Konspektas kompiuteri architektros egzaminui

I DALIS. PROCESORIAI
1. Fon Neimano ir Harvardo architektros. Procesoriaus struktra.

Fon Neimano: ia priimta, kad visi informacijos mainai tarp kompiuterio tais vykdomi per
vienintel magistral. Komand ir duomen procesorius prasta apjungti vien tais - centrin
procesori (CPU). Atmintis (ROM + RAM).

Neumano architektr sudaro tokie taisai:

1) CPU (komand proc. + duomen proc.), kuris interpretuoja ir vykdo programos komandas
(iskyrus informacijos vedimo ir ivedimo komandas);
2) atmintis, kurioje saugomi visi duomenys ir programos (RAM + ROM);
3) vesties ir ivesties taisas - utikrina kompiuterio ry su aplinka;
4) magistral, kuri utikrina informacijos mainus tarp vis kompiuterio tais.
Fon Neimano principai:
Dvejetainio kodavimo principas
Programinio valdymo principas
Vienalyts atminties principas
Informacijos adresavimo principas

Harvardo: ia duomenys ir programos saugomi atskiruose atminties taisuose: ROM ir RAM

Procesoriaus struktra.
Dabar komand ir duomen procesorius prasta apjungti vien tais centrin
procesori (CPU). prasta vadinti taip: komand procesorius - valdymo taisas, duomen
procesorius - operacinis taisas.

Veikia mikrokomand
principu.

Vidin atmintis, reikalinga

apdorojamiems duomenis laikyti
(trigeriai, registrai, stekai ir pan.)
Operacijas vykdanios
schemos

valdymo taisas irenka i atminties komand, j analizuoja ir valdo operacinio taiso darb
(jame vykdomas operacijas, kreipinius atmint duomenims irinkti ar rezultatui rayti);
operacinis taisas vykdo operacij, kuri nurodo komanda;
ie du taisai dirba kartu: valdymo taisas pagal operacijos kod formuoja signalus,
valdanius operacinio taiso darb; pastarasis perduoda valdymo tais signalus, informuojanius
apie operacijos eig, nuo kuri gali priklausyti paskesni valdymo taiso signal formavimas.

2. Kompiuteri struktr raida

I karta
Procesorius kartu ir centrinis valdymo taisas: jis ne tik interpretuoja program ir vykdo
komandas, bet ir valdo pradini duomen vedim bei rezultat ivedim. Procesorius daro visk, yra
tiesiogiai sujungtas su viskuo.

II karta
ia visi sistemos elementai sujungti tarpusavyje bendra magistrale.
Lengva prijungti papildomus modulius, taiau bendra magistral siaura sistemos vieta, ribojanti
sistemos naum.

III karta
ia informacijos apdorojimo procesas atskirtas nuo jos vedimo ir ivedimo. Duomen
vedim bei rezultat ivedim (taip pat ir mainus su iorine atmintimi) valdo specials taisai,
vadinami kanalais arba vesties ir ivesties procesoriais.
Procesorius interpretuoja program ir vykdo komandas bei valdo kanal darb.

3. Komand sistema. Pagrindiniai komand sistem tipai

Skaiiavimams reikaling operacij rinkin kompiuteryje realizuoja komand
sistema, kurioje vien operacij gali atitikti ir kelios komandos, besiskirianios operand tipais,
adresacijos bdais ir pan. Komand sistemos apima tokias komand grupes:

Aritmetins ir logins (sveikj skaii: +, , *, /; logins: IR, ARBA),

Duomen persiuntimo (registr krovimas, raymas atmint),
Valdymo (perjimai, procedr ikvietimas ir grimas, ciklai)
Slankaus kablelio (slankaus kablelio skaii: +, , *, / )
Deimtains (deimtaini skaii: +, , *, / )
Eilui apdorojimo (eilui persiuntimas, palyginimas, paieka)
Sistemins (OS ikvietimas, virtualios atminties valdymas).

Pagrindiniai komand sistem tipai:

Stekas;
Akumuliatorius;
Registr grup;

Stekas specialiai suprojektuota atmintis, kuri informacija raoma nuosekliai, i jos informacija
perskaitoma taip pat tik nuosekliai. Informacijos viet steke rodo steko rodykl (stack pointer).
Akumuliatorius: vienas i operand saugomas akumuliatoriuje, rezultatas taip pat, operand
irinkimas ir raymas load, store.
Akumuliatorius: specialus registras (kaupiantysis registras), kur informacija raoma prie
operacij; i jo rezultatai grinami atmint.
Registr grup: operandai saugomi registruose, rezultatas taip pat, operand irinkimas ir
raymas load, store.
Reg-Atm tipo architektra. Registr grup procesoriuje, kuriuos vienas i operand raomas
prie operacij; kitas operandas imamas tiesiai i atminties.
Load-store tipo architektra. ia taip naudojami registrai, kuriuos prie operacij turi bti
rayti abu operandai.

4. Komand formatai. Operand nuorodos

Bendruoju atveju procesori komand formatai gali bti pavaizduoti taip:
ia: OpK operacijos kodo laukas, Op1, , Opn operand nuorodos.
Tarkime turime kodo eilutes:
LOAD R1, A;
ADD R3, R1, B.
Tai LOAD ir ADD - operacijos pavadinimas (kodas), o R1, R3, B - operand nuorodos.
Operando nuorodos pavidalas priklauso nuo to, koks yra operandas, kur jis saugomas.
Operandu gali bti:
kurio nors registro turinys,
atminties lstels turinys,
konstanta,
adresas,
slyga.
Nuo to priklauso operando nuorodai skirto lauko (lauk) ilgis.

5. Operand adresavimo bdai

M[A] ymi atminties lstel, kurios adresas A, Reg[n] ymi registr, kurio numeris n.

1. Registrin adresacija operandas yra registre, kurio numeris nurodytas komandoje pirmiau,
pavyzdiui:
Add R4, R1
Reg[4] := Reg[4] + Reg[1]
2. Netiesiogin registrin operando adresas yra registre, kurio numeris nurodytas komandoje,
pavyzdiui: Add R4, (R1)
R4 := R4 + M[R1]

3. Santykin (bazin arba su poslinkiu) operando adresas paskaiiuojamas prie registro turinio
pridedant nurodyt poslinkio reikm. Pavyzdiui: Add R4, 9(R1)
R4 := R4 + M[R1+9]
4. Indeksin operando adresas paskaiiuojamas sumuojant bazs ir indekso registr turinius;
tinka masyvo elementams irinkti (R1 masyvo bazinis adresas, R2 indekso reikm). Pavyzdiui:
Add R4, (R1+R2)

R4 := R4 + M[R1 +R2]

4a. Indeksin su koeficientu nuo indeksins skiriasi tik tuo, kad indekso reikm padauginama
i koeficiento (m), atitinkanio duomen elemento ilg. Pavyzdiui:
Add R4, 8(R1) [R2]

R4 := R4 + M[8+R1 +R2*m]

5. Tiesiogin arba absoliutin adreso reikm (pilna ar jo dalis) nurodoma komandoje.

Pavyzdiui:
Add R4, (704)
R4 := R4 + M[704]
6. Betarpikoji operandas yra komandos formato dalis. Tai gali bti interpretuojama, kaip adreso
nuoroda yra komand skaitiklyje. Pavyzdiui: Add R4, #7
R4 := R4 + 7
7a. Autoinkrementin operando adresas yra registre, kurio turinys automatikai didinamas,
pavyzdiui:
Add R4, (R1)+

R4 := R4 + M[R1]
R1 := R1 + d

7b. Autodekrementin operando adresas yra registre, kurio turinys automatikai didinamas,
pavyzdiui:
Add R4, (R1)
R4 := R4 + M[R1]
R1 := R1 d
Patogu apdorojant masyvus. Pradios adresas raomas lauke R1 nurodyt registr.

6. Komand sistem ipltimai procesoriuose. Multimedijos informacijos

apdorojimo specifika
Papildymo prieastys ir prielaidos:
procesoriai buvo orientuoti sveikj ir slankaus tako skaii apdorojim,
grafins ir audio informacijos skaitmeninio apdorojimo plitimas,
procesori odio ilgio didinimas nuo 32 bit iki 64 bit,
daugeliu atvej skaitmeninei grafinei ir audio informacijai koduoti pakanka 16 ar net 8 bit,
technologijos vystymasis ir normos mainimas nuo 0,35 m iki 0,13 m leido gerokai
padidinti tranzistori skaii kristale,
RISC (centrini procesori architektra, pasiyminti paprastesne komand sistema)
architektros branduolys kompaktikas - realizuojamas palyginti nedideliu tranzistori
skaiiumi,
SIMD (Single Instruction Multiple Data) ir vektorinio princip panaudojimo galimybs.

1996 metais Intel ved MMX (MultiMedia eXtention) technologij - savo procesori komand
sistem papild 57 naujomis komandomis, skirtomis multimedijos programoms optimizuoti. ios
komandos duomenis traktuoja taip, kaip tai priimta SIMD sistemose (Single Instruction Multiple
Data)
Panas komand sistem papildymai pasirod ir kit firm procesoriuose.

7. Konvejerio ir superkonvejerio esm

Konvejerizacija reikia, kad sudtingi veiksmai (iuo atveju komandos vykdymas) suskaidomi
etapus, kuri trukm yra maa.
Kiekvienas etapas atskirose schemose (blokuose) atliekami veiksmai. J trukm atitinka CPU takt.

Konvejeris:
Esant nuosekliam komand vykdymui, i+1 komanda pradedama vykdyti tik po to, kai baigiama
vykdyti i-toji komanda.

Superkonvejeris:
Pradioje dauguma procesori turjo dviej penki pakop konvejerius.
Siekiant sumainti takto trukm, pakop skaiius buvo didinamas ir dabar virija 10 (juo daugiau
pakop, tuo kiekviena i j paprastesn, todl gali bti vykdyta per trumpesn laik). Tokie
procesoriai vadinami superkonvejerizuotais.

8. Konvejerio klii tipai. Klii veikimas

Konvejerio darbas i tikro nra toks idealus, kaip anksiau buvo vaizduota. Tam trukdo klitys,
kurias galima skirstyti tris tipus:
struktrins klitys, atsirandanios dl to, kad resursai gali bti nepakankami vairi
pakop ir komand etap reikmms tenkinti;
duomen klitys, atsirandanios dl to, kad vienos komandos vykdymo rezultatai
naudojami kitoje komandoje kaip operandai;
valdymo klitys, atsirandanios dl btinumo irinkti komandas i kitos vietos, nei tai
atliekama jas vykdant nuosekliai.
Struktrini klii problema sprendiama:
o pridedant papildom resurs;
Duomen klii problema sprendiama:
o pakeiiant komand vykdymo eils tvark;
o trumpam blokuojant konvejerio darb;
o pridedant linijas, sutrumpinanias rezultatui keli iki vykdymo tais;
o terpiant NOOP.
Valdymo klii problema sprendiama:
o pakeiiant komand vykdymo eils tvark;
o naudojant perjimo prognoz.

9. Naumas, jo vertinimas. Technologijos ivystymo taka na umui

Kompiuterio naum takojantys faktoriai:
CPU sparta: Kaip greitai dirba CPU apsprendia jo laikrodio taktinis danis. Kuo didesnis
is danis, tuo greiiau dirba visas kompiuteris.
RAM dydis: Galioja taisykl, kuri tvirtina, kad kuo kompiuteryje didesn RAM tipo
atmintin, tuo greiiau jis dirba.
Standiojo disko greitis ir talpa
Laisva standiojo disko erdv
Keli udavini sprendimas vienu metu: Windows aplinka yra pritaikyta sprsti
daugeliui udavini vienu metu. Kuo daugiau udavini sistema sprs vienu metu, tuo
liau bus sprendiamas kiekvienas i t udavini atskirai.
Naum padidino procesoriai, turintys kelius branduolius, konvejerizacija.
Naumas yra atvirkiai proporcingas udavinio sprendimo laikui.
Naum galima didinti dviem bdais:
Didinant darbo dan,
Tobulinant procesoriaus architektr.

Konvejerio pakop
skaiiaus didinimas
Perjim prognozs
tobulinimas

Komanda apdorojam duomen

skaiiaus didinimas .

10. Komand vykdymas ne eils tvarka. Registr pakeitimas

Procesoriai, kurie turi kelet funkcini tais, vadinami superskaliariniais. Tokiuose
procesoriuose vienu metu gali bti pradtos vykdyti kelios komandos.
Kompiliatoriaus suformuota komand seka programoje ne visuomet bus palanki keli
funkcini tais aprpinimui darbu. Programos vykdymo metu iuolaikiniuose procesoriuose
esanios specialios schemos analizuoja didel vykdymo eilje laukiani komand skaii ir
dinamikai parenka vykdymui tas komandas, kurios konkreiu momentu galt bti vykdomos, nors
prie jas eilje yra kitos komandos.
Registr pakeitimas:
Tegul programoje turime tokias dvi komandas:
k1 : add ..., r2 , ...; [ ... (r2 ) + () ]
k2 : mult r2 , ..., ; [ r2 (...) + () ]
Antroji komanda pakeiia registro r2 turin nauju. Aiku, kad komandos k2 negalima vykdyti iki tol,
kol k1 nepanaudojo buvusio jo turinio.
Jei procesorius turi atsargini registr, vien i j (pavyzdiui, r33) panaudokime komandoje k2 :
k1 : add ..., r2 , ...; [ ... (r2 ) + () ]
k2 : mult r33, ..., ; [ r33 (...) + () ]
Taip konfliktas bus isprstas. Aiku, kad ir paskesns komandos turi kreiptis r33 vietoj r2 (kol
registro pakeitimas galioja).
iuolaikiniuose procesoriuose atsargini registr skaiius gerokai didesnis nei adresuojam.

11. Perjim spjimas. Sudting sistem realizacija viename kristale

Konvejerio delsai, vykdant perjimo komandas, sumainti procesoriuose vestos perjim
prognozs schemos. Jos spja perjimo krypt. Jei spjimas pasitvirtina, konvejeris skmingai
dirba (bent jau su minimaliais laiko nuostoliais). Jei spjimas nepasitvirtina, tenka stabdyti
konvejer ir j upildyti komandomis i tikrosios krypties. Juo tikslesnis perjim spjimas, tuo
maiau laiko sugaitama konvejeriui perkrauti.
Perjim spjimas gali bti statinis arba dinaminis:
Statin prognoz remiasi kai kuriais pastebtais perjimo komand elgesio
dsningumais: analizuojamas operacijos kodas, poslinkio enklas, ir pagal tai priimamas
sprendimas apie tiktin perjim.
Dinamin prognoz: perjimo krypties spjimui panaudojama programos vykdymo
metu sukaupta informacija apie anksiau vykdytos komandos elges (pereita ar ne).
BHT - Branch History Table paprasiausia dinamins prognozs priemon. Prognozs
efektyvumui padidinti kiekvienam perjimui skiriami du bitai. Tuomet prognozuojama kryptis
pakeiiama prieinga buvusiai, jei du kartus i eils buvo nepataikyta.

Branch Target Buffer. Kai kuriose prognozs sistemose naudojamas specialus buferis, kuriame
laikomi perjimo adresai (kartu su prognozs bitais).
Sistemos viename kristale
Kristal gamybos technologij pasiekimai sudaro galimybes viename kristale integruoti ir kitas
kompiuterio sudtines dalis .
Tai ne tik kompiuterio branduol daro kompaktikesniu, bet ir ymiai padidina jo darbo spart,
kadangi duomen mainai viename kristale vykdomi ymiai spariau, nei tarp kristal.
Tokioms sistemoms apibdinti naudojamos svokos sistema viename kristale (Systems On the
Chip - SOC).

12. iuolaikini procesori struktra (branduoliai, perkodavimas, ...)

13. Koprocesorius ir jo ryys su procesoriumi

Koprocesorius (angl. Coprocessor) procesorius, padedantis kompiuterio centriniam
procesoriui atlikti kai kuriuos veiksmus arba pats juos atliekantis. Tokiems veiksmams jis bna
specialiai pritaikytas ir juos atlieka spariau negu centrinis procesorius.
Fizikai koprocesorius gali bti atskira mikroschema arba integruota centrin procesori
(kaip tai daroma matematinius koprocesorius montuojant procesorius).
Koprocesoriai skirstomi :

Bendrosios paskirties matematinius koprocesorius, kurie paprastai pagreitina veiksmus

su slankiojo kablelio skaiiais;

vesties-ivesties koprocesorius (pvz., Intel 8089), kurie perima vesties-ivesties

kontrol i centrinio procesoriaus arba prapleia procesoriaus standartin adres erdv;

Koprocesorius, skirtus atlikti specifinius algoritmus.

14. Intel procesoriai. Pagrindiniai j bruoai

platus panaudojimo diapazonas nuo serveri iki mobilij tais
x86 komand sistema
auktas branduolio naumas realizuojant x86 komandas

x86 komand perkodavimas RISC (centrini procesori architektra,

pasiyminti paprastesne komand sistema) tipo mikrooperacijas
keli branduoliai
trij lygi spartinanioji atmintis
platus multimedijos komand diapazonas nuo MMX iki AVX
dviej gij palaikymas

 naujausieji modeliai turi efektyvi integruotj grafik (GPU ploto dalis Sandy Bridge 17%,
Ivy Brigde 27%, Hasswell 31%; plg. AMD Kaveri 47%)
Intel turbo boost - reikalui esant danio padininimas.

15. ARM procesoriai. Pagrindiniai j bruoai

plaiai naudojami buitinje elektronikoje mobiliuosiuose telefonuose, multimedia
grotuvuose, skaiiuotuvuose ir asmeniniuose pagalbikliuose. Keli branduoli proc.
naudojami imaniuosiuose mobiliuosiose telefonuose, planetiniuose ir internetiniuose
kompiuteriuose, nam multimedijos taisuose ir net nedideliuose maai energijos
naudojaniuose serveriuose. Nuo mobilij tais iki nedideli serveri.
Analizuodami program vykdym, ARM specialistai padar ivad, jog visada naudoti
galingus branduolius nra tikslinga. Taip gim koncepcija big.LITTLE, pagal kuri vienoje
procesoriaus mikroschemoje naudojami skirtingi branduoliai galingi ir ekonomiki.
Esant nedidelei apkrovai, dirba maasis klasteris (ekonomiki branduoliai), tuo tarpu
galingieji branduoliai yra ijungti. Padidjus apkrovai, darb perima didiojo klasterio
branduoliai.

16. AMD procesoriai. Naujj AMD procesori bruoai

Amd turbo core - reikalui esant danio padininimas
AMD ikl nauj idj kurti specialius taisus skaiiavimams spartinti, kuriuos jie
pavadino APU (Accelerated Processing Units):
kompiuteriuose bus naudojami bendrosios paskirties ir specializuoti procesoriai;
udaviniui sprsti bus pasirenkamas procesorius, kuris tai atliks optimaliai naumo,
multimedijos informacijos apdorojimo, energetinio efektyvumo ir kainos poiriu;
programin ranga inaudos geriausiai tinkanios tai uduoiai aparatros privalumus;

2 DALIS SISTEMOS ARCHITEKTRA

1. Lokalikumo principas. Spartinanioji atmintis. Jos lygiai, eiluts
struktra.
Programos link naudoti duomenis ir komandas, kurias jau yra naudoj. Sakoma, kad programa
apie 90% vykdymo laiko skiria apie 10% kodo. Daugelis program naudoja t pai informacij
ar instrukcijas i naujo ir i naujo.
Lokalikumas
laiko atvilgiu: jei dabar reikalingas kuris nors elementas, labai tiktina, kad netrukus vl
jo prisireiks;
vietos atvilgiu: jei dabar reikalingas kuris nors elementas, labai tiktina, kad netrukus bus
reikalingas ir jam gretimas.
Spartinanioji atmintis (keas) - tai greita mao ar vidutinio dydio atmintis, kuri jungiama tarp
procesoriaus ir pagrindins atminties ir skirta atminties sistemos naumui padidinti. Keo koncepcija
remiasi tuo, kad labiausiai tiktini duomenys (prisiminkime lokalikumo princip) kopijuojami i
pagrindins atminties speciali greit atmint ir ioje saugomi kur laik. Kai procesoriui prireikia
duomen ar komand, jis pirmiausia j ieko kee ir tik j nerads kreipiasi pagrindin atmint.
SRAM atmintis vadinama statine todl, kad atminties elementas trigeris gali laikyti bsen kiek
norima ilgai (kol jis gauna maitinim). Vienam bitui saugoti statins atminties lstelje reikia 6-8
tranzistori (dinaminje atmintyje pakanka vieno). Todl SRAM lstel uima ymiai didesn plot,
utat dirba greiiau nei DRAM.
Dl didels darbo spartos SRAM naudojama kee.
Keo lygiai:
Spariausias (ariausiai branduolio, maesns talpos) L1 keas; jo vlinimas apie 2-3 ciklus.
L1 atmintis(kartais dar vadinama Primary cache (pirminis keas) pirmine tarpine
atmintimi) veikia tokia pat sparta, kaip ir procesorius. Joje saugomos daniausiai naudojamos
ir pasikartojanios instrukcijos procesoriui.
Kiek maesns spartos (didesns talpos) L2 keas; jo vlinimas 7-10 cikl.
Liausias L3 keas; jo vlinimas 20 (ltuose procesoriuose) 40 cikl (spariuose
procesoriuose).

2. Spartinaniosios atminties tipai (tiesioginio atitikimo, pilnai

asociatyvi, dalinai asociatyvi). Infor macijos paiekos ir pakeitimo
ypatumai.
o
o
o

Tiesioginio atitikimo keas kiekvienas i pagrindins atminties paimtas eiluts dydio

blokas turi vienintel apibrt viet kee.
Pilnai asociatyvus keas kiekvienas i pagrindins atminties paimtas eiluts dydio
blokas gali bti bet kurioje vietoje kee.
Dalinai asociatyvus keas kiekvienas i pagrindins atminties paimtas eiluts dydio
blokas gali bti bet kurioje i k viet; skaiius k vadinamas asociatyvumo laipsniu arba
krypi skaiiumi.

Irinkimas i keo yra atliekamas tokia tvarka:

1. Pagal kreipinio adres (fizin!) nustatomas indeksas, rodantis keo eilut ar j grup (keli
krypi kee).
2. Patikrinama, ar tarp j yra upildyta (tikra) eilut, kurioje raytas tegas sutampa su kreipinio
adreso aukiausiais bitais.
3. Jei tokios eiluts nra, fiksuojamas nepataikymas ke (miss). Jei tokia eilut rasta, pagal vietos
eilutje bitus irenkama reikalinga informacija.
Informacijos pakeitimas kee yra atliekamas tokia tvarka:
1. Pagal kreipinio adres (fizin !) nustatomas indeksas, rodantis keo eilut ar j grup (keli
krypi kee).
2. Patikrinama, ar tarp j yra laisva (netikra) eilut. Jei tokia eilut yra, ji upildoma i atminties
perskaitytu informacijos (eiluts ilgio) bloku.
3. Jei tokios eiluts nra, naudojant irinkimo strategij parenkama keistina eilut ir ji upildoma i
atminties perskaitytu informacijos (eiluts ilgio) bloku.

3. DDR, DDR2, DDR3 ir DDR4 atmintys. DRAM laiko parametrai.

RAM atmintis kompiuterio darbin atmintis, laisvai skaitoma i bet kurios vietos.
DRAM dinamin atmintis, kurioje duomenys saugojami tik trump laik ir nuolat turi bti
atnaujinami.
Jei iki SDRAM sukurtieji tipai slyginai gali bti jau vadinami klasikiniais, tai pastaraisiais metais
sukurti nauji DRAM tipai, kurie prasiskyn keli kompiuterius:
o

DDR - Double Data Rate SDRAM - SDRAM su dvigubu magistrals daniu: skaitymo ir
raymo operacijos vykdomos du kartus vieno takto metu - pagal kylant ir krintant taktinio
impulso frontus.
DDR2 SDRAM dvigubai spartesn nei DDR.

o
o

DDR3 SDRAM keturgubai spartesn nei DDR.

DDR4 - dar naujesn DDR ris, kuri ne tik yra greitesn, bet ir patikimesn u buvusias.

Pagrindiniai DDR DRAM laiko parametrai yra:

tRCD - RAS to CAS delay laikas, reikalingas eilutei irinkti ir stulpelio adresui paduoti
CL - CAS delay (latency) laikas, reikalingas duomenims i eiluts irinkti
tRP - RAS precharge laikas, reikalingas irinktai eilutei deaktyvuoti
tRAS - active to precharge delay minimalus laikas, kur eilut turi bti aktyvi iki j
deaktyvuojant

4. DRAM regeneracija ir kontroleriai. DRAM moduliai.

DRAM Informacija saugoma krvio pavidalu kondensatoriuje, kuris palaipsniui
isikrauna, todl j periodikai reikia atkurti (regeneruoti). Skaitymo metu kondensatorius
taip pat isikrauna, todl jo krvis taip pat atkuriamas. Dl to DRAM dirba madaug 10 kart liau,
nei SRAM.
DRAM regeneracija. Regeneracijos periodas - Tref . Pradioje Tref buvo 2 ms, dabar siekia 64 ms.
Per laik turi bti sujudinta kiekviena DRAM eilut.
DRAM kontroleris, transformuodamas CPU kreipinio signal rinkin atminiai valdyti reikalingus
signalus, kartu ir formuoja laiko diagram pagal konkreiam DRAM tipui (DDR2, DDR3, ...)
reikaling j tarpusavio idstym.

5. Lyginumo kontrol, klaid kontrol ir korekcija.

Klaid kontrolei ir korekcijai naudojamas Hemingo kodas.

6. Magnetiniai diskai. SSD. Flash atmintis. Hibridiniai diskai.

Magnetiniai diskai (ploktels) . Ploktels yra tikrieji diskai renginio viduje, kurie saugo
magnetinius duomenis. magnetinius diskus raoma informacija. Kietasis magnetinis diskas
paprastai kalbant yra prietaisas, kuriame kompiuteris saugo vis informacij, tai yra operacin
sistem, naudojamas programas ir kita.
Magnetin disk sudaro kietas pagrindas ant kurio upurkiama magnetin danga. Disko pagrindas
gaminamas i aliuminio lydinio arba stiklo ir keramikos.
SSD (Solid state drive) taisas, kuris funkcionuoja kaip magnetinis diskas, taiau neturi judani
dali.
Privalumai:
Sistema greiiau paleidiama madaug per 20 sek.
Nra mechaninini besisukani ar judani dali;
Maas energijos suvartojimas;
Nra triukmo;

 Visikai vienodas fail skaitymo laikas, nepriklausantis nuo j vietos ar fragmentavimo;

Nedideli gabaritai ir svoris.
Flash atmintis (angl. flash memory) iliekamj atmint turintis duomen saugojimo integrinis
grandynas, kuriame esantys duomenys gali bti elektrikai itrinti, rayti ir nuskaityti; atmintins
ris. Flash atminties integriniai grandynai daniausiai naudojami atminties kortelse, USB
atmintukuose, MP3 grotuvuose ir SSD diskuose informacijai saugoti.
Pagrindins savybs:
Iliekamoji atmintis nereikia energijos raytos informacijos palaikymui.
Maa duomen nuskaitymo trukm.
Didesnis atsparumas smgiams palyginti su kietaisiais diskais.
Supakavus kortel gyjamas atsparumas spaudimui ir vandens poveikiui.
Hibridinis diskas - Hibridinio disko idja - vienoje sistemoje apjungti tradicin MD ir SSD. taisas
madaug du kartus brangesnis nei vidutinio naumo MD. Seagate duomenimis, hibridinio disko
naumas apie 20% nusileidia SSD naumui, bet 30% virija prasto MD naum.

7. Magistrals samprata, j tipai. Magistrals kompiuteryje. Magistrali

arbitraas.
Magistral komunikacijos linija, kuri sujungia kelet kompiuterio rengini. Ja siuniami
duomenys bit pavidalu (dvejetainiu kodu). Signalas, kur siunia vienas i rengini, gali bti
priimtas vis kit prie magistrals prijungt tais. Daniausiai magistral sudaro daugyb
komunikacijos linij.
Tipai:

lygiagreiosios magistrals, kai duomenys perduodami naudojant kiekvienam bitui

atskir linij.
nuosekliosios magistrals, kai duomenys perduodami bitas po bito per t pai linij
(nuosekliu kodu). Nuosekliosios turi didel linij skaii, todl danai skiriamos trys j
sudedamosios dalys: adres, duomen ir valdymo.

Kompiuterio magistrals:

vidins magistrals, jungianios tarpusavyje vidinius kompiuterio komponentus

pagrindinje ploktje;
iorins magistrals, jungianios vairius kompiuterio iorinius (periferinius) taisus prie
pagrindins plokts.
Procesoriaus magistral. J naudoja valdymo schem rinkinys (chipset) informacijos
mainams su procesoriumi. Kai kurie altiniai j vadina sistemine magistrale.
Keo magistral. Procesoriuose ji buvo naudojama dideliam pralaidumui utikrinti.
Atminties magistral. Taip vadinama magistral, jungianti atminties posistem su valdymo
schem rinkiniu (chipset) ir procesoriumi.

Lokalin I/O magistral. Taip vadinama didels spartos vesties ir ivesties magistral, jungianti
sparius I/O taisus su atminties posistemiu, su valdymo schem rinkiniu (chipset) ir
procesoriumi. Dabar populiariausia PCI.
Standartin I/O magistral. Tai nedidels spartos vesties ir ivesties magistral, jungianti
tokius I/O taisus, kaip pel, klaviatra. Gera seniems taisams prijungti. Populiariausia anksiau
ISA, dabar - USB.
Greitoji grafikos magistral (AGP Accelerated Graphics Port). Taip buvo vadinama
didels spartos magistral, jungianti grafikos posistem su valdymo schem rinkiniu
(chipset) ir procesoriumi.
Naujoji grafikos magistral (PCIe PCI Express). Taip vadinama didels spartos
magistral, pakeitusi AGP.

8. HyperTransport, QPI, PCI Express, USB. Valdymo schem rinkiniai

(chipsets)
HyperTransport - didele sparta pasiyminti tiesioginio ryio tarp schem ssaja
kompiuteriams, serveriams ir kt. rangai.
OPI(QuickPath Interconnect) - intel procesoriuje Nehalem ved QuickPath Interconnect (QPI vietoj anksiau naudotos FSB). Ji tai padar 5 metais vliau nei AMD, vedusi HyperTransport. QPI
naudoja dvi 20 bit magistrales (atskiras kiekvienai krypiai).
PCI Express magistral didels spartos nuoseklaus duomen perdavimas. Svarbi jos funkcija
galimyb keisti perdavimo spart keiiant linij skaii: x1, x2, x4, x8, x12, x16, x32.
USB - nuosekli magistral, pasiyminti vidutine perdavimo sparta. Ji skirta vairiems
periferiniams taisams (klaviatrai, spausdintuvams, skeneriams, ...) prijungti.

9. Iorini tais ssajos (IDE (ATA), SATA ir SCSI )

IDE - Paprasta, primityvi ssaja. Duomenys perduodami per ISA magistral, todl ltai. Talpa
nedidel, naujuose PC nenaudojama. Apibria duomen perdavim tarp procesoriaus ir standiojo
disko. IDE inomas ir kitu vardu ATA (AT Attachment).
SATA nuoseklioji ssaja. Atminties rengini (daugiausia kietj disk) prijungimo prie
kompiuterio standartas.
SCSI - nuoseklioji ssaja. Naiausia, diskai jungiami per brang kontroler. Paprastai MD yra
aukiausios kokybs, sparts. SCSI kontroleris gali valdyti iki 7 MD, kuri talpa < 45GB.

10. Pertraukties esm. Pertrauki tipai ir lygiai. Pertraukties proc edra.

Pertrauki kontroleris.
Pertrauktys - tai mechanizmas, kuriuo naudodamiesi vairs kompiuterio renginiai ir programos
atkreipia CP dmes, reikalaudami juos aptarnauti.

Tipai:

Programins (sinchronikos procesui):

programins (pertr. sistemai tikrinti)
derinimo (po kiekvienos komandos - analiz)

Vykdymo variantai:

po komandos (daniausiai)
komandoje (reiau, kai negalima ubaigti):
puslapio klaida
ilgai trunkanioms komandoms

Apdorojama:

mikroprograma (anksiau)
paprograme (daniausiai)

Apdorojimo procedra:

11.

pertraukties signalo primimas

pertraukties atpainimas
bsenos siminimas
pertraukt apdorojanios programos vykdymas
bsenos atstatymas

vesties ir ivesties problemos bei j sprendimas. Periferinio taiso

kontroleris.

vesties ir ivesties problemos:

Galimyb prijungti vairius P ;

Lygiagretus vesties ir ivesties sistemos darbas su procesoriumi;
Maksimaliai supaprastintas vesties ir ivesties proces programavimas;
Reakcija vairias kritines situacijas bei ikilusias problemas.

Problem sprendimo keliai:

P modulikumas (konstruktyvus ibaigtumas, paprastas prijungimas);

Unifikuoti duomen formatai;
Unifikuota ssaja (interfeisas);
Unifikuoti komand formatai ir tipai.

12. Programa valdomi ir tiesioginiai duomen mainai. Kanalas ir TKA

kontroleris
Duomen mainai su P
Atsivelgiant persiuniam duomen kiek bei P darbo spart, pasirenkamas vienas i dviej
main tip:
a) programa valdomi duomen mainai kai perduodama maai duomen kreipiantis atmint,
ir P darbo sparta nedidel;
b) tiesioginiai duomen mainai - kai perduodam duomen apimtis didel ar P darbo sparta
didel.

13. Grafikos procesorius ir jo panaudojimas

Grafikos procesorius GPU (Graphics Processing Unit) pagrindinis elementas, skirtas ekran
ivedamo vaizdo elementams skaiiuoti bei trimats (3D) grafikos komandoms vykdyti.