Alessandro DAvenia

Balta kaip pienas,

raudona kaip kraujas
Romanas
I ital kalbos vert Ieva Maeikait

Versta i: Alessandro DAvenia

BIANCA COME IL LATTE
ROSSA COME IL SANGUE
Mondadori, Milano, 2010

ISBN 978-609-01-0401-9

2010 Arnoldo Mondadori Editore S.p.A., Milano

Virelyje panaudota nuotrauka, Caryn Drexl / Arcangel Images
Vertimas lietuvi kalb, Ieva Maeikait, 2012
Leidykla Alma littera, 2012

Redaktor Bron Balien

Korektors Indr Petrtyt ir Graina Stankeviien
Virel pritaik Asta Rastauskien

Skiriu savo tvams,

imokiusiems mane irti dang
tvirtai remiantis kojomis em.
Skiriu savo mokiniams,
kasdien mane imokantiems
atgimti.

Karalaitis sdjo prie stalo ir valg. Riekdamas varks sr jis sipjov ir ant
srio uvarvjo laelis kraujo. Karalaitis tar motinai:
Mama, noriau turti moter, balt kaip pienas ir raudon kaip kraujas.
Snau mano, ta, kuri balta, nra raudona, o raudona nra balta. Bet iekok,
gal rasi.
Trys granat mergels
i Italo Calvino knygos Ital pasakos.

V iskas turi savo spalv. Kiekvienas jausmas turi spalv. Tyla tai balta. Btent
baltos a ir nekeniu, ji berib. Balta varna, baltas melas, balta vliava, baltas
lapas, balta palata... I ties balta net nra spalva. Tai niekas, kaip ir tyla.
Niekas be odi ir muzikos. Tylu ba lta. A nemoku tyliai sdti ar bti vienas,
o tai tas pats. Man ima taip mausti skrand ar pilv dar nesupratau, k tiksliai,
kad turiu apsiergti savo motoroleriuk, vis sudralint ir be stabdi (kada gi
pasiryiu nuveti j pataisyti?), be tikslo vaintis gatvmis ir irti sutiktoms
merginoms akis, kad sitikiniau, jog nesu vienas. Jei kuri nors mane
pavelgia, vadinasi, a egzistuoju.
Ir kodl a toks? Nemoku valdytis. Nemoku bti vienas. Man reikia... Kad a
inoiau, ko! Vieni nervai. Utat turiu aipod. Bent tai gerai, nes ijus ryte i
nam ir inant, kad laukia visa dulkto asfalto prisisunkusi diena mokykloje, po
jos nuobodulio linas su nam darbais, tvais ir unimi, o paskui ir vl tas pats,
kol mirtis mus iskirs, ga li igelbti tik tinkamai parinktas grojaratis. ausis
susigrdu ausines ir patenku kit plotm. sileidiu tinkamos spalvos jausm.
Jei noriu simylti, klausausi melodingo roko. Jei noriu pasikrauti sunkiojo
metalo. Jei noriu tviriau jaustis repo ir iaip grubios muzikos, ypa jei tekstai
pilni keiksmaodi. Taip nesu vienas baltas. Kakas palaiko draugij ir
nuspalvina mano dienas.
Visgi nesakyiau, kad nuobodiauju. iaip turiu imtus plan, tkstanius
trokim, milijonus neipildyt svajoni ir milijardus nepradt dalyk, bet
galiausiai nieko taip ir nesiimu, nes niekam tai i tikrj nedomu. Tada sakau
sau: Leo, po velni, ko ia plaisi? Mesk tai i galvos ir mgaukis tuo, k turi.
Mums duotas tik vienas gyvenimas, o kai jis tampa baltas, geriausiai j
nuspalvina kompiuteris: visuomet randu k nors a t e (mano slapyvardis
Piratas, kaip Donis Depas). K jau moku tai moku iklausyti mones. Nuo to
pasijuntu geriau. Kita ieitis ssti ant savo motoroleriuko be stabdi ir be
tikslo vaintis po miest. O jei norisi vaiuoti su tikslu, lekiu pas Nik ir truput
pagrojame, jis bosine, a elektrine gitara. Vien dien mes igarssime,
tursime grup, pavadint utv. Nikas sako, kad turiau ir dainuoti, nes
mano balsas graus, bet a gdinuosi. Grojant gitara dainuoja pirtai, o jie
niekada neraudonuoja. mons nenuvilpia gitarist, utat dainininkus...
Kai Nikas negali, susitinku su kitais autobus stotelje prie mokyklos, toje,
kur ms mokyklos simyljliai visiems apsiskelbia myl. Ten vis laik kas nors

bna, ateina ir mergin. Kartais pasirodo ir Beatri a t stotel einu dl

jos.
Kaip keista: rytais niekas nenori mokykl, o po piet ten randi visus.
Skirtumas tas, kad tuomet nebebna vampyr, tai yra mokytoj kraujo
siurbik, kurie gr namo usidaro karstus ir laukia kit auk. Tik, prieingai
nei vampyrai, mokytojai veikia dien.
Jei prie mokyklos bna Beatri, tuomet kitas reikalas. Jos akys alios ir
didels velgdamas tos merginos veid, rodos, matai tik jas. Beatris plaukai
raudoni kai juos paleidia, pasijunti, tarsi regtum aur. Ji kalba nedaug, bet
protingai. Jei ji bt lmas tai dar nesukurto anro. Jei kvapas tai smlis
anksti ryte, kai papldimys su jra dar diaugiasi vienatve. O jei spalva?
Beatri tai raudona. Kaip meil. Audra. Visk nuluojantis uraganas. ems
drebjimas, suardantis kn griuvsius. Btent taip jauiuosi kas kart j
ivyds. Beatri to dar neino, bet vien dien, ilgai nelauks, jai prisipainsiu.
Taip, vien dien pasakysiu jai, kad ji sukurta man, o a jai. Taip jau yra ir
niekur ia nepabgsi: kai Beatri tai suvoks, viskas eisis it sviestu patepta, lyg
lmuose. Svarbiausia pasirinkti tinkam met ir ukuosen. Manau, didiausia
bda mano plaukai. Juos nusikirpiau tik Beatriei papraius. O kas bus, jei
tada prarasiu visas galias, kaip tas vyrukas i legendos? Ne, Piratas negali
apsikirpti. Litas be kari ne litas. Juk ne be reikalo mano vardas Leo.

K art

maiau dokumentin lm apie litus, i brzgyn ilindo patinas

milinikais kariais, o malonus balsas j apibdino: Diungli karalius su savo
karna. Tokie ir yra mano plaukai: laisvi ir didingi.
Be galo patogu turti toki litik ukuosen. Patogu, kad niekada nereikia
ukuotis, gali sivaizduoti, jog plaukai styro sau laisvi tarsi galvoje auganios
mintys: kartais jos tiesiog isiveria auktyn ir isisklaido. A dovanoju savo
mintis kitiems, jos nypia smagiai lyg k tik atkimtos kokakolos burbuliukai.
Plaukais a galiu daug k kitiems pasakyti. Tikra teisyb. Viskas, k dabar
pasakiau, teisyb.
mons mane pasta tik i plauk. Bent jau tie i mano mokyklos, i mano
utvs, i Pirat komandos: Kempin, Kartis, Kuoktas. Ttis jau seniai nuleido
rankas. Mama nieko daugiau nedaro, tik peikia mano plaukus. O kai susitinku su
senele, jos vos neitinka irdies smgis (jei tau devyniasdeimt, tai labai
tiktina).
Kodl jiems taip sunku susitaikyti su mano ukuosena? I pradi sako: Bk
originalus, ireikk save, bk savimi!, o kai tik pamgini parodyti, koks esi i
tikrj, usipuola: Tu neturi savitumo, elgiesi kaip visi. Kur logika? Kas gi juos
supras: arba esi savimi, arba esi toks kaip visi. Jiems niekaip netiksi. Tiesa ta,
kad jie visi man pavydi, ypa plikiai. Jei nuplikiau, a nusiudyiau.
iaip ar taip, jei Beatriei mano plaukai nepatiks, tursiu juos apsikirpti, tik
dar gerai pagalvosiu. Juk jie gali bti ir mano privalumas. Beatrie, arba mylk
mane tok, koks esu, su visais plaukais, arba nieko nebus: jei nesutarsime dl
toki smulkmen, tai kaip galsime bti kartu? mogus privalo bti savimi ir
priimti kit tok, koks jis yra, taip visada sako per televizori, jei ne, kokia ia
meil? Beatrie, kodl to nesupranti? Be to, tu man visa patinki, tad tau lengviau
nei man.
Merginoms viskas paprasiau. Ir kaip jos sugeba visuomet laimti? Jei esi
grai, pasaulis guli tau po kojom, renkiesi k nori, darai k nori, velkiesi k
nori... Koks skirtumas, juk vis tiek bsi vis garbinama. Sekasi joms!
O man bna dien, kai visai neieiiau i nam. Jauiuosi toks baisus, kad
usibarikaduoiau savo kambary ir n veidrod neiriau. Baltas. Balto
veido. Bespalvis. Tikra tragedija. Visgi bna dien, kai ir a jauiuosi raudonas.
Tuomet man nra lygi. Usimetu tinkamus markinlius, oku gerai
krintanius dinsus ir pasijuntu lyg Dievas: Zakas Efronas gali slptis po lapais.

Einu vienas gatve. Pirmai sutiktai merginai galiau pasakyti: Ei, maule,
susitinkam vakar, noriu tau suteikti nepakartojam prog! Nesigailsi, nes, kai
eisi alia mans, visi tave spoksos ir sakys: kaip, po velni, jai pavyko pakabinti
tok bern?! Draugs susiraukls i pavydo.
A Dievas! Mano gyvenimas kupinas spdi. N valandlei nesustoju. Jei ne
mokykla, biau atsipalaidavs, graus ir garsus.

M ano mokykla pavadinta Horacijaus, kaip to veikjo i Peliuko Mikio, vardu.

Jos sienos apsilupusios, klasse tinkas aptrupjs, lentos labiau pilkos nei juodos,
emlapiai visi atbrizg, o juose pavaizduoti emynai ir alys ibluk ir palikti
likimo valiai... Sienos tik dviej spalv baltos ir rudos, kaip pyragliai su
grietinle, taiau mokykloje nieko saldaus nra, tik skambutis, skelbiantis
pamok pabaig, jam suskambjus, rodos, girdi: Ir vl tuiai praleidai
pusdien tarp i dvispalvi sien. Bk i ia!
Mokykla praveria vos keliais atvejais kai puolu nevilt ir paskstu baltose
mintyse. Klausiu savs, kur a einu, k darau, ar gyvenime nuveiksiu k nors
gero, ar... Laimei, mokykla tai aidim aiktel, pilna taip pat besijauiani
moni. Mes kalbams apie visk, nustumdami al niekur nevedanias mintis.
Baltos mintys niekur neveda, balt mini reikia atsikratyti.
Makdonalde, kuris ir kvepia Makdonaldu, kemu kartas bulvytes, o
Nikas garsiai siurbioja i didiuls kokakolos stiklins.
Negalvok apie balt.
Nikas visada man taip sako. Nikas visada teisus. Ne veltui jis mano
geriausias draugas. Jis man kaip Vilas Terneris Dekui Sperou. Bent kart per
mnes igelbstime vienas kitam kail, juk tam draugai ir reikalingi. Draugus a
pasirenku. Tuo jie ir faini. Su draugais gera bti, nes isirenki btent tokius,
kokius nori. O bendraklasi nepasirinksi. Jie tiesiog paklina t pai klas ir
danai kaip reikiant uknisa.
Nikas i B klass (a i D), mes aidiame toje paioje Pirat futbolo
komandoje. Du geri mikiai. O tarp bendraklasi btinai pasitaiko koks nors
nerv kamuolys, kaip pas mus Elektra. Vien vardas k sako.
Kai kurie mons pasmerkia vaikus duodami keistus vardus. Mano vardas
Leo, jis man patinka. Man pasisek, toks vardas siejasi su avia, stipria
asmenybe, kuri ieina i brzgyn it karalius su kariais. Suriaumoja. Ar, mano
atveju, bent jau pamgina... Kiekviename varde, deja, raytas likimas.
Pavyzdiui, Elektra: kas ia per vardas? Kaip elektros srov, nupurto vien j
igirdus. Todl ji visada tokia nervinga.
Ms klasje yra dar vienas veikjas, tikra raktis subinj: Dakomas, kitaip
vadinamas Smirdium. Dar vienas nelaim neantis vardas! Nes ir Leopardio
toks vardas, o jis buvo kuprotas, neturjo draug ir, lyg to nepakakt, dar buvo
poetas. Niekas nesikalba su Dakomu. Jis smirda. Ir niekas nedrsta jam to

pasakyti. Nuo tada, kai simyljau Beatri, a prausiuosi po duu kiekvien

dien, o barzd skutuosi kart per mnes. iaip ar taip, jei jis nesiprausia, ia
tik jo suiktas reikalas. Bet bent jau mama galt jam pasakyti, o nepasako. Argi
a dl to kaltas? Juk negaliu igelbti pasaulio. Tam yra mogus-Voras.
Nikas atsiriaugja ir taip grina mane tikrov. vengdamas sakau jam:
Tu teisus. Nereikia galvoti apie balt...
Nikas papleknoja man per pet:
Rytoj noriu tave matyti gerai pasikrovus! Turim sutvarkyti tuos liurbius!
Mano veid nuvieia ypsena: kas bt mokykla be futbolo turnyro?

Neinau,

kodl tai padariau, neinau, kodl tai darydamas i irdies

linksminausi, ir neinau, kodl tai vl padarysiu, ie iganingi Barto Simpsono,
mano vienintelio mokytojo ir vedlio, odiai apibendrina mano gyvenimo
losoj. Pateiksiu pavyzd. iandien susirgo istorijos ir losojos mokytoja.
Jga! Ateis pavaduojanti. Kaip visada, kokia nors liurb.
Nevartok toki odi!
Galvoje grsmingai nuaidi mamos balsas, bet a vis tiek vartoju tokius
odius. Kartais jie tiesiog btini! Pavaduojanti mokytoja neivengiamai bna
liurbi liurb.
Pirma, ji pavaduoja mokytoj, kuri jau ir taip yra liurb, tad ji liurb
kvadratu.
Antra, ji dirba pavaduojania mokytoja. Koks ia gyvenimas dirbti, kad
pavaduotum susirgusj? Taigi ji ne tik liurb, bet dar ir nea nelaimes kitiems.
Nelaiml kubu.
Nekantraudami laukme tos pavaduojanios mokytojos, baisios kaip karas,
apsirengusios nepriekaitinga violetine suknele, puikiai tinkania apmtyti
seilmis suvilgytais popieriaus rutuliukais, udikiku taiklumu svaidomais i
tui tuinuk.
Taiau klas eina jaunas vyrukas. Su varku ir markiniais. Pasitemps.
Mano manymu, per juod aki. Ant ilgutls nosies jis usidjs akinius juodais
rmeliais. Neasi knyg piln rankin. Danai kartoja, kad mgsta savo dalyk.
Na va, betrko mokytojo, kuris tikt tuo, k daro. Tokie patys blogiausi!
Nepamenu jo vardo. Sak, bet tuo metu plepjau su Silvija.
Su Silvija galiu kalbtis apie visk. Ji man labai brangi, danai j apkabinu.
Apkabinu, nes tiek jai, tiek man tai patinka. Taiau Silvija ne mano skonio
mergina. Ji puikus mogus, su kuriuo gali kalbtis apie visk, visada bsi
iklausytas ir dar gausi ger patarim. Taiau jai kai ko stinga: kerinio avesio.
To, k turi Beatri. Jos plaukai ne raudoni kaip Beatris. Vien Beatris
vilgsnis priveria svajoti. Beatri raudona. Silvija melsva, kaip visi tikri
draugai. O pavaduojantis mokytojas tik juoda dmel nepataisomai baltoje
dienoje.
Ot nesiseka!

Jo

plaukai juodi. Jo akys juodos. varkas juodas. Vienu odiu, tikra Mirties
vaigd i vaigdi kar. Betrksta tik mirtino paptimo, kuriuo nuudyt
mokinius ir kolegas. Jis neino, k daryti, nes jam nieko nepasak, o mokytojos
Ardentjeri telefonas ijungtas. Ardentjeri turi mobilj, bet neino, kaip juo
naudotis. Jai vaikai padovanojo. Jis net turi fotografavimo funkcij. Tik kad ji
nieko apie tai neraukia. Tas telefonas jai reikalingas dl vyro. Ardentjeri vyras
serga. Jam, vargui, vys! Daugyb moni serga viu. Jei jis apima kepenis,
jau nieko nebepadarysi. Tikra nelaim. O jos vyras serga btent kepen viu.
Ardentjeri mums niekada apie tai nepasakojo, suinojome i zinio
mokytojos Nikolozi. Jos vyras gydytojas, o Ardentjeri vyrui atliekama
chemoterapija jo ligoninje. Siaubas, kaip Ardentjeri nepasisek! Ji baisiausiai
nuobodi ir visada kabinjasi prie smulkmen, kaip usiciklinusi vis kalba apie t
veikj, pasakius, kad du kartus t pai up nebrisi, man tai atrodo
savaime suprantama... Bet man vis tiek bna jos gaila, kai nuolat iri
mobiliuk tikrindama, ar neskambino vyras.
Dabar itas mokytojas mgina vesti pamok, bet, kaip ir visi pavaduojantys,
nesugeba, nes, aiku, niekas nekreipia j dmesio. Tai puiki proga
patriukmauti ir paslapia pasijuokti i suaugusio nelaimlio. A pakeliu rank ir
rimtai paklausiu:
Kodl pasirinkote i profesij?
Pusbalsiu priduriu:
Toki liurbik.
Visi vengia. Jis nesutrinka.
Viskas per mano senel.
Jam galvoj negerai.
Kai buvau deimties, senelis man papasakojo pasak i Tkstanio ir vienos
nakties.
Tyla.
Taiau dabar pasikalbkime apie Karoling atgimim.
Visa klas iri mane. A pradjau, a turiu ir tsti. Jie teiss. A j didvyris.
Atsipraau, mokytojau, o kaip ta pasaka i Tkstanio ir...? odiu, ta.
Kai kas prunkteli. Tyla. Tyla kaip i vesterno lm. Jo akys velgia
mansias.
Maniau, tavs nedomina pasakojimas, kaip tampama liurbiais...

Tyla. A pralaimiu dvikov. Nebeinau, k sakyti.

Taip ir yra, ms nedomina.
O i tikrj man smalsu. Noriu suinoti, kodl mogus svajoja tapti liurbiu, ir
dar t svajon gyvendina. Ir netgi atrodo tuo patenkintas. Visi ima mane
vairuoti. Net Silvija nepritaria:
Papasakokite, mokytojau, mums domu.
Apleistas net Silvijos, nugrimztu balt migl, o mokytojas ima pasakoti. Jo
akys iba it apsstojo.
Kaire, nedideliame namelyje su sodu, kuriame augo gmedis ir stovjo
fontanas, gyveno Muhamedas al Magrebis. Jis buvo labai neturtingas. Kart
umigo ir susapnavo kiaurai permirkus vyr, kuris i burnos isitrauk auksin
pinig ir tar jam: Tavo laim Persijoje, Isfahane... Ten rasi lob... Eik ten!
Nubuds Muhamedas skubiai ikeliavo. veiks imtus pavoj atkako Isfahan.
Ten mirtinai pavargs m iekoti maisto, taiau buvo palaikytas vagimi.
J m kulti bambuko lazdomis ir vos neumu. Staiga vienas kapitonas jo
paklaus: Kas tu, i kur atjai, kodl tu ia? mogus pasak teisyb:
Susapnavau perlapus vyr, jis liep man eiti ia, nes rasiu lob. e tau ir lobis,
bambukins lazdos! Kapitonas garsiai nusijuok ir tar: Kvaily, tu tiki sapnais?
A pats tris kartus sapnavau skurd namel Kaire, jame buvo sodas, o sode
gmedis, o u gmedio fontanas, o po fontanu guljo didiulis lobis! Bet a
niekada i ia n kojos nekliau, kvaily! Lauk i ia, lengvatiki! Vyras sugro
namo, m kasti po fontanu ir ikas lob!
Papasakojo sustodamas reikiamose vietose tarsi aktorius. Klasje tvyrojo
tyla, visi sdjo ipt akis kaip Kuoktas, kai apsirko blogas enklas.
Betrko tik mokytojo-pasakoriaus. Istorijos pabaig palydiu juoku.
Ir viskas?
Mokytojas atsistoja, kiek patyli. Prisda ant savo stalo.
Ir viskas. Senelis tdien man paaikino, kad mes skiriams nuo gyvn, nes
jie elgiasi taip, kaip liepia prigimtis. O mes laisvi. Tai pati didiausia mogui
suteikta dovana. Bdami laisvi, galime tapti kuo tik norime. Laisv leidia mums
svajoti, o svajons tai ms gyvenimo kraujas, nors jas gyvendinant kartais ir
reikia veikti ilg keli ar gauti lazd. Niekada neatsiadk savo svajoni!
Nebijok svajoti, nors kiti ir juoksis i tavs, taip man pasak senelis, antraip
atsiadsi pats savs. Dar dabar prisimenu, kaip spindjo jo akys, kai tar iuos

odius.
Visi susiavj tyli, o mane nervina, kad jis dabar dmesio centre, i ties
tai a turiau bti dmesio centre atjus pavaduojaniam mokytojui.
Mokytojau, o kuo ia dta istorija ir filosofija?
Jis smeigia mane akis.
Istorija tai didiulis katilas, pilnas vykdyt plan, o vykd juos mons,
tap didiais dl to, kad turjo drsos paversti savo svajones tikrove; losoja
tai tyla, kurioje gimsta tokios svajons. Deja, kai kuri moni svajons buvo
komarai, ypa tiems, kurie nuo j nukentjo. Kai svajos negimsta i tylos, tampa
komarais. Istorija, kaip ir losoja, menas, muzika, literatra, geriausiai
ireikia, kas yra mogus. Aleksandras Makedonietis, Augustas, Dant,
Mikelandelas... Visi jie tinkamai pasinaudojo savo laisve ir keisdami save
pakeit istorij. Gal ioje klasje yra bsimasis Dant arba Mikelandelas... Gal
juo galtum tapti tu!
Mokytojo akys spindi, kai jis pasakoja ygdarbius, vykdytus i paprast
moni, tapusi didiais dl savo svajoni, savo laisvs. Mane tai gerokai
sutrikdo, taiau dar labiau sutrinku suvoks, kad klausausi ito vplos.
Tik tuomet, kai mogus tiki jam neveikiamais dalykais o tai ir yra svajon,
monija paengia priek ir ima labiau tikti savimi.
Neblogai pasak, taiau tai tipiki jauno mokytojo, skrajojanio padebesiais,
odiai. Noriau pairti, k tu su visomis svajonmis pavirsi po met! Todl
ir praminiau j Svajokliu. Grau, kai mogus turi svajoni, grau, kai jomis tiki.
Mokytojau, man visa tai atrodo tuti paistalai.
Norjau perprasti, ar jis rimtai tuo tiki, ar tik yra susikrs vidin pasaul,
kuriuo siekia umaskuoti nenusisekus gyvenim. Svajoklis pavelg man akis ir
kiek patyljs paklaus:
Ko tu bijai?
Tuomet skambutis igelbjo mano mintis, staiga virtusias nebyliomis ir
baltomis.

A nieko

nebijau. Mokausi pirmoje licjaus klasje1. Kad lankysiu klasikins

pakraipos licj, nusprend mano tvai. A tuo klausimu neturjau nuomons.
Mama lank klasikin licj. Ttis irgi. Senel gyvas klasikinio licjaus
siknijimas. I ms eimos jo nelank tik uo.
Jis prapleia mstym ir akirat, padeda tiksliau dstyti mintis, suteikia
lankstumo.
Ir be galo uknisa.
Taip ir yra. Nra jokios prieasties mokytis tokioje mokykloje. Bent jau
mokytojai niekada jos nepateik. Pirmoji diena ketvirtoje gimnazijos klasje2:
prisistatymai, pasakojimas apie mokyklos pastat ir susipainimas su mokytojais.
Kaip kokia ekskursija zoologijos sod, kuriame mokytojai tai saugoma ris,
kuri, tikkims, negrtamai inyks...
Vliau keletas vadini test, atskleidiani kiekvieno moksleivio
pasirengim. O po io ilto sutikimo... Pragaras, kuriame i mokini telieka
eliai ir dulks. Tiek nam darb, sudting aikinim ir atsakinjim dar
gyvenime nebuvau mats. Prie stodamas licj mokydavausi daugiausia po
pusvaland per dien. O paskui aisdavau futbol bet kurioje tam tinkamoje
vietoje, pavyzdiui, savo nam koridoriuje arba kieme. Blogiausiu atveju
prissdavau prie kompiuterinio futbolo aidimo.
Nuo ketvirtos gimnazijos klass viskas pasikeit. Jei nenorjai prisidaryti
skol, privaljai mokytis. Bet a vis tiek nepersistengdavau, nes negali daryti to,
kuo netiki. Iki iol n vienam mokytojui nepavyko mans tikinti mokymosi
nauda. O jei nepavyksta tam, kuris mokslams paskyr gyvenim, tai kodl
turiau tikti?
Aplankiau Svajoklio tinklarat. Taip taip, pavaduojantis istorijos ir losojos
mokytojas turi savo tinklarat, o man smalsu pairti, k jis ten rao.
Mokytojai u mokyklos rib neturi tikro gyvenimo. J u mokyklos rib tiesiog
nra. Tad man magjo pairti, apie k kalba mogus, neturintis ko pasakyti. O
pasakojo jis apie imt kart matyt lm Mirusi poet draugija. Ra, kad
mokymui jis atsiduoda su ta paia aistra kaip ir lmo herojus. Ra, kad tas
lmas atskleid, kokia yra jo uduotis ioje emje. Ir paaikino tai
paslaptingais, bet graiais odiais: Visur velgti gro ir dovanoti j mane
supantiems monms. Dl to atjau pasaul.
Reikia pripainti, kad Svajoklis gerai valdo od. I t dviej sakinuk matyti,

kad jis suprato savo gyvenimo prasm. Aiku, jam jau trisdeimt, tad nieko
nuostabaus. Taiau ne visi moka tai taip aikiai nusakyti. Bdamas mano
amiaus, jis subrandino svajon. Usibr tiksl ir j pasiek.
Man eiolika, a neturiu joki ypating svajoni, tik sapnus, kuri ryte n
neprisimenu. rika-su- sitikinusi, kad sapnai priklauso nuo reinkarnacijos, nuo
ms praeit gyvenim. Yra toks futbolininkas, kuris teigia praeitame gyvenime
buvs antimi gal tai ir padjo jam tapti geriausiam. rika-su- sako, kad ji buvo
jazminu. Todl ji visada taip skaniai kvepia. Man patinka rikos-su- kvapas.
Nemanau, kad a kada esu reinkarnavsis. Bet jei tekt rinktis, turbt
noriau bti buvs ne augalu, o gyvnu: litu, tigru, skorpionu...
reinkarnacijos klausim, aiku, reikt isprsti, bet jis per sudtingas, kad
dabar apie tai mstyiau, be to, a nieko neprisimenu i to laiko, kai buvau
litas, nors ir isaugojau jo karius ir jg jauiu j savo kraujyje. Dl to ir
manau, kad buvau litu, dl to mano net vardas Leo. Ivertus i lotyn kalbos leo
reikia litas. Leo rugiens riaumojantis litas.
iaip ar taip, dabar mokausi pirmoje licjaus klasje, o ketvirt ir penkt
gimnazijos klases veikiau beveik be skol. Ketvirtoje teusidirbau skolas i
graik kalbos ir matematikos. Penktoje tik i graik. Graik kalbos pamoka
tai mokyklos darov: karti ir gerai ivalanti arnyn, tai yra prireikus
atsakinti verianti ikti kelnes...
Dl visko kalta Masaroni. Tai priekabiausia ir negailestingiausia mokytoja
visoje mokykloje. Jos drabuiai pasiti i uns kailio, aminai to paties. Jos
apranga bna dviej ri: iem, ruden ir pavasar uns kailiniai, vasar
vasariniai uns kailiniai. Ir kaip mogus gali taip gyventi? Gal ji praeitame
gyvenime buvo unimi? Smagu splioti, kuo kiekvienas buvo praeitame
gyvenime, tai daug k paaikina apie mogaus charakter.
Pavyzdiui, Beatri praeitame gyvenime greiiausiai buvo vaigd. Juk
vaigdes gaubia akinama viesa, jos matosi net u milijon viesmei.
vaigds tai kaitusios vytinios raudonos mass sankaupos. Beatri tokia
ir yra. J ivysti ir u keli imt metr vieia savo raudonais plaukais. Kain,
ar man kada nors pavyks j pabuiuoti? Beje, greitai bus jos gimtadienis. Gal
mane pakvies. iandien po piet nueisiu stotel prie mokyklos, gal j sutiksiu.
Beatri tai raudonas vynas. Man nuo jos sukasi galva a myliu j.
1 Atitinka vienuolikt klas (Italijoje i viso mokomasi trylika met). (ia ir toliau vertjos pastabos.)
2 Italijos klasikiniame licjuje pirmi dveji metai vadinami ketvirta ir penkta gimnazijos klasmis
(atitinka devint ir deimt klases).

K ai po

piet vyksta futbolo varybos, daugiau niekam nelieka laiko. Privalai

tinkamai nusiteikti ir ramiai mgautis tuo nusiteikimu. Kiekvienas judesys tampa
svarbus, viskas privalo bti tobula. Mano mgstamiausia akimirka kai
maunuosi futbolo kojines ir juntu, kaip jos pamau apglbia blauzdas tarsi
senoviniai arvai, vidurami riterio antblauzdiai.
iandien rungsims prie antr B. Tai turting ti sneli klas. Turim juos
suvaryti juodai. Piratai prie Kietuolius. Rezultatas jau i anksto aikus, tik
auk skaiius ne. Stengsims nukenksminti j kuo daugiau. Naujausios kartos
sintetin olyt virpina kiekvien mano kno lstel. i ilt rudens popiet
mes vytte vytime savo raudonais markinliais su kaukole viduryje ir urau
Piratai po ja. Atjo visi: Nikas, Kuoktas, Kartis ir Kempin (is labiau primena
arvuotas duris, o ne vartinink). Mes tinkamai nusiteik. O tai visk ir lemia.
Tie kiti tikri nuspuogliai, jiems labiau tikt ne Kietuoli, o Skystuoli
pavadinimas.
Prieininkai n nespja susigaudyti, su kuo turi reikal, o mes jau lenkiame
juos dviem variais. Vien mu Nikas, kit a. Du vienuolikos metr baudini
piratai. Kiekvienas i mudviej net usimerks tiksliai ino, kur yra antrasis,
kovojame petys pet, tarsi du broliai. Digaudamas dl savo klastingo ir
taiklaus spyrio vart kamp, pastebiu Silvij, sdini ir stebini varybas su
bendraklasmis: rika-su-, Elektra, Sima, Ele, Frane ir Barbe. Jos visos
plepa. Kaip visada. Merginoms varybos vienodai rodo. Tik Silvija plojimais
palydi mano vart. A pasiuniu jai oro buin tarsi garsus futbolininkas,
dkojantis tribnoms. Vien dien ten sds Beatri ir sis man buin. A
skirsiu jai savo geriausi vart ir imsiu bgti link tribn, kad visi pamatyt
ura ant mano markinli: I belong to Beatrice.

M ir mokytojos Ardentjeri vyras. Daugiau jos nebepamatysime nusprend

anksiau ieiti pensij. Ji visai palusi. Nors turi du ja besirpinanius vaikus,
vyras buvo jos gyvenimo prasm, o istorija ir losoja jau seniai nebe.
Svajoklis pasiliks pas mus pavaduojantys mokytojai neabejotinai nea
nelaimes... Numarina vargi mokytoj vyrus, kad tik gaut darb.
iaip ar taip, tursime eiti Ardentjeri vyro laidotuves, o a neturiu alio
supratimo, kaip ten elgtis. Neinau, kaip rengtis. Silvija, vienintel moteris,
kuria pasitikiu stiliaus klausimais, sako, kad turiau rinktis tamsius drabuius,
pavyzdiui, mlyn megztin ir markinius. Dinsai irgi tiks, nes kelni neturiu.
Banyioje matyti daugyb moni i ms mokyklos. Atsisdu vien i
paskutini suol, nes n neinau, kada reikia stotis, o kada sstis. Be to, kas
bus, jei sutiksiu mokytoj? Kas tokiais atvejais sakoma? odis uuojauta (ar
taip tariama?) skamba banaliai. Geriau likti elyje, simaiyti mini bti
nematomam ir nereikmingam.
Laidotuvi miias laiko kunigas, kuris yra ir mano tikybos mokytojas
Gendalfas, toks smulkutis, kad galtum kien sidti, visas ivagotas taiking ir
linksm raukleli, dl kuri visa mokykla j ir vadina Gendalfu, burtininko i
ied valdovo vardu.
Pirmame suole sdi mokytoja Ardentjeri, juoda i iors, balta i vidaus. Ji
nosinaite luostosi aaras, o greta sdi jos vaikai. Snui madaug
keturiasdeimt, dukra kiek jaunesn ir visai daili. Mokytoj vaikus visuomet
gaubia paslaptis, niekada negali inoti, ar jie normals: greiiausiai tvai juos
vis dien moko! Kokia tragedija...
Ardentjeri verkia ir man jos dl to gaila. Galiausiai lyg tyia susitinkame, ji
pavelgia mane tarsi ko tikdamasi. A nusiypsau. Tik tiek ateina man galv.
Ji nuleidia akis ir ieina paskui medin karst. A sumautas piratas. Vienintelis
dalykas, kur sugebu sutiks k tik nale tapusi moter tai ypsotis. Jauiuosi
kaltas. Gal turjau k nors pasakyti. Taiau kai kuriose situacijose tiesiog
neimanau, kaip elgtis ar tai mano kalt?
Grs namo neturiu noro nieko veikti. Noriau pabti vienas, bet negaliu
itverti baltumos. sijungiu muzik ir sdu prie interneto. atinu su Niku apie
laidotuves.
Kain, kur dabar Ardentjeri vyras?

Ar jis reinkarnavosi?
Ar i jo liko tik pelenai?
Ar kenia?
Tikiuosi, kad ne, nes jau ir taip daug prisikentjo. Nikas neino, kaip bna. Jo
manymu, kakas po mirties yra. Taiau jis visikai nenort persiknyti mus.
Kain kodl btent mus? Paaikina, kad namikiai visuomet sako, jog jis kyrus
it mus.
Beje, dar vienas svarbus dalykas: turiu nepamirti Beatris gimtadienio.
Dabar pat isisiu jai inut: Labas, Beatrie, ia Leo i pirmos D, tas su
trenktais plaukais. Artja tavo gimtadienis. K gero planuoji? Iki greito, Leo :).
Ji neatsako. Dl to pasijuntu prastai. Kaip visada, pasirodiau ess sumautas
asilas. Kain, k dabar galvoja Beatri. Dar vienas liurbis, kabinantis merginas
inutmis. Ta tyla siskverbia man ird it daytojas, ketinantis nubaltinti jos
sienas ir itrinti Beatris vard storu da sluoksniu. I nebylaus telefono
ilenda skausmo, baims, vienatvs repls ir surakina man vidurius...
I pradi laidotuvs, o po j ir Beatri, neatsakanti inut. Usiveria dveji
balti vartai, o ant j spengianios baltumos, lyg to dar bt maa, kabo uraas
Stovti draudiama. Vartai usiveria ir net negali prie j likti. Reikia nustoti
apie tai galvoti. Bet kaip?
Paskambinu Silvijai. Praplepam dvi valandas. Ji suvokia, kad a tik norjau su
kuo nors pasikalbti, ir man tai pasako. Ji beregint mane perkanda, net jei neku
apie k kita. Praeitame gyvenime Silvija greiiausiai buvo angelu. Ji isyk visk
supranta, o angelai, rodos, tokie ir yra, antraip neturt sparn. Bent jau taip
sako Vienuol (Ana, mano religingoji bendraklas): Kiekvienas turi savo angel
sarg. Pakanka su juo pasikalbti apie tai, kas vyksta, ir jis i karto suvoks visas
prieastis. A tuo netikiu. Taiau tikiu, kad Silvija yra mano angelas sargas.
Jauiu palengvjim. Ji atvr vartus. Palinkim vienas kitam labos nakties ir a
umiegu ramus, nes su ja visada galiu pasikalbti. Tikkims, Silvija aminai bus
mano gyvenime, net tada, kai suaugsime. Bet myliu a Beatri.
Prie umigdamas patikrinu telefon. Atjo inut! Turbt atsak Beatri
a igelbtas. Jei nepavyks umigti, inok, kad visuomet gali man paskambinti.
S. Kaip noriau, kad ta S bt B...

Duokite man motoroler, net ir t mano maiuk, ir a pajudinsiu em. Nes

nieko nra geriau, kaip pralkti pro mokykl ir pamatyti ten Beatri su
draugais. Nedrstu sustoti, mat vis akivaizdoje dar gali liepti man nesiuntinti
mulkik inui. Tad tik praskrieju pro stotel vjo taromais plaukais,
kyaniais i po almo, ir tarsi Kupidono strl paleidiu savo vilgsn, kur ji tik
viena pagauna. To pakanka, kad pasijusiau kaip ant sparn. Jei ne is pakyltas
jausmas, ir vl lsiau koki pornogran svetain ir smaukyiausi. Taiau po
toki dalyk pasijuntu dar labiau prislgtas ir turiu skambinti Silvijai, o kadangi
negaliu jai papasakoti teisybs, tenka pliaukti apie k kita. O ar apie tokius
dalykus apskritai galima su kuo nors pasikalbti?
Kokia laim, kad raudonai spindinti vaigd atsisuko mane pairti. Ji
ino, kad tai a paraiau inut, ir savo vilgsniu patvirtina, kad iame pasaulyje
esu ne be reikalo. A igelbtas!
Tad skrieju savo motoroleriu imt main ukimtomis gatvmis ir jauiuosi,
lyg kelyje biau vienas. Viso pasaulio vjas glosto man veid, a geriu j godiai
it laisv. Dainuoju: Tu pirma mintis, paadinanti ryt, o kai i ties pabundu i
savo svajoni, pamatau, kad jau sutem.
Be tikslo klajojau gatvmis savo skraidaniu kilimu ir n nepastebjau, kaip
prabgo laikas. Kai esi simyljs, laikas neegzistuoja. Utat mama egzistuoja, ji
nesimyljusi Beatris ir dabar yra perpykusi, nes neinojo, kur buvau dings.
O k a galiu padaryti? Tai meil. Raudonos gyvenimo akimirkos tokios jau yra
be laikrodio. Kur tavo galva? Suaugusieji neprisimena, k reikia bti
simyljusiam. Kokia prasm aikinti kak monms, kurie nebeprisimena?
Kokia prasm aklam pasakoti apie raudon spalv? Mama to nesupranta ir, lyg
to dar bt maa, reikalauja, kad btent a kasdien ivesiau Terminatori
pasisioti.
Terminatorius ms taksiukas pensininkas. da, liauioja savo pusantro
metro pilvu ir imya milijonus litr. A vedu j lauk tik tada, kai nenoriu daryti
nam darb, ir leidiu sisioti itisas dvi valandas, o pats tuo metu naudodamasis
proga vaiktinju ir dairausi po parduotuvi vitrinas ir merginas. Kain, kodl
mons perka unis? Greiiausiai tam, kad duot papildomo darbo nam
tvarkytojoms lipinietms, vediojanioms juos sisioti. Parke knibdte knibda
lipiniei su unimis. O jei namuose nedirba lipiniet, nukeniu a. iaip ar
taip, gyvnai tik antraeiliai veikjai mogaus gyvenime. Terminatorius temoka

myti ir daugiau nieko unikas gyvenimas.

Negaliu umigti. A simyljau, o kai taip nutinka, nemiga yra maiausia, ko gali
tiktis. Net ir pati juodiausia naktis nusidao raudonai. Galvoje susikaupia tokia
netiktina galyb mini, kad nortum galvoti apie visk i karto, o ir irdis
niekaip nerimsta. Be to, jauiuosi keistai viskas man atrodo grau. Gyveni
prast gyvenim, vis laik darai tuos paius nuobodius dalykus, o tada simyli
ir tas pats gyvenimas tampa didiulis ir kitoks. inai, kad gyveni tame paiame
pasaulyje kaip ir Beatri, tad argi gali rpti, kad prastai atsakinjai, kad
prakiuro motorolerio padanga, kad Terminatorius nori sisioti, kad ima lyti, o tu
nepasims skio? Niekas nesvarbu, nes inai, kad visa tai praeis. O meil ne.
Raudonoji vaigd vies per amius. Ten yra Beatri, o mano irdyje liepsnoja
meil: ji didiul, skatinanti svajoti ir niekas negali jos i mans atimti, nes ji
gldi niekam nepasiekiamoje vietoje. Neinau, kaip tai apibdinti, tik tikiuosi,
kad meil niekada nesibaigs.
Galiausiai umiegu uliliuotas ios vilties irdyje. Jei pasaulyje yra Beatri,
gyvenimas kasdien atrodo naujai. Meil keiia gyvenim. Kokie teisingi ie mano
odiai, privalau juos prisiminti. Atrandu galyb svarbi dalyk, o paskui jie
ikrenta man i galvos. Suvokiu, kad ateityje j gali prireikti, bet imu ir
pamirtu, kaip bna suaugusiems. Tai ir yra bent puss vis pasaulio blogybi
prieastis. Mano laikais toki problem nebdavo. Btent. Tavo laikais!
Jei kur nors urayiau savo atradimus, galbt j neumiriau ir nekartoiau
t pai klaid. Mano atmintis tiesiog tragika. Tai tv kalt prasti genai.
Nepamirtu tik vieno dalyko rytojaus futbolo varyb.
Netiesa, nepamirtu ir dar kai ko Beatri neatsak mano inut. A
beviltikas. Susupkite mane baltai kaip mumij.

Gendalfas tai mogutis i oro, rodos, tuoj ims ir nuskris it balionlis, tad kyla
klausimas, kaip jis susitvarko su licjaus barbar ordomis. Nepaisant to, jis
visada ypsosi. Visos mokyklos marmurines grindis nubarsto savo ypsenomis.
ypsosi, kai sutinka mokinius, ypsosi net kai eina mokykl, prieingai nei kiti
mokytojai. Kartais atrodo, kad tai net ne jo ypsena.
engia klas, ypsosi ir tyli. Paskui urao ant lentos sakin visi laukia tos
akimirkos. iandien jo ir para: Kur js lobis, ten ir js irdis.
Prasideda prastinis aidimas.
Dovanotis!
Ne.
Maksas Pecalis?
Ne.
Eliza?
Ne. I ankstesni laik.
Batistis3?
Ne.
inau! surinku i galinio suolo ir pabrtinai pakeliu rankas, vaizduodamas
savo bsim pergal. Skrudas Makdakas!
Klas plyta juokais.
Net Gendalfas tyldamas nusiypso. Pairi mus ir itaria:
Jzus Kristus.
Mes aminai apsigauname, sikiu a. Js tiesiog negalite apsieiti be
Jzaus.
Ar tau atrodo, kad vaikioiau taip apsirengs, jei galiau be jo apsieiti?
ypsosi.
O k tas sakinys reikia?
ypsosi.
O kaip js manot?
ia kaip Golumas, jis visuomet sako apie ied: mano mieliaussiass. Apie
niek kit negalvoja, jo irdis ten, paaikina Vienuol. Paprastai ji klasje tyli,
bet kai prabyla, kalba tik gilius dalykus.
A neinau, kas tas Golumas, bet jei tu taip sakai, patiksiu.
Gendalfas neino, kas yra Golumas. Kakoks absurdas, bet taip jau yra.
Mokytojas aikina toliau:

 Tai reikia, kad manydami, jog apie niek negalvojame, i ties galvojame
apie tai, kas mums brangu. Meil kaip ems trauka, ji nematoma ir
universali, lygiai kaip zikoje. Ms irdys, ms akys, ms odiai
neivengiamai, n mums patiems nepastebint, krypsta prie to, k mylime, kaip
krintantis obuolys, veikiamas ems traukos.
O jei nieko nemylime?
Tai nemanoma. Ar gali sivaizduoti em be ems traukos? Arba kosmos
be ems traukos? Visi daiktai nuolat dauytsi vieni kitus. Net tas, kuris
galvoja nieko nemyls, i ties k nors myli. Visos jo mintys sukasi apie tai net
jam paiam nesuvokiant. Reikia klausti ne ar mylime, o k mylime. mons
visuomet k nors garbina: gro, prot, pinigus, sveikat, Diev...
Kaip galima mylti Diev, jei jo nemanoma paliesti?
manoma paliesti.
Kaip?
Priimant jo kn per Eucharistij.
Bet, mokytojau, iagi tik toks posakis... vaizdinys...
Ir js manote, kad a paaukoiau vis gyvenim dl paprasiausio posakio?
O k tu myli, Leo, apie k mstai, kai apie niek nemstai?
A tyliu, nes gdinuosi atsakyti prie vis klas. Silvija spokso mane, lyg
tikdamasi igirsti teising atsakym arba nordama j pasueruoti. A inau
teising atsakym ir noriau suukti j visam pasauliui: Beatri, mano ems
trauka, mano svoris, mano kraujas, mano raudona spalva.
A mstau apie raudon spalv.
Keletas mokini prunkteli, manydami, kad suprato bajer, kurio nepasakiau.
Gendalfas suvokia, kad nejuokauju.
O kokia ji yra?
Kaip jos plaukai...
Visi stebeilija mane, lyg prie eidamas pamok biau apsirks. Vienintel
Silvija mane palaiko savo pritariamu vilgsniu.
Gendalfas iri man akis, pai j gilum.
Nusiypso:
Man raudona irgi tokia pati.
Kokia?
Kaip jo kraujas.

Dabar jau mes spoksome j, tarsi bt apsirks.

Mokytojas prieina prie lentos ir tyldamas parao: Mano mylimasis visas
spindi ir saulje degs.
aidimas prasideda i naujo.
Tokios ir bna Gendalfo pamokos improvizuotos, rodos, jis visuomet
pasiruos i savo stebuklingos knygos itraukti koki fraz...
io sakinio niekas nra girdjs, o kai mokytojas mums atskleidia, kad jis i
Biblijos, niekas nenori patikti, tad gauname nam darb net i tikybos:
perskaityti Giesmi giesm.
Tikybos nam darb vis tiek niekas neruoia.
Gyvenime praveria tik tai, u k gauni paymius.
3 Lorenzo Jovanotti (g. 1966), (Massimo) Max Pezzali (g. 1967), Elisa Toffoli (g. 1977), Cesare
Battisti (g. 1954) Italijos dainininkai (Battisti senesns kartos).

N ra nieko geriau u ms su Niku susidaryt program.

Lengvi piets Makdonalde ir riaugjimo varybos lekiant motoroleriais.
Atpalaiduojanti kova per PlayStation dvi valandos GTA. Elektriniu pjklu
supjaustme bent penkiolika policinink. Taip pasikrauni adrenalino, kad j
neivengiamai turi ilieti ant futbolo prieinink komandos jiems nelieka vili.
Ruoimasis varyboms nam gamybos dopingu plaktu banan kokteiliu,
kurio recept ino tik Niko mama. Ji prisiekusi ms komandos sirgal,
visuomet aprpinanti mus bananiniu dopingu.
Ir pagaliau varybos. iandien aisime prie Fantafl 4. Jie kieti, i
treios licjaus klass. Praeitais metais juos nugaljome, bet dl to dabar jie dar
aresni, itrok kerto. Matyti i j kapitono Vandalo vilgsnio. Nieko daugiau
nedaro, tik spokso mane. Jis nesivaizduoja, kas jo laukia.
iandien tribnose niekas u mus neserga. Greiiausiai todl, kad rytoj
raome biologijos kontrolin. A apdairiai apjau i bd nusprendiau
kontrolin ignoruoti.
Apildome sumedjusias Kempins rankas paeme taikliai spardydami
kamuol vartus. Kuoktas iandien ne puikiausios formos. variais pasirpinsim
abu su Niku, prisigr bananinio kokteilio ir pasikrov GTA adrenalinu. olyt
tik ir laukia, kad ms batai j paglostyt.
Per pirmj klin ustringa tas pats rezultatas 0:0. Vandalas vis laik
ibuvo prilips prie Niko. Naudoja asmenin gynyb. N atsikvpti neduoda.
Reikia kak keisti, bet neinau, k. Tik inau, kad kai Nikas ir vl pamato j
prisikabinus ir lipant ant kuln it Neapolio mastin, nepaliekant laiko nei
mstyti, nei aisti, GTA adrenalinas paima vir ir mano draugas i nugaros kiek
turdamas jg spiria kulkn Vandalui, k tik atkovojusiam i jo kamuol. is
susmunka nemonikai rkdamas. Jei koja nelo, tai tik per stebukl. Vandalas
aimanuodamas susirieia prie savo pdos tarsi Golumas. Visi j apspinta. Man
dar nespjus prieiti Nikui nos simrija kumtis, mano draugas susilenkia, o jo
delnai nusidao krauju. N negalvodamas puolu prie Nikui trenkusio vaikino.
K darai, idiote?
Jo akyse ivystu ne vilgsn, o kakoki demonik liepsn, lyg suspausta
spyruokl aunani mano pus. Jis taip mane pastumia, kad nuskriejs du
metrus upakaliu nudrimbu ant ems, man ugniauia kvap.
Kaip mane pavadinai?

Nosimi pajuntu jo dvokiant alsavim. Neturiu drsos atsakyti. Jis mane vietoj
umut. Pagaliau sikia teisjas ir ivaro i aikts tiek Nik, tiek t kartako
gyvul.
Be Niko varybos isikvepia. Vandalas atsigauna ir genamas nevaldomo tio
mua vart.
1:0 Fantafls naudai.
Kai einu persirengimo kambar, Niko jau nebra.
Prie ijimo mans laukia Vandalas su savo barbarais. ia gerai nesibaigs.
iandien tavo draugeliui pasisek. Kit kart jis gyvas i aiktels neieis...
Eik, paguosk j... Pedike!
Piratas su savo utve, susidrs su siutusi barbar orda, yra priverstas
ksti pralaimjimo ir paeminimo tyl.
4 I ties Fantafl (it. Fantacalcio) Italijoje populiari virtualaus futbolo lyga.

N ikas mokykloje pasirod su dviem tamsiom mlynm po akimis. Jam trenkus

vaikin diskvalifikavo i turnyro.
Jis u tai atsiims. Tu nesivaizduoji, k jam padarysiu. Nesivaizduoji...
Nikas i pykio visas juodas kaip tos jo mlyns.
Baik, Nikai, juk j diskvalifikavo. O ir tu Vandalo nepaglostei...
Nikas nutvilko mane primerkt aki vilgsniu:
Tu dar j palaikai?! Pasidarei visikas minius... Gal kiauus namie palikai?
Jei vakar btum apsiramins, nebtume praki...
Tai dabar a kaltas?.. Eik ikt, Leo!
Jis nueina man net nespjus atsakyti. Dienel prasidjo nuostabiai.
Svajoklis eina klas rankoje laikydamas kakoki knygel. Madaug imto
puslapi.
Tai knyga, keiianti gyvenim, sako.
Niekada negalvojau, kad knygos k nors keiia, juo labiau gyvenim. Keiia
nebent tuo, kad esi priverstas jas skaityti, uuot veiks k nortum. Bet
Svajoklis yra svajoklis, jis negali nesvajoti. Tik kuo ta knyga susijusi su istorija?
Svajoklis paaikina, kad norint geriau perprasti laikotarp, kur mokysims,
reikia siskverbti to meto moni irdis, ir pradeda skaityti Dants Aligjerio
knygos puslapius. Ne siaubingo storumo Dievikj komedij. Maut knygel
apie Dants meils istorij.
Negaliu patikti savo ausimis: Dant para knyg specialiai Beatriei. Buvo
simyljs kaip a. Knyga vadinasi Naujas gyvenimas, o mstydamas a tai ir
atradau meil visk atnaujina. O kas, jei a ir esu bsimasis Dant? Kas, jei
Svajoklis bent kart teisus? Dant toje knygoje aprao savo paint su Beatrie
ir gyvenimo pokyius nuo tos akimirkos. Netiktina, viduramiais gyvens
mogus jaut t pat, k jauiu a! Gal Dants siela siknijo mane?
Reikt tai pasakyti mokytojai Rokai, apibdinusiai mano raymo stili
atsainiu ir painiu ir niekada neraaniai man daugiau nei penketo su dviem
minusais, o tai dar blogiau net u umaskuot ketvert... Matyt, mane Dant
nesiknijo... Kita vertus, ir jo eili dabar niekas nebesupranta, tad jei a raau
neaikiai, gali bti, kad mans laukia Dants ateitis... iaip ar taip, jei a ir ne
Dant, Beatri lieka Beatrie ir man niekaip nepavyksta apie j negalvoti ar
nekalbti, kaip sako poetas: Jums savo don apdainuot noriau, / Bet ne todl,

kad jai lovs pridiau, / Todl, kad jums ilieiau savo ird.5
Dant visuomet teisus! O t jo knyg reikia perskaityti, gal galsiu nusirayti
kok eilrat ir paskui j paskirti Beatriei. A netgi paraysiu jai inut su
garsia knygos itrauka. toki inut ji tikrai atsakys. kart nepasirodysiu kaip
mulkis. Ji suvoks, kad a rimtai, kaip Dant. Negaliu pasiduoti, litas, kuris
pasiduoda, ne litas. Piratas, kuris atsitraukia, ne piratas. Ji supras, nes pati
visa tai moksi praeitais metais, o jei neatsimins, paklaus mans... iais metais
Beatri lanko antr licjaus klas. Ji labai gera mokin. Nusiuniu inut:
Naujo gyvenimo prologas... Kaip kietai skamba tas graikikos kilms odis,
kaip elegantikai... T9 reimas nemoka nuspti toki odi, bet Beatri
supras.
Mane nervina tik vienas dalykas. Visiems pritariant Svajoklis pamau
pergalingai nusimeta liurbio-pasakoriaus-nelaimi nejo etiket. Deja, giliai
irdyje a ir pats tam pritariu, o tai mane staiai siutina... Reikia kak daryti,
kad jis susimaut, atrasti jo silpnj viet ir ten suduoti mirtin pirato smg...
5 Dante Alighieri, Naujas gyvenimas, Vilnius: Vyturys, 1998 (vert S. Geda ir I. Tulievskait).

T9

reimas dvideimt pirmojo amiaus iradimas. Padeda sutaupyti galyb

laiko ir dar nemaai prijuokina, nes bna, kad raant kok nors od jis nuspja
visai kit, kartais net prieingos reikms. Pavyzdiui, kai ketinu rayti
atsipraau, man imeta od bijau. Tai netiktinas sutapimas, nes turdamas
dl ko nors atsiprayti, a visuomet labai bijau.
Man patinka T9. Kain, ar Dant raydamas visas tas eiles turjo k nors
panaaus. Bna moni, turini netiktin gebjim, ir niekaip nesuprasi i
kur. Jiems greiiausiai taip lemta likimo. A kol kas nieko nemoku daryti labai
spdingai, bet vilties neprarandu. Angl mokytoja sako: Turi gabum, bet
nesistengia. Taip ir yra: a turiu gabum, galiu bet k padaryti, tik dar
nepasiryau imtis ko nors rimtai, kam nors atsidti. Galiau tapti Dante,
Mikelandelu, Einteinu, Eminemu ar Dovanoiu, dar neinau. Privalau
isiaikinti.
Pasak Svajoklio, turiau atrasti savo svajon ir stengtis j gyvendinti.
Reikt jo pasiteirauti, kaip atrandamos svajons. Paklausiau, bet gdinuosi, be
to, taip pripainiau, kad jis teisus... Ir iaip tas primygtinis teigimas, kad
bdamas eiolikos jau btinai turi turti svajon, mans netikina. Taiau esu
tikras, kad mano svajonje yra ir Beatri.
Beje, ji neatsak mano inut, man dl to lidna, tikjausi, kad bent Dant
padarys jai spd. Skrandyje lyg akmuo guli, o irdis nusida baltai. Rodos, lyg
pati Beatri korektoriumi stengtsi itrinti mane nuo ems paviriaus.
Jauiuosi it raybos klaida. Ne vietoje padta nosin, kaip koks ai. Pakanka
perbraukti korektoriumi ir a inykstu lyg bet kuri kita klaida. Lapas vl baltas,
varus ir niekas nemato u to neperregimo sluoksnio slypinio skausmo.
Poezija tai eiliuoti paistalai. Dante, usiknisk!

Beatris

plaukai raudoni. Beatris akys alios. Beatri... Po piet ji

paprastai stoviniuoja su draugais prie mokyklos. Beatri neturi vaikino.
Praeitais metais buvau jos gimtadienio vakarlyje tada isipild mano svajon.
Vis vakar praleidau slpdamasis u vairi daikt ir moni, kad tik galiau
dmiai j siirti, atmint sirayti kiekvien jos ingsn ir judes. Mano
smegenin visk ksavo it vaizdo kamera, kad irdis galt bet kuriuo metu
perirti graiausi kada nors emje sukurt film.
N neinau, kaip idrsau paklausti jos telefono numerio. Ties sakant,
neidrsau... Po vasaros atostog man j dav Silvija, nes juodvi yra draugs. Bet
nemanau, kad Silvija apie tai prane Beatriei. Gal todl i man neatsako. Gal
neino, kas jai rao. A j siveds telefone kaip Raudon. Raudon vaigd,
saul, rubin, vyni. Galt bent jau i smalsumo atsakyti.
Bet argi a praeitame gyvenime nebuvau litas? Dl to ir nenuleidiu rank.
A tykau diunglse ir reikiamu metu ioku i brzgyn, kad varyiau auk
proskyn, kurioje nra kur pasislpti, ir griebiau j nepalikdamas jokio
isigelbjimo. Taip pasielgsiu su Beatrie. Ji susidurs su manimi akis ak ir
privals mane pasirinkti.
Mes sukurti vienas kitam. A tai inau. Ji ne. Neino, kad mane myli. Kol kas.

 iandien kalbjausi su Terminatoriumi. Kai turiu isprsti kok sunk klausim,

inau, kad su suaugusiais tartis nra prasms. Arba nesiklauso, k sakai, arba
pataria: Negalvok apie tai ir praeis. Jeigu atjau su tavim pasikalbti, tai gal
nepraeina?! Arba dar geriau, tekia stebuklingj pasakym vien dien:
vien dien suprasi, vien dien, kai tursi vaik, pamatysi, vien dien
tursi darb ir suvoksi.
A tik viliuosi, kad ta diena niekada neateis, nes tada ant mano pei sukris
viskas i karto: branda, vaikai, darbas... Man ivis atrodo absurdika, kad norint
k suprasti mog tarsi sunki uola turi ugriti visi ie dalykai. Argi negalima
pradti jau dabar, po trupuiuk, nelaukiant tos prakeiktos dienos? iandien. A
noriu iandien suprasti, o ne vien dien. iandien. Dabar. Bet kur tau, ta
diena tave blokte parblok ir jau bus per vlu, nes tu, norjs visk apmstyti i
anksto, nesutikai n vieno, kuris teiktsi atsakyti. Tepainai mones, it mirties ir
praties pranaus, numaiusius, kad ta diena ateis...
Apie mokytojus ivis neneku. Kai tik pamgini j rimtai ko nors paklausti,
atsako: ne dabar, o tai reikia niekada. Mokytojai nieko nelaukdami paskelbia
tik blogus dalykus: paymius, atsakinjimus, pastabas, nam darbus... O grai
odi gaili, antraip, pasak j, umigsi ant laur a n nemanau, kad tie
laurai tokie jau patogs. Apie visa kita su jais net nra reikalo kalbtis.
Tvai? N kalbos negali bti. Man gda vien apie tai pagalvojus. Atrodo, kad
jie niekada nebuvo mano amiaus. Be to, ttis i darbo visada grta pavargs ir
nori irti futbol. O mama? Su ja man gda kalbtis. Juk tokio amiaus neisiu
pasipasakoti mamytei! Atmetus mokytojus ir tvus bei Nik, kuris su manimi
nesineka nuo varyb prie Fantafl, kas lieka? Terminatorius. Jis bent
tyliai mans iklauso, ypa jei paskui pavaiinu keptos kats skonio
sausainiukais.
Matai, Terminatoriau, nuo tada, kai Svajoklis papasakojo apie svajon, ji
nuolat sukasi mano galvoje it koks nieulys, tik giliau. O tu, Terminatoriau, k
norjai veikti uaugs, kuo norjai tapti? Tu gali bti tik unimi: sti kaip uo,
miegoti kaip uo, myti kaip uo ir dvsti kaip uo. O a ne. Man patinka turti
didi trokim. Didel svajon. Dar neinau, kokia ji, bet mgstu svajoti, kad
turiu svajon. Gulti sau tyliai lovoje ir svajoti apie savo svajon. Daugiau nieko
neveikti. Pergalvoti visas svajones ir patikrinti, kurios i j man patrauklios.
Kain, ar po savs k nors paliksiu? Pdsak palieka tik svajons.

Terminatorius timpteli pavadl n jis nesugeba susikaupti, kain, ko nori...

Einame toliau.
Nepertrauk mans! Man patinka turti svajoni. Tikrai patinka. Bet kaip
atrasti t vienintel, Terminatoriau? Tavoji buvo sukurta dar prie tau gimstant.
Bet a juk ne uo... Svajokliui pakako senelio su jo pasakomis ir lmo. Galbt
turiau daniau lankytis kino teatre, mat senelio neturiu, o kalbant su senele
visuomet reikia rkti, nes ji neprigirdi, be to, dvelkia tuo seniokiku kvapu, kurio
negaliu paksti, nuo jo imu iaudti. O gal reikt daugiau skaityti... Svajoklis
teigia, kad svajons slypi mus supaniuose, ms mgstamuose dalykuose:
kokioje nors vietoje, puslapyje, lme, paveiksle... Svajones mums paskolina
didieji groio krjai.
Taip sako Svajoklis. Gerai neinau, k tai reikia. Tik inau, kad man patinka.
Privalau pamginti. Reikia paklausti patarimo, bet per daug juo nepasitikti, nes
a toks mogus padebesiais neskraidau. Gyvenimas be svajoni it sodas be
gli, taiau gyvenimas su negyvendinamomis svajonmis tai sodas su
dirbtinmis glmis... K manai, Terminatoriau?
Terminatorius, uuot atsaks, sitaiso prie stulpo ir j apsisioja. Jo sisiojimo
trukm proporcinga mano samprotavim trukmei.
Ai, Terminatoriau, bent tu mane supranti...

Beatri

greiiausiai susirgo. Siauia gripas, tik a, deja, juo niekada

nesusergu... Nemaiau jos jau dvi dienas. Be jos raudon plauk spindesio
dienos man atrodo tutesns. Jos pabla it dangus be sauls.
Grtu namo su Silvija. Paveu j savo mauoju motoroleriu, o ji vis prao
mans vaiuoti liau. Tos moterys. Ilgai kalbams ir paklausiu jos, ar, kaip sako
Svajoklis, turi koki svajon. Papasakoju Silvijai, kad Nikas turi labai konkrei
svajon. Jis seksis tvo pdomis. Jo tvas dant gydytojas. Nikas apteks
pinigais. Jis taps odontologu ir dirbs tio kabinete. Sako, kad tokia jo svajon.
Mano manymu, ia netikra svajon. Juk jau inai, kaip viskas bus. Jei gerai
supratau, svajon turi bti truput paslaptinga, ne iki galo atrasta. O Nikas jau
visk ino.
A dar neturiu jokios konkreios svajons, bet tai ir yra geriausia. J gaubia
tokia neinia, kad mane suima jaudulys vien apie tai pagalvojus. Silvija irgi turi
svajon. Ji nori tapti dailininke. Silvija labai graiai tapo, tai jos mgstamiausias
usimimas. Kart net padovanojo man paveiksl. Ji perpieia garsi dailinink
darbus. Tas paveikslas graus, jame vaizduojama moteris, besislepianti nuo
sauls po baltu skiu. Tai ne paprastas pieinys, nes jos drabuiai, veidas,
spalvos tokie velns, kad susilieja su j gaubiania viesa. Rodosi, kad moteris
pati sukurta i viesos, nuo kurios slepiasi. Tai vienintelis atvejis, kai balta
spalva man nekelia baims. iame paveiksle Silvija idr balt spalv. Man jis
patinka. Isisuk i maiausiai tuzino mirtinai pavojing avarini situacij dl
mano skubiai taisytin stabdi sustojame prie Silvijos nam.
Bet mano tvai to nenori. Sako, kad tapyba gali bti tik laisvalaikio
usimimas, bet ne darbas, nes labai sunku prasimuti, tik nedaugeliui
pavyksta, o tiems, kurie neigarsja, gresia skurdas.
Tv uduotis ioje emje varyti mums baims, kurios neturime. Tai jie
visko bijo. A diaugiuosi, kad Silvija turi toki svajon. Kai apie j kalba, jos
akys spindi, kaip spindi ir Svajoklio akys jam k nors pasakojant. Kaip spindjo ir
Aleksandro Makedonieio, Mikelandelo, Dants akys... Pulsuojanios krauju,
gyvos akys... Manau, kad Silvijos svajon gera. Papraau jos, kad stebt mano
akis ir pasakyt, kai apie k nors kalbant ios ims spindti, nes pats tuo metu
galiu bti isiblaks ir nieko nepastebti, taip galbt atrasiu savo svajon. Ji
sutinka.
Kai pamatysiu tavo akyse spindini svajon, btinai pasakysiu.

Papraau jos, kad nutapyt man dar vien paveiksl. Ji sutinka. Jos akys
suiba, o vilgsnis, rodos, kaitina man od. Silvijos mlynos akys spindte spindi.
Tai jos svajon. A dar savosios neturiu, bet jauiu, kad ji jau pakeliui. I kur tai
inau? I savo paaki. Jie truput patin, mat juose kaupiasi svajons. Kai surasiu
t vienintel, patinimo neliks, o akys laisvos spinds.
Imu dar greiiau lkti mlyno horizonto link, rodos, skrendu, be stabdi ir be
svajoni...

Beatri ir toliau neina mokykl.

Jos net popietmis nebna stotelje.
Mano dienos bga tuios.
Jos baltos kaip ir Dants dienos, kai nebemat Beatris.
Neturiu ko pasakyti, nes kai meil dingsta, odi nebelieka.
Puslapiai pabla, gyvenimui stinga raalo.

Pagaliau pasikalbjau su Svajokliu.

Kaip galima atrasti savo svajon? Tik, mokytojau, nesiaipykit i mans.
Reikia iekoti.
Kaip?
Kelti tinkamus klausimus.
K tai reikia?
Skaityk, irk, domkis... Ir visa tai daryk su dideliu polkiu, aistra ir noru
mokytis. Uduok sau klausim apie kiekvien i tave priblokusi ar suavjusi
dalyk, klausk savs, kodl jis tave avi. Tai ir bus atsakymas dl tavo svajons.
Svarbu ne mogaus nuotaikos, o aistros.
Taip man pasak Svajoklis. Tik jis vienas ino, i kur traukia tokius posakius.
Privalau atrasti kok irdiai miel usimim. Taiau vienintelis bdas tai
padaryti skirti iam reikalui laiko ir jg, o tai mans netikina...
Pamginsiu vadovautis Svajoklio metodu: pradsiu nuo to, k jau inau. Mano
irdiai miela muzika. Taip pat Nikas. Ir dar Beatri, ir Silvija, ir mano
motoroleriukas, ir mano svajon, kurios dar neinau. Man brangs ttis ir
mama, kai nekvarina galvos. Man irdiai miela... Gal daugiau niekas... Viso to
per maai, reikt daugiau toki dalyk... Privalau pasistengti j atrasti ir
uduoti sau tinkamus klausimus.
Paklausiau savs, kodl man brangi Silvija. Atsakiau, kad myliu j kaip
draug, noriu, kad gyvendint savo svajon, kai bnu su ja, mano ird ateina
ramyb, kaip vaikystje, kai mama paimdavo u rankos pilnoje moni
parduotuvje. O Nikas kodl brangus? Atsakiau sau, kad su juo man gera.
Neprivalau jam nieko aikinti. Nesijauiu teisiamas. Beje, reikia kak daryti, i
tyla nebegali tstis, netrukus vyks kitos varybos, o jei mudu prastai aisime,
Pirat laukia pratis...
Tada paklausiau savs apie muzik ir pats atsakiau, kad su ja jauiuosi
laisvas. Paklausiau savs ir apie motoroleriuk be stabdi atsakymas tas
pats. Keletas dlions gabaliuk jau susidst vietas: man irdiai miela artim
moni meil ir laisv. Mano svajonje turi bti ie du ingredientai. Atradau
bent por. Bet j dar per maai.
Kodl man brangi Beatri? ia jau sunkiau. Dar neradau tai atsakymo. Joje
gldi kain kas paslaptingo. Kakas, ko man nepavyksta perprasti. Raudona
paslaptis. Kaip sauls paslaptis, kai i ruoiasi tekti, o naktis prie pat aur

tampa kaip niekad juoda. Beatri mano svajon, ir baigta, todl ir nemanoma
visko paaikinti. Tokie dalykai neleidia umigti. Pasiiriu siaubo lm. Jo
vaizdai dar labiau neduoda umigti. Nemiga kvadratu.

A nkstesnse

klasse mgdavau tik i graik kalbos uduot. Mokytoja i

vairi tekst parinkdavo odi, o mes ssiuviniuose turdavome parayti j
reikmes ir i j kilusius italikus odius, padedanius atsiminti graikikuosius.
Taip imokau net du odius.
Leukos baltas. I jo kils italikas odis viesa.
Haima kraujas. I jo kils italikas odis hematoma (kraujo kreulys).
Sujungus iuos du baisius odius ieina dar baisesnis leukemija. Taip
vadinamas kraujo vys. is odis irgi graikikos kilms (vis lig pavadinimai
graikikos kilms...), jis reikia baltas kraujas.
Taip ir inojau, kad balta gero neada. Kaip kraujas gali bti baltas?
Kraujas raudonas, ir viskas.
O aaros srios, ir viskas.
Silvija man tai prane aarodama:
Beatri serga leukemija.
Jos aaros tapo mano aaromis.

Todl ji ir njo mokykl. Todl ir dingo. Kaip mokytojos Ardentjeri vyras. Dar
blogiau, jai kraujo vys. Leukemija. Bet gal j galima igydyti... Be Beatris
man galas, mano kraujas irgi taps baltas.
Ta istorija apie svajones nesmon, koki reta. Taip ir inojau. Visada tai
nujauiau. Nes kai aplanko skausmas, visa kita netenka prasms. mogus kuri,
kuri, kuri ir netiktai kakas visk nuluoja. Tad kam ivis to reikia? Mano
svajonje buvo Beatri, ji ir buvo paslaptingoji svajons dalis. Duris atveriantis
raktas. Bet tai m ir atjo i liga, ketinanti Beatri i mans atimti. Jei
nebebus Beatris, nebus ir svajons. O naktis taip ir liks juod juodiausia, nes
aura niekada neiau.
Kokio velnio ivis egzistuoja tokia krauj ibalinanti liga? Svajokli, tu ne tik
melagis, bet dar ir paios blogiausios ries, i t, kurie tiki savo paistalais!
Rytoj pradursiu tavo liurbiko dviraio padangas. O dabar a alkanas. Raau
inut: Nikai, mums reikia susitikti.

Po piet sdti Makdonalde lidniausias dalykas pasaulyje. Tokiu metu ten

bna tik Makdonaldo kvapas ir visokie liurbiai septintokai. Bet man nusispjaut,
tiks ir taip. Su Niku nesu kalbjs apie Beatri. Ji visuomet buvo mano
paslaptis. Sala skaidrioje Karib jroje, kuri galjau pabgti vienas. Su Niku
kalbame apie maules, apie mergas... Beatri ne kokia merga, ir nors ji tikrai
daili maul, taip jos irgi nesinori vadinti. Jos nepriskirsi prie skenuojam
pan, tai yra prie t, kurias sutiks nuiri visus matmenis ir privalumus... Ne,
Beatris negalima liesti net odiais. Ir kart apie j nekalbu, laikau vis pykt
ir skausm giliai viduje. Nikas ateina ir susirauks atsisda.
Kas yra?
Viskas, baigiam itas kvailystes. Piratai nesipyksta kaip bobos...
Nikas tik to ir telauk. Nusiypso, o jo akys, rodos, atitirpsta. Stumteli mane.
Na, mes ir ikniai...
Kalbk u save...
Juokiams. Kalbams maukdami kokakol i dviej milinik stiklini ir Nikui
kartkartmis atsiriaugjant. Kalbams. Tsiame pokalb lygiai nuo tos vietos,
kur ankart nutraukme. Taip geba tik tikri draugai.
Reikt pagroti, jau seniai kaip reikiant nelome.
Aha, ir dar turime pasiruoti kitoms varyboms.
Prie k aisime?
Prie tuos ltapdius i pirmos A.
Iksmenus?
Taip.
Vaik aidimas...
Nikai...
Jis spokso mane.
Ar tu bijai mirties?
Kas ta suikta mirtis, kai sdi Makdonalde ir geri kokakol? Tu jau visai
ikvaiai, Leo. Manau, ia kalti plaukai, tau reikia apsikirpti smegenis
nebepatenka oras...
Pratrkstu juoktis, o i ties a altas it ledas.
K a tau imt kart sakiau?
Pamgdioju jo gergdiant bals:
Negalvok apie balt!

 Einam centr kabinti pan...

Ne, man reikia namo... Mokytis...
Nikas vengia.
A irgi apsimetu besijuokiantis.
Iki rytojaus.
Iki rytojaus. Patvarkysim juos!
Ne taip jau lengva bti silpnam.

I Silvijos suinojau, kad Beatri guli ligoninje. Kai kuriuos dalykus turi teis
praneti tik Silvija. Beatriei reikia kraujo. Jai btina perpilti tos paios grups
krauj. Reikia kovoti su baltu krauju ir tiktis, kad j pakeis grynas, vieias,
raudonas. Nugaljus baltj, bt galima j igelbti. Nenutuokiu, kokia jos
kraujo grup, bet inau, kad mano kne teka galyb raudono kraujo ir kad
galiau j vis atiduoti, tegu tik jis pavirsta Beatris plauk raudoniu. Kraujo
raudonumo plaukais.
Niekam nieko nesaks ilekiu savo motoroleriuku. Viskas atrodo balta: gatv,
dangus, moni veidai, ligonins fasadas. Vos jus mane tvoksteli dezinfekcinio
skysio kvapas, primenantis stomatologo kabinet. Iekau jos palatos.
Neklausiu, kur ji, nes mano irdyje yra kompasas, vis laik rodantis iaur
Beatri. Taip ir yra, jau i treio bandymo j randu. Prieinu ir i tolo iriu j
miega. Kaip Mieganioji Grauol. alia sdi raudonplauk moteris,
greiiausiai mama. Jos akys taip pat umerktos. Nedrstu prieiti ariau. Bijau.
A n neinau, k tokiomis aplinkybmis reikt sakyti. Silvija gal ir inot, bet
negaliu kiekvien kart jai skambinti...
Tuomet prisimenu savo svajon ir tai, kad Beatri yra mano svajon. Nueinu
ligonins registratr ir pasakau, kad noriu duoti savo raudono kraujo, kuriuo
bt galima pakeisti balt Beatris krauj. Sesel suirzusi panairuoja mane.
Klausyk, mes ia neturime laiko aidimams.
Piktai dbteliu j:
A taip pat.
Ji suvokia, kad kalbu rimtai.
Kiek tau met? paklausia nutaisiusi atgrasi iraik.
Atsakau su tokia pat atgrasia:
eiolika.
Ji man paaikina, kad nepilnameiams reikia tv leidimo. To dar nesu
girdjs! mogus nori paaukoti kraujo ligoniui ir dar turi atsiklausti leidimo.
mogus nori susikurti svajon arba j igelbti ir turi atsiklausti leidimo. Kas ia
per dinas pasaulis?! Visi skatina tave svajoti, o vos pradedi, i karto
udraudia mat pavydi. Todl ir susigalvoja, kad norint svajoti reikia gauti
leidim, o jei nori be leidimo, privalai bti pilnametis. Grtu namo. Jauiuosi
taip, lyg plduriuoiau baltoje jroje be joki uost, be prieplauk. Nieko gero
nenuveikiau. Nei su Beatrie pasikalbjau, nei daviau jai kraujo. Skambinu

Silvijai, antraip baigsiu blogai.

Kaip sekasi? pasiteirauju.
iaip sau, o tau?
Blogai, man neleido duoti kraujo Beatriei!
O kodl?
Nepilnameiams reikia tv leidimo.
Man tai atrodo normalu, juk gali bti pavojinga...
Kai yra meil, viskas manoma! Nereikia joki leidim!
Tikrai... atsako Silvija ir nutyla.
Kas yra? iandien tu kakokia keista...
Ji mechanikai pakartoja mano priepaskutin sakin, lyg n nesiklausyt
mans:
Kai yra meil, viskas manoma...

N iekam

negaliu susikaupti. Mano svajon griva it smlio pilis, kai uliejus

bangai i jos lieka vos keleto centimetr griuvsiai. Mano svajon tapo balta,
nes Beatri serga viu. Pasak Svajoklio, nordamas atrasti savo svajon
privalau uduoti tinkamus klausimus. Imsiu ir kelet j uduosiu itai suiktai
leukemijai! Kokio velnio siterpei mano ir Beatris gyvenim? Kodl nuodiji
toki grai, taip neseniai prasidjusi jaunyst? klausim nra atsakymo. Ir
nieko ia nepadarysi. O jei nieko nebepadarysi, svajoti beprasmika. Ar bent
nepatartina, nes tik dar labiau skauds. Geriau turti toki svajoni kaip Niko,
utikrint, nuperkam. Nueisiu ir nusipirksiu naujus batus, Dreams rmos
taip bent galsiu svajon apsiauti ir suminti.
A tvirtai remiuosi kojomis em ir mindau savo svajon. Svajoklis sako, kad
ms trokimai susij su vaigdmis: de ir sidera lotynikai reikia vaigd,
o italikai trokimas. Visikos nesmons! Vienintelis bdas ivysti vaigdes
ne ko nors trokti, o susitrenkti galv.

 Kur tu, po velni?

Telefone griaudintis Niko balsas paadina mane i letargo. Per vien imtj
sekunds dal suvokiu, kad jau penkios, o mes po pusvalandio aidiame prie
Iksmenus.
Turjau susitvarkyti kambar, antraip mama nebt ileidusi...
Niko tokia pasakl netikina.
Nek ia ikn, ioje grupje turime ikovoti pirmj viet...
Jis padeda ragel.
Pirm kart gyvenime pamirau varybas.
Neinau, kas man darosi. Greiiausiai susirgau. Pasimatuoju temperatr,
bet kario neturiu.
Kaip ir prie kiekvienas varybas, prisijungiu prie Pirat ir kartu
suunkame savo skms k:
Banginiui iknon!
Iksmenus sumalame rezultatu 7:2, a pelnau 3 varius.
Taiau viduje kakas trukdo nuoirdiai diaugtis.
Matyte matau t balt bangin. Jis milinikas. Siaubingai bijau, kad mans i
tikrj nepraryt.

S vajoklis ir vl susigalvojo vesti pamok ne pagal program tokios pamokos

paios geriausios!
I pradi paskaito itrauk i j sukrtusios knygos, kuri nagrinja ar kuri
gilinasi savo malonumui. Skaito spindiniomis akimis, it mogus, troktantis
pasidalyti savo diaugsmu su pirmu sutiktuoju. Kaip a, kai nejuiomis garsiai
kartoju Beatris vard arba kai noriu visiems paskelbti apie atsakinjant gaut
ger paym, o tai pasitaiko gana retai...
kart Svajoklis perskait miniatir i knygos monijos vaigdi
valandos, kurioje pasakojama apie trij skirting miest apgultis ir plimus.
Roma, Aleksandrija ir Bizantijas. Trys miestai, garsjantys gausiais lobiais,
groiu, menu. Trys miestai, kuri bibliotekos lo nuo knyg, saugani itisus
amius kauptas literatros ir mokslo paslaptis. Pastatai, pilni rat ritini ir
rankrai, apgaubt juos paraiusi moni svajonmis, galjusiomis padti
gyvendinti daugelio kit moni svajones. Taiau tos svajons arab ir turk
antpuoli ugnyje pavirto dmais. Liepsna sunaikino krvas gyvenimo paslaptis
saugani rat. Sudegino siel ir jos sparnus. Sukliud jai skristi, kaip buvo
pratusi nuo ami, laisva nuo istorijos kaljimo. Knyg popierius plekjo kaip
tame stabiame Bredberio romane, kur turtumte perskaityti...
Neinau, k tiksliai reikia ie Svajoklio odiai, bet skamba jie gerai, nors ir
nesu girdjs apie jok Bredber.
Baigdamas savo ugning kalb Svajoklis ms paklaus: Kodl? Niekas i
ms nesumst, k atsakyti. Jis liep apie tai pagalvoti ir namuose parayti
rain. Svajokliui galvoj negerai. Jis sitikins, kad mes gebame taip mstyti. Mes
prat sprsti daug paprastesnes ir konkretesnes uduotis. Greitai atliekamas ir
naudingas: kur nusirayti graik kalbos tekst, kaip pakviesti t simpatik
mergin pasimatym, kaip i tv ikaulyti pinig telefono sskaitai papildyti,
mat per dvi dienas spjai visk ileisti vos keli odi inutms... odiu, tokius
dalykus. Mes negud sprsti Svajoklio uduodam klausim. Tokiems dalykams
galva tiesiog nepasirengusi. N neaiku, i kur traukti atsakymus.
Mat atsakym jo klausimus nerasi Google veds raktinius odius:
Roma, Aleksandrija, Bizantijas, gaisras, svajons, prieastys, knygos... Paiekos
sistema nieko nepateiks. Juk internete nra teksto, sujungianio tokius
tarpusavy nesusijusius odius. T ssaj reikia surasti paiam. Todl ir yra taip
sunku.

Neinau, ar raysiu rain. Uduotis iauriai sudtinga, taiau joje gldi

kakas paslaptingo, nes pirm kart atsakymo negali nusirayti. J reikia
imstyti patiems. O gal uduoties prasm ir dar gilesn. Privalau pamginti.
Nekeniu Svajoklio, jis visuomet mane iduria, nes suadina smalsum.
Iskyrus drybsojim ant sofos svetainje, buvimas tamsuoliu yra patogiausias
dalykas pasaulyje.

Pamginu

su mama pasikalbti apie kraujo davim Beatriei. Mama

nesupranta, jai tai pasirodo it viena t mading pasak apie vampyrus. Gerai jai
paaikinu. Sako, kad apie tai pamstys vliau, mat mintis ities grai, taiau tuo
es jau bus pasirpin kiti. A nepasiduodu.
Paklausk tio.
Stebuklingi odiai, nuo ami aminj vartojami siekiant ukrauti
atsakomyb kitam. Taip ir padarysiu, paklausiu tio. Paskambinu Nikui ir
nuvaiuoju pas j. Turjau parayti Svajokliui rain, bet galv niekas neatjo,
gal muzika pads. Kartais muzika pateikia atsakym rpim klausim, net
iekoti nereikia. O jei ir nepateikia atsakymo, bent ireikia jausmus, kuriuos ir
pats jauti. Kakas kitas jau tai jaut. Nesi vienias. Lidesys, vienatv, pyktis.
Apie tai kalba beveik visos man patinkanios dainos. Jas grodamas a lyg stoju
kov su iais baubais, ypa tada, kai juos sunku net vardyti.
Taiau pasibaigus muzikai pajunti, kad tie baubai vis dar tno tavo viduje.
inoma, dabar jau moki juos atpainti, taiau jie niekur stebuklingai nedingo.
Gal reikt prisigerti, kad jie inykt. Pasak Niko, tai veikia. Beatri vis dar
serga, tad prie prisigerdamas troktu paaukoti jai kraujo: nenoriau, kad
alkoholis jai pakenkt, juk ji tokia tyra... Privalau pasikalbti su tiu.
Ir kuo greiiau.

Ttis negro vakariens. Kai parjo namo, buvo jau taip vlu, kad neidrsau jo
ko nors klausti. Metas buvo netinkamas. Jis tebt perliejs mane piktu
vilgsniu, o a nenorjau ieikvoti vienintels savo galimybs. Dar nemiegu, nes
mginu parayti Svajoklio uduot rain. Niekada dl sunki uduoi
nesukdavau galvos. Kai nemokdavau j isprsti, ramiai sau eidavau miegoti, o
kit dien tiesiog nusiraydavau. Neinau kodl, bet jauiu, kad ioje uduotyje
slypi kakas daugiau, ji skatina mane priimti ik. Atrodo, jog nuleids rankas
iduoiau Svajokl ar pats save.
Sdiu prie kompiuterio ekran. Paraau pavadinimo klausimus: Kodl
ukariautojai sudegino Rom, Aleksandrij, Bizantij? Kas pastmjo barbarus,
arabus, turkus? Kuo jie panas, nors ir bdami skirtingi? Ba lta. Niekas
neateina galv. Ba lta mintyse ir prakeiktame kompiuterio ekrane. Ba lta kaip
Beatris kraujyje. Skambinu Silvijai. Neatsako. Silvija visuomet palieka
telefon jungt, kad prireikus galiau bet kuriuo metu jai paskambinti. Silvija
mano angelas sargas. Skiriasi nuo jo tik tuo, kad naktimis ji miega ir kartais
negirdi vibruojant telefono, kaip dabar. Privalau susidoroti vienas.
Jau vlu. U lango juoduoja naktis, o mano mintys baltos. Mginu siknyti
vien i ukariautoj ir klausiu savs, ko siekiu naikindamas knygas. ygiuoju
dulktomis Romos, Aleksandrijos ir Bizantijo kaip vliau isiaikinau,
pastarasis buvo pervardintas Konstantinopoliu, o vliau Istambulu gatvmis
ir aidint moni riksmams bei klyksmams deginu tkstanius knyg. Atsikratau
vis t popierini svajoni, paveriu jas pelenais. Paveriu jas baltais dmais.
tai kur atsakymas. Paversti svajones pelenais. Sudeginti svajones tai
nugalti prie, kad is neberast jg atsitiesti ir pradti visk i naujo. Kad
nesvajot apie savo miesto groybes, apie moni gyvenim, apie j
pasakojimus, kupinus laisvs ir meils. Kad apie niek nebesvajot. Neleisdamas
monms svajoti paverti juos vergais. O man, miesto ugrobjui, dabar ir reikia
verg, kad ramiai, niekieno netrukdomas valdyiau. Tad pasistengiu, kad nelikt
odio ant odio. Tik balti senj svajoni pelenai. Pats iauriausias bdas
palauti taut atimti i jos svajones. Lageriai buvo grste prigrsti moni,
sudegint kartu su savo svajonmis. Nacistai buvo svajoni vagys. Kai pats
neturi svajoni, vagi jas i kit, kad ir tie neturt. ird degina pavydas, jo
liepsnos suryja visk...
Kai baigiu rayti, lauke tamsu kaip ir anksiau i juodo nakties raalo a

pasivogiau raides ir upildiau jomis balt ekran. Mokydamasis, raydamas

kak atradau. Taip nutinka pirm kart, bet proiu tikrai netaps... Kaip tyia,
pasibaig juodas spausdintuvo raalas, tad man nelieka nieko kito, kaip tik
atspausdinti tekst spalvotai.
Raudonai.

S vajoklis vaiktinja tarp suol tikrindamas, kaip vykdme uduot. Rodos, visi
j atliko. Paeiliui prie lentos kvieiami visi pageidaujantys garsiai perskaityti
savo rain. Nors sdime klasje, pasijuntame apsupti sen laik dulki ir
liepsn. Visi para kak, kuo didiuojasi, bent jau tie, kurie idrso perskaityti
prie vis klas. A, aiku, nepasisilau, mat garsiai skaityti tai lyg dainuoti.
Pasigirsta skambutis. Suskumbame teikti rainius, bet Svajoklis j neima.
Netiktina! Jis nori, kad surast atsakym pasiliktume sau. Kad saugotume j.
Svajoklis rimtai kvankteljo. Uduoda rain ir u j net neparao paymio.
Kas ia per mokytojas, jei nerao paymi? Nors reikia pripainti, kad jam
pavyko visus priversti atlikti uduot. Net ir mane gdioje nakties tamsybje.
Galbt norint priversti mokytis visai nebtina rayti paymius... Svajoklis ir
toliau sdi, nors klas baigia itutti. ypsosi, jo akys spindi. Jis mumis tiki.
Mano, kad sugebame kurti graius dalykus. Gal jis ne toks jau ir liurbis.
Ukariautojams nepavyks suplekinti mano svajoni ir paversti j pelenais.
Niekam to neleisiu. Antraip galiu ir nebeatsitiesti. Juk Beatriei reikia mans, o
ne palauto, verklenanio itilio. Nenoriu pamirti to, k atradau. Nenoriu,
nes tai per daug svarbu, tik kad mano atmintis gerokai lubuoja... Privalau visk
usirayti, antraip pamiriu. Gali bti, kad vienintelis bdas apsisaugoti nuo savo
prastos atminties tapti raytoju.
Noriu apie tai pasikalbti su Silvija, ji vienintel i mans nesiaipys. Lyg
perskaiiusi mano mintis, ji prieina, suspaudia man rank ir atremia galv
mano pet.
Dl ko vakar skambinai? Tik ryt pamaiau praleist skambut.
Norjau, kad padtum dl rainio.
Silvija pakelia galv ir lidnai sistebeilija mane.
Tai inoma. Dl ko gi daugiau.
Ji atlyja nuo mans ir nueina.
Spoksau tolstani Silvij jausdamas, kad kako nesupratau, kaip bna su
tiu, kai pasako vien dalyk, o turi omeny visai kit. Beje, turiu su juo
pasikalbti, kol nepamirau...

Gyvenime mane pasiutikai diugina vienas dalykas lenktyns su Niku. Ms

lenktyns tai pavojingi ibandymai, per kuriuos adrenalinas ima taip greitai
varinti krauj, kad, rodos, jauti j okiojant gyslose. Bene labiausiai mgstu
stabdymo lenktynes. Motoroleriu sileki visu greiiu ir sustabdai tik visai
pabaigoje: kas privaiuoja ariausiai prie priekyje vaiuojanios mainos ir j
neatsitrenkia, tas ir laimi. Taip ir sugadinau savo motoroleriuko stabdius.
Tokiose lenktynse Nikas prie mane bejgis, nes jis galiausiai prideda kelnes,
o a visuomet sustabdau sekunde vliau, nei liepia savisaugos instinktas.
Pakanka sekundls, bet ji visk nulemia. Lenktyni laimjimo paslaptis
padaryti tai, k privalai, bet sekunde vliau.
Vos umat prie viesoforo naujutlait juod Porsche Carrera,
susivalgme ir paleidome savo motorolerius visu greiiu. Vienas greta kito.
Mus mgina stabdyti tik vjas, bet ir jam nepavyksta. Asfaltas ia po
aptrupjus bitum daniais ratais. Porsche pasturgalis vis labiau artja,
mudu laikoms kuo ariau vienas kito.
Prie pat gal mesteliu vilgsn Nik. Negaliu prakiti i lenktyni. Nuo
blizganio Porsche pasturgalio mus teskiria deimt metr, Nikas sustabdo. A
lukteliu dar akimirk, tik tiek, kiek pakanka odiui vienas itarti. Jei
nesustabdysi, gali mirti. O a nestabdau ta sekund praslenka it visas amius.
Ausyse spengia kraujas. Mano priekinis ratas velnutliai pabuiuoja galin
Porsche purvasaug it mama k tik gimus kdikl. Atsisuku Nik visas
susivls, plaukai krinta man akis, nuo sukilusio adrenalino jose liejasi vaizdas.
Nusiypsau kaip dvikov laimjs lmo herojus. Nikas imtj kart turs pirkti
man led. Lenktyns negali apsieiti be led.
Kaip tau pavyksta? Mano rankos tiesiog nevalingai paspaudia stabdius
negaliu susivaldyti.
Laiau braki ir grietinls skonio ledus.
Baim balta. Drsa raudona. Ivyds balt, privalai susitelkti raudon ir
suskaiiuoti iki vieno...
Nikas dbteli mane kaip beprot, sitikinus, kad kalba prasmingai.
Rytoj ms laukia varybos. Turnyre privalome ikovoti pirmj viet. Tam
pakakt dabar laimti ir tiktis, kad Vandalo komanda suais lygiosiomis.
Vandalas... Jis dar atsiims...
Nikas taip smarkiai pliaukteli delnu man per pet, kad nosimi sivoiu ledus.

 Toks tu man patinki.

Jis bga, o a vejuosi kaip klounas baltu veidu ir raudona nosimi...

S u tiu einame ligonin, kurioje guli Beatri.

Ten patikrina mano kraujo

grup. Ji tokia pati kaip ir Beatris. Tuo n neabejojau, juk mes vieno kraujo,
mes gyvename tuo paiu ritmu. Yra dalyk, kuriuos tiesiog jauti. Mano ir
Beatris gyvenimai susij per krauj. Mans paklausia, ar vartoju narkotikus.
Atsakau, kad ne. Taip pasakau todl, kad alia stovi ttis, antraip jis perliet
mane lediniu vilgsniu ir irt savo mgstamiausi grasinim: Sutrinsiu tave
tavo paties elio dulkes. Reikia pripainti, kad skamba neblogai.
Liks vienas su sesele prisipastu, kad prie mnes surkiau suktin. Bet tik
vien, kad ibandyiau. Ms buvo visa kompanija. Negaljau pasirodyti kaip
skystakiauis. Be to, tenorjau pabandyti. Sesel mane nuramina. Viena dar
nieko nereikia. Negaliau duoti kraujo, jei biau nuolatinis vartotojas. Toks
kraujas bt niekam tiks.
Su ole pariau visiems laikams. Jei Beatriei vl prireikt mano kraujo, jis
turs bti nepriekaitingas, varutlis, nesuteptas. Raudonas kaip meil, kuri
jai jauiu.
I mans paima nemaai kraujo. Jis daug tamsesnis, nei maniau. Raudonai
violetinis ir tirtas kaip mano meil Beatriei. Ivyds, kaip jis teka i rankos,
pajuntu svaigstant galv ir vienu tarpu jau manausi nualpsiantis, bet atsilaikau.
Kraujas, kaip ir meil, atima mogui prot, taiau kartu suteikia jg veikti
save... Rodos, lyg u Beatri biau atidavs gyvyb, jauiuosi kone mirs ir
esu iblyks it vampyras, tik atvirkiai: kad gyveniau, a pats daviau kraujo,
uuot j isiurbs.
Ttis nusiveda mane pusryiauti.
Tu baltas kaip kapuino puta. Atneiu dar vien bandel. Su kuo nortum?
Dar klausi... Aiku, su okoladu.
Ttis nueina prie baro ir paima gausiai Nutella daryt bandel. Vl
atsisda prie mane ir nusiypso taip daro tik rytais. Vakare, po darbo dienos,
bna per daug pavargs.
Ar skauda? paklausia rodydamas rank, i kurios man m krauj.
Truput perti, bet nieko.
Papasakok man apie t mergin, koks jos vardas... Andelika?
Visuomet sakiau, kad gera atmintis ms eimai nebdinga.
Beatri, tti, jos vardas Beatri, kaip toji Dants.

 Ta mergina tau daug reikia?

Nenoriu su juo kalbtis apie Beatri, tad isisuku nuo atsakymo.
O koks mogus tau daug reikia?
Mama.
Kada tai suvokei?
Kai pirm kart pamaiau j kelionje kruiziniu laivu, kuri man padovanojo
tvai mokyklos baigimo proga. Ji taip judjo, taip palenkdavo galv ypsodamasi,
taip taisydavosi ilgus, ant aki krintanius plaukus...
Rodosi, lyg ttis bt usisvajojs, jo vilgsnis klaidioja praeities takais,
prisiminimai bga jam prie akis tarsi romantinis filmas toki negaliu paksti.
O tada?
Tada a prijau ir pasakiau jai: Ir js plaukiate iuo laivu, panele? ir tik
pasiteiravs susipratau, kad toks klausimas visai beprasmis, net juokingas, nes
t mergin maiau pirm kart.
Ir k ji?
Nusiypsojo ir dairydamasi aplinkui, neva kako iekodama, atsak: Rodos,
taip... o tada pratrko juoktis.
O kas buvo paskui?
Paskui mes kalbjoms, kalbjoms, kalbjoms...
Tavo laikais nieko daugiau nedarydavote, kaip tik kalbdavots...
Klausyk, maiau, praau pagarbiau su tvu!
Apie k kalbjots?
Apie vaigdes.
Apie vaigdes? Ir ji dar tavs klaussi?
Taip, a kartai domjausi vaigdmis, mokydamasis licjuje buvau
nusipirks savo pirmj teleskop ir mokjau skirti vaigdynus. Taigi,
papasakojau jai apie vaigdes, kurios t vsi ir vaiski nakt i laivo denio
matsi be jokio teleskopo. O ji, skirtingai nei kitos merginos, mans klaussi ir
visko klausinjo.
Jis nutyla, tarsi bt pasibaigusi pirmoji romantinio lmo dalis. Paadinu j i
svaj:
O tada?
Trindamasis skruost ir taip tyia prisidengdamas veid delnais ttis giliai
traukia oro ir vienu atsikvpimu ipykina:

 Tada a padovanojau jai vaigd.

K tu padarei?
Taip, padovanojau jai vaigd, rykiausiai vietusi toje naktyje be
mnulio, Sirij. Tai vienintel vaigd, kuri gali pamatyti i bet kurios
gyvenamos ems vietos ir kuri naktimis be mnulio geba nuo kn nutiesti
elius. Mes paadjome vienas kitam, kad kas vakar j irsime, nesvarbu,
kur btume, ir kad galvosime vienas apie kit.
Pratrkstu juoktis. Ttis padovanojo mamai Sirij... Patapnoju jam per pet.
Na, tu ir romantikas... O k ji?
Ji nusiypsojo.
O tu?
A biau visk atidavs, kad tokia moteris ities bt mano gyvenime, ne
tik kruiziniame laive.
Ttis tyli. Neatrodo, kad ketint k pridurti. A pastebiu, kad jis tuoj paraus,
tad nordamas tai nuslpti ttis nusivalo nuo lp bandels trupinius, paskui
sistebeilija mane ir taria:
Leo, a didiuojuosi tavimi dl tavo poelgio.
Man atsikema ausys, lyg iki tos akimirkos biau buvs kurias.
Manau, kad iandien tapai vyru: padarei tai, ko niekas tau nepatar ir u
tave nenusprend. Pats taip pasirinkai.
A kiek patyliu, paskui pasinaudoju savo padtimi:
Tai galiu suvalgyti dar vien bandel?
Ttis palinguoja galva, tada pasiduodamas ypteli:
Visas tv...
Gal kok imt met nebuvau tiek daug laiko praleids su tiu. ios dienos moto
a tavimi didiuojuosi. O iaip a iandien ilsiuosi. Turiu atgauti jgas.
Jauiuosi pervargs, bet labai laimingas.
Daugiau Beatris nemaiau. Ji jau nebeguli ligoninje, sugro namo. Baig
pirm chemoterapijos kurs. Tai lyg koks antibiotikas nuo vio. Esu tikras, kad
jai pads. Beatri tvirta mergina: ji per jauna ir per grai, kad neveikt ligos.
Noriau nueiti jos aplankyti, bet Silvija sako, kad Beatri nenori nieko matyti.
Ji labai silpna ir nualinta ligos, tad jai sunku kalbtis. Taiau a vis tiek noriau
su ja pasimatyti. iaip ar taip, dabar jos gyslomis teks mano kraujas ir a tam

tikra prasme galsiu palaikyti jai draugij i ariau. I vidaus. Susijungus vien.
Tikiuosi, mano kraujas jai pads.
Jauiuosi laimingas ir pavargs. tai kokia yra meil.

 K ia idarinji? Gal pasijudinsi pagaliau? iandien i tavs nieko gero...

A visai nusikals. Nereikjo aisti davus kraujo. Sesel spjo, kad
nesiimiau judrios veiklos. Nesakiau jai, kad eisiu aisti tiesiog negaljau
praleisti i varyb. Dabar esu visai be kvapo, rezultatas 2:2, o tie ikniai
devintokai gali diaugtis amiaus varybomis. Nemuiau skandalingai daug
vari, prasiau nei Jakvinta6 savo neskmingiausi dien.
Tu baltas kaip Morta...
Morta prisiekusi emo i treios licjaus klass. Visa atrodo kaip juoda
dm, tik oda baltutl, beveik pervieiama. Mane supykina ir ima trkti oro.
Gaunu sustoti aiktels pakraty. Pradeda suktis galva...
Atsitupiu ir susiimu veid rankomis tikdamasis, kad smegenis gr bent
laelis kraujo. Man nieti od ir darosi alta.
Nikai, a nebegaliu...
Nikas pavelgia mane su pasilyktjimu.
Varybos baigiasi lygiosiomis.
Kai Kuoktas, Kartis ir Kempin sueina persirengimo kambar, igirstu, kad
mane apneka.
Vandalo komanda prakio. Mes galjome isiverti priek. O dabar
atsiliekame vienu taku. Ir viskas dl to, kad tau kiauai suskystjo... N
varyb nesugebi atlaikyti...
A iandien daviau kraujo...
Ar btina buvo iandien? iandien, kai buvo numatytos varybos?
N neatsakau.
Ieinu i persirengimo kambario ir leidiu vjui nuo veido nudiovinti pykio
aaras. Kai tik iame pasaulyje padarai k gero, visada turi u tai sumokti...
mons n velnio neimano apie meil. Galvoja tik apie futbol ir n
nepaklausia, kodl tau ov galv duoti kraujo...
6 Vincenzo Iaquinta (g. 1979) ital futbolininkas, tvynje nelaikomas paiu geriausiu aidju.

Beatri sugro mokykl.

Dabar ji labiau sulysusi. Labiau ibalusi. Plaukai

trumpi, o j raudonis prarads vilges, blankus. Akys, kaip visada, alios, tik
nebe tokios rykios. Noriau j sutikti ir pasakyti, kad a esu, kad daviau jai
kraujo, kad jauiuosi labai laimingas vl j matydamas, taiau suvokiu, kad
geriau patylti. Susidrs su ja per pertrauk viso labo nusiypsau. Ji valandl
velgia mane, tarsi bt painusi, o tuomet irgi nusiypso. Jos ypsena nebe
raudona, kaip prastai, o kiek baltesn. Nepaisant to, ji mano svajons
branduolys. Mano svajon raudona, privalau jos baltum paversti tamsiai
raudonu krauju, kok maiau bgant i savo rankos. Dvejons isisklaid. Toje
ypsenoje slypi vis mano paiek prasm.
Neleisiu tau ieiti. Neleisiu tam baltam viui tavs pasiglemti. Net jei ir
reikt paiam perimti lig. Neleisiu, kad taip atsitikt, nes tu ioje emje daug
reikalingesn u mane. Noriu, kad tai inotum. Dl to paraysiu tau laik taip
pasakysiu, kad visuomet bsiu alia ir kad ko nors prireikus galsi bet kuriuo
metu kreiptis mane. iandien grs namo paraysiu laik. Tai turs bti pats
graiausias ir raudoniausias mano kada nors padarytas dalykas. Jis privals bti
tobulas.
Keista svajons, kaip ir kraujo perpylimas, rodos, i vidaus ukuria mog.
Tarsi gyslas bt tekj superherojaus kraujo.

N iekada nesu ras laiko, o i interneto jo irgi negaliu parsisisti. Internete

viskas sena. Ten nerasi Leo laiko Beatriei, privalau pats pirm kart j
parayti. Bet man tai visai patinka, nes sukursiu kak, ko niekas dar nra
sukrs. Jaudinuosi. Paimu popieriaus bei tuinuk ir sdu rayti.
Pirmas trukdis popierius be linij. Raysiu kompiuteriu. Bet vos pradjs
ikart atsisakau tokios minties, nes kompiuterio puslapis baltas ir altas it ledas.
Vl pasiimu popieriaus lap ir imu rayti, taiau eiluts ieina kreivos leivos,
atrodo, lyg odiai krist nuo skardio. Vaizdelis tragikas dl visko ia kalta
ta spengianti baltuma. Juk negaliu jai nusisti kakokios keverzons. K daryti?
galv auna mintis. Isispausdinu lap su storiausiomis juodomis linijomis,
panaiomis tio piamos dryius. Pasidedu t lap po savo laiku ir imu rayti
paslptas eilutes. Puiki mintis. Norint veikti ba ltum, veriani leivoti
odius, tereikia paslpt juod linij, stor ir ryki. Dabar telieka tas eilutes
upildyti. Tai ir yra sunkiausia.
Miela Beatrie, kaip laikaisi?
Andien vl pamaiau tave mokykloje, nusiypsojau, o tu atsakei tuo
paiu. Neinau, ar prisimeni. Tai tai, a ir esu tas vaikinas. Tas su
trenktais plaukais Leo. Raau tau, nes i akimirk noriau bti su
tavimi. Kai kuriose situacijose tiesiog neinau, k sakyti. Ar apsimesti, kad
neinau apie tavo lig, ar apsimesti, kad nedaviau tau kraujo, ar apsimesti,
kad man nepatinki?.. Vienu odiu, nemoku apsimetinti. Taigi miau ir
visk pasakiau: tu sergi, paaukojau tau kraujo, tu man patinki. Dabar galiu
laisviau kalbti, nes suraiau visk, kas buvo svarbu. Visk, k mogus
btinai turi pasakyti, nes nepasaks privalt apsimetinti, o
apsimetindamas jaustsi blogai. O a su tavimi noriu bti atviras, nes tu
svajons dalis. Apie tai mums pasakojo mokytojas Svajoklis. Tai yra jo
pavard ne Svajoklis, bet ia tas, kuris pakeit mokytoj Ardentjeri, o
kadangi jis visuomet kalba apie svajones, mes j taip praminme. A dar
iekau savo svajons. Norint j atrasti reikia kelti tinkamus klausimus.
Reikia paklausti savs apie irdiai mielus dalykus ir mones, o tada
klausyti, k irdis atsakys. Ar tu turi svajon? Ar kada nors apie tai
susimstei?
Stipriai tave apkabinu ir tikiuosi greitai sulaukti atsakymo.

Leo i pirmos D

A neturiu Beatris adreso.

N voko neturiu... Ties sakant, n neinoiau,

kaip urayti adres, kur klijuoti pato enkl, ir panaiai. Gdinuosi klausti
mamos. Tad ieinu. Sdu ant motorolerio. Nusiperku vok. dedu j laik. Ant
voko milinikomis raidmis uraau Beatriei, o tada vaiuoju pas Silvij
paklausti adreso, mesiu laik tiesiai pato dut.
Mano motoroleriukas tikras skraidantis laims kilimas, lekiantis tiesiai
tiksl. Juk negaliu Italijos patui patikti svarbiausio savo gyvenimo laiko. Tad
skrieju mlyno horizonto link tarsi pasiuntinys, neantis ini apie milijardin
palikim. Mano irdis dauosi motorolerio rat sukimosi ritmu. Juokiuosi,
dainuoju ir nieko negirdiu. Net pypsjimo i deins, klykianio, kad turjau
sutaisyti stabdius. Tai ne lenktyns su Niku, iuo atveju nespjau nei isigsti,
nei suskaiiuoti iki vieno, nei sustabdyti...
O po to ba lta.

Pabuds pamatau, kad guliu baltoje ligonins lovoje. Smegeninje man ba lta.
Nieko neprisimenu. Jauiuosi taip, lyg galva bt atskirta nuo kno. Greiiausiai
buvau pagrobtas, apsvaigintas ir paverstas superherojumi. Kain, koki gali
gijau: skraidymo, teleportacijos, nematomumo, mini skaitymo?.. Imginu
teleportacij, bet suvokiu, kad negaliu pajudti n per centimetr. Man trukdo
kakoks kietas daiktas aplink kakl, prilaikantis galv ir krtin. Pirm kart
supratau, k jauia Terminatorius, kai tempiu j u pasaitlio.
Atsimerkiu alia sdi mama. Jos akys paraudusios.
Kas man nutiko?
Mama paaikina, kad mane partrenk maina. Bent jau taip pasakojo avarij
mat mons. Neprisimenu beveik nieko, tik kakokius nerykius vaizdus. Kaip
bebt, padtis tokia: man skilo stuburo slankstelis ir tursiu nejuddamas
igulti lovoje maiausiai deimt dien. Lyg to dar bt maa, lo deinysis
rieas, dabar jis sugipsuotas vadinasi, joki nam darb. O kas sukl vis it
sumait? Mama sako, kad mane partrenks vairuotojas nesustojo. Pabgo.
Vienas praeivis usira mainos numerius, ttis tuo pasirpins. Dabar
svarbiausia, kad a sveikiau ir kuo greiiau atsistoiau ant koj, bet iais
metais galiu atsisveikinti su atostogomis kalnuose ir snieglente... Kai i ia
ieisiu, jau bus Kaldos.
Man sukyla neregtas pyktis. Toks baisus, kad galiu j ilieti net ant mamos,
nors ji ia niekuo dta. Dabar prisiminiau. A veiau laik Beatriei, buvau k
tik ivaiavs i Silvijos nam su ant voko uraytu adresu. O vliau tamsa.
Kain, kur dingo laikas... Laikiau j kienje. Dabar dviu piam, kaklo tvar
ir gips... Kain, kur dingo laikas...
das. Ir vl mogus mgini nuveikti kak gero ir neinia dl ko esi
tekiamas veidu em. Kas igalvojo neskm? Ir kuo ia dtas a? Kuo a
kaltas? A nebemyliu, eikit visi ikt.
Bent jau isiaikinau, kokiu superherojumi tapau mogumi-Nelaimliu.

Pabuds pajuntu siaubing galvos skausm, akis skaudiai plieskia viesa, tad
sumetu, kad greiiausiai imiegojau kok imt met. Vos spju susigaudyti, kas
esu ir kur guliu, kai ivystu prie save akis, mlynas kaip blausi ryto aura. Tai
Silvijos akys, mlynos it dangus be debes. Silvija ydroji fja, o a Pinokis.
Su ja jauiuosi normalus net kalintas gipso arvuose. Prisimerks nusiypsau.
Silvija suskumba utraukti uuolaid, kad viesa nespigint man akis.
Nori gerti?
Ji paklausia mans pirmiau, nei stengiu sujungti savo idivusi gerkl su
smegenimis, o smegenis su idivusia gerkle, kad paprayiau gerti. pila
stiklin ananas suli, kuri man nupirko. Irinko mano mgstamiausias. N
nespju ko nors paprayti, o Silvija jau tai vykdiusi. Jei ji nebt tik draug,
galbt galiau j pamilti.
Taiau meil visai kas kita. Meil neduoda ramybs. Meil bemieg. Meil
pakylja iki dangaus. Meil greita. Meil rytojus. Meil cunamis.
Meil yra kraujo raudonumo.

M ane aplanko Nikas. I pradi stovi nuleids akis.

Leo, atsipraau dl t varyb... O kas, jei btum mirs... Ir paliks mane
vien su ta mulki krva... Nebelikt Pirat, nebelikt lenktyni, nebelikt
ms muzikos... Daugiau taip nejuokauk...
ypsausi. A laimingas. Susigrinau Nik. Nuo t varyb beveik n odiu
nepersimetme. N vienas i mudviej nenorjo atsiprayti. Jis turjo tai
padaryti pirmas. Man dl to buvo lidna, ir tiek.
Kiek laiko ia gulsi?
Gips nuims madaug po mnesio, laimei, kaulas tiktai skilo...
Puiku, praleisi tik vienas varybas. Tikkims, pavyks laimti be tavs.
Leisk aisti Disnai. Nors jo pdos ir prastokai dirba, jis gerai juda
aiktelje. Tursi papildomo darbelio. Be to, kitos varybos nebus labai sunkios.
Taiau be tavs dingsta visas smagumas, pirate.
ypteliu.
Pamatysi, a greitai atsitiesiu ir taur bus ms. Niekas negali sustabdyti
Pirat, Nikai, niekas... Be to, dar nesame atsiskait su Vandalu.
Nikas atsistoja ir pasiruoia giedoti Italijos valstybin himn. Pridjs rank
prie irdies garsiai traukia jo eilutes, o a jam pritariu. Giedame kiek gerkl
nea. Kai sesel eina patikrinti, kas ia darosi, pratrkstame juoktis.
Jei neapsiraminsite, padarysiu abiem piln narkoz! Ar tu net bdamas
ligonis nesugebi ramiai pagulti?
Nikas staiga sistebeilija j rimtas ir suavtas.
Ar teksi u mans?
Sesel pasijunta nuginkluota ir prajunka.
Nikas atsisuka mane ir atsidsta:
Ji pasak taip...

M ane aplank ir klass draugai. Diaugiuosi dl to. Kain kodl norint atsidurti
dmesio centre reikia pakliti toki padt... Kartais gyvenime kyla noras
nuveikti k nors spdingo, kad kiti nebegalt tavs ignoruoti, kad visi tave
spoksot ir apkalbt. Ypa tokiomis akimirkomis, kai jautiesi vienias ir
nortum kitiems veidus spjauti savo vienatv. Tuomet sivaizduoji, kaip ioki
pro lang ir kaip visi tie dgalviai suvokia, k jauti ir k reikia bti vis
apleistam. iaip ar taip, kit rpest ir meil geriausiai paskatina skausmas ir
nelaim.
Jie atne mano mgstamiausi komiks. Silvija man nutap paveiksl. Visai
maut. Jame vaizduojama jra, o jos vidury laivelis, nukreips savo smaigal
ydr horizont, kuriame dangus susilieja su jra. Atrodo, tarsi bt nutapyta i
laivo. Papraiau, kad paveiksll pakabint man prie akis. Kai ligonins palatoje
lieku vienas, jis palaiko man draugij. Tai dviviet palata, bet kol kas joje guliu
tik a. Ir ai Dievui. Nemonikai gdiniausi, jei reikt sisioti bason
kakam kitam matant, o jei dar bason laikyt sesel... Vienu metu net suima
pavydas Terminatoriui, n trupuio nesigdijaniam sisioti prie un ir
filipiniei minias. unys n neraudonuoja.
Nikas atne man kompakt. Perklausysiu j, o kai atsistosiu ant koj, k nors
sugrosime. Ir kiti klass draugai k nors padovanojo. Smagu bti dmesio
centre, net jei tai ir kainavo kelet lusi kaul.
Smagu bti mylimam...

Prie kelet dien mano palat paguld vyrik. Labai stamb. Tikr msos
kaln. Miesto drambl. Jam l du slanksteliai. Jis turi gulti nejuddamas ir
visk daryti lovoje net ir gamtinius reikalus. Nekeniu jo kvapo. Jis nuolat
spokso lubas arba televizori, pakabint prie lub. Kartais pasinekame.
Mielas mogus. Jis rimtai sualotas, taiau vis tiek guli ramus. Susinervina tik
tada, kai j ima kankinti skausmai ar negali umigti. J slaugo mona. Dukra ir
snus taip pat danai lanko tv.
Kai guli ligos patale, gera alia turti eim. O k daryti, jei neturi eimos,
monos ir vaik? Kas pasirpina, kai sergi? Dramblio dka suvokiau, k reikia
turti eim. Aiku, a irgi j turiu. Taiau pamaiau tai, ko anksiau
nevelgiau. Juk kai kuri dalyk, kol jie tavs neitinka, tiesiog nesupranti arba
nesugebi velgti. Tvai teatrodo du apsigim kyruoliai, gyvenantys tik tam, kad
draust daryti k mgsti.
O Dramblys, jo mona ir vaikai man labai aikiai atskleid, kad uaugs noriu
turti toki viening eim kaip j. Tada net ir sirgdamas jautiesi ramus, o tai
rodo, kad gyvenim praleidai ne tuiai: kakas tave myli net kai tau bloga.
Kakas pakenia tavo kvap. Tik tas, kuriam patinka tavo kvapas, i ties myli.
Suteikia jg ir ramybs. Man tai atrodo puikiausias bdas atsiriboti nuo
gyvenime uklumpanio skausmo.
Privalau tai prisiminti. Btinai privalau prisiminti ir pridti prie svajons apie
savo gyvenim suaugus. Gyvenim su Beatrie. A jau dabar dievinu jos kvap.
T svajoni, gyvenimo, meils kvap, kuriam nemanoma atsispirti.

eina Svajoklis. Negaliu patikti. Mokytojas atjo aplankyti ligoninje gulinio

mokinio. Tuo labiau pavaduojantis mokytojas. Pasijuntu tarsi padebesiais
skrajojantis karalius ar kakas panaaus. Svajoklis prisda alia lovos ir ima
pasakoti apie mokykl. Apie atsakinjimus, nam darbus ir dar kak apie
dalyko program. Jau pats galas, Kald atostogos ranka pasiekiamos. Lenta
dabar papuota sidabrinmis girliandomis, o Barzdoius, mokyklos sargas su
tokia ilga ir velia barzda, kad galtum ant jos sukabinti kaldinius aisliukus ir
lemputes, papuo nusususi eglut. Rodos, regte j regiu, man labai gaila, kad
negaliu eiti mokykl tomis retomis dienomis, kai ten bna smagu.
Svajoklis papasakoja, kad ir jis, bdamas mano amiaus, aisdamas futbol
buvo susilaus rank. Parodo po operacijos likus rand. Mans, dkui Dievui,
nereikjo operuoti, o tuo metu, kai man tvark lus kaul, buvau be smons.
Miegodamas gali ivengti baisiausi skausm. Bda prisistato, kai pabundi.
iaip ar taip, Svajoklis ities fainas, nes neka apie visk kaip paprastas
vyrukas. Tai yra jis normalus. Jo gyvenimas toks kaip ir mano. Net anekdot
papasakoja, ir nors jis nejuokingas, a nusijuokiu, kad jam bt malonu.
Paklausia mans, kaip sekasi iekoti svajons, o a pasisakau, ko pasiekiau.
Pasiguodiu, kad dl avarijos viskas nujo uniui ant uodegos, ir kad abejoju, ar
verta tai tsti, nes kas kart ko nors imantis nutinka kas nors blogo: i pradi
Beatri, o dabar a pats. Svajoklis ypteli ir atsako, kad tokios bna tikros
svajons.
Tikros svajons kuriamos per klitis. Antraip jos netapt konkreiais
planais, telikt svajonmis. Svajons nuo plan skiriasi btent tuo, kad gauni
lazd, kaip mano senelio pasakoje. Svajons nra ibaigtos, jos atsiskleidia po
truput, gal net kitokiais bdais, nei svajojome...
Svajoklis teigia, kad man pasisek, jog guliu lovoje sulauyta nugara! Netikiu
ir jam tai iriu.
To ir tikjausi.
Nusijuokiam. Jis paaikina, kad guliu ioje lovoje dl to, jog dariau kak
ypatingo vedamas laik stengiausi ipildyti savo svajon. O jei svajonei ikyla
tiek daug klii, vadinasi, ji ta tikroji. Jo akys spindi. Atsisveikindamas netyia
pavadinu j Svajokliu. Jis nusijuokia ir atsako inojs, kad j taip praminiau.
Mokytojas ieina, o a prikandu lp, nes jis dl nieko nepyksta, net dl
pravards. Kas pasak, kad mokini pagarb gali usitarnauti tik bdamas

atgrasus?
Mokytojo apsilankymas pakl man nuotaik: taip noriau i ia ieiti,
pavakarieniauti su mama ir tiu, ivesti Terminatori pasisioti, pagroti su Niku,
pasimokyti su Silvija, pabuiuoti Beatri... Taiau giliai irdyje Svajoklis mane
ir truput siutina, nes... Labai nenoromis, bet pripastu... Kad noriau bti toks
kaip liurbis istorijos ir filosofijos mokytojas.

M ano mama rado laik. Jis iteptas krauju ir asfalto purvu. Buvo mano dins
kienje. Dinsus mama imet. Jie buvo visai sudraskyti. Bet prie imesdama
pasiraus kiense. Du eurai. Gumel. Barto grl. Kramtoma guma. Laikas.
Ant to laiko pritik mano kraujo. Dabar jis jau sukrejs ir idivs. Juo
rmintas Beatris vardas. Jau antr kart aukoju jai krauj. Jauiuosi dl to
laimingas kaip ir pirmj kart. Perskaitau laik i naujo. Jis graus, nors kai
kuri odi nemanoma skaityti, jie sutepti krauju. Privalau rasti bd, kaip jai
j teikti. Net jei vienas pats turiau pakilti i lovos!

M ans aplankyti atjo ir Gendalfas. Nesitikjau to. Savo pervieiamu kneliu,

panaiu ventj Dvasi, kuria taip tvirtai tiki, jis kasdien turi atlaikyti kokias
dvideimt tkstani klasi, atuonis milijonus mokini, vis parapij ir dar savo
imt met... O vis dlto atjo mans aplankyti. Negaliu sakyti, kad
nesidiaugiu, mane tai netgi sujaudino. Tikrai nesitikjau. Paprao, kad
papasakoiau, kas nutiko. Visk jam ikloju, net ir apie laik. N kiek jo
nesivarau. Neatskleidiu Beatris vardo, kalbu bendrai. Jis sako, kad a
Dievo mylimas vaikas. Atriu, kad apie Diev n girdti nenoriu, nes jei Jis
egzistuot, nebt Beatriei atsiunts ligos.
Jei Jis visagalis ir visadaris, kodl taip su manimi pasielg? Kodl norjo,
kad kentiau a ir kiti panas mane, nedarantys nieko blogo? Kur jau ten
mylimas vaikas. A Dievo ivis nesuprantu. Kas ia per Dievas, jei leidia veikti
blogiui?
Gendalfas pasako, kad a teisus. Teisus? A j provokuoju, o jis man pritaria?
ia dabar... Bent jau kunigai turt ginti savo pairas. Gendalfas primena, kad
ir Jzus, Dievo snus, jautsi apleistas tvo ir mirties valand Jam tai irk.
Jei Dievas taip pasielg su savo snumi, elgsis taip ir su tais, kuriuos laikys
savo mylimais vaikais.
Kas ia per ivediojimai? O vis dlto neturiu kuo atsikirsti, nes, pasak
Gendalfo, taip byloja Evangelija.
Jei mogus nort susigalvoti stipr Diev, galt netrukdomas tai padaryti,
uuot sivaizdavs J silpn ir mirties valand besijauiant apleist tvo.
Gendalfas pastebi krauj ant voko, kur laikau pasidjs ant spintels alia
savs. Pasako, kad tai jam primena kryel su Nukryiuotuoju laik, parayt
monms ir pasirayt Dievo krauju, skirtu mums iganyti. Nutraukiu Gendalf,
kol nesijaut sakyti imto valand pamokslo, nes tam dabar ne laikas. Kaip
bebt, savo argumentais jis visai mane nuginklavo, be to, man patinka ta mintis
apie krauj. Taip nutiko ir man su Beatrie. Gal tai vienintelis tikras dalykas i
visos kalbos apie Krist mylti reikia aukoti krauj. Meil yra kraujo
raudonumo.
Leo, skausmui nra tikinamo atsakymo. Bet nuo to laiko, kai Kristus u mus
numir ant kryiaus, ms gyvenimas gavo prasm. Jis turi prasm...
Apkabinu j taip iltai, kaip tik moku. Jam ijus apsiiriu, kad ant Beatris
laiko jis padjo savo Nukryiuotj ir ten j paliko. Kitoje to medinio T formos

kryelio pusje parayta: Nra didesns meils, kaip gyvyb u draugus

atiduoti. Sakinys ities graus. Noriu j prisiminti. dedu kryel vok, o kai
griu mokykl, grinsiu j Gendalfui, be to, man bt gda pasirodyti su
kryeliu ant kaklo tai nea nelaim.

M ane ukniso gulti prirakintam prie lovos.

Mirtinai ukniso. Dienos, rodos,

niekada nesibaigia. Guliu nepatogioje padtyje, be to, danai taip nieti
sugipsuot rank, kad galiau j nusiksti. Minuts slenka vlio ingsniu.
Vienintelis bdas jas prastumti apie niek negalvoti. Televizorius visuomet
bna jungtas, jis geriausiai padeda prasiblakyti. Mat jei susitelkiu savo kn,
jauiu skausm, o jei mintis jauiu dar stipresn skausm. Kodl skausmas
nusprend tapti geriausiu mano draugu?
Kaip sako Svajoklis, to reikia norint svajones paversti tikrove, tad a keniu
skausm, bet mielai apsieiiau ir be jo. Turi bti koks nors lengvesnis bdas
ipildyti svajones... Toks, kad nereikt daug vargti... A pavargstu net nuo
televizoriaus irjimo. Ir neinau kodl, juk nejuddamas guliu lovoje. Bet taip
jau yra. Televizorius mane nuvargina. Tas pats per t pat it pilna narkoz.
Televizijoje pus pasakojim sukasi apie moni paslaptis, o kita pus apie tai,
k mons daro, kai j paslaptys iaikinamos. A turiu paslapt, bet tikrai
neiiau apie j pasakoti televizij.
Mano paslaptis Beatri.

M ans aplankyti atjo Silvija. Atne man knyg. Joje sudti trumpi apsakymai.
Laikui prastumti.
Silvija tarsi bang ma, net jei jos negirdi, ji vis tiek yra. O jei jos klausaisi,
uliliuoja. Jei Silvij myliau, i karto vesiau, bet meil ne bang ma,
meil audra. Paklausiu jos apie Beatri. Ji man atsako, kad Beatri ir vl guli
ligoninje. Jai atlieka antr chemoterapijos kurs.
Ji ia, toje paioje ligoninje kaip ir tu.
Netikiu savo ausimis. Miegu po tuo paiu stogu kaip Beatri ir to neinojau.
Pasineriu kosmin ekstaz. Su Silvija per daug apie tai nekalbu, nes i mintis
tokia grai, kad noriu ja pasigroti vienas. Vliau prie jos sugriu, o dabar
noriu sutvarkyti vien reikal. Nieko nelaukdamas imuosi jo.
Gal galtum nuneti jai mano laik? papraau Silvijos.
Ji atsako, kad tai nra pats geriausias sprendimas, ir nuleidia akis, tarsi bt
nulidusi. Gal ji ir teisi. Chemoterapijos metu Beatri daug miega, nes labai
nusilpsta. Beatri danai vemia. Silvija nedrsta pas j nueiti tam, kad teikt
mano laik. Greiiausiai dabar netinkamas metas. Manau, Silvija teisi.
Kalbams apie mokykl. rika-su- dabar draugauja su Luku. Jie tapo
neiskiriama porele. Keisiausia tai, kad rika-su- visada gerai moksi, o
pastaruoju metu mokytojai jau du kartus pagavo j nepasiruousi. Dien prie
tai ji buvo su Luku. Jis niekada per daug nesimok ir dabar vis popiet su
savimi vediojasi rik-su-. iaip kvailioja ir itisai buiuojasi. rika-su- sako
supratusi, kad i esms mokslai nra svarbs. Atradusi meil m kitaip visk
irti. Nes niekas nepadaro mogaus laimingesnio u meil. rika-su- teisi, a
irgi taip manau. Pasakau Silvijai, kad bti laimingam reikia bti simyljusiam.
Silvija man pritaria, taiau, jos manymu, keista, kad mogaus asmenyb
simyljus pasikeiia. Jei rika-su- visuomet gerai moksi, kodl simyljusi
turt nustoti? Rodos, dabar tapo paprasta Erika-be- lyg nebebt savimi.
Ir kodl Silvija visuomet velgia subtilybi tokiuose dalykuose, kurie man
atrodo aiks kaip dien? Ji privert mane suabejoti net ir nepalauiama
nuomone apie simyljim. Paklausiu jos, ar kada nors buvo simyljusi. Silvija
palinksi galva ir sispokso savo rankos pirtus.
Kas jis toks?
Tai paslaptis. Gal kuri dien tau pasakysiu.
Gerai, Silvija, a gerbiu tavo privatum, tik inok, kad visuomet gali manimi

pasitikti, nors ir kokia paslaptis tai bt.

Silvija dvejodama ypteli, tada papasakoja apie Nikolozi. Nikolozi yra zinio
mokytoja. Jai apie penkiasdeimt met, jaunystje ji greiiausiai buvo grai,
taiau dabar nebe. I vis jg stengiasi vaidinti jaunikl, bet tik kelia juok. Tik
niekas nedrsta jai to pasakyti. Ji ne kaip Karneval. Karneval biologijos
mokytoja. i, nors ir bdama penkiasdeimties, vis dar yra grai moteris,
tiksliau, grai penkiasdeimtmet. O Nikolozi rengiasi kaip dvideimtmet, todl
ir kelia juok. odiu, Silvija man papasakojo, kad Nikolozi atjo mokykl su
tokiu trumpu sijonu, kad bernai pamet galvas.
Rimtai?! Ir a visa tai praleidau...
Silvijos veidas persikreipia.
Koks kiaul!..
Ne kiaul, litas...
Esm ta, kad bernai prifotografavo j mobiliaisiais.
O ar tau nepatinka, kai tave iri?
Silvija kiek sudvejoja.
Taip... Labai patinka... Bet nenoriu nieko versti mane irti. Kai kurios
moterys puikiausiai tai sugeba. Utat kitos mieliau laukia, kol sutiks joms
vienoms skirt mog, troktant atrasti moter po truput, kaip svajon...
Apie tai irgi tursiu pamstyti. Svajons yra kaip vaigds j ibjim danguje
pamatai tik tada, kai ijungiamos dirbtins viesos, nors vaigds danguje buvo
ir anksiau. Tai tu j nevelgei plieskiant kitoms viesoms. Silvija skatina mane
mstyti. Ji taip daro tyia. A bene isyk umiegu. Nesu sutvertas ilgai mstyti.
Umiegu gaildamasis, kad praleidiu tiek daug vyki mokykloje. Taiau prie
panyrant tams galvoje blyksteli mintis, kad neprarandu nieko, dl ko bt
verta gyventi...
Pripainta ocialiai: i mokyklos jokios naudos. Jei tapiau vietimo ministru,
pirmiausiai liepiau udaryti visas mokyklas.

V os pabudus galv man i karto auna mintis, kad toje paioje ligoninje guli
Beatri; burnoje volioju t mint it Mentos saldainiuk. Tai man padeda
pamirti skausm, nepatogumus, televizori. Kai graiausias kada nors sutiktas
mogus yra taip arti, viskas pasikeiia, net ir bjauriausi dalykai. I pradi jie
neturjo prasms. Paskui j gavo. Turiu sugalvoti, k daryti. Noriau bent
pamatyti j. Dabar jau galiu pakilti i lovos. Mano ranka pririta prie kaklo, o
kaklas sutvirtintas tvaru, taiau jau nebereikia gulti nejudant. Rentgenas
parod gyja gerai.
Tad apsisprendiu. Ilipu i lovos. itaip aptvarstytas tikrai nesu groio
siknijimas, negaliu n piamos nusivilkti. K jau darysi. Ligoninje pranti
regti mones su piamomis. Netiktina, kaip greitai susitaikai su mintimi, kad
nepastami mato tave taip apsirengus. Ligoninje taip jau bna. Gal dl to, kad
skausmo ir kanios akivaizdoje visi tampa vienodai juokingi. Visi tampa lygs,
tad piama pati tinkamiausia uniforma skirtumams tarp moni panaikinti. Be
to, a dviu itin elegantik tio piam. Man j atne mama, nes i didesn
nei manik ir tinka vilktis ant gipso. Be to, uuodiu tio kvap ir dl to
jauiuosi kaip namie.
Taigi taip elegantikai apsitaiss leidiuosi klajoti moter skyriaus
koridoriais. Nedrstu apie Beatri pasiteirauti seseli ir ingsniuoju, tarsi
biau ijs pasivaikioti. Dirsioju pro onkologijos skyriaus palat duris.
Silvija mane apviet, kad taip vadinasi vio skyrius. Neinau, kodl, matyt, tas
onko yra kakoks graikikas su viu susijs odis, nes antra dalis, logija,
visuomet bna sujungta su kokiu graikiku terminu. Kai griu, pasiiekosiu
graikital kalb odyne. Tas odynas smulkutmis raidmis tikra mana aki
gydytojams! N kiek jo nepasiilgau. Dairausi po palatas. Kaip ir mano skyriuje,
ia daugiausiai guli pagyven mons. Senukai. A it koks ligonins
pagrandukas. Drambliui septyniasdeimt penkeri metai... Ligonin tai
ilagalvi senuk paroda. Jauni ia guli dl to, kad juos itiko nelaim, o seni
dl to, kad yra seni.
Bet jei ant baltos pagalvs it ro sniege ar saul Pauki Take ivysti galv
su retais raudonais plaukuiais, ikart pasidaro aiku, kad tai mieganti
Beatri. Taigi, mieganti Beatri. einu. Jos palatos draug baisiai
susiraukljusi senut, rodos, kad tas raukles jos veide kakas kalte ikal. Ji
man nusiypso it suglamytas folijos laktas.

 Ji labai nusilpusi.
Atsakau ypsena. Lyg mumija nukblinu prie Beatris lovos. Isigstu. Vir
jos pakabinta lain, kurios arnel baigiasi ties Beatris rieu. Ji besta ven,
o prie Beatris od pradrusios adatos matyti jos raudonas kraujas. Tomis
venomis teka ir mano kraujas. Mano kaip niekada raudoni kraujo kneliai ryja
jos baltuosius ir juos paveria raudonais. Savo knu pajuntu Beatris skausm,
noriau, kad tas skausmas ities bt mano, o ji bt sveika. Juk a, iaip ar
taip, turiu gulti ligoninje.
Beatri miega. Ji kitokia, nei prisiminiau. Tokia bejg... Visa iblykusi, jos
akis juosia keisti mlyni ratilai ir a inau, jog tai ne makiaas. Ji miega. Jos
bejgikai prie on itiestas rankas dengia plonyt melsva piama. Tos rankos
trapios ir plonos. Dar niekada nesu j irjs i taip arti. Beatri atrodo tarsi
fja. Ji viena. Miega. Bent pusvaland lieku ten sdti ir j irti. O ji miega.
Nesikalbame, bet to ir nereikia. dmiai velgiu jai veid, kad siminiau visus
jo bruous. Deinj jos skruost puoia maa duobut, dl to atrodo, kad
Beatri ypsosi net miegodama. Nuo jos nesklinda joks garselis. Nesigirdi
kvpavimo. Ji labai tyli. Nepaisant to, ji ir dabar vyti it vaigd naktyje. Tada
eina sesel. Ji nori patikrinti ligons bkl ir paprao mans ieiti. A kiek
nerangiai atsistoju su savo ikilminga piama.
Pasti j, puoeiva? paklausia mans apvali it bandut sesel visa net
kretdama i juoko dl savo smojo. Truput patyliu, o tada isiieps iki aus
atsakau:
Taip, tai mano mergina, o kad galiau bti alia jos, turjau susilauyti
rank...
Sesel-bandut ugniauia savy kai k daugiau nei ypsen, kak, ko
nemoku apibdinti... Prie ieidamas paglostau Beatriei skruost. Neadinu
jos, tik troktu, kad pabudusi ji ant savo skruosto pajust mano prisilietim.
Sveik, Beatrie. A turiu svajon. Ir privalau tave jon nusivesti.

N epalikau Beatriei laiko, umirau per t sesel-bandut, ji mane iblak. O

gal ir metas buvo netinkamas. Iimu laik i voko ir dar kart perskaitau.
Rodos, tarsi skaityiau j garsiai Beatriei. Ant ems nukrinta Gendalfo
kryelis. Jis buvo voke. sispraudia sunkiausiai pasiekiam viet, kaip daro tik
ities reikalingi daiktai. Nordamas j pasiekti vos nenusipliu sveikosios
rankos. Suspaudiu j delne. A susinervins. Pairiu j. Kristus ant kryelio
irgi miega. Jo mieganio vilgsnis toks pat kaip Beatris. Suprantu, kad ir jis
ino, k jauia Beatri, nes jis, rodos, jau tai patyr.
Tariant, kad Tu esi, kodl leidi geriems monms kentti? Vis tiek neatsakysi.
Neinau, ar esi. Bet jei esi ir darai stebuklus, padaryk ir man vien igydyk
Beatri. Jei tai padarysi, tiksiu Tavimi. K manai?

V is

dien praleidau sddamas lovoje. Savo prisiminimuose iki smulkiausi

dalelyi tyrinjau mieganios Beatris veid. Susirangiau jos deiniojo
skruosto duobutje ir ibuvau ten itisas valandas kaip kdikis lopyje arba kaip
vaikystje, kai spalvindavau tas nykias juodas baltas spalvinimo knygeles. I ten
geriau matsi pasaulis, rodsi, kad nebijodamas galiu klausytis tylos, paliesti
tams. Lyg po ilgo miego susting pojiai bt m rytis. Man n nepastebint
prabgo kelios valandos. Bet kitaip, nei irint televizori. Mat dabar nesijauiu
pavargs, galiau visk pradti i naujo.
Jau vakaras. Lauke tamsu. Noriu Beatri apsaugoti nuo nakties. Ilipu i
lovos ir patraukiu jos skyriaus link. Dabar uuodiu tik ligoni, o ne ligonins
kvap ir daug maiau jo bijau. Grtu atgal. Negaliu ten nueiti tuiomis. einu
vien palat, joje stovi vaza su glmis. Dvi moteriks iri televizori.
Greiiausiai rodo vien t nuobodi lm per Ketvirt kanal 7. Taiau juodvi
atrodo nugrimzdusios hipnotizuojani televizoriaus tyl. Jau tie senukai...
Prieinu prie vazos. Pasiimu ramun. Balt. Viena i moter atsisuka mane.
Nusiypsau.
ia mano draugei.
Senut, kurios veidui koks tkstantis met, linkteli, o jos raukls pagilja
virsdamos tikras upes.
Labanaktis.
Labanaktis, atsako ji velniai, o jos atpalaiduotas raukli upes veide
pakeiia rami jra. Ieinu visas vytintis su glyte rankoje. i ramun labai
grai. Paprasta, kokia ir turi bti ramun. Rodos, tarsi jos sklyt kakas bt
pasjs tam, kad sulaukt ios akimirkos. Sodininkas n pats neinodamas
padar tai dl mans. Jo darbas gijo prasm dl ios akimirkos. Ligonins
koridoriuje gaubiamas baltos vakaro tylos a neu Beatriei ramun
onkologinio skyriaus du imtai trisdeimt ketvirt palat. einu, viduje tvyro
prietema. iriu tik Beatris ir raukltosios moters siluetus. Jos jau miega.
Patamsyje jos tokios panaios! Abi nualintos savo lig. Jos tokios artimos, nors
kartu ir tokios skirtingos. Neteisinga, kad jaunas mogus priverstas taip greitai
pasenti. Beatri miega. Po ruda ligonins antklode velgiu tik jos kontrus,
rodos, juose susitelkusios visos graiausios man inomos kno linijos. Prieinu ir
ant spintels alia jos padedu ramun. Nesigdindamas ir nerausdamas
patyliukais padainuoju:

Labanakt,
Labanakt, glele,
Labanakt,
vaigdi pataluos.
A sapnuoti galiu
Tik tave, saulele,
Bet esi per toli net sapnuos...8
Tyliai ieinu. Padariau tai, k turjau, sudainavau savo pirmj serenad.
Nors ir su piama, bet sudainavau.
7 Retequattro (Ketvirtas kanalas) Italijos televizijos kanalas, skirtas pagyvenusiems monms, kur
daugiausiai rodomi seni filmai.
8 Ital dainininko Francesco De Gregori (g. 1951) dainos Buonanotte, Fiorellino (Labanakt,
glele) odiai.

Grtu lov, bet miegas neima. Kai pamatau Beatri, mano skrandyje tarsi
akmuo nugula. Tai kitoks jausmas, nei ivydus pritrenkiani mergin. Kai
kurios panos savo groiu tiesiog apsuka galv. O Beatri man skrand ritina
akmen, maloniai sunk svor, kur esu priverstas neiotis... Greiiausiai tai
tikros meils enklas. Tai ne paprasta meil, svaiginanti it karusel, tai meil,
priplojanti prie ems tarsi traukos jga. Umiegu paliks vies jungt,
irdamas Silvijos dovanot paveiksll. sivaizduoju ess to laivelio kapitonas,
o alia mans Beatri, mes plaukiame sal, kurioje isipildys visos svajons.
Jos raudoni ramune papuoti plaukai blyksi saulje tarsi jros vanduo giedr
dien.
Kaip pasakyt tie trys komikai, Aldas, Dovanis ir Dakomas, paklausk
mans, ar a laimingas. Taip, bent jau svajonse.

Pagaliau

grtu namo. Rytoj Kaldos ir mane ileidia i ligonins.

Neapsakomas diaugsmas... Mano dovanos dar nesupakuotos, utat ranka
taip: j gaubia kokia tona gipso! Taiau pirma turiu Beatriei palikti laik, kad
jai ijus i ligonins pasimatytume. Viskas isisprs ir gyvensime ilgai ir
laimingai. Laukiu, kol man pagalb ateis naktis, kai ligonin prisipildys erno
kriuksjim panaaus knarkimo, padrikai sklindanio i palat. Atjus miegui
lig kvapas, kaip ir skausmas, rodos, nuslopsta. Neu laik, dt nauj vok,
kur mano paprayta nupirko Silvija. Vokas uklijuotas. Patyliukais ingsniuoju
Beatris skyriaus link. Su kiekvienu ingsniu jauiu, kaip mano siela didja, o
irdis tampa namais, kuriuos Beatri jau msi rengti, savo nuoira
perstumdydama daiktus, jausmus, svajones ir planus. Atmintinai kartoju laiko
odius, rodos, jie atsiplia nuo popieriaus ir atgyja.
Palatos durys udarytos. Atidarau jas taip velniai, kaip tik sugebu. Prieinu
prie Beatris lovos kone ugniaus alsavim, kad igirsiau kiekvien jos
nibdes, kad pajusiau jos kvap.
Lova tuia. Patalyn nepaliesta, balta, be menkiausios rauklels.
Prisdu ant lovos. Taip sugniauiu laik rankose, kad is net susiglamo.
Mano svajon it tie aitvarai, kuriuos darydavome su tiu, kai buvau maas.
Itisus mnesius utrunki juos gamindamas, o galiausiai jie net neskrenda. Tik
kart vienas raudonas baltas aitvaras pakilo or, bet vjas pt taip smarkiai,
kad silas m pjauti man deln ir i skausmo j paleidau.
Ir Beatri nuskrido kaip tas aitvaras, neama vjo. Stengiuosi j sulaikyti,
bet virvels, rianios j prie mano irdies, keliamas skausmas vis stiprja...
Susirangau kaip besiruoiantis miegoti Terminatorius ir skausmas, prisiliets
prie lovos, kurioje guljo Beatri, i lto nuslopsta. inakt miegu su ja, nors ji
ir iskrido.

 K tu ia darai?
ie odiai nutraukia mano klajones milinikoje, bekratje baltoje lovoje.
Jei storoji sesel mans nepainot, baigtsi tikrai blogai.
Iekojau Beatris... atsakau taip atvirai, kad isyk pavergiu minkt jos
ird toki turi visos rubuils sesels, gebanios mgti ligoni kvap.
J vakar ira.
Ji nutyla ir surimtja.
Pakylu i lovos prislgtas tokio ilgesio, kok galima pajusti tik po nakties,
praleistos apsikabinus Beatri. Nuleids galv, vilkdamas kojas islikinu i
palatos. Kai praeinu pro sesel, savo putlia ranka ji sutaro man plaukus.
Rpinkis ja. Ir dl mans.
sistebeiliju sesel ir pajuntu, kad jos rankos iluma suteikia man trkstamos
drsos.
Btinai...
Vliau ateina mama. Sudeda visus mano daiktus krep ir prilaikydama mane u
paranks, nors tai visai nebtina, nusiveda iki mainos. Apsimetu besijauis
prasiau nei i ties, kad ji pajust mano svor, o a jos apkabinim, padedant
umirti skausm, nors nematom, bet pat stipriausi, kok esu patyrs.
Mano kambarys n kiek nepasikeits. Kain, koki pokyi tikjausi... A
nebemiegu po tuo paiu stogu kaip Beatri ir negaliu nuvaiuoti jos aplankyti.
Mano motoroleriukas sulauk tokio galo, kurio vos per plauk ivengiau a.
iaip ar taip, negaliau jo vairuoti.
Dabar Kaldos ir dar penkiolika dien tursiu sdti udarytas namie su prie
kaklo pririta ranka. Pasinaudok iomis atostogomis, kad pasivytum klass
draugus ir atsigriebtum moksluose, patar mama. Oho, kokios smagios
atostogos, reiks mokytis dvigubai daugiau nei prastai! Bet padauginus nul i
dviej, vis tiek ieis nulis, bent tiek inau. Kai pamginu prissti prie knyg,
laikrodio rodykls, rodos, prilimpa prie ciferblato ir nebesislenka priek,
kalintos erdvs ir laiko burbule.
Imu plduriuoti iame baltame burbule, neaniame mane auktyn, debesis,
kur niekas negali mans girdti, o paskui kosmin tyl. Ten a vienas it
dang paleistas balionlis.

Kai aplinkui viskas pabla, mano irdis susitraukia iki irniuko ir, nors rkia,
niekas jos negirdi.
Silvija yra vienintel, galinti mane igelbti.

S ilvijos

nra, ji kelioms dienoms ivaiavusi pas senel prie jros. Taip dar
geriau, galiu bent trumpam atidti prakeiktus mokslus. Taiau a mirtinai
nuobodiauju, jauiuosi kaltas dl greitai bganio laiko, bet vis tiek neturiu
noro vargti mokydamasis visus tuos praleistus puslapius. Svajoklis sako, kad
mogui nuobodu tada, kai jis nepakankamai gyvena. Kas ia per pasakymas? ia
viena i jo losoni frazi. Ji man per gili. Gal todl ir patinka. Gal todl, kad ji
teisinga, a nepakankamai gyvenu. O k reikia nepakankamai gyventi?
Reiks jo paklausti.
Man paskambina Nikas. Praeit savait laimjome prie komand Be
ans, dar kart patvirtinusi savo pavadinim. Turnyras paiame kartyje, u
mnesio ms laukia kitos varybos. Kain, ar jau galsiu aisti. iais metais
visos mano svajons sutelktos futbolo turnyr. Noriu pakelti laimtoj taur
dl Beatris, o gal net jos akivaizdoje!
mogui bna nuobodu tada, kai jo gyvenimas nuobodus.

A teina tokia diena, kai pavelgi veidrod ir pamatai save kitok, nei tikjaisi.
Taip yra, nes veidrodis pats iauriausias tiesos pavidalas. Jame neatrodai toks,
koks esi i tikrj. Nortum, kad tavo ivaizda atitikt vid ir kad kitiems i
pirmo vilgsnio bt aiku, jog esi nuoirdus, draugikas, mielas... O i ties visa
tai reikia rodyti odiais ir darbais. Btina parodyti, kas esi. Bt gerai, jei
pakakt tik iorinio vaizdo. Viskas bt paprasiau.
Usiauginsiu graius raumenis, siversiu auskar, ant bicepso (kurio neturiu)
pasidarysiu tatuiruot su litu... Dar neapsisprendiau, reiks pagalvoti. Visi ie
dalykai vos umetus ak parodo, su kuo turi reikal.
rika-su- nosyje sivrusi auskar, i to aiku, kad ji lengvai bendraujanti,
kad su ja gali pasikalbti. Suzi po bamba turi tatuiruot, besibaigiani btent
toje vietelje. I to taip pat supranti, su kuo turi reikal. Tai lyg koks enklas,
rodantis, kad ji lengvai duoda. Vienu odiu, turiu kakuo isiskirti, kad kiti mane
pamatyt. Mane jau ukniso bti nematomam.
Beatriei viso to nereikia, jos plaukai raudoni, o akys alios. Jie akivaizdiai
parodo, kaip ji gali mylti ir kokia yra tyra raudona it pati rykiausia vaigd,
balta kaip viesiausias Havaj smliukas.

K ai grtu mokykl, visi i mans aiposi ir vadina D3BO, auksinio roboto i

vaigdi kar vardu. Mano ranka vis dar parita po kaklu, bet po keleto
dien pagaliau turt nuimti gips. Sugrs pamatau, kad net Dakomas uleido
man didiausio klass nevyklio pozicijas, mat a dar didesnis nelaimlis nei jis.
Utat visi pasirainja ant mano sugipsuotos rankos. Dabar gipsas visas visutlis
marguoja bendraklasi ir draug paraais. Mano ranka vieia visomis
spalvomis. Mano ranka ymi. Mano ranka mane myli, nes dabar ant savs
neiojuosi visus tuos, kuriems a brangus. Piratai laukia savo kapitono! Nikas,
Po mirties tu persiknysi nevykliams pastatyt paminkl... rika, Geriau
jau tau nei man! Dakas, Tu ir toks graus! Silvija. Tetrksta vieno parao.
Beatris parao. Bet man jo nereikia, nes Beatris para a neiojuosi irdy.
Uraas uraui nelygu. Paimkime, pavyzdiui, uraus ant Fred Perry,
Dockers, Nike drabui ir bat... Tokius uraus neiojiesi ant daikt,
kuriuos anksiau ar vliau pakeiti, imeti, pameti... Jie, be abejons, padeda
pasijusti graesniam, bet ir tai laikina. O yra ir kitoki ura. Juos neiojiesi
irtus irdyje. Jie pasako, kas esi i tikrj ir dl ko i tikrj gyveni. Mano
irdyje itatuiruotas Beatris vardas. Ji mano svajon, a gyvenu dl jos.
Taiau mokykl ji nevaikto prasidjo naujas chemoterapijos kursas. Jei
taip ir toliau, jos neperkels auktesn klas.
Grs namo ant raomojo stalo randu suglamyt laik. Ant jo priklijuotas
mamos ratelis:
Radau ligonins krepio dugne. Laikas Beatriei! Kaip galjau j pamirti?!
Privalau jai j nuneti, net jei tai bt paskutinis mano padarytas darbas, nes
apie mog kalba jo darbai, o ne vidus. Betmenas visada teisus.

Galiausiai

prispaustas nenumaldomai tirpstanio laiko prisdu prie knyg.

Nusprendiau atsigriebti moksluose. I ties prie mane sdi Silvija, vienas a
niekaip nesugebiau. Jau semestro galas ir mokykloje tvyro trilerio verta
tampa: laukia galyb atsakinjim ir nam darb. O a atsiliks daugybje
dalyk.
Silvija sdi prie mane ir pasakoja apie Svajoklio pamokas (ypa apie tas ne
pagal program, mano mgstamiausias), glaustai apvelgia linksni vartojim,
iaikina vien Dievikosios komedijos giesm. T, kur Odisjas, vedamas, jei
gerai pamenu, amino trokimo paint pasaul (ausyse nuaidi spigus,
gergdiantis mokytojos balsas), tikina savo biiulius plaukti jr ir taip juos
iduria, nes ie visi mirta nublokti bedugn.
Kol Silvija pasakoja, a mintimis nuklystu kitur. Geriau pagalvojus, kartojasi
ta pati istorija. Yra moni, turini svajon ar tikini, kad j turi. Jie ir kitus
ukreia savo svajone, o tada visk nuluoja laikas arba mirtis.
Visi tiki svajons mirau. Gyslas uplsta adrenalinas vien dl to, kad kakas
patikjo u tave, taiau tai tepasirod esanti iliuzija. Mano svajon irgi iliuzija.
Liga nori j i mans atimti. Be Beatris a negaliu gyventi.
Silvija tyli ir dmiai velgia man akis, mat suprato, kad nuklydau mintimis.
Paskui paglosto man skruost ir laivel paveiksle vl ima psti vjas. Pakeltomis
burmis a plaukiu uost, kurio nepastu, bet inau, kad jis yra, kaip inau,
kad mane paglosiusi ranka yra tikra. Silvija geba visa tai sukurti vienu
prisilietimu. Kaip jai pavyksta?
Ai, Silvija. Ai, Silvija, kad esi. Ai, Silvija, kad esi inkaras, neleidiantis
plaukti pasroviui, ir bur, padedanti veikti audring jr.
Ai, Silvija. Tu man labai brangi.
Tu man irgi.

Bna

dien, kai mano kambarys, paprastai domesnis u disneiland ir

legoland kartu sudtus, atrodo viso labo nyki daikt prigrsta palp. Kokio
do reikia gyventi, jei vis tiek paskui mirsi? Man baisu to, kas laukia po mirties.
O dar baisiau, jei po mirties nieko nra. Baisu man ir Dievo, mat Jis visagalis.
Baisu ir blogio, ir skausmo. Baisu Beatris ligos. Baisu likti vienam. Baisu visos
itos suiktos baltumos...
Paskambinu Nikui, bet jis ijs aisti futbolo, o man dar negalima. Tada
paskambinu Silvijai, bet jos nra namie. Iekau jos mobiliuoju ijungtas.
Nusiuniu inut: Paskambink, kai galsi.
Silvija, gal galtum man paglostyti skruost kaip ankart? A bijau, Silvija. A
sumautai visko bijau. Bijau, kad gyvenime nesugebsiu nuveikti nieko gero.
Bijau, kad Beatri mirs. Bijau, kad netursiu kam paskambinti. Bijau, kad mane
paliksi.
Sdiu savo kambaryje apsuptas nebyli daikt. Neturiu su kuo pasikalbti.
Knygos nebylios, o ypa dl to, kad ia nra Svajoklio, galinio man jas iaikinti
arba suteikti vilt, kad jos galt man patikti. Komiks urnaliukai nebyls,
nepaisant j rkiani spalv. Muzikinis centras nebylus, nes man nesinori jo
jungti. Kompas nebylus, nes jo ekranas, toks gilus, kad talpina savy vis pasaul,
pairjus i ono atrodo tik paprasiausias plokias ekranas. Todl ir klausi
savs, kaip jame gali tilpti visas pasaulis, visos jros, jei jis toks plokias. Mano
kambaryje iandien visi daiktai nebyls. Bet pabgti a nenoriu. Noriu
atsilaikyti. Mano kambar iandien gausiai skalauja lidesio bangos. Pamginu
jas sustabdyti kempine. Mano pastangos kelia juok. Atsilaikau kelet minui, o
tada sukyla baim ir pasijuntu skends vienatvs vandenyno vidury.
Plduriuoju baltutlje dykumoje milinikame, bekraiame ir begarsiame
kambaryje, kuriame nemanoma irti net sien kamp. Neaiku, kur virus,
kur apaia, kur dein, kur kair... Rkiu, bet sienos sugeria kiekvien garsel.
I mano burnos sklinda jau supuv odiai.
Silvija, paskambink, praau tavs.

K ai pabundu, jau keturios valandos ir

baim kiek atitolusi mat jauiuosi it

maiu trenktas. Priplaukiau kakoki neinom sal. Iekau, kas galt padti
man igyventi. mane spokso kambario plakatai. Tada pamatau laik. Turiu
nuneti j Beatriei. Bet yra dvi problemos. Laikas per daug susiglams,
atrodo kaip juodraio juodratis, taigi turiu perrayti, taiau kaire ranka
nemoku.
Kita bda ta, kad neinau, ar Beatri namie, ar ligoninje. Pirmosios
problemos sprendimas tik vienas Silvija. A padiktuosiu laik, o ji surays.
inau, kad tai ne tas pats, kad nebus rayta mano ranka, bet Silvijos ratas
dailus, graesnis nei manikis. O dl antrojo klausimo... Sprendimas akivaizdus
Silvija!
Ar tik ne per daug sijauiau? Ji paskambins Beatriei, kad suinot, kur i
yra, tada a nuneiu laik ir gal net pasikalbsiu su Beatrie. Pasikalbsiu, nes
btinai reikia. Turiu jai papasakoti apie svajon, o kai ji supras, kad svajon
btina, kad svajon tai ms likimas, pasveiks, nes svajons igydo bet koki
lig, numalina bet kok skausm. Svajons nuspalvina bet koki baltum.
Einu pas Silvij.

S ilvijos mama labai nuoirdi moteris, ji neapsimetinja. Ji man patinka. Silvija

labiau atsigim j nei tv, tyl ir tam tikra prasme paslapting vyrik.
Silvijos mama, prieingai nei kiti, i ties manimi domisi. Tai paaikja i jos
uduodam klausim:
Ar greitai vl pradsi groti?
Negaliu sulaukti...
Ji klausia konkrei dalyk. Tik tie, kurie klausinja smulkmen, mgina
suprasti, k jauia tavo irdis. Smulkmenos bdas i tikrj mylti. Man
Silvijos mama patinka. Jei galiau pasirinkti mam, po savosios rinkiausi
Silvijos.
Silvijos kambarys kvepia levandomis. Taip vadinasi tos susmulkintos glyts,
subertos dubenl ir pastatytos ant emo staliuko kambario viduryje. Skirtingai
nei pas mane, ant sien nekabo plakatai. Kabo nuotraukos. Maos Silvijos
nuotraukos su tvais ir jaunesniuoju broliuku, nuotraukos i pradins mokyklos
spektakliuko, kur ji apsirengusi ydrja fja. A taip ir sakiau, kad ji ydroji
fja, o a Pinokis. Gal Silvija nueng tiesiai i tos knygos.
Ant vis sien akis krenta jos tapyti paveikslai: viesutliame, beveik
baltame danguje, susiliejaniame su pieno spalvos jra, pakibs burlaivis; aukt
ir plon medi Silvija sak, kad jie vadinasi berais, girait, strigusi jai
atminty po kelions vedij; raudon tulpi laukas mlyno, kone violetinio
dangaus fone, kur ji mat Olandijoje. Man patinka Silvijos paveikslai. Prie j gali
pailsti. juos gali nukeliauti.
Noriu paprayti tavo pagalbos, Silvija. Turiu parayti...
Tik su slyga, kad igijs pagrosi man dain.
Pamerkiu jai ak ir supliaukiu lieuviu prie gomurio, kaip darau tik a.
Kuri?
Mano mgstamiausi.
Koki?
Nanini9 dain Aria.
Neinau tokios...
Silvija nustemba ir parodo tai savo stiliumi: rankomis usidengia akis ir
pabrtinai purto galv.
Tursi imokti.
O ar Coldplay daina Talk netiks?

 Arba ta, arba jokios, atauna vaizduodama sieidusi, bet jos akimis
perbga ypsenl ir Silvija pasiteirauja: O k tursiu parayti rain apie
Dant ar lstels analiz?
Laik...
Laik? Mums jis neuduotas...
Beatriei...
Silvija nutyla. Atidaro stali kako iekodama, plaukai dengia jos veid. Ilgai
utrunka, kol suranda popieriaus lap ir tuinuk. Tada atsitiesia.
Atleisk, kad taip ilgai... tai, a ir pasiruousi.
A diktuosiu, o Silvija rays. Ankstesnis laikas nebetinka, noriu pakeisti.
Prabgo nemaai laiko ir pirmojo odiai atrodo ne vietoje. Silvija pasirengia
rayti, ji velgia man akis, o a stengiuosi susitelkti odius. Tik kad jie
neateina man galv. Man galv neateina odiai Beatriei. Jei baigsis
Beatriei skirti odiai, tuomet ir man galas.
Iki iol vieninteliai savo noru parayti odiai (tie, kuriuos uduoda mokykloje,
nesiskaito) buvo sudti btent laik Beatriei. Gerai pagalvojus, tai buvo
pirmas kartas, kai kak paraiau, pirmas kartas, kai odiais juodu ant balto
iraiau savo siel. Juk siela balta ir tam, kad pasirodyt, turi pavirsti juodu
raalu. Kai pamatai j juod, atpasti, perskaitai, pairi taip, tarsi velgtum
save veidrodyje, o tada... Tada j padovanoji.
Miela Beatrie,
raau tau laik...
Mano siela ima lsti lauk, o Silvija j paveria juodu ant balto, mano siela
dailiu ratu slysta i po jos pirt elegantikesn, subtilesn, velnesn ir
tvarkingesn...
...nes savo odiais noriu palaikyti tau draugij. Labai noriau gyvai su
tavimi pasikalbti, bet bijau, kad nuvargsi, bijau, kad pabijosiu tave
pamatyti keniani. Todl raau tau. Tai jau antras laikas, pirmasis liko
mano kienje. Taip nutiko, nes patyriau avarij ir buvau paguldytas
ligonin. O igijs, nors ir su sugipsuota ranka, nutariau vl tau parayti.
Kaip laikaisi, Beatrie? Ar labai nusilpsti? Numanau, kad taip. A tau
paaukojau savo kraujo. inau, kad tau jo reikjo, ir tikiu, kad pasveiksi, nes
mano kraujas tave igydys. Esu tuo tikras. Gendalfas sako, kad paaukotas

kraujas igelbsti. Sako, kad Jzus, paaukodamas savo krauj, amiams

igelbjo mones i nuodms. Bet ta istorija keistoka, nes Jzaus kraujas
man niekada nebuvo suleistas gyslas. Kaip bebt, man patinka galvoti,
kad kraujas gelbsti, ir tikiuosi, kad manikis igelbs tave. Turdama mano
kraujo pastebsi kai k svarbaus. Kai jis teks per tavo ird, pajusi, kaip
glosto j ir pasakoja jai mano svajon. Svajon, kuri a turiu. Svajons
paveria mones tokiais, kokie jie yra. Daro juos didingus.
Silvija sustoja ir paklausia mans, ar visa ita kalba apie krauj kartais
neskaudins Beatris, greiiausiai jai ir taip pakanka adat, ligonini ir kraujo.
Silvija visada teisi. Kaip jai pavyksta perskaityti mano dvejones dar anksiau ir
geriau u mane pat? Tarsi velgt pasaul mano akimis. Viskas, ibraukiam t
dal apie krauj.
Beatrie, a padaryiau bet k, kad tik tu pasveiktum. Paaukojau tau savo
kraujo. Tikiuosi, tau jo prireiks. Beatrie, a turiu svajon, o toje svajonje
esame tu ir a. Dl to tu igysi, nes svajons, jei tikrai jomis tiki, isipildo.
inau, kad dabar tu nusilpusi ir sulysusi ir gal gdiniesi pasirodyti kitiems,
bet inok, kad man tu ir tokia patinki. Tu vis tiek be galo grai. Esu tikras,
kad pasijusi geriau, ir, jei norsi, greitai ateisiu tavs aplankyti ir galsime
pasikalbti. Turiu tau pasakyti ir papasakoti milijon dalyk, nors man ir
atrodo, kad tu jau juos visus inai. iaip ar taip, jei jausiesi pavargusi ir
nenorsi kalbtis, galsime kartu patylti ir vis tiek bus gera. Man pakaks
jausti tave alia.
Nutylu, nes mano balsas usikerta: sivaizduoju, kad Beatri neveikia ligos, ir
tas vaizdas nuluoja visus odius, matau Beatri, pasiduodani ligai ir tyloje
umerkiani akis. Ir j nebeatmerkiani. Visas pasaulis aplink mane nusidao
juodai. viesa ugsta. Lemput perdega. Jei Beatris akys nematys pasaulio,
pasaulis uges. A visuomet bijojau tamsos ir dar dabar bijau, tik niekam
nesakau, nes gdinuosi. Silvija velgia mane nieko nesakydama. Prideda savo
smili man prie akies ir nuluosto aar, kuri mginau sulaikyti.
Silvija, a vis dar bijau tamsos.

Neinau, kaip man galv atjo tokia nesmon itoks prisipainimas

prajuokint ir akmenin Velyk salos galv... Silvija tyli. Ji paglosto man
skruost. O a jai. Jos oda tai ne oda, tai pati Silvija. Paskui ji po laiku urao:
Tavo Leo.
Tas Leo paraytas taip, kaip a niekada nemokiau. Paraytas taip, lyg
jame tilpiau a pats. Be Silvijos biau niekas, mano siela taip ir likt balta. O
balta tai gyvenimo kraujo vys.
Silvija padiktuoja man ligonins, kurioje guli Beatri, adres. Tai ne ta pati
ligonin kaip pirmj kart, nes, rodos, jai taikoma kitokia chemoterapija, lyg
ilgesn, ar kakas panaaus. O gal toje ligoninje j turi paruoti operacijai...
A namie. Palendu po duu ir prausiuosi milijon valand. Kiekvien
kvadratin centimetr odos itepu imtais litr dezodoranto. Beveik valand
iriu save veidrodyje, bet nesijauiu patenkintas savo ivaizda. Beatris
akyse privalau pasirodyti iskirtinis. Ji turi mane pavelgti ir suprasti, kas esu.
Imginu visus manomus drabui ir spalv derinius, bet n vienas mans
netikina. Kakas vis ne taip.
Mama aukia, kad ieiiau i vonios ir baigiau usiiminti nevariais
dalykliais. Kodl suaugusieji taip suiktai nieko nesupranta? I kur jie ino, kas
tavo galvoj? Jie sitikin, kad ms mintyse vien tokie dalykai, kuri jie jau
nebegali daryti patys. O dar skundiasi, kad neklausiame j patarimo. Tu
visuomet usidars kambaryje, a tavs nebepastu, maas buvai toks
mielas... Juk jau ino tai atsakym: Nesirpink, anksiau ar vliau praeis.
Usirakins vonioje imtj kart bandau apsirengti. Kai dein ranka dar pusiau
sustingusi, rengtis tikrai nelengva, bet bent jau netenka rausti i gdos, kol
mama sagsto markini sagas ir pasinaudojusi proga pakteli and ir pagiria,
kad graiai atrodau. Gal vilktis markinius... O gal polo markinlius ir
demper... Gal... Skambinu Nikui.
Vilkis markinius, padarysi ger spd.
Ai, Nikai, tu teisus, igelbjai mane. Nikas visuomet pasilo teising
sprendim, teising recept, nors ir neinodamas viso reikalo. Kain, kaip jam
pavyksta... Noriau bti toks kaip jis ir aikiai inoti, kaip rengtis skirtingomis
aplinkybmis.
O vis dlto Nikas net nepaklaus, apie kuri mergin kalbjau...
9 Gianna Nannini (g. 1956) iuolaikin ital roko daininink.

A pasirengs.

Lauke jau sutem, bet a neuosi vies viduje. Turiu Silvijos

rayt laik. Nesitikiu pasikalbti su Beatrie, tai todl ir apsirengiau kuo
graiau, kad vos mane ivydusi ji suprast, kaip j myliu. Be to, pakaks palikti
laik.
Kai engiu ligonin, sesel mans paklausia, pas k einu, o a atsakau, kad
einu aplankyti draugs.
Koks jos vardas? pasiteirauja nutaisiusi tipik tarios sesels iraik.
Beatri, atriu provokuojamai j irdamas. Ta perdivusi sesel
kaliauss gra ir nemaloniu veidu n nenutuokia, k a galiu. Nieko nepasaks
nusisuku ir nueinu. Tikra ikna. Iekau Beatris. Nerandu jos. Nerandu, nors
tu k. Prabgus valandai vis dar klaidioju jos nerasdamas.
Prisiirjau visko. Apsilankiau tikrame kanios muziejuje su ligoninei
bdingu spirito kvapu ir ali vmal spalvos sienomis. Kai kurie ligoniai man
per klaid jus j palat nusiypso. Vienas senukas tta. Pasiunia mane po
velni, a pasiuniu j ten pat. Ieinu i palatos ir susiduriu su sesele kaliause,
skersuojania mano pusn. Nuleidiu akis.
Keturi imtai penkta palata, sako patenkinta, nutaisiusi gerairdik ton
ir susikryiavusi rankas ant krtins, lyg man priekaitaut.
Kaip j radote? paklausiu nuleids akis.
Ji vienintel ms kompiuteryje vesta Beatri.
Pavelgiu j ir nusiypsau. Pasiuniu oro buin ir pamerkiu ak.
Kitoje pusje! suunka sesel purtydama galv. Ketvirtame aukte.
Tekinas lekiu laiptais vir. Lipdamas jauiu, kad Beatri vis labiau artja.
Lipu laiptais, nes Beatri ten viruje ir noriu j pasiekti, o kiekvienas veiktas
laiptelis priartina mane prie rojaus, kaip Dant Dievikojoje komedijoje. Durys
uvertos, tiksliau, privertos. Tyliai tyliai jas atidarau.
Palatos prietemoje iriu tik vien lov, tame didiuliame baltame
staiakampyje matyti mauio susirietusio knelio kontrai. Tyliai prieinu. Tai
ne Beatri. Tai ne Beatri. Ta vita sesel suklydo ir pasak ne t palat,
kain kur ji mane nusiunt. Prie ieidamas siiriu lovoje susirangius
mogut. Tai mergait. I pradi pasirod, kad berniukas. Jos veidas liesutis,
skruostai dub. Oda bespalv ir be galo blyki, kone perregima. Toje vietoje,
kur durta adata, rieas pamlynavs. Bet miega ji ramiai. Mergait nuplikusi.
Atrodo tarsi maa ateiviuk, susirietusi kaip kdiklis mamos pilve. Rodos, kad

per miegus ypsosi.

Ant spintels padta knyga, vandens butelis, apyrank i ydr ir oranini
karoliuk, kriaukl, kuri pridjus prie ausies girdisi jros oimas, ir nuotrauka.
Nuotraukoje matosi ta mergait su j apsikabinusia mama. Ant nuotraukos
parayta: A visada su tavimi, nebijok, mano maoji Beatrie. Tos mergaits
plaukai raudoni.
Ta mergait yra Beatri.

Tyla.
Jau vidurnaktis. A dabar tokioje vietoje, kuri paprastai ateinu pasdti, kai
noriu, kad pasaulis sugrt savo ves. Tokiose vietose bna montuotas
mygtukas, kuriuo atsuki norim dain. Spusteli j ir pasaulis susitvarko. Spusteli
j ir bdos ne tik dingsta, bet dar ir atrodo, kad j niekada nebuvo. Vienu odiu,
tai tokios vietos, kuri i ties nra. Man tokia vieta yra raudonas suoliukas
paupy. T viet inau tik a. Ir dar Silvija.
Laikau galv susims rankomis, kiek igaliu su savo sulauyta ranka... Nuo
tada, kai pabgau, nesilioviau liumbs. Juk pabgau nuo savo paties svajons...
Nuo sudarkytos svajons. Delnuose spaudiu Silvijos rayt laik Beatriei,
permirkus nuo mano aar. Dantimis ir sveikja ranka sudraskau j tkstant
gaballi. Paleidiu tas skiauteles plaukti pasroviui. Ten sudta mano juoda
siela. Mano urayta siela.
Dabar visos mano sielos skiautels sksta neamos srovs ir pasklinda visas
puses ir niekas kartoju, niekas niekada j nebesurinks. A skstu kiekvienoje
i t popieriaus skiauteli. Nuskstu milijonus kart. Dabar mano sielos nebra,
j nusine srov. Noriu pabti vienas. Tyloje. Ijungs mobilj. Noriu, kad visi
kentt neinodami, kur dingau. Noriu, kad visi jaustsi vienii ir apleisti kaip a
dabar. Be mirtanios, nuplikusios Beatris. Be ligos neveikianios Beatris.
A n nepainau savo svajons dalies. Pabgau nuo merginos, kuri ketinau
saugoti vis gyvenim. A bailys.
Mans nra.
Dievo nra.

S taiga pabundu. A laimingas. Tai tebuvo sapnas. Beatri sveika. Jos plaukai
raudoni. Ji mano tikroji svajon. Dievas vis dar yra, nors a ir netikiu, bet tai
nieko nekeiia. Tada igirstu, kaip kakas mane kreipiasi:
Leo?
Nusipurtau, a neatpastu to veido. A ne savo lovoje. Nuo sienos
verianiomis akimis mane nevelgia Dekas Sperou ir a mirtu i alio. Guliu
ant savo suoliuko, o prie mane stovi Silvija su karabinieriumi. Va dabar tai
tikrai sapnuoju. Mano stebuklinga vietel, Silvija ir karabinierius?! sispoksau
vien tak.
Tu gerai jautiesi? paklausia Silvija nuo miego, o gal ir nuo aar
patinusiomis akimis. iriu j ir nieko nesuprantu.
Ne.
Karabinierius kalba kakok prietais, kurio tamsoje neiriu.
Radome j.
Silvija prisda alia mans, apkabina per peius ir velniai glausdama prie
savs sako:
Eime namo.
velgiu juod ups vanden, kuriame ibintai atsispindi tarsi kalintos uvys.
Dabar tokia yra mano siela. Sudta i daugybs isilaksiusi popierini uveli.
Jos kalintos vandenyje. Daugiau nebegr. O odis namai skamba kaip ir visi
kiti, net blogiau kain, kas mans ten laukia... Padedu galv Silvijai ant peties
ir pravirkstu, nes a esu blogas.

N enoriu

groti. Nenoriu valgyti. Nenoriu kalbti. Baudiu save u tai, kas

nutiko. Taip reikia, nusipelniau to. Grs namo radau tt ir mam einanius i
proto: paburkusiomis akimis, nevilties perkreiptais veidais. Dar niekada j toki
nemaiau. Tai dl mans. Buvo ketvirta valanda ryto. Bet pasiekiau tai, ko
norjau. Pagaliau radau bd, kaip apsiginti nuo nuodingojo skorpiono,
vadinamo tikrove. Neapykanta yra vienintelis bdas tapti nuodingesniam u
skorpion. Neapykanta, siplieskianti greitai it popieri ir ien ryjanti ugnis,
neapykanta, deginanti visk, prie ko prisilieia, ir kuo labiau lieianti kitus, tuo
smarkiau liepsnojanti. Bti blogam. Bti vieniam. Bti ugnimi. Bti geleimi.
tai kur sprendimas. Naikinti ir atsilaikyti.

Penkios

pamokos. Penkios valandos karo. Pasiuniau po velni mokytoj

Masaroni-uns-kail, kai paklaus mans, k ten darau su mobiliuoju. Pastaba
dienyne. Praleidau lauke vis angl kalbos pamok, o niekas n neapsiirjo.
Per losojos pamok ir vl sumuiau rekord aisdamas Gyvatl, kol
Svajoklis pasakojo apie kakok vyruk, pasakius, kad mirtis neegzistuoja, nes
kai esi gyvas, mirties nra, o kai esi mirs, tai esi mirs, vadinasi, ir tada jos
nra.
Man tai pasirod visikas do malimas, bet tai ne pirmas kartas. Pirmiau
Beatri buvo gyva, o dabar mirta. Kaip ra tas poetas: Mirtis / Artja /
Gyvenant.10 Buvau priskyrs i eilut prie prastini poet skiedal, deja,
pasirod, kad ji sak ties. Beatri neatpastamai pasikeit, tiksliau, tai a jos
nepainau. Mirtis apnuodija visk gyvenime. Filosoja niekam nenaudinga. T9
reime nra odio Dievas, o tai rodo, kad Dievo nra. Gyvatl vienintelis
liks bdas apsiginti nuo mini.
Paskui Svajoklis atsidar savo krep, i kurio gali itraukti koki tik nori
knyg kaip koks burtininkas i skrybls. Kartais jis ir elgiasi it paiuos
Kepurininkas. Danai n nepasinaudoja tomis knygomis, palieka jas sudtas ant
savo stalo. Sako, kad knygos jam yra lyg gaballis nam, ten, kur jas nusinea,
pasijunta kaip namuose. Knygos... Kas per nesmon! Visos tos istorij ir
svajoni priraytos eiluts nra vertos ligonins palatos su joje gulinia
Beatrie, pavirtusia maa mergaite, grtania ems sias, j ryjama.
Svajoklis perskaito kelet rezistent mirtinink laik, rayt jiems
belaukiant nuosprendio vykdymo, tai vienas i jo nukrypim nuo programos.
Neinau, kaip jam pavyksta, bet Svajoklis visuomet turi pasakyti kak tokio, ko
tiesiog negaliu nesiklausyti. Kodl jis nepalieka mans ramybje? Klausausi jo
tik dl to, kad negaliu nesiklausyti aus juk neusidengsi kaip aki, bet
nepatiksiu n vienu odiu. O vliau jis gals eiti pragaran. Svajoklis skaito:
Tkstantis devyni imtai keturiasdeimt ketvirtj met rugpjio ketvirta
diena. Tti ir mama, mirtu persmelktas juodiausios neapykantos, nors gyventi
siekiau tik dl meils. Dievas yra meil, o Dievas nemirta. Meil nemirta...
Svajoklis trumpam sustoja.
Suiktos nesmons!
Paoku kaip ugnis, deginanti popierines svajones ir iaudinius odius. Mano
odiai it akmeninis nakties kario kumtis smarkiai trenkia mokytojui per veid.

Visi atsisuka mane ir sispokso savo beprasmikais vilgsniais, uuot isiioj i

nuostabos dl pirm kart mokyklos istorijoje isakytos tiesos. Sudeginiau juos
visus, iskyrus Silvij. Ir Svajoklis stebeilija mane sitikins, kad ne taip
suprato.
Suiktos nesmons! provokuodamas j pakartoju.
Pairsim, k darysi dabar, kai kakas idrso pasakyti ties ir sugriauti tavo
knygini kort namel. Jis valandl patyli. Rodos, kako ieko savy ir neranda.
Tuomet visikai ramiu balsu paklausia:
Kas tu toks, kad smerktum io mogaus gyvenim?
Atsikertu paerdamas itis odi lavin, jis likteljo benzino mano ugn:
Visa tai tuios viltys. Gyvenimas tai tuia dut, kuri upildome
suiktais paistalais, kad jis mums patikt, bet pakanka visiko menkniekio, ir
pokt!.. Tylos pauze sustiprinu savo teatralik most, kuriuo pavaizduoju
sprogstant muilo burbul. Ir lieki be nieko. Tas mogus tuiai patikjo, kad
mirdamas dl, jo manymu, teisingo tikslo suteiks savo gyvenimui prasm. Smagu,
jei jam taip tinka. Bet tai tik priedanga, sumainanti tablets kartum. D taip
ir lieka tuia.
Svajoklis veria mane akimis ir tyli. Tuomet inyra i tos tylos aikiai ir
trumpai, bet labai ramiai tkdamas:
Suiktos nesmons!
Jo odis prie manj. Ar taip, ar taip, vis tiek kalba sukasi apie nesmones.
Bet man pasidaro skaudu. Pagriebiu kuprin ir ieinu nepalikdamas Svajokliui
laiko k nors pridurti. Ugnis liepsnoja ir toliau visk naikindama. Ji negrta
atgal, kad pasiaikint.
Jie gali udrausti man lankyti pamokas, gali net antriems metams palikti, man
tas pats. Niekas negali pateisinti to, kas dabar vyksta, o jei viskas taip pasisuko,
kodl turiau rpintis ir kak daryti? A vienas ir pirm kart jauiuosi
stiprus. A ugnis ir sudeginsiu vis pasaul. Neskambinu Nikui, jis n velnio
nesuprast. Neskambinu Silvijai, nes man to nebereikia.
Tos mauts plikos mergaits, blykaus Beatris elio, vaizdas kelia man
nor keikti Diev. Keikiu j daug kart, vis i naujo, i vis jg. Dabar jauiuosi
geriau. Ir suvokiu, kad Dievas yra, antraip nesijausiau geriau. Pykdamas ant
Kald Senelio geriau nepasijunti. O pykdamas ant Dievo taip.
10 Eils i ital poeto Giuseppe Ungaretti (18881970) eilraio Sono una creatura (Esu
krinys).

Gaisrui aprimus pasijuntu neteks jg. Iseks. Aplink mane dulks, pelenai,
juoduma. Pasineriu internet, jis vis bd sprendimas. Jame gali rasti graik
kalbos vertim, raini, lm, dain, kart pupyi kalendori. Taigi Google
vedu du odius: mirtis ir Dievas. Abu kartu. Ne atskirai. Kartu. Man imeta
svetain apie losof, vardu Ny, pasakius, kad Dievas mir. Bet tai jau
inojome mir ant kryiaus. Kita svetain teigia prieingai: Dievas prisikl
mirt nugaljs ir ivadavo monij nuo mirties. Toks atsakymas mans irgi
netenkina, nes tai nesmon.
Beatri mirta ir nieko negalima padaryti. kart internetas visikai
nusigrybavo. Kam rpi, ar Beatri prisikels. A noriu jos ia ir dabar, noriu su
ja praleisti vis likus savo gyvenim, glostyti jos raudonus plaukus ir skruostus,
velgti jai akis ir juoktis drauge, prajuokinti j ir kalbtis, kalbtis, kalbtis
nieko nepasakant, bet kartu pasakant visk. Mirtis mans nedomina. Dabar
turiu rpintis tik gyvenimu, o kadangi jo liko nedaug ir jis trapus, privalau
padaryti j ilg ir stipr, turting ir nesunaikinam. Kiet it gele.
inut nuo Silvijos: Pasimokom kartu? A nebesimokau. To nereikia.
Atsakau: Ne, atsipraau... Silvija isyk man atrao: Ko bijai? Ko bijau?! Kas
ia dabar? Silvijai irgi galvoj nebegerai. Tuomet man kyla tarimas. Patikrinu jai
isist inut: Ne, bijau... Vis tas T9. Vietoj atsipraau paraiau bijau ir
net nepastebjau. Nepatikrinau ir isiuniau automatikai: Ne, bijau... Deja,
T9 teisus. Atsakau inut neslpdamas tiesos: Visko.
Tyla. Tyla, varanti i proto, tyla, verianti nusidraskyti nuo kno drabuius ir
nuogam balkone aukti, kad viskas ukniso. A ne geleis, a ne ugnis, a niekas.
inut nuo Silvijos: U pusvalandio susitinkam parke. Patvirtinu, kad
sutinku. Bet nenueinu, palieku j ten vien, koks dabar esu a. Esu bailys, mano
veidu srva kariausios pasaulyje aaros, tokios, kuri maiausiai
devyniasdeimt procent sudaro vienatvs druska ir tik deimt vanduo.
is skausmas toks sdrus, kad gali jame plduriuoti net neplaukdamas.

V akaras.
Lauke juoda, viduje balta. Jauiuosi kaltas. Pakiaulinau vieninteliam su tuo
nesusijusiam ir padti noriniam mogui. Silvija tyli. sivaizduoju j sdini ant
suoliuko, vien, palikt, nuleidusi savo mlynas akis em ir pakeliani jas
kiekvien besiartinant praeiv. Dabar dar blogiau jauiuosi. Paraau jai kit
inut: Atleisk. Susitiksim rytoj. Balta tyla. Kodl iekau vienatvs, o
nugrimzds jos ba ltum, kurioje nra u ko nusitverti, beprotikai isigstu?
Kodl noriu, kad kas nors numest man gelbjimosi rat, bet pats nedarau
nieko, kad j pagauiau? Ateityje gal ir suvoksiu savo galimybes, savo svajones,
bet ar kada nors sugebsiu i ties k nors nuveikti, ar tiktai skendsiu
nepriimdamas pagalbos? Ivesiu Terminatori pasisioti.
iandien man tiks ir jis, mat tyls.

V is

nakt galvojau, k pasakyti Silvijai, kad man atleist. Vos per kelet
valand mano geleiniai arvai suminktjo iki sviestini. A niekam tiks.
iaip ar taip, atjs mokykl vilgsniu iekau Silvijos. Tik vien sekundl
jos akys susiduria su manosiomis, klaidiojaniomis minioje: jos vilgsnis
stiklinis, jame iriu tik save, o ne j. Silvija nusisuka nuo mans it biau
nepastamas. Tas nusuktas vilgsnis nusviedia mane mini, a tekiuosi
nyki nyki beveidi baltum.
Nubgu Silvijai i paskos. Sugriebiu j u rankos daug stipriau, nei biau
norjs. Niekada taip jos nelieiau, net juokais. Silvija isivaduoja, jos veid
perkreipia nusivylimas.
A sivaizdavau, kad turiu draug. Palik mane ramybje, tu temoki prayti
pagalbos, o kiti tau vienodai rodo.
Nespju n burnos praverti, o ji jau tolsta nuo mans it sukta verpeto. Seku
j kelni emu juosmeniu girioje, kol atsitrenkiu du ar tris gorilas i treios
klass, ie palydi mane spyriu upakal.
Eikit ikt.
Matau, kaip ji koridoriumi pasuka link tualet, ir n nespjs susivokti engiu
besidaani, rkani ir rminius dinsus aptarinjani mergin piln
patalp. Jos apstulbusios suira mane, o Silvija tuo metu usidaro vienoje i
kabin.
Kok velni tu ia veiki? paklausia mans kakokia juodaplauk, vietoj aki
turinti du plyelius, aptepliotus violetiniais eliais.
A... A turiu pasikalbti su viena mergina, atkertu, lyg tai bt
normaliausias dalykas pasaulyje.
Palauksi jos u dur. Be to, patariau apsiraminti, ji per grai tokiam
nevykliui kaip tu.
Visos juokiasi. Tie odiai istumia mane i mergin tualeto it piktas uo, pro
kurio iieptus dantis drimba seils. Stengdamasis jo neprisileisti einu atbulas,
kol nusiritu nuo nematomo skardio. Bedugniame nelaimi ulinyje nebna
paraiut.
O tu k ia darai?
Tai, aiku, direktoriaus balsas, aukiantis, kad eiiau su juo kabinet. I
pradi pabgau nuo Beatris, tuomet prikiaulinau Silvijai, o dabar dar esu
palaikytas ikrypliu. Per dvi paras atradau, kad juoda spalva turi kelet

atspalvi. K tik perjau bent tris i j visikos tamsos link... Gaila, bet tai ne
dramatiko filmo pabaiga, o tik pradia.

Direktorius

dl mano nepadoraus elgesio ikviet tvus, o ie tikjo, kad

nesugebu suvaldyti paauglysts hormon audr ir kad per jg braunuosi
moter tualetus. Ttis pusbalsiu itaria:
Gali manyti, kad tavo kaulai jau sutrinti tavo paties elio dulkes.
Taigi man udraudiama vien dien eiti mokykl ir pagrasinama paiyti
penket u elges, o tai reikia, kad tekt kartoti kurs. Tv skirta bausm n
neatrodo baisi: i mans iki pat mokslo met galo atimamas PlayStation ir
mnesiui nutraukiami dienpinigiai. Tai niekis, palyginti su tuo, kad grus
mokykl visos merginos spokso ir akis juokiasi:
tai tas itvirklis!
Nevyklis!
Tai irgi niekis, palyginti su vaikin eidinjimais:
ydriuk, jei nepastebjai, tavo tualetai ne tie, ant kuri nupietas
mogeliukas su sijonu. Gal reikt pripieti pagaliuk, kad prisimintum, k turi
tarp koj?!
Ar kas nors gali man parodyti ijim i itos siaub karusels? Ar bent duoti
instrukcij, aikinani, kaip pasiversti nematomu?

V is

dien praleidiu spoksodamas Green Day gitaristo rankas plakate,

pakabintame ant mano kambario dur. Mtau j teniso kamuoliuk tol, kol
plakate atsiranda skyl ir gitaristui suluoinu rank.
Laukiu dviej dalyk:
kad kas nors mane ivaduot arba, dar paprasiau, kad tuoj pat ateit pasaulio
pabaiga.
Antrasis net lengvesnis u pirmj.
Suskamba telefonas tai Nikas.
Mes laimjom, Pirate! Kitos varybos nulems, ar pateksim nal...
Vandalas jau ika kelnes!
Baigiu pokalb ir tikiuosi, kad lova praris mane n nekramiusi.

Telefonspyn.

Suskamba telefonspyn. Ieko mans. Kas gali mans iekoti

devint vakaro? Silvija. Ji tikrai neatsilaik prie dvideimt tris inutes, kurias
jai iandien nusiuniau, kas kart gaildamasis dl ankstesns...
Leiskis emyn.
Tai ji.
Mama, a trumpam ieinu. Tai Silvija.
Nusileidiu, bet mans laukia ne Silvija. Buvau taip tvirtai sitikins, kad ia ji,
jog man pasigirdo jos balsas. Tai Svajoklis. Po galais. Tik to betrko.
Akivaizdiai atjo man pasakyti: Esi niekam tiks bestuburis.
Sveiki, mokytojau, k a padariau? paklausiu stebeilydamas kakok
neapibrt tak vir jo kairiojo peties.
Jis ypteli.
Nutariau ueiti tavs aplankyti, pamaniau, gal norsi ubaigti anos dienos
pokalb.
Taip ir inojau. Mokytojai ir lieka mokytojai iki pat mirties, nori pamokyti net
atj prie nam.
Mokytojau, pamirkim t pokalb...
Nesivaizduoju, nuo ko pradti, ir noriau, kad visa tai kuo greiiau baigtsi,
taip jauiuosi visada, kai man kas nors nepatinka. Pakanka perjungti kanal ir
nebematai to vaizdo. Jis inyksta, isitrina, baigiasi.
Eime, suvalgysim led.
Svajoklis ypsosi. Taip, jis taip ir pasak: le-d. Mokytojai valgo ledus. Taigi,
mokytojai valgo ledus ir isiteplioja burn, kaip ir visi kiti. i dviej atradim
nevalia pamirti, gal vien dien juos uraysiu. Ta proga sakau:
Js tinklaratis domus, kartais kiek per losokas, bet kai tik galiu,
paskaitau j.
Mokytojas padkoja ir toliau laio pistacij ir kavos nesmoning mokytoj
mgstamo skonio ledus, tuo primindamas Terminatori, kai is laio mano
batus.
Na, tai kas tau tdien buvo uj?
inojau, kad jis taip lengvai nepasiduos. Mokytojai tarsi smaugliai, apsiveja
tave, kai esi isiblaks, tada palaukia, kol ikvpsi, ir suveria, ir su kiekvienu
ikvpimu veria vis labiau ir labiau, kol nebestengi ipsti krtins lstos ir
mirti uduss.

 O jums koks skirtumas, mokytojau?

Svajoklis veria mane akimis, a vos atlaikau jo vilgsn.
Gal tau reikjo pagalbos, patarimo...
A tyliu. Sdiu nuleids akis. iriu asfalt, tarsi kiekvienas jo centimetras
staiga bt taps labai domus. Kakas mano viduje tik to ir telauk, kakas nori
isiverti lauk, bet tno giliai urve, prieinasi ir bijo pasirodyti toks, koks ess,
nes ilsdamas lauk painiot reikal ir vaikinuk pasiiauusiais plaukais ir
gudruio vilgsniu, priverst j ipilti nema kiek vandens ir druskos aar
pavidalu. Tad ir toliau spoksau em bijodamas, kad tas kakas ils lauk it
dant pasta i tbels, visas isyk.
Svajoklis laukia ir nieko nesako. Jis niekur neskuba, kaip daro mons, var
kit kamp. Atsilyginu jam tuo paiu.
Mokytojau, k js darytumt, jei js mergina mirt?
kart iriu jam akis. Svajoklis tiria mane vilgsniu ir tyli. Nustoja valgyti.
Gal niekada apie tai nesusimst. Gal palieiau skaudi styg. Gerai, taip bent
kai k supras ir usirauks su tom savo teorijom. Atsako, kad neino ir kad
greiiausiai nesugebt atlaikyti tokio skaudaus vykio.
Jis neino. Tai pirmas kartas, kai Svajoklis kako neino. Pirmas kartas, kai
nespinduliuoja pasitikjimu savimi ir nevieia it centro vitrinos per Kaldas. Jis
neino.
Tai tai, mokytojau, a dabar tai igyvenu ir visa kita man atrodo tik
suiktos nesmons.
Svajoklis siiri dang.
Beatri.
Jis tyli. Paskui paklausia mans, ar tai ta pati mergait, apie kuri kalbama
mokykloje, leukemija serganti mergait. Nuleidiu galv, kone skaudintas t
odi, kuriuose, deja, slypi tiesa: leukemija serganti mergait... Tyla.
Suaugusij tyljimas yra viena i didiausi pergali, kokias tik gali sivaizduoti.
Tada prabylu a.
I ties ji nra mano mergina, bet tai tas pats, lyg bt. Matote, mokytojau,
kai pasakojau jums apie savo svajon, pasakojau apie Beatri. inau, kad, koks
bebt mano gyvenimo kelias, ji bus mano kelions draug, o jei ji neis kartu tuo
keliu, tuomet a nebeinosiu, kur traukti.
Svajoklis ir toliau tyli. Udeda rank man ant peties ir nieko nesako.

 Dabar ji visa iblykusi. Nuslinko jos raudoni plaukai, tie, dl kuri j

simyljau. O a n neidrsau su ja pasikalbti, padti jai, pasiteirauti, kaip
jauiasi. Pamaiau j toki ir pabgau. Pabgau kaip bailys. Buvau tikras, kad
myliu j, buvau tikras, kad su ja galiu eiti ir pasaulio krat, buvau pasirengs
bet k dl jos padaryti, net paaukojau kraujo, o kai ivydau j prie save,
pabgau. Ilkiau kaip skystablauzdis. Nemyliu jos. Tas, kuris pabga, i ties
nemyli. Ji buvo tokia maut, bejg, visa balta, o a pabgau. A sau lyktus.
Paskutiniai odiai sugriauna gelbetonio sien, i pilvo ji ltai pakyla gerkle,
ties akimis sudta ipulius ir pavirsta sunkiomis ir skaudiomis it akmenys
aaromis. Iliumbiu vis susikaupus skausm, nes nuo to pasijuntu geriau,
beveik kaip davs kraujo. Galiu isiverkti ir neinau, kada man vl taip nutiks,
nors ir jauiuosi kaip paskutinis idiotas.
Svajoklis ir toliau tyldamas sdi alia, tvirta ranka spausdamas mano pet.
Jauiuosi visikas kva. A eiolikos met bernas ir verkiu. Verkiu prie savo
istorijos ir losojos mokytoj, isitepliojus burn ledais. K darysi, jau per vlu
grti atgal. Utvanka prasiver ir iuo metu milijonas kubini metr skausmo
liejasi pasaul dl mano kalts, bet skausmas dabar bent jau ne mano vieno
viduje.

L eids man bliauti bent penkiolika minui (po pykio ugnimi verda bent antra
tiek sraus vandens...) Svajoklis nutraukia verksmui pasibaigus stojusi tyl,
toki, kuri sivyrauja smlynuose praus smarkiai audrai.
Papasakosiu tau istorij.
Tai sakydamas jis paduoda man vienkartin servetl (su vanils aromatu...).
Vienas mano draugas susipyko su tvu. Labai j myljo, bet tkart prarado
kantryb ir pasiunt j po velni. Kai vakare jie susdo prie stalo ir tvas mgino
su juo pasikalbti, mano biiulis atsistojo ir ijo netars n odio. N nenorjo
iklausyti. Jis jautsi stiprus. Jautsi laimjs, jautsi teisus. Kit dien tvo
vieta prie stalo buvo tuia. J itiko infarktas. Taip jie ir isiskyr. Netar n
odio. Bet i kur mano draugas galjo inoti? Nuo tos dienos jis neranda
ramybs dl tos klaidos, gdinasi, it bt blogiausias i vis mogudi. O ar
inai, kodl kilo ginas, dl kurio tas vaikinas niekada sau neatleis atstms tvo
atsisveikinim?
niurkiodamas papurtau galv.
Todl, kad tvas, pagautas pykio, ivadino j varguoliu, pasirinkusiu
varguolio darb, nors tvas turjo pelning mon, galjusi ramiausiai atitekti
snui. Pasakyk, ar tai ne pakankama prieastis gdintis ir bgti?
Ilgokai utrunku, kol nutraukiu po jo klausimo sivyravusi tyl.
Mokytojau, o kaip js draugui pavyko veikti t jausm?
Svajoklis piktai paspiria ant aligatvio numest skardin.
Susigyveno su juo. sismonino, kad jis moka ir toks bti, taiau paadjo
sau, kad niekada nepraleis net menkiausios progos pataisyti santykius,
palijusius dl svarbesni ar menkesni prieasi. Visada galima rasti ieit.
Man jau geriau. O juk visada norjau, kad padarius klaid gyvenime galima bt
paspausti atsukimo mygtuk. Bet gyvenimas tokio mygtuko neturi. Gyvenimas
vis tiek eina priek, ir toliau groja, nori tu to ar ne, mogus tegali j pagarsinti
arba patylinti. Ir privalo okti. Kuo geriau. Dabar a viso to jau ne taip bijau.
Svajoklis nutraukia mano mintis:
Visi mes turime ko gdytis. Visi esame pabg, Leo. Bet tai ir daro mus
monmis. Tik tuomet, kai veiduose isitatuiruojame kak, dl ko gdijams,
ms veidai tampa tikri...
Js verkiate, mokytojau?

Svajoklis kiek patyli.

Kas kart, lupdamas svognus.
Pratrkstu juoku, nors juokelis visikai nevyks. Trukteliu nosimi ir pagaliau
sustabdau dar neiverktas aaras.
Bijoti normalu. Verkti taip pat. Tai nereikia, kad esi bailys. Bti bailiu,
vadinasi, apsimesti, kad nieko nevyko, nusisukti, nusispjauti. Nenuostabu, kad
pabgai. Nenuostabu, kad tiek tu pats, tiek kiti tave iauriai siutina (jis pasak
iauriai!). Tai normalu. Bet siusdamas nieko neisprsi. Gali siusti kiek tik nori,
bet tai Beatris neigydys. Kart vienoje knygoje perskaiiau, jog meil
egzistuoja ne tam, kad padaryt mus laimingus, bet tam, kad parodyt, kiek
daug skausmo galime itverti.
Tylos pauz.
Bet a pabgau! O juk turiau gebti dl jos numirti, kad tik pasveikt!
Svajoklis stebeilija mane.
Klysti, Leo, brand parodo ne noras mirti dl kilnaus tikslo, bet noras dl jo
nuolankiai gyventi. Padaryk j laiming.
A nutylu. Kakas mano viduje lenda i urvo. Tas, kas buvo ten pasislps,
sueistas ir auksi pagalbos, galbt pagaliau apsisprend stoti kov su
dinozaurais. i akimirk i akmens amiaus peroku geleies ami. Ne kain
koks pasiekimas, bet bent jau turiu por atri ginkl prie gyvenimo
dinozaurus. is jausmas stipresnis u geleies ir ugnies arvus, kuriuos maniausi
nusikals i savo pykio. Tai visai kitokia jga, i nauja btyb priglunda prie
mano odos ir padaro j skaidri, stipri, elasting.
Jau vlu, sako Svajoklis, kol a dedu maiausiai dviej tkstantmei
evoliucijos uol.
Jis pavelgia tiesiai man akis.
Ai tau u draugij, Leo. O ypa dkoju u tai, k man iandien
padovanojai.
Nesuprantu.
Savo skausm dovanoti kitam yra pats graiausias pasitikjimo rodymas,
koks tik gali bti. Ai tau u iandienos pamok, Leo. iandien tu buvai
mokytojas.
Jis palieka mane stovti apdujus it vpl. Jau eina nusisuks. Jo peiai liesi, bet

tvirti. Tai tvo peiai. Noriau j pasivyti ir paklausti, kas yra tas jo draugas,
bet paskui suvokiu, kad kai kuri dalyk geriau neinoti... Mano akys
paraudusios nuo aar, a visai bejgis, iseks, o visgi esu laimingiausias
eiolikmetis emje, nes turiu vilt. Galiu kak padaryti, kad susigriniau
visk: Beatri, Silvij, draugus, mokykl... Kartais pakanka tavimi tikinio
mogaus odi, kad grtum pasaul. Dainuoju visu balsu net pats neinodamas
k. Praeiviai iri mane kaip beprot, bet man tas pats, sutiks kok nors
mog dainuoju dar garsiau, kad paakiniau j diaugtis drauge.
Kai grtu namo dainuodamas ir verksmo nualintu veidu, mama mesteli tt
keist vilgsn, o is tik palinguoja galva ir atsidsta. Ir kodl tvams atrodo, kad
mes gerai jauiams tik tada, kai atrodome normals?

Pirmiausia Silvija. kart tiesiai pas j nueisiu, be joki kvail inui. Nueisiu
pats, o mano veide bus parayta, tiksliau, itatuiruota: A niekas, atleisk man.
Padarysiu kai k, ko niekada nesu dars: nupirksiu jai puokt gli. Gli
kioskelyje rinkdamasis puokt labai gdinuosi, mat nieko ioje srityje
neimanau. Galiausiai pasirenku roes. Neporin skaii bent tiek imokau i
vieno mamos urnalo. Nuperku tris baltas roes (tai vienintelis atvejis, kai
nebijau baltos spalvos) ir nueinu prie Silvijos nam. Paskambinu laiptins duris.
Man atidaro jos mama, greiiausiai nieko nenutuokianti apie tai, kas nutiko.
Reikalai pasisuka teigiama linkme. Ulipu laiptais.
einu Silvijos kambar, ji klausosi muzikos per ausines, tad mans negirdi.
Pakelia vilgsn ir prie save ivysta tris baltas akis, irinias j ir praanias
atleisti. Atrodo suglumusi. I aus isiima ausines ir grietai mane dbteli, tada
pauosto roes. Kai pakelia vilgsn, jos mlynos akys ypsosi. Apkabina mane ir
pabuiuoja and. Tai ne iaip buinys, tai toks buinys, kuris lpomis pasako
daugiau nei paprastas pakteljimas anduk sveikinantis. Jauti prie skruosto
pasilikusi ypating ilum. Tai supratau, nes atitraukdama lpas ji sudvejojo.
Silvija neitar n odelio. O a tepasakiau: Atleisk. Itariau tai balsu
nerizikuodamas, kad T9 ir vietoj io odio parays bijau, nors, ties pasakius,
truput bijau. Taiau a Silvijai brangus, o kai esi kam nors brangus, odis
atleisk niekada nereikia bijau.
A laimingas, a toks laimingas, kad baltos ros man rodosi kone nudaytos
raudonai, kaip tos, i Alisos Stebukl alyje. Nudaysim jas raudonai,
raudonai jas nudaysim...11 dainuoju viduje it vaikas, staia galva neriantis
okolado voni.
11 Dainos odiai i W. Disneyaus animacinio filmo Alisa Stebukl alyje.

Gips

nuo rankos jau seniai num, bet smegenys, rodos, taip ir liko
sugipsuotos... Jos n kiek nesijudina. Dl to ir mokausi su Silvija. Tik ji gali man
padti atsigriebti u praleistas dienas visai nenoriau susigadinti vasaros
pataisomis. Su Silvija a stiprus. A laimingas. Bet mintys vis nuklysta prie
Beatris. Kai Silvija imtj kart grina mane emn i kelioni po mnul, ji
atsistoja ir pasiima kak i ssiuvinio, kur laiko savo kambaryje: tai vienas t
dienorai, kuriuos merginos urainja savo mintis.
ioje srityje merginos u mus geresns, bent jau Silvija tikrai geresn u
mane, nes merginos svarbius dalykus usirao dienoraius. Kas kart,
atradusios k nors svarbaus, jos tai pasiymi, taip bet kuriuo metu gali
perskaityti ir prisiminti.
A noriau prisiminti galyb svarbi dalyk, bet niekada j neusiraau, nes
tingiu. Taigi pamirtu juos ir aminai kartoju tas paias klaidas, inau tai, bet vis
tiek neprisiveriu padti upakalio ant kds, prisiklijuoti prie jos. tai k
reikia turti gabum, bet nesistengti. Turti upakal, bet niekada nesdti, o
juk tokia ir yra upakalio paskirtis... Jei biau usiras visk, k atradau,
kain, kiek daug dalyk kaskart nereikt mokytis i naujo. Manau, tokiu atveju
bt ijs net ne dienoratis, o visas romanas. Manau, kad man visai patikt
bti raytoju, tik gerai neinau, nuo ko pradti, be to, ikart netenku ryto, nes,
kai tik pamginu sugalvoti kok siuet, niekas neateina galv. Taiau Silvija
turjo tok dienorat, padedant prisiminti reikiamus dalykus. O tarp to
dienoraio puslapi buvo dtas lapas.
Imk, ia ms rayto laiko Beatriei juodratis.
T akimirk mano siela atsikuria. Lyg per stebukl visos popieriaus
skiautels, kurias kartu su mano pykiu ir bailumu prarijo up, atsiduria prie
akis sujungtos vien lap Silvijos dka isaugodama tuos odius ji padar
stebukl.
Kodl j isaugojai?
Silvija ne i karto atsako, iupinja lapo kratel, lyg glostydama. Tada
neirdama mane sunibda, kad tie odiai jai patiko, kad patiko juos
skaityti, kad ji nort vien dien igirsti tokius graius odius i savo vaikino.
Silvija tiriamai iri mane, o a pirm kart giliai pavelgiu jai akis.
Yra du bdai irti mogui veid. Pirmasis matyti akis kaip veido dal.
Antrasis irti tik akis, it jos ir bt visas veidas. Tokiais atvejais truput

suima baim. Nes akys tai sumaintas gyvenimas. J baltym spalva tokia pati
kaip nebties, kurioje plduriuoja gyvenimas, rainel marga kaip nenuspjama
gyvenimo vairov, o akies vyzdys panardina savo juodum, visk praryjani it
tamsus bespalvis ir bedugnis ulinys. Taip irdamas Silvij a ir pasinriau
j, gil jos gyvenimo vandenyn, lindau jos vid ir sileidau j savo akis. Tik
kad a nestengiau atlaikyti vilgsnio. O Silvija taip.
Jei nori, perraykime j, nunei Beatriei. Jei nori, galime pas j nueiti kartu.
Silvija sugebjo perskaityti mano mintis.
Tik itaip stengsiu j aplankyti, sakau jai taip plaiai isiieps, kad lp
krateliai siekia akis.
Paskui mes sdome mokytis, o kai dalykus aikina Silvija, viskas tampa
paprasiau: gyvenimas tampa suprantamesnis.

S vajoklis

pakvieia mane atsakinti. Pasiruoiau pamokai su Silvija. Po anos

dienos apsiaudymo odiais visi tikisi mirtinos mudviej dvikovos, taiau niekas,
iskyrus Silvij, neino, kad nuo ano karto mus skiria ledai ir milijonas kubini
metr aar. Viskas eisis kaip sviestu patepta. Su Svajokliu jau spjome tapti
draugais. Nepaisant to, jis man uduoda be galo sunkius klausimus, tad smeigiu
j vilgsn ir tariu:
To knygoje nra.
Jis nesutriks nusiypso.
Na ir kas?
A tyliu. Jis pairi mane rimtu vilgsniu ir pasako tikjsis, kad esu
protingesnis, o pasirodiau ess i t vidutini mokini, kurie kala tekst
atmintinai ir isiioja vos igird kiek kitok klausim.
Svarbs atsakymai bna surayti tarp eilui, o mogus turi gebti juos
perskaityti!
Svajokli, kas tu toks, po velni, kad gadini man gyvenim, vaizduoji visain ir
manai, kad man nors kiek rpi tavo poiris pasaul? ia tik tavo toks poiris,
tik tavo vieno. O dabar liaukis uknisinti su savo sumautom nesmonm ir
paklausink mane kaip kitus. Jau ketinu pasisti j po velni ir eiti sstis savo
viet, kai jis itaria:
Bgi?
Tuomet pagalvoju apie Beatri ir apie pabgim i ligonins. Mano viduje
kakas atsitinka, i urvo ilenda mogus, kuriuo tapau prie kelet dien. Imu ir
atsakau jam. Ir ne kaprizing vaik keiksmaodiais. Atsakau kaip tikras vyras.
Gaunu devynet, pirm kart per vis savo gyvenim. Tas paymys ne u
istorijos pamok. Tas paymys u mano paties istorij, u mano gyvenim.

Beatri gro namo. Kaul iulp persodinimas nepasisek. Vys nesitraukia,

o raudonas kraujas ir toliau keiiasi jos gyslose virsta baltu. Yra tokia gyvat,
viena nuodingiausi pasaulyje, nuo jos nuod mogus nemonikai skausmingai
mirta. Tie nuodai geba itirpdyti gysl audinius. I nosies ir i aus ima bgti
kraujas, visos gyslos suskystja, kol galiausiai mogus sunyksta.
tai kas dabar darosi Beatriei. Beatriei, paiai nuostabiausiai btybei
visoje emje. Beatriei, kuriai tik septyniolika met ir kurios raudoni plaukai
graiausi, kokius tik pasaulis yra mats. Beatriei, kurios akys it ali iburiai,
rykiausi visoje visatoje. Beatriei btybei, kuri gyvena vien dl savo groio,
vien dl to, kad pasaulis j pamatyt ir pagert vien nuo jo buvimo.
Beatri nuodija ita prakeikta balta gyvat, norinti j isivesti. Kodl reikia
vaistyti tok gro? Tam, kad mes labiau kenttume. Beatrie, praau tavs,
pasilik. Dieve, praau tavs, palik man Beatri. Antraip pasaulis taps baltas.
O a liksiu be svajoni.

 iandien

pagaliau pasimatysiu su Niku. Man atjo galv kakada ms

surengta msaini dvikova: laims tas, katras j suvalgys daugiau. Trylika prie
dvylika laimjo Nikas. Paskui abu vmme itisas tris valandas. Gyvenime
nebuvau taip blogai jautsis. Kaskart tai prisimin myam i juoko. Dl to dabar
Makdonalde visada usisakome vitienos ksnelius.
Nikas.
Msainius prisiminiau todl, kad Nikas man pasil vari dvikov: laims
mus daugiausiai vari per iandienos futbolo varybas prie tuos i antros
C, kuri komanda vadinasi Vitaminas C ir kuriems tas vitaminas tikrai
praverst... Pakaks laimti ias varybas, kad pasivytume Vandalo komand ir
rams skintums keli turnyro nal. Yra tik viena maa smulkmenl: man
dar negalima aisti futbolo...
I tokios padties yra tik viena ieitis. Tapti nematomam. Radijas jungtas,
durys udarytos, tylutliai ingsniai ir tykus pabgimas futbolo aikt. Jei tvai
pagaus, man galas. kart jie patys sulauys man ne tik rank, bet ir koj...
Utat bsiu suaids varybas, o jei muiu daug vari, bsiu grintas
snaiperi skait. Joje turiu pakilti bent jau aukiau u Vandal.
tai a jau su spirganiais futbolo batais, glostaniais moderniausi lauko
olyt it merginos skruost. A vl aiktje su Niku. Jis neino nieko, kas man
nutiko per ias savaites, jam visko taip nepasakoju kaip Silvijai. To nereikia. O
gal ir droviuosi. Utat futbolo aiktje mes geriausi. Vaikystje abu svajojome
tapti tokie kaip dvyniai Derikai i lmuko Holis ir Bendis, mokj atlikti
pragaro katapult12, tik kad n vienas i mudviej neturjo brolio dvynio.
Taigi, susipain mokykloje isyk supratome, kad vienas kitam esame kaip tas
dvynys, kurio ilgai laukme. Taip ir neimokome atlikti pragaro katapultos, bet
kart bandme: a gijau didiul mlyn, o Nikas veidu vosi stulp...
Utat paveikti varyb adrenalino gebame atlikti tokius trikampinius
perdavimus, koki Pitagoras n nesapnavo kurdamas savo teorem. Laimime
didiuliu skirtumu. muu penkis varius. Takais susilyginame su Vandalo
komanda, o snaiperi skaitoje atsilieku nuo jo vienu variu. Geriau ir negaljo
bti. Skubiai apsirengiu, kad griau namo nepastebtas. Nikas mane sustabdo.
A turiu pan.
Mesteli toki ini kaip niekur nieko, nusivilkdamas Pirat markinlius; jo
odiai susimaio su prakaito smarve.

 Jos vardas Alisa, ji i ketvirtos H gimnazijos klass.

Mintimis stengiuosi pervelgti visas ketvirt klasi merginas, bet galv
neateina jokia Alisa.
Tu jos nepasti. Jos tvai yra mano tv draugai, o a ir neinojau. Vien
dien per vakarien ivydau j tiesiog ms namuose.
Man smalsu suinoti, kokia ji.
I koj veria. Aukta, ilgi, juodi plaukai, juodos akys. Ji dar ir sportinink,
bgik. Turtum j pamatyti. Kai einu su Alisa, visi atsisuka mus pairti.
Tyliu it vandens burn prisisms. Nestengiu diaugtis ia naujiena. Nikas
pernelyg sijauts neka apie tai, kaip eina gatve su i koj veriania pana, ir
pernelyg diaugiasi pergale, kad suvokt, jog apsimetu ess susidomjs ir
laimingas. Pasijuntu nusviestas ligonins palat, kurioje graiausia pasaulio
mergina guli susirietusi it sueista mergyt, o visas jos grois sunaikintas
gyvats nuod tas grois ne tik nebebus mano, bet jo ivis nebebus.
Diaugiuosi dl tavs.
Nikas nori kuo greiiau mane su ja supaindinti. A mechanikai sutinku, nors
i ties tikiuosi niekada tos Alisos nesutikti.
Matei nauj FIFA aidim? Btinai turim j nulauti.
Prisiversdamas ypteliu, kai matau Nik ustrigus akmens amiuje ir
pasiklydus Alisos Stebukl alyje.
Aha, btinai...
Tik tiek tesugebu pasakyti. Vienintelis dalykas, kur noriu nulauti, tai iauri
baim netekti Beatris. Dar niekada po Pirat pergals nesijauiau toks
vienias.
Tai gyvybs ir mirties klausimas...
Baik, Leo, neperdk, juk tai tik aidimas! A bgu, mans laukia Alisa. Iki
rytojaus.
Iki rytojaus.
kiu rakt spyn it vagis.
Durys ltai atsiveria. Tv nesimato. Girdiu i radijo laisvai besiliejani
muzik. Atpastu Vasko 13 bals, kartojant: Noriu gyventi su nuotykiais, noriu
gyventi kaip lme, tai man pasirodo prasto skonio juokelis. Udarau duris.
Mama mans neigirdo, bet t akimirk kaip pals puola loti Terminatorius,

spaudiamas savo pilnos psls, sujundanios kaskart, kai jis pamato mane
atidarant ar udarant duris. Priaukta triukmo pasirodo mama. Ji ivysta mane,
stovint su sportine apranga bei kuprine, ir Terminatori, sukant aplink mane
ratus, nevklikai okiojant ir lojant.
K ia darai? Maniau, kad esi savo kambaryje, mokaisi.
Kvpuok, Leo, i akimirka nulems visk.
Taip ir buvo, bet nusprendiau padaryti pertrauk ir ivediau Terminatori
lauk...
Tai vienintelis pasiteisinimas, galintis mane ivaduoti...
Mama nuvelgia mane it amerikietiko filmo policininkas per apklaus.
O kodl taip smirdi?
Pasinaudojau proga ir iek tiek pabgiojau. Nebegaljau tik mokytis, ir
viskas... Atleisk, mama, turjau tave spti, bet Terminatori reikalas
prispaud... Juk inai, koks jis!
Mamos veidas atsipalaiduoja. O a sprunku savo kambar, kuriame Vaskas
plyauja: Noriu gyventi spjovs ant visko, taaaaaip, kol mano veidas nespjo
iduoti melo, o Terminatorius faktais nerod, kad niekas nebuvo iveds jo
nelaikanios psls lauk...
12 Holly e Benji (originalus pavadinimas Captain Tsubasa) japon animacinis filmukas apie
futbol. Pragaro katapulta dvyni futbolinink triukas, kai vienas j nugara atsigula ant ems ir
pakelia sulenktas kojas pdomis vir, o kitas sibgjs uoka ant brolio pd, isviediamas or
ir mua vart.
13 Vasco Rossi (g. 1952) iuolaikinis ital dainininkas.

Pirmadienis.

Be penki atuonios. Mans laukia penkios pamokos, o per j

vidur dar ir angl kalbos kontrolinis. It koks milinikas srainis, kurio viduje
kitas marmuro laktas. Tolumoje pasirodo Nikas su Alisa, kurios i tikrj
sunku nepastebti. Jie mans nepamato. Nestengiau su jais susitikti, jie per
daug laimingi.
Nusiplaunu i ten ir pasislepiu u grupels antrok, rankose laikani Sporto
inias ir tikrinani aidj vertinimo skal, kad apskaiiuot Fantafls
aidimo rezultatus. Pastaruoju metu maiau domiuosi futbolu. A susitelks
mane sukusius vykius, neturiu laiko irti n vienos i milijardo sporto
komentar laid ir n vienos i milijon empionat varyb, kada nors
sugalvot staiakampiam alios ols laukui.
Vis dlto laiming Niko ir Alisos vaizdelis mane ryt per skaudiai paveik, o
penkios kankyns valandos tik dar labiau pasunkint padt. Grtu gatv ir
suku nuoali gatvel, joje maesn rizika susidurti su kuo nors akis ak,
nesvarbu, koks mogus ar padaras tai bt. Kain kodl nusprends neiti
mokykl btinai sutinki kok nors imt met nematyt mog, ypa visokias
mamos drauges, su kuriomis koks atsitiktinumas! ji i popiet susitinka gerti
arbatls.
Koks tavo snus didelis, ities dailiai nuaugs vyrukas... iandien apie
dvylikt sutikau j parke...
Aiku, mam draugms visi atrodo dailiai nuaug vyrukai, tad mama
sitraukia t spektakliuk, sumenkina vykio mast, vaidina, kad didiuojasi
savo neklauada, kuris dvylikt dienos turt sdti upakal priklijavs prie
alios mokyklos kds, o ne drybsoti ant raudono suoliuko parke...
Viskas, gana t paranoj: korta jau imesta, ir kas ciesoriaus, atiduokite
ciesoriui, kaip pasak Cezaris, jei gerai pamenu. Tolumoje igirstu mokyklos
skambut, primenant laidotuvi varpus. O mirti a nenoriu. Su kiekvienu nuo
mokyklos atitolinaniu ingsniu baims ir nusiengimo praraja vis labiau pleiasi
ir veria asfalt mane praryti. Kodl taip sunku eiti mokykl? Kodl turime tai
daryti, kai esame usim gyvybikai svarbiais reikalais? Ir kodl btent ioje
gatvje, paioje nuoaliausioje i viso rajono, prie mane idygsta angl kalbos
mokytoja?
Vos spju pasilenkti u kakokio visureigio, sauganio mane nuo vilgsni, ir
apsimesti, kad riuosi sportbaius; akies krateliu stebiu mokytoj: ji skuba, nes

irgi vluoja, ir taip sijautusi kako ieko rankinuke, kad nepamato mans ir
praeina. Pavyko! Su palengvjimu atsidstu ir po sekunds apsiiriu, kad
suvaidinau raiteli riimosi scen tiesiai ant rytinio garuojanio kakieno
Terminatoriaus do...
Vadinasi, dienel bus skminga!

Pabgs

i pamok jautiesi it vagis. O kur vagys eina slptis po vykdyto

apiplimo? savo slptuv. Mano slptuv yra nuoalus raudonas suoliukas
parke prie ups tas pats, ant kurio praleidau savo pirmj valkatavimo nakt,
stovintis po didiuliu mediu emomis susiraizgiusiomis akomis, panaiu skt
su milijonu virb.
Ant to suoliuko, saugomas to skio, suviliojau milijonus spding mergin,
isprendiau kebliausias monijos problemas, tapau kauktu superherojumi ir
sukimau ne vien eimynin pakuot barbekiu skonio mano mgstamiausio
bulvi trakui. Laikas ten bga miliniku greiiu, lenkdamas rami ups
tkm. Ant to suoliuko slypi laiko paslaptis ir gali isipildyti visos svajons.
Taigi, i diena tinkama pasistengti (kartais a stengiuosi, bet savaip...) k
nors nuveikti ant savo medinio suoliuko, saugomam medio-skio. Numetu
kuprin kamp ir atsigulu sulenks kojas. Dangus dryuotas mlynai,
suraiytas baltutli debes. Tai ne lietaus, o gaivios jros debesys. Dl j
dangaus mlis dar labiau irykja. Mano vilgsnis sibrauna tarp skio ak ir
prasiskverbs pro pailg lap alum pasiekia dang, kuriame ivystu savo
laims paveiksl Beatri. Niekas nekreipia dmesio dang tol, kol nesimyli.
Debesys tampa raudoni tai jos plaukai, besidriekiantys tkstanius kilometr ir
uklojantys pasaul velnia ir gaivia skraiste.
Privalau igelbti Beatri, net jei tai bt paskutinis mano atliktas darbas, o
i vieta tam tinkama. Tik ant io suoliuko pildosi svajons, tad usnstu parko
tyloje kaip paskutinis valkata, pasijuts laimingas, nes prisigr raudonojo vyno.
Jei turtume laiko ir tinkam suoliuk, laim bt utikrinta. Deja, kakas
sugalvojo privalom moksl.

Pajuts, kad kakas lieia mano koj, pabundu i sstingio ir paoku pagalvojs,
kad nuo akos nukrito koks lyktus skrys. O i tikrj tai tik mobilusis. inut:
Angl mokytoja sak, kad mat tave ryte, o pamok neatjai. Manau, tu iki
aus sdi de. Dakas. Tas iknius dar ir digauja. A tikrai iki aus de! Ir
kodl taip sunku bti laimingam, kodl mginant galutinai susitvarkyti su
rpesiais kas nors btinai turi sutrukdyti? Kodl Silvija neatsiunt man inuts?
Vis tiek jau per vlu.
Paraau inut niekam, kad susidlioiau mintis. A priraau milijonus
inui, kuri paskui neisiuniu, jos padeda man mstyti. A savo svajonje.
T9 ir kart mane nustebina. Raant treij odio svajonje skiemen,
ekrane pasirodo odis liepsnoje. A savo liepsnoje.
Suoliukas bet kuri akimirk gali pavirsti liepsnojaniu lauu, ukurtu vis t,
kuriuos piktina mano erezijos apie gyvenim, kaip bdavo viduramiais. Jie
pririt mane prie to medinio suoliuko ir padegt j po iuo nuostabiu dangumi
apkaltin, kad esu bailys, skystablauzdis, bglys, niekdarys, dmalys. O mano
svajon igaruot su dmais. Bet nuo to ir turiu j apsaugoti. Turiu apginti j
nuo savo tv ir mokytoj, nuo pavyduoli, nuo prie liepsnos. iandien is
medinis suoliukas vertas daug daugiau nei mano prikeverzotas medinis mokyklos
suolas.
I pamok pabgau ne todl, kad esu dmalys, o todl, kad pirmiau turiu
isprsti svarbesn laims klausim. Taip sak ir Svajoklis: Meil egzistuoja
ne tam, kad padaryt mus laimingus, bet tam, kad parodyt, kiek daug skausmo
galime itverti.
Aha, taip ir pasakysiu savo tvams, kai ie pasis mane ant pelnytos bausms
lauo. A tenorjau mylti. Tik tiek. Noriu atsikratyti vis priklausomybi:
tingjimo, PlayStation, YouTube, Simpson... Ar galite tai suprasti?
Isitraukiu peiliuk ir imu kak raiyti ant greta auganio medio kamieno.
Tai darydamas mechanikai galvoju apie kit savo ingsn ingsn, kuriuo
likimui paskelbsiu ach ir mat, ingsn, kuris padarys mane laiming. Kartais
vis dirsteliu dang, mano pirtai sustingsta ant ilgaami medio rievi; tas
medis, stiprus, tvirtas, laimingas stovi parko irdyje. Jis yra medis ir elgiasi kaip
medis: leidia savo aknis gretimos ups vanden ir auga. Gyvena pagal savo
prigimt. tai kur laims paslaptis: bti savimi, ir tiek. Daryti tai, kam esame
paaukti. Noriau turti toki jg kaip tas medis, gruobltas ir kietas iorje,

gyvas ir minktas viduje, kur teka jo syvai. Nedrstu nueiti pas Beatri. Bijau.
Gdinuosi. Turiu pats save, bet to negana, n i tolo negana. Ir toliau
nemstydamas raiau iev...
K darai?
N nepavelgs parko sargei veid atsakau:
Atlieku biologijos uduot...
Taigi tu jos niekada nesimokei!
Tai ne sargs balsas. Atsisuku.
Silvija?
Ji iri mane tokiu vilgsniu, kokio nepastu. Silvija labai gera mokin,
niekada neateina nepasiruousi, nra praleidusi n vienos pamokos, neateit
mokykl nebent susirgusi skorbutu ar raupsais, o ne dl bendro negalavimo,
igauto pakaitinus termometr prie lemputs, kaip darau a. Silvija stovi ia,
prie mane. Silvija pabgo i pamok su manimi ir dl mans. Silvija ateit
mans paimti ir pat pragar, kad tik biau laimingas. Silvija tai ydrasis
angelas. Taip ir inojau. O galbt tai angelas, gavs Silvijos ivaizd ir
ketinantis mane nubausti savo ugniniu kalaviju, kam pabgau i pamok...
Kas ia dabar? Mes gi buvome susitar. Pas Beatri eisime kartu. Kai ryt
pamaiau tave bgant, supratau, kad eisi ia.
Pasislenku, kad ir ji galt atsissti ant svajones pildanio suoliuko.
Tu irgi? iandien mane mat visi, kas tik gali, ar nebus taip, kad pats
neinodamas patekau realybs ou?
Silvija ypteli. Tuomet sistebeilija medio iev: kamienas sualotas mano
peiliuko, iraiiusio matematin formul: L = B + L. Jos rimt veid akimirksn
ikreipia skausmas. Taiau ta iraika beregint dingsta ir ji sako:
Tai k, eime isprsti laims lygties?
Silvija mano drsos syvai, nematomi, bet gyvi, ji suteikia man jg veikti
save. Paimu j u rankos.
Eime. iandien nebus joki liepsn. Tik svajons.
Silvija nutaiso klausiam iraik.
Nieko, nekreipk dmesio. Tai T9 perliukai...

Prie Beatris nam staiga pasijuntu kaip Deikas i Bliuzo broli, sutiks j
persekiojani buvusi suadtin: susigalvoju imtus prieasi pabgti. Bet
Silvija ilieka nepajudinama. Stipriai suspaudia man rank ir ulipame laiptais.
Mus leido ir dabar sdime svetainje prie raudonplauk moter, kuri pirm
kart ivydau ligoninje, o paskui ir nuotraukoje tai Beatris mama. Silvij ji
pasta, o mans ne. Ir ai Dievui. Pasako, kad Beatri miega. Ji labai
nusilpusi. Pastaruoju metu jos jgos visai iseko.
Papasakoju jai apie kraujo davim, apie avarij ir apie kitus dalykus. Tos
moters balsas ramus, o veidas pavargs ir nuo ano karto pasens, rodos, ta
jaunyst i nuotraukos taip ir liko nuotraukoje. Pasilo mums atsigerti. A
tokiais atvejais paprastai neinau, kaip elgtis, tad neatsisakau. Kalbantis su ja
man rodosi, kad regiu suaugusi Beatri. Beatri bus dar graesn u savo
mam, nors ir i yra nuostabi moteris.
Kai ji nueina atneti mums grim, pamginu siminti visus i nam daiktus.
Visa tai, k Beatri kasdien mato ir lieia. Pailg vaz, vorele sustatytus
akmeninius drambliukus, paveiksl su raibuliuojania jra, stiklin stalel, ant
kurio padtas apvalus dubuo, pilnas pailg vairiomis spalvomis mirgani
akmenuk. Paimu vien j jis vyti daugybe mlyn atspalvi, nuo autanio
dangaus iki gdios nakties. sidedu j kien bdamas tikras, kad ji j liet.
Silvija nutvilko mane savo mlyn aki vilgsniu. Sugrta Beatris mama.
O kodl js iandien ne mokykloje?
Silvija tyli. Aikinti tenka man.
Dl laims.
Moteris keistai mane dbteli.
Beatri Dantei buvo rojus. Todl atjom jos aplankyti.
Silvija pratrksta juoktis. A ilieku rimtas, visas paraudonuoju, kone
pamlynuoju. Bet ivyds Beatris mam besijuokiani ir a prajunku. Dar
niekada nesijauiau toks juokingas ir kartu toks laimingas. I tos moters
ypsenos sklinda velnumas, kur retai kada pamatysi suaugusij veiduose, tik
mama taip ypsosi. ypsosi ir jos vario raudonumo plaukai, vietomis spindintys,
vietomis blanks. Ji pakyla i vietos.
Pakviesiu Beatri, pairsim, ar sugebs ateiti.
A n nepasijudinu, i baims visas sustingau. Dabar suvokiu, k mes i
tikrj darome. A Beatris namuose ir netrukus pirm kart pasikalbsiu su ja

akis ak. Mano kojos ne dreba, jos tiesiog plevsuoja it vliava, o visos seils
kakur dingo, palikusios burn diti it maut Sachar. Nuryju gurkn
kokakolos, bet lieuvis taip ir lieka sausas it idinio malka.
Ateikite.
A tam visikai nepasiruos. Apsirengiau bet kaip. Turiu tik pats save ir
nemanau, kad to pakanka. Mans vieno toli grau nepakanka. Bet juk dar yra
Silvija.

A kis ak susiduriu su Beatris ypsena. Ta ypsena pavargusi, bet tikra. Jos

mama ijo ir udar paskui save duris. A prisdu prieais lov, o Silvija ant
lovos krato. Beatris galv dengia plonytis raudon plauk sluoksnis, darantis
j panai kareiv; nepaisant to, ji vis dar nuostabus Nikols Kidman ir Livs
Tailer derinys. Jos alios akys ir yra alios. Jos veidas nuilss, taiau velni
bruo ir kupinas ramybs, jos skruostikauliai dails, o aki forma grai it elfs.
Visa jos ivaizda tarsi laims paadas.
Labas, Silvija, labas, Leo.
Ji ino mano vard! Greiiausiai mama pasak, o gal ji atpaino inui
autori. Dabar galvos, kad j persekioju, kad esu tas nevyklis, kabinantis panas
inutmis. Vis dlto ji itar mano vard ir tas Leo, atsklids i Beatris lp,
staiga gavo tikrovik pavidal. Silvija paima j u rankos ir kiek patyli. Tuomet
taria:
Tai mano biiulis, jis norjo su tavimi susipainti.
I laims kone pravirkau. Mano lpos paios judjo, nors ir neinodamos, k
sakyti:
Labas, Beatrie, kaip laikaisi?
Kas per idiotikas klausimas! Kaip, tavo manymu, ji laikosi, asile?!
Gerai. Tik truput silpna. inai, gydymas sunkus, jis atima i mans jgas,
bet laikausi gerai. Norjau tau padkoti, kad davei man kraujo. Mama visk
papasakojo.
Vadinasi, tiesa, kad mano kraujas maitina raudonus Beatris plaukus. A
laimingas. Be galo laimingas. Tie reti ataugantys plaukuiai mano kraujo
nuopelnas. Mano kraujo raudonumo meils nuopelnas. Taip sijauts apie tai
galvoju, kad man isprsta absurdiki odiai:
Diaugiuosi, kad mano kraujas teka tavo gyslomis.
Beatris veid nuvieia ypsena, gebanti per vien sekund atitirpdyti
milijon uvies pirteli, mano irdis ima plakti dvigubai greiiau dl to net
kaista ir greiiausiai parausta ausys. Nedelsdamas jos atsipraau. Pasakiau
absurdik ir labai netaktik dalyk. Koks vpla! Noriu prasmegti em iame
tamsiame kambaryje, kurio n nespjau apirti, mat buvau susitelks tik
Beatris veid savo gyvenimo centr.
Nesijaudink. Ir a diaugiuosi savo irdyje turdama tavo kraujo. Taigi
iandien js praleidot pamokas, kad ateitumt pas mane... Ai. Kiek jau laiko

nebuvau mokykloje, man viskas atrodo taip tolima...

Ji teisi. Palyginti su tuo, k jai tenka iksti, mokykla vaik aidimas. Ir
kodl bdamas eiolikos esi sitikins, kad mokykla yra gyvenimas, o gyvenimas
yra mokykla? Kad pragaras tai mokytojai, o rojus atostogos? Kad paymiai
tai visuotinis vertinimas? Kaip ia yra, kad bnant eiolikos pasaulio skersmuo
apsiriboja mokyklos kiemu?
alios akys iba jos perl skaistumo veide it lauai naktyje, iduodamos jos
viduje lyg kaln altin kunkuliuojant gyvenim usislpus, tyl ir dvelkiant
ramybe.
Noriau tiek daug nuveikti, bet negaliu. A per silpna, i karto pailstu.
Svajojau imokti usienio kalb, pakeliauti, groti kokiu nors muzikos
instrumentu... O dabar nieko. Viskas subyrjo ipulius. O dar mano plaukai...
Man gda tokiai pasirodyti. Mama turjo mane tikinti, kad jus sileisiau.
Praradau net plaukus jie buvo graiausia, k turjau. Praradau visas svajones,
kaip tuos plaukus.
iriu j ir neinau, k pasakyti, prie j tapau rugpjio sauls garinamu
vandens laeliu, o mano beprasmiki odiai tra ore pranykstantis alsavimas.
Taigi ne laiku ir ne vietoje kaip mokyklos skambutis itariu:
Jie ataugs, kaip ir visos tavo svajons. Viena po kitos.
Beatri pavargusi ypteli, taiau jos lpos virpa.
Tikiuosi, i visos irdies tikiuosi, bet mano kraujas, rodos, n neketina
sveikti. Jis nuolat genda.
I Beatris kairiosios akies nurieda aaros perliukas. Silvija paglosto jai
skruost ir nuluosto aar, it bt jos sesuo. Po valandls ir ji ieina i
kambario. A lieku vienas su Beatrie, kuri i nuovargio ir susirpinimo dl
Silvijos reakcijos primerkia akis.
Apgailestauju dl to. Kartais pavartoju per stiprius odius.
Beatri jaudinasi dl ms, o turt bti atvirkiai. Likau su ja vienas ir
dabar turiu atskleisti jai igijimo paslapt. A esu tavo igijimas, Beatrie, o tu
manasis. Tik tada, kai abu tai inosime ir dl to sutarsime, viskas pasidarys
manoma. Susikaupiu pasakyti jai, kad myliu, viduje sibgju, it mano knas bt
bgimo takelis, taiau pasijuntu stovs prie aklin sien. Myliu tave, myliu tave,
myliu tave. Tai tik penkios plius keturios raids, a stengsiu. Beatri pastebi,
kad manyje verda kova.
Nereikia bijoti odi. To a imokau susirgusi. Reikia daiktus vadinti

tikraisiais vardais, be jokios baims.

Dl to turiu tau pasakyti, dl to tuoj pasakysiu... Dl to tuoj suuksiu, kad
myliu tave.
Net jei tas odis yra mirtis. A nebebijau odi, nes nebebijau tiesos. Kai
ant plauko kabo tavo gyvyb, ima nervinti odi vyniojimas vat.
Dl to btent i akimirk ir privalau ikloti jai ties. Ties, kuri jai suteiks
jg pasveikti.
Noriau tau pasakyti vien dalyk.
Pajuntu, kaip odiai patys isprsta i mano lp, n neinau, i kur
itraukiau tokius odius ir kas mano viduje idrso juos itarti. Neinau, kiek
manyje gyvena vairi Leo, bet anksiau ar vliau teks pasirinkti vien. Arba
leisiu Beatriei isirinkti jai labiausiai patinkant.
Sakyk.
Minut patyliu. Leo, idrss itarti pirmj sakin, skubiai pasislp. Dabar jis
turt pasakyti myliu tave. Randu j nulindus tams kamput, usidengus
veid rankomis, it bt puolamas kakokios pabaisos. tikinu j prabilti. Gana,
Leo, lsk lauk tarsi litas i brzgyn. Suriaumok!
Tyla.
Beatri laukia. Padrsinamai nusiypso ir udeda savo rank ant manosios.
Kas yra?
Jos prisilietimas pavirsta kraujo ir odi plipsniu:
Beatrie... A... Beatrie... Myliu tave.
Mano veide atsiranda tokia iraika, kuri visuomet nutaisau atsakindamas per
matematik, kai splioju atsakym ir tikiuosi, kad mokytoja kokiu nors judesiu
iduos, ar klystu, kad galiau pasitaisyti, it nieko ir nebiau saks. Trapi ir
blyki tarsi sniegas Beatris ranka, padta ant manosios, atrodo lyg platak, ji
kelet sekundi pasdi usimerkusi, tuomet atsidsta ir atmerkdama akis sako:
Tai gras odiai, Leo, bet neinau, ar suvoki a mirtu.
i atri it kalavijai skiemen lavina ugriva mane ir apnuogina prie
Beatri, lieku nuogas, sueistas ir beginklis.
Tai neteisinga, itariu lyg mogus, bundantis po ilgos nakties, dar giliai
sapnuojantis, negebantis atskirti tikrovs nuo nakties. A tik sunibdjau, bet ji
igirdo.

 Esm ne tai, teisinga ar ne, Leo. Deja, tai faktas, ir tas faktas itiko mane.
Esm yra, ar a tam pasiruousi. Anksiau nebuvau. O dabar galbt esu.
Nebeseku jos samprotavimo, nesuprantu jos odi, manyje kakas ima
maitauti ir nenoriu klausytis. Mano svajon grina mane tikrov? Pasaulis
jau tikrai apsivert auktyn kojom. Nuo kada svajons atskleidia tikrov?
Kakas nematomas pliekia mane lazdomis, o a stoviu beginklis.
Meil, gaubusi pastaraisiais mnesiais, pakeit mane, leido palytti pat
Diev. Pamau nustoju bijoti, verkti, nes tikiu, kad umerkusi akis pabusiu alia
Jo. Ir daugiau nebesikankinsiu.
Nesuprantu jos. Netgi pykteliu. A perkopiu kalnus, perplaukiu jras, iki
kaklo pasineriu baltum, o ji mane itaip atstumia. Padariau visk, kad j
turiau, o kai ji tampa ranka pasiekiama, pasirodo, kad yra labai toli. Mano
pirtai susigniauia kumt, balso stygos sitempia, pasiruousios rkti.
Beatri prisislenka ir suima mano suspaustus kumius ie pamau
atsileidia, o balso stygos atsipalaiduoja. Jos rankos iltos, jas glostydamas juntu,
kaip i mano pirt iteka gyvyb, lyg per rankas mes galtume apsikeisti
sielomis arba lyg sielos nebematyt jas varani rib. Paskui ji velniai
paleidia mano delnus ir palaukia, kol siela sugr savo buvein; a pajuntu
Beatri vl ltai iriantis tolyn, man neinomo uosto link.
Ai, kad aplankei mane, Leo, bet dabar papraysiu tavs ieiti. Man labai
gaila, bet a labai pavargau. Vis dlto man bt malonu, jei ateitum kit dien.
Duosiu tau savo telefon, perspk prie ateidamas. Ai tau.
A toks sumis ir apals, kad n negalvoju, k darau. Stoviu kaip niekur
nieko, nors i ties jau turiu Beatris numer, taiau jai diktuojant pastebiu, kad
numeris ne tas pats, kur man kakada dav Silvija. Negaliu pulti jos klausinti,
bet dabar paaikjo, kodl n vien inut negavau atsakymo. Vadinasi,
Beatri negalvoja, kad esu nevyklis, ir tyljo ji ne tyia! A dar turiu vili. Gal
Silvija suklydo diktuodama, o gal ir ji turjo klaiding numer, o gal tai a j
klaidingai usiraiau. Net mano devyniasdeimtmet moiut geriau atsimena
skaiius u mane. Pasilenkiu ir pabuiuoju Beatri kakt. Jos plonyt oda
kvepia paprastu muilu, be joki doligaban ar kalvinklein. Tai jos kvapas,
ir viskas. Beatri, ir viskas. Be jokios priedangos.
Ai tau.
Ji atsisveikina su manimi ypsena, o kai nusisuku duris, u nugaros pajuntu

balt svaigul, norint mane sukramtyti ir praryti.

Beatris mama padkoja man ir pasako, kad Silvija laukia apaioje. Prisiveriu
bti giedros nuotaikos.
Ai, ponia. Jei leisite, noriau vl ateiti aplankyti Beatris. O jei jums ko
nors prireiks, a pasirengs padti, galite man skambinti... Net rytais.
Ji atvirai nusijuokia.
iriu, tu apsukrus vyrukas, Leo. Jei reiks, skambinsiu.
Ijs pro laukujes duris pamatau mans laukiani Silvij, ji atsirmusi
gatvs ibint, lyg nordama su juo susilieti. Ji dmiai velgia man akis, kurios
j vargiai mato, mat patvinusios aaromis. Silvija paima mane u rankos ir mudu,
traps it lapeliai, tyloje vaikiojame visas likusias ios dienos valandas, susikib
u rank, stiprs ne kiekvienas i savs, o dl vienas kitam teikiamos stiprybs.

Parjs namo randu svetainje sdini mam. Ttis sitaiss prie j. Atrodo it
dvi statulos.
Sskis.
Tarp koj pasidedu kuprin, kad apsiginiau nuo pykio lavinos, uliesianios
mane po sekunds. Pirmoji prabyla mama:
Mums skambino i mokyklos. Rizikuoji likti antrus metus. Nuo iandien iki
mokslo met galo niekur neisi i nam.
Pairiu tt nordamas suprasti, ar tai tik prastiniai tuti mamos
grasinimai, vliau pereinantys begalin derjimsi ir galiausiai tesibaigiantys
dienpinigi sumainimu arba draudimu ieiti i nam vien etadien. Bet ttis
sdi iauriai rimtas. Pokalbis baigiasi. A nieko nesakau. Pasiimu kuprin ir
ulipu savo kambar. Argi man gali nors kiek rpti tokia bausm? Jei reiks,
pabgsiu, tegu nemano, kad stengs mane sulaikyti. Be to, k jie darys, jei
pabgsiu, gal nubaus udrausdami ieiti i nam visus metus? Tokiu atveju ir vl
bgsiu, kol usidirbsiu draudim ieiti visam gyvenimui, bet tai neturi prasms,
nes visas gyvenimas bausm, tad nebt jokios naudos j padvigubinti.
Isitiesiu lovoje. smeigiu akis lubas, kuriose lyg freska pasirodo Beatris
veidas.
Neinau, ar suvoki a mirtu.
Jos odiai it tkstaniai adat susminga man venas. A nieko nesupratau
apie gyvenim, apie skausm, apie mirt, apie meil. Maniau, kad meil nugali
visk. Tuia viltis. Mes visi ioje komedijoje vaidiname pagal t pat scenarij, o
pabaigoje esame iudomi. Tai ne komedija, o siaubo lmas. Sustings
tysodamas ant lovos apsiiriu, kad kambaryje stovi ttis. Jis velgia pro lang.
inai, Leo, kart a irgi buvau nusiplovs i pamok. Mano klass draugo
brolis k tik buvo gavs dovan kabriolet ir t ryt vaiavome jo ibandyti prie
jros. Dar dabar prisimenu vj, ugoiant ms aukiamus odius, ir t vr
su varikliu, skrodus or it strl. Ir jr. Ir jros laisv ms pai laisv. Kiti
sdjo usidar tarp keturi mokyklos sien, o mes buvome ten, greiti ir laisvi.
Dar nepamirau to plataus bekraio horizonto, kuriame tik saul buvo
ubrusi begalybei rib. T akimirk supratau, kad jros laisvje svarbiausia
turti ne laiv, bet tiksl keliauti, uost, svajon, dl kurios bt verta
perplaukti jras marias.
Ttis trumpam nutyla, lyg pro lang regt t horizont ir tolimo kaip sapne

uosto viesas.
Leo, jei a t dien biau nujs mokykl, iandien nebiau toks, koks
esu. Atsakymus, kuri iekojau, radau t dien, kai praleidau pamokas. T dien,
kai pirm kart pats supratau, ko noriu, ir nesvarbu, kad usitraukiau bausm...
Neinau, ar ttis tapo Albu Dumbldoru, ar daktaru Hausu, bet aiku, kad jis
puikiausiai perprato, kaip a jauiuosi. Net sunku patikti. Jis pritrenk mane
jau papasakojs apie pirmj susitikim su mama, bet ito visikai nesitikjau.
Gerai pagalvojus, tepastu j madaug eiolika met ir nedaug apie j inau,
tiksliau, nieko, k bt verta inoti. Jau ketinu kak pasakyti, bet nuskambt
taip saldiai, kad man net paiam bt leiktu, o ttis, laimei, vl prabyla:
Neinau, kodl iandien pabgai i pamok, dl to tu nusipelnei bausms ji
yra atsakomybs dalis. Neinau ir nenoriu inoti. A tavimi pasitikiu.
Pasaulis keiiasi. Dar betrko, kad em staiga imt suktis prieing pus,
kad Homeris Simpsonas tapt pavyzdingu sutuoktiniu, o Inter komanda
laimt UEFA empion lyg. Ttis kalba netiktinus dalykus. Jauiuosi kaip
lme. Man reikjo btent toki odi. Kain, kodl nepasak j anksiau. Ir t
akimirk gaunu atsakym net neudavs klausimo.
Dabar suprantu, kad esi pasirys likti antrus metus dl to, kas tau brangu,
ir esu tikras, kad tai ne kokia kvailyst.
Tyldamas galvoju: kaip gali bti, kad pakanka vien dien nenueiti
mokykl, ir tavo gyvenimas i juodo balto tampa spalvotu. I pradi Beatri, o
dabar ir ttis. Sugebu pasakyti tik tiek:
Koki bausm t kart usidirbai?
Ttis atsisuka mane ir paaipiai ypteli.
Paneksim ir apie tai. Pamokysiu tave keleto gudrybi, kad ivengtum
pradedaniojo klaid.
Atsakau jam ypsena. Ta ypsena, mano ir tio, yra vieno vyro ypsena kitam
vyrui. Jis jau buvo beieins i kambario ir beudars duris, kai sukaupiau vis
drs:
Tti?
Jis kia galv kambar it varnnas inkil.
A tik noriau, kad leistumt ieiti aplankyti Beatris. iandien buvau pas
j.
Ttis trumpam surimtja, a jau nusiteikiu igirsti: N kalbos negali bti. Jis
nudelbia akis grindis ir vl jas pakelia.

 Duodu leidim, bet tik iam reikalui. Nes antraip...

Nutraukiu j:
Sutrinsi mane mano paties elio dulkes, inau, inau...
Nusiypsau.
O kaip mama?
Su mama a pasikalbsiu.
Tai sakydamas udaro duris.
Ai, tti.
Pakartoju tai du kartus. odiai nusirita grindimis, o a isitiess lovoje
spoksau baltas lubas, virstanias vaigdtu dangumi. Gyslomis greitai srva
kraujas ir kaitina jas. Pirm kart gyvenime po paskirtos bausms nejauiu savo
tvams ir sau paiam neapykantos. O mano elio dulks tai vaigdi
dulks.

K adangi iki mokslo met galo negaliu ieiti i nam, mans laukia daugiau nei
du mnesiai kaljimo, iskyrus apsilankymus pas Beatri, kuriuos mama
patvirtino kaip ms paliaub slyg. Nors ir nubaustas, jauiuosi laimingas, nes
gavau leidim ieiti dl vienintels i ties svarbios prieasties. Dl futbolo
turnyro k nors sumstysiu... Be to, geras dalykas tas, kad vykdydamas i
bausm greiiausiai bsiu perkeltas auktesn klas. Niekieno neblakomas ir
udarytas namuose dabar usiimu iais dalykais: mokausi (daugiausia su Silvija,
ji stengiasi, o a ne); sdiu prie kompo (bet ir tai man leidiama tik kovo
dvideimt pirmos dienos tos, kai nujau pas Beatri ir dl to usitraukiau
bausm, sutartimi numatytomis valandomis); skaitau knygas, tiksliau sakant,
knyg, kaip visada, paskolint Silvijos, ji vadinasi Su juo galiu bgti14, bent jau
pavadinimas neblogas, nors pasakojama apie vaikin, visur besivediojant un
(i situacija mane persekioja!..); groju gitara (kartais pas mane ateina Nikas ir
kartu pagrojam kelet dain; per t laik jis paliko Alis, tiksliau, Alisa j paliko
dl kito); ir, netiktina, bet iriu vaigdes.
Taigi, iriu vaigdes, o prieastis visai paprasta: tai ttis mane ukrt
savo aistra astronomijai. Jis ino vis vaigdyn pavadinimus ir geba atpainti
vaigdes, smiliaus galiuku braiydamas jas jungianius nematomus sidabrinius
voratinklius kaip tame aidime Sujunk takus i kryiaodi urnaliuk.
Gal vien dien man tai pravers su Beatrie. Noriu jai parodyti visas
vaigdes ir sukurti vaigdyn, pavadint jos vardu. Kokios jis bt formos? O
kokios formos bna svajons?
14 Izraelio raytojo Davido Grossmano (g. 1954) romanas.

einu

Beatris kambar persimets per pet gitar. Jauiuosi it koks

klajojantis muzikantas, i t, kurie vaiktinja po metro vagonus ir isielgetauja
truput laims.
Beatri ypsosi a itesjau paad; ji guli lovoje isitiesusi ant pilvo ir
skaito, o i muzikinio centro sklinda Elizos balsas, atsimuantis sienas ir
iekantis ijimo pro praviro lango plyel.
Tai iandien pradedam! itaria ypsodamasi ne tik lpomis, bet ir aliomis
akimis, tarsi pradtume kak, kam lemta niekada nesibaigti.
Noriu imokti groti it dain, sako smakru mosteldama muzikinio centro
link.
A ilgai laukiau
To, ko nra,
Ir nemaiau,
Kaip teka saul balta...
Su tokiu mokytoju kaip a be problem... Tik, aiku, tursiu ateiti
kasdien...
Beatri juokiasi taip, kad net jos akys trykta diaugsmu, atmetusi galv ir
delnu prisidengusi burn, lyg nort sulaikyti per daug atvir judes, kurio negali
sau leisti, nors i ties ji galt sau leisti visk.
Labai noriau, Leo, betgi inai, kad man per sunku...
Itraukiu gitar i dklo lyg U2 gitaristas Edas.
Prisdu ant lovos krato alia Beatris, ji irgi atsisda. Noriau isaugoti
jos judesi aromat kvap raytuvu, jei toks bt. Padedu gitar jai ant keli ir
parodau, kaip paimti, prie silpno Beatris kno ji atrodo gremzdikai. I
nugaros prilaikau jos rank savja, kad ji teisingai suimt gitar, ir akimirksn
mano lpos atsiduria taip arti jos kaklo, kad ima stebtis, ko smegenys laukia ir
nesako joms buiuoti.
Elizos balsas nutyla.
tai taip, dabar turi i galo prispausti i styg nykiu ir skambinti deine
ranka.
Beatri suspaudia lpas stengdamasi igauti gars, kuriai nuskambant
tyliame kambaryje, tas kurias garsas sklinda i jos bejgio kno. Kno, kuris
turt upildyti pasaul neregta harmonija, beribe simfonija, taiau dabar

testengia igauti vien neskambi nat. Ant Beatris rankos udedu savj ir
velniai paspaudiu jos pirt. Ms delnai susiglaudia kaip vaikystje, kai
kalbdavau maldel.
Va taip.
Styga ima virpti.
Savo knu padedu Beatris knui groti.
Ji pavelgia mane ir nusiypso taip, lyg biau jai parods tkstanius met
slpt lob, o juk paprasiausiai imokiau ugauti gitaros styg.
Neikentusi perduoda man gitar.
Parodyk, kaip groji tu, taip greiiau imoksiu.
Paimu gitar, o ji atsisda kiek toliau, susirietusi ir rankomis apsikabinusi
kelius.
Imu skambinti Elizos dainos akordus. Beatri atpasta dain ir usimerkia
mintyse iekodama kako prarasto.
Padainuok, paprao.
Tai kad nemoku odi, skubiai atsakau, bet i ties gdinuosi, nes bijau
nepataikyti nat.
Beatri usimerkusi lengvai praveria lpas ir i jos balso styg it k tik
itryks altinis atsklinda trapus garselis.
Ir per stebukl
Negaliu netikti.
O paslaptis yra
Gyventi taip,
Lyg tik saul regtum...
Mano pirtai silieja jos bals, jis teka jais it srauni gars tkm upe.
Beatris dainavimas upildo kiekvien kambario kampel, net ir pat
tamsiausi, pasrva pro lang, uliedamas apsndus miest, apakint savo pilko
ir monotoniko judjimo, suvelnindamas atrius kasdienybs kampus ir skausmo
bei nuovargio ikreiptus andikaulius.
Paslaptis yra
Gyventi taip,
Gyventi taip,

Lyg tik saul regtum,

Lyg tik saul regtum,
Lyg tik saul regtum...
O ne tai, ko nra...
Palydiu paskutinius odius baigiamaisiais akordais.
Sdime dainai pasibaigus stojusioje tyloje tai dviguba tyla, tyla kvadratu,
joje odiai aidi tarsi lopin, umigdiusi beprasmikus rpesius ir paadinusi
tai, kas i ties svarbu.
Beatri atsimerkia ir nusiypso jos aki alum ir plauk raudon ulieja
ypsenos spindesys tai spalvos, kuriomis buvo nutapytas pasaulis.
Tada Beatri pravirksta, jos ypsena susilieja su aaromis.
Nenuleisdamas nuo jos aki klausiu savs, kodl i skausmo ir i laims
verkiama vienodai.

Tos popiets, kai mokausi su Silvija, kai kada tampa vieninteliu prienuodiu
prie lidesio nuodus. Mokantis kartais nutinka, kad kokia Dants eilut ar kurio
nors losofo odiai nuskraidina mus toli toli. A jai pasakoju apie savo
apsilankymus pas Beatri. Pakartoju visk, k mudu pasakme vienas kitam, ir
pasijuntu geriau, mat susitikimai su Beatrie nugula manyje kaip sunkiai
virkinami akmenys. Tik kad akmen nemanoma suvirkinti. Pasiplepjimai su
Silvija tam tikra prasme yra fermentas, padedantis suardyti tuos akmens luitus.
Silvija mans dmiai iklauso ir nieko nekomentuoja. Man pakanka ir jos tylos.
Tik vien kart paklaus:
Nori, kad u j pasimelstume?
A pasitikiu Silvija ir, jei ji mano, kad tai bus naud, a sutinku. Taigi kartais
sukalbame maldel. Nesakyiau, kad a tuo tikiu, utat Silvija taip. Todl
pasimeldiam, kad Beatri pasveikt:
Viepatie (jei Tu esi paslapia priduriu a), igydyk Beatri.
Ne kain kokia malda, bet joje telpa visa esm. O jei Dievas yra Dievas, Jam
daug odi nereikia. Jei Dievo nra, tie odiai neturi prasms, o jei Jis yra, gal
pabus i savo tkstantmetinio miego ir bent kart imsis prasmingos veiklos. To
a Silvijai niekada nesakau, kad jos neeisiau, bet taip i ties galvoju.

Beatri.

Lankau j kiekvien savait. Einu kaskart skirting dien,

priklausomai nuo jos bkls, nes kartais ji bna per silpna. Jai n kiek negerja:
po paskutini kraujo perpylim jos bkl stabili. Beatriei geriau pasijutus ji
arba jos mama atsiunia man inut ir a ikart nuskubu pas j visuomeniniu
transportu (mano motoroleris po avarijos numiro ir nemanau, kad k nors
reinkarnuosis, be to, nors nuostolius ir apmoka draudimas, kovo dvideimt
pirmos dienos sutartyje numatyta, jog naujos transporto priemons pirkimo
klausimas gals bti svarstomas tik tuo atveju, jei bsiu perkeltas auktesn
klas).
Kiekvien kart nuneu Beatriei k nors tokio, kas galt j prablakyti.
jus jos kambar mano tikslas yra padovanoti gaball rojaus (perkeltine
prasme, nes rojumi a netikiu), taiau roj tenai randu pats, nes kambaryje yra ji
(tai gal vis dlto rojus yra, nes toks grois tiesiog negali inykti). Kart nuneiau
Beatriei kompakt su jai patinkania fortepijono muzika.
Ar paoksi su manimi?
Ji mans to paklaus visai tylutliai. Negaliu patikti. Beatris kambario
viesoje prilaikau jos trap knel ir ltai linguoju j tarsi muilo burbul, kuris
bet kuriuo metu gali nuskrieti or. Beatris plaukai jau tiek ataugo, kad
uuodiu j kvap. velniai spaudiu jos rank ir liemen ji lyg kritolin taur,
galinti bet kuri akimirk suduti, net ir dl raudonojo skysio, kur noriu t
taur supilti.
Trokimas sitempti j lov, anksiau sukildavs man apie j pagalvojus,
dabar visikai nutolo, bet ydru a netapau. Jos knas po plonais drabuliais,
rodos, yra mano dalis; ms oda, regis, nebeino, kuriuos kaulus ir raumenis jai
dengti. Jos veidas, sikniaubs man kakl, yra trkstama iardytos mano
gyvenimo dlions dalis, visa ko raktas, pasaulio centras. Jos kojos kartoja mano
ingsnius, jais kuriu pirmj moters ir vyro ok. Rodos, visu knu jauiu, kaip
plaka irdis, nuo kojos nykio iki paties iauriausio galvos plaukelio, o jgo s,
kuri savy jauiu, pakakt sukurti visam pasauliui iame kambaryje.
Vis dlto Beatri stengia suokti vos kelis ingsnelius ir suglemba mano
glbyje. Ji lengvut it snaig. Padedu jai atsigulti lov. Ijungiu muzikin centr.
Akimirk prie umerkdama akis ir pasiduodama nuovargio miegui ji dkinga
pavelgia mane ir i to vieno ugstanio vilgsnio suvokiu, kad a turiu visk,
ko netenka ji: plaukus, mokykl, okius, draugyst, eim, meil, viltis, ateit,

gyvenim... Tik neinau, k su visu iuo griu darau.

N esugebu nieko imokti i itos prakeiktos matematikos knygos, o rytoj raom

kontrolin. Vis dar regiu Beatris vilgsn, kuris pasiduodamas ugsta.
Matau j u eilui,
tarp eilui,
eilui baltumoje.
Rodos, mano jutimai inyko uleisdami viet naujai suvokimo formai: privalau
gyventi visais tais dalykais, kuriuos praranda Beatri, ir ne tik dl savs, bet ir
dl jos. Privalau jais gyventi dvigubai. Beatriei patinka matematika. Tad dabar
noriu j imokti, ir labai gerai, nes Beatriei gaila netekti net itos
nesuprantamos lyktyns...

Pas Beatri persikniju vis kit persona: i pradi buvau gitaros maestru,
dabar tapau geograjos mokytoju. Ir kas galjo pagalvoti, juk niekada
geograjos nesimokiau, viso labo susiedavau alis su metalo arba plieno
pramone, kuri skirtumo, beje, niekada nesupratau, jau nekalbant apie cukrini
runkeli laukus, kuriuos sivaizduoju pilnus augal su prikabintais mauiais
cukraus pakeliais.
Nueinu aplankyti Beatris ir kaskart nusiveu j vis kit miest. Beatri
svajoja pamatyti usienio alis, o pasveikusi nort apkeliauti vis pasaul,
imokti jo kalbas, atskleisti jo paslaptis. Ji jau moka angl ir prancz, nort
imokti portugal, ispan ir rus kalbas. Kain kodl btent rus, jos tokios
nesuprantamos raids... Ar jai graik nepakanka?
Ji sako, kad usienio kalb mokjimas padeda geriau painti pasaul.
Kiekvienoje kalboje atsispindi skirtinga pasaulira. Pavyzdiui, eskimai turi
penkiolika odi sniegui pavadinti, nelygu, kokia jo temperatra, spalva,
minktumas, o man sniegas yra tik sniegas, ir viskas, telieka pridti kok
bdvard, padedant suprasti, ar jis tinkamas iuoti snieglente. Taigi eskimai
velgia net penkiolika man pastamos baltumos tip, o tai mane gerokai
iurpina...
A surenku mediag apie kokio nors miesto ar alies paproius, internete
pasiiekau nuotrauk su graiausiomis lankytinomis vietomis ir paminklais bei
domi pasakojim apie juos. Paruoiu PowerPoint prezentacij ir vliau
pairime j per kompiuter, o a vaidinu, kad vediojuosi Beatri tomis
gatvmis it patyrs gidas.
Tokiu bdu, apsitloj keliais sluoksniais vilnoni drabui, kad nesualtume,
aplankme Rusijos Aukso ied, pailsjome miliniko Kristaus, nuo kalno
velgianio Rio de aneir, elyje, Indijoje tyliai pastovjome prie Tad
Mahal raudono smlio supamus netiktino baltumo rmus, kuriuos vienas
ind rada pastatydino i meils monai, pabuvome Sidnjaus operos teatre ir
panardme prie Koralinio rifo, nepamirtamame Tokijo kampelyje apsilankme
arbatos grimo ceremonijoje, ir a pirm kart gyvenime griau arbat.
Dar nortume paplaukioti Dunojumi ir pamatyti Islandijos geizerius, ant jros
kranto suvalgyti po sald sicilietik vamzdel, pasidaryti nespalvot nuotrauk
ant Senos krantins, pasivaikioti stabtelint prie kiekvieno artisto Las Ramblas

gatvje, apsikabinti Undinl, pasivogti smliuko i Akropolio, prisipirkti

drabui Niujorke ir nedelsiant juos praneioti Centriniame parke, dviraiu
pasivainti tarp Amsterdamo kanal, stengiantis ilaikyti pusiausvyr ir
nekristi vanden, nuversti bent po vien akmen Stounhende, paokinti ant
Norvegijos ordo krato, rizikuojant nugarmti emyn, ir pagulti plaioje
Airijos pievoje galvojant, kad pasaulyje tra dvi spalvos: alia ir ydra... Dar liko
nepaintas ir neitirtas visas pasaulis, o Beatris kambarys per ms
superpigias keliones gali pavirsti koki tik nori viet.
Beatrie, kur tu nortum nuvaiuoti t vasar, kai baigsi mokykl?
Beatri kiek patyli, pakelia akis vir ir prisideda pirt prie nosies ir lp,
it iekot nelengvo sprendimo.
Noriau nukeliauti Mnul.
Mnul? Balt dulki krva be ems traukos, panirusi pai tamsiausi
tyl, kokia tik gali bti...
Taip, bet ten saugoma visa tai, k mons praranda emje.
Apie k tu ia?
Negi neinai Astolfo i Palusio Orlando 15 istorijos? Tas riteris
nukeliavo Mnul iekoti i meils pamiusio Orlando proto, kad is galt grti
kovos lauk.
Papurtau galv ir sivaizduoju save kaip Palus Leo, i meils pametus
galv.
Dar mokysiesi. Bet tai tik raytojo vaizduot... kone lidnai priduria
Beatri.
Ko tu ten iekotum?
O tu?
Neinau, gal savo pirmosios gitaros, palikau j viebutyje kalnuose ir
neberadau, man ji buvo labai brangi, su ja imokau groti... O gal savo seno
motorolerio... Net neinau... O tu?
Laiko.
Laiko?
Ivaistyto laiko...
Kaip ivaistyto?
Beprasmikiems dalykams... Laiko, kurio neinaudojau kitiems, kiek
galjau padaryti dl savo mamos, dl draug...

 Beatrie, tau prie akis dar visas gyvenimas.

Netiesa, Leo, mano visas gyvenimas jau praeity.
Nekalbk taip, juk tiksliai neinai, tu dar gali pasveikti!
Leo, operacija nepavyko.
A nutylu. Negaliu sivaizduoti pasaulio be Beatris. Nestengiau itverti
tylos, kuri tuomet sivyraut. Jei likiau vienas, visi lankytini miestai akimirksniu
pranykt, jie tebt niekam nenaudingos groybs. Viskas prarast prasm,
viskas pabalt kaip mnulis. Tik meil visk prasmina.
Beatrie, jei mes, kaip tie eskimai, turtume penkiolika bd pasakyti myliu
tave, dl tavs pavartoiau juos visus.
15 Pals Orlandas (it. Orlando furioso) ital renesanso raytojo Ludovico Ariosto (1474
1533) epin poema.

Ijus i Beatris nam gegus saul pasrva ant mans kaip duo vanduo po
varyb su Niku. O maudynms pasibaigus a jau stoviu prie Silvijos nam,
pasiruos ilgai ir nuobodiai kartotis ital kalb, mat mokykloje klausins i
viso antro semestro.
Mokoms iki vlumos. Vienuolikt valand kambar nedrsiai eina Silvijos
mama ir pasiteirauja, ar nenorime gerti. Mums besiurbiojant miegus vaikani
kokakol Silvija pasilo ieiti balkon kvpti gryno oro. Atrodo, kad ia proga
Pauki Takas ypa rykiai isipust. Imu Silvijai rodyti vairius vaigdynus.
Kartoju jai tai, ko mane imok ttis, tik kartais terpiu koki igalvot detal...
Smiliumi baksiu vaigdes, vakar savo rykumu nustelbianias miesto
iburius, ir savo mgstamiausius vaigdynus: Persj, Andromed ir Pegas.
Silvija ltai nukreipia vilgsn nuo mano pirto dang, lyg a j pieiau savo
smiliumi, o a jai pasakoju istorij apie Persj, nugaljus Medz, kurios
vilgsnis paveria akmeniu ir i kurios kraujo pakilo baltas it jros puta
sparnuotasis irgas Pegasas, dar ir dabar laisvai skrajojantis po Pauki
Tak. Pasakoju apie Persjo susitikim su Andromeda, kalinta ant uolos ir
laukiania, kol jr pabaisa j praris, ir apie tai, kaip Persjas j ilaisvina.
Ivaduoja nuo pabaisos.
Ttis padjo man suprasti, kad dangus tai ne ekranas. A irdavau j
kaip televizori, kurio ekrane be tvarkos pamtyta spalving takeli. Bet jei
geriau siiri dang, pamatai, kad jis gilus kaip jra, rodos, beveik gali velgti
atstum tarp vaigdi, todl isigsti savo maumo. Ir t baimi kupin gyl
gali upildyti istorijomis. inai, Silvija, a netikjau, bet dangus pilnas visoki
pasakojim. Anksiau j nevelgdavau, o dabar skaitau lyg knyg. Ttis imok
mane pamatyti istorijas, antraip jos isibgioja, isislapsto, tarsi nematomo
audeklo silai nusidriekia nuo vienos vaigds prie kitos...
Silvija klausosi stebeilydama tuos vytinius takelius vienspalviame fone,
alia jos nuslopsta miesto kvapai, rodosi, kad net gatvs skaniai pakvimpa.
Silvijos irdyje tvyro ramyb, ji nusiypso ir sako:
mons kakuo panas vaigdes: net ir bdami toli jie vis tiek vieia ir
visuomet turi papasakoti k nors domaus... Bet reikia laiko, kartais net labai
daug, kad tie pasakojimai pasiekt ms irdis, kaip viesa pasiekia akis. Be to,
istorijas dar reikia mokti pasakoti. Tau tai gerai ieina, Leo, tu kalbi su aistra.
Gal vien dien tapsi astrofiziku ar raytoju...

 Astro kuo? Ne, a nesukurtas ateiiai nuspti...

K pagalvojai, kvaileli?! Astrofizikai tiria dang, vaigdes, orbitas.
Kas ino... Man visai patikt. Bet spju, kad reikt mokytis baisiai daug
matematikos. Nors Pauki Takas ir yra vienas i nedaugelio balt dalyk,
kuri nebijau.
O kodl?
Gal dl to, kad i tikrj ta baltuma sudaryta i daugybs vytini susijusi
takeli... O kiekvienoje i t ssaj slypi po vert atsiminti pasakojim...
Tikrai... Tik gras pasakojimai verti patekti vaigdynus...
Tu teisi. Tik pairk, kaip Persjas ivaduoja Andromed ir kaip Pegasas
skrajoja sau baltas ir laisvas...
Reikia pasitelkti vaizduot, bet...
Nutraukiu Silvij, jos odiai pakimba vaiskiame ore ir pasiekia vaigdes,
net rodosi, kad jos mus girdi.
A noriau igelbti Beatri nuo tos pabaisos kaip Persjas. Ir pabgti su
ja ant sparnuoto irgo...
Bt gerai...
Kaip manai, ar galiau tapti raytoju?
Papasakok man k nors...
A kiek patyliu. siiriu mirksini vaigd, raudonesn nei visos kitos.
Gyveno kart jauna vaigdut. Kaip visos jaunos vaigds, ji buvo maut
ir balta kaip pienas. Atrod trapi, bet tik dl savo skleidiamos viesos,
daranios j kone perregim ir vytini. Visi vadino j Nyktuke, nes buvo
maa. Dar vadino Baltja, nes buvo viesi viesi, kaip pienas: taigi, Baltoji
Nyktuk arba tiesiog Nyktuk. Ji be galo mgo sukintis po dang ir painti
kitas vaigdes. Laikui bgant Nyktuk uaugo, tapo didel ir raudona. Ji jau
nebebuvo Nyktuk, buvo Milin, Raudonoji Milin. Visos vaigds pavydjo
jai groio ir raudon spinduli, atrodani tarsi beribiai plaukai. Bet
Raudonosios Milins paslaptis buvo viduje ilikti Nyktuke. Paprasta, rykia ir
tyra, nors buvo milinika ir raudona. Dl to Raudonoji Milin vis dar ybioja
danguje, nuo baltos spalvos pereina prie raudonos ir atvirkiai, nes joje telpa
abi vaigds. Ir danguje nra u j graesns. emje taip pat.
Nutylu. Mano pasakojimas joks pasakojimas. Tai jokia istorija, taiau tuos
odius man panibdjo vytinti vaigd. Parodau j.

 T vaigd skiriu tau, Silvija.

Baltai raudona ypsena nuvieia Silvijos veid, lyg is bt veidrodis,
gebantis atspindti jos vaigds spindes net per milijonus, o gal net per
milijardus viesmei.
Silvija atremia galv man pet ir usimerkia. O a tyloje velgiu Persj,
Andromed, Pegas. Dangus pavirto miliniku tamsiu kino ekranu, kuriame gali
ivysti visus troktamus lmus, o mano irdies kertelje tuo metu tylutliai
ugimsta kakas mao ir viesaus, kakas panaaus austrje besislepiani
smiltel, tapsiani perlu.
Tu man labai brangus, sako Silvijos akys.
Tu man irgi, atsako manosios.

Ital kalbos mokytoja pakvieia mane atsakinti, o tada pasiteirauja, kodl tik
dabar pradjau mokytis. vilgteliu Silvij, i neymiai papurto galv, tad nuryju
odius, kuriuos ketinau sakyti, bet inau, kam turiu dkoti. Atsakindamas
susimoviau tik su kalbos kultra.
Kodl pridarei tiek kalbos kultros klaid, Leo? Atrodo, lyg darytum tai
tyia. Suklydai net elementariausiais atvejais...
kart irgi nieko nesakau ir tylomis keikiu t dien, kai nordamas pritapti
prie chebros, su kuria tampiausi atuntoje klasje, nusprendiau, kad apsieisiu ir
be taisyklingos kalbos, nes niekas jos nepais. Norint bti chebroj, galima
isiversti be kalbos kultros, bet norint kalbti italikai ne. Todl gaunu
septynis, o ne atuonis.
Nuo rytojaus, kad ir kaip bt keista, reiks imti kartoti kalbos kultr. tai,
k tik pavyko. Man tai patinka, nors raydamas labai tursiu irti. Jei noriu
tapti raytoju, privalau imokti taisyklingai rayti. Kalbos kultra, aiku, ne
btiniausias dalykas gyvenime, bet dl jos gyventi geriau gyvenimas prisipildo
tvarkos ir nauj atspalvi. O a teturiu vien gyvenim.

N ueinu aplankyti Beatris ir

randu j raani dienorat. Ir ji kaip Silvija.

Beatri pasitinka mane su ypsena ir paprao padti jai rayti. Jos dienoraio
niekas kitas neskaito, o man leist, jei rayiau vietoj jos.
Jei padsi man, duosiu tau paskaityti, itaria, o man ima rodytis, kad
patekau kambar, kuriame saugomos visos pasaulio paslaptys.
Dienoraio virelis raudonas, o puslapiai balti. Visikai balti, be eilui. Tai
blogiausia, kas man galjo nutikti...
Beatrie, a nemoku rayti baltus puslapius. Visk sugadiniau.
Sakau tai spoksodamas tobulai lygias Beatris eilutes. Viruje, deinje
pusje, paymta data, o po ja dailiu, elegantiku, subtiliu ratu ipasakotos jos
mintys. Tai man primena balt suknel pavasario vjyje. Paskaitau pastraip,
kuri dabar rao: Mielas Dieve... Mielas Dieve?! Btent taip: Mielas
Dieve... Beatri rao laikus Dievui. Vis jos dienorat sudaro trumpi
laikeliai Dievui, kuriuose ji pasakoja apie savo dienas ir patiki Jam savo baimes,
diaugsmus, lides, viltis. Garsiai perskaitau paskutin tos dienos laiko dal,
nes mans to papra Beatri, kad galt tsti, kur pabaigusi.
iandien jauiuosi siaubingai pavargusi. Man labai sunku rayti. O juk
noriau Tau tiek daug papasakoti... Mane guodia tik mintis, kad Tu ir taip
visk inai. Nepaisant to, man patinka Tau isikalbti, tai padeda geriau visk
suvokti. Kain, ar danguje ir vl tursiu savo raudonus plaukus... Jei sukrei juos
raudonus, vadinasi, Tau patiko btent tokie, kupini gyvybs. Tad gal juos
atgausiu.
Skaitant balsas vos nesudreba, bet stengiu susivaldyti.
O dabar tsk tu: iandien jau buvau bepavargstanti rayti, man m
skaudti rank. Laimei, atsiuntei man Leo, vien i savo angel sarg...
Niekada nemaniau esantis sargas, o juo labiau angelas, bet tai man visai
patinka. Angelas sargas Leo. Gerai skamba. Dabar Beatri nutilo nordama
pamstyti. Guli smeigusi tutum savo alias akis, atrodo, lyg regiau
neitirt jros dugn, i kurio netrukus inirs senovinis lobis. Iblakau t
vilgsn:
Beatrie, ar tu laiminga?
Ji ir toliau stebeilija tutum, o po valandls itaria:
Taip, laiminga.
Kai pakeliu akis nuo dienoraio, ji jau nugrimzdusi mieg. Paglostau

Beatriei skruost, atrodo, lyg glostyiau jos silpnum. Ji nieko nepajunta.

Miega. Sdiu ir pusvaland iriu j nieko nesakydamas. velgdamas j
matau kai k daugiau, jauiu kak bauginanio, nes negaliu to vardyti.
Perskaitau, k parame. kart a padjau pasirodyti kito mogaus sielai. Savo
kreivu ir emyn pasvirusiu ratu atskleidiau Beatris siel... Visos mano
eiluts pasvirusios emyn. Tik dabar t pastebjau. Nemoku rayti ant balto
lapo. Susidaro spdis, kad visi odiai ritasi nuo kalno ir galiausiai itik
em...
Paskui jo jos mama ir a ijau. Ji pabuiavo man kakt, o a,
neinodamas, k daryti, apkabinau j. I to, kaip Beatris mama man padkojo,
supratau, kad teisingai pasielgiau. Nuo tada, kai stengiuosi gyventi ir dl
Beatris, sugalvoju daugyb teising dalyk. Manau, kad tai meils nuopelnas,
nes paskui jauiuosi laimingas: laims paslaptis bti simyljusiam. iandien
ivesiu Terminatori pasisioti galiau tai daryti nors ir vis gyvenim.
Beatri to negali, o a galiu. Tai irgi gyvenimas.
Jei Beatri rao Dievui, vadinasi, Jis tikrai yra.

S tumiu laik mobiliuoju raindamas savo nn (niekada neisistas inutes...).

Tiesa ta, kad T9 u mane protingesnis. T9 turi septyniasdeimt penki
tkstani odi atsarg, o manoji tesiekia tkstant. Tai tiesa. A neinau
galybs odi, jie tiesiog neateina man galv, o tuos neinomus odius man
pasilo T9. Neinau, ar odyje gstantis turi bti nosin, ar ne, o T9 ino.
Neinau, ar rayti servetl, ar servietl, o T9 ino. Neinau, ar reikia
rayti penkiasdeimt, ar penkesdeimt. O jeigu k noriu pavadinti idiotu,
vedus trei raid man imeta idil, tad tenka paiekoti velnesnio odio ir
galiausiai paraau asilas...
Kain, kas sukr T9 reim? sivaizduoju, kiek i to usikal. A irgi turiu k
nors irasti ir taip usidirbti krv lamani. Jei labiau pasistengiau, gal man
pavykt. O gal ir ne. Jei raysiu roman, tai tik su T9. Ir kodl gaitu laik
galvodamas apie tokias nesmones?
Pagaliau apsiiriu, kad paraiau (net pats neinau kaip) Brangus Dinai...,
nes T9 neimeta odio Dievas. Dinas man visai neatrodo prastas vardas
Dievui. odis Dievas mane baugina. Ir toliau raau, kaip darme su Beatrie,
tik telefono ekrane eiluts bent jau ieina tiesios: Sakai, kad esi ms Tvas,
bet i ties per daug jau ramiai sdi ten danguje. Neinau Tavo vardo ir, jei
nesieisi, vadinsiu Tave Dinu, nes T9 Tave taip vadina. Negaliu priimti Tavo
valios, nes tai, k darai Beatriei, neturi prasms. Jei Tu visagalis, igelbk j.
Jei Tu gailestingas, igydyk j. Man ird atsiuntei svajon, neatimk jos i
mans. Jei myli mane, rodyk tai. O gal Tu per silpnas bti Dinu? Sakai, kad esi
gyvenimas, bet gyvybes pasiimi. Sakai, kad esi meil, bet meil darai
nemanom. Sakai, kad esi tiesa, bet i ties a Tau visikai nerpiu, be to, Tu
nieko negali pakeisti. Nesistebiu, kad Tavimi niekas netiki. Gal a ir pasikls,
bet, Tavim dtas, pirmiausia padaryiau tai k (ir nereikia bti Dinu, kad tai
suprastum): igydyiau Beatri. Amen.
Mano raym nutraukia atjusi inut, perskaitau j balsu: Visada atmink,
kad bsiu, kai tau mans reiks. Tu man brangus, nors to ir nenusipelnei... ;-)
S.
Silvija yra angelas, ji tiesiogiai bendrauja su Dievu, gal reikt paklausti, ar
turi Dino telefono numer, kad galiau nusisti Jam inut. Dinai, a n
neabejoju, kad igydysi Beatri! A, Tavim dtas, tai padaryiau, o Tu, tikiuosi,
esi u mane geresnis...

Pagaliau nujau pas Beatri.

Jau buvau bepradeds jaudintis, bet gavau jos

mamos inut. Randu Beatri miegani, sulysusi, suvargusi. I lains
kapsintys laeliai atkartoja sekundi tiksjim. Ji atsimerkia ir nusiypso, lyg
bt toli nuo ia taip ilgesingai ypsosi tik senukai.
Man labai silpna, bet diaugiuosi, kad atjai. Norjau rayti dienorat, bet
nestengiu suimti tuinuko. Kvailai jauiuosi.
I kiens isitraukiu popieriaus lap ir paslapia pakiu j po puslapiu, kur
reiks rayti: tai lapas su juodomis linijomis, kad baltame popieriuje rayiau
tiesiai. Kai noriu, a stengiuosi, ir dar kaip! Raau tai, k man diktuoja Beatri,
ji kartais sustoja pristigusi kvapo, sunkiai alsuodama. Paskui usnsta. A laukiu
ir iriu, kaip ji nuslysta tolyn it valtel vandens paviriumi, be burs, be irkl,
neama srovs. Beatri atsimerkia.
A per daug pavargusi... Tu man k nors papasakok, Leo.
Neinau, apie k kalbti. Nenoriu jos nuvarginti visokiais paistalais. Pasakoju
apie mokykl ir apie savo bdas, apie tai, kas nutiko iais metais, apie Svajokl,
apie Gendalf, apie Nik ir apie futbolo turnyr, kur galbt laimsime mes,
Piratai... Pasakoju apie Silvij, apie tai, kaip ji ne kart igelbjo mano kail,
apie t dien, kai su manimi nusiplov i pamok ir padrsino mane ia ateiti...
Staiga Beatri mane nutraukia.
Kai kalbi apie Silvij, tavo akys spindi kaip vaigds...
Beatri moka pasakyti netiktinus dalykus paprastai kaip vaikas,
praydamas sausainio. Nutylu, tarsi biau susidrs su didiule neteisybe ir
neinoiau, kaip j nugalti. A negaliu mylti Silvijos, galiu ir noriu mylti tik
Beatri, o btent i jos lp igirstu, kad mano akys spindi kaip vaigds, kai
kalbu apie Silvij.
Ar kada nors buvai simyljusi, Beatrie?
Tyliu atodsiu atsako man, kad taip, ir toliau tyli. Susiprantu, kad dabar
netinkamas metas klausinti, bet suvokiu ir tai, kad tik ji ino tikruosius
atsakymus.
Koks jis buvo?
Jis buvo tarsi namai, kuriuos galjau grti kada panorjusi. Kaip nardant.
Po vandeniu viskas susting ir nejudru. Ten tvyro visika tyla. Tvyro ramyb. O
inirs kartais pamatai, kad paviriuje jra banguota.
Klausausi tylomis ir imu tarti, kad odiai, kuriuos iki iol vartojau savo

gyvenime meilei nusakyti, nebuvo visikai tiksls, taiau iuo metu savy
iekodamas odio meil terandu toki pastab: r. Beatri. Kol a
pasinrs ias beprasmikas mintis, Beatri sminga gil mieg, lyg staiga j
kakas bt ijungs. O gal ji tik iaip usimerkusi, bet visgi susiprantu, kad
turiu eiti.
Silvija mlyna, o ne raudona. Ir vis dlto mano akys spindi mlynai.

K ai

neinai atsakymo kok nors klausim, yra tik vienas sprendimas

Vikipedija. Taiau Vikipedijoje neparayta, ar Silvija man gali bti daugiau nei
draug; is klausimas kankina mane kaip iog irpimas vasar, niekaip
nepavyksta nuvyti jo alin. Pamginu padalinti j dvi dalis. Ar Silvija mane myli?
Ar a myliu Silvij? Feisbuke atlieku bent vienuolika test, parodani, ar kitas
mogus tave myli. Atsakymai vienareikmiki: Silvija su manimi elgiasi taip, kaip
simyljs, bet nedrstantis prisipainti mogus. Dabar mano eil. Bet nenoriu to
isiaikinti testu. Tai per daug svarbu. Privalau sitikinti pats.
Silvija, pasimokom kartu? Man reikia tavo pagalbos su graik poetais.
Poezija tikrai niekam nenaudinga, tai tik dingstis simylti.

S ilvija

kartoja keleto itin sudting Sapfo eilui vertim: O Afrodite

nemirtinga soste padabintam..., o a tuo metu veriu j akimis ir nesiklausau
odi, regiu tik judanias lpas.
Tu, mano laime, / Klausi vl, k tau jauiu ir kodl / Vl tave aukiu, / Ir ko
trokta / Besiblakanti mano siela...
Stebeiliju juod plauk bangas, sibuojanias jai kalbant. Tai lyg uvdros,
leidianios vjui j neti, sparnai.
Ateik pas mane, ivaduok i kani / Ir tai, ko trokta mano irdis, /
Ipildyk...
velgiu jos akis, pilnas gyvybs ir dmesio man. Jau antr kart iriu ne
aki paviri, o pai gilum. Pasineriu mlyn, rami ir gaivi jr.
Kas tau yra, Leo?
Pajuntu, kad nepastebimai buvau nugrimzds svajon, kurioje mielai biau
pasiliks.
Atrodai isiblaks. Tavo akys spindi. Ar galvoji apie Beatri?.. Padarykim
pertrauk...
Pabundu i svajons.
Ne ne, tsk. A tavs klausau.
Silvija supratingai ypteli:
Gerai, dabar bus man labiausiai patinkanti dalis, ta, apie raudon obuol.
Susikaupk: Kaip saldus obuolys, raudonuojantis medio virnj / Paioj
auktybj ant aukiausios akos, / Obuoli rinkjai jo nepamatys,/ O ir pamat
pasiekt negals.
Silvijai kartojant eilutes ir vedant pirtu per graikik tekst ta mirusij
kalba man pirm kart pasirodo aiki.
Imokau tas eilutes atmintinai ir kartojau jas tol, kol aura, kurios dar
nepainojau, uklupo mane simyljus ir tamsiai raudon. Bet kaip galiau
iduoti Beatri? Kaip galiau priartti prie tokios tobulos Silvijos? O juk tai
pati Beatri atvr man akis, tai ji padjo man pamatyti tai, ko nevelgiau.
Silvija tai namai. Silvija ramyb. Silvija uostas. Ar kada nors stengsiu prie
tavs priartti, Silvija?

Gyvenimas blogas tuo, kad netu ri naudojimo instrukcij. Pagal instrukcijas, jei
mobilusis sugenda, jam taikoma garantija. Nunei j atgal ir gauni nauj. O
gyvenime taip nra, jei jis sugenda, naujo negauni, turi pasilikti tok, kok turi,
panaudot, purvin ir prastai veikiant. O kai jis sugeds, dingsta apetitas.
Leo, tu nieko nevalgei, gal blogai jautiesi? paklausia mama nuo jos nieko
nenuslpsi.
Neinau, neturiu apetito, atkertu.
Vadinasi, esi simyljs.
Neinau.
Kaip tai neinau? Arba esi, arba ne...
A sutriks, jauiuosi, lyg turiau dlion i milijono detali be jokio
paveiksllio, pagal kur galiau j sudti. Privalau visk padaryti vienas.
Toks jau gyvenimas, Leo. J pamau kuri pats, savo sprendimais.
O kas, jei negali apsisprsti?
Pasistenk atrasti ties ir tada nusprsk.
O kokia bna tiesa apie meil?
Mama tyli. Taip ir inojau: atsakymo nra, instrukcij nra.
Turi j surasti savo irdyje. Svarbiausios tiesos bna paslptos, bet tai
nereikia, kad j nra. Jas tik sunkiau ikapstyti.
Mama, o k tu per iuos metus atradai?
Kad meil nenori savintis, meil tenori mylti.
Neatsakau. Imu valgyti, o mama tyldama plauna indus.
Telefonas guli ant stalo, greta mano stiklins. Paimu j ir nusiuniu Silvijai
inut: Rytoj, tai yra iandien penkt valand prie suoliuko. Noriu su tavimi
pasikalbti! Tai gyvybs ar mirties klausimas.

A teinu pusvalandiu anksiau, kad pasikartoiau imokt kalb, kuri sakysiu

Silvijai. Prie mans prieina elgeta kako prayti, o a, pajuts dosnum visam
pasauliui, nes tuoj Silvijai prisipainsiu myls, duodu jam vien, ne, du eurus. Jis
sako man:
Telaimina tave Dievas.
Vos ivystu j ateinant, suvokiu, kaip ilgai buvau aklas. Ji man pasisako, kad i
vietel jai atrodo nuostabi ir kad kiekvienam reikt po toki turti, kur galt
galvoti apie savo svajones ir isakyti visas paslaptis. Pasilau jai prissti taip
pagarbiai, tarsi prie mane stovt karalien, ir kol gniauau delnus iekodamas
odi ji sustabdo mane ir labai rimtai itaria:
I pradi a noriu tau kai k prisipainti, Leo.
Labai tikiuosi, kad tai tas pats dalykas, tuomet pokalbis baigtsi ir
apsikabintume.
Nebegaliu savy laikyti ios paslapties, ji drasko man ird.
Taip ir bus. Silvija dar kart igelbsti mane ubgdama u aki.
Beatri neatsak inutes, nes a tau nedaviau jos numerio.
iriu Silvij it marsietis, k tik isilaipins emje ir pirm kart ivyds
mog. Staiga grausis jos veidas man pasirodo sustings, pagamintas i papj
ma kaip tuia kauk.
inau, Leo, man labai dl to gaila. Tai mano kalt.
Nieko nesuprantu.
T kart, kai papraei mans gauti jos numer, a tik apsimeiau, kad j
pamiau.
Prisimenu, kad Beatriei diktuojant savo numer buvau pastebjs, jog jis
nesutampa su mano turimu. Paruoti meils odiai pradingsta kaip tie uraai
myliu tave, ibraiyti ant smlio prie jros. Mano balsas atla tarsi ledas.
Kodl tai padarei?
Silvija tyli.
Kodl tai padarei, Silvija?
Silvija atsako aplaistydama odius aaromis:
A pavydjau. Norjau, kad tas inutes sistum man. Bet niekada neidrsau
tau to pasakyti. Itisus mnesius saugojau tavo laik Beatriei sivaizduodama,
kad jis skirtas man. Siaubingai bijojau tave prarasti. Atleisk man.

A nugrimztu balt tyl, toki kaip mnulyje. Ji velgia sruvenani up ir

nedrsta pakelti aki. Atsistoju ir nueinu, palieku j ten kaip visikai svetim
mog. Silvija man niekas. Meil negali gimti i idavysts.
Noriu kuo greiiau tave pamirti.
Kartoju tai sau pro aaras. O tas kakas, prie kelet dien ugims mano
irdies kertelje, susitraukia, pavirsta druskos grdeliu ir iteka i mans su
aaromis itirps, visiems laikams prarastas.
A jau pavargau bti iduodamas.

M ano krtinje

susikaup tiek skausmo, kad galiau sudeginti vis pasaul.

Sdint usidarius namie ugnis tik pleiasi, daugiau nebegaliu. Nueinu tio
darbo kambar ir tiesiai tekiu:
Uteks, tti. Man aiku, koks ia das! Bet dabar uteks!
Jis iri mane ir nieko nesako. Tyli. Pamginau j iprovokuoti, pasakiau
das, o jis neatsako. Argi taip, po velni, reaguojama provokacijas?
Trenkiu durimis ir grtu savo kambar. Pagarsinu muzik taip, jog net
langai dreba, kad visi mane girdt, bet niekas negalt su manimi pasikalbti.
Noriu usidaryti triukmo namuose, nes namai, kuriuose dabar gyvenu, iandien
nra mano. Terminatorius ima inkti, kaip visada tokiais atvejais. Jis inkia, kai
igirsta visu garsu leidiam Linkin Park muzik arba kai mama kepa vit su
paprikomis. Atrodo, lyg jame prabust primityvs instinktai ar blogi unikos
vaikysts prisiminimai. Terminatorius tikrai keistas uo. Jei mirs k nors
persiknysiu, tikiuosi, ne Terminatori. Kain, kuo jis buvo praeitame
gyvenime...
Pagarsinu muzik, dainos Numb odiai tuoj itakys langus ir visi mane
igirs. Staiga mama suunka:
Leo, patylink, a nesusikalbu telefonu!
A to ir siekiu, bet tu nepastebi ir manai, kad man patinka visu garsu klausytis
itos suiktos muzikos. Dedu ant jos skers! A tik noriu savo triukmu ulieti
pasaul, usikimus ausis kitukais.
Tada kambar eina ttis. Nieko nesako. A patylinu muzik.
Eime pasivaikioti...
Jis mane igirdo. Ttis mane igirdo. Igirdo, k norjau pasakyti.
Mes apie niek nesikalbame. Bet jausdamas tt alia a beveik ramus, rodos,
dingsta mano abejons viskuo ir visais. Mano aizdos maiau perti. Ttis,
tvas. Kaip tampama tvu? Reikia perskaityti galyb knyg, susilaukti bent
vieno vaiko ir turti kone tiek jg kiek pats Dievas.
Man tai niekada nepavyks.

Penkias minutes gulime isities vienas alia kito umerk akis, visikoje tyloje.
io aidimo mane imok Beatri. Tai tylos aidimas: kelet minui usimerk
patylime irdami akyse mirganias spalvas. Kartais a pasukiauju ir
ugniaus kvap, kad ji nepajust, jog atsisukau, iriu j, gulini per kelet
centimetr nuo mans.
Neatsimerk, sako lyg nujausdama.
Neatsimerkiu.
K matai?
Nieko.
Susikaupk.
O tu k matai? pasmalsauju.
Visk, k turiu.
Kokia tai spalva?
Raudona.
Kas tai?
Meil, kuri gaunu. Kuri skolinuosi, todl ji ir raudona.
Nieko nesuprantu. Man Beatris odiai per sudtingi. Visi.
O k tu matai, Leo?
Balt.
Usimerks?
Usimerks.
Kas tai?
...
Na, kas?
Visa tai, ko neturiu. Meil visada skolinama inant, kad neatgausi...
Eik jau, juokdamasi sako Beatri ir pakteli man and.
Nuo iandien nebesiprausiu veido.

K ausims dl vari. Imu atpildo valanda paskutin kova prie Vandal.

ios varybos lems turnyro nugaltoj. Atsiliekame nuo j vienu taku. Negalime
sau leisti prakiti. Privalome laimti. aisime toli grau ne tik dl pergals, bet
ir dl Niko nosies, snaiperi skaitos, Pirat garbs. Manyje tiek pykio, kiek
reikia. Tas pyktis paprastai isiveria ugningais spyriais, deginaniais varov
od ir pavirstaniais stipriais smgiais Vandalui kojas.
Ant kortos pastatyta viskas. Visi metai didiuli pastang. Laimjus turnyr
visos merginos ima tave atpainti, pasidarai kietas. Tai Piratas. irk, ten
eina Piratas. Jis Pirat komandos kapitonas... Rodos, jau girdiu j balsus...
Kaip noriau, kad mano aidim matyt Beatri... Noriu jai skirti ias
varybas, pergal, varius, triumf prie Vandal. Dabar turiu susikaupti. Liko
pusvalandis, bet a jau kokias tris valandas jauiuosi pasirengs. Nikas
motoroleriu uvaiuos mans paimti.
inut. Tai greiiausiai Nikas, lieps man ieiti lauk ir laukti jo prie nam.
A bijau... Man silpna, be galo silpna. A viena... Beatri.
Paskambinu jai.
Kas yra, Beatrie, kas yra?
Jos balsas nutrksta. Ji verkia taip, kaip dar niekada nesu jos girdjs.
Atlekiu!
Ieinu lauk, o kai privaiuoja Nikas, net neleidiu jam prasiioti:
Pavek mane kai kur. Skubiai. A prisidsiu vliau, tikiuosi, spsiu...
Nikas praranda am ir nuvaiuoja paliks mane vien. Matau, kaip jis greitai
tolsta, o jo motorolerio burzgimas liudija apie aminai prarast draug.
Tas prakeiktas burzgimas man labai skaudus.

Beatri atmerkia nuo verksmo paraudusias akis ir atlyja nuo mans.

Ai, kad atjai, iandien viena nebiau itvrusi...
Kodl?
A bijau.
Ko?
Visk prarasti, pradingti nebtyje, tyloje, paprasiausiai inykti, niekada
nebepamatyti mylim moni.
Mano galvoje nra tinkam sakini nei odi. Man i lp isprsta
vienintel likusi tiesa, panai vieni med, augant didiulje alioje pievoje.
A esu ia.
Suspaudiu jos delnus, lyg galiau iplti j i baims tutumos, tarsi
akrobatas, nuo kurio priklauso ore pakibusio draugo gyvyb, kai apaioje
nepatiestas joks tinklas.
Rayk...
Ji sunibda taip neaikiai, kad nordamas suprasti turiu prikiti aus jai prie
lp. Jos alsavimas kartas ir iurktus it per akmenis velkamas geleies
gabalas. Raau odius, kuriuos Beatri man pakuda vienu atsikvpimu;
baigusi diktuoti itiesia dienorat:
Paimk j. Saugok. iandien baigiau rayti. Dovanoju j tau.
Man per sunku, papurtau galv ir priglundu prie Beatris.
Maniau, kad raau j sau. Bet supratau, kad i ties tau. Galiu ir noriu tau
j padovanoti.
A neprietarauju.
Vien dien paskaitysime j kartu, Beatrie.
Ji ypteli.
Taip. O dabar eik. Jau vlu. A pavargusi.
A irgi noriu jai k nors padovanoti, bet nieko neatsineiau. Negaliu taip imti
ir ieiti. Pasirausiu kiense. Nieko, iskyrus... imtais mlyn atspalvi
mirgant akmenl, paimt i jos svetains. Kokia gda! Bet tai vienintelis mano
turimas daiktas. dedu akmenl jai deln tarsi deimant.
Tai mano talismanas, noriu, kad j turtum.
Beatri ypsosi savo aki dangumi.
Ai.
Pabuiuoju jos raudonus plaukus ir per akimirksn mano gyvenimas prisipildo

jos kraujo.
Iki susitikimo.
Iki susitikimo.
Spaudiu prie krtins Beatris dienorat lyg savo od. Pagalvoju, kad
vienintel daikt, kur galjau jai padovanoti, pavogiau jos paios namuose. A
neturiu ko dovanoti, iskyrus meil, kuri gaunu ar pasivagiu. Prie ieidamas i
Beatris nam pasiiumpu dar vien melsv akmenuk. Negaliu vaikioti be
savo talismano...

N aktis yra odi metas.

Beatris dienoraio odiai rykiai it dien apviet mano pirmj nemiegot
nakt, pirmj gyvybs nakt mano pirmj nakt. T, per kuri kiti mylisi.
Jei rojus egzistuoja, Beatri mane ten nuves.
Skausmas veria mane usimerkti, paslpti akis. Visada maniau, kad surysiu
pasaul savo akimis, kaip bit, nutupianti ant kiekvieno iedo, kad sugert jo
gro. Bet liga veria mane usimerkti: i skausmo, i nuovargio. Tik labai
pamau atradau, kad usimerkusi regjau daugiau, kad po uvertais vokais
matyti visas pasaulio grois, ir tas grois esi Tu, Dieve. Jei Tu verti mane
usimerkti, vadinasi, nori, kad atsimerkusi biau atidesn.
Taip parayta Beatris dienoratyje. Taigi iandien a umerkiu akis ir velgiu
pasaul jos akimis. Jei gyvenimas turt akis, tai bt Beatris akys. Nuo
iandien noriu mylti pasaul taip, kaip dar niekada nemyljau. Kone gdinuosi,
kad nepradjau anksiau.

Grtu i mokyklos. Mama atidaro man duris.

Ko yra valgyti?
Ji iri mane tarsi ma sueist vaikel.
Ne, tik ne sriubos...
Pasisakau, kad gavau atuonet i losojos, bet man dar nespjus
papasakoti smulkiau mama stipriai mane apkabina ir priglaudia mano veid
prie savo peties.
Jauiu mamos kvap, vaikystje suteikdavus ramyb, tai roi ir citrin
kvapas. Labai velnus. Bet apkabino ji ne dl paymio, antraip mano veido
nebt sudrkinusios jos aaros. Tik dabar supratau.
Noriau pabgti, bet ji neleidia, mano pirtai susminga jos od, kad pajust,
ar tai, k ji sako be odi, tiesa.
Mama vienintel man likusi moteris.
Vienintel man likusi oda.

Beatri mir.
Tai tinkamas odis. Nra prasms jo vengti, ji to nebt norjusi. mons sako:
jos nebra, ji ijo i gyvenimo, ugeso jos gyvyb. Paistalai!
Beatri mir.
odis mir toks iaurus, kad j gali itarti tik vien kart, o tada turi nutilti.
Silvija vienintelis mogus, su kuriuo noriau pasikalbti, taiau neturiu jg
atleisti jai u mel. Gyvenimas tai tardymas siekiant igauti ties, kurios
neinai ir kuri apsimeti prisimins vien tam, kad nebekenttum... O galiausiai
pats tiki tuo melu ir pamirti, kad j sugalvojai tu.
Dieve, vaigdi nebereikia: po vien jas ugesink.
Saul iardyk ir mnul itrink.
em idiovink, kad nelikt gli.
Neliko nieko, kas bt svarbu.
O svarbiausia, palik mane ramybje!

Banyioje

tirta moni ia susirinko visa mokykla. Visi spaudiasi aplink

lakuoto medio karst, slepiant jos kn, jos ugesusias akis.
Tos Beatris, kuri prisimenu, nebra, o ta, kuri dabar guli medinje dje,
yra kita Beatri. Tai ir yra mirties slpinys. Taiau tai, k joje myljau, niekur
nepabgo. Nepaspruko tarsi per greitas atodsis. Rankose spaudiu jos
dienorat, jis mano antroji oda.
Miias laiko Gendalfas. Ir kart jis. Kalba apie mirties slpin ir pasakoja
apie tok Job, i kurio Dievas atm visk, bet nepaisant to, Jobas iliko Jam
itikimas, nors ir idrso papriekaitauti dl iaurumo.
Jobui aukiant pro aaras Dievas jam tar: Kur buvai, kai djau ems
pamatus? O kas udar jr u dur? Argi kada nors savo gyvenime esi saks,
kad ateit aura ir prasidt diena? Argi lietus turi tv? Argi rasos laai buvo
pradti kaip vaikai? Argi gali suriti Sietyno grandines ar atriti ienpjovi
virves? Kas aprpina varn penu? Argi i tavs imoko sakalas skraidyti ir
iskleisti sparnus piet link? Atsakyk man, jeigu imanai!
Gendalfui baigus skaityti sivyrauja tyla.
Ir mes kaip Jobas iandien Dievui irkiame savo nusivylim: mums netinka
tai, k Jis nusprend padaryti, mes to nepriimame, ir tai mogika. Taiau
Dievas ms prao Juo pasitikti. Vienintelis skausmo ir mirties paslapties
sprendimas pasitikjimas Jo meile. Tai Dievo dovana mums. Ir nesibaiminkime,
jei dabar mums tai nepavyksta. Mes kaip tik turime pasakyti Dievui: mums tai
netinka!
Paistalai! A nekeniu Dievo, k jau kalbti apie pasitikjim. Gendalfas
nesutrikdomas kalba toliau:
Taiau mes turime ieit, kurios neturjo Jobas. Ar inote, k daro
pelikanas, kai jo mayliai nori lesti ir nra maisto jiems papenti? Savo ilgu
snapu jis prasikerta krtin, kad i jos pasrt maistingas kraujas ir mayliai
galt atsigerti i aizdos tarsi i altinio. Taip ir Kristus pasielg su mumis,
todl pelikanas danai laikomas jo simboliu. Jis nugaljo ms, gyvenimo
ialkusi mautli, mirt dl monijos paaukodamas savo krauj, savo
nesunaikinam meil. Jo auka galingesn u mirt. Be jo kraujo mirtume du
kartus...
Manyje spengia tyla. A skausmo akmuo, pakibs meils tutumoje. Niekam
nepralaidus.

 Tik i meil nugali mirt. Tie, kurie j gauna ir dovanoja, ne mirta, o gimsta
du kartus. Kaip Beatri!..
Tyla.
Tyla.
Tyla.
Dabar pakviesiu pasisakyti visus, norinius j atminti.
Tvyro nejauki tyla, po kiek laiko a visiems spoksant atsistoju. Gendalfas stebi
mano ikilming ijim truput sunerims. Baiminasi, kad nepasakyiau kokios
kvailysts.
Norjau tik perskaityti paskutinius Beatris dienoraio odius: ji man
juos padiktavo, o a uraiau. Esu sitikins ji bt norjusi, kad iuos odius
igirst visi ia susirinkusieji.
Mano balsas dreba, a ryju nesulaikomas aaras, bet vis tiek skaitau.
Mielas Dieve, iandien Tau rao Leo, nes a nestengiu. Bet net ir
jausdamasi tokia silpna, noriu Tau pasakyti, kad nebijau, nes inau, kad pasiimsi
mane savo glb ir supsi tarsi k tik gimusi mergyt. Vaistai mans neigyd,
bet a laiminga. Laiminga, nes inau mudviej paslapt: paslapt, kaip Tave
pamatyti, paslapt, kaip Tave paliesti. Mielas Dieve, jei laikysi mane savo
glbyje, a nebebijosiu mirties.
Pakeliu akis: rodosi, kad banyi uliejo mano aar Raudonoji jra, a
spuojuosi joje Beatris pagaminta valtele. vilgsniu sutinku save smeigtas
Silvijos akis, tuo vieninteliu vilgsniu ji mgina mane paguosti. Nuleidiu akis.
Pabgu nuo mikrofono, nes, nepaisydamas savo medinio plausto, a irgi tuoj
pasksiu aarose. Atmintyje man ilieka paskutiniai Gendalfo odiai:
Imkite ir gerkite i jos visi. Nes tai yra taur mano kraujo, kuris u jus ir
visus iliejamas...
Ir Dievas laisto savo krauj: nesibaigiantis kraujo raudonumo meils lietus
kas dien merkia pasaul, mgindamas kvpti mums gyvybs, taiau mes
didesni negyvliai net u paius numirlius. Man visuomet buvo domu, kodl
meil ir kraujas tos paios spalvos: dabar tai inau. Tai vis Dievo kalt!
Tas lietus mans nepermerkia. A jam nepralaidus. A lieku mirs.

Paskutin diena mokykloje. Paskutin valanda. Paskutin minut.

Suskamba skambutis irgi paskutinis.
Jo irkim palydi isilaisvinimo kiai, rodosi, kad iki gyvos galvos nuteisti
kaliniai, gav neinia kieno malon, bt netiktai paleisti laisv.
Klasje lieku vienas, ji man primena kapines. Kds ir suolai, kurie visus
metus buvo gyvi, audrinami ms baimi ir kvailiojim, alojami ms parkeri
ir pietuk, stovi sau susting tarsi antkapiai. Visk gaubia mirtina tyla. Ant
lentos liko paskubomis uraytas Svajoklio sakinys, kuriuo jis sau bdinga
maniera palinkjo mums ger atostog.
Tam, kuris laukia, nutinka lauktas dalykas, o tam, kuris tikisi, nutinka tai, ko
nesitikjo.
Tai Herakleito fraz.
Taikant j man ieina tikras pasityiojimas: a netekau visko, ko tikjausi.
Mokslo metai taip ir baigiasi tarsi fejerverkai. ie metai truko vis
aminyb. A gimiau pirm mokslo met dien, suaugau ir pasenau vos per du
imtus dien. Dabar mans laukia metini paymi paskutinis teismas, o po jo,
tikkims, prasids atostog rojus... Mane perkels kit klas, paymiai visai
neblogi.
O vis dlto Beatris dka supratau vien dalyk: negaliu sau leisti tuiai
ivaistyti n vienos gyvenimo dienos. Maniau, kad turiu visk, bet neturjau
nieko, prieingai nei Beatri, kuri neturjo nieko, bet i ties turjo visk.
Su Niku ir kitais daugiau nebesusitikau. Dl mano kalts prakiome turnyr.
A jiems taip ir nepaaikinau, kas nutiko. Man tas pats. Visikai tas pats. Silvija
man teik laik, bet jo neatpliau. Nenoriu jo skaityti. Neturiu drsos daugiau
kentti.
Mokyklos sargas Barzdoius dirsteli pro duris ir pamato mane sdint suole,
nejudant, spoksant tutum.
Per trejus metus n karto nemaiau, kad ieitum paskutinis. Kas atsitiko?
Likai antrus metus?
Ne, tik msiau...
Va ia tai tikras stebuklas!
Abu nusijuokiame, o jo papleknojimo per pet man ir tereikjo, kad griau
gyvenim.

Nujs pus koridoriaus pargrtu atgal ir suunku jam:

Nenutrinkite!
Mokykla tai atvirkias pasaulis: jame raoma ne juodu ant balto, o baltu
ant juodo. Mokykloje viskas pritaikyta kuo greiiau pamirti, kaip tos baltos
kreidos dulkels.
Barzdoius mans neigirdo ir kempinl, mtyta daugybje klass mi,
negrtamai nutryn vieno svajoklio viltis.

Vasarai pasibaigus
Sau spstus pasispends,
a kuo toliausiai nuo moni sprunku,
pro verksm nepaliaudamas lementi
ir kvosti Beatri: Mirus? Mirus?
Kai taip aukiuos, sugrta diaugsmas tyras.
Dant Aligjeris NAUJAS GYVENIMAS, XXXI

V asara suteikia gyvenimui prasm, taiau i vasara buvo kitokia. Tai buvo ne
ksni, o tylos metas. Vis t laik nieko nemaiau ir su niekuo
nesusiskambinau. Beveik tris mnesius praleidau kalnuose, tame paiame
viebutyje kaip ir kitais kartais. iais metais pirm kart norjau ten bti. Man
norjosi tylos. Norjosi vaiktinti vienam. Nesinorjo iekoti draug.
Nesinorjo bet kokia kaina susirasti merginos vien tam, kad po atostog
turiau k papasakoti Nikui. Norjosi bti su tvais. Norjosi skaityti
Beatris dienorat, nes jame slypjo laims kibirktl. Norjosi esmini
dalyk, o kalnuose j lengviau rasti.
Kalnuose vakarais vaigds matosi rykiai kaip niekur kitur. Ttis danai
man kalba apie vaigdes. Mama bna kartu, klausosi jo ir iri daugiau mus
nei vaigdes. Vien vakar ttis man papasakojo apie vaigd, kuri buvau
padovanojs Silvijai, ir dar nespjusi ugesti jos viesa uliejo t mano irdies
kertel, kuri buvau urakins devyniomis spynomis.
A nestengiau atplti Silvijos laiko, net neatsiveiau jo ia. Vis raau jai
inutes, bet nepasirytu isisti. Taiau visas jas saugau nn skyrelyje.
Taip pat saugau ir Silvijos anksiau atsistas inutes. Negaliu j itrinti.
Mobiliajame j gal daugiau nei imtas ir kartais, kai neturiu k veikti, kai apie
niek negalvoju, kai man nuobodu, kai man to reikia, kai kurias i j paskaitau.
Perbgu per jas visas ir isirenku t, kurios numeris mane labiausiai patraukia.
Trisdeimt treia: Tu pats kvailiausias i vis mano pastam bern, bet bent
nesi nuobodus... Dvylikta: Nepamirk atsineti istorijos knygos, kvaila galva!
Penkiasdeimt eta: Nesielk kaip mulkis. Susitinkam, visk man papasakosi.
Dvideimt pirma: Koks tavo bat dydis? Kokia tavo mgstamiausia spalva?
imtoji: Ir a.
Ta paskutin inut pati graiausia: suteikdavau jai toki prasm, koki tik
nordavau, o atsakymas visuomet bdavo ir a. Taip niekada nesijauiau
vienias. imtasis numeris visada atnedavo skm. Galiau parayti roman
vien i trumpj inui. Kol kas veikj nedaug: Silvija, Nikas, Beatri ir jos
mama, Svajoklis ir a. Taigi, Svajoklis: turjau jo mobilaus numer ir vasar
nusiuniau jam inut, iaip paklausiau, kaip gyvena, ir pasiteiravau, ar tas jo
draugas, kuris turjo bd su tiu, dabar jauiasi geriau. Jis man atra, kad
dl Beatris odi, kuriuos a perskaiiau per laidotuves, jo draugo aizda
m gyti. Tuomet paklausiau, i kur jo draugas inojo apie Beatri. Gal

Svajoklis buvo j atsiveds laidotuves?

Tam tikra prasme, taip... Ai, Leo, esu laimingas, kad tave sutikau.
Atsakau: U k?
Ar apie kai kuriuos dalykus galima kalbtis inutmis? Galima, esu tuo tikras.
U tai, kad idrsai perskaityti tuos odius. Vl sutiksime tuos, kuriuos
myljome, o paprayti j atleidimo turime vis gyvenim.
Perskaiiau jo atsakym bent imt dvideimt septynis kartus, jis per daug
filosofikas, o po imto dvideimt atunto karto suvokiau tris dalykus:
1) Visus ities svarbius dalykus a vadinu losokais, matyt, losoja tam ir
skirta...
2) Turiu atsakyti Svajoklio inut: Tai Beatris nuopelnas, iki greito!
3) Laukiu nesulaukiu, kada griu namo ir perskaitysiu Silvijos laik.
Leidiu vakar irdamas jos vaigd, o vliau, atjus nakiai, alia prisda
mama, kvepianti eglmis, jos ram veid nuvieia mnulis.
Mama, kaip pamilti tuomet, kai nebemyli?
Mama isitiesia alia mans ir toliau iri dang, o a stebeiliju Baltj
Nyktuk-Raudonj Milin, kitaip tariant, Silvij.
Leo, mylti tai veiksmaodis, o ne daiktavardis. Tai nra nekintamas
dalykas, jis nuolat vystosi, auga, didja, maja, nyksta, tarsi ems irdyje
tekanti up, niekuomet nepristabdanti savo tekjimo jros link. Kartais ji palieka
em saus, taiau gilumoje, tamsiose ertmse, ir toliau teka, kartais
prasiverdama paviri ir pagirdydama laukus.
Dangus lyg ruporas sustiprina tuos velnius odius, kurie tik tok vakar gali
neskambti retorikai.
Tai k man daryti?
Mama bent por minui patyli, paskui jos odiai perskrodia tyl it up, per
didelius vargus pasiekusi jr:
Vis tiek mylti. T visada gali padaryti: meil tai veiksmas.
Net ir tada, kai mylti reikia tave skaudinus mog?
Tai visai normalu... Yra dvi mus skaudinani moni rys, Leo: vieni ms
nekenia, o kiti myli...
A nesuprantu. Kodl mylintis mogus turt skaudinti?

 Todl, kad, kai sipainioja meil, mons kartais pasielgia labai kvailai. Gal
ir pridaro klaid, utat bent mgina eiti teisingu keliu... Jaudintis reikia, kai
mylintis mogus nebeskaudina tai reikia, kad jis nustojo stengtis arba kad
tapo tau nebesvarbus...
O kas, jei vis tiek nesugebi pamilti?
Vadinasi, per menkai stengiesi. Danai apgaudinjame save, Leo.
Galvojame, kad meil prijo akligatv, o i ties tai pati meil skatina mus
augti... Kaip mnulis: matyti tik plona skiltel, bet i tikrj jis danguje apvalus,
su visais savo vandenynais ir virukalnmis; teturi sulaukti, kol mnulis papilns,
kol pamau jo viesa irykins vis paslpt paviri... O tam reikia laiko.
Mama, kodl tu itekjai u tio?
O kaip tu manai?
Todl, kad jis padovanojo tau vaigd?
Mama ypteli, o mnulis apvieia tobulos formos dantis jos veide,
gebaniame nuraminti bet koki mano jausm audr.
Todl, kad norjau j mylti.
Mama paiauia man plaukus, ipurtydama juose sivlusias nirias mintis:
taip darydavo, kai vaikystje isigsdavau ir slpdavausi jos glbyje.
Paskui sivyravo tyla, joje galjai irti mnul ir Dang ir kalbtis su tuo,
kuris slypi u vaigdi.

K ur a j padjau? Nerandu, niekur jo nerandu. iauru. Poryt prasideda mokslo

metai, o a nerandu Silvijos laiko. Dinai, bent kart padk man! Tada man
nuvinta akyse istorijos vadovlis! Laimei, nepardaviau jo kaip kiti, mat
nenorjau nuvilti Svajoklio, toje knygoje velgianio tiek daug, daugiau nei ten i
ties parayta...
tai kur buvau j nukis. Bet dabar dar neskaitysiu. Mano svajons pildosi
ant raudono suoliuko, ten ir noriu perskaityti laik ir ramiai j apmstyti.
Mama, vedu Terminatori pasisioti!
Bgu, bgu, bgu. Bgu kaip dar niekada gyvenime. Terminatoriaus lieuvis
velkasi eme luodamas visas manomas dulkes, jam sunku spti su manimi.
Atrodo, kad tai Terminatorius ived mane pasivaikioti ir dabar mgina mane
pristabdyti.
tai jis, mano suoliukas: tuias, vienias, raudonas, laukiantis mano svajoni.
Paleidiu Terminatori vaiktinti savo reikalais, jis dl to labai apsidiaugia ir
tampa be galo klusnus.
Atpliu laik ir ivystu Silvijos rat, kurio jai visuomet pavydjau ir kokio
pats niekada netursiu.

Mielas Leo,
negaliu susilaikyti nepapasakojusi tau vieno vykio, privertusio pagalvoti
apie tave. inau, kad siunti ant mans ir nenori su manimi kalbtis. Priimk
laik kaip mano ipaint, kuri tu vienintelis gali iklausyti.
Andien su ms eimos draugais vaiavome ivyk. Vienu metu likau
viena su t draug snumi. Jo vardas Andrjas, a jam labai patinku. Mums
likus dviese jis prisiartino ir pamgino mane pabuiuoti. A j atstmiau, jis
sustingo i nuostabos, tada apsisuko ir nujo kaip tu t dien. Bet
irdama tolstaniam Andrjui nugar neapgailestavau. Andrjas man
nieko nereikia. O kai tdien sdjau ant raudonojo suoliuko ir irjau
tavo nugar, mano viduje kakas nutrko. Suvokiau, kad nesivaizduoju
pasaulio be tavs.
Senovs graikai tikjo, kad i pradi mogus buvo rutulio formos ir kad
Dzeusas bausdamas u piktadarystes perskl j per pus. Nuo tada tos dvi
puss klajoja po pasaul stengdamosi viena kit surasti. Ilgesys skatina jas
nuolat iekoti, o abiem pusms susitikus rutulys panorsta susijungti. ioje
istorijoje yra tiesos, bet tai dar ne viskas. Kai dvi pusels randa viena kit,
jos jau yra nugyvenusios dal gyvenimo. Todl jos nebe tokios pat kaip tada,
kai isiskyr. J krateliai nebesutampa. Jos turi trkum, silpnybi,
aizd. Nebepakanka surasti ir atpainti antrj pus. Dabar reikia vienai
kit pasirinkti, nes dvi dalels nebesutampa ir tik meil gali padti
suglausti tuos nebederanius kampus, tik apkabinimas gali juos nugludinti,
nors ir per skausm. Leo, t dien a supratau, kad ms pusels idealiai
nebesutampa ir susijungti jos gali tik apsikabinus. Be tavs mano pasaulis
itutjo. Pasiilgau visko: tavo juoko, tavo vilgsnio, tavo kalbos kultros
klaid, inui, pokalbi... Vis i nereikming dalyk, kurie man yra
viskas, nes jie tavo.
Tiek ir norjau tau pasakyti. Niekieno kito nugara niekada neprilygs
tavo tolstaniai nugarai. Kai tu nuo mans nusigri, ir pats pasaulis nuo
mans nusigria. Atleisk man. Ir, jei gali, priimk mane su mano trkumais.
Akabink mane toki, kokia esu. A pasielgsiu taip pat. Tas apkabinimas mus
pakeis. Man tu brangus toks, koks esi, brangink mane ir tu, net jei ir nesu
tobula kaip Beatri. Noriau, kad tavo suoliukas tapt ms dvi irdys
ir vienas suoliukas. Kaip matai, man pakanka nedaug...

Pakeliu akis: abejinga pasaulio pokyiams teka up, per amius rinkusi
diaugsmo ir skausmo aaras ir neusi jas ten, kur joms lemta bti jr, kuri
dl to ir yra tokia sri. Delne suspaudiu melsvoje ryto viesoje melsvai tviskant
savo talisman ir pajuntu alia Beatri: ji taip arti, lyg gyveniau turdamas dvi
irdis jos ir savo, keturias akis jos ir savo, du gyvenimus jos ir savo.
Gyvenimo nemanoma apgauti, jei tu, irdie, turi drsos j priimti...

Jau

vakaras. Toks rugsjo vakaras, kai kvapai, spalvos ir garsai susilieja

vaivorykt, gebani sujungti dang su eme. Beatri iri mane i savo
vaigds. Mano rankose gitara, o prie koj taksiukas pensininkas:
pasinaudojau Terminatoriumi kaip pretekstu ieiti taip vlai nesukeliant tarimo.
Paskambins telefonspyn papraau, kad Silvija prieit prie savo kambario
lango.
Kas ten?
Persisvrusi pro treio aukto lang pasak pilimi tapusiame name ji sunkiai
mane iri menkai apviestoje gatvje. Utat girdi mano bals.
Tada, kai u mane paraei laik, priadjau tau padainuoti...
Tyla. Pasinrs tamsi dangaus mlyn suderinu gitar ir utraukiu:
Taip gimsta pasakos,
Kurias noriau
Savo svajose ivysti...
A tau jas patikiu,
Kad rojun skrieiau
Ir nebegriau.
Sunku pasilikti,
Kai fj nra,
Sunku umigti,
Kai tu ne alia...
Tamsoje sivaizduoju mano balso klausani Silvij ir nieko nebesigdinu, nes
graus balsas man duotas tam, kad j padovanoiau jai:
Nusinek mane kartu
Tarp angel paslapi
Ir demon ypsen.
Mane jos ulies
Jaukia ilta viesa.
Ir keli nuties
Neregta spalva...
Savy jauiu visas pasaulio pasakas, kuriu jas i naujo maiydamas miesto

realij, kad bt tikrovikesns. Uburtojo namo languose patraukti mano

serenados pasirodo keletas veid. Bet man nerpi, jauiuosi kaip niekada
laisvas, nebijantis stoti prie vis pasaul, idant neprarasiau to, kas ities
brangu.
Oras pritvinks tylos,
Nesakyk man sudie,
Bet pasaul pakylk...
Mano balsas laisvas ir kartu prislgtas. J slegia praeities vykiai, pavirt
sparnais ir plunksnomis, kelianiomis auktyn mano bals, lengv ir kartu sunk.
Tik taps sunkus imokau skraidyti.
Vjas mane glamons.
A skrisiu, skrisiu, skrisiu,
Skrisiu...16
Tyla. Kai pakeliu akis, Silvijos lange nebra. Kakas vilpia ir aiposi. Kakas
juokiasi, gal i pavydo. Kakas ploja.
Uburtos pilies durys prasiveria. Link mans ltai artinasi elis. smeigiu akis
tamsoje rykjant veid.
Silvija ijus oki pamok... Sakiau tau pro lang, bet negirdjai... Turt
greitai grti. O tu gerai dainuoji! A dmiai klausiausi. t dain sudjai vis
save...
Silvijos mama ypsosi. Maniau, kad ten Silvija, o i ties jos mama. Laimei,
tamsa slepia mano veide siplieskus raudon, rodos, veidas tuoj sprogs ir itik
tkstant gaballi kaip prastame siaubo filme.
Gal nori palaukti jos viduje?
Ne, ai, pabsiu ia...
Kaip nori. Tik... Sudainuok jai t dain dar kart...
Prisdu ant laipt prie lauko dur su gitara rankose kaip igonas, praantis
imaldos u savo dainas ir vakaro gdumoje besistengiantis nuslpti gd ar
koki paslapt. Terminatorius susirango prie mano koj, jis pirm kart
gyvenime ramus.

Usimerkiu ir vl imu dainuoti, kone panibdomis, o mano pirtai tuo metu

skambina melodij, panai skraidant kilim, kuriuo mano balsas laisvas
skrieja vir miesto stog iki pat vaigdi ir jas surenka it dainos natas,
kabanias bekratje dangaus partitroje.
Atsimerks ivystu mane velgianias akis.
Mlynas dmias Silvijos akis pamau, lyg atstumiant aprdijusias duris,
nuvieia ypsena ir staiga pro tas pravertas duris prasiveria ir mane
parblokia pamirtos laims gsis, apie kur po Beatris mirties jau
nebegalvojau. Jis dvelkia mane, myluoja, apgaubia ir sunibda, tarsi dainuot:
Ir keli nuties neregta spalva...
Apsikabiname taip, lyg btume dvi Lego kaladls.
Manau, mes puikiausiai sutampame, pakudu jai aus.
Silvija atsako dar stipriau suspausdama mane. Tas apsikabinimas padeda man
pajusti savo kampus, savo trkumus, savo dyglius. Jauiu, kaip jie velnja,
maja ir atsargiai upildo jos ertmes.
Terminatorius laksto aplinkui ratais, kurie mus stebuklingai apsaugos nuo bet
kokio pasak raganiaus.
Toliau seks buinys tai raudonas tiltas, sujungs mudviej sielas, okanias
ant baltos gyvenimo bedugns krato ir nebijanias j kristi.
Myliu tave, Leonardai.
Mano pilnas vardas, mano tikrasis vardas ir tie odiai prie j tai formul,
paaikinanti visas ems irdyje saugomas paslaptis.
Mane vadina Leo, bet a esu Leonardas.
Silvija myli Leonard.
16 Giannos Nannini daina Aria.

 Imokysiu tave vieno aidimo.

Ar tik ia nebus vienos i tavo absurdik lenktyni?
Ne ne, jo mane imok Beatri tai tylos aidimas.
Ar toks, kur aisdavome pradinse klasse?
Ne ne. Paklausyk. Reikia atsigulti vienam alia kito ir tylti. Reikia taip
gulti ir tylti penkias minutes ir sutelkti dmes akyse pasirodanias spalvas.
Ant raudonojo suoliuko vietos ne itin daug, bet glaudiai susispaud telpame
abu, gulime veidais dang. Mylti reikia padaryti vietos, kai jos trksta dviem.
Taip bname susikib u rank, usimerk, tyldami, o telefonas tuo metu
atbuline tvarka skaiiuoja penkias minutes.
Kai antrj minut paslapia atsimerkiu ir pasisuku Silvij, sutinku jos
vilgsn. Apsimetu supyks ir pasiirjs mobiliojo ekran praneu, kad dar
liko bent trys minuts.
K matei? paklausia ji.
Dang.
Koks jis buvo?
Mlynas... kaip tavo akys noriau pridurti, bet odiai ustringa
gerklje.
Lyg supratusi, Silvija nusiypso, jos tobulos ypsenos netemdo debesys.
O tu?
Visokias spalvas.
Ir kas tai buvo?
Arlekinas... O i tikrj tu.
Ai... Malonu girdti... sakau pykteljs.
Man it paiam banaliausiam romantikui galv atjo dangus, bet dangus, iaip
ar taip, yra dangus. O a jos umerktose akyse tapau liurbika karnavalo kauke.
Silvija nusijuokia, paskui surimtja ir nenukreipdama vilgsnio ima pasakoti:
Arlekinas buvo berniukas i skurdios eimos. Kart jam grus namo mama
paklaus, kodl jis toks lidnas. Rytojaus dien turjo bti karnavalas, visi bsi
apsireng naujais drabuiais, o jis netursis kuo apsivilkti. Mama j apkabino ir
nuramino. Arlekinas paguostas nujo miegoti. Jo mama buvo siuvja, ji pasim
krep su spalvingomis mediag atrailmis, likusiomis nuo kit drabui, ir
vis nakt siuvo jas vien prie kitos. Rytojaus dien Arlekinas vilkjo graiausi
ir originaliausi drabu i vis. Kiti vaikai tuo labai stebjosi ir klaus, kur j

pirks, taiau berniukas tyljo, saugodamas mamos paslapt, kad ji vis nakt
siuvo tas vairiaspalves atrailes: baltas, raudonas, mlynas, geltonas, alias,
oranines, violetines... Jis suprato, kad nra vargas, nes jo mama myli j labiau
nei kurio nors kito mama savo vaik, o jo drabuis tos meils rodymas.
Silvija truput patyli.
Leonardai, tu vis graiausias, nes mokjai priimti ir dovanoti meil,
nepabgai. Ir ant savs neiojiesi to ymes.
Silvija, tai tu esi tokia.
Tyliu ir iriu dang, Silvija padeda galv tarp mano peties ir kaklo, jos
pirtai sukimba su manaisiais tarsi puikiai pavykusi dlion. Jauiuosi taip, lyg
mano od dengt tkstaniai spalving atraili.
Juk i ties pats gyvenimas vis laik kerpa ir siuva mogui spalving drabu,
net ir per bemieges naktis, kit gyvenim susit atrai naktis.
Btent tada, kai jauiams didiausi vargai, gyvenimas tarsi mama siuva
mums graiausi drabu.

Pirma

mokslo met diena. Atsikeliu keturiasdeimia minui anksiau. Ne

todl, kad tai pirmoji diena mokykloje, bet todl, kad nusprendiau nuvaiuoti
paimti Silvijos i nam. Savo naujuoju motoroleriu ( j reinkarnavosi mano
senasis motoroleriukas, tik kad is turi stabdius...) skrodiu rugsjo or,
vytint melsvai it mano talismanas, kur laikau pasikabins po kaklu. Skrieju
tarp main kaip Sidabrinis banglentininkas.
ypsausi dl visko ir visiems, net apsimiegojusiems policininkams ir raudonai
vieiantiems viesoforams, veltui mginantiems sustabdyti mano skryd.
Atvaiavs randu mans jau laukiani Silvij. I mudviej punktuali tik ji. Silvija
usda ant mano ristno. Pajuntu, kaip jos rankos apkabina mano liemen, tarsi
apkabint mano gyvenim.
Ji jau nebebijo kaip anksiau. Gal dl to, kad dabar turiu stabdius.
Motoroleris virsta baltu irgu, ne risnojaniu, o skriete skriejaniu per asfalt.
A gyvas! Pavelgiu dang ir pagalvoju, kad jame dar boluojantis mnulis
atrodo kaip Dievo ypsnys... Jis neturi nieko bendra su nuomiu Niko,
privaiavusio prie mans ir visa savo povyza kvieianio mane dvikov, ypsniu.
Negaliu atsisakyti. Leidiu jam laimti tik todl, kad veuosi Silvij, taiau
ypsena, kuria pasibaigus lenktynms apsikeiiame su Niku, suildo labiau nei
bet koks rankos paspaudimas, kaitina labiau nei bet koks apsikabinimas. Tarp
vyr viskas paprasiau.
Pirma mokslo met diena. Kai sdiu alia Silvijos, net pamokos atrodo
trumpos, nuostabios, kupinos gyvybs. Rodosi, lyg merdjaniai visatai kas nors
bt perpyls krauj, kurio jai reikjo, kad vl imt kvpuoti.
Nuo iandien pradsiu rayti. Privalau visus iuos dalykus pasiymti, kad
nepamiriau. Neinau, ar sugebsiu, bet kart bent noriu pasistengti. Gal
reikt rayti pietuku. Ne, geriau parkeriu. Raudonu parkeriu. Raudonu kaip
kraujas, raudonu kaip meil raalu ant baltutli gyvenimo puslapi. Mano
manymu, vieninteliai vykiai, kuriuos verta prisiminti, bna papasakoti krauju:
kraujas neklysta, jo negali itaisyti joks mokytojas.
i puslapi baltumas mans nebegsdina ir tai Beatris baltos kaip
pienas, raudonos kaip kraujas nuopelnas.
velgiu Silvijos aki mlyn tai jra, kurioje gali skendti ir nemirti, kurios
dugne visuomet tvyro ramyb, net tada, kai paviriuje siauia audra.

Uliliuotas ios jros tobulai nusiypsau. Mano ypsena be odi sako, kad kai
pradedi i tikrj gyventi, kai gyvenimas plaukia ms raudonoje meilje,
kiekviena diena pirmoji, kiekviena diena naujo gyvenimo pradia.
Net jei tai pirma mokslo met diena.

Mielas Leo,
grinu tau rankrat. Perskaiiau j vis i karto, per vien nakt, jis
primin man vieno garsaus graik karvedio istorij. Vos su eiais imtais
vyr jis slpsi Parnaso kalne ir ruosi stoti kov su bekrate prieo
kariauna, apsupusia juos kalno laituose. J lauk neabejotinas
sutriukinimas, taiau maosios kariaunos yniui kilo iganinga mintis: jis
pasil visus karius ir j ginklus itepti kreida.
i vaiduokli armija upuol prie nakt, j tikslas buvo iudyti visus
nepaymtus kreida. Milinikos prieo kariaunos valgai vos juos ivyd
mirtinai persigando. Pagalvoj, kad tai kakokie keisti kerai, m rkti ir
bgti nakties tamsoje vejami vaiduokli armijos, kurios blykum dar
labiau irykino mnulio viesa. Prieo brius taip sustingd baim, kad
galiausiai ei imtai vyr um j stovykl ir nusjo j keturiais
tkstaniais kruvin lavon. Kraujas itep vaiduokli kariaunos ginklus ir
balt kari od ryto brkmoje ie atrod dar baisesni, vytintys balta ir
raudona spalva.
Leo, kartais mes bijome prie, kurie i ties daug silpnesni, nei mums
atrodo. Tik nakties tamsoje juos gaubiantis baltumas suteikia paslapties ir
baugumo. Tikrasis prieas tai ne kreida itepti kareiviai, o baim.
Balta spalva reikalinga.
Raudona irgi.
Gal neinai, bet naujausi antropologiniai tyrimai rod, jog daugelyje
kultr pirmieji spalvas nusakantys odiai apibdina tik skirtum tarp
viesaus ir tamsaus. Kalbai patobuljus ir atsiradus trims spalv
pavadinimams treiasis odis beveik visuomet reikia raudon spalv. Vis
kit spalv pavadinimai sukuriami daug vliau, kai raudon nusakantis
odis eina vartosen, ir neretai nutinka, kad odis raudona bna
giminingas krauj reikianiam odiui.
Mokslininkai patvirtino tai, k tu atradai gyvendamas. Kultros,
civilizacijos itisus deimtmeius pltojo tai, k tu suvokei per vienerius
mokslo metus. Ai tau, kad pasidalijai su manimi savo atradimu.
A viso labo papildiau tas vietas, kur kalbi apie mane, ir kai kur
pataisiau kalbos kultros klaidas, o visa kita palikau, kaip buvai paras.
Nenorjau taisyti tavo gyvenimo, tegu jis ilieka nepakits.

Didiuojuosi galjs dalyvauti iuose vykiuose ir didiuojuosi tavimi.

Nepataisomas mokytojas
Svajoklis

adka

Kart vienas mokinys neapsikents dar vieno uduoto rainio netiktai m ir

paklaus mans: Mokytojau, o kodl js raote? A n negalvodamas atsakiau:
Kad suinoiau pabaig. O pabaiga tiek knygose, tiek gyvenime visada bna
tokia pati: su padka.
Kakas buvo pasaks, kad prasti raytojai kopijuoja, o geri vagia. Neinau,
prie kuri mane priskirs skaitytojai, inau tik tai, kad abi grups yra skolingos
gyvenimui ir monms, i kuri nukopijavo arba pavog, arba, siningiau
kalbant, gavo. Gyvenimui priklauso geriausios autorins teiss, jis
neisisemiantis dramaturgas, kuriantis i ms vis kariau mylti gebanius
personaus.
K reikia sakyti? nuolat girddavome klausim vaikystje.
Atsakydavome: Aaaai, lipniai, be kruopelyts nuoirdumo itsdami raid
a. Utat suaugus dkingumas man tapo ne tik logiku veiksmu, bet ir
maloniausiu gyvenime jausmu.
Taigi:
ai
savo eimai, i kurios imokau, kad mylti galima visada: savo tvams
Giuseppei ir Ritai, iais metais vsiantiems keturiasdeimt penktsias vedyb
metines; savo puikiesiems broliams ir seserims, skirtinga pasaulira
pripildantiems mano pasaul vis spalv ir atspalvi: losofui Marcui, istorikui
Fabrizijui (su Marina ir Giulijumi), psichiatrei Elisabettai, meno istorikei Paolai
ir architektei bei mano nuotraukos virelyje autorei Martai. Prie j priskirsiu ir
Marin Mercadante-Giordano bei jos eim;
tiems, kurie tikjo ia knyga ir padjo man j ubaigti: vis pirma, Valentinai
Pozzoli, neprilygstamai istorij pribuvjai, be kurios nebt gims is
pasakojimas; taip pat Antonijui Franchini, i karto patikjusiam ia knyga su
tokiu pat usidegimu, kur velgiau jo vaikuose, kai jie Graikija vadinamoje
terasoje klausosi pasak; Marilenai Rossi, pastaniai ir myliniai romano
personaus labiau u mane; geriems draugams ir atidiems redaktoriams Giulijai
Ichino ir Alessandrui Rivali, mokjusiems bti velniems, bet atviriems;

atsitiktine tvarka ivardytiems monms, skirtingu metu ir skirtingais bdais

prisidjusiems prie i puslapi raymo: Milano San Carlo licjaus ketvirt A ir
B gimnazijos klasi mokiniams ir mokytojams, visiems mokiniams Romoje, ypa
Dante licjaus, Junior mokyklos ir Visconti licjaus penkt gimnazijos
klasi mokiniams, teatro trupei Eufemia i Ripagrands. Nepamirtamam
licjaus mokytojui Marijui Franchinai, tvui Pinui Puglisi, kuris man lankant
antr licjaus klas vien dien nebeatjo mokykl. Susannai Tamaro,
Robertai Mazzoni, Gianlucui ir Tessai De Sanctis, Federicui ir Vanessai Canzi,
Robertui ir Monicai Ponte, Angelui ir Laurai Costa bei j eimoms, draugams i
Living Room ir Delta. Aldui Violai, Paolui Pellegrino, Rosy i knygyno Il
Trittico, Raaeliui Chiarulli, Svevai Spalletti, Guidui Marconi, Filippui Tabacco,
Alessandrai Gallerano, Paolui Vironei, Antoine De Brabant, Michelei Dolzo,
Valentinai Proverai, Sirijui Legramanti, Paolui Diliberto, Giuseppei Corigliano,
Sergijui Morini, Maurui Leonardi, Armandui Fumagalli, Marcui Fabbri, Paolai
Florio, Maurizijui Bettini ir kolegoms i doktorantros, Emanuelai Canonico,
Giuseppei Brighinai, Lorenzui Farsi, Carlui Mazzolai, Marcellui Bertoli,
Cristianui Ciardelli... ir kaimyn uniui;
tau, skaitytojau, kuris ant sofos, pataluose, gatvje, autobuse, ant raudono
suoliuko ar kur tik nori perskaitei iki io puslapio, vadinasi, skyrei savo brang
laik mano personaams...
P. S. Italijoje nepilnamei kraujo davim reglamentuojanios taisykls
daug grietesns ir sudtingesns, nei galjo pasirodyti i romano. iuo
atveju pasakojimo sklandumo dlei buvo kiek nukrypta nuo tikrovs.