Está en la página 1de 475

Stanislovas Vias

FIZIKOS
UDAVINYNAS

1 1 - 1 2
Stanislovas Vias

FIZIKOS
UDAVINYNAS
Xl-Xll KLASEI

i
KAUNAS VIESA" 1998
UDK 53 075.3
Vi-I

Recenzavo mokytoja ekspert DANUT USORYT,


mokytoja ekspert STANISLAVA URBONAIT,
mokytoja metodinink ONUT KIMBARIEN,
mokytoja ekspert SAUL VINGELIEN,
vyresn. mokytojas RIMANTAS ROZGA, dr. KSTUTIS
SVIRSKAS, prof, habil. dr. ALGIRDAS PETRAS STABINIS

Redaktor ZITA LIAVAIT

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos leista naudoti


1998 09 24, Nr. 281

Udavinynas ileistas Lietuvos Respublikos vietimo


ir mokslo ministerijos lomis

Stanislovas Vias, 1998


ISBN 5-430-02623-9 Leidykla viesa", 1998
Pratarme

Svarbiausias fizikos mokymo tikslas sudaryti slygas mokini


gabumams reiktis, suteikti jiems ini apie gamt, lavinti j
kritin mstym, ugdyti savarankikum, mokslin pasaulir
bei gebjim taikyti gytas inias praktikoje.
is udavinynas skiriamas vidurins mokyklos auktesnij
klasi moksleiviams. Jame pateikta per 5000 nevienodo sunkumo
ir vairi ri udavini (kokybini, skaiiavimo, grafini, eks-
perimentini), kuriuos sprsdami moksleiviai imoks taikyti pa-
grindinius fizikos dsnius ir formules, geriau simins paias for-
mules, suvoks j fizikin prasm. Kokybiniai udaviniai pads
suprasti gamtoje vykstanius reikinius, sismoninti juos apib-
dinani dsni esm, patikslinti j taikymo sritis.
ia pateikiamus udavinius mokiniai gali sprsti ne tik klasje,
bet ir namuose, taip pat per kontrolinius ar savarankikus darbus
bei rengdamiesi olimpiadoms.
Udaviniai idstyti sunkjimo tvarka, traukiant visas naujas
fizikos svokas. Jie gali bti sprendiami vairiais bdais bei me-
todais. Ypa gabiems mokiniams skirti udaviniai paymti vaig-
dute. Papildomi duomenys, konstantos bei reiau vartojam mata-
vimo vienet sryiai pateikti pried skyriuje ir udavinyno prie-
lapiuose.
Dkoju recenzentams mokytojoms ekspertms Danutei Uso-
rytei, Stanislavai Urbonaitei bei Saulei Vingelienei, mokytojai
metodininkei Onutei Kimbarienei, vyresn. mokytojui Rimantui
Rozgai, dr. Kstuiui Svirskui, prof, habil. dr. Petrui Stabiniui, re-
daktorei Zitai liavaitei, vertingais patarimais padjusiems ren-
giant leidin.
Pasilymus, pageidavimus ir pastabas praau sisti adresu:
S. Viui, Sausio 13-osios vid. mokykla, Architekt 166, 2038
Vilnius.

Autorius
1. Mechanika
I s k y r i u s
Kinematikos pagrindai

1. Materialusis takas. Slenkamasis judjimas.


Atskaitos sistema. Kelias ir poslinkis
1.1. Kuriuo i i atvej em galima b) Kokie du dydiai apibdina laivo pa-
laikyti materialiuoju taku: dt vandenyne?
a) em sukasi apie Saul; c) Kokie trys dydiai nusako dirbtinio
b) knas juda ems paviriumi? ems palydovo (DP) padt tam tik-
Kodl? ru momentu?
1.2. Kuriuo i i atvej laiv galima 1.7. Plaukikas du kartus perplauk
laikyti materialiuoju taku: (pirmyn ir atgal) 25 m ilgio vandens
a) laivas plaukia ramiu vandenynu; basein. Pasirink atskaitos sistem,
b) tas pats laivas supasi ant bang? nustatykite plaukiko trajektorijos pra-
Kodl? dinio, vidurinio bei galinio tako ko-
ordinates ir nueit keli.
1.3. Vilni i Klaipdos atvyko trau-
kinys. Ar tok pat keli nuvaiavo jo 1.8. Prie sugrdamas gara, auto-
lokomotyvas ir paskutinis vagonas? busas vien dien padar 8 reisus, ki-
Ar galima traukin laikyti materia- t dien daugiau. Kuri dien jis
liuoju taku? Kodl? nuvaiavo ilgesn keli? Kuri dien
didesnis buvo jo poslinkis? Kodl?
1.4. iuojas veikia varyb distan-
cij. Dailiojo iuoimo meistras atlie- 1.9. Kokios formos turi bti materia-
ka laisvuosius pratimus. Kur iuo- liojo tako trajektorija, kad jo nueitas
j galima laikyti materialiuoju taku? kelias bt lygus poslinkio moduliui?
Kodl?
1.10. U k mokame vaiuodami tak-
1.5. Valtis plaukia upe per tirt r- si: u keli ar poslink?
k. Ar gals valtyje sdintis vejys
1.11. Tinklinio kamuolys, nukrits i
nustatyti jos judjimo krypt? Kodl?
5 m aukio, atoko nuo ems ir vl
1.6. a) Koks dydis nusako geleinkelio pakilo 2 m aukt. Kok keli nujo
tarpstotje sustojusio traukinio padt? kamuolys ir koks buvo jo poslinkis?
1.12. Tolygiai vaiuojanio automobi- k, kurio koordinats X2 = 3 m,
lio poskio trajektorija yra pusapskri- y 2 = - 2 m. Nubraiykite brin ir,
timio formos. Brinyje nurodykite remdamiesi juo, raskite kno poslin-
automobilio keli ir poslink per vis k (vektori) bei jo projekcijas koordi-
poskio laik ir per vien treij to nai ayse.
laiko. Kiek kart abiem atvejais auto- 1.16. Balionas i pradi pakilo 300 m
mobilio nuvaiuotas kelias didesnis u aukt, paskui sustiprjs vjas j nu-
atitinkamo poslinkio modul? ne 100 m ryt kryptimi. Apskaiiuo-
1.13. a) Ar pakanka pasakyti, kiek kite baliono nueit keli ir poslink.
metr reikia pastumti stal, norint 1.17. Nuskrids tiesiu keliu 200 km,
suinoti jo padt? sraigtasparnis pasisuko 90 kampu ir
b) Stalas i pradi buvo pastumtas veik dar 100 km. Apskaiiuokite
3 m iilgai vienos sienos, paskui sraigtasparnio nuskrist keli ir po-
4 m iilgai kitos sienos. Kaip galima slink.
suinoti bendr stalo poslink?
1.18. Laivas i pradi nuplauk iau-
1.14. Brinyje pavaizduota kno ju- rs kryptimi 3 km, po to, pasisuks
djimo i tako A tak D trajekto- iaurs rytus, dar 2 km. Grafikai
rija ABCD. Nurodykite tak A, B, C nustatykite laivo poslink bei jo krypt.
ir D koordinates. Raskite kno nueit
keli, poslink (vektori ir jo modul) 1.19. Turist grup i pradi nujo
bei jo projekcijas koordinai ayse. 500 m vakar kryptimi, po to dar
300 m pietus ir vliau 200 m
, m+ rytus. Grafikai nustatykite turist
poslink (krypt ir modul).
D C
6
1.20. Roguts nusileido nuo 100 m il-
gio nuokalns, pasvirusios horizont
30 kampu. Apskaiiuokite rogui
poslink vertikalija ir horizontalija
B kryptimi.

3 6 9 12 Xf 1.21. Automobilis uvaiavo 200 m il-


gio kalne, pasvirusia horizont 40
kampu. Koks buvo automobilio po-
1.15. Knas pasislinko i tako, kurio slinkis vertikalija ir horizontalija
koordinats X1 = 2 m, yx = 3 m, ta- kryptimi?

2. Tolyginis tiesiaeigis judjimas


1.22. mogus eina 2 m/s greiiu; au- 1.23. Dviej kun centr trajektorijos
tomobilio spidometras rodo 110 km/h; susikerta. Ar susiduria ie knai?
dirbtinis ems palydovas skrieja Kodl?
8 km/s greiiu. Apie kur greit vi- 1.24. Dviratininkas tiesiu keliu pra-
dutin ar momentin kalbama kiek- vaiavo pro stebtoj 14 km/h greiiu
vienu atveju? i vakar rytus. Kur dviratininkas
buvo prie dvi valandas? Kur jis bus mi judjo sunkveimis ir psiasis?
po 1,5 h? Dviratininko buvimo viet Kada ir kur jie susitiko?
nurodykite stebtojo atvilgiu.
1.30. siirj brinyje pavaizduo-
1.25. Bambukas auga 0,001 cm/s grei- tus grafikus, paraykite priklausomy-
iu. Kiek jis uaugs per 2 paras? bi = x(t) lygtis. Remdamiesi jomis
bei grafikais, nustatykite kn koor-
1.26. Traukinys vaiuoja 36 km/h dinates po 6 s, apskaiiuokite t kn
greiiu. Per kiek laiko 120 m ilgio greiius, nustatykite susitikimo viet
traukinys pravaiuos 200 m ilgio tu- ir laik.
nel? Ar galima iame udavinyje mi-
nim traukin laikyti materialiuoju
taku?
1.27. I tak A ir B, nutolusi vienas
nuo kito per 90 m, vienu metu ir vie-
na kryptimi pradeda judti du knai:
i tako A 5 m/s greiiu, i tako
B 3 m/s greiiu. Po kiek laiko pir-
masis knas pavys antrj? Kok keli
per t laik nueis kiekvienas knas?
1.28. Kn judjim apibdina lygtys
X1 = 8t ir x2 = 60 - 6t. Nubraiykite
priklausomybs = x(t) grafikus. Nu- giai kylanio lifto nueito kelio grafi-
statykite kn susitikimo viet ir laik. k. I jo nustatykite, per kiek laiko
1.29. Sunkveimio judjimas apib- liftas pakils 70 m aukt.
dinamas lygtimi X1 = -140 + 101, o 1.32*. Vienas traukinys ivyko i vie-
psiojo, einanio to paties kelio pa- tovs A vietov B 12 h dienos 60 km/h
kraiu, lygtimi X2 = -1,21. Nubrai- greiiu, kitas traukinys i vietovs
ykite kn judjimo grafikus ir, rem- B 2 h vliau 40 km/h greiiu vie-
damiesi jais, nurodykite sunkveimio tovs A link. Atstumas tarp vietovi A
bei psiojo padt pradiniu laiko mo- ir B lygus 420 km. Kelint valand
mentu. Kokiu greiiu ir kuria krypti- traukiniai susitiko?

3. Judjimo reliatyvumas
1.33. Kokia trajektorija juda tolygiai 1.34. Ar gali kylaniame metro eska-
ir tiesiai skrendanio lktuvo propele- latoriuje stovintis mogus nejudti at-
rio ments galas atskaitos sistemose, skaitos sistemos, susietos su eme,
susietose su: atvilgiu? Kodl?
a) propeleriu;
b) lktuvo korpusu; 1.35. Skrendantiems lktuve kelei-
c) eme? viams kartais atrodo, kad lktuvas
krinta debesis, nors i tikrj jis tos sistemos, susietos su dviratininku,
skrenda vir debes. Paaikinkite atvilgiu.
reikin. 1.44. Metro eskalatorius juda 0,7 m/s
1.36. Stebkite grojani patefono greiiu. Per kiek laiko keleivis, lipda-
ploktel. Kokia trajektorija juda ada- mas eskalatoriumi jo judjimo kryp-
tos galiukas patefono korpuso atvil- timi 0,3 m/s greiiu, pasislinks ems
giu? Nubrkite j. Kokia yra adatos atvilgiu 30 m?
trajektorija ploktels atvilgiu? 1.45. Du traukiniai vaiuoja vienas
1.37. Plaukianio laivo deniu rieda ru- prieais kit 54 km/h ir 72 km/h grei-
tulys. Ar jo judjimas kranto atvilgiu iu. Pirmuoju traukiniu vaiuojantis
bus toks pat, koks atrodo denyje sto- keleivis pastebi, kad antrasis trauki-
viniam stebtojui? Kodl? nys pralekia pro j per 4 s. Kokio ilgio
antrasis traukinys?
1.38. Prityrs badmintono aidjas,
atmudamas greitai skriejant ka- 1.46. Keleivinis traukinys vaiuoja
muoliuk, staigiai traukiasi atbulas. 72 km/h greiiu. Gretimais bgiais
Kodl iuo atveju jam pasiseka tiks- 54 km/h greiiu artja 175 m ilgio kro-
liau smgiuoti? vininis traukinys. Kiek laiko keleivis,
stovintis prie lango, matys pravaiuo-
1.39. Kodl DZP nuo ems leidiami jant pro j krovinin traukin?
ryt kryptimi? 1.47. Tekinimo stakli peilio iilgins
1.40. Valtis plaukia upe 2 m/s greiiu eigos greitis 12 cm/min, skersins ei-
vandens atvilgiu. Srovs greitis kran- gos 5 cm/min. Koks to peilio grei-
to atvilgiu lygus 1,6 m/s. Kokiu grei- tis atskaitos sistemos, susietos su
iu kranto atvilgiu valtis plauks: stakli korpusu, atvilgiu?
a) pasroviui; 1.48. Sraigtasparnis skrenda iaur
b) prie srov? 20 m/s greiiu. Kokiu greiiu ir kokiu
1.41. Laknas iov i lktuvo, skren- kampu dienovidinio atvilgiu skrist
danio 900 km/h greiiu ems atvil- is sraigtasparnis, ryt vjui puiant
giu, patrankos. Sviedinio pradinis grei- 8 m/s greiiu?
tis lktuvo atvilgiu buvo lygus 750 m/s. 1.49. Motorin valtis plaukia 5 m/s
Apskaiiuokite sviedinio pradin greit greiiu vandens atvilgiu. Ups tk-
ems atvilgiu, kai sviedinys lekia: ms greitis 3 m/s. Kuria kryptimi
a) lktuvo skridimo kryptimi; kranto atvilgiu turi plaukti valtis,
b) prieinga kryptimi. kad up perplaukt statmenai krantui?
1.42. Valtis plaukia pasroviui 20 km/h 1.50. Kuria kryptimi turi skristi lk-
greiiu, o prie srov 18 km/h grei- tuvas, kad jo skridimo trasa eit tiks-
iu kranto atvilgiu. Koks ups tk- liai i piet iaur? Lktuvo greitis
ms greitis kranto atvilgiu ir koks 350 km/h, ryt vjo greitis 10 m/s.
valties greitis vandens atvilgiu?
1.51. Kai nra vjo, paraiutininkas
1.43. Dviratininkas vaiuoja 27 km/h leidiasi em statmenai 7 m/s grei-
greiiu, o vjas puia 3 m/s greiiu iu. Kokiu greiiu ems atvilgiu jis
prieinga dviratininko judjimui kryp- judt, ryt vjui puiant 7 m/s grei-
timi. Apskaiiuokite vjo greit atskai- iu? Kokia bt jo judjimo kryptis?
1.52. Per 300 m ploio up statmenai
tkmei plaukia valtis. Jos greitis van- 1.55. Ar galima pagaminti kosmin lai-
dens atvilgiu 1,6 m/s, ups tkms v, kuris skriet viesos greiiu?
greitis kranto atvilgiu 0,8 m/s. Per kiek Kodl?
laiko valtis perplauks up? Kok atstu-
m vanduo nune valt pasroviui? 1.56. Nuo Sauls iki Plutono viesa
nusklinda per 5,5 h. Koks atstumas
1.53*. Siaurs vakar vjas puia 7 m/s tarp Sauls ir Plutono?
greiiu 40 0 kampu dienovidin. Lk-
tuvas turi per 1,5 h nuskristi 280 km 1.57. Geodezininkai atstum iki objek-
iaur. Kokiu greiiu ir kuria kryp- to matuoja optiniu toliamaiu pa-
gal laik At, per kur viesa nueina iki
timi jis turi skristi?
to objekto ir, atsispindjusi nuo
1.54*. Kateris 120 km atstum tarp jo, vl grta atgal. Tarkime, kad At =
dviej prieplauk pasroviui nuplaukia = 120 . Apskaiiuokite atstum iki
per 2 h, o prie srov per 2 h 50 min. objekto.
Apskaiiuokite katerio greit stovinia-
me vandenyje bei ups tkms greit.

4. Tolygiai judanio kno vidutinis greitis


1.58. Pirmas automobilis vaiuoja to- 1.62. Dvi valandas motociklininkas va-
lygiai 12 m/s greiiu ir per 10 s vei- iavo tolygiai ir veik 90 km atstu-
kia tok pat atstum, kok antras au- m, toliau tris valandas vaiavo
tomobilis per 15 s. Kokiu greiiu 60 km/h greiiu. Koks buvo vidutinis
vaiuoja antras automobilis? motociklininko greitis visu keliu?

1.59. I vieno miesto kit lktuvas 1.63. Nuo ems iki Mnulio yra
nuskrido per 5 h 75 m/s vidutiniu grei- 380 000 km. Pirmj pus io atstumo
iu. Grtant atgal, dl blogo oro jo sudtinga trajektorija kosminis laivas
greitis sumajo iki 225 km/h. Kiek nuskriejo per 25 h, o antrj per
laiko lktuvas skrido atgal? 50 h. Apskaiiuokite, kokiu vidutiniu
greiiu kosminis laivas skriejo pirm-
1.60. Ar gali nugalti sportininkas, j pus atstumo, antrj pus ir vis
verliai startuojantis ir finiuojantis, skridimo laik.
taiau gyjantis maesn negu jo var- 1.64. Pirmj pus kelio automobilis
ovai vidutin greit? Kodl? vaiavo 60 km/h greiiu, antrj
1.61. Per pirmsias dvi valandas dvi- 65 km/h greiiu. Koks buvo vidutinis
ratininkas nuvaiavo 30 km, per kitas automobilio greitis?
dvi valandas 26 km ir per paskuti- 1.65. 5 km ilgio kaln dviratininkas
nij valand 20 km. Apskaiiuoki- kyla 8 km/h greiiu, o leidiasi 4 km
te dviratininko greit (vidutin) visu nuo kalno 36 km/h greiiu. Koks
keliu. vidutinis dviratininko greitis?
1.66. Atstum s tarp miest autobusas rj tredal 70 km/h greiiu. Ko-
nuvaiuoja greiiu v. Kokiu greiiu kiu greiiu autokranas vaiavo pasku-
autobusas turi sugrti, kad vidutinis tin kelio atkarp?
jo greitis bt lygus l,2u?
1.70. Tredal viso kelio automobilis
1.67. 10 min automobilis vaiuoja ly- vaiavo vidutiniu greiiu Vv o likus ke-
giu horizontaliu keliu 72 km/h grei- li vidutiniu greiiu V2 = 60 km/h.
iu, po to 15 min kaln 36 km/h Vidutinis jo greitis visu keliu buvo ly-
greiiu. Apskaiiuokite automobilio vi- gus 40 km/h. Apskaiiuokite greit y v
dutin greit visu keliu.
1.71. Ketvirt kelio traukinys riedjo
1.68. Traukinys kaln vaiuoja 10 m/s 65 km/h greiiu, o vidutinis jo greitis
greiiu, o nuo kalno 20 m/s grei- visu keliu buvo lygus 50 km/h. Kokiu
iu. Nuokaln du kartus ilgesn u greiiu traukinys vaiavo kit kelio
kaln. Koks traukinio vidutinis grei- dal?
tis visu keliu?
1.72. I Vilniaus Kaun automobilis
1.69. Vidutinis autokrano greitis visu vaiavo 80 km/h greiiu, o atgal
keliu lygus 50 km/h. Pirmj tredal 70 km/h greiiu. Koks buvo vidutinis
kelio jis vaiavo 36 km/h greiiu, ant- jo greitis?

5. Pagreitis. Netolygiai tiese judanio kno greitis


1.73. Du knai juda vienas prieais 1.79. Per 20 s automobilio greitis su-
kit: vienas greitdamas, kitas majo nuo 20 m/s iki 8 m/s. Koks bu-
ltdamas. Nurodykite t kn pa- vo vidutinis automobilio pagreitis?
greiio krypt. Pavaizduokite tai br- 1.80. 72 m/s greiiu skrendantis lk-
iniu. tuvas paliet tpimo tak ir po 20 s
1.74. Autobuso greitis per 1 min paki- sustojo. Apskaiiuokite vidutin lktu-
to nuo 18 km/h iki 72 km/h. Apskai- vo pagreit.
iuokite autobuso pagreit. 1.81. Automobilis, vaiavs 72 km/h
1.75. Knas per 12 s nuo judjimo pra- greiiu, staiga sustojo. Stabdymo me-
dios gyja 10 m/s greit. Kokiu pagrei- tu jo pagreitis buvo lygus 5 m/s2. Per
iu juda is knas? kiek laiko automobilis sustojo?

1.76. Kosmins raketos greitis per 1.82. Materialusis takas 4 s juda i


0,001 s padidjo 0,04 m/s. Kokiu pa- rimties bsenos pastoviu 1,5 cm/s2 pa-
greiiu skriejo raketa? greiiu. Koks yra jo momentinis grei-
tis, baigiantis kiekvienai sekundei?
1.77. Dviratininkas vaiuoja 0,3 m/s2 Kaip jis priklauso nuo laiko?
pagreiiu. Per kiek laiko jo greitis pa-
1.83. Automobilio greiio priklauso-
dids nuo 6 m/s iki 12 m/s?
myb nuo laiko ireikiama lygtimi
1.78. Metropoliteno traukinys sibg- v = 1,21. Nubraiykite automobilio
ja 1,2 m/s2 pagreiiu. Per kiek laiko, greiio grafik ir, remdamiesi juo, ap-
ivyks i stoties, jis gis 72 km/h skaiiuokite greit, baigiantis 6-ajai
greit? judjimo sekundei.
1.84. Nuokalne dviratininkas leidiasi 1.90. Baigiantis 10-ajai sekundei, knas
0,4 m/s" pagreiiu. Pradinis jo greitis judjo tolygiai greitdamas 15 m/s grei-
3 m/s. Kokiu greiiu dviratininkas va- iu. Pradinis jo greitis buvo 2 m/s. Pa-
iuos po 10 s? raykite greiio lygt. Apskaiiuokite
kno greit, baigiantis 6-ajai sekundei.
1.85. Rogs 6 s leidiasi nuo kalnelio
Nubraiykite greiio grafik.
pradiniu 3 m/s greiiu ir 40 cm/s2 pa-
greiiu, po to 5 s liuoia horizontaliu 1.91. Pagal brinyje pavaizduotus
keliu, kol sustoja. Apskaiiuokite ro- grafikus paraykite greiio lygtis.
gi greit kalnelio papdje ir pagreit
horizontalioje kelio dalyje. v, m/s
s
t
1.86. Automobilis artjo prie tilto c;
50 km/h greiiu. Prie tilt pakabin-
tas enklas . Kai iki tilto buvo
lik vaiuoti 6 s, vairuotojas nuspau-
Y
/
d stabdi pedal, suteikdamas auto-
mobiliui 2,5 m/s2 pagreit. Kokiu grei-
iu automobilis uvaiavo ant tilto? Ar

jis nepaeid eismo taisykli? 0 ' 3 12 t. S
1.87. Brinyje pavaizduotas kno
greiio kitimo grafikas. I jo nustaty-
kite kno pradin greit, greit 4-osios 1.92. Brinyje pavaizduotas pagreiio
sekunds pradioje bei 6-osios sekun- priklausomybs nuo laiko grafikas.
ds pabaigoje. Kokiu pagreiiu judjo Kaip judjo knas nuo atskaitos pra-
knas? dios iki 4-osios sekunds pabaigos
(grafiko dalis AB) ir kaip nuo 4-osios
sekunds (grafiko dalis )? Kada
kno greitis buvo didiausias? Koks
buvo jo didumas, jei i;0 = O?

a, m/s2iAk

\
1.88. Automobilio greitis per 15 s su-
majo nuo 108 km/h iki 72 km/h. Pa-

raykite greiio lygt ir nubraiykite
greiio grafik. I 3 cI > t, S

1.89. Kno pagreitis - 3 m/s2, o pradi-


nis greitis 20 m/s. Paraykite greiio 1.93. Pradjs vaiuoti automobilis
lygt. Kokiu greiiu juds knas po 6 s? per 6 s gijo 15 m/s greit. Po kiek lai-
po 10 s? Kokia yra gauto atsakymo ko jis vaiuos 25 m/s greiiu? Nubrai-
fizikin prasm? ykite greiio grafik.
1.94. Brinyje pavaizduotas kno 1.95. Kokios ries judjim vaizduo-
greiio vektorius V0 pradiniu laiko ja kiekviena grafiko dalis? Kiek ir kaip
momentu ir jo pagreiio vektorius a . pakinta greitis per laiko tarpus, ati-
Paraykite to kno greiio lygt ir tinkanius kiekvien dal? Nubraiy-
nubraiykite greiio grafik. Yra ino- kite greiio grafik.
ma, kad v0 = 20 m/s, o = 8 m/s2.
Apskaiiuokite kno greit po 2 s, po a, m/s2t4 B
4-
3 s, po 4 s.
2
D
X
71, S

1.96. Rutuliukas rieda nuoulniu love-


liu 8 m/s2 pagreiiu. Lovelis pasvirs
horizont 15 kampu. Raskite rutuliu-
ko pagreiio vertikalij ir horizonta-
lij dedamj.
1.97. Kno pradinis greitis lygus
nuliui, o pagreitis lygus: a) 0,6 m/s2;
b) - 0 , 4 m/s2. Kokiu kampu to kno
greiio grafikas pasvirs abscisi a?

6. Tolygiai kintamai judanio kno poslinkis


1.98. Motorin valtis i pradi 5 s 1.102. Slidininkas leidiasi nuokalne,
plauk pastoviu 2 m/s greiiu, paskui kurios ilgis 120 m. Pradinis slidininko
dar 5 s pastoviu 1 m/s2 pagreiiu. greitis 12 m/s, o pagreitis 0,4 m/s2.
Kok atstum ji nuplauk? Per kiek laiko slidininkas nusileis nuo
kalno?
1.99. Kokiu pradiniu greiiu turi
vaiuoti automobilis, kad per 10 s 1.103. Tramvajaus varikliai kaip rei-
1,6 m/s2 pagreiiu nuvaiuot 210 m? kiant sisuka per 10 s. Per t laik
tramvajus nuvaiuoja 20 m. Apskai-
1.100. Kranas pradeda kelti krovin.
iuokite jo pagreit.
Pirmsias 2 s kelia 0,2 m/s2 pagreiiu,
kitas 10 s tolygiai ir paskutinisias 1.104. Pajudjs i rimties bsenos,
2 s tolygiai ltjaniai 0,3 m/s2 pa- knas per 20 s tolygiai greitdamas
greiiu. kok aukt pakils krovinys? nujo 200 m. Kok atstum jis veik
per 5 s?
1.101. 54 km/h pradiniu greiiu vaia-
vs automobilis per 8 s veik keli, 1.105. Per kiek laiko knas pasislinks
lyg: a) 100 m; b) 80 m; c) 40 m. Ko- 36 m, pradjs judti i rimties bse-
kiu pagreiiu vaiavo automobilis? nos 0,5 m/s2 pagreiiu?
1.106. Pajudjs i rimties bsenos, 1.116. Uvaiavs ant stabdymo trin-
knas tolygiai greitdamas per laik kels 6 km/h greiiu, vagonas po 4 s
tY nujo keli sv Per kiek laiko t2 jis sustojo. Apskaiiuokite vagono stab-
nueis keli s2? dymo keli.
1.107. Per etj judjimo sekund 1.117. Tam tikru laiko momentu auto-
knas pasislinko 11 m. Kokiu pagrei- mobilis vaiuoja tiesiai 12 m/s greiiu
iu judjo is knas, jeigu jo pradinis bei 2 m/s2 pagreiiu. Kur buvo auto-
greitis buvo lygus nuliui? Kok keli mobilis prie 3 s?
jis nujo per penkioliktj sekund?
1.118. Stumtelkite rutuliuk taip,
1.108. Knas juda be pradinio greiio kad jis riedt nuoulniu loveliu vir-
0,4 m/s2 pagreiiu. Kok keli jis nu- . Naudodamiesi liniuote bei sekund-
eis per pirmj, etj, deimtj, maiu, apskaiiuokite rutuliuko pra-
dvideimt antrj sekund? din greit.
1.109. Knas, pradjs judti i rim- 1.119. Traukinys vaiuoja 360 m ilgio
ties bsenos, per penktj sekund nuokalne ir per 20 s gyja 20 m/s grei-
nujo 20 m. Kokiu pagreiiu jis judjo t. Kokiu pagreiiu juda traukinys?
ir kok keli veik per 5 sekundes?
Koks yra pradinis jo greitis?
1.110. Pradjusio vaiuoti traukinio
1.120. Pajudjs i vietos motocikli-
pirmas vagonas per 4 s pralekia pro
ninkas 1 km atstum vaiavo 0,7 m/s
perone prie vagono priekio stovint
pagreiiu. Kiek laiko jis vaiavo ir ko-
mog. Per kiek laiko pro j prava-
iuos visas traukinys, kur sudaro 16 k greit gijo?
vagon? 1.121. Keleivinio lktuvo nusileidimo
1.111. Nuo 70,5 m ilgio nuokalns ro- greitis 135 km/h, o nusileidimo kelias
guts nusileido per 12 s. Apskaiiuo- 500 m. Apskaiiuokite, kiek laiko ir
kite rogui pagreit bei j greit kokiu pagreiiu lktuvas rieda tpimo
nuokalns pabaigoje. taku.

1.112. Tam tikr laiko tarp automo- 1.122. Kno greitis kinta pagal dsn,
bilis rieda 4 m/s greiiu, po to tolygiai ireikiam lygtimi v = 3 - 0,21 (m/s).
greitdamas per 20 s nuvaiuoja Apskaiiuokite kno poslink per 12 s.
160 m. Apskaiiuokite automobilio pa- 1.123. Pradtas stabdyti traukinys
greit ir galin greit. m vaiuoti 0,5 m/s2 pagreiiu ir po
1.113. Laivas pradeda plaukti pastoviu 30 s sustojo. Raskite traukinio pradi-
0,2 m/s2 pagreiiu. Per kiek laiko jis n greit ir stabdymo keli.
gis 27 km/h greit ir kok atstum nu- 1.124. Vaiuodamas 0,2 m/s2 pagreiiu,
plauks per t laik? dviratininkas nusileido nuo 120 m il-
1.114. Rutulio pradinis greitis 0,5 m/s, gio nuokalns per 20 s. Koks buvo jo
o pagreitis 12 cm/s2. Po kiek laiko rutu- greitis nuokalns pradioje ir gale?
lys sustos? Kok atstum jis nurieds?
1.125. Vienas automobilis vaiuoja
1.115. Rutuliukas rieda 1,25 m ilgio lo- pastoviu 60 km/h greiiu, kitas paju-
veliu 1,6 m/s2 pagreiiu. Kok greit jis da i tako A ta paia kryptimi pasto-
gyja lovelio gale? viu 2 m/s2 pagreiiu tuo momentu, kai
pro tak pravaiuoja pirmas auto- 1.134. Raketa pradeda kilti 60 m/s2
mobilis. Per kiek laiko antras automo- pagreiiu. Kok greit ji gis 1200 m
bilis pavys pirmj? Koks tuo metu bus auktyje?
atstumas nuo tako A? Kokiu greiiu 1.135. Kokiu greiiu gali leistis lktu-
tada vaiuos antras automobilis? vai ant oro uosto tpimo tako, kurio
1.126. Automobilis vaiuoja horizonta- ilgis 800 m, kai j stabdymo pagreitis
liu keliu 10 m/s greiiu. Ijungus va- lygus: a) - 2 , 7 m/s2; b) - 5 m/s2?
rikl, automobilis dar pavaiuoja 160 m 1.136. 25 m/s greiiu judantis knas
ir sustoja. Kiek laiko jis vaiuoja i- sustojo po 6 s. Apskaiiuokite jo stab-
jungtu varikliu? dymo keli.
1.127. Kno pradinis greitis 6 m/s. 1.137. Traukiniui artjant prie stoties
Per 10 s knas pasislenka 80 m. Kiek 20 m/s greiiu, mainistas ijung lo-
pakinta jo greitis? komotyvo varikl. Tada traukinys m
vaiuoti 0,12 m/s2 pagreiiu. Kok at-
1.128. Autobusas su keleiviais negali
stum jis nuvaiavo, kol sustojo? Per
vaiuoti didesniu kaip 1,2 m/s2 pagrei-
kiek laiko traukinys sustojo?
iu. Kok atstum turi nuvaiuoti tas
autobusas nuo stotels, kad gyt 1.138. Kiek kart kulkos greitis au-
36 km/h greit? tuvo vamzdio viduryje maesnis u
jos greit vamzdio gale?
1.129. Traukinys vaiuoja 60 km/h
greiiu. Kok atstum jis veiks 1.139. 20 km/h greiiu vaiuojanio
stabdomas, kol jo greitis sumas iki automobilio stabdymo kelias lygus
30 km/h? Stabdomo traukinio pagreitis 2,5 m. Koks bus 40 km/h greiiu va-
lygus 0,12 m/s2. iuojanio to paties automobilio stab-
dymo kelias? Pagreitis abiem atvejais
1.130. Autobusas vaiuoja 36 km/h vienodas.
greiiu. Kokiu atstumu nuo stotels
reikia pradti j stabdyti, kad stabdy- 1.140. Kulka ilekia i 60 cm ilgio au-
mo pagreitis bt lygus 1,1 m/s2? tuvo vamzdio 320 m/s greiiu. Kokiu
pagreiiu ir kiek laiko ji juda vamz-
1.131. Automobilis i pradi juda diu?
36 km/h greiiu, o po tam tikro laiko 1.141. 70 km/h greiiu besileidian-
jo greitis padidja du kartus. Kok at- tis lktuvas nuvaiuoja tpimo taku
stum automobilis nuvaiuoja per t 1 km. Apskaiiuokite lktuvo pagreit
laik, kai pagreitis lygus 0,8 m/s2? ir laik, per kur jis sustoja.
1.132. 1 km ilgio kelio ruoe k- 1.142. Pakilusi ir nuskriejusi 200 km
no greitis padidjo nuo 36 km/h iki kosmin raketa gijo 11 km/s greit.
72 km/h. Kokiu pagreiiu judjo Kokiu vidutiniu pagreiiu ji skriejo?
knas? Per kiek laiko ji gijo greit?
1.133. Sunkveimio kojinis stabdys 1.143. 72 km/h greiiu vaiavs trau-
laikomas tinkamu, jeigu 30 km/h kinys stabdomas dar veik 1000 m.
greiiu sausu keliu vaiuojanio io Apskaiiuokite stabdymo pagreit bei
sunkveimo stabdymo kelias yra ne di- stabdymo laik. Kokiu greiiu trauki-
desnis kaip 9 m. Apskaiiuokite i nys pravaiavo pro viesofor, taisyt
norm atitinkant pagreit. stabdymo kelio viduriniame take?
1.144. Lengvasis automobilis ir sunk- 1.151. Kno judjim nusako lygtis
veimis pradjo judti vienu metu, ta- = -0,31 2 . Kaipjuda tas knas? Kokia
iau automobilio pagreitis buvo 4 kar- yra jo koordinat po 6 s ir kok keli
tus didesnis u sunkveimio. Kiek jis nueina?
kart didesniu greiiu lengvasis auto-
mobilis vaiavo: 1.152. Kno judjimas ireikiamas
a) prajus tam paiam laikui; lygtimi = 41 + 0,6*2. Apskaiiuokite
b) veiks tok pat keli, kaip ir sunk- kno pagreit ir pradin greit.
veimis?
1.153. Remdamiesi kno judjimo lyg-
1.145. Knas, kurio pradinis greitis timi = 14* + 0,4*2, nustatykite jo
6 m/s, per penktj judjimo sekund pradin greit ir paraykite greiio bei
pasislinko 6 m. Kokiu pagreiiu judjo pagreiio priklausomybs nuo laiko
knas ir kok keli jis nujo per 10 s? lygtis.
1.146. Per 20 s automobilio greitis
padidjo nuo 30 km/h iki 75 km/h. Ap- 1.154. Kno greiio lygtis tokia: v = 5*.
skaiiuokite automobilio pagreit ir Pradiniu laiko momentu knas buvo
atstum, nuvaiuot per t laik. Nu- koordinai pradioje. Paraykite ju-
braiykite greiio grafik. djimo lygt. Apskaiiuokite keli, ku-
r knas nujo per 12 s.
1.147. Kno judjimas apibdinamas
lygtimi * = 8 + 12* - 41 . Kok greit 1.155. Kn judjimas ireikiamas
knas gyja penktosios judjimo se- lygtimis:
kunds pradioje? a) Jc1 = 20* + 0,5*2;
1.148. Kn judjimas apibdinamas b) X2 = 5* - 212;
tokiomis lygtimis: c) X3 = - 5 * + 3*2;
a) dviratininko X1 = -0,3* 2 ; d) X4 = - * - 4*2.
b) autobuso x2 = - 8 0 + 12* - 1,8*2; Paraykite kiekvieno i kn greiio
c) psiojo x3 = 500 - 0,5*; lygt. Nubraiykite greiio grafikus.
d) motociklininko X4 = 2t;
1.156. Brinyje pavaizduoti kn
e) pienoveio X5 = -260.
greiio grafikai. Pradiniu laiko mo-
Apraykite kn judjim. (I kokio
mentu knai buvo koordinai pra-
tako, kuri pus, kokiu pradiniu
greiiu, kokiu pagreiiu jie juda? Koks dioje. Paraykite judjimo lygtis.
j judjimo pobdis?)
1.149. Kno judjimas apibdinamas
lygtimi = 0 fit2. Paraykite to kno
greiio lygt. Nubraiykite greiio gra-
fik. Subrkniuokite plot figros,
kurios skaitin vert lygi kno per
5 s nueitam keliui, ir apskaiiuokite
t keli.
1.150. Juddamas tiesiai 5 m/s2 pa-
greiiu, knas gijo 30 m/s greit, po
to tolygiai ltdamas sustojo per 12 s.
Kok keli nujo knas? Pradin grei-
t laikykite lygiu nuliui.
1.157. Kun judjimas apibudinamas mi ivyko antrasis automobilis, kuris
lygtimis X1 = St + Ofit2 ir X2 = 50 - 6t. po 25 s gijo 90 km/h greit ir toliau
Nustatykite kn susitikimo laik bei vaiavo tolygiai. Po kiek laiko ir ko-
viet. Apskaiiuokite atstum tarp kiu atstumu nuo posto antrasis auto-
kn po 6 s. Raskite pirmo kno ko- mobilis pavys pirmj?
ordinat tuo momentu, kai antrasis
buvo koordinai atskaitos pradioje. 1.163*. Tolygiai greitdamas knas
nuvaiavo dvi vienodas kelio atkarpas
1.158. Materialusis takas juda hori- (po 15 m) per 2 s ir 1 s. Apskaiiuoki-
zontaliai pastoviu 5 cm/s2 pagreiiu. te kno pagreit ir galin greit. Koks
Nustatykite tako koordinat, prajus buvo jo pradinis greitis?
6 s nuo judjimo pradios, kai:
1.164*. Pajudjs i vietos automobi-
a) pradinis greitis lygus nuliui;
lis pirm kilometr vaiuoja pagreiiu
b) pradinis greitis lygus 5 cm/s.
av antr kilometr pagreiiu a2. Dl
1.159. Po 50 s paskui motorlaiv i to pirmoje kelio atkarpoje jo greitis
prieplaukos iplauk kateris. Motor- padidja 10 m/s, o antroje 5 m/s.
laivis plauk tolygiai 18 km/h greiiu, Kuris automobilio pagreitis didesnis?
o kateris 0,4 m/s2 pagreiiu. Po Apskaiiuokite tuos pagreiius.
kiek laiko ir kokiu atstumu nuo prie-
plaukos kateris pavys motorlaiv? 1.165*. Pirmasis traukinio vagonas
pravaiavo pro stebtoj per 1 s, ant-
1.160. Tolygiai greitdamas automobi- rasis per 1,5 s. Kiekvieno vagono
lis nuvaiavo dvi 10 m ilgio kelio at- ilgis 12 m. Koks buvo traukinio grei-
karpas. Pirmj atkarp jis veik per tis stebjimo pradioje? Kokiu pagrei-
0,6 s, antrj per 2,4 s. Kokiu pa- iu vaiavo traukinys?
greiiu vaiavo automobilis ir koks
buvo jo greitis pirmos atkarpos pra- 1.166. Pradiniu momentu atstumas
dioje? tarp dviej dviratinink, vaiuojani
vienas prieais kit, lygus 117 m, be
1.161. Knas i rimties bsenos paju-
to, pirmojo dviratininko greitis yra
da tolygiai greitdamas ir per ketvir-
18 km/h, antrojo 54 km/h. Pirma-
tj sekund nueina 7 m. Kok keli
sis dviratininkas kyla kaln 0,2 m/s2
jis nueis per pirmsias 12 s ir kok
pagreiiu, antrasis tokiu pat pagreiiu
greit gis, baigiantis 12-ajai sekundei?
leidiasi nuo kalno. Po kiek laiko dvi-
1.162*. Pro stebjimo post automobi- ratininkai susitiks? Kok atstum
lis pravaiavo pastoviu 72 km/h grei- kiekvienas j nuvaiuos iki susitikimo
iu. Po 2 min i posto ta paia krypti- vietos?

7. Su pagreiiu judanio kno vidutinis greitis


1.167. Lktuvas gyja pakilti reikalin- 1.168. Dviratininkas i pradi 5 s va-
g 250 km/h greit 1 km ilgio kilimo iavo 0,8 m/s2 pagreiiu, po to 10 s
tako gale. Per kiek laiko sibgja lk- tolygiai ir paskutiniuosius 25 m to-
tuvas? Kokiu vidutiniu greiiu jis rie- lygiai ltdamas. Nubraiykite jo grei-
da kilimo taku? Laikykite, kad lktu- io grafik. Apskaiiuokite vidutin
vas vaiuoja tolygiai greitdamas. dviratininko greit visu keliu.
1.169. Kno koordinats kitimas i- kiekviename kelio ruoe, vis judji-
reikiamas lygtimi = 5 - St - St2. mo laik ir vidutin greit visu keliu.
Apskaiiuokite vidutin kno greit ir Nubraiykite greiio grafik.
pagreit laiko tarpu nuo O s iki 4 s.
1.171. Atstum tarp dviej gelein-
Nubraiykite kno poslinkio, greiio
kelio stoi traukinys nuvaiavo per
bei pagreiio grafikus.
30 min vidutiniu 72 km/h greiiu.
1.170. Berniukas per 12 s rogutmis Traukinio sibgjimas ir stabdymas,
nusileido nuo 50 m ilgio kalno, paskui kartu pamus, truko 5 min, likus lai-
horizontaliu ruou dar nuvaiavo k traukinys vaiavo tolygiai. Apskai-
25 m, kol sustojo. Apskaiiuokite ro- iuokite greit, kuriuo jis vaiavo to-
gui greit kalno papdje, pagreit lygiai.

8. Laisvasis kn kritimas
1.172. Pro vagono lang ant gelein- 1.179. Laisvai krintanio kno greitis
kelio bgi laisvai krinta obuolys. Ku- tam tikru laiko momentu lygus 40 m/s.
riuo atveju jis greiiau pasieks bgius: Kur bus is knas po 2 s? Atskaitos
kai vagonas stovs, kai juds tiesiai ir pradia laikykite pradin kno trajek-
tolygiai ar kai juds tolygiai greitda- torijos tak. Kur jis buvo prie 1 s?
mas? Kodl?
1.180. Kokiu kampu laisvai krintanio
1.173. autuvo vamzdis ir taikinys yra kno greiio grafikas pasvirs laiko
vienoje horizontalioje tiesje. Iovus a? Nubraiykite grafik.
taikinys pradeda laisvai kristi. Ar pa-
taikys kulka taikin? 1.181. Per kiek laiko knas laisvai nu-
kris 5 m? Koks tada bus jo greitis?
1.174. Nuo stogo tuo paiu metu krin-
ta du vandens laai: vienas atsika- 1.182. I tolygiai keliamuoju kranu
bins nuo ledo varveklio, kitas nu- nuleidiamo konteinerio ikrito ak-
sirits nuo stogo krato. Ar tuo paiu muo. Per kiek laiko jis pasieks em,
metu laai nukris ant ems? Kodl? jei yra inoma, kad smgio em mo-
mentu konteineris buvo 20 m aukty-
1.175. kaln tarpekl akmuo laisvai
je? Atskaitos sistem susiekite su
nukrito per 5 s. Koks tarpeklio gylis?
konteineriu.
1.176. Tam tikru laiko momentu Iais-
V: i krintanio kno greitis lygus 1.183. Per kiek laiko knas laisvai nu-
6 m/s. Koks jis bus po 1 s? krist i Vilniaus televizijos bokto
aukiausio tako (326,5 m)? Koks b-
177. Paraiutininkas iskleid para- t jo greitis prie ems paviriaus?
iut, prajus 2 s nuo kritimo pra- Oro pasiprieinimo nepaisykite.
dios. Kok atstum jis nusileido per
t laik, krisdamas vertikaliai? Koks 1.184. Vertikaliai emyn puldamas
buvo didiausias jo kritimo greitis? grob, sakalas gyja apie 100 m/s grei-
t. Kok atstum per t laik jis nu-
1.178. Poliakals kl nukrito ant po- krinta?
lio per 0,6 s. Koks buvo jos greitis
smgio metu ir i kokio aukio ji 1.185. Poliakals kl per 5 s pake-
krito? liama 5 m aukt. Po to ji krinta ant
polio. Kiek kart per minut poliaka- 1.187. Palyginkite kn laisvojo kri-
ls kl smgiuoja pol? timo i to paties aukio emje ir
1.186. Du knai krinta laisvai, be to, Mnulyje laik bei galin greit. Lais-
pirmasis j 3 kartus ilgiau. Paly- vojo kritimo pagreitis Mnulyje apy-
ginkite t kn galin greit bei po- tiksliai 6 kartus maesnis negu e-
slink. mje.

9. Apskritimu judanio kno linijinis greitis


ir pagreitis
1.188. Automobilis vaiuoja kelio po- kartus. Kokiu greiiu juda turbinos
skiu. Ar vienod atstum nurieda jo meni galai?
deinieji ir kairieji ratai? Kodl?
1.197. Elektros variklio velenas su-
1.189. Ar vienodas bus patefono ada- kasi 2500 sk/min daniu. Ar galima
tos greitis ploktels atvilgiu, prade- ant tokio veleno umauti galandymo
dant ir baigiant groti? Kodl? disk, kuriame parayta: 30 m/s;
1.190. Projektuodami ampermetr, 0 250 mm"?
konstruktoriai nusprend pailginti jo 1.198. lifavimo disko darbinio pavir-
rodykl. Kaip dl to pakis prietaiso iaus tak greitis turi bti ne dides-
jautrumas? nis kaip 120 m/s. Apskaiiuokite 25 cm
1.191. Teklas, kurio darbinio pavir- skersmens disko ribin sukimosi da-
iaus spindulys 12 cm, apsisuka vien n (sk/s).
kart per 0,3 s. Apskaiiuokite tak, 1.199. Minutin laikrodio rodykl 2
labiausiai nutolusi nuo sukimosi
kartus ilgesn u sekundin. Apskai-
aies, greit.
iuokite abiej rodykli gal linijini
1.192. Kokiu linijiniu greiiu juda pu- greii santyk.
siaujo takai, emei sukantis apie savo
a? ems pusiaujo spindulys 6370 km. 1.200. Dirbtinio ems palydovo ap-
skritimins orbitos spindul padidinus
1.193. ems orbitos spindulys 1,5 3 kartus, jo skriejimo aplink em pe-
IO8 km. Kokiu linijiniu greiiu e- riodas padidja 6 kartus. Kiek kart
m skrieja aplink Saul? pakinta orbita skriejanio palydovo
1.194. Miesto bokto laikrodio minu- greitis?
tins rodykls ilgis 3,5 m. Kokiu at- 1.201. Koks turi bti besisukanio ra-
stumu pasislenka jos galas per vien to spindulys, kad bet kuris ratlankio
minut? takas suktsi 2 kartus didesniu liniji-
1.195. Automobilio ratai, kuri spin- niu greiiu negu takas, esantis 10 cm
dulys 40 cm, per 1 s apsisuka 10 kar- ariau rato aies?
t. Kokiu greiiu (km/h) vaiuoja tas
1.202. Kodl pirmojo dirbtinio ems
automobilis?
palydovo neanioji raketa, atsiskyru-
1.196. Hidroelektrins turbina, kurios si nuo palydovo, m j pralenkti (i-
skersmuo 8 m, per 1 min apsisuka 62 rint i ems)?

2. 3727 17
1.203. Kokiu linijiniu greiiu juda e- 1.208. Prie 60 cm ilgio virvuts pri-
ms paviriaus takai 60 platumoje, ritas rutulys sukamas vertikalioje
emei sukantis apie savo a? ploktumoje 3 sk/min daniu. kok
aukt pakilt rutulys, jei virvut nu-
1.204. Palydovo orbitos vidutinis auk-
tis vir ems paviriaus yra lygus trkt tuo momentu, kai jo greitis b-
1200 km, skriejimo periodas 105 min. t nukreiptas vertikaliai auktyn?
Apskaiiuokite palydovo skriejimo or- 1.209. Kokiu daniu turi suktis i-
bita greit. centrinio siurblio darbo ratas, kurio
spindulys lygus R, kad pakelt vande-
1.205. DP juda apskritimine orbita
8 km/s greiiu. em jis apskrieja per n aukt h?
96 min. Apskaiiuokite, kokiame 1.210. Ar gali sutapti kreive judanio
auktyje vir ems skrieja palydovas. kno greiio ir pagreiio kryptys?
Kodl?
1.206. Pirmasis kosminis laivas ap-
skriejo em per 90 min. Vidutinis jo 1.211. Knas juda apskritimu pasto-
auktis nuo ems paviriaus buvo ly- vaus modulio greiiu brinyje pay-
gus 320 km. Kokiu greiiu skriejo kos- mta kryptimi. Nurodykite jo greiio
minis laivas? ir pagreiio krypt takuose A ir B.

1.207. Apie nekilnojamj skridin, ku-


A
rio spindulys 20 cm, apvyniotas silas.
Prie jo laisvojo galo priritas krovi-
nys. Kokiu daniu suksis skridinys
tuo momentu, kai krovinys bus nusi-
leids 100 cm? Pradinis krovinio grei-
tis lygus nuliui.

1.212. Ar galima pasakyti, kuria kryp-


timi knas juda apskritimu, inant jo
pagreiio vektori tam tikru laiko
momentu? Kodl?
1.213. Ar vienodu centriniu pagreiiu
juda visi besisukanio kno takai?
Kodl?
1.214. Du skirting spinduli skrie-
mulius jungia neslystanti tampri juos-
ta. Ar vienodi juostos lietimosi su
skriemuliais tak pagreii modu-
liai? Kodl?
1.215. Automobilis vaiuoja kelio po-
skiu, kurio spindulys 120 m, 60 km/h
greiiu. Apskaiiuokite automobilio
centrin pagreit.
1.216. Knas juda tolygiai 4 m spindu- 1.222. Karuseli sukimosi periodas
lio apskritimu. Jo centrinis pagreitis 5 s, o skersmuo 6 m. Apskaiiuokite
lygus 10 cm/s2. Koks to kno greitis? j kratini tak centrin pagreit.
1.217. Skrisdamas 960 km/h greiiu, 1.223. Apskaiiuokite ems pusiaujy-
laknas daro vertikali kilp. Koks je esani kn centrin pagreit.
turi bti ios kilpos spindulys, kad ems spindulys 6370 km, o jos pu-
centrinis lktuvo pagreitis bt ne siaujo ilgis 4 10' m.
didesnis kaip 4g?
1.224. Garveys vaiuoja 54 km/h
1.218. Mnulis beveik tolygiai skrie- greiiu 700 m spindulio lanku. Apskai-
ja aplink em nutols nuo jos per iuokite garveio centrin pagreit.
3,84 IO5 km. Skriejimo periodas Kaip jis pakis, jei garveio greitis su-
apie 27 paros. Apskaiiuokite Mnulio mas dvigubai?
centrin pagreit.
1.225. Kokiu centriniu pagreiiu juda
1.219. Kokiu linijiniu greiiu bei cen-
ems takai Vilniuje ( = 5441')?
triniu pagreiiu juda ems pavir-
iaus takai, esantys pusiaujyje, e- 1.226. Vjo malno sparn spindulys
mei sukantis apie savo a? ems 4 m. Sparnai per minut apsisuka 30
spindulys 6370 km. kart. Kokiu centriniu pagreiiu ju-
1.220. Tekinimo stakli disko greitis da sparn galiniai takai? Kokiu grei-
36 m/s, o skersmuo 230 mm. Apskai- iu jie turt suktis, kad j centrinis
iuokite disko krato tak centrin pagreitis padidt 2 kartus?
pagreit ir palyginkite j su laisvojo 1.227*. I skrendanio 740 km/h
kritimo pagreiiu. greiiu lktuvo imetamas krovinys.
1.221. 0,4 m skersmens turbinos r o - Apskaiiuokite krovinio judjimo tra-
torius sukasi 12 000 sk/min daniu. jektorijos spindul take, kuriame kro-
Raskite turbinos meni gal centri- vinys bus po 6 s. Oro pasiprieinimo
n pagreit. nepaisykite.

10. Apskritimu judanio kno kampinis greitis


ir linijinis pagreitis
1.228. Kietojo kno vienas takas ju- 1.232. Apskaiiuokite kampin greit
da apskritimu. Ar tuo remiantis gali- velen, kuri:
ma teigti, kad visas kietasis knas a) sukimosi periodas lygus 10 s, 0,04 s,
taip pat sukasi apie nejudam a? 2 IO"6 s;
b) sukimosi danis lygus 24 sk/min,
1.229. K vadiname kampiniu greiiu? 120 sk/min, 1800 sk/min.
Kokiais vienetais jis matuojamas?
1.233. Vjo variklio ratas per 2 min
1.230. Koks ryys tarp kampinio ir li- apsisuka 40 kart. Koks jo sukimosi
nijinio greiio? danis ir kampinis greitis?
1.231. Veleno kampinis greitis lygus 1.234. Ventiliatoriaus meni kampi-
10 sk/min. Ireikkite j radianais se- nis greitis 20 rad/s. Kiek kart men-
kundei. ts apsisuka per 20 min?
1.235. Per kiek laiko ratas, sukdama- 1.245. I 18 m gylio ulinio kibiras
sis 6 rad/s kampiniu greiiu, apsi- vandens ikeliamas per 20 s. Sulinio
suks 50 kart? suktuvo rankenos spindulys 4 kartus
didesnis u veleno, ant kurio vynioja-
1.236. Pavaros skriemulio kampinis
mas lynas, spindul. Apskaiiuokite
greitis lygus 62 rad/s. Koks yra skrie-
suktuvo rankenos galo linijin greit.
mulio sukimosi periodas ir kiek kart
tas skriemulys apsisuka per minut? 1.246*. 50 cm skersmens diskinis
pjklas umaunamas ant aies, kurios
1.237. 24 cm skersmens skriemulys
skriemulio skersmuo 25 cm. S skrie-
sukasi 10 Hz daniu. Apskaiiuokite
mul suka juosta, uvyniota ant
skriemulio sukimosi period, krati-
120 mm skersmens skriemulio. Pjk-
ni tak kampin bei linijin greit.
lo dant greitis lygus 20 m/s. Kokiu
1.238. 24 cm skersmens skriemulys daniu (sk/min) sukasi to variklio
per 2 min apsisuka 200 kart. Apskai- rotorius?
iuokite jo ratlankio tak sukimosi
period, kampin bei linijin greit.
1.239. Raskite ems sukimosi apie
Saul kampin ir linijin greit. 1.247. Nordami toliau umesti me-
ker, vejai suka j vir galvos, pa-
1.240. Tekinimo staklmis reikia nu- lengva ilgindami mekers ore bria-
tekinti 60 mm skersmens plienin mo apskritimo spindul. Kodl toks
ritin. Kokiu daniu (sk/min) turi metimas yra efektyvus?
suktis stakli velenas, kad pjovimo
1.248. Skriemulys sukasi 40 rad/s
greitis bt lygus 600 m/min?
kampiniu greiiu. Apskaiiuokite
1.241. Elektros variklio velenas su- skriemulio tak, nutolusi nuo suki-
kasi 2600 sk/min daniu. Ar galima mosi aies 20 mm ir 60 mm atstumu,
ant tokio veleno umauti galandymo centrin pagreit.
disk, kuriame parayta: 40 m/s;
1.249. Vjo variklio rato ments sukasi
0 230 mm"?
5 rad/s kampiniu greiiu. Linijinis j
1.242. Vieno elektros generatoriaus greitis lygus 12 m/s. Apskaiiuokite
rotorius sukasi 56 sk/min daniu, ki- meni gal centrin pagreit.
to 2,2 rad/s kampiniu greiiu. Ar
1.250. 18 km/h greiiu vaiuojanio
sinchronikai sukasi abu rotoriai?
dviraio ratas sukasi 3 s -1 daniu. Ko-
1.243. Ant veleno standiai umauti kiu centriniu pagreiiu juda rato Iie-
du skriemuliai; pirmojo j spindulys timosi su keliu takai?
10 cm, antrojo 15 cm. Palyginkite
1.251. Du knai juda apskritimais,
i skriemuli kratini tak linijin
kuri spinduliai .R1 ir R2, be to,
bei kampin greit.
.R1 = 3R2. Palyginkite t kn centri-
1.244. Tolygiai besisukanio rato rat- nius pagreiius, inodami, kad:
lankio takai juda 2,5 karto didesniu a) j linijiniai greiiai lygs;
greiiu negu takai, esantys 6 cm ar- b) pirmojo linijinis greitis du kartus
iau rato aies. Koks to rato spindulys? didesnis u antrojo;
c) j sukimosi periodai lygs; laik t. Apskaiiuokite automobilio ra-
d) pirmojo periodas perpus maesnis t sukimosi dan, kampin greit bei
u antrojo. kratini rato tak centrin pagrei-
1.252. 1,2 m spindulio vjo ratas per t. Rat skersmuo lygus d.
minut apsisuko 25 kartus. Koks bu-
vo rato meni galini tak centri- 1.255. Du skriemuliai, kuri spindu-
nis pagreitis? Kokiu daniu (sk/min) lys 4 cm ir 12 cm, sujungti juosta. Ma-
turi suktis ratas, kad centrinis jo pa- esniojo skriemulio apsisukimo peri-
greitis bt perpus maesnis? odas lygus 0,6 s. Kokiu greiiu juda
juostos takai? Koks yra didesniojo
1.253. Vienos turbinos rato spindulys
skriemulio apsisukimo periodas?
6 kartus didesnis, o jo sukimosi grei-
tis 30 kart maesnis negu kitos. Pa- 1.256*. Volas pradeda suktis tolygiai
lyginkite abiej turbin rat ratlan-
greitdamas ir per pirmsias 10 s ap-
ki tak linijin greit bei pagreit.
sisuka 40 kart. Apskaiiuokite volo
1.254. aislinis prisukamas automobi- kampin greit 10-osios sekunds pa-
lis atstum s tolygiai nuvaiavo per baigoje.
1. Mechanika

Il s k y r i u s
Dinamikos pagrindai

11. Pirmasis Niutono dsnis. Mas. Jga


1.257. Ant koto ukalamas plaktukas. 1.265. Kas vykt, jei em staiga nu-
Kurios atskaitos sistemos plaktuko stot suktis apie savo a? jei ji nusto-
koto ar ems atvilgiu stebimas t skrieti orbita aplink Saul? Kodl?
inercijos reikinys? 1.266. Kodl rstai i plukdom sieli
1.258. Kurios atskaitos sistemos at- danai imetami krant ups vin-
vilgiu stebime inercijos reikin, kai giuose?
imesta i lktuvo bomba krinta ne 1.267. Du vagonai vaiuoja tiesiai ir
vertikaliai? tolygiai: vienas 20 km/h greiiu, ki-
1.259. Ant stalo guli sviedinukas. Pa- tas 70 km/h greiiu. Abiejuose va-
stmus stal, sviedinukas pradeda ju- gonuose kabo po rutuliuk, pririt
dti. Kurio atskaitos kno atvilgiu ant silo prie lub. Ar vienodos abie-
galima taikyti inercijos dsn? Kurio j rutuliuk padtys? Kodl? Ar jos
atskaitos kno atvilgiu is dsnis pasikeis, jei vagonai ims judti toly-
negalioja? giai greitdami?

1.260. Kas yra inercijos reikinys? 1.268. Kodl bgantis mogus, u ko


nors ukliuvs, krinta priek, o pa-
1.261. K apibdina inertikumas? slyds atgal?
Kokia jo esm?
1.269. Ar gali kurio nors kno mas
1.262. Kodl svyruojani tvor sun- bti lygi nuliui? Kodl?
ku kalti vin?
1.270. Pus indo pripilta pieno. Kiek
1.263. Kodl piktoles reikia rauti i kart padids pieno mas, jei ind pri-
ems palengva? pilsime piln?
1.264. Kuria kryptimi ir kodl pa- 1.271. Ivardykite kelet kn, kuri
sislenka autobuso keleiviai, kai is mass negalima nustatyti svarstykl-
staiga sustoja ar pasuka, pavyzdiui, mis. K daryti, jei j mas vis tiek rei-
dein? kia suinoti?
1.272. Skaldant malkas, pliauskoje 1.282. 50 t mass vagonas juda 0,3 m/s
strigo kirvis. Kaip lengviau perskelti greiiu stovinios platformos link ir
pliausk: kiet pagrind trinktelint atsitrenkia j. Po smgio platforma
pliauska ar kirvapente? Kodl? pajuda 0,5 m/s greiiu. Vagono greitis
po smgio sumaja 0,2 m/s. Apskai-
1.273. Kokia yra 8 cm3 gintaro gabal-
iuokite platformos mas.
lio mas?
1.274. Apskaiiuokite 3 m ilgio, 2,5 m 1.283. Valtyje stovintis vejys traukia
ploio ir 0,6 cm storio lango stiklo lyn, pritvirtint prie barkaso. Valties
mas. mas 450 kg. Atstumas, kur nuplau-
kia valtis ir barkasas, kol susitinka,
1.275. Aliumininio ir plieninio rutuliu- atitinkamai lygus 8 m ir 2 m. Kokia
ko matmenys vienodi. Kurio j mas yra barkaso mas? Vandens pasiprie-
didesn? Kiek kart? inimo nepaisykite.
1.276. Kokia yra 3 cm spindulio gele-
inio rutuliuko mas? 1.284. 0,5 kg ir 0,8 kg mass knai
judjo vienas prieais kit, be to, pir-
1.277. Veimlis, riedjs horizontaliu masis j 4 m/s greiiu. Po susid-
paviriumi 60 cm/s greiiu, susiduria rimo knai sustojo. Kokiu greiiu i
su kitu veimliu, judaniu ta paia pradi judjo antrasis knas?
kryptimi 180 cm/s greiiu. Po susid-
rimo abu veimliai vaiuoja ta paia 1.285. Susiduria du vienodo spindulio
kryptimi vienodu 120 cm/s greiiu. rutuliukai: plieninis ir varinis. Paly-
Apskaiiuokite veimli masi san- ginkite rutuliuk gyt pagreit.
tyk.
1.286. Susiduria du tos paios media-
1.278. Rutulys, riedantis horizontaliu gos rutuliukai, kuri vieno skersmuo
paviriumi 40 cm/s greiiu, susiduria 3 kartus didesnis u kito. Palyginkite
su dvigubai didesns mass nejudan- rutuliuk pagreit.
iu rutuliu. Po smgio pirmasis rutu-
lys sustoja. Kokiu greiiu ima riedti
antrasis rutulys?
1.279. Ant stalo, lovelyje, yra du tam- 1.287. Berniukas laiko duj pripildyt
prs rutuliukai. Kaip be svarstykli ir balionl. Kokie poveikiai kompensuo-
kit prietais nustatyti, ar vienoda t jasi? Ar pasikeis atsakymas, jeigu ba-
rutuliuk mas? Atlikite bandym. lionl berniukas paleis? Kodl?
1.280. vejys lynu vienoda jga 1.288. Eere plduriuoja valtis. Kokie
traukia valt prie kranto: pirm kar- poveikiai kompensuojasi?
t stovdamas ant kranto, antr
kart sddamas valtyje. Kur kar- 1.289. Pasakykite, kokie poveikiai
t valtis greiiau pasiekia krant? kompensuojasi, kai povandeninis lai-
vas:
1.281. 120 t mass motorveis stum- a) tolygiai plaukia vandenyje;
teljo stovjus vagon. J sveikos b) guli" jros dugne.
metu vagono pagreiio modulis buvo
3 kartus didesnis negu motorveio. 1.290. Automobilis vaiuoja tolygiai
Apskaiiuokite vagono mas. horizontaliu keliu. Kokie poveikiai
kompensuojasi? Ar gali tas pats auto- ma. K galite pasakyti apie jgas,
mobilis. ijungus varikl, vaiuoti veikianias t tak vertikalia krypti-
tolygiai? Kodl? mi ir judjimo kryptimi?
1.291. vejys plaukia valtimi prie sro- 1.300. Kranas kelia poli u vieno jo
v pastoviu greiiu kranto atvilgiu. galo. Kokios jgos veikia keliam po-
Kuri kn poveikis jam kompensuo- li? Paymkite jas brinyje.
jasi?
1.292. I sraigtasparnio imesta gaire-
l krinta vertikaliai tolygiai greitda-
ma. K<.\l? Kada ji kris tolygiai?
1.293. Kamuolys mestas vertikaliai
auktyn. Nurodykite j veikianias
jgas:
a) metimo momentu;
b) kylant auktyn, 1.301. Yra toki jg, kurios veikia t
c) krintant emyn. pat kn, taiau neturi atstojamosios
(pavyzdiui, dvi vienodo didumo, bet
1.294. Ant stalo guli teniso kamuoliu- prieing krypi jgos, veikianios
kas. Kokios jgos j veikia? Pavaizduo- ne vienoje tiesje). Paaikinkite, kaip
kite jas brinyje. reikia suprasti teigin: Jgos neturi
1.295. Kokios jgos veikia sunkveim, atstojamosios".
kai jis: 1.302. Silas ilaiko 20 N svorio kro-
a) stovi ant horizontalaus kelio; vin. Ar nutrks tas silas, jeigu j
b) vaiuoja tolygiai horizontaliu keliu; tempsime prieingas puses 15 N j-
c) vaiuoja tolygiai greitdamas; ga? Kodl?
d) vaiuoja tolygiai ltdamas?
Nubraiykite brinius. 1.303. Ledo ritulys po smgio slysta
ledu tolygiai ir tiesiai. Kokios jgos
1.296. Kranas kelia piln konteiner. veikia ritul? Kam lygi j atstojamoji?
Kokios jgos veikia konteiner, kai jis: Pavaizduokite tas jgas grafikai.
a) nejuda; Trinties nepaisykite.
b) kyla tolygiai;
1.304. 6 N ir 12 N jgos veikia t pat
c) kyla tolygiai greitdamas?
kno tak. Ar gali j atstojamoji b-
Nubraiykite brinius.
ti lygi 2 N, 6 N, 10 N, 20 N? Kodl?
1.297. K teigia pirmasis Niutono
1.305. Nuo ko priklauso atstojamosios
dsnis?
jgos didumas, kai kampas tarp deda-
1.298. Mokiniai susiginijo, kaip rasti mj jg lygus nuliui? Nubraiykite
atstojamj sunkio jg, veikiani brin ir raskite atstojamj jg.
sprogusio sviedinio skeveldras. Kaip
1.306. T pat kno tak veikia dvi
atsakyti klausim?
viena kitai statmenos jgos, kuri at-
1.299. Materialusis takas juda toly- stojamoji 50 N. Viena i veikiani j-
giai greitdamas horizontalia ploktu- g lygi 40 N. Raskite antrj jg.
12. Antrasis Niutono dsnis
1.307. Raketos pagreitis didja ir ta- c) jgos F priklausomybs nuo kno
da, kai j veikiani jg atstojamoji trajektorijos kreivumo spindulio R
(skaitant ir reaktyvij) yra pastovi. grafik.
Kodl? Kiekvienu atveju kitus du formuls
dydius laikykite pastoviais.
1.308. D veikia tam tikra jga F,
nukreipta sien. Kodl d nejuda 1.312. 18 t mass vagonui pagreit su-
su pagreiiu? teikia 1,8 kN jga. Kokiu pagreiiu ju-
da vagonas?
1.313. 48 t mass reaktyvusis lktu-
vas leidiasi 5 m/s2 pagreiiu. Apskai-
iuokite lktuvo stabdymo jg. Br-
inyje pavaizduokite jo greiio, jgos
777777777777777777777 bei pagreiio kryptis.
1.314. 0,05 N jga suteikia knui
1.309. Kodl sunku nuokti krant 0,2 m/s2 pagreit. Kokia yra to kno
i lengvos valties ir lengva tai padary- mas?
ti i baros, esanios tokiu pat atstu-
1.315. 30 N jga knui suteikia 0,6 m/s2
mu nuo kranto, kaip ir valtis?
pagreit. Kokiu pagreiiu judt is
1.310. Jga F 1 veikia kn A. Sis po- knas, veikiamas 55 N jgos?
veikis perduodamas knui B, kurio 1.316. 80 N jga suteikia knui 1 m/s2
atoveikio jga F 2 tokia pati, kaip ir F 1 , pagreit. Kokio didumo jga jam su-
tik prieingos krypties. Jg F 1 ir F 2 teikt 1,4 m/s2 pagreit?
atstojamoji lygi nuliui, todl, veikia-
mas bet kokio didumo jgos F 1 , knas 1.317. 460 t mass keleivinis trauki-
nepajuds i vietos. Ar taip yra i tik- nys vaiuoja tolygiai ltdamas. Per
rj? Kodl? 50 s jo greitis sumaja nuo 40 km/h
iki 24 km/h. Kokio didumo jga stab-
do traukin?
B
1.318. 500 g mass kamuolys po 0,02 s
trunkanio smgio gijo 8 m/s greit.
Apskaiiuokite vidutin smgio jg.
1.319. 5 kg mass knas, veikiamas
tam tikros jgos, juda 3 m/s2 pagrei-
iu. Kok pagreit gyt 12 kg mass
1.311. Jga, suteikianti knui cent-
knas, veikiamas tokios pat jgos?
rin pagreit, ireikiama formule
F= mv IR. Nubraiykite: 1.320. Lengvojo automobilio mas 2 t,
a) jgos F priklausomybs nuo kno sunkveimio 9 t. Sunkveimio
mass grafik; traukos jga 1,5 karto didesn negu
b) jgos F priklausomybs nuo kno lengvojo automobilio. Palyginkite j
greiio v grafik; pagreiius.
1.321. 1,2 t mass automobilis vaiuo- 1.326. I pabklo iaunamas 10 kg
ja 100 m spindulio kreivu keliu. Ko- mass sviedinys. Parako duj slgimo
kio didumo centrin jga veiks auto- jga lygi 1,2 MN, o sviedinio judjimo
mobil, vaiuojant 18 km/h ir 54 km/h vamzdiu laikas 0,005 s. Kokiu
greiiu? greiiu ilekia sviedinys? Kodl svie-
1.322. Tramvajaus vagonas, kurio ma- dinio lkio nuotolis priklauso nuo
s 7 t, vaiuoja 3,5 m/s greiiu 150 m vamzdio ilgio?
spindulio poskiu. Skersinio nuoly- 1.327. mogus kartimi pastm nuo
dio nra. Apskaiiuokite iorinio b- prieplaukos bar, veikdamas j 420 N
gio slgimo rato antbriaun jg. jga. Per 40 s bara nutolo nuo prie-
Kaip pasikeis i jga, greit padidinus plaukos 1 m. Kokia baros mas?
2 kartus? 3 kartus?
1.328. 200 kg mass vagonlis per pir-
1.323. 1,8 t mass automobilis prade- mj sekund nuvaiavo 20 cm. Ko-
da vaiuoti horizontaliu keliu ir per kio didumo jga suteik jam pagreit?
12 s gyja 36 m/s greit. Apskaiiuoki-
te variklio traukos jg. 1.329. 2 kg mass sviedinys ilekia i
pabklo vamzdio horizontaliai 900 m/s
1.324. Brinyje pavaizduotas 3 kg greiiu. Vamzdio ilgis 3 m. Apskai-
mass kno greiio kitimo grafikas. iuokite parako duj slgimo jg, lai-
Kokio didumo jga veik kn? kydami, kad ji yra pastovi.
1.330. Jga F suteikia mass Tnl k-
v, m/s t
nui 2 m/s2 pagreit, o mass m2 k-
nui 4 m/s2 pagreit. Kok pagreit,
veikiami tos paios jgos, gis ie k-
nai, jeigu juos sujungsime?
1.331. Pakrautas sunkveimis pajud-
jo i vietos 0,22 m/s2 pagreiiu, o tu-
ias 0,4 m/s2 pagreiiu, esant tai
paiai traukos jgai. Tuio sunkvei-
mio mas 4 t. Kokia krovinio mas?
1.332. Veikiamas tam tikros jgos, ve-
imlis pajudjo i vietos ir nuvaiavo
1.325. Nejudant 400 g mass kn 6 s 50 cm atstum. Padjus ant jo 0,2 kg
veikia 0,2 N jga. Kok greit per mass svarst, veimlis per t pat
laik gyja knas ir kok atstum jis laik veik tik 30 cm. Kokia veim-
nueina? lio mas?

13. Treiasis Niutono dsnis


1.333. Knyga slegia stal jga F. 1.334. Automobil veikia 1 kN traukos
Stalas veikia knyg tokia pat jga jga ir 0,5 kN pasiprieinimo judji-
auktyn. Ar galima rasti i jg at- mui jga. Ar tai neprietarauja treia-
stojamj? Kodl? jam Niutono dsniui? Kodl?
1.335. Kaip pasireikia treiasis Niu- lipa i valties bei tokia pat jga j
tono dsnis, pjaunant malkas? stumia?

1.336. Du berniukai tempia dinamo- 1.339. Knai krinta emyn dl ems


metr prieingas puses. K rodys di- traukos. Kodl is teiginys netikslus?
namometras, jei pirmasis berniukas 1.340. Ar visada atramos reakcijos j-
gali tempti 300 N jga, o antrasis ga yra tokio pat didumo, kaip sunkio
tik 250 N jga? Kodl? jga? Ar visada atramos reakcijos j-
ga yra tokio pat didumo, kaip ir sle-
1.337. Baronas Miunhauzenas teig,
gianti jga? Kodl?
kad jis pats save u plauk itrauk
i pelks. Paaikinkite tai. 1.341. Kas atsitiks kosmonautui lais-
vai skriejaniame kosminiame laive,
1.338. Kodl valtis nepajuda i vietos, jei jis paleis (be smgio) i rank
kai joje sdintis mogus spaudia jos sunk daikt? jei jis daikt mes?
on, ir pradeda judti, kai mogus i- Kodl?

14. Tamprumo jga


1.342. Ant stalo stovi svarstis. Kokios 1.348. Brinyje pavaizduotas gumi-
jgos viena kit atsveria? ns juostels ilgio priklausomybs nuo
tempimo jgos grafikas. Apskaiiuoki-
1.343. aidiant miestuius, metama te juostels standum.
lazdel lekia sukdamasi. Kokios jgos
suteikia skirtingiems jos takams
centrin pagreit?
1.344. Pririus kn prie gumins
juostels, ji pailgja. Ivardykite s-
veikos jgas. Kuriuos knus veikia
ios jgos?
1.345. Kodl dinamometruose papras-
tai taisomi spyruokls itempimo ri-
botuvai?
1.346. 3 N jgos veikiama spyruokl
pailgjo 3 cm. Koks jos standumas? 1.349. Kokio svorio kn reikia prika-
binti prie spyruokls, kad ji pailg-
1.347. Dvi vienodo ilgio spyruokls su-
t 12 cm? Spyruokls standumas
jungiamos viena su kita, o laisvieji 1000 N/m.
j galai tempiami. Viena spyruokl,
kurios standumas 120 N/m, pailgja 1.350. Brinyje pavaizduoti vienodo
6 cm, kita 3 cm. Apskaiiuokite ki- ilgio plienins ir varins vielos pail-
tos spyruokls standum. gjimo priklausomybs nuo tempimo
1.351*. Dvi spyruokls, kuri standu-
mas kY ir k2, i pradi buvo sujungtos
lygiagreiai, po to nuosekliai. Koks
buvo spyruokli sistemos standumas
kiekvienu atveju?
1.352. Vilkdamas 2 t mass lengvj
automobil, sunkveimis per 40 s toly-
giai greitjaniai nuvaiavo 320 m.
Kiek dl to pailgjo vilkimo lynas, ku-
rio standumas 2 IO6 N/m? Trinties
nepaisykite.
1.353. 1,8 t mass automobilis velka -
jgos grafikai (I grafikas atitinka plie- mas 0,6 m/s2 pagreiiu. Apskaiiuoki-
nin viel, II varin). Palyginkite te IO5 N/m standumo vilkimo lyno
viel standum. pailgjim. Trinties nepaisykite.

15. Gravitacijos jga


1.354. Suformuluokite visuotins trau- gal formul F = GmlTricJr2I (ia r
kos dsn. Kokia yra gravitacijos kon- atstumas tarp t kn masi centr.)
stantos fizikin prasm? Kodl?
1.355. Kodl nepastebime traukos 1.361. Kiek kart reikia pakeisti at-
tarp mus supani daikt? stum tarp kn, kad j tarpusavio
traukos jga sumat 3 kartus? pa-
1.356. Ar gali kosminis laivas i iner- didt 9 kartus?
cijos skrieti tiesiai kosminje erdv-
1.362. Du laivai, kuri kiekvieno ma-
je? Kodl?
s yra 10 000 t, nutol vienas nuo
1.357. Paaikinkite, kodl atmosferos kito 100 m. Apskaiiuokite laiv tar-
slgis priklauso nuo aukio. pusavio traukos jg.
1.358. Kaip skriet Mnulis, jei inyk- 1.363. Kiekvieno i dviej dirbtini
t trauka tarp jo ir ems? Kas atsi- ems palydov mas lygi 4,2 t. Ko-
tikt, jei Mnulis sustot orbitoje? kio didumo traukos jga veiks tarp
Kodl? i palydov, kai jie priarts vienas
prie kito per 100 m?
1.359. Sakykime, kad pavyko ikasti
1.364. Kokia jga em ir Mnulis
tunel iilgai viso ems skersmens traukia vienas kit? ems mas
ir t tunel krinta akmuo. Kur io 5,97 IO24 kg, Mnulio mas 7,35
akmens pagreitis bt didiausias ir IO22 kg, o atstumas tarp j centr
kur maiausias? Kodl? Oro pasi- 3,84 10* m.
prieinimo nepaisykite.
1.365. Dviej vienod rutuli tarpusa-
1.360. Ar visada vienalyi kn gra- vio traukos jga lygi 1 N. Atstumas
vitacijos jg galima apskaiiuoti pa- tarp j centr 1 m. Kokia rutuli mas?
1.366. Tiriamajame gravitacijos lauko u ems spindul apytiksliai 3,7 kar-
take 1 kg mass kn veikia 9,8 N to, o mas 81 kart.
traukos jga. Koks yra tame take 1.375. Planetos tankis 5 2 0 0 kg/m3,
gravitacijos lauko stipris? o spindulys 6 5 0 0 km. Koks yra laisvo-
1.367. Marso spindulys apytiksliai du jo kritimo pagreitis ioje planetoje?
kartus maesnis u ems spindul, o 1.376. Laisvojo kritimo pagreitis ties
mas sudaro madaug 0,1 ems ma- ems aigaliu 9,83 m/s2, o ems
ss. Palyginkite jgas, kuriomis ios spindulys 6,37 IO6 m. Apskaiiuokite
planetos traukia vienodos mass k- ems mas ir vidutin tank.
nus, esanius j paviriuje.
1.377. Koks laisvojo kritimo pagreitis
1.368. Koks atstumas turi bti nuo auktyje:
ems centro iki kosminio laivo, a) lygiame ems spinduliui;
skriejanio Mnulio link, kad toliau b) lygiame pusei ems spindulio;
laivas judt veikiamas Mnulio trau- c) lygiame n ems spinduli?
kos? Mnulio mas 81 kart maesn 1.378. Kokio didumo sunkio jga vei-
u ems mas, o atstumas tarp j kia 1,4 t mass kn 40 km auktyje
centr lygus 60 ems spinduli. vir ems aigalio? g = 9,83 m/s2,
1.369. ems ir Plutono mas beveik R = 6370 km.
vienoda, o j atstum nuo Sauls san- 1.379. Vertikaliai auktyn imestas
tykis lygus 1 : 40. Apskaiiuokite j- knas emje pakyla aukt hv ko-
g, kuriomis Saul traukia ias pla- k didiausi aukt h2 pakilt is
netas, santyk. knas, jeigu j imestume tuo paiu
1.370. Kiek kart pasikeis ems ir greiiu vertikaliai auktyn Marse? At-
kno tarpusavio traukos jga, jei k- mosferos pasiprieinimo ir g priklau-
nas nutols nuo ems paviriaus at- somybs nuo aukio nepaisykite.
stumu, lygiu jos spinduliui? 1.380. emje mogus pakelia 50 kg
mass krovin. Kokios mass krovin
1.371. Automatin stotis nutolo nuo
jis galt pakelti Mnulyje? R/RM =
ems centro 1,5 IO5 km. Kiek kart
= 3,7, M M / M = 1 / 8 1 . Koks yra laisvojo
pasikeit stoties traukos prie ems
kritimo pagreitis Mnulyje?
paviriaus jga?
1.381. Ar gali DP be varikli skrieti
1.372. Kokiu atstumu nuo ems pa- aplink em orbita, kurios ploktuma
viriaus kosminis laivas bus ems neina per ems centr? Kodl?
traukiamas 122 kartus maesne jga
negu ems paviriuje? 1.382. Mnulis skrieja aplink em
apytiksliai 1 km/s greiiu. Vidutinis
1.373. Jupiterio spindulys lygus 11,2 atstumas tarp ems ir Mnulio lygus
ems spindulio, o mas 318 e- 3,8 IO5 km. Apskaiiuokite ems
ms masi. Apskaiiuokite laisvojo mas.
kritimo pagreit Jupiteryje.
1.383. Apskaiiuokite Sauls mas ir
1.374. Kiek kart kno, nugabento laisvojo kritimo pagreit jos paviriu-
Mnul, traukos jga maesn negu je. Sauls spindulys 6,95 IO8 m, e-
emje? Mnulio spindulys maesnis ms orbitos spindulys 1,5 IO11 m.
1.384. Kokiu periodu turt suktis pusiaujo tako. Apskaiiuokite palydo-
em, kad knai pusiaujyje bt ne- vo orbitos spindul, aukt vir ems
svars? paviriaus ir orbitin greit.
1.385. Apie 1,5 IO6 km spindulio ne- 1.390. Kok maiausi greit horizon-
inom planet sukasi palydovas, ku- talia kryptimi reikia suteikti knui,
rio linijinis greitis 12 km/s. Palydovo kad jis tapt dirbtiniu ems palydo-
orbitos spindulys 5 IO6 km. Apskai- vu? Apskaiiuokite 800 km auktyje
iuokite planetos mediagos tank. skriejanio palydovo apsisukimo apie
em period.
1.386. Kosminio laivo skriejimo aplink
em periodas 88,6 min, ems spin- 1.391. Kosminis laivas skrieja aplink
dulys 6,4 IO6 m. Palydovo orbita ap- em orbita 250 km auktyje. Raski-
skritimin. Apskaiiuokite vidutin te jo linijin greit bei skriejimo aplink
linijin kosminio laivo greit. em period.
1.387. Dirbtinis palydovas skrieja ap- 1.392*. Tam tikros planetos pusiaujy-
link Mnul 200 km auktyje vir jo je knas sveria perpus maiau negu
paviriaus. Apskaiiuokite palydovo aigalyje. Planetos mediagos tankis
skriejimo period bei orbitin greit. 3200 kg/m3. Apskaiiuokite planetos
MM = 7,3 IO22 kg; Rm = 1,7 IO6 m. apsisukimo apie savo a period.
1.388. Dirbtinio palydovo skriejimo 1.393*. Laikydami, kad pirmasis DP
aplink planet A periodas lygus T. skriejo apskritimine orbita, kurios
Kaip pasikeist is periodas, jei paly- spindulys 6600 km, apskaiiuokite pa-
dovas judt aplink planet B, kurios lydovo ski skaii per par.
mediagos tankis p toks pat, kaip
1.394*. Vienalyiame rutulyje, kurio
planetos A, bet spindulys du kartus
spindulys r, o mas M, yra sferin
didesnis? Abiem atvejais palydovas
kiaurym (tutuma). Jos spindulys ly-
skrieja apskritimine orbita arti pla-
gus r/2. Kiaurym lieiasi su rutulio
netos paviriaus.
paviriumi ir centru. Atstumu I (I > r)
1.389. Paleistas pusiaujo ploktumoje, nuo rutulio centro yra takinis mass
palydovas skrieja apskritimine orbita m knas. Kokia jga rutulys traukia
taip, kad vis laik yra vir to paties t kn?

16. Trinties jga


1.395. Kok kamp slydimo trinties j- tada galu ir kaskart stumkite j
ga sudaro su kno greiiu? Nubraiy- stalo paviriumi. Palyginkite trinties
kite brin. jgas. (Naudokits dinamometru.)
1.398. Kodl spint su knygomis sun-
1.396. Kodl, lifuojant kn paviri,
ku pajudinti i vietos?
trintis sumaja tik iki tam tikro di-
dumo, o toliau vl padidja? 1.399. Kodl horizontaliu keliu vaiuo-
janio traukinio greitis nepadidja iki
1.397. Medin tael i pradi padki- begalybs, nors garveio traukos jga
te ant stalo vienu onu, po to kitu, veikia vis laik?
1.400. Kodl vandenyje plduriuojan- 1.408. Plieninmis pavaomis kausty-
i didel ledo lyt pajudinti lengva, tos rogs, veikiamos 3 N horizontalios
bet sunku i karto suteikti jai didel jgos, tolygiai slysta ledu. Koks yra
greit? rogi svoris?
1.401. Kai automobilis staigiai pajuda 1.409. Krovinius poliarininkai perve-
i vietos lapiame kelyje, varantieji a un kinkiniais. Sie gali traukti
ratai danai praslysta, t. y. buksuoja. roges sniegu didiausia 500 N jga.
Kaip tai paaikinti? Kaip galima tokiu Kokios mass roges su kroviniu pa-
atveju padidinti traukos jg? jgt tolygiai traukti un kinkinys,
kai trinties koeficientas lygus 0,12?
1.402. Kodl palyginti lengva itrauk-
ti vin i sausos lentos, o sunku i 1.410. eme tolygiai traukiama 140 kN
ibrinkusios? Atrodo, vanduo, atsto- svorio betonin plokt. Trinties jga
jantis tepal, turt sumainti trint. lygi 60 kN. Apskaiiuokite trinties ko-
eficient.
1.403. Sunkus knas padtas ant fa-
neros juostos, itiestos ant grind. 1.411. Visiems gerai inomas toks
Horizontalia kryptimi t kn veikia bandymas. Ant stalo padedamas po-
palengva didjanti jga. K reikia i- pieriaus lapas, o ant jo pastatoma
noti, norint nustatyti, ar faneros juos- stiklin su vandeniu. Staigiu jude-
ta slys grindimis, ar knas faneros siu popieriaus lapas itraukiamas i
paviriumi? Kodl? po stiklins. Ar pasikeis bandymo
1.404. Lenktyniaudamas vienas ar- rezultatas, jeigu ant popieriaus pa-
klys perve 23 t mass krovin (trin- statysime tui stiklin? Atsaky-
ties koeficientas 0,012). Kokia buvo m patikrinkite bandymu ir paaikin-
tolygiai bganio arklio traukos jga? kite.

1.405. Elektros variklio anglinis epe- 1.412. 7 plieno laktai sudti vienas
tlis spaudiamas prie kolektoriaus ant kito. Kiekvienas j sveria 50 N.
6 N jga. Kokio didumo trinties jga Trinties tarp lakt koeficientas lygus
veikia tarp epetlio ir kolektoriaus, 0,2. Kokio didumo horizontalia jga
kai = 0,2? reikia veikti keturis virutinius lak-
tus, kad jie pasislinkt? Kokio didu-
1.406. 1,8 t mass automobilis vaiuo- mo horizontalia jga, prilaikydami tris
ja tolygiai horizontaliu plentu. Ried- virutinius laktus, itrauksime ket-
jimo trinties koeficientas lygus 0,02. virtj lakt?
Apskaiiuokite automobilio variklio
traukos jg. Oro pasiprieinimo ne- 1.413. 1,6 kg mass medinis taelis,
paisykite. prikabintas prie 120 N/m standumo
spyruokls, tolygiai traukiamas hori-
1.407. 20 N svorio lenta spaudiama zontalia lenta. Trinties koeficientas
prie vertikalios sienos. Trinties tarp lygus 0,25. Kiek dl to pailgja spy-
lentos ir sienos koeficientas lygus 0,4. ruokl?
Kokia maiausia jga reikia spausti
statmenai prie sienos lent, kad ji ne- 1.414. 50 N svorio trinkel sprausta
slyst emyn? tarp dviej lent. Kiekviena lenta
spaudia trinkel 60 N jga. Trinties 1.418. 180 kg mass motociklas paju-
tarp trinkels ir lentos paviriaus ko- da i vietos ir, veikiamas 214 N trau-
eficientas lygus 0,5. Kokio didumo j- kos jgos, vaiuoja tolygiai greitda-
ga reikia veikti trinkel, kad ji: mas horizontalia 250 m ilgio kelio
a) slystu auktyn; atkarpa. Pasiprieinimo koeficientas
b) slystu emyn? lygus 0,04. Kiek laiko tai trunka ir ko-
k greit per t laik gyja motociklas?
1.415. Kokiu maiausiu atstumu nuo
sankryos reikia pradti stabdyti 1.419. Du mediniai taeliai, kuri
70 km/h greiiu vaiuojant automobi- kiekvieno mas 1,6 kg, padti vienas
l, usidegus raudonam viesoforo sig- ant kito ir ant medins lentos. Kokia
nalui, kai trinties koeficientas 0,45? jga reikia veikti apatin tael, norint
j itraukti i po virutiniojo? Apatinio
1.416. 3 IO6 kg mass traukinys pa- taelio abiej paviri trinties koefi-
juda i vietos ir vaiuoja horizontaliais cientas lygus 0,34.
bgiais, veikiamas pastovios 420 kN
traukos jgos. Pasiprieinimo koefi-
cientas lygus 0,0045. Apskaiiuokite
traukinio pagreit bei greit, gyt
per 6 s.
1.417. Automobilis vaiuoja 1,2 m/s2 jp - 'i:
pagreiiu. Vidutin pasiprieinimo j-
ga 4 kartus maesn u variklio trau-
kos jg. Kokiu pagreiiu vaiuos is
automobilis, ijungus varikl? ///////// //////>>

17. Aplinkos pasiprieinimo jga


1.420. Kurioms jgoms nugalti nau- 1.425. Kodl pakrautas laivas plaukia
dojama lktuvo varikli galia? liau negu tuias?
1.421. Kodl vjas daniau lauo me- 1.426. Kartais upe transportuojamas
dius vasar negu iem? baras geriau stumti buksyru. Kodl
tai patogiau, negu traukti jas lynu?
1.422. Kodl i dirbtinio ems paly-
dovo Mnul pasistas kosminis lai- 1.427. Kodl, kosminiam laivui skren-
vas gali nebti aptakios formos? dant per ems atmosfer, oro sluoks-
nis prie pat jo korpuso smarkiai
1.423. okdamas nuo boktelio, plau- kaista?
kikas neria vanden vertikaliai. Ko-
1.428. Kodl, judindamas kojas po
dl jis taip daro?
vandeniu pirmyn ir atgal (ypa kai ant
1.424. Nustojus irkluoti, valtis tuojau j umauti plaukmenys), mogus
sustoja. Kodl? Kodl sportins valtys plaukia pirmyn, o ne svyruoja pirmyn
poliruojamos? ir atgal?
1.429. Ant stalo pastatykite butel, o 1.432. Oro pasiprieinimo jga tiesiog
u jo degani vak. Papuskite bu- proporcinga automobilio greiio kvad-
telio kryptimi, ir vak uges. Kodl? ratui. Kiek kart padids i jga, pa-
Pakartokite bandym, pakeit butel didinus automobilio greit 60 %?
kitokios formos daiktu, pavyzdiui,
1.433. Automobilis vaiuoja pavjui
knyga. K pastebsite iuo atveju?
108 km/h greiiu. Vjo greitis ems
Kodl? atvilgiu lygus 12 m/s. Oro pasipriei-
1.430. Stambesni kruos grdeliai pa- nimo jga tiesiog proporcinga automo-
siekia dirv didesniu greiiu (aukiau bilio santykinio greiio kvadratui.
atoka) negu smulkesni. Kodl? Kiek kart padids oro pasiprieinimo
jga, automobiliui tokiu pat greiiu
1.431. Kaip, turint laikrat ir sekund- vaiuojant prie vj?
mat, rodyti, kad vidutinis greitis, ku-
r gyja ore judantis knas, veikiamas 1.434. 200 g mass knas krinta ver-
pastovios traukos jgos, yra atvirk- tikaliai emyn 9,2 m/s2 pagreiiu. Ko-
iai proporcingas kno skerspjvio kio didumo vidutin oro pasiprieini-
plotui? mo jga veikia kn?

3. 3727
1 .-,.
I
ii JjF*^ 88^
lwJtS%#i
S^r
11 f \ C I

III s k y r i u s
Dinamikos dsni taikymas

18. Kno judjimas vertikalia kryptimi


1.435. Laisvai krintantis knas pu- 1.441. Knas laisvai krinta i 1000 m
siaukelje gijo 20 m/s greit. Kokiu aukio. Kok atstum jis nuskrieja
greiiu knas nukrito ant ems? Kiek per paskutinij kritimo sekund? Ko-
laiko krito? I kokio aukio krito? kiu greiiu knas sminga em?

1.436. Plaukikas, nuoks nuo 8 m 1.442. Laisvai krintantis knas per


aukio boktelio, paniro 3,6 m gyly- paskutinij kritimo sekund veik
je. Kiek laiko ir kokiu pagreiiu (lai- 24,5 m keli. I kokio aukio krito
kykite, kad jis pastovus) plaukikas ju- knas?
djo vandenyje? 1.443. Knas laisvai krinta i 720 m
aukio. Padalykite i kelio atkarp
1.437. Knas laisvai krinta i 30 m tokias tris dalis, kuri kiekvien k-
aukio. Kokiu greiiu jis pasieks e- nas veikt per vienod laik.
m? Kokiame auktyje jo greitis bus
perpus maesnis u greit prie ems 1.444. Koks yra laisvai krintanio k-
paviriaus? no poslinkis per /-tj sekund nuo
kritimo pradios?
1.438. Knas laisvai krinta i tam tik-
1.445. I 1000 m auktyje skrendan-
ro aukio. Kok atstum jis nueina
io sraigtasparnio vertikaliai emyn
per pirmsias 4 s ir per pirmsias
iauta kulka ilk. 200 m/s greiiu.
10 s? Koks yra jo greitis, baigiantis
Per kiek laiko ir kokiu greiiu ji pa-
10-ajai sekundei? sieks em?
1.439. Knas krinta i 500 m aukio. 1.446. Laisvai krintantis knas pasie-
Apskaiiuokite atstum, kur jis nuei- k em per 4 s. Per kiek laiko jis
na per paskutinij kritimo sekund. nukrist ant ems, imestas i to pa-
1.440. Per paskutinisias dvi sekundes ties aukio 30 m/s greiiu?
krintantis knas nuskriejo 60 m. Kiek 1.447. Kamuoliukas metamas i 120 m
laiko jis krito? aukio vertikaliai emyn 3 m/s
greiiu. Kur bus kamuoliukas po 3 s? 1.454. Vertikaliai auktyn mestas ka-
Koks tada bus jo greitis? muolys nukrito ant ems po 4 s. Ko-
kiu pradiniu greiiu jis buvo mestas?
1.448. Kokiu pradiniu greiiu reikia
mesti kiet ems grumst vertikaliai 1.455. Kaip nustatyti i vulkano kra-
emyn nuo 25 m aukio tilto, kad terio isiverusi akmen pradin
vanden jis nukrist po 1 s? Kiek il- greit?
giau i to paties aukio krist is 1.456. I lanko paleista strl ilekia
grumstas, paleistas emyn be pradinio vertikaliai auktyn 25 m/s greiiu.
greiio? kok aukt ji pakyla?
1.449. Stovdamas ant 220 m aukio 1.457. Knas metamas vertikaliai
uolos krato, mogus i pradi met auktyn pradiniu greiiu v0. Apskai-
vien akmen, o po sekunds kit. iuokite didiausi jo pakilimo aukt
Kokiu pradiniu greiiu buvo imestas ir kilimo laik.
antras akmuo, jei abu akmenys nu- 1.458. Vertikaliai auktyn mestas ak-
krito emn kartu? muo nukrito ant ems po 3 s. Kokiu
pradiniu greiiu jis buvo mestas ir
1.450. Tuo pat metu vienas knas pa- kok aukt pakilo?
leidiamas laisvai kristi i tam tikro
aukio hv kitas i didesnio aukio 1.459. 35 m/s greiiu vertikaliai auk-
h2. Kokiu pradiniu greiiu V02 reikia tyn paleista strl po 3 s atsitrenk
mesti antr kn, kad abu jie nukris- taikin. Kokiame auktyje buvo taiki-
t emn vienu metu? nys ir kokiu greiiu strl j paliet?
1.460. I aerostato, esanio 300 m
1.451*. I lktuv, skrendani skir-
auktyje, imetamas krovinys. Per
tingame auktyje vir ems Uil > h2)> kiek laiko jis pasieks em, jei aero-
tuo paiu metu ioko du paraiuti- statas:
ninkai: A ir B. Iskleid paraiutus, a) nejuda;
jie leidosi tolygiai greiiu v ir pasiek b) leidiasi 5 m/s greiiu;
em kartu. Kuriame auktyje h pa- c) kyla 5 m/s greiiu?
raiut iskleid paraiutininkas A?
1.461. Knas metamas vertikaliai
Oro pasiprieinimo iki paraiut i-
auktyn 25 m/s greiiu. Kok greit jis
skleidimo momento nepaisykite.
gis po 4 s? Koks bus jo poslinkis per
1.452*. Kokiu pradiniu greiiu i 20 m t laik? Kok atstum per laik nu-
aukio reikia mesti vertikaliai emyn eis knas?
kn, kad jis nukrist 1 s anksiau u 1.462. I 30 m auktyje nuo ems pa-
laisvai krintant i to paties aukio viriaus esanios terasos vertikaliai
kn? auktyn 10 m/s greiiu imetamas ka-
muoliukas. Paraykite koordinai
1.453*. Nuo 16 m aukio stogo laa
priklausomybs nuo laiko formul, at-
vanduo. Penktasis laas atitrksta
skaitos pradia laikydami:
nuo stogo tada, kai pirmasis pasiekia a) imetimo tak;
em. Laiko tarpai tarp la atitrki- b) ems paviri.
mo moment vienodi. Apskaiiuokite Po kiek laiko kamuoliukas nukris ant
atstumus tarp la. ems?
1.463. Knas metamas vertikaliai 1.472. Knas metamas vertikaliai
auktyn. Kiek kart reikia padidinti auktyn 45 m/s greiiu. Kokiame auk-
pradin jo greit, kad didiausias paki- tyje jis bus po 2 s ir po 5 s? Koks tuo
limo auktis padidt 4 kartus? Kiek metu bus jo greitis?
kart dl to pailgs kilimo laikas?
1.473. I namo balkono vertikaliai
1.464. Kiek kart padids maksimalus auktyn berniukas imet kamuol.
kno pakilimo auktis, jei pradin k- Nustatykite jo koordinates po 1 s, 2 s,
no greit padidinsime dvigubai? 3 s, 4 s. Kamuolio pradinis greitis
1.465. Auktyn mestas knas pralekia 20 m/s. Atskaitos sistem susiekite su
pro tam tikr viet 10 m/s greiiu. balkonu. Paaikinkite gautus atsa-
Kokiu greiiu jis pralks pro i vie- kymus.
t, krisdamas emyn? Oro pasipriei- 1.474. Tuo paiu metu 5 m/s greiiu
nimo nepaisykite. imetami du knai: vienas vertika-
1.466. Kokiu pradiniu greiiu reikia liai auktyn, kitas emyn i auk-
mesti kn vertikaliai auktyn, kad io, kur turt pasiekti pirmasis k-
po 10 s jis krist 15 m/s greiiu? nas. Po kiek laiko abu knai susitiks?
1.467. I pneumatinio autuvo kulka 1.475. Knas metamas vertikaliai
ilk vertikaliai auktyn 160 m/s auktyn 40 m/s greiiu. Kokiame auk-
pradiniu greiiu. Kokiu greiiu ji lks tyje ir po kiek laiko jo greitis (modulis)
po 20 s? Oro pasiprieinimo nepaisy- bus 4 kartus maesnis u pradin?
kite. 1.476. Vienas knas metamas vertika-
1.468. Knas metamas vertikaliai liai auktyn pradiniu greiiu v0, kitas
auktyn greiiu i>0. Kokiame auktyje laisvai krinta i aukio h. Nustatyki-
jo greitis sumas 4 kartus? Kuri te atstumo tarp t kn priklausomy-
maksimalaus pakilimo aukio dal b nuo laiko, jei yra inoma, kad k-
sudaro is auktis? nai pradjo judti vienu metu.
1.469. Aerostatas kyla vir pasto- 1.477*. Vertikaliai auktyn mestas
viu greiiu i;0. Tam tikru momentu i akmuo pabuvo auktyje h du kartus.
jo imetamas akmuo, kuris nukrinta Laiko tarpas tarp i moment buvo
ant ems po 12 s. Kokiame auktyje lygus At. Kokiu pradiniu greiiu mes-
buvo aerostatas, kai akmuo nukrito tas akmuo?
ant ems?
1.478*. Du knai mesti vertikaliai
1.470. Balionas pradjo kilti nuo e- auktyn tokiu paiu pradiniu greiiu.
ms paviriaus 2 m/s2 pagreiiu. Po 5 s Laiko tarpas tarp imetimo moment
i baliono buvo imestas balastas (be lygus At. Kokiu pradiniu greiiu juds
pradinio greiio baliono atvilgiu). Po antrasis knas pirmojo atvilgiu? Pa-
kiek laiko balastas nukrito ant ems? raykite atstumo tarp kn kitimo
lygt.
1.471. Knas mestas vertikaliai auk-
tyn 25 m/s greiiu. Paraykite to k- 1.479*. Stovdamas ant 5 m aukio
no judjimo lygt. Po kiek laiko knas akmenins uolos, mogus meta akme-
pakils : n vertikaliai auktyn 2,5 m/s greiiu
a) 10 m; i 1,2 m aukio vir uolos. Per kiek
b) 20 m; laiko akmuo nukris uolos papdje ir
c) 25 m aukt? kok atstum jis nulks?
19. Kampu horizont mesto kno judjimas
1.480. Kodl i autocistern keliams 1.489. Du knai metami vienodo di-
laistyti vandens iurkls purkiamos dumo greiiu: pirmasis 30 kampu
vairiais nuotoliais? horizont, antrasis 60 kampu.
Kiek kart skiriasi kn pakilimo
1.481. I gumins arnos vandens
auktis ir lkio nuotolis?
iurkl trykta tam tikru kampu
horizont. Kodl kylanioji iurkl 1.490. Sviedinys iaunamas 650 m/s
yra itisin, o krintanioji susiskai- greiiu 30 kampu horizont. Apskai-
diusi? iuokite sviedinio pakilimo aukt,
lkio nuotol ir lkio trukm. Oro pa-
1.482. Kaip kinta kampu horizont
siprieinimo nepaisykite.
judanio kno greiio vertikalioji ir
horizontalioji dedamoji? Oro pasiprie- 1.491. 30 m/s greiiu 40 kampu ho-
inimo nepaisykite. rizont paleista signalin raketa.
kok aukt ji pakilo ir kok atstum
1.483. Knas metamas pradiniu grei-
nuskriejo?
iu V0 kampu horizont. kok
didiausi aukt gali pakilti is 1.492*. Vienas knas paleidiamas
knas? laisvai kristi i tako A, kitas tuo pa-
iu metu imetamas i tako B kam-
1.484. Vandens iurkl ilekia i
pu horizont. Po tam tikro laiko
vamzdelio 45 m/s greiiu ir sudaro su
horizontu 40 kamp. kok didiau- abu knai susiduria ore, take C. ro-
si aukt ji pakyla ir kok didiausi dykite, kad kampas nepriklauso nuo
atstum veikia horizontalia kryp- pradinio greiio V0, kuriuo knas i-
timi? metamas i tako B. Apskaiiuokite t
kamp, kai H/s = S . Oro pasipriei-
1.485. 45 kampu horizont mestas nimo nepaisykite.
akmuo pasiek didiausi aukt h.
Kok atstum jis nulk, kol nukrito
emn?
1.486. Kokiu kampu horizont reikia
mesti kn, kad jo pakilimo auktis
bt lygus lkio nuotoliui?
1.487. Du berniukai mto kamuol vie-
nas kitam. Ore kamuolys ibna 2 s.
Kok didiausi aukt jis pasiekia?
1.488. Kampu horizont iautas
sviedinys skriejo 10 s. kok aukt
jis buvo pakils?
20. Horizontaliai mesto kno judjimas
1.493. I pastoviu greiiu V0 horizon- 1.499. Meskite kamuoliuk horizonta-
taliai skrendanio lktuvo imetamas liai kaip galima toliau. Imatav rei-
knas. Koks bus horizontalusis jo kiamus dydius, apskaiiuokite pradi-
greitis ems atvilgiu ir lktuvo at- n kamuoliuko greit.
vilgiu? Kokios formos trajektorija ju- 1.500. Lktuvas skrenda 500 m auk-
ds knas, stebimas i lktuvo ir i tyje horizontaliai 400 km/h greiiu.
ems? Nubraiykite tas trajekto- Tuo momentu, kai jis atsiduria vir
rijas. tako A, esanio ems paviriuje, i
1.494. Kaip pasikeis horizontaliai i jo imetamas krovinys. Kokiu atstu-
mu nuo tako A krovinys nukris ant
tam tikro aukio mesto kno lkio
ems paviriaus?
trukm ir nuotolis, jei metimo greit
padidinsime du kartus? Kodl? 1.501. Sraigtasparnis skrenda 600 m
auktyje 160 km/h greiiu. I jo mo-
1.495. 25 m/s pradiniu greiiu horizon- torlaiv, plaukiant prieais sraigtas-
taliai mestas kamuolys nukrito ant parn 20 km/h greiiu, reikia numesti
ems po 4 s. I kokio aukio jis bu- vliavl. Kokiu atstumu nuo motorlai-
vo mestas? Kok atstum jis nulk vio laknas turi imesti i vliavl?
horizontalia kryptimi?
1.502. Lktuvas skrenda 8 km auk-
1.496. Akmuo metamas 12 m/s grei- tyje 1800 km/h greiiu. Prie kiek
iu horizontaliai nuo stataus 20 m kilometr iki taikinio laknas turi
aukio ups kranto. Po kiek laiko ak- imesti bomb, kad ji pataikyt tai-
muo nukris vanden? Kok kamp kin? Koks bus is atstumas, jei lk-
akmens galinio greiio vektorius su- tuvas skris dvigubai aukiau?
darys su vandens paviriumi? 1.503. Akmuo mestas horizontalia
1.497.12 m/s greiiu horizontalia kryp- kryptimi. Po 3 s jo greiio vektorius
timi mestas knas nuskriejo nuotol, su ems paviriumi sudar 45 kam-
lyg aukiui, i kurio buvo mestas. p. Koks buvo pradinis akmens
I kokio aukio mestas knas? greitis?

1.498. Daiktas krinta nuo 18 km/h 1.504. I sportinio autuvo kulka ile-
greiiu vaiuojanio vagono lentynos, kia 300 m/s greiiu, i medioklinio
taisytos 2 m auktyje vir grind. 375 m/s greiiu. aunama horizonta-
lia kryptimi i. vienodo aukio. Paly-
a) Kok atstum nuvaiuos vagonas,
ginkite atstumus, kuriuos nulekia
kol daiktas nukris ant grind?
kulka.
b) Koks bus daikto horizontalusis,
vertikalusis bei atstojamasis greitis 1.505. I 4 m aukio horizontaliai
pradiniu laiko momentu? po 0,4 s? po mestas kamuolys nukrito u 8 m. Ap-
0,6 s? Nubraiykite daikto judjimo skaiiuokite jo pradin ir galin greit.
trajektorij ir joje paymkite iuos 1.506. Per 18 m auktyje esant lang
greiio vektorius. horizontalia kryptimi buvo imestas
c) Kokiu kampu horizont nukreip- obuolys. Jis nukrito u 5 m nuo namo
tas atstojamojo greiio vektorius anks- pagrindo. Kiek laiko lk obuolys? Ko-
iau nurodytais laiko momentais? kiu greiiu jis buvo imestas?
1.507. Kaip ir kiek kart reikia pa- p su horizontu tuo metu sudarys jo
keisti horizontaliai mesto kno greit, greitis?
kad, imetimo aukt sumainus tris
1.510. I lktuvo, skrendanio hori-
kartus, lkio nuotolis nepasikeist?
zontaliai 500 m auktyje 250 m/s grei-
1.508. Horizontalia kryptimi mesto iu, imetama gairel. Kokiu atstumu
akmens greiio vektorius po 3 s suda- (horizontalia kryptimi) nuo taikinio ji
r su ems paviriumi 50 kamp. turi bti imesta, kad pasiekt tiks-
Koks buvo pradinis akmens greitis? l, kai taikinys:
a) nejuda;
1.509. I bokto horizontalia kryptimi b) juda ta paia kryptimi 15 m/s
40 m/s greiiu imestas knas. Ko- greiiu?
k greit jis gis po 4 s? Kok kam- Kokiu kampu horizont ji nukrinta?

21. Dirbtiniai ems palydovai.


Pirmasis ir antrasis kosminis greitis
1.511. DP skrieja apskritimine orbi- 1.518. Kosminio laivo prietaisai rodo,
ta. Kodl knai jame yra nesvars? kad laisvojo kritimo pagreitis lygus
5 m/s2. Kokiame auktyje nuo ems
1.512. Dirbtiniuose ems palydovuo-
paviriaus yra kosminis laivas?
se (kartais ir besileidianiuose liftuo-
se) knai gali bti nesvars. Ar vei- 1.519. Kosminio laivo pradinis skrieji-
kia iuos knus ems traukos jga? mo periodas buvo 88,6 min. Po papil-
Kodl? domo poveikio jis pailgjo iki 91 min.
1.513. Ar galima palyginti kn mas Kaip ir kiek pasikeit vidutinis laivo
laisvai skrendaniame kosminiame lai- nuotolis iki ems paviriaus bei vi-
ve, naudojant: dutinis skriejimo greitis?
a) spyruoklines svarstykles; 1.520. kok aukt ir kuria kryptimi
b) svirtines svarstykles? reikia paleisti dirbtin ems palydo-
Jei galima, tai kaip? v, kad jis vis laik bt vir to pa-
1.514. Kokia jga laiko palydov orbi- ties ems paviriaus tako?
toje? Kokia jga suteikia jam norma- 1.521. rodykite, kad dirbtinio ems
lin pagreit?
palydovo skriejimo apskritimine orbi-
1.515. Ar galima palydov paleisti taip, ta periodas apskaiiuojamas pagal for-
kad jis vis laik bt vir to paties mul T = 2jo-Jrf(GM); ia M e-
ems tako? ms mas, r palydovo nuotolis nuo
1.516. Ar degs degtukas kosminiame ems centro.
laive, skriejaniame apie em? Kodl?
1.522. Ar gali DP, kuris per par ap-
1.517. Kodl, paleidiant palydovus i sisuka apie em 18 kart, skrieti
pusiaujo ems sukimosi kryptimi, apskritimine orbita? rodykite sprs-
suvartojama maiau energijos? dami.
1.523. Palydovas skriejaapskritimine g = 8,4 m/s2). Koks but is greitis
orbita, nutolusia nuo ems pavir- Mnulyje CR = 1760 km, g = 1,7 m/s2)?
iaus 220 km. Apskaiiuokite jo skrie-
jimo period. Koks bus is periodas, 1.529. Kokiu maiausiu greiiu turi
jei palydovas skries auktyje, lygiame skrieti DP 500 km auktyje apskriti-
ems spinduliui? mine orbita? Nustatykite jo skrieji-
mo period. ems spindulys lygus
1.524. Vidutinis palydovo auktis nuo
6400 km.
ems paviriaus lygus 1700 km. Ko-
kiu greiiu skrieja palydovas? Koks 1.530. Raskite pirmj kosmin greit
yra jo skriejimo periodas?
Veneros paviriuje. Veneros mas
1.525. Ar gali palydovas skrieti aplink 4,9 IO24 kg, o spindulys 6000 km.
em apskritimine orbita 1 km/s grei-
iu? Kokiomis slygomis tai ma- 1.531. Kokiu greiiu turi judti oro
noma? molekuls, kad ieit i ems atmo-
sferos ir nuskriet kosmin erdv?
1.526. Fantastiniame apsakyme mini-
ma planeta, kuriai sukantis, pusiaujo 1.532. Pirmasis kosminis greitis Ve-
zonoje esantys daiktai yra nesvars. neros paviriuje yra lygus 7,4 km/s,
K turi daryti pusiaujo zonos gyven- o antrasis kosminis greitis Jupiterio
tojai, nordami suteikti daiktams pir- paviriuje 60 km/s. Apskaiiuoki-
mj kosmin greit? te pirmj kosmin greit Jupiterio
paviriuje ir antrj kosmin greit Ve-
1.527. Kas atsitiks dirbtiniam ems
neros paviriuje.
palydovui, paleistam orbit greiiu,
maesniu arba didesniu u pirmj 1.533. Mnulio skersmuo 3480 km, o
kosmin greit?
laisvojo kritimo pagreitis jo paviriuje
1.528. Raskite pirmj kosmin greit 1,7 m/s2. Apskaiiuokite antrj kos-
Veneros paviriuje (R = 6000 km, min greit Mnulio paviriuje.

22. Kno svoris


1.534. Kuriuos takus veikia kno 1.538. Kokia maiausia jga reikalin-
svoris? traukos jga? sunkio jga? Nu- ga 300 mg mass adatai pakelti?
braiykite brinius.
1.539. 600 kg mass plokt keliama
1.535. Nejudanio kno mas 2 kg, tolygiai: a) vertikaliai auktyn; b) hori-
400 g, 800 mg. Apskaiiuokite to kno zontaliai; c) vertikaliai emyn. Kokio
svor. didumo sunkio jga veikia plokt
1.536. Apskaiiuokite mas kn, ku- ir koks yra jos svoris kiekvienu at-
ri svoris 1 N ir 50 N. veju?

1.537. 12 t mass traktorius vaiuoja 1.540. 1940 kN svorio lokomotyvas per


per ploki tilt 8 m/s greiiu. Kiek 20 s gijo 15 km/h greit. Apskaiiuo-
sveria is traktorius tilto viduryje? kite jg, suteikusi jam pagreit.
1.541. Veikiamas 3,2 N jgos, knas 1.550. Prikabinkite prie dinamometro
juda 0,64 m/s2 pagreiiu. Apskaiiuo- 1 kg mass svarst ir leiskite dinamo-
kite to kno mas ir svor. metr tam tikru pagreiiu emyn. K
rodys pradjs leistis ir sustojs dina-
1.542. 1,6 kN sveriantis automobilis, mometras? Paaikinkite.
veikiamas 1550 N traukos jgos, pra-
deda vaiuoti horizontaliu keliu toly- 1.551. 70 kg mass kosmonautas kyla
giai greitdamas ir gyja 36 km/h grei- nuo ems vertikaliai auktyn 15 m/s2
t. Nepaisydami oro pasiprieinimo, pagreiiu. Apskaiiuokite kylanio kos-
apskaiiuokite automobilio greitjimo monauto svor.
trukm ir per t laik nuvaiuot 1.552. 2 kg mass knas, prikabintas
keli. prie dinamometro, keliamas vertika-
liai auktyn. K rodys dinamometras,
1.543. Nejudantis achtos keltuvas
knui kylant 2 m/s2 pagreiiu? kylant
sveria 2500 N. Leidiantis jo svoris
tolygiai?
sumaja iki 2000 N. Kokiu pagreiiu
leidiasi keltuvas? 1.553. 120 kg mass krovinys guli ant
besileidianio lifto grind ir spaudia
1.544. 75 kg mass vyras keliamas lif- jas 1500 N jga. Kokiu pagreiiu juda
tu vertikaliai ir tolygiai ltjaniai liftas? Kokia yra to pagreiio kryptis?
1 m/s2 pagreiiu. Kokio didumo jga
vyras slegia lifto grindis? 1.554. Lifte, judaniame 1,5 m/s2 pa-
greiiu (modulis), stovi 80 kg mass
1.545. Liftas kelia 40 kg mass ber- mogus. Koks yra to mogaus svoris
niuk 1,5 m/s2 pagreiiu (modulis). lifto kilimo pradioje?
Koks yra berniuko svoris kilimo pa-
baigoje? Koks bus jo svoris, liftui pra- 1.555. Kosminis laivas tam tikr kelio
djus leistis? dal arti ems paviriaus juda ver-
tikaliai auktyn 38 m/s2 pagreiiu. Ko-
1.546. acht tolygiai greitdamas kio didumo jga 70 kg mass kos-
leidiasi kauas, kurio svoris rimties monautas spaudia sdyn? Kokio
bsenoje 2600 N. Per pirmsias 12 s didumo yra kosmonauto sunkio jga?
kauas nusileidia 40 m. Koks yra nu-
1.556. Lynas ilaiko kn, sveriant
sileidianio kauo svoris? ne daugiau kaip 2600 N. Lynu kelia-
1.547. 5 kN svorio liftas kyla tolygiai mas 220 kg mass krovinys. Kokiu pa-
ltdamas 1 m/s2 pagreiiu. Apskai- greiiu keliant krovin, lynas nutrks?
iuokite lyno tempimo jg. 1.557. Rankoje laikomas knas, kurio
1.548. Autobuso keleivis laik ranko- svoris P. Kokiu pagreiiu reikia kelti
je sunk lagamin. Autobusas staiga kn, kad jo svoris bt 2P?
trkteljo, ir lagaminas, isprds i 1.558. 50 kg mass krovinys keliamas
rankos, nukrito ant grind. Kodl taip virve auktyn tolygiai greitjaniai.
atsitiko? Per 2 s jis pakyla 10 m aukt. Ap-
skaiiuokite virvs tempimo jg.
1.549. Sunkiaatletis rovimu ikl
1000 N svorio tang. Daugiau ar ma- 1.559. Tolygiai ltdamas 8,4 m/s2
iau ji svr klimo pradioje? Kodl? pagreiiu, kosminis laivas minktai"
leidiasi statmenai Mnulio paviriui u, kurio kreivumo spindulys 30 m.
(g = 1,7 m/s2). Kiek sveria 80 kg ma- Kokia jga slidininkas slegia slides e-
ss kosmonautas, esantis tame laive? miausiame io ruoo take?
1.560. Kosminis laivas vertikaliai ky- 1.567. 60 kg mass berniukas leidia-
la nuo ems paviriaus 25 m/s2 pa- si slidmis nuo 12 m aukio kalno.
greiiu. Kosmonauto mas 76 kg. Ap- Kalnas baigiasi duba, kurios krei-
skaiiuokite jo svor. Kokia perkrova vumo spindulys 12 m. Kokia jga sli-
veikia kosmonaut? ds slegiamos emiausiame dubos
1.561*. Startuojanio kosminio laivo take?
kartu su neanija raketa mas lygi 1.568. 1,8 t mass automobilis 54 km/h
300 t. Starto pradioje kosmonaut greiiu pervaiuoja igaubt tilt, ku-
perkrova 2,7. Apskaiiuokite laivo vie- rio kreivumo spindulys 45 m. Kokia
no variklio traukos jg, jeigu yra i- jga automobilis slegia vidurin tilto
noma, kad veikia keturi vienodi va- dal?
rikliai.
1.569. 55 kg mass slidininkas liuo-
1.562. mogus stovi ant horizontalios ia igaubtu kelio ruou, kurio krei-
spyruoklini svarstykli platformos. vumo spindulys 24 m. Slidininko grei-
K rodys svarstykls tuo metu, kai tis viduriniame ruoo take lygus
mogus staigiai tps? kai atsitps? kai 12 m/s. Kokia jga slidininkas slegia
staigiai isities? Kodl? slides?
1.563. Kokiu didiausiu pagreiiu gali- 1.570. 60 kN svorio pakrautas auto-
ma kelti 200 kg mass kn lynu, ku- mobilis vaiuoja ikilu tiltu 18 km/h
ris ilaiko nejudant 3000 N krovin? greiiu. Tilto kreivumo spindulys 60 m.
Kokios didiausios mass kn tuo Kokia jga automobilis slegia tilto vi-
paiu lynu galima leisti emyn tokiu dur?
pat pagreiiu?
1.571. Kiek sumaja automobilio
1.564. Kokia jga keltuvo dugn spau- svoris aukiausiame ikilo tilto ta-
dia krovinys, veikiamas 900 N sun- ke? Tilto kreivumo spindulys 120 m,
kio, jei keltuvas juda 0,24 m/s2 pagrei- automobilio mas 2000 kg, o greitis
iu, nukreiptu: a) auktyn, b) emyn? 40 km/h.
Ar priklauso i jga nuo keltuvo jud-
1.572. Kiek sveria 50 kg mass dvi-
jimo krypties? Kokia jga krovinys
ratininkas trajektorijos take A ir
spaust laisvai krintanio keltuvo
take B? R1 = 30 m, V1 = 15 m/s, R2 =
dugn?
= 20 m, V2 = 10 m/s.
1.565. 8 t mass automobilis vaiuoja
gaubtu tiltu, kurio kreivumo spindu-
lys 80 m. Kokia jga automobilis sle-
gia tilt, pravaiuodamas emiausi jo
tak 12 m/s greiiu?
1.566. 0,6 kN svorio slidininkas liuo-
ia 20 m/s greiiu gaubtu kelio ruo-
1.573. 700 N sveriantis slidininkas a) aukiausiame kilpos take;
liuoia 15 m/s greiiu i pradi b) emiausiame kilpos take?
gaubtu, paskui ikilu kelio ruou.
Abiej ruo kreivumo spinduliai vie- 1.580. Apatiniame Nesterovo kilpos
nodi ir lygs 20 m. Koks yra slidinin- take laknas slegia kd 7400 N j-
ko svoris viduriniame kiekvieno ruo- ga. Lakno svoris 800 N, kilpos spin-
o take? dulys 300 m. Kokiu greiiu skrenda
lktuvas?
1.574. Kran lynai nutrksta tada,
kai nepatyr kranininkai neatkreipia 1.581*. Prie 60 cm ilgio silo priritas
dmesio didel keliam krovini si- 500 g mass knas sukamas vertika-
sibavim. Dl koki prieasi tokiu lioje ploktumoje. Silas nutrks tuo
atveju nutrksta lynai? metu, kai jo tempimo jga bus lygi
12 N. Kokiu kampiniu greiiu suksis
1.575. Prie 0,6 m ilgio virvs prika- knas silo nutrkimo momentu?
bintas kibiras su vandeniu sukamas
vertikalioje ploktumoje. Kokiu ma- 1.582. Kodl ems pusiaujyje kno
iausiu greiiu reikia sukti kibir, svoris maesnis negu aigaliuose?
kad, pereidamas aukiausi trajekto- 1.583. Koks yra 1,2 kg mass kno
rijos tak, jis ne nukrist", o judt
svoris ems pusiaujyje? ems spin-
apskritimu?
dulys lygus 6400 km.
1.576. 40 kg mass berniukas supasi 1.584. 2,4 MN svorio ledlauis atplau-
spynmis, kuri pakab ilgis 4,2 m. k i Arkties pusiaujo rajon. Kiek
Kokia jga berniukas spaudia sdy-
dl to pakito jo svoris? Ar pasikeit
n, 5 m/s greiiu pereidamas" pusiau-
ledlauio grimzl? Kodl?
svyros padt?
1.585. Ar galima kalbti apie kno
1.577. 0,6 kg mass svarstis, priritas
svor, jei knas neslegia atramos ar-
prie 100 cm ilgio virvs, sukamas ver-
ba netempia pakabos? Kaip vadiname
tikalioje ploktumoje 3 sk/s daniu.
toki bsen?
Kokia jga tempiama virv tuo mo-
mentu, kai svarstis atsiduria: 1.586. Kokia jga knai slegia atra-
a) aukiausiame trajektorijos take; mas lktuve, skrendaniame tokia tra-
b) emiausiame trajektorijos take? jektorija, kokia juda knas, mestas
1.578. Prie 1,2 m ilgio strypo, galinio tuo paiu greiiu kampu horizont?
ilaikyti 375 N apkrov, pritvirtintas 1.587. Ar manoma nesvarumo bsena
25 N svorio krovinys. Jis sukamas emje? Jei taip, tai kaip j realizuoti?
vertikalioje ploktumoje 2 sk/s da-
niu. Ar nenutrks strypas, kroviniui 1.588. Sportininkas met rutul kam-
einant per aukiausi ir per emiau- pu horizont. Ar galima teigti, kad
si trajektorijos tak? lekiantis rutulys yra nesvarus? Kodl?
1.579. 720 km/h greiiu skrendantis 1.589. mogus imet auktyn me-
lktuvas atlieka mirties" kilp, ku- talin dut su rutuliukais. Kuriais
rios spindulys 500 m. Lakno mas skriejimo momentais rutuliukai bna
lygi 80 kg. Kokia perkrova veikia la- nesvars? Oro pasiprieinimo nepaisy-
kn: kite.
1.590. Konserv duts dugne ir sie- 1.596. achtos kabinoje guli 120 kg
nelse vinimi pradurkite skylutes. Ar mass krovinys. Koks yra to krovinio
pro jas teks vanduo, dutei krin- svoris, kai kabina:
tant? Kodl? a) kyla vertikaliai 0,2 m/s2 pagreiiu;
b) juda tolygiai;
1.591. Kosminis laivas skrieja statme- c) leidiasi 0,3 m/s2 pagreiiu;
nai ems paviriui pagreiiu g. Ko- d) laisvai krinta?
dl kosmonautas nejauia, kur yra ka-
1.597. Kokia jga 70 kg mass kosmo-
binos virus, o kur apaia?
nautas spaudia atram, kai raketa
1.592. Kodl Mnulyje mestas knas, kyla vertikaliai 8g pagreiiu? kai ji
skrieja ijungtais varikliais?
kol jis lekia, yra visikai nesvarus, o
emje tok kn galima laikyti ne- 1.598. Kokiu greiiu automobilis turi
svariu tik apytiksliai? pervaiuoti ikilo tilto vidur, kad ke-
leivis akimirk bt nesvarus? Tilto
1.593. Dut, kurios viduje udaryta kreivumo spindulys 48,4 m.
mus, imetama vertikaliai auktyn.
1.599. Rankoje laikomo krovinio svo-
Pasiekusi didiausi aukt, dut
ris P. Kokiu pagreiiu reikia leisti kro-
ima kristi emyn. Ar mus dutje
vin emyn, kad jo svoris sumat
patirs nesvarumo bsen? Kiek tai
perpus? kad krovinys bt nesvarus?
tsis?
1.600. Kokiu greiiu motociklininkas
1.594. Berniukas oka vir. Kuriuo turi vaiuoti igaubtu kelio ruou, ku-
uolio momentu (atsispiriant nuo e- rio kreivumo spindulys 40 m, kad vir-
ms, kylant, krintant emyn, susto- utiniame take slgis keli bt
jant pasiekus ems paviri) berniu- lygus nuliui?
ko kostiumo kiense esantys daiktai
yra nesvars? Kodl? 1.601. Kiek kart greiiau em tu-
rt suktis apie savo centr, kad
1.595. Ant lifto grind padtas 40 kg jos pusiaujyje esantys knai bt
mass knas. Koks yra jo svoris, kai nesvars? Laikykite, kad ekvatoriuje
liftas laisvai krinta? g = 10 m/s2.

23. Trinties jg veikiamo kno judjimas


1.602. K privalo daryti automobilio slystu atgal? Trinties tarp stiklins ir
vairuotojas, artdamas prie staigaus popieriaus koeficientas lygus 0,3. Ar
poskio? Kodl vairuotojas turi bti pasikeis bandymo rezultatas, jeigu
ypa atidus, kai drgnas oras, plikala stiklin bus tuia? Patikrinkite.
arba krinta lapai?
1.604. Koks turi bti maiausias auto-
1.603. Ant stalo padtas popieriaus la- mobilio varomj rat sukibimo su
pas, o ant jo pastatyta stiklin van- kelio danga koeficientas, kad automo-
dens. Kokiu pagreiiu reikia traukti bilis vaiuot horizontaliu keliu 3 m/s2
lap, kad stiklin popieriaus atvilgiu pagreiiu?
1.605. Troleibuse ant grind guli trin- Kokiu didiausiu greiiu jis gali va-
tukas. Troleibusui pradjus vaiuoti iuoti poskiu, kad neslyst? Slydimo
1,4 m/s2 pagreiiu, trintukas nejudjo trinties koeficientas 0,35. Kiek kart
(grind atvilgiu), o stabdant 2,5 m/s2 turs pasikeisti jo greitis iem, kai
pagreiiu, m slysti. Nustatykite trinties koeficientas bus 4 kartus ma-
trinties koeficiento kitimo ribas. esnis?

1.606. Stabdomas 12 kN svorio auto- 1.613. Tam tikrame kelio ruoe pasta-
mobilis vaiuoja - 3 m/s2 pagreiiu. tytas brinyje pavaizduotas enklas.
Apskaiiuokite stabdymo jg. Stabdomas automobilis dar nuriedjo
14 m. Ar jo vairuotojas paeid eis-
1.607. 70 kg mass slidininkas, nusi- mo taisykles? Trinties koeficientas ly-
leids nuo kalno, per 12 s nuliuo gus 0,5.
horizontaliu paviriumi 30 m ir susto-
jo. Apskaiiuokite trinties jg ir trin-
ties koeficient.

1.608. Automobilis vaiuoja 15 m/s


greiiu. Per kiek laiko jis sustos stai-
giai stabdomas? Trinties koeficientas
lygus 0,5.
40
1.609. 2200 t mass traukinys, vaia-
vs 36 km/h greiiu, buvo pradtas
stabdyti. Nuriedjs bgiais 400 m, jis
sustojo. Apskaiiuokite stabdymo jg 1.614. Automobilis vaiuoja 54 km/h
ir stabdymo laik. greiiu. Trinties koeficientas lygus
0,3. Koks gali bti maiausias pos-
1.610. 2 t mass automobilis vaiuoja kio lanko spindulys?
54 km/h greiiu. Stabdomas jis gyja
0,3 m/s2 pagreit. Kokia jga stabdo- 1.615. Ant horizontalios platformos
mas automobilis? Po kiek laiko jis su- 60 cm atstumu nuo jos sukimosi aies
stos? Kok atstum jis nuvaiuos, kol guli knas. Koks turi bti trinties
sustos? tarp to kno ir platformos koeficien-
tas, kad, jai sukantis 12 sk/min da-
1.611. Dviratininkas vaiuoja 6 m/s niu, knas neslyst?
greiiu. Kok atstum jis veiks, nu-
stojs minti pedalus? Pasiprieinimo 1.616. 1,2 kg mass taelis traukia-
koeficientas 0,05. mas horizontaliu paviriumi tolygiai
120 N/m standumo spyruokle. Trinties
1.612. Horizontaliame kelyje motocik- koeficientas 0,4. Kiek pailgja spy-
lininkas daro 15 m spindulio posk. ruokl?
24. Keli jg veikiamo kno judjimas
horizontalia kryptimi
1.617. Elektroveis tempia 50 t mass 1.625. 70 kg mass slidininkas kalno
vagon 0,08 m/s2 pagreiiu. Trinties papdje gijo 12 m/s greit ir horizon-
jga lygi 4200 N. Apskaiiuokite elek- taliu paviriumi dar iuo 30 s, kol
troveio traukos jg. sustojo. Apskaiiuokite pasiprieinimo
jgos didum.
1.618. Traktorius tempia 800 kg ma-
ss priekab 1,8 kN jga. Pasipriei- 1.626. Kokia jga garveys turi trauk-
nimo judjimui jga lygi 1,6 kN. ti 800 t mass traukin, kad is per
Kokiu pagreiiu vaiuoja traktorius? 2 min nuo judjimo horizontaliu keliu
pradios gyt 54 km/h greit? Trinties
1.619. Garveys tempia 1580 t mass
koeficientas lygus 0,005.
sstat. Pasiprieinimo koeficientas
0,005, traukos jga 3,9 IO5 N. Kokiu 1.627. 12 t mass troleibusas, pra-
pagreiiu vaiuoja traukinys? djs judti horizontaliu keliu, per
1.620. Kokios mass sstat gali pirmsias 6 s nuvaiuoja 12 m. Pasi-
0,12 m/s2 pagreiiu tempti elektrove- prieinimo koeficientas lygus 0,02.
is, naudodamas 3,2 IO5 N traukos j- Apskaiiuokite troleibuso variklio
g? Pasiprieinimo koeficientas 0,005. traukos jg.

1.621. 1,6 t mass automobilis, vaia- 1.628. Pradjs judti troleibusas


vs 6 m/s greiiu, dl pasiprieinimo 50 m ilgio kelyje gijo 10 m/s greit.
jg poveikio sustoja per 1,2 min; Troleibuso mas 111, variklio traukos
15 s; 0,8 s. Apskaiiuokite automobil jga 15 kN. Apskaiiuokite pasipriei-
veikianios jgos vidutin vert. nimo koeficient.

1.622. Automobilio traukos jgos ir 1.629. 30 t mass vagonas, kurio pra-


sunkio jgos santykis lygus 0,12. Pa- dinis greitis 54 km/h, rieda tolygiai
siprieinimo koeficientas 0,06. Kokiu ltdamas 0,4 m/s2 pagreiiu. Kokio
pagreiiu vaiuoja automobilis? didumo jga stabdo vagon? Kiek lai-
ko vagonas rieds, kol sustos? Kok
1.623. Vienalytis mass m kubas su- atstum jis nuvaiuos?
jungtas su dinamometru ir padtas
ant horizontalios lentos, kuri juda 1.630. 9 t mass vagonas vaiuoja
horizontalia ploktuma pagreiiu a. 18 km/h greiiu 120 m spindulio pos-
Nepaisydami kubo trinties lent, kiu. Kokio didumo horizontaliai nu-
apskaiiuokite jg, kuri rodo dina- kreipta jga jis spaudia bgius? Kiek
mometras, tempiamas lygiagreiai su kart pakis i jga, jei vagono greitis
horizontalia ploktuma. Kaip pasikeis padids 2 kartus?
atsakymas, jei atsivelgsime trint?
1.631. 9,4 IO4 N svorio automobilio,
1.624. 600 g mass taelis vien kart nuvaiavusio 225 m, greitis padidja
tempiamas horizontaliu paviriumi to- nuo 10 m/s iki 15 m/s. Variklio trau-
lygiai 1,5 N jga, kit kart toly- kos jga lygi 1,6 IO4 N. Kokio didu-
giai greitjaniai 2,3 N jga. Kokiu mo pasiprieinimo jga veikia auto-
pagreiiu juda taelis? mobil?
1.632. 50 kg mass knas juda hori-
zontalia ploktuma, veikiamas 300 N
jgos, kuri sudaro su horizontu 30
kamp. Kno trinties ploktum ko-
eficientas lygus 0,12. Kokiu pagreiiu
juda knas? t v
1.633. Horizontalia ploktuma u vir-
vuts tempiamas mass m knas. Vir-
vut sudaro su horizontu kamp a.
Trinties koeficientas lygus . Apskai- b)
iuokite virvuts tempimo jg.
1.635. Monet meskite taip, kad ji
1.634. Palyginkite jgas, kuriomis ro-
riedt. Kodl ji prie sustodama ju-
guts paslenkamos brinyje pavaiz-
da kreive?
duotais atvejais. Trinties koeficientas
vienodas visame kelyje. 1.636. Priritas prie 40 cm ilgio silo
rutuliukas sukamas horizontalioje
ploktumoje apskritimu, kurio spin-
dulys 20 cm. Kiek kart per sekund
apsisuka rutuliukas?
1.637. Prie silo priritas svorio P ru-
tuliukas, juddamas pastoviu greiiu,
horizontalioje ploktumoje bria ap-
skritim. inodami silo ilg bei jo su
statmeniu sudarom kamp, apskai-
iuokite rutuliuko greit ir laik, per
a) kur jis apsisuka vien kart.

25. Keli jg veikiamo kno judjimas


vertikalia kryptimi
1.638. Pripilkite kibirl vandens ir i- auktyn. Varikli traukos jga lygi
tiesta ranka greitai sukite j vertika- 3 IO7 N. Kokiu pagreiiu kilo kosmi-
lioje ploktumoje. Kodl vanduo i ki- nis laivas?
birlio neisilieja?
1.641. 0,1 kg mass knas, krisdamas
1.639. Keliamasis kranas kelia 600 kg i 10 m aukio, gyja 13 m/s greit.
mass plokt. Ji (labai trumpai) juda Apskaiiuokite vidutin oro pasiprie-
20 m/s2 pagreiiu. Kokia jga tuo me- inimo jg.
tu tempiamas krano lynas?
1.642. Per sij permesta virve toly-
1.640. Kosminis laivas, kurio mas giai keliant krovin, naudojama 280 N
IO6 kg, pakilo nuo ems vertikaliai jga, o nuleidiant 260 N jga.
Apskaiiuokite krovinio svor ir trin- 2 s pasiek aukiausi pakilimo ta-
ties jg. k. Apskaiiuokite vidutin oro pasi-
prieinimo jg.
1.643. 1,2 kg mass knas krinta
8 m/s2 pagreiiu. Apskaiiuokite vidu- 1.647. I 36 m aukio knas nukrin-
tin oro pasiprieinimo jg. ta per 3 s. Kuri sunkio jgos dal su-
daro vidutin oro pasiprieinimo jga?
1.644. 40 N svorio knas ore krinta
vertikaliai emyn 8 m/s2 pagreiiu. 1.648. Ant stalo statmenai jo kratui
Kokia yra oro pasiprieinimo jga? itieskite virvut. Laikydami u vieno
galo, i lto traukite virvut nuo stalo
1.645. Prie lyno priritas 120 kg ma- emyn, kol ji pati prads slinkti jo pa-
ss knas leidiamas vertikaliai viriumi. Imatuokite visos virvuts
emyn 5 m/s greiiu. Stabdomas jis ilg L ir kabanios dalies ilg a. Ap-
sustoja per 4 S: Kno judjim laiky- skaiiuokite trinties koeficient.
dami tolygiai ltjani, apskaiiuoki-
te lyno tempimo jg. Kodl negali- 1.649. 20 N, 40 N ir 10 N sunkio k-
ma staigiai stabdyti kno, leidiamo nai i eils suriti silais. Kokia jga
emyn keliamuoju kranu? reikia tempti virutin kn, norint
visus tris knus tolygiai kelti vertika-
1.646. 0,12 kg mass knas, imestas liai auktyn? Kokio didumo jgos vei-
vertikaliai auktyn 30 m/s greiiu, per kia silus?

26. Keli jg veikiamo kno judjimas


nuoulnija ploktuma
1.650. Ant lentos padta plyta, o vie- 1.654. Stumteltas knas pradjo to-
nas lentos galas pamau keliamas. Ar lygiai slysti emyn nuoulnija plok-
dl to kinta plytos slgis lent? tuma, kurios polinkio kampas a. Ap-
Kodl? skaiiuokite trinties koeficient.
1.651. Slidininkas nusileido nuo ap- 1.655. Ant 12 m ilgio ir 4 m aukio
snigtos kalvos ir lomoje pradjo grimz- nuoulniosios ploktumos padtas
ti snieg, nors jo danga ia buvo 20 kg mass knas. Trinties koefi-
tokia pat, kaip ir nuokalnje. Kodl cientas lygus 0,4. Kokio didumo jga
taip atsitiko? reikia veikti kn, norint j:
a) tolygiai nutempti emyn;
1.652. Kokio didumo jgos reikia 0,5 t
b) tolygiai utempti auktyn?
mass vagonliui tolygiai utempti 15
nuolydio estakada? Trinties koefi- 1.656. Knas tolygiai slysta nuoul-
cientas 0,05. nija ploktuma, kurios polinkio
kampas 40. Raskite trinties koefi-
1.653. Taelis juda 30 kampu pasvi-
cient.
rusia nuoulnija ploktuma. Trinties
koeficientas lygus 0,2. Apskaiiuokite 1.657. Nuoulnija ploktuma, kurios
taelio pagreit. polinkio kampas a, emyn slysta ma-
ss m knas. Trinties koeficientas ly- lygiagreiai nuoulniajai ploktumai,
gus . Apskaiiuokite kno pagreit. kad jis tolygiai judt auktyn? Kokio
didumo jga tada knas veiks nuoul-
1.658. Nuoulnija ploktuma, kuri su
nij ploktum? Trinties nepaisykite.
horizontu sudaro 30 kamp, slysta ta-
Kaip pasikeist atsakymas, jeigu atsi-
elis. Kok keli jis nueina per 1 s?
velgtumte trint?
Trinties nepaisykite.
1.665. 1,6 kg mass taelis, prikabin-
1.659. Atliekant laboratorin darb,
tas prie dinamometro, tolygiai tempia-
gauti tokie duomenys: nuoulniosios
mas 0,6 m ilgio bei 0,12 m aukio
ploktumos ilgis 1 m, auktis
nuoulnija ploktuma: i pradi
25 cm, taelio mas 240 g, jga, ku-
auktyn, po to emyn. Kiek skiria-
ria taelis tolygiai traukiamas auk-
si lygiagreiai nuoulniajai ploktumai
tyn, 1,2 N. Apskaiiuokite trinties
laikomo dinamometro rodmenys?
koeficient.
1.CC0. 30 nuolydio kalne automobi- 1.666. Knas slysta emyn nuoulni-
lis kyla 60 km/h greiiu. Padang ja ploktuma, kurios ilgis I ir polinkio
trinties keli koeficientas 0,2. Kok kampas a. Trinties koeficientas lygus
atstum -is automobilis nuvaiuot . Kokiu greiiu tas knas juda prie
stabdomas? ploktumos pagrindo?

1.661. 1,2 t mass automobilis kyla 1.667. Knas slysta tolygiai emyn
30 nuolydio kalne, veikiamas 7,5 kN nuoulnija ploktuma. Trinties koe-
traukos jgos. Padang trinties ke- ficientas lygus 0,9. Kokiu kampu ho-
li koeficientas 0,1. Kokiu pagreiiu rizont pasvirusi ploktuma? Kokio
vaiuoja automobilis? didumo ploktumai lygiagreia jga
reikia veikti 110 kg mass kn, no-
1.662. Ant 8 m ilgio ir 4 m aukio rint j tolygiai utempti auktyn?
nuoulniosios ploktumos padtas 60 g
mass knas. Kokio didumo jga rei- 1.668. 3,4 t mass automobilis vaiuo-
kia veikti kn, norint j sulaikyti? ja kaln 0,16 m/s2 pagreiiu. Kalno
norint tolygiai utempti auktyn? nuolydis1 0,02, pasiprieinimo koefi-
Trinties koeficientas lygus 0,2. cientas 0,35. Apskaiiuokite automo-
bilio variklio traukos jg.
1.663. Ant nuoulniosios ploktumos
padt kn veikia 1 kN sunkio jga. 1.669. 2200 N svorio automobilis, ju-
Kokio didumo lygiagreia nuoulniajai djimo kryptimi veikiamas 1600 N j-
ploktumai jga reikia veikti kn, gos, tolygiai kyla nuoulnija ploktu-
kad jis bt ant ploktumos? Rimties ma. Jos polinkio kampas lygus 30.
trinties koeficientas lygus 0,2. Kokio Kokiu pagreiiu is automobilis slystu
didumo jga j galima priversti judti emyn, ijungus varikl?
vir, kai slydimo trinties koeficien-
tas 0,15? Nuoulnioji ploktuma suda-
ro su horizontu 30 kamp. 1 Kalno nuolydiu vadinamas kalno aukio ir jo
h4
1.664. Nuoulniosios ploktumos ilgis ilgio santykis . Jis taip pat lygus kalno po-

30 m, auktis 15 m. Kokio didumo j-


linkio kampo sinusui: = sin .
ga reikia traukti 1000 N svorio kn

4. 3727 49
1.670. 3 IO6 kg mass traukinys lei- 0,1. Apskaiiuokite kno greit nuo-
diasi emyn keliu, kurio nuolydis ulniosios ploktumos papdje bei
0,003. Pasiprieinimo judjimui koe- nusileidimo trukm.
ficientas 0,008. Kokiu pagreiiu va- 1.672. 1,8 t mass automobilis vaiuo-
iuoja traukinys, kai garveio traukos ja kaln, kurio nuolydis 0,22. 30 m
jga lygi: kelyje jo greitis padidja nuo 22 km/h
a) 3 IO5 N; iki 38 km/h. Pasiprieinimo koeficien-
b) 1,5 IO5 N; tas 0,03. Apskaiiuokite automobilio
c) IO5 N? variklio traukos jg.
1.671. Nuoulnija ploktuma, kurios 1.673*. Vanduo nuteka ploio 2b sto-
auktis 12 m, o polinkio kampas 20, gu per trumpiausi laik. Koks yra
nuo viraus pradeda slysti knas. Jo stogo polinkio kampas? Trinties ir oro
trinties ploktum koeficientas lygus pasiprieinimo nepaisykite.

27. Keli surit kn judjimas


1.674. Du suriti 200 g ir 300 g mass k-tojo ir (k - l)-ojo vagono. Oro pasi-
taeliai, veikiami 1,2 N jgos, juda prieinimo nepaisykite.
horizontaliu keliu be trinties tolygiai
1.679. Straigtasparnis, kurio mas ly-
greitdami. Kokiu pagreiiu jie juda?
gi 30 t, vertikaliai auktyn kelia ant
Kokia yra silo tempimo jga?
lyn pakabint 8 t mass krovin.
1.675. Tolygiai greitdama autodrezi- Sraigtasparnio pagreitis lygus 0,8 m/s .
na 1,82 kN jga tempia dvi platfor- Kokia jga sraigtasparnis kelia krovi-
mas. Pirmosios j mas 12 t, antro- n? Kokia yra lyno tempimo jga?
sios 8 t. Trinties koeficientas lygus
1.680. Vis brinyje pavaizduot ru-
0,12. Kokio didumo jga tempta san-
tuliuk mas vienoda. Kokiu pagrei-
kaba, taisyta tarp platform?
iu juda rutuliukai?
1.676. 100 t mass garveys 0,1 m/s2 ////////
pagreiiu tempia du vagonus, kuri
kiekvieno mas 55 t. Pasiprieinimo
judjimui koeficientas 0,006. Apskai-
iuokite garveio traukos jg.
1.677. Keturi taeliai, kuri kiekvie-
no mas m y vienas su kitu suriti si-
W
lais. Pirm tael veikia 120 N jga.
Kokia jga temptas silas tarp antro
ir treio taelio? Trinties koeficientas
lygus 0,4.
1.678. Garveys pagreiiu a tempia n
vienod vagon sstat. Kiekvieno va-
gono mas m, o trinties koeficientas
. Apskaiiuokite tempimo jg tarp
1.681. Lengva virvut permesta per skirtingos mass svarsiai. Sistemai
nekilnojamj skridin. Prie vieno jos judant, per pirmsias 2 s kiekvienas
galo priritas 22 g mass knas, prie svarstis nueina 1,8 m atstum. Kokia
kito 20 g mass knas. Kokiu pa- yra maesnio svarsio mas, jei dides-
greiiu juda abu knai? nysis sveria 1 kg?
1.682. Prie silo, permesto per nekil- 1.689. Per nekilnojamj skridin per-
nojamj skridin, gal prikabinti ma-
mesto silo galuose kabo knai, ku-
ss 2m ir 3m knai. Kokio didumo
jga bus tempiamas silas, kai: ri mas 220 g. Kokios mass kn
a) didesns mass kn prilaikysime dar reikia pritvirtinti prie vieno i t
ranka; kn, kad kiekvienas j per 5 s pasi-
b) maesns mass kn prilaikysime slinkt 1,8 m?
ranka; 1.690. Per skridin permestas silas,
c) sistemai leisime judti?
o prie jo gal pririti 3 kg ir 2 kg ma-
1.683. Per nekilnojamj skridin per- ss pasvarliai. I pradi jie yra vie-
mesta virvut, o prie jos gal pririti nodame auktyje. Kokiu atstumu jie
200 g ir 300 g mass pasvarai. Kokiu nutols vienas nuo kito per 0,5 s, pa-
pagreiiu juda pasvarai? Kokia yra leidus sistem judti? Kokia jga
virvuts tempimo jga? temptas silas?
1.684. Du rutuliukai, kuri kiekvieno
1.691. Per skridin permesto silo vie-
mas 1,2 kg, pririti prie silo gal, o
silas permestas per nekilnojamj name gale priritas 0,6 kg svarstis, o
skridin. Kokios mass rutuliuk dar kitame 0,3 kg svarstis. Apskaiiuo-
reikia pririti prie vieno silo galo, kite sistemos pagreit, kiekvieno
kad sistema pradt judti 1 m/s pa- svarsio poslink ir greit, prajus 1,6 s
greiiu? nuo judjimo pradios.
1.685. Per nekilnojamj skridin per- 1.692. Per nekilnojamj skridin per-
mesta virvut, o prie jos gal pririti mestas silas ir prie jo gal pritvir-
1 kg ir 2 kg mass svarsiai. Kokiu tinti mass Tnl bei m2 pasvarai. Nau-
pagreiiu juda sistema? Kokia virvu- dodamiesi sekundmaiu ir liniuote,
ts tempimo jga? nustatykite laisvojo kritimo pagreit.
1.686. Du pasvarai po 0,2 kg pririti
1.693. Per nekilnojamj skridin per-
prie virvuts gal, o virvut permesta
per nekilnojamj skridin. Kokia pa- mestas silas, o prie jo pririti du
pildoma jga reikia veikti vien pasva- 220 g mass knai. Sistema yra pu-
r, kad sistema imt judti 0,6 m/s2 siausvira. Ant vieno i kn padeda-
pagreiiu? mas 10 g mass svarstelis. Kok greit
gis knai, pasislink 60 cm?
1.687. Per nekilnojamj skridin per-
mestas silas, o prie jo gal pritvir- 1.694. Virve suritas dvejas rogutes
tinti du 100 g mass knai. Ant vieno mogus tempia 120 N jga, sudaran-
i j padtas 10 g mass svarstelis. ia su horizontu 45 kamp. Kiekvie-
Kok atstum sistema nueis per 3 s ir n rogui mas 20 kg, pava trin-
kok greit ji gis per t laik? ties snieg koeficientas 0,02. Kokiu
1.688. Prie silo, permesto per nekil- pagreiiu tempiamos roguts? Kokia
nojamj skridin, gal prikabinti du jga tempta jas jungianti virv?
1.695. Prie 2,4 kg mass trinkels jamj skridin, trinkel ima liuoti
pririta virvut, permesta per nekil- ta ploktuma. Apskaiiuokite trinkel
nojamj skridin. Prie kito virvuts veikiani trinties jg, kn siste-
galo prikabintas 0,4 kg njass svars- mos pagreit bei silo tempimo jg,
tis. Jo veikiama, trinkel slysta ho- laikydami, kad trinkels trinties
rizontaliu paviriumi. Trinties koefi- ploktum koeficientas lygus 0,3.
cientas lygus 0,1. Kokiu pagreiiu
juda sistema? Kokia yra virvuts
tempimo jga?

1.699. Ant horizontalaus paviriaus


padti du vienodos mass taeliai,
suriti virvute. Prie vieno i taeli
pririta dar viena virvut, permesta
per nekilnojamj skridin. Prie kito
jos galo prikabintas toks pat taelis.
Kokiu pagreiiu juda sistema? Kokia
120 g mass pasvarlio, pajudjo i jga tempta virvut tarp horizontaliai
vietos ir per 2 s pasislinko 80 cm (r. judani taeli? Trinties nepaisykite.
1.695 udavinio brin). Apskaiiuoki-
te taelio trinties horizontal pavir-
i koeficient.
1.697. Ant stalo padta 3 kg mass
trinkel, o prie jos i abiej gal pri-
riti silai, kurie permesti per stalo
galuose tvirtintus skridinius. Prie
laisv sil gal prikabinami 0,9 kg
ir 0,3 kg mass pasvarai. J veikia-
ma, trinkel pradeda slysti ir per 3 s
nueina" 0,8 m. Apskaiiuokite slydi- 1.700. Veikiamas 1,6 kN traukos j-
mo trinties koeficient bei sil tem- gos, 1 t mass automobilis pradeda
pimo jgas. vaiuoti horizontaliu kelio ruou, po
to leidiasi nuo kalnelio, kurio nuoly-
1.698. Ant nuoulniosios ploktumos, dis 0,02. Automobilio rat trinties
kurios ilgis 1 m ir auktis 60 cm, pa- keli koeficientas lygus 0,04. Apskai-
dta 0,6 kg mass trinkel, o prie jos iuokite, kok greit automobilis gy-
silu priritas 120 g mass svarstis. ja, prajus 12 s nuo vaiavimo pradios,
Sil permetus per nuoulniosios kai yra inoma, kad pus to laiko jis
ploktumos virnje taisyt nekilno- vaiuoja horizontaliu kelio ruou.
. Mechanika
IV s k y r i u s
Statikos pradmenys

28. Nesisukani kn pusiausvyra


1.701. Ar gali viename take veikian- spaus ds sieneles, jeigu vien d-
i 20 N ir 30 N jg atstojamoji bti s krat pakelsime 20 cm?
lygi 5 N, 10 N, 25 N, 40 N, 60 N? ro-
1.707. 20 N svorio knas padedamas
dykite.
ant 120 cm ilgio lentos, kurios vienas
1.702. Trys jgos, kuri kiekviena ly- galas pakeltas 40 cm aukt. Kokia
gi 50 N, sudaro viena su kita 30 kam- jga reikia spausti kn prie lentos,
pus ir veikia vienoje ploktumoje. kad jis neslyst emyn? Trinties koe-
Apskaiiuokite t jg atstojamosios ficientas lygus 0,5.
didum.
1.708. Ant 4 m ilgio ir 2,5 m auk-
1.703. 25 kg mass kn vandenyje io nuoulniosios ploktumos padtas
veikia tokios jgos: auktyn 200 N 500 N svorio krovinys. Kokio didumo
jga, horizontaliai 160 N jga. Ap- jga tempia t krovin emyn? Kokio
skaiiuokite kn veikiani jg at- didumo jga jis slegia ploktum?
stojamj. Trinties nepaisykite.
1.704. Ore judant kn veikia ios 1.709. Kateris priritas prie kranto
jgos: vertikaliai 450 kN sunkio dviem lynais. Puiant vjui nuo kran-
jga ir 500 kN Archimedo jga, ho- to, kiekvienas lynas temptas 7 kN j-
rizontaliai 100 kN oro pasipriei- ga. Kokia jga vjas veikia kater?
nimo jga ir 160 kN traukos jga.
Raskite atstojamj jg (jos didum
ir krypt).
1.705. Kn veikia 80 N jga, suda-
ranti su horizontu 30 kamp. Raskite
jos dedamsias.
1.706. 50 cm ilgio dje yra 2 kg ma-
ss rutulys. Kokio didumo jga jis ///////////////////7///////
1.710. Nuo 10 m aukio nuokalns, 1.713. Prie 10 m ilgio horizontaliai
kurios ilgis 25 m, liuoia 100 N svo- itemptos virvuts per vidur buvo
rio roguts. Trinties koeficientas ly- prikabintas 1,5 kg mass knas. Vei-
gus 0,01. Apskaiiuokite rogutes vei- kiama jo svorio, virvut linko 5 cm.
kiani jg. Apskaiiuokite jg, kuria knas tem-
1.711. Du traktoriai, vaiuodami toly- p abi virvuts dalis.
giai, traukia grioviakas. Kiekvieno 1.714. Prie kronteino ACB1 kurio
lyno tempimo jga lygi 16 kN. Apskai- AC = 120 mm ir BC = 220 mm, prika-
iuokite grunto pasiprieinimo jg. bintas 8 kg mass kibiras su vande-
niu. Kokio didumo jgos veikia kron-
teino dalis AC ir ?

1.712. Prie stryp AB ir , sudaran-


i vienas su kitu kamp = 45,
prikabintas viestuvas. Jo mas 4 kg.
Apskaiiuokite jgas, veikianias stry-
pus AB ir .

i i

1.715. Pasvaras pritvirtintas prie


dviej virvui, sudarani viena su
kita tam tikr kamp. Naudodamiesi
matlankiu bei matavimo liniuote,
atlikite bandym ir pagal jo duome-
nis apskaiiuokite virvui tempimo
jgas.
1.716. 50 N svorio viestuvas pakabin- 1.718. Naudojant strypelius AC ir BC1
tas, naudojant stryp AB ir viel . ant lyno pakabintas 80 N svorio pa-
Kokio didumo jgos veikia stryp ir svaras. Kampas = 30. Apskaiiuoki-
viel? te strypelius veikianias jgas. Kaip

1.717. Prie lyn AC ir BC prikabintas 1.719. 15 kg mass knas pakabintas


260 N svorio knas. Abu lynai su ho- ant 20 m ilgio lyno ABC. Raskite lyno
rizontu sudaro kamp a = 6. Apskai- dali AB ir BC tempimo jgas, kai
iuokite lyn tempimo jg. Kokio BD = 0,4 m. Kaip pakis ios jgos, at-
didumo bus i jga, kai = 1? stumui BD sumajus perpus?

D
I IllUl III llltl Ullltl HKUKi f
A C

B
1.720. 3 kg mass ibintas pritvirtin- 1.722. Prie dviej lyn pritvirtintas
tas prie stulpo, kaip pavaizduota br- 50 N svorio ibintas. AD = 50 cm,
inyje. Apskaiiuokite lyn AB ir BC BC = CD= 100 cm. Apskaiiuokite ly-
tempimo jgas, kai kampas = 60. n tempimo jgas.

1.723. 18 N svorio viestuvas pritvir-


tintas prie lub taip, kaip pavaizduota
1.721. Trys knai sujungti vienas su brinyje; = 60, = 135. Apskai-
kitu taip, kad dl antrojo ir treiojo iuokite viel AB ir BC tempimo
kno poveikio pirmasis knas yra pu- jgas.
siausviras ir lynas, laikantis treij
kn, nuo tako A yra horizontalus.
Pirmojo kno mas 10 kg, antrojo ///.^//

/
20 kg. Apskaiiuokite treiojo kno i ayA
mas ir kamp a.

i c \ /

Q
1.724. Horizontaliai itempta antena
veikia virutin vertikal strypo gal
150 N jga. Kampas = 30. Kokia j-

ga vielin atrama veikia virutin
strypo gal?

7777777777777

29. Kn, turini nejudam sukimosi a,


pusiausvyra
1.725. Ar gali materialusis takas suk- 1.729. Neprityrusio irkluotojo dviem
tis apie tam tikr a, kai n viena irklais vairuojama valtis danai daro
tak veikianti jga nenukreipta su- lank ir krypsta dein. Kodl?
kimosi a? Kodl?
1.730. Ant silo kabantis vartas per-
1.726. Kodl lktuvo varikliai mon- pjaunamas per jo ir silo lietimosi
tuojami simetrikai fiuzeliaui? linij. Ar vienodai svers abi varto da-
1.727. Jgos/ ir F2 yra vienodo di- lys? Kodl?
dumo. Kurios i jg momentas
varto aies atvilgiu bus didesnis?
Kodl?

1.728. Pridivus kamt su sriegiu 1.731. 120 kg mass bei 12 m ilgio sta-
atsuksime lengviau, jeigu j tvirtai ap- iakampis rmas keliamas dviem prie
vyniosime keliais sluoksniais audek- jo priritomis virvmis: viena r-
lo. Ar atsukti kamt bus lengviau tik mo gale, kita 1,2 m atstumu nuo
dl to, kad patogiau j paimti ranka? kito rmo galo. Kokia yra kiekvienos
Kodl? virvs tempimo jga?
1.732. Prie alknins svirties prika- 1.735. Take O arnyru tvirtintas
bintas krovinys, kurio svoris 100 N. strypas nukreipiamas on kampu
Jga F t krovin ilaiko pusiausvir. = 30. Jga F = 3 N. Apskaiiuokite
inoma, kad OA = 20 cm, OB = 40 cm. strypo mas.
Apskaiiuokite jg F.

O o

1.736. 12 m ilgio bei 600 kg mass


1.733. Ratlank veikianti jga F = 3 N.
geleinkelio bgis padtas ant dviej
Rato spindulys OA = 50 cm. Apskai-
atram, esani bgio galuose. 3 m at-
iuokite jgos F moment rato suki-
stumu nuo vieno jo galo bgis spau-
mosi aies O atvilgiu. Kaip pasikeis
diamas 4 kN jga. Apskaiiuokite
is momentas, kai:
jgas, kuriomis bgis veikia atramas.
a) jg padidinsime 2 kartus, o jos pe-
t sumainsime tiek pat kart; 1.737. Ant vertikali stryp padtas
b) jg padidinsime 3 kartus, o jos pe- 6 m ilgio ir 160 kg mass skersinis,
t 4 kartus? o prie jo 2 m atstumu nuo vieno galo
prikabintas 220 kg mass knas. Ko-
A
kia jga skersinis spaudia kiekvien
stryp?
1.738. Prie 80 cm ilgio ir 4 kg mass
lazdos gal prikabinti 20 kg ir 15 kg
mass knai. Kur reikia atremti laz-
d, kad ji bt pusiausvira horizonta-
1.734. 10 m ilgio tolygiai plonjant lioje padtyje?
stryp galima ilaikyti pusiausvir ho-
rizontalioje padtyje. Tereikia 2,5 m 1.739. 14 m ilgio ir 1,8 t mass vamz-
atstumu nuo strypo storojo galo pad- dis padtas ant dviej atram. Viena
ti atram arba 7 m atstumu nuo to i j nutolusi nuo vamzdio galo per
paties galo padti atram, o ant plo- 3 m, kita per 4 m nuo kito galo.
nojo galo 50 kg mass kn. Ap- Kokia maiausia jga galima pakelti
skaiiuokite strypo mas. vien ir kit vamzdio gal?
1.740. Du 30 N ir 50 N svorio rutuliai 1.743. Yra inoma, kad viestuvo
sujungti strypu, kurio svoris 1,6 N. mas 4,5 kg, CB = 1 m, = 60. Ap-
Pirmo rutulio spindulys lygus 6 cm, skaiiuokite viestuvo sunkio jgos
antro 9 cm, strypo ilgis 40 cm. Nu- moment tak , ir C atvilgiu.
statykite sistemos mass centr.
1.741.1,5 m ilgio strypo AC vienas ga-
las arnyrikai pritvirtintas prie sie-
nos, o kit laiko 2,5 m ilgio lynas .
Prie strypo prikabinamas 100 kg ma-
ss knas. Apskaiiuokite jo sunkio
jgos moment tak A, ir C at-
vilgiu.

1.744. Paprastai stalas turi keturias


arba tris kojas. Kodl negalima suma-
inti stalo koj skaiiaus iki dviej?
1.745. Kodl sunku eiti su kojokais?
1.746. Kodl svirtini svarstykli ju-
1.742. 6 m ilgio kopios taip atrem- daniosios sistemos pusiausvyra turi
tos vertikali sien, kad apatinis j
bti pastovi?
galas su grindimis sudaro 60 kamp.
Kopi trinties grindis koeficientas 1.747. Pasakykite pavyzdi toki be-
lygus 0,3. koki aukt mogus gals sisukani kn, kurie:
ulipti iomis kopiomis, kol jos pra- a) turi du atramos takus;
ds slysti? Kopi mass nepaisy- b) turi vien atramos tak;
kite. c) neturi atramos.
1 Mechanika
V s k y r i u s
Tverms dsniai

30. KQno judesio kiekis (impulsas)


1.748. Reaktyvusis lktuvas kyla tie- 1.755. Sunkveimiui pajudinti i vie-
siai ir tolygiai. Ar kinta tuo metu jo tos utenka keleto moni jgos. Ko-
judesio kiekis? Kodl? dl tas pats sunkveimis nepajuda, kai
1.749. Ar gali vidins jgos pakeisti j pataiko prietankinis sviedinys,
izoliuotos sistemos kn judesio kie- veikiantis daug didesne jga?
k? visos sistemos judesio kiek? 1.756. Akmuo metamas vertikaliai
Kodl? auktyn. Nubraiykite jo judesio kie-
1.750. Kokiu bdu kosmonautas, ne- kio priklausomybs nuo laiko grafik
priritas prie kosminio laivo, gali j bei judesio kiekio kvadrato priklauso-
sugrti be kit kosmonaut pagalbos? mybs nuo pakilimo aukio grafik.
1.751. Kodl kjo smgis sunk 1.757. Apskaiiuokite 4 kg mass k-
priekal, padt ant cirko artisto kr- no, judanio 4 m/s greiiu, impuls.
tins, jam visikai neskausmingas, o
toks pat smgis tiesiog krtin sun- 1.758. 300 g mass knas skrieja
kiai sualot? 6 m/s greiiu. Apskaiiuokite kno
judesib kiek. Koks bus is judesio kie-
1.752. Kodl plaktuku galima suskal- kis, jei kno mas 2 kartus padidinsi-
dyti delne laikom akmen, nejauiant me, o greit 3 kartus sumainsime?
skausmo smgio metu?
1.753. Kodl audant autuvo buo 1.759. 10 g mass kulka pramu sie-
reikia stipriai prispausti prie peties? n, dl to kulkos greitis sumajo nuo
800 m/s iki 400 m/s. Kiek pakito kul-
1.754. Kodl automobiliuose taisomos kos judesio kiekis?
lings? Kodl galima nuokti i keli
metr aukio namo ant itempto 1.760. 1 kg mass knas tolygiai juda
prie ems tinklo ir neusimuti? Ko- apskritimu 3 m/s greiiu. Kaip pakis
dl i ems raunam piktoli nepa- jo impulsas per ketvirt periodo? per
tariama staigiai traukti? tris ketvirius periodo?
1.761. 8 kg mass kjis laisvai krinta 1.769. 2 kg mass kn, judant hori-
ant priekalo 6 m/s greiiu. Smgis zontaliu keliu 10 m/s greiiu, pradeda
trunka 0,01 s. Apskaiiuokite smgio veikti pastovi jga. Dl to po 8 s k-
jg. nas jau juda prieinga kryptimi 5 m/s
greiiu. Raskite jgos impuls, jgos
1.762. 2,4 t mass vagonl, riedant didum ir krypt, taip pat galin kno
4 m/s greiiu, pradeda veikti 120 N judesio kiek.
stabdymo jga. Per kiek laiko, veikia-
mas ios jgos, veimlis sustos? 1.770. 200 g mass knas laisvai krin-
ta i 2 m aukio. Apskaiiuokite to
1.763. 10 g mass kulka ilekia i au- kno judesio kiekio pokyt.
tuvo 800 m/s greiiu. Po 2 s jos grei-
tis sumaja iki 200 m/s. Kokia yra vi- 1.771. Meskite kamuoliuk i tam tik-
dutin oro pasiprieinimo jga? ro aukio ir stebkite, kok aukt
jis paoks. Apskaiiuokite paokusio
1.764. 1,2 t mass automobilis vaiuo- kamuoliuko judesio kiek. (Naudoki-
ja horizontaliu keliu 10 m/s greiiu. ts liniuote bei svarstyklmis.)
Per kiek laiko, ijungus varikl, jis su-
stos, kai trinties jga lygi 220 N? 1.772. 120 g mass rutuliukas nukrito
i 20 m aukio ant horizontalaus
1.765. 30 g mass plieninis rutuliukas paviriaus. Rutuliuko sveika su pa-
4 m/s greiiu krinta ant tamprios plie- viriumi truko 0,1 s. Apskaiiuokite
nins plokts ir atoka nuo jos ver- rutuliuko judesio kiekio pokyt ir t
tikalia kryptimi, nepakeits greiio pokyt sukeliani jg, kai smgis
modulio. Smgis trunka 0,1 s. Apskai- yra:
iuokite rutuliuko gyt judesio kiek a) absoliuiai tamprus;
bei vidutin jg, suteikiani rutuliu- b) plastinis.
kui judesio kiek.
1.773. Turboreaktyvusis lktuvo va-
1.766. aulys audo i kulkosvaidio riklis per 1 s siurbia 25 kg oro. Oras
10 g mass kulkomis 500 kart per siurbiamas 200 m/s greiiu, o dujos i-
minut. Kulkos ilekia 800 m/s grei- metamos 600 m/s greiiu. Kokio didu-
iu. Kokia vidutine jga kulkosvaidio mo yra reaktyvioji jga? Sudegusio
buo spaudia aulio pet? kuro mass nepaisykite.

1.767. Veikiamas pastovios jgos, 2 t 1.774. 100 g mass rutuliukas nukrito


mass automobilis pradeda vaiuoti i 350 m aukio ir gijo 85 m/s greit.
horizontaliu keliu ir per 8 s gyja Apskaiiuokite judesio kiek, suteiku-
54 km/h greit. Kokio didumo impuls s rutuliukui pradin greit.
gyja automobilis ir kokio didumo j- 1.775. 600 g mass kamuolys krinta
ga j veikia? i 6 m aukio ant ems ir, ato-
1.768. 0,8 kg mass knas juda grei- ks nuo jos, pakyla 4 m aukt. Kok
iu, kintaniu pagal dsn v = 10 - judesio kiek kamuolys perduoda
- 21 (m/s). Apskaiiuokite to kno ju- emei?
desio kiek bei jo pokyt, prajus 4 s 1.776. 80 g mass kamuoliukas, skrie-
ir 6 s nuo judjimo pradios, taip pat js 20 m/s greiiu, atsimua horizon-
kn veikiani jg. tali ploktum. Kamuoliuko kritimo
kampas (kampas tarp greiio krypties kamp. Apskaiiuokite sien veikian-
ir statmens ploktumai) lygus 45. i jg, kai smgis absoliuiai tam-
Smgis absoliuiai tamprus. Kiek pa- prus.
kinta kamuoliuko judesio kiekis?
1.779*. 400 g mass sviedinys iau-
1.777. laistymo mainos, kurios ma- namas vertikaliai auktyn. gijs
s 4 t, cistern pripilta 3 m3 vandens. 100 m/s greit, jis sprogsta ir suskyla
Koks yra mainos judesio kiekis, kai ji: tris skeveldras. Viena j lekia verti-
a) 18 km/h greiiu vaiuoja laistymo kaliai auktyn, kita statmenai
viet; pirmajai. Pirmosios skeveldros jude-
b) tuia grta 60 km/h greiiu? sio kiekis 360 kgm/s, antrosios
180 kgm/s. Koks yra treiosios skevel-
1.778. 3 cm2 skerspjvio ploto van- dros judesio kiekis tuoj po sprogimo?
dens srov 20 m/s greiiu atsimua Kok kamp jis sudaro su pirmosios
sien, sudarydama su jos normale 45 skeveldros judesio kiekiu?

31. Judesio kiekio (impulso) tverms dsnis


1.780. Tik udaros kn sistemos ju- ant bgi vagonu. Toliau visi trys va-
desio kiekis yra pastovus. I ties u- gonai, kuri mas vienoda, rieda ta
dar sistem nra. Kodl kai kurios paia kryptimi. Kokiu greiiu vaiuo-
ivados, gautos remiantis judesio kie- ja vagonai?
kio (impulso) tverms dsniu, pasitvir-
tina? 1.785. Netamprus rutulys, juddamas
greiiu v v susiduria su kitu tokiu pat
1.781. Ar pilnutinis centruoto simet- rutuliu. Kokiu greiiu u juds abu ru-
riko smagraio judesio kiekis pri- tuliai kartu, jei yra inoma, kad ant-
klauso nuo sukimosi danio? Kodl? rasis rutulys prie susidurdamas:
1.782. 22 t mass vagonas, vaiuoda- a) nejudjo;
mas 2 m/s greiiu, susiduria su 10 t b) judjo prieinga kryptimi tokiu pa-
mass stovinia platforma. Kokiu grei- iu greiiu;
iu jie juds automatikai susika- c) judjo ta paia kryptimi, bet perpus
bin? liau?

1.783. 5 kt mass ledlauis plaukia i- 1.786. 65 kg mass berniukas, bgda-


jungtu varikliu 8 m/s greiiu ir, susi- mas 6 m/s greiiu, paveja 2 m/s grei-
drs su nejudania ledo lytimi, stu- iu riedant 40 kg mass veiml ir
mia j prieais save. Ledlauio greitis uoka ant jo. Kokiu greiiu po to ju-
dl to sumaja iki 3 m/s. Kokia yra da veimlis?
ledo lyties mas? Vandens pasipriei-
nimo nepaisykite. 1.787. 8 kg ir 6 kg mass rutuliai, ku-
ri greitis atitinkamai lygus 8 m/s ir
1.784. Formuojant traukinio sstat, 4 m/s, plastikai atsimua vienas ki-
du sukabinti vagonai, vaiuojantys t ir toliau juda kaip vienas knas.
0,3 m/s greiiu, susiduria su stoviniu Kokiu greiiu po smgio juda rutuliai,
jei yra inoma, kad iki smgio jie ju- b) i valties priekio jos judjimo kryp-
djo: timi?
a) ta paia tiese vien pus;
1.794. 10 m/s greiiu skriejusi grana-
b) 60 kampu vienas link kito;
ta suskilo dvi dalis, kuri mas
c) prieingas puses?
0,6 kg ir 0,4 kg. Didesniosios skevel-
1.788. Valtimi plaukiantis mogus au- dros greitis lygus 20 m/s. Apskaiiuo-
na horizontalia kryptimi. Valties su kite maesniosios skeveldros greit.
kroviniu mas 250 kg, kulkos mas
1.795. veiml su smliu, riedant
10 g, o jos greitis 800 m/s. Kok greit
horizontaliai greiiu Vi vertikaliai
vandens atvilgiu gis nejudanti valtis?
krinta akmuo. Veimlio su smliu
1.789. Ant nejudanio kelto stovintis mas M, akmens mas m. Kokiu grei-
mogus pradjo eiti 5 m/s greiiu kel- iu ima riedti veimlis, strigus
to atvilgiu. mogaus mas 90 kg, kel- smlyje akmeniui?
to mas 4 t. Kokiu greiiu vandens pa-
1.796. Valtimi plaukiantis mediotojas
viriaus atvilgiu ims plaukti keltas?
judjimo kryptimi paleido greitai vie-
1.790. I nejudanios valties 8 m/s n po kito tris vius, dl to valtis
greiiu horizontalia kryptimi mogus sustojo. Valties su mediotoju mas
imeta 5 kg mass irkl. Valties ir 120 kg, kulkos mas 20 g, kulkos grei-
mogaus mas 200 kg. Kok greit gy- tis 540 m/s. Kokiu greiiu i pradi
ja valtis? plauk valtis?
1.791. mogus, plaukiantis valtimi i 1.797. Du 0,5 kg ir 1 kg mass rutu-
inercijos 2 m/s greiiu, pastm val- liukai rieda horizontalia ploktuma
ties kelyje pasitaikius rst, ir is nu- viena tiese: pirmasis 12 m/s grei-
plauk pirma valties 1 m/s greiiu. iu, antrasis 6 m/s greiiu. Pirma-
Valties greitis dl to sumajo iki sis rutuliukas, pavijs antrj, su juo
1,4 m/s. Kieno mas didesn: valties tampriai susiduria, dl to pirmojo ru-
su mogumi ar rsto? Kokia yra rsto tuliuko greitis sumaja iki 9 m/s. Ko-
mas, jei valties su mogumi mas kiu greiiu po smgio rieda antrasis
300 kg? rutuliukas?
1.792. 1 t mass atvir sunkveim, 1.798. I 750 t mass laive taisytos
vaiuojant 27 km/h greiiu, i viraus patrankos aunama prieinga laivo
metamas 80 kg mass maias. Kiek judjimui kryptimi. 25 kg mass svie-
dl to pakinta sunkveimio greitis? dinys ilekia laivo atvilgiu 1000 m/s
Variklis ijungtas, trinties nepaisy- greiiu, nukreiptu 60 kampu ho-
kite. rizont. Kiek dl to pakinta laivo
greitis?
1.793. I 300 kg mass valties, plau-
kianios 2 m/s greiiu, horizontalia 1.799. I 4 kg mass autuvo, pa-
kryptimi 8 m/s greiiu ioka 60 kg kabinto horizontaliai ant virvuts,
mass berniukas. Kokiu greiiu ima 600 m/s greiiu ilekia 10 g mass kul-
plaukti valtis, kai berniukas ioka: ka. Apskaiiuokite autuvo atatrankos
a) i valties galo jos judjimui priein- greit ir aukt, kur pakyla au-
ga kryptimi; tuvas.
1.800. 50 kg mass sviedinys, lekian- dyta brinyje. Netampriai susidru-
tis iilgai bgi 600 m/s greiiu, patai- sios, jos juda kartu. Apskaiiuokite
ko 10 t mass platform su smliu ir daleli greit po susidrimo.
stringa jame. Sviedinio greitis patai-
kymo momentu sudaro su horizontu
60 kamp. Kokiu greiiu ima riedti
platforma, pataikius j sviediniui,
jeigu yra inoma, kad iki tol ji:
a) stovjo;
b) vaiavo prieprieiais sviediniui
m,
10 m/s greiiu?
1.801*. Brinyje pavaizduot 1 ir 2
daleli mas vienoda, o greitis atitin- I
kamai lygus V1 ir v2. Po smgio 1 da-
lel sustoja. Kok greit po smgio
gyja 2 dalel?

1.804*. 70 kg mass mogus, stovintis


ant ledo lyties, pagauna 0,4 kg mass
kamuol, lekiant horizontalia kryp-
timi 20 m/s greiiu. Kok atstum ho-
rizontaliu ledo paviriumi nuslysta
mogus, sugavs kamuol? Trinties ko-
eficientas lygus 0,05.
1.805*. 3 kg ir 4 kg mass rutuliukai
juda vienas kitam statmenomis kryp-
timis: pirmasis horizontalia krypti-
mi 8 m/s greiiu, antrasis verti-
kalia kryptimi 3 m/s greiiu. Smg
laikydami absoliuiai netampriu, ap-
skaiiuokite po jo rutuliuk gyto
1.802*. 5 kg mass sviedinys ilekia greiio projekcijas vertikalia ir hori-
i pabklo vamzdio horizontalia kryp- zontalia kryptimi.
timi 1000 m/s greiiu. Vamzdio ato-
1.806*. 5 m ilgio ir 180 kg mass sto-
liaua nejudanio pabklo atvilgiu
ra bei plaia lenta (prie kurios krat
lygi 0,9 m, o vamzdio mas
i apaios iilgai prikalti du taai) ber-
300 kg. Apskaiiuokite vidutin prie-
niukas pereina i vieno galo kit.
atatrankini rengini pasiprieinimo
Dl to stoviniame vandenyje lenta
jg.
pasislenka 1 m. Apskaiiuokite ber-
1.803*. Dalels, kuri mas Jn1 ir 2, niuko mas. Vandens pasiprieinimo
o greitis V1 ir v2, juda taip, kaip paro- nepaisykite.
1.807*. 0,3 kg ir 0,2 kg mass rutuliu- 1.809. Nuo dvipakops raketos, kurios
kai pakabinti ant vienod ilg plon mas 4 t, o greitis 580 m/s, atsiskyr
sil, tvirtint viename take. tem- antroji 1,6 t mass pakopa. Jos greitis
piant sil, pirmasis rutuliukas pake- padidjo iki 595 m/s. Kokiu greiiu
liamas 7 cm aukt ir paleidiamas. pradjo skrieti pirmoji raketos pako-
kok aukt pakils pirmasis ir antra- pa? Greiiai nurodyti stebtoj em-
sis rutuliukas po tampriojo centrinio je atvilgiu.
smgio?
1.810. Raketos be kuro mas 0,4 kg,
o kuro mas 50 g. Sudegus visam
1.808. Akimirksniu imetam duj kurui, raketa gali pakilti didiausi
mas sudaro 0,2 raketos mass, o j 125 m aukt. Kokiu greiiu i rake-
greitis lygus 900 m/s. Kok greit gy- tos imetamos dujos, kai kuras sude-
ja raketa? ga akimirksniu?

32. Mechaninis darbas


1.811. Ar atliekamas darbas, kai k- remtais j rstais. Kbulo pagrindas
nas juda tolygiai, veikiamas statme- yra 1 m auktyje nuo ems pavir-
nos jo judjimo krypiai jgos? kai iaus. Koks darbas atliekamas ride-
knas juda i inercijos? kai knas ju- nant statin sunkveim? Trinties
da, veikiamas viena kit atsveriani nepaisykite.
jg? Kodl?
1.817. 22 kg mass knas 440 N jga
1.812. Judjimo kryptimi veikiamas pakeliamas vertikaliai 8 m aukt.
tam tikros jgos, knas nueina tam Kok darb atlieka i jga? Kok dar-
tikr atstum. Ar vienod darb atlie- b tuomet atlieka sunkio jga?
ka i jga, kai knas juda tolygiai ir
kai tolygiai greitjaniai? Kodl? 1.818. 120 g mass vertikaliai auk-
tyn mestas knas nukrito imetimo
1.813. 1 N jgos veikiamas materialu- vietoje. Didiausias jo pakilimo auk-
sis takas pasislinko 1 m. Kok darb tis buvo lygus 8 m. Kok darb atliko
atliko jga? sunkio jga, knui kylant, leidiantis,
1.814. Ar atlieka darb traukos jga, visame kelyje?
veikianti dirbtin ems palydov, ku- 1.819. Kranas kelia 16 kN krovin
ris skrieja apskritimine orbita? elipsi-
20 m/min greiiu. Kok darb jis atlie-
ne orbita? Kodl?
ka per pirmsias 6 s?
1.815. Veikiamas 15 N jgos, knas
1.820. Pastumiant IO4 N svorio krovi-
pasislenka tiese 10 m. Kok darb at-
n horizontalia kryptimi, atliekamas
lieka jga?
5 IO8 J darbas. Trinties koeficientas
1.816. 300 kg mass statin ridena- lygus 0,4. Kokiu atstumu pastumia-
ma sunkveimio kbul dviem at- mas krovinys?

5. 3727 65
1.821. Kok darb reikia atlikti, norint tinis grunto tankis 2 IO3 kg/m3. Kok
suvynioti 2,6 m ilgio bei 12 N svorio maiausi darb teks atlikti pakeliant
uuolaid ant horizontalaus plono grunt iki ems paviriaus?
strypo, taisyto vir lango? Trinties ne-
paisykite. 1.831. 8 m ilgio ir 50 cm skersmens
uolinis rstas tolygiai keliamas
1.822. 2 m ilgio bei 120 kg mass stry- 6 m aukt. uolo tankis 800 kg/m3.
pas guli ant ems horizontalioje Koks darbas atliekamas keliant
ploktumoje. Kok maiausi darb rst?
reiks atlikti norint stryp pastaty-
ti vertikaliai? 1.832. Kok darb reikia atlikti pake-
liant 2,5 kg mass kn 2 m/s2 pagrei-
1.823. Nuo 16 m aukio utvankos iu 2 m aukt?
kas minut nukrinta 20 000 m3 van-
dens. Koks darbas atliekamas per 1.833. 20 kg mass knas per 5 s to-
1 min? lygiai greitjaniai pakeliamas 12 m
aukt. Koks darbas atliekamas pake-
1.824. Kok darb atlieka kranas, pa- liant kn? I pradi knas nejud-
keldamas horizontali 6 m ilgio bei jo. Trinties nepaisykite.
100 cm2 skerspjvio ploto plienin si-
j 15 m aukt? 1.834. 100 kN svorio liftas kyla
0,4 m/s2 pagreiiu. Kok darb jis at-
1.825. 18 kg mass knas laisvai
lieka per pirmsias 3 s?
krinta 5 s. Apskaiiuokite per t laik
sunkio jgos atlikt darb. 1.835. 600 N svorio krovinys keliamas
vir be pradinio greiio 1,2 m/s2 pa-
1.826. 20 g mass rutuliukas pradeda
greiiu. Koks darbas atliekamas 10 m
riedti horizontaliu paviriumi tolygiai
kelyje?
greitdamas ir per 3 s nueina 45 m
atstum. Pradinis rutuliuko greitis 1.836. 3 kg mass kn keliant verti-
lygus nuliui. Kok darb atlieka rutu- kaliai 8 m aukt, atliekamas 260 J
liuk veikianti jga, kai trinties ne- darbas. Kokiu pagreiiu keliamas
paisoma? knas?
1.827. 600 N svorio knas per 5 s lais- 1.837. 4 kN sverianiu krovininiu lif-
vai nukrinta ant ems. Kok darb tu reikia pakelti 12 t mass krovin
atlieka sunkio jga? 40 m aukt. Liftas gali kelti ne dau-
1.828. Laisvai krintanio 2 kg mass giau kaip 500 kg. Trinties nepaisoma.
kno greitis padidjo nuo 0,5 m/s iki Kok darb teks atlikti pakeliant kro-
1,5 m/s. Kok darb atliko sunkio vin?
jga? 1.838. 2 t mass automobilis pradeda
1.829. 4 N svorio kamuolys metamas judti horizontaliu keliu 1,8 m/s2 pa-
vertikaliai auktyn 12 m/s greiiu. Ap- greiiu. Kok darb atlieka jo variklis
skaiiuokite kylant kamuol veikian- per 15 s? Riedjimo trinties koeficien-
ios sunkio jgos darb. tas lygus 0,03.
1.830. Reikia ikasti 12 m gylio ulin, 1.839. Knas laisvai krinta i tam tik-
kurio skerspjvio plotas 2,4 m2. Vidu- ro aukio. Ar vienod darb per vie-
nodus laiko tarpus atlieka sunkio tumos polinkio kampas lygus 30.
jga? Pagrskite. Trinties nepaisykite.
1.840. Keturi berniukai dvejomis ro- 1.844. 12 N svorio knas perkeliamas
gutmis tuo paiu keliu ve metalo horizontalia ploktuma 6 metrus. Ap-
lau. Virvut jie temp vienoda jga, skaiiuokite kn veikianios sunkio
taiau pirmoji berniuk pora jo gre- jgos atlikt darb.
ta vienas kito, o antroji toliau vie-
nas nuo kito. Kuri berniuk pora at- 1.845. 10 N svorio granata metama i
liko didesn darb? Kodl? tam tikro aukio horizontalia krypti-
mi 14 m/s pradiniu greiiu. Granatos
1.841. Veikiamas tam tikros jgos, k- horizontalaus lkio nuotolis lygus
nas tolygiai juda apskritimu. Kok 12 m. Apskaiiuokite sunkio jgos at-
darb atlieka i jga? Kodl? likt darb.
1.842. mogus tempia rogutes 120 N 1.846. 8 t mass automobilis vaiuoja
jga. Virvut sudaro su horizontalia nuokalne ijungtu varikliu. Kelias su-
kryptimi 30 kamp. Kok darb jga daro su horizontu 6 kamp. Kok dar-
atlieka 30 m kelyje? b sunkio jga atlieka 150 m kelyje?
1.843. Kok darb reikia atlikti norint 1.847. 10 N svorio knas nuslydo 1,6 m
tolygiai ukelti 4 kN svorio krovin ilgio nuoulnija ploktuma, pasviru-
ant 5 m aukio nuoulniosios plok- sia horizont 30 kampu. Kok darb
tumos virns? Nuoulniosios plok- atliko kn veikianti sunkio jga?

33. Tamprumo jgos darbas


1.848. Kuri energija padidina i lanko 1.853. Remdamiesi briniu, apskai-
paleistos strls greit? iuokite spyruokls, itemptos 6 cm,
potencin energij. Kokia yra kampo
1.849. Koks darbas bus atliktas item-
tangento fizikin prasm? Kokia yra
piant 30 kN/m standumo spyruokl
trikampio OAB ploto fizikin prasm?
0,4 cm?
1.850. 1,2 m ilgio gumel, veikiama
12 N svorio kno, pailgjo 10 cm. Ap-
skaiiuokite darb, kuris buvo atlik-
tas tempiant gumel.
1.851. Spyruokl itempiant 4 mm, at-
liktas 0,2 J darbas. Koks darbas bus
atliktas itempiant t spyruokl 2 cm?
1.852. Dinamometru, kurio spyruok-
ls standumas 600 N/m, galima ma-
tuoti jg iki 50 N. Koks darbas bus
atliktas itempiant spyruokl nuo ska-
ls vidurio iki galo?
1.854. Palyginkite darbus, kuriuos at- 1.856. Gumins juostels standumas
lieka berniukas, itempdamas dina- 1 kN/m. Apskaiiuokite 5 cm itemp-
mometro spyruokl nuo O iki 10 N; tos ios juostels potencin energij.
nuo 10 N iki 20 N; nuo 20 N iki 30 N.
1.857. 2 kN jga spyruokl suspau-
1.855. Duoto dinamometro spyruokl diama 25 mm. Apskaiiuokite su-
itempkite iki galo. Apskaiiuokite jos spaustos spyruokls potencin ener-
potencin energij ir standum. gij

34. Trinties jgos darbas


1.858. Ar gali atlikti darb slydimo 1.864. 2 t mass vagonlis tolygiai stu-
trinties jga? rimties trinties jga? miamas horizontaliu keliu. Kok dar-
Kodl? b atlieka vagonl stumiantis mogus
1.859. Kn veikia trinties jga. Ar 100 m kelyje, kai trinties koeficientas
gali tos jgos darbas bti lygus nuliui? lygus 0,01?
Kodl?
1.865. 600 g mass taelis, tolygiai
1.860. Ijungtu varikliu automobilis tempiamas 100 N/m standumo spy-
nuvaiuoja keli, lyg 220 m. Auto- ruokle, pasislenka horizontaliu pavir-
mobilio mas 1,6 t, o pasiprieinimo iumi 15 cm. Taelio trinties pa-
judjimui koeficientas 0,02. Apskai- viri koeficientas lygus 0,3. Darb,
iuokite darb, kur atlieka trinties j- reikaling triniai nugalti, palyginki-
gos, stabdydamos automobil. te su darbu, reikalingu spyruoklei i-
1.861. 180 kg mass knas juda toly- tempti tiek, kad taelis pradt slysti.
giai horizontaliu paviriumi. Jga j
veikia judjimo kryptimi, kno trin- 1.866. 4 IO6 kg mass traukinys paju-
ties paviri koeficientas lygus 0,02. da i vietos ir 2 min vaiuoja 0,2 m/s2
Koks darbas atliekamas pastumiant pagreiiu. Pasiprieinimo koeficientas
kn 400 m? lygus 0,05. Apskaiiuokite lokomoty-
1.862. Kok darb per 15 min atlieka vo atlikt darb.
elektroveis, traukiantis 2500 t mass 1.867. Prie besisukanio galstuvo,
sstat horizontaliu keliu pastoviu
kurio spindulys lygus 18 cm, 25 N j-
72 km/h greiiu? Trinties koeficientas
ga prispaudiamas peilis. Per 30 s ga-
lygus 0,005.
lstuvas apsisuka 90 kart, o peilio
1.863. Knas tolygiai juda horizonta- trinties galstuv koeficientas lygus
liu paviriumi, veikiamas 1 kN trau- 0,3. Kok darb galstuvo variklis at-
kos jgos, sudaranios su horizontu lieka per 2 min?
45 kamp. Kok darb i jga atlieka
10 m kelyje? Kok darb tame kelyje 1.868. Pajudjs i vietos pakrautas
atlieka pasiprieinimo jga? automobilis 100 m kelyje gijo 72 km/h
greit. Automobilio su kroviniu mas automobilio mas 1,4 t. Kok darb at-
1950 kg, jo rat trinties keli koefi- liko automobilio variklis?
cientas 0,05. Kok darb atliko auto-
mobilio variklis? 1.870*. 2 t mass krovinys keliamas
4 m aukt nuoulnija ploktuma,
1.869. Pajudjs i vietos automobilis sudarania su horizontu 30 kamp.
per 12 s nuvaiavo 80 m. Pasiprie- Trinties koeficientas 0,45. Kok darb
inimo judjimui koeficientas 0,05, reiks atlikti keliant krovin?

35. Galia
1.871. Ar vienodu greiiu vaiuos 1.879. Traktoriaus traukos galia 40 kW.
pakrautas ir tuias automobilis? At- Apskaiiuokite jo traukos jg, kai jo
sakym patikrinkite, atlikdami ban- greitis lygus 0,5 m/s; 1,0 m/s; 2,0 m/s;
dym su automobilio modeliu, ir j 2,5 m/s; 3,0 m/s. Nubraiykite trau-
paaikinkite. kos jgos priklausomybs nuo trakto-
riaus greiio grafik.
1.872. Ar egzistuoja aminasis judji-
mas"? Ar egzistuoja aminasis varik- 1.880. lifavimo stakli diskas sukasi
lis"? Kodl? 35 m/s greiiu, o lifuojama detal
spaudiama prie jo 110 N jga. Trin-
1.873. Kodl tam tikros galios ma ties tarp detals ir disko koeficientas
matmen variklis yra greitaeigis? lygus 0,25. Apskaiiuokite stakli va-
1.874. Tekinimo stakli variklio galia riklio mechanin gali.
3,5 kW. Kok darb is variklis atlie- 1.881. Automobilis kyla kaln
ka per 1,5 min? 45 km/h greiiu. Jo variklio galia yra
1.875. Apskaiiuokite darb, kur hid- pastovi ir lygi 60 kW. Apskaiiuokite
roelektrin atlieka per metus, inoda- automobilio variklio traukos jg.
mi, kad vidutin jos generatori galia 1.882. Lktuvas skrenda tiesiai ir to-
lygi 2,5 MW. lygiai 900 km/h greiiu. Jo varikli
1.876. 36 km/h greiiu vaiuojanio galia lygi 1,8 MW. Raskite pasipriei-
automobilio variklis traukia 4 kN j- nimo judjimui jg.
ga. Apskaiiuokite to variklio gali. 1.883. 950 km/h greiiu skrendanio
1.877. Ardamas dirv, traktorius nu- lktuvo vis (keturi) varikli galia
gali 13 kN pasiprieinimo jg ir i- 35 MW. Kokia yra vieno variklio trau-
vysto 35 kW naudingj gali. Kokiu kos jga?
greiiu traktorius vaiuoja dirva? 1.884. 2 t mass automobilis vaiuoja
1.878. Kai motorin valtis plaukia horizontaliu keliu 72 km/h greiiu.
36 km/h greiiu, jos variklio galia sie- Pasiprieinimo judjimui jga lygi
kia 40 AG. Kokio didumo jga tem- 0,05 automobilio svorio. Apskaiiuoki-
te variklio gali.
piamas lynas, kuriuo i valtis pririta
prie vilkiko, traukianio j tokiu pat 1.885. 1200 t mass traukinys vaiuo-
greiiu? ja horizontaliais bgiais pastoviu
54 km/h greiiu. Naudingoji ilumve- 1.895. Hidroelektrine per 1 s prateka
io traukos galia lygi 880 kW. Apskai- 9 IO3 m3 vandens, kai jo lygi skirtu-
iuokite pasiprieinimo judjimui ko- mas 25 m. Kokia yra vandens srovs
eficient. galia?
1.886. Keliamasis kranas, kurio varik- 1.896. 6,2 MN svorio traukinys ivyks-
lio galia 1,6 kW, kelia krovin 5 cm/s ta i stoties ir, nuvaiavs 2,5 km, per
greiiu. Kokia gali bti didiausia to 6 min gyja 55 km/h greit. Traukinio
krovinio mas? rat trinties bgius koeficientas ly-
gus 0,005. Apskaiiuokite vidutin lo-
1.887. 18 kN sveriantis automobilis komotyvo gali.
vaiuoja 27 km/h greiiu. Pasipriei-
nimo koeficientas 0,02. Koki gali 1.897. I 190 m gylio achtos keltuvas
gyja automobilio variklis ir kok dar- su kroviniu kyla tolygiai greitdamas
b jis atlieka kiekvienoje 1 km ilgio 50 s. Keltuvo su kroviniu mas lygi
kelio atkarpoje? 8 IO3 kg. Apskaiiuokite to keltuvo
variklio gali.
1.888. Keliamasis kranas per 2 min
tolygiai ukelia 22 kN svorio krovin 1.898. 1 t mass lktuvas, oro uosto
10 m aukt. Apskaiiuokite naudin- kilimo taku nuvaiavs 200 m, pakyla
nuo ems 90 km/h greiiu. Rat trin-
gj krano gali.
ties tak koeficientas lygus 0,02. Ko-
1.889. Arklys gali perveti 1,5 t mass ki gali ivysto lktuvo varikliai?
krovin 2 km atstumu per 14,3 min.
1.899. 6 kg mass sviedinys ilekia i
Pasiprieinimo krovinio judjimui ko-
2 m ilgio patrankos vamzdio horizon-
eficientas lygus 0,02. Apskaiiuokite talia kryptimi 600 m/s greiiu. Laiky-
naudingj arklio gali. dami, kad sviedinys lekia pastoviu
1.890. 72 km/h greiiu vaiuojanio pagreiiu, apskaiiuokite patrankos
2 t mass automobilio variklio galia gali.
lygi 120 kW. Koks gali bti tokiu grei- 1.900. Kad motorlaivio greitis padid-
iu vaiuojanio automobilio didiau- t 3 kartus, jo variklio gali reikia pa-
sias pagreitis? didinti 27 kartus. Paaikinkite kodl.
1.891. Vilkikas, kurio variklio traukos 1.901. Kiek kart reikia padidinti lk-
jga 65 kN, 13,5 km/h greiiu tempia tuvo varikli gali, kad jo skridimo
lynu pririt barkas. Kampas tarp ly- greitis bt dvigubai didesnis?
no ir vilkiko judjimo krypties lygus
15. Apskaiiuokite vilkiko gali. 1.902. Kodl kaln automobilis va-
iuoja liau negu horizontaliu keliu
1.892. kok aukt per 1 min siurbliu (kai variklio galia pastovi)?
galima pakelti 450 m3 vandens, kai
naudingoji siurblio galia lygi 2,2 MW? 1.903. Automobilis vaiuoja kalne
(10) 5 m/s greiiu. Pakrauto automo-
1.893. Naudingoji siurblio galia 12 kW. bilio mas 4 t, jo variklio galia 72 AG.
Kiek vandens (m3) is siurblys gali pa- Apskaiiuokite riedjimo trinties koe-
kelti i 16 m gylio per 0,5 h? ficient.
1.894. 20 mm skersmens vandens 1.904. Koki didiausi kaln gali
iurkl trykta i siurblio 20 m/s veikti 500 AG galios garveys, vaiuo-
greiiu. Apskaiiuokite siurblio gali. damas 7,2 km/h greiiu, kai trinties
koeficientas lygus 0,002? Sstato ma- 1.907. Traktoriaus galia 30 kW. Kokiu
s 11 500 t. greiiu is traktorius gali traukti kal-
ne 2 t mass priekab? kalns nuoly-
1.905. Kok greit gali gyti tramvajus
IO0 kalnje, turdamas keturis varik- dis 0,2, o traktoriaus trinties keli
lius, kuri kiekvieno galia yra ly- koeficientas 0,42.
gi 55 kW? Tramvajaus svoris 3 1.908*. 1 t mass automobilis pajuda
IO5 N, o jo riedjimo trinties koefi- i vietos ir vaiuoja 1 m/s2 pagreiiu.
cientas 0,05. Trinties koeficientas yra lygus 0,01.
1.906. Garveys tempia kaln 1200 t Apskaiiuokite traukos jgos darb,
mass sstat pastoviu 7 m/s greiiu. atlikt per 15 s, bei variklio gali
Pasiprieinimo koeficientas 0,003, kal- 15-osios sekunds pabaigoje. Kok at-
no polinkio kampo tangentas 0,009. stum ijungtu varikliu automobilis
Apskaiiuokite garveio gali. nuvaiuos per 10 s?

36. Kinetin energija


1.909. Kno neveikia jokios jgos. Ar 1.915. Kiek kart reikia padidinti k-
gali pakisti tokio kno kinetin ener- no greit, kad jo kinetin energija pa-
gija? Kodl? didt du kartus (kno mas nekin-
ta)? Kokios mass knas, juddamas
1.910. Ar gali nepakisti kno kinetin
15 m/s greiiu, turi 2000 J kinetins
energija, jeigu j veikiani jg at-
stojamoji nelygi nuliui? Kodl? energijos?

1.911. Tiesiai ir tolygiai plaukianio 1.916. 800 g mass futbolo kamuolys


laivo denyje berniukai aidia su ka- lekia 5 m/s greiiu ir atsimua vart
muoliu. Ar priklauso kamuolio kineti- virpst. Kiek kinetins energijos tu-
n energija nuo laivo greiio ir nuo rjo kamuolys, prie atsimudamas
pasirinktos atskaitos sistemos? Ko- virpst? Isprskite udavin lai-
dl? Paraykite formules. kydami, kad kamuolys atsimua var-
tinink, bgant prieprieiais 6 m/s
1.912. 50 g mass kno kinetin ener- greiiu.
gija lygi 100 J. Koks to kno greitis
atitinka i energijos vert? 1.917. Apskaiiuokite rutuliuko, iau-
to i spyruoklinio pistoleto, kinetin
1.913. Kokiu greiiu turi vaiuoti 2 t energij. (Naudokits dinamometru ir
mass automobilis, kad turt tiek liniuote.)
pat kinetins energijos, kiek ir 20 kg
mass sviedinys, lekiantis 700 m/s 1.918. 12 kg mass knas laisvai krin-
greiiu? ta 5 s. Apskaiiuokite kno kinetin
energij prie pat ems paviriaus.
1.914. Kiek kinetins energijos turi
50 g mass knas, lekiantis 800 m/s 1.919. 500 g mass knas laisvai krin-
greiiu? Kokiu greiiu turi vaiuoti ta i 40 m aukio. Kokia yra jo ki-
6,2 t mass automobilis, kad gyt netin energija lietimosi su ems
tiek pat kinetins energijos? paviriumi momentu?
1.920. 400 g mass knas metamas 1.923. Knas juda tolygiai 0,6 m spin-
horizontaliai 15 m/s greiiu. Apskai- dulio apskritimu. Jo kinetin energija
iuokite to kno kinetin energij lygi 18 J. Apskaiiuokite kn vei-
antrosios judjimo sekunds pabai- kiani jg. Nustatykite jos krypt.
goje.
1.924. 200 g mass rutuliukas tolygiai
1.921. Kno judesio kiekis 10 kgm/s, skrieja 100 sk/min greiiu 40 cm
o kinetin energija 10 J. Kokia yra spindulio apskritimu. Kokia yra rutu-
io kno mas ir kokiu greiiu jis liuko kinetin energija?
juda?
1.925. Ant 0,5 m ilgio silo pakabin-
1.922. Sunkveimio mas 20 kart di- tas 120 g mass rutuliukas sukasi ap-
desn u lengvojo automobilio, o jo skritimu horizontalioje ploktumoje.
greitis 8 kartus maesnis u lengvojo Silas sudaro su vertikale pastov 30
automobilio. Palyginkite j impuls kamp. Apskaiiuokite rutuliuko ki-
bei kinetin energij. netin energij.

37. Kinetins energijos teorema


1.926. 2 kg mass materialj tak, 1.931. Kuriuo atveju reikia atlikti di-
judant horizontalia ploktuma 6 m/s desn darb: 10 kg mass kno greit
greiiu, pradeda veikti pastovaus didu- padidinant nuo 6 m/s iki 12 m/s ar
mo jga. Kok darb atlieka i jga, nuo 12 m/s iki 18 m/s? Kiek didesn?
kol takas gyja 10 m/s greit?
1.932. 0,8 kg mass knas, mestas
1.927. 1 t mass knas juda 36 km/h vertikaliai auktyn 12 m/s pradiniu
greiiu. Kok darb jis atliks, kol su- greiiu, nukrito ant ems 8 m/s grei-
stos? Kuri to kno energija dl to iu. Kok darb atliko kn veikianti
pakis? Kaip? oro pasiprieinimo jga?
1.933. 9,6 g mass kulka ilk i
1.928. Kok darb atlieka 700 t mass
vamzdio 825 m/s greiiu. Nulkusios
traukinys, padidindamas greit nuo
100 m, jos greitis sumajo iki 746 m/s,
36 km/h iki 72 km/h? Kok darb jis
o 200 m iki 675 m/s. Kok darb
atliks, kai, gijs 72 km/h greit, bus
atliko oro pasiprieinimo jga pirmoje
staiga stabdomas?
bei antroje kelio atkarpoje?
1.929. Laisvai krintanio kno greitis 1.934. 220 t mass ilumveis, vaia-
padidjo nuo 3 m/s iki 9 m/s. Kno vs 65 km/h greiiu, sustojo. Kiek i-
mas 6 kg. Kok darb atliko sunkio lumos isiskyr stabdant ilumve?
jga?
1.935. Kokiu greiiu skriet kosmin
1.930. Vertikaliai auktyn iauta raketa, jei reaktyvusis jos variklis
20 g mass kulka nukrito ant ems (kad gyt tok greit) atlikt 7,2 IO7 J
po 20 s. Apskaiiuokite parako duj darb, tenkant kiekvienam kilogra-
autuvo vamzdyje atlikt darb. mui raketos mass?
38. Kinetin energija ir judesio kiekio
tverms dsnis
1.936. 20 t mass traukinio vagonas, 1.941. I pabklo iauto sviedinio ki-
riedantis 2 m/s greiiu, susiduria su netin energija lygi 1,6 MJ. Sviedinio
15 t mass stovinia ant bgi platfor- mas 10 kg, pabklo vamzdio mas
ma. Kokiu greiiu vaiuoja vagonas ir 600 kg. Kiek kinetins energijos -
platforma po susidrimo? Koks yra vio metu gyja pabklo vamzdis?
tas susidrimas: tamprusis ar netam-
prusis? Kuri mechanins energijos da- 1.942. I 4 kg mass autuvo, pa-
lis susidrimo momentu virsta vidine kabinto horizontalioje ploktumoje,
energija? 550 m/s greiiu iaunama 10 g ma-
ss kulka. Apskaiiuokite vio metu
1.937. Dvi platformos, kuri mas 16 t autuvo gyt kinetin energij.
ir 26 t, vaiuoja viena prieais kit
0,5 m/s bei 0,8 m/s greiiu. Kokiu grei-
iu ir kuria kryptimi jos rieds po ne-
tampraus susidrimo? Kokia tada bus
platform kinetin energija?
1.943. 1,3 t mass dirbtinis ems pa-
1.938. 6000 t vandentalpos ledlauis lydovas skrieja apskritimine orbita
plaukia ijungtais varikliais 8 m/s 150 km auktyje vir ems pavir-
greiiu ir, susidrs su nejudania le- iaus. Apskaiiuokite palydovo kineti-
do lytimi, pradeda stumti j prieais n energij.
save. Ledlauio greitis dl to suma-
ja iki 4 m/s. Vandens pasiprieinimo 1.944*. Pirmasis dirbtinis ems paly-
nepaisykite. Kokia yra ledo lyties ma- dovas skriejo orbita, kurios vidutinis
s? Kiek mechanins energijos susid- auktis nuo ems paviriaus 588 km.
rimo metu virsta vidine? Kokia buvo jo kinetin energija? Pa-
lydovo mas apie 84 kg, ems
1.939. Judantis knas atsimu to-
spindulys apie 6400 km, laisvojo
kios pat mass nejudant kn ir po
kritimo pagreitis prie ems pavir-
to abu knai judjo kartu (smgis
iaus apie 10 m/s2.
buvo plastinis). Kuri mechanins
kn energijos dalis virto vidine ener-
1.945*. Dirbtinis ems palydovas su-
gija?
kasi apie em apskritimine orbita.
1.940. autuvo mas 100 kart dides- Palydovo mas 1,2 t, apsisukimo peri-
n negu ovinio utaiso. Apskaiiuo- odas 240 min. ems spindulys apie
kite vio metu ilekiani ovinio 6,4 IO6 m. Apskaiiuokite:
rat (kartu su parako dujomis) kine- a) palydovo orbitos aukt vir ems
tins energijos bei autuvo kinetins paviriaus;
energijos santyk. b) palydovo kinetin energij.
39. Darbas ir kinetins energijos pokytis
1.946. Kurio sunkveimio pakrauto trinties asfalt koeficientas stabdant
ar tuio ilgesnis stabdymo kelias, buvo lygus 0,5?
kai jie vaiuoja vienodu greiiu? ro-
1.954. 24 g mass kulka, lekianti
dykite. Trinties koeficientai vienodi.
400 m/s greiiu, pataiko ems pyli-
Oro pasiprieinimo nepaisykite.
m ir sminga j 0,4 m. Kokia jga
1.947. Automobili stabdymo kelias pylimo gruntas stabdo kulk?
priklauso nuo greiio, kuriuo jie va-
1.955. Automobilio greitis 36 km/h.
iuoja pradedami stabdyti. rodykite,
Kok atstum automobilis nuvaiuos
kad stabdymo kelias tiesiog proporcin-
ijungtu varikliu? Trinties koeficien-
gas to greiio kvadratui (kai kitos s- tas 0,045.
lygos vienodos).
1.956. Lktuvas leidiasi oro uost
1.948. 20 t mass vagonas rieda 90 km/h greiiu ir tpimo taku nuva-
12 km/h greiiu. Kokia jga j reikt iuoja 120 m. Apskaiiuokite pasiprie-
stabdyti, kad stabdymo kelias bt ly- inimo koeficient.
gus 240 m?
1.957. Knas juda horizontalia plok-
1.949. 400 g mass plaktuku kalama tuma 15 m/s greiiu. Trinties koefi-
vinis. Po kiekvieno smgio ji sminga cientas lygus 0,12. Kok atstum k-
lent 5 cm. Plaktuko greitis smo- nas nueis nustojus veikti traukos
giant lygus 2 m/s. Apskaiiuokite vi- jgai? Kurios ries energija virs to
dutin pasiprieinimo jg. kno kinetin energija?
1.950. 12 kg mass sviedinys ilekia 1.958. Stabdomas 2 t mass automobi-
i pabklo 600 m/s greiiu. Pataiky- lis nuvaiavo horizontaliu keliu 60 m.
mo taikin momentu jo greitis pa- Trinties koeficientas buvo lygus 0,45.
bklo atvilgiu lygus 500 m/s. Kok Apskaiiuokite trinties jgos atlikt
darb atlieka skriejantis sviedinys, darb ir automobilio kinetins energi-
veikdamas oro pasiprieinim? jos pokyt.
1.951. Vairuotojas ijung automobilio 1.959. 4,6 t mass krovininis auto-
varikl ir pradjo stabdyti, likus 30 m mobilis vaiuoja horizontaliu keliu
iki viesoforo. Automobilio mas 1,5 t, 54 km/h greiiu. Vairuotojas, pamats
jo rat trinties kelio dang jga keliu bgant un, jungia stabdius,
4200 N. Kokiu greiiu i pradi va- ir automobilis u 2 m sustoja. Apskai-
iavo automobilis? iuokite automobilio stabdymo jg
bei laik.
1.952. Kaip, turint tik rulet, nustaty-
ti, kurio i dviej iuoj mas dides- 1.960. 10 kg mass sviedinys ilk i
n ir kiek kart? patrankos vamzdio 500 m/s greiiu.
Vamzdiu jis judjo 0,01 s. Nustatyki-
1.953. Tirdamas automobili avarij,
te vidutin parako duj slgimo jg.
policininkas nustat, kad automobilio
stabdymo kelias 50 m. Kokiu greiiu 1.961. 16 t mass troleibusas pajuda
vaiavo is automobilis, kai jo rat i vietos 1,2 m/s2 pagreiiu ir pava-
iuoja 10 m. Apskaiiuokite troleibu-
so traukos jgos bei pasiprieinimo
jgos atlikt darb. Pasiprieinimo ko-
eficientas lygus 0,02. Apskaiiuokite
troleibuso kinetin energij.
1.962. Brinyje pavaizduotas 8 t ma-
ss automobilio greiio grafikas. Ap-
skaiiuokite automobilio traukos jgos
darb, atlikt per 30 s. Pasiprieini-
mo koeficientas 0,05. Kiek per t lai-
k pakito automobilio kinetin ener-
gija?

40. Potencin energija


1.963. Ledlauis suardo stor led, 1.970. Kambario auktis 3 m, stalo
spausdamas j i viraus savo svoriu. auktis 1,25 m. Ant stalo stovi 2 kg
Kurios ries energij vartoja led- mass svarstis. Kokia yra jo potenci-
lauis? n energija stalo, grind ir lub at-
vilgiu?
1.964. Ar gali potencin energija bti
neigiama? Kodl? 1.971. kok aukt reikia pakelti
60 N svorio krovin, kad jo potencin
1.965. mogus lipa vir laiptais. Ko- energija padidt 50 J? Kiek reikia
kia jga j veria judti? Ar ji atlieka nuleisti krovin, kad jo potencin
darb? energija sumat 120 J?
1.966. Ar visada aukt h pakelto ma- 1.972. 60 N sveriantis kjis laisvai
ss m kno potencin energija lygi krito 0,6 s. Apskaiiuokite jo potenci-
mgKl Kodl? n energij priekalo atvilgiu kritimo
pradioje ir kritimo pabaigoje.
1.967. Glbys malk buvo unetas
antr namo aukt ir sudegintas kros- 1.973. 60 g mass strl paleista i
nyje. Ar inyko malk potencin lanko vertikaliai auktyn 25 m/s grei-
iu. Kokia bus ios strls potencin
energija? Kodl?
ir kinetin energija, prajus 2 s nuo
1.968. Kodl nuoulniai statytos du- judjimo pradios?
rys atsidaro arba usidaro paios? 1.974. 4 kg mass knas laisvai krin-
Kurios energijos dka atliekamas is ta i 8 m aukio. Kokia yra to kno
darbas? potencin ir kinetin energija 3 m
1.969. 2 kg mass krovinys krinta i auktyje?
12 m aukio. Kaip ir kiek pakinta jo 1.975. Knas mestas vertikaliai e-
potencin energija po 1 s? Pradinis myn i 80 m aukio 10 m/s greiiu.
krovinio greitis lygus nuliui. Smgio em momentu jo kinetin
energija buvo lygi 1600 J. Apskaiiuo- siek 8 m aukt. Kok darb atliko
kite to kno mas bei greit smgio sunkio jga, kamuoliukui lekiant
metu. Oro pasiprieinimo nepaisykite. auktyn, leidiantis emyn, visame
kelyje? Apskaiiuokite vis kamuoliu-
1.976. 0,8 kg mass knas, mestas
ko potencins energijos pokyt.
vertikaliai auktyn 5 m/s greiiu, pa-
kyla didiausi aukt. Kok darb 1.980. 1 kN svorio kjis laisvai krinta
per t laik atlieka sunkio jga ir kiek i 70 cm aukio ant dirbinio. Vidutin
pakinta to kno kinetin bei potenci- pasiprieinimo jga lygi 70 kN. Kokio
n energija? gylio duobut kjis imu dirbinyje?
1.977. Veikiamas 5 N jgos, sverto 1.981. Kurios ries energija apibdi-
galas nusileidia emyn be trinties. na mechanin lktuvo bsen oro
Prie kito sverto galo prikabinto krovi- uosto atvilgiu, kai lktuvas:
nio potencin energija dl to padidja a) stovi pakilimo take;
1,5 J. Kiek centimetr nusileidia vie- b) sibgja prie pakildamas or;
nas sverto galas? c) skrenda?
1.978. Krovinys be trinties buvo toly- 1.982. DZP skrieja apskritimine orbi-
giai pakeltas 500 cm ilgio nuoulnija ta. Ar palydove esantys daiktai turi
ploktuma, ir dl to jo potencin ener- potencins energijos:
gija padidjo 500 J. Apskaiiuokite, a) kabinos atvilgiu;
kokio didumo lygiagreia ploktumai b) ems atvilgiu?
jga buvo keliamas krovinys ir kok Kodl?
darb atliko i jga.
1.983. Kaip kinta dirbtinio ems pa-
1.979. Nuo ems 5 m auktyje tvir- lydovo, skriejanio elipsine orbita, ki-
tint krep buvo mestas 200 g netin, potencin bei pilnutin mecha-
mass kamuoliukas. Lkdamas jis pa- nin energija?

41. Energijos virsmai


1.984. Laikrodis usukamas per 1 min, nuo paviriaus, slysta trinkel. veiku-
po to jis eina vis par. Ar tai ne- si vertikale atstum h, ji sustoja. Ko-
prietarauja tverms ir virsmo ds- k darb reiks atlikti, norint i trin-
niui? Kodl? kel utraukti atgal tuo paiu keliu?
1.985. Remiantis tik energijos tver-
ms dsniu, nepavyksta apskaiiuoti
kno greiio, gyto po netampraus
smgio. Ar galima, neatsivelgiant
tai, laikyti energijos tverms dsn
teisingu visiems inomiems proce-
sams? Kodl?
1.987. 0,5 g mass ledsis laisvai krin-
1.986. Nuo kalnelio, kurio profilis ta i 80 m aukio. Kokia yra jo kine-
pavaizduotas brinyje, nepakildama tin energija kritimo pabaigoje?
1.988. 100 g mass akmuo, nuslyds potencin bei kinetin energija 4 m
nuo 3 m aukio nuoulniosios plok- auktyje?
tumos, gijo 5 m/s greit. Kokia buvo
1.997. 0,3 kg mass akmuo laisvai
akmens potencin energija judjimo
pradioje ir kinetin energija nuoul- krinta i 40 m aukio. Apskaiiuoki-
niosios ploktumos papdje? Kaip te jo kinetin energij 20 m auktyje
galtumte paaikinti skirtingus atsa- ir nukritimo ant ems momentu.
kymus? 1.998. Akmuo mestas vertikaliai auk-
1.989. Knas, nukrits i 10 m auk- tyn 12 m/s greiiu. Kokiame auktyje
io, turi 18 800 J kinetins energijos. jo kinetin energija lygi potencinei
Kokia to kno mas? energijai?

1.990. Kokiu pradiniu greiiu i auk- 1.999. skysio piln ind, kurio auk-
io h reikia mesti kamuol emyn, kad tis 0,9 m, metamas rutuliukas. Kokiu
jis paokt t pat aukt? Smg greiiu reikia mesti t rutuliuk, kad
em laikykite absoliuiai tampriu. jis pasiekt indo dugn? Yra inoma,
kad rutuliuko kinetin energija jo pri-
1.991. Iekodamas vertikaliai emyn silietimo prie indo dugno momentu
mesto kno galinio greiio, mokinys perpus maesn u jo potencin ener-
i pradi ura energijos tverms gij skysio paviriuje. Kuo virsta ki-
. mu2 mvl , . _ . .. ta rutuliuko kinetins energijos dalis?
desn;: mgh=A. Po to i j
vietoj darbo A ra sandaug mgh. Ar 1.1000*. Knas buvo imestas greiiu
teisingai pasielg mokinys? Kodl? i>0 kampu horizont. Kok greit jis
gijo auktyje h < Zimax'?
1.992. Kamuolys mestas tam tikru
kampu horizont 18 m/s greiiu. Ap-
skaiiuokite kamuolio greit 8 m auk-
tyje. 1.1001. Knas juda 12 m ilgio horizon-
1.993. Akmuo metamas i 14 m auk- talia ploktuma, veikiamas 120 N
io tam tikru kampu horizont jgos. Kiek pakinta jo mechanin
5 m/s pradiniu greiiu. Apskaiiuokite energija? Kokia energija (kinetin ar
akmens greit nukritimo ant ems potencin) pakinta?
momentu. 1.1002. 1000 kg mass boba", krisda-
1.994. Knas laisvai nukrito i tam ma i 6 m aukio, smigo grunt
tikro aukio. Judjimo pabaigoje jo 0,2 m. Apskaiiuokite grunto pasiprie-
greitis buvo lygus 25 m/s. I kokio inimo jg.
aukio krito knas?
1.1003. 2 kg mass knas nukrito
1.995. Kokiu greiiu reikia mesti ka- i 220 m aukio ir smigo grunt
muol emyn, kad jis paokt 5 m 0,3 m. Kno trinties grunt jga lygi
aukiau to lygio, i kurio buvo mes- IO4 N. Ar knas krito laisvai? Kodl?
tas? Energijos nuostoli nepaisykite.
1.1004. 90 kg mass paraiutininkas
1.996. 2 kg mass knas laisvai krin- atsiskyr nuo nejudanio sraigtaspar-
ta i 6 m aukio. Kokia yra to kno nio ir laisvai krito 200 m, kol gijo
50 m/s greit, tik po to iskleid pa- 1.1012. Kiek kart pakis i spyruokli-
raiut. Kok darb atliko oro pasi- nio pistoleto horizontalia kryptimi i-
prieinimo jga? auto rutuliuko greitis, jeigu:
a) spyruokl pakeisime tris kartus
1.1005. 2500 kg mass lktuvas skren-
standesne;
da horizontaliai 50 m/s greiiu. 400 m
b) spyruokl suspausime tris kartus
auktyje, ijungus variklius, jis prade-
daugiau;
da leistis emyn ir pasiekia tpimo
tak 30 m/s greiiu. Apskaiiuokite c) rutuliuk pakeisime kitu, tris kar-
darb, kur atlieka oro pasiprieinimo tus didesns mass rutuliuku?
jgos, lktuvui leidiantis. Kiti dydiai, nuo kuri priklauso ru-
tuliuko greitis, kiekvienu atveju ne-
1.1006. Pakrautos 120 kg mass rogs kinta.
pradeda leistis nuo 10 m aukio bei
1.1013. 180 g mass ledo ritulys, skrie-
100 m ilgio kalno ir jo papdje gyja
jantis 18 m/s greiiu, lk vartus ir
12 m/s greit. Apskaiiuokite vidutin
atsimu j tinkl. is linko 6 cm.
pasiprieinimo jg.
Kokia jga ritulys veik tinkl?
1.1007. 1,5 kg mass knas laisvai
1.1014. Kokiu greiiu v i spyruokli-
krinta i 15 m aukio ir prie ems
nio pistoleto ilekia vertikaliai auk-
paviriaus gyja 15 m/s greit. Kok
tyn iautas rutuliukas, kurio mas
darb atlieka oro pasiprieinimo jga?
m? Standumo k spyruokl suspaudia-
1.1008. Kok darb per 4 min atlieka ma ilgiu .
tolygiai greitdamas 22 t mass gar-
veys, kai jo greitis padidja nuo 0 iki
36 km/h? Trinties koeficientas lygus
0,005. 1.1015. Du knai pakabinti ant silo,
permesto per nekilnojamj skridin.
Pradj judti tolygiai greitjaniai,
jie veik 0,6 m atstum. Dl to leng-
1.1009. I pradi nejudjs mass m vesnio kno potencin energija padi-
knas nukrito ant vertikaliai pastaty- djo 5 J, o kinetin 7 J. Apskaiiuo-
tos nesvarios spyruokls, kurios stan- kite silo tempimo jg.
dumas k. Dl to spyruokl susispaud
1.1016. Nuo kalniuko vienodomis ro-
ilgiu . I kokio aukio krito knas?
gutmis leidiasi du skirtingos mass
1.1010. 1,2 t mass vagonlis, riedan- berniukai. Ar vienod atstum jie nu-
tis 3 m/s greiiu, atsitrenkia tvir- vaiuos horizontaliu paviriumi, kol
tint atram. Kiek dl to susispaudia sustos roguts? Atsakym paaikinki-
atramos spyruokls, kuri standumas te. Oro pasiprieinimo nepaisykite.
IO2 kN/m?
1.1017*. 6 m aukio kalno virnje
1.1011. Suspausta spyruoklinio pis- stovintis berniukas netyia paleidia
toleto spyruokl, kurios standumas 8 kg mass rogutes ir jos, nuliuou-
lygus 100 N/m, sutrumpjo 0,1 m. Ko- sios emyn, sustoja kalno papdje.
kiu greiiu i tokio pistoleto ilks Berniuko mama tas rogutes vl u-
25 g mass rutuliukas? tempia atgal. Kok darb ji atlieka?
1.1018*. Roguts nusileido nuo 12 m judant 10 m/s greiiu. Kokiu greiiu
aukio kalno, kurio polinkio kampas rutuliukai juds po susidrimo?
30. Trinties koeficientas lygus 0,2.
1.1025*. 12 kg ir 16 kg mass tamprs
Kok atstum tos roguts dar nuliuo
horizontaliu paviriumi, kol sustos? rutuliai juda vienas prieais kit
5 m/s ir 10 m/s greiiu. Koks bus j
greitis po susidrimo?

1.1019. Netamprs 1 kg ir 2 kg mass


knai juda horizontaliu paviriumi
vienas prieais kit 2 m/s ir 3 m/s 1.1026. 20 kg mass svarstis kabo ant
greiiu. Kiek pakinta kn sistemos 3 m ilgio virvs. kok didiausi
kinetin energija po smgio? aukt galima patraukti svarst o-
n, kad, po to j paleidus laisvai svy-
1.1020. 10 g mass kulka, lkdama ruoti, virv nenutrkt? Virv ilaiko
500 m/s greiiu horizontalia kryptimi, 540 N krovin.
pataik 3 kg mass medin trinkel
ir strigo joje. Kulka ir trinkel ilo. 1.1027*. Knas be pradinio greiio
Kiek energijos buvo suvartota joms slysta 5 m gylio duob slidiomis sie-
ildyti smgio metu? Oro pasipriei- nelmis ir tolygiai patenka ant hori-
nimo nepaisykite. zontalaus jos dugno. Kno trinties
duobs dugn koeficientas 0,3, duobs
1.1021*. Nejudanioje valtyje sdintis dugno ilgis 2,5 m. Kokiu atstumu nuo
mogus 12 m/s greiiu horizontaliai
duobs vidurio knas sustos?
met 1,5 kg mass kn. Valties ir
mogaus mas 120 kg. Kok darb at- 1.1028*. Atliekant bandym su mir-
liko mogus, kai: ties kilpa", mass m rutuliukas palei-
a) valtis buvo pritvirtinta; diamas i aukio h = AR (R kilpos
b) valtis galjo laisvai judti vande- spindulys). Kokia jga rutuliukas
nyje? spaudia kilp apatiniame jos take 1
ir virutiniame take 2?
1.1022*. Ant absoliuiai lygaus hori-
zontalaus paviriaus padtas mass M
pleitas, o ant jo mass m taelis,
galintis slysti pleitu be trinties. Kok
greit gis pleitas, kai taelis nuslys
i aukio h ant horizontalaus pavir-
iaus?
1.1023*. 18 kg ir 12 kg mass tamprs
rutuliai juda vienas prieais kit. Pir-
mojo rutulio greitis lygus 6 m/s. Susi-
drs su antruoju, pirmasis rutulys
sustojo. Apskaiiuokite antrojo rutu-
lio greit prie susidrim ir po jo.
1.1024*. 30 g mass tamprus rutuliu-
kas, riedantis 20 m/s greiiu, pasiveja
kit 50 g mass tampr rutuliuk,
1.1029*. Trys vienodi rutuliukai po 1.1030*. Kok greit gyja meteori-
15 g yra vienoje tiesje tam tikru at- tas, krisdamas i 700 km aukio
stumu vienas nuo kito. kratin tankesnius ems atmosferos
rutuliuk atsitrenkia toks pat rutuliu- sluoksnius, esanius 100 km auk-
kas, riedantis 8 m/s greiiu iilgai tie- tyje? Laikykite, kad iki tol pasiprie-
ss, kurioje yra trys rutuliukai. Sis inimo judjimui nebuvo. Meteorito
smgis ir kiti po jo einantys smgiai pradinis greitis nukreiptas ems
yra centriniai bei absoliuiai netam- centr ir yra lygus 8,6 km/s. ems
prs. Apskaiiuokite rutuliuk siste- mas 5,96 IO24 kg, o jos spindulys
mos energij po vis smgi. 6370 km.

42. Naudingumo koeficientas


1.1031. Krovin pakelti galima nuoul- 1.1036. I 600 m gylio nafta yra siur-
nija ploktuma ir nuoulniu trans- biama 12 kW galios siurbliu, kurio
porteriu (begaline juosta, judania ant naudingumo koeficientas 80 %. Kiek
ritinli). Kurio renginio naudingu- naftos juo isiurbiama per 6 h?
mo koeficientas yra didesnis? Kodl?
1.1037. Keliamasis kranas, kurio va-
1.1032. Turbinos naudingumo koefi- riklio galia 7 kW, o naudingumo koe-
cientas lygus 90 %, o naudingoji jos ficientas 85 %, kelia krovin 5 m/min
galia 120 MW. Iiiek vandens prate- greiiu. Kokia to krovinio mas?
ka turbina kas sekund ir kokia yra
pilnutin vandens srauto galia, kai ly- 1.1038. Lktuvas skrenda tiese
gi skirtumas 20 m? 800 km/h greiiu. Jo varikli galia ly-
gi 1,8 MW. Kokia yra varikli traukos
1.1033. Nuo 25 m aukio hidroelek- jga? Naudingumo koeficientas lygus
trins utvankos kas sekund nukrin- 70 %.
ta 2 IO5 kg vandens. Hidroelektrins
tiekiama galia lygi 10 MW. Apskai- 1.1039. Vietins hidroelektrins vidu-
iuokite elektrins naudingumo koe- tinis vandens debitas 200 m3/s, o van-
ficient. dens lygi skirtumas 4 m. Elektrins
naudingumo koeficientas lygus 95 %.
1.1034. rengin, tiekiant vanden ki- Apskaiiuokite elektrins gali.
ninko fermai, sudaro 6,5 kW galios
elektros siurblys ir 45 m3 talpos ba- 1.1040. Per 1 hidroelektrin sunau-
kas, ikeltas 8 m aukt. Siurblys doja 2,5 m3 vandens, esanio 3 m
pripildo bak vandens per 12 min. auktyje. Elektrins naudingumo ko-
Apskaiiuokite renginio naudingumo eficientas 86 %. Kokia jos galia?
koeficient.
1.1041. Kiek elektros energijos sutau-
1.1035. Hidroelektrins turbina kas pyt 3400 t mass traukinio ssta-
sekund prateka 680 m3 vandens, o kai tas per vien reis, nuvaiuodamas
vandens lygi skirtumas yra 18 m, tur- 1000 km, jei slydimo guoliai bt pa-
binos galia siekia 0,1 GW. Apskaiiuo- keisti ritininiais (tada pasiprieinimo
kite turbinos naudingumo koeficient. koeficiento vidutin vert sumat
nuo 0,007 iki 0,0061)? Elektroveio 1.1045. Nuoulnija ploktuma, kurios
naudingumo koeficientas lygus 90 %. polinkio kampas 30, tolygiai keliamas
Laikykite, kad horizontaliu keliu krovinys. Jo trinties ploktumos
traukinys vaiavo tolygiai. paviri koeficientas lygus 0,35. Ap-
skaiiuokite ios ploktumos naudin-
1.1042. 25 km/h greiiu vaiuojanio
gumo koeficient.
dviraio variklis 100 km kelio suvar-
toja 1,7 1 benzino. Variklio naudingu- 1.1046. Kok darb reiks atlikti, no-
mo koeficientas lygus 20 %. Apskai- rint 300 kg mass d utempti nuo-
iuokite variklio gali. ulnija ploktuma 2,5 m aukt?
1.1043. Keltuvas kyla i achtos 40 s Ploktumos polinkio kampas 30, trin-
pastoviu 0,10 m/s2 pagreiiu. Koki ties koeficientas 0,35. Koks yra ios
vidutin gali tuo metu naudoja kel- nuoulniosios ploktumos naudingu-
tuvo variklis, kurio naudingumo koe- mo koeficientas?
ficientas 0,80? Keltuvo su kroviniu
1.1047. Vanduo patenka turbin
mas 4,5 t.
12 m/s greiiu, o i jos iteka 4 m e-
1.1044. Koks yra 1 m ilgio ir 0,65 m miau esaniame lygyje 2 m/s greiiu.
aukio nuoulniosios ploktumos Per sekund turbina sunaudoja 24 m3
naudingumo koeficientas, kai yra vandens. Turbinos naudingumo koefi-
inoma, kad kno trinties jos pavir- cientas 0,75. Apskaiiuokite turbinos
i koeficientas lygus 0,1? gali.

43. Sparno keliamoji jga


1.1048. Kodl lktuvai visada kyla ar- vir 725 mm Hg. Sparn plotas
ba leidiasi prie vj? 22 m2. Apskaiiuokite sparno keliam-
j jg, laikydami, kad aptakos kam-
1.1049. Kodl nukris popierinis aitva-
pas lygus nuliui.
ras, kai j laikantis silas nutrks ar-
ba staigiai isivynios? 1.1052. Lktuvo sparn plotas 20 m2.
Slgis sparno apai lygus 9,7 N/cm2,
1.1050. Kodl pakrautas lktuvas
o vir 9,3 N/cm2. Priekinio pa-
skrenda liau negu tuias? Kitos s-
siprieinimo jga 20 kart maesn u
lygos vienodos.
keliamj jg. Apskaiiuokite lktu-
1.1051. Slgis skrendanio lktuvo vo sparno keliamj jg ir priekinio
sparno apai lygus 738 mm Hg, o pasiprieinimo jg.

44. Archimedo jga ir jos taikymas


1.1053. Ar vienoda Archimedo jga 1.1055. K lengviau laikyti vandeny-
veiks skystyje vairiame gylyje panar- je: plyt ar tokios pat mass geleies
dint kn? Kodl? gabal? Kodl?
1.1054. Kur laivas nugrims giliau: g- 1.1056. I tvenkinio dugno kyla oro bur-
lame vandenyje ar jroje? Kodl? buliukas. Koks turi bti j veikiani
6. 3727 81
jg santykis, kad burbuliukas prad- atvilgiu, kai tas kubelis:
t judti tolygiai? a) plieninis;
b) parafininis.
1.1057. Indo sienelje igrta skyl,
kuri statytas ant aies tvirtintas 1.1061. Tankio P1 knas krinta ore
medinis ritinys. Ar suksis is ritinys, i aukio Ji1 skyst, kurio tankis p2
veikiant Archimedo jgai? Ar galima (p2 > P1). kok gyl skystyje panyra
laikyti rengin aminuoju varik- knas? Vandens ir oro pasiprieinimo
liu"? Kodl? nepaisykite.
1.1062. Ledsis laikomas panardintas
vandenyje 80 cm gylyje. kok aukt
vir vandens paviriaus jis ioks pa-
leistas? Oro ir vandens pasiprieinimo
nepaisykite.
1.1063. Kamtinig rutuliukas panar-
dintas vandenyje 1 m gylyje. Kokiu
greiiu rutuliukas pasieks vandens pa-
1.1058. 500 kg mass ir 600 m3 trio viri? Vandens pasiprieinimo nepai-
aerostatas pradeda kilti tolygiai grei- sykite.
tdamas. kok aukt jis pakils per 1.1064. Vandenyje 6 m gylyje yra
10 s? 0,5 m3 trio akmuo. Jo tankis lygus
1.1059. Kamtinis rutuliukas kyla i 2500 kg/m3. Kok darb reiks atlik-
vandens pastoviu greiiu. Kiek kart ti ikeliant akmen vandens pa-
rutuliuko svoris maesnis u vandens viri?
pasiprieinimo jg? 1.1065. 400 kg mass alvarinis dirbi-
1.1060. 100 cm3 trio kubelis pldu- nys buvo pakeltas 12 m gylio eero
riuoja vandenyje, panirs 80 cm at- dugno 3 m aukt vir vandens pa-
stumu nuo indo dugno. Apskaiiuoki- viriaus. Kok darb atliko lyno tem-
te kubelio potencin energij dugno pimo jga?

45. Bernulio lygtis


1.1066. emsiurb per valand isiur- kanale, kai vandens srovs greitis
bia 410 m3 ems. Pulpos (ems, su- 0,35 m/s.
maiytos su vandeniu) tris 8 kartus 1.1068. I grinio nafta keliama
didesnis u ems tr. Kokiu greiiu 55 mm skersmens vamzdiu. Per 0,5 h
juda pulpa 50 cm skersmens vamz- juo prateka 4,6 t naftos. Apskaiiuoki-
diu? te naftos tekjimo greit.
1.1067. Kanalo skerspjvis yra trape- 1.1069. Kokio skersmens turi bti
cijos formos. Trapecijos pagrindai vamzdis, kad 0,3 m/s greiiu i jo i-
2,2 m ir 2,8 m, auktin 0,9 m. tekantis vanduo pripildyt 10 1 talpos
Apskaiiuokite vandens debit (m3/s) ind per 1 s?
1.1070. Kodl du vertikaliai arti vie- kamer tiekiamas 2,6 m/s vidutiniu
nas kito laikomi popieriaus lapai su- greiiu dviem kvadratinio skerspjvio
artja, kai tarp j puiamas oras? galerijomis, kuri kratins lygios
4 m. Per kiek laiko kamera prisipildo
1.1071. Kur vanduo teka greiiau:
vandens?
gilioje ar seklioje ups dalyje, kai j
plotis vienodas? Kodl? 1.1079. Jei prie dulki siurblio pti-
mo angos prijungsime arn ir iei-
1.1072. Kodl gaisrinink arn" ant- nant i jos oro sraut neime stalo
galiai, pro kuriuos purkiamas van- teniso kamuoliuk, jis kabs tame
duo, yra mao skersmens? sraute, be to, arnai judant, seks pas-
1.1073. Brinyje pavaizduoti du trau- kui j. Kodl? Apskaiiuokite i dul-
kos vamzdiai medio pjuvenoms i ki siurblio arnos ieinanio oro grei-
gamyklos paalinti. Vienas i vamz- t, turdami galvoje, kad siurblio
di nuolat usikimdavo pjuvenomis. naumas 18 l/s, o arnos ptimo an-
Kuris? Kodl? gos spindulys 2 cm.

^ A 1.1080. 82 m3 talpos balistin laivo ka-


mera yra gylyje H = 1 m. Per kiek
laiko i kamera prisipildys vandens,
jei yra inoma, kad siurbimo vamzdio
a) skerspjvio plotas lygus 0,1 m2?
^ ^ 1.1081. Per 1 h vandentiekio vamz-
diu 2,4 m/s greiiu prateka 5400 m3
vandens. Koks yra to vamzdio sker-
smuo?
b) 1.1082. Vanduo teka nevienodo skers-
1.1074. Kodl vandens iurkl, ite- mens vamzdiu. 16 cm2 ploto skerspj-
kanti i vandentiekio iaupo, apai v vandens srov praeina 2 m/s grei-
siaurja? iu. Koks yra vandens srovs greitis
toje vamzdio dalyje, kurios skerspj-
1.1075. Kuriuo atveju daroma didesn vio plotas 10 cm2?
paklaida: taikant Bernulio lygt van-
dentiekiui ar naftotiekiui? Kodl? 1.1083. Vandens greitis horizontalaus
vamzdio siaurojoje dalyje lygus 3 m/s.
1.1076. Ivedant Bernulio lygt, daro- Apskaiiuokite, kokiu greiiu vanduo
ma prielaida, kad tekanti mediaga teka plaija vamzdio dalimi, turda-
yra neklampi ir nespdi. Kuri prielai- mi galvoje, kad siaurosios ir plaiosios
da geriau tinka skysiams, kuri du- dalies skerspjvio plotas atitinkamai
joms? Kodl? lygus 300 cm2 ir 900 cm2.
1.1077. Nafta teka 0,8 m skersmens 1.1084. Kas atsitiks, jei po viena pu-
vamzdiu 1,6 m/s greiiu. Apskaiiuo- siausvir svarstykli lkte i vamz-
kite per. 0,5 h iuo vamzdiu pratek- delio horizontaliai paleisime oro sro-
jusios naftos tr. v? Atsakym patikrinkite bandymu.
1.1078. liuzo kameros ilgis 40 m, 1.1085. Kaip paaikinti, kodl du lai-
plotis 300 m, auktis 9 m. Vanduo vai, stovdami tekaniame vandenyje
vienas alia kito nuleistais inkarais, vanduo, o i vamzdelio C oras ieis
suartja? burbuliukais. Paaikinkite reikin.
1.1086. Vilkikas traukia dvi baras.
S /
Kodl jos vis artja viena prie kitos, *A
kol susiglaudia bortais? y s

1.1087. Vjas puia iilgai gatvs AB.


Kodl jis kyla ir oninse gatvse? Ku-
ria kryptimi vjas puia tose gatvse? C EB
Pavaizduokite jo krypt brinyje.

1.1090. Da purktuvo kompresoriu-


je sudaromas 2,4 atm slgis. Da
tankis lygus 0,8 g/cm3. Kokiu greiiu
A ^B daai imetami i purktuvo?
1.1091. Kokiu greiiu vandens srov
teka pro kiaurym, esani vertika-
laus vamzdio sienelje, kai vandens
lygis vir kiauryms pastovus ir lygus
5 m?
1.1088. Smliasraute lifuojami akme-
1.1092. Horizontalaus vamzdio siau-
nys. Kodl nesutrksta gumins ar-
rojoje dalyje vandens greitis 8 m/s, o
nos, kuriomis eina" smlis?
slgis 25 N/cm2. Koks slgis bus toje
1.1089. Pro vamzd A tam tikru grei- io vamzdio dalyje, kurios skerspj-
iu puiant or, vamzdeliu B ims kilti vio plotas du kartus didesnis?
1. Mechanika
Vl s k y r i u s
Svyravimai ir bangos

46. Mechaniniai svyravimai


1.1093. 100 g mass rutuliukas pri- dtyse ir pusiausvyros padtyje esan-
tvirtinamas prie 0,1 kN/m standumo ios svyruokls tangentin pagreit.
spyruokls ir paleidiamas svyruo-
1.1097. Per lubose tvirtint kabliuk
ti. Paraykite lygt, ireikiani jo
permeskite virvut, pririkite prie vie-
pagreiio priklausomyb nuo nuokry-
no jos galo nedidel pasvarl ir j
pio (poslinkio). Koks gali bti didiau-
lengvai sibuokite. Kit virvuts ga-
sias rutuliuko pagreitis, kai svyravi-
l traukdami emyn, i lto kelkite
mo amplitud 0,5 cm? 1,0 cm? 2,0 cm?
svyruojant pasvarl. Kokioje padty-
1.1094. 120 g mass rutuliukas pri- je turi bti pasvarlis, kad virvut ga-
tvirtintas prie 360 N/m standumo ltumte tempti maiausia jga?
horizontalios spyruokls. Kokiu pa- 1.1098. Kokia yra matematins svy-
greiiu svyruos rutuliukas, kai jo nuo- ruokls pasvar veikiani jg atsto-
krypis bus lygus 2,5 cm ir - 0 , 5 cm? jamosios kryptis, kai:
Kuriame take rutuliukas juds 5 m/s2 a) pasvaras eina per pusiausvyros
pagreiiu? padt;
1.1095. Ant 40 cm ilgio silo pakabin- b) pasvaras yra kratinse padtyse?
tas maas rutuliukas svyruoja daug Kodl? Nubraiykite brinius.
maesne u silo ilg amplitude. Lai- 1.1099. Svyruokl, kurios svoris
kydami, kad rutuliukas juda tiese, 0,25 N, nukrypusi nuo pusiausvyros
paraykite lygt, ireikiani jo pa- padties. Silo tempimo jga tuo me-
greiio priklausomyb nuo nuokrypio. tu lygi 0,2 N. Apskaiiuokite jg,
Kokiu pagreiiu juda rutuliukas, kai grinani svyruokl pusiausvyros
jo nuokrypis lygus 0,5 cm ir -1,0 cm? padt.
1.1096. 1 m ilgio matematins svy- 1.1100. 100 g mass svyruokl nukry-
ruokls svyravimo amplitud lygi pusi nuo pusiausvyros padties kam-
3 cm. Apskaiiuokite kratinse pa- pu, lygiu: a) 10; b) 20; c) 30. Apskai-
iuokite jg, grinani svyruokl 1.1109. Kada svyruoklinis laikro-
pusiausvyros padt, ir silo tempimo dis eina greiiau: iem ar vasar?
jg. Kodl?
1.1101. Materialusis takas per 1 min 1.1110. Sieninio laikrodio svyruokls
susvyravo 300 kart. Apskaiiuokite svyravimo amplitud maja isitie-
jo svyravimo period. siant varaniajai spyruoklei. Ar dl
to nemaja laikrodio tikslumas?
1.1102. Materialusis takas svyruoja
Kodl?
10 kHz daniu. Apskaiiuokite to ta-
ko svyravimo period bei svyravim 1.1111. Sferins taurs dugnu be trin-
skaii per minut. ties laisvai svyruoja kubelis. Taurs
kreivumo spindulys R. Koks yra ku-
1.1103. Plienins stygos tako laisv-
belio laisvj svyravim periodas?
j svyravim amplitud 1 mm, danis
1 kHz. Kok keli nueis tas takas
per 0,2 s?
1.1104. Prie spyruokls prikabintas
rutuliukas buvo patrauktas 1 cm nuo
pusiausvyros padties ir paleistas svy-
ruoti 5 Hz daniu. Kok keli rutuliu-
kas nujo per 2 s? Svyravim slopini-
mo nepaisykite.
1.1105. Kaip pasikeis spyni svyravi-
1.1112. Kokiu periodu svyruoja 1 m il-
mo periodas, jeigu besisupantys mo-
gio svyruokl? Kodl ji vadinama se-
ns atsistos? Kodl?
kundine?
1.1106. Kaip pakis spyni svyravimo
1.1113. Kokiu periodu svyruoja 1 m il-
periodas, jeigu vietoj vieno mogaus
gio matematin svyruokl, kai laisvo-
ant j atsiss du? Kodl?
jo kritimo pagreitis toje vietoje lygus
1.1107. Per lubose tvirtint kabliuk 9,81 m/s2? Kiek kart ir kaip reikia
permeskite virvut, pririkite prie vie- pakeisti svyruokls ilg, kad jos svy-
no jos galo nedidel pasvarl ir leng- ravimo danis padidt dvigubai?
vai j sibuokite. Kit virvuts gal
1.1114. Matematin svyruokl, kurios
traukdami emyn, i lto kelkite svy-
ilgis 2,45 m, per 314 s susvyruoja 100
ruojant pasvarl. Stebkite, kaip kin-
kart. Nustatykite svyruokls svyra-
ta jo svyravimo periodas. Paaikinki-
vimo period ir laisvojo kritimo pa-
te kodl.
greit toje vietovje.
1.1108. Kosminje stotyje Saliut-5"
1.1115. 1 m ilgio svyruokl per 2 min
pirm kart nesvarumo slygomis
susvyruoja 60 kart. Tuo remdamie-
panaudotas prietaisas kosmonauto
si, apskaiiuokite laisvojo kritimo pa-
masei nustatyti masometras. Tai
nedidel platforma, taisyta ant spy- greit.
ruokli. Paaikinkite io prietaiso vei- 1.1116. Kokio ilgio matematin svy-
kimo princip. ruokl per 2 s susvyruoja 1 kart, kai
g = 9,81 m/s2? Kiek kart reikia pa- 1.1126. 1 m ilgio svyruokl kabo lifte.
keisti svyruokls ilg, kad svyravimo Kokiu periodu ji svyruos, liftui lei-
danis padidt dvigubai? diantis 2,8 m/s2 pagreiiu?
1.1117. 1 m spindulio sferins formos 1.1127. Matematins svyruokls rutu-
lktuts dugnu svyruoja rutuliukas. liukas geleinis. Kaip pakis jos svy-
Apskaiiuokite jo svyravimo period. ravimo periodas, jeigu po rutuliuku
laikysime magnet? Kodl?
1.1118. 150 cm ilgio svyruokl per
300 s susvyruoja 125 kartus. Raskite 1.1128*. Kaip pakis sieninio laikrodio
laisvojo kritimo pagreit. plienins svyruokls svyravimo peri-
odas, temperatrai padidjus 10 0C?
1.1119. emje svyruokl vyruoja 1 s Kiek vluos ar skubs is laikrodis
periodu. Kokiu periodu ji svyruot per par? Laikykite, kad i pradi
Mnulyje? svyruokls svyravimo periodas buvo
1.1120. Prie lub pritvirtintos dvi svy- lygus 2 s.
ruokls, kuri ilgi skirtumas lygus
48 cm. Per t pat laik viena j su-
svyruoja 5 kartus, kita 3 kartus.
1.1129. Kodl nepakrauto automobilio
Kokio ilgio yra kiekviena svyruokl?
kbule (ypa vir upakalini rat)
1.1121. Per t pat laik viena svy- krato didesniu daniu ir dl to labai
ruokl susvyravo 10 kart, kita 20 vargina (net ir tuomet, kai rengtos
kart. Koks yra t svyruokli ilgi patogios sdyns)?
santykis?
1.1130. Kaip, turint spyruokl ir se-
1.1122. Dviej matematini svyruok- kundmat, nesvarumo slygomis gali-
li period santykis lygus 3 : 2 . Kiek ma palyginti dviej kn mas?
kart pirmoji svyruokl ilgesn u 1.1131. Prie spyruokls, kurios stan-
antrj? dumas 10 N/m, prikabintas 0,1 kg
1.1123. Prie ilgos gumins timpos pri- mass knas. Apskaiiuokite jo svyra-
rito kno svyravimo periodas yra T. vimo period.
Kiek kart pakis is periodas, nupjo- 1.1132. Prie spyruokls prikabintas
vus 3/4 timpos ir prie likusios jos da- 100 g mass pasvarlis svyruoja 2 Hz
lies vl pririus t pat kn? daniu. Kokio standumo yra spy-
1.1124. Kaip pakis svyruokls svyravi- ruokl?
mo danis, perklus j i ems M- 1.1133. Prie spyruokls prikabintas
nul? Mnulio mas 81 kart maesn 5 kg mass knas. Jo veikiama, spy-
u ems mas, o ems spindulys 3,7 ruokl per minut susvyruoja 45 kar-
karto didesnis u Mnulio spindul. tus. Apskaiiuokite spyruokls stan-
dum.
1.1125. Matematin svyruokl, kurios
ilgis Z, svyruoja arti vertikalios sienos. 1.1134. Prie spyruokls prikabintas
Sienoje po pakabinimo taku, atstumu knas svyruoja 0,5 s periodu. Kiek su-
Z/2 nuo jo, kalta vinis. Raskite svy- trumps i spyruokl, jeigu nuo jos
ruokls svyravimo period. nukabinsime kn?
1.1135. Prie 250 N/m standumo spy- mo amplitud 24 cm, periodas 4 s.
ruokls prikabintas pasvaras per 16 s Laiko momentu t0 = 0 kno nuokry-
susvyruoja 20 kart. Apskaiiuokite pis lygus 24 cm. Nustatykite kno pa-
pasvaro mas. dt laiko momentu t = 0,5 s.
1.1136. Prie dinamometro prikabintas 1.1143. Koks yra harmoningai svyruo-
knas itemp dinamometro spyruok- janio materialiojo tako nuokrypis
l 25 cm. Po to knas buvo patrauk- nuo pusiausvyros padties laiko mo-
tas truput emyn ir paleistas. Jis mentu t = T/12?
m svyruoti apie pusiausvyros pad-
t. Kokiu daniu svyravo knas? 1.1144. Materialiojo tako harmoni-
nis svyravimas apibdinamas lygtimi
1.1137. Kiek kart pakis automobilio = 0,4 cos nt. Kokia yra to svyravimo
supimosi ant lingi danis, pakrovus amplitud, periodas bei danis? Kiek
krovin, kurio mas prilygsta tuio nukrypsta takas nuo pusiausvyros
automobilio masei? padties, prajus 0,5 s nuo svyravimo
1.1138. Prie spyruokls prikabintas pradios?
varinis rutuliukas svyruoja vertika-
1.1145. Svyravimas apibdinamas lyg-
liai. Kaip ir kiek pakis jo svyravimo
timi = 0,06 cos 100. Apskaiiuoki-
periodas, jeigu prie tos paios spy-
te jo amplitud, dan ir period.
ruokls vietoj varinio rutuliuko prika-
binsime tokio paties spindulio aliumi- 1.1146. Kokia yra materialiojo tako
nin rutuliuk? harmoninio svyravimo faz, prajus
0,1 s nuo svyravimo pradios? Kam-
pinis to tako svyravimo danis lygus
10 rad/s?
1.1139. Ant horizontalios akmenins
1.1147. Apskaiiuokite materialiojo
plytos vertikaliai krinta plieninis ru-
tako harmoninio svyravimo faz, pra-
tuliukas ir absoliuiai tampriai nuo jos
jus 0,1 s nuo svyravimo pradios, kai
atoka. Kodl rutuliuko judjimo ne-
svyravimo periodas 0,2 s.
galima laikyti harmoniniu svyravimu?
1.1148. Knas harmoningai svyruoja
1.11401. Harmoninio svyravimo ampli-
20 Hz daniu. Apskaiiuokite to kno
tud 5 cm, o periodas 0,5 s. Parayki-
te to svyravimo lygt. svyravimo faz, prajus 0,5 s nuo jo
pradios.
1.1141. Raskite harmoningai svyruo-
janio tako nuokryp nuo pusiausvy- 1.1149. Apskaiiuokite harmoningai
ros padties, prajus 0,6 periodo. svyruojanio materialiojo tako nuo-
kryp, prajus 0,25 periodo nuo svyra-
1.1142. 10 g mass knas harmonin- vimo pradios. Kur tuo momentu yra
gai svyruoja iilgai Ox aies; svyravi- svyruojantis takas?
1.1150. Trumpai stumteltas i pusiau-
1 Jeigu nra kit nuorod, sprsdami ir svyros padties, knas ima svyruo-
tolesnius udavinius, laikykite, kad knas
arba materialusis takas svyruoja pagal ti. Kokia amplitude jis svyruoja, kai
kosinuso dsn. /6 rad faz atitinka 6 cm nuokrypis?
1.1151. Kai faz yra / rad, nuokry- 1.1160. Materialusis takas svyruoja
pis lygus 1 cm. Raskite svyravimo
amplitud ir nuokryp, kai faz lygi pagal dsn = 2 sin t + L Kokia
3/4 rad. I4 2 J *

yra to svyravimo amplitud, pradin


1.1152. Kokioms fazms esant, svyruo- faz, periodas bei danis?
janio kno nuokrypis nuo pusiausvy- 1.1161. Paraykite harmoninio svyra-
ros padties yra lygus pusei ampli- vimo lygt, remdamiesi iais jo para-
tuds? metrais:
1.1153. Harmoninio svyravimo para- a) xm = 10 cm, 0 = /4 rad, v = 2 Hz;
b) xm = 4 cm, 0 = rad, 0 = 2 rad/s.
metrai yra tokie: xm = 0,4 m, T = 2 s,
0 = 0. Paraykite to svyravimo lygt. 1.1162. Materialiojo tako harmoninio
svyravimo amplitud 10 cm, pradi-
1.1154. Materialiojo tako harmoninio n faz O, o faz stebjimo momentu
svyravimo amplitud lygi xm, o pra- ,2 rad. Kiek tuo momentu takas
din faz 0 = 0. Koks yra to tako yra nukryps nuo pusiausvyros pa-
nuokrypis nuo pusiausvyros padties dties?
laiko momentais: a) t = 0; b) t = Tl4;
c) t = Tl2? 1.1163. Ant ilgo silo kabantis rutuliu-
kas vien kart pakeliamas vertikaliai
1.1155. Yra inoma, kad per 1 min k-
auktyn iki pakabinimo tako, kit
nas susvyruoja 120 kart. Tokiojo svy- kart nukreipiamas on nedideliu
ravimo amplitud 5 cm, o pradin faz kampu. Kur kart rutuliukas grei-
2 rad. Paraykite svyravimo lygt. iau grta pusiausvyros padt?
1.1156. Matematin svyruokl, nu- 1.1164. Garveys, kurio varanij ra-
kreipta nuo pusiausvyros padties, t skersmuo 1,5 m, vaiuoja 72 km/h
8 cm amplitude per 1 min susvyruoja greiiu. Apskaiiuokite garveio garo
120 kart. Paraykite svyruokls har- mainos stmoklio svyravimo period,
moninio svyravimo lygt. dan bei kampin dan.
1.1157. Materialiojo tako svyravimo 1.1165. Svyruojanio materialiojo
periodas 24 s, o pradin faz lygi nu- tako poslinkis kinta pagal dsn
liui. Per kiek laiko tas takas nukryps = 0,4 cos 30. Kokiu greiiu takas
nuo pusiausvyros padties atstumu, pereina pusiausvyros padt?
lygiu pusei amplituds? 1.1166. Harmoningai svyruojanio
1.1158. Harmoninio svyravimo lygtis kno koordinat kinta pagal dsn
tokia: = 2 cos (2Kt + 3). Apskaiiuo- = 5 cos 2Tit. Nustatykite kno grei-
io amplitud ir greit tuo momentu,
kite svyravimo amplitud, dan ir
kai koordinats faz lygi 5/6 rad.
pradin faz.
1.1167. Materialusis takas svyruoja
1.1159. Per 1 min pasvaras susvyruo- harmoningai. Kuris dydis, apibdinan-
ja 180 kart. Jo svyravimo amplitud tis judjim (poslinkis, amplitud,
lygi 7 cm, o pradin faz: a) 0; b) /2; periodas, danis, faz, greitis ar pa-
c) ; d) 3/2; e) 2. Paraykite harmo- greitis), yra pastovus ir kuris kin-
ninio svyravimo lygt. tamas?
1.1168. 5 cm atstumu nuo pusiausvy- paokt vir? Kokia tuo atveju bu-
ros padties nukrypusios svyruokls t svyravimo amplitud?
pagreitis lygus 1 m/s2. Kokiu pagrei-
1.1175. Ant platformos, harmoningai
iu svyruos svyruokl, nukrypusi nuo
svyruojanios horizontalia kryptimi
pusiausvyros padties 10 cm, 20 cm? 0,25 Hz daniu, padtas krovinys. Jo
1.1169. Harmoningai svyruojanio ma- trinties platform koeficientas lygus
terialiojo tako amplitud lygi 12 cm, 0,1. Kokia didiausia amplitude gali
o periodas 0,25 s. Apskaiiuokite svyruoti platforma, kad krovinys ja
didiausi greiio ir pagreiio vert. neslyst?
Nubraiykite greiio bei pagreiio gra- 1.1176. Svyruokls ilgis Z, o nuokrypio
fikus. nuo pusiausvyros padties kampas a.
1.1170. Kamertono kojels galo svyra- Kokiu greiiu ir kokiu pagreiiu
vimo amplitud 1 mm, o svyravimo i svyruokl pereina pusiausvyros pa-
danis 500 Hz. Paraykite kojels ga- dt?
lo judjimo, greiio ir pagreiio lygtis. 1.1177. Kiek skiriasi svyruojanio ma-
Koki didiausi vert gali gyti koje- terialiojo tako greiio bei pagreiio
ls galo greitis ir pagreitis? Kokias pa- fazs?
dtis atitinka ios verts?
1.1178. Neprityrs raitelis prisispau-
1.1171. Materialusis takas harmonin- dia prie balno, ir dl to j greitai ap-
gai svyruoja 10 cm amplitude ir 20 Hz ima leiktulys. Kodl to nepatiria
daniu. Apskaiiuokite io tako grei- guds raitelis, mokantis naudotis bal-
t bei pagreit laiko momentu: a) 1/120 s; no kilpomis? Koks turi bti fazi skir-
b) 1/80 s; c) 1/40 s. Nubraiykite grei- tumas tarp kilp svyravimo ems at-
io bei pagreiio grafikus ir juose vilgiu ir raitelio liemens svyravimo
paymkite takus, atitinkanius mi- balno kilp atvilgiu?
ntus laiko momentus.
1.1179. Ant silo pakabintas plieninis
1.1172. Nedidelis knas svyruoja pa- rutuliukas harmoningai svyruoja. I
gal tok dsn: = 2 ( + 0,5) (cm). apaios prie jo priartinamas magne-
Apskaiiuokite to kno svyravimo am- tas. Kaip dl to pakinta silo tem-
plitud, period, pradin faz bei di- pimo jga, jga, grinanti rutuliuk
diausi greiio ir pagreiio vert. pusiausvyros padt, rutuliuko svy-
ravimo periodas?
1.1173. Materialiojo tako svyravimas
apibdinamas lygtimi = 0,05 cos 20. 1.1180. 1,5 t mass automobilis, va-
Paraykite jo greiio ir pagreiio lyg- iuodamas banguotu keliu, harmo-
tis. Apskaiiuokite tako koordinat, ningai svyruoja vertikalia kryptimi.
greit bei pagreit, prajus 1/60 s nuo Svyravimo periodas 0,5 s, o amplitud
momento t0 = 0. 15 cm. Apskaiiuokite didiausi sl-
gimo jg, veikiani kiekvien i
1.1174. Ant horizontalaus padklo,
keturi automobilio lingi.
harmoningai svyruojanio vertikalia
kryptimi 0,5 s periodu, padtas svars- 1.1181. Prie 100 N/m standumo spy-
telis. Kokiu didiausiu pagreiiu gali ruokls prikabinto 1 kg mass pasva-
svyruoti padklas, kad svarstelis ne- ro svyravimo amplitud lygi 10 cm.
Paraykite pasvaro judjimo lygt, nuo laiko ireikkite formule. Raskite
tamprumo jgos priklausomybs nuo didiausi ios jgos vert ir jos vert
laiko formul, apskaiiuokite didiau- po ketvirio periodo.
si tamprumo jgos vert ir tampru-
1.1187*. Ant silo pakabintas mass m
mo jg, prajus 1/6 periodo.
rutuliukas svyruoja. Kaip pakis jo
1.1182. Prie svyruokls prikabintas svyravimo danis, kai rutuliukas bus
0,2 kg mass pasvaras svyruoja iil- elektrintas teigiamu krviu q ir pa-
gai horizontalaus strypo. Pasvaro nuo- talpintas stiprio E elektriniame lauke,
krypis kinta pagal dsn, ireikiam o to lauko jg linijos nukreiptos ver-
lygtimi = 0,5 cos 201. Kokio didumo tikaliai emyn?
jga veikia pasvar kratinje pad-
tyje?
1.1188. Automobili ratai turi amorti-
zatorius. Kokia j paskirtis?
|0000( O =
1.1189. Kodl automobili lings daro-
n mos i keleto plienini juost, udt
-*
viena ant kitos?
1.1190. Ar greitis, kuriuo svyruokl
1.1183. 10 g mass kno harmoninio
pereina pusiausvyros padt, priklau-
svyravimo amplitud 24 cm, periodas
4 s. Laiko momentu t0 = O kno nuo- so nuo svyravimo amplituds? Kodl?
krypis lygus +24 cm. Raskite jg, 1.1191. Spuokls, kuriomis supasi
veikiani kn iuo laiko momentu. 80 kg mass mogus, per 1 min su-
svyruoja 15 kart. Supimosi amplitu-
1.1184. 0,5 kg mass ir 2,5 m ilgio
d lygi 1 m. Apskaiiuokite mogaus
matematin svyruokl harmoningai
kinetin bei potencin energij, pra-
svyruoja pagal kosinuso dsn 10 cm
jus 1/12 periodo.
amplitude. Paraykite svyravimo lyg-
t ir apskaiiuokite svyruokl veikian- 1.1192. Prie 1 kN/m standumo spy-
ios jgos didiausi vert. ruokls prikabinto pasvaro svyravimo
amplitud 2 cm. Apskaiiuokite pasva-
1.1185. Matematin svyruokl, suda-
ro kinetin ir potencin energij, kai
ryta i 243 cm ilgio silo ir 2 cm spin-
faz lygi / rad.
dulio plieninio rutuliuko, svyruoja
harmoningai 10 cm amplitude. Ap- 1.1193. 0,2 kg mass pasvarlis, ka-
skaiiuokite pusiausvyros padt per- bantis ant spyruokls, svyruoja po 30
einanio rutuliuko greit ir vis ru- kart per minut 10 cm amplitude.
tuliuk veikiani jg atstojamosios Apskaiiuokite spyruokls standum
didiausi vert. ir pasvarlio kinetin energij, pra-
jus 1/6 periodo nuo to momento, kai
1.1186. 2 m ilgio ir 500 g mass
jis buvo pusiausvyros padtyje.
matematins svyruokls svyravimo
amplitud 5 cm. Paraykite judjimo 1.1194*. Spyruoklin svyruokl buvo
lygt. Svyruokl veikianios jgos tan- patraukta i pusiausvyros padties
gentins dedamosios priklausomyb ir paleista. Po kiek laiko (periodo
dalimis) svyruojanio kno kinetin ir grinanios pusiausvyros padt
energija buvo lygi spyruokls potenci- jgos kitimo laikui bgant dsn.
nei energijai?
1.1201. Prie spyruokls prikabintas
1.1195. Svyruojanios dalels mas pasvarlis svyruoja vertikaliai 4 cm
0,01 g, svyravimo danis 500 Hz, o am- amplitude. Spyruokls standumas
plitud 2 mm. Apskaiiuokite pusiau- 1 kN/m. Nustatykite pilnutin pasva-
svyros padt pereinanios dalels rlio svyravimo energij.
kinetin energij. Kokia yra jos po-
1.1202. 0,4 kg mass pasvaras svyruo-
tencin energija tuo momentu, kai
ja ant 250 N/m standumo spyruokls.
nuokrypis nuo pusiausvyros padties
Svyravimo amplitud 15 cm. Apskai-
lygus pusei amplituds? Kokia yra pil-
iuokite pilnutin mechanin svyra-
nutin dajels energija?
vimo energij ir didiausi pasvaro
1.1196. 10 g mass materialiojo ta- greit.
ko svyravimas apibdinamas lygtimi
1.1203. Prie spyruokls, kurios stan-
= 0,05 sin (0,6 + 0,8). Apskaiiuoki-
dumas 16 N/m, prikabintas 200 g ma-
te t tak veikiani didiausi jg
ss knas. Jo svyravimo horizontalio-
ir pilnutin svyravimo energij.
je ploktumoje amplitud lygi 2 cm.
1.1197. Ant spyruokls kabantis 0,1 kg Apskaiiuokite to kno svyravimo
mass knas harmoningai svyruoja kampin dan, sistemos energij ir
vertikalia kryptimi 4 cm amplitude. kno greiio amplitud.
Spyruokls tamprj pailgjim, lyg
1.1204. Materialiojo tako mas m,
1 cm, sukelia 0,1 N jga. Apskaiiuo-
svyravimo danis v ir amplitud jcm.
kite kno svyravimo period ir spy-
Nustatykite tako potencins ir kine-
ruokls energij. spyruokls svor
tins energijos priklausomyb nuo lai-
neatsivelkite.
ko. Kokia yra pilnutin mechanin
1.1198. Harmoningai svyruojanio k- svyravimo energija?
no pilnutin energija 3 IO"5 J, di-
1.1205. 0,4 kg mass pasvaras, pritvir-
diausia j veikianti jga 1,5 mN, svy-
tintas prie 250 N/m standumo spy-
ravimo periodas 2 s ir pradin faz
ruokls, harmoningai svyruoja horizon-
60. Paraykite svyravimo lygt.
talioje ploktumoje 15 cm amplitude.
1.1199. Kiek kart pakinta svyruojan- Apskaiiuokite pilnutin mechanin
ios svyruokls pilnutin mechanin svyravimo energij ir didiausi pa-
energija, kai svyruokls ilgis suma- svaro greit. Trinties nepaisykite. Kaip
ja 3 kartus, o amplitud padidja pakist pilnutin mechanin energija,
2 kartus? jeigu atsivelgtume trint?
1.1200*. Rutuliukas, kurio mas 20 g, 1.1206*. 100 g mass rutuliukas kabo
svyruoja 2 s periodu. Pradiniu laiko ant 50 cm ilgio silo. Kokiu periodu
momentu rutuliukas turi 0,01 J ener- svyruoja is rutuliukas ir kiek jis turi
gijos ir yra nutols nuo pusiausvyros energijos, jeigu yra inoma, kad si-
padties 2,5 cm atstumu. Paraykite las daugiausia nukrypsta nuo pusiau-
rutuliuko harmoninio svyravimo lygt svyros padties 15 kampu?
1.1207*. Silas, ant kurio pakabin- 1.1214. Duris galima atidaryti abi pu-
tas svorio P krovinys, pakreipiamas ses 50 N jga, o, spyruoklei padedant,
i vertikalios padties horizontali jos usidaro paios. Ar galima ias du-
ir paleidiamas. Apskaiiuokite, kokia ris atidaryti 0,5 N jga? Kaip?
jga tempiamas silas, kai svyruokl
eina per pusiausvyros padt. 1.1215. Vairuotojas vaiavo duobtu
keliu (duobs jame buvo isidsiusios
1.1208* Ant lygaus horizontalaus sta- apytiksliai vienodais atstumais viena
lo guli mass M rutulys, pritvirtintas nuo kitos): vien kart tuiu au-
prie standumo k spyruokls. rutul tomobiliu, kit kart pakrautu.
pataiko mass kulka, smgio metu Palyginkite greiius, kuriais vaiavo
turjusi momentin greit v0, nukreip- automobilis, kai jo lings m svyruo-
t iilgai spyruokls aies. Laikydami ti rezonansu.
smg plastiniu ir neatsivelgdami
spyruokls mas bei oro pasipriei- 1.1216. Berniukas eina 60 cm ilgio
nim, apskaiiuokite rutulio svyravi- ingsniais ir naiais nea kibir van-
mo amplitud ir period. dens. Nai savojo svyravimo peri-
odas 0,8 s. Kokiu greiiu einant, van-
duo ypa stipriai teliskuosis?
1.1217. Geleinkelio vagono vertika-
1.1209. mogus nea krovin, kabant laus svyravimo savasis periodas lygus
ant virvuts. Esant tam tikrai ings- 1,25 s. Periodiki stukteljimai va-
niavimo spartai, krovinys gali smar- gon bgi sandrose sukelia pri-
kiai sisibuoti. Kodl? verstin vagon svyravim. Kokiu
greiiu vaiuojant traukiniui, vyks
1.1210. Kodl patalpoje stoviniose rezonansas ir keleiviai jus smark
mainose ir mechanizmuose, kurie pe- vertikal kratym? Vieno bgio ilgis
riodikai svyruoja, danai taisomi lygus 25 m.
amortizatoriai?
1.1218. Elektrins siuvamosios ma-
1.1211. Vanduo, kur berniukas nea inos veleno sukimosi danis lygus
kibire, pradeda stipriai takytis. Ber- 920 sk/min. Kol velenas apsisuka
niukui pakeitus jimo temp (sulti- vien kart, adata spja susvyruoti
nus jim), vanduo nustoja takytis. taip pat vien kart. Apskaiiuoki-
Kodl taip atsitinka? te adatos priverstinio svyravimo pe-
1.1212. Kai palei nam vaiuoja auto- riod.
mobilis, lang stiklai ima kyriai dre-
1.1219. Maas rutuliukas kabo ant
bti. T nemalon reikin galima
1 m ilgio silo, pritvirtinto prie va-
susilpninti, prilipdant stikl viduryje
gono lub. Dl vagono stuksenimo
po gabaliuk plastilino. Paaikinkite
bgi sandras rutuliukas pradeda
efekt.
svyruoti. Kokiu greiiu turi vaiuoti
1.1213. Kodl, pakeitus kurs arba vagonas, kad rutuliukas svyruot di-
greit, susilpnja laivo sibavimas ant diausia amplitude? Bgio dalies tarp
bang? sandr ilgis 12,5 m.
47. Mechanins bangos
1.1220. Tvenkinio viduryje plaukioja Kurios ries energija virsta slopina-
kamuolys. Nordamas j atplukdyti mj garso virpesi energija?
prie kranto, berniukas lazdele sukl
1.1228. Kokias bangas iilgines ar
bangas. Ar tokiu bdu jis pasieks sa-
skersines smuiko strykas sukelia
vo tiksl? Kodl?
stygoje? ore? Kodl?
1.1221. up metamas akmuo. Ko- 1.1229. Garlaivio sukeltos bangos
kios susidarys bangos: apskritos ar artja valties link. Nurodykite, kaip
ovalios (dl tkms)? nustatyti i bang ilg.
1.1222. Bangos sklidim apibdina 1.1230. Lietaus laai, nukrit kdr
daugyb lygiagrei spinduli. Kokios arba klan, atiduoda jiems didel kie-
formos yra toki bang frontas? k energijos. Kodl lietus nesukelia
1.1223. Ar visada bangos, kylanios vandens paviriuje dideli bang?
vandenyje nuo takinio vibratoriaus, 1.1231. Vandenyje bangos ilgis 270 m,
sudaro koncentrini apskritim siste- o periodas 13,5 s. Apskaiiuokite to-
m? Ar negali bangos bti ekscentri- kios bangos sklidimo greit.
ns? Kodl?
1.1232. vejys pastebjo, kad per 10 s
1.1224. Nusakydami mechanini ban- pld ant bang susvyravo 20 kart,
g savybes, skiriame du greiius: o atstumas tarp gretim bangos kete-
1) aplinkos daleli judjimo greit ir r buvo lygus 1,2 m. Kokiu greiiu
2) bangos greit. Kuris greitis kinta sklido ios bangos?
ir vienalytje aplinkoje? Kodl?
1.1233. Valtis supasi ant bang, sklin-
1.1225. Brinyje pavaizduotos svyruo- dani 1,5 m/s greiiu. Atstumas tarp
jani daleli padtys tam tikru laiko dviej artimiausi bang keter ly-
momentu (v bangos greiio vekto- gus 6 m. Apskaiiuokite valties supi-
rius). Kokia yra i daleli momenti- mosi period.
nio greiio kryptis takuose A1ByC ir
1.1234. Bangos sklinda 5000 m/s grei-
D tuo laiko momentu? iu, o j danis lygus 100 Hz. Apskai-
iuokite atstum tarp bganiosios
bangos artimiausi tak, esani
viename spindulyje ir svyruojani
vienodomis fazmis.

1.1226. emje isiveriani vulkan 1.1235. Nevjuot dien i valties


dundesys girdimas net u keli imt eer buvo mestas sunkus inkaras
kilometr. Kodl negirdime dundesio, ir nuo tos vietos pasklido bangos. Ant
kur sukelia Saulje vykstantys i- kranto stovintis mogus pastebjo,
siverimai, daug galingesni negu e- kad banga j pasiek po 50 s, o ats-
mje? tumas tarp gretim jos keter buvo
lygus 0,5 m, be to, per 5 s bangos
1.1227. Kodl tuioje salje garsai 20 kart atsimu krant. Koks at-
bna garsesni negu pilnoje irov? stumas nuo kranto iki valties?
1.1236. Stovdamas ant jros kranto, 1.1243. Tam tikro neslopinamosios
mogus nustat, kad atstumas tarp bangos tako judjimas ireikiamas
viena paskui kit sklindani bang lygtimi = 0,05 cos 2nt. Bangos skli-
keter lygus 12 m. Be to, jis suskai- dimo greitis 0,6 m/s. Paraykite jud-
iavo, kad per 75 s praplauk 16 ke- jimo lygtis tak, esani spindulyje,
ter. Kokiu greiiu sklido bangos? iilgai kurio sklinda banga, ir nutolu-
si nuo duotojo tako per 15 cm ir
1.1237. Pro ramiai stovint ant eero
30 cm
kranto stebtoj per 6 s prajo 4 ban-
g keteros. Atstumas tarp pirmosios 1.1244. Du bganiosios bangos takai,
ir treiosios keteros buvo 12 m. Ko- esantys viename spindulyje ir svyruo-
kiu daniu svyravo vandens dalels? jantys prieingomis fazmis, nutol
Kokiu greiiu sklido bangos ir kokio vienas nuo kito 25 m. Bangos sklidi-
ilgio jos buvo? mo greitis 5000 m/s. Koks yra tos ban-
gos danis?
1.1238. Bangos ilgis pirmoje aplinkoje
lygus X19 o antroje X2. Kokiu greiiu 1.1245. Dviej bangos tak svyravi-
bangos sklinda antrja aplinka, kai mo fazs skiriasi /6 rad. Bangos ilgis
pirmojoje j greitis yra V1? 60 cm. Pirmasis takas nutols nuo
bang altinio 15 cm. Kiek nuo jo nu-
1.1239. Kateris plaukia jra 54 km/h
tols antrasis takas?
greiiu. Atstumas tarp gretim bang
keter 10 m, o vandens daleli svyra- 1.1246. 3 Hz danio skersin banga
vimo periodas 2 s. Kokiu daniu ban- plinta iilgai virvuts 1,8 m/s grei-
gos plakasi katerio korpus, kai is iu. Apskaiiuokite atstum tarp ta-
plaukia: k, kuri svyravimo fazs skiriasi
a) ta paia kryptimi, kuria sklinda 2/3 rad.
bangos;
1.1247. Laivel spuoja bangos, sklin-
b) prieinga kryptimi, negu sklinda
danios 1,5 m/s greiiu. Atstumas tarp
bangos?
artimiausi tak, kuri svyravimo
1.1240. 2 Hz danio bangos sklinda i- fazs skiriasi 90, lygus 1,5 m. Koks
ilgai gumins virvuts 3 m/s greiiu. t bang ilgis ir periodas?
Kokia yra tak, nutolusi vienas nuo
1.1248. Svyravimo periodas 0,4 s, o jo
kito 75 cm, svyravimo faz?
sklidimo greitis 10 m/s. Raskite dvie-
1.1241. 450 Hz danio bangos sklinda j tak, nutolusi nuo svyravimo al-
360 m/s greiiu. Koks yra dviej ban- tinio 12 m ir 14 m, svyravimo fazi
gos tak, nutolusi vienas nuo kito skirtum.
20 cm, svyravimo fazi skirtumas?
1.1249. Vandens paviriumi 2,4 m/s
1.1242. Bangos, kuri danis 4 Hz, greiiu sklinda banga, kurios danis
sklinda 2 m/s greiiu. Koks yra t 2 Hz. Koks fazi skirtumas susidaro
bang ilgis? Koks fazi skirtumas su- tarp bangos tak, esani viename
sidaro tarp dviej tak, esani 1 m spindulyje 10 cm, 60 cm, 90 cm,
atstumu iilgai bangos sklidimo 120 cm ir 140 cm atstumu vienas nuo
krypties? kito?
1.1250. ems plutos svyravimas, su- 1.1255. Dviej sistem sukeltos kohe-
keltas ems drebjimo arba spro- rentins bangos sklinda vandenyje
gimo, sklinda iilginmis bangomis viena prieais kit. K galima paste-
milinikus atstumus, tuo tarpu bti j slyio takuose, kuriuose ei-
skersins bangos siskverbia tik iki gos skirtumas lygus 6 m? Bang ilgis
3000 km gylio. Kodl? Koki ivad 50 cm.
galima i to padaryti apie ems bran- 1.1256. Takuose A ir yra vibra-
duolio bsen? toriai, skleidiantys 0,4 m ilgio kohe-
1.1251. Dl geolog atlikto sprogdini- rentines bangas. Ar jos stiprins, ar
mo ems plutoje banga sklido 5 km/s silpnins viena kit take C, kai
greiiu. Atsispindjusi nuo gilij e- AC = 12,8 m, BC = 11,2 m?
ms sluoksni, ji buvo uregistruota, 1.1257. Vandenyje viena prieais kit
prajus 22 s nuo sprogimo. Kokiame sklinda dvi bangos, sukeltos koheren-
gylyje slgso uolienos, kuri tankis tini altini. Bang ilgis 20 cm. K
labai skiriasi nuo ems plutos? matysime bang takuose, kuri ei-
gos skirtumas lygus:
1.1252. Dviej koherentini bang al-
a) 2,0 m;
tini svyravimo fazs sutampa. Koks
b) 2,10 m?
bus bang interferencijos rezultatas
tiesje, statmenoje altinius jungian- 1.1258. Dviej koherentini garso al-
ios atkarpos viduriui? Koks bus in- tini virpesi fazs sutampa. Take,
terferencijos rezultatas, kai bangos i esaniame u 2 m nuo pirmojo alti-
altini sklis prieinga faze? nio ir u 2,5 m nuo antrojo altinio,
garso negirdti. Nustatykite altini
1.1253. Niekam nepavyko pamatyti virpesi dan.
antrini bang, minim Hiuigenso
principe. Kodl is principas taikomas 1.1259. Dviej garso bangos tak
moksle? Ar tikrai negalime pamatyti atstumo nuo altini skirtumas yra
antrins bangos? 25 cm, o virpesi danis 680 Hz. Ap-
skaiiuokite fazi skirtum tarp i
1.1254. Dviej koherentini altini bangos tak. Galima laikyti, kad gar-
sukeltos bangos pasiekia tak O. J so greitis lygus 340 m/s.
eigos skirtumas S1O- S2O = . K
matysime take O? Kodl? 1.1260. Pro atviras duris galima gerai
girdti pokalb net ir tada, kai pane-
kov nematyti. Kodl?
1.1261. Kai puiamj orkestras pasu-
O
ka u gatvs kampo, po tam tikro lai-
ko girdime tik ddas bosus ir
bgn. Kodl tuomet beveik negirdi-
me fleitos ir klarneto?
1.1262. Teatre atsistoj u kolonos,
aktoriaus nematome, o jo bals girdi-
me. Kodl?
1.1270. Atstumas tarp pirmojo ir ket-
1.1263. Kada susidaro stoviniosios virtojo stoviniosios bangos mazgo
bangos? Kuo jos skiriasi nuo bgani- 24 cm. Apskaiiuokite bangos ilg.
j bang? K galite pasakyti apie b-
ganij bang, i kuri susideda sto- 1.1271. 3 m ilgio virvuts vien gal
vinioji banga, period bei ilg? tvirtinus, o kit sibavus 5 Hz da-
niu, virvutje suadinamos stovin-
1.1264. inomas atstumas tarp arti- iosios bangos. Virvutje telpa 6 pus-
miausi stoviniosios bangos mazg. bangiai. Kokiu greiiu bangos sklinda
Koki bangos charakteristik dar rei- virvute?
kia inoti, norint apskaiiuoti tiesiogi-
ns ir grtamosios bangos greit? 1.1272. Apskaiiuokite atstum tarp
stoviniosios bangos mazg, kai garso
1.1265. Ar galima stovinij bang greitis lygus 342 m/s, o danis
susidarymo proces laikyti atskiru 440 Hz.
bang interferencijos atveju? Kodl?
1.1273. Rezonanso metu matuojant
1.1266. Ar stoviniosios bangos perne- garso bangos ilg, nustatyta, kad ka-
a energij? Kodl? mertone garsas pirm kart sustip-
1.1267. Radijo imtuv sureguliuokite rjo tada, kai oro stulpas buvo 33 cm
taip, kad jis vilpt". Udenkite vie- ilgio. Kamertono virpesi danis
na ranka aus ir, eidami tolyn nuo 260 Hz. Kokiu greiiu garsas sklido
imtuvo, nustatykite stiprjanio bei oru?
silpnjanio garso zonas. Paaikinkite 1.1274. Kamertonas sukelia ore sto-
reikin. vinij bang. Atstumas tarp jos
1.1268. Kamertonas ore sukelia sto- mazg lygus 40 cm. Apskaiiuokite ka-
vinij bang. Atstumas tarp gretim mertono virpesi dan. Galima laiky-
jos mazg lygus 50 cm, garso greitis ti, kad garso greitis ore lygus 340 m/s.
ore 340 m/s. Kokiu daniu virpa ka- 1.1275. Pagal kamertono rezonansins
mertonas? duts ilg nustatykite jo virpesi
dan.
1.1269. Atstumas tarp gretim stovin-
iosios bangos tak, kuri amplitu- 1.1276. Atstumas tarp pirmojo ir ket-
ds vienodos, lygus 5 cm ir 15 cm. (Tie virtojo stoviniosios bangos ppsnio
takai yra viename spindulyje.) Ap- lygus 30 cm. Koks yra tos bangos
skaiiuokite bangos ilg. ilgis?

48. Garsas
1.1277. Kaip ir kodl kinta grojanio ar t stakli peilis atbuks, ar atrus?
patefono garsas, kai reguliatoriumi Ar apdorojamos detals atvilgiu pei-
keiiamas ploktels sukimosi danis? lis tvirtintas tinkamai (centre)?
Patikrinkite tai bandymu.
1.1279. Stiklas sugeria gars maiau
1.1278. Kaip i dirbani stakli sklei- negu oras. Tad kodl gatvs triukm
diamo garso tembro galima suinoti, labiau girdime pro atvir lang?

7. 3727 97
1.1280. Kaip pasikeist grojanios pa- ausies atvir stiklins gal. Patikrin-
tefono ploktels garsas, jeigu vietoj kite tai bandymu ir paaikinkite.
plienins adatls statytume medi-
1.1291. I pradi suduokite kamer-
n? Kodl?
ton guminiu plaktukliu, paskui j o
1.1281. Kartais sunku painti telefo- kotu. Kuo skiriasi kamertono skam-
nu kalbanio mogaus bals. Kodl? bjimas vienu ir kitu atveju? Kodl?
1.1282. Kodl pastato virutini auk- 1.1292. Prie radijo imtuvo sdi du
t udari langai labiau sulaiko i mons: vienas nusilpusios klausos,
gatvs sklindant triukm negu e- kitas normalios. Ar vienodo stiprio
mutini aukt? gars jie jauia bet kuriuo laiko mo-
mentu? Kodl?
1.1283. Pasiklausykite, kaip irkia a-
dintuvas kambaryje ir lauke. Pa- 1.1293. Sakoma, kad kaln gritys
aikinkite, kodl jo skambjimas ski- Mnulyje vyksta be garso efekt. Ar
riasi. tai teisinga? Kodl?
1.1284. Kad ms balsas bt igirs- 1.1294. Suduokite vienu akmenliu
tas i tolo, aukiame, pridj prie bur- kit ore ir vandenyje. Ar vienodai
nos rankas. Paaikinkite, kodl taip garsiai girdti? Paaikinkite bandymo
darome. rezultatus.
1.1285. Kodl, pakil didesn negu 1.1295. Reaktyvusis lktuvas, kurio
trij kilometr aukt nuo ems pa- variklis taisytas u lakno kds,
viriaus, nebegirdime gars, sklindan- skrenda greiiau u gars. Ar laknas
i i ems? girdi reaktyviojo variklio es? Kodl?
1.1286. Kaip galima susilpninti rao- 1.1296. K galite pasakyti apie vairi
mj mainli keliam triukm? dani garso greit ore? Kokie steb-
Kodl? jimai tai patvirtina?
1.1287. Kodl lengvesns plytos (t. y. 1.1297. Kai kurie kariai, pirm kart
akytos, skyltos arba tuiavidurs) patek m, paprastai nusilenkia
geriau izoliuoja gars pastate negu kulkoms" igird j zvimbes, pasi-
paprastos? lenkia. Ar tai pateisinama fizikiniu po-
iriu? Kodl?
1.1288. Kodl kamertonas skamba
garsiau, kai viena jo akut priglau- 1.1298. Jeigu apsirik ilgai grojani
diama prie stalo? Kaip tai suderina- ploktel (apskaiiuot 33 sk/min)
ma su energijos tverms dsniu? suksite 78 sk/min daniu, girdsite
spiegiant gars. Kodl?
1.1289. Kuriuo atveju kamertono a-
kut virps ilgiau: kai kamertonas bus 1.1299. Kodl, beldiant duris, girdi-
sujungtas su rezonansine dute ar mas garsesnis bildesys, negu beldiant
kai bus tvirtintas stove? Kodl? sien?
1.1290. Priglaud prie ausies kai ku- 1.1300. Jeigu muzikos instrumento
rias kriaukles, girdime es. Kartais styga skleidia emesn ton, muzi-
toks pat esys girdti, pridjus prie kantas j tempia labiau. Kodl iuo
budu pavyksta styg suderinti reikia- gis? Vandeniu garsas sklinda 1435 m/s
mu virpesi daniu? greiiu, oru 340 m/s greiiu.
1.1301. Kodl stygos, skirtos emes- 1.1309. Virpesiai, kuri periodas
niems tonams igauti (bosins stygos), 0,005 s, sukelia vandenyje garso ban-
apvyniojamos viela? g. Jos ilgis 7,175 m. Kokiu greiiu
garsas sklinda vandeniu?
1.1302. Kapitonas Donas Viljamsas i
tankerio Kvin" ioko paskutinis. Nu- 1.1310. Brinyje pavaizduota geleimi
plauks 100 m po vandeniu, jis igir- sklindanios garso bangos ilgio pri-
do sprogim. Ikils paviri, igirdo klausomyb nuo virpesi danio (kai
dar vien sprogim, o tankerio vieto- t = 20 0C). Ar priklauso garso sklidimo
je pamat plintani alyvos dm. greitis nuo bangos ilgio? rodykite.
Teisme komandos kapitono ir nari
liudijimai skyrsi. Kodl? Kuo? , IIlik

1.1303. Smark liet galima atskirti


nuo silpno pagal gars, kur sukelia 400
lietaus laai, krintantys ant namo sto-
go. Kuo tai pagrsta?
1.1304. Buvo atvej, kad nuo infragar- 200
so virpesi jroje (jros balso) griuvo
statiniai laivo denyje, netgi uvo ko-
mandos ir nuskendo dideli buriniai 60 v,
laivai. Kaip paaikinami tokie reiki-
niai?
1.1305. Kai suadint kamerton pa- 1.1311. Apskaiiuokite mogaus sklei-
statome ant jo rezonansins duts, diam garso bang ilg, kai oro tem-
skleidiamas garsas sustiprja. Ar tai peratra lygi 15 0C. T garso virpesi
neprietarauja energijos tverms ds- danis priklauso intervalui nuo 64 Hz
niui? Kodl? iki 1300 Hz. (Garso greitis ore lygus
340 m/s.)
1.1306. Ar vienodomis fazmis virpa
kamertono akuts? Jeigu ne, tai ap- 1.1312. Kamertono virpesi danis
skaiiuokite fazi skirtum. Kodl ka- 440 Hz. Kokio ilgio garso banga sklin-
mertonas skamba garsiau, kai viena da nuo kamertono ore ir vandenyje?
jo akut yra nulauta? Kodl kamer- Kai oro temperatra 0 C, garso grei-
tonai gaminami su dviem akutmis? tis ore lygus 332 m/s, o vandenyje
1400 m/s.
1.1307. Kaip susij tarpusavyje bangos
ilgis, bangos sklidimo greitis ir virpe- 1.1313. Garsiakalbio membrana vir-
si danis? Kuris i i dydi pakin- pa 200400 Hz daniu. Koks yra jos
ta, bangai perjus i vienos aplinkos skleidiam garso bang ilgis ir peri-
kit? odas, kai garso greitis lygus 340 m/s?
1.1308. Kiek kart pasikeiia perju- 1.1314. Kokio ilgio yra bangos, kuri
sios i oro vanden garso bangos il- danis 200 Hz, o sklidimo greitis
340 m/s? Kokiu greiiu sklinda garsas Batistas Bio (Biot). Viename ketinio
vandeniu, jeigu altinis, virpantis vamzdio gale jis suduodavo varp,
0,002 s periodu, sukelia jame 2,9 m o kitame gale stebtojas igirsdavo du
ilgio bangas? garsus: vien atsklidus ketumi,
o po kurio laiko kit atsklidus oru.
1.1315. I garso pajuts, kad lktuvas
Vamzdis buvo 930 m ilgio, o laiko tar-
yra zenite, stebtojas mato j 60 kam- pas tarp abiej gars 2,5 s. Apskai-
pu vir horizonto. Kokiu greiiu iuokite garso greit ketuje, inodami,
skrenda lktuvas? kad ore jis lygus 340 m/s.
1.1316. mogus ivydo aib, o po 15 s
1.1323. Stebtojas, esantis u 4 km
igirdo griaustinio gars. Kokiu atstu-
nuo pabklo, vio gars igirdo 12 s
mu nuo jo vyko elektros ilydis?
vliau, negu pamat ybsn. Kokiu
1.1317. kteljs kaln turistas i- greiiu garsas sklido oru?
girdo aid po 8 s. Garso greitis ore
1.1324. Pavjui garso greitis 380 m/s,
340 m/s. Kokiu atstumu nuo uolos
prie vj 320 m/s. Koks yra vjo
stovjo turistas?
greitis? Kokiu greiiu sklinda garsas,
1.1318. mogus ilaiko garso pojt 0,1 s. kai vjo nra? Apskaiiuokite oro
Koks turi bti atstumas nuo mogaus temperatr, inodami, kad, jai ky-
iki klities, kad mogus girdt ir pa- lant, sulig kiekvienu laipsniu garso
grindin, ir atsispindjusi nuo klities greitis padidja 0,6 m/s.
gars? Garso greitis 340 m/s.
1.1325. Garso bangos, kuri ilgis
1.1319. Tarp dviej geleinkelio stoi 70 cm, danis 500 Hz, o amplitud
yra 16,6 km. Kiek laiko garsas sklis 0,25 mm, plinta ore. Apskaiiuokite t
nuo vienos stoties iki kitos oru? b- bang sklidimo greit ir didiausi da-
giais? Oro temperatra 0 0C. Garso leli greit ore.
sklidimo plienu greitis 5500 m/s.
1.1326. Vienas kamertonas pastatomas
1.1320. alia tiesaus geleinkelio ruo- prie aus, o kitas toks pat u
o stovintis stebtojas pamat i tolu- 47,5 cm nuo pirmojo. Garso negirdti.
moje vaiuojanio garveio sirenos Apskaiiuokite kamerton virpesi
ieinanius garus ir po 3 s igirdo si- dan.
renos gars. Po 1 min traukinys pra-
vaiavo pro stebtoj. Kokiu greiiu 1.1327. Ties ausimi skamba kamerto-
riedjo traukinys? nas (440 Hz). Kokiu atstumu nuo jo
toliau reikia pastatyti kit tok pat
1.1321. Vertikaliai auktyn paleista kamerton, kad dl bang interferen-
signalin raketa sprogo po 5 s nuo pa- cijos ausis neigirst garso? Kamerto-
leidimo momento, o mogus igirdo nai pradeda skambti vienu metu.
sprogimo gars, prajus 0,4 s po spro-
gimo. kok aukt ir kokiu vidutiniu 1.1328. Kokiu fazi skirtumu garso
greiiu pakilo raketa? Oro temperat- bangoje virpa aplinkos takai B ir C,
ra 0 0C. kai atstumas nuo garso altinio (ta-
ko A) iki tako B lygus 40 cm, o iki
1.1322. Garso greit ketuje pirm kar- tako C 52,5 cm? Garso bangos il-
t imatavo prancz fizikas anas gis 25 cm.
1.1329. Garso greitis vandenyje d jis igirdo, prajus 1 s po vio. Ko-
1450 m/s. Kokiu atstumu vienas nuo kia oro temperatra?
kito yra du takai, virpantys prie-
1.1334. Garsinio echoloto signalas, pa-
ingomis fazmis, kai virpesi danis
725 Hz? sistas i valties A, buvo priimtas val-
tyje B, esanioje nuo valties A 3 km
1.1330. Garso greitis duraliumininia- atstumu, du kartus 2 s skirtumu. Gar-
me strype 5,1 km/s. Nustatykite du- so greitis vandenyje 1400 m/s. Apskai-
raliuminio Jungo modul E, laikyda- iuokite jros gyl.
mi, kad duraliuminio tankis 2,7 g/cm3.
1.1335. aulys igirsta kulkos smgio
1.1331. Garso greit dujose galima ras- taikin gars, prajus 1 s po vio.
Kaip toli nuo aulio pastatytas taiki-
i/P^
ti pagal formul v = * ia = cJcv. nys? Oro temperatra 0 0C. Kulka le-
kia 500 m/s vidutiniu greiiu.
Paraykite, kaip garso greitis dujose
priklauso nuo duj temperatros ir j 1.1336. Kodl skriejanio reaktyviojo
molio mass. Apskaiiuokite garso lktuvo skleidiamas garsas girdimas
greit O 0C temperatros vandenilyje. toli u lktuvo?
1.1332. Tekant vandeniui aukt riti- 1.1337. Garso greit ore galima apskai-
nio formos ind, girdime gars. Kodl iuoti pagal formul v = 332/1 + at;
jis auktja, pilnjant indui? ia = 1/273, t oro temperatra.
1.1333. Mediotojas iov, kai nuo jo Kokiu greiiu garsas sklinda oru, ku-
iki miko buvo 170 m kelio. vio ai- rio temperatra 0 C? 15 C? 20 0C?

49. Ultragarsas
1.1338. Kodl iknosparniai ir kolib- 1.1342. Manoma, kad rykli kuriamu
riai, skraidydami net ir visikoje tam- ultragarsu galima umuti uvis. Kaip
soje, u nieko neukliva? tai paaikinti?
1.1339. Kodl ultragarso generato- 1.1343. Kodl laivuose rengiami ne
riaus kvarcins ploktels storis turi garso, o ultragarso hidrolokatoriai?
bti lygus pusei ultragarso bangos
1.1344. Du ultragarso generatoriai dir-
ilgio?
ba atitinkamai 39 kHz ir 40 kHz da-
1.1340. Kuo didesnis virpesi danis, niu. Kodl ie sustiprinti ir tuo paiu
tuo greiiau jie slopsta aplinkoje. Ko- metu perduoti garsiakalb virpesiai
dl kai kurie gyvnai (iknosparniai, sukuria gars? Kokio danio yra is
delfinai, jros kiaulyts ir t. t.) echo- garsas?
lokacijai vis dlto naudoja ultragars?
1.1345. Kokius virpesius vadiname ul-
1.1341. Ryiui vienas su kitu delfinai tragarsiniais? Kokio ilgio bangas aliu-
kuria 10400 Hz danio gars, o mininiame strype sukelia ultragarso
echolokacijai 750300 000 Hz da- generatorius, kurio kuriam bang
nio gars. Kuo paaikinti tok gars danis 10 MHz? Garso greitis aliumi-
skirtum? nyje 5100 m/s.
1.1346. Ultragarso generatorius, dir- vas j priima vandenyje du kartus,
bantis 60 kHz daniu, siunia 1/600 s prajus nuo isiuntimo momento lai-
trunkanius ultragarso impulsus. kui ir t2 (t2 > ^1). Apskaiiuokite j-
Kiek ultragarso bang yra viename ros gyl, tardami, kad jos dugnas yra
impulse? horizontalus, o ultragarso greitis van-
denyje lygus v.
1.1347. Ultragarso generatoriaus siun-
iamos bangos, kuri danis 4 MHz, 1.1352. Palyginkite garso ir ultragar-
sklinda organiniu stiklu 2800 m/s grei- so bang energij, kai yra inoma,
iu. Koks yra ultragarso bangos ilgis
kad j virpesi amplituds vienodos,
organiniame stikle?
0 daniai atitinkamai lygs 1 kHz ir
1.1348. Plienin detal tikrinama ul- 1 MHz.
tragarsiniu defektoskopu, dirbaniu
1 MHz daniu. Pirmasis atsispind- 1.1353. Ultragarsas naudojamas skys-
js signalas buvo priimtas po 8 ps, i ir duj srauto greiiui matuoti.
antrasis po 20 ps. Kokiame gylyje Atstum I = 100 m tarp dviej vibra-
yra defektas? Koks detals auktis? tori ultragarsas nueina tiesiogine
Ultragarso greitis pliene 5000 m/s. kryptimi per 0,5 s, o prieinga krypti-
mi per 1 s. Koks yra skysio srauto
1.1349. Pasistas ir atsispindjs nuo greitis? Ar matavimo rezultatas pri-
jros dugno ultragarso signalas gro klauso nuo skysio temperatros ir
po 0,9 s. Koks yra jros gylis toje vie- ries?
toje?
1.1350. Echolotu matuojant jros gyl
po laivu, paaikjo, kad ultragarso pa-

()
siuntimo ir primimo momentus ski-
ria 0,6 s laiko tarpas. Koks jros gylis
po laivu?

1.1351. I vieno nejudanio laivo i-
spinduliuojamas vanden ultragarso
signalas. Kito nejudanio laivo imtu- -JU
2 . Molekulin fizika
ir termodinamika
VII s k y r i u s
Molekulins kinetins
duj teorijos pagrindai

50. Mediagos tankis. Molekuli matmenys


2.1. 2 mm2 skerspjvio ploto varin telio mas. Apskaiiuokite kiekvieno
viela suvyniota rit, kurios mas i luiteli mas.
16 kg. Kaip, neivyniojant vielos, nu-
2.7. Nafta teka i 0,6 m skersmens
statyti jos ilg? Koks jis?
naftotiekio 0,8 m/s greiiu. Apskai-
2.2. Auksas valcuojamas iki 0,1 pm iuokite per 1 h rezervuar pritek-
storio plveli. Kok plot galima pa- jusios naftos tr.
dengti 2 g mass aukso gaballiu?
2.8. Ketaus liejinio tris 3 dm3, mas
2.3. Geleinio strypo ilgis 2 m, skers- 22 kg. Ar yra iame liejinyje tutum?
pjvio plotas 4 cm2, mas 6,28 kg. Jeigu yra, tai koks j tris?
Apskaiiuokite geleies tank.
2.9. Lydin sudaro 2,85 kg alavo ir
2.4. alvario liejinio medinio modelio 1,63 kg vino. Apskaiiuokite to lydi-
mas 4 kg, medienos tankis 500 kg/m3. nio tank. Lydinio tr laikykite lygiu
Kokios mass bus liejinys? autan- sudedamj dali tri sumai.
io alvario trio kitim nekreipkite
2.10. Aukso ir sidabro lydinio tankis
dmesio.
1,4 IO4 kg/m3, o mas 0,6 kg. Apskai-
2.5. Kambario auktis 2,4 m, o grind iuokite aukso kiek lydinyje (procen-
plotas 22 m2. Apskaiiuokite kamba- tais). Lydinio tr laikykite lygiu su-
ryje esanio oro mas ir svor. dedamj dali tri sumai.
2.6. Geleies luitelio mas 10,5 kg di- 2.11. 1 mm3 trio parafino gabaliukas,
desn u tokio pat trio aliuminio lui- mestas kart vanden, itirpo ir
vandens paviriuje sudar 1 m2 ploto jaus molekuls skersmuo, apskaiiuo-
plvel. Laikydami, kad plvels sto- kite t skersmen.
ris lygus parafino molekuls skersme-
2.16. Ant stiklins ploktels ulieja-
nim, apskaiiuokite t skersmen.
mas plonas sluoksnis vandens, o ant
2.12. 0,05 mm3 trio alyvos laas pa- jo ulainamas raalo laelis. Pradin
sklido vandens paviriuje 600 cm2 plo- lael laikykite taku, kuris laipsni-
te. Apskaiiuokite alyvos molekuls kai sklinda alis, ilaikydamas apva-
skersmen, tardami, kad plvels sto- li dmels form. Po 30 s jo sker-
ryje telpa dvi molekuls. smuo pasidaro lygus 4 mm. Koks bus
laelio skersmuo po 50 s?
2.13. Kokiame vandens paviriaus
plote pasklis 0,02 cm3 trio aliejaus 2.17. Volframins adatos smaigalys yra
laelis? pusrutulio, kurio spindulys 4 IO"8 m,
2.14. Sferiniame 10 cm spindulio joni- formos. Kiek volframo atom yra ant
nio projektoriaus inde yra IO20 helio to adatos smaigalio? Volframo atomo
molekuli. Kokiame indo tryje yra skersmuo 2 IO"10 m.
viena helio molekul? 2.18. Normaliomis slygomis viename
2.15. Ulaintas ant vandens pavir- kubiniame metre oro yra 2,7 IO25
iaus, 0,08 mg mass alyv aliejaus molekuli. Kiekvienos j skersmuo
laas isklinda 200 cm2 ploto apskri- 3 IO"10 m. Kiek (apytiksliai) kart
t plvel. Tardami, kad plvels molekuls skersmuo maesnis u vi-
storis yra tos paios eils, kaip ir alie- dutin atstum tarp molekuli?

51. Mediagos kiekis. Avogat o skaiius


2.19. Apskaiiuokite vandens molio d) anglies dioksido (CO2);
mas. e) metano (CH4).
2.20. Apskaiiuokite vandenilio ir he- 2.25. Raskite amonio chlorido (NH4Cl)
lio molio mas. molekuls mas.

2.21. Azoto molio mas 0,028 kg/mol. 2.26. Apskaiiuokite mediagos kiek
Apskaiiuokite azoto molekuls mas. 8,1 kg mass aliuminio gabale.

2.22. Raskite vario atomo mas. 2.27. Raskite mediagos kiek viena-
me grame vandens.
2.23. inodami Avogadro skaii, ap-
skaiiuokite vandenilio molekuls ir 2.28. Kokia 60 anglies dioksido moli
atomo mas. mas?
2.29. Kiek molekuli normaliomis
2.24. Apskaiiuokite vienos i me-
slygomis yra viename kilograme
diag molekuls mas:
deguonies?
a) anglies;
b) deguonies; 2.30. Kiek molekuli yra viename
c) ozono; grame vario sulfato?
2.31. Kiek atom yra viename grame 2.42. 5 1 trio ind prileista 1 g van-
i mediag: denilio. Kiek molekuli yra viename
a) geleies; kubiniame centimetre io indo?
b) sidabro?
2.43. Laikydami, kad vandenilio mo-
2.32. Kiek molekuli yra 1,4 g mass lekuli skersmuo 2,3 10~10 m, apskai-
valgomosios druskos iupsnelyje? iuokite, kokio ilgio sil bt galima
sudti i viename miligrame i duj
2.33. Raskite mediagos kiek ir mo-
esani molekuli, jeigu jos bt i-
lekuli skaii, esant 1 kg anglies
dstytos viena eile viena prie kitos.
dioksido duj.
io silo ilg palyginkite su vidutiniu
2.34. Kiek kart atom skaiius 12 kg ems spinduliu.
mass anglies gabale yra didesnis u
2.44. eer, kurio vidutinis gylis
molekuli skaii 16 kg mass deguo-
8 m, o paviriaus plotas 16 km2, mes-
nies dujose?
tas 0,2 g mass valgomosios druskos
2.35. Sidabrins ir varins sags tris gaballis. Kiek ios druskos mole-
vienodas. Palyginkite ias sages suda- kuli pasemtume i eero kartu su
rani atom skaii. vandeniu 3 cm3 trio samteliu, jei i-
tirpusi druska pasiskirstyt visame
2.36. Kiek daleli yra viename grame vandenyje tolygiai?
deguonies, kurio pus molekuli su-
skilusios? 2.45. Kok tr uima:
a) 80 moli gyvsidabrio;
2.37. Raskite varins ploktels, ku- b) 40 moli vandens?
rioje yra 4,6 IO22 atom, mas.
2.46. Deimanto tankis 3500 kg/m3.
2.38. Valgomosios druskos gabale yra Kok tr uims ios mediagos IO23
6 IO24 molekuli. Kokia io gabalo atom?
mas?
2.47. Detal, kurios paviriaus plotas
2.39. Per 10 par i lktuts igara- 18 cm2, padengta 1 storio sidabro
vo 100 g vandens. Kiek vandens mole- sluoksniu. Kiek sidabro atom yra
kuli ilk i jo paviriaus per 1 s? iame sluoksnyje?
2.40. Kiek atom yra: 2.48. Palyginkite geleinio ir vininio
a) viename grame helio; rutuliuko mas bei tr, inodami,
b) viename grame visikai disocijavu- kad juose yra vienodas kiekis me-
sio azoto; diagos.
c) viename kubiniame metre argono
normaliomis slygomis? 2.49. Kok tr uimt helis, jeigu ja-
me bt toks pat kiekis mediagos,
2.41. Azoto molekul, skriejusi 500 m/s koks ir 2,4 m3 azoto?
greiiu, statmenai atsimua indo sie-
nel ir, nesumainusi greiio, tam- 2.50. Kiek atom yra 3 cm3 trio kam-
priai atoka nuo jos. Apskaiiuokite bario temperatros geleies luitelyje?
molekuls judesio kiek iki smgio 2.51. Kur daugiau atom: kubinia-
ir judesio kiek, kuris buvo suteiktas me milimetre sidabro ar aukso? Kiek
indo sienelei smgio metu. kart?
2.52. Kiek molekuli yra 2 cm3 t- 2.54. Azoto molekuli mas 1,6 kg,
rio cinko sulfido (ZnS) gaballyje (p = tankis 1 kg/m3. Apskaiiuokite azoto
= 3980 kg/m3)? molekuli koncentracij.
2.53. Normaliomis slygomis 1 molio 2.55. Kiek molekuli yra dviejuose ku-
duj tris lygus 22,4 1. Raskite anglies biniuose centimetruose vandens? Ko-
monoksido duj tank normaliomis s- kia vandens molekuli mas? Koks
lygomis. vandens molekuls skersmuo?

52. Brauno judjimas. Molekuli sveika


2.56. Kodl net absoliuioje tyloje gir- 2.65. Kodl i sudauytos stiklins u-
dti vos suvokiamas triukmas? ki negalima surinkti sveikos stikli-
2.57. Kaip rodyti, kad Brauno judji- ns, o gerai nulifuotos matavimo
mas nra pro mikroskop stebimo ploktels viena prie kitos prilimpa
suspensijos lao iorini trikdi pa- stipriai?
sekm? 2.66. Molekules galima nufotografuo-
2.58. Kodl dulkels ore juda netvar- ti, taiau labai sunku. Ar tik dl to,
kingai? kad jos labai maos?
2.59. Kodl Brauno judjimas geriau- 2.67. Pereno bandymai buvo atlieka-
siai matomas stebint smulkiausias mi su 1 dydio Brauno dalelmis.
mediagos daleles, pakibusias skysty- Kiek kart tokia dalel didesn u
je arba dujose? vandens molekul, kurios skersmuo
2.60. Kodl metalai, susmulkinti ke- IO-8 cm?
liolikos mikrometr dydio daleles, 2.68. Nesvarumo slygomis nevyks-
uimdami vis ind su vandeniu, ne- ta oro srovi konvekcija, reikalinga
nuss ant indo dugno? degimui palaikyti. Taiau ir tuomet
2.61. Kodl dulks kietos media- vak arba degtukas kur laik dega
gos dalels gana ilgai isilaiko silpna, blankia rutulio formos liepsna.
sklandydamos"? Paaikinkite kodl.
2.62. Paaikinkite, kodl Brauno jud- 2.69. Privirinant" vien gelein de-
jimas ir difuzija yra intensyvesni tal prie kitos altuoju bdu, altos
auktesnje temperatroje. detals sudedamos viena ant kitos ir
2.63. Kurioje aplinkoje vienodomis smarkiai suspaudiamos. Paaikinki-
slygomis Brauno judjimas intensy- te, kodl jos stipriai susijungia.
vesnis: vandens lae ar alyvos lae? 2.70. Kai kalviui reikia privirinti" vie-
Kodl? Kokiu bdu galima sumainti n geleies gabal prie kito, jis kai-
Brauno judjimo intensyvum tam tina abu galus aizdro liepsnoje,
tikroje aplinkoje? suglaudia juos ir deda ant priekalo,
2.64. Kodl smulki daleli Brauno po to stipriai plaka kju. Paaikin-
judjimas yra labai intensyvus, o kite, kodl toks sujungimas yra pa-
stambi vos pastebimas? tvarus.
2.71. Kuo paaikinamas kietj kn susijungia tviriau negu paprastai li-
daymas? tuojant. Paaikinkite kodl.
2.72. Lituojant Luinino metodu, tarp 2.73. Plieno cementavimu vadiname
nuvalyt lituojam plienini arba ge- kietos ugrdintos plvels sudarym
leini detali paviri dedama plona minkto plieno detali paviriuje. Ku-
vario folija ir detals kaitinamos elek- riuo fizikiniu reikiniu pagrstas toks
trinje krosnyje iki 1080 0C. Taip jos cementavimas?

53. Molekulins kinetins duj teorijos


pagrindin lygtis
2.74. Kuriuose atmosferos sluoksniuo- 2.80. Inde esani duj molekuli
se oras artimesnis tobulosioms (ide- greiio kvadrato vidurkis IO6 m2/s2,
aliosioms) dujoms: prie ems pavir- 25 -3
koncentracija 3 10 m , o kiekvie-
iaus ar dideliame auktyje? Kodl? nos molekuls mas 5,5 10 -26 kg. Ap-
2.75. Rankini slgimo siurbli (pa- skaiiuokite duj slg inde.
vyzdiui, dvirai) stmokliai yra 2.81. Duj vidutinis kvadratinis grei-
nedidelio skersmens. Kodl? tis 450 m/s, slgis 6 IO4 Pa. Koks du-
2.76. Remdamiesi molekuline kineti- j tankis iomis slygomis?
ne teorija, paaikinkite duj slg. 2.82. Apskaiiuokite deguonies m o -
2.77. Atmosferos slgis priklauso nuo lekuli koncentracij, kai j slgis
oro svorio. Kosmonaut kabinoje oras 0,1 MPa, o molekuli vidutinis kvad-
yra nesvarus. Kaip joje palaikomas ratinis greitis 600 m/s.
normalus slgis? 2.83. Duj mas 4 g, o tris 0,6 1.
2.78. Daugumos molekuli iluminio Koks yra i duj molekuli slgis
judjimo greitis artimas kulkos grei- indo sieneles? Molekuli vidutinis
iui. Kodl, turdami jautri uosl, kvadratinis greitis 600 m/s.
laukiniai vrys neuuodia medioto-
2.84. Koks yra vidutinis kvadratinis
jo, slinanio prie j prie vj?
duj molekuli greitis, kai j tankis
2.79. Ar prads judti veimlis C, kai 1,6 kg/m3, o slgis 1,4 atm?
kamer B pilsime skysto oro ir to-
kiu bdu labai atauinsime pertvar? 2.85. Koks yra duj molekuli viduti-
Kameroje A yra duj. nis kvadratinis greitis, kai 6 kg j u-
ima 4 m3 tr? Slgis 300 kPa.
Skystas oras 2.86. Duj mas 5 kg, tris 5 m3,
o slgis 300 kPa. Apskaiiuokite i
duj molekuli greiio kvadrato vi-
durk.
2.87. Kaip pasikeis duj slgis, du kar-
tus padidinus j koncentracij ir tiek
pat kart sumainus vidutin greit?
54. Duj slgio priklausomyb nuo daleli greiio,
koncentracijos ir temperatros. Daleli iluminio
judjimo energija
2.88. Kambaryje buvo ikrenta kros- 2.96. Kodl kriptono duj, kuri pri-
nis. Kodl nepadidjo vidin oro ener- pildomos elektros lempos, slgis turi
gija, nors jo temperatra ir pakilo? bti maas?
2.89. 2,6 kg azoto tris 3,4 m3, o sl- 2.97. rodykite, kad normaliomis sly-
gis 1,2 IO5 Pa. Apskaiiuokite azoto gomis viename kubiniame metre van-
molekuli vidutin kvadratin greit, denilio ir anglies oksido yra vienodas
kiekis molekuli.
vidutin slenkamojo judjimo energi-
j, taip pat vis molekuli energij. 2.98. Kokia yra duj temperatra, kai
j slgis 10 kPa, o molekuli koncen-
2.90. Apskaiiuokite helio, azoto ir an- tracija IO24 m -3 ?
glies dioksido duj vidutin kvadratin
greit bei vidutin slenkamojo judji- 2.99. Kiek molekuli yra viename ku-
mo energij normaliomis slygomis. biniame centimetre duj, kai 0,1 nPa
vakuumas gaunamas, esant 300 K
2.91. Vienatomi duj slgis lygus temperatrai? Sprsdami remkits to-
40 kPa, o molekuli koncentracija bulj (idealij) duj molekulins
3 IO24 m -3 . Apskaiiuokite i duj kinetins teorijos lygtimi.
molekuls vidutin kinetin energij. 2.100. Kokia turi bti duj tempera-
2.92. Kiek kart pakis duj slgis, kai tra, kad j dviejuose kubiniuose cen-
j tris sumas perpus? Yra inoma, timetruose bt 2 IO19 molekuli,
kad molekuli vidutinis greitis nepa- kai slgis IO5 Pa? Kaip pasikeis duj
kinta. slgis, jei, nepakitus triui ir tempe-
ratrai, pus molekuli bus pakeista
2.93. Kiek kart pakis vienatomi du- sunkesni duj molekulmis? Kodl?
j slgis, kai j tris sumas perpus, 2.101. renginyje sudarytas labai di-
o molekuli vidutin kinetin energi- delis vakuumas slgis lygus tik
ja padids 3 kartus? IO"11 mm Hg. Kiek molekuli liko
2.94. 1,4 1 trio inde yra 4 IO22 helio 1 cm3 tryje, kai temperatra buvo
atom. Duj slgis kolboje lygus 300 K?
IO6 Pa. Apskaiiuokite helio atom vi- 2.102. Vandenilio slgis 100 kPa, o
dutin kinetin energij. molekuli koncentracija IO25 m -3 . Ap-
skaiiuokite vandenilio temperatr
ir jo molekuli vidutin kvadratin
greit.
2.95. Atspariame inde vyksta reakcija 2.103. Kiek molekuli yra 3 m3 duj,
H2 + Cl2 -> 2HC1. Kitoki reakcij ne- kuri slgis 160 kPa, o temperatra
vyksta ir nesureagavusi mediag 27 0C?
nelieka. K galima pasakyti, remian- 2.104. 500 cm3 trio ind prileista
tis Avogadro dsniu, apie slg inde, duj, kuri temperatra 23 0C, o sl-
sumainus temperatr iki tos paios, gis 180 mm Hg. Kiek duj molekuli
kuri turjo H2 ir Cl2 miinys? yra inde?
2.105. Kiek duj molekuli yra 2.116. Normaliomis slygomis deguo-
400 cm3 talpos inde normaliomis sly- nies molekuli vidutinis greitis 460 m/s,
gomis? molekuls mas 5,3 IO-26 kg. Kokia
bus i molekuli slenkamojo judji-
2.106. 5 1 talpos balione buvo 27 0C
mo vidutin kinetin energija? Ap-
temperatros duj. Joms nutekjus,
skaiiuokite 1 m3 deguonies vis mo-
slgis balione sumajo 8,4 kPa. Kiek
lekuli slenkamojo judjimo vidutin
molekuli ilk i baliono?
kinetin energij.
2.107. Kur daugiau molekuli: 40 m3
trio kabinete, kai atmosferos slgis 2.117. Azoto molekuls lekia 440 m/s
normalus ir temperatra 27 0C, ar greiiu. Apskaiiuokite i molekuli
100 cm3 trio stiklinje vandens? judesio kiek ir kinetin energij.
2.118. Nustatykite helio ir neono mo-
lekuli slenkamojo judjimo kinetin
energij, kai temperatra lygi 1000 K.
2.108. Kada ledas gali buti ildytuvu?
2.119. Duj molekuli slenkamojo ju-
2.109. K molekulins kinetins teori-
djimo vidutin kinetin energija lygi
jos poiriu apibdina absoliutin
temperatra? Paraykite, kaip ji susi- 1,2 IO-19 J. Kokia i duj tempera-
jusi su Celsijaus temperatra. tra?

2.110. Kodl atmosfera slegia? 2.120. Kokia yra ksenono molekuls


vidutin kinetin energija, kai tempe-
2.111. Ar nesvarumo slygomis veiks ratra lygi 27 0C?
gyvsidabrio barometras ir barometras
aneroidas? Kodl? 2.121. 500 0C temperatros duj mole-
kuli slenkamojo judjimo vidutin
2.112. Kosmins mediagos tankis ly- kinetin energija lygi 1,5 IO-20J. Ko-
gus nuliui. Koki temperatr rodys kia bus i energija, kai duj tempera-
termometras atviroje kosminje erd- tra:
vje? Kodl?
a) nukris iki -273 C;
2.113. Oro temperatra keli imt b) pakils iki 727 0C?
kilometr auktyje siekia keliolika
tkstani laipsni. Kodl nesudega 2.122. Vienatomi duj temperatra
skriedami DZP ir raketos? 300 K, o slgis 0,6 MPa. Apskaiiuoki-
te i duj molekuli vidutin kineti-
2.114. Or daugiausia sudaro azoto ir n energij ir koncentracij.
deguonies molekuls. Ar vienoda i
duj molekuli slenkamojo judjimo 2.123. Kokios temperatros vienato-
kinetin energija tam tikroje tempe- mi duj molekuli vidutin kinetin
ratroje? Kodl? energija bus 3 kartus didesn negu
- 5 3 0C temperatros duj?
2.115. Vandenilio ir deguonies mo-
lekuli judjimo vidutinis greitis ati- 2.124. Kiek procent padids duj mo-
tinkamai lygus 1840 m/s ir 460 m/s. lekuli vidutin kinetin energija,
Palyginkite i molekuli vidutin ki- kai j temperatra pakils nuo 8 0C iki
netin energij. 42 0C?
55. Duj molekuli vidutinis kvadratinis greitis
2.125. Koks yra 23 0C temperatros 2.134. 0 0C temperatros anglies diok-
deguonies molekuli vidutinis kvadra- sido duj vidutinis kvadratinis greitis
tinis greitis? Kokios temperatros lygus 360 m/s. Koks bus is grei-
deguonies molekuli greitis lygus tis, kai duj temperatra pakils iki
450 m/s? 127 0C?
2.126. iuolaikiniais molekulins ki- 2.135. Kokios temperatros helio ato-
netins teorijos duomenimis, tarp mai juds tuo paiu vidutiniu kvadra-
atmosferos molekuli turi bti ir to-
tiniu greiiu, kaip ir 17 0C temperat-
ki, kuri greitis didesnis u antrj
kosmin greit. Koki geofizini pasek- ros deguonies molekuls?
mi galtume dl to sulaukti? 2.136. Kiek kart ore esanio azoto
2.127. Jei pro smulkiai akyt vamzde- molekuli vidutinis kvadratinis grei-
l, kur gaubia hermetikai udaras tis vasar (kai temperatra lygi 30 0C)
rezervuaras, praleistume duj miin, didesnis negu iem (esant - 3 0 0C
tai lengv" molekuli turini duj temperatrai)?
rezervuare susikaupt daugiau negu
2.137. Vandenilio molekuls vidutinis
vamzdelyje. Kaip paaikinti rei-
kvadratinis greitis, esant 0 0C tempe-
kin?
ratrai, lygus 1760 m/s. Koks bus tos
2.128. Apskaiiuokite 1,5 kg 27 0C tem- paios temperatros deguonies mole-
peratros akmens daleli iluminio kuls vidutinis kvadratinis greitis?
judjimo vidutin kvadratin greit.
2.138. Tam tikr duj molekuli vidu-
2.129. Kiek kart ore pakibusios dul- tinis kvadratinis greitis normaliomis
kels, kurios mas 0,8 IO"12 kg, vidu- slygomis lygus 460 m/s. Kiek mole-
tinis kvadratinis greitis maesnis u kuli yra 1,2 g i duj?
oro molekuli vidutin kvadratin
greit? 2.139. Kiek kart skiriasi deguonies
ir vandenilio molekuli vidutinis
2.130. Koks bus 0,1 K temperatros
helio atom vidutinis kvadratinis grei- kvadratinis greitis, kai i duj tem-
tis? Koks j greitis Sauls atmosfe- peratra vienoda?
roje, kur temperatra siekia 6000 K? 2.140. inodami, kad temperatros T
2.131. Apskaiiuokite vandenilio ir duj molekuli vidutinis kvadratinis
metano molekuli vidutin kvadratin greitis lygus v, apskaiiuokite, kiek
greit normaliomis slygomis. molekuli yra vienetins mass iose
2.132. Kokios temperatros azoto mo- dujose.
lekuli vidutinis kvadratinis greitis ly- 2.141. Apskaiiuokite vandenilio mo-
gus 800 m/s? lekuli vidutin kvadratin greit bei
2.133. 120 0C temperatros duj mo- slenkamojo judjimo vidutin kine-
lekuls vidutinis kvadratinis greitis tin energij, kai vandenilio tempe-
lygus 560 m/s. Kokia i duj mole- ratra lygi: a) 173 K; b) 273 K;
kuls mas? c) 373 K.
2.142. Kiek procent padidja van- 2.145. Ar galima terno metodu nu-
dens molekuli vidutinis kvadratinis statyti vienos molekuls greit? Jei ga-
greitis kambaryje, pakilus temperat- lima, tai kaip?
rai nuo 20 0C iki 30 0C? 2.146. Atliekant terno bandym, pa-
stebta sidabro apnaa arti pdsako,
2.143. Gumiguto tankis 1 g/cm3, tem- kur paliko sidabro molekuli pluo-
peratra 17 0C. Kokiu vidutiniu kvad- telis ant nesisukanio cilindro. Taiau
ratiniu greiiu juda gumiguto dalel, is pdsakas buvo nepalyginamai plo-
kurios skersmuo 1 ? nesnis u vidurin apnaos dal. Ku-
ri molekulin iluminio judjimo sa-
vyb patvirtina is faktas?
2.147. Kokiu greiiu terno bandyme
2.144. Atliekant terno bandym, i- judjo sidabro gar molekul, jei jos
orinio cilindro vidiniame paviriuje kampinis poslinkis, prietaisui sukan-
atsirads sidabro ruoelis buvo iblu- tis 150 s -1 daniu, sudar 5,4, o atstu-
ks. Koki ivad i to galima pada- mas tarp iorinio ir vidinio cilindro
ryti? buvo lygus 2 cm?

56. Boilio ir Marioto dsnis


2.148. Vaikik gumin balionl prip- 2.153. I stiklinio baliono stmokliniu
tus oro, padidja ne tik jo tris, bet ir siurbliu isiurbiamas oras. Kiek kar-
slgis. Ar tai neprietarauja Boilio ir t sumaja jo slgis balione po N l-
Marioto dsniui? Kodl? t stmoklio eig, kai siurblio darbi-
2.149. Staigiai pastmus stmokl, ci- ns kameros tris n kart maesnis
lindre esanio oro tris sumajo pen- u baliono tr? Sprsdamas uda-
kis kartus. Ar galima sakyti, kad oro vin, mokinys rmsi tuo, kad, st-
slgis cilindre padidjo penkis kartus? mokliui ltai judant, oro temperatra
Kodl? balione nepakinta (lygi kambario oro
temperatrai), todl taik Boilio ir
2.150. Ar galima taikyti Boilio ir Ma- Marioto dsn p(Vb + NVs) = p0Vb; ia
rioto dsn, kai slgis matuojamas p galinis oro slgis, p0 pradinis
imtais atmosfer? Kodl? oro slgis, Vb baliono tris, Vs
2.151. Bakas su skysiu, vir kurio siurblio darbins kameros tris, N
yra oro, udarytas hermetikai. Ko- stmoklio eig skaiius. Koki klaid
dl, atsukus bako dugne taisyt iau- padar mokinys?
p ir itekjus i bako tam tikram
kiekiui skysio, jo srov nutrksta? 2.154. Nubrkite duj izoterm koor-
K reikia daryti, kad skystis laisvai dinai p ir V, V ir T, T ir p sistemoje.
tekt?
2.155. Nubraiykite 1 molio duj izo-
2.152. Paaikinkite Boilio ir Marioto terminio proceso grafikus, kai tempe-
dsn, remdamiesi molekuline kineti- ratra lygi T ir ST (p ir V, p ir T, V ir
ne teorija. T koordinai sistemose).
2.156. Brinyje pavaizduotos dvi vie- 2.158. Nubraiykite izoterminio duj
nodos mass duj izoterms, kai tem- proceso grafik, kai pV = 40. I jo nu-
peratra lygi T1 ir T2. Kuri tempera- statykite dydio pV dimensij. Ap-
tra auktesn? Kodl? skaiiuokite, kiek pakinta tam tikros
mass duj tris, kai slgis padid-
ja /-ja (pavyzdiui, 1/4-ja) pradi-
nio slgio; sumaja l/zi-ja pradinio
slgio.
2.159. Nubraiykite 3 g mass ir 0 0C
temperatros deguonies izotermes,
vaizduojanias, kaip p priklauso nuo V,
V nuo T ir p nuo T.
2.160. Koordinai p ir V sistemoje
nubraiykite i mediag izotermes:
a) 0,5 g vandenilio, kurio temperat-
ra O 0C ir 100 0C;
b) 15,5 g deguonies, kurio temperat-
ra 27 0C ir 190 0C.
V 2.161. Udarame inde yra suslgt iki
400 kPa duj. Koks slgis bus iame
inde, atsukus iaup ir aplink ite-
kjus 3/4 duj mass?
2.157. Takai A ir vaizduoja dvi tos
paios mass duj bsenas. Kuris ta- 2.162. Balione buvo 12 kg duj, kuri
kas atitinka auktesn temperatr? slgis IO7 Pa. Atsukus iaup, slgis
Kokiais procesais vien i bsen ga- balione sumajo iki 2,5 IO6 Pa. Kiek
lima pakeisti kita? duj ileista i baliono? Temperatra
nekito.
2.163. Guminiame balione yra
780 mm Hg slgio oro. Koks bus oro
slgis balione, jeigu j suspausime
tiek, kad tris sumat 3/5 pradinio
B trio, o mas ir temperatra nepa-
kist?
2.164. Aerostatas, pripildytas norma-
laus atmosferos slgio duj, pakilo
aukt, kuriame slgis lygus 600 mm Hg.
Kiek kart padidjo aerostato tris?
Temperatros kitimo ir apvalkalo
tamprumo takos nepaisykite.
2.165. Normaliomis slygomis tam
tikr duj tris yra 1 m3. Kok tr
uims ios dujos, esant 4,6 IO6 Pa atitinkamai lygus 6 IO5 Pa ir 9
slgiui? Abiem atvejais duj tempera- IO5 Pa. Koks slgis nusistovs su-
tra vienoda. jungtuose induose, kai temperatra
juose bus vienoda ir nekis?
2.166. Kai duj slgis balione lygus
1,8 MPa, balionas yra 0,02 m3 trio. 2.174. Prie voliumetro1, kuriame yra
Nekeiiant duj temperatros, balio- 4000 cm3 oro, suslgto iki 800 mm Hg,
no ventilis laikomas atsuktas tol, kol prijungiamas tuias indas. Galiausiai
galinis duj slgis sumaja iki nusistovi 750 mm Hg oro slgis. Koks
0,1 MPa. Koks tuomet yra duj tris? tuio indo tris?
2.167. Kiek reikia padidinti slg (%),
kad turimos mass duj tris, esant
pastoviai temperatrai, sumat 10 %?
2.168. 10 1 talpos indas, kuriame yra
normalaus slgio oro, sujungiamas su
5 1 talpos indu, i kurio oras isiurb-
tas. Apskaiiuokite oro slg sujung-
tuose induose.
2.169. Ind, kuriame yra 1,2 IO5 Pa
slgio duj, sujungus su tuiu 5 1
2.175. Pertvara skiria ind dvi dalis,
talpos indu, juose nusistovi IO5 Pa sl-
kuri tris V1 ir V2. Pirmoje dalyje
gis. Koks pirmojo indo tris? (Proce-
yra slgio P1 duj, antroje slgio p 2
sas izoterminis.)
duj. Koks slgis nusistovs inde,
2.170. Dujos izotermikai suslegiamos paalinus pertvar? Temperatra ne-
taip, kad j tris sumaja nuo 10 1 kinta.
iki 8 1. Slgis dl to padidja 3 kPa.
2.176. Cilindro udarais galais vidury-
Apskaiiuokite pradin duj slg.
je taisytas stmoklis. Duj slgis
2.171. Duj slgis 4 1 talpos inde abiejose cilindro dalyse lygus 8 Pa.
lygus 200 kPa, o 6 1 talpos inde Stmoklis ltai stumiamas taip, kad
100 kPa. Koks bus duj slgis, tuos duj tris deiniojoje pusje suma-
indus sujungus? Temperatra abiejuo- ja 3 kartus. Apskaiiuokite slgi
se induose vienoda ir nekinta. abiejose pusse skirtum.
2.172. 30 1 ir 40 1 trio indai pripildyti 2.177. Horizontalus udarais galais ci-
vienodos temperatros, bet skirtingo lindras dviem tvirtintais stmokliais
slgio duj. Sujungus indus, juose nu- padalytas tris dalis. J tris ir duj
sistovjo 1 MPa slgis. Koks buvo pra- slgis jose atitinkamai lygus 32 cm3 ir
dinis duj slgis dideliame inde, kai 2 IO5 Pa, 58 cm3 ir 8 IO4 Pa, 110 cm3
maame jis buvo lygus 500 kPa? Tem- ir 6 IO4 Pa. Koks bus kiekvienos
peratra nekito.
2.173. 3 1 trio indas gumine arnele 1 Voliumetras (pranc. volume tris, gr.
sujungiamas su 4 1 trio indu. Abie- metreo matuoju) poring kn, ind
juose induose yra oro, kurio slgis trio matavimo prietaisas.

8. 3727 113
dalies turis ir duj slgis, stumoklius laiko slgis joje padids iki 6 IO5 Pa,
atleidus? Temperatra pastovi. jei kompresorius 5,5 m3 oro prisiurbia
per minut, esant IO5 Pa slgiui?
2.178*. Indas A sujungtas su mano-
Temperatra nekinta.
metro vamzdeliu, kurio vienas galas
ulydytas. Kai slgis inde A lygus 2.182. Per 1 h degiklyje sudega 70,5 g
0,1 MPa, gyvsidabrio lygi manomet- vieiamj duj1. Kokio trio balio-
ro akose skirtumas yra 10 cm, o ne reikia laikyti iki 100 atm suslgtas
atstumas nuo ulydyto galo iki gyvsi- ias dujas, kad j utekt 10 h? Duj
dabrio lygio 18 cm. Kiek skirsis temperatra lygi 0 0C ir nekinta.
gyvsidabrio lygiai manometro vamz-
delyje, kai slgis inde A padids iki
1,34 IO5 Pa? Temperatra pastovi.
2.183. I eero dugno vandens pavir-
i ikilusio duj burbuliuko tris pa-
didjo du kartus. Koks eero gylis?
2.184. Voras naras stato vandenyje
oro namel, tvirtindamas j prie van-
dens augal. Kiek reis turi sukarti
voras, kad 60 cm gylyje surst
1,2 cm3 trio namel? Kiekvien kar-
t jis paima 5 mm3 oro, kurio slgis
lygus atmosferos slgiui.
2.185. Balione yra 35 litrai 20 MPa
slgio oro. Kok tr vandens galima
istumti io baliono oru i povandeni-
nio laivo cisternos, kai laivas yra
15 m gylyje?
2.186. I vandens kyla oro burbuliu-
kas. 2,5 m gylyje jo tris lygus 6 mm3.
Koks bus burbuliuko tris prie pat
vandens paviriaus? Atmosferos slgis
2.179. Kompresorius kas sekund normalus.
siurbia i atmosferos 45 1 talpos ba-
lion 3 1 oro. Po kiek laiko slgis 2.187. 2 m aukio ritinio formos
balione bus 9 kartus didesnis u at- sunkus varpas leidiamas vanden
400 m gylyje. Kiek pakils vanduo var-
mosferos slg? Pradinis oro slgis ba-
pe? Prie leidiant varp vanden,
lione lygus atmosferos slgiui.
slgis buvo lygus IO5 Pa. Vandens tan-
2.180. 40 1 talpos balion kompreso- kis IO3 kg/m3. Kaip pasikeis vandens
riumi kas minut pumpuojama 4 m3 lygis varpe, jei jis bus vir siaur-
atmosferos oro. Per kiek laiko balio- jantis?
ne susidarys 12 atm slgis?
1 vieiamosiomis dujomis vadinamas
2.181. Suslgtas oras tiekiamas 5 m3 degi duj miinys, gaunamas termikai
trio tui duj saugykl. Po kiek perdirbant kietj kur.
2.188*. Po vandeniu, 1,5 m gylyje, nu- lio eig slgis inde sumaja nuo
lauus elektros lemputs cokol, 76 cm Hg iki 2,4 cm Hg. Stmoklinio
lemputs kolb pribgo 1 kg vandens. siurblio kameros tris 1500 cm3. Ap-
Lemputs kolbos tris 11, atmosferos skaiiuokite indo tr.
slgis normalus. Koks buvo duj sl-
2.195*. Siurblio kameros tris V1. Po
gis lemputje?
kiek siurblio stmoklio eig trio V
2.189*. Oro burbuliukas, kurio tris V, inde esanio oro slgis sumas nuo
kyla i gylio H tvenkinio dugno. Nu- Po Iki Pn?
statykite, kaip priklauso to burbuliu-
2.196*. I 3200 cm3 trio indo oras
ko spindulys nuo gylio h, kuriame
pumpuojamas siurbliu, kurio cilindro
burbuliukas yra bet kuriuo laiko mo-
tris 200 cm3. Po 50 stmoklio eig
mentu. Burbuliuko paviriaus tempi-
slgis inde sumajo iki 36 mm Hg.
mo jg nepaisykite.
Koks oro slgis buvo i pradi? Tem-
2.190*. Vandens telkinyje, 1,2 m gyly- peratros kitimo nepaisykite.
je, yra rutuliuko formos oro burbuliu-
2.197*. 1 1 talpos balione esanio oro
kas. Kokiame gylyje is burbuliukas
slgis lygus 750 mm Hg. Per kiek kar-
susispaus dvigubai maesnio spindu-
t 200 cm3 trio stmokliniu siurbliu
lio rutuliuk? Atmosferos slgis nor-
galima isiurbti i io baliono tiek oro,
malus.
kad jo slgis sumat iki 1 mm Hg?
2.198*. Indas, kuriame yra 98 kPa sl-
gio oro, sujungiamas su stmokliniu
siurbliu. Po penki stmoklio eig
2.191. I 4 1 talpos baliono stmokli- slgis inde sumaja iki 28 kPa. Ap-
niu siurbliu pumpuojamas oras. Kiek- skaiiuokite indo ir siurblio cilindro
vieno siurbimo metu jo slgis balione tri santyk.
sumaja 1,2 karto. Apskaiiuokite
siurblio kameros tr.
2.192. 200 cm3 trio inde yra 755 mm
Hg slgio oro. I indo jis pumpuoja- 2.199. vairi prietais panardinimo
mas siurbliu, kurio kameros tris jr gyliui matuoti naudojamas 1 m
40 cm3. Koks bus oro slgis inde po ilgio stiklinis vamzdelis, kurio vienas
keturi siurblio stmoklio eig? galas ulituotas, o kitas atviras. Vamz-
delio vidins sienels nudaytos van-
2.193. Inde yra 776 mm Hg slgio du- denyje lengvai tirpstaniais daais. At-
j. Jos pumpuojamos i indo siurbliu, viru galu emyn vamzdel panardinus
kurio cilindro talpa 4 kartus maesn vanden, dalis jo pakyla vamzdeliu ir
u indo talp. Koks bus duj slgis nuplauna daus, tuo tarpu ta vamzde-
inde: lio dalis, kuri vanduo nepatenka,
a) po trij siurblio stmoklio eig; lieka dayta. Didiausias vamzdelio
b) po keturi siurblio stmoklio eig? panardinimo gylis H atskaitomas pa-
Temperatros kitimo nepaisykite. gal maiausi dyd h ant vidins
2.194*. I indo stmokliniu siurbliu vamzdelio sienels. kok gyl H buvo
pumpuojamas oras. Po ei stmok- panardintas vamzdelis, kai h = 0,2 m?
Atmosferos slgis 0,1 MPa, jros van- vertikaliai atviru galu auktyn, oras
dens tankis IO3 kg/m3, oro temperat- jame um 210 mm3 tr. Apskai-
ra pastovi. iuokite atmosferos slg.
2.200. 1 m ilgio horizontalaus vamz- 2.205. Vamzdelyje, kuriuo tikrinamas
delio viduryje buvo 20 cm ilgio gyvsi- Boilio ir Marioto dsnis, yra 74 mm
dabrio stulpelis. Vamzdel ulydius ir ilgio gyvsidabrio stulpelis. Laikant
pastaius vertikaliai, gyvsidabrio stul- vamzdel vertikaliai udaru galu e-
pelis pasislinko 8 cm. Apskaiiuokite myn, udaryto oro stulpelio ilgis lygus
pradin oro slg vamzdelyje. 120 mm, o vamzdel paguldius hori-
zontaliai, 130 mm. Koks yra atmo-
2.201. Ilgio L siauras vamzdelis, ku- sferos slgis? Kokio ilgio bus oro stul-
rio vienas galas udaras, laikomas pelis, vamzdel pastaius vertikaliai
vertikaliai atviru galu vir. Vamz- udaru galu vir?
delyje yra oro, atskirto nuo aplinkos
aukio h gyvsidabrio stulpeliu. Gyv- 2.206. 100 mm ilgio vamzdelyje yra
sidabrio tankis p, atmosferos slgis p0. gyvsidabrio stulpelis. Kai vamzdelis
Apvertus vamzdel atviru galu verti- laikomas vertikaliai atviru galu vir-
kaliai emyn, i jo itekjo pus gyv- , oro stulpelio udarame gale ilgis
sidabrio. Kokio ilgio I buvo oro stul- lygus 76 mm. Kokio ilgio bus tas oro
pelis vamzdelyje i pradi? stulpelis, kai vamzdel:
a) apversime atviru galu emyn;
2.202. Siaurame vamzdelyje, kurio b) laikysime horizontaliai?
vienas galas atviras, o kitas udaras, Atmosferos slgis lygus 756 mm Hg.
yra 12,6 cm ilgio gyvsidabrio stulpe-
lis. Kai vamzdelis laikomas vertikaliai 2.207. Siaurame stikliniame hori-
atviruoju galu emyn, gyvsidabriu nuo zontaliai laikomame vamzdelyje yra
aplinkos atskirtas oro stulpelis uda- 30,5 cm ilgio oro stulpelis, udarytas
rame gale yra 7 cm ilgio, kai atviruo- 21,3 cm ilgio gyvsidabrio stulpeliu.
ju galu auktyn 5 cm ilgio. Apskai- Koks bus oro stulpelio ilgis, vamzdel
iuokite atmosferos slg. pastaius vertikaliai:
a) atviru galu auktyn;
2.203. Horizontaliame stikliniame b) atviru galu emyn?
vamzdelyje, kurio vienas galas uda- Atmosferos slgis normalus.
ras, yra 230 mm3 oro, atskirto nuo ap-
2.208. 90 cm ilgio nedidelio sker-
linkos 12 cm ilgio gyvsidabrio stulpe-
smens cilindrinis vamzdelis atvirais
liu. Atmosferos slgis 755 mm Hg.
galais kiamas ind su gyvsidabriu
Koks bus oro tris iame vamzdelyje,
ir, pirtu uspaudus virutin gal, i-
jeigu j laikysime vertikaliai:
traukiamas i indo. Dalis gyvsidabrio
a) atviru galu auktyn; i vamzdelio ibga. Kokio ilgio gyvsi-
b) atviru galu emyn? dabrio stulpelis lieka vamzdelyje, ku-
2.204. Siauras ritinio formos vamzde- rio i pradi gyvsidabr buvo panar-
lis vienu udaru galu padtas horizon- dinta:
taliai. Vamzdelyje yra 250 mm3 oro, a) tredalis;
atskirto nuo aplinkos 12 cm ilgio gyv- b) pus?
sidabrio stulpeliu. Vamzdel pastaius Atmosferos slgis lygus 1,01 IO5 Pa.
2.209. Atviras stiklinis vamzdelis iki strypas pasvirs kampu = 35. At-
puss panardintas plat ind su gyv- mosferos slgis 100 kPa. Apskaiiuo-
sidabriu. Virutin vamzdelio gal u- kite duj slg. Trinties nepaisykite.
spaudus pirtu ir vamzdel paklus
iki gyvsidabrio lygio inde, stulpelio
auktis vamzdelyje pasidar lygus
14 cm. Koks tuo metu buvo atmosfe-
ros slgis?
2.210. 1 m ilgio atviras stiklinis vamz-
delis iki puss panardinamas gyvsi-
dabr, po to, virutin jo gal uspau- 2.215. Stmoklio plotas 26 cm2, oro
dus pirtu, itraukiamas. Kokio ilgio tris cilindre 260 cm3, slgis lygus at-
gyvsidabrio stulpelis lieka vamzdelyje? mosferos slgiui. Kokia jga reikia
Atmosferos slgis lygus 756 mm Hg. veikti stmokl, norint j pastumti
3 cm dein? kair?
2.211. 76 cm ilgio vamzdelis vienu u-
daru galu panardinamas ind su gyv- 2.216. 2 m ilgio vamzdelis atvirais ga-
sidabriu atviru galu emyn. Kokiu at- lais vertikaliai merkiamas iki puss
stumu nuo gyvsidabrio paviriaus turi ind su gyvsidabriu ir vamzdel sta-
bti udaras vamzdelio galas, kad gyv- tomas stmoklis. Kokiu atstumu :
sidabrio lygis vamzdelyje bt 76 cm nuo gyvsidabrio lygio inde turi bti
emesnis u gyvsidabrio lyg inde? At- stmoklis, kad gyvsidabrio lygis vamz-
mosferos slgis 101,3 kPa. delyje bt 1 m gylyje? Atmosferos
slgis 101,3 kPa.
2.212. Vamzdelis, kurio vienas galas
ulituotas, atviru galu buvo kitas 2.217. Ritinio formos vamzdelio, kurio
ind su gyvsidabriu. Gyvsidabris paki- ilgis 25 cm ir spindulys 1 cm, vienas
lo vamzdeliu 6 cm aukiau u jo lyg galas udarytas kamiu, o kit sta-
inde, o vir gyvsidabrio vamzdelyje li- tytas stmoklis, ltai judantis vamz-
ko 40 cm aukio oro stulpelis. Indo deliu. Kai stmoklis pasislenka
skersmuo daug didesnis u vamzdelio 8 cm, kamtis ioka. Laikydami, kad
skersmen; atmosferos slgis lygus oro temperatra nekinta, nustatykite
ilekianio kamio trinties cilindro
755 mm Hg. Kit dien gyvsidabrio ly-
sieneles jg. Atmosferos slgis nor-
gis vamzdelyje pakilo dar 1 cm. Koks
malus.
atmosferos slgis buvo kit dien?
2.218*. Udar ritinio formos ind, ku-
rio auktis h y nesvarus be trinties
slankiojantis stmoklis dalija dvi ly-
2.213. Stmoklis cilindre ltai nulei- gias dalis. Fiksatoriumi tvirtinus st-
diamas 1/3 cilindro aukio. Kiek pa- mokl, indas pripildomas duj tiek,
kinta duj slgis cilindre? kad j slgis vienoje pusje yra n kar-
t didesnis negu kitoje. Kiek pasi-
2.214. Cilindre po nesvariu stmokliu slinks stmoklis, atleidus fiksatori?
yra suslgt duj, o stmoklis ilai-
komas pusiausviras strypu, kur vei- 2.219*. Udarame cilindre esanios
kia 10 N jga. Stmoklio plotas 8 cm2, dujos perskirtos dvi dalis lengvai
judaniu stmokliu, kurio mas m ir gyvsidabris vamzdelyje, jei stmokl
plotas S. Kai cilindras yra horizonta- pastumsime nuo cilindro viraus iki
lioje padtyje, duj slgis abiejose jo dugno? Kokiam maiausiam cilindro
dalyse vienodas ir lygus p. Nustatyki- skerspjvio plotui S1 esant, i vamz-
te duj slg P1 vir stmoklio, kai delio bus istumtas visas gyvsidabris?
cilindras pastatytas vertikaliai. Duj Atmosferos slgis p 0 , gyvsidabrio tan-
temperatra nekinta. kis p.
2.220*. ind su gyvsidabriu vertika- 2.222*. Vertikaliame cilindre po st-
liai merktas vamzdelis su stmokliu mokliu yra duj. Stmoklio mas 3 kg,
atviru galu emyn. Gyvsidabrio lygis plotas 20 cm2. Paspaustas 500 N jga,
inde ir vamzdelyje sutampa, kai st- stmoklis nusileido tiek, kad iki cilin-
moklis yra 1 cm aukiau to lygio. Ap- dro dugno liko 13 cm. Koks buvo pra-
skaiiuokite oro slg vamzdelyje, st- dinis duj tris? Atmosferos slgis
mokliui pakilus 75 cm aukt nuo normalus, temperatra pastovi.
gyvsidabrio lygio inde. Atmosferos sl-
gis normalus. 2.223*. Vertikaliame cilindre po st-
mokliu yra 300 cm3 duj. Stmoklio
2.221*. Prie cilindro, kurio ilgis L 1 ir mas 6,75 kg, plotas 24 cm2. Udjus
skerspjvio plotas S 1 , prilituotas svarsius, stmoklis nusileido, su-
vamzdelis, visas panardintas gyvsi- spausdamas dujas iki 212 cm3. Apskai-
dabr. Vamzdelio ilgis L2, o skerspj- iuokite svarsi mas. Atmosferos
vio plotas S2. kok gyl pasislinks slgis normalus, temperatra nekinta.

57. Gei-Liusako dsnis


2.224. Kylant aplinkos temperatrai, 2.229. Brinyje pavaizduotos dvi izo-
ilgja laikas, per kur reaktyvusis lk- bars, atitinkanios slg P1 ir p 2 . Ku-
tuvas sibgja oro uosto kilimo taku. ris i slgi yra didesnis? rodykite.
Kaip paaikinti reikin?
2.225. Kodl oro pripildyti muilo bur-
bulai kur laik kyla auktyn, po to
leidiasi emyn?
2.226. Kodl giliavanden uvis, ikel-
ta paviri, isipuia?
2.227. Kaip priklauso duj daleli
skaiius vienetiniame tryje nuo ab-
soliutins temperatros, kai procesas
izobarinis? Nubraiykite tos priklau-
somybs grafik.
2.228. Nubraiykite duj izobar ko-
ordinai p ir V, V ir T bei T ir p sis-
temoje.
2.230. Kaip priklauso duj tankis nuo 2.240. 320 K temperatros dujos u-
absoliutins temperatros, kai proce- ima 240 cm3 tr. Koks bus j tris,
sas izobarinis? Nubraiykite tos pri- kai temperatra:
klausomybs grafik. a) pakils iki 360 K;
2.231. Cilindre po stmokliu 8 1 duj b) nukris iki 280 K?
izobarikai ataldomi nuo 333 K iki Duj slgis nekinta.
273 K. Apskaiiuokite ataldyt duj 2.241. Kai slgis pastovus, 1 0 C pa-
tr. ildyt duj tris padidja 2 kartus.
2.232. Pro gyvenamojo namo ventilia- Nurodykite i duj temperatros ki-
cijos vamzd i lauko kambar ver- timo ribas.
iasi - 2 5 0C temperatros oras. Kok 2.242. Nekintant slgiui, duj tempe-
tr uims kiekvienas kubinis metras ratra sumajo 45 K, o tris pakito
lauko oro, ils kambaryje iki 22 0C? nuo 12,46 1 iki 9,68 1. Kokia buvo pra-
2.233. Duj temperatra O 0C, o tris din duj temperatra?
20 1. Kiek laipsni reikia ataldyti ias 2.243. Pastovaus slgio dujos buvo pa-
dujas, kad j tris, nekintant slgiui, ildytos 22 0C, dl to j tris padvigu-
sumat iki 4 1? bjo. Kokia buvo pradin duj tempe-
2.234. I pakuros atmosfer ieinan- ratra? Kokios dujos tai galjo bti?
i duj temperatra siekia 420 K, 2.244. 1100 m3 trio balionas pripildy-
o tris bna sumajs 3,4 karto. tas 283 K temperatros vandenilio.
Apskaiiuokite pradin duj tempe- Kiek vandenilio (m3) ibgs i baliono,
ratr, laikydami, kad j slgis ne- kai, esant pastoviam slgiui, tempera-
pakinta. tra pakils iki 303 K?
2.235. Lauko oras, patekdamas pro 2.245. Dujos buvo paildytos nuo 27 0C
ventiliacijos kamer metro tunel, iki 36 C. Kiek procent padidjo j t-
suyla nuo -18 0C iki 25 0C. Kiek kar- ris, esant pastoviam slgiui?
t pakinta io oro tris?
2.246. Kuria pradinio trio dalimi pa-
2.236. Kok tr uims dujos, kai j dids 23 0C temperatros duj tris,
temperatra pakils iki 67 0C? Yra i- kai j temperatra pakils 1 0 C? Slgis
noma, kad 27 0C temperatros i du- pastovus.
j tris lygus 5 1.
2.247. Pakaitinus or 4 K, jo tris pa-
2.237. Iki kokios temperatros reikia
didjo 5,5 % pradins verts. Kokia
paildyti or, kurio temperatra 18 0C,
buvo pradin oro temperatra?
kad jo tris padvigubt, o slgis lik-
t nepakits? 2.248. vonel su 310 K temperat-
ros vandeniu panardinama apversta
2.238. 27 0C temperatros anglies di-
ritinio formos stiklin. Vandens lygis
oksidas uima 560 cm3 tr. Koks bus
jos iorje ir viduje vienodas, o atstu-
i duj tris, kai temperatra nukris
mas nuo vandens paviriaus stiklins
iki 0 0C, o slgis nepakis?
viduje iki jos dugno lygus 15 cm. Kiek
2.239. Ieidamos i pakuros dm- pakils vanduo stiklinje, jei vonelje
trauk, dujos atvsta nuo 1160 0C iki vanduo atvs iki 273 K? Oro slgio po-
220 0C. Kiek kart sumaja j tris? kyio stiklinje nepaisykite.
2.249. Udaras horizontalus cilindras 2.254. Atvira 200 cm3 talpos kolba pa-
judamu stmokliu padalytas dvi ildoma iki 117 0C, po to jos kaklelis
dalis. Vienoje pusiausviro stmoklio panardinamas vanden. Kiek van-
pusje yra tam tikras kiekis - 7 3 0C dens pateks kolb, kai ji atvs iki
temperatros duj, kitoje tas pats 7 0C? Atmosferos slgis normalus. Kol-
kiekis 37 0C temperatros duj. Ap- bos talp laikykite pastovia.
skaiiuokite duj tr kiekvienoje 2.255. 6 cm3 trio stikliniame balion-
dalyje, inodami, kad bendras j tris lyje esantis oras paildomas iki 440 0C
lygus 480 cm3. ir balionlis panardinamas gyvsidab-
r. Kiek gyvsidabrio pateks balionl,
2.250. Cilindre yra 13 0C temperatros
kai jis atvs iki 20 0C?
oro. Kiek pasislinks stmoklis, or
paildius 15 K, kai Z = 12 cm? 2.256. 90 cm3 trio udaras balionas
pripildytas oro ir sujungtas su ilgu su-
graduotu vamzdeliu. Vamzdelio dalies
S tarp gretim padal tris lygus
S

\ 0,2 cm . Vamzdelyje taip pat yra oro,
S atskirto nuo aplinkos gyvsidabrio la-
S

.
. . S
S u. Kai temperatra lygi 6 0C, laas

S yra ties 20-ja padala. Kokios gali b-
S1 ti temperatros matavimo iuo vamz-
< deliu ribos, kai vamzdelis turi 100
/ padal? vamzdelio pltimsi nekreip-
kite dmesio.
2.251. Du vienodo trio Vindai pripil-
dyti temperatros T0 duj ir sujungti
plona gumine arnele, kurios skers-
pjvio plotas S. arnels viduje yra
gyvsidabrio laelis. Vienas i ind kai-
tinamas. Nustatykite, kaip priklauso
santykinis duj temperatros pokytis
TfT 0 nuo laelio poslinkio Al. 2.257. 16 cm3 trio stiklinis rutulys,
2.252. Ritinio formos indas pripildytas pilnas oro, sujungtas su horizontaliu
27 0C temperatros bei 100 kPa slgio vamzdeliu, kuriame yra gyvsidabrio
duj ir judama pertvara padalytas pu- laelis, skiriantis rutulyje esant or
nuo aplinkos. Oras rutulyje paildytas
siau. Duj temperatra vienoje indo
iki 327 0C. Iki kokios temperatros
pusje pakeliama iki 67 0C, o kitoje reikia ataldyti or rutulyje, kad ja-
paliekama ta pati. Koks bus duj sl- me tilpt 44 g gyvsidabrio?
gis paildytoje indo pusje?
2.258*. Kambario matmenys lygs
2.253. Kaip priklauso oro tankis nuo 10 m 6 m 2,8 m, atmosferos slgis
temperatros, kai atmosferos slgis normalus ir nekinta. Apskaiiuokite
normalus, o temperatra kinta nuo kambario oro mas ir svor:
20 0C iki IOO0C? Nubraiykite tos pri- a) dien, kai temperatra 24 0C;
klausomybs grafik. b) nakt, kai temperatra 10 0C.
58. arlio dsnis
2.259. Kodl iem garauose auto- 2.270. Brinyje pavaizduotos dvi du-
mobili padangas puiamas oras iki di- j izochors. Viena j atitinka tr V1,
desnio slgio negu vasar? kita tr V2. Kuris tris maesnis?
2.260. Sait dien turistas ipyl i Kodl?
termoso dal kartos arbatos ir termo-
s vl gerai ukimo. Po kurio laiko
jis pastebjo, kad kamtis ioko ir ar-
bata isiliejo. Kodl taip atsitiko?
2.261. Kodl elektros lemp balionai
pripildomi sumainto slgio azoto?
2.262. rodykite, kad, vykstant izocho-
riniam procesui, duj tankis nekinta.
2.263. Kaip priklauso duj molekuli
skaiius vienetiniame tryje nuo ab-
soliutins temperatros, kai procesas
izochorinis?
2.264. Kai daugiaatomi duj tempe-
ratra labai pakyla, dalis molekuli
disocijuoja ir dl to pastebimas nukry-
pimas nuo arlio dsnio. Koks tas nu-
krypimas? 2.271. Elektros lempa pripildoma
2.265. Koordinai p ir V sistemoje 5,1 IO4 Pa slgio ir 288 K tempera-
nubraiykite izochorini proces gra- tros azoto. Jo slgis, degant lempai,
fikus, kai Vr1 = 5 1, V2 = 3,5 1. padidja iki 1,1 IO5 Pa. Kokia tada
yra azoto temperatra?
2.266. Nubraiykite duj izochor ko-
ordinai V" ir p, t ir V bei t ir p sis- 2.272. Kai temperatra lygi 15 0C, i-
temoje. retint duj slgis Rentgeno vamzde-
lyje siekia 9 IO"6 mm Hg. Koks bus
2.267. Kai temperatra lygi 17 0C, du-
i duj slgis, kai j temperatra pa-
j slgis udarame inde yra 60 kPa.
Koks bus t duj slgis, kai tempera- kils iki: a) 60 C; b) 150 0C?
tra nukris iki - 1 7 0C? 2.273. Balione yra 288 K temperat-
2.268. Esant 15 0C temperatrai, oro ros ir 16 atm slgio duj. Kurios tem-
slgis abiejose dviraio padangose ly- peratros i duj slgis bus lygus
gus 1,4 atm. Koks bus is slgis, kai 14 atm? Baliono tris nekinta.
temperatra pakils iki 36 0C? 2.274. Esant 0 0C temperatrai, oro
2.269. 290 K temperatros duj slgis slgis litavimo lempoje lygus 2,5
lygus 1,2 IO5 Pa. Koks bus is slgis, IO5 Pa. Koks bus oro slgis lempoje,
dujas paildius iki 440 K? ataldius kai jos rezervuaras ils iki 54 0C? Oro
iki 250 K? Duj tris nekinta. mas maai kinta.
2.275. Gamintojai dujines lempas pa- iki 320 0C. Kiek kart padidjo duj
prastai pripildo inertini duj, kuri slgis lemputs balione?
temperatra 150 0C. Koks turi bti i
2.284. Kai temperatra lygi 20 0C, oro
duj slgis upildomose lempose, kad,
slgis automobilio padangoje yra
vliau joms degant, iki 300 0C kaitu-
6 IO5 Pa. Vaiuojant automobiliui,
si duj slgis neviryt 0,1 IO6 Pa?
oro temperatra pakyla iki 36 0C. Kiek
2.276. 24 0C temperatros patalpoje padidja oro slgis padangoje?
prie deguonies baliono prijungtas ma-
nometras rod 98 atm, o sandlyje, 2.285. - 1 0 0C temperatros oro slgis
kur temperatra - 1 2 0C, 86 atm. balione 140 kPa didesnis u atmosfe-
Ar dujos nutekjo per laik nuo vieno ros slg. Koks bus is slgis, kai oras
matavimo iki kito? ils iki 23 0C?

2.277. Esant 6 0C temperatrai, oro 2.286. Udarame inde esani duj


slgis gerai udarytame butelyje buvo temperatr padidinus 1 K, j slgis
lygus 1 atm. Paildius butel, kam- padidja 0,4 % pradinio slgio. Apskai-
tis ilk. Iki kokios temperatros iuokite pradin duj temperatr.
buvo paildytas oras butelyje, jeigu 2.287. Dujos udarame inde buvo pa-
yra inoma, kad kamtis ilk, esant kaitintos 120 K, dl to j slgis padi-
1,2 atm slgiui?
djo 1,2 karto. Kokia buvo pradin
2.278. IOO0C temperatros ir 1 atm duj temperatra?
slgio deguonis izotermikai suslegia-
2.288. Duj temperatra pakilo nuo
mas tiek, kad jo slgis padidja iki
275 K iki 325 K, o slgis dl to padi-
1,5 atm. Iki kokios temperatros rei-
djo 110 mm Hg. Koks buvo pradinis
kia izochorikai ataldyti ias dujas,
duj slgis?
kad j slgis vl bt lygus pradiniam?
2.289. 10 1 talpos balione laikomas
2.279. Pakaitint iki 474 K duj slgis
- 5 0C temperatros vandenilis. Balio-
padidjo 2 kartus. Kokia buvo pradin
n neus patalp, kurioje oro tem-
duj temperatra?
peratra 25 0C, ir dujoms suilus,
2.280. Iki kokios temperatros reikia manometro rodmuo padidjo 2,2 atm.
izochorikai kaitinti 0 0C temperatros Kok slg manometras rod i pra-
dujas, kad j slgis padidt n kart? di ir dujoms suilus?
2.281. Kiek kart padidjo duj slgis 2.290. Katilas normaliomis slygomis
lempoje, kai, jungus j, duj tempe- pripildomas oro ir udaromas 12 cm2
ratra pakilo nuo 293 K iki 583 K? ploto bei 146 N svorio iaupu. Iki ko-
2.282. Udarame balione esanias kios temperatros reikia paildyti or
dujas paildius nuo 290 K iki 350 K, katile, kad jis atidaryt iaup?
slgis padidjo 6 atm. Apskaiiuokite 2.291. Duj pripildyta kolba standiai
pradin duj slg. Baliono pltimosi ukemama 3 cm2 skerspjvio ploto
nepaisykite.
kamiu. Oro slgis kolboje lygus i-
2.283. tinkl jungtos elektros lem- oriniam slgiui, t. y. IO5 Pa, tempera-
puts temperatra pakilo nuo 20 0C tra lygi - 2 0C, o kamt laikanti trin-
ties jga lygi 13 N. Iki kokios tempe- ir slgis P19 kitame temperatra T2
ratros reikia kaitinti dujas, kad ir slgis p2. Indai sujungiami ir, susi-
kamtis ilkt i kolbos? lyginus oro slgiui bei temperatrai,
oras kaitinamas iki temperatros T.
2.292. Dviejuose vienodo trio induo- Apskaiiuokite kaitinto oro slg.
se yra oro; viename j temperatra T1

59. Duj grafikai


2.293. Nubraiykite izoterminio pro- 2.298. Takai A ir brinyje vaizduo-
ceso grafikus koordinai p ir V", p ir ja dvi tos paios mass duj bsenas.
T, V ir T sistemose. Kuris takas atitinka didesn tr, o
kuris didesn tank? rodykite.
2.294. Nubraiykite izobarinio proce-
so grafikus koordinai V ir T, T ir p, P i
ir p sistemose.
2.295. Nubraiykite izochorinio proce-
so grafikus koordinai p ir T, V ir Tf
p ir V sistemose.
2.296. Nubraiykite slgio priklauso-
mybs nuo trio grafikus, vaizduojan-
ius izotermin, izobarin bei izochori-
n proces.
2.297. Brinyje pavaizduotos dvi tos
B
paios mass duj izotermes.
a) Kuo skiriasi ios dujos, kai j tem-
peratra vienoda?
b) Kuo skiriasi duj bsenos, kai du-
T
jos yra tos paios ries? a)

P t

T
123
2.299. K gali vaizduoti pV diagramos peratros grafikas ties, kurios t-
sinys kerta a p tam tikrame take:
takai A ir bei per juos nubrtos
hiperbols? a) aukiau koordinai pradios;
b) emiau koordinai pradios.
Pt Ar dujos isiplt, ar susispaud?
Kodl?

2.300. Kaip kito didjo ar ma-


jo tobulj duj temperatra,
vykstant brinyje pavaizduotam pro- a)
cesui? Kodl?

Pt

Pt

2.301. ildant dujas, gautas j slgio


priklausomybs nuo absoliutins tem- b)
2.302. Brinyje pateiktas tobulj du- 2.304. Brinyje parodyt tobulj du-
j bsenos kitimo grafikas. Pavaiz- j bsenos kitimo grafik pavaizduo-
duokite j koordinai p ir T bei V ir kite koordinai T ir V bei p ir T sis-
T sistemose. temose.

2.303. Brinyje pateikt tam tikro 2.305. Brinys rodo, kaip kinta tam
kiekio tobulj duj bsenos kitimo tikro kiekio tobulj duj bsena.
udar cikl pavaizduokite koordina-
grafik pavaizduokite koordinai p ir i p ir T bei V ir T sistemose.
V bei p ir T sistemose.

Vt Pi
2.306. Brinyje pavaizduotas tam 2.307. Brinyje parodyt tam tikros
tikros mass duj udaras ciklas. Pa- mass tobulj duj cikl pavaizduo-
aikinkite, kaip atskirose ciklo dalyse kite koordinai T ir p bei p ir V sis-
kito duj tris. Kodl? temose.

Pt V

60. Klapeirono ir Mendelejevo lygtis


2.308. Apibrkite tobulj duj svo- hermetikai udarytas. Po kurio laiko
k ir paaikinkite j bsenos lygt. inde nusistovjo 295 K temperatra,
o gyvsidabrio lygi manometriniame
2.309. Ceche susikaup vandens gar,
vamzdelyje skirtumas (angliargts
chloro bei amoniako. Kur reiks sta-
duj1 dalinis slgis) pasiek 73,6 mm
tyti itraukiamj ventiliatori: ariau
Hg. Remdamiesi iais duomenimis,
lub ar ariau grind? Kodl?
apskaiiuokite universaliosios duj
2.310. 240 kPa slgio bei 250 K tem- konstantos skaitin vert.
peratros duj tris lygus 38 1. Ap-
2.314. Normaliojo atmosferos slgio
skaiiuokite i duj mediagos kiek.
deguonis 250 K temperatroje uima
2.311. Kiek kilomoli duj yra 12 m3 500 1 tr. Apskaiiuokite to deguonies
trio balione, kai slgis jame siekia mas.
740 mm Hg, o temperatra 29 0C?
2.315. Kokios mass: a) vandenilis,
2.312. Kam lygus vieno molio tobul- b) oras, c) angliargts dujos u-
j duj tris normaliomis slygomis? ima 5 1 tr ir sukelia 7,5 IO4 Pa sl-
g. Vis duj temperatra lygi O 0C.
2.313. Nustatant universaliosios duj
konstantos skaitin vert, buvo atlik-
tas toks bandymas. 5 1 talpos ind Angliargts dujomis vadinamas anglies
dta 0,88 g sauso" ledo, po to indas dioksidas (CO2).
2.316. Apskaiiuokite 60 m3 trio 2.327. Nustatykite azoto, esanio 36 1
gamtini duj mas, laikydami, kad trio balione, mas. Azoto slgis 8,8
is tris atitinka normalias slygas, o IO6 Pa, temperatra 17 0C.
gamtini duj molio mas lygi meta-
no (CH4) molio masei. 2.328. Kokios talpos balione galima
laikyti 40 moli duj? Didiausios
2.317. 760 mm Hg slgio ir 27 0C tem- 320 K temperatros i duj slgis tu-
peratros sieros dujos (SO2) uima 26 1 ri bti ne didesnis u 6 MPa.
tr. Apskaiiuokite i duj mas.
2.329. Balione yra 36 litrai 27 0C tem-
2.318. Apskaiiuokite klasje esanio peratros ir 13 atm slgio duj. Koks
oro mas , kai jo temperatra t ir bt i duj tris normaliomis sly-
atmosferos slgis p (reikalingus prie- gomis?
taisus pasirinkite patys).
2.330. Dyzelinio variklio cilindre per
2.319. Auditorijos auktis 5 m, grind suspaudimo takt oro slgis didja
plotas 180 m2, joje esanio oro slgis nuo 0,85 atm iki 34 atm, o tempera-
755 mm Hg, o temperatra 17 0C. Ap- tra nuo 323 K iki 923 K. Apskai-
skaiiuokite to oro' mas. iuokite oro suspaudimo laipsn1.
2.320. Balione yra duj, kuri slgis 2.331. Kokio maiausio trio balione
1,3 IO7 Pa, o temperatra 27 0C. Kuri
tilpt 6,4 g deguonies, jei yra inoma,
dalis duj liks balione, kai slgis ja-
kad, esant 24 0C temperatrai, to ba-
me sumas iki 2,4 IO5 Pa, o tempe-
liono sienels ilaiko 15 MPa slg?
ratra iki - 2 4 0C?
2.332. 750 mm Hg slgio ir 20 0C tem-
2.321. Oras atvirame inde buvo pakai-
peratros oro tris tampriame apval-
tintas nuo 27 0C iki 440 0C. Kuri dalis
pradins oro mass liko inde? indo kale lygus 1,8 1. Kok tr is oras
pltimsi nekreipkite dmesio. uims po vandeniu 120 m gylyje, kur
temperatra siekia tik 6 0C?
2.322. Oro temperatra 8 m 6 m
2,4 m matmen kambaryje lygi 2.333. Normaliomis slygomis duj
20 0C, o slgis 1000 hPa. Apskai- mas lygi 738,6 mg, o tris 8,205 1.
iuokite to oro mas. Kokios tai dujos?

2.323. Kiek sveria 36 1 talpos balione 2.334. 3 kg 35 0C temperatros deguo-


esantis azotas, kurio slgis 120 atm, o nies yra 2 m3 trio inde. Apskaiiuo-
temperatra 27 0C? kite deguonies slg.
2.324. Kok tr uima 1 kmol duj, 2.335. 600 cm3 trio inde yra 0,92 g
kuri slgis IO6 Pa, o temperatra 17 0C temperatros vandenilio. Apskai-
IOO0C? iuokite jo slg.
2.325. Kok tr uima 240 g anglia- 2.336. Balione yra 4,2 IO7 Pa slgio
rgts duj (CO2), kuri temperat- ir 300 K temperatros tobulj du-
ra - 3 C , o slgis lygus normaliajam j. 3/4 j ileidiama i baliono, o
atmosferos slgiui?
2.326. Apskaiiuokite 10 g deguonies 1 Suspaudimo, arba slgio, laipsniu vadina-
tr, esant 740 mm Hg slgiui ir 18 0C mas vidaus degimo variklio cilindro didiau-
temperatrai. sio bei maiausio trio santykis.
temperatra sumainama iki 260 K. 2.345. 30 1 talpos balione yra 2,3 kg
Apskaiiuokite balione likusi duj anglies dioksido duj. Balionas ilaiko
slg. ne didesn kaip 36 atm slg. Kokio-
je temperatroje is balionas gali
2.337. ind prileista duj, kuri sl-
sprogti?
gis 2 atm, o temperatra 127 0C. Po
tam tikro laiko pus duj itekjo, o 2.346. Normaliomis slygomis tam
j temperatra sumajo 60 0C. Koks tikras kiekis vandenilio uima 354 1
tuo metu buvo duj slgis inde? tr. Kokios temperatros is vande-
2.338. Vienoduose udaruose induose nilio kiekis 230 1 talpos inde sukelia
laikomos tokios pat temperatros ir 960 mm Hg slg? Apskaiiuokite to
mass vandenilio ir anglies dioksido vandenilio mas.
dujos. Kurios j labiau slegia indo sie- 2.347. Dujos, kuri mas 15 g, slgis
neles ir kiek kart? 1 MPa, o temperatra 112 0C, uima
2.339. Balione yra 17 0C temperatros 1500 cm3 tr. Nustatykite, kokios tai
duj. Kiek kart sumas duj slgis, dujos.
kai 40 % j iteks i baliono ir tem- 2.348. 1 1 talpos inde yra 0,65 g
peratra nukris 7 0C? anglies ir vandenilio junginio, kurio
2.340. Remdamiesi Klapeirono ir Men- temperatra 27 0C, o slgis normalus.
delejevo lygtimi, iveskite lygt Paraykite to junginio molekulin for-
p = nkT. Koks turi bti 50 0C tempe- mul.
ratros duj slgis, kad viename ku- 2.349. Balione yra 0,007 kg 27 0C
biniame metre i duj bt 2,2 IO26 temperatros ir 50 kPa slgio neino-
molekuli?
m duj. 0,004 kg 60 0C temperatros
2.341. Inde yra 6 atm slgio duj. vandenilio tame paiame balione su-
3/5 j ileidiama, o likusi inde tem- kelia 444 kPa slg. Kokios ries
peratra nepasikeiia. Apskaiiuokite duj yra balione?
likusi inde duj slg.
2.350. nesandar (dl ventilio gedi-
2.342. Ulituotame 2 1 trio rutulyje mo) balion ryt buvo prileista 10 1
yra 18 g vandens. Iki kokios tempera- vandenilio, kurio temperatra 7 0C, o
tros galima kaitinti t vanden, kad slgis 5 MPa. Vidurdien orui suilus
rutulys nesprogt? Rutulio sienels i- iki 17 0C, prie baliono prijungtas ma-
laiko IO7 Pa slg. nometras rod tok pat slg, kaip ir
ryt. Kiek duj itekjo i baliono?
2.343. Nustatykite azoto temperatr,
kai jo mas 2 g, tris 830 cm3, o sl- 2.351. 0,3 m3 trio balione yra helio,
gis 0,2 MPa. kurio slgis IO5 Pa ir temperatra
17 0C. Prileidus papildomai helio, jo
2.344. 12 g deguonies duj pradinis slgis balione pasiek 3 IO5 Pa, o
slgis 0,4 MPa, o temperatra 13 0C. temperatra pakilo iki 45 0C. Kiek pa-
Pastovaus slgio slygomis ildomos
didjo helio mas?
ios dujos isiplt ir um 12 1 tr.
Apskaiiuokite neisipltusio deguo- 2.352. Kiek skiriasi 50 m3 trio patal-
nies tr bei isipltusio deguonies poje esanio oro mas iem ir vasa-
temperatr. r? Vasar oras patalpoje suyla iki
40 0C, iem atvsta iki O 0C. Slgis 2.362. Atvirame inde oras paildomas
normalus. nuo 10 0C iki 500 0C, po to, hermeti-
kai udarius ind, atvsinamas iki
2.353. 25 1 talpos balionas pripildytas
pradins temperatros. Nustatykite
deguonies, kurio slgis 63 atm, o tem-
oro inde tank, kai temperatra 500 0C
peratra 264 K. Perklus balion il- ir kai 10 0C. Normaliomis slygomis
tesn patalp, dalis deguonies buvo oro tankis lygus 1,29 kg/m3. Indo t-
ileista, jo temperatra balione paki- rio kitimo nepaisykite.
lo iki 290 K, o slgis sumajo iki
23 atm. Kiek deguonies itekjo? 2.363. inodami azoto tank, apskai-
iuokite metano (CH4) tank normalio-
mis slygomis.
2.364. Atmosferos slgis tam tikrame
2.354. Kodl, kylant oro temperatrai auktyje lygus 3,7 IO4 Pa. Apskai-
ir didjant skridimo aukiui, maja iuokite oro tank tame auktyje, kai
reaktyvij varikli galia? temperatra 0 0C. Normaliomis sly-
2.355. Kaip nustatyti duj tank, ne- gomis oro tankis lygus 1,29 kg/m3.
matuojant j trio ir mass? Duj 2.365. Kiek kart skiriasi metano ir
chemin formul laikykite inoma. helio tankis vienodomis slygomis?
2.356. Apskaiiuokite helio duj tan- 2.366. Normaliomis slygomis oro tan-
k, kai j temperatra 127 0C ir slgis kis yra apie 1,29 g/l. Koks bus oro
8,3 IO5 Pa. tankis, kai temperatra padids iki
2.357. Apskaiiuokite angliargts 100 C, o slgis iki 4 atm?
(CO2 duj) tank, kai slgis 720 mm 2.367. Vien vasaros dien barometras
Hg, o temperatra 260 K. rod 740 mm Hg, o termometras
2.358. Apskaiiuokite vandenilio ir de- 35 C. iem i prietais rodmenys
guonies tank normaliomis slygomis. buvo tokie: 770 mm Hg ir - 3 5 0C. Pa-
Rezultatus palyginkite su lentels lyginkite oro tank tomis dienomis.
duomenimis. 2.368. Oras automobilio padangoje su-
2.359. Remdamiesi D. Mendelejevo slgtas iki 0,18 MPa (vir atmosferos
periodine chemini element lentele, slgio), o jo temperatra lygi 10 C.
apskaiiuokite acetileno (C2H2) tank Apskaiiuokite to oro tank.
normaliomis slygomis. 2.369. Azoto temperatra 27 C, o sl-
2.360. Apskaiiuokite atmosferos oro gis 4,8 IO5 Pa. Apskaiiuokite azoto
tank 10 km auktyje vir jros lygio, savitj tr (tr, tenkant vienetinei
kur temperatra lygi - 4 3 0C, o slgis masei).
3 IO4 Pa. Jros lygyje atmosferos s- 2.370. Iki kokio slgio reikia suspaus-
lygos normalios. ti or, kad 100 0C temperatros jo tan-
kis bt normalus?
2.361. Koks yra 290 K temperatros
ir 1,5 IO5 Pa slgio deguonies tankis? 2.371. Koks turi bti slgis, kad
Kokia tomis slygomis yra 180 m3 i - 6 3 0C temperatros azoto tankis
duj mas? sudaryt 0,6 vandens tankio?

9. 3727 129
2.372. Iki kokios temperatros reikia gis 740 mm Hg. Kiek duj molekuli
kaitinti atviroje kolboje esant 20 0C yra balione?
temperatros or, kad jo tankis su-
2.381. Oro temperatra 100 m3 trio
mat perpus?
patalpoje pakilo nuo 15 0C iki 30 0C.
2.373. Iki kokios temperatros reikia Kiek oro molekuli ilk i patalpos,
kaitinti normalaus slgio deguon, esant normaliam slgiui?
kad jo tankis bt lygus azoto tankiui
normaliomis slygomis?
2.374. 4 IO"3 m3 trio udarame in-
de yra 14 g duj, kuri temperatra 2.382. 1 4 1 talpos kamer, susisie-
147 0C. Kokia turi bti i duj tem- kiani su O 0C temperatros ir nor-
peratra, kad j tankis bt lygus malaus slgio atmosferos oru, mestas
5 IO"6 kg/cm3? Duj slgis nekinta. 1 g mass kieto anglies dioksido (sau-
so" ledo) gabaliukas ir kamera tuoj
2.375. 15 0C temperatros ir norma- pat udaryta. Koks slgis nusistovs
laus atmosferos slgio dujins media- kameroje, igaravus visam sausam"
gos tankis lygus 2,4 kg/m3. Apskai-
ledui? Temperatros kitimo kameroje
iuokite tos mediagos molio mas.
nepaisykite.
2.376. 2,2 IO5 Pa slgio ir 13 0C tem-
peratros duj tankis lygus 2,4 kg/m3. 2.383. Kai 300 1 talpos rezervuar,
T duj molekuls sudarytos i an- kuriame buvo 16 g deguonies, pateko
glies ir vandenilio atom. Kokios tai atmosferos oro, slgis rezervuare pa-
dujos? sidar lygus 9,3 IO4 Pa, o temperat-
ra 6 0C. Apskaiiuokite patekusio
2.377. Remdamiesi Klapeirono ir oro mas.
Mendelejevo lygtimi bei tankio formu-
le, atlikite ias uduotis: 2.384. Oras i 1 cm3 trio indo isiurb-
a) iveskite formul, siejani vieno tas tiek, kad jo slgis siekia vos
kilomolio duj mas su j tankiu p IO"11 mm Hg. Kiek oro molekuli
normaliomis slygomis; dar yra iame inde, kai temperatra
b) apskaiiuokite vieno kilomolio oro lygi 14 0C?
mas normaliomis slygomis; 2.385. 11 talpos inde yra 0,28 g azoto.
c) apskaiiuokite azoto monoksido (NO) kaitinus ind iki 1400 0C, 30 % azoto
tank normaliomis slygomis. molekuli disocijavo atomus. Koks
2.378. Iki kokios temperatros reikia slgis nusistovjo inde?
kaitinti kolb, kurioje yra 18 0C tem- 2.386. Inde yra 14 g azoto ir 8 g van-
peratros oro, kad jo tankis suma- denilio, kuri temperatra 27 C, o
t 1,4 karto? slgis IO6 N/m2. Apskaiiuokite:
2.379. Kiek oro molekuli yra 1 cm3 a) miinio 1 mol mas;
talpos inde, kai temperatra jame b) indo tr.
lygi O 0C ir oras iretintas iki 1,33
2.387. Inde yra 12 g anglies dioksido
IO"6 Pa?
ir 16 g azoto. Apskaiiuokite 27 0C
2.380. 70 m3 trio balion prileista temperatros bei 1,6 IO5 Pa slgio io
duj, kuri temperatra 17 C, o sl- miinio tank.
2.388. Dujotiekio vamzdiu, kurio m nukrinta iki 4 0C. Oro slgis abiem
skerspjvio plotas 5 cm2, teka 5 atvejais lygus normaliam atmosferos
IO5 Pa slgio bei 17 0C temperatros slgiui. Kiek daugiausia pakinta toje
anglies dioksido dujos. Per 6 min patalpoje esanio oro mas ir svoris?
vamzdiu pereina 2,5 kg duj. Kokiu
2.395. Kiek kart oro svoris iem
greiiu jos teka?
(kai temperatra lygi 7 0C) didesnis
2.389.10 1 trio balione yra 12,8 g de- negu vasar (kai 37 0C)? Slgis vie-
guonies. Jo slgis balione matuojamas nodas.
U formos manometru, pripildytu van- 2.396. 11 trio balione yra tam tikras
dens. Atmosferos slgis IO5 Pa. Kiek kiekis duj. Dal duj ileidus i ba-
skirsis vandens stulpeli auktis ma- liono, j slgis sumajo 58 kPa, o
nometro akose, kai deguonies tempe- svoris 0,02 N. Duj temperatra
ratra bus lygi 17 0C? nepakito. Koks bus i duj tankis p
2.390. I abiej pusi udaras cilin- normalaus slgio (101,3 kPa) ir tem-
dras pripildytas 100 kPa slgio bei peratros (0 0C) slygomis?
30 0C temperatros duj ir lengvai 2.397. Duj miin sudaro 4 g vande-
slankiojaniu stmokliu padalytas nilio ir 32 g deguonies. Apskaiiuoki-
dvi lygias dalis, kuri kiekvienos ilgis te miinio tank, inodami, kad jo
0,5 m. Kiek reikia padidinti duj tem- temperatra 7 0C, o slgis 94 kPa.
peratr vienoje cilindro dalyje, kad
stmoklis pasislinkt 20 cm, kai tem- 2.398. 2,5 1 trio balione yra duj, ku-
peratra kitoje cilindro dalyje nekin- ri temperatra 0 C. Balionas su du-
ta? Nustatykite, koks bus duj slgis, jomis sveria 6 N. Kai balion buvo
pasislinkus stmokliui. papildomai prileista 0 0C temperatros
bei 100 kPa slgio t pai duj, ba-
2.391*. Cilindre, kurio tris 2 1 ir abu lionas svr 6,02 N. Kiek pakito duj
galai udari, laisvai slankioja nesva- slgis balione? leist duj tankis
rus plonas stmoklis. I vienos jo pu- 0,0012 g/cm3. Duj temperatra balio-
ss cilindr leidiama 2 g vandens ne nepakito.
gar, i kitos I g azoto. Kurioje
2.399. I plono popieriaus padarytas
vietoje sustos stmoklis, esant 100 0C
0,12 m3 trio rutulys pripildomas
temperatrai?
karto (360 K) oro. Aplinkos oro tem-
2.392*. Du vienodi indai sujungti peratra 296 K. Oro slgis rutulyje ir
vamzdeliu, kurio trio galima nepai- jo iorje vienodas 100 kPa. Kokia
syti, ir pripildyti temperatros T du- turi bti popierinio rutulio mas, kad
j. Kiek kart pakis slgis ioje siste- jis galt pakilti?
moje, kai vien ind paildysime iki
temperatros Tv o kito temperatros
nekeisime?
2.400. Vidutin kvadratin duj mole-
2.393. 288 K temperatros oras, uim- kuls greit ireikkite universalija
damas 160 1 tr, sukelia 1,5 IO5 Pa duj konstanta ir duj molio mase.
slg. Kiek sveria is oras?
2.401. Kokioje temperatroje deguo-
2.394. 120 m3 trio patalpoje oro tem- nies molekuli vidutinis kvadratinis
peratra vasar pakyla iki 30 0C, o ie- greitis lygus 800 m/s?
2.402. Kiek kart skiriasi tos pa- kvadratin greit bei j slenkamojo ju-
ios temperatros azoto molekuli ir djimo vidutin kinetin energij.
helio atom vidutinis kvadratinis
2.404. Apskaiiuokite 25 0C tempera-
greitis?
tros vandenilio molekuli vidutin
2.403. Apskaiiuokite 27 0C temperat- kvadratin greit. Kokiai temperatrai
ros deguonies molekuli vidutin esant, is greitis bus lygus 600 m/s?

61. Klapeirono lygtis


2.405. Kintant tam tikros mass duj Apskaiiuokite degiojo miinio tempe-
bsenai, j slgis maja, o tempera- ratr, baigiantis suspaudimo taktui.
tra didja. Kaip kinta duj tris? 2.411*. Cilindre, po stmokliu, paki-
2.406. 7 IO5 Pa slgio bei 290 K tem- lusiu 50 cm aukt nuo cilindro pa-
peratros dujOs uima 0,5 m 3 tr. Ko- grindo, yra oro. Jo temperatra 13 0C,
kioje temperatroje tos dujos uims o slgis 101 kPa. Cilindro pagrindo
1,8 m 3 tr, sukeldamos 2,2 IO5 Pa plotas 100 cm2. Stmoklis, udjus
slg? ant jo 50 kg mass krovin, nusilei-
dia 8 cm. Iki kokios temperatros
2.407. Prie suspaudimo takt slgis dl to suyla oras cilindre?
vidaus degimo variklio cilindre buvo
0,8 atm, o temperatra 40 0C. Sio 2.412*. vonel su iltu vandeniu lei-
takto pabaigoje miinio tris suma- diama apversta stiklin. Vandens ly-
gis stiklins iorje ir viduje vienodas,
jo 5 kartus, o slgis padidjo iki 7 atm.
atstumas nuo vandens paviriaus iki
Iki kokios temperatros kaito mii-
stiklins dugno h. Kai vanduo ir stikli-
nys, baigiantis suspaudimo taktui?
n atvso iki 286 K, vanduo joje paki-
2.408. Esant O0C temperatrai ir Io h . Kokia buvo pradin vandens
745 mm Hg slgiui, oras uima 1,4 1 Zl\J
tr. Kokioje temperatroje oro tris temperatra?
bus lygus 1 1, kai slgis 1 atm? 2.413*. Balionas-zondas pripildytas du-
j, kuri temperatra 27 0C, o slgis
2.409. Suspaudimo takto pradioje oro
105 kPa. Pakils tam tikr aukt,
temperatra automobilio variklio ci- kuriame slgis lygus 75 kPa, balionas
lindre buvo 320 K. io takto pabaigoje isipt j o tris padidjo 5 %, o sl-
oro tris sumajo 12 kart, o slgis gis pradjo skirtis nuo iorinio 5 kPa.
padidjo 36 kartus. Apskaiiuokite oro Balione esani duj temperatra ne-
temperatr takto pabaigoje. pakito. Nustatykite oro temperatr
2.410. Prasidedant suspaudimo taktui, tame auktyje.
degiojo miinio slgis vidaus degimo 2.414*. kiekvien lengvojo automo-
variklio cilindre lygus 0,7 atm, o tem- bilio padangos kamer pripsta 200 1
peratra 316 K. Baigiantis iam tak- oro, kurio temperatra 17 0C. Kai
tui, miinio slgis padidja iki 8,6 atm. temperatra lygi 0 C, kameros tris
Miinio suspaudimo laipsnis lygus 6,4. 54,6 1, o jos lietimosi su keliu plotas
290 cm2. Atmosferos slgis 100 kPa. 2.423. Koks yra 1 mol duj slgis, kai
Apskaiiuokite automobilio svor. j temperatra 300 K, o tris 1 1?
2.415*. Normaliomis slygomis tam 2.424. Tobulj duj temperatra
tikras kiekis deguonies uima 13,45 1 (absoliutin) padidjo 3 kartus, o sl-
tr. Koks bus io deguonies kiekio, gis 20 %. Kiek kart tokiomis s-
kaitusio iki 103 0C, slgis 38 1 trio lygomis pakito duj tris?
indo sieneles? Apskaiiuokite to de- 2.425. Guminje kameroje yra 300 K
guonies mas. temperatros ir normalaus atmosfe-
2.416. 8,2 IO5 Pa slgio ir 14 0C tem- ros slgio oro. Kaip giliai reikia
peratros dujos uima 845 1 tr. panardinti t kamer 277 K tempe-
Kok slg sukels ios dujos, 326 K ratros vanden, kad oro tris suma-
temperatroje uimdamos 760 1 tr? t perpus?

2.417. IO5 Pa slgio bei 17 0C tempera- 2.426. 24 1 trio balionas pripildytas


suslgto oro, kurio temperatra 20 0C,
tros oras uima 3 1 tr. Kokiam sl-
o slgis 1,2 IO7 Pa. Kok kiek van-
giui esant, 27 0C temperatros is oras
dens galima istumti iuo oru i po-
uims 4 1 tr?
vandenins valties cisternos 15 m
2.418. 750 mm Hg slgio bei 16 0C tem- gylyje po vandeniu, kur temperatra
peratros dujos uima 2 1 tr. Kok lygi 5 0C? Atmosferos oro slgis nor-
tr jos uims normaliomis slygomis? malus.
2.419. Vidaus degimo variklio cilindro 2.427. Brinyje pavaizduota gyvsidab-
tris 940 cm3. Atsidarant imetimo rio stulpelio padtis sutrumpintame
votuvui, duj temperatra cilindre manometre, kai oro temperatra pa-
buvo 1000 0C, o slgis 5 atm. Kok talpoje siekia 17 0C, o atmosferos sl-
tr uims i cilindro or imetamos gis lygus 755 mm Hg. Panardinus
dujos (oro temperatra 0 0C, o slgis vamzdel kart vanden, oro stulpe-
760 mm Hg), atvsusios iki oro tem- lis kairiojoje alknje isiplt ir pail-
peratros? gjo iki 6 cm. Kokia buvo vandens
temperatra?
2.420. 5 atm slgio ir 293 K tempera-
tros dujos uima 586 1 tr. Koks bus
j tris, kai temperatra padids iki
248 K, o slgis iki 4,2 IO5 Pa?
2.421. 1000 mm Hg slgio ir 15 0C
temperatros vandenilis uima 3 1 t-
r. Kai vandenilis suslegiamas tiek,
kad jo tris pasidaro lygus 1,8 1, tem-
peratra pakyla iki 27 0C. Koks tada
yra vandenilio slgis?
2.422. Duj triui sumajus 1,6 kar-
to, j slgis padidjo 110 kPa, o abso-
liutin temperatra 8 %. Koks
buvo pradinis duj slgis?
2.428. Kiek oro (kilogramais) ieis i 2.431*. stiklin vamzdel, kurio vie-
100 m3 trio kambario, kai tempera- nas galas ulituotas, o kitas atvi-
tra jame pakils nuo 12 0C iki 27 0C? ras, prileista 16 0C temperatros van-
Atmosferos slgis lygus 102 kPa. denilio. Vir vandenilio yra 10 cm ilgio
2.429. 11 talpos inde yra 11 kg deguo- gyvsidabrio stulpelis. Atmosferos sl-
nies, kurio temperatra lygi 12 0C. Ap- gis lygus IO5 Pa. I pradi vamzdelis
skaiiuokite to deguonies slg. laikomas atviru galu auktyn, po to
apveriamas ir dujos paildomos iki
2.430*. 75 m gylyje nuskendusi po-
37 0C. Gyvsidabrio stulpelis dl to pa-
vandenin valt atviru galu emyn nu-
leidiamas ritinio formos gelbtoj sislenka 8 cm. Koks buvo vandenilio
varpas, kurio auktis 2,5 m. Iki kokio stulpelio ilgis i pradi?
aukio pakils vanduo varpe, kai jis
2.432*. 3 cm spindulio plonas guminis
pasieks povandenin valt? Tempera-
tra vandens paviriuje 27 C, o 75 m balionas, kuriame yra 20 0C tempera-
gylyje 8 0C. Koks turi bti oro sl- tros bei 0,1 MPa slgio oro, panar-
gis naro varpe, kad i jo bt paalin- dinamas vanden 20 m gylyje, kur
tas visas vanduo? Jros vandens tan- temperatra lygi 5 0C. Apskaiiuokite
kis 1,03 IO3 kg/m3. panirusio baliono spindul.
2 . Molekulin fizika
ir termodinamika
VIII s k y r i u s
Termodinamikos pagrindai

62. Vidin energija


2.433. Automobilis vaiuoja horizonta- Kiek kart pakito duj vidin ener-
liu keliu pastoviu greiiu. Kam tada gija?
eikvojama kuro energija?
2.440. 2,4 1 trio inde laikom viena-
2.434. Kokia yra 8 mol vienatomi tomi duj vidin energija lygi 240 J.
duj vidin energija, kai temperatra Koks yra i duj slgis?
37 0C?
2.441. Vienatomi duj tris V, tem-
2.435. Kiek pakinta 0,2 kg helio vidin peratra Ti o molekuli koncentraci-
energija, temperatrai pakilus 40 0C? ja n. Apskaiiuokite i duj vidin
2.436. Palyginkite vienodos mass ne- energij.
ono ir helio vidin energij, esant tai
paiai temperatrai. 2.442. Vienatomi duj slgis padid-
jo 4 kartus, o tris sumajo 5 kar-
2.437. Kaip kinta vienatomi duj vi- tus. Kiek kart pakito duj vidin
din energija, kai jos: energija?
a) izobarikai kaitinamos;
b) izochorikai auinamos; 2.443*. Du indai, kuri tris 3 1 ir 5 1,
c) izotermikai slegiamos? pripildyti vienod duj. J slgis ati-
tinkamai lygus 0,4 MPa ir 0,6 MPa, o
2.438. Apskaiiuokite 70 m3 trio ae-
temperatra 27 0C ir 127 C. Indai
rostat pripildanio helio vidin ener-
izoliuoti nuo aplinkos kn (ilumos
gij, kai slgis 100 kPa.
mainai nevyksta). Kokia temperatra
2.439. Vienatomi duj tris suma- ir koks slgis nusistovs tuose induo-
jo 3,9 karto, o slgis padidjo 30 %. se, kai juos sujungsime?
63. ilumos kiekis
2.444. Kodl maioma aukteliu kart akmen ar tokio pat trio tiek
karta arbata atauta? (Atliekant Dau- pat kaitint metalo gabal? rody-
lio bandym, skystis panaiu bdu su- kite.
yla.)
2.454. Kokia temperatra nusistovs
2.445. Kodl sal klimatui bdingas inde, sumaiius 20 1 20 0C temperat-
maesnis temperatros svyravimas ros vandens su 30 1 50 0C tempera-
negu emyn klimatui? tros vandens?
2.446. Kai kuri aldytuv kameras 2.455. 80 g mass plieninis grtas
ataldo j vamzdeliais tekantis aldan- grdinant kaitinamas iki 860 0C ir
tysis miinys. Kurioje kameros daly- leidiamas ind su 18 0C temperat-
je apatinje ar virutinje ids- ros mainine alyva. Kiek alyvos turi
tomi tie vamzdeliai? Kodl? bti inde, kad galin jos temperatra
bt lygi 60 0C?
2.447. Kodl garinio arba vandeninio
ildymo baterijos montuojamos prie 2.456. Plienin detal kaitinama iki
grind, o ne palubje? 400 0C ir metama ind su 20 1 van-
dens, kurio temperatra 17 0C. Dl to
2.448. Ar gali uvirti vanduo puode, vanduo suyla iki 30 0C. Apskaiiuoki-
kuris plduriuoja kitame puode su te detals mas. Vandens garavimo
verdaniu vandeniu? Paaikinkite. nepaisykite.
2.449. Kodl dykumose temperatra 2.457. Garo katile buvo 40 m3 240 0C
dien labai pakyla, o nakt nukrinta temperatros vandens. Kiek 10 0C
net emiau nulio? temperatros vandens dar reikjo pil-
ti, kol temperatra nukrito iki 200 0C?
2.450. Ant kaitusios ildymo baterijos
vandens tankio kitim nekreipkite
padtas seniai idivs rankluostis.
dmesio.
Ar paliesti abu jie atrodys vienodai
kait? Ar vienoda bus j temperat- 2.458. 200 g mass alvarin detal
ra? Kodl? kaitinama ir dedama ind su 600 g
ibalo, kurio temperatra 12 0C. Dl
2.451. 1,2 kg mass gelein katil
to ibalas yla iki 20 0C. Apskaiiuo-
pilta 4 kg vandens. Kok ilumos kie- kite kaitusios detals temperatr.
k reikia suteikti katilui, kad vanduo
jame suilt nuo 16 0C iki 90 0C? 2.459. Po kiek litr 20 0C ir 90 0C tem-
peratros vandens reikia sumaiyti,
2.452. Ant vienod elektrini virykli norint gauti 300 1 30 0C temperatros
vienoduose sandariai udarytuose in- vandens?
duose kaitinama 11 vandens ir 11 oro.
Kuris indas greiiau suils iki 40 0C? 2.460. 130 g mass alvarin kalori-
Kodl? rodykite. metr, kuriame yra 245 g 10 0C tem-
peratros vandens, dedamas 200 g
2.453. Akmens ir metalo savitosios i- mass bei 90 0C temperatros knas.
lumos santykis lygus 2 : 1, o tankio Kalorimetre nusistovi 22 0C tempera-
santykis 3 : 13. Kuriuo atveju van- tra. Nustatykite io kno savitj i-
duo kibire kais daugiau: metus j lum.
2.461. 55 g mass stiklin kolb 2.468. 42 J/K ilumins talpos kalo-
su 180 g vandens, kurio temperat- rimetr pilta 260 g vandens, kurio
ra 18 0C, pilama gyvsidabrio, kaitin- temperatra 12 0C. vanden metus
to iki 90 C. Dl to vanduo kolboje 160 g mass bei 100 0C temperatros
suyla iki 23 0C. Kiek gyvsidabrio pi- aliuminin kn ir pasibaigus ilumos
lama? perneimui, kalorimetre nusistov-
jo 24 0C temperatra. Apskaiiuokite
2.462. 300 g mass bei 10 0C tempe-
ratros gelein ind pilama 200 g aliumininio kno savitj ilum. Pa-
vandens, kurio temperatra 20 0C, ir aikinkite gaut atsakym.
metamas 360 g mass bei 25 0C tem- 2.469. 120 g mass bei 100 0C tempe-
peratros varinis knas. Kokia nusi- ratros vinini ir aliuminini pjuve-
stovi galin temperatra? n miinys subertas kalorimetr su
2.463. Norint nustatyti krosnies tem- vandeniu, kurio temperatra 15 0C, o
peratr, joje kaitintas 260 g mass mas 240 g. Galutinai kalorimetre nu-
plieninis vartas buvo mestas 200 g sistovjo 22 0C temperatra. Kalori-
mass varin ind su 1,26 kg vandens. metro ilumin talpa 42 J/K. Kiek vi-
Vandens temperatra pakilo nuo 15 0C no ir kiek aliuminio buvo miinyje?
iki 30 0C. Kokia buvo krosnies tempe- 2.470. 65 J/K ilumins talpos kalo-
ratra? rimetr, kuriame yra 200 g 15 0C
2.464. ind su 2,25 kg vandens, ku- temperatros vandens, mestas 100 0C
rio temperatra 18 C, buvo mestas temperatros varinis knas. Kalori-
alavo gabalas, kaits iki 480 K. Dl metre nusistovjo 16 0C temperatra.
to vandens temperatra pakilo 18 0C. Po to vanduo buvo pakeistas tokiu pat
Apskaiiuokite alavo mas. Vandens kiekiu kito skysio, kurio pradin
garavimo nepaisykite. temperatra 16,5 0C, o galin 20 0C.
Nustatykite skysio savitj ilum.
2.465. Sumaiyta 22 1 12 0C ir 36 1
85 0C temperatros vandens. ilumos 2.471. 40 g mass aliuminin kalori-
nuostoliai maiant sudar 440 kJ. Ko- metr su 20 0C temperatros ibalu
kia nusistovjo galutin vandens tem- leistas 0,5 kg mass alavinis cilin-
peratra? dras, kaits iki 95 0C. Kalorimetre
nusistovjo 30 0C temperatra, o ap-
2.466. Sumaiant 5,6 kg 90 0C tem- link ijo" 16 % ilumos. Kiek iba-
peratros ir 160 g 25 0C temperat- lo buvo kalorimetre?
ros vandens, 15 % karto vandens i-
lumos perjo aplink. Kokia nusisto- 2.472. Grdinamas kartas 500 g ma-
vjo galutin vandens temperatra? ss plieninis knas buvo dtas 0,1 kg
mass aliuminin ind su 0,6 kg mai-
2.467. 0,30 kg mass ploktel kaiti-
nins alyvos. Dl to ji ilo nuo 12 0C
nama iki 90 0C ir leidiama 40 g ma-
iki 45 0C, o aplink ijo" 20 % ilu-
ss aliuminin kalorimetr su 260 g
mos. Iki kokios temperatros buvo
22 0C temperatros vandens. Kalori-
metre nusistovi 32 0C temperatra. kaitintas grdinamas knas?
Apskaiiuokite ploktels mediagos 2.473. patalp ildymo radiatorius
savitj ilum. tekanio vandens temperatra 340 K,
o itekanio 312 . Iki kokios 2.484. Kietdama mediaga atiduoda
temperatros yla oras 6 5 2,6 m3 ilum aplinkai, taiau dl to jos tem-
trio patalpoje, prajus radiatoriais peratra nesumaja. Kokios energi-
45 1 vandens? Pradin oro temperat- jos dka atiduodama iluma?
ra 280 K, o ilumos nuostoliai per lan- 2.485. Kodl, didjant slgiui, papras-
gus, sienas bei grindis sudaro 60 %. tai auktja ir mediag lydymosi
2.474. Kiek karto vandens turi pra- temperatra?
tekti ildymo radiatoriais, kad oras
10 6 3,5 m3 trio patalpoje suilt 2.486. Brinyje pavaizduota, kaip il-
nuo 12 0C iki 24 0C? Radiatoriuose van- gainiui kinta ildomo metalo ir stiklo
duo atvsta 25 0C. ilumos nuostoliai temperatra. Kuri kreiv yra metalo
per langus, sienas bei grindis suda- temperatros kitimo grafikas? Kodl?
ro 50 %.
2.475. 12 0C temperatros vanden
leidus iki IOO0C kaitint kn, po
tam tikro laiko nusistovi 42 0C tempe-
ratra. Kokia bus to vandens tem-
peratra, jei, neimus pirmojo kno,
t pat vanden bus panardintas iki
96 0C kaitintas toks pat kitas knas?

2.476. Kodl, ulant vandens telki-


niams, ledas pirmiausia susidaro van-
dens paviriuje?
2.477. Koki reikm pavasario lauk
darbams turi tas faktas, kad savitoji
ledo tirpimo ir savitoji vandens gara-
vimo iluma yra didel?
2.487. Kiek ilumos reikia suteikti
2.478. Kodl per ledone oras atvsta? 5 kg - 2 5 0C temperatros ledo, kad
2.479. Kodl sningant atyla? jis virst vandeniu, kurio temperat-
ra 70 0C?
2.480. Kodl, norint nuvalyti nuo a-
ligatvi snieg, jie barstomi druska? 2.488. Nustatant ledo savitj lydymo-
si ilum, atliktas toks bandymas.
2.481. tirpstant snieg statomas 200 g mass kalorimetr pilta 700 g
mgintuvlis su 0 0C temperatros le- 25 0C temperatros vandens ir mesti
du. Ar tirps is ledas? Kodl? keli 0 0C temperatros ledsiai. iems
2.482. Kodl vasar krituliai papras- itirpus, kalorimetre buvo 775 g van-
tai bna lietaus arba kruos, o ne dens, kurio temperatra 15,2 0C. Ap-
sniego pavidalo? skaiiuokite ledo savitj lydymosi i-
lum.
2.483. Kas geriau aldo: ups ledas
ar tokios pat temperatros sniegas? 2.489. 120 g - 1 0 0C temperatros le-
Kodl? do mesta vanden, kurio mas 400 g
ir temperatra 45 0C. Kokia tempera- 2.497*. 20 kg - 2 0 0C temperatros
tra nusistovs inde, itirpus ledui? ledo buvo mesta 20 1 75 0C tempe-
ratros vandens. Ar visas ledas itir-
2.490. kaitintas aliumininis kubas, po? Jei ne visas, tai kiek jo?
padtas ant - 20 0C temperatros ledo
luito, visas j paniro. Kokia buvo 2.498. Iki kokios temperatros reikia
pradin kubo temperatra? Vstanio kaitinti aliuminin kub, kad, padtas
kubo trio kitimo nepaisykite. ant 0 0C temperatros ledo, jis visas
panirt t led?
2.491. Norint ataldyti 4 kg vandens
2.499. Dirv dengia 12 cm storio ir
nuo 18 0C iki 8 0C, j buvo mesta 0 0C
0 0C temperatros sniego sluoksnis.
temperatros ledo. Kiek ledo mesta
Lyjant lietui, visas sniegas itirpo.
vanden? Lietaus vandens temperatra buvo
2.492. 120 g mass geleiniame inde 10 0C. Sniego tankis 0,2 g/cm3. Nusta-
yra 400 g vandens ir 160 g ledo, kuri tykite krituli sluoksnio stor.
temperatra 0 0C. Kiek 90 0C tempera- 2.500*. Geleinis rutuliukas, kurio
tros vandens reikia pilti ind, kad spindulys 1 cm, paildytas iki 120 0C
temperatra jame pakilt iki 30 0C? ir padtas ant ledo. kok gyl lede
2.493. Kiek lydymosi temperatros panirs rutuliukas? Aplinkos tempera-
kieto gyvsidabrio reikia mesti 1 kg tra 0 0C.
22 0C temperatros vandens, kad gyv-
sidabris isilydyt, o vanduo virst
0 0C temperatros ledu? 2.501. Paprastai po lietaus oras atvs-
ta. Paaikinkite reikin.
2.494. Norint nustatyti savitj alavo
lydymosi ilum, kalorimetr, ku- 2.502. iltuosiuose kratuose grimai
riame buvo 330 g 7 0C temperatros laikomi induose, kuri sienels aky-
vandens, pilta 350 g ilydyto kie- tos. Kodl taip daroma?
tjimo temperatros alavo. Po to 2.503. Kodl lieiant lengva atskirti
kalorimetre, kurio ilumin talpa saus audin nuo lapio ir sunkiau
100 J/K, nusistovjo 32 0C tempera- nuo alyvuoto?
tra. Remdamiesi iais duomenimis,
apskaiiuokite savitj alavo lydymo- 2.504. Alavo lydymosi takas tempe-
si ilum. ratros skalje yra emiau u aliejaus
virimo tak. Tai kodl galima kepti
2.495. Kas vyks, jei 100 g mass produktus alavuotame puode, kur
aliuminin ind su 410 g 24 0 C tem- pilta aliejaus?
peratros vandens mesime 100 g ar- 2.505. Kiek ilumos isiskirs susikon-
ba 150 g ledo, kurio temperatra 0 0C? densavus 200 g vandens gar ir gau-
2.496. Gaminant ratus, 327 0C tem- tam vandeniui atauus iki 18 0C?
peratros ilydytas vinas buvo pila- 2.506. ind, kuriame yra 1,5 kg
mas 3,2 1 vandens, kuris dl to 12 0C temperatros vandens, leidia-
suilo nuo 20 0C iki 48 0C. 25 % isisky- ma 200 g IOO0C temperatros van-
rusios ilumos perduota aplinkai. Ap- dens gar. Kokia bus vandens tempe-
skaiiuokite rat mas. ratra, susikondensavus garams?
2.507. 50 g mass aliumininiame ka-
lorimetre yra 240 g vandens. Kiek 2.513. Kiek ilumos reikia 4 kg
373 K temperatros gar reikia leisti - 1 2 0C temperatros ledo paversti
kalorimetr, kad vandens tempe- vandens garais?
ratra jame pakilt nuo 289 K iki 2.514. Inde yra 0,6 1 12 0C temperat-
355 K? ros vandens. pylus j 240 g 327 0C
2.508. ildytuve yra 15 1 12 0C tempe- temperatros vino, 0,8 g vandens i-
ratros vandens. ildytuve rengt garavo. Iki kokios temperatros ilo
gyvatuk patenka 100 0C temperat- inde liks vanduo?
ros garai, o i jo iteka 60 0C tempe- 2.515. Inde buvo 2 1 vandens ir tam
ratros vandens kondensatas. Kiek tikras kiekis ledo; j temperatra
gar reikia praleisti gyvatuku, kad 0C. leidus ind 0,36 kg IOO0C
vandens temperatra ildytuve pakil- temperatros vandens gar, visas le-
t iki 60 0C? das itirpo ir vanduo inde suilo iki
75 0C. Kiek ledo buvo inde?
2.509. 1000 J/K ilumins talpos
kalorimetr, kuriame yra 250 g 2.516. 6 kg mass varin katil su
28 0C temperatros vandens, leidiama 20 1 20 0C temperatros vandens bu-
15 g 100 0C vandens gar. Kokia van- vo pilta 232 0C temperatros ilydyto
dens temperatra nusistovs kalori- alavo. Dl to 120 g vandens i katilo
metre? igaravo, o liks vanduo ilo iki 34 0C.
Kokia buvo alavo mas?
2.510. 530 g mass aliumininis knas
kaitintas iki 220 0C ir leistas 420 g 2.517. 6 kg mass geleiniame bake
yra 15 kg vandens ir 5 kg 0 0C tem-
18 0C temperatros vandens. Dalis van-
peratros ledo. Kiek vandens gar
dens igaravo, o likusio temperatra
reikia leisti t bak, kad ledas i-
pakilo iki 45 C. Kiek vandens iga-
tirpt ir vanduo suilt iki 60 0C?
ravo?
2.518. Inde, kurio ilumin talpa
2.511. Centrinio ildymo sistema van- 0,6 kJ/K, yra 0,4 1 vandens ir 230 g
duo patenka radiatorius, bdamas 0 0C temperatros ledo. Kokia tempe-
60 0C temperatros, o ieina i j 30 0C ratra nusistovs inde, pylus j 90 g
temperatros. i sistema pakeiiama 100 0C temperatros vandens?
kita, ildoma normalaus slgio garais,
kurie kondensuojasi radiatoriuje. Ite- 2.519. miin, sudaryt i 5 kg ledo
kanio kondensato temperatra 80 0C. ir 4 kg vandens, kuri temperatra
Koks gar kiekis duos t pat efekt, 0 0C, leidiama 0,5 kg 100 0C tempe-
kaip ir 1,2 kg vandens pirmoje siste- ratros vandens gar. Apskaiiuokite
moje? galin miinio temperatr. Kiek le-
do itirpsta?
2.512. Per 12 0C temperatros vanden 2.520*. Inde yra nedaug 0 0C tempera-
leidiami 100 0C temperatros vandens tros vandens. I indo spariai siur-
garai. Kiek procent visos vandens ma- biant or, vanduo ima staigiai garuoti
ss inde sudarys i gar susidariusio ir dl to pamale sula led. Kuri
vandens mas tuo momentu, kai jo pradinio vandens kiekio dalis itaip
temperatra bus lygi 45 C? gali virsti ledu?
kol suilo nuo 12 0C iki 100 0C, po to
2.521. Auinantis vanduo, aptekda- dar 22 min, kol 0,2 jo mass virto ga-
mas vidaus degimo variklio cilindrus, rais. Koks rezultatas gautas?
yla iki 90 0C, po to radiatoriuje at- 2.528*. Gaminant led buitiniame al-
vsta iki 40 0C ir vl grta varikl. dytuve, vanduo per 5 min atvso nuo
Kiek ilumos tas vanduo atima i ci- 16 0C iki 12 0C ir dar per 1 h 55 min
lindr kiekvien minut, kai j varan- pavirto ledu. Remdamiesi iais duome-
io siurblio naumas 30 1/min? nimis, apskaiiuokite vandens savit-
2.522. Ind su vandeniu neus ilt j kietjimo ilum.
kambar, per 12 min vandens tempe- 2.529. Kiek ilumos reikia suteikti
ratra pakilo 3 0C. Per kiek laiko ta- plieniniam strypui, kurio skerspjvio
me kambaryje itirps tokia pat mas plotas 20 cm2, kad jis pailgt 1 mm?
ledo, jei iluma abiem atvejais bus
perduodama vienodu greiiu? 2.530. Kiek ilumos turi gauti vari-
nis strypelis, kad kaitinamas pailgt
2.523. 75 0C temperatros vanduo teka 0,1 cm? O0C temperatros strypelio
vandeninio ildymo baterij 560 mm2 skerspjvio plotas 5 cm2.
skerspjvio ploto vamzdiu 1,2 cm/s
greiiu. I baterijos jis iteka bdamas
25 0C temperatros. Kiek ilumos per
par gauna ildoma patalpa? 2.531. Kiek 0 0C temperatros ledo ga-
2.524*. Per 18 min 1,2 1 vandens al- lima paversti 20 0C temperatros van-
dytuve atvsta nuo 15 0C iki 6 C. Kiek deniu, suvartojant vis ilum, kuri
iskiria sudegdami 20 m3 gamtini
valgomojo ledo susidarys aldytuve,
duj?
jei jis dirbs tuo paiu reimu dar vie-
n valand? 2.532. Esant normaliam slgiui, auk-
takrosn kas sekund sunaudoja
2.525. Indas su vandeniu ant elektri-
50 m3 oro, kuris ildytuvuose kaista
ns krosnels suyla per 20 min nuo nuo 0 0C iki 800 0C. Kiek akmens an-
18 0C iki 100 0C. Per kiek laiko 30 % gli reikia sudeginti per par, norint
vandens pavirs garais, jei krosnels tiek kaitinti or? Laikykite, kad visa
naudingumo koeficientas ir darbo re- degant anglims isiskyrusi iluma
imas nepasikeis? naudojama orui ildyti.
2.526. Spusteljus - 1 0 0C aliui, kiek- 2.533. Normaliomis slygomis sudeg-
vienas tvenkinio paviriaus kvadrati- damas 1 m3 gamtini duj iskiria
nis metras kas valand atiduoda vir 36 MJ ilumos. Kiekjos iskirs 10 m3
jo esaniam orui 180 kJ ilumos. i duj, kuri pradin temperatra
Kokio storio ledo danga susidaro per 8 C, o slgis 105 kPa?
par, kai tvenkinio vandens tempera-
tra prie paviriaus 0 0C? 2.534. 5 g 290 K temperatros oro il-
doma pastovaus slgio slygomis.
2.527*. Nustatant savitj vandens ga- Kiek ilumos reikia suteikti iam
ravimo ilum, atliktas toks bandy- orui, kad jo tris padidt du kartus?
mas. Vanduo buvo kaitinamas ant Izobarin (pastoviojo slgio) savitoji
elektrins virykls i pradi 16 min, oro iluma 1018 J/(kg K).
2.535. 3 1 trio inde ildomo azoto sl- lemputje sudega 6 g spirito. Apskai-
gis padidjo 2,2 MPa. Koks ilumos iuokite lemputs naudingumo koefi-
kiekis buvo suteiktas azotui? Izocho- cient.
rin (pastoviojo trio) savitoji azoto
2.542. Kiek vandens galima suildyti
iluma 745 J/(kg K). nuo 288 K iki virimo duj degikliu,
2.536. 1 molis O0C temperatros de- kurio naudingumo koeficientas 35 %,
guonies ildomas pastovaus trio sly- sudeginant 100 1 gamtini duj?
gomis. Kiek ilumos turi gauti deguo- 2.543. ildytuvas 2,8 1 vandens tem-
nis, kad jo slgis padidt tris kartus? peratrai pakelti 80 K suvartoja 70 g
Izochorin (pastoviojo trio) savitoji ibalo. Apskaiiuokite ildytuvo nau-
deguonies iluma 657 J/(kg K). dingumo koeficient.
2.537. Dviej 800 J/K ilumins talpos 2.544. Lydymo krosnyje sudeginant
kn, trinam vienas kit, tempera- 32 kg akmens angli, ilydoma 300 kg
tra po 1 min pakyla 28 K. Apskai- vario, kurio pradin temperatra
iuokite io proceso metu ivystyt 23 0C. Koks yra krosnies naudingumo
vidutin gali. koeficientas?
2.538. 204 W galios elektros variklis 2.545. Kiek 18 0C temperatros plieno
suka velenl, taisyt termoizoliaci- galima ilydyti krosnyje, kurios nau-
niame inde, kuriame yra 4 1 vandens. dingumo koeficientas 45 sudegi-
Dl velenlio trinties vanden jis y- nant 2 t akmens angli?
la. Kiek laipsni pakyla vandens tem-
2.546. Kiek ibalo sudeg primuse, kol
peratra per 5 min? naudingumo
itirpo 600 g 0 0C temperatros ledo
koeficient nekreipkite dmesio.
ir susidars vanduo ilo iki 90 0C? Pri-
2.539. Ant jungtos 500 W galios vi- muso naudingumo koeficientas lygus
rykls pastatytas virdulys, kuriame 30 %.
buvo 1 litras 16 0C temperatros van- 2.547. Kiek naftos reiks sudeginti ly-
dens. Per 20 min vanduo uvir. Kiek dymosi krosnyje, kurios naudingumo
ilumos buvo prarasta dl paties vir- koeficientas 35 %, norint ilydyti 8 t
dulio ilimo ir jo iluminio spindulia- 30 0C temperatros vario?
vimo?
2.548. Kiek malk tursime sudeginti
krosnyje, kurios naudingumo koefi-
cientas lygus 40 %, kad i 300 kg
- 1 0 0C temperatros sniego gautume
2.540. Lydymo krosnies naudingumo 18 0C temperatros vandens?
koeficientas 25 %. Kiek akmens an-
gli reikia sudeginti, kad 3 t pilkojo 2.549*. 0,5 kg mass aliuminio gaba-
ketaus kaist nuo 283 K iki lydymosi llis ildomas primusu. Iki kokios
temperatros? temperatros kais tas gaballis, kai
primuse per 1 min sudeginsime 50 g
2.541. 42 J/K ilumins talpos gele- ibalo? Oro temperatra 18 0C, o viso
in puodel pilama 300 g vandens renginio naudingumo koeficientas
ir kaitinama spiritine lempute. Kol 45 %. Aliuminio virimo temperat-
vanduo suyla nuo 18 0C iki 58 C, ra 2330 0C.
2.550. distiliatori pilta 30 1 281 K 2.557. Igarinant 230 g amoniako, 0,5 1
temperatros vandens. Sudeginus vandens, kurio pradin temperatra
1,6 m3 gamtini duj, gauta 5 1 disti- 18C, buvo sualdyta led. Apskai-
liuoto vandens. Koks distiliatoriaus iuokite aldymo renginio naudingu-
naudingumo koeficientas? mo koeficient.
2.551. aldytuvo naudingumo koefi- 2.558. Lydymo krosnyje, kurios nau-
cientas 75 %, o jo ilumos agentas dingumo koeficientas 30 %, per valan-
amoniakas. Kiek amoniako turi i- d sudega 30 kg naftos. Kiek plieno
garuoti aldytuvo vamzdelyje, kad ilydoma per t laik, jei 25 % ilu-
0,86 kg vandens atalt nuo 293 K mos plienas gauna i deganios an-
iki 273 K? glies, o pradin jo temperatra 0 0C?
2.552. virintuvo bak pilta 210 1
12 0C temperatros vandens. Kiek
104 0C temperatros gar reikia pra- 2.559. Atomin elektrin, suvartoda-
leisti virintuvo gyvatuku, kad vanduo ma 30 g branduolinio kuro, per par
bake kaist iki 90 0C? I gyvatuko i- pagamina 120 000 kWh elektros ener-
tekanio vandens temperatra taip gijos. Kiek kart daugiau kuro reikia
pat lygi 90 0C, o virintuvo naudingu- sudeginti iluminje elektrinje (jos
mo koeficientas 74 %. naudingumo koeficientas lygus 30 %),
krenamoje durpmis, norint gauti
2.553. aldytuvo naudingumo koefi- tok pat kiek elektros energijos?
cientas 78 %. Kiek ilumos agento
freono turi igaruoti, kad sualt 2.560. elektrin lydymo krosn dta
led 120 g vandens, kurio pradin 3 t plieninio metalo lauo, kurio tem-
temperatra 287 K? peratra 18 0C. Kiek elektros energi-
jos reikia suvartoti lydant lau, kai
2.554. Vandens aldymo renginyje su-
krosnies naudingumo koeficientas ly-
mainto slgio slygomis igarinama
gus 96 %?
200 g etilo eterio, kurio pradin tem-
peratra 18 0C. renginio naudingumo 2.561. Elektrin liejimo krosnis, ku-
koeficientas 78 %. Kiek vandens at- rios naudingumo koeficientas 88 %,
aldoma nuo 20 0C iki 2 0C? per par suvartoja 21,4 kWh elektros
energijos. 400 kg mass dyzelinio va-
2.555. prietankinio kulkosvaidio
riklio korpusams lieti naudojamas
apvalkal pripilta 4 kg 0 0C tempera-
18 0C temperatros plienas. Kiek to-
tros vandens. audymo greitis lygus
ki korpus galima nulieti per par?
10 vi per sekund. Parako utai-
sas patrone sveria 3,2 g. Vamzdio 2.562. I krosnimi apildomo kamba-
kaitinimui naudojama 30 % parako rio pro langus ir duris kas minut
iskiriamo ilumos kiekio. Po kiek ieina 40 kJ ilumos. Kiek malk rei-
laiko pus vandens i apvalkalo i- kia sukrenti per par, norint pa-
garuos? laikyti kambaryje pastovi oro tempe-
ratr, jei krosnies naudingumo
2.556. distiliavimo bak, kurio koeficientas lygus 23 %?
naudingumo koeficientas 30 %, pripil-
ta 18 1 283 K temperatros vandens. 2.563. Per par paar utintuvas, ku-
Kiek distiliuoto vandens galima gauti rio naudingumo koeficientas 45 %, su-
sudeginant bako pakuroje 2 kg naftos? vartoja 440 kg karto vandens. Kiek
durpi reikia paruoti metams, kad j ratros vandens ir ildoma duj de-
utekt vandeniui kaitinti nuo 15 0C gikliu, kurio naudingumo koeficientas
iki virimo? 40 %. Vanduo uverda per 10 min, be
to, 24 g jo igaruoja. Apskaiiuokite
2.564. Per kiek laiko 1,5 1 vandens
degiklio gali.
kaista nuo 296 K iki 373 K, kai de-
giklis per valand suvartoja 0,4 kg 2.567. Lituojant elektriniu lituokliu,
spirito? Degiklio naudingumo koefi- 4 g mass alavo gabaliukas per 20 s
cientas lygus 26 %. kaito nuo 20 0C iki lydymosi tempe-
2.565. 80 W galios aldytuve per 5 h ratros ir isilyd. Ant lituoklio
i 12 0C temperatros vandens gauta korpuso urayta: 220 V, 40 W. Ap-
360 g - 4 C temperatros ledo. Kiek skaiiuokite lituoklio naudingumo ko-
ilumos atidav vanduo ir ledas? Ku- eficient.
ri aldytuvo suvartotos elektros 2.568. Ant 500 W galios elektrins
energijos dal sudaro atiduotas ilu- krosnels per 40 min 2 1 vandens
mos kiekis?
kaito nuo 293 K iki 373 K, be to,
2.566. 350 g mass aliuminin arba- 220 g jo igaravo. Apskaiiuokite
tinuk pilama 2,4 kg 12 0C tempe- krosnels naudingumo koeficient.

64. ilumos kiekis ir mechanin energija


2.569. I vienodo aukio nukrito du 2000 0C temperatr. Kodl neisilydo
vienodos mass kubai: varinis ir gele- tame auktyje skriejani dirbtini
inis. Kuris i j dl smgio ilo la- ems palydov apvalkalai?
biau? Kodl?
2.576. Kodl frikcinis pjklas plie-
2.570. Byrantys i girn miltai bei i ninis diskas be danteli pjauna
krosnies itraukta duona bna kait. metal?
Dl ko padidja milt ir duonos vidi-
n energija? 2.577. Koks darbas atliekamas trinant
vienas kit du varinius 60 g mass
2.571. Kodl plaktukas kaista, kai juo strypelius, kol jie suyla 10 K?
smogiame kiet kn?
2.578. 1,2 t mass automobilis, vaia-
2.572. Kodl drgni degtukai neusi- vs 36 km/h greiiu, prie viesofor
dega? pradedamas staiga stabdyti. Kiek ilu-
2.573. Kodl nepakankamai suteptos mos isiskiria stabdant?
besitrinanios traktoriaus dalys, pa- 2.579. 7,8 km/s greiiu skriejantis 4 t
vyzdiui, guoliai, isilydo? mass palydovas, pateks tankius
2.574. Kodl dauguma meteorit ne- atmosferos sluoksnius, pradedamas
pasiekia ems paviriaus? stabdyti. Kiek ilumos isiskiria
stabdant?
2.575. Yra inoma, kad 8001000 km
auktyje atmosferos duj moleku- 2.580. vinin kulka lekia 220 m/s
ls gyja greit, atitinkant madaug greiiu. Kaip pasikeist jos tempera-
tura, jei visa mechanin energija b- pasiekusi em, temperatra buvo
t sunaudota ilimui? auktesn? Kiek? ilumos nuostolius
neatsivelkite.
2.581. Traukinys, vaiuojantis 36 km/h
greiiu, staiga imamas stabdyti. Kiek 2.589. Meteoras lekia 20 km/s greiiu.
laipsni dl to pakyla traukinio cister- Kiek kart jo kinetin energija dides-
na perveamo ibalo temperatra? n u energij, kuri iskiria visikai
sudegdamas tokios pat mass akmens
2.582. 200 W galios aldytuv staty- angli gabalas?
tas dubenlis su 3,2 kg 22 0C tempe-
ratros vandens. Po 30 min vanduo 2.590. 360 kg mass rogs tolygiai
atvso iki 4 0C. Kiek ilumos dl to i- traukiamos 1000 m ilgio horizontaliu
siskyr kambaryje? keliu. Sniego temperatra 0 0C, trin-
ties koeficientas 0,034. Kiek sniego i-
2.583. Berniukas, kaldamas 40 g ma- tirps, jei visa iluma, isiskyrusi dl
ss vin lent, 15 kart smogia plak- trinties, bus naudojama tirpinimui?
tuku, kurio mas 0,5 kg, o greitis
prie smg 19 m/s. Laikydami, kad 2.591. Kokiu greiiu turi lkti vinin
visa smgi metu isiskyrusi iluma kulka, kad, atsitrenkusi sien, isi-
sunaudojama viniai ildyti, apskai- lydyt? Lekianios kulkos temperat-
iuokite, kiek laipsni pakinta vinies ra 90 0C. Laikykite, kad visas ilumos
temperatra. kiekis, isiskiriantis smgio metu,
naudojamas kulkai lydyti.
2.584. 120 g mass kamuolys nukrito
i 8 m aukio ir, atoks nuo grind, 2.592. Kokiu greiiu ems atmosfe-
pakilo 5 m aukt. Kiek ilumos dl r turi skrieti geleinis meteoras, kad
to isiskyr? kaits isilydyt ir igaruot? Pra-
din meteoro temperatr laikykite
2.585. 2 t mass garo kjis krinta i artima absoliutiniam nuliui.
4,6 m aukio ant geleies luito, ku-
rio mas 6 kg. Kiek laipsni kais ge- 2.593*. 1 kg mass knas pradeda
leis po vieno absoliuiai netampraus slysti 20 m ilgio nuoulnija ploktu-
smgio? ma, sudarania su horizontu 30 kam-
p, ir jos papdje gyja 4 m/s greit.
2.586. Krisdama i 600 m aukio, Kiek ilumos isiskiria dl trinties?
plienin plokt prie ems paviriaus Pradin kno greit laikykite lygiu
gijo 45 m/s greit. Visas oro pasiprie- nuliui.
inimo jg atliktas darbas buvo
panaudotas ploktei ildyti. Kiek laips- 2.594*. Du vienodos mass vininiai
ni kaito plokt? rutuliukai juda vienas prieais kit
greiiu v ir 2v. Kiek pakyla rutuliu-
2.587. 8 kg mass plieninis rutuliukas k temperatra po netampraus j
nukrito i 88 m aukio ir po smgio smgio?
atoko 1,4 m aukt. Kiek laipsni
jis kaito smgio metu? 2.595*. Prie silo, kurio ilgis I, prika-
bintas rutuliukas buvo patrauktas
2.588. Du vienodos mass rutuliu- padt B ir paleistas. Atsitrenks sie-
kai varinis ir aliumininis nu- nel, jis nukrypo kampu (padtis C).
mesti i 1,2 km aukio. Kurio i j, k % jo mechanins energijos virto

10. 3727 145


vidine energija. Kiek laipsni kaito 2.600. 210 kg mass geleinis ruoi-
rutuliukas? Laikykite, kad jo media- nys apdirbamas 59 kN svorio mecha-
gos savitoji iluma c yra inoma. niniu kju. Po 36 smgi ruoinio
temperatra pakyla nuo 283 K iki
293 K. Kokiu greiiu smogia kjis, kai
ruoinio ilimui tenka 70 % kjo me-
0B chanins energijos?
o , 2.601. I kokio aukio turi nukris-
' \
I \ ti alavo gabalas, kurio temperatra
I 4
1
\ 273 K, kad, smogdamas em, kais-
t iki 373 K? iki lydymosi temperat-
\
I s
ros? Alavo gabalo ilimui tenka 40 %
\
s
1 > sunkio jgos darbo.
1 \ /
! "c 2.602. Kiek laipsni ils vanduo, kris-
damas i 16 m aukio, jei 30 % jo
Oa potencins energijos naudojama van-
deniui ildyti?
2.603. I kokio aukio turi kristi ala-
vinis rutuliukas, kad smgio em
momentu visikai isilydyt? 96 % ru-
tuliuko mechanins energijos naudo-
2.596. 250 m/s greiiu lkusi vinin jama jam ildyti ir lydyti. Pradin
kulka atsimu ems pylim. 76 %
rutuliuko temperatra 20 0C. Oro pa-
jos kinetins energijos virto vidine
energija. Kiek laipsni pakito kulkos siprieinimo nepaisykite.
temperatra? 2.604. Iauta vertikaliai auktyn, vi-
2.597. 4 t mass garo kjis krinta ant nin kulka pakilo 1200 m aukt, o
geleins detals, kurios mas 8 kg. atsimuusi em, kaito. Kiek paki-
Kjo greitis smgio momentu lygus lo kulkos temperatra, jei vidine
2,6 m/s. Kiek laipsni ils detal nuo energija virto 50 % visos smgio
smgio, jei jos ilimui naudojama energijos?
80 % kjo mechanins energijos?
2.605. 12 kg mass plieninis kjis
2.598. Kiek yla tampuojamas 2 kg krinta i 1,6 m aukio ant 200 g ma-
mass plieno gabalas, kai j 6 m/s ss plokts, padtos ant priekalo.
greiiu smogia 4000 N sveriantis k- Kiek yla plienin plokt po 50 sm-
jis, o plieno ilimui tenka 65 % kjo
gi, jei jos ilimui tenka 42 % kjo
mechanins energijos?
potencins energijos?
2.599. 12 t mass vagonas, vaiavs
36 km/h greiiu, sustojo. Kiek ilo 8 2.606. Tirpstanio ledo gabale strigo
ketins vagono stabdi trinkels, ku- 10 g mass kulka, lkusi 900 m/s grei-
ri kiekvienos mas 9 kg, jei j i- iu. 50 % jos kinetins energijos virto
limui teko 60 % vagono kinetins iluma, kuri buvo suvartota ledui ly-
energijos? dyti. Kiek ledo isilyd?
2.607. Pneumatinio kjo plienin dal- dalis tuo metu isilyd? Laikykite,
ba, sverianti 1,8 kg, kas minut smo- kad pradin kulkos temperatra lygi
gia paviri 1000 kart, o kiekvieno 40 0C ir kulkos ilimui tenka 50 %
smgio energija lygi 38 J. Kokia yra jos kinetins energijos. Kuri kulkos
kjo galia? Kiek pakinta dalbos tem- dalis isilydyt, jei kulka strigt sie-
peratra po 3 min darbo, jei jos ili- noje?
mui tenka 16 % visos energijos?
2.608. Kokiu greiiu turi lkti vinin
kulka, kad, atsimuusi klit, isily-
dyt? Kulkos temperatra prie sm- 2.613. Griant gele 50 g mass ge-
g 100 0C, o smgio metu 60 % jos leiniu rankiniu grtu, per 3 min ne-
kinetins energijos virsta vidine ener- pertraukiamo darbo grtas ilo 65 K.
gija. Kokia galia buvo ivystyta griant,
jei grto ilimui teko 16 % visos su-
2.609. 8 t mass garo kjis laisvai
vartotos energijos?
krinta i 2,6 m aukio ant 220 kg
mass geleinio ruoinio. 36 % kjo 2.614. 72 AG galios automobilis buk-
mechanins energijos naudojama ruo- savo 15 s. Tam buvo ieikvota 0,1 %
iniui ildyti. Kiek kart nukrinta k- visos jo galios. Kiek 0 0C temperat-
jis, kol ruoinio temperatra pakyla ros sniego dl to itirpo po automobi-
30 0C? lio ratais?
2.610. Iautas mass sviedinys i- 2.615. ketiniame ruoinyje griam
lk i vamzdio greiiu v. Kiek pro- skyl purkiamas 12 0C temperatros
cent energijos, isiskyrusios sude- vanduo. Per 10 min 5 1 jo uvir. Ko-
gant mass M parako utaisui, sudaro kia galia ivystyta griant, jei 75 %
sviedinio kinetin energija? visos isiskyrusios ilumos buvo su-
2.611. Meistras 45 kartus brkteli vartota vandeniui ildyti?
plienine dilde per dildom detal, kas- 2.616. Vienas i vielos gamybos bd
kart paveikdamas dild 40 N jga ir vadinamas ispaudimu. kaitintas 1 kg
pastumdamas j 7 cm. Dilds mas mass varinis ruoinys kiamas ci-
100 g, o jos vidinei energijai padidinti lindr su anga, kurios skersmuo ly-
sunaudojama 45 % atliekamo darbo.
gus gaminamos vielos skersmeniui, ir
Kiek padidja dilds temperatra?
spaudiamas. Kiek per 4 s pakils ruo-
2.612*. vinin kulka, lkusi 440 m/s inio temperatra, jei spaudiant i-
greiiu, pramu sien, dl to jos grei- vystoma 5 AG galia ir ildymui tenka
tis sumajo iki 240 m/s. Kuri kulkos 65 % mechaninio darbo?

65. Naudingumo koeficientas


2.617. Nustatykite, kiek parako reikia 2.618. Dyzelinis traktoriaus variklis
autuvo utaisui, kad 9,6 g kulka i- ivysto 54 AG gali ir kas valand su-
lkt i to autuvo vamzdio 888 m/s vartoja po 220 g degal vienai arklio
greiiu. autuvo naudingumo koefi- galiai. Apskaiiuokite variklio naudin-
cientas 30 %. gumo koeficient.
2.619. 9 g mass kulka ilekia i au- koeficientas lygus 7,6 %. Kiek ak-
tuvo vamzdio 800 m/s greiiu. Para- mens angli sudeginama garveyje?
ko utaiso mas 4 g. Apskaiiuokite
vio naudingumo koeficient. 2.628. Keleivinis reaktyvusis lktu-
vas, turintis 4 variklius, kuri kiek-
2.620. Motorveio galia 736 W, o nau- vieno traukos jga 20 400 N, skrenda
dingumo koeficientas 30 %. Kiek naf- 840 km/h greiiu. Kiek benzino suvar-
tos (kg) per valand suvartoja io toja varikliai, kol lktuvas veikia
motorveio variklis? 4000 km? Varikli naudingumo koefi-
2.621. 35 AG garo maina per 7 h su- cientas lygus 0,25.
vartoja 2 m3 saus puini malk. 2.629. 1860 km/h greiiu skrendanio
Apskaiiuokite mainos naudingumo lktuvo variklis, kurio naudingumo
koeficient. koeficientas 22 sukuria 88 kN
2.622. Garlaiv varo 75 kW galios dy- traukos jg. Kiek benzino (m3) tuo-
zelis, kurio naudingumo koeficientas met sudeginama per 1 h ir kokia
30 %. Per vien reis garlaivis suvar- ivystoma galia?
toja 130 kg degal ir prieplaukose 2.630. Kiek kilometr nuvaiuos au-
prastovi 1,6 h. Kiek laiko trunka rei- tomobilis, kurio bak pilta 10 1 ben-
sas? zino, jei jo variklio naudingumo koe-
2.623. ilumin jgain, kurios nau- ficientas 15 %? Automobilio mas 3 t,
dingumo koeficientas 0,22, o galia o trinties koeficientas 0,02.
25 kW, per 1,6 h suvartoja 32 kg ku- 2.631. Automobilio mas 5 t, variklio
ro. Koks kuras deginamas jgainje?
naudingumo koeficientas 24 %, pasi-
2.624. Kilnojamosios elektros stoties prieinimo judjimui jga sudaro 0,05
galia 800 W, o benzininis variklis, ku- automobilio svorio. Kiek benzino rei-
rio galia 3 AG, per valand suvartoja kia pilti automobilio bak, kad jo u-
0,94 kg kuro. Apskaiiuokite variklio, tekt 300 km atstumui nuvaiuoti?
stoties generatoriaus ir visos stoties Kokia bus 108 km/h greiiu vaiuojan-
naudingumo koeficient. io automobilio variklio traukos jga
ir galia?
2.625. Kiek kuro, tenkanio vienai ar-
klio galiai, per valand suvartoja garo 2.632. Motociklui vaiuojant 54 km/h
turbina (deginama nafta, naudingumo greiiu, variklis ivysto 9 kW gali,
koeficientas 30 %)? o jo naudingumo koeficientas lygus
22 %. Kok atstum itaip galima nu-
2.626. Jrinio motorlaivio pagrindin
vaiuoti suvartojant 10 1 benzino?
jgain sudaro du dyzeliniai varikliai,
kuri kiekvieno galia 760 kW. Jie su- 2.633. 72 km/h greiiu nuvaiuodamas
vartoja po 245 g/kWh degal. Koks 110 km keli, automobilis suvartojo
yra varikli naudingumo koeficientas 19,4 kg benzino. Kokia buvo vidutin
ir kiek degal reikia savait trunkan- jo variklio galia, kai naudingumo ko-
iam reisui? eficientas lygus 25 %?
2.627. Garveys vidutiniu 54 km/h 2.634. 25,2 km/h greiiu vaiuojanio
greiiu nuvaiuoja IO3 km, ivystyda- dviraio variklis 100 km kelyje suvar-
mas 2000 AG gali. Jo naudingumo toja 1,6 1 benzino. Apskaiiuokite va-
riklio naudingumo koeficient, kai ga- naftos. Nustatykite, kelioms darbo
lia lygi 1 AG. dienoms uteks io kuro, jei viduti-
2.635. Kokiu vidutiniu greiiu vaiuo- n veikianio variklio galia bus lygi
ja sunkveimis, kurio variklis ivysto 20 AG. Darbo diena trunka 7 valan-
76 kW gali ir 110 km kelyje suvarto- das.
ja 65 1 benzino? Variklio naudingumo 2.639. Tarpmiestinis autobusas per 1 h
koeficientas lygus 30 %. nuvaiavo 76 km. Jo variklio vidutin
2.636. Pakabinamo valties variklio ga- galia buvo lygi 70 kW, o naudingumo
lia 18 AG, o naudingumo koeficientas koeficientas 25 %. Kiek dyzelini
15 %. Kok atstum nuplauks valtis degal, kuri tankis 800 kg/m3, reiso
32 km/h greiiu, suvartodama 20 1 metu sutaup vairuotojas? Degal
benzino? suvartojimo norma 100 km kelio
2.637. Remdamiesi traktoriaus va- 40 1.
riklio techniniais duomenimis (38 1, 2.640. 30 kW galios renginys aldo-
100 km) ir inodami, kad vidutinis mas tekaniu vandeniu. Perjs per
greitis lygus 36 km/h, apskaiiuokite spiralin 14 mm skersmens vamzdel,
vidutin traktoriaus variklio gali. Va- vanduo yla 16 0C. Nustatykite jo te-
riklio naudingumo koeficientas 23 %. kjimo greit, laikydami, kad visa
2.638. Variklio, kurio naudingumo ko- renginio galia naudojama vandeniui
eficientas 16 %, darbui sukaupta 5,4 t ildyti.

66. Darbas termodinamikoje


2.641. inomas vidutinis gar slgis 2.646. Kok darb atliko 330 g deguo-
cilindre ir stmoklio eiga. K dar rei- nies, izobarikai pakaitinto 15 K?
kia inoti, norint apskaiiuoti darb, 2.647. Palyginkite darbus, kuriuos at-
kur atlieka garai vienos stmoklio ei- liko vienodai izobarikai pakaitinti tos
gos metu? paios mass vandenilis ir deguonis.
2.642. I ulinio dugno pakyla duj 2.648. Pneumatinio kjo strypel stu-
burbullis. Ar tos dujos atlieka darb? mia suslgtas oras. Stmokliui judant,
Kodl? oro mas cilindre pakinta nuo 0,1 g
iki 0,6 g, o slgis ir temperatra
2.643. Kok darb atlieka dujos, izo-
(27 0C) lieka pastovs. Kok darb oras
barikai isiplsdamos nuo 1,6 1 iki
atlieka per vien stmoklio eig?
2,6 1? Duj slgis lygus 2 atm.
2.649. Kok darb atlieka 5 kg oro, izo-
2.644. Izobarikai isiplsdamos, dujos barikai ildomi nuo 6 0C iki 156 0C?
atliko 35 J darb. J slgis buvo lygus
IO5 Pa. Kiek padidjo duj tris? 2.650. 65 m3 trio kambaryje oro tem-
peratra i pradi buvo 282 K. Ik-
2.645. Kok darb atlieka v moli du- renus krosn, ji pakilo iki 298 K. Kok
j, kuri temperatra izobarikai darb plsdamasis atliko oras, kurio
pakinta dydiu AT? slgis normalus?
2.651. Cilindre po stmokliu buvo duota brinyje. Kiek kart pakinta
0,25 kg anglies dioksido duj. Kok i duj temperatra? Kok darb jos
darb jos atliko pakaitintos 86 K? atlieka?
2.652. Cilindre yra 1 m3 oro, kurio p '
temperatra 0 0C, o slgis 2,2 IO5 Pa.
Kok darb atliks oras, izobarikai il-
domas iki 9 0C?
2.653. Cilindre po nesvariu stmokliu
yra 3 kg oro. Nekintant slgiui, jo
temperatra padidjo 100 K. Kok dar-
b atliko oras plsdamasis? Jo tan-
kis normaliomis slygomis lygus
1,29 kg/m3.
2.654. Brinyje pavaizduotas vienas
ilumins mainos darbo ciklas. Ap-
skaiiuokite per cikl mainos at-
likt darb.

2.657. Tam tikro kiekio duj pradinis


tris lygus 0,01 m3, slgis 0,1 MPa, o
temperatra 310 K. I pradi ios du-
jos pakaitinamos iki 330 K, nekeiiant
j trio, po to dar iki 360 K, nekei-
iant slgio. Kok darb jos atlieka
pereidamos i pradins bsenos (i)
galin bsen (3)?

2.655. Dujos izotermikai isipleia,


dl to j tris padidja nuo 2 1 iki 14 1.
Pradinis j slgis lygus 1,2 IO6 Pa.
Nubraiykite io proceso grafik ir,
remdamiesi juo, apskaiiuokite duj
atlikt darb.
2.656. Cilindre po stmokliu yra duj,
kuri bsena kinta taip, kaip pavaiz-
2.658. Dujos, kuri pradinis slgis 2.661*. Garo mainos cilindre viduti-
1,5 IO6 Pa, pleiasi izotermikai, dl nis gar slgis 1 MPa. Stmoklio plo-
to j tris padidja nuo 2 1 iki 10 1. tas 200 cm2, eiga 45 cm, o sukimosi
Grafikai apskaiiuokite t duj atlik- greitis 180 sk/min. Apskaiiuokite
t darb. mainos gali.
2.662*. Kok darb per 1 min atliks
2.659. Pradinis duj slgis yra lygus
keturis cilindrus turintis traktoriaus
1 atm. Izotermikai slegiam i duj
variklis, kai jo alkninis velenas suk-
tris sumaja nuo 6 m3 iki 1 m3.
sis 1300 sk/min greiiu? Vidutinis
Grafikai nustatykite, kok darb at- duj slgis cilindre yra 5 IO5 Pa,
lieka iorins jgos, suspausdamos tas stmoklio eiga 15,2 cm, o jo plotas
dujas. 120 cm2.
2.660. Vertikaliu cilindru, kurio pa- 2.663. 180 cm3 trio cilindre po st-
grindo plotas 1 dm2, be trinties slan- mokliu yra duj, kuri temperatra
kioja 10 kg mass stmoklis. Or 323 K. Stmoklio svoris 1200 N, plo-
cilindre pakaitinus izobarikai, st- tas 50 cm2, atmosferos slgis 100 kPa.
moklis pakilo 18 cm. Kok darb atli- Pakaitintos 100 K, dujos isiplt. Ap-
ko oras, kai iorins aplinkos slgis skaiiuokite darb, kur jos atliko
buvo 100 kPa? plsdamosi.

67. Pirmasis termodinamikos dsnis


ir jo taikymas vairiems procesams
2.664. I ko susideda vidin kno 2.668. Termodinaminei sistemai buvo
energija? Suformuluokite pirmj ter- perduotas 250 J ilumos kiekis. Kaip
modinamikos dsn. pakito sistemos vidin energija, kai ta
sistema atliko 450 J darb?
2.665. vidins energijos sudt eina
ir atom branduoli energija. Kodl 2.669. 2,4 kg vandenilio buvo izobari-
tai neatsivelgiama, ilumos perdavi- kai pakaitinti 15 K. Kiek padidjo van-
mo reikinius analizuojant ilumos denilio vidin energija?
balanso lygties pagrindu?
2.670. Kiek padids 2,2 kg vandenilio
2.666. ilumos balanso lygtis tai vidin energija, jo temperatrai paki-
matematin iraika tokio teiginio: lus 16 K?
vykstant ilumos mainams, vieni sis-
temos knai gauna tiek pat energijos, 2.671. 12 mol vienatomi duj buvo
kiek jos atiduoda kiti knai. Remda- izobarikai pakaitinta 100 K. Kiek pa-
miesi pirmuoju termodinamikos ds- kito i duj vidin energija? Kok
niu, nustatykite ios lygties taikymo darb atliko dujos ir koks ilumos kie-
ribas. kis joms buvo suteiktas?
2.667. Vienatoms dujos kaitinamos 2.672. Izobarikai pakaitinti 400 K,
izobarikai. Kuri j gautos ilumos da- 700 moli duj gavo 9,6 MJ ilumos.
lis padidina vidin energij ir kuri su- Apskaiiuokite duj atlikt darb ir j
naudojama darbui atlikti? vidins energijos pokyt.
2.673. Cilindre po sunkiu stmokliu trio grafikas vieno ciklo metu. Kokie
yra 2,2 kg oro. Gavs 9280 J ilumos, io ciklo procesai vyko gyjant, o ko-
oras suilo 6 K ir isiplt. Apskai- kie atiduodant ilum? Kodl?
iuokite oro savitj ilum, atlikt
darb ir vidins energijos pokyt. 74

2.674. Izobarikai kaitinama 140 g


27 0C temperatros deguonies. Jo t-
ris dl to padidja dvigubai. Kok dar-
b atlieka deguonis? Kiek ilumos jam
suteikiama? Kiek pakinta jo vidin
energija?
2.675. Pastovaus slgio slygomis il-
domas helis gavo 20 kJ ilumos. Kiek
pakito helio vidin energija ir kok
darb jis atliko?
2.676. O0C temperatroje 1,6 kg oro
uima 0,6 m3 tr. Gavs ilumos,
oras izobarikai isiplt iki 0,65 m3. 0
Koks darbas buvo atliktas? Kiek ilu-
mos gavo oras? Kiek pakito oro tem- 2.682. 22 1 trio balion prileista ne-
ono (n. s.) ir jis ataldytas 92 K. Kaip
peratra ir vidin energija?
pakito neono vidin energija ir kiek
2.677*. 1 kg vandens temperatra pa- ilumos buvo atiduota?
didjo 1 K. Apskaiiuokite vandens vi-
2.683. 40 1 trio inde yra helio duj,
dins energijos pokyt, tenkant vienai
kuri slgis 100 kPa. Dujos pail-
molekulei.
domos tiek, kad j slgis padidja iki
350 kPa. Apskaiiuokite duj vidin
energij, atlikt darb bei joms su-
2.678. Izotermikai plsdamosi, dujos teikt ilumos kiek.
atliko darb A'. Kiek ilumos jos
gavo? 2.684*. rodykite, kad vienatomi du-
j, kuri molio mas M, izobarin
2.679. Kok ilumos kiek reikia su- savitoji iluma ireikiama formule
teikti 3 kg helio, norint j izochorikai
pakaitinti 90 K? c p = ^ ~ . Apskaiiuokite vandenilio
ZilVl

2.680. Kuriuo atveju ildomoms iki to- izobarin savitj ilum.


kios pat temperatros dujoms reikia 2.685*. Duj, kuri mas m ir molio
suteikti daugiau ilumos: kai nekinta mas M1 temperatra padidjo dydiu
duj tris ar kai nekinta j slgis? AT: vien kart pastovus buvo j sl-
Kodl? rodykite. gis p, kit kart tris V. Kiek sky-
2.681. Brinyje pavaizduotas pasto- rsi abiem atvejais dujoms suteikti i-
vios mass tobulj duj absoliutins lumos kiekiai Qp ir Q v bei savitosios
temperatros priklausomybs nuo j ilumos cp ir c v ?
68. Adiabatinis procesas
2.686. Kas yra adiabatinis procesas ir 2.691. I veikianio pneumatinio kal-
kokiais bdais jis realizuojamas? Kur? to arba pneumatinio plaktuko cilindro
Paaikinkite plaiau. veriasi baltas dmelis". Paaikinki-
te jo kilm.
2.687. Ar galima stiklinje kolboje,
kalorimetre arba Diuaro inde reali- 2.692. Molekul gali perokti i skys-
zuoti lt adiabatin proces? Kodl? io garus, kai jos kinetin energija
didesn u ilaisvinimo darb. Paai-
2.688. Kodl, pumpuojant or dvira- kinkite, kodl garuodamas i ilumai
io rato kamer, pompa yla? nelaidaus apvalkalo skystis atauta.
2.689. Kodl benzino, patenkanio vi- 2.693. Kompresoriaus cilindre suspau-
daus degimo varikl, didioji dalis i- diama 5 moliai tobulj duj. Kiek
garuoja suspaudimo, o ne siurbimo padidja j temperatra per vien st-
takto metu? moklio eig, atlikus 550 J darb?
(Proces laikykite adiabatiniu.)
2.690. Kodl vidaus degimo variklio
suspaudimo ir darbo takt laikome 2.694. Adiabatikai suspaudiant 60 g
adiabatiniu procesu, o siurbimo ir 300 K temperatros ksenono duj, bu-
imetimo takt neadiabatiniu pro- vo atliktas 400 J darbas. Nustatykite
cesu? galin duj temperatr.

69. iluminiai varikliai


2.695. Vandenynas turi neisenkan- ns mainos naudingumo koeficient,
ias vidins energijos atsargas. Kodl palyginkite j su didiausia naudingu-
iki iol negaminamos ilumins mai- mo koeficiento verte.
nos, kurios panaudot i energij?
2.699. ilumins mainos naudingu-
2.696. Kokiomis slygomis ilumins mo koeficientas lygus 80 %, o auin-
mainos naudingumo koeficientas b- tuvo temperatra 27 0C. Kokia yra il-
t lygus vienetui? dytuvo temperatra?
2.697. Plsdamosi adiabatikai, dujos 2.700. Vykstant udarajam procesui,
atlieka maesn darb negu izotermi- dujos atliko 120 J darb ir perdav au-
kai. Tad kodl vidaus degimo varik- intuvui 0,4 kJ ilumos. Apskaiiuoki-
liai, kuri veikimas pagrstas adiaba- te ciklo naudingumo koeficient.
tiniu duj pltimusi, paplit labiau?
2.701. iluminje mainoje i ildytu-
2.698. ilumins mainos ildytuvo vo gaunamas kiekvienas kilodaulis
temperatra 260 0C, auintuvo 27 0C. energijos atlieka 320 J darb. Auin-
Per tam tikr laik ildytuvas gavo tuvo temperatra 270 K. Apskaiiuo-
1,6 IO6 J ilumos ir auintuvui atida- kite mainos naudingumo koeficient
v 1,1 IO6 J. Apskaiiuokite ilumi- ir ildytuvo temperatr.
2.702. ilumins mainos ildytuvo cient ir palyginkite j su didiausiu
temperatra lygi 127 0C, o auintu- naudingumo koeficientu.
vo 27 C. Per 2 s maina gauna i
8.708. Automobilio variklis, kurio ga-
ildytuvo 130 kJ ilumos. Apskaiiuo-
lia 40 kW, per 1 h suvartoja 6,5 kg
kite mainos naudingumo koeficient,
benzino. Koks yra to variklio naudin-
ilumos kiek, atiduodam auintuvui
gumo koeficientas?
per 1 s, ir mainos gali.
2.709. Kok keli tolygiai nuvaiuos
2.703. ilumin maina per vien automobilis, sudegindamas 40 1 benzi-
cikl gauna i ildytuvo, kurio tempe- no, jei automobilis sveria 36 kN, o pa-
ratra 500 K, 3360 J ilumos. Kiek siprieinimo judjimui jga sudaro
ilumos ji atiduoda auintuvui, kurio 0,05 svorio? Variklio naudingumo ko-
temperatra 400 K? Kok darb ji at- eficientas lygus 18 %.
lieka per vien cikl?
2.710*. ilumin maina, kurioje cik-
2.704. ilumin maina per vien cik- las vyksta atvirkia kryptimi (aldy-
l atlieka 7,35 IO4 J darb. ildytuvo tuvas), kaip auintuv naudoja 0 0C
temperatra 100 0C, o auintuvo temperatros vanden, o kaip ildytu-
0 0C. Apskaiiuokite: v 100 0C temperatros vanden.
a) mainos naudingumo koeficient; Kiek vandens reikia ualdyti auin-
b) ilumos kiek, kur maina gauna tuve, kad ildytuve 500 g vandens
i ildytuvo per vien cikl; virst garais?
c) ilumos kiek, atiduodam auintu-
vui per vien cikl.
2.705. ilumin maina per vien cik- 2.711. Ar galima perduoti tam tikr i-
l gauna i ildytuvo 2,5 kJ ilumos. lumos kiek knui, nepakeiiant to
ildytuvo temperatra 400 K, auin- kno temperatros? Kodl?
tuvo 290 K. Kok darb maina at-
lieka ciklo metu ir kok ilumos kiek 2.712. Duj izobarin (pastoviojo sl-
atiduoda auintuvui? gio) savitoji iluma (cp) gerokai skiria-
si nuo j izochorins (pastoviojo trio)
2.706. ilumins mainos darbin me- savitosios ilumos (cv). Kuri i j di-
diaga i ildytuvo gauna 6,2 kJ ilu- desn? Kodl?
mos ir 75 % jos perduoda auintuvui. 2.713. Kok darb atliko 280 g oro,
Apskaiiuokite mainos naudingumo izobarikai pakaitinto 20 K, ir kiek i-
koeficient ir per vien cikl atlikt lumos jam buvo suteikta?
darb.
2.714. Kiek kart ilumos kiekis, rei-
2.707. Garo turbina 1 kWh pagaminti kalingas dujoms kaitinti (kai slgis
suvartoja 350 g dyzelinio kuro. tur- pastovus), didesnis u besipleiani
bin patenkani gar temperatra duj atlikt darb? Duj izobarin (pa-
240 0C, o auintuvo 25 0C. Apskai- stoviojo slgio) savitoji iluma cp, o
iuokite turbinos naudingumo koefi- molio mas M.
2 . Molekulin fiz i Ika
ir termodinamika
IX s k y r i u s
Garai ir j savybs.
Skysiai ir j savybs

70. Garai (sotieji, nesotieji ir perkaitintieji)


2.715. Kas lengvesnis (kai kitos sly- 2.720. Pakilus temperatrai, media-
gos vienodos): 1 m3 sauso oro ar 1 m3 gos tankis padidja. Kokios bsenos
drgno oro? Kodl? yra ta mediaga? Kodl tai vyksta?

2.716. Ar vienodas bus vandens gar 2.721. skirtingo skersmens susisie-


slgis udarame inde ( kur pilta iek kianiuosius indus pilama skysio, po
tiek vandens) ir atvirame inde (kuris, to platusis indas sandariai udaromas.
esant rkui, ilgai laikomas ore)? Ar, udarius ind, pasikeiia skysio
lygis induose? Kodl?
2.717. Sotieji vandens garai, kuri
temperatra 100 0C, uima tam tikr 2.722. Kodl, ildant skyst, soij
tr. Kaip pakis gar slgis, kai j t- gar slgis didja greiiau negu tobu-
ris sumas du kartus, o temperatra lj duj slgis?
liks tokia pati? Kodl?
2.723. Cilindre po stmokliu yra so-
2.718. K daryti, kad virdamas van- ij vandens gar be oro. Ar slegia-
duo sualt? mi ie garai spyruokliuos"? Nubrai-
ykite j slgio priklausomybs nuo
2.719. U formos vamzdel pilta skys- trio grafik.
io ir vamzdelio galai ulydyti. Kaip
galima suinoti, ar erdvje vir skys- 2.724. Lyti pradeda dl to, kad debe-
io yra tik jo sotieji garai, ar soij syse i maesni la susidaro stam-
gar ir oro miinys? besni. Kaip paaikinti reikin?
siirkite brin, kuriame parody- te ir paaikinkite oro bei soij gar
ta, kuo skiriasi molekuli priartji- slgio priklausomybs nuo trio gra-
mas prie ikilo (a) ir plokio (b) me- fikus.
nisko.

f/////////.

2.728. Brinyje pavaizduotas udara-


me inde esani gar slgio priklau-
somybs nuo temperatros grafikas.
K galima pasakyti apie garavimo pro-
ces, vykstant inde?

/SSS/////SSS/SSS/SS//S

b)

2.725. Patalpos tris ... m3 (imatuo-


kite). Kiek kilogram vandens soi-
j gar pavidalu yra tam tikros tem- 0
peratros ore?
2.729. Nustatykite, kokie yra vandens
2.726. Vandens gar slgis 15 0C tem-
garai (nesotieji, sotieji ar perkaitintie-
peratroje lygus 1,5 kPa. Kokie yra ji), kuri:
ie garai? Kodl?
a) temperatra lygi 12 C, o slgis su-
2.727. Brinyje pavaizduoti cilindrai daro 10,4 mm Hg;
A ir , kuriuose izotermikai slegia- b) temperatra lygi 24 0C, o slgis su-
mas oras ir sotieji garai. Nubraiyki- daro 19,7 mm Hg.
2.730. Kodl po kartos vasaros die- 2.739. Soij gyvsidabrio gar, ku-
nos vakare lomose ikrinta rkas? Ar ri temperatra 18 0C, tankis lygus
visada? Nuo ko tai priklauso? 0,02 g/m3. Apskaiiuokite j slg.
2.731. Kiek molekuli yra viename 2.740. Apskaiiuokite soij vandens
kilograme soij ir nesoij gyvsi- gar tank 100 0C temperatroje.
dabrio bei vandens gar?
2.741. Kiek kart 400 0C temperat-
2.732. Kiek kart soij vandens ga- ros ir atmosferos slgio gyvsidabrio
r, kuri temperatra 18 0C, moleku- gar tankis skiriasi nuo jo soij ga-
li koncentracija didesn negu 8 0C r tankio? Gyvsidabrio soij gar
temperatros soij gar? tankis 400 0C temperatroje lygus
0,22 MPa.
2.733. 18 0C temperatros sotieji van-
dens garai buvo atskirti nuo skysio 2.742. Kai tam tikros mediagos so-
ir ildyti iki 25 0C, nekeiiant j t- ij gar temperatra lygi 0 0C, t
rio. Koks pasidar j slgis? Kaip va- gar slgis yra 23,6 kPa, o kai tempe-
dinami tokie garai? ratra 46 0C 136 kPa. Palyginkite
i temperatr gar tank.
2.734. 1 1 vandens gar temperatra
22 0C, o slgis 5,8 mm Hg. Kiek kart 2.743. Udarame 1,1 1 trio inde yra
reikia sumainti t gar tr, kad jie 100 g verdanio (100 0C temperatros)
virst soiaisiais? vandens ir jo gar (oro inde nra). Ap-
skaiiuokite gar mas.
2.735. 0,6 m3 trio udaras indas, ku-
riame yra 0,5 kg vandens, kaitinamas 2.744. 90 1 talpos ind, kuriame yra
iki 146 0C. Kiek reikia pakeisti indo 10 0C temperatros sauso oro, pur-
tr, kad jame bt tik sotieji garai? kiama:
146 0C temperatros soij gar sl- a) 1 g vandens;
gis lygus 4,68 IO5 Pa. b) 2 g vandens.
Kiek vandens liks inde, pasibaigus ga-
2.736. Vandens gar slgis 27 0C tem-
ravimui?
peratroje lygus 9,5 mm Hg. Kokie
yra ie garai? Kokie jie bus, kai j t- 2.745. Udarame 3 1 talpos inde yra
r sumainsime nuo 2 1 iki 0,6 1, o soij vandens gar, kuri tempera-
temperatr iki 6 0C? tra 18 0C. Kiek vandens susidarys in-
de, temperatrai nukritus iki 10 0C?
2.737. 36 0C temperatros ir 1116 Pa
slgio vandens garai buvo ataldyti iki 2.746. Cilindre po stmokliu yra 1 g
6 0C, nekeiiant j trio. Koks buvo soij vandens gar. J tris
galinis gar slgis? Kokie buvo tie ga- 1654 cm3, temperatra 100 0C. Kok
rai? Kas vyko, garus dar ataldius darb reiks atlikti spaudiant garus
iki 3 0C? tol, kol jie virs tos paios tempera-
tros skysiu? 100 0C temperatros
2.738. 14 mm Hg slgio ir 25 0C tem- vandens tankis, esant jo soij gar
peratros vandens garai auinami iki slgiui, lygus 0,96 g/cm3.
15 C, nekeiiant j trio. Apskaiiuo-
kite atvsusi gar slg. Kokie yra 2.747. 8 1 trio inde yra 0 0C tempera-
tie garai? tros ir 760 mm Hg slgio sauso oro.
Koks slgis nusistovs inde, kai j 2.750. Kaip gaunami perkaitintieji
pilsime 3 g vandens ir j paildysime garai?
iki 100 0C? 2.751. 6 m3 trio katile yra 24 kg per-
kaitint iki 327 0C vandens gar. Ap-
2.748. Cilindre po stmokliu yra 0,3 g skaiiuokite j slg.
vandens gar, kuri temperatra
296 K. Gar tris 42 1. Kaip galima 2.752. 100 kg 260 0C temperatros
iuos garus paversti soiaisiais? vandens gar uima 100 m3 tr. Koks
yra t gar slgis?
2.749. Cilindre po stmokliu yra 18 0C 2.753. 17 0C temperatros sotieji garai
temperatros vandens. Stmoklis lie- atskiriami nuo skysio ir, esant pasto-
ia vandens paviri. Stmoklio plo- viam triui, kaitinami iki 27 0C. Ap-
tas 12 cm2. Kiek vandens igaruos, skaiiuokite pakaitint gar slg. Ko-
stmokliui pasislinkus 12 cm? kie yra tie garai?

71. Vandens virimo temperatros priklausomyb


nuo slgio. Garavimas ir kondensacija.
Krizin temperatra

2.754. Kaip uvirinti vanden, jo neil- 2.760. Vanduo verda, esant normaliam
dant? atmosferos slgiui. Koks yra gar tan-
kis vandens paviri kylaniuose
2.755. Ar uvirs 20 0C temperatros burbuliukuose?
vanduo po oro siurblio gaubtu, kai or
iretinsime iki 40 mm Hg? 2.761. Dujinio termometro kolba pri-
tvirtinta prie stovo dugnu vir ir
2.756. Vandens gar slgis katile ly- ukimta kamiu. Per j perkitas
gus 0,8 atm. Kodl t gar tempera- stiklinis vamzdelis, kurio apatinis ga-
tra auktesn negu 100 0C? las leistas stiklin su vandeniu.
2.757. Gyvsidabrio virimo takas ly- a) Kaip kis vandens stulpelio auktis
gus 357 0C, o gyvsidabrio termometru vamzdelyje, keiiantis aplinkos oro
galima imatuoti temperatr iki temperatrai?
b) Kodl io termometro rodmenys
600 0C. Kodl taip yra?
yra netiksls?
2.758. Alpinistai auktai kalnuose ga- c) Kokio skysio reikia pilti ter-
mino valg. Nustatyt laik pavirin mometr, kad jo rodmenys bt tiks-
produktus, pastebjo, kad jie neivir. lesni?
Kokia io reikinio prieastis?
2.759. Atviroje kolboje vanduo uver- 2.762. Garuojant skysiui, nuo jo pa-
da, kai jo temperatra pakyla iki viriaus atsiskiria paios greiiausios
100 0C. Koks tuo metu yra atmosferos molekuls. Atrodyt, kad gar tempe-
slgis? Gar tankis 100 0C temperat- ratra turt bti auktesn u skys-
roje lygus 0,6 kg/m3. io temperatr. Kodl taip nra?
2.763. Kuri ri energija virsta mo- 2.775. 16 0C temperatroje vandens
lekuls kinetin energija, kai moleku- garai uima 5,65 1 tr ir sukelia
l ilekia i skysio? 1260 Pa slg. Koks bus t gar sl-
gis, temperatrai pakilus iki 27 C, o
2.764. Kodl padiauti drgni skalbi- triui padidjus iki 8,15 1?
niai, nupjauta ol greiiau idista
vjuotu oru? 2.776. Koks yra vandens gar slgis
18 0C, 29 0C ir 50 0C temperatroje, kai
2.765. Kodl vasar vanduo atviruose t gar tankis atitinkamai lygus
telkiniuose beveik visada vsesnis u 15,4 g/m3, 25,8 g/m3 ir 83,2 g/m3?
aplinkos or?
2.777. Apskaiiuokite vandens gar
2.766. Kodl plaukikas, ijs i van- tank 10 0C, 29 0C ir 70 0C temperat-
dens, jauia alt, ypa puiant vjui? roje, kai t gar slgis atitinkamai ly-
2.767. Kodl lyjant oras atvsta? gus 1227 Pa, 4000 Pa ir 31 400 Pa.

2.768. Pelktose vietose kart or


ksti sunkiau negu sausose. Kodl?
2.778. Angliargts duj krizin tem-
2.769. Paaikinkite, kodl, vilkint gu- peratra lygi 31 0 C. Kaip suskystinti
motu drabuiu, sunkiau ksti kart. ias dujas?
2.770. Ar gali garuoti kietasis knas? 2.779. Nesinaudodami lentelmis, pa-
2.771. Kodl vanduo gesina ugn? Kas sakykite, ar vandens krizin tempera-
greiiau ugesina liepsn: verdantis tra yra auktesn, ar emesn u
vanduo ar altas? Kodl? kambario temperatr. Kodl?

2.772. Kuo dujin kaitinamoji lempa 2.780. Ar gali 350^C ir 400 0C tempe-
pranaesn u vakuumin? ratros vanduo bti skystas? Kodl?
2.773. Kaip paaikinti debes pdsako 2.781. Anglies dioksido krizin tem-
atsiradim paskui labai auktai skren- peratra 304 K. Ar galima 300 K ir
dant lktuv? 310 K temperatros ias dujas pavers-
ti skysiu? Kodl?
2.774. Tarp vandens ir jo gar yra di-
namin pusiausvyra. Per 1 s i 1 m2 2.782. Kokios bsenos yra eteris, kai
vandens paviriaus igaruoja 6 IO25 jo temperatra lygi krizinei (467 K)?
molekuli. Kiek vandens kas sekund 2.783. Ar galima vandenyje ilydyti
sugrta 1 m2 vandens paviri? vin? Kokiomis slygomis?

72. Drgm
2.784. Kaip susidaro rasa ir rkas? 2.787. Kodl iem ikvepiamame ore
kartais matome rk, o vasar jo ne-
2.785. Kokiu atveju rasos takas"
matome niekada?
tampa erkno taku"?
2.786. Kodl, ileidiant i baliono du- 2.788. Lauke alta ir lyja. Kambaryje
jas, ant ventilio ikrinta rasa ar net drgnas oras. Ar sumas oro drgm,
erknas? atidarius orlaid? Kodl?
2.789. Kodl altu oru lang stiklai ap- 2.802. Santykin oro drgm 73 %. K
rasoja tik i kambario puss? rodo sausasis ir drgnasis psichromet-
ro termometras, jeigu yra inoma,
2.790. Kodl apsiniaukusiu oru nakt
kad j rodmenys skiriasi 2 0C? 4 0C?
nebna rasos?
2.803. Psichrometro drgnasis termo-
2.791. Ar vienodas azoto dalinis slgis metras rodo 10 0C, o sausasis 14 0C.
vir drgnos ir sausos dirvos, esant Apskaiiuokite vandens gar santyki-
iltam nevjuotam orui? Kodl? n drgm ir dalin slg.
2.792. Kur didesn paryio alnos ti- 2.804. Kambario oro santykin drg-
kimyb: ant kalvos ar lomoje? Kodl? m 50 %, o temperatra 10 0C. K tu-
2.793. Kaip paaikinti, kodl iem ri rodyti psichrometro drgnasis ter-
ant lang stikl susidaro erknas? mometras?
I kurios stiklo puss jis susidaro? 2.805. Psichrometro sausasis termo-
Kodl? metras rodo 13 0C, o drgnasis 7 0C.
2.794. Dulkia altas rudens lietus. Santykin oro drgm, imatuota
Kambaryje pakabinti iskalbti balti- plaukiniu higrometru, lygi 40 %. Ar
niai. Ar, atidarius orlaid, jie idit teisingi higrometro rodmenys?
greiiau? Kodl? 2.806. Kai temperatra lygi 6 0C, psi-
2.795. Kaip pirtyje, irint vamz- chrometro sausojo ir drgnojo termo-
dius, galima atskirti, kuriais j teka metro rodmenys sutampa. K rodys
altas vanduo, o kuriais kartas? drgnasis termometras, kai tempe-
Kodl? ratra pakils iki 15 0C? Vandens gar
dalinis slgis nepakinta.
2.796. Kodl aprasoja akiniai, kai
mogus i altos aplinkos eina ilt 2.807. Vamzdeliu, kuriame yra drg-
patalp? m sugerianios mediagos, pratekjo
10 1 oro. Vamzdelio mas dl to padi-
2.797. iem, atidarius pakankamai djo 300 mg. Kokia buvo absoliutin
ilto ir drgno kambario langel, susi- oro drgm?
daro rko kamuoliai, kurie kambary-
je nusileidia, o lauke pakyla. Paai- 2.808. Absoliutin oro drgm 60 0C
kinkite reikin. temperatroje lygi 5 10~3 kg/m3. Ko-
kia bus absoliutin drgm, tempera-
2.798. Kodl alt dien upje vir trai nukritus iki 20 0C?
proper susidaro rkas?
2.809. Nustatykite absoliutin oro
2.799. Kodl, nukritus oro temperat- drgm, kai dalinis gar slgis 14 kPa,
rai kambaryje, juntama drgm? o temperatra 40 C.
2.800. Ar galima naudotis psichromet- 2.810. Barometras rodo bendr atmo-
ru skersvjyje arba gatvje, kur puia sferos oro slg p. Barometru ir higro-
vjas? Kodl? metru nustatykite sauso oro slg p0
bei jame esani gar slg pg.
2.801. Psichrometro sausasis termo-
metras rodo 20 0C, o drgnasis 2.811. Ikrito lapias sniegas. Kokiu
10 0C. Apskaiiuokite santykin oro bdu galima nustatyti procentin
drgm. drgms sudt jame?
2.812. Kuriuo atveju santykin oro b) rasa, dirvos temperatrai nukritus
drgm gali padidti, net sumajus iki 15 0C; iki 21 0 C?
absoliutinei drgmei? Kodl?
2.823. Kuriuo atveju labiau juntame
2.813. Dalinis vandens gar slgis drgm: kai 30 0C temperatros ore
19 0C temperatros ore buvo 1,1 kPa. yra 15 g/m3 gar ar kai 3 0C tempera-
Kokia to oro santykin drgm? tros ore yra 4 g/m3 gar?
2.814. 5 m3 oro, kurio temperatra 2.824. Sausasis ir drgnasis psichro-
18 0C, yra 58 g vandens gar. Apskai- metro termometras rodo 15 0C ir 9 0C.
iuokite absoliutin ir santykin oro Apskaiiuokite santykin oro drgm.
drgm. Jos vert palyginkite su verte, gauta
remiantis higrometro tuo paiu mo-
2.815. Higrometru nustatyta, kad ra- mentu rodoma rasos tako tempera-
sa ikrinta, esant 10 0C temperatrai. tra (2 0C).
Kokia yra 20 0C temperatros oro ab-
soliutin ir santykin drgm? 2.825. 10 0C temperatros oro drgm
yra 80 %. Kaipji pasikeis, kai oras su-
2.816. Oro temperatra 16 0C, o rasos ils iki 20 C?
takas 6 0C. Kokia absoliutin ir san-
tykin oro drgm? 2.826. Kai temperatra 16 0C, santyki-
n oro drgm lygi 60 %. Kaip ji pa-
2.817. Oro temperatra 23 C, santy- sikeiia, kai oro temperatra suma-
kin drgm 45 %. Apskaiiuokite ab- ja 5 0C, o vandens gar dalinis slgis
soliutin drgm ir rasos tak. lieka toks pat?
2.818. Santykin oro drgm vakare, 2.827. Oro temperatra 15 0C, be to,
kai temperatra 16 0C, lygi 55 %. Ar kiekviename kubiniame metre yra
ikris rasa, nakt temperatrai nukri- 7,5 g vandens gar. Apskaiiuokite
tus iki 10 C? santykin oro drgm.
2.819. Rasos takas 8 0C, o santykin 2.828. Inde yra oro, kurio santykin
oro drgm 50 %. Kokia yra oro tem- drgm 60 %, o temperatra 16 0C.
peratra? ind brus fosforo anhidrido (P2O5),
2.820. Santykin drgm kambaryje oras idivo ir indo mas dl to su-
70 %. Oro temperatra 15 0C. Iki ko- majo 3,4 g. Koks buvo indo tris?
kios temperatros reikia ataldyti me- 2.829. Kambario oro temperatra
talin blizgani ploktel, kad jos pa- 110C, o santykin drgm 75 %. Kiek
viriuje pasirodyt rasa? drgms (kg) yra 100 m3 trio kamba-
ryje?
2.821. Vakare paeerje oro tempera-
tra 19 0C, santykin drgm 75 %. 2.830. Kambario oro temperatra
Kokioje temperatroje paryiui tur- 25 0C, rasos takas 10 0C, kambario t-
t susidaryti rkas? ris 120 m3. Apskaiiuokite oro santy-
kin ir absoliutin drgm bei van-
2.822. Kai temperatra 29 0C, santyki-
dens gar mas.
n oro drgm lygi 60 %. Ar ikris
nakt: 2.831. Kiek vandens gar yra 5 m
a) erknas, oro temperatrai nukri- 8 m 3 m trio kambaryje, kai tem-
tus iki - 3 0C; iki - 5 0C; peratra 18 0C, o rasos takas 8 0C?

3727 161
2.832. Vakare oro temperatra buvo kia buvo 25 0C temperatros oro san-
lygi 16 0C, o santykin drgm tykin drgm?
64 %. Nakt temperatra sumajo iki
2.841. Kambario matmenys 6 m
6 0C. Ar ikrito rasa? Jei ikrito, tai 7 m 3 m. Oro temperatra jame
kiek vandens gar susikondensavo i 14 0C, santykin drgm 75 %. Kiek
I m3 oro? vandens galima gauti, oro temperat-
2.833. Nustatykite, kiek vandens gar rai nukritus iki 12 0C? Kiek laipsni
susikondensavo i kiekvieno kubinio reikia pakelti oro temperatr, kad
metro oro, ataldyto 12 C, kai pradi- santykin jo drgm sumat iki
n jo temperatra buvo 16 C, o san- 50 %?
tykin drgm 67 %. 2.842. Kiek vandens gali igaruoti
2.834. Rasos takas 5 0C.Kiek van- kambaryje, kurio matmenys 10 m
dens gar gali susidaryti i 1 m3 oro, 8 m 4 m? Oro temperatra 23 0C,
kurio temperatra 24 0C? o santykin drgm 65 %.

2.835. Kambario oro santykin drg- 2.843. 8 1 talpos ind dta higrosko-
m 63 %, o temperatra 16 0C. Kiek pin mediaga sugr 0,12 g vandens.
laipsni turi nukristi oro temperat- Kokia yra santykin oro drgm inde,
ra lauke, kad kambario lang stiklai esant 18 0C temperatrai?
aprasot? 2.844. 60 0C temperatros oro absoliu-
tin drgm 0,005 kg/m3. Kokia bus
2.836. Esant 8 0C temperatrai, santy-
oro absoliutin drgm, temperatrai
kin oro drgm lygi 100 %. Kiek
sumajus iki 20 C?
laipsni reikia padidinti oro tempera-
tr, kad drgm sumat iki 60 %? 2.845. 100 1 trio inde yra oro, kurio
temperatra 27 0C, santykin drgm
2.837. Oro temperatra 27 C, santy- 35 %. Kokia bus jo santykin drgm,
kin drgm 54 %. Kiek pakis at- kai ind pilsime 1 g vandens?
mosferos slgis, kai, temperatrai
nekintant, santykin drgm padids 2.846. 30 0C temperatros oro santy-
iki 70 %? sumas iki 40 %? kin drgm lygi 0,8. Apskaiiuokite
santykin drgm io oro, izochori-
2.838. Oro temperatra 22 C, santy- kai suildyto iki 50 0C. Soij van-
kin drgm 55 %. Ar ikris rasa, dens gar slgis, esant 30 0C tempera-
temperatrai sumajus iki 15 C? iki trai, lygus 31,8 mm Hg, o esant 50 0C
II C? Jei taip, tai kiek vandens susi- temperatrai, 92,5 mm Hg.
darys i kiekvieno kubinio metro oro?
2.847. Kai temperatra 16 0C, 120 m3
2.839. 6 0C temperatros oro santyki- trio kambaryje santykin oro drg-
n drgm 55 %. Ar susidarys erk- m 65 %. Apskaiiuokite kambario ore
nas, temperatrai nukritus iki - 1 C? esani vandens gar mas.
iki - 4 0C? Jeigu taip, tai kiek drgms
isiskirs i 1 m3 oro? 2.848. Santykin oro drgm dien,
kai temperatra 20 C, lygi 70 %. Kiek
2.840. Temperatrai nukritus nuo vandens rasos pavidalu isiskirs i
25 0C iki 12 0C, i kiekvieno kubinio kiekvieno kubinio metro oro, jei nak-
metro oro isiskyr 7 g vandens. Ko- t temperatra nukris iki 9 0C?
2.849. Kai temperatra 24 0C, santyki- 2.851. Vir 5 km2 ploto paviriaus
n oro drgm lygi 70 %. Kiek van- esanio 1000 m storio oro sluoksnio
dens papildomai gali igaruoti 1 m3 temperatra 20 0C, santykin drgm
io oro? 72 %. Orui atvsus iki 10 0C, ima lyti.
2.850. Esant 25 0C temperatrai, san- Apskaiiuokite ikritusio lietaus ma-
tykin oro drgm lygi 60 %. Kokia s ir krituli sluoksnio stor ems
yra absoliutin io oro drgm? paviriuje.

73. Atmosferos slgis


2.852. Kodl dujos (skirtingai negu 2.859. Kokio didumo jga normalaus
skysiai) uima vis indo tr? slgio atmosfera spaudia 100 mm
2.853. Kodl atmosfera slegia? skersmens Magdeburgo pusrutulius,
kuri viduje oras iretintas tiek, kad
2.854. Kodl paildyta medicinin tau- jo slgis lygus 2 mm Hg?
r prisisiurbia prie kno?
2.860. Skysio manometro vamzdelio
2.855. Kaip sudarytas gyvsidabrinis virutinis galas priritas prie vieno
barometras? Kuo pagrstas jo veiki- svarstykli peties. Pusiausvyrai palai-
mas? kyti lktel, prikabint prie kito
2.856. Skriejanio orbita kosminio svarstykli peties, dti svarsteliai. K
laivo kabinoje palaikomas normalus jie atsveria? Ar sutriks svarstykli pu-
atmosferos slgis, nors oras ia, kaip siausvyra, pasikeitus atmosferos sl-
ir visi daiktai, yra nesvarus. Paaikin- giui? Kodl?
kite tai.
2.857. Kas atsitiks nesvarumo sly-
gomis gyvsidabrio barometrui ir ba-
rometrui aneroidui? Ar bus galima
tuomet naudotis vandenmaiu stiklu?
Kodl?
2.858. I Magdeburgo pusrutuli
oro isiurbta tiek, kad jo slgis lygus
6325 Pa. Pusrutuli paviriaus plotas
0,08 m2, atmosferos slgis 101 325 Pa.
Kokia jga reikia veikti pusrutulius,
kad jie persiskirt?

74. Skysiai ir j savybs


2.861. Ar teisingas Paskalio dsnis 2.863. Ireikkite niutonais vienam
dirbtiniame ems palydove? Kodl? kvadratiniam metrui slg, lyg:
a) 1 mm H2O; b) 1 mm Hg.
2.862. Ar galima perpilti vanden i
vienos stiklins kit DZP kabinoje? 2.864. Kokio didumo jga vanduo
Kodl? slegia autogirdyklos votuv, kurio
plotas 1,2 cm2, kai vandens lygis gir- gylyje. Kokio svorio kn reikia pad-
dyklos bokte 25 m? ti ant ploktels, kad ji atsiskirt nuo
vamzdelio? Ploktels svorio nepaisy-
2.865. Garo katilo manometras rodo
kite.
1,1 MPa. Kokio didumo jga garai
slegia apsaugin votuv, udarant 2.872. leidus kapiliarin vamzdel
400 mm2 ploto ang? Technini mano- vanden iki gylio Z, vanduo jame paki-
metr skalse padalos paprastai ymi- lo aukt h. Tada vamzdelis i apa-
mos taip, kad rodykl rodyt, kiek ios buvo uspaustas pirtu, o iklus
i vandens, pirtas atitrauktas. Kokio
slgis balione ar gar slgis katile di-
aukio vandens stulpelis liko vamz-
desnis u atmosferos slg.
delyje? (Laikykite, kad virutinis
2.866. Kokio didumo jga jros van- gaubtas ir apatinis ikilas meniskas
duo slegia naro skafandr, kurio plo- buvo vienodo kreivumo.)
tas 4 m2, 330 m gylyje?
2.867. Stiklinis vamzdelis, kurio vie-
nas galas udarytas ploktele, leistas 2.873. Kodl, tirpstant vandenyje val-
tuo galu vertikaliai vanden 0,42 m gomosios druskos arba natrio hiposul-
gylyje. Koks turi bti vamzdel fito kristalams, tirpalo temperatra
pilto: a) gyvsidabrio; b) ibalo stul- krinta? Kas atsitiks, leidus kristal
pelio auktis, kad ploktel atkrist? tos paios mediagos nesotj tirpal?
persotint tirpal arba peraldyt ly-
2.868. Kokio didumo slgimo jga vei- dal?
kia utvank, kurios ilgis 150 m, o
vanden sulaikanios atramos auktis 2.874. Kodl aldymo rengini vamz-
6 m? diais varomas valgomosios druskos
tirpalas, o ne grynas vanduo?
2.869. Kokio didumo slgimo jg pa-
tiria akvariumas, kurio ilgis 3 m, o 2.875. Kaip, spaudiant aliui, i s-
sieneli polinkio kampas 30 ? Van- raus vandens galima gauti gl?
dens auktis akvariume 2 m. 2.876. Kietas druskos gaballis, mes-
2.870. Kokios formos ind reikia pa- tas vanden, po kurio laiko itirpo ir
imti, kad vandens slgimo indo dug- tolygiai pasiskirst visame skystyje.
n jga bt: Kaip visa tai paaikinti?
a) lygi skysio svoriui (rodykite sprs- 2.877. Kodl ledainse laikomas ledas
dami); apibarstomas druska?
b) didesn u skysio svor;
c) maesn u skysio svor? 2.878. Kartais iem aligatviai bars-
tomi druska, ir dl to itirpsta snie-
2.871. 3 cm skersmens stiklinis vamz- gas. Kodl taip daroma? Kada kojos
delis i apaios udengtas ploktele ir als labiau: einant snieguotu aligat-
vertikaliai leistas vanden 70 cm viu ar pabarstytu druska? Kodl?
75. Archimedo jga
2.879. Vandens sklidinai pripiltame ki- 2.886. Laivo su kroviniu skerspjvio
bire plaukioja geleinis puodas. Ar i- plotas ties vaterlinija lygus 1200 m2.
silies vanduo i kibiro, jei puod pa- Kai laivas perplauk i ups jr, jo
nardinsime? Kodl? panirimo gylis sumajo 0,2 m. Ap-
2.880. Prie vienos svarstykli lkte- skaiiuokite, kiek sveria laivas su
ls prikabintas knas panardinamas kroviniu.
vanden. Ar pakis svarstykli rodmuo, 2.887. Jroje plaukioja ledkalnis, ku-
ildant vanden? Kodl? rio dalis (jos tris 195 m3) ikilusi vir
2.881. Tuose rajonuose, kur ups te- vandens. Apskaiiuokite viso ledkal-
ka jr, yra daikt, kurie ilg laik nio ir povandenins jo dalies tr.
plduriuoja pasinr vandenyje (vie- 2.888. Detal, pagaminta i geleies ir
nodame gylyje). Kaip paaikinti nikelio lydinio, ore sveria 340 N, van-
reikin? denyje 300 N. Nustatykite, kiek
2.882. 30 0C temperatros vandenyje procent viso detals trio sudaro ge-
plduriuoja beveik paskends knas. leis ir kiek nikelis. Apskaiiuokite
Ar is knas plaukios, jei vanden at- vis detals tr.
aldysime? Kodl? 2.889. 2,4 m3 trio gelbetonio plok-
2.883. Kokia jga skystis veikia j pa- t pririta prie lyno ir panardinta
nardint kn nesvarumo slygomis? vanden. Kaip pakis lyno tempimas,
Ar tada galioja Archimedo dsnis? iklus plokt i vandens?
Kodl? 2.890. 6180 t mass laivas perplaukia
2.884. ind pilta trij nesimaiani i jros up. Kokios mass krovin
skysi: vandens, ibalo ir gyvsidab- reikia ikelti i laivo, kad jo grimzl
rio. Kuria tvarka jie slgso inde? nepasikeist?
Kodl?
2.891. Eere, 100 m gylyje, kur tem-
2.885. Pakrautas garlaivis nugrimzdo peratra 8 0C, plonasienis guminis oro
vanden 1 m. Garlaivio skerspjvio pripstas balionas yra pusiausviras.
plotas ties vaterlinija lygus 1800 m2, o Baliono mas 40 g, o atmosferos sl-
garlaivio kratai iame lygyje vertika- gis 99,7 kPa. Apskaiiuokite balione
ls. Apskaiiuokite krovinio svor. esanio oro mas.

76. Skysio paviriaus tempimas


2.892. Ant indo dugno gulinti medin kas didesnis u medio pludrum van-
lentel, upilta vandeniu, ikyla jo denyje. Paaikinkite reikin.
paviri, tuo tarpu stiklin ploktel,
upilta gyvsidabriu, neikyla, nors 2.893. popierin dut pilta van-
stiklo pldrumas gyvsidabryje yra kur dens. Kodl jos sienels linko vid?
2.894. Kodl vandenyje teptuko ere- 2.903. Ligoniui paskirtas tam tikras
Iiai bna prasiskt, o itraukti i skaiius vaist la. Ar j reiks padi-
vandens sulimpa? dinti, ar sumainti, jei ligonis vaistus
lains kartai prikrentoje patalpoje?
2.895. Vanduo lengvesnis u sml. Kodl?
Tad kodl vjas gali pakelti itis de-
bes smili ir labai maai vandens 2.904. Viena kolba iki puss pripilta
pursl? vandens, kita gyvsidabrio. Kokios
formos bus tie skysiai nesvarumo s-
2.896. Dvi vandeniu sudrkintas ir su- lygomis?
glaustas stiklines plokteles (pavyz-
2.905. 0,15 mm skersmens viela ver-
diui, du dengiamuosius stiklus) ore
tikaliai prikabinta prie vienos jautri
atskirti sunku, o vandenyje leng-
svarstykli lktels. Dalis vielos
va. Paaikinkite kodl. panardinta vanden. Vandens pavir-
2.897. pipets stiklinio vamzdelio iaus tempimo koeficientas lygus
snapel pateko laas vandens. kuri 7,3 IO"2 N/m. Kokio didumo papildo-
pus jis pasislinks: plaiojo ar siauro- ma jga veiks svarstykles dl to, kad
jo vamzdelio galo link? Kodl? vanduo drkina viel?

2.898. Kodl silpnai tempta virv su- 2.906. I kapiliaro ilajusi 100 al-
lapusi atrodo stipriai tempta? koholio la mas 0,71 g. Nustatykite
alkoholio paviriaus tempimo koefi-
2.899. Vandens paviriuje padkite cient, kai lao atitrkimo momen-
du degtukus ir vanden tarp degtuk tu kapiliaro kaklelio skersmuo yra
prilieskite muilo gaballiu. Bandym 1 mm.
pakartokite, priliesdami vanden cuk-
2.907. 20 0C temperatros vanduo la-
raus gaballiu. Rezultatus paaikin- a i 1 mm skersmens vertikalaus
kite. stiklinio vamzdelio. Apskaiiuokite la-
2.900. Muiluoto vandens paviriaus o svor.
tempimas yra beveik perpus maes- 2.908. 20 0C temperatros ibalas laa
nis negu gryno vandens. Kodl mui- i 1,6 mm skersmens vamzdelio. Kiek
luotas vanduo sudaro tokius stiprius la bus viename kubiniame centi-
burbulus ir plveles, koki nemano- metre ibalo?
ma gauti i gryno vandens?
2.909. Pipetje, kurios kaklelio sker-
2.901. Vandens paviriuje 2 cm atstu- smuo 1,2 mm, buvo 4 cm3 aliejaus (jo
mu vienas nuo kito padkite du deg- tankis 0,91 g/cm3). Ilainus j, gauti
tukus. Vanden tarp degtuk palies- 304 laai. Koks aliejaus paviriaus
kite: tempimo koeficientas?
a) kaitinta viela; 2.910. Kokios mass vandens laas
b) viela, suvilgyta alkoholiu. krinta i 1 mm skersmens stiklinio
Rezultatus paaikinkite. vamzdelio? Vandens paviriaus tem-
2.902. Kodl ant viel arba augal la- pimo koeficientas 7,4 IO"2 N/m.
p pakimba lietaus laeliai? Kodl, 2.911. 4,5 cm ilgio degtukas plduriuo-
saulei ildant, jie nukrinta? ja 18 0C temperatros vandens pavir-
iuje. I vienos degtuko puss van- nos ilgis 3 cm. Kokiu atstumu nuo
den atsargiai pilant muilo tirpal, vandens paviriaus yra apatin kube-
degtukas pradeda judti. kuri pus lio briauna?
jis juda? Kokio didumo jga j veikia?
2.918. 4 cm ilgio ir 1,2 g mass medi-
2.912. Matuojant vandens paviriaus nis strypelis plduriuoja vandens
tempimo koeficient, prie dinamo- paviriuje. I vienos strypelio puss
metro prikabintas aliumininis iedas vanden atsargiai pilamas muilo tirpa-
buvo horizontaliai padtas ant van- las. Kokiu pagreiiu prads judti
dens paviriaus, po to atpltas nuo jo. strypelis? vandens pasiprieinim ju-
iedo mas 5,7 g, vidutinis skersmuo djimui neatsivelkite.
20 cm. iedo atplimo momentu di- 2.919. I kiuvets pro 2 mm skers-
namometras rod 150 mN. Apskai- mens angel kas sekund nukrinta po
iuokite vandens paviriaus tempimo vien la ibalo. Per kiek laiko ila-
koeficient. s 25 cm3 ibalo?
2.913. Plonas metalinis iedas, kurio 2.920. Rmelis, kurio viena kratin
spindulys 8 cm, o svoris 68,6 N, pri- gali slankioti, aptrauktas muilo plve-
lieiamas prie muilo tirpalo. Kokios le. Kok darb reikia atlikti norint pa-
jgos reikia iedui atitraukti nuo traukti judani 4 cm ilgio kratin
skysio? 8 cm atstumu?
2.914. Arbatinuko dugne igrta 2.921. Koks darbas bus atliktas ipu-
0,1 mm skersmens apvali skylut. Iki iant 12 cm skersmens muilo burbu-
kokio aukio galima pripilti arbati- l? Atmosferos slgio nepaisykite.
nuk vandens, kad jis netekt pro t
skylut? Ar galios i slyga, jei vande- 2.922. Muilo tirpalo paviriaus tempi-
mo koeficientas 40 mN/m. Kok darb
n arbatinuke ildysime? Kodl?
reiks atlikti norint ipsti 5 cm spin-
2.915. I pipets ilainama vienoda dulio muilo burbul?
mas vandens: i pradi 10 0C
temperatros, paskui 80 0C tempe-
ratros. Pirmuoju atveju susidar 30
la, antruoju 36 laai. Vandens 2.923. Kodl kartos sriubos paviriu-
tank laikydami vienodu, nustatykite, je plaukiojantys riebal laai yra pa-
kaip ir kiek kart pakito vandens pa- nas skrituliukus (kai irima i
viriaus tempimo koeficientas. viraus)? Kai aukto briauna tarp
2.916. 6 cm3 talpos vonel i vamz- dviej gretim la sudaromas kak-
delio, kurio vidinis skersmuo 1 mm, lelis, jie susilieja vien didel la.
Kodl?
laa 20 0C temperatros vanduo. Kiek
la turi nukristi i vamzdelio, kad 2.924. Kokios formos vandens laeliai
pripildyt vonel? (Lao kaklelio sker- susidarys rko metu? Kodl?
smuo lygus 0,9 vamzdelio kanalo
skersmens.) 2.925. Kodl mai gyvsidabrio ar van-
dens laeliai suglausti lengvai susilie-
2.917. Vanduo drkina jame plaukio- ja didel la, tuo tarpu dideli laai
jant 20 g mass kubel, kurio briau- savaime nesuskyla maus?
2.926. Vielinis rmelis padengtas mui- 2.932. Kokia jga muilo plvel veikia
lo plvele. Kok darb reiks atlikti vielel AB, kurios ilgis 4 cm? Kaip
itempiant jos paviri po 5 cm2 i pakinta plvels paviriaus energija,
kiekvienos puss? vielel paslinkus 2 cm? Paviriaus
tempimo koeficientas 0,04 N/m.
2.927. Rmelis, ribojantis 40 cm2 plo-
t, aptrauktas muilo plvele. Kiek
sumaja plvels energija, perpus
sumajus jos plotui? (Temperatra
nekinta.)
2.928. Apskaiiuokite 50 mm sker-
smens muilo burbulo papildom pavir-
iaus potencin energij.
2.929. Kok darb reikia atlikti pu-
iant muilo burbul, kad jo skersmuo
padidt nuo 1 cm iki 11 cm?
2.930. Kiek energijos isiskiria, smul-
kiems 2 10~3 mm spindulio vandens
laeliams susiliejant vien 2 mm
spindulio la?
2.933*. 12 ma gyvsidabrio laeli at-
2.931. Kok darb reiks atlikti norint sargiai suliejama vien didel la.
1 mm spindulio vandens la padalyti Ar pasikeiia dl to gyvsidabrio tem-
milijon smulki laeli? peratra? rodykite.

77. Kapiliariniai reikiniai


2.934. Kad sulaikytume drgm, dir- 2.939. Pliuojanioms aizdoms gydy-
vos paviri akjame. Kodl? ti gydytojai naudoja marlinius tampo-
nus. Kokia j paskirtis?
2.935. Prie daym pavirius grun-
tuojamas padengiamas pokostu. 2.940. Kodl lapias rankas sunku
Kodl? nusiluostyti ilkin arba vilnon
audekl?
2.936. Ar galima besitrinanius mai-
n pavirius tepti skystais tepalais, 2.941. Prilietus prie vandens pavir-
kurie nedrkina t paviri? Kodl? iaus cukraus gaball, pjuvenos, pl-
duriuojanios vandens paviriuje, su-
2.937. Kodl metal paviri reikia sirenka apie cukr, o prilietus muilo
rpestingai nuvalyti, kai lituojama gaball, isibgioja". Paaikinkite
alavo arba aliuminio lydmetaliu? reikinius.
2.938. Kodl aliuminio negalima lituo- 2.942. Kodl metalams lituoti naudo-
ti alavo lydmetaliu? jami fliusai?
2.943. Paaikinkite, kaip veikia kna- 2.953. Koki paklaid darome matuo-
tas, marlinis tvarstis ir sugeriamasis dami slg gyvsidabriniu barometru,
popierius. kurio vamzdelio skersmuo 3 mm?
2.944. Kokio skysio galima pilti 2.954. 0,4 mm spindulio kapiliariniu
stiklin aukiau jos krat? Kodl? vamzdeliu skystis pakilo 14 mm.
2.945. Kapiliarinis stiklinis vamzde- Skysio paviriaus tempimo koefi-
lis vertikaliai panardintas ind su cientas 0,028 N/m. Koks yra io skys-
kartu vandeniu. Ar pakils vandens io tankis?
lygis kapiliare, kai j ataldysime?
Kodl? 2.955. Alkoholis pakilo kapiliariniu
vamzdeliu 54 mm aukt, o van-
2.946. Kuriuo areometru storu ar duo 142 mm aukt. Apskaiiuoki-
plonu vamzdeliu galima tiksliau i- te alkoholio tank.
tirti skysi tankio kitim? Kodl?
2.956. Vanduo pakyla dagtimi 8 cm
2.947. Skyst da sudiai analizuoti aukt. kok aukt ta paia dagtimi
juos merkiama filtruojamojo popie- pakils alkoholis?
riaus juostel. vairs da kompo-
nentai susigeria juostelje ir pakyla ja 2.957. vanden panardintuose dvie-
skirting aukt. Kodl? juose vairaus skersmens kapilia-
2.948. Pasli lauku pravaiavo trak- riniuose vamzdeliuose nusistovjo
torius su pilna priekaba. Kodl saus 2,5 cm lygi skirtumas. merkus iuos
vasar tik vse iaugo vels javai? vamzdelius alkohol, lygi skirtumas
pasidar lygus 0,9 cm. inodami van-
2.949. Kiek pakils vanduo bei ibalas dens paviriaus tempimo koeficient,
ir kiek nusileis gyvsidabris kapiliari- apskaiiuokite alkoholio paviriaus
niu vamzdeliu, kurio kanalo skersmuo tempimo koeficient.
kambario temperatroje 0,12 mm?
2.958. Kokia yra 0,8 mm skersmens
2.950. 1 mm skersmens kapiliaru van-
kapiliariniu vamzdeliu pakilusio van-
duo pakyla 32,6 mm aukt. Apskai-
dens mas ir svoris?
iuokite vandens paviriaus tempimo
koeficient. 2.959. Ilgas abipus atviras 1,2 mm
2.951. Sugeriamuoju popieriumi van- spindulio kapiliarinis vamzdelis pripil-
duo pakyla 20 cm aukt. Raskite po- tas vandens ir laikomas vertikaliai.
pieriaus por skersmen (laikykite, Kokio aukio vandens stulpelis liks
kad jos yra ritinio formos). kapiliare? Kapiliaro sieneli storio ne-
paisykite.
2.952. Alkoholio paviriaus tempimo
koeficientui nustatyti buvo panaudo- 2.960. Skysio lygi skirtumas susisie-
tas 0,15 mm vidinio skersmens kapi- kianiuosiuose U formos induose ly-
liarinis vamzdelis. 20 0C temperatros gus 23 mm. Ind skersmuo 2 mm ir
alkoholis juo pakilo 7,6 cm. Kokia pa- 0,4 mm. Skysio tankis 0,8 g/cm3. Nu-
viriaus tempimo koeficiento vert statykite skysio paviriaus tempimo
gauta atliekant bandym? koeficient.
2.961. U formos kapiliarinio vamzde- skysio lygi skirtumas nusistovi
lio deiniosios akos skersmuo 1 mm, kiekvien kart? Koks yra soiojo va-
o kairiosios 0,2 mm. vamzdel i rio sulfato tirpalo paviriaus tempimo
pradi pilama vandens, po to i- koeficientas, kai io tirpalo lygi skir-
balo ir galiausiai gyvsidabrio. Koks tumas tame vamzdelyje 10,5 cm?

78. Laplaso slgis


2.962. To paties vamzdelio galuose i- tas gyvsidabr. Laikydami, kad gyv-
psta po muilo burbul: didel ir ma- sidabris visikai nedrkina vamzde-
. Kuris burbulas, laikui bgant, ims lio, apskaiiuokite gyvsidabrio slg
didti, kuris mati? Kodl? kapiliare prie pat igaubto skysio
2.963. rodykite, kad sferinio lao, paviriaus. Atmosferos slgio nepaisy-
kurio spindulys Ry paviriaus plvel kite.
2 2.966. Koks slgis veikia or 4
sukelia slg P = -=r
Jti spindulio burbuliuke, esaniame po
2.964. Muilo burbulo skersmuo 12 mm. vandens paviriumi?
Kiek oro slgis burbule didesnis u at- 2.967. Apskaiiuokite papildom (Lap-
mosferos slg?
laso) slg skersmens d - 15 cm mui-
2.965. Vertikalus kapiliarinis vamzde- lo burbule. Kok darb reikia atlikti
lis, kurio spindulys 0,1 mm, panardin- ipuiant tok burbul?
2 . Molekulin fizika
ir termodinamika
X s k y r i u s
Kietj kn savybs.
Mediag iluminis pltimasis

79. Deformacijos. tempimas


2.968. Apirkite smulkaus cukraus dinamieji koncentraciniai tirpalo srau-
kruopel ir gaball cukraus rafinado. tai. Paaikinkite reikin.
Kuo skiriasi j sandara?
2.974. NaCl monokristalas metamas :
2.969. Anizotropija bdinga krista- a) nesotj valgomosios druskos tir-
lams. Pluotins sandaros mediena pal;
taip pat yra anizotropin. Ar tuo re- b) sotj tirpal;
miantis galima teigti, kad mediena c) persotintj tirpal.
yra kristalins sandaros? Kodl? Kas atsitiks iam monokristalui?
Kodl?
2.970. Dl ko atsiranda pieiniai cin-
kuotos skardos paviriuje? 2.975. Kodl lydiniai yra tvirtesni u
juos sudaranius metalus?
2.971. kart vanden mesti du ku-
beliai: vienas stiklinis, kitas 2.976. Visi metal kristalus sudaran-
ipjautas i kvarco monokristalo. tys jonai yra teigiami (stumia vienas
Ar abu kubeliai ilaikys savo form? kit). Kodl ie kristalai nesuyra?
Kodl?
2.977. Kokios ries deformacijos j-
2.972. Kaip rodyti, kad kristalas, gos atsiranda strype, ant kurio tvirti-
mestas sotj tirpal arba lydal, nami vyriai?
vairiomis kryptimis auga skirtingu
2.978. Jg poros veikia kn dvie-
greiiu?
jose lygiagreiose ploktumose prie-
2.973. Augant kristalui, pastebimi ar- ingomis kryptimis. Kokios ries
ti jo paviriaus vir kylantys va- deformacij jos sukelia?
2.979. Kokios ries deformacijos j- 2.989. Plieninio strypo santykinis pa-
gos atsiranda skersinyje, kai sporti- ilgjimas lygus 0,001. Apskaiiuokite
ninkas ant jo apsisuka vien kart strype atsirandant tempim.
(atlieka vadinamj saul")?
2.990. Brinyje pavaizduotas betoni-
2.980. 5,6 m ilgio viela, veikiama kro- niame poliuje atsiradusio tempimo
vinio, pailgjo 28 mm. Apskaiiuokite priklausomybs nuo jo santykinio su-
absoliutin ir santykin vielos pailg- spaudimo grafikas. Remdamiesi juo,
jim. apskaiiuokite betono tamprumo mo-
dul.
2.981. Strypo absoliutinis pailgjimas
lygus 1 mm, o santykinis 0,1 %.
Koks buvo nedeformuoto strypo ilgis?
2.982. Kaip pasikeis strypo skerspj-
vis, kai t stryp iilgai tempsime ir
kai iilgai gniudysime?
2.983. 3 mm2 skerspjvio ploto varin
viela nutrko veikiama 630 N jgos.
Nustatykite vario stiprumo rib.
2.984. 6 kN svorio krovinys pakabin-
tas ant 26 mm2 skerspjvio ploto
lyno. Koks yra mechaninis lyno tem-
pimas?
2.985. Ant kaproninio mekers valo
parayta: 0 0,15 mm, nutrkimo
apkrova 0,85 kg. Raskite ios ries 2.991. Kaip pasikeis strypo tempimas,
kaprono stiprumo rib. kai stryp kaitinsime, neleisdami jam
plstis?
2.986. tampuojama 15 mm skers-
mens moneta. Jos metalo takumo ri- 2.992. Kokio didumo jga reikia
ba 200 N/mm2. Apskaiiuokite jg, tempti 2 m ilgio ir 0,5 mm2 skerspj-
kuria smogiama monetos ruoin. vio ploto plienin viel, kad ji pailg-
t 1 mm?
2.987. Plgas sujungtas su traktoriu-
mi plieniniu prikabintuvu. Leistinasis 2.993. 1,5 m ilgio bei 0,5 mm2 skers-
prikabintuvo tempimas 20 GPa. Koks pjvio ploto viela, veikiama 150 N
turi bti prikabintuvo skerspjvio plo- apkrovos, pailgjo 2 mm. Apskaiiuo-
tas, kai dirvos pasiprieinimo plgui kite vielos tamprumo modul.
jga 1,2 IO5 N? 2.994. Kiek pailgja 3 m ilgio ir
0,3 cm2 skerspjvio ploto alvarinis
2.988. Kokio skersmens turi bti ke-
strypas, veikiamas 1 kN jgos?
liamojo krano kablio strypas, kad, to-
lygiai keliant 20 kN krovin, tempi- 2.995. 5 m ilgio ir 2,5 mm2 skerspj-
mas bt ne didesnis kaip 5 IO7 Pa? vio ploto viela, veikiama 125 N jgos,
pailgjo 0,8 mm. Apskaiiuokite vie- 2.1003. Dvi vielas, kuri skersmuo
los tempim ir Jungo modul. skiriasi 4 kartus, veikia vienodos j-
2.996. 4 m ilgio ir 100 cm2 skerspjvio gos. Palyginkite vielose atsiradus
ploto sija, kurios galus veik 10 kN tempim.
jga, susispaud 1 cm. Apskaiiuokite 2.1004. Plienins ir aliuminins vielos
santykin gniudym ir mechanin tempimas 140 N/mm2. Palyginkite
tempim. i viel santykin pailgjim. Kuriuo-
2.997. 2 m ilgio ir 2 mm2 skerspj- se knuose turiniuose didel ar
vio ploto plienins vielos galus veikia ma tamprumo modulio vert su-
220 N tempimo jgos. Apskaiiuokite keliamos didels tamprumo deforma-
absoliutin ir santykin vielos pailg- cijos?
jim. 2.1005. Kiek kart 0,3 mm skersmens
2.998. 3 m aukio medinio polio vielos santykinis pailgjimas bus di-
skerspjvio plotas 300 cm2. Apskai- desnis u 0,5 mm skersmens vielos
iuokite io polio, veikiamo 49 kN santykin pailgjim, kai j galus
svorio krovinio, absoliutin gniu- veiks vienodos jgos?
dym.
2.1006. Prie vielos pritvirtinamas ak-
2.999. Kokio didumo maiausia apkro- muo. Po to, j nukabinus, viela sulen-
va turi veikti 4 m ilgio ir 3 mm2 kiama pusiau, susukama ir prie jos
skerspjvio ploto alvarin viel, kad vl pritvirtinamas tas pats akmuo.
joje atsirast liktin deformacija? Palyginkite abiej viel absoliutin ir
Koks tada bus vielos santykinis pail- santykin pailgjim.
gjimas? alvario tamprumo riba
1,1 IO8 Pa, Jungo modulis 1,1 2.1007. Du vienodo skerspjvio, bet
IO11 Pa. Vielos mass nepaisykite. skirtingo ilgio (Z1 > Z2) strypai paga-
minti i tos paios mediagos. Ar vie-
2.1000. Virutinis strypo galas tvirtin- nodas bus j santykinis pailgjimas,
tas, o prie apatinio prikabintas 20 kN veikiant vienodoms jgoms? Kur
svorio krovinys. Strypo ilgis 5 m,
stryp reiks veikti didesne jga, kad
skerspjvio plotas 4 cm2. Jungo modu-
absoliutinis j pailgjimas bt vieno-
lis E = 2 IO5 N/mm2. Apskaiiuokite
das? stryp svor neatsivelkite.
strypo tempim ir absoliutin bei san-
tykin pailgjim. 2.1008. Dvi to paties metalo vielas vei-
2.1001. Kiek pailgs 1,6 m ilgio ir kia vienodos apkrovos. Kiek kart
0,4 mm skersmens plienin viela, vei- skiriasi j santykinis pailgjimas, kai
kiama 20 N pasvarlio? Ar ilaikys ta pirmosios vielos ilgis ir skersmuo yra
viela 100 N pasvar, kai jos stiprumo trigubai didesnis negu antrosios? Kiek
riba tempiant 1,2 IO9 Pa? kart skiriasi j absoliutinis pailg-
jimas? viel svor nekreipkite d-
2.1002. Pradinis plieninio strypo ilgis mesio.
200 cm. Koks turi bti io strypo
skersmuo, kad, veikiamas 25 kN j- 2.1009. Kokiu bdu reikia sumryti
gos, strypas patirt 60 N/mm2 tempi- tam tikr skaii plyt, kad apati-
m? Apskaiiuokite absoliutin strypo n plyta bt labiausiai gniudoma?
pailgjim. Kodl?
2.1010. Koks yra 18 m aukio plyti- 2.1020. Kokio skerspjvio ploto turi
ns sienos tempimas prie pagrindo? bti aliumininis strypas, kad prie jo
Ar vienodo stiprumo turi bti plyt bt galima prikabinti 300 kg mass
mras prie sienos pagrindo ir viruje? krovin? Atsparumo atsarga lygi 4.
Kodl?
2.1021. Prie vertikalaus plieninio stry-
2.1011. Kodl, matuojant plienine li- po, kurio skerspjvio plotas 2 cm2, pri-
niuote, jos negalima lankstyti? kabintas 5 t mass krovinys. Kokia
yra strypo atsparumo atsarga, jei plie-
2.1012. Kodl, neatsargiai elgiantis su no limo apkrova lygi 1,25 IO9 Pa?
ssiuviniais, lap kampai usilenkia ir Apskaiiuokite strypo santykin pail-
j negalima ilyginti? gjim. strypo mas neatsivelkite.
2.1013. Plieninio lyno skersmuo 1 cm, 2.1022. I kiek 2 mm skersmens plie-
plieno stiprumo riba 1 GPa. Kokios nini viel turi bti sudarytas lynas,
apkrovos veikiamas, is lynas nu- galintis pakelti 2,5 t krovin, kai at-
trks? sparumo atsarga lygi 4?
2.1014. 2 mm skersmens varin viel 2.1023. Vikrinis traktorius, kurio ga-
nutraukia 755 N apkrova. Nustatyki- lia 36 AG, 5,4 km/h greiiu velka prie
te tempiamo vario stiprumo rib. plieninio lyno prikabint krovin. Plie-
2.1015. Kokio didumo iilgin apkro- no tamprumo riba 400 MPa, o lyno at-
va nutrauks 2 cm skersmens plienin sparumo atsarga 4. Apskaiiuokite ly-
lyn, kai plieno stiprumo riba 1 GPa? no skerspjvio plot.

2.1016. Plieno stiprumo riba lygi 2.1024. Kiek potencins energijos tu-
3,2 IO8Pa. Kokio maiausio ilgio turi ri spyruokl, itempta 10 cm 120 N
bti laisvai pakabinta plienin viela, jga?
kad ji netrkt veikiama savo sunkio 2.1025. Kokio svorio krovin reikia pri-
jgos? kabinti prie 1000 N/m standumo spy-
2.1017. I kiek 1 mm skersmens plie- ruokls, kad ji pailgt 3 cm? Kiek po-
nini viel turi bti sudarytas lynas, tencins energijos ji tada gis?
galintis pakelti 1 t krovin? 2.1026. Kuri spyruokl plienin ar
2.1018. Koks turi bti 4 m ilgio vari- varin turs daugiau potencins
nio strypo skerspjvio plotas, kad, vei- energijos, kai jas tampriai deformuo-
kiamas 500 N jgos, strypas pailgt sime vienoda jga vienodomis slygo-
mis? spyruokli mas nekreipkite
ne daugiau kaip 4 mm? Ar ilaikys is
dmesio.
strypas tok tempim, jei vario stip-
rumo riba tempiant lygi 2,2 IO8 Pa? 2.1027. 3 m ilgio ir 10 mm2 skerspj-
strypo mas neatsivelkite. vio ploto plieninio strypo potencin
energija lygi 6,6 IO"2 J. Apskaiiuoki-
2.1019. Kokia atsparumo atsarga
te to strypo absoliutin pailgjim.
garantuojama motorveio prikabini-
mo taisui, jei jo skerspjvio plotas 2.1028*. 1 m ilgio ir 0,9 mm2 skers-
100 cm2, stiprumo riba 500 N/mm2, o pjvio ploto plienins vielos vienas ga-
motorveio traukos jga 75 kN? las tvirtintas, o prie kito prikabintas
47 kg mass krovinys. Viela su krovi- 2.1035. Kurio plieno grdinto altu
niu nukreipiama al iki tvirtinimo ar kartu vandeniu sandara bus di-
tako aukio ir paleidiama svyruoti desnio smulkiagrdikumo?
vertikalioje ploktumoje. Koks bus ab-
2.1036. Plienin O 0C temperatros si-
soliutinis vielos pailgjimas, kroviniui
ja sprausta tarp nejudani akmeni-
einant per emiausi jo trajektorijos
ni sien. Koks tempimas susidarys
tak? Vielos mass nepaisykite.
sijoje, jos temperatrai pakilus iki
15 C?
2.1037. Keliais laipsniais reikia kai-
2.1029. Kodl kaitinamosios elektros tinti 5 mm2 skerspjvio ploto aliumi-
lemputs silas kartais perdega (su- nin viel, kad ji pailgt tiek pat,
trksta) be jokios pastebimos prieas- kiek ir tempiama 520 N jga?
ties?
2.1038. Kokio didumo jga reikia
2.1030. Kodl daug kart lankstoma tempti varin 10 mm2 skerspjvio plo-
viela per lenkimo viet lta? to viel, kad ji pailgt tiek pat, kiek
ir temperatrai pakilus 25 0C?
2.1031. Kodl geleinkelio bgiai ie-
m trksta daniau negu vasar? 2.1039. 120 mm2 skerspjvio ploto
plienins sijos galai nejudamai tvir-
2.1032. Kodl ilgainiui sumaja garo
tinti atramose, todl sija negali pa-
katil atsparumas?
ilgti. Keliais laipsniais turi pakilti
2.1033. Kodl verliaraktis, dideliame sijos temperatra, kad sija spaust
altyje krisdamas ant ems, gali su- atram 1,44 kN jga?
duti gabalus?
2.1040. Plienins sijos galai nejudamai
2.1034. Kodl rtuvai negaminami i tvirtinti pastato prieprieinse sie-
stiklo, nors jo kietumas yra toks pat, nose. Kok slg sien ji sukels, tem-
kaip rankinio plieno? peratrai pakilus 35 C?

80. iluminis ilgjimas


2.1041. Kodl i monokristalo ipjau- 2.1044. Kodl kvarciniai indai nesu-
tas kubas kaitinamas gali virsti greta- skyla, staiga pakitus j temperatrai?
sieniu?
2.1045. Kodl labai tiksls matavimo
2.1042. Ar sutriks jautri svarstykli rankiai gaminami i ypatingo lydinio,
pusiausvyra, kai vien svirties pet vadinamo invaru?
kaitinsime? Kodl? 2.1046. 0 0C temperatros plieninis
vamzdis yra 10,0 m ilgio. Kokio ilgio
2.1043. Kodl geleinkelio bgi san-
jis bus pakaitintas iki 110 0C?
drose paliekami tarpeliai, o tram-
vaj bgiai danai suvirinami be tar- 2.1047. 30 0C temperatros gelein-
peli? kelio bgis yra 12,015 m ilgio. Kokio
ilgio jis bus atvss iki O 0C tempera- 2.1056. 0 0C temperatros gelein ir
tros? iki - 3 5 0C temperatros? varin viela yra vienodo 300 m ilgio.
Kiek skirsis j ilgis 30 0C temperat-
2.1048. Mnulio paviriuje stkso ge-
roje?
leinis meteoritas. Pusiaudienjjo tem-
peratra pakilo iki 120 0C, dl to me- 2.1057. 0 0C temperatros aliuminin
teorito didiausias ilgis pasidar lygus liniuot yra 79,5 cm, o gelein
2 m. Koks bus meteorito ilgis pusiau- 80 cm ilgio. Kokios temperatros abi
nakt, kai temperatra nukris iki liniuots bus vienodo ilgio?
-150 0C?
2.1058. Esant 25 0C temperatrai, al-
2.1049. 20 0C temperatros metalinio varinis metras 0,007 cm ilgesnis u
strypo ilgis lygus 500,12 mm, o pail- gelein. Kokia turi bti i metr
dyto iki 100 0C 500,60 mm. Nusta- temperatra, kad abu jie bt vieno-
tykite, i kokios mediagos pagamin- do ilgio?
tas strypas.
2.1059. 10 0C temperatros geleinke-
2.1050. 20 0C temperatros alvarinis lio tilto plienin ferma yra 75 m ilgio.
vamzdelis yra 1,0 m ilgio. Leidiant Kiek pasislinks veimlis, kur re-
per vamzdel 100 0C temperatros ga- miasi laisvasis fermos galas, tempera-
rus, jis pailgjo 1,6 mm. Apskaiiuo- trai pakilus nuo - 35 0C iki 40 0C?
kite alvario ilgjimo koeficient.
2.1060. Bet kokios temperatros vari-
2.1051. 0 0C temperatros platinin nio ir aliumininio strypelio ilgis ski-
viela yra 1,5 m ilgio. Tekant viela riasi 15 cm. Koks bus t strypeli
elektros srovei, ji kaista iki raudonu- ilgis, esant 0 0C?
mo ir pailgja 12 mm. Iki kokios tem-
peratros kaista viela? 2.1061*. alvarinis strypelis, kurio il-
gis 20 0C temperatroje lygus 100 cm,
2.1052. 6 m ilgio gelein viela, lei- vienu galu remiasi nejudamai, kitu
diant ja elektros srov, kaito iki statmenai trumpj sverto pet. Pe-
raudonumo ir pailgjo 36 mm. Kiek i santykis 1 : 20. Stryp paildius
laipsni pakilo jos temperatra? iki 100 0C, sverto ilgojo peties galas pa-
sislinko 3,04 cm. Nustatykite alvario
2.1053. Kiek pailgs 60 m ilgio varin
ilgjimo koeficient.
telegrafo viela, jos temperatrai:
a) pakilus nuo 10 0C iki 40 0C;
b) nukritus nuo 10 0C iki - 3 0 0C?
2.1054. Valcuoti laktai ieina i val- 2.1062. Aliumininis ritinys tekinamas
cavimo staklyno kait iki 900 0C ir i kaista iki 50 C. 15 0C temperat-
karto pjaustomi juostomis. Koks yra ros ritinio skersmuo turi bti lygus
kart juost ilgis, jei atvsusi iki 100 mm. Koki paklaid reikia skai-
20 0C jis lygus 15,0 m? tyti matuojant 50 0C temperatros io
ritinio skersmen?
2.1055. Plieninio geleinkelio tilto il-
gis iem, spiginant - 2 5 0C aliui, ly- 2.1063. Plieninis 20 0C temperatros ir
gus 500 m. Koks yra to tilto ilgis va- 10 mm skersmens vartas lieiasi su
sar, esant +25 0C temperatrai? aliumininiu vamzdeliu. Koks tarpas
susidarys tarp j, kai temperatra pa-
kils iki 60 0C? 2.1066. O0C temperatros aliuminio
ploktel yra 150 mm 80 mm dy-
2.1064. 20 0C temperatros geleinke-
dio. Apskaiiuokite 500 0C temperat-
lio vagono ketinio rato korpuso sker-
ros ios ploktels plot.
smuo 100 cm, o jo plieninio ratlankio
skersmuo 99,9 cm. Ratlankis, prie 2.1067. 0 0C temperatros cinko lak-
utempiant j ant korpuso, paildomas to plotas lygus 120 70 cm2. Kiek jis
iki 520 C. Koks paildyto ratlankio padids, lakto temperatrai pakilus
skersmuo? iki 150 0C?

2.1065. Butelio kaklelyje strigo 2.1068. 150 0C temperatros varinio


60 mm skersmens stiklinis kamtis. lakto plotas lygus 1 m2. Koks jis bus,
Norint j itraukti, butelis buvo pakai- kai laktas atvs iki 20 0C?
tintas. Jo temperatra pakilo 120 C, 2.1069. Plieninis staiakampis laktas,
o paties kamio tik 20 0C. Kokio kurio plotas 0 0C temperatroje 2 m2,
dydio tarpelis atsirado tarp kamio buvo kaitintas iki 300 C. Kiek pakito
ir butelio kaklelio? jo plotas?

81. iluminis trio pltimasis


2.1070. Kodl ylani arba vstani 2.1075. Kuo skiriasi duj iluminis
gelbetonini konstrukcij geleis pltimasis nuo skysi ir kietj k-
neatsiskiria nuo betono? n iluminio pltimosi? Pasinaudoki-
2.1071. Kok reikalavim turi atitikti te skysi trio pltimosi koeficient
metalas, i kurio gaminami elektro- lentele.
dai, lydomi kaitinamj lemp stik- 2.1076. 0 0C temperatros plieninio
lin balion? kubo tris lygus 800 cm3. Apskaiiuo-
2.1072. Kuo ypatingas vandens ilumi- kite 200 0C temperatros io kubo
nis pltimasis? Kokiomis slygomis tr.
vandens tankis yra pats didiausias? 2.1077. 0 0C temperatros alvarinio
2.1073. U formos stiklin vamzdel bako tris lygus 12 1. Koks jis bus, kai
pripilama skysio, po to viena vamz- bako temperatra:
delio aka pakaitinama, o kita at- a) pakils iki 30 0C;
aldoma. K galite pasakyti apie skys- b) nukris iki - 2 0 0C?
io lyg abiejose akose? Paaikinkite 2.1078. Indas, kurio talpa 0 0C tempe-
reikin. ratroje lygi 250 cm3, i pradi buvo
2.1074. Jeigu altu metu ilgesn laik sklidinai pripildytas tos paios tempe-
neveikia katilin arba automobilio va- ratros vandens, po to ildytas iki
riklis, i patalp vandeninio ildymo 100C. ildant'3,5 cm3 vandens ib-
vamzdi ir i automobili radiatori go. Apskaiiuokite vidutin vandens
ileidiamas vanduo. Kodl taip da- trio pltimosi koeficient. indo pl-
roma? timsi neatsivelkite.

12. 3727 177


2.1079. Butelis, kurio talpa O 0C tem- padids rutulio turis, temperatrai pa-
peratroje yra 20 1, iki krat pripil- kilus iki 100 0C?
tas tos paios temperatros ibalo.
2.1089. 20 0C temperatros ibalo bei
Kiek laipsni reikia pakelti butelio
sieros rgties tris yra vienodas
temperatr, kad i jo isiliet 0,5 1
ir lygus 500 cm3. Kiek skirsis i
ibalo? butelio pltimsi nekreipkite
skysi tris, kai j temperatra nu-
dmesio.
kris iki 0 0C?
2.1080. Kai temperatra lygi 0 C, stik-
2.1090. 20 0C temperatros vininio
lins kolbos tris yra 1000 cm3, o kai
rutulio tris lygus 1,5 dm3. Kiek pa-
100 0C 1002,7 cm3. Apskaiiuokite
dids kaitusio iki 100 0C io rutulio
stiklo ilgjimo koeficient.
tris?
2.1081. ildomo alvarinio indo talpa
2.1091*. bak, kurio talpa 0 0C tem-
padidjo 0,6 %. Kiek pakilo jo tempe- peratroje lygi 20 1, iki krat pripilta
ratra? tos paios temperatros transformato-
2.1082. 0 0C temperatros betonins rins alyvos. Jos temperatrai pakilus
plokts tris lygus 2 m3. Kiek pakis iki 80 0C, 0,85 1 alyvos isiliejo. Apskai-
jos tris, temperatrai pakilus iki iuokite (neatsivelgdami bako plti-
25 0C? iki 40 C? msi) alyvos tariamj trio pltimosi
koeficient. I kokios mediagos pada-
2.1083. 0 0C temperatros ibalas ir
rytas bakas?
vanduo uima 5 1 tr Kiek skirsis j
tris 60 0C temperatroje? 2.1092*. Nafta sandlyje laikoma 8 m
aukio ritinio formos bake. Kai tem-
2.1084. Stiklinje kolboje telpa 300 cm3
peratra lygi - 4 0C, naftos lygis yra
O0C temperatros gyvsidabrio. Kiek
18 cm emiau u bako vir. Ar isi-
gyvsidabrio isilies, kolb kaitinus iki
lies nafta, temperatrai pakilus iki
120 0C?
25 0C?
2.1085. Stikliniame inde yra 500 cm3
2.1093*. kolb iki jos kaklelio, kurio
0 0C temperatros gyvsidabrio. Iki ko-
skerspjvio plotas 0,4 cm2, pripilti
kios temperatros buvo kaitinamas
300 cm3 10 0C temperatros skysio.
sklidinas indas, jei i jo isiliejo 14 cm3
Skyst paildius iki 30 0C, jo lygis
gyvsidabrio?
kaklelyje pakilo 6 cm. Koks to skys-
2.1086. 50 0C temperatros stiklainio io trio pltimosi koeficientas?
tris lygus 3600 cm3. Kiek sumas
2.1094*. Kai temperatra lygi 5 0C,
jo tris, temperatrai nukritus iki
elektrolito lygis akumuliatoriaus inde
20 0C?
yra 4 mm emiau u dangtelyje pada-
2.1087. Koks bus 0 0C temperatros al- ryt ang. Akumuliatoriaus indo auk-
koholio ir gyvsidabrio tri skirtu- tis 300 mm, o elektrolito trio plti-
mas, jeigu yra inoma, kad, esant mosi koeficientas 0,00043 K"1. Kokia
20 0C temperatrai, j tris vienodas turi bti elektrolito temperatra, kad
ir lygus 100 cm3? jis pradt lietis i akumuliatoriaus?
2.1088. 0 0C temperatros varinio ru- 2.1095*. vertikali cistern iki pada-
tulio skersmuo lygus 200 mm. Kiek los, yminios 6 m lyg, pripilta - 1 0 0C
temperatros naftos. Koks bus jos ly- prieaugis AV nepriklauso nuo j pra-
gis cisternoje, temperatrai pakilus dinio trio V1, bet priklauso nuo j
iki 30 0C? Kokios temperatros nafta tankio p, savitosios ilumos c bei t-
prads tekti per kratus, jei - 1 0 0C rio pltimosi koeficiento .
temperatroje iki krat dar buvo
25 cm? 2.1100. Kiek pailgs 90 cm2 skerspj-
vio ploto ketin trinkel, kuriai kai-
tinti suvartota 1,64 IO8 J ilumos?
2.1101. Geleinei detalei kaitinti su-
2.1096. Kiek ilumos reikia suteikti vartota 1,62 MJ ilumos. Kiek padid-
transformatorinei alyvai ir gyvsidab- jo detals tris? Iki kokios tempera-
riui, kad j tris padidt 50 cm3? tros ji kaito? Pradinis detals tris
buvo lygus 2500 cm3.
2.1097. Kiek padids pilnavidurio
geleinio kubo tris, suteikus jam 2.1102. Variniam laidui kaitinti 300 0C
296,4 kJ ilumos? suvartota 13,53 kJ ilumos. Dl to lai-
das pailgjo 34 mm. Apskaiiuokite
2.1098. Geleies ruoiniui kaitinti su- laido skerspjvio plot ir pradin ilg.
vartota 1,92 MJ ilumos. Kiek pakito
ruoinio tris? 2.1103. Kiek pailgjo 5 mm2 skerspj-
vio ploto aliumininis strypas, kuriam
2.1099. rodykite, kad skysio arba kaitinti buvo suvartota 12,2 kJ ilu-
kietojo kno, kuriems suteikiamas mos? Koks buvo pradinis strypo ilgis,
tam tikras ilumos kiekis Q, trio jei jo temperatra pakilo 160 0C?

82. Mediagos tankio priklausomyb


nuo temperatros
2.1104. Apskaiiuokite 40 0C ir - 80 0C 100 0C temperatros kolboje 670 g.
temperatros alkoholio tank. Koks yra stiklo ilgjimo koeficientas?
2.1105. 500 cm3 O0C temperatros 2.1109. Kolba, kurios vidinis tris,
esant 0 0C temperatrai, yra lygus
alkoholio mas lygi 400 g. Apskai-
1000 cm3, iki viraus pripilta gyvsidab-
iuokite 20 0C temperatros alkoholio rio. Kiek gyvsidabrio isilies i kolbos,
tank. jo temperatrai pakilus iki 50 0C? Kol-
bos pltimosi nepaisykite.
2.1106. Apskaiiuokite 250 0C ir - 50 0C
temperatros geleies tank. 2.1110. Indas pripiltas 0 0C temperat-
ros ibalo, kurio mas mv o j mes-
2.1107. Varinio kno mas 875 g. Ko- tas tos paios temperatros mass m2
kia turi bti to kno temperatra, geleinis knas. Sistema paildoma
kad jo tris bt lygus 100 cm3? iki temperatros t2, todl i indo ite-
ka dalis ibalo, kurio tris AV. Nusta-
2.1108. 0 0C temperatros stiklinje tykite geleies trio pltimosi koefi-
kolboje gyvsidabrio telpa 680 g, o cient.
2.1111. Pirm kart 10 1 talpos indas skysio trio pltimosi koeficient,
iki viraus buvo pripiltas 0 0C tempe- inodami, kad skysio stulpeliai yra
ratros ibalo, antr kart 20 C. 30 cm ir 33 cm aukio.
Kiek skyrsi ibalo mas?
2.1117. Indas pripiltas skysio, o to in-
2.1112. 501 talpos geleinis bakas skli- do dugne yra knas A. Kno trio pl-
dinai pripiltas 0 0C temperatros iba- timosi koeficientas lygus P1, skysio
lo. Kiek ibalo isilies i bako, kai j 2. Kiek kart pakis Archimedo jga,
neime 20 0C temperatros patalp? veikianti kn, kai to kno ir skysio
temperatr padidinsime t laipsni?
2.1113. Kai temperatra 0 0C, bake tel-
pa 12,8 kg, kai 20 0C 12,7 kg glice-
rino. Koks yra bako mediagos ilgji-
mo koeficientas?
2.1114. Kai temperatra 0 0C, stiklin-
je telpa 1000 g, kai 120 0C 978 g
skysio. Apskaiiuokite to skysio t-
rio pltimosi koeficient.
2.1115. Geleiniame bake telpa 60 1
0 0C temperatros ibalo. Kiek ibalo
isilies i pilno bako, neto patalp,
kurioje oro temperatra lygi 25 0C?
2.1116. Prietais skysi trio pltimo-
si koeficientui nustatyti sudaro prie 2.1118. Viename i dviej susisiekian-
stovo pritvirtintas stiklinis U formos ij ind ibalo temperatra lygi
vamzdelis su priemonmis skysio ly- 10 0C, kitame 80 0C. ibalo lygis pir-
giui matuoti. Viena vamzdelio aka at mame inde 28 cm, antrame
aldoma ledu iki 0 C, o kita kaitina- 30 cm. Apskaiiuokite ibalo trio pl-
ma garais iki IOO0C. Apskaiiuoki ;e timsi koeficient.
. Elektra
Xl s k y r i u s
Elektrostatika

83. Kn elektrinimas
3.1. Koks yra trinties (trynimo) vaid- 3.9. Kad geriau priglust prie skrie-
muo elektrinant knus? muli, pavar dirai padengiami kani-
folija. Kodl j draudiama naudoti
3.2. Kodl pramoniniu bdu gamina-
patalpose, kuriose gali vykti spro-
mas parakas padengiamas grafito mil-
gimas?
teliais?
3.10. Dvi neelektrintos ploktels,
3.3. Kodl gamyklose pavar dirai
kuri elektron ilaisvinimo darbas
trinami elektrai laidia pasta, o skrie-
skirtingas, sudtos taip, kad liest vie-
muliai eminami?
na kit. Ar galima nustatyti, kuri i
3.4. Kodl elektros rengini korpusai j sielektrins neigiamai, tarus, kad
eminami? laisvj elektron koncentracija abie-
jose ploktelse yra vienoda? Kaip tai
3.5. Ar galima elektrinti trinant al-
padaryti?
vario lazdel? Kaip?
3.11. kiet paviri smogiamas me-
3.6. Kai automobilio cistern i re-
talinis strypelis sielektrina. Kokia
zervuaro pilamas benzinas, cisterna
yra io elektrinimo prieastis? Kokio
sujungiama laidu su tuo rezervuaru
enklo krvis atsiranda metaliniame
arba eminama. Kodl?
strypelyje?
3.7. Transportuojant skystus degalus,
3.12. Kodl dulktas laidininkas elek-
autocistern korpusas eminamas.
trintas greitai praranda savo krv?
Kodl neeminamos tos autocister-
nos, kuriose veamas vanduo arba ce- 3.13. Kodl lengvas eivamedio rutu-
mento skiedinys? liukas prisitraukia prie elektrintos
lazdels ir tuojau nuo jos atoka?
3.8. Kaip, turint ebonitin lazdel ir
skiaut gelumbs, nustatyti, kokio 3.14. Ar gali kno elektros krvis b-
enklo krviu elektrintas elektro- ti tiksliai lygus i anksto duotam dy-
skopas? diui, pavyzdiui, 1 C?
3.15. Metalinis knas turi 3 IO11 3.20. Apskaiiuokite vis elektron,
elektron pertekli. Koks yra to k- esani 100 g mass aliumininiame
no krvis? laide, krv.
3.16. Kiek elektron buvo nuimta" 3.21. Auksuojant laikrodio korpus,
trinant ilk stiklin lazdel, kurios elektrolizs vonia pratekjo 1000 C
krvis 6,4 IO"8 C? elektros krvis. Praeinant 1 C kr-
viui, isiskiria 0,68 mg aukso. Kiek
3.17. Trinamos stiklins lazdels pa-
pasunkjo laikrodis?
virius neteko 8 IO10 elektron. Ap-
skaiiuokite lazdels krv. Kaip ir 3.22. Kokio didumo krvis pratekjo
kiek pakito lazdels mas? elektrolizs vonia, sidabruojant auk-
tel, jeigu jo mas padidjo 230,4 mg?
3.18. Ebonitin lazdel gijo -9,6
IO"8 C krv. Kiek elektron perjo 3.23. Kiek padidjo variuojamos plok-
lazdel? Kaip ir kiek pakito lazdels tels mas, pratekjus 500 C krviui?
mas?
3.24. Ant anglinio elektrodo, sujungto
3.19. Kiek elektron yra 0,6 g mass su srovs altinio neigiamuoju poliu-
vandens lae? Vandens molekuls ma- mi, nusdo 762 mg vario. Koks krvis
s 3 IO"23 g. pratekjo vario sulfato tirpalu?

84. Kulono dsnis.


Krvio tverms dsnis
3.25. Kuo panaios gravitacin ir Ku- tinti krviai qx ir q2. Kurioje i api-
Iono sveika? Kuo jos skiriasi? brt srii esantis treias krvis
gali bti pusiausviras? Ar keisis atsa-
3.26. Koks bandymas rodo, kad egzis-
kymas, kai krviai qx ir q2 bus viena-
tuoja dviej ri elektros krviai?
riai?
3.27. Kuriuo atveju dviej metalini
rutuliuk sveikos jga bus didesn:
kai jie turs vienodo enklo krvius
ar kai skirting enkl? Rutuliuk
skersmuo yra tos paios eils, kaip ir <1
atstumas tarp j, krvis vienodas
ir lygus q, atstumas abiem atvejais 3.30. Kuris Kulono formuls dydis lie-
yra tas pats. Kodl? ka neapibrtas, kai dsn taikome
skaiiuodami arti vienas kito esani
3.28. Vienas krvis yra tarp kit dvie- elektrint kn sveik?
j toki pat negalini judti krvi.
3.31. Du metaliniai rutuliukai, elek-
Ar jis bus pusiausviras? Jeigu taip, tai
trinti vienodo enklo krviais, paka-
kokia bus i pusiausvyra: pastovioji ar
binti ant nelaidi vienodo ilgio sil,
nepastovioji? Kodl?
pririt viename take. Kas atsitiks
3.29. Brinyje pavaizduoti du vieno- rutuliukams nesvarumo slygomis?
do didumo, bet prieing enkl tvir- Pavaizduokite briniu.
3.32. Suglausti knai sielektrina ir be 3.39. Kaip ir kiek kart pakis krvi
trinties, nors silpnai. Ar tai reikia, sveikos jga, jeigu atstum tarp kr-
kad juos galima elektrinti neatlie- vi sumainsime 2 kartus?
kant darbo? 3.40. Du takiniai krviai ore nutol
3.33. Dvi maos detals, kuri krvis vienas nuo kito atstumu r. Kaip ir
ir mas inomi, nutolusios viena nuo kiek kart pakis j sveikos jga, jei:
kitos tam tikru atstumu ir sudaro u- a) vien krv padidinsime 2 kartus;
dar sistem. Ar uteks i duomen, b) abu krvius sumainsime 3 kartus;
iekant daleli pagreiio ir greiio? c) atstum tarp krvi padidinsime
Kodl? 3 kartus;
d) atstum tarp krvi sumainsime
3.34. Kvadrato virnse yra keturi 2 kartus?
vienodo didumo krviai. Ar jie arts
vienas prie kito, ar tols? Ar visa sis- 3.41. Kaip ir kiek kart pakis dviej
tema iliks pusiausvira? takini krvi sveikos jga, jeigu
kiekvien krv 3 kartus padidinsime,
+ o atstum tarp j 2 kartus sumain-
sime?
3.42. Kokia jga sveikaus du elektro-
nai, nutol vienas nuo kito atstumu,
lygiu 1,6 IO"8 cm?
3.43. Kokiu atstumu nutol vienas
nuo kito 1 ir 10 nC takiniai kr-
viai sveikauja 18 mN jga?
3.44. Kaip reikia idstyti du 4 nC ir
+ 6 nC krvius, kad jie stumt vienas
kit 2,4 IO"4 N jga?
3.35. Du 5 nC didumo krviai nutol
3.45. Kokia jga veikia vienas kit du
vienas nuo kito 4 cm atstumu. Kokia
greta esantys NaCl kristalo jonai? Vi-
jga jie veikia vienas kit? dutinis atstumas tarp j 2,8 IO"10 m.
3.36. Dviej debes elektros krvis 3.46. Vienas i dviej sveikaujani
atitinkamai lygus 15 C ir 35 C. Vidu- krvi padidinamas 3 kartus. Kiek
tinis atstumas tarp j 25 km. Kokia kart reikia pakeisti atstum tarp t
jga ie krviai veikia vienas kit? krvi, kad j sveikos jga likt ta
3.37. Kad sivaizduotumte, kokio di- pati?
dumo yra 1 C elektrostatinis krvis, 3.47. Du vienodi to paties enklo kr-
apskaiiuokite jg, kuria sveikauja viai, vakuume nutol vienas nuo kito
du vienariai 1 C krviai, bdami per 2 m, sveikauja 0,5 N jga. Kokio
1 km atstumu vienas nuo kito. didumo yra kiekvienas krvis?
3.38. Apskaiiuokite jg, kuria van- 3.48. Du teigiamieji krviai q ir 2q,
denilio atomo branduolys traukia elek- tarp kuri atstumas 1 cm, veikia vie-
tron, skriejant 5 IO-11 m spindulio nas kit 5,4 IO^ N jga. Kokio didu-
orbita. mo kiekvienas krvis?
3.49. Du krviai nutol vienas nuo 3.58. Elektroskopo lapeliai prasiskeia
kito per IO6 km ir sudaryti i 2 mg net ir tada, kai elektrinta lazdele dar
elektron. Kokia jga jie veikia vie- nelieiame jo metalinio strypelio, o
nas kit? tik j artiname. Ar is reikinys ne-
prietarauja krvio tverms dsniui?
3.50. Dvi neigiamai elektrintos dulke-
Kodl?
ls kabo ore 1 mm atstumu viena nuo
kitos ir sveikauja 9 KT5N jga. Abie- 3.59. Du vienodi metaliniai rutuliukai,
j dulkeli krviai yra vienodo didu- turintys atitinkamai 60 nC ir
mo. Apskaiiuokite elektron pertek- 40 nC vienodo enklo krv, buvo su-
li kiekvienoje dulkelje. glausti ir vl atitolinti per 5 cm. Ko-
kia jga jie veikia vienas kit? Koks
3.51. Kokia jga veikt vienas kit du
dabar yra j krvis?
vandens laai 0,5 km atstumu, jeigu
bt galima 0,1 % vis elektron, 3.60. elektrinti rutuliukai, nutol
esani viename 30 mg mass lae, vienas nuo kito per 2 m, sveikauja
perduoti kitam laui? 1 N jga. Bendras rutuliuk krvis ly-
gus 5 IO-5 C. Kaip jis pasiskirsts
3.52. Kok pradin pagreit gis 16 g tarp rutuliuk?
mass laelis, neteks 100 elektron,
jei u 5 cm nuo jo bus 3 mC krvis? 3.61. Du vienodi metaliniai rutuliu-
kai, turintys atitinkamai -1,5 IO-5 C
3.53. Pagal Bor, vandenilio atomo ir 2,5 IO"5 C krv, pritrauk vienas
elektronas juda apskritimine orbita. kit, susiliet, po to nutolo per 5 cm.
Apskaiiuokite elektrono greit, kai Koks dabar yra kiekvieno rutuliuko
orbitos spindulys 0,5 IO"10 m. krvis ir kokia jga jie sveikauja?
3.54. Kiek kart skiriasi dviej elek- 3.62. Vienodi laids rutuliukai, elek-
tron elektrin stmos jga nuo j trinti vienariais krviais q bei 8q ir
gravitacins traukos jgos? Kuri di- nutol vienas nuo kito per atstum a,
desn? suglaudiami. Kokiu atstumu reikia
3.55. Dviej elektrint rutuliuk gra- juos atitolinti vien nuo kito, kad j
vitacin sveik atsveria elektrin sveikos jga nepasikeist?
stmos jga. Rutuliuk mas 1 g, o j 3.63. Du vienodi laids rutuliukai
krvis vienodas. Kokio didumo yra elektrinti taip, kad vieno j krvis
tas krvis? 4 kartus didesnis u kito. Jie buvo
3.56. Palyginkite elektrono ir protono suglausti ir vl atitolinti tuo paiu at-
elektrostatins bei gravitacins svei- stumu. Kiek kart pasikeit rutu-
kos jgas. liuk sveikos jgos didumas, jei jie
buvo elektrinti:
a) vienariais krviais;
b) vairiariais krviais?
3.57. Kartais dvi vairiariais kr-
viais elektrintos dalels inyksta
virsdamos neutraliomis dalelmis. Ar
tai neprietarauja elektros krvio 3.64. 12 nC ir 16 nC krviai nutol
tverms dsniui? Kodl? vienas nuo kito per 9 cm. Kokia jga
veiks 4 nC krv, esant take, nuto- 3.70. Ant silo pakabinkite rutulio for-
lusiame per 5 cm nuo maesniojo kr- mos laidinink ir palieskite j elek-
vio ir per 4 cm nuo didesniojo? trinta lazdele. Nustatykite, kokio
3.65. Apskaiiuokite jg, veikiani didumo jga lazdels elektrinis laukas
krv q2 = -IO - 6 C, kai krviai Qr1 = veikia laidinink. (Naudokits mat-
= IO"7 C ir q3 = 2 IO"7 C yra ore, o lankiu ir jautriu dinamometru.)
atstumas AB = BC = 10 cm. 3.71*. Du vienodi rutuliukai kabo ore
ant vienodo ilgio sil, pririt viena-
<h b me take. Atstumas nuo pakabos iki
m % rutuliuko centro lygus 0,2 m. Sutei-
A B C kus kiekvienam rutuliukui 3 10~7 C
krv, silai prasiskyr 60 kampu.
3.66. krvi +q ir -q lauk nea- Apskaiiuokite rutuliuk mas.
mas krvis q/3 ir padedamas i pra-
di take C, vliau take D. Paly- 3.72*. Du vienodi rutuliukai, pakabin-
ginkite jgas, veikianias t krv, kai ti ant 20 cm ilgio sil, pririt viena-
DA = AC= CB. me take, lieia vienas kit. elektrin-
ti 6 IO"7 C bendru krviu, jie atsist-
D A C B m vienas nuo kito taip, kad tarp

sil susidar 60 kampas. Apskaiiuo-
+q -q kite kiekvieno rutuliuko mas.
3.73*. Du vienodi nedideli rutuliukai,
3.67. Du nejudantys krviai = 10 nC kuri kiekvieno mas 100 mg, paka-
ir q2 = 40 nC yra per 12 cm vienas nuo binti ant 30 cm ilgio sil. elektrinti
kito. Kur reikia padti treij krv, vienodais krviais, jie nutolo vienas
kad jis bt pusiausviras? nuo kito 3 cm. Kokio didumo yra ru-
tuliuk krvis?

3.74*. Du 1,5 g mass rutuliukai pa-


kabinti ant ilkini sil, pririt vie-
3.68. Ant silo kabo 9,8 g mass rutu-
name take. gij vienodo didumo ir
liukas, kuriam suteiktas 1 krvis.
to paties enklo krv, rutuliukai nu-
Prie jo i apaios priartinus tok pat
tolo vienas nuo kito 10 cm, o silai
rutuliuk, silo tempimo jga suma-
jo 5 kartus. Koks atstumas buvo prasiskyr 40 kampu. Kokio didumo
tarp rutuliuk? elektros krv ir kiek elektron gavo
kiekvienas rutuliukas?
3.69. 120 mg mass rutuliukas, elek-
trintas 10 nC krviu, kabo ant nelai-
daus silo. Po tuo rutuliuku, 40 cm
atstumu nuo jo, padedamas kitas ma-
as rutuliukas. Kokio enklo ir kokio 3.75*. Krviai ql = q2 = q3 = IO"6 C i-
modulio krv reikia suteikti padtam dstyti lygiakraio trikampio, kurio
rutuliukui, kad silo tempimo jga kratin 20 cm, virnse. Kokia jga
padidt dvigubai? ore veikia vien i i krvi?
3.76*. Takuose A ir B, tarp kuri 3.77*. Taisyklingojo eiakampio, ku-
atstumas 10 cm, yra 4 IO"4 C ir - 4 rio kratin a, virnse yra tokie
IO"4 C krviai, o u 4 cm nuo atkar- krviai: q, q, q, q, - q , -q. Kokio didu-
pos AB vidurio 0,5 IO"7 kg mass mo jga veikia krv q, esant eia-
laelis, turintis 20 elektron krv. kampio centre?
Kokio didumo jga veikia lael? Ko-
k pradin pagreit ji suteikia?

85. Kulono dsnis aplinkoje


3.78. Du takiniai 3 " 8 C krviai 3.85. Du krviai, kuri vienas 4 kar-
yra ibale 3 cm atstumu vienas nuo tus didesnis u kit, vakuume svei-
kito. Apskaiiuokite j sveikos jg. kauja 30 N jga. Atstumas tarp t
krvi lygus 0,2 m. Kokio didumo yra
3.79. Apskaiiuokite dviej - 2 IO"8 C
ie krviai? Koks turt bti atstu-
ir - 9 IO"8 C krvi, esani parafine
mas tarp j vandenyje, kad sveikos
bei stikle, sveikos jg. Atstumas
jga likt tokia pati?
tarp krvi lygus 8 cm.
3.86. Kiek kart reikia padidinti dvie-
3.80. Du vienodi krviai alyvoje vei-
j vienod krvi modulius, kad,
kia vienas kit 0,9 mN jga. Atstumas
panardinti vanden, tie krviai s-
tarp j lygus 5 cm. Kokio didumo yra
veikaut tokia pat jga, kaip ir ore?
tie krviai?
Atstumas tarp krvi nekinta.
3.81. Du takiniai krviai, tarp kuri
3.87. Du vienodi krviai, vakuume
atstumas r, vakuume sveikauja tam
nutol vienas nuo kito per 20 cm, s-
tikra jga. Koks turi bti atstumas a
veikauja tokio pat didumo jga, kaip
tarp i krvi skvarbos dielektri-
ir alyvoje, bdami 14 cm atstumu vie-
ke, kad sveikos jga likt tokia pati?
nas nuo kito. Apskaiiuokite alyvos
3.82. Du takiniai krviai vandenyje dielektrin skvarb bei krvi didu-
veikia vienas kit 40 mN jga. Kokio m, kai j sveikos jga lygi 60 N.
didumo jga jie sveikaut organinia-
me stikle? 3.88. Kaip ir kiek kart reikia pakeis-
ti atstum tarp dviej krvi, kad,
3.83. 0,5 IO"7 C ir 1,1 IO"5 C krviai panardinti glicerin, jie sveikaut
vandenyje nutol vienas nuo kito per tokia pat jga, kaip ir ore?
3,3 cm. Apskaiiuokite t krvi s-
veikos jg. Nustatykite, koks turi 3.89. Du vienodi rutuliukai yra ibale
bti atstumas tarp i krvi vakuu- 0,4 m atstumu vienas nuo kito. Vieno
me, kad sveikos jga nepakist. j krvis 9 nC, kito 3 nC. Rutuliu-
kai sulieiami ir vl atitolinami tuo
3.84. Du takiniai 60 nC ir 240 nC paiu atstumu. Apskaiiuokite j s-
krviai yra alyvoje per 16 cm vienas veikos jg prie sulieiant ir su-
nuo kito. Kurioje vietoje tarp j rei- lietus?
kia padti trei 3 IO^1 C krv, kad 3.90. Du vienodo krvio rutuliukai in-
jis bt pusiausviras? Ar i pusiausvy- de su -18 0C temperatros ledu buvo
ra bus pastovi? Ar ji sutriks, pasikei- nutol vienas nuo kito 20 cm atstu-
tus treiajam krviui? mu. Paildius ind, ledas itirpo. Kad
sveikos jga nepasikeist, rutuliukus 3.92. Dviem 0,2 mm spindulio van-
teko suartinti iki 38 mm. Apskaiiuo- dens laeliams suteikus vienodo didu-
kite ledo dielektrin skvarb, inoda- mo ir to paties enklo krv, elektri-
mi, kad O 0C temperatros vandens n stmos jga atsvr gravitacin
dielektrin skvarba lygi 88. traukos jg. Kokio didumo buvo tie
krviai?
3.91. Rutuliukas A panardintas glice-
rin. Kokiu atstumu nuo jo turi bti 3.93*. Du vienodi mai rutuliukai pa-
18 mm3 trio plienin dulkel Bf kad kabinti ant 0,8 m ilgio sil, pririt
ji bt pusiausvira? Rutuliuko krvis viename take, ir panardinti benzi-
5 nC, dulkels 2,5 nC. n. gij - 3 IO-7 C krvius, jie nutolo
vienas nuo kito 0,4 m atstumu. Ap-
skaiiuokite sil tempimo jg.
3.94*. Du vienodi rutuliukai buvo e-
lektrinti vienodo didumo vienariais
krviais ir pakabinti ant vienodo ilgio
sil, tvirtint viename take. Rutu-
liukai isiskyr sudarydami tarp sil
70 kamp. Panardinus juos skyst,
kampas tarp sil sumajo iki 60.
Apskaiiuokite skysio dielektrin
I f p r l skvarb. Archimedo jg nekreipki-
te dmesio.

86. Elektrinio lauko stipris


3.95. K vadiname elektrinio lauko j- 3.99. Automobili gamyklose detali
g linijomis? pavirius daomas elektrostatiniu b-
du. Daoma detal slenka po elektro-
3.96. Kada elektrinio lauko stipris ku-
du metaliniu tinkleliu, sujungtu su
riame nors take ir jga, veikianti ta-
vienu auktosios tampos altinio po-
me take esant bandomj krv, yra
prieing krypi? liumi. Pro tinklel purkiami daai.
Kokiai slygai esant, da laeliai ju-
3.97. Neatlikdami algebrini veiksm, ds tik prie detals?
rodykite, kad elektrinio dipolio lauko
stipris bet kuriame take yra tuo ma- 3.100. Elektros energijos imtuvas yra
esnis, kuo maesnis atstumas tarp di- u 900 km nuo elektrins. Po kiek
pol sudarani krvi. laiko, jungus elektrinje jungikl, im-
tuvu ims tekti elektros srov? Lai-
3.98. iluminse elektrinse ir kitose dumo elektronai juda laidais keli
monse kietosioms dm dalelms milimetr per sekund greiiu.
gaudyti naudojami elektrostatiniai fil-
trai. Juos sudaro metalinis vamzdelis 3.101. Apskaiiuokite jg, veikiani
su itempta iilgai aies viela. Kaip 10 nC krv take, kuriame elektrinio
veikia ie filtrai? lauko stipris lygus 3 kV/m.
3.102. Tam tikrame lauko take 3 3.110. 50 kV/m stiprio vienalyiame
IO-7 C krv veikia 15 mN jga. Ap- elektriniame lauke yra 25 nC krvis.
skaiiuokite elektrinio lauko stipr ta- Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr
me take. takuose, kurie nutol nuo to krvio
5 cm atstumu ir yra:
3.103. ems elektrinio lauko stipris a) krv kertanioje vienalyio lauko
lygus 100 V/m. Kokio didumo jga jgos linijoje;
is laukas veikia 1 mC krv turint b) krv kertanioje tiesje, statmeno-
kn? je jg linijoms.
3.104. Apskaiiuokite elektrinio lau- 3.111. Atstumas tarp krvi q ir 9q ly-
ko stipr takuose, nutolusiuose nuo gus 8 cm. Kokiu atstumu nuo pirmojo
35 nC krvio per 7 cm ir 3 cm? krvio yra takas, kuriame elektrinio
lauko stipris lygus nuliui?
3.105. Kokio didumo krvis kuria
elektrin lauk, jeigu 9 cm atstu- 3.112. Atstumas tarp dviej krvi,
mu nuo to krvio lauko stipris lygus kuri vieno modulis 6 kartus didesnis
1,7 IO5 V/m? u kito, lygus a. Kuriame take elek-
trinio lauko stipris lygus nuliui, kai
3.106. Kokiu atstumu nuo IO"8 C kr- tie krviai:
vio elektrinio lauko stipris bus lygus a) vienariai;
900 V/m? b) vairiariai?
3.107. Du takiniai 4 10~9 C ir - 5 3.113. 0,3 g mass eivamedio rutu-
IO"9 C krviai yra 50 cm atstumu liukas, kurio krvis lygus 6,3 IO"9 C,
vienas nuo kito. Apskaiiuokite elek- pakabintas ant ilkinio silo. Ko-
trinio lauko stipr tuos krvius jun- kiu kampu is rutuliukas nukryps vie-
gianios atkarpos vidurio take. nalyiame horizontalios krypties
IO5 N/C stiprio elektriniame lauke?
3.108. Lauk kuria du lygs vienar-
iai krviai, nutol tam tikru atstu- 3.114. elektrintas metalinis rutuliu-
mu vienas nuo kito. Apskaiiuokite kas, pakabintas ant izoliacinio stovo,
elektrinio lauko stipr juos jungian- buvo perkeltas vienalyt horizonta-
ios atkarpos vidurio take. Ar lauko lios krypties elektrin lauk. Tada si-
stipris likt toks pat, jei pasikeist las su vertikale sudar 40 kamp.
vieno krvio enklas? Kiek pasikeit silo nuokrypio kam-
pas, rutuliukui netekus 0,1 krvio?
3.109. Take A yra krvis q1 = 40 nC,
o take B krvis q2 = 10 nC. Ap- 3.115*. Mass m ir krvio q rutuliu-
skaiiuokite elektrinio lauko stipr kas laisvai krinta vienalyiame elek-
takuose C ir D, kai AC = 6 cm, CB = triniame lauke, kurio stipris E nu-
= BD = 30 mm. kreiptas lygiagreiai ems paviriui.
Rutuliuko pradinis greitis lygus nuliui.
Apibdinkite rutuliuko judjim. Pa-
A C B D raykite jo trajektorijos lygt. (X a
I nukreipkite iilgai lauko, Y a ver-
x q2 tikaliai emyn.)
3.116. 2 IO"8 C ir 1,6 IO"7 krviai 3.124. Kokio stiprio elektrin lauk
yra 5 cm atstumu vienas nuo kito. Ap- reikia sukurti vakuume, kad nejud-
skaiiuokite elektrinio lauko stipr js elektronas jame gyt 2 IO11 m/s2
take, nutolusiame nuo pirmojo kr- pagreit? Per kiek laiko elektrono
vio 3 cm, o nuo antrojo 4 cm. greitis padids iki 5 IO5 m/s?
3.117. Atstumas tarp 5 ir - 5 3.125. Kiek pakis krintanio ant e-
krvi lygus 12 cm. Apskaiiuokite ms kno pagreitis, suteikus tam k-
elektrinio lauko stipr take, nutolu- nui 5 IO"8 C krv? Kno mas 4 g,
siame nuo abiej krvi 9 cm. elektrinio lauko stipris prie ems pa-
viriaus 100 N/C.
3.118. Trys vienodi IO"8 C krviai yra
taisyklingojo trikampio, kurio krati- 3.126. Pateks vienalyt elektrin
n 1 cm, virnse. Apskaiiuokite lauk, elektronas juda vakuume lau-
elektrinio lauko stipr kiekvienoje tri- ko jg linij kryptimi. Pradinis jo
kampio virnje. greitis 1,6 IO3 km/s, o lauko stipris
90 N/C. Per kiek laiko elektrono grei-
3.119. Trys lygs vienariai krviai
tis pasidarys lygus nuliui?
q nutol vienodu atstumu a vienas
nuo kito. Apskaiiuokite elektrinio 3.127. Elektronas lekia 1,8 IO4 m/s
lauko stipr j sudaromo trikampio greiiu vienalyt 0,003 N/C stiprio
centre. Koki vert gyt is stipris, elektrin lauk vakuume ir juda prie-
jei vienas krvis bt prieingo inga jg linijoms kryptimi. Kok pa-
enklo? greit ir kok greit gis elektronas,
nulks lauke 7,1 cm atstum? Per
3.120. Dviejose prieingose kvadrato
kiek laiko elektronas gis t greit?
virnse yra 2 IO"7 C krviai. Kvad-
rato kratins ilgis 20 cm. Apskaiiuo- 3.128. 10 mg mass laelis kabo vie-
kite elektrinio lauko stipr kitose nalyiame 100 N/C stiprio elektrinia-
dviejose virnse. me lauke. Koks yra to laelio krvis?
3.121. Trys vienodi teigiamieji 5 3.129. Vakuume vienalyiame elektri-
IO"9 C krviai yra trijose kvadrato, niame lauke yra 3 IO"7 g mass dul-
kurio kratin 40 cm, virnse. Ap- kel, kurios krvis -1,6 IO"11 C.
skaiiuokite elektrinio lauko stipr Kokio didumo ir kokios krypties turi
ketvirtojoje virnje. bti elektrinio lauko stipris, kad dul-
kel nejudt?
3.122. Kiek pakis krintanio 5 g ma-
ss kno pagreitis, jeigu kn elek- 3.130. Kokiu pagreiiu kris 2 g mass
trinsime 2,5 IO"8 C krviu? ems rutuliukas, kuriam suteiktas 1 C
elektrinio lauko stipris nukreiptas stat- krvis? ems elektrinio lauko stip-
menai jos paviriui ir lygus 100 V/m. ris nukreiptas jos paviri ir lygus
130 V/m.
3.123. 20 g mass nesvarus rutuliukas
elektrintas 2 IO"9 C krviu. Kokiu 3.131. Teigiamai elektrintas rutu-
pagreiiu is rutuliukas juds vienaly- liukas, kurio mas 0,2 g, o jo tan-
iame elektriniame lauke, kurio stip- kis 1200 kg/m3, laisvai plaukioja skys-
ris 3 IO4 V/m? tame 800 kg/m3 tankio dielektrike.
Dielektrikas yra 50 kV/m stiprio vie- lygus 6 IO5 N/C? Kuriame take elek-
nalyiame elektriniame lauke, kuris trinio lauko stipris lieka toks pat, kai
nukreiptas vertikaliai auktyn. Ap- krvis dedamas mediag, kurios
skaiiuokite rutuliuko krv. = 2?
3.132. 9 g mass aliumininis rutuliu-
kas, kurio krvis IO"6 C, yra alyvoje.
Nustatykite elektrinio lauko, nukreip-
3.139. Kaip dviem izoliuotiems vieno-
to auktyn, stipr, jei yra inoma, kad
do skersmens metaliniams rutuliams
rutuliukas plaukioja. Alyvos tankis
galime suteikti to paties didumo vie-
990 kg/m3.
narius krvius? to paties didumo
vairiarius krvius?
3.140. Ar galima vis laidininko elek-
3.133. Glicerine elektrin lauk kuria tros krv perduoti kitam izoliuotam
takinis 5 IO"8 C krvis. Apskaiiuo- laidininkui? Kaip?
kite to lauko stipr tak, nutolusia- 3.141. Teigiamai elektrintas rutuliu-
me nuo krvio 5 cm. kas dedamas neelektrint tuiavi-
3.134. Elektrinio lauko stipris 5 cm dur rutul.
atstumu nuo 4,5 IO 7 C takinio kr- a) Ar rutulio viduje yra elektrinis lau-
vio lygus 2 IO4 N/C. Kokioje aplinko- kas? Kur ir kokie krviai atsiranda?
je yra tas krvis? Kokia aplinkos Kodl?
dielektrin skvarba? b) Kas atsitiks, elektrintam rutuliu-
kui slankiojant rutulio viduje? Kodl?
3.135. Elektrin lauk kuria 1,8 c) Kas atsitiks, jei rutuliukas nejuds,
IO"8 C takinis krvis. Apskaiiuoki- bet prie rutulio i iors bus artina-
te to lauko stipr take, nutolusiame mas elektrintas knas? Kodl?
nuo krvio 5 cm. Kokio didumo jga
laukas veikia tame take 2,0 IO"9 C 3.142. Grafikai pavaizduokite, kaip
krv? priklauso takinio krvio kuriamo
elektrinio lauko stipris nuo atstumo
3.136. Glicerino pripildytas varinis in- iki to krvio ir kaip priklauso laidaus
das neamas 78 kV/m stiprio viena- rutulio lauko stipris nuo atstumo iki
lyt elektrin lauk. Apskaiiuokite jo centro.
lauko stipr glicerine; variniame inde
(jo sienelse). 3.143. Prie ems paviriaus elek-
trinio lauko stipris lygus 130 V/cm.
3.137. alyv panardinamas maas em laikydami 6400 km spindulio
elektrintas rutuliukas. Kokiu atstu- rutuliu, apskaiiuokite jos krv.
mu nuo jo elektrinio lauko stipris yra
3.144. 30 cm spindulio metaliniam
toks pat, koks buvo 25 cm atstumu
rutuliui suteiktas 6,2 IO"9 C krvis.
nuo dar nepanardinto rutuliuko?
Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr
3.138. Kokio didumo krvis kuria rutulio centre; 0,5 spindulio atstumu
elektrin lauk vakuume, jei 10 cm nuo centro; 30 cm atstumu nuo rutu-
atstumu nuo to krvio lauko stipris lio paviriaus.
trinio lauko stipr takuose, nuto-
3.145. 20 cm skersmens rutuliukas lusiuose nuo rutulio centro 3 cm ir
elektrintas 3,14 IO"7 C krviu. Ras- 5 cm atstumu.
kite jo paviriaus krvio tank.
3.146. Kok krv gijo 5 cm spindulio
rutuliukas, kurio paviriaus krvio 3.150. Teigiamai elektrintas laidus
rutulys laikomas vir metalo lakto.
tankis 0,4 IO"4 C/m2?
Pavaizduokite elektrinio lauko jg li-
3.147. Elektrinio lauko stipr E rutu- nijas tarp rutulio ir lakto.
lio paviriuje ireikkite paviriaus
krvio tankiu . Ar galima taikyti
gaut formul, apskaiiuojant laidi-

ninko, kur riboja plokias pavirius,
elektrinio lauko stipr? 3.151. Begalins elektrintos plok-
ts paviriaus krvio tankis lygus
3.148. elektrinto laidaus rutulio pa- 325 nC/m2. Apskaiiuokite jos elektri-
viriaus krvio tankis . Apskaiiuo- nio lauko stipr.
kite elektrinio lauko stipr take,
nutolusiame nuo rutulio paviriaus 3.152*. Begalins vertikalios ploktu-
atstumu, lygiu jo skersmeniui. mos paviriaus krvio tankis 4 nC/cm2.
Ant silo, pritvirtinto prie tos plok-
3.149. 4 cm spindulio laidus rutulys tumos, kabo 0,5 g mass rutuliukas,
elektrintas 16 nC krviu. Apskaiiuo- kurio krvis 1 nC. Kokiu kampu si-
kite paviriaus krvio tank ir elek- las nukrypsta nuo ploktumos?

87. Laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke


3.153. Pirtu palietus elektrinto elek- 3.157. Varinis rutuliukas elektrintas
troskopo stryp, elektroskopas isi- krviu +q. K reikia daryti, norint vi-
elektrino. Ar tai pasikartos, netoli s rutuliuko krv perduoti metali-
elektroskopo pastaius elektrint k- niam indui?
n? Kodl? 3.158. Kaip apsaugoti laboratorijos,
kurioje eksperimentuojama su dide-
3.154. Teigiamai elektrinta lazdele,
liais elektrostatiniais krviais, dar-
nemaindami jos krvio, vien elek-
buotojus nuo i krvi veikimo?
troskop elektrinkite teigiamai, o ki-
t neigiamai. 3.159. Jei prie elektrinto metalinio
daikto priartinsime neelektrint, tai
3.155. Kokiu principu veikia elektro- elektrinio lauko stipris pastebimai pa-
statins saugos taisai? Kokiu tikslu sikeis. Kodl?
ant kai kuri radijo lemp udedami 3.160. Kaip juds molekul-dipolis i-
metaliniai gaubtai? oriniame vienalyiame elektriniame
3.156. Indukcijos bdu sielektrins lauke? Kodl?
dielektrikas perpjaunamas dvi da- 3.161. Vakuume krviai veikia vienas
lis. Ar j krviai bus vienariai? kit jga F. Kokio didumo jga jie s-
Kodl? veikaus ibale?
3.162. Vienalyio elektrinio lauko 3.163. Takinio krvio elektrinio lau-
stipris vakuume 9,9 IO7 V/m; alko- ko stipris tam tikrame take vakuu-
holyje io lauko stipris sumaja iki me lygus 9 IO8 V/m. Apskaiiuokite
3 IO6 V/m. Apskaiiuokite alkoholio lauko stipr tame paiame take van-
dielektrin skvarb. denyje ir ibale?

88. Potencialas. tampa


3.164. Tam tikro krvio elektrinio lau- 3.170. Kas atsitikt elektrometro ro-
ko potencialas maja tolstant nuo to dyklei, jei jos sukimosi ais eit per
krvio. Koks yra to krvio enklas? sunkio centr?

3.165. Koks yra elektros krvio en- 3.171. Metalinis rutulys elektriniame
klas, jei jo lauko potencialas, artjant lauke sielektrino indukcijos bdu. Ar
prie to krvio, maja? bus iuo atveju rutulio pavirius ekvi-
potencialinis? Kodl?
3.166. Dviem metaliniams skirtingo
spindulio rutuliams suteikiamas vie- 3.172. Yra du vienodo didumo vairia-
riai takiniai krviai (dipolis). Ekvi-
nodas krvis. Ar pereit krvis i vie-
potencialinis pavirius eina per tak,
no rutulio kit, jei juos sujungtume
esant viduryje tarp t krvi. Apib-
laidininku? Paaikinkite kodl.
dinkite to paviriaus form.
3.167. Plonu laidi sluoksniu (folija 3.173. Tolygiai elektrintos ploktu-
ar elektrolito sluoksniu) teka elektros mos elektrinio lauko stipris nustato-
srov. Kaip galvanometru nustatyti 4
w
per duotj io sluoksnio tak einan- mas pagal formul ^ ~ 2~ Matome,
io ekvipotencialinio paviriaus for- kad jis nepriklauso nuo atstumo. Ar,
m? Kaip galima suinoti elektrinio perkeliant elektros krv tokiame lau-
lauko stiprio vektoriaus krypt tame ke, bus atliekamas be galo didelis dar-
take? bas? Kodl?
3.168. Ar gali krvio potencin ener- 3.174. Du skirtingo skersmens meta-
gija nekisti, kai is krvis juda elek- liniai rutuliukai ore buvo elektrinti
triniame lauke? Kodl? vienodais krviais, o vakuume
skirtingais krviais. Palyginkite
3.169. Kodl elektrometro korpusas abiem atvejais rutuliuk potencialus.
daromas metalinis ir eminamas? Ar
galime imatuoti laidininko potencia- 3.175. Elektrin lauk kuria takinis
l, sujung t laidinink su elektro- 3 10~7 C krvis, esantis alyvoje. Ap-
metro korpusu, o elektrometro stry- skaiiuokite lauko stipr ir potencial
p bei rodykl emin? K rodys take, nutolusiame nuo krvio 30 cm.
elektrometras, jei su juo ilgu laidinin- 3.176. Apskaiiuokite potencial skir-
ku sujungt bandomj rutuliuk tum tarp laidaus elektrinto rutulio
brauksime bet kokios formos elek- paviriaus tako ir tako rutulio vi-
trinto laidininko paviriumi? Kodl? duje.
3.177. Brinyje pavaizduota ploki 3.180. Pavienis laidus 3 cm sker-
padtis bei nurodytas potencialas. Nu- smens rutulys vakuume elektrintas
braiykite elektrinio lauko stiprio pri- 15 nC krviu. Apskaiiuokite jo po-
klausomybs nuo atstumo tarp plok- tencial.
i grafik.
3.181. Kiek elektron reikia perduoti
+50 V -50 V 0 pavieniam 7 cm skersmens metali-
niam rutuliui, esaniam vakuume,
kad jo potencialas bt lygus 6 kV?
3.182. Du vienodi 0,3 cm spindulio ru-
tuliukai, kuri kiekvieno potencialas
9 kV, yra vakuume. Atstumas tarp ru-
tuliuk centr lygus 18 cm. Kokio di-
dumo jga jie stumia vienas kit?
3.183. Vakuume esanio rutulio spin-
dulys lygus 10 cm, o potencialas 1 m
atstumu nuo jo paviriaus 30 V.
Koks yra rutulio potencialas? Kokio
didumo krvis suteiktas rutuliui?
3.184. Elektrin lauk vakuume kuria
3.178. Brinyje pavaizduotos elektri- takinis 2 nC krvis. Apskaiiuokite
nio lauko jg linijos ir du ekvipoten- atstum tarp dviej ekvipotencialini
cialiniai paviriai (A ir B). Kuriame paviri, kuri potencialas atitinka-
take C ax D laukas stipresnis? mai lygus 30 V ir 20 V.
Kodl?
3.185. 30 cm skersmens pavieniam
metaliniam rutuliui buvo suteiktas
6 IO-8 C krvis. Kok potencial gijo
rutulys? Apskaiiuokite elektrinio lau-
ko potencial rutulio centre ir 45 cm
atstumu nuo jo paviriaus ore.
3.186. Du rutuliukai elektrinti vai-
riariais IO-8 C didumo krviais.
Apskaiiuokite elektrinio lauko po-
tencial take, kuris yra u 10 cm
nuo pirmojo ir u 20 cm nuo antrojo
krvio.
3.187. Elektrin lauk glicerine kuria
3.179. Elektrin lauk kuria takinis takinis 6 nC krvis. Apskaiiuokite
krvis ir elektrintas laidus rutulys. dviej lauko tak, nutolusi nuo kr-
Nubraiykite j potencialo priklauso- vio per 3 cm ir 15 cm, potencial skir-
mybs nuo atstumo grafikus. tum.

3727 193
3.188. Brinyje pavaizduotas IO"8 C 3.193. Apskaiiuokite tamp tarp
krvio elektrinis laukas. Nustatykite elektrinio lauko tak A ir , kai
tak A, B ir G potencial ir kiekvie- AB = 10 cm, = 60, o lauko stipris
nos tak poros potencial skirtu- 40 kV/m.
m. Takai A ir nutol nuo krvio
0,3 m, o takas C 45 cm.

>

3.194. Tarp dviej elektrint plokte-


li, nutolusi viena nuo kitos 5 cm,
susidar vienalytis 200 V/cm stiprio
elektrinis laukas. Apskaiiuokite
tamp tarp plokteli. Nustatykite,
kokio didumo jga is laukas veikia
6 IO"7 C krv.

3.195. Atstumas nuo vienos ore esan-


3.189. Atstumas tarp dviej lygiagre- ios elektrintos plokts iki kitos ly-
i laidi ploki 1 mm, o tampa gus 2 cm. Tarp j yra IO4 V/m stiprio
220 V. Koks elektrinio lauko tarp t elektrinis laukas. Apskaiiuokite
ploki stipris? ploki potencial skirtum. Koks
bt is skirtumas, jeigu tarp plok-
3.190. Kabelinio popieriaus bandin,
i lygiagreiai dtume 2 mm storio
kurio storis IO-5 m, pramua 600 V
metalo ploktel?
tampa. Koks yra to popieriaus elek-
trinis atsparumas (maiausias j pra- 3.196. Dvi lygiagreios metalins
muanio elektrinio lauko stipris)? plokts nutolusios viena nuo kitos
3.191. Dvi lygiagreios elektrintos 3 cm, o j potencial skirtumas lygus
ploktels nutolusios viena nuo ki- 400 V. Nekeiiant ploki krvio, jos
tos 8 cm. J potencial skirtumas ly- pastumiamos tiek, kad atstumas tarp
gus 800 V. Kokio didumo jga veikia j padidja iki 6 cm. Kiek pakinta
tarp t plokteli atsiradus IO-4 C ploki potencial skirtumas?
krv?
3.197. IO"7 g mass dulkel kabo tarp
3.192. Kokio didumo jga veikia kiek- orinio plokiojo kondensatoriaus
vien laisvj elektron 5 m ilgio lai- elektrod, kuri tampa 6 kV. Atstu-
de, kurio gal tampa 75 V? Elektrin mas tarp elektrod 3 cm. Apskaiiuo-
lauk laide laikykite vienalyiu. kite dulkels krv.
3.198. IO"10 g mass dulkel, kurios satoriaus elektriniame lauke? Kon-
krvis lygus 30 elementarij krvi, densatoriaus ploki tampa 600 V, o
pusiausvira kabo tarp dviej lygiagre- atstumas tarp j 6 mm.
i plokteli. T plokteli potencia-
3.200. Tarp dviej lygiagrei plok-
lai skiriasi 160 V. Apskaiiuokite at-
i, kuri potencial skirtumas 800 V,
stum tarp plokteli.
kabo alyvos laas. Jo spindulys 1,5 .
3.199. Ki^k perteklini elektron turi Atstumas tarp ploki 0,4 cm, aly-
bti 2 IO"8 g mass dulkelje, kad ji vos tankis 0,8 g/cm3. Koks yra lao
kabot pusiausvira plokioj o konden- krvis?

89. Darbas elektrostatiniame lauke


3.201. Palyginkite darb, kuris atlie- perkeliant krv bus teigiamas, kurio-
kamas perkeliant krv q kiekviena se neigiamas ir kuriose lygus
elektrinio lauko stiprio, arba jg, li- nuliui? rodykite. Apskaiiuokite dar-
nija. b, atliekam perkeliant krv visu
kontru.

BL

3.202. 4 IO"9 C krvis buvo perkeltas


500 V/cm stiprio vienalyiame elektri-
niame lauke 6 cm atstumu, be to, kr-
vio judjimo trajektorija sudar su
lauko kryptimi 60 kamp. Kok dar-
b atliko elektrinio lauko jgos, per-
t
keldamos krv?
3.203. Perkeliant 3 IO"6 C krv tarp i
dviej elektrinio lauko tak, buvo at-
liktas 6 IO"4 J darbas. Apskaiiuokite
3.206. Perkeliant krv nuo ems
t tak potencial skirtum.
elektrinio lauko tak, kurio poten-
3.204. Kok darb atlieka elektrinio cialas 800 V, atliktas IO"5 J darbas. Ap-
lauko jgos, paslinkdamos 2,2 C krv skaiiuokite to krvio didum.
tarp dviej tak, kuri potencialai
3.207. Perkeliant IO"6 C krv i bega-
skiriasi 30 V?
lybs tam tikr elektrin lauk, bu-
3.205. Elektros krvis q perkeliamas vo atliktas 5 IO"6 J darbas. Apskai-
udaru kontru ABCDA. Kuriose jo iuokite lauko tako, kur perkeltas
atkarpose elektrinio lauko darbas krvis, potencial begalybs atvilgiu.
3.208. I laidininko, kurio potencia- 3.212. Palyginkite darbus, kuriuos at-
las 3 kV, 4 IO-6 C krvis nutekjo lieka elektrinio lauko jgos, perkel-
em. Kok darb atliko elektrinio damos krv i tako A takus B, C
lauko jgos? ir D.
3.209. Palyginkite darbus, kurie atlie- A
kami perkeliant krvius elektriniame
lauke i tako A tak B ir i tako
A tak C. Atsakym pagrskite.

3.213. elektrinta dalel, veikusi 1 kV


potencial skirtum, gijo 6 keV ener-
gij. Apskaiiuokite dalels krv ir i-
reikkite j elektrono krviu.
3.210. Takinio krvio q elektriniame 3.214. Dviej laidinink potencialas
lauke i tako A takus , C, D ir E ems atvilgiu atitinkamai lygus
perkeltas vienas krvis. Palyginkite 24 V ir - 6 V. Kok darb reikia atlikti
darbus, atliktus perkeliant krv, ir norint 7 IO 7 C krv perkelti i vie-
pagrskite atsakym. no laidininko kit?
3.215. Kok darb reikia atlikti norint
A perkelti takin 3 IO"8 C krv i be-
galybs tak, esant 25 cm atstumu
nuo laidaus rutulio paviriaus? Rutu-
lio spindulys 5 cm, potencialas 400 V,
be to, rutulys yra ore.
3.216. Elektrin lauk kuria 6 IO"7 C
krvis, esantis aplinkoje, kurios die-
lektrin skvarba 2. Koks yra tak B
ir C, nutolusi nuo krvio 6 cm ir
30 cm, potencial skirtumas? Kok
darb atlieka lauko jgos, perkelda-
3.211. Du rutuliukai, kuri krvis ati- mos 0,4 IO"7 C krv i tako B ta-
tinkamai 6,7 nC ir 13,3 nC, yra 0,4 m k C?
atstumu vienas nuo kito. Kok darb 3.217. Atstumas tarp 1 C ir 6,3 nC
reikia atlikti suartinant rutuliukus krvi lygus 10 cm. Kok darb reikia
tiek, kad atstumas tarp j sumat atlikti perkeliant antrj krv ta-
iki 25 cm? k, nutolus nuo pirmojo krvio 1 m?
3.218. 3 cm spindulio rutuliukas, e- trometru imatavus potencial skir-
lektrintas iki 200 V potencialo, yra i- tum - , paaikjo, kad jis lygus
bale. Koks yra rutuliuko krvis? Kok 400 V. Koks buvo rutuliuko krvis?
darb atlieka elektrinio lauko jgos,
perkeldamos 0,4 IO-10 C krv 9 cm
atstumu nuo rutuliuko paviriaus iil-
gai jg linijos?
3.219. 0,5 m atstumu nuo 9 cm spin-
dulio rutulio, elektrinto iki 20 kV po-
tencialo, yra takinis IO"8 C krvis.
Kok darb reikia atlikti, kad atstu-
mas tarp rutulio ir krvio sumat
iki 15 cm?
3.220. Prie metalinio stovo prikabin-
tas 4 mg mass rutuliukas. Juos
palietus elektrinta lazdele, rutuliukas
pasislinko i tako A tak B, esant
h = 1 cm aukiau u tak A. Elek-

90. Judanio krvio energija


3.221. Greitintuve protonai gyja trajektorijos take skirtum, kai kine-
7 IO10 eV energij. Ireikkite j tin materialiojo tako energija pradi-
dauliais. 1000 km/s greiiu judanio nje padtyje lygi nuliui.
elektrono energij ireikkite elek-
tronvoltais. 3.225. Rimties bsenoje buvs elekt-
ronas elektriniame lauke gyja 2
3.222. Vienvalentis jonas pradeda ju- IO6 m/s greit. Kokia yra tampa
dti ir pralekia greitinant tarp, ku- tarp dviej lauko tak, tarp kuri
rio potencial skirtumas U. Apskai- praskrieja elektronas?
iuokite jono kinetin energij.
3.226. I skilusio radioaktyviojo ele-
3.223. Elektronas nulk nuo vieno
elektrinio lauko tako iki kito, kuri mento polonio atomo branduolio a da-
potencial skirtumas 0,25 MV. Pradi- lel ilekia 1,6 IO7 cm/s greiiu. Kok
n elektrono greit laikydami lygiu nu- potencial skirtum reikia sudaryti,
liui, apskaiiuokite jo gyt kinetin kad elektriniame lauke dalel gyt
energij. tok pat greit?

3.224. Materialusis takas, elektrin- 3.227. 40 mg mass rutuliukas, turin-


tas 0,67 nC krviu, juddamas elek- tis 1 nC krv, juda i begalybs
triniame greitinimo lauke, gyja IO8 eV 10 cm/s greiiu. Iki kokio atstumo
kinetin energij. Apskaiiuokite po- jis gali priartti prie takinio 1,6 nC
tencial pradiniame ir galiniame krvio?
3.228. Kok greit gyja elektronas, stot? Koks turi bti lauko stipris,
pralkdamas 300 V greitinimo poten- kad dalel sustot, nulkusi 2 m at-
cial skirtum? stum?
3.229. I radio branduolio 18 Mm/s 3.230. 1 g mass rutuliukas elektri-
greiiu ilekia dalel (m = 6,7 niame lauke nuriedjo i tako, kurio
IO"27 kg, q = 3,2 10"19C). Ji patenka potencialas 600 V, tak, kurio po-
vienalyt elektrin lauk, kurio jg tencialas lygus nuliui. Koks buvo ru-
linij kryptis prieinga dalels jud- tuliuko greitis pradiniame take, jei
jimo krypiai. Kok potencial skir- galiniame take jis lygus 20 cm/s? Ru-
tum turi pralkti dalel, kad su- tuliuko krvis 2 IO"7 C.

91. Elektrin talpa. Plokiojo kondensatoriaus


talpa ir energija
3.231. Ar visada vienod izoliuot lai- pereis krviai i vieno rutulio kit,
dinink elektrin talpa yra vienoda? kai rutulius sujungsime viela? Kodl?
Kodl?
3.238. Benzinui tekant metaliniu
3.232. Priartinkite pirt prie elek- vamzdynu, kurio vidinis pavirius
trinto elektroskopo rutuliuko. Lape- emaliuotas, sielektrina ir benzinas, ir
liai susiglaus. Atitraukite pirt, ir la- vamzdynas. Kodl benzino krvis ne-
peliai vl prasiskleis. Kaip paaikinti nuteka emintu vamzdynu em?
reikin?
3.239. tampuot plastikini detali
3.233. Vienagysl arvuot kabel gali- paviriuose, kurie lieiasi su metali-
ma laikyti ritinio formos kondensato- ni form sienelmis, atsiranda sta-
riumi. Nurodykite, kas yra jo elektro- tinis elektros krvis. Kodl, detal
dai ir kas dielektrikas. iimant i formos, padidja elektrin-
to paviriaus potencialas ems at-
3.234. Laidininkas elektrintas 2 vilgiu?
IO"9 C krviu iki 120 V potencialo.
Apskaiiuokite laidininko elektrin 3.240. Kondensatorius prijungtas prie
talp. Atsakym ireikkite faradais, tampos altinio. Ar isikraus konden-
mikrofaradais ir pikofaradais. satorius, jei nuo altinio atjungsime:
a) bet kur elektrod;
3.235. Kokio didumo elektros krvis b) abu elektrodus?
susikaups 1,2 talpos kondensato- Kodl?
riuje, krautame iki 120 V? 240 V?
3.241. kraukite kondensatori kie-
3.236. Iki kokios tampos reikia krau- ninio ibintuvlio baterija, o ikrau-
ti 5 talpos kondensatori, kad jis kite per voltmetr. Kaip iuo bdu
gyt 5,5 IO"4 C krv? patikrinti, ar kondensatorius nesu-
geds?
3.237. Dviej metalini rutuli talpa
atitinkamai lygi 10 pF ir 20 pF, o kr- 3.242. Erdvje tarp plokiojo konden-
vis 1,6 IO"8 C ir 3,4 IO"8 C. Ar satoriaus ploki lygiagreiai joms
laikoma treioji plokt. Ar dl to pa- 3.247. krauto plokiojo kondensato-
kinta kondensatoriaus elektrin tal- riaus elektrodai traukia vienas kit
pa? Kaip ji pakinta? jga F. Ar pasikeist i jga, jei tarp
elektrod kitume dielektriko plok-
3.243. 1 km ilgio telegrafo linijos lai- tel? Kodl?
do elektrin talpa apytiksliai lygi
0,012 Ar galima laid laikyti vie- 3.248. Atstumas tarp plokiojo kon-
nu kondensatoriaus elektrodu? K lai- densatoriaus ploki buvo iek tiek
kysime antruoju tokio kondensato- padidintas.
riaus elektrodu, o k dielektriku? 1) Kaip pakito elektrinio lauko tarp
ploki stipris, kai kondensatorius
3.244. Kodl elektrolitiniai kondensa- buvo:
toriai gali bti didesns talpos negu a) krautas'ir atjungtas nuo tampos
kit tip kondensatoriai? altinio;
3.245. Kintamosios talpos (kintamj) b) prijungtas prie tampos altinio?
kondensatori junkite grandin 2) Kaip pakito tampa tarp ploki,
nuosekliai su lempute ir baterija. Ar kai kondensatorius buvo:
nesugeds is kondensatorius, jei, a) krautas ir atjungtas nuo tampos
jungus jungikl, lemput: a) usidega; altinio;
b) neusidega? Kodl? b) prijungtas prie tampos altinio?
3) Kaip pakito kondensatoriaus talpa,
3.246. Maoms jgoms matuoti naudo- kai jis buvo:
jamas mikrodinamometras. Brinyje a) krautas ir atjungtas nuo tampos
pavaizduota keletas io prietaiso va- altinio;
riant. Kokiu principu pagrstas j b) prijungtas prie tampos altinio?
veikimas? Aikindami remkits formulmis.

0 % 9} 95 5 5

a) b)
3.249. rutinio kondensatoriaus vie- o potencial skirtumas 80 V. Apskai-
nos plokts plotas 18 cm2, o atstumas iuokite atstum tarp to kondensato-
tarp ploki 0,03 cm. Apskaiiuokite riaus ploki.
kondensatoriaus talp.
3.257. Kondensatorius kraunamas iki
3.250. 1200 pF talpos plokiojo 600 V ir atjungiamas nuo tampos al-
kondensatoriaus kiekvieno elektrodo tinio. ICiek kart pakinta kondensa-
plotas lygus 12 cm2. Dielektrikas toriaus tampa, kai i jo iimama
rutis. Apskaiiuokite ruio sluok- ruio ploktel? Apskaiiuokite t
snio stor. tamp.
3.251. Plokiasis kondensatorius su- 3.258. Kondensatoriaus elektrodai pa-
darytas i dviej ploki, kuri kiek- gaminti i 1,2 m ilgio ir 0,8 m ploio
vienos plotas 300 cm2. Jas vien nuo aliuminio folijos, o j tarp dtas
kitos skiria 3 mm storio ruio IO"4 m storio parafinuotas popierius.
sluoksnis. Kok didiausi krv gali Apskaiiuokite to kondensatoriaus tal-
gyti kondensatorius, kai jo tampa p. Nustatykite, kok didiausi krv
4 kV? gali sukaupti is kondensatorius, jei
jis numatytas 300 V tampai.
3.252. Atstumas tarp plokiojo kon-
densatoriaus ploki padidinamas 3.259. Plokiasis kondensatorius
4 kartus, o j plotas sumainamas susideda i dviej 25 cm skersmens
3 kartus. Kiek kart pakinta konden- apvali plokteli, perskirt 1 mm
satoriaus talpa? rodykite. storio parafino sluoksniu. Kokia yra
tokio kondensatoriaus talpa?
3.253. Kondensatoriaus, kurio dielek-
trikas parafinuotas popierius, talpa 3.260. Plokiojo kondensatoriaus
lygi 600 pF. Kokia bus io kondensa- elektrodai, kuri kiekvieno plotas
toriaus talpa, popieri pakeitus tokio 0,5 m2, perskirti 0,06 mm storio para-
pat storio ruiu? finuoto popieriaus sluoksniu. Kiek pa-
kinta io kondensatoriaus krvis, kai
3.254. Plokiasis kondensatorius
elektrod potencial skirtumas pakin-
elektrintas iki 300 V ir atjungtas
ta 180 V?
nuo tampos altinio. Atstumas tarp
to kondensatoriaus ploki 4 cm. Ko- 3.261. Orinio kondensatoriaus plok-
kia tampa bus tarp ploki, kai jas i plotas 180 cm2, atstumas tarp j
atitolinsime vien nuo kitos iki 2 mm, krvis 0,4 . Apskaiiuokite
7 cm? dar 1 mm viena nuo kitos atitolint
ploki potencial skirtum.
3.255. Plokiojo kondensatoriaus
plokts izoliuotos viena nuo kitos die- 3.262. Gaminant 300 pF talpos kon-
lektriku, o kondensatorius krautas densatori, prie parafinuoto 0,2 mm
iki 1000 V tampos. Imus dielektri- storio popieriaus i abiej pusi pri-
k, kondensatoriaus ploki tampa klijuojami aliuminio folijos skrituliu-
padidjo dvigubai. Apskaiiuokite die- kai. Koks turi bti j skersmuo?
lektriko dielektrin skvarb.
3.263. IO"6 talpos kondensatorius,
3.256. Plokiojo kondensatoriaus sujungtas su srovs altiniu, gijo
ploki plotas 50 cm2, krvis IO"8 C, IO"8 C krv. Nustatykite, kokio stip-
rio elektrinis laukas susidar tarp kurio krvis 1,5 nC, o plotas 80 cm2?
kondensatoriaus ploki, kai jos bu- Atstumas tarp elektrod lygus 4 mm.
vo nutolintos viena nuo kitos 4 mm.
3.271*. Elektronas lekia tarp plok-
3.264. 1,6 nF talpos plokiojo konden- iojo kondensatoriaus ploki (lygia-
satoriaus vieno elektrodo krvis 4 nC, greiai su jomis) 6 IO9 cm/s greiiu.
kito 2 nC. Kokia yra kondensato- Atstumas tarp ploki 1,2 cm, kon-
riaus tampa? densatoriaus ilgis 5 cm, o ploki
potencial skirtumas 500 V. Apskai-
3.265. Plokiojo kondensatoriaus iuokite elektrono nuokryp, atsiradu-
krvis 3,2 IO"4 C, kiekvienos plok- s dl elektrinio lauko poveikio.
ts plotas 2800 cm2, dielektrikas
rutis. Apskaiiuokite elektrinio lau- 3.272*. Elektronas lekia plokij
ko stipr dielektrike. orin kondensatori lygiagreiai su
jo elektrodais 4 IO7 m/s greiiu ir
3.266. Atjunkite kondensatori nuo ilekia i jo, nukryps nuo pradins
akumuliatoriaus, po to perpus suma- krypties 1,76 mm. Kondensatoriaus
inkite atstum tarp ploki. Kiek ilgis 4 cm, atstumas tarp elektrod
kart pakis kondensatoriaus krvis, 2 IO"2 m, potencial skirtumas 400 V.
elektrinio lauko stipris ir tampa tarp Apskaiiuokite elektrono krvio ir
ploki? (Naudokits elektrometru mass santyk. Palyginkite j su pa-
ir liniuote.) teiktu lentelse.
3.267. Prie akumuliatoriaus prijunki-
te kondensatori ir atstum tarp jo
ploki sumainkite du kartus. Nu-
statykite, kiek kart pakis tampa 3.273. Kuo pavojingos ijungtos gran-
tarp ploki, elektrinio lauko stipris dins, kuriose yra kondensatori? K
bei kondensatoriaus krvis. reikia daryti ijungus toki grandin?
Kodl?
3.268. IO"10 N svorio dulkel kabo tarp
plokiojo kondensatoriaus ploki, 3.274. Kondensatorius prijungtas prie
perskirt 5 cm oro tarpu. tampa tarp akumuliatoriaus. Atitolinant vien
ploki lygi 6000 V. Apskaiiuokite nuo kitos kondensatoriaus ploktes,
ploki krv. nugalimos elektrostatins j tarpusa-
vio traukos jgos, taigi atliekamas
3.269. Kok krv reikia suteikti darbas. Kaip pakinta kondensatoriaus
0,012 talpos plokiajam konden- energija?
satoriui, kad jo elektriniame lauke
IO"11 g mass dulkel, netekusi 50 3.275. Du vienodi kondensatoriai
elektron, bt pusiausvira? Atstu- kraunami iki vienodos tampos ir at-
mas tarp elektrod lygus 2,4 mm. jungiami nuo srovs altinio. Vienas
j ikraunamas i karto ir gaunama
3.270*. Prie plokiojo kondensato- Q dauli ilumos; kitas ikraunamas,
riaus neigiamojo elektrodo atsirado pirma suartinus ploktes, ir gauna-
elektronas (oro molekulei susidrus mas maesnis ilumos kiekis. Kaip
su kosmine dalele). Kok greit jis gis suderinti tai su energijos tverms
lkdamas iki teigiamojo elektrodo, dsniu?
3.276. Plokiasis kondensatorius nio. Po to atstumas tarp jo ploki
elektrinamas iki tam tikro poten- padidinamas 2 kartus. Kiek kart dl
cial skirtumo ir atjungiamas nuo to pakinta kondensatoriaus energija?
tampos altinio. Kiek kart pakis rodykite.
kondensatoriaus energija, kai atstu-
m tarp jo ploki padidinsime dvi- 3.286. Kiek ilumos isiskiria laidinin-
gubai? rodykite kodl. ke, kai juo isielektrina iki 140 V po-
tencial skirtumo krautas 60 tal-
3.277. Plokiasis orinis kondensato- pos kondensatorius?
rius elektrintas v ir atjungtas nuo
3.287. Plokiojo rutinio konden-
tampos altinio. Siek tiek suartinant
satoriaus kiekvieno elektrodo plotas
kondensatoriaus ploktes, j tarpusa-
400 cm2, atstumas tarp elektrod
vio traukos jga nepasikeiia. Ar tai
1 mm. Apskaiiuokite tamp tarp
neprietarauja Kulono dsniui?
kondensatoriaus elektrod, inodami,
3.278. Kondensatoriaus krvis 5 kad, kondensatoriui isikraunant, i-
IO"4 C, ploki tampa 400 V. Ap- siskyr 0,3 J ilumos.
skaiiuokite kondensatoriaus ener-
3.288. krautas plokiasis orinis kon-
gij.
densatorius atjungiamas nuo tampos
3.279. Kondensatoriaus talpa 6 , altinio ir panardinamas ibal. Kaip
krvis 4 IO"4 C. Apskaiiuokite kon- dl to pakinta kondensatoriaus ener-
densatoriaus energij. gija?
3.280. Nustatykite 30 talpos kon- 3.289. Kondensatoriui pagaminti su-
densatoriaus energij, kai jo tampa naudota 180 cm ilgio ir 80 mm ploio
lygi 400 V. aliuminio folijos atraia bei 0,1 mm
storio parafinuoto popieriaus lapas.
3.281. rutinio kondensatoriaus
Kokia yra pagaminto kondensatoriaus
elektrod plotas 36 cm2, dielektriko
talpa? Kiek energijos jis sukaupia,
storis 0,18 cm. Apskaiiuokite kon-
krautas iki 500 V darbins tampos?
densatoriaus talp, jame sukaupt
krv ir energij, kai elektrod tam- 3.290. Atstumas tarp plokiojo kon-
pa lygi 400 V. densatoriaus ploki 3 mm, o tampa
400 V. Dielektrikas parafinuotas
3.282. Kokiai tampai numatytas kon-
popierius. Apskaiiuokite kondensa-
densatorius, kurio talpa 1 , o ener-
toriaus elektrinio lauko energijos
gija 4 IO"2 J?
tank.
3.283. Vieno kondensatoriaus talpa
3.291. Impulsine blyksts lempa sro-
4 kartus didesn u kito. Kuriam i
v teka i 800 talpos kondensa-
kondensatori reikia suteikti auktes-
toriaus, krauto iki 400 V tampos.
n tamp, kad j energija bt vie-
Kokia yra vieno blyksnio energija ir
noda? Kiek kart auktesn?
vidutin galia, kai kondensatorius i-
3.284. Kiek kart pakis kondensato- sikrauna per 2,2 ms?
riaus energija, kai jo tampa padids 3.292. elektrintame 0,02 talpos
3 kartus? plokiajame kondensatoriuje susida-
3.285. Orinis kondensatorius krauna- r 320 V/cm stiprio elektrinis laukas.
mas ir atjungiamas nuo tampos alti- Atstumas tarp ploki buvo lygus
0,4 cm. Kokio didumo krv sukaup 1,4 cm. Kok darb atlieka elektrinio
kondensatorius? Kokia bt jo tam- lauko jgos, perkeldamos elektron
pa, jeigu atstum tarp ploki padi- iame kondensatoriuje iilgai jg li-
dintume trigubai? Kiek energijos nijos 14 ?
abiem atvejais sukaup kondensa-
3.297*. Plokiojo orinio kondensa-
torius?
toriaus kiekvieno elektrodo plotas
3.293. Tarp dviej ore esani elek- 2 IO4 mm2, o krvis 3 IO"7 C. Kok
trint ploki, nutolusi viena nuo darb reikia atlikti norint atstum
kitos 20 mm, yra IO4 V/m stiprio elek- tarp elektrod padidinti 0,9 mm?
trinis laukas. Apskaiiuokite t plok- 3.298*. Plokiasis orinis 1,6 IO3 pF
i potencial skirtum. Koks jis talpos kondensatorius buvo elektrin-
bt, jeigu tarp ploki lygiagreiai tas iki 400 V potencial skirtumo,
su jomis dtume 0,4 cm storio meta- atjungtas nuo tampos altinio, po to
lo lakt? atstumas tarp ploki padidintas
3 kartus. Apskaiiuokite nutolint
3.294. Dvi lygiagreios metalins viena nuo kitos ploki potencial
plokts ore nutolusios viena nuo skirtum ir iorini jg darb, atlik-
kitos 0,5 cm. Iki kokio potencial t nutolinant ploktes.
skirtumo reikia jas elektrinti, kad
elektrinio lauko stipris bt lygus 3.299*. ruio plokt upildo plok-
600 V/cm? Kiek energijos sukaupia is ij kondensatori, kurio elektrin
kondensatorius, suteikus ploktms talpa 18 nF, o krvis 4 . Kondensa-
8 IO"4 C krv? torius prijungtas prie tampos alti-
nio. Kok darb reikia atlikti iimant
3.295. Plokiojo kondensatoriaus plokt?
kiekvienos plokts plotas 250 cm2, o
atstumas tarp j 9 mm. Elektrinio 3.300. Impulsinis suvirinimas varine
lauko stipris tarp ploki lygus viela pagrstas 1000 talpos konden-
500 kV/m. Apskaiiuokite to lauko satoriaus, kurio tampa 1500 V, isi-
energij. elektrinimu. Isielektrinimo impulso
trukm 2 , o renginio naudingumo
3.296. Orinio kondensatoriaus tam- koeficientas 4 %. Apskaiiuokite vidu-
pa 600 V, atstumas tarp jo ploki tin to impulso gali.

92. Rutulio elektrin talpa ir


3.301. Kokio spindulio turi bti laidus tykite, kiek pakinta ems, gijusios
rutulys, kad jo elektrin talpa vakuu- 1 C krv, potencialas.
me bt lygi vienam faradui?
3.303. Apskaiiuokite 4 cm skersmens
3.302. Ar galima ems rutul laikyti pavienio rutuliuko, esanio ore, elek-
laidininku? Kodl? Apskaiiuokite e- trin talp. Atsakym ireikki-
ms rutulio elektrin talp, inodami, te faradais, mikrofaradais ir pikofa-
kad jo spindulys 6,37 IO6 m. Nusta- radais.
3.304. elektrintas 4 IO"8 C krviu, lys 4 cm. Kiek daugiausia elektron
rutulys gijo 6 kV potencial. Apskai- susikaups rutulyje?
iuokite io rutulio elektrin talp ore
3.314. 25 cm spindulio rutuliukas
ir jo spindul.
elektrintas iki 500 V potencialo.
3.305. Kok potencial ore gijo 0,45 x Kiek ilumos isiskirs laidininke, jun-
10 11 F talpos metalinis rutuliukas, gianiame rutuliuk su eme?
gavs 1,8 IO-7 C krv? Koks yra to 3.315. 3 cm skersmens metalinis ru-
rutuliuko spindulys? tuliukas, elektrintas iki 90 000 V po-
3.306. Pirmasis DP buvo rutulio, ku- tencialo, sujungiamas laidininku su
rio spindulys 29 cm, formos. Skrieda- eme. Kiek energijos isiskiria laidi-
mas jis sielektrino ems atvilgiu ninke?
iki 6 V potencialo. Kokio didumo elek- 3.316. Leideno stiklin, kurios elektri-
tros krvis susikaup palydovo pavir- n talpa 3,3 fF, elektrinta iki 20 kV
iuje? potencial skirtumo. Laikydami, kad
3.307. Kiek padids 4 cm skersmens 10 % isielektrinanios stiklins elek-
rutuliuko, elektrinto 14 nC krviu, tros energijos isisklaido garso ir
potencialas? elektromagnetini bang pavidalu, o
kita dalis virsta iluma, apskaiiuoki-
3.308. Laidus 15 cm skersmens rutu- te isiskyrus ilumos kiek.
lys yra: a) vakuume; b) vandenyje. Ap-
skaiiuokite rutulio elektrin talp.
3.309. Kok krv reikia suteikti aly-
voje esaniam 15 cm skersmens rutu- 3.317*. Turime tris vandens laelius,
liui, kad jo potencialas pakist 300 V? kuri kiekvieno spindulys 1 mm, o
krvis IO-10 C. Visijie susijungia vie-
3.310. Vieno rutulio skersmuo 2 kar- n didel la. Apskaiiuokite susida-
tus didesnis u kito. Palyginkite ribi- riusio lao potencial.
nius krvius, kuriais galima elektrin-
ti rutulius, ir j potencialus. 3.318*. 100 ma vienod laeli, ku-
ri kiekvieno potencialas 3 V, susilie-
3.311. Du 2 cm skersmens rutuliukai, jo vien la. Koks yra to lao po-
kuri centrai nutol vienas nuo kito tencialas?
20 cm, elektrinti iki 500 V potencia-
3.319*. Susiliejus 125 maiems vieno-
lo. Apskaiiuokite rutuliuk stmos
diems elektrintiems vandens lae-
jg. liams, susidar didelis laas. Kiek
3.312. 5 cm spindulio rutuliukas elek- kart jo potencialas ir paviriaus kr-
trintas iki 200 V potencialo. Nustaty- vio tankis skiriasi nuo kiekvieno
kite elektrinio lauko potencial ir mao lao potencialo bei paviriaus
stipr take, nutolusiame nuo rutuliu- krvio tankio? (Laeliai yra rutulio
ko 15 cm. formos ir elektrinti vienodai.)
3.313*. Pluotas elektron, judani 3.320*. Dviem izoliuotiems laidiems
IO6 m/s greiiu, patenka neelektrin- rutuliams, kuri spindulys R1 ir R2f
suteiktas krvis qY ir q2. rodykite,
t laid izoliuot rutul, kurio spindu-
kad, sujungus rutulius ir persiskirs- 3.324*. Vieno rutulio skersmuo 12 cm,
ius krviams, nusistovi potencialas o krvis 5 IO-10 C, kito atitinka-
'= . mai 20 cm ir - 2 IO-9 C. Abu rutuliai
Ane0(Rl-^R2) sujungiami ilgu plonu laidu. Kokio di-
dumo krvis prateks juo?
3.321*. Dviem skirting spinduli
metaliniams rutuliams suteiktas vie- 3.325*. Du rutuliai, kuri talpa 2 pF
nodas krvis. Ar pereis krvis i ir 3 pF, elektrinti 2 IO"7 C bei 10~7 C
vieno rutulio kit, jei juos sujung- krviais ir sujungti vienas su kitu.
sime laidu? Kodl? Kok krv jie gis?
3.322*. elektrintas iki 1000 V poten- 3.326*. Du metaliniai rutuliai yra toli
cialo 15 cm spindulio rutulys ilgu lai- vienas nuo kito. J spindulys 6 cm
du buvo sujungtas su neelektrintu ru- ir 15 cm, o krvis 40 nC ir - 1 0 nC.
tuliu. Dl to abiej rutuli potencialai Rutuliai sujungiami plonu laidu. Ap-
susilygino ir gijo 300 V vert. Koks skaiiuokite nesujungt ir sujungt
buvo neelektrinto rutulio spindulys? rutuli potencial bei sujungt rutu-
li galin krv.
3.323*. 4 cm spindulio rutuliukas,
elektrintas iki 50 kV potencialo, 3.327*. Rutuliukai, kuri talpa 6 pF
sujungiamas plonu laidu su 8 cm spin- ir 8 pF, elektrinti iki 200 V ir 600 V
dulio neelektrintu rutuliuku. Kok potencialo. Apskaiiuokite rutuliuk
krv gyja kiekvienas rutuliukas ir krvi sum. Koks bt sujungt ru-
koks yra j potencialas? tuliuk potencialas?

93. Kondensatori jungimas baterij


3.328. Kaip reikia apskaiiuoti nuo- sujungti nuosekliai ir prijungti prie
sekliai sujungt kondensatori krv 120 V tampos altinio. Nustatykite,
ir tamp, inant kiekvieno kondensa- kaip pasiskirstys tampa tarp konden-
toriaus krv bei tamp? satori. Kokia bus kondensatori
baterijos talpa ir koks bendras jos
3.329. Kokios talpos kondensatori
reikia nuosekliai prijungti prie 600 pF krvis?
talpos kondensatoriaus, kad j bateri- 3.332. 2 ir 4 talpos kondensato-
jos talpa bt lygi 200 pF? riai sujungti baterij nuosekliai ir
3.330. Baterija sudaryta i dviej nuo- baterija krauta iki 500 V tampos. Ap-
sekliai sujungt 300 pF ir 400 pF tal- skaiiuokite baterijos talp ir kiekvie-
pos Leideno stiklini ir krauta iki no kondensatoriaus gnybt tamp.
12 kV tampos. Apskaiiuokite kiek-
3.333. Tarp kondensatoriaus ploki,
vienos stiklins tamp bei elektros
kuri plotas S, o atstumas tarp j Z,
krv.
statyta storio d metalin ploktel,
3.331. Trys 0,3 , 0,4 ir 0,1 lygiagreti su tomis ploktmis. Ap-
talpos kondensatoriai vienas su kitu skaiiuokite kondensatoriaus talp C.
3.334. plokij kondensatori tarp 3.341. 2 talpos kondensatorius
jo elektrod, kuri plotas 300 cm , kraunamas iki 110 V tampos, atjun-
kitas 1,2 mm storio stiklas, padeng- giamas nuo srovs altinio ir lygiagre-
tas i abiej pusi 0,1 mm storio pa- iai sujungiamas su neinomos talpos
rafino sluoksniu. Apskaiiuokite tokio kondensatoriumi, kurio tampa po
kondensatoriaus talp. sujungimo lygi 44 V. Apskaiiuokite
neinom talp.
3.335. Tarp elektrinto plokiojo kon-
densatoriaus ploki buvo statytas 3.342. 5 talpos kondensatorius,
dielektrikas, kurio dielektrin skvar- krautas iki 120 V tampos, lygiagre-
ba , taip, kad jis upild pus tarp iai sujungiamas su 3 talpos kon-
ploki esanio trio. Kiek kart pa- densatoriumi, krautu iki 200 V tam-
kito kondensatoriaus talpa, ploki pos. Nustatykite baterijos tamp ir
krvis ir tampa tarp j? talp.
3.336. Ar galima, turint du vienodos 3.343. Neinomos talpos kondensato-
talpos kondensatorius, gauti talp, rius, elektrintas iki 1000 V tampos,
dvigubai didesn ir dvigubai maesn buvo lygiagreiai sujungtas su 2
negu vieno i t kondensatori? Jei talpos kondensatoriumi, elektrintu
galima, tai kaip tai padaryti? iki 500 V tampos. Tada tampa tarp
baterijos elektrod pasidar lygi 580 V.
3.337. Raskite lygiagreiai sujungt Apskaiiuokite pirmojo kondensato-
kondensatori baterijos krv, tamp riaus ir pilnutin baterijos talp.
ir elektrin talp, inodami kiekvie-
no kondensatoriaus krv, tamp bei 3.344. Kondensatorius, krautas iki
talp. 200 V tampos, lygiagreiai sujungia-
mas su tokios pat talpos kondensato-
3.338. Prie orinio kondensatoriaus,
riumi, krautu iki 400 V tampos. Ko-
elektrinto iki 210 V tampos, lygia-
kia tampa bus tarp gautos baterijos
greiai prijungiamas toks pat neelek-
trintas kondensatorius. Jo ploktes elektrod?
skiria stiklo sluoksnis. Baterijos tam- 3.345. Kintamosios talpos kondensato-
pa lygi 30 V. Apskaiiuokite stiklo di- ri sudaro 12 plokteli, kuri kiek-
elektrin skvarb. vienos plotas lygus 10 cm2. Gretimas
plokteles skiria 1 mm oro tarpas. Ap-
3.339. 5 talpos kondensatorius,
skaiiuokite didiausi kondensato-
krautas iki 300 V tampos, lygiagre- riaus talp.
iai sujungiamas su neelektrintu 8
talpos kondensatoriumi. Kokia tam- 3.346. Trys kondensatoriai, kuri tal-
pa bus tarp abiej kondensatori pa 0,002 , 0,004 ir 0,006 , su-
elektrod? Kaip pasiskirstys krvis? jungti vienas su kitu lygiagreiai ir
prijungti prie 1000 V tampos altinio.
3.340. 1 talpos kondensatoriaus, Apskaiiuokite kiekvieno kondensato-
krauto iki 300 V tampos, teigiamasis riaus krv.
elektrodas sujungiamas su 2 talpos
kondensatoriaus, elektrinto iki 200 V 3.347. Plokiasis orinis kondensato-
tampos, teigiamuoju elektrodu, nei- rius, kurio talpa C, iki puss panar-
giamasis su neigiamuoju. Ap- dinamas alyv taip, kad elektrodai
skaiiuokite gautos baterijos gnybt bt statmeni jos paviriui. Kokia bus
tamp. to kondensatoriaus talpa?
3.348. 2 cm spindulio metalinis rutu- 3.352. Du vienodi kintamosios talpos
lys iki puss panardintas ibal. (kintamieji) kondensatoriai sujungti
Nustatykite, kokio didumo elektros baterij. Kiekvieno kondensatoriaus
krvis susikaupia tame rutulyje, talpa kinta nuo 20 pF iki 200 pF. Ko-
krautame iki 1,6 kV potencialo. kios gali bti baterijos talpos kitimo
ribos?
3.349*. Du suglausti 20 cm ir 60 cm
spindulio rutuliukai buvo elektrinti 3.353. Tarp gnybt A ir jungti C1 =
bendru 3 IO-7 C krviu, po to nuto-
= 2 F ir C2 = 1 talpos kondensa-
linti vienas nuo kito tiek, kad atstu-
toriai pagal brinyje pavaizduot
mas tarp j centr pasidar lygus
schem. Kokia yra pilnutin sistemos
10 cm. Kaip pasiskirst krvis? Koks
buvo rutuliuk paviriaus krvio tan- talpa?
ki santykis (yra inoma, kad krvis
rutuliuk paviriuje pasiskirsts toly- A0-
giai)? Kokio didumo jga rutuliukai
stm vienas kit?
C1
3.350. Apskaiiuokite kondensatori
C1
baterijos talp, kai C1 = 1 , C2 =
= 2 i F , o C3 = 4 B0-
3.354. Trys kondensatoriai, kuri
kiekvieno talpa 10 , numatyti 500 V
tampai. Koki talp galima gauti
jungiant juos tarpusavyje baterij ir
kokia yra leistinoji baterijos tampa
kiekvienu atveju?

3.355. Kondensatoriai sujungti pagal


3.351. Brinyje pavaizduotos konden- brinyje pateikt schem. Prie tak
satori baterijos talpa 5,8 Kokia A ir prijungta 250 V tampa, o kon-
yra pirmojo kondensatoriaus talpa ir densatori talpa tokia: C1 = 1,5 ,
koks krvis jame susikaupia, kai C2 = C2 = 3 ir C3 = 5 Kok krv yra
= 1 , C3 = 4 , o prijungta tampa sukaup visi kondensatoriai ir kokia
lygi 220 V? j energija?
* Elektra
Xll s k y r i u s
Elektros srov metaluose

94. Elektros srov, jos stipri ir tankis


3.356. Kodl ant elektrifikuoto gele- 3.363*. Kokiu daniu reikia sukti
inkelio bgi j sandrose udedami 20 cm spindulio metalin disk, kad
trumpikliai, pagaminti i storo varinio bt galima nustatyti dl centrinio
laido? efekto kilus potencial skirtum tarp
3.357. Kodl, apvieiant metalus, j disko aies bei jo pakraio? Galvano-
vara praktikai nekinta? metro jautris IO"6 V.

3.358. Vario laisvj elektron kon-


centracija lygi 8,4 IO22 cm-3. Apskai-
iuokite vidutin kiek laisvj elek-
tron, tenkani vienam vario jonui.
3.359. Kokiu vidutiniu kvadratiniu
greiiu laisvieji elektronai juda laidi-
ninke, kurio temperatra 360 K?
3.360. Senoje elektroninje skaiiavi-
mo mainoje kas sekund i vieno
renginio kit perduodama 3 IO8
srovs impuls. Kokio didiausio ilgio
gali bti laidas, jungiantis iuos ren-
ginius?
3.361. Savivario sunkveimio starte-
ris bna jungtas 5 s ir i akumuliato-
riaus ima 500 A stiprio srov. Koks
krvis per t laik prateka starteriu? 3.364. 100 talpos kondensatorius
3.362. Apskaiiuokite srovs stipr per 0,5 s kraunamas iki 500 V tam-
grandinje, kuria per 20 min prateka pos. Koks yra vidutinis krovos srovs
30 C krvis. stipris?
3.365. Laidininku per 30 min prateka 3.373*. Baterija, sudaryta i keturi
1800 C elektros krvis. Apskaiiuoki- vienod lygiagreiai sujungt kon-
te srovs stipr laidininke. Per kiek densatori, tekant 0,3 A stiprio srovei,
laiko iuo laidininku prateks 600 C per 0,0003 s sikrauna iki 1000 V
krvis? tampos. Apskaiiuokite vieno kon-
densatoriaus talp. Laikykite, kad,
3.366. Kiek elektron pereina laidi-
kondensatoriui sikraunant, srov ne-
ninko skerspjviu per 1 ns, kai sro-
kinta.
vs stipris lygus 32 ?
3.367. K rodys galvanometras, ku- 3.374*. Plokiasis kondensatorius,
riuo per 10 min prateks 18 C elek- kurio plokts yra 16 cm 16 cm dy-
tros krvis? Kiek elektron turi dio, o atstumas tarp j lygus 4 mm,
pereiti laidininko skerspjviu per vie- prijungtas prie altinio poli. altinio
netin laik, kad grandin jungtas elektrovara lygi 250 V. erdv tarp
galvanometras rodyt 1 mA? ploki pastoviu 3 mm/s greiiu stu-
miama 4 mm storio stiklin plok-
3.368. Laidininku teka 1 A stiprio sro- tel. Apskaiiuokite srovs stipr
v. Kiek elektron pereina io laidi- grandinje. Stiklo dielektrin skvarba
ninko skerspjviu per 1 s? lygi 7.
3.369. Per 5 s elektros srov tolygiai 3.375*. Laidininku teka 10 A stiprio
sustiprja nuo 0 iki 12 A. Koks elek- nuolatin elektros srov. Apskaiiuo-
tros krvis per laik pereina laidi- kite mas elektron, perjusi io
ninko skerspjviu? laidininko skerspjviu per vienerius
3.370. Veikiant automobilio elektros metus.
varikliui, arba starteriui, i akumulia- 3.376. Laidininku, kurio skerspjvio
tori baterijos 3 s tekjo 150 A stiprio plotas 1,5 mm2, teka 0,3 A stiprio sro-
srov. Automobiliui pajudjus, elekt- v. Kokiu greiiu kryptingai juda lais-
ros generatorius m krauti akumu- vieji elektronai, kai j koncentracija
liatori baterij 4,5 A srove. Per kiek laidininke lygi IO28 m -3 ?
laiko krvis baterijoje vl buvo per-
skirstytas? 3.377. Kur didesnis kryptingo elektro-
n judjimo vidutinis greitis: vieian-
3.371. Grandins dalimi tekanti elekt- ios elektros lempos silelyje ar lai-
ros srov per 6 s tolygiai sustiprja duose, kuriais srov teka lemp?
nuo 0 iki 1,5 A. Nubraiykite jos stip- Kodl?
rio priklausomybs nuo laiko grafik
ir, remdamiesi juo, nustatykite per 3.378. 5 mm2 skerspjvio ploto laidi-
6 s laidininko sperspjviu pratekjus ninku teka 9 A stiprio elektros srov.
elektros krv. Kryptingo laisvj elektron judjimo
greitis lygus 0,282 mm/s. Apskaiiuo-
3.372. Srovs stipris laidininke per
kite laisvj elektron koncentracij
laik t tolygiai padidjo nuo 0 iki /,
mediagoje, i kurios pagamintas lai-
paskui tiek pat laiko buvo pastovus,
dininkas.
vliau per laik t tolygiai sumajo
iki 0. Koks elektros krvis pratekjo 3.379. Laidininku, kurio skerspjvio
laidininku per laik 31? plotas lygus 0,5 cm2, teka 3 A stiprio
14. 3727
209
elektros srov. Viename kubiniame 3.384. 1 mm2 skerspjvio ploto vari-
centimetre metalo, i kurio pagamin- ne viela elektronai kryptingai juda
tas laidininkas, yra 4 IO22 laisvj 7,4 IO"3 cm/s vidutiniu greiiu. Ap-
elektron. Kokiu greiiu jie kryptin- skaiiuokite, kokio stiprio srov teka
gai juda laidininku? ta viela, laikydami, kad nuo kiekvie-
no vario atomo yra atsiskyr po du
3.380. Variniu 1 mm2 skerspjvio plo- laisvuosius elektronus.
to laidu teka 10 mA stiprio srov. Ap-
skaiiuokite vidutin elektron kryp- 3.385. Laidininku, kurio ilgis Z, teka
tingo judjimo laidu greit. Laikykite, srov I. Apskaiiuokite pilnutin laidi-
kad kiekvienam vario atomui tenka ninko elektron judesio kiek. Elek-
vienas laidumo elektronas. trono krvio ir mass santykis ly-
gus .
3.381. Kintamo skerspjvio laidu teka
nuolatin elektros srov. Ar vienodu 3.386. Variniu laidu tekanios elektros
greiiu kryptingai juda laisvieji elek- srovs tankis 5 A/mm2. Tarkime, kad
tronai abiejose dalyse? Ar vienoda kiekvienam vario atomui tenka vie-
srov teka abiem dalimis? Atsakym nas laisvasis elektronas. Apskaiiuoki-
pagrskite. te kryptingo laisvj elektron jud-
jimo laidu greit.
3.387. Kokio tankio srov teka lai-
dininku, kurio skerspjvio plotas
1,22 mm2, kai per 0,4 s juo pereina
6 IO18 elektron?
3.388. Kiek elektron per 2 min per-
eis laidininko skerspjviu, kurio plo-
tas lygus 4 mm2, kai elektros srovs
tankis laidininke bus lygus 100 A/cm2?
3.389. 1 mm2 skerspjvio ploto laidi-
ninku tekanios srovs tankis per
3.382. Automobilio variklis jungiamas 5 min tolygiai padidja nuo 0 iki
starteriu, kurio apvija teka 400 A stip- 100 A/cm2. Kokio didumo krvis per
rio elektros srov. Kiek elektron per t laik prateka laidininku?
starterio veikimo laik, lyg 5 s, per- 3.390. Kokiu vidutiniu greiiu joniza-
eina bet kuriuo apvijos laido skers- cijos kameroje kryptingai juda vien-
pjviu? valeniai jonai, kai j koncentraci-
3.383. Vienas srovs altinio polius ja IO3 cm -3 , o soties srovs tankis
"12 A/m2?
prijungtas prie elektros lemputs va-
riniu laidu, kitas tokio pat skers- 3.391. Laidininku, kurio skerspjvio
mens aliumininiu laidu. Palyginkite plotas 50 mm2, teka nuolatin srov.
elektron kryptingo judjimo iais lai- Vidutinis laisvj elektron dreifo
dais greit, laikydami, kad kiekvienam greitis 0,282 mm/s, o j koncentracija
vario ir aliuminio atomui tenka po 7,9 IO27 m"3. Apskaiiuokite srovs
vien laidumo elektron. stipr ir jos tank.
95. Omo dsnis grandins daliai. Laidininko vara
ir jos priklausomyb nuo laidininko mediagos
bei geometrini matmen
3.392. Krosnies, kurioje igaunamas 3.400. Trij laidinink vara atitinka-
aliuminis, vara 8,5 IO"1 , o tampa mai lygi 0,7 , 1,0 ir 57,0 . Nu-
7,3 V. Kokio stiprio elektros srov te- braiykite kiekvieno laidininko vol-
ka krosnimi? tamperin charakteristik.
3.393. Prie srovs altinio nuosekliai 3.401. Trij laidinink voltamperins
prijungtas ampermetras ir rezistorius, charakteristikos polinkio kampas ati-
o lygiagreiai su rezistoriumi volt- tinkamai lygus 22, 47 ir 80. Kokia
metras. Ampermetras rodo 0,5 A, yra kiekvieno laidininko vara?
voltmetras, kurio vara be galo dide-
3.402. Laido ilgis 10 km, skerspjvio
l, 160 V. Apskaiiuokite rezisto- plotas 70 mm2, o vara 3,5 . Apskai-
riaus var. iuokite to laido savitj elektrin
3.394. Ar galima 220 V tampos tin- var.
kl jungti reostat, ant kurio ura- 3.403. Pauktidi oro ildytuvo kaiti-
yta: nimo elementas padarytas i 0,5 mm2
a) 30 , 5 A; skerspjvio ploto nichromins vielos.
b) 2000 , 0,2 A? Jo vara lygi 11 . Apskaiiuokite vie-
3.395. Kodl pavojus nukentti nuo los ilg.
elektros srovs priklauso nuo odos 3.404. Elektrins krosnels kaitinimo
varumo ir sausumo, oro drgms ir elementas pagamintas i 0,8 mm
temperatros bei mogaus bkls? skersmens ir 24,2 m ilgio konstanta-
3.396. Metalinio laidininko voltampe- nins vielos. Apskaiiuokite jo var.
rin charakteristika yra ties. Nuo 3.405. Kaip nustatyti rit suvynioto
kokios laidininko savybs priklauso laidininko ilg, neivyniojant rits?
ios charakteristikos polinkio poten-
cial skirtumo a kampas? 3.406. Kapiliarinis vamzdelis, kurio il-
gis 62 cm, o vidinis skersmuo 0,5 mm,
3.397. tampa grandinje, kurios var- pripildytas CuSO4 tirpalo. Vamzdelio
a 20 , tolygiai didja nuo 0 iki 30 V. vara lygi IO6 . Apskaiiuokite savi-
Nubraiykite srovs kitimo grafik. tj tirpalo var.
3.398. Laidininku, kurio vara 30 , 3.407. Elektros instaliacijai sunaudo-
per 3 min pratekjo 90 C elektros kr- ta 200 m varinio laido, kurio skers-
vis. Kokia buvo io laidininko gal pjvio plotas 10 mm2. Kokia yra laido
tampa? vara? Kokio skerspjvio ploto reik-
3.399. aibo, trenkusio med, srov t imti aliuminin laid, kad jo vara
gali umuti mog, stovint po tuo bt tokio pat didumo?
mediu, nors ir nelieia jo. Kaip tai 3.408. 4,8 m ilgio nichrominio laido
gali atsitikti? Kaip apsisaugoti nuo to- vara 24 . Apskaiiuokite jo skers-
kios srovs? men.
3.409. Staiakampis kontras, kurio ku tekjo 1 A stiprio srov. I kokios
kratins = 1 m ir 6 = 2 m, padary- mediagos buvo pagamintas is laidi-
tas i 1 mm2 skerspjvio ploto plieni- ninkas?
nio laidininko. Apskaiiuokite kont-
ro var. 3.415. Neivynioj izoliuoto nichromi-
nio laido, nustatykite jo ilg i i duo-
men: 120 V tampos tinkl jungta
to laido rite teka 1,2 A stiprio sro-
v, o laido skerspjvio plotas lygus
0,55 mm2.
3.416. 0,5 mm2 skerspjvio ploto ir
2,5 m ilgio fechralinis laidas sudaro
5,47 var. Kokia yra savitoji fech-
ralio vara? Kiek metr tokios vielos
reikia paimti norint pagaminti elek-
trin ildytuv, kurio darbin tampa
220 V, o srovs stipris 3 A?
3.417. Apskaiiuokite tampos kryt
3.410. Kiek manganinio laido vij rei- 500 m ilgio elektros perdavimo linijo-
kia uvynioti ant keraminio ritinio, je, kuria teka 15 A stiprio srov. Lini-
norint gauti 1 var? Laido skers- jos laidai aliumininiai, o j skers-
pjvio plotas 0,7 mm2, o ritinio pagrin- pjvio plotas lygus 14 mm2.
do skersmuo 2 cm. 3.418. Atstumas nuo elektros genera-
3.411. Reostate suvyniota 80 nikeli- toriaus iki imtuvo lygus 250 m. Koks
ninio laido vij. Laido skersmuo tampos krytis susidaro elektros per-
0,8 mm, o vijos 3 cm. Apskaiiuo- davimo linijoje, tekant ja 50 A stiprio
kite reostato var ir suvynioto laido srovei, kai linijai naudojamas 25 mm2
ilgi skerspjvio ploto varinis laidas ir
kai tokio pat skerspjvio aliumininis
3.412. 10 m ilgio ir 2 mm2 skerspjvio
laidas?
ploto plieninis laidas prijungtas prie
12 mV tampos altinio. Kokio stiprio 3.419. 1 km ilgio ir 2 mm skersmens
srov teka tuo laidu? variniu laidu teka 4 A stiprio elektros
srov. Apskaiiuokite tampos kryt
3.413. Reostatas pagamintas i 15 m
iame laide.
ilgio ir 1 mm2 skerspjvio ploto nike-
linins vielos. Kokio stiprio srov 3.420. I 0,8 mm skersmens vielos
teks iuo reostatu, jeigu j vis jung- (nikelinins) reikia pagaminti 6
sime grandin, o jo gnybt tampa varos reostat. Koks turi bti ios
bus lygi 12 V? vielos ilgis? Koks tampos krytis su-
sidarys grandin jungtame visame
3.414. elektrin grandin jungus
reostate, kai juo teks 1,5 A srov?
0,5 mm skersmens ir 6,5 m ilgio lai-
dinink, tarp jo gal susidar 1,2 V 3.421. 6 m ilgio ir 1,5 mm2 skerspj-
potencial skirtumas, be to, laidinin- vio ploto laidininkas prijungtas prie
6 V tampos altinio. Laidininku teka
1,5 A stiprio srov. Apskaiiuokite lai- 3.427. Kiek vario reikia 5 km ilgio
dininko mediagos savitj laidum1. elektros perdavimo linijai, kurios var-
a lygi 5 ?
3.422. Apskaiiuokite srovs tank va-
riniame 20 m ilgio laide, prie kurio 3.428. Nikelinins vielos mas 88 g, o
gal prijungta 3,4 V tampa. skerspjvio plotas 0,5 mm2. Apskai-
iuokite tos vielos var bei ilg.
3.423. Apskaiiuokite tampos kryt
3.429. 2 mm skersmens aliumininio
grandin jungtame visame reostate,
laidininko mas lygi 10 kg. Kokio di-
kuris padarytas i 7,5 m ilgio nikelini- dumo yra jo vara?
nio laido, kai juo tekanios srovs
tankis lygus 1,5 A/mm2. 3.430. Dviej viel varins ir aliu-
minins mas yra vienoda, taiau
3.424. Elektrinis virintuvas apskai- varin viela 10 kart ilgesn u aliu-
iuotas 120 V tampai ir 4 A stiprio minin. Kiek kart skiriasi j vara?
srovei. Kokio ilgio ir kokio skerspj- Vario tankis 3,3 karto didesnis u
vio ploto nichrominio laido reikia jo aliuminio tank, o savitoji vara 1,65
kaitinimo elementui pagaminti, jei- karto maesn.
gu leistinasis srovs tankis lygus 3.431. 0,36 mm skersmens varinio lai-
10,2 A/mm2, o savitoji nichromo var- do vara lygi 57 . Apskaiiuokite to
a, virintuvui veikiant, lygi 1,3 laido mas.
IO-6Q m? laido ilgio kitim neat-
3.432. Ant vienos rits uvyniotas va-
sivelkite. rinis laidas, o ant kitos aliumini-
3.425. 10 m ilgio plieninio laido gal nis. Abiej laid vara ir mas vieno-
tampa 6 V, laisvj elektron kon- da. Kuris i t laid yra ilgesnis ir
centracija 4 IO28 m -3 . Apskaiiuokite kiek kart?
elektron dreifo greit. 3.433. 1 km ilgio varinio laido vara
lygi 2,9 . Apskaiiuokite laido svor.
3.426*. Prie nuolatins tampos alti-
nio per varos R rezistori prijungtas 3.434. Dvi geleins vielos sveria vie-
talpos C kondensatorius, kurio plok- nodai, bet pirmosios skersmuo dvigu-
ts nutolusios viena nuo kitos atstu- bai didesnis negu antrosios. Raskite j
mu d. Oras tarp kondensatoriaus var santyk.
ploki jonizuojamas Rentgeno spin- 3.435. Du laidininkai varinis ir aliu-
duliais, dl to grandine ima tekti sro- mininis yra vienodo svorio ir tokio
v ir rezistoriaus tampa pasidaro lygi pat skersmens. Raskite j var san-
U. Turdami galvoje, kad jono krvis tyk.
lygus elektrono krviui, apskaiiuoki- 3.436. Elektros varikliui, esaniam u
te, kiek jon por per 1 s susidaro 1570 m nuo generatoriaus, reikalinga
viename kubiniame centimetre. 220 V tampa ir 15 A stiprio srov.
Kiek turi sverti variniai 5 mm skers-
1 Savituoju mediagos laidumu vadinamas mens jungiamieji elektros perdavimo
dydis, atvirkias tos mediagos savitajai linijos laidai ir kokia turi bti gene-
varai. ratoriaus gnybt tampa? inodami,
kad tampos kritimas linijoje negali 3.439. Kintamo skerspjvio laidu te-
bti didesnis kaip 10 % generatoriaus ka nuolatin elektros srov. Ar vieno-
gnybt tampos, nustatykite, ar tinka das bus elektrinio lauko stipris laido
linijai tokie laidai. Atsakym pagrs- dalyse AB ir ? Atsakym pagrs-
kite. kite.

A B

3.437. Kokia yra elektroninio laidumo


knais tekanios srovs tankio vekto-
riaus kryptis elektrinio lauko stiprio
atvilgiu?
3.438. Srovs stipris 1,4 mm2 skers-
pjvio ploto aliumininiame laide lygus
1 A. Apskaiiuokite elektrinio lauko
stipr tame laide.

96. Laidininko varos priklausomyb


nuo temperatros
3.440. Kodl kaitinamj elektros padidjo dvigubai. Apskaiiuokite
lemp udegimo srov yra stipresn geleies temperatrin varos koefi-
u darbin srov? cient.
3.441. 0 0C temperatros aliumininio 3.446. 0 0C temperatros lempos silo
laido vara lygi 4,25 . Kokia bus to vara yra 10 kart maesn negu
paties laido vara, kai jis kais iki 1900 0C temperatros. Apskaiiuokite
200 0C temperatros? silo mediagos temperatrin varos
3.442. Ijungtos elektros lemputs si- koeficient.
lo vara 60 , o kaitusios 636 . 3.447. Fechralinis kaitinimo elemen-
Apskaiiuokite lemputs temperat- tas, kurio temperatra 18 C, turi
ros pokyt. 15 var. Kokiai temperatrai esant,
3.443. Iki kiek laipsni reikia kaitin- io elemento vara bus lygi 15,3 ?
ti metalin 0 0C temperatros laid, 3.448. 18 0C temperatros lempos vol-
kad jo vara padidt dvigubai? framinio silo vara lygi 20 , o vie-
3.444. Varins elektromagneto apvijos ianios 188 . Iki kokios tempe-
vara, kai temperatra 20 0C, lygi 2 . ratros kaista vieianios lempos
Palaikius viel ilgesn laik jungt, silas?
vara padidjo iki 2,4 . Iki kokios
3.449. Kaitinamosios elektros lem-
temperatros kaito apvija?
pos volframinio silo, kaitusio iki
3.445. Tekanti elektros srov kaitino 2100 0C, vara lygi 484 . Apskaiiuo-
gelein viel 250 0C, dl to jos vara kite 20 0C temperatros silo var.
3.450. Anglies strypelio temperatra kai I1 = I2 = 50 cm. Tuo tarpu merkus
pakilo nuo 50 0C iki 545 0C, dl to jo aliuminin viel verdant vanden,
vara sumajo nuo 5,0 iki 4,5 . tiltel galima padaryti pusiausvir tik
Apskaiiuokite anglies temperatrin paslenkant jo kontakt D taip, kad
varos koeficient. Atsakym paai- bt I1 = 58 cm, o Z2 = 42 cm. Remda-
kinkite. miesi iais duomenimis, apskaiiuo-
kite aliuminio temperatrin varos
3.451. 20 0C temperatros reostato koeficient.
vara lygi 15 . Kiek padids kaitu-
sio iki 100 0C io reostato vara, jei-
gu jo apvija pagaminta i reotano1
(a = 0,0004 K"1)?
3.452. Vienalaidei telefono linijai nau-
dojamas plieninis kabelis, kurio
skerspjvio plotas 0,5 mm2. Linijos
vara, temperatrai pakitus nuo 15 0C
iki 25 C, padidja 10 . Apskaiiuoki-
te tos linijos ilg.
3.453. 120 V tampos tinkl jungta
lempa teka 0,4 A stiprio darbin sro-
v. Iki kokios temperatros yra kai-
ts volframinis tos lempos silas? 0 0C 3.457. jungimo momentu kaitinam-
temperatros jo vara lygi 30 . ja elektros lempa (kurios temperat-
3.454. Ant kieninio ibintuvlio lem- ra 20 C) teka 12,5 karto stipresn sro-
puts urayta: 3,5 V, 0,28 A. Jos si- v negu darbo metu. Apskaiiuokite
las kaista iki 425 0C. Apskaiiuokite lempos volframinio silo temperatr
silo mediagos temperatrin varos jos darbo metu.
koeficient, kai alto silo vara ly- 3.458. Kiek kart elektros srov, te-
gi 4 . kanti lemputs volframiniu silu jos
3.455. Elektros lempos volframinio jungimo momentu, bna stipresn u
silo vara 20 0C temperatroje lygi srov, tekani tuo silu, jau kaitu-
35,8 . Kokia bus to silo temperat- siu iki 2400 0C?
ra, jeigu lemp jungsime 120 V 3.459. Termoelementui gaminti nau-
tampos elektros tinkl ir ja teks dojama konstantanins vielos sruo-
0,33 A srov? ga, kurios mas 89 g, o skerspjvio
plotas 0,1 mm2. Apskaiiuokite io
3.456*. Brinyje pavaizduota Vitsto-
termoelemento var, esant 100 0C
no tiltelio schema; ia R etalonin
temperatrai.
vara, Rx aliuminins vielos vara.
djus i viel tirpstant led ir 3.460. 5 m ilgio vielos gal potencia-
jungus jungikl, tiltelis bna pusiau- l skirtumas 4,2 V. Apskaiiuoki-
sviras (srov galvanometru neteka), te 120 0C temperatros viela tekan-
ios srovs tank. Vielos savitoji vara
1 Reotanas yra cinko, vario ir mangano ly- 2 IO"7 m, o temperatrinis varos
koeficientas lygus 6 10 3 K"1.
3.461. Kaitinamoji elektros lemput 3.464. Leidiant srov laidu AD, jis
vartoja 0,2 A srov. Volframinio jos kaitinamas iki raudonumo, po to jo
silo skersmuo lygus 0,02 mm, de- dalis BC merkiama alt vanden.
ganios lemputs silo temperatra Kodl ore esanios laido dalys dar la-
2000 0C. Apskaiiuokite elektrinio lau- biau kaista? tampa tarp tak A ir D
ko stipr lemputs sile. pastovi.
3.462. Kai temperatra lygi 0 C, lem-
pos silo vara yra R0, o kai 2400 0C,
ji lygi R. Apskaiiuokite santyk R/R0.
3.463. Kodl lemput skaisiai blyks-
teli, nuosekliai su ja sujungt rezisto-
ri panardinus skyst hel?

97. Laidinink jungimas


3.465. Kaip sujungtos Kald eglut 3.470. Kodl bute jungiant bet kokius
puoianios elektros lemputs, jeigu, prietaisus, vartojanius stipri srov
vienai i j perdegus, ugsta visos? (krosneles, laidynes, virdulius), lem-
Kodl? pos staiga prigsta?

3.466. Kaip jungti radijo transliavi- 3.471. Kokias varas galima sudaryti
mo tinkl garsiakalbiai, jeigu, vien turint tris rezistorius, kuri kiekvie-
ijungus, kiti veikia? Kodl? no vara 6 k?

3.467. Elektrin grandin sudaro n 3.472. Ar gali radijo mgjas reikalin-


g 75 k varos rezistori pakeisti tri-
vienod lygiagreiai sujungt rezisto-
mis 100 k, 100 k ir 25 k varos
ri, kuri kiekvieno vara Rv Apskai-
rezistoriais? Jeigu gali, tai kaip?
iuokite grandins var.
3.473. Turime 6 laidininkus, kuri
3.468. Kokios varos rezistori ir kaip vara 1 , 2 , 2 , 4 , 5 ir 6 .
reikia prijungti prie 24 varos lai- Kaip reikia juos sujungti, kad pilnuti-
dininko, norint gauti 20 var? n vara bt lygi 1 ? Nubraiykite
3.469. Apskaiiuokite grandins da- jungimo schem.
lies, esanios tarp tak 1 ir 2 (r. 3.474. Laidininkai, kuri kiekvieno
br. puslapio apaioje), var, kai vara 20 , poromis sujungti ketu-
kiekvieno rezistoriaus vara lygi 1 . rias lygiagreias akas. Apskaiiuoki-
Jungiamj laid varos nepaisykite. te pilnutin junginio var.
3.475. Kaip reikia sujungti keturis 3.479. Kaip reikia sujungti keturis
4 varos laidininkus, kad pilnutin 1,5 varos laidininkus, kad gautu-
j vara bt lygi vieno laidininko me 2 var? Nubraiykite brin.
varai? Nubraiykite brin.
3.480. Apskaiiuokite brinyje pavaiz-
3.476. Kaip reikia sujungti tris rites, duotos elektrins schemos pilnutin
kuri kiekvienos vara 10 , norint var, kai kiekvienos kvadrato krati-
gauti 15 var? ns ir striains vara lygi r.
3.477. Brinyje pavaizduota grandi-
ns dalies schema. ia kiekvienos
kvadrato kratins ir striains var-
a lygi 8 . Jungiamj laid varos
galima nepaisyti. Apskaiiuokite ios
grandins dalies pilnutin var.

tos elektrins schemos pilnutin var-


.
r

3.478. Keturi vienodos 10 varos re-


zistoriai sujungti taip, kaip parodyta
brinyje. Kokia bus pilnutin rezis-
tori vara, kai tampos altin jung-
sime tarp tak A ir D? A ir C? 3.482. Apskaiiuokite brinyje pa-
vaizduotos grandins dalies pilnutin
var.

7 K R
3.483. Brinyje pateiktos elektrins 3.488. Lankin lempa, apskaiiuota
grandins r = 1 , R1 = 4 , R2 = 3 , 42 V tampai ir 10 A stiprio srovei,
R3 = 12 ir R4 = 6 . Apskaiiuokite jungiama tinkl su papildoma 8,5
pilnutin ios grandins var. vara. Kokia yra to tinklo tampa?
3.489. tinkl nuosekliai jungtais tri-
mis energijos imtuvais, kuri vara
4 , 6 ir 10 , teka 5 A srov. Ap-
skaiiuokite tinklo tamp ir tampos
kryt kiekviename imtuve.
3.490. I 45 V tampos altinio reikia
maitinti 20 varos ildymo spiral,
apskaiiuot 30 V tampai. Galima pa-
sinaudoti trimis reostatais, ant kuri
urayta: 6 , 2 A; 30 , 4 A; 800 ,
0,6 A. Kur i reostat reikia pasi-
rinkti?
3.491. Prie nuolatins tampos altinio
nuosekliai prijungti trys laidininkai,
kuri vara 10 , 16 ir 18 . tam-
pos krytis antrame laidininke lygus
80 V. Apskaiiuokite pilnutin laidi-
3.484. Dviej nuosekliai sujungt lai- nink var, grandine tekanios sro-
dinink pilnutin vara lygi 27 , o vs stipr, tampos kryt pirmame ir
sujungt lygiagreiai 6 . Apskai- treiame laidininke, altinio gnybt
iuokite kiekvieno laidininko var. tamp.

3.485. kiek lygi dali turime sukar- 3.492. Prie dviej nuosekliai sujungt
pyti 64 varos laidinink, kad, su- lemp prijungti voltmetrai V1 ir V2.
jung tas dalis lygiagreiai, gautume Pirmasis j rodo 6 V, antrasis 20 V.
1 var? Pirmojo voltmetro vara lygi 4 . Ap-
skaiiuokite antrojo voltmetro var.
3.486. Trij lygiagreiai sujungt
elektros imtuv pilnutin vara lygi 1 2
30 , o j var santykis yra 1 : 3 :
5. Apskaiiuokite tas varas.

3.487. Trys laidininkai, kuri vara


10 , 20 ir 30 , sujungti nuosek-
liai ir jungti nuolatins srovs
120 V tampos tinkl. Kokia yra pil- 3.493. tinkl jo tampai matuoti jun-
nutin laidinink vara ir koks tam- giamas 450 varos voltmetras. Nuo-
pos krytis kiekviename laidininke? sekliai su juo jungus rezistori,
kurio vara 60 didesn, voltmetras ka 127 V tampos tinkl jungta gir-
rodo 90 V. Kokia yra tinklo tampa ir lianda ir kokia tampa krinta jungia-
rezistoriaus vara? muosiuose jos laiduose?
3.494. Laidininku, prie kurio prijung- 3.498. 220 V tampos tinkl nuosek-
tas 120 V tampos altinis, teka 1,5 A liai jungta 10 vienod 24 varos
stiprio srov. grandin jungus reo- lemp, kuri kiekviena apskaiiuota
stat, srov lieka tos paios krypties, 12 V tampai. tampos perteklius krin-
bet susilpnja iki 1,2 A. Apskaiiuoki- ta reostate. Apskaiiuokite grandi-
te jungto reostato var. ne tekanios srovs stipr ir reostato
var.
3.495. Grandin sudaryta i trij nuo-
sekliai sujungt laidinink, prijungt 3.499. Vienalyiame kintamo skers-
prie 25 V tampos altinio. Pirmojo lai- pjvio laide sukurtas elektrinis laukas
dininko vara 4 , antrojo 6 , o ir teka srov. Laido dalies AB ilgis ly-
treiojo laidininko gal tampa 4 V. gus dalies BC ilgiui. rodykite, kad da-
Apskaiiuokite srovs stipr grandin- lies AB tampa maesn u dalies BC
je, treiojo laidininko var ir pirmojo tamp.
bei antrojo laidininko gal tamp.
3.496. Grandinje, sujungtoje pagal
brinyje pavaizduot schem, nuola- C
tin gnybt A ir tampa lygi 12 V,
maiausias srovs stipris 1,5 A, o
didiausias 2,5 A. Apskaiiuokite
reostato bei lemputs var.

A 0-
3.500. Prie kieninio ibintuvlio lem-
puts, kurios vara 12 , nuosekliai
prijungtas ampermetras, o lygiagre-
iai 60 varos voltmetras. Pasta-
rasis rodo 3,6 V. Kokio stiprio srov
rodo ampermetras?

B & 3.501. Klas apvieia 8 elektros lem-


puts, kuri kiekvienos kaitusios
vara lygi 160 . Apskaiiuokite visos
lempui grups var, srovs stipr
3.497. Egluts girliand sudaro 20 kiekvienoje lemputje ir jungiamuo-
nuosekliai sujungt lempui, kuri siuose laiduose. laid var galima
kiekvienos vara 19 . Jungiamj nekreipti dmesio. Tinklo tampa ly-
laid vara 1 . Kokio stiprio srov te- gi 127 V.
3.502. 127 V tampos tinkl lygiagre- vs stipr kitose lemputse ir neisi-
iai jungta 60 kaitinamj lemp, ku- akojusioje grandins dalyje.
ri kiekvienos vara 220 . Jungiam-
j laid vara 0,20 . Apskaiiuokite 3.507. Trys 2 , 3 ir 6 varos lai-
lempomis tekanios pilnutins srovs dininkai sujungti lygiagreiai. Srovs
stipr ir tampos kryt laiduose. stipris neisiakojusioje grandins da-
lyje lygus 12 A. Apskaiiuokite srovs
3.503. Dvi 10 ir 20 varos elek- stipr kiekviename laidininke.
trins krosnels sujungtos lygiagre-
3.508. 220 A tampos tinkl lygiagre-
iai. Srovs stipris neisiakojusioje
iai jungtos dvi lemp grups. Vien
grandins dalyje lygus 33 A. Apskai-
j sudaro lygiagreiai sujungtos 8 lem-
iuokite krosneli gnybt tamp ir
pos po 160 , kit 10 lemp po
srovs stipr kiekvienoje krosnelje.
200 . Apskaiiuokite pilnutin lem-
3.504. Pagal brinyje pavaizduot p var ir srovs stipr neisiakoju-
schem sujungus grandin, amper- sioje grandins dalyje.
metras rodo 0,3 A, voltmetras
3.509. 100 elektros lempui, kuri
4,0 V. Voltmetro vara 80 . Kokia yra
kiekvienos vara 400 , jungta lygia-
grandin jungto reostato vara?
greiai 220 V tampos tinkl. Kokio
stiprio srov teka 0,4 varos jungia-
maisiais laidais ir kiek nukrinta tam-
Hi pa juose?
3.510. 120 V tampos tinkl lygiagre-
iai jungta 50 lemp, kuri kiekvie-
nos vara 240 . Jungiamj laid
T 1f tarp magistrals ir imtuvo vara lygi
( 0,28 . Apskaiiuokite lempomis te-
kanios pilnutins srovs stipr ir ma-
gistrals tamp.
3.511. Laidins radiofonijos tinkl su-
daro 40 garsiakalbi. Kiekvieno j
vara 3800 . Tinklo tampa lygi 30 V.
- 0 Apskaiiuokite pilnutin tinklo var,
srovs stipr kiekviename garsiakal-
3.505. Prie akumuliatoriaus, kurio byje ir jungiamuosiuose laiduose, ku-
gnybt tampa 12 V, lygiagreiai pri- ri vara yra tokia maa, kad jos ga-
jungtos trys vienodos varos lempos. lima nepaisyti.
grandin jungtas ampermetras ro-
3.512. Generatorius, kuriantis 140 V
do 5 A. Apskaiiuokite vienos lempos
tamp, apskaiiuotas 50 A srovei.
var.
Kiek normaliai degani lemp gali-
3.506. Keturios lemputs, kuri vara ma jungti lygiagreiai prie to genera-
4 , 5 , 10 ir 20 , sujungtos ly- toriaus, kai vienos lempos vara lygi
giagreiai. Srovs stipris pirmoje lem- 140 , o jungiamj laid 0,30 ?
putje lygus 2,5 A. Apskaiiuokite sro- Koki tamp gauna lempos?
3.513. 50 A stiprio srov viename 3.516. brinyje pavaizduot grandi-
grandins take isiakoja ir teka ns dal jungtas ampermetras rodo
keturiais lygiagreiais laidininkais, 6 A. Apskaiiuokite tampos kryt r-
kuri vara 1 , 2 , 3 ir 4 . Ap- is toriuose, kuri vara R 1 = 3 ,
skaiiuokite srovs stipr kiekviename # 2 = 2 ir R3 = 4 .
laidininke.

3.514. Rombo formos karkasui, pada-


rytam i vienalyts vielos, kurios
skerspjvis visur vienodas, elektros
srov tiekiama taip, kaip parodyta
brinyje. Kurios karkas sudaranios
tiesi atkarpos vies rykiau, jeigu
laipsnikai didinsime karkasui tiekia-
3.517. Keturi laidininkai sujungti taip,
m tamp?
kaip parodyta brinyje. tampa tarp
tak A ir lygi 18 V. Apskaiiuokite
B pilnutin grandins dalies var ir
kiekvienu laidininku tekanios srovs
stipr

3.515. Puslapio apaioje pavaizduotoje


grandinje UAF = 24 V, R1 = R2 =
= R3 = 12 , R4 = 6 , R5 = 3 ,
R6 = 4 . K rodo ampermetras?

R1

R,,

0- R- R, 0
B 0 4 E F
R,

R-
3.518. Grandinje (puslapio viruje) 3.521. Rezistoriai, kuri vara ,R1 =
tarp tak A ir sudaryta IlOV tam- = R2 = 60 , sujungti nuosekliai.
pa. Apskaiiuokite ios grandins pil- tampa tarp tak A ir lygi 120 V.
nutin var, treiuoju, penktuoju ir Prie tak C ir D prijungto voltmetro
etuoju laidininku tekanios srovs vidin vara lygi 120 . Uraykite
stipr bei nustatykite, kaip grandinje voltmetro rodmen.
pasiskirsiusi tampa.
A B
3.519. Vieno i dviej nuosekliai su- $
jungt laidinink vara n kart dides-
n u kito. Kiek kart pakis srovs
stipris grandins dalyje (tampa pasto- D
vi), kai iuos laidininkus sujungsime Ri R2
lygiagreiai?
3.520. Apskaiiuokite brinyje (pus-
lapio apaioje) pavaizduotos grandins
pilnutin var ir atskirais laidinin-
kais tekanios srovs stipr, kai gnyb-
t A ir tampa lygi 12 V.
0-
0 \
I R7

3.522. Apskaiiuokite brinyje (pusla- 3.524*. Apskaiiuokite brinyje pa-


pio viruje) pavaizduotos grandins vaizduot grandin jungto kondensa-
pilnutin var ir ampermetro rodo- toriaus krv.
m srovs stipr, kai altinio gnybt
tampa lygi 110 V, o R1 = R2 = 20 , C c
3R -
R3 = R4= R5 = 30 . 1

3.523. Vis grandins rezistori vara a IR d<


vienoda ir lygi 2 . Apskaiiuokite,
kaip ioje grandinje pasiskirsto tam-
pa ir srov. R 4R
b

R1 t
R
R,

R.,
U0 0 -

3.525. Apskaiiuokite brinyje (pus-


lapio apaioje) pavaizduotos grandins
I R2 1 pilnutin var bei tamp tarp tak
Ri
A ir B, kai ampermetras rodo 4 A.
3.526*. Brinyje pavaizduota tam kl per reostat. Kokia turi bti re-
tikros grandins dalis. R1 = 1 , R2 = ostato vara, kai tampos krytis vari-
= 2 , R3 = 3 , (P1 = 10 V, 2 = 9 V, niuose jungiamuosiuose laiduose su-
= 6 V. Apskaiiuokite varos R1, R2 daro 2 % tinklo tampos? Kokio ilgio
ir R3 rezistoriais tekanios srovs turi bti dvigubas varinis 1,8 mm2
stipr. skerspjvio ploto jungiamasis laidas?
Reostatas grandin jungiamas visas.

3.531. Kiek 200 W galios kaitinamj


lemp, apskaiiuot 127 V tampai,
galima jungti patalpoje, kai genera-
toriaus gnybt tampa 133 V, o jungia-
mieji aliumininiai laidai yra 15 mm2
skerspjvio ploto ir 150 m bendro il-
gio? Apskaiiuokite vis jungt lem-
p gali.
3.527. 240 varos elektros lemput,
apskaiiuot 120 V tampai, reikia 3.532. Patalpoje, esanioje u 100 m
jungti 220 V tampos tinkl. Kokio nuo generatoriaus, lygiagreiai su-
ilgio 0,55 mm2 skerspjvio ploto nich- jungtos 44 kaitinamosios lempos, ku-
romin laidinink teks jungti t ri kiekvienos vara 440 . Lempos
grandin nuosekliai su lempute? veikia 220 V tampa. Instaliacijai pa-
naudotas 17 mm2 skerspjvio ploto va-
3.528. Generatoriaus gnybt tampa rinis laidas. Apskaiiuokite tampos
230 V. I generatoriaus elektros va- kryt jungiamuosiuose laiduose ir ge-
rikl, esant u 350 m, 10 mm2 skers- neratoriaus gnybt tamp.
pjvio ploto variniais laidais teka 15 A
srov. Kokiai tampai esant, dirba va- 3.533. Vienalyiame vienodo skerspj-
riklis? vio laide AC sukurtas elektrinis lau-
kas ir teka elektros srov. rodykite,
3.529. Generatorius, kurio gnybt
kad laido dalies AB tampa didesn u
tampa 127 V, per 7,5 varos reos-
dalies BC tamp.
tat sujungtas su 5 varos lankine
lempa. Varini jungiamj laid ilgis
A B C
20 m, o skerspjvio plotas 18 mm2.
Kokio stiprio srov teka lempa? I 1 1
I t 1
3.530. Kino projekcinio aparato lem- I > 1 > 1
pa, apskaiiuota 110 V tampai ir 3 A I > 1 >I
srovei, jungiama 127 V tampos tin- I I I
98. untas ir prievar (papildomasis rezistorius)
3.534. Kodl ampermetro negalima 3.542. Voltmetro vara 400 , matavi-
jungti lygiagreiai su energijos im- mo riba 4 V. K reikia daryti norint
tuvu? tuo voltmetru matuoti tamp iki
36 V?
3.535. 100 varos grandin maitina-
ma i nuolatins tampos altinio. Ma- 3.543. Galvanometro vara 200 , o jo
tuodami srovs stipr, t grandin rodykl, tekant 100 A srovei, nu-
jungme 1 varos ampermetr. Jis krypsta per vis skal. Koki prievar-
rod 5 A. Kokio stiprio srov tekjo reikia prijungti prie io galvano-
grandine, kol joje dar nebuvo amper- metro, kad j bt galima naudoti
metro? kaip voltmetr tampai iki 2 V matuo-
ti? Kok unt reikia prijungti prie to
3.536. Srovs stipris 0,12 varos
galvanometro, kad j bt galima nau-
ampermetre, prie kurio prijungtas
doti kaip miliampermetr srovs stip-
0,04 varos untas, lygus 5 A. Ko-
riui iki 10 matuoti?
kio stiprio srov teka grandine, ku-
ri jungtas is ampermetras? 3.544. Voltmetr, apskaiiuot tam-
pai iki 20 V matuoti, reikia jungti
3.537. 0,4 varos ampermetro ma-
120 V tampos tinkl. Kokia prievar-
tavimo riba yra 2 A. Ar galima j pa-
turi bti prijungta prie io voltmet-
didinti iki 10 A? Kaip?
ro, kad juo tekt ne stipresn kaip
3.538. Prie srovs altinio nuosekliai 5 mA srov?
prijungti ampermetras ir rezistorius,
3.545. Kiek kart padids voltmetro
o lygiagreiai su rezistoriumi
skals virutin riba, jeigu prie jo
1600 varos voltmetras. Ampermet-
nuosekliai prijungsime 9 k varos
ras rodo 0,5 A, voltmetras 160 V.
papildomj rezistori? Laikykite,
Nustatykite rezistoriaus var.
kad paties voltmetro vara yra lygi
3.539. Kok unt reikia prijungti prie 1000 .
galvanometro, norint sumainti jo
3.546. Kokios varos papildomj rezis-
jautr 20 kart? Galvanometro vara
tori reikia prijungti prie 1500 var-
950 .
os voltmetro, kad jo skals padalos
3.540. Kodl, prie voltmetro nuosek- vert padidt 5 kartus?
liai prijungus prievar, sumaja 3.547. Mokyklinio demonstracinio gal-
voltmetro rodykls nuokrypis (taigi ir vanometro vara 385 , o srovs stip-
jo jautris)? ris, priveriantis galvanometro rodyk-
3.541. 0,9 varos ampermetru, l nukrypti per vien skals padal,
apskaiiuotu 10 A srovei, reikia ma- lygus 3,2 IO-5 A. Visa skal turi 10
tuoti srovs stipr iki 100 A. Suntui padal. Kokios varos unt reikia pri-
naudojama 0,28 mm2 skerspjvio plo- jungti prie galvanometro, kad jis virs-
to gelein viela. Kokio ilgio ji turi t ampermetru, kurio matavimo riba:
bti? a) 5 A; b) 15 A?

,5. 3727 225


3.548. Voltmetras, kurio skalje pay- prie jo nuosekliai prijungti 3 kQ var-
mta 120 padal, numatytas tampai os rezistori. Nustatykite skals pa-
iki 30 V matuoti. Pritaikant j poten- dalos vert abiem atvejais. Apskai-
cial skirtumui iki 75 V matuoti, teko iuokite voltmetro var.

99. Elektros srovs darbas, energija ir galia


3.549. 220 V tampos tinkl jungtas 3.555. Kodl elektrini ildymo prie-
tekinimo stakli variklis vartoja 5 A tais spirals gaminamos i mediag,
stiprio srov. Kiek energijos jis suvar- kuri didel savitoji vara?
toja dirbdamas 5 h? Kiek iandien kai- 3.556. Danai perdegusi elektros
nuoja i energija? lemput pavyksta atgaivinti" pakra-
3.550. Esant 120 V tampai, lempos ius (kad vl viest). Kodl tokiu b-
silas per 30 s suvartoja 1800 J ener- du suremontuota lemputs spiral
gijos. Koks elektros kiekis tuomet vieia rykiau negu prie perdeg-
prateka silu ir koks yra srovs stip- dama?
ris? 3.557. Ilgainiui lempos kaitinimo si-
las plonja, nes nuo jo paviriaus ga-
3.551. Automobilio generatoriaus var-
ruoja ir virsta dulkmis mediaga. Ko-
a 0,56 , o jo gnybt tampa 12 V.
ki tak tai turi lempos vartojamajai
Nustatykite, kok darb per 10 h at- galiai?
lieka elektros srov iorinje grandi-
nje. 3.558. Dvi lempos, apskaiiuotos vie-
nodai tampai, bet vartojanios skir-
3.552. Tramvajaus vagon apvieia ting gali, jungtos tinkl nuosek-
penkios nuosekliai sujungtos lempos. liai. Kodl viena j vieia rykiau?
Ar maiau bus vartojama elektros Kuri? Kodl?
energijos, jeigu vienos lempos atsisa-
kysime? rodykite. 3.559. Esant normaliai 220 V tampai,
kaitinamosios lempos dega vidutini-
3.553. Nustatyta, kad dl elektros var- kai 1000 h. Svarbiausia greito j iji-
totoj aplaidumo buitinms reikmms mo i rikiuots prieastis auktes-
(elektrinms viryklms, aldytuvams, n tampa. Antai, gaudamos 230 V
laidynms, viestuvams) energijos su- tamp, jos tarnauja 570 h, o gauda-
vartojama 1520 % daugiau negu i mos 240 V tik 200 h. Kaip galima
tikrj reikt. Kokiais bdais galima pailginti lemp degimo trukm?
taupyti elektros energij buityje? 3.560. Kai patalpoje jungiamas dide-
3.554. I elektros srovs galios formu- ls galios prietaisas, lempos vieia
ls P = I2R matyti, kad galia tiesiog silpniau. Kodl?
proporcinga varai, tuo tarpu remda- 3.561. Tramvajaus variklis dirba,
miesi formule P = U2ZRI teigiame esant 550 V tampai, ir ilg laik
atvirkiai. Ar ios formuls neprie- vartoja 70 A stiprio elektros srov.
tarauja viena kitai? Kodl? Nustatykite variklio gali.
3.562. Vienos deganios elektros lem- 3.569. Generatoriaus gnybt tampa
pos vara 420 . Kiek toki lemp 132 V. Imtuvas gauna 127 V tamp.
lygiagreiai jungta 127 V tampos Apskaiiuokite tampos kryt magist-
tinkl, jei pilnutin j vartojamoji ga- raliniuose laiduose ir j var, kai im-
lia 1,52 kW? Jungiamj laid varos tuvo galia 5 kW.
nepaisykite.
3.570. 170 W galios televizorius ima
3.563. 220 V tampai apskaiiuota srov i 220 V tampos tinklo. Kur Iy-
lempa buvo jungta 110 V tampos dj saugikl reikia statyti televi-
tinkl. Kiek kart pakito jos galia, zori apskaiiuot 0,5 A ar 1 A
lyginant su vardine? Kaip reikt srovei?
patikslinti atsakym, jeigu atsivelg-
3.571. Lankinio suvirinimo srov
tume varos priklausomyb nuo
400 A, tampa 40 V. Apskaiiuokite su-
temperatros?
virinimo aparato gali ir elektros
3.564. Dvi elektros lemputs jungtos energij, suvartot per 30 min darbo.
tinkl lygiagreiai. Pirmosios vara
3.572. Kiek elektros energijos per
R1 = 360 , antrosios -R2 = 240 .
30 min suvartos 660 W galios krosne-
Kuri lemput vartoja didesn gali ir
l, jungta 220 V tampos tinkl?
kiek kart?
Kokio stiprio srov teks grandine?
3.565. 220 V tampai apskaiiuotoje
3.573. Kaitinamosios lempos silo
elektrinje viryklje sumontuotos
vara 144 , vardin tampa 120 V.
dvi spirals, kuri kiekvienos vara
Apskaiiuokite ta lempa tekanios sro-
120 . Perjungikliu galima jungti
vs stipr, lempos vartojam gali ir
tinkl vien spiral, dvi spirales nuo-
elektros energijos snaudas per 10 h.
sekliai arba dvi spirales lygiagreiai.
Apskaiiuokite gali kiekvienu atveju. 3.574. Trys lempos, kuri kiekvienos
vara 240 , sujungtos tarpusavyje ly-
3.566. Elektrin laidyn, jungta
giagreiai ir jungtos 120 V tampos
120 V tampos tinkl, vartoja 400 W
tinkl. Apskaiiuokite pilnutin j ga-
gali. Kokios varos papildomj rezis-
li, pilnutin srovs stipr ir energij,
tori reikia prijungti prie tos laidy-
suvartot per 8 h.
ns, kad, jungta 220 V tampos tin-
kl, ji kaist taip pat? 3.575. Vieno suvirinimo aparato gnyb-
t tampa 65 V, kito 3 V. Pirmuoju
3.567. Lankin plieno lydymo krosnis,
teka 200 A, antruoju 7500 A stiprio
prijungta prie 220 V tampos altinio,
srov. Kokios varos plieniniai laktai
vartoja 3 IO4 A srov. Kokia yra kros-
virinami kiekvienu aparatu? Kuris j
nies galia? Kiek energijos krosnis su-
dirba efektyviau? Kodl?
vartoja per 5 darbo valandas?
3.576. 500 W galios epidiaskopo lem-
3.568. 100 W galios elektros lempa
pa apskaiiuota 110 V tampai. Kokia
jungta 220 V tampos tinkl. Apskai-
yra veikianios lempos vara? Su ko-
iuokite deganios lempos silo var,
kia prievare j galima jungti 127 V
lempa tekanios srovs stipr ir per
tampos tinkl?
mnes suvartot elektros energijos
kiek, turdami galvoje, kad lempa 3.577. 120 V tampos tinkl nuosek-
dega po 5 h per par. liai su elektros lanku sujungtas visas
reostatas. Grandine teka 12 A srov. 3.585. 120 V tampos tinkl jungtos
tampos krytis lanko elektroduose ly- trys vienodos lempos: dvi lygia-
gus 45 V. Apskaiiuokite tampos kry- greiai, treia nuosekliai. Nubrai-
t reostate, reostato var ir lanko bei ykite lemp jungimo schem ir nu-
reostato gali. statykite kiekvienos lempos tamp.
3.578. 10 lygiagreiai sujungt lemp, Kurioje i lemp isiskirs didesn
kuri kiekvienos vara 0,5 kQ, maiti- galia? Kiek kart?
nama per reostat i 220 V tampos 3.586. Kiek elektron kas sekund
tinklo. Kiekviena lempa apskaiiuota pereina kaitinamosios lempos silu,
120 V tampai. Kokia galia isiskiria kai prijungtos prie 220 V tampos tin-
reostate? klo tos lempos galia lygi 150 W?
3.579. Du vienodos varos R laidinin- 3.587. 220 V tampos tinkl jungia-
kai jungiami tampos U tinkl i pra- mo televizoriaus saugiklis apskaiiuo-
di lygiagreiai, paskui nuosekliai. tas 3 A stiprio srovei. Kokio stiprio
Kuriuo atveju laidininkai vartoja di- srovei turi bti apskaiiuotas saugik-
desn gali? rodykite.
lis, kad televizori bt galima jungti
3.580. 120 V tampos tinkl lygiagre- 110 V tampos tinkl?
iai jungtos dvi lempos. J var san-
3.588. Automobilio starterio galia
tykis lygus 3 : 2 . Pirmja lempa teka
5,9 kW, jo gnybt tampa 12 V. Kokio
0,4 A srov. Apskaiiuokite degani
stiprio srov teka jungiamo starterio
lemp vartojam gali ir var.
apvija?
3.581. Ant vienos lemputs uray-
3.589. Elektriniam idiniui sunaudota
ta 40 W, 220 V, o ant kitos 100 W,
220 V. Palyginkite nuosekliai sujung- 50 m nikelininio laido, kurio skers-
t i lempui gali. pjvio plotas 1,4 mm2. Apskaiiuokite
idinio vartojam gali ir per 2 h su-
3.582. Dvi kaitinamosios lempos, vartot jo energij, kai tinklo tampa
100 W ir 80 W galios, apskaiiuotos 120 V.
120 V tampai. Koki gali vartos
kiekviena lempa, jeigu jas jungsime 3.590. Elektrinio panelio alusiam
tinkl ne lygiagreiai, o nuosekliai? gruntui ildyti kaitinimo elementas
Kuri lempa vies skaisiau? Kaip tarp padarytas i 0,5 mm skersmens bei
j pasiskirstys tampa? 35 m ilgio nichromins vielos ir ap-
skaiiuotas 220 V tampai. Koki
3.583. Trys lempos, kuri galia 25 W, gali vartoja kaitinimo elementas?
25 W ir 50 W, apskaiiuotos 110 V
tampai. Kaip reikia jas sujungti tar- 3.591. Elektros energijos imtuvas,
pusavyje, kad jos viest normaliai, jungtas 440 V tampos tinkl, varto-
jungtos 220 V tampos tinkl? Ko- ja 10 kW gali. Generatorius yra u
kio stiprio srov tada teka lempomis? 500 m nuo imtuvo, o juos jungia vari-
niai 25 mm2 skerspjvio ploto laidai.
3.584. Du elektriniai ildymo prietai-
Apskaiiuokite tampos kryt laiduose.
sai, ant kuri urayta 600 W, 220 V
ir 400 W, 220 V, buvo nuosekliai jung- 3.592. Taisant elektrin virykl, 0,1
ti 220 V tampos tinkl. Koki gali dal spirals teko iimti. Kaip ir kiek
tada vartojo kiekvienas i prietais? kart pakito virykls galia?
3.593. I generatoriaus, kurio gnybt 3.597. Kiek 10 0C temperatros van-
tampa 20 000 V, reikia perduoti u dens galima uvirinti elektriniu virin-
2,5 km nuo jo esantiems energijos im- tuvu, suvartojant 3,5 kWh elektros
tuvams 100 kW gali. Kokio maiau- energijos? Kokia yra virintuvo galia,
sio skerspjvio ploto variniais laidais jeigu is vandens kiekis juo uvirina-
mas per 35 min?
reikia sujungti generatori su imtu-
vais, kad tampos nuostoliai bt ne 3.598. Kiek procent pakis elektro-
didesni kaip 2 %? magneto vartojama galia, temperat-
rai pakilus nuo 0 0C iki 30 0C? Elektro-
3.594. Reostatas, pagamintas i nike- magneto apvijoms panaudota varin
linins 0,5 mm2 skerspjvio ploto vie- viela.
los, vartoja 30 W gali, o jo gnybt
3.599. Ant kaitinamosios (volframi-
tampa lygi 15 V. Kokio ilgio viela su-
ns) lempos cokolio parayta: 220 V,
sukta reostate?
150 W. Apskaiiuokite kambario tem-
3.595. 2,15 kW galios elektrin kros- peratros (20 0C) lempos silo var,
nis jungta 220 V tampos tinkl. inodami, kad kaitusio lempos silo
Jungiamj laid vara 0,5 . Apskai- temperatra lygi 2500 0C.
iuokite krosnies var ir 2 mm 3.600. Elektriniame ildytuve per
skersmens fechralinio laido ilg. 15 min 3 1 vandens suyla nuo 0 0C iki
100 0C, be to, 4 % jo igaruoja. ildy-
3.596. Elektrinis vandens virintuvas tuvo mas 1,3 kg, jo savitoji iluma
per 4 h suildo 200 kg vandens nuo yra 0,5 kJ/(kg K). Apskaiiuokite il-
10 0C iki 80 0C. Apskaiiuokite virintu- dytuvo gali. Energijos nuostoli ne-
vu tekanios srovs gali. paisykite.

100. Daulio ir Lenco dsnis


3.601. Kodl elektros lempos silas la- energija vartojama vis laik vieno-
bai kaista, o jungiamieji laidai lieka dai, o spirals temperatra nekyla
alti? neribotai? Kaip pasikeis krosnels
kaitinimas, jei perdegusi spiral tai-
3.602. Kuo ypatingi laidai, i kuri da-
sydami iek tiek sutrumpinsime?
romos: a) ildymo prietais spirals;
b) saugikli lydieji dklai? (Turimos 3.605. Kodl elektrins kaitinimo spi-
omenyje t laid charakteristikos: sa- rals negalima itraukti i vandens,
vitoji vara, temperatrinis varos ko- prie tai jos neijungus i tinklo?
eficientas ir t. t.)
3.606. Kodl lydiuosiuose saugikliuo-
3.603. Kodl elektrinse nuo genera- se naudojama vinin viela, o kaiti-
tori iki auktinimo transformatori namosiose lempose volframinis
tiesiami ne apskrito skerspjvio laidai, silas?
o specialios plokios ynos?
3.607. Kaip pakis temperatra patal-
3.604. Kodl ilgam laikui jungus poje, kurioje jungtas elektrinis aldy-
tinkl elektrin krosnel, elektros tuvas su atviromis durimis? Kodl?
3.608. Kokia yra lydij saugikli pa- 3.616. 220 V tampos tinkl jungta-
skirtis? Kas ilaiko stipresn srov: me elektriniame virdulyje per 10 min
lydusis saugiklis ar elektrin grandi- isiskyr 578,2 kJ ilumos. Apskai-
n, kurioje jis jungtas? Kodl? iuokite virdulio kaitinimo elemento
var.
3.609. Sujungus lygiagreiai elektros
lemp ir virykl, pastaroji iskiria 3.617. Dvi lempos, kuri galia 75 W
daugiau ilumos. Kurio imtuvo vara ir 100 W, o vardin tampa 220 V, jun-
didesn? giamos tokios pat tampos tinkl:
a) nuosekliai; b) lygiagreiai. Kiek i-
3.610. 220 V tampos tinkl jungta lumos isiskiria kiekvienoje lempoje
elektrin laidyn kaista 6 min, tekant per 20 s?
ja 2,5 A stiprio srovei. Kokio didumo
3.618. 40 W ir 100 W lempos, kuri
krvis prateka laidyne per t laik ir vardin tampa vienoda, sujungtos
kiek joje isiskiria energijos? Kokia nuosekliai ir jungtos elektros tin-
yra jungtos laidyns kaitinimo ele- kl. Kurioje i lemp isiskirs dau-
mento vara? giau ilumos? Kiek kart? rodykite.
3.611. Per 1 h elektrine krosnele pra- 3.619. ildymo vonia, kurioje lygiagre-
tekjo 9000 C elektros krvis. Kiek iai sujungta penkiolika 75 W galios
energijos joje isiskyr per t laik, lemp, jungta 120 V tampos tink-
kai tinklo tampa buvo lygi 220 V? l. Kiek ilumos joje isiskiria per
Kokio stiprio srov tekjo krosnels 12 min?
grandine?
3.620. Nuosekliai sujunkite 25 W,
3.612. Elektrinis virdulys jungtas 75 W ir 100 W elektros lemputes ir
120 V tampos tinkl. Kiek energijos junkite jas tinkl. Palyginkite lem-
jame isiskiria per 8 min, jei per t pui kaitim. Paaikinkite gaut
laik juo prateka 4500 C elektros kr- rezultat.
vis? Kokio stiprio srov teka virdulio 3.621. Elektrinis ildytuvas turi dvi
elementu ir kokia yra jo vara? vienodas apvijas, kurias galima jungti
3.613. 5 varos reostatu per 6 min tinkl atskirai ir kartu. Kaip reikia
pratekjo 800 C elektros krvis. Kiek sujungti ias apvijas, kad vanduo il-
dytuve uvirt greiiausiai? Kodl?
ilumos per t laik isiskyr reo-
state? 3.622. Tarp tak, kuri potencialai
skiriasi 30 V, du laidininkai buvo
3.614. Du elektriniai ildytuvai, kuri jungti i pradi nuosekliai, po to ly-
vara 25 ir 20 , prijungti prie 120 V giagreiai. Laidinink vara lygi 10
tampos altinio. Kiek ilumos isi- ir 6 . Kiek ilumos abiem atvejais
skirs ildytuvuose per 2 min, kai juos per 5 s isiskyr kiekviename laidi-
sujungsime: ninke?
a) nuosekliai; b) lygiagreiai?
3.623*. Keturias lemputes, apskai-
3.615. Kaip pakis spiralje isiskirian- iuotas 3,5 V tampai ir 0,26 A srovei,
ios ilumos kiekis, jei spirals var reikia sujungti lygiagreiai ir maitinti
perpus sumainsime, o srovs stipr i 9 V tampos altinio. Kokios varos
du kartus padidinsime? papildomj rezistori reikia nuosek-
Iiai sujungti su lemputmis? Kaip pa- 3.630*. Kiek bus pakilusi varini
kis lempui kaitimas, kai vien j 3 mm2 skerspjvio ploto laid tempe-
ijungsime? Kodl? ratra, kai 1 mm2 skerspjvio ploto
3.624. Trys laidininkai, kuri vara vininis saugiklis itirps? Pradin vi-
3 , 6 ir 10 , sujungti lygiagreiai no temperatra 15 0C.
ir prijungti prie tampos altinio. Pir- 3.631*. Elektrinis idinys turi dvi ap-
majame laidininke isiskyr 24 kJ i- vijas. jungus vien i j, kamba-
lumos. Kiek ilumos per t pat laik rio oro temperatra pakyla 1 0C per
isiskyr antrajame ir treiajame lai- 5 min, jungus kit per 8 min. Per
dininke? kiek laiko oras ils 1 0C, jungus abi
3.625. Konstantanin ir nikelinin idinio apvijas: a) sujungtas nuosek-
spirals sujungtos lygiagreiai. J il- liai; b) sujungtas lygiagreiai? ener-
gi santykis lygus 15 : 14, o skerspj- gijos nuostolius nekreipkite dmesio.
vio plot 5 : 4 . Spirales panardinus
kalorimetr su vandeniu, paaikjo,
kad jose isiskyr vienodas kiekis i-
lumos. Nustatykite spirali savitj 3.632. Perdegusi elektrins krosnels
var santyk. spiral buvo sutrumpinta. Kaip pasi-
3.626. Elektrinje viryklje yra dvi keit ilumos kiekis, isiskiriantis
spirals. jungus vien j, tam tikras krosnelje per vienetin laik? rody-
kiekis vandens uverda per 12 min, o kite remdamiesi formulmis.
jungus kit per 24 min. Per kiek 3.633. Kuris laidas varinis ar gele-
laiko uvirs tas vanduo, jungus abi
inis (vienodo skersmens) kais la-
spirales: a) nuosekliai; b) lygiagreiai?
biau, kai juos sujungsime nuosekliai?
3.634. I 5 m ilgio nikelinins vielos
pagaminta kaitinimo spiral, kai ja
3.627. kalorimetr, kurio mas
teka 4 A srov, per 12 min kaitina
130 g, o savitoji iluma 378 J/(kg K),
1,5 1 vandens 60 0C. Apskaiiuokite
pilta 300 g vandens ir merkta 5
vielos skersmen. Energijos nuostoli
varos spiral. Kiek laiko reikia leisti
spirale 2 A srov, kad vandens tempe- nepaisykite.
ratra kalorimetre pakilt 2,5 K? 3.635. 100 m ilgio geleinis laidas
3.628. 45 g mass aliuminin kalori- buvo 12 s prijungtas prie 100 V nuo-
metr pilta 200 ml vandens ir leista latins tampos altinio. Kiek dl to
2 varos spiral, prijungta prie 4,5 V pakito laido temperatra? Jo varos
tampos altinio. Apskaiiuokite, ke- priklausomybs nuo temperatros ne-
liais laipsniais suils vanduo per 6 min. paisykite.
Energijos nuostoli nepaisykite. 3.636. Indukcins kaitinimo krosnies
3.629. Kiek ils 18 mm2 skerspjvio rit pagaminta i varinio 25 m ilgio
ploto aliumininis laidas per 30 min, vamzdelio, kurio iorinis skersmuo
tekant juo 3 A srovei, jei visa isiski- 12 mm, o vidinis 10 mm. Rite teka
rianti energija bus naudojama tik lai- 1000 A stiprio srov, o rit auinama
dui ildyti? aplink j tekaniu vandeniu. Iki rits
tas vanduo atiteka 15 0C temperat- krinta reostate. Kiek ilumos jame i-
ros, o ieina" 30 0C temperatros. siskiria per 25 min? Kokia yra to re-
Kiek vandens per valand reikia pra- ostato vara ir kokio ilgio nikelininis
leisti rite? laidas jame suvyniotas? Laido skers-
pjvio plotas 1 mm2.
3.637. I 0,5 mm skersmens nichromi-
ns vielos reikia pagaminti elektrin 3.639. Prie 1 m ilgio vininio laido ga-
idin, kur bt galima jungti 120 V l prijungta 12 V tampa. Per kiek lai-
tampos tinkl ir kuris per valand i- ko vinas prads lydytis? Pradin jo
skirt 1 MJ ilumos. Kokio ilgio turi temperatra 27 C.
bti viela?
3.640. Elektros srov teka 2 m ilgio ir
3.638. Dvi lankins lempos, kuri 0,4 mm2 skerspjvio ploto variniu lai-
kiekviena apskaiiuota 45 V tampai ir du ir kas sekund jame iskiria 0,45 J
8 A srovei, nuosekliai jungtos 220 V ilumos. Kiek elektron per 1 s per-
tampos tinkl. tampos perteklius eina to laido skerspjviu?

101. Omo dsnis udarajai grandinei


3.641. Ar darbas, kur srovs altinis ir stipresni, be to, jiems nepavojingas
atlieka vidinje grandins dalyje, yra trumpasis jungimas, nes vidin j var-
pastovus? Kodl? a palyginti didel?

3.642. Elemento elektrovar danai 3.647. Kokia yra brinyje pavaizduo-


suinome i prijungto prie jo gnybt tos grandins gal tampa?
voltmetro rodmen. Ar tikslus toks R
paprastas jos verts nustatymo meto- -- 0
das? Kodl?
3.643. Paaikinkite, kodl trumpai su- I
jungto elektros altinio gnybt tam-
pa lygi nuliui, nors grandine teka stip-
riausia srov. 0
3.648. Kokiomis slygomis baterijos
3.644. Ant kieninio ibintuvlio bate-
gnybt tampa yra didesn u jos elek-
rijos parayta 4,5 V, o ant lemputs
trovar?
3,5 V. Kodl leidiamas toks skirtu-
mas? 3.649. Ar vienoda yra to paties tipo,
bet skirtingo dydio galvanini ele-
3.645. Kaip kinta elektros altinio
ment elektrovara? Ar vienodo stip-
gnybt tampa, stiprjant grandine te-
rio srov teks didelio ir mao ele-
kaniai srovei? rodykite.
mento grandine, kuri jungtas tas
3.646. Kodl automobiliuose daugiausia pats reostatas? Atsakym patikrinki-
naudojami rgtiniai, o ne arminiai te bandymu ir paaikinkite. (Naudoki-
akumuliatoriai, nors ie yra lengvesni ts reostatu ir ampermetru.)
3.650. Lemput, apskaiiuota 3 V Apskaiiuokite grandine tekanios
tampai, prijungiama prie dviej srovs stipr.
vienod element, kuri kiekvieno
3.656. 100 vidins varos voltmet-
elektrovara lygi 1,5 V. Ar ji vies?
ras prijungtas prie elektros altinio,
Atsakym patikrinkite bandymu ir pa-
kurio elektrovara 150 V ir vidin var-
aikinkite.
a 4 . Kokio didumo tamp rodo is
voltmetras?
3.657. Kai elektros lemput prijungia-
ma prie 4,5 V elektrovaros element
baterijos, voltmetras rodo 4 V, o am-
permetras 0,25 A. Kokia yra bate-
rijos vidin vara?
3.658. Galvaninis elementas, kurio
elektrovara 1,6 V, o vidin vara
0,3 , sujungtas 3,7 varos laidinin-
ku. Kokio stiprio srov teka grandine
ir kokia yra elemento gnybt tampa?
3.651. Paalins jgos, perkeldamos
5 C ir - 5 C elektros krvius, srovs 3.659. Kai jungiklis yra 2-oje padty-
altinyje atlieka 9,8 J darb. Apskai- je, voltmetras rodo 2 V, kai 2-oje
iuokite altinio elektrovar. padtyje, ampermetras rodo 0,8 A.
Rezistoriaus vara R = 2 , o amper-
3.652. Kai lemput maitinama i 1,5 V metro bei voltmetro varos galima
elektrovaros elemento, srovs stipris nepaisyti. Apskaiiuokite altinio vidi-
grandinje lygus 0,2 A. Apskaiiuoki- n var.
te element veikiani paalini jg
darb, atlikt per 1 min.
3.653. Elektrinio lauko stipris srovs
altinyje lygus 24 V/m, o atstumas,
kur krvis nueina iilgai lauko lini-
j, 0,05 m. Apskaiiuokite altinio
elektrovar.
3.654. Galvaninio elemento elektrova-
ra 1,5 V, o vidin vara 0,8 . Gran-
dins iorins dalies vara 5,2 .
Kokio stiprio elektros srov teks to-
kia grandine?
3.655. Elektronin lempa, kurios kai-
tinamojo silo vara 40 , nuosekliai 3.660. Prie 1,5 V elektrovaros bei
sujungta su reostatu ir prijungta prie 0,5 vidins varos altinio prijungta
akumuliatoriaus. jungtos reostato da- iorine grandine teka 0,6 A srov. Ap-
lies vara lygi 10 , akumuliatoriaus skaiiuokite tos grandins var ir
elektrovara 2 V, vidin vara 0,1 . tampos kryt joje.
3.661. altinio vidin vara 0,4 , o 9 . Apskaiiuokite grandine tekan-
iorins grandins vara 1 . Kaip ios srovs stipr ir altinio vidin
pakis srovs stipris grandinje, ma- var.
tuojant j ampermetru, kurio vara
0,01 ? 3.669. Kieninio ibintuvlio baterijos
elektrovara 4,5 V. Prie io altinio pri-
3.662. Prie generatoriaus, kurio elek- jungta iorine grandine, kurios vara
trovara 120 V ir vidin vara 3 , pri- 12 , teka 0,3 A srov. Apskaiiuokite
jungtas 21 varos ildymo prietai- baterijos vidin var ir tampos kryt
sas. Kokio stiprio srov teka grandine joje.
ir kokia tampa krinta generatoriuje?
3.670. Akumuliatoriaus elektrovara
3.663. Galvaninis elementas, kurio 2 V. Kai prie jo prijungta iorine gran-
elektrovara 1,5 V ir vidin vara 1 , dine teka 2000 mA srov, jo gnybt
sujungtas su iorine 4 varos gran- tampa lygi 1,84 V. Apskaiiuokite
dine. Apskaiiuokite ja tekanios akumuliatoriaus vidin var ir iori-
srovs stipr, tampos kryt vidinje ns grandins var.
grandins dalyje ir elemento gnybt
tamp. 3.671. kraunamos akumuliatori
baterijos vidin vara 0,3 , liktin
3.664. Nuolatins srovs mainos elektrovara 11,1 V. Tokia baterija jun-
elektrovara 120 V, vidin vara 0,5 . giama prie 15 V nuolatins tampos
Kokia bus prie ios mainos prijungto altinio su 1 varos papildomuoju
imtuvo gnybt tampa, kai grandine rezistoriumi. Apskaiiuokite krovos
teks 10 A stiprio srov? srovs stipr.
3.665. Prie 28 V elektrovaros ir 0,8 3.672. Prijungtas prie to paties alti-
vidins varos baterijos prijungus lem- nio, 90 varos voltmetras rodo 36 V,
p, jos gnybt tampa pasidaro lygi o 190 varos voltmetras 38 V. Ap-
24 V. Kokio stiprio srov teka lempa skaiiuokite altinio elektrovar ir vi-
ir kokia yra jos vara? din var.
3.666. Prie generatoriaus, kurio vidi- 3.673. Generatorius, kurio elektrova-
n vara 0,6 , prijungus 6 varos ra 130 V, o vidin vara 1,8 , tiekia
iorin grandin, jo gnybt tampa b- srov kelioms lygiagreiai sujungtoms
na 120 V. Kokio stiprio srov teka lempoms. J pilnutin vara 24 ,
grandine ir kokia yra generatoriaus jungiamj laid vara 0,2 . Apskai-
elektrovara? iuokite grandine tekanios srovs
3.667. Iorine grandine, sujungta su stipr, lempoms tenkani tamp,
elektros altiniu, kurio elektrovara tampos kryt jungiamuosiuose laiduo-
2 V, o vidin vara 1,5 , teka 0,5 A se ir generatoriaus gnybt tamp.
srov. Apskaiiuokite tos grandins
3.674. Nuolatins srovs maina, ku-
var. Nustatykite, kiek krinta tam-
rios elektrovara 130 V, tiekia srov
pa altinyje.
apvietimo tinklui, sudarytam i lygia-
3.668. Prie 24 V elektrovaros altinio greiai sujungt 10 lempui po 200 ,
gnybt prijungtas voltmetras rodo 5 lempui po 100 ir 10 lempui
18 V. Iorins grandins vara lygi po 150 . Apskaiiuokite apkrovos
srovs stipr ir mainos gnybt tam- ta brinyje. Kai R1 = 2,9 , R2 = 1,6
p, kai jos vidin vara lygi 0,5 . Jun- ir R3 = 6,0 , ampermetras rodo 2 A.
giamj laid varos nepaisykite. Apskaiiuokite ketvirtojo rezistoriaus
var R4, juo tekanios srovs stipr
3.675. Koki tamp rodo brinyje
ir baterijos gnybt tamp.
pavaizduot grandin jungtas volt-
metras? Baterijos vidin vara paly-
ginti maa.

200

3.676. altinio elektrovara 110 V, po-


tenciometro vara .R1 = 5 , o volt-
metro vara 10 kQ. Slankiklis nu- 3.678. Baterija, kurios elektrovara
stumtas iki potenciometro vidurio. 6 V, o vidin vara 1,4 , maitina i-
Koki tamp rodo voltmetras? orin grandin, sudaryt i dviej ly-
giagreiai sujungt 2 ir 8 varos
0 0 laidinink. Apskaiiuokite baterijos
gnybt tamp ir srovs stipr kiekvie-
name laidininke.

3.677. Akumuliatori baterija, kurios


elektrovara 12,4 V, o vidin vara
0,2 , jungta grandin, kaip parody-
3.679. Du lygiagreiai sujungtus laidi- 3.682. Akumuliatori baterija, kurios
ninkus prijungus prie 10,8 V (r = 0) elektrovara 2,8 V, jungta grandin
elektrovaros altinio, neisiakojusio- taip, kaip pavaizduota brinyje. .R1 =
je grandins dalyje atsiranda 2,7 A = 1,8 , R2 = 2 , R3 = 3 . jungus
stiprio srov. Tuos paius laidininkus jungikl, ampermetras rodo 0,48 A.
sujungus nuosekliai, grandine ima te- Kokia yra baterijos vidin vara? Am-
kti 0,6 A srov. Apskaiiuokite laidi- permetro varos nepaisykite.
ninko var.
3.680. Kiekvieno baterijos elemento
elektrovara 1,5 V, o vidin vara 0,5 .
= R2 = 1,7 , R3 = 2 , R4 = 6 .
Apskaiiuokite srovs stipr varos R4
laidininke.

3.683. Didels varos voltmetras, pri-


jungtas prie altinio gnybt, rodo 6 V.
3.681. Prie altinio, kurio elektrovara Kai prie i gnybt prijungiama lem-
12 V, o vidin vara 0,6 , pagal br- put, voltmetras rodo 3 V. Koki tam-
inyje (puslapio apaioje) pateikt p jis rodys, vietoj vienos lemputs
schem prijungiama apkrova, sudary- prijungus dvi tokias pat lemputes, su-
ta i trij vienodos varos R laidinin- jungtas tarpusavyje:
k. Ampermetras rodo 2 A. Apskai- a) nuosekliai;
iuokite kiekvieno laidininko var. b) lygiagreiai?

0
R R R
3.684. Prie generatoriaus, kurio elek- Apskaiiuokite srovs stipr grandin-
trovara 132 V, o vidin vara 0,4 , je. Kok darb atliko paalins ele-
lygiagreiai prijungta 50 lemp po mento jgos per 5 min? Kok darb
180 . Kokio stiprio srov teka gran- per laik atliko srov grandins i-
dine? Kiek kart pakis srovs stipris orinje ir vidinje dalyje?
grandinje, apkrov padidinus dvigu-
bai? Jungiamj laid varos nepaisy- 3.691. Akumuliatoriaus elektrovar
kite. galima nustatyti naudojantis etaloni-
niu elementu. Sujungus akumulia-
3.685. Generatoriaus vidin vara tori nuosekliai su etaloniniu ele-
0,2 , gnybt tampa 110 V. Iorin mentu, kurio elektrovara lygi 2 V,
grandin sudaro 100 lygiagreiai su- grandine teka 0,3 A srov. jungus
jungt lemp, kuri kiekvienos vara akumuliatori t pai grandin
400 . Apskaiiuokite generatoriaus nuosekliai, bet prieprieiais etaloni-
elektrovar. jungiamj laid var niam elementui, iorine grandine te-
nekreipkite dmesio. ka 0,1 A srov, kurios kryptis is
akumuliatoriaus teigiamojo poliaus.
3.686. Su baterija nuosekliai sujun- Kokia yra akumuliatoriaus elektro-
gus dvi lempas, kuri kiekvienos var- vara?
a 8 , prie jos poli prijungtas volt-
metras rodo 4 V; tas paias lempas 3.692. Akumuliatoriaus gnybt tam-
perjungus lygiagreiai, voltmetras pos U priklausomyb nuo iori-
rodo 3 V. Kokia yra baterijos elektro- ns varos R ireikiama lygtimi
vara ir vidin vara? 15 R
U = Apskaiiuokite akumulia-
3.687. Kiek lemp, apskaiiuot 100 V 2R + 3
tampai, galima lygiagreiai jungti toriaus elektrovar ir vidin var.
prie baterijos, kurios elektrovara 3.693. Nordamas imatuoti elemento
130 V, o vidin vara 2,6 , jeigu vidin var ir elektrovar, mokslei-
kiekvienos lempos vara lygi 200 , vis sujung grandin pagal brinyje
o jungiamj laid 0,4 ? pavaizduot schem. Tekant grandine
3.688. Vien kart tas pats elementas 0,2 A srovei, voltmetras rod 1,45 V, o
buvo jungtas 4,5 varos iorin tekant 0,6 A srovei 1,25 V. Kokius
grandin ir ja tekjo 0,2 A srov, kit rezultatus gavo moksleivis?
kart 10 varos grandin ir ja
tekjo 0,1 A srov. Apskaiiuokite ele-
mento elektrovar bei vidin var.
3.689*. altinio vidin vara 0,4 , o
iorins grandins vara 1 . Kaip pa-
kis iorins grandins tampa, matuo-
jant j voltmetru, kurio vara 20 ? 0
3.690. Elemento elektrovara 30 V, o
vidin vara 2 . Prie elemento pri-
jungus elektromagnet, elemento
gnybt tampa pasidar lygi 28 V.
3.694. Kai iorins grandins vara torius, voltmetro rodmenys sumaja
yra 1 , altinio gnybt tampa lygi iki 15 V. Nustatykite rezistoriaus var-
1,5 V, o kai 2 , tampa lygi 2 V. Ap- os R didum, inodami, kad jis daug
skaiiuokite altinio elektrovar ir vi- maesnis u voltmetro var. jun-
din var. giamj laid var nekreipkite d-
mesio.
3.695. Kokia yra elektrovaros alti-
nio poli tampa, kai iorins grandi- 3.700*. Prijungus prie element ba-
ns dalies vara lygi altinio vidinei terijos varos R1 rezistori, baterijos
varai? gnybt potencial skirtumas pasidar
lygus 5 V. Padidinus rezistoriaus var-
3.696. Kaip pakis voltmetro bei am- 6 kartus, tas potencial skirtumas
permetro rodmenys, jungus jungik- padidjo 2 kartus. Apskaiiuokite ba-
l J? terijos elektrovar.
3.701*. Pagal brinyje pateikt sche-
m prie altinio, kurio elektrovara ly-
gi 3,6 V, prijungiamas 3 talpos kon-
densatorius. Kokia bus jo tampa?
Koks krvis susikaups kondensato-
riaus ploktse?

3.697. Generatoriaus vara n kart


maesn u iorin var. Kuri ge-
neratoriaus elektrovaros dal sudaro
jo gnybt tampa?
3.698. Nustatykite baterijos elektrova-
r, jeigu yra inoma, kad, prie
baterijos prijungtos apkrovos var
padidinus n kart, apkrovos tampa
padidja nuo verts CZ1 iki verts CZ2. r= 1
3.699*. Akumuliatori baterija, ku-
rios vidin vara 1 , sujungta su var-
os R rezistoriumi. Prie baterijos 3.702. Akumuliatoriaus elektrovara
gnybt prijungtas voltmetras rodo 12 V, o vidin vara 0,01 . Kokio stip-
20 V. Kai lygiagreiai su rezistoriumi rio srov teka akumuliatoriumi jo
sujungiamas dar vienas toks pat rezis- trumpojo jungimo metu?
3.703. jungus 6 V elektrovaros bate-
rij 1 iorins varos grandin, ia 3.710. Elektros altinio vidin vara
teka 3 A srov. Apskaiiuokite trum- 0,25 . Prijungus prie jo 5 m ilgio ir
pojo jungimo srovs stipr. 0,2 mm2 skerspjvio ploto gelein lai-
dinink, grandine teka 0,5 A srov.
3.704. Prie generatoriaus, kurio elek- Apskaiiuokite altinio elektrovar.
trovara 80 V, o vidin vara 0,2 , pri-
jungtas 0,5 varos suvirinimo apa- 3.711. 0,2 vidins varos akumulia-
ratas. Jungiamj laid vara lygi tori baterija tiekia srov 10 lygiagre-
0,1 . Apskaiiuokite grandine tekan- iai sujungt lemp, kuri kiekvienos
ios srovs stipr, suvirinimo aparato vara 250 . Jungiamieji laidai vari-
gnybt tamp bei trumpojo jungimo niai, j ilgis 2,2 m, o skerspjvio plo-
srovs stipr. tas 0,4 mm2. Kiekviena lempa teka
0,5 A srov. Kokia yra baterijos elek-
3.705*. 2 varos ampermetras, pri- trovara?
jungtas prie element baterijos gnyb-
t, rodo 5 A. Voltmetras, kurio vara 3.712. Elemento elektrovara 2 V, o vi-
150 , prijungtas prie tos paios bate- din vara 1,2 . Kokio ilgio plieniniu
rijos, rodo 12 V. Kokio stiprio srov 0,2 mm2 skerspjvio ploto laidu reikia
tekt ia grandine jos trumpojo jun- sujungti to elemento polius, kad gran-
dine tekt 250 mA srov?
gimo metu?
3.713. Elektros generatoriaus vidin
3.706. Kai prie galvaninio elemento
vara 0,2 , o elektrovara 3 V. Su-
prijungiamas 6 varos laidininkas,
jungus jo gnybtus 5 m ilgio ir 1,1
grandine teka 0,3 A srov, kai 14
IO"6 m savitosios varos viela,
varos laidininkas 0,15 A srov. Ap-
grandine teka 5 A srov. Koks yra vie-
skaiiuokite trumpojo jungimo srovs los skerspjvio plotas?
stipr.
3.714. Elemento elektrovara 1,5 V, o
3.707. Kokiomis slygomis altinio vidin vara 1,2 . Kokio skersmens
gnybt tampa lygi 50 % jo elektrova- gelein laid reikia pasirinkti, kad,
ros? Kokia bus altinio gnybt tampa prijungus 5 m ilgio jo gabal prie
jo trumpojo jungimo metu? to elemento, grandine tekt 0,5 A
3.708. Elemento elektrovara 1,5 V, o srov?
vidin varia 0,5 . Kokio didiausio 3.715. 2 V elektrovaros ir 0,8 vidi-
stiprio srov galima gauti i io ele- ns varos altinio poliai sujungti ni-
mento? Kokio stiprio srov teks i- kelininiu 2,1 m ilgo ir 0,21 mm2
orine grandine, kai jos vara bus lygi: skerspjvio ploto laidu. Kokia yra to
a) 0,5 ; b) 1 ; c) 2 . elemento gnybt tampa?
3.709. Prie elemento, kurio elektro- 3.716. altinio elektrovara 12 V, vi-
vara 1,44 V, o vidin vara 0,2 , din vara 1 . Sujungus jo gnybtus
trumpai prijungtas ampermetras rodo 0,5 mm skersmens nikelinine viela,
4,8 A. Koks bus to ampermetro rod- grandine teka 0,8 A srov. Apskaiiuo-
muo, kai prie jo prijungsime 0,15 kite vielos ilg ir altinio gnybt
varos unt? tamp.
3.717. 2,1 V elektrovaros ir 0,2 vi- tuvo galia lygi 20 kW. Kokia turi bti
dins varos elementas sujungtas su iai linijai pagaminti sunaudoto aliu-
reostatu. Kokio stiprio srov teka re- mininio laido mas?
ostatu ir kokia yra reostato vara, kai
jo gnybt tampa lygi 2 V? Kokio ilgio 3.723. Element baterijos elektrovara
gelein viel reikia susukti gaminant 6 V, o vidin vara 1,2 . Grandine te-
reostat, jeigu jos skerspjvio plo- ka 1 A srov. Apskaiiuokite laidinin-
tas 0,75 mm2? ko var R ir elektrinio lauko stipr
plokiajame kondensatoriuje, kurio
3.718. Prie altinio, kurio elektrovara elektrodai nutol vienas nuo kito
1,8 V, o vidin vara 0,25 , prijung- 0,16 cm.
tame visame reostate susidaro 1,65 V
tampos krytis. Kokia yra reostato
vara ir kokio stiprio srov teka juo?
Kokio ilgio konstantanins vielos rei- - |l H
kia iam reostatui pagaminti, jeigu
jos skerspjvio plotas lygus 0,47 mm2?
3.719. Prie altinio, kurio vidin var- R
a 0,5 , prijungtas 12,5 m ilgio ir
0,5 mm2 skerspjvio ploto nikelininis
laidininkas. Kokio stiprio srov teka
grandine ir kokia yra altinio elektro-
vara, kai jo gnybt tampa lygi 5,25 V?
3.720. Nuolatins srovs maina, ku-
rios elektrovara 240 V, tiekia srov 3.724*. Plokiasis talpos C kondensa-
imtuvams, esantiems u 400 m nuo torius pripildytas laidaus dielektriko,
elektrins. Perdavimo linija nutiesta kurio dielektrin skvarba , o savitoji
i varinio 15 mm2 skerspjvio ploto vara p. Atstumas tarp ploki lygus
laido. Srovs stipris linijoje 50 A. Vi- d. Per varos R rezistori kondensa-
din mainos vara 0,05 . Kokio torius prijungtas prie altinio, kurio
didumo tamp gauna imtuvai? elektrovara o vidin vara r. Ap-
3.721. 170 mm2 skerspjvio ploto va- skaiiuokite elektrinio lauko stipr
riniu kabeliu srov teka i generato- dielektrike.
riaus, kurio elektrovara 50 V, o vidin
vara 0,05 , 25 m atstumu nuo ge-
neratoriaus esant suvirinimo apara- 3.725. Elementas, kurio vidin vara
t. Apskaiiuokite generatoriaus ir su- 4 ir elektrovara 12 V, sujungtas su
virinimo aparato gnybt tamp, kai 8 varos laidininku. Kiek ilumos
srovs stipris grandinje lygus 200 A. per 1 s isiskiria iorinje grandins
Kokia yra elektros lanko galia? dalyje?
3.722. Nuo 240 V elektrovaros ir 0,1 3.726. Prie nuolatins srovs genera-
vidins varos generatoriaus iki imtu- toriaus, kurio elektrovara 200 V, o
vo reikia nutiesti 80 m ilgio dvilaid vidin vara 0,5 , prijungtas 12
linij. 220 V tampai apskaiiuoto im- varos ildytuvas. Kiek ilumos jame
isiskiria per 1 s ir kiek kainuoja 3.731. Baterija sudaryta i lygiagreiai
elektros energija, suvartota per 6 h? sujungt element, kuri kiekvieno
3.727. Pirm kart elemento poliai elektrovara 5,5 V, o vidin vara
sujungiami 4 varos laidu, antr 5 . Kai iorine grandine teka 2 A sro-
kart 12 varos laidu. Per vie- v, naudingoji jos galia lygi 8 W. Kiek
nodus laiko tarpus abiejuose laiduose element yra baterijoje?
isiskiria toks pat ilumos kiekis.
3.732. Generatorius maitina 40 lem-
Kokia yra elemento vidin vara?
pui, kuri kiekvienos vara lygi
3.728. kalorimetr pilama 200 g al- 200 . Generatoriaus gnybt tampa
koholio, o j merkiama 5,7 var- 128 V, vidin vara 0,1 , o linijos var-
os spiral. Po to spiral prijungiama a 0,3 . Apskaiiuokite srovs stipr
prie baterijos, sudarytos i trij nuo- linijoje, generatoriaus elektrovar,
sekliai sujungt akumuliatori, kuri lempui tamp, naudingj gali,
kiekvieno elektrovara 2 V ir vidin galios nuostolius generatoriaus vidi-
vara 0,1 . Per 3 min alkoholio tem- nje varoje ir laiduose.
peratra pakyla 1,4 K. Apskaiiuokite
jo savitj ilum. 3.733. Prie altinio gnybt i pradi
prijungiamas 0,64 varos laidas, po
3.729. Kai iorine grandine teka 30 A
to jis pakeiiamas 2,25 varos lai-
stiprio srov, jos galia lygi 200 W, o
kai 10 A stiprio srov 120 W. Ap- du. Srovs galia abiejuose laiduose
skaiiuokite altinio elektrovar ir vienoda. Kokia yra altinio vidin
vidin var. vara?

3.730. Kaip reikia sujungti devynis 3.734. Prie akumuliatori baterijos,


1 varos rezistorius, kad juose isi- kurios elektrovara 12 V, o vidin var-
skirt didiausia galia? Kokia bus i a 0,5 , prijungtas ildytuvas, varto-
galia, kai altinio elektrovara 10 V, o jantis 20 W gali. Nustatykite srovs
vidin vara 1 ? stipr grandinje.

102. Srovs altini jungimas.


altinio naudingumo koeficientas
3.735. Tris vienodus elementus su- Baterijos polius jungia 11,2 varos
jungus vien su kitu lygiagreiai ir rezistorius. Apskaiiuokite srovs stip-
nuosekliai, grandine teka tokio pat r kiekviename elemente.
stiprio srov. Kokiomis slygomis tai 3.737. 6 elementai, kuri kiekvieno
manoma? elektrovara 1,1 V, o vidin vara 0,3 ,
3.736. Baterija sudaryta i dvylikos sujungti nuosekliai po du tris lygia-
element, kuri kiekvieno elektrova- greias grupes. Kokio stiprio srov te-
ra 1,08 V, o vidin vara 0,6 . Ele- ka iorine grandine, kurios vara
12 ?
mentai sujungti po 3 keturias gru-
pes: elementai grupje lygiagreiai, 3.738. Kaip reikia sujungti tris aku-
o grups tarpusavyje nuosekliai. muliatorius, kuri elektrovara 2 V,

16. 3727 241


o vidin vara 0,2 , kad j gnybtus 3.745. Brinyje pavaizduot grandin
jungianiu 0,6 varos laidininku te- maitina trij lygiagreiai sujungt ele-
kt stipriausia srov? ment baterija. Kiekvieno elemento
elektrovara 1,44 V, o vidin vara
3.739. Kiek 2,1 V elektrovaros ir 0,2
vidins varos akumuliatori reikia 0,6 ; R1 = R2 = 1,2 , R3 = 2 , R4 =
sujungti baterij nuosekliai, kad 6 = 3 . Apskaiiuokite srovs stipr ne-
varos laidininku tekt 1,5 A srov? isiakojusioje grandins dalyje ir lai-
dininke, kurio vara R3.
3.740. Elemento elektrovara 2,2 V, o
vidin vara 0,5 . Kaip reikia su-
jungti du tokius elementus, kad prie
gautos baterijos prijungta 5 varos
iorine grandine tekt stipriausia
srov?
3.741. Du elementai sujungti vienar-
iais poliais, o nuo j padaryti ivadai.
Element elektrovara vienoda ir lygi
4,1 V, o vidin vara skirtinga: 4 ir
6 . Kokios elektrovaros ir vidins
varos elementu bt galima pakeisti
i baterij?
3.742. Baterija sudaryta i atuoni
nuosekliai sujungt element. Kiek-
vieno j elektrovara 1,5 V, o vidin
vara 0,25 . Iorin grandin sudaro
10 ir 50 varos laidininkai, su-
jungti lygiagreiai. Nustatykite bate-
rijos gnybt tamp.
3.743. Kieninio ibintuvlio baterij
sudaro trys nuosekliai sujungti ele-
mentai, kuri kiekvieno elektrovara 3.746. Baterija sudaryta i trij nuo-
1,5 V, o vidin vara 0,2 . Prie jos sekliai sujungt akumuliatori, kuri
prijungta 11,4 varos lemput. Ap- kiekvieno elektrovara 2 V ir vidin
skaiiuokite srovs stipr grandinje ir vara 0,25 , o iorin grandin i
lemputei tenkani tamp. dviej lygiagreiai sujungt laidinin-
k, kuri vara 3 ir 9 . Apskai-
3.744. Du elementai, kuri kiekvieno
iuokite baterijos gnybt tamp bei
vidin vara 0,5 , o elektrovara 1,5V,
laidininkais tekanios srovs stipr.
sujungti lygiagreiai. Prie gautos ba-
terijos gnybt lygiagreiai prijungti 3.747. Tris vienodus elementus sujun-
du laidininkai. J vara 1 ir 3 , gus nuosekliai ir prie j prijungus
jungiamj laid vara 4 . Apskai- 1,5 varos laidinink, grandine te-
iuokite srovs stipr kiekviename lai- ka 2 A srov. Tuos paius elementus
dininke. perjungus lygiagreiai, laidininku ima
tekti 0,9 A srov. Apskaiiuokite 3 A stiprio srov. Kiekvieno elemento
kiekvieno elemento elektrovar ir vi- elektrovara 1,2 V, o vidin vara
din var. 0,1 . Kiek element yra baterijoje?
3.748. Apskaiiuokite, kaip pasiskirs- 3.752. Baterija, sudaryta i nuosekliai
to srov ir tampa iorinje grandin- sujungt element, kuri kiekvieno
je (r. brin), kuri maitina keturi elektrovara 1,4 V, o vidin vara 0,4 ,
nuosekliai sujungti baterij armi- tiekia srov 90 varos telegrafo apa-
niai akumuliatoriai. Kiekvieno j ratui plieniniais 3 mm2 skerspjvio
elektrovara 1,4 V, o vidin vara ploto ir 20 km ilgio laidais. Kokio stip-
0,2 ; R1 = 0,9 , R2 = R3 = 0,6 . rio srov teka grandine ir kokia yra
aparato gnybt tampa?
3.753. Baterija sudaryta i penki ly-
giagrei element grupi, o kiekvie-
na grup i deimties nuosekliai
sujungt element. Kiekvieno ele-
mento elektrovara 1,1 V, vidin vara
0,1 . Nustatykite srovs stipr kiek-
viename elemente ir tampos kryt jo
vidinje varoje, kai baterija prijung-
ta prie reostato, sudaryto i nikeli-
ninio 0,5 mm2 skerspjvio ploto bei
50 m ilgio laidininko.
3.754. Du elementai, kuri elektrova-
ra atitinkamai lygi 1,6 V ir 2 V, o vi-
din vara 0,3 ir 0,9 , sujungti
3.749. Vienoje grandinje vienodi ele- nuosekliai. Prie j prijungta 6 var-
mentai sujungti nuosekliai, kitoje tie os iorin grandin. Nustatykite
patys elementai lygiagreiai. Ko- tampos kryt kiekvieno elemento vi-
kiomis slygomis pirmja ir antrja dinje varoje.
grandine teks vienodo stiprio elekt-
ros srov? 3.755. Trys galvaniniai elementai, ku-
ri elektrovara atitinkamai lygi 2,2 V,
3.750. Baterij sudaro trys nuosekliai 1,1 V ir 0,9 V, o vidin vara 0,2 ,
sujungti akumuliatoriai, kuri kiek- 0,4 ir 0,5 , sujungti nuosekliai.
vieno elektrovara 2 V, o vidin vara Grandine teka 1 A srov. Apskaiiuo-
0,04 . Prie ios baterijos poli pri- kite iorins grandins var.
jungtu 0,2 mm2 skerspjvio ploto ni-
kelininiu laidininku teka 1,5 A stiprio
srov. Apskaiiuokite laidininko var-
ir ilg. 3.756. Kam lygus srovs altinio nau-
dingumo koeficientas, jeigu yra i-
3.751. Prie nuosekliai sujungt ele- noma, kad, padidinus rezistoriaus,
ment baterijos prijungiami 6 ir su kuriuo sujungtas altinis, var du
9 varos laidininkai, sujungti vienas kartus, to rezistoriaus gnybt poten-
su kitu lygiagreiai. Grandine teka cial skirtumas padidja 10 %?
3.757. Akumuliatorius, kurio vidin 3.763. Akumuliatori baterijos tal-
vara r, sujungtas su varos R laidi- pa lygi 54 Ah, kai jos gnybt tampa
ninku. Apskaiiuokite akumuliato- 12 V. Apskaiiuokite akumuliatoriui
riaus naudingumo koeficient. krauti reikaling energij, jei naudin-
gumo koeficientas lygus 82 %.
3.758. Kai elemento gnybt tampa
lygi 2 V, iorine grandine teka 3 A 3.764. Prie tam tikros varos laidinin-
stiprio srov. Elemento vidin vara ko prijungto akumuliatoriaus naudin-
0,02 . Apskaiiuokite jo naudingumo gumo koeficientas lygus 50 %. Koks
koeficient. bus prie to laidininko prijungtos dvie-
j toki pat nuosekliai sujungt aku-
3.759. Iorin grandins var padi-
muliatori baterijos naudingumo
dinus nuo 3 iki 10,5 , altinio
koeficientas?
naudingumo koeficientas padidja dvi-
gubai. Kam lygi altinio vidin vara? 3.765. Prie tam tikros varos rezis-
toriaus prijungto akumuliatoriaus
3.760. Vieno akumuliatoriaus naudin-
naudingumo koeficientas lygus 50 %.
gumo koeficientas lygus 50 %, kito,
Koks bus prie to rezistoriaus prijung-
prijungto prie tos paios varos laidi-
tos dviej toki pat lygiagreiai su-
ninko, 60 %. Koks bus abiej nuo-
jungt akumuliatori baterijos nau-
sekliai sujungt prie tos paios varos
dingumo koeficientas?
laidininko prijungt akumuliatori
naudingumo koeficientas? 3.766*. Akumuliatoriaus, sujungto su
vienu rezistoriumi, naudingumo koe-
3.761. Ar galima, ikraunant akumu- ficientas lygus 60 %. S rezistori pa-
liatori, gauti tiek pat energijos, kiek keitus kitu, akumuliatoriaus naudin-
jos buvo ieikvota, j kraunant? gumo koeficientas padidja iki 80 %.
Kodl? Koks bus to akumuliatoriaus naudin-
3.762. 0,1 vidins varos srovs gumo koeficientas, kai abu rezistorius
altinis sujungtas su 1,5 varos ap- sujungsime su akumuliatoriumi:
krova. Koks yra altinio naudingumo a) nuosekliai;
koeficientas? b) lygiagreiai?

103. Elektrinio renginio nau< igumo koeficientas


3.767. 380 V tampai apskaiiuotas ke- 3.769. 10 t mass troleibusas vaiuoja
liamojo krano elektros variklis varto- tolygiai 36 km/h greiiu. Apskaiiuo-
ja 18 A srov. 1 t mass krovin jis kite srovs stipr troleibuso variklio
pakelia 16 m aukt per 50 s. Apskai- apvijoje, inodami, kad tampa lygi
iuokite krano naudingumo koefici- 550 V, naudingumo koeficientas
ent. 85 %, o pasiprieinimo judjimui koe-
ficientas 0,02.
3.768. Paar cecho keltuvas per 200 s
pakelia 4 t paar 20 m aukt. Ko- 3.770. Keliamojo krano elektros va-
kia yra jo variklio galia, kai keltuvo riklis vartoja 10 A stiprio srov i
naudingumo koeficientas lygus 80 %? 220 V tampos tinklo. Per 1 h 20 min
kranas pakelia 25 m aukt 25 t 3.777. 2 1 vandens, kurio pradin tem-
mass krovin. Apskaiiuokite srovs peratra 18 0C, elektriniame arbatinu-
gali, galios nuostolius ir renginio ke uverda per 20 min, kai 220 V
naudingumo koeficient. tampos tinkl jungtu arbatinuku te-
3.771. Koks didiausias krovinys ten- ka 3 A stiprio srov. Apskaiiuokite
ka kiekvienai i dviej elektromagne- arbatinuko naudingumo koeficient.
tinio keliamojo krano rii, jei j 3.778. Vartodamas 700 W gali, elek-
tampa 220 V, srovs stipris 25 A, o trinis arbatinukas per 20 min suildo
bendras krano naudingumo koeficien-
2 kg vandens nuo 10 0C iki 100 C. Ap-
tas 78 %? Krovinys keliamas pastoviu
skaiiuokite arbatinuko naudingumo
0,6 m/s greiiu.
koeficient.
3.772. 16 kN svorio greitasis liftas ky-
3.779. Per kiek laiko elektriniame ar-
la 1 m/s greiiu. Koki gali vartoja j
varantis elektros variklis? Kokio stip- batinuke 3 1 vandens kaista nuo 18 0C
rio srov teka varikliu, kai tinklo iki virimo temperatros, kai arbatinu-
tampa 220 V, o variklio naudingumo ko galia 800 W, o naudingumo koefi-
koeficientas 96 %? cientas 88 %?

3.773. Tramvajaus elektros varikliai 3.780. Per kiek laiko elektriniame vir-
vartoja 112 A srov i 550 V tampos dulyje, kurio kaitinimo apvijos vara
tinklo. Kokiu greiiu vaiuoja tram- 45 , uvirs 0,6 kg vandens, kai pra-
vajus, kai jo varikli traukos jga din jo temperatra 10 0C, o virdulio
3500 N, o naudingumo koeficientas naudingumo koeficientas 60 %? Tin-
75 %? klo tampa 110 V.
3.774. Elektroveis vaiuoja pastoviu 3.781. Elektrinis ildytuvas per 30 min
45 km/h greiiu, veikiamas 42 kN kaitina 10 1 vandens nuo 20 0C iki
traukos jgos. Kokio stiprio srov te- 100 0C. Kokio stiprio srov teka ildy-
ka elektroveio varikliu, kai tampa tuvu, jungtu 220 V tampos tinkl,
1500 V, o variklio naudingumo koefi- kai ildytuvo naudingumo koeficientas
cientas 95 %? lygus 75 %?
3.775. Elektrove varo 8 varikliai, su- 3.782. Elektriniame virdulyje, jungta-
jungti po 2 nuosekliai. J naudingu- me 120 V tampos tinkl, per 23 min
mo koeficientas 92 %. Kontaktinio tin- 1,8 1 vandens kaista nuo 15 0C iki
klo tampa 3 kV, kiekvienam varikliui
100 0C. Apskaiiuokite virdulio kaiti-
tenka 360 A srov. Kokia yra vidutin
nimo elemento var bei tuo elemen-
54 km/h greiiu vaiuojanio elektro-
veio traukos jga? tu tekanios srovs stipr. Virdulio
naudingumo koeficientas lygus 85 %.
3.776. 120 V tampos tinkl jungta-
me ildytuve kaitinami 2 1 vandens, 3.783. 1 kW galios elektrinis virintu-
kurio pradin temperatra 20 0C. Per vas, jungtas 220 V tampos tinkl,
16 min vanduo uverda, ir tam suvar- per 12 min pakelia 1,6 1 vandens tem-
tojama 0,225 kWh elektros energijos. peratr 86 0C. Kiek kainuoja virintu-
Apskaiiuokite ildytuvo naudingu- vo suvartota energija ir kokio stiprio
mo koeficient ir kaitinimo elemento srov teka jo grandine? Koks yra vi-
var. rintuvo naudingumo koeficientas?
3.784. Kiek 18 0C pradins tempera- patenka 12 0C temperatros vanduo.
tros vandens per 10 min galima u- Kiek distiliuoto vandens galima gauti
virinti ant 650 W galios elektrins tokiu aparatu per 2 h?
virykls, kurios naudingumo koefi-
cientas 85 %? Kokia yra virykls spi- 3.791. Elektrine krosnimi per 10 min
rals vara, kai tinklo tampa 120 V? reikia igarinti 1 kg 20 0C temperat-
ros vandens. Krosnis numatyta 120 V
3.785. Elektrinis ildytuvas i 120 V tampai, o jos naudingumo koeficien-
tampos tinklo vartoja 4 A srov ir per tas 80 %. Koks turi bti 0,5 mm2
20 min uvirina 1,6 1 vandens, kurio skerspjvio ploto nichromins ildytu-
pradin temperatra 18 0C. Apskai- vo vielels ilgis?
iuokite energijos nuostolius, patirtus
ildymo metu, ir ildytuvo naudingu- 3.792. Elektrinje krosnelje per
mo koeficient. 12 min reikia uvirinti ir igarinti 1 1
vandens, kurio pradin temperatra
3.786. Kiek - 1 0 0C temperatros ledo 20 0C. Krosnels vardin tampa 120 V,
galima itirpinti per 12 min ant elek- 0 naudingumo koeficientas 85 %. Jos
trins krosnels, jungtos 220 V kaitinimo elementui naudojamas
tampos tinkl? Krosnels spirale te- 0,6 mm2 nichrominis laidas. Koks turi
ka 3 A srov, o krosnels naudingu- bti jo ilgis?
mo koeficientas lygus 80 %.
3.793. 1 1 talpos udarame inde esan-
3.787. Ant 500 W galios elektrins vi- tis oras normaliomis slygomis gildo-
rykls pastatytas puodas su 1 1 van- mas elektriniu ildytuvu, apskaiiuo-
dens ir 0,5 kg ledo, kuri temperat- tu 0,3 A srovei ir 12 V tampai. Per
ra 0 0C. Per kiek laiko vanduo puode kiek laiko slgis inde pakyla iki
suils iki 50 0C, kai virykls naudin- 1 MPa? ildytuvo naudingumo koefi-
gumo koeficientas 80 %? cientas 60 %.
3.788. Elektrinis virintuvas, turintis 3.794. Elektrinis virdulys, kuriame
140 varos spiral, leidiamas in- yra 0,5 1 10 0C temperatros vandens,
d, kuriame yra 0,41 20 0C tempera- buvo jungtas 120 V tampos elektros
tros vandens, ir jungiamas 220 V tinkl ir pamirtas ijungti. Po kiek
tampos tinkl. Po 18 min spiral i- laiko nuo jungimo visas vanduo vir-
jungiama. Jos naudingumo koeficien- dulyje ivir? Virdulio apvijos vara
tas 84 %. Apskaiiuokite igaravusio 14 , naudingumo koeficientas 65 %.
vandens mas.
3.795. Kiek nikelinins vielos vij rei-
3.789. I 0,75 mm2 skerspjvio ploto kia uvynioti ant 1,5 cm skersmens
nikelinins vielos reikia pagaminti porcelianinio ritinio, norint pagaminti
220 V tampos tinklui tinkant ildy- elektrin ildytuv, kuriuo bt gali-
tuv, kuriuo per 12 min bt galima ma per 12 min uvirinti 150 g 10 0C
paildyti 2 1 vandens nuo 15 0C iki vi- temperatros vandens? Vielos skers-
rimo temperatros. ildyt uvo naudin- muo 0,2 mm, tinklo tampa 120 V,
gumo koeficientas turi bti lygus bendri energijos nuostoliai 40 %.
80 %. Kokio ilgio viel teks panaudoti?
3.796. Virintuvui gaminti panaudota
3.790. distiliatori, kurio naudingu- nichromin viela, kurios tris 10 cm3.
mo koeficientas 80 %, o galia 2,5 kW, Kiek vandens iuo virintuvu galima
suildyti kas minut nuo 10 0C iki p darb kiekvienoje grandinje
100 C, kai srovs tankis 4 A/mm2? garantuoja prie vars. Kurios gran-
Virintuvo naudingumo koeficientas dins naudingumo koeficientas yra
75 %. didesnis?
3.800. Elektros variklis, kurio apvij
vara 5 , jungtas 220 V nuolatins
3.797. Elektros variklis, kurio me- tampos tinkl ir vartoja 10 A srov.
chanin galia 3,5 kW, o naudingumo Kokia yra variklio mechanin galia ir
koeficientas 85 %, jungtas 220 V koks naudingumo koeficientas?
tampos tinkl. Kokio stiprio srov te- 3.801. Elektros variklis, kurio apvijos
ka varikliu ir kokia yra jo inkaro ap- vara 2 , prijungtas prie 120 V tam-
vijos vara? pos altinio ir vartoja 7,6 A srov. Nu-
statykite galios nuostolius variklio ap-
3.798. Kokio stiprio pilnutin srov vijoje ir variklio naudingumo koefi-
teka eiais elektroveio elektros cient.
varikliais, kai linijos tampa 3 kV, kiek-
vieno variklio mechanin galia 340 kW 3.802. Generatoriaus elektrovara yra
ir naudingumo koeficientas 90 %? 110 V, vidin vara 4 . jo gran-
din jungta elektrin virykll, o
3.799. Lankin lempa, apskaiiuota nuosekliai su ja ampermetras, ku-
40 V tampai, jungiama 70 V tam- ris rodo 2,5 A. Ant ios viryklls 1 1
pos grandin. kit grandin, kurios 4 0C temperatros vandens uverda
tampa 110 V, nuosekliai jungiamos per 0,5 h. Apskaiiuokite viryklls
dvi tokios pat lempos. Normal lem- naudingumo koeficient.
. Elektra
Xlll s k y r i u s
Elektros srov skysiuose

104. Elektros srovs tekjimas skysiais


3.803. Nuo ko priklauso elektrolit 3.811. Kaip ir kodl pakis elektrolizs
elektrinis laidumas? vonia tekanios srovs stipris, kai:
a) padidinsime vonios gnybt tamp;
3.804. Dl trumpojo jungimo uside- b) padidinsime elektrolito koncentra-
g elektros laidai. Kodl j negali- cij;
ma gesinti vandeniu arba gesintu- c) elektrodus priartinsime vien prie
vu, kol deganti dalis neijungta i kito;
tinklo? d) kilstelsime elektrodus (dal j i-
trauksime i tirpalo);
3.805. Kada pavojingiau liesti tamp
e) paildysime elektrolit?
turinius laidininkus: kai rankos sau-
sos ar kai lapios? Kodl? 3.812. Dl molekuli disociacijos,
druskoms ir rgtims tirpstant vande-
3.806. Ar yra elektrolituose laisvj nyje, padidja potencin jon energi-
elektron? Kodl? ja. Kokios energijos dka ji padidja?
3.807. Paaikinkite, kodl tirpalas, 3.813. Kaip reikia idstyti elektro-
kuriame yra jon, elektrikai neu- dus, norint elektrolizs bdu padengti
tralus. tuiavidurio metalinio daikto vidin
paviri? Nubraiykite brin.
3.808. Kodl apvietimo laidai bna su
guminiu apvalkalu, o drgnose patal- 3.814. Elektrolizinis poliravimas ir kai
pose dar ir dervuota iore? kurie kiti elektrolizs taikymo bdai
pagrsti tuo, kad elektrolizs sukelti
3.809. Kodl koncentruota sieros reikiniai ypa intensyvs elektrodo
rgtis laikoma geleiniuose induose, ikyose. Paaikinkite i elektrolizs
o skiesta stikliniuose? ypatyb.
3.810. Kodl galvaninms dangoms 3.815. Iki kurio laiko gali vykti vario
daniausiai naudojamas nikelis ir sulfato tirpalo elektroliz, jeigu elek-
chromas? trodai variniai? jeigu angliniai?
3.816. Elektros lemput jungta tink- g) sumainus panardint anodo dal;
l nuosekliai su elektrolizs vonia, h) sumainus panardint katodo dal;
kuri pripildyta silpno valgomosios i) paildius elektrolito tirpal?
druskos tirpalo. Ar lemput kais la- Jeigu galima, atsakymus patikrinkite
biau, jeigu tirpal bersime dar iek bandymais. (Apie nusdusio vario ma-
tiek druskos? Kodl? s galima sprsti i ampermetro rod-
3.817. Leidiant elektros srov sieros men.)
rgties elektrolitu, metalinis katodas 3.822. Elektrolitu teka dvi prieing
kaista. Paaikinkite reikin, rem- krypi srovs: teigiamj ir neigia-
damiesi Daulio ir Lenco dsniu. mj jon. Kodl bet kurios krypties
3.818. nuosekliai sujungtas elektro- elektrolito srove laikoma i dviej
lizs vonias pripilta nevienodos kon- srovi suma?
centracijos to paties elektrolito. K 3.823. Kodl elektrifikuotuose gelein-
galite pasakyti apie mas mediagos, keliuose teigiamasis elektros srovs
nusdusios ant voni elektrod? Ar altinio polius sujungiamas su ore nu-
kis elektrolizs metu nesotaus vario tiestu laidu, o neigiamasis su b-
sulfato tirpalo koncentracija, jeigu giais?
anodas bus anglinis? jeigu jis bus va-
rinis? 3.824. Kodl katodin apsauga" sau-
go poeminius dujotiekio vamzdius
3.819. Dvi vienodos elektrolizs vo-
nuo korozijos? (Taikant katodin ap-
nios pripiltos vario sulfato tirpalo. Jo
saug", vamzdiai prijungiami prie al-
koncentracija vienoje vonioje didesn
tinio neigiamojo poliaus, o teigiama-
negu kitoje. Kurioje i voni isi-
sis jo polius eminamas.)
skirs daugiau vario, kai jos bus su-
jungtos lygiagreiai? Kodl? 3.825. Jrini laiv apsaugai nuo ko-
3.820. Vykstant elektrolizei galva- rozijos taikomas protektori metodas:
ninse voniose, kartais pakeiiama prie korpuso plieninio paviriaus vai-
elektros srovs kryptis. Kodl taip da- riose vietose pritvirtinami cinko lak-
roma? tai. Kodl tuomet korpus maiau vei-
kia korozija?
3.821. Vario sulfato tirpalo pripildyta
elektrolizs vonia, kurios angliniai 3.826. Kodl pramoniniuose miestuo-
elektrodai iki puss panir tirpale, te- se, kur ore yra daug dm, plieniniai
ka elektros srov. Kaip pakis per t gaminiai yra greiiau negu kaime?
pat nedidel laiko tarp ant katodo 3.827. Kokiu tikslu nedidelse galva-
nusdusio vario mas: ninse voniose naudojamas ne vienas
a) anglin anod pakeitus tokios pat anodas, o du ir tarp j taisomas
formos ir trio variniu; gaminys? Kokiu principu pagrstas
b) anglin katod pakeitus variniu; metalini dirbini elektrolizinis poli-
c) padidinus tamp tarp elektrod; ravimas?
d) dar pylus tos paios koncentracijos
elektrolito; 3.828. Kodl, jungiant grandin
e) padidinus tirpalo koncentracij; elektrolitin kondensatori, btinai
f) suartinus elektrodus; reikia atsivelgti jo polikum?
3.829. Kaip rengiamas srovs altinio jeigu yra inoma, kad, pratekjus 1 C
poli iekiklis prietaisas, kuris pa- elektros krviui, isiskyr 0,33 mg
gal elektroliz nustato srovs altinio vario?
poli enklus? iam prietaisui kelia-
3.833. Kiek vario isiskirs i vario sul-
mi tokie reikalavimai: jis turi bti
fato tirpalo per 1 h, kai juo teks 8 A
kompaktikas ir patogus.
stiprio srov?
3.830. Kok vaidmen atlieka sieros
3.834. Leidiant srov sidabro nitrato
rgtis, vykstant vandens elektrolizei?
tirpalu, per 40 min i jo isiskyr
3.831. Kiek laiko reikia leisti 2,4 A 1,344 g sidabro. Apskaiiuokite srovs
stiprio srov sidabro nitrato tirpalu, stipr.
kad ant katodo nusst 35 g sidabro?
3.835. Norint elektrolizs bdu igau-
3.832. Prie chromavim plieniniai ti vario, katodu imama plokt, ku-
vamzdiai buvo nuvariuoti. Ant j per rios darbinis plotas 80 dm2. Grandine
1 h nusdo 334,5 g vario. Kokio stip- paleidiama 160 A stiprio elektros sro-
rio srove buvo variuojami vamzdiai, v. Apskaiiuokite jos tank.

105. Faradjaus dsniai


3.836. Kiek dvivalenio nikelio per 3.840. Elektrolizs bdu gauta 1 kg
1 h gali isiskirti elektrolizs metu vario. Kiek sidabro bt galima gauti,
i nikelio sulfato tirpalo, tekant juo atitinkamu elektrolitu pratekjus tam
1,5 A stiprio srovei? paiam elektros kiekiui?
3.837. Kai elektros srovs stipris ly- 3.841. Per kiek laiko galima suskai-
gus 1,6 A, ant elektrolizs vonios ka- dyti 14,6 g druskos rgties, leidiant
todo per 10 min nusda 0,316 g vario. ja 0,6 A stiprio srov?
Nustatykite vario elektrochemin ek- 3.842. Per 25 min ant elektrolizs vo-
vivalent. nios katodo nusdo 250 mg sidabro.
3.838. Leidiant elektrolitu 1,5 A stip- Ampermetras, jungtas tos vonios
rio srov, per 4 min ant katodo nu- grandin, rod 0,2 A. Ar tikslus buvo
sda 147 mg mediagos. Kokia tai jo rodmuo?
mediaga? 3.843. Norint cinku padengti metali-
3.839. Nordamas nustatyti vario nius dirbinius, elektrolizs voni
elektrochemin ekvivalent, mokinys merkiamas cinko elektrodas, kurio
5 min leido vario sulfato tirpalu 1,2 A mas 0,01 kg. Koks krvis turi perei-
srov. Per t laik katodo mas pa- ti vonia, kad visas cinko elektrodas
didjo 120 mg. Koki vario elektro- bt sunaudotas? Cinko elektroche-
cheminio ekvivalento vert gavo minis ekvivalentas 3,4 IO"7 kg/C.
mokinys, remdamasis io bandymo 3.844. Pargtinto vandens elektroli-
rezultatais? Palyginkite j su lentel- z normaliomis slygomis tssi 10
je pateikta verte ir apskaiiuokite valand, ir dl to isiskyr 1 1 deguo-
santykin paklaid. nies. Apskaiiuokite srovs stipr.
3.845. Per 10 min ant katodo nusda 3.851. Kiek sidabro isiskyr i sidab-
0,316 mg vario. Ampermetras, nuo- ro nitrato tirpalo per 1,5 min, jeigu
sekliai sujungtas su variniu elektro- pirmsias 30 s srov tolygiai stiprjo
du, rodo 1,5 A. Nustatykite jo rodme- nuo 0 iki 2 A, o likus laik nekito?
n paklaid. Nubraiykite I = f(t) grafik.
3.846. Per 10 min galvaninje vonioje 3.852. Elektrolizs vonia, pripildyta
isiskyr 0,67 g sidabro. Lygiagreiai AgNO3 tirpalo, teka 1 mA srov. Kiek
su vonia sujungtas ampermetras rod sidabro atom nusda ant katodo per
0,9 A. Ar tiksls buvo jo rodmenys? 1 s? per 1 min?
3.847. Vonia su CuSO4 tirpalu tekan-
ios elektros srovs stipris per 20 s pa-
didjo nuo 0 iki 2 A. Kiek vario per 3.853. inodami Faradjaus skaii,
laik nusdo ant katodo? apskaiiuokite dvivalenio ir keturva-
lenio alavo elektrochemin ekviva-
3.848. Vandeniu, kur reikjo suskai- lent.
dyti elektrolizs bdu, buvo leidiama
160 A srov. Per kiek laiko suskilo 3.854. Aukso santykin atomin mas
0,9 g vandens? Kokia buvo isiskyru- 197,2, valentingumas 3. Apskaiiuoki-
sio vandenilio ir deguonies mas? te aukso elektrochemin ekvivalent.
3.849. Kiek deguonies isiskirs i sie- 3.855. Vandenilio elektrocheminis
ros rgties tirpalo, pratekjus juo ekvivalentas lygus 0,0104 IO"6 kg/C.
16 C krviui? Vieno deguonies atomo Apskaiiuokite cinko bei vino elek-
mas lygi 2,6 IO"26 kg. trochemin ekvivalent.
3.850. Naudodamiesi brinyje pavaiz- 3.856. Sidabro elektrocheminis ek-
duotu srovs I = f(t) grafiku, apskai- vivalentas lygus 1,117 IO"6 kg/C.
iuokite, kiek vario isiskyr i vario Remdamiesi periodine element len-
sulfato, vykstant elektrolizei. tele, apskaiiuokite i mediag

If A-

2--

10 30 50 70 90 S
elektrochemin ekvivalent: a) natrio; dvivalenio metalo. Kokia yra to me-
b) chromo; c) aliuminio; d) deguo- talo molio mas?
nies. 3.866. Ant nuosekliai sujungt elek-
3.857. inodami vandenilio elektro- trolizs voni katod isiskiria vien-
chemin ekvivalent, apskaiiuokite valentis ir trivalentis aliuminis. Paly-
vieno vandenilio atomo mas. Vande- ginkite j mas.
nilio jono krvis 1,6 IO-19 C. 3.867. Elektrolizs vonioje, tekant
2,5 A srovei, per 20 min isiskyr
1,017 g dvivalenio metalo. Apskai-
3.858. inodami aliuminio santykin iuokite jo atomin mas.
atomin mas ir valentingum, ap-
skaiiuokite jo elektrochemin ekviva-
lent. aliuminio per vien par
gali isiskirti, elektrolizs vonia lei-
3.868. Kiek sidabro nusst ant kato-
diant 3 A srov?
do, jeigu sidabro nitrato druskos tir-
3.859. Kiek vario isiskirt ant kato- palu tekt 100 C krvis? Ieiga pa-
do, vykstant CuSO4 tirpalo elektroli- gal srov1 90 %.
zei, jeigu tuo tirpalu pratekt 100 C 3.869. Vykstant vario sulfato tirpalo
elektros krvis? elektrolizei, ant katodo, kurio darbi-
3.860. inodami deguonies santykin nio paviriaus plotas 0,8 m2, per 1 h
atomin mas ir valentingum, ap- nusda 0,4 kg vario. Apskaiiuokite
skaiiuokite jo elektrochemin ekviva- srovs tank. Ieiga pagal srov 90 %.
lent. Kiek deguonies iskiria 5,5 C 3.870. Plienui poliruoti elektrolizs
elektros krvis? bdu vartojama 5 kA/m2 tankio sro-
3.861. Vykstant HCl tirpalo elektro- v. Per 10 min nuo jo paalinamas
lizei, per tam tikr laik ant katodo 0,1 mm storio sluoksnis. Apskaiiuo-
isiskyr 1 g vandenilio. Kiek per t kite plieno elektrochemin ekvivalen-
laik ant anodo isiskyr chloro? t, kai ieiga pagal srov lygi 90 %.

3.862. Kiek geleies ir chloro isisky- 3.871. Kiek laiko reiks nikeliuoti vie-
r elektrolizs vonioje, pripiltoje ge- n plokts pus, kai srovs tankis
leies chlorido (FeCl3) tirpalo, 10 A 40 A/m2, o nikelio sluoksnio storis
srovei tekant 2 valandas? 20 ? Ieiga pagal srov 90 %.

3.863. inodami Faradjaus skaii, 3.872. Per kiek laiko, rafinuojant va-
raskite Avogadro skaii. r, bus sunaudotas 600 mm 120 mm
10 mm dydio varinis anodas, jeigu
3.864. Kiek dvivalenio cinko atom vonia teks 20 A stiprio srov? Ieiga
gali isiskirti ant katodo per 5 min, pagal srov 80 %.
leidiant vonia su cinko sulfato tirpa-
lu 2,5 A srov? 1 Ieiga pagal srov tai elektrolizs m e t u

faktikai isiskyrusio m e d i a g o s kiekio ir


3.865. Elektrolizs vonia tekant 5 A to j o s kiekio, kuris turi isiskirti pagal F a -
srovei, per 10 min isiskyr 0,017 g radjaus dsn, santykis.
3.881. Kokio tankio srov buvo leidia-
3.873. Ant nikeliuojamo gaminio, ku- ma elektrolitu, nikeliuojant detal,
rio paviriaus plotas 120 cm2, per 5 h jeigu per 50 min ant jos paviriaus nu-
nusdo 0,155 mm storio dvivalenio sdo 1,8 IO-2 mm storio dvivalenio
nikelio sluoksnis. Kokio stiprio srov nikelio sluoksnis?
tekjo elektrolitu? 3.882. elektrolizs voni, kurioje ra-
3.874. Per kiek laiko visikai itirps finuojamas varis, statyti elektrodai
pakeiiami po 3 par nepertraukiamo
varinis anodas, kurio matmenys
darbo. Per t laik ant kiekvieno ka-
100 mm 50 mm 2 mm, elektroli- todo nusda po 25 kg gryno vario.
zs vonia tekant 3 A srovei? Katod matmenys 100 cm 90 cm.
3.875. Sidabruojant auktel, 2 A sro- Kokio tankio srov teka elektrolitu?
v 5 h teka sidabro druskos tirpalu. 3.883. Detal reikia padengti 50
Vietoj katodo statoma 10 aukte- storio chromo sluoksniu. Apskaiiuo-
li, kuri kiekvieno paviriaus plotas kite, kiek laiko teks leisti srov, ino-
50 cm2. Apskaiiuokite sidabro sluoks- dami, kad chromavimo srovs tankio
nio stor. norma 2 kA/m2.
3.876. Kokio stiprio srov reikia leisti 3.884. Vykstant elektrolizei vario sul-
dujiniu voltametru, kad per 10 h ja- fato tirpale, per 1 h isiskyr 0,5 kg
me isiskirt 0,2 m3 normali para- vario. merkt elektrolit dali
metr vandenilio? plotas 7,5 m2. Apskaiiuokite srovs
tank.
3.877. Nikeliuojant 120 cm2 ploto me-
talin paviri, elektrolizs vonia 5 h 3.885. Ploktels nikeliuojamos te-
tekjo 0,3 A srov. Nustatykite ant kant 0,4 A/dm2 tankio srovei. Kokiu
paviriaus susidariusio nikelio sluoks- greiiu didja nikelio sluoksnio storis?
Nikelio valentingumas lygus 2.
nio stor, kai nikelio valentingumas
lygus 3. 3.886. Koks turi bti srovs tankis si-
dabro nitrato tirpale, kad nusdu-
3.878. Elektrinje generatoriai auina- sio sidabro sluoksnio storis didt
mi vandeniliu, kuris gaunamas naudo- 1 mm/h greiiu?
jant 300 A srov. Apskaiiuokite elek-
trolizerio naum (m7h). 3.887. Kiek dvivalenio metalo atom
nuss ant 1 cm2 ploto elektrodo per
5 min, kai srovs tankis bus lygus
0,1 A/dm2?
3.879. Nustatykite, kokio storio vario
3.888. Techniniuose inynuose, kal-
sluoksnis susidaro elektrolizs metu
bant apie galvanostegijos taikym, mi-
i vario sulfato per 5 h, kai srovs tan-
nimas dydis h/t). Jis apibdina, ko-
kis lygus 80 A/m2.
kiu greiiu didja nusodinamo metalo
3.880. Sidabruojant gamin, elektroli- sluoksnio storis h, kai srovs tankis j
zs vonia buvo leidiama 0,7 A/dm2 lygus vienetui. rodykite, kad is dy-
tankio srov. Per kiek laiko ant ga- dis tiesiog proporcingas duoto metalo
minio nusdo 0,05 mm storio sidabro elektrocheminio ekvivalento k ir to
sluoksnis? metalo tankio p santykiui.
lygi 4,2 V, o tirpalo vara 1,5 .
3.889. Vykstant vandens elektrolizei, Apskaiiuokite poliarizacijos elektro-
vonia buvo leidiama 2,6 A srov ir var.
per 1 h gauta 0,5 1 deguonies, kurio
3.896. Elektrinis 2 varos skambu-
slgis 1,33 IO5 Pa. Apskaiiuokite to
tis prijungtas prie srovs altinio, ku-
deguonies temperatr.
rio elektrovara 1,5 V, o vidin vara
3.890. Silpnu sieros rgties tirpalu 0,5 . Nustatykite, kiek laiko kasdien
12 min buvo leidiama 2,5 A srov. veikia skambutis, jeigu per mnes
Apskaiiuokite per t laik isiskyru- altinio elemente suvartojama 3 g
sio vandenilio bei deguonies tr (nor- cinko.
maliomis slygomis) ir mas.
3.897. Galvanini element baterij
3.891. Atliekant vandens elektroliz, ( = 0,9 J, r = 0,6 ) sudaro 30 ele-
vonia pratekjo 1000 C krvis. I- ment, lygiagreiai sujungt tris vie-
siskyrs deguonis buvo surinktas nod element grupes. Kiek dvivalen-
0,25 1 trio ind, kuriame slgis io vario nuss ant elektrolizs vonios
129 kPa. Kokia buvo to deguonies katodo per 5 min, prijungus prie vo-
temperatra (Celsijaus laipsniais)? nios i baterij? Vonios vara 205 .
3.892. 250 m3 trio aerostat reikia Vario santykin atomin mas 63,57.
pripildyti vandenilio, kurio temperat-
3.898. Per 2 valandas imte lygiagre-
ra 27 C, o slgis 2 atm. Kok elektros
iai sujungt elektrolizs voni, kuri
krv reiks praleisti silpnu sieros
kiekvienos vara 3 , isiskyr 430 g
rgties tirpalu, kad isiskirt reikia-
nikelio. Elektroliz vyko esant 6 V
mas kiekis vandenilio?
tampai. Nustatykite nikelio valentin-
3.893*. Kiek elektros energijos reikia gum.
suvartoti norint i pargtinto van-
dens (HCl) gauti 2,5 1 vandenilio,
kurio temperatra 300 K, o slgis
100 kPa? Elektroliz vyksta prijungus 3.899. Kiek chloro mon pagamina
prie vonios 5 V tamp. renginio nau- per 1 h, kai elektrolizs vonia tekan-
dingumo koeficientas lygus 70 %. ios srovs galia 100 kW, o tampa
125 V?
3.900. Vonia tekanios srovs galia,
3.894. Stiklinis U formos vamzdelis, esant 120 V tampai, lygi IO5 W. Ieiga
kurio ilgis 385 mm ir kanalo skers- pagal srov 90 %. Kiek deguonies pa-
pjvio plotas 100 mm2, pripildytas 10 % gaminama per 8 h?
H2SO4 tirpalo (p = 2,6 IO"2 m). Ap-
skaiiuokite jo var. Nubraiykite 3.901. I sidabro nitrato tirpalo, kurio
io tirpalo voltamperin charakteris- vara 0,8 , per 5 h elektrolizs bdu
tik. iskirta 100 g sidabro. Kokia galia bu-
vo vartojama tirpalui ildyti?
3.895. Vykstant sidabro nitrato tirpalo
elektrolizei, per 1 h isiskyr 9,4 g 3.902. 2 h tekant srovei sieros rg-
sidabro. Vonios gnybt tampa buvo ties tirpalu, isiskyr 0,72 g vandeni-
Iio. Elektrolitui ildyti buvo vartojama 3.910. Prie elektrolizs vonios prijun-
100 W galia. Apskaiiuokite tirpalo gus 3 V tamp, rafinuota 1980 kg
var. vario. Kiek kainuoja iame procese
suvartota energija? jos nuostolius
3.903. Vykstant elektrolizei sieros neatsivelkite.
rgties tirpale, kurio vara 0,4 , per
50 min isiskyr 3,3 1 normali para- 3.911. Atliekant silpnos sieros rg-
metr vandenilio. Kokia galia buvo ties tirpalo elektroliz, gauta 5 1 van-
vartojama elektrolitui ildyti? denilio, kurio temperatra 27 0C, o
slgis 760 mm Hg. Kiek elektros
3.904. Tekant srovei sieros rgties
energijos buvo suvartota, jeigu ren-
tirpalu, per 2 h 23 min isiskyr 5 1
ginio naudingumo koeficientas 80 %,
normali parametr vandenilio. Sro-
o vonios gnybt tampa 5 V?
vs galia 32,5 W. Apskaiiuokite tir-
palo var. 3.912. Apskaiiuokite, kiek elektros
3.905. Ar galima, remiantis Farad- energijos (kWh) suvartojama rafinuo-
jaus dsniais, teigti, kad, elektrolizs jant 11 vario, kai pagal technines nor-
metu isiskiriant vienodam vairi mas elektrolizs vonios gnybt tam-
mediag kiekiui, suvartojamas toks pa lygi 0,4 V.
pat kiekis elektros energijos? Kodl? 3.913. Per kiek laiko ant nikeliuoja-
3.906. Aliuminio oksido elektrolizs mo gaminio, kurio paviriaus plotas
metu suvartota 15 kWh/kg elektros 120 cm2, susidarys 0,03 mm storio dvi-
energijos. Ieiga pagal srov 80 %. Ap- valenio nikelio sluoksnis, jeigu vo-
skaiiuokite elektrolizs vonios gnyb- nios gnybt tampa 1,8 V, o tirpalo
t tamp. vara 3,75 ? Kiek elektros energijos
bus suvartota tam tikslui?
3.907. Kiek elektros energijos reikia
suvartoti sidabro nitrato elektrolizs
metu, kad isiskirt 0,5 g sidabro?
Elektrod potencial skirtumas 4 V.
3.914. Aliuminis iskiriamas elektro-
3.908. Elektrolizs bdu gaminant lizs bdu i aliuminio oksido (esan-
vienod mas aliuminio ir vario, tam- io ilydytame krioline) tirpalo. Elek-
pos norma aliumin iskirianioje trolizs vonia teka 30 kA srov, vonios
vonioje yra 14 kart didesn negu ra- naudingumo koeficientas 80 %. Kiek
finuojamo (valomo) vario vonioje. Pa- aliuminio gaunama per 1 h?
lyginkite energij, suvartot abiem
atvejais. 3.915. Kiek vario isiskyr elektroli-
zs renginyje, kurio gnybt tampa
3.909. Elektroliz vyksta vario sulfato
10 V, o naudingumo koeficientas 75 %,
tirpalo pripiltoje vonioje, kurios tam-
kai elektrolizei buvo suvartota 5 kWh
pa 6 V. Anodas yra vario ploktel, tu-
elektros energijos?
rinti 12 % priemai. Itirps varis
grynas nusda ant katodo. Kiek kai- 3.916. Elektroliz vyksta esant 10 V
nuoja 1 kg tokio vario ivalyti suvar- tampai, o renginio naudingumo koe-
tota elektros energija? ficientas lygus 80 %. Kiek elektros
energijos suvartojama 1 kg aliuminio 3.920. Kadaise naudot gramofono
gauti? Aliuminio santykin atomin plokteli matric gamyba buvo pa-
mas 27, valentingumas 3. grsta galvanoplastika. Pirmiausia
vakin forma bdavo padengiama va-
3.917. Aliuminiui gauti elektrolizs
rio sluoksniu, po to formuojama dan-
bdu vartojama 4,5 V tampa. Srovs
ga. Nusodinant vario sluoksn, 30 min
tankis 0,4 A/cm2, renginio naudingu-
bdavo leidiama 0,8 A/dm2 tankio
mo koeficientas 90 %. Per par igau-
srov, kurios naudingumo koeficien-
nama 200 kg aliuminio. Apskaiiuoki-
tas 90 %, o formuojant dang 20
te srovs gali ir elektrod btino pa-
viriaus plot. valand 5 A/dm2 tankio srov, kurios
naudingumo koeficientas 95 %. Kiek
3.918. Kiek elektros energijos reikia vario vidutinikai reikdavo vienai
suvartoti norint gauti 2,5 1 vandeni- plokteli matricai, kurios paviriaus
lio, kurio temperatra 25 0C, o slgis plotas 3 dm2?
100 kPa? Yra inoma, kad elektroliz
vyksta esant 5 V tampai, o renginio 3.921. Prie generatoriaus, kurio gnyb-
naudingumo koeficientas lygus 75 %. t tampa 120 V, nuosekliai prijungtos
25 sidabravimo vonios ir reostatas.
3.919. Elektrolizs bdu gauta 10 kg Kiekvienoje vonioje per 2 h isiskiria
rafinuoto vario. Elektrolizs vonios po 4 g sidabro. Vonios gnybt tampa
tampa buvo 10 V, o naudingumo ko- 4,2 V. Bendras sidabruojamo pavir-
eficientas 80 %. Kiek kainavo vario iaus plotas 23,8 dm2. Apskaiiuokite
rafinavimui suvartota elektros ener- voniomis tekanios srovs stipr bei
gija? renginio naudingumo koeficient.

106. Akumuliatoriai
3.922. Prie kraunant akumuliatori, 3.926. Akumuliatoriaus talpa 54 Ah,
paaikjo, kad elektrolito lygis emes- tampa 2 V. Kiek energijos reiks jam
nis u normal. inoma, kad elektro- krauti, kai naudingumo koeficientas
litas neisipyl. K reikia daryti? 80 %?
3.923. Kodl vino akumuliatori 3.927. Akumuliatori baterijos talpa
elektrodai gaminami i gerai ivalyto 40 Ah. 0,8 A srove i baterija krauna-
vino? ma 60 h. Apskaiiuokite jos naudingu-
3.924. Akumuliatoriuje plokts sude- mo koeficient.
damos arti viena kitos. Kodl taip da- 3.928. Kokios maiausios talpos turi
roma?
bti akumuliatorius, kad, vykstant pa-
3.925. Koks elektros krvis ir kokia rgtinto vandens elektrolizei, isi-
energija susikaupia akumuliatoriuje, skirt 5 1 deguonies, kurio tempera-
kurio elektrovara 12 V, o talpa 54 Ah? tra 27 C, o slgis normalus?
v . Elektra
XIV s k y r i u s
Elektros srov dujose ir vakuume

107. Elektros srov dujose


3.929. Paaikinkite, kodl auktosios tant dujiniam ilydiui, kiekvienos du-
tampos linij laidai neturi izoliacinio jos vyti sava viesa?
apvalkalo.
3.936. Kodl gerja retinam duj lai-
3.930. Kodl kambaryje elektrintas dumas? Ar tai bna bet kokiomis s-
elektroskopas btinai isielektrina? lygomis? Kodl?
3.931. Tarp elektrinto kondensato- 3.937. Ar taikoma termoelektronin
riaus ploki laikoma spiritins lem- emisija lankinje lempoje? dienos
puts arba vaks liepsna persiskiria viesos lempoje? Kodl?
dvi dalis. Kaip paaikinti reikin?
3.938. Elektros lankui sukurti ir pa-
3.932. Kurio elemento atomai leng- stoviam jo veikimui gauti didel reik-
viau jonizuojasi: liio, helio ar cezio?
m turi termoelektronin emisija.
Kodl?
Stebkite lanko usidegimo proces.
3.933. Tarp nutrkusios grandins lai- Koks faktas patvirtina io poirio tei-
d laikydami spiritins lemputs lieps- singum?
n ir klausydami per telefono ausines,
pastebsime, jog grandine teka srov. 3.939. Kaip pakist, laikui bgant, du-
Paaikinkite, kodl taip yra. Kodl is j ilydio vamzdeli usidegimo tam-
bandymas bus efektyvesnis, kai spi- pa Mnulyje arba kurioje nors kitoje
ritins lemputs liepsn bersime ke- atmosferos neturinioje planetoje?
let valgomosios druskos kristalli? Kodl?
3.934. Kok vaidmen atlieka praretin- 3.940. Kodl iaurs pavaists pada-
tosios dujos, susidarant elektroninia- nja ir suintensyvja didiausio Sau-
me vamzdyje katodiniams spinduliams? ls aktyvumo periodais?
3.935. Kokiais bdais galima suadin- 3.941. Kodl iaurs pavaistes galima
ti duj atomus? Kokiais atvejais ato- stebti tiktai auktuosiuose ems at-
mas spinduliuoja vies? Kodl, vyks- mosferos sluoksniuose?

17. 3727 257


3.942. Reklaminiai duj ilydio vamz- 3.954. Manoma, kad aibolaidio pa-
deliai, prajus tam tikram laikui, ne- skirtis priimti aibus ir nuleisti
besiiebia, nors tampa yra pakanka- juos em. Kodl i nuomon klai-
ma. Kodl taip atsitinka? dinga?
3.943. Ar gali susidaryti soties srov 3.955. Prie masyvios metalins de-
duj savaiminio laidumo slygomis? tals reikia pritvirtinti plonasien.
Kodl? Kuri i j reiks sujungti su teigia-
3.944. Kodl, veikiant dujas pastoviam muoju, o kuri su neigiamuoju lan-
jonizatoriui, jon koncentracija didja kinio elektrinio suvirinimo generato-
tik iki tam tikros ribos, o toliau ne- riaus poliumi? Kodl?
kinta? 3.956. Veikiant jonizatoriui, per 1 s
3.945. Kodl lankinio ilydio metu susidaro 2 IO6 jon por. Apskaiiuo-
dujose atsiranda laisvj elektron, kite nesavaiminio ilydio srovs
esant emai tampai? stipr.
3.946. Kokiu tikslu nuosekliai su 3.957. Nesavaiminio ilydio soties
grandins dalimi, kurioje sudaromas srovs stipris 4,8 IO'12 A. Kiek jon
lankinis ilydis, jungiamas reostatas? por sukuria jonizatorius per vien
sekund?
3.947. Jeigu elektroniniame aparate
tarp arti idstyt detali susidaro di- 3.958. Vykstant nesavaiminiam duj
delis potencial skirtumas, aparato ilydiui, jonizatorius kas sekund su-
korpusas pripildomas stipriai suslgt daro viename kubiniame centimetre
duj. Kodl taip daroma? IO9 jon por. Kiekvieno i dviej ly-
3.948. Remdamiesi srovs tekjimo giagrei plokij elektrod plotas
dujomis ypatumais, nurodykite, kaip lygus 100 cm2, o atstumas tarp j
sumainti amoniako (NH3) kiek ore. 5 cm. Apskaiiuokite soties srovs
stipr.
3.949. Kuo duj jonizacija skiriasi nuo
elektrolit disociacijos? 3.959. Dl kosmini spinduli povei-
kio dujinio ilydio vamzdelio 1 cm3
3.950. Kuo savaiminis duj laidumas tryje kas sekund susidaro 10 por
skiriasi nuo nesavaiminio? vienvaleni jon. Atstumas tarp
3.951. Kuo skiriasi jon susidarymas vamzdelio elektrod lygus 10 cm.
elektrolituose ir dujose? Koks soties srovs tankis nusistovi
vamzdelyje?
3.952. Kodl elektros energijos nuos-
toliams dl vainikinio ilydio suma- 3.960. Plokiasis kondensatorius pri-
inti auktosios tampos perdavimo jungtas prie 6 kV tampos altinio. Ko-
linijose naudojami kiek galima dides- kiam atstumui tarp ploki esant,
nio skersmens laidai? kondensatorius bus pramuamas? Oro
smgin jonizacija prasideda, kai
3.953. Kodl, esant tirtam rkui, elektrinio lauko stipris lygus 3 MV/m.
lyjant, sningant, elektros perdavimo
linijose staiga padidja vainikinio ily- 3.961. Plokiojo kondensatoriaus
dio nuostoliai? gnybt tampa 400 V, o atstumas tarp
ploki 1,8 cm. Kokio didumo jga slygomis kibirktinis ilydis ore atsi-
veikia elektronus plokiajame kon- randa tada, kai elektrinio lauko stip-
densatoriuje? ris lygus 3 MV/m.
3.962. Vidaus degimo varikli cilin- 3.970. Gyvsidabrio gar pripildyto
druose kibirktiniam udegimo va- vamzdelio elektrodai yra 10 cm atstu-
ks tarpui tarp elektrod pramuti mu vienas nuo kito. Savaiminis ily-
reikia ne silpnesnio kaip 20 kV/mm dis iame vamzdelyje prasideda tada,
elektrinio lauko. Kokia turi bti elek- kai tampa lygi 600 V. Apskaiiuokite
trod tampa, kai atstumas tarp j elektrono laisvojo kelio vidutin ilg.
lygus 0,5 mm? Gyvsidabrio gar jonizacijos energija
1,7 IO-18 J. (Lauk laikykite viena-
3.963. Kokio stiprio elektriniame lau-
lyiu.)
ke, laisvai nuskriejs 0,5 atstum,
elektronas jonizuoja duj atom, ku- 3.971. Plokiasis kondensatorius d-
rio jonizacijos energija 2,4 IO"18 J? tas stiklin vamzd, pripildyt pra-
retint vandenilio ir neono duj. To-
3.964. Kokia turi bti maiausia kato-
kiomis slygomis elektrono laisvasis
dini spinduli elektron energija,
kelias lygus 92 . Ar jonizuos kon-
kad jie jonizuot vamzdelyje esanius
densatoriuje vandenilio ir neono ato-
helio atomus, kuri jonizacijos poten-
mus juos atsimu elektronai, jeigu
cialas 24,5 V?
kondensatoriaus elektrod tampa
3.965. Koks yra liio atom jonizaci- 400 V, o atstumas tarp j 2,5 cm?
jos potencialas, jeigu jiems jonizuoti Vandenilio atom jonizacijos potencia-
reikia 8,6 IO"19 J energijos? las lygus 13,54 V, neono 21,5 V.
3.966. Kiek kart skiriasi vandenilio 3.972. Normaliomis slygomis ki-
ir natrio atomui jonizuoti reikalinga birktinis ilydis ore prasideda tada,
energija, kai t atom jonizacijos po- kai elektrinio lauko stipris lygus
tencialas atitinkamai lygus 13,54 V ir 30 kV/cm. Apskaiiuokite atstum,
5,12 V? kur nuskrieja elektronas nuo vieno
3.967. Ar jonizuos azoto atomus elek- susidrimo iki kito, jeigu, jonizuojant
tronai, kuri kinetin energija 2,2 oro molekules, jis turi gyti 2,4
IO"18 J? Azoto atom jonizacijos po- IO-18 J energij.
tencialas 14,47 V. 3.973. Oro molekuli jonizacijos ener-
3.968. Normaliomis slygomis ki- gija 2,4 IO"18 J, o laisvojo kelio vidu-
birktims elektros ilydis ore vyks- tinis ilgis 5 . Koks turi bti elek-
ta tada, kai elektrinis laukas yra trinio lauko stipris, kad ore prasidt
3 MV/m stiprio, o elektron laisvojo savaiminis ilydis? Kokiu greiiu
kelio ilgis ore lygus 1 . Apskaiiuo- skrieja elektronai, susidurdami su oro
kite oro molekuli jonizacijos energi- molekulmis?
j (dauliais ir elektronvoltais).
3.974. I rimties bsenos pradjs ju-
3.969. Oro molekuli jonizacijos ener- dti elektronas veikia greitinimo po-
gija 14 eV. Raskite vidutin elektrono tencial skirtum U. Apskaiiuokite
laisvj keli ore. Normalaus slgio kinetin jono energij K.
3.975. Elektronas, lekiantis 2,2 3.980. Atstumas tarp jonizacijos ka-
IO6 m/s greiiu, jonizuoja duj mo- meros elektrod 6,2 cm, elektrod
lekul. Apskaiiuokite t duj joniza- plotas 100 cm2. Kokio stiprio soties
cijos potencial. srov teka kamera, jeigu jonizatorius
kas sekund sukuria kameros viena-
3.976. Gyvsidabrio atom jonizacijos me kubiniame centimetre IO9 vienva-
potencialas 10,4 V. Kokiu maiausiu leni abiej enkl jon por?
greiiu turi lkti elektronas, kad, su-
sidurdamas su gyvsidabrio atomais, 3.981. Plazmos temperatra matuoja-
juos jonizuot? ma elektronvoltais; ia 1 eV atitinka
11 600 K. rodykite tai. Spiritins lem-
3.977. 1,83 IO6 m/s greiiu elektro- puts (IO3 K) ir Sauls gelmi (IO8 K)
nas skriejo vienalyt elektrin lauk temperatr ireikkite elektron-
prieinga jo jg linijoms kryptimi. voltais.
Kok potencial skirtum turi nu-
skrieti elektronas, kad galt jonizuo-
ti vandenilio atom? Vandenilio joni-
zacijos energija 2,18 IO"18 J. 3.982. Kaip pakis soties srovs stipris,
3.978. Elektrono ilaisvinimo darbas kai, nekintant jonizatoriaus veikimui,
3 eV. Kokiu greiiu tas elektronas bus suartintos kondensatoriaus plok-
ilekia i metalo, turdamas jame ts? Kodl?
IO"18 J kinetins energijos? 3.983. Plokiasis kondensatorius bu-
3.979. Kok greit turi gyti elektronai, vo elektrintas iki potencial skirtu-
susidurdami su duj molekulmis, kad mo, labai artimo pramuimo vertei,
dujose prasidt savaiminis ilydis, taiau jos dar nesiekianio, ir atjung-
kur apibdina kreiv CDl Duj joni- tas nuo tampos altinio. Ar bus pra-
zacijos energija 14,5 eV. muamas kondensatorius, artinant jo
ploktes? Kodl?
3.984. Kok ribin krv galima suteik-
ti izoliuotam metaliniam 2 cm spin-
dulio rutuliui? Smgin jonizacija pra-
sideda tada, kai lauko stipris lygus
3 MV/m. Iki kokio potencialo bus
elektrintas rutulys?
3.985. Smgin oro jonizacija praside-
da, esant 2 IO4 V/cm elektrinio lauko
stipriui. Iki kokio potencialo pavyks
elektrinti 0,2 m spindulio metalin
rutul?
3.986. Kokio spindulio turi bti meta-
linis rutulys, kad ore j bt galima
elektrinti iki 1,5 MV potencialo? Oro
smgin jonizacija prasideda esant
2 IO4 V/cm elektrinio lauko stipriui.
108. Elektros srov vakuume
3.987. Kas yra idealus vakuumas 3.997. Kodl katodiniai spinduliai pa-
absoliutus laidininkas ar absoliutus stebimi tik dideliame vakuume?
izoliatorius?
3.998. Ar galima gauti katodinius spin-
3.988. Kokiais bdais galima pakeisti dulius vamzdyje, i kurio visikai i-
elektron judjimo krypt? siurbtos dujos?
3.989. Kokiais bdais galima sustab- 3.999. Neigiamai elektrintas metali-
dyti judanius elektronus? Kokius nis rutulys laikomas dideliame vaku-
reikinius iuo atveju galima stebti? ume. Kodl iuo atveju rutulys neten-
3.990. Ar pritaikoma termoelektroni- ka savo krvio?
n emisija dviej elektrod elektro- 3.1000. Elektronai ilekia i sidabro,
ninje lempoje (diode)? Paaikinkite kai j greitis yra ne maesnis kaip
detaliau. 1,2 IO6 m/s. Apskaiiuokite elektro-
3.991. Kodl dmtraukyje kaitusios no ilaisvinimo i sidabro darb ir
angli dalels turi elektros krv? ireikkite j dauliais bei elektron-
Koks yra to krvio enklas? voltais.

3.992. Kodl elektronins lempos ka- 3.1001. Elektrono ilaisvinimo i me-


todas greitai suyra, jeigu i lempos talo darbas lygus: a) 2 eV; b) 6 eV. Ko-
blogai isiurbtas oras? kiu maiausiu greiiu ir kokia krypti-
mi skriedamas elektronas ilekia i
3.993. Kai elektronins lempos anodo io metalo?
grandin nesujungta, erdvinis krvis
joje lieka pastovus, nors katodas b- 3.1002. I bario oksidu padengto kato-
na kaits ir i jo vis laik ilekia do paviriaus ilekianio elektrono
elektronai. Kodl? greitis sumajo 2 kartus. Apskaiiuo-
kite elektrono greit, prie jam ile-
3.994. Tarp diodo elektrod elektronai kiant i katodo ir i jo ilkus.
juda IO4 km/s greiiu, o anodo grandi-
ns metaliniais laidininkais mili- 3.1003. Elektrono ilaisvinimo i me-
metro dali per sekund greiiu. Ar talo darbas 5 eV. Kokia turi bti elek-
vienodas srovs stipris lempoje ir lai- trono kinetin energija, kad jis ilk-
dininkuose, sudaraniuose anodo t i metalo IO6 m/s greiiu?
grandin? Kodl? 3.1004. Lempinio diodo didiausias
3.995. Ar galima keisti katodins lem- anodo srovs stipris 50 mA. Kiek elek-
pos soties srov? Jei galima, tai kaip? tron ilekia i katodo kiekvien se-
kund?
3.996. Elektronai lempoje skrieja nuo
katodo prie anodo. Kokie energijos 3.1005. I kaitusio iki tam tikros tem-
virsmai vyksta, didjant kinetinei peratros elektronins lempos silo
elektron energijai? Kokios ries per 1 s ilekia 0,25 IO17 elektron.
energija ji virsta, kai elektronai pasie- Kokio didiausio stiprio srov teka
kia anod? lempa?
3.1006. Kiek elektron kas sekund no pradinis greitis iose terpse lygus
ispinduliuoja elektronins lempos ka- nuliui. Ar vienod atstum per t pat
todas, kai soties srovs stipris I3 = laik elektronas nueis metale ir va-
= 10 mA? kuume? rodykite.
3.1007. Elektronas pasiekia diodo ano- 3.1015. Elektronas juda vienalyiame
d 8 IO6 m/s greiiu. Apskaiiuokite elektriniame lauke, kurio stipris E.
anodo tamp. Elektrono krvis e, mas m, o pradi-
3.1008. Kok greit gyja elektronas, nis kryptingo judjimo greitis lygus
pralkdamas 200 V greitinantj po- nuliui. Apskaiiuokite vidutin elek-
tencial skirtum? trono judjimo greit per laik t.
3.1009. Elektronai diode pagreitinami 3.1016. Elektrono pradinis greitis (prie
tiek, kad gyja 100 eV energijos. Koks radijo lempos katodo) lygus nuliui,
gali bti maiausias j greitis prie dio- o galinis (prie anodo) 0,2 IO8 cm/s.
do anodo? Kokiu vidutiniu greiiu ir kokiu pa-
3.1010. Koks yra elektrono, turinio greiiu elektronas skrieja nuo katodo
1 eV energijos, greitis? iki anodo? Kiek laiko elektronas lekia
tarp t elektrod (I = 10 mm)?
3.1011. Elektronas, judjs vakuume
iilgai elektrinio lauko jg linijos, su- 3.1017. Nustatykite tampos kryt
stojo tarp dviej tak, kuri poten- elektronins lempos anodo grandin
cialai skiriasi 400 V. Kokiu greiiu jungtame R = 50 k varos rezis-
elektronas lk elektrin lauk? toriuje, kai ios lempos volframinio
Koks buvo potencial skirtumas ta- silo storis 0,1 mm, ilgis 3 cm, o kiek-
k, tarp kuri elektrono greitis suma- vienas jo paviriaus kvadratinis mili-
jo per pus? metras kas sekund ispinduliuoja
2 IO15 elektron.
3.1012. Elektron greitis prie katodo
lygus nuliui, katodo ir anodo potencia- 3.1018. Dviej plokij elektrod
l skirtumas U, o atstumas tarp i elektronine lempa teka stiprio I sro-
elektrod I. Apskaiiuokite elektron v, kai lempos tampa lygi U. Kokia
pagreit, judjimo nuo katodo iki ano- jga elektronai smgiuoja anod?
do trukm ir greit prie anodo. Elektrono krvio ir mass santyk lai-
3.1013. Atstumas tarp diodo katodo ir kykite inomu ir lygiu . Elektron
anodo lygus 1 cm. Per kiek laiko pradinio greiio nepaisykite.
atstum nulks elektronas, kai anodo
3.1019. Tinklelio potencialui pakitus
tampa bus lygi 440 V? Laikykite, kad
vienu voltu, anodo srov pakinta
elektronas juda tolygiai greitdamas.
2,4 mA. Kiek miliamper pakis anodo
3.1014. Vienalytis elektrinis laukas E srovs stipris, tinklelio potencialui pa-
sukurtas metale ir vakuume. Elektro- didjus nuo -1,4 V iki +2,4 V?
109. Elektroninis vamzdis
3.1020. Ar pritaikoma termoelektroni- 3.1028. Televizoriaus elektroninis
n emisija elektroniniame vamzdyje? vamzdis veikia esant 30 kV tampai.
Kodl? Nustatykite kinetin elektron ener-
gij, kuri jie turi prie vamzdio ek-
3.1021. Kodl elektroniniame vamzdy- rano. Pradinis elektron greitis lygus
je sudaromas didelis vakuumas? nuliui.
3.1022. Kokiais bdais galima padidin- 3.1029. Raskite elektron greit prie
ti elektron pluoto greit? elektroninio vamzdio anodo, kai elek-
3.1023. Kokiu tikslu elektroninse trodus veikia 25 kV tampa. S greit
lempose elektroninio spindulio kelyje palyginkite su viesos greiiu. Pradin
taisomi du ploktieji kondensatoriai, elektron greit laikykite lygiu nuliui.
kuri elektrodai vieni kitiems statme- 3.1030. Kokio didumo tampa turi
ni? Kuo galima pakeisti tuos konden- bti tarp elektroninio vamzdio hori-
satorius? zontalaus ir vertikalaus kreipimo
3.1024. Kaip pakis elektron pluoto ploki, kad spindulys ekrane pa-
judjimo trajektorija elektroniniame sislinkt 50 mm viena kitai statme-
vamzdyje, kuris valdomas elektrosta- nomis kryptimis? Vamzdio jautris
horizontaliam spindulio nuokrypiui
tiniu lauku, jei valdymo ploktms su-
lygus 0,20 mm/V, o vertikaliam
teiksime tamp, kurios polikumas
0,28 mm/V.
nurodytas brinyje?
3.1031. Elektroninio vamzdio anodo
tampa 4,0 kV, anodo srov 35 . Ap-
skaiiuokite srovs gali elektroninia-
me vamzdyje.

3.1032. Elektronas skrieja ertm


tarp dviej metalini elektrint
ploki pradiniu greiiu 0, o iskrie-
3.1025. Kodl reklaminiuose duj i- ja i jos pro vienos plokts krat.
lydio vamzdeliuose nesusidaro elek- skriejimo ertm momentu elektro-
tron pluot? nas yra vienodai nutols nuo abiej
ploki, kuri potencial skirtu-
3.1026. Televizoriaus kineskopo anodo mas lygus U. Kaip pakinta elektrono
greitinimo tampa 16 kV, o atstumas energija ir kokiu greiiu jis iskrieja
tarp anodo ir ekrano 30 cm. Per kiek i ertms?
laiko elektronas nuskrieja atstum?
3.1033. Elektron sraut elektroninia-
3.1027. Apskaiiuokite i proekto- me vamzdyje greitina elektrinis lau-
riaus ilekiani elektron greit, kai kas, kurio potencial skirtumas 5 kV.
anodo ir katodo potencial skirtumas Po to is srautas patenka erdv tarp
lygus: a) 500 V; b) 5000 V. vertikalaus kreipimo ploki, kuri
ilgis 5 cm. Laukas tarp j yra 40 kV/m 3.1038. Katodini spinduli vamzdely-
stiprio. Apskaiiuokite spindulio, iei- je taisytas plokiasis kondensato-
nanio i erdvs tarp ploki, verti- rius, kurio ploki ilgis 4,5 cm, o at-
kal poslink. stumas tarp j 1,8 cm. Kokia tampa
3.1034. Tarp vakuume esanio kon- veikia tarp kondensatoriaus ploki,
densatoriaus ploki lygiagreiai su jeigu katodini spinduli pluotas,
jomis 85 000 km/s greiiu skrieja sklindantis lygiagreiai su jomis, nu-
elektronai. Ploki ilgis 6,5 cm. Prie krypsta 1,2 mm? Katodini spin-
kondensatoriaus prijungus tampos duli elektron greit laikykite lygiu
altin, elektronai nukrypsta 1,8 mm 50 000 km/s.
vienos ploktels link. Apskaiiuokite 3.1039. Skriejantis vakuumu proton
elektronus veikianio elektrinio lauko pluotas lekia 5,5 cm ilgio plokij
stipr. kondensatori statmenai jo elektrinio
3.1035. Elektronas skrieja ertm lauko jg linijoms. Kai to lauko stip-
tarp plokiojo kondensatoriaus plok- ris kondensatoriaus viduje lygus
i 6 IO7 m/s greiiu lygiagreiai su 30 000 V/m, protonai, praskriedami
tomis ploktmis. Atstumas tarp j ly- pro kondensatori, nukrypsta lauko
gus 1 cm, kondensatoriaus ilgis 5 cm, kryptimi 1,5 mm. Apskaiiuokite le-
ploki potencial skirtumas 660 V. kiani kondensatori proton kine-
Apskaiiuokite i ertms ilekianio tin energij. Gravitacinio lauko po-
elektrono nuokryp. veikio nepaisykite.

3.1036. Pluot sudarantys elektronai, 3.1040. Elektron pluotas, skrieda-


kuri energija 3000 eV, juda vakuu- mas tarp kondensatoriaus ploki
me tarp nekrauto kondensatoriaus 50 mm atstum, nukrypsta 1 mm. Ko-
ploki lygiagreiai su jomis. Plok- kia yra t elektron greiio horizon-
i ilgis 6 cm, o atstumas tarp j talioji dedamoji? Elektrinio lauko
3 cm. Kiek nukryps elektron pluotas tarp kondensatoriaus ploki stipris
vertikalia kryptimi, ieidamas i 15 kV/m.
kondensatoriaus, kurio ploki tam-
3.1041. Katodini spinduli pluotas,
pa 600 V?
sudarytas i IO6 elektron, IO5 km/s
3.1037. Elektroniniame vamzdyje 8 keV greiiu lekia erdv tarp plokiojo
kinetins energijos elektron srautas orinio kondensatoriaus lygiagrei
skrieja tarp kondensatoriaus ploki, ploki. J potencial skirtumas
kuri ilgis 4 cm. Atstumas tarp j 440 V, plotas 10 10 cm2, o atstu-
2 cm. Koki tamp reikia suteikti mas tarp j 2 cm. Apskaiiuokite i-
toms ploktms, kad i kondensato- lekianio i kondensatoriaus pluoto
riaus ilekianio elektron srauto nuokryp ir nustatykite jo greiio
nuokrypis bt lygus 0,8 cm? krypt.
. Elektra
XV s k y r i u s
Elektros srov puslaidininkiuose

110. Elektros srovs tekjimas puslaidininkinmis


mediagomis
3.1042. Kaip pakeiia priemaios visi- nuolat susidaro skyli ir elektron
kai gryn laidinink ir izoliatori poros?
elektrin var? Kodl?
3.1049. Nors grynojo puslaidininkio
3.1043. Kaip priklauso grynj puslai- elektron ir skyli koncentracija yra
dininki elektrin vara nuo tempera- vienoda, elektron kuriama srov vis
tros? Ar tokiuose puslaidininkiuose dlto stipresn u skyli srov. Paai-
pastebtas superlaidumas? Kodl? kinkite kodl.
3.1044. 20 0C temperatros magnio ir
telro savitoji vara atitinkamai lygi 3.1050. Kokiu bdu pasiekiama, kad
0,04 IO"6 m ir 5 IO"3 m, o puslaidininkyje vyraut:
500 0C temperatros 0,13 IO"6 m a) skylinis laidumas;
ir 2,5 IO"5 m. Kuri i mediag b) elektroninis laidumas?
yra puslaidininkis? Kodl? 3.1051. Keturvalentyje germanyje yra
3.1045. Kokie judrs krvininkai eg- i priemai:
zistuoja grynajame puslaidininkyje? a) trivalenio indio;
Kiek j? b) penkiavalenio arseno.
3.1046. Ar puslaidininkio skyl kuo Kas sudarys pagrindin srov germa-
nors skiriasi nuo teigiamojo jono? Jei nyje? Kodl?
taip, tai kuo? 3.1052. german maiyta:
3.1047. Dl koki prieasi susidaro a) fosforo;
elektron ir skyli poros? b) galio.
Koks yra germanio laidumas? Kodl?
3.1048. Kodl, nekintant iorinms s-
lygoms, laisvj krvinink skaiius 3.1053. Kur element fosfor, gal,
puslaidininkyje yra pastovus, nors arsen, ind ar stib reikia naudoti
kaip priemai, norint gauti elektro- toj paleidimo reostato su slankikliu).
ninio laidumo puslaidinink? Kokie tokios aparatros supaprastini-
mo fizikiniai pagrindai?
3.1054. rodykite, kad InAs (indio ar-
senido), kuriame indio ir arseno kie- 3.1062. Sugedus vienam i nuosekliai
kis (moliais) yra vienodas, laidumas sujungt srovs imtuv, nustoja veik-
yra toks pat, kaip ir ketvirtosios gru- ti ir kiti. Norint to ivengti, imtuvai
ps element. Koks bus indio arse- untuojami tranzistoriais. Paaikinki-
nido laidumas, kai padids indio ir te kodl.
arseno koncentracija?
3.1063. Kambario temperatroje ger-
3.1055. Kaip priklauso priemaiini manio laidumo elektron koncentra-
puslaidininki vara nuo tempera- cija lygi 3 IO19 m -3 . Kuri bendro ato-
tros? m skaiiaus dal sudaro laidumo
3.1056. Kodl puslaidininki gamybai elektronai, kai germanio tankis
reikia ypatingai gryn mediag? 5400 kg/m3, o molio mas 0,073 kg/mol?

3.1057. Srovs stipris bet kurioje 3.1064. Germanio monokristale yra


mediagoje priklauso nuo elektrinio fosforo; jo priemaios sudaro IO-4 %
lauko stiprio, laisvj elektringj da- (mass atvilgiu). Koks iuo atveju
leli koncentracijos, iluminio sm- bus germanio laidumas? Kokia bus
giavimo danio ir kt. Kuris i veiks- priemai slygojama krvinin-
ni rykiausias puslaidininkiuose? k koncentracija? Laikykite, kad visi
fosforo atomai jonizuoti.
3.1058. Pavyko isiaikinti, kiek kar-
t, paildius puslaidinink, sumajo 3.1065. Normaliomis slygomis ger-
laisvj krvinink vidutinis greitis. manio laidumo elektron koncentra-
K dar reikia inoti, norint nustatyti, cija lygi IO14 3. Kurijo atom dalis
kaip ir kiek kart pakito io puslaidi- yra jonizuota?
ninkio savitoji vara?
3.1066. Jonizuot silicio atom dalis
3.1059. Puslaidininkiuose laisvj sudaro 2 IO-8 %. Kokia yra jo laidu-
elektringj daleli yra daug maiau mo elektron koncentracija?
negu metaluose. Kodl srovs stipris
3.1067. Ar gausime pn sandr, jeigu
nuosekliai sujungtuose puslaidininky-
alav lydysime su germaniu arba sili-
je ir metaliniame laidininke yra vie-
ciu? Kodl?
nodas? Laikykite, kad j abiej
skerspjvio plotas vienodas. 3.1068. Kodl laisvieji krvininkai ne-
gali isilaikyti pn sandros srityje?
3.1060. Kodl negalima matuoti pus-
laidininki varos, kai stiprus apvie- 3.1069. Kodl, smarkiai padidjus tem-
timas? peratrai, rykiai susilpnja pn san-
dros lyginimas?
3.1061. Norint laipsnikai didinti pa-
leidiamo elektros variklio srovs 3.1070. Kodl tiesiogin srov per pn
stipr, galima prie variklio nuosekliai sandr bna kur kas stipresn u at-
prijungti gaball puslaidininkio (vie- galin, nors tampa vienoda?
111. Puslaidininkiniai prietaisai
3.1071. Kodl puslaidininkinio ventilio kryptimi? Apskaiiuokite diodo vidin
negalima jungti kintamosios srovs var, esant 0,4 V tiesioginei tampai
tinkl be apkrovos? ir 400 V atgalinei tampai.
3.1072. Kodl puslaidininkinio diodo 3.1076. Brinyje pavaizduoti rezisto-
voltamperin charakteristik nepato- riumi tekanios srovs stiprio priklau-
gu vaizduoti tuo paiu masteliu tiesio- somybs nuo tampos grafikai. Kuris
ginei ir atgalinei srovei? j priklauso apviestam fotorezisto-
riui, kuris esaniam tamsoje? Ar
3.1073. Ar pritaikoma termoelektroni-
n emisija puslaidininkiniame diode? galima iam rezistoriui taikyti Omo
Paaikinkite kodl. dsn ir kokiomis slygomis? Kiek
kart apviesto fotorezistoriaus vara
3.1074. Fotorezistorius, kurio vara maesn u esanio tamsoje?
tamsoje lygi 25 kO., buvo nuosekliai
sujungtas su 5 kQ varos rezistoriu-
mi. Apvietus fotorezistori, srovs
stipris grandinje (kai tampa ta pati),
padidjo 4 kartus. Kiek kart suma-
jo fotorezistoriaus vara?
3.1075. Brinyje (puslapio apaioje)
pavaizduota germanio diodo voltampe-
rin charakteristika. Kuri jos dalis ro-
do, kaip srovs stipris priklauso nuo
tampos laidumo kryptimi? utvarine
I mA"

600

400

200

U9V
3.1077. Kokiu principu veikia termis- 3.1080. Brinyje (r. 3.1079 udavin)
torius? pavaizduota termistoriaus temperat-
rin charakteristika. Apskaiiuokite,
3.1078. Grandin sudaryta i termis-
kokios turi bti miliampermetro ma-
toriaus ir nuosekliai su juo sujungto
1 kQ varos reostato. Jos gal tampa tavimo ribos, kad juo bt galima
20 V. Esant kambario temperatrai, imatuoti srov termistoriuje, esant
srovs stipris grandinje buvo 5 mA. 18 V tampai.
Termistori leidus kart vanden, 3.1081. ildomo puslaidininkio vara
srovs stipris padidjo iki 10 mA. sumajo 20 %. Kiek procent sustip-
Kiek kart pakito termistoriaus rjo juo tekanti srov? tampa ne-
vara? kinta.
3.1079. Brinyje pavaizduota termis- 3.1082. Kodl tranzistoriaus bazs plo-
toriaus temperatrin charakteristi- tis turi bti maas?
ka. Apskaiiuokite ertms, kurioje
3.1083. Kodl priemai koncentraci-
yra termistorius, temperatr. Ter-
ja tranzistoriaus emiteryje yra daug
mistoriaus tampa 18 V, o miliamper-
didesn negu bazje?
metras rodo 10 mA srov.
3.1084. Koki energij vartoja tranzis-
torius, stiprindamas signal?
. Elektromagnetizmas
XVl s k y r i u s
Magnetinis laukas

112. Magnetinis laukas. Srovi sveika.


ems magnetinis laukas
4.1. Ar visada elektros srov sukelia: 4.6. Pro molekul pralekia teigiama-
a) ilumin efekt; sis jonas. Ar egzistuoja tuo momentu
b) magnetin lauk? magnetinis laukas molekuls atvil-
giu? Ar atsakym gausime tok pat,
4.2. Ant stalo guli du rutuliai, elek- jeigu jonas bus neigiamas? Kodl?
trinti prieingo enklo krviais. Ar
yra aplink juos: 4.7. Laidinink, kuriuo teka srov,
a) magnetinis laukas; perkeliame tarp dviej gnybt, prie
b) elektrinis laukas? kuri prijungtas srovs altinis. To
Kodl? laidininko judjimo greitis lygus elek-
tron dreifo greiiui, o kryptis priein-
4.3. Pro sdint kambaryje mog la- ga. Ar sukuria is laidininkas apie
borantas nea elektrint laidinink. save magnetin lauk? Kodl?
Kurio i j atvilgiu susikuria magne-
tinis laukas? elektrinis laukas? Kodl? 4.8. Matuojant nustatyta, jog duj u-
imamoje erdvje nra magnetinio lau-
4.4. mogus supasi spuoklmis, lai- ko. Ar tai rodo, kad dujose nra jo-
kydamas rankoje elektrint rutul. Ar n? Kodl?
sukuria tas rutulys magnetin lauk:
4.9. Arti ilgo vamzdelio, kuriuo juda
a) besisupanio mogaus atvilgiu; elektron pluotas, pastatyta magne-
b) stovinio ant ems mogaus at- tin rodykl pasisuka. K daryt i ro-
vilgiu? dykl, jeigu ji judt tokiu pat grei-
Kodl? iu, kaip ir elektronai pluote? Kodl?
4.5. mogus sukasi apie nejudam a, 4.10. Jrini laiv plieniniai korpu-
laikydamas rankose elektrint laidi- sai simagnetina ems magnetinia-
nink. Ar susikuria to mogaus atvil- me lauke. Tokiems laivams priart-
giu magnetinis laukas? Kodl? jus prie plaukiojanios vandenyje
magnetins minos, ji sprogsta. Kad 4.15. Kaip veikia vienas kit ore du
laivai ivengt min, j korpusai ap- troleibus linijos laidai: traukia ar
sukami kabeliu, kuriuo leidiama stumia? Kodl?
elektros srov. Paaikinkite tokios
4.16. Kodl ilydyto metalo iurkl,
laiv apsaugos esm.
leidiant ja elektros srov, susiaurja
4.11. lifavimo staklse, kuriomis (sumaja jos skerspjvio plotas)?
apdorojamos plienins detals, vietoj Kaip galima pritaikyti reikin me-
mechaninio laikiklio naudojamas elek- talurgijoje?
tromagnetinis. Kuo jis pranaesnis?
4.17. Parodykite, kokios krypties
4.12. Kaip sveikauja lygiagreiais lai- magnetin lauk kuria rmeliu tekan-
dais tekanios srovs, kuri kryptys ti srov.
parodytos brinyje? Kodl?


4.13. Brinyje pavaizduotas tiesio-
sios srovs magnetinis laukas. Ku- v
ria kryptimi ta srov teka laidu? Kaip
nustatoma jos kryptis?

1 i
4.18. Srovs kryptis pasagikojo elek-
tromagneto apvijose paymta rodyk-
lmis. Nustatykite erdies polikum.

4.14. Kaip sveikauja tarpusavyje lai-


dai 1, ir 2, kuriais teka srov? Kaip
jie sveikaut, jeigu laidus 1 ir V su-
suktume? Kodl? rodykite.

4.19. Stambiuose malnuose toje vie-


toje, kur grdai byra girnas, taiso-
mi stiprs elektromagnetai. Kam j
1 V reikia?
4.20. Nustatykite brinyje pavaizduo- 4.25. Paaikinkite poliarizacins rels,
t magnet magnetinio lauko krypt kurioje naudojamas nuolatinis magne-
ir magnet polius. tas, veikimo princip. Kokiam rits
gnybt ir 6 tampos polikumui
esant, kontaktai i ir 2 bus sujungti?
Kodl?

4.21. Magnetins rodykls pietinis po-


lius nukrypsta stebtojo link. Kuria
kryptimi laidininku teka srov? Ar
taip pat nukryps rodykl, bdama vir
laidininko? Kodl?

4.26. Brinyje pavaizduota troleibuso


apvietimo elektrin schema. Si gran-
4.22. Kuria kryptimi srov teka ie- din automatikai sijungia, kai tik
du, kur magnetas stumia? Kodl? srovs mikliai atsiskiria nuo linijos
laid. Paaikinkite, kaip veikia i
schema.

o
o
O
O
O

4.23. Neelektrintas metalinis iedas


atauinamas tiek, kad pasidaryt su-
perlaidus, ir greitai sukamas. Ar susi-
darys aplink ied magnetinis laukas?
Kodl?
4.24. Kodl magnetinis laukas vadina-
mas skuriniu? Hg> J
4.27. Variklio karterio dugne yra sky-
l tepalui ileisti. j sukamas mag- 4.33. Kurioje vietoje abu magnetins
netintas kamtis. Kodl jis turi bti rodykls galai rodo pietus? Kodl?
magnetintas?
4.34. Kaip ems geografini aiga-
4.28. Kodl kompaso korpusas neda- li atvilgiu isidst magnetiniai jos
romas i geleies? poliai?

4.29. Nustatykite magnetinio lauko 4.35. Kodl iaurs pavaistes lydi


krypt ir magnet polius, kai rmelis, magnetins audros (kompaso rodykl
kuriuo teka srov, pasisuka ir sustoja vis laik svyruoja)?
taip, kaip parodyta brinyje. 4.36. Kuriuose ems rajonuose mag-
netinis kompasas nenaudojamas?
Kodl?
4.37. Brinyje parodytas ems mag-
netinio lauko indukcijos linij vaizdas.
^mmmmmmmmmmmmmm Kokios formos laidininku tekanti sro-
v galt sukurti panaios konfig-
racijos magnetin lauk? Kaip t
laidinink reikt orientuoti ems
4.30. Brinyje pavaizduotas rmelis, atvilgiu? Parodykite tai brinyje.
kuriuo teka srov, yra magnetiniame
lauke. kuri pus pasisuka tas r-
melis? K reikia daryti, kad jis pasi- O^ S
sukt prieing pus? Pavaizduokite
briniu.

4.31. Kuri magnetinio lauko savyb


rodo, kad gamtoje nra magnetini
krvi?
4.38. Kodl iaurs pavaists stebi-
4.32. Kuo magnetinis laukas skiriasi mos daugiausia poliariniuose ems
nuo elektrostatinio? rutulio rajonuose?
113. Magnetin indukcija. Magnetinis srautas
4.39. Brinyje pavaizduotas tiesiosios 4.42. Brinyje pavaizduotas tiesiosios
srovs magnetinis laukas. Kokios srovs magnetinis laukas.
krypties yra magnetins indukcijos a) Kuria kryptimi srov teka laidu?
vektorius bet kuriame lauko take? b) Ar take A yra magnetinis laukais?
Pavaizduokite brinyje. Kodl?
c) Kokia yra magnetins indukcijos
vektoriaus kryptis bet kuriame lauko
take? Paymkite j brinyje.
d) Kuria kryptimi iame lauke jgos
veikia magnetins rodykls polius?

4.40. Kokios krypties magnetin lau-


k kuria laidu tekanti srov? Paym-
kite to lauko indukcijos vektoriaus
krypt.

4.43. Bandymai rodo, kad apskrito lai-


do, kuriuo teka srov, iorje mag-
netinio lauko indukcija yra maesn
negu srovs kontro viduje. Kaip tai
paaikinti?
4.44. Kuriuo atveju magnetinis laukas
tarp dviej lygiagrei laidinink yra
stipresnis: kai srov tais laidininkais
teka ta paia kryptimi ar kai skirtin-
4.41. Staiu kampu sulenktu laidinin- gomis kryptimis? Kodl? rodykite.
ku teka srov I. Kuria kryptimi mag- 4.45. Magnetiniame lauke esant sta-
netin sveikos jga veikia laidininko iakamp 20 cm 30 cm dydio rme-
takus A ir l, kuriuo teka 0,5 A srov, veikia
didiausias sukimo momentas, lygus
B 10~2 Nm. Apskaiiuokite to lauko in-
dukcij.
4.46. 1 cm2 ploto rmeliu, sudarytu i
100 vij, teka 1 A srov. Rmel vei-
kianios sukimo jgos didiausias

18. 3727 273


momentas lygus 5 IO"4 Nm. Apskai- b) su indukcijos vektoriumi sudaro 45
iuokite srovs sukurto magnetinio kamp;
lauko indukcij. c) su indukcijos vektoriumi sudaro 30
kamp?
4.47. Plokia staiakamp 200 vij ri-
t, kurios kratins lygios 10 cm ir 4.50. 60 cm2 skerspjvio ploto kont-
5 cm, yra 0,05 T indukcijos vienaly- r kerta 0,3 mWb magnetinis srautas.
iame magnetiniame lauke. Koks di- Apskaiiuokite magnetinio lauko in-
diausias sukimo momentas gali veik- dukcij kontro viduje. Lauk laiky-
ti rit, kai srovs stipris joje lygus kite vienalyiu.
2 A? 4.51. Koks magnetinis srautas veria
4.48. 400 cm2 ploto rmelis yra viena- staiakamp ploktel, kurios kra-
lyiame magnetiniame lauke, kurio tins 25 cm ir 60 cm, kai magnetin
indukcija 0,1 T. Rmelio normal stat- indukcija visuose ploktels takuose
mena magnetins indukcijos linijoms. lygi 1,5 T, o magnetins indukcijos
Kokio stiprio srov turi tekti rme- vektorius sudaro su tos ploktels
liu, kad j veikt 0,02 Nm sukimo mo- normale 90 kamp?
mentas? 4.52. Nuolatinio magneto (mokyklinio)
magnetinis srautas arti poli lygus
4 IO-5 Wb. Apskaiiuokite to magne-
to magnetin indukcij. Trkstamus
4.49. Koks magnetinis srautas veria duomenis raskite patys. Udavin
50 cm2 ploto ploki paviri, kai sprskite, turdami galvoje, kad mag-
lauko indukcija lygi 0,4 T, o pavirius: netas yra:
a) yra statmenas lauko indukcijos a) strypinis;
vektoriui; b) pasagikasis.

114. Mediag magnetins savybs


4.53. Kodl magnetofono juostos ne- 4.56. Ar tikslus bus motorlaivio kajut-
galima laikyti arti prietais, kuriuose je laikomo kompaso rodmenys? Kodl?
yra elektromagnet?
4.57. Ar galima elektromagnetiniu
4.54. Kodl magnetoelektrins siste- kranu transportuoti mons ceche
mos elektrini matavimo prietais kaitint plienin luit? Kodl?
nerekomenduojama idstyti arti vie-
4.58. Kodl kai kada prie elektromag-
nas kito?
neto erdies poli prilituojami vario
4.55. Ar simagnetins arti stipraus gabaliukai?
magneto padto rankinio laikrodio
4.59. Kodl kompaso negalima su-
plieninis plaukas, jeigu laikrodio kor-
trenkti arba numesti?
pusas bus:
a) plieninis; 4.60. Kalis, deguonis bei daugelis kit
b) alvarinis; mediag ir igarintos ilaiko mag-
c) auksinis? netines savybes. Kodl neilaiko t
savybi garais virtusi geleis ir kiti teka auktojo danio srov, magneti-
feromagnetikai? niame lauke. Koks buvo gautas rezul-
tatas? Atsakym pagrskite.
4.61. Kiek kart sustiprs magnetinis
srautas ritje, kuria teka srov, ki- 4.66. Brinyje pavaizduota magneti-
us t rit plienin erd? nio termometro, kuriuo matuojama
absoliutiniam nuliui artima tempera-
4.62. Magnetin indukcija metalinia-
tra, schema. Paaikinkite, kaip vei-
me taelyje lygi 0,75 T, o jo iorje
kia toks termometras.
0,0375 T. Apskaiiuokite metalo, i
kurio padarytas taelis, magnetin
skvarb.
4.63. Nikelio gabalo skerspjv verian-
tis magnetinis srautas yra 2,4 karto
silpnesnis u tokio pat skerspjvio
plieno luit kertant sraut. Plieno
magnetin skvarba lygi 670. Apskai-
iuokite nikelio magnetin skvarb.
4.64. Kodl magnetus rekomenduoja-
ma laikyti atgrtus vienas kit skir-
tingais poliais, o tarp poli dti
minktos geleies inkar?
4.65. Tiriant magnetinio ir elektrinio
lauko poveik vairiems knams, at-
liktas toks bandymas: ledo gabale al-
dyta msa laikoma solenoido, kuriuo t t t t t

115. Magnetinio lauko stipris


4.67. Be galo ilgu tiesiu laidininku te- 4.69. Trys ilgi tiess lygiagrets lai-
ka 5 A srov. Nustatykite magnetinio dai yra vienoje ploktumoje 3 cm at-
lauko, kur sukuria is laidininkas, stumu vienas nuo kito. Jais teka sro-
stipr take, nutolusiame nuo laidinin- v J1 = I2 ir Z3 = I1 + J2. Nustatykite
ko aies 2,5 cm atstumu. padt tiess, kurioje vis laid su-
kurto magnetinio lauko stipris lygus
4.68. Kiekvienu i dviej ilg lygiagre-
nuliui.
i laidinink teka 20 A stiprio srov.
Atstumas tarp laidinink lygus 15 cm. 4.70. Dviem tiesiais lygiagreiais labai
Apskaiiuokite lauko stipr take, vie- ilgais laidininkais, esaniais ore
nodai nutolusiame nuo abiej laidinin- 20 cm atstumu vienas nuo kito, te-
k, kai srov jais teka: ka 24 A ir 16 A srov. Nustatykite
a) ta paia kryptimi; geometrin viet tak, kuriuose
b) prieingomis kryptimis. magnetinio lauko stipris lygus nuliui,
kai srovs kryptis laidininkuose yra: stiprio magnetin lauk. Apskaiiuoki-
a) vienoda; te magnetin indukcij tame take ir
b) prieinga. tako atstum nuo laidininko.
4.71*. Dviem ilgais laidais, esaniais 4.79. Kokiu atstumu nuo laido, ku-
5 cm atstumu vienas nuo kito, viena riuo teka 250 mA srov, magnetin in-
kryptimi teka 10 A srov. Nustatykite dukcija ore lygi IO"6 T?
magnetinio lauko stipr take, nutolu-
siame nuo kiekvieno laido 3 cm. 4.80*. Trys ilgi lygiagrets laidininkai
yra ore 15 cm atstumu vienas nuo
4.72. 5 cm spindulio apskrita apvija kito. Srovs stipris juose vienodas:
teka 2 A srov. Nustatykite jos sukur- I = 12 A, o kryptis tokia, kaip parody-
to magnetinio lauko stipr apvijos ta brinyje. Apskaiiuokite magneti-
centre. nio lauko stipr ir indukcij take O,
4.73. Dviem laidiais koncentriniais vienodai nutolusiame nuo vis trij
apskritimais, kuri spindulys 20 cm ir laidinink.
10 cm, teka 10 A ir 6 A srov. Apskai-
iuokite magnetinio lauko stipr ap-
skritim centre, kai srov jais teka:
a) ta paia kryptimi;
b) prieingomis kryptimis.

4.74. Ar pakis magnetinio lauko stip-


ris ir indukcija solenoide, kai j ki-
ime aliuminin erd? Kodl?
4.75. Kai plienin trinkel atsiduria
magnetiniame lauke, kurio stipris
3000 A/m, joje atsiranda 1,5 T induk- 4.81. Apskrito srovs kontro spindu-
cija. Apskaiiuokite plieno magnetin lys 6,4 cm, o srovs stipris 12,4 A. Ap-
skvarb. skaiiuokite magnetinio lauko stipr ir
indukcij kontro centre.
4.76. Tiesiu laidininku, esaniu ore,
teka 12,56 A srov. Apskaiiuokite 4.82. 5,8 cm spindulio srovs kontro
magnetinio lauko stipr ir indukcij centre magnetinio lauko indukcija ly-
take, nutolusiame nuo to laidininko gi 1,3 IO"4 T. Apskaiiuokite magne-
10 cm. tinio lauko stipr centre ir kontru te-
kanios srovs stipr.
4.77. Take, nutolusiame 4,5 cm nuo
tiesaus laidininko, kuriuo teka srov, 4.83. 11 A srov, tekdama apskritu
magnetin indukcija lygi 2,8 IO"4 T. kontru, sukuria jo centre 120 A/m
Apskaiiuokite magnetinio lauko stip- stiprio magnetin lauk. Apskaiiuoki-
r tame take ir laidininku tekanios te kontro skersmen ir magnetin
srovs stipr. indukcij to kontro centre.
4.78. Tiesiu laidu tekanti 10 A srov 4.84. Variniu 1 mm2 skerspjvio ploto
tam tikrame take sukuria 12 A/m vielos iedu teka 10 A stiprio srov.
iedo gal potencial skirtumas ly- viduje. Jo skersmen laikykite labai
gus 0,15 V. Apskaiiuokite (keliais mau, palyginti su ilgiu.
bdais) magnetinio lauko indukcij
iedo centre. 4.87. Kokio stiprio srov teka 50 cm
ilgio solenoidu, sudarytu i 700 vij ir
4.85. 5,2 cm spindulio apskritu laidi- neturiniu erdies, jeigu magnetinio
ninku teka 13,4 A srov, o tiesiu lai- lauko indukcija lygi 1,4 IO"3 T? Sole-
dininku 22 A srov. Abu laidininkai noido skersmuo yra maas, palyginti
yra ore vienoje ploktumoje. Atstu- su ilgiu.
mas tarp tiesaus laidininko ir apskri-
to laidininko centro lygus 6 cm. Ap- 4.88. Solenoidu, kurio skersmuo labai
skaiiuokite magnetinio lauko stipr ir maas, palyginti su ilgiu, teka 5 A sro-
indukcij apskrito laidininko centre, v. Kiek vij turi bti solenoido 1 cm
kai: atkarpoje, kad, nesant erdies, mag-
a) srov laidininkais teka brinyje netinio lauko indukcija jo viduje bt
nurodyta kryptimi; ne maesn kaip 8 IO-3 T?
b) srov tiesiu laidininku teka priein- 4.89. Koks magnetinis srautas veria
ga kryptimi. 280 cm2 ploto ploki paviri, stat-
men jg linijoms, ore vienalyia-
me magnetiniame lauke, kurio stipris
250 A/m?
4.90. Elektromagneto kiekvieno po-
liaus plotas lygus 100 cm2, o plokti jo
paviriai lygiagrets vienas kitam.
Tarp poli atsiradusio vienalyio mag-
netinio lauko stipris 358 200 A/m.
Apskaiiuokite magnetin sraut tarp
poli.
4.91. Koks magnetinis srautas veria
4.86. 75 cm ilgio solenoidu, sudarytu 1,2 IO4 A/m stiprio vienalyiame
i 750 vij ir neturiniu erdies, teka magnetiniame lauke (ore) ploki
4 A srov. Apskaiiuokite magnetinio 2,4 m2 paviri, sudarant su jg li-
lauko stipr ir indukcij solenoido nijomis 30 kamp?

116. Ampero jga


4.92. Prie kieninio ibintuvlio bate- 4.93. Kibirktims ilydis gali bti
rijos prijunkite mokyklin demonstra- plono silelio formos (ypa kai stipri
cin galvanometr. Kodl, sukeitus srov). Kokios jgos neleidia isi-
vietomis laid galus, prijungtus prie sklaidyti kibirkties kanal upildan-
galvanometro gnybt, jo rodykl nu- iai kartai plazmai? Paaikinkite
krypsta kit pus? kodl.
4.94. Srov teka laidininku brinyje 4.97. Nustatykite magneto polius. Ap-
parodyta kryptimi. Nustatykite, ko- raykite, kaip tai padarte.
kios krypties jga veikia t laidinink
magnetiniame lauke.



I h i ^ n
5

! ^ PP

P
4.95. Magnetiniame lauke esaniu lai-
dininku elektros srov teka nurodyta
/
4.98. Srovs sveikos jgos nukreip-
kryptimi. Kuria kryptimi laidinink tos taip, kaip pavaizduota brinyje.
veikia Ampero jga? Kuria kryptimi srov teka laidais? ro-
dykite.

a) b)
4.99. Brinyje (puslapio apaioje)pa-
vaizduotas magnetiniame lauke esan-
4.96. Paaikinkite, kodl du laidai,
tis laidininkas, kuriuo teka elektros
kuriais elektros srov teka ta paia
srov. Kuria kryptimi j veiks Ampe-
kryptimi, traukia vienas kit.
ro jga? Kaip nustatoma jos kryptis

+ + +

\\ + + +
I0E
a)
m |b)
+ + +
) d)
.
e)
.
4.100. Brinyje pavaizduoti du laidai: 4.104. Veikianio elektros generato-
laidas AB tvirtintas, o laidas CD pa- riaus rotorius turi bti stabdomas, nes
slankus. Kuria kryptimi juds laidas kitaip elektros energija bt gauna-
CD? Kodl? Srovs kryptis brinyje ma i nieko. Kokia yra rotori stab-
nurodyta rodyklmis. dani jg prigimtis? Trinties nepai-
sykite.
B
4.105. Elektrins grandins dalis yra
vertikaliai pakabinta spyruokl, ku-
rios apatinis galas negiliai merktas
gyvsidabr. Kas atsitiks paleidus gran-
D
dine elektros srov? Kodl?
/ / / / / / / /

o
o
O

4.101. Ant plokio lygaus paviriaus O
padtas lankstus laidas. Koki form O
O
jis gis, kai juo ims tekti stipri sro- O
O
v? Kodl?

4.106. Paleiskite elektros variklio mo-


del tuij eiga. Kodl, stabdant in-
kar, kaista variklio apvija?
4.107. Kuris dydis tiesiogiai veikia
voltmetro rodmenis: voltmetru tekan-
ios srovs stipris ar jo gnybt tam-
4.102. Elektros generatori arba
pa? Kodl?
transformatori vijos, tekant jomis la-
bai stipriai (trumpojo jungimo) srovei, 4.108. Paaikinkite, kaip veikia vienas
gali deformuotis arba net sutrkinti. kit du tarpusavyje statmeni laidinin-
Paaikinkite reikin. kai, kuriais teka elektros srov.
4.103. Kodl du lygiagrets laidinin- 4.109. Kokio didumo jga 10 mT in-
kai, kuriais srov teka ta paia kryp- dukcijos magnetinis laukas veikia lai-
timi, vienas kit traukia, o du lygia- dinink, kuriuo teka 50 A srov? Ak-
grets elektron pluotai vienas kit tyviosios laidininko dalies ilgis 0,1 m,
stumia? o laukas statmenas laidininkui.
4.110. Lankstus laidas susuktas spira- yra veikiamas 50 mN jga. inodami,
le ir pakabintas u vieno jo galo. Kas kad laukas ir laidininkas statmeni vie-
atsitiks paleidus spirale elektros sro- nas kitam, apskaiiuokite lauko in-
v? Kodl? dukcij.
4.116. Kokio stiprio srov teka 20 cm
ilgio laidininku, esaniu magnetinia-
me lauke, kurio indukcija 2 T? Laidi-
nink veikianti jga lygi 0,75 N, o
magnetins indukcijos linijos suda-
ro su srovs tekjimo kryptimi 49
kamp.
4.117. 88 cm ilgio tiesus laidininkas
yra statmenas vienalyio magnetinio
lauko jg linijoms. Tekant 23 A sro-
vei, j veikia 1,6 N jga. Apskaiiuoki-
te magnetinio lauko indukcij.
4.118. Ties laidinink, kuriuo teka
4.111. Ilgio I tiesiu laidu teka elektros 14,5 A srov, vienalyiame 0,34 T in-
srov. Paraykite lygt jgos, kuria dukcijos magnetiniame lauke veikia
vienalytis magnetinis laukas veikia t 1,65 N jga. Kokio ilgio yra tas laidi-
laid. ninkas, jeigu yra inoma, kad su jg
4.112. 10 cm ilgio laidas, kuriuo teka linijomis jis sudaro 28 kamp?
12 A srov, yra 2,6 T indukcijos mag-
4.119. 0,4 m ilgio laidininku teka 21 A
netiniame lauke. Kokio didumo jga
srov. Kok darb reikia atlikti norint
veikia laid, kai srovs kryptis sudaro
pastumti laidinink 0,25 m srovs
su magnetins indukcijos linijomis 90
krypiai statmename 1,2 T indukcijos
kamp? 30 kamp?
magnetiniame lauke?
4.113. 1,4 m ilgio tiesiu laidininku 4.120. Vienalyiame magnetiniame
teka 12 A srov. Vienalyiame 0,25 T lauke, kurio indukcija 0,15 T, esantis
indukcijos magnetiniame lauke t lai- 0,5 m ilgio laidininkas pasislenka
dinink veikia 2,1 N jga. Apskaiiuo- 1,2 m. Kampas tarp srovs krypties ir
kite kamp tarp laidininku tekanios magnetins indukcijos vektoriaus 30,
srovs krypties ir magnetinio lauko o srovs stipris 5 A. Kok darb atlie-
krypties. ka magnetinis laukas, slenkant laidi-
4.114. 0,6 m ilgio laidas, kuriuo teka ninkui veikianios jgos kryptimi?
10 A srov, yra 1,5 T indukcijos mag- 4.121. 0,15 m ilgio laidininku teka 8 A
netiniame lauke. Kokia didiausia ir srov. Laidininkas yra statmenas vie-
kokia maiausia jga tame lauke nalyio magnetinio lauko indukcijos
veiks vairiai orientuot laidinink? vektoriui, kurio modulis 0,4 T. Ap-
4.115. Laidininku, kurio aktyviosios skaiiuokite darb, atlikt patraukiant
dalies ilgis 5 cm, teka 25 A srov. laidinink 0,025 m Ampero jgos vei-
Magnetiniame lauke is laidininkas kimo kryptimi.
4.122. 2 kg mass ir 0,5 m ilgio tiesus 4.127. Du lygiagrets labai ilgi tiess
laidininkas yra vienalyiame magne- laidininkai nutiesti vakuume 4 cm at-
tiniame 15 T indukcijos lauke; jis stat- stumu vienas nuo kito. Vienu j teka
menas to lauko indukcijos linijoms. 25 A srov, kitu 5 A srov. Kokio
Kokio stiprio elektros srov turi tek- ilgio laidininko atkarp veikia 1,2
ti laidininku, kad jis laisvai kybot ir IO"3 N jga?
nekrist?
4.128. Kokio stiprio srov teka laidi-
4.123. Laidininkas ab, kurio ilgis Z, o ninku, kuris traukia kit lygiagret
mas m, pakabintas ant dviej plon 2,8 m ilgio laidinink 3,4 mN jga?
vieleli. Kai iuo laidininku ima te- Pastaruoju laidininku teka 58 A sro-
kti srov J, vienalyiame magnetinia- v. Atstumas tarp laidinink lygus
me lauke jis pakrypsta taip, kad vie- 12 cm. Kuria kryptimi srov teka
lels su vertikale sudaro kamp a. abiem laidininkais?
Apskaiiuokite magnetinio lauko in-
dukcij. 4.129. Du lygiagrets 320 cm ilgio lai-
dininkai, kuriais teka vienodo stiprio
srov, traukia vienas kit 2,5 IO"2 N
jga. Atstumas tarp laidinink lygus
8,7 cm. Kokio stiprio srov teka laidi-
ninkais?
4.130. Du lygiagrets laidai pritvirtin-
ti prie izoliatori. Atstumas tarp laid
4 cm, o tarp gretim izoliatori 2 m.
Kokio didumo jga laidai veiks izolia-
i r torius, kai laidais bus tiekiama srov
elektrinei viryklei, vartojaniai 120 V
4.124. Vienalyiame magnetiniame tampos bei 2,4 kW galios srov? Lai-
1000 A/m stiprio lauke yra 20 cm ilgio d svorio nepaisykite.
tiesus laidas, kuriuo teka 50 A srov. 4.131. Tarp horizontali bgi, nuto-
Kampas tarp srovs krypties ir lauko lusi vienas nuo kito 1,5 m, yra auk-
stiprio vektoriaus lygus 30. Kokio di- tyn nukreiptas vienalytis magnetinis
dumo jga veikia laid? laukas, kurio indukcija 0,1 T. Ant
4.125. Kokio didumo sveikos jga bgi statmenai jiems padtas 2 kg
tenka kiekvienam dvilaids elektros mass laidininkas. Kokio stiprio sro-
perdavimo linijos metrui, kai laidais v turt tekti tuo laidininku, kad jis
teka 100 A srov, o atstumas tarp lai- tolygiai slystu bgiais? Trinties koefi-
d lygus 2 m? cientas lygus 0,3.

4.126. Dviem lygiagreiais laidinin- 4.132. 5 mT indukcijos magnetinis


kais, esaniais vakuume, teka 100 A laukas veikia varin laidinink 0,2 N
stiprio srov. Dl sveikos 75 cm il- jga. Kampas tarp lauko indukcijos li-
gio j atkarp veikia 5 IO"2 N jga. nij bei laidininko lygus 45. Laidinin-
Apskaiiuokite atstum tarp t laidi- ko gal tampa 3 V. Apskaiiuokite jo
nink. skerspjvio plot.
4.133. Vienalyiame magnetiniame 4.137. Vienalyiame 2 IO"4 T indukci-
lauke, kurio indukcija lygi 0,25 T, jos magnetiniame lauke yra tiesus lai-
yra 25 cm spindulio plokioji rit, tu- dininkas, statmenas lauko indukcijos
rinti 75 vijas. Rits ploktuma suda- linijoms. Juo teka 40 A srov. Raskite
ro su magnetinio lauko indukcijos geometrin viet tak, kuriuose
linijomis 60 kamp. Koks sukimo magnetinio lauko indukcija lygi nu-
momentas veikia rit, kai jos vijomis liui. Apskaiiuokite jg, veikiani
teka 8 A srov? Kok darb reikt ore 40 cm ilgio laidininko atkarp.
atlikti iimant t rit i magnetinio
4.138. Vienalyiame 1,4 IO"4 T induk-
lauko?
cijos magnetiniame lauke jg lini-
4.134. 30 cm skersmens iedu teka joms statmenoje ploktumoje yra du
20 A srov. Kokio didumo sukimo mo- lygiagrets ilgi laidininkai 4 cm atstu-
mentas veikia ied? mu vienas nuo kito. Prieingomis
kryptimis jais teka 16 A srov. Kokio
4.135. I laido ilankstytas 25 cm ilgio didumo jgos veikia 1,2 m ilgio t lai-
ir 12 cm ploio staiakampis rmelis. dinink atkarpas?
Kokio stiprio srov teka tuo rme-
liu, kai magnetinis momentas lygus 4.139*. Vienalyio magnetinio lauko
0,45 Am2? indukcija lygi 2 T ir nukreipta auk-
tyn 45 kampu vertikal. iame lau-
4.136. Dviej labai ilg lygiagrei lai- ke vertikaliai auktyn juda 1,5 kg ma-
d, kuriais teka 110 A stiprio srov, ss tiesus laidininkas, kuriuo teka
kiekvienas metras sveikauja 0,7 N 3 A srov. Per 2 s nuo judjimo pra-
jga. Apskaiiuokite atstum tarp dios laidininkas gyja 6 m/s greit.
laid. Koks yra to laidininko ilgis?

117. Lorenco jga


4.140. Suformuluokite Lorenco jgos elektronas, veikiamas magnetinio lau-
krypties nustatymo taisykl. ko? Kodl? kuri pus jis nukryps,
jeigu greitis bus nukreiptas nuo skai-
4.141. Ar veiks Lorenco jga neelek-
tytojo?
trint detal, esani magnetiniame
lauke? Kodl?
4.142. Ar veiks Lorenco jga magneti- r
niame lauke esani elektrint dale-
l, kuri:
a) nejuda;
b) juda iilgai magnetins indukcijos e
linij?
Kodl?
4.143. Elektrono greitis nukreiptas i S
anapus brinio. kuri pus nukryps
4.144. Elektringj daleli greitis cik- 4.148. Televizoriaus kineskope taisy-
lotrone padidinamas veikiant daleles tos dvi rits kreipia elektronin spin-
ne tik elektriniu lauku. Kodl ias da- dul horizontalia kryptimi. Kuria
leles reikia veikti dar ir magnetiniu kryptimi turi tekti srov virutins
lauku? rits apvija, kad vytintis ekrano ta-
kas pasislinkt nuo ms?
4.145. kuri pus nukryps horizon-
talus teigiamj jon pluotas, priar-
tinus prie jo i viraus iaurin mag-
neto poli? Kodl?

4.146. Brinyje parodyta dalels, tu-


4.149. Kodl Lorenco jga neatlieka
rinios teigiamj elektros krv, tra-
darbo?
jektorija vienalyiame magnetiniame
lauke. Kokios krypties pradiniu grei- 4.150. Ar galima sakyti, kad duj pri-
iu dalel lk magnetin lauk? pildytame vamzdyje elektronai juda
Kodl? vienalyiame magnetiniame lauke j-
g linijoms statmenoje ploktumoje
apskritomis orbitomis? Kodl?
4.151. Elektronas lekia vienalyt
0,085 T indukcijos magnetin lauk
4,6 IO7 m/s greiiu statmenai induk-
cijos linijoms. Apskaiiuokite elektro-
n veikiani jg ir lanko, kuriuo jis
juda, spindul.
4.152. Elektronas lekia 2 IO"4 T in-
4.147. Kokios krypties magnetinis lau-
dukcijos magnetin lauk statmenai
kas vamzdeliu sklindanius katodinius
indukcijos linijoms IO6 m/s greiiu.
spindulius nukreipia taip, kaip paro-
Kokio spindulio apskritimu jis juds
dyta brinyje?
tame lauke?
4.153. Jonizuotoji dalel skrieja mass
spektrometre 956 km/s greiiu 20 cm
skersmens apskritimu vienalyiame
magnetiniame lauke, kurio indukcija
. Apskaiiuokite dalels mas. statmenai jo indukcijos linijoms. Lau-
Nustatykite, kokia tai dalel. ko indukcija lygi 10~2 T. Apskaiiuoki-
te apskritimo, kuriuo elektronas juda
4.154. 0,01 T indukcijos magnetinia-
lauke, spindul.
me lauke protonas nubr apskriti-
m, kurio spindulys 10 cm. Apskai- 4.162. Protonas ir dalel lekia vie-
iuokite protono greit. nalyt magnetin lauk statmenai jo
indukcijos linijoms. Palyginkite t da-
4.155. Protonas, skriejantis IO8 cm/s
leli briam apskritim spindulius,
greiiu, statmenai lekia vienalyt
kai:
magnetin lauk, kurio indukcija 1 T.
Nustatykite proton veikianios jgos a) abiej daleli greitis vienodas;
modul ir apskritimo spindul. b) j energija vienoda.
4.163. Vienvalentis jonas pradeda ju-
4.156. Elektronas juda vakuume vie-
dti i pusiausvyros padties ir prale-
nalyiame magnetiniame lauke, kurio
kia greitinantj tarp, kurio krat
indukcija 0,1 T. Jo greiio modulis ly-
potencial skirtumas U. Po to jis pa-
gus 3 IO6 m/s, o kryptis sudaro su
tenka vienalyt indukcijos B magne-
indukcijos linij kryptimi 90 kamp.
tin lauk ir juda ia spindulio R
Kokio didumo jga veikia elektron?
apskritimu. Raskite jono greit v ir
4.157. Jonas skrieja vienalyt mag- mas m.
netin lauk, kurio indukcija B, ir nu-
4.164. Pralks 600 V greitinantj po-
bria jame spindulio R apskritim.
tencial skirtum, elektronas skrieja
Raskite jono judesio kiek.
vienalyt magnetin lauk, kurio in-
4.158. Elektronas sukasi 3,5 IO6 m/s dukcija 0,3 T, ir juda jame apskriti-
greiiu vienalyiame magnetiniame mu. Apskaiiuokite to apskritimo
lauke 4 mm spindulio apskritimu stat- spindul. Ar kinta magnetiniame lau-
menoje lauko indukcijos linijoms ke judanio protono energija?
ploktumoje. Kokia yra to lauko in-
dukcija? 4.165. Du kalio izotopai, kuri mas
39 u1 ir 41 u, elektriniame lauke
4.159. Elektronas ir protonas vienodu skriedami tarp tak, kuri potencia-
greiiu lekia vienalyt magnetin l skirtumas 500 V, gyja kinetins
lauk statmenai jo indukcijos lini- energijos ir patenka 0,16 T indukci-
joms. Palyginkite i daleli trajekto- jos magnetin lauk statmenai jo in-
rij kreivumo spindulius. dukcijos linijoms. Kiek skiriasi abiej
izotop trajektorij spinduliai? Izoto-
4.160. vienalyt magnetin lauk
pai juda vakuume, kiekvieno j kr-
statmenai jo indukcijos linijoms lekia
vis lygus 1,6 10"19 C.
elektronas, kurio kinetin energija
30 keV. Magnetinio lauko indukcija 4.166. Mass spektrografo ruoe KL
10 mT. Apskaiiuokite elektrono tra- elektrinio lauko pagreitintos elektrin-
jektorijos kreivumo spindul. gosios dalels patenka magnetin
4.161. veiks 1 kV greitinantj poten- lauk, kurio indukcija B, ir nubria
cial skirtum, elektronas vakuume
lekia vienalyt magnetin lauk 1Iu= 1,66 IO-27 kg.
jame spindulio R apskritim. Greitini- judjim, inodami, kad pradinis elek-
mo tampa lygi UY o daleli pradinis trono greitis lygus nuliui.
greitis lygus nuliui. Paraykite formu-
4.171. Vienalytis elektrinis laukas ir
l dalels savitajam krviui q/m ap-
vienalytis magnetinis laukas statme-
skaiiuoti.
ni vienas kitam. Elektrinio lauko
stipris 1 kV/m, o magnetinio lauko
indukcija 1 mT. Kokiu greiiu ir ku-
ria kryptimi turi judti elektronas,
* kad jo trajektorija bt ties?
L
4.172. Pagreitintas 1000 V potencial
skirtumo, elektronas lekia vienalyt
U magnetin lauk, statmen jo jud-
jimo krypiai. Lauko indukcija lygi
1,19 IO-3 T. Apskaiiuokite elektrono
' * K trajektorijos kreivumo spindul ir ap-
sisukimo period.
4.173. Protonas lekia vienalyt mag-
4.167. Ciklotronas pagreitina protonus netin 2 IO-5 T indukcijos lauk stat-
tiek, kad jie gyja 5 MeV energijos. menai jo linijoms. Kiek kart iame
Kokio didiausio spindulio orbita gali lauke protonas apsisuks per 1 s?
judti ie protonai, kai magnetinio 4.174. Vienalyiame magnetiniame in-
lauko indukcija lygi 1 T?
dukcijos B lauke greiiu v pradeda
4.168. Elektronas ir protonas, pagrei- judti dalel, kurios krvis q, o mas
tinti vienodo potencial skirtumo, m. Jos pradinio greiio vektorius su-
skriejo vienalyt magnetin lauk daro su vektoriumi B kamp a. Da-
statmenai jo indukcijos linijoms. Pa- lels trajektorija sraigtin linija.
lyginkite protono ir elektrono trajek- Apskaiiuokite linijos spindul.
torij kreivumo spindulius.
4.175. Protonas lekia vienalyt mag-
4.169. Elektronas juda tiesia trajekto- netin IO-3 T indukcijos lauk IO3 m/s
rija erdvje, kurioje tuo pat metu yra greiiu. Jo greiio kryptis sudaro su
vienalytis elektrinis ir magnetinis lau- indukcijos linij kryptimi 60 kamp.
kas. Elektrinio lauko stipris lygus E . Apskaiiuokite sraigtins linijos, ku-
Kokia yra magnetinio lauko indukci- ria juda protonas, spindul ir ingsn.
ja B ?
4.176. Elektronas juda vakuume vie-
4.170. Elektronas greiiu v patenka nalyiame magnetiniame lauke stat-
vienalyt elektrin ir magnetin lauk, menai jo jg linijoms 10 cm spindu-
kuri stipris E ir indukcija B vienas lio apskritimu. Lauko stipris lygus
kitam statmeni. Elektrono greitis 1,6 IO2 A/m. Apskaiiuokite elektro-
no greit.
statmenas vektoriams E ir B . Kaip
juds elektronas? Kada jis juds toly- 4.177. Protonas juda vakuume 100 A/m
giai ir tiesiai? Apibdinkite elektrono stiprio vienalyiame magnetiniame
lauke jo jg linijoms statmenoje su tiesiu laidininku 4 mm atstumu
ploktumoje. Jo greitis lygus 1,2 nuo jo. Kokio didumo jga elektron
IO3 m/s. Kokia trajektorija juda pro- veiks laidininkas, kai juo ims tekti
tonas? Koks yra jo apsisukimo mag- 5 A stiprio elektros srov?
netiniame lauke periodas?
4.180. Elektriniame lauke tarp tak,
4.178. Juddamas 3,5 IO6 m/s grei- kuri potencial skirtumas 1,5 kV,
iu, elektronas magnetiniame lauke protonas gyja tam tikr greit ir le-
bria 4 mm spindulio apskritim. Ap- kia vienalyt magnetin lauk stat-
menai jo jg linijoms. ia protonas
skaiiuokite magnetinio lauko stipr.
juda 56 cm spindulio lanku. Apskai-
4.179. Pagreitintas 300 V potencial iuokite magnetinio lauko stipr, ino-
skirtumo, elektronas juda lygiagreiai dami, kad protonas juda vakuume.
4 . Elektromagnetizmas
XVll s k y r i u s
Elektromagnetin indukcija

118. Elektromagnetin indukcija. Elektromagnetins


indukcijos dsnis. Elektrovarajudanciuose laidininkuose
4.181. Ar gali bti erdvje toks elek- b) laidininko;
trinis laukas, kurio jg linijos uda- c) superlaidininko.
ros? Jei gali, tai kokiu atveju? lg7 Ar indukuosis elektros srov

4.182. Ar gali udaros magnetins Iini- vielos vijoje, jeigu kintamasis magne-
jos juosti erdv, kurioje nra elektros tinissrautas vers ne vis vijos riboja-
krvi? Jei gali, tai kokiu atveju? plot? Kodl?
4.183. Ant vertikaliai orientuotos ri-
ts udtas metalinis daiktas. Kodl
jis yla, kai rits vijomis teka kinta-
moji srov, ir lieka altas, kai teka
nuolatin srov?
4.184. Ar kintamasis magnetinis lau-
kas indukuos elektrovar arvuoto
(apsaugoto plieniniu apvalkalu) laido
vijoje? Kodl?
4.185. Ar ems magnetinis laukas in-
dukuos elektros srov dirbtiniame e-
ms palydove, skriejaniame pusiaujo
ploktumoje? Koki tak tai turs pa-
lydovo judjimui? Kodl?
4.186. Kas atsitiks iedui, kiant j
magnet? iedas pagamintas i:
a) izoliatoriaus; N
4.188. Ar rmelyje ABCD atsiras in- 4.190. Kuria kryptimi teka srov lai-
dukuotoji srov, kai j: dininku CD, kai:
a) suksime apie nejudant laidinink a) laidininko AB grandin sujungiama;
OO1, kuriuo teka srov taip, kaip pa- ijungiama;
rodyta brinyje; b) sujungtos laidininko AB grandins
b) suksime apie kratin AB; reostato slankiklis stumiamas auk-
c) suksime apie kratin ; tyn; emyn;
d) trauksime tolygiai vertikalia kryp- c) kontr tiesiosios dalys AB ir CD
timi; artinamos; tolinamos?
e) trauksime tolygiai horizontalia
kryptimi?
Kodl? A C

O1

4.191. Ar ems magnetinis laukas


indukuos elektros srov dirbtiniame
4.189. Kuria kryptimi teka indukuoto- ems palydove, skriejaniame plok-
ji srov brinyje (puslapio apaioje) tumoje, einanioje per polius? Koki
pavaizduotais atvejais? Rodykl ymi tak tai turs palydovo judjimui?
laidininko judjimo krypt. Kodl?

N
? N
4 - O
?
a) b) c) d)
4.192. Ritje indukuota elektros sro- 4.196. Brinyje pavaizduotas laidinin-
v teka rodykls nurodyta kryptimi. kas juda magnetiniame lauke stebto-
Kuria kryptimi juda magnetas rits vi- jo link, ir juo teka indukuotoji srov
duje? Kodl? rodykls kryptimi. Kuris magneto po-

O
O
t lius pavaizduotas brinyje? Kaip rei-
kia j nustatyti?

4.193. Ar indukuosis elektros srov


vienalyiame magnetiniame lauke
esanioje apskritoje vijoje, kai ji bus:
i .ind
a) tolygiai traukiama;
b) sukama apie a, einani per jos
centr statmenai jos ploktumai;
c) sukama apie a, esani vijos
ploktumoje? 4.197. Tarp magneto poli statmenai
magnetinio lauko jg linijoms juda
4.194. Jeigu ant geleinio strypo, kur laidininkas, ir juo teka indukuotoji
veria kintamasis magnetinis srautas, srov skaitytojo link. Kuria kryptimi
umausite metalin ied, jis nulks