Buferins sistemos

mogaus organizme svarbu palaikyti pastovi H+ jon koncentracij (pH).

H + jonai labai aktyvs, jie labai lengvai gali paeisti organizme esanius
baltymus ir taip sutrikdyti viso organizmo veikl. Taip pat veikia ir OH - jonai.
Organizme pastov pH padeda palaikyti ios sistemos:

Chemini buferi sistema

Fiziologins reguliacijos mechanizmai
Cheminiai buferiai
Tai toks tirpalas, kur djus tam tikr kiek rgties ar bazs, jo pH pasikeiia
labai neymiai.
Tam, kad gautume tok tirpal, reikia sumaiyti tokias mediagas, kuri viena
sugebt neutralizuoti rgtis, o kita bazes, taiau ios mediagos neturi
neutralizuoti viena kitos.
Svarbiausios buferini tirpal savybs:

Buferin talpa ,
Buferio veikimo zona.
Buferin talpa parodo, koks kiekis jon, takojani pH, gali patekti sistem, kad ji
tapt nebe buferin. Stiprios rgties ar armo ekvivalent moli kiekis, kurio reikia,
kad 1 litro buferinio tirpalo pH pasikeist vienetu.
Buferio veikimo zona - tai toks pH intervalas, kuriame galima pagaminti buferin
tirpal i tam tikr mediag.
Buferini sistem veikimo mechanizmas:
Skiediant bufer, rgtingumas nekinta, nes nekinta rgties ir druskos ar bazs ir
druskos koncentracij santykis.
pylus bufer rgties, reaguos tirpale esantys druskos anijonai.
CH3COO- + H+ -> CH3COOH
Pilant bufer arm, reaguoja rgtis.
CH3COOH + OH- -> CH3COO- + H2O
Organizmuose pastov vidaus skysi pH palaikyti padeda pagrindins 4 buferins
sistemos:
1. Vandenilio karbonato
2. Fosfatin
3. Baltymin
4. Hemoglobino
Taip pat yra ir kit ne taip reikming buferini sistem.
 1. Vandenilio karbonato buferin sistema
Sudaro 10-20 % kraujo buferins talpos.
Svarbiausia palaikant pastov kraujo pH.

Palaikant i sistem pusiausvyroje, dalyvauja plauiai, irdis, inkstai ir

skrandis.
SANDARA:
Proton donoras H2CO3 (reaguoja su bazinmis mediagomis)
OH- + H2CO3 -> HCO3- + H2O
Proton akceptorius HCO3- ( reaguoja su rgtinmis mediagomis)
H+ + HCO3- -> H2CO3
Katalizuojant karboanhidrazei, H2CO3 skyla CO2 ir H20
Plauiai dalyvauja reguliuojant CO2 koncentracij.

HCO3- koncentracij reguliuojant dalyvauja inkstai ir skrandis:

Per inkstus alinamas perteklius HCO3-

Per skrand papildomas.
H2CO3 -> H+ + HCO3-

2. Fosfatin buferin sistema

Sudaro 1 % kraujo plazmos buferins talpos.
Svarbi vidulsteliniams skysiams.

Svarbus alinimo sistemai inkstuose.

Tai vienintel buferin sistema palaikanti rgtingum mogaus lapime.

SANDARA:
Proton donoras - H2PO4-
H2PO4- + OH- -> HPO42- + H2O
Proton akceptorius - HPO42-
HPO42- + H+ -> H2PO4-
3. Baltymin buferin sistema

,,Galingiausia i vis buferini sistem esani lstels viduje.

Baltymai sudaryti i aminorgi, kurios turi laisv COOH arba NH 2 grupi.

Taigi, susidaro sistema galinti neautralizuoti tiek rgt, tiek baz.
Baltymai yra amfolitai arminje terpje veikia kaip rgtys, o rgtinje
kaip bazs.

4. Hemoglobino buferin sistema

Sudaro 75 % kraujo buferins talpos.
Pagrindin hemoglobino paskirtis perneti kraujyje deguon.
SANDARA:
Hemoglobino ir oksihemoglobino buferins sistemos veikia kartu.
Hemoglobino buferin sistem sudaro nejonizuotas hemoglobinas proton
donoras ir hemoglobino kalio druska proton akceptorius
Analogikai sudaryta ir oksihemoglobino buferin sistema.
Oksihemoglobinas stipresn rgtis u hemoglobin. Oksihemoglobino
kalio druska silpnesn baz u hemoglobino kalio drusk.
Su organizme susidaraniomis rgtimis pirmiausia reaguoja hemoglobino kalio
druska, o su bazmis oksihemoglobinas.
HHb + O2 HHbO2
HHbO2 H+ + HbO2-
HHb H+ + Hb-
Su rgtimis reaguos : Hb- + H+ -> HHb
Su armais reaguos: HHbO2 + OH- -> HbO2 + H2O

APIBENDRINIMAS
Buferins sistemos padeda palaikyti pastovi H+ jon koncentracij.
Pagrindins buferins sistemos organizme yra:
1. Vandenilio karbonato
2. Fosfatin
3. Baltymin
4. Hemoglobino
Sutrikus pastoviam skysi pH, kraujas tampa per rgtus arba per arminis.
ios bkls vadinamos acidozmis ir alkalozmis.