1

20072013 m. mogikj itekli pltros veiksm programos 2 prioriteto Mokymasis vis gyvenim VP1-2.2MM-03-V priemon Mokymo personalo, dirbanio su lietuvi vaikais, gyvenaniais usienyje, usienio ali piliei
vaikais, gyvenaniais Lietuvoje, ir kit mokymosi poreiki turiniais mokiniais, kompetencij tobulinimas projektas
Gamtos moksl mokytoj eksperimentins veiklos kompetencijos tobulinimas atnaujint mokymo priemoni ir
912 klasi bendrj program pagrindu (VP1-2.2-MM-03-V-01-002). Projekto vykdytojas Lietuvos
edukologijos universitetas. Partneriai Vytauto Didiojo universitetas ir iauli universitetas.
Mokyklini biologijos eksperiment praktika. Mokinio knyga. Vilnius, 2014
Autoriai: Irina Barabanova3, Vykintas Baublys1, Regina ekianien2, Valdas Girdauskas1, Kstutis Grinkeviius2,
Arvydas Kanapickas1, Asta Klimien3, Ramutis Klimas3, Nerijus Lamanauskas1, Palmira Peiuliauskien2,
Lina Ragelien1, Loreta Ragulien3, Jrat Sitonyt3, Violeta lekien3, Mindaugas Tamoinas1,
Raimundas altauskas2, Judita ukauskien1.

Metodin priemon sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje apraytos kompiuterizuotos mokymo sistemos,
pritaikytos gamtamoksliam ugdymui. Antrasis knygos skyrius yra praktinio pobdio, susijs su dalyko laboratoriniais
darbais. Tyrimai laboratorijoje, konkreios situacijos analiz, problem sprendimas padeda nuo mokymo pereiti prie
mokymosi, gamtos mokslus daro patrauklius, o pat mokymosi proces domesn ir prasmingesn. Apraomos tyrim
metodikos skiriasi tyrimo objektais, veikl apimtimi ir sudtingumu, todl kiekvienas mokytojas, priklausomai nuo
moksleivi pasirengimo lygio, gali pasirinkti tinkamus tyrimus. Treiasis knygos skyrius yra praktinio tarpdalykinio
pobdio. ioje metodinje priemonje apraytos metodikos yra ibandytos pedagog kvalifikacijos tobulinimo
kursuose su gamtos dalyk (biologijos, chemijos, fizikos) mokytojais. Mokymuose gamtamokslin kompetencij
tobulino per 330 gamtos dalyk mokytoj, mokym trukm 60 val.

Leidinio ekspert Giedr Kmitien.

Recenzent Margarita Purlien (Ugdymo pltots centro projekt metodinink).

Vytauto Didiojo universitetas

Lietuvos edukologijos universitetas
3
iauli universitetas
1
2

Lietuvos edukologijos universitetas, 2014

iauli universitetas, 2014
Vytauto Didiojo universitetas, 2014

TURINYS
Pratarm... ............................................................................................................................................ 8
I.

KOMPIUTERINIS EKSPERIMENTAS .............................................................................. 9

1.1.

Kompiuterizuotos mokymo sistemos gamtamoksliniam ugdymui ....................................... 9

1.2.

Nova .................................................................................................................................... 10

1.2.1. Nova 5000 paskirtis ir sandara ............................................................................................ 10

1.2.2. Nova 5000 iorins jungtys ir valdymas ............................................................................. 12
1.2.3. Nova 5000 eksperiment atlikimas su MultiLab ................................................................ 13
1.2.4. Kiti Nova 5000 program rankiai ...................................................................................... 15
1.2.5. Bdingos jutikli charakteristikos ....................................................................................... 16
1.3.

Xplorer GLX vadas ............................................................................................................ 20

1.3.1. Xplorer GLX paskirtis ir savybs ........................................................................................ 20

1.3.2. Xplorer GLX iorins jungtys ir valdymas ......................................................................... 20
1.3.3. Matavimo atlikimas su Xplorer GLX .................................................................................. 21
1.3.4. Pagrindinio ekrano funkcijos............................................................................................... 22
II.

DALYKINIO TURINIO EKSPERIMENTAI .................................................................... 25

2.1.

Gamtos tyrimai .................................................................................................................... 25

2.1.1. viesinio mikroskopo sranga: Mechanins ir optins dalys, mikroskopavimas ............... 25

2.2.

Mediag apykaita ir pernaa. mogaus sveikata ............................................................... 29

2.2.1. mogaus kraujas ir kraujotakos sistema ............................................................................. 29

2.2.1.1.

Kraujo sandaros mikroskopinis tyrimas................................................................... 29

2.2.1.2.

Limfmazgio mikroskopin sandara ......................................................................... 36

2.2.1.3.

Aterosklerozs paeistos arterijos stebjimas pro mikroskop ................................ 40

2.2.1.4.

Skirtingo fizinio krvio takos irdies darbui ir kraujospdiui tyrimas bei

analiz..... .......................................................................................................................... 44
2.2.1.5.

Skirtingo fizinio krvio takos irdies darbui ir kraujospdiui tyrimas bei

analiz..... .......................................................................................................................... 50
2.2.2. mogaus virkinimo sistema ............................................................................................... 54
2.2.2.1.

mogaus virkinimo sistemos sandara ir virkinimo procesai ................................ 54

2.2.2.2.

Kepen katalazs ferment veiklos ir savybi tyrimas (priklausomyb nuo

temperatros) .................................................................................................................... 57
2.2.3. Mediag pernaa augaluose ............................................................................................... 60
2.2.3.1.

Plazmolizs tyrimas: koncentracij lstelje ir jos aplinkoje skirtumo takos

membranos laidumui tyrimas, svogno lukto epidermio plazmolizs tyrimas ............... 60

2.2.3.2.

Fotosintezs metu isiskyrusi duj tyrimas ........................................................... 64

2.2.3.3.

Fotosintezs

reakcijos

greiio

priklausomybs

nuo

viesos

intensyvumo

tyrimas....... ........................................................................................................................ 66
2.2.4. alingi proiai lemia moni sergamum .......................................................................... 70
2.2.4.1.

Rkymo ir alkoholio vartojimo taka mogaus fizinei sveikatai ............................. 70

Lstel gyvybs pagrindas. Homeostaz ir organizmo valdymas .................................... 75

2.3.

2.3.1. Lsteli sandaros, chemins sudties ir funkcij ypatumai ................................................ 75

2.3.1.1.

Lstels sandaros tyrimas mikroskopu. Lsteli (augalins ir gyvnins) stebjimas,

atpainimas ....................................................................................................................... 75
2.3.1.2.

Lsteli ir audini stebjimas mikroskopu, lsteli struktros atpainimas,

schemikas pavaizdavimas pieiniu. viesinio mikroskopo naudojimo lstels tirti

galimybi isiaikinimas ................................................................................................... 79
2.3.1.3.

Augalins kilms maisto produkt chemins sudties tyrimas ............................... 84

2.3.1.4.

Griaui ir irdies skersaruoi raumen mikroskopinis tyrimas............................ 87

2.3.2. Lsteli gyvybin veikla, paveldimumas ir kintamumas .................................................... 90

2.3.2.1.

Mikroorganizm biovairov vandens mginyje ..................................................... 90

2.3.2.2.

Planktono viagyvi kno sandara, judjimas ir prisitaikymas prie aplinkos ....... 96

2.3.2.3.

Penki karalysi organizm klasifikavimo sistema ............................................. 101

2.3.2.4.

Transkribuojam viet paieka politeninse chromosomose ................................ 110

2.3.3. Lsteli sandaros ir dauginimosi ypatumai ....................................................................... 116

2.3.3.1.

Lytinis ir nelytinis dauginimasis lsteliniu lygiu ................................................... 116

2.3.3.2.

Mitozs stadijos ir biologin prasm ..................................................................... 120

2.3.3.3.

Parazitins kirmls ir j adaptacijos prie parazitinio gyvenimo bdo ................. 126

2.3.4. Organizmo sistem homeostaz ........................................................................................ 133

2.3.4.1.

Osmoso tyrimas (naudojant bulv) ........................................................................ 133

2.3.4.2.

Rgimo proceso, kaip energijos susidarymo bdo be deguonies, tyrimas ............ 136

2.3.4.3.

lapimo tyrimo modeliavimas ............................................................................... 140

III.

TARPDALYKINIO TURINIO LABORATORINIAI DARBAI ..................................... 143

3.1.

Bakterij buvimo nustatymas pagal j gaminam porfirin sugerties spektrus ............... 143

3.2.

Duj difuzija ...................................................................................................................... 152

3.3.

Dirvoemio elektrinio laidio tyrimas ............................................................................... 161

3.4.

Energija i vaisi ir darovi ............................................................................................. 165

3.5.

Fotosintez (O2 slgio matavimo metodu) ........................................................................ 175

3.6.

Gliukozs ir fruktozs optinio aktyvumo tyrimas ............................................................. 180

3.7.

Smlio ir vandens savitj ilum palyginimas ................................................................ 198

3.8.

Spektroskopinis chlorofilo nustatymas augal ekstraktuose ............................................. 207

3.9.

Transpiracija ...................................................................................................................... 221

3.10. Vaisi suli biologini, chemini ir fizini savybi tyrimas .......................................... 227
3.11. Vandens, esanio moliniame sotyje, ilumos kitimo tyrimas .......................................... 250
3.12. mogaus kno ir aplinkos ilumos apykaitos tyrimas mogui prakaituojant ................... 257

PRATARM
Mieli mokiniai,
ios knygos paskirtis padti pasirengti praktiniam darbui ir j atlikti, naudojant prastas bei
skaitmenines laboratorini darb priemones.
Mokinio knyg sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje apraytos kompiuterizuotos
mokymo sistemos, pritaikytos gamtamoksliam ugdymui. Antrasis skyrius yra susijs su dalyko
praktiniais darbais. Darbai pateikiami tam tikra tvarka: tema, laboratorinio darbo teorinis
pagrindimas, eksperimento metodika, eksperimento eiga, kontroliniai klausimai ir uduotys.
Treiasis skyrius yra praktinio tarpdalykinio pobdio. Jame apraomos tarpdalykinio turinio darb
atlikimo metodikos. Tarpdalykinio turinio laboratoriniai darbai pateikiami tokiu pat nuoseklumu
kaip ir dalykiniai laboratoriniai darbai.
Rinkinyje pateikti praktini darb apraai gali bti pritaikyti skirtingoms biologijos kurso
temoms nagrinti. Darbams atlikti naudojama multilaboratorija NOVA5000 ir su ja susieti vairs
jutikliai, padedantys nustatyti skirtingus parametrus ir j pagrindu modeliuoti bei analizuoti
biologinius procesus. Kadangi ne visos mokyklos yra apsirpinusios NOVA5000 kompiuterine
ranga, todl iame rinkinyje pateiktus darbus galima atlikti tam tikrus jutiklius keiiant mokyklose
jau turimais prietaisais. Pavyzdiui, kompiuterizuot kraujospdio ir pulso matuokl mechaniniu
arba elektroniniu kraujospdio matuokliu, temperatros termometru ir pan.
Kiekvien darb galima atlikti keturiais lygmenimis. Atsivelgdamas mokini pasirengimo
lyg, mokymosi stili ir lygmen parenka mokytojas. Pirmieji trys lygmenys i esms skirti
mokini gdiams lavinti: jie turi konkret ir aik laboratorinio darbo apra, kuriuo
vadovaudamiesi mokiniai dirba praktikai. Ketvirtas lygmuo tai savarankikas darbas, projektas,
kai mokinys pats gali pasirinkti tem, tinkamus analizs metodus ir atlikti tyrimus. Tyrimo
rezultatai gali bti aptariami grupelse, o apibendrinami diskutuojant darb atlikusiose atskirose
grupelse. inoma, ketvirtajam lygmeniui jau reikia bti pasiruous, t. y. atlikus emesnij
lygmen uduotis.
Kai kurie iame leidinyje pateikti darbai virija bendrj program reikalavimus, kadangi jie
yra skirti gabiesiems, dalyvaujantiems olimpiadose, jaunj mokslinink veikloje ir visapusikai
biologija besidomintiems mokiniams.

Autoriai

I.
1.1.

KOMPIUTERINIS EKSPERIMENTAS

KOMPIUTERIZUOTOS MOKYMO SISTEMOS

GAMTAMOKSLINIAM UGDYMUI

Informacins technologijos (IT) tampa neatsiejama ugdymo sistemos dalimi, nes suteikia
daug platesnes galimybes tiek mokytojui organizuojant mokymo proces, tiek mokiniui siekiant
geresni mokymosi rezultat. Pastaraisiais metais spartus kompiuterini sistem tobuljimas bei
didels investicijos mokykl aprpinim kompiuteriais ir komunikacijomis sudar slygas vis
plaiau naudoti IT metodus. Dl to vis daugja mokytoj, gebani parengti ir savo mokomj, ir
mokiniui skirt mokymosi mediag. Atlikti tyrimai akivaizdiai rodo, kad kompiuter ilgiau
naudojani mokini pasiekimai yra enkliai auktesni nei t mokini, kurie kompiuter naudoja
nedaug1,2. Todl iandien keliamas klausimas ne ar technologijos padeda gerinti mokini
pasiekimus, bet kaip keisti mokymo(si) praktik, kad informacini technologij naudojimas
ugdymo procese bt prasmingas.
Didjantys informacijos, tiek susijusios su dalykinmis iniomis, tiek su programine ranga,
srautai mokytojo kompetencijos palaikym paveria sudtingu kasdieniu darbu. Lietuvoje iki iol
trksta konkrei metodik, gerosios praktikos pavyzdi ir rekomendacij integruoto ugdymo
problemai sprsti. Jau daugiau kaip deimtmet vykdoma mokykl kompiuterizavimo programa,
kurios dka mokyklose spariai gausja kompiuteri, mokomj kompiuterini priemoni ir kit
iuolaikini technologij. Taiau ioje programoje nra sukurta detali sistemini rekomendacij,
metodini ir organizacini priemoni, kaip integruoti iuolaikines IT priemones mokomj dalyk
mokymo(si) procese3.
Tai rodo, kad didels investicijos IT (aprpinimas interneto paslaugomis, kompiuteriais ir
ir kitomis mokomosiomis priemonmis) neutikrina ugdymo proceso ir mokini pasiekim
pagerjimo efekto. Viena i to prieasi yra tai, kad mokytojams dalykininkams, tame tarpe
gamtos moksl mokytojams, trksta tiek bendrosios kompetencijos iuolaikini IT srityje, tiek
metodinio patyrimo kaip veiksmingai taikyti IT ugdymo procese. Darbas su elektroniniu turiniu
ikelia auktus reikalavimus mokytojo kompetencijai:
1.
Neretai iuolaikiniai moksleiviai apie vaizdo technik, informacines technologijas
imano daugiau negu mokytojas. iandien mokytojas turi nuolat atnaujinti savo IT
inias.
2.
Nepakanka bti tik savo dalyko inovu. IT metodai veria keisti savo darbo stili,
vairinti mokymosi metodus, savarankikai siekti ini, tradicin mokym keisti
naujais, skatinaniais dirbti darbo metodais, organizuoti moksleivi mokymsi.
3.
Imanyti ne tik tradicin programin rang (teksto apdorojimui, demonstravimui,
interneto narykl, elektroninio pato programa), bet ir specializuot programin
rang, naudojam konkretiems ugdymo turinio udaviniams sprsti.
IT naudojimo gamtos moksl dalyk mokyme tikslai gali bti suskirstyti tokias plaias
sritis: informacijai gauti, demonstravimui, gdi formavimui bei lavinimui, ini ir gdi
patikrinimui bei vertinimui, krybiniams darbams atlikti. Nors kiekvienai i i srii silomas
platus programins ir technins rangos spektras, taiau siekiant palengvinti mokytojui darb su
elektroniniu turiniu vis daniau pasaulinje praktikoje pereinama prie viening, kompiuterizuot
sistem naudojimo. Toki sistem naudojimas jau tapo nusistovjusia praktika rengiant
kompiuterizuot eksperiment metodikas. Daug tiekj (PASCO4, Leybold Didactic5, Fourier
1

Are the New Millennium Learners Making the Grade? Technology Use and Educational Performance in PISA.
OECD, 1. 2010.
2
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/sv_problema_7.pdf.
3

Denisovas V., ir kt. Kit ali patirtis kuriant integruot gamtos moksl turin IKT pagrindu
analiz, Tyrimo ataskaita, Klaipda, 2007.
4

www.pasco.com

education6, PHYWE7 ) silo kompiuterizuotas laboratorines sistemas vairi fizikini, chemini,

biologini eksperiment atlikimui, duomen analizei bei vizualizavimui.
i sistem pagrindas yra ssaja su kompiuteriu bei programin ranga. Prie ios ssajos
jungiami vairs renginiai jutikliai, kurie yra matavimo prietais analogai, tik j rodmenys
atvaizduojami ne prietaiso ekrane, o kompiuterio monitoriuje. Tuo bdu matavimo duomenys
patenka tiesiogiai kompiuter, kur gali bti vairiai analizuojami, atvaizduojami grafikai ir pan.
Danai kompiuterin ssaja yra atskiras renginys, jungiamas prie kompiuterio (PASCO,
Leybold Didactic, PHYWE), taiau tokios sistemos mokymo procese turi eil trkum: tenka
priirti prast ir operacin sistem, ir prie jos priderinti prijungiam ssaj; toki sistem
sudtinga transportuoti ir naudoti mobiliems eksperimentams; tenka papildomai iekoti sprendim
organizuojant vien ar kit eksperiment.
Toki trkum neturi mobilios kompiuterizuotos sistemos, kurios pritaikytos aktyviam
eksperimentavimui (pavyzdiui, NOVA5000-data-logger). Jutikli prijungim gamintojas pilnai
suderina, o programin ranga atlieka visas funkcijas, kuri gali prireikti mokytojui ar mokiniui
darbo eigoje: diegta eksperiment valdymo, duomen gavimo ir duomenis uraani rang,
prijungiamos skaitmenins video kameros ir kita ranga duomen fiksavimui; skaiiuokls (arba
kita dialogin duomen apdorojimo sistema) ir diagram vaizdavimo priemons, grafiniai paketai;
duomen apdorojimo (tvarkymo, valdymo) ir analizs ranga, neretai ir GIS; imitavimo ir
modeliavimo priemons ir animacija; multimedia priemons; numatyta prieiga prie mokymosi
objekt, j saugykl, elektronini informacinius altini, interneto svetaini, duomen bazi ir kt.
Tokia sistema kompiuterin sistema sudaro slygas organizuoti tyrimais grindiam gamtos moksl
mokym (Inquiry Based Science Education).
Tuo bdu, siekiant pritaikyti IT gamtamokslinio ugdymo gerinimui, galima apibrti tris
slygas, kurios tiesiogiai parodo gyvendinimo kelius: 1) skaitmeninio turinio sistema (pavyzdiui,
NOVA); 2) mokymo(-si) itekliai (parengta eksperimentavimo metodika); 3) mokytoj
kvalifikacijos IKT srityje klimas.

1.2.

NOVA

1.2.1. NOVA5000 PASKIRTIS IR SANDARA

Skaitmenin kompiuterin laboratorija Nova5000 skirta fizikos, chemijos, biologijos
laboratoriniams darbams mokykloje atlikti. Kiekvien laboratorij sudaro mobilus eksperiment
duomen fiksavimo, kaupimo ir analizs renginys mini kompiuteris ir jutikli rinkinys, kurie
skirti eksperiment metu kintani dydi registravimui bei j perdavimui mini kompiuter.
Mini kompiuteryje visi eksperimento metu uregistruoti duomenys atvaizduojami lentelse
ir grafikuose arba pateikiami kitu pasirinktu bdu: gali bti rodomos vairi matavimo prietais
matavimo vertes fiksuojanios skals, dydi kitimas eksperimento metu, spalvomis ar kitaip
palyginami matavimo duomenys. Grafikai, diagramos ir eksperimento vaizdo raas ekrane gali bti
demonstruojami vienu metu.
1.2.1.1.

KOMPIUTERINS LABORATORIJOS SAVYBS

Mini kompiuteris: architektra ARM, RAM atmintis 128 MB. Mini kompiuteris
komplektuojamas su 2 GB SD kortele. Mini kompiuteris atsparus drgmei, mechaniniams
poveikiams, aptakios formos, lengvai paruoiamas darbui. Mini kompiuteris valdomas jo ekran
lieiant lazdele, taip pat galima naudoti iorin klaviatr ir pel. Mini kompiuteris pritaikytas
5

http://www.ld-didactic.de/index.php?id=2&L=2
http://fourieredu.com/store/products/nova5000-data-logger/
7
http://www.phywe.com/313
6

10

naudojimui horizontalioje ir vertikalioje padtyje (korpuse montuota atrama). Mini kompiuteris turi
17,50 cm. striains TFT LCD prisilietimams jautr ekran, kurio raika 800x600 tak.
Kompiuteryje yra 3 USB jungtys, 1 vidin RJ45 tinklo jungtis 10/100 Mbps; VGA (D-sub 15 pin)
ivestis projektoriaus /monitoriaus pajungimui, atminties kortels jungtis. Yra integruotas WiFi
802.11b/g. Mini kompiuteryje integruotos 4-ios jutikli jungtys, jutikliai atpastami automatikai.
Mini kompiuteryje integruotas vienas garsiakalbis, jungtis ausini ar iorini garsiakalbi
prijungimui (stereo), jungtis mikrofonui. renginys sukomplektuotas su prijungiama sulietuvinta
klaviatra ir kompiuterine pele. Kompiuteris turi integruot maitinimo altin. Sukomplektuotas su
kompiuterio baterija galinania nepertraukiamai dirbti (neprijungus prie kito maitinimo altinio) 6
valandas. Komplekte yra baterijos pakrovjas. Maitinimo tampa 220-240 15% V, 50/60 Hz 3
Hz. Mini kompiuterio svoris (su baterijomis) 1,2 kg. Yra mini kompiuterio ir jutikli neiojimo
krepys, pritaikytas darbui lauke t.y. galima, neimus mini kompiuterio i krepio, atlikti
eksperimentus lauke.
1.2.1.2.

DIEGTA PROGRAMIN RANGA

Windows CE.NET 5.0 Programa skirta video fail perirai (Windows Media Player 9),
programa PDF formato fail, paveikslli perirai, programa pristatym krimui bei redagavimui,
teksto redaktorius, darbo su lentelmis (Plan Maker ) (alternatyvus Exel), elektroniniam patui
Inbox, internetin narykl. Yra programin ranga MultiLab laboratorini darb atlikimui (lietuvi
kalba), kuri turi ias funkcijas: leidia vienu metu valdyti ne maiau kaip 8 sensorius, rayti i j
gaunamus duomenis; nustatyti matavim dan ir matavim kiek kiekvienam atliekamam
bandymui; pateikia grafikai ir skaitmenimis ireikt matuojam duomen informacij; programa
leidia analizuoti grafinius duomenis; leidia pasirinkti bet kuri kombinacij i keturi lang, toki
kaip matuojam duomen grafiko, duomen lentels, video vaizdo ir program Meniu; programa
turi duomen analizs funkcijas (ivestin ir integralas); leidia perirti pilnai sinchronizuotus
(vaizdu bei garsu) nufilmuotus bandymus su bandymo metu gautais matavimo duomenimis;
eksportuoja duomenis Plan Maker (alternatyva Exel).
1.2.1.3.

NOVA5000 JUTIKLI RINKINYS

Kartu su mini kompiuteriniu laboratorijos renginiu komplektuojami ie jutikliai:

1.
Nuotolio jutiklis DT020-1 Nustato atstum tarp jutiklio ir objekto. Matavimo ribos
nuo 0,2 iki 10 m.
2.
Pagreiio jutiklis DT138 Matavimo ribos 49 m/ s.
3.
Jgos jutiklis DT 272 dviej matavimo diapazon. Matavimo ribos 50 N ir 10 N.
4.
Slgio jutiklis DT015-1 Matavimo ribos nuo 0 iki 700 kPa.
5.
Santykins drgms jutiklis DT014 Matavimo ribos nuo 0 iki 100 %.
6.
Nuolatins ir kintamosios tampos. jutiklis DT019 Silomas daviklis trij matavimo
rib, kuri matavimo ribos 1V, 10V ir 25V.
7.
Nuolatins srovs stiprio jutiklis DT005 Matavimo ribos 2,5 A.
8.
Magnetinio lauko indukcijos jutiklis - dviej diapazon - DT156 Matavimo ribos
0,2mT ir 10 mT.
9.
Apviestumo jutiklis (matomos viesos) trij diapazon- DT009-4 Matavimo ribos
nuo 0 600 lux, 0 6000 lux, 0 150 000 lux.
10. Garso bang danumo jutiklis (mikrofonas) DT008. Matavimo ribos nuo 35 Hz iki 10
000 Hz.
11. pH matuoklis DT016A Matavimo ribos nuo 0 iki 14 pH, matavimo temperatra nuo 0
laipsni C iki 50 laipsni C.
12. Deguonies jutiklis DT222A Matavimo ribos nuo 0 iki 25 % O2.
13. Anglies dioksido nustatymo jutiklis DT040 Matavimo ribos nuo 350 iki 5000 ppm2.

11

14.

Temperatros jutiklis DT029 Matavimo ribos nuo 25 iki + 110 C. Komplektas

pilnai paruotas darbui jame yra visi reikalingi laidai, papildomi rengimai ir priedai.
1.2.2. NOVA 5000 IORINS JUNGTYS IR VALDYMAS

Nova 5000 iorje idstyta daug valdymo element, kuriuos trumpai aptarsime. Priekinje
pusje (1 pav.) yra jungimo mygtukas, kur reikia paspaudus palaikyti 4 sekundes, norint jungti
sustabdymo bsen; norint baigti operacij reikia vl paspauskite mygtuk. Valdyti Nova 5000 per
jutimin ekran (2) galima ir naudojant valdymo lazdel (3), kuri yra laikiklyje prietaiso korpuse.
Naudodamiesi valdymo lazdele galima vesti informacij ekrane. Galio bsen rodo galios lemputs
(5).

1 pav. Priekin Nova 5000 pus: 1 jungimo 2 pav. Upakalin Nova 5000 pus: 1 iorinis
mygtukas, 2 LCD jutiminis ekranas, 3 valdymo perkrovimo mygtukas, 2 vidinis perkrovimo
lazdel, 4 garsiakalbis, 5 bsenos lemputs.
mygtukas, 3 OS atnaujinimo mygtukas, 4
maitinimo elemento jungtis, 5 liio baterija, 6
kair ir dein kojels.

Upakalinje pusje (2 pav.) idstyti tokie kompiuterio elementai: iorinis (1) ir vidinis (2)
perkrovimo mygtukas skirti perkrauti Windows CE operacinei sistemai, taip pat operacij sistemos
atnaujinimo mygtukas (3). Upakalinje pusje taip pat montuojama liio baterija (5), kuri
jungiama jungt (4). Dvi kojels (5, 6) leidia patogiai pastatyti Nova 5000 ant lygaus paviriaus.
Virutinje Nova 5000 pusje (3 pav.) idstyti keturi jutikli lizdai (2), atminties kortels
(3), garsiakalbio jungtis (4) ir mikrofonas (5) bei maitinimo pakrovimo lizdas (1). 4 paveiksle
parodyti Nova 5000 onai, kur matyti onins dalys, kuriose matyt pagrindin USB jungtis (1), kuri
naudojama Nova 5000 prijungimui prie kompiuterio ir fail perklimui. Prie jungi (2) gali bti
prijungti klaviatra, pel ar spausdintuvas. Per CRT jungt (3) Nova 5000 gali bti prijungta prie
iorinio ekrano ar projektoriaus. renginys taip pat turi Interneto jungt (4).

12

3 pav. Virutinje Nova 5000 pusje idstyti jurikli lizdai 4 pav. Nova 5000 onuose yra USB jungtys (1,2),
(2), atminties kortels (3), garsiakalbio jungtis (4) ir CRT juntis (3) bei interneto jungtis (4).
mikrofonas (5) bei maitinimo pakrovimo lizdas (1).

1.2.3. NOVA 5000 EKSPERIMENT ATLIKIMAS SU MULTILAB

Nova 5000 eksperimentavimo aplinkos trump vad angl kalba galima rasti gamintojo
tinklapyje8. iame dokumente trumpai, bet i esms supaindinama su svarbiausia programine
ranga, naudojama iame mini kompiuteryje: MultiLab CE, Softmaker, textMaker, Presentations,
Internet Explorer, Inbox, Image Viewer, PocketXpdf, Windows media Player, Nova Paint, NZip,
Sound Recorder, CalcCE bei keletas eksperimento atlikimo pavyzdi. i program pavadinimai
atitinka prastus kompiuteriuose naudojamus programinius rankius, todl j paskirtis skaitytojui
turt bti numanoma pagal anglik programins rangos pavadinim.
Atsivelgiant Nova 5000 galimybes, sukurta speciali Windows CE versija su MultiLab
programine ranga, kuri palaiko Nova 5000. Naudojant 4 davikli jungtis galima prijungti vienu
metu iki 8 i 50 galim jutikli. Tiek paios OS, tiek Multilab atnaujinimus galima rasti emiau
nurodytuose tinklapiuose9.
MultiLab sukurta taip, kad galt atlikti vairias su eksperimentu susijusias uduotis: rinkti
ir rodyti duomenis realiuoju laiku; pateikti duomenis grafikuose, lentelse; analizuoti duomenis
naudojant specialias programas; importuoti ir eksportuoti duomenis kaip failus; stebti vaizdo failus
perirti eksperimentus.
Trumpai aptarsime eksperimentavimo eig naudojant Nova 5000.
1.2.3.1.
1.

MATAVIMO ATLIKIMAS

Pirmiausia paleidiame MultiLab CE program: Start Programs Science and

math Multilab. Nuorod i program galite rasti ir pagrindiniame lange. Turt
pasirodyti pagrindinis MultiLab langas, kuris parodytas 5 paveiksle.

Nova 5000 eksperimentavimo aplinkos trumpas vadas (angl k.), http://fourieredu.com/fwp/wpcontent/uploads/support-downloads/nova5000support/introduction_to_nova5000_learning_environment.pdf.

9
Nova 5000 operacij sistemos binariniai atvaizdai, http://fourieredu.com/support/nova5000-support/nova5000-osimages arba Windows CE perinstaliavimo failai http://www.mokslotechnologijos.lt/nova-5000-mobili-laboratorija.

13

5 pav. MultiLab pagrindinis langas.

2.

3.

4.

5.

jungiame matavimui pasirinkt jutikl jam skirt Nova 5000 lizd. Visada
pradedame nuo 1 lizdo. Jei pirmas jutiklis jungtas ne 1 lizd, tuomet Nova 5000 jo
nepains. Antrasis jutiklis turt bti jungiamas antr lizd ir t.t.
Pagrindiniame MultiLab meniu pasirinkite: Logger Setup arba paspauskite ikon
Setup
, kuri atvers Setup dialogo lang. Jame galite matyti, kad temperatros
daviklis yra atpaintas Auto-identified. Galite naudoti numatytuosius parametrus
arba galite juos pakeisti. Spauskite OK, jei naudosite numatytuosius.
Spauskite ikon Run
nordami pradti matavim. Kaupiami duomenys bus
atvaizduojami grafike realiuoju laiku. Temperatros jutikl kikite alt, o paskui
kart vanden. Grafikas rodys, kaip keiiasi temperatra.
Eksperimentas baigiamas, kaip apspaudiamas Stop enklelis arba kai upildomas
duomen kaupimui skirtas atminties segmentas. Jo tipinis dydis bna nustatytas prie
eksperiment (predifined), norint j galima pakeisti.
1.2.3.2.

DUOMEN ANALIZ

6 paveiksle parodytas MultiLab langas su atliktais eksperimentais. Kairiajame lange matyti,

kad buvo atlikti keli eksperimentai. Analizei pasirenkame vien j.
6.
Atliksime statistin duomen analiz. Pasirinkite du ymeklius grafike paspaud ant
ymekli ikon. ymeklius galima perkelti spusteljus ant j.
7.
Tuomet pasirinkite Tools Analysis ir regresijos tip. Duomenys rodomi
standartinje formoje po grafiku. Atkreipkite dmes, kad emiau grafiko atsirado
tiess lygtis, atitinkanti pasirinkt duomen interval.

14

6 pav. MultiLab eksperimento duomen analiz.

1.2.3.3.

DUOMEN RAYMAS

Tiek duomenis, tiek grafikus galima rayti ar eksportuoti fail saugykl arba perkelti
iorin rengin USB rakt. rayt duomen formatas suderinamas su prastais darbui
naudojamais formatais, pavyzdiui, MS Excel.
1.2.4. KITI NOVA 5000 PROGRAM RANKIAI
Teksto, skaiiuokls ir prezentacij rengimo rankiai yra prastos kompiuterio programos.
Atidarytas TextMaker lankas parodytas 7 paveiksle. Nedidels apimties tekstams vesti galima
klaviatr ekrane, kuri galima suaktyvinti paspaudus ym deiniame apatiniame kampe. ioje
klaviatroje galite aptikti ir lietuvik raidyn. Suprantama, didesns apimties tekstams vesti tokia
klaviatra nepatogi, taiau galima prijungti originalias Nova 5000 mini klaviatr ir mini pel.
Isamios tiek Textmaker, tiek kit programini ranki pilni vartotojo vadovai yra
pateikiami gamintojo tinklapyje10.

7 pav. Teksto redagavimo programos TextMaker langas.

10

NOVA 5000 support, http://fourieredu.com/support/nova5000-support/

15

8 pav. Mini klaviatra ir mini pel patogesns priemons dirbti su didesns apimties tekstais.
Viena i domesni ir nauding diegt programini ranki yra skaiiuotuvas (9 pav.), kuris
paleidiamas tokia seka: Start Program
Science & Math CalcCE. Skaiiuotuvas ga;li bti
jungiamas tris pozicijas: pagrindin (basic mode),
mokslin (scientific) ir statistin (statistics mode).

1.2.5. BDINGOS JUTIKLI

CHARAKTERISTIKOS
Kaip jau minta, prie Nova 5000 galima
prijungti iki 50 vairi jutikli. Standartin
komplekt sudaro 14 jutikli, kuri dauguma
skirti fizikiniams matavimams. gyvendinant
projekt Technologij, gamtos moksl ir men
mokymo infrastruktra buvo nupirkta dar antra
tiek specializuot jutikli, kurie daugiausia
skirti
cheminiams,
biologiniams
ar
aplinkotyriniams matavimams, pavyzdiui,
irdies ritmo jutiklis DT155A, kalcio elektrodas
AC019A, dirvoemio drgms jutiklis DT171A.
iame aprayme pateiksime dviej 9 pav. Skaiiuotuvas gali bti naudinga Nova
jutikli savybi ir j naudojimo bdingus 5000 rankis vairiems skaiiavimams atlikti.
bruous, kit jutikli charakteristikos ir prijungimas prie Nova 5000 yra panas.
1.2.5.1.

ATSTUMO JUTIKLIS DT020-1

Atstumo matuoklis skirtas matuoti atstum tarp jutiklio ir objekto 0,2 iki 10 m intervale. io
jutiklio pagalba matavimo duomenys gali bti ufiksuojami 50 kart per sekund, todl j galima
naudoti objekto judjimo eksperimentams atlikti. Jutiklis tiekiamas su tvirtinimo strypu (10 pav.).

16

Atstumo jutiklio veikimas pagrstas

sonarini sistem veikimo principu. Jame yra
montuoti ultragarso sistuvas ir imtuvas. Prie
garsiakalbio yra prijungtas kondensatorius, kuris
pastoviai sikrauna ir isikrauna. sikrovimo ir
isikrovimo dan pasirenka naudotojas.
Kondensatoriaus isikrovimo metu garsiakalbis
ispinduliuoja ultragarso impuls, kuris pasieks
artimiausi objekt atsispindi nuo jo ir grta
jutikl. Procesorius esantis jutiklio viduje,
priklausomai nuo ultragarso impulso trukms
kelyje, apskaiiuoja atstum iki objekto.
Kadangi jutiklis pasiymi dideliu srovs
suvartojimu, rekomenduojama atlikti matavimus
10 pav. Atstumo jutiklis DT020-1 su tvirtinimo
su jungt ioriniu maitinimo altiniu.
strypu.
Matuojamas objektas bt ne ariau nei 20 cm
iki atstumo jutiklio ir turti kuo didesn ploki atspindint paviri. Jeigu pavirius pasiymi
nesimetriku atspindiu, tai ultragarso bangos gali atsispindti kit pus, nei yra imtuvas. Atstumo
jutiklis imatuos atstum iki ariausiai esanio objekto, kuris patenka jutiklio veikimo zon
(matymo kamp).
1 lentel
Atstumo jutiklio specifikacijos

Diapazonas:
Tikslumas:
Skiriamoji geba (12 bit):
Duomen nuskaitymo danis:
Imtuvo matymo (veikimo) kampas:
Matavimo charakteristikos:
Duomen registravimo renginio jimas:
Jutiklio naudojimo rekomendacijos:

0,2 m 10 m
2 % nuo viso diapazono
2,44 mm
Iki 50 matavim per sekund.
Nuo 15 iki 20
Parodo pozicij, greit ir pagreit.
Skaitmeninis
Galima naudoti kai prie duomen registravimo
renginio prijungtas AC/DC tampos altinis.

Jutiklis yra sukalibruotas ir paruotas naudojimui. Jis naudojimas su Nova5000 ir MultiLab

programine ranga tokia seka:
1)
Paleisti MultiLab CE programin rang.
2)
Prijungti atstumo jutikl prie Nova5000 skaitmeninio jimo lizdo (pradedant nuo 1).
Jutiklis turi bti automatikai atpaintas MultiLab programins rangos.
3)
Paspausti Setup pagrindinje ranki juostoje (angl.: main toolbar) ir nustatyti
duomen registravimo renginio, duomen nuskaitymo dan (angl.: sample rate) bei
matavim skaii (angl.: number of samples).
4)
Pradti matavimus paspaudiant Run.
Pagal nutyljim teigiama jutiklio veikimo kryptis nukreipta nuo jutiklio. Norint pakeisti
krypt (teigiama nukreipta jutikl) reikia atlikti tokius veiksmus:
1)
Paspausti Logger pagrindinje ranki juostoje.
2)
Paspausti Preferences ir pasirinkti Distance positive direction.
3)
Pasirinkti norimus nustatymus ir paspausti OK.
Norint nustatyti atskaitos pradi nuo nulio, paspaudus Setup, reikia atlikti tokius veiksmus:
1)
2)
3)

Paspausti Properties
.
Paspausti Set Zero.
Paymti Set the current reading to zero ir paspausti OK.

17

1.2.5.2.

GEIGERIO MIULERIO SKAITIKLIS DT116

Yra montuotas Geigerio Miulerio vamzdis, kuris gali registruoti alfa, beta ir gama
spinduliuot. Skaitiklis yra sukurtas automatikai registruoti jonizuojani spinduliuot.
Pagrindin Geigerio Miulerio skaitiklio sudedamoji dalis daviklis, vadinamas GeigerioMiulerio vamzdiu, kuris yra pripildytas inertinmis dujomis. Kai didels energijos dalel patenka
vamzd, jonizuoja dujas, kurios tampa laidios ir trumpam sukuriama elektros srov. Vamzdis
sustiprina duj laidum ir nusiunia srovs impuls skaiiuotuv, fiksuojant impuls skaii.
Geigerio Miulerio skaitiklis tiekiamas su tvirtinimo strypu ir apsauginiu dangteliu (11 pav.).
Geigerio Miulerio skaitiklio jonizuojanios spinduliuots matavimo diapazonas yra 04096 Bq
(Bekereli). Jame rengtas maitinimo indikatorius ir garsinis signalas, kuris informuoja apie
kiekvien uregistruot impuls.
Geigerio Miulerio skaitiklis tiekiamas su
jame esaniu Geigerio Miulerio vamzdiu ir
integruotu maitinimo altiniu. Dl to j galima
tiesiogiai jungti prie duomen registravimo
renginio, kuris iduoda 5 V tamp reikaling
skaitiklio veikimui. Skaitiklyje yra montuotas
maitinimo indikatorius, kuris vieia geltonai,
kai pajungtas maitinimas. Taip pat skaitiklyje
yra montuotas garsinis signalas, kuris skleidia
gars po kiekvieno rayto impulso.
Geigerio Miulerio vamzdio langas yra
padarytas i labai plonos ir jautrios mediagos
(ruio), kuri netinkamai naudojama gali bti
greitai sugadinta. Dl ios prieasties yra
pridtas apsauginis dangtelis, kuris daugeliu 11 pav. Geigerio Miulerio skaitiklis DT116 su
atveju turi bti udtas ant skaitiklio, iskyrus tvirtinimo strypu ir dangteliu.
atvej kai registruojama alfa jonizuojanioji
spinduliuot. Dangtelyje yra skylut, kad numimo ir udjimo metu nesusidaryt vakuumas.
Dangtelio numimo ir udjimo metu ta skylut bt neudengta.
2 lentel
Geigerio Miulerio skaitiklio specifikacijos

Diapazonas:
Skiriamoji geba (12-bit):
Jautrumas:
Langelio storis:
Langelio mediaga:
Dujos:
Maiausia matavimo trukm:
sisotinimo slenkstin tampa (Vb1):
sisotinimo ilgis (Vb2-Vb1):
Rekomenduojama maitinimo tampa:
Duomen kaupiklio jimo tipas:

04096 Bq
1 Bq
Alfa, beta, gama
1.5 to 2.0 mg/cm2
rutis
Neonas, argonas ir halogenai
90 s
450 V
150 V
500 V
Skaitmeninis

Geigerio Miulerio skaitiklio efektyvumo priklausomyb nuo tampos pateikta 12 paveiksle.

Tinkamiausia matavimams yra tiesin dalis, kur registruojam daleli skaiius priklauso nuo
tampos tiesikai. i srit naudojantys skaitikliai vadinami proporcingaisiais skaitikliais. Jie
naudoja maesn potencial skirtum (tuo paiu ir sukuriam elektrin lauk), todl gali nustatyti ir

18

jonizuojaniosios spinduliuots energij. sisotinimu vadinama grafiko sritis, kurioje daleli kiekis
beveik nepriklauso nuo tampos, todl neprasminga ios srities naudoti daleli skaitiklyje.

12 pav. Geigerio Miulerio skaitiklio efektyvumo priklausomyb nuo tampos.

(http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/f/f7/Detector_regions.gif)

Geigerio Miulerio skaitiklis yra sukalibruotas ir paruotas naudojimui. Apsauginis dangtelis

daugeliu atveju turi bti udtas ant skaitiklio, iskyrus tuos atvejus kai registruojama alfa
jonizuojanioji spinduliuot. Geigerio Miulerio skaitiklio duomen registravimo renginys negali
atpainti automatikai (emiau punktas 3), todl duomen registravimo renginys turi veikti esant 8inputs reimui (emiau punktas 4).
Norint Geigerio Miulerio skaitikl naudoti su Nova5000 ir MultiLab, reikia
1)
Paleisti MultiLab CE programin rang.
2)
Prijungti Geigerio Miulerio skaitikl prie Nova5000 jimo lizdo.
3)
Paspausti Setup pagrindinje ranki juostoje ir nuimti ymjim ties Auto Detect
Sensors.
4)
Iskleidiamajame meniu pasirinkt GM counter 4096 Bq.
5)
Paspausti Rate tab ir pasirinkti duomen registravimo renginio duomen nuskaitymo
dan (angl. sampling rate). Paspausti Sample ir pasirinkti matavim skaii (angl.
number of samples). Paspausti OK.
6)
Norint pradti matavimus paspausti Run.

19

1.3.

XPLORER GLX VADAS

1.3.1. XPLORER GLX PASKIRTIS IR SAVYBS

Xplorer GLX yra eksperimentini matavimo duomen kaupimo, pateikimo ir analizs
prietaisas, veikiantis kartu su PASPORT tipo jutikliais. Jis skirtas tiek fizikos, chemijos, biologijos
laboratoriniams darbams mokykloje atlikti, tiek ir sudtingesniems matavimams. Xplorer GLX
gali bti naudojamas arba kaip visikai savarankikas portatyvinis kompiuterizuotas prietaisas, arba
gali bti prijungiamas prie stacionaraus arba neiojamo kompiuterio, kuriame instaliuota
DataStudio programin ranga. Prie Xplorer GLX USB jungi galima prijungti papildom
kompiuterin pel, klaviatr arba spausdintuv. Duomen kaupiklyje Xplorer GLX yra
montuotas garsiakalbis ir garso signal ivestis. papildomoms ausinms arba sustiprintam
garsiakalbiui.
Xplorer GLX renginio skystj kristal ekranas apie 7,5 x 5,5 cm, eksperiment duomenys
renginio ekrane pateikiami skaitmenine reikme ir grafikai, ekrano raika 320x240 pikseli.
Vidin prietaiso atmintis 12 MB; duomen rinkimo danis 50 000 Hz; jame integruotas funkcijos
generatorius; keturi sensori prijungimo gnybtai. Ant renginio korpuso sumontuoti renginio (tame
tarpe ekrano, program) valdymo mygtukai, USB jungtys. Xplorer GLX sukauptus eksperiment
duomenis per USB jungt galima perduoti vartotojo kompiuter. iam tikslui rinkinyje yra visi
reikalingi priedai bei vartotojo kompiuteriui programin ranga DataStudio. Vaizdas i renginio
ekrano gali bti perduodamas vartotojo kompiuterio ekran. Rinkinys pilnai paruotas darbui
jame yra visi papildomi rengimai ar priedai, kad iuo rinkiniu bt galima atlikti kinematikos,
dinamikos, Huko dsni tyrimo ir trinties jgos matavimo bandymus.
1.3.2. XPLORER GLX IORINS JUNGTYS IR VALDYMAS
13 paveiksle parodytas iorini rengini prijungimo prie Xplorer GLX jungtys. Maitinimo
tiekimas sijungia automatikai, kai adapteris jungiamas maitinimo tinkl. Jeigu GLX veikia su
baterijomis arba jeigu adapteris jau yra prijungtas, paspaudus apie 1 sek. laikykite nuspaust
maitinimo mygtuk ( ) prietaisas sijungia. Rekomenduojama GLX naudoti jungt maitinimo
tinkl, kai tik tai manoma.

13 pav. Iorini rengini prijungimas prie Xplorer 14 pav. Xplorer jutikli ir zond lizdai
GLX.

Jeigu GLX bus naudojamas su kompiuteriu, pridedamu USB kabeliu GLX prijungiamas prie
kompiuterio USB jungties. Norint naudoti papildom pel, ji prijungiama prie USB jungties
deiniojoje GLX pusje. Pel nra btina darbui visk, k galima atlikti naudojant pel, galima

20

atlikti ir per GLX klaviatr. Jeigu tenka vesti daug duomen, per USB jungt deinje GLX pusje
prijungiama klaviatra.
14 paveiksle parodyti lizdai, prie kuri jungiami jutikliai. Prie pagrindini jungi, esani
GLX viruje, galima prijungti iki keturi PASPORT jutikli. Paprastai GLX automatikai atpasta
jutikl ir jungia grafiko rodym arba atidaro kit ekran, kai prijungiamas jutiklis. Komplekte
esatys greito atsako zondai ar kiti PASCO temperatros zondai jungiami prie atitinkam jungi
kairiojoje GLX pusje. Greito atsako temperatros zond matuojamas diapazonas apima nuo -10 iki
+70C, o nerdijanio plieno zond nuo -10 iki +135C. tampos zondas prie jungties kairiojoje
GLX pusje, kai norima atlikti tampos nuo -10 iki +10V matavimus. tampos zond galima
prijungti prie tampos altini tik prie tai prijungus j prie GLX. Nejunkite tampos altinio tol, kol
zondas nra prijungtas prie GLX. Prie atjungiant zond paalinkite visus tampos altinius.
Ausins arba garsiakalbiai, kurie reikalingi garsui generuoti, prijungiami juos prie signalo
ivesties jungties. Taip pat galima naudoti integruot GLX garsiakalb. USB duomen saugojimo
renginys (atmintin), prijungiama prie GLX duomen kaupiklio USB jungties ir taip padidinti talp
duomen saugojimui ir papildomam saugojimui.
1.3.3. MATAVIMO ATLIKIMAS SU XPLORER GLX
Xplorer GLX galimybs labai plaios, todl pirmiausia atlikime paprast eksperiment, kad
tas galimybes galtume analizuoti.
1.
jungiame prietais: paspaudiame mygtuk, esant apatiniame deiniajame klaviatros
kampe ( ) ir laikome j nuspaust madaug vien sekund.
2.
Temperatros jutikl prijungiame prie vienos i jungi kairiojoje GLX pusje.
Daniausiai grafikas su temperatros (C) ir laiko (s) aimis pradedamas rodyti
automatikai (15 pav.).

15 pav. Prijungus temperatros jutikl, pradedamas 16 pav. Laikant rankoje, jutiklio registruojama
rodyti grafikas su temperatros (C) ir laiko (s) aimis. temperatra atvaizduojama ekrane.

3.

Matavimo atlikimui paspauskite

. GLX fiksuoja ir vaizduoja duomenis, gaunamus
i jutiklio. Paspauskite
(Autoscale), kad automatikai nustatytumt grafiko
mastel.
4.
Temperatros zond laikykite rankoje ir stebkite, kaip keiias grafike pateikiami
duomenys (16 pav.).
5.
Nordami sustabdyti duomen raym, dar kart paspauskite
. Norint surinkti
daugiau duomen, vl paspauskite
.
Yra keletas duomen surinkimo bd, naudojant GLX duomen kaupikl. is yra
paprasiausias ir daniausiai naudojamas.

21

1.3.4. PAGRINDINIO EKRANO FUNKCIJOS

Visos silomos GLX funkcijos idstytos pagrindiniame ekrane. Pagrindin ekran (17 pav.)
sudaro nuorodos, apatin eilut ir virutin eilut. Funkcij valdymas vykdomas naudojant apatin
eilut (18 pav.).

17 pav. Pagrindin ekran sudaro nuorodos, apatin

eilut ir virutin eilut

1.3.4.1.

APATIN EILUT

Nuorodas apatinje pagrindinio ekrano eilutje galima pasirinkti bet kuriuo funkciniu
mygtuku:
,
,
ir
. Grafiko, lentels, skaiiuotuvo ir jutikli ekranai yra
naudojami daniausiai, todl jie yra greiiausiai pasiekiami. Jeigu norite, kad apatin nam ekrano
eilut laikinai bt matoma bet kur GLX aplinkoje, paspauskite ir palaikykite nuspaust mygtuk
. Tuo paiu metu paspauskite funkcin atitinkamo ekrano mygtuk.
Kituose ekranuose paprastai ekrano apaioje matomos keturios pasirinktys, kurios
pasiekiamos funkciniais mygtukais.

18 pav. Apatin GLX eilut.

19 pav. Trumposios FLX ekrano nuorodos.

22

1.3.4.2.

PAGRINDINS NUORODOS

Pagrindins nuorodos veda kitus GLX aplinkos ekranus. Nordami atidaryti ekran per
nuorod, rodykli auktyn, emyn, kair ir dein mygtukais paymkite reikiam nuorod, ir
paspauskite
.

20 pav. Pagrindins ekrano nuorodos.

Duomen failai (Data Files). Kai baigtas duomen rinkimas arba GLX konfigravimas
bandymui, duomen fail (Data Files) ekrane galima isaugoti darb. ia taip pat galima atidaryti
ar itrinti isaugotus failus bei tvarkyti rodmenis, jutiklius, skaiiavimus ir rankiniu bdu vest
duomen srautus, kurie yra duomen fail dalys.
Skaiiai (Digits). iame ekrane rodomi duomenys realiu laiku, kai jie yra gaunami i
jutikli ir skaiiavim. Vienu metu galima matyti iki ei duomen altini.
Matuoklis (Meter). is ekranas imituoja analogin matuokl su rodykle, kuris proporcingai
atspindi jutiklio atliekam matavim.
Laikmatis (Stopwatch). iame ekrane GLX galima naudoti, kaip laikmat atliekam
veiksm laikui matuoti. Laikmatis jungiamas ir sustabdomas per GLX klaviatr. Taigi tam
nereikalingi jokie jutikliai.
Laiko skaiiavimas (Timing). Laiko skaiiavimo ekranas naudojamas foto utvar,
skriemuli ir kit perjungimo ar skaiiavimo jutikli konfigravimui.
Nustatymai (Settings). Nustatym ekranas naudojamas pakeisti GLX pavadinim, laik,
dat ir ekrano parametrus, laik iki automatinio isijungimo, GLX reakcij jungim ar jutiklio
prijungim.
Galingumas (Output). Galingumo ekrane yra kontroliuojamas signalas, kur GLX sukuria ir
skleidia per integruot garsiakalb arba ausines ar sustiprintus garsiakalbius.
Pastabos (Notes). Pastab ekrane galima kurti, skaityti ir redaguoti puslapius ar tekstines
pastabas, kurios bus isaugotos su bandymo parametrais arba surinktais duomenimis.
Grafikas (Graph). Grafiko ekranas naudojamas duomenims ymti ir analizuoti. Daugeliu
atvej grafikas yra geriausias bdas matyti duomenis tokius, kokie jie surenkami.
Lentel (Table). Lentelje duomenys rodomi skaiiais stulpeliuose. Juos galima naudoti
redaguojant ir vedant duomenis bei statistinei analizei.
Skaiiuotuvas (Calculator). ekran galima naudoti, kaip prast skaiiuotuv norint
apskaiiuoti paprast reikini rezultat, ir kaip grafin skaiiuotuv lygi sudarymui.
Skaiiuotuvu taip pat galima atlikti surinkt duomen sraut ir rankiniu bdu vest duomen
rinkini matematinius veiksmus.
Jutikliai (Sensors). Nordami pasirinkti, kai jutikliai rinks duomenis, naudokite jutikli
ekran. Ekrane rodoma, kurie jutikliai yra prijungti prie GLX, ir kiekvieno sensoriaus valdymo
elementai.
Isamios darbo su kiekviena funkcija instrukcijos pateikiamos detaliame GLX Explorer
aprayme lietuvi kalba.

23

1.3.4.3.

VIRUTIN EKRANO EILUT

Virutin eilut yra pagrindinio ekrano dalis, kuris visada matoma bet kur GLX aplinkoje. Ji
rodo laik, dat ir GLX pavadinim arba atidaryto failo pavadinim. Ji taip pat rodo duomen
raymo bkl, baterijos energijos lyg ir naudojamos atminties kiek.
Virutinje eilutje rodomas laikas ir data nustatomi automatikai, kai GLX yra
prijungiamas prie kompiuterio, kuriame instaliuota DataStudio programin ranga. Laik ir dat
bei j rodymo format galima pakeisti rankiniu bdu nustatym ekrane.
Pagal gamyklinius nustatymus virutinje eilutje rodomas pavadinimas yra
XplorerGLX. Jeigu klasje arba laboratorijoje naudojate daugiau negu vien GLX, kiekvienam
galite sutiekti unikal pavadinim. Kai atidaromas anksiau isaugotas failas, vietoje GLX
pavadinimo rodomas failo pavadinimas.
Jeigu naudojate pel, uuot paspaud mygtuk
duomen kaupiklio klaviatroje, galite
paspausti pagrindinio ekrano nuorod ( ). Taip i bet kurios GLX aplinkos sugrite
pagrindin ekran.
Duomen raymo simbolio pasikeitimas rodo, kad GLX surenka duomenis ir kokiame
mgini atrinkimo reime jis veikia. Jis taip pat praneama, kai raoma arba praneama garsin
pastaba. Jeigu naudojate pel, uuot spaudus mygtuk
duomen kaupiklio klaviatroje, galite
paspausti duomen raymo simbol ir taip pradti arba sustabdyti duomen kaupim.

21 pav. Virutin GLX ekrano eilut.

22 pav. Duomen raymo bkl simboliai.

Atminties daviklis rodo, kiek laisvos atminties yra duomen kaupiklyje. Kadangi
duomenys saugomi RAM atmintyje, simbolis tamsja nuo apaios vir. Visikai upildytas
simbolis reikia, kad duomen raymui yra maai atminties arba jos visai nebra. Jeigu naudojate
pel, spustelkite atminties davikl ir taip atidarykite duomen fail ekran, pradkite nauj fail arba
isaugokite fail, su kuriuo dirbate.
Kai GLX naudoja baterijos tiekiam energij, baterijos daviklis rodo baterijos krovimo
lyg. Kai baterija yra visikai krauta, visas daviklis yra pilkos spalvos. Baterijos daviklis taip pat
rodo, kada GLX yra prijungtas prie elektros tinklo ir baterija yra kraunama.

24

II.

DALYKINIO TURINIO EKSPERIMENTAI

2.1.

GAMTOS TYRIMAI

2.1.1. VIESINIO MIKROSKOPO SRANGA: MECHANINS IR OPTINS DALYS,

MIKROSKOPAVIMAS
DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS
Mikroskopas (gr. mikros maas, skopein stebti) yra optinis prietaisas, kuriuo
padidinamas ypa smulki objekt bei j struktr, kuri nemanoma pamatyti paprasta akimi,
vaizdas. Todl mikroskopas yra skirtas lsteli, audini ir organ vidinei sandarai stebti ir tirti.
Mikroskopins technikos tobuljimas turjo takos anatomijos mokslo vystymuisi. Iki iolei
mikroskopas iliko pagrindine organizm vidins sandaros tyrimo priemone, todl dirbantiems su
mikroskopu svarbu suprasti jo sandar ir veikimo principus.
Pagal stebimo objekto apvietim mikroskopai skirstomi viesinius ir elektroninius.
viesinio mikroskopo pagrind sudaro vairaus didinimo li (optin) sistema. Pro j tiriamas
objektas pervieiamas aplinkoje isklaidyta viesa arba viesos altiniu, pvz., elektriniu viestuvu.
Daniausiai viesinis mikroskopas turi tik vien okuliar, pro kur matom vaizd galima stebti tik
viena akimi. Toks mikroskopas vadinamas monokuliariniu. Tobuljant mikroskopinei technikai
yra sukonstruota vairi tip mikroskop. viesinis mikroskopas su dviem okuliarais (pro j vaizd
galima stebti abiem akimis) yra vadinamas binokuliariniu, arba stereoskopiniu.
Pro elektronin mikroskop stebimo objekto vaizdas padidinamas tkstanius ir daugiau
kart, kadangi tiriamas objektas yra pervieiamas elektron srautu. Elektron srauto bangos yra
daug kart trumpesns u viesos spinduli bangas, todl pro j pamatomos itin maos dalels,
pavyzdiui, virusai arba viesiniu mikroskopu nematomos lsteli organels. Jau sukurti
elektroniniai mikroskopai, kuri skiriamoji geba iki 0,1 nanometro. iuo renginiu galima matyti
elektron atom lygmeniu, jo maksimalios didinimo galimybs iki 20 milijon kart. Pagrindin
i mikroskop paskirtis nanotechnologijos ir puslaidininki tyrimai. Dmuo nano kils i
graik odio nannos, reikianio nyktukas, kitaip tariant itin maas. Dabartinje kalboje
nanometras reikia vien milijardin metro dal, tai 17 tkst. 181 tkst. kart maiau u mogaus
plauko stor. Nanotechnologijos svoka vartojama apibdinant nuo 0,1 iki 100 nanometr dydio
mediagas.
Mikroskopavimas tai paprasta akimi neirim biologini objekt ar j daleli,
ufiksuot mikropreparate, analiz arba tyrimas stebint juos pro mikroskop. i objekt tyrimo
mokslas vadinamas mikroskopija.
Mikropreparatas pro mikroskop apirti paruotas tiriamasis objektas. Mikropreparatai
skirstomi ilgalaikius ir laikinuosius.
Ilgalaikis mikropreparatas ruoiamas i fiksuotos mediagos. Fiksuojamos dalys yra
merkiamos tam tikrus tirpalus fiksatorius (pvz., glicerolio, etanolio ir vandens miin ar kt.),
kuriuose gyvi audiniai apmirta, bet j anatomin sandara nepasikeiia. Po to jos dedamos ant
objektini stikleli ir tvirtai udengiamos dengiamaisiais stikleliais. itaip paruotus (ufiksuotus)
objektus galima ilaikyti ilg laik.
Laikinasis mikropreparatas ruoiamas i vieios (gyvos) mediagos. Apirti skirta dalis
(arba jos pjvis) merkiamas ant objektinio stiklelio ulaintus 12 vandens laus (vengti vandens
pertekliaus) bei atsargiai udengiama dengiamuoju stikleliu. iuo bdu ufiksuoti objektai ilgai
laikyti netinka. Atlikus mikroskopavim, objektas nuo objektinio stiklelio paalinamas.
Tikslas. Pagilinti inias apie viesinio mikroskopo sandar, isiaikinti didinimo galimybes
juo tiriant lsteles ir audinius bei tobulinti mikroskopavimo gdius.

25

Priemons:

viesinis (monokuliarinis) mikroskopas.

Ilgalaikis arba laikinasis mikropreparatas.

Darbo eiga
1.
2.
3.
4.

Susipainti su teorine mediaga.

Inagrinti viesinio mikroskopo mechanines ir optines dalis bei jas suymti 1 pav.
Isiaikinti darbo su mikroskopu principus.
Susipainti su mikroskopo prieira ir apsauga.

26

Laboratorinio darbo
VIESINIO MIKROSKOPO SRANGA:
MECHANINS IR OPTINS DALYS, MIKROSKOPAVIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas ..........................................................................

Partneriai ................................................................................................
1.

Inagrinkite viesinio mikroskopo mechanines ir optines dalis bei rodyklmis jas

parodykite 1 pav. (Tubusas, okuliaras, revolveris, objektyvai, kondensorius (diafragma),
objektinis stalelis, laikikliai (gnybtai), makrometrinis (netikslaus fokusavimo) sraigtas,
mikrometrinis (tikslaus fokusavimo) sraigtas, viestuvas, rankena, stovas).

2.

Isiaikinti darbo su mikroskopu principus.

1.
Atveriama
diafragma,
pakeliamas
kondensorius, jungiamas viestuvas ir
sureguliuojamas tinkamiausias stebjimo
lauko apvietimas. Tai atlikus tinkamai,
viesusis stebjimo laukas yra taisyklingo
skritulio formos ir gerai bei vienodai
apviestas.
2.
Ant mikroskopo objektinio stalelio padedamas
ir
metaliniais
laikikliais
(gnybtais)
pritvirtinamas tiriamas mikropreparatas.
3.
I pradi preparatas tiriamas 8x arba 10x
kart didinimo objektyvu, o po to didesnio
didinimo objektyvu (40x). Tiriant 8x (10x)
objektyvu, nuotolis tarp jo iorinio lio ir
mikropreparato paviriaus yra apie 9 mm, 40x
objektyvu 0,6mm bei 90x (imersiniu)
objektyvu 0,15 mm. Sukinjant netikslaus
fokusavimo
(makrometrin)
sraigt
nustatomas tyrimo vaizdas, o tikslaus
fokusavimo (mikrometrin) sraigt stebimo
objekto
optimalus
rykumas.
Tiriant
mikroskopu, turiniu imersin objektyv 1 pav. viesinis (monokoliarinis)
(90x), ant mikropreparato ulainama kedro mikroskopas
arba (tam skirto) kito aliejaus, kurio lio rodiklis yra panaus objektinio stiklelio ir
mikroskopo li sistemos stiklo lio rodikl (n 1,51).
4.
Tiriant mikroskopu peririmi keli regjimo laukai bei surandama vieta, kurioje
stebimi objektai matomi geriausiai.

3.

Susipainti su mikroskopo prieira ir apsauga.

Negalima jga sukti sraigt. Optins dalys turi bti varios, reikia jas saugoti nuo
mechanini paeidim: brim, slyio su skysiais.

27

Vandens lae ruoiant laikinuosius mikropreparatus, ant dengiamojo stiklelio iorins

puss negali likti vandens, o dengiamasis stiklelis neturi plaukioti per dideliame
skysio lae.
Objektyv, okuliar liai valomi j valymui skirtu specialiu popieriumi arba specialia
tam skirta mediaga. Jeigu nevarumai yra pridiv prie objektyvo, tuomet jam valyti
naudojamas tam tikslui skirtas skystis. Objektyvas valomas, j pasukus revolveriu
padt, kurioje jis yra isikis priek u stalelio rib (atkreipkite dmes tai, kad 40x
didinani objektyv liai yra mai bei giliau montuoti).
Negalima li valyti pirtais, popieriumi, ligninu, vata. Jie valomi mikroskopo
liams valyti skirtu audeklo gaballiu. Objektiniai ir dengiamieji stikleliai valomi
prie laboratorin darb ir po jo, naudojant filtrin popieri. Stikleli negalima valyti
tuo paiu audeklo gaballiu, kuriuo valomi mikroskopo liai.
Baigus tirti mikroskopu, pakeliamas mikroskopo tubusas, nuo objektinio stalelio
nuimamas ir dut dedamas ilgalaikis mikropreparatas, ijungiamas apvietimas (O
padtis), nuleidiamas kondensorius bei sukant revolver nustatomas 8x arba 10x kart
didinimo objektyvas. Nuo objektinio stalelio nuvalomi skysiai, dulks, patikrinama
objektyv vara (jeigu buvo naudojamas imersinis objektyvas, minktu audeklu nuo jo
didinimo lio nuvalomas imersinis aliejus). itaip paruotas mikroskopas pastatomas
viet.

Ivados (pateikite ivad apie viesinio mikroskopo galimybes tirti lsteles ir audinius):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UDUOTYS
1.
Kok prietais vadiname mikroskopu bei koki tip j gali bti?
2.
Kaip vadinamas smulki biologini objekt tyrimas pro mikroskop?
3.
K vadiname mikropreparatu? Kuo ilgalaikis mikropreparatas skiriasi nuo laikinojo?
4.
Remdamiesi gytomis iniomis, lentel suraykite, kurios viesinio mikroskopo dalys
priskiriamos prie optini, o kurios prie mechanini dali.
Optins dalys

5.
6.
7.
8.

Mechanins dalys

Kaip apskaiiuojama, kiek kart stebimas objektas buvo padidintas?

Paaikinkite darbo su mikroskopu principus.
Nurodykite, kaip tinkamai priirti ir saugoti mikroskop?
Palyginkite viesinio ir elektroninio mikroskopo didinimo galimybes.

28

2.2.

MEDIAG APYKAITA IR PERNAA. MOGAUS SVEIKATA

2.2.1. MOGAUS KRAUJAS IR KRAUJOTAKOS SISTEMA
2.2.1.1.
KRAUJO SANDAROS MIKROSKOPINIS TYRIMAS
(Pagal I-j tyrinjimu grindiamo mokymosi lygmen)

DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Kraujo sandara. Kraujas skystas jungiamasis audinys. Jis kitiems audiniams tiekia
deguonies ir maisto mediag jas ineiodamas po vis organizm. Taip pat i organizmo surenka ir
igabena alintinus junginius.
Apirint kraujo tepinl pro mikroskop (1 pav.), jame matyti vairios formos daleli. Tai
kraujo lstels eritrocitai ir leukocitai bei ploktels trombocitai. Jie plauko gelsvoje
tarplstelinje terpje kraujo plazmoje.
Kraujo plazma gabena kraujo lsteles ir plokteles bei vairias mediagas, nes didesn jos
dal sudaro vanduo. Vandens kiekis plazmoje yra pastovus. Kraujas jo prisipildo tekdamas per
arnyn. Plazmos vanduo tirpina mediagas, nes tik itirpusias jas gali ineioti po organizm.
Plazmoje randama i chemini jungini: gliukozs, vitamin, mineralini drusk, kaip antai: kalio,
kalcio, magnio. Todl plazma yra mediag miinys. Taip pat ia yra riebal ir baltym. Plazm
sudarani mediag pasiskirstymas procentais yra toks: vandens 92 proc., baltym 7 proc.,
mineralini drusk 0,9 proc., gliukozs 0,08-0,12 proc., lipid 0,6 proc. Baltymai plazm daro
klampi. I j ypa svarbs tie, kurie kovoja su mikrobais, taip pat fibrinogenas, nes jis padeda
kraujui kreti. Mediag kiekis plazmoje priklauso nuo mogaus mitybos, todl kaskart jis
neymiai keiiasi.
Kraujo lstels ir ploktels. Eritrocit forma primena abipus gaubt disk. ias kraujo
lsteles dengia plazmin membrana, pro kuri palaikomas ryys tarp j vidaus ir kraujo plazmos.
mogaus ir kit induoli eritrocitai neturi branduolio bei kno lstelms bding organeli,
pavyzdiui, mitochondrij. Suaugusio mogaus organizme juos gamina raudonieji kaul iulpai.
Eritrocitai atlieka svarbi duj main funkcij tarp plaui ir audini. Deguon ir anglies
dioksid jiems prisijungti padeda citoplazmoje esantis hemoglobinas. Tai baltymas, kurio sudtyje
yra daug geleies. Eritrocitams jis suteikia raudon spalv, o ie raudonai nudao vis krauj, dl
ios savybs jie dar vadinami raudonosiomis kraujo lstelmis. Paprastai kraujas atrodo kaip
vientisas raudonos spalvos skystis. ios kraujo spalvos intensyvumas priklauso nuo jame esani
deguonies arba anglies dioksido duj koncentracijos. Arterinis (O2 prisotintas) kraujas bna
skaisiai raudonas, o veninis (CO2 prisotintas) tamsiai raudonas.
Eritrocit membranose yra specifini baltym (ymim A ir B raidmis), kurie lemia kraujo
grup.
Leukocitai yra bespalviai (gr. leukos baltas), todl dar vadinami baltosiomis kraujo
lstelmis. Jie taip pat gaminami kaul iulpuose. ios kraujo lstels turi branduoli ir tipikoms
kno lstelms bding organeli. Paprastai leukocitai cirkuliuoja su plazma, bet gali keisti form ir
patys prasiskverbti pro kapiliar sieneles. Leukocit yra kelios rys, pavyzdiui, limfocitai,
monocitai, fagocitai ir kt. Pagal citoplazmos grdtum jie skirstomi grdtuosius leukocitus (j
branduoliai segmentuoti, o citoplazma turi vairaus dydio grdeli) ir negrdtuosius leukocitus
(j branduoliai nesegmentuoti, o citoplazma neturi specifini grdeli). Visi kartu jie sudaro
organizmo gynybos nuo svetimkni pajgas.
Kadangi kraujas yra skystis ir teka dl aukto spaudimo, paeidus kraujagysl jis ima srti
ior. Taiau kraujas turi savyb kreti ir apsaugoti organizm nuo nukraujavimo. Krejimo
reakcijoms vykti reikalingas kalcis ir vitaminas K, o ypa tam yra svarbios kraujo ploktels
trombocitai. Pirma, jie geba sukibti. Pavyzdiui, plyusiam kapiliarui ukimti pakanka sukibusi
trombocit. Antra, jie turi kreini mediag. Jeigu aizda gili, trombocitai joje suyra ir i
mediag iskiria kraujo plazm. Jos siaurina kraujagysli spind, taip pat padeda tirpiam
fibrinogenui virsti netirpiu fibrinu. Todl pateks ior fibrinogenas kietja ir virsta tvirtu fibrino

29

tinklu, kuris iraizgo aizdos paviri ir sudaro klit. Jame strigusios kraujo lstels ir ploktels
sudaro tromb ir ukema kraujo nutekjimo viet.

1 pav. mogaus kraujo tepinlio fragmentas stebint pro mikroskop

(mikropreparatas Nr. 12). Rodyklmis parodyta: a) eritrocitas, b) leukocitas
Kadangi kraujo lstels trumpaams, jos turi nuolat atsinaujinti. Prieingai nei kno, ios
lstels paios dalintis negeba, todl gaminamos raudonuosiuose kaul iulpuose, blunyje bei
limfins sistemos mazguose, kurie trumpiau vadinami limfmazgiais. Kraujo lsteli gamyba
vadinama kraujodara.
1 lentel
Kraujo lsteli ir plokteli ypatybs ir funkcijos

Lstels ir ploktels Eritrocitai

Leukocitai

Ypatybs
Kur gaminamos

Ypatumai

Baltymai

Funkcija

30

Trombocitai

2 lentel
Ris
Neutrofiliniai
granulocitai
(neutrofilai)
grdtieji
leukocitai
(arba
granulocitai), j
branduoliai
segmentuoti,
o
citoplazma
turi
vairaus
dydio
grdeli.
Kraujyje
jie
sudaro iki 70
proc.
vis
leukocit,
todl
kraujo tepinlyje
juos
lengva
pastebti. Daosi
tiek rgiais, tiek
baziniais daais
Acidofiliniai
granulocitai
(eozinofilai)
grdtieji
leukocitai
(arba
granulocitai), j
branduoliai
segmentuoti,
o
citoplazma
turi
vairaus
dydio
grdeli.
Sveiko suaugusio
mogaus kraujyje
eozinofil yra 1
5
proc.
vis
leukocit. Kraujo
tepinlyje taip pat
galima pastebti,
nes
lstels
stambios,
citoplazma
rausvos spalvos,
daosi rgiais
daais .

Forma

Leukocit rys
Vaizdas pro mikroskop
(atpainimo ypatumai)

(R. epulien, 2007)

(R. epulien, 2007)

31

Atliekama funkcija

Bazofiliniai
granulocitai,
(bazofilai)
grdtieji
leukocitai
(arba
granulocitai), j
branduoliai
segmentuoti,
o
citoplazma
turi
vairaus
dydio
grdeli.
Maiausi
leukocit
dal
sudaranios
kraujo lstels iki
1
proc.,
vis
leukocit. Kraujo
tepinlyje
pamatyti sunkiau,
daosi arminiais
daais.
Limfocitai
negrdtieji
leukocitai
(arba
agranulocitai), j
branduoliai
nesegmentuoti, o
citoplazma neturi
specifini
granuli.
Sveiko suaugusio
mogaus kraujyje
sudaro
2045
proc.
vis
leukocit, kraujo
tepinlyje galima
lenvai juos surasti
ir pamatyti.
Monocitai
negrdtieji
leukocitai
(arba
agranulocitai), j
branduoliai
nesegmentuoti, o
citoplazma neturi
specifini
granuli.
Sveiko suaugusio
mogaus kraujyje
monocit
38
proc.
vis
leukocit. Kraujo

(R. epulien, 2007)

(R. epulien, 2007)

(R. epulien, 2007)

32

tepinlyje taip pat

galima pastebti,
nes
lstels
stambios.
Pastaba. Taip pat galima naudotis interaktyvia vaizdine-garsine mokymosi priemone
(mogaus biologija IX klasei. I dalis, 2008):
http://mkp.emokykla.lt/zmogausbiologija/ (pasirinkti tem Kraujas).
EKSPERIMENTAS
Aktualumas. Neteks daug kraujo mogus gali mirti. Kokia kraujo sandara ir kokias
funkcijas kraujas atlieka organizme?
Tikslas pro mikroskop apirint mogaus kraujo tepinl ianalizuoti kraujo sandar bei
aptarti funkcijas.
Priemons:

viesinis mikroskopas;

mogaus kraujo tepinlis (1 pav.). Ilgalaikis mikropreparatas Nr. 12 i mokytojams ir

mokiniams skirt rinkini.
Darbo eiga:
1.
Susipainti su teorine mediaga.
2.
Pasiruoti darbui su mikroskopu.
3.
Pro mikroskop apirti mogaus kraujo tepinl, savarankikai atpainti kraujo
lsteles ir jas nusipieti. Pieinyje paymti: a) eritrocitus, b) leukocitus.
4.
Remiantis teorine mediaga apibdinti kraujo lsteles ir plokteles, j ypatybes ir
atliekamas funkcijas surayti 1 lentel.
5.
Vadovaujantis pro mikroskop stebimu mogaus kraujo tepinlio vaizdu (Nr. 12),
atpainti ir apibdinti leukocit ris ir upildyti 2 lentel.
6.
Suformuluoti apibendrint ivad apie kraujo sandar ir atliekamas funkcijas.

33

Laboratorinio darbo
KRAUJO SANDAROS MIKROSKOPINIS TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas ..........................................................................

Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Darbo ivada (pateikite ivad apie kraujo sandar ir atliekamas funkcijas):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UDUOTYS
Klausimai ir uduotys
1. Kas yra kraujas ir kuo jis
panaus bei kuo skiriasi nuo
kit audini?

2. Paaikinkite, kur vyksta kraujo

lsteli ir plokteli gamyba
bei
kaip
is
procesas
vadinamas?
3. Apibdinkite kraujo plazmos
savybes.
4. Nurodykite, kuo kraujo lstels
eritrocitai
skiriasi
nuo
leukocit?

34

Atsakymai

5. Remdamiesi
pateiktais
duomenimis
apie
kraujo
plazmos sudt, nubraiykite
procentin
mediag
pasiskirstymo
joje
ir
pavaizduokite kaip skritulin
diagram.
Diagram
ianalizuokite,
aptarkite.
Pateikite ivad nurodydami,
koki jungini joje daugiausia,
o koki maiausia, taip pat
svarbesnius jos baltymus bei j
funkcijas.

35

2.2.1.2.

LIMFMAZGIO MIKROSKOPIN SANDARA

(Demonstracinis praktikos darbas)

DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Limfos sistemos sandara. Dalis kraujo plazmos prasiskverbia pro kapiliar sieneles ir teka
tarp audini laisvai juos skalaudama. is skystis audiniams ir lstelms tiekia maisto mediag.
Tarp audini ir lsteli cirkuliuojantis skystis vadinamas tarplsteliniu, arba audini, skysiu.
Didioji dalis io skysio grta kapiliarus ir patenka kraujotak. Likusi dalis patenka kit
apytakos sistem limfos sistem. i sistem pateks audini skystis vadinamas limfa. Limfa
balzganas skystis, kuriame gausu riebal. Ypa j limfoje padaugja pavalgius, nes virkinimo metu
dauguma suskaidyt riebal i arnyno siurbiama limf. Kaip is siurbimas vyksta, susipainote
nagrindami virkinimo sistem.
Limfa savo sudtimi labai panai kraujo plazm, tik turi maiau baltym. Joje nra
eritrocit ir trombocit, nes ie pro kapiliarus negali prasiskverbti. Taiau limfoje gausu baltj
kraujo lsteli limfocit. Prisiminkite leukocit sandar ir ris.
mogaus organizme yra apie du litrus limfos. Ji cirkuliuoja limfos sistema, kuri sudaro
limfagysls. Paios smulkiausios limfagysls vadinamos limfos kapiliarais. Jais iraizgytas visas
mogaus organizmas. Limfagyslmis limfa teka tik viena kryptimi, nes atgal grti jai neleidia
limfagysli votuvai. Be to, limfa neturi kas j varint. J stumia aplink limfagysles
susitraukinjantys raumenys, todl limfa teka ltai. Stambesns limfagysls tam tikrose kno
vietose, pvz., kaklo srityje, kirknyse, turi audinio sustorjimus limfinius mazgus arba
limfmazgius (1 pav.) Limfmazgiai veikia kaip filtrai sulaiko organizm patekusius mikrobus. Be
to, juose brsta bei diferencijuojasi limfocitai. Mikrob patekimas organizm vadinamas infekcija.
Taigi i sistema labai svarbi organizmui kovojant su infekcijomis.
Leukocitai ir imunitetas. Prie
patekdama krauj limfa prateka per
limfmazgius ir pasipildo leukocit. Esant
virusinei ar bakterinei infekcijai limfmazgiai
gali padidti, nes suaktyvja j veikla.
infekcij greiiausiai sureaguoja ariausiai jos
idinio esantys limfmazgiai. Pvz., esant danties,
burnos ertms udegimui, padidja kaklo srities
limfmazgiai. O susirgus angina, padidja ir
skausmingi tampa gomurio gale esantys
limfiniai mazgai tonzils. Organizmo reakcija
svetimknius vadinama udegimu. Kad
organizme kilo udegimas, parodo infekuoto
1 pav. Limfmazgio audinio fragmento vaizdas pro
organo patinimas, paraudimas, skausmas, mikroskop. (Matyti limfoidinis audinys, limfocitai)
pakilusi kno temperatra. Tokiu bdu
organizmas kovoja su infekcija. udegimin viet suteka daugiau audini skysio, priplsta
daugiau kraujo. Paaikinkite, kodl.
Imuninje sistemoje svarbiausias organizmo gynjas limfocitai. Pagal tai, kur yra
gaminami, jie skirstomi dvi ris: T limfocitus (gaminami blunyje) ir B limfocitus (induoli
gaminami kaul iulpuose). B limfocitai atpasta ir simena svetimknius. iems juos atpainti
padeda antiknai baltymai, kurie geba prisitvirtinti prie svetimknio. organizm patek
svetimkniai vadinami antigenais. Antigenai taip pat baltymai. Jie randami mikrob, pvz., virus,
paviriuje. Po kurio laiko mikrobui vl patekus organizm, B limfocitai lengvai j atpasta ir
padaro neveikl. Tokiu bdu organizmas gyja io mikrobo sukeliamai ligai atsparum, vadinam
imunitetu (lot. immunitas apsauga nuo ko nors). Todl persirgus tam tikromis ligomis, jomis
daugiau nesergama arba sergama daug lengvesne j forma. T limfocitai antikn negamina. ie
limfocitai patys upuola sibrovlius, todl vadinami lstelmis udikmis. T limfocit yra kelios

36

rys. Vieni j tiesiogiai puola mikrobus, kiti iskiria juos ardanias chemines mediagas, treti
atlieka pagalbinink funkcij.
Taip pat inote, kad kai kurie leukocitai patys juddami gali prasiskverbti audinius pro
kapiliar sieneles. Tokie yra fagocitai. Dl savybs migruoti po organizm jie dar vadinami
klajojaniomis lstelmis. Nukeliav infekuotus audinius, mikrobus fagocitai traukia citoplazm
ir suvirkina taip pat, kaip ameba savo grob. is skaidymo procesas vadinamas fagocitoze.
Visi esame mat plin. Jis gali susidaryti aplink svetimkn, pvz., rakt. Pliai susidaro i
uvusi fagocit, ligos suklj, paties organizmo negyv lsteli. Taigi imunitetas saugo
organizm nuo infekcij, naikina negyvas, struktrikai pakitusias, pvz., vines, lsteles. Dl
organizme aktyviai veikianio imuniteto danai vyksta i donor paimt ir pacientui persodint
organ, pvz., irdies, inkst, atmetimas. Paaikinkite, kodl.
Imuniteto formos. Tam tikroms infekcinms ligoms mons jau nuo gimimo yra atspars,
nes atsparum paveldi su genais i tv. Toks imunitetas vadinamas natraliu, arba gimtu.
Bakterij sukeliamai infekcijai organizmas atsparus netampa, todl bakterinmis ligomis susirgti
gresia daug kart. Pavyzdiui, igijus nuo tuberkuliozs, j sukelianiomis bakterijomis galima
usikrsti dar kart ir vl susirgti ia liga. Taiau organizmas atsparus tampa daugeliui virusini
infekcij. Pavyzdiui, kart persirgus viruso sukeltais vjaraupiais, atsparumas gyjamas visam
gyvenimui. Tai gytas imunitetas. is imunitetas taip pat priskiriamas prie natralaus, arba
savaiminio. Imunitet galima sudaryti skiepijant. Skiepijimas tai susilpnint tam tikros ligos
suklj suleidimas organizm, galintis sukelti neymi ligos, nuo kurios skiepijama, apraik.
Tokiu bdu susidars imunitetas vadinamas dirbtiniu. Pavyzdiui, artjant sezoniniam gripo
proveriui, nuo jo paskiepyti rizikos grups mons (vaikai, senyvo amiaus, sergantys irdies ir
ltinmis ligomis) gyja imunitet ir nesuserga arba gali sirgti lengva gripo forma, todl ivengia
sunki jo komplikacij plaui ar irdies raumens udegimo. Taiau skiepytis nuo gripo reikia
kasmet, nes ie virusai (A tipo) nuolat genetikai kinta ir atsiranda vis nauj atmain, vadinam
padermmis, todl prajusio sezono skiepai tampa neveiksmingi. Persirgus gripu ar nuo jo
paskiepijus, imunitetas susidaro tiktai tam (konkreiam) virusui. Todl ia liga galima vl susirgti,
jeigu usikreiama kitos atmainos virusu. Pasaulins sveikatos organizacijos (PSO) specialistai
kartu su skiep gamintojais nuolat stebi gripo viruso sezoninius pokyius, kad pagamint skiepus,
atitinkanius tuo metu plintani gripo atmain. Kiekvienais metais pasitaikantys gripo atvejai
vadinami sezoniniais. Lietuvoje sezoniniu gripu prastai sergama altuoju metu nuo lapkriio iki
balandio. Gripas turi tendencij iplisti iki dideli mast, vadinam epidemija. Epidemija
skelbiama, kai sergamumas gripu tam tikrame regione siekia ne maiau kaip 100 atvej 10 000
gyventoj per savait. Taiau kas kelis deimtmeius visame pasaulyje registruojama milijonai
gripo protrki pandemij. Gripo pandemijos nusinea milijonus moni gyvybi. Daniausiai
mirtama nuo gripo sukelt komplikacij. Pandemijos kyla madaug kas 2030 met. Jas lemia tai,
kad apytiksliai per tiek laiko A tipo virus genomas pasikeiia i esms, tad susidaro visikai nauji
virus potipiai, kurie ir sukelia pandemijas, nes nauja moni karta iems virus potipiams neturi
atsparumo.
EKSPERIMENTAS
Aktualumas. mogaus gyvenamojoje aplinkoje gausu mikrob, kurie vairiais bdais gali
patekti kn. Nors jais ir usikreiama, bet ne visada susergama, nes organizme yra j saugani
speciali lsteli. Audini ir organ sistema, kurioje ios lstels veikia, vadinama limfos, arba
imunine, sistema. Kas i sistem sudaro ir kaip ji veikia?
Tikslas pagilinti inias apie limfos sistem bei atlikti limfinio mazgo mikroskopin
analiz.
Priemons:

viesinis mikroskopas su kamera.

37

Ilgalaikis mikropreparatas Nr. 29 mogaus limfinio mazgo skersinis pjvis (1 pav.)

i mokytojams skirto mikropreparat rinkinio.

Darbo eiga:
1.
Susipainti su teorine mediaga.
2.
Remiantis mokytojo aikinimu apie limfinio mazgo mikroskopin sandar bei ekrane
demonstruojant skersin jo pjv (Nr. 29), schemikai nusipieti pjvio vaizd.
3.
Pieinyje paymti limfin (limfoidin) audin bei limfocitus.

38

Laboratorinio darbo
LIMFMAZGIO MIKROSKOPIN SANDARA
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas ..........................................................................

Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Darbo ivados (pateikite ivad apie limfmazgio sandar ir atliekamas funkcijas):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KLAUSIMAI IR UDUOTYS
Klausimai ir uduotys
1. Paaikinkite, k vadiname limfos
(imunine) sistema, kuo ji svarbi
organizmui?

Atsakymai

2. Kokiomis savybmis pasiymi

limfocitai ir kaip susidaro
imunitetas?

3. Imuniteto formas pavaizduokite

schema.
4. Kokius inote skiepus nuo
infekcini lig?
5. Kaip
paaikintumte,
kad,
persirgus
kai
kuriomis
virusinmis
ligomis,
jomis
daugiau
nesergama,
o,
pavyzdiui,
susirgti
gripu
mogus gali daug kart?

39

2.2.1.3.

ATEROSKLEROZS PAEISTOS ARTERIJOS STEBJIMAS PRO

MIKROSKOP
(Demonstracinis praktikos darbas)

DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Prisiminkime, kaip kraujas teka arterijomis, kapiliarais ir venomis. mogaus
organizme kraujas teka kraujagyslmis, didiuoju ir mauoju kraujo apytakos ratais. Vienomis
kraujas teka i irdies, kitomis j grta. Taip pat kraujagysls skiriasi skersmeniu, sienels storiu,
elastingumu. Pagal sienels sandar ir kraujo tekjimo krypt jomis kraujagysls skirstomos
arterijas, kapiliarus ir venas. Arterijomis kraujas teka i irdies organizm ir organus. Tai stambios
kraujagysls. Be to, jos yra tvirtos, elastingos, kadangi irdies jgos stumiamas kraujas jomis teka
auktu spaudimu. J sienel sudaryta i trij sluoksni: iorinio dangalo jungiamojo audinio
sluoksnio, vidurinio storo lygij raumen sluoksnio, ir vidinio vienasluoksnio epitelio,
vadinamo endoteliu. Pati stambiausia mogaus organizmo arterija eina i irdies ir vadinama aorta.
Organizme arterijos akojasi vis smulkesnes kraujagysles kapiliarus. Tai labai smulkios
kraujagysls, kurios maisto mediagomis gali aprpinti atskiras lsteles. Kapiliarai vykdo mediag
mainus tarp kraujo ir lsteli bei audini. Kitaip negu kit kraujagysli, kapiliar sienels yra
laidios, nes sudarytos i vienintelio epitelini lsteli sluoksnio endotelio. Todl mediagos gali
pro sienel prasiskverbti audini skyst ir i jo grti atgal kapiliarus. Organuose kapiliarai
susilieja smulkias venules, kurios tolydiai darosi vis stambesns ir pereina venas. Venomis
kraujas grta i organ ird. ios kraujagysls plonesns u arterijas. J sieneles sudaro
jungiamojo audinio sluoksnis, plonas lygij raumen sluoksnis bei endotelis. Venomis kraujas
teka liau ir maesniu slgiu nei arterijomis. is slgi skirtumas utikrina, kad kraujagyslmis
kraujas tekt tik viena kryptimi. Taip pat vienakrypt kraujo judjim venomis utikrina jose
esantys votuvai.
1 lentel
Kraujagysli sandaros ypatumai

Kraujagysls ris
Arterijos

Aorta
Kapiliarai

Venuls

Venos

Kraujagysls
ypatumai ir funkcija
Tvirtos ir elastingos,
sudarytos
i
jungiamojo
audinio
dangalo, storo lygij
raumen sluoksnio ir
vienasluoksnio epitelio
endotelio.
Stambiausia organizmo
arterija.
Smulkios, plonasiens
kraujagysls, sudarytos
tik
i
vienintelio
endotelio
sluoksnio.
Jose vyksta mediag
mainai
difuzijos,
absorbcijos
ir
pinocitozs bdais.
Tarpinio
tipo
kraujagysls,
kuri
sienel tolydio storja
ir pereina venas.
Sienels plonesns u
arterij, jas sudaro

40

Kraujo
spaudimas
Auktas

Kraujo tekjimo kryptis

Auktas

I irdies

emas

ird

emas

ird

emas

ird

I irdies

jungiamojo
audinio
dangalas,
plonas
lygij
raumen
sluoksnis ir endotelis.
Kai
kurios
turi
votuvus.
Kas skatina aterosklerozs vystymsi. Kraujagysli bkl labai susijusi su mitybos
proiais. irdiai ir kraujagyslms ypa alingas su maistu gaunamas per didelis lengvai
pasisavinam angliavandeni, druskos, gyvnini riebal kiekis. Kalorij, soij riebal gausus
maistas kartu su kitais rizikos veiksniais (pvz., rkymu) gali pagreitinti aterosklerozs vystymsi.
Labiausiai i lig progresuoti skatina cholesterolis, nors jis vienas i svarbesni kraujo plazmos
lipid. Organizmui cholesterolis reikalingas kaip energin mediaga. Be to, jis eina vis
gyvnini lsteli sudt.
Kraujuje esantys lipidai skiriasi koncentracija, todl cholesterolis yra dviej ri didelio
(DTL) ir mao (MTL) tankio. Ateroskleroz ie lipidai skatina nevienodai: mao tankio
cholesterolis ir trigliceridai aterosklerozs vystymsi skatina, o didelio tankio cholesterolis,
prieingai, neleidia jai vystytis. is cholesterolis, kuris pasiymi ateroskleroz stabdaniomis
savybmis, vadinamas geruoju cholesteroliu. Vienas i veiksni, skatinani cholesterolio kiekio
kraujuje padidjim, gyvnins kilms riebal perteklius maiste. Pagrindiniai altiniai: riebi msa,
riebs pieno produktai, kiauini tryniai. Taiau organizme cholesterolis kaupiasi ne vien dl
maisto. is lipidas krauj patenka dviem bdais: pagaminamas kepenyse arba gaunamas su maistu.
mogaus organizme yra pagaminama net 80 proc. cholesterolio, kuris randamas kraujuje, o lik 20
proc. patenka su maistu. Todl daugeliui moni nepavyksta sumaini cholesterolio kiekio
kraujuje laikantis dietos.
Cholesterolio (ir kit plazmos lipid) kiekis kraujuje nustatomas atliekant detalj kraujo
tyrim. Normalu, jei bendras cholesterolio kiekis nevirija 5,2 milimolio viename litre (mmol/l)
kraujo. Sutrikus organizmo lipid apykaitai, kraujuje jo gali padidti kelis kartus. Perteklinis
cholesterolis kaupiasi ant kraujagysli sieneli ir gali jas ukimti (panaiai, kaip nevarumai
nusda ant vandentiekio vamzdi). Tada kyla rizika susirgti ateroskleroze. Riebalini mediag
sankaupos kraujagyslse vadinamos aterosklerozinmis ploktelmis (1 pav.). Dl to sutrinka
irdies, smegen arba kit kno organ aprpinimas deguonimi ir maisto mediagomis.
2 lentel
Lipid kiekio kraujuje normos

Rizikos
faktoriai
Sergantys irdies
ir
kraujagysli
ligomis
arba
cukriniu diabetu
Nesergantys

Bendras
cholesterolis
Iki 4,5 mmol/l

MTL
cholesterolis
Iki 2,5 mmol/l

Iki 5,2 mmol/l

Iki 3 mmol/l

DTL cholesterolis

Trigliceridai

Daugiau nei 1,0 Iki 1,7 mmol/l

mmol/l (vyrams) ir
iki 1,2 mmol/l
(moterims)
Daugiau nei 1,0 Iki 1,7 mmol/l
mmol/l (vyrams) ir
iki 1,2 mmol/l
(moterims)

Aterosklerozs rizika sveikatai. Ateroskleroz paeidia gyvybikai svarbias kraujagysles

arterijas, kuriomis kraujas nea organizmo audiniams deguon ir maisto mediagas. Daniausiai
aterosklerozins ploktels kaupiasi irdies vainikinse arterijose ir sutrikdo i arterij kraujotak
bei sukelia iemin (arba koronarin) irdies lig. (Prisiminkite, kokias arterijas vadiname irdies
vainikinmis arterijomis). Iemin liga tai bkl, kai dl susiaurjusio kraujagysli skersmens
irdies raumuo nuolat stokoja deguonies ir maisto mediag, todl sutrinka normalus irdies

41

funkcionavimas. Plyus aterosklerozins ploktels dangalui, gali susidaryti trombas. Kraujagysls

usikimimas trombu vadinamas tromboze. Pavyzdiui, galvos smegen kraujotakos sutrikimas dl
trombo vadinamas ieminiu smegen insultu. ird maitinani vainikini arterij tromboz, dl
kurios apmirta dalis irdies raumens, nes sutrinka jo aprpinimas deguonimi, vadinamas miokardo
infarktu. Aterosklerozine ploktele usikimus koj arterijoms gali vystytis i galni gangrena.
Ateroskleroz paeisti gali ir venas. Venos trombo atplaia su krauju keliauja plauius ir sukelia
plaui kraujagysli tromboz, kuri vadinam embolija.
EKSPERIMENTAS
Aktualumas.
Ateroskleroz pradeda vystytis
labai anksti, dar paauglystje.
I
pradi
kraujagyslse
susiformuoja riebalin dm,
kuri su mogaus amiumi
didja ir virsta aterosklerozine
ploktele. Danai is procesas
dar vadinamas kraujagysli
kalkjimu.
inant aterosklerozs
atsiradimo
prieastis,
jos
vystymsi galima sultinti.
Kartais polinkio sirgti kai
kuriomis ligomis negalime
ivengti, nes tai nulemia
paveldimumas. Nustatyta, kad
polinkis sirgti ateroskleroze
gali bti paveldimas.

1 pav. Pro mikroskop matoma aterosklerozins ploktels paeista

arterijos sienel

Tikslas ianalizuoti, kas lemia aterosklerozs vystymsi, koki tak ji turi mogaus
sveikatai bei pro mikroskop apirti aterosklerozins ploktels paeist arterij.
Priemons:

viesinis mikroskopas su kamera.

Ilgalaikis preparatas Nr. 62 ateroskleroz mogaus arterijose matomi pakitimai

kraujagysli sienelje (1 pav.) i mokytojui skirto mikrorpreparat rinkinio.

Darbo eiga

Remdamiesi anksiau gytomis iniomis mokiniai prisimins: kaip teka kraujas

mogaus organizme? Kodl induoli, taip pat ir mogaus kraujas teka dviem
apytakos ratais?

Vadovaujantis pateikta informacija, kaip kraujas teka arterijomis, kapiliarais ir

venomis, upildyti 1 lentel.

Ekrane demonstruojant mikropreparat (Nr.62) su aterosklerozs paeista arterija (1

pav.), schemikai nusipieti jos vaizd. Pieinyje paymti: a) arterijos sienel; b)
aterozklerozin ploktel.

Suformuluoti ivad apie aterosklerozs vystymosi prieastis bei darom al mogaus

sveikatai.

42

Laboratorinio darbo
ATEROSKLEROZS PAEISTOS ARTERIJOS STEBJIMAS PRO
MIKROSKOP
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas ..........................................................................

Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Pateikite ivad apie aterosklerozs vystymosi prieastis bei darom al mogaus sveikatai.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UDUOTYS
Klausimai
1. Pagal k skirstomos kraujagysls
arterijas, kapiliarus ir venas.
2. Kokie
veiksniai
skatina
aterosklerozs vystymsi?
3. Kaip skirstomi plazmos lipidai
bei kaip ie lipidai skatina
aterosklerozs atsiradim?
4. Nurodykite aterosklerozs al
mogaus sveikatai.

5. Patarkite, kokiomis priemonmis

bt
galima
sultinti
atrosklerozs vystymsi.

43

Atsakymai

2.2.1.4.

SKIRTINGO FIZINIO KRVIO TAKOS IRDIES DARBUI IR

KRAUJOSPDIUI TYRIMAS BEI ANALIZ
(Pagal I-j patvirtinamj tyrinjimu grindiamo mokymosi lygmen)

DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Fizinis aktyvumas mobilizuoja visas organizmo sistemas, stiprina irdies raumen, padidina
gyvybin plaui talp, todl organizmas geriau aprpinamas deguonimi. Maas fizinis aktyvumas
vienas i irdies lig rizikos veiksni. rodyta, kad fizikai neaktyvs mons irdies ligomis serga
du kartus daniau nei sportuojantys. Maai judantys mons daniau nutunka. Turintiems
virsvorio, padidja kraujospdis, pakinta gliukozs apytaka, kraujyje padaugja lipid. Pastarasis
faktorius skatin aterosklerozs vystymsi.
Norint pagerinti savo fizin darbingum, kartu ir sveikat, rekomenduojama sportuoti 3-5
kartus per savait po 30 minui. Pasirinkta sporto arba pratim ris turi tikti js amiui,
gdiams ir nedaryti alos organizmui. Pernelyg didelis fizinis krvis veikia prieingai alina
ird. Tinkamiausias vidutinio intensyvumo krvis, pasiekiant 60-75 proc. maksimalaus irdies
susitraukim danio. Maksimal pulso dan galite apskaiiuoti i 220 (vyrams) arba i 210
(moterims) atm savo amiaus metus.
Kaip dirba irdis, parodo pulsas. Susitraukindamas kairiojo skilvelio miokardas slegia
krauj ir su didele jga istumia j i irdies, kad
is pasiekt vidaus organus. Kiekvienas irdies
susitraukimas
sukuria
tvinksn
(bang)
arterijose. Kno vietose (ties rieu, kaklo srityje,
smilkiniuose), kur arterijos pavirins ir
driekiasi prie pat odos, i slgio banga gali bti
apiuopiama. Ji vadinama pulsu. Pulsas yra toks
pat, kaip ir irdies susitraukim danis. Todl
tikrindami sveikat gydytojai pirmiausia bando
j apiuopti. Sveiko mogaus irdis plaka
ritmikai ir tolygiai. Jos darb galima nustatyti
ne tik iuopiant, matuojant puls ar klausant 1 pav. EKG fragmentas parodo elektrinio impulso
medicininiu stetoskopu, bet ir urayti plitim irdies raumeniu kiekvieno irdies
elektrokardiografu. is prietaisas naudojamas susitraukimo metu (intervalas PR atitinka
irdies veiklos sutrikimams diagnozuoti. Prie Prieirdi susitraukim, intervalas QT atitinka
paciento krtins ir galni pritvirtinami Skilveli darb, intervalas ST atitinka Skilveli
elektrodai, kurie siunia impulsus aparat, o is ramybs bsen)
juos urao kaip kreiv. Urayta irdies bioelektrinio lauko potencialo kreiv vadinama
elektrokardiograma, sutrumpintai EKG. Kreivs danteliai pavadinti abcls raidmis. Jie rodo
irdies raumens susitraukim ir atsipalaidavim ciklus. Impulsui plintant prieirdiais susidaro P
dantelis, o plintant skilveliais susidaro keli danteliai, vadinami QRS kompleksu. T dantelis atspindi
irdies raumens elektrini savybi atsistatym. Prisiminkite, kokie ciklai sudaro irdies darb.
Arterinis kraujospdis (AKS) kraujo slgis kraujotakos sistemoje. vairiose
kraujotakos sistemos dalyse kraujas teka nevienodu spaudimu. Arterijomis jis teka dideliu slgiu.
Kraujo spaudimas arterij sieneles vadinamas arteriniu kraujo spaudimu arba kraujospdiu.
Didiausias arterinis kraujo spaudimas yra aortoje (apie 140 mm Hg) sistols metu, o maiausias
venose diastols metu. Apatinje ir virutinje tuiojoje venoje jis lygus 0 mm Hg.
Kraujospd sukuria irdies darbas, todl is kinta esant skirtingai jos veiklai. Per dien
mogaus spaudimas gali iek tiek svyruoti priklausomai nuo jo fizins veiklos arba emocins
bkls. Paprastai tokio svyravimo nejauiame ir sveikatai jis nepavojingas. Trumpalaik
kraujospdio padidjim gali nulemti pakilusi kno temperatra sergant infekcine liga, pervargus,
susijaudinus ar pan. Ilgesn laik trunkantis auktas kraujo spaudimas vadinamas arterine
hipertenzija. Hipertenzija per aukto kraujo spaudimo liga. Ji padidina miokardo infarkto rizik,
bet labiausiai kraujo isiliejimo smegenis (hemoraginio insulto) pavoj, kadangi gali plyti

44

smegen kraujagysl. Ypa kraujagyslei plyti pavojus kyla tuomet, kai veikiama spaudimo
isipleia jos sienels dalis ir susidaro maiel panai struktra, vadinama aneurizma. Taip pat nuo
per didelio kraujo slgio gali plyti aorta. Ilgai negydoma hipertenzija paeidia irdies raumen
(raumuo ima storti). is ligos atvejis apibdinamas kaip isipltusi irdis. Be to, gali paeisti
inkstus, regjim, atsirasti pakitim smegenyse.
Per emas arterinis kraujo spaudimas vadinamas arterine hipotenzija. Arterin hipotenzija
gali bti gimta (iems monms emas kraujo spaudimas yra norma) arba laikina (j nulemia tam
tikros slygos, pvz., jautrumas elektromagnetiniams laukams). Staig kraujo spaudimo sumajim
gali nulemti mogaus emocin bsena, kuriai daro tak vegetacin nerv sistema. Staiga nukritus
spaudimui, kraujas teka vangiai ir maiau aprpina smegenis deguonimi, todl mogus gali nualpti
(prarasti smon).
Sergantiems arterine hipotenzija sultja kraujo apytaka ir labai sumaja bendrasis
organizmo tonusas mogus jauiasi mieguistas ir vangus. Be to, gali svaigti galva, pykinti, sutrikti
regjimas, alti galns. Taip pat kankinti nemiga, atsirasti irdies veiklos sutrikim.
inodami kraujospd, galime laiku ukirsti keli su hipertenzija ar hipotenzija susijusi
rizikos veiksni vystymuisi. Sergant iomis ligomis, kraujospd btina nuolat sekti.
AKS matuojamas manometru (mechaniniu arba elektroniniu matuokliu) asto srityje.
Kraujospdio rodmenys reikiami mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrais). Pirmasis,
didesnysis, skaiius rodo irdies susitraukimo sukurt spaudim ir vadinamas sistoliniu. Antrasis,
maesnysis, skaiius rodo spaudim kraujagyslse tarp irdies susitraukim ir vadinamas
diastoliniu.
1 lentel
Arterinio kraujo spaudimo kategorij klasifikacija
(altinis: Pasaulin sveikatos organizacija / Tarptautin hipertenzijos draugija, 1999)

Kategorija

Sistolinis AKS (mm Hg)

Diastolinis AKS (mm Hg)
Optimalus
<120
<80
Normalus
120-129
80-84
Auktas normalus
130-139
85-89
1 laipsnio arterin hipertenzija
140-159
90-99
2 laipsnio arterin hipertenzija
160-179
100-109
3 laipsnio arterin hipertenzija
>= 180
>=110
Izuoliuota sistolin hipertenzija
>=140
<90
emas normalus
90-100
60-65
Hipotenzija
<90
<60
Pastaba. Nesant laboratorijos Nova 5000 ir irdies ritmo bei EKG jutikli, kraujospd
matuoti rekomenduojama su elektroniniais arba mechaniniais kraujospdio matuokliais.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo aktualumas. Skirting moni irdis plaka nevienodu ritmu. Ramybs bsenos
sveiko suaugusio mogaus irdies ritmo danis yra apie 60-70 kart per minut. Vaik irdis plaka
danesniu ritmu: nuo 3 iki 7 met apie 95 diai, nuo 8 iki 14 met 80 di per minut. Senyvo
amiaus moni irdis plaka liausiai apie 65 diai per minut. Taip pat irdies ritmas priklauso
nuo kno mass, mediag apykaitos bei mogaus sportinio pasirengimo. Pavyzdiui, ramybs
bsenos sportuojanio mogaus irdis plaka liau, o nejudraus greiiau. Be to, irdies plakimo
dan slopina arba skatina vegetacin nerv sistema, kai kurie hormonai, pvz., adrenalinas.
Pagreitjs suaugusio mogaus irdies plakimo danis (100 ir daugiau k/min.) vadinamas
tachikardija, o sultjs (maiau negu 60 k/min.) bradikardija. Patyrus fizin krv, pvz.,
manktinantis, irdis ima plakti daniau, laipsnikai pakyla kraujospdis, padanja kvpavimas. Be

45

to, skirtingi fiziniai krviai irdies darbui daro nevienod tak. Po fizinio krvio fizikai stipraus
mogaus irdies ritmas bei kraujospdis sunormalja per 1-2 minutes.
Kodl dirbant fizin darb padidja irdies ir kvpavimo danis bei pakyla kraujospdis,
su kuo tai siejama? Koki tak irdies darbui turi mogaus fizin bkl?
Tikslas atliekant tiriamj darb pagrsti, kodl ir kaip tam tikri fiziniai krviai keiia
irdies plakimo dan ir kraujospd bei kaip visa tai siejama su mogaus fiziniu pasirengimu.
Priemons:

laikmaiai,
skaiiuotuvai,
ssiuviniai ir lentels duomenims ymtis,
elektroniniai kraujospdio matuokliai (nesant Nova 5000 jutikli),
laboratorijos Nova 5000EX irdies ritmo (atliekant uduotis)
elektrokardiogramos jutikliai:

bei

Jutikliai

Technin specifikacija

Laboratorijos Nova 5000 EX elektrokardiogramos

jutiklis
Elektrokardiogramos jutiklis fiksuoja irdies elektros
impulsus sukeltus irdies darbo metu. Jis leidia
analizuoti irdies sukeltus elektros signalus.
Pagrindiniai eksperimentai
Individualios
elektrokardiogramos
EKG
stebjimas.
Elektrokardiogram EKG palyginimas esant
ramybs bsenos ir po aktyvios veiklos.
Elektrokardiogram
EKG
tyrimai
esant
skirtingoms kno padtims.

Jutiklis turi tikti vartotojo turimai kompiuterinei

NOVA 5000 EX laboratorijai. Kiekvienas jutiklis turi
atitikti nurodytus reikalavimus:
- Jutiklis turi fiksuoti irdies sukeliamus elektros
signalus.
- Turi bti galima analizuoti irdies impulsus.
- Turi matuoti 0 -5 V matavimo ribose.
Vartotojams turi bti pateikta naudojimo instrukcija (su
silomo jutiklio galim atlikti bandym metodiniais
apraymais) lietuvi kalba.
Metodiniuose apraymuose turi bti pateikta teorin
dalis; laboratoriniam darbui reikalingos rangos
apraymas; nustatym nurodymai; eksperimento eigos
apraymas;
nurodymai
duomen
analizei;
klausim/uduoi
sraas,

kuriuos
reikia
atsakyti/vykdyti laboratorini darb metu.
Silomas jutiklis turi bti pilnai paruotas darbui, turi
bti visi reikalingi laidai, papildomi rengimai ar priedai,
reikiama programin ranga, kad silom jutikl bt
galima prijungti prie turimos kompiuterins Nova 5000
EX laboratorijos ir
ir jos ekrane eksperiment duomenys bt pateikiami
skaitmenine reikme bei grafikai.
Prijungus jutikl prie Nova 5000 EX laboratorijos, ji
turi automatikai atpainti prijungt jutikl.
Garantija ne maiau kaip 24 mnesiai nuo preki
perdavimo-primimo akto pasiraymo dienos.

Laboratorijos Nova 5000 EX irdies ritmo

(atliekant uduotis) jutiklis
Jutiklis sudarytas i direlio (belaidio sistuvo) ir
imtuvo kuris jungiasi prie kompiuterins laboratorijos.
Sistuvas fiksuoja irdies sugeneruotus elektrinius
signalus. Skirtas irdies ritmui matuoti prie atliekant
fizinius pratimus, pratim atlikimo metu ir atlikus
pratimus. Matavimo diapazonas 0 - 200 di per minut.
Pagrindiniai eksperimentai
1. Skirting moni irdies ritmo vertinimas ir
palyginimas.
2. Veikli (sportuojani) moni ir moni

Jutiklis turi tikti vartotojo turimai kompiuterinei Nova

5000 EX laboratorijai. Kiekvienas jutiklis turi atitikti
nurodytus reikalavimus:
- Jutikliu turi bti galima fiksuoti irdies ritmo
pakitimus, kai atliekami fiziniai pratimai.
- Jutikl turi sudaryti prie tiriamojo kno tvirtinamas
belaidis sistuvas ir siuniam duomen imtuvas.
- Jutiklis turi matuoti 0 - 200 di per minut matavimo
ribose.
Vartotojams turi bti pateikta naudojimo instrukcija (su
silomo jutiklio galim atlikti bandym metodiniais
apraymais) lietuvi kalba.

46

nepatirianiu fizinio krvio irdies ritmo

palyginimas.
3. irdies ritmo stebjimas moni esani ramybs
bsenos, atliekani fizinius pratimus (pvz.,
darant atsispaudimus) ir po j.
Laiko, per kur mogaus irdies ritmas grta normali
bsen (buvusia prie atliekant pratim), nustatymas.

Metodiniuose apraymuose turi bti pateikta teorin

dalis; laboratoriniam darbui reikalingos rangos
apraymas; nustatym nurodymai; eksperimento eigos
apraymas;
nurodymai
duomen
analizei;
klausim/uduoi
sraas,

kuriuos
reikia
atsakyti/vykdyti laboratorini darb metu.
Silomas jutiklis turi bti pilnai paruotas darbui, turi
bti visi reikalingi laidai, papildomi rengimai ar priedai,
reikiama programin ranga, kad silom jutikl bt
galima prijungti prie turimos kompiuterins Nova 5000
EX laboratorijos ir
ir jos ekrane eksperiment duomenys bt pateikiami
skaitmenine reikme bei grafikai.
Prijungus jutikl prie Nova 5000 EX laboratorijos, ji
turi automatikai atpainti prijungt jutikl.

Darbo eiga

Susiskirstykite grupes (jeigu grup/klas maa, geriausia po keturis, jeigu didel po

eis); aptarkite ikeltam tikslui pasiekti btinus darbus, pasiskirstykite pareigomis ir
tikslingai veikite.

Suplanuokite, kiek laiko truks tyrimas ir kaip j atliksite: nusprskite, kok fizin krv
pasirinksite kilnosite svarmen, darysite uoliukus, pritpimus ar kt. (kad
pastebtumte irdies danio ir kraujospdio skirtumus patyrus vair fizin krv
reikia, jog kiekviena grup atlikt skirtingus fizinius pratimus);

Prisiminkite, kuriose kno vietose geriausiai apiuopiamas pulsas? Koks pulso danis
ir arterinis kraujo spaudimas laikomas normaliu?

Susitarkite, kurie i js bus tiriamieji, o kurie tyrjai, t.y. yms duomenis ir

skaiiuos rezultatus (paskui pasikeiskite tegu tiriamieji tampa tyrjais).

Kiekvieno tyrimo rezultatus suraykite duomenims ymti skirt lentel.

Sddami (ramybs bsena) suskaiiuokite pulso tvinksni skaii per minut (puls
matuokite pus minuts ir gaut skaii padauginkite i dviej) ir imatuokite
kraujospd.

23 minutes atlikite pasirinktus fizinius pratimus.

Tuojau pat po fizinio krvio suskaiiuokite pulso tvinksni skaii per minut ir
imatuokite kraujospd.

Po to skaiiuokite puls ir matuokite kraujospd tol, kol pulsas bus toks, koks buvo
jums esant ramybs bsenos, iki pradedant manktintis.

47

Laboratorinio darbo
SKIRTINGO FIZINIO KRVIO TAKOS IRDIES DARBUI IR
KRAUJOSPDIUI TYRIMAS BEI ANALIZ
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas ..........................................................................

Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Tyrimo duomen apibendrinimas, analiz ir rezultat pristatymas.

Remdamiesi gautais rezultatais, nubraiykite tiriamos grups nari pulso ir arterinio

kraujospdio kitimo kreives ir atlikite j analiz:
a)
apskaiiuokite, kiek kart padidjo pulso danis ir pakilo kraujospdis po fizini
pratim.
b)
palyginkite rezultatus: ar jie priklauso nuo atlikt pratim ries (uoliuk,
pritpim, svarmens kilnojimo, bgimo ar ingsniavimo vietoje, ar kt.); taip pat
lyties, gyvenimo bdo.
c)
per kiek laiko jis vl tapo normalus ir jums prastas.
d)
atlikite ivad vertinim, ar jos patvirtina ikelt hipotez?

Savo grups darbo rezultatus pristatykite klasei ar grupei bei numatykite, kokiu bdu
juos pateiksite. Pavyzdiui, galite parengti Gamtamokslin praneim (1 priedas)
arba pateikti kita forma.

Tiriamojo
Kiek
vardas

kart
matuota

Duomen ymjimo lentel

(Skirta vienam tiriamajam)
Prie fizin krv
Pulsas
(k./min.)

Sistolinis
kraujospdis
(mmHg)

Diastolinis
kraujospdis
(mmHg)

Po fizinio krvio

Fizinio
krvio
pavadinimas

Fizinio
krvio
trukm

Pvz.,
20
uoliuk

Pvz.,
30 s

Sistolinis
kraujospdis
(mmHg)

Diastolinis
kraujospdis
(mmHg)

2
3
Vidurkis

Pastaba. Siekiant sumainti tyrimo rezultat paklaid, matavimus pakartoti reikia bent 3
kartus.
Ivados:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

48

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UDUOTYS
Klausimai ir uduotys
1. Nurodykite,
koks
suaugusio
mogaus irdies (pulso) danis ir
kraujospdis yra normalus?
2. Koki grsm mogaus sveikatai
kelia per aukto kraujo spaudimo
liga hipertenzija?
3. Kodl matuojant puls arba
kraujospd reikia, kad tiriamasis
bt ramybs bsenos ir prie
matavim aktyviai nejudjs bent
35 ar daugiau minui? Kodl
svarbu inoti savo kraujospd?
4. Paaikinkite, kaip siejamas irdies
darbas ir kraujospdis.
5. Kodl pavargus (ilgai lipant
laiptais, sunkiai fizikai dirbant)
ima trkti oro?
6. Kodl reguliariai sportuojantys
mons pakelia didesn fizin
krv?
7. Kaip paaikintumte, nuo ko
priklauso irdies plakimo danis?
8. mogaus irdis per minut suplaka
apie 70 kart. Afrikos dramblio
irdies danis yra 20 di per
minut. Pels apie 500 di per
minut. Suskaiiuokite, kiek kart
mogaus irdis plaka greiiau u
dramblio ird ir liau nei pels?
9. Naudodamiesi internetu suraskite
informacijos
apie
teigin
Deguonies
siskolinimas,
paaikinkite, kaip jis siejamas su
fiziniu darbu.

49

Atsakymai

2.2.1.5.

SKIRTINGO FIZINIO KRVIO TAKOS IRDIES DARBUI IR

KRAUJOSPDIUI TYRIMAS BEI ANALIZ
(Pagal II-j ir III-aj tyrinjimu grindiamo mokymosi lygmen)

II-aj ir III-aj tyrinjimu grindiamo mokymosi lygmenis (vardijamus kaip

Struktruotas tyrinjimas ir Koordinuotas tyrinjimas). is mokymasis skatina mokinius
remtis savo patirtimi, mstyti, patiems atrasti logik tyrimo keli, savarankikai pasirinkti tyrimui
tinkamas priemones, pasiskirstyti veiklas bei bti atsakingus u gautus rezultatus. is mokymosi
bdas ugdo iniciatyvumo ir krybikumo kompetencij.
Vadovaudamiesi tiriamojo darbo tema bei matydami (inodami) priemones, mokiniai patys
ikelia iam darbui problem (apibria aktualum). Taip pat savarankikai suformuluoja tiriamojo
darbo tiksl, numato galimus rezultatus (hipotez), pasirenka iam darbui atlikti kitas reikalingas
priemones. Patys suplanuoja tyrimo eig, numato, kokiomis formomis ir bdais pateiks tiriamojo
darbo rezultatus bei savo veiksmus pagrindia.
Eksperimentas
Koks io tiriamojo darbo aktualumas?
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________

Isikelkite iam darbui tiksl.

________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Suformuluokite iam darbui hipotez.
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Priemons:
Jutikliai

Technin specifikacija

Laboratorijos Nova 5000 EX elektrokardiogramos

jutiklis
Elektrokardiogramos jutiklis fiksuoja irdies elektros
impulsus sukeltus irdies darbo metu. Jis leidia
analizuoti irdies sukeltus elektros signalus.
Pagrindiniai eksperimentai
Individualios
elektrokardiogramos
EKG
stebjimas.
Elektrokardiogram EKG palyginimas esant
ramybs bsenos ir po aktyvios veiklos.
Elektrokardiogram
EKG
tyrimai
esant
skirtingoms kno padtims.

Jutiklis turi tikti vartotojo turimai kompiuterinei

NOVA 5000 EX laboratorijai. Kiekvienas jutiklis turi
atitikti nurodytus reikalavimus:
- Jutiklis turi fiksuoti irdies sukeliamus elektros
signalus.
- Turi bti galima analizuoti irdies impulsus.
- Turi matuoti 0 -5 V matavimo ribose.
Vartotojams turi bti pateikta naudojimo instrukcija (su
silomo jutiklio galim atlikti bandym metodiniais
apraymais) lietuvi kalba.
Metodiniuose apraymuose turi bti pateikta teorin
dalis; laboratoriniam darbui reikalingos rangos
apraymas; nustatym nurodymai; eksperimento eigos
apraymas;
nurodymai
duomen
analizei;
klausim/uduoi
sraas,

kuriuos
reikia
atsakyti/vykdyti laboratorini darb metu.
Silomas jutiklis turi bti pilnai paruotas darbui, turi
bti visi reikalingi laidai, papildomi rengimai ar priedai,
reikiama programin ranga, kad silom jutikl bt
galima prijungti prie turimos kompiuterins Nova 5000
EX laboratorijos ir

50

ir jos ekrane eksperiment duomenys bt pateikiami

skaitmenine reikme bei grafikai.
Prijungus jutikl prie Nova 5000 EX laboratorijos, ji
turi automatikai atpainti prijungt jutikl.
Garantija ne maiau kaip 24 mnesiai nuo preki
perdavimo-primimo akto pasiraymo dienos.

Laboratorijos Nova 5000 EX irdies ritmo

(atliekant uduotis) jutiklis
Jutiklis sudarytas i direlio (belaidio sistuvo) ir
imtuvo kuris jungiasi prie kompiuterins laboratorijos.
Sistuvas fiksuoja irdies sugeneruotus elektrinius
signalus. Skirtas irdies ritmui matuoti prie atliekant
fizinius pratimus, pratim atlikimo metu ir atlikus
pratimus. Matavimo diapazonas 0 - 200 di per minut.
Pagrindiniai eksperimentai
4. Skirting moni irdies ritmo vertinimas ir
palyginimas.
5. Veikli (sportuojani) moni ir moni
nepatirianiu fizinio krvio irdies ritmo
palyginimas.
6. irdies ritmo stebjimas moni esani ramybs
bsenos, atliekani fizinius pratimus (pvz.,
darant atsispaudimus) ir po j.
Laiko, per kur mogaus irdies ritmas grta normali
bsen (buvusia prie atliekant pratim), nustatymas.

Jutiklis turi tikti vartotojo turimai kompiuterinei Nova

5000 EX laboratorijai. Kiekvienas jutiklis turi atitikti
nurodytus reikalavimus:
- Jutikliu turi bti galima fiksuoti irdies ritmo
pakitimus, kai atliekami fiziniai pratimai.
- Jutikl turi sudaryti prie tiriamojo kno tvirtinamas
belaidis sistuvas ir siuniam duomen imtuvas.
- Jutiklis turi matuoti 0 - 200 di per minut matavimo
ribose.
Vartotojams turi bti pateikta naudojimo instrukcija (su
silomo jutiklio galim atlikti bandym metodiniais
apraymais) lietuvi kalba.
Metodiniuose apraymuose turi bti pateikta teorin
dalis; laboratoriniam darbui reikalingos rangos
apraymas; nustatym nurodymai; eksperimento eigos
apraymas;
nurodymai
duomen
analizei;
klausim/uduoi
sraas,

kuriuos
reikia
atsakyti/vykdyti laboratorini darb metu.
Silomas jutiklis turi bti pilnai paruotas darbui, turi
bti visi reikalingi laidai, papildomi rengimai ar priedai,
reikiama programin ranga, kad silom jutikl bt
galima prijungti prie turimos kompiuterins Nova 5000
EX laboratorijos ir
ir jos ekrane eksperiment duomenys bt pateikiami
skaitmenine reikme bei grafikai.
Prijungus jutikl prie Nova 5000 EX laboratorijos, ji
turi automatikai atpainti prijungt jutikl.

Suraykite iam tyrimui atlikti reikalingas kitas priemones

________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Tiriamojo darbo eiga.
Susiskirstykite grupes. Vadovaudamiesi darbo aktualumu, tikslu, hipoteze bei
priemonmis, suplanuokite io tyrimo eig. Numatykite, kokiu bdu ymsite tyrimo duomenis ir

51

kaip skaiiuosite rezultatus. Pagalvokite, kaip bt galima ivengti didels tyrimo rezultat
paklaidos ir kodl ji yra svarbi atliekant tyrimus?
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Aptarkite su iuo tyrimu susijusius klausimus

K vadiname pulsu ir kraujospdiu?

Kuriose kno vietose geriausiai apiuopiamas pulsas?

Koks suaugusio mogaus pulso danis ir arterinis kraujo spaudimas laikomas

normaliu?

K rodo kraujospdio matuoklio didiausio ir maiausio skaiiaus rodmuo?

Tyrimo duomen apibendrinimas, analiz ir rezultat pristatymas.

Remdamiesi gautais rezultatais, nubraiykite tiriamos grups nari pulso ir arterinio

kraujospdio kitimo kreives ir atlikite analiz:
a)
apskaiiuokite, kiek kart padidjo pulso danis ir pakilo kraujospdis po fizini
pratim.
b)
palyginkite rezultatus: ar jie priklauso nuo atlikt pratim ries (uoliuk,
pritpim, svarmens kilnojimo, ingsniavimo vietoje ar kt.); lyties, gyvenimo
bdo, pavyzdiui, nuo to, ar mogus aktyviai sportuoja ar gyvena nejudr
gyvenimo bd.
c)
atlikite ivad vertinim, ar jos patvirtina js ikelt hipotez?

Savo grups darbo rezultatus pristatykite klasei ar grupei bei numatykite, kokiu bdu
juos pateiksite. Pavyzdiui, galite parengti Gamtamokslin praneim (1 priedas)
arba pateikti kita forma.
Numatykite, kokiomis formomis ir bdais savo tyrimo rezultatus pristatysite klasei ar
grupei
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Darbo ivados
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________

52

________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UDUOTYS
Klausimai ir uduotys
1. Nurodykite,
koks
suaugusio
mogaus irdies (pulso) danis ir
kraujospdis yra normalus?
2. Koki grsm mogaus sveikatai
kelia per aukto kraujo spaudimo
liga hipertenzija?
3. Kodl matuojant puls arba
kraujospd reikia, kad tiriamasis
bt ramybs bsenos ir prie
matavim aktyviai nejudjs bent
3-5 ar daugiau minui? Kodl
svarbu inoti savo kraujospd?
4. Paaikinkite, kaip siejamas irdies
darbas ir kraujospdis.
5. Kodl pavargus (ilgai lipant
laiptais, sunkiai fizikai dirbant ir
pan.) ima trkti oro?
6. Kodl reguliariai sportuojantys
mons pakelia didesn fizin
krv?
7. mogaus irdis per minut suplaka
apie 70 kart. Afrikos dramblio
irdies danis yra 20 di per
minut, t.y. apie 3,5 kart ltesnis
negu mogaus. Pels apie 500
di per minut (apie 7 kartus
greitesnis
negu
mogaus).
Paaikinkite, kodl i organizm
irdis plaka skirtingu ritmu?
8. Paprastai mogaus irdis per
minut perpumpuoja apie 6 litrus
kraujo. Fizinio darbo metu jo
perpumpuojama apie 5-6 kartus
daugiau. Suskaiiuokite, kiek
apytiksliai litr kraujo irdis
perpumpuoja dirbant fizin darb.
9. Naudodamiesi internetu suraskite
informacijos
apie
teigin
Deguonies
siskolinimas,
paaikinkite, kaip jis siejamas su
fiziniu darbu.

53

Atsakymai

2.2.2. MOGAUS VIRKINIMO SISTEMA

2.2.2.1.

MOGAUS VIRKINIMO SISTEMOS SANDARA IR VIRKINIMO

PROCESAI

DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Virkinimas maisto skaidymo procesas, per kur
maisto mediagos paveriamos vandenyje tirpiais junginiais,
kuriuos organizmas ar lstel gali panaudoti kaip aliav arba
kaip energijos altin. Virkinant maisto mediagos
baltymai, riebalai, angliavandeniai suskaidomos iki daleli,
kurios gali bti laisvai siurbiamos krauj bei limf. Maisto
mediagas skaido fermentai biologikai aktyvs junginiai,
kurie veikls tampa esant tam tikrai temperatrai bei terpei.
Virkinimo sistem sudaro organ visuma, atliekanti
maisto apdorojimo, skaidymo, mediag siurbimo ir
virkinimo atliek alinimo funkcij. Prie ios sistemos
priskiriami virkinimo trakto organai: burna, rykl, stempl,
skrandis, plonoji arna, storoji arna bei virkinimo liaukos:
seili (paausin, palieuvin, paandin), kepenys, kasa (1
pav.).
Maisto apdorojimas prasideda burnoje. Joje
mechanikai susmulkintas maistas ryjamas ir, susitraukiant
virkinimo trakto raumenims (prisiminkite, kaip ie
virkinamojo trakto raumen susitraukimai vadinami),
stumiamas vis kitas jo dalis: rykl, stempl, skrand, plonj
bei storj arn.
Virkinimas
burnoje.
Dantimis
maistas
susmulkinamas ir suvilgomas seilmis, kurias gamina seili
liaukos. ios sulipdo maisto daleles, todl maistas pasidaro 1 pav. mogaus virkinimo sistemos
glitus ir j tampa lengviau nuryti. Kartu su seilmis iskiriamas sandaros schema
fermentas seili amilaz skaido maiste esant krakmol j
paversdama maltoze. Mechanikai susmulkintas ir su seilmis susimais maistas tampa tyrele, kuri
porcijomis ryjama per rykl, stempl patenka skrand.
Virkinimas skrandyje. Virkinamojo trakto paplatjimas, kuriame talpinamas nurytas
maistas, vadinamas skrandiu. Jame maistas maiomas su skrandio sultimis, apvirkinamas ir
porcijomis slenka plonj arn. Vidin skrandio sienel ikloja rauklta gleivin, sudaryta i
epitelinio audinio. Joje gausu liaukui, gaminani skrandio sultis, kurios susideda i vandens,
gleivi, ferment ir druskos rgties. i rgtis palaiko rgi skrandio terp. Rgti skrandio
suli terp btina tam, kad pasigamint fermentas pepsinas. Be to, rgti skrandio suli terp
denatruoja baltymus, sunaikin didel dal su maistu skrand patenkani bakterij (veikia
baktericidikai) bei skatina skrandio peristaltik. Dl peristaltikos maistas susimaio su skrandio
sultimis. Tada pepsinas suskaido baltymus iki maesni jungini, kurie galutinai skaidyti baigiami
plonojoje arnoje.
Virkinimas ir siurbimas plonojoje arnoje. Toliau virkinti maistas patenka plonj
arn. Su skrandiu susijungusi pradin jos dalis vadinama dvylikapirte arna. i arn
itekamaisiais latakais patenka tulis ir kasos sultys. Kepen gaminama tulis kaupiama tulies
pslje. Tai aliai gelsvos spalvos bei kartaus skonio tirtas skystis. Tulyje nra ferment, taiau
virkinimui ji yra labai svarbi. Tulis neutralizuoja dvylikapirt arn patekus maisto turin iki
neutralios pH terps. Taip pat joje esanios tulies rgties druskos smulkius laelius suskaido
(emulguoja) riebalus, todl jie yra geriau virkinami. Be to, tulis lemia kasos suli isiskyrim ir
aktyvina kasos fermento lipazs veikim. Kasos iskiriama lipaz skaido riebalus iki glicerolio ir

54

riebal rgi molekuli, o baltymus iki aminorgi. Fermentas kasos amilaz skaido
krakmol ir glikogen. Toliau nuo dvylikapirts esanti plonosios arnos dalis yra vadinama
tuij. ioje arnoje riebalai, baltymai ir angliavandeniai suskaidomi visikai. Baigiamoji ir
ilgiausia plonosios arnos dalis yra vadinama klubine. i arna yra siauresnio skersmens, taiau turi
storesn, nei dvylikapirt, sienel. Pro jos gleivinje esanius mikrogaurelius maisto mediagos
siurbiamos (rezorbuojamos) krauj bei limf. Gliukoz, aminorgtys patenka pro gaurelio
kapiliar, o glicerolio ir riebal rgtys limfagysl. Klubin arna jungiasi su storuoju arnynu.
Storj arn sudaro akloji, gaubtin ir tiesioji arna. Storosios arnos gleivinje nra
mikrogaureli, todl joje maisto mediagos nesiurbiamos. Taiau ioje virkinamojo trakto dalyje
siurbiamas vanduo bei mineralins mediagos: natris, magnis, geleis, kalcis, kalis. Storojoje
arnoje gyvena vairios bakterij rys, kurios sudaro didij dal mogaus organizmo
mikrobiotos. Organizmui ios bakterijos svarbios, nes padeda sintetinti vitaminus H, K, B
(pastarosios grups vitamin sintetina daugiausia) bei iame arnyne palaikyti puvimo ir rgimo
pusiausvyr. Storojo arnyno gleivinje yra daug limfmazgi, kurie yra imunins sistemos dalis.
ios arnos gleivin iskiria daug gleivi. Jos nesuvirkintoms maisto mediagoms padeda lengviau
nuslinkti storosios arnos baigiamj dal tiesij arn, per kuri imat pavidalu paalinamos
i organizmo.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Virkinamojo trakto organ liaukos iskiria tam tikrus virkinimo
fermentus, kurie nevienodai skaido maisto mediagas, todl kiekvienoje virkinamojo trakto dalyje
vyksta skirtingi i mediag skaidymo procesai.
Tikslas. Isiaikinti, kaip virkinimo sistemos sandara pritaikyta maisto mediag skaidymo
ir j siurbimo funkcijai atlikti.
Priemons:

viesiniai mikroskopai.

Ilgalaikiai preparatai i mokytojams skirto rinkinio:

30. induolio stempls skersinis pjvis su daugiasluoksniu epiteliu ir raumen
sluoksniu.
31. induolio skrandis su liaukomis, iilginis pjvis.
32. Gaubtins arnos skersinis pjvis su nudaytomis gleivins lstelmis.
Darbo eiga:
1.
Susipainti su teorine mediaga.
2.
Pasiruoti darbui su mikroskopu.
3.
Stebti mikropreparatus Nr. 3032, matyt vaizd nusipieti.

55

Laboratorinio darbo
MOGAUS VIRKINIMO SISTEMOS SANDARA IR VIRKINIMO
PROCESAI
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas ..........................................................................

Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Stebti mikropreparatus Nr. 3032, matyt vaizd nusipieti:
30 paymti daugiasluoksn epitel ir raumen sluoksn;
31 paymti skrandio liaukas;
32 paymti gaubtins arnos gleivins lsteles.
Ivados (pateikite ivad apie mogaus virkinimo sistemos sandar ir virkinimo procesus):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UDUOTYS
Klausimai
1. Apibdinkite virkinimo reikm
organizmui?
2. Nurodykite, kas sudaro mogaus
virkinimo sistem.
3. Kokios mediagos skaidomos
burnoje? Koks fermentas tai atlieka
bei kas j gamina?
4. Kokia skrandio vidaus sandara?
5. Kaip skrandio gleivin pritaikyta
maisto mediagoms skaidyti?
6. Tulis neturi ferment. Kok
vaidmen ji atlieka virkinant?
7. Kokius fermentus gamina ir iskiria
kasa?
8. Kokie procesai vyksta plonojoje
arnoje?
9. Kokie procesai vyksta storojoje
arnoje?

56

Atsakymai

2.2.2.2.

KEPEN KATALAZS FERMENT VEIKLOS IR SAVYBI TYRIMAS

(PRIKLAUSOMYB NUO TEMPERATROS)

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Kiekvienoje augalinje ir gyvninje lstelje yra peroksisom organeli, kurios gamina
ferment katalaz. Daugiausia io fermento kaupiasi gyvninse, ypa kepen lstelse.
Fermentai - tai baltym molekuls, kurios greitina organizme vykstanias chemines
reakcijas, taiau tose reakcijose tiesiogiai nedalyvauja. Todl fermentai gali bti panaudojami daug
kart. Fermentai su substratu susijungia savo aktyviuoju centru, sudarydami fermento ir substrato
kompleks. Fermentins reakcijos bna sintezs ir skaidymo. Sintezs reakcijos metu - i dviej
substrat susidaro vienas produktas, o skaidymo reakcijos metu i vieno substrato susidaro keli
produktai.
Katalaz - tai fermentas, kurio dka lstelse besikaupiantis pavojingas jos veiklai
vandenilio peroksidas yra suskaidomas iki maiau kenksming produkt. io proceso metu susidaro
daug deguonies.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip temperatra gali turti takos kepen katalazei.
Eksperimento tikslas. Pagrsti ferment dka vykdom mediag skaidym bei io proceso
priklausomyb nuo temperatros.
Eksperimento priemons:

Mgintuvliai ( patartina pasinaudoti graduotais) 3 vnt.

Stiklins 3 vnt.

Kaitviet.

Termometrai 3 vnt.

Stiklins lazdels- 3 vnt.

Liniuot ( ji reikalinga, kai nra galimybs pasinaudoti graduotais mgintuvliais).

Kepen mginiai (gaballiai).

3 proc. vandenilio peroksidas.

Darbo eiga:

Sukarpyti vienodo dydio (5x5x5 mm) kepen gaballius. 3 mgintuvlius pilti po

10 ml 3 proc. vandenilio peroksido.

Mgintuvlius po vien statyti stiklines su vandeniu. Pirmoje stiklinje turi bti

kambario temperatros (apie 18-20 0C), antroje - 30 0C ir treioje - 40 0C temperatros
vanduo (temperatra reguliuojama kaitviets pagalba). mgintuvlius dti
termometrus, sulaukti kol temperatra mgintuvliuose pasieks reikiam lyg.

paruotus skirtingos temperatros mgintuvlius stiklins lazdels pagalba, greitu

judesiu dti po kepen gaball.

Su liniuote imatuoti pakilusi put aukt.

Rezultatus surayti lentel.

Duomenis pateikite grafikai.

57

Laboratorinio darbo
KEPEN KATALAZS, FERMENT VEIKLOS IR SAVYBI TYRIMAS
(PRIKLAUSOMYB NUO TEMPERATROS)
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad upylus ant kepen mginio peroksido isiskirs .............................................
Didjant terps temperatrai, fermento aktyvumas ..............................................................................
....................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Tyrimo
pakartojimai

Duomen ymjimo lentel

Tyrimo duomenys:
kambario temperatroje 30 0C temperatroje

40 0C temperatroje

1
2
3
Vidurkis
Pastaba. Siekiant sumainti rezultat paklaid, tyrim atlikti 3 kartus.

Duomenis pavaizduoti grafikai.

Ivados

Padarykite ivad apie isiskyrus deguonies kiek, priklausom nuo temperatros:

................................................................................................................................................................

Padarykite ivad, kokioje temperatroje put auktis buvo didiausias:

................................................................................................................................................................

58

KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:

Klausimai
1. Apibdinkite fermentus ir j
reikm lstelms?

2. Apibdinkite
temperatros
tak ferment aktyvumui?

59

Atsakymai

2.2.3. MEDIAG PERNAA AUGALUOSE

2.2.3.1.

PLAZMOLIZS TYRIMAS: KONCENTRACIJ LSTELJE IR JOS

APLINKOJE SKIRTUMO TAKOS MEMBRANOS LAIDUMUI TYRIMAS,
SVOGNO LUKTO EPIDERMIO PLAZMOLIZS TYRIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Lstels plazmin membrana sudaryta i dvigubo fosfolipid sluoksnio. Fosfolipid
hidrofilins galvuts isidsto dvisluoksnio iorje, o hidrofobins uodegls - dvisluoksnio viduje.
Dl to plazmin membrana pasiymi atrankiniu mediag pralaidumu. Jos laidumui takos turi
vairs integruoti baltymai kanalai ir neikliai. Susidarius mediag koncentracijos skirtumui
lstels iorje ir viduje vyksta osmosas, t.y. vandens difuzija pro selektyviai laidi plazmin
membran.
Plazmolizs procesas vyksta, kuomet didja mediag (cukraus, drusk) koncentracija
lstels iorje. Prasideda osmoso procesas, kai vanduo i lstels centrins vakuols ir citoplazmos
pradeda judti ior. Centrins vakuols ir citoplazmos tris sumaja, dl to plazmin membrana
atsisluoksniuoja nuo celiuliozins sienels.
Turgoras lstels tempimo bsena, kuri priklauso nuo vandens kiekio lstels viduje.
Hipotonins slygos susidaro, kai lstels iorje yra maesn itirpusi mediag
koncentracija, nei jos viduje. Tada vanduo i tirpalo juds lstel, dids jos turgoras.
Hipertonins slygos susidaro, kai lstels iorje yra didesn itirpusi mediag
koncentracija, nei jos viduje. Tada vanduo juds i lstels centrins vakuols ir citoplazmos
tirpal. Lstels turgoras mas.
Izotonins slygos susidaro, kai lstels iorje ir viduje yra vienoda itirpusi mediag
koncentracija. Tada lstel ir i jos judanio vandens kiekis yra vienodas. Lstels turgoras
nesikeiia.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip cukraus tirpalas paveiks svogno lsteles.
Eksperimento tikslas. Itirti plazmolizs proceso intensyvumo priklausomyb nuo tirpalo
koncentracijos.
Eksperimento priemons:

Mikroskopas.

Objektiniai stikleliai.

Dengiamieji stikleliai.

Stiklins.

Pincetas.

irkls.

Distiliuotas vanduo.

Cukrus.

Laikrodis.
Darbo eiga:

skirtingus mgintuvlius supilstyti pagamintus 0,1; 0,5 ir 1 mol/l koncentracijos

cukraus tirpalus ir distiliuot vanden. Cukraus tirpal paruoimo metodika: 0,1 mol
tirpalui beriama 3,42 g cukraus 100 ml kolb ir atskiediama upilant vandeniu iki
100 ml padalos (brknio); 0,5 mol beriama 17,12 g cukraus 100 ml kolb ir
atskiediama upilant vandeniu iki 100 ml padalos; 1 mol beriama 34,23 g cukraus
100 ml kolb ir atskiediama upilant vandeniu iki 100 ml padalos.

60

Svogno audin 5 min. pamirkyti distiliuotame vandenyje.

Sukarpyti paruot (pamirkyt) svogno audin ir pincetu mginius dti mgintuvl
su distiliuotu vandeniu bei mgintuvlius su skirtinga cukraus tirpalo koncentracija.
Po 30 min. i tirpal iimtus mginius stebti mikroskopu ir suskaiiuoti
plazmolizavusi lsteli skaii matymo lauke.
Rezultatus surayti lentel ir duomenis pavaizduoti grafikai.

61

Laboratorinio darbo
PLAZMOLIZS TYRIMAS: KONCENTRACIJ LSTELJE IR JOS
APLINKOJE SKIRTUMO TAKOS MEMBRANOS LAIDUMUI TYRIMAS,
SVOGNO LUKTO EPIDERMIO PLAZMOLIZS TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau,
kad
didjant
tirpalo
koncentracijai,
plazmolizavusi
lsteli
skaiius...................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Tirpalo koncentracija (mol/l)

0
0,1
0,5
1

Darbo rezultatai
Matymo lauke plazmolizavusi lsteli
skaiius
procentas

(distiliuotas vanduo)

I gaut duomen nubraiyti grafik:

Ivada

Padarykite ivad apie plazmolizavusi lsteli skaii mginiuose, didjant cukraus

tirpalo koncentracijai:
................................................................................................................................................................

62

KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI

Klausimai
1. Apibdinkite
lstels
plazmolizs proces.
2. Paaikinkite
tirpalo
koncentracijos tak lsteli
plazmolizei.
3. Apibdinkite lstels pokyius
veikiant
j
hipotoniniais,
hipertoniniais ir izotoniniais
tirpalais.

4. Palyginkite
pokyius,
vykstanius
augalinje
ir
gyvninje lstelje, veikiant
jas hipertoniniu tirpalu.
5. Pateikite buitini plazmolizs
pavyzdi.

63

Atsakymai

2.2.3.2.

FOTOSINTEZS METU ISISKYRUSI DUJ TYRIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Lstels chloroplastai - tai alios spalvos organels, turinios daug pigmento chlorofilo,
kurio dka intensyvioje viesoje yra gaminami pagrindiniai organiniai junginiai. io proceso metu,
kaip alutinis produktas, isiskiria deguonis.
Fotosintez - tai procesas, kai sauls (viesos) energija chloroplastuose naudojama
organini jungini sintezei, kuriuos augalas panaudoja savo naujoms struktroms ir energijai gauti.
io proceso metu isiskiria deguonis, kur pats augalas ir kiti organizmai panaudoja kvpavimo
procesui. Fotosintezs procesui takos turi daug veiksni: viesos intensyvumas, temperatra, CO2
koncentracija ir t.t. Sodos tirpalas skatina CO2 koncentracijos padidjim, todl fotosintezs
procesas vyksta spariau, susidaro daugiau deguonies. Dl deguonies mao tirpumo vandenyje,
susidariusios dujos skverbiasi i vandens burbuliuk pavidalu, istumdamos vanden i
mgintuvlio. Dl deguonies lengvumo, mgintuvl apvertus jo dujos susikaupia viruje. Todl
deguon lengva patikrinti rusenania balanle: ji usiliepsnoja prineta prie mgintuvlio.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Augalini lsteli chloroplastuose esant apvietimui susidaro organins
mediagos ir isiskiria deguonis. Isiskyrus deguon galima surinkti ir nustatyti rusenania
balanle, kuri usiliepsnoja sveikaujant su deguonimi.
Eksperimento tikslas. Surinkti fotosintezs metu isiskyrusias dujas ir patikrinti j kokyb.
Eksperimento priemons:

Ragalapio arba elodjos akel.

Stiklin.

Stiklin lazdel.

Piltuvlis.

Mgintuvlis.

Termometras.

viesos altinis.

Sodos tirpalas.

Balanl.

iebtuvlis (degtukai).
Darbo eiga:

Stiklinje paruoti sodos tirpal: pilti 200 ml vandens ir dti 10 g sodos.

stiklin merkti ragalapio arba elodjos akel. J apgaubti piltuvliu, ant kurio
staigiu judesiu umaunamas vandens pripildytas mgintuvlis.

Stiklin pastatyti alia viesos altinio, palaikyti 30 oC temperatr.

Surinkti mgintuvl isiskyrusias dujas.

kius pirt sodos tirpal, mgintuvl ltai numaunant nuo piltuvlio, j uspausti.
Tada itraukti i sodos tirpalo, apversti ir atitraukiant pirt atsargiai kiti rusenani
balanl.

Stebti balanls degim.

64

Laboratorinio darbo
FOTOSINTEZS METU ISISKYRUSI DUJ TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad i nulauto ragalapio (arba elodjos) akels galo isiskiria.....................................
....................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Ivados

Padarykite ivad, kas vyksta apvietus intensyvia viesa ragalapio arba elodjos
akel:
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie fotosintezs metu isiskyrusio deguonies atpainimo bd.

................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Apibdinkite
fotosintezs
proces.

2.

3.

4.

Susiekite fotosintezs spart

su viesos intensyvumu ir
CO2 koncentracija.
Apibdinkite
fotosintezs
reikm augalams ir kitiems
organizmams.

Nurodykite,
kokie
organizmai, be augal, vykdo
fotosintez.

65

Atsakymai

2.2.3.3.

FOTOSINTEZS REAKCIJOS GREIIO PRIKLAUSOMYBS NUO

VIESOS INTENSYVUMO TYRIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Lstels chloroplastai - tai alios spalvos organels, turinios daug pigmento chlorofilo,
kurio dka intensyvioje viesoje yra gaminami pagrindiniai organiniai junginiai. io proceso metu,
kaip alutinis produktas, isiskiria deguonis.
Fotosintez tai procesas, kai sauls (viesos) energija chloroplastuose naudojama
organini jungini sintezei, kuriuos augalas panaudoja savo naujoms struktroms ir energijai gauti.
io proceso metu isiskiria deguonis, kur pats augalas ir kiti organizmai panaudoja kvpavimo
procesui. Fotosintezs procesui takos turi daug veiksni: viesos intensyvumas, temperatra, CO2
koncentracija ir t.t. Sodos tirpalas skatina CO2 koncentracijos padidjim, todl fotosintezs
procesas vyksta spariau, susidaro daugiau deguonies. Dl deguonies mao tirpumo vandenyje,
susidariusios dujos skverbiasi i vandens burbuliuk pavidalu.
Fotosintez takojantys veiksniai: anglies dioksido ir vandens koncentracija - jiems
didjant ar majant, keiiasi fotosintezs greitis. viesos intensyvumas jam majant,
fotosintezs greitis maja, didjant is procesas spartja iki tam tikros ribos. Pasieks tam tikr
rib, fotosintezs greitis toliau didinant viesos intensyvum nebedidja, gali net mati. Trkstant
mineralini mediag, fotosintezs greitis gali sumati. Didjant aplinkos temperatrai,
fotosintezs greitis didja taip pat iki tam tikros ribos. Pasieks i rib, procesas gali ltti, nes
denatruoja fotosintez spartinantys fermentai ir kiti baltymai.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Augalini lsteli chloroplastuose esant apvietimui susidaro organins
mediagos ir isiskiria deguonis.
Eksperimento tikslas. Itirti viesos intensyvumo tak fotosintezs greiiui.
Eksperimento priemons:

Ragalapio arba elodjos akel.

Stiklin kolbel.

Stiklin lazdel.

Piltuvlis.

Mgintuvliai.

Termometras.

viesos altinis.

Sodos tirpalas.
Darbo eiga:

Stiklinje paruoti sodos tirpal ( 200 ml vandens dti aukt sodos). mgintuvl
pilti paruot tirpal, j merkti stiklin lazdel su pririta prie jos ragalapio arba
elodjos akele. Mgintuvl statyti stiklin su vandeniu ir palaikyti pastovi 30 oC
temperatr.

Sugraduoti stalo paviri kas 10 cm nuo viesos altinio. Pastatyti stiklin 10 cm

atstumu ir laukti, kol burbuliukai ims isiskirti vienodais tarpais. Suskaiiuoti, kiek
isiskiria burbuliuk per laiko vienet. Skaiiavimus atlikti ne maiau kaip 3 kartus.
Tokiu pat bdu surinkti duomenis 20, 30, 40, 50 ir 60 cm atstumu nuo viesos altinio.

Duomenis surayti lentel, o j vidurkius pavaizduoti grafikai.

66

Laboratorinio darbo
FOTOSINTEZS REAKCIJOS GREIIO PRIKLAUSOMYBS NUO
VIESOS INTENSYVUMO TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad didjant viesos intensyvumui.
isiskyrusi deguonies burbuliuk
skaiius..............................................................., nes................................................... fotosintezs
greitis.
Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Pakartojimai,
burbul
skaiius
per
min.
1
2
3
Vidurkis

Rezultat apraas
Atstumas nuo lempos, cm
10

20

30

40

50

60

Bandymo rezultatus pateikti grafikai:

Atlikti fotosintezs simuliavim naudojant NOVA5000. Nustatant viesos spektro

tak fotosintezs greiiui, sijungus prietais reikia liestuku 2 kartus paspausti
mygtuk VirtualLab. Po to, viruje paspausti Simuliation (1 pav.) Biology Efect
of light fotosinthesis rate (2 pav.). Pasirinkus vies ir atstum (4 langelis), paspausti
ali mogeliuk. Prietaiso ekranas rodys fotosintezs kreiv (3 pav.).

67

2 pav. Fotosintezs simuliavimas

1 pav. VirtualLab

3 pav. Simuliacinis grafikas

Ivada

Palyginti eksperimento ir simuliavimo grafikus.

Padarykite ivad apie fotosintezs greiio priklausomyb nuo viesos intensyvumo

(atstumo nuo lempos):
...........................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Apibdinkite
fotosintezs
proces.

2. Nurodykite
intensyvum
veiksnius.

fotosintezs
lemianius

68

Atsakymai

3. Apibdinkite
intensyvum
veiksnius.

fotosintezs
lemanius

4. Apibdinkite
fotosintezs
reikm augalams ir kitiems
organizmams.

5. Nurodykite, kokie organizmai,

be augal, vykdo fotosintez.

6. Paraykite fotosintezs lygt.

69

2.2.4. ALINGI PROIAI LEMIA MONI SERGAMUM

2.2.4.1.

RKYMO IR ALKOHOLIO VARTOJIMO TAKA MOGAUS FIZINEI

SVEIKATAI
(Pagal I-j tyrinjimu grindiamo mokymosi lygmen)

DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Rkymas. Rkymui yra naudojami augalo tabako (lot. Nicotiana tabacum) lapai. Tabako
dmuose randama per 4000 chemini jungini, i kuri apie 200 yra kenksmingi sveikatai, o 40
patvirtinti kaip A grups kancerogenai mediagos, sukelianios vines ligas. ios mediagos
patenka su dervomis ir nusda plauiuose. Jos kaupiasi plaui alveolse ir paeidia lsteles,
kurios laikui bgant gali supiktybti (1 pav.). Taip pat daniausiai paeidiamos betarpiko slyio
su cigarete vietos: lpos, lieuvis, burnos ertm. Ilgalaikis rkymas slygoja gerkl, bronch,
stempls, skrandio, kasos, kepen bei lapimo psls vio vystymsi. Ypa pavojingos dabar
labai populiarios lengvos cigarets, mat i dmuose koncentruojasi itin smulkios dalels, kurios
lengvai pasiekia paias giliausias kvpavimo organ vietas. Smilkstant cigaretei (ar kitai rkal
riai) isiskiria anglies monoksidas (CO), kitaip dar vadinamas smalkmis, kuris patvariai jungiasi
su hemoglobinu ir nebeleidia prisijungti deguoniuiRkanio mogaus kraujuje nuolat trksta
deguonies, todl nukenia irdis, nes tai didina rizik susirgti iemine irdies liga. Ypa nuo to
nukenia toliausiai esantys kno audiniai, pavyzdiui, galni. Jos ima alti, tirpti, mlynuoti. Esant
nuolatinei deguonies stokai, po kurio laiko gali isivystyti rimti sveikatos sutrikimai, kaip antai koj
gangrena. Nuo rkymo nukenia estetin mogaus ivaizda paruduoja dantys, raukljasi oda.
Nors uraai ant cigarei pakeli spja, kad rkydami kenkiame savo sveikatai, taiau
mesti rkyti reikia daug pastang. Priklausomyb nuo rkymo sukelia tabako dmuose esantis
nikotinas. is cheminis junginys turi trumpalaik stimuliuojant poveik, o jo trkumas rkaniam
mogui sukelia abstinencijos bsen, todl kaskart atsiranda poreikis rkyti.
Netgi patys nerkydami danai bname priversti tapti pasyviais rkaliais ir kvpuoti
tabako dmais. Rkyti galima tik tam skirtose patalpose ar vietose. moni masinio susibrimo
vietose, vietimo ir ugdymo staigose ir arti j bei kitose vieosiose erdvse rkyti grietai
draudiama.
Rkym lemiantys veiksniai

Priklausomyb
nuo
nikotino. Nikotinas yra
chemin mediaga, kuri
labai greitai sukelia stipri
priklausomyb. Dauguma
rkali tai daro ne savo
noru jie yra band mesti,
bet jiems nepavyko. Metus
rkyti,
pasireikia
abstinencijos
reikiniai,
pvz., nemiga, dirglumas,
nerimas.
Statistikos
duomenimis, i metusij
rkyti apie 60 proc. vl
pradeda maiau nei po 3
mnesi.
1 pav. Rkymo paeisti plauiai: derv sankaupos plaui audinyje

Rkal reklama. Iki

XX a. 8 deimtmeio rkal reklama buvo legali daugumoje ali. iuo metu JAV, Europos
Sjungos alyse (taip pat ir Lietuvoje) bei daugelyje kit ali rkal reklama yra smarkiai
ribojama, planuojamas visikas reklamos (net ir netiesiogins) draudimas.

70

Aplinkini (bendraami) taka. Kovos su rkymu organizacij teigimu, rkyti

pradedama dl aplinkini ir socialins aplinkos takos. Paaugliams pradti rkyti didels
takos turi bendraamiai.
Kultriniai ir tautiniai skirtumai. Skirtingose kultrose rkymas yra nevienodai
toleruojamas. Pvz., JAV rkoma maiau nei Europoje, o Europoje maiau nei Rusijoje ar
Kinijoje. Vyrai rko daniau nei moterys.
eimos taka. Rkani tv vaikai patys daniau pradeda rkyti.
Televizija. Didioji dalis film ir televizijos laid heroj rko, todl rkymas siejamas su
skmingu, normaliu ir priimtinu elgesiu.
Neskms. Susidrus su neskmmis, rkymas padeda trumpam usimirti, bet prieasties
neisprendia ir dar labiau didina priklausomyb.

Alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti priklausomyb. Be priklausomybs, alkoholis

sukelia apie 60 skirting lig ir sutrikim. Tai psichikos ir elgesio (paeidia nerv sistem),
skrandio, arnyno, kasos, lytins sistemos veiklos sutrikimai. Alkoholis lemia vairi organ
vines, irdies, skeleto ir raumen ligas, traumas. Egzistuoja tiesiogin priklausomyb tarp
alkoholio dozs ir jo sukeliam paeidim.
Kaip ir rkym, alkoholio vartojim skatina panas veiksniai. Priklausomyb nuo alkoholio
turintys mons kaip prieast, kodl j pradjo vartoti, daniausiai nurodo socialin spaudim,
neskmes eimoje arba darbe.
ES suvartojamas didiausias pasaulyje alkoholio kiekis vienam gyventojui. Dauguma
suaugusi (vyresni nei 15 met) europiei vartoja alkohol, taiau net 55 milijonai (15 proc.) i j
yra abstinentai (nevartojantys alkoholio). Vadinasi, kiekvienas suaugs europietis suvartoja po 15
litr gryno alkoholio per metus. Kiek maiau nei pus io alkoholio kiekio igeriama alaus pavidalu
(43 proc.), o likusi dalis tenka vynui (34 proc.) ir stipriesiems grimams (23 proc.). Lietuva tarp
vis Europos Sjungos ali pagal alkoholio suvartojimo kiek vienam asmeniui per metus yra
antroje vietoje po Vengrijos. Kiekvienam suaugusiam Lietuvos gyventojui tenka apie 17 litr
absoliutaus alkoholio. Prisiminkite, koks cheminis junginys vadinamas alkoholiu.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo aktualumas. Rkymas viena daniausi mirties prieasi pasaulyje. Jis
pagreitina aterosklerozini plokteli susidarym, todl siaurja kraujagysli skersmuo. Rkymas
skatina kraujo krejim, nes greitina trombocit sulipim. Visa tai labai padidina miokardo
infarkto rizik. Be to rkymas padidina ir kit rizikos veiksni kraujo riebal, cukrinio diabeto,
padidjusio kraujospdio poveik irdiai ir kraujagyslms. Pavyzdiui, dl nikotino poveikio
kraujagysls susitraukia ir irdis pradeda plakti smarkiau, todl pakyla kraujospdis. Atsisakius
rkyti, enkliai sumaja irdies lig rizika, taip pat sunormalja kraujospdis.
Prie alkoholio lengvai priprantama. mogus, pradjs vartoti alkohol, i pradi labai
greitai pajunta jo poveik, bet laikui bgant tam paiam pojiui sukelti reikia vis didesnio kiekio.
Kadangi alkohol skaido kepenys, todl vis pirma paeidiamos io organo lstels (2 pav.). Be to,
alkoholis neigiamai veikia smegen lsteles, todl galiausiai sutrinka mogaus mstysena bei
elgsena. Rkydamos ir vartodamos alkohol nios moterys rizikuoja pakenkti vaisiui.
Kokios prieastys lemia rkym ir alkoholio vartojim bei koki tak ie rizikos
veiksniai daro mogaus organizmui?

71

Tikslas.
Ianalizuoti,
koki taka mogaus fizinei
sveikatai daro
rkymas ir
alkoholio vartojimas.
Priemons:

viesinis
mikroskopas.

Mikroskopas
su
kamera.

Ilgalaikis
mikropreparatas i
rinkinio Nr. 60
rkymo
paeist
plaui
skersinis
pjvis (1 pav.)
2 pav. Kepen cirozs paeistos kepenys

Ilgalaikis
mikropreparatas i rinkinio Nr. 61 kepen ciroz, skersinis pjvis, rodantis kepen
lsteli degeneracij (2 pav.)
Darbo eiga

Pro mikroskop apirti rkymo paeist plaui skersin pjv, stebim objekt
nusipieti. Pieinyje paymti paeidimo idinius.

Pro mikroskop apirti kepen cirozs paeist kepen skersin pjv, stebim
objekt nusipieti. Pieinyje paymti paeidimo idinius.

Suformuluoti ivad apie rkymo ir alkoholio poveik mogaus fizinei sveikatai.

72

Laboratorinio darbo
RKYMO IR ALKOHOLIO VARTOJIMO TAKA MOGAUS FIZINEI
SVEIKATAI
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas ..........................................................................

Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Darbo ivados (pateikite ivad apie rkymo ir alkoholio poveik mogaus fizinei sveikatai):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UDUOTYS
Klausimai ir uduotys
1. Nurodykite, kokie veiksniai
lemia rkym ir alkoholio
vartojim.
2. Kas sukelia priklausomyb nuo
rkymo?
3. Ivardykite,
kok
pavoj
organizmui kelia rkymas.
4. Ivardykite,
kok
pavoj
organizmui
kelia
alkoholio
vartojimas.
5. Remdamiesi
tekste
apie
alkoholio vartojim pateiktais
duomenimis, nurodykite vairi
ri (alaus, vyno, stiprij
grim) alkoholio suvartojimo
ES
alyse
procentin
pasiskirstym ir j pavaizduokite
kaip skritulin diagram.
6. Vadovaudamiesi
pateiktais
duomenimis,
nubraiykite
stulpelin diagram arba kreiv,
kaip kito rkanij vyr ir
moter dalis Lietuvos moni
populiacijoje 1994-2000 metais.

73

Atsakymai

Diagram
ianalizuokite,
aptarkite ir pateikite ivad.
7. Sukurkite
akrostichus*
svokoms
Alkoholis
ir
Nikotinas apie j darom al
mogaus sveikatai ar kt.

Pavyzdys:
NEIVENGIAMA PRIKLAUSOMYB
ILAIDOS RKALAMS
KOSULYS
ODOS RAUKLJIMASIS
TABAKO SUDEDAMOJI DALIS
IEMIN LIGA
NAVIKINS LIGOS
ABSTINENCIJOS BSENA
STIMULIUOJANTIS POVEIKIS
Akrostichas* [gr. akros kratinis, stichos eilut]. Krinys, kurio eilui pirmosios
raids, skaitant nuo viraus apai, sudaro od.
Lentoje vertikaliai uraoma svoka (arba odis). Mokini papraoma ties kiekviena odio
raide urayti ta paia raide prasidedant teigin. Pavyzdiui, ALKOHOLIS. Ties kiekviena io
odio raide reikia parayti teiginius, atspindinius, koki tak turi alkoholio vartojimas mogaus
fizinei ir dvasinei sveikatai.

74

2.3.

LSTEL GYVYBS PAGRINDAS. HOMEOSTAZ IR

ORGANIZMO VALDYMAS

2.3.1. LSTELI SANDAROS, CHEMINS SUDTIES IR FUNKCIJ YPATUMAI

2.3.1.1.

LSTELS SANDAROS TYRIMAS MIKROSKOPU. LSTELI

(AUGALINS IR GYVNINS) STEBJIMAS, ATPAINIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Lstels yra skirstomos prokariotines ir eukariotines. Prokariotins lstels bdingos
bakterijoms ir archjoms, o eukariotins pirmuonims, dumbliams, grybams, augalams ir
gyvnams.
Lstels sandara. Prokariotins lstels neturi membrana fiksuoto branduolio ir kit
membranini organeli, turi maesnes nei eukariot ribosomas, j struktra nesudtinga. io tipo
lsteli branduolin mediaga, turinti genetin informacij, vadinama nukleoidu. Kiekviena
eukariotin lstel yra sudaryta i gyvosios mediagos protoplazmos, kuri susideda i citoplazmos
ir branduolio. J nuo aplinkos apriboja plazmin membrana (plazmolema). Citoplazma pasiymi
gyvai mediagai bdingomis savybmis: reaguoja dirginimus, auga, dauginasi. Citoplazmos
organels tai pastovios, diferencijuotos citoplazmos struktros, atliekanios lstelse tam tikr
funkcij. Tarpus tarp organeli ir intarp upildo hialoplazma. Branduolyje sutelkta didioji dalis
lstels DNR, kuri turi genetin informacij apie lstels formavimsi ir metabolizm. Branduolys
paprastai yra lstels centre ir visada apgaubtas citoplazmos. Plazmin membrana svarbi lstels
mediag apykaitai, pernaai ir pan. Chloroplastai (plastidi tipas) - tai alios spalvos augalins
lstels organels, turinios daug pigmento chlorofilo, kurio dka augalai apsirpina organinmis
mediagomis. Celiuliozin sienel bdinga augalinms lstelms. Ji atlieka atramin, apsaugin
funkcij. Augalins lstels viduryje isidsto centrin vakuol, kurios dydis priklauso nuo lstels
senumo. Ji atlieka mediag kaupimo funkcij. Gyvn lsteli forma, priklausomai nuo j
atliekam funkcij, gali labai skirtis. Pvz., neuronai yra akoti - tai padeda priimti ir perduoti
impuls, subrend eritrocitai yra bebranduoliai tai padeda daugiau perneti kvpavimo duj.
Taiau visoms gyvoms lstelms bdingi tam tikri bruoai: jos turi plazmin membran,
citoplazm, ribosomas ir chromatin (chromosomas), kurio sudtyje yra paveldimj informacij
sauganti ir perduodanti DNR.
Lstels gyvybin veikla. Organizm lstels atlieka bendrsias ir specialisias funkcijas.
Bendrosioms lstels funkcijoms priskiriama mediag apykaita, augimas, judjimas, dirglumas,
dalijimasis ir diferenciacija. Yra lsteli, kurios atlieka ir specialisias funkcijas sintetina, kaupia
ir iskiria sekret, vykdo fotosintez, iskiria i organizmo mediag apykaitos produktus, ineioja
deguon ir anglies dioksid ir t.t.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Neirint lsteli bendrum, gyvnins ir augalins lstels skiriasi.
Eksperimento tikslas. Atliekant augalins ir gyvnins lstels palyginimo tiriamj darb,
surasti esminius lsteli panaumus bei skirtumus.
Eksperimento priemons:

Mikroskopas.

Mikroskopini preparat rinkinys (mogaus burnos gleivins lstels (Nr.8), mogaus

kraujo tepinlis (Nr.12), alyvmedio lapo pjvis (Nr.21), valgomojo svogno lukto
epidermis (Nr.24), chloroplastai elodjos lape (Nr.47) ir kt.).

75

mogaus burnos gleivins lstels (Nr.8)

mogaus kraujo tepinlis (Nr.12)

Alyvmedio lapo pjvis (Nr.21)

Valgomojo svogno lukto epidermis(Nr.24)

Chloroplastai gyvame elodjos lape

Chloroplastai elodjos lape (Nr.47)

Darbo eiga:

Pasiruoti darbui mikroskopus, atsirinkti reikiamus preparatus.

Mikroskopuoti pasirinktus augalini ir gyvnini lsteli preparatus.

Po stebjimo rezultatus surayti lentel.

Nupieti stebimas lsteles, paymti svarbiausias atpaintas lsteli organeles.

76

Laboratorinio darbo
LSTELS SANDAROS TYRIMAS MIKROSKOPU. LSTELI
(AUGALINS IR GYVNINS) STEBJIMAS, ATPAINIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad augalins ir gyvnins lstels panaios tuo, kad ....................................................
......................................................................, o skiriasi tuo, kad augalins lstels turi........................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Duomen ymjimo lentel

Lsteli panaumai
1

Lsteli skirtumai

1
2
3
4
5

2
3
4
5

Nupieti stebimas lsteles, paymti svarbiausias atpaintas lsteli organeles.

Ivados

Padarykite ivad apie augalins ir gyvnins lstels sandaros panaumus:

................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie augalins ir gyvnins lstels sandaros skirtumus:

................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie augalins ir gyvnins lstels dydius:

................................................................................................................................................................

Padarykite ivad, kurios svarbiausios lstels organels yra matomos mikroskopu:

................................................................................................................................................................

77

KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:

Klausimai
1. Kokios organels bdingos
augalinei
ir
gyvninei
lstelei?
2. Kokias per mikroskop
mikroskopu
matomas
organeles pastebjote tyrimo
metu?
3. Kokias pagrindines funkcijas
atlieka
branduolys,
citoplazma,
plazmin
membrana,
chloroplastai,
celiuliozin sienel, centrin
vakuol?

78

Atsakymai

2.3.1.2.

LSTELI IR AUDINI STEBJIMAS MIKROSKOPU, LSTELI

STRUKTROS ATPAINIMAS, SCHEMIKAS PAVAIZDAVIMAS
PIEINIU. VIESINIO MIKROSKOPO NAUDOJIMO LSTELS TIRTI
GALIMYBI ISIAIKINIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Lstels sandara. Kiekviena eukariotin lstel yra sudaryta i gyvosios mediagos
protoplazmos, kuri susideda i citoplazmos ir branduolio. J nuo aplinkos apriboja plazmin
membrana (plazmolema). Citoplazma pasiymi gyvai mediagai bdingomis savybmis: reaguoja
dirginimus, auga, dauginasi. Citoplazmos organels tai pastovios, diferencijuotos citoplazmos
struktros, atliekanios lstelse tam tikr funkcij. Branduolyje sutelkta didioji dalis lstels
DNR, kuri turi genetin informacij apie lstels formavimsi ir metabolizm. Branduolys paprastai
esti lstels centre ir visada apgaubtas citoplazmos. Plazmin membrana svarbi lstels mediag
apykaitai, pernaai ir pan. Chloroplastai - tai alios spalvos augalins lstels organels, turinios
daug pigmento chlorofilo, kurio dka augalai apsirpina maistinmis mediagomis. Celiuliozin
sienel bdinga augalinms, o chitinin grybinms lstelms. Ji atlieka atramin, apsaugin
funkcij. Augalins lstels viduryje isidsto centrin vakuol, kurios dydis priklauso nuo lstels
senumo. i organel atlieka mediag kaupimo funkcij.
Audini tipai pagal kilm. Augaliniai audiniai: mezofilis jame gausu chloroplast, jis
atlieka sintezs funkcij, todl vadinamas asimiliaciniu audiniu. Augalo lapo paviri dengia
skaidrusis epidermis, kuriame isidsto iotels. io epidermio dka sauls spinduliai netrukdomai
patenka mezofil, taip efektyviau vyksta fotosintez. Epidermyje esanios iotels vykdo duj
main, transpiracijos ir vsinimosi funkcijas. Puriojo audinio tarpuose yra duj ir vandens rezervas
reikalingas augalo biosintezs procesams vykdyti. Augalo indai turi laidij medienos ir
karnienos audini, j sandaroje yra vandens ir rtini ind, atliekani transportin funkcij.
Vandens indai sudaryti i negyv lsteli, jais i akn teka vanduo su jame itirpusiomis
mineralinmis mediagomis. Rtiniai indai sudaryti i gyv karnienos lsteli, kuriomis i
fotosintezs vietos teka organiniai junginiai augalo dalis. Gyvniniai audiniai yra skirstomi
keturias grupes: epiteliniai, jungiamieji, raumeniniai ir nerviniai. Epiteliniai audiniai sudaryti i
prigludusi epitelini lsteli, tarp kuri nra tarplstelins mediagos. Jie gali atlikti apsaugin
funkcij. Dalis epitelini audini aktyviai sekretuoja, todl sudaro vidaus ir iors sekrecijos
liaukas. Jungiamieji audiniai pagal sandar ir funkcij yra labai skirtingi. iems audiniams priklauso
skaiduliniai, lsteliniai, kauliniai, kremzliniai audiniai, kraujas ir gemalo jungiamieji audiniai.
Raumeniniai audiniai yra skirstomi dvi pagrindines grupes: ruouotieji ir neruouotieji.
Ruouotieji audiniai skirstomi dar irdies ir griaui ruouotuosius audinius. Neruouotuosius
audinius galima aptikti kraujagysli, arn ir kit tuiaviduri organ sienelse. Nerviniai audiniai
yra sudaryti i neuron ir neuroglijos lsteli. Pastarieji audiniai formuoja nerv sistemos organus
(galvos ir nugaros smegenis, nervus ir pan.).
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Vis gyv organizm maiausias struktrinis ir funkcinis vienetas, j
formavimosi ir gyvybins veiklos pagrindas yra lstel. Skirtingos lstels ir j pagaminta
tarplstelin mediaga formuoja skirtingus audinius, keletas audini organus, o skirtingi organai
organ sistemas, pastarosios - organizm. Audiniai yra augalins ir gyvnins kilms, pasiymi
jiems bdingomis funkcijomis.
Eksperimento tikslas. Atpainti augalins ir gyvnins kilms audinius bei isiaikinti,
kokios lstelins struktros yra matomos viesiniu mikroskopu.
Eksperimento priemons:

viesinis mikroskopas.

79

Mikroskopini preparat rinkinys (rekomenduojami mikropreparatai: mogaus burnos

ertms daugiasluoksnis neragjantis epitelis (Nr.8), iilginis ruouotj raumen
pjvis (Nr.9), tankusis kaulas su ertmmis ir kanalliais (Nr.10), mogaus kraujo
tepinlis (Nr.12), valgomojo svogno lukto epidermis (Nr.24), alyvmedio lapo
pjvis (Nr.21)).

Darbo eiga:

Paruotus mikropreparatus stebti mikroskopo pagalba.

Atpaintus audinius pavaizduoti schematikai ir darbo apra pateikti mokytojui.

80

Laboratorinio darbo
LSTELI IR AUDINI STEBJIMAS MIKROSKOPU, LSTELI
STRUKTROS ATPAINIMAS, SCHEMIKAS PAVAIZDAVIMAS
PIEINIUS. VIESINIO MIKROSKOPO NAUDOJIMO LSTELMS TIRTI
GALIMYBI ISIAIKINIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad augalins ir gyvnins kilms audiniai skiriasi savo ................ Mikroskopu yra
matomos organels:................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Darbo apraas
Eil. Mikropreparato
Audinio
Scheminis pavaizdavimas
Nr. pavadinimas
pavadinimas
inomas audinio dalis)
1.
mogaus burnos ertms Epitelinis (pavirinis
daugiasluoksnis
epitelis)
neragjantis epitelis (Nr.
8)

2.

Iilginis
ruouotj Raumeninis
raumen pjvis (Nr. 9)
(griaui
ruouotasis)

3.

Tankusis kaulas su Jungiamasis

ertmmis ir kanalliais (kaulinis)
(Nr. 10)

81

(pateikite

4.

mogaus
kraujo Jungiamasis
tepinlis (Nr. 12)
(kraujas)

5.

Valgomojo
svogno Dengiamasis
lukto epidermis (Nr.
24)

6.

Alyvmedio lapo pjvis Dengiamasis

Audini pavadinimus pateikite pieinyje
(Nr. 21)
(virutinis ar apatinis
epidermis)
Purusis mezofilis
Statinis mezofilis
Mediena
Karniena

Ivados

Padarykite ivad, kuo augalins ir gyvnins kilms audiniai tarpusavyje panas:

................................................................................................................................................................

Padarykite ivad, kuo augalins ir gyvnins kilms audiniai tarpusavyje skiriasi:

................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie audini lsteli dydius, formas ir isidstym, priklausomai

nuo j atliekam funkcij:
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Apibdinkite
gyvninio
audinio svok.
2. Nurodykite, pagal kokius
poymius audiniai skirstomi
augalins ir gyvnins
kilms.
3. Apibdinkite augalins ir
gyvnins kilms audinius,
j atliekamas pagrindines
funkcijas.

82

Atsakymai

4. Nurodykite,
kokias
mikroskopu
matomas
organeles pastebjote tyrimo
metu.

83

2.3.1.3.

AUGALINS KILMS MAISTO PRODUKT CHEMINS SUDTIES

TYRIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Audini lstelse vyksta dviej tip procesai: sintezs ir skaidymo. Sintezs proceso metu
i paprastesni mediag susidaro sudtingesns, pvz., i gliukozs augalinse lstelse gali
susidaryti krakmolas, o gyvninse lstelse gliukoz veriama glikogenu. Skaidymo reakcijos
metu sudtins mediagos veriamos paprastesnes, kurios lengvai suvartojamos lstelje, pvz.,
krakmolas augalinse lstelse skaidomas iki maltozs, o ji - iki gliukozs. Gyvninse lstelse
glikogenas skaidomas iki gliukozs.
Fotosintez tai procesas, kurio metu viesos energijos dka chloroplastuose vyksta
organini jungini sintez, kuriuos augalas panaudoja savo naujoms struktroms ir energijai gauti.
Fotosintezs proceso metu pagamintas gliukozs perteklius kaupiamas krakmolo pavidalu, kur
augalai panaudoja kaip rezervin mediag, kuomet intensyvus fotosintezs procesas nevyksta, arba
naudojamas skl dygimo metu kaip energetin mediaga.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Fotosintezs produktai (gliukoz) augalinse lstelse yra veriami
krakmolu, kur galima atpainti jodo tirpalo bdu.
Eksperimento tikslas. Atpainti krakmol, kuris aptinkamas augalins kilms produktuose.
Eksperimento priemons:

Augalins kilms produktai (bulv, duona, miltai ir pan).

Petri lktels.

Jodo tirpalas.
Darbo eiga:

Perpjauti pusiau augalins kilms produkt (bulv, duon), ar petri lktel pilti 1
aukt milt. Ant paruot mgini ulainti 10 proc. jodo tirpalo.

Stebti mgini pokyius ir juos paaikinti. Mginiai veikiami jodo tirpalo pamlsta.

84

Laboratorinio darbo
AUGALINS KILMS MAISTO PRODUKT CHEMINS SUDTIES
TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad augalins kilms produkt (bulvi, duonos, vairi grdini kultr milt ir
pan.) mginiai, paveikus juos jodo tirpalu, ...........................................................................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Ivados

Padarykite ivad apie lstelje vykstant sintezs proces, kurio dka gliukoz
veriama stambiamolekuliniu junginiu - krakmolu.
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie krakmolo atpainim augalins kilms produktuose jodo tirpalo
pagalba.
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Apibdinkite
sintezs
ir
skaidymo procesus bei j
reikm lstelei.
2. Susiekite
krakmolo
susidarymo
proces
su
lstels kaupimo funkcija.

85

Atsakymai

3. Apibdinkite
krakmolo
kaupimosi reikm skl
dygimui
ir
organizm
atsparumui
nepalankiomis
slygomis.

4. Kokiuose atskir augal

organuose
kaupiasi
krakmolas?

86

2.3.1.4.

GRIAUI IR IRDIES SKERSARUOI RAUMEN MIKROSKOPINIS

TYRIMAS

DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Raumenini audini skirstymas ir ypatumai. Raumeniniai audiniai skirstomi lygiuosius
ir ruouotuosius (bdingas ruouotumas), o pastarieji dar skirstomi griaui skersaruo (1 pav.)
ir irdies skersaruo (2 pav.). Griaui skersaruoio lstels pailgos, cilindrikos, skersai
ruouotos, turi daug branduoli. Tvirtinasi prie kaul. Atlieka organizmo judjimo bei kno tonuso
palaikymo funkcij. Valdomi valingai, pakankamai greitai susitraukinja, taiau gali greitai
pavargti.
irdies
skersaruoio
raumens
ypatumai.
irdies
raumens (miokardo) struktrinis
vienetas vadinamas kardiomiocitu.
Jo skaidulos skersai ruouotos,
akojasi ir susijungia specialiomis
jungtimis, turi po vien branduol.
Vienintel vieta kne irdis.
Pagrindin funkcija irdies
susitraukimas. Bdinga savikontrol
(pats save kontroliuoja), gana greitai
susitraukinja, ypa tvirtas ir
itvermingas.
EKSPERIMENTAS
Aktualumas. Griaui ir
irdies ruouotieji raumenys skiriasi
savo sandara, kadangi organizme
atlieka skirtingas funkcijas.

1 pav. Griaui skersaruoio raumens sandara stebint pro

mikroskop. (Matyti skaidula, branduoliai).

Tikslas. Pro mikroskop apirint griaui ir irdies skersaruoio raumens lsteli

mikropreparatus palyginti j sandar ir apibdini funkcijas.
Priemons:

viesinis mikroskopas.

Mikroskopas su kamera.

Ilgalaikis mikropreparatas Nr. 9 iilginis skersaruoi raumen pjvis, rodantis

branduolius ir ruouotum (1 pav.) i mokytojams ir mokinimas skirto mikropreparat
rinkinio.

Ilgalaikis mikropreparatas Nr. 28 mogaus irdies raumens iilginis pjvis, kuriame

matomos akotos skaidulos su branduoliais ir terptiniais diskais (2 pav.) i
mokytojams skirto mikropreparat rinkinio.
Darbo eiga

Pro mikroskop apirti griaui skersaruoio raumens iilgin pjv (Nr. 9), stebim
vaizd apibdinti ir nusipieti. Pieinyje paymti sandar: a) cilindrik skaidul; b)
branduolius.

Remiantis mokytojo aikinimu apie irdies skersaruoio raumens sandar bei ekrane
demonstruojant iilgin jo pjv (Nr. 28) (kadangi io mikropreparato nra mokiniams
skirtame mikropreparat rinkinyje) schemikai nusipieti pjvio vaizd. Pieinyje
paymti sandar: a) akot skaidul; b) branduol; c) terptin disk.

87

Remiantis gytomis iniomis tarpusavyje palyginti griaui ir irdies skersaruoio

raumens sandar, viet organizme, funkcij, itverm bei iuos ypatumus surayti 1
lentel.
Suformuluoti ivad apie griaui ir irdies skersaruoio raumens sandar ir
atliekamas funkcijas organizme.

88

Laboratorinio darbo
GRIAUI IR IRDIES SKERSARUOI RAUMEN MIKROSKOPINIS
TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas ..........................................................................

Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Vadovaudamiesi teorine mediaga upildykite lentel Griaui ir irdies skersaruoio
raumens palyginimas.
Griaui ir irdies skersaruoio raumens palyginimas
Raumuo
Griaui skersaruois
irdies skersaruois
Ypatumai
Lstels skaidulos
Vieta kne
Funkcija
Kontrol
Susitraukim greitis
Itverm
Ivada (padarykite ivad apie griaui ir irdies skersaruoio raumens sandar ir atliekamas
funkcijas organizme):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UDUOTYS
Klausimai
1. Nurodykite,
kaip
skirstomi
mogaus organizmo raumenys.
2. Apibdinkite
griaui
skersaruo raumen.
3. Apibdinkite irdies skersaruo
raumen.

89

Atsakymai

2.3.2. LSTELI GYVYBIN VEIKLA, PAVELDIMUMAS IR KINTAMUMAS

2.3.2.1.

MIKROORGANIZM BIOVAIROV VANDENS MGINYJE

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Mokslininkai danai tiria vairi vandens rezervuar biologin mikroorganizm vairov ir
j gaus. Kodl mokslininkai tai daro? Kam reikalingi tie mai mikroorganizmai? Viena i
prieasi yra ta, kad be bakterij negali igyventi nei uvys, nei varls, nei paukiai, nei
graiosios lelijos ar viksvos. Bakterijos yra btinos, kadangi jos skaido negyv organin mediag,
taip ilaisvindamos, prie tai buvusias kalintas gyvuose organizmuose (augaluose ar gyvnuose),
mediagas . ios mediagos vandens telkinio organizm yra toliau perdirbamos. Paios bakterijos
yra maistas pirmuonims, o ie savo ruotu pamaitina savimi vabzdius, viagyvius ir uvies
maili. Taip susidaro maisto grandins ir vandens telkinio bendrijos. alieji ir geltonieji dumbliai
(titnagdumbliai) yra mikroskopini gamintoj pavyzdiai, kurie konvertuoja sauls energij
kompleksines molekules, kurios gali bt perduodamos vartotojams (pvz. viagyviams). Tokie
patys gyvybs organizacijos principai egzistuoja mikuose, pievose ar vandenynuose. Paprasiausia
tiesa yra ta, kad mikroorganizmai sukuria ekologin pagrind gyvybei ems planetoje. is
pagrindas sudaro slygas igyventi monms ir visai kitai gyvybei!
Taigi mikroorganizm vairov atspindi visos ekosistemos stabilum ir auktesni
organizm biovairov. Taros atveju sta maiau atspars mikroorganizmai, todl pagal rin
mikroorganizm sudt galima sprsti apie ekosistemos ekologin bsen. O mikroorganizm
vairovs sumajimas neabejotinai veiks visos ekosistemos gyvybingum per maistines grandines.
Maistins grandins sudaro energijos perdavimo cikl ekosistemoje (pav. 1).

Gamintojai
Saul

Vartotojai

Skaidytojai

1 pav. Gamtoje pastoviai vykstantis energijos perdavimo ciklas.

Pagal energijos gavybos metodus organizmai skirstomi gamintojus, vartotojus ir

skaidytojus:

Gamintojai organizmai, kurie patys gaminasi sau maist, daniausiai, naudodami

sauls vies

Vartotojai organizmai, kurie gauna energij maitindamiesi kitais organizmais

Skaidytojai organizmai, kurie gauna energij skaidydami atliekas ar negyvus

organizmus
Tiriant vandens telkinio mikroorganizmus, ne tik vertiname biovairov ir ekosistemos
bsen, mes lyg ir persikeliame imtais milijon met atgal. Tuo metu emje gyvavo tik mai gyvi
organizmai vandenyje, kur, manoma, gyvyb ir atsirado. Tarp vandens telkinio mikroorganizm
galime aptikti ir gamintoj (pvz. aliadumbliai), ir vartotoj (pvz. ameba), ir skaidytoj (pvz.
nuotk bakterijos).

90

EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. pamatyti plika akimi nematom gyvyb vandens telkinyje ir vertinti jos
biovairov.
Eksperimento tikslas. susipainti su vandens telkini mikroorganizmais ir j vairove.
Eksperimento priemons:

viesinis mikroskopas.

Pipets.

Objektyviniai stikleliai.

Dengiamieji stikleliai.

Vatos gumullis.

2 vandens mginiai i gamtinio vandens altinio.

Rekomenduojami preparatai:
Moner karalyst
Gram daymo bdu nudaytos burnos ertms bakterijos (mikropreparatas Nr. 13)
Melsvadumblis (melsvabakter) Nostoc (mikropreparatas Nr. 71)
E. coli (Nr. 57),
E. typhi (Nr. 58),
Nuotek bakterijos (Nr. 70).
Protist karalyst
Pirmuonys:
Ameba (Nr. 1)
Dumbliai:
Spirogyra (Nr. 15)
Titnagdumbliai (Nr. 14),
Desmidiaceae dumbliai (Nr. 72).
Gryb karalyst
Pelsiniai grybai (Nr. 16)
Gyvn karalyst
Hidra (Nr. 2)
Dafnijos ir ciklopai (Nr.4)
Darbo su mikroskopu bendrins taisykls:

Atveriama diafragma, kondensorius pakeliamas ir sureguliuojamas tinkamiausias

regos lauko apvietimas. Tai padarius tinkamai, viesus regos laukas yra taisyklingo
skritulio formos ir gerai bei vienodai apviestas.

Ant mikroskopo stalelio padedamas ir metalinmis ploktelmis, kurios vadinamos

plunksnelmis (jei jos yra), tvirtinamas tiriamas mikropreparatas.

I pradi preparatas tiriamas mikroskopu, turiniu objektyv x4 (sumarinis didinimas

x40), o po to didesnio didinimo objektyvu x10 (sumarinis - x100), vliausiai x40
(sumarinis - x400).

Tiriant mikroskopu peririmi keli regjimo laukai, ir surandama vieta, kurioje

tiriamasis objektas matomas geriausiai.

Baigus tirti mikroskopu, pakeliamas mikroskopo tubusas, nuimamas

mikropreparatas, ijungiamas apvietimas, nuleidiamas kondensorius, ir darbin
padt pastatomas objektyvas x4, minktu audiniu nuo imersins sistemos objektyvo
nuvalomas imersinis aliejus (jeigu buvo dirbta su imersiniu objektyvu) ir mikroskopas
pastatomas viet.

91

Darbo eiga:
1.
Paruotus mikropreparatus stebti mikroskopo pagalba ir lyginant juos su vandens
mginio mikroorganizmais stengtis atpainti mikroorganizm ris
1.

Laikinojo drgnojo preparato paruoimas ir analiz

1.1. Susipainkite su jums mokytojo parinktais mikropreparatais, sidmkite organizm
iskirtines savybes, pagal kurias bt galima lengviau juos atpainti.
1.2. Dirbdami porose js turite du vandens mginius i skirting vietovi. Analizuokite
mginius paeiliui.
1.3. Paruokite vieno mginio laikin drgnj preparat.
1.3.1. Pipete paimkite la mginio i vandens telkinio, padkite j ant objektinio
stiklelio ir udenkite dengiamuoju stikleliu.
1.3.2. Naudodamiesi paeiliui (nuo maiausio didinimo iki didiausio) objektyvais
atpainkite mginyje aptinkamus mikroorganizmus. Mginyje matomus
mikroorganizmus lyginkite su mokytojo parinkt mikropreparat pavyzdiais.
Jeigu mikroorganizmai yra per daug judrs, kad bt galima juos normaliai
apirti, tiriamj vandens lael dkite kelis vatos silelius arba, esant
galimybei, iek tiek lainkite metilceliuliozs tirpalo, tai sultins judjim.
1.3.3. Paruo stabil ir informatyv laikinj drgnj preparat pildykite lentel 1
atsakym lape..

92

Laboratorinio darbo
MIKROORGANIZM BIOVAIROV VANDENS MGINYJE
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:
1.
Diagramos stulpelyje schematikai atvaizduokite identifikuot gyv organizm. Pieinyje
btinai atvaizduokite organizmo struktrines dalis, kurios gali padti j atpainti.
1 lentel
Skirting gyv organizm charakteristikos.

Vandens
altinis
(mginio
pamimo vieta)

Organizmas

1.

1.

Diagrama
(schematikai
atvaizduokite
organizm)

2.

2.

1.
2.

93

Nurodykite:
Gamintojas
aptikt Vartotojas
Skaidytojas

Individ skaiius
(paraykite
kiek
ios ries individ
buvo
aptikta
mginyje)

2.

Naudodamiesi duomenimis gautais eksperimento metu upildykite 2 lentel.

2 lentel
Skirting gyv organizm charakteristikos

Vandens
altinis

Biovairov
Gamintoj
(aptikt
skaiius
skirting ri
skaiius)

Vartotoj
skaiius

Skaidytoj
skaiius

1.
2.
Viso
2.1. Naudodamiesi eksperimento metu visos klass gautais duomenimis upildykite
analogik lentel 3, kurioje figruot visos klass draug mgini vietovs.
3 lentel
Skirting gyv organizm charakteristikos

Vandens
altinis

Biovairov
Gamintoj
(aptikt
skaiius
skirting ri
skaiius)

Vartotoj
skaiius

Skaidytoj
skaiius

1.
2.
.....................
Viso
2.2. Nurodykite kokiose vietovse (tvenkiniuose, upse ar pan.) buvo aptikta didiausia
organizm vairov.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados

Padarykite ivad kokiuose vandens telkiniuose aptinkami mikroorganizmai.

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad kuriame mitybins piramids lygmenyje yra js tirti

mikroorganizmai.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

94

Padarykite ivad kuriai energijos gavybos grupei/grupms priklausantys

mikroorganizmai gyvena vandens telkiniuose.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad kodl vienuose telkiniuose didesn gyvybs vairov negu kituose.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Kiek skirting vandens mikroorganizm
ri yra pasaulyje?
2. K mes (mons) turime bendra savo
struktroje su tirtais vandens telkini
organizmais?
3. Kokie yra maiausi mikroorganizmai,
kuriuos
galime
pamatyti
viesiniu
mikroskopu?
4. Kodl bakterijos yra svarbios?

5. Kaip dumbliai susiranda maist?

6. Kaip vadinami pirmuonys, judjimui turintys
iuelius?
7. Kaip ameba juda?
8. Apibendrinimas: kuriame vandens altinyje
bus daugiausia gyv organizm?
9. Apibendrinimas: kuriame vandens altinyje
bus didiausia biovairov?
10. Kaip kis vandenyje aptinkamos biovairovs
skaiius per metus ?
11. Kaip
js
identifikuosite
vartotojus
ir
skaidytojus
mikroorganizm pasaul?

gamintojus,
stebdami

95

Atsakymai

2.3.2.2.

PLANKTONO VIAGYVI KNO SANDARA, JUDJIMAS IR

PRISITAIKYMAS PRIE APLINKOS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Planktono viagyviai yra smulks viagyviai, pasiymintys didele form vairove, taip
prisitaikydami prie skirting ekologini ni. Dauguma j yra vandens gyvnai. Daniausiai
kvpuoja visu kno paviriumi. Lietuvoje daniausiai paplit atstovai yra dafnijos ir ciklopai.
Dafnijos (lot. Daphnia) tai smulks glj vanden planktoniniai gyvnai, priklausantys
viagyvi (Crustacea) klasei, akotasi (Cladocera) briui. Dl okinjanio judjimo bdo
populiariai vadinamos vandens blusomis. Gyvena variame glame vandenyje. Daphnia gentyje yra
daugiau nei 100 ri, paplitusi visame pasaulyje. Yra 0.2-5 mm dydio. Pagrindin plaukiojimo
funkcij atlieka stambios, nariuotos ir akotos antenos, esanios galvos onuose, ir
plaukiojamosios kojos. Galvos priekyje yra gerai matomos sudtins akys. Dafnij kraujotakos
sistema atvira. irdis 20 C temperatroje plaka 200 kart per minut, emesnje temperatroje
sultja. Knas nenariuotas, permatomas, j dengia karapaksas (skaidrus arvas). Turi vien ar
kelet ataug. Tiek ataugos, tiek permatomas knas yra prisitaikymo poimiai, skirti apsisaugoti
nuo plrn. Pavasar ir vasar, esant palankioms slygoms, dafnijos dauginasi nelytiniu bdu
partenogeneze. Po kiekvieno nrimosi patel subrandina partenogenetinius kiauinius, kurie yra
padedami perjimo kamer. Po madaug 3 dien jaunikliai yra ileidiami i perjimo kameros ir
atrodo taip pat, kaip suaugusios dafnijos, tik bna maesni. Tokiu bdu iauga tik patetls. Esant
nepalankioms aplinkos slygoms, dafnijos dauginasi lytiniu bdu. Yra dedami haploidiniai
kiauiniai, kurie yra padengti tvirtu apsauginiu sluoksniu ir vadinami efipijomis. Efipijos yra
atsparios nepalankioms slygoms, todl gali periemoti arba igyventi sausros period. ie
kiauiniai turi bti apvaisinti patin, kurie taip pat isirita i nelytini kiauini. Patin isivystymas
yra sukeliamas vairi sudting dirgikli: padidjusi konkurencija, vandens telkinio divimas ar
krentanti temperatra. Dafnijos daniausiai maitinasi planktoniniais dumbliais, bakterijomis ir
protistais, reiau smulkiais viagyviais ar verpetmis. Paios dafnijos yra viagyvi,
varliagyvi, uv ar kit vandens gyvn maistas. Todl dafnijos yra svarbi ekosistemos dalis.
Dafnijos gyvena vien tris mnesius. Josgali bti naudojamos nustatyti toksin kiek
ekosistemose.
Ciklopai (lot. Cyclopidae) irklakoj viagyvi klasei, Cyclopoida briui priklausantys
gyvnai. Gyvena gluose bei silpnai druskinguose vandenyse. Pasaulyje yra apie 600 ri,
Lietuvoje rastos 29 rys. Kno ilgis yra nuo 0.6 iki 4 5 mm. Turi vien ak, todl pavadinti pagal
senovs Graikijos mituose minimus vienaakius pabaisas kiklopus. Ciklopai turi trumpas
antenules, naudojamas plaukiojimui. Turi keturias poras koj, kurias taip pat naudoja plaukiojimui.
Plaukioja ant nugaros Pas patinai penkta koj pora yra pakituri organ, naudojam prilaikyti
patelei apvaisinimo metu; patels ios koj poros neturi. Ciklopai irdies ir kraujotakos sistemos
neturi. Knas padalintas galvakrtin ir nariuot pilvel, usibaigiant akute (furca). Galvos
priekyje yra trumpos antenos. Turi riebal maielius, kurie padeda isilaikyti vandenyje.
Dauginasi lytiniu bdu. Ciklopai gyvena nuo dviej savaii iki ei mnesi, priklausomai nuo
vandens temperatros ir aplinkos slyg. Maitinasi smulkiomis kirmlmis, pirmuonimis, uv
mailiumi. Jaunikliai minta vandenyje gyvenaniomis bakterijomis, dumbliais, detritu. Ciklopais
minta uv jaunikliai ir kiti vandens gyvnai. Todl ciklopai taip pat yra svarbi ekosistemos dalis.
Ciklopai taip pat yra naudojami vandens telkini kokybei nustatyti.
1 lentel

Dydis

Dafnij ir ciklop palyginimas

Dafnijos
Ciklopai
0.25 mm
0.6 5 mm

Gyvenamoji vieta

Gli vandens telkiniai

96

Gli vandens telkiniai

Isilaikymas vandenyje

Antenos ir plaukiojamosios Antenuls ir 4 poros koj

kojos
akotos antenos
Riebal maieliai

Dauginimasisis

Partenogenez ir lytinis

Lytinis

Kraujotaka

Atvira kraujotakos sistema

Nra

Rega

Sudtins akys

Viena akis

Gyvenimo trukm

13 mnesiai

2 savaits 6 mnesiai

Apsisaugojimas nuo plrn

Permatomos,
judjimas

Dalyvavimas ekosistemoje

Maitinasi
planktoniniais Maitinasi
dumbliais,
bakterijomis, pirmuonimis,
detritu. Jais minta stambesni dumbliais.
vandens gyvnai.

Plaukiojimas

turi

Prisitaikymas prie nepalanki Deda kiauinius,

aplinkos slyg
efipijomis

ataugas, Judjimas

padengtus Aktyvumo
sumajimas,
iemojimas vandens telkinio
dugne.

1 pav. Dafnijos (mikropreparatas Nr. 4) kno sandara (100X padidinimas).

97

smulkiais
kirmlmis,

2 pav. Ciklopo (mikropreparatas Nr. 4) kno sandara (40X padidinimas).

EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Planktono viagyvi kno sandara ir prisitaikymas gyventi vandenyje.
Eksperimento tikslas. Palyginti planktono viagyvius dafnijas ir ciklopus.
Eksperimento priemons:

viesinis mikroskopas.

Mikroskopinis preparatas (Nr. 4)

Darbo eiga:
1.
Paruotus mikropreparatus stebti mikroskopo pagalba.
2.
Atpainti ir nusipieti dafnij ir ciklop kno sandar.
1.

Dafnij ir ciklop stebjimas mikroskopu.

1.1. Naudodamiesi mikropreparatu (Nr. 4) suraskite dafnijas ir ciklopus, j kno dalis,
panaumus ir skirtumus.

98

Laboratorinio darbo
PLANKTONO VIAGYVI KNO SANDARA, JUDJIMAS IR
PRISITAIKYMAS PRIE APLINKOS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:
1.
Dafnij bei ciklop atpainimas
1.1. Naudodamiesi mikropreparatu (Nr. 4) nustatykite, kuriai eimai priklauso matomi
vandens gyvnai ir juos nupiekite. Stenkits pieinyje ilaikyti kuo tikslesn santykin
organizm dyd, bei ant pieinio uraykite organizm pavadinimus ir naudot
padidinim. Ant nusipiet organizm rodyklmis parodykite kno dalis ir uraykite
j pavadinimus.

2.

Dafnij bei ciklop palyginimas

2.1. Suraykite lentel, kuo skiriasi ir kuo panas dafnijos bei ciklopai
Ris

Panaumai

Dafnija

99

Skirtumai

Ciklopas
Ivados

Padarykite ivad, kuo panas dafnijos su ciklopais ir kodl.

..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie dafnij ir ciklop prisitaikym prie supanios aplinkos

..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie dafnij ir ciklop vaidmen vandens ekosistemoje.

.............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Kaip juda dafnijos ir ciklopai?

2. Kaip dauginasi dafnijos ir ciklopai?

3. Nuo ko priklauso dafnij dauginimosi
bdas?

4. Nuo ko priklauso
gyvenimo trukm?

dafnij

ir

ciklop

5. Kaip, stebint dafnij ir ciklop kiek,

nustatoma vandens tara?

6. Ar galima dafnijas auginti namuose?

100

Atsakymai

2.3.2.3. PENKI KARALYSI ORGANIZM KLASIFIKAVIMO SISTEMA

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS
is laboratorinis darbas skirtas apvelgti penkias biologines karalystes naudojantis
mikroskopu. Dauguma moni gerai ino apie makro organizm svarb emje. Augalai ir gyvnai
atsakingi u daug svarbi proces, kurie utikrina ekosistem stabilum. Tai deguonies gamyba,
klimato reguliacija, vandens ciklo reguliavimas, patogen kontrol ir kt. Taiau visa gyvyb emje
priklauso ir nuo organizm, kurie yra per daug mai, kad juos bt galima stebti be mikroskopo.
ie organizmai atsakingi u deguonies gamyb, maistini ir minerali mediag ilaisvinim i
kritusi gyvn bei augal, taip pat tarnauja, kaip maisto altinis daugelio mitybini grandini
pradioje.
Visi ems organizmai susieti evoliuciniais ryiais. Kaip parodyta 1 paveiksle biologai
klasifikuoja gyvus organizmus penkias karalystes. Bakterijos yra patys primityviausi organizmai ir
visos gyvybs emje protviai. Vienalsiai protist karalysts atstovai buvo pirmieji, kurie
evoliucionavo daugialsius augalus (augal karalyst), gyvnus (gyvn karalyst) ir grybus
(gryb karalyst). Be to, pagal lstels citoplazmos struktr, organizmai yra suskirstyti dvi
dideles grupes: Eukariotus ir Prokariotus.
Prokariotai: paprasta citoplazma su keliomis vidinmis struktromis (nra vidini organeli,
toki kaip branduolys ar mitochondrijos). Lstels yra labai maos. Visos bakterijos yra
prokariotiniai organizmai.
Eukariotai: kompleksin citoplazma su daug vidini organeli. Lstels daniausiai daug
didesns nei prokariot. Iskyrus bakterijas, visos gyvybs formos yra eukariotai.
Eukariotus ir prokariotus
Eukariotai
mokslininkai karalystes skirsto
skirtingai, iame laboratoriniame
darbe mes nagrinsime tik penki
karalysi
sistem.
Kiekviena
karalyst
turi
specifines
Grybai
charakteristikas.
Pagrindiniai
skirtumai yra ie:
a)
Vienalsiai
ir
Gyvnai
Augalai
daugialsiai
Protistai
organizmai. Vieni gali
igyventi kaip viena
dumbliai
pirmuonys
lstel, kiti susideda i
daugelio lsteli.
Moneros
b)
Energijos
gavybos
metodas
Prokariotai

Gamintojai

organizmai, kurie
1 pav.. Evoliuciniai ryiai tarp penki organizm karalysi
patys
gaminasi
sau maist, daniausiai naudodami sauls vies;

Vartotojai organizmai, kurie gauna energij maitindamiesi kitais organizmais;

Skaidytojai organizmai, kurie gauna energij skaidydami atliekas ar negyvus

organizmus.
Moner karalyst:
vienalsiai organizmai;
maas dydis;
prokariotin lstel;
forma: lazdelin, rutulin, spiralin, silin;
kai kurie gali fotosintetinti, todl yra alios spalvos (cianobakterijos);
dauguma bakterij turi pritaikytus ilgesnius iuelius judti skystoje terpje;

101

daniausiai gamintojai ir skaidytojai.

Protist karalyst:

Dumbliai
vienalsiai, kolonijiniai arba siliniai;
fotosintetinantys gamintojai, danai ali dl chlorofilo;
didels eukariotins lstels;
nejudantys arba judrs;
daniausiai juda naudodamiesi iueliais,
pvz., spirogyra yra ilgas silinis organizmas, sudarytas i cilindrini lsteli,
susijungusi savo galais. Chloroplastai spirogyroje yra spiralins formos.

Pirmuonys
vienalsiai arba kolonijiniai;
eukariotai;
daniausiai judantys (judjimui naudoja pseudopodijas, blakstienles arba iuelius);
heterotrofiniai (dauguma vartotojai);
pvz., ameba yra beformis organizmas ir juda dl to, kad keiiasi lstels formos.
Gryb karalyst:
dauguma daugialsiai organizmai;
eukariotin lstel;
dauginasi sporomis;
ilgos filamentins arba sferins lstels;
skaidytojai;
pvz., pelsiniai grybai Rhizopus. Lstels yra ilgos ir silins. Kultra gali bti su daug
sferini spor ir sporangi (kur formuojasi sporos).
Augal karalyst:
daugialsiai eukariotiniai organizmai;
fotosintetinantys gamintojai;
daniausiai nejudantys.
Gyvn karalyst:
daugialsiai eukariotiniai organizmai;
labai vairs judjimo organai;
vartotojai ir skaidytojai.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Gyvo organizmo priskyrimas tinkamai karalystei.
Eksperimento tikslas. Sistematikai skirstyti organizmus karalysi lygmenyje.
Eksperimento priemons:

viesinis mikroskopas.

Rekomenduojami preparatai:
Moner karalyst

Gram daymo bdu nudaytos burnos ertms bakterijos (mikropreparatas Nr. 13) (1
pav.).

102

1 pav. Gram daymo bdu nudaytos burnos ertms bakterijos

(mikropreparatas Nr. 13). Nuotrauka daryta naudojant 400X
padidinim. Rodyklmis paymtos kelios bakterijos.

Melsvabakter
Nostoc
(mikropreparatas Nr. 71; pagal
penki
karalysi
sistem
melsvabakters Nostoc, kitaip dar
vadinami melsvadumbliais arba
ciano
bakterijomis,
yra
priskiriamos Moner karalystei) (2
pav.). Kaip ir kitos bakterijos,
melsvabakters
neturi
diferencijuoto
branduolio,
mitochondrij ir chloroplast.
Kiti galimi mikropreparatai i
mikroskopini preparat rinkinio:
Escherichia coli (Nr. 57), E. typhi
(Nr. 58), nuotek bakterijos (Nr.
70).

2 pav. Melsvabakters Nostoc (mikropreparatas Nr.

71). Nuotrauka daryta naudojant 400X padidinim.

Protist karalyst

Pirmuonys: Ameba (Amoeba) (Nr. 1) (3 pav.).

Kiti galimi mikropreparatai i mikroskopini preparat rinkinio: euglena (Euglena)
(Nr. 44)

103

3 pav. Ameba (mikropreparatas Nr. 1). Nuotrauka 4 pav. Spirogyra (mikropreparatas Nr.
daryta naudojant 400X padidinim.
Nuotrauka daryta naudojant 400X padidinim.

15).

Dumbliai: Spirogyra (Spirogyra) (Nr. 15) (4 pav.)

Kiti galimi mikropreparatai i mikroskopini preparat rinkinio: titnagdumbliai
(Bacillariophyta) (Nr. 14), Desmidiaceae dumbliai (Nr. 72).

Gryb karalyst

Pelsiniai grybai (Nr. 16) ) (5 pav.)

5 pav. Pelsinis grybas (mikropreparatas Nr. 16). 6 pav. Saulgros stiebo sandara (mikropreparatas
Nuotrauka daryta naudojant 100X padidinim.
Nr. 20). Nuotrauka daryta naudojant 40X
padidinim.

Augal karalyst

Saulgra (Helianthus) (6 pav.).

Kiti galimi mikropreparatai i mikroskopini preparat rinkinio: Samana (Nr. 17),

alyvmedio lapo pjvis (Nr. 21), puies spyglys (Nr. 68), buko lapas (Nr. 69).
Gyvn karalyst

Hidra (Hydra) (Nr. 2) (7 pav.).

Dafnijos ir ciklopai (Nr.4) (pav. 8).

Veidrodis, reprezentuojantis mones (Homo sapiens). Veidrodyje atsispinds mokinio

veidas.

Kiti galimi mikropreparatai i mikroskopini preparat rinkinio: muss galva (Nr. 5),
muss koja (Nr. 6), uodo galva (Nr. 42; Nr. 43), plokioji kirml (Nr.73).

104

7 pav. Hidra (mikropreparatas Nr. 2). Nuotrauka daryta

naudojant 40X padidinim.

8 pav. Dafnija (kairje) ir ciklopas (deinje) (mikropreparatas Nr. 4). Dafnija (100X padidinimas),
ciklopas (40X padidinimas).

Darbo su mikroskopu bendrins taisykls:

Atveriama diafragma, kondensorius pakeliamas ir sureguliuojamas tinkamiausias

regos lauko apvietimas. Tai padarius tinkamai, viesus regos laukas yra taisyklingo
skritulio formos ir gerai bei vienodai apviestas.

Ant mikroskopo stalelio padedamas ir metalinmis ploktelmis, kurios vadinamos

plunksnelmis (jei jos yra), tvirtinamas tiriamas mikropreparatas.

I pradi preparatas tiriamas mikroskopo objektyvu x4 (sumarinis didinimas x40), o

po to didesnio didinimo objektyvu x10 (sumarinis - x100), vliausiai x40 (sumarinis x400).

Tiriant mikroskopu peririmi keli regjimo laukai, ir surandama vieta, kurioje

tiriamasis objektas matomas geriausiai.

Baigus tirti mikroskopu, pakeliamas mikroskopo tubusas, nuimamas

mikropreparatas, ijungiamas apvietimas, nuleidiamas kondensorius, ir darbin
padt pastatomas objektyvas x4, minktu audiniu nuo imersins sistemos objektyvo
nuvalomas imersinis aliejus (jeigu buvo dirbta su imersiniu objektyvu) ir mikroskopas
pastatomas viet.
Darbo eiga:
1.
Paruotus mikropreparatus stebti mikroskopo pagalba.

105

2.

Nurodytus orgnizmus pavaizduoti pieinyje.

Darbo apraas
1.
Fotosintetinani organizm stebjimas. Stebkite spirogyros (Nr. 15) ir Nostoc
bakterijos (Nr. 71) mikropreparatus.
2.
Judjimo organ stebjimas. Stebkite amebos (Nr. 1), hidros (Nr. 2) ir dafnij (Nr. 4)
mikropreparatus.
3.
Stebkite mokytojo duot neinomo mikroorganizmo mikropreparat.

106

Laboratorinio darbo
PENKI KARALYSI ORGANIZM KLASIFIKAVIMO SISTEMA
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:
1.
Naudodamiesi 40x objektyvo padidinimu nupiekite dumbl Spirogyr (Nr. 15) ir
Nostoc bakterij (Nr. 71). Stenkits pieinyje ilaikyti kuo tikslesn santykin
organizm dyd bei ant pieinio uraykite organizm pavadinimus.

2.

Naudodamiesi amebos (Nr. 1), hidros (Nr. 2) ir dafnij (Nr. 4) mikropreparatais

nupiekite iuos organizmus, nurodydami j judjimo organus. Stenkits pieinyje
ilaikyti kuo tikslesn santykin organizm dyd, bei ant pieinio uraykite organizm
pavadinimus ir naudot padidinim.

107

_____x

_____x

_____x

Gav i mokytojo (-os) neinomo organizmo mikropreparat, naudodamiesi iniomis

gautomis io laboratorinio metu, stenkits kuo tiksliau j apibdinti 1 lentelje. Jeigu
inote arba numanote kas tai per organizmas vardinkite jo pavadinim:
................................................................................................................................................................
3.

4.

Naudodamiesi eksperimento priemonse ivardintais mikropreparatais pildykite

rezultat lentel 1. Nepamirkite pasiirti veidrod ir lentelje aprayti veidrodyje
matom gyv organizm (save). Kiekvienai karalystei apraykite po 2 organizmus,
iskyrus: gryb tik vienas galimas preparatas ir gyvn ia papildomai terpkite
mog. Mikropreparatai tiktai iliustruoja gyvn, kai kurias savybes teks rayti
remiantis biologijos pamokose ir skaitant darbo apraym gautomis iniomis. Taip pat
lentels gale vardinkite ir apibdinkite mokytojo pateikt neinomo gyvno
mikropreparat (-us).
1 lentel
Skirting gyv organizm charakteristikos

Organizmas

Mikroskopinis
Vienalstis
ar
Kolonijinis
Makroskopinis* Daugialstis

Gamintojas
Vartotojas
Skaidytojas

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

108

Judjimas
Karalyst
(pvz.,
nejudrus,
pseudopodijos)

8.
9.
10.
11.
organizmas X
* Mikroskopinis nematomas plika akimi. Makroskopinis matomas plika akimi.
Ivados

Padarykite ivad pagal kokius kriterijus organizmai skirstomi karalystes.

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie evoliucijos eig, t.y. kiekvienos karalysts emje atsiradimo
eilikum.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie prokariotini ir eukariotini organizm skirtumus.

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie prokariotini ir eukariotini organizm panaumus.

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie augal, gyvn ir gryb skirtumus.

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Kaip pirmuonys juda?
2. Kokiose karalystse nra fotosintetinani
organizm?
3. Kokiose karalystse dauguma organizm yra
nejudrs?
4. Kuri karalysi atstovai priskiriami
skaidytojams?
5. Kokie organizmai vadinami kolonijiniais?
6. Kurios karalysts atstovai emje atsirado
pirmieji?

109

Atsakymai

2.3.2.4. TRANSKRIBUOJAM VIET PAIEKA POLITENINSE

CHROMOSOMOSE
LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS
Daugelyje dvisparni (Diptera) brio vabzdi audini lervinse ir suaugli stadijose
branduoliuose aptinkamos politenins (gigantins) chromosomos. Kiekvienoje lstelje ios
chromosomos susiformuoja po daugybins DNR replikacijos vystymosi metu. Kiekviename
branduolyje bus imtai kiekvienos chromosomos kopij. ios lstels vadinamos poliploidinmis
(jose yra daugiau negu 2 kiekvienos chromosomos kopij). Chromosomos, kurios nuosekliai
susijungia viena su kita ir formuoja silin struktr vadinamos politeninmis (pav. 1).

DNR

1 pav. Politenini chromosom struktros schema. Kairiame paveiksle matoma DNR replikacija
neatsiskiriant naujai pagamintoms DNR grandinms. Deiniame paveiksle matoma DNR atkarpa su daug to
paties DNR regiono kopij. Paveikslas sudarytas remiantis informacija pateikiama tarptautiniame student
mokslo portale adresu http://studentreader.com/.

Politenins chromosomos daniausiai aptinkamos dvisparni seili liaukose, viena glim

prieasi daugiau transkribuojam gen kopij, koduos daugiau baltym, reikaling kokono
susidarymui. Kadangi seili liauk lstels nesidalija, branduolys nepatenka mitozs stadij.
Chromosomos egzistuoja prailgintoje interfazje, tokiu bdu, vykstat replikacijai, jos tik ilgja.
Uod trukli (Chironomidae) eimos atstov lerv seili liaukose gali bti vir 30000 DNR
molekuli kopij.
Po specifinio daymo (aceto-orceinu) mikroskopavimo preparatuose matoma dryuota
chromosom struktra. Matoma struktra susideda i kondensuot (heterochromatino) ir
transkribuojam (euchromatino) region sek. Stebdami ias struktras galime teigti kuriose
chromosomos vietose preparato fiksavimo metu yra aktyvs genai, kurie ne. Tai sudaro galimybes
mokslininkams sudarinti genolapius ir pagal chromosomos struktros ruouotum nustatyti gen
lokalizacij.
Jeigu gen lokalizacija politeninje chromosomoje yra inoma, galima nustatyti kuriuose
regionuose tyrimo metu yra aktyvs genai. Transkripcija negali vykti kondensuotuose regionuose,
kad vykt transkripcija DNR privalo dekondensuotis (isipinti). Tik tokiu atveju RNR polimeraz
gali nekliudoma patekti ant atskir DNR grandini, kad vykt transkripcija. Tam tikrais vystymosi
etapais kai kuriuose diskuose (kondensuoti regionai) vyksta atvirktin (grtamoji) modifikacija ir
formuojasi ppsnins struktros. Ppsniai pasireikia kaip politenins chromosom struktros
praplatjimai. Ppsniai ir yra RNR sintezs sritys ir geno (gen) esani ppsni regione
aktyvacijos rezultatas. Tai reikia, kad gen aktyvumo pokyiai gali bti stebimi mikroskopikai,
kaip politenins chromosomos ppsnin struktra. Ppsni dydis tiesiogiai priklauso nuo
transkribuojamo geno kopij skaiiaus didesniuose ppsniuose, didesnis chromatidi kiekis yra
vienu metu kopijuojama informacin RNR (iRNR). Specifins RNR vliau yra transliuojamos
polipeptid rinkinius (baltymus).
Ppsnin struktra (pav. 2) atsiranda esant normaliam vystymuisi ir gali bti indukuota
eksperimento metu. Pokyiai ppsninje struktroje atsiranda dl vabzdi augimo ir nrimosi
hormono (ekdisterono) koncentracijos pokyi. io hormono padidjimas vabzdio organizme yra
btinas, kad vykt tolesnis lervos vystymasis. Transkripcijos padidjimas ir sumajimas taip pat
gali bti indukuotas vairi aplinkos pokyi. Pavyzdiui temperatros padidjimas iaukia
ppsni atsiradim, o tai savo ruotu reikia iluminio oko baltym (aperon) gamyb. ie
baltymai neleidia prie auktesns temperatros denatruoti kitiems svarbiems lstels baltymams.

110

Pavyzdiui, kada mons kaitinasi pirtyje, tada labai suaktyvja genai, koduojantys iluminio oko
baltymus. Mokslininkai dirbtinai sukelia vabzdi lervoms ilumin ok pakeliant temperatr ir
per mikroskop stebi kurioje politenins chromosomos vietoje atsirado ppsniai. Taip lokalizuoja
iluminio oko gen dislokacijas chromosomose.

2 pav. vairs ppsniai (nurodyti rodykle) politeninse chromosomose. Paveikslas sudarytas

remiantis informacija pateikiama informaciniame genetikos internetiniame puslapyje Genes IV
adresu http://genes.atspace.org/.

EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip manoma pamatyti gen aktyvum ir transkripcij lstelse.
Eksperimento tikslas. Atpainti kondensuotus ir dekondensuotus politenins chromosomos
regionus ir aptikti ppsnius, kur vyksta aktyvi transkripcija.
Eksperimento priemons:

viesinis mikroskopas.

Mikroskopinis preparatas Nr. 52 (Chironomus seili liauk politenins chromosomos).

Darbo su mikroskopu bendrins taisykls:

Atveriama diafragma, kondensorius pakeliamas ir sureguliuojamas tinkamiausias

regos lauko apvietimas. Tai padarius tinkamai, viesus regos laukas yra taisyklingo
skritulio formos ir gerai bei vienodai apviestas.

Ant mikroskopo stalelio padedamas ir metalinmis ploktelmis, kurios vadinamos

plunksnelmis (jei jos yra), tvirtinamas tiriamas mikropreparatas.

I pradi preparatas tiriamas mikroskopu, turiniu objektyv x4 (sumarinis didinimas

x40), o po to didesnio didinimo objektyvu x10 (sumarinis - x100), vliausiai x40
(sumarinis - x400).

Tiriant mikroskopu peririmi keli regjimo laukai, ir surandama vieta, kurioje

tiriamasis objektas matomas geriausiai.

Baigus tirti mikroskopu, pakeliamas mikroskopo tubusas, nuimamas

mikropreparatas, ijungiamas apvietimas, nuleidiamas kondensorius, ir darbin
padt pastatomas objektyvas x4, minktu audiniu nuo imersins sistemos objektyvo
nuvalomas imersinis aliejus (jeigu buvo dirbta su imersiniu objektyvu) ir mikroskopas
pastatomas viet.
Darbo eiga:
1.
Paruot mikropreparat stebti mikroskopo pagalba.
2.
Politenini chromosom struktr su ppsniais pavaizduoti pieinyje.
1.

Politenini chromosom stebjimas.

111

1.1. Naudodamiesi Chironomus seili liauk politenini chromosomo preparatu suraskite

chromosom, kurioje gerai matosi kondensuoti (rykiau nusida) ir maiau
kondensuoti (silpniau nusida) regionai.
1.2. Naudodami didiausi galim padidinim aptikite ppsninius regionus. Toje vietoje
chromosoma yra stipriai dekondensuota (atrodo lyg chromosoma silpniau
nusidaiusioje vietoje iplatja). Pavyzdys pateiktas naudojantis mokytojo mikroskopu
maksimaliu (x1000) didinimu (pav. 3).

3 pav. Politenins chromosomos su ppsniais, apvestais apskritimu.

Tamsesni ruoai yra heterochromatinas, o viesesni
euchromatinas. Nuotrauka daryta naudojant 1000X padidinim.

112

Laboratorinio darbo
TRANSKRIBUOJAM VIET PAIEKA POLITENINSE
CHROMOSOMOSE
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:
1.
Stebdami mikroskopu ppsnius nupiekite tirt chromosomos fragment paymdami
jame:

Euchromatin

Heterochromatin

Ppsnius (aktyvios transkripcijos vietas)

2.

Patikrinkite visus tame paiame politenini chromosom mikropreparate esanius

objektus (skirting lsteli daytus chromosom rinkinius). Kiekviename j atskirai
suskaiiuokite ir pateikite 1 lentelje:

ppsni skaii.

slyginai (didelis, vidutinis, maas) vertinkite ppsni dyd.

113

1 lentel
Skirting lsteli politenini chromosom ppsni charakteristikos
Chromosom rinkinys Nr.
Ppsni skaiius
Ppsni dydis
1
2
.......
n
3.

Perirkite 1 lentels duomenis ir po lentele suraykite

Ar visuose chromosom rinkiniuose ppsni skaiius buvo vienodas?

...........................................................................................................................................

Ar skyrsi ppsni dydiai atskiruose chromosom rinkiniuose?

...........................................................................................................................................

Ar visuose chromosom rinkiniuose ppsni dydis buvo vienodas?

...........................................................................................................................................

Ivados

Padarykite ivad apie tai k galima nustatyti tiriant politenini chromosom ppsnius
ir kuo naudingas toks tyrimas.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie sry tarp gen aktyvumo ir transkripcijos intensyvumo.

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie gen aktyvum kondensuotuose ir maiau kondensuotuose

regionuose.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie gen aktyvum skirtingose lstelse tuo paiu laiko momentu.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Dl ko gali skirtis ppsni skaiius
skirtingose lstelse?

114

Atsakymai

2. Nuo ko priklauso ppsnio dydis?

3. Kodl
skirting
lsteli
politenini
chromosom rinkini ppsni dydiai gali
skirtis?

4. Ar visi chromosomoje esantys genai yra

aktyvs vienu metu?
5. Ar mogaus chromosomose irgi susidaro
ppsniai?

6. Kodl susidaro ppsniai, ar be j negai vykti

transkripcija?

115

2.3.3.

LSTELI SANDAROS IR DAUGINIMOSI YPATUMAI

2.3.3.1. LYTINIS IR NELYTINIS DAUGINIMASIS LSTELINIU LYGIU

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS
Dauginimasis yra procesas kurio metu organizmai didina palikuoni skaii. Tai yra viena
i charakteristik, apibdinani gyvus organizmus. Yra du pagrindiniai dauginimosi bdai:
nelytinis ir lytinis. Lytiniu ir nelytiniu dauginimosi bdu sukuriami palikuonys ar nauji individai.
Trumpai tariant reprodukcija arba dauginimasis yra nauj individ krimas i jau egzistuojani
organizm.
Dauguma organizm dauginasi lytiniu bdu, kurio metu vyksta kiauinlio apvaisinimas
sperma ir lytini lsteli dalinimasis mejozs bdu (kai susidaro haploidins lytins lstels). Kiek
maesn dalis organizm dauginasi nelytikai. Lytinio dauginimosi metu sujungiama genetin
informacija i dviej dauginimesi dalyvaujani tvini organizm. To pasekoje sukuriamas naujas
organizmas kuris turi abiej tv genetin informacij. Lytinio dauginimosi metu dalyvauja dvi
specializuotos lstels, vadinamos lytinmis lstelmis ar gametomis (kiauinlis ir
spermatozoidas). Kiekviena gameta turi tiktai pus DNR informacijos kuri bna prastoje lstelje ir
yra dauginamos specializuotu bdu vadinamu mejoze. Mejoz lytini lsteli dauginimosi bdas,
kurio metu susidaro lytins lstels. Mejozs metu lstels dalinasi du kartus. Mejozs pabaigoje
susidaro keturios haploidins lstels, kurios nra genetikai identikos motininei lstelei. Toks
dauginimasis bdingas sudtingesniems organizmams.
Lytinis dauginimaisi augaluose. Augal pasaulyje yra stebima kart kaita. Sporofitas
diploidin karta, ant kurio mejozs bdu susidaro haploidins sporos. I j vystosi haploidin karta
gametofitas, gaminantis lytines lsteles. Yra daugyb skirting augal. ydini augal ieduose
yra reprodukciniai organai. Kai kurie augalai yra hermafroditai, tai reikia kad jie turi ir vyrikus ir
moterikus reprodukcinius organus, kai tuo tarpu iedai gali turti tik vienos lyties reprodukcinius
organus. Lytiniam dauginimuisi turi bti pilnas apvaisinimas. io proceso metu iedadulks turi
bti pernetos piestel ir ten vykti apvaisinimas. Taip susiformuoja zigota kuri mitozs bdu
suformuoja uuomazg kuri vliau tampa sklos dalimi.
Nelytinis dauginimasis yra susijs su paprastu lstels dalijimusi mitoze, kurio metu yra
gaminamos tikslios pradinio organizmo kopijos. Mitoz lsteli dauginimosi bdas, kurio metu
gaunamos dvi naujos lstels su lygiai ta paia genetine mediaga. Tai nelytini, diploidini
chromosom rinkin turini lsteli susidarymas, kurio metu susidaro lstels identikos motininei.
Nelytinis dauginimaisi bdingas daugeliui vienalsi organizm, toki kaip bakterijos, bei kai
kuriems daugialsiams tokiems kaip grybai ar augalai. Augal galimyb nelytikai daugintis yra
susijusi su grupe lsteli kurios yra vadinamos meristeminmis. Jos aptinkamos augal stiebe ir
aknyse. Tam tikrame lsteli augimo etapuose meristemins lstels tampa specializuotomis ir gali
virsti akn, lap ar stieb lstelmis. Augalai turi kelet nelytinio dauginimosi bd, tai priklauso
nuo to koki augalo dal ketinama padauginti (stiebus, aknis ar kitus augalo audinius). Daniausiai
gamtoje pasitaikantys nelytinio dauginimosi bdai yra binarinis dalijimasis, pumpuravimas,
vegetatyvinis dauginimasis ir dauginimasis auginiais. Nelytinis dauginimasis yra bdingas ir
gyvnams. Dauguma nelytikai besidauginani gyvn karalysts atstov yra bestuburiai. Kai
kurie bestuburiai tiesiog pasidalina dvi dalis ar regeneruoja trkstamas organizmo dalis (pvz.
plokiosios kirmls, jros vaigds). Daugelis kit bestuburi dauginasi pumpuravimosi bdu
(pvz. hidros). Nelytiniam dauginimuisi yra reikalingas tik vienas tvinis organizmas, kuris iaugina
palikuonis, kurie turi identik genetin informacij tviniam individui. Taip dauginasi daugelis
bakterij, grybai ir kai kurie augalai.
Grybai dauginasi vegetatyviniu bdu ir sporomis. Vegetatyvinei grybienai bdinga neribotai
augti ir regeneruoti (atsinaujinti). Todl bet kuri grybienos dalis, net pavieniai jos hifai arba j dalys
gali bti gryb vegetatyvinio dauginimosi altinis. Taiau vien tik iuo bdu gryb dauginimasis
bt labai ltas. Nepalankiomis grybienai vystytis slygomis atskiri jos hifai sutrkinja
plonasienes lsteles artrosporas (oidijas). Kartais hifai nesutrkinja, bet dar lstelse j

116

protoplazma susitraukia apvalios formos knelius, apsidengia storu apvalkalu ir virsta

chlamidosporomis. ioms subrendus, susidaro ir gemos. Kadangi chlamidospor ir gem yra
storesnis apvalkallis ir jos turi daugiau atsargini maisto mediag, todl yra gerokai atsparesns
nepalankioms aplinkos slygoms negu oidijos. Pelsini gryb grybiena yra akota, neseptuota. Ant
onini trump micelio ak formuojasi sporangs, kuri viduje susidaro sporangiosporos. Joms
subrendus sporangs sienel itirpsta ir ikritusios sporangiosporos i karto sudygsta.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Susieti lytinio ir nelytinio dauginimosi bdus su lsteli dalinimosi
bdais.
Eksperimento tikslas. Vadovaujantis iniomis apie dauginimosi bdus, analizuojant ir
atliekant tiriamj darb nurodyti lytinio ir nelytinio dauginimosi skirtumus.
Eksperimento priemons:

Mokinio mikroskopas,

preparatas su svogno aknies pjviu (Nr. 25),

preparatas su jauio spermatozoid tepinliu (Nr. 36),

mejoze ir mitoze vio sklidse (Nr. 54),

preparatas su pelsini gryb grybiena su sporomis (Nr. 16),

preparatas su lelijos piestele su sklapradiu (Nr. 23),

preparatas su lelijos iedo dulkine su iedadulkm (Nr. 22).

Darbo eiga:
1.
Prisimindami pamok metu gautas inias ir laboratorinio darbo teoriniu
pagrindimu, palyginkite lytin ir nelytin dauginimosi bdus, upildydami 1
lentel atsakym lape.
2.
Gryb nelytinio dauginimosi apibdinimas.
2.1. Naudodami mikroskop apirkite 16 preparat kuriame yra pavaizduota
pelsini gryb grybiena su sporangmis. Suraskite aikiai matomas sporanges ir
grybien.

1 pav. Vaizdas per mikroskop: pelsiniai grybai (16 preparatas,

100X padidinimas)

117

3.

4.

Prisimindami pamok metu gautas inias ir laboratorinio darbo teoriniu

pagrindimu, trumpai apibdinkite, kas yra mitoz ir kas yra mejoz, bei
upildykite atsakymo lapo 2 lentel, kurioje bt palyginama mitoz ir mejoz.
Pro mikroskop apirkite svogno akneli preparat ir suraskite besidalijanias
lsteles.

2 pav. Vaizdas per mikroskop. Svogno lstels (preparatas Nr. 25) su skirtingomis lstels mitotinio
dalijimosi fazmis.

5.

Augal lytinis dauginimasis. Apibdinkite koki funkcij atlieka iedas augaluose.

Pasakykite koki dauginimosi form jis atstovauja? Apirkite 22 ir 23 preparatus (3
ir 4 paveikslai) kuriuose yra pavaizduotos lelijos iedo tam tikros dalys.

3 pav. Vaizdas per mikroskop: lelijos iedo dulkin su iedadulkmis (preparatas Nr. 22). Nuotrauka daryta
naudojant 40X padidinim.

118

4 pav. Vaizdas per mikroskop: lelijos piestel su sklapradiu (preparatas Nr. 23). Nuotrauka daryta
naudojant 40X padidinim.

6.

Gyvn lytinis dauginimasis. Kaip ir augalai, gyvnai turi turti spermius kuri
branduolio mediaga susijungia su kiauinliu taip suformuojant zigot. Skirtingos
gyvn rys pasiekia rezultat skirtingai.

Naudodami skirtingus padidinimus per mikroskop apirkite 36 preparat kuriame yra

jauio spermatozoid tepinlis (5 pav.).

5 pav. Vaizdas per mikroskop: jauio spermatozoid tepinlio vaizdas (preparatas Nr. 36). Nuotrauka daryta
naudojant 400X padidinim.

119

2.3.3.2. MITOZS STADIJOS IR BIOLOGIN PRASM

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS
Dauginimasis yra vienas svarbiausi gyvybs poymi. Daugintis gali visi be iimties gyvi
organizmai, pradedant bakterijomis ir baigiant induoliais. Tik dauginimasis palaiko kiekvien
gyvn ir augal r, ir tik tokiu bdu tvai perduoda paveldimsias ypatybes savo palikuonims.
Procesas, kur slyginai galima pavadinti dauginimusi, molekuli lygiu pasireikia unikalia
DNR savybe jos molekuli sugebjimu dvigubti. Vienalsi ir daugialsi organizm lstels
dauginasi dalydamosi. Daugelis prokariot dauginasi tiesiog dalindamiesi du identikus individus.
Augal pasaulyje taip pat paplits nelytinis dauginimosi kelias dalijimasis gliais (pvz. braks
sode) . Organizm dauginimosi formos labai vairios ir sudtingos, taiau vis lytinio ir nelytinio
dauginimosi form pagrindas yra lstels dalijimasis.
Mitoz yra netiesioginis lstels dalijimasis. I pradi joje padvigubja genetine mediaga
(chromosomos) ir ji tolygiai pasiskirsto tarp dukterini branduoli, tik po to lstel dalijasi dvi
dukterines lsteles. Taigi mitoz tai toks lsteli dalijimosi bdas, kai chromosom kiekis
dukterinse lstelse ilieka nepakits (toks pats kaip ir motininje lstelje).
Mitoz - tai lstels dalijimasis, kurio metu susidaranios dukterins lstels bna genetikai
vienodos - jos gauna lygiai tokias paias chromosomas su lygiai tokia paia genetine informacija.
Vienalsiai organizmai - pirmuonys, dumbliai, primityvs grybai - palankiose aplinkos
slygose dauginasi mitozikai dalindamiesi. Dukterins lstels bna genetikai vienodos.
Nesikeiianiose ar maai besikeiianiose slygose (aplinkos temperatra, vandens
druskingumas, maisto objekt chemin sudtis ir kt.) gyvenantys organizmai bna prisitaik prie
konkrei tuo metu supani slyg. Ir jiems keistis nra reikalo. Nes jeigu motininis organizmas
prie toki slyg sugeba sukaupti pakankamai energijos, kad pasidalinti, reikias jam nra jokio
reikalo keistis. Mitozikai atsirand palikuonys yra genetikai identiki, todl lygiai taip pat gerai
prisitaik prie aplinkos kaip ir tvai. Todl dauginimosi bdai, pagrsti mitoze, geriausiai atitinka
nekintanias gyvenimo slygas.
Dauginimosi bdai, kuomet genetikai lygiaveri palikuoni atsiradimas pagrstas mitoze,
vadinami nelytiniu dauginimusi.
Taigi, vienalsiai organizmai nekintaniose palankiose slygose dauginasi nelytikai.
Taiau nelytinis dauginimasis lygiai taip pat tinka ir kitiems organizmams. Palankiose slygose
nelytikai gali daugintis primityvs bestuburiai. Pvz., hidros palankiose slygose dauginasi
pumpuruodamos, o artjant iemai dauginasi lytikai.
Mitoz, tai yra tik lstels ciklo dalis. Lstels ciklas tai jos gyvenimas nuo vieno iki kito
dalijimosi. Kad lstels ciklas vykt teisingai ir susidaryt funkcionalios dukterins lstels,
motinins lstels ciklo metu turi padvigubti genomin DNR (replikacija), kiekvienai dukterinei
lstelei turi bti tiksliai paskirstyta po vien chromosom rinkin (mitoz) ir dukterinms lstelms
turi bti paskirstytos organels (vyksta mitozs metu).
Lstels ciklas skirstomas dvi dideles fazes (1 pav.): interfaz ir mitoz.
Paprastai didij lstels ciklo dal uima interfaz. Interfaz tai tarpas tarp vienos
mitozs pabaigos ir kitos pradios. Tuo metu lstel auga ir gyvena: vykdo mediag apykait ir
atlieka savo funkcijas. Molekuli lygmenyje interfazje daugja baltym, RNR ir DNR. ia DNR
padvigubja replikacijos metu (taip vykdomas pasiruoimas dalijimuisi mitozei).
Po interfazs prasideda mitoz. Mitoz yra skirstoma 4 fazes: profaz, metafaz, anafaz ir
telofaz.
Profazs metu branduolyje prasideda chromatino kondensacija. ioje fazje irykja
chromosomos. Kiekviena chromosoma sudaryta i dviej dukterini (seserini) chromatidi. Tai
ypa ryku profazs pabaigoje. Citoplazmoje centriols keliauja polius ir formuojasi mitozs
kompleksas su achromatine verpste. Tuo metu inyksta branduolio apvalkallis. Branduollis
profazje taip pat inyksta.

120

Metafazje chromosomos isidsto taip, kad j centromeros bna vienoje ploktumoje

sudaro metafazin ploktel. Centromeros jungiasi su achromatins verpsts silais. Chromosomos
rykiai dvigubos i dviej chromatidi.
Anafazje dalijasi centromeros, ir dukterins chromosomos (chromatids) juda skirtingus
polius.
Telofazje chromosomos pamau pereina pirmin struktr (,,inyksta"), atsiranda
branduolio apvalkallis, branduollis (-iai).
Po to prasideda citokinez (citotomija): citoplazma dalijasi dvi dalis.
Interfaz

Profaz

Metafaz

Anafaz

Telofaz

(tamsi mas)

(chromosomos
matomos, bet
neidentifikuojamos)

(chromosomos
isidsiusios
ekvatoriuje)

(chromosom
isiskyrimas)

(du branduoliai)

1 pav. Interfaz ir skirtingos mitozs fazs. Antroje eilutje pavaizduotos augalo mitozs fazi nuotraukos,
treioje eilutje gyvulins lstels mitozs nuotraukos. Ketvirtoje eilutje suraytas supaprastintas
atpainimo raktas.

EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip identifikuoti atskiras mitozs fazes ir paskaiiuoti j danius.
Eksperimento tikslas. Suprasti mitozinio dalijimosi proces ir mokti atpainti mitozs
fazes.
Eksperimento priemons:

Mokinio mikroskopas.

Preparatas Nr. 25 su svogno aknies pjvio lstelmis.

Preparatas Nr. 54 su mitozs stadijomis tiesiasparni brio sklidse.

Darbo su mikroskopu bendrins taisykls:

Atveriama diafragma, kondensorius pakeliamas ir sureguliuojamas tinkamiausias

regos lauko apvietimas. Tai padarius tinkamai, viesus regos laukas yra taisyklingo
skritulio formos ir gerai bei vienodai apviestas.

Ant mikroskopo stalelio padedamas ir metalinmis ploktelmis, kurios vadinamos

plunksnelmis (jei jos yra), tvirtinamas tiriamas mikropreparatas.

I pradi preparatas tiriamas mikroskopu, turiniu objektyv x4 (sumarinis didinimas

x40), o po to didesnio didinimo objektyvu x10 (sumarinis - x100), vliausiai x40
(sumarinis - x400).

Tiriant mikroskopu peririmi keli regjimo laukai, ir surandama vieta, kurioje

tiriamasis objektas matomas geriausiai.

121

Baigus tirti mikroskopu, pakeliamas mikroskopo tubusas, nuimamas

mikropreparatas, ijungiamas apvietimas, nuleidiamas kondensorius, ir darbin
padt pastatomas objektyvas x4, minktu audiniu nuo imersins sistemos objektyvo
nuvalomas imersinis aliejus (jeigu buvo dirbta su imersiniu objektyvu) ir mikroskopas
pastatomas viet.

Darbo eiga:
1. Paruotus mikropreparatus stebti mikroskopo pagalba.
1.

Mitozs stadijos.
1.1. Patalpinkite mokytojo duot mikropreparat po mikroskopo objektyvu.
1.2. Susiraskite mikropeparate viet, kurioje per didiausi (400X) padidinim galite
matyti daugiausiai skirtingai atrodani lsteli.
1.2.1. Paveiksluose 2 ir 3 pateikti fragmentai i naudojam mikropreparat, kuriuose
nurodytos atskiros mitozs fazs.

2 pav. Vaizdo fragmentas per mikroskop naudojant preparat Nr. 25: svogno lstels su skirtingomis
mitozs fazmis.

122

3 pav. Vaizdo fragmentas per mikroskop naudojant preparat Nr. 54

1.3. Naudodamiesi 40x objektyvu pasirinkite viet mikropreparate , kur matomos visos
mitozs fazs. Jums reiks suskaiiuoti lsteli, esani tam tikroje mitozs fazje
skaii.
1.3.1. Mitozs stadijoje esani lsteli skaiius gali padti nustatyti mitozs greit,
mitozs dan, padti nustatyti kurioje kur vyksta/nevyksta ir kokiu greiiu
vyksta mitoz. Tai gali bti svarbu daugeliu atvej, pavyzdiui:

vertinant paeisto organo regeneracij;

nustatant kurioje audinio vietoje vyksta intensyvus lsteli dalijimasis

o kad ir js tiriamo svogno aknelse intensyvesn mitoz vyksta
ne paiame aknies gale, o truput aukiau. Nes paiame aknies
gale isidsto apsaugins lstels, leidianios lengviau auganiai
akniai prasibrauti pro dirv.

vertinti lsteli dalijimosi dan organizmui senstant

ir daug daug kit pritaikymo bd.

1.4. Tiesiog domumui, naudodamiesi mikropreparatu Nr. 25 pabandykite suskaiiuoti kiek
chromosom yra svogno somatinje lstelje?
1.4.1. Nenusivilkite tai tikrai sudtinga uduotis.

123

Laboratorinio darbo
MITOZS STADIJOS IR BIOLOGIN PRASM
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:
1.
Naudodamiesi mitozs stadij apibdinimu ir vaizdu mikropreparate nupiekite visas
mitozs fazes. Kad rasti geriausiai faz iliustruojani lstel gali tekti pasivaikioti
po mikropreparat.
Profaz

2.

Anafaz

Telofaz

Suskaiiuokite lsteli, esani tam tikroje mitozs fazje skaii. Neinformatyvias

(nerykias, suplyusias, blogai nusidaiusias ir pan.) lsteles netraukite skaiiavim.
Upildykite duomen lentel.

Lstels ciklo stadija

Interfaz
Profaz
Metafaz
Anafaz
Telofaz
3.
4.

Metafaz

Lsteli skaiius ioje stadijoje

Chromosom svogno somatinje lstelje skaiius yra .........

Upildykite lentel ireikdami js aptikt lstels ciklo fazi skaiius procentais.

Lstels ciklo stadija

Procentin lsteli
fazje iraika

Interfaz
Profaz

124

esani

konkreioje

Metafaz
Anafaz
Telofaz
Ivados

Padarykite ivad pagal kokius poymius lengviausia atpainti skirtingas mitozs

fazes.
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad kokia dalis lsteli buvo besidalijanioje, kokia nesidalijanioje

fazje.
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie mitozs biologin prasm.

................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Kiek chromosom yra svogno somatinje
lstelje?
2. Kas rodo, kad mitoz yra tolydus procesas, o
ne atskir stadij kratinys?

3. Kokia yra mitozs reikm?

4. Js stebtose lstelse interfazs pradioje

yra X chromosom skaiius. Kiek
chromosom bus ioje lstelje prasidjus
mitozei?
5. Kai dalijimasis baigiasi, lstel pereina
interfazs stadij. Kodl negalima sakyti, kad
tuo metu lstel ilsisi?

125

Atsakymai

2.3.3.3. PARAZITINS KIRMLS IR J ADAPTACIJOS PRIE PARAZITINIO

GYVENIMO BDO
LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS
Parazitizmas tai ekologiniai santykiai tarp dviej organizm skirting ri, kuomet
parazitas kit organizm inaudoja kaip gyvenamj aplink ir maisto altin. Parazitai yra dani
mogaus ir gyvn vairi lig sukljai, todl parazitologijos mokslas (tiriantis parazit ir
eiminink sveik) drauge su biotechnologija vystosi labai spariai, kuriant naujus vaistus,
vakcinas ir kontrols priemones. Taigi
KAS YRA PARAZITAS?

Autorius Ingrida atkauskien

Parazitas yra organizmas, kuris gyvena kito organizmo (eimininko) viduje (endoparazitas)
arba ant jo (ektoparazitas). Parazitas, daniausiai neteikdamas jokios naudos eimininkui, i jo
gauna maisto mediagas, gyvenamj aplink ir apsaug. eimininko organizmas veikiamas
parazito yra nualinamas, suserga vairiomis ligomis.
EIMININK TIPAI
eimininkai, pagal j atliekam funkcij parazito gyvenime, yra skirstomi :

Galutin eiminink, kuriame parazituoja suaug ar lytikai subrend parazitai arba

kuriame vyksta lytinis parazito dauginimasis.

Tarpin eiminink, kuriame vystosi parazito lervos, lytikai nesubrendusios stadijos

arba parazitas dauginasi nelytiniu bdu.

Rezervuarin eiminink kuriame laikosi tos paios ries, tos paios stadijos
parazitas kaip ir moguje. Rezervuariniai eimininkai padeda ilaikyti parazito
populiacijas gamtoje ir yra kaip infekcijos altinis mogui. Pavyzdiui, avys yra
rezervuariniai kepenins siurbiks eimininkai.

Vektoriai daniausiai yra vairs nariuotakojai, kurie perduoda parazit i vieno

eimininko kitam. Pvz. mus cc (vektorius) pernea tripanosomas, miegligs
sukljas.
PARAZITO EIMININKO SVEIKA
Biologijoje sveika tarp dviej organizm vadinama simbioze, t.y. sugyvenimas kartu. Yra
iskiriami trys simbiotins sveikos tipai, kurie sveikaujantiems organizmams gali bti naudingi,
alingi arba neturti takos/poveikio.
Simbiontins sveikos tipai:

Mutualizmas simbioz, kurios metu abu organizmai gauna naudos i j sveikos.

Krauj siurbianios dls negali normaliai maitintis ir igyventi, neturdamos
simbiontini bakterij, reikaling kraujo konservavimui ir virkinimui.

Komensalizmas simbioz, kurios metu vienas partneris gauna naudos i

simbiontins sveikos, o kitam organizmui nra nei naudos nei padaroma ala.

mogaus virkinamajame trakte (arnyne) yra kelios rys komensalini pirmuoni,

kurie maitinasi arnyno mikroflora.

126

Parazitizmas simbioz, kurios metu vienas organizmas inaudoja kit, darydamas

jam al. Parazitin sveika skiriasi nuo plrnizmo ir parazitoidins sveikos tuo,
kad parazitui nereikia nuudyti savo eiminink. Protingo parazito kis yra:

Autorius Ingrida atkauskien

Gyvn karalystje parazitini ri priskaiiuojama apie 800,000.

Klasifikuojant parazitus didel dal endoparazit sudaro helmintai. Helmintams
priskiriamos plokiosios kirmls (siurbiks, kaspinuoiai) ir apvaliosios kirmls.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip parazitins kirmls prisitaikiusios parazitiniam gyvenimo bdui.
Eksperimento tikslas. Inagrinti parazitini plokij ir apvalij kirmli sandar.
Eksperimento priemons:

viesinis mikroskopas.

Mikropreparatai: kepenins siurbiks skersinis pjvis (Nr. 40); kaspinuoio nareli

preparatas (Nr. 41); askarids skersinis pjvis (Nr. 55); askarids kiauinliai (Nr. 56).
Darbo eiga:
1.
Paruotus
mikropreparatus
stebti mikroskopo pagalba.
2.
Surasti nurodytus organus ar
organ sistemas.
Darbo apraas
1.
Apibdinkite
plokiosios
kirmls
sandar
stebdami
kepenins
siurbiks
ir
kaspinuoio preparatus.
SIURBIKS. Naudodamiesi Nr. 40
preparatu, apirkite siurbiks skersin
pjv.
Knas suplotas dorsoventralikai,
kaip ir vis plokij kirmli. Burnos
angos ir rykls pjvio preparate nesimato,
taiau matosi isiakojusios arnos atakos
parenchimoje. Siurbiks hermafroditai, j
lytin sistema ivystyta labai gerai ir uima
didij kno dal, taiau lytins sistemos

1 pav. Kepenins siurbiks skersinis pjvis: 1

parenchima; 2 spyglikos iaugos; 37 susiliejusios
tegumento lstels; 4 itsusios tegumento lsteli
dalys; 5 gimdos atakos; 6 arnos atakos. Nuotrauka
daryta naudojant 40X padidinim.

127

dali duotame preparate nesimato.

Siurbiki adaptacija parazitiniam gyvenimo bdui atspari eimininko virkinamj
ferment poveikiui kno danga tegumentas. Tegument sudaranios lstels yra susiliejusios
viena su kita ir suformuoja lstelines iaugas besitsianias gilyn kno vid. Iaugose saugomi
lsteli gyvybikai svarbs organoidai: branduoliai, mitochondrijos ir pan. (2 pav.).
Tegumentas: susiliejusios lsteli dalys
Raumenys
Tegumentas: lsteli ataugos, sauganios svarbius organoidus

2 pav. Siurbiki kno dangos schematizuota sandara.

Stebdami preparat suraskite: tegument (susiliejusias lsteles ir j iaugas); parenchim; arnos

atakas, gimdos atakas.

KASPINUOIAI. Ilgas, plokias kaspinuoio knas prasideda maa galvute (skoleksu),

kurioje isidst prisitvirtinimo organai siurbtukai, kabliukai. Knas (strobil) sudarytas i atskir
nareli - proglotid. Tarp skolekso ir strobils yra kaklelis, kuriame gaminami nauji nareliai (3
pav.).

3 pav. Kaspinuoio schematizuota sandara. Autorius Ingrida atkauskien.

Kaspinuoiai neturi burnos ir virkinamojo trakto ir maist sisavina absorbuodami j visu

kno paviriumi. O kadangi knas yra labai plokias/plonas, maisto mediag absorbcija vyksta
pakankamai lengvai. Vienas i parazitini kaspinuoi adaptacij kn sudarantys nareliai, kuri
kiekvienas turi lytinius dauginimosi organus. Esant ilgam ir plonam kaspinuoio knui, jis gali
apsivaisinti savaime: tarp skirting nareli ar net tarp to paties narelio.
Naudodamiesi Nr. 41 preparatu apirkite kaspinuoi narelius. Stebdami 10X objektyvu,
matysite narelio onuose isidsiusias lytines angas (po dvi kiekviename narelyje). Kaspinuoiai
hermafroditai. Nareliuose matyti sklids, kurios kaip tamsiai nusida takeliai imtytos po vis
narel. Nuo j atsiakoja labai ploni skl imetamieji kanalliai (nematomi preparate) kurie
susijungia bendr sklatak, vedant link lytins angos. Sklatakis pereina cirus ir baigiasi anga
lytinje kloakoje narelio one. Narelio viduryje matyti rykiai raudonai nusidaiusi, akota gimda (4
pav.).

128

4 pav. Kaspinuoio nareliai: 1 narelis; 2 lytin anga (kloaka); 3 kopuliacijos maielis; 4 sklatakis; 5
gimda; 6 sklids.
Stebdami preparat suraskite: narel, lytines angas; sklides; sklatak; gimd.

mogus kaspinuoiais gali usikrsti valgydamas blogai termikai apdorot ms, kurioje
yra kaspinuoi lerv (cisticerk, fin) arba kiauinliais, patekusiais ant maisto, nuo neplaut
rank (5 pav.).
MOGUS

MOGUS

PRARYTI KASPINUOI KIAUINLIAI, KURIUOS

ISKYR PVZ. KAIUKAS, UNIUKAS

MSA UKRSTA LERVOMIS

MOGAUS KEPENYSE, PLAUIUOSE,

GALVOS SMEGENYSE VYSTOSI
KASPINUOI LERVOS (CISTICERKOZ).

MOGAUS ARNYNE VYSTOSI

SUAUGS KASPINUOTIS

5 pav. mogaus usikrtimo kaspinuoiais schema

1.2

Apibdinkite apvaliosios kirmls sandar stebdami askarids skersinio pjvio

preparat.

Apvaliosios kirmls. Nagrindami askarids skersinio pjvio preparat (Nr. 55) (6 pav.)
atkreipkite dmes poymius bdingus visoms apvaliosioms kirmlms: apvalus kno skersinis
pjvis, kno ertm, skirtalytikumas (stebimame preparate matomi patels ir patinlio skersiniai
pjviai).
Paruot mikroskopin preparat stebkite mauoju (10X) mikroskopo objektyvu. Pjvyje
matyti, kad askarids knas apvalus. Skirtingai nuo plokij kirmli, kuri kno vidus
upildytas parenchima, apvaliosios kirmls turi kno ertm pseudocelom. Kno ertm
upildyta skysiu, kuriame plduriuoja organai. Skystis spausdamas kutikul, atlieka hidrostatinio
skeleto funkcij. I iors askarids knas padengtas kutikule, atliekania apsaugin ir atramin
funkcijas. Po ja yra plonas hipodermos sluoksnis. Hipoderma suformuoja keturis voleli formos
sustorjimus, kurie eina iilgai askarids kno. Dviem oniniais hipodermos voleliais eina alinimo
sistemos latakai, nugariniu ir pilviniu nerviniai kamienai. Po hipoderma yra iilgini raumen
sluoksnis. Kadangi nra iedini raumen, askaridms yra bdingas gyvatikas judjimo bdas.
Centre isidst arnos ir lytini organ skersiniai pjviai. Atkreipkite dmes, kad arna yra

129

sudaryta i vieno lsteli sluoksnio, todl yra labai plona ir mediagos per j lengvai cirkuliuoja
kno ertmje esant skyst, kuris ineioja jas po vis kn. Skirtingai nuo plokij kirmli,
apvalij kirmli virkinimo sistema yra pilna, t.y. turi burnos ang ir analin ang.
Tiek moterikos lytins sistemos organai (gimdos, kiauintakiai, kiauids), tiek vyrikos
(sklids, sklatakiai, sklos imetimo kanalas) askaridse yra nevienodo storio ilg sil pavidalo.
Todl skersiniame pjvyje atrodo kaip nevienodo diametro apskritimai. Kiauintakiai skersiniame
pjvyje yra iek tiek didesni nei kiauids. Gimdos spindyje yra daug, storais apvalkalais kiauini.
Sil pavidalo lytin sistema gali produkuoti ir iskirti aplink labai daug kiauini. Tai viena
svarbiausi parazitini kirmli adaptacij. Laisvai gyvenanios apvaliosios kirmls, gali turti
daug trumpesn lytin sistem, kadangi joms nereikia produkuoti tiek daug kiauinli.
mogus askaridmis gali usikrsti nuo neplaut darovi vaisi, ant kuri gali bti patek
askaridi kiauinli. Askaridi kiauinliai (preparatas Nr. 56) nesunkiai atskiriami pagal
iaugles ir linkimus paviriuje.
Stebdami askarids skersin pjv (Nr. 55) suraskite: kutikul; hipoderm; iilginius raumenis; kno
ertm; arn; nerv kamienus, alinimo latakus, patels skersiniame pjvyje: gimd, kiauides,
kiauintakius; patino skersiniame pjvyje: sklides, sklatak.

6 pav. Askarids kno skersinis pjvis: 1 kutikula; 2 hipoderma; 34 iilginiai raumenys; 5 nugarinis
ir pilvinis nerviniai kamienai; 6 arna; 7 kiauintakiai; 8 kiauids; 9 gimda su kiauiniais; 10
kno ertm (nuotraukoje nesimato onini hipodermos voleli, kuriais tsiasi alinimo latakai, taiau
preparate jie aikiai matyti).

130

Laboratorinio darbo
PARAZITINS KIRMLS IR J ADAPTACIJOS PARAZITINIAM
GYVENIMO BDUI
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:
1.
Apraykite plokiosios kirmls sandar stebdami kepenins siurbiks ir
kaspinuoio preparatus.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
2.
Apraykite apvaliosios kirmls sandar stebdami askarids skersinio pjvio
preparat.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados

Padarykite ivad apie plokij kirmli adaptacijas parazitiniam gyvenimo bdui:

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie apvalij kirmli adaptacijas parazitavimui:

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie usikrtimo galimybes parazitinmis kirmlmis:

131

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Kokios kirmls priskiriamos plokiosioms
kirmlms?
2. Paaikinkite, kokie sandaros bruoai bdingi
plokiosioms kirmlms?

3. Kur daniausiai parazituoja siurbiks ir

kaspinuoiai?
4. Paaikinkite, kokie charakteringi apvalij
kirmli bruoai?

5. Kaip parazitins kirmls prisitaikiusios prie

parazitiniogyvenimo bdo?

6. Kodl parazituojanios kirmls iskiria labai

daug kiauinli?

132

Atsakymai

2.3.4. ORGANIZMO SISTEM HOMEOSTAZ

2.3.4.1.

OSMOSO TYRIMAS (NAUDOJANT BULV)

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Lstels plazmin membrana vykdo atrankin pralaidum. Stambios ir vandenyje netirpios
mediag molekuls pro i membran nepraeina.
Lstels plazmin membrana sudaryta i dvigubo fosfolipid molekuli sluoksnio, kur
integruoti vairs baltymai. Dl fosfolipid molekuli savybi plazmin membrana yra atrankiai
laidi vairioms mediagos.
Osmosas - tai procesas, kurio metu vandens molekuls juda pro plazmin membran i
maesns koncentracijos didesn mediag koncentracij. Vandens judjimas i lstels ior,
arba jos vid vyksta dl osmosinio slgio ir priklauso nuo to, kokiame tirpale (hipertoniniame,
hipotoniniame, izotoniniame) yra lstel.
Difuzija - tai mediag judjimas i didesns j koncentracijos maesn tol, kol
koncentracijos susivienodina. Procesas nereikalauja energijos.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip cukraus tirpalas gali turti takos bulvi juosteli pokyiams.
Eksperimento tikslas. Ianalizuoti, kaip vyksta osmosas augalinse lstelse.
Eksperimento priemons:

Bulvs.

Skalpelis.

Kolba.

Stiklins- 3 vnt.

Stiklins lazdels.

Liniuot.

Cukrus.
Darbo eiga:

Bulv supjaustoma vienodais grieinliais (vienodo ilgio ir ploio juostelmis, viso 30

vnt.). Padaromas cukraus tirpalas i 2 valgomj aukt cukraus ir 50 ml vandens.

Paimamos 3 vienodo trio stiklins. pirm stiklin pilamas distiliuotas vanduo,

antr paruotas cukraus tirpalas, trei paprastas, truputl pasaldintas vanduo
(keli cukraus kristalliai).

Bulvs grieinliai padalinami tris vienodas dalis, po 10 vienet: viena dalis juosteli
30 min. panardinama cukraus tirpale (hipertoniniame tirpale), kita - distiliuotame
vandenyje (hipotoniniame tirpale), treia paprastame vandenyje (izotoniniame
tirpale). Tirpaluose mginiai turi bti pilnai apsemti.

Po 30 min. iimti bulvs grieinlius i skirting tirpal ir juos imatuoti. Ivesti

grieinli pokyi vidurk. Nustatyti cukraus tirpalo ir distiliuoto vandens tak
osmosui . Palyginti gautus duomenis su bulvs grieinli pokyiais paprastame
vandenyje.

Rezultatus surayti lentel.

133

Laboratorinio darbo
OSMOSO TYRIMAS (PANAUDOJANT BULV)
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau,
kad
panardintos

cukraus
tirpal
bulvi
juostels....................................................................,nes........................................................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Tyrimo
pakartojimai

Duomen ymjimo lentel

Tyrimo duomenys ( mm):
hipertoniniame tirpale
hipotoniniame tirpale
izotoniniame tirpale

1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Vidurkis
Ivados

Padarykite ivad apie bulvs grieinliuose vykstant osmoso proces distiliuotame

vandenyje:
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie bulvs grieinliuose vykstant osmoso proces cukraus tirpale:
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie skirting tirpal tak bulvs grieinliams:

................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Apibdinkite
lstels
plazmins
membranos
sandar.
2. Susiekite
plazmins
membranos sandar su jos
atrankiniu pralaidumu.

134

Atsakymai

3. Apibdinkite
osmos.

difuzij

ir

135

2.3.4.2.

RGIMO PROCESO, KAIP ENERGIJOS SUSIDARYMO BDO BE

DEGUONIES, TYRIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Lstels energijos gavimo bdai yra du: kvpavimas ir rgimas. Lstelinis kvpavimas
vyksta mitochondrijose - gliukoz yra skaidoma iki ATP, vandens ir anglies dioksido. iam
procesui btinas deguonis. Tai pagrindinis lsteli energijos gavimo bdas, kurio metu susidaro
didiausias ATP kiekis. Anaerobinse slygose (nesant deguoniui) vyksta rgimas skaidant taip pat
gliukoz (cukr). io proceso metu susidaro labai maai energijos, anglies dioksidas ir etilo
alkoholis (mieliagrybi ir kai kuri augal lstelse), arba pieno rgtis (gyvn lstelse).
Mitochondrijos sudarytos i dviej membran, kuri vidins yra labai raukltos ir
vadinamos kristomis. Btent kristose vyksta pagrindins energijos gavimo reakcijos. Iorin ios
organels membrana gaubia vidin ir reguliuoja mediag laidum. Mitochondrijose gliukoz yra
skaidoma iki didelio ATP kiekio, kuris reikalingas vairiems lstels gyvybiniams procesams.
Mieliagrybiai (miels) tai vienalsiai eukariotins struktros organizmai, priklausantys
gryb karalystei. Kaip ir kiti eukariotai, mieliagrybiai turi visas membranines organeles. Jie
maitinasi cukrumi ir sukelia rgim. Esant deguoniui, mieliagrybiai energij gamina kvpavimo
bdu.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Energijos apsirpinimui, anaerobinse slygose mieliagrybiai vykdo
rgim, tirpalo suspensijoje susidaro anglies dioksido dujos, kurios kaupiasi burbulo pavidalu ir
tampa matomos.
Eksperimento tikslas. Atpainti mieliagrybi vykdom rgimo proces.
Eksperimento priemons:

Tikslios svarstykls.

Kolba su vatos kamiu.

Mgintuvliai (1 didelis ir 1 maas vienai grupei mokini).

Stiklins.

Termometras.

Liniuot.

Sacharoz (cukrus).

Miels.

Pietukas.

Laikrodis.

Kaitviet.
Darbo eiga:

kolb pilama 100 ml vandens, jame itirpinama 5 g sacharozs bei 3 g kepimo

mieli.

Kolba ukemama vatos kamiu ir 1 val. palaikoma 3540 0C temperatroje.

I kolbos supilstoma suspensija maus mgintuvlius taip, kad nesusidaryt oro

burbulas.

136

Kaip pavaizduota paveiksluose, maj mgintuvl stumti pietuku didesnj

mgintuvl (1, 2). Prispaudus maj mgintuvl prie apversto didesniojo
mgintuvlio dugno, juos kartu staigiu judesiu apversti (3), kad viruje bt maojo
dugnas. Didesn mgintuvl upildyti likusia mieliagrybi ir cukraus suspensija (4).

Didesn mgintuvl su visu turiniu dti 40 0C vandens stiklin. Apversto maojo

mgintuvlio dugne turi susidaryti anglies dioksido duj burbulas, kur reikia stebti ir
imatuoti jo pokyius po 5, 10, 15 ir 20 min.
Atskirose mokini grupse gautus tyrimo duomenis surayti lentel ir apskaiiuoti j
vidurkius.

137

Laboratorinio darbo
RGIMO PROCESO, KAIP ENERGIJOS SUSIDARYMO BDO BE
DEGUONIES, TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad anaerobinse slygose mieli suspensijoje susidarys ............................................
................................................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Grups Nr.
5 min.

Rezultat lentel
Duj burbulo dydis (mm) po:
10 min.
15 min.

20 min.

1.
2.
3.
Vidurkis
Ivados

Padarykite ivad, kas parodo mieliagrybi anaerobin kvpavim (rgim):

................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie susidariusio anglies dioksido kiekio pagal duj burbulo dyd
priklausomyb nuo laiko:
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Apibdinkite
lstelinio
kvpavimo ir rgimo procesus
bei j reikm lstelei.

2. Uraykite kvpavimo lygt.

138

Atsakymai

3. Paaikinkite, kaip temperatra

gali daryti tak
rgimo
procesui.
4. Apibdinkite ATP reikm
lstels procesams.

139

2.3.4.3.

LAPIMO TYRIMO MODELIAVIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Homeostaz tai organizmo vidini terpi (kraujo plazmos, audini skysio ir limfos)
pastovumo bsenos palaikymas. Homeostazs pavyzdiai: termoreguliacija, kurioje dalyvauja
kraujotakos sistema ir oda. Jos dka palaikoma pastovi induoli ir pauki kno temperatra.
Anglies dioksido koncentracijos palaikyme dalyvauja kraujotakos ir kvpavimo sistemos. Vandens
ir drusk pusiausvyros palaikyme dalyvauja alinimo ir kraujotakos sistemos. Kraujas yra
perfiltruojamas per inkstus. Receptori pagalba yra nustatomi drusk ir vandens pusiausvyros
pokyiai, hormonai padidina arba sumaina inkst kanalli laidum ir tokiu bdu padidja arba
sumaja iskiriamo antrinio lapimo tris.
Pagal lapimo sudt galima nustatyti kai kuri organizmo organ veiklos sutrikimus.
Diabetiko lapime bus aptinkamas gliukozs perteklius, kurio nra sveiko mogaus lapime.
Sutrikus inkst nefron filtracijos funkcijai, lapime aptinkami baltymai.
Modeliai labiau grafinis arba vizualinis tam tikro reikinio pateikimas, skirtas mokini
teisingam trio ar erdvs vaizdini sudarymui. Modeliavimas padeda atskleisti ir suvokti
organizmuose vykstanius fiziologinius procesus, suprasti aplinkos tak tiriamajam objektui,
tiesiogiai nekeiiant objekto aplinkos.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip lapimo tyrimo duomenys gali atspindti mogaus sveikatos bkl.
Eksperimento tikslas. Pagal sveiko mogaus pavyzd sugrupuoti daug vartojanio sraus
maisto, diabetiko ir serganio inkst filtracijos sutrikimu lapimo modelius.
Eksperimento priemons:

Paruoti 4 lapimo modeliai: tris i keturi vienodo trio stiklines pilti 200 ml
vandens ir lainti po 3 laus gelton da ( guaas, tuas, galima pasinaudoti gelton
vaisi sultimis). Ant pirmos stiklins urayti gliukoz, ant antros baltymai, ant
treios - nieko nerayti.

ketvirt pilti 100 ml vandens ir lainti 6 laus gelton da.

Darbo eiga:

Sugrupuoti pateiktus modelius pagal lapimo kiek, koncentracij ir esamas mediagas

(gliukoz, baltymai).

Susieti su tam tikromis moni grupmis (vartojaniomis daug sraus maisto,

serganiomis diabetu, pasiyminiomis inkst nefron filtracijos funkcijos sutrikimu).

Duomenis surayti lentel.

140

Laboratorinio darbo
LAPIMO TYRIMO MODELIAVIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..

Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad daug vartojanio sraus maisto mogaus lapimo kiekis bus ..................................
......................................................Diabetiko lapime bus aptinkamas..............................................., o
serganio inkst nefron filtracijos funkcijos sutrikimu -......................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Eil. Nr.
1.
2.
3.
4.
Ivada

Duomen lentel
moni grup (diagnoz)
Daug sraus maisto vartojantis
mogus
Sergantis diabetu mogus
Sergantis inkst nefron filtracijos
funkcijos sutrikimu mogus
Sveikas mogus

lapimo tyrim duomenys

Padarykite ivad apie galimyb susieti moni grupes pagal sumodeliuot lapimo
pavyzdi tyrimo duomenis:
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Kas yra homeostaz?
2. Ivardkite,
kas
sudaro
organizmo vidines terpes.
3. Apibdinkite
termoreguliacijos proces.

141

Atsakymai

4. Apibdinkite kraujo
palaikymo proces.

pH

5. Apibdinkite
inkst
vaidmen osmoreguliacijoje.

6. Paaikinkite,
kodl
intensyviai sportuojant reikia
daug gerti vandens?

142

III.

BAKTERIJ BUVIMO NUSTATYMAS PAGAL J GAMINAM PORFIRIN

SUGERTIES SPEKTRUS

143

66

-1
-1

33

opt.opt.t. t.vnt.
A,Sugertis,
vnt.

Porfirinai priklauso heterociklini aromatini jungini klasei. Porfirino molekuls pagrind

sudaro keturi pirolo iedai, sudaryti i keturi anglies ir vieno azoto atomo, ir tarpusavyje sujungti
metino tilteliais. Pavyzdiui, kraujo hemo prekursoriaus protoporfirino IX molekul sudaro
tetrapirolinis iedas, prie kurio on prisijung C2H3 (vinilo), CH3 (metilo), (CH2)2COOH
(propionilo) radikalai (1A pav.). Porfirinai intensyviai sugeria vies mlynojoje spektrinje srityje.
Intensyviausia protoporfirino IX sugerties juosta yra trumpj bang srityje, kurios smail
lokalizuota ties 400 nm (1B pav.).
Endogeniniai porfirinai skmingai panaudojami
PpAIX
sveik ir bakterij paeist audini (udegimo)
diagnostikai.
Pavyzdiui,
anaerobins
bakterijos
a
Propionibacterium acnes gyvena ant gyvn odos ir
normaliomis slygomis nra kenksmingos. Taiau kai kurie
bakterij tamai odoje sukeldami spuogus taip pat gamina ir
endogeninius porfirinus, daugiausia protoporfirino IX.
Spektroskopiniu metodu nustaius porfirin kiek odoje,
galima vertinti bakterij gaus. Didelis bakterij skaiius
(daug porfirin) rodo, kad vyksta udegimas, kur reikia
gydyti. ios bakterijos nra vienintel spuog prieastis.
Spuogai atsiranda usikimus riebal liaukoms bei plauk
B
maieliams. Spuog atsiradimo prieastys gali bti vairios:
0.6
d
mintas aukiau bakterinis ukrtimas, genetins,
0.5
/5
hormonins (paauglysts spuogai), psichologins (dl
0.4
didelio streso) ir galbt priklauso nuo nepilnaverts
0.3
mitybos.
0.2
Gyvno, pavyzdiui kiauls, od galima dirbtinai
0.1
laikyti slygose, tinkamose ioms bakterijoms augti. Tokiu
bdu iaugs daug bakterij, jos gamins daug porfirin,
0.0
400
500
600
700
kuriuos bus galima aptikti kiauls odoje, o taip pat ir odos
nm
mginio inkubacijos terpje (toliau mginio terpje).
1 pav. Protoporfirino IX struktrin
iame darbe naudodami sugerties spektroskopijos
formul (A) bei sugerties spektras (B)
metodik, atliksite tiriamojo audinio - kiauls odos (C= 1,16 10-5 mol/l, l = 10 mm tirpinta
mginio inkubacijos terps sugerties spektr matavimus.
etanolyje).
Porfirino nustatymui tirpale naudojamas fizikinis
metodas, vadinamas sugerties spektroskopija. viesai sklindant nevisikai skaidria mediaga, dalis
viesos yra sugeriama, todl maja jos intensyvumas ir keiiasi spektrin sudtis. viesos
intensyvumas rodo viesos altinio skleidiam gali tam tikr ploto vienet, o jo matavimo
vienetas yra kandela (cd). Jei vis bangos ilgi viesa sugeriama vienodai, tai tokia sugertis
vadinama paprastja. Paprastoji sugertis nekeiia viesos spektrins sudties, taiau keiia jos
intensyvum, kuris, sklindant mediaga, palaispsniui maja. Jei skirtingo bangos ilgio viesa
sugeriama skirtingai, tada sugertis vadinama atrankija. Atrankioji sugertis keiia viesos spektrin
sudt. Taip yra todl, kad mediagos atomai ir molekuls nevienodai sugeria skirtingo bangos ilgio
vies. Dl atrankiosios sugerties balta viesa, prajusi per mediagos sluoksn, tampa spalvota.
Ityr per mediag prajusios viesos spektrin sudt, galime nustatyti kokie atomai ir molekuls
sudaro mediag, kokie procesai vyksta mediagoje. Toks tyrimo metodas vadinamas optine
spektroskopija.
Pagrindin viesos sugert apraant dsn 1729 m. eksperimentikai nustat prancz
mokslininkas P. Bugeras, o teorikai 1760 m. pagrind vokiei mokslininkas J. Lambertas. 1852

(x104),M
mol
L x-1
x cm -1
10
cm

3.1.

TARPDALYKINIO TURINIO LABORATORINIAI DARBAI

m. A. Beras pastebjo, kad silpnj elektrolit tirpal monochromatins viesos sugerties

koeficientas yra tiesiog proporcingas tirpalo koncentracijai. Taip buvo gautas jungtinis Bugero,
Lamberto ir Bero dsnis:
(1)
I = I 0 e k cl
ia I yra prajusios per mediag viesos intensyvumas, kai kritusios viesos intensyvumas buvo I0,
e yra natrinio logaritmo pagrindas, c yra tirpalo koncentracija, k - molekulinis sugerties
koeficientas, viesos bangos ilgis.
Atvirkio dydio pralaidumo faktoriui deimtainis logaritmas yra vadinamas mediagos
sluoksnio optiniu tankiu: Atlik matematinius pertvarkymus ir koncentracijos matavimo vienetais
pasirink mol/l (M), gausime lygt optiniam tankiui A skaiiuoti:
lg

I
lg T c l A
I0

(2)

ia e - molinis sugerties koeficientas [l / (mol cm)] arba [M-1 cm-1].

Galutin lygtis, naudojama optiniam tankiui A skaiiuoti, yra i:
A=ecl

(3)

Prietaisas skirtas viesos spektrams

registruoti
vadinamas
spektrometru.
Standartinio spektrometro, skirto pralaidumo
spektrams tirti, optin schema pavaizduota 2
paveiksle. Pagrindinai tokio spektrometro
komponentai yra: plataus spektro viesos
altinis, monochromatorius, kiuvet su
tiriamu tirpalu ir viesos intensyvumo
detektorius. Monochromatorius yra skirtas i
plataus viesos altinio spektro iskirti
reikiamo bangos ilgio vies, kuri per galin
ply nukreipiama tiriam bandin.
2 pav. Standartinio spektrometro optin schema.
Pagrindinis monochromatoriaus elementas yra
prizm arba difrakcin gardel, kuri iskleidia balt vies spektr. Sukant prizm (difrakcin
gardel) galima ijimo ply nukreipti reikiamo bangos ilgio baltos viesos spektro dal.
Krentanios kiuvet ir prajusios per kiuvet viesos intensyvumas, kurio vert rodoma prietaiso
ekrane arba su preitaisu sujungtame kompiuteryje, registruojamas detektoriumi. 2 paveiksle
parodytu spektrometru kiekvienu laiko momentu registruojamas tik vieno bangos ilgio viesos
intensyvumas. Norint
uregistruoti vis
prajusios viesos spektr, reikia keisti i
monochromatoriaus ieinanios viesos bangos
ilg, ir atlikti matavimus i eils keletui bangos
ilgi. Spektrometruose, kuriuose detektorius yra
fotodiod liniuot, visas spektras registruojamas
i karto, kadangi detektoriaus atskirus
elementus patenka tiriamos viesos spektro
skirtingo bangos ilgio viesa. Spektrometro su
diod liniuote optin schema pavaizduota 3
paveiksle.
Spektrometrijoje prietaisu matuojamas 3 pav. Spektrometro su diod liniuote optin schema
dydis yra santykis viesos intensyvumo I, prajusio per kiuvet su tiriamuoju tirpalu, ir viesos

144

intensyvumo I0, prajusio per tokia pat kiuvet su tirpikliu. prasta, kad prietaisas perskaiiuoja
gaut vert, pateikdamas rezultat kaip optin tank A. Toks pakeitimas yra prasmingas, nes optinis
tankis yra adityvus dydis: dviej tirpal miinio optinis tankis lygus sumai kiekvieno miinio
optini tanki:
A1+2 = A1+A2

(4)

EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip nustatyti, ar yra bakterij ant odos paviriaus ir kiek.
Eksperimento tikslas spektrometru nustatyti, ar yra bakterij ant odos paviriaus.
Tyrimo hipotez. Od laikant aplinkoje, tinkamoje bakterijoms augti, bakterij turt
iaugti daugiau negu aplinkoje, nepalankioje bakterij dauginimuisi.
Eksperimento priemons ir reagentai:

Xplorer GLX;

UV-VIS spektrofotometras Ocean Optics Red Tide USB 650;

l = 1 cm optinio kelio kiuvets;

Gyvno (pvz., kiauls) odos gaballiai;

Chemins stiklins;

Pipet (1 ml);

Matavimo cilindras (iki 100 ml);

Svarstykls;

Distiliuotas vanduo;

5, 10, 15 ir 20% NaCl tirpalas;

Kosmetinis odos valiklis;

Etanolis.
Darbo eiga

Darbo uduotys:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.

1.

Paruoti odos mginius.

Odos mginius paveikti i) priemonmis, stabdaniomis bakterij augim; ir ii)
distiliuotu vandeniu.
Paruoti darbui spektrometr.
Imokti dirbti su spektrometru, uregistruoti sugerties spektrus.
Imatuoti vis odos mgini inkubacijos terps sugert prajus 2448 val po
inkubacijos.
Imokti grafikai pateikti / atvaizduoti tirt mgini sugerties spektrus.
Grafike atpainti biologini chromofor tarp j ir endogenini porfirin sugerties
juostas.
Imokti nustatyti endogenini porfirin sugerties maksimumo bangos ilg.
Palyginti skirting odos mgini inkubacijos terps sugert: i) endogenini porfirin
sugerties intensyvum; ii) kit endogenini chromofor sugerties juost intensyvum.

Odos mgini paruoimas.

1.1. Pasigaminkite w(%) = 5 %, 10 %, 15 % ir 20 % NaCl (valgomosios druskos) tirpalus.
Procentin koncentracija w parodo, kiek gram itirpusios druskos yra imte gram
tirpalo (tirpinio + tirpiklio).

145

w(%)

mtirpinio
mtirpalo

100%

mtirpinio
mtirpinio mtirpiklio

100%

(5)

Druskos tirpiklis distiliuotas vanduo. 1 lentelje pateikiama sausos druskos mas ir

distiliuoto vandens tris, reikalingas atitinkamam procentins koncentracijos w tirpalui
pagaminti.
1 lentel
NaCl mas ir distiliuoto vandens tris, reikalingas tirpalams pagaminti.

w, %
5
10
15
20

Tirpinio (druskos) mas g

5
10
15
20

Tirpiklio (distiliuoto vandens) tris, ml

95
90
85
80

1.2. Druskos tirpal gamyba.

1.2.1. Pasverkite 5 g druskos.
1.2.2. Drusk supilkite 100 ml talpos stiklin.
1.2.3. Matavimo cilindru pamatuokite 95 ml distiliuoto vandens ir pilkite stiklin su
druska.
1.2.4. Stikline lazdele imaiykite stiklins turin.
1.2.5. Tokiu pat eilikumu pagaminkite ir kitus 10 %, 15 % ir 20 % druskos tirpalus.
1.3. Tiriamj kiauls odos dal supjaustykite septynis vienodo dydio (~ 3 3 cm)
mginius.
1.4. pirm chemin stiklin pilkite 50 ml distiliuoto vandens; antr 50 ml etanolio,
trei - 50 ml pasirinkto kosmetikos valiklio, 4, 5, 6 ir 7- tj stiklines atitinkamai
po 50 ml 5 %, 10 %, 15 % ir 20 % NaCl tirpalus. Paymkite/sunumeruokite stiklines.
1.5. Odos gaballius pamerkite tirpal. kiekvien stiklin dkite po vien odos mgin.
Odos mginys turi bti gerai apsemtas skysiu. Mginius laikykite usukame inde,
kadangi jis turs specifin blog kvap dl joje esani amoniako darini - amin.
1.6. Odos mginius 24 48 val. laikykite kambaryje, 20 - 24 C temperatroje.
1.7. Jei mginiai neskaidrs, juos nufiltruokite. Filtravimui paruoiama kita stiklin, kuri
statomas piltuvlis su filtriniu popieriumi, sudrkintu ekstrahavimui naudotu tirpikliu.
paruot stiklin su piltuvliu pilamas tirpalas.
2.

Aparatros sujungimas ir testavimas.

2.1. Sujunkite aparatr kaip pavaizduota 4 paveiksle: junkite GLX paspausdami
mygtuk prietaiso deinje, apaioje. USB laidu prijunkite spektrometr prie GLX.
Prijunkite maitinimo blok, kai GLX programa aptinka Ocean Optics spektrometr.
2.2. GLX
reikalauja
specialios
licencijos darbui su Ocean Optics
spektrometru. diegus licenzij, jos
E
dieginti kiekvien kart dirbant
su
spektrometru
nereikia.
D
A
C
Licenzija, rayta USB atmintinje,
pateikiama kartu su spektrometru.
Licenzijos
diegimas:
USB
atmintin,
kurioje
raytas
B
licenzijos failas, prijunkite prie
GLX; ekrane pasirodys uraas
ia yra Ocean Optics licenzija.
4 pav. Spektrometro instaliavimo langas
Ar nortumte j diegti? (There

146

is a license available for 'Ocean Optics Spectrometer. Would you like to add a license
to this GLX?). Sutikdami spauskite
. Ekrane atsiras inut:
Skmingai diegta licenzija
(Successfully added license for
Ocean Optics Spectrometer). Dar
kart
paspauskite
.
Prijungus spektrometr, siiebia
viesos altinis ir atsiranda
instaliavimo langas (Ocean Optics
Initializing...) (5 pav.). GLX
spektrometr
atpasta
automatikai. Po keli sekundi
5 pav. Spektrometro Analysis Configuration
spektrometras paruotas darbui.
reimas.
2.3. GLX
ekrane
atsiranda
spektrometro Nustatymai (Analysis Configuration) reimas (6 pav.).
Paspauskite varnel (
) kai
paymta Integravimo laikas
(Integaration time) ir nustatykite
15 ms. Paspaudus varnele dar
kart, reikm ufiksuojama.
2.5. Paspauskite varnel kai paymta
Vidurkis (Average) ir nustatykite
5.
2.4.

2.6. Rodykle dein (

) nueikite
Lempa (Lamp).
2.7. Varnels pagalba nustatykite, kad
pirmose
dviejose
eilutse
parodytos lempos bt jungtos
(ON).
2.8. spektroskopo ang dkite juod 6 pav. Spektrometro Nustatymai (Analysis
kiuvet ir paspauskite mygtuk F1, Configuration) reimas.
Isaugoti tams (Save dark) (Pav. 6).
2.9. pilkite matavimo kiuvet 1 ml tirpiklio (70 % etanolio). Reikia pilti tokio tirpiklio,
kuriuo buvo upilti odos mginiai.
b a
2.10. Iimkite juod kiuvet ir dkite
kiuvet su etanoliu. Kiuvet reikia
dti taip, kad skaidri sienel bt
Kiuvet
atkreipta lemp (Pav. 7).
2.11. iuo atveju viesos kelio ilgis l yra
lygus 1 cm. Jei kiuvet dtumte
ploktuma a atgrta lemp, l bus
lygus 0.5 cm. Atitinkamai gaut
optinio tankio vert reiks
padauginti i 2.
2.12. Paspauskite F2, Isaugoti atramin
signal (Save ref) (Pav. 6).
2.13. Paspauskite F4, Udaryti (Close)
ir udarysite lang.
7 pav. Kiuvets padtis spektrometre.

147

2.14. Mygtukais F1 ir F2 sukalibravote spektroskop. Jei matavim metu signalo nra ar

ikilo kita problema, spauskite
Ivalyti (Clear Scan), kad visk ivalytumte.
Kalibruokite i naujo. Darbo metu nordami dar kart patekti spektrometro
Nustatymus (Analysis Configuration) reim: spauskite

, atsiras Grafinio

atvaizdavimo langas. Spauskite

ir atidarykite rankius (Tools). Naudodami
rodyklinius klavius eikite emyn ir pasirinkite Spektro analizs konfiguracija
(Spectrum Analysis Config) ir spauskite varnel
3.

Mgini spektro matavimas

3.1. Paspaudus F4, automatikai atsiranda grafinio vaizdo (Graph screen) atvaizdavimo
langas. Tai pagrindinis js darbo langas, kuriame galsite matuoti tirpal pralaidumo
spektrus.
3.2. Du kartus paspauskite varnel
ir rodykli pagalba nustatykite, kad Y-ayje rodyt
pralaidum (Transmission)
3.3. Spauskite
, ir bus matuojamas
spektras.
3.4. Dar kart spauskite
, kad
sustabdytumte matavim.
3.5. Nordami ididinti dominani
spektro dal (400 500 nm),
spauskite F2, reikiant Skal /
patraukti
(Scale
/
Move).
Rodykli
.pagalba spektr
ididinkite.
3.6. Nordami reikiam spektro dal
8 pav. Matavim reimo grafinis langas.
pastumti ekrano vidur, antr
kart spauskite F2 ir rodyklmis spektr pastumkite, kur reikia.
3.7. Paspauskite F3, rankiai (Tools) ir isirink Protingi rankiai (Smart tools),
paspauskite varnel
. Atsiras rutuliukas, rodantis X ir Y vertes. Rodyklmis
nueikite ant dominanio spektro smails (tarkim 415 nm), ir ekrane matysite optinio
tankio vert. Skirting mgini optinio tankio vertes usiraykite. Pagal tai galima
sprsti, kokiomis slygomis bakterijos auga ir gamina porfirinus, o kokiomis na ir
porfirin negamina.
3.8. Imatuota sugertis A (matuojama optinio tankio vienetais) turi neviryti 1.2. Jei yra
daugiau, mgin reikia skiesti. Tarkim, gavome kad A yra 4. Mgin reiks skiesti 4
kartus: paimti 1 dal turimo mginio ir j pilti 3 dalis tirpiklio (etanolio).

Pagal spektro form imatuot odos mgini terps sugerties spektrai yra panas 330400
nm (UV) ir 600800 nm (raudonojoje) spektrinje srityje. Plaias sugerties juostas UV spektrinje
srityje galima priskirti odos lipopigment ar baltym sugeriai. Raudonojoje spektrinje srityje odos
mgini terps sugerties juost intensyvumas maja ir ties 800 nm tampa lygus nuliui. Taiau
palyginus odos mgini inkubuot etanolyje (spirite) ir vandenyje sugert regimojoje spektrinje
srityje matyti, kad vandenyje yra itirps chromoforas, pasiymintis intensyvia sugerties juosta ties
415 nm ir silpniau ireiktomis sugerties juostomis ties 535 ir 571 nm (9 pav.), kurios priskiriamos
kraujo gamybos metu susidarantiems tarpiniams produktams. Galime daryti ivad, kad 415 nm
bangos ilgio smail rodo porfirin buvim tirpale.

148

2 lentel
Odos apdorojimo terps mgini spektrini matavim rezultatai.

Eil. Nr.

Tiriamasis
tirpalas

1.

Kosmetikos
valiklis
Etanolis
Vanduo
NaCl, 5 %
NaCl, 10 %
NaCl, 15 %
NaCl, 20 %

2.
3.
4.
5.
6.
7.

1 val.
Vizuals ir
kvapo pokyiai

24 val.

Sugerties
max.,
opt.t.vnt.

Pastebta, kad vandenins terps

spektras po odos preparato inkubacijos
pasiymjo didesnmis optinio tankio vertmis
visame 330800 nm spektriniame intervale,
lyginant su etanolio sugertimi. Tai gali bti dl
dviej prieasi:

dl spartesnio odos mginio

irimo vandenin terp pateko daugiau
endogenini chromofor. ia galioja sugerties
adityvumo principas (r. 4 formul), t. y. vairi
pamint endogenini chromofor sugerties
spektrai persikloja, todl suminis optinis tankis
yra ymiai didesnis, lyginant su uregistruotu
optiniu tankiu etanolio tirpale.

Vizuals ir
kvapo pokyiai

Sugerties
max., opt.t.vnt

1.2

Tirpal sugertis
70% spirito
vandens

415

D, optinio tankio vienetai

Inkubacijos
trukm

0.8

0.4

0.0
400

500

600

700

800

, nm

9 pav. Tirpal, gaut po odos mginio inkubacijos

etanolyje ir distiliuotame vandenyje, sugerties
spektrai.

149

Laboratorinio darbo
BAKTERIJ BUVIMO NUSTATYMAS PAGAL J GAMINAM
PORFIRIN SUGERTIES SPEKTRUS
Ataskaitos lapas
Data .....................................................................
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Hipotez:
Manau, kad ................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.

Eksperimento rezultatai ir j analiz

1.1. Pagal pateikt pavyzd apraykite imatuotus spektrus. Koks bangos ilgis
charakteringas porfirinams?
1.2. Upildykite 2 lentel.
1.3. Nustatykite, kurioje mginio terpje endogenini porfirin koncentracija buvo
didiausia.
1.4. Od, kurioje uaugo bakterijos, inkubuokite dezinfekcinse priemonse ir
pamatuokite, ar maja porfirin koncentracija odos mginio terpje.

Ivados:
Kurie odos valikliai / kosmetins priemons yra tinkami apsaugai nuo bakterinio udegimo?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Per kiek laiko uauga bakterijos, gaminanios porfirinus?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ar greitai sta bakterijos, od valant dezinfekcinmis priemonmis?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Koks bangos ilgis rodo porfirin buvim?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI
Klausimai
1. Kur randami porfirinai?

150

Atsakymai

2. Kokios yra
prieastys?

spuog

atsiradimo

3. Ar vis chromofor, esani mogaus

organizme,
sugert
galima
uregistruoti spektrometru?

4. viesos sugerties dsnis. Paaikinkite

Lamberto-Bugero-Bero dsn.
5. Kiek kart sumaja per bandin
prajusios monochromatins viesos
intensyvumas,
palyginti
su
krentanios viesos intensyvumu, jei
tirpalo optinis tankis A = 1; A =

151

3.2.

DUJ DIFUZIJA

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Difuzija savaiminis mediag susimaiymas. Difuzja vienas i reikini, rodani, kad
mediaga sudaryta i daleli, kad jos be paliovos chaotikai juda ir kad tarp j yra tarpai. Difuzija
vyksta dujose, skysiuose ir kietuose knuose. Dujos neturi pastovios formos ir gana lengvai keiia
tr, taip pat yra spdios. Tarpai tarp duj molekuli yra deimtis kart didesni u jas paias.
Molekuls laisvai juda visomis kryptimis beveik neveikdamos viena kitos. Kadangi duj dalels yra
paslankios, tai jos perduoda slg visas puses. Daugelis duj yra bespalvs ir skaidrios, todl j
nematome. Paimkime knyg ir pamojuokime ja tarsi vduokle palei veid. Pajusime gaiv vjel.
Tai juda aplink mus esantis oras (or sudaro azotas 78 %, deguonis 21 %, argonas ir nedaug kit
duj). Deguonis labiausiai paplits ems elementas. Mes juo kvpuojame or,kuriame yra
deguonies duj, geriame jungin, sudaryt i vandenilio ir deguonies atom, vaiktome oksidais,
gyvename bstuose, surstuose i jungini, turini deguonies. Laisvj deguon, esant ore, sudaro
dviatoms deguonies molekuls. Kaip deguonis patenka organizm ir kaip reikiamu jo kiekiu
organizmas aprpinamas? klausim paprastai nagrinja biologai. Kitos, paios lengviausios
bespalvs, bekvaps dujos yra vandenilis. emje laisvojo vandenilio nra, tik vairiuose
junginiuose. Geriausiai inomas ir labiausiai paplits junginys yra vanduo H2O. Vandenilis sudaro 1
% ems plutos, 10 % mogaus ir 70 90 % Sauls ir kit vaigdi mass. Vandenilis gali bti
naudojamas kaip kuro, pakeisianio gamtines dujas, altinis.
vairi mediag molekuli dydiai ir j judjimo greiiai skiriasi. Pavyzdiui, vandenilio
molekuls matmenys 2,3*10-8 cm. Lyginant vandenilio ir azoto molekuli greit 0 C temperatroje
(atitinkamai 1800 m/s ir 500 m/s ), net 3,6 karto vandenilio yra didesnis. O kiek skiriasi vandenilio
ir deguonies molekuli greiiai 0 C temperatroje? 2,76 karto. (Deguonies molekuli vidutinis
kvadratinis greitis 0 C temperatroje 652,07 m/s). Or sudarani molekuli vidutinis kvadratinis
greitis yra apie 600 m/s.
Eksperimentuodami mokiniai tirs skirtingo dydio molekuli: vandenilio (H2) ir anglies
dioksido (CO2) duj difuzij per akytj pertvar.
1 paveiksle pavaizduotas vandenilio duj difuzijos procesas per akytj pertvar. Akytasis
indas apgaubtas stikline ir sujungtas su skysio manometru.
Pradinis momentas: or sudarani daleli difuzijos srautai pro akytj pertvar abiem
kryptim yra vienodi (1 pav. a). leidus po gaubtu vandenilio (H2) duj, ioje srityje pradiniu
momentu padidja duj koncentracija. Vandenilio duj molekuls, bdamos maos, lyginant su
kitomis, or sudaraniomis molekulmis, greiiau difunduoja pro kortj pertvar, negu i indo
vidaus difunduoja kitos or sudaranios molekuls Taigi slgis indo viduje padidja. Stebime
skysio nusileidim manometro akoje, sujungtoje su akytuoju indu (1 pav b.). Po kiek laiko
akytj ind ir i jo difunduojani duj srautai isilygina (1 pav c). Itraukus ind i po gaubto,
stebimas staigus slgio sumajimas akytojo indo viduje (1 pav c). Kaip manote, kodl? Tas
paaikinama analogikai: vandenilio duj molekuls, bdamos maos, lyginant su kitomis, or
sudaraniomis molekulmis, greiiau difunduoja pro akytj pertvar aplink, negu i aplinkos
ind difunduoja or sudaranios molekuls. Po kiek laiko akytj ind ir i jo difunduojani duj
srautai vl isilygina.

152

1 pav. Vandenilio difuzija per kortj pertvar: Paveiksll pakeisti

a) termodinamin pusiausvyra
b) leidus po stikliniu gaubtu vandenil, pusiausvyra sutrinka
c) po kiek laiko pusiausvyra vl nusistovi
d) numus nuo kortojo indo stiklin gaubt, pusiausvyra vl sutrinka

Atvirkias slgio kitimo procesas stebimas akytj ind kius stiklin su anglies dioksido
(CO2) dujomis. iuo atveju slgis indo viduje staiga nukrinta, po kiek laiko,difunduojantiems
srautams susilyginus, pakyla (beveik iki pradins verts). Itraukus akytj ind i stiklins su CO 2
dujomis, slgis staiga padidja ir po kiek laiko, susilyginus difunduojantiems srautams, gauna
pradin vert (6 pav.).
LABORATORINIO DARBO METODIKA
Eksperimentuodami tirsite skirtingo dydio molekuli: vandenilio (H2) ir anglies dioksido
(CO2) duj difuzij per akytj pertvar. ,
Difuzijos greiio priklausomyb nuo molekuli dydio vertinsite pagal slgio pokyius
akytojo indo viduje. Slgio pokyius matuosite slgio jutikliu, sujungtu su GLX. Gav slgio kitimo
akytojo indo viduje grafikus, juos analizuosite ir padarysite ivadas. Vandenilio ir anglies dioksido
dujas tursite pasigaminti patys.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. I ko galima sprsti, kad vyksta duj difuzija? Kaip priklauso difuzijos
greitis nuo duj molekuli dydio?
Tyrimo hipotez. Ma matmen molekuls greiiau difunduoja per akytj pertvar.
Eksperimento tikslas Eksperimentuojant rodyti, kad vandenilis per akytj pertvar
difunduoja greiiau negu anglies dioksidas ir kitos, pagrindins or sudaranios, molekuls.
! Saugaus darbo taisykls: Laikykits bendrj saugaus darbo taisykli chemijos, fizikos ir
biologijos kabinetuose.
Eksperimento priemons ir mediagos:

GLX ar kita duomen surinkimo, kaupimo ir vaizdinimo sistema;

Slgio-Temperatros aba kitas slgio jutiklis;

Akytasis/kortasis indas;

Vamzdelis su greito prijungimo-atjungimo antgaliu (paveiksle baltas ant skaidraus

vamzdelio);

Kipo aparatas (laboratorinis);

153

Stovas su reikmenimis;
2 M druskos rgties tirpalas.
Cinko granuls;
Mgintuvlis;
Degtukai;
vari, sausa chemin stilkin akytajam indui apgaubti;
Aukta stiklin (g.b. plastiko indas);
Kreidos ar marmuro gabaliukai;
Akiniai, gumins pirtins, muilas, padklai, luosts.

2 pav. Eksperimento priemons ir mediagos.

3 pav. Laboratorinis Kipo aparatas. Cinkas reaguja su

druskos rgtimi.

Darbo eiga:

I- oji eksperimento dalis: Vandenilio (H2) difuzija per akytj pertvar.

Priemoni parengimas darbui:
iame tyrime mokiniai vandenil H2 gaus metalui (Zn) reaguojant su druskos rgtimi (HCl)
Kipo aparate:
Pasirengimas gauti ir surinkti vandenil:
1.1. Sumontuokite Kipo aparat: ant gumins pertvarls priberkite cinko granuli; berkite
atsargiai, kad j neprikrist ant mgintuvlio su ataka dugno; kamt stumkite
mgintuvl su ataka.
1.2. Vamzdel, kuris umautas ant atakos, uspauskite spautuku.
1.3. Kipo aparat montuokite stove.
1.4. Paruokite Kipo aparat darbui:

2 M duskos rgties tirpalo Kipo aparat pripilkite tiek, kad, atleidus arnels
spaustuk, pilnai bt apsemtos cinko granuls.
1.5. Kipo aparato arnels spaustuk vl uspauskite. Cinkas pradeda reaguoti su druskos
rgtimi. (3 pav.).
1.

Kl.1. Ar jauiate, kaip keiiasi tirpalo temperatra? Rgties su vandeniu reakcija endotermin ar
egzotermin?

154

Kl.2. Uspaud Kipo aparato arnels spaustuk, matote, kad druskos rgties tirpalas kyla vir.
Paaikinkite, kodl?
Kl.3. Kaip surinksite (a) ir kaip patikrinsite (b) reakcijos metu susidarius vandenil?
1.6. Atleiskite arnels spaustuk,
surinkite vandenil apverst
mgintuvl ir prinekite degant
degtuk prie mgintuvlio angos.
Turite igirsti tipik vilpteljim.
1.7. Vl
uspauskite
arnels
spaustuk. Kol vyks reakcija ir
gaminsis vandenilis, prie GLXo
prijunkite slgio jutikl. Akytj /
kortj ind greito sujungimoatjungimo arnele sujunkite su
slgio jutikliu. GLXo grafiniame
displjuje atsiras koordinai ays
slgio-laiko grafikui nubrti.
1.8. Akytj ind apgaubkite apversta
chemine stikline ir po gaubtu
kikite Kipo aparato arnel (4 a
pav.).
2.

4 a pav. Akytasis indas apgaubtas chemine stikline

ir skaidria arnele sujungtas su slgio jutikliu.
Pastarasis jungtas pirmj GLX lizd. Ant Kipo
aparato atakos umauta juoda arnel. Antrasis jos
galas pakitas po stikliniu gaubtu. ia arnele po
gaubtu atkeliaus vandenilis.

Matavim procedros:
2.1. Spustelkite GLXo Start mygtuk ir pradkite matavim.
2.2. Po keli sekundi atleiskite juodos arnels spaustuk, suleiskite vandenil po gaubtu.

4 b pav. Ileidus vandenil, rgtis vl

apsemia cink ir Kipo aparate vl prasideda
audringa reakcija. Stiklinis gaubtas nukeltas
nuo akytojo indo. GLXas baigia brti
proceso grafik (4 a pav.).

4 c pav. Baigiant matavim su vandeniliu, GLX ekrane

stebimas toks slgio kitimo akytojo / kortojo indo viduje
grafikas:
a-b) po gaubtu oras, kortojo indo viduje oras;
b-c) po gaubtu leidus vandenio duj, slgis kortojo indo
viduje staiga padidja;
c-d) bgant laikui pamau grta prie pradinio slgio verts;
d-e) stiklin gaubt nuklus nuo kortojo indo slgis kortojo
indo viduje staiga sumaja;
e-f) bgant laikui slgis pamau grta prie pradins verts.

155

2.3. Stebkite besibriant grafik. Kai slgis daugiau nebekis, nuimkite gaubt, toliau
tskite matavim.
2.4. Stebkite besibriant grafik. Kai slgis nustos kits, spustelkite Stop ir baikite
matavim.
2.5. GLXo ekrane matysite grafik, kaip 4 c pav.
2.6. Spaustuku vl uspauskite Kipo aparato juodj arnel.
Eksperimento rezultatai ir j analiz:
Remdamiesi difuzijos reikiniu, paaikinkite slgio kitim kortojo indo viduje (4 c pav.)
prieastis viso proceso metu:
3.

II oji tyrimo dalis. Anglies dioksido (CO2) difuzija per akytj pertvar.
1.

Priemoni parengimas darbui:

1.1 Pasirengimas gauti anglies dioksid:
iame tyrime mokiniai anglies doksid (CO2) gaus kalcio karbonatui (CaCO3)
reaguojant su druskos rgtimi (HCl).

Paruokite 2 M druskos rgties tirpal:

chemin stiklin meskite kelis gabaliukus kalcio karbonato (CaCO3).

Gali bti keli gabaliukai kreidos (5 a pav.).

Upilkite nedideliu kiekiu paruoto druskos rgties tirpalo (5 b pav.).

5 a pav. Akytasis indas kabo ore. stiklin primesta 5 b pav. Ant kreidos gaballi upilus druskos
kreidos gaballi.
rgties, vyksta reakcija, kurios metu gaminasi
anglies dioksidas (CO2). Akytj ind stiklin
leiskite taip, kad jo dugnas neliest put.

156

Kl. 4. Kur gamtoje randamas kalcio karbonatas? Kas vyksta, kai rgts liets veikia
klintis?
Kl. 5. Uraykite kalcio karbonato (CaCO3) reakcijos su druskos rgtimi (HCl) lygt:
Kl.6. Ar galima CO2 dujas surinkti atvirame inde? Kodl?
Matavim procedros:
Pastaba. Slgio jutiklis lieka prijungtas
prie GLX ir sujungtas su akytuoju indu.
2.1. Spustelkite GLXo Start mygtuk
ir pradkite matavim.
2.2. Po keli sekundi akytj ind
leiskite stiklin su CO2 taip, kad
jo dugnas neliest put. Stebkite
besibriant grafik.
2.3. Kai slgis daugiau nebekis,
itraukite akytj ind i stiklins ir
toliau tskite matavim. Stebkite
besibriant grafik.
2.4. Kai slgis vl nustos kits,
spustelkite
Stop
ir
baikite
matavim. GLXo ekrane matysite
grafik, kaip (6 pav.)
2.

Eksperimento rezultatai ir j analiz:

Remdamiesi
difuzijos
reikiniu,
paaikinkite slgio kitim prieastis akytojo
indo viduje viso proceso metu. Grafike (7 pav.)
suymkite charakteringus proceso etapus, juos
vardykite ir paaikinkite, kodl btent taip vyko
slgio kitimas akytojo indo viduje iais CO2
difuzijos proceso etapais:
a1-b1) akytasis indas ore;
b1-c1) akytj ind leidus stiklin su
CO2 dujomis, slgis kortojo indo viduje staiga
sumaja;
c1-d1) bgant laikui slgis pamau
nustoja kits;
d1-e1) akytj ind itraukus i stiklins
su CO2 dujomis, slgis kortojo indo viduje
staiga padidja;
e1-f1) bgant laikui slgis akytojo indo
viduje pamau grta prie pradins verts.

6 pav. Itraukus kortj ind i stiklins su CO2,

GLX ekrane stebimas toks slgio kitimo akytojo
indo viduje grafikas.

3.

7 pav. Grafike matomi charakteringi CO2 duj

difuzijos per akytj / kortj pertvar etapai.
Tyrimo proceso pabaigoje slgis kortojo indo
viduje artja prie pradinio slgio.

157

Laboratorinio darbo
DUJ DIFUZIJA
Ataskaitos lapas
Data . .
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
I- oji eksperimento dalis: Vandenilio (H2) difuzija per akytj pertvar.
Hipotez:
Manau, kad.................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

1.

ioje vietoje terpkite slgio kitimo akytojo indo viduje grafik (1 a pav.). (Vandenilio (H2)
difuzija).

1 a pav. Slgio kitimo akytojo indo viduje grafikas (Vandenilio (H2) difuzija).

Grafike paymkite charakteringus proceso etapus, juos vardinkite ir,remdamiesi

difuzijos reikiniu, paaikinkite slgio kitim kortojo indo viduje prieastis:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
II oji eksperimento dalis: Anglies dioksido (CO2) difuzija per akytj pertvar.
Tikrinama prielaida, kad,............................................................................................................
................................................................................................................................................................

158

2.

ioje vietoje terpkite slgio kitimo akytojo/kortojo indo viduje grafik (2 a pav.). (Anglies
dioksido (CO2) difuzija).

2 a pav. Slgio kitimo akytojo indo viduje grafikas (Anglies dioksido (CO2)difuzija).

2.1. Grafike paymkite charakteringus proceso etapus, juos vardinkite ir,remdamiesi

difuzijos reikiniu, paaikinkite slgio kitim kortojo indo viduje prieastis:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

IVADOS

Padarykite ivad apie tai, ar js atliktas tyrimas patvirtino ar atmet js padaryt

prielaid / hipotez............................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI

Klausimai
1. K vadiname duj difuzija?
2. Kokie poymiai iame eksperimente rodo, kad
vyko duj difuzija?
3. Uraykite cinko reakcijos su druskos rgtimi
lygt
4. Uraykite kalcio karbonato reakcijos su
druskos rgtimi lygt.
5. Kuo paaikinama tai, kad, leidus vandenilio po
gaubtu, slgis kortojo indo viduje padidjo, o
leidus anglies dvideginio sumajo?

159

Atsakymai

6. Kuris grafikas kuri daleli difuzij aprao?

3 pav. Vienas grafikas rodo lenvesni u

pagrindini or sudarani daleli, difuzij per
akytj pertvar, antrasis sunkesni.

7. Remdamiesi atlikto tyrimo rezultatais ir j

analize, paaikinkite 7.19* udavinio sprendim
(S.Jakutis ir kt., Fizikos udavinynas VIIX
klasei, Kaunas, viesa, 2000, p. 76.)

8. Paaikinkite,
kaip
kvpuojant,
kraujas
aprpinamas deguonimi.
9. Kuo panaus ir kuo skiriasi js eksperimente
tirtas difuzijos reikinys nuo organizmo
aprpinimo deguonimi?

160

3.3.

DIRVOEMIO ELEKTRINIO LAIDIO TYRIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Mediagos, tirpdamos vandenyje ar kitame poliniame tirpiklyje, savaime skyla teigiamojo
krvio jonus katijonus ir neigiamojo krvio jonus anijonus. Elektrolitai yra mediagos, kurios
itirpusios ar ilydytos praleidia elektros srov. ios savybs bdingos rgi, hidroksid ir
beveik vis drusk tirpalams.
Tirpinant natrio chlorid vandenyje jis suskyla jonus:
NaCl(k) Na+(aq) + Cl-(aq).
Laidis yra mediagos savyb praleisti elektros srov. Tirpalo elektrin laid nulemia
vandenyje itirpusios neorganins druskos, suskilusios teigiamus jonus (natrio, magnio, kalcio,
geleies ir aliuminio ar kt. katijonus) ir neigiamus jonus (chlorido, nitrato, sulfato ir fosfato ir kt.
anijonus).
Organini jungini, kaip antai: naftos, fenolio, alkoholio, cukraus, vandeniniai tirpalai
silpnai praleidia elektros srov, todl j elektros laidis yra maas. Kadangi laidis priklauso nuo
tirpalo koncentracijos, laidio matavimai yra geras itirpusi kietj mediag kiekio vandeniniame
tirpale koncentracijos rodiklis. Laidis taip pat priklauso nuo temperatros: iltesnio tirpalo laidis yra
didesnis.
Natralioje aplinkoje druskos kiekis gali bti didelis tiek dirvoemyje, tiek vandenyje.
Pavyzdiui, upi vandenys yra labai skirtingo druskingumo dl skirting dirvoemio tip,
geologini struktr bei drusking poemini vanden plauk. Problem atsiranda, kai natralus
aplinkos druskingumo balansas pakinta.
Druskingumas yra didel grsm paviriaus ir poemini vanden itekliams. Priklausomai
nuo druskos kiekio dirvoemyje, pakinta augal augimas. Didelis upi druskingumas gali riboti
vandens naudojim drkinimo sistemose, ems kyje, tiekiant geriam vanden.
Druskingumas taip pat gali paveikti glo vandens flor, faun ir pakrani augmenij.
Miestuose vandens druskingumas sumaina buitini ir gamybini rengini eksploatavimo laik,
slygoja platesn valymo produkt naudojim bei didesnes prieiros ilaidas.
Vandeniniuose tirpaluose daniausiai naudojami savitojo laidio matavimo vienetai yra
mikrosimensas / centimetrui (S/cm) ir milisimensas / centimetrui (mS/cm).
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip, matuojant mgini laid, nustatyti, ar skirtingo dirvoemio vanduo
yra skirtingai laidus elektrai.
Eksperimento tikslas nustatyti, kaip skirtingo dirvoemio vanduo yra laidus elektrai.
Eksperimento priemons ir mediagos (1 pav.):

Xplorer GLX;

laidio jutiklis PS2116;

distiliuotas vanduo;

trys skirtingo dirvoemio mginiai

(i tausojanio aplink kio,
kambarins gls bei mokyklos
kiemo);

trys 250 ml stiklins;

trys 100 ml stiklins;

100 ml matavimo cilindras;

trys stovai su laikikliais;

1 pav. Eksperimento priemons ir mediagos

161

trys piltuvliai;
trys popieriniai filtrai;
svarstykls;
auktelis dirvoemiui semti;
stiklin maiymo lazdel;
sifonas su distiliuotu vandeniu elektrodui nuskalauti;
filtrinis popierius elektrodui ir maiymo lazdelei nusausinti.

Darbo eiga
Xplorer GLX parengimas naujam eksperimentui:

Paspauskite mygtuk
Paspauskite mygtuk

Paspauskite mygtuk
Files.

Norint ankstesnius duomenis isaugoti spauskite

, jei norite itrinti
.

(Home Screen).
ir atidaryti duomen byl (Data Files) ekran.
, atsidaro Files menu, spauskite

1pgy

atsidaro New

, nenordami isaugoti

1.

Priemoni parengimas darbui:

1.1. Paruokite tiriamojo dirvoemio mgin:

pasverkite 20 g sauso dirvoemio ir suberkite 250 ml stiklin;

cilindru stiklin pilkite 80 ml distiliuoto vandens;

stikline lazdele gerai imaiykite ir palikite nusistovti apie dvi minutes;

filtravimo popieriumi ifiltruokite mgin.

1.2. Taip pat paruokite antr ir trei mgin.
1.3. junkite Xplorer GLX.
1.4. Prijunkite laidio jutikl PS-2116.
1.5. Nustatykite vidurin jutiklio matavimo reim (simbolis ).
1.6. Laidio jutikl (510) min. dkite stiklin su distiliuotu vandeniu.

2.

Matavim procedros:
2.1. stiklin su pirmuoju dirvoemio mginiu dkite laidio jutikl.
2.2. Imatuokite bandinio elektrin laid: nordami pradti matavim, paspauskite mygtuk
; nordami baigti matavim, dar kart paspauskite mygtuk
.
2.3. Baig matavim, iimkite jutikl i stiklins.
2.4. Jutikl kruopiai nuskalaukite distiliuotu vandeniu ir nusausinkite filtriniu popieriumi.
2.5. Matavimus pakartokite su antru ir treiu dirvoemio bandiniu.
2.6. Nustatykite kiekvieno bandinio elektrin laid.
2.7. Rezultatams palyginti dkite laidio jutikl stiklin su distiliuotu vandeniu ir
imatuokite distiliuoto vandens elektrin laid.

162

Laboratorinio darbo
DIRVOEMIO ELEKTRINIO LAIDIO TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data..........................................................................................
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai ................................................................................................................................................
Hipotez:
Manau, kad skirtingo dirvoemio vanduo yra............................................................................
1.

Eksperimento rezultatai ir j analiz:

1.1. terpkite gautus distiliuoto vandens ir ekologikos ems elektrinio laidio grafikus
(1 a pav.).
1.2. terpkite gautus kambarins gls ir ekologikos ems elektrinio laidio grafikus
(2 a pav.).

1 a pav. Distiliuoto vandens ir ekologikos ems elektrinis laidis

2 a pav. Kambarins gls ir ekologikos ems elektrinis laidis

163

1.3. I grafiko nustatykite kiekvieno bandinio elektrin laid.

1.4. Palyginkite gautus rezultatus ir padarykite atitinkamas ivadas.
Ivados

padarykite ivad apie tai, kurio i trij mgini laidis yra didiausias, kurio
maiausias.........................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

padarykite ivad apie tai, kokios prieastys gali lemti skirting dirvoemio elektrin
laid....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

padarykite ivad apie tai, kaip pakist tirpalo elektrinis laidis, t pat kiek vandens
djus daugiau tiriamo dirvoemio, kodl?.......................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. Kas yra elektrinis laidis?
2. Kas lemia tirpalo laid?

3. Kuo matuojamas tirpal elektrinis laidis?

164

Atsakymai

3.4.

ENERGIJA I VAISI IR DAROVI

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Galvaninis elementas (GE) renginys, chemin energij paveriantis nuolatine
elektros srove. Du skirting mediag metalus panardinus elektrolit, dl negrtam chemini
reakcij, vykstani riboje skystis-kietas knas, elektronai ar elektrinti jonai kaupiasi ant elektrod.
Vyksta chemini ryi energijos, sukauptos i mediag sintezs metu, virsmas perskirstyt
krvi energij.

1 pav. Luidio Galvanio (17371798) ymus

ital anatomas ir fiziologas. Jo vardu pavadinti
elektrocheminiai elementai galvaniniai elementai
(it. Cella galvanica). Preparuodamas varles,
Luidio Galvanis pastebjo, kad varls launel
trukteldavo, kai prie jos priglausdavo du
skirtingus metalus. elektrint raumen judjim
Galvanis pavadino gyvn elektra.

2 pav. Aleksandras Volta (17451827) ymus

ital fizikas. Jis sukr praktiniam naudojimui
tinkamus elektros srovs altinius. A. Voltos
irastas elektros srovs altinis galino pradti tirti
elektros srov bei jos sukeliamus reikinius, tai
buvo susij su visa grandine svarbi atradim.

Chemin srovs altin sukr ital mokslininkas Aleksandas Volta (2 pav.) ivysts
Luidio Galvanio (1 pav.) idjas. Pastarasis pastebjo, kad tarp poros skirting metal, smeigt
varls raumenin audin, vyksta ikrova.
Skirtingai negu L. Galvanio, A. Volta, pakartojs kai kuriuos L. Galvanio eksperimentus,
pastebjo raumens susitraukim, nesant iorinio elektros altinio. Taigi, anot A.Voltos, metalai yra
ne tik geri elektros laidininkai, bet ir jos judintojai. Btent jie lemia L. Galvanio stebt reikin.
Aleksandras Volta pirmasis parod, kad tarp skirting metal, leist elektrolit, atsiranda
elektrovara. ymima E arba e. A. Volta atliko didel serij bandym, iekodamas metal por,
kurios duot didiausi efekt. Jis irikiavo metalus eil: cinkas, alavas, vinas, geleis, alvaris,
bronza, varis, platina, auksas ir t. t.; kuo labiau nutol vienas nuo kito metalai toje eilje, tuo
stipresn elektros altin jie sudaro.
io eksperimento metu mokiniai sudarys ir tirs voltos tipo galvaninius elementus. Voltos
tipo galvaniniuose elementuose abu elektrodai yra merkiami vien elektrolito tirpal, i pradi
neturint elektrod metal jon. Tarkime, cinko (Zn) ir vario (Cu) elektrodus merkus druskos
rgties tirpal, spontanikai vyksta oksidacijos-redukcijos reakcija, kurios metu elektronai yra
istumiami i katodo elemento oksidacijos procesas, ir elektronai yra sugriebiami / pagaunami
anodo elemento redukcijos procesas:
Zn(k)

Cu(k)+

165

()A:

Zn(k) 2e Zn2+(aq)

iuo atveju elektrolitas yra rgtis ir vario ploktel oksidacijos-redukcijos reakcijoje

nedalyvauja. Prie varinio katodo vyksta vandenilio jon redukcijos reakcija:
0

(+)K: 2H+(aq)+ 2eH2(d)

Galvaninio elemento elektrovara (E) yra katodo ir anodo elektrochemini potencial

skirtumas:

Tiesiogiai imatuoti metal elektrochemini potencial negalima, taiau didels varos

voltmetru galima imatuoti j skirtum galvaninio elemento (GE) E. Dirbanio galvaninio
elemento (kai prijungtas vartotojas) potencial skirtumas (tampos krytis ant iorins varos) yra
maesnis u jo elektrovar ir i dydi skirtumas priklauso nuo iorine grandine tekanios srovs
stiprio. Jeigu srovs altinio (GE) vidin vara yra labai didel, palyginti su iorins grandins
vara, grandine teka silpna srov, tampos krytis ant iorins varos labai maas, ir atvirkiai: jei
iorins grandins vara labai didel, tarkime, voltmetro, palyginti su altinio vidaus vara, srovs
stipris nykstamai maas, ir visas tampos krytis yra ant iorins varos (voltmetro). Taigi voltmetras
iuo atveju matuoja GE elektrovar (r. L. D. Srovs altinio E ir vidaus varos nustatymas).
Prie GE prijungus iorin grandin elektronai i aktyvesniojo metalo juda pasyvesniojo
metalo kryptimi (elektros srov teka prieinga kryptimi). GE yra trumpo naudojimo. Nenaudojant
GE, elektrodai iimami i elektrolito, nuplaunami ir idiovinami.
Voltos tipo galvaniniai elementai dar vadinami koroziniais galvaniniais elementais.
Priklausomai nuo elektrolito terps, voltos tipo galvaninis elementas gali bti:

rgtinis (pH<7),

arminis (pH>7),

neutralus (pH7).
Standartiniai metal elektrod potencialai* vandenilio atvilgiu surayti eil, vadinam
metal tamp eile. i eil atitinka metal aktyvumo eil. Kuo maesnis (neigiamesnis) metalo
elektrodo standartinis potencialas, tuo metalas aktyvesnis ir stipresnis reduktorius.
Apie metal aktyvum mokiniai sprs pagal j pai sukurto GE poros elektrovar ir,
palygindami juos su metal aktyvumo eile, darys ivadas.
*Potencial skirtum tarp metalinio elektrodo ir tirpalo tiesiogiai imatuoti negalima,reikia kito
elektrodo. Tas elektrodas su kuriuo lyginami kiti yra standartinis, arba normalinis vandenilio elektrodas.

LABORATORINIO DARBO YPATUMAI

is laboratorinis darbas susideda i trij dali.
Pirmoji dalis skirta sukurti voltos tipo elektrochemin element / galvanin element (GE) /
ir imatuoti jo kuriam elektrovar (E) priklausomai elektrod poros mediag. Mokiniai, pasirink
vairi metal elektrodams, GE sudarys i nurodytos koncentracijos druskos rgties tirpalo ir
dviej elektrod. Vario elektrodas bus visuose kuriamuose elementuose. Jo atvilgiu bus
matuojama E. Mokiniai turs nustatyti, kuris metalas reakcijos metu oksiduojasi, kuris
redukuojasi; kuris j sukurto elektrocheminio elemento polius bus teigiamas, kuris neigiamas;
numatyti, kuria kryptimi iorine grandins dalimi juds elektronai, o kuria teks elektros srov.
Kaip apie srovs tekjimo iorine grandine krypt galima sprsti i matuojamo prietaiso parodym.
Kokiais prietaisais matuojama E, kodl ir kokie reikalavimai iems prietaisams keliami. Pagrindinis
io eksperimento dalies tikslas, nekeiiant elektrolito, idstyti metal-elektrod poras pagal

166

kuriamos E dyd ir patikrinti hipotez: kad kuo toliau metal aktyvumo eilje metalai yra vienas
nuo kito, tuo didesn E jie sukuria. Matuojant E rodyti, kad aktyvesnis elektrod poros metalas
neigiamas.
Antroji eksperimento dalis skirta itirti, ar elektrocheminio elemento kuriama E priklauso
nuo elektrolito prigimties. Kur gamtoje randami tokie elektrolitai? Kuo savo prigimtimi jie
galimai skiriasi?
Mokiniai atsinea vairi vaisi ir darovi, smaigsto juos vario ir cinko elektrodus bei
matuoja toki galvanini element kuriamas E. Vaisi ir darovi rgtingumo (pH) vertes randa
informacijos altiniuose ir surao lenteles. Gautus duomenis analizuoja ir daro ivadas.
Nagrinja klausim, ar galima sukurti galvanin element skirting metal elektrodus
smeigus alios kiaulienos raumenis ir kas iuo atveju yra elektrolitas. Kuo is tyrimas panaus
L.Galvanio ir kuo A.Voltos.
Treioji eksperimento dalis skirta sukurti GE (baterij), tinkam praktiniam naudojimui.
Mokiniai, remdamiesi io tyrimo pirmj dviej dali rezultatais, kuria GE (baterij), kuri tenkint
vartotojo reikalavimus: tarkime, reikia siiebti kaitinimo lemput arba viesos diod. Gav juos
netenkinant rezultat, koreguoja savo gamin atsivelgdami vartotojo charakteristikas ir j
sukurto (GE) ar baterijos charakteristikas: E ir vidaus var.
is tyrimas gali bti atliekamas kaip projektinis darbas. Pirmj ir antrj tyrimo dal
mokiniai atlieka pasiskirst grupelmis po 35 mokinius. i dali tyrimo rezultatus mokiniai
pristato ir aptaria diskusijoje bei numato GE (baterijos), tinkamos vartojimui, krimo strategij,
atsivelgdami turimas priemones ir mediagas.
Darbas baigiamas isiaikinant galimus sunkumus ir klitis (jeigu toki buvo) realizuojant
uduot, kelius, kuriais klitys ir sunkumai buvo veikti ir pristatant geriausi galim sprendim.
Saugaus darbo taisykls:
Mokiniai turi laikytis vis Bendrj saugaus darbo laboratorijoje taisykli. Be to:

Saugotis atri metalini elektrod gal.

ioje laboratorijoje nevalgyti.

Imesti / nenaudoti vaisi (darovi), kuriuos nurodys mokytojas.

Nusiplauti rankas po to, kai jomis liet chemikalus, elektrodus, tyrimui skirt rang ar
stiklinius indus.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problemos. Kaip sukurti galvanin element? Nuo ko priklauso GE kuriama
elektrovara E? Kaip sukurti geriaus vartotojo poreikus tenkinant GE (baterij)?
Tyrimo hipotez. Du skirting metal elektrodus merkus elektrolit galima sukurti
galvanin element. GE kuriama elektrovara E priklauso nuo elektrod ir elektrolito prigimties.
Parenkant GE elektrolit, elektrod poras bei j paviriaus plot, galvaninius elementus jungiant
baterijas galima sukurti reikiamos elektrovaros GE baterijas (patenkinti vartotojo poreikius).
Eksperimento tikslas sukurti geriausi,vartotojo poreikus tenkinant GE (baterij) i
vairi gaut mediag ir j itirti: imatuoti kuriam E, apskaiiuoti vidaus var,r. Baterij
ibandyti ir pademonstruoti jos veikim.
I -oji eksperimento dalis. Galvaninio elemento su vandeniniu druskos rgties tirpalu
(1M HCl) ir skirting metal elektrodais sudarymas ir tyrimas.
1.

Priemoni parengimas darbui:

1.1. Paruokite vandenin druskos rgties tirpal (1M HCl)
1.2. Numatykite, su koki metal elektrod poromis sudarinsite GE. Vario elektrodas
bus visuose js kuriamuose GE. Jo atvilgiu matuosite E.

167

1.3. E matuosite GLXu su prijungtu prie jo

tampos jutikliu / zondu/.tampos jutikl /
zond junkite onin GLX tamp lizd.
(Galite naudotis ir srovs-tampos jutikliu,
kuris jungiamas virutin GLX lizd.).
1.4. Pasirinkite duomen vaizdavimo bd:
skaitmenimis, grafikais ar lentele (iame
aprayme tyrimo rezultat pavyzdiai
pateikti trimis bdais).
1.5. plastiko dangtel montuokite du vario
elektrodus.
2.

Matavim procedros
2.1. Raudonj tampos zondo gnybt prijunkite
prie vienos vario (Cu) ploktels / strypelio.
Spustelkite Start ir tuomet juodj gnybt
prijunkite prie kitos vario (Cu) ploktels /
strypelio. GLX ekrane pamatysite
3 pav. Voltos tipo elektrocheminis
besibriat grafik. Matavim tskite.
elementas: vario (Cu) ir cinko (Zn)
2.2. Atjunkite juodj gnybt ir vietoje vario
elektrodai montuoti plastiko dangtelyje ir
ploktels montuokite cinko (Zn) ploktel
merkti druskos rgties (HCl) tirpal.
ir prijunkite prie jos tampos zondo juodj
Elemento E matuojama tampos jutikliu /
gnybt. Stebkite besibriant grafik.
zondu, prijungtu prie GLX. tampos
2.3. Cink pakeiskite kitu metalu, kuris raytas
jutiklio / zondo raudonasis gnybtas
kitoje tavo lentels eilutje.
prijungtas prie vario elektrodo, juodasis
2.4. Kartokite veiksmus, apraytus 3 punkte, kol
prie
cinko
elektrodo.
GLX
tampos visoms metal poroms su variu bus
skaitmeniniame ekrane matome
io
rekoduotos.
elemento sukurt E=0,92V
2.5. Spustelkite Stop ir baikite rinkti duomenis.
GLX ekrane pamatysite grafik,pana kaip 5 a, b, c pav.
2.6. duomen rinkin, kuris bus pirmajame E matavim rinkinyje Run#1, pervadinkite
HCl.
2.7. Itraukite abi metalines plokteles / strypus i chemini stiklini / ind su HCl.
Nuplaukite juos vandeniu ir nusausinkite ir idiovinkite.
2.8. Eksperiment galite papildyti atlikdami tyrim su tais paiais elektrodais ir 0,1 M
valgomosios druskos (NaCl) vandeniniu tirpalu.

II oji eksperimento dalis: Tyrimas su vaisiais ir darovmis.

Analogikai tyrimui su HCl , atlik tyrim su vaisiais ir darovmis. Matavim duomenis gali
vaizduoti skaitmeniniame ekrane. Matavim rezultatus surayk antrj lentel laboratorinio darbo
ataskaitos lape.

Tyrimas su citrina:
1.

Priemoni parengimas darbui:

168

1.1. Padk citrin stabiliai ant stalo

paviriaus. Peiliu padaryk joje dvi
piovas 2-3 cm atstumu vien nuo
kitos.
1.2. vien pjov smeik vario
ploktel / strypel, kit - cinko
ploktel/strypel.
1.3. Atverk GLX grafin ar skaitmenin
ekran
(pasirink,
kuris
tau
patogesnis).
2.

Matavim procedros
2.1. Imatuok E ir vert rayk antrj
lentel ataskaitos lape.
2.2. Cinko elektrod pakeisk kito
metalo elektrodu, imatuok E ir
vert rayk antrj lentel
ataskaitos lape ir t.t.
2.3. Citrin pakeisk kitais vaisiais ar
darovmis ir baik pildyti antrj
lentel ataskaitos lape. Padaryk
ivadas ir atsakyk klausimus
pateiktus ataskaitos lape

4 pav. Vario (Cu) ir cinko (Zn) elektrodai smeigti

citrin. is elektrocheminis elementas (galvaninis
elementas) sukr 0,97 V elektrovar. Duomenys
iuo atveju buvo atvaizduoti skaitmeniniame
ekrane.

III -oji eksperimento dalis. Sukurti geriausi, vartotojui tinkam, galvanin element.
Imatuoti jo elektrovar ir vidin var bei patikrinti jo veikim.
Problemos:

Kaip pasinaudoti metal aktyvumo eile, norint sukonstruoti reikiamos E galvanin

element? Kaip jungti galvaninius elementus baterij, kad bt gautas altinis su
didesne E?

Kaip priklauso baterijos vidaus vara nuo nuosekliai sujungt GE skaiiaus?

Kaip praktikai palyginti vairi galvanini element vidaus varas? I ko galima

sprsti, kad srovs altini su ta paia E vidaus varos skiriasi?

Kokio dydio E reikia, kad varls raumuo truktelt? Ar su turimomis priemonmis

galtumte tai patikrinti?
1.

Pasirengimas darbui:
Sudarykite veiksm plan.
1.1. Pasirinkite elektros srovs imtuv: juo gali bti emos tampos kaitinimo lemput,
viesos diodas, varikliukas ir kt.
1.2. Apirkite uraus ant pasirinkto elektros srovs imtuvo. Pavyzdiui, kaitinimo
lemput: 1,5V, 0,22A. Arba viesos diodai i elektronikos rinkinio paymti: 57857
(aliai vytintis) arba 57848 (raudonai vytintis). Ant j urayta 20 mA, tai reikia,
kad
1.3. Numatykite, kokio srovs altinio reikt, kad usidegt lemput ar diodas.
1.4. Numatykite, kaip pasigaminti reikiam srovs altin i turim vaisi ir darovi bei
metalini elektrod por.
1.5. Pagaminkite ir imatuokite js pagaminto srovs altinio E ir vidaus var.
1.6. Patikrinkite, kaip veikia js pasirinktasis srovs imtuvas.
1.7. Laboratorinio darbo ataskaitos lape apraykite,kok js pasirinkote vartotoj, kaip i
vaisi ir darovi krte galvanini element baterij ir kaip tikrinote jos veikim.

169

Laboratorinio darbo
ENERGIJA I VAISI IR DAROVI
Ataskaitos lapas
Data .
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
I -oji eksperimento dalis. Galvaninio elemento su vandeniniu druskos rgties tirpalu
(1M HCl) ir skirting metal elektrodais sudarymas ir tyrimas.
Hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.

ioje vietoje terpkite elektrovaros matavimo grafik (1 a pav.).

1 a pav. elektrovaros matavimo grafikas

1.1. Sumaniuoju rankiu (Smart Tool) i ranki (Tools) meniu, atskaitykite E vertes ir
suraykite jas duomen lentel.(1 lentel).
1 lentel
Elektrodai

Duomen lentel
1M HCl vandeninis tirpalas
E,V

Cu su Cu
Cu su Zn
Cu su Fe
Cu su Sn
1.2. Suraykite metalus eils tvarka, pradedant nuo didiausios kuriamos tampos iki
maiausios, baterijoje su HCl elektrolitu Js galite kurti GLX arba Excel lentel ir joje
atlikti riavim.
1.3. Padarykite ivadas apie tai:

Ar du to paties metalo elektrodai merkti elektrolit sukr E?............................

170

................................................................................................................................................................

Ar du skirting metal elektrodai merkti elektrolit sukr E?...........................

................................................................................................................................................................

Kuri metal elektrod pora js tyrime su HCl sukr didiausi E?..................

................................................................................................................................................................

Kaip tai dera su metal aktyvumo eile?...................................................................

................................................................................................................................................................

Pagal metal aktyvumo eil nustatykite, kokia metal pora galt sukurti
didiausi E. Jei turi toki metal, atsakym patikrink eksperimentudamas..........
................................................................................................................................................................
Papildoma uduotis
Tyrim atlikote su druskos rgties (HCl) vandeniniu tirpalu.rodte, kad jis yra elektolitas.
Tyrim pakartokite su valgomosios druskos (NaCl) vandeniniu tirpalu. Ar drusk vandeniniai
tirpalai irgi yra elektrolitai?

Palyginkite metal aktyvumo eilikum tyrime su HCl ir tyrime su NaCl. Ar skiriasi?..

................................................................................................................................................................

Nuo ko priklauso galvaninio elemento E?........................................................................

................................................................................................................................................................
2.

II -oji eksperimento dalis. Tyrimas su vaisiais ir darovmis.

Hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.

Eksperimento rezultatai ir j analiz

1.1. Atverk matavimo duomen serij su citrina. Sumaniuoju rankiu (Smart Tool) i
ranki (Tools) meniu atskaityk E vertes, kurias citrina kuria su vario ir cinko bei vario
ir kit metal elektrodais ir surayk jas GLX ar Excel lentel (2 lentel).
1.2. Po to atverk matavim serijas su pomidoru ir bulve ir imatuok skirting metal por
kuriamas E juose. Sukurk GLX ar Excel lentel ir surayk j matavim duomenis.
2 lentel
Elektrovara,V
HCl 1M
tirpalas

Matavim duomenys
Elektrovara,V
Elektrovara,V
Citrina
Bulv
(pH=3,40-4,00) (pH=3,40-4,00)

Elektrovara,V Elektrovara,V
Pomidoras
Kiti
(pH=4,10-4,60)

Cu su Zn
Cu su Sn
Cu su Fe
1.3. Surayk metalus eils tvarka, pradedant nuo didiausios kuriamos E iki maiausios,
citrinos baterijoje ..............................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.4. Surayk metalus eils tvarka, pradedant nuo didiausios kuriamos E iki maiausios,
bulvs baterijoje ...............................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.5. Surayk metalus eils tvarka, pradedant nuo didiausios kuriamos E iki maiausios,
pomidoro baterijoje ..........................................................................................................
................................................................................................................................................................

171

Ivados (II eksperimento dalies):

Ar elektrochemins baterijos, pagamintos i HCl, citrinos, bulvs, pomidoro

elektrolito tipas, takoja metal aktyvumo eilikumui?....................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Kokie komponentai reikalingi galvaniniam elementui pagaminti?...................................

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Kas buvo elektron altinis tavo sukurtuose galvaniniuose elementuose?.......................

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padaryk ivad apie tai, ar priklauso galvaninio elemento (GE) kuriama EVJ, nuo
elektrod prigimties: ........................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Kuri tavo tirta elektrod pora 1M HCl elektrolite sukr didiausi E?..........................
................................................................................................................................................................
Kuri maiausi? .............................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Ar priklauso galvaninio elemento E nuo elektrolito prigimties? .....................................

................................................................................................................................................................

Padarykite ivad, kas galvaniniame elemente labiau takoja kuriamos E dyd:

skirting metal pora ar elektrolito prigimtis?..................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
III -oji eksperimento dalis. Sukurti geriausi, vartotojui tinkam, galvanin element.
Imatuoti jo elektrovar ir vidin var bei patikrinti jo veikim.
Apraykite:

Kok pasirinkote vartotoj.................................................................................................

Kaip i vaisi ir darovi krte galvanini element baterij.........................................

................................................................................................................................................................

Kaip tikrinote jos veikm..................................................................................................

................................................................................................................................................................

Ar tenkino vartotojo poreikius js sukurtas srovs altinis?...........................................

................................................................................................................................................................

Su kokiais sunkumais susidrte?.....................................................................................

................................................................................................................................................................

Kaip pavyko juos veikti?..................................................................................................

................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI
Klausimai
1. Kaip vadinamas elektrodas, prie kurio
vyksta oksidacija?
2. Kaip vadinamas elektrodas, prie kurio
vyksta redukcija?

172

Atsakymai

3. Cinkas (Zn) ar varis (Cu) lengviau praranda

elektronus? Kodl?
4. Uraykite lygt, pagal kuri metalinis
cinkas atiduoda du elektronus ir keliauja
skyst.
5. Uraykite lygt, pagal kuri metalinis varis
nusda ant vario katodo.
6. Kokia kryptimi juda elektronai iorine
grandine?
7. Kas tai yra elektrocheminis srovs altinis /
galvaninis elementas (GE)?

8. Ko reikia, norint sukurti Voltos tipo

galvanin element?
9. Kaip apibdinti proces, kuris vyksta cinko
(Zn) ir vario (Cu) elektrodus panardinus
vandenin druskos rgties tirpal (HCl)?
10. Kokios lygtys aprao proces?

11. Kam lygi galvaninio element E?

12. Kokie energijos virsmai vyksta prie
galvaninio elemento
prijungus elektros
srovs imtuv (pvz., lemput)?
13. Kokiais
fizikiniais
dydiais
charakterizuojamas cheminis srovs altinis?
14. Kas lemia galvaninio elemento kuriam E?
15. K parodo srovs altinio E ir kokiais
vienetais ji matuojama?

16. Kaip ir kuo galima imatuoti elektros srovs

altinio / galvaninio elemento E?
17. Kaip matuojant E suprasti, kuris galvaninio
elemento polius yra teigiamas, kuris
neigiamas?

173

18. Kas yra oksidacijos reakcija?

19. Kas yra redukcijos reakcija?
20. Prie kurio metalo:
Zn(k)
Cu(k)+ galvaniniame
elemente vyksta oksidacijos ir prie kurio
redukcijos reakcija? Uraykite jas.
21. Atliekant tyrimus su vaisiais ir darovmis,
ar visais atvejais cinko elektrodas buvo
neigiamas, o vario teigiamas?
22. Ar js tyrimai parod, kad galvaninio
elemento
kuriama E priklauso nuo
elektrolito prigimties? Atsakym pagrskite
eksperimento duomenimis.
23. Kaip mes suprantame, kas tai yra pH?
24. Koks pH vertinimo intervalas?
25. Kokiame pH intervale terp laikoma rgia,
kokiame armine? Koks pH laikomas
neutralios terps rodikliu?
26. Ar tyrimai su vaisiais ir darovmis rodo
ry tarp E ir pH?
27. Kokia dar yra svarbi srovs altinio
charakteristika be E?
28. Kaip, prijungus lemput prie srovs altinio,
galima sprsti apie to altinio vidaus var?

29. Kas pakist galvaniniame elemente suartinus

elektrodus? Pamus t pai mediag
didesnio paviriaus ploto elektrodus?
Didesns koncentracijos elektrolit? Giliau
panardinus elektrodus?
30. Ar pakist tampos krytis ant iorins
grandins dalies (pvz., lemputs), suartinus
elektrodus? Pamus t pai mediag
didesnio paviriaus ploto elektrodus? Giliau
panardinus elektrodus? Kas iais atvejais
pakinta galvaniniame elemente?
31. Kas yra elektrolitas alioje (nevirtoje)
msoje?
32. Dl ko negalima valgyti vaisi ir darovi,
kuriuos buvo smeigti cinko (Zn) elektrodai?

174

3.5.

FOTOSINTEZ O2 SLGIO MATAVIMO METODU

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Svarbiausios chemins reakcijos vyksta aliuose medi ir oli lapuose
mikroorganizmuose melsvadumbliuose, kai juos patenka sauls viesa. Sauls apviestame
aliame lape vyksta visai ems gyvybei btinas procesas fotosintez. Jo metu susidaro mums
visiems reikalingos masto mediagos ir deguonis. Lapai sugeria i oro anglies dioksido (CO2) dujas
ir suskaido jo molekules angl ir deguon. Tai vyksta chlorofilo molekulse, kurios yra veikiamos
sauls spinduli. Augalai i ems aknimis siurbia vanden ir mineralines mediagas, kurie yra
naudojami susidarant organinms mediagoms (baltym, riebal, angliavandeni molekulms, t. y.
ms ir gyvn maistui). Visame tame dalyvauja sauls spinduli energija. ia svarbu ne tik pati
energija, bet ir jos forma. Fotosintez galima tik veikiant tam tikro spektro intervalo viesai.
io eksperimento metu tirsite viesos ir tamsos fotosintezs fazes. Tyrimo objektu bus
pasirinktas vandens augalas elodja. Vandenyje yra itirpusio oro. Apvietus vandenyje panardint
elodj, tam tikro intensyvumo viesa, vyksta chemin reakcija:
6CO2 +6H2O C6H12O6 + 6O2
kurios metu, augalo sugertas anglies dioksidas reaguoja su vandeniu ir ios reakcijos metu susidaro
gliukoz bei iskiria deguonis. Gliukoz yra kaupiama augaluose.
LABORATORINIO DARBO YPATUMAI
Tirsite proces, kuris vyksta inde su vandeniu kur panardinta elodja ar kuris nors kitas
vandens augalas. Viena tyrimo dalis bus atliekama apvieiant augal balta viesa, antroji
tamsoje: Tirsite dvi fotosintezs fazes: viesos ir tamsos. Tyrimo metu registruosite augalo
apviestum (viesos intensyvum) ir slgio kitim vir vandens su vandens augalu paviriaus bei
stebsite vandenyje vykstant proces.
Tyrimo problema. Kas reikalinga, kad vykt fotosintaz? Kaip suprasti, kad ji vyksta?
Kokie jos rezultatai?
Tyrimo hipotez. Vandenyje panardint augal apvietus balta viesa, augalas sugeria
anglies dioksid ir iskiria deguon, o jame, viesos poveikyje, kaupiasi angliavandeniai.
Eksperimento tikslas O2 slgio matavimo metodu rodyti, kad vyksta fotosintez.
Imatuoti, dl fotosintezs metu susidariusio deguonies, oro slgio padidjim vir vandens su
vandens augalu paviriaus.Tyrim atlikti apvieiant augal tam tikro intensyvumo balta viesa ir
tamsoje. Gaut rezultat palyginti ir padaryti ivadas
Eksperimento priemons:

GLX, NOVA5000, SPAKas ar grafinis duomen kaupiklis;

Slgio, apvietos, temperatros jutikliai (gali bti daugiafunkciniai);

Vandens augalas (akvariumin ol geriausia elodja);

Kaitinimo lempa (220V, 120W) su reflektoriumi (gali bti stalin lempa);

alias viesos filtras;

Didelis mgintuvlis su sandariu kamiu (gali bti ir kitas indas);

Stiklin (apie 10 cm skersmens) su vandeniu;

Matavimo rulet arba ilga liniuot;

Kompiuteris (nebtinas);

Juodo polietileno skiaut indui apsupti;

Popierinis rankluostis;

Lipni juostel.

175

Darbo eiga
1.
Priemoni parengimas darbui:
1.1. Atplkite augalo akel tokio ilgio, kad, merkus vanden, jo virnl bt apsemta.
1.2. Prie augalo pririkite sunk krovinl (gali bti kelios metalins svarls).
1.3. mgintuvl pripilkite vandens ir panardinkite j augal.
1.4. Mgintuvl sandariai ukimkite kamiui su skyle. Tarp vandens paviriaus ir
kamio palikite nedidel oro tarp.
1.5. Prie GLX prijunkite slgio, apvietos ir temperatros jutikl.
1.6. Slgio jutikl vamzdeliu su greito prijungimo-atjungimo jungtimis sujunkite su indu,
kuriame panardintas augalas (1 pav.).
1.7. Prieais ind su augalu pastatykite kaitinimo lemp su gaubtu, o tarp j chemin
(apie 10 cm skersmens) stiklin, ilumai absorbuoti.
1.8. U indo su augalu padkite GLX taip, kad apviestumo jutiklis bt ties viesos
srauto kritimo augal vieta (2 pav.).
1.9. Ind su augalu apgaubkite juoda plvele.

1 pav. GLXas su apvietos ir slgio-temperatros

jutikliu. pastarojo temperatros lizd jungtas didels
spartos temperatros jutiklis / zondas. Slgio lizdas
vamzdeliu su greito prijungimo-atjungimo gnybtu
sujungtas su indu, kuriame vandenyje panardintas
augalas. GLXo skaitmeniniame displjuje vienu metu
matome pradin slg, apvietim ir temperatr.

2.

Matavim procedros
2.1. Matavim pradkite tamsoje:
spustelkite Start, kai augalas
yra neapviestas.
2.2. Po 35 minui ind su
augalu apvieskite: nuimkite
plvel ir junkite lemp.
Stebkite apviest augal
vandenyje ir besibriant
grafik GLXo ar NOVOS
ekrane.
2.3. Matavim viesoje tskite 6
8 minutes.
2.4. Ijunkite lemp ir ind vl
apgaubkite juoda plvele. Dar
kelias
minutes
tskite
matavim ir po to

2 pav. U indo su augalu padtas GLXas taip, kad

apvietos jutiklis bt ties viesos srauto kritimo
augal vieta.

3 pav. Baig matuoti, GLX ekrane matysite slgio ir

apvietos kitimo grafikus, panaius, kaip iame paveiksle.
Atkreipkite dmes tai, kad visikos tamsos io
eksperimento metu nebuvo.

176

spustelkite Stop. GLX ekrane gausite grafik, pana kaip 3 pav.

3.

Eksperimento rezultatai ir j analiz

3.1. Gaut grafik terpkite laboratorinio darbo ataskaitos lape, nurodytoje vietoje
(1 a pav.).
3.2. Eksperimento rezultatus analizuokite lygindami slgio ir apvietos grafikus, bei
atsakydami klausimus, pateiktus ataskaitos lape.
3.3. Padarykite ivadas ir atsakykite klausimus.

177

Laboratorinio darbo
FOTOSINTEZ (O2 SLGIO MATAVIMO METODU)
Ataskaitos lapas
Data . .
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.

ioje vietoje terpkite oro slgio vir vandens su augalu paviriaus ir apvietos kitimo
grafikus (1 a pav.).

1 a pav. Oro slgio vir vandens su augalu paviriaus ir apvietos kitimo grafikai

Pasinaudodami imaniuoju rankiu (Smart Tool) ir skirtumo rankiu (Delta Tool) atlikite
eksperimentini duomen analiz. Eksperimento rezultatus analizuokite gretindami slgio ir
apvietos grafikus. Slgio grafike paymkite charakteringus proceso etapus, juos vardinkite ir
paaikinkite slgio kitim galimas prieastis:

Kaip kito slgis, kai lempa buvo ijungta ir augalas apgaubtas juoda plvele?................
Kaip manote, kodl?..........................................................................................................

Kaip kito slgis lemp jungus ir nuo augalo numus juod plvel................................

Kokia tuomet buvo augalo apvieta?................................................................................

K matte stebdami apviest augal?............................................................................
Kaip manote, kas galt bti kylaniuose burbuliukuose?...............................................
Kaip patikrinti?..................................................................................................................
Kaip vadinasi i fotosintezs faz?....................................................................................
Kiek pakito augalo apvieta jungus lemp, lyginant su pradine?....................................
Ar galite teigti, kad js tyrimo pradioje buvo visikai tamsu?......................................

Kiek laiko js tyrime truko viesos periodas / faz?.......................................................

Koks procesas vyksta viesos fazs metu?..................................................... ir kas
gaminasi io proceso metu?...............................................................................................

Stebint kylanius burbuliukus, ar gali teigti, kad j skaiius bgant laikui kinta?...........
................................................................................................................................................................

178

Kaip tai dera su slgio priklausomybs nuo laiko grafiku?..............................................

Kaip kito slgis vl ijungus lemp ir augal apgaubus juoda plvele?............................

Kaip manote, ar iuo atveju galtumte stebti kylanius burbuliukus?...........................
................................................................................................................................................................
IVADOS

Padarykite ivad, ar js atliktas tyrimas patvirtino ar atmet js padaryt prielaid /

hipotez ............................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI
Klausimai
1. Kas tai yra fotosintez?
2. Ko reikia, kad vykt fotosintez?
3. Kokias inote fotosintezs fazes?
4. Kokie produktai susidaro viesos fazeje
(vykstant viesinei reakcijai)?
5. Kokia reakcija vyksta fotosintezs metu?
6. I ko sprendte, kad apviestas augalas
gamino deguon? Kaip tai patikrinti?
7. Kokius inote bdus patikrinti, kad
fotosintezs metu augalo lapuose kaupiasi
krakmolas?
8. Koki tak turi viesos intensyvumas
fotosintezs greiiui?
9. Kas tai yra viesos intensyvumas (apvieta
(E)) ir kokiais vienetais jis matuojama?
10. K iame eksperimente reikt padaryti,
norint apviet sumainti keturis kartus?
11. Kuri matomos viesos spektro srii bang
energij geriausiai sugeria augalai? Kokio
tai ilgio viesos bangos? Kokie j daniai?
12. Ar vykt fotosintez augal apvietus
infraraudonaisiais
spinduliais?
Ultravioletiniais?
13. Kas atsitikt su augmenija, jeigu Saul
nustot vietusi?
14. ilumai absorbuoti pastatte stiklin su
vandeniu. Kodl vanduo yra geras ilumos
sugerjas?

179

Atsakymai

3.6.

GLIUKOZS IR FRUKTOZS OPTINIO AKTYVUMO TYRIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Kai kurios mediagos (cukrus, nikotinas, kvarcas) pasuka sklindanios tiesiai poliarizuotos
viesos poliarizacijos ploktum. Tokios mediagos vadinamos optikai aktyviosiomis, o
poliarizacijos ploktumos pasukimo reikinys optiniu aktyvumu. Optin aktyvum lemia
mediagos sandaros ir struktros ypatumai. Vien mediag optinis aktyvumas nepriklauso nuo
mediagos agregatins bsenos. Toki mediag optin aktyvum lemia molekuli struktra,
kurioje nra simetrijos centro ir simetrijos ploktumos. iai grupei priklauso organins mediagos
(pavyzdiui, cukrus, kamparas), kurios turi anglies atom, sujungt su keturiais skirtingais (atomais
ar radikalais) pakaitais, vadinam chiraliniu. Kitos mediagos yra optikai aktyvios bdamos tik
kristalins bsenos (pavyzdiui, kvarcas, valgomoji druska). i mediag optin aktyvum lemia
kristalo sandaros asimetrija. ioms mediagoms lydantis ar tirpstant j optinis aktyvumas inyksta.
Gamtoje egzistuoja po dvi vis optikai aktyvi mediag atmainas: deininio sukimo,
kurios poliarizacijos ploktum suka dein (pagal laikrodio rodykl) ir kairinio sukimo, kurios
poliarizacijos ploktum suka kair (prie laikrodio rodykl). iuo metu naudojamos kelios
chiralini jungini nomenklatros: D, L sistema ir R, S sistema. R, S sistemoje kiekvienas chiralinis
atomas molekulje vardijamas kaip R ar S atskirai, t. y. tas atomas, kuris suka poliarizacijos
ploktum pagal laikrodio rodykl, vadinamas deininio skio R centru, tas, kuris suka
poliarizacijos ploktum prie laikrodio rodykl, kairinio skio S centru. D, L sistemoje chiralin
centr turinios molekuls lyginamos su maiausios molekuls, turinios chiralin centr
glicerolio aldehido enantiomer, geometrine konfigracija. Glicerolio aldehido enantiomeras,
sukantis poliarizuotos viesos ploktum dein, ymimas (+) ir vadinamas D-izomeru, o sukantis
viesos ploktum kair optinis izomeras (-), vadinamas L-izomeru (1 pav.).
Dauguma monosacharid turi kelis
asimetrinius (chiralinius) anglies atomus.
Monosacharid konfigracija nustatoma pagal
radikal isidstym prie labiausiai nuo
karbonilo nutolusio asimetrinio anglies atomo.
D grupei priskiriami tie sacharidai, kuriuose prie
paskutinio chiralinio atomo (toliausiai nutolusio
nuo karbonilo grups) hidroksigrup yra toje
paioje pusje kaip ir D-glicerolio aldehido, tai 1 pav. D-glicerolio aldehido ir L-glicerolio aldehido
yra deinje pusje (pvz., D- ir L-gliukoz, 2 struktrins formuls.
pav.). To paties pavadinimo D- ir L-monosacharidai vadinami enantiomerais, j molekuls yra
viena kitos veidrodinis atvaizdas.
Toki veidrodins simetrijos
molekuli
chemins
savybs
nesiskiria, taiau skiriasi geba sukti
poliarizacijos ploktum. Daugelis
gyvojoje
gamtoje
randam
organini molekuli (baltymai,
polisacharidai, nukleorgtys) yra
chiralins
ir
atitinkamuose 2 pav. Optiniu aktyvumu pasiyminios molekuls. (*) paymti
organizmuose sutinkamos tik vienos gliukozs molekuls chiraliniai centrai.
simetrijos, t. y. pasuka viesos
poliarizacijos ploktum kuria nors viena kryptimi. Realus deinysis (+) ar kairysis (-) sukimo
kampas priklauso nuo vis molekulje esani chiralini centr.
Didel dalis angliavandeni, mogui ir kitiems gyviesiems organizmams reikaling kaip
pagrindinis energijos altinis, yra chiralins molekuls. Kad organizmas galt pasisavinti cukr, is
turi bti suskaidytas fruktoz ir gliukoz. Maisto pramonje danai naudojamas invertuotas cukrus
(arba kitaip cukraus sirupas). Jis gaunamas skaidant sacharoz gliukozs ir fruktozs miin.

180

Invertuotame cukruje i angliavandeni santykis yra 1:1, taiau is cukrus yra 1,3 karto saldesnis
nei sacharoz ir 1,7 karto saldesnis nei gliukoz. Be to, padidintas fruktozs kiekis saldiklyje daro j
patraukl cukriniu diabetu serganiam pirkjui. Fruktoz priskiriama ltai tirpstantiems
angliavandeniams. Organizme ji pirma paveriama gliukoze ir tik po to panaudojama. Tai ltina
fruktozs patekim krauj. Invertuotas cukrus, kuriame fruktoz ir gliukoz pasiskirsiusi tam
tikru santykiu (toks pats santykis bdingas ir daugumai medaus ri) yra labai palanki glikogeno
gamybai kepenyse. Glikogenas yra gliukozs atsarg altinis, teikiantis reikiamu momentu
lstelms energij.
Terminas invertuotas cukrus yra kils i cukraus sirupo koncentracijos nustatymo
poliarimetrinio metodo. Sacharozs tirpalas suka viesos poliarizacijos ploktum dein pus
(savitasis skis yra + 66,5). Kai tirpalas yra suskaidomas fruktoz (savitasis skis yra - 93) ir
gliukoz (savitasis skis yra + 52,6), suminis poliarizacijos ploktumos sukimas pasikeiia
(invertuojasi) i teigiamo neigiam, t.y. pakinta i + 66,5 - 40,4. Taigi, poliarimetru galima
nustatyti gliukozs ir fruktozs santyk tirpale.
Invertuoto cukraus daniausiai yra sirupuose, demuose, okolad upilduose, cigarei
apvalkaluose, taip pat jis naudojamas alkoholiniuose grimuose j aromatinms savybms pagerinti.
Invertuotas cukrus pramonje gaunamas hidrolizuojant sacharoz, kaitinant arba naudojant citrinos
bei askorbo rgtis. Tas pats procesas vyksta ir gamtoje veikiant invertazs fermentui. is fermentas
isiskiria moni seili liaukose, todl valgydami maist mes vien i pirmj skoni pajuntame
saldum. Taip pat invertaz naudoja bits gamindamos med i nektaro. Todl medaus savybs i
esms yra panaios invertuoto cukraus. Medus yra daug naudingesnis organizmui nei cukrus, nes
jame yra vitamin, baltym, eterini aliej bei mineralini mediag.
Pagal kilm medus yra skirstomas nektaro ir lipiaus med. Nektaras skystas augal
liauk sekretas, kur bii eima per 56 dienas paveria medumi. Lipius kai kuri vabzdi
(daniausiai amar), mintani augal sultimis, iskiriamas skystis. Tai vertingas bii produktas,
turintis labai geras antibakterines ir antioksidacines savybes. Nors is medus yra labai vertinamas
Vakar Europoje, taiau dl savo sudties jis netinka bii iemos maistui, nes gali sukelti
negalavimus avilio gyventojams.
Medus taip pat turi savyb sukti poliarizuot vies. i savyb priklauso nuo kiekviename
meduje esani angliavandeni. Poliarizacijos ploktumos sukimo kampas ir kryptis priklauso nuo
fruktozs ir gliukozs koncentracij santykio meduje. Nektaro medui bdingos neigiamos
poliarizacijos ploktumos sukimo reikms, o lipiaus medui teigiamos. Pagal gliukozs ir
fruktozs kiek meduje taip pat galima nustatyti, i koki augal medus sunetas, ar greitai jis
kristalizuosis (didesnis gliukozs kiekis lemia greitesn kristalizacij). Taip pat invertuoto cukraus
kiekis yra vienas i medaus natralumo rodikli. Daniausiai Lietuvoje vairi augal meduje yra
apie 34% gliukozs ir 40% fruktozs. Taigi, gliukozs ir fruktozs koncentracij santykio
vertinimas poliarimetru yra labai svarbus medaus savybi ir kilms vertinimo rodiklis.
Pirmasis optinio aktyvumo reikin kristale (kvarce) 1811 m. atrado prancz fizikas D.
Arago, o pirmasis skysi optin aktyvum stebjo ir ityr prancz fizikas . Bio. Jis nustat tok
poliarizacijos ploktumos sukimo dsn: viesos poliarizacijos ploktumos poskio kampas yra
tiesiog proporcingas optikai aktyviojoje terpje viesos nueitam keliui d, t. y.:
d ;

(1)

ia vadinama sukimo konstanta. Tirpaluose poliarizacijos ploktumos poskio kampas priklauso

nuo viesos nueito kelio tirpale d ir tirpalo mass koncentracijos, ireiktos g/ml, cw/v:

0 cw / V d ,

(2)

ia 0 savasis poliarizacijos ploktumos sukimo kampas. inant formul (2) ir imatavus

poliarizacijos ploktumos sukimo kamp, galima nustatyti tirpalo koncentracij, jei tik inomas

181

mediagos savasis poliarizacijos ploktumos sukimas. Savasis poliarizacijos ploktumos sukimas

priklauso nuo itirpintos mediagos, tirpalo temperatros ir poliarizuotos viesos bangos ilgio.
viesos bangos ilgiui majant, savasis poliarizacijos ploktumos sukimas didja atvirkiai
proporcingai bangos ilgio kvadratui. Pavyzdiui, cukraus savasis sukimas 0 66,50 ml / g dm , kai
tirpalo temperatra 20 0C ir viesos bangos ilgis 0,5893m arba 589,3 nm.
Prietaisas, skirtas optikai aktyvi mediag koncentracijai nustatyti, vadinamas
poliarimetru, o pats koncentracijos nustatymo metodas poliarimetrija. Poliarimetrijos metodas
plaiai taikomas medicinoje, molekulinje biologijoje, maisto pramonje ir ten, kur reikia atpainti
optikai aktyvias mediagas ar nustatyti j koncentracij bandinyje. Paprasiausio poliarimetro
optin schema pateikta 3 paveiksle. viesa i viesos altinio S eina per ekran su diafragma, per
optin filtr F, poliarizatori P, kiuvet su optikai aktyvios mediagos tirpalu R ir analizatori
(poliarizatori) A, tvirtint laikiklyje su poskio kampo skale O.
Kai kiuvet tuia ir poliarizatorius
bei analizatorius sukryminti, akimi
matomas tamsus stebjimo laukas.
Kai kiuvet pripildoma optikai
aktyvios
mediagos
tirpalo,
regimasis laukas nuvinta, kadangi
3 pav. Poliarimetro optin schema
poliarizacijos ploktuma pasisuka.
Pasuk analizatori tol, kol regjimo laukas vl utems, poskio kampo skalje imatuojame
poliarizacijos ploktumos pasisukimo kamp. Vizualaus matavimo iuo metu tikslumas nra labai
didelis, kadangi sunku tiksliai nustatyti, kada (tiksliai) regjimo laukas visikai utemsta. Geresnis
matavimo tikslumas pasiekiamas naudojant viesai jautrius detektorius.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip eksperimentikai pagal poliarizacijos ploktumos poskio kamp
nustatyti gliukozs ir fruktozs koncentracij.
Eksperimento tikslas imokti nustatyti optikai aktyvi tirpal poliarizacijos ploktumos
poskio kamp ir imatuoti gliukozs bei fruktozs tirpal koncentracij.
Eksperimento mediagos ir priemons:

Kompiuterin laboratorija Nova;

Apvietos jutiklis;

2 poliarizatoriai;

viesos altinis;

Optinis suolas;

20 cm ploio kiuvet;

Analizins svarstykls;

100 ml stiklins;

Matavimo cilindras;

Gliukoz;

Fruktoz;

Distiliuotas vanduo;

Medus.
Darbo eiga:
Darbo uduotys:
1.
Surinkti viesos poliarizacijos ploktumos poskio kampo matavimo schem.
2.
Imatuoti 10, 20, 30 ir 40 % fruktozs tirpal optin aktyvum:

182

3.

4.

5.

6.

nustatyti poliarizacijos ploktumos poskio kamp;

grafikai atvaizduoti poliarizacijos ploktumos poskio kampo priklausomyb
nuo mginio koncentracijos.
Imatuoti 10, 20, 30 ir 40 % gliukozs tirpal optin aktyvum:

nustatyti poliarizacijos ploktumos poskio kamp;

grafikai atvaizduoti poliarizacijos ploktumos poskio kampo priklausomyb

nuo mginio koncentracijos.
Imatuoti neinomos koncentracijos gliukozs ir fruktozs tirpal optin aktyvum:

atpainti mgin, nustatyti mginio koncentracij;

sumaiyti gliukozs ir fruktozs mginius tokiu koncentracij santykiu, kuriam

esant poliarizacijos ploktuma nebt pasukama.
Teorikai apskaiiuoti skirting koncentracij gliukozs ir fruktozs tirpal
poliarizacijos ploktumos poskio kampus. Teorinius rezultatus palyginti su
eksperimentiniais.
Imatuoti medaus mgini optin aktyvum:

nustatyti poliarizacijos ploktumos poskio kamp;

vertinti gliukozs ir fruktozs koncentracij santyk medaus mginyje;

vertinti, interpretuoti medaus kokyb (natralus medus; medus su cukraus

priedu), taip pat medaus kilm (ied; lipiaus).

Gliukozs ir fruktozs tirpal gamyba

Tiesinei = f(cw/v) priklausomybei (2) itirti pasigaminkite po 25 ml w(%) = 10 %, 20 %,
30 % ir 40 % D-gliukozs (toliau aprae gliukoz) tirpalus. Procentin koncentracija w parodo,
kiek gram itirpusios gliukozs arba L-fruktozs (toliau aprae fruktoz), t. y. tirpinio, yra imte
gram tirpalo (tirpinio + tirpiklio):
1.

w(%)

mtirpinio
mtirpalo

100%

mtirpinio
mtirpinio mtirpiklio

100%

(3)

Gliukozs arba fruktozs tirpiklis distiliuotas vanduo. 1 lentelje pateikiama sausos

(mediagos) gliukozs arba fruktozs mas ir distiliuoto vandens tris, reikalingas atitinkamam
procentins koncentracijos w tirpalui pagaminti.
1.1. Gliukozs tirpal gamyba:
1.1.1. Elektroninmis svarstyklmis ant svrimo indelio pasverkite 2,5 g gliukozs
(mtirpinio = 2,5 g);
1.1.2. Pasvert gliukoz supilkite 25 ml talpos stiklin;
1.1.3. Matavimo cilindru pamatuokite 22,5 ml distiliuoto vandens ir pilkite stiklin
su gliukoze;
1.1.4. Stikline lazdele imaiykite stiklins turin, kol gausite homogenik, skaidr
gliukozs tirpal;
1.1.5. Tokiu pat eilikumu pagaminkite ir kitus 20 %, 30 % ir 40 % gliukozs
tirpalus.
Fruktozs tirpal gamyba atliekama analogikai.
Teorikai skaiiuodami skirting koncentracij gliukozs ir fruktozs tirpal poliarizacijos
ploktumos poskio kampus, formulje (2) naudosite mass koncentracij cw/v:
cw / V

mtirpinio
Vtirpalo

183

mtirpinio
Vtirpinio Vtirpiklio

(4)

V (tirpalo) naujas tirpalo (tirpinio + tirpiklio) tris. Procentin aktyviosios mediagos

koncentracij c perskaiiuokite masin trin aktyviosios mediagos koncentracij cw/v [g/ml]
pagal formul:
mtirpinio
(5)
cw / V
mtirpinio mtirpiklio

tirpinio

tirpiklio

ia grynos gliukozs ir fruktozs tankis = 1,54 g/ml ir 1,6 g/ml atitinkamai. Apskaiiuotas mass
koncentracijos cw/v vertes raykite 2 lentel. Gryn chemini mediag tirpal mass
koncentracija atitinka j tank. 5 lygt galima taikyti tik idealij tirpal atveju.
2.

Mgini matavimas
2.1. Aparatros surinkimas ir testavimas (1 darbo uduotis).

E
2

s
o
ti
s
C

s
o
ti
F
s
m
a
i
4 pav. Tirpal optinio aktyvumo matavimo schema. A viesos altinis; B poliarizatorius Nr.1; C 5000 kompiuterin
kiuvet; D poliarizatorius Nr.2; E apvietos jutiklis; F optinis suolas; G NOVA
e
laboratorija.
l
2.1.1. Ant optinio suolo vienodame auktyje tvirtinkite 2 ypoliarizatorius, viesos
j
altin ir apvietos detektori (Light Multi Range DT009-4)
taip, kaip parodyta
e suol, laboratorines
4 paveiksle (jei neturite galimybs panaudoti optin
B
priemones tvirtinkite cheminiuose stovuose).
2.1.2. viesos altin orientuokite
taip, kad jo spindulys,
prajs pro 1 ir 2
poliarizatori
tiksliai
pataikyt

apvietos
detektoriaus
fotodiodin 5 pav. Rekomenduojamas viesos altinis.
element. Kaip viesos
altin patartume naudoti raudonos spalvos lazerin rodykl (prezentacij
pagalbinink, 5 pav.). Tai ma gabarit lazerinis diodas su maitinimo altiniu,
skleidiantis siaur viesos pluot, kur bus patogu sufokusuoti apvietos
detektori.
2.1.3. Apvietos jutikl prijunkite prie kompiuterins multilaboratorijos NOVA.
Multilaboratorijos ranga automatikai atpains jutikl.

184

2.1.4. Multilaboratorijos aplinkoje spauskite

(rodyti
metrin eksperimento vaizdavim). Kiuvet upildykite
vandeniu, junkite viesos altin ir sukdami poliarizatori
Nr. 1 raskite didiausio apvietos intensyvumo padt.
Usiraykite fonins apvietos vert, ijung viesos
altin ir poliarizatori Nr. 2 udeng nepervieiama
ploktele.
6 pav.
2.1.5. junkite viesos altin. Spauskite
(pradti
Poliarizatoriaus
eksperiment) ir usiraykite apvietos rezultatus skals nustatymas
pateiktus duomen atvaizdavimo lange.
pradin padt
2.1.6. Priklausomai nuo gaunam apvietos rezultat, apvietos
jutiklyje pasirinkite tinkant apvietos
matavimo diapazon, i) nuo 0 iki 600 lx; ii)
nuo 0 iki 6000 lx; arba iii) nuo 0150 000
lx.
2.1.7. Trumpam ijunkite viesos altin ir
uregistruokite fonin kambario apviet.
2.1.8. Sureguliuokite poliarizatorius: nustatykite
kiekvieno poliarizatoriaus skal pradin
padt (6 pav.) Pradinje padtyje
poliarizatoriai Nr. 1 ir Nr. 2 gali bti
10 cm
orientuoti taip, kad j pagrindins
ploktumos tarp savs sudarys nedidel (iki 7 pav. Poliarizacijos ploktumos
poskio kampo matavimo kiuvet
10o) kamp.
2.1.9. junkite viesos altin. Sukite poliarizatori Nr. 1 tol, kol apvietos
detektoriaus rodmenys pasieks maksimali vert. Tokiu bdu poliarizatoriaus
pagrindin ploktuma bus orientuota lygiagreiai viesos altinio poliarizacijos
ploktumos atvilgiu.
2.1.10. Tarp poliarizatori tvirtinkite kiuvet su mginiu. Kiuvet parenkama
savarankikai. Tai turt bti stiklinis laboratorinis indas lygiagreiomis
sienelmis, atstumas tarp sieneli (optinio kelio ilgis) ne maesnis kaip 10
cm (7 pav.).

2.2. kiuvet pripilkite vandens. Spauskite

(pradti eksperiment). Pasiymkite
apvietos vert, kai poliarizatoriaus Nr. 2 pasukimo kampas = 0. Pasukimo kampas
matuojamas pagal apskrit skal ant poliarizatoriaus korpuso (6 pav). Poliarizatori
Nr. 2 pasukite 5o kampu ir usiraykite nauj apvietos vert. Toliau sukite
poliarizatori kas 5o ir 3 lentel suraykite visas apvietos vertes bei jas atitinkanias
kamp vertes iki 360 o pasukimo kampo.
2.3. kiuvet supilkite tiriam mgin. Spauskite
. Pasiymkite apvietos vert, kai
poliarizatoriaus Nr. 2 pasukimo kampas = 0. Poliarizatori Nr. 2 sukite 5o intervalu
tol, kol pasieksite 360o pasukimo kamp. Matavim rezultatus pasiymkite 3
lentelje. Matavimai kartojami tol, kol imatuojami visi gliukozs, fruktozs ir medaus
mginiai.
2.4. Atlik visus reikiamus matavimus, tirpalus i kiuvets ipilkite ir sutvarkykite darbo
viet.
2.5. Gaut duomen analiz galite atlikti MS Exel aplinkoje, taip pat galite pabandyti
panaudoti mokyklines mokomsias kompiuterines programas (pvz., Dinamin
geometrija, MathematiX, Autograph ir kt.).

185

3.

Rezultat analiz
3.1. Fruktozs optinio aktyvumo tyrimas (2 darbo uduotis);
3.2. Pagal turimus duomenis darbo ataskaitoje pateikiamas apvietos priklausomybs nuo
poliarizatoriaus pasukimo kampo grafikas. Viename grafike atidkite vis fruktozs
mgini duomenis.
3.3. Atlikite duomen normavim upildant nurodyta darbo atskaitoje 4 ir 5 lenteles.
3.4. Gliukozs optinio aktyvumo tyrimas (3 darbo uduotis);
3.4.1. Pagal turimus duomenis darbo ataskaitoje pateikiamas apvietos
priklausomybs nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo grafikas. Viename
grafike atidkite vis gliukozs mgini duomenis.
3.5. Poliarizacijos ploktumos sukimo kampo nustatymas
3.5.1. I darbo ataskaitoje 6 lentelje pateikt normuot eksperimentini duomen
apskaiiuokite viesos poliarizacijos ploktumos sukimo kamp , kur
slygoja atitinkama gliukozs arba fruktozs koncentracija tirpale:
w 0 ;
(6)
ia 0 kampas ties maksimalia normuota apvietos verte vandeniui (225, r.
6 lentel), w kampas ties maksimalia normuota apvietos verte gliukozei
arba fruktozei (r. 6 lentel); w ymi procentin js tirto gliukozs arba
fruktozs tirpalo koncentracij, w = 10, 20, 30, 40 %;
3.5.2. Grafikai pavaizduokite poliarizacijos ploktumos sukimo kampo
priklausomyb nuo mginio koncentracijos. Gautus rezultatus aproksimuokite
tiess lygtimi = kw . Raskite tiess polinkio koeficient k.
3.6. Neinomos koncentracijos gliukozs ir fruktozs tirpal optinio aktyvumo tyrimai
4 darbo uduotis. Optikai aktyvaus miinio koncentracijos nustatymas.
Duota. Neinomos koncentracijos tiriamasis mginys.
Nustatykite. Mginio koncentracij.

Darbo eiga
Atlikite mginio matavimus apraytus 2.3 darbo dalyje;
Atlikite rezultat normavim, aprayt ankstesnje darbo dalyje.
Nustatykite poliarizacijos ploktumos sukimo kamp, x;
Pagal gaut poliarizacijos ploktumos sukim (kairinis arba deininis sukimas)
atpainkite tiriamj mgin: gliukoz ar fruktoz?
3.6.5. Naudodamiesi turimu grafiku (9 pav.) bei jame pateikt rezultat tiesine
aproksimacija, nustatykite neinomojo tirpalo procentin koncentracij wx.
3.6.6. Naudodamiesi (2) formule, apskaiiuokite duoto neinomo tirpalo mass
koncentracij, kai gliukozs 583,9 nm20 = +52.6 [ ml g-1 cm-1], fruktozs 583,9
20
-1
-1
nm = -93[ ml g cm ]. iame eksperimente naudotas optinio kelio ilgis d = 2
dm.
3.6.7. Apskaiiuokite duoto neinomo tirpalo procentin koncentracij.
3.7. Gliukozs fruktozs miinio tyrimai.
3.6.1.
3.6.2.
3.6.3.
3.6.4.

Duota. inomos koncentracijos gliukozs ir fruktozs tirpalai (10%, 20%, 30%, 40%)
Nustatykite. Gliukozs ir fruktozs koncentracij santyk mginyje kuriam esant
poliarizacijos ploktuma nebus pasukama.
Teoriniai skaiiavimai pads pasirinkti pradines gliukozs ir fruktozs koncentracijas
miini gamybai. Gliukozs ir fruktozs miinio poliarizacijos ploktuma nebus pasukama kai:

Glu Fru

186

(7)

ir

0 Glu Cw / V Glu d 0 Fru Cw / V Fru d

(8)
ia Glu ir Fru atitinkamai ymi gliukoz ir fruktoz. Tada fruktozs ir gliukozs mass
koncentracij santykis tenkinantis (7) slyg apytiksliai yra:

C w / V Fru
C w / V Glu

0 Glu

0 Fru

1,76

(9)

Darbo eiga:
3.7.1. Vienodomis trio dalimis maiydami skirtingos procentins koncentracijos
w(%)=10 %, 20 %, 30 % ir 40 % gliukozs ir fruktozs tirpalus pasigaminkite
gliukozs- fruktozs miinius.
3.7.2. Atlikite gliukozs fruktozs miinio mginio matavimus taip kaip aprayta
2.3 darbo dalyje;
3.7.3. Atlikite rezultat normavim, kaip aprayta ankstesnje darbo dalyje.
3.7.4. Nustatykite poliarizacijos ploktumos sukimo kamp, x;
3.7.5. Jei |x 0| >5, pakeiskite atitinkamai gliukozs arba fruktozs koncentracij
mginyje ir pakartokite poliarizacijos ploktumos sukimo kampo matavimus.
3.7.6. Laikykite, kad poliarizacijos ploktuma nebus pasukama jei |x 0| 5.
3.8. Gliukozs ir fruktozs tirpal poliarizacijos ploktumos sukimo kampo teorinis
skaiiavimas (5 darbo uduotis)
Naudodamiesi (2) ir (5) formulmis, teorikai apskaiiuokite kamp, kuriuo poliarizacijos
ploktum pasuks duotos procentins koncentracijos gliukozs ir fruktozs tirpalai. Gautus
gliukozs ir fruktozs tirpal poliarizacijos ploktumos sukimo kamp skaiiavimo rezultatus
suraykite 6 lentel (stulpeliuose teorins verts) ir nubraiykite kalibravimo grafikus. Gautus
rezultatus aproksimuokite tiess lygtimi t = kc. Raskite tiess polinkio konstant k. Palyginkite
eksperimentinius rezultatus su teoriniais skaiiavimais ir paaikinkite galimas eksperimentini
rezultat nuokrypio nuo teorini skaiiavim prieastis.
3.9. Medaus optinio aktyvumo tyrimas (6 darbo uduotis).
Duota:

keli skirting ri medaus mginiai: pvz. miko, natrali piev, kultrini augal
(raps, griki), lipiaus; po 10 g kiekvienam mginiui;

distiliuotas vanduo.
Nustatykite:

viesos poliarizacijos ploktumos sukimo kamp medaus mginyje;

vertinkite gliukozs ir fruktozs koncentracij santyk medaus mginyje;

vertinkite, interpretuokite medaus kokyb (natralus medus; medus su cukraus

priedu), taip pat medaus kilm (ied; lipiaus).
3.9.1. Medaus tirpal gamyba

Itirpin 7,5 g medaus 30 g distiliuoto vandens pasigaminkite w = 20 % procentins

koncentracijos medaus tirpal (analogik tirpal gamyba aprayta 1.1.1. 1.1.4.
darbo dalyje).
3.9.2. Darbo stendo derinimas
Medus yra stipriai vies sklaidanti terp, todl patikrinkite, ar js pasigaminti medaus
mginiai yra optikai pralaids. viesos spindulys prajs pro 1 ir 2 poliarizatori ir kiuvet su
medumi turi patekti apvietos detektoriaus fotodiodin element. Jei per vis optinio kelio ilg
viesa bus stipriai sklaidoma, kiuvet prajs lazerio spindulys isifokusuos ir apvietos detektori
nepateks. Tokiu atveju mainkite medaus koncentracij mginyje skiesdami vandeniu tol, kol
apvietos detektorius gebs uregistruoti lazerio signal. I (2) formuls akivaizdu, kad majant
medaus koncentracijai mginyje, taip pat maja ir poliarizacijos ploktumos sukimo kampo vert.

187

Todl eksperimento metu stenkits ilaikyti kuo didesn pradin medaus mginio procentin
koncentracij bei maksimali detektoriaus apviet.
Darbo eiga:

viesai sklindant pro medaus mgin, atlikite apvietos priklausomybs nuo

poliarizatoriaus pasukimo kampo matavimus (r. 2.3 darbo dalies apra).
Eksperimento rezultatus atvaizduokite grafikai. Esant dideliems apvietos
skirtumams tarp mgini, y ayje naudokite logaritmin skal.
Atlikite rezultat normavim.
Eksperimento rezultatus atvaizduokite grafikai.
Nustatykite poliarizacijos ploktumos sukimo kamp, x;
Pagal viesos poliarizacijos ploktumos sukimo kamp vertinkite gliukozs ir
fruktozs koncentracij santyk medaus mginyje bei medaus kokyb.

188

Laboratorinio darbo
GLIUKOZS IR FRUKTOZS OPTINIO AKTYVUMO TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data .........................................................................
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad poliarizacijos ploktumos sukimo kampas priklauso nuo fruktozs ir gliukozs
........................................ tirpale. Gliukozs ir fruktozs ....................... skirtingo medaus
bandiniuose skiriasi priklausomai nuo medaus kilms ir kit veiksni.

Eksperimento rezultatai ir j analiz:

1.

Gliukozs ir fruktozs tirpal gamyba.

1.1. 1 lentelje pateikiama sausos (mediagos) gliukozs arba fruktozs mas ir distiliuoto
vandens tris, reikalingas atitinkamam procentins koncentracijos w tirpalui
pagaminti.
1 lentel
Gliukozs/ fruktozs mas ir distiliuoto vandens tris, reikalingas gliukozs/fruktozs
tirpalams pagaminti
w, %
Tirpinio (sausos mediagos) mas g
Tirpiklio (distiliuoto vandens) tris, ml
10
20
30
40
1.2. Apskaiiuotas mass koncentracijos cw/v vertes raykite 2 lentel.
2 lentel
Gliukozs ir fruktozs tirpal mass koncentracijos verts esant skirtingoms procentinms
koncentracijoms
w, %
cw/v (fruktozs), g/ml
cw/v (gliukozs), g/ml
10
20
30
40
1.3. Aparatros testavimas

189

3 lentel
Apvietos priklausomyb nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo.
Apvieta, lx
0%
10%
20%
30%
40%
(vanduo)
Gliukoz
Fruktoz
Glu.
Fru.
Glu.
Fru. Glu. Fru.
o

0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
55
60
65
70
75
80
85
90
.......
.......
355
360
2.

Rezultat analiz
2.1. Fruktozs optinio aktyvumo tyrimas (2 darbo uduotis);
2.1.1. Pagal turimus skirting koncentracij fruktozs tirpal poliarizatoriaus pasukimo
kampo duomenis braiomas grafikas (1 pav).

1 pav. Apvietos priklausomyb nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo, viesai sklindant pro vairi
koncentracij fruktozs tirpalus.

190

2.1.2. 3 lentelje, kiekviename stulpelyje pasiymkite maksimali apvietos vert.

Paaikinkite kodl yra registruojamas apvietos sumajimas didinant fruktozs
koncentracij mginyje?

2 pav. Normuoti fruktozs mgini apvietos rezultatai.

2.1.3. Prie normavim i kiekvienos imatuotos apvietos verts (3 lentels atskiruose

stulpeliuose) atimkite fonin apviet. Gautus rezultatus suraykite nauj
lentel (4 lentel).
4 lentel
Fonins apvietos eliminavimas. I 3 lentelje pateikt rezultat buvo atimta 100 lx fonin
(kambario) apvieta, uregistruota ijungus viesos altin.
o
Apvieta, lx
w
0%
10%
20%
30%
40%

(vanduo)
Gliukoz
Fruktoz
Glu.
Fru.
Glu.
Fru. Glu. Fru.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
55
60
....
360
2.1.4. Visus duomenis sunormuokite vienet ties maksimalia apvietos verte (2 pav.).
Tuo tikslu, 4 lentelje kiekviename atskirame duomen stulpelyje esanias visas

191

fruktozs apvietos vertes padalinkite i to stulpelio maksimalios apvietos

verts. Gautus rezultatus suraykite nauj lentel (5 lentel).
5 lentel
Normuoti gliukozs ir fruktozs apvietos rezultatai: apvietos priklausomyb nuo
poliarizatoriaus pasukimo kampo.
o
Apvieta, lx
w
0%
10%
20%
30%
40%

(vanduo)
Gliukoz
Fruktoz
Glu.
Fru.
Glu.
Fru. Glu. Fru.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
55
60
....
360
2.2. Gliukozs optinio aktyvumo tyrimas (3 darbo uduotis)
2.2.1. Pagal turimus duomenis nubrkite apvietos priklausomybs nuo
poliarizatoriaus pasukimo kampo grafik (3 pav.).
2.2.2. 3 duomen lentelje, kiekviename stulpelyje pasiymkite maksimali apvietos
vert. Nustatykite, ar vyksta apvietos sumajimas didinant gliukozs
koncentracij mginyje?

3 pav. Apvietos priklausomyb nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo, viesai sklindant pro vairi
koncentracij gliukozs tirpalus.

2.2.3. Prie normavim i kiekvienos imatuotos apvietos verts (3 lentels atskiruose

stulpeliuose) atimkite fonin apviet. Papildykite 4 lentel naujais duomenimis.

192

4 pav. Normuoti gliukozs mgini apvietos rezultatai.

2.2.4. Visus duomenis sunormuokite vienet ties maksimalia apvietos verte (4 pav.).
Tuo tikslu, 4 lentelje kiekviename atskirame duomen stulpelyje esanias visas
gliukozs apvietos vertes padalinkite i to stulpelio maksimalios apvietos
verts. Papildykite 5 lentel naujais duomenimis.
2.3. Poliarizacijos ploktumos sukimo kampo nustatymas
2.3.1. 6 lentel suraykite kamp n vertes atitinkanias maksimalias normuotos
apvietos vertes.

w, %

6 lentel
Poliarizacijos ploktumos sukimo kamp rodmenys.
w o
w o
o (fruktozei)
o (gliukozei)
(fruktozei) (gliukozei)
Eksperimentin Teorin Eksperimen- Teorin
vert
tin. vert
vert
vert

0 (vanduo)
10
20
30
40
2.3.2. Poliarizacijos ploktumos sukimo kampo priklausomyb nuo mginio
koncentracijos (5 pav.).

193

5 pav. Poliarizacijos ploktumos sukimo kampo priklausomyb nuo tirpalo koncentracijos.

Tiess polinkio koeficientas k .................................................................................

2.4. Neinomos koncentracijos gliukozs ir fruktozs tirpal optinio aktyvumo tyrimai (4
darbo uduotis)
2.4.1. Optikai aktyvaus miinio koncentracijos nustatymas.

Tiriamasis mginys yra ............................................................Tiriamojo tirpalo

procentin koncentracija yra ........................................................
Nustatykite:
2.4.2. Gliukozs fruktozs miinio tyrimai.

6 pav. Normuoti gliukozs-fruktozs miini apvietos rezultatai.

Poliarizacijos ploktuma nepasukama, kai gliukozs ir fruktozs koncentracij

santykis mginyje yra .............................................................................................

2.5. Gliukozs ir fruktozs tirpal poliarizacijos ploktumos sukimo kampo teorinis

skaiiavimas (5 darbo uduotis)

194

7 pav. Teorini ir eksperimentini veri palyginimas.

Teorikai apskaiiuotas ................................................................ procentins

koncentracijos gliukozs ir fruktozs tirpalo poliarizacijos ploktumos kampas
yra ...........................................................................................................................

Tiess polinkio konstanta k yra ...............................................................................

Eksperimentiniai rezultatai ir teoriniai skaiiavimai...............................................

.................................................................................................................................
.................................................................................................................................
2.6. Medaus optinio aktyvumo tyrimas (6 darbo uduotis).

8 pav. Apvietos priklausomyb nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo, viesai sklindant pro skirting ri
medaus mginius.

195

9 pav. Normuoti skirting ri medaus mgini apvietos rezultatai.

Ivados:

Padarykite ivad, kokia yra apvietos priklausomyb nuo poliarizacijos pasukimo

kampo.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie apvietos priklausomyb nuo fruktozs ir gliukozs

koncentracijos mginyje.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie poliarizacijos ploktumos sukimo kampo priklausomyb nuo

mginio koncentracijos.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad, kaip galima apskaiiuoti neinomo tirpalo procentin koncentracij

naudojantis poliarimetro parodymais.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad, kodl tiriamj mgini eksperimentins poliarizacijos ploktumos

sukimo kamp verts skyrsi/nesiskyr nuo teorini.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie tirt medaus mgini kilm ir gliukozs bei fruktozs
koncentracij santyk juose.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1.
Kokie junginiai yra optiniai
izomerai?
2.
Kokia
savybe
skiriasi
enantiomerai?
3.
Kaip vadinamas prietaisas,
skirtas tirpal optinio aktyvumo

196

Atsakymai

tyrimams?
4.
Kiek reiks paimti vandens ir
cukraus, norint paruoti 20 % 100 ml
tirpalo.
5.
Matematikai
parodykite
kokiu kampu pasuks poliarizacijos
ploktum invertuotas cukrus po
sacharozs
hidrolizs,
jeigu
gliukozs savitasis skis yra +52,5,
o fruktozs 92,0?
6. Koki tak tyrimui turi kiuvets
ilgis?

7. Kaip
yra
sunormuojami
poliarimetro
duomenys
ties
maksimalia apvietos verte?
8. kuri pus suks poliarizacijos
ploktum medus, kuriame yra
padidinta fruktozs koncentracija?
9.
Ar galima pagal medaus
poliarizacijos ploktumos sukimo
kampo vert daryti prielaid apie jo
kristalizacijos greit? Jei taip, tai
koki?

197

3.7.

SMLIO IR VANDENS SAVITJ ILUM PALYGINIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Ar mediaga greitai kaista ar atvsta, jei lyginame su kita mediaga jos aplinkoje, priklauso
nuo mediagos savitosios ilumos. Savitoji iluma yra mediagos savyb, kuri priklauso nuo
mediagos molekuli struktros ir fazs.
Mediagos, turinios stipri tarpmolekulin
trauk, turi didesn savitj ilum ir joms
reikia daugiau energijos, norint pakelti j
temperatr.
Vandeniui bdinga stipri tarpmolekulin
trauka (vandeniliniai ryiai), kurie suteikia jam
didel savitj ilum. Kad nutrkt,
vandeniliniai ryiai turi absorbuoti daug
energijos.
Vandenilinis ryys susidaro tarp
vandenilio atom, sudarani kovalentin polin
ry su kitu atomu, ir kitos mediagos polins
molekuls, turinios bent vien laisv elektron
por, nedalyvaujani jokiuose cheminiuose
ryiuose.
Kno savitoji iluma yra toks ilumos
kiekis, kur reikia suteikti 1 kg mediagos, kad
jos temperatra pakilt 1 K. Jos matavimo
1 pav. Cheminiai ryiai vandens molekulje: du
vandenilio atomai sudaro kovalentinius polinius
vienetai yra
. Danai savitoji savitoji iluma
yra ireikiama naudojant Celsijaus skal ir
matuojama
, o patogumo dlei, kartais
matuojama

arba

ryius su deguonimi. Vandenilinis ryys susidaro

tarp vandens molekuli: viena H2O molekul susijusi
su kitomis 4 molekulmis.

Vandens savitoji iluma, 4,186

, yra danai laikoma kaip savitas matas / vienetas, kalorija

Vandens savitoji iluma yra viena i didiausi tarp kit mediag. Skystam vandeniui
reikia daugiau ilumins energijos, norint pakelti jo temperatr lyginant beveik su bet kuria kita
mediaga. Skystas vanduo taip pat gali atiduoti daugiau ilumins energijos, negu daugelis kit
mediag, kad jo temperatra nukrist.
LABORATORINIO DARBO YPATUMAI
is darbas susideda i dviej dali. Pirmojoje darbo dalyje itirsite, kaip greitai suyla ir
kaip greitai atvsta tomis paiomis slygomis smlis ir vanduo. Gausite smlio ir vandens ilimo bei
vsimo grafikus, o i j surasite smlio ir vandens ilimo bei vsimo greii santykius.
Atlikdami antrj eksperimento dal, surasite smlio savitj ilum ir palyginsite j su vandens
savitja iluma. Padarysite ivadas apie tai, kaip skirtingos smlio ir vandens savitosios ilumos
takoja globalinius orus ir klimat.
Matavim duomenis rinksite ir j analiz atliksite GLXu (arba bet kuriuo kitu i js
laboratorijoje turim duomen kaupikliu) sujungtu su temperatros jutikliais.
EKSPERIMENTAS
! Eksperimentuodami laikykits saugaus darbo taisykli:

Plikomis rankomis nelieskite kart objekt

Saugokite elektros kabelius, kad jie nesusiliest su elektros plytele ar kitais kartais
objektais.

198

Eksperimento priemons:
I-ajai eksperimento daliai
Elektronins svarstykls (vienos visai
klasei) arba jgos jutikliai;
Duomen surinkimo ir kaupimo sistema
(GLX);
Temperatros jutikliai arba greito
reagavimo temperatros zondai 2 vnt.;
Chemins stiklins (2), 250 ml.;
Kaitinimo lempa (150 W);
Vanduo 200 ml (arba daugiau);
Smlis 200 g(arba daugiau).

II-ajai eksperimento daliai

Vanduo, 500 ml;
Chemin stiklin, 500 ml.(gali bti ir
kitas analogikas indas);
Stovas su reikmenimis ir gnybtais.
Kaitinamas padklas (elektrin plytel);
Stiklinis mgintuvlis, 18*250 mm,
didelis;
Kalorimetras arba suneriami izoliuoti
puodeliai (2 vnt.) ir dangtelis;
nypls;
Lazdel maiymui;
Apsauginiai akiniai arba saugos stiklai.

Darbo eiga:
I oji eksperimento dalis. Smlio ir vandens ilimovsinimo spartos / greiio radimas.
1.

Priemoni parengimas darbui:

1.1. Du temperatros jutiklius (zondus) junkite oninius GLXo temperatros lizdus.
1.2. Atverkite GLX grafin displj: HomeGraph (F1) Graphs (F4) Two
Measurements (4) OK. Atsivers koordinai ays, kaip 2 pav. Jutiklis, kur jungsite
pirm, grafike atsiras kaip Temperature (C), antrasis kaip Temperature2 (C).
Turkite tai galvoje ir nepamirkite, kuris matuos smlio, o kuris matuos vandens
temperatr. Nordami, galite abiej matavim temperatros ais pervadinti, kaip 2 a
pav.
1.3. Jgos jutikl junkite pirmj GLX jutikli lizd.Juo rasite smlio svor (jeigu neturite
svarstykli).
1.4. Surinkite rengin, kaip 3 pav. Lemp stove pritvirtinkite 2535 cm atstumu nuo ind
paviriaus.

2 pav. Jutiklis, kur jungsite pirm, grafike atsiras 2 a pav.. Temperatr ays Temperature1 ir
kaip Temperature (C), antrasis kaip Temperature2pervadintos,
atitinkamai:
Temperature2 (C) .
Temp.Smlio ir Temp.Vandens.

1.5. Jgos jutikl junkite pirmj GLX jutikli lizd.Juo rasite smlio svor (jeigu neturite
svarstykli).

199

1.6. Surinkite rengin, kaip 3 pav.

Lemp stove pritvirtinkite 2535
cm atstumu nuo ind paviriaus.
1.7. junkite lemp ir po ja suraskite
padtis, kuriose abu jutikliai
fiksuos vienod temperatr.
1.8. Svarstyklmis (*galima ir jgos
jutikliu)
atsverkite
vienod
smlio ir vandens mas ir
supilkite indus. (Jeigu turite
matavimo cilindr, vandens mas
galite nustatyti pagal vandens
tr.)
1.9. Vienodu atstumu nuo smlio ir
vandens paviriaus panerkite
temperatros zond galiukus. Jie
turi bti ne giliau kaip 5 cm nuo
paviriaus.
1.10. Kaitinimo lemp pastatykite taip,
kad vienodai kaitint abu indus.
*Jgos jutikliu rasite svor niutonais.
Pagal formul: m=P/g apskaiiuokite
mas.

3 pav. Du temperatros jutikliai / zondai jungti

oninius GLXo temperatros lizdus (T1 ir T2). Vieno
galiukas dedamas ind su smliu, antrojo ind su
vandeniu. Jgos jutiklis jungtas virutin GLXo
lizd.

Prielaida (I): Kaip manai, kuri mediaga ils greiiau vanduo ar smlis? Savo
numatym/prielaid su paaikinimu,kodl urayk laboratorinio darbo ataskaitos lape, nurodytoje
vietoje.
2.

Matavim procedros:
2.1. Spustelkite Start ir pradkite rinkti
duomenis. Po 30 sekundi junkite
kaitinimo lemp. Tskite matavim.
Stebkite besibrianius grafikus.
Jei
vaizdas
ekrane
maas,
spustelkite F1 / Auto Scale.
2.2. Po 15 minui ijunkite lemp ir
nusukite al. Tskite duomen
rinkim, kai smlis ir vanduo vsta.
2.3. Duomenis rinkite dar apie 15
minui ir tuomet baikite rinkti
duomenis, paspausdami Stop.
2.4. GLX grafiniame displjuje matysite
grafikus, panaius kaip 4 pav. 4 pav. Dviej mediag: smlio (virutinis) ir
vandens (apatinis), ilimo ir vsimo grafikai GLX
Virutinis grafikas rodo I-ojo grafiniame displjuje
temperatros jutiklio matuojam
temperatr Temperature (C) ms atveju smlio. Apatinis grafikas rodo II-ojo
temperatros jutiklio matuojam temperatr Temperature2 (C) vandens.
2.5. Gaut grafik nukopijuokite ir terpkite laboratorinio darbo ataskaitos lape, nurodytoje
vietoje (1 a pav.)
2.6. io matavimo duomen analiz atlikite pagal nuorodas ataskaitos lape.

200

II oji eksperimento dalis. Smlio savitoji iluma

1.

Priemoni parengimas darbui:

1.1. jungiamas arbatinis. Jame yla vanduo visoms tyrim atliksianioms grupms.
1.2. Kiekviena mokini grup pasveria apie 4050 g smlio. (Bendromis visai klasei
svarstyklmis arba kiekviena grup atskirai, naudojasi jgos jutikliu.) Smlio mas
msmlio rao ataskaitos lapo lentelje.
1.3. mgintuvl pila madaug pus viso smlio, deda temperatros jutikl taip, kad
galiukas bt ties smlio viduriu mgintuvlio sieneli atvilgiu ir atsargiai suberia
vis likus sml.
1.4. Mgintuvlis su smliu ir temperatros jutikliu (zondu) tvirtinamas stove.
1.5. Vl jungiamos svarstykls, pasirenkami mass matavimo vienetai (g). Vidinis
kalorimetro indas pastatomas ant svarstykli. Svarstykls nunulinamos.
1.6. Atsargiai, kad nebt aplietos svarstykls, vidin kalorimetro ind pilamas kambario
temperatros vanduo, stebint svarstykli rodmenis. pilama 6070 g. pilto
kalorimetr vandens mas mvandens raoma ataskaitos lapo lentelje.
1.7. vanden kalorimetre panardinamas antrasis temperatros jutiklis (zondas).
1.8. chemin stiklin ar kit ind pripilama i bendro arbatinio karto vandens. Indas
pastatomas ant kaitintuvo (5 pav.).

5 pav. Mgintuvlis su smliu kaitinamas kartame vandenyje. Vienas

temperatros zondas mgintuvlyje su smliu, antrasis kalorimetre su
kambario temperatros vandeniu.

1.9. Panardinkite mgintuvl su smliu ind su kartu vandeniu taip, kad smlis
mgintuvlyje bt emiau vandens lygio. Leiskite smliui kaisti. Tai truks madaug
56 minutes.
Prielaida (II): Kaip manai, smlio ar vandens savitoji iluma bus didesn? Savo
numatym/prielaid su paaikinimu,kodl urayk laboratorinio darbo ataskaitos lape, nurodytoje
vietoje.
2.

Matavim procedros

201

2.1. Spustelkite Start ir pradkite rinkti duomenis. Leiskite smliui kaisti. Tai truks
madaug 56 minutes. nyplmis sugriebkite mgintuvl su kaitusiu smliu ir
suberkite j kalorimetr su kambario temperatros vandeniu. Kartu turi kristi ir
temperatros zondas. Kalorimetr lengvai pasukiokite.
2.2. Po 56 minui spustelkite Stop ir baikite matuoti.
2.3. Kad parodytumte vis matavim, padidinkite grafik spusteldami F1 / Auto Scale.
GLX ekrane matysite grafikus, kaip 6 a pav., (6 b pav.).

6 a pav. Smliui kaitus (ms atveju iki 76,5C po

152 s
nuo tyrimo pradios), kaitintas smlis
suberiamas kalorimetre esant vanden. Sumaniuoju
rankiu (Smart Tool) smlio temperatros grafike
(tamsesnysis grafikas) paymta aukiausia kaitusio
smlio temperatra. viesesnysis grafikas rodo
kalorimetre esanio vandens temperatros kitimo
eig.

6 b pav. Matavimas tsiamas tol, kol kalorimetre su

smlio ir vandens miiniu nusistovi temperatra.
Temperatrai nusistovjus, baigiamas matavimas.
Tamsesnis grafikas smlio temperatros kitimo
grafikas, viesesnis vandens.

2.4. Gaut grafik nukopijuokite ir terpkite laboratorinio darbo ataskaitos lape, nurodytoje
vietoje (2 a pav.).
2.5. io matavimo duomen analiz atlikite pagal nuorodas ataskaitos lape. Duomenis
suraykite lentel. Raskite smlio savitj ilum. Padarykite ivadas ir atsakykite
klausimus.

202

Laboratorinio darbo
SMLIO IR VANDENS SAVITJ ILUM PALYGINIMAS
Ataskaitos lapas
Data .
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
I oji eksperimento dalis. Smlio ir vandens ilimovsinimo spartos / greiio radimas.
Hipotez:
Tikrinama prielaida, kad ...........................................ils greiiau negu ................................ir
atvs greiiau negu ....................................................................................................................
1.

ioje vietoje terpkite smlio ir vandens ilimo-vsimo grafik (1 a pav.).

1 a pav. Smlio ir vandens ilimo-vsimo grafikas

1.1. I ranki (Tools) meniu pasirinkite skirtumo rank (Delta Tool) ir smlio grafike
pasirinkite srit, kurioje jis ilo.
1.2. Eksperimentinius smlio ilimo takus aproksimuokite tiese: i ranki (Tools) meniu
pasirinkite aproksimavimo tiese rank (Linear Fit) ir patvirtinkite pasirinkim. Urae
po grafikais matysite smlio ilimo spart. Uraykite j:
Smlio ilimo sparta: v()smlio=.............................................................................................
1.3. Pasirinkite smlio vsimo srit ir analogikai raskite smlio vsimo spart. Uraykite
j:
Smlio vsimo sparta: v(v)smlio =..........................................................................................
1.4. Aukiau aprayt duomen analizs procedr pakartokite iekodami vandens ilimo
ir vsimo spartos.
Vandens ilimo sparta: v()vandens =........................................................................................
Vandens vsimo sparta: v(v)vandens =......................................................................................
1.5. Apskaiiuokite smlio ir vandens ilimo spart/greii santyk, N:
N = ...................................................................................................................................
1.6. Apskaiiuokite smlio ir vandens vsimo spart/greii santyk, Nv:
Nv = ..................................................................................................................................
Remdamiesi tyrimo duomenimis padarykite ivadas ir atsakykite klausimus.

203

Ivados:

Lygindami smlio ir vandens ilimo ir vsimo spartas / greiius, padarykite ivad:

kurios mediagos ilimo sparta yra didesn, kurios maesn?..........................................
................................................................................................................................................................
kurios mediagos vsimo sparta yra didesn, kurios maesn? .......................................
................................................................................................................................................................

Palygin ilimo ir vsimo spart (greii) santykius smliui ir vandeniui, padarykite

prielaid, k ie santykiai galt byloti / sakyti apie smlio savitj ilum lyginant su
vandens savitja iluma?...................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI (I)
Klausimai
1.
K reikia tiess krypties koeficientas
smlio (arba vandens ) ilimo grafike?
2.
K reikia tiess krypties koeficientas
smlio (arba vandens ) vsimo grafike?
3.
Kas iame tyrime buvo nepriklausomas
kintamasis ir kas buvo priklausomas
kintamasis? Kok faktori laikte pastoviu?

Atsakymai

4.
Kaip vardytumte ilumos perdavimo
bd i kaitusios lempos smliui ir vandeniui
iame tyrime?
II oji eksperimento dalis. Smlio savitoji iluma
Hipotez:
Tikrinama prielaida, kad, lyginant smlio ir vandens savitsias ilumas, didesn turt bti
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
ioje vietoje terpkite smlio ir vandens temperatros kitimo grafikus (2 a pav.).

2 a pav. smlio ir vandens temperatros kitimo grafikai

1.

I ranki (Tools) meniu pasirinkite skirtumo rank (Delta Tool). iuo rankiu raskite:
1.1. kaitinto smlio pradin, aukiausi temperatr,
1.2. Pradin vandens temperatr ir

204

2.
3.

1.3. Nusistovjusi smlio ir vandens miinio temperatr.

Rastas temperatr vertes suraykite lentel.
I ranki (Tools) meniu pasirinkite skirtumo rank (Delta Tool). iuo rankiu raskite:
3.1. Keliais laipsniais atvso vanden supiltas kartas smlis.
3.2. Keliais laipsniais pakilo vandens temperatra, supylus j kart sml.
1 lentel
Duomen lentel
m, g

Tpradin,
C

T ,
C

Tgalutin,
C

ilumin kiekis
Q gautas arba
atiduotas, J

Savitoji iluma
c,

Vanduo
Smlis
3.3. Pagal formul:
raskite vandens energijos pokyt (Qv). Parodykite, kaip
skaiiavote.
Qv ...............................................................................................................................................
3.4. Raskite smlio savitj ilum:
csmlio = Qsmlio/(msmlio Tsmlio).
Kadangi Qsmlio = Qvandens, tai
csmlio= Qvandens /(msmlio Tsmlio)= .........................................................................................................
cSmlio =.........................................................................
Smlio savitj ilum

paverskite

c Smlio =.......................................................................
IVADOS

Padarykite ivad, ar js atliktas tyrimas patvirtino ar atmet js padaryt prielaid

/hipotez/ ..........................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Remdamiesi savo tyrimo duomenimis, padarykite ivad, smlio ar vandens mass

vieneto temperatrai pakelti vienu laipsniu reiks daugiau ilumins energijos? Kiek
kart? ................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI
Klausimai
1.
Nusakykite mediagos savitj ilum?
2.
Kaip apskaiiuojamas ilumos kiekis,
kurio reikia knui suildyti?
3.
Kaip energijos tverms dsn taikte io
tyrimo metu?

205

Atsakymai

4.
Teigdamas, kad duomenys, gauti tiriant
sml, apskritai tinka ir visai sausumai, atsakyk,
kaip smlio savitoji iluma, palyginti su vandens
savitja iluma, takoja skirting sausumos ir
vandens ilim?
5.
Paaikink, kaip pakankamai dideli
vandens kiekiai lemia orus? Pateik pavyzdi.

6.
Jeigu vanduo turi labai didel savitj
ilum, kuris i emiau pateikt atsakym yra
teisingas?
a)
Vanduo staiga / labai greitai
atvsta
b)
Vanduo ilieka iltas gana ilg
laiko tarp
c)
Oras, aplinkoje netoli vandens,
nakties metu yra iltesnis, negu
oras sausumos aplinkoje.
d)
Reikia daug energijos vandeniui
suildyti
7.
Kurioms mediagoms, su didele ar su
maa savitja iluma reikia daugiau ilumos,
kad vienodai pakelti1 g (1 kg) temperatr?
8.

Vandens savitoji iluma yra didel, nes...

9.
Ivardinkite cheminius ryius, kuriais
element atomai jungiasi tarpusavyje.

10.

Apibdinkite vandenilin ry.

11.
Kokias mediag fizikines
slygoja vandenilinis ryys?

savybes

12.
Didel vandens savitoji iluma lyginant
su sausumos / smlio, slygoja

206

3.8.

SPEKTROSKOPINIS CHLOROFILO NUSTATYMAS AUGAL

EKSTRAKTUOSE

-1

(x10 ), cm M

-1

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Chlorofilas yra alias pigmentas, randamas augal ir dumbli chloroplastuose bei
cianobakterijose. Fotosintezs metu chlorofilas sugeria sauls spinduli energij ir paveria j
chemine energija. Tokiu bdu i anglies dioksido ir vandens gaminami angliavandeniliai, pvz.,
cukrus. Kaip alutinis produktas, sukuriamas deguonis. Augal lapuose yra dviej tip chlorofilo:
chlorofilas a C55H72MgN4O5 (aliai melsvo atspalvio), kurio struktrin formul parodyta 1 a
paveiksle, ir chlorofilas b C55H70MgN4O6 (aliai gelsvo atspalvio), kurio struktrin formul
parodyta 1 b paveiksle.
Nors chlorofil struktra yra labai sudtinga, vis dlto nesunku pastebti, kad pagrindinis j
struktrinis vienetas yra pirolas. Tarpusavyje sujungti keturi pirolo iedai (I, II, III, IV ) ir magnio
atomas sudaro kiekvienos chlorofilo molekuls branduol porfirino ied.
Pagrindinis biologiniu poiriu yra
180
chlorofilas a, kurio turi visi fotosintez
Chlorofilas a
453
160
Chlorofilas b
vykdantys organizmai, o pagalbinio chlorofilo b
140
augaluose yra 35 kartus maiau.
427
120
Chlorofilo molekuls geriausiai sugeria
100
mlyn ( = 400-470 nm) bei raudon ( = 620660
700 nm) vies (2 pav.). alios viesos
80
406
642
chlorofilas nesugeria, todl augalai mums
60
atrodo ali.
40
I sugerties spektr galima kokybikai
20
nustatyti, kurio tipo chlorofilas vyrauja augale.
0
Raudonuosius spindulius iek tiek intensyviau
400
500
600
700
sugeria chlorofilas a, mlynuosius chlorofilas
, nm
b. Mlynojoje spektro srityje chlorofil
sugerties spektrai persikloja su kit augalini
pigment, pvz., karotenoid, sugerties spektru, 2 pav. Chlorofilo a ir chlorofilo b tirpal
todl chlorofil a ir b atskyrimui patogiau dietileteryje sugerties spektrai. molinis sugerties
naudoti raudonj spektro srit. Kaip matyti i 2 koeficientas, parodantis chlorofilo molekuls
paveiksle
pateikt
spektr,
dietileteryje gebjim sugerti skirting bangos ilgi () vies.
itirpinto chlorofilo a sugerties maksimumas Paveikslo apaioje patektas elektromagnetini
raudonojoje spektro srityje yra ties 660 nm, o bang spalv spektras.
chlorofilo b ties 642 nm.
Chlorofilas vandenyje netirpsta, o veikiamas armais ar rgtimis greitai suyra, todl
chlorofilo iskyrimui i augal geriausia naudoti organinius tirpiklius, pvz., aceton, metanol,
etanol, dietileter, chloroform (trichlormetan). Priklausomai nuo naudojamo tirpiklio, keiiasi
chlorofilo a ir b sugerties juost maksimum padtys (max) bei moliniai sugerties koeficientai, kai
max (1 lentel).
1 lentel

Tirpiklio taka chlorofilo a ir b sugeriai ilgabangje spektrinje srityje

Chlorofilas a,
10-3, M-1 cm-1

Tirpiklis

max1 nm

Metanolis

665

665 = 71,4

652 = 31,7

652

652 = 38,6

665 = 20,2

Dietileteris

660

660 = 85,3

642 = 14,8

642

642 = 57,0

660 = 5,1

Acetonas

663

663 = 73,3

645 = 15,0

645

645 = 41,4

663 = 8,4

207

max2 nm

Chlorofilas b
10-3, M-1 cm-1

Chlorofilui augal lap ekstraktuose nustatyti naudojamas fizikinis metodas sugerties

spektroskopija. viesai sklindant nevisikai skaidria mediaga, maja jos intensyvumas ir keiiasi
spektrin sudtis. Jei vis bangos ilgi viesa sugeriama vienodai, tai tokia sugertis vadinama
paprastja. Paprastoji sugertis nekeiia viesos spektrins sudties, taiau keiia jos intensyvum,
kuris, sklindant mediaga, palaispsniui maja. Jei skirtingo bangos ilgio viesa sugeriama
skirtingai, tada sugertis vadinama atrankija. Atrankioji sugertis keiia viesos spektrin sudt.
Taip yra todl, kad mediagos atomai ir molekuls nevienodai sugeria skirtingo bangos ilgio vies.
Dl atrankiosios sugerties balta viesa, prajusi per mediagos sluoksn, tampa spalvota. Ityr per
mediag prajusios viesos spektrin sudt, galime nustatyti, kokie atomai ir molekuls sudaro
mediag, kokie procesai vyksta mediagoje. Toks tyrimo metodas vadinamas optine
spektroskopija.
Pagrindin viesos sugert apraant dsn 1729 m. eksperimentikai nustat prancz
mokslininkas P. Bugeras, o teorikai 1760 m. pagrind vokiei mokslininkas J. Lambertas. Pagal
dsn viesos intensyvumo sumajimas, perjus jai per be galo plon mediagos sluoksn, yra
tiesiog proporcingas to sluoksnio storiui ir kritusios sluoksn viesos intensyvumui. Kai
mediagos sluoksnio storis l nra be galo plonas, tada pagal Bugero ir Lamberto dsn prajusios
per mediagos sluoksn viesos intensyvumas yra:
(1)
ia I yra prajusios per mediag viesos intensyvumas, kai kritusios viesos intensyvumas buvo I0,
e yra natrinio logaritmo pagrindas, viesos bangos ilgis. Proporcingumo koeficientas
yra
vadinamas monochromatiniu sugerties koeficientu. Jo matavimo vienetas
arba
.
priklauso nuo viesos bangos ilgio, mediagos sudties ir sugeriani vies atom ir molekuli
koncentracijos. Kadangi is koeficientas priklauso nuo viesos bangos ilgio, skirting bangos ilgi
viesa sugeriama nevienodai. Grafikai pateikiama i priklausomyb vadinama sugerties spektru,
kuris suteikia informacij apie mediagos sandar ir bsen.
Mokslininkas A. Beras 1852 m. tyrindamas viesos sugert tirpaluose pastebjo, kad
silpnj elektrolit tirpal monochromatins viesos sugerties koeficientas yra tiesiog proporcingas
tirpalo koncentracijai:
(2)
ia c yra tirpalo koncentracija, molekulinis sugerties koeficientas. Sujung formules (1) ir (2),
gauname jungtin Bugero, Lamberto ir Bero dsn:
(3)
Sugerties koeficientas
nustatomas i formuls (1), imatavus mediagos sluoksnio stor l
ir per mediag prajusios ir kritusios viesos intensyvum santyk, vadinam mediagos sluoksnio
pralaidumo faktoriumi:
.
(4)
Daniausiai pralaidumo faktorius ireikiamas procentais. Atvirkio dydio pralaidumo
faktoriui deimtainis logaritmas yra vadinamas mediagos sluoksnio optiniu tankiu:
.
Matyti, kad optinis tankis yra tiesiog proporcingas sugerties koeficientui.

208

(5)

5 lygt yra nepatogu naudoti kokybiniams koncentracijos skaiiavimams, todl, atlik

matematinius pertvarkymus ir koncentracijos matavimo vienetais pasirink mol/l (M), gausime lygt
optiniam tankiui A skaiiuoti:
;
(6)
ia - molinis sugerties koeficientas [l / (mol cm)] arba [M-1 cm-1].
Optinis tankis yra adityvus dydis: dviej tirpal miinio optinis tankis lygus kiekvieno
tirpalo optini tanki sumai:
(7)
.
Kadangi chlorofil sugerties spektrai skiriasi savo forma ir sugerties maksimum padtimis,
naudojant (6) ir (7) formules galima kiekybikai nustatyti chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracijas
augal lap ekstraktuose. vertin chlorofil miinio optin tank A ties dviem skirtingais bang
ilgiais ir , galime urayti lygi sistem:
,

(8)
.

Isprend lygi sistem (8), sudarome lygtis (9 ir 10) tirpalo sudtyje esani komponeni
koncentracij ir skaiiavimui.
(9)

(10)

Nordami utikrinti didesn tikslum

ir
turtume parinkti tokius, kuriems esant
chlorofil a ir b miin sudarani molekuli sugertis skirtsi labiausiai.
Kitaip, paprasiau chlorofilo koncentracij c [g/ml] galima apskaiiuoti naudojantis
Lichtentaler ir Wellburn formulmis, pateiktomis 2 lentelje:
2 lentel
Formuls, naudojamos chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracijoms skaiiuoti

Tirpiklis
Metanolis
Dietileteris
Acetonas

Chlorofilas a
ca = 15,65 A666 7,340 A653 (11)
ca = 10,05 A662 0,766 A644 (13)
ca = 11,75 A662 2,350 A645 (15)

Chlorofilas b
cb = 27,05 A653 11,21 A666 (12)
cb = 16,37 A644 3,140 A662 (14)
cb = 18,61 A645 3,960 A662 (16)

Prietaisas, skirtas viesos spektrams registruoti, vadinamas spektrometru. Standartinio

spektrometro, skirto pralaidumo spektrams tirti, optin schema pavaizduota 3 paveiksle. Pagrindinai
tokio spektrometro komponentai yra ie: plataus spektro viesos altinis, monochromatorius,
kiuvet su tiriamu tirpalu ir viesos intensyvumo detektorius. Monochromatorius yra skirtas i
plataus viesos altinio spektro iskirti reikiamo bangos ilgio vies, kuri per galin ply
nukreipiama tiriam bandin. Pagrindinis monochromatoriaus elementas yra prizm arba
difrakcin gardel, kuri iskleidia balt vies spektr. Sukant prizm (difrakcin gardel) galima
ijimo ply nukreipti reikiamo bangos ilgio baltos viesos spektro dal. Krintanios kiuvet ir
prajusios per kiuvet viesos intensyvumas, kurio vert rodoma prietaiso ekrane arba su prietaisu
sujungtame kompiuteryje, registruojamas detektoriumi. 3 paveiksle parodytu spektrometru
kiekvienu laiko momentu registruojamas tik vieno bangos ilgio viesos intensyvumas. Norint

209

uregistruoti vis prajusios viesos spektr, reikia keisti i monochromatoriaus ieinanios viesos
bangos ilg ir atlikti matavimus i eils keletui bangos ilgi. Spektrometruose, kuriuose detektorius
yra fotodiod liniuot, visas spektras registruojamas i karto, kadangi detektoriaus atskirus
elementus patenka tiriamos viesos spektro skirtingo bangos ilgio viesa. Spektrometro su diod
liniuote optin schema pavaizduota 4 paveiksle.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Naudojant sugerties spektroskopijos metodik atlikti augal ekstrakt
kiekybin ir kokybin spektrometrin analiz.
Eksperimento tikslas nustatyti chlorofilo (a ir b) koncentracij augal ekstraktuose.
Eksperimento mediagos ir priemons:

Xplorer GLX;

UV-VIS spektrofotometras Ocean Optics Red Tide USB 650;

1 cm optinio kelio ilgio kiuvets (jei dirbama su acetoniniais augal ekstraktais

naudojamos stiklins kiuvets, jei su etanoliniais plastikins);

ali augalai;

Smulkintuvas arba peilis;

Analizins svarstykls

70% etanolio tirpalas;

Grstuv;

25 ml stiklins ar kiti indai tirpalui laikyti (jei dirbama su acetoniniais augal

ekstraktais naudojami stikliniai indai, jei su etanoliniais plastikiniai);

Matavimo cilindras;

Piltuvliai;

Filtravimo popierius;

Maistin plvel arba parafilmas.

Darbo eiga
Darbo uduotys
1.
Paruoti augal ekstraktus.
2.
sisavinti darbo su Xplorer GLX metodik.
3.
Savarankikai surinkti sugerties spektro matavimo aparatros schem.
4.
sisavinti darbo su Ocean Optics Red Tide USB 650 sugerties spektrometru metodik.
5.
Imatuoti augal ekstrakt sugerties spektrus.
6.
Augal ekstrakt sugerties spektruose identifikuoti chlorofilo sugerties juostas UVregimojoje ir raudonokoje spektrinje srityje.
7.
Atpainti chlorofilo a ir chlorofilo b sugerties spektrus.
8.
Gebti grafikai atvaizduoti duomenis (mginio optinio tankio priklausomyb nuo
viesos bangos ilgio) bei i grafiko vertinti tiriamojo dydio skaitines vertes;
9.
Teorikai apskaiiuoti chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracij mginyje (gebti
sudaryti ir isprsti dviej lygi sistem su dviem neinomaisiais).
10. vertinti, interpretuoti kurie tirti augalai turi daugiausiai chlorofilo o kurie maiausiai.
Matavim procedros:
1.
Chlorofilo mgini paruoimas.
1.1. sigyti ali augal / surinkti alius augalus, kuriuos tirsime. Tai gali bti medi lapai
ar spygliai, kambarini gli lapai, diovinti lapai, arbatols ir pan.
1.2. Augal mas susmulkinti smulkintuvu ar smulkiai supjaustyti peiliu.
1.3. Pasverti 2 g smulkintos augal mass (5 pav.).

210

5 pav. Susmulkinti diovinti augalai.

6 pav. Tirpalo filtravimas.

1.4. Mgin perkelti grstuv ir dar kart sutrinti, kol pasidarys vienalyt alia mas. Kad
lengviau susitrint, galima naudoti var sml (510 % mginio trio).
1.5. Mgin supilti 25 ml stiklin, kurioje bandin ekstrahuosime 70 % etanoliu. Galima
naudoti ir kitus tirpiklius. Naudojant aceton, reikia imti stiklin ind, nes acetonas
tirpdo kai kuriuos plastikus.
1.6. Matavimo cilindru pamatuoti 20 ml etanolio ir j pilti stiklin ant susmulkintos
augalins aliavos.
1.7. Supurtyti ir palaikyti vien par (kartais papurtant), kad etanolis ekstrahuot
(itraukt) chlorofil i augalins aliavos.
1.8. Po paros atliekamas filtravimas, t.
y. augalin aliava atskiriama nuo
E
tirpalo. Filtravimui paruoiama
kita stiklin, kuri statomas
D
piltuvlis su filtriniu popieriumi (6
A
C
pav.), sudrkintu ekstrahavimui
naudotu tirpikliu. paruot
filtravimui stiklin su piltuvliu
B
pilamas tirpalas su augaline
aliava. Norint darb pagreitinti,
stiklin su ekstrahuojama augaline
aliava galima laikyti 3 val. inde 7 pav. Sugerties spektro matavimo aparatros
su vandeniu, kurio temperatra yra schema. A) Xplorer GLX; B) spektrometras Ocean
40 0C.
Optics Red Tide USB 650; C) integruotas viesos
1.9. Gaut skaidr tirpal praskiesti 5 altinis; D) plastikin kiuvet; E) USB laidas
kartus etanoliu: kit ind pilti 1 spektrometro prijungimui prie GLX.
ml tirpalo ir 4 ml acetono. Skiesti
reikia tiek, kad spektrometru pamatuoto optinio tankio A verts bt tarp 0,1 ir 1,2.
Kuo alesn tirpalo spalva, tuo daugiau reikia skiesti. Tirpal skiediant 10 kart,
pilama 1 ml tirpalo ir 9 ml tirpiklio (etanolio): 10 ml / 1ml 10 kart. Skiediant 20
kart, sumaiomas 1 ml tirpalo ir 19 ml tirpiklio: 20 ml / 1 ml 20 kart. Skiediant 7

211

kartus, maioma 1 ml tirpalo ir 6 ml tirpiklio: 7 ml / 1 ml 7 kartai. Taupant

reagentus, tirpalo ir tirpiklio tr galima sumainti 2 kartus, skiedimas ilieka toks pat,
pvz., skiediant 20 kart, maioma 0,5 ml tirpalo ir 9,5 ml tirpiklio: 10 ml / 0,5 ml
20 kart.
2.

Aparatros sujungimas ir testavimas

2.1. Sujunkite aparatr, kaip pavaizduota 7 paveiksle: junkite GLX paspausdami
mygtuk prietaiso deinje, apaioje. USB laidu prijunkite spektrometr prie GLX.
Prijunkite maitinimo blok, kai GLX programa aptinka Ocean Optics spektrometr.
2.2. GLX reikalauja specialios licencijos darbui su Ocean Optics spektrometru. Pirm kart

8 pav. Spektrometro instaliavimo langas.

9 pav. Spektrometro Analysis Configuration reimas.

diegus licenzij, jos diegti kiekvien kart dirbant su spektrometru nereikia.

Licenzija, rayta USB atmintinje, pateikiama kartu su spektrometru. Licenzijos
diegimas: USB atmintin, kurioje raytas licenzijos failas, prijunkite prie GLX;
ekrane pasirodys uraas There is 1 license available for 'Ocean Optics Spectrometer.
Would you like to add a license to this GLX?. Sutikdami spauskite
. Ekrane
atsiras inut: Successfully added license for Ocean Optics Spectrometer. Dar kart
paspauskite
.
Prijungus spektrometr, siiebia viesos altinis ir atsiranda instaliavimo langas
(Ocean Optics Initializing...) (8 pav.). GLX spektrometr atpasta automatikai. Po
keli sekundi spektrometras paruotas darbui.
2.3. GLX ekrane atsiranda spektrometro Analysis Configuration reimas (9 pav.).
2.4. Paspauskite varnel (
) kai paymta Integaration time ir nustatykite 15 ms.
Paspaudus varnel dar kart, reikm ufiksuojama.
2.5. Paspauskite varnel kai paymta Average, ir nustatykite 5.
2.6. Rodykle dein (
) nueikite lempa (Lamp).
2.7. Varnele nustatykite, kad pirmose dviejose eilutse parodytos lempos bt jungtos
(ON).
2.8. spektroskopo ang dkite juod kiuvet ir paspauskite mygtuk F1 (Save dark)
(Pav. 9).

212

2.9. pilkite matavimo kiuvet 1 ml tirpiklio (70 % etanolio). Reikia pilti tokio tirpiklio,
kuriuo buvo upilta augalin
b a
aliava.
2.10. Iimkite juod kiuvet ir dkite
Kiuvet
kiuvet su etanoliu. Kiuvet reikia
dti taip, kad skaidri sienel bt
atkreipta lemp (Pav. 10). iuo
atveju viesos kelio ilgis l yra
lygus 1 cm. Jei kiuvet dtumte
ploktuma a atgrta lemp, l bus
lygus 0.5 cm. Atitinkamai gaut
optinio tankio vert reiks
padauginti i 2.
2.11. Paspauskite F2 (Save ref) (Pav. 9).
2.12. Paspauskite
F4
(Close)
ir
10 pav. Kiuvets padtis spektrometre.
udarysite lang.
2.13. Paspaudus F4, atsidaro Time aquisition langas.
2.14. Mygtukais F1 ir F2 sukalibravote spektroskop. Jei matavim metu signalo nra ar
ikilo kita problema, spauskite
(Clear Scan) kad visk ivalytumte. Kalibruokite
i naujo.
2.15. Darbo metu nordami dar kart patekti spektrometro Analysis Configuration reim:
Spauskite
, atsiras Grafinio atvaizdavimo langas. Spauskite
atidaryti
rankiai (Tools) meniu. Naudodami rodyklinius klavius eikite emyn ir pasirinkite
Spectrum Analysis Config ir spauskite varnel
.
3.

Mgini spektro matavimas

3.10. Paspaudus F4, automatikai atsiranda Graph screen atvaizdavimo langas. Tai
pagrindinis js darbo langas, kuriame galsite matuoti tirpal sugerties ir pralaidumo
spektrus.
3.10. Du kartus paspauskite varnel
ir rodykli pagalba nustatykite, kad y ayje rodyt
absorbcij (Absorbance) (Pav. 11).
3.10. Spauskite
, ir bus matuojamas spektras.
3.10. Dar kart spauskite
, kad
sustabdytumte matavim.
3.10. Nordami ididinti dominani
spektro dal (400700 nm),
spauskite
F2
(Scale/Move).
Rodyklmis
spektr
ididinkite.
3.10. Nordami reikiam spektro dal
pastumti ekrano vidur, antr
kart spauskite F2 ir rodyklmis
spektr pastumkite, kur reikia.
3.10. Paspauskite F3 (Tools) ir isirink
Smart tools, paspauskite varnel

11 pav. Matavim reimo grafinis langas.

. Atsiras rutuliukas, rodantis x ir y vertes. Rodyklmis

nueikite ant
dominanio spektro smails (tarkime, 660 nm), ir ekrane matysite optinio tankio vert
(iuo atveju chlorofilo A absorbcija).

213

3.10. Rodyklmis nueikite ant kitos smails (tarkime, 550 nm) ir taip pat matysite
absorbcijos vert (iuo atveju chlorofilo B absorbcija).
3.10. Vertes suraykite lentel (3 lentel).
3.10. Imatuota sugertis A (matuojama optinio tankio vienetais) turi neviryti 1.2. Jei yra
daugiau, mgin reikia skiesti. Tarkime, gavome kad A yra 3. Mgin reiks skiesti 3
kartus: paimti 1 dal turimo mginio ir j pilti 2 dalis tirpiklio (etanolio).
Rezultat analiz
4.1. Darbo ataskaitos Grafike Nr. 2 pateikite vis js imatuot augal ekstrakt optinio
tankio (D) priklausomybs nuo viesos bangos ilgo () grafikus 380 720 nm
spektrinje srityje (r. 12 pav. pavyzd).
429
0.6

D, optinio tankio vienetai

4.

Klevas
Beras
Egl
Liepa

406

Juka
Pipirmt
Ugniaol
Melisa

452
0.4

0.2

0.0
400

500

600

700

,nm

12 pav. Augal ekstrakt sugerties spektrai

4.2. Darbo ataskaitoje apraykite Grafik Nr.2. pagal emiau pateikt pavyzd:
Augal ekstrakt spektrai pasiymjo plaiomis sugerties juostomis mlynojoje ir
raudonojoje spektrinje srityje. Vis itirt augal ekstrakt spektruose galima iskirti
sugerties juostas, bdingas chlorofilui a ir chlorofilui b. Chlorofilas ...... ir chlorofilas
..... intensyviausiai sugr viesos spindulius mlynojoje spektrinje srityje, j
sugerties smails lokalizuotos ties 429 nm ir 452 nm atitinkamai. UV ir mlynojoje
spektrinje srityje, ................. ..................... nm esanti chorofil sugertis persikloja
su kit augaluose esani pigment, pvz., .......................................................................
sugertimi. Tai apsunkina spektrini duomen interpretavim. Todl toliau darbe
nagrinjome augal ekstrakt sugert tik raudonojoje spektrinje srityje (600 .......
nm). (Vietoj daugtaki raykite trkstamus dydius ir terminus).
4.3. Darbo ataskaitos Grafike Nr. 3 pateikite vis js imatuot augal ekstrakt optinio
tankio (D) priklausomybs nuo viesos bangos ilgo () grafikus 600 700 nm
spektrinje srityje.
4.4. Darbo ataskaitoje apraykite Grafik Nr.3. pagal emiau pateikt pavyzd, o taip pat
naudodami informacij pateikt darbo aprao 2 pav:

214

I sugerties spektr nustatme, kad daugumos tirt mgini sugerties spektro smail
yra ties ................. ................ nm. Tai reikia, kad mintuose augaluose yra ymiai
daugiau chlorofilo ................. nei chlorofilo ................ kurio sugerties smail yra ties
................ nm.
4.5. Darbo ataskaitos 2 lentelje raykite
Kiekvieno itirto augalo tiksl pavadinim;
Kiek kart praskiedte pradin augalo ekstrakt iki jo sugerties matavimo;
4.5.1. I Grafiko Nr.2 ir Grafiko Nr.3 darbo ataskaitos 2 lentel raykite:
*Kiekvieno itirto augalo ekstrakto sugerties spektro maksimum vertes UVregimojoje bei raudonojoje spektrinje srityje;
**Optinio tankio vert ties kiekvienu sugerties maksimumu.
4.6. Naudodamiesi darbo aprao 2 lentelje pateiktomis formulmis bei darbo ataskaitos 2
lentelje esaniais eksperimentiniais duomenimis raskite chlorofilo a ir b
koncentracijas. Jei naudojote etanol, skaiiavimams naudokite darbo aprao 2
lentelje pateiktas formules (11) ir (12).
4.6.1. Gautas chlorofilo koncentracijos vertes dauginkite i skiedim skaiiaus.
Gavote chlorofilo a ir b koncentracijas.
4.6.2. Darbo ataskaitoje pateikite visus chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracij
skaiiavimus.

215

Laboratorinio darbo
SPEKTROSKOPINIS CHLOROFILO NUSTATYMAS AUGAL
EKSTRAKTUOSE
Ataskaitos lapas
Data ..............................................................
Pavard, vardas ......................................................................................................................................
Partneriai ................................................................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad ............................... koncentracija skirting augal ekstraktuose yra
.......................................... Tos paios ries augalo ekstraktuose ..................................
koncentracija yra .................................................. kai augalas yra alias ir kai sudivs (pagelts /
nuvyts). Chlorofilo ........................................................ tos paios ries augalo ekstraktuose
priklauso nuo augalo auginimo slyg (...............................................................................................
.................................................ir kt.). Kuo lapas alesnis, tuo jame .................................... chlorofilo.
Tyrimo duomen analiz:
1.
Chlorofilo ekstrakcija i alij augal.
1.1. 1 lentelje raykite sausos mediagos mas, tirpikl (skliaustuose) bei jo tr, kuris
buvo panaudotas augal ekstrakt gaminimui.
1 lentel
Sausos mediagos mas ir tirpiklio tris reikalingas augal ekstraktams pagaminti.
Nr.
Sausos mediagos mas, g
Tirpiklio.(..................). tris, ml
1
2
3
...
Aparatros testavimas
2.1. Trumpai apraykite pagrindinius ingsnius kaip imatavote augal ekstrakt sugerties
spektrus.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
2.2. Prie matuodami augal ekstrakt sugerties spektrus uregistravote tamsin spektr ir
tirpiklio atramin spektr. Grafike Nr.1 nubraiykite viesos altinio emisijos spektr,
kur panaudojote sugerties spektro registravimui bei atraminio spektro isaugojimui.
2.

216

Grafikas Nr.1 viesos altinio emisijos spektras.

3.

Rezultat analiz
3.1. Augalini ekstrakt sugerties spektr atvaizdavimas;
Visi skirting augalini ekstrakt sugerties spektrai atvaizduoti Grafike Nr.2.

Grafikas Nr.2. Augal ekstrakt sugerties spektrai

3.2. Grafike Nr.2 pateikti spektrai aprayti pagal darbo aprao 3.2 skyriuje pateikt
pavyzd:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
3.3. Chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracijos apskaiiuotos i augal ekstrakt sugerties
pokyi ilgabangje spektrinje srityje.

217

Grafikas Nr.3. Chlorofilo a ir b koncentracijos nustatymas i augal ekstrakt sugerties spektr.

3.4. Grafike Nr.3 pateikti spektrai aprayti pagal darbo aprao 3.4 skyriuje pateikt
pavyzd:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
3.5. Pagal Grafike Nr.2 ir Grafike Nr.3 pateiktus duomenis upildyta 2 lentel:
2 lentel
Augalo
pavadinimas

Skiedimas
[kartais]

Matavim duomenys
Sugerties spektro
D,
maksimumai, [nm]
[opt.t.vnt.]
*
**
400500
600700
660666
642653
nm srityje nm srityje nm srityje nm srityje

Duomenys
kokybinei
miinio
analizei.

Chlorofilo
koncentracija,
g/ml
a
b

Duomenys
kiekybinei
miinio
analizei

3.6. Naudodamiesi darbo aprao 2 lentelje pateiktomis formulmis bei darbo ataskaitos 2
lentelje esaniais eksperimentiniais duomenimis apskaiiavome chlorofilo a ir b
koncentracijas tirtuose mginiuose. Gautus rezultatus surame 2 lentel.
3.7. Chlorofilo koncentracijos skaiiavimas:
3.7.1. Pagrindin formul (raykite laukel apaioje):

218

Chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracij skaiiavimo juodratis:

3.8. Darbo metu nustatme, kad:

daugiausiai chlorofilo a buvo .......................................................................... mginyje.
daugiausiai chlorofilo b buvo .......................................................................... mginyje.
Ivados:

Padarykite ivad, kurie tirti augalai turi daugiausiai chlorofilo a, o kurie maiausiai.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad kurie tirti augalai turi daugiausiai chlorofilo b, o kurie maiausiai.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie chlorofilo kiekio priklausomyb nuo mginio ekstrahavimo

slyg.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie chlorofilo kiekio priklausomyb nuo augalo augimo slyg
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad, kaip galima apskaiiuoti inom tirpalo komponent koncentracij

naudojantis sugerties spektrometro parodymais.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie chlorofilo naud gamtoje.

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1.
Kodl lapas alias?

219

Atsakymai

2.

Kodl ruden lapai keiia spalv?

3.
Kodl morka yra geltona, o
brak raudona?

4.
Nuo ko
kiekis augale?

priklauso

chlorofilo

5.
Kas galjo lemti chlorofilo
koncentracijos nustatym eksperimento
metu?

6.
Ar gyvnams augalai taip pat
ali?

7.

Ar gyvnai gali turti chlorofilo?

220

3.9.

TRANSPIRACIJA

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Transpiracija yra vandens garinimas pro lapo ioteles. Garindami vanden augalai naudoja
Sauls energij. Garinamas vanduo vsina lap paviri ir padeda augalo stiebu nenutrkstama
srove judti itirpusioms mediagoms. Skirtingi augalai turi skirtingus vandens indus ir skirtingai
garina vanden. Transpiracijai takos turi aplinkos veiksniai: viesos stiprumas, oro judjimas ir
drgm, paros laikas.
Moksleiviai sumontuos rengin, kaip (1 pav.). Augalui siurbiant vanden ir garinant j per
lapus, vandens kiekis mgintuvlyje mas, oro tris dids. Jeigu sistema bus sumontuota sandariai,
oro slgis turi kristi.
LABORATORINIO DARBO YPATUMAI
Tyrimui atlikti pasirinksite vien ar kelis augalus, juos tinkamai paruoite tyrimui,
sumontuosite rengin, kaip 1,2 ar 3 pav. Slgio jutikliu matuosite oro slgio kitim mgintuvlyje
vir vandens, esant skirtingam augalo apvietai. Apviet matuosite apvietos jutikliu. Pageidautina,
kad tyrimo metu bt matuojama ir temperatra. Matavim duomenis rinksite, kaupsite ir saugosite
vienu i turim interfeis. Vaizduosite ir analizuosite grafiniame displjuje. vertinsite transpiracijos
greiio priklausomyb ir nuo vairi kit faktori, toki kaip: lap paviriaus plotas,j skaiius,
skirtingas blizgis (vakins kutikuls), skirtingas plaukuotumas ir t.t., pagal turimas gamtos moksl
laboratorijos galimybes bei tyrimo tikslus. Padarysite ivadas, ir sugalvosite tokio tipo renginio
pritaikym.
Kadangi renginys leidia fiksuoti ir saugoti duomenis ilg laiko tarp, tyrim, kaip
projektin darb, galsite atlikti skirtingu paros ir skirtingu met laiku, esant skirtingai apvietai,
temperatrai, oro drgmei ir t.t.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip aptikti ir itirti transpiracijos reikin? Kaip priklauso transpiracijos
greitis nuo augalo lap paviriaus ploto, nuo aplinkos srovi judjimo (vjo), temperatros,
apviestumo ir kt.
Tyrimo hipotez. Kai kitos slygos vienodos, augalo transpiracijos greitis priklauso nuo
augalo lap paviriaus ploto, j paviriaus savybi (blizgio, plaukuotumo,), aplinkos srovi
judjimo (vjo), temperatros, apvietos.
Eksperimento tikslas gauti slgio grafikus, iliustruojanius augal trasnpiracij. Aptarti
slgio kritimo prieastis.
Uduotis. Sumontavus rengin, surinkti oro slgio mgintuvlyje su merktu augalu kitimo
duomenis keliais atvejais: esant maai augalo apvietai ir esant didelei augalo apvietai; arba be
vjo ir puiant vjui; isiaikinti lapo paviriaus ploto ir kit aplinkos slyg tak augal vandens
pernaai. Duomenis pateikti grafikai ir, analizuojant grafikus, vertinti transpiracijos greit bent
dviem atvejams. Padaryti ivadas ir sugalvoti galim praktin pritaikym. Atsakyti klausimus,
pateiktus laboratorinio darbo apraymo gale.
Eksperimento priemons:

GLXas ar kitas interfeisas;

Slgio-temperatros jutiklis;

Apviestumo jutiklis;

1215 cm aukio augalas arba jo dalis;

Peilis arba skutimosi peiliukas, platus indas su altu vandeniu, aliejus, tirtas, els
pavidalo tepalas;

221

Stovas su dviem gnybtais, glicerolis, elektrinis ptiklis;

Kompiuteris (nebtinas).

Darbo eiga
1.
Priemoni parengimas darbui:
1.1. 23 cm atstumu nuo dirvoemio
paviriaus nupjaukite augal arba
nukirpkite augalo dal su stiebu ir
tuoj pat pamerkite plat ind su
kambario temperatros vandeniu.
Laikydami augal vandenyje,
atriu peiliuku, 45 kampu
nupjaukite stiebo gal.
1.2. mgintuvl su ataka pripilkite
vandens.
1.3. Nedelsdami prakikite augalo
stieb pro skyl kamtyje, ant
vandens
paviriaus
upilkite
nedidel kiel aliejaus ar glicerino
ir ukimkite mgintuvl. Augalo
stiebas turi bti merktas vanden,
o vanduo iek tiek nusileids
emiau mgintuvlio atakos.
! Dmesio: saugokite slgio
jutikl, kad vanduo (aliejus)
vamzdeliu pro atak nepribgt
j!
1 pav. Augalo akel prakita pro gumin kamt ir
1.4. Hermetizuokite kamt ir atak, merkta mgintuvl su ataka. Ant vandens
utepdami juos stangriu els paviriaus upiltas plonas aliejaus sluoksnis.
pavidalo tepalu.
Kamtis sandariai ukimtas ir hermetizuotas.
1.5. Prijunkite prie GLXo slgio, Ataka skaidraus plastiko vamzdeliu greito
apviestumo bei temperatros prijungimo-atjungimo jungtimi sujungta su slgio
jutiklius. Nuspauskite Saulute jutikliu. Pastarasis prijungtas prie GLXo.
paenklint apviestumo jutiklio mygtuk: maksimali registruojama vert bus 150 000
liuks (150 k lx).
1.6. junkite GLX skaitmenin displj ir perirkite pradinius slgio, apviestumo ir
temperatros parametrus (2 pav.). Juos pasiymkite.
1.7. Mgintuvlio atak vamzdeliu su greito prijungimo atjungimo jungtimi sujunkite
slgio jutikliu.
1.8. Atsidarykite GLX Home, Sensors ir pasirinkite matavim registravim sekundmis,
kas 10 arba kas 15 sekundi.
1.9. Grkite grafin displj. Jei prijungte du jutiklius, duomenis galite vaizdinti dviem
grafikais: (F4, Twoo Graphs).

222

2 pav. Skaitmeniniame GLX displjuje galite tuo pat 3 pav. GLXas pakeltas toki padt, kad
metu matyti slgio, apviestumo ir temperatt apviestumo jutiklis registruot apviestum viesos
vertes.
kritimo augalo lapus vietoje.

2.

Matavim procedros:
2.1. Dar kart patikrinkite, ar renginys sandariai sumontuotas, ar tinkamoje vietoje yra
apviestumo jutiklis (3 pav.) ir spustelkite Start.
2.2. Tyrimo slyg nekeiskite. Duomenis rinkite 10 minui. Spustelkite Stop ir baikite
matavim. Ekrane gausite grafikus, kaip 4 pav. (a, b). Gautus grafikus terpkite
laboratorinio darbo ataskaitos lapo nurodytoje vietoje (1 a pav.).

4 a pav. Tyrim atlikdami su trimis jutikliais: slgio,

apvietos ir temperatros, GLX ekrane galime stebti
po du grafikus: virutinis apvietos, apatinis
slgio.

4 b pav. Tyrim atlikdami su trimis jutikliais: slgio,

apvietos ir temperatros, GLX ekrane galime stebti
po du grafikus: virutinis temperatros, apatinis
slgio.

Pastaba: Jeigu slgis nekinta arba pradeda didti, tai rodo, kad, greiiausiai, sistema nesandari ir
kakur praleidia. Pabandykite i naujo prispausti augal vamzdelyje ir, priddami daugiau tepalo
els aplink vamzdelio gal, geriau izoliuokite.

223

3.

Eksperimento rezultatai ir j analiz:

3.1. Pasinaudodami statistikos rankiu (Statistics) i ranki (Tools) meniu raskite augalo
lap vidutin apviest per vis tyrimo laik (5 a pav.). Matavim duomenis suraykite
lentel.
3.2. Pasinaudodami statistikos rankiu (Statistics) i ranki (Tools) meniu raskite
vidutin aplinkos temperatr (T,C) per vis tyrimo laik (5 b pav.).
3.3. Raskite oro, esanio mgintuvlyje su ataka, slgio pokyt (p, kPa) per vis tyrimo
laik (5 c pav.).
3.4. Raskite oro, esanio mgintuvlyje su ataka, slgio kitimo greit (p / t, kPa/s)
(5 d pav.). Visus matavim duomenis suraykite lentel.
3.5. Pakeiskite tyrimo slygas: sumainkite apviestum (utemdykite laboratorij),
pakeiskite oro drgm (augal apgaubkite polietileno maieliu), sukelkite veln
vjel, paimkite augal su didesniais ar daugiau lap ir t. t. ir matavim, remdamiesi
aukiau aprayta eiga, pakartokite naujomis slygomis.

5 a pav. Vidutin augalo lap apvieta

tyrimo laik:
.

per vis 5 b pav. Vidutin aplinkos temperatra

vis tyrimo laik:
.

per

5 c pav. Oro, esanio mgintuvlyje su ataka, slgio 5 d pav. Oro, esanio mgintuvlyje su ataka, slgio
pokytis, (
),
kitimo greitis,
,

3.6. Atlikite duomen analiz, kaip aprayta aukiau. Sukurkite GLX arba Excel lentel ir
j upildykite.
3.7. Padarykite ivadas ir atsakykite klausimus.

224

Laboratorinio darbo
TRANSPIRACIJA
Ataskaitos lapas
Data .
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Hipotez:
Tikrinama prielaida, kad.............................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.

ioje vietoje terpkite slgio, apvietos ir temperatros kitimo grafikus (1 a pav.).

1 a pav. Slgio, apvietos ir temperatros kitimo grafikai

1.1. Eksperimento rezultat analiz atlikite, kaip parodyta aprayme, Eksperimento

rezultatai ir j analiz Gautus duomenis suraykite lentel:

Tyrimo slygos

Apvieta (E),
lx

Temperatra
(T), C

Oro slgio
pokytis (p),kPa

1 lentel
Transpiracijos
greitis (p/t),
kPa/s

Esant didelei apvietai

Esant maai apvietai
Be vjo
Esant vjui
Kitos slygos (drgm)
Ivados ir klausimai:
1.
Kokia buvo oro slgio kitimo tendencija mgintuvlyje su pamerktu augalu?................
Kodl?....................................................................................................................................................
Ar kito oro slgio kitimo tendencija mgituvlyje su pamerktu augalu, kintant tyrimo slygoms?
. Kaip? ........................................................................................................
2.

Koks buvo oro slgio kitimo greitis mgintuvlyje su augalu? ...............

225

Kaip tai susij su transpiracija? .........................................................................

3.
Kaip, manote, kist transpiracijos greitis, kintant: apvietai? .........................................
Temperatrai?..........................................................Oro drgmei .........................................................
Kintant oro srovi srautamas?................................................................................................................
Lap paviriaus plotui?..............................................................ir kt......................................................
Bent vien atsakym patikrinkite eksperimentuodami. Ar eksperimentas patvirtino js prielaid?
................................................................................................................................................................
4.
Kok gamtos reikin modeliuoja / imituoja ptikas?........................................................
................................................................................................................................................................
Pasilykite ir apraykite kelet bd, kurie, js manymu, leist sumainti /
minimizuoti / vandens praradim per augalo lapus.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
5.

Padarykite ivad apie tai, ar js atliktas tyrimas patvirtino ar atmet js padaryt

prielaid / hipotez /.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
6.

226

3.10.

VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI TYRIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Vaisi ir darovi sultys gaminamos i prinokusi vaisi, uog, darovi jas spaudiant ar
ekstrahuojant. Vertingiausios yra sultys su minktimu, nes jas patenka visa lsteliena, pavyzdiui,
pomidor, mork, altalanki, abrikos, persik, slyv. Pagamintos sultys vartojamos vieios, j
nereikia virti, konservuoti ar pasterizuoti, prieingu atveju sunaikinami visi fermentai ir dalis
vitamin. Ne tokios vertingos yra sultys su cukrumi. Daugelyje suli yra vitamin C, kalio, kalcio
jon bei labai maais kiekiais organizmui reikaling geleies, vario, mangano, kobalto, cinko,
nikelio jon.
Vaisiniai grimai turi iki 30 % vaisi suli; pavyzdiui, vynuogi grime suli yra 6 %,
citrin apie 10 % suli. ie grimai yra itin paplit, nes yra pigesni.
Darovse ir vaisiuose esanti lsteliena turi takos riebal apykaita, maina cholesterolio
kiek kraujyje, padeda paalinti kenksmingas organizmui mediagas. Kalis reguliuoja nervinio
impulso perdavim, raumen veikl, vandens balans lstelse. Kalio paros doz 2000 mg.
Kalcis sudaro pagrindin kaul ir dant mas. Beveik 99 proc. mogaus organizme
esanio kalcio yra kauluose. Kalcis, esantis ne kaul audinyje, vaidina svarb vaidmen perduodant
nervin impuls griaui ir irdies raumen skaiduloms. i kalcio dalis svarbi krejimo sistemoms,
fermentini reakcij reguliavimui.
Gausiai triant dirvoem neorganinmis ir organinmis tromis augaluose kaupiasi
nitratai. Dideli j kiekiai vaisiuose ar darovse yra pavojingi sveikatai. mogaus organizme tam
tikromis slygomis jie redukuojasi iki nitrit, kurie gali jungtis su aminais, sudarydami
kancerogeninius junginius nitrozoaminus. Nitritai taip pat gali jungtis su hemoglobinu ir slopinti
deguonies perna organizmo lsteles
Vitaminas C, askorbo rgtis, vienas nepatvariausi vandenyje tirpi vitamin. Esant
deguoniui jis greitai oksiduojasi, yra nepatvarus temperatros paveikiui, todl, termikai apdorojant
sultis, suyra. Beveik vis induoli lstels gali sintetinti vitamin C, deja, mogaus lstels ios
savybs neturi, todl jo poreikis tenkinamas valgant augalins kilms maist. Vitamino C yra
visuose organizmo skysiuose ir lstelse, taiau organizme jis nekaupiamas, o perteklius
iskiriamas su lapimu. Vitaminas C svarbus kaip kofermentas ir kaip antioksidantas, dalyvauja
kolageno sintezje, antinksi ievs steroidini hormon ir kit hormon sintezje.
Esant vitamino C trkumui pasireikia skorbutas, padidja kraujagysli trapumas, vyksta
kaulinio audinio pokyiai, kliba ir ikrenta dantys; gali isivystyti irdies funkcij sutrikimas,
maakraujyst. Vitamino C paros doz 75100 mg.
Kalio, kalcio ir nitrat jon koncentracijai, pH vertms sultyse nustatyti plaiai taikomas
potenciometrinis metodas, kuris patrauklus tuo, kad yra gana spartus, paprastas, o ranga palyginus
nebrangi. Tam tikslui sukurti jon selektyvieji elektrodai. Jon selektyvusis elektrodas turi
membran, kuri praleidia tik atitinkamus (selektyvius) jonus (kalio, kalcio, nitrato ar vandenilio
jonus). Potencialo uolis susidaro tarp abiej membranos pusi. is potencialas pagal Nernsto dsn
proporcingas selektyvi jon aktyvumui:

RT
log a.
nF
ia E imatuotas potencialas, E0 etaloninio elektrodo potencialas, R universalioji duj
konstanta, T temperatra Kelvino skalje, n jono krvis, F Faradjaus konstanta, a nitrato
jon aktyvumas.
Jeigu tirpalo jonin jga yra didel ir pastovi, Nernsto lygtis uraoma taip:
E E0

E E0

RT
log C.
nF

ia C jon koncentracija.

227

Kad tirpalo jonin jga bt pakoreguota iki auktos ir pastovios verts, visus tirpalus
pilama jonin jg reguliuojanio tirpalo. Tirpalo jonin jga yra vis tirpale esani jon
elektrostatins sveikos matas. Ji priklauso ne tik nuo jon koncentracijos, bet ir nuo jon krvio:
n

I 0,5 c j z 2j ,
j 1

ia I tirpalo jonin jga; cj atskir tirpale esani jon koncentracija mol l1; zj jon
krviai.
Vaisi suli krvininkai yra ne elektronai, o jonai. Jon koncentracija ir judrumas slygoja
suli elektrin laid. Jon judris priklauso nuo terps, kurioje juda, klampumo ir tankio. Kadangi
kylant temperatrai maja suli klampumas ir tankis, jon judrumas didja, taigi didja ir
elektrinis laidis. Vaisi suli laidis priklauso ne tik nuo vaisi ries, bet ir nuo j inokimo
laipsnio. Nokstant vaisiui, didja jon pratekjimas i membran ir atitinkamai didja elektrinis
laidis. Elektrinio laidio matavimai praktikoje taikomi vaisi nokimui ir senjimui tirti.
Vitamino C koncentracija sultyse nustatoma jodometrinio titravimo metodu, plaiai taikomu
cheminje analizje.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip mogaus organizmui svarbi kai kuri mediag ir nepageidautin
nitrat kiekiai priklauso nuo vaisi ries ir suli gamintoj.
Eksperimento tikslas itirti mogaus organizmui svarbi kai kuri mediag ir
nepageidautin nitrat kiekius skirtingose vaisi sultyse.
I. K+ KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS
Tyrimo problema. Kaip kalio jon kiekiai vaisi sultyse priklauso nuo vaisi ries ir
suli gamintoj.
Eksperimento tikslas itirti kalio jon koncentracijas skirtingose vaisi sultyse.
Eksperimento priemons:

NOVA5000;

K+ jutiklis;

temperatros jutiklis;

svarstykls;

150 ml stiklins;

1000 ml matavimo kolba;

100 ml matavimo kolbos;

plovimo indas su distiliuotu vandeniu;

pipets.
Reagentai:
1000 ppm (0,0256 M K+) standartinis K+ tirpalas: (1,910 g KCl itirpinti distiliuotame
vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml).
1.
1 M NaCl jonin jg reguliuojantis tirpalas (58,443 g NaCl itirpinti
distiliuotame vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml);
2.
Tiriam suli mginiai.

228

Darbo eiga:
1.
Kalibravimui skirt K+ standarini tirpal paruoimas
Kalibravimui paruoiami keturi standartiniai tirpalai: keturias 100 ml matavimo kolbas
pilama po 50, 10, 1 ir 0,1 ml 1000 ppm koncentracijos standartinio KCl tirpalo, kiekvien kolb
po 2 ml jonin jg reguliuojanio 1M NaCl tirpalo ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki ymos.
Gaunami standartiniai tirpalai, kuri koncentracijos atitinkamai 500, 100, 10 ir 1 ppm.
2.

Elektrodo paruoimas matavimams

2.1. Kalio elektrodo gale sumontuota membrana yra apgaubta apsauginiu buteliuku. J
reikia nuimti atsukant. Jokiu bdu neliesti PVC membranos.
2.2. Elektrodas nuplaunamas distiliuotu vandeniu, nusausinamas. Jokiu bdu netrinti.
2.3. 10 min elektrodas palaikomas merktas distiliuot vanden.
2.4. Elektrodas apie dvi valandas
palaikomas merktas standartin
kalio tirpal.
2.5. jungiama NOVA5000 (1 pav.).
2.6. Prie pirmojo duomen kaupiklio
vado prijungiamas temperatros
jutiklis.
2.7. Elektrodas
sujungiamas
su
stiprintuvu ir per j prijungiamas
prie antrojo duomen kaupiklio
vado.
2.8. NOVA5000 ranga automatikai
1 pav. K jon koncentracijos matavimo ranga
atpasta jutiklius.
2.9. Pagrindinje ranki juostoje paspaudiama Sranka
. Paspaudus Norma
nustatomas duomen rinkimo danis (1 matavimas per sekund), paspaudus
Matavimai nustatoma matavim skaiius (pavyzdiui 1000 matavim). Tada
paspaudiama OK.
2.10. Prie kalibravim elektrodas vl kruopiai nuskalaujamas distiliuotu vandeniu,
nusausinamas.

3.

Elektrodo kalibravimas
Elektrodo kalibravimui imatuojamas jo potencialas skirtingos koncentracijos
standartiniuose tirpaluose. Tada, nustaius elektrodo potencialo priklausomyb nuo tirpalo
koncentracijos, pakanka imatuoti potencial mginyje ir remiantis kalibravimo duomenimis
apskaiiuoti kalio jon koncentracij.
Kalibruojama kiekvien kart prie matavimus.
3.1. 150 ml stiklin pilama 100 ml maiausios koncentracijos (1 ppm K+ ) kalibravimui
paruoto standartinio tirpalo. merkiami temperatros jutiklis ir selektyvusis
elektrodas. jungiama magnetin maiykl (arba maioma rankomis).
3.2. Paspaudus

(Run) pradedama matuoti. Nusistovjus potencialui paspaudiama

(Stop).
3.3. Elektrodas nuplaunamas distiliuotu vandeniu, nusausinamas ir merkiamas kit
didesns koncentracijos (10 ppm K+ tirpal). Tokiu pat bdu imatuojamas io ir kit
kalibravimui paruot tirpal potencialas.
3.4. Patikrinamas gautos tiess polinkis. Tai potencial skirtumas standartiniuose
tirpaluose, kuri koncentracijos skiriasi 10 kart, pavyzdiui, 10 ppm ir 100 ppm.
Esant 25 oC temperatrai jis turi bti lygus 564 mV. Jei elektrodo polinkis ieina i

229

nustatyt rib, j galima atstatyti dviem valandoms merkus standartin tirpal. Po to

kalibravimas pakartojamas.
4.

Mgini matavimas
4.1. Matuojamas K+ elektrodo potencialas vairi vaisi sultyse (2 lentel). Tuo tikslu 100
ml matavimo kolb pilama 50 ml tiriamj suli, 2 ml 1 M NaCl tirpalo (jonin jg
reguliuojanio tirpalo) ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki 100 ml.
4.2. Pabaigus matavimus, elektrodas (ir temperatros jutiklis) kruopiai nuskalaujamas
vandeniu, nusausinamas ir merkiamas praskiest standartin tirpal (pvz., 10 ppm K+
tirpal) iki kito matavimo.
4.3. Jeigu artimiausiu metu matavimai nenumatomi, elektrodo membrana udengiama
apsauginiu buteliuku ir laikoma sausa.
4.4. gaut kalibravimo tiess lygt raius elektrodo potencialo vert, apskaiiuojama
kalio jon koncentracija paruotame tirpale ppm vienetais (nepamirkite, kad visos
sultys buvo praskiestos du kartus). 1 ppm koncentracija atitinka 1 mg/l koncentracij.
Kadangi priimta koncentracij maistinse mediagose ireikti mg/ 100 ml, 1 ppm
atitinka 0,1 mg K+/ 100 ml suli.

230

Laboratorinio darbo
VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI
TYRIMAS
+
I. K koncentracijos nustatymas
Ataskaitos lapas
Data .............................................................
Pavard, vardas ......................................................................................................................................
Partneriai ................................................................................................................................................
Hipotez:
vieiai spaustose ir skirting gamintoj sultyse kalio jon yra ...............................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.

Tyrimo duomen analiz:

1.1. Kalibravimo duomenis pateikite 1 lentelje.
1 lentel
Standartini tirpal koncentracija ir
kalibravimo duomenys
Eil. Nr.
Koncentracija,
E, mV
ppm
1
1
2
10
3
100
4
500
1.2. PlanMaker arba Excel skaiiuokle nubrkite kalibravimo grafik (elektrodo
potencialo priklausomybs nuo kalio jon koncentracijos logaritmo grafik) (2 pav.).
Paspaudus Add tredline ant grafiko pasirodys gautos tiess lygtis.

2 pav.
1.3. Kalio jon koncentracij sultyse apskaiiuokite pasinaudoj gauta kalibravimo tiess
lygtimi. Bendruoju atveju kalibravimo ties apraoma lygtimi E = k log C + b. I ia
C 10

( E b)
k

. gaut lygt ra imatuotas elektrodo potencialo vertes sultyse,

231

apskaiiuokite kalio jon koncentracijas paruotuose tirpaluose ppm vienetais

(nepamirkite, kad visos sultys buvo praskiestos du kartus). 1 ppm koncentracija
atitinka 1 mg/l koncentracij. Kadangi priimta koncentracij maistinse mediagose
ireikti mg/ 100 ml, 1 ppm atitinka 0,1 mg K+/ 100 ml suli.
1.4. Apskaiiuotas kalio jon koncentracijas itirtose sultyse pateikite 2 lentelje.
2 lentel
+

Suli pavadinimas

K koncentracija itirtose vaisi sultyse

K+
koncentracija
K+
koncentracija K+
koncentracija
praskiestose sultyse,
sultyse, ppm
sultyse, mg/100 ml
ppm

Ivados

Palyginkite kalio jon koncentracij vienos ries vieiai ispaustose ir

parduodamose sultyse.......................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

vertinkite, kiek reikt igerti vien ar kit suli, kad jose bt K+ dienos norma.......
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

232

II. CA2+ KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS

Tyrimo problema. Kaip kalcio jon kiekiai vaisi sultyse priklauso nuo vaisi ries ir
suli gamintoj.
Eksperimento tikslas itirti kalcio jon koncentracijas skirtingose vaisi sultyse.
Eksperimento priemons:

NOVA5000;

Ca2+ jutiklis;

temperatros jutiklis;

svarstykls;

150 ml stiklin;

1000 ml matavimo kolba;

100 ml matavimo kolbos;

plovimo indas su distiliuotu vandeniu;

pipets.
Reagentai:
1.
1000 ppm (0,0249 M Ca2+) standartinis Ca2+ tirpalas: (3,668 g CaCl22H2O itirpinti
distiliuotame vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml).
2.
4 M KCl jonin jg reguliuojantis tirpalas (300 g KCl itirpinti distiliuotame
vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml).
3.
Tiriam suli mginiai.
Darbo eiga:
1.
Kalibravimui skirt Ca2+ standarini tirpal paruoimas
Paruoiami trys standartiniai tirpalai: tris 100 ml matavimo kolbas pilama po 10, 5 ir 1 ml
1000 ppm koncentracijos standartinio CaCl2 tirpalo, kiekvien kolb po 2 ml jonin jg
reguliuojanio 4M KCl tirpalo ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki ymos. Gaunami
standartiniai tirpalai, kuri koncentracijos atitinkamai 100, 50 ir 10 ppm.
2.

Elektrodo paruoimas matavimams

2.1. Kalcio elektrodo gale sumontuota membrana yra apgaubta apsauginiu buteliuku. J
reikia nuimti atsukant. Jokiu bdu neliesti PVC membranos.
2.2. Elektrodas nuplaunamas distiliuotu vandeniu, nusausinamas. Jokiu bdu netrinti.
2.3. 10 min elektrodas palaikomas merktas distiliuot vanden.
2.4. Elektrodas apie dvi valandas palaikomas merktas 10 ppm standartin tirpal.
2.5. jungiama NOVA5000.
2.6. Prie pirmojo duomen kaupiklio vado prijungiamas temperatros jutiklis.
2.7. Elektrodas sujungiamas su stiprintuvu ir per j prijungiamas prie antrojo duomen
kaupiklio vado.
2.8. NOVA5000 ranga automatikai atpasta jutiklius.
2.9. Pagrindinje ranki juostoje paspaudiamas mygtukas
(Sranka) ir paspaudus
Norma nustatomas duomen rinkimo danis (10 matavim per sekund), o paspaudus
Matavim skaiius nustatomas matavim skaiius (pavyzdiui, 1000 matavim).
Galima pasirinkti didesn matavim skaii, o nusistovjus pusiausvyrai matavimus
sustabdyti.
2.10. Tada paspaudiama OK.

233

2.11. Prie kalibravim elektrodas vl kruopiai nuskalaujamas distiliuotu vandeniu,

nusausinamas.
3.

Elektrodo kalibravimas
Elektrodo kalibravimui imatuojamas elektrodo potencialas visuose paruotuose
standartiniuose tirpaluose. Tada, nustaius elektrodo potencialo priklausomyb nuo tirpalo
koncentracijos, pakanka imatuoti mginio potencial ir remiantis kalibravimo duomenimis
apskaiiuoti kalcio jon koncentracij.
Kalibruojama kiekvien kart prie matavimus
3.1. 150 ml stiklin pilama 100 ml maiausios koncentracijos (10 ppm Ca2+)
kalibravimui paruoto standartinio tirpalo. merkiami temperatros jutiklis ir
selektyvusis elektrodas. jungiama magnetin maiykl (arba maioma rankomis).
3.2. Paspaudus
(Run) pradedama matuoti. Nusistovjus potencialui paspaudiama
(Stop).
3.3. Elektrodas ir temperatros jutiklis nuplaunamas distiliuotu vandeniu, nusausinamas ir
merkiamas kit didesns koncentracijos (50 ppm) tirpal) Tokiu pat bdu
imatuojamas io ir treiojo 100 ppm kalibravimui paruoto tirpalo potencialas.
3.4. Patikrinamas elektrodo jautrumas. Tai standartini tirpal, kuri koncentracijos
skiriasi 10 kart, potencial skirtumas, pavyzdiui, 10 ppm ir 100 ppm. Esant 25 oC
temperatrai jis turi bti lygus 282 mV. Jei elektrodo polinkis ieina i nustatyt rib,
j galima atstatyti dviem valandoms merkus standartin tirpal. Po to kalibravimas
pakartojamas.
4.

Mgini matavimai
4.1. Matuojamas Ca2+ elektrodo potencialas vairiose vaisi sultyse. Tuo tikslu 100 ml
matavimo kolb pilama 50 ml tiriamj suli, 2 ml 1 M NaCl tirpalo (jonin jg
reguliuojantis tirpalas) ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki 100 ml.
4.2. Temperatros jutiklis ir selektyvus elektrodas nuplaunami distiliuotu vandeniu,
nusausinami ir merkiami mgin.
4.3. Paspaudus mygtuk

(Run) pradedama matuoti. Nusistovjus potencialui

paspaudiamas mygtukas
(Stop).
4.4. Taip imatuojami paruot tirpal potencialai. Prie kiekvien matavim elektrodas
kruopiai nuplaunamas ir nusausinamas. Matavimo metu mginys maiomas.
4.5. Matavimo duomenys isaugomi paspaudus mygtuk
(Save).
4.6. Pabaigus matavimus, elektrodas (ir temperatros jutiklis) kruopiai nuskalaujamas
vandeniu ir merkiamas praskiest standartin tirpal (10 ppm). Jeigu artimiausiu
metu matavimai nenumatomi, elektrodo membrana udengiama apsauginiu buteliuku
ir laikoma sausa.

234

Laboratorinio darbo
VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI
TYRIMAS
2+
II. Ca koncentracijos nustatymas
Ataskaitos lapas
Data ........................................................................
Pavard, vardas ..........................................................................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
vieiai spaustose ir skirting gamintoj sultyse kalcio jon yra .............................................
................................................................................................................................................................
1.

Tyrimo duomen analiz:

1.1. Kalibravimo duomenis pateikite 1 lentelje.
1 lentel
Standartini tirpal koncentracija ir
kalibravimo duomenys
Eil. Nr.
Koncentracija,
E, mV
ppm
1
10
2
50
3
100
1.2. PlanMaker arba Excel skaiiuokle nubrkite kalibravimo grafik (elektrodo
potencialo priklausomybs nuo kalcio jon koncentracijos logaritmo grafik) (1 pav.).
Paspaudus Add tredline (linear) ant grafiko pasirodys gautos tiess lygtis.

1 pav.
1.3. Kalcio jon koncentracij sultyse apskaiiuokite pasinaudoj gauta kalibravimo tiess
lygtimi. Bendruoju atveju kalibravimo ties apraoma lygtimi E = k log C + b. I ia
( E b)

k
. gaut lygt ra imatuotas elektrodo potencialo vertes sultyse,
C 10
apskaiiuokite kalcio jon koncentracijas paruotuose tirpaluose ppm vienetais
(nepamirkite, kad visos sultys buvo praskiestos du kartus). 1 ppm koncentracija

235

atitinka 1 mg/l koncentracij. Kadangi priimta koncentracij maistinse mediagose

ireikti mg/ 100 ml, 1 ppm atitinka 0,1 mg K+/ 100 ml suli.
1.4. Apskaiiuotas kalcio jon koncentracijas itirtose sultyse pateikite 2 lentelje.
2 lentel
2+

Suli pavadinimas

Ca koncentracija itirtose vaisi sultyse

Ca2+ koncentracija
Ca2+ koncentracija
praskiestose sultyse,
sultyse, ppm
ppm

Ivados

Ca2+ koncentracija
sultyse, mg/100 ml

Palyginkite kalcio jon koncentracij vienos ries vieiai ispaustose ir

parduodamose sultyse.......................................................................................................
................................................................................................................................................................

vertinkite, kiek reikt igerti vien ar kit suli, kad jose bt Ca2+ dienos norma....
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

236

III. NO3- JON KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS

Tyrimo problema. Kaip nitrato jon kiekiai vaisi sultyse priklauso nuo vaisi ries ir
suli gamintoj.
Eksperimento tikslas itirti nitrato jon koncentracijas skirtingose vaisi sultyse.
Eksperimento priemons:

NOVA5000;

NO3 jutiklis;

temperatros jutiklis;

svarstykls;

150 ml stiklins;

1000 ml matavimo kolba;

100 ml matavimo kolbos;

plovimo indas su distiliuotu vandeniu;

pipets.
Reagentai:

1000 ppm (0,0161 M NO3-) standartinis NO3- tirpalas: (1,631 g KNO3 itirpinti
distiliuotame vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml).

2 M (NH4)2SO4 jonin jg reguliuojantis tirpalas (264,3 g (NH4)2SO4 itirpinti

distiliuotame vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml).

Tiriam suli mginiai.

Darbo eiga:
1.
Elektrodo paruoimas matavimams
1.1. Nitrat elektrodo gale sumontuota membrana yra apgaubta apsauginiu buteliuku. J
reikia nuimti atsukant. Jokiu bdu pirtais neliesti PVC membranos.
1.2. Elektrodas nuplaunamas distiliuotu
vandeniu, nusausinamas. Jokiu
bdu netrinti.
1.3. 10 min elektrodas palaikomas
merktas vanden. Tada prie
kalibravim
elektrodas
dvi
valandas laikomas merktas
praskiest standartin nitrato tirpal
(pvz., 0,1 mg NO3--N/l).
1.4. Elektrodas
vl
kruopiai
nuskalaujamas
distiliuotu
vandeniu, nusausinamas.
1.5. jungiama NOVA5000.
1.6. Prie pirmojo duomen kaupiklio
vado prijungiamas temperatros
jutiklis.
1.7. Elektrodas
sujungiamas
su
stiprintuvu ir per j prijungiamas
prie antrojo duomen kaupiklio
vado.
1.8. NOVA5000 programin ranga 1 pav. Srankos langas
automatikai atpasta jutiklius.

237

1.9. Pagrindinje ranki juostoje paspaudiamas mygtukas

(Sranka) ir paspaudus
Norma nustatomas duomen rinkimo danis (1 matavimas per sekund), paspaudus
Matavimai nustatomas matavim skaiius (pavyzdiui, 5000 matavim) (1 pav.). Tada
paspaudiama OK.
1.10. Prie kalibravim elektrodas vl kruopiai nuskalaujamas distiliuotu vandeniu,
nusausinamas.
2.

Elektrodo kalibravimas
Elektrodo kalibravimui paruoiami trys standartiniai tirpalai: tris 100 ml matavimo kolbas
pilama po 10, 5 ir 1 ml 1000 ppm koncentracijos standartinio KNO3 tirpalo, kiekvien kolb po 2
ml jonin jg reguliuojanio 2 M (NH4)2SO4 tirpalo ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki
ymos. Gaunami standartiniai tirpalai, kuri koncentracijos atitinkamai 100, 50 ir 10 ppm.
Imatuojamas kiekvieno skirtingos koncentracijos standartinio tirpalo potencialas ir nustatoma
elektrodo potencialo priklausomyb nuo tirpalo koncentracijos. Tuomet pakanka imatuoti mginio
potencial ir remiantis kalibravimo duomenimis apskaiiuoti nitrato jon koncentracij.
Kalibruojama kiekvien kart prie matavimus.
2.1. 150 ml stiklin pilamas maiausios koncentracijos (10 ppm) kalibravimui paruotas
standartinis tirpalas. merkiami temperatros jutiklis ir selektyvusis elektrodas.
jungiama magnetin maiykl (arba maioma rankomis).
2.2. Paspaudus
(Run) pradedama matuoti. Nusistovjus potencialui paspaudiama
(Stop).
2.3. Elektrodas nuplaunamas distiliuotu vandeniu, nusausinamas ir merkiamas kit
didesns koncentracijos (50 ppm) tirpal. Imatuojamas io ir treiojo kalibravimui
paruoto tirpalo potencialas.
2.4. Patikrinamas gautos tiess polinkis. Tai standartini tirpal, kuri koncentracijos
skiriasi 10 kart, pavyzdiui, 4 mg NO3--N/l ir 40 mg NO3--N/l, potencial skirtumas.
Esant 25 oC temperatrai jis turi bti lygus 564 mV.
2.5. Jei elektrodo polinkis ieina i nustatyt rib, j galima atstatyti dviem valandoms
merkus praskiest standartin tirpal. Po to kalibravimas pakartojamas.
3.

Mgini matavimas
3.1. 150 ml stiklin pilama 50 ml tiriamj suli, 2 ml 2 M (NH4)2SO4 tirpalo (jonin
jg reguliuojantis tirpalas) ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki 100 ml.
3.2. Temperatros jutiklis ir selektyvusis elektrodas nuplaunami distiliuotu vandeniu,
nusausinami ir merkiamai mgin.
3.3. Paspaudus
(Run) pradedama matuoti. Nusistovjus potencialui paspaudiama
(Stop).
3.4. Taip imatuojami paruot mgini potencialai. Prie kiekvien matavim elektrodas
kruopiai nuplaunamas ir nusausinamas. Matavimo metu mginys maiomas
magnetine maiykle arba rankomis.
3.5. Matavimo duomenys isaugomi paspaudus
(Save).
3.6. Pabaigus matavimus, elektrodas (ir temperatros jutiklis) kruopiai nuskalaujamas
vandeniu, nusausinamas ir merkiamas praskiest standartin tirpal (pvz., 0,1 mg
NO3--N/l ) iki kito matavimo. Jeigu artimiausiu metu matavimai nenumatomi,
elektrodo membrana udengiama apsauginiu buteliuku ir laikoma sausa.

238

Laboratorinio darbo
VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI
TYRIMAS
III. NO3 jon koncentracijos nustatymas
Ataskaitos lapas
Data ..................................................................
Pavard, vardas ..........................................................................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
vieiai spaustose ir skirting gamintoj sultyse nitrato jon yra ............................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.

Tyrimo duomen analiz:

1.1. Kalibravimo duomenis pateikite 1 lentelje.
1 lentel
Standartini tirpal koncentracija ir
kalibravimo duomenys

Eil. Nr.
1
2
3
4

Koncentracija,
ppm
1
10
50
100

E, mV

1.2. PlanMaker arba Excel skaiiuokle nubrkite kalibravimo grafik (elektrodo

potencialo priklausomybs nuo nitrato jon koncentracijos logaritmo grafik) (1 pav.).
Paspaudus Add tredline (linear) ant grafiko pasirodys gautos tiess lygtis.

1 pav.
1.3. Nitrato jon koncentracij sultyse apskaiiuokite pasinaudoj gauta kalibravimo tiess
lygtimi. Bendruoju atveju kalibravimo ties apraoma lygtimi E = k log C + b. I ia
C 10

( E b)
k

. gaut lygt ra k ir b koeficient vertes ir imatuotas elektrodo

239

potencialo vertes sultyse, apskaiiuokite nitrato jon koncentracijas paruotuose

tirpaluose ppm vienetais (nepamirkite, kad visos sultys buvo praskiestos du kartus). 1
ppm koncentracija atitinka 1 mg/l koncentracij. Kadangi priimta koncentracij
maistinse mediagose ireikti mg/ 100 ml, 1 ppm atitinka 0,1 mg NO3-/ 100 ml.
1.4. Apskaiiuotas nitrato jon koncentracijas itirtose sultyse pateikite 2 lentelje.
2 lentel
-

Suli pavadinimas

NO3 koncentracija itirtose vaisi sultyse

NO3- koncentracija
NO3- koncentracija
praskiestose sultyse,
sultyse, ppm
ppm

Ivados

NO3- koncentracija
sultyse, mg/100 ml

Palyginkite nitrato jon koncentracij vienos ries vieiai ispaustose ir

parduodamose sultyse ......................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Padarykite ivad apie tai, ar nitrat koncentracija itirtose sultyse virija nustatytas
normas ..............................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

240

IV. VITAMINO C KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS

Vitaminas C, askorbo rgtis (C6H8O6), yra mogaus organizmui svarbus antioksidantas.
Kadangi mogaus organizmas nesintetina vitamino C, jis turi j gauti su maistu i darovi, vaisi ar
uog.
Vitamino C koncentracija gali bti nustatoma jodometrinio titravimo metodu, vykdant jo
oksidacij jodo tirpalu:

Askorbo rgtis

Dehidroaskorbo rgtis

Molekulinis jodas labai silpnai tirpsta vandenyje (tik 1,3 103 M 20oC temperatroje),
taiau susijungs su jodido jonu kompleksin jungin tirpsta ymiai geriau.
I2 (aq) + I
K = 7 102

I3

0,05 M I3 tirpalas daniausiai ruoiamas tirpinant 0,12 mol KI ir 0,05 mol I2 viename litre vandens.
Titruojant jodo tirpalu kaip indikatorius naudojamas krakmolo kleisteris. Jei jodo tirpale
nra kit spalvot jungini, jodo spalv dar galima matyti esant maiausiai ~ 5 M koncentracijai.
Su krakmolo kleisteriu nustatymo riba prasipleia madaug deimt kart.
Titruojant su I3 krakmolo kleisterio lainama titravimo pradioje. Pasiekus ekvivalentin
tak pirmas perteklinis I3 laas nudao tirpal tamsiai mlyna spalva. Jodo ir krakmolo komplekso
susidarymo grtamoji reakcija priklauso nuo temperatros. Paklus tirpalo temperatr nuo 25 oC
iki 50 oC , spalvos intensyvumas sumaja deimt kart. Jei norima pasiekti didiausi jautrum,
rekomenduojama titruojamj tirpal ataldyti lediniame vandenyje.
Tyrimo problema. Kaip vitamino C koncentracija vaisi sultyse priklauso nuo vaisi ries
ir suli gamintoj.
Eksperimento tikslas itirti vitamino C koncentracij skirtingose vaisi sultyse.
Eksperimento priemons:

svarstykls;

biuret su laikikliu;

250 ml matavimo kolba;

kgins kolbos titravimui;

chemins stiklins;

pipets;

plovimo indas su distiliuotu vandeniu.

Reagentai:

0,01 M I3 tirpalas (0,63 g J2 ir 1,00 g KJ itirpinama madaug 200 ml distiliuoto

vandens, supilama 250 ml matavimo kolb ir praskiediama iki yms);

241

Darbo eiga
1.

2.

1 % krakmolo kleisteris;
vaisi sultys, ispaustos rankiniu bdu arba i prekybos.
Biuret du kartus praplaunama
jodo tirpalu ir vl upildoma iki 25
ml trio. 20 ml paruot suli
pipete supilama kgin kolbut,
pipete pilama 20 ml distiliuoto
vandens, 5 laai 3 M HCl ir
lainama 10 la krakmolo tirpalo.
I biurets lainamas jodo tirpalas
tol, kol atsiranda mlyna spalva,
neinykstanti maiausiai per 20
sekundi. Titravimo metu tirpalas
maiomas magnetine maiykle
arba ranka (1 pav.).
Imatuojamas nutitruoto jodo
1 pav. Vitamino C nustatymas titravimo metodu
tirpalo tris. Titravimas kartojamas
tris kartus. Tokiu bdu nutitruojami visi suli mginiai.

242

Laboratorinio darbo
VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI
TYRIMAS
IV. Vitamino C koncentracijos nustatymas
Ataskaitos lapas
Data ..................................................................
Pavard, vardas ..........................................................................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
vieiai spaustose ir skirting gamintoj sultyse vitamino C yra .............................................
................................................................................................................................................................
1.

Tyrimo duomen analiz:

1.1. Titravimo rezultatus pateikite 1 lentelje.
1 lentel
Suli
pavadinimas

Vaisi suli titravimo duomenys (nutitruoto jodo tirpalo tris)

I titravimas, II titravimas,
III
Vidutin
ml
ml
titravimas,
kvadratin
ml
paklaida, ml

Gauta
vert,
ml

1.2. Apskaiiuokite titravimo, kaip tiesioginio matavimo, vidutin kvadratin paklaid:

n

S (V1 )

(V V )

i 1

n 1

1.2.1. Biurets, su kuria buvo atliekamas titravimas, sistemin paklaida P(sist) =

..................ml.
1.2.2. Titravimo paklaid apskaiiuokite sudj sistemins ir vidutins kvadratins
paklaid kvadratus ir i gauto rezultato itrauk kvadratin akn:
V1 ( S 2 (V1 ) P 2 ( sist ) .
V1 =............ ml.

1.3. Vitamino C koncentracija apskaiiuojama pagal ekvivalent dsn:

V1(J3-) C1(I3-) = V2(C6H8O6) C2(C6H8O6).

243

ia: V1 nutitruoto jodo tirpalo tris, V2 titravimui paimt suli tris, C1 jodo tirpalo
molin koncentracija, C2 vitamino C molin koncentracija sultyse.
I ia
C2

V1 C1
.
V2

1.3.1. Vitamino C koncentracija, apskaiiuota pagal ekvivalent dsn, reikiama

mol/l. J perskaiiuokite maisto pramonje priimtus vienetus mg/100 ml
suli.
1.3.2. Koncentracijos paklaid apskaiiuokite pagal pateikt formul:
C 2

C1
(V1 ).
V2

1.4. Skaiiavim rezultatus pateikite 2 lentelje.

2 lentel
Vitamino C koncentracija vaisi sultyse
Vitamino C koncentracija,
Vaisi sultys
mg/100 ml

Ivados

Palyginkite vitamino C koncentracij vieiai ispaustose sultyse ir i prekybos tinklo

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Palyginkite vitamino C koncentracij skirting vaisi sultyse ........................................

................................................................................................................................................................

vertinkite, kokiame vien ar kit suli tryje yra vitamino C dienos norma.................
................................................................................................................................................................

244

V. VAISI SULI PH IR ELEKTRINIO LAIDIO NUSTATYMAS

Tyrimo problema. Kaip vaisi suli elektrinis laidis ir pH priklauso nuo vaisi ries ir
suli gamintoj.
Eksperimento tikslas itirti skirting vaisi suli elektrin laid ir pH.
Eksperimento priemons:

NOVA5000;

temperatros jutiklis;

elektrinio laidumo jutiklis;

pH jutiklis;

matavimo kolba;

200 ml stiklins;

plovimo indas su distiliuotu vandeniu;

pipets.

Reagentai:

0,01 M KCl standartinis tirpalas

vaisi sultys, ispaustos rankiniu bdu arba i prekybos.

Vandenilinis rodiklis ir elektrinis laidis nustatomi selektyviais jutikliais. Matavimo

duomenys surenkami NOVA5000 duomen kaupiklyje.
Elektrinio laidio jutikliu galima imatuoti tirpal savitj elektrin laid 020 mS/cm intervale. Jei
kiti elektrocheminio tipo jutikliai (deguonies, pH) prijungti prie to paties duomen registravimo
renginio ir merkti t pat tirpal, j signalai gali vienas kitam trukdyti, todl jutiklius reikia laikyti
kiek manoma toliau vienas nuo kito.
Nors elektrinio laidio jutiklis, kaip ir pH jutiklis, vartotojui pateikiamas sukalibruotas,
atliekant tikslius matavimus rekomenduojama atlikti kalibravim. Tuo tikslu jutiklio stiprintuvo
upakalinje sienelje yra kalibravimo vartas.
Darbo eiga
1.
Elektrinio laidumo jutiklio kalibravimas
1.1. Patikrinkite, ar laidio jutiklis varus.
1.2. Prie pirmojo kaupiklio vado prijunkite temperatros jutikl, prie antrojo elektrinio
laidio jutikl.
1.3. merkite jutiklius 0,01 M KCl tirpal, ar kit tirpal, kurio elektrinio laidio
priklausomyb nuo temperatros inoma.
1.4. Gerai imaiykite, kad nesusidaryt oro burbuliuk ant laidio jutiklio elektrodo, ir
pradkite matuoti, paspaud
(Run).
1.5. Atsuktuvu atsargiai sukite kalibravimo vart, kol rodmenys atitiks 1 lentelje
nurodytas vertes (atitinkanias tirpalo temperatr).

245

1 lentel
0,01 M KCl tirpalo standartinis elektrinis laidis

Savitasis laidis, S/cm

776
896
1020
1147
1173
1199
1225
1351
1278
1305
1332
1359
1386
1413

Temperatra, oC
0
5
10
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
2.

Mgini matavimas
2.1. Laboratoriniame stove tvirtinami pH ir elektrinio laidio jutikliai.
2.2. jungiama NOVA5000.
2.3. Prie duomen kaupiklio pirmojo vado prijungiamas temperatros jutiklis.
2.4. pH elektrodas sujungiamas su stiprintuvu ir per j prijungiamas prie antrojo vado.
2.5. Elektrinio laidio elektrodas per stiprintuv prijungiamas prie treiojo kaupiklio vado.
2.6. Visi jutikliai nuplaunami distiliuotu vandeniu, atsargiai nusausinam ir merkiami
pastatyt ant magnetins maiykls stiklin su paruotomis sultimis (100 ml) (1 pav.).

1 pav. Suli pH ir elektrinio laidumo matavimo

stendas

2 pav. Natrali apelsin (1) ir obuoli (2) suli

elektrinio laidumo matavimas.

2.7. NOVA5000 programin ranga automatikai atpasta jutiklius.

2.8. Pagrindinje ranki juostoje spaudiamas mygtukas
(Sranka) ir atsivrusiame
lange paspaudus Norma nustatomas duomen rinkimo danis (10 matavim per
sekund), o paspaudus Matavimai nustatomas matavim skaiius (pvz., 2000; jei
rodmenys nusistovi anksiau, matavimus galima sustabdyti paspaudus
(Stop).
2.9. Elektrodai ikeliami i mginio, kruopiai nuplaunami vandeniu ir nusausinami.
2.10. Galima pradti kito mginio matavimus (2 pav.).
2.11. Pabaigus visus matavimus duomenys isaugomi paspaudus

246

(Save).

2.12. Abu elektrodai kruopiai nuplaunami ir nusausinami. pH elektrodas statomas

apsaugin buteliuk su 4 M KCl tirpalu.

247

Laboratorinio darbo
VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI
TYRIMAS
V. Vaisi suli pH ir elektrinio laidio nustatymas
Ataskaitos lapas
Data ..................................................................
Pavard, vardas ..........................................................................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
vieiai spaustose ir skirting gamintoj suli pH ir elektrinis laidis yra ...............................
................................................................................................................................................................
1.

Matavim duomenys
1.1. Itirt suli pH ir savitojo laidio matavim duomenis pateikite 1 lentelje.
1 lentel
Itirt suli pH ir savitojo laidio matavim duomenys. Tirpal temperatra ... C.
Suli pavadinimas
pH
Savitasis laidis, mS/cm
o

Ivados

Palyginkite vienos ries vieiai ispaust ir parduodam suli pH vertes. Kas

slygoja pH vert sultyse? ................................................................................................
................................................................................................................................................................

Palyginkite vienos ries vieiai ispaust ir parduodam suli savitojo laidio

vertes.................................................................................................................................

Kokie junginiai slygoja suli laid? ..............................................................................

................................................................................................................................................................

Palyginkite itirt apelsin ir obuoli suli pH ir savitojo laidio vertes.......................

................................................................................................................................................................

Ar priklauso suli pH ir laidis nuo j ries? Auginimo ir klimatini slyg? Vaisiaus

veisls? Vaisiaus inokimo laipsnio? Suprojektuokite eksperiment gauti atsakym
vien i klausim ..............................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI
Klausimai
1. Paaikinkite,
kaip
priklauso
selektyvaus elektrodo potencialas
nuo
atitinkam
jon
koncentracijos.

248

Atsakymai

2. K vadiname tirpalo jonine jga?

3. Kodl nitrat perteklius sultyse yra

neigiamas reikinys?

249

3.11. VANDENS, ESANIO MOLINIAME SOTYJE, ILUMOS KITIMO TYRIMAS

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS
ilumos perdavimo bdas, kai iluma sklinda i vieno besilieianio kno kit kn arba
kno viduje, vadinamas iluminiu laidumu. Mediagos, kurios ilum praleidia labai gerai,
vadinamos ilumos laidininkais (pvz.: sidabras, varis, auksas ir kt. metalai). Mediagos, kuriomis
iluma beveik nesklinda, vadinamos ilumos izoliatoriais (pvz.: plastikai, mediena, stiklas, oras ir
kt.).
Kn temperatra matuojama vairi tip termometrais. Matavimo taisykl paprasta:
termometras tam tikr laik turi bti slytyje su knu, kad kno ir termometro temperatra
susilygint, kol nusistovi ilumin pusiausvyra. Tada termometro rodmenys nekinta. Kn
paildius, tarp jo ir termometro susidaro kita ilumin pusiausvyra, termometras rodo kit
temperatr. Vadinasi, temperatra apibdina kn ilumins pusiausvyros bsen. Kalbant apie
ilumin bsen, sumaiius skirtingos temperatros dujas, molekuli netvarkingo slenkamojo
judjimo vidutin kinetin energija susilygina, nusistovi bendra temperatra. Sakoma, kad
temperatra yra molekuli netvarkingo judjimo vidutins kinetins energijos matas.
Skysio molekuli greitis toje paioje temperatroje nevienodas. Didiausi greii
molekuls nugali kit molekuli trauk, ilekia i skysio, sakome, skystis garuoja. Neteks
molekuli su didesne kinetine energija, garuodamas skystis auta. I skysio ilkusios molekuls
juda netvarkingai, susitelkia prie skysio paviriaus. Kai kurios grta atgal skyst, garai
kondensuojasi. Udarame inde gali susidaryti slygos kiek skysio molekuli ilekia, tiek gar
molekuli per t pat laik atgal grta skyst. Tokie garai, kurie yra dinaminje pusiausvyroje su
skysiu, vadinami soiaisiais garais.
em vienintel planeta, kurios paviriuje daug vandens. Atmosferoje yra vandens gar,
kurie turi takos procesams, vykstantiems ems paviriuje. Vandens gar kiekis atmosferoje
vadinamas oro drgme, kuri nuolat kinta. Drgm svarbi augmenijai, turi takos gyvnams. Nuo oro
drgms priklauso mogaus savijauta. Oro drgm veikia pastatus, meno krinius. Svarbu tinkam
drgm palaikyti gyvenamosiose patalpose, ypa saugant vaisius, daroves, maisto produktus.
Ore esantieji vandens garai paprastai yra nesotieji, j slgis maesnis u soij gar slg
duotoje temperatroje. Palyginus esani ore vandens gar slg su soij gar slgiu toje pat
temperatroje, sprendiama apie oro drgm. Tam pagelbsti oro absoliutins drgms ir santykins
drgms svokos. Galima lyginti gar tankius.
Oro santykin drgm parodo, ar vandens garai ore dar toli iki soij. Santykine drgme
vadinamas procentais ireiktas absoliutins drgms slgio pa ir vandens soij gar oro tam
tikroje temperatroje slgio ps santykis:
p
= a 100%.
ps
Santykin drgm galima apskaiiuoti absoliutins drgms gar tankio a ir soij
vandens gar tam tikroje temperatroje tankio s santykiu:

a
100%.
s

Gerai savijautai reikalinga santykin drgm nuo 40% iki 60%. iem ildomose
gyvenamosiose patalpose santykin drgm nesiekia 20%. Greitai idista nosies, gerkls
gleivins, plauiai, lauke galima peralti ir susirgti. iem gyvenamsias patalpas reikia drkinti.
Antikos laikotarpiu klajojanios gentys, gyvenusios kartose ir sausose vietovse, vanden
laikydavo moliniuose soiuose. Nepaisant aplinkos kario vanduo ilikdavo altas. Molis yra

250

poringa mediaga, todl vanduo gali prasiskverbti per j. Kaip i savyb susijusi su vandens
aldymu? Koks io fenomeno mechanizmas?
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip vyksta vandens, esanio moliniame sotyje, ilumos kitimas.
Eksperimento tikslas itirti vandens temperatros ir aplinkos drgms kitim ilumai
isiskiriant i molinio soio aplink.
Eksperimento priemons:

NOVA5000;

2 temperatros jutikliai (nuo -25 oC iki 110 oC);

2 drgms jutikliai;

2 moliniai soiai;

2 dangteliai soiams udengti. Dangteliai su skylmis temperatros jutikliams dti;

Plastikinis maielis;

Kartas vanduo (apie 70 oC);

Raitelis plastikiniam maieliui uriti.

Darbo eiga:
1.
Priemoni parengimas darbui:
1.1. Prijunkite 2 drgms jutiklius prie Nova5000 (vestis1 (Input1), vestis2 (Input2)).
1.2. Prijunkite 2 temperatros jutiklius prie Nova5000 (vestis3 (Input3), vestis4 (Input4)).
1.3. Prie praddami eksperiment dar kart patikrinkite, kuris temperatros jutiklis
prijungtas prie 3, kuris prie 4 vesties.
1.4. junkite Nova5000 ir atidarykite program MultiLab.
1.5. Paspauskite mygtuk
(Setup) ir nustatykite duomen kaupiklio parametrus, kaip
parodyta 1 lentelje ir paspauskite OK.
1 lentel
Duomen kaupiklio nustatymas

JUTIKLIAI
Drgms
Drgms
Temperatros
Temperatros
NORMA

vestis 1/Input 1
vestis 2/Input 2
vestis 3/Input 3
vestis 4/Input 4
Kas sekund

MATAVIMAI
2000 matavim

251

nuo -25 oC iki 110 oC

nuo -25 oC iki 110 oC

2.

Matavim procedros:
2.1. Parenkite priemones taip, kaip
parodyta 1 paveiksle:

soius pilkite vienod

kiek vienodos temperatros
vandens (madaug 2/3 soio
trio).

dkite 1 molin sot

plastikin
maiel.
Temperatros
jutiklius
kikite kiekvieno dangtelio
skyles. Vien drgms jutikl
dkite plastikin maiel, 1 pav. Eksperimento parengimas
antrj palikite prie 2 soio.

Plastmasin maiel, kuriame yra sotis, urikite.

2.2.
2.3.
2.4.
2.5.
2.6.
2.7.

Paspauskite mygtuk
(Run) ir pradkite matavimus.
Fiksuokite drgms pokyius aplinkoje ir plastikiniame maielyje apie 10 minui.
Fiksuokite temperatros pokyius abiejuose soiuose.
Po 10 min. iimkite sot i maielio.
Stebkite drgms ir temperatros pokyius dar 1015 minui.
Pokyius galite stebti ir ilgiau, palik NOVA5000 veikti dar kelet valand.
Nepamirkite nustatyti duomen skaii atitinkamam laikui.

2.8. Paspauskite mygtuk

(Save) ir isaugokite duomenis.

252

Laboratorinio darbo
VANDENS, ESANIO MOLINIAME SOTYJE, ILUMOS KITIMO
TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..................................................................
Pavard, vardas ..........................................................................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
Manau, kad isiskiriant ilumai i molinio soio aplink vandens temperatra ..................
o aplinkos drgm ......................................................................................................................
1.

Eksperimento rezultatai ir j analiz:

1.1. terpkite gautus temperatros grafikus (1 a pav.).

1 a pav. T = f(t) grafikai

1.2. Naudodami programos MultiLab ymeklius nustatykite temperatros pradines ir
galines vertes bei i veri pokyius:
1.2.1. 1 sotis yra plastikiniame maielyje:
T1= ...................................................................
T2= ...................................................................
T = ...................................................................
1.2.2. 1 sotis itrauktas i plastikinio maielio:
T1= ...................................................................
T2= ...................................................................
T = ...................................................................
1.2.3. 2 sotis kambaryje:
T1= ...................................................................
T2= ...................................................................
T = ...................................................................

253

1.3. terpkite gautus drgms grafikus (2 a pav.).

2 a pav. = f(t) grafikai

1.4. Naudodami programos MultiLab ymeklius nustatykite drgms pradines ir galines
vertes bei i veri pokyius, kai drgms jutiklis yra:
1.4.1. 1 soio plastikiniame maielyje:
1= .................................................................
2= .................................................................
= .................................................................
1.4.2. itraukus 1 sot i plastikinio maielio:
1= .................................................................
2= .................................................................
= .................................................................
1.4.3. alia 2 soio kambaryje:
1= .................................................................
2= .................................................................
= .................................................................
1.5. vien paveiksl sudkite 1 soio temperatros ir drgms grafikus (3 a pav.).

3 a pav. 1 soio temperatros ir drgms grafikai

254

1.6. vien paveiksl sudkite 2 soio temperatros ir drgms grafikus (4 a pav.).

4 a pav. 2 soio temperatros ir drgms grafikai

1.7. Atsakykite klausimus ir paaikinkite:

Kokia plastikinio maielio taka:

Drgmei maielio viduje? .......................................................................................
................................................................................................................................................................
Vandens temperatros pokyiui sotyje? ...............................................................
................................................................................................................................................................

Palyginkite temperatros pokyius abiejuose soiuose: ar jie tokie patys?

Paaikinkite skirtumus.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Kodl eksperimento metu soio sienels buvo drgnos?

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Kodl drgm maielyje sumajo tuoj pat imus sot?

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

Kas atsitiko plastikiniame maielyje susikaupusiam vandeniui?

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados

padarykite ivad apie ilumos kitim soiuose

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

padarykite ivad apie molinio soio ir mogaus kno prakaitavimo analog

................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. K apibdina temperatra?

255

Atsakymai

2. Kas yra temperatra?

3. Kas yra oro drgm?

256

3.12.

MOGAUS KNO IR APLINKOS ILUMOS APYKAITOS TYRIMAS

MOGUI PRAKAITUOJANT

LABORATORINIO DARBO TEORINIS PAGRINDIMAS

Kn temperatra matuojama vairi tip termometrais. Matavimo taisykl paprasta:
termometras tam tikr laik turi bti slytyje su knu, kad kno ir termometro temperatra
susilygint, kol nusistovi ilumin pusiausvyra. Tada termometro rodmenys nekinta. Kn
paildius, tarp jo ir termometro susidaro kita ilumin pusiausvyra, termometras rodo kit
temperatr. Vadinasi, temperatra apibdina kn ilumins pusiausvyros bsen. Kalbant apie
ilumin bsen, sumaiius skirtingos temperatros dujas, molekuli netvarkingo slenkamojo
judjimo vidutin kinetin energija susilygina, nusistovi bendra temperatra. Sakoma, kad
temperatra yra molekuli netvarkingo judjimo vidutins kinetins energijos matas.
Skysio molekuli greitis toje paioje temperatroje nevienodas. Didiausi greii
molekuls nugali kit molekuli trauk, ilekia i skysio, sakome, skystis garuoja. Neteks
molekuli su didesne kinetine energija, garuodamas skystis auta.
I skysio ilkusios molekuls juda netvarkingai, susitelkia prie skysio paviriaus. Kai
kurios grta atgal skyst, garai kondensuojasi. Udarame inde gali susidaryti slygos kiek
skysio molekuli ilekia, tiek gar molekuli per t pat laik atgal grta skyst. Tokie garai,
kurie yra dinaminje pusiausvyroje su skysiu, vadinami soiaisiais garais.
em vienintel planeta, kurios paviriuje daug vandens. Atmosferoje yra vandens gar,
kurie turi takos procesams, vykstantiems ems paviriuje. Vandens gar kiekis atmosferoje
vadinamas oro drgme, kuri nuolat kinta. Drgm svarbi augmenijai, turi takos gyvnams. Nuo oro
drgms priklauso mogaus savijauta. Oro drgm veikia pastatus, meno krinius. Svarbu tinkam
drgm palaikyti gyvenamosiose patalpose, ypa saugant vaisius, daroves, maisto produktus.
Ore esantieji vandens garai paprastai yra nesotieji, j slgis maesnis u soij gar slg
duotoje temperatroje. Palyginus esani ore vandens gar slg su soij gar slgiu toje pat
temperatroje, sprendiama apie oro drgm. Tam pagelbsti oro absoliutins drgms ir santykins
drgms svokos. Galima lyginti gar tankius. Oro santykin drgm parodo, ar vandens garai ore
dar negreit virst soiaisiais. Santykine drgme vadinamas procentais ireiktas absoliutins
drgms slgio pa ir vandens soij gar oro tam tikroje temperatroje slgio ps santykis:

pa
100%.
ps

Santykin drgm galima apskaiiuoti absoliutins drgms gar tankio a ir soij

vandens gar tam tikroje temperatroje tankio s santykiu:

a
100%.
s

Gerai savijautai reikalinga santykin drgm nuo 40% iki 60%. iem ildomose
gyvenamosiose patalpose santykin drgm nesiekia 20%. Greitai idista nosies, gerkls
gleivins, plauiai, lauke galima peralti ir susirgti. iem gyvenamsias patalpas reikia drkinti.
Aukta aplinkos temperatra gali pakelti mogaus kno temperatr. Nors oda jauia ir
iors temperatros pokyt, taiau temperatros valdymo centras, esantis tarpinse smegenyse,
jautrus tik kraujo temperatros pokyiams. Kai kno temperatra yra auktesn u normali,
valdymo centras siunia signalus, kurie priveria odos paviriuje esanias arterioles isiplsti, jas
priteka daugiau ilto kraujo, oda rausta. Taip pat suaktyvinamos prakaito liaukos, kurios padidina
gaminamo prakaito kiek. Prakaitui isiliejus odos paviri vyksta garavimo procesas. Garai
sumaina ilumos kiek odos paviriuje, nes vanduo virsdamas garais ilum naudoja

257

vandeniliniams ryiams nutraukti. Odos pavirius vsta atvsindamas tekant krauj. Majant
aplinkos temperatrai valdymo centras jungia ilumos taupymo mechanizm. Tuomet odos
pavirins arteriols susitraukia, o gilumins isipleia. Taip isaugoma normali kno temperatra.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kokia yra kno temperatra ir aplinkos temperatra bei drgm mogui
prakaituojant.
Eksperimento tikslas nustatyti mogaus kno temperatr ir aplinkos temperatr bei
drgm mogui prakaituojant.
Eksperimento priemons:

NOVA5000;

2 temperatros jutikliai ( nuo -25 oC iki 110 oC);

Drgms jutiklis;

Plastikinis maielis;

Silai.
Darbo eiga:
1.
Priemoni parengimas darbui:
1.1. Prijunkite temperatros (vestis1 (Input1), vestis2 (Input2)) ir drgms (vestis3
(Input3)) jutiklius prie Nova5000.
1.2. junkite Nova5000 ir atidarykite program MultiLab.
1 lentel
Duomen kaupiklio nustatymas

JUTIKLIAI
Temperatros
Temperatros
Drgms
NORMA

vestis 1 / Input 1
vestis 2 / Input 2
vestis3 / Input3

nuo -25 oC iki 110 oC

nuo -25 oC iki 110 oC

Kas sekund
MATAVIMAI
2000 matavim
1.3. Paspauskite mygtuk
(Setup) ir nustatykite duomen kaupiklio parametrus, kaip
parodyta 1 lentelje, paspauskite OK.
2.

Matavim procedros:
2.1. rank pirtais paimkite temperatros jutikl, kaip parodyta 1 paveiksle.
2.2. Paspauskite mygtuk
(Run) ir pradkite matavimus.
2.3. Stebkite (apie 23 minutes) pirt galiuk temperatros pokyius, kol temperatra
nusistovs.
2.4. Rank su temperatros jutikliu kikite plastikin maiel. maiel dkite drgms
jutikl ir antr temperatros jutikl (2 pav.).
2.5. Maiel urikite taip, kad oras i aplinkos nepatekt maiel ir atvirkiai.
2.6. Fiksuokite drgms ir temperatros pokyius apie 10 minui.
2.7. Itraukite rank i maielio.
2.8. Fiksuokite pirt galiuk temperatr ir drgms bei temperatros pokyius dar 10
minui.

258

2.9. Paspauskite mygtuk

isaugokite duomenis.

(Save) ir

1 pav. Temperatros jutiklio prijungimas

2 pav. Eksperimento parengimas

259

Laboratorinio darbo
MOGAUS KNO IR APLINKOS ILUMOS APYKAITOS TYRIMAS
MOGUI PRAKAITUOJANT
Ataskaitos lapas
Data ..................................................................
Pavard, vardas ..........................................................................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
Manau, kad mogaus knui prakaituojant jo aplinkoje temperatra yra ...................................
ir drgm ....................................................................................................................................
Eksperimento rezultatai ir j analiz:
1.1. Apirkite rank i karto itrauk j i maielio. Ar ji drgna, ar sausa, kodl?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.2. terpkite gautus rankos pirt galiuk ir aplinkos temperatr bei aplinkos drgms
grafikus(1 a pav.).
1.

1 a pav. Eksperimento grafikai

1.3. terpkite gautus rankos pirt galiuk ir aplinkos temperatr grafikus (2 a pav.).

260

2 a pav. Pirt galiuk ir aplinkos temperatr grafikai

1.4. Naudodami ymeklius nustatykite temperatros pradines ir galines vertes bei i

veri pokyius, kai:
1.4.1. ranka yra plastikiniame maielyje:
Pirt galiuk temperatra:
Aplinkos temperatra:
T1P = ................................................. .
T1A = .................................................
T2P = .................................................
T2A = ..................................................
TP = ..................................................
TA = .................................................. .
1.4.2. ranka itraukta i maielio:
Pirt galiuk temperatra:
Aplinkos temperatra:
T1P = ................................................. .
T1A = .................................................
T2P = .................................................
T2A = ..................................................
TP = ..................................................
TA = .................................................. .
1.5. terpkite gautus aplinkos temperatros ir drgms grafikus (3 a pav.).

3 a pav. Aplinkos temperatros ir drgms grafikai

1.6. Naudodami ymeklius nustatykite drgms ir aplinkos temperatros pradines ir

galines vertes bei i veri pokyius, kai:

261

1.6.1. ranka yra plastikiniame maielyje:

1 =................................................... T1A = . ..................................................
2 =................................................... T2A = ..................................................
=...................................................
TA = . ..................................................
1.6.2. ranka itraukta i maielio:
1 =................................................... T1A = . ..................................................
2 =................................................... T2A = ..................................................
=...................................................
TA = . ..................................................
1.7. Atsakykite klausimus ir paaikinkite:
1.7.1. Koks buvo poveikis, kai rank kiote plastikin maiel:
drgms lygiui maielio viduje?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
temperatrai pirt galiukuose?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
temperatrai maielio viduje?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.7.2. Kas sukelia pirt galiuk temperatros pokyius eksperimento metu?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.7.3. Ar pastebjote odos drgnumo pokyius eksperimento metu?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.7.4. Kodl drgm maielyje greitai sumajo, itraukus rank i maielio?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.7.5. Kas yra sukaupto maielyje vandens altinis?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.7.6. Kas atsitinka su maielyje sukauptu vandeniu, kai itraukiate rank i maielio?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados

padarykite ivad apie rankos ir aplinkos temperatras bei drgm, kai ranka yra
plastikiniame maielyje
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................

padarykite ivad apie rankos ir aplinkos temperatras bei drgm itraukus rank i
maielio
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai
1. K apibdina temperatra?

262

Atsakymai

2. Kas yra temperatra?

3. Kas yra oro drgm?

263

Irina Barabanova, Vykintas Baublys, Regina ekianien, Valdas Girdauskas, Kstutis Grinkeviius,
Arvydas Kanapickas, Asta Klimien, Ramutis Klimas, Nerijus Lamanauskas, Palmira Peiuliauskien,
Lina Ragelien, Loreta Ragulien, Jrat Sitonyt, Violeta lekien, Mindaugas Tamoinas, Raimundas altauskas,
Judita ukauskien. Mokyklini biologijos eksperiment praktika. Mokinio knyga. Vilnius : 2014. 264 p.

Metodin priemon parengta gyvendinant ESF projekt Gamtos moksl mokytoj eksperimentins veiklos
kompetencijos tobulinimas atnaujint mokymo priemoni ir 912 klasi bendrj program pagrindu (VP1-2.2
MM-03-V-01-002). Jis atitinka projekto tiksl ir udavinius bei Gamtamokslins kompetencijos ugdymo
koncepcijos nuostatas.
Metodinje priemonje Mokyklini biologijos eksperiment praktika. Mokinio knyga apraomi laboratoriniai
darbai, kuriuos galima atlikti pasinaudojus iuolaikikomis mokymo priemonmis, tokiomis kaip GLX Explorer,
Nova 5000 ir pan. Metodin priemon skirta 9-12 klasi moksleiviams, taip pat studentams, besiruoiantiems tapti
gamtos moksl mokytojais. Kadangi apraomos metodikos skiriasi turiniu ir sudtingumu, todl kiekvienas
mokytojas, inodamas savo mokini lyg, gals parinkti tinkamiausias metodikas, sudominti mokinius gamtos
mokslais, skatins juos tapti aktyviais tyrjais, pastaniais mus supant pasaul.

Ekspertavo Giedr Kmitien

Redagavo Regina Rinkauskien
Recenzavo Margarita Purlien
Maketavo Andrius Alkauskas
Virelio dizainer Vilmant Matuliauskien

264

265

266