anomalijos) ir neobstrukcinis(daniausiai susijs su vezikoureteriniu
refliuksu bei refliuksine nefropatija). Pagal suklj skiriami
hematogeninis(stafilokokai ir kt. virulentiki organizmai, esant bakteriemijai) ir
ascendentinis(E. coli ir vairi arnyno flora). Ascendentiniu daniau serga moterys
dl trumpos lapls ir makties floros. Vyrai serga jeigu yra prostatos patologija arba
lapimo tak anomalija.
 3. LAPIMO ORGAN AKMENLIG, PATOGENEZ,
MORFOLOGIJA, KOMPLIKACIJOS IR MIRTIES PRIEASTYS.
lapimo tak akmenlig tai akmen susidarymas lapimo takuose,
nusdant lapimo ingredientams.

Akmenims susidaryti labai svarbus organinis j matriksas. Tai

mukopolisacharidai ir mukoproteidai, kuriuos iskiria kanalliai: j gali isiskirti ir i
kaul pagrindins mediagos, kai pagreitja kaulo irimas. Ant io matrikso
kristalizuojasi lapimo druskos. Akmenis susidaryti skatina padidjs kai kuri
ingredient isiskyrimas lapim, kai j padaugja kraujyje arba kai ilgau esti
koncentruotas lapimas ar lapimo tak infekcija.

Labai vairaus dydio infekcijos lokalizuojasi inkst geldelse, pirmiausia

taurelse, kurios daugiau ar maiau isipltusios, lapimtakiuose, lapimo pslje.
Akmenys, patek i inkst lapimo psl gali labai padidti. Jie, strig lapimtakyje
sukelia dieglius. Dl obstrukcijos vir klities lapimtakis, geldel ir taurels
isipleia.

Komplikacijos. Svarbiausioji lapimo tak infekcija, kylantysis minis,

plinis arba chroninis pielonefritas, kuris neretai komplikuojasi hipertenzija.
Nuolatinis epitelio paeidimas ir jo regeneracija slygoja navikin augim.

Mirties prieastys: daniausia sepsin gramneigiama bakterin

infekcija(urosepsis) ir hipertenzija.

4. INKST NAVIKAI, J KLASIFIKACIJA, MORFOLOGIJA,

KOMPLIKACIJOS, MIRTIES PRIEASTYS.
Klasifikacija:

Gerybiniai inkst navikai yra kil i kanalli epitelio, tubulini ar papilini

struktr:

Daniausiai pasitaiko adenomos, retai didesns kaip 1-3 cm skersmens, taip pat
intersticiumo navikai (fibromos, hemartomos).

Reti gerybiniai inkst navikai, sudaryti i eivini lsteli, su grdta citoplazma,

gaminantys renin ir vadinami jukstaglomerulini lsteli navikais.

lapimo organ ir lapimo psls pereinamojo epitelio gerybinis navikas

papiloma.

Piktybiniai inkst navikai:

 Daniausias piktybinis navikas yra inksto lsteli karcinoma. Daniausiai ja
serga pagyven pacientai (55-60m.), vyrai du kartus daniau negu moterys.
Piktybinis navikas daniau bna tiems monms, kuriems yra von Hippel-
Lindau sindromas (bdinga CNS ir tinklains hemangioblastomos), gyta inkst
cistoz, suaugusij inkst policistoz (autonomin dominantin
policistoz). Paprastai ie navikai klinikai pasireikia neskausminga hematurija,
buku skausmu ar aptinkamu tumoru pilvo ertmje. Kartasi sumaja kno mas,
pasireikia anemija, kariavimas ar naviko metastazi slygoti simptomai. Navikas
gali gaminti paratiroidin pana hormon, renin, eritropoetin, gonadotropin,
AKTH panai mediag ir kitas hormonikai aktyvias mediagas, sukelianias
atitinkamus klinikinius simptomus (hiperkalcemij, hipertenzij, policitemij,
ginekomastij vyrams, Kuingo sindrom ir kt.).

Iskiriama viesi inksto lsteli karcinoma.

Retesni kiti inksto lsteli karcinomos variantai: chromofobini lsteli

karcinoma, grdtj lsteli karcinoma, surenkamj (Belinio) latak
karcinoma, eivini lsteli karcinoma.

Dar pamintinas disontogenezinis inkst navikas nefroblastoma (Vilmso

navikas) (vaikams).

lapimo organ ir lapimo psls pereinamojo epitelio piktybinis navikas

karcinoma. Retai bna adenokarcinoma ir plokialstelin karcinoma.

Morfologija. Makroskopikai inksto lsteli karcinoma atrodo kaip

pavieniai ar dauginiai geltonos spalvos mazgai, apsupti jungiamojo audinio
pseudokapsuls. Danai bna naviko nekroz, kraujosruvos, cistos bei kalcinoz.
Histologikai navik sudaro papilins, tubulins, alveolins struktros,
suformuotos i lsteli viesia ar grdta citoplazma. viesi inksto lsteli
karcinoma navikas, sudarytas i turting glikogenu ir riebalais lsteli viesia
citoplazma.

Komplikacijos. Operuojant danai nustatoma invazija aplinkin inksto

riebalin audin, reiau sritinius limfmazgius, inksto ven (kartais net iki deiniojo
prieirdio). Madaug tredaliui pacient, kuriems diagnozuojamas navikas, jau
aptinkama tolimj metastazi. Daniausiai navikas metastazuoja plauius ir
kaulus, reiau antinksius, kepenis, skydliauk, od, minktuosius audinius, taiau
galimos metastazs ir kitose, itin nebdingose vietose (nosies bei burnos ertmje,
irdyje ir kt.). Danai metastazs nustatomos anksiau negu klinikai tylus
navikas.

Gydoma chirurgikai. Efektyvus net pavieni metastazi paalinimas. Inksto

lsteli karcinomos prognoz lemia naviko iplitimas ir jo diferenciacijos laipsnis.

Mities prieastys. Vin intoksikacija ir isekimas, nukraujavimas, sepsis ir

inkst nepakankamumas.
 5.MINIO IR LTINIO UREMINIO SINDROMO
ISIVYSTYMO PRIEASTYS, MORFOLOGINS IRAIKOS IR
MIRTIES PRIEASTYS.
Totaliniu, arba globaliniu, inkst nepakankamumu apibdinamas j filtracins
ir koncentracins funkcijos sutrikimas, kuris pasireikia uremijos sindromu.
Nepakankamumas gali bti minis(min uremija) ir ltinis(chronin uremija).
Uremijai bdinga ryki azotemija ir sunki intoksikacija.

Prieastiniai faktoriai. minis inkst nepakankamumas atsiranda dl

iemini paeidim itikus vairios kilms okui, prasidjus speneli bei ievinio
sluoksnio nekrozei, dl intoksikacijos cheminmis mediagomis bei padidjusio
jautrumo kai kuriems vaistams, gana retai dl minio GN ir PN. Ltinis
nepakankamumas bna sergant ltiniu GN ir PN, inkst policistoze, sistemine
raudonja vilklige, CD, iplitusia amiloidoze, vaistine nefropatija ir kt.

Patogenez. min uremija atsiranda dl oligurijos ir anurijos, ltin dl

vis didjanio inkst parenchimos paeidimo. Hipertrofuojant glomerulams ir
hiperplazuojant kanalli epiteliui, ilg laik inkst funkcija nepakinta. Taiau, kai
paeidiama daugiau kaip 70% parenchimos, prasideda dekompensacija. I pradi
gali vyrauti sutrikusi filtracija(susilaiko azotiniai apykaitos produktai, pvz: sergant
GN) arba koncentracija(sutrinka skysi, elektrolit homeostaz, rgi ir arm
balansas), o terminalinje ltins uremijos stadijoje yra ir filtracijos ir koncentracijos
sutrikimo poymi. Urmins intoksikacijos mechanizmas ir toksikai veikiani
faktori prigimtis nra visai aiki. Pats lapalas netoksikas arba maai toksikas,
bet susilaiks rodo, kad nebepasialina kiti toksiki nebaltyminiai azotiniai
metabolitai. Kraujyje pastarj padaugja, susilaiko vanduo, irykja hiperkalemija
ir acidoz. Ureminiai toksinai paeidia vairi organ parenchimines lsteles,
ypa padidja kapiliar pralaidumas, atsiranda edema. Jie, isiskyr serozini plvi
paviriuje, aloja j audinius ir sukelia udegimin reakcij. Gleivins udegimas
siejamas su alojaniu amoniako poveikiu, kuris ia pasigamina veikiant bakterij
(prastins mikrofloros) fermentui uerazei.

Morfologija. Uremijos sukeliami pakitimai nespecifiki ir kintantys. Gana

danas fibrininis perikarditas, kuris ilgai hemodializuotiems ligoniams gali bti
chroninis su perikardo ertms obliteracija. Prasidjus uremijai, atsiranda plaui
pakitim intersticin ir alveolin edema, alveolocit deskvamacija, alveolse
fibrininis eksudatas, kuris i dalies organizuojasi, bei hialinins membranos. ie
pakitimai susij su padidjusiu kapiliar pralaidumu ir galbt kairiosios irdies
nepakankamumu. Ligoniams, kuriems yra uremija, bna fibrininis ar nekrozinis
gastroenterokolitas ir paprastai nerykus stomatitas, faringitas ir ezofagitas. Vienas
i uremijos poymi yra smegen edema. Taip pat galimi ureminis dermatitas ir
polineuritas.

Ltiniam inkst nepakankamumui bdinga anemija dl eritropoezs

depresijos. Plazmos kalcio jon ir fosfat koncentracijos pakitimai stimuliuoja
prieskydini liauk funkcij ir audinio hiperplazij. Dl tokio antrinio
hiperparatireodizmo atsiranda vairi kaul pakitim uremin osteodistrofija.

Ureminis sindromas diagnozuojamas remiantis biocheminiais, klinikiniais ir

morfologiniais duomenimis. Kai biocheminis kraujo tyrimas neatliktas ir trksta
klinikini poymi, btina paimti krauj mikrocheminiam tyrimui darant autopsij.
 6. DISHORMONIN HIPERPLAZIN PROSTATOPENIJA,
JOS PATOGENEZ, MORFOLOGIJA, KOMPLIKACIJOS IR
MIRTIES PRIEASTYS.
Dishormonin hiperplazin prostatopatija arba mioglandulin mazgin
prieins liaukos hiperplazija tai vyro dishormonin bkl, susijusi su seniliniu
lytins hormonins funkcijos silpnjimu ir pasireikianti prieins liaukos liauk bei
raumen hiperplazija.

Patogenez: prieins liaukos struktr hiperplazija prasideda gstant

lytini liauk funkcijai. Fiziologinmis slygomis hipofiz gamina gonadotropinus,
skatinanius proliferuoti sklides ir prieins liaukos lsteles. Jaunos
spermatogonijos produkuoja hormon inhibin, kuris slopina gonadotropin
gamyb. Senstant maja inhibino produkcija ir kartu daugiau pasigamina
gonadotropin, kurie skatina 5 reduktaz dalyvauti testosteron paveriant
dehidrotestosteronu. is tiesiogiai stimuliuoja prieins liaukos liauk ir raumen
proliferacij. Anksiausiai prasideda centrini prostatos liauk, lejomiocit bei
fibroblast proliferacija. Pokyiai tampa liga, kai proliferatai sutrikdo lapinimsi.

Morfologija: tiriant makroskopikai priein liauka esti padidjusi, minkta,

kai kurios jos dalys padidjusios netolygiai. Todl liauka nelygi, kartais gumbuota.
Liauka gali sverti 250g ir daugiau (norma 15-25g). Paprastai labiausiai padidja i
abiej lapls pusi esanios (onins) skiltys, taiau kartais ypa didel esti
vidurin skiltis. Pjvyje audinys sudarytas i atskir mazg, kuriuose yra cistikai
isipltusi liaukui. Tarp mazg yra jungiamojo audinio pertvarls. Pagal tai,
kokio audinio hiperplazija vyrauja, skiriami trys hiperplazavusios prieins liaukos
histologins struktros variantai: liaukinis, fibrozinis raumeninis ir mirusis.
Proliferatai neretai virsta atitinkamais gerybiniais navikiniais mazgais adenoma,
fibroma, lejomioma bei j deriniais.

Padidjusi priein liauka, ypa vidurin skiltis, spaudia lapl. Negaldamas

nutekti lapimas tvenkiasi lapimo pslje, kuri isipleia, jos sienos raumenys
hipertrofuoja.

Komplikacijos: kai prasideda lapls nepraeinamumas, visas lapimas i

lapimo psls nepasialina ir susidaro slygos tarpti endoinfekcijai: prasideda
urocistitas. Patekus mikroorganizm inkst geldeles ir inkstus, irykja plinis
pielonefritas ir gal gale-urosepsis. Paalinus priein liauk, lapls praeinamumas
atinaujina. Hiperplazin prostatopatija gali virsti adenokarcenoma.

Mirties prieastys: inkst nepakankamumas, septikopiemija, intoksikacija.

 MEDICININS
DIAGNOSTIKOS
PAGRINDAI
 1. UROPOETINS SISTEMOS LIGOMIS SERGANIJ
SVARBIAUSI NUSISKUNDIMAI, REIKMS.
Pacientai, sergantys inkst ligomis gali isakyti specifinius, nespecifinius ir
kit organ sistem paeidimams bdingus skundus. Visada reikia tarti inkst
patologij, jei padidja arterinis kraujospdis ar (ir) yra pokyi lapime.

lapim iskiriani organ sistemos ligoms bdingi skundai:

Juosmens skausmai;

Pabrinkimai;

Galvos skausmai;

Regjimo sutrikimai;

Dispepsija;

Dusulys;

lapinimosi sutrikimai.

Isiaikinami inkst lig plitim skatinantys rizikos veiksniai.

Inkst srities skausmai; skiriami priepuolinius ir nuolatinius.

1) Nuolatiniai inkst skausmai:

jauiami juosmens srityje, gali bti tiek simetriki, tiek nesimetriki;

niekur neplinta;

yra maudiantys;

nestiprs;

trunka ilgai (dienas, savaites, mnesius)

danai neturi aikaus ryio su ioriniais veiksniais;

iek tiek palengvja nuo analgetik;

nra joki alutini reikini

 Nuolatini inkst skausm prieastis bna padidj inkstai, tempiami j
dangalai ir dirginamos nervins galns. Skausmas gali bti sergant
glomerulonefritu (abipusis), pielonefritu (gali bti vienpusis), inkst policistoze,
tuberkulioze.

2) Priepuoliniai inkst skausmai:

jauiami juosmens srityje, daniausiai nesimetriki;

plinta pilvo apai, lytinius organus, launies vidin paviri;

labai striprs, atrs, pacientai nerams, neranda vietos;

ueina staiga, trunka trumpai;

palengvina iluma, spazmolitikai;

neretai pykina, vemia, galima arn parez.

Tokie skausmai bdingiausi inkst akmenligs priepuoliui.

Pabrinkimai; gali bti - nefritiniai ir nefroziniai

1) Nefritiniai pabrinkimai atsiranda veide, vok srityje, yra simetriki, rykiausi rytais.
Pirm kart atsiranda labai greitai ir nesusij su fiziniu krviu.

2) Nefrozini pabrinkim bna apatinse galnse (simetriki), juosmens srityje.

Skirtingai nuo irdini pabrinkim, jie nepriklauso nuo fizinio krvio.

Inkst kilms pabrinkim atsiradim aikina ie mechanizmai:

1. vandens ir Na reabsorbcija aktyvja tolimuosiuose inkst kanalliuose;

sumajus cirkuliuojanio kraujo kiekiui, dirginami antinksiai, skatinama
aldosterono gamyba, didja Na koncentracija kraujo serumo, aktyvja vandens
reabsorbcija distaliniuose kanalliuose.

2. sumaja baltym koncentracija kraujo serume; proteinurija

hipoproteinemija maja baltym onkotinis slgis ir skystis skverbiasi audinius.
(bdinga nefroziniam sindromui);

3. sumaja glomerul filtracija.

Galvos skausmas

Galvos skausmais pacientai gali skstis dviem atvejais:

1. yra paidjs arterinis kraujo spaudimas;

2. azotini mediag susilaikymas, retencija, ir j toksinis poveikis.

 Arterinei hipertenzijai bdingi galvos skausmai daniausiai prasideda rytais,
jauiami pakauio srityje. Inkst f-jos nepakankamumui bding skausm vieta
neaiki, skauda vis galv.

lapinimosi sutrikimai

Skiriami ie lapinimosi sutrikimai: a) dizurija; b) strangurija; c) poliakiurija; d)

nikturija; e) anurija; f) oligurija; g) poliurija; h) lapimo nelaikymas; i) lapimo
susilaikymas; k) naktinis lapimo nelaikymas.

Kiti simptomai

Sergantieji inkst ligomis neretai skundiasi:

regjimo sutrikimais, bdinga toms inkst ligoms, kurios sukelia arterin

hipertenzij ir inkst f-jos nepakankamum;

dispepsiniais reikiniais (blogu apetitu, pykinimu, vmimu, viduriavimu,

ie reikiniai susij su inkst nepakankamumu;

kariavimu, sergant inkst viu;

kariavimu su rykiu altkriu, esant miniam pielonefritui;

dusuliu, daniausiai nuolatiniu, vairaus intensyvumo, kuris susijs su

kairiosios irdies nepakankamumu (dl hipertenzijos, hipovolemijos), anemija
sumajus eritropoetino ltinio inkst nepakankamumo atvejais, uremija;

svorio kritimu, silpnumu, kaul snari skausmais ir kitais nebdingais

simptomais (vys, inkst nepakankamumas).

2. LAPINIMOSI SUTRIKIMAI, J APIBDINIMAS

SERGANT UROPETINS SISTEMOS LIGOMIS, REIKMS.
1. dizurija pasunkjs, skausmingas lapinimasis cistitas, uretitas,
prostatos adenoma.

2. stangurija spazminiai skausmai lapinantis, pasikartojantys kas kelet

minui cistitas, uretitas.

3. poliakurija danas lapinimasis po nedaug cistitas, akmenlig.

4. nikturija gausus lapinimasis naktimis prostatos adenoma, irdies

nepakankamumas ar vakare igrus daug skysi.
 5. anurija - absoliuti, kai visai neiskiriamas lapimas arba kai paros diurez
maesn nei 100ml. Bdinga miniam inkst nepakankamumui, galinei ltinio
inkst nepakankamumo stadijai, lapimtaki obstrukcijai, okui.

6. oligurija - sumajs paros lapimo kiekis (paros doz maesn nei

500ml). Bdinga miniam glomerulonefritui, bet kurios etiologijos okui, miniam
inkst nepakankamumui.

7. poliurija - gausus lapimo iskyrimas (daugiau kaip 2500ml per par).

Bdinga inkst lig metu, kai maja pabrinkimai, minio inkst nepakankamumo
poliurijos stadijai, vartojant diuretikus.

8. lapimo nelaikymas CNS paeidimai, traumos, lytini organ paaidoms.

9. lapimo sulaikymas- bdingas prieins liaukos adenomai, viui, moter

lytini organ patologijai, sunkioms CNS ligoms. Reikia nepainioti su anurija, nes
iuo atveju l. psl perpildyta ir kateterizuojant ibga daug lapimo..

10. Nevalingo lapinimosi nakt prieastis gali bti psichins traumos,

sultjs psichinis brendimas, kartais gimtos nugaros smegen ir stuburo paaidos.
Daniau lapimo nelaiko vaikai, ypa berniukai.

3. UROPOETINS SISTEMOS LIGOMIS SERGANIJ

APIRA, APIUOPA, PATRANKYMAS, PATOLOGINIAI
POSLINKIAI, PRIEASTYS.
Bendroji apira

Bendrosios apiros metu galima pastebti iuos poymius:

Pabrinkimus veide, kojose, juosmens srityje;

Aktyvi priverstin gulimj padt ant nesveikojo ono, pritraukus kojas;

Sutrikusi smon (inkst nepakankamumas, hipertenzin kriz);

Odos pokyius: blykum (anemija ar iplits arterioli spazmas), nukasymus

(inkst nepakankamumas), erkn veido, priekiniame krtins lstos paviriuje
matyti drusk kristalai (ltinis galutinis inkst f-jos napakankamumas);

Kusmaulio kvpavim (acidoz, rykus inkst f-jos nepakankamumas);

Traukulius;

lapalo kvap i burnos (uremija).

Specialioji apira
 Apirima inkst (juosmens ir paons) ir lapimo psls (emutin pilvo
sritis) sritis. Daniausiai nieko patingo nepastebima.

Patologiniais atvejais galimi ie pokyiai:

Vietikai paraudusi ir pabrinkusi viena juosmens pus (paranefritas);

Ribotas ar difuzinis ikilumas vienoje ar abiejose paonse (navikas, policistoz,

hidronefroz);

Ikilumas emutinje pilvo dalyje, lapimo psls projekcijoje (perpildyta lapimo

psl).

Patrankymas

Stoviniam arba sdiniam pacientui plataka arba kuiu per priglaust

juosmens srityje kitos rankos deln suduodama i pradi vienoje, paskui kitoje
pusje inkst srityje nustatomas smgio sukeliamo skausmo stiprumas. Paprastai
lengvas smgis yra neskausmingas. Skausmingumas nuo smgio ioje srityje
bdingas akmenligei, pielonefritui, paranefritui, miniam tarpaudininiam nefritui.

Apiuopa

iuopiami inkstai ir lapimo psl. Inkstai iuopiami, kai tiriamasis guli ir

stovi. Pirmuoju atveju jis guli ant nugaros, truput sulenktomis kojomis per keli ir
klub snarius (po pakinkliais pakiamas volelis), visikai atpalaidavs pilvo
raumenis. Galva dedama ant nedidels pagalvs (galvos fiziologin padtis - iek
tiek palenkta priek). Kvpuojama giliai: kvpimo metu pilvas pakyla, ikvepiant
dumba (pacientas, kaip ir kit organ apiuopos metu, mokomas kvpuoti
diafragma). Gydytojas sdi deinje paciento pusje, veidu j. iuopiama dviem
rankomis: gydytojas vien rank (iuopdamas deinj ink-"" t - kairij, kairj -
deinij) laiko juosmens srityje, emiau onkauli lanko, ir stengiasi pakelti inkst
auktyn (juosmens sritis spaudiama priek), antrja lengvai sulenkt pirt galais
ne maiau kai 3 cm emiau onkauli lanko, vidurinje raktikaulio linijoje, gilaus"
Ikvpimo metu skverbiasi atitinkamos paons gilum. Kai abi rankos pakankamai
suartja, tiriamojo papraoma giliai kvpti ir, jei inkstas padidjs ar nusileids, jo
apatinis kratas praslysta tarp gydytojo pirt, o jei inkstas labai padidjs ar
nusileids, galima apiuopti vis inkst. Kai tiriamasis lieknas, jo pilvo raumenys
silpni, abi rankos pakankamai suartja pirmojo ikvpimo metu, bet daniausiai
reikia 2-3 ikvpim. Trumpais spusteljimais po juosmeniu esania ranka galima
pabandyti inkst stumtelti deins rankos link -pajusti inksto balotavim.
Apiuopus nusileidus inkst, bandoma nustatyti jo paslankum - stumtelti vir.

iuopiant stovinio paciento inkstus, gydytojas sdi veidu pacient. Kairysis

inkstas iuopiamas kairija ranka, laikant deinij ant juosmens, deinysis
-atvirkiai. Tolesn iuopimo metodika tokia pati.

Paprastai inkstai neapiuopiami.Apiuopiamo inksto semiotin

reikm dvejopa:

1) padidjs inkstas;
 2) nusileids inkstas.

Inkstas padidja iais atvejais:

1) policistoz;

2) navikas;

3) hidronefroz ir pionefroz.

Nusileids inkstas (nefroptoz) gali bti trij laipsni:

a) F - apiuopiamas tik apatinis inksto kratas; b) II - iuopiamas visas

inkstas; c) III - inkstas labai emai, labai paslankus.

Visais atvejais, kai apiuopiamas inkstas, reikia vertinti jo ypatybes: a) form;

b) dyd; c) konsistencij; d) skausmingum; e) judrum; f) paviriaus ypatybes.

Apiuopus darin kairiojoje ar deiniojoje paonje, reikia atskirti nuo galimo

blunies ar kepen padidjimo:

kepenis ir blun galima stuksenti (igirsime dusl gars emiau onkauli krato),
inkstai yra upilvaplvyje (retroperito-nikai), todl girdsime timpanik arn
gars;

inkstai yra giliai, o blunis ir kepenys ariau;

inkstai gana judrs, o kepenys ir blunis nejudrs;

po inksto apiuopos, ityrus lapim, galima rasti baltym ar eritrocit, o po kepen

ir blunies apiuopos nerandama.

lapimo psl iuopiama pirt galais emutinje pilvo dalyje. Normaliai

lapimo psl neapiuopiama. Jei ji perpildyta, vir svaros galima apiuopti
lapimo psl.

4. LAPIMO SANTYKINIS TANKIS: NORMATYVAI,

PATOLOGINIAI POSLINKIAI, REIKMS; BALTYMAS
LAPIME: NORMATYVAI, PATOLOGINIAI POKYIAI,
REIKMS.
lapimo santykinis tankis priklauso nuo lapime itirpusi mediag
kiekio. Svarbiausia mediaga, lemianti sveiko mogaus lapimo santykin tank, yra
lapalas. lapimo santykinis tankis matuojamas urometru. Sveiko mogaus
(normalaus skysi rimo slygomis) santykinis tankis per par svyruoja nuo 1,010
iki 1,025.
 Santykinis tankis per par, ne didesnis kaip 1,015, vadinamas hipostenurija;
nuolat maas, nekintantis tyrim metu 1,010 1,012 ir maenis, vadinamas
hipoizostenurija. Toks sutrikimas bdngas pablogjusiai inkst koncentracinei j-jai ir
yravienas i svarbiausi inkst f-jos nepakankamumo poymi.

Hiperstenurija padidjs lapimo santykinis tankis (daugiau kaip 1,025)

bdingas cukriniam diabetei (gliukozurija) ir proteinurijos atvejais.

Baltymas lapime

Baltymo radimas lapime vadinamas proteinurija. Sveik suaugusi moni

baltym iskyrimas su lapimu vidutinikai sudaro 80mg/24val. Sveiko mogaus
lapimo baltymai susidaro i trij altini:

plazmos baltym, perjusi pro glomerulin filtr ir nereabsorbuot

kanaliukuose;

inksto audini baltym, iskiriam kanaliuk lsteli;

lapimo tak baltym, ikiriam lapimo psls, lapimtaki.

Sveiko mogaus lapime randama 50% plazmos ir 50% inkst bei lapimo
psls baltym (albuminai (pagr. plazmos baltymas) ir imunoglobinai (IgA ir IgG)
baltymai, kurie yra iskiriami su lapimu).

Baltymo kiek tiksliangiausia tirti rytiniame lapime. K tik paimtas lapimas

tiriamas mikroskopu, iekoma nuosd (formini kraujo element). Jeigu proteinurija
didesn kaip 100mg/l, tikslinga itirti baltymo kiek paros lapime. Baltymui
nustatyti lapime naudojami urotiksai specialios juostels impregnuotos
reagentais, ymima +.

Atsivelgiant per par iskiriamo baltymo kiek, proteinurija gali bti:

saikinga, maa (<500mg/24val)

vidutin (500-3500mg/24val)

didel (>3500mg/24val). Ji dar vadinama nefrozine.

Skiriami du klinikiniai proteinurijos variantai:

1. Atsitiktin, nepastovi (intermituojanti);

2. Stabili (persistuojanti).

Atsitiktin proteinurija paprastai yra nedidel, nepastovi. Jos prieastys:

Didelis fizinis krvis;

 Ortostatin (ilgas stovjimas ar vaikiojimas), iuo atveju
rytiniame lapime baltymo nerandama;

Kariavimas.

Pastovi persistuojanti patologin proteinurija, klasifikuojama atsivelgiant

j suklus patofiziologin mechanizm: 1) glomerulin; 2) kanalli (tubulin); 3)
perpildymo; 4) audini.

5.MIKROSKOPINIS LAPIMO TYRIMAS: NORMATYVAI,

PATOLOGINS REIKMS, KIEYBINI IR KOKYBINI
POKYI PATOLOGINS REIKMS.
Eritrocitai lapime

Normaliai mikroskopuojant lapimo nuosdose eritrocit neturi bti arba j ne

daugiau kaip 1r/l. Jei regjimo lauke nustatoma daugiau eritrocit hematurija.

Atsivelgiant kraujavimo stiprum, skiriama mikrohematurija ir

makrohematurija. Mikrohematurijos atvejais lapimo spalva nepakitusi, eritrocit
randama tik mikroskopuojant, makrohematurijos atvejais lapimas msos
nuoplov spalvos. Matoma raudona lapimo spalva atsiranda, kai 500 ml lapimo
patenka 0,2 ml kraujo.

Hematurija bdinga glomerul, kanalli, tarpaudininiam (intersticiniam)

inkst paeidimui, inkst akmenligei, tuperkuliozei, navikams, lapimo psls,
lapls, lapimtaki paaidai, padidjus kraujagysli pralaidumui, atsiradus kreumo
sutrikim, vartojant antikoaguliantus.

Er cilindrai GN poymis.

Leukocitai lapime

Norma: vyrams iki 2 regjimo lauke, moterims iki 4r/l. Padidjus leukocit
sk. apime leukociturija, jei leukocit lapime daug lapimas gauna gelsvai
drumst spalv, vyrauja neutrofilai, todl vadinama piurija.

Skiriami 2 leukociturijos tipai:

1. infekcin (bakterin) vyrauja neutrofilai, visada yra ir bakteriurija, randama

leukocit cilindr, bdinga lapimo tak infekcijai.

2. aseptin daugja limfocit, eozinofil, nra bakteriurijos. Bdinga GN,

nefropatijoms, kariavimui, DN, virusai, TBC.
 Bakterijos lapime. Normaliai lapime bakterij nerandama. Bakteriurija
daugiau nei 100 000 bakterini kneli 1 ml lapimo. Jei lapimo paslis teigiamas,
pageidautina tyrim pakartoti, po to atpastamas, bei nustatomas jautrumas
antibiotikams.

Epitelins lstels. Normaliai randamos tik paviens plokiojo epitelio

lstels. Labai didelis plokiojo epitelio kiekis lapime daniausiai rodo lapimo
uterim i greta esani srii.

Kristalai lapime. Fosfatai(pieno produktai, sutrikusi mediag apykaita);

Uratai(podagra, gyvulins kilms produktai); Oksalatai(rgtyns, rabarbarai,
okoladas, arnyno patologija); Tripelfosfatai(infekcija, Ca, Mg, amonio druskos);

Cilindrai. Tai yra inkst kanalliuose sukrejusi baltym antspaudai. J

tipas priklauso nuo to, kokios lapimo sudtins dalys nusda juos sudaraniuose
baltymuose.

Norma: lapime cilindr nra arba gali bti 1 hialininis cilindras regjimo
lauke.

Jei regjimo lauke nustatomas didesnis hialinini ar kit cilindr kiekis

cilindurija.

Patologiniais atvejais randami:

hialininia cilindrai(proteinurija);

eritrocitiniai (GN, vaskulitas);

leukocitiniai (pielonefritas);

epiteliniai- (PN, nefrozs);

Vakiniai (po anurijos, nefrozs);

6. ZIMNICKIO MGINYS: INDIKACIJOS, ATLIKIMO

METODIKA, VERTINIMAS, PATOLOGINIAI POSLINKIAI,
REIKMS.
Funkcinei inkst galiai vertinti atliekamas Zimnickio mginys. Jis atliekamas
prastomis mitybos ir reimo slygomis. Tiriamasis i ryto pasilapina. Paskui kas 3
valandas vis par renkamas jo lapimas(i viso 8 porcijos).

Nustotomi ie rodykliai:

- kiekvienos porcijos tris ir santykinis tankis

- dienos diurezs dydis (pirmj keturi porcij suma)

- nakties diurezs dydis (kit keturi porcij tri suma).

Normatyvai yra tokie:

- Paros diurezs dydis madaug atitinka 80% per par suvartoto skyscio.

- Dienos diurezs dydis yra du ar daugiau kart didesnis u nakties diurezs

dyd.

- Atskir lapimo porcij tris svyruoja nuo 80 iki 300 ml.

- lapimo santykinis tankis svyruoja nuo 1,012 (dien) iki 1,025 (nakt).

Galimi tokie patologiniai variantai:

- nikturija (nakties diurezs dydis artimas ar didesnis u dienos diurezs dyd

dl inkst ligos ar stazs sutrikusi inkst funkcija, paeisti inkstai aktyviai dirba ir
nakt).

- Hipostenurija ar izohipostenurija ( sumaejusi inkst koncentracin galia, yra

arba gali atsirasti uremija).

I vis i poslinki svarbiausias yra sumajs lapimo santykinis tankis. Jis

rodo kad inkstai nepajgia arba tuoj nepajgs iskirti tiek, kiek reikia azotini
mediag ir jos ims kauptis kraujyje.

Zimnickio mginys atliekamas, kai tariama difuzin inkst liga. Jam nra
joki kontraindikacij, o jejgu reikia tausoti ligon ir netrukdyti jam nakties poilsio,
mginys modifikuojamas nakt ligonis nekeliamas, dvi porcijos sujungiamos
vien.

7. KREATININO KLIRENSAS: DEFINICIJA, NORMATYVAI,

PATOLOGINIAI POSLINKIAI, REIKMS.
Klirensu vadinamas plazmos kiekis ml, i kurio inkstai per vien minut
paalina tam tikr mediag. Klirensas parodo funkcionuojani glomerul kiek ir
vadinamas glomerul filtracijos greiiu. Daniausiai naudojamas endogeninio
kreatinino klirensas. Kreatininas galutinis raumen metabolizmo produktas, kurio
kiekis, susidarantis io proceso metu bei iskiriamas su lapimu, gana pastovus
(moter 23-97 mkmol/l, vyr 27-115 mkmol/l, vyresni nei 50 met 29-124
mkmol/l).

Kreatinino klirensui nustatyti, reikia tirti:

1) paros lapim;

2) krauj, kuris imamas tuoj pat, surinkus paskutin paros lapimo porcij, pacientui
nevalgius.
 Klirenso dydis apskaiiuojamas i formuls:

C(ml/min.) = (U*UV)/(s*t)

U kreatinino koncentracija lapime;

S kreatinino koncentracija kraujo serume;

UV paros lapimo kiekis;

t bendras laikas minutmis.

Galima naudotis ir Cockroft Gault formule, kai nereikia nustatyti kreatinino

koncentracijos lapime, o nustatoma tik kreatinino koncentracija serume:

C = (140 amius (metais) * kno mas (kg))/(0,82 * (kreatinino konc.

serume).

Moterims dauginama i 0,85. lapim galima rinkti nebtinai 24 val. (pvz. 6,

12 val.).

Normatyvas: kreatinino klirensas 80-120ml/min. Senstant daugelio moni

glomerul filtracija maja (nuo 40m. apie 1ml/min. Kiekvienais gyvenimo metais).

Patologiniais atvejais kreatinino klirensas maja ltini inkst lig metu

(glomerulonefrito, pielonefrito, nefropatij policistozs ir kt.). Majant klirensui,
didja endogeninio kreatinino koncentracija kraujo plazmoje.

8. NEFRITINIO IR NEFROZINIO SINDROMO SVARBIAUSI

POYMIAI, REIKMS.
Nefritinis sindromas

Tai miai atsirandantis inkst veiklos sutrikim kompleksas, kuriam bdinga:

1. pabrinkimai;

2. hematurija (atsirandanti per vien ar kelias dienas);

3. arterin hipertenzija;

4. gali bti sumajusi glomerul filtracija, oligurija su trumpalaike azotemija.

 Be to, yra proteinurija ir cilindrurija (daniausiai eritrocitiniai cilindrai).

Glomerulo kapiliar paeidimas maina glomeruluose filtracijos greit, didja

vandens ir Na susilaikymas organizme: patinimai, oligurija bei padidja lapalo ir
kreatinino kiekis kraujyje. Hipervolemijos, renino didjimo ir vazodilatacini
prostaglandin gamybos majimo prieastis arterin hipertenzija. Paeista
glomerul kapiliar sienel tampa pralaidi balymui ir eritrocitams hematurija,
proteinurija.

Sindromas bdingas miniam postreptokiniam glomerulonefritui, gali bti

minio tarpaudinio nefrito, antrini nefrit (raudonosios vilkligs) atvejais.

Nefrozinis sindromas

Nefrozin sindrom sudaro simptom kompleksas:

1. pabrinkimai(kartais iki vandens; gali bti ascitas; hidrotoraksas);

2. didel proteinurija (daugiau kaip 3,5g/24val);

3. hipoproteinurija

4. hiperlipidemija (didja bendras cholesterolio kiekis, mao tankio cholesterolio ir

triglicerid kiekis). Tai vyksta sumajus plazmos onkotiniam slgiui, skatinant
lipoprotein sintez kepenyse.

Nefrozinis sindromas bdingas minio ir ltinio glomerulonefrito nefrozinei

formai, inskt amiloidozei, medikamentinms ir metabolinms nefropatijoms,
sisteminms jungiamojo audinio ligoms, paraneoplazminms ligoms (bronch,
skrandio, inkst viui).

9.MINIS INKST FUNKCIJOS NEPAKANKAMUMO

SINDROMAS: PAGRINDINIAI KLINIKINIAI IR
LABORATORINIAI POKYIAI, REIKMS.
Tai yra staigus, potencialiai grtamasis inkst f-jos inykimas, kai labai
sumaja kamuolli filtracija, inyksta inkst koncentracin galia, susilaiko
organizme azotini med. apykaitos produktai, sutrinka homeostaz.

minio inkst nepakankamumo prieastys:

1. ikiinkstins (prerenalins) okas, hipovolemija nukraujavimas,

vmimas, viduriavimas, sepsis, intoksikacijos kepen ciroz;

2. inkstins minis glomerulonefritas, min kanalli nekroz, vaskulitai,

inkst arterij tromboz;

3. postinkstins inkst akmenlig, prieins liaukos hiperplazija, piktybiniai

navikai (prieins liaukos, gimdos kaklelio, arn).
 Skiriamos 4 minio inkst nepakankamumo eigos stadijos:

1. pradin (oko stadija);

2. lapimo susilaikymo (oligoanurijos);

3. poliurijos;

4. grimo (sveikimo).

Pradin (oko) stadija trunka 2-3 dienas, klinikoje vyrauja oko poymiai
(sumajs arterinis kraujospdis: sistolinis maesnis nei 70 80mm Hg, pacientas
vangus, prislops, iblyks, altos galns, danas silpnas pulsas) bei majanti
diurez. lapimo santykinis tankis normalus, azotini mediag (kreatinino, lapalo)
ir elektrolit (K ir Na) konc. kraujo serume nepakitusi.

lapimo susilaikymo (oligoanurijos) stadija pati sunkiausia, gali trukti

nuo 10 14 dien iki 2 4 savaii. Svarbiausi poymiai: oligurija arba anurija,
hipoizostenurija, padidjs lapalo ir kreatinino kiekis kraujo serume,
hiperkalemija, hiponatremija, metabolin acidoz.

Baltym apykaitos mediagos (ureminiai toksinai) apnuodija organizm,

sukeldami silpnum, galvos skausmus, mieguistum, smons sutrikimus. Sutrinka
kit organ veikla kvpavimo sistemos (gilus, retas Kusmaulio kvpavimas),
irdies ir kraujagysli sistemos (tachikardija, sutriks ritmas, plaui ir smegen
pabrinkimas, ureminis perikarditas), virkinimos sistemos: (padengtas baltomis
apnaomis lieuvis, anoreksija, pykinimas, vmimas, kraujavimas i virkinamojo
kanalo), odos pokyiai; niejimas, galima anemija (eritropoetino stoka,
leukocitoz, trombocitopenija toksinis azotini med. poveikis kaul iulpuose),
imuniteto susilpnjimas: infekcija.

Poliurijos stadija trunka 20-25 dienas. Palengva atsiranda diurez, kuri per
kelias dienas gausja iki keli ar net keliolikos litr per par. Maja lapalo,
kreatinino konc., taiau lapimo santykinis tankis lieka sumajs (hopostenurija),
gali bti hipokalemija ir hiponatremija.

Grimo (sveikino) stadija trunka mnesius (3-6mn), taiau inkst f-ja gali
likti paeista.

10. LTINIS INKST F-JOS NEPAKANKAMUMO

SINDROMAS: DEFINICIJA, SVARBIAUSI KLINIKINIAI IR
LABORATORINIAI POKYIAI, REIKMS.
Ltiniu inkst nepakankamumu (LIFN) vadinama i lto trinkanti inkst f-ja,
kai palengva maja kanalli filtraija, inyksta koncentracin inkst galia,
nepaalinamos su lapimu vairios baltymins mediagos, todl padidja j
koncentracija kraujo serume, ltai sutrinka homeostaz.
 Ltinis inkst nepakankamumas gali bti daugelio pirmini ir atrini inkst
lig atvejais. Daniausios prieastys: ltiniai glomerulonefritai, ltinis pielonefritas,
diabetin ir hipertenzin nefropatijos, inskt poilcistoz.

Stadijos pagal GFG:

1) 90 ml/min inkst paeidimas su normaliu GFG;

2) 60-89 ml/min inkst paeidimas su nerykiai sumajusiu GFG (lengvas, I

laipsnio IFN);

3) 30-59 ml/min vidutinikai sumajs GFG (vidutinis, II laipsnio IFN);

4) 15-29 ml/min rykiai sumajs GFG (sunkus, III laipsnio IFN);

5) < 15 ml/min galutinis, IV laipsnio IFN.

Ltinio inkst nepakankamumo sindromo atvejais skiriami tiesioginiai

(laboratoriniai) pokyiai, pirmiausia:

Hipoizostenurija;

Sumajs kreatinino klirensas

Azotemija, hiperkreatinemija.

Netiesioginiai pokyiai, susij su organizmo homeostazs f-j sutrikimu:

CNS paeidimas (encefalopatija, miego ritmo sutrikimai, smons

sutrikimas (iki uremins komos);

irdies ir kraujagysli sistema (aritmijos (dl elektrolit pokyi), arterins

hipertenzijos nelemti simptomai, perikarditas, irdies nepakankamumas);

Kvpavimo sistemos pokyiai (bronch dirginima, Kusmaulio kvpavimas,

fibrinis pleuritas (azotini mediag iskyrimas pro serozin dangal);

Vikinimo sistemos pokyiai (anoreksija, pykinimas, vmimas, agsulys,

kraujavimas i virkinamojo kanalo);

Odos pokyiai (blykumas, nukasymai, hemoragijos);

Kraujo pokyiai (anemija, leukocitoz, leukocitoz, trombocitopenija);

Endokrins sistemos pokyiai (amenorja, impotencija, savaiminiai liai);

Raumen snari sistemos pokyiai (miopatija, podagra).

FARMAKOLOGIJ
A
 1. INKST FUNKCIJOS NEPAKANKAMUMO TAKA
VAIST FARMAKOKINETIKAI IR FARMAKODINAMIKAI.
Inkst funkcijos nepakankamumas (IFN) bkl, kurios metu sutrinka
inkst ekskrecin funkcija.

minis inkst funkcijos nepakankamumas, laikinas sutrikimas

Ltinis inkst funkcijos nepakankamumas, negrtamas ltinis sutrikimas

Klasifikacija pagal etiologij:

1) Prerenalinis

Etiologija. Ekstralstelinio skysio kiekio sumajimas, inkst perfuzijos

sumajimas:

Hipovolemija

Vmimas, viduriavimas

Gausus prakaitavimas

Diuretik vartojimas

Nudegimas

Kraujavimas

I irdies istumiamo kraujo trio sumajimas

MI

Hipotenzija

FN

Sistemin vazodilatacija

Anafilaksin reakcija

Sutrikusi inkst kraujagysli veiklos reguliacija

tekamosios arteriols konstrikcija (vaistai)

Itekamosios arteriols konstrikcija (vaistai)

2) Renalinis

Etiologija. Inkst parenchimos paeidimas:

Glomerulonefritas. Glomerulus paeidia imuniniai kompleksai

Intersticinis nefritas

Vaistai: penicilin grups antibiotikai (ypa meticilinas), cefalosporin grups

antibiotikai, alopurinolis (vaistas nuo podagros), azatioprinas (imunosupre

min kanalli nekroz:

Aminoglikozidai. Patenka inkst kanalli lsteles ir daro tiesiogin toksin poveik.

Amfotericinas. Tiesioginis toksinis poveikis, susijs inkst kanalli lsteli laidumo

sutrikimu.

Imunosupresantai (Takrolimuzas,Ciklosporinas). Sukelia inkst kraujagysli spazm,

inkst iemij.

Nesteroidiniai vaistai nuo udegimo (NVNU ). Inkst kraujotak reguliuoja Pg E2, Pg

D2, Pg I2 (kraujagysles pleiantys Pg). Pg sintezs slopinimas gali sukelti arterioli
spazm ir hipoperfuzij.

3) Postrenalinis

Etiologija. lapimo tak obstrukcija:

lapimo tak akmenys;

prostatos hipertrofija;

kreuliai lapimo takuose.

Klinika:

IFN su skysi trkumo poymiais

Skysi trkumo simptomai

tachikardija,

su padtimi susijusi hipotenzija,

pablogjs odos turgoras,

altos galns.

oligurija (maas lapimo kiekis). Paros diurez 200 - 400 ml.

 IFN simptomai

metabolimo mediag koncentracijos kraujo serume:

kreatinino,

lapalo,

kalio,

fosfat

vandenilio jon (acidoz).

Uremija: pykinimas, vmimas, viduriavimas,kraujavimas i virkinimo trakto,

mlungis, smons sutrikimas.

IFN su skysi pertekliaus poymiais

Skysi pertekliaus simptomai

Sisteminiai

kno mass padidjimas

edemos

kulkni patinimas

Jungo venos isiptimas

6) Plaui

ortopnja (sunkus dusulys, kai ligonis gali kvpuoti tik sddamas)

naktinis dusulys

karkalai plauiuose

skystis pleuros ertmje.

7) IFN poymiai

minio inkst nepakankamumo gydymas:

Dieta

Medikamentinis gydymas

Infuzoterapija
 Diuretikai

kilpiniai diuretikai

osmodiuretikai

Dopaminas

Kiti vaistai

Pakeiiamosios inkst terapijos priemons (PITP)

Hemodializ

Peritonin dializ

Hemofiltracija

Hemodiafiltracija

Vaist farmakodinamika IFN metu:

Duomen apie vaist farmakodinamik inkst funkcijos nepakankamumo

metu maai.

Manoma, kad vaistui kaupiantis (dl sutrikusios vaisto ekskrecijos), jo

poveikis stiprja (terapinis ir nepageidaujamas).

IFN metu vaisto farmakodinamika gali pakisti nepriklausomai nuo

farmakokinetikos pokyi.

Veiksniai svarbs vaist vartojimui IFN metu:

Farmakokinetins vaisto savybs

Absorbcija

Metabolizmas

Pasiskirstymas

Ekskrecija

Terapinis indeksas

Nefrotoksinis poveikis

Farmakokinetins vaisto savybs:

 Absorbcija

Geriamj vaist absorbcija sumaja (vmimas ir viduriavimas)

Biologinis prieinamumas maja.

Metabolizmas

Vaist metabolizmas kepenyse sergant IFN nekinta.

Vaist metabolizmas inkstuose:

Sutrinka vitamino D metabolizmas, 25 -hidroksicholekaciferolis nevirsta 1,25

-dihidrokischolekaciferol (kalcitriol)

Sutrinka Ca absorbcija, atsiranda hipokalcemija

Sutrinka insulino metabolizmas; CD + IFN - reikia maesni insulino dozi.

Pasiskirstymas

Organizmo hidracijos poveikis

Edemos, ascitas (pasiskirstymo tris didja)

Dehidracija (pasiskirstymo tris maja)

Jungimasis su audini ir plazmos baltymais

Jungimasis su kraujo plazmos baltymais majaltymo stoka).

Didja baltymo neprisijungusi vaisto dalis.

Didja toksinio vaisto (diazepamas, morfinas, fenitoinas, teofilinas, varfarinas)

poveikio pavojus (net jei vaisto koncentracija normali).

Metabolizmo produktai gali istumti vaist (pvz. digoksinas) i junginio su audini

baltymais (maja pasiskirstymo tris).

Vaist dozavimas IFN metu:

Didia dalimi isiskiria per inkstus, TI didelis.

Penicilinai, cefalosporinai; Toksinio poveikio pavojus maai tiktinas.

Didia dalimi isiskiria per inkstus TI maas.

Vankomicinas, gentamicinas; Yra toksinio poveikio pavojus.

Maai isiskiria per inkstus, TI maas.

 Teofilinas, karbamazepinas, fenitoinas; Toksinio poveikio pavojus maai
tiktinas (isiskiria per kepenis).

Kiti vaistai. Opioidai ir benzodiazepinai. Galimas toksinis poveikis, metabolizuojami

kepenyse, aktyvs, toksiki metabolitai isiskiria per inkstus.

Vaist dozavimo principai IFN metu:

Vienkartinio vaisto vartojimo atveju dozs nekeisti!

Vartoti prastin vadin doz.

Palaikomsias dozes keisti:

mainti doz

retinti vartojim (ilginti laiko interval tarp dozi)

mainti doz + retinti vartojim

Vaist dozavimas taikant inkst pakeiiamosios terapijos priemones

(PITP):

Jei vaistas taikant PITP i organizmo nepasialina, mainti doz, kad bt

ivengta medikamento kaupimosi ir jo nepageidaujamo poveikio.

Jei vaistas taikant PITP i organizmo pasialina, vartoti papildom vaisto doz.

Farmakokinetins vaisto savybs, svarbios pasialinimui taikant

PITP:

Vaisto molekulin mas

Maos molekulins mass vaistai pasialina geriau.

Hemodializs membranos poros maesns.

Peritonins dializs membranos poros didesns

Geriau pasialina didesns molekulins mass vaistai.

Jungimasis su baltymais

Nesusijung su baltymu vaistai pasialina geriau.

Uremijos metu vaistai istumiami i junginio su baltymu.

Vaisto pasialinimas gerja.

Pasiskirstymo tris
 Didelis pasiskirstymo tris - blogas pasialinimas.

Plazmoje yra nedidel vaisto dalis.

Tirpumas vandenyje

Geras tirpumas vandenyje - geras pasialinimas.

Geras tirpumas riebaluose - blogas pasialinimas.

Riebaluose tirpi vaist pasiskirstymo tris didesnis.

Kiti veiksniai:

Sisteminis klirensas (KLs); dominuojanio klirenso mastas. Geriau pasialina

vaistai, kuri KLinkst dominuoja

Atliekant hemodializ:

dializatoriaus membranos paviriaus plotas, por dydis, forma;

kraujo tkms dializatori greitis;

dializs trukm;

dializs tirpalo sudtis ir tkms greitis.

Atliekant peritonin dializ:

peritonins dializs greitis,

koncentracijos gradientas tarp plazmos ir dializs tirpalo.

Idealaus vaisto, vartojamo inkst funkcijos nepakankamumo metu

savybs:

Nesukelia toksinio poveikio inkstams.

Didelis terapinis indeksas.

Poveikiui takos nedaro skysi balanso sutrikimas, jungimosi su baltymais

sutrikimas.

Poveikis nesusijs su pakitusiu audini jautrumu.

2. KARBOANHIDRAZS INHIBITORIAI IR OSMOSINIAI

DIURETIKAI.
1. Acetazolamidas
 Klas. Karboanhidrazs inhibitoriai.

Veikimo vieta. Proksimalinis vingiuotas kanallis.

Veikimo mechanizmas.

Slopina ferment karboanhidraz.

Slopina NaHCO3 reabsorbcij

Slopinami Na+ ir H+ jon manai.

Poveikis.

Su lapimu alinama Na +, HCO3- ir H2O

lapimo pH didja.

HCO3- netekimas kraujyje sukelia metabolin acidoz.

Su lapimu alinami elektrolitai

Padidja diurez

Padidja fosfat ekskrecija

Sumaja apies ir smegen skysi gamyba.

Indikacijos.

Glaukomos gydymas;

Kaln ligos simptom malinimas ir profilaktika;

Epilepsija (kartu su prieepilepsiniais vaistais);

Papildoma priemon mainanti edemas susijusias su irdies funkcijos nepakankamu.

Kaip diuretikas RETAI.

Farmakokinetika. Absorbcija i virkinamojo trakto gera. Biologinis

praeinamumas 100%. Kaupiasi eritrocituose, kol sisotinami. Pusins eliminacijos
periodas 6-9 val. Iskiriamas per inkstus tubulins sekrecijos bdu.

Vartojimas. Geriami.

Nepageidaujamas poveikis.

parestezijos, ypa dilgiojimo pojtis galnse;

 mieguistumas;

elektrolit sutrikimas (hiponatremija, hipokalemija);

VT sutrikimai- apetito pablogjimas, skonio ir virkinamojo trakto sutrikimas

(pykinimas, vmimas, viduriavimas);

Poveikis NS

Bdingas SA.

Kontraindikacijos.

Sunkus KFN, kepen ciroz

Hipokalemija

Hiperchloremin acidoz ir LOPL

Alergija SA

IFN

2. lapalas ir manitolis

Klas. Osmosiniai diuretikai.

Veikimo vieta. Proksimalinis vingiuotas kanallis, nusileidianioji Henls

kilpa, surenkamasis kanallis.

Veikimo mechanizmas.

Pavartojus ven ios mediagos filtruojamos per glomerul ir nebeabsorbuojami.

Didina kanalli filtrato osmosin slg, maina vandens reabsobcij. Didja
iskiriamo lapimo tris.

Poveikis.

Skatina Na+, K+, Ca2+, Mg2+, Cl, HCO3- ir fosfat ekskrecij

diurez

intrakranijinis spaudimas

akispdis

Gerina inkst kraujotak

Indikacijos.
 padidinti lapimo triui, esant oligurijai;

mainti padidjusiam intrakranialiniam slgiui;

sumajus bendram organizmo vandens kiekiui sumaja intralstelinis vandens

kiekis;

mainti padidjusiam akispdiui prie oftalmologines procedras.

Farmakokinetika. Absorbcija bloga i VT. Nemetabolizuojamas. Apie 80%

iskiriamas per 30 60 min. per inkstus ir nereabsorbuojama

Vartojimas. Vartojimas ven, igrus osmodiarja.

Klinikinis vartojimas.

Oligurija

minis IFN dl oko, apsinuodijimo vaistais artraumos

Smegen edema (manitolis)

Glaukoma

Kitoms edemom mainti nevartojamas.

Nepageidaujamas poveikis.

dehidratacija;

hiponatremija, vliau hipernatremija;

N pasunkjimas, plaui edema;

lapalas dirgina vietikai

Alergija.

Kontraindikacijos.

SN

Plaui edema

nurija

Nra reakcijos mgin

Aktyvus kraujavimas smegenis

 Kepen funkcijos sutrikimas (lapalas)

3. TIAZIDINIAI DIURETIKAI IR CHLORTALIDONAS.

Chlorotiazidas

Klas. Tiazidiniai diuretikai.

Veikimo vieta. Distalinis vingiuotas kanallis.

Veikimo mechanizmas.

Didina Na + ir Cl- ekskrecij distaliniame vingiuotame kanallyje;

Natriurez lydima K+ ir HCO3- netekimo;

Didna Ca+ reabsorbcij distaliniame vingiuotame kanallyje (dl Na/Ca main).

Poveikis.

Diurezs pagausjimas (neymus);

Na+, Cl- ir K+ netekimas;

Sumajs Ca+ iskyrimas;

Sumajs periferini krauj. pasiprieinimas.

Indikacijos.

1 hipertenzija;

2 irdies f-jos nepakankamumas;

3 idiopatin hiperkalciurija;

4 nefrogeninis diabetas (necukrinis);

5 nefrozinis sindromas.

Farmakokinetika. Absorbcija i virkinamojo trakto gera. Poveikis

pasireikia per 2 val.(max po 4val.). Veikimo trukm 6 12 val.
Nemetabolizuojamas. Iskiriamas per inkstus. Pusins eliminacijos laikas (t 1/2) 45
120 min.
 Nepageidaujamas poveikis.

1 hipokalemija;

2 hiperurikemija;

3 hiponatremija;

4 min hipovolemija;

5 pablogjusi anglevandeni tolerancija (hiperglikemija);

6 alergins reakcijos (retai)

Chlortalidonas tiazidinis diuretikas, kurio poveikis panaus

hidrochlortiazido. Labai ilga veikimo trukm. dozuojamas 1 x per par. Biologinis
prieinamumas p/o ~ 65 %. Metabolizuojamas, alinamas per inkstus apie 65 proc.
apie 10 proc. su tulimi, kita dalis neinomu keliu.

Hidrochlorotiazidas

1)Stipresnis poveikis 2)Maesns dozs.

4. KILPINIAI DIURETIKAI
Furozemidas. Tai stiprus diuretikas, saluretikas.

Veikimo vieta. Kylanioji Henls kilpos dalis.

Veikimo mechanizmas ir efektai. Inkstai. Furozemidas diurez ir

elektrolit iskyrim skatina 5-10 kart stipriau negu tiazidai. Diuretinis veikimas
nepriklauso nuo organizmo rgi arm balanso ir visuomet stiprja didinant
doz. sotinimo doz nenustatyta. Veikia kylaniojoje Henls kilpos dalyje, kur
koncentruojamas lapimas. Jis slopina aktyvi CHLORO ir NATRIO bei
pasyvi VANDENS reabsorbcij. Veikiant furozemidui, kalcio, magnio ir
hidrokarbonat su lapimu taip pat isiskiria daugiau, bet ne tiek kiek
vartojant tiazidus. Kalio distalini kanalli spind sekretuojama daugiau ir
intensyviau ir jis isiskiria i orgaizmo kartu su elektrolitais bei vandeniu.

Kiti efektai. Vartojant furozemid, krinta kraujospdis, nes sumaja

periferinis kraujagysli, ypa inkst kraujagysli, sieneli pasiprieinimas
(gerja kraujotaka) ir kraujo plazmos tris, pleiamos plaui kraujagysls. Dl to jis
tinka hipertonins krizs atveju. Didesns furozemido dozs slopina tulies ir
lapimo rgties iskyrim bei klaus. Kraujyje sukeliama hipokalemin alkaloz.

Klinikinis vartojimas (indikacijos):

Edemos
 min plaui edema

Hipertenzija

Hiperkalcemija

Hiperkalemija

minis ir ltinis IFN

Anijon perdozavimas (pvz., fluorid, bromid, jodid)

Farmakokinetika (furozemidas):

Vartojimas p/o, i. v., i. m.

p/o greitai ir gerai absorbuojamas

Greitai pradeda veikti

Biologinis prieinamumas p/o ~ 60 % (etakrinins r. -100 %)

Didel dalis prisijungia prie plazmos baltym

T1/2 ~ 1,5 val.

Tolerancija (po 6 val.)

alinamas per inkstus

Nepageidaujamas poveikis:

Hipokalemija hipokalemin hipochloremin metabolin alkaloz

Hiponatremija

Hipomagnezemija

Hipokalcemija

min hipovolemija

KV komplikacijos

Hiperglikemija

Hiperurikemija

Ototoksinis poveikis
 lapimo susilaikymas

SA bdingos alergins reakcijos

Dislipidemijos

Kontraindikacijos

Sunki hiponatremija

Sunki hipovolemija

Alergija SA (krymin alergin reakcija)

Prekoma sergant kepen ciroze

IFN su anurija

Vartojimas kartu su NVNU

5. HIPOKALEMIJOS NESUKELIANTYS DIURETIKAI (KAL

ORGANIZME SULAIKANTYS DIURETIKAI:
SPIRONOLAKTONAS, TRIAMTERENAS, AMILORIDAS).
Spironolaktonas

Poveikio vieta: surenkamieji kanalliai, kur veikiant aldosteronui

reabsorbuojami Na+ ir H2O, sekretuojami H+ ir K+

Veikimo mechanizmas: sitetinis steroidas. Specifinis aldosterono

antagonistas, jungiasi su aldosterono receptoriais, distaliniuose vingiuotuose
kanalliuose slopina aldosterono poveikyje vykstanius Na + ir K+ mainus. Maina Na+
reabsorbcij, K+ ir H+ sekrecij (ilgai vartojant hiperkalemija, metabolin acidooz)

Poveikis:

- didina iskiriamo Na+ ir vandens kiek

- sulaiko organizme K+

Veikia dvejopai:

- didina diurez

- maina arterin kraujo spaudim

 Vartojimo indikacijos:

- hiperaldosteronizmas

- ltinis irdies funkcijos nepakankamumas

- hipertenzija

- edemos, esant irdies funkcijos nepakankamumui ir kepen ligoms

Farmakokinetika:

- greitai metabolizuojamas

- spironolaktono pusinis eliminacijos laikas t1/2 ~1-2 val.

- Spironolaktono metabolit pusinis eliminacijos laikas t 1/2 ~15 val.

- spironolaktonas geriamas, kartu su kalio iskyrim i organizmo sukelianiais

didinaniais diuretikais (kilpiniais, tiazidiniais)

Nepageidaujamas poveikis:

- hiperkalemija (nuo lengvos iki sunkios, jautriems monms)

- metabolin acidoz

- ginekomastija (vyrams silpnas estrogeninis poveikis)

- amenorja (moterims silpnas estrogeninis poveikis)

Kontraindikacijos:

- hiperkalemija

- sunkus inkst funkcijos sutrikimas

- ntumas

Amiloridas, triamterenas Kal organizme sulaikantys NE STEROIDINS

struktros vaistai (neveikia per aldosterono sistem)

Veikimo mechanizmas:

- blokuodami Na+ jon kanalus surenkamojo kanallio membranoje, slopina Na +

jon judjim abipus membranos (i kanallio spindio kanallio sienel)

- didina Na+ jon ekskrecij (didja diurez)

- slopina K+ ir H+ jon ekskrecij (metabolin acidoz)

 Papildomas nepageidaujamas poveikis:

- inkst akmenlig (triamtereno tirpumas blogas, nusda lapime)

ie du vaistai nesukelia ginekomastijos ir amenorjos

RADIOLOGIJA
 1. ALINIMO SISTEMOS ORGAN RADIOLOGINS
VIZUALIZACIJOS GALIMYBS. VAIRI METODIK
PALYGINAMOJI VERT.
1. Inkst echoskopija tai informatyvus tyrimas, beveik nealojantis tiriamo
organizmo, nes ultragarso skleidiam spinduli apvita labai nedidel. Atskirose
inksto dalyse yra skirtinga vandens, riebal, kolageno, mineralini mediag
koncentracija, nevienods bendras audini tankis, skirtinga ir aplinkini audini
struktra, taigi ultragarsinio skleidiklio skleidiamas spindulys nevienodai atsispindi
vairiose lapim iskiriani organ sistemos dalyse, ir registruojamose
echoskopiniuose atvaizduose galime aiskiai matyti savit inkst ir j dali
ultragarsin charakteristik.

2. Apvalgin rentgenografija tai numatytos zonos, daugiausiai inkst

pozicij atitinkanios juosmens srities rentgenografija. Gali bti atliekama
nenaudojant joki kontrastini mediag ir be joki parengiamj procedr,
iskyrus viduri ivalym. io tyrimo metu praktikai visai nematyti inkst (kartais
matosi ovalios formos eliai abipus stuburo), lapimtaki, lapimo psls.

3. Ekskrecin urografija (intravenin pielografija) atliekama ven suleidus

jodo turinios kontrastins mediagos ir trumpais laiko intervalais prasta tvarka
darant inkst rentgenogramas. Tai palyginti saugi procedra, taiau bna atvej
(pacientams sergantiems cukriniu diabetu, inkst nepakankamumu) kai tyrimo metu
paeidiami inkstai, pasireikia dehidratacija, hiperurikemija, ryki proteinurija.

4. Retrogradin pielografija pro ureterin kateter lapl ir lapimtakius,

kontroliuojant cistoskopu suleidiama kontrastins mediagos ir daroma
rentgenograma. Joje aikiai matosi lapimtakiai, inkst geldels, inkst didumas ir
forma, o jeigu yra patologija, nustatoma lapimtaki obstrukcija, inkst navikas ar
kita struktrin patologija.

5. Antegradin pielografija tai inkst rentgenografija, daroma po to, kai

tiesiog perkutanikai isipltusi lapimo latako zon, cist ar kitok skysio
pripildyt objekt, registruojam rentgeniniu ar echoskopiniu metodais suleidiama
rentgenokontrastins mediagos. Tyrimas atliekamas be narkozs, kontroliuojant
echoskopu ar fluoroskopu. is tyrimo metodas padeda atskirti inkst cist nuo
hidronefrozs. Paprastai naudojamas drauge su intravenine urografija ir
echoskopija, jis padeda tiksliai interpretuoti inkst geldels, taureli, perirenalini
tarp, jeigu juose yra skysio sankaup, struktros pokyius.

6. Inkst arteriografija ir venografija tai kraujagysli registravimas

rentgenogramose, prie tai kraujotak kateteriu launinmis arterijomis suleidus
rentgenokontrastins mediagos. Daromos serijins rentgenogramos greitai viena
po kitos ir galima stebti kaip palaipsniui kontrastine mediaga prisipildo inkst
arterijos, inkst ievinio sluoksnio smulkiosios arterijos, venos, taurels ir geldels.

7. Skaitmenin substrakcin angiografija tai kraujagysli prisipildymo

kontrastine mediaga serijinis tyrimas, kai rentgenogramos daromos tuoj po to, kai
centrin ar periferin arterij bei ven suleidiama rentgenokontrastins mediagos.
Standartins rentgenografijos metodu kas 1 sekund registruojami stambij
 arterij atvaizdai. ie elektronikai sustiprinami ir pateikiami videokameroje,
paveriami skaitmeninmis iraikomis ir uraomi magnetinje juostoje.

8. Radioizotopin nefrografija is tyrimo metodas pagrstas kurios nors

inkst iskiriamos radioizotopins mediagos (daniausiai hipurano 131J)
susikaupimo inkstuose ir iskyrimo i j grafiniu uraymu.

9. Inkst radioizotopinis skenavimas tai tyrimo metodas pagrstas

radioizotopini mediag susikaupimo ir pasiskirstymo inkstuose grafiniu uraymu
specialiu renginiu skeneriu. Inkstams skenuoti vartojami sidabro organini
jungini su radioaktyviuoju gyvsidabriu izotopai neohidrinas ( 203Hg), saligranas.

10. Kompiuterin tomografija is tyrimas gali bti atliekamas ir su

kontrastinmis mediagomis, ir be j. Diagnostikos poiriu is tyrimas neatsilieka
nuo ekskrecins urografijos ar echoskopijos. is metodas svarbus dar ir tuo, kad
galima tirti mones alergikus jodui, taip pat tuos, kurie negali bti efektyviai tiriami
ultragarsu.

Visi inkst tyrimo metodai gali sukelti dvejop paalini reikini. Rentgeno
spinduliai gali paeisti dezoksiribonukleino rgtis, arba kontrastin mediaga gali
sukelti toksin arba alergin organizmo reakcij.

2. UROGENITALINS SISTEMOS ONKOLOGINI LIG

ANKSTYVOS RADIOLOGINS DIAGNOSTIKOS GALIMYBS.
Gerybiniai inkst navikai:

Adenomos - UG metu matomi nespecifiniai poymiai didels aizdos.

Angiomiolipomos - UG tyrimo metu matomas rykus atspindys, apvalios aizdels.

Kartais atspindys gali bti nevienodas keli inksto srii, tada patikslinama KT. UG
manoma aptikti net labai maas angiolipomas, tai padeda anksti diagnozuoti
navik.

Onkocistomos UG metu matomos didels mass, silpno atspindio su centre

esaniu stipriai atspindimu randu.

Piktybiniai inkst navikai:

Inkts adenokarcinoma - UG galima j aptikti esant pirmoms jos stadijoms,

kai auglio skersmuo maesnis nei 1 cm. Bdingi UG radiniai: tvirta, gerai
inkapsuliuota mas su maesniu atspindiu, kuris gali bti maesnis, didesnis
arba toks pat kaip inkst parenchimos.

Pereinamj lsteli karcinoma: maos aizdels aptinkamos atliekant

urografij. Su UG yra matoma kaip didel, heterogenin mas su idininm
kalcifikacijom.

lapimo psls navikai:

 Ankstyvos stadijos metu, naudojant UG gerybiniai navikai matomi tamsesns
spalvos, piktybiniai viesesns. Tikslesns diagnostikos nustatomos atlikus KT ir
MR.

Sklidi navikai:

Visi piktybiniai sklidi navikai yra daniausiai sumajusio atspindio, kai sveiki
sklidi audiniai yra geriau atspindimi.

Prostatos navikai:

Ankstyv stadij metu daugelis navik yra sumajusio atspindio. Taiau

pasitaiko ir vienodo echogenikumo, kaip normalio prostatos. Patikslinimui yra
stebimi kit struktr pasikeitimai: kapsuls krat pokyiai su isikiimais.

3.INDIKACIJOS INKST IR LAPIMO PSLS

KOMPIUTERINEI TOMOGRAFIJAI (KT).
Kompiuterin tomografija (KT) rentgeninis tyrimo metodas, pagrstas
nevienodu rentgeno spinduliuots sugrimu organuose. io tyrimo metu rentgeno
spinduliuote paveikiami tam tikri organo sluoksniai. KT aparato rentgeno vamzdis
spinduliuoja siaura rentgeno spinduliuots sluoksn ir sukasi apie tiriamj objekt.
Kompiuterio ekrane mes matome tiriamojo objekto skerspjv tomogram.

Kompiuterins tomografijos tyrimams taip pat gali bti naudojamos

kontrastins mediagos. Jos padeda tiksliau pastebti organ pokyius. iuo metodu
galima nustatyti:

1 net ir ma (0,5 cm skersmens) cist;

2 lapimo latak obstrukcij;

3 lapimo latak isipltim;

is tyrimas gali bti atliekamas be kontrastini mediag, todl galima tirti

mones, kurie yra alergiki jodui, taip pat tuos, kurie dl koki nors prieasi negali
bti efektyviai tiriami ultragarsu (kai trukdo kaulai ar kalcifikatai). Kompiuterine
tomografija ne taip jautriai aptinkamos nekalcifikuotos slidins mass.

Kompiuterin tomografija daniausiai naudojama inkstams ir

retroperitonianiam tarpui tirti. Maiau ji informatyvi dubens uropoezs dal. Tyrimui
tikslinga vartoti rentgenokontrastinius preparatus, tai padeda daug tiksliau
pastebti pokyius.
 4. INKST AKMENLIGS IR OBSTRUKCIJOS
RENTGENOLOGINIAI TYRIMAI.
Diagnozuojant inkst akmenlig, rentgeniniai tyrimai yra btini. Apvalginje
programoje galima pamatyti akmen elius. Geriausiai matomi tie akmenys, kuri
cheminje sudtyje yra kalcio ar magnio jungini (oksalatiniai, fosfatiniai,
karbonatiniai akmenys). Tai yra vadinamieji rentgenokontrastiniai akmenys.
Rentgeno negatyvs (tai akmenys, kurie rentgenogramoje yra nepastebimi) yra
organins kilms. Pvz. Uratiniai lapimo rgties, cistiniai, ksantiniai.

Diagnozuojant inkst akmenis labai svarbi echoskopija. J atliekant galima

pamatyti akmen el. Jei esantis geldelje akmuo trukdo lapimui nutekti,
echoskopinio tyrimo metu matysime isipltusi geldel ir taureles. io tyrimo metu
galima nustatyti akmens dyd ir viet. Echoskopija gali padti atskirti inkst
akmenlig nuo mini pilvo ertms organ lig.

Ekskrecine (intravenine pielografija) programa galima patikslinti akmens

viet, dyd, nustatyti inksto anatominius pakitimus ir abiej inkst funkcij.
Ekskrecinje programoje matyti isipltusios inkst ertms, isiplts lapimtakis iki
akmens, akmens forma. Rentgenokontrastinis akmuo matomas kaip prisipildymo
defektas.

Dar tiksliau diagnozuoti inkst akmenlig galima pacient ityrus

kompiuterine tomografija.

Ypatingais atvejais galima atlikti ir uteropielografij.

Netiesiogiai inkst akmenis galima nustatyti ir radioizotopiniais tyrimais.

Radioizotopine renografija nustatomas abiej inkst funkcinis pajgumas,
lapimtakio obstrukcij.

5.INTRAVENINI KONTRASTINI MEDIAG TAKA IR

REIKM INKST RADIOLOGINIUOSE TYRIMUOSE.
Norint sukelti didesni kontrastiskuma naudojama kontrastine medziaga. Gera
kontrastin mediaga turi keisti elektromagnetini bang ar ultragarso energij
mogaus organizme ir idealiu atveju neturti jokio alutinio poveikio tiriamiesiems
audiniams.

Kontrastins mediagos vartojamos pro natralias organizmo angas (burn,

kvpavimo takus, iang, lapl) ar injekcijomis ( kraujagysli sistem, udaras
organizmo erdves pleur, pilvaplvs ertm, nugaros smegen mai ir pan. Ir dl
ligos susiformavusias ertmes abscesus, kavernas, cistas).

Inkst tyrimui naudojamos kontrastins mediagos:

1. tiriant inkstus gali bti atliekama urografija, kai kontrastin mediaga

(vandeninis jodo tirpalas) suvirkiama periferin ven, ji inkstuose
koncentruojama, filtruojama (tuo metu rentgenogramose parykja inkst eliai)
 ir po to iskiriama taureles, geldel, lapimtak ir lapimo psl. ios struktros,
prisipild kontrastins mediagos, bna gerai matomos rentgenogramose.

2. inkstus galima tirti pasinaudojus retrogradins pielografijos metodu. Tai yra

taureles, geldel ir lapimtak galima leisti kontrastin mediag, kius kateter
retrogradikai pro lapimo psl lapimtak.

3. inkst tyrimui gali bti naudojama ir atrankioji angiografija. inkst

kraujagysl suleidiama kontrastins mediagos.ir tuomet tyrimo metu aikiai
isirykina visa inkst kraujotaka.

alutinis poveikis daug daniau kyla naudojant intravenines jonines

kontrastines mediagas. Tai gali bti kraujagysli endotelio paaidos, skausmas
infekcijos vietoje, kario jutimas, tromboz, hipervolemija, vazodilatacija,
bradikardija, diurezs pokyiai, pykinimas, vmimas, vairaus pobdio alergins
reakcijos, neurotoksinis poveikis, galintis sukelti epilepsijos priepuolius, arachnoidito
poymius.

Yra fakt apie kontrastini mediag sukelt inkst nepakankamum. O

pacientams jau sergantiems inkst nepakankamumu ar diabetine neuropatija ir
naudojant kontrastines mediagas rentgenologini tyrim metu didja inkst
paeidimo galimyb. Intravenins kontrastins mediagos padidina serumo
kreatinino kiek, taigi tai yra labai rizikinga pacientams, kuri inkst funkcija
sutrikusi.

6.INKST VIO IR CIST RADIOLOGIN

(RENTGENOLOGIN IR KT) DIAGNOSTIKA.
Inkst vys tai piktybinis inkst darinys, sudarantis apie 2% vis
organizmo navik. Nepiktybini inksto navik (adenoma, lipoma, fibroma,
lejomioma, angioma, hemangioma, limfamgioma, miksoma, dermoidas, onkocitoma
ir kt.) bna maai. Daniausiai pasitaiko piktybiniai navikai (karcinoma, sarkoma, o
vaik Vilmos nefroblastoma).

Nedidelius inkst navikus galima nustatyti tiriant echoskopu,

rentgenologiniais tyrimais (angiografija). Labai tiksls tyrimo metodai yra
kompiuterin tomografija ir branduolinis magnetinis rezonansas. iais metodais
vertinamas ne tik naviko dydis, gretim audini peraugimas, bet ir iplitimas
limfmazgius, kepenis. Metastazms nustatyti atliekama plaui rentgenograma,
kaul scintigrafija.

Apvalginse rentgenogramose matyti visos anatomins srities ar organo

vaizdas. Tad galime pamatyti inksto struktrinius pakitimus, prieaugius ( navikus)
ar cistas.

Mokslininkai danai ginyjasi ir kai kada klysta diagnozuodami cist ar augl.

5-7 % augli yra diagnozuojami kaip cistos, ir 0,5 % cist diagnozuojama kaip
augliai. Taip atsitinka dl panaios cist ir augli morfologins sandaros.
 Kompiuterin tomografija (KT) rodo morfologinius pakitimus daug rykesnius:
nenormaliai pastorjusi cistos sienel, kartais matomi kalcifikatai, kurie nematomi
kit tyrim metu, su blogu rib nustatymu nuo inkst parenchimos cistos sienos
rykumo padidjimu. (augli atveju)

KT yra reikminga, nes retai kada apsigaunama. Kartais keletas KT nuotrauk

rodo ma tankum, plonus kratus, apvalius kontrus ( kas bdinga cistoms).
Taiau suleidus kontrastini mediag galima pasitikrinti ir galutinai nuspresti.
Kontrastins mediagos irykina inkst parenchimos audin, jis bna tankesnis,
todl galima diagnozuoti augl.

KT pranaumai: Naudojant spiralin KT yra geriau irykinamos ribos tarp

normalaus audinio ir auglio paeisto audinio. Tiksliau nustatomi auglio matmenys,
nes geriau matomos ribos.

Greitesnis tyrimo bdas, todl suleidus intraveninio kontrasto, galima greitai

padaryti nuotraukas, kit tyrim metu ne visada pavyksta i pirmo karto.

Diagnozuojant inkst geldeli navikus gali padti cistoskopija. iuo tyrimu

nustatoma i kurio lapimtakio ioi isiskiria kraujo, kartais pro iotis lapimo
psl gali ilysti ir navikas. Geriausiai navikai matomi ekskrecins urografijos bdu.
Atliekant tyrim, matyti prisipildymo defektas, kurio nesupa kontrastas,
hidronefroz.

7.RADIONUKLIDINI INKST TYRIM REIKM IR

GALIMYBS.
Radionuklidin diagnostika tai mokslas apie lig diagnozavim
radioaktyviosiomis mediagomis. iam tyrimo metodui naudojamos radioaktyviosios
mediagos, sudarytos i izotop. Be radioizotop ligoms diagnozuoti dar naudojami
izomerai, kurie visuomet bna radioaktyvs. Geri radioindikatoriai privalo turti
savit organotropizm kauptis tik tiriamajame organe ir kuo maiau paliesti kitus
organus, bei aplinkinius audinius. Radioindikatorius turi ispinduliuoti tik gama
spinduliuot, kuri bt galima urayti i kno iors. Jie neturt aloti organizmo.
Radionuklidinio metodo tyrimo privalumai:

Organizme vykstanius procesus galima tirti i iors, nesukeliant pacientui

skausmo ar kit nemaloni poji.

Daugeliui tyrim naudojami farmaciniai preparatai pasiymi geru organotropizmu.

Tyrimui naudojam radioaktyvij mediag dozs yra tokios maos, kad danai
nemanoma nustatyti j cheminiu bdu, todl jos mediag apykaitos nesutrikdo.

Radionuklidiniais metodais tiriama organ funkcija, o daugeliu atvej funkciniai

sutrikimai atsiranda anksiau negu struktros pokyiai.

Radionuklidianiai tyrimai bna:

 Radimetrija vairi organ ar viso organizmo radioaktyvumo per tam tikr laiko
tarp skaiiavimas.

Radiografija nepertraukiamas radioaktyvios mediagos patekimo tiriamj organ

iskyrimas ir uraymas.

Nuskaitymas radioaktyvios mediagos pasiskirstymo tiriamajame oragane vaizdas.

Scintigrafija:

a)Statin Scintigrafija radioaktyvios mediagos pasiskirstymo tiriamajame

organe ar visame organizme vaizdas, gaunamas gama kameromis (tai ranga, turinti
vien, du ar daugiau detektori kuriuos patenka gama spinduliuot).

b)Dinamin scintigrafija - nepertraukiamas radioaktyvios mediagos

patekimo ir iskyrimo i tiriamojo organo uraymas ir io organo vaizdas gaunamas
gama kameromis.

Radioizotopais ymtos substancijos, greitai isiskirianios pro inkstus ir j

nealojanios, vartojamos inkst funkcijos, lapimo tak obstrukcijos ir morfologini
pokyi inkstuose diagnostikai. vitinimo doz izotopais yra apie 200 kart maesn
negu darant apvalgin program. Juos galima naudoti net esant inkst
nepakankamumui. Daniausiai naudojami izotopiniai ymenys yra jodas (131J),
technecis (99m Tc), chromas (551 Cr) ir gyvsidabris (197 Hg). Radioizotop
pasiskirstymas inkstuose uraomas gama kameromis.

Taikant radioizotopin diagnostik galima nustatyti:

Kraujotak inkstuose ir glomerul filtracij.

Inkst pediatrij.

Glomerul filtracijos klirens.

Kanaliuk sekrecijos klirens.

Pokyius inkst parenchimoje (auglius, randus, traum sukeltus pokyius).

Inkst navikus (feochromocitom, neuroblastom, antinksi erdin hiperplazij).

Kaul scintigrafij (prieins liaukos vio metastazes).

lapimo psls ir inkst refliuksus.

Liekamj lapim lapimo pslje.

Sveiko inksto radioizotopinje rentgenogramoje iskiriamos 3 fazs:

1. faz A (kraujagyslin faz) radioizotopai upildo inksto ir aplinkin audini
kraujagysles. Per 8-20 s nuo izotopo ivirktimo ven. i kreivs dalis pakyla
beveik statmenai.

2. Faz B (parenchimin arba sekrecijos faz) rodo kaip kanalliai iskiria izotop.
Maksimum i kreivs dalis pasiekia per 3-6 min. Kreivs auktis proporcingas
inkst funkcijai.

3. Faz C (ekskrecijos faz) rodo kaip radioizotopas pasialina i inksto. Juo liau
emja kreiv, juo silpnesn geldel ir lapimtakio isitutinimo funkcija. Kai i
funkcija nesutrikusi, rentgenograma sutampa su kraujo aktyvumo kreive per 10-15
min.

8. INKST KRAUJOTAKOS RADIOLOGINI TYRIM

GALIMYBS.
Renalin angiografija tai kraujagysli registravimas rentgenogramose, prie
tai kraujotak, kateteriu, launinmis kraujagyslmis, suleidus
rentgenokontrastins mediagos. Serijins rentgenogramos daromos greitai, viena
po kitos i eils. Taip galima matyti kaip kontrastin mediaga pripildo inkst
arterijas, inkst ievinio sluoksnio smulkisias arterijas, venas taureles ir geldeles.

Angiografija yra pagrindinis, vidutinikai alojantis, nelabai rizikingas ir gana

informatyvus kraujagysli tyrimo bdas. Daniausiai naudojamos:

1. aortos ir selektyviosios inkst arterij angiogramos;

2. apatins venakavogramos;

3. selektyvios v. renalis flebogramos;

Reiau naudojamos dubens kraujagysli angiogramos.

iems tyrimams visuomet naudojamos kontrastins mediagos. Daniausiai

jos suleidiamos aort, inksto arterij ar venas pro zond, taisyt punktavus
atitinkam launies arterij ar ven.

Arteriografija daroma:

1. esant hematurijai;

2. norint patvirtinti inkst arterijos stenoz;

3. tariant kraujagysli anomalij;

4. esant stambiems inkst, antinksi, retroperitoninio tarpo, ir dubens

navikams, prie rengiantis operacijai;

5. planuojant inksto rezekcij;

6. norint diagnozuoti inkst kraujagysli ligas;

7. inkst traumos atvejais, kai norima nustatyti ar nepaeistas kraujagysli
vientisumas;

8. norint diagnozuoti kraujagysli komplikacijas (trombozes)

9. norint istirti inkst kraujotak gyvam donorui prie paimant inkst;

Norint sustabdyti kraujavim atsiradus dl inksto traumos, naviko ar po

inksto punkcins biopsijos arba norint ukirsti keli kraujuoti prie atliekant
nefrektomij selektyvios angiografijos pagalba galima ukimti a. renalis.

Inkst navikams bdingas didesnis arba maesnis kraujagysli tinklas,

arterij ir ven nuosrvos.

Cistoms ir hidronefrozei nekraujagyslin sritis (angiogramoje matysime, kad

kraujagysls yra pasislinkusios alis). Cistiniai dariniai gali iplsti ir deformuoti
inkst kraujagysles.

Absceso atveju angiogramoje matosi rykios kraujagysls aplink

nekraujagyslin zon.

Venografijos paskirtis nustatyti ar nra navikini tromb apatinje tuiojoje

venoje ir inkst ven trombozs, ar nepakits ven spindis.

Selektyvin inksto venos flebografija naudojama kraujui i inksto venos

surinkti bei renino koncentracijai jame nustatyti, esant renovaskulinei hipertenzijai.

9. INKST ULTRAGARSINI TYRIM REIKM IR

GALIMYBS.
Ultragarsin diagnostika spindulins diagnostikos metodas, padedantis
greitai ir be alos pacientui vertinti organ padt, form, dyd, struktr,
kraujotak, judesius, taip pat patologinius pokyius.

Ultragarsines bangas generuoja daviklis. Jis elektros energij paveria

ultragarsinmis bangomis. Jis pritaikytas atspindtiems ultragarsiniams signalams
painti. Monitoriaus ekrane atspindtos bangos matomos kaip vytintys takai pilk
ton skalje. Diagnostikai naudojami linijiniai ir sektoriniai ultragarsini bang
davikliai. Daniausiai naudojami 3,5MHz ir 7,5MHz davikliai. Maesnio danio
bangos prasiskverbia giliau audinius.

Tyrimas gali bti dinaminis, kai tiriamas objektas apirimas keiiant daviklio
padt ir vertinamas atsivelgiant vaizd monitoriaus ekrane (echoskopija) arba
vaizd galima perkelti popieriaus lap (echografija).

Sveiki oraganai turi savo tipik echogenin struktr. Atsiradus

patologiniams pokyiams, i struktra virsta hiperechogenika (didja organo mas,
atsiranda udegimin infiltracija, randai) arba hipoechogenika (gausja skysi).
 Privalumai: fiksuoja net maiausius organizmo biologini audini tankumo
pokyius, neturintis jonizuojanio poveikio, gana pigus, nealojantis ir paprastai
atliekamas tyrimo metodas.

Tiriant inkstus( j parenchiminius audinius, kraujotak, iorin struktra ir

form) yra naudojami vairus UG tyrimo metodai:

a)Apvalginis UG tyrimas. Naudojamas B-reimas, pagrstas UG bang

pluoto keitimu tarp tiriamosios anatomins srities rib realiu laiku.Gaunamas
dvimatis vaizdas. B-reimo vaizdas yra nespalvotas ir kiekvieno elemento
intensyvumas priklauso nuo echosignalo intensyvumo, pvz., tankus konkrementas
bus rykiai baltas, o skystis juodas.

b)Doplerosonografija UG tyrimo metodas, naudojamas organ ar

kraujagysli kraujotakai tirti. Poveikis: garso bangos ilgis ar danis kinta,
atsispindint nuo judanio objekto. Pokyiai yra fiksuojami ir veriami kreivemis.
Galimybs: galima nustatyti inkst kraujotak kraujagyslse ar patologiniame
darinyje, vietinius jos pokyius bei kraujo tkms greiio pasiskirstym.
Diagnozuojamos trombozs, kraujagysli stenozs.

c)Intervencin echoskopija(sonoskopija) procedros, kontroliuojant

ultragarsu: biopsijos, aspiracijos, stomos, drenavimas, kontrastini mediag
suleidimas, medikament injekcijos.Procedros atliekamos steriliomis slygomis.

Procedros: inkst parenchimos biopsija; inkst ribot darini biopsija; cist

punkcin aspiracija; absces aspiracija ir perplovimas; nefrostomija vid; cistomija.

UG naudojamas inkst augli, cist, glomerulonefrito ir kt. lapimo tak

radiologinei diagnostikai. Pvz., esant navikui, UG tyrimo metu galime inksto
kapsuls, inksto kontro pakitimus, inkst kraujagysli trombozes, regionini
limfmazgi pakitimus.

Inkst UG patariama atlikti esant lapimtaki skausmui, tariami inkst mass

pokyiai, esant hematurijai, jei pasikartoja inkst infekcija, vykus traumai, tariant
policistin lig, esant neinomos kilms kariavimui ir kt.

10.LAPIMO PSLS IR PROSTATOS ULTRAGARSINS

DIAGNOSTIKOS GALIMYBS.
Tai nealojantis tyrimo bdas naudotinas inkst, lapimo psls, prieins
liaukos, sklidi tyrimams. lapimo psl ir priein liauk galima tirti linijiniais
(pro priekin pilvo sien) ir transrektiniais davikliais.

lapimo psl tiriama nesilapinus (pilna) arba pripildyta skysio. Galima

nustatyti augusius jos spind ar prasiskverbusius pro sienel navikus, akmenis,
pamatuoti liekamj lapim. Pokyiai jos kaklelio srityje geriau matyti
transrektalinio tyrimo metu.
 Prieins liaukos vys atrodo kaip hipoechogeninis idinys, esantis jos
iorje. Diagnozuojant prostatos v reikia apskaiiuoti ios liaukos specifinio
antigeno tank (PSAD). Jis apskaiiuojamas dalijant liaukos specifinio antigeno (PSA)
koncentracij kraujo serume i prieins liaukos trio, nustatyto echoskopu.(jeigu
PSAD>0,15 tuomet galima tarti prieins liaukos v.). liaukos tris nustatomas
dauginant skersin, iilgin ir sagitalin matavimus centimetrais, o j sandauga dar
padauginama i pi (3,14). Taip gaunamas tris kubiniais centimetrais.
 BENDROJI
CHIRURGIJA
 1. ORGANIZMO SKYSIAI, PASISKIRSTYMAS, JUDJIMO
VEIKSNIAI (KAS LEMIA?). SKYSIO APYKAITA.
Pasiskirsymas.

Skysiai sudaro apie 60 % suaugusio mogaus kno mass. Bendras kno

vanduo skirstomas :

Vidulstelin skyst (VLS), 2/3. Pagrindiniai VLS elektrolitai yra K ir HPO 42- . Na jon
pusiausvir ULS ir K jon pusiausvyr VLS reguliuoja Na-K siurbliai.

Ulstelin skyst (ULS), 1/3. ULS skirstomas : intravaskulin, plazma, (5%) ir

intersticiume esant skyst(15%). Pagrindiniai ULS elektrolitai yra Na ir Cl. Na vienas
svarbiausi elektrolit reguliuojani vandens kiek organizme.

Skysio judjimo veiksniai.

1. Osmosas tai dl itirpusi mediag koncentracij skirtum, vykstantis

savaiminis vandens molekuli judjimas pro pusiau pralaidi membran, i
maesns koncentracijos didesn.

2. Difuzija - tirpalo molekuli judjimas maesns koncentracijos kryptimi.

3. Filtracija - tirpalo judejimas per membran maesnio hidrostatinio slgio

kryptimi. Vyksta kapiliar lygyje; iraika edema.

4. Aktyvus transportas mediag judjimas per lstels membran didesns

konc kryptimi (Na/K siurblys).

Skysio apykaita.

Sveikas organizmas per par gauna tok vandens ir elektrolit kiek, kok
iskiria. Tai normali skysi pusiausvyra.(2500ml/para)

Netenkame skysi:

lapimas 1.5l

Per od 0.6l

Per plauius 0,3l

Imatos 0.1l

aizdos, drenai, zondai, nudegimai, mnesins

Gauname:
 Igeriam 1,5l

Su maistu 0.75l

Lsteli metabolizmo produktai 0.25l

Kitos chemins reakcijos

2. VANDENS BALANSAS. SKYSIO NETEKIMO KELIAI IR

PRIEASTYS PAS CHIRURGIN LIGON. BALANSO
SUTRIKIMAI. PAGRINDINIAI SKYSIO APYKAIT
REGULIUOJANTYS HORMONAI. DEHIDRATACIJOS POYMIAI.
Vandens balansas

Kai ilaikoma pusiausvyra tarp gaunam skysi kiekio ir prarandam.

Gaunam ir prarandam skysi kiekis sutampa (per par madaug 2500 ml)

Skysio netekimo keliai ir prieastys pas chirurgin ligon

organizm patenkani skysi kiek sudaro igerti skysiai, maiste esantis

vanduo, intraveniniai skysiai, per zond skiriami skysiai ir net klizm tirpalai.

Iskiriam skysi kiek sudaro lapimas, vmalai, imatos, skysiai

ibgantys per fistules, aizdas, drenus, zonduojant itraukti skysiai. Reikia
atkreipti dmes tai, kad skysiai netenkami prakaituojant (kariavimas) ir
kvpuojant (taikant ilgalaik dirbtin plaui ventiliacij per plauius netenkama kur
kas daugiau vandens). Skysi netenkama jei yra dideli pragul, nudegim ar kit
dideliu aizd. Skysi sekvestracija treiajame tarpe (darant operacij toje vietoje
gali susikaupti iki 4l skysi). Reikia inoti ne tik organizm patenkai ar
isiskyrusi skysi kiek, bet ir kokie tai skysiai.

Netenkame skysi:

lapimas 1.5 l

Plauiai, oda 0,6 l

Imatos 0,1 l

Mnesins

Gauname:

Igeriame ir su maistu 1,5 l ir 0.75 l

Lsteli metabolizmo produktas 0.25 l

 Kitos chemins reakcijos

mogaus organizmo skysiai yra dvejopi; vidulstelinis (VLS) tai skystis,

esantis lsteli viduje, ir ulstelinis (ULS) tai skystis, gaubiantis lsteles i iors.

Vandens balanso sutrikimai:

1. dehidratacija( ULS kiekio sumajimas)

2. hiperhidratacija(ULS kiekio padidjimas)

Sutrikimai gali bti:

1. izotoniniai,

2. hipotoniniai,

3. hipertoniai.

Pagrindiniai skysio apykait reguliuojantys hormonai

3. ADH (stimuliuoja tirpalo koncentracija ir trokulio centra. Padidina

lapimo koncentacij )

4. Aldosteronas (kontroliuoja Na+ reabsorbcij ir K iskyrim)

5. Natriureziniai peptidai (maina trokul, blokuoja ADH ir aldosterono

iskyrim)

Dehidratacijos poymiai

1. 5% - trokulys, dista burna

2. 5-10% - maja periferin perfuzija, maja odos turgoras, svaigulys,

oligurija, maja CVS, nuovargis, tachikardija.

3. 10-15% - padanja kvpavimo danis, hipotenzija, anurija, delyras, koma.

4. >15% - mirtis

3. ELEKTROLITAI. ELEKTROLIT PASISKIRSTYMAS.

SKYSI IR ELEKTROLIT PUSIAUSVYROS REGULIAVIMAS.
CHIRURGINIO LIGONIO NETENKAM SKYSI SUDTIS,
KOREKCIJOS PRINCIPAI.
 Skysiai sudaro 60% suaugusio mogaus kno mass. Organizmo skysiai
skirstomi vidulstelinius ir ulstelinius. Ulstelinis skystis dar yra dalomas
intravaskulin (plazma) ir intersticin skyst.

Viena pagrindini skysi sudedamj dali yra elektrolitai. Vidulstelini ir

ulstelini elektrolit sudtis skiriasi. Vidulstelinio skysio elektrolit koncentracij
nustatyti yra sudtinga, todl klinikoje prasta matuoti ulstelinio skysio (plazmos)
elektrolit kiek.

Pagrindiniai ulsteliniai elektrolitai yra Na (90% elektrolit koncentracijos) ir

Cl. Susikaupus organizme dideliam kiekiui Na susilaiko skysiai, o netekus Na
organizmo skysi sumaja.

Pagrindiniai vidulsteliniai elektrolitai yra K ir fosfatas (HPO 2-4).

Normaliai organizmas gali toleruoti tik nedidelius ulstelinio skysio

koncentracijos pokyius. Kai i vidulstelinio skysio didelis kiekis kalio patenka
ulstelin skyst, kyla gyvybei grsming bsen. Natrio jon pusiausvyr
ulsteliniame skystyje, ir kalio jon pusiausvyr vidulsteliniame skystyje
reguliuoja natrio/kalio siurbliai, esantys lsteli membranose.

Sveikas organizmas per par gauna tok vandens ir elektrolit kiek kok
iskiria. Tai normali skysi pusiausvira.(2500ml/para)

Netenkame skysi:

lapimas 1.5l

Plauiai 0,3l

Imatos 0,1l

Prakaitas 0.6l

Gauname:

Igeriam ir su maistu 1,5l ir 0.75l

Lsteli metabolizmo produktas 0.25l

Daniausiai skysi pusiausvyros sutrikim galima ivengti kruopiai stebint

ir registruojant organizm patenkani ir i jo iskiriam skysi kiek. organizm
patenkantys skysiai: igerti, maiste esantis vanduo, intraveniniai, per zond
skiriami, klizm tirpalai. Iskiriami skysiai: lapimas, vmalai, imatos, skysiai
ibgantys per fistules, aizdas, drenus, zonduojant itraukti skysiai. Reikia
atsivelgti nejuntam prakaitavim, kvpavim. Taip pat atsivelgti slygas,
kuriomis gali padidti paciento netenkam skysi kiekis. Reikia inoti ne tik skysi
kiek, bet ir kokie tai skysiai.
 Dl oko atsiradusi hipovolemij btina koreguoti skubiai pilant skysius per
didelio skersmens kateterius, kitus periferines venas.

Hopivolemijos korekcijai vartojami kristaliodiniai (elektrolit) ir koloidiniai

tirpalai. Koloidams pirmenyb teikiama reiau. Taiau isekusiems pacientams
kuriems onkozinis plasmos slgis sumajas, btini koloidai.

Rekomenduojami kriterijai kraujo ir eritrocit mass perpylimui:

1. pilti kraujo ar eritrocit mass staiga nukraujavusiems pacientams, kuriems

hipotenzija pasireikia gulint.

2. siekti, kad hematokrito santykis nebt maesnis kaip 0,22-0,24- daugeliui

pacient tai utikrina pakankam deguonies tiekim, kai kurie gali toleruoti ir
maesn santyk.

3. vyresniems pacientams, sergantiems irdies ir kraujagysli ligomis, padidjus

audini daguonies poreikiui, btinas hematokrito santykis gali siekti 0,3-0,35.

4. VEIKSNIAI, TURINTYS TAKOS CHIRURGINIO LIGONIO

SKYSI IR ELEKTROLIT BALANSO SUTRIKIMUI.
1) stresas

2) netenkama skysi ir elektrolit i vikinamojo trakto pvz viduriuojant

3) netenkama su prakaitu (kariuojant)

4) hiperventiliacija

5) nepakankamas utikrinimas negaljimas gerti, valgyti

fiziologinis atsakas stres

1) ADH iskyrimas trokulys, vandens sulaikymas, K iskyrimas

2) Kortizolio iskyrimas Na/vandens sulaikymas, K iskiriamas

3) Renino angiotenzino aldosterono sistema suaktyvinama didina Na

reabsorbcij inkstuose

4) Didja kapiliar pralaidumas, sumaja diurez, vystosi hipokalemija

Jei pacientas ilgai vemia, netenka daug skrandio suli aktyviai j zonduojant
ar per operacij suformuotas stomas ir pan. Ir jam neskiriama pakankamai skysi
netekt skysi kiekiui atstatyti, gali atsirasti organizmo skysi trkumas.
 Plonosios arnos hiperkinezija sumaina skysi , kuri sudtyje yra vandens
ir elektrolit, absorbcij. Per dien viduriuojant galima netekti labai daug skysi.
Zonduojant plonj arn vidutinikai per par netenkama apie 3000 ml.

Ilgai vartojant laisvinamuosius vaistus ir danai naudojant klizmas galima

sukelti sunki vandens ir elektrolit apykaitos sutrikim, ypa kalio trkum. Taip
pat gali pasireikti natrio trkumas, magnio trkumas ir skysi trkumas. Dirbtinai
suklus viduriavimi organizmo su imatomis pasialina daugiau vandens ir
elektrolit.

5.SKYSI, ELEKTROLIT DISBALANSO NUSTATYMO

BDAI, KOREKCIJOS PRINCIPAI.
Disbalanso nustatymas:

1. anamnez (vemia,viduriuoja);

2. fizikinis tyrimas:

svoris

odos tempimas, centrinis/periferinis gradientas

kapiliar prisipildymo laikas (n<2s)

kvpavimo danis ( >20k/min)

odos turgoras

gleivini drgnumas

ven prisipildymas

pulsas, AKS

samon

3. Labaratoriniai tyrimai:

Osmolikumas

natrio kiekis

hematokritas (tirtja)

lapimo kiekis, lyginamasis svoris

 natrio koncentracija lapime

CVS (centrinis veninis spaudimas)

Korekcija:

kai dehidratacija tai kompensuojama, geriamieji elektrolit tirpalai, izotoniniais

tirpalais, kraujo plazmos pakaitai

kai hiperhidratacija skatiname isiskyrim

korekcija priklauso nuo to, koks yra pusiausvyros sutrikimas.

6. ARM RGI BALANSAS. REGULIAVIMAS

(KRAUJO BUFERIAIS, PLAUIAIS, INKSTAIS).

Plazmos ir intersticiumo skysio pH 7.35 7.45

Lsteli vidins terps pH 6.8 7.2

Tik organizmo sekret ir inkst kanalli skysio pH gali perokti ias ribas.
Pastoviam pH dydiui palaikyti organizmas turi chemin buferin mechanizm. Nuo
arm ir rgi pusiausvyros sutrikim gelbsti inkstai ir plauiai. Organizmo pH
bklei nustatyti ir vertinti arterinis kraujas.

Jei pH maja acidoz, jei didja alkaloz, pH pokyiai dl kvpavimo

respiracin acidoz ir alkaloz dl H ir OH koncentracij pokyi - metabolin
acidoz ir alkaloz.

pH ribos kai dar palaikoma gyvyb 6,8- 7,8.

Pirmiausia rgi ir arm pusiausvyros sutrikimus kompensuoja pasyvus

cheminis buferi poveikis. Po to organizmas stengiasi pasiekti normali pH reikm,
tai daroma koreguojant HCO3 ir CO2 koncentracij santyk. Kompensuoti pirminius
respiracinius arm ir rgi pusiausvyros sutrikimus padeda inkstai, o
nerespiracini, metabolini sutrikim kompensacij atlieka ir kvpavimo sistema.
Esant respiraciniams sutrikimams acidozei didinama plaui ventiliacija, antrame
etape inkstin kompensacija, kai inkstai iskiria daugiau H , alkalozei iskirai
daugiau HCO3.

Kraujo buferines sistemas sudaro:

Bikarbonat buferis plazmoje ir eritrocituose

 Hemoglobinas eritrocituose

Plazmos baltymai

Fosfat buferis dl maos konc kraujyje nesvarbus.

Plauiai:

sulaiko arba ikiria CO2 ;

pH reguliuojamas kvpavimo daniu, gyliu;

pH pokyiai greiti, minuts bgyje.

normali CO2 konc.- 35-45mmHg

Inkstai:

Ilgas poveikis. Ltas atsakas. Iskiria ir sulaiko HCO3 ir H.

7. RGI IR ARM SUTRIKIM RYS. KOREKCIJOS

PRINCIPAI
Rgi ir arm pusiausviros sutrikimai

1) respiracin acidoz (hipoventiliacija)

2) respiratorin alkaloz (hiperventiliacija)

3) metabolin acitoz (rgi perteklius)

4) metabolin alkaloz (bikarbonato perteklius)

Korekcijos principai

1. alinamos prieastys, reikia koreguoti elektrolit sutrikimus

2. alinama prieastis, praoma paciento kvpuoti liau arba duodama

kvpuoti udar sistem, jei pacientas susijaudins duoti kvpavimo centr
slopinani vaist, galima skirti tirpal su Cl

3. alinamos prieastys, gydoma NaHCO3 tirpalais ir kitais Na tirpalais

4. koreguojama sutrikusi vandens apykaita, vertinti ir koreguoti elektrolit

trkumus, jei pavojus gyvybei skiriama 0, 36% HCl
 Sveikam organizmui svarbi rugsciu ir sarmu pusiausvyra pH dydis. Plazmos
ir intersticinio skyscio normalus pH nuo 7,35 iki 7,45.Lasteliu vidines terpes 6,8-7,2.

Jei pH mazeja atsiranda acidoze, jei dideja alkaloze. pH pokyciai del

kvepavimo sutrikimu vad. Respiracine acidoze ar alkaloze, o del nukrypimo nuo
normalaus pH del H+ arba OH- jonu konc. pokyciu - metaboline acidoze arba
alkaloze.

Respiracine acidoze:

Visu pirma salinamos respiracine acidoze sukelusios priezastys (kvepavimo

taku obstrukcija, sumazejes plauciu kvepuojamasis pavirsius, kvepavimo raumenu
nepakankamumas, kvepavimo centro slopinimas). Atkuriamas kvepavimo taku
praeinamumas, gydomos plausiu ligos, koreguojamos kvepavimo centro f-jos.

Respiracine alkaloze:

Pirmiausiai reikia pasalinti respiracine alkaloze sulelusia priezasti (sumazejusi

kraujo pCO2) Jei pacientas samoningas paprasoma kvepuoti leciau arba duodama
kvepuot i uzdara sistema. Jei pacientas susijaudines kvepavimo centras slopinamas
vaistais. Prireikus galima duoti kvepuoti karbogeno.

Metaboline acidoze:

Pirmiausiai salinamos metaboline acidoze sukelusios priezastys( H + jonu

koncentracijos padidejimas kraujyje). Jei acidoze sukele didelis i organizma
patekusiu chloro jonu kiekis, reikia pasalinti ju saltini. Koreaguoti uminei ir sunkiai
metaboliniai acidozei kai pH mazesnis kaip 7,2 i venasvirksciama natrio
hidrokarbonato tirpalas.

Metaboline alkaloze:

Pirmiausiai reikia stengtis pasalinti metaboline alkaloze sukelusia priezasti

(padidejusia OH- jonu koncentracija). Jei pacientas daug vemia skrandzio sulciu
sekrecijai mazinti skiriama H2 receptoriu blokatoriu, protonu siurblio inhibitoru. Jei
yra antinksciu steroidu perteklius, skiriama aldosterono antagonistu. Jei metaboline
alkaloze pavojinga gyvybei (pH>7,6) skiriama 0,36% druskos rugsties tirpalo.

8. OKAS KLASIFIKACIJA, PRIEZASTYS.

HEMORAGINIS IR HIPOVOLEMINIS OKAS - PRIEZASTYS,
KLASIFIKACIJA, IVERTINIMO METODAI, GYDYMO PRINCIPAI.
okas tai uminis kraujotakos nepakankamumas, sutrikdantis
mikrocirkuliacija, deguonies tiekima lastelems ir ju medziagu apykaita, sukeliantis
atskiru organu ir ju sistemu funkciju sutrikimus, o laiku nesuteikus pagalbos arba jei
ji neveiksminga, negriztamus organizmo pokycius ir mirti. Pagal vyraujancius
kraujotakos sutrikimus sokas skirstomas i:
 Hipovolemini (sumazeja kraujo turis):

1. Hemoraginis (del vidinio ar isorinio kraujavimo)

2. Dehidratacinis (del vandens ir elektrolitu netekimo: viduriuojant,

vemiant, prakaituojant, nudegus, esant zarnos nepraeinamumui)

Distributini (sumazeja sisteminis kraujagysliu pasipriesinimas):

1. Sepsinis (del infekcijos)

2. Anafilaksinis (del anafilaksines reakcijos)

3. Neurogeninis (del uminio simpaines periferines kraujagysliu

inervacijos sutrikimo)

4. Toksinis (perdozavus kraujagysles plecianciu vaistu)

5. Endokrininis (del sumazejusio periferiniu kraujagysliu tonuso esant

uminio antinsciu ar hipofizes nepakankamumui)

Sirdini (sutrinka sirdies kaip siurblio funkcija):

1. Kardiogeninis (del miokardo kontraktilumo sutrikimu, aritmijos, sirdies

mechanikos sutrikimu)

2. Obstrukcinis ( del kraujo tekmes obstrukcijos: intrakardialine arba

ekstrakardialine)

Hipovoleminis ir hemoraginis okas:

Dazniausia siu soku priezastis yra i isore netenkamas skystis, pvz:

kraujuojant, gausiai netenkant skyscio (vemiant, viduriuojant, gausiai issiskiriant
slapimui). Soku klinikinis vaizdas priklauso nuo cirkuliuojancio kraujo kiekio (CKK)
mazejimo spartos ir organizmo kompensaciniu galimybiu.

Siai buklei budingi sumazeje deguonies tiekimas ir suvartojimas, padidejusi

deguonies ekstrakcija, sumazeje sirdies indeksas, arterinis kraujo spaudimas ir
sirdies prisipildymo slegis. Matoma sumazejusi odos perfuzija. Siu rodmenu kitimu
dydis priklauso nuo laipsnio. Skiriamos keturios klases.

Pagrindinis gydymo tikslas papildyti CKK ir sustabdyti jo netkima. Korekcija

pradedama izotoniniais kristaloidiniais tirpalais. Kitas trukstamas kiekis papildomas
kristaloidiniais ir koloidiniais tirpalais. Kartais pilama eritrocitu mase.

Klinikiniai gydymo tikslai - atkurti gyvybines f-jas. Tai : sirdies susitraukimu

dazni, sistolini arterini kraujo spaudima, slapimo issiskyrima.
APLINKOS IR
DARBO
MEDICINA
 1. KOKIE FIZINIAI APLINKOS VEIKSNIAI GALI VEIKTI
ALINIMO SISTEMOS FUNKCIJAS?
Aplinkos veiksniai bna:

Fizikiniai (temperatra, nejonizuojanti spinduliuot, klimatiniai faktoriai ir kt.);

Cheminiai (kancerogenins mediagos, chemins mediagos darbo aplinkoje,

maisto produktai ir kt.);

Gamtinje aplinkoje (pvz. sauls radiacija, klimatiniai faktoriai);

Buityje (pvz. geriamojo vandens kokyb, maisto produktai, pirtys);

Darbo aplinkoje (pvz. kancerogenins mediagos, toksiki cheminiai junginiai).

Fizikiniai aplinkos veiksniai:

Darbas kartuose cehuose.

Darbas kartuose ir drgnuose cehuose.

Karti cehai:

Metalurgijos, main, stiklo gamyba, ilumins elektrins, kalvysts cechai, stiklo

lydimo cehai.

Pakyla odos temperatra (ypa neudengt viet);

Prakaituojant i organizmo isiskiria vanduo ir mikroelementai (ypa NaCl);

Netenkat K, Mg, Cu, Zn ir kt element pablogja irdies raumens laidumas,

membran pralaidumas;

Kartu su prakaitu netenkama vandenyje tirpi vitamini, pvz., C, B grups vit.

Stipriai prakaituojant netenkama 15-25% paros normos.

Karti ir drgni cehai:

Cukraus gamybos (ypa cukraus diovinimo patalpos), tekstils pramons audimo ir

daymo cehai.

Labai gausus prakaitavimas;

Hipertermija (kno vidin temperatra virija keletu laipsni normali 37 C kno
temperatr), galvos skausmas, svaigimas, bendras silpnumas, mirgjimas akyse,
pykinimas, padidjs pulsas.

Temperatrai pakilus iki 40-41C, itinka iluminis smgis

Gali vystytis traukulin irdies smgio forma.

Perkaitimo profilaktika:

Darbo viet ekranavimas;

Ventiliacins sistemos;

Sien, lub, grind vsinimas;

Asmenins apsaugos priemons;

Vandens ir drusk apykaitos normalizavimo priemons;

Racionalus darbo ir poilsio rimas bei poilsis vsiuose kambariuose.

Teisinis reguliavimas:

HN 69:3000 iluminis komfortas ir pakankama ilumin aplinka darbo patalpose;

Parametr normins verts ir matavimo reikalavimai.

Klimatas. Klimatu vadiname tam tikros vietovs daugiamet or reim, kur

nulemia besikartojantys meteorologiniai procesai. Klimatas priklauso nuo konkrei
slyg: atstumo nuo jr ir vandenyn, kaln artumo, vyraujani vj krypties.

Klimato klasifikacija:

Jrinis: piet ir iaurs platum;

emyninis: lygum, subtropin, poliarin, kaln, stepi, mik, dykum.

Pagal tak mogaus sveikatai klimatas yra klasifikuojamas :

Optimalus;

Dirginantis;

Pasiymintis rykiais pokyiais;

Aklimatizacija - tai fiziologiniai organizmo prisitaikymo prie nauj arba

pakitusi meteorologini slyg procesai, padedantys prisitaikyti naujoje aplinkoje
 prie neprast klimatini slyg, kai mogus, gyvenantis tam tikroje klimatinje
zonoje persikelia kit.

Lietuvos klimatas.

iaurs platum jrinis klimatas.

Nedaug sault dien, dani vjai, nemaai krituli.

is klimatas dirgina, greitina mediag apykait, gerina apetit, palyginti neaukta

temperatra ir drgni vjai grdina.

Sergant inkst ligomis Lietuvos klimatas nra palankus.

Stepi klimatas.

Bdinga sausas oras, daug sault dien, vj pastovumas.

Tokiomis slygomis daugiau skysi yra iskiriama su prakaitu ir pro plauius;

Sumaja skysi iskyrimas pro inkstus, lengvja inkst darbas.

Dykum klimatas.

Pasiymi aukta temperatra, kartais sausais vjais, dideliu skaiiumi sault

dien;

Dykum slygomis mogaus organizmas ilum atiduoda aplinkai daugiausia tik

prakaitavimo bdu;

Toks klimatas rekomenduojamas inkst ligomis sergantiems monms.

Kno ilumos atidavimo mechanizmai:

60 % - iluminis spinduliavimas;

25 % - igarinimas;

10-12 % - konvekcija;

3 % - laidumas lieiamus daiktus.

Esant standartinms aplinkos slygoms, slygoms kintant- keiiasi ilumos

atidavimo mechanizm indlis.

2. APIBDINKITE PERKAITIMO, ILUMINIO SMGIO

ETIOLOGIJ, SIMPTOMUS, PIRMJ PAGALB.
3. KOKIE APLINKOS TERALAI GALI TURTI TAKOS
ALINIMO SISTEMOS FUNKCIJOMS?