I

ROMANAS

V iln iu s R osm a 1994

UDK 884-3
Pr-175

BOLESLAWPRUS
Wyb6rptsmV
1955 Warszawa PIW

Prsas B.
Pr-175 L l: R om an as / I len k k. v ert K J a ro ev a s. 2-asis
p atais, leid . - V .: R o sm a , 1994.
Lenk raytojo B oleslovo Prso (1857-1912) rom ane vaizduojamas
lenk visuom ens gyvenimas X IX am. 7-am e deim tm etyje. R om ano
herojus V okulskis - neturting tv snus, tam pa stam biu finansistu.
D aug vieto s rom ane uim a V okulskio m eils aristokratei Izabelei
Lenskai istorija.

ISBN9986-00-007-2(1 tomas)
ISBN9986-00-009-2(2 tomai)

UDK884-3

T.1.-490, II] p.

O Vertimas, Jaroievas K, 1994

O PJ Rosma, 1994

Boleslovas Prsas
LL
I

TURINYS

Pirmasis skyrius. Kaip atrodo J. Mincelio ir S. Vokulskio firma pro buteli stiklus ...........
5
Antrasis skyrius. Kaip tvarksi senasis pardavjas 10
Treiasis skyrius. Senojo pardavjo dienoratis 19
Ketvirtasis skyrius. Sugrimas .......................... 34
Penktasis skyrius. Kaip demokratja ponas ir k
svajoja auktuomens panel ................. 47
etasis skyrius. Kokiu bdu senuosiuose horizon
tuose pasirodo nauji mons.................... 63
Septintasis skyrius. Baland skrenda pasitikti al
io ........................................................ 84
Atuntasis skyrius. Apmstymai ....................... 93
Devintasis skyrius. Lieptai, ant kuri susitinka
vairi pasauli mons ....................... 118
Deimtasis skyrius. Senojo pardavjo dienoratis 153
Vienuoliktasis skyrius. Senos svajons ir naujos
paintys .............................................. 201
Dvyliktasis skyrius. Svetimus reikalus betvarkant 233
Tryliktasis skyrius. Auktuomens pramogos --- 258
Keturioliktasis skyrius. Mergautins godos ........ 286
Penkioliktasis skyrius. Kaip mogaus siel kankina
aistra ir kaip protas .......................... 304
eioliktasis skyrius. Ji", jis" ir kiti ............. 312
Septynioliktasis skyrius. Kaip ikeroja iliuzij
daigai ................................................. 325
Atuonioliktasis skyrius. Senasis pardavjas nebesusigaudo, jam vaidenasi, jis stebi ....... 348
Devynioliktasis skyrius. Pirmas spjimas ....... 385
Dvideimtasis skyrius. Senojo pardavjo dienoratis 422
Dvideimt pirmasis skyrius. Senojo pardavjo die
noratis .............................................. 453
Paaikinimai

484

P i r ma s i s

skyr i us

KAIP ATRODO J. MINCELIO IR S. VOKULSKIO FIRMA

PRO BUTELI STIKLUS

1878 met pradioje, kai politiniam pasauliui rpjo

San Stefano taika, naujo popieiaus rinkimai bei Europos
laaio galimybs, Varuvos pirkliai ir vieno kvartalo inteli
gentai Krokuvos priemiesio gatvje ne maiau kartai do
mjosi J. Mincelio ir S. Vokulskio galanterijos krautuvs
ateitimi.
Padoriame restorane, kur vakarais uksti susirinkda
vo mons, tur nuosavas baltini parduotuves ir vyno r
sius, kariet ir kepuri dirbtuves, ors eim galvos, gy
venantieji i kapitalo pajam, ir dykinj nam savininkai,
tiek pat buvo kalbama apie Anglijos ginklavimsi, kiek ir
apie J. Mincelio ir S. Vokulskio firm. Skenddami cigar
dm kamuoliuose ir palink prie tamsaus stiklo buteli,
vieni to kvartalo gyventojai kirto layb, ar laims, ar
pralaims Anglija, kiti ar subankrutuos, ar ne Vokulskis;
vieni vadino Bismark genijumi, kitiVokulsk avanti
ristu; vieni kritikavo prezidento Makmahono veiksmus, kiti
teig, kad Vokulskis visai pamio, jeigu tik ne blogiau...
Ponas Deklevskis, kariet dirbtuvs savininkas, kuris su
sikrov turt ir sigijo padt visuomenje ilgus metus dirb
damas vienoje srityje, ir tarjas Vengroviius, kuris jau
dvideimt met i eils buvo tos paios labdarybs drau
gijos narys globjas, seniausiai painojo S. Vokulsk ir gar
siausiai pranaavo jam bankrot.
5

 Juk turi bankrutuoti ir nusigyventi mogus, kuris ne

silaiko vieno verslo ir nemoka vertinti maloningo likimo
dovan,kalbjo Deklevskis.
O tarjas Vengroviius kas kart, jo draugui pareikus
toki gili mint, pridurmu kartojo:
Pamilis! Pamilis!.. Avantiristas! .. Juziau, atnek
dar alaus. Kelintas jau butelis?
etas, ponas tarjau. Tuoj neu! ..atsakinjo Juzius.
Jau etas?.. Tai bga laikas!.. Pamilis, pami
lis!murmjo tarjas Vengroviius.
Sveiams, kurie lank restoran kartu su tarju, eimi
ninkui, kelneriams ir tarnams S. Vokulsk ir jo galanteri
jos parduotuv ugrisiani nelaimi prieastys buvo to
kios aikios, kaip salje degani dujini lemp liepsnels.
Tos prieastys tai neramus io mogaus bdas, avanti
ristikas gyvenimas ir pagaliau paskutinis jo poelgis: turda
mas garantuot duonos ksn ir galdamas lankytis tai ia
me gerame restorane, jis savo noru atsisak restorano, pa
liko krautuv Dievo valiai, o pats su visais po monos
mirties paveldtais pinigais ivaiavo turk kar lobio
iekoti.
O gal ir pralobs... Tiekti kariuomenei stambus biz
nis, terp ponas protas, prekybos agentas, kuris ia
retai tesilankydavo.
Nieko jis nepralobs, atsak Deklevskis, o tuo tar
pu padori krautuv uo ant uodegos nusine. I karini
tiekim pelnosi tiktai ydai ir vokieiai, msikiai nesugeba.
O gal Vokulskis sugebs?
Pamilis! Pamilis!..burbteljo tarjas. Paduoki
alaus, Juziau. Kelintas jau? ..
Septintas buteliukas, ponas tarjau. Tuoj neu.
Jau septintas? Tai bga laikas, tai bga laikas...
Prekybos agentas, kur pats verslas skatino visk nuo
dugniai inoti apie pirklius, persdo kartu su savo buteliu
ir stikline prie tarjo stalo ir, smeigs sald vilgsn jo
aarotas akis, paklaus kiek tyliau:
6

 Atsipraau, bet... kodl js, ponas tarjau, vadinate

Vokulsk pamiliu?.. Gal galiu pasilyti cigariuk?.. A
truput pastu Vokulsk. Jis visuomet atrod man slapus
ir ididus mogus. Pirklio slapumas puikus bruoas, o i
didumas trkumas. Taiau kad Vokulskis bt links
pamiim, nepastebjau.
Tarjas prim cigar, neparodydamas ypatingo dkin
gumo. Jo raudonas veidas, apls il plauk kuoktais,
isidraikiusiais virum kaktos, ant smakro ir skruost, t
akimirk panjo raudonj chalcedon sidabro apsode.
Vadinu j...atsak jis, vangiai nuksdamas cigaro
gal ir usirkydamas, vadinu j pamiliu, nes pastu
j... Palaukite... Penkiolika... septyniolika... atuoniolika
met... Tai buvo 1860 metais. Mes tuomet paprastai lankydavoms pas Hopfer. Painojote Hopfer?..
Nagi...
Taigi Vokulskis tarnavo tuomet pas Hopfer padavju
ir turjo jau kiek per dvideimt met...
Ar toje vyninje ir cukrainje?
Taip. Ir kaip kad iandien Juzius, taip anuomet jis
padavinjo man al, Nelsono riestinius...
Ir i ten persimet galanterij? paklaus agentas.
Neskubkite, sulaik j tarjas. Persimet, tik ne
galanterij, o Parengiamj mokykl, o paskui Vyriau
sij mokykl, supranti, tamsta? .. Usigeid mat moks
lo vyrus!..
Agentas m linguoti galv stebdamasis.
Tai bent istorija, tar jis. Ir kaip jam ov gal
v?
Kaip! Paprasiausiai paintys medicinos akademijo
je, dails mokykloje... Anuomet vis makauls buvo kai
tusios, na ir jis nenorjo likti blogesnis u kitus. Dien
patarnaudavo sveiams prie bufeto ir raydavo sskaitas,
o naktimis mokydavosi...
Prastai turbt patarnaudavo?
Kaip ir kiti, atsak tarjas, atsainiai numodamas
ranka. Tik, bjauryb, labai piktas bdavo,- nekaliausi
7

odel igirds, raukydavosi kaip galvaudys... Mes, aiku,

aipydavoms i jo, kiek tilpdavo, o jis baisiausiai irsdavo, jeigu j. kas ponu daktaru* pavadindavo. Syk taip i
pldo svei, jog abu vos nekibo vienas antram kuodus.
Prekyba, inoma, nuo to nukentdavo.
N kiek! Vos tiktai Varuvoje pasklido gandas, kad
Hopferio tarnas nori stoti Parengiamj mokykl, daugyb
moni pradjo tenai pusryiauti. Ypa upldo studentai.
Ir tikrai stojo Parengiamj mokykl?
stojo ir net ilaik egzamin Vyriausij mokykl.
Taiau kad js inotumt, ts tarjas, paplojs agentui
per kel, uuot baigs moksl, n metams nepraslinkus,
met mokykl...
Ir k veik toliau?
Taigi k? .. Kartu su kitais vir putr, kuri mes
dar ligi ios dienos srebiame, ir gal gale atsidr kakur
prie Irkutsko.
tai kaip! atsiduso prekybos agentas.
ia dar ne galas... 1870 metais sugro Varuv su
mau kapitalliu. Pusmet valgsi, k ia pradjus, i tolo
lenkdamas bakalj, kurios ir iki iol negali paksti, kol
pagaliau per savo dabartinio valdytojo Zeckio protekcij
sisuko ponios Minceliovos krautuv, o ji anuo metu kaip
tik buvo likus nal, ir po met ved bob, gerokai u sa
ve vyresn.
Nekvailai padar, terp agentas.
Aiku. Vienu sykiu sigijo ger pragyvenim ir pre
kyb, kuria galjo ramiai verstis kol gyvas. Na, bet ir geras
kryelis buvo jam toji boba!
Jos tatai sugeba...
Ir dar kaip! pasak tarjas. Taiau klausykite to
liau, k reikia laim. Prie pusantr met boba kako apsivalg ir numir, o Vokulskis po ketveri met katorgos
tapo laisvas kaip pauktis, su solidia parduotuve ir tris
deimt tkstani rubli grynais, kuriuos kal dvi Minceli
kartos.
Turi laim.
8

Turjo, patais tarjas,tik nemokjo jos vertin

ti. Kitas bt veds koki padori panel ir graiausiai gy
vent: juk inote, k iandien reikia krautuv su geru
vardu ir dai tokioje puikioje vietoje!.. O tas beprotis me
t visk ir ivyko pelnytis i karo. Milijon ar kuri velni
usigeid.
Gal ir turs juos, atsak agentas.
Kur ten! susierzins numojo ranka tarjas.Duok,
Juziau, dar alaus. Gal manote, kad Turkijoje susiras dar
turtingesn bob u velion Minceliov? .. Juziau!
Tuoj neu!.. Praom atunt...
Atunt? pakartojo tarjas.Negali bti! Palauk...
Pirma buvo etas, paskui septintas, murmjo jis, usi
dengdamas ranka veid. Gal ir tiesa, atuntas. Tai bga
laikas!..
Nepaisant niri pranaavim, kuriuos skelb blaiviai
gyvenim vertin mons, J. Mincelio ir S. Vokulskio ga
lanterijos parduotuv ne tik nebankrutavo, o ne nema
peln. mons, kuri smalsum adino gandai apie Vokuls
kio bankrot, vis gausiau lanksi jo parduotuvje, o nuo to
laiko, kai Vokulskis ivaiavo i Varuvos, preki m rei
kalauti ir rusai pirkliai. Usakym vis daugjo, firma gavo
kredit usienyje, vekseliai buvo tvarkingai apmokami, ir
parduotuvje visuomet knibdte knibdjo pirkj, kuriuos
vos tesuspdavo aptarnauti trys pardavjai: vienas suny
ks blondinas, atrods taip, tarsi ia pat ims ir numirs dio
va, antras tamsiaplaukis su filosofo barzdele ir kunigaik
tik manier ir treias puoeika, usieldins graiajai
lyiai pratingus siukus ir kvepis kaip parfumerijos fab
rikas.
Taiau nei visuotinis smalsumas, nei fizins ir dvasins
vis trij pardavj savybs ir net geras parduotuvs var
das turbt nebt apsaugoj jos nuo bankroto, jeigu vi
sai monei nebt vadovavs mogus, keturiasdeimt met
dirbs firmoje, Vokulskio biiulis ir pavaduotojas, ponas
Ignacas eckis.
9

Ant r asi s

skyr i us

KAIP TVARKSI SENASIS PARDAVJAS

Ponas Ignacas jau ketvirt amiaus gyveno kambarlyje

prie parduotuvs. Per t laik keitsi parduotuvs eimi
ninkai ir grindys, spintos ir lang stiklai, preki rys ir
pardavjai; taiau Zeckio kambarys liko toks, kaip buvo.
Vis t pat kiem tas pats nykus langas, vis su tais paiais
pinuiais, ant kuri skersini karojo tur^bt dvideimt
penkeri met senumo voratinkliai ir tikrai dvideimt penkeri met uuolaida, kakada buvusi alia, o nnai iblu
kusi, sauls besiilgdama.
Prie lango stovjo tas pats juodas stalas, apkaltas gelum
be, kakada taip pat alia, o nnai tik dmta. Ant stalo
didel juoda raalin ir prie to paties padklo pritvirtinta
nemaa juoda smlin, pora alvarini vakidi lajinms
vakms, kuri jau niekas nebedeg, ir plienins nypls,
kuriomis jau niekas nebekarp dagi. Gelein lova su
plonyiu iuiniu, ties ja niekad neiautas dvivamzdis, po
ja gitara futliare, primenaniame vaikik karstel, siau
rut, oda aptraukta kanapa, du taip pat oda aptraukti krs
lai, didiulis skardinis dubuo ir maa tamsiai vynins spal
vos spinta tai buvo visi baldai iame kambaryje, kuris,
labai ilgas ir paskends prietemoje, atrod panaesnis gra
b negu but.
Lygiai kaip kambarys, per ketvirt amiaus nepasikeit
ir pono Ignaco proiai.
I ryto jis nubusdavo visuomet et; valandl pasi
klausydavo, ar eina ant kds padtas laikrodis, ir pavelg
davo rodykles, isilygiavusias vien tiesi linij. Nor
davo atsikelti ramiai, neskubdamas; bet kadangi altos ko
jos ir kiek sustingusios rankos bdavo nelabai paklusnios,
paokdavo i lovos, vienu uoliu atsidurdavo kambario vi
duryje ir, mets lov naktin kepurait, nubgdavo pas
krosn prie didiojo dubens, kur imdavo praustis nuo gal
vos iki koj, vengdamas ir prunkdamas tarsi susens kil
mingo kraujo ristnas, prisimins lenktynes.
10

Stropiai luostydamasis gauruotais rankluosiais, ponas

Ignacas su pasigrjimu irdavo j savo liesas blauzdas
bei aplusi krtin ir murmdavo:
O vis dlto tunku.
Tuo paiu metu nuo kanapos nuokdavo jo senas pude
lis Iras su imuta akimi ir, smarkiai pasipurts, matyt,
nordamas nuvyti paskutinius miegus, imdavo krabdti prie
dur, u kuri jau girddavosi, kaip tarnas uoliai puia vir
tuv. Ponas Zeckis, vis skubotai tebesirengdamas, ileisdavo
un, pasakydavo lab ryt tarnui, pasiimdavo i spintos
arbatinuk, nesurasdamas kilp, segdavosi rankogalius, i
bgdavo kiem vilgtelti, koks oras, nusiplikydavo kar
ta arbata, susiukuodavo neirdamas veidrod ir pusiau
septint bdavo jau visai apsiruos.
Pasitikrins, ar usirio kaklarait, ar sidjo kienes
laikrod ir pinigin, ponas Ignacas itraukdavo i staliaus
didel rakt ir, truput susikprins, ikilmingai atrakinda
vo upakalines parduotuvs duris, apkaltas skarda. eidavo
vidun su tarnu, abu uiebdavo kelias dujines lempas. Kol
tarnas luodavo grindis, ponas Ignacas, usidjs pensn,
skaitydavo i savo ura knygels, kokie darbai numatyti
iai dienai.
neti bank atuonis imtus rubli, aha... Liubli
n isisti tris albumus, tuzin pinigini... inoma! .. Vie
n tkstanio dviej imt gulden perlaid... I gelein
kelio atsiimti prekes... Ibarti odinink, kad nepristat la
gamin. .. Niekai!.. Parayti laik Stasiui... Niekai...
Baigs skaityti, uiebdavo dar kelias lempas ir, joms
vieiant, apirdavo prekes lentynose ir spintose.
Ssagos, segtukai, pinigins... gerai... Pirtinaits,
vduokls, kaklaraiiai... taip... Lazdels, skiai, sakvo
jaai. .. O ia albumai, neseserai. .. ydrasis vakar par
duotas, aiku!.. vakids, raalins, nuospaudai... Porcelia
nas. .. domu, kodl pasukta i vaza? .. Tikriausiai... Ne,
neskilus... Lls su plaukais, teatras, karusel... Reiks
rytoj istatyti lange karusel, nes fontanas jau bus nusibo
ds. Niekai! .. Netrukus atunta... Galiu laintis, kad Klei
ll

nas ateis pirmas, o Mraevskis paskutinis. inoma... Susi

paino su kakokia guvernante ir jau nupirko jai neseser
skolon ir su nuolaida... Suprantama... Kad tik nepradt
pirkti be nuolaidos ir ne skolon...
Taip jis murmjo ir vaikiojo po krautuv, susikpri
ns, susikis rankas kienes, o i paskos sek pudelis. Po
nas kartkartmis
sustodavo ir apirdavo kok nors
daikt, uo atsitpdavo ant grind ir upakaline koja imda
vo kasytis tankius gaurus, o spintoje eil irikiuotos l
ls maos, vidutins ir didels, juodaplauks ir viesia
plauksspoksojo juos negyvomis akimis...
Sugirgdjo prieangio durys, ir pasirod ponas Kleinas,
sunyks pardavjas, lidnai besiypss pamlusiomis lpo
mis.
A taip ir maniau, kad js pirmas ateisite. Labas ry
tas,tar ponas Ignacas. Pavelai! Gesink vies ir atida
ryk krautuv.
Tarnas bgo sunkiais ingsniais ir usuko dujin lemp.
Po akimirkos suderk velks, suvangjo vartai, ir
parduotuv eng diena vienintelis klientas, kuris nie
kuomet neapvilia pirklio. Zeckis atsisdo u pulto palei lan
g. Kleinas atsistojo prastinje vietoje prie porceliano.
Ar eimininkas dar negrta, negavote laiko? pa
klaus Kleinas.
Laukiu jo kovo viduryje, vliausiai po mnesio.
Jeigu jo nesulaikys naujas karas.
Stasius... Ponas Vokulskis, pasitais Zeckis, rao
man, jog karo nebus.
Taiau vertybini popieri kursas krinta, o k tik
skaiiau, kad angl laivynas plauk Dardanelus.
Tai nieko, karo nebus. Pagaliau, atsiduso ponas Ig
nacas, kas mums karas, kuriame nedalyvaus Bonapartas.
Bonapart karjera jau baigta.
I tikrj? ..ironikai nusiypsojo ponas Ignacas.
O kam gi tada Mak/Mahonas su Diukro ruo perversm
sausio mnes?.. A jums sakau, ponas Kleinai, bonapartizmas tai galyb!..
12

 Yra didesn u j.
Kokia? pasipiktino ponas Ignacas. Gal Gambetos
respublika? Gal Bismarkas? ..
Socializmas... sunibdjo sunyklis pardavjas,
slpdamasis u porceliano.
Ponas Ignacas tviriau prisispaud pensn ir kilsteljo
fotelyje, tarsi nordamas vienu smgiu sugriauti nauj teo
rij, kuri buvo prieinga jo pairoms, bet jam sutrukd
atjs kitas pardavjas, su barzdele.
O, gerbiamas ponas Liseckis! kreipsi jis atju
sj*iandien alta, ar ne? Kuri dabar mieste valanda, nes
mano laikrodis tikriausiai skuba? Dar tm>bt nra n ket
virio devintos?..
Irgi smojis!.. Js laikrodis visuomet skuba i ryto,
o vluoja vakare, atr Liseckis, luostydamasis aperk
nijusius sus.
Einu layb, kad js vakar lote preferans.
inoma. Nejaugi js galvojat, kad man visai parai
uteks matyti tik it galanterij ir js il?
Na, mielasis, veriau sutinku bti truput ilas negu
plikas, pasipiktino ponas Ignacas.
Smojinga!.. pravokt ponas Liseckis. Mano
plik, jeigu j kas ir pastebt, lidnas paveldjimo vai
sius, o tai js il ir niurzgus bdas yra atsirad dl se
natvs, kuri... noriau gerbti.
I parduotuv jo pirmas pirkjas: moteris, apsivilkusi
plaiu paltu ir apsigaubusi galv skara, papra alvari
ns spjaudykls... Ponas Ignacas labai emai nusilenk ir
pasil jai kd, o ponas Liseckis dingo u spint ir, po aki
mirkos sugrs, ikilmingai teik pirkjai pageidaujam
daikt. Paskui ura spjaudykls kain kvitelyje, padav j
per pet eckiui ir pasitrauk u lentyn, nutaiss toki
min, kaip bankininkas, labdarybs tikslams paaukojs ke
let tkstani rubli.
Ginas dl ils ir pliks liko neisprstas.
Tiktai apie devint jo, veikiau griuvo parduotuv
ponas Mraevskis, graus, kiek vyresnis negu dvideimt me
13

t viesiaplaukis, kurio akys buvo kaip vaigds, lpos

kaip koralai, o siukai kaip unuodyti durklai, {lks jau
nuo slenksio paskleid debes kvapsni ir suuko:
Duodu garbs od, kad jau pus deimtos. Esu ple
vsa, nenaudlis, pagaliau niekas, bet k padarysiu, jei
mano motina susirgo ir turjau iekoti gydytojo. Buvau pas
eis...
Ar pas tuos, kuriems dovanojate neseserus? pa
klaus Liseckis.
Neseserus?.. Ne. Ms gydytojas nepriimt net seg
tuko. Garbingas mogus... Ar tiesa, ponas ecki, kad jau
pus deimtos? Mano laikrodis sustojo.
Netrukus de-vy-nios.. . pabrdamas atsak ponas
Ignacas.
Tik devynios?.. Nejaugi, kas galt pagalvoti! O taip
norjau iandien ateiti krautuv pirmas, anksiau u pon
Klein...
Kad galtum ieiti prie atunt, terp ponas Li
seckis.
Mraevskis smeig j ydras akis, kuriose spindjo
didiausia nuostaba,.
I kur js inote?..atsak jis. Tikrai, duodu gar
bs od, jog is mogus aikiaregis! Kaip tik iandien, gar
bs odis... turiu bti vietoje prie septint, nors miriau,
nors... turiau atsistatydinti...
Tad nuo to ir pradkite, pratrko Zeckis, ir b
site laisvas prie vienuolikt, netgi tuoj pat, ponas Mraevski. Jums reikia bti grafu, o ne pardavju, ir stebiuosi,
kad i karto tuo keliu nenujote tuomet visados jums u
tekt laiko, ponas Mraevski. Aiku!
Na ir js, jo amiaus bdamas, paskui sijonus laks
tte, atsiliep Liseckis. Nra ko ia pamoksl sakyti.
Niekuomet nelaksiau! suuko Zeckis, trenkdamas
kumiu pult.
Bent kart isiplepjo, jog vis gyvenim buvo ne
vyklis, burbteljo Liseckis Kleinui, kuris ypsojosi, labai
auktai keldamas antakius.
14

I parduotuv jo antras pirkjas ir papra kalio.

Prie j idygo Mraevskis.
Gerbiamasis pone, pageidaujate kalioiuk? Kuris nu
merlis, jei galima paklausti? Ak, gerbiamasis, tikriausiai
neprisimenate! Ne kiekvienas turi laiko galvoti apie savo
kalio numer, tai ms pareiga. Gerbiamasis pone, leisite
pamatuoti?.. Teikits, gerbiamasis pone, ssti ant tabure
ts. Pavelai! Atnek rankluost, nuauk ponui kalious ir
nuluostyk batus...
bgo Pavelas su skuduru ir prioko prie pirkjo koj.
Bet, gerbiamasis, atsipraau!..mgino kak aikin
ti apstulbs pirkjas.
Labai praom, tratjo Mraevskis, tai ms pa
reiga. Man atrodo, itie bus geri,var jis toliau, paduo
damas silu surit kalio por. Puiks, labai graiai at
rodo; js, gerbiamasis pone, tokia normali koja, kad ne
manoma apsirikti dl numerio. Gerbiamasis pone, tikriau
siai norite raideli; kokias segti? ..
L. P.murmteljo pirkjas, jausdamasis sksts ne
sulaikomai plstaniame mandagaus pardavjo odi sraute.
Ponas Lisecki, ponas Kleinai, malonkite segti rai
deles. Gerbiamasis pone, gal suvynioti senuosius kalious?
Pavelai! Nuluostyk kalious ir suvyniok popieri. O gal
gerbiamasis nenorite be reikalo tempti sunkyb? Pavelai!
Imesk kalious d... Mokate du rublius penkiasdeimt
kapeik... Kalio su raidelmis niekas jums nesukeis, o la
bai nemalonu vietoj naujos preks rasti skylt senien...
Du rublius penkiasdeimt kapeik kas su iuo kviteliu.
Ponas kasininke, penkiasdeimt kapeik gros gerbiamajam
ponui...
Pirkjas, nespjs n atsipeikti, buvo apautas kalioais,
gavo gr ir su reveransais palydtas iki dur. Jis kur
laik apsvaigs stovjo gatvje, spoksodamas vitrin, o u
jos Mraevskis dar lydjo j saldia ypsena ir vitriais
vilgsniais. Pagaliau numojo ranka ir nujo tolyn galbt
galvodamas, kad kitoje krautuvje kalioai be raideli jam
bt katav deimt zlot.
15

Ponas Ignacas pasisuko Liseck ir palingavo galv,

reikdamas pasigrjim ir pasitenkinim. Mraevskis viena
akimi pastebjo t judes ir, pribgs prie Liseckio, pus
balsiu tar:
Tik pairkite, argi ms senis i profilio nepana
us Napoleon III? Nosis... sai... barzdel...
Napoleon, kai an kankino akmenys kepenyse,
atr Liseckis.
Igirds t smoj, ponas Ignacas nemaloniai susirauk.
Savo ruotu Mraevskis buvo paleistas prie septint va
karo, o po poros dien Zeckio ssiuvinyje buvo paymtas
tokiu rau:
Buvo Hugenotuosea atuntoje parterio eilje su kako
kia Matilda...???"
Taiau Mraevskis bt galjs pasiguosti tuo, jog tame
paiame ssiuvinyje lygiai taip pat paymti ir abu jo bend
radarbiai, inkasentas, pasiuntiniai, netgi tarnas Pavelas. I
kur 2eckis suinodavo tokias savo bendradarbi gyvenimo
smulkmenas? Tai buvo paslaptis, kurios jis niekam nesaky
davo.
Apie pirm valand ponas Ignacas perduodavo kas Liseckiui, kuriuo, nepaisant nuolatini gin, pasitikdavo
daugiau u kitus, ir pasitraukdavo savo kambarl su
valgyti i restorano atnet piet. Kartu su juo ieidavo
Kleinas ir sugrdavo parduotuv antr valand; paskui
abu su 2eckiu likdavo parduotuvje, o Liseckis ir Mra
evskis eidavo pietauti. Trei valand visi vl bdavo
savo vietose.
Vakare atunt parduotuv bdavo udaroma; parda
vjai isiskirstydavo, ir likdavo tiktai 2eckis. Jis suvesda
vo dienos sskaitas, patikrindavo kas, numatydavo, k
reiks atlikti rytoj, ir prisimindavo, ar viskas padaryta.
Dl kiekvieno umirto reikalo j ilgai kankindavo nemi
ga ir lidnos mintys apie krautuvs bankrot, apie nuo
latin Napoleono dinastijos smukim ir apie tai, jog visos
viltys, kuri turjo gyvenime, buvo vien tik kvailyst.
16

Nieko nebus! Neivengsime praties', dsaudavo

2eckis, vartydamasis kietame guolyje.
Jeigu per dien sekdavosi gerai, ponas Ignacas bdavo
patenkintas. Tuomet, prie umigdamas, skaitydavo Konsu
lato ir Imperijos istorij' arba ikarpas i laikrai, apra
anias 1859 met kar Italijoje, arba, bet tai bdavo re
iau, isitraukdavo i palovio gitar ir skambindavo Rakocio mar, pritardamas abejotinos verts tenoru.
Paskui sapnuodavo plaias Vengrijos lygumas, mlynas
ir baltas kariuomeni gretas, skendinias dm debesyse...
Kit dien bdavo paniurs ir sksdavosi galvos skaus
mais.
Viena maloniausi dien jam bdavo sekmadienis, nes
t dien apgalvodavo, k ateinani savait reikia istatyti
prekylangiuose, ir sutvarkydavo juos, kaip numats.
Jo supratimu, prekylangiai turjo ne tik parodyti, koki
preki yra parduotuvje, bet ir atkreipti praeivi dmes
arba naujovikiausiomis prekmis, arba graiu idstymu,
arba kokia mantria imone. Deiniajame lange, skirtame
prabangos daiktams, paprastai stovdavo kokia nors bron
zin statull, porcelianin vaza, pilnas komplektas tuale
tini reikmen, aplinkui juos bdavo idliojami albumai,
vakids, pinigins, vduokls, o ia pat alimais lazde
ls, skiai ir nesuskaitoma daugyb daili smulkmenli.
Kairiajame lange, kuriame bdavo pilna visokiausi kak
laraii, pirtini, kalio ir kvepal, svarbiausi viet
uimdavo aislai, daniausiai judamieji.
Kartais, taip vienias betrisdamas, senasis pardavjas
pasijusdavo lyg vaikas. Tada jis itraukdavo ir idliodavo
ant stalo visus mechaninius aislus. Buvo ten ir lokys, li
ps stulp, ir gieds gaidys, ir lakstanti pelyt, ir trau
kinys, vaiuojs bgiais, ir raitas cirko pajacas, kilnojs
kit pajac, ir keletas por, kurios okdavo vals grojant
neaikiai muzikai. Visas tas figras ponas Ignacas prisuk
davo ir vienu kartu paleisdavo. O kai gaidys imdavo gie
doti, plasnodamas nelanksiais sparnais, kai imdavo okti
negyvos poros, kas akimirk klupdamos ir sustodamos, kai
17

alaviniai be tikslo vaiuojanio traukinio keleiviai imdavo

irti j su nuostaba ir kai visas tasai lli pasaulis
virpanioje duj viesoje fantastikai atgydavo, senasis
pardavjas, pasirms alknmis, tyliai juokdavosi ir mur
mdavo:
Chi! chi! chi! Kurgi js vaiuojate, keleiviai?.. Ko
dl gi nori nusisukti sprand, akrobate?.. Ko js glbesiuojats, okjai?.. Isisuks spyruokls, ir keliausite atgal
spint. Kvailyst, viskas kvailyst! .. O jums, jeigu tu
rtumte prot, galt atrodyti, jog tai kakoks didis da
lykas! ..
Po toki ir panai monolog ponas Ignacas greitai su
ddavo aislus ii susierzins imdavo ingsniuoti po tui
krautuv, o paskui j sekiodavo purvinas uo.
,,Kvailyst prekyba... kvailyst politika... kvailyst ke
lion Turkij... kvailyst visas gyvenimas, kurio pra
dios neatsimename, o galo neinome... Kurgi teisyb?.."
Kadangi tokias nuomones jis kai kada reikdavo garsiai
ir vieai, tad buvo laikomas keistuoliu, o garbingos damos,
turinios itekintin dukter, danai sakydavo:
tai kuo paveria vyr senbernyst!
I nam ponas Ignacas retai ir trumpai teieidavo. Pa
prastai sukiodavosi gatvmis, kuriose gyveno jo verslo
draugai arba parduotuvs tarnautojai. Taiau ir ia jo
tamsiai alias trumpas apsiaustas arba tabako spalvos durtinys, pilkos kaip pelenai kelns su juodu dryu ir i
bluks cilindras, o daugiausia jo nedrsi laikysena atkreip
davo vis dmes. Ponas Ignacas tatai inojo, ir jam kas
kart vis labiau nesinordavo eiti pasivaikioti. Per ventes
jis veriau guldavo lovon ir itisas valandas irdavo pro
pinuiais apkalt savo lang, matydamas tiktai pilk kai
myninio namo mr, papuot vienut vienutliu, taip pat
pinuiais apkaltu langu, kuriame kartais stovdavo sviesto
puodyn arba kabdavo zuikis.
Taiau juo maiau jis ieidavo, juo daniau svajodavo
apie koki nors tolim kelion kaim ar usien. Kas
kart daniau sapnuodavo alias lankas ir tamsias girias,
18

po kurias galt klaidioti, prisimindamas jaunas dienas.

Pamau nubudo jame prislopintas t gamtovaizdi ilgesys,
tad nutar tuoj pat, kai tik sugr Vokulskis, ivaiuoti
kur nors visai vasarai.
Nors kart prie mirt, bent kelet mnesi, saky
davo jis bendradarbiams, kurie neinia kodl ypsodavosi,
klausydamiesi t projekt.
Savo noru atsitvrs nuo gamtos ir moni, paskends
gyvame, bet siaurame parduotuvs reikal skuryje, 2eckis kaskart stipriau jaut reikal pasisakyti kam nors min
tis. O kadangi vienais nepasitikdavo, kiti jo nenordavo
klausyti, o Vokulskio nebuvo, tad kalbdavosi pats su sa
vimi ir slapta nuo vis ra dienorat.
Trei asi s

skyr i us

SENOJO PARDAVJO DIENORATIS

,,.. .Su lidesiu jau keletas met pastebiu, kad pasau

lyje vis maiau ger pardavj ir proting politik, nes
visi taikosi prie mados. Paprastas pardavjas kas sezon
maunasi naujo fasono kelnmis, dedasi kaskart mantresn
skrybl ir kaskart kitaip atverst apykakl. Lygiai ir n
dieniai politikai kas sezon keiia tikjim: kakada tikjo
Bismarku, vakar Gambeta, o iandien Bikonsfildu, kuris ne
seniai buvo paprastas ydelis.
Matyt, jau umirta, kad parduotuvje negalima puotis
madingomis apykaklmis, o tiktai jas pardavinti, nes prie
ingu atveju pirkjams pritrks preki, o parduotuvei pir
kj. Politikos nereikia grsti laimingomis asmenybmis,
o tiktai didiosiomis dinastijomis. Metemichas buvo toks
pat garsus kaip Bismarkas, o Palmerstonas garsesnis u
Bikonsfild, ir kas gi iandien juos beprisimena? Tuo tar
pu Bonapart gimin drebino Europ Napoleono I laikais,
paskui valdant Napoleonui III, o ir iandien, nors kai ku
rie laiko t gimin subankrutavusia, daro tak Pranczijos
10

likimui per savo itikimuosius tarnus Mak Mahon ir

Diukro.
Dar pamatysite, k padarys Napoleonas IV, kuris pa
slapia mokosi i angl karo meno! Taiau ne tai svarbu.
tai ia raydamas, noriu pasakoti ne apie Bonapartus, bet
apie save, kad bt inoma, kaip augo geri pardavjai ir,
nors ir nemokyti, bet protingi politikai. Tokiam reikalui
nereikia akademijos, o tik pavyzdionamie ir parduo
tuvje.
Mano tvas i pat jaun dien buvo kareivis, o se
natv tarnavo kurjeriu vidaus reikal komisijoje. Buvo
tiesus kaip kartis, auginosi nedideles andenas ir auktyn
riestus sus; kakl apsivyniodavo juoda skarele, o aus
turjo sivrs sidabrin auskar.
Gyvenome Senamiestyje su teta, kuri skalbdavo ir lo
pydavo valdininkams baltinius. Nuomojome penktame auk
te du kambarlius, kuriuose nedaug tebuvo turto, bet daug
diaugsmo, bent man. Ms kambarlyje garbingiausias bal
das buvo stalas, ant kurio tvas, sugrs i tarnybos,
lipdydavo vokus; o pas tet pirmoje vietoje stovjo rka.
Prisimenu, kaip graiomis dienomis leisdavau gatvje ait
varus, o per dargan psdavau kambaryje muilo burbulus.
Visos sienos pas tet buvo nukabintos ventj pa
veikslais; taiau nors ir kiek daug j buvo, jie niekaip
negaljo prilygti skaiiumi Napoleonams, kuriais tvas puo
savo kambar. Buvo tenai vienas Napoleonas Egipte, ant
ras prie Vagramo, treias prie Austerlico, ketvirtas prie
Maskvos, penktas per karnacij, etas apimtas apoteozs.
Kai teta, pasipiktinusi tokia daugybe pasaulietik paveiks
l, pasikabino ant sienos alvarin nukryiuotj, tvas,
kad kaip sakydavo neeist Napoleono, nusipirko jo
bronzin biust ir taip pat pastat ties lova.
Pamatysi, bedievi, danai prikaiiodavo teta,u
tas idaigas virins tave velniai smaloje.
E!.. Imperatorius neleis, kad mane kas skriaust,
atsakydavo tvas.
20

Danai mus lankydavo seni tvo draugai: ponas Domanskis, taip pat kurjeris, tik i ido komisijos, ir ponas
Raekas, kuris Dunojaus gatvje turjo alumyn kioskel.
Tai buvo paprasti mons (ponas Domanskis netgi truput
mgo anyin), taiau uols politikai. Visi, neiskiriant n
tetos, labai atkakliai teigdavo, kad nors Napoleonas I mir
nelaisvje, Bonapart gimin dar iplauks paviri. Po
pirmojo Napoleono atsirasis koks nors antras, o jei ir
tam blogai baigtsi, ateisis sekantis, kol vienas po kito
sutvarkysi pasaul.
Visuomet turime bti pasiruo pirmam aukimui!
kalbdavo man tvas.
Nes neinote nei dienos, nei valandos, pridurdavo
ponas Domanskis.
O ponas Raekas, sikands pypk, pritardamas nusi
spjaudavo net tetos kambar.
Tik prispjauk, meldiamasis, man rk, tai gau
si! ..aukdavo teta.
Gal js mylista ir duosite, bet a neimsiu, su
murmdavo ponas Raekas, spjaudamas link idinio.
O. .. na ir chamai tie nevykliai grenadieriai!pyk
davo teta.
Js mylistai visuomet patikdavo ulonai. inau, i
nau. ..
Vliau ponas Raekas ved mano tet...
.. .Nordamas, kad, imuus teisybs valandai, a b
iau visikai pasiruos, tvas pats rpinosi mano aukl
jimu.
Imok skaityti, rayti, klijuoti vokus, bet daugiausia
mutruodavo. Mutruoti jis mane pradjo nuo pat ma
ums, kai man dar i kelni kyodavo markiniai. A tai
gerai prisimenu, nes tvas, komanduodamas: Pusiau dei
nn! arba Kairs sukimu engtemar!.., traukdavo
mane atitinkama kryptimi kaip tik u tos drabuio dalies.
Tas mokslas buvo skiepijamas man pagal visas tai
sykles.
21

Danai nakt tvas adindavo mane, aukdamas: Prie

ginkl!, mutruodavo, nepaisydamas tetos priekait ir
aar, ir baigdavo itokiais odiais:
Ignasiau! Pramutgalvi, visuomet bk pasiruos, nes
neinome nei dienos, nei valandos... Atmink, kad Bo
napartus Dievas siunt padaryti tvarkos pasaulyje; ir tol
nebus nei tvarkos, nei teisybs, kol nebus vykdytas impe
ratoriaus testamentas.
Negaliu pasakyti, kad abu mano tvo draugai bt taip
pat nepajudinamai tikj Bonapartais ir teisybs triumfu
kaip jis. Ne kart ponas Raekas, kai jam kyrdavo kojos
skausmas, keikdamasis ir stendamas sakydavo:
Et! inai, seni, per ilgai jau laukiame naujo Napo
leono. A pradedu ilti ir vis labiau nykstu, o jo kaip nr,
taip nr. Netrukus tiksime tiktai prie banyios tupti, ir
Napoleonas ateis nebent su mumis kartu valand giedoti.
Atras jaun.
Koki jaun! Geriausieji i j dar pirma ms nu
jo kapus, o jauniausieji velnio verti. Tarp j jau yra
ir toki, kurie apie Napoleon n negirdjo.
Manasis girdjo ir atsimins, atsakydavo tvas,
merkdamas ak mano pus.
Ponas Domanskis dar labiau puldavo nevilt.
Pasaulis kaskart eina blogyn, sakydavo jis, lin
guodamas galv. Maistas brangsta, u but kone vis al
g plia, ir netgi su anyine stengiasi apmauti. Seniau
bdavai linksmas nuo taurels, o iandien ir po stiklins
lieki toks blaivas, tarytum vandens grs. Pats Napoleonas
nesusilaukt teisybs!
Tvas atsakydavo:
Bus teisyb, nors Napoleonas ir nepasirodyt. Bet ir
Napoleonas atsiras.
Netikiu, murmteldavo ponas Raekas.
O kas bus, jei atsiras? klausdavo tvas.
Nesulauksime.
A sulauksiu, sakydavo tvas, o Ignasius tik
riausiai sulauks.
22

Jau anuomet tvo odiai giliai sir mano atmintyje,

o po vlesni vyki jie suskambjo stebuklingai, kone
pranaikai.
Apie 1840 metus tvas m negaluoti. Kartais po por
dien neidavo tarnyb, o pagaliau visai atgul.
Ponas Raekas kasdien j lankydavo, o kart, irda
mas jo idivusias rankas ir pageltusius skruostus, su
nibdjo:
, seni, mes jau tur bt nebesulauksime Napoleono.
Tvas jam ramiai atsak:
Tol nemirsiu, kol apie j neigirsiu.
Ponas Raekas palingavo galv, o teta nusiluost aa
ras, manydama, kad tvas kliedi. Ir kaipgi kitaip galjai
galvoti, jeigu mirtis jau beld duris, o tvas vis dar
valgsi Napoleono...
Jam buvo jau visikai blogai, prim net paskutinius
sakramentus, kai po poros dien atlk pas mus ponas Ra
ekas, keistai susijaudins, ir, atsistojs kambario viduryje,
suuko:
O inai, seni, kad atsirado Napoleonas?..
Kur? kteljo teta.
Gi Pranczijoje.
Tvas paoko, bet vl susmuko priegalvius. Tiktai i
ties mane rank ir, irdamas tokiu vilgsniu, kurio
niekad neumiriu, sunibdjo:
Atsimink!.. Visk atsimink.. .
Ir numir.
Vliau sitikinau, kokios pranaikos buvo tvo pai
ros. Visi matme antrj Napoleon vaigd, kuri prikl
Italij ir Vengrij; ir nors nukrito prie Sedano, netikiu,
kad ji galutinai bt ugesusi. Kas man tas Bismarkas,
Gambeta ar Bikonsfildas! Neteisyb tol valdys pasaul, kol
iaugs naujas Napoleonas.
Porai mnesi praslinkus po tvo mirties, ponas Rae
kas ir ponas Domanskis kartu su teta Zuzana susirinko
pasitarti: k su manim daryti? Ponas Domanskis norjo
mane pasiimti savo kontor ir pamau padaryti valdinin
23

ku; teta sil amat, o ponas Raekas prekyb alumynais.

Taiau, kai paklaus, ko noriau, atsakiau, kad krau
tuv.
Kas ino, gal tai bus geriausia, pasak ponas
Raekas. O pas kok pirkl nortum?
Pas t Podvalyje, kuris tarpdury laiko pakabins
kard, o lange kazok.
2inau,terp teta.Jis nori pas Mincel.
Galima pamginti, tar ponas Domanskis. Juk
visi pastame Mincel.
Ponas Raekas, parodydamas, jog sutinka, nusispjov
net idin.
Gailestingasis Dieve, sudejavo teta, tasai drimba
jau turbt mane prads spjaudyti, kai brolio nebete
kau. .. O! Nelaiminga a nalait!..
Didelio ia daikto! atsiliep ponas Raekas. Ite
kkite, js mylista, ir nebsite nalait.
O kur a rasiu tok kvail, kuris mane imt?
Fi! Gal ir a vesiau js mylist, nes neturiu kas
man on patrint, sumurmjo ponas Raekas, sunkiai
pasilenkdamas prie grind ikratyti i pypks pelen.
Teta pravirko. Tada prabilo ponas Domanskis:
Kam t dideli ceremonij? Js mylista neturite
globjo, jis neturi eimininks; susituokite, priglauskite Ignasi ir net vaik tursite. Dargi pig vaik, nes Mincelis duos jam maist ir but, o js tik drapanas.
Kaip?..paklaus ponas Raekas, irdamas tet.
Pirma ileiskite berniuk mokytis, o paskui... gal
idrsiu, atsak teta. Visuomet jauiau, kad prastai
baigsiu.. .
Na tai ir eime pas Mincel! tar ponas Raekas,
pakildamas nuo taburets. Tik, js mylista, neapgaukite
mans! pridr, pagrasindamas tetai kumiu.
Abu su ponu Domanskiu ijo ir gal po pusantros va
landos gro gerokai raud. Ponas Raekas vos kvpavo,
o ponas Domanskis vargiai bepastovjo, tur^bt dl to,
kad ms laiptai buvo labai nepatogs.
24

 Na kaip? . . paklaus teta.

Naujj Napoleon pasodino parako sandl! at
sak ponas Domauskis.
Ne parako sandl, o tvirtov A-u... A-u...
pridr ponas Raekas ir numet kepur ant stalo.
O kaip su vaiku?
Rytoj turi nueiti pas Mincel su drabuiais ir balti
niais, atsak ponas Domanskis. Ne tvirtov A-u...
A-u. . . , bet Ham ham, ar Cham... n neinau...
Visai pakvaiote, girtuokliai! suriko teta, griebda
ma pon Raek u rankos.
Tik ne taip smarkiai! pasipiktino ponas Raekas.
Po vedyb galsi smarkauti, o dabar... Rytoj pas Mincel
su baltiniais ir drabuiais. .. Nelaimingasis Napoleone!..
Teta istm pro duris pon Raek, paskui pon Domansk ir imet jiems kandin kepur.
Lauk i ia, girtuokliai!
Tegyvuoja Napoleonas! suuko ponas Raekas,
o ponas Domanskis udainavo:
Praeivi, pamats pilk granit,
Skaityk atidiai, kas ionai parayta. ..
Skaityk atidiai, kas ionai parayta. ..

Jo balsas pamau tilo, tarytum sksdamas ulinyje, pas

kui nuiuvo laiptuose ir vl pasigirdo jau gatvje. Ne
trukus tenai kilo kakoks triukmas, o kai pasiirjau
pro lang, pamaiau, kad policininkas vedasi pon Raek
rotu.
Tad tai kas vyko, prie man stojant prekyb.
Mincelio krautuv jau seniai inojau, nes tvas siun
tindavo mane j popieriaus, o teta muilo. Visuomet bg
davau tenai su diaugsmingu smalsumu, nordamas prisi
irti prekylangiuose kabani aisl. Kiek prisimenu,
krautuvs lange kabodavo didelis kazokas, kuris vartyda
vosi kliais ir skeryiodavo rankomis, o duryse bgnas,
kardas ir odinis arkliukas su tikra uodega.
25

I vidaus krautuv panjo didel rs, kurio galo

niekados negaldavau irti pro tams. 2inau tik, kad
pipir, kavos ir lauralapi reikdavo eiti kairn prie sta
lo, u kurio stovjo didiuls spintos su staliais nuo lub
iki grind. Popierius, raalas, lkts ir stiklins buvo
pardavinjamos prie stalo deinje, kur stovjo spintos su
stiklinmis durelmis, o muilo ir krakmolo reikdavo eiti
gilyn krautuv, kur buvo matyti statins ir rietuvs me
dini di.
Net palub buvo uimta. Tenai kabojo eils psli su
garstyiomis ir daais, didiul lempa su dangteliu, kuri
iem degdavo vis dien, tinklelis, pilnas kami bute
liams, pagaliau kokios pusantros uolekties ilgio krokodilo
ikama.
Krautuvs eimininkas buvo Janas Mincelds, raudon
skruostis senis su il plauk kuoktu pasmakrje. Per vi
s dien jis sddavo prie lango, oda aptrauktame krsle,
apsivilks mlynu bajiniu varku, pasiris balt prikyt
ir usimauklins toki pat naktin kepurait. Prieais j
ant stalo guldavo didel knyga, kurioje ymdavosi pa
jamas, o ia pat virum galvos kabodavo ryulys rimb,
skirt daugiausia parduoti. Senis priimdavo pinigus, duo
davo pirkjams gr, raydavo knyg, kai kada snaus
davo, taiau, nors ir tiek turjo darb, neinia kokiu bdu
matydavo, kaip vyksta prekyba visoje parduotuvje. Pra
eiviams palinksminti jis taip pat retkariais patimpiodavo
u virvuts lange okant kazok ir pagaliau, o tai man
maiausiai patikdavo, isitrauks i ryulio kur nors rim
b, aplupdavo mus u vairius nusikaltimus.
Sakau mus, nes ms buvo trejetas kandidat gauti
fizin bausm: a ir du senio snnai Francas ir Janas
Minceliai.
Koks akylas buvo eimininkas ir kaip mikliai jas kirsda
vo stirnakoju, a patyriau jau trei dien atjs par
duotuv.
Francas atsvr kakokiai moteriai u deimt grai
razin. Pastebjs, kad viena razina nukrito ant prekysta
26

liu (t akimirk senis sdjo usimerks), a vogiomis

pakliau j ir suvalgiau. Kai jau norjau isikraptyti
tarp dant strigus kaulel, staiga pajutau, tarsi kas man
per nugar bt kirts kaitinta geleimi.
A, nenaudli!suriaumojo senasis Mincelis ir, man
n nespjus susivokti, kas atsitiko, dar kelet kart r
rimbu.
A susirieiau i skausmo, bet nuo to laiko parduotu
vje nieko nebedrsdavau imti burn. Migdolai, ra
zinos ir netgi saldieji raguoliai man buvo karts kaip pi
pirai.
itaip susidorojs su manimi, senis pakabino rimb vie
t, ra knyg razinas ir, nutaiss maloniausi min,
m tampyti u virvuts kazok. irdamas jo besiyp
sant veid ir primerktas akis, tiesiog negaljau patikti,
kad is linksmas seneliukas turi toki sunki rank. Ir
tiktai dabar pastebjau, kad tasai kazokas visai ne toks
domus, jeigu j irsi ne i gatvs, o i parduotuvs.
Ms krautuv prekiavo bakaljinmis, galanterinmis
prekmis ir muilu. Bakaljines prekes pardavinjo Francas
Mincelis, daugiau kaip trisdeimt met vyrukas, rudaplau
kis, mieguistu veidu. Jam daniausiai klidavo rimbu nuo
dds, nes jis rkydavo pypk, vlai stodavo u preky
stalio, naktimis kakur dingdavo i nam, o svarbiausia
nerpestingai sverdavo prekes. O jaunesnysis, Janas Min
celis, kuris tvark galanterij ir, bdamas nerangus, pasi
ymjo taikiu bdu, vlgi gaudavo kail u tai, kad vog
davo spalvot popieri ir raydavo jame laikus panelms.
Tiktai Augustas Kacas, kuris pardavinjo muil, visai
nebdavo mokomas diru. is menkutis mogelis pasiym
jo nepaprastu punktualumu. Anksiausiai ateidavo darb,
pjaustydavo muil ir sverdavo krakmol nelyginant auto
matas; valgydavo tai, kas jam bdavo paduodama, susi
gs tamsiausiame parduotuvs kampelyje, tarsi gdyda
masis, kad turi mogik poreiki. Deimt valand vaka
ro jis kakur dingdavo.
27

Tarp t moni igyvenau atuonerius metus, kuri

kiekviena diena panjo visas kitas dienas, kaip vienas
rudens lietaus laas pani kitus rudens lietaus laus.
Keldavausi penkt valand ryto, prausdavausi ir luodavau
parduotuv. et atidarydavau duris gatv ir langines.
T pai akimirk kakur i gatvs atsirasdavo Augustas
Kacas, nusivokdavo durtin, apsijuosdavo prikyte ir tyl
damas atsistodavo tarp statins pilkojo muilo ir rietuvs,
sudtos i gabal geltonojo muilo. Paskui pro kiemo duris
bgdavo senasis Mincelis, murmdamas Morgen!a *, pa
sitaisydavo ant galvos kepurait, isitraukdavo i staliaus
knyg, sdsprausdavo krsl ir kelis kartus timpteldavo
kazok u virvuts. Tiktai po jo pasirodydavo Janas Min
celis ir, pabuiavs ddei rank, stodavo u savo preky
stalio, ant kurio vasar gaudydavo muses, o iem pirtu
arba kumiu braiydavo kakokias figras.
Franc paprastai reikdavo kviesti parduotuv. Jis
eidavo usimiegojusiomis akimis, iovaudamas, abejingai
pabuiuodavo ddei pet ir vis dien kasydavosi galv
taip, jog galdavai pagalvoti, kad jis arba labai nori mie
go, arba yra labai susirpins. Beveik nebdavo to ryto,
kad dd, irdamas, kaip jis maivosi, nepamgdiot jo
ir nepaklaust:
Na... kurgi tu, nenaudli, lakstei?
Tuo tarpu gatvje busdavo gyvenimas, ir u parduotu
vs lang vis daniau mkiodavo praeiviai. ia tarnait,
ia malk kirtjas, ia apsigaubusi eiminink, ia batsiu
vio mokinys, ia koks vyras su konfederate eidavo vien
ar kit pus, tarsi figros sukamoje panoramoje. Grindiniu
darddavo veimai, statins, brikels vien ir kit
gal... Vis daugdavo moni, vis daugdavo veim, kol
pagaliau visi jie susiliedavo vien plat gatvs sraut,
nuo kurio atsiskyrs kas valandl ubgdavo pas mus
koks nors pirkjas.
Pipir u tris graius...
Gut en Mo r g e n labas rytas
28

(vok.)

sutrumpintai.

 Praau svar kavos...

Duokite man ryi...
Pus svaro muilo...
Lauralapi u gra...
Pamau parduotuv prigudavo moni, daugiausia tar
naii ir skurdiai apsirengusi eimininki. Tuo metu
Francui Minceliui tekdavo daugiausia pakrutti: jis trau
kiodavo stalius, vyniodavo prekes ttas i pilko popie
riaus, laipiodavo koptlmis, vl vyniodavo, ir vis taip
graudiai viepdamasis, tarsi jam n nusiiovauti nebt
leidiama. Gal gale prisirinkdavo tiek pirkj, kad ir
Janas Mincelis, ir a turdavome padti Francui.
Senis vis laik uraindavo ir idavindavo gr, vis
iupindamas pirtais savo balt kepurait, kurios ydras
kutas tabaluodavo prie akies. Kartkartmis
jis timpte
ldavo kazok, o kartais aibo greitumu griebdavo rimb
ir rdavo juo vienam kuriam savo snn. Nepaprastai
retai tegaldavau suprasti, u k jiems klidavo, nes bro
liai nenoriai pasakydavo man t protrki prieastis.
Apie atunt valand pirkj antpldis atlydavo. Ta
da i parduotuvs gilumos pasirodydavo stora tarnait, ne
ina krepiu bandeli ir puodeliais (Francas atgrdavo jai
nugar), o paskui j ms eimininko motina, liesa se
nut, apsivilkusi geltona suknele, su didiuliu kyku ant
galvos ir kavinuku rankose. Pastaiusi ant stalo ind, se
nut kimiu balsu prabildavo:
Gut Morgen, meine Kinder! Der Kaiie ist schon fertig.. J
Ir imdavo pilstyti kav baltus fajansinius puodukus.
Prie jos prieidavo senasis Mincelis, pabuiuodavo jai
rank ir sakydavo:
Gut Morgen, meine Mutter!12
U tai gaudavo puodel kavos ir tris bandeles.
Paskui prieidavo Francas Mincelis, Janas Mincelis, Au
gustas Kacas ir paskutinis a. Kiekvienas buiuodavome
1 Labas rytas, vaikuiaiI Kava jau ivir
2 Labas rytas, mamyte! (Vok.)

(vok.).

29

idivusi, mlyn gysleli ivagot senuts rank ir sa

kydavome:
Gut Morgen, Grossmutter!1
Ir gaudavome po puodel kavos ir po tris bulkutes.
O kai mes paskubomis igerdavome kav, tarnait pa
siimdavo tui krep ir nevarius puodelius, senut
savo kavinuk, ir abi pasialindavo.
U lango be paliovos vaiuodavo veimai ir plaukdavo
abi puses moni srautas, nuo kurio kas valandl atsi
skirdavo koks pirkjas ir eidavo krautuv.
Praau krakmolo. ..
Duokite migdol u deimt grai. . .
Saldymedio akneli u ga...
Pilkojo muilo...
Apie vidurdien sumadavo spstis prie prekystalio
su bakaljinmis prekmis, utat vis daniau imdavo ro
dytis pirkjai deinje parduotuvs pusje, pas Jan. ia
mons pirkdavo lktes, stiklines, laidynes, malnlius,
lles, o kartelis ir didelius skius skaisiai mlynus arba
raudonus. Pirkjai moterys ir vyrai bdavo gerai ap
sireng,- susd kdse, jie liepdavo rodyti daugyb daikt,
derdavosi ir praydavo kaskart nauj.
Atsimenu, dirbdamas prie kairiojo prekystalio, pavarg
davau nuo lakstymo ir nuo preki vyniojimo, o prie de
iniojodaugiausia kankindavo mintis: ko i tikrj nori
tas ar kitas pirkjas ir ar i viso jis k nors pirks? Taiau
gal gale ir ia daug kas bdavo parduodama, ir dienos
pajamos u galanterines prekes bdavo keleriopai dides
ns negu i prekybos bakaljinmis prekmis ir muilu.
Senasis Mincelis bdavo krautuvje ir sekmadieniais.
I ryto jis melsdavosi, o apie vidurdien pasikviesdavo
mane savotik pamok.
Sag mil pasakyk man: was ist das?kas tai yra?
Das ist Schublade tai yra stalius. Pairk, kas yra tas
staliuj. Es ist Zimmt tai yra cinamonas. Kam reikalin1 Labas rytas, senele!
30

(Vok.)

gas cinamonas? Zupei, saldiam patiekalui reikalingas ci

namonas. Kas yra cinamonai? Tai yra toks iev nuo vie
no medio. Kur gyvena toks medis cinamonas? Indijoje
gyvena toks medis. irk gaubl ia guli Indija. Duok
man u deimt grai cinamonas. .. O, du Spitzbub!. -1 Kai
duosiu tau deimt rimb, tai inosi, kiek parduoti cinamo
nas u deimt grai...
itokiu bdu nagrindavome kiekvien stali parduo
tuvje ir kiekvienos preks istorij. O jeigu Mincelis ne
labai bdavo pavargs, jis dar padiktuodavo man skaiia
vimo udavini, liepdavo sumuoti sskaitas arba rayti
laikus ms krautuvs reikalais.
Mincelis buvo labai tvarkingas, negaldavo paksti dul
ki ir pats luostydavo jas nuo smulkiausi daikteli. Tik
tai rimb jam niekuomet netekdavo luostytiper sekma
dienines buhalterijos, geografijos ir preki mokslo pamo
kas jie pasidarydavo varutliai.
Pamau, per kelet met, mes taip vienas prie kito
pripratome, kad senasis Mincelis nebegaldavo be mans
apsieiti, o a netgi jo rimbus pradjau laikyti btinais
eimos santykiuose. Atsimenu, kart negaljau tverti i su
sikrimtimo, kai pagadinau brang virtuv, o senasis Mincelis, uuot griebs rimb, tiktai pasak:
K tu pridirbai, Ignac?.. K tu pridirbai!..
Biau sutiks gauti pylos visais rimbais, negu dar ka
da nors igirsti t virpant bals ir pamatyti igsting
eimininko vilgsn.
iokiomis dienomis mes pietaudavome krautuvje, pirma
abu jaunieji Minceliai ir Augustas Kacas, o paskui a su
eimininku. ventadieniais visi susirinkdavome viruje ir
sussdavome prie vieno stalo. Kasmet per Kias Mincelis
mums k nors dovanodavo, o jo motina, labai nuo vis
slpdama, suruodavo mums (ir savo snui) eglait. Ir pa
galiau kiekvieno mnesio pirm dien visi gaudavome alg
(man buvo mokama 10 zlot). ia proga turdavome paro
1 Ak tu, nenaudli!

(Vok.)

3J

dyti, klek sutaup: a, Kacas, abu snnai ir tarnait. Ne

taupyti, neatidti kasdien nors kelet grai senojo Mincelio akyse buvo toks pat nusikaltimas, kaip vagyst. Kiek
a prisimenu, krautuv perjo keletas pardavj ir moki
ni, kuriuos eimininkas ivijo tik u tai, kad jie nieko
nesusitaup. Diena, kuri tatai paaikdavo, bdavo pasku
tin. Nepaddavo nei paadai, nei priesaikos, nei rank
buiavimai ir maldavimai atsiklaupus. Senis sustings s
ddavo krsle, neirdamas praanius, ir, rodydamas
pirtu duris, kartodavo vien od: Fort! Fort! 1 Sis tau
pymo principas pasidar jo liguista keistyb.
Tasai geras mogus turjo vien trkum, btent: ne
apkent Napoleono. Pats niekuomet apie j neusimindavo,
bet vos tik kas nors pamindavo Bonaparto vard, senis
tarsi pasisdavo: pamlynuodavo, imdavo spjaudytis ir
vokti:
Nenaudlis! Spitzbub! Galvaudys!
Pirm kart igirds tokius lykius meitus, a vos
neapalpau. Jau norjau k nors akiplikai drbti seniui
ir pabgti pas Raek, kuris tuo metu jau buvo veds ma
no tet, bet staiga iriu, kad Janas Mincelis, prisidengs
ranka bum ir merkdamas ak, kak nibda Kacui. Pasta
tau ausis ir girdiu Jan sakant:
Niekus taukia senis, niekus! Napoleonas buvo au
nus vyras, jau vien dl to, kad ivijo prakeiktuosius pr
sus. Tiesa, Kacai?
O Augustas Kacas tik prisimerk ir toliau pjaust sau
muil.
Apstulbau i nuostabos, bet nuo tos akimirkos labai pa
milau Jan Mincel ir August Kac. Ilgainiui sitikinau,
kad ms maa krautuvl pasidalijusi net dvi dideles
partijas, i kuri viena, susidedanti i senojo Mincelio ir
jo motinos, labai mgo vokieius, o kita, kuri sudar jau
nieji Minceliai ir Kacas, nekent j. Kiek prisimenu, tik a
vienas buvau neutralus.
1 Lauk! Lauk! (Vok )
32

1846 metais mus pasiek inia, jog Liudvikas Napoleo

nas pabgo i kaljimo. Tie metai man buvo labai reik
mingi, nes a tapau pardavju, o ms eimininkas, sena
sis Janas Mincelis, mir gana keistomis aplinkybmis.
Anais metais apyvarta ms parduotuvje truput su
majo, gal dl visuomenini neramum, o gal dl to, kad
eimininkas per danai ir per garsiai keikdavo Liudvik
Napoleon. mons pradjo nebe taip noriai pas mus pirk
tis, ir vien syk kakas (gal Kacas?) netgi sudau mums
vitrin.
Taiau tasai vykis, uuot galutinai atbaids nuo ms
pirkjus, priviliojo juos parduotuv, ir vis savait pre
kiavome tiek daug, kaip niekuomet; kaimynai mums net
pavydjo. Vis dlto po savaits dirbtinis pagyvjimas at
slgo, ir parduotuv vl itutjo.
Vien vakar, kai eimininko nebuvo (o tai buvo ne
paprastas faktas), parduotuv pro lang vl lk akmuo.
Nusigand Minceliai nubgo auktyn iekoti dds, Kacas
nuskubjo gatv gaudyti kaltininko, o tuo metu tarpdury
pasirod du policininkai, kurie temp... Spkite, k?.. Na
k kit, o ms eiminink, kur apkaltino imuus lang
iandien, o tikriausiai ir an kart...
Veltui senukas spyriojosi: mons ne tik mat j dau*
ant lang, bet pas j netgi buvo rastas akmuo... Teko
tad vargui keliauti rotu.
Po ilg aikinimusi ir teisinimsi byla, aiku, buvo nu
marinta,- taiau senis nuo to laiko visai neteko nuotaikos
ir m liesti. O kart, atsisds savo krsle prie lango,
daugiau i jo nebepakilo. Taip ir numir, atsirms smakru
pajam knyg ir laikydamas rankoje virvut, u kurios
tampydavo kazok.
Ddei mirus, kelet met snnai bendrai laik parduo
tuv Podvalyje ir tiktai apie 1850 metus juodo atsidalijo
itaip: Francas liko senojoje vietoje su bakaljinmis prek
mis, o Janas su galanterija ir muilu persikraust naujas
patalpas Krokuvos priemiesio gatvje, kur ir nnai tebe
same. Dar po keleri met Janas ved grauol Malgoat
33

Pfeifer, o ji (tegu ilsisi ramybje!), likusi nale, atidav

savo rank Stasiui Vokulskiui, kuris tokiu bdu paveldjo
dviej Minceli kart sukurt prekybos mon.
Ms eimininko motina dar ilgai gyveno; kai 1853 me
tais grau i usienio, radau j sveik sveikiausi. Vi
suomet pasirodydavo rytais parduotuvje ir visuomet sa
kydavo:
Gut Morgen, meine Kinderl Der Kalte ist schon feitig. ..
Tik jos balsas kasmet darsi vis tylesnis, kol pagaliau
amiams nutilo.
Mano laikais eimininkas buvo savo praktikant tvas
ir mokytojas ir stropiausias parduotuvs tarnas,- jo motina
arba mona bdavo nam eiminink, o visi eimos na
riaipardavjai. Nnai eimininkas tiktai pasiima peln,
prekybos daniausiai neimano ir labiausiai rpinasi, kad
vaikai nepasidaryt pirkliais. A ia nekalbu apie Stasi
Vokulsk, kuris yra plaiau usibrs, o tik iaipsam
protaujujeigu pirklys nori turti padorius tarnautojus,
jis turi sdti parduotuvje ir mokyti savo mones.
Girdti, kad Andrais pareikalavo eiasdeimt milijon
gulden nenumatytoms ilaidoms. Vadinasi, ir Austrija
ginkluojasi, o tuo tarpu Stasius man rao, kad karo nebus.
Kadangi Stasius niekuomet nra buvs pagyrnas, tad rei
kia manyti, jam inomos svarbios politins paslaptys; o to
kiu atveju ne i meils prekybai tupi jis Bulgarijoje...
domu inoti, k jis padarys? domu!..
Ket vi r t asi s skyri us
SUGRIMAS

Sekmadienis, bjauri kovo diena; netrukus jau vidurdie

nis, taiau Varuvos gatvse beveik n gyvos dvasios.
mons sdi namuose, slepiasi tarpuvartse arba susig
bga, teliami lietaus ir sniego. Beveik negirdti dardant
samdomj kariet, nes niekas jomis nevaiuoja. Veikai
34

nulipa nuo pasosi ir lenda po pakeltais veim stogais,

o sulyti, sniegu aplip arkliai tarytum stengiasi pasislpti
po grulu ir apsikloti savo pai ausimis.
Nors oras blogas, o gal kaip tik dl to, ponas Ignacas
sdi savo kambaryje u pinui labai linksmas. Prekyba
parduotuvje eina puikiai, prekylangiai ateinaniai savai
tei jau sutvarkyti, o svarbiausia iomis dienomis turi
sugrti Vokulskis. Pagaliau ponas Ignacas perduos sskai
tas ir nusimes vadovavimo parduotuvei nat, o paskui
vliausiai po dviej mnesi ivaiuos atostog. Po dvi
deimt penkeri met darbo ir dar kokio! jis nusi
peln to poilsio. Galvos tik apie politik, vaikios, laks
tys ir okins po laukus ir mikus, vilpaus ir net dainuos,
kaip jaunystje. Jeigu tik ne tie reumatiniai skausmai, nors
ir jie kaime turt praeiti...
Taigi, nors pinuiais apkalt lang plaka lapdraba, nors
drebia taip tirtai, kad net kambaryje tamsoka, ponas Igna
cas nusiteiks pavasarikai. Jis isitraukia i palovio gi
tar, suderina stygas ir, pams kelet akord, utraukia
pro nos visai romantik dain:
Siela pavasariu bundaniu grois,
Aidi laktingal trels;
aliojoj girioj, prie altinlio,
Glaudias dvi ydinios ros. ..

ie avingi garsai paadina ant kanapos snaudiant

pudel, ir is ima spoksoti eiminink vienintele savo aki
mi. Negana to nuskambjus iems garsams, kieme
pasirodo kakoks didiulis elis, kuris sustoja prie pi
nuiais apkalto lango, stengdamasis pavelgti vidun, ir at
kreipia save pono Ignaco dmes.
Turbt Pavelas, galvoja jis.
Taiau Iras memo kitaip; jis nuoka nuo kanapos ir ima
neramiai uostinti duris, tarsi pajuts svetim.
Prieangyje girdti krabdant. Kakieno ranka apgrai
bomis ieko dur rankenos, pagaliau durys atsidaro, ir ant
35

slenksio pasirodo kakokia btyb, apsivilkusi plaiais

kailiniais, nustais snaigmis ir lietaus laais.
Kas ten? klausia ponas Ignacas, ir jo veidas smar
kiai parausta.
Ar jau umirai mane, seni? tyliai ir ltai atsako
sveias.
Ponas Ignacas vis labiau stebisi. Usideda ant nosies
pensn, kuri jam nesilaiko, itraukia i palovio karst
pana futliar, skubiai paslepia gitar, o paskui visk
padeda ant lovos.
Tuo tarpu sveias nusimeta didiulius kailinius ir kai
lin kepur, o vienaakis Iras, apuosts j, ima vizginti uo
deg, glaustytis ir, diaugsmingai inkdamas, trintis apie
kojas.
Ponas Ignacas, susijaudins ir sukumps labiau negu
paprastai, prieina prie sveio.
Man rodos... sako jis, trindamasis rankas, man
rodos, kad turiu malonum...
Paskui jis mirksdamas priveda svei prie lango.
Stasius... dievai!..
Jis tapnoja sveiui per aukt krtin, spaudia jam
ia dein, ia kair rank ir pagaliau, udjs deln ant
jo kirptos galvos, pabraukia, tarytum ketindamas itrinti
smilkin tepalu.
Cha cha cha! juokiasi ponas Ignacas. Stasius,
pats Stasius!.. Stasius i karo!.. K, ar tu tik dabar pri
siminei, kad turi parduotuv ir draug? priduria jis,
smarkiai plodamas jam per nugar. Velniai mane raut,
jei tu nepanaus arba kareiv, arba jreiv, tik ne
pirkl... Atuonis mnesius nebuvai krautuvje! Na ir
krtin... na ir makaul...
Sveias taip pat juoksi. Apkabino Ignac per kakl,
kartai ibuiavo abu skruostus, kuriuos senasis pardav
jas i eils kaiiojo, pats nesibuiuodamas.
Na, kas gi pas tave, seni, girdti?paklaus sve
ias. Sulysai, iblykai...
Atvirkiai, po truput tunku.
36

 Prailai... Kaipgi tau sekasi?

Puikiai. Ir parduotuvje prekyba neblogai eina, apy
varta truput padidjo. Per saus ir vasar priprekiavome
u dvideimt penkis tkstanius rubli.. . mielas Stasiaul..
Atuonis mnesius nebuvai namie... Ne juokai!.. Gal at
sissi?
inoma, atsak sveias, ssdamasis ant kanapos,
kur tuoj pat sitais Iras ir padjo jam galv ant keli.
Ponas Ignacas prisitrauk kd.
Gal uksi? Turiu kumpio ir truput ikr.
Gerai.
Gal ir igersi? Turiu butel neblogo vengrikojo, bet
tik vien sveik taur.
Gersiu i stiklins, tar sveias.
Ponas Ignacas m tristi po kambar, atidalindamas
ia spint, ia skryni, ia stalius.
Itrauk vyn ir vl paslp, paskui padjo ant stalo
kumpio ir kelet bandeli... Jo rankos ir aki vokai vir
pjo; prajo nemaai laiko, kol jis aprimo ir pagaliau su
rinko krv visas ivardytsias atsargas. Tiktai vyno
taur sugrino jam gerokai sutrikusi dvasios pusiau
svyr.
Tuo tarpu Vokulskis valg.
Na, kas naujo? jau ramiau paklaus ponas Igna
cas, i lengvo suduodamas sveiui per kel.
inau, kad tave domina politika, atsak Vokuls
kis. Bus taika.
O kodl Austrija ginkluojasi?
Ginkluojasi u eiasdeimt milijon gulden? .. No
ri ugrobti Bosnij ir Hercegovin.
Ignaco vyzdiai isiplt.
Austrija nori ugrobti? pakartojo jis. O kodl?
Kodl? nusijuok Vokulskis. O todl, kad Tur
kija negali jai sukliudyti.
O k gi Anglija?
Anglija taip pat gaus kompensacij.
Turkijos sskaita?
37

 inoma. Silpnieji visuomet moka u kivirus tarp

stiprij.
O kurgi teisyb? suuko ponas Ignacas.
Teisinga, kad stiprieji dauginasi ir auga, o silpnieji
va. Kitaip pasaulis virst invalid namais, o tai kaip tik
bt neteisinga.
Ignacas pasitrauk kartu su kde.
Ir tai sakai tu, Stasiau?.. Rimtai, nejuokauji?
Vokulskis ramiai pavelg j.
A sakau, atsak jis. Ko gi ia stebtis? Argi
tas pats dsnis nra taikomas man, tau, mums visiems?..
Per daug pats esu kentjs, kad dabar imiau graudintis
dl Turkijos.
Ponas Ignacas nudelb akis ir nutilo. Vokulskis valg.
Na, o kaip tau pasisek? paklaus Zeckis jau pras
tiniu tonu.
Vokulskio akys suspindjo. Jis padjo al bandel
ir atsilo kanapos atkalt.
Atsimeni, tar jis, kiek pasimiau pinig iva
iuodamas?
Trisdeimt tkstani rubli, visus grynais.
Ir kaip manai: kiek parsiveiau?
Penkiasde... keturiasdeimt tkstani... Atsp
jau?. .paklaus Zeckis, su nepasitikjimu velgdamas j.
Vokulskis prisipyl stiklin vyno ir i lto igr.
Du imtus penkiasdeimt tkstani rubli, i j di
dij dal auksu,aikiai tar jis. O kadangi liepiau
nupirkti vertybini popieri, kuriuos, kai bus pasirayta
taika, parduosiu, tai tursiu daugiau kaip tris imtus tks
tani rubli...
Zeckis pasilenk prie jo ir isiiojo.
Neisigsk, tar Vokulskis. Tuos pinigus udir
bau visai garbingai, netgi sunkiai, labai sunkiai. Visa pa
slaptis, kad turjau turting kompanion ir kad pasiten
kinau keturis ar penkis kartus maesniu pelnu negu kiti.
Todl mano kapitalas nuolat buvo apyvartoje ir be palio
vos augo. Na, pridr jis po valandls, be to, man ir

palikai seksi... Tarytum loikui, kuriam deimt kart

i eils ikiinta tas pats numeris, loiant rulete. Stambus
loimas?.. Vos ne kas mnes rizikuodavau visu turtu ir
kasdien gyvybe.
Ir tik dl to tenai vaiavai? paklaus Ignacas.
Vokulskis paaipiai pavelg j.
Ar norjai, kad pasidaryiau turk Valenrodu?
Rizikuoti dl pasipelnymo, turint tikr duonos ks
n!.. sumurmjo ponas Ignacas, linguodamas galv ir pa
keldamas antakius.
Vokulskis krpteljo i pykio ir paoko nuo kanapos.
Toji tikra duona, prabilo jis, gniaudamas kum
ius,strigo man gerklje ir smaug mane itisus ee
rius metus... Argi jau nebeprisimeni, kiek kart per dien
man buvo prikaiiojamos dvi Minceli kartos arba angeli
kas mano monos gerumas? Argi, be tavs, mano tolimj
ir artimj pastam tarpe buvo nors vienas mogus, ku
ris nebt mans eidinjs odiu, mostu arba bent vilgs
niu? Kiek kart man vos ne akis buvo sakoma, kad a
maitinuosi i monos sterbls, kad visa k esu gijs per
Minceli tris, o pats savo energija nieko, visikai
nieko, nors juk a ipliau t krautuvl, padvigubinau
pajamas...
Minceliai, aminai Minceliai!.. Tegul dabar palygina
mane su Minceliais. Vienui vienas per pusmet udirbau
deimt kart daugiau negu dvi Minceli kartos per pus
amiaus. Tarp kulk, peili ir altins a laimjau tai, dl
ko bt prakaitav tkstaniai Minceli, linddami savo
krautuvlse su savo naktinmis kepuraitmis. Dabar jau
inau, kiek Minceli esu vertas, ir, dievai, dl tokio re
zultato vl sutikiau pakartoti t pat aidim! Veriau
rizikuosiu turtu ir gyvybe, negu lankstysiuosi monms,
kurie nori nupirkti i mans skt, ar pulsiu kojas tiems,
kurie teikiasi mano krautuvje apsirpinti vaterklozetais...
Jis n kiek nepasikeit! sunibdjo Ignacas.
Vokulskis nurimo. Atsirm Ignaco pet ir, velgdamas
jam akis, meiliai paklaus:
39

 Nepyksti, seni?
U k? Argi neinau, kad vilkas niekuomet avi ne
ganys? .. Aikus dalykas...
Kas gi pas jus girdti, sakyk?
Viskas kaip tau raiau. Prekyba eina gerai, gavome
daug nauj preki, o dar daugiau usakym. Reikt pa
samdyti dar vien pardavj.
Pasamdysime du, o krautuv iplime, bus auni
parduotuv.
Smulkmena!
Vokulskis i ono pavelg i j ir nusiypsojo, maty
damas, jog senis atgauna ger nuotaik.
O kas girdti mieste? Parduotuvje, kol tu esi tenai,
viskas turi bti gerai.
Mieste...
Ar senieji pirkjai pas mus tebeperka? pertrauk
Vokulskis, vis spariau ingsniuodamas po kambar.
Taip! Atsirado ir nauj.
A... a...
Vokulskis stabteljo, tarsi nesirydamas. Vl prisipyl
stiklin vyno ir vienu mauku igr.
O Lenckis pas mus perka?..
Daniau ima kredit.
Betgi ima...Vokulskis atsiduso. O kaipgi jam
sekasi?
Rodos, jis visai nusigyveno, ir tur^bt iemet paga
liau bus paleisti i varytyni jo namai.
Vokulskis pasilenk prie kanapos ir m aisti su Iru.
Sakyk... O panel Lencka neitekjo?
Ne.
Ir neteka?
Labai abejoju. Kas dabar ves panel, kuri su tokiom
didelm pretenzijom, o be jokio kraiio? Taip ir susens,
nors ir grai. Aikus dalykas...
Vokulskis atsistojo ir pasitemp. Jo nirus veidas nuo
stabiai suvelnjo.
40

 Mielas tu mano senuk! tar jis, imdamas Ignac u

rankos. Gerasis mano senas drauge! Tu net nenujauti,
koks a laimingas, matydamas tave, ir dar iame kamba
ryje. Atsimeni, kiek vakar ir nakt esu ia praleids...
kaip mane maitinai... kaip atiduodavai man geriausius
drabuius... Atsimeni?
eckis atidiai pasiirjo j ir pagalvojo, kad vynas,
matyt, geras, jeigu taip atrio Vokulskiui lieuv.
Vokulskis atsisdo kanapoje, atsirm galva sien ir
m kalbti, tarytum pats sau:
Nesivaizduoji, k a ikentjau, toli nuo vis,
neinodamas, ar bepamatysiu k nors i js, toks baisiai
vienias... Supranti, bjauriausia vienatv ne ta, kuri su
pa mog, o jo paties tutuma, kai nenusinei i tvyns
nei vieno ilto vilgsnio, nei vieno malonaus odelio, nei
kibirktls vilties...
Ponas Ignacas sujudjo kdje, ketindamas prietarauti.
Leisk priminti tau, tar jis, kad pradioje raiau
labai nuoirdius laikus, gal^bt netgi per sentimentalius.
Taiau atgrasei savo trumpais atsakymais.
Argi tau a priekaitauju?
Juo maiau gali priekaitauti kitiems tarnautojams,
kurie tavs taip artimai nepasta, kaip a.
Vokulskis pasipurt.
Juk a n vienam i j nereikiu pretenzij. Gal
iek tiek tau, kad taip maai teraei apie... miesto rei
kalus. .. Be to, Kurjeris labai danai dingdavo pate, i
nios mane pasiekdavo su dideliais pertrkiais, ir tuomet
mane kankindavo be galo lidni nujautimai.
Dl ko gi? Juk pas mus karo nebuvo, nustebo po
nas Ignacas.
Ak, tiesa!.. Netgi visai neblogai linksminots. At
simenu, gruodio mnes buvote sureng puikius gyvuo
sius paveikslus. Kas gi juose dalyvavo?
Na, tokiais niekais a nesidomiu.
41

 Teisyb. O a an dien ir deimt tkstani rubli,

biau nepagailjs, kad tik juos galiau pamatyti. Dar
didesn kvailyst! Ar ne taip?..
inoma... nors daug k ia paaikina vienatv, nuo
bodulys. ..
O gal ilgesys, nutrauk Vokulskis. Jis grau
mane kiekvien laisv nuo darbo akimirk, kiekvien po
ilsio valand. pilk man vyno, Ignacai.
Jis igr ir vl m ingsniuoti po kambar, kalbda
mas tyliau:
Pirm kart tasai ilgesys mane ugriuvo, kai kliausi
per Dunoj nuo vakaro iki vlyvos nakties. Plaukiau su
valtininku igonu. Kalbtis negaljome, ir a tyldamas
valgiausi po apylinkes. Tose vietose krantai smlti, kaip
pas mus. Ir mediai panas ms gluosnius, ir kalvos,
aplusios lazdynais, ir puynliai. Akimirk man buvo
pasirod, kad esu tvynje ir kad dar prie nakt vl pa
matysiu jus. Nusileido naktis, ir kartu dingo i aki kran
tai. Likau vienas didiuliame vandens plote, kuriame at
sispindjo blykios vaigds.
Tuomet pagalvojau, kad tai a taip toli nuo nam, kad
tos vaigds dabar yra vienintelis tarpininkas tarp mans
ir js, bet namie niekas tur^bt jas neiri, niekas
mans neprisimena, niekas!.. Pajutau, tarytum kakas vi
duje man trko, ir tik tada supratau, koki gili aizd
turiu irdyje.
Teisyb, mans niekuomet nedomino vaigds,
sunibdjo Ignacas.
Nuo tos dienos susirgau keista liga, ts Vokuls
kis.Kol raydavau laikus, sudarindavau sskaitas, pri
imindavau prekes, siuntindavau savo agentus, kol vos ne
pats traukdavau ir ikraudavau sulusius ratus arba tykodavau suiupti slinant plik, bdavau palyginti
ramus. Bet vos tik atitrukdavau nuo reikal arba nors va
landl paddavau plunksn, tuoj pajusdavau skausm,
tarytum man, ar supranti, Ignacai? tarytum man irdy
42

je bt strigusi smiltel. Bdavo, vaiktau, valgau, ne

kuosi, blaiviai samprotauju, apirinju graias apylinkes,
netgi juokiuosi ir esu linksmas ir vis tiek jauiu viduje
kakok dilgiojim, kakok mayt nerim, nepaliaujam
bgtavim.
T chronik, neapsakomai kankinant slogut maiau
sias menkniekis paversdavo audra. Pastamo pavidalo me
dis, kokia nors plika kalva, debesio spalva, praskrids
pauktis, netgi vjo gsis be jokios prieasties suadinda
vo manyje toki palusi nevilt, kad a bgdavau nuo
moni. Iekodavau tokio nuoalaus ukampio, kur galiau
kristi emn ir, niekieno negirdimas, staugti i skausmo
kaip uo.
Kartais mane, itaip nuo savs bebgant, uklupdavo
naktis. Tada i u krm, nuvirtusi medi, i tarpekli
mane imdavo artintis kakokie pilki eliai; jie lidnai
linguodavo galvas, spoksodavo iblsusiomis akimis. O la
p narjimas, tolimas veim dardesys ir vandens iurle
nimas susiliedavo vien gail bals, kuris mane klausda
vo: Keleivi, kas tau pasidar?..- Oi, kas man pasidar...
Nieko nesuprantu, pertrauk Ignacas. Kas gi
tai per siutas?
Kas? Ilgesys.
Ko gi ilgtis?
Vokulskis krpteljo.
Ko? Na... visko... tvyns...
Kodl gi negrai?
O k biau i to gavs? Pagaliau ir negaljau.
Negaljai? pakartojo Ignacas.
Negaljau... ir tiek! Nebuvo ko man grti, ne
kantriai atsak Vokulskis. Ar ten, ar ia mirti vis tas
pats... Duok man vyno,nutilo jis staiga, itiesdamas
rank.
eckis pavelg jo liepsnojant veid ir pastm a
l butel.
Liaukis, tar jis, jau ir taip susijaudins...
Todl ir noriu gerti...
48

 Todl tau ir nereikia gerti,pertrauk Ignacas.

Per daug kalbi... gal daugiau, negu pats nortum, pri
dr pabrdamas.
Vokulskis atsitrauk. Jis susimst ir, linguodamas gal
v, tar:
Klysti.
Tuoj tau rodysiu, atsak Ignacas prislopintu bal
su. Tu vainjai tenai ne vien dl pinig...
Be abejo, tar Vokulskis pagalvojs.
O ir kam gi tau trys imtai tkstani rubli, jeigu
pakako tkstanio per metus? ..
Teisyb.
eckis palinko prie jo ausies.
Ir dar pasakysiu tau, kad tuos pinigus ne sau at
siveei. ..
Neinia, gal ir atspjai.
Atspjau daugiau, negu manai.
Vokulskis staiga nusikvatojo.
Aha, tai k tu galvoji? suuko jis. Sakau tau,
kad nieko neinai, senas svajotojau.
Bijau a tavo blaivumo, nuo kurio tu pradedi ne
kti kaip pamilis. Supranti mane, Stasiau?..
Vokulskis vis dar juoksi.
Teisyb sakai, a neprats gerti, ir vynas trenk man
galv. Bet dabar jau atsipeikjau. Pasakysiu tau tik tiek,
kad baisiai klysti. O dabar, kad igelbtum mane nuo
galutinio pasigrimo, igerk pats u mano sumanym pa
sisekim.
Ignacas prisipyl taur ir, stipriai spausdamas Vokulskiui rank, tar:
U tavo didiuosius sumanymus!
Man didieji, o i tikrj labai kukls.
Tebnie taip, pasak Ignacas. Esu toks senas,
kad man veriau nieko neinoti; esu jau net toks senas,
jog troktu tik vieno dalyko graios mirties. Duok man
od, kad, kai imu valanda, man pranei...
Taip, kai imu valanda, pabsi man pirliu.
44

 Jau buvau, ir nelaimingai...pastebjo Ignacas.

Su nale, prie septynerius metus?
Prie penkiolikai1
Tu vl t pat, nusijuok Vokulskis. N kiek nesikeitil
Ir tu nesikeiti. U tavo sumanymus!.. Kad ir kokie
jie bus, inau viena jie tikriausiai verti tavs. O da
bar tyliu...
Tai pasaks, Ignacas igr vyn ir trenk taur grin
dis. Dtanio stiklo vangesys paadino Ir.
Einam parduotuv, tar Ignacas. Kartais pasi
nekjus bna gera pakalbti apie reikalus.
Jis itrauk i staliaus rakt, ir abu ijo. Prieangyje
juos drb lapias sniegas. Zeckis atrakino parduotuv ir
uibino kelet lemp.
Kokios preks! suuko Vokulskis.Tur^bt vi
sos naujos?
Beveik. Nori pairti? .. tai ia porcelianas. At
kreipk dmes...
Paskui... Duok man knyg.
Pajam?
Ne, skolinink.
Zeckis atidar pult, itrauk knyg ir pristm krsl.
Vokulskis atsisdo ir, permets akimis sra, susirado
jame vien pavard.
imtas keturiasdeimt rubli,perskait jis garsiai.
Na, tai visai nedaug...
Kas ia? paklaus Ignacas. A, Lenckis...
Panelei Lenckai taip pat atidarte kredit... labai
gerai, ts Vokulskis, prisikidamas prie knygos, tarytum
bt neskaitomai parayta.A... a... Uvakar ji pirko
pinigin... Trys rubliai?.. Gal per brangu...
Visai ne, nesutiko Ignacas. Pinigin puiki, pats
irinkau.
1
Zeckis turi galvoje 1863 m. lenk sukilim, kuriame dalyvavo
Vokulskis.
45

 I kuri gi? nerpestingai paklaus Vokulskis ir

uvert knyg.
Va i tos lentynls. Matai, kokios dailios.
Tur^-bt ilgai rinkosi... Atrodo, ji iranki...
Visai nesirinko, kam jai rinktis? atsak Ignacas.
Pairjo tai it...
it?
Ir norjo paimti an...
Ak, an... tyliai pakartojo Vokulskis, imdamas
rankas pinigin.
Bet a patariau jai kit, panai tai i...
O inai, vis dlto tai graus daiktelis.
Anoji, kuri irinkau, buvo dar graesn.
ita man labai patinka. inai... a paimsiu j, nes
manoji jau niekam tikusi...
Palauk, atrasiu tau geresn!suuko Ignacas.
Gera bus ir ita. Parodyk man kitas prekes, gal man
dar kas nors pravers.
Ssag turi? .. Kaklarait, kalious, skt...
Duok man skt, na... ir kaklarait. Irink pats.
iandien bsiu vienintelis pirkjas ir, be to, sumoksiu
grynais.
Labai geras protis, diaugsmingai atsak eckis.
Jis greitai itrauk kaklarait i ds, skt i prekylangio ir ypsodamasis padav Vokulskiui. Atskaiius nuo*
laid kaip bendradarbiui, sumoksi septynis rublius. Puiku*
sktis... Smulkmena.
O dabar grkime pas tave, pasil Vokulskis.
Parduotuvs neapirsi? paklaus Ignacas.
Et, man ner...
Tau nerpi tavo paties parduotuv, tokia puiki par
duotuv? nustebo Ignacas.
Na k tu, kaip gali pagalvoti... Esu tiesiog truput
pavargs.
Tikrai, atsak Ignacas. Kas teisyb, tai teisyb*
Tad eime.
46

Jis ugesino dujines lempas ir, praleids pirma savs

Vokulsk, urakino parduotuv. Prieangyje juos vl pasi
tiko lapdraba ir Pavelas, kuris atne pietus.
Penkt asi s skyr i us
KAIP DEMOKRATJA PONAS IR K SVAJOJA
AUKTUOMENS PANEL

Ponas Tomaas Lenckis su vienturte dukterimi Izabele

ir giminaite, panele Florentina, gyveno ne nuosavame na
me, bet nuomojo atuoni kambari but Ujazdovos aljos
rajone. Ten buvo svetain su trimis langais, jo paties ka
binetas, dukters kabinetas, jo miegamasis, dukters miega
masis, valgomasis, panels Florentinos kambarys ir dra
buin, neskaitant virtuvs ir kambari, kuriuose gyveno
tarnai: senas kamerdineris Mikolajus, jo mona, kuri buvo
virja, ir kambarin Anusia.
Butas buvo labai patogus: sausas, iltas, erdvus ir vie
sus, su marmuriniais laiptais, dujomis, elektros skambu
iais ir vandentiekiu. Kiekvien kambar prireikus galima
buvo sujungti su kitais arba padaryti visai atskir. Paga
liau bald buvo tik tiek, kiek reikia nei per maai, nei
per daug, ir jie buvo veikiau paprasti ir patogs, o ne
ipuoti akis rianiais pagrainimais. Pasiirjs bu
fet, jausdavaisi tikras, kad sidabriniai indai i jo nedings,*
irdamas lov, nejuia pagalvodavai apie ram ir pelnyt poils; stal galima buvo gausiai apkrauti, kdje
sdti, nebijant, kad ji sul, krsle svajoti.
Kiekvienas, ionai atjs, galdavo laisvai judti, ne
bijodamas k nors apversti ar sudauyti. Laukdamas ei
mininko, sveias nenuobodiaudavo, nes aplink j buvo
daiktai, kuriuos verta irti. Tuo paiu metu, irda
mas daiktus, padarytus ne vakar ir galinius tarnauti dar
daugeliui kart, nusiteikdavai kakaip ikilmingai.
Si solidi aplinka gerai parykindavo buto gyventoj
bruous.
47

Ponas Tomaas Lenckis var jau septint deimt, buvo

neaukto gio, kresnas, raudonskruostis. Jis trumpai kirposi baltus sus, o tokios pat spalvos plaukus ukavosi
auktyn. Pilkos jo akys buvo protingos, laikysena ori, ei
sena energinga. Gatvje praeiviai uleisdavo jam keli,
o paprasti mons sakydavo: ia tai bent tikras ponas.
I tikrj, pono Lenckio giminje bta nemaa senato
ri. Dar jo tvas turjo milijonus, o jaunystje ir jis pats
buvo labai turtingas. Taiau vliau dal turto surijo po
litiniai vykiai, o tai, kas liko kelions po Europ ir gy
venimas auktuomenje. Juk ligi 1870 met ponas Toma
as sukiojosi karaliaus rmuose Pranczijoje, paskui Vie
noje ir Italijoje. Viktoras Emanuelis, suavtas jo dukters
groio, rod jam palankum ir netgi norjo suteikti grafo
titul. Nenuostabu, kad, didiajam monarchui mirus, ponas
Tomaas du mnesius neiojo prie skrybls gedulo juost.
Dabar jau kelinti metai ponas Tomaas i Varuvos nie
kur nebeivaiuodavo, nes pramatniai gyventi karali r
muose nebeuteko pinig. Utat jo butas pasidar elegan
tikosios visuomens idiniu ir buvo juo tol, kol m sklis
ti gandai, kad ponas Tomaas ibaig ne tik savo turt,
bet ir panels Izabels krait.
Pirmieji pasitrauk jaunikiai, paskui damos, turinios
negraias dukteris, o su likusiais ponas Tomaas pats nu
trauk ryius ir m tenkintis vien paintim su giminmis.
Taiau, kai ir ia pajuto atalim, visai pasitrauk i vi
suomens ir, papiktindamas daugel svari asmen, netgi
usira kaip nam savininkas pirkli draugij. Tenai no
rjo j padaryti pirmininku, bet jis nesutiko.
Tiktai jo dukt tebesilank pas sen grafien Karolien
ir pas kelet jos draugiu. Dl to vl kilo gandai, kad po
nas Tomaas dar turs turto, o ryius su visuomene nu
trauks i keistumo ir nordamas painti tikruosius drau
gus bei irinkti dukteriai vyr, kuris mylt j n dl
kraiio, o dl jos paios.
Apie panel Lenck vl m suktis garbintojai, o jos
svetainje ant stalelio prisirinko krvos vizitini korteli.
48

Taiau sveiai nebuvo priiminjami, ir tuo pagaliau niekas

ypatingai nesipiktino, nes netrukus pasklido i eils tre
ias gandas, kad Lenckio namai bsi ivaryti.
kart visuomenje kilo smyis. Vieni teig, kad
ponas Tomaas visikai subankrutavs, kiti tiesiog prisie
kinjo, kad jis nuslp savo turt, nordamas utikrinti lai
m savo vienintelei dukteriai. Jaunikius ir j gimines kan
kino neinia. Tad, stengdamiesi niekuo nerizikuoti ir nieko
neprarasti, jie atiduodavo pagarb panelei Izabelei, per
daug nesiangauodami, ir patyliukais mesdavo savo vizi
tines korteles, praydami Diev, kad kartais nebt pakvies
ti, dar nepaaikjus padiai.
Pono Tomao revizit nebuvo ko laukti. Taiau tai kiek
vienas pateisindavo: juk jis yra ekscentrikas ir gedi Vik
toro Emanuelio.
Tuo tarpu ponas Tomaas dien ieidavo pasivaikioti
Aljomis, o vakarais lodavo vist pirkli draugijoje. Jo
veidas visuomet bdavo toks ramus, laikysena tokia di
dinga, kad jo dukters garbintojai visai neteko galv. At
sargiausieji lkuriavo, bet drsesnieji vl pradjo ilgesin
gai vilgioti panel Izabel, tyliai dsauti ir baikiai
spausti rank, o i atsakinjo lediniu, tarpais net niekina
mu abejingumu.
Panel Izabel buvo nepaprastai grai moteris. Viskas
jos buvo originalu ir tobula. gis auktesnis u vidutin,
labai liekna figra, tanks viess pelen atspalvio plau
kai, tiesi nosik, kiek praviros lpos, perliniai dantys,
grakios rankos ir kojos. Ypating spd darydavo
akys ia tamsios ir svajingos, ia svaidanios diaugsmo
kibirktles, ia viesiai mlynos ir altos kaip ledas.
Nuostabiai aismingas buvo jos veidas. Jai kalbant,
kalbdavo jos lpos, antakiai, nervs, rankos, visa figra,
o ypa akys, kuriomis, atrodydavo, nori liete ilieti klau
sytojui savo ird. O klausydamasi tarytum gerte gerdavo
kiekvien pasakotojo od. Jos akys mokjo myluoti, gla
monti, raudoti be aar, deginti ir dvelkti aliu. Kartais
galima bdavo pagalioti, kad ji ia pat velniai apkabins
49

kur nors panekov ir pads jam galv ant peties; ta

iau, kai laimingasis jau tirpdavo i laims, ji staiga ka
kokiu nesuvokiamu judesiu tarsi pasakydavo, kad pagauti
jos nemanoma, nes ji isprs arba atstums, arba tiesiog
lieps tarnui imesti garbintoj pro duris.. .
domus reikinys buvo panels Izabels siela.
Jeigu kas nuoirdiai bt j paklauss: Kas yra pa
saulis ir kas ji pati?"ji, be abejo, bt atsakiusi, kad
pasaulis tai uburtas sodas su pasakikais rmais, o ji
siknijusi deiv ar nimfa.
Panel Izabel nuo pat lopio gyveno groio pasaulyje,
ir tasai pasaulis buvo ne tik antmogikas, bet ir antgam
tikas. Miegodavo ji pataluose, rengdavosi ilkais ir nri
niais, sddavo minktuose raiytiniuose juodmedio arba
raudonmedio balduose, gerdavo i kritolo, valgydavo i
sidabro ir porceliano, brangesnio u auks.
Jai neegzistavo met laikai, tik aminas pavasaris,
sklidinas velnios viesos ir gyv gli kvapsnio. Neeg
zistavo nei rytas, nei vakaras, nei diena, nei naktis, nes
danai itisus mnesius ji guldavo atunt ryto, o pietau
davo antr valand nakties. Neegzistavo geografiniai skir
tumai, nes Paryiuje, Vienoje, Romoje, Berlyne ar Londone
ji matydavo tuos paius mones, tuos paius paproius,
tuos paius baldus ir net tuos paius patiekalus: sriubas
i Ramiojo vandenyno dumbli, austres i Siaurs jros,
uvis i Atlanto arba Viduremio jros, vis krat pauk
tien ir vrien, vis pasaulio ali vaisius. Jai neegzis
tavo netgi svorio jga, nes kds bdavo jai pristumiamos,
lkts paduodamos, ji pati gatvmis veiojama, laiptais
palydima, kalnus uneama.
ydas saugojo j nuo vjo, karieta nuo lietaus, sa
bal kailiai nuo alio, sktis ir pirtinaits nuo sau
ls. Ir taip gyveno ji diena po dienos, mnuo po mnesio,
metai po met, auktesn u mones ir net u gamtos
dsnius. Du kartus j uklupo baisi audra: vien kart
Alpse, antr Viduremio jroje. Baim sukaust net di
diausius drsuolius, o panel Izabel juokdamasi klaussi,
50

kaip trinksi skylanios uolos ir braka laivas, n nepa

galvodama, kad gali vykti nelaim. Gamta tiesiog sureng
jai gra regin i aib, grivani uol ir lstanios j
ros, kaip jau kart buvo parodiusi jai mnul virum e
nevos eero, o kit syk ties Reino kriokliu praplus
ugousius saul debesis. Juk tokius paius reginius kas
dien rengia teatr mechanikai, ir netgi silpn nerv damos
dl to n kiek neisigsta.
Tame amino pavasario pasaulyje, kuriame ejo ilkai
ir augo tiktai raiytiniai mediai, o molis buvo iraytas
menikais ratais, tame pasaulyje gyveno ypatingi mo
ns. Tikrieji jo gyventojai buvo kunigaiktyts ir kuni
gaikiai, grafaits ir grafai, taip pat kilmingoji ir turtin
goji abiej lyi diduomen. Buvo tenai dar itekjusi
dam ir vedusi pon, atliekani nam eimininki ir
eiminink vaidmenis, matron, saugani rafinuot elges
ir gerus paproius, kilming seni, kurie sddavo krikta
suolse, pirdavo jaunim, laimindavo j ir lodavo korto
mis. Buvo ir vyskup, t Dievo atvaizd emje, aukt
valdinink, kurie saugojo pasaul nuo visuomenins ne
tvarkos ir ems drebjim, ir pagaliau vaik ma an
gelli, atsist i dangaus, kad suaugusieji galt ruoti
vaik balius.
Tarp nuolatini uburtojo pasaulio gyventoj kart
kartmis pasirodydavo paprastas mirtingasis, kuriam lo
vs sparnais pavykdavo ikilti iki pat OlimDO virni.
Paprastai tai bdavo koks nors ininierius, kuris jungdavo
vandenynus arba grdavo, o gal ir statydavo Alpes. Pa
sitaikydavo kapitonas, kautynse su laukiniais neteks sa
vo brio, o pats, visas aizdotas, iliks gyvas tik per negr
princess meil. Bdavo ir keliautojas, atrads kakoki
nauj pasaulio dal, o paskui, suduus laivui, pakliuvs
negyvenam sal ir beveik ragavs mogienos.
Pagaliau bdavo tenai garsi dailinink ir ypa kv
pimo pagaut poet, kurie grafaii albumus raydavo
graius eilraius, turdavo teis beviltikai mylti ir am
inti savo beirdi deivi dorybes pirma laikraiuose,
51

o paskui atskiruose veleniniame popieriuje ispausdintuose

tomeliuose.
Visi tie gyventojai, tarp kuri atsargiai miinjo ga
lionuoti liokajai, kompanions, neturtingos giminaits ir
auktesni tarnyb itrok giminaiiai, visi tie gyven
tojai vsdavo amin vent.
Nuo vidudienio prasiddavo vizitai ir revizitai arba va
injimai po parduotuves. Vakarop bdavo pramogauja
ma prie pietus, per pietus ir po piet. Paskui vaiuo
jama koncert ar teatr pairti dar vieno dirbtinio
pasaulio, kuriame herojai retai valgo ir dirba, utat vis
laik nekasi patys su savimi, kuriame moter neitiki
myb sukelia dideles katastrofas ir kuriame meiluis, vyro
nuautas penktajame veiksme, kit dien pirmajame vl
prisikelia ir daro tas paias klaidas, plepa pats su savimi,
negirdint ia pat stovintiems kitiems monms. Ijus i
teatro, vl bdavo susirenkama svetainse, kur tarnai ne
iodavo altus ir kartus grimus, pasamdyti artistai dai
nuodavo, jaunos damos klausydavosi, kaip randuotas kapi
tonas pasakoja apie negr princes, panels kalbdavosi su
poetais apie siel giminyst, pagyven ponai dstydavo
ininieriams savo pairas ininerij, o vidutinio amiaus
damos uuominomis ir vilgsniais varydavosi viena su
kita dl keliautojo, valgiusio mogien. Paskui bdavo s
dama vakarieniauti, ir burnos kramtydavo, skrandiai vir
kindavo, o bateliai po stalu kalbdavosi apie ledini ir
di jausmus ir blaivi galv svajas. O paskui visi ivaindavo namo, kad galt tikrame sapne vl prisirinkti
jg gyvenimo sapnui.
alia to uburtojo pasaulio buvo dar kitas paprastasis.
Panel Izabel inojo, kad jis egzistuoja, ir netgi mg
davo pasiirti j pro karietos, vagono ar savo buto
langus. Tokiuose rmuose ir i tokio atstumo jis atrody
davo graus ir net mielas. Matydavo valstieius, i lto
arianius em; perkarusius kuinus, traukianius didelius
veimus; vaisi ir darovi pardavjus; sen, skaldant ak
menis ant plento; kakur skubanius pasiuntinius; graias
52

ir kyrias gli pardavjas; pasivaikioti ijusi eim

tv, apkni motin ir ketvert vaik, paporiui susiki
busi rankomis; emesnio luomo dabit, vaiuojant vei
ko karieta ir labai juokingai atsidrbus sdynje; kartais
laidotuves. Ir ji sakydavo sau, kad tas kitas, nors ir e
mesnis, pasaulis yra graus, net graesnis u anrinius
paveikslus, nes juda ir kas akimirk kinta.
Ir dar panel Izabel inojo, kad lygiai kaip iltadar
iuose auga gls, o vynuogynuose vynuogs, taip ir tame,
emesniame, pasaulyje auga jai reikalingi daiktai. I tenai
atsirado jos itikimieji Mikolajus ir Anusia, tenai daromos
raiytins kds, porcelianas, kritolas ir uuolaidos, tenai
gimsta grind vakuotojai, sien apmujai, sodininkai ir
mergaits, kurios siuva sukneles. Kart, bdama parduotu
vje, ji papra parodyti siuvykl, ir tai, k tenai pamat,
jai pasirod nepaprastai domu: keliasdeimt darbininki
karp, daigst ir ant maneken djo drabui klostes. Ji
buvo tikra, jog tai joms labai malonu, nes merginos, ku
rios j matuodavo ar taikydavo suknel, visuomet ypso
davosi ir labai rpindavosi, kad drabuis graiai gult.
Ir dar panel Izabel inojo, jog tame, paprastajame,
pasaulyje pasitaiko nelaiming moni. Todl kiekvienam
sutiktam elgetai ji liepdavo duoti kelet zlot; kart, su
tikusi varging motin su iblykusiu kaip vakas vaiku
prie krtins, atidav jai savo apyrank, o purvinus, i
maldos praanius vaikus apdovanodavo saldainiais ir die
vobaimingai buiuodavo. Jai rodydavosi, kad kuriame nors
i t vargeli, o gal ir kiekviename yra siknijs Kristus
ir pastojs jai keli, nordamas suteikti prog padaryti ge
r darb.
Apskritai to emesniojo pasaulio monms ji buvo gera.
Ji prisimindavo ventojo Rato odius: Savo veido pra
kaitu pelnysi sau duon. Matyt, jie sunkiai kakuo nu
sidjo, jeigu yra pasmerkti dirbti, taiau tokie angelai, kaip
ji, negaljo j neujausti. Tokie, kaip ji, kuriai didiausias
darbas gyvenime buvo paspausti elektrinio skambuio myg
tuk arba k nors paliepti.
53

Tiktai vien syk tasai emesnis pasaulis padar jai be

galo stipr spd.
Kart Pranczijoje ji lanksi metalurgijos gamykloje.
Vaiuodama nuo kalno tarp aplinkui aliuojani mik
ir piev, po ydru dangumi panel Izabel emai pamat
praraj, kuri go debesys juod dm ir balt gar, ir
igirdo dusliai bildant, girgdant ir pkuojant mainas.
Paskui mat krosnis, tarytum vidurami pili kuorus, al
suojanius liepsna; didiulius ratus, besisukanius aibo
greitumu; milinikus pastolius, kurie patys riedjo b
giais; tryktant iki baltumo kaitint metal ir pusnuogius,
tarsi i bronzos nulietus, niriai vilgiojanius darbinin
kus. Ir virum viso to drieksi kruvina pavaist, gaud
ratai, dejavo dumpls, bildjo kjai ir nekantriai dsavo
katilai, o po kojomis drebjo isigandusi em.
Tada jai pasirod, kad nuo laimingojo Olimpo virns
ji nusileido juod Vulkano bedugn, kur ciklonai kala
aibus, galinius sugriauti pat Olimp. Ji prisimin legen
das apie tai, kaip pakels mait milinai, kaip us tas gra
usis pasaulis, kuriame ji gyveno, ir j, t deiv, kuriai
lenksi maralai ir senatoriai, pirm kart gyvenime apm
nerimas.
Tai baiss mons, tveli, sunibdjo ji.
Tvas tyljo ir tik stipriau prispaud prie savs jos
rank.
Bet juk moterims jie nieko blogo nedarys?
Ne, net ir jie, atsak ponas Tomaas.
ia panel Izabel tutuojau susigdo, pagalvojusi, kad
ji tik moterimis tesirpina, ir skubiai pridr:
O jeigu mums, tai ir jums nieko blogo nedarys...
Taiau ponas Tomaas ypteljo ir palingavo galv.
Anuo metu daug buvo kalbama apie artjani senojo pa
saulio pabaig; ponas Tomaas pats tatai jaut, nes tik
per didiausi varg igaudavo pinig i savo galiotini.
Po apsilankymo fabrike panelei Izabelei prasidjo svar
bus gyvenimo laikotarpis. Religinio pagarbumo apimta, ji
skait tolimo giminaiio Zigmunto eilraius ir tarsi at
54

radusi iliustracij Nedievikajai komedijai-, Nuo to lai

ko sutemus jai danai vaidendavosi, kad sauls spinduli
nutviekstame kalne, nuo kurio jos karieta leidosi prie ga
myklos, stovi ventosios Trejybs apkasai-, o slnyje,
kur buvo ugo dmai ir garai, stovyklauja sukilusi liau
dis, pasiruousi kas akimirk pulti ir sugriauti jos graj
pasaul.
Tik dabar ji suprato, kaip kartai myli t savo dvasios
tvyn, kur kritolo sietynai atstoja saul, kilimai em,
statulos ir kolonos medius, t antrj tvyn, kuri
vienija vis taut aristokratij, vis laik prabang ir vi
sus puikiausius civilizacijos laimjimus.
Ir visa tai turt sugriti, mirti arba subyrti dulkes!..
Ir jaunieji riteriai, kurie taip jausmingai dainuoja, taip
puikiai oka, ypsodamiesi kaunasi dvikovoje arba oka
vidury eero vanden ir itraukia nukritusi gl?.. Turi
ti tos mielos draugs, kurios taip j glamondavo arba,
sddamos prie jos koj, pasakodavo tiek mayi pa
slapi, arba, atsiskyrusios nuo jos, raydavo ilg ilgiau
sius laikus, kuriuose velns jausmai buvo sumi su la
bai abejotina rayba?
O tie gerieji tarnai, kurie elgiasi su savo ponais taip,
tarytum bt prisiek jiems meil, itikimyb ir paklusnu
m iki gyvos galvos? O tos modists, kurios visuomet pa
sitinka su ypsena ir taip gerai atsimena menkiausias jos
tualeto smulkmenas, taip puikiai ino visus jos triumfus?
O tie dails irgai, kuriems greitumo galt pavydti
kregds, o tie unys, protingi ir atsidav kaip mons,
o tie parkai, kuriuose mogaus ranka supyl kalvas, ive
diojo upelius, idailino medius?.. Ir visa tai turt kada
nors inykti? . .
Nuo i mini panels Izabels veid nuviet naujas
jausmas romus lidesys, kuris dar labiau j graino. Bu
vo kalbama, kad ji jau visikai subrendusi.
Suprasdama, kad diduomens pasaulis yra auktesnis
pasaulis, panel Izabel ilgainiui patyr, kad pakilti tas
auktybes ir nuolatos jose laikytis galima tiktai padedant
55

dviem sparnams: auktai kilmei ir turtui. O aukta kilm

ir turtas laikosi tik prie kai kuri rinktini eim, kaip
apelsino iedas ir vaisius prie apelsinmedio. Ir labai ga
limas daiktas, kad gerasis Dievas, ivyds dvi sielas su kil
mingais vardais, sujungtas sakramento ryiais, padidina
j pajamas ir pasiunia jiems auklti angell, kuris toliau
pleia eimos lov savo dorybmis, geru elgesiu ir groiu.
Tatai pareigoja tuoktis apdairiai, o ia geriausiai nusimano
senos damos ir pagyven ponai. Visk nulemia teisingas
vard parinkimas ir turtai. O meil, ne ta aistringoji,
apie kuri svajoja poetai, o tikra krikionikoji, ateina
tik po sakramento, ir jos visikai pakanka, kad mona
mokt graiai elgtis namie, o vyras oriai asistuoti jai
visuomenje.
Taip buvo seniau, ir buvo gerai, kaip kad sutartinai tei
gia visos matronos. Dabar tatai umirta, ir viskas eina
blogyn: daugja nelygi santuok ir smunka kilmingos gi
mins.
Ir santuokos neatnea laims,pridurdavo tyliai pa
nel Izabel, kuriai jaunos damos papasakodavo ne vien
eimynin paslapt.
T pasakojim prisiklausiusi, ji m labai bodtis ve
dybiniu gyvenimu, o vyrus pradjo truput niekinti.
Chalatu apsivilks vyras, kuris iovauja prie monos,
buiuoja j, neipts cigaro dm, ir atsakinja: Duok
man ramyb! arba tiesiog: Na ir kvaila gi tu!..toks
vyras, kuris namie kelia triukm dl naujos skryblaits,
o vieumoje vaisto pinigus, samdydamas karietas akto
rms,tai visikai nedomus padaras. Ir blogiausia, kad
kiekvienas i j prie vedybas buvo kartas savo damos
garbintojas, nyko, ilgiau negavs jos pamatyti, rausdavo
susitiks, o danas net prisiekdavo nusiausis i meils.
Todl, bdama atuoniolikos met, panel Izabel jau
kankino vyrus savo altumu. Kai Viktoras Emanuelis kart
pabuiavo jai rank, ji prikalbino tv t pai dien i
vaiuoti i Romos. Paryiuje jai pasipiro vienas turtingas
Pranczijos grafas panel Izabel atsak esanti lenk ir
56

neteksianti u svetimalio. Podols magnat atstm, pa

sakydama, kad atiduos savo rank tik tam mogui, kur
pamils, o kol kas to daryti neketinanti, o kai pasipiro
kakoks amerikiei milijonierius, tiktai garsiai nusikva
tojo.
itaip elgdamasi, panel Izabel per kelerius metus su
sikr apie save tutum. Ja avjosi, garbino, bet tik i
tolo, nes niekas nenorjo igirsti paaipaus atsako.
Idilus pirmajam nemaloniam spdiui, panel Izabel
suprato, kad santuok reikia priimti toki, kokia ji yra.
Jau net pasiryo itekti, taiau su slyga, kad busimasis
draugas jai patikt, turt kilming vard ir atitinkam
turt. Pasitaikydavo vyr daili, turting ir tituluot, bet,
deja, n vienas neatitiko vis trij slyg, tad vl pra
jo keleri metai.
Staiga pasklido gandai, kad pono Tomao reikalai pa
lijo, ir i viso legiono varov panelei Izabelei liko tiktai
du rimti pretendentai: vienas baronas ir vienas maralka
turtingi, bet seni.
Dabar panel Izabel pastebjo, kad auktuomenje jai
i po koj slysta pagrindas, ir ryosi sumainti savo rei
kalavimus. Taiau ir baronu, ir maralka, nors jie ir turtin
gi, ji nenumaldomai bjaurjosi ir todl diena i dienos
atidliojo galutin sprendim. Tuo tarpu ponas Tomaas
nutrauk ryius su visuomene. Maralka, negaldamas su
laukti atsakymo, ivaiavo kaim, nulids baronas i
keliavo usien, ir panel Izabel liko visikai viena. Tie
sa, ji inojo, kad kiekvienas i j sugr, vos tik ji pa
auks, bet katr gi pasirinkti? Kaip nuslopinti pasibjau
rjim? . . O svarbiausia, ar verta itaip aukotis, turint
dar iek tiek vilties kada nors atgauti turt ir inant, kad
tada vl gedima bus rinktis? Tuomet jau tikrai pasirinks,
patyrusi, kaip sunku gyventi be salon draugijos.. .
Dl vieno dalyko panelei Izabelei atrod nepaprastai
lengva itekti i apskaiiavimo: ji niekuomet nebuvo si
myljusi. ia jai padjo altas temperamentas, tikjimas,
57

kad santuoka gali bti ir be poetik pried, ir pagaliau

ideali meil, nuostabiausia i vis girdtj.
Kart vienoje skulptr galerijoje panel Izabel pa
mat Apolono statul, kuri padar jai labai stipr spd.
Ji nusipirko grai kopij ir pasistat savo buduare. I
tisas valandas ji irdavo Apolon, galvodavo apie j,
ir... kas ino, kiek buini ild marmurins dievybs
rankas ir kojas? Ir vyko stebuklas: mylinios moters gla
monjamas, akmuo atgijo. Kart nakt, kai ji apsiaaro
jusi umigo, nemirtingasis nulipo nuo savo pjedestalo ir
prijo prie jos su laur vainiku ant galvos, spinduliuoda
mas mistine viesa.
Jis atsisdo ant lovos krato, ilgai irjo j akimis,
i kuri velg aminyb, o paskui stipriai stipriai suspau
d glbyje ir balt lp buiniais nudiovino aaras, at
vsino jos kart.
Nuo to laiko viesos dievas m lankytis vis daniau?
alpstaniai glbyje Izabelei jis nibddavo dangaus ir e
ms paslaptis, kurios ligi tol dar nebuvo pasakytos jokia
mirtingj kalba. I meils jis padar dar didesn stebuk
lsavo dievikame pavidale i eils knijo ir sukilnino
visus vyrus, kurie kada nors buvo padar jai spd.
Kart jis buvo panaus atjaunjus didvyr generol,
kuris, laimjs kautynes, d savo aukto balno velg,
kaip mirta tkstaniai narsuoli. Kit kart savo veidu
primin gars tenor, kuriam moterys glmis nubarstydavo keli, o vyrai ikinkydavo karietos arklius. Kartais
jis bdavo linksmas ir graus vienos i seniausij di
nastij karalikojo kraujo princas, kartais narsus ugnia
gesys, kuris u trij moni igelbjim i liepsnojanio
etojo aukto gavo Garbs legiono ordin, kartais didis
dailininkas, stebins pasaul savo fantazijos turtingumu,
o kartais Venecijos gondolininkas arba nepaprastai graaus
sudjimo stiprus cirko atletas.
Kiekvienas i moni kur laik buvo uvalds slap
tsias panels Izabels mintis, kiekvienam i j ji skyr
58

savo tyliausius atodsius, suprasdama, kad vieno dl vie

noki, kito dl kitoki prieasi mylti jai negalima,
ii kiekvienas i j per dievybs malon pasirodydavo die
viku pavidalu, jai pasinrus pusiau tikrovikose svajose.
Nuo i regjim panels Izabels akyse m spindti
kakoks neemikas susimstymas. Kartais jos velgdavo
kakur virum moni, virum pasaulio; o kai dar jos pele
niniai plaukai prasiskleisdavo virum kaktos taip keistai,
tarsi suvelti paslaptingo dvelkimo, visiems atrodydavo, kad
tai angelas arba ventoji.
Prie metus vien i toki akimirk panel Izabel pa
mat Vokulskis. Nuo to laiko jo irdis nebeturjo ramybs.
Beveik tuo paiu metu ponas Tomaas nutrauk ryius
su auktuomene ir, pabrdamas savo revoliucines nuotai
kas, sira pirkli draugij. Tenai jis lodavo vist su
kakada niekintais odininkais, epetininkais ir spirito va
rytojais, visiems skelbdamas, kad aristokratija neturi u
sidaryti savo rate, kad jos pareiga vadovauti apsivie
tusiai miesionijai, o per j tautai. Atsakydami tai,
idids odininkai, epetininkai ir spirito varytojai nuolan
kiai pripaindavo, kad ponas Tomaas yra vienintelis aris
tokratas, kuris suprato savo pareigas tvynei ir siningai
jas vykdo. Jie galjo pridurti: vykdo jas kasdien nuo de
vintos vakaro iki vidurnakio.
Ponui Tomaui itaip bevelkant naujos savo padties
jung, panel Izabel vienia kankinosi puikaus buto ty
loje. Danai Mikolajus jau saldiai snausdavo krsle, pa
nel Florentina, usikimusi ausis vata, kietai miegodavo,
o panels Izabels kambar miegas nedrsdavo pasibelsti,
nes j vijo alin prisiminimai. Tuomet ji paokdavo i lo
vos ir, apsivilkusi lengvu apsiaustliu, itisas valandas
ingsniuodavo po svetain, kur kilimas slopindavo jos
ingsnius, o viesos bdavo tik tiek, kiek jos skleisdavo
du menki gatvs ibintai.
ingsniuodavo, o didiuliame kambaryje kaupdavosi jos
lidnos mintys, ir ji regdavo mones, kurie kakada ia
59

viejo. tai snaudia sena kunigaiktien; tai dvi gra

fiens klausia prelat, ar galima kriktyti vaik roi
vandeniu. tai brys jaunuoli ilgesingai vilgioja j
arba stengiasi suadinti jos smalsum dirbtiniu altumu,
o tenai ratelis daili mergin, kurios, irdamos j,
avisi arba pavydi. Pilna vies, lamani ilk, kalb,
kurios, tarytum peteliks apie iedus, daugiausia sukasi
apie jos gro. Kur tik ji pasirodo, tenai viskas alia jos
nublunka, kitos moterys jai tik fonas, o vyrai vergai.
Ir visa tai prajo!.. Svetainje alta, tamsu ir tuia...
Liko tiktai ji ir neregimas lidesio voras, kuris visuomet
pilku voratinkliu aprezga tas vietas, kuriose mes buvome
laimingi ir kur laim jau dingo. Jau dingo!.. Panel Iza
bel gr rankas, nordama sulaikyti aaras, kuri ji g
dijosi netgi vienatvje ir nakt.
J paliko visi, liko tiktai grafien Karolien, kuri, ap
imta blogos nuotaikos, ateina ionai ir, plaiai atsisdusi
kanapoje, ima dsauti ir plepti.
Taip, mieloji Bel, turi pripainti, kad padarei ke
let nedovanotin klaid. Nekalbu apie Viktor Emanuel,
nes tai buvo laikinas karaliaus ugaidas, karaliaus, kuris
buvo gerokai liberalus ir pagaliau labai prasiskolins.
Tokiems santykiams reikia turti daugiau nepasakysiu:
takto, bet patyrimo, kalbjo grafien, kukliai nuleisdama
akis.Bet paleisti arba, jed nori, atstumti graf Sen Ogiust, tai jau atleisk!.. mogus jaunas, turtingas, turs pui
ki padt ir dar toki ateit!.. Dabar jis kaip tik vado
vauja vienai deputacijai pas ventj tv ir tikriausiai
gaus special palaiminim visai eimai, na o grafas amboras vadina j cher cousin L Ak, Dieve!
Manau, teta, kad krimstis dl to jau per vlu,
atkirto panel Izabel.
Juk a neveriu tavs krimstis, vargele tu mano!
Tavs ir taip laukia smgiai, kuriuos gali suvelninti tiktai1
1 Mielasis pusbroli
60

(piane.)

kartas tikjimas. Tikriausiai inai, kad tvas prarado vis

k, net tavo kraiio likut?
K gi a galiu padaryti?
O tuo tarpu tik tu gali ir privalai k nors padary
ti,pabriamai pasak grafien. Tiesa, maralka ne
Adonis, bet... Jei ms pareigos bt lengvai vykdomos,
tai nebt ir nuopeln. Pagaliau, Dieve mano, kas gi drau
dia mums irdyje neioti kok nors ideal, kurio prisi
minimas pasaldina sunkiausias valandles? Gal gale tikrai
tau sakau, kad graios seno vyro monos padtis nra blo
giausia. Visi ja domisi, apie j kalba, garbina jos pasiau
kojim, o ir senas vyras ne toks reiklus, kaip vidutinio
amiaus vyras...
Ak, teta...
Tik be egzaltacijos, Bel! Tau jau nebe eiolika
met, laikas rimtai irti gyvenim. Negalima dl to,
jog kako nemgsti, aukoti tvo, na ir taip pat ir Floros
bei tarn gyvenimo. Pagaliau pagalvok, kiek tu su savo
kilnia irdele galtum padaryti gero, turdama didel turt.
Bet, teta, maralka lyktus. Jam reikia ne monos,
o aukls, kuri luostyt bum.
Nesakau, kad btinai maralka, gali bti baronas...
Baronas dar senesnis, daosi plaukus, skruostus, ir
jo rankos kakokios dmtos.
Grafien pakilo nuo kanapos.
A tavs nekalbinju, brangioji, nesu svoia, pa
lieku tai poniai Meliton. Tiktai spju, kad tvui gresia
katastrofa.
Mes juk turime nam.
Kuris vliausiai po vento Jono bus parduotas, ir
i gautos sumos nepavyks sudaryti netgi tau adto krai
io.
Kaip? Namas, kuris katavo imt tkstani, bus par
duotas u eiasdeimt?..
61

 Jis daugiau ir nevertas, tvas u j permokjo. Man

tai pasak architektas, kuris apirjo nam Keovskos
papraytas.
Pagaliau mes turime serviz... sidabro. . . suuko
panel Izabel, grydama rankas.
Grafien kelet kart j pabuiavo.
Brangioji, mielas vaikeli, kalbjo ji kkioda
ma,negalvojau, kad kaip tik a tursiu itaip eisti tau
ird!.. Tad paklausyki... Tvas dar turi skol pagal vek
selius, kelet tkstani rubli. Ir tai tuos vekselius...
supranti... tuos vekselius kakas supirko... prie kelias
dienas, kovo pabaigoje... Spjame, kad tai bus padariusi
Keovska.
Kokia menkysta! sunibdjo panel Izabel. Bet
tuia jos.. . Keliems tkstaniams rubli apmokti uteks
mano servizo ir sidabro.
Jie verti nepalyginamai daugiau, bet kas gi pirks
dabar tokius brangius daiktus?
iaip ar taip, pamginsiu, sikariavusi tar pa
nel Izabel.Papraysiu poni Meliton, ji man sutvar
kys. ..
Vis dlto pagalvok, ar negaila toki puiki suve
nyr.
Panel Izabel nusijuok.
Ak, teta.. <Vadinasi, turiu svarstyti, k parduoti
save ar serviz?.. Nieku gyvu neleisiu, kad mums apra
yt baldus... Ak, toji Keovska... itaip supirkinja vek
selius. .. kokia bjauryb!
Na, gal dar ne ji.
Nebent atsirado koks naujas prieas, dar blogesnis
u j.
Gal tai padar teta Honorata,pamgino j nura
minti grafien, argi a inau? Gal nori padti Tomaui,
bet kartu ir pagsdinti j. Na, lik sveika, brangusis mano
vaikeli, adieul..
62

itaip pasibaig pokalbis, kuriame lenk kalba buvo

taip tirtai papuota pranczybmis, kad atrod panai
spuogais ibert veid.
etasi s

skyrius

KOKIU BODU SENUOSIUOSE HORIZONTUOSE PASIRODO

NAUJI MONS

Prasidjo balandis vienas pereinamj mnesi tarp

iemos ir pavasario. Sniego jau nebeliko, bet aluma dar
nepasirod; mediai juodi, olynai pilki, ir dangus pilkas:
jis atrodo kaip marmuras, iraiytas sidabrinmis ir auk
sinmis gyslelmis.
Kokia penkta valanda vakaro. Panel Izabel sdi savo
kabinete ir skaito naujausi Zola roman Une page
d amourm*. Skaito isiblakiusi, kas akimirk pakelia akis,
velgia pro lang ir beveik nesmoningai pastebi, kad me
di akos juodos, o dangus pilkas. Vl skaito, valgosi
po kambar ir beveik nesmoningai msto, kad jos ydrai
imuti baldai ir viesiai mlynas chalatlis turi kakok
pilk atspalv ir kad dantyti baltosios uuolaidos kratai
pani didelius ledo varveklius. Paskui umirta, k ji
prie akimirk galvojo, ir klausia save: K a ia gal
vojau?.. Ak tiesa, apie velykin auk rinkliav-... Ir stai
ga pajunta nor pasivainti karieta, o kartu ir apmaud,
kad dangus toks pilkas, kad auksiniai ruoeliai jame tokie
siauri... J kankina kakoks neaikus nerimas, ji kako
laukia, nors pati tikrai neino ko: ar kad isisklaidyt
debesys, ar kad eit tarnas ir paduot laik, kvieiant
velykin rinkliav? Jau taip maai laiko beliko, o ji vis
dar nekvieiama.
Ji vl skaito roman, t skyri, kuriame vien vaig
dt nakt ponas Rambo taiso sulauyt maosios anos1
1 Meils puslapis"

(piane.)

63

ll, Elen verkia i nesuprantamo graudulio, o abatas 2uvas patarinja jai itekti. Panel Izabel jauia t grau
dul, ir kas ino jeigu t akimirk danguje vietoj debes
pasirodyt vaigds, gal ir ji pravirkt kaip Elen. Juk
iki rinkliavos vos pora dien, o ji dar nekvieiama. Ji
ino, kad bus pakviesta, bet kodl taip vilkinama?..
Tos moterys, kurios atrodo taip kartai iekanios Die
vo, danai tra nelaimingos btybs, kuri ird apm aist
ra. Jos ir banyi eina vyro garbinti-, sako abatas
2uvas.
Gerasis abatas, kaip jis norjo nuraminti t varg
Elen!- galvoja panel Izabel ir staiga meta al kny
g. Abatas 2uvas primin, kad jau du mnesius ji siuvinja
kaspin banyios varpeliui ir dar jo nebaig. Ji pakyla
nuo krslo ir prisistumia prie lango stalel, ant kurio su
dti rmeliai, dut su vairiaspalviais ilkais ir spalvotas
rato pavyzdys; ivynioja kaspin ir ima uoliai siuvinti
jame roes ir kryius. Bedirbant irdyje nubunda viltis. Kas
taip tarnauja banyiai, kaip ji, negali bti aplenktas per
velykin rinkliav. Ji parenka ilkus, veria sil adat
ir siuva. Jos vilgsnis laksto nuo pavyzdio prie siuvinio,
ranka leidiasi emyn ir vl kyla auktyn, bet galvoje
jau gimsta klausimas, kaip reiks apsirengti einant prie
Viepaties karsto ir per Velykas. Sis klausimas netrukus
uvaldo vis jos dmes, aptemdo vilgsn ir sultina ran
kos judesius. Suknel, skryblait, apsiaustas ir sktis
viskas turi bti nauja, o ia laiko taip maa, ir ne tik kad
nieko neusakyta, bet net neirinkta! ..
ia ji prisimena, kad jos servizas ir sidabriniai indai
jau pas juvelyr, kad jau atsirads kakoks pirkjas ir kad
iandien arba rytoj viskas bus parduota. Panelei Izabelei
suspaudia ird: gaila servizo ir sidabro, bet iek tiek
palengvja, pagalvojus apie velykin rinkliav ir naujus
drabuius. Drabuius galt sitaisyti labai dailius, taiau
kokius?..
Ji padeda al rmelius. Nuo stalelio, ant kurio guli
ekspyras, Dant, Europos ymybi albumas ir keletas
64

urnal, paima Le moniteur de la mode*1 ir labai atidiai

pradeda j vartyti. tai suknel apsirengti per pietus; tai
pavasariniai apdarai jaunesnms ir vyresnms panelms,
itekjusioms moterims, jaunamartms ir j motinoms; tai
vizitins, vakarins ir pasivaikiojimo suknels; ei nauji
skryblaii fasonai, visa deimtis mediag pavyzdi,
keliasdeimt atspalvi... K gi ia pasirinkti, Dieve?..
Nemanoma rinktis, nepasitarus su panele Florentina ir su
modiste...
Panel Izabel apmaudingai numeta mad urnal ir pu
siau gulom atsisda ezlonge. Tarsi maldai sudtas rankas
padeda ant onini atram, pasiremia jomis smakr ir su
simsiusi ima velgti dang. Velykin rinkliava, naujas
apdaras, dangumi plauki debesys pinasi jos vaizduotje,
o kartu gaila servizo ir truput gda, kad j parduoda.
Ak, vis tiek!*taria ji sau, ir vl usinorjo, kad de
besys nors akimirk isisklaidyt. Taiau debesys tirtja,
o jos irdyje stiprja gailesys, gda ir nerimas. Jos vilgs
nis nukrypsta stalel, stovint ia pat prie kds, ir
maldaknyg dramblio kaulo aptaisais. Panel Izabel pa
ima rankas maldaknyg ir i lto ima j sklaidyti, ieko
dama maldos Acte de resignation123, o suradusi pradeda
skaityti:
Oue votie nom soit bni a jamais, bien qui avez voulu
m'prouver par cette peine." 3 Jai beskaitant, pilkas dangus
ima giedrytis, o sulig paskutiniais odiais: et d'attendre
en paix votre divin secours*4,debesys prasiskiria, pasiro

do aikios ydryns sklypelis, panels Izabels svetain

uplsta viesa, o jos ird ramyb. Dabar ji tikra, kad
maldos iklausytos ir kad velykinei rinkliavai turs gra
iausi drabu ir geriausi banyi.
1 Mad patarjas (pranc.)
2 Atgailos malda (pranc.).
3 Tebnie pagarbintas tavo vardas per amius, nors ir norjai
mane imginti per t kani (pranc.).
4 Ir laukti ramybje tavo dievikosios pagalbos (pranc.)
65

T akimirk tyliai atsidaro svetains durys; tarpduryje

pasirodo panel Florentina aukta, juodai apsirengusi,
nedrsi; ji dviem pirtais laiko laik ir tyliai sako:
Nuo ponios Karoliens.
Ak, dl rinkliavos, atsako panel Izabel, avingai
ypsodamasi. Vis dien pas mane nesirodei, Flora.
Nenoriu tau trukdyti.
Nuobodiauti? klausia panel Izabel. Gal mums
bt linksmiau nuobodiauti viename kambaryje.
Laikas...sako drovioji, juoda suknele apsivilkusi
moteris, paduodama vok Izabelei.
inau, kas jame parayta, pertraukia panel Iza
bel. Pasdk truput su manim ir, jei tau nesunku, pa
skaityk man laik.
Panel Florentina nedrsiai atsisda krsl, tylutliai
paima nuo raomojo stalo peil ijr be galo atsargiai atpl
ia vok. Ji padeda ant stalo peil, paskui vok, at
skleidia lakst ir tyliu, melodingu balsu ima skaityti pran
czikai parayt laik.
,,Brangioji Belai Atleisk, kad kiuosi reikal, kur
tiktai tu ir tavo tvas turite teis sprsti. inau, bran
gusis vaikeli, kad tu skiriesi su savo servizu ir sidabri
niais indais, juk ir pati man esi tai sakiusi. Taip pat
inau, kad atsirado pirkjas, kuris silo jums penkis
tkstanius rubli,mano nuomone, per maai, nors
dabartiniu metu sunku tiktis daugiau. Taiau, pasi
kalbjusi dl to su Keovska, imu bgtauti, kad tie
puiks suvenyrai gali pakliti netinkamas rankas.
Noriau, kad taip neatsitikt, ir todl silau, jeigu
sutiksi, paskolinti tau tris tkstanius rubli {keiiamai
u mintj serviz ir sidabr. Manau, kad dabar, tavo
tvui atsidrus tokioje sunkioje padtyje, tiems daik
tams bus geriau pas mane. Atsiimti juos galsi, kada
panorsi, o jeigu a numiriau netgi negrindama
skolos.
66

Neveriu tavs elgtis prie savo vali, o tik silau.

Apsvarstyk, kaip tau bus naudingiau, bet ypa pagal
vok apie pasekmes.
Kiek tave pastu, tau bt labai skaudu, jei kada
nors suinotum, kad ms eimos vertybs puoia ko
kio bankininko stal arba skirtos jo dukters kraiiui.
Tkstant kart tave buiuoju
Joana.

P. S. sivaizduok, kokia laim itiko mano prieglau

d. Vakar, usukusi to garsiojo Vokulskio parduotu
v, prasitariau apie nedidel auk nalaiiams. Tik
jausi keliolikos rubli, o jis ar patiksi? paaukojo
man tkstant, taip, taip tkstant rubli! Ir dar pa
sak, kad man nebt drss teikti maesns sumos.
Dar keletas toki Vokulski, ir jauiu, kad senatv
virsiau demokrate."
Panel Florentina, baigusi skaityti laik, nedrso pa
kelti aki. Pagaliau sidrsino ir pasiirjo: panel Iza
bel sdjo ezlonge ibalusi, sugniauusi kumius.
K gi tu pasakysi, Flora? paklaus ji po valan
dls.
A manau, tyliai atsak paklaustoji,kad ponia
Karolien laiko pradioje pati labai taikliai nusak savo
padt iuo reikalu.
Koks paeminimas! sunibdjo panel Izabel,
nervingai stuksendama ranka ezlongo atram.
ema silyti tris tkstanius rubli u sidabr, ypa
kai svetimi mons duoda penkis tkstanius. .. Tai viskas.
Kaip ji su mumis elgiasi.. . Matyt, mes i tikrj
nusigyvenome. ..
K tu, Bel!..pagyvdama pertrauk panel Flo
rentina. Kaip tik is iaurus laikas rodo, kad nesate
nusigyven. Teta moka bti iauri, taiau moka gailtis
nelaimje. Jeigu jums i tikrj grst skurdas, ji rpes
tingai ir jautriai jus paguost.
67

 Dkui.
Ir nra tau ko bijoti. Rytoj mes gausime penkis
tkstanius rubli, su kuriais galima gyventi pusmet...
arba nors tris mnesius. Po poros mnesi.. .
Ms namas bus parduotas i varytyni...
Paprastas formalumas, ir tiek. Netgi galite laimti,
o tuo tarpu dabar namas tik nata. Na, o kai numirs
tetul Hortenzija, tu gausi kok imt tkstani rubli.
Pagaliau, pridr po valandls panel Florentina, pakel
dama antakius,a ir pati nesu tikra, ar tavo tvas ne
turi dar turto. Visi taip mano...
Panel Izabel pasilenk ir pam panel Florentin u
rankos.
Flora, tar ji tylesniu balsu, kam tu tai sakai? ..
Nejaugi i tikrj laikai mane tik itekintina panele, kuri
nieko nemato ir nieko nesupranta?.. Manai, a neinau,
pasak ji dar tyliau, kad jau visas mnuo skoliniesi pi
nigus pragyvenimui i Mikolajaus...
Gal tvas kaip tik to nori...
Ar taip pat nori, kad tu kiekvien ryt paslapia
dtum jo pinigin kelet rubli?
Panel Florentina pavelg jai akis ir palingavo galv.
Per daug inai, tar ji,bet ne visk. Jau dvi
savaits, na, gal deimt dien, matau, kad tvas nuolat
turi po keliolika rubli...
Vadinasi, vl skolinasi...
Ne, tvas niekuomet nesiskolina pinig mieste. Kiek
vienas kreditorius ateina su pinigais namus ir kabinete
i jo gauna ratel arba procentus. Tu jo iuo atvilgiu
nepasti.
Tad i kurgi jis turi dabar pinig?
Neinau. Matau, kad turi, ir girdiu, kad visuomet
turjo.
Tad kodl jis leidia parduoti sidabrinius indus?
atkakliai klausinjo panel Izabel.
68

 Gal nori paerzinti gimines.

O kas supirko jo vekselius?
Panel Florentina sksteljo rankas tai reik, kad
ji pasiduoda.
Juos supirko ne Keovska, tar ji. T a tikrai
inau. Vadinasi arba teta Hortenzija, arba...
Arba?..
Arba pats tvas. Argi neinai, kiek dalyk jis daro,
vien nordamas sukelti nerim tarp gimini, o paskui pa
sijuokti i j?..
U k gi jis nort sukelti nerim man, mums?
Jis mano, kad tu esi rami. Dukt turi be galo pasi
tikti tvu.
Ak itaip!..sunibdjo panel Izabel ir susi
mst.
Juodais drabuiais apsirengusi giminait i lto atsistojo
ir tyliai ijo.
Panel Izabel vl m valgytis po savo kambar,
kuris jai pasirod pilkas kaip pelenai, juodas akas, si
buojanias u lango, por virbli, irkiani turbt
apie tai, kaip susisukti lizd, dang, jau itisai papilk
jusi, be jokio viesesnio ruoelio. Ji vl prisimin velykin
rinkliav ir naujus drabuius, taiau ir viena, ir antra
pasirod jai taip nereikminga, taip beveik juokinga, kad
ji tik neymiai gteljo peiais.
J kankino kiti klausimai: galgi atiduoti serviz gra
fienei Karolienei ir i kur tvas turi pinig? Jeigu jis
turjo j seniau, tai kodl leido skolintis i Mikolajaus? ..
O jeigu neturjo, tai i kokio altinio dabar j semiasi?..
Jei atiduos serviz ir sidabrinius indus tetai, gali praleisti
prog pelningai juos parduoti, o jei parduos u penkis
tkstanius, tie suvenyrai i tikrj gali pakliti netin
kamas rankas, kaip kad ra grafien.
Staiga jos mini srov nutrko: jos jautri ausis nu
girdo kak bilsnojant tolesniuose kambariuose. Tai bu
tt?

vo vyro ingsniai ritmingi ir rams. Svetainje juos tru

put prislopino kilimas, valgomajame jie sustiprjo, jos
miegamajame vl nutilo, tarytum kas bt js pirt
galais.
Praom eiti, tveli, atsiliep panel Izabel, i
girdusi beldiantis duris.
jo ponas Tomaas. Ji buvo beatsistojanti, bet tvas
neleido. Jis apkabino j, pabuiavo galv ir atsisdo a
lia, pirma vilgteljs didel veidrod ant sienos. Tenai
pamat savo gra veid, ilus sus, dailiai pasit tams
vark, ilaidytas kelnes, tarytum k tik parnetas i siu
vjo, ir sitikino, kad viskas kaip reikiant.
Girdjau, ypsodamasis tar jis dukteriai, kad
panel gauna laik, kurie gadina jai nuotaik.
Ak, tveli, kad inotum, kokiu tonu rao teta. ..
Tikriausiai kaip silpn nerv mogus. Dl to nerei
kia ant jos pykti.
O, kad bt tik pikta. .. Bijau, kad ji rao teisy
b, ir ms sidabras i tikrj gali atsidurti ant kokio
bankininko stalo.
Ji priglaud galv prie tvo peties. Ponas Tomaas ne
juia vilgteljo veidrod ant stalelio ir pats sau pripa
ino, kad juodu kartu i akimirk sudaro labai grai
grup. Ypa dailiai jo paties ramybs fone atsispindjo
dukters veid uliejs nerimas. Jis nusiypsojo.
Bankinink stalai!..pakartojo jis. Ms prot
vi sidabras yra puos totori, kazok, sukilusi kaimie
i stalus, ir tai ne tik ms neemino, bet netgi atne
mums garb. Kas kovoja, tas turi ir nuostoli.
Jie turjo nuostoli dl karo ir kare, pastebjo
panel Izabel.
O dabar argi ne karas? .. Pasikeit tik ginklai: uuot
kovsi dalgiais ar jataganais, mons kaunasi rubliu. Joasia tatai gerai suprato, kai pardavinjo ne serviz, o sen
gimins dvar, arba kai ard pilies griuvsius svirnui sta
tyti.
70

 Vadinasi, esame nugalti!.. sunibdjo panel

Izabel.
Ne, vaikeli, atsak ponas Tomaas atsitiesdamas.
Mes tik dabar pradsime triumfuoti, ir tur^bt kaip tik
to bijo mano sesuo ir jos govda. Jie taip kietai migo,
kad juos piktina kiekviena gyvybingumo apraika, kiek
vienas drsesnis mano ingsnis,pridr jis tarytum sau.
Tavo, tveli?
Taip. Man, kad papraysiu juos pagalbos. Pati Joasia mielai bt padariusi mane savo patiktiniu. O a at
sisakiau j maloni ir suartjau su miesqionija. gijau tarp
t moni autoritet, ir tatai ima kelti nerim ms sfe
roms. Jie man, kad pasitrauksiu antrj plan, o ia
mato, kad galiu ikilti pirmj.
Tu, tveli?
A. Iki iol tyljau, neturdamas tinkam vykdytoj.
Dabar atradau mog, kuris suprato mano idjas, ir prad
siu veikti.
Kas gi tas mogus? paklaus panel Izabel, nu
stebusi irdama tv.
Toks Vokulskis, pirklys, geleinis mogus. Jo pade
damas, suorganizuosiu ms miesionij, steigsiu preky
bos su Rytais bendrov, ir tokiu bdu pakelsiu pramon...
Tu, tveli?
Ir tada pairsime, kas atsidurs priekyje, kad ir
per galimus rinkimus miesto taryb...
Panel Izabel klaussi, ipltusi eikis.
Ar tas mogus,sunibdjo ji, apie kur tu kalbi,
tveli, nra koks aferistas, avantiristas?. .
Argi tu jo nepasti?paklaus ponas Tomaas.
Juk jis yra vienas i ms tiekj.
Parduotuv a inau, labai puiki, susimstydama
tar panel Izabel.Ten yra senas pardavjas, kuris kiek
pani keistuol, bet nepaprastai pagarbus... Ak, man
rodos, prie kelet dien painau ir eiminink. .. I pai
ros grubus mogus.. .
71

 Vokulskis grubus?.. nustebo ponas Tomasas.

I ties jis kiek pasitemps, bet yra labai mandagus.
Panel Izabel papurt galv.
Nemalonus mogus, atsak ji pagyvdama. Da
bar prisimenu j.. . Antradien, bdama parduotuvje, pa
klausiau, kiek katuoja vduokl. Reikjo matyti, kaip jis
mane pasiirjo!.. Nieko neatsak, tik ities milinik
raudon rank pardavj (net gana elegantik jaunuo
l) ir piktai burbteljo: Ponas Moravski ar Mraevski
(nebeprisimenu), dama klausia, kiek katuoja vduokl..
Ne, nedom suradai kompanion, tveli!nusijuok pa
nel Izabel.
Palusiai energingas mogus, geleinis mogus,
nesutiko ponas Tomaas. Jie jau tokie yra. Tu painsi
tuos mones, nes ketinu suaukti namie por pasitarim.
Visi jie originals, bet is originalesnis u kitus.
Ar tu tuos ponus priimsi? ..
Man reikia su kai kuriais i j pasitarti. O dl m
siki,pridr jis, irdamas dukteriai akis, tikrai
sakau tau, kai jie igirs, kas pas mane lankosi, n vieno
i j nepasigesi svetainje.
Tuo momentu jo panel Florentina ir pakviet pie
tauti. Ponas Tomaas pasil dukteriai rank, ir visi trys
perjo valgomj, kuriame jau lauk dubuo sriubos ir
Mikolajus, apsivilks fraku ir usiris didel balt kakla
rait.
Juokinga ta Bel, tar ponas Tomaas giminaitei,
kuri pilst buljon. sivaizduoji, Flora, Vokulskis jai pa
sirod grubus. Ar tu j pasti?
Kas gi dabar nepasta Vokulskio,atsak panel
Florentina, paduodama Mikolajui pono lkt. inoma,
jis nra elegantikas, taiau daro spd...
Tok kaip kelmas su raudonomis letenomis, juok
damasi terp panel Izabel.
Jis man primena Trost,juk atsimeni, Bel, t au
li pulkinink Paryiuje, pastebjo ponas Tomaas.
72

 O man triumfuojanio gladiatoriaus statul,me

lodingu balsu pridr panel Florentina. Atsimeni, Bel,
Florencijoje t, kuris laiko ikls kard? Veidas rstus,
netgi laukinis, bet graus.
O raudonos rankos? ..paklaus panel Izabel.
Jis nualo jas Sibire, pabr panel Florentina.
O k jis ten veik?
Atgailojo u jaunysts kart, tar ponas Tomaas. Tatai galima jam atleisti.
Ak, vadinasi, jis dargi didvyris!..
Ir milijonierius, pridr panel Florentina.
Ir milijonierius? pakartojo panel Izabel. Pra
dedu tikti, kad tvelis gerai pasirinko, priimdamas j kom
panionu, nors. . .
Nors? ..paklaus tvas.
K visuomen pasakys dl tos bendrovs?
Kas turi jgos rankose, turs ir visuomen po ko
jomis.
Mikolajui tik baigus neioti apie stal padkl su nu
garins kepsniu, priekambaryje kakas paskambino. Se
nasis tarnas ijo ir po valandls sugro, nedamas lai
k ant sidabrinio, o gal pasidabruoto padklo.
Nuo ponios grafiens, pasak jis.
Tau, Bel, pridr ponas Tomaas, paimdamas
laik. Leisk man u tave nuryti i nauj piliul.
Jis atpl laik, perskait j ir juokdamasis padav
panelei Izabelei.
tai, suuko jis, visa Joasia matyti iame lai
ke. Nervai, aminai nervai!..
Panel Izabel pastmjo lkt ir nerimaudama perme
t akimis lakt popieriaus. Taiau pamau jos veidas pra
giedrjo.
Paklausyk, Flora, tar ji,nes tai domu.
Brangioji Bel! rao teta.Umirk, angelli, an
memo laik. Gal gale man tavo servizas visikai ne
rpi, o kai teksi, rasime kit. Taiau man rpi, kad
73

tu btinai rinktum aukas tik su manimi, ir kaip tik

apie tai, o ne apie serviz norjau pirma parayti. Varg
ai mano nervai! Jeigu nenori galutinai j sutrikdyti,
turi patenkinti mano praym.
Viepaties karstas ms banyioje bus nuostabus.
Mano gerasis Vokulskis ruoia fontan, giedanius dirb
tinius paukius, vargonlius, kurie gros rimiausius
dalykus, ir daugyb kilim. Hozeris pristato gli, o
mgjai rengia koncert vargonai, smuikas, violon
el ir choras. Esu suavta, bet jeigu tarp vis t
stebukl pasigesiau tavs, tai apsirgiau. Vadinasi, su
tinki? .. Glaudiu tave prie irdies ir tkstant kart
buiuoju. Tave mylinti teta
Joana.
Post scriptum. Rytoj vaiuojame parduotuv usa
kyti tau pavasarinio kostiumo. Numiriau, jeigu jo ne
priimtam. *
Panel Izabel vytjo. is laikas atne jai vis l
kesi isipildym.
Vokulskis nepalyginamas!juokdamasis suuko po
nas Tomaas.Veikte priveik Joasi, kuri ne tik neprie
kaitaus man dl tokio kompaniono, bet, atrodo, net nori
j i mans paverti.
Mikolajus padav viiukus.
Tai tur^bt genialus mogus, pastebjo panel
Florentine
Vokulskis?.. O ne, tar ponas Tomaas.Tai yra
palusiai energingas mogus, bet nepasakysiu, kad labai
sugebt kombinuoti.
Mano nuomone, jis rodo, kad sugeba.
Visa tai tik energija, atsak ponas Tomaas.
Sugebjimas kombinuoti, genialus protas pasireikia kituo
se dalykuose, kad ir.. . loiant. A su juo gana danai
loiu piket, kur btinai reikia kombinuoti. Ir i viso tepraloiau kokius atuonis ar deimt rubli, o iloiau apie
74

septyniasdeimt, nors ir nepretenduoju genialumI

pridr jis kukliai.
Panelei Izabelei ikrito i rankos akut. Ji ibalo
ir, susimusi u galvos, sunibdjo:
A!., a!..
Tvas ir panel Florentina paoko.
Kas tau yra, Bel?..nerimaudamas paklaus po
nas Tomaas.
Nieko, atsak ji, pasikeldama nuo stalo. Mig
rena. Jau prie valand pajutau, kad bus priepuolis... Tai
niekis, tveli...
Ji pabuiavo tvui rank ir nujo savo kambar.
Staigus migrenos priepuolis greitai praeis, pasak
ponas Tomaas. Nueik pas j, Flora. A trupuiuk iva
iuosiu miest, nes turiu su kai kuo pasimatyti, bet gr
iu anksiau. Tuo tarpu praau priirti j, mieloji Flo
ra,kalbjo ponas Tomaas tokiu ramiu veidu, tarsi be
jo paliepim ar praym pasaulyje negali bti gerai.
Tutuojau eisiu pas j, tik ionai apsitvarkysiu,
atsak panel Florentina, kuriai tvarka namuose buvo svar
besnis dalykas negu bet kieno galvos skausmas.
Sutemos apgob em. .. Panel Izabel vl viena savo
kambaryje susmuko ezlonge ir abiem rankom usideng
akis. Pro ilko bangas, krintanias net ant grind, kyo
siauras jos batelis ir ruoelis kojins, bet to niekas ne
mato, ir ji pati apie tai negalvoja. Jos ird vl drasko
pyktis, nuoskauda ir gda. Teta j atsipra, ji pati rinks
aukas prie graiausio karsto ir turs puoniausi drabu;
taiau vis tiek ji nelaiminga... Ji jauiasi taip, tarytum,
jusi triukming svetain, bt staiga pastebjus ant
savo naujo apdaro bjaurios formos ir spalvos didiul rie
bi dm, tarytum suknel bt ivazota kakur ant virtu
vs laipt. i mintis jai tokia lykti, kad net seili pri
sirenka burnoje.
Kokia siaubinga padtis!.. Jau mnuo jie skolinasi i
savo tarno, o per paskutines deimt dien tvas smulkioms
ilaidoms ilo pinig kortuodamas. . . Iloti galima, kil
75

mingi ponai iloia tkstanius, bet ne eiliniams smulkiems

reikalams ir ne i pirkli. Ak, jei bt galima, ji krist
tvui po kojomis ir maldaut neloti su tais monmis,
bent iuo metu, kai j reikalai taip palij. Po keli die
n, kai gaus pinigus u savo serviz, ji pati duos tvui
kelet imt rubli ir paprays, kad pralot juos tam
ponui Vokulskiui, kad atsilygint jam dar dosniau, negu ji
atsilygins Mikolajui u skolas.
Bet ar patogu jai taip elgtis ir netgi sakyti tai tvui?..
Vokulskis? .. Vokulskis? .. panibdomis kartoja
panel Izabel. Kas gi yra tasai Vokulskis, kuris ian
dien taip staiga pasirod jai ikart i keli pusi, vairiais
pavidalais? Koki jis turi reikal su teta, su tvu? ..
Ir tai jai ima rodytis, kad ji jau kelet savaii vis
girdi k nors kalbant apie t mog. Kakoks pirklys ne
seniai paaukojo por tkstani rubli labdarybei, tik ji
tiksliai neinojo, kuo jis prekiauja ar moterikais dra
buiais, ar kailiais. Paskui buvo kalbama, kad taip pat
kakoks pirklys per kar Bulgarijoje smarkiai pralobo, bet
ji gerai nenugirdo, ar pralobo batsiuvys, pas kur perkasi
batus, ar jos kirpjas. Ir tiktai dabar ji prisimena, kad tas
pirklys, kuris paaukojo pinig labdarybei, ir tas, kuris
smarkiai pralobo, yra tas pats asmuo, kad tai kaip tik yra
tasai Vokulskis, kuris praloinja kortomis jos tvui ir
kur jos teta, ididumu pagarsjusi grafien Karolien, va
dina savo geruoju Vokulskiu!..
Dabar ji prisimena netgi veid to mogaus, kuris an
kart parduotuvje nenorjo su ja kalbtis ir tiktai niriai
irjo j, pasislps u didiuli japonik vaz. Kaip
jis j irjo...
Kart ji iaip sau, dl pramogos, ujo su panele Florentina cukrain igerti puodelio okolado. Jiedvi atsis
do prie lango, o gatvje susirinko brelis apdriskusi
vaik. Vaikai irjo j, okolad ir pyragaiius
taip smalsiai ir godiai, kaip alkani vriukai. Lygiai taip
pat irjo j tasai pirklys,
76

Panel Izabel nukrt lengvas virpulys. Ir tas mogus

bus jos tvo bendrininkas?.. Kam tas bendrininkas?.. Ko
dl jos tvui ov galv steigti kakokias prekybos
bendroves, kurti kakokius plaius planus, apie kuriuos
seniau niekuomet nesvajojo?.. Miesioni padedamas, nori
ikilti ir vadovauti aristokratijai, nori bti irinktas mies
to taryb, kurios nebuvo ir nra?..
Juk tasai Vokulskis tikriausiai koks aferistas, gal apga
vikas, kuriam reikia garsios pavards savo prekybos mo
ni ikabai. Taip jau yra pasitaik. Kiek puiki vokiei
ir vengr diduomens pavardi nusivalkiojo prekybinse
operacijose, kuri ji net nesupranta, o tvas tur/bt irgi
ne daugiau apie jas imano.
Jau visai sutemo; gatvje udeg ibintus, kuri viesa
m skverbtis panels Izabels kambar, atmudama lu
bose lango rmus ir uuolaid klostes. elis atrod kaip
kryius viesiame fone, kur pamau goia tamsus debesis.
,,Kur eis jau kart esu maiusi tok kryi, tok debes
ir vies?..-klausinjo save panel Izabel. Ji stengsi
prisiminti gyvenime matytas vietas ir usisvajojo.
Jai rodsi, kad vaiuoja karieta per kakoki pastam
vietov. Mikai ir ali kalnai sudaro tarytum milinik
ied, o karieta laikosi prie iedo krato ir rieda emyn.
Taiau argi ji rieda? Juk ji niekur neartja ir nuo nieko
netolsta, tarsi stovt vietoje. Ne, vis dlto vaiuoja: tai
matyti i sauls disko, kuris atsispindi lakuotame karietos
sparne ir virpdamas i lto juda atgal. Pagaliau girdti
bildesys... Argi tai darda veiko ratai gatvje?.. Ne, tai
dunda mainos, dirbanios kakur to kaln ir mik iedo
gelmje. Ten, emai, netgi matyti lyg koks alumyn ap
juostas juod dm ir balt gar eeras.
Dabar panel Izabel pastebi tv, kuris sdi greta jos
ir atidiai irinja savo nagus, kartkartmis
pavelg
damas apylinkes. Karieta vis tebestovi prie pat iedo
krato tarytum sustingusi, ir tiktai sauls diskas, atsispinds lakuotame sparne, i lto ritasi atgal. i tariama ra
myb arba ir slaptas judjimas nepaprastai erzina panel
77

Izabel. Ar mes vaiuojame, ar stovime? klausia ji

tv. Taiau tvas nieko neatsako, tarsi nepastebi jos; jis
irinja savo dailius nagus ir retkariais apsivalgo po
apylinkes...
Staiga (karieta vis dar dreba ir vis dar girdti bildesys)
i juod dm ir balt gar eero gelms inyra kakoks
mogus ligi juosmens. Jo plaukai trumpai kirpti, veidas
tamsus, primens auli pulkinink Trost (o gal gladia
tori i Florencijos?), ir milinikos raudonos rankos. Jis
apsivilks purvinais markiniais, rankoves pasiraitojs auk
iau alkni; kairje rankoje, prispaustoje prie krtins,
laiko vduokle sudtas kortas, o deinje, pakeltoje vir
um galvos, vien kort, matyt, ketindamas trenkti j
priekin karietos sdyn. Likusios figros dalies pro d
mus nematyti.
Tve, k jis daro?baimingai klausia panel Izabel.
Loia su manimi piket, atsako tvas, taip pat lai
kydamas rankose kortas.
Juk tai baisus mogus, tveli!
Netgi tokie moterims nieko blogo nedaro,atsako
ponas Tomaas.
Tiktai dabar panel Izabel pastebi, kad markintas
mogus iri j kakokiu ypatingu vilgsniu ir vis laiko
ikls kort virum galvos. Slnyje kunkuliuojantieji
dmai ir garai tarpais udengia jo atsegtus markinius ir
rst veid; tai jis paskendo juose visikai jo nebra.
Tiktai pro dmus vos vos matyti jo blizganios akys, o vir
um dm iki alkns apnuoginta ranka ir korta.
K reikia ta korta, tveli?klausia ji.
Taiau tvas ramiai iri savo kortas ir nieko neat
sako, tarsi nepastebi jos.
Kada gi pagaliau ivaiuosime i ios vietos?..
Taiau, nors karieta dreba ir saul, atsispindinti sparne,
ritasi atgal, emai vis dar matyti dm eeras, jame pa
sinrs mogus, jo virum galvos pakelta ranka ir korta.
78

Panel Izabel apima nervingas nerimas, ji sutelkia vi

sus atsiminimus, sukaupia visas mintis, nordama spti,
k reikia korta, kuri laiko tasai mogus?. .
Gal tai pinigai, kuriuos jis pralo tvui, lodamas pi
ket? Atrodo, ne. Gal jo auka labdarybs draugijai? Taip
pat ne. Gal tai tkstantis rubli, kuriuos jis dav tetos glo
bojamai prieglaudai, o gal kvitas u fontan, pauktelius
ir kilimus Viepaties karstui papuoti? .. Taip pat ne,
visa tai jos taip nejaudint.
Pamau panel Izabel apima didel baim. Gal tai jos
tvo vekseliai, kuriuos kakas neseniai supirko?.. Tokiu
atveju, gavusi pinigus u sidabrinius indus ir serviz, ji
pirmiausia sumoks t skol ir isivaduos nuo tokio kre
ditoriaus. Taiau dmuose skends mogus tebeiri jai
j akis ir nemeta kortos. Tai galxbut... Ak!..
Panel Izabel paoka, tamsoje ukliva u minktos
taburets ir drebaniomis rankomis paskambina. Paskam
bina dar kart, niekas neatsako. Tada ji ibga prie
kambar ir tarpdury susiduria su panele Florentina, kuri
griebia j u rankos ir nustebusi paklausia:
Keis tau, Bel?..
Apviestame priekambaryje panel Izabel kiek atsi
peikja. Ji ypsosi.
Flora, atnek lemp mano kambar. Ar tvelis
namie?
Jis k tik ivaiavo.
O Mikolajus?
Tuoj gr nujo atiduoti laiko pasiuntiniui. Ar
tau dar labiau galv skauda? klausia panel Florentina.
Ne, juokiasi panel Izabel, tiktai kiek usn
dau, ir man iaip kakas pasivaideno.
Panel Florentina paima lemp, ir abi nueina Izabels
kambar. Panel Izabel atsisda ezlonge, nuo viesos pri
sidengia akis ranka ir sako:
Zinai, Flora, a apsigalvojau: neparduosiu savo sidab
ro svetimam mogui. Tie indai i tikrj gali pakliti dievain kokias rankas. Bk gera, ssk prie mano stalo
79

ir parayk tetai, kad a... priimu jos pasilym. Tegul

paskolina mums tris tkstanius rubli ir pasiima sau ser
viz ir sidabr.
Panel Florentina, didiai nustebusi, iri j ir pa
galiau atsako:
Tai nemanoma, Bel.
Kodl?..
Prie penkiolika minui gavau laik i ponios Meliton, kad sidabras ir servizas jau parduoti.
Jau?.. Kas juos nupirko? suunka panel Izabel,
griebdama j u rankos.
Panel Florentina sutrinka.
Rodos, kakoks pirklys i Rusijos...sako ji, ta
iau matyti, kad sako neties.
Tu kak inai, Flora!.. Praau, pasakyk!..mal
dauja j panel Izabel. Jos akyse pasirodo aaros.
Gerai, tau pasakysiu, tik neiduok paslapties tvui,
prao giminait.
Tai kas gi?.. Kas gi nupirko? ..
Vokulskis, atsako panel Florentina.
Panels Izabels aaros akimirksniu idista ir akys
gauna plienin atspalv. Ji piktai atstumia giminaits ran
kas, kelet kart pereina per kambar ir pagaliau atsisda
krsl prieais panel Florentin. Tai jau nebe isigan
dusi ir susijaudinusi grauol, bet ori* dama, kuri ketina
nubausti, o gal ir ivyti nusikaltus tarn.
Sakyk man, brangioji, sako ji skambiu kontral
tu, kok js ia kvail smoksl prie mane ruoiate?..
A?.. Smoksl?..vapena panel Florentina, spaus
dama rankas prie krtins. A tavs nesuprantu, Bel...
Taip. Tu, ponia Meliton ir tasai... juokingas didvy
ris. .. Vokulskis...
A ir Vokulskis?.. pakartoja panel Florentina.
kart ji taip nekaltai nustemba, jog negalima abejoti
jos nuoirdumu.
Sakysime, tu su jais nesusitarusi, toliau kalba pa
nel Izabel, bet kak inai...
80

 Apie Vokulsk a inau tiek pat, kiek ir visi. Jis

turi parduotuv, kurioje ir mes perkams, pralobo kare...
O ar negirdjai, kad jis traukia tv prekybos
bendrov?..
Raikios panels Florentinos akys isiplt.
Traukia tavo tv bendrov? tar ji, gtelda
ma peiais. koki gi bendrov galima j traukti?..
Ir ia pat isigsta savo odi...
Negalima buvo abejoti, kad ji ia niekuo dta. Panel
Izabel vl por kart perjo per kambar, tarytum narve
udaryta lit, ir staiga paklaus:
Bent pasakyk man, k galvoji apie t mog?
Apie Vokulsk?.. Nieko a apie j nemanau, nebent
tiek, kad jis nori igarsti'ir ieko paini.
Vadinasi, nordamas igarsti, jis paaukojo tkstant
rubli prieglaudai?
Tikriausiai. Ir dar dvigubai daugiau jis dav kito
kiai labdarybei.
O kodl jis nupirko mano serviz ir sidabr?
Matyt, nordamas pelningai parduoti, atsak pane
l Florentina. Anglijoje u tokius daiktus gerai mokama.
O kodl... supirko tvo vekselius?
I kur tu inai, kad jis? Neatrodo, kad jis i to pel
nyt.
Nieko neinau, sikariavusi tar panel Izabe
l,bet visk nujauiu, visk suprantu... Tasai mogus
nori suartti su mumis...
Juk su tvu jau susipaino, terp panel Floren
tina.
Vadinasi, nori suartti su manimi! ..suuko tusi
panel Izabel. Supratau i...
Ji neidrso pridurti: i jo vilgsnio".
Ar tik neperdedi, Bel?
Ne. Tai, k a dabar jauiu, nra perdjimas, tai
veikiau aikiaregyst. Tu netgi nesivaizduoji, kaip seniai
a pastu t mog, tikriau sakant kaip seniai jis mane
persekioja. Dabar tiktai prisimenu, kad jau pernai nebuvo
A Ll. i

81

n vieno spektaklio, nebuvo koncerto ar paskaitos, ku

riuose nebiau jo sutikusi, ir tiktai iandien ta... paika
figra man atrodo baisi...
Panel Florentina net pasitrauk kartu su krslu ir su
nibdjo:
Tu manai, kad jis idrst...
Susiavti manimi? ..juokdamasi pertrauk pane
l Izabel. To net nemanyiau jam drausti. Nesu nei to
kia naivi, nei tokia veidmainikai kukli, kad neinoiau,
jog patinkuDieve mano!net tarnams... Kakada mane
jie pykino, nelyginant kyrs duoneliautojai, kurie pastoja
mums keli gatvje, skambina prie dur arba rainja lai
kus, praydami pagelbti. Na, bet dabar a tiktai geriau
supratau iganytojo odius: Kam daug duota, i to daug
bus ir pareikalauta."
Pagaliau, kalbjo toliau ji, gteljusi peiais,
vyrai taip kyriai mus garbina, kad a jau nebesistebiu,
kai jie meilikauja ar liai vilgioja, ir man tik keista,
kai esti kitaip. Jeigu salone sutinku mog, kuris man
nekalba apie savo meil ir kanias arba netyli paniurs,
o tai rodo dar didesn meil ir kanias, arba nra man
abejingas kaip ledas, o itai jau reikia didiausi meil
ir kanias, tuomet jauiu, lyg man ko trksta, tarsi b
iau pamirusi vduokl ar nosinait... O, a pastu
juos visus tuos donuanus, poetus, filosofus, didvyrius,
visas tas jautrias, nesavanaudikas, suduusias, svajingas
ar stiprias sielas... Pastu vis t maskarad ir, bk tikra,
moku juo puikiai pasidiaugti. Cha cha cha! Kokie jie visi
juokingi...
A tavs nesuprantu, Bel, pertar panel Floren
tina, sksteldama rankas.
Nesupranti?.. Tai tu, matyt, nesi moteris.
Panel Florentina m mosikuoti, i pradi protestuo
dama, o paskui abejodama.
Klausyk, var toliau panel Izabel. Jau metai,
kai mes praradome padt visuomenje. Nesiginyk, taip
yra, ir visi tai inome. Dabar mes nusigyven...
82

 Tu perdedi...
Ak, Flora, neguosk mans, nemeluok! .. Argi per
pietus negirdjai, kad net tie keliolika rubli, kuriuos da
bar turi tvas, yra iloti kortomis i. ..
Tai sakydama, panel Izabel visa drebjo. Jos akys
bligzjo, skruostai paraudo.
Ir tai toki valand ateina tasai.. . pirklys, superka
ms vekselius, ms serviz, apraizgo pinklmis mano
tv ir tet, kitaip sakant, i vis pusi apstato mane
tinklais, kaip mediotojas vr. Tai jau ne ilgesingas gar
bintojas, ne jaunikis, kur galima atstumti, tai.. . grobi
kas! .. Jis nedsauja, o prisimeilina tetai, supanioja tvui
rankas ir kojas ir mane nori pagrobti jga arba priversti,
kad pati jam pasiduoiau... Ar supranti t rafinuot men
kyst?
Panel Florentina pasibaisjo.
Tokiu atveju ieitis labai paprasta. Pasakyk...
Kam ir k pasakyti?.. Gal tetai, kuri pasiryusi rem
ti t pon, kad tik priverst mane atiduoti rank mar
alkai? .. O gal turiu pasakyti tvui, igsdinti j ir pa
greitinti katastrof? Padarysiu tik vien dalyk: neleisiu
tvui sipainioti bet kokias bendroves, nors tekt liau
ioti jam po kojomis, nors tekt... udrausti jam tai ve
lions motinos vardu.. .
Panel Florentina susiavjusi irjo j.
I tikrj, Bel,tar ji, tu perdedi. Bdama to
kia energinga ir taip genialiai valgi...
Tu nepasti t moni, o a maiau, kaip jie dirba.
J rankose plieniniai bgiai raitosi kaip kaspinai. Tai
baiss mons. Siekdami savo tikslo, jie ijudino visas e
ms jgas, kuri mes net nepastame. Jie gali lauyti,
vilioti spstus, vergikai liauioti, rizikuoti viskuo, net
gi kantriai laukti. . .
Kalbi i skaityt roman.
Kalbu, kaip man liepia mano nuojauta, kuri mane
spja. .. aukia, kad tasai mogus vainjo kar vien
dl to, kad laimt mane. Ir vos tik sugro, jau slina
83

prie mans i vis pusi... Bet tegul saugosiI.. Jis nori

mane nupirkti? Gerai, tegul perka!.. sitikins, kad esu la
bai brangi... Jis nori pagauti mane tinklais?. . Gerai, tegul
iskleidia juos, bet a isprsiu, kad ir... maralkos
glb... Dieve! N nemaniau, kokia gili yra praraja, ku
ri mes riedame, kol nepamaiau tokio dugno. I Kvirinalo
salon krautuv.. . Tai netgi ne smukimas, o gda...
Ji atsisdo ezlong ir, usidengusi veid rankomis,
pravirko.
Septi ntasi s

skyr i us

BALAND SKRENDA PASITIKTI 2ALCIO

Lencki eimos servizas ir sidabriniai indai jau buvo

parduoti, ir juvelyras net atne ponui Tomaui pinigus,
pasiliks sau imt keliasdeimt rubli u saugojim ir tar
pininkavim. Taiau grafien Karolien nenustojo myljusi
panels Izabels; dar daugiau parduodant tuos suveny
rus jos parodyta energija ir pasiaukojimas senosios damos
irdyje atvr nauj giminik jausm altin. Grafien
ne tik kalbjo panel Izabel priimti i jos dail kostiu
ml, ne tik kasdien j lankydavo arba kviesdavosi pas
save, bet dargi (tai jau buvo negirdta malon) paskolino
jai savo kariet visam Didiajam treiadieniui.
Pasivaink, angelli, po miest,pasak grafie
n, buiuodama dukteri, ir nusipirk koki tau reikia
smulkmen. Tik atmink, kad man per auk rinkim aviai
atrodytum... Taip aviai, kaip tik tu viena tesugebi!..
Labai praau...
Panel Izabel nieko neatsak, bet i jos vilgsnio ir
paraudimo galima buvo suprasti, kad ji mielai ipildys
tetos nor.
Didj treiadien, lygiai vienuolikt valand ryto, pa
nel Izabel jau sdjo atviroje karietoje alia neatskiria
mos savo palydovs panels Florentinos. Gatvje dvelk
pavasarinis vjelis, skleisdamas t ypating .stipr kvap,
84

kuris paprastai pranaauja, jog netrukus sprogs medi

pumpurai ir pasirodys snieguols; pilki olynai po truput
jau aliavo; saul kaitino taip smarkiai, jog damos isklei
d skius.
Puiki diena, atsiduso panel Izabel, irdama
dang, kuriuo plauk vienas kitas baltas debeslis.
Kur liepsite vaiuoti, panele? paklaus liokajus,
utrenkdamas karietos dureles.
Vokulskio parduotuv, nervingai ir paskubomis
atsak panel Izabel.
Liokajus uoko ant pasosts, ir ganyti briai ididiai
nurisnojo, prunkdami ir riesdami auktyn galvas.
Kodl pas Vokulsk, Bel? iek tiek nustebusi, pa
klaus panel Florentina.
Noriu nusipirkti paryietikas pirtinaites, kelet fla
konli kvepal...
T dalyk gausime ir kitur.
A noriu tenai, altai atr panel Izabel.
Kelias dienas j kankino nepaprastas nerimas, kur kart gyvenime ji jau buvo patyrusi. Bdama prie kelet
met usienyje, viename zoologijos sode ji pamat narve
didiul tigr, kuris miegojo, prisiglauds prie pat virb
taip, kad net dalis galvos ir viena ausis kyojo lauke.
Tai pamaiusi, panel Izabel pajuto nenugalim nor
paiupti tigr u ausies. Nuo narvo kvapo jai darsi
leiktu, galingos vries letenos kl neapsakom siaub,
bet vis tiek ji jaut, kad turi nors paliesti tigro aus.
Sis keistas potraukis jai paiai pasirod pavojingas ir
net juokingas. Ji veik pagund ir nujo toliau; taiau po
keli minui sugro. Vl nujo al, apirjo kitus
narvus, stengsi galvoti apie k nors kita. Veltui. Panel
Izabel sugro ir, nors tigras jau nebemiegojo ir mau
rodamas laisi baisisias letenas, pribgo prie narvo, ki
o rank ir drebdama ir ibalus paliet tigro aus.
Po valandls ji susigdo savo paikumo, bet kartu pa
juto ir aitr pasitenkinim, kur patiria mons, svarbiais
momentais klaus instinkto balso.
85

iandien jai kilo panaus noras.

Ji niekino Vokulsk, jos irdis alpo tik pagalvojus, kad
tasai mogus galjo umokti u sidabrinius daiktus dau
giau, negu jie buvo verti, bet vis tiek j neapsakomai
trauk eiti parduotuv, pavelgti Vokulskiui akis ir
umokti jam u kelet niekui kaip tik tais pinigais,
kurie buvo gauti i jo.
Vien tik pagalvojus, kad susitiks su juo, j apimdavo
baim, bet neiaikinamas instinktas stm pirmyn.
Krokuvos priemiesio gatvje ji jau i tolo pastebjo
ikab: ,,J. Mincelis ir S. Vokulskis", o gretimame name
nauj, dar nebaigt rengti parduotuv su penkiais kaip
veidrodiai blizganiais prekylangiais. Prie jos dirbo ke
letas amatinink ir darbinink: vieni i vidaus veit lan
g stikhis, antri auksino ir da duris bei staktas, treti
taik prie vitrin didiulius varinius turklus.
Kokia ia parduotuv statoma? paklaus panel
Florentin.
Tur^bt Vokulskio, nes girdjau, kad jis keliasi
erdvesnes patalpas.
ita parduotuv man! pagalvojo panel Izabel,
maigydama pirtines.
Karieta sustojo, liokajus nuoko nuo pasosts ir padjo
damoms ilipti. Taiau, kai jis triukmingai atidar Vo
kulskio parduotuvs duris, panel Izabel staiga apm
silpnumas, jai pakirto kojas. Vien akimirk ji netgi no
rjo grti kariet ir pabgti, bet tuoj pat susivald ir
jo auktai iklusi galv.
Vidury parduotuvs jau stovjo Zeckis ir, trindamasis
rankas, emai linkiojo. Toliau Liseckis, glostydamas daili
barzd, plaiais ir ikilmingais mostais rod bronzines
vakides kakokiai damai, kuri sdjo kdje. Menkutis
Kleinas rinko lazdel jaunuoliui, kuris, pamats panel Iza
bel, tutuojau apsiginklavo pensn, o heliotropu isikv
pins Mraevskis vilgsniu degino ir seliais atakavo dvi
raudonskruostes paneles, kurios lydjo senyv dam ir i
rinjo tualetinius daiktelius.
56

 dein nuo dur, prie pulto, sdjo Vokulskis, palin

ks prie sskait.
jus panelei Izabelei, jaunuolis, kuris rinkosi lazdel,
pasitais apykakl, abi panels susivelg, Liseckis nuo
puss odio nutrauk skland posak apie vakidi stili,
taiau ilaik taiki poz, ir net dama, kuri jo klaussi,
sunkiai atsigr kdje. Valandl parduotuvje stojo ty
la, kuri nutrauk tik panel Izabel, prabildama savo sod
riu kontraltu:
Ar yra ponas Mraevskis?..
Ponas Mraevski!..paauk ponas Ignacas.
Mraevskis jau stovjo alia panels Izabels, parau
ds kaip vynia, kvepdamas kaip smilkykl ir palenks
galv kaip pasvirusi nendr.
Nortume gauti pas jus pirtinaii.
Numeriukas penki ir pus, atsiliep Mraevskis,
jau laikydamas dut, kuri truput drebjo jo rankose nuo
panels Izabels vilgsnio.
Taigi kad ne... nusijuok ji. Penki ir trys ket
viriai. .. Js jau umirote!..
Panele, yra dalyk, kuri niekados negalima umir
ti. Taiau jeigu js pageidaujate penkto su trim ketvir
iaismielai patarnausiu, tikdamasis, kad netrukus js
vl teiksits mus aplankyti. Nes pirtinaits penkto su
trim ketviriais numerio, pridr jis, lengvai atsiduss ir
istatydamas prieais j dar kelet dui, btinai smuks
nuo rankui...
Genijus! tyliai sunibdjo ponas Ignacas, mirkte
ldamas Liseckiui, kuris paniekinamai krutino lpas.
Kdje sdinti dama nusigr vakides, dvi panels
tualetin alyvmedio stalel, jaunuolis su pensn m
rinktis lazdel, ir prekyba parduotuvje vl ramiai jo
toliau. Tiktai kaits Mraevskis zujo auktyn ir emyn
koptlmis, traukiojo stalius ir ne vis naujas ir naujas
dutes, tikindamas panel Izabel lenkikai ir pranc
zikai, kad jai negalima dvti kitoki pirtinaii, kaip tik
penkto su puse numerio, vartoti kitoki kvepal, kaip tiktai
87

tikruosius Atkinsono, puoti savo stalelio jokiais kitais,

o tik paryietikais daikteliais.
Vokulskis taip emai palinko ties pultu, kad jo kakto
je ioko gyslos, ir mintyse vis skaiiavo:
,,29 ir 36tai bus 65, ir dar 15bus 80, dar 73
bus. . . bus. .
ia jis nustojo skaiiavs ir i padilb pavelg t
pus, kur panel Izabel kalbjosi su Mraevskiu. Juodu
abu stovjo atsisuk j profiliu; jis pastebjo, kad par
davjas neatitraukia nuo jos liepsnojani aki, o ji de
monstratyviai atsakinja ypsena ir velniai raginamais
vilgsniais.
,,29 ir 36 bus 65, dar 15...skaiiavo mintyse Vo
kulskis, bet staiga plunksna tarp jo pirt trakteljo ir
nulo. Nepakeldamas galvos, jis itrauk i staliaus nau
j plunksn, ir tuo .paiu metu, neinia kokiu bdu, nu
stelbdamas sskait, jam ikilo klausimas:
Argi a i moter myliu?.. Nesmon! Visus metus
sirgau kakokia smegen liga, o man rodsi, jog esu si
myljs. .. 29 ir 36... 29 ir 36... Niekuomet nemaniau,
kad galiu bti jai toks abejingas... Kaip ji iri t
asil... Na, tai, matyt, btyb, kuri koketuoja net su par
davjais, o galgi taip pat elgiasi ir su veikais bei tar
nais! .. Pirm kart jauiuosi ramus.. . Dieve... O a taip
trokau ramybs. . ."
parduotuv jo dar keletas pirkj, ir Mraevskis
nenoromis kreipsi juos, i lto vyniodamas prekes.
Panel Izabel prijo prie Vokulskio ir, rodydama jo
pusn skiu, aikiai tar:
Flora, bk maloni umokk tam ponui. Vaiuoja
me namo.
Kasa yra ia, atsiliep 2eckis, pribgdamas prie
panels Florentines. Jis pam i jos pinigus, ir abu pasi
trauk gilyn parduotuv.
Panel Izabel i lto prijo prie pat pulto, u kurio
sdjo Vokulskis. Ji buvo labai ibalus. Rodsi, kad io
mogaus vaizdas j magnetizuoja.
8S

 Ar js bsite ponas Vokulskis?

Vokulskis pakilo nuo kds ir abejingai atsak:
Kuo galiu patarnauti?
Juk tai js nupirkote ms serviz ir sidabrinius
indus? paklaus ji dusliu balsu.
A, panele.
Dabar panel Izabel susvyravo. Taiau tuoj pat jos
skruostai vl silpnai paraudo. Ji paklaus:
Js tikriausiai parduosite tuos daiktus?
Dl to juos ir nupirkau.
Panel Izabel dar labiau iraudo.
Ar busimasis pirkjas gyvena Varuvoje? paklaus
ji toliau.
Tuos daiktus parduosiu ne ia, bet usienyje. Te
nai... man brangiau umoks,pridr jis, pastebjs jos
akyse klausim.
Js tikits gerai pelnyti?
A ir nupirkau, nordamas pelnyti.
Ar dl to ir mano tvas neino, kad tie daiktai yra
js rankose? ironikai tar ji.
Vokulskio lpos suvirpjo.
Serviz ii sidabr pirkau pas juvelyr. To visikai
neslepiu. Trei asmen sandr nepainioju, nes pre
kyboje taip neprasta.
Nors jis ir grietai atsakinjo, panel Izabel atsikvp.
Netgi jos akys truput patamsjo ir liovsi piktai bliz
gjusios.
O jeigu mano tvas* apsigalvot ir panort atpirkti
tuos daiktus, u koki kain js dabar juos perleistumte?
U tiek, u kiek pirkau. inoma, priskaiius procen
tus madaug... nuo ei iki atuoni metini...
Ir js atsisakytumte nuo pelno, kurio tikits?..
Kodl gi? paskubomis pertrauk ji.
Todl, panele, kad prekyba remiasi ne ateities pel
nais, o nuolatine turimo kapitalo apyvarta.
Sudie, gerbiamasis, ir... dkui u paaikinimus,
tar panel Izabel, pastebjusi, kad jos palydov jau bai
gia usimokti.
89

Vokulskis nusilenk ir vl sdo prie savo knygos.

Kai liokajus pam ryulius ir damos susdo karietoje,
panel Florentina priekaitingai tar:
Tu kalbjaisi su tuo mogumi, Bel? ..
Taip, ir nesigailiu. Jis visk melavo, bet. ..
K reikia tasai bet?.. su nerimu paklaus pa
nel Florentina.
Neklausink... nieko nekalbk man, jei nenori, kad
a pravirkiau gatvje.. .
Ir po valandls pridr pranczikai:
Pagaliau gal ir blogai padariau, ionai atvaiuoda
ma, bet... man vis tiek!. .
A manau, Bel,pasak jos palydov, reikmingai
priksdama lpas, kad reikt apie tai pasikalbti su
tvu ar su teta.
Tu nori pasakyti, pertrauk j panel Izabel,
kad turiu pasikalbti su maralka arba su baronu? Tai pa
daryti spsiu visada; dabar dar neturiu drsos...
Pokalbis nutrko. Damos tyldamos sugro namo: pa
nel Izabel vis dien buvo blogai nusiteikusi.
Kai panel Izabel ijo i parduotuvs, Vokulskis vl
m skaiiuoti ir be klaid susumavo du ilgus skaii stul
pelius. pusjs trei, jis sustojo ir nusistebjo ta ramybe,
kuri siviepatavo jo irdyje. I kur staiga tasai abejingu
mas po vis met kartligiko blakymosi ir ilgesio, kur
nutraukdavo siautulio protrkiai? Jeigu kok nors mog
netiktai keis perkelt i baliaus mik arba i tvankaus
kaljimo ali ir plai piev, tai jis lygiai taip pat pa
sijust ir taip pat smarkiai nustebt.
,,Matyt, visus metus buvau ne visai pilno proto,
galvojo Vokulskis. Nebuvo nei pavojaus, nei aukos, ku
riai nebiau dl ios moters rysis, bet vos tik j pa
maiau ir ji visai man neberpi.. .
O kaip ji su manim kalbjo! Kiek paniekos menkystei
pirkliui... Umokk tam ponui!.." Na ir juokingos tos
auktuomens damos! Kiekvienas nenaudlis, sukius, netgi
vagis, jei tik turi kilming vard, joms yra geras kompa
90

nionas, nors i fizionomijos pant ne tv, o moti

nos tarn. Bet pirklys tai parijas... Pagaliau man tatai
n kiek nerpi; trnykite sau ramybje!
Jis sudjo dar vien stulpel, net nepastebdamas, kas
dedasi parduotuvje.
I kur ji ino, mst jis toliau, kad a nupirkau
serviz ir sidabr?.. Ir kaip ji stengsi suinoti, ar tik
a neumokjau daugiau, negu tie daiktai verti! Mielai pa
dovanoiau jiems tuos suvenyrinius daiktelius. Juk kol
gyvas turiu bti jai dkingas: jei nebiau ls dl jos,
tai ir nebiau pralobs ir supelyiau u pulto. O dabar
gal ir lidna man bus be to sielvarto, nevilties ir vili...
Kvailas gyvenimas!.. Vaikoms po em mkl, kuri
kiekvienas neiojams irdyje, ir tik tada, kai ji i ten
pabga, suprantame, jog tai buvo beprotyb... Na, nie
kuomet nepagalvoiau, kad galima taip stebuklingai igyti.
Dar prie valand visas buvau prisisunks, nuod, o dabar
esu toks ramus ir kakoks tuias, tarytum i mans
bt ilkusi siela ir viduriai ir likus tiktai oda ir drabu
iai. K a dabar veiksiu? Kuo gyvensiu?. . Gal vaiuosiu
Paryiaus parod, o paskui Alpes.. .
Tuo momentu prie jo pirt geliais prislino Zeckis ir
panibdjo:
Puikus tasai Mraevskis, ar ne? Kaip moka kalbti
su moterimis!
Kaip ipaikintas akipla kirpjcis, atsak Vokulskis, nepeikeldamas aki nuo knygos.
Ms pirkjos j tok padar, tar senasis par
davjas, bet, pamats, kad trukdo eimininkui, pasitrauk.
Vokulskis vl susimst. Paskui neymiai pavelg
Mraevsk ir tik dabar pastebjo, kad to jaunuolio vei
das kakoks ypatingas.
,(Taip, pagalvojo Vokulskis, jis akiplikai kvailas
ir, matyt, dl to patinka moterims.
Juokas j m ir i panels Izabels, vilgiojusios
jaun grauol, ir i savo pamkli, kurios iandien taip
netiktai j paliko.
91

Staiga Vokulskis krpteljo igirdo tariant panels

Izabels vard ir pastebjo, kad parduotuvje nra n
vieno pirkjo.
Na, iandien tai pats neslpei savo meilumo, lid
nai ypsodamasis, kalbjo Kleinas Mraevskiui.
Bet kaip ji mane irjo, tiesiog ak!.. atsi
duso Mraevskis, prispausdamas vien rank prie krtins,
o kita pariesdamas siuk. Esu tikras, kalbjo toliau
jis, kad po keli dien gausiu ikvpint laikel. Pas
kuipirmasis pasimatymas, vliau: Dl js lauau prin
cipus, pagal kuriuos esu iauklta, o paskui: Ar tu ne
niekini mans? Akimirka prie tai yra labai saldi, utat
akimirk po to mogui taip nejauku...
Gana paistyti!pertrauk Liseckis. inome js
laimjimus: tai visokios Matildos, kurias js avite keps
nio porcij ir bokalu alaus.
Matildos tai iokiadieniams, o damos ventms.
Bet Iza bus didiausia vent. Duodu garbs od, kad dar
nepastu kitos moters, kuri taip velnikai man patikt...
Na, bet ir ji man palanki!
Trinkteljo durys, ir parduotuv jo senyvas prails
ponas; jis papra grandinls laikrodiui, bet auk ir stuk
seno lazdele taip smarkiai, tarytum ketindamas nupirkti
visas japonikas vazas.
Vokulskis n nekrusteldamas klaussi, kaip giriasi
Mraevskis. Jis jautsi taip, tarytum ant galvos ir ant
krtins bt krit kakokie sunks daiktai.
Gal gale man tatai visikai nerpi, sunibd
jo jis sau.
Po ilojo pono parduotuv jo dama, kuri papra
skio, po jos vidutinio amiaus ponas, nors nusi
pirkti skrybl, paskui jaunuolis, kuriam reikjo portsi
garo, ir pagaliau trys panels, kuri vien pareikalavo
Solco pirtini, btinai Solco, nes kit ji nedvinti.
Vokulskis uvert knyg, i lto pakilo nuo krslo ir,
pams nuo pulto skrybl, pasuko prie dur. Jam trko
kvapo, o galva, atrod, dar kiek, ir p^.
92

Ponas Ignacas pribgo prie jo.

Ieini?.. Gal usuksi naujsias patalpas? paklau
s jis.
Niekur neisiu, pavargau, atsak Vokulskis, nei
rdamas jam akis.
Kai jis ijo, Liseckis pliaukteljo eckiui per pet.
Atrodo, ms eimininkas kakaip pradeda isikvp
ti,panibdjo jis.
Na, atkirto ponas Ignacas,paleisti toki mon,
kaip Maskvos, tai ne juokai. Suprantama.
O kodl jis tai leidiasi?
.
Kad turt i ko mums algos pridti, grietai at
sak ponas Ignacas.
Tad tegul atidaro nors imt nauj parduotuvi, net
Irkutske, kad tik kasmet didint mums algas, tar Lisec
kis.Dl to a su juo nesiginysiu. Taiau vis tiek pa
sakysiu, kad jis velnikai pasikeits, ypa iandien. ydai,
brangusis, ydai,pridr jis,kai tik suuos jo projek
tus, gerokai j papeios.
K ten ydai...
ydai, sakau, ydai!.. Jie visus laiko u rag ir
neleis, kad jiems pagalius ratus kaiiot kakoks Vo
kulskis, ne ydas ir netgi ne perkriktas.
Vokulskis susids su lkta, atsak Ignacas, ir
ten yra kapital.
Kain, kas blogiau: ydas ar lkta, lyg tarp kitko
pastebjo Kleinas ir labai lidnai kilsteljo antakius.
At unt asi s

skyr i us

APMSTYMAI

Ijs gatv, Vokulskis pastovjo aligatvyje, tarytum

galvodamas, kur eiti. Jo niekas niekur netrauk. Taiau,
atsitiktinai vilgteljs deinn, savo naujj parduotuv,
prieais kuri jau stoviniavo praeiviai, pasilyktjs nusi
gr ir nujo kairn.
93

Nuostabu, kaip visa tai man maai terpi',tar jis

sau. Paskui pagalvojo apie tuos keliolika moni, kuriems
jau dabar duoda darbo, ir apie tuos keliasdeimt moni,
kurie nuo gegus pirmosios turjo pradti pas j dirbti,
apie tuos imtus moni, kuriems per metus turjo sukurti
naujus udarbio altinius, ir apie tuos tkstanius moni,
kurie, pirkdami jo pigias prekes, gals iek tiek pagerinti
savo skurd gyvenim, ir pajuto, kad i valandl visi
tie mons ir j eimos jo visai nedomina.
Parduotuv kam .nors perleisiu, bendrovs nesteigsiu
ir ivaiuosiu usien',mst jis.
Ar nepagalvoji, kaip apvilsi mones, kurie tavimi
tiki?'
Apvilsiu?.. Argi a pats nesu apviltas?.."
Eidamas toliau, Vokulskis pasijuto kakaip nepatogiai;
tiktai sustojs suprato, kad jam kyrjo vis laik trauktis
i kelio, ir todl perjo kit gatvs pus, kurioje moni
buvo maiau.
Betgi ir niekas tasai Mraevskis! galvojo jisai.
Kaip galima kalbti tokius dalykus parduotuvje?.. Po
keli dien gausiu laikel, o paskui pasimatymas!.."
K gi, pati kalta: nereikia koketuoti su mulkiais... Paga
liauman vis tiek."
irdy jis jaut keist tutum, o paioje jos gilumoje
tarsi lael aitraus kartlio. Nei jg, nei nor, nieko, tiktai
t lael, tok mayt, jog n neirsi, bet tok kart,
kad, rodos, vis pasaul galima bt juo apnuodyti.
Laikina apatija, isekimas, spdi stoka. .. Per daug
galvoju apie prekyb", kalbjo jis sau.
Jis sustojo ir apsivalg. Prieventin diena ir graus
oras iviliojo gatves daugyb moni. Tarp Koperniko
paminklo ir Zigmunto kolonos nutsusi virtin veim ir
banguojanti marga minia atrod kaip brys pauki, ku
rie kaip tik skrido virum miesto, keliaudami iaur.
domus dalykas, mst Vokulskis. Kiekvienas
pauktis tenai auktybse ir kiekvienas mogus emje si
vaizduoja, kad keliauja, kur nori. Ir tiktai i alies ma94

tyti, kad juos visus nea priek kakokia lemtinga sro

vgalingesn u j ketinimus ir trokimus. Gal tai net
ta pati srov, kuri nusinea nakt garveio ipstas kibirk
tis? .. Akimirk blyksteljusios, jos ugsta amiams, ir
tai vadinasi gyvenimas.
moni praeina kart kartos,
Vilnis taip jroj vjas gena.
J pdos smliu liks ubertos,
Ir neatsps nieks, kur gyveno.

Kur a tai skaiiau?.. Vis tiek.

Nesiliaujs bildesys ir triukmas Vokulskiui rodsi ne
bepakeniamas, o vidin tutuma kl siaub. Jis panoro
k nors nukreipti savo mintis ir prisimin, kad vienas
usienietis kapitalistas klausinjo j, kokios jis nuomons
dl bulvar prie Vfslos. Nuomon jis jau buvo susidars:
Varuva visa savo mase linksta ir slenka link \slos.
Nutiesus iilgai krant bulvarus, tenai ikilt graiausioji
miesto dalis: namai, parduotuvs, aljos...
Reikia pairti, kaip tai atrodyt, sunibdjo Vokulskis ir pasuko Karov gatv.
Prie vart gatvs pradioje jis pamat bas, virvmis
apsijuosus krovj, kuris gr vanden tiesiog i fontano;
jis jau buvo apsitaks nuo galvos iki koj, bet veidas
atrod patenkintas ir akys linksmai juoksi.
tai jis ir gavo, ko troko. O a, vos tik prijau prie
altinio, ir matau, kad ne tik jis idivo, bet ir mano
trokulio nebra. Ir vis dlto man mons pavydi, o io
vargo privalu gailtis. Koks baisus nesusipratimas!
Karova gatve Vokulskis m eiti liau. Jam atrod,
kad jis kartu su visais didmiesio gyvenimo jau ikultais
pelais ltai plaukia kakur emyn iuo garlaiviu, sisprau
dusiu tarp sen mr.
K tie bulvarai?.. galvojo jis. Pabus kur laik,
o paskui prads griti, apaugs piktolmis, suskelds, kaip
tai ios sienos. mons, kurie plujo jas statydami, taip
pat siek sveikatos, ramybs, turto, o gal pramog ir
95

malonum. O kur jie dabar?.. Po j liko tik suskil mrai,

tarsi senovins epochos kirmin kiaukutai. Tiek ir tebus
naudos i it ir tkstani kit plyt krv, kad ateities
geologas pavadins jas mogaus formacijos uolienomis, kaip
kad mes dabar koral rifus arba kreidos sluoksnius vadi
name pirmuoni formacijos uolienomis.
Ir k mes pelnom savo trisu,
i bt, vilkdami nerami?
Tutyb viskas ioje emj,
Akimirka tik amius ms.. .

Kurgi esu tai skaits, kur?.. Tiek to.

Jis sustojo pusiaukelje ir m irti nusidriekus
po jo kojomis kvartal tarp Novi Zjazdo ir Tamkos. J
nustebino ios miesto dalies panaumas kopias, kuri
vien ilgin sudaro Dobros gatv, kit linija nuo Garbarskos gatvs iki Topelio, o keliolika skersini gatveli
yra tarsi stipinai.
Niekur nelipsime iomis guliniomis kopiomis,
galvojo jis.Tai nesveikas kampas, dykas kampas.
Ir su kartliu Vokulskis mst, kad iame paupio ems
sklype, uverstame iuklmis i viso miesto, neiaugs nie
ko, tik vienaaukiai ir dviaukiai nameliai rudi ir vie
siai geltoni, tamsiai ali ir oraniniai. Nieko, tiktai baltos
ir juodos tvoros aplink dykvietes, kuriose tik kur ne kur
stkso keli aukt mrinis namas, tarsi puis, likusi svei
ka ikirtus mik ir isigandusi savo paios vieniumo.
Nieko, nieko!..kartojo jis, klaidiodamas po siau
ras gatveles ir irdamas apgriuvusius, emiau grindinio
susmukusius namikius su apkerpjusiais stogais, dien
ir nakt geleiniais strypais uremtas langines, vinimis
ukaltas duris, ikrypusias sienas, langus, ulipdytus
popieriumi arba ukamytus skudurais.
Jis jo vilgiodamas pro purvinus lang stiklus vi
d ir iki soties prisiirjo spint be dur, kdi trimis
kojomis, sudriskusi sof su kyaniomis spyruoklmis,
laikrodi su viena rodykle ir sudauytu ciferblatu. Jis jo
96

ir tyliai juoksi matydamas aminai darbo laukianius pa

dienius darbininkus, siuvjus, kurie veriasi tik lopydami
senus drabuius, prekiautojas, kuri visas turtas yra pinti
n suiedjusi meduoli, matydamas apdriskusius vyrus,
sunykusius vaikus ir nepaprastai nevalias moteris.
,,5tai tvyns miniatira, mst jis, tvyns, kurio
je viskas smukdo ir naikina taut. Vienus udo neturtas,
kitus paleistuvyst. Tas, kas dirba, turi atsisakyti savo
duonos ksnio ir maitina juo tinginius, gailestingumas ug
do lius dyknus, o skurdiai, negal sigyti net joki ra
kand, apsikrauna aminai alkanais vaikais, kuri didiau
sia teigiama savyb yra ankstyva mirtis.
ia nepads pavienis mogus su savo iniciatyva, nes
visi eina prie j, siekia supanioti ir sunaikinti bergdioje
kovoje dl nieko.Paskui jis bendrais bruoais prisimin savo paties gy
venim. Kai vaikystje troko ini,buvo atiduotas par
duotuv prie restorano. Kai, tarnaudamas padavju, i
kailio nrsi ir dirbo per naktis,visi tyiojosi i jo, pra
dedant virtuvje patarnaujaniais vaikigaliais ir baigiant
restorane kauusiais inteligentais. Kai pagaliau pateko
universitet,pradjo erzinti pavadinimais t patiekal,
kuriuos jis neseniai padavinjo restorano lankytojams.
Atsikvp tiktai Sibire. Ten jis galjo dirbti, ten j pri
paino ir draugu laik erskiai, ekanovskiai, Dybovskiai.
Jis sugro tvyn beveik subrends mokslininkas, bet,
kai m iekoti ioje srityje darbo, buvo ijuoktas ir su
grintas prekyb.. .
Toks puikus duonos ksnis tokiais sunkiais laikais!Na ir sugro prekyb, o tuomet visi m aukti, kad
jis parsidavs ir gyvens i monos malons, i Minceli
darbo.
Atsitiko taip, kad po keleri met mona mir, palikusi
didok turt. J palaidojs, Vokulskis labiau atitrko nuo
parduotuvs ir vl msi knyg. Ir gal i galanterijos pirk
lio bt virts tikru mokslininku gamtininku, jeigu kart
teatre nebt pamats panels Izabels.
97

Ji sdjo loje su tvu ir panele Florentina. Buvo ap

sivilkusi balta suknele. irjo ne scen, kuria tuo metu
buvo susidomj visi irovai, o kakur tolyn prieais
save, neinia nei kur, nei k? Gal ji galvojo apie Apo
lon? ..
Vokulskis vis lenk irjo j.
Ji padar jam nepaprast spd. Jam rodsi, kad jau
buvo j kakada mats ir gerai pasta. Jis geriau sii
rjo jos svajingas akis ir, neinia kodl, prisimin berib
Sibiro gdum ramyb, tenai kartais esti taip tylu, kad,
rodos, girdti, kaip plasnoja vakarus grtanios dvasios.
Tik vliau jam dingteljo galv, kad niekur ir niekuomet
nebuvo jos mats, kad ia yra kakas kita tarytum jau
seniai seniai bt jos lauks.
Ar tai tu, ar ne tu?.."irdyje klausinjo jis, nega
ldamas atitraukti nuo jos aki.
Nuo to laiko jis retai teprisimindavo parduotuv ir savo
knygas, bet nuolat iekodavo progos pamatyti panel Iza
belteatre, koncertuose ar paskaitose. Savo jausm jis
negaljo vadinti meile ir apskritai nebuvo tikras, ar moni
kalboje yra tinkamas odis tiems jausmams nusakyti. Jis
tik jaut, kad panel Izabel pasidar kakoks mistikas
centras, kur subga visi jo atsiminimai, trokimai ir vil
tys, idinys, be kurio gyvenimas neturt damos ir netgi
prasms. Jo darbas bakaljos krautuvje, universitetas, Si
biras, vedybos su nale Mincel ir pagaliau atsitiktinis ap
silankymas teatre, kur visikai nenorjo eiti, visa tai
jam buvo takeliai ir pakopos, kuriomis likimas ved su
sitikim su panele Izabele.
Nuo tol laikas jam pasiskirst dvi fazes. Matydamas
panel Izabel, jis bdavo visikai ramus ir jausdavosi
ess tarsi reikmingesnis; nematydamas jos galvodavo
apie j ir liddavo. Kartais jam atrodydavo, kad jo jaus
muose slypi kakokia klaida, kad panel Izabel visai nra
jo sielos centras, o paprasiausia ir gal net labai banali
mergina, kuriai metas itekti. Ir tada jam galv atei
davo keista mintis:
98

,,Susipainsiu su ja ir tiesiog paklausiu: ar tu esi ta,

kurios vis gyvenim laukiau? . . Jeigu ne, pasitrauksiu be
priekait ir skund..."
Taiau po valandls susigriebdavo, jog i mintis yra
beprotika. Tad atidjo al pastangas iaikinti klausim,
ar ji yra ta, ar ne ta, ir nusprend t/bt susipainti su
panele Izabele.
Tuomet jis pamat, kad neturi n vieno pastamo, ku
ris galt vesti j Lencki namus. Dar blogiau Lenckis
ir jo dukt buvo jo parduotuvs klientai, o tokie santykiai
veikiau sunkino, o ne lengvino paint.
Palaipsniui jis suformulavo, koki slyg reikia susipa
inti su panele Izabele. Kad galt tik atvirai su ja pa
sikalbti nieko daugiau, turjo:
Nebti pirkliu arba bti labai turtingu pirkliu.
Bti bent bajoru ir turti ryi aristokrat sluoksniuose.
O svarbiausias dalykas turti daug pinig.
rodyti savo bajorik kilm Vokulskiui nebuvo sunku.
Pernai gegus mnes jis msi io reikalo, kur, nuta
rs ivaiuoti Bulgarij, taip spariai sutvark, kad gruo
dio mnes jau turjo reikiamus dokumentus. sigyti turt
buvo ymiai sunkiau, taiau ia jam pagelbjo likimas.
Prasidjus rytuose karui, pro Varuv vaiavo turtin
gas Maskvos pirklys Suzinas, Vokulskio draugas dar i Si
biro. Jis aplank Vokulsk ir atkakliai kalbino prisidti prie
tiekimo kariuomenei.
Susirink pinig, Stanislavai Petroviiau, kiek tik ga
lsi,kalbjo jis, ir, garbs odis, padarysi apskrit milijonl! ..
Paskui patylom idst savo planus.
Vokulskis iklaus. Prie vien projekt jis nenorjo
prisidti, kitus prim, bet vis dar svyravo. Jam buvo gai
la palikti miest, kuriame bent galdavo matyti panel
Izabel. Bet kai birelio mnes ji ivaiavo pas tet,
o Suzinas pradjo raginti telegramomis, Vokulskis pagaliau
ryosi ir pasim visus po monos mirties paveldtuosius
99

grynus pinigus trisdeimt tkstani rubli, kuriuos ve

lion laik banke nelieiamus.
Kelet dien prie ivykdamas jis usuko pas pastam
gydytoj Suman, su kuriuo, nors juodu vienas antram
simpatizavo, retai tesimatydavo. Gydytojas umanas y
das, senas viengungis, pagelts, maytis, juodabarzdis mo
geliukasbuvo laikomas keistuoliu. Turdamas turto, jis
gydydavo nemokamai ir tik tiek, kiek jam prireikdavo
etnografinms studijoms. O savo draugams jis kart vi
siems laikams dav vien recept:
Vartok visus vaistus nuo maiausios dozs rici
nos iki didiausios dozs strichnino gal kas nors ims
ir pads tau, netgi nuo slogos.
Kai Vokulskis paskambino prie dur, daktaras kaip tik
riavo slav, german ir semit rass vairi individ
plaukus ir, irdamas pro mikroskop, matavo j skersi
ni pjvi diametrus.
O, atjai? .. atsigrdamas tar jis Vokulskiui.
Jei nori, prisikimk pypk, o jei tilpsi isitiesk kanapoje.
Sveias usirk pypk ir atsigul kaip jam buvo liep
ta; daktaras toliau dirbo savo darb. Kiek laiko abu tyljo,
pagaliau Vokulskis paklaus:
Sakyk: ar medicinai inoma tokia proto bsena, kai
mogui atrodo, kad jo ligi tol iskaidytos inios ir.. .
jausmai susilieja tarsi vien organizm?
Be abejo. Nuolat dirbant protin darb ir gerai maiti
nantis, smegenyse gali atsirasti nauj narveli arba susi
jungti senieji. Ir tuomet i vairi smegen skyri ir i
atskir inijos srii susidaro viena visuma.
O k reikia tokia proto bsena, kai mogus darosi
abejingas miriai, bet utat ima ilgtis legend apie amin
gyvenim?..
Abejingumas miriai,atsak daktaras,yra subren
dusi prot bruoas, o potraukis amin gyvenim ar
tjanios senatvs poymis.
Abu vl nutilo. Sveias rk pypk, eimininkas tris
prie mikroskopo.
100

 Kaip manai, paklaus Vokulskis, ar galima...

mylti moter idealiai, negeidiant jos?
Aiku. Tai yra viena i kauki, kuria mgsta dangs
tytis ries palaikymo instinktas.
Instinktas ris kako palaikymo instinktas ir
ries palaikymas!.. pakartojo Vokulskis. Trys svo
kos ir keturios kvailysts.
Padaryk et,atsak daktaras, nepakeldamas akies
nuo stiklelio, ir vesk.
et? .. tar Vokulskis, kilsteldamas kanapoje.
O kurgi penktoji?
Penkt tu jau padarei: simyljai.
A? .. Mano metuose? ..
Keturiasdeimt penkeri metai paskutins, pavojin
giausios meils laikas, atsak daktaras.
inovai sako, kad pavojingiausia yra pirmoji meil,
sunibdjo Vokulskis.
Netiesa. Po pirmosios tavs laukia imtas kit, o po
imtas pirmosios jau niekas. Vesk tai vienintelis isi
gelbjimas i tavo ligos.
Kodl gi tu nevedei?
Nes mano suadtin numir, atsak daktaras, at
silodamas krslo atkalt ir velgdamas lubas.O a
padariau, k galjau: apsinuodijau chloroformu. vyko ta
tai provincijoje. Bet dievas pasiunt man ger koleg, kuris
ilau duris ir igelbjo mane. Niekikiausia gailestingu
mo ris!.. A sumokjau u dur sutaisym, o kolega nu
siviliojo mano pacientus, apskelbdamas mane beproiu...
Jis vl palinko prie plauk ir mikroskopo.
O kokia gi i to moral dl paskutins meils?
paklaus Vokulskis.
Moral tokia, kad saviudiams nereikia trukdyti,
atsak daktaras.
Vokulskis paguljo dar apie penkiolika minui, paskui
pakilo, padjo pypk kamp ir, pasilenks prie daktaro,
pabuiavo j.
Lik sveikas, Michalai.
101

Daktaras paoko.
ia dabar? ..
Ivaiuoju Bulgarij.
Ko?
Pasidarysiu kariniu tiekju. Man reikia smarkiai pra
lobti! . . atr Vokulskis.
Arba?..
Arba... negriu.
Daktaras pavelg jam akis ir stipriai paspaud
rank.
Sit tibi terra levis l, ramiai pasak jis. Paskui pa
lydjo iki dur ir vl msi savo darbo.
Vokulskiui jau lipant laiptais emyn, daktaras staiga i
bgo i kambario ir suuko, persisvrs per turklus:
Jei vis dlto sugrtum, nepamirk parveti man
plauk: bulgarik, turkik ir taip toliau, abiej lyi.
Tik atsimink: kiekvien suvyniok atskirai ir suymk. Na,
juk inai, kaip tai daroma...
.. .Vokulskis atsipeikjo nuo t sen prisiminim. Ir
daktaro, ir jo buto jis jau nebuvo mats deimt mnesi.
Prieais j purvina Radna gatv, toliau Brovama.
Auktai, pro plikus medius, mkioja geltoni universi
teto pastatai; emai vienaaukiai nameliai, tuti sklypai
ir tvoros, o dar emiau \^sla.
alia jo stovjo kakoks mogus, rudaplaukis, apls,
apsivilks nublukusia rudine. Jis nusim kepur ir pabu
iavo Vokulskiui rank. Vokulskis pasiirjo atidiau.
Visockis? . .tar jis. K tu ia veiki?
Mes ia gyvename, maloningasis pone, tai aname
name, atsak mogus, rodydamas em ln.
Kodl neatvaiuoji krovini? paklaus Vokulskis.
O kuo gi, pone, atvaiuosiu, jei mano arklys dar
prie Naujuosius metus padvs?
K gi veiki?
1 Tebnie lengva tau em

(lot.).

 Ogi iaip lyg ir nieko. iemojome pas brol, kur

kelio sargu dirba Vienos geleinkelyje. Tik ir jam dabar
bda, nes perkl i Skemevic prie enstakavo. Skeraevicuose jis turi tris margus ems ir gyveno kaip ponas,
o dabar ir pats vargsta, ir em nepriirima va.
Na, o jums kaip dabar?
Pati lyg ir skalbia kiek, bet vis tokiems, kurie ne
labai turi i ko mokti, o a tai itaip... Visai skurs
tame, pone... ne pirmieji ir ne paskutinieji. Dar kol ga
vnia, tai laikaisi, sakydamas: iandien pagavsiu u miru
siuosius, rytoj kad atsiminiau, jog Viepats Jzus Kris
tus taip pat nieko nevalg, poryt kad Dievas blog pa
alint. Bet jau po veni nebus n kaip vaikams iai
kinti, dl ko valgyti negauna... O ir js, maloningasis po
ne, kakaip lidnai atrodote. Matyt, toks jau laikas atjo,
kad visiems reiks ti, atsiduso varguolis.
Vokulskis susimst.
U but sumokjote?paklaus jis.
Netgi nra ko ten mokti, pone, nes ir taip mus
ivarys.
Tai kodl neatjai krautuv, pas pon Zeck?
paklaus Vokulskis.
Nedrsau, pone. Arklio neturiu, veimas pas yd
ustatytas, varkas mano kaip elgetos... Kaipgi galjau
ateiti ir dar monms galv kvarinti?..
Vokulskis isitrauk pinigin.
e, tar jis, deimt rubli ventms. Rytoj dien
ateisi parduotuvn ir gausi ratel Prag. Ten pas maininink pasirinksi arkl, o po veni atvaiuok dirbti. U
dirbsi pas mane kokius tris rublius per dien, tai skol
nesunkiai imoksi. Pagaliau susitvarkysi.
Varguolis, pajuts rankose pinigus, suvirpjo.
Jis atidiai klaussi Vokulskio, o aaros ritosi jo suny
kusiu veidu.
Gal jums kas pasak, kad pas mus... tai itaip? ..
paklaus jis po valandls.Nes mums jau kakas,pri
dr jis panibdom, madaug prie mnes buvo atsiun
103

ts gailestingj seser. Sak, kad as tur^bt geras

nenaudlis, ir dav kortel pdui angli atsiimti Geleies
gatvje. O gal ponas pats?..
Eik namo, o rytoj ateik parduotuv, tar Vokulskis.
Einu, pone, atsak mogus, nusilenkdamas iki e
ms.
Jis nujo, vis sustodamas, matyt, galvojo apie netikt
laim.
Staiga Vokulsk nusmelk kakokia nuojauta.
Visocki!..paauk jis. O kuo vardu tavo brolis?
Kasperas,atsak varguolis, bgte pribgdamas prie
Vokulskio.
Prie kokios stoties gyvena?
Prie enstakavo, pone.
Eik namo. Gal Kasperas bus perkeltas Skernevicus.
Taiau tasai, uuot nujs, eng dar ariau.
Atsipraau, maloningasis pone, nedrsiai tar jis,
jeigu kas prikibt: i kur turiu tiek pinig?..
Sakyk, kad a tau paskolinau.
Suprantu, pone... Dievas... tegul Dievas...
Taiau Vokulskis jau nebesiklaus ir jo link Vjslos,
mstydamas:
Kokie jie laimingi, visi tie, kuriems tiktai badas su
kelia apatij, o vienintel kania tra altis. Ir kaip leng
va suteikti jiems laim!.. Net su savo kukliu turtu gal
iau itraukti i skurdo kelet tkstani eim. Netikima,
o vis dlto taip yra.
Vokulskis prijo Vjslos krant ir nustebo. Keli marg
sklype ia stksojo visas kalnas lykiausi smirdini
slav, kone krutani sauls atokaitoje, o u keliasde
imt ingsni telkojo vandens baseinai, i kuri geria
Varuva.
tai,pagalvojo jis, ia veisiasi visokiausios ligos.
K mogus iandien imeta i buto, t rytoj igeria; paskui
104

keliauja Povonzkas ir i kitos miesto puss vl nuodija

gyvus likusius savo artimus.
Kad ia taip nutiesus bulvar, o toliau nuo auktupio
altini atvedus vandentiek, ir kasmet galima bt i
gelbti tkstanius moni nuo mirties ir keliasdeimt tks
tani nuo lig... Darbo nedaug, o nauda neapskaiiuo
jama: gamta moka atlyginti u darb.
lykiojo atmat kalno laite ir jame susidariusiose
duobse jis pastebjo lyg ir moni figras. Tai buvo kele
tas saulje snaudiani girtuokli ir vagi, dvi valytojos
ir simyljusi porel moteris spuoguotu veidu ir diovi
ninkas vyras be nosies. Atrod, kad tai ne mons, o io
nai knibdani lig mklos, apsirengusios i slavyno
iraustais skudurais. Visi tie individai i karto pajuto
svetim mog,- netgi miegojusieji pakl galvas ir m
vilgioti atjn tarsi pasiut unys.
Vokulskis ypteljo.
Kad taip ateiiau ionai nakt, jie tikriausiai igydyt
mane nuo melancholijos. Rytoj jau ilsiausi po itomis
iuklmis, kurios pagaliau toks pat patogus kapas,
kaip ir kiekvienas kitas. Tenai, viruje, kilt triukmas, b
t pradta persekioti ir keikti iuos geruosius mones,
o tuo tarpu jie gal bt padar man paslaug.
Kas aminu umigs miegu,
To nekamuos trokim kanios
Ir ilgesys irdies nepanios,
Ir emik nejaus varg.

Negi a i tikrj darausi sentimentalus? .. Matyt, ma

no nervai gerokai pair. Taiau bulvaras toki mohikan
neinaikint; jie persikelt Prag arba u Pragos, toliau
verstsi savo amatu, myltsi kaip ita porel ir net
daugintsi. Tvyne, kokie puiks bus tavo palikuonys, gi
m ir iaug iame mlyne, i spuoguotos motinos ir benosio tvo!. .
Mano vaikai bt kitokie; i jos jie paveldt gro,
i mans jg... Na, bet j nebus. iame krate tik
105

ligos, skurdas ir nusikaltimai susiranda vedybin guol,

net prieglaud palikuonims.
Baisu pagalvoti, kas ia pasidarys po keli kart...
O juk yra paprastas vaistas: privalomas darbas teisingai
atlyginamas. Tik jis vienas gali sustiprinti geruosius indi
vidus ir be triukmo inaikinti bloguosius, ir... ms mo
ns bt tvirti, tuo tarpu
dabar yra ibadj arba
ligoti."
Paskui, neinia kodl, jis pagalvojo:
Na, ir kas, kad ji truput koketuoja?.. Koketavimas
moterims kaip spalva ir kvapsnis glms. Tokia jau j
prigimtis, kad kiekvienam nori patikti, net Mraevskiui...
Visiems koketikos ypsenos, o man: Umokk i
tam ponui!.." Gal ji mano-, kad a juos apgavau, pirkda
mas t sidabr?.. Tai bt graiausia."
Prie pat Vyslos kranto buvo priversta rst. Vokulskis
pajuto nuovarg, atsisdo ant rsto ir m irti up.
Ramiame vandens paviriuje atsispindjo jau sualiavusi
Saska Kempa ir Pragos namukai raudonais stogais; vidury
ups nejuddamas stovjo baidokas. N kiek ne didesnis
buvo ir tas laivas, kur Vokulskis pernai vasar mat Juo
dojoje jroje, sustojus mainoms sugedus.
Laivas llc kaip pauktis ir staiga strigo: neuteko
jg motorui. Tuomet paklausiau save: Gal ir a kada
nors itaip sustosiu bebgdamas?" Na, ir sustojau. Ir ko
kios paprastos spyruokls visk varo pasaulyje: truputis
anglies ir atgyja laivas, truputis irdies ir atgyja mo
gus. .."
T akimirk virum jo galvos miesto linkui nuskrido
ankstyvas gelsvas drugelis.
domu, i kur jis atsirado? pagalvojo Vokulskis.
Gamtoje pasitaiko kapriz ir, pridr jis, analogij.
Drugeli yra ir tarp moni: jie plasnoja graiais spar
neliais, skraido ties gyvenimo pavirium, minta saldumy
nais, be kuri t,tai j darbas. O tu, kirmine, rausk
em ir paversk j dirva, tinkama sti. Jie pramogauja,
tu dirbk; jiems laisva erdv ir viesa, o tu guoskis
106

vienintele privilegija kad gali likti gyvas, jei kas nety

ia tave umins.
Argi tau svajoti apie drugel, kvaily? .. Ir stebtis, kad
bjaurisi tavimi?.. Kas gi gali mane su ja jungti?..
Taiau vikras taip pat panaus kirmin, kol nepavirts drugiu. Ak, kaip tu nori tapti drugiu, galanterijos pirk
ly? .. Kodl gi ne? Nuolatinis tobuljimas yra pasaulio
dsnis, ir kiek pirkli eim Anglijoje ijo kilmingus
lordus?
Anglijoje!.. Ten visuomen dar gyvena kuriamj epo
ch, ten viskas tobulja ir kopia auktyn. Tenai netgi
auktuomen traukia save naujas jgas. O pas mus auk
tasis sluoksnis sustingo kaip vanduo altyje ir ne tik virto
atskira kasta, kuri nesijungia su likusia visuomene ir fi
zikai ja bjaurisi, bet stabardama dargi sukausto bet kok
judjim, kylant i apaios. Nra ko dumti sau aki: ji
ir a tai dvi skirtingos veisls btybs, kaip tas drugys
ir kirminas. Argi dl jos sparneli turiu palikti savo urv
ir kitus kirminus?.. Tai vis manikiai tie, kurie drybso
tenai slavyne ir gal dl to skursta, o paskui skurs dar
labiau, kad a sigeidiau leisti po trisdeimt tkstani
rubli per metus, nordamas vaizduoti drugel. Kvailas pirk
ly, nedoras mogau!..
Trisdeimt tkstani rubli tai eiasdeimt smulki
dirbtuvi arba krautuvi, i kuri pragyvena itisos ei
mos. Ir kaip tik a ketinu sugriauti j gyvenim, iiulpti
i j gyvybs syvus ir ivyti juos t slavyn?..
Na, gerai, o jeigu ne ji argi biau iandien turtin
gas? .. K gali inoti, kas laukia mans ir mano pinig,
jeigu jos nebus? Gal kaip tik per j tie pinigai gis k
rybin gali; gal jais pasinaudos bent keliolika eim?.."
Vokulskis atsigr ir staiga pamat ant ems savo
paties el. Paskui prisimin, kad is elis bga prie
kyje, sekioja i paskos arba slenka greta visuomet ir vi
sur, kaip mintis apie t moter, kuri sekiojo j visur ir vi
suomet, tikrovje ir sapne, sipindama visus jo tikslus,
planus ir veiksmus.
107

Negaliu atsisakyti jos!sunibdjo jis, skstelda

mas rankomis, tarsi kakam teisindamasis.
Jis pakilo nuo rst ir pasuko atgal miest.
Eidamas Obozna gatve, prisimin veik Visock, ku
riam padvs arklys, ir jam pasirod, kad mato itis vir
tin veim, prieais kuriuos idriki guli nudvs arkliai,
vis virtin aimanuojani veik, o alia kiekvieno vei
kobrel vargan vaik ir mon, skalbiani baltinius
tokiems, kurie negali usimokti.
Arklys?..sunibdjo Vokulskis, ir kakodl jam
suspaud ird.
Kart kovo mnes, eidamas Jeruzals alja, jis pamat
mini moni, juod angli veim, skersai strigus var
tuose, o toliau u keli ingsniikinkyt arkl.
Kas atsitiko?
Arklys koj nusilau, linksmai atsiliep vienas
praeivis, apsivyniojs kakl violetiniu aliku ir susikis
rankas kienes.
Vokulskis dirsteljo sambrio kaltinink. Sulyss ark
lys nutrintais onais stovjo priritas prie jauno medelio
ir laik ikls upakalin koj. Stovjo ramiai, irjo
iverts ak Vokulsk ir i skausmo grau aperknijusi
akel.
Kodl kaip tik iandien prisiminiau t arkl?pagal
vojo Vokulskis. Kodl mane ima toks gailesys?
Susimsts jis i lto kop Obozna gatve ir jaut, kad
per tas kelias valandas, praleistas prie ups, jame vyko
kakokia permaina. Seniau prie deimt met, prie me
tus, dargi vakar, eidamas gatvmis, jis nepastebdavo
nieko ypatingo. miindavo mons, vaindavo veikai,
parduotuvs viliodavo praeivius savo svetingus glbius.
Bet dabar jame atsirado tarsi naujas pojtis. Kiekvienas ap
drisks mogus jam atrod ess pagalbos aukianti btyb,
ir aukianti juo garsiau, kad pati nieko nesak, o tik baik
iai valgsi, kaip tasai arklys nulauta koja. Kiekviena
varginga moteris jam rodsi esanti skalbja, kuri muilo
sustomis rankomis stengiasi ilaikyti eim prie pat skur108

do ir lugimo bedugns. Kiekvienas sunyks vaikas atrod

jam pasmerktas per anksti mirti arba dienas ir naktis
raustis slavyne Dobroj gatvs gale.
Ir ne tik mons j jaudino. Jis jaut, kaip kamuojasi
arkliai, traukdami sunkiai pakrautus veimus, kaip skauda
jiems sprandus, kruvinai nutrintus pavalkais. Jaut, kaip
isigsta uo, kuris loja, pamets gatvje eiminink, ir
kokia neviltis grauia sulysusi, nukarusiais speniais kal,
kuri veltui laksto nuo griovio prie griovio, iekodama mais
to sau ir savo unyiams. alia vis i kani j skaudino
ir mediai nuplta ieve, grindinio akmenys, panas i
mutus dantis, drgnos sienos, sulauyti baldai ir sudrisk
drabuiai.
Jam atrod, kad kiekvienas toks daiktas serga ar su
eistas, kad jis skundiasi: irk, kaip a keniu...-
ir kad tik vienas jis girdi ir supranta jo skundus. Ir tas
nepaprastas sugebjimas jausti svetim skausm jam gim
tik iandien, prie valand.
Keistas dalykas! Juk jis jau tvirtai vis buvo laikomas
dosniu filantropu. Frakuoti labdarybs draugijos nariai d
kodavo jam u aukas aminai itrokusiai organizacijai;
grafien Karolien visose svetainse pasakodavo apie pini
gus, kuriuos jis paaukojo jos prieglaudai; jo tarnautojai
ir pardavjai gyr j, kad pridjo algos. Bet tie dalykai
neteik Vokulskiui jokio malonumo, nes jis pats visai ne
laik j reikmingais. Jis vaist tkstanius rubli pro
fesional labdari kasas, nordamas nusipirkti populiaru
m, ir visai neklausinjo, kam bus skirti jo pinigai.
Ir tiktai iandien, kai jis su deimt rubli itrauk
mog i bdos, inodamas, kad niekas neliaupsins jo kil
numo, tiktai iandien jis patyr, kas yra auka. Tiktai ian
dien jis nustebs ivydo nauj, ligi tol nepaint pasaulio
srit skurd, kuriam reikia pagalbos.
K gi, bene a skurdo nesu mats?..- sunibdjo
Vokulskis.
Ir jis prisimin daugyb apiplyusi, ivargint, bet
darbo iekani moni, sulysusi arkli, alkan un, me
109

di nulupta ieve ir aplauytomis akomis. visa tai

seniau jis irjo n kiek nesijaudindamas. Ir tiktai tuomet,
kai jo paties didis sielvartas suar ir iakjo ird, toje
savo krauju atgaivintoje ir pasauliui nematomomis aaro
mis aplaistytoje dirvoje iaugo nepaprastas augalas vi
suotin uuojauta, apimanti visk: mones, gyvulius, netgi
daiktus, kurie paprastai vadinami negyvais.
Daktaras pasakyt, kad mano smegenyse atsirado nau
jas narvelis arba susijung keletas sen, pagalvojo jis.
Gerai, bet kas toliau?..
Ligi iol jis turjo tik vien tiksl: susipainti su pa
nele Izabele. iandien prisidjo kitas: itraukti i skurdo
Visock.
Nedidelis dalykas!..
Perkelti jo brol Skemevicus, pridr kakoks
balsas.
Smulkmena.
Bet u t dviej moni i karto idygo keletas kit,
u t dar keli, paskui iaugo didiul minia, besigrumianti
su vairiu skurdu, ir pagaliau isiliejo itisas vandenynas
vairiausi moni kani, kurias reikjo kiek galint leng
vinti ar bent neleisti joms plaiau isilieti.
mklos... abstrakcijos... sutrik nervai! sumur
mjo Vokulskis.
Toks buvo vienas kelias. Kito kelio gale jis mat visai
real ir aik tiksl panel Izabel.
Nesu Kristus, kad aukoiausi dl visos monijos.
Tad pradiai umirk Visockius, tar vidinis balsas.
Na, tai niekis! Kad ir kaip a iandien susijaudins,
vis dlto negaliu bti juokingas, galvojo Vokulskis.
Padsiu kuo kam galdamas, bet savo paties laims neat
siadsiu, tai jau per daug. ..
Tuo momentu jis atsidr prieais savo parduotuvs du
ris ir jo vidun.
Parduotuvje Vokulskis rado tik vien pirkj. Tai bu
vo aukta neaikaus amiaus dama, visa juodai apsirengusi.
Prieais j kpsojo visas kalnas tualetini dui: me
110

dini, odini, pliuini ir metalini, paprast ir pramat

ni, brangiausi ir pigiausi, ir visi pardavjai zujo aplink.
Kleinas krov vis naujas ir naujas dutes, Mraevskis gyr
prekes, Liseckis pritarinjo jam rankos mostais ir krutin
damas barzd. Tik ponas Ignacas oko pasitikti eimininko.
I Paryiaus atsista preki, tar jis Vokulskiui.
Manau, rytoj reikia atsiimti.
Kaip nori.
I Maskvos usakyta u deimt tkstani rubli ge
gus pradiai.
Taip ir maniau.
I Radomo u du imtus rubli, bet veikas sak tik
rytoj galsis veti.
Vokulskis gteljo peiais.
Reikia kart baigti su tais smulkiais prekeivomis,
tar jis po valandls. Pelnas menkas, o reikalauja ne
inia ko.
Nutraukti ryius su ms pirkliais? .. nustebs pa
klaus eckis.
Nutraukti ryius su ydais, pusbalsiu terp Lisec
kis. Labai gerai daro eimininkas, atsikratydamas tais
bjaurybmis. Kartais net gda duoti gros, pinigai taip
ir trenkia svognais.
Vokulskis nieko neatsak. Atsisdo prie sskait kny
gos ir m neva skaiiuoti, bet i tikrj nieko neveik,
nebeturjo jg. Tiktai prisimin, kaip k tik svajojo su
teikti laim monijai, ir nutar, kad tur^bt yra gerokai
susinervins.
sisibavo manyje kakoks jautrumas ir vaizduot,
mst jis. Tai blogas enklas. Galiu usitraukti pajuok,
subankrutuoti.. .
ia jis nejuia pastebjo, kokio nepaprasto veido yra
toji dama, kuri renkasi dutes. Ji buvo kukliai apsiren
gusi, lygiai susiukavusi plaukus. Jos iblykusiame ir pageltusiame veide spindjo gilus lidesys, lpos buvo piktai
suiauptos, o akys pro nuleistas blakstienas blykiojo tar
pais pykiu, tarpais nusieminimu.
1H

Ji kalbjo tyliu ir velniu balsu, bet derjosi kaip im

tas yktuoli. Viena dut buvo per brangi, kita per
pigi: ia pliuas ibluks, ten oda benusierianti, o anie
apkaustai praded rdyti. Liseckis supyks jau pasitrauk
nuo jos. Kleinas ilsjosi, ir tiktai Mraevskis kalbjosi su ja
kaip su pastama.
T akimirk atsivr parduotuvs durys, ir pasirod dar
originalesnis ponas. Liseckis paskui sak, kad jis ess pa
naus { diovinink, kuriam karste pradj elti sai ir
andenos. Vokulskis pastebjo, kad tasai pirkjas kakaip
kvailokai isivieps, o u tamsi jo pensn stikl slypi
didels ir labai isiblakiusios akys.
Pirkjas jo, baigdamas kalbtis su kakuo gatvje,
paskui staiga sugro atsisveikinti su panekovu. Po to vl
jo ir vl ibgo, atlo galv, tartum skaitydamas ikab.
Pagaliau jo vid, taiau dur neudar. Netyia jis pa
velg dam ir tamsioji pensn nukrito jam nuo nosies.
A... a... a!.. suvapjo jis.
Taiau dama staigiai nusigr nuo jo prie dui ir
sukniubo kdje.
Prie atvyklio pribgo Mraevskis ir, dviprasmikai yp
sodamasis, paklaus:
Ko pageidautumte, ponas barone?
Ssag, inote, paprast, auksini arba plienini s
sag. .. Tik, suprantate, jos turi bti kaip jojiko kepurait
ir... su maikiu.
Mraevskis atidar d su ssagomis.
Vandens.. . silpnu balsu sudejavo dama.
eckis pripyl vandens i grafino ir su uuojauta pa
dav jai.
Jums bloga, ponia? .%Gal paaukti gydytoj?..
Man jau geriau, atsak ji.
Baronas irinjo ssagas, demonstratyviai atgrs da
mai nugar.
O gal, ar jums taip neatrodo, geriau bt pasa
gli pavidalo ssagos? paklaus jis Mraevsk.
112

 Manau, kad jums, ponas barone, reikia ir vien, ir

antr. Sportininkai neioja tik sportines emblemas, bet
mgsta vairum.
Sakykite,staiga kreipsi dama Klein,kam rei
kia pasag monms, kurie neturi i ko ilaikyti arkli?..
Taip, kalbjo toliau baronas, praom parinkti
man dar kelet pasagos formos daikteli...
Gal pelenin? paklaus Mraevskis.
Gerai, pelenin, atsak baronas.
Gal daili raalin su balnu, jojiko kepuraite, maik
iu? ..
Praom duoti daili raalin su balnu ir jojiko ke
puraite. ..
Sakykite, pone,jau garsiau prabilo dama, vis kreip
damasi Klein, kaip jums ne gda usakinti tokius
brangius niekniekius, kai kratas taip nusigyvens?.. Ar
ne gda pirkti lenktyninius arklius?..
Mielasis, taip pat garsiai kteljo baronas Mraevskiui, suvyniokite visas tas ssagas, pelenin ir ra
alinir pasiskite man namus. Turite puiki preki
pasirinkti. .. Nuoirdiai dkoju... Adieu!..
Ir jis ibgo i parduotuvs, taiau dar por kart su
gro ir apirjo ikab virum dur.
Originaliajam baronui ijus, parduotuvje siviepatavo
tyla. eckis irjo duris, Kleinas eck, o Liseckis
Mraevsk, kuris, stovdamas u damos nugaros, labai
dviprasmikai vaipsi.
Dama i lto atsistojo ir prijo prie pulto, u kurio s
djo Vokulskis.
Ar galiu suinoti,paklaus ji virpaniu balsu,
kiek jums skolingas tas ponas, kuris k tik ijo?..
Gerbiamoji ponia, to pono sskaitos su manimi, jei
gu j ir bt, tra jo ir mano dalykas,atsak Vokulskis
nusilenkdamas.
Pone, susierzinusi tar dama, a esu Keovska,
o tasai ponas mano vyras. Jo skolos man rpi, nes jis
uvald mano turt, dl kurio ikliau jam byl...
8 Ll. i

113

 A jus suprantu, pertrauk Vokulskis, bet vyro

ir monos santykiai man nerpi.
Ak, tai kaip?.. Na, inoma, pirkliui taip naudin
giau. Adieu!
Ji utrenk duris ir ijo.
Po keli minui parduotuv bgo baronas. Jis por
kart vilgteljo gatv, paskui prijo prie Vokulskio.
Labai atsipraau, tar jis, stengdamasis ilaikyti
pensn ant nosies, taiau kaip nuolatinis js klientas
a drstu konfidencialiai paklausti: k pasak dama, kuri
k tik ijo?.. Praau atleisti u mano drsum, taiau
konfidencialiai...
Ji nepasak nieko, k reikt pakartoti, atsak Vo
kulskis.
Matote, toji dama deja! mano mona... Js i
note, kas a... Baronas Keovskis... Labai garbinga mo
teris, labai apsivietusi, bet, mirus ms dukteriai, jos ner
vai truput pakriko, ir kartais... Suprantate? .. Sakote
nieko?..
Nieko.
Baronas nusilenk ir jau tarpduryje vilgsniu susidr
su Mraevskiu, kuris jam mirkteljo.
it kaip? tar baronas, veriamai irdamas Vokulsk.
Baronas ibgo gatv. Mraevskis sustingo ir paraudo
iki aus. Vokulskis truput ibalo, taiau ramiai sdo prie
sskait.
Ponas Mraevski, ar neinote, kas tai per originals
velniai? paklaus Liseckis.
Tai visa istorija! atsak Mraevskis, skersuodamas
eiminink. Tai baronas Keovskis, didelis keistuolis,
ir jo kvaiteljusi mona. Jie man netgi tolimi gimins,
bet k gi!.-atsiduso jis, pasiirdamas veidrod. A
neturiu pinig ir todl dirbu prekyboje; jie dar turi ir to
dl yra mano pirkjai...
Turi nedirbdami! . . terp Kleinas. Gera tvarka
pasaulyje, ar ne?

 Na, na. .. mans tai jau savo tvarkas praau uepainioti, atkirto Mraevskis. tai baronas ir baronien
jau metai vienas su antru kariauja. Jis nori isiskirti, o ji
nesutinka; jinai nori nualinti j nuo turto valdymo, o jis
nesutinka. Ji neleidia jam laikyti arkli, ypa vieno ris
tno, o jis neleidia jai nupirkti Lencki namo, kuriame
ponia Keovska gyvena ir kuriame numir jos dukt. Ori
ginalai! .. Juokina mones, vienas antr- apkalbinja. ..
Mraevskis pasakojo nerpestingai ir sukiojosi po par
duotuv kaip ponaitis, ubgs tik valandlei ir ketins
tuojau ieiti. Vokulskis, sddamas krsle, nerimo; Mraevskio balso jis negaljo paksti.
Keovski giminaitis... galvojo jis. Gaus meils
laikel i panels Izabels. .. Akipla!. ."
Susitvards jis vl msi sskait knygos. parduotuv
vl m plaukti pirkjai rinkosi prekes, derjosi, mok
jo. Taiau Vokulskis, niks darb, mat tik j elius.
Ir juo ilgesnius skaii stulpelius sumavo, juo didesnes
suddavo sumas, juo labiau jis jaut, kad irdyje verda
kakoks neapsakomas pyktis. U k?.. Ant ko?.. Nesvar
bu. Bet kas nors u tai umoks, pirmas pakliuvs po
ranka.
Apie septint parduotuv jau galutinai itutjo, par
davjai kalbjosi vienas su kitu, Vokulskis vis skaiiavo.
Staiga vl igirdo nepakeniam Mraevskio bals. Parda
vjas arogantikai kalbjo:
Nesuk man galvos, ponas Kleinai!.. Visi socialistai
yra vagys, nes nori dalintis svetimu turtu, ir nenaudliai,
nes dviese teturi vien por bat ir nepripasta nosini.
Js taip nekalbtumte, lidnai atsak Kleinas,
jeigu perskaitytumte nors kelet broirli, net nedi
deli.
Nesmon. ..pertrauk Mraevskis, susibrukdamas
rankas kienes. Imsiu mat skaityti broiras, kurios
nori panaikinti eim, tikjim ir nuosavyb!.. Ne, ger
biamasis, toki kvaili Varuvoje nerasi.
115

Vokulskis uvo knyg ir djo stali. T akimirk

parduotuv jo trys damos ir papra pirtini.
Jos derjosi gal ketvirt valandos. Vokulskis sdjo
krsle ir irjo pro lang; kai damos ijo, jis labai ra
miu balsu tar:

Ponas Mraevski.
K sakysite? ..paklaus jaunasis grauolis, okio
ingsniu pribgdamas prie pulto.
Nuo rytdienos pasiiekokite kitos vietos, trumped
pasak Vokulskis.
Mraevskis apstulbo.
Kodl, ponas eimininke? .. Kodl? ..
Todl, kad pas mane js jau nebedirbate.
Kokia gi prieastis?.. Juk, rodos, niekuo nenusikaltau? Ir kur a dingsiu, jeigu js taip netiktai mane at
leidiate? ..
Rekomendacij js gausite ger, atsak Vokuls
kis.Ponas 2eckis imoks jums alg u kit ketvirt,
pagaliau u penkis mnesius... O prieastis ta, kad mu
du vienas antram netinkame... Visai netinkame. Ignacai,
atsiskaityk su ponu Mraevskiu iki spalio pirmos.
Tai pasaks, Vokulskis atsistojo ir ijo gatv.
Mraevskio atleidimas padar tok spd, kad pardav
jai netar vienas kitam n odio, o 2eckis liep udaryti
parduotuv, nors dar nebuvo atuntos. Jis i karto nubgo
pas Vokulsk, bet nerado jo namie. Nujo antr kart vie
nuolikt valand vakaro, bet languose buvo tamsu, ir po
nas Ignacas prislgtas sugro namo.
Kit dien, 'Didj ketvirtadien, Mraevskis jau nepasi
rod parduotuvje. Likusieji jo bendradarbiai buvo nulid
ir retsykiais
patylom tarp savs tarsi.
Apie pirm valand atjo Vokulskis. Taiau vos tik jis
atsisdo prie pulto, atsidar durys, ir kaip visada kinkiodamas bgo baronas Keovskis, vargais negalais pri
spaud prie nosies pensn.
Ponas Vokulski! vos ne nuo slenksio suuko isi
blaks sveias. A k tik suinojau... Esu Keovskis...
116

Suinojau, kad tasai vargas Mraevskis dl mano kalts

buvo atleistas. Bet, ponas Vokulski, juk vakar a neturjau
jums joki pretenzij... A vertinu diskretum, kur js
parodte mano ir mano monos reikal atvilgiu. . . inau,
kad js atsakte jai kaip tinka dentelmenui...
Ponas barone, atsak Vokulskis, a nepraiau,
kad js paliudytumte mano mandagum. Bet palikime
tai kuo galiu patarnauti? ..
A atjau paprayti, kad dovanotumte vargui Mraevskiui, kuris net.. .
Ponui Mraevskiui a neturiu joki pretenzij, net
nepretenduoju, kad jis pas mane sugrt.
Baronas prikando lpas. Valandl patyljo, tarsi ap
svaigintas grieto atsakymo, paskui nusilenk ir, tyliai pa
saks: Atsipraau... ijo i parduotuvs.
Kleinas ir Liseckis pasitrauk u spint ir, trumpai pa
sitar, sugro ir m kartkartmis
lidnai, bet reik
mingai vilgioti vienas kit.
Apie trei valand pasirod ponia Keovska. Atrod,
kad ji dar labiau ibalusi, pageltusi ir dar juodiau apsi
rengusi negu vakar. Ji baikiai apsidair aplinkui ir, pa
maiusi Vokulsk, prijo prie pulto.
Gerbiamasis pone, tyliai pasak ji, a iandien
suinojau, kad vienas jaunuolis, Mraevskis, dl mano kal
ts neteko vietos js parduotuvje. Jo varg motina...
Ponas Mraevskis pas mane jau nedirba ir nebe
dirbs, atsak Vokulskis nusilenkdamas. Taigi kuo ga
liu jums patarnauti?..
Ponia Keovska, matyt, buvo paruousi ilgesn kalb.
Nelaim, ji pavelg Vokulskiui akis ir... tarusi: Atsi
praau. .. ijo i parduotuvs.
Kleinas ir Liseckis susimerk dar reikmingiau negu
pirma ir abu drauge gteljo peiais.
Tiktai apie penkt valand popiet prie Vokulskio pri
jo eckis. Jis atsirm rankomis pult ir tyliai prabilo:
Stasiau, to Mraevskio motina yra labai neturtinga
moteris...
117

 Sumokk jam alg iki met pabaigos, atsak Vokulskis.

A manau.. . A manau, Stasiau, kad negalima itaip
bausti mogaus u tai, kad jis laikosi kitoki politini
pair negu mes. ..
Politini?.. pakartojo Vokulskis tokiu tonu, kad
pon Ignac nupurt iurpulys.
Be to, pasakysiu tau, kalbjo toliau eckis, gai
la tokio pardavjo. Graus vaikinas, moterys dl jo i
proto eina...
Graus? atr Vokulskis. Tai tegul eina u i
laikytin, jeigu toks grauolis.
Ponas Ignacas pasitrauk. Liseckis ir Kleinas kart
net nepavelg vienas kit.
Po valandos parduotuv atjo kakoks ponas Zemba,
kur Vokulskis pristat kaip nauj pardavj.
Zemba turjo apie trisdeimt met; i veido gal buvo
ne bjauresnis u Mraevsk, bet atrod kur kas rimtesnis
ir taktikesnis. Dar prie udarant parduotuv, jis susi
paino su visais ir net spjo siteikti savo bendradarbiams.
eckis nusprend, kad jis kartas bonapartininkas, Liseckis
pripaino, jog, palyginti su Zemba, jis pats labai menkas
antisemitas, o Kleinas prijo ivad, kad Zemba ma ma
iausiai yra socializmo vyskupas.
odiu, visi buvo patenkinti, o ponas Zemba ramus.
Devi nt asi s

skyr i us

LIEPTAI, ANT KURI SUSITINKA VAIRI

PASAULI MONS

Didiojo penktadienio ryt Vokulskis prisimin, kad

iandien ir rytoj grafien Karolien ir panel Izabel prie
Viepaties karsto ruo velykin auk rinkliav.
Reikia tenai nueiti ir k nors duoti, pagalvojo jis ir
itrauk i kasos penkis auksinius pusimperialius.Nors,
pridr jis po valandls, a jau pasiuniau joms kili
118

m, giedani paukteli, muzikin dut ir net fontan!..

Gal pakaks vienai sielai iganyti. Neisiu.
Taiau dien jis tar sau, kad grafien Karolien gal
tikisi, jog jis dalyvaus, o tokiu atveju nepatogu neatvykti
arba aukoti tiktai penkis pusimperialius. Tad itrauk i
kasos dar penkis ir suvyniojo visus plon popieri.
Teisyb,kalbjo jis sau,juk ten bus panel Iza
bel, o jai negalima aukoti tiktai deimt pusimperiali.
Ir jis vl ivyniojo pinigus, pridjo dar deimt auksini
ir vl susimst: Eiti ar neiti?..
Ne, tar jis,nedalyvausiu toje jomarkinje lab
darybje.
Jis met monetas kas ir penktadien nenujo ba
nyi.
Bet Didj etadien viskas jam pasirod kitaip.
Pasiutau!galvojo jis. Juk jeigu nenueisiu ba
nyi, kurgi j sutiksiu?.. Jeigu ne pinigais, tai kuo gi
atkreipsiu save jos dmes?.. Nebeinau, k darau.. .
Taiau Vokulskis vis dar svyravo ir tiktai apie antr
valand popiet, kai eckis veni proga liep udaryti
parduotuv, pasim i kasos dvideimt penkis pusimpe
rialius ir ijo banyi.
Vis dlto vidun jis jo ne i karto; j tarytum kakas
laik. Norjo pamatyti panel Izabel, bet tuo paiu metu
bijojo to ir gdijosi savo pusimperiali.
Sviesti krv aukso! .. Kaip tai imponuoja ms po
pieriniais laikais ir kaip tai praloblika... Na, k pa
darysi, jeigu jie tik pinig ir laukia?.. Gal bus net per
maa? . .
Jis ingsniavo gatve prieais banyi pirmyn ir atgal,
negaldamas atitraukti nuo jos aki.
Jau einu, galvojo jis. Tuoj... dar valandl... Ak,
kas man pasidar!..pridr jis, pajuts, kad dl nusikamavimo nebegali i karto rytis netgi tokiam paprastam
ingsniui.
Dabar prisimin, kad jau labai seniai nra buvs ba
nyioje.
119

Kada gi tai buvo? .. Per jungtuves vien kart.. .

Per monos laidotuves antr..
Taiau ir vienu, ir antru atveju gerai nesuprato, kas ap
link j dedasi, tad dabar irjo banyi kaip visai
nauj daikt.
Kas gi yra tasai didiulis pastatas, kuris vietoj kami
n turi boktus, kuriame niekas negyvena, tiktai ilsisi se
niai mirusi moni palaikai? .. Kodl sunaudota tiek vie
tos ir akmens, kam dien ir nakt ia dega viesa, dl ko
plaukia ionai minios moni? ..
turg einame maisto pirktis, parduotuves preki,
teatr pramogauti, o ko ionai?..Jis nejuiomis lygino mayius tikiniuosius su didiule
ventove, ir jam atjo galv keista mintis: kaip kakada
emje veik galingos jgos, iklusios lygumose kaln
virtines, taip kadaise monijoje gyvavo kita nepaprasta
jga, kuri sukr itokius pastatus. irint juos, gali
ma pagalvoti, kad ms planetos gelmse gyveno milinai,
kurie, verdamiesi paviri, kl ems plut ir paliko
savo darbo pdsakus spdingas olas.
Kur jie versi? kit, matyt, auktesn pasaul. Jeigu
jros potvyniai rodo, kad mnulis ne tariamas viesulys,
o realus daiktas, tai kodl gi ie keisti pastatai negalt
patvirtinti, jog realus yra ir anas pasaulis? .. Argi jis silp
niau traukia save moni sielas, negu mnulis vandenyno
bangas?. .Jis jo banyi ir ia pat prie dur ivydo nauj
regin. Keletas elget moter ir vyr pra imaldos,
kuri Dievas gailestingiesiems grins aname pasaulyje.
Vieni maldininkai buiavo Romos valdios nukryiuoto
Kristaus kojas, kiti, parklup prie pat dur, kl auktyn
rankas ir akis, tarsi matydami neemik vizij. Banyia
skendjo prietemoje, kurios negaljo isklaidyti keliolika
sidabrinse vakidse degani vaki. en bei ten ant ak
menini ventovs grind buvo matyti neaiks kryium
gulini arba, sukniubusi moni eliai, tarsi pasislp
kartu su savo nusieminimo kupinu pamaldumu. irint
120

 tuos nejudanius knus, galima buvo pagalvoti, kad sie

los juos laikinai paliko ir nuskrido kakok geresn pa
saul.
Dabar suprantu, pagalvojo Vokulskis, kodl ba
nyios lankymas stiprina tikjim. ia viskas rengta taip,
kad primint aminyb.Nuo maldoje paskendusi eli jo vilgsnis nukrypo
vies, ir keliose ventovs vietose jis pamat kilimais
utiestus stalus, ant j padklus, pilnus banknot, si
dabro ir aukso, o aplinkui damas, susdusias patogiuose
krsluose, isipuousias ilkais, aksomu ir plunksnomis, ir
apie jas besisukanius linksmus jaunuolius. Dievobaimingiausieji stukseno, kviesdami praeinanius paaukoti, visi
gyvai plepjo ir buvo linksmi kaip puotoje.
Vokulskiui atrod, kad jis i karto mato tris pasaulius.
Vien (seniai emje inykus), kuris meldsi ir Dievo gar
bei stat didingus pastatus. Antr, skurd ir nusieminus,
kuris mokjo melstis, bet lipd tik lnas, ir trei, kuris
sau statsi rmus, bet jau umiro mald ir Dievo namus
pavert pasimatym vieta lygiai taip nerpestingi pauk
iai sukasi lizdus ir iulba ant uvusi didvyri kap.
O kas gi esu a, lygiai svetimas jiems visiems? . .Galgi esi akis geleiniame rtyje, per kur isijosiu
juos visus, kad atskiriau pelus nuo grd-, atsiliep
kakoks balsas.
Vokulskis apsivalg. Liguistos vaizduots aismas.- T
pai akimirk banyios gilumoje, prie ketvirto stalo, jis
pastebjo grafien Karolien ir panel Izabel. Abi jos taip
pat sdjo prie padklo su pinigais ir laik rankose kny
geles, matyt, maldaknyges. U grafiens kds stovjo tar
nas su juoda livrja.
Vokulskis pasuko prie j, kliuvindamas u klpanij ir apeidamas kitus stalus, kur jam buvo smarkiai
beldiama. Prijs prie padklo, jis nusilenk grafienei ir
padjo savo ryull imperial.
Dieve, pagalvojo jis, kaip tur^bt kvailai atrodau
su tais pinigais.121

Grafien padjo al knyg.

Sveiki, ponas Vokulski, tar ji.inote, maniau,
kad jau nebeateisite, ir, prisipastu, man buvo net kiek
nemalonu.
Sakiau jums, tetule, kad ateis, dargi su maiu auk
so,anglikai pasak panel Izabel.
Grafiens kakt nutviesk raudonis ir ipyl prakaitas.
Ji nusigando dukterios odi, nes paman, kad Vokulskis supranta anglikai.
Praom, ponas Vokulski, greitai kalbjo ji, pa
sdkite ionai valandl, nes ms galiotinis mus paliko.
Leiskite, padsiu js imperialus viruje, sugdinti tiems
ponams, kurie mieliau leidia pinigus ampanui.. .
Nusiraminkite, tetule, vl tar panel Izabel ang
likai.Jis tikriausiai nesupranta...
kart ir Vokulskis paraudo.
tai, Bel, ikilmingu tonu tar grafien, ponas
Vokulskis. .. kuris taip dosniai paaukojo ms prieglau
dai. ..
Girdjau, atsak panel Izabel lenkikai ir pasi
sveikino, nuleisdama blakstienas.
Ponia grafien, juokaudamas tar Vokulskis,no
ri atimti i mans atpild aname pasaulyje, girdama mano
poelgius, o juk a galjau itaip pasielgti, tikdamasis i
to naudos.
Taip ir maniau, sunibdjo panel Izabel ang
likai.
Grafien vos neapalpo, jausdama, kad Vokulskis turi
spti, k reikia jos dukterios odiai, nors ir jokios
kalbos nemokt.
Galite, ponas Vokulski, tar ji labai greitai,
galite lengvai nusipelnyti atpild aname pasaulyje, kad
ir.. . atleisdamas nuoskaudas...
Visuomet jas atleidiu, atsak jis, iek tiek nu
stebs.
Leiskite pastebti, kad ne visuomet, var toliau
grafien.Esu sena moteris ir js biiul, ponas Vokuls122

ki,pabriamai pridr ji,tad jau padarysite man vie

n nuolaid.. .
Laukiu, k sakysite.
Uvakar js atleidote vien savo... tarnautoj, tok
Mraevsk...
U k gi? .. staiga atsiliep panel Izabel.
Neinau, atsak grafien. Rodos, dl politini
pair skirtumo ar kako panaaus. ..
Ar tasai jaunuolis turi pairas?..suuko panel
Izabel. domu!..
Ji tai pasak su tokia ironija, kad Vokulskis pajuto,
kaip irdyje tirpsta neapykanta Mraevskiui.
Ne dl pair, ponia grafiene, atsak jis, o dl
netaktik pastab apie mones, kurie lankosi ms par
duotuvje.
Gal tie mons patys elgiasi netaktikai, terp
panel Izabel.
Jiems galima, jie u tai moka, ramiai atsak Vo
kulskis,o mums ne.
Panels Izabels veidas smarkiai nuraudo. Ji pam kny
g ir pradjo skaityti.
Taiau leiskits perkalbamas, ponas Vokulski, tar
grafien. Pastu to vaikino motin, ir, patikkite, man
tiesiog sunku irti, kaip ji sielojasi...
Vokulskis susimst.
Gerai,pasak jis, duosiu jam darbo, bet Mask
voje.
O jo varg motina?.. paklaus grafien praomu
tonu.
Gerai, pakelsiu jam atlyginim dviem.. . trim im
tais rubli, atsak jis.
Tuo metu prie stalo prijo keletas vaik, kuriems gra
fien m dalyti ventus paveiksllius. Vokulskis atsisto
jo ir, nenordamas trukdyti grafienei geradariko darbo,
perjo prie panels Izabels.
Ji pakl eikis nuo knygos ir, keistai irdama Vokulsk, paklaus:
123

 Js niekuomet neatsisakote savo sprendim?

Ne, atsak jis, bet tuojau nuleido akis.
O jeigu a utariau t jaunuol?..
Vokulskis nustebs pavelg j.
Tokiu atveju atsakyiau, kad ponas Mraevskis ne
teko tarnybos, nes netinkamai atsiliep apie asmenis, ku
rie teiksi kalbti su juo kiek malonesniu tonu... Jeigu
js vis dlto sakysite...
Dabar, smarkiai suglumusi, nuleido akis panel Izabel.
O.. . o... pagaliau man vis tiek, kur sikurs tasai
jaunuolis. Tegul vaiuoja kad ir Maskv.
Jis tenai ir vaiuos, atsak Vokulskis. Reikiu
jums pagarb, gerbiamosios ponios, pridr jis nusilenk
damas.
Grafien padav jam rank.
Ai, ponas Vokulski, kad prisiminte, ir praom at
eiti pas mane atsigavti. Labai praom, ponas Vokulski,
pridr ji pabrdama.
Staiga pastebjusi kakok sjd banyios viduryje, ji
kreipsi tarn:
Nueik, mielas Ksaverai, pas poni pirmininkien ir
paprayk, kad paskolint mums savo kariet. Pasakyk, kad
ms arklys apsirgo.
Kada norsite gauti kariet, js viesybe?paklau
s tarnas.
Na... po kokios pusantros valandos... Ar ne, Bel,
juk mes ilgiau ia nesdsime?
Tarnas nujo link stalo prie dur.
Tad iki rytojaus, ponas Vokulski, tar grafien.
Pas mane sutiksite daug pastam. Bus keletas pon i
labdarybs draugijos...
Aha...' pagalvojo Vokulskis, atsisveikindamas su
grafiene. T akimirk jis jaut jai toki padk, kad bt
paaukojs jos prieglaudai pus savo turto.
Panel Izabel i tolo linkteljo ir vl smeig j vilgs
n, kuris jam pasirod labai nepaprastas. O kai Vokulskis
dingo banyios prietemoje, ji pasak grafienei:
124

 Tetule, js koketuojate su tuo ponu. Oi, teta, tai da

rosi tartina. . .
Tavo tvas teisyb sak, atkirto grafien, tasai
mogus gali bti naudingas. Pagaliau usienyje tokios pa
intys yra gero tono poymis.
O jeigu tos paintys apsuks jam galv?.. paklau
s panel Izabel.
Tada paaikt, kad turi silpn galv, trumpai at
sak grafien, paimdama maldaknyg.
Vokulskis neijo i banyios, o netoli dur pasuko
onin nav. Prie pat Kristaus karsto, prieais grafiens
stal, kampe buvo tuia klausykla. Vokulskis jo j,
usidar dureles ir, niekieno nematomas, m irti pa
nel Izabel.
Ji laik rankose maldaknyg, vis vilgiodama bany
ios duris. Jos veide buvo matyti nuovajgis ir nuobodulys.
Retsykiais
prie stalelio vaikai prieidavo paveikslli;
kai kuriems panel Izabel teikdavo juos pati ir tokiu
mostu, tarytum nordama pasakyti: Ak, kada gi tai baig
sis! . ."
Ir visa tai daroma ne i dievobaimingumo, ne i mei
ls vaikams, o dl garso, dl to, kad galima bt itek
ti, pagalvojo Vokulskis. Bet juk ir a nemaai darau
dl reklamos ir dl vedyb. Na ir graiai sutvarkytas pa
saulis! Uuot tiesiai paklauss: Ar myli mane, ar ne? ar
ba: Nori mans ar ne?- a mtau imtus rubli, o ji
itisas valandas nuobodiauja, rodydamasi visiems ir dda
masi pamaldi.
O jeigu atsakyt, kad nemyli mans? Visos tos cere
monijos turi ir ger pus: duoda laiko ir leidia susipainti.
Taiau bloga nemokti anglikai... iandien jau i
noiau, k ji apie mane galvoja; esu tikras, kad apie mane
tetai kalbjo. Reikia imokti.. .
Arba imkime tok niekniek, kaip karieta... Turiau
kariet, galiau dabar nuveti j su teta namo, ir tarp
ms usimegzt dar vienas mazgas... Taip, karieta man,
125

iaip ar taip, pravers. Prisids ilaid apie tkstant rubli

per metus, bet k padarysi? Turiu bti pasiruos visais
atvilgiais.
Karieta... angl kalba. . . daugiau kaip du imtai rub
li vienai velykinei rinkliavai!.. Ir tai darau a, kuriam
visa tai lyktu... O i tikrj kam gi daugiau ir leisti
pinigus, jei ne savo laimei usitikrinti? Kas man kako
kios taupymo teorijos, kai taip skauda ird?
Tolesnes jo mintis nutrauk gdi, virpanti melodija. Tai
grojo muzikin dut. Paskui suiulbjo dirbtiniai pauk
iai, o kai jie nuiuvo, pasigirdo tylus fontano iurleni
mas, mald nibdjimas ir maldinink atodsiai.
Navoje, prie klausyklos, alia koplytls su Viepaties
karstu, klpjo mons. Kai kurie keliais jo prie nukry
iuotojo koj, buiavo kryi ir djo ant padkle smulkius
pinigus, ivyniotus i nosins.
Koplyios gilumoje, skenddamas viesoje, tarp gli
guljo baltas Kristus. Vokulskiui rodsi, kad mirganioje
vaki viesoje jo veidas atgyja ir kinta, darosi ia rstus,
ia atlaidus ir geras. Muzikinei dutei grojant Liucij
i Lamermuro arba banyios vidury vangant monetoms
ir aidint pranczikiems ksniams, Kristaus veidas aptem
davo. Taiau kai prie karsto prieidavo koks skurdius ir
patikdavo nukryiuotajam savo vargus, Kristus praver
davo negyvas lpas ir, iurlenant fontanui, kartodavo pa
laiminimus ir paadus...
Palaimintieji romieji... Palaiminti, kurie lidi...
Prie padklo prijo jauna isidaiusi mergina. Ji pad
jo sidabrin pinig, bet neidrso pabuiuoti kryiaus. Sa
lia jos klpantieji piktai sunairavo jos aksomin lieme
nl ir ryki skryblait. Bet kai Kristus sunibdjo:
Kas i js be nuodms, tegul pirmas meta j akmen,
ji parkrito ant grind ir ibuiavo jo kojas, kaip kakada
Marija Magdalena.
Palaiminti, kurie alksta ir trokta teisybs. . . Palaimin
ti, kurie verkia...
126

Giliai susijaudins, irjo Vokulskis banyios tam

soje skendini mini, kuri, taip kantriai tikdama, jau a
tuoniolika ami laukia isipildant Viepaties odi.
Kada gi tai bus! . pagalvojo jis.

mogaus Snus sis savo angelus, ir jie surinks i jo

karalysts visus papiktinimus ir tuos, kurie daro neteisyb,
kaip renkamos raugs ir deginamos ugnyje.Jis nejuiomis vilgteljo banyios vidur. Prie arti
miausiojo stalo grafien snaud, o panel Izabel iovavo,
prie tolesnio trys nepastamos damos kvatojo, klausyda
mosi kakokio elegantiko jaunuolio pasakojim.
Svetimas pasaulis... Svetimas pasaulis!.. galvojo
Vokulskis.Kokia lemtis mane j stumia?T akimirk prie pat klausyklos sustojo, paskui atsi
klaup jauna, labai rpestingai apsirengusi moteris su ma
a mergaite.
Vokulskis atidiai pasiirjo j ir pamat, kad ji
nepaprastai grai. Ypa j nustebino jos veido iraika
atrod, kad ji jo prie Viepaties karsto ne su malda, o su
klausimu ir skundu.
Ji persiegnojo ir, pamaiusi padkl, itrauk krepel
su pinigais.
Nueik, Heliusia, pusbalsiu pasak ji mergaitei,
padk itai ant padklo ir pabuiuok Viepat Jz.
Kur, mamyte, pabuiuoti?
Rankut ir kojyt. ..
Ir veiduk?
Veiduko negalima.
Et, k ten! . .
Mergait pribgo prie padklo ir pasilenk ties kry
iumi.
Matai, mamyte, suuko ji, sugrdama prie moti
nos, pabuiavau, ir Viepats Jzus nieko nepasak.

Heliusia, bk gerut, tar motina. Geriau atsi

klaupk ir sukalbk poterlius.
Kokius poterlius?
Tris Tve ms ir tris Sveikamarijas. . .
127

 Tiek daug. .. Juk a tokia mayt. ..

Tai sukalbk vien sveikamarij... Tik atsiklaupk. ..
irk tai tenai. ..
iriu. Sveika Marija, malons pilnoji..." Mamyte,
ar tai paukteliai iulba?
Dirbtiniai paukteliai. Kalbk poterlius.
Kokie dirbtiniai?
Pirma sukalbk poterlius.
Kad neatsimenu, kur pabaigiau...
Tai kalbk su manim: Sveika Marija. .."
Ms mirties valandoje. Amen."ubaig mer
gait. O i ko daromi dirbtiniai paukteliai?
Heliusia, nutilk, nes niekuomet tavs nepabuiuo
siu, sunibdjo nulidusi motina. e tau knygel ir
irk paveiksllius, kaip buvo kankinamas Viepats Jzus.
Mergait atsisdo su knygute ant klausyklos laipteli
ir nutilo.
Kokia meili mergait! galvojo Vokulskis. Jeigu tu
riau toki dukter, rodos, vl atgauiau dvasios pusiau
svyr, kurios dabar netenku diena i dienos. Ir motina
avi moteris. Kokie plaukai, profilis, akys... Prao Diev,
kad prisikelt j laim. . . Grai ir nelaiminga. Tur^bt
nal.
Kad taip biau sutiks j prie metus.
Argi yra tvarka pasaulyje?.. Per ingsn vienas nuo
kito du nelaimingi mons; vienas ieko meils ir eimos,
antras, gal bt, kovoja su skurdu ir neturi rpestingos glo
bos. Kiekvienas i j atrast kitame, ko jam reikia, bet
jiems nelemta susitikti... Vienas ateina melsti Diev pasi
gailjimo, kitas vaisto pinigus dl paini auktuome
nje. Kas ino, gal keletas imt rubli itai moteriai bt
visa laim? Bet ji negaus t pinig, Dievas iais laikais ne
iklauso nelaimingj mald.
O jei vis dlto suinoiau, kas ji? Gal man pavykt jai
padti. Kodl neturt siknyti didieji Kristaus odiai,
kad ir per tokius bedievius kaip a, jeigu pamaldiesiems
rpi kas kita?"
128

Staiga Vokulskiui pasidar karta. . . Prie grafiens sta

lelio prijo elegantikas jaunuolis ir padjo kak ant pa
dklo. J pamaiusi, panel Izabel nuraudo, ir i jos aki
suspindo ta nuostabi iraika, kuri visuomet taip apstulbin
davo Vokulsk.
Grafiens pakviestas, jaunuolis atsisdo t pat krsl,
kuriame neseniai sdjo Vokulskis, ir usimezg gyvas po
kalbis. Vokulskis negirdjo, apie k jie kalbjosi, tik jau
t, kaip smegenyse lyg ugnimi ideginamas visas tas vaiz
das: brangus kilimas, sidabrinis padklas, i viraus
uversta sauja imperiali, dvi vakids, deimt degani
vaki, labai gedulingai apsirengusi grafien, jaunuolis, nenuleidis aki nuo panels Izabels, ir ji visa vytinti.
Neliko jo nepastebta net ta smulkmena, kad vaki vie
soje blizga grafiens skruostai, jaunuolio nosies galiukas,
o panels Izabels akys.
Ar juodu myli vienas kit? galvojo jis.Tad kodl
gi nesusituokia?.. Gal jis neturi pinig... Bet k tokiu at
veju reikia jos vilgsniai?.. Ji panaiai iandien vilg
iojo mane. Tiesa, itekti norinti panel privalo turti
kelet ar net keliolika garbintoj ir vilioti juos visus,
kad... galt parsiduoti tam, kuris daugiau pasilys!"
Prie stalelio prijo labdarybs draugijos atstovas. Gra
fien pakilo, jos pavyzdiu pasek panel Izabel ir gra
usis jaunuolis, ir visi trys gana triukmingai pasuko link
dur, sustodami prie kit staleli. Visi tenai asistuojantieji
jaunuoliai kartai sveikino panel Izabel, ir kiekvienas
susilaukdavo i jos tokio pat, visikai tokio pat vilgsnio,
kuris ved i proto Vokulsk. Pagaliau viskas nutilo; gra
fien ir panel Izabel ijo i banyios.
Vokulskis atsipeikjo ir apsivalg. Graiosios damos
su mergaite jau nebebuvo.
Kaip gaila! sunibdjo jis ir pajuto, kaip jam i
lengvo suspaud ird.
Utat prie nukryiuotojo vis dar klpojo jaunoji mer
gina, apsivilkusi aksomine liemenle ir usidjusi ryki
skryblait. Kai ji nukreip akis apviest karst, jos da
129

ytuose skruostuose taip pat kakas suvirpjo. Ji dar kart

pabuiavo Kristaus kojas, sunkiai pakilo ir ijo.
,,Palaiminti, kurie verkia. .. Tegul nors tau mirs Kris
tus itess paadus", pagalvojo Vokulskis ir nusek pas
kui j.
Ijs ventori, jis pamat, kad mergina dalija i
mald elgetoms. Ir baisus kartlis apm j, pagalvojus,
kad i t dviej moter, kuri viena nori parsiduoti u
didel turt, o kita jau parsiduoda i skurdo, ta antroji,
paniekintoji, prie aukiausij teism gal pasirodyt ge
resn ir skaistesn u pirmj.
Gatvje jis pasivijo mergin ir paklaus:
Kur eini?
Ant jos veido dar nebuvo nudivusios aaros. Ji abe
jingai pavelg Vokulsk ir atsak:
Galiu eiti su jumis.
Sakai, gali?.. Na, tai eik.
Dar nebuvo penktos, n nepradj temti; keletas praei
vi atsigr juos.
Tur^bt visai sukvailjau, kad itaip elgiuosi,pa
galvojo Vokulskis, eidamas parduotuvs link. Skandalas
tai niekai, bet, po velni, kokie ia projektai auna man
galv? Apatalavimas?.. Kvailysts virn!
Pagaliau man vis tiek; a tik vykdau svetim vali."
Jis jo vartus alia parduotuvs ir pasuko pas eck,
o mergina nusek i paskos. Ponas Ignacas buvo namie ir,
ivyds keist por, nustebs sksteljo rankas.
Ar negali kelioms minutms ieiti? paklaus j
Vokulskis.
Ponas Ignacas nieko neatsak. Jis pam upakalini
parduotuvs dur rakt ir ijo i kambario.
Dviese? tyliai paklaus mergina, itraukdama skry
blaits segtuk.
Palauk,nutrauk j Vokulskis. Juk k tik bu
vai banyioje, ar ne, gerbiamoji?
Js mane matte?
Meldeisi ir verkei. Ar galiu suinoti, dl ko?
130

Mergina nustebo ir, gteljusi peiais, atsak:

Ar js kunigas, kad klausinjate?
Ir, atidiau pasiirjusi Vokulsk, pridr:
Et! Tik sukate galv.. . Irgi mat gudruolis!
Ir buvo beieinanti, taiau Vokulskis j sulaik.
Palauk. Yra mogus, kuris nort tau padti, tad
neskubk ir atsakink atvirai...
Ji vl atidiai pavelg j. Staiga jos akys pralinks
mjo, o skruostai nuraudo.
2inau,suuko ji, js tur^bt nuo to senojo po
no! .. Jis jau kiek kart adjo pasiimti mane... Ar jis
labai turtingas? . . Tur^bt labai... Karieta vainja ir teat
re sdi pirmose eilse.
Paklausyk mans, nutrauk jis, ir atsakyk: kodl
verkei banyioje?
O todl, matote. .. pradjo mergina ir papasakojo
toki nevanki istorij apie kakok kivir su eiminin
ke, kad Vokulskis, jos klausydamasis, ibalo.
Tai vris! sunibdjo jis.
Nujau prie Viepaties karsto, pasakojo toliau
mergina, maniau, kad kiek isiblakysiu. Bet kur tau!
Kai prisiminiau sen, tai net aaros pabiro i pykio. miau
maldauti Diev, kad arba sen gal gaut, arba a i jos
itrukiau. Ir, matyt, iklaus mane Dievas, jei tasai ponas
nori mane pasiimti.
Vokulskis sdjo nejuddamas. Pagaliau paklaus:
Kiek tau met?
Visiems sakau, kad eiolika, o i tikrj turiu de
vyniolika.
Nori i ten ieiti?
Kad ir pragar. Tiek jau man griso... Bet...
Kas?
Tun-bt nieko i to neieis... iandien ieisiu, o po
veni vis tiek mane suiekos ir taip man atskaitys, kaip
anuomet po Kald, kad vl savait gulsiu.
Nesuras.
Nesuras! Juk turiu skolos...
131

 Daug?
Oho! .. Apie penkiasdeimt rubli. N neinau, i
kur ji atsirado, nes u visk ir iaip dvigubai moku. Taiau
skolos turiu. .. Pas mus visuomet taip. O dar kai igirs,
kad tasai ponas pinigingas, tai pasakys, kad juos apvo
giau, ir priskaitys, kiek usimanys.
Vokulskis pasijuto netenks drsos.
Sakyk man, ar norsi dirbti?
O k tursiu daryti?
Imoksi siti.
Kas i to! Dirbau jau siuvykloje. Betgi i astuoni
rubli per mnes niekas nepragyvena. Pagaliau esu dar
tiek verta, kad galiu kitiems nesiti.
Vokulskis pakl galv.
Nenori i ten ieiti?
Labai noriu!
Tai apsisprsk tutuojau. Arba imsies darbo, nes
veltui duonos niekas nevalgo...
Netiesa, pertrauk ji. Tasai senasis ponas juk
nieko neveikia, o pinig turi. Jis jau kiek kart sak, kad
man niekuo nereiks rpintis...
Pas jok sen neisi, o keliausi pas ventosios Mag
dalenos seseris. Arba grk, i kur atjusi.
Vienuols mans nepriims. Reikia apmokti skol
ir kad kas nors laiduot...
Viskas bus sutvarkyta, jei tenai eisi.
Kaipgi a pas jas eisiu?
Duosiu tau laik, kur tuoj pat nunei, ir pasiliksi
tenai. Nori ar ne?
inoma! Duokit laik. Pairsiu, kaip man ten bus.
Ji atsisdo ir m valgytis po kambar.
Vokulskis para laik, paaikino, kur ji turi eiti, ir
pagaliau pridr:
Gali pati rinktis. Jeigu bsi gera ir darbti, tau
bus gerai, o jeigu nepasinaudosi proga, tai daryk, k nori.
Gali eiti.
Mergina nusijuok.
132

 Tai pasius sen. . . Tai ikrsiu jai pokt. .. Cha cha

cha!.. Bet... gal js mane u nosies vediojate?
Eik, atsak Vokulskis, parodydamas duris.
Ji dar kart atidiai pasiirjo j ir ijo, gtelda
ma peiais.
Jai ijus, netrukus pasirod ponas Ignacas.
ia kas per paintis? nepatenkintas paklaus jis.
I tikrj!.. atsak susimsts Vokulskis. Nesu
dar mats tokio gyvulio, nors daug gyvuli pastu.
Vien Varuvoje j yra tkstaniai, tar Zeckis.
inau. Kova prie jas nieko neduoda, nes vis laik
atsiranda nauj. I ia ivada, kad anksiau ar vliau vi
suomen turs persitvarkyti nuo pamat iki pat virns.
Kitaip ji supus.
Aha!..sumurmjo Zeckis. Taip ir maniau.
Vokulskis atsisveikino su juo. Jis jautsi kaip kar
iuojs ligonis, apipiltas altu vandeniu.
Taiau matau, kol visuomen persitvarkys, mst
jis, mano labdarybs sfera smarkiai susiaurs. Mano tur
to neutekt emiesiems instinktams kilninti. Geriau ba
nyioje iovaujanios auk rinkjos negu besimeldian
ios ir raudanios isigimls.
Panels Izabels vaizdas pasirod jam dar rykiau vyts negu bet kada anksiau. Kraujas mu galv, ir jis
irdyje keik save, kad galjo lyginti j su tokia btybe.
Ne, veriau jau vaistysiu pinigus karietoms ir ark
liams negu tokioms nelaimingosioms.
Velyk sekmadien Vokulskis samdyta karieta priva
iavo prie grafiens nam. Prie dur jau rado ilg virtin
vairiausi ekipa. Buvo tenai puoni kabriolet, kuriais
vainjo auksinis jaunimas, ir paprast puskariei, kurias
buvo kelioms valandoms pasamd pensininkai; sen kariet
su senais arkliais ir senais pakinktais, kurias lydjo tarnai
apsitrynusiomis livrjomis, ir naujytlaii, k tik i Vie
nos atgabent brikeli, kuri tarnai buvo prisismeig gles
prie atlap, o vejai sirm on botagus kaip maralo
lazdas. Netrko ir fantastik kazok, apsivilkusi tokiomis
133

plaiomis kelnmis, tarsi j ponai bt suki jas vis

savo puikyb.
Vokulskis prabgomis pastebjo, kad toje vej mi
nioje kilming pon tarnai laiksi be galo oriai, banki
nink vejai mgino riesti nos, ir kiti u tai juos pldo,
o veikai buvo narsiausi. Samdyt kariet vejai brsi
krvon, niekindami kitus ir kit niekinami.
Kai Vokulskis jo vestibiul, ilas durininkas su rau
donu kaspinu emai jam nusilenk ir atidar duris dra
buin, kur dentelmenas su juodu fraku nuvilko jam ap
siaust. T pai akimirk prieais Vokulsk idygo Ju
zefas, grafiens liokajus, kuris gerai j painojo, nes ne
i parduotuvs banyi muzikin dut ir iulbanius
paukius.
Jos viesyb laukia js, tar Juzefas.
Vokulskis pasiraus liemens kienlje ir bruko jam
penkis rublius, jausdamas, kad elgiasi kaip isioklis.
Ak, koks a kvailas! galvojo jis.Ne, nesu kvai
las. Esu tiktai praloblis, kuris ioje karalystje turi kiek
vienam kas ingsnis mokti. Na, paklydles atversti bran
giau katuoja.
Jis kop marmuriniais, glmis papuotais laiptais, Juze
fas jo priekyje. Iki pirmos aiktels Vokulskis jo su skry
ble, paskui nusim, taip ir neinodamas, ar tinkamai, ar
netinkamai daro.
Gal gale galiau j vis draugij eiti su skryb
le,tar pats sau.
Jis pastebjo, kad Juzefas, nors buvo jau daugiau negu
vidutinio amiaus, ubgo laiptais kaip stirna ir viruje
kakur dingo, paliks j vien, neinant, kur eiti ir k
kreiptis. Tai truko neilgai, bet Vokulskis uvir pykiu.
Na ir apsitvr jie visokiomis formomis! pagalvojo
jis. O... kad galiau visa tai nuversti!..
Keliolika sekundi jam rodsi, kad tarp jo ir io di
diai gerbiamo rafinuot form pasaulio turi siliepsnoti
kova, kurioje arba sugrius tas pasaulis, arba us jis pats.
134

flGerair tegul a siu. . . Bet paliksiu atminim apie

save!. ."
..Paliksi atlaid pasigailjim", panibdjo jam ka
koks balsas.
,,Nejaugi a net toks niekingas?"
Ne, esi net toks kilnus.
Jis atitokoprieais j stovjo Tomaas Lenckis.
Sveikinu, ponas Stanislavai, tar jis, kaip visuo
met, didingai. Sveikinu juo kariau, kad js apsilan
kymas pas mus sutapo su labai maloniu eimos vykiu. ..
,,Nejaugi panel Izabel susiadjo?..pagalvojo Vokulskis, ir jam aptemo akys.
sivaizduokite, js apsilankymo proga. .. Girdite,
ponas Stanislavai?.. Js vizito proga a susitaikiau su
ponia Joana, savo seserimi... Bet js lyg pabalote?.. Ra
site ia daug pastam. . . Nemanykite, kad aristokratija
tokia baisi...
Vokulskis atsipeikjo.
Ponas Lencki, altai atsak jis,mano palapinje
prie Plevnos lankydavosi ir kilmingesni ponai. Ir jie buvo
man tokie malons, kad ne taip greitai susijaudinsiu, pa
mats net tokius didelius ponus, koki... nerasiu Var
uvoje.
A... A!.. suvapjo ponas Tomaas ir nusilenk.
Vokulskis buvo nustebintas.
Tai palainas! dingteljo jam mintis. Ir a...
a!.. dar norjau daryti su tokiais monmis kakokias ce
remonijas? ..
Lenckis pam j u paranks ir labai ikilmingai ved
pirm svetain, kurioje buvo vieni vyrai.
irkite, tai grafas...pradjo ponas Tomaas.
Pastu, atsak Vokulskis ir pats sau pridr:
Skolingas man apie tris imtus rubli.. .
Bankininkas.. .toliau aikino ponas Tomaas.
Taiau nespjo n pavards pasakyti, kai bankininkas
pats atskubjo prie j ir, pasisveikins su Vokulskiu,
tar:
135

 Bijokite Dievo, ponas Vokulski, i Paryiaus mums

baisiai neduoda ramybs dl t bulvar. .. Ar js jiems
atsakte?
Norjau pirma pasitarti su jumis, atsak Vokulskis.
Tai susitiksime kur nors. Kada js bnate namie?
Negaliu tiksliai pasakyti valandos, veriau ueisiu
pas jus.
Tad ateikite treiadien, drauge papusryiausime ir
pagaliau susitarsime.
Juodu nusilenk vienas antram. Ponas Tomaas velniau
prispaud Vokulskio alkn.
Generolas. .. pradjo jis.
Generolas, pamats Vokulsk, ities rank, ir juodu pa
sisveikino kaip seni pastami.
Ponas Tomaas darsi vis meilesnis su Vokulskiu ir m
stebtis, matydamas, kad galanterijos pirklys pasta y
miausius miesto mones ir nepasta tik t, kurie, tur
dami titul arba turt, daugiau nieko neveik.
Prie antrosios svetains dur, kur buvo keletas dam,
juos pasitiko grafien Karolien. U jos mkteljo Ju
zefas.
Istat piketus, kad nesukompromituot praloblio,
pagalvojo Vokulskis. Labai jau jie malons, bet..."
Kaip a diaugiuosi, ponas Vokulski, tar grafie
n, atimdama j i pono Tomao, kaip a diaugiuosi, kad
ipildte mano praym. .. ia kaip tik yra vienas asmuo,
kuris nori su jumis susipainti.
Vokulskio pasirodymas pirmojoje svetainje sukl tam
tikr sensacij.
Generole, prabilo grafas, grafien pradeda kvies
ti mums galanterijos pirklius. Tasai Vokulskis...
Jis toks pat pirklys, kaip ir mudu, atsak gene
rolas.
Kunigaikti, tar kitas grafas, i kur ia atsi
rado tasai Vokulskis?
J pakviet eiminink, atr kunigaiktis.
136

 Nesu nusistats prie pirklius, kalbjo toliau gra

fas,bet tas Vokulskis, kuris karo metu buvo tiekjas
ir i to pralobo.. .
Taip, taip... pertrauk kunigaiktis.Paprastai i
taip gytas turtas esti tartinas, bet u Vokulsk a atsakau.
Man apie j pasakojo grafien, o a dar klausinjau ka
rininkus, kurie dalyvavo kare, taip pat ir savo snn. Ir
apie Vokulsk visi buvo vienos nuomons, tiekimai, kur
jis priddavo rank, visuomet bdavo siningi. Netgi ka
reiviai, kai gaudavo ger duon, sakydavo, kad tur^bt ji
ikepta i Vokulskio milt. Pasakysiu jums dar daugiau,
grafe, kalbjo kunigaiktis,kad Vokulskis, savo si
ningumu atkreips aukiausi asmen dmes, gaudavo la
bai gundani pasilym. tai i met sausio mnes
viena mon sil jam du imtus tkstani rubli tiktai
u firm, ir jis atsisak.. .
Grafas ypteljo ir tar:
Bt turjs kokiais dviem imtais tkstani rubli
daugiau...
Utat nebt iandien ionai, atsak kunigaiktis
ir, linkteljs grafui, pasitrauk.
Pamis senis, sumurmjo grafas, paniekinamai
velgdamas nueinant kunigaikt.
Treioje svetainje, kuri Vokulsk ved grafien, bu
vo bufetas ir daugyb didesni ir maesni staliuk, prie
kuri po du, po tris, net ir po keturis sdjo sveiai. Ke
letas tarn neiojo valgius ir vynus, o juos tvark panel
Izabel, matyt, pavaduojanti nam eiminink. Ji vilkjo
ydra suknele ir ant kaklo turjo stambi perl vrin. Ji
buvo tokia grai, jos kiekvienas judesys buvo toks didin
gas, kad, vilgteljs j, Vokulskis suakmenjo.
Nra ko apie j n svajoti!..- su neviltimi pagal
vojo jis.
T pai akimirk lango nioje jis pastebjo t jau
nuol, kuris vakar buvo banyioje; dabar jis vienas sdjo
prie mao staliuko, nenuleisdamas aki nuo panels Iza
bels.
137

inoma, jis myli j!pagalvojo Vokulskis, ir j

padvelk tarsi kap altis.
Prauvau!"pridr jis sau.
Visa tai truko kelet akimirk.
Ar matote senut, kuri sdi tarp vyskupo ir gene
rolo? paklaus grafien. Tai pirmininkien Zaslavska,
geriausia mano draug, ji btinai nori susipainti su ju
mis. Js j labai sudominote,kalbjo grafien ypsoda
masi, ji bevaik, bet turi dvi graias ankes. Tik gerai
pasirinkite!.. Kol kas siirkite j, o kai tie ponai pa
sitrauks, a jus supaindinsiu. O, kunigaiktis.. .
Diaugiuosi, jus matydamas, kreipsi kunigaiktis
Vokulsk. Js leisite, mieloji? ..
Labai praom, atsak grafien.tai jums, ponai,
laisvas staliukas.. . A jus valandl paliksiu...
Ji pasitrauk.
Sskime, ponas Vokulski, tar kunigaiktis. Pui
kiai ijo, nes turiu jus svarb reikal. sivaizduokite,
js projektai sukl didel smy ms medvilnini fab
rikant tarpe. .. Rodos, teisingai pasakiau medvilnini? . .
Jie teigia, kad js norite praudyti ms pramon... Argi
js konkurencija jiems tokia pavojinga? ..
I tikrj turiu kredit pas Maskvos fabrikantus
madaug iki trij, net keturi milijon rubli, atsak
Vokulskis,bet dar neinau, kaip eis j preks.
Baisus!., baisus skaiius! sunibdjo kunigaik
tis. Ar jums neatrodo, kad jis yra tikras pavojus ms
fabrikams?
N kiek. Jis tik truput sumains j milinikus pel
nus, o man tai pagaliau n kiek nerpi. Jauiuosi turs pa
reig irti savo paties pelno ir kad bt pigu pirkjams,
o ms preks kaip tik ir bus pigesns.
Taiau ar js apgalvojote klausim kaip pilie
tis? .. paklaus kunigaiktis, spausdamas jam rank.
Mums jau taip nedaug beliko kas prarasti. ..
Man rodos, kad pilietikai gana sininga yra duoti
pirkjams pigesni preki ir palauti monopol usigrobu
138

sius fabrikantus, kurie susij su mumis tik tuo, kad inau

doja ms vartotojus ir darbininkus.
Js taip manote? . . Man tai n galv nebuvo at
j. Pagaliau man nerpi fabrikantai, bet tvyn, ms t
vyn, nelaimingoji tvyn...
K galima jums pasilyti, ponai? staiga, prie j
prijusi, tar panel Izabel.
Kunigaiktis ir Vokulskis atsistojo.
Kokia tu iandien avi, brangioji! tar kunigaik
tis, spausdamas jai rank. I ties gailiuosi, kad nesu
savo paties snus.. . Nors.. . gal taip ir geriau! Nes jei
mane atstumtum, o tai labai galimas dalykas, biau
labai nelaimingas... Ak, atsipraau! susigrieb jis.
Leisk, brangioji, pristatyti tau pon Vokulsk. Energingas
mogus, energingas pilietis.. . tau to pakanka, ar ne taip?
Mes jau pastami...sunibdjo panel Izabel,
atsakydama Vokulskio nusilenkim.
Jis vilgteljo jai akis ir pastebjo tok igst, tok
lides, kad vl pasijuto apimtas nevilties.
Ko a ionai atjau?.."pagalvojo jis.
Jis pasiirjo lang ir vl pamat jaunuol, kuris vis
dar vienas tebesdjo prie nepaliestos lkts, usidengs
akis ranka.
Ak, ko a, nelaimingasis, ia atjau...galvojo Vo
kulskis, jausdamas tok skausm, tarytum bt jam kas
replmis pls ird.
Gal nors vyno igersite? paklaus panel Izabel,
su nuostaba pavelgdama j.
Visk, k sakysite, nesmoningai atsak jis.
Mes turime artimiau susipainti, ponas Vokulski,
kalbjo kunigaiktis. Js turite suartti su ms sluoks
niais, kuriuose, patikkite, yra proting galv ir kilni ir
di, bet... trksta iniciatyvos.. .
Esu isioklis, neturiu titulo. .. atsak Vokulskis,
kad tik k nors pasakyt.
Atvirkiai, js turite. .. vien titul darb, ant
r siningum, trei gabumus, ketvirt energij...
139

Kaip tik i savybi mums reikia tvynei prikelti. Duo

kite mums visa tai, ir mes priimsime jus kaip... brol...
Prie j prijo grafien.
Atleiskite, kunigaikti, tar ji. Ponas Vokulski...
Ji padav jam rank, ir abu nujo prie pirmininkiens
krslo.
tai, pirmininkiene, ponas Stanislavas Vokulskis,
kreipsi grafien senut, apsivilkusi tamsia suknele su
brangiais nriniais.
Praom, ssk ionai, parod senut krsl alia sa
vs.Tavo vardas Stanislavas, juk taip?.. O i koki tu
Vokulski?..
I t.. . niekam neinom, atsak jis, o maiau
sia tur^bt jums, gerbiamoji ponia.
Ar tavo tvas kariuomenje netarnavo?
Tvas ne, tik dd.
O kur jis tarnavo, neatsimeni? .. Ir ar ne Stanisla
vas jis buvo vardu?
Taip, Stanislavas. Jis buvo poruikas, o paskui ka
pitonas veikianiosios armijos septintajame pulke...
Antrosios divizijos pirmojoje brigadoje,pertrauk
pirmininkiene. Matai, vaikeli, kad nesi man taip neino
mas. . . Ar jis dar gyvas?. .
Ne, mir prie penkerius metus.
Pirmininkienei m virpti rankos. Ji atkimo ma
flakonl ir pauost.
Mir, sakai?.. Amin jam atils! .. Mir. O ar ne
paliko tau nieko atminimui?
Auksin kryel...
Taip, auksin kryel... O daugiau nieko?
Dar miniatir, savo portret, nutapyt ant dramb
lio kaulo 1828 metais.
Pirmininkiene vis daniau uost flakonl; jos rankos
vis smarkiau drebjo.
Miniatir. . . pakartojo ji. O ar inai, kas j
tap? .. Ir daugiau nieko neliko nuo ju?
140

Buvo kakoks ryulys popieri ir dair viena minia

tira. ..
Kurgi jie dingo?.. vis neramiau klausinjo pirmininkien.
Tuos daiktus dd pats kelet dien prie mirt u
antspaudavo ir liep dti karst.
A... a!..sudejavo senut ir graudiai pravirko.
Salje kilo smyis. Pribgo susijaudinusi panel Iza
bel, paskui grafien, pam i abiej pusi pirmininkien
u paranks ir atsargiai nuved galinius kambarius. Stai
ga vis vilgsniai nukrypo Vokulsk, sveiai m patylo
mis nibdtis.
Matydamas, kad j visi iri ir apie j kalba, Vokulskis sumio. Taiau, nordamas visiems parodyti, kad is
savotikas populiarumas n kiek jo nejaudina, jis vien po
kitos grieb nuo stalo ir igr dvi taures vyno ir tik tada
susigrieb, kad viena taur, vengrikojo vyno, priklaus
generolui, o kita, raudonojo, vyskupui.
Na, ir graiai elgiuosi, tar jis sau. Jie dar gal
pasakys, jog tyia eidiau senut, kad galiau igerti
jos kaimyn vyn.. .
Jis pakilo, ketindamas ieiti, ir nukaito, pagalvojs, kad
teks pereiti per dvi svetaines, kuriose jo laukia kands
vilgsniai ir nibdesiai. Taiau jam pastojo keli kuni
gaiktis, kreipdamasis:
Tur^bt kalbjots su pirmininkiene apie labai se
nus laikus, jeigu baigsi net aaromis. Atspjau?.. Bet
grkime prie ms pokalbio: ar nemanote, kad gerai bt
pas mus steigus lenkik pigi audini fabrik?..
Vokulskis papurt galv.
Abejoju, ar tai pavykt, atsak jis. Sunku gal
voti apie didelius fabrikus tiems, kurie nesiryta padaryti
ma patobulinim jau esamuose...
Btent?..
Turiu galvoje malnus, ts Vokulskis. Po keleri met mums teks siveti net miltus, nes ms mal
nininkai nenori pakeisti girn valcais.
141

 Pirm kart girdiu... Sskime ia, kalbjo kuni

gaiktis, vesdamasis j gili ni, ir papasakokite man,
k tai reikia.
Tuo tarpu svetainse buvo nekamasi.
Kakokia mslinga figra tasai ponas, pran
czikai kalbjo dama su briliantais damai su struio
plunksna. Pirm kairt maiau pirmininkien verkiani.
inoma, meils istorija, atsak dama su plunks
na. iaip ar taip, kakas grafienei ir pirmininkienei ikr
t labai pikt pokt, vesdamas ionai mog.
Manote, kad...
Esu tikra, atsak dama, gteldama peiais.
Js tik siirkite j. Iaukltas labai bjauriai, bet koks
veidas, kokia laikysena!.. Kilnaus kraujo nepaslpsi net
po skarmalais...
Nuostabu!.. tar dama su briliantais. O ir tas
jo turtas, neva sigytas Bulgarijoje...
inoma. I ia aiku, kodl pirmininkien, bdama
tokia turtinga, taip maai teileidia sau.
Ir kunigaiktis labai jam palankus. ..
Susimildama, ar ne per silpnai pasakyta?.. Js tik
pairkite juos abu...
Man rodos, n kiek nepanas...
Aiku, bet... tas ididumas, pasitikjimas savimi...
Kaip laisvai juodu nekasi.. .
Prie kito staliuko kalbjosi trys ponai.
Na, grafien padar valstybin perversm, kalbjo
juodaplaukis su kuodeliu.
Ir jis jai pavyko. Tasai Vokulskis kiek netaytas,
bet kak turi, atsak ilas ponas.
Vis dlto pirklys...
Kuo gi pirklys blogesnis u bankininkus?
Galanterijos pirklys, pardavinja pinigines, nenu
sileido juodaplaukis.
Mes kartais pardavinjame herbus... siterp tre
iasis liesutis senukas su ilomis andenomis.
Dar usimanys susirasti ia mon. ..
142

 Juo geriau panelms.

A ir pats leisiau u jo savo dukter. Sakoma, mo
gus padorus, turtingas, kraiio nepravilps. . .
Pro juos skubiai prajo grafien.
Ponas VokuLski, tar ji, pamodama jam vduokle.

Vokulskis nuskubjo prie jos. Ji padav jam rank, ir

abu ijo i svetains. Kunigaikt, likus vien, i karto
apsupo vyrai; kai kurie pra supaindinti su Vokulskiu.
Verta, verta!.. atsakinjo patenkintas kunigaik
tis.Tokio mogaus tarp ms dar nra buv. Jeigu anks
iau btume suartj su jais, ms nelaimingoji tvyn
atrodyt kitaip.
Tai igirdo kaip tik pro al einanti panel Izabel ir
ibalo. Prie jos pribgo vakaryktje rinkliavoje dalyva
vs jaunuolis.
Js pavargote? paklaus jis.
Truput, atsak ji, lidnai ypsodamasi. Man at
jo galv keistas klausimas,pridr ji po valandls,
ar sugebiau ir a kovoti?..
Su irdimi? paklaus jis. Neverta...
Panel Izabel gteljo peiais.
Ak, k ten irdis! A galvoju apie tikr kov su
stipriu prieu.
Ji spsteljo jam rank ir ijo i svetains.
Vokulskis, grafiens vedamas, perjo ilg eil kambari.
Viename i j, toli nuo kviestini svei, buvo girdti
dainuojant ir skambinant fortepijonu. jus tenai, Vokulsk
nustebino keistas vaizdas. Kakoks jaunuolis skambino for
tepijonu, alia jo stovjo dvi labai dailios damos, ir viena
mgdiojo smuik, kita klarnet; pagal t muzik oko
keletas por, tarp kuri buvo tiktai vienas vyras.
Ak js, idykliai! subar juos grafien.
Jie tiktai garsiai nusijuok ir toliau ts savo pramog.
Vokulskis su eimininke perjo ir kambar ir atsi
dr ant laipt.
Matote, tai kokia aukiausioji aristokratija, tar
grafien. Uuot sdj svetainje, pabgo ionai ir
dksta.
143

Kokie jie protingi!pagalvojo Vokulskis.

Ir jam pasirod, kad t moni gyvenimas teka papras
iau ir linksmiau negu pasiptli miesioni ar lkt,
kurie dedasi aristokratais.
Viruje, apytamsiame kambaryje, kurio nesiek kit
kambari triukmas, krsle sdjo pirmininkien.
Palieku jus ia, mano ponai, tar grafien. Kal
bkits kiek tinkami, o a turiu grti.
Ai tau, Joasia, atsak pirmininkien. Praom
ssti, kreipsi ji Vokulsk.
O kai jie liko dviese, ji pridr:
N neinai, kiek atsiminim man suadinai.
Tik dabar Vokulskis suprato, kad i dam ir jo dd
siejo' kakokia nepaprasta paintis. J apm nerami nuo
staba.
Dkui Dievui,pagalvojo jis, kad esu teistas savo
tv snus.
Tai sakai, kad tavo dd mir, pradjo pirminin
kien.Kurgi jis, vargelis, palaidotas?
Zaslave, kur gyveno grs i emigracijos.
Pirmininkien vl prisikio nosin prie aki.
I ties? .. Ak, kokia a nedkinga!.. Ar tu lanky
davai j? . . Jis tau nieko nepasakojo? .. Ir niekur tavs
nevediojo?.. Juk ten, ant kalno, yra pilies griuvsiai,
taip? Ar jie dar ilik?
Kaip tik tenai, prie pilies, dd kasdien eidavo pa
sivaikioti, ir mudu su juo kartais itisas valandas pra
sddavome ant didelio akmens...
Nejaugi?.. Prisimenu t akmen, anuomet vis sd
davome ten dviese ir irdavome ia up, ia debesis,
kurie negrtamai plauk, tarsi sakydami mums, kad lygiai
taip pat praeina laim. Tik iandien tai supratau. Juk pilyje yra ulinys, ar jis vis toks pat gilus?
Labai gilus. Bet prieiti prie jo sunku, nes anga u
versta nuolauomis. Tiktai dd man j parod.
O ar inai, kalbjo pirmininkien, paskutin kar
t atsisveikindami, mudu su juo pagalvojome: ar ne geriau
144

okti t ulin? Niekas ms tenai nerast, ir liktume

aminai drauge. inoma karta jaunyst. ..
Ji nusiluost akis ir kalbjo toliau:
Labai... labai j myljau, o ir jis, manau, mane tru
put myljo... jeigu taip visk prisimindavo. Taiau jis
buvo vargas karininkas, o a, nelaim, turtinga ir, be to,
dar artima gimin dviem generolams. Na, ir buvome at
skirti. .. Gal buvome ir perdaug dori... Bet a!.. a!..
pridr ji, ir juokdamasi, ir verkdama. Tokius dalykus
moterys gali kalbti tiktai eidamos septint deimt.
Aaros kliud jai kalbti. Ji pauost savo flakonl, at
sikvp ir vl pradjom
Daug baisi piktadarybi yra pasaulyje, bet tur^bt
baisiausia nuudyti meil. Tiek met prajo, beveik pus
amiaus; viskas prajo: turtas, titulai, jaunyst, laim...
Tiktai skausmas irdyje neprajo ir iliko aminai, pati
kk, toks gyvas, tarsi viskas tik vakar bt vyk. Ak,
jeigu netiktume, kad yra kitas pasaulis, kuriame turi bti
atlyginta u visas kanias emje, kas ino, ar neprakeik
tume gyvenimo ir jo tvarkos. .. Bet tu mans nesupranti,
nes js, dabartiniai mons, turite tvirtesnes galvas negu
mes, tik irdys js altesns.
Vokulskis sdjo nuleids akis. Kakas smaug j, dras
k krtin. Jis suleido nagus delnus ir galvojo, kaip
greiiau i ia ieiti ir nebegirdti skund, kurie i naujo
m varstyti skausmingiausias aizdas.
O ar jis, vargelis, turi kok nors antkap? po va
landls paklaus pirmininkien.
Vokulskis nuraudo. Jam niekuomet nebuvo atj gal
v, kad nirusiems, be krvos emi, dar ko nors reikt.
Neturi, tar pirmininkien, pastebjusi jo sumii
m. Ne tuo a stebiuosi, vaikeli, kad tu nepagalvojai apie
antkap, o sau priekaitauju, kad umirau mog.
Ji susimst ir staiga, padjusi jam ant peties savo
kault ir drebani rank, tylesniu balsu tar:
Turiu tave praym. . . Paadk, kad ipildysi.. .
Btinai, atsak Vokulskis.
145

 Leisk man pastatyti jam paminkl. Tiktai pati tenai

nuvaiuoti negaliu, tad tu mane pavaduosi. Pasiimk akmen
ta, tegul suskaldo akmen inai, t, ant kurio sdda
vome kalne prie pilies, ir tegul vien pus pastato ant jo
kapo. Umokk, kiek reiks, o a tau grinsiu pinigus
kartu su aminu savo dkingumu. Padarysi?
Padarysiu.
Gerai, ai tau.. . Manau, jam maloniau bus ilstis
po akmeniu, kuris girdjo ms kalbas ir mat aaras. Ak,
kaip sunku prisiminti. . . O ura, inai, kok padaryk? . .
kalbjo ji toliau. Kai mes skyrms, jis paliko man kelet
eilui i Mickeviiaus. Tikriausiai kada nors esi jas
skaits:
Juo i toliau el medis meta,
Juo gula jis plaiau ant lygumos;
Taip mano vaizdas tolimas kas metai
Labiau vis ir labiau tave kamuos...

O, kaip tai teisinga!.. Ir t ulin, kuris turjo mus su

jungti, noriau kaip nors aminti...
Vokulskis krpteljo, velgdamas kakur tol plaiai
pravertomis akimis.
Kas tau? paklaus pirmininkien.
Nieko, atsak jis nusiypsodamas.Mirtis pavel
g man akis.
Nesistebk: ji klaidioja apie mane, sen, ir tie, ku
rie yra alia mans, gali j ivysti. Tai padarysi, k pra
au?
Padarysiu.
Aplankyk mane po veni ir. .. lankyk daniau.
Gal ir panuobodiausi truput, bet gal ir a, ikarl, tau
dar kuo nors praversiu. O dabar jau eik emyn, eik...
Vokulskis pabuiavo jai rank, o ji kelet kart jo
galv. Paskui paspaud skambuio mygtuk. jo tarnas.
Palydk pon sal, pasak ji.
Vokulskis buvo kaip apdujs. Neinojo, kur eina, ne
suvok, apie k juodu su pirmininkiene kalbjosi. Jis tik
146

jaut, kad pakliuvo kakok skur ir kad aplink j su

kasi didiuliai kambariai, senoviniai portretai, tyls ings
ni garsai ir neaiks kvapsniai. Aplinkui buvo brangs
baldai, mons tokie mandags, koki jis niekuomet n
nesapnavo, ir virum viso to tarsi poema plauk senosios
aristokrats prisiminimai, pilni atodsi ir aar.
Kas tai per pasaulis?.. Kas per pasaulis?.."
Taiau jam dar kako trko. Jis norjo nors kart
pavelgti panel Izabel.
Na, salje j pamatysiu..."
Tarnas atidar duris sal. Vl visos galvos pasisuko
j, ir kalbos nutilo kaip nuskrendanio triukmingo pauk
i brio naresys. Valandl visi tyljo ir irjo Vokulsk, o jis nieko nemat ir tiktai kartligikai iekojo
akimis ydros suknels.
ia jos nra, pagalvojo jis.
Js tik pairkite, jis net nesiteikia ms paste
bti!juokdamasis sunibdjo senukas su ilomis ande
nomis.
Tur^bt ji kitoje svetainje", tar sau Vokulskis.
Jis pamat grafien ir prijo prie jos.
K gi, baigte tartis? paklaus grafien. I ties,
argi ne maloni ms pirmininkien?.. Ji yra didel js
draug, taiau ne didesn u mane. Tuoj a jus supaindin
siu. . . Ponas Vokulskis!. . tar ji, kreipdamasi dam su
briliantais.
O a i karto kalbsiu apie reikal, tar dama,
i aukto pavelgdama j.Ms nalaiiams reikia keli
gabal audeklo...
Grafien truput nuraudo.. .
Tik keli?.. pakartojo Vokulskis ir pasiirjo
puoniosios damos briliantus, u kuriuos buvo galima nu
pirkti kelis imtus gabal ploniausio audeklo. Po ven
i,pridr jis,tursiu garb atsisti poniai grafienei
audeklo. ..
Jis nusilenk,, tarytum ruodamasis ieiti.
147

 Jau norite mus palikti? truput sumiusi, paklaus

grafien.
Juk jis akipla! pastebjo dama su briliantais sa
vo draugei su struio plunksna.
Likite sveika, ponia grafiene, dkoju u garb, kuri
teikts man suteikti!.. tar Vokulskis, buiuodamas
eimininkei rank.
Tiktai iki pasimatymo, ponas Vokulski, juk taip? ..
Mes tursime daug bendr reikal.
Ir antrojoje svetainje panels Izabels nebuvo. Vo
kulskis pajuto nerim.
Bet a btinai turiu vilgtelti j. . . Kain, ar grei
tai vl susitiksime tokioje aplinkoje...'
A, tai kur js!paauk j kunigaiktis. Jau i
nau, kok smoksl suruote su ponu Lenckiu. Prekybos
su Rytais bendrov puiki mintis! Tursite ir mane pri
imti. .. Turime ariau susipainti... Ir, matydamas, kad
Vokulskis tyli, pridr:A kyrus, ponas Vokulski, ar ne
tiesa? Bet vis tiek jums reikia suartti su mumis, jums
ir kitiems, jus panaiems, ir mes eisime drauge. Js
firmos yra kaip herbai, ms herbai yra kaip firmos, ku
rios laiduoja sining prekyb.. .
Juodu paspaud vienas antram rankas, ir Vokulskis ka
k atsak, bet k n pats neinojo. Jo nerimas augo?
veltui jis iekojo panels Izabels.
Tur^bt ji yra toliau,sunibdjo jis susirpins
ir nujo kit svetain.
ia j paiupo Lenckis, rodydamas nepaprast meilum.
Js jau ieinate? Tai iki pasimatymo, brangusis pone
Vokulski! Po veni pas mane pirmasis posdis, ir su Die
vo pagalba pradsime.
Jos nra!"galvojo Vokulskis, atsisveikindamas su
ponu Tomau.
O inote,panibdom kalbjo Lenckis, juk js
padarte palus spd. Grafien nesitveria diaugsmu, ku
nigaiktis tik apie jus ir kalba. .. O dar tas vykis su pir148

murinkiene... Na... nuostabu!.. Apie geresn pasisekim

negalima buvo n svajoti...
Vokulskis jau stovjo tarpduryje. Jis dar kart per
velg sal padrusiomis akimis ir ijo su kartliu irdyje.
Gal reikt sugrti ir atsisveikinti su ja?.. Juk ji pa
vadavo nam eiminink...galvojo jis, i lto leisda
masis laiptais.
Staiga jis krpteljo, igirds eant suknel virutinje
aiktelje.
..J i. /

Jis pakl galv ir pamat dam su briliantais.

Kakas padav jam apsiaust, ir jis ijo gatv, svir
duliuodamas kaip girtas.
Kas man i to puikaus pasisekimo, jeigu jos tenai
nra?"
Pono Vokulskio arklius! nuo prieangio suriko du
rininkas, pagarbiai spausdamas saujoje trirubl. Aarotos
akys ir kiek ukims balsas rod, kad is pilietis net savo
atsakingame poste venia pirmj Velyk dien.
Pono Vokulskio arklius!.. Vokulskio arklius!.. Vokulski, vaiuok en!..pakartojo stoviniuoj veikai.
Aljos viduriu i lto riedjo dvi fajeton ir kariet
virtins: Belveder ir nuo Belvederio. Vienas i vaiuo
janij pastebjo aligatvyje Vokulsk ir pasveikino.
Kolega! sunibdjo Vokulskis ir nuraudo.
Kai privaiavo jo karieta, jis buvo besds, bet apsi
galvojo.
Vaiuok, broleli, namo, tar jis veikui, duodamas
arbatpinigi.
Karieta nuvaiavo miesto centr. Vokulskis susimai
su praeiviais ir pasuko Ujazdovos aikts link. Jis jo i
lto ir irjo vaiuojaniuosius. Daugel j jis painojo.
tai odininkas, tiekis jam savo gaminius, vaiuoja pasi
vainti su savo stora kaip cukraus statin mona ir visai
dailia dukterimi, kuri jam norta ipirti. tai snus msi
ninko, kakada tiekusio deras Hopferio parduotuvei. tai
149

praturtjs dailid su gausia eima. Spirito varyklos savi

ninko nal, kuri taip pat turi didel kapital ir taip pat
sutikt atiduoti savo rank Vokulskiui. tai iknius, du
pardavjai i manufaktros parduotuvs, toliau vyrik
drabui siuvjas, rangovas statybininkas, juvelyras, ke
pyklos savininkas, o tai ir jo konkurentas, galanterijos
pirklys, vaiuojs paprastu veiku.
Daugelis j nemat Vokulskio; kai kurie, pastebj j,
sveikinosi; atsirado taiau ir toki, kurie djosi jo nepa
steb ir tiktai kandiai ypsojosi. I visos tos daugybs pirk
li, moninink ir amatinink, kurie savo padtimi buvo
jam lygs, o kai kurie net turtingesni ir nuo seniau inomi
Varuvoje, tiktai jis vienas iandien buvo pakviestas pas
grafien vsti Velyk. Niekas i j, tiktai jis vienas! . .
Man neapsakomai sekasi, mst jis.Per pusmet
susikroviau gerokai turto, po poros met galiu turti mili
jon. .. Netgi greiiau. .. iandien man jau prieinamos
aristokrat svetains, o po met? .. Kai kuriems i t, su
kuriais k tik buvau susitiks pas grafien kaip lygus, prie
septyniolika met biau patarnavs restorane, o neteko
patarnauti vien todl, kad n vienas j ten nesilank. I
kamaraits prie parduotuvs grafiens buduar koks
uolis!.. Ar ne per smarkiai a kylu?" pridr jis su
slaptu nerimu irdyje.
Jis ijo plai Ujazdovos aikt, kurios pietiniame gale
buvo suruotos pramogos liaudiai. Sumi ryl garsai,
dd aidas ir tkstantins minios gaudesys uliejo Vokulsk nelyginant potvynio banga. Kaip ant delno jis pamat
ilg eil spyni, kurios smarkiai sibavo dein ir kai
r tarsi milinikos svyruokls. U j antra eil greitai
besisukanios karusels su vairiaspalviais dryuotais sto
gais. Toliau treia alios, raudonos ir geltonos palapins,
prie kuri dur kabojo bjauriai nutapyti paveikslai, o ant
stog ia pasirodydavo, ia dingdavo margai apsitais klou
nai arba didiuls lls. O aikts viduryje du aukti
stulpai, kuriuos kaip tik tuo momentu ropt mgjai lai
mti trakin kostium ir kelis rublius katuojant laikrod.
150

Tarp t laikin ir purvin pastat spietsi silinksmi

nusi minia.
Vokulskis prisimin vaikyst. Kokia tada jam, aminai
ialkusiam, skani bdavo bandel su derele! Kaip, us
ds raitas karuseli arkliuk, jis vaizduodavosi ess didis
karvedys! Kaip palusiai svaigdavo, lkdamas auktyn s
puoklmis! Kaip be galo malonu bdavo galvoti, kad ian
dien nieko nedirba ir rytoj nieko nedirbs pirm kart
per visus metus. O su kuo galima palyginti t tikrum,
kad iandien gulsi miegoti deimt, o rytoj, jei panorsi,
atsikelsi taip pat deimt, iguljs dvylika valand i
eils!
,,Ir tai buvau a, a?..stebdamasis klaus jis sa
ve. Nejaugi digaudavau dl daikt, kuriais dabar tik
bjauriuosi?.. Tkstaniai skurdi aplinkui linksminasi, o
k turiu a turtuolis, palyginti su jais?.. Nerim ir nuo
bodul, nuobodul ir nerim... Dabar, kai galiau turti
visk, apie k kakada svajojau, nebeturiu nieko, nes se
nieji trokimai ugeso. O a taip tikjau savo nepaprasta
laime!. ."
T akimirk minia garsiai suriko. Vokulskis atsipeikjo
ir stulpo virnje pamat mogaus figr.
Aha, nugaltojas!"tar jis pats sau. Minios spau
diamas, jis vos pastovjo, mons grdosi, plojo, auk
valio, rod pirtais didvyr, klausinjo, kuo jis vardu.
Rodsi, kad trakinio kostiumo laimtoj tuoj pagriebs ant
rank ir nune gatvmis, bet staiga kartis atvso. mons
sultino ingsnius, kai kurie net sustojo, ksmai m tilti,
pagaliau visai nuiuvo. Akimirkos didvyris nulipo nuo
stulpo ir po keli minui buvo umirtas.
tai spjimas man... sunibdjo Vokulskis,
luostydamasis nuo kaktos prakait.
Aikt ir silinksminusi minia jam pasidar kokti. Pa
suko atgal.
Aljos viduriu vis dar vaiavo karietos ir fajetonai.
Viename j mkteljo ydra suknel.
151

Panel Izabel?. ."

Vokulskiui m smarkiai plakti irdis.
Ne, ne ji.
U keli imt ingsni jis pamat grakiai einani
grai moter.
Ji?.. Ne. I kurgi ji ia atsiras?"
Taip perjo jis Alj, Aleksandro aikt. Novi Sviat,
vis laik kako akimis iekodamas ir vis laik apsi
rikdamas.
Negi tai mano laim? mst jis. Netroktu to, k
galiau turti, o kabinuosi tai, ko neturiu. Nejaugi tai
yra laim?.. Kain, ar mirtis yra tokia baisi, kaip mons
sivaizduoja."
Ir pirm kart jis pasiilgo kieto, netrikdomo miego,
kurio nedrumst jokie trokimai ir net viltys.
Tuo paiu metu panel Izabel, sugrusi i tetos namo,
vos ne nuo slenksio suuko panelei Florentinai:
Zinai?., jis buvo tenai?!
Kas?
Na, tasai... Vokulskis...
Kodl gi jis neturt bti, jei pakviestas? atsak
panel Florentina.
Bet juk tai lu. .. Tai negirdta! Ir sivaizduok,
dargi teta jfco susiavjusi, kunigaiktis vos nesikaria jam
ant kaklo, ir visi choru laiko j kakokia garsenybe... Ko
gi tu tyli?..
Panel Florentina lidnai nusiypsojo.
Tai ne naujiena. Sezono didvyris... iem buvo po
nas Kazimieras, o prie keliolika met... net a, tyliai
pridr ji.
Bet tu pagalvok, kas jis toks?.. Pirklys. .. pirklys!..
Brangioji Bel, atsak panel Florentina, a pri
simenu, kai auktuomen avdavosi net cirkininkais. Pra
eis.
Bijau a to mogaus, sunibdjo panel Izabel.
152

D e i mt a s i s

skyr i us

SENOJO PARDAVJO DIENORATIS

Taigi turime nauj parduotuv: penki prekylangiai,

du sandliai, septyni pardavjai ir veicorius prie dur.
Turime ir kariet, blizgani kaip k tik nuveisti batai,
por bri, vej ir tarn su livrja. Ir visa tai ugriu
vo mus gegus pradioje, kai Anglija, Austrija ir net i
sekusi Turkija galvotrkiais ginklavosi!
Mielas Stasiau, sakiau Vokulskiui, visi pirkliai
juokiasi, kad mes tiek daug ileidiame tokiais neramiais
laikais.
Mielas Ignacai, atsak man Vokulskis, o mes
juoksims i vis pirkli, kai ateis ramesni laikai. Dabar
tinkamiausias metas daryti bizn.
Bet juk Europos karas, sakau a, ant plauko ka
bo. O tada tikriausiai subankrutuosime.
Niekai mesk kar i galvos, atsako Stasius.
Visas tas triukmas nutils po keli mnesi, o mes per t
laik pralenksime visus konkurentus.
Na, ir karo nra. Parduotuvje pas mus spstis kaip per
atlaidus, sandlyje kaip malne vea ir ivea prekes,
o pinigai plaukia kas ne prasiau kaip pelai. Kas ne
pasta Stasiaus, pasakyt, jog jis genialus pirklys. Taiau
a j pastu, todl vis daniau save klausiu: kam visa
tai?.. Warum hast du denn das getan?. .l
Tiesa, ir mane itaip paklausdavo. Nejaugi esu jau toks
senas kaip velion Grossmutter ir negaliu suprasti nei lai
ko dvasios, nei jaunesni u save moni sumanym?..
Na ne! Dar nra taip blogai...
Atsimenu, kai 1846 metais Liudvikas Napoleonas (vliau
imperatorius Napoleonas III) pabgo i kaljimo, m kun
kuliuoti visa Europa. Niekas neinojo, kas bus. Bet visi
imintingi mons kakam ruosi, o dd Raekas (ponas
Raekas ved mano tet) vis kartojo:
1Kodl tu tai padarei? (Vok.)
153

 Sakiau, kad Bonapartas dar inirs ir privirs jiems

kos! Tik visa bda, kad man kojas kakaip pakirto.
1846 ir 1847 metai buvo itisas smyis. Tolydio i
eidavo kakokie laikratukai, o dingdavo mons. Ne kart
ir a galvodavau: ar jau ne metas pauostyti plaiojo pasau
lio? O kai mane apimdavo abejons ir nerimas, udarius
parduotuv, nueidavau pas dd Raek, papasakodavau,
kas mane kankina, ir praydavau, kad jis man patart kai-p
tvas.
inai k, atsakydavo dd, trenkdamas kumiu
savo skaudam kel, patarsiu tau kaip tvas. Jei nori,
sakau tau... tai eik, o nenori, sakau tau. .. tai pasilik...
Tiktai 1848 met vasario mnes, kai Liudvikas Napo
leonas buvo jau Paryiuje, vien nakt susapnavau velion
tv, tok, kok maiau karste. Durtinys usegtas iki pat
smakro, ausyjeauskaras, sai pajuodinti (tai padar Domanskis, kad tvas kaip Teikiant pasirodyt prie JDievo
teism). Atsistojo jis mano kambarlio tarpduryje ir itar
tik iuos odius:
Atsimink, idykli, ko tave mokiau!. .
Sapnas kliedas, kliaukis Dievu, galvojau a kele
t dien. Taiau parduotuv man jau kyrjo. Nebelinkau
net prie aminatils Malgosios Pfeifer ir pasidar man Podvalyje taip ankta, kad nebegaljau itverti. Nujau vl
pas dd Raek patarimo.
Prisimenu, jis kaip tik guljo lovoje, apsiklojs tetos
patalais, ir gr kakokias kartas oleles prakaitui. O kai
idsiau jam vis reikal, jis pasak:
inai k, patarsiu tau kaip tvas. Nori eik, neno
ripasilik. Bet a, jeigu ne bjaurybs mano kojos, seniai
jau biau usienyje. O ir tavo teta, sakau tau, ia jis
prislopino bals, taip baisiai mala lieuviu, kad mieliau
klausyiausi griaudjani austr patrank negu jos tra
tjimo. Kiek padeda man trindama, tiek pagadina mur
mdama. .. O pinig ar turi? paklaus jis po valandls.
Surasiu kelet imt zlot.
154

Dd Raekas liep urakinti buto duris (tetos nebuvo

namie) ir, kis rank po priegalviu, itrauk rakt.
tai, tar jis, atrakink an oda apkalt skry
ni. Ten deinje rasi dut, o joje pinigin. Paduok
man j...
A itraukiau pinigin, stor ir sunki. Dd Raekas
pam j rankas ir dsaudamas atskait penkiolika pusimperiali.
Paimk tuos pinigus, pasak jis, kelionei ir, jei
manai vaiuoti, tai vaiuok... Duoiau tau daugiau, bet
juk ir mano valanda gali imuti. .. Pagaliau ir bobai reikia
k nors palikti, kad, jeigu kas, susirast kit vyr. ..
Atsisveikinome verkdami. Dd netgi pakilo nuo prie
galvi ir, atgrs mano veid vak, sunibdjo:
Leisk man dar kart pasiirti tave... Nes i to
baliaus, pasakysiu tau, ne visi grta... Pagaliau ir a
jau vien koj grab kls, o grauulys, pasakysiu tau,
pribaigia mog beveik kaip kulkos...
Sugrs parduotuv, nors buvo vlyvas metas, visk
papasakojau Janui Minceliui ir padkojau u tarnyb ir
rpest. Kadangi mudu jau visi metai nekdavoms apie
tuos dalykus, o jis visuomet pats ragindavo mane eiti vo
kiei muti, tai a ir maniau, kad mano sugalvotas y
gis suteiks jam didiul malonum. Taiau Mincelis ka
kaip nulido. Kit dien jis imokjo man pinigus, kuriuos
buvau pas j pasidjs, dav netgi priedo ir adjo saugoti
mano patalyn ir skrynut, jei kada sugriau. Bet pras
tinio karingumo jis neberod ir net nepakartojo savo m
giamo kio:
Oho! .. Tai kirsiau prsams, jei krautuvs netur
iau. . .
Kai apie deimt valand vakaro, apsivilks puskailiniais ir apsiavs sunkiais auliniais batais, atsiglbesiavau
su juo ir nusitvriau dur rankenos, ruodamasis ieiti i
kambario, kuriame mes tiek met drauge gyvenome, Jan
itiko kakoks keistas priepuolis. Jis staiga paoko nuo
kds ir, iskts rankas, suriko:
155

 Kiaule! .. kur tu ieini?..

Paskui krito mano lov ir pravirko kaip vaikas.
A ibgau i kambario. Tamsiame prieangyje, kuriame
vos ibjo aliejin spingsul, kakas pastojo man keli.
Net krpteljau. iriu Augustas Kacas, iltai apsiren
gs, tarsi isiruos toli keliauti.
K ia veiki, Augustai? paklausiau.
Laukiu tavs.
Pagalvojau, kad jis nori mane palydti; mes pasukome
Gybovsk aikt tyldami, nes Kacas buvo nekalbus.
ydas, kuris buvo apsims mane veti, jau lauk su ve
imu. Pabuiavau Kac, jis mane. Sdau veim... Jis
paskui mane...
Vaiuojam kartu, tar jis.
O paskui, kai mes jau buvome u Milosnos, pridr:
Kieta ir krato, negaliu umigti.
Ms kelion truko netiktai ilgai, net iki pat 1849 met
spalio mnesio. Ar prisimeni, Kacai, neumirtamas drau
ge? Ar prisimeni ilgus ygius per kaitr, kai mes ne kart
gerdavome vanden i balos,- arba t klimsi per pelkes,
kuriose permirko ms audmenys; arba nakvynes mi
kuose arba laukuose, kai kiekvienas i ms taiksi nu
stumti kito galv nuo kuprins ir patylom trauk ant savs
milin, kuria keliese apsiklodavome?.. Ar prisimeni trin
tas bulves su lainiais, kurias mes keturiese slapta nuo
viso brio buvome isivir? Kiek kart paskui valgydavau
bulves, bet niekuomet jos man nebeatrod tokios skanios,
kaip ansyk. Dar iandien jauiu j kvapsn ir kartus ga
rus, kylanius i katiliuko, ir matau, kaip tu, Kacai, no
rdamas negaiti laiko, vienu metu poteriauji, kemi bur
n bulves ir usirkai prie lauo pypk.
Et, Kacai, jei danguje nra vengr pstinink ir trint
bulvi, be reikalo tenai nuskubjai!
O prisimeni generalin m, apie kur mes visuomet
svajodavome, ilsdamiesi po partizanini susiaudym? A
ir kape jo neumiriu, o jeigu Viepats Dievas mane kada
nors paklaus, kam gyvenau pasaulyje, atsakysiu: Tam,
156

kad pergyveniau vien toki dien." Tiktai tu suprasi

mane, Kacai, nes mudu abu tai matme. O tuomet juk
atrod, kad tai niekis...
Pusantros dienos prie m ms brigada susirinko prie
kakokio vengr kaimo, kurio pavadinimo nebeprisimenu.
Vaiino mus net miela. Vyne, tiesa, ne kokiame, galjai
nors maudytis, o kiauliena ir raudonieji pipirai mums jau
tiek pakyrjo, kad ir burn nebtum ms tos lykty
nsinoma, jei bt ko geresnio. O kokia muzika, ko
kios mergos!.. igonai puikiai groja, o kiekviena vengr
grynas parakas. Sukaliojosi j, velnio iper, ne daugiau
kaip dvideimt, taiau pasidar taip karta, kad msikiai
ubad ir ukapojo tris bernus, o bernai kuokomis nudob
ms husar.
Dievas ino, kuo bt pasibaigusi taip auniai prasid
jusi puota, jeigu per pat kart tab nebt atvaia
vs karininkas ketvertu apsiputojusi arkli. Po keli mi
nui kariuomenje pasklido inia, kad netoliese yra stam
bios austr pajgos. Nuaidjo trimitas rinktis, smyis nu
rimo, vengrs kakur dingo, o gretose kareiviai m ku
dtis apie generalin m.
Pagaliau!.. pasakei man.
T pai nakt mes pasistmjome myli priek, kit
dien dar myli. Kas kelet valand, o vliau net kas va
land atlkdavo raitieji pasiuntiniai. Tai liudijo, kad ne
toliese yra ms korpuso tabas ir kad ruoiamasi stam
biai operacijai.
T nakt miegojome atvirame lauke, net nesustat autuv piramides. Vos tik pravitus, iygiavome priek:
eskadronas kavalerijos su dviem lengvomis patrankomis,
paskui ms batalionas, o u ms visa brigada su arti
lerija ir veimais, i sparn lydima stiprios apsaugos. Pa
siuntiniai atlkdavo jau kas pusvaland.
Kai saul patekjo, prie viekelio ivydome pirmuosius
prieo pdsakus: idraikytus iaudus, ugesusius lauus,
trobas, iardytas kurui. Paskui mme sutikti vis daugiau
bgli: dvarinink su eimomis, vairi tikyb dvasinink,
157

pagaliau valstiei ir igon. Visi buvo isigand; be

veik kiekvienas kak auk vengrikai, rodydamas ranko
mis atgal.
Buvo apie septint, kai pietvakariuose trinkteljo pa
trankos vis. Per gretas nuaidjo nabdesys:
Oho! Prasideda.. .
Ne, tai enklas.. .
Vl padrioksjo du viai, paskui dar du. Prieais mus
ygiuojs eskadronas sustojo; dvi patrankos su ovini d
mis uoliais nudm priek, keletas raiteli nuokavo
artimiausias kalvas. Sustojome ir valandlei sivyravo
tokia tyla, kad net igirdome, kaip tapsi mus vejanio ad
jutanto irma kumel. Ji pralk pro al, pas husarus,
nopdama ir kone liesdama pilvu em.
S kart i ariau ir i toliau atsiliep jau keliolika pa
trank,- galima buvo atskirti kiekvien v.
Nori uiuopti nuotol, tar senasis ms majoras.
Apie penkiolika patrank, burbteljo Kacas, kuris
tokiomis akimirkomis darydavosi kalbesnis. O mes trau
kiame dvylika, tai bus linksma!..
Majoras atsigr mus nuo arklio ir ypteljo pro
savo ilus sus. Supratau, k reikia jo ypsena, kai i
girdau vis gam vi, tarytum kas bt ugrojs var
gonais.
Jie turi daugiau kaip dvideimt, pasakiau Kacui.
Asilai!..nusijuok kapitonas ir paragino pentinais
arkl.
Stovjome auktumoje, nuo kurios buvo matyti paskui
mus einanti brigada. Virum jos plaikstsi rusvas dulki
debesis, nusidrieks palei keli per du, o gal ir tris varstus.
Baisyb kariuomens! sunibdjau a. Ir kur vi
sa tai sutilps?
Sutrimitavo trimitai, ir ms batalionas suskilo ketu
rias kuopas, isirikiavusias voromis viena greta kitos. Pir
mieji briai ijo priek, mes likome upakalyje. Pasu
kau galv ir pamaiau, kad nuo pagrindinio korpuso atsi
skyr dar du batalionai; jie pasitrauk nuo kelio ir bgte
158

pasileido per laukus: vienas dein nuo ms, kitas

kair. Neprajo n ketvirtis valandos, ir jie susigretino
su mumis, dar apie ketvirt valandos ilsjosi, o paskui visi
trys ms batalionai koja kojon nuygiavo priek.
Tuo tarpu kanonada labai pasmarkjo, pasigirdo salvs
i dviej ir trij pabkl. Ir blogiausia pro j gaudes
kakas dusliai dundjo, lyg nesiliaujs griausmas.
Kiek patrank, kamerade? paklausiau vokikai pas
kui einant puskarinink.
Tur^bt apie imt, atsak jis, kraipydamas gal
v.Bet dirba graiai,pridr jis, nes visos i karto
atsiliep.
Mes buvome nustumti nuo viekelio, kuriuo po keli
minui i lto risia prajojo du husar eskadronai ir pra
vaiavo keturios patrankos su audmen dmis. Su ma
nimi vienoje gretoje einantieji m egnotis: ,,Vardan Die
vo Tvo ir Snaus.. .* Kai kas siurbteljo i gertuvs.
kair nuo ms gaudesys vis stiprjo: pavieni vi
jau nebegalima buvo atskirti. Staiga priekinse eilse pa
sigirdo riksmas:
Pstininkai!. . Pstininkai!
A griebiau autuv, manydamas, kad pasirod austrai.
Tajau prieais mus nebuvo nieko, tiktai kalva ir reti kr
mai. Utat pro patrank gaudes, kuris ms jau beveik
nebedomino, igirdau kakok trakes, pana lietaus
nioktim, tik kur kas smarkesn.
m! kakas pratisai suriko priekinje linijoje.
Pajutau, kad mano irdis akimirk liovsi plakusi
ne i baims, o tarytum atsakydama t od, kuris nuo
maens mane savotikai veikdavo.
Gretose, nors ir ygiuodami, visi pagyvjo. Vaiinosi
vynu, tikrino ginklus, kalbjo, kad vliausiai po pusvalan
dio eisime ugn, o svarbiausia storievikai aipsi
i austr, kuriems tuo metu nesisek. Kakas m vil
pauti, kitas pusbalsiu niniavo; atlgo net temptas kari
nink orumas, pavirsdamas draugiku nuoirdumu. Tiktai
komandos ,.ramiai!" ir ,,tylos!" mus nuramino.
159

Nutilome, truput pakrikusios gretos isilygino. Dangus

buvo giedras, tik kur ne kur nejuddamas baltavo debes
lis,- krmuose, pro kuriuos jome, nelamjo n vienas
lapelis; virum lauko, apaugusio jauna ole, nuiuvo i
gsdintas vieversys. Aidjo tik sunks bataliono ings
niai, tankus moni kvpavimas, retkariais suvangdavo
susidau karabinai arba nuskambdavo skardus priekyje
jojanio ir kak karininkams pasakojanio majoro balsas.
O tenai, kairje, nirtulingai baub kaimens patrank ir
pliaup karabin vi lietus. Kas nra girdjs tokios aud
ros po giedru dangumi, mielas Kacai, tas nepasta tikros
muzikos!.. Atsimeni, kaip keistai mes tada jautms?.. Ne
baim, o iaip tartum kakoks gailesys ir smalsumas...
Batalionai sparnuose vis labiau tolo nuo ms; paga
liau deinysis dingo u kalv, o kairysis u keli imt
sieksni nuo ms panr plai lom, ir tik kada ne
kada sublizgdavo jo durtuv smaigaliai. Kakur dingo ir
husarai, ir patrankos, ir i paskos ygiavs rezervas; liko
tiktai ms batalionas, kuris vis leidosi nuo vienos kalvos
ir kilo kit, dar auktesn. Tik kartkartmis
i prie
kins linijos, i unugario ar i sparn atuoliuodavo rai
telis su rateliu arba odiniu praneimu majorui. Tiesiog
nuostabu, kad nuo tiekos praneim jam neapsisuko galva!
Pagaliau jau apie devint kopme paskutin auktu
m, aplusi tankiais krmais. Pasigirdo komanda, ir b
riai, ygiuojantieji vienas paskui kit, m rikiuotis gre
t. O kai pasiekme kalvos virn, mums pirma buvo
sakyta pasilenkti ir nuleisti ginklus, o paskui priklaupti.
Tuomet (atsimeni, Kacai?) Kratochvilis, kuris klpojo
prieais mus, kio galv tarp dviej puaii ir sunib
djo:
Pasiirkite! ..
Nuo kalvos papds pietus, iki pat horizonto krato,
drieksi lyguma, o joje tarsi balt dm up, keli
imt ingsni ploio, o ilgumo kas j ino gal ko
kios mylios.
Sauli grandin!.. tar senas puskarininkis.
160

Abipus tos keistos ups paemiu slinko keletas juod

ir keliolika balt debes.
Tai baterijos, o tenai kaimai dega...aikino pus
karininkis.
Gerai siirjus, abipus ilgo dm ruoo galima buvo
pamatyti staiakampes dmes: kairje tamsias, o deinje
baltas. Jos atrod kaip didiuliai eiai, paiau blizgan
ius dyglius.
ia ms pulkai, o tenai austr, kalbjo puskari
ninkis.Tai bent!.. pridr jis.Geriau n pats ta
bas nemato. ..
Toje ilgoje dm upje be paliovos tratjo karabinai,
o anuose baltuose debesyse lo patrank ugnis.
e tau! pasakei tuomet, Kacai. Ir tai vadinasi
mis? .. Bta ko bijoti...
Tik palauk, sumurmjo puskarininkis.
Utaisyk ginklus!..nuaidjo per gretas.
Klpdami pradjome traukti i ovinini ir ruoti pa
tronus. Suvangjo plieniniai grstuvai ir subrakjo at
lenkiami gaidukai.. . Upylme parako utaisus ir vl
siviepatavo tyla.
Priekyje, madaug u varsto nuo ms, buvo dvi kalvos,
o tarp j kelias. Pastebjau, kad geltoname jo ruoe mk
ioja kakokie balti enklai, i kuri netrukus susidar
balta linija, o paskui balta dm. Tuo paiu metu i lomos,
kuri buvo u keli imt ingsni kair nuo ms, i
lindo mlyni kareiviai, kurie tuojau pat susirikiavo m
lyn vor. Tuo momentu deinje nuo ms padrioksjo
patrankos vis, ir virum balto austr brio pakilo mels
vas dm debeslis. Prajo keletas minui ir vl su
griaudjo, vl pakilo debeslis virum austr. Pus minu
ts ir vl vis, ir vl debeslis. ..
*Herr Gott! 1suriko senasis puskarininkis. Tai
audo msikiai... Tenai arba Bernas, arba pats velnias
komanduoja...1
1 Viepatie Dieve!

(Vok.)

161

Nuo tos akimirkos patrankos i ms puss pyl v

po vio, net em drebjo, taiau balta dm tenai, kelyje,
vis augo ir augo. Tuo paiu metu prieingoje kalvoje plyks
teljo dmelis, ir link ms baterijos viegdamas nulk
sviedinys. Paskui antras dmelis.. . treias. . . ketvirtas...
Gudrs, bjaurybs! murmteljo puskarininkis.
Batalionas! Pirmyn mar!.. visa gerkle suriko
ms majoras.
Kuopa! Pirmyn mar!. . Brys! Pirmyn
mar!..vairiais balsais kartojo karininkai.
Mes vl buvome perrikiuoti. Keturi viduriniai briai liko
upakalyje, keturi nujo priek, deinn ir kairn. Mes
prisiverme kuprines ir iupome autuvus, kaip kam pa
tiko.
Na, ritams!.. kteljai tuomet tu, Kacai.
T pai akimirk auktai virum ms praskrido svie
dinys ir garsiai sprogo kakur upakalyje.
Tuomet dingteljo man keista mintis. Ar kartais miai
nra triukmingos komedijos, kurias kariuomens ruoia
tautoms palinksminti, nedarydamos sau jokios alos?.. Juk
tai, k a maiau, atrod didingai, bet anaiptol ne baisiai.
Mes nusileidome lygum. I ms baterijos atlk
husaras ir prane, kad viena patranka sudauyta. Tuo pa
iu metu kairje nuo ms nukrito sviedinys. Jis siraus
em, bet nesprogo.
Pradeda mus iupinti, tar senasis puskarininkis.
Kitas sviedinys sprogo virum ms galv, ir viena
skeveldra nukrito Kratochviliui po kojomis. Jis ibalo, bet
nusijuok.
Oho-ho! . . nuaidjo gretose.
Briuose, kurie ygiavo prieais mus u kokio imto
ingsni kair, kilo smyis,- o kai vora nuygiavo to
liau, mes ivydome emje du mones: vienas guljo
knipsias, isitiess kaip styga, kitas sdjo, abiem ran
komis laikydamasis u pilvo. Pakvipo parako dmais; Ka
cas man kak pasak, bet a nenugirdau; deinje ausyje
162

man m spengti, tarytum tenai bt pakliuvs laas van

dens.
Puskarininkis pasuko deinn, mes paskui j. Ms vo
ra persiskyr dvi ilgas eiles. Priekyje, u poros imt
ingsni, pakilo dm kamuoliai. Kakas buvo trimituo
jama, bet a nesupratau signalo, utat aikiai girdjau ai
iai vilpiant virum galvos ir prie kairiosios ausies. Ke
let ingsni prieais mane kakas trenk em ir ubr
man smliu veid ir krtin. Mano kaimynas iov; du
kareiviai, stov upakaly mans, beveik atrm mano
peius karabinus ir iov vienas po kito. Galutinai apkur
tintas, itratinau ir a... Utaisiau autuv ir vl io
viau. .. Priekyje voliojosi kakieno almas ir autuvas,
bet apie mus sukosi tokie kamuoliai dm, kad daugiau
nieko negalima buvo irti. Tik pastebjau, kad Kacas,
kuris be paliovos aud, atrodo kaip pamilis, o jo lp
kampeliuose putos. Triukmas mano ausyse taip pasmar
kjo, kad paskui jau nebegirdjau nieko nei karabin
vi, nei patrank gaudesio.
Pagaliau dmai pasidar tokie tirti ir aitrs, kad pano
rau t^bt i j itrkti. Pasitraukiau i pradi ltai,
paskui pasileidau bgte, stebdamasis, kad matau ir kitus
taip pat darant. Vietoj dviej nutsusi eili pamaiau mi
ni bgani moni. ,,Ko jie, po velni, bga?" galvo
jau a, spartindamas ingsn. Tai buvo netgi ne bgimas
visi lk tiesiog uoliais. Pribgome iki kalvos vidurio ir
tiktai ia pastebjome, kad ms viet lygumoje ums
kakoks naujas batalionas, o nuo kalvos virns pliekia
patrankos.
Rezervai ugnyje!.. Pirmyn, niekai!.. Jums tik
kiaules ganyti, unsnukiai!.. auk nuo dm pajuod,
siut karininkai, vl rikiuodami mus eiles ir kard o
nais dauydami visus, kurie pasisukdavo po ranka.
Majoro tarp j nebuvo.
Kareiviai, kurie traukdamiesi buvo susimai, pamau
rado savo brius, bgliai buvo sugrinti, ir batalione vl
atstatyta tvarka. Taiau trko apie keturiasdeimt moni.
163

 Kurgi jie isilakst? paklausiau puskarinink.

Aha, isilakst,niriai atr jis.
Nedrsau pagalvoti, kad jie uvo.
Nuo kalvos virns leidosi du gurguolininkai; kiek
vienas i j vedsi ryuliais apkraut arkl. J pasitikti i
bgo ms puskarininkiai ir netrukus sugro neini o
vini ryuliais. Pamiau atuonis, nes lygiai tiek trko
mano ovininje, ir pats nustebau: kokiu bdu galjau juos
pamesti?
Zinai, tar man Kacas,jau po vienuoliktos...
O inai, kad a nieko negirdiu? atsakiau a.
Kvaily! Juk girdi, k sakau...
Taip, bet patrank negirdiu... Vis dlto girdiu,
pridriau a, siklausydamas. Patrank gaudesys ir autuv
pokjimas susiliejo vien bais staugim, kuris jau nebekurtino, o tiesiog kvaitino. Mane apm apatija.
Prieais mus, madaug u pusvarsio, suposi platus d
m ruoas, kur pakils vjas tarpais praskleisdavo. Tuo
met akimirk pasirodydavo ilga eil koj ar alm, o alia
j sublizgdavo durtuvai. Virum anos voros ir virum
ms voros vilp sviediniai. Tai kovsi vengr ir austr
baterijos; viena aud per ms galvas, o kita atsakinjo
nuo prieing kalv.
Dm up, kuri drieksi per lygum pietus, dabar
kunkuliavo dar smarkiau ir pasidar labai vingiuota. Ten,
kur vir m austrai, ji rietsi kairn, ten, kur vengrai,
deinn. Apskritai dm ruoas daugiau linko deinn, ir
atrod, kad msikiai jau nustm austrus. Vis lygum
deng permatomas melsvas rkas.
Keistas dalykas: gaudesys, nors dabar buvo smarkes
nis negu pradioje, mans jau nebeveik; nordamas j i
girsti, turdavau net siklausyti. Tuo tarpu aikiai girdjau,
kaip derka utaisomi autuvai ir traka gaidukai.
Staiga atlk adjutantas, sutrimitavo trimitai, karininkai
kreipsi kareivius.
Vyrai! visa gerkle auk ms poruikas, kuris
neseniai buvo pabgs i seminarijos. Mes pasitraukme,
164

nes prs buvo daugiau, bet dabar smogsime jiems i ono,

tai an vor, matote?.. Mus tuoj parems treiasis bata
lionas ir rezervas... Tegyvuoja Vengrija!..
Ir a norjau pagyvuoti...sumurmjo Kratochvilis.
Pusiau deinn, engte mar!..
Taip mes ygiavome kelet minui, paskui pasukome
pusiau kairn ir pradjome leistis lygum, stengdamiesi
ieiti deiniau voros, kuri kovsi priekyje. Vietov kalvo
ta; priekyje pro dmus matyti krmokniais apaugs lau
kas, o u jo mikelis.
Staiga tarp t krmokni pastebjau pirma kelis, o pas
kui ir keliolika dmeli, tarytum vairiose vietose kakas
usirk pypkes; ir tuo paiu metu virum ms suvilp
kulkos. Pagalvojau, kad poet apdainuotasis kulk vil
pimas n kiek nra poetikas, o veikiau brutalus. Jauti ne
gyvo daikto siautjim.
Nuo ms voros atsiskyr auli grandin ir nubgo
prie krmokni. Mes ygiavome toliau, tarytum alimais
lekianios kulkos bt ne mums skirtos.
Staiga senasis puskarininkis, kuris ygiavo deiniajame
sparne, vilpaudamas Rakocio mar, imet autuv, sks
teljo rankas ir susvyravo kaip girtas. Akimirk a pama
iau jo veid: kairje almas buvo pramutas, kaktoje rau
donavo nedidel dm. ygiavome toliau; deiniajame spar
ne atsirado kitas puskarininkis, viesplaukis jaunuolis.
Mes jau buvome susigretin su besikaunanija vora
ir matme tui plot tarp ms ir austr pstininkus ugousi dm, tik staiga anapus to ploto iniro ilga eil
balt mundur. Eil ia leidosi, ia kilo, o kareivi kojos
mkiojo kaip parade.
tai toji eil sustojo. Virum jos blyksteljo plieno
ruoas, ji palinko pirmyn ir a ivydau apie imt mus
nukreipt durtuv, blizgani kaip adatos, susmaigstytos
popieriuk. Paskui isiver tirti dmai, kakas sugirg
djo, tarsi kas grandine bt pertrauks per geleies stryp,
o vir ms ir aplink mus nuskrido spieius kulk.
Stok!.. auk!..
165

Ko skubiausiai ioviau, nordamas prisidengti nors d

mais. Pro triukm igirdau u savs dusl gars, tarytum
kas lazda bt smogs mogui: upakalyje kakas parkrito,
ukabindamas mano kuprin. Mane apm pyktis ir neviltis;
jauiau, kad siu, jei nenukausiu nematomo prieo. Utaisinjau ginkl ir audiau be nuovokos, truput palenks
autuv ir su laukiniu pasitenkinimu galvodamas, kad mano
kulkos nenulks pro al. Nesivalgiau nei onus, nei po
kojomis: bijojau pamatyti parkritus mog.
Staiga vyko kakas netikta. Netoliese sutratjo bgnai
ir aiiai ugaud trimitai. Paskui tie garsai pasigirdo ir to
liau upakalyje. Kakas kteljo: ,,Pirmyn!"ir nebeinau,
i kiek krtini isiver auksmas, panaus baubim ar
staugim. Vora sujudjo pirma i lto, paskui greiiau ir
pagaliau bgte... viai beveik nutilo, tiktai retkariais
nuaiddavo po vien... sibgjs susidriau su kakuo
krtine, mane stumd i vis pusi, stumdiausi ir a...
Durk vab!..nemoniku balsu rk Kacas, ver
damasis pirmyn. Negaldamas isiverti i grsties, jis pa
kl karabin ir buoe m tvoti per priekyje stovini
draug kuprines.
Pagaliau pasidar tokia spstis, jog pajutau, kad man
suspaud krtin ir nebeturiu kuo kvpuoti. Mane ikl
or, paskui vl nuleido, ir tada pastebjau, kad stoviu
ne ant ems, o ant mogaus, kuris dar suiupo mane u
kojos. T pai akimirk staugianti minia oko pirmyn, ir
a pargriuvau. Mano kairioji ranka nuslydo per kraujo
klan.
alia mans ant ono guljo austr karininkas, kilni
veido bruo jaunuolis. Jis neapsakomai lidnai pavelg
mane tamsiomis akimis ir sunkiai pravokt:
Nereikia mindioti.. . Vokieiai irgi mons...
Pasikio rank po onu ir m gailiai dejuoti.
A nubgau paskui vor. Msikiai buvo jau ant kalv,
kur stovjo austr baterijos. Usiropts paskui draugus,
166

pamaiau vien patrank apverst, kit pakinkyt arkliais

ir msiki apsupt.
Pataikiau nepaprast scen. Vieni i msiki buvo nu
sitvr u patrankos rat, kiti trauk nuo balno raitel; Ka
cas durtuvu persmeig vien priekins poros arkl, o austr
kanonierius taiksi tvoti jam per galv patrankos grstuvu.
Griebiau kanonieri u pakarpos ir staigiu spyriu upakal
parkeriau emn. Kacas norjo nudurti ir. j.
K tu darai, pamili! surikau a ir pamginau i
traukti jam i rank autuv.
Tada jis nirts oko ant mans, bet alia stovs kari
ninkas kardu imu jam i rank autuv.
Ko ia lendi?..suuko Kacas karininkui, bet ia
pat atsipeikjo.
Dvi patrankos buvo paimtos, kitas nusivijo husarai. Toli
priekyje po vien ir breliais stovjo msikiai, tebeaudydami besitraukianius austrus. Kada ne kada paklydusi
prieo kulka vilpteldavo virum ms arba sirausdavo
em, sukeldama dulki debesl. Trimitininkai auk
rinktis.
Apie ketvirt valand popiet ms pulkas susirinko.
Mis pasibaig. Tiktai vakariniame horizonto krate dar
griaudjo pavieniai lengvosios artilerijos viai, tarsi jau
prausios audros atgarsiai.
Po valandos plaiame mio lauke vairiose vietose m
groti pulko orkestrai. Pas mus atjojo adjutantas su pasvei
kinimu. Trimitininkai ir bgnininkai dav signal melstis.
Nusimme almus, vliavneiai ikl vliavas, ir visa ar
mija, prisidjusi autuvus prie koj, dkojo vengr dievui
u pergal.
Pamau dmai isisklaid. Kiek akis siek, vairiose vie
tose matme tarsi baltus ir mlynus popierlius, be tvarkos
imtytus sutryptoje olje. Lauke sukinjosi keliolika ve
im, o kakokie mons krov juos kai kuriuos i t
popierli. Kiti liko gulti.
Ir kam jie gim!..karabinu pasirms, atsiduso
Kacas, kur vl apm melancholija.
167

lai buvo beveik paskutin ms pergal. Nuo to lai

ko trispalvs vliavos daniau bgdavo nuo prieo, negu j
vydavosi, kol pagaliau prie Vilagoo nukrito nuo stieb
kaip rudens lapai.
Tai suinojs, Kacas trenk emn kard (mes abu jau
buvome karininkai) ir pasak, kad dabar belieka sau kulk
kakt paleisti. Taiau a, atsimindamas, kad Pranczijoje
jau sdi Napoleonas, padrsinau j, ir mes prasmukome
Komam.
Vis mnes mes laukme paramos: i Vengrijos, i
Pranczijos, net i dangaus. Gal gale tvirtov pasidav.
Atsimenu, t dien Kacas vis sukinjosi apie parako
sandl, o veidas jo buvo toks pat, kaip t akimirk, kai
jis norjo persmeigti emn parblokt kanonieri. Keliese
sugriebme j u rank ir per jg ivedme i tvirtovs
paskui msikius.
Kas ia dabar,panibdjo jam vienas draug,
uuot js su mumis bastytis, taikaisi pasprukti dang?..
, Kacai! Vengr pstininkai ne bailiai ir savo odio lai
kosi, net jeigu dav j... vabams...
Penkiese atsiskyrme nuo kariuomens, sulaume savo
pagas, persirengme valstiei drabuiais ir, usiki uan
tin pistoletus, patraukme Turkijos link. Na, ir persekiojo
mus Heinau unys!..
Bastms po laukus ir po mikus kokias tris savaites. Po
kojomis purvas, virum galv rudens lietus, upakaly patru
liai, o priekyje aminas itrmimas tai ms bendrake
leiviai. Bet mes vis tiek buvome gerai nusiteik.
aparis be paliovos nekjo, kad Koutas dar k nors
sugalvosis, teinas buvo tikras, jog mus ustosianti Tur
kija, Liptakas ilgjosi nakvyns ir karto srbalo, o a sa
kiau, kad jau kas kas, o Napoleonas ms nepaliks. Nuo
lietaus ms drabuiai itio kaip sviestas, klampojome per
purvynus aukiau kulkni, padai nuplyo, batai legsjo;
gyventojai bijojo parduoti mums sot pieno, o viename
kaimelyje kaimieiai mus netgi vijosi su akmis ir dal
giais. Ir vis dlto buvome gerai nusiteik, o Liptakas, skuos168

damas alia mans taip, kad net purvai tiko, uduss

kalbjo:
Eljen magyar!..l Tai bent pamiegosime. Kad taip dar
stikliuk slyvins prie mieg!..
Tame linksmame driski brelyje, kurio net varnos isi
gsdavo, vienas tik Kacas buvo paniurs. Jis daniau u
kitus ilsdavosi ir kakaip greiiau lyso; jo lpos buvo ap
kepusios, o akys keistai blizgjo.
Bijau, kad tik jis negaut kartligs,tar man kart
aparis.
Netoli Savos ups, jau nebeatsmenu kuri ms klajo
ni dien, viename ukampyje ujome kelet trob, kur
buvome labai vaiingai priimti. Jau temo, buvome baisiausiai
pavarg, taiau karta ugnis ir butelis slyvins sukl mums
linksm mini.
Prisiekiu,auk Saparis,vliausiai kovo mnes
Koutas vl paauks mus. Kvailai padarme, kad sulaume
pagas...
O turkai gal dar gruodio mnes prads pulti,pri
dr teinas.Kad bent iki to laiko pagytume...
Mielieji! dejavo Liptakas, sirausdamas virk
ias,gulkite, po velni, nes kitaip nei Koutas, nei turkas
ms nepriadins.
Teisyb, kad nepriadins!sumurmjo Kacas.
Jis sdjo ant suolo prieais krosn ir niriai irjo
i ugn.
Tu, Kacai, greitai ir Dievo teisingumu nebetiksi,
atsiliep aparis, raukdamas antakius.
Nra teisybs tiems, kurie nesugebjo mirti su gink
lu rankose! suriko Kacas.Kvailiai js, ir a kartu...
Laukiate, kad turkas arba pranczas ki u jus savo spran
d? .. Kodl gi patys nesugebjote jo pakiti?..
Jis kariuoja,sunibdjo teinas.Bus su juo
vargo kelionje.
Vengrija!.. Nebra Vengrijos! murmjo Kacas.
Lygyb... niekuomet nebuvo lygybs!. . Teisingumas...
1 Tegyvuoja vengrai!

(Vengi.)

169

niekuomet jo nebus... Kiaul ir baloj isimaudys, o mogus

turi siel!.. Ne, ponas Minceli, nebepjaustysiu a tau
muilo...
Supratau, kad Kacas visai apsirgo. Prijau prie jo, vedu
j ant virki ir kalbu:
Eik, Augustai, eik...
Kur a eisiu? ..paklaus jis, valandlei atsipeikjs.
O paskui pridr:
I Vengrijos mane ivijo, o pas vabus nesileisiu nuvelkamas...
Vis dlto jis atsigul ant pakraik. Ugnis krosnyje ibl
so. Mes baigme gerti degtin ir sugulme vienas prie kito
su pistoletais rankose. Vjas kauk, trobos plyiuose, tarsi
visa Vengrija bt raudojusi, o mus priveik miegas. Sap
navau, tarytum a dar maas ir tarytum bt ki vakaras.
Ant stalo dega eglait, papuota taip pat varganai, kaip ir
mes patys, o aplinkui: tvas, teta, ponas Raekas ir ponas
Domanskis nedarniai gieda kaldin giesm:
Viepats gimsta, piktas dreba.
Nubudau kkiodamas i vaikysts pasiilgimo. Kakas
purt mane u peties.
Tai buvo kaimietis, trobos eimininkas. Jis prikl mane
nuo virki ir, rodydamas Kac, nusigands kalbjo.
Pasiirkite, kareivli... Jam kakas negera pasi
dar. ..
Jis grieb nuo krosnies balan ir paviet man. Pasii
rjau. Kacas susiriets guljo ant pakraik, laikydamas ran
koje iaut pistolet. Ugniniai ratai sumirguliavo man aky
se, ir man rodos, kad apalpau.
Atsipeikjau jau veime, kai artjome prie Savos. vito,
auo giedra diena, nuo ups dvelk drgm. A pasitryniau
akis, suskaiiavau... Veime ms buvo ketvertas, ir penk
tas vejas. O ir turi bti penketas. Ne, turi bti eetas!. .
Iekojau akimis Kaco, bet negaljau rasti. Nieko neklausi
njau,* rauda usmaug man gerkl, ir maniau, kad udusins
J70

mane. Liptakas snaud, teinas trynsi akis, o aparis i

rjo j al ir tik vilpavo Rakocio mar, bet vis klysdamas.
Et, broli Kacai, k tu pridarei?.. Kartais man atrodo,
gal atradai tenai, danguje, ir vengr pstininkus, ir savo
uvus br... Kartais a girdiu muant bgnus, aik mar
io ritm ir komand: Ant peties! Ir tada man atrodo, jog
tai tu, Kacai, eini pakeisti sargybos prie Viepaties sosto...
Nes blogas juk bt vengr dievas, jeigu tavs nevertint!
.. .Bet ir siplepjau, atleisk Viepatie!.. Galvojau apie
Vokulsk, o raau apie save ir Kac. Taigi grtu prie to,
k pradjau.
Kacui mirus, po keli dien atsidrme Turkijoje, o pas
kui dar dvejus metus a jau vienas basiausi po vis Eu
rop. Buvau Italijoje, Pranczijoje, Vokietijoje, net Angli
joje, ir visur mane persekiojo nelaims ir kankino tvyns
ilgesys. Ne kart man rodydavosi, kad neteksiu proto, be
paliovos girddamas svetim kalb ir matydamas ne ms
veidus, ne ms drabuius, ne ms em. Ne kart biau
gyvyb atidavs, kad tik gauiau pavelgti puyn ir pir
kias iaudiniais stogais. Ne kart kaip maas vaikas auk
davau per miegus: Noriu tvyn!.." O kai apsiaarojs
nubusdavau, paskubomis apsirengdavau ir greiiau bgda
vau gatv, nes man rodydavosi, kad btinai pamatysiu
ne svetim gatv, o Senamiest ar Podval.
I nevilties gal biau nusiuds, jeigu ne nuolatins
inios apie Liudvik Napoleon, kuris jau tapo prezidentu
ir galvojo apie imperatoriaus karn. Ir man lengviau buvo
ksti varg ir slopinti ilgesio priepuolius, kai girddavau,
jog triumfuoja mogus, kuris turjo vykdyti Napoleono I
testament ir sutvarkyti pasaul.
Tiesa, jam tatai nepavyko, bet jis paliko sn. Ne i
karto Krokuva buvo pastatyta! ..
Pagaliau ilgiau nebegaljau itverti ir 1851 met gruo
dio mnes, pervaiavs vis Galicij, sustojau pasienio
poste Tomauve. Viena tik mintis mane kankino:
O kas, jeigu ir i ia mane ivys?.."
171

Ir niekuomet neumiriu to diaugsmo, kur patyriau, su

inojs, kad turiu vykti Zamost1. I tikrj a netgi ne
vaiavau tenai, o tiesiog keliavau psias, bet su kokiu
diaugsmu!
Zamostje igyvenau daugiau kaip metus. O kadangi ge
rai kirtau malkas, tai kasdien bdavau gryname ore. Para
iau i tenai laik Minceliui ir, rodos, gavau i jo atsaky
m ir net pinig; bet, iskyrus tai, kad pasiraiau gavs,
kit io vykio smulkmen nebeprisimenu.
Taiau atrodo, kad Jasius Mincelis man kitu kuo padjo,
nors neusimin apie tai iki pat mirties. Jis vaikiojo pas
vairius generolus, dalyvavusius Vengrijos ygyje, ir tikino
juos, kad reikia padti draugui nelaimje. Na, ir padjo.
Jau 1853 met vasario mnes galjau vaiuoti Varuv.
Man net buvo sugrintas karininko laipsnis vienintelis
atminimas, kur parsineiau i Vengrijos, jeigu neskaitysime
dviej aizd: krtinje ir kojoje. Karininkai dargi sureng
mano garbei pietus, per kuriuos gerokai igrme vengr
pstinink sveikat. Nuo to laiko a visuomet sakau, kad
tviriausia paintis usimezga mio lauke.
Vos tik ijau i savo apartament Zamostje plikas
kaip tilvikas, i karto prie mane idygo nepastamas y
das ir teik laik su pinigais. A j atpliau ir per
skaiiau:
Mielas mano Ignacai! Siuniu tau du imtus zlot
kelionei, paskui atsiskaitysime. Vaiuok tiesiai mano
parduotuv Krokuvos priemiestyje, tik sergk Dieve, ne
Podval, nes tenai dabar gyvena tas niekas Francas,
vadinamas mano broliu, kuriam net padorus uo rankos
nepaduos. Buiuoju tave. Janas Mincelis. Varuva,
1853 met vasario 16 diena.
Tiesa, tiesa!.. Zinai, senasis Raekas, kuris ved ta
vo tet, mir, ir ji taip pat, dar anksiau u j. Jie tau
paliko kakoki rakand ir kelet tkstani zlot. Visa
tai yra pas mane, tiktai tetos kailinius truput apgrau
1 Zamostje buvo carinis kaljimas.
172

kandys, nes bjauryb Kaska umiro apibarstyti tabaku.

Francas liep tave pabuiuoti. Varuva, 1853 met va
sario 18 diena.
Tas pats ydelis parsived mane savo namus ir ten da
v ryull su baltiniais, drabuiais ir batais. Pavalgydino
mane sienos buljonu, paskui virta siena, paskui kepta,
ir viso to a negaljau suvirkinti iki pat Liublino. Kelionei
jis man dav butel puikaus midaus, palydjo iki laukianio
mans veimo ir n girdti nenorjo apie bet kok atlygi
nim.
Man gda bt imti pinigus i tokio asmens, kuris
grta i emigracijos,atsakinjo jis visus mano tikin
jimus.
Tik kai a jau buvau besds veim, jis pasived ma
ne al ir, apsivalgs, ar kas negirdi, sunibdjo:
Jeigu js malonyb turite vengrik dukat, tai a
nupirksiu. Siningai jums umoksiu, nes man reikia duk
teriai, ji po js Naujj met iteka...
Neturiu dukat,atsakiau a.
Js malonyb buvote vengr kare ir neturite du
kat? ..nustebo jis.
A jau buvau ukls koj ant aies, bet tas pats yde
lis dar kart pasived mane al.
O gal js turite koki nors brangenybi?.. iedeli,
laikrodli, apyrankli?.. Kad a toks sveikas biau, kaip
siningai jums umoksiu, nes tai mano dukteriai...
Neturiu, mielasis, garbs odis...
Neturite?pakartojo jis, iplsdamas akis.Tai ko
js keliavote Vengrij?..
Mes ivaiavome, o jis vijs stovjo, nusitvrs ranka
barzd ir gailiai linguodamas galv.
Veimas buvo pasamdytas man vienam. Taiau jau pir
mojoje gatvelje vejas susitiko savo brol, kuris turjo
labai skub reikal Krasnostave.
Leiskite, js kilnybe, j paimti,papra vejas,
nusiimdamas kepur.Kur bus blogas kelias, jis psias eis.
173

Keleivis sdo. Nesuspjome privaiuoti tvirtovs vart,

kai mus sustabd kakokia yd su ryuliu ir pradjo kak
jarsiai kalbtis su veju. Pasirod, kad tai jo teta, kurios
vaikas susirgs Faislavicuose.
Gal, js kilnybe, leisite jai prie ms prissti...
Ji visai nesunki...vl papra vejas.
Paskui, jau u vart, vairiose vietose mums pakeliui
pasitaik dar trejetas mano vejo giminaii, o jis pam
juos, aikindamas, kad man bsi linksmiau vaiuoti. Jie
kakaip nustm mane pat veimo gal, mindiojo man
kojas, rk smirdant tabak ir, be visa ko, gargaliavo kaip
velnio apssti. Taiau vis tiek nebiau keits savo ankto
kampelio patogiausi viet pranczikame diliane ar ang
likame vagone. Buvau jau tvynje.
Mes vaiavome keturias dienas, ir man rodsi, kad s
diu kilnojamojoje maldykloje. Kiekvienoje sustojimo vie
toje kuris nors keleivis ilipdavo ir kitas uimdavo jo vie
t. Prie Liublino man ant nugaros uvirto sunkus ryulys;
tiesiog stebuklas, kad likau gyvas. Prie Kurovo kelet va
land prastovjome ant plento, nes prapuol kakieno skry
nia, ir vejas raitas nujojo jos iekoti kariamoje. Pagaliau
vis keli jauiau, kad ant mano koj gulintys patalai
gyvenami tiriau negu Belgija.
Penkt dien, dar saulei netekjus, sustojome Pragoj.
Taiau veim ia prisirinko daugyb, o pontoninis tiltas
buvo siauras, tad tik apie deimt pasiekme Varuv. Tu
riu pridurti, kad visi mano bendrakeleiviai Bednarskoje
gatvje igaravo kaip eteris, palik vietoj savs labai jun
tam kvap. Kai, atsiskaitydamas su veju, a prisiminiau
kitus keleivius, jis iplt akis.
Kokie keleiviai?..suuko jis nustebs.Js ma
lonybtai keleivis, o anie tiesiog nualiai. Net sar
gybinis prie pervaos ir tas u por toki driski skait po
zlot nuo vieno paso. O js malonyb manote, jog tai ke
leiviai! ..
Vadinasi, nebuvo nieko?..paklausiau a.I kur
gi, po velni, tos blusos, kurios mane apniko?
174

 Gal nuo drgms. K a inau!atsak vejas.

itaip tikintas, kad, be mans, veime nieko nebuvo,
a, inoma, vienas umokjau u vis keli, ir tas taip
sujaudino mano vej, kad, iklausinjs, kur a apsigy
vensiu, adjo kas dvi savaites atveti man kontrabandinio
tabako.
Net dabar,tyliai pasak jis,turiu veime centne
r. Gal atneti js malonybei por svar?..
Eik po velni! sumurmjau a, griebdamas savo
ryull.To dar betrko, kad mane suimt u spekuliacij.
Bgte bgdamas gatvmis, irinjau miest, kuris po
Paryiaus pasirod man purvinas ir anktas, o mons pa
niur. Lengvai suradau Jano Mincelio parduotuv Krokuvos
priemiestyje, bet, ivydus pastamas vietas ir ikabas, ma
no irdis taip m plakti, kad turjau valandl atsikvpti.
vilgterjau parduotuv visai tokia pat kaip Podvalyje: tarpdury skardinis kardas ir bgnas (gal tas pats, kur
maiau vaikystje?), prekylangyje lkts, arkliukas ir o
kinjs kazokas. .. Kakas pravr duris, ir parduotuvs
gilumoje pamaiau palubje kabanias psles su daais,
tinklel su kamiais ir netgi krokodilo ikam.
Palei lang, u prekystalio, senajame krsle sdjo Ja
nas Mincelis ir tamp u virvuts kazok...
jau, virpdamas kaip drebuiai, ir atsistojau prieais
Jasi. Pamats mane, jis sunkiai pakilo nuo krslo (vaikinas
jau buvo pradjs tukti) ir primerk akis... Ir staiga kad
suriks vienam berniukui pasiuntiniui:
Vicekai!.. Lk pas panel Malgoat ir pasakyk, kad
vestuvs tuoj po Velyk...
Paskui ities man per prekystal abi rankas, ir mes ilgai
glbesiavoms, netardami n odio.
Na ir pliekei vabus! inau, inau,panibdjo jis
man aus.Ssk,pridr, parodydamas kd.Kazekai!
Dumk pas Grossmutter... Ponas Zeckis atvaiavo!. .
A atsisdau, ir mudu vl nepratarme n odio. Jis
lidnai lingavo galv, a nudelbiau akis. Abu galvojome
apie varg Kac ir apie savo neisipildiusias viltis. Paga
175

liau Mincelis garsiai nusinirpt ir, nusigrs lang, su

murmjo:
Na, k gi...
Netrukus sugro uduss Vicekas. Pastebjau, kad jau
nuolio surdutas net blizga nuo riebi dmi.
Buvai?paklaus j Mincelis.
Buvau... Panel Malgoata pasak, kad gerai.
Vedi?paklausiau Jasi.
Taigi!.. K padarysi! atsak jis.
O kaip jauiasi Grossmutter?
Kaip visuomet. Serga tik tada, kai kas nors sudauo
jos kavinuk.
O Francas?
Neprimink man to nenaudlio,krpteljo Janas
Mincelis.Vakar prisiekiau, kad kojos daugiau nekelsiu
pas j. ..
K jis tau padar?paklausiau a.
Tas niekas vokietpalaikis vis tyiojasi i Napoleo
no! .. Sako, kad jis sulaus priesaik, duot respublikai,
kad jis juokdarys, kuriam prijaukintas erelis pridirbo skry
bl... Ne,kalbjo Janas Mincelis,su tuo mogumi
negaliu gyventi...
Mums besikalbant, du bernikiai ir pardavjas patar
navo pirkjams, kuriuos n dmesio nekreipiau. Staiga
girgteljo parduotuvs galins durys, ir u spint pasirod
geltona suknele apsirengusi senut, neina kavinuku.
Gut Morgen, meine Kinder! Der Koiiee ist schon...
A okau prie jos ir pabuiavau jos idivusias rankas,
nepajgdamas itarti n odio.
Ignaz... Herr Jesas! Ignaz!..suuko ji, apkabinda
ma mane.Wo bist du so lange gewesen, lieber Ignaz?1
Na, Grossmutter, juk js inote, kad jis buvo kare.
Ko gi klausti, kur jis buvo?siterp Janas.
Herr Jesas!.. Aber du hast noch keinen Kaiiee getrunken?. .2
1 Jzau! Kurgi tu taip ilgai buvai, mielas Ignacai?
2 Jzau! Bet tu dar kavos negrei? (Vok.)
176

(Vok.)

 inoma, negr,u mane atsak Janas.

Du lieber Gott! Es ist ja schon zehn Uhr.. .*
Ji pripyl man puodel kavos, dav tris vieias bande
les ir, kaip paprastai, pasialino.
Staiga triukmingai atsidar paradins durys, ir par.duotuv bgo Francas Mincelis; jis buvo dar storesnis ir
raudonesnis u brol.
Kaip laikaisi, Ignacai?suriko jis, apglbdamas
mane.
Nesibuiuok su tuo mulkiu, padariusiu gd visai
Minceli giminei!..tar man Janas.
Oi oi oi! Tik pamanykite, kokia gimin!..juokda
masis atsak Francas.Ms tvas atvaiavo ionai ratais,
dviem unim kinkytais...
A su jumis nekalbu! rikteljo Janas.
Ir a ne jums sakau, o Ignacui,atsiliep Francas.
O ms dd,toliau var jis,buvo toks ukietjs vokietpalaikis, kad ilindo i karsto pasiimti naktins kepu
raits, kuri umirome jam umauti. ..
Js eidinjate mane mano namuose! suriko Janas.
A atjau ne pas jus namus, o parduotuv, apsi
pirkti. .. Vicekai,kreipsi Francas bernikt,duok
man kami u gra. .. Tik suvyniok... Iki pasimatymo,
mielas Ignacai, ueik pas mane iandien vakare, panek
sime prie gero vyno butelio. O gal ir tas ponas su tavim
ateis,pridr jis jau i gatvs, pirtu rodydamas pam
lynavus i nirio Jan.
Kojos nekelsiu pas t niek vab! rikteljo
Janas.
Taiau tatai nesutrukd vakare mums abiem sdti pas
Franc.
Tarp kitko priminsiu, jog nebuvo savaits, kad broliai
Minceliai nebt susibar ir susitaik bent du kartus. Ir do
miausias dalykas, kad j kivirai niekuomet nekildavo
dl materialini prieasi. Atvirkiai, kad ir kaip nesutar-3
3 Dieve mano! Juk jau deimta valanda. . . (Vok.)
177

darni, broliai visuomet vienas u kit laiduodavo, skolin

davo vienas antram pinig ir mokdavo vienas kito skolas.
Nesutikdavo jie dl savo bd.
Janas Mincelis buvo romantikas ir entuziastas, Fran
casramus ir kandus; Janas buvo kartas bonapartistas,
Francas respublikonas ir nesutaikomas Napoleono III prie
as. Pagaliau Francas Mincelis prisipaindavo kils i vo
kiei, o tuo tarpu Janas ikilmingai teig, kad Minceliai
kil i senovins lenk Mientus gimins, kuri kadaise,
gal prie Jogailaii, o gal prie renkamj karali, apsigyve
no tarp vokiei.
Jau po vienos taurels vyno Janas Mincelis imdavo
trankyti kumiu stal arba savo kaimyn peius ir aukti:
Savo gyslose jauiu senovs lenk krauj!.. Vokiet
nebt galjusi mans pagimdyti!.. Pagaliau turiu doku
mentus. ..
Ir monms, kuriais ypa pasitikdavo, jis rodydavo du
senus paymjimus, kuri vienas priklaus kakokiam Modzelevskiui, Varuvos pirkliui i ved laik, o kitas
Mileriui, Kosciukos kariuomens poruikui. Kas buvo
bendra tarp t asmenybi ir Minceli eimos neinau ligi
ios dienos, nors aikinimus esu girdjs ne vien kart.
Net dl Jano vedyb tarp broli kilo kiviras: Janas
iai ikilmingai progai sitais avietins spalvos lktik
durtin, geltonus aulinius batus ir kard, o Francas parei
k, kad neeisis tokio maskarado per jungtuves, nors ir
tekt pasisksti policijai. Tai igirds, Janas prisiek, kad
umuis idavik, jeigu tasai jam pasipainiosis, ir vestu
vi puotai pasipuo savo pirmtak Mientus rbais.
O Francas buvo jungtuvse ir vestuvse ir nors su broliu
nekalbjo, utat beveik mirtinai nuokino jo mon ir kone
nusibaigtinai prisigr jo vyno.
Net Franco mirtis jis mir 1856 metais nuo karbunku
loneapsijo be skandalo. Per paskutines tris Franco gy
venimo dienas abu broliai du kartus ko ikilmingiausiai
prakeik ir atsiadjo vienas kito. Vis dlto Francas vis
savo turt paliko Janui, o Janas kelias savaites sunkiai
178

sirgo, geddamas brolio, ir pus palikimo (apie dvideimt

tkstani zlot) ura kakokiems trims nalaiiams, ku
riais, be to, rpinosi iki pat savo gyvenimo galo.
Keista tai buvo eima!
Taiau vl nukrypau nuo savo pasakojimo: ketinau ra
yti apie Vokulsk, o raau apie Mincelius. Jeigu nesijaus
iau toks valus, galiau tarti save plepumu, kuris prana
auja artjani senatv.
Jau sakiau, kad daug kur Stasiaus Vokulskio elgesio
nesuprantu, ir kiekvien kart noriu paklausti: kam visa
tai?..
Tad tai, kai sugrau Mincelio parduotuv, mes beveik
kas vakar rinkdavoms viruje, pas Grossmutter: Janas ir
Francas Minceliai, o kartais ir Malgosia Pfeifer. Malgosia
su Janu atsissdavo nioje prie lango ir, abu susikib ran
komis, irdavo dang; Francas gerdavo al i didelio
kauo su cinko dangiu, senut megzdavo kojin, o a pa
sakodavau, k patyriau per kelet met usienyje.
Daniausiai, inoma, bdavo kalbama apie tvyns ilges
klajojant po svetimus kratus, apie kareivio gyvenimo var
gus arba apie mius. Tokiomis valandlmis Francas iger
davo dvigub porcij alaus, Malgosia glausdavosi prie Jano
(prie mans niekas taip nra glaudsis), o Grossmutter
pamesdavo kojins akis. Kai baigdavau pasakoti, Francas
dsaudavo atsidrbs sofoje, Malgosia buiuodavo Jan,
o Janas Malgosi, senut, purtydama galv, sakydavo:
Jesas! Jesas!. . wie ist das schrecklich. .. Aber sag
mir, lieber Ignaz, wozu also bist du denn nach Ungarn gegangen? 1
Juk js inote, Grossmutter, kad jis keliavo Veng

rij kariauti,nekantriai terpdavo Janas.

Taiau senut vis stebdavosi ir linguodavo galv, pati
sau murmdama:
1 Jzau! Jzau! .. Kaip tai baisu... Bet sakyk man, mielas Ignarai, ko gi tu i tikrj keliavai Vengrij? (Vok.)
179

 Der Kaffee war ja iminer gut, und za Mittag hat er

sich dock immer vollgegessen. .. Warum hat er denn das
getan?. J
O! Jums, Grossmutter, tik kava ir piets galvoje,
piktindavosi Janas.
Net tada, kai papasakojau apie Kaco paskutines valan
das ir baisi mirt, senut nors ir pravirko pirm kart
per vis laik, kiek a j painojau, vis dlto, nusiluosiu
si aaras ir vl nikusi savo kojin, sunibdjo:
Merkwiirdig!12 Der Kaifee war ja immer gut, und zu
Mittag hat er sich doch immer vollgegessen... Warum hat
er derm das getan?

Taip ir a dabar, kone kas valand, kalbu apie Stasi

Vokulsk. monai mirus, turjo garantuot ksn duonos,
tad ko gi vaiavo Bulgarij? Ten susikrov tok turt, kad
galt ir parduotuv udaryti: tad kodl j iplt? I nau
josios parduotuvs gauna milinik peln, tad kam steigia
dar kakoki bendrov? ..
Kam isinuomojo didiul but? Kam nusipirko kariet
ir arklius? Kam veriasi aristokratij ir alinasi pirkli,
kurie negali jam to atleisti?
O kodl rpinasi veiku Visockiu ir jo broliu, gelein
kelio iemininku? Kodl jis keliems vargingiems pameist
riams reng dirbtuves? Kam jis rpinasi net paleistuve,
kuri, nors ir gyvena pas vienuoles, taiau smarkiai kenkia
jo reputacijai?..
Ir koks jis gudrus... Biroje suinojau apie Hedelio pa
siksinim; sugrtu parduotuv ir, irdamas jam tiesiai
akis, sakau:
inai, Stasiau, kakoks Hedelis ov imperatori
Vilhelm...
0 jis, lyg niekur nieko, atsako:
Pamilis.
Bet tam pamiliui,sakau a,bus nukirsta galva.
1 Juk kava visuomet bdavo gera, ir per pietus jis juk visuo
met soiai privalgydavo ... Kam gi jis tai padar? (Vok.)
2 Nuostabu! (Vok.)
180

 Ir teisingai,atsako jis,nesidaugins pamili gi

min.
Ir kad nors vienas raumuo bt jam suvirpjs, n kiek.
A apstulbau, ivyds tok jo altakraujikum.
Mielas Stasiau, tu gudrus, bet ir a ne i kelmo spirtas:
inau kur kas daugiau, negu tu manai, tik man skaudu,
kad tu manimi nepasitiki. Juk biiulio ir seno kareivio pa
tarimas galt apsaugoti tave nuo vienos kvailysts ir net
gi nuo dms...
Bet kam a ia reikiu savo nuomon; tegul u mane
kalba vyki eiga.
Gegus pradioje persiklme nauj parduotuv, ku
rioje yra penkios didiuls sals. Pirmojoje salje, jus po
kairei, parduodami tiktai rusiki audiniai: kartnai, kretonai,
ilkai ir aksomai. Pus antrosios sals uima tie patys au
diniai, o antrojoje pusje sukrauti vairs smulks aprangos
dalykai: skrybls, apykakls, kaklaraiiai, skiai. Pagrin
dinje salje, tiesiai prie jim prabangiausia galante
rija: bronza, majolika, kritolas, dramblio kaulas. Greta,
deinje aislai, taip pat mediniai ir metaliniai dirbi
niai; ir paskutinje salje gumos ir odos preks.
itaip a savo nuoira sutvarkiau; neinau, ar gerai, bet
Dievas mato, kad stengiausi padaryti kuo geriau. Pagaliau
paklausiau Stasi Vokulsk, k jis dl to mano, bet jis,
uuot atsaks, tik giojo peiais ir ypsojosi taip, tarytum
bt norjs pasakyti:
,,0 man kas darbo.. .*
Keistas mogus! Ateis jam galv genialus planas,
vykdys j bendrais bruoais, o smulkmenos jo n kiek ne
domina. Jis liep perkelti parduotuv naujas patalpas, jis
padar j rusik audini ir usienio galanterijos prekybos
centru, jis suorganizavo vis administracij. Bet, tai pada
rs, n nesikia parduotuvs reikalus: lankosi su vizitais
pas kilmingus ponus, vainja savo karieta Lazenkas arba
kakur be pdsak dingsta; o parduotuvje pasirodo vos
porai valand per dien. Ir vis laik jis kakoks isibla
ks, susierzins, tarytum kako laukt ar bgtaut.
181

Taiau kokia tai aukso irdis!

Su gda prisipastu, kad man buvo truput nemalonu
keltis naujas patalpas. Su parduotuve dar pus bdos;
man netgi mieliau tarnauti didiulje monje, panaioje
paryietikas, negu tokioje krautuvlje, kaip ms senoji
parduotuv. Taiau man gaila buvo palikti savo kambar,
kuriame igyvenau dvideimt penkerius metus. Kadangi
ms sutartis galioja iki liepos mnesio, a iki gegus vi
durio sdjau savo kambarlyje, irdamas jo sienas,
pinuius, kurie primin man maloniausias akimirkas Zamostje, ir senus baldus.
Kaip a visa tai pajudinsiu, kaip perveiu, Dieve gailes
tingasis! . galvojau a.
Tiktai vien dien, apie gegus vidur (tuo metu kaip
tik m labai sklisti gandai apie taik), prie pat udarant
parduotuv, prieina prie mans Stasius ir sako:
Na, seni, metas bt keltis nauj but.
Pasijutau taip, tarytum i mans visas kraujas bt i
tekjs, o jis kalba taliau:
Eime, parodysiu tau nauj but, kur tau tame paia
me name inuomojau.
Kaip tatai inuomojai?klausiu a.Juk a turiu
susitarti su eimininku dl kainos.
Viskas jau sumokta!atsako jis.
Ima mane u paranks ir pro upakalines parduotuvs
duris vedasi prieang.
Palauk,sakau a,juk i patalpa uimta...
Uuot atsaks, jis atidar duris kitoje prieangio pus
je... einu... garbs odis svetain!.. Baldai apkalti Ut
rechto aksomu, ant stal albumai, lange majolika... Prie
sienos knyg spinta.. .
tai tau,sako Stasius, rodydamas pramatniai ri
tas knygas,trys Napoleono I istorijos, Garibaldio ir Kouto gyvenimo apraymai, Vengrijos istorija...
Knygomis buvau labai patenkintas, bet toji svetain,
prisipastu, padar man nemalon spd. Stasius tai pa
stebjo ir nusiypsojs staiga pravr kitas duris.
182

Gailestingasis Dieve!.. Juk tas antrasis kambarys tai

tas pats mano kambarys, kuriame igyvenau dvideimt pen
kerius metus. Pinuiais apkaltas langas, alios uuolaidos,
mano juodasis stalas... O prie sienos, prieais, mano gele
in lova, dvivamzdis autuvas ir futliaras su gitara...
K,klausiu a,vadinasi, mano daiktai jau per
kraustyti? ..
Taip,atsako Stasius,perkelta viskas iki paskuti
ns vinels, net paklotas Irui.
Gal kai kam ir atrodys juokinga, bet mano akyse subliz
gjo aaros... irjau jo rst veid, lidnas akis ir
beveik negaljau sivaizduoti, kad tasai mogus yra toks
valgus ir taip subtiliai visk jauia. Kad bent biau kada
nors jam apie tai usimins... Jis pats atspjo, kad ilge
siuos savo senojo bsto, ir pats pasirpino, kad bt per
neti mano rakandai.
Laiminga bt moteris, kuri jis vest (netgi esu numa
ts jam tinkam partij...); tik jis tur^bt neves. Jo gal
va pilna visokiausi keist mini, bet, deja, ne apie ve
dybas!.. Kiek solidi asmen jau buvo atj pas mus
parduotuv neva pirkini, o i tikrj nordami pasi
pirti Stasiui; ir tas viskas veltui.
Imkime kad ir poni perlingov turi kok imt tks
tani grynais ir spirito varykl. Ko tik ji pas mus nepa
pirko, o viskas tik tam, kad galt mane paklausti:
Ar ponas Vokulskis nesiruoia vesti?
Ne, js mylista...
Gaila! sako ponia perlingov atsidusdama.Pui
ki parduotuv, didelis turtas, tik visa tai iirs... be eimi
ninks. Jeigu ponas Vokulskis susirast solidi ir turting
moter, tai ir jo kreditas sustiprt.
Aukso odiai, js mylista,atsakiau a.
Adieu, ponas ecki,sako ji (sumokdama dvide
imt, o kartais ir penkiasdeimt rubli).Tiktai neusi
minkite kartais ponui Vokulskiui, kad a kalbjau apie ve
dybas. Dar, ko gero, pagalvos, kad sena boba nori j susi
medioti. .. Adieu, ponas ecki.. .
183

Kaipgi, netruksiu jam tatai priminti..."

O pats tuoj pagalvoju, kad Vokulskiu dtas t pai
akimirk vesiau i turting nal. Kokia jos figra, Herr
Jesas!

Arba tai Smeterlingas, odininkas. Kas kart, kai suve

dame sskaitas, jis sako:
Ar negalt, vadinas, toks Vokulskis, vadinas, ves
ti? .. Vyras, vadinas, kartas, sprandas kaip buliaus...
Trenk mane, vadinas, perknas, pats u jo dukter ileis
iau, o kraiio duoiau jiems per metus u kokius deimt
tkstani, vadinas, preki... Na?
Arba dar tarjas Vronskis. Neturtingas, toks tylutis, bet
kas savait perkasi pas mus nors por pirtini ir kaskart
sako:
Kaipgi neus Lenkija, Dieve mano, jeigu tokie, kaip
Vokulskis neveda. Net kraiio, Dieve mano, mogui nerei
kia: tad galt susirasti panel, kuri, Dieve mano, ir forte
pijonu skambina, ir eiminink gera, ir kalb moka...
Toki pirli deimtys lankosi ms parduotuvje. Kitos
motinos, tetos arba tvai tiesiog atsiveda pas mus paneles,
kurioms jau laikas tekti. Motina, teta ar tvas perka k
nors u rubl, o tuo tarpu panel vaiktinja po parduotuv,
ia prisda, ia pasiremia rodo savo figr, ia dein
kojyt ikia, ia kair, paskui rankutes pakelia. .. Ir vis
dl to, kad suiupt Stach, o jo arba parduotuvje nra,
arba, jeigu ir yra, tai n prekes neiri, tarytum saky
damas:
Prekes vertina ponas eckis...
Vargui mano Stachui niekas nesimpatizuoja, vien tiktai
eimos, turinios suaugusi dukter, taip pat nals ir i
tekti norinios merginos, kurios atrodo narsesns u veng
r pstininkus. Nenuostabu: sukl prie save visus ilko
ir medvilnini audini fabrikantus ir visus pirklius, kurie
parduoda j prekes.
Kart sekmadien usukau restoranl papusryiauti
( o tai man labai retai teatsitinka). Taurel anyins ir ga
ballis silks prie bufeto, o prie stalelio porcija vdar ir
184

ketvirtis porterio ir visa mano puota. Sumokjau ne vis

rubl, utat kiek dm prisirijau, kiek visko prisiklausiau!..
Uteks bent keletui met.
Tvankiame ir tamsiame kaip rkykla kambaryje, kur
man buvo paduoti vdarai, prie vieno stalo sdjo eetas
lankytoj. Tai buvo mons nusipenj ir gerai apsireng,tikriausiai pirkliai, nam savininkai, o gal ir fabrikantai.
I pairos kiekvienas turjo kokius tris, o gal ir penkis
tkstanius rubli metini pajam.
Kadangi man tie ponai buvo nepastami, o ir jie mans
tikriausiai nepainojo, a negaliu tarti, kad jie tyia mei
. Taiau sivaizduokite, koks turjo bti sutapimas, kad
kaip tik tuo momentu, kai a jau kambar, jie kalbjosi
apie Vokulsk. Pro dmus negaljau irti, kas kalbjo,be to, a nedrsau pakelti aki nuo lkts.
Karjer padar!kalbjo storas balsas.Jaunystje
patarnaudavo tokiems kaip mes, o senatv pando kil
mingiems ponams padus laiyti.
Tie dabartiniai ponai,terp dusulingas paneko
vas,tiek pat verti, kiek ir jis. Argi seniau grafien savo
namuose bt priiminjusi ekspardavj, praturtjus per
vedybas... Juokinga nekti!..
Vedybos niekai,atsak emas balsas, truput
krenkteljs,naudingos vedybos ne gdingas dalykas.
Bet tie milijonai, udirbti i karini pristatym, i tolo
kvepia kriminalu.
Jis, rodos, nevog,pusbalsiu pratar treias pa
nekovas.
Tada jis neturi milijon,suriaumojo bosas.O jei
gu taip, tai ko jis nos rieia?.. Ko lenda aristokratus?
Kalbama,sikio dar kakas,kad jis nors steigti
bendrov i vien bajor...
Aha!.. Ir apipeioti juos, o paskui pasprukti,paste
bjo dusulingasis.
Ne, kalbjo bosas,nenusiplaus jis t pristatym
netgi savo pilkuoju muilu. Galanterijos pirklys veriasi tie
kimais! Varuvietis vaiuoja Bulgarij!..
185

 Js brolis, ininierius, vainja udarbiauti dar to

liau,atsiliep tylusis balsas.
Kaipgi! pertrauk j bosas.Gal jis ir kartnlius
i Maskvos gabeno? ia slypi dar vienas dalykas: jis lug
do vietin pramon!..
Ehe he!..nusijuok kakas, ligi iol tyljs.Tai
jau pirklio nelieia. Pirklys tuo ir laikosi, kad suranda pi
gesn prek ir brangiau j parduoda. Ar ne taip?..
Ehe he!..
iaip ar taip, a n trij grai neduoiau u jo
patriotizm,atsak bosas.
Taiau,terp tylusis balsas,rodos, tasai Vokulskis savo patriotizm rod ne tik lieuviu...
Juo blogiau,nutrauk bosas.rod, kai buvo pli
kas, o kai pajuto rubl kienje i karto atalo.
O!.. ir kodl gi mes visuomet k nors kaltiname t
vyns idavimu arba vagyste? Negrau!..pasipiktino ty
lusis balsas.
Ko gi js j taip smarkiai ginate?. .paklaus bosas,
triukmingai patraukdamas kd.
Ginu, nes truput esu apie j girdjs,atsak tylusis
balsas.Pas mane veioja prekes toks Visockis; jis badu
mir, kol Vokulskis jo ant koj nepastat...
I pinig, prisiplt Bulgarijoje!.. Labdarys!..
Kiti, gerbiamasis, praturtjo i visuomenini pinig,
ir tai nieko. Ehe! he!..
iaip ar taip, jis tamsi asmenyb,ubaig dusulin
gasis.Blakosi dein ir kair, parduotuvs neiri,
kartnlius gabena, bajorus taikosi apmauti...
Kadangi kelneris atne jiems nauj buteli, a patylom
islinkau. t pokalb nesikiau, nes, painodamas Stach
i ma dien, biau galjs jiems pasakyti tik du odius:
,,Esate niekai..
Ir visa tai plepama tuo metu, kai a drebu dl jo atei
ties, kai kasdien keldamas ir guldamas klausiu: ,,K jis
daro? Kam daro? Ir kas i to ieis?.." Ir visa tai plepama
prie mans iandien, kai a tiktai vakar maiau, kaip iemi
186

ninkas Visockis puol jam po koj, dkodamas u perk

lim Skernevicus ir u pagalb pinigais...
Paprastas mogus, o koks doras! Atsive su savimi de
imties met snel ir, parods jam Vokulsk, pasak:
siirk, Petrekai, pon, nes jis didiausias
ms geradarys... Jeigu jis kada nors panort, kad tu nusikirstum dl jo rank,nusikirsk ir vis tiek dar neatsi
dkosi u visk...
Arba toji mergina, kuri para jam i vienuolyno: Pri
siminiau vien mald i vaikysts ir melsiuosi u jus..."
tai paprasti mons, tai smukusios merginos; argi jie
ir jos ne daugiau turi kilni jausm negu mes, isipust
ponai, nors ir giriams po vis miest savo dorybmis, ku
riomis, ties sakant, n vienas i ms nebetiki? Teisingai
daro Stasius, kad rpinasi t nelaimingj likimu, nors...
galt rpintis jais truput ramiau...
Ak! Kaip neramu man dl naujj jo paini...
Atsimenu, gegus pradioje ateina parduotuv ka
kokia neaiki asmenyb (rudos andenos, lykios akys) ir,
padjs ant pulto savo vizitin kortel, sako gerokai darky
ta kalba:
Praau pasakyti ponas Vokulskis, a bsiu iandien
septinta...
Ir viskas. Pasiirjau kortel, skaitau: Viljamas Ko
linzas, angl kalbos mokytojas..." ia kas per komedija?..
Juk Vokulskis nesimokys angl kalbos?..
Taiau visk supratau, rytojaus dien perskaits telegra
mas. .. apie Hedelio pasiksinim...
Arba kita paintis kakokia ponia Meliton, kuri tei
kiasi pas mus lankytis nuo to laiko, kai Stasius sugro i
Bulgarijos. Bobel liesut, maut, tarka kaip malnas, bet
i karto jauti, kad sako tik tai, k nori pasakyti. lekia ji
kart pas mus gegus pabaigoje:
Ar ponas Vokulskis yra? Tur^bt nra, taip ir ma
niau. .. Juk kalbu su ponu eckiu, tiesa? I karto atspjau...
Koks puikus lagaminlis!.. I alyvmedio, ia a nusima
nau. Pasakykite ponui Vokulskiui, kad jis atsist man j,
187

adres jis ino, ir tegul rytoj, apie pirm, atvaiuoja Lazenkas...

Atleiskite, kokias1?paklausiau a, pasipiktins
jos lumu.
Kokie kvaili juokai!.. inoma, karaliksias! at
sak man toji dama.
Ir k gi!.. Vokulskis pasiunt jai lagaminl ir nuvaia
vo Lazenkas. O sugrs i ten, pasak man, kad... Berly
ne susirinks kongresas Ryt karui ubaigti... Ir kongresas
susirinko!..
Ta pati dama griuvo dar kart, jei neklystu, birelio
pirm.
Ak!suuko ji.Kokia puiki vaza!.. Tikriausiai
pranczika majolika, ia a nusimanau.. . Pasakykite ponui
Vokulskiui, tegul atsiunia man, ir (pridr panibdo
mis). .. ir... pasakykite dar jam, kad poryt, apie pirm...
Kai ji ijo, a pasakiau Liseckiui:
Galite laintis, kad poryt suinosime svarbi politin
naujien.
Birelio trei?..paklaus jis ypsodamasis.
Taiau sivaizduokite ms minas, kai atjo telegrama
apie... Nobilingo pasiksinim Berlyne... A maniau, kad
krisiu negyvas, o Liseckis nuo to laiko liovsi i mans ne
padoriai aipsis ir, kas blogiausia, vis klausinja mane, kas
naujo politikoje...
I tikrj, baisi nelaim yra gera reputacija! Juk nuo to
momento, kai Liseckis m kreiptis mane kaip infor
muot mog, a susirgau nemiga ir netekau net to ape
tito, kur dar turjau...
O k jauia vargas mano Stachas, kuris nuolat susidu
ria su tuo ponu Kolinzu ir su ta ponia Meliton?..
Gailestingasis Dieve, sergk mus!..
Jeigu jau taip isiplepjau (dievai, a darausi plepys),
tai dar pridsiu, kad ir ms parduotuvje siveis kakoks
nesveikas nerimas. Be mans, dar yra septyni pardavjai
1 Lazenkomis lenkikai vadinamos ir maudykls.
188

(argi svajojo apie tokius dalykus senasis Mincelis!), bet n

ra vienybs. Kleinas ir Liseckis, kaip seniausi tarnautojai,
laikosi atskirai ir kitus bendradarbius iri, nepasakysiu,,
kad paniekinamai, bet truput i aukto. O trys naujieji par
davjai: galanterijos, metalini dirbini ir gumini vlgi
draugauja tik tarp savs, o su kitais alti ir paniur. Tie
sa, aunusis Zemba, stengdamasis visus suartinti, laksto nuo
senj prie naujj ir be paliovos stengiasi juos kakuo ti
kinti, bet vargas turi toki blog rank, kad po kiekvieno
jo mginimo sutaikyti prieininkai tik dar pikiau vieni ki
tus nairuoja.
Gal, jeigu ms parduotuv (o ji i tikrj yra ne iaip
krautuvl, bet parduotuv ir, be to, pirmaklas parduotu
v!), jeigu ji bt pleiama palaipsniui, jeigu mes kasmet
priimintume po vien pardavj, naujasis mogus siliet
senj tarp, ir harmonija nesutrikt. Bet kai i karto
prisidjo penki nauji mons ir kai yienas kitam danai
kliudo (nes negalima per tok laik nei kaip reikiant sutvar
kyti preki, nei kiekvienam tiksliai nusakyti jo pareigas),
visai natralu, kad atsiranda nesutarim. Na, bet kam a
turiu kritikuoti savo eiminink, ir dargi mog, kuris turi
daugiau proto u mus visus...
Tik vienu atveju sutaria ir senieji, ir naujieji ms tar
nautojai, ir netgi Zemba juos paremia, btent: kai prade
damas persekioti septintasis ms pardavjas langbaumas. Tasai langbaumas (a j seniai pastu) yra Mozs
tikjimo, bet padorus mogus. Maytis, juodbruvas, sulin
ks, apls odiu, n trij grai u j neduotum pama
ts j sdint u pulto. Bet tegul tik pasirodo pirkjas (lang
baumas dirba rusik audini skyriuje) Jzau Marija!.,
ima suktis kaip vilkutis,* k tik buvo prie auktutins len
tynos deinje ir tai jau prie apatinio staliaus viduryje,
ir t pai akimirk vl kakur palubje i kairs. Kai ims
mesti rietimus atrodo, kad tai ne mogus, o garo maina;
kai ims juos vynioti ir matuoti rodos, kad jis, bjauryb,
turi bent tris poras rank. Be to, jis apsigims sskaitinin
kas, o kai ims girti prek ir kaiioti pirkjui ia vien, ia
189

kit, kiekvienam pagal jo skon, ir vis nepaprastai oriai,

garbs odis, k ten Mraevskis!.. Gaila tik, kad jis toks
maas ir negraus,- reiks pristatyti jam pagalb kok nors
mulk, bet dail jaunuol damoms. Tiesa, su graesniu
pardavju damos ilgiau pasdi, utat ne taip renkasi ir
maiau derasi.
(Taiau, savo ruotu, tegul Dievas mus sergi nuo dam
klientros. A gal dl to ir nesirytu vesti, kad nuolat matau
damas parduotuvje. Pasaulio krjas, leisdamas gamtos
stebukl, vadinam moterimi, tikriausiai nepagalvojo, kiek
bdos pridarys pirkliams.)
Taigi, Slangbaumas visais atvilgiais padorus pilietis, bet,
nepaisant to, visi jo nemgsta, nes jo nelaim yra
ydas...
Apskritai gal jau metai, kai pastebiu, kad auga neapy
kanta ydams,- net tie, kurie dar prie kelet met vadin
davo juos Mozs tikybos lenkais, dabar vadina ydais.
O tie, kurie dar neseniai grdavosi j darbtumu, itver
mingumu ir gabumais, dabar temato j aistr pelnytis ir
sukiavimus.
Tai girddamas, kartais pagalvoju, kad virum monijos
kaupiasi kakokia dvasin tamsyb, panai nakt. Dien
viskas buvo grau, diaugsminga ir gera; nakt viskas daro
si purvina ir netikra. Taip galvoju sau, bet tyliu, nes k
gali reikti seno pardavjo nuomon alia garsij publicis
t balso, o jie sako, kad ydai deda macus krikioni
kraujo ir kad reikia apriboti j teises. Kulkos virum ms
galv vilpavo kitokius kius atsimeni, Kacai?
Tokia padtis labai savotikai veikia langbaum. Dar
pernai tas mogus vadinosi Slangovskiu, vsdavo Velykas
ir kaldas, ir tikriausiai n vienas uoliausias katalikas nesuvalgydavo tiek kiaulienos deros, kiek jis. Atsimenu,
kaip kart cukrainje kakas j paklaus:
Ar js nemgstate led, ponas Slangovski? Jis at
sak:
Mgstu tik der, bet be esnako. esnako negaliu
paksti.
190

Jis sugro i Sibiro drauge su Stachu ir daktaru uma

nu ir i karto stojo dirbti pardavju krikionik parduo
tuv, nors ydai pirkliai sil jam geresnes slygas. Nuo to
laiko jis be perstojo dirbo pas krikionis ir tiktai iemet
buvo atleistas i tarnybos.
Gegus pradioje jis pirm kart kreipsi Stach su
praymu. Buvo susigs daugiau negu paprastai, ir jo akys
buvo raudonesns negu visuomet.
Stachai,tar jis droviu balsu,prasiu Nalevkose, jei tu mans nepriglausi.
Kodl i karto neatjai pas mane?paklaus Stachas.
Nedrsau... Bijojau, kad kas nepasakyt, jog ydas
btinai visur sisuks. A ir dabar nebiau atjs, jei man
nerpt vaikai.
Stachas gteljo paiais ir ia pat prim langbaum, paskirdamas jam pusantro tkstanio rubli per metus.
Naujasis pardavjas i karto msi darbo, o po pusva
landio Liseckis burbteljo Kleinui:
Kas ia dabar, po velni, i kur taip esnaku tren
kia, Kleinai?..
O dar po ketvirio valandos, *jau nebeinau, kokia pro
ga, pridr:
Ir kaip tie bjaurybs ydai braunasi Krokuvos prie
miest! Ar maa jiems, susnoms, Nalevk ar ventojerskos?
langbaumas tyljo, tik jo paraudusios blakstienos virp
iojo. *
Laim, tas paaipas girdjo Vokulskis. Jis pakilo nuo
stalo ir tar tokiu tonu, kurio, prisipainsiu, nemgstu:
Klausykite... ponas Lisecki! Ponas Henrikas lang
baumas buvo mano draugas tuo metu, kai man buvo labai
sunku. Tai gal js leisite jam draugauti su manim dabar,
kai man iek tiek geriau?..
Liseckis suglumo, jausdamas, kad jo paties vieta paki
bo ant plauko. Jis nusilenk ir kak sumurmjo, o Vokuls
kis prijo prie langbaumo, apkabino j ir tar:
Mielas Henrikai, nesidk ird t smulki paaip,
nes mes ia visi draugikai vienas i kito pasiaipome. Ir
191

pareikiu tau, kad jeigu kada nors tu ieisi i ios parduo

tuvs, tai nebent tik drauge su manimi.
langbaumo padtis i karto paaikjo; dabar visi ne
jam, o veikiau man k nors pasako (net ir iplsta). Bet
argi yra kas irads priemon prie uuominas, vaipymsi
ir vairavim?.. O visa tai nuodija vargo gyvenim,- danai
jis dsaudamas man sako:
Ak, jeigu nebijoiau, kad mano vaikai uaugs be
teisiais ydais, tutuojau bgiau i ia Nalevkas...
O kodl gi js, po galais, ponas Henrikai,paklau
siau j,neapsikriktijate?..
Prie kelet met gal biau tai padars, bet ne da
bar. Dabar a supratau, kad kaip ydo mans neapkenia
tik krikionys, o kaip perkriktas pasidaryiau bjaurus ir
krikionims, ir ydams. Juk reikia su kuo nors gyventi tai
koje. Be to,pridr jis tyliau,a turiu penket vaik ir
turting tv, kurio esu vienintelis pdinis...
domus dalykas. langbaumo tvas palkininkas, o s
nus, kad nereikt imti i jo n graio, skursta parduotu
vse.
Danai a pasikalbu apie j akis ak su Liseckiu.
U k,klausiu a,js j persekiojate? Juk na
muose jis tvarkosi krikionikai, net vaikams eglut
ruoia...
Nes mano,atsak Liseckis,kad naudingiau yra
valgyti macus su dera negu be deros.
Bet jis buvo Sibire, rizikavo...
Dl biznio... Dl biznio jis ir Slangovskiu vadinosi,
o dabar vl pasidar langbaumu, kai jo senis susirgo
astma.
Js gi patys i jo tyiojots,sakau,kad jis puo
iasi svetimomis plunksnomis, tai jis ir vl susigrino se
nj pavard.
Ir u tai, tvui mirus, gaus kok imt tkstani
rubli,atr Liseckis.
ia ir a gteljau peiais ir nutilau. Negerai vadin
tis langbaumu, negerai ir Slangovskiu; blogai bti ydu,
192

blogai ir perkriktu... Naktis leidiasi, naktis, ir viskas da

rosi pilka ir tartina!
O nuo viso to kenia Stachas. Ne tik prim parduo
tuv langbaum, bet dar tiekia ir prekes ydams pirkliams
ir kelet yd sileido bendrov. Msikiai aukia ir gra
sina, bet ne jiems j pagsdinti; usispyr ir nenusileis, nors
ugnyje j irkink.
Kuo visa tai baigsis, Dieve gailestingasis...
Teisyb!.. Vis laik nukrypdamas nuo pasakojimo, pa
mirau kelet labai svarbi smulkmen. Turiu galvoje Mraevsk, kuris jau geras laiko tarpas arba netyia lugdo
mano planus, arba smoningai mane klaidina.
Tasai jaunuolis buvo i ms atleistas u tai, kad, Vokulskiui girdint, truput pavaiavo socialistams. Taiau
paskui Stachas leidosi kalbamas ir tuoj po Velyk isiunt
Mraevsk Maskv, net pakeldamas jam alg.
Ne vien vakar svarsiau, k galt reikti ta kelion,
tikriau sakant itrmimas.
Bet kai po trij savaii Mraevskis atvaiavo i Mask
vos paimti i ms preki, a i karto supratau Stacho
plan.
I pairos jaunuolis maai tepasikeit: toks pat atria
lieuvis, toks pat graus, gal tik kiek labiau iblyks. Sako,
kad Maskva jam patikusi, ypa tenykts moterys, kurios
gyvesns ir kartesns, bet utat ne tokios prietaringos
kaip msiks. A taip pat manau, kad mano jaunystje
moterys buvo maiau prietaringos negu dabar.
Visa tai tik anga. Mat Mraevskis atsived tris la
bai tartinus mones, kuriuos jis vadina prikazcikais*, ir
vis pak kakoki broir. Tie prikazikai* turj ka
k apirti ms parduotuvje, taiau dar tatai taip, kad
niekas j pas mus n nemat. Itisas dienas jie valkiojosi
po miest ir, galiau prisiekti, ruo dirv kakokiai revo
liucijai. Taiau, pastebj, kad a nuo j aki nenuleidiu,
jie kiekvien kart, atj parduotuv, ddavosi es girti,
o su manimi kalbdavosi vien tik apie moteris, tvirtindami,
193

prieingai Mraevskiui, kad lenks tai puikumlis, tik

labai panaios ydes.
A djausi tiks viskuo, k jie neka, ir, apsukriai i
klausinjs, sitikinau, kad geriausiai jie yra susipain su
kvartalais apie tvirtov. Vadinasi, kaip tik ten jie turjo
reikal. O kad mano spliojimai nebuvo nepagrsti, rod
faktas, kad tuos prikazcikus- atkreip dmes net poli
cija. Per deimt dien jie nei daugiau, nei maiau kaip tris
kartus buvo nuvesti nuovad. Matyt, jie vis dlto turi
kakoki aukt paini, kad buvo paleisti.
Kai papasakojau Vokulskiui savo tarimus dl prikazik, Stachas tik ypteljo ir atsak:
Tai dar nieko...
I to darau ivad, kad Stachas tur^bt yra gerokai su
sipainiojs su nihilistais.
Tik sivaizduokite, kaip a nustebau, kai, pasikviets
kart pas save Klein ir Mraevsk arbatos igerti, siti
kinau, kad Mraevskis yra aresnis socialistas negu Klei
nas. .. Tas pats Mraevskis, kuris neteko pas mus tarnybos
u tai, kad keik socialistus1.. I nustebimo a vis vakar
negaljau n odio itarti; tik Kleinas patylomis diaugsi,
o Mraevskis postringavo.
Kaip gyvas nesu nieko panaaus girdjs. Tasai pien
burnis rodinjo man, remdamasis neva labai iminting
moni pavardmis, kad visi kapitalistai plikai, kad
em turinti priklausyti tiems, kurie j dirba, kad fabrikai,
kasyklos ir mainos turinios bti visuomens nuosavyb,
kad Dievo visai nes ir sielos taip pat nes, j igalvoj
kunigai, nordami ivilioti i moni deimtin. Jis dar sa
k, kad kai bus padaryta revoliucija (jis padarys su trimis
prikazikais), tai visi mes dirbsime tiktai atuonias va
landas per dien, o likus laik galsime linksmintis, be to,
kiekvienas senatvje gaus pensij ir bus nemokamai palai
dotas. Ir ubaig, sakydamas, kad tik tuomet prasidsis
rojus emje, kai viskas bus bendra: em, pastatai, mai
nos ir net monos.
Kadangi esu viengungis (kai kas mane net senberniu
194

vadina) ir raau dienorat n kiek neveidmainiaudamas,

tai prisipainsiu, kad tasai mon bendrumas man truput
patiko. Net pasakysiu, kad pajutau kakoki simpatij so
cializmui ir socialistams. Bet kam jie btinai usispyr da
ryti revoliucij, kai ir be jos mons yra turj bendr
mon?
itaip a msiau, bet tas pats Mraevskis pagyd ma
ne nuo savo teorij ir kartu smarkiai suard mano planus.
Tarp kitko, pasakysiu, kad i visos irdies noriau, kad
Stachas vest. Jeigu turt mon, nebegalt taip danai
tartis su Kolinzu ir su ponia Meliton, o jeigu dar atsirast
ir vaik, tai jis gal^bt nutraukt visus tartinus ryius.
Kur tai matyta, kad toks mogus, kaip jis, tikras kareivis
i prigimties, susidt su monmis, kurie, iaip ar taip,
nestoja mio lauk su ginklu prie ginkl. Vengr psti
ninkai ir pagaliau jokie pstininkai neaudo beginkl prie
. Bet laikai keiiasi.
Taigi labai noriau, kad Stachas vest, ir net manau,
kad nuirjau jam tinkam partij. Kartais ms parduo
tuvje lankosi (o ir anoje lankydavosi) viena nepaprastai
grai moteris. aten, pilkos akys, nuostabiai dails veido
bruoai, laikosi tiesiai, o rankels ir kojels tikras grau
mlis! .. Kart maiau j ilipani i veiko fajetono, ir,
prisipainsiu, man net karta pasidar nuo to, k pama
iau. .. Tai bent did diaugsm i jos turt gerasis Sta
sius, nes ir liemenlis kaip sykis, ir lputs kaip uogels...
O kokios krtys!.. Kai ji ateina apsivilkusi aptempta suk
nele, man atrodo, jog angelas nusileido i dangaus, suglau
ds ant krtins savo sparnelius!..
Rodos, ji nal, nes niekuomet nematau jos su vyru,
o visuomet tik su maa dukrele, Heliunia, meilute kaip
saldainlis. Jeigu Stachas j vest, i karto turt nutraukti
ryius su nihilistais, nes vis laik, kuris likt laisvas nuo
patarnavim monai, jis glamont jos miel vaikel. Taiau
ir tokia monel nedaug laisv valandli jam tepalikt.
A jau sudariau vis plan ir galvojau, kaip ia susipa
inus su ta dama, o paskui pristaius j Stachui, tik staiga
195

velnias atne i Maskvos Mraevsk. sivaizduokite, kaip

a pasipiktinau, kai antr dien atvaiavs tasai dabita ei
na ms parduotuv su mano nale! .. Ir kaip jis okinjo
apie j, kaip vart akis, kaip stengsi atspti jos norus...
Laim, kad nesu storas, nes, pamaius t l tpiojim,
mane tikriausiai bt apopleksija trenkusi.
Kai jis po keli valand sugro pas mus, a j ko abe
jingiausiai paklausiau, kas toji dama.
K, patiko jums?sako jis.ampanas, ne mote
ris!pridr, begdikai merkdamas.Tik be reikalo js
siirjote, ji dl mans i galvos eina... Ak, gerbiamasis,
koks temperamentas, koks knas... O kad js matytumte,
kaip ji atrodo su liemenle...
Tikiuosi, ponas Mraevski...rsiai atriau a.
A juk nieko nesakau! atsak jis, kaip man pasi
rod, galiai trindamasis rankas.A nieko nesakau!..
Aukiausia vyro doryb, ponas Zecki, yra diskretumas,
ypa kai santykiai artimesni...
A pertraukiau j, jausdamas, kad jeigu tasai pienbur
nis toliau kalbs tokiu pat tonu, tai a tursiu pareikti
jam savo paniek. Na ir laikai, na ir mons!.. Ir jeigu a
turiau laim atkreipti save kokios nors damos dmes,
tai neidrsiau n pagalvoti apie tai, o ne tik aukti visa
gerkle, dargi tokioje didelje, kaip kad ms, parduotu
vje.
O kai Mraevskis dar idst mon bendrumo teorij,
man i karto atjo galv:
Stachas nihilistas ir Mraevskis nihilistas... Tik tegul
pirmasis veda, tai antrasis netruks pareikti savo teises
jo mon... O juk gaila bt tokios moters tokiam Mraevskiui!*
Gegus pabaigoje Vokulskis nutar paventinti ms
naujj parduotuv. ia proga pastebjau, kaip keiiasi lai
kai. .. Mano jaunystje pirkliai taip pat ventindavo krautu
ves, rpindamiesi, kad ceremonij atlikt garbingas ir die
vobaimingas kunigais, kad bt tikro vsto vandens, nauja
lakstykl ir lotynikai gerai moks vargonininkas. O pasi
196

baigus apeigoms, per kurias buvo lakstoma ir ventinama

vos ne kiekviena spinta ir kone visos preks, prie krautu
vs slenksio bdavo prikalama pasaga pirkjams privilioti
ir tik tada pagalvojama apie ukand, kuri paprastai suda
rydavo taurel degtins, dera ir alus.
Dabar gi (k dl to pasakyt senojo Mincelio .aminin
kai?) pirmiausia buvo klausiama: kiek reiks virj ir lio
kaj, paskui: kiek buteli ampano, kiek vengrikojo vyno
ir kokius paruoti pietus? Piets buvo svarbiausioji ikil
mi dalis, nes ir kviestieji sveiai domjosi ne tuo, kas
ventins, o tuo, kas bus paduota ant stalo...
Apeig ivakarse bgo ms parduotuv kakoks
mautis sukaits mognas, kuriamtaip ir negaliau pa
sakyti ar apykakl buvo itepusi sprand, ar atvirkiai.
I aptrinto durtinio jis isitrauk bloknot, usidjo ant no
sies taukuotus akinius ir taip m vaikioti po kambarius,
kad a tiesiog sunerimau.
Kas tai, po velni,manau,negi kas nors i poli
cijos, o gal teismo vykdytojas aprainja ms turt?. ."
Du kartus prijau prie jo, ketindamas ko mandagiausiai
paklausti, ko jam reikia. Taiau pirm kart jis murmteljo:
Praau man netrukdyti",o antr kart liai pastm
mane al.
Nustebau dar labiau, kai pamaiau, kad kai kurie i m
s sveikina j nepaprastai maloniai, trindamiesi rankas, ta
rytum jis ma maiausia bt banko direktorius, ir visk
jam aikina.
Na,tariau a sau,neatrodo, kad tasai varguolis b
t i draudimo draugijos. Toki driski tenai nepriima..."
Tiktai Liseckis man pakudjo, kad ponas yra labai
garsus reporteris ir kad jis aprays mus laikraiuose. Man
net ilta pasidar irdyje, pagalvojus, kad galiu pamatyti
ispausdint savo pavard, kuri tik vien kart buvo pa
minta Policijos laikratyje", kai buvau pamets taupo
mj knygel. T pai akimirk pastebjau, kad to
mogaus viskas buvo nepaprasto didumo: didel galva, di
delis bloknotas, netgi labai didelis lopas ant kairio bato.
197

O jis vis vaikiojo po kambarius pasipts kaip kala

kutas ir ra, vis ra... Pagaliau prabilo:
Ar nebuvo pas jus neseniai kokio nors vykio?.. Ne
didelio gaisro, vagysts, piktnaudiavimo, skandalo?..
Dieve saugok! idrsau pastebti.
Gaila,atsak jis.Geriausia reklama parduotuvei
bt, jeigu ia taip kas nors pasikart...
A apstulbau, igirds tok linkjim.
Js malonybe,pasiryau pastebti nusilenkda
mas,gal teiksits pasirinkti sau kok nors daiktel, tai
mes j jums nemokamai pasisime namus...
Kyis?..paklaus jis, pavelgdamas mane kaip
Koperniko statula.Mes .esame prat pirktis tai, kas mums
patinka,pridr jis,o dovan i nieko nepriimame.
Jis usimauklino viduryje parduotuvs savo dmt
skrybl ir, susikis rankas kienes, ijo laukan kaip
ministras. Net kai jis buvo jau kitoje gatvs pusje, a dar
maiau jo bato lop.
Grtu prie ventinimo apeig.
Pagrindins ikilms, tai yra piets, vyko didiojoje
Europos viebuio salje. Sal buvo papuota glmis, di
diuliai stalai sustatyti pasagos forma, pasamdytas orkest
ras, ir et valand vakaro susirinko daugiau kaip pusantro
imto moni. Ko tik tenai nebuvo!.. Daugiausia pirkli ir
fabrikant i Varuvos, i provincijos, i Maskvos kur
ten! Net i Vienos ir Paryiaus! Atvyko ir du grafai, vienas
kunigaiktis ir gerokas brys dvarinink. Apie grimus n
nekalbu, nes i ties neinau, ko buvo daugiau: ar lapeli
ant augal, puoiani sal, ar buteli.
Tas malonumas katavo mums daugiau kaip tris tks
tanius rubli, utat matyti toki daugyb valgani mo
ni buvo i tikrj spdinga. O kai, visiems nutilus, atsi
stojo kunigaiktis ir igr Stacho sveikat, kai sugrojo
orkestras, nebeprisimenu k, bet labai gra dalykl, ir
imtas penkiasdeimt moni suuko: Tegyvuoja!"mano
akyse pasirod aaros. Pribgau prie Vokulskio ir, apkabi
ns j, sunibdjau:
198

 Matai, kaip visi tave myli...

Mgsta ampan,atsak jis.
A pastebjau, kad tostai jam n kiek nerpi. Jis netgi
nepralinksmjo, nors vienas i kalbtoj (turbt literatas,
nes plepjo ilgai ir be jokios prasms) pasak tik neinau,
ar apie save, ar apie Vokulsk,kad tai puikiausia diena
jo gyvenime.
Pastebjau, kad Stadias daugiausia sukasi prie pono
Lenckio, kuris, sakoma, kol nebuvo subankrutavs, trynsi
Europos karali rmuose... Aminai ta nelaimingoji po
litika! ..
I pradi puota vyko labai ikilmingai; tolydio kas
nors i svei pra odio ir kalbjo taip, tarytum lieuviu
nordamas atidirbti u igert vyn ir suvalgytus patieka
lus. Bet juo daugiau tui buteli buvo nuimama nuo
stalo, juo spariau garavo i tos draugijos ikilmingumas,
o gal pakilo toks nesivaizduojamas triukmas, kad pro
j beveik nebuvo girdti orkestro.
Buvau piktas kaip velnias, norjau iplsti bent Mraevsk. Taiau, pavedjs j nuo stalo, tik tiek tesugebjau
pasakyti:
Ir kam visa tai?..
Kam?..atr jis, velgdamas J mane apkvaitusiomis akimis.Ogi panelei Lenckai...
Js pamiote!.. Kas panelei Lenckai?..
Na... tos bendrovs... ta parduotuv... tie piets...
Viskas jai... Dl jos juk ir a i parduotuvs ilkiau...
lemeno Mraevskis, remdamasis mano pet, nes nebega
ljo pastovti.
K?..sakau a, matydamas, kad jis visikai gir
tas.Dl jos ilkei i parduotuvs, tai gal per j ir
Maskv pakliuvai?..
Aikus... aikus dalykas... Ji tik utar odel, tok
ma odel... ir a gavau trimis imtais rubli daugiau per
metus... Ta pauktel daro su ms seniu visk, k tik
usimano...
199

 Na, eik gulti,tariau a.

Ir neisiu gulti... Eisiu pas savo draugus... Kur jie
yra?.. Jie greitai susitvarkyt su ta pauktele... Nevediot j u nosies, kaip senio... Kur mano draugai?m
rkti jis.
inoma, liepiau nuvesti j vir, kambar. Taiau
tariu, kad jis apsimet girtas, nordamas man akis apdumti.
Apie vidurnakt sal buvo panai lavonin arba li
gonin; nuolat reikjo k nors vilkti kambar arba ve
iko kariet. Pagaliau susiradau daktar uman, kuris bu
vo beveik blaivas, ir nusivediau j pas save arbatos i
gerti.
Daktaras umanas taip pat ydas, bet tai nepaprastas
mogus. Jis netgi buvo beapsikriktijs, kai simyljo krik
ion, tik ji mir, ir jis atsisak to sumanymo. Sakoma, jis
net nuodijosi i sielvarto, taiau buvo igelbtas. Dabar jis
nieko negydo ir, turdamas gerok turt, kak tyrinja
lyg mones, lyg j plaukus. Tai maas, pagelts mogus,
bet jo vilgsnis toks veriantis, kad sunku nuo jo k nors
paslpti. Kadangi Stach jis seniai pasta, tai tur^bt ino
visas jo paslaptis.
Po t triukming piet buvau keistai neramus ir nor
jau truput patraukti uman u lieuvio. Jeigu jis iandien
nieko man apie Stach nepapasakos, tai jau tikriausiai nie
kuomet nieko apie j nesuinosiu.
Kai mudu parjome but ir kai buvo paduotas virtu
vas, a prabilau:
Sakykite man, daktare, tik atvirai, k js galvojate
apie Stach?.. A labai dl jo nerimstu. Matau, kaip jis jau
visi metai leidiasi visokias avantiras... Toji kelion
Bulgarij, o iandien nauja parduotuv... bendrov.. .
karieta... Jo bdas keistai pasikeit...
Nematau, kad bt pasikeits, atsak umanas.
Stachas visuomet buvo veiksmo mogus, ir jeigu kas nors
dingteldavo jam galv ar ird, jis tutuojau padaryda
vo. Nutar stoti universitet ir stojo, nutar pralobti
ir pralobo. Tad jeigu sugalvojo koki kvailyst, tai vlgi
200

nepasitrauks ir padarys kvailyst kaip reikiant. Toks jau

jo bdas.
Ir vis dlto,terpiau a,man jo elgesys atrodo
labai prietaringas...
Nieko nuostabaus,pertrauk mane daktaras.Ja
me susiliej du mons: septintojo deimtmeio romantikas
ir atuntojo pozityvistas. Tai, kas i alies irintiems at
rodo prietaringa, jame paiame yra visikai nuoseklu.
Ar tik nesipainojo jis koki nors nauj istori
j?. .paklausiau a.
Nieko neinau,sausai atsak umanas.
A nutilau ir tik po valandls vl paklausiau:
Kas gi jam gal gale bus?..
umanas kilsteljo antakius ir sunr rankas.
Bus blogai,atsak jis.Tokie mons kaip jis
arba visk pajungia sau, arba, susidr su neveikiama
klitimi, persiskelia j makaul. Iki iol jam seksi, bet...
juk nra mogaus, kuriam gyvenimo loterijoje klit vien
laimjimai...
Vadinasi?..paklausiau a.
Vadinasi, galime pamatyti tragedij,ubaig u
manas.
Jis igr stiklin arbatos su citrina ir ijo namo.
Vis nakt negaljau miegoti. Tokios baisios pranays
ts triumfo dien...
Ne! Senasis Viepats Dievas ino daugiau u uman;
jis neleis, kad Stasius veltui t.. .
Vienuoliktasis

skyrius

SENOS SVAJONS IR NAUJOS PAINTYS

Ponia Meliton ijo rsi gyvenimo mokykl, kurioje

imoko nesiskaityti net su visuomens nuomone.
Jaunystje jai visi sak, kad grai ir dorovinga panel
ir be kraiio galinti itekti. Buvo ji ir dorovinga, ir grai,
taiau neitekjo. Paskui vl visi kaip vienas sak, kad i
201

silavinusi guvernant myli jos aukltiniai ir gerbia j t

vai. Ji buvo isilavinusi ir net labai savo darb mgstanti
guvernant, bet, nepaisant to, aukltiniai kankino j viso
kiausiomis idaigomis, o j tvai tyiojosi i jos nuo pir
mj pusryi iki pat vakariens. Ji perskait daugyb
roman, ir visuose be iimties buvo pasakojama, kad si
mylj kunigaikiai, grafai ir baronai yra kilns mons,
kurie mainais u ird yra paprat atiduoti vargingoms gu
vernantms savo rank. Atsitiko taip, kad ji atidav savo
ird jaunam ir kilniam grafui, taiau jo rankos negavo.
Tiktai ketvirt deimt pradjusi ji itekjo u senstel
jusio aukltojo, Melitono, vien nordama moralikai pakelti
mog, kuris labai mgo igerti. Taiau po vestuvi jauna
vedys m dar smarkiau gerti negu pirma, o mon, tei
kiani jam moralin param, danokai vanodavo lazda.
Kai jis mir (rodos, gatvje), ponia Meliton, nulydjusi
vyr kapines ir sitikinusi, jog jis gerai ukastas, sitais
un, nes visi kaip vienas teig, kad uo yra itikimiausias
padaras. Ir i tikrj uo buvo itikimas, kol pagaliau pa
siuto ir sukandiojo tarnait, o po to pati ponia Meliton
sunkiai susirgo.
Pus met ji guljo ligoninje, atskiroje palatoje, vieni
a ir vis umirta ir aukltini, ir j tv, ir graf, ku
riems dovanodavo ird. Laiko mstyti jai pakako, ir kai ji
ijo i ligonins sulysusi, susenusi, prailusiais ir prare
tjusiais plaukais, vl visi pradjo kalbti, kad liga pakei
tusi j taip, kad jos net nepainsi.
Igudrjau,atsakinjo jiems ponia Meliton.
Ji pati guvernante daugiau nebetamavo, o tik rekomen
davo jas kitiems; apie itekjim jau nebegalvojo, o pirdavo jaunas poras,- irdies niekam nedovanodavo, bet savo
bute rengdavo pasimatymus simyljliams. Kadangi visi u
visus patarnavimus jai mokdavo, tai ji susitaup truput
pinig, i kuri ir gyveno.
Savo naujosios karjeros pradioje ponia Meliton buvo
nusiteikusi niriai ir net cinikai.
202

 Kunigas,sakydavo ji monms, kuriais pasitikda

vo,pelnosi i jungtuvi, o a i suieduotuvi. Grafas...
ima pinigus u arkli kergim, o a u tai, kad supain
dinu mones.
Ilgainiui ji m kiek santriau nekti, o kartais net
moralizuoti, nes pastebjo, kad visuotinai priimt pair
bei nuomoni skelbimas didina pajamas.
Ponia Meliton seniai painojo Vokulsk. Kadangi ji mgo
vieas pramogas ir buvo pratusi visk sekti, tai labai grei
tai pamat, kad Vokulskis perdaug jau pamaldiai vilg
ioja panel Izabel. Padariusi atradim, ji gteljo
peiais; kas jai i to, kad galanterijos pirklys simyljo
panel Lenck? Jeigu jis bt siirjs koki turtingo
pirklio ar fabrikanto dukter, tai ponia Meliton galt pra
dti pirlybas. O dabar!..
Taiau kai Vokulskis gro i Bulgarijos ir atsive lob,
apie kur buvo pasakojama visoki stebukl, ponia Meliton
pati ukalbino j apie panel Izabel ir pasil savo paslau
gas. Juodu be odi susitar: Vokulskis dosniai mokjo,
o ponia Meliton teik jam visokiausi ini apie Lencki
eim ir j kilmingus pastamuosius. Kaip tik jai tarpinin
kaujant, Vokulskis sigijo Lenckio vekselius ir panels Iza
bels sidabr.
Ta proga ponia Meliton ujo pas Vokulsk namus jo
pasveikinti.
Labai imintingai js imats reikalo,kalbjo ji.
Tiesa, i sidabro ir servizo naudos bus nedaug, utat Lenc
kio vekseli supirkimas tai edevras... I karto matyti
pirklys!..
Igirds tok pagyrim, Vokulskis atidar raomj sta
l, pasiraus jame ir itrauk pluotvekseli.
Ar itie?paklaus jis, rodydamas juos poniai Me
liton.
Taip. Noriau turti tuos pinigus!..atsidususi
tar ji.
Vokulskis pam pluot abiem rankomis ir perpl j
pusiau.
203

 Ar matyti pirklys?..paklaus jis.

Ponia Meliton smalsiai pasiirjo j ir, palingavusi
galv, sumurmjo:
Gaila man js.
O kodl, jei leisite paklausti?..
Gaila,pakartojo ji.A pati esu moteris ir inau,
kad moterys ukariaujamos ne aukomis, o jga.
I tikrj?
Groio, sveikatos, pinig jga...
Proto...pamgdiodamas j, terp Vokulskis.
Proto ne tiek, veikiau kumio,pridr ponia Meli
ton, ironikai ypsodamasi.A gerai pastu savo lyt ir
turjau ne vien prog ujausti vyrus dl naivumo.
Dl mans praom nesivarginti.
Ar manote, kad nereiks?paklaus ji, irdama
jam akis.
Gerbiamoji ponia,atsak Vokulskis,jeigu pane
l Izabel yra tokia, kokia ji man atrodo, tai gal kada nors
mane vertins. O jeigu nra tokia, visuomet suspsiu nusi
vilti. ..
Pasistenkite greiiau tai padaryti, ponas Vokulski,
pasistenkite greiiau,tar ji, pakildama nuo krslo.Pa
tikkite manimi, lengviau yra imesti i kiens tkstan
ius rubli, negu i irdies vien meil. Ypa jeigu ji lei
dia aknis. Beje, neumirkite gerai investuoti mano kapitaliuk,pridr ji.Neplytumte skutus keli tkstan
i, jeigu inotumte, kaip kartais sunku juos udirbti.
Gegus ir birelio mnesiais ponia Meliton m lankytis
daniau, o Zeckis dl to labai krimtosi, nes tar kakok
smoksl. Ir jis neklydo. I tikrj buvo susimokyta, bet
tiktai prie panel Izabel; senoji dama teik Vokulskiui
svarbi ini, taiau tiktai apie panel Lenck. Pavyzdiui,
ji praneinjo jam, kuriomis dienomis grafien ruoiasi va
iuoti su dukteria Lazenkas.
Tokiais atvejais ponia Meliton ubgdavo parduotuv
ir, pasirinkusi sau atlyginim kok nors keli ar kelioli
204

kos rubli verts daiktel, pasakydavo eckiui dien ir va

land.
Keistos tai bdavo Vokulskiui valandos. Suinojs, kad
rytoj damos bus Lazenkose, jis jau i vakaro netekdavo ra
mybs. Darydavosi abejingas reikalams, irzlus; jam rody
davosi, kad laikas stovi vietoje ir kad rytojaus diena nie
kuomet neateis. Nakt j kamuodavo komarai; kartais pu
siau sapnuodamas, pusiau pabuds, jis nibddavo:
Kas gi tai gal gale?.. Niekis!.. Ak, koks a gal
vijas. ..
Taiau kai pravisdavo, jis bijodavo pavelgti pro lang,
kad nepamatyt apsiniaukusio dangaus. Ir vl laikas iki
vidurdienio taip isitsdavo, kad j, atrodo, bt sutps
visas gyvenimas, kur dabar nuodijo baisus kartlis.
Nejaugi tai meil?. .*beviltikai klausindavo jis save.
Nekantraudamas jis jau vidurdien liepdavo kinkyti ir
ivaiuodavo. Kas akimirk jam rodydavosi, kad prieais
atvaiuoja grafiens karieta, jau grtanti i pasivainji
mo, arba kad jo vos benulaikomi arkliai velkasi nepaken
iamai ltai.
Atvaiavs Lazenkas, jis iokdavo i karietos ir bg
davo prie tvenkinio, kur paprastai vaiktindavo grafien,
mgstanti lesinti gulbes. Jis visuomet atvykdavo per anksti
ir, alto prakaito muamas, susmukdavo ant pirmo pasitai
kiusio suolo ir sddavo kaip sustings, neatitraukdamas
aki nuo rm, pamirs vis pasaul.
Pagaliau aljos gale pasirodo dvi moterikos figros,
juoda ir pilka. Vokulskiui kraujas mua galv.
Jos!.. Ar bent ukalbins mane?. .
Jis pakyla nuo suolo ir engia jas kaip lunatikas, vos
atgaudamas kvap. Taip, tai panel Izabel: ji vedas u pa
ranks tet ir apie kak su ja kalbasi.
Vokulskis siiri j ir galvoja:
Na, ir kuo gi ji nepaprasta?.. Moteris, kaip ir visos
kitos. I ties be reikalo lstu dl jos. ..*
205

Jis pasisveikino, damos atsak jo nusilenkim. Nujo

tolyn neatsigrdamas, kad neisiduot. Pagaliau atsisuko:
damos ding tarp alumyn.
Griu,pagalvojo jis,vilgtelsiu dar kart... Ne,
nepatogu!Ir t akimirk pajuto, kad mirguliuojs tvenkinio van
duo traukia j neveikiama jga.
Ak, jei inoiau, kad mirtis tai usimirimas. .. O jei
gu ne?.. Ne, gamtoje nra gailestingumo... Argi ne iau
rulieti vargan mogaus ird begalin kani ir net
nepaguosti jo, kad mirtyje atras nebt?Beveik tuo paiu metu grafien kalbjo panelei Izabelei:
Zinai, Bel, a vis labiau sitikinu, kad pinigai ne
atnea laims* Tasai Vokulskis pagal save padar puiki
karjer,ir kas i to?.. Jis jau nebedirba parduotuvje,
o lidi Lazenkose. Ar tu pastebjai, koks lidnas jo veidas?
Lidnas?pakaltojo panel Izabel.Jis man pir
miausia atrodo juokingas.
A to nepastebjau,nustebo grafien.
Na .. nemalonus,pasitais panel Izabel.
Vokulskis niekaip nesiryo ieiti i parko. Jis vaik
tinjo kitoje tvenkinio pusje ir i tolo sek tarp medi
mkiojant pilk apdar. Tik vliau jis pastebjo, kad
seka jau du pilkus apdarus ir vien ydr ir kad n vienas
i j nra panels Izabels.
Esu neapsakomai kvailas-,pagalvojo jis.
Bet tai n kiek nepadjo.
Vien dien pirmoje birelio pusje ponia Meliton pra
ne Vokulskiui, kad rytoj vidurdien panel Izabel eis
pasivaikioti su grafiene ir su pirmininkiene. Tasai ney
mus vykis galjo labai daug reikti.
Po an atmintin Velyk Vokulskis kelet kart buvo
aplanks pirmininkien ir sitikino, kad senut yra jam la
bai palanki. Paprastai jis klausydavosi jos pasakojim apie
senus laikus, kalbdavo apie savo dd ir net galutinai
susitar dl paminklo ant jo kapo. Vien syk, neinia i
kur, j pokalb netiktai sipyn panels Izabels vardas,
206

ir Vokulskis negaljo nuslpti savo susijaudinimo jo vei

das pasikeit, balsas suvirpjo.
Senut pakl prie aki lomet ir, smeigusi vilgsn
Vokulsk, paklaus:
Ar man tik taip atrodo, ar i tikrj tu nesi abe
jingas panelei Lenckai?
A jos beveik nepastu... Kalbjau su ja tik vien
kart gyvenime...suglums pasiaikino Vokulskis.
Pirmininkien giliai susimst ir, palingavusi galv, su
nibdjo:
Aha...
Vokulskis atsisveikino, bet tasai aha- smigo jam at
mint. iaip ar taip, jis buvo sitikins, kad pirmininkien
jam nra prieas. Ir tai, neprajus n savaitei po to pasi
kalbjimo, jis suinojo, kad pirmininkien vyksta pasiva
inti park su grafiene ir panele Izabele. Nejaugi ji su
inojo, kad damos tenai j sutinka?.. O gal ji nori juos
artimiau supaindinti?..
Vokulskis vilgteljo laikrod: buvo treia valanda po
piet.
Vadinasi, rytoj,pagalvojo jis,po... dvideimt ke
turi valand... Ne, maiau... Po kiek gi?..Jis negaljo suskaiiuoti, kiek valand praeis nuo tre
ios iki kitos dienos pirmos. J apm nerimas, jis nevalg
piet: vaizduot versi pirmyn, bet blaivus protas j
tramd.
Pamatysime, kas bus rytoj. O jeigu lis ar kuri nors
i dam susirgs?Jis ibgo gatv ir, be tikslo klaidiodamas, kartojo:
Na, pamatysime, kas bus rytoj... O gal jos mans ne
ukalbins?. . Gal gale panel Izabel yra grai mergina,
sakysime, net nepaprastai grai, bet tik paprasta mergina,
o ne antgamtika btyb. Tkstaniai toki pat grai mer
gin vaikioja po pasaul, o ir a nemanau dantimis kabin
tis vien sijon. Ji mane atstums?.. Gerai!.. Juo smarkiau
krisiu kitos glb...-

Vakare jis nujo teatr, bet ijo po pirmojo veiksmo.

Vl bastsi po miest, bet, kur tik jo, visur persekiojo
mintis apie rytdienos pasivainjim ir neaiki nuojauta,
kad rytoj jis suarts su panele Izabele.
Prajo naktis, paskui rytas. Dvylikt valand jis liep
pakinkyti kariet. Para ratel parduotuv, kad ateis
vliau, ir sudrask vien por pirtini. Pagaliau jo
tarnas.
Karieta pakinkyta,topteljo Vokulskiui.
Jis ities rank, nordamas paimti skrybl.
Kunigaiktis!..prane tarnas.
Vokulskiui aptemo akys.
Kviesk.
jo kunigaiktis.
Laba diena, ponas Vokulski,suuko jis.Js i
vaiuojate? Tur^bt sandlius arba stot. Tiktai i to
nieko neieis. A sulaikau jus ir pasiimu pas save. Ir bsiu
net toks nemandagus, kad sipraysiu js kariet, nes
iandien savosios nepasimiau. Taiau esu tikras, kad js
man visk atleisite u puikias naujienas.
Gal teiksits prissti, kunigaikti?..
Valandl. sivaizduokite,kalbjo kunigaiktis at
sissdamas,a tol lindau akis ms mieliems ponams...
Ar gerai pasakiau?.. tol juos persekiojau, kol pagaliau ke
letas moni sutiko ateiti pas mane ir iklausyti js bend
rovs projekt. Taigi a tutuojau ikraustau jus, teisingiau
sakant kraustausi kartu su jumis, ir vaiuojame pas
mane.
Vokulskis jautsi taip, lyg bt i auktai nukrits ir
susitrenks em krtin.
Jo sumiimas neliko kunigaikio nepastebtas; kilmin
gasis sveias nusiypsojo, manydamas, kad tai i diaugsmo
dl jo vizito ir pakvietimo. Jam n galv neatjo, kad
Vokulskiui pasivainjimas Lazenkas gali bti svarbesnis
u visus kunigaikius ir bendroves.
Vadinasi, mes pasiruo?paklaus kunigaiktis,
pakildamas nuo krslo.
208

Trko tik sekunds, ir Vokulskis bt pasaks, kad ne

vaiuos, kad nenori joki bendrovi. Bet t akimirk jam
dingteljo mintis:
Pasivainjimas man, bendrov jai."
Vokulskis pam skrybl ir ivaiavo su kunigaikiu.
Jam rodsi, kad karietos ratai rieda ne grindiniu, o per jo
paties smegenis.
Moterys ukariaujamos ne aukomis, o jga, netgi kum
io jga...*prisimin jis ponios Meliton odius. io
aforizmo paveiktas, jis vos neiupo kunigaikio u pakar
pos ir neimet jo lauk i karietos. Taiau pagunda truko
tik akimirksn.
Kunigaiktis vogiomis vilgiojo Vokulsk ir, paste
bjs, kad jis ia rausta, ia bla, pagalvojo:
Nesitikjau, kad suteiksiu iam puikiam Vokulskiui to
k malonum. Taip, visuomet reikia itiesti rank naujiems
monms.. ."
Savo aplinkoje kunigaiktis garsjo kaip arus patriotas,
kone ovinistas; kituose sluoksniuose jis buvo inomas kaip
vienas garbingiausi piliei. Jis labai mgo kalbti len
kikai, ir netgi pranczikai visuomet kalbdavo tik apie
visuomeninius reikalus.
Jis buvo aristokratas nuo galvos iki koj siela, irdi
mi ir krauju. Jis tikjo, kad kiekvien visuomen sudaro
dvi dalys: pilka minia ir irinktj klass. Pilkoji minia
buvo gamtos padaras ir gal net kilusi i bedioni, kaip
kad, prieingai ventajam Ratui, teig Darvinas. Taiau i
rinktj klass turjo kakoki auktesn pradi, ir j
protviai buvo jeigu ne patys dievai, tai ma maiausia
jiems giminingi herojai: Heraklis, Prometjas, blogiausiu at
vejuOrfjas.
Kunigaiktis Pranczijoje turjo biiul, graf (labai u
sikrtus demokratizmo liga), kuris aipydavosi i nee
mikos aristokratijos kilms.
Mielas mano,sakydavo jis,man rodos, tu ne vi
sai nutuoki apie auktos kilms klausimus. Kas yra aristo
kratika gimin? Tai gimin, kurios protviai buvo etmonai,
209

senatoriai, vaivados, arba dabartine kalba sakant mara

lai, auktj rm nariai arba departament prefektai. Na,
o tuos ponus mes pastame,nra juose nieko nepapras
to. .. Jie valgo, geria, kortuoja, vaikosi moter, klimpsta
skolas kaip ir visi mirtingieji, u kuriuos kartais esti net
kvailesni.
Kunigaikio veid tokiais atvejais imudavo raudonos
dms.
Ar esi kada sutiks,atrdavo jis,prefekt ar
maral tokio didingo stoto, kaip kad matome mus prot
vi portretuose?..
Kas gi ia nuostabaus?juokdavosi demokratizmu
apsikrts grafas.Dailininkai suteikdavo portretams tokias
iraikas, kuri net nesapnuodavo j originalai, lygiai taip
pat, kaip heraldikos inovai ir istorikai platindavo apie juos
netikimas legendas. Tai vis melas, brangusis!.. Tai tik de
koracijos ir kostiumai, kurie i vieno Voiteko padaro ku
nigaikt, o i kito baudiaunink. I tikrj ir vienas, ir
antrastik prasti aktoriai.
Su paaipnu, mano mielas, bergdias ginas! at
audavo kunigaiktis ir pasprukdavo. Jis parbgdavo sa
vo kambari, isitiesdavo ezlonge ir, susinrs rankas u
galvos, imdavo irti lubas, kuriose matydavo slenkant
antmogiko gio figras, antgamtikai stiprias, narsias, i
mintingas ir nesavanaudikas. Tai buvo jo ir grafo prot
viai, tiktai grafas kakodl j isiaddavo. Nejaugi jo
kraujyje yra kokia nors priemaia?..
Paprast mirtingj kunigaiktis ne tik nevengdavo, bet
netgi bdavo jiems labai nuolankus, danai susidurdavo su
jais ir domdavosi j reikalais. Jis vaizduodavosi ess vie
nas i Prometj, kurie tam tikra dalimi turi garbing
pareigneioti ugn i dangaus em tiems vargams
monms. Be to, ir religija liep ujausti tuos maytlius,
ir kunigaiktis danai parausdavo, vien tik pagalvojs, kad
didioji auktuomens dalis kada nors stos prie Dievo teis
m, neturdama tokio nuopelno.
210

Taigi, pats nordamas ivengti tos gdos, jis lankydavosi

visokiausiuose posdiuose ir net aukdavo juos savo na
muose, aukodavo po dvideimt penkis ir po imt rubli
vairiausiems visuomeniniams reikalams, o svarbiausia
be paliovos jaudindavosi dl tvyns nelaimi ir kiekvien
kalb ubaigdavo sakiniu:
Todl, ponai, pirmiausia pagalvokime, kaip pakelsi
me nelaiming savo tvyn...
Ir kai pasakydavo tuos odius, jausdavo, kad nuo ir
dies nukrenta tam tikras svoris juo didesnis, juo daugiau
bdavo klausytoj arba juo daugiau rubli ileisdavo vi
suomeniniam reikalui.
aukti posdius, skatinti visuomeninius ygius ir ken
tti, be paliovos kentti dl nelaimingosios tvyns tai
kokios, jo nuomone, buvo pilieio pareigos. Taiau jeigu
j kas paklaust, ar yra kada nors pasodins bent vien
medel, kurio pavsis apsaugot mones ir dirv nuo kait
ros, ar yra nuritins nuo kelio nors vien akmen, dauant
arkliams kanopas,jis nuoirdiai nustebt.
Jis jaut ir mst, troko ir kentjou milijonus.
Tik niekados nieko naudingo nebuvo padars. Jam at
rod, kad nuolatinis rpinimasis visos tvyns vargais yra
kur kas vertingesnis dalykas, negu nuluostyti nos murzi
nam vaikui.
Birelio mnes Varuvos vaizdas ymiai pasikeiia.
Anksiau negyvenami viebuiai susilaukia daugybs gy
ventoj ir pakelia savo kambari kainas, ant daugelio na
m atsiranda skelbim: ,,Kelioms savaitms inuomojamas
kambarys su baldais." Visi veikai uimti, visi pasiunti
niai laksto. Gatvse, soduose, teatruose, restoranuose, pa
rodose, mad salonuose ir parduotuvse galima pamatyti
kitu met laiku neregt figr. Tai kresni ir deg vyrai,
usidj mlynas kepures su snapeliais, apsiav nepaprastai
dideliais batais, usimov anktokas pirtines ir apsivilk
drabuiais, pasitus pagal provincijos siuvjo skon. Juos
lydi breliai dam, nepasiymini nei groiu, nei varuvi211

niu pramatnumu, taip pat daugyb nerangi, isiiojusi

vaik, kurie tiesiog ydi sveikata.
Vieni sveiai i kaimo atvaiuoja ionai parduoti viln
jomarke, antri arkli lenktynes, treti pasiirti vil
n ir lenktyni, vieni atvaiuoja ionai susitikti su kaimy
nais, kurie gyvena per varst nuo j nam, kiti atsigai
vinti sostins dulkmis ir drumstu Varuvos vandeniu,
o yra ir toki, kurie kelias dienas vargsta kelionje, patys
neinodami kodl.
Kaip tik tokiu suvaiavimu pasinaudojo kunigaiktis, no
rdamas suartinti Vokulsk su bajorija.
Kunigaiktis turjo didiul but antrajame nuosav
nam aukte. Dalis jo eimininko kabinetas, biblioteka ir
rkomasis buvo vieta, kur rinkdavosi vyrai ir kur ku
nigaiktis dstydavo savo arba svetimus projektus, susi
jusius su visuomeniniais reikalais. Tatai atsitikdavo po ke
let kart per metus. Paskutinis pavasarinis posdis buvo
skirtas apsvarstyti sraigtini laiv paleidimui Vjsloje, ir
ia labai aikiai isiskyr trys grups. Pirmoji, kuri sudar
kunigaiktis ir jo artimieji biiuliai, btinai reikalavo sraig
tini laiv, tuo tarpu antroji, miesioni, i esms pripa
indama, kad projektas puikus, vis dlto laik j per anks
tyvu ir nenorjo duoti pinig. Treij grup sudar tik
du mons: vienas technikas, kuris tvirtino, kad sraigtiniai
laivai negali plaukti Vjsla, ir vienas kurias magnatas,
kuris visus odius, apeliuojanius jo kien, nuolat at
sakinjo:
Praom truput garsiau, nes nieko negirdti...
Kunigaiktis su Vokulskiu atvaiavo pirm valand,
o po koki penkiolikos minui m rinktis ir suvaiavo
kiti pasitarimo dalyviai. Kunigaiktis kiekvien maloniai ir
familiariai sveikino, pristatydavo Vokulskiui ir pabraukdavo
kviestj srae naujai atvykusiojo pavard labai ilgu ir la
bai raudonu pietuku.
Vienas i pirmj pasirod Lenckis: jis pasived Vo
kulsk al ir dar kart iklausinjo, kokius tikslus ir ko
ki reikm turi bendrov, kuriai jau priklauss visa irdimi,
212

bet vis dar niekaip negals siminti, kas ia i tikrj da

roma. Tuo tarpu kiti sveiai stebjo sibrovl ir patylomis
svaid pastabas apie j.
Nieko sau! sunibdjo apknus maralka, mirkte
ldamas Vokulsk.eriai pasiiau kaip erno, krti
ni karto pasiduok, akys vitrios... Toks medioklje
neisikvpt!
O veidas, tamsta...pridr baronas Mefistofelio
fizionomija.Kakta, tamsta... siukai... andenos, tams
ta. .. Visai, tamsta... visai... Bruoai iek tiek, tams
ta. .. bet apskritai, tamsta...
Pairsime, koks jis pasirodys, kai pradsime rei
kalus tvarkyti,terp kiek pakumps grafas.
Apsukrus, drsus, teip,tarsi i rsio atsiliep ki
tas grafas su veliomis andenomis, kuris sdjo krsle
tiesus kaip kartis, smeigs porcelianines akis tiesiai prie
ais save, lyg anglas i Journal Amusantl .
Kunigaiktis pakilo nuo kds ir kosteljo; susirinku
sieji nutilo, ir galima buvo igirsti, kaip maralka baig
savo pasakojim:
irime visi mik, o ia kakas tik ast po ka
nopomis! Ir sivaizduokite, mielas tamstele, kad kurtas, ku
ris bgo ant saito prie arkli, pasmaug pilk!..
Tai pasaks, maralka sudav miliniku delnu sau per
laun, i kurios prireikus bt galjs isipjauti sekretori
ir jam padjj.
Kunigaiktis antr kart kosteljo, maralka suglumo
ir nusiluost iprakaitavusi kakt nepaprastai didele
nosine.
Gerbiamieji ponai,prabilo kunigaiktis.Idrsau
sutrukdyti jus dl tam tikro... nepaprastai svarbaus visuo
meninio reikalo, kuris, kaip visi mes jauiame, turi visuo
met stovti ms visuomenini reikal... norjau pasaky
ti. .. ms idj... sargyboje... tai yra.. .
1 Linksmoji apvalga"
nalas.

(pranc.) prancz

humoristinis ur
213

Atrod, kad kunigaiktis pakliuvo kebli padt, taiau

greitai susigrieb ir kalbjo toliau:
Mums reikia susitarti dl rei... tai yra dl plano, tik
riau sakant... dl projekto, kaip steigti bendrov prekybai.
Grdais,pridr kakas i kampo.
Ties sakant,ts kunigaiktis,turime susitarti
ne dl grd prekybos, bet...
Dl prekybos baltake,paskubjo pridurti tas pats
balsas.
Ne, ne tai!.. Dl prekybos, teisingiau sakant dl
prekybos tarp Rusijos ir usienio prekmis... na, prekmis.
O ms miestas, tai pageidautina, kad jis pasidaryt tokios
prekybos centru...
Kokios gi preks?paklaus sukumps grafas.
Klausimo dalykin pus mums teiksis nuviesti ponas
Vokulskis, mogus... mogus nusimans,ubaig kuni
gaiktis.Taiau nepamirkime, ponai, pareig, kurias
mums udeda rpinimasis visuomeniniais reikalais ir ms
nelaimingoji tvyn...
Dievai, tutuojau duodu deimt tkstani rub
li! ..suriko maralka.
Kam? paklaus grafas, vaizduojs tikr tikriausi
angl.
Vis tiek...perkniku balsu atsak maralka,pa
sakiau: pravilpsiu Varuvoje penkiasdeimt tkstani rub
li, tai tegul deimt tkstani eina labdaringiems tikslams,
nes mielas ms kunigaiktis kalba nuostabiai!.. Ir protin
gai, ir i visos irdies, dievai...
Atleiskite,sikio Vokulskis,bet ia kalbama ne
apie labdarybs draugij, o apie bendrov, neani tikr
peln.
Taigi...terp sukumps grafas.
Teip!..pritar grafas anglas.
Koks ten pelnas i deimt tkstani?spyrsi maral
ka.Prie Auros Vart turiau tupti ir imaldos prayti
su tokiais pelnais.
Sukumps grafas sikariavo.
214

 Praau odio dl klausimo: ar reikia ignoruoti nedi

delius pelnus?.. Kaip tik tatai mus udol.. vien tai, gerbia
mi ponail rk jis, stuksendamas nagu krslo turkl.
Grafe,velniai pertrauk kunigaiktis,od turi
ponas Vokulskis.
Teip!..parm j grafas anglas, glostydamas savo
velisias andenas.
Taigi praome gerbiam pon Vokulsk,pasigirdo
kakieno naujas balsas,kad teiktsi t visuomenin rei
kal, kuris subr mus ia, vaiinguosiuose kunigaikio
namuose, idstyti mums, kaip kad yra prats, trumpai ir
aikiai.
Vokulskis pavelg mog, pripastant, kad jis ai
kiai ir trumpai kalba. Tai buvo garsus advokatas, kunigaik
io biiulis ir deinioji ranka; jis mgo kalbti spalvingai,
mudamas ranka takt ir klausydamasis savo paties odi,
kurie jam visuomet atrodydavo puiks.
Tik kad visi suprastume,burbteljo kakas i kam
po, kuriame buvo susd bajorai, neapkeniantieji magnat.
Js inote, ponai,pradjo Vokulskis,kad Varu
va yra tarpin stotis prekybos kelyje tarp Vakar ir Ryt
Europos. ia susitelkia ir per ms rankas pereina dalis
Pranczijos ir Vokietijos preki, skirt Rusijai, o tai galt
atneti mums tam tikr peln, jeigu ms prekyba...
Nebt yd rankose,pusbalsiu tar kakas nuo
stalo, prie kurio sdjo pirkliai ir pramonininkai.
Ne,atkirto Vokulskis.Pelno bt, jeigu ms
prekyba bt gerai tvarkoma.
Su ydais tvarkos negali bti...
Taiau iandien,pertrauk kunigaikio advoka
tas,gerbiamasis ponas Vokulskis suteikia mums galimyb
vietoj yd kapitalo investuoti krikioni kapitalus.
Ponas Vokulskis pats sileidia ydus prekyb,
kteljo oponentas i pirkli stovyklos.
Kambaryje stojo tyla.
A niekam neduodu ataskaitos, kaip tvarkau savo pa
ties reikalus,kalbjo toliau Vokulskis.O dabar nurodau
215

jums keli, kaip sutvarkyti Varuvos prekyb su usieniu,

ir tai sudaro pirmj mano projekto dal ir sukuria vien
pajam altin tvyns kapitalams. Kitas pajam altinis yra
prekyba su Rusija. Tenai yra pigi preki, kuri mums
trksta. Prekybos bendrov, kuri imtsi to reikalo, galt
gauti per metus nuo penkiolikos iki dvideimt procent i
dto kapitalo. pirm viet a statau audinius...
Tai yra ms pramons griovimas,atsiliep opo
nentas i pirkli grups.
Man rpi ne fabrikantai, o vartotojai...atsak Vokulskis.
Pirkliai ir pramonininkai pradjo nibdtis, nepalankiai
nairuodami Vokulsk.
tai mes ir prijome visuomenin reikal...susijau
dins suuko kunigaiktis.Klausimas atrodo itaip: ar ger
biamojo pono Vokulskio projektai yra teisingas reikinys
tvynei?.. Ponas teisininkas...kreipsi kunigaiktis ad
vokat, jausdamas, kad, sukantis i susidariusios gana keb
lios padties, reikia pasinaudoti io mogaus parama.
Gerbiamasis ponas Vokulski,prabilo advokatas,
teikits su jums bdingu isamumu paaikinti: ar mintj
audini atveimas net i taip toli nepakenks ms fab
rikams?
Pirmiausia,atsiliep Vokulskis,tie vadinamieji
ms fabrikai yra ne ms, o vokiei...
Oho!..suuko oponentas i pirkli grups.
A galiu, kalbjo toliau Vokulskis, tutuojau i
vardyti fabrikus, kuriuose visa administracija ir visi gerai
apmokami darbininkai yra vokieiai, kuriuose kapitalas yra
vokiei, o vadovyb yra Vokietijoje, kuriuose pagaliau
ms darbininkas negali tobulintis ir tra bernas blogai
apmokamas, blogai traktuojamas ir, be to, dar vokieti
namas. ..
Tai labai svarbu!..pastebjo sukumps grafas.
Teip...nuts anglas.
Dievai, net susijaudinau beklausydamas!..suuko
216

maralka.Niekuomet nepagalvojau, kad toks panekesys

gali bti toks domus... Tuojau sugriu...
Ir jis ijo i kabineto, o grindys net linko po jo ko
jomis.
Ar ivardyti pavardes?paklaus Vokulskis.
S kart pirkli ir pramoninink grup parod ret san
trum ir nepareikalavo pavardi. Advokatas greitai pa
kilo nuo kds ir, plasteljs rankomis, suuko:
Man rodos, vietini fabrik klausim galima laikyti
isemtu. Dabar, gerbiamasis ponas Vokulski, teikits su
jums bdingu taiklumu paaikinti, koki konkrei naud
i to projekto turs. ..
Ms nelaimingoji tvyn,ubaig kunigaiktis.
Ponai,kalbjo Vokulskis,jeigu uolektis mano
kartno katuot tik dviem graiais pigiau negu dabar, tai
i kiekvieno milijono nupirkt uoleki gyventojai sutau
pyt deimt tkstani rubli.. .
O k reikia deimt tkstani rubli?..paklaus
maralka, kuris kaip tik sugro kabinet ir dar nespjo
susivokti, apie k kalbama.
Daug reikia... labai daug! suuko sukumps gra
fas.Imokime pagaliau vertinti ir grainius pelnus...
Teip... Pensas yra ginjos tvas...pridr anglomanas.
Deimt tkstani rubli,kalbjo Vokulskis,yra
gerovs pagrindas ma maiausiai dvideimiai eim...
Laas jroje,burbteljo vienas i pirkli.
Bet ia yra dar ir kita pus,kalbjo Vokulskis,
kuri, tiesa, domina tik kapitalistus. Galiu pateikti preki u
tris ar keturis milijonus rubli per metus...
ia tai bent!..sunibdjo maralka.
Tai ne mano paties kapitalas,pastebjo Vokuls
kis,jis ymiai kuklesnis...
Mgstu tokius!..tar sukumps grafas.
Teip...pritar anglas.
Tie trys milijonai tai mano kreditas ir nea man,
kaip tarpininkui, labai nedidel procent,kalbjo Vokuls217

kis.Taiau pareikiu, kad, vietoj kredito investavus gry

nus pinigus, pelnas iaugt iki penkiolikos ar dvideimt
procent, o gal ir daugiau. Tad tai, i dalyko pus domi
tiems i js, kurie laikote savo pinigus bankuose ir gau
nate ma procent. Tuos pinigus kiti leidia apyvart ir
pelnosi. A gi silau jums galimum panaudoti juos tiesiog
prekyboje ir padidinti savo pajamas. A baigiau.
PuikuI suuko sukumps grafas.Ar negalima vis
dlto smulkiau suinoti, kaip visa tai bus daroma?
Apie tai galiu kalbti tik su ms bendrovs na
riais,atsak Vokulskis.
Stoju,tar sukumps grafas ir padav jam rank.
Teip,pridr tariamasis anglas, atkidamas Vokulskiui du pirtus.
Mano ponai! atsiliep lygiai nusiskuts vyras i
bajor grups, neapkenianios magnat.Js ia kalbate
apie prekyb kartnu, o ji ms visai nedomina... Bet, po
nai,kalbjo toliau jis verksmingu balsu,utat mes turi
me grd aruoduose, turime degtins sandliuose, ir tarpi
ninkai pelnosi i ms pai leiskite pasakyti kaip
lupikautojai...
Jis apvelg kabinet. Grup bajor, niekinani magna
tus, m jam ploti.
Kukliu diaugsmu spindint kunigaikio veid t aki
mirk nutviesk tikro kvpimo viesa.
Betgi, ponai! rikteljo jis.iandien mes kalbame
apie prekyb audiniais, o rytoj ar poryt kas udraus mums
tartis kitais klausimais? .. Taigi, silau...
Dievai, nuostabiai kalba brangusis ms kunigaik
tis,suuko maralka.
Paklausykime, paklausykime!..parm j advoka
tas, i vis jg stengdamasis parodyti, kad nori savyje
nuslopinti kunigaikio kalbos sukelt entuziazm.
Taigi, ponai,dst susijaudins kunigaiktis,si
lau suaukti dar tokius pasitarimus: vien grd preky
bos klausimu, antr degtins prekybos klausimu.
218

 O kreditas kininkams?..paklaus kakas i nesu

kalbamj bajor.
Trei kredit kininkams klausimu,pasak ku
nigaiktis.Ketvirt...
ia jis usikirto.
Ketvirt ir penkt,ts toliau advokatas,paskirsime nagrinti bendrai ekonominei padiai...
Ms nelaimingoje tvynje,ubaig kunigaiktis
kone apsiaarojs.
Ponai!..suuko advokatas, labai jausmingai nusiluostydamas nos.Pagerbkime ms eiminink, ymj
piliet, garbingiausi i moni...
Deimt tkstani rubli, dieva...rikteljo mar
alka.
...atsistojimui greitai ubaig advokatas.
Bravo... Tegyvuoja kunigaiktis!..m aukti visi,
akompanuojant koj ir atitraukiam kdi bildesiui.
Garsiausiai rk aristokratij niekinani bajor grup.
Kunigaiktis, nebepajgdamas suvaldyti susijaudinimo,
m glbesiuoti sveius: jam padjo advokatas buiavo
visus i eils ir nesivarydamas aarojo. Keletas moni
susibr apie Vokulsk.
Pradiai duodu penkiasdeimt tkstani rubli,
pareik sukumps grafas.O kitais metais... pairsi
me. ..
Trisdeimt, tamsta... trisdeimt tkstani rubli,
tamsta... labai, tamsta... labai! pridr baronas Mefisto
felio fizionomija.
Ir a trisdeimt tkstani... teip!..linkiodamas
galva, sumurmjo grafas anglas.
O a duosiu du... tris kartus daugiau kaip... bran
gusis ms kunigaiktis. Dievai...pareik maralka.
Pora oponent i pirkli grups taip pat prijo prie Vokulskio. Jie tyljo, bet j grauds vilgsniai buvo imt
kart ikalbingesni u jausmingiausius odius.
Paskui juos prie Vokulskio prijo mogus jaunas, bet
sunyks, retais eriais aplusiu veidu ir visas tiesiog per
219

anksti susens. Vokulskis susitikdavo j teatruose, koncer

tuose, pagaliau ir gatvje, vainjant auniausiomis veik
karietomis.
Mano pavard Marueviius,su malonia ypsena
prisistat sunyks jaunuolis.Atleiskite, kad a taip be
ceremonij susipastu ir, be to, i karto noriu jus papra
yti. ..
K js pasakysite?
Jaunuolis pam Vokulsk u paranks ir, pavedjs prie
lango, tar:
Dedu i karto kortas ant stalo; su tokiais monmis
kaip js kitaip negalima. Esu neturtingas, bet turiu ger
gymi ir noriau susirasti darbo. Js steigiate bendrov.
Ar negaliau dirbti js vadovaujamas?..
Vokulskis atidiai irjo j. Pasilymas, kur jis igir
do, kakaip nesiderino su jaunuolio sunykusia figra ir
nedrsiais vilgsniais. Vokulskiui pasidar koktu, bet vis
dlto jis paklaus:
K js mokate? Kokia js specialyb?
Specialybs, matote, dar nepasirinkau, bet turiu dide
li gabum ir galiu imtis bet kokio darbo.
O kokios js tikits algos?
Tkstant... du tkstanius rubli...atsak sumi
s jaunuolis.
Vokulskis nejuia papurt galv.
Abejoju,atsak jis,kad pas mus atsirast vieta,
atitinkanti js reikalavimus. Vis dlto kada aplankykite
mana..
Kabineto viduryje sukumps grafas sugalvojo dar kak
pasakyti.
Taigi, gerbiamieji ponai,kalbjo jis,i principo
steigiame pono Vokulskio pasilyt bendrov. Dalykas, at
rodo, labai geras, o dabar lieka tik ariau su juo susipainti
ir surayti akt. Kvieiu, ponai, visus, kurie nori bendro
vje dalyvauti, pas save rytoj, devint vakaro...
A ateisiu, mielas grafe, dievai,atsak apknusis
maralka,o gal dar atvesiu tau kelet lietuvi, tik pasa
220

kyk man, kam mums steigti prekybos bendroves?.. Tegul

jau patys pirkliai...
O kad ir tam,kartai atsak grafas,kad niekas
nesakyt, jog mes nieko neveikiame, tik kuponus kar
pome. ..
Kunigaiktis papra odio.
Be to,tar jis,mes turime numat dar dvi bend
roves: grd prekybos ir... prekyb degtine. Kas nenori
stoti pirmj, gali stoti antrj... Ir todl mes praome
gerbiamj pon Vokulsk dalyvauti ir kituose ms pasi
tarimuose. ..
Teip!..terp grafas anglas.
Ir su bdingu jam talentu teiktis nuviesti mums
klausim,ubaig advokatas.
Abejoju, ar galsiu bti jums naudingas,atsak
Vokulskis.Tiesa, man teko prekiauti grdais ir degtine,
bet ypatingomis slygomis. Tada svarbu buvo dideli preki
kiekiai ir skubus j pristatymas, o ne kainos... Be to, a
nesu susipains su vietine grd prekyba...
Bus specialist, gerbiamasis pone Vokulski,per
trauk j advokatas.Jie pateiks mums detales, kurias js,
gerbiamasis pone, tiktai teiksits tinkamai sutvarkyti ir i
aikinti su bdingu jums genialumu...
Praome... labai praome!..m aukti grafai,
o paskui juos dar garsiau bajorai, neapkeniantieji magnat.
Buvo jau beveik penkta valanda, ir susirinkusieji prad
jo skirstytis. T akimirk Vokulskis pastebjo, kad i toli
mj kambari prie jo eina ponas Lenckis su jaunuoliu,
kur jis jau buvo mats alia panels Izabels banyioje
ir per Velyk vaies pas grafien. Juodu sustojo prie Vokulskio.
Leiskite supaindinti jus, ponas Vokulski,prabilo
Lenckis,su ponu Julijanu Ochockiu. Ms giminaitis...
originalokas, bet...
Jau seniai norjau susipainti ir pasikalbti su ju
mis,tar Ochockis, spausdamas rank Vokulskiui.
221

Vokulskis tyldamas pavelg j. Jaunuoliui nebuvo

dar n trisdeimt met, o atrod jis i tikrj nepaprastai.
I veido atrod kiek panaus Napoleon Pirmj, tik tru
put usisvajojus.
kuri pus einate?paklaus Vokulsk jaunuolis.
A galiu jus palydti.
Ar verta jums vargintis?..
O, laiko turiu pakankamai,atsak jaunuolis.
Ko jis i mans nori?-pagalvojo Vokulskis, o garsiai
pasak:
Mes galime nueiti Lazenkas...
Puiku,tar Ochockis.A tik valandl ubgsiu
pas kunigaiktien atsisveikinti ir pasivysiu jus.
Vos jis pasitrauk, Vokulsk pasiiupo advokatas.
Sveikinu jus su visika pergale,pusbalsiu pasak
jis.Kunigaiktis tiesiog simyljs jus, abu grafai ir baro
nas taip pat... Originalai, kaip matote, taiau ger nor
mons... Jie nort k nors veikti, turi ir proto, ir isila
vin, bet... jiems trksta energijos!.. Valios liga, gerbia
masis pone,visa klas ja apsikrtusi... Visk jie turi:
pinig, titulus, pagarb, netgi pasisekim moter tarpe, ir
todl jie nieko netrokta. O be tos spyruokls, ponas Vokulski, jie turi tapti rankiais nauj ir garbs troktani
moni rankose...Mes, gerbiamasis pone, mes dar daug
ko siekiame,pridr jis tyliau.Jiems pavyko, kad pa
taik rasti mus.. .
Vokulskis nieko neatsak, ir advokatas, palaiks j labai
gudriu diplomatu, irdyje m gailtis buvs per&aug at
viras.
Pagaliau,galvojo jis, vairuodamas Vokulsk,jei
gu jis ir papasakot kunigaikiui ms pasikalbjim, k
man padaryt?.. Pasakysiu, kad norjau j imginti.. .*
Kokios garbs troktant jis mane tarinja?..*klausi
njo save Vokulskis.
Jis atsisveikino su kunigaikiu, paadjo nuo iol lan
kytis visuose posdiuose ir, ijs gatvn, pasiunt kariet
namo.
222

Ko i mans nori tas ponas Ochockis? nerimo jis.

Aiku, kad jam rpi panel Izabel... Gal jis nori mane
nuo jos atbaidyti?.. Kvailys... jeigu jinai jj myli, jam nra
ko tuiai kalbti a pats pasitrauksiu... Bet jeigu nemyli
jo, tegul nemgina mans paalinti... Rodos, padarysiu
gyvenime vien milinik kvailyst ir tikriausiai dl pa
nels Izabels. Kad tik nekrist auka Ochockis, gaila vy
ruko. . .*
Tarpvartje pasigirdo skubs ingsniai; Vokulskis atsi
gr ir pamat Ochock}.
Js laukte?.. Atleiskite! tar jaunuolis.
Ar eisime Lazenkas?paklaus Vokulskis.
Eime.
Kur laik juodu jo tyldami. Jaunuolis buvo susims
ts. Vokulskis susierzins.
Jis nutar i karto griebti jaut u rag.
Ar js artimas gimin Lenckiams?paklaus jis.
ioks toks gimin,atsak jaunuolis.Mano motina
buvo net Lencka,pasak jis ironikai,bet tvas tik
Ochockis. Tatai labai silpnina giminysts ryius... Pono
Tomao, kuris yra man kakoks antros eils dd, nepai
noiau ir iki ios dienos, jeigu jis nebt neteks turto.
Panel Lencka labai rafinuota btyb,tar Vokuls
kis, irdamas sau po kojomis.
Rafinuota?..pakartojo Ochockis.Sakykite: dei
v! .. Kai a su ja kalbuosi, man atrodo, kad ji galt u
pildyti vis mano gyvenim. Tiktai alia jos atgaunu ramy
b ir umirtu mane grauiant ilges. Bet kas i to!.. A ne
galiau itisas dienas sdti su ja svetainje, o ji su ma
nimi laboratorijoje.
Vokulskis sustojo vidury gatvs.
Js esate fizikas ar chemikas?..nustebs paklau
s jis.
Ak, kas tik a nesu!.. atsak Ochockis.Fizikas,
chemikas, technologas.. . A baigiau universiteto gamtos
moksl fakultet ir politechnikumo mechanikos fakultet...
Domiuosi viskuo; skaitau ir dirbu nuo ryto iki nakties, bet
223

nieko nedarau. Man pavyko truput patobulinti mikroskop,

sukonstruoti iok tok nauj elektrin prietais, ioki tokia
lemp...
Vokulskis vis labiau stebjosi.
Tai js tasai Ochockis, iradjas?..
Taip,atsak jaunuolis,bet k tai reikia?.. Visai
nieko. Kai pagalvoju, kad, bdamas dvideimt atuoneri
met, tik tiek tepadariau, mane apima neviltis. Kyla noras
arba sudauyti savo laboratorij ir pasinerti salon gyve
nim, kur mane traukia kiti, arba paleisti sau kulk
kakt. Ochockio elementas, Ochockio elektros lempa...
Kaip visa tai kvaila!.. I pat maens vertis ir toliau lem
pos nenuengti tai siaubinga. .. pusti gyvenim ir nesu
rasti n pdsak to kelio, kuriuo nortum eiti kaipgi ia
nenusivilsi!..
Jaunuolis nutilo ir, pastebjs, kad jie jau atsidr Bo
tanikos sode, nusim skrybl. Vokulskis atidiai pasii
rjo j ir pastebjo jame nauj bruo. Jaunuolis, nors
atrod elegantikai, visai nebuvo dabita; jis, matyt, net
nesirpino savo iore. Jo plaukai buvo netvarkingai isidrai
k, kaklaraitis pakryps al, liemens saga atsisegusi.
Lengva buvo suprasti, kad kakas kruopiai tvarko jo bal
tinius ir kostium, bet jis pats elgiasi su jais nerpestingai,
ir kaip tik tasai nerpestingumas, toks nepaprastas ir taurus,
dar j savotikai av. Kiekvienas jo judesys buvo laisvas,
platus, bet ir dailus. Lygiai dailus buvo jo vilgsnis, manie
ra klausytis (tikriau sakant neklausyti) ir net protis vis
pamesti i rank skrybl.
Juodu pakilo kalnn, o nuo ten buvo matyti ulinys,
pramintas apvalainu". I vis pusi aplink juos vaiktin
jo mons, taiau Ochcckis j n kiek nesivar ir, moste
ljs skryble vien suol, kalbjo toliau;
Daug kart esu skaits, kad laimingas yra mogus,
turs kilni sieki. Tai melas. Juk mano trokimai yra ne
kasdieniki, taiau jie daro mane juoking ir atstumia nuo
mans artimuosius. Pavelkite an suol... Tenai birelio
224

pradioje apie deimt valand vakaro sdjau su pussese

re ir panele Florentina. viet mnuo ir net suok laktin
galos. A buvau svajingai nusiteiks. Staiga pusseser pa
klaus: Ar js nusimanote apie astronomij?"Truput."
Tai pasakykite man, kokia tai vaigd?"Neinau,
atsakiau a,bet mes tikrai niekuomet j nepateksime.
mogus yra prirakintas prie ems, kaip austr prie uo
los..." T valandl,kalbjo Ochockis,manyje pabudo
mano idja, mano beprotyb... Pamirau graij pusseser
ir pradjau galvoti apie skraidomsias mainas. O kai a
galvoju, btinai turiu vaikioti, tad pakilau nuo suolo ir
neatsisveikins palikau pusseser!.. Kit dien panel Flora
pavadino mane storieviu, ponas Lenckis originalu, o pus
seser vis savait nenorjo su manim kalbti... Ir kad
biau bent k sugalvojs, bet nieko, visikai nieko, o juk
buvau beprisiekis, kad, kol nulipsiu nuo ios kalvos iki
ulinio, mano galvoje gims ma maiausia bendras skrai
domosios mainos vaizdas... Kokia kvailyst, tiesa? ..
Vadinasi, jie ia leidia vakarus mnesienoje ir suo
kiant laktingaloms? ..pagalvojo Vokulskis ir pajuto bai
s skausm irdyje.Panel Izabel jau simyljusi Ochock, o jeigu dar nesimyljusi, tai tik dl jo keistybi... ir ji
teisi... jis puikus ir nepaprastas mogus..."
inoma,pasakojo toliau Ochockis,a n odelio
neusiminiau apie tai savo tetai, kuri, segdama man kak
larait segtuk, kiekvien kart sako: Mielas Julekai,
stenkis patikti Izabelei, nes ji kaip tik tau tinkama mo
na. .. Protinga ir grai, tik ji viena igydyt tave nuo
tavo fantazij..." O a galvoju: Kokia ji man mona? ..
Jeigu bent galt man padti, tada dar pus bdos...
Bene ji paliks svetain dl mano laboratorijos!.." Ir ji
teisi, nes tenai jos tikroji aplinka; paukiui reikalin
gas oras, uviai vanduo... Koks graus vakaras!..
pridr jis po valandls.iandien esu kaip reta pakiliai
nusiteiks. Taiau... kas jums, ponas Vokulski?..
A truput pavargau,dusliai atsak Vokulskis.
Gal pasdsime, kad ir... tai ia...
225

Juodu atsisdo kalvos atlaitje parko gale. Ochockis

rm smakr kelius ir susimst, Vokulskis irjo j,
apimtas ir susiavjimo, ir neapykantos.
Kas jis kvailys ar gudruolis?.. Kam jis man visa tai
pasakoja?"galvojo Vokulskis.
Taiau jis turjo pripainti, kad Ochockio plepumas bu
vo toks pat nuoirdus ir entuziastikas, kaip jo judesiai,
kaip ir jis visas. Juodu susitiko pirm kart, o Ochockis
jau kalbjosi su juo taip, tarytum juodu bt pastami
nuo vaikysts.
Metas tai baigti",tar sau Vokulskis ir, giliai atsi
duss, garsiai paklaus:
Vadinasi, js vesite, ponas Ochocki?..
Nebent jeigu i proto ieiiau,sumurmjo jaunuo
lis, gteljs peiais.
Kaip tatai?.. Juk pusseser jums patinka?
Ir netgi labai, bet tai dar ne viskas. A vesiau j,
jeigu biau visikai sitikins, kad jau nieko nebepasieksiu
moksl ..
Vokulskio irdyje alia neapykantos ir susiavjimo
tvyksteljo diaugsmas. Tuo momentu Ochockis pasitryn
kakt, tarsi i miego nubuds, pavelg Vokulsk ir staiga
pasak:
Tiesa... Vos nepamirau, kad turiu jus svarb
reikal...
Ko jis nori?.. pagalvojo Vokulskis, nejuia grda
masis protingu savo varovo vilgsniu ir stebdamasis stai
gia tono permaina. Rodsi, kad jo lpomis m kalbti kitas
mogus.
Noriu jus paklausti vieno dalyko... ne... dviej...
Tie klausimai labai intyms ir gal net nemalons,kalbjo
Ochockis.Js nesieisite? ..
Klausau,atsak Vokulskis.
Ir ant eafoto jam nebt buv taip baisu, kaip t aki
mirk. Jis buvo tikras, kad viskas susij su panele Izabele
ir kad ia pat isisprs jo likimas.
Js buvote gamtininkas?paklaus Ochockis.
226

 Taip.

Ir, be to, gamtininkas entuziastas. inau, k jums

teko pereiti, ir nuo seno u tai jus gerbiu... To maa, pasa
kysiu daugiau... Jau metai, kai, prisimins klitis, su ku
riomis js grmts, atgaunu drs... Sakydavau sau: Pa
darysiu bent tai, k padar tasai mogus, o kadangi neturiu
toki klii, tai nuengsiu toliau negu jis. ..
Vokulskis klaussi, ir jam atrod, kad jis sapnuoja arba
kalbasi su beproiu.
I kur js tai inote?paklaus jis.
I daktaro umano.
Ak, i umano! Bet kas i viso to?
Tuoj pasakysiu,atsak Ochockis.Js buvote
gamtininkas entuziastas ir... pagaliau mette gamtos moks
lus. Tad tai, kuriais gyvenimo metais atvso js kartis
ioje srityje?..
Vokulskiui tarytum kas mietu per galv bt smogs.
Klausimas buvo toks nemalonus ir netiktas, kad jis valan
dl negaljo ne tik atsakyti, bet net mini sukaupti...
Ochockis pakartojo klausim, dmiai irdamas savo
panekov.
Kuriais metais?..praneko pagaliau Vokulskis.
Pernai... Dabar man eina keturiasdeimt eti metai...
Vadinasi, iki visiko atalimo man liko daugiau kaip
penkiolika met. Tai mane truput padrsina,lyg pats sau
tar Ochockis. Ir patyljs pridr:Tai vienas klausimas,
o dabar antras, tik js nesieiskite. Kuriais gyvenimo me
tais vyras... darosi abejingas moteriai? ..
Antras smgis. Buvo akimirka, kai Vokulskis norjo
griebti jaunuol u gerkls ir pasmaugti. Taiau jis atsito
kjo ir, kiek nusiypsojs, atsak:
Manau, kad niekad... Atvirkiai, juo toliau, juo jos
atrodo brangesns...
Blogai! sunibdjo Ochockis.K gi, pairsim,
kas bus stipresnis.
Moterys, ponas Ochocki.
227

 Kaip kam, gerbiamasis pone,pastebjo jaunuolis,

vl susimstydamas.
Ir tarytum pats sau m kalbti:
Didelio ia daikto moterys! Jau buvau simyljs,
palaukite, kiek?.. Keturis... eis... septynis, taip, septynis
kartus... Tatai atima daug laiko ir kelia beviltikas min
tis. .. Kvailas daiktas meil... Susipasti, simyli, kenti...
Paskui tau atsibosta arba tave pameta... Taip, du kartus
man nusibodo, o penkis kartus mane pamet... Paskui su
tinki kit moter, tobulesn u anas, vliau ir ji daro t pat,
k ir ne tokios tobulos... Na ir niekika gi vri veisl
tos bobos!.. aidia mumis, nors j smegenys net nesu
geba ms suprasti... Tiesa, ir tigras gali aisti mogumi...
Niekiki, bet mieli padarai... Tuia j! O jeigu mog
kart uvaldo idja, tai jau niekuomet jo nepalieka ir nie
kuomet neapvilia...
Jis padjo rank Vokulskiui ant peties ir, velgdamas
jam akis kakokiu isiblakiusiu ir svajingu vilgsniu, pa
klaus:
Juk ir js kakada galvojote apie skraidomsias ma
inas? .. Ne apie oro balionus, kurie yra lengvesni u or,
nes visa tai kvailyst, o apie skridim sunkia maina, pri
krauta ir apkaustyta plienu kaip arvuotis... Ar suprantate,
kok perversm visame pasaulyje padaryt toks iradi
mas? .. Nelikt nei tvirtovi, nei armij, nei sien...
Inykt tautos, utat anteminiuose rmuose gimt btybs,
panaios angelus ar senovs dievus... Mes jau pajungme
vj, ilum, vies, aib... Tad ar negalvojate, kad atjo
metas mums patiems isivaduoti i ems traukos pani?..
Tai ms amiaus idja... Kiti jau dirba prie jos; a tik
neseniai ja persimiau, bet apsdo ji mane nuo galvos iki
koj... Kas man teta su visais jos patarimais ir gero elgesio
taisyklmis!.. Kas man vedybos, moterys ir net mikrosko
pai, vairs prietaisai ir elektros lempos?.. I proto ieisiu
arba... duosiu monijai sparnus...
O jeigu js juos ir prikabintumte, tai kas i to?
paklaus Vokulskis.
228

 lov, kurios nebuvo pasieks dar n vienas mo

gus,atsak Ochockis.Tai mano mona, mano moteris. ..
Likite sveikas, man metas eiti...
Jis paspaud Vokulskiui rank, nubgo nuo kalvos ir
dingo tarp medi.
Botanikos sod ir Lazenkas jau gob sutemos.
Beprotis ar genijus?..sunibdjo Vokulskis, jausda
mas, kad jis ir pats yra smarkiai sutriks.O jeigu ge
nijus? . .*
Jis atsistojo ir pasuko sodo gilum, simaiydamas
tarp vaiktinjani moni. Jam rodsi, kad virum kalvos,
nuo kurios jis k tik nusileido, tvyro kakoks ventas
siaubas.
Botanikos sode beveik negalima buvo praeiti; visais ta
kais plauk voros, breliai, o ma maiausia gretos vaik
iojani moni; suolai linko nuo sdinij. Vokulskiui
vis kas nors utverdavo keli, mindiojo kulnus, stumd
alknmis; i vis pusi skambjo nekos ir juokas. Palei
Ujazdov alj, prie Belvederio parko mrinio aptvaro, alia
ligonins tvoros, atkampiausiuose takuose ir netgi utver
tuose takeliuose visur knibdjo linksm moni. Juo
labiau temo, juo tirtesn ir triukmingesn darsi minia..
Man jau ima trkti vietos pasaulyje!..sumurmjo
Vokulskis.
Jis perjo Lazenkas ir tenai susirado ramesn kampel.
Danguje suibo keletas vaigdi. Nuo Aljos aidjo pra
eivi balsai, o nuo tvenkinio dvelk drgm. Tarpais vir
um galvos prazvimbdavo vabalas arba be garso pralkdavo
iknosparnis; parko gilumoje gailiai cypsjo kakoks
pauktelis, veltui aukdamasis draug; nuo tvenkinio sklido
tolimas irkl pliukenimas ir jaun moter juokas.
Prieais save jis pamat susiglaudusi ir tyliai besikal
bani por. Tiedu mons pasitrauk jam i kelio ir pasi
slp medi eliuose. Jis su irdgla ir paaipa pagal
vojo:
tai laimingi simyljliai! nibdasi ir slepiasi kaip va
gys. .. Graiai sutvarkytas pasaulis, ar ne?.. domu, ar daug
229

bt geriau, jeigu pasaul valdyt Liuciferis?.. O jei man

dabar pastot keli koks plikas ir umut mane iame
ukampyje?. .*
Ir jis m vaizduotis, kaip turi bti malonu, kai alti
peilio amenys perveria kaitusi ird.
Nelaim,atsiduso jis,dabar draudiama udyti ki
tus, galima tik savekad tik i karto ir gerai. K gi! . .Prisimins toki tikr isigelbjimo priemon, jis nurimo.
Palaipsniui j apm kakokia, ikilminga nuotaika; jam at
rod, kad ateina valanda, kai reiks savo sinei duoti
ataskait, suvesti gyvenimo balans.
Jeigu biau aukiausiasis teisjas,mst jis,ir
mane kas paklaust, kas yra vertas panels Izabels:
Ochockis ar Vokulskis, turiau prisipainti, kad Ochockis... Atuoniolika met jaunesnis u mane (atuoniolika
met!..) ir toks graus... Dvideimt atuoneri met baigs
du fakultetus (a tokio amiaus buvau tik pradjs moky
tis. ..) ir jau padars tris iradimus (a n vieno). Ir a
lia visa to jis yra indas, kuriame brsta didi idja... Painus
daiktas skraidomoji maina, bet aiku, kad jis atrado ge
nial ir vienintel galim pradin tak jai irasti. Skraido
moji maina turi bti sunkesn u or, o ne lengvesn u
j, kaip kad oro balionas, nes visi skraidantieji padarai,
pradedant muse ir baigiant milinu ereliu, yra sunkesni u
or. Jis turi teising pradin tak, turi krybik prot ir
tai yra rods kad ir savo mikroskopu ar lempa,* ir kas ino,
ar nepavyks jam padaryti ir skraidomosios mainos? O to
kiu atveju monijai jis pasidarys didesnis u Niuton ir
Bonapart, krvon sudtus... Ir a tursiu su juo vary
tis?.. O jeigu kada nors kils klausimas: katras i mudviej
turi pasitraukti, nejaugi a dar svyruosiu?. . Kokia pragari
ka kania sakyti sau, kad turiu save menkyst paaukoti
dl mogaus, gal gale tokio pat kaip ir a pats, mirtingo
jo, neivengianio lig ir klaid, ir svarbiausia tokio
naivaus... Juk jis dar visai vaikas: ko tiktai iandien jis
man nepriplepjo!.
239

Keistas sutapimas. Tarnaudamas pardavju baktljin

preki parduotuvje, Vokulskis svajojo apie perpetuum
mobile main, kuri pati judt. O kai stojo Parengia
mj mokykl ir suprato, kad tokia maina absurdas, tai
slapiausia ir mgstamiausia jo svajon pasidar irasti
bd oro balionui valdyti Tai, kas Vokulskiui buvo tik
fantastikas elis, klajojs klystkeliais, Ochockim Jau
gijo praktikos problemos form.

Koks iaurus likimas!su kartliu mst'jis.Dviem

monms duoti beveik vienodi siekimai, tik vienas j gim
atuoniolika met anksiau, kitas vliau; vienas skurde,
kitas pertekliuje; vienam nepavyko sikabaroti net pirmj
mokslo pakop, kitas lengvai peroko per dvi pakopas...
Jo jau nebenuluos nuo kelio politins audros, kaip mans;
jam nesukliudys meil, kuri jis laiko pramogle, o tuo
tarpu man, eerius metus praleidusiam dykumoje, tas jaus
mas yra dangus ir iganymas... Netgi daugiau!.. tai jis
ir pralenkia mane bet kurioje srityje, nors a turiu tuos
paius jausmus, taip pat suprantu tikrov, o jau dirbau
tikriausiai daugiau u j.. .*
Vokulskis gerai paino mones ir danai lygindavo save
su jais. Taiau kad ir kur atsidrs, jis visur jausdavosi
iek tiek geresnis u kitus. Ir tada, kai tarnaudamas itisas
naktis praleisdavo prie knyg, ir tada, kai studijuodamas
per skurd siek mokslo, ir tada, kai, bdamas kareivis,
eng pirmyn per kulk liet, ir kai itremtas sniego u
pustytoje trobelje dirbo mokslo darb,jis visuomet ne
iojosi irdyje idj, keleriais metais pralenkiani dabart.
O kiti gyveno tik ia diena, dl savo pilvo ir kiens.
Ir Tktai iandien jis sutiko mog, auktesn u save,
beprot, kuris nori statyti skraidomsias mainas!..
O argi a neturiu dabar idjos, dl kurios dirbu dau
giau kaip metai, dl kurios pralobau, padedu monms ir
veriu juos mane gerbti?
Taip, bet meil tai asmenikas jausmas: visi nuopel
nai, susij su ja, yra nelyginant uvys, pakliuvusios jros
ciklono skur. Jeigu i pasaulio dingt viena moteris,
231

o tavyje jos atminimas, kuo gi liktum?.. Paprastu kapita

listu, kuris i nuobodulio kortuoja klube. O tuo tarpu
Ochockis turi idj, dl kurios jis veris pirmyn, jeigu tik
neaptems jo protas...
Gerai, o jeigu jis nieko nepadarys ir, uuot padars
skraidomj main, paklius beprotnam?.. A tuo tarpu
t realiai nuveiksiu, o mikroskopas, kakoks prietaisas
ar net elektros lempa tikriausiai reikia ne daugiau kaip
imtai moni, kuriems a padedu gyventi. I kur manyje
tasai ultrakrikionikas nusieminimas?.. Dar neinia, kat
ras k padarys. Kol kas a esu veiksmo mogus, o jis sva
jotojas. .. Palauksime kokius metus.. .
Metus!.. Vokulskis pasipurt. Jam pasirod, kad metais
vadinamo kelio gale mato tik bedugn praraj, kuri ryja
visk, likdama tokia pat tuia...
Vadinasi, tutuma? . . tutuma!. .
Vokulskis instinktyviai apsivalg. Jis buvo Lazenk
parko gilumoje, kakokioje nuoalioje aljoje, kurios ne
siek joks garsas. Netgi tanks didiuli medi lapai ne
lamjo.
Kiek laiko?staiga paklaus kakieno kimus balsas.
Laiko?..
Vokulskis pasitryn akis. Prieais j i tamsos iniro
kakoks apdrisklis.
Kai mandagiai klausiama, tai reikia mandagiai atsa
kyti,tar mogus ir prijo ariau.
Nuudyk mane, tada pats pasiirsi,atsak Vo
kulskis.
Driskius atsitrauk. Kairje nuo kelio buvo matyti dar
keli moni eliai.
Kvailiai! suriko Vokulskis, eidamas priek.Tu
riu auksin laikrod ir kelet imt rubli grynais... Nesiginsiu, na!..
eliai dingo tarp medi, ir kakuris pusbalsiu tar:
Tokio unsnukio niekur velnias negriebs...
Galvijai!.. Bailiai!..rk ts Vokulskis.
Jam atsak nuaidj bgani moni ingsniai.
232

Vokulskis atsikvojo.
Kur a esu?.. Taip, Lazenkose, bet kurioje vietoje?..
Reikia eiti kit pus.. .*
Jis kelet kart pasisuko ir jau nebeinojo, kur eina.
irdis m plakti smarkiau, kakt imu altas prakaitas,
ir pirm kart gyvenime jis isigando tamsos ir kad gali
paklysti...
Kelet minui jis bgo, kur akys mato, beveik neatsi
kvpdamas ; galvoje sukosi klaikios mintys. Pagaliau kairje
jis pastebjo mrin tvor, o toliau pastat.
Aha, oranerija. .
Jis prijo kakok tiltel, atsikvp ir, atsirms turk
lus, pagalvojo:
Tad tai prie ko prijau?.. Pavojingas varovas...
pair nervai... Rodos, jau iandien galiau baigti rayti
paskutin ios komedijos veiksmL."
Tiesus kelias ived j prie tvenkinio, paskui prie Lazenk rm. Po dvideimt minui jis pasiek Ujazdovas
aljas ir oko pro al vaiuojani veiko kariet. Dar
po penkiolikos minui buvo jau namie.
Ivyds ibintus ir gatvs judjim, Vokulskis pralinks
mjo, netgi nusiypsojo ir sunibdjo:
Kas ia vl per kliedjimai?.. Kakoks Ochockis... saviudyst!. . Ak, kvailyst... Juk atsidriau tarp aristo
krat, o kas bus toliau pamatysime...
Kai jis jo kabinet, tarnas padav laik, kur jo
paties popieriuje buvo paraiusi ponia Meliton.
Ta ponia iandien buvo ia net du kartus,pasak
itikimasis tarnas.Pirm kart penkt valand, antr kar
t atunt.
Dvyl i kt asi s

skyr i us

SVETIMUS REIKALUS BETVARKANT

Vokulskis pamau atplinjo ponios Meliton laik, pri

simindamas, kas jam buvo k tik atsitik. Jam rodsi, kad
neapviestoje kabineto dalyje dar mato tamsius, tankiai
233

auganius parko medius, neaikius keli pastojusi apdriskli siluetus, o paskui kalv u ulinio, kur Ochockis pati
kjo jam savo sumanymus. Taiau, pavelgus j vies,
migloti reginiai inyko. Jis mat lemp su aliu gaubtu,
krv popieri, bronzines statulles ant raomojo stalo...
ir tarpais jam rodsi, kad Ochockis su savo skraidomosio
mis mainomis ir jo paties nusivylimas buvo tik sapnas.
Koks i jo genijus?kalbjo sau Vokulskis. Papras
tas svajotojas!.. Ir panel Izabel tokia pat moteris, kaip
kitos... Iteks u mans gerai, neiteks taip pat ne
numirsiu/
Jis atskleid laik ir m skaityti:

Pone! Svarbi naujiena: po keli dien parduodamas

Lencki namas, ir vienintelis pirkjas bus baronien
Keovska, j giminait ir pikiausias prieas. Tikrai i
nau, kad ji moks u nam tiktai eiasdeimt tkstani
rubli, o tokiu atveju praus panels Izabels kraiio
likuiai, kuri yra trisdeimt tkstani rubli. Proga
labai palanki, nes panel Izabel, priversta rinktis arba
skurd, arba vedybas su maralka, mielai sutiks su bet
kokia kitokia kombinacija. Manau, kad kart Js nepraleisite geros progos, kaip kad su Lenckio vekseliais,
kuriuos sudraskte mano akyse. Atsiminkite: moterys
taip mgsta bti spaudiamos, kad kartais, norint pada
ryti didesn spd, pravartu primygti jas dar ir koja.
Juo rytingiau Js tai padarysite, juo tikriau jinai Jus
pamils. Atminkite tai!..
Beje, Js galite suteikti Belai nedidel malonum.
Baronas Keovskis, reikal spaudiamas, pardav savo
monai mgstam kumel, kuri iomis dienomis turi da
lyvauti lenktynse ir i kurios jis daug tikjosi. Kiek
nutuokiu apie aplinkybes, Bel bt labai patenkinta,
jeigu per lenktynes nei baronas, nei jo mona neturt
tos kumels. Baronui bt gda, kad j pardav, o baro
nien krimstsi, jeigu kumel laimt pinigus kam nors
kitam. Labai jau subtilios tos auktuomens rietenos, bet
234

vis dlto pamginkite je^ inaudoti Proga^netruks: pasi

taikyti, nes, kiek girdjau, kakoks Mrueviius, abiej
Keovski biiulis, pasilys Jums pirkti t kumel.
Atsiminkite, kad moterys pasiduoda tik tiems, kurie mo
ka tvirtai jas laikyti ir tenkinti j ugaidas.
I tikrj, pradedu tikti, kad Js gimte po laiminga
ygde. Nuoirdiai Jums gero linkinti 4
: TA. M/
Vokuiskis giliai atsiduso. Abi naujienos buvo svarbios.
Jis dar kart perskait laik, stebdamasis iurkiu ponios^
Meliton stiliumi ir ypsodamasis i jos pastab savo lyties
adresu. Tvirtai laikyti rankose monep, bti padties vie
paiu Vokulskiui buvo gimta; visk ir visus jis sugriebt
u pakarpos, tiktai ne panel Izabel. Ji buvo vienintel
btyb, kuriai jis norjo palikti jei ne valdi, tai bent
visik laisv.
Jis nejuia atsigr: tarnas vis dar tebestovjo prie
dur.
Eik miegoti,tar jis.
Tuoj eisiu, tiktai ia buvo dar vienas ponas,atsak
tarnas.
Koks ponas?
Jisai paliko vizitin kortel, padta ant stalo.
Ant stalo guljo Marueviiaus vizitin kortel.
Aha!.. k gi tasai ponas sak?
O jis iaip, lyg ir nieko nepasak. Tiktai teiravosi:
kada, girdi, eimininkas bna namie? O a atsakiau: iki
kokios deimtos ryto, ir tada jis pasak, kad ateis rytoj
deimt, minut minutn.
Gerai. Labanakt!
Nuemintai lenkiuosi, js malonybe.
Tarnas ijo. Vokuiskis jautsi visai isiblaivs. Ochockis ir jo skraidomosios mainos jam nebeatrod tokios reik
mingos. Jis vl buvo kupinas energijos, kaip ir tada, kai
vyko Bulgarij. Tada jis keliavo lobio iekoti, o dabar
turi prog mesti dal jo dl panels Izabels. J skaudino
ponios Meliton laiko odiai: ,,.. .priversta rinktis arba
235

skurd, arba vedybas su maralka...' Ne, niekuomet ji ne

atsidurs tokioje padtyje... Ir igelbs j ne kakoks
Ochockis su savo maina, o jis, Vokulskis... Jis jaut
savyje tiek jg, kad jeigu t valand jam ant galvos bt
ugriuvusios lubos su dviem virutiniais auktais, jis tik
riausiai bt jas atlaiks.
Itrauks i staliaus ura knygel, jis pradjo skai
iuoti:
Lenktyninis arklys niekai... Ileisiu daugi daugiau
sia tkstant rubli, kuri bent dal susigrinsiu... Na
mas 60000 rubli, panels Izabels kraitis 30000 rubli,
i viso 90000 rubli. Nieko sau... beveik tredalis mano
turto. iaip ar taip, u nam galiu atgauti apie 60 000, o gal
ir daugiau... Tiktai reiks prikalbinti Lenck, kad jis tuos
30000 patikt man, o a kasmet jam moksiu 5000 rubli
kaip dividend. .. Manau, kad jiems tiek pakaks?.. Arkl
atiduosiu jodintojui, tegul paruoia j lenktynms... Deim
t ateis Marueviius, vienuolikt vaiuosiu pas advokat...
Pinigus pasiskolinsiu i atuoni procent 7200 rubli
per metus; o pats tikrai tursiu penkiolika procent...
Na, ir namai juk k nors duoda... Bet k pasakys mano
kompanionai?.. Didelio man ia daikto!.. Turiu 45 000 rub
li per metus, atkris 1213000 rubli, liks 32 000 rubli...
Mano mona neturt nuobodiauti. Per metus atsikratysiu
tais namais, kad ir netekdamas 30000 rubli. Gal gale tai
ne nuostolis, tai jos kraitis.. .
Vidurnaktis. Vokulskis pradjo rengtis. Ikilus aikiai
apibrtam tikslui, pair nervai nurimo. Jis ugesino vies,
atsigul ir, irdamas uuolaidas, kurias supo pro atvir
lang vidun puis vjas, kietai umigo.
Atsikl septint valand toks valus ir linksmas, kad
net tarnas tai pastebjo ir m sukintis po kambar.
Ko nori?paklaus Vokulskis.
A nieko. O tai sargas, js malonybe, nori, tik ne
drsta prayti, kad js pasivargintumte ir palaikytumte
jo vaik per krikt.
236

 A-a-al.. O ar Jis klaus, ar a noriu, kad jis turt

vaik?
Neklaus, nes js tuomet buvote kare.
Na, gerai. Bsiu jo kmas.
Tai gal dabar padovanotumte man senj savo dur
tin, nes kaipgi a eisiu kriktynas?
Gerai, pasiimk t durtin.
O persiuvimas?..
Tai kvailas, nekvarink man galvos... Liepk persi
ti visk, k nori...
A mat, js malonybe, noriau aksomins apy
kakls. ..
Prisisik sau aksomin apykakl ir nedinkis po
velni...
Visai be reikalo pykstate, js malonybe, nes a ia
ne dl savs stengiuosi, o kad jam pagarb parodyiau,
atsak tarnas ir ieidamas trinkteljo duris.
Jis jaut, kad ponas nepaprastai gerai nusiteiks.
Apsirengs Vokulskis atsisdo prie sskait knyg,
gurknodamas nesaldint arbat. Baigs skaiiuoti, jis para
vien telegram Maskv, praydamas prisisti ek
imtui tkstani rubli, ir kit Vien savo agentui, kad
jis sulaikyt kai kuriuos usakymus.
Prie pat deimt atjo Marueviius. Jaunuolis atrod
dar labiau sunyks ir drovus negu vakar.
Js leisite man,tar jis pasisveikins,i karto i
dti kortas ant stalo... Turiu jums nepaprast pasilym...
Esu pasiruos iklausyti nepaprasiausius dalykus...
Baronien Keovska (esu abiej baron draugas),
pradjo sunyks jaunuolis,nori parduoti lenktynin ku
mel. I karto pagalvojau, kad js, turdamas tokius ryius,
gal^bt panorsite sigyti it kumel... Ji turi daug ans
laimti, nes, be jos, lenktynse dalyvauja tik du arkliai,
ymiai silpnesni...
Kodl gi baronien pati neleidia tos kumels lenk
tynes?
Baronien?.. Juk ji baisiausiai neapkenia lenktyni!
237

 Tad kodl nupirko lenktynin arkl?

Dl dviej prieasi,atsak jaunuolis.Pirma,
baronas, kai jam prireik pinig garbs skolai sumokti,
pareik nusiausis, jeigu negausis atuoni imt rubli,
kad ir u savo mgstam kumel; o antra, baronien nepa
geidauja, kad jos vyras dalyvaut lenktynse. Tai ir nupir
ko i jo kumel, o dabar, vargel, apsirgo i gdos ir siel
varto ir nort atsikratyti ja u bet koki kain.
Btent?
Atuoni imtai rubli,atsak jaunuolis, nudelbda
mas akis.
Kur tas arklys?
Milerio maniee.
O dokumentai?
tai jie,jau linksmiau atsak jaunuolis, itrauk
damas pluot popieri i onins durtinio kiens.
K gi, i karto ir susitarsime?paklaus Vokulskis,
vartydamas popierius.
Galima tutuojau.
Po piet eisime pasiirti arklio?
O, inoma...
Paraykite kvit,tar Vokulskis ir im i stal
iaus pinigus.
Atuoniems imtams?.. Aiku!..pasak jaunuolis.
Jis mitriai grieb popieri ir plunksn ir m rayti.
Vokulskis pastebjo, kad jaunuoliui dreba rankos ir jo vei
das ia rausta, ia bla.
Kvitas buvo paraytas pagal visus formalumus. Vokuls
kis paklojo ant stalo atuonias imtines ir paslp doku
mentus. Po valandls Marueviius, vis dar sumis, ijo
i kabineto. Bgdamas laiptais emyn, jis galvojo:
,,Esu niekas, taip, niekas... Bet gal gale po keli
dien sugrinsiu bobai du imtus rubli ir pasakysiu, kad
juos pridjo Vokulskis, geriau pains arkl... Jie juk nesu
sitiks nei baronas su mona, nei itas... pirklelis su
jais... Liep parayti kvit... mat koks!.. I karto matyti,
238

kad vertelga ir praloblis... O, kaip baisiai esu nubaustas

u savo lengvapdikum..
Vienuolikt valand Vokulskis ijo gatv, ketindamas
usukti pas advokat.
Bet vos tik jis ijo pro vartus, trys veikai, ivyd
vies apsiaust ir balt skrybl, visi kartu sustabd ark
lius. Vienas vaiavo grulu atvir ekipa, o treias,
nordamas aplenkti pirmuosius du, vos nesuvainjo kro
viko, kuris ne sunki spint. Kilo smyis, mutyns, bu
vo paleisti darb botagai, suvilp policininkai, susirinko
minia ir pagaliau du patys kartieji veikai savais ekipa
ais nuvaiavo nuovad.
Blogas enklas,pagalvojo Vokulskis ir staiga suplojo
sau per kakt.Tai tau graiausia! tar jis pats sau.
Einu pas advokat, kad jis nupirkt man nam, o pats ne
inau, nei kaip tas namas atrodo, nei kur jis yra."
Jis sugro ir, nenusims skrybls, pasikis lazdel
po paastim, m vartyti kalendori su adresais. Laim, jis
buvo girdjs, kad Lencki namas yra kakur netoli Jeruza
ls aljos; prajo vis dlto keletas minui, kol jis susira
do kalendoriuje gatv ir namo numer.
Graiai biau usirekomendavs advokatui! galvojo
jis, leisdamasis laiptais.Vien dien kalbinjau mones
patikti man savo kapitalus, o kit pats perku kat maie.
inoma, i karto biau sukompromitavs arba save, ar
ba... panel Izabel."
Jis oko vaiuojani pro al veiko kariet ir liep
pasukti Jeruzals alj. Prie kampo ilipo ir nujo psias
viena i alutini gatvi.
Diena buvo grai, danguje beveik n debeslio, gatvje
n dulkels. Nam langai jau buvo atdari, kai kurie tik
dabar pradti plauti; lengvas vjelis plaikst kambarini si
jonus, ir buvo galima pastebti, kad Varuvos tarnaits
lengviau rytasi plauti langus ketvirtame aukte negu savo
kojas. Daugelyje but skambjo fortepijonai, daugelyje kie
m grojo sukamieji vargonliai arba monotonikai kavo
smlio ineiotojai, epetininkai, sen daikt supirkintojai
239

ir panas verslininkai. Kur ne kur tarpuvartje iovavo

kiemsargis, apsivilks mlynais markiniais; keletas un
lakst gatve, kuria niekas nevainjo,* ia pat aid mai
vaikai pl iev nuo jaun katon, kuri glenuiai
dar nebuvo spj patamsti.
Apskritai gatv atrod vari, rami ir linksma. Jos gale
netgi buvo matyti sklypelis dangaus ir guotas medi; bet
t kaimik peiza, tok neprast Varuvai, dabar buvo
ustoj statybiniai pastoliai ir mrin siena.
Eidamas deiniuoju aligatviu, Vokulskis jau i tolo kai
rje pastebjo nepaprastai gelton nam. Varuvoje yra
labai daug gelton nam; Varuva tur bt geltoniausias
miestas pasaulyje. Taiau tasai namas buvo geltonesnis u
visus kitus ir tikriausiai bt gavs pirm premij gelton
daikt parodoje (kurios tikriausiai kada nors susilauksime).
Prijs ariau, Vokulskis sitikino, kad ne jis vienas at
kreip dmes nepaprast nam; net unys palikdavo
ia savo vizitines korteles daniau negu prie kit sien.
Po velni!nusikeik jis tyliai. Atrodo, kad tai
bus tas pats namas...
I tikrj, tai buvo Lencki namas.
Vokulskis m j apirinti. Namas buvo keturi auk
t, su keliais geleiniais balkonais, ir kiekvienas auktas
kitokio stiliaus. Utat vart architektroje vyravo tik vie
nas motyvas vduokl. Virutin vart dalis buvo kaip
iskleista vduokl, kuria galt vdintis prietvanin mil
in. Abiejuose skliautuose buvo matyti didiuliai ikalti
staiakampiai, kuri kerts taip pat buvo papuotos truput
praskleistomis vduoklmis. Taiau vertingiausias vart pa
puoalas buvo abiej skliaut centre kyanios nutaytos
tokios didels vini galvuts, tarsi tomis vinimis vartai bt
prikalti prie namo, o namas prie miesto.
Tikrai stabus daiktas buvo pavart su apipuvusiomis
grindimis, bet utat su vaizdingais pieiniais sienose. Ten
buvo tiek kalv, mik, uol ir altini, kad namo gyven
tojai drsiai galjo niekur nevaiuoti vasaroti.
240

Kiemas, i vis pusi aptvertas keturi aukt namais,

atrod kaip plataus ulinio dugnas ir buvo prisisunks vi
sokiausi kvap. Kiekviename kampe buvo durys, o viena
me i j net dvejos; po kiemsargio buto langu buvo
iukli d ir vandentiekio iaupas.
Vokulskis prabgomis pavelg pro paradines duris, ku
rios buvo stiklintos. Laiptai atrod gerokai purvini; utat
alia j, nioje, stovjo nimfa su soiu ant galvos ir nu
muta nosimi. Kadangi sotis buvo aviei spalvos, nimfos
veidas geltonas, krtys alios, o kojos ydros, tai nesunku
buvo atspti, kad akmenin deiv stovi prieais lang su
vairiaspalviais stiklais.
Na, taip!..sumurmjo Vokulskis tokiu tonu, kuris
nereik per didelio susiavjimo.
T akimirk i deiniojo fligelio ijo grai moteris su
maa mergaite.
Ar dabar, mamyte, eisime sod?paklaus mer
gait.
Ne, brangute. Dabar eisime parduotuv, o sod
po piet,atsak dama labai maloniu balsu.
Tai buvo aukta, klasik veido bruo aten pilkomis
akimis. Jie pavelg vienas kit ir dama paraudo.
Kur a j maiau?"pagalvojo Vokulskis, ieidamas
pro vartus gatv.
Dama atsigr, bet, pastebjusi, kad jis iri j, nu
sisuko.
,,Taip,galvojo jis,a maiau j balandio mnes
banyioje, o paskui parduotuvje. Net Zeckis atkreip j
mano dmes ir sak, kad jos dailios kojos. I tikrj
graios.
Jis vl jo tarpuvart ir m skaityti gyventoj
sra.
,,K?. Treiame aukte baronien Keovska!.. K?..
K?.. Kairiajame fligelyje, antrame aukte Marueviius?.. domus sutapimas! Ketvirtajame aukte studentai...
Kas gi toji grauol? Deiniajame fligelyje, antrajame auk
241

te Jadvyga Misevi, pensinink, ir Elena Stavska su

dukterimi. Tikriausiai ji.
Jis jo kiem ir m valgytis. Beveik visi langai buvo
atdari. Galiniame fligelyje emai buvo skalbykla, pavadinta
paryietika; ketvirtame aukte plaktuku stukseno batsiu
vys, kiek emiau ant atbrailos burkavo pora balandi,
o to paties pastato treiajame aukte jau kuris laikas skam
bjo ritmingi fortepijono garsai ir kakieno spiegis sopra
nas trauk gam:
A!.. a!.. a!.. a!.. a!.. a! . . a! . . a! . . a! . . a! . .
a!.. a!.. a!..
Vokulskis igirdo, kaip auktai virum jo galvos, ket
virtame aukte, skardus vyrikas bosas kalbjo:
O! Vl igr kuino... I jos jau ilindo soliteris...
Marisia!.. eik greiiau ionai!..
Tuo paiu metu i treiojo aukto lango ilindo mote
rika galva ir suriko:
Marisia!.. Tutuojau eik namo. .. Marisia!..
Garbs odis, tai ponia Keovska, sunibdjo
Vokulskis.
T pai akimirk jis igirdo tartin iurlenim: iurk
l vandens i ketvirto aukto apipyl isikiusi Keovskos galv ir itiko kieme.
Marisia!.. eik pas mus...auk bosas.
Nenaudliai,suriko Keovska, pasukdama veid
auktyn.
Nauja vandens srov likteljo i ketvirto aukto ir
sutrukd jai daugiau k pasakyti. Tuo paiu metu i ten
ilindo juodabarzdis jaunuolis ir, pastebjs besislepiani
Keovskos fizionomij, graiu bosu suuko:
Ak, tai js gerbiamoji ponia!.. Labai atsipraau...
Jam atsak mlungikas raudojimas i Keovskos
buto:
O, a nelaimingoji!.. Galiu prisiekti, jog tai jis, ne
naudlis, usiund ant mans tuos banditus... Taip jis atsidkoja man, kad itraukiau j i skurdo!.. Nupirkau jo
arkl!..
242

Tuo tarpu emai skalbjos skalb baltinius, ketvirtame

aukte plaktuku stukseno batsiuvys, o treiajame skamb
jo fortepijonas ir kakas spygavo gam:
A!., a!., a!., a!., a!., a!., a!., a!., a!., a!.,
a!.. a!..
Linksmi namai, k besakytum...sumurmjo Vo
kulskis, nusipurtydamas nuo rankovs ukritusius vandens
laus.
Jis ijo i kiemo gatv, dar kart apirjo nekilnoja
mj turt, kurio eimininku ketino pasidaryti, ir pasuko
Jeruzals alj. Ten jis pasisamd veik ir nuvaiavo
pas advokat.
Advokato laukiamajame Vokulskis rado kelet apdris
kusi ydeli ir sen moter, apsigaubusi skara galv.
Kairje pro praviras duris buvo matyti byl prikrautos
spintos, trys uoliai ra ratininkai ir keletas lankytoj, i
pairos miesioni: vieno fizionomija buvo kaip tikro nu
sikaltlio, o kit nuobodiaujanios.
Senas ilasis tarnas, su nepasitikjimu apvelgs Vokulsk, nuvilko jam apsiaust ir paklaus:
Js kilnybe, ar js ilgai kalbsits?
Ne, trumpai.
Jis ved Vokulsk sal deinje.
Kaip turiu praneti?
Vokulskis padav jam vizitin kortel ir pasiliko vie
nas. Salje baldai buvo imuti aviei spalvos aksomu,
kaip pirmosios klass vagonuose, ia stovjo keletas pra
bangi spint su dailiai ritomis knygomis, kuri, matyt,
niekas niekuomet neskaitydavo, o ant stalo keli iliust
ruoti urnalai ir albumai, kuriuos, matyt, vartydavo visi.
Viename kampe stovjo gipsin deivs Temids statula
su varinmis svarstyklmis ir purvinais keliais.
Praom!..pakviet j tarnas, praverdamas duris.
ymiojo advokato kabinete baldai buvo aptraukti ru
da oda, ant lang kabjo rudos uuolaidos, o sien ap
mualai buvo irayti rudais ratais. Pats eimininkas buvo
243

apsivilks rudu durtiniu ir laik rankoje be galo ilg kan

dikl, viruje aptaisyt masyviu gintaru su plunksnele.
Buvau tikras, gerbiamasis pone, kad iandien pama
tysiu jus pas save,tar advokatas, pristumdamas Vokulskiui krsl ant ratuk ir koja pataisydamas usirietus ki
limo kamp.Vienu odiu,toliau kalbjo jis,galime
tiktis koki trij imt tkstani rubli na ms
bendrov. O kad pas notar mes eisime nedelsdami ir su
rinksime visus grynuosius pinigus iki paskutins kapei
kosdl to jau galite pasitikti manimi...
Jis kalbjo, pabrdamas svarbiausius odius, spaud
Vokulskiui alkn ir skersomis stebjo j.
Teisyb... bendrov!..pakartojo Vokulskis, ssda
mas krsl.Tai jau t pon dalykas, kiek surinks
grynais.
Na, vis dlto kapitalas,pastebjo advokatas.
Man jo utenka ir be bendrovs.
Tai pasitikjimo enklas...
Man pakanka savojo.
Advokatas nutilo ir m uoliai traukti dm pro kan
dikl.
Turiu jus praym,patyljs tar Vokulskis.
Advokatas pavelg j, stengdamasis spti, ko i jo
norima, nes nuo to, koks bus praymas, priklaus, kaip rei
ks klausyti. Matyt, jis nepastebjo nieko grsmingo, nes
nutais rimt, bet visikai draugik min.
Noriu pirkti nam,pasak Vokulskis.
Jau?..paklaus advokatas, kilsteldamas antakius
ir palenkdamas galv.Sveikinu, nuoirdiai sveikinu.
Prekybos namai ne veltui vadinami namais... Nuosavas
namas pirkliui tas pats, kas kilpos raiteliui: tviriau
laikosi. Prekyba, nesiremianti tokiu realiu pagrindu, kaip
namas, tra tik kromininkyst. Kok mr esate numats,
jei jau teikiats pagerbti mane savo pasitikjimu?
iomis dienomis turi bti ivarytas pono Lenckio
namas...
244

 inau,nutrauk advokatas.Pastatas tvirtas, tik

medines dalis reikt ilgainiui pakeisti naujomis, u namo
sodas... Baronien Keovska duos iki eiasdeimt tks
tani rubli, konkurent tur^bt nebus, tad mes nupirk
sime daugiausia u eiasdeimt tkstani rubli.
Nors ir u devyniasdeimt tkstani, ir net dar bran
giau,pasak Vokulskis.
Kam?..paoko krsle advokatas.Baronien dau
giau kaip eiasdeimt tkstani neduos, dabar niekas na
m neperka... Visai neblogas dalykas...
Jis man bus neblogas net u devyniasdeimt tks
tani. ..
Bet u eiasdeimt penkis tkstanius dar geres
nis. ..
A nenoriu apiplti savo busimojo kompaniono.
Kompaniono?..suuko advokatas.Bet juk ger
biamasis ponas Lenckis galutinai nusibankrutavs,* js tie
siog pakenksite jam, sumokdamas kelet tkstani dau
giau. A inau, kaip jo sesuo, grafien, tai iri... Vos
tik ponas Lenckis nebeturs n graio, jo avioji dukt,
kuri mes visi dieviname, iteks u barono arba u mar
alkos. ..
Vokulskio akys taip klaikiai suspindjo, kad advokatas
nutilo.' Jis atidiai irjo savo svei ir mst... Staiga
pliaukteljo delnu sau kakt.
Tai js, gerbiamasis pone,paklaus jis,esate nu
sprends duoti devyniasdeimt tkstani rubli u tuos
griuvsius?..
Taip,dusliai atsak Vokulskis.
eiasdeimt atimti i devyniasdeimt... panels Iza
bels kraitis...sumurmjo advokatas.Aha!..
Jo veidas ir visa laikysena nebeatpastamai pasikeit.
Jis ileido i ilgos gintarins pypks vis debes dm, atsidrb krsle ir, raminamai mosuodamas rank, prabilo:
Mes vienas antr suprantame, ponas Vokulski. Pri
sipainsiu, dar prie penkias minutes tarinjau jus pats
neinau kuo, nes js reikalai vars. Bet dabar, patikki
245

te,

as jums esu palankus mogus ir... sjungininkas...

'Dabar a js nesuprantu,tyliai pasak Vokulskis.
nuleisdamas akis.
Advokato skruostai paraudo kaip plytos. Jis paskambino,
{jo tarnas.
Neleisti ionai nieko, kol nepaskambinsiu.
^ Klausau, js malonybe,atsak nirusis tarnas.
Juodu vl liko dviese.
Ponas... Stanislavai,pradjo advokatas.Js ino
te, kas yra ms aristokratija ir jos prieplakos?.. Tai kele
tas tkstani moni, kurie iulpia syvus i viso krato,
vaisto pinigus usienyje, nea i ten blogiausius proius,
ukreia jais ms neva sveikas vidurines klases ir patys
beviltikai va: ekonomikai, fiziologikai ir moralikai.
Jeigu pavykt priversti juos dirbti, jeigu pavykt juos
sukryminti su kitais visuomens sluoksniais, tai gal...
ir bt i to kokia nauda, nes j organizacija, be abejo,
subtilesn u ms. Suprantate... sukryminti, bet
ne... imesti trisdeimt tkstani rubli jiems paremti. Tai
gi padaryti sukryminim a jums padsiu, bet vais
tyti trisdeimt tkstani rubli ne!..
Visikai js nesuprantu,tyliai atsak Vokulskis.
Suprantate, tik nepasitikite manimi. Nepasitikji
mastai didi vertyb, ir a js nuo jos negydysiu. Pasa
kysiu tik tiek: subankrutavlis Lenckis gali... susigimi
niuoti net su pirkliu, ypa jeigu tas pirklys yra bajoras.
Bet Lenckis su trisdeimt tkstani rubli kienje!..
r Ponas advokate,pertrauk j Vokulskis,ar js
apsiimsite mano vardu dalyvauti to namo varytynse?
Apsiimsiu, bet prie to, k pasilys Keovska, pri
dsiu ne daugiau kaip por tkstani. Js man atleiskite,
ponas Vokulski, bet pats su savimi varytyni neisiu.
O jeigu atsiras treias konkurentas?
K gi! Tokiu atveju a ir j pralenksiu, kad patenkin
iau js ugaid.
Vokulskis atsistojo.
246

 Dkoju jums u nuoirdius odius,tar jis. jus

teisus, bet ir as turiu savo sumetim... Pinigus atneiu Jums
rytoj, o dabar iki pasimatymo.
Gaila man js, atsak advokatas, spausdamas jam
famki

Kodl gi?
O todl, kad tas, kas nori laimti, turi nugalti, pa
smaugti prie, o ne erti j i savo paties viralins. Js
darote klaid, kuri js nepriartins, o veikiau atitolins nuo
tikslo.

Js klystate.
Romantikasl.. romantikas!..ypsodamasis kartojo
advokatas.
Vokulskis paskubomis ijo i advokato nam ir, sds
veiko ekipa, liep vaiuoti Elektori gatv. Jam buvo
pikta, kad advokatas atspjo jo paslapt, ir kad jis smerk
jo veikimo metod. inoma, jeigu nori laimti grob, reikia
pasmaugti prie,* taiau juk jo grobiu turi tapti panel
Izabel!..
Jis ilipo prieais menk krautuvl, virum kurios ka
bojo juoda ikaba su gelsvu urau: ,,S. langbaumo vek
seli ir loterij kontora.
Krautuvl buvo atidaryta; u pulto, apkalto skarda ir
atitverto nuo publikos vieliniu tinklu, sdjo senas plikas
ydas su ila barzda, tarytum prilipdyta prie gulinio ant
stalo Kurjerio.
Laba diena, ponas langbaumai! garsiai tar Vo
kulskis.
ydas pakl galv ir nuleido nuo kaktos akinius.
Ak, tai js, js malonyb?..atsak jis, spausda
mas sveiui rank.K, nejaugi ir jums jau reikia pi
nig?. .
Ne,pasak Vokulskis, ssdamasis pint krsl
prieais pult. I karto nedrsdamas pasakyti, ko atjs, jis
paklaus:
Na, kas girdti, ponas langbaumai?
247

 Blogai! atsak senis.Pradjo persekioti ydus.

Gal tai ir gerai. Kai mus ims spardyti ir spjaudyti, ir kan
kinti, tai gal tada atsikvos ir tie jaunieji ydeliai, kurie,
kaip mano Henrikas, isipust, apsireng durtiniais ir ne
silaiko savo tikjimo.
Kas gi jus persekioja! nusistebjo Vokulskis.
Norite rodym?..paklaus ydas.tai jums ro
dymas iame Kurjeryje. Uvakar a jiems nusiuniau
arad; Js sprendiate aradas?.. Nusiuniau toki:
Klausim su puse zonos sujunki,
Pridurk dar odel sakiniams jungti,
Ir gausi tuos, kur kare joja ir audo,
Tegul Viepats Dievas mus nuo j apsaugo.

Ar inote, kas tai yra?.. Klausimas tai k; pus zo

nos tai z o, jungtukas kai, o viskas k a-z o-k a i.
Aj inote, k jie man atsak?.. Tuojau...
Pam Kurjer ir m skaityti:
Redakcijos atsakymai. Ponui V. V. Didioji Orgelbrando enciklopedija... Ne tas... Ponui Motylekui.
Frak reikia apsivilkti... Ne tas... A, tai!.. Ponui
S. Slangbaumui: Js arada politika ir negramatika. *
Sakykite: kas gi ia i politikos? Jeigu parayiau arad
apie Dizrael arba apie Bismark, tai bt politika, bet
apie kazokus ia juk visai ne politika, tik karinis da
lykas.
O kur ia yd persekiojimas?paklaus Vokulskis.
Tuoj paaikinsiu. Jums paiam yra tek ginti nuo
persekiotoj mano Henrik; a visk inau, nors ir ne jis
man sak. Dabar apie arad. Kai a prie pusmet nune
iau savo arad ponui imanovskiui, tai jis man pasak:
Ponas Slangbaumai, mes t arad nespausdinsime, bet a
jums patariu geriau rayti aradas, negu imti i moni pro
centus. O a sakau: Ponas redaktoriau, kai js man duo
site u aradas tiek, kiek a gaunu i procent, tai a ray
siu. O ponas imanovskis tai atsak: Mes, ponas Slang
baumai, neturime tiek pinig, kad galtume mokti u js
248

aradas.- tai pasak pats imanovskis, girdite? Na, o ian

dien jie man Kurjeryje rao, kad tai nepolitika ir negramatika!.. Dar prie pusmet kalbjo kitaip. O laikra
iai k dabar rao prie ydelius!..
Vokulskis klaussi istorij apie yd persekiojim, i
rdamas sien, ant kurios kabojo loterij lentel, ir bar
bendamas pirtais pult. Taiau jis galvojo apie kitk, vis
nesirydamas pasakyti, ko atjs.
Tai vis laik kuriate aradas, ponas langbaumai?
paklaus jis.
K ten a..atsak senasis ydas.Bet a turiu
ankl, Henriko sn, kuriam vos devyneri metai, ir js
tik paklausykite, kok jis man an savait laik para.
Seneli,ra jis, tasai maasis Michasius,man reikia
tokios arados:
Pi r ma ne vienas, a n t r a prieast pasako,
V i s k a s gelumbinis daiktas, vilkis nors prie frako.
O kai atspsite, seneli,ra jis, Michasius,tai at
siskite man eis rublius tam gelumbiniam daiktui pirkti.
A, ponas Vokulski, pravirkau perskaits. Juk ia pirma,
ne vienas, reikia keli, o prieast pasako jungtukas
n e s, o viskas tai kelins. A verkiau, ponas Vokuls
ki, kad toks protingas vaikas dl Henriko usispyrimo
vaikto be kelni. Bet a jam atsakiau: Mylimas mano
ankli. Esu labai patenkintas, kad imokai i senelio kurti
aradas. Taiau, kad tu dar imoktum bti ir taupus, tai
tam gelumbiniam daiktui pirkti siuniu tiktai keturis rub
lius. O jeigu gerai mokysiesi, tai a tau po atostog nupirk
siu tai k:
Pi r ma vokikai burna, a n t r a laikrod atstoja.
V i s k a s perkama vaikui, kai gimnazijon stoja.

Tai munduras1; js i karto atspjote, ponas Vokulski?

1 Mu n d burna, Uh r laikrodis
munduras, uniforminis varkas (lenk.).

(vok.),

mu n d u r
249

 Tai, vadinasi, visa js eima mgsta sudarinti a

radas?paklaus Vokulskis.
Ne tik mano,atsak Slangbaumas. Kai susirenka
ms, tai yra yd, jaunimas, jis neusiiminja, kaip jsi
kiai, okiais, komplimentais, papuoalais, niekais, o k nors
skaiiuoja arba varto mokslikas knygas, egzaminuoja vie
nas kit, arba sprendia aradas, rebusus, achmat udavi
nius. Ms protas visuomet dirba, ir todl ydai turi ge
ras galvas, ir todl, nesieiskite, jie vis pasaul ukariaus.
Js visk darote kartai, usideg, o mes nugalime protu
ir kantrybe.

Paskutiniai odiai Vokulsk priblok. Juk jis siek

panels Izabels kaip tik protu ir kantrybe... Kakokia
drsa pabudo jo irdyje, jis liovsi svyravs ir staiga pa
sak:
Turiu jus praym, ponas langbaumai...
Js praymai man sakymas, ponas Vokulski.
Noriu nupirkti Lenckio nam...
inau t nam. Jis eis u eiasdeimt tkstani,
gal kiek brangiau.
A noriu, kad jis eit u devyniasdeimt tkstani,
ir man reikia mogaus, kuris varyt iki tos sumos.
ydas iplt akis.
Kaip tatai?.. Js norite sumokti trisdeimt tkstan
i rubli brangiau?..paklaus jis.
Taip.
Atsipraau, bet nesuprantu. Jeigu bt parduoda
mas js namas, o Lenckis nort j nupirkti, tai jums rp
t pakelti kain. Taiau kai js perkate, jums turi rpti
numuti kain...
Noriu umokti brangiau.
Senis palingavo galv ir po valandls vl prabilo:
Jeigu a js nepainoiau, tai pagalvoiau, kad da
rote nedor sandr; bet juk a jus pastu, tai ir galvoju
sau, kad js darote. .. keist sandr. Js ne tik sukiate
grynus pinigus sienas ir dl to netenkate koki deimt
procent per metus, bet dargi norite permokti trisdeimt
250

tkstani rubli. :: Ponas Vokulski,pridr jis, paimda

mas j u rankos,nedarykite tokios kvailysts. A jus pra
au. . *Senis Slangbaumas jus prao.
- . Patikkite, kad i to laimsiu...
-ydas staiga pakl pirt prie kaktos. Sublizgjo jo
akys. ir balti kaip perlai dantys.
_ Gha cha!. .nusijuok jis.Na, matytu a jau visai
suseau,rjeigu i karto nesupratau... Js duosite ponui
Lepckiui irsdeimt tkstani^ rubli... o jis jums pads
udirbti gal imt tkstani rubli... Git!1 A jums rasiu
tok konkurent, kuris u penkiolika rubli pakels kain.
Labai padorus ponas, katalikas, tik jam negalima mokti
i anksto... As jums surasiu dar koki solidi dam, kuri
u deimt rubleli taip pat kels kain... Galiu duoti dar
por ydeli, po penkis rublelius... Ieis tokios varytyns,
kad js galsite umokti u t nam nors pusantro imto
tkstani, ir niekas nesupras, kaip viskas sugalvota...
Vokulskiui buvo kiek nejauku.
iaip ar taip, viskas liks tarp ms,tar jis.
Ponas Vokulski,ikilmingai atsak ydas,eis ma
nau, kad jums nereikjo to sakyti. Js paslaptis mano
paslaptis. Js usistojote mano Henrikl, js nepersekiojate yd...
Jie atsisveikino, ir Vokulskis sugro namo. Jo jau lau
k Marueviius, ir juodu nuvaiavo manie pasiirti
nupirktojo arklio.
Maniee buvo du pastatai, sujungti vien epoleto for
mos statin; apvaliajame pastate buvo manieas, o staia
kampiame arklids.
Vokulskis su Marueviium atvaiavo kaip tik tuo metu,
kai vyko jojimo pamoka. Keturi ponai ir viena dama jojo
vienas paskui kit manieo pasieniu,- viduryje stovjo di
rektorius, karikos laikysenos vyras, apsivilks mlyna
striuke, baltomis aptemptomis kelnmis ir auktais penti
nuotais batais. Tai buvo ponas Mileris; jis komandavo rai
1 Gerai

(yd.).

251

teliams, laikydamas rankoje ilg botag, kuriuo kartkar*

temis paragindavo usispyriojus arkl, ir raitelis nuo to
raukydavosi. Vokulskis prabgomis pastebjo, kad vyras,
kuris jojo be balnakilpi, laikydamas dein rank u nu
garos, turjo pramutgalvio fizionomij; antras i vis jg
stengsi isilaikyti ant arklio kakur tarp kaklo ir sturplio,
o ketvirtas atrod, lyg kas akimirk nort nuokti nuo
arklio ir jau kol gyvas nebedaryti jojimo pratim. Tiktai
dama, apsivilkusi amazone, jojo drsiai ir vikriai, ir Vo
kulskis pagalvojo, kad moterys apskritai nepasta nei ne
patogi, nei pavojing padi.
Marueviius supaindino Vokulsk su direktoriumi.
A kaip tik js laukiau. Tutuojau galsiu jums pa
tarnauti. Ponas ulcai!..
Atbgo ponas ulcas viesiaplaukis jaunuolis, taip
pat apsivilks mlyna striuke, bet dar auktesniais batais
ir dar siauresnmis kelnmis. Jis karikai sumu kulnais,
pam rankas direktoriaus valdios simbol, ir Vokulskis,
bdamas maniee, sitikino, kad ulcas, nors ir jaunas,
energingiau vaistosi botagu negu pats direktorius. Antra
sis ponas netgi rikteljo, o ketvirtasis m tiesiog keiktis.
Gerbiamasis pone,kreipsi direktorius Vokuls
k,ar js perimate barono kumel su visais jos reikmeni
mis: balnais, gniomis ir taip toliau?..
inoma.
Tokiu atveju man i js priklauso eiasdeimt rub
li u arklid, kuri baronas Keovskis neapmokjo.
K gi padarysi?
Jie jo vien gard, vies kaip kambarys ir net nu
kabint kilimais, beje, nelabai brangiais. Naujutlaitis lo
vys buvo pilnas, dios taip pat, ant grind pakreikta va
ri iaud. Vis dlto akyla direktoriaus akis pastebjo ka
koki netvark, ir jis suriko:
Ponas Ksaverai, kas ia per tvarka, po imts vel
ni! .. Gal js ir savo miegamajame laikote tokius daiktus?
Antrasis direktoriaus padjjas pasirod tik vien aki
mirk. Jis pavelg vid, dingo ir koridoriuje suriko:
252

 Vaicechai!.. imtas tkstani velni!.. Bematant

ivalyk, nes a tuoj pat liepsiu padti visa tai tau ant
stalo...
Sepanai!.. Bjaurybe! atsiliep u pertvaros tre
ias balsas.Jeigu tu man dar kart, unsnuki, itaip palik
si arklid, a priversiu tave visa tai dantimis surinkti...
Tuo paiu metu pasigirdo keletas dusli smgi, tary
tum kakas grieb k u galvos ir dau sien. Netrukus
pro arklids lang Vokulskis pamat striuke su metalin
mis sagomis vilkint paaugl, kuris ibgo kiem luotos
ir, j rads, prabgdamas tvojo per galv u tvoros spok
saniam ydukui. Vokulskis kaip fizikas nusistebjo nauja
energijos tvarumo dsnio forma, kai direktoriaus pyktis
tokiu nepaprastu bdu buvo ilietas ant btybs, esanios
net u manieo sien.
Tuo tarpu direktorius liep ivesti kumel koridori.
Tai buvo graus gyvulys, laibomis kojomis, maute galva
ir protingomis, velniomis akimis. Eidama pro al, kume
lait pasisuko Vokulsk, apuost j ir suprunkt, tary
tum atspjusi, jog tai eimininkas.
J jau pripaino jus,tar direktorius.Duokite jai
cukraus... Puiki kumel!
Ir jis itrauk i kiens purvin, truput tabaku kve
piant gaball cukraus. Vokulskis padav j kumelei, kuri
i karto j prarijo.
Einu layb i penkiasdeimt rubli, kad ji laims!
suuko direktorius.Sutinkate?
inoma,atsak Vokulskis.
Btinai laims. Duosiu puik jojik, ir pats imoky
siu j, kaip j valdyti. Bet jeigu ji bt likusi pas baron
Keovsk,trenk mane perknas,bt atsivilkusi baig
m treioji, Ir apskritai nebelaikyiau jos arklidje.
Direktorius dar negali nurimti,saldiai ypsodama
sis terp Marueviius.
Nurimti!.. suriko direktorius, rausdamas i pyk
io.Na, sprskite pats, ponas Vokulski: ar galiu a palai
kyti santykius su mogumi, kuris idrso pasakoti, kad a
253

Liubelske pardavs arkl, sergant koleru1!.. Toki dalyk

negali umirti, ponas Marueviiau! auk jis, vis labiau
keldamas bals.Jei nebt sikis grafas, ponas Keovskis dabar neiotsi kulk kinkose... A pardaviau arkl,
sergant koleru!.. Nors man tekt pridti imt rubli
kumel laims... Kad ir padvs po lenktyni... Ponas ba
ronas sitikins... Arklys sirgo koleru!. . Cha cha cha! de
monikai nusikvatojo direktorius.
Apirj kumel, visi trys nujo ratin, kur Vokulskis sumokjo, kiek priklaus, irdyje prisiekdamas niekuo
met nesakyti, kad kuris nors arklys serga koleru. Atsi
sveikindamas su direktoriumi, jis paklaus:
Direktoriau, ar negalima bt paleisti arklio lenk
tynes, nenurodant savininko pavards?
Sutvarkysim...
Tiktai. ..
O! Bkite ramus,atsak direktorius, spausdamas
jam rank.Laikyti paslapt pirmoji dentelmeno dory
b. Tikiuosi, kad ir ponas Marueviius...
O!..patvirtino Marueviius ir taip papurt gal
v ir pamojo ranka, jog negalima buvo abejoti, kad paslap
tis yra giliai palaidota jo krtinje.
Grdamas pro manie, Vokulskis vl igirdo botago
pliaukteljim, po kurio ketvirtasis ponas vl m ginytis
su direktoriaus pavaduotoju.
Tai nemandagu, gerbiamasis!..auk ketvirtasis.
Mano kostiumas iirs...
Ilaikys,flegmatikai atsak ponas ulcas, pliauk
teldamas botagu antrojo pono pusn.
Vokulskis ijo i manieo.
Kai, atsisveikins su Marueviium, jis buvo besds
veiko ekipa, jam galv atjo keista mintis:
Jeigu toji kumel laims, tai panel Izabel mane pa
mils. .
1 Ko 1e r a s nepagydoma arkli liga.
254

Jis staiga apsisuko ir sugro manie; gyvulys, kuriam

prie akimirk jis buvo visai abejingas, staiga pasidar jam
domus ir mielas.
Antr kart eidamas gard, jis vl igirdo t pat b
ding sien trankomos mogaus galvos gars. Ir i tik
rj, i gretimo atatvaro ioko berniukas epanas, gero
kai iraudusiais skruostais ir suveltais plaukais,juos, ma
tyt, k tik buvo tariusi kakieno ranka; paskui pasirod
arklininkas Voicechas, luostydamasis striuk truput tau
kuotus pirtus. Vokulskis dav vyresniajam tris rublius, jau
nesniajam rubl ir paadjo jiems dar ir ateityje atsidkoti,
kad tik neskriaust kumelaits.
Pone, irsiu j labiau kaip savo mon,atsak
Voicechas, emai nusilenkdamas.Bet ir senis jos nenu
skriaus, bkite tikras... Per lenktynes, pone, kumelait eis
lygiai, kaip stiklelis...
Vokulskis jo atatvar ir gal penkiolika minui ap
irinjo kumel. Jos velnios kojyts kl jam nerim, ir
jis krpiojo kas kart, kai jos aksominiu kailiu nueidavo
virpulys: jam rodsi, kad ji gali susirgti. Paskui jis apka
bino jos kakl, o kai ji padjo galv jam ant peties, m
buiuoti j ir nibdti:
Kad tu inotum, kiek nuo tavs priklauso!.. kad tu
inotum...
Nuo to laiko jis po kelet kart per dien vaindavo
manie, erdavo kumel cukrumi ir glostydavo j. Jis
jaut, kad jo blaiviame prote ima leisti daigus kakoks prie
taringumas. Jeigu kumel pasitikdavo j linksmai, jis lai
kydavo tai geru enklu; taiau kai ji bdavo lidna, ird
nudiegdavo nerimas. Dar vaiuodamas manie, jis sau
sakydavo: ,Jeigu rasiu j linksm, tai panel Izabel ma
ne pamils."
Tarpais jame pabusdavo sveikas protas: tada j apimda
vo pyktis ir panieka paiam sau.
,,Kas gi tai,galvodavo jis,negi mano gyvenimas tu
ri priklausyti nuo vienos moters norio?.. Argi nerasiu
imto kit?.. Juk ponia Meliton sil supaindinti mane su
255

trimis, netgi su keturiomis tokiomis pat graiomis... Kar

t, po galais, turiu atsikvoti!..*
Taiau, uuot atsikvojs, jis dar giliau grimzdo j ap
kvaitim. viesesnmis akimirkomis jam rodydavosi, kad
emje tur^bt dar yra burtinink, ir vienas i j bus j
ubrs. Tada jis su nerimu sau kartodavo:
,,A jau nebe tas... Darausi kakoks kitoks mogus...
Man rodos, kakas pakeit mano siel!..*
Kartais jame vl pasigirsdavo gamtos tyrintojo ir psi
chologo balsas.
tai,nibddavo jam kakur smegen gilumoje,
tai kaip kerija gamta, kai nesilaikoma jos dsni. Jau
nystje nepaisydavai irdies, juokdavaisi i meils, parsida
vei vyrus senei, o dabar e tau!.. Per ilgus metus tau
pytas jausm kapitalas dabar grta tau su procentais..."
Na, gerai,galvodavo jis,bet tada turiau tapti pa
leistuviu; kodl gi a galvoju tik apie j?"
Galas ino kodl,atsakydavo oponentas.Gal kaip
tik toji moteris tau geriausiai tinka. Ged i ties, kaip pasa
koja legenda, js sielos kakada, prie amius, buvo vie
na siela..."
Tuomet ir ji turi mane mylti...kalbdavo Vokulskis.
Ir pridurdavo: Jeigu kumel laims lenktynes, tai bus
enklas, kad panel Izabel mane pamils... Ak, senas kvai
ly, pamili, kas gi tau darosi?.."
Kelias dienas prie lenktynes Vokulsk aplank grafas
anglas, su kuriuo jis buvo susipains per pasitarim pas
kunigaikt.
Kai juodu pasisveikino, grafas isitemps atsisdo krs
l ir tar:
Atjau kaip sveias ir su reikalu teip!.. Ar ga
lima?. .
Klausau, grafe.
Baronas Keovskis,m dstyti grafas,kurio ku
mel js sigijote, tarp kitko, visikai teistai teip ba
ronas drsta nuolankiausiai prayti jus perleisti jam. Kaina
256

nieko nereikia... Baronas susilaino i dideli sum... Jis

silo tkstant du imtus rubli...
Vokulsk nukrt ius; jeigu jis parduot kumel, pa
nel Izabel tikriausiai imt j niekinti...
O jeigu ir a, grafe, i tos kumels ko nors tikiuo
si?. .atsak jis.
Tokiu atveju jums teistai priklauso pirmenyb,
teip,iko grafas.
Js pats isprendte klausim, grafe,pasak Vokulskis ir nusilenk.
Argi teip?.. Labai man gaila barono, taiau js turi
te daugiau teisi.
Jis pakilo nuo krslo kaip automatas ant spyruokli ir
atsisveikins pridr:
Brangusis pone, kada gi eisime pas notara dl ms
bendrovs?.. Apsigalvojs prisidedu su penkiasdeimt tks
tani rubli... Teip.
Tai jau priklauso nuo js, ponai.
Labai troktu ivvsti ms tvyn klestini ir todl
a jums, ponas Vokulski, visikai simpatizuoju ir jus ger
biu, teip, nepaisydamas nemalonumo, kur js darote baro
nui. Teip, jis buvo tikras, kad js perleisite arkl...
Negaliu.
A jus suprantu,ubaig grafas.Bajoras, nors ir
prekybininko kailiu, pirma pasitaikiusia proga i jo ilen
da. O js praau atleisti man u drsum pirmiausia
esate bajoras, dargi angliko stiliaus, ir kiekvienas i ms
privalo toks bti.
Jis stipriai paspaud Vokulskiui rank ir ijo. Vokulskis irdyje pripaino, kad is marionet panaus origina
las vis dlto turi daug maloni bruo.
Taip! sunibdjo jis.Su tais ponais maloniau
gyventi negu su pirkliais. Jie i tikrj i kito molio
drbti...
Paskui dar pridr:
Nra ko stebtis, kad panel Izabel, iauklta tarp
toki, kaip jie, niekina tokius kaip a. Na, bet k jie nu
257

veikia pasaulyje ir pasauliui?.. Gerbia mones, kurie gali

jiems duoti penkiolika procent nuo j kapital... Tai dar
ne nuopelnasI
Bet, po velni, i kur jie ino, jog tai a nupirkau
kumel?sumurmjo jis, spragteldamas pirtais.Menk
niekis! .. Juk a nupirkau j i Keovskos per Maruevii... Be to, , pernelyg danai lankiausi maniee, visi tar
nai mane jau pasta... Et, pradedu daryti kvailystes, esu
neatsargus... I karto nepatiko man tasai Marueviius...
Tr yl i kt a si s skyrius
AUKTUOMENS PRAMOGOS

Pagaliau atjo lenktyni diena giedra, bet nekarta,

kaip sykis. Vokulskis paoko i lovos penkt valand ir
tuoj pat nuvaiavo aplankyti savo kumelaits. Ji pasitiko
j gana abejingai, bet buvo sveika, ir Mileris buvo kupinas
vili.
K?..juoksi jis, tapnodamas Vokulskiui per pe
t.Usidegte, k?.. Jumyse nubudo sportininkas!.. Mes,
gerbiamasis pone, per visas lenktynes vaiktome kaip ap
kvait. Ar ms laybos i penkiasdeimt rubleli tebega
lioja?. . Jie kaip ir mano kienje, galtumte kad ir da
bar juos duoti.
Su didiausiu malonumu duosiu,atsak Vokulskis
ir pagalvojo: Ar laims mano arklys?.. Ar pamils kada
mane panel Izabel? Kad tik kas nors neatsitikt!.. O jei
arklys nul koj?. ."
Ryto valandos slinko ltai, tarsi jauiais pakinkytos.
Vokulskis tik valandlei ubgo parduotuv, per pietus
negaljo valgyti, paskui nujo Saks park, be paliovos
galvodamas, ar laims arklys ir ar pamils j panel Izabe
l. Taiau jis susitvark ir ivaiavo i nam tik apie
penkt.
Ujazdovose aljose jau buvo taip tirta kariet ir vei
k, kad vietomis reikjo vaiuoti ingine. Prie ukardo
258

susidar tikra kamatis, ir Vokulskis, nors ir kaip nekant

raudamas, turjo laukti apie penkiolika minui, kol pa
galiau jo karieta ivaiavo Mokotuvo lauk.
Poskyje Vokulskis ikio galv i karietos ir pro de
besis gelsv dulki, kurios tirtai sdo jam ant veido ir
drabui, m irti lenktyni lauk. Aikt iandien
jam atrod be galo didel ir nejauki, tarsi virum jos bt
tvyrojus kakokia netikrumo grsm. Tolumoje jis paste
bjo ilg eil moni, sustojusi pusraiu, kuris vis pla
tjo, nes plauk vis nauji briai.
Pagaliau privaiavo iki vietos, taiau ir vl prajo apie
deimt minui, kol tarnas sugro i kasos su bilietu. Apie
kariet knibdjo daugyb biliet neturini irov,
tkstaniai bals, ir Vokulskiui rodsi, kad visi kalba tik
apie jo arkl ir aiposi i pirklio, kuris usiman dalyvauti
lenktynse.
Gal gale karieta buvo praleista hipodrom. Vokulskis
nuoko emn ir nuskubjo prie savo kumelaits, steng
damasis laikytis kaip abejingas irovas.
Ilgai iekojs, jis atrado j lenktyni aikts viduryje.
alimais stovjo Mileris ir ulcas, taip pat jojikas, sikan
ds didiul cigar, usidjs gelton-ydr kepurait ir ant
pei usimets apsiaust. Kumelait prie milinik aik
t ir nesuskaitom mini pasirod tokia maa ir menka,
kad i nusivylimo Vokulskis buvo visk bemets ir be
grts namo. Taiau Milerio ir ulco veidai spindjo vil
timi.
Pagaliau ir js atjote,suuko manieo direktorius
ir, akimis parods jojik, pridr: Susipainkite, ponai:
ponas Jungas, ymiausias ms jojikas,ponas Vokulskis.
Jojikas pakl du pirtus prie geltonos-ydros kepuraits
ir, antrja ranka itrauks cigar, nusispjov pro dantis.
Vokulskis irdyje pripaino, kad dai niekuomet gyve
nime nebuvo mats tokio lieso ir tokio mao mogaus. Jis
pastebjo, kad jojikas apirinja j kaip arkl, nuo galvos
iki kulkni, ir trypioja kreivomis kojomis, tarsi ruoda
masis uokti ant jo ir pajodinti.
259

 Sakykite, ponas Jungai, ar mes laimsime?paklau

s direktorius.
O! atsak jojikas.
Anie du arkliai neblogi, bet ms kumelait puikiau
sia!kalbjo direktorius.
O!patvirtino jojikas.
Vokulskis pasived j al ir tar:
Jeigu laimsime, tai sumoksiu jums penkiasdeimt
rubli daugiau, negu sutarta.
O! atsak jojikas ir, atidiai pasiirjs Vokulsk, pridr: Js esate grynakraujis sportininkas, tik tru
put kariuojats. Kitais metais bsite ramesnis.
Jis vl nusispjov per kelis sieksnius ir nujo prie tri
bnos, o Vokulskis, atsisveikins su Mileri ir ulcu ir
meiliai paglosts kumelait, sugro prie karietos.
Dabar jis m iekoti panels Izabels.
Jis apjo ilg virtin kariet, sustojusi palei tak, ap
irinjo arklius, tarnus, vilgiojo po moter skiais,
bet panels Izabels nerado.
Ged ji neatvaiuos?'pagalvojo jis, jam pasirod, kad
visa i minios uplsta aikt kartu su juo smenga emn.
Ir kam reikjo vaistyti tiek pinig, jeigu jos ia nebus!
O gal ponia Meliton, toji sena intrigant, apgavo j, susi
tarusi su Marueviiumi?..
Jis palypjo laipteliais teisj tribn ir m valgytis
visas puses. Veltui. Lipdamas emyn, susidr su dviem
nuo jo nusigrusiais vyrais, kuri vienas, auktas, i vis
ko matyti sporto mgjas, garsiai pasakojo:
Jau deimt met skaitau, kaip mus keikia u ilai
dum, ir jau visai norjau pasitaisyti ir parduoti arklid.
O ia matau, .kad mogus, kuris tik vakar praturtjo, ian
dien leidia lenktynes arkl.. . Aha! manau.Tai js
tokie paukteliai!.. Mus mokote, o vos tik pasitaiko proga,
patys taip pat darote!..' Ir nepasitaisysiu, neparduosiu
arklids, ne...
Jo panekovas, pastebjs Vokulsk, kumteljo jam
paon, ir pasakotojas staiga nutilo. Pasinaudodamas pro
260

ga, Vokulskis jau norjo praeiti pro al, bet auktasis po

nas j sustabd.
Atsipraau,tar jis, paliesdamas skrybl,kad
idrsau itaip nekti... Mano pavard Vesinskis...
A su malonumu iklausiau js pastabas,ypso
damasis atsak Vokulskis,nes irdies gilumoje ir pats
itaip manau. Pagaliau dalyvauju lenktynse pirm ir
paskutin kart gyvenime.
Juodu paspaud vienas antram rankas, o kai Vokulskis
nujo kelet ingsni, auktasis sporto mgjas pusbalsiu
pasak:
aunus vyras...
Tik dabar Vokulskis nusipirko program ir, kakaip
nesmagiai jausdamasis, perskait, kad treiojoje lenktyje
dalyvauja kumelait Sulton, i Alimo ir Klaros, priklau
santi X. X., jojikas Jungas geltona striuk su ydromis
rankovmis. Prizas trys imtai rubli; laimjs arklys bus
parduotas vietoje.
I proto ijau! sumurmjo Vokulskis, skverbda
masis prie tribnos. Jis pagalvojo, gal tenai bus panel
Izabel, ir nutar tutuojau sugrti namo, jeigu jos nesuras.
J apm abuojumas. Moterys jam atrod bjaurios, j
ryks papuoalai paiki, j koketavimas lyktus. Vyrai
buvo kvaili, minia vulgari, muzika kyri. Kildamas tri
bn, jis piktai juoksi i girgdani laipt ir apleist sie
n, ant kuri buvo matyti lietaus nuovarv yms. Pasta
mieji sveikinosi su juo, moterys ypsojosi, tai ia, tai ten
buvo nibdamasi: irk! irk!.. Bet jis nieko nema
t. Usilips ant virutinio tribnos suolo, jis prisidjo i
ron prie aki ir per marg iani mini m apirinti
keli iki pat ukardos, bet mat tik gelton dulki kamuo
lius.
Kas darosi ioje tribnoje per itisus metus?galvo
jo jis.
Ir jam pasirod, kad ant it sutreusi suol kas nakt
susirenka visi mirusieji subankrutavliai, atgailaujanios ko
kets, visokiausi dykaduoniai ir laitai, ivaryti net i
261

pragaro, ir, lidnai spindint vaigdms, visi iri, kaip le

kia lenktyni iame take kritusi arkli griauiai. Jam ro
dsi, kad net dabar mato prieais save sudljusius drabu
ius ir jauia trnsi kvap.
I susimstymo j paadino minios riksmas, varpo skam
besys ir auksmai bravo... Pasibaig pirmoji lenktis.
Staiga jis vilgteljo tak ir pamat grafiens kariet,
vaiuojani hipodrom. Upakalyje sdjo grafien su
pirmininkiene, o priekyje Lenckis su dukterimi.
Vokulskis pats neprisimin, kaip nubgo nuo tribnos ir
kaip prasiskverb pro mones. Kak jis pastm, kakas
papra bilieto... Jis mov tiesiai priek ir atsidr prie
pat karietos. Grafiens tarnas nuo pasosts j pasveikino,
o Lenckis suuko:
tai ir ponas Vokulskis!..
Vokulskis pasisveikino su damomis. Pirmininkiene reik
mingai paspaud jam rank, o Lenckis paklaus:
Ponas Stanislavai, ar i tikrj js nupirkote Keovskio kumel?
Taip.
Na, inote, js jam ikrtte pikt pokt, o mano
dukteriai padarte maloni staigmen...
Panel Izabel ypsodamasi kreipsi j:
A susilainau su teta, kad baronas neilaikys savo
kumels iki lenktyni, ir laimjau; o antr kart susilai
nau su pirmininkiene, kad kumelait laims...
Vokulskis apjo aplink kariet ir atsistojo alia pane
ls Izabels; ji kalbjo toliau:
I tikrj mes atvaiavome tik ias lenktynes pir
mininkiene ir a. O teta apsimeta, kad lenktyns jai nusibo
dusios. . Ak, pone, js btinai turite laimti...
Jeigu js panorsite, laimsiu,atsak Vokulskis, su
nuostaba velgdamas j.
Niekuomet jinai dar neatrod jam tokia grai, kaip da
bar, nekantraudama. Ir niekuomet n nesvajojo, kad ji taip
maloniai kalbs su juo.
262

Jis apvelg susirinkusius. Pirmininkien buvo linksma,

grafien ypsojosi, Lenckis vytjo. Pasostje grafiens tar
nas pusbalsiu lainosi su veju, kad Vokulskis laims. Ap
linkui juos skardjo juokas ir liejosi diaugsmas. Diaug
si minia, diaugsi mons tribnose, karietose; moterys
spalvingais apdarais buvo graios kaip gls ir gyvos tarsi
pauktyts. Orkestras grojo su klaidomis, bet auniai; ark
liai veng, sporto mgjai lainosi, pardavjai gyr al,
apelsinus ir meduolius. Diaugsi saul, em ir dangus,
o Vokulskis taip nuostabiai pasijuto, jog norjo apglbti
visus ir visk.
Pasibaig antroji lenktis; vl ugrojo muzika. Vokulskis
nubgo prie tribnos ir, sutiks Jung, kuris balnu neinas
kaip tik gro nuo svarstykli, sunibdjo jam:
Ponas Jungai, turime laimti... imtas rubli dau
giau, negu sutarta... Tekrinta net arklys...
O!..kteljo Jungas, pavelgdamas j su al
toka nuostaba.
Vokulskis liep savo vejui privaiuoti ariau grafiens
karietos ir sugro prie dam. Jis nustebo, kad alia j
nieko nefiuvo. Tiesa, maralka ir baronas buvo prij prie
karietos, bet panel Izabel pasitiko juos abejingai, ir abu
netrukus pasialino. Taiau jaunuoliai sveikinosi i tolo ir
stengsi aplenkti j kariet.
Suprantu,pagalvojo Vokulskis,Juos atald inia,
kad namas ivaromas. Dabar,pridr jis sau, irda
mas panel Izabel,sitikink, kas i tikrj myli tave,
o ne tavo krait.
Paskambino treiajai lenkiai. Panel Izabel atsistojo
karietoje; jos skruostai buvo raud. Per por ingsni nuo
jos ant Sultons nuobodiaudamas prajojo Jungas.
Laikykis, grauole!..suuko panel Izabel.
Vokulskis oko savo kariet ir prisidjo prie aki i
ron. Lenktyns taip sudomino j, kad valandl jis pamir
o panel Izabel. Sekunds slinko tarsi valandos; jam ro
dsi, kad jis priritas prie t trij arkli, pasiruousi
lenktyniauti, ir kad kiekvienas nereikalingas j judesys
263

draskyte j drasko. Jis man, kad jo kumelaitei trksta ug

nies ir kad Jungas peidaug abejingas. Nejuia girdjo ap
linkui kalbant:
Jungas laims...
Na, na... Pasiirkite t br...
Duoiau deimt rubli, kad tik Vokulskis laimt...
Nuluostyt nos g r a f a m s . . .
Keovskis pasiust...
Varpas. Trys arkliai uoliais pasileido i vietos.
Jungas priekyje...
Tai kaip tik kvailyst...
Jau pasuko...
Pirmas poskis, o bris kaip prilips prie jo...
Antras... Vl isiver...
Bet ir bris lekia...
Avietin striuk atsilieka...
Treias poskis... Ogi Jungas visai nekreipia juos
dmesio...
Bris vejasi...
irkitI.. irkit!.. Avietinis lenkia br...
Bris upakaly... Prakiote, gerbiamasis!
Avietinis vejasi Jung...
Nepasivys, jis jau ragina arkl...
Betgi... betgi... Bravo, Jungai!.. Bravo, Vokulskil..
Kumelait lekia kaip vjas!.. Bravo!..
Bravo!.. Bravo!..
Varpas. Jungas laimjo. Auktas sportininkas pam
arkl u sl ir, priveds j prie teisj tribnos, suuko:
Sulton!.. Jojikas Jungas!.. Savininkas anonimas...
Koks ten anonimas... Vokulskis... Bravo, Vokulski!..staug minia.
Savininkas ponas Vokulskis! pakartojo auktasis
dentelmenas ir pasiunt arkl varytynes.
Minia labai kartai sutiko Vokulskio pergal. Dar n
vienos lenktyns nebuvo taip sujaudinusios irov; visi
diaugsi, kad Varuvos pirklys nugaljo du grafus.
264

Vokulskis prijo prie grafiens karietos. Lenckis ir abi

vyresniosios damos sveikino j; panel Izabel tyljo.
T akimirk prie Vokulskio pribgo auktasis sporti
ninkas.
Ponas Vokulski,tar jis,tai pinigli: Trys imtai
rubli prizas, atuoni imtai u arkl, a j nupirkau...
Vokulskis, laikydamas rankose pluot pinig, pasisuko
panel Izabel.
Ar leisite man teikti jums tuos pinigus js prie
glaudai?. .
Panel Izabel ypsodamasi prim banknotus ir labai
meiliai pavelg Vokulsk.
Staiga kcikas pastm Vokulsk. Tai buvo baronas Keovskis. Pabals i pykio, jis prijo prie karietos ir, ities
damas rank panelei Izabelei, suriko pranczikai:
Diaugiuosi, mieloji kuzina, kad tavo garbintojai
triumfuoja... Tik gaila, kad i mano kiens... Sveikinu
damas! pridr jis, nusilenkdeunas grafienei ir pirmininkienei.
Grafien paniuro, Lenckis sumio, panel Izabel ibly
ko. Baronas arogantiku mostu pasitais krintani pensn
ir, nenuleisdamas aki nuo panels Izabels, toliau var:
Taip, taip... Man nepaprastai sekasi su tavo garbin
tojais. ..
Barone...sikio pirmininkien.
Juk a nieko blogo nesakau... Tik sakau, kad man
sekasi su...
Upakaly barono stovs Vokulskis paliet jo pet.
Vien odel, barone,tar jis.
A, tai js,atsak baronas, pavelgdamas j.
Juodu pasitrauk al.
Js mane pastmte, ponas barone...
Labai atsipraau...
. Man to nepakanka...
Nejaugi js reikalaujate satisfakcijos?paklaus ba
ronas.
Taip.
265

 Tada js paslaugoms,tar baronas, iekodamas

kiense vizitins kortels.Ak, po imts pypki! Nepasi
miau korteli... Gal js, ponas Vokulski, turite ura
knygut ir pietuk?..
Vokulskis padav jam vizitin kortel ir knygut, ku
ri baronas ra savo adres ir pavard, neumirdamas
gale uriesti ving.
Labai diaugiuosi,tar jis nusilenkdamas,galda
mas suvesti su jumis sskaitas u savo Sulton...
Pasistengsiu, kad js liktumte patenkintas.
Juodu isiskyr, kuo maloniausiai vienas kitam nusi
lenk.
Tikras skandalas! tar nulids Lenckis, kuris ma
t, kaip juodu vienas antram mandagiai lankstsi.
Susijaudinusi grafien liep vaiuoti namo, nelaukiant
lenktyni pabaigos. Vokulskis vos suspjo prieiti prie ka
rietos ir atsisveikinti su damomis. Dar arkliams nepajudjus,
panel Izabel persilenk per karietos krat ir, itiesusi
Vokulskiui pirt galiukus, tyliai pasak:
Merei, monsieur.. .*
Vokulskis apstulbo i diaugsmo. Jis liko pasiirti dar
vienos lenkties, bet nemat, kas dedasi aplink, ir, pasinau
dojs pertrauka, ivaiavo.
Tiesiai i lenktyni jis nuvaiavo pas uman.
Daktaras sdjo prie atdaro lango, apsisiauts apibriz
gusiu vatiniu chalatu, ir tais savo etnografins broiros
korektr; joje buvo tik trisdeimt puslapi, bet jiems pa
rayti jis panaudojo daugiau kaip tkstant stebjim ir
sugaio ketverius metus. Tai buvo traktatas apie Lenkijos
Karalysts gyventoj plauk spalv ir form. Mokytasis
daktaras visiems garsino, kad to veikalo bus parduota dau
giausia keliolika egzempliori, taiau patylom liep atspaus
ti keturis tkstanius ir buvo sitikins, kad prireiks ir antro
leidimo. Nors ir aipsi i savo pamgtos specialybs ir
skundsi, kad ja niekas nesidomi, umanas sielos gilumoje1
1 Dkui, pone (piane.).
266

tikjo, kad civilizuotame pasaulyje nra mogaus, kurio la

biausiai nedomint plauk spalvos ir j skersini pjvi
santykio klausimas. Kaip tik tuo metu jis svarst, ar kartais
kaip broiros moto nepraius tokio aforizmo: Parodyk man
savo piauKus, ir a pasakysiu, kas tu esi."
Kai VoKuiskis jejo j jo kambar ir pavargs sudribo ka
napoje, daktaras praneko:
Tai nemokos tie korektoriai!.. ia a duodu kelis
imtus deimtaini trupmen, ir, sivaizduok, pus j klai
dingos. .. Jie mano, kad kokia nors tkstantin ar net im
toji dalis milimetro nieko nereikia, neino, avigalviai, kad
kaip tik ia ir gldi visa esm. Tegul griebia mane visi vel
niai, jeigu Lenkijoje bt manoma ne irasti, bet nors i
spausdinti logaritm lenteles. Padorus lenkas ima prakai
tuoti jau prie antrojo deimtainio skaitmens, prie penktojo
ima kliedti, o prie septintojo j trenkia apopleksija...
O kas pas tave girdti?
Turiu dvikov,atsak Vokulskis.
Daktaras paoko nuo krslo ir taip greitai pribgo prie
kanapos, kad su atsilapojusiais savo chalato skvernais pasi
dar panaus iknosparn.
K?!. Dvikov?! suuko jis, ybiodamas akimis.
Ir gal manai, kad a vaiuosiu su tavimi kaip gydytojas?..
irsiu, kaip du mulkiai audo vienas kitam makaul,
ir gal dar tursiu kur nors tvarstyti?.. N nemanau kitis
tas kvailystes...vis garsiau auk jis, griebdamasis u
galvos.Pagaliau nesu chirurgas ir seniai atsisveikinau su
medicina...
Nebsi gydytoju, tik sekundantu.
A... tai kas kita,nesuglumdamas atsak dakta
ras.Su kuo gi?..
Su baronu Keovskiu.
Gerai audo!sumurmjo daktaras, atvpdamas
apatin lp.O dl ko?
Jis pastm mane per lenktynes.
Per lenkt..? O k gi tu veikei lenktynse?..
267

 Paleidau arkl ir netgi laimjau priz.

umanas pliaukteljo sau per pakau, staiga prijo
prie Vokulskio ir, atverts vienos, paskui antros akies vo
kus, atidiai apirjo akis.
Manai, kad a pamiau?paklaus Vokulskis.
Dar ne. Ar tai,pridr jis po valandls,juokai,
ar rimtas dalykas?
Visai rimtas. Nenoriu absoliuiai joki susitarim ir
reikalauju grieiausi slyg.
Daktaras sugro prie stalo, atsisdo, pasirm smakr
ranka ir pagalvojs tar:
Sijonas, k?.. Net gaidiai peasi tik dl...
Sumanai, saugokisl..pertrauk Vokulskis slopiu
balsu ir atsistojo.
Daktaras vl dmiai pavelg j.
Vadinas, jau itaip?..sumurmjo jis.Gerai. B
siu tavo sekundantu. Jeigu tau lemta persiskelti makaul,
tai skelk prie mans; gal kuo nors tau padsiu...
Tuojau atsisiu tau ionai 2eck,tar Vokulskis,
spausdamas jam rank.
I gydytojo jis nuvaiavo savo parduotuv, greitomis
susitar su ponu Ignacu ir, sugrs namo, atsigul dar prie
deimt. Vl miegojo kaip umutas. Jo litikai prigimiai
reikjo stipri poji; tiktai tuomet aistros draskoma siela
atgaudavo pusiausvyr.
Kit dien, apie penkt valand vakaro, Zeckis su u
manu jau vaiavo pas graf angl, kuris buvo Keovskio
sekundantas. Vis keli abu Vokulskio draugai tyljo; tik
tai vien kart ponas Ignacas paklaus:
K js dl viso to pasakysite, daktare?
K jau kart esu saks,atr umanas.Mes ar
tjame prie penktojo veiksmo. Tai yra arba doro mogaus
galas, arba itisos eils kvailysi pradia...
Baisiausi, nes tai bus politins kvailysts,terp
Zeckis.
Daktaras gteljo peiais ir nusigr; ponas Ignacas
su savo amina politika jam atrod nepakeniamas.
268

Grafas anglas jau lauk j su kitu dentelmenu, kuris

kas akimirk vilgiojo pro lang debesis ir judino galu
gerkl, tarsi stengdamasis kak praryti. Jis atrod isibla
ks, o i tikrj tai buvo nepaprastas moguslit me
diotojas ir didelis Egipto senovs inovas.
Grafo kabineto viduryje stovjo stalas, utiestas alia
gelumbe, aplink j keturios auktos kds; ant stalo buvo
padti keturi lapai popieriaus, keturi pietukai, dvi plunks
nos ir tokia didel raalin, tarytum ji bt skirta sdi
mosioms vonioms.
Kai visi susdo, grafas prabilo.
Ponai,tar jis,baronas Keovskis pripasta, kad
jis galjo pastumti pon Vokulsk, nes yra isiblaks, teip.
Dl to, mums reikalaujant...
ia grafas pavelg savo bendr, kuris ikilmingai ka
k nurijo.
Mums reikalaujant,kalbjo toliau grafas,baronas
sutinka... atsiprayti, netgi ratikai, pon Vokulsk, kur
mes visi gerbiame, teip... K js dl to pasakysite, ponai?
Mes nesame galioti daryti bet kokius ygius susi
taikyti,atsak eckis, kuris vl pasijuto ess vengr
karininkas.
Mokytasis egiptologas iplt akis ir kak nurijo du
kart i eils.
Grafo veide msteljo nuostaba; taiau jis ia pat su
sivald ir atsak mandagiai, bet sausai:
Tokiu atveju silykite slygas...
Teikits js, ponai,atsak eckis.
O! Labai praome jus,pasak grafas.
Zeckis atsikrenkt.
Tokiu atveju drsiu pasilyti. .. Prieininkai sustoja
per dvideimt penkis ingsnius, priartja po penkis ings
nius. ..
Teip.
Pistoletai graitviniai, su kryptukais... audyti iki
pirmo kraujo...ubaig Zeckis tyliau.
Teip.
269

 Jeigu galima, dvikov paskirsime rytoj ryt.

Teip.
eckis nusilenk, nepakildamas i vietos. Grafas pam
lakt popieriaus ir visiems tylint, sura protokol, kur
umanas tutuojau persira. Dalyvaujantieji pasira abu
dokumentus, ir, neprajus n keturiasdeimt penkioms mi
nutms, viskas buvo sutvarkyta. Vokulskio sekundantai at
sisveikino su eimininku ir jo draugu, kuris vl niko ste
bti debesis.
Jau gatvje eckis pasak umanui:
Labai malons mons tie ponai aristokratai...
Trauk juos velniai!.. Trauk jus visus velniai kartu
su js kvailais prietarais!..suuko daktaras, mojuoda
mas kumiu.
Vakare, parpins pistoletus, ponas Ignacas atjo pas
Vokulsk. Jis rado j vien, geriant arbat. eckis prisipy
l arbatos ir praneko:
Zinai, Stachai, jie labai garbingi mons. Baronas,
kaip inai, nepaprastai isiblaks mogus; jis sutinka atsi
prayti. ..
Joki atsipraym.
eckis nutilo. Jis gr arbat ir trynsi kakt. Po ilgos
pertraukos vl prabilo:
Tu, inoma, pagalvojai apie reikalus... jeigu...
Nieko man neatsitiks,piktai atkirto Vokulskis.
Ponas Ignacas pasdjo dar apie penkiolika minui,
netardamas n odio. Arbata jam pasirod neskani, skau
djo galv. Jis igr stiklin ir, vilgteljs laikrod,
pakilo ieiti. Atsisveikindamas pasak:
Rytoj ryt ivaiuosime pus atuoni.
Gerai.
Kai ponas Ignacas ijo, Vokulskis atsisdo prie stalo,
laikinio popieriaus lape para keliasdeimt eilui ir vok
uadresavo eckiui. Jam rodsi, kad vis dar girdi nemalo
n barono bals:
Diaugiuosi, mieloji kuzina, kad tavo garbintojai trium
fuoja. .. Tik gaila, kad i mano kiens.. ."
270

Kur tiktai velg, visur jam vaidenosi avus, i drovu

mo parauds panels Izabels veidas.
Jo irdyje vir prislopintas siautulys. Jis jaut, kad jo
rankos tvirtos kaip geleis, o knas darosi toks tamprus,
kad tur^bt neatsirast kulkos, kuri nuo jo neatokt.
Galvoje dingteljo odis mirtis, ir jis nusiypsojo. i
nojo, kad mirtis nepuola drsij; ji tik atsistoja prieais,'
kaip piktas uo, ir iri aliomis akimis: ar neusimerks
mogus?
T nakt, kaip paprastai ir kiekvien kit nakt, baro
nas lo kortomis. Marueviius, kuris taip pat buvo klube,
vidurnakt, o paskui pirm ir antr valand jam primin,
kad metas miegoti, nes i ryto jis bus paadintas septint
valand; isiblaks baronas atsakydavo: Tuojau... tuo
jau. ..*taiau isdjo iki treios, kol vienas i jo part
neri pareik:
Uteks, barone! Pamiegokite nors kelias valandas,
nes jums virps rankos ir js nepataikysite.
Igirds tuos odius, o paskui pamats, kad partneriai
pakilo nuo stalo ieiti, baronas prablaivjo. Jis ivaiavo
i klubo ir, sugrs namo, liep savo kamerdineriui
Konstantui prikelti septint ryto.
Tur^bt js malonyb darote kakoki kvailys
t!..sumurmjo nepatenkintas tarnas.Kas gi ten vl
atsitiko?..piktai paklaus jis, paddamas nusirengti ba
ronui.
Ak tu, nenaudli! pasipiktino baronas.Manai,
kad a tau aikinsiuosi? Turiu dvikov, na?. . nes man taip
patinka! Devint ryto audysiuosi su kakokiu batsiuviu
ar kirpju, na?.. Gal man uginsi?..
audykits, js malonybe, nors su paiu tonu!
atsak Konstantas.Tik noriau inoti, kas apmoks js
vekselius?.. O u but?.. O skolas parduotuvms?.. Js,
pone, vos ne kas mnes taikots pakliti Povonzkas, tai
eimininkas ir siuntinja mums antstolius, o a turiu dre
bti, kad badu nenumiriau... Na ir tarnyba!..
271

 Ar nenutilsi!..suriko baronas ir, pagriebs bat,

paleido kamerdiner. Tasai pasitrauk, ir batas trinkteljo
sien, vos neapversdamas bronzins Sobieskio statulls.
Susidorojs su itikimu tarnu, baronas atsigul ir m
svarstyti savo apgailtin padt.
Reikia turti laim,dsavo jis,kautis dvikovoje su
pirklioku. Jeigu a j pataikysiu, tai bsiu kaip medioto
jas, kuris ijo lokio, o nuov muiko vering karv.
Jeigu jis mane pataikys, ieis taip, tarsi man veikas bt
surs botagu. O jeigu abu nepataikysime... Bet ne, juk
mes audoms iki kraujo. Tegu mane sumala dulkes, jeigu
nesutikiau veriau atsiprayti t asil, kad ir pas notar,
tokia ikilminga proga apsivilks fraku ir usiris balt
kaklarait. Ak, niekingi liberals laikai!.. Mano tvas b
t lieps savo unininkams iplakti tok vyruk, o a turiu
duoti jam satisfakcij, tarytum pats prekiauiau cinamo
nais. .. Tegul jau kart ateina ta kvaila socialin revoliucija
ir idauo arba mus, arba liberalus...Jis usndo, ir jam m vaidentis, kad Vokulskis j nu
kov. Jis mat, kaip du neikai nea jo lavon monos
but, kaip ji alpsta ir krinta ant jo kruvinos krtins...
Kaip apmoka visas jo skolas ir paskiria tkstant rubli
laidotuvms... ir kaip jis prisikelia ir paima t tkstant
rubli smulkioms ilaidoms...
Palaiminga ypsena nuviet ivargus barono veid
ir jis umigo kaip kdikis.
Septint valand Konstantas ir Marueviius vos pri
adino baron. Jis jokiu bdu nenorjo keltis, murmdamas,
kad veriau pakels gd ir negarb, negu kelsis i lovos
taip anksti. Tiktai ivyds grafin su altu vandeniu, baro
nas atsipeikjo. Jis paoko i lovos, kirto antaus Konstan
tui, apibar Maruevii ir irdyje prisiek, kad nukaus
Vokulsk.
Taiau, kai apsireng, ijo gatv ir, ivyds giedr
dang, m vaizduotis, kad mato saultek, jo neapykanta
Vokulskiui suminktjo, ir jis nutar perauti jam tik koj.
272

Taigi!..pagalvojo jis po valandls.drksiu j#

o jis liks vis gyvenim raias ir kiekvienam pasakos: i
mirtin aizd a gavau dvikovoje su baronu Keovskiu!.." To dar betrko... K jie pridar, mielieji mano
sekundantai?.. Jeigu jau koks pirkliokas btinai nori ma
ne auti, tegul bent auna tada, kai a einu pasivaikioti,
o ne dvikovoje... Siaubinga padtis!.. sivaizduoju, kaip
mano brangioji mona visiems pasakos, kad a kaunuosi
su pirkliais...
Privaiavo karietos. vien sdo baronas su grafu ang
lu, antr nekalbusis egiptologas su pistoletais ir chirur
gu. Visi nuvaiavo Belian pusn, o po poros minui
paskui juos veiko ekipau nurko barono tarnas Konstan
tas. Itikimasis tarnas keiksi visais velniais ir saikstsi
dvigubai pareikalausis i savo pono atsilyginti u t i
vyk. Taiau buvo neramus.
Belian mikelyje baronas ir trys jo draugai jau rado
prieinink grup ir dviem breliais pasuko tankm ia
pat prie Vjslos kranto. Daktaras umanas buvo susijaudi
ns, Zeckis abejingas, Vokulskis apsiblauss. Baronas, glos
tydamas ret barzdel, atidiai irjo j ir galvojo:
Jis turbt gerai maitinasi, tasai pirkliokas. Atrodau
prie jo kaip austrikas cigaras prie jauio. Trauk mane
velniai, jeigu neausiu tam mulkiui virum galvos arba...
visai neausiu... Taip bus geriausia..."
Taiau ia pat prisimin, kad dvikova turi baigtis pasi
rodius kraujui. Tada baronas pyko ir galutinai nutar nu
kauti Vokulsk vietoje.
Tegul tie miesionys kart atpranta aukti mus dvi
kovom..kalbjo sau baronas.
U keliasdeimt ingsni Vokulskis ingsniavo tarp
dviej pu, pirmyn ir atgal kaip vytuokl. Apie panel
Izabel jis nebegalvojo, tiktai klaussi, kaip per vis mik
aidi pauki iulbesys ir kaip iurlena Vjsla, skalaudama
krantus. Ramios laims garsai gamtoje keistai nesiderino
su pistolet spyn vangesiu ir atlauiam gaiduk bra
kesiu. Vokulskis pajuto, kad jame nubudo grobuonikas
273

instinktas; visas pasaulis dingo i aki, liko tik vienas mo

gusbaronas, kurio lavon jis turjo nuvilkti prie eis
tos panels Izabels koj.
Prieininkai buvo sustatyti vietas. Baron vis dar kan
kino abejons, kaip pasielgti su pirklioku, ir jis gal gale
nutar perauti jam rank. Vokulskio veide buvo toks lau
kinis niris, kad nustebs grafas anglas pagalvojo;
ia, matyt, ne dl arklio ir ne dl nemandagumo hi
podrome! . /
Ligi iol tyljs egiptologas sukomandavo, prieininkai,
pakl pistoletus, pradjo artti. Baronas prisitaik dei
nj Vokulskio raktikaul ir, nuleisdamas vamzd, velniai
paspaud gaiduk. Paskutin akimirk nusmuko jo pensn,
pistoletas per plauk nukrypo al, pasigirdo vis ir
kulka praskrido kelis colius nuo Vokulskio peties.
Baronas prisideng veid pistoleto vamzdiu ir, irda
mas pro j, galvojo:
Nepataikys, asilas... Taiko galv.. .
Staiga jis pajuto smark smg smilkin, jam suspeng
ausyse, akyse m suktis juodi ratilai... Jis imet i rank
ginkl ir parklupo.
galv!..suuko kakas.
Vokulskis met pistolet emn ir pasitrauk nuo ribos.
Visi nubgo prie parklupusio barono, kuris taiau, uuot
mirs, suspigo:
Retas atvejis! Man perautas veidas, imutas dantis,
o kulkos nematyti... Juk a jos neprarijau...
Egiptologas pakl ir stropiai apirjo barono pisto
let.
A!..suuko jis.Aiku. Kulka atsitrenk pisto
let, o spyna andikaul... Pistoletas sugadintas; labai
domus vis...
Ponas Vokulski, ar js patenkintas?paklaus grafas
anglas.
Taip.
Chirurgas aptvarst baronui veid. I u medi inr
isigands Konstantas.
274

 O k! kalbjo jis.spjau js malonyb, kad

prieisite liepto gal.
Tylk, mulki!..pravokt baronas. Tutuojau
vaiuok pas baronien ir pasakyk virjai, kad esu sunkiai
sueistas...
Praom, ponai,ikilmingai tar grafas anglas,pa
duoti vienas antram rankas.
Vokulskis prijo prie barono ir paspaud jam rank.
Puikus vis, ponas Vokulski,sunkiai itar baro
nas, stipriai kratydamas Vokulskiui rank.A stebiuosi,
kaip js profesijos mogus... Atleiskite, gal jus eidiau?
N kiek!
Taigi, kaip js profesijos, tarp kitko, labai gerbia
mos profesijos mogus gali taip gerai audyti... Kur mano
pensn?.. Aha, ia... Ponas Vokulski, por odeli su ju
mis vienu...
Jis atsirm Vokulskiui pet, ir abu pajo keliolika
ingsni mik.
Esu subjaurotas,kalbjo baronas,ir atrodau kaip
sena bedion patinusiu andu. Nenoriu antr kart su
jumis susiremti, nes matau, kad jums sekasi... Tai pasaky
kite man: u k btent likau sualotas?.. Juk ne u tai, kad
jus pastmiau...pridr jis, irdamas Vokulskiui akis.
Js eidte moter...tyliai atsak Vokulskis.
Baronas pasitrauk per ingsn.
Ach. .. C st a!. .*tar jis.Suprantu... Dar kart
praau atleisti, o toliau... jau inau, k turiu padaryti...
Ir js man atleiskite, barone,atsak Vokulskis.
Smulkmena... praau... nieko,kalbjo baronas,
purtydamas jo rank.A Unvbt ne taip jau sualotas,
o dl danties... Daktare, kur mano dantis?.. Praau suvy
nioti popierl... O dl dant, tai man jau seniai reikia
sistatyti naujus. Js nepatiksite, ponas Vokulski, kokie
mano suged dantys.1
1 tai kas!

(Prane.)

275

Visi atsisveikino labai patenkinti. Baronas stebjosi, kaip

gali tokios profesijos mogus taip gerai audyti, grafas
anglas daugiau negu bet kada panjo marionet,
o egiptologas vl m stebti debesis. Antrojoje grupje
Vokulskis buvo susimsts, 2eckis avjosi barono drsa
ir mandagumu, ir tiktai umanas buvo piktas. Tiktai kai
j karieta nusileido nuo kalnelio pro Kamedul vienuolyn,
daktaras vilgteljo Vokulsk ir sumurmjo.
Na ir galvijai!.. Ir kaip a neusiundiau policijos
ant t pamaiv...
Prajus trims dienoms po keistos dvikovos, Vokulskis
sdjo usirakins kabinete su kakokiu ponu Viljamu Ko
linzu. Tarnas, kur jau seniai domino tie pasitarimai, vyks
tantieji po kelis kartus per savait, luost dulkes gretima
me kambaryje ir kartkartmis
kaiiojo prie rakto sky
luts ia ak, ia aus. Jis mat ant stalo kakokias knygas,
mat, kad eimininkas kak rao ssiuvinyje; girdjo, kad
sveias Vokulsk kako klausinja, o tasai atsakinja
kartais garsiai ir i karto, kartais pusbalsiu ir nedrsiai...
Bet apie k juodu galt taip keistai kalbtis, tarnas nega
ljo atspti, nes nekamasi buvo svetima kalba.
Ne vokikai,murmjo tarnas,nes, inau, vokikai
sakyt: bite main her... Ir ne pranczikai, nes ne
sako mosj, bonur, landi... Ir ne ydikai, tad kaip
gi jie kalba?.. Senis tur bt bus sugalvojs fain spe
kuliacij, jeigu jau neka taip, kad ir pats velnias nesu
pras. .. ir bendr susirado... Kad j kur galas!..
Staiga kakas paskambino. Budrus tarnas ant pirt ga
l pasitrauk nuo kabineto dur, trinksdamas ijo prie
kambar ir, po valandls sugrs, pasibeld pono duris.
Ko nori?nekantriai paklaus Vokulskis, ikidamas
galv pro duris.
Atjo tas ponas, kuris jau kart ia buvo,atsak
tarnas ir vilgteljo darbo kambar. Taiau nepamat nie
ko sidmtino, tik ssiuvin ant stalo ir rudas pono Kolinzo
andenas.
276

 Kodl gi tu nepasakei, kad mans nra namie?pik

tai paklaus Vokulskis.
Pamirau,atsak tarnas, suraukdamas antakius ir
numodamas ranka.
Tai pakviesk j sal, asile,pasak Vokulskis ir
utrenk kabineto duris.
Netrukus sal jo Marueviius. Jau ir eidamas buvo
sumis, o pamats, kad Vokulskis pasitinka j aikiai ne
noromis, dar labiau sumio.
Atsipraau... gal trukdau... gal js usims svar
biais reikalais...
Niekuo a dabar neusims,niriai atsak Vokuls
kis ir truput paraudo. Marueviius tai pastebjo. Jis buvo
tikras, kad bute arba ruoiama kas nors neleistina, arba
yra moteris. iaip ar taip, jis atgavo pasitikjim, kur, beje,
visuomet turdavo tarp nejaukiai pasijutusi moni.
Sugaiinsiu jus tik minutl, jau drsiau kalbjo
sunyks jaunuolis, mantriai sukindamas lazdel ir skryb
l.Minutl.
Klausau,pasak Vokulskis. Jis staiga atsisdo
krsl ir parod sveiui kit.
Atjau js atsiprayti,perdtai gyvai prabilo vl
Marueviius,kad negaliu jums patarnauti Lencki namo
varytynse...
O i kur js inote apie tas varytynes?ne juokais
nustebo Vokulskis.
Js nenumanote?laisvai paklaus malonus jaunuo
lis, neymiai mirkteldamas, nes jautsi dar ne visai tik
rai.Js nenumanote, brangusis ponas Vokulski?.. Tai tas
gerbiamas langbaumas...
Jis staiga nutilo, tarsi usprings nebaigtu sakiniu,
o kairioji jo ranka su lazdele ir deinioji su skryble be
jgikai nusviro ant krslo turkl. Tuo tarpu Vokulskis
n nekrusteljo, o tik smeig svei akis. Jis neymiai
stebjo besikeiiani Marueviiaus veido iraik, kaip
kad mediotojas stebi lauk, per kur bga baikts zui
kiai. Jis irjo jaunuol ir galvojo:
277

A, tai va tasai padorus katalikas, kur langbaumas

samdo varytynms u penkiolika rubleli, taiau nepataria
duoti jam rankpinigi?.. Oho!.. Ir atsiimdamas atuonis
imtus rubli u Keovskio arkl, buvo kakoks suglu
ms. .. Aha!.. Tai juk jis iplepjo, jog a pirkau arkl...
Tarnauja vienu metu dviem dievams: ir baronui, ir jo mo
nai. .. Taip, bet jis per daug ino apie mano reikalus...
langbaumas pasielg neatsargiai..."
itaip mstydamas, Vokulskis ramiai stebjo Maruevii. O sunyks jaunuolis, kuris, be to, buvo ir labai ner
vingas, raitsi nuo Vokulskio vilgsnio kaip balandis, ku
r spokso akiniuota gyvat. I pradi jis truput ibalo,
paskui norjo nukreipti ivargintas akis iaip kok nors
daikt, kurio tuiai iekojo kambario lubose ir sienose, ir
pagaliau, alto prakaito pilamas, pajuto, kad jo klaidiojs
vilgsnis nepajgia itrkti i Vokulskio takos. Jam ro
dsi, kad paniurs pirklys nyplmis suspaud jo siel ir
kad jam nebemanoma prieintis. Dar kelet kart jis pa
kraip galv ir pagaliau, visikai nusiemins, sispitrjo
Vokulsk.
Gerbiamasis pone,tar jis saldiu balsu.Matau,
kad su jumis reikia loti atviromis kortomis... Taigi pasa
kysiu i karto...
Nesivarginkite, ponas Marueviiau. A jau inau
visk, kas man reikia inoti.
Js tur^bt pikt lieuvi suklaidintas, susidarte
apie mane nepalanki nuomon... O tuo tarpu, garbs o
dis, turiu geriausius ketinimus...
Patikkite, ponas Marueviiau, kad a savo nuo
mon susidarau, ne lieuviais remdamasis.
Jis pakilo nuo krslo ir nusigr, o tai leido Marueviiui iek tiek atsipeikti. Jaunuolis greitai atsisveikino ir,
strimgalviais bgdamas laiptais emyn, galvojo:
Na, kur tai girdta?.. Toks kromininkas nori prie ma
ne pstis! Garbs odis, buvo akimirka, kai a vos netvojau
jam lazdele... Akipla, garbs odis... Gali dar pagalvoti,
kad a jo bijau, garbs odis... O Dieve, kaip sunkiai tu

mane baudi u lengvapdikum!.. Niekai palkininkai

siunia pas mane antstol, po keli dien turiu sumokti
garbs skol, o is pirklelis, is... niekas!.. Noriau tik
inoti: kaip tokiam viskas atrodo, k jis apie mane galvo
ja?. . Tik tiek, nieko daugiau... Bet, garbs odis, jis tur
bt k nors yra papjovs, nes padorus mogus negali turti
toki aki. Na, inoma, juk jis vos nenuov Keovskio.
Ak, niekingas akipla!.. Ir jis idrso itaip irti ma
ne... mane, dievai!..Vis dlto kit dien jis vl atvaiavo pas Vokulsk, bet,
nerads jo namie, nuvyko parduotuv ir liep veikui pa
laukti prie dur.
Ponas Ignacas pasitiko j plaiu mostu, tarsi kviesda
mas pasinaudoti viskuo, kas yra parduotuvje. Taiau vidi
nis balsas panibdjo senajam pardavjui, kad is pirk
jas nepirks daikto, brangesnio kaip penki rubliai, ir dar, ko
gero, lieps urayti sskait.
Kur ponas Vokulskis?..paklaus Marueviius, ne
nusiimdamas skrybls.
Tutuojau ateis,atsak ponas Ignacas, emai nusi
lenkdamas.
Tutuojau, tai yra?..
Vliausiai po penkiolikos minui,atsak Zeckis.
Palauksiu. Liepkite ineti veikui rubl,pasak jau
nuolis, atsainiai atsidrbdamas kdje. Taiau net kojos jam
sustingo, pagalvojus, kad senasis pardavjas gali neliepti
ineti veikui rublio. Zeckis vis dlto ipild praym, bet
lankstytis liovsi.
Po keli minui jo Vokulskis.
Ivydus neapkeniam pirklelio figr, Maruevii ap
m tokie vairs jausmai, kad jis ne tik neinojo, k kal
ba, bet netgi nesuvok, k galvojo. Jis tik prisimin, kad
Vokulskis nusived j kabinet u parduotuvs, kur sto
vjo nedegama spinta, ir isiaikino sau, kad jausmai, ku
riuos jis patiria matydamas Vokulsk, yra panieka, sumi
usi su pasilyktjimu. Vliau dar prisimin, kad tuos sa
279

vo pojius mgino pridengti rafinuotu mandagumu, kuris

netgi jam paiam pasirod panaus pataikavim.
Ko pageidaujate?paklaus Vokulskis, kai juodu jau
abu sdjo. (Marueviius tiksliai negaljo pasakyti, kada
btent um itoki padt erdvje.) Vis dlto jis prabilo,
tarpais mikiodamas:
A norjau, gerbiamasis pone, rodyti jums savo pa
lankum. .. Baronien Keovska, kaip js inote, nori nu
pirkti Lencki nam... Tad tai jos vyras, baronas, udjo
veto tam tikrai jos l daliai, be kurios pirkimas negali
vykti... Tad tai... iandien... baronas laikinai atsidr
sunkioje padtyje... Jam trksta... trksta tkstanio rub
li. .. jis nort pasiskolinti pinig, be kuri... be kuri,
suprantate, negals pakankamai energingai prieintis mo
nos valiai...
Marueviius nusiluost nuo kaktos prakait, pasteb
js, kad Vokulskis vl tiriamai iri j.
Vadinasi, baronui reikia pinig?
Taigi,skubiai atsak jaunuolis.
Tkstanio rubli neduosiu, bet kokius tris... keturis
imtus... Ir tik gavs paties barono pasirayt ratel.
Keturis imtus! mechanikai pakartojo jaunuolis ir
staiga pridr: po valandos atveiu jums barono ratel...
Js ia bsite?
Bsiu...
Marueviius ijo i kabineto ir po valandos i tikrj
gro su rateliu, kur buvo pasiras baronas Keovskis.
Vokulskis perskait dokument, padjo kas ir dav Marueviiui keturis imtus rubli.
Baronas pasistengs ko greiiau...murmjo Maru
eviius.
Neskubu,atsak Vokulskis.Rodos, baronas serga?
Taip... truput... Rytoj ar poryt ivaiuoja... Gr
ins ko greiiau...
Vokulskis atsisveikino su juo labai abejingai.
280

Jaunuolis greitai ijo i parduotuvs, net umirs gr

inti Zeckiui rubl, pasiskolint veikui. Taiau, atsidrs
gatvje, jis atsikvp ir vl m mstyti:
Ak, niekingas prekeiva!.. Ir idrso duoti man keturis
imtus rubli vietoj tkstanio... Dieve, kaip iauriai tu
baudi mane u lengvapdikum! Kad tik atsiloiau, garbs
odis, mesiu jam akis tuos keturis imtus rubli ir anuos
du imtus... Dieve, kaip emai a puoliau...Jis prisimin vairi restoran kelnerius, biliard ymtojus ir viebui durininkus, i kuri taip pat vairiais b
dais traukdavo pinigus. Taiau n vienas i j neatrod
jam toks bjaurus ir vertas paniekos, kaip Vokulskis.
Garbs odis,galvojo jis,savo noru sulindau tas
lykias jo letenas... Dieve, kaip tu baudi mane u lengva
pdikum. ..Taiau Vokulskis, Marueviiui ijus, buvo patenkintas.
Man rodos,galvojo jis,is niekelis yra plataus
mosto ir gana vikrus. Pra tarnybos pas mane, bet pats
susirado kit: seka mane ir praneinja kitiems. Jis galt
pridaryti man rpesi, jeigu ne tie keturi imtai rubli,
kuriuos, esu tikras, pam padirbs para. Keovskis, kad
ir koks pasiptlis ir dyknas, vis dlto yra garbingas mo
gus. .. (Argi dyknas gali bti garbingas?..) Jis jokiu
bdu neiduot sav monos reikal ar kapriz u pasisko
lintus i mans pinigus.. .Jam pasidar koktu; jis pasirm galv rankomis ir
prisimprks mst toliau:
Taiau k a idarinju?.. Smoningai padedu sukiui
daryti niekybes. Jeigu iandien numiriau, tai tuos pinigus
turt grinti Keovskis... Jeigu ne, tai Marueviius ke
liaut cyp... Na, to jis ir taip neivengs.. .*
Po valandls j apm dar didesnis pesimizmas.
Prie keturias dienas vos neumuiau mogaus, ian
dien kitam mogui nutiesiau keli kaljim ir vis dl
jos, u vien merei... Na, betgi dl jos ir pralobau, duodu
darbo keliems imtams moni, didinu tvyns turtus...
Kas a biau be jos? Smulkus galanterijos pirklys. O ian
281

dien apie mane kalba visa Varuva. Taigi!.. Gaballis ang

lies varo laiv, neant kelis imtus moni, o meil varo
mane. Ir jeigu ji sudegins mane taip, kad liks tiktai saujel
pelen? .. Dieve, koks niekingas is pasaulis... Ochockis
teisyb sak. Moteris yra niekikas padaras: aidia tuo,
ko netgi nestengia suprasti.. .
Jis buvo taip paskends skausminguose apmstymuose,
kad neigirdo, kaip kakas atidar kambario duris ir spar
iais ingsniais prijo prie jo i upakalio. Atitoko tiktai
pajuts prie peties prisilieiant kakieno rank. Pasuko
galv ir pamat advokat su dideliu portfeliu po paastimi;
jo veidas buvo nepaprastai nirus.
Vokulskis suglums paoko ir pasodino svei krsl;
ymusis teisininkas atsargiai atsirm ranka stal ir,
greitai trindamas vienu pirtu sprand, pusbalsiu prabilo:
Ponas... ponas... ponas Vokulski! Mielasis pone Sta
nislavai! .. K... k gi js darote, susimildamas?.. Nesutin
ku. .. protestuoju... apeliuoju didelio pono Vokulskio, vjo
botago, vardu brangj pon Stanislav, kuris i krautu
vs pasiuntinuko pasidar mokslininkas ir turjo reformuoti
ms usienio prekyb. Ponas... ponas Stanislavai itaip
negalimai..
Tai sakydamas, jis i abiej pusi trynsi sprand ir
rauksi, tarsi jam kas bt pribrs piln bum chinino.
Vokulskis nuleido akis ir tyljo; advokatas kalbjo
toliau:
Mielas mano, vienu odiublogai. Grafas Sanockisatsimenate, tasai graini santaup alininkas nori
visai pasitraukti i bendrovs... O inote kodl? Dl dviej
prieasi: pirma, js painiojats lenktynes, o antra
tose lenktynse js j nugalite. Kartu su js kumelaite
bgo jo arklys, ir jis pralaimjo. Grafas labai susikrimts
ir niurzga: ,,Kuri velni a turiu dti savo kapital? Gal
tam, kad suteikiau pirkliams galimyb lenktyniauti su
manimi ir plti man i panoss prizus?.. Veltui a j tikinjau, atsikvps kalbjo advoka
tas,kad lenktyns toks pat pelningas dalykas, kaip ir
282

kiekvienas kitas, ir net dar pelningesnis, nes js per kelet

dien i astuoni imt rubli udirbote tris imtus, bet
grafas i karto ukio man bum: Vokulskis,pasak
jis,vis laimjim ir arklio kain paaukojo dam prie
glaudai, ir dar Dievas ino kiek sumokjo Jungui ir Mi
leriui. . .*
Argi man jau ir to nebegalima daryti?pertrauk
j Vokulskis.
Galima, mano pone, galima,saldiai pritar ymu
sis teisininkas.Galima, bet, taip elgdamasis, js tik kartojate senas nuodmes, kurias, be to, kiti kur kas geriau
padaro. O tuo tarpu ir a, ir kunigaiktis, ir grafai suartjo
su jumis ne tam, kad js ildytumte senus viralus, o kad
nurodytumte mums naujus kelius.
Tai tegul ieina i bendrovs,atkirto Vokulskis,
a j nevilioju...
Ir ieis,suuko advokatas, mosikuodamas ranka,
tik padarykite dar nors vien klaid...
Lyg a tiek daug j biau padars!..
Na ir gerutis gi js! pyko advokatas, suduodamas
sau delnu per kel.O inote, k sako grafas Licinskis, ta
sai vadinamasis anglas, tasai teip*?.. Jis sako: Vokuls
kistai tobuliausias dentelmenas, audo kaip Nemrodas,
bet... tai ne komercins mons vadovas. iandien jis mes
prekyb milijonus, o rytoj ikvies k nors i dvikov, ir
viskas pakibs ant plauko.. .*
Vokulskis net atsitrauk su krslu. Toks priekaitas jam
n galv nebuvo atjs. Advokatas pastebjo, kok spd
padar tie odiai, ir nutar kalti gele, kol karta.
Tai va, brangusis pone Stanislavai, jeigu nenorite
pagadinti taip graiai pradto dalyko, nebriskite giliau.
O svarbiausias dalykas nepirkite Lencki namo. Atleis
kite, bet kai dsite j devyniasdeimt tkstani rubli,
tai prekybos bendrov isisklaidys kaip pypks dmai. mo
ns, pamat, kad js dedate didel kapital i ei ar sep
tyni procent, liausis tikj tais procentais, kuriuos jiems
paadjote, ir netgi... Suprantate... Prads tarinti...

Vokulskis paoko.
Nenoriu joki bendrovi!..suuko jis.I nieko
malons nepraau, veikiau kitiems j duodu. Kas manimi
nepasitiki, tegul patikrina vis mon... sitikina, kad a
niekam aki nedmiau, bet mano kompanionu jis jau ne
bebus. Ugaidai tai ne graf ir kunigaiki monopolis...
A taip pat turiu savo ugaid ir nemgstu, kai kiamasi
mano reikalus...
Tyliau... tyliau... nusiraminkite, brangusis pone Sta
nislavai,m raminti Vokulsk advokatas, vl sodindamas
{ krsl.Vadinasi, neatsisakote pirkti namo?..
Ne. Teis namas man yra vertesnis negu prekybos
bendrov su viso pasaulio ponais.
Gerai... gerai... Tokiu atveju gal kuriam laikui pa
sirinktumte vietoj savs kok nors statytin. Blogiausiu
atveju net a duosiu jums savo vard, o su nuosavybs
teiss garantija vargo nebus. Svarbiausias dalykas neat
baidyti t moni, kurie jau prisidjo prie ms. Aristokra
tija, syk pabandiusi imtis visuomenini reikal, gal juos
pamgs, o po met ar po pusmeio js pasidarysite ir no
minalinis nam savininkas. Tai kaip, sutinkate?
Tegu bus ir taip,atsak Vokulskis.
Taip,dst toliau advokatas,taip bus geriausia.
Jeigu nupirktumte nam savo vardu, tai apie jus susidary
t klaiding nuomon netgi Lenckiai. Paprastai mes nemgs
tame moni, kuriems atitenka ms grybs tai viena.
O antra,kas laiduos, kad jiems nekilt vairi mini?..
Staiga pagalvos: ar jis mums permokjo, ar neprimokjo?..
Jeigu permokjokaip jis drsta daryti mums malon,
o jeigu nprimokjo vadinasi, apgavo mus...
Paskutinij advokato odi Vokulskis beveik jau ne
girdjo; jis buvo pasinrs kitas mintis, kurios apm j
dar smarkiau sveiui ijus.
inoma,galvojo jis,advokatas teisus. mons apie
mane neka, net smerkia; bet jie tatai daro man u aki,
tad a nieko neinau. Tik dabar prisimenu daugel smulk
men. Jau kokia savait su manimi susij pirkliai vaikto
284

surgusiais veidais, o prieininkai triumfuoja. Parduotuvje

taip pat kakas darosi... Ignacas slankioja lidnas, Slangbaumas susimsts. Liseckis niurzga daugiau negu seniau,
tarsi galvot, kad a netrukus udarysiu kromel. Kleino
mina graudi (mat socialistas pyksta u lenktynes ir dvi
kov...), o dabita Zemba jau ima suktis apie langbaum... Gal nujauia, kad jis busimasis parduotuvs savi
ninkas?.. Ak, mielieji js mano!.."
Jis atsistojo ant kabineto slenksio ir pamojo Zeckiui;
senasis pardavjas i tikrj buvo kakoks nesavas ir ne
irjo eimininkui akis.
Vokulskis parod jam kd ir, perjs kelis kartus per
ankt kambar, pasak:
Seni!.. Sakyk atvirai: kas apie mane kalbama?
Zeckis sksteljo rankas.
Ak, Dieve, kas kalbama...
Drok tiesiai,paragino j Vokulskis.
Tiesiai?.. Gerai. Vieni sako, kad tu pradedi eiti i
proto...
Bravo!..
Kiti, kad... kiti, kad tu nori padaryti afer...
Tegul man...
O apskritai visi kad tu bankrutuosi, ir labai
greitai...
Ir jie tegul man...terp Vokulskis.O tu, Igna
cai, pats k galvoji?
A galvoju,nesvyruodamas atsak Zeckis,kad tu
sipainiojai koki nors didel avantir... i kurios svei
kas neibrisi... Nebent laiku atsitrauksi, o tam, tarp kitko,
tau proto pakanka.
Vokulskis to.
Nesitrauksiu! suuko jis.mogus, kur degina
trokulys, nesitraukia nuo altinio. Jeigu man lemta ti,
tai siu, malindamas trokul... Ir ko js pagaliau visi
i mans norite?.. I maens gyvenau kaip pauktis suri
tais sparnais: ir tarnaudamas, ir kaljimuose, o kad ir toje
nelaimingoje santuokoje, kuri buvau parsidavs... O da
285

bar, kai itiesiau sparnus, js pradedate gagti ant mans

kaip namins sys ant laukins, kuri pakilo skristi... Kas
man toji kvaila parduotuv ar bendrov!.. A noriu gy
venti, a noriu...
T akimirk kakas pasibeld duris. jo Mikolajus,
Lenckio tarnas, su laiku. Vokulskis kartligikai iupo vo
k, atpl ir perskait:
Gerbiamasis pone! Mano dukt btinai nori su Jumis
ariau susipainti. Moters noras yra ventas: taigi praau
Jus atsilankyti pas mus rytoj piet (apie et), tik n ne
manykite atsisakinti. Priimkite didi mano pagarb.
T. Lenckis/
Vokulskis staiga pajuto tok silpnum, kad turjo atsi
ssti. Jis perskait laik antr, trei, ketvirt kart... Pa
galiau atsikvojs para atsakym, o Mikolajui dav
penkis rublius.
Tuo tarpu ponas Ignacas porai minui buvo nubgs
parduotuv, o kai Mikolajus ijo gatv, sugro pas
Vokulsk ir tar, lyg i naujo praddamas nutraukt po
kalb:
Vis dlto, mielas Stachai, apsivalgyk, kokia padtis,
ir gal pats pasitrauksi...
Vokulskis, tyliai vilpaudamas, usidjo skrybl ir, pa
djs senajam draugui rank ant peties, atsak:
Klausyk. Jeigu po mano kojomis atsivert em...
supranti?.. Jeigu dangus ugrit man ant galvos,nesi
trauksiu, supranti?.. U toki laim atiduosiu gyvyb...
U koki laim?..paklaus Ignacas.
Bet Vokulskis jau jo pro upakalines duris.
Keturioliktasis

skyrius

MERGAUTINS GODOS

Nuo Velyk panel Izabel danai galvojo apie Vokuls

k, ir j vis stebino vienas nepaprastas dalykas: tasai mo
gus kas kart jai rodydavosi kitoks.
286

Panel Izabel painojo daug moni ir gana drsiai apie

juos sprsdavo. Kiekvienas jos ankstesnij pastam pasi
ymdavo tuo, kad j galima buvo apibrti vienu sakiniu.
Kunigaiktis buvo patriotas, jo advokatas labai apsukrus,
grafas Licinskis vaidino angl, jos teta buvo ididi, pirmininkien gera, Ochockis keistuolis, o Keovskis kor
tuotojas. odiu, mogus tai buvo kokia nors doryb arba
trkumas, kartais nuopelnas, o daniausiai titulas ar turtas,
kuris turdavo galv, rankas ir kojas ir daugiau ar maiau
madingai rengdavosi.
Tiktai susitikusi Vokulsk, ji susidr ne tik su nauja
asmenybe, bet ir su netiktu reikiniu. Jo nemanoma buvo
apibrti vienu odiu ir net imtais sakini. Jis niek
nebuvo panaus, o jeigu apskritai galima buvo j su kuo
nors lyginti, tai nebent su tokia vieta, kuria vaiuoji vis
dien ir matai ia lygumas ir kalnus, ia mikus ir pievas,
ia upes ir plynumas, ia miestus ir kaimus, ir dar tolumoje,
pro k ties horizontu mko kakokie neaiks vaizdai,
jau visai nepanas niek, kas ligi iol matyta. Ji nieko
negaldavo suprasti ir klausdavo save: ar tai audrintos
vaizduots aismas, ar i tikrj antmogika, ar ma ma
iausia svetainse neregta btyb?
Ir tada ji m rikiuoti patirtuosius spdius.
I pradi ji visai jo nepastebdavo, tiktai jausdavo ar
tjant kakok milinik el.
Kakas svied kelis tkstanius rubli labdarybei ir jos
tetos prieglaudai; paskui kakas klube lo su jos tvu
kortomis ir kasdien praloinjo; paskui kakas supirko jos
tvo vekselius (gal ne Vokulskis?..), po to jos serviz ir
pagaliau atsiunt vairi daikt Viepaties karstui papuoti.
Tasai kakas buvo pralobs akipla, kuris jau metai
persekiojo j kyriais vilgsniais teatruose ir koncertuose.
Tai buvo storievis cinikas, praturtjs tartinomis spekulia
cijomis, kad galt nusipirkti i moni ger vard, o i
jos tvo j, Izabel Lenck!..
I to laikotarpio jos atmintyje liko tik jo nerangi fig
ra, raudonos rankos ir storievikas elgesys, kuris, alia
287

kit pirkli mandagumo, buvo nepakeniamas, o vduokli,

sakvoja, ski, lazdeli ir panai galanterijos preki
fone tiesiog juokingas. Tai buvo suktas ir lus prekeiva,
kuris savo parduotuvje vaizdavo atsistatydinus ministr.
Ji juo lyktjosi, net mirtinai neapkent, nes jis idrso
juos elpti, pirkdamas serviz arba pralodamas tvui kor
tomis.
Galvodama apie tai, panel Izabel dar ir dabar drasky
davo savo suknel. Kartais, parkritusi ant ezlongo, dauy
davo kumiais spyruokles ir nibddavo:
Niekas!.. Niekas!..
Vien matyti, kaip kaskart vis labiau smunka jos namai,
jai buvo be galo skaudu. O ia dar kakoks paalietis si
brov u udangos, slpusios jos didiausias paslaptis, ir
idrso gydyti aizdas, kurias ji nort nuslpti net nuo
paties Dievo. Visk galt atleisti, tik ne t smg, kuris
buvo suduotas jos savimeilei.
Paskui dekoracijos pasikeit. Pasirod kitas mogus, ku
ris visai nedviprasmikai pasak jai akis, kad nupirks
serviz, nordamas i jo udirbti. Vadinasi, jis jaut, kad
panelei Lenckai paramos teikti negalima ir net jeigu tatai
bt padars, tai ne tik neiekot apgarsinimo ar dkingu
mo, bet netgi nedrst apie tai pagalvoti.
Tas pats mogus ivijo i parduotuvs Mraevsk, kuris
idrso blogai apie j kalbti. Veltui jos prieai, baronas ir
baronien Keovskiai, mgino utarti jaunuol; veltui usi
stojo j grafien teta, kuri retai kam tedkodavo, o dar
reiau praydavo. Vokulskis nenusileido... Taiau vienas
jos, Izabels, odelis priveik nepalauiam mog,- jis ne
tik nusileido, bet net dav Mraevskiui geresn viet. Nie
kas nedaro toki nuolaid moteriai, kurios negerbia.
Tiktai gaila, kad beveik tuo paiu metu jos garbintojas
pasielg kaip tuias pagyrnas, numesdamas ant padklo
banyioje vis krv pusimperiali. Ak, kaip tai buvo
pirklika!.. Be to, jis visai nesupranta anglikai, tiesiog
nieko nenutuokia apie madingiausi kalb!..
288

Trecioji faz. Susitiko Vokulsk tetos salone pirm Vely

k dien ir pastebjo, kad jis yra visa galva didesnis u
auktuomens vyrus. Aristokratikiausi mons stengsi su
sipainti su juo, o jis, storievis isioklis, skyrsi i j
kaip ugnis i dm. Jis vaikiojo nevikriai, bet drsiai,
tarsi salonas bt buvs neginijama jo nuosavyb, ir ni
riai klaussi kompliment, kurie byrjo jam i vis pusi.
Paskui j pasikviet garbingiausioji matrona, pirmininkien,
ir, valandl su juo pasikalbjusi, gailiai pravirko... Ne
jaugi tasai raudonrankis isioklis?..
Tiktai dabar panel Izabel pastebjo, koks nepaprastas
yra Vokulskio veidas. Bruoai raiks ir grieti, plaukai
tartum pykio paiauti, mayiai seliai, trumpa barzdel,
laikosi oriai ir didingai, vilgsnis aikus ir skvarbus... Jei
gu tasai mogus turt ne parduotuv, o didel dvar, jis
bt labai patrauklus,- jeigu bt gims kunigaikiu bt
nuostabiai avus. iaip ar taip, jis primin Trost, auli
pulkinink, ir i tikrj pergal pasiekusio gladiato
riaus statul.
Tuo metu nuo panels Izabels pasitrauk beveik visi
garbintojai.
Tiesa, senyvi mons dar apiberdavo j komplimentais
u gro ir elegancij, utat jaunieji, ypa tituluotieji ir
turtingieji, buvo alti ir santrs; kai ji kartais, pavargusi
nuo vienatvs ir nuvalkiot kompliment, kiek laisviau u
kalbindavo kur nors i j, tai ukalbintasis velgdavo j
aikiai isigands, tarsi bijodamas, kad ji griebs j u pakar
pos ir tutuojau nusitemps prie altoriaus.
Salon pasaul panel Izabel myljo nebeataukiamai,
ir i jo pasitraukti galjo tik kap, bet kasmet, netgi kas
mnes vis labiau niekino to pasaulio gyventojus. Ji nega
ljo suprasti, kaip nuo jos, tokios graios, geros ir gerai
iaukltos moters, visuomen traukiasi tik todl, kad ji
neturi turto.
Kokie mons, Dieve gailestingasis! nibddavo ji
ne kart, velgdama pro uuolaidas karietomis vaiuojan
ius dabitas, kurie vairiomis dingstimis nusigrdavo nuo
289

jos lang, kad nereikt sveikintis. Nejaugi mano, kad ji

j ilgisi?..
O juk ji i ties j ilgdavosi!..
Tuo metu jos akis uplsdavo aitrios aaros; nirusi ji
kramtydavo savo graias lputes ir, smarkiai timpiodama1*
virvutes, utraukdavo uuolaidas.
Kokie mons!.. Kokie mons!. .kartodavo ji, gdydamasi, netgi pati savs, pavadinti juos kokiu nors at
resniu odiu, nes jie priklaus auktai visuomenei. Nieku,
jos supratimu, galima buvo vadinti tik Vokulsk.
Be visa ko, likimas taip i jos pasiaip, kad dabar i
viso brio garbintoj liko tiktai du. Ochockiu ji nesiavjo:
jis daugiau domjosi kakokia skraidomja maina (kokia
nesmon!) negu ja. Utat jai visados asistuodavo, tiesa,
per daug nekyrdami, maralka ir baronas. Maralka pri
mindavo jai paskerst ir nusvilint meitl, kokius kad kar
tais matydavo msinink veimuose; baronas jai bdavo
panaus neidirbt od, kurios itisas krvas vea gat
vmis. Abu jie sudar vienintel jos aplink,, jos sparnus,
jeigu ji, kaip buvo sakoma, i tikrj buvo angelas!.. Toji
siaubinga seni pora persekiojo panel Izabel tikrovje ir
sapne. Kartais jai rodydavosi, kad ji yra prakeikta ir kad
jai dar gyvai prasidjo pragaras.
Tokiomis valandlmis panel Izabel, nelyginant sks
ts mogus, kuris velgia iburl tolimame krante, galvo
davo apie Vokulsk ir savo begaliniame kartlyje pajusdavo
kakok palengvjim, suprasdama, kad dl jos eina i proto
nepaprastas mogus, apie kur daug kalbama visuomenje.
Tada ji prisimindavo garsiuosius keliautojus arba pralobusius amerikieius pramonininkus, kurie ilgus metus sunkiai
dirbo kasyklose ir kuriuos retkariais jai i tolo parodydavo
Paryiaus salonuose.
Ar js matote an,kart iaukjo kakokia nese
niai i vienuolyno pensiono ileista grafait, rodydama v
duokle,ar js matote an pon, kuris atrodo kaip omni
buso veikas?.. Tai, rodos, didis mogus, jis kak atrado,
tik neinau k: ar aukso kasyklas, ar Siaurs aigal...
290

Net neprisimenu jo pavards, bet vienas markizas i akade

mijos man sak, kad tasai ponas deimt met gyveno prie
aigalio... ne, po eme... Baisus mogus! .. A jo vietoj
tiesiog numiriau i baims... O ar js taip pat numirtumt?
Kad Vokulskis bt toks keliautojas ar nors kalnakasys,
susikrovs milijonus, gyvendamas deimt met po eme!..
Bet jis buvo tiktai pirklys, ir be to galanterijos!.. Jis net
nemokjo anglikai ir kiekviename ingsnyje isiduodavo
ess praloblis, kuris jaunystje neiojo i virtuvs valgius
restorano lankytojams. Toks mogus daugi daugiausia
galt bti geras patarjas, net puikus draugas (kabinete,
kai nra svei). Netgi.. . vyras, nes juk itinka mones ir
baisiausios nelaims. Bet mylimasis... ne, tai bt tiesiog
juokinga... Prireikus ir aristokratikiausios damos maudosi
purvo voniose, bet kapstytis purve galt tiktai nepilno
proto mogus.
Ketvirtoji faz. Panel Izabel kelet kart sutiko Vokulsk Lazenkose ir netgi teiksi atsakyti j jo pasisveiki
nimus. Tarp aliuojani medi ir alia skulptr tasai
storievis pasirod jai vl kitoks, negu parduotuvje u pre
kystalio. Kad jis turt dvar su parku, pilimi ir tvenki
niu! .. Jis, tiesa, ikilo per pinigus, bet lyg ir bajoras, ka
rininko snnas... Salia maralkos ir barono jis atrodo kaip
Apolonas, aristokratai vis daugiau apie j neka, o tos neti
ktos pirmininkiens aaros? ..
Be to, pirmininkien visikai atvirai rm Vokulsk savo
draugs grafiens ir jos dukterios, panels Izabels, aky
se. Po kelias valandas vaikioti su teta Lazenkose panelei
Izabelei taip nusibodo, o kalbos apie madas, prieglaudas
ir numatomas vestuves taip kyrjo, jog ji netgi truput
pyko ant Vokulskio, kad neprieina prie j parke ir nepasi
neka nors penkiolika minui. Auktuomens mogui do
mu pasinekti su tokiais monmis, ir panel Izabel vals
tieiai netgi linksmindavo savotika kalba ir logika.
Nors galanterijos pirklys, be to, vainjs nuosava
karieta, kain ar bus toks domus kaip valstietis...
291

iaip ar taip, panelei Izabelei nebuvo nemaloni staig

mena, kai ji vien dien igirdo pirmininkien pareikiant,
kad vaiuosianti kartu su ja ir grafiene Lazenkas ir
sustabdysianti Vokulsk.
Mes nuobodiaujame, tai tegul jis mus palinksmina,
sak senut.
O kai apie pirm valand, vaiuojant Lazenk park,
pirmininkien, reikmingai ypsodamasi, pasak panelei Iza
belei: ,Jauiu, kad mes j ia kur nors sutiksime...*
panel Izabel truput nuraudo ir nusprend visai nesikal
bti su Vokulskiu arba bent irti j i aukto, kad jis
nesugalvot ko nors vaizduotis. inoma, tasai vaizdavimasis* n i tolo negaljo bti panaus meil. Taiau panel
Izabel nenorjo leistis net nuoird draugikum.
Ir ugnis yra maloni, ypa iem,galvojo ji,bet...
i tam tikro nuotolio.*
Tuo tarpu Vokulskio Lazenkose nebuvo.
Kaip, jis nelauk?kalbio sau panel Izabel.Ne
bent susirgo.. .*
Ji n neman, kad Vokulskis gali turti dar svarbesn
reikal, negu susitikti su ja, ir nusprend, jei tik jis pasiro
dys pavlavs, ne tik irti j i aukto, bet net pareikti
jam nepasitenkinim.
Jeigu punktualumas,mst ji toliau,yra karali
mandagumas, tai pirkliams jis ma maiausiai turi bti
pareiga!. .*
Praio pusvalandis, valanda, dvi reikjo grti namo,
o Vokulskis nesirod. Pagaliau damos sdo kariet: gra
fien, kaip visuomet, buvo alta, pirmininkien truput isi
blakiusi, o panel Izabel pykusi. Jos pasipiktinimas nesu
majo ir tada, kai vakare tvas jai paoasakojo, kad jis
nuo piet buvo posdyje pas kunigaikt, kur Vokulskis
pateik didiuls prekybos bendrovs projekt ir tiesiog
suavjo persisotinusius magnatus.
Seniai nujauiau,ubaig Lenckis,kad, io mo
gaus padedamas, isivaduosiu nuo rpestingos savo gimini
globos ir vl tapsiu tuo, kuo turiu bti!
292

 Bet juk prekybos bendrovei teikia pinig, tve,

tar panel Izabel, vos pastebimai gteldama peiais.
Kaip tik dl to a leidiu parduoti ms nam; tiesa,
skolos praris apie eiasdeimt tkstani rubli, bet vis
tiek man liks ne maiau kaip keturiasdeimt tkstani.
Teta sak, kad u nam niekas neduos daugiau kaip
eiasdeimt tkstani...
Ak, tetai..pasipiktino ponas Tomaas.Ji visuo
met sako tai, kas gali mane skaudinti ar paeminti. eias
deimt tkstani duoda Keovska, kuri, jei galt, prigir
dyt mus aukte vandens... miesion!.. Teta jai, inoma,
pritaria, nes ia viskas sukasi apie mano nam, mano pa
dt. ..
Jis paraudo ir m nopuoti, bet, nenordamas pykti
prie dukters, pabuiavo jai kakt ir nujo savo kabinet.
O gal tvo teisyb?..galvojo panel Izabel.Gal
bt, jis i tikrj yra praktikesnis u visus, kurie j taip
grietai smerkia? Juk tvas pirmas paino t... Vokulsk...
Taiau koks teis mogus netaytas. Neatvaiavo Lazenkas,
nors pirmininkien tikriausiai buvo jam praneusi. O gal
taip ir geriau: graiai mes atrodytume, jeigu koks nors
pastamas bt mus sutiks vaikiojant su galanterijos
pirkliu!"
Po to kelet dien panel Izabel girdjo kalbant tik
apie Vokulsk. Salonuose jo vardas skambte skambjo.
Maralka dievagojosi, kad Vokulskis tikriausiai yra kils
i senovins gimins, o baronas, vyr groio inovas (jis
pusdien praleisdavo prie veidrod), teig, kad Vokulskis
yra labai... labai..." Grafas Sanockis jo layb, kad jis
yra vienintelis protingas mogus krate, grafas Licinskis
skelb, kad tasai pirklys ima pavyzd i angl pramoninin
k, o kunigaiktis tiktai tryn rankas ir ypsodamasis karto
jo: Aha?. ."
Net Ochockis, kakuri dien aplanks panel Izabel,
papasakojo jai, kad pasivaikiojs su Vokulskiu Lazenkose.
Apie k gi js kalbjots?..paklaus ji nustebu
si.Juk tur bt ne apie skraidomsias mainas...
293

 O! susimsts sumurmjo pusbrolis.Vokulskis

turbt yra vienintelis mogus Varuvoje, su kuriuo galima
apie tai nekti. Tai figra...
frVienintelis protingas... vienintelis pirklys... vieninte
lis, kuris gali susinekti su Ochockiu? ..galvojo panel
Izabel.Kas gi i tikrj yra tas mogus?.. Ak! Jau
inau..
Jai rodsi, kad atspjo, kas yra Vokulskis. Tai garb
troka spekuliantas, kuris, nordamas siskverbti auktuo
men, sugalvojo vesti j, nuskurdusi garsios gimins duk
r. Tuo paiu tikslu jis siek jos tvo, grafiens tetos ir
visos aristokratijos palankumo. Taiau, sitikins, kad ir
be jos sibraus diduomen, jis staiga atalo... ir net neat
vyko Lazenkas!..
Sveikinu,galvojo ji.Jis turi visk, ko reikia pada
ryti karjerai: nebjaurus, gabus, energingas, o svarbiausia
akipla ir niekas... Kaip jis drso dtis simyljs mane,
o paskui taip lengvai... I ties, tie isiokliai pralenks
mus net veidmainikumu.. . Koks jis niekingas!.
Pasipiktinusi norjo net spti Mikolaj, kad niekuomet
neleist Vokulskiui perengti svetains slenksio... Daugi
daugiausia tegul eina tvo kabinet, jeigu ateit kokiu
reikalu. Bet, prisiminusi, kad Vokulskis visai nesipra pas
juos sveius, paraudo i gdos.
Tuo metu i ponios Meliton ji suinojo, kad baronas
Keovskis vl susipyko su mona ir kad baronien nupirko
i jo arkl u atuonis imtus rubli, bet tikriausiai j sugr
ins, nes netrukus bus lenktyns, o baronas pastat u arkl
daug pinig.
Gal ponai baronai net susitaikys ta proga,pastebjo
ponia Meliton.
Ak, neinau, k duoiau, kad tik baronas negaut
to arklio ir pralot savo pinigus!..suuko panel Iza
bel.
O po keli dien panel Florentina, kaip didel paslapt,
pasak jai, kad baronas savo arklio neatgaus, nes j nupirko
Vokulskis...
294

i inia buvo laikoma dargi tokioje paslaptyje, kad, ap

silankiusi pas tet, panel Izabel rado grafien ir pirmininkien besvarstanias, ar pavyks sutaikyti baronus Keovskius to arklio pagalba.
Nieko neieis,juokdamasi terp panel Izabel.
Baronas savo arklio neatgaus.
Gal eini layb?altai paklaus grafien.
Mielai, tetule, i js satyrins apyranks...
Jiedvi susilaino, ir todl grafien ir panel Izabel taip
domjosi lenktynmis.
Vien akimirk panel Izabel isigando: jai buvo pa
sakyta, kad baronas sils Vokulskiui keturis imtus rubli,
jeigu jis perleist arkl, ir grafas Licinskis msis tarpinin
kauti. Grafiens salone netgi buvo nibdamasi, kad Vokulskis ne dl pinig, o dl grafo turs nusileisti. Ir tada
panel Izabel tar sau:
Sutiks, jeigu yra gobus karjeristas, bet nesutiks, jei
gu.
Ji nesiryo pabaigti sakinio. J igelbjo Vokulskis: jis
nepardav kumels ir pats paleido j lenktynes.
Vis* dlto jis nra toks niekas,pagalvojo panel
Izabel.
Kaip tik ios minties veikiama, ji per lenktynes labai
maloniai nekjo su Vokulskiu. Taiau net u kukl
palankumo enkl irdyje sau prikaiiojo:
Kam jis turi inoti, kad mes domims jo lenktynmis?..
Ne daugiau kaip kitomis. Ir kam a jam pasakiau, kad jis
turi laimti? Ir k reikia jo atsakymas: Laimsiu, jeigu
js panorsite...? Jis jau umirta, kas jis toks. Bet tiek
to, jeigu u por meili odeli Keovskis susirgs i
pykio.
Keovskio panel Izabel neapkent. Kakada jis apie
j sukosi, bet atstumtas pradjo keryti. Ji inojo, kad u
aki jis vadina j senmerge, kuri iteks u savo tarno.
Vien to pakako, kad vis gyvenim galtum jo neapksti.
Taiau baronas ne tik apkalbinjo jis idrsdavo net prie
jos cinikai elgtis, juoktis i jos senyv garbintoj ir uuo
295

minomis tyiotis i jos eimos nusigyvenimo. O kadangi ir

panel Izabel, tarytum netyia, primindavo Keovskiui
mon, miesion, kuri jis ved dl pinig, ir vis dlto
nieko negaljo i jos itraukti, tai tarp j nuolat vyko at
kakli, kartais net iurkti kova.
Lenktyni diena panelei Izabelei buvo triumfo diena,
o baronui pralaimjimo ir gdos diena. Tiesa, jis atva
iavo hipodrom ir djosi labai linksmas, bet jo irdyje
vir pyktis. O kai dar pamat, kad Vokulskis dovan ir u
arkl gautus pinigus teik panelei Izabelei, nebesusivald
ir, pribgs prie karietos, padar skandal.
Panelei Izabelei akipliki barono vilgsniai ir vieas
Vokulskio paskelbimas jos garbintoju buvo baisus smgis.
Ji bt umuusi baron, jeigu tai bt pritik gerai iauk
ltai damai. Jai buvo tuo skaudiau, kad grafien klaussi
sikariavusio barono altai, pirmininkien nerimaudama,
o tvas n odio netardamas, nes nuo seno laik Keovsk pamiliu, kurio nereikia erzinti ir kuriam veriau
nusileisti.
Tokiu momentu (kai juos jau pradjo vilgioti i kit
kariet) panelei Izabelei pagalb atjo Vokulskis. Jis ne
tik padar ged barono priekaitams, bet ir ikviet j dvi
kovom Tuo niekas neabejojo; pirmininkien tiesiog isi
gando dl savo numyltinio, o grafien pastebjo, kad Vo
kulskis negaljo pasielgti kitaip, nes baronas, prieidamas
prie karietos, pastm j ir neatsipra.
Na, sakykite patys,susijaudinusi kalbjo pirminin
kien,argi galima kautis dvikovoje dl tokios smulkme
nos? Visi juk inome, kad Keovskis yra isiblaks ir
pusgalvis.. . Geriausias rodymas tai, k jis mums dabar
priplepjo. ..
Tai tiesa,atsak ponas Tomaas,taiau Vokuls
kis neturi to inoti, o pareikalauti satisfakcijos reikjo.
Susitaikys! nerpestingai pasak grafien ir liep
vaiuoti namo.
Kaip tik tada panel Izabel baisiausiai nusieng savo
taisyklms ir... reikmingai paspaud Vokulskiui rank.
296

Bet, privaiavusi prie ukardo, ji jau nebegaljo sau

to atleisti.
Kaip galima buvo itaip pasielgti?.. K toks mogus
pagalvos?..kalbjo ji sau. Bet ia joje nubudo teisin
gumo jausmas, ir ji turjo pripainti, kad tas mogus ne
bet koks.
Nordamas padaryti man malonum (tikriausiai netur
jo kit prieasi), jis pakio koj baronui ir nupirko ark
l. .. Visus laimtus pinigus (aikus nesavanaudikumo ro
dymas) paaukojo prieglaudai, duodamas juos man (baronas
tai mat). O svarbiausia, tarsi atspjs mano mintis, iau
k j dvikovom.. Tiesa, dabartins dvikovos paprastai bai
giasi ampanu; bet, iaip ar taip, baronas sitikins, kad a
dar ne tokia sena... Ne, tasai Vokulskis kak turi... Tik
gaila, kad jis galanterijos pirklys. Malonu bt turti tok
garbintoj, jeigu... jeigu jis turt kitoki padt visuome
nje.
Sugrusi namo, panel Izabel papasakojo panelei Florentinai, kas vyko lenktynse, o po valandos jau visk pa
miro. Kai tvas vlai vakare prane jai, kad Keovskis
pasirinko sekundantu graf Licinsk, kuris beslygikai rei
kalauja, kad baronas atsiprayt Vokulsk, panel Izabel
paniekinamai nusiviep.
Laimingas mogus! galvojo ji.Mane eidinja, o jj
atsiprays. Jei biau vyras ir kas nors drst eisti mano
mylimj, nepriimiau joki atsipraym. Jis, inoma, su
tiks. ..
Jau atsigulus lov ir snaudiant, jai staiga dingteljo
nauja mintis:
O jeigu Vokulskis nepriims atsipraymo?.. Juk tas pats
grafas Licinskis kalbino j perleisti arkl ir nieko nepe!..
Ak, Dieve, kas man ateina galv,tar ji sau, gtel
dama peiais, ir umigo.
Kit dien iki dvyliktos valandos tvas, ji pati ir pane
l Florentina buvo sitikin, kad Vokulskis susitaikys su
baronu ir kad jam net nepatogu pasielgti kitaip. Tik po
297

dvylikos ponas Tomaas ivaiavo miest ir sugro piet'

smarkiai susijaudins.
Kas atsitiko, tveli?paklaus panel Izabel, isi
gandusi jo veido iraikos.
Nelemta istorija! atsak ponas Tomaas, susmukda
mas odiniame krsle. Vokulskis neprim atsipraymo,
o jo sekundantai pastat grietas slygas.
Kada gi?..paklaus ji tyliau.
Rytoj prie devint,atsak ponas Tomaas, luos
tydamasis nuo kaktos prakait.Nelemta istorija,kalbjo
jis.Ms kompanion tarpe kilo smyis, nes Keovskis audo puikiai... Jeigu tasai mogus us, visi mano ap
skaiiavimai nueis vjais. Su juo a netekiau savo de
iniosios rankos... vienintelio tinkamo mano plan vykdy
tojo. . . Tiktai jam a patikiau kapitalus ir neabejoju, kad
turiau maiausia atuonis tkstanius rubli per metus.
Likimas ne juokais mane persekioj!..
Bloga nam eimininko nuotaika paveik ir kitus; pie
t niekas nevalg. Po piet ponas Tomaas usidar savo
kabinete ir m vaikioti dideliais ingsniais; tai rod, kad
jis yra nepaprastai susijaudins.
Panel Izabel taip pat nujo savo kambar ir, kaip
paprastai susijaudinimo valandomis, atsigul ezlonge. J
apniko nirios mintys.
Neilgai truko mano triumfas,kalbjo ji sau.Keovskis i tikrj gerai audo... Jeigu jis nuaus vienin
tel mog, kuris dabar mane utaria, kas tada? Dvikova
i tikrj barbarika liekana. Vokulskis (moraliniu poiriu)
yra vertingesnis u Keovsk, o vis dlto. .. gali ti!..
Paskutinis mogus, kur djo viltis tvas.
ia joje pabudo eimos ambicija.
Pagaliau mano tvui nereikia Vokulskio maloni; jis
patikt jam savo kapital, suteikt protekcij, o anas mo
kt jam procentus; iaip ar taip, gaila jo.. .
Ji prisimin sen j buvusio dvaro valdytoj, kuris i
tarnavo pas juos trisdeimt met ir kur ji labai myljo,
kuriuo labai pasitikjo. Gal Vokulskis bt atstojs jiems
298

abiem velion, o jai tarnaut kaip itikimas patiktinis, ir

tai jis us!..
Kur laik ji guljo usimerkusi, apie niek negalvoda
ma; paskui galv pradjo smelktis neregtai keistos
mintys:
Koks nuostabus sutapimas! Rytoj dl jos kausis du
mons, mirtinai j eid: Keovskis piktomis paaipo
mis, Vokulskis aukomis, kurias idrso jai aukoti. Tiesa,
ji jau beveik atleido jam ir servizo pirkim, ir tuos vekse
lius, ir kortomis tvui pralotus pinigus, i kuri kelet sa
vaii laiksi visi namai. .. (Ne, dar neatleido jam ir nie
kuomet neatleis!..) Taiau kad ir kaip ten bt, Dievo baus
m pasieks jos skriaudj... Kas gi rytoj us?.. Gal abu.
iaip ar taip, tas, kuris idrso panelei Izabelei Lenckai
teikti pinigin param. Toks mogus, kaip ir Kleopatros
meiluis, gyventi negali...
Taip mst ji, negaldama sulaikyti aar; jai gaila bu
vo atsidavusio tarno, kuris gal net pasidaryt "patiktiniu,
bet ji nusilenk apvaizdai, kuri neatleidia eidimo, pada
ryto panelei Lenckai.
Jeigu Vokulskis t valand bt galjs pavelgti pa
nels Izabels ird, jis pasibaisjs bt pabgs ir isigy
ds nuo savo beprotybs.
Tuo tarpu panel Izabel nemiegojo kiaur nakt. Vis
laik jai vaidenosi kakokio prancz dailininko paveikslas,
vaizduojs dvikov: po aliais mediais du juodai apsireng
vyrai taiko vienas kit i pistolet.
Paskui (to paveiksle jau nebuvo) vienas i j krito per
auta galva. Tai buvo Vokulskis. Ji net nenujo jo laido
tuves, bijodama parodyti savo susijaudinim. Taiau nakt
kelet kart paverk. Jai buvo gaila to nepaprasto praloblio, to itikimo vergo, kuris, mirdamas u j, ipirko vis
k, kuo buvo jai nusikalts.
Ji umigo tik septint ryto ir miegojo kaip umuta iki
vidurdienio. Prie pat dvylikt j paadino nervingas bel
dimas miegamojo duris.
Kas ten?
299

 Ai,atsake tvas diaugsmingu balsu.Vokulskis

sveikutlis, baronas sueistas veid!
Nejaugi?..
Jai skaudjo galv, ir todl iguljo iki ketvirtos valan*
dos. Ji buvo patenkinta, kad baronas sueistas, bet stebjo
si, kad jos apraudotas Vokulskis neuvo.
Taip vlai atsiklusi, panel Izabel ijo prie pietus
truput pasivaikioti Aljomis.
Giedras dangus, graiai aliuoj mediai, auktai skraid
paukiai ir judrs, linksmi mons iblak naktini reg
jim pdsakus, o kai dar keletas pastam, vaiuojani pro
al, pastebjo j ir pasveikino, jos irdyje atgijo pasiten
kinimas.
Vis dlto Dievas gailestingas,galvojo ji,jeigu pa
gailjo mogaus, kuris gali mums praversti. Tvas taip daug
i jo tikisi, ir a pradedu juo pasitikti. Kiek bt sumaj
mano gyvenime nusivylim, jei biau turjusi proting ir
energing biiul.
odis biiulis jai nepatiko. Panels Izabels biiuliu
galjo bti tik mogus, turs ma maiausia dvar. O ga
lanterijos pirklys tiko tiktai patarjus ir vykdytojus.
Sugrusi namo, ji ikart pastebjo, kad tvas puikiai
nusiteiks.
inai,pasak jis,buvau nuvaiavs pasveikinti
Vokulskio. Tai puikus vyras, tikras dentelmenas! Jis jau
n negalvoja apie dvikov ir, rodos, net gailisi barono. Nie
ko nepadarysi, kilmingas kraujas visuomet atsiliepia, ne
svarbu kur...
O paskui, nujs su dukterimi kabinet ir vilgtel
js kelet kart veidrod, pridr:
Na, pasakyk pati, argi galima netikti Dievo apvaiz
da? To mogaus mirtis man bt sunkus smgis ir tai
jis igelbtas! A turiu umegzti su juo artimesnius santy
kius, ir tada pamatysime, kas daugiau laims: ar kunigaik
tis su savo ymiuoju advokatu, ar a su savo Vokulskiu.
Kaip manai?..
300

 A k tik apie tai galvojau,atsak panel Izabel,

nustebusi, kad taip sutampa jos paios ir tvo mintys.T
veli, tau btinai reikia turti prie savs gab ir patikim
mog.
Kuris, be to, ir pats mane linksta,pridr ponas
Tomaas.Sumanus mogus! Jis supranta, kad pasieks
daugiau ir laims geresn vard, paddamas pakilti senai
giminei, negu pats lsdamas priek. Labai protingas mo
gus,pakartojo ponas Tomaas.Nors dabar laimjo sau
kunigaikio ir visos aristokratijos palankum, taiau man
jis rodo ypating prieraium. Ir jis nepasigails, kai atgau
siu padt...
Panel Izabel irjo dailius daiktelius, idliotus ant
stalo, ir galvojo, kad jos tvas vis dlto truput klysta, ma
nydamas, kad Vokulskis linksta j. Bet ji netais jo klai
dos, o atvirkiai irdyje pripaino, kad reikt kiek
ariau susipainti su tuo pirkliu ir atleisti jam jo... visuo
menin padt. Advokatas... pirklys... juk tai beveik tas
pat; ir jeigu advokatas gali bti artimas kunigaikiui, ko
dl gi... pirklys (ak, kaip vis dlto neskaniai skamba!) ne
galt tapti Lencki eimos patiktiniu?
Pietus, vakar ir kelet sekani dien panel Izabel
praleido labai maloniai. Ji tikrai negaljo suprasti vienos
aplinkybs: per tok trump laiko tarp juos aplank dau
giau moni negu seniau per vis mnes. Buvo valand,
kad neseniai dar tuioje svetainje vl skambjo garsus
juokas ir kalbos, netgi pasilsj baldai stebjosi tokiu sve
i antpldiu, o virtuvje tarnai nibdjosi, kad ponas
Lenckis gavs i kakur daug pinig. Net damos, kurios
dar per lenktynes nenorjo painti panels Izabels, dabar
aplank j; o jaunuoliai, nors ir nesilank, taiau gatvje
j paindavo ir pagarbiai sveikinosi.
Ponas Tomaas dabar taip pat susilauk svei. J ap
lank grafas Sanockis ir labai pra tikinti Vokulsk liau
tis taip kartai dalyvavus lenktynse ir dvikovose ir imtis
bendrovs reikal. Buvo grafas Licinskis ir pripasakojo ste
bukl apie Vokulskio dentelmenikum. O svarbiausia
SOI

kelet kart buvo atvaiavs kunigaiktis. Jis pra pon

Toma pasirpinti, kad Vokulskis, nepaisydamas vykio su
baronu, nesialint aristokratijos ir atmint savo nelaimin
g tvyn.
Ir kalbinkite j, mano mielas,ubaig kunigaik
tis,kad jis liautsi audsis. Tai visai nereikalinga; dvi
kovos yra geras dalykas jauniems monms, o ne solidiems
ir nusipelniusiems pilieiams...
Ponas Tomaas nesitvr diaugsmu, ypa kai pagalvo
davo, jog visi tie pagarbos enklai jam rodomi namo par
davimo ivakarse; prie metus tokia perspektyva bt atbaidiusi mones...
Pradedu atgauti sau tinkam padt,sunibdjo
ponas Tomaas ir staiga apsivalg. Jam pasirod, kad u
jo stovi Vokulskis. Nordamas nusiraminti, jis kelet kart
pakartojo:
Atlyginsiu jam... atlyginsiu... Jis gali bti tikras,
kad j paremsiu.
Trei dien po dvikovos panelei Izabelei buvo teikta
brangi dut ir laikas, kuris j pritrenk. Ji paino barono
raysen.
,.Brangioji giminaite! Jeigu tu atleisi man, kad a ne
laimingai vediau, a dovanosiu tau savo pai, kuri
man jau gerokai atsipyko. Kaip tarp ms amiams pa
siraytos taikos materialin simbol siuniu tau dant,
kur man viu imu didiai gerbiamas ponas Vokuls
kis,man rodos, u odius, kuriuos a idrsau pasa
kyti tau lenktynse. Sakau tau, brangioji, kad tai tas
pats dantis, kuriuo grauiau tave ligi iol, bet jau dau
giau niekados nebegrauiu. Gali imesti j lauk, bet d
ut teikis pasilaikyti atminimui. Priimk i kukli do
van i mogaus, dabar truput serganio ir, patikk, ne
visai blogo; tiksiuosi, kad kada nors atleisi man mano
netikusius juokus. Tave myls ir didiai gerbis gi
minaitis
Keovskis.
302

P. S. Jeigu mano danties neimesi pro lang, tai at

sisk man j atgal, kad galiau padovanoti j savo neumirtamajai monai. Turs kelias dienas pasikrimsti,
o tai, rodos, daktarai, vargelei, yra prira. O tasai
ponas Vokulskis labai mielas ir subtilus mogus, ir, pri
sipainsiu, a nuoirdiai j pamilau, nors jis mane taip
nuskriaud.
Brangiojoje dutje i tikrj buvo dantis, suvyniotas
plon popierl.
Panel Izabel, neilgai galvojusi, atsak baronui labai
palankiu laiku, pareikdama, kad jau nebepyksta ir priima
dut, o dant su reikiama pagarba grina savininkui.
ia jau nebegalima buvo abejoti, kad tik Vokulskio d
ka baronas papra atleidimo ir susitaik su ja. Panel
Izabel kone susigraudino dl tos savo pergals, o Vokulskiui pajuto lyg kakok dkingum. Ji usidar savo kabi
nete ir m svajoti.
Svajojo, kad Vokulskis pardav parduotuv ir nusipirko
didel dvar, taiau liko vadovauti prekybos bendrovei,
duodaniai milinikus pelnus. Visa aristokratija j priimi
nja, o ji, panel Izabel, padar j savo patiktiniu. Jis
padidino j turtus ir pakl juos iki buvusios didybs; jis
vykd visus jos ugaidus; jis rizikavo gyvybe kas kart,
kai tik prireikdavo. Pagaliau jis surado jai vyr, atitin
kant Lencki eimos aukt kilm.
Visa tai jis dar todl, kad myljo j idealia meile, my
ljo daugiau u savo gyvyb. Ir jautsi visikai laimingas,
kai ji jam nusiypsodavo, meiliau j pavelgdavo arba,
atsilygindama u kok nors nepaprast nuopeln, nuoir
diai paspausdavo jam rank. O kai Viepats Dievas dav
jai vaik, jis rinko jiems guvernantes ir mokytojus, didino
j turt ir pagaliau, kai ji numir (ia graiosiose panels
Izabels akyse pasirod aaros), jis nusiov ant jos kapo...
Ne, i delikatumo, kur jinai jame iugd, nusiov u ke
li kap toliau.
Atjo tvas ir nutrauk jos svajones.
303

 Rodos, Keovskis atsiunt tau laik?smalsiai pa

klaus ponas Tomaas.
Dukt parod jam laik, padt ant stalelio, ir auksi
n dut. Ponas Tomaas perskait j, linguodamas galv,
ir pagaliau pasak:
Jis vis dlto pamilis, nors ir neblogas mogus. Ta
iau. .. Vokulskis padar tau tikr paslaug: tu nugaljai
mirtin prie.
A manau, tve, mums reikt kada nors pakviesti
t pon piet... Noriau ariau su juo susipainti.
A kaip tik jau kelet dien ruoiausi tave to pa
prayti! ..nudiugo ponas Tomaas.Negalima perdaug
grietai laikytis etiketo su tokiu naudingu mogumi.
Aiku,pritar panel Izabel,juk net itikimiems
tarnams mes leidiame iek tiek familiariau elgtis.
Lenkiuosi, Bel, tavo protui ir taktui!..suuko ponas
Tomaas ir susiavjs pabuiavo dukteriai pirma rank,
paskui galv.
Penkioliktasis

skyrius

KAIP 2MOGAUS SIEL KANKINA AISTRA

IR KAIP PROTAS

Gavs pono Lenckio kvietim piet, Vokulskis ibgo i

parduotuvs gatv.
Anktame kambaryje jis duso, o pasikalbjimas su 2eckiu, kuris visaip stengsi j spti ir atkalbinti nuo pavojin
g ygi, jam pasirod nepaprastai kvailas; netgi juokinga,
kad is senas disna, tiks tiktai parduotuve ir Bonapartais,
m prikaiioti, kad jis daro kvailystes!..
K gi a blogo darau, kad myliu?mst Vokulskis.
Gal vloka, bet juk vis gyvenim a neleidau sau itokio^
prabangos. Mylisi milijonai moni, mylisi visa gyvoji gam
ta, tad kodl gi man vienam tai turt bti udrausta?
O jeigu is pagrindinis takas yra teisingas, tai teisinga ir
viskas, k a darau. Kas nori vesti, turi bti turtingas,ir
304

a sigijau turt. Turi priartti prie savo irinktosios,a ir

priartjau. Turi rpintis jos materialine gerove ir ginti nuo
prie,a darau ir viena, ir antra. Argi, kovodamas dl
savo laims, a k nors nuskriaudiau? O gal nepaisiau
pareig visuomenei ir artimiesiems?.. Ak, tie brangs arti
mieji ir ta visuomen,jie niekuomet manimi nesirpino ir
tiktai statydavo man visokias klitis, bet i mans visuo
met reikalauja auk... Taiau kaip tik tai, k jie vadina
kvailystmis, veria mane vykdyti kakokias tariamas
pareigas. Jeigu ne tai, iandien tnoiau sirauss knygas
kaip kandis, o imtai moni udirbt maiau pinig. Tad
ko gi jie i mans nori?susierzins klaus jis save.
Oras buvo gaivus, ir jis eidamas nurimo; prijo Jeruza
ls alj ir pasuko prie Vyslos. veid papt smarkus ryt
vjas ir paadino sieloje tuos neaikius pojius, kurie taip
gyvai primena vaikyst. Jam rodsi, kad jis dar vaikas
Novi Sviato gatvje ir tebejauia gyslose verdant jau
nysts krauj. Vokulskis maloniai ypsojosi vejui, gabe
naniam sml ilgu veimu, kur trauk sulyss kuinas,
o kaip ragana susivlusi elgeta jam atrod labai miela se
nut. J diugino fabriko vilpukas; kilo noras paplepti su
breliu puiki berniki, kurie, isirikiav kalvelje prie
kelio, svaid akmenimis praeinanius ydus.
Jis atkakliai vijo nuo savs mint apie ios dienos lai
k ir rytdienos pietus pas Lenckius. Norjo ilaikyti blaivi
galv, taiau aistra pam vir.
Kam jie mane pakviet?svarst jis, irdyje jausda
mas lengv virpul.Panel Izabel nori su manim susi
painti. .. Tikriausiai duoda man suprasti, kad galiu pasi
pirti! .. Juk jie ne akli ir ne kvailiai, kad nepastebt, kas
man darosi, j pamaius...
ia jis taip sudrebjo, kad net m kalenti dantimis,* ta
da atsiliep prislopintas protas.
Palauk. Nuo vien piet ir vieno vizito dar labai toli
iki artimesns painties. O i tkstanio artim paini ka
in ar viena veda pirlybas; i deimties pasipirim kain
ar vienas yra priimamas ir kain ar pus i j baigiasi
301

vedybomis. Taigi, tik paskutinis mulkis, net ariau susipai

ns, gedi tiktis vedyb, nes tra vos vienas atvejis, kad
jos pavyks, ir dvideimt tkstani atvej, kad nepavyks...
Aiku ar ne?Vokulskis turjo pripainti, kad aiku. Jeigu kiekviena
paintis baigtsi vedybomis, tai kiekviena moteris turt
po keliasdeimt vyr, o kiekvienas vyras keliasdeimt
mon, kunigli nespt tuokti, o visas peisaulis pavirst vie
nu dideliu beprotnamiu. Be to, jis, Vokulskis, ne tik dai
gerai nepainojo panels Lenckos, bet tiktai rytoj turjo su
ja susipainti.
Vadinasi,paklaus jis,ko gi a peisiekiau per vi
sus pavojus Bulgarijoje ir per visas tas lenktynes bei dvi
kovei ionai?Tavo ansai padidjo,aikino jam protas,prie me
tus buvo viena imtamilijonin arba viena dvideimtmilijo
nin dalis galimybs, kad j vesi, o po met gal bus viena
dvideimttkstantin.. .
Po met?..pakartojo Vokulskis, ir j vl persmelk
altis. Taiau jis nepasidav jam ir paklaus:O jeigu pa
nel Izabel pamils mane arba jau myli?. .,,Pirmiausia reikt inoti, ar panel Izabel apskritai
gali k nors mylti. .."
Argi ji ne moteris?Kaip ir vyr, pasitaiko moter su sielos yda; jos nesu
geba mylti nieko ir myli tik savo pai laikinus ugaidus;
tai toks pat trkumas, kaip kurtumas, aklumeis ar paraly
ius, tik maiau matomas.Sakysime.. ."
Gerai,tar balsas, kuris primin Vokulskiui paaip
daktaro Sumano niurzgjim,jeigu toji dama apskritai su
gebt k nors mylti, tai ikyla antras klausimas: ar pa
mils ji tave?Juk nesu toks bjaurus!
Bet jai gali pasirodyti bjaurus, kaip graiausias litas
yra bjaurus karvei arba erelis siai. Matai, a netgi sakau
306

tau komplimentus, lygindamas tave su litu ir ereliu, ku

rie, nors ir labai puiks, adina pasilyktjim kitos r
ies patelms. Todl venk ne savo ries pateli...
Vokulskis atsipeikjo ir apsivalg aplinkui. Jis jau
buvo netoli Vyslos, alia medini kli. Pro al vaiuo
jantieji veimai kl juodas dulkes. Jis skubiai pasuko at
gal ir pradjo mstyti pats apie save.
Manyje yra du mons,mst jis,vienas visai pro
tingas, o kitas beprotis. Kuris i j nugals?.. Ak, tatai
man jau nerpi. Taiau k darysiu, jeigu nugals tas pro
tingasis?. . Koks baisus dalykas turint didiul atsarg
neieikvot jausm, sudti juos po kojomis kitos ries pa
telei: karvei, siai ar kam nors dar blogesniam!. . Koks
paeminimas juoktis i kokio nors jauio ar sino perga
li ir tuo paiu metu raudoti savo paties irdies, taip skaus
mingai sueistos, taip gdingai pamintos!.. Ar beverta to
liau tokiomis slygomis gyventi?
itaip pagalvojs, jis pajuto trokim numirti, visikai i
nykti, kad n saujels jo pelen nelikt emje.
Pamau jis vis dlto nurimo ir, parjs namo, pradjo
jau visai altai svarstyti, kaip apsirengti rytoj pietums:
fraku ar durtiniu?.. Ir ar neatsiras iki rytojaus koki nors
nenumatyt klii, kurios vl sutrukdys jam ariau susi
painti su panele Izabele?.. Paskui jis dar suskaiiavo, ko
kia prekybos apyvarta buvo padaryta per pastarsias die
nas, isiunt kelias telegramas Maskv ir Peterburg ir
pagaliau para laik seniui langbaumui, praydamas, kad
jis savo vardu nupirkt Lencki nam.
Advokatas teisus,galvojo jis.Geriau nupirkti t
nam svetimu vardu. O iaip jie dar tars, kad a noriu
inaudoti juos arba o tai dar blogiau suteikti jiems
malon!.
Taiau kasdienini reikal skurys negaljo nuraminti
jame lstanios audros. Protas garsiai auk, kad rytdie
nos piets nieko nereikia ir nieko neada. O viltis tylut
liai nibdjo, kad gal jis yra mylimas ar gal bus my
limas.

Bet tyliai... taip tyliai, kad, nordamas nugirsti t nib

des, Vokulskis turjo sukaupti vis dmes.
Kita diena, tokia reikminga Vokulskiui, nepasiymjo
jokiais ypatingais vykiais nei Varuvoje, nei apskritai gam
toje. Gatvje en bei ten kiemsargiai luotomis kl dulki
debesis, kiek kabindami lk arba staiga be jokio reikalo
sustodavo veikai, o begalinis srautas psij plauk vie
n ir kit pus,tarsi tik tam, kad mieste nenutrkt
judjimas. Laikas nuo laiko nam pasieniais praslinkdavo
kakokie driskiai susig, giliai susiki rankas ranko
ves, tarytum bt ne birelis, o sausis. Kartais, vanginda
mas skardiniais bidonais, viduriu gatvs pravaiuodavo
valstieio veimas, vadeljamas aunios bobos, apsivilkusios
melsva sermga ir galv apsiriusios raudona skara.
Visam tam knibdynui i vagos neleido isiverti dviem
ilgomis eilmis isirikiav vairiai dayti namai, virum
kuri kyojo didingi banyi boktai. O abiejuose gatvs
galuose, kaip miest saug sargybiniai, stksojo du pamink
lai. I vienos puss ant milinikos pakylos stovjo karalius
Zigmuntas, palinks Bernardin banyi, tarsi nordamas
kak pasakyti praeiviams. Kitame gale sustings Koper
nikas, laikydamas rankoje nesisukant gaubl ir nusigrs
nugara nuo sauls, kuri ryt tekdavo u Karasio namo,
pakildavo virum Mokslo biiuli draugijos rm ir pasi
slpdavo u Zamoiski nam, tarytum tyiodamasi i afo
rizmo: Jis saul sustabd ir pajudino em.- Vokulskis,
kuris kaip tik t pus irjo nuo savo balkono, nejuio
mis atsiduso, prisimins, kad vieninteliai itikimi astrono
mo draugai buvo krovikai ir malk pjovjai, kurie, kaip
inoma, nelabai tenutuok, koks buvo Koperniko nuopelnas.
Ir koks jam diaugsmas i to, kad keliose knygose jis
vadinamas tautos pasididiavimu!..mst Vokulskis.
Dirbti dl laims tatai a suprantu, bet dirbti dl fikci
jos, vadinamos visuomene arba love,ne, to jau nesuge
biau. Tegul visuomen pati savimi pasirpina, o lov...
Kas man trukdo sivaizduoti, kad jau esu nusipelns lov,
sakysim, Sirijuje? O juk Koperniko padtis emje nnai n
308

kiek nra geresn, ir statula Varuvoje tiek jam terpi, kiek

man piramid kur nors Vegoje!.. Tris amius lovs ati
duoiau u akimirksn laims, ir tik stebiuosi, koks buvau
kvailas, kad kakada kitaip galvojau.Tarsi atsakym tas savo mintis kitoje gatvs pusje
jis pamat Ochock; didysis maniakas ingsniavo i lto,
nuleids galv ir susikis rankas kienes.
Sis paprastas sutapimas giliai sukrt Vokulsk; akimir
k jis netgi patikjo nujautimu ir, diaugsmingai stebda
masis, pagalvojo:
Argi tatai nepranaauja, kad jo laukia Koperniko lo
v, o mans laim?. . Statyk sau skraidomsias mainas,
tik palik man savo pusseser!.. ia vl kas per prieta
rai?..susigrieb jis po valandls.A ir prietarai!..Siaip ar taip, jam labai patiko mintis, kad Ochockis tu
rs nemirtam lov, o jis gyv panel Izabel. Jo irdis
buvo kupina vilties. Jis aipsi i savs, bet vis tiek jaut,
kad jam kakaip ramiau ir drsiau.
Taigi, sakysime, kad, nepaisant vis mano pastang, ji
mane atstums... Kas tada?.. Garbs odis, tutuojau si
taisysiu meilu ir visada sdsiu su ja teatre alia Lencki
los. Garbingoji ponia Meliton, o gal ir tasai... Marueviius atras man j panai moter (u keliolika tkstan
i galima rasti ir toki). Papuoiu j nuo galvos iki koj
nriniais, apibersiu brangakmeniais ir pamatysime, ar ne
ibls alia jos panel Izabel! Paskui tegul sau teka, nors
u maralkos ar barono.. .Taiau, pagalvojus* apie panels Izabels itekjim, j
apm timas ir neviltis. T akimirk jis bt prikims
vis pasaul dinamito ir isprogdins. Taiau jis vl atsi
peikjo:
Ir k galiau padaryti, jei ji usimanyt itekti?..
Arba net tada, jeigu ji sitaisyt meilui: vien kart ma
no pardavj, kit kok nors karinink, trei vej
ar tarn... Na, k a padaryiau?. .
Jis taip stipriai gerb kit asmen ir jo laisv, kad pie
t pagarb nusilenkdavo net jo pamiimas.
909

K padarysiu?.. K padarysiu?..-kartojo jis, spaus

damas rankomis kaitusi galv.
Jis ubgo kokiai valandai parduotuv, sutvark kelis
reikalus ir sugro namo; ketvirt valand tarnas im jam
i spintos baltinius ir atjo kirpjas nuskusti jo ir suu
kuoti.
Kas girdti, ponas Fitulski?paklaus jis kirpj.
Kol kas nieko, bet bus blogiau: Berlyno kongresas
galvoja, kaip ia pasmaugus Europ, Bismarkas kaip pa
smaugus kongres, o ydai kaip ia mus visus plikai nu
kirpus...atsak jaunas meistras, graus kaip angelas ir
dailus, tarsi pabgs i mad urnalo.
Jis aprio Vokulskio kakl rankluosiu ir, aibiku
greitumu muilindamas skruostus, kalbjo toliau:
Mieste, pone, kol kas ramu, o iaip nieko. Vakar
buvau su kompanija Saska Kempoje. Betgi ir netaytas jau
nimas dabar!.. Susiginijo per okius ir, tik sivaizduoki
te. .. Galvel kiek aukiau, sil vous plait!. J
Vokulskis kilsteljo galv ir pamat, kad jo meistras
sisegs auksines ssagas gerokai nevarius rankogalius.
Taigi, susiginijo jie per okius,kalbjo dabita,
vytruodamas skustuvu prie Vokulskio akis,ir tik si
vaizduokite: vienas, nordamas voti kitam per vitrin, u
kabino dam!.. Kilo smyis... dvikova. .. A, savaime
suprantama, buvau irinktas sekundantu ir iandien kaip tik
buvau labai susirpins, nes turjau tik vien pistolet. Tik
staiga, prie kok pusvaland, ateina 'pas mane skriaudjas
ir sako, kad jis ne kvailys ir nesiaudys, o nuskriaustasis
gals jam trenkti atgal, bet tiktai vien kart, ne daugiau...
Galvel dein, s'il vous plait! .. Na, inote, taip pasipik
tinau (prie pusvaland), kad griebiau t tip u pakarpos,
stukteljau keliu apatin aukt ir imeiau lauk pro
duris! Juk su tokiu mulkiu nemanoma audytis, riest-ce
pas?. } Dabar kair, s'il vous plait.*7
1 Praau... (Prane.)
7 Ar ne tiesa? (Prane.)
310

Jis baig skusti, nupraus Vokulskiui veid ir, apsiauts jj kakokia nusikaltlio kapes panaia marka, kal
bjo toliau:
Kaip ia galjo bti, kad niekad nepastebjau pas
jus jokio moters pdsako, nors ir ateinu vairiu metu...
Jis pam ukas ir epetl ir pradjo ukuoti.
Ateinu vairiu metu, o mano akis, pone, iems da
lykams. .. oho!.. Ir vis tiek niekuomet nei kratelio
sijono, nei kurpaits, nei kokio nors kaspinlio! O juk net
pas vien kanaunink man kart teko matyti korset; tei
syb, jis buvo j rads gatvje ir kaip tik norjo nepasi
ras pasisti redakcijai. O jau pas karininkus, ypa pas
husarus!.. (Galvel palenkite, s'il vous plait...) Devynios
galybs!.. Pas vien, pone, utikau isyk net keturias
jaunas damas, ir visos linksmutls... Nuo to laiko, gar
bs odis, visuomet sveikinu j gatvje, nors jis daugiau
nebesinaudoja mano patarnavimais ir skolingas man penkis
rublius. Bet jeigu u biliet Rubinteino koncert galjau
sumokti eis rublius, tai nejaugi pagailsiu penkins to
kiam virtuozui... Gal truput pajuodinti plaukus, je suppose
que oui? 1
Dkui, ne,atsisak Vokulskis.
Taip ir maniau,atsiduso kirpjas.Js, gerbiama
sis pone, n kiek nesirpinate iore, o taip negerai! .. Pa
stu kelet balerin, kurios mielai umegzt su jumis romanl, o duodu garbs od, verta! Dailutls, raumenukai
uoliniai, krtys kaip spyruoklinis iuinys, judesiai gra
cingi ir reikalavimai visai ne per dideli, ypa jaunj. Nes
moteris, pone, kuo vyresn, tuo brangesn, dl to tur
bt n vieno vyro ir netraukia prie eiasdeimtmetini,
nes tokios tiesiog vertinti nemanoma. Pats Rotildas su
bankrutuot! .. O pradedaniajai duosite kokius tris tks
tantlius per metus, kelet dovanli, ir bus jums itiki
ma. .. Ak, tos bobiks!.. Per jas iij gavau, bet pykti ant
j negaliu...
1 Manau, kad taip?

(Prane.)

311

Jis ubaig savo darb, nusilenk pagal visas graaus

elgesio taisykles ir ypsodamasis ijo. irint jo didin
g laikysen ir portfel, kuriame jis neiojosi epetlius ir
skustuvus, j galima buvo palaikyti kokios nors ministerijos
valdininku.
Jam ijus, Vokulskis net nepagalvojo apie jaunas ir
nereiklias balerinas? jam rpjo didiai svarbus klausimas,
kur jis trumpai ireik trimis odiais: frakas ar durtinys?
,,Jeigu apsivilksiu frak, pasirodysiu kaip dabita, grie
tai laiksis etiketo, kuris man i tikrj nerpi. O jeigu
usivilksiu durtin, galiu eisti Lenckius. Be to, gal dar kas
nors pakviestas... Nieko nepadarysi jeigu jau kart ry
ausi tokioms kvailystms, kaip nuosava karieta ir lenkty
ni arklys, tai frak turiu usivilkti I"
itaip svarstydamas, jis juoksi i t nesibaigiani pai
kysi, kurias j stm paintis su panele Izabele.
Ak, senasis memo Hopferi!kalbjo jis.Ir js, ma
no universiteto ir Sibiro draugai, ar kuris i js sivaiz
duodavote, kad man rps tokie klausimai?..
Jis usivilko frak ir, apirjs save veidrodyje, liko
patenkintas. Tas aptemptas drabuis puikiai irykino jo
atletik figr.
Arkliai jau lauk ketvirt valandos, buvo pus ei.
Vokulskis usimet lengv apsiaust ir ijo. Ssdamas
kariet, jis buvo labai iblyks ir labai ramus, kaip mo
gus, kuris eina pasitikti pavojaus.
eioliktasis

skyr i us

JI", JIS- IR KITI

T dien, kai Vokulskis buvo pakviestas pietauti, pa

nel Izabel sugro i grafiens penkt valand. Ji buvo
truput sieidusi ir kartu labai svajingai nusiteikusi, o
diuavi.
312

iandien ji patyr laim ir nusivylim. Didysis ital tra

gikas Rosis, su kuriuo ji ir teta buvo susipainusios dar
Paryiuje, atvaiavo gastroliuoti Varuv. Jis i karto
aplank grafien ir smalsiai teiravosi, kaip sekasi panelei
Izabelei. iandien jis turjo ateiti antr kart, ir grafien
specialiai jam pakviet dukteri. Tuo tarpu Rosis neatjo;
tik atsiunt laik, kuriame atsipra neilaiks odio ir
teisinosi tuo, kad j netiktai aplank kakoks auktas
asmuo.
Prie kelet met Paryiuje Rosis buvo panels Izabe
ls idealas; ji buvo j simyljus ir net neslp savo jaus
minoma, kiek tai buvo leistina jos luomo panelei.
ymusis aktorius tai inojo, kasdien lankydavosi pas gra
fien, vaidindavo ir deklamuodavo visk, ko praydavo pa
nel Izabel, o ivykdamas Amerik, padovanojo jai
,,Romeo ir Duljet" ital kalba su rau: Net muss dau
giau negu Romeo turi teisi ir pagerbtos u j yra dau
giau. . ."
inia, kad Rosis atvyko Varuv ir kad jis jos nepa
miro, sujaudino panel Izabel. Pirm valand ji jau buvo
pas tet. Kas akimirk vilgiojo pro lang, smarkiai pla
kania irdimi klaussi, kaip darda karietos, krpiojo i
girdusi skambinant; kalba jai nesirio, skruostai buvo smar
kiai paraud... Ir Rosis neatjo! ..
O iandien ji buvo tokia grai. Specialiai jam apsivilko
kremo spalvos ilkine suknele (i tolo ilkas atrod kaip
suglamyta drob), ausis sikabino deimantinius auskarus
(ne didesnius kaip irneliai), ant peties prisiseg rykiai
raudon ro. Ir viskas. Tegul dabar Rosis gailisi, kad jos
nemat!
Ilaukusi keturias valandas, ji pasipiktinusi sugro na
mo. Taiau, nors ir supykusi, pam Romeo ir Duljet"
ir, vartydama knyg, galvojo:
O jeigu staiga ia eit Rosis?"
ia bt netgi geriau negu pas grafien. Niekam ne
girdint galt panibdti jai kok kartesn odel, sitikin
t, kad ji saugo jo dovanas, o svarbiausia sitikint (tatai
313

dabar taip aikiai rodo didysis veidrodis), kad su ia sukne

le, su ia roe, iame ydrame krsle ji atrodo kaip deiv.
Ji prisimin, kad per pietus turi ateiti Vokulskis, ir ne
juiomis gteljo peiais. Galanterijos pirklys po Rosio,
kuriuo avjosi visas pasaulis, pasirod toks juokingas, kad
jai net pagailo jo. Jei Vokulskis t akimirk bt atsid
rs prie jos koj, ji gal net bt sukiusi pirtus jam
plaukus ir, aisdama su juo, kaip su dideliu unimi, bt
perskaiiusi jam tai Romeo skund Lorencui:
.. .Kur Duljeta,
Ten rojus. uo, kat, maa pelyt,
Kiekvienas ems gyvis niekingiausias
Gyvena rojuj, gali j regt,
Tik ne Romeo. Net maitds muss
Daugiau negu Romeo turi teisi
Ir pagerbtos u j yra daugiau:
Jos gali bent nutpti ant Duljetos,
Ant josios rank baltojo stebuklo,
Ir vogti laim dievik slapia
Nuo angelik mylimosios lp,
Kurios i gdos rausta nuolatos
Tarytum drovis j prisilietimo.
Taip, musm viskas galima, jos laisvos!
Romeo itremtas, jam tai uginta,
Jam nevalia,jis turi lkt svetur!..
Ir tu man dar sakai, kad itrmimas
Tai ne mirtis? Nejaugi neradai
Koki nuod ar budeliko peilio,
Jei nutarei atimti man gyvyb
Paia baisiausia i vis miri
Itrmimu? O, it od, tve,
Kartoja pasmerktieji pragare,
Ir aimanos j lydi... Kaip galjai
Tu, Dievo tarnas ir nuodmklausys,
Globjas mano dvasikas ir draugas,
Man sviesti tok od: itrmimasm?
314

Ji atsiduso. Kas ino, kiek syki kartoja tuos odius

didysis klajnas, galvodamas apie j?.. Ir gal^bt jis
neturi net patiktinio!.. Vokulskis galt bti toks pati
ktinis; jis juk ino, kaip dl tokios moters galima netek
ti galvos, jeigu rizikavo dl jos gyvybe.
Atvertusi atgal keliolika puslapi, ji vl m skaityti:
Romeo! O, kodl gi tu Romeo?
Isiadk tv, rask kit vard
Arba, jei to nenori padaryt,
Prisiek mane mylti aminai,
Ir a nesivadinsiu Kapuleti.
Vien tavo vardas prieas man yra.
Tu pats, net Ir nebdamas Montekis,
Man visad liksi tuo, kas tu esi.
Kas tai yra Montekis? Negi itaip
Vadinas rankos, kojos ir peiai
Ar veidas kokio gyvo sutvrimo?
Kitonik sau vard pasirink!
K reikia vardas? Jei vadinsim ro
Kitu odiu, ar ji kveps maiau?
Gali Romeo pavadint kaip nori,
Jo avesys bus visuomet tas pats.
Pasivadink kitonikai, Romeo,
Nusikratyk nuo vardo beprasmingo
Ir vis pasiimk mane!1

Kaip nuostabiai panaus j likimas: jis, Rosis,akto

rius, ji panel Lencka. Atsisakyk savo vardo, atsisakyk
scenos... Taip, bet kas gi tada liks?.. Pagaliau net prin
ces galt itekti u Rosio, ir visas pasaulis tik liaup
sint jos pasiaukojim...
Itekti u Rosio?.. Rpintis jo teatriniais kostiumais,
gal ir sagas siti jo naktinius markinius?..
Panel Izabel pasipurt. Beviltikai mylti jj ir u
tenka. .. Mylti ir kartais pasikalbti su kuo nors apie t
1 A. Churgino vertimas.
315

tragik meil... Gal su panele Florentina? Ne, ji peiidaug

alta. Kur kas labiau tam tikt Vokulskis. Jis irt jai
akis, kentt u j ir u save, ji patikt jam savo min
tis, graudamasi dl savo ir jo kani, ir kaip maloniai
juodviem slinkt valandos! Galanterijos pirklys patikti
nio vaidmenyje!.. Pagaliau galima bt ir pajnirti, kad jis
pirklys!..
Tuo metu ponas Tomaas, Tiesdamas savo il s,
ingsniavo po kabinet ir mst:
,,Vokulskis yra nepaprastai mitrus ir energingas mo
gus! Jeigu a biau turjs tok galiotin (ia jis atsiduso),
biau isaugojs savo turt. .. Na, ia nieko nebepakeisi,
utat dabar turiu j... Pardavus nam, man liks apie ke
turiasdeimt, ne penkiasdeimt, o gal ir eiasdeimt tks
tani rubli... Ne, nesitikkime per daug tegul pen
kiasdeimt, na, netgi keturiasdeimt tkstani... Atiduosiu
juos Vokulskiui, jis man moks kokius atuonis tkstan
ius per metus, o visa kita (jeigu prekyba jo rankose seksis
taip, kaip a tikiuosi), likusius procentus liepsiu paleisti
apyvart... Per penkerius eerius metus kapitalas pa
dvigubs, o per deimt gal ir paketurgubs... Prekybinse
operacijose pinigai palusiai auga... Bet k a kalbu!..
Vokulskis, jeigu jis i tikrj yra genialus komersantas, tu
rs pelnyti ir tikriausiai pelno imt i imto. O jeigu taip,
pairsiu jam tiesiai akis ir, nieko neslpdamas, pasaky
siu: ,,Kitiems, mielasis, gali duoti penkiolika ar dvideimt
procent per metus, bet ne man, nes a ia nusimanau.Pamats, su kuo susidr, jis, inoma, i karto suminkts ir
gal duos net tokius procentus, koki a n nesapnavau..."
Priemenje du kartus nuskambjo skambutis. Ponas To
maas skubiai nujo gilyn kabinet ir, atsisds krsle,
pam rankas i anksto paruot Supinskio ekonomikos
tom. Mikolajus pravr duris, ir po valandls pasirod
Vokulskis.
A... sveikinu!..suuko ponas Tomaas, paduoda
mas jam rank.
316

Vokulskis emai nusilenk tam ilagalviui mogui, kur

mielai bt pavadins savo tvu.
Sskite, ponas Stanislavai... Gal papiros?.. Pra
om. .. Na, kas girdti?.. Kaip tik skaitau Supinsk: protin
ga galva!.. Taip, tautos, nemokanios dirbti ir taupyti, turi
inykti nuo ems paviriaus... Tik taupumas ir darbas!..
O ms kompanionai kako pradeda vaipytis, ar ne?..
Tegul daro, kaip jiems naudingiau,atsak Vokuls
kis.I j a nepelnau n vieno rublio.
Bet a js nepaliksiu, ponas Stanislavai,tar
Lenckis rytingu tonu. Ir po valandls pridr: iomis
dienomis parduodu, geriau sakant, leidiu parduoti savo
nam. Turjau su juo daug rpesi: nuomininkai nemoka,
valdytojai vagia, o ipotekos kreditoriams turjau mokti
i savo kiens. Nenustebkite, kad visa tai man pagaliau
nusibodo...
Suprantama,sutiko Vokulskis.
Tikiuosi,dst toliau ponas Tomaas,kad man
liks apie penkiasdeimt tkstani ar bent keturiasdeimt
tkstani rubli...
Kiek js tikits gauti u t nam?..
Kok imt, imt deimt tkstani... Taiau, kad
ir kiek gauiau, visk atiduosiu jums, ponas Stanislavai.
Vokulskis linkteljo galv, parodydamas savo sutikim,
ir pagalvojo, kad vis dlto ponas Lenckis negaus u savo
nam daugiau kaip devyniasdeimt tkstani. Nes lygiai
tiek dabar jis galjo ileisti, o lsti skolas negaljo, neri
zikuodamas savo kreditu.
Atiduosiu jums, ponas Stanislavai,pakartojo po
nas Lenckis.Norjau tik paklausti, ar js priimsite?..
Na, inoma...
O kiek man duosite procent?
Garantuoju dvideimt, o jeigu viskas gerai seksis,
tai ir daugiau,atsak Vokulskis, o sau pridr, kad nie
kam kitam jis negalt duoti daugiau kaip penkiolika.
Gudruolis!..pagalvojo ponas Tomaas.Pats gauna
kok imt procent, o man duoda dvideimt...317

Taiau garsiai pasak:

Gerai, mielas pone Stanislavai. Sutinku gauti dvide
imt procent, jeigu tik galsite imokti man i anksto.
Moksiu i anksto... kas pusmet,atsak Vokulskis, bijQdamas, kad ponas Tomaas neileist vis pinig
per greitai...
Ir itaip sutinku,tar ponas Tomaas didiai nuo
irdiu tonu.O viso pelno,pridr jis, truput pabr
damas,viso pelno vir dvideimt procent praau man
rankas neduoti, nors... maldauiau, aiku?.. Priskaitykite
j prie kapitalo. Tegul auga, tiesa?..
Damos kvieia,pasak Mikolajus, pasirodydamas
kabineto tarpdury.
Ponas Tomaas didingai pakilo nuo krslo ir ikilmin
gai ved Vokulsk svetain.
Vliau Vokulskis danai mgindavo prisiminti, kaip at
rod svetain ir kaip jis tenai jo, bet niekaip negaldavo
visko atmintyje atkurti. Atsimin tiktai, kad prie dur kele
t kart nusilenk ponui Tomaui, kad paskui j padvel
k kakoks malonus kvapas ir jis nusilenk damai kremine
suknele su rykiai raudona roe ant peties, o paskui ki
taiauktai, juodai apsirengusiai damai, kuri irjo j
isigandusi. Taip bent jam atrod.
Tik po valandls jis suprato, kad dama kremine suk
nele buvo panel Izabel. Ji sdjo krsle, nepaprastai gra
cingai palinkusi jo pusn, ir kalbjo, meiliai velgdama jam
akis:
Mano tvui teks ilgai pratintis, kol jis kaip kompa
nionas sugebs jus patenkinti. Jo vardu praau: bkite nuo
laidus.
Ir ji ities rank, kuri Vokulskis vos idrso paliesti.
Ponui Lenckiui,atsak jis,kaip kompanionui, rei
kia tik patikimo advokato ir buhalterio, kurie laikas nuo
laiko tikrins sskaitas. Kitkuo mes patys pasirpinsime.
Jam pasirod, kad pasak kakoki didel kvailyst,
ir jis nuraudo.
318

 Js tur bt daug dirbate: tokia parduotuv...pra

bilo juodai apsirengusi panel Florentina ir dar labiau i
sigando.
Ne taip daug. A parpinu apyvartos l ir palai
kau ryius su klientais, o prekes riuoja ir vertina par
duotuvs personalas.
Kaipgi galima itaip pasitikti svetimais monmis!
atsiduso panel Florentina.
Turiu puik patiktin, kuris kartu yra ir mano bi
iulis; jis vadovauja prekybai geriau u mane.
Js laimingas, ponas Stanislavai...pasak ponas
Lenckis.Ar iemet nevaiuojate usien?
Ketinu nuvaiuoti Paryi, parod.
Pavydiu jums,atsiliep panel Izabel.Jau du
mnesiai svajoju tik apie Paryiaus parod, bet tvelis
kakodl nelinks ivaiuoti...
Ms vaiavimas visikai priklauso nuo pono Vokulskio,atsak tvas.Tad patariu tau ko daniau kvies
tis j piet ir vaiinti skaniais patiekalais, kad jis bt ge
rai nusiteiks.
Priadu kas kart, kai js mus aplankysite, pati pri
irti virtuv. Bet argi pakeiks iuo atveju vien ger
nor...
Esu labai dkingas u paad,atsak Vokulskis.
Taiau ne nuo to pareis, kada js ivaiuosite Peuyi,
nes ivaiavimas priklauso tik nuo js valios.
Merei...sunibdjo panel Izabel.
Vokulskis palenk galv. Pastu t merei \ pagal
vojo jis.U j mokama kulkomis...*
Gal malonsite prie stalo?pakviet panel Flo
rentina.
Visi perjo valgomj, kurio viduryje stovjo apskri
tas stalas, padengtas keturiems monms. Vokulskis buvo
pasodintas tarp panels Izabels ir jos tvo, prieais pane
l Florentin. Jis buvo jau visai ramus, toks ramus, kad
j net baim dl to m. Meils aistra j paliko, ir jis net
klausinjo save, ar i tikrj tai yra ta moteris, kuri jis
819

myli?.. Argi galima taip mylti, kaip jis, ir, sdint alia to
mogaus, dl kurio eini i proto, jausti sieloje toki tyl,
toki begalin tyl?.. Jo mintys plauk taip laisvai, kad jis
ne tik aikiai mat kiekvien virpteljim savo panekov
veiduose, bet dargi (o tai buvo jau net juokinga), irda
mas panel Izabel, mintyse itaip skaiiavo:
Suknel. Penkiolika uoleki ilko po rubi penkioli
ka rubli... Nriniai apie deimt rubli, o pasiuvimas
apie penkiolika... I viso keturiasdeimt rubli sukne
l, apie imt penkiasdeimt rubli auskarai ir deimt gra
i ro..
Mikolajus pradjo neti valgius. Vokulskis be jokio ape
tito suvalg kelet aukt altibari, ugr juos port
veinu, paskui paragavo nugarins ir ugr alumi. Nusi
ypsojo, pats neinodamas kodl, ir, apimtas kakokio i
dykliko linksmumo, nusprend daryti klaidas prie stalo.
Pradiai, paragavs nugarins, padjo peil ir akut ant pa
dkllio alia lkts. Panel Florentina net krpteljo, o po
nas Tomaas nepaprastai kartai m pasakoti, kaip kart
per bali Tiuilri rmuose jis, imperatorienei Eugenijai pa
praius, oko menuet su kakokio maralo mona.
Buvo paduotas sterkas, kur Vokulskis puol peiliu ir
akute. Panel Florentina vos neapalpo, panele Izabel pa
velg kaimyn su nuolaidi gailesiu, o ponas Toma
as. .. taip pat pradjo valgyti sterk peiliu ir akute.
Kokie js kvaili!1*pagalvojo Vokulskis, jausdamas,
kad jame kyla lyg ir kokia panieka tai draugijai. O ia dar
panel Izabel kreipsi tv beje, n truputlio nepa
sipiktinusi:
Tveli, tu turi mane kada nors imokyti peiliu val
gyti uv.
Vokulskiui tatai pasirod tiesiog netaktika.
Matau, kad mano meil igaruos, n pietums nesibai
gus. . .*tar jis sau.
Mano brangioji,atsak ponas Tomaas dukteriai,
nevalgyti uvies peiliu tai i ties prietaras... Juk taip,
ponas Vokulski?
320

 Prietaras?.. Nepasakysiu,atsak Vokulskis.Tai

tra paprotys, perkeltas i slyg, kurioms jis tinka, s
lygas, kurioms netinka.
Ponas Tomaas net sujudjo kdje.
Anglai laiko tatai beveik eidimu...skanduodama
pasak panel Florentina.
Anglai maistui vartoja jr uvis, kurias galima val
gyti viena akute, o ms aakotas uvis jie tur^bt val
gyt kitaip...
O, anglai niekuomet nelauo nustatyt form,ne
nusileido panel Florentina.
Taip,sutiko Vokulskis,jie nelauo form prasti
nse slygose, bet nepaprastose slygose laikosi taisykls:
daryk taip, kaip patogiau. Ir pats esu mats, kaip labai ra
finuoti lordai avien su ryiais valg pirtais, o buljon
gr tiesiai i puodo.
odiai buvo kands. Taiau ponas Tomaas klaussi j
patenkintas, o panel Izabel beveik apstulbusi. Tasai pirk
lys, valgs avien su lordais ir taip drsiai skelbis teorij,
kad uv reikia valgyti peiliu, jos akyse iaugo. Kas ino,
ar i teorija nepasirod jai reikmingesn u dvikov su
Keovskiu.
Vadinasi, js esate etiketo prieas?paklaus ji.
Ne. Tiktai nenoriu bti jo vergas.
Taiau yra toki sluoksni, kur visuomet jo laiko
masi.
Neinau, bet esu mats aukiausi sluoksni mo
ni, kurie tam tikrose slygose j umirdavo.
Ponas Tomaas truput palenk galv, panel Florentina
pamlynavo, o panel Izabel vilgteljo Vokulsk beveik
palankiai. Netgi daugiau negu beveik. .. Buvo akimirk,
kai jai vaidenosi, jog Vokulskis yra kakoks Harun ai Raidas, persirengs pirkliu. Jos irdyje buvo nuostaba ir net
gi simpatija. Be abejo, tasai mogus yra vertas bti jos pa
tiktiniu; su juo gals kalbtis apie Ros.
Po led panel Florentina, visai imuta i vi, pasi
liko valgomajame, o visi kiti perjo kavos gerti pono
321

Tomao kabinet. Vos tik Vokulskiui baigus gerti savo puo

del, Mikolajus atne ponui Tomaui ant padklo laik
ir pasak:
Laukia atsakymo, js malonybe.
Ak, nuo grafiens...tar ponas Tomaas, vilgte
ljs vok.Js leisite?..
Jeigu js neprietaraujate,pertrauk panel Izabe
l, ypsodamasi Vokulskiui,tai pereikime svetain, o t
vas tuo tarpu atsakys...
Ji inojo, kad t laik ponas Tomaas buvo pats sau
paras, nes jam btinai reikjo nors pusvaland po piet
nusnausti.
Js nesieisite? paklaus ponas Tomaas, spausda
mas sveiui rank.
Vokulskis ir panel Izabel perjo i kabineto svetai
n. Taip gracingai, kaip ji viena temokjo, ji atsisdo
krsl, o sveiui parod kit u keli ingsni nuo sa
vojo.
Kai Vokulskis liko vienas su panele Izabele, kraujas
trenk jam galv. Jis dar smarkiau susijaudino, paste
bjs, kad panel Izabel iri j kakokiu keistu vilgs
niu, tarytum nordama siskverbti pai jo sielos gelm
ir prikaustyti prie savs. Tai buvo jau nebe ta panel Iza
bel, kuri jis mat per Velykas banyioje, ir netgi ne
ta, kuri buvo sutiks lenktynse; tai buvo protinga ir su
gebanti jausti moteris, norinti kako rimtai j paklausti
ir kak atvirai jam pasakyti.
Vokulskis taip nekantriai troko igirsti, k j pasa
kys, ir taip nebegaljo susivaldyti, kad tikriausiai bt
nuuds kiekvien mog, kuris t valand jiems bt su
trukds. Jis tyldamas irjo panel Izabel ir lauk.
Panel Izabel neinojo, nuo ko pradti: jau seniai ji
nebuvo patyrusi tokio jausm smyio, kaip i valand.
Galvoje mkiojo sakini nuotrupos: nupirko serviz,
tyia praloinjo tvui, paemino mane, o paskui
jis myli mane", nupirko lenktyni arkl, stojo dvikovon, valg avien su kilmingiausiais lordais*... Panieka,
322

pyktis, nuostaba, simpatija i eils ai jos siel tartum

smarkaus lietaus laai lyg vandens paviri, o i gelmi
versi poreikis patikti kam nors savo kasdieninius r
pesius, vairias abejones ir savo tragik meil didiajam
aktoriui.
,,Taip, jis gali bti... jis bus mano patiktinis!..-
galvojo panel Izabel, velniai velgdama nustebusias
Vokulskio akis ir truput pasilenkdama priek, tarsi no
rdama pabuiuoti jam kakt. Paskui j staiga apm
kakokia gda: ji atsilo krslo atkalt, visa nuraudo
ir i lto nuleido ilgas blakstienas, lyg negaldama veikti
miego. irdamas jos veido bruo aism, Vokulskis
prisimin nuostab Siaurs pavaists bangavim ir tas ste
buklingas nebylias melodijas be odi, kurios kartais
skamba mogaus sieloje tarsi geresnio pasaulio aidas. U
sisvajojs jis klaussi, kaip skubiai tiksi stalo laikrodis,
kaip plaka jo paties pulsas, ir stebjosi, kad tie abu tokie
greiti ritmai n i tolo nepaveja spartaus jo mini srauto.
Jeigu yra dangaus karalyst, galvojo jis,tai ir pa
laimintieji nepains didesns laims, kaip kad a i va
land.Tyla truko jau taip ilgai, kad pradjo darytis nejauki.
Panel Izabel atitoko pirmoji.
Js turjote, tar ji, nesusipratim su baronu
Keovskiu...
Dl lenktyni. . .skubiai terp Vokulskis. Baro
nas negaljo man atleisti, kad nupirkau jo arkl...
Ji vilgteljo j velniai ypsodamasi.
Paskui js kovts dvikovoje, dl kurios... mes la
bai nerimavome.. . pridr ji tyliau. O paskui.. . ba
ronas atsipra mane, greitai ubaig ji, nuleisdama
akis. Ta proga man paraytame laike baronas atsilie
pia apie jus labai pagarbiai ir draugikai.. .
Esu labai... labai laimingas...sulemeno Vokulskis.
Kodl gi?
Kad aplinkybs itaip susidjo.. . Baronas yra kil
nus mogus.. .
323

Panel Izabel ities rank ir, valandl palaikiusi j

kaitusiame Vokulskio delne, tar:
Neginydama, kad baronas yra neabejotinai geras,
a vis dlto tik jums dkoju. Dkoju... Yra patarnavim,
kuriuos negreitai teumiri, ir i ties... ia ji m
kalbti liau ir tyliau, i ties js palengvintumte
man sin, pareikalaudamas ko nors, kas atsvert js...
paslaug...
Vokulskis paleido jos rank ir atsities. Jis buvo taip
apsvaigs, kad neatkreip dmesio ma odel pa
slauga-.
Gerai, atsak jis. Jeigu js liepiate, a prisi
imsiu net... nuopelnus. Ar galiu u tai jus kai ko papra
yti? ..
Taip.
Tad praau vieno dalyko, sikariavs kalbjo
jis: kad galiau tarnauti jums, kiek tursiu jg. Vi
suomet ir visur.
Mielas pone!.. su ypsena pertrauk panel Iza
bel. Juk tai klasta. A noriu sumokti vien skol,
o js norite priversti mane daryti naujas. Argi tai tei
singa? ..
Kas gi ia neteisinga? .. Nejaugi js nepriimate pa
slaug kad ir i pasiuntini?. .
Bet juk jiems u tai mokama, atsak ji, koketi
kai pavelgdama jam akis.
Tarp j ir mans toks tra skirtumas, kad jiems rei
kia mokti, o man mokti netinka. Netgi negalima.
Panel Izabel palingavo galv.
Tai, ko a praau, kalbjo toliau Vokulskis,
neperengia paprasiausi mogik santyki ribos. Js,
damos, visuomet sakinjate, mes visuomet vykdome tai
ir viskas. mons, kurie priklauso tai paiai visuomens
sferai kaip ir js, neturi n prayti tokios malons: jiems
ji yra kasdienin pareiga, netgi statymas. A gi siekiau,
o dabar maldauju jos, nes, vykdydamas js sakymus,
tam tikra prasme priartiau prie js aplinkos. Dieve
324

mano! Jeigu vejai ir tarnai turi teis neioti js spal

vas, tai kodl gi a negaliau nusipelnyti tos garbs?
Ak, js apie tai kalbate?.. Man neteks teikti jums
spalv juostos; js pats j pasimte. O atimti?.. Jau per
vlu, kad ir dl barono laiko.
Ji vl padav jam rank. Vokulskis pagarbiai j pa
buiavo. Gretimame kambaryje pasigirdo ingsniai, ir jo
ponas Tomaas isimiegojs ir vyts. Jo graus veidas
atrod toks nuoirdus, kad Vokulskis pagalvojo:
Bsiu nenaudlis, jeigu tavo, gerbiamasis, trisdeimt
tkstani rubli neatne tau deimt tkstani per metus.Dar kok ketvirt valandos jie trise pasdjo, nekuiuo
dami apie neseniai vykus labdarybs vakar veicarijos
slnyje, apie Rosio atvykim ir apie kelion Paryi. Pa
galiau Vokulskis apgailestaudamas paliko maloni draugi
j, paadjs lankytis daniau ir kartu su jais vaiuoti
Paryi.
Pamatysite, kaip ten bus linksma! pasak jam
atsisveikindama panel Izabel.

Septynioliktasis

skyri us

KAIP IKEROJA ILIUZIJ DAIGAI

Kai Vokulskis vyko namo, buvo jau pus devintos

vakaro. Saul neseniai buvo nusileidusi, bet atri akis jau
galjo irti didesnes vaigdes, spindinias mlynai auk
siniame danguje. Gatvse aidjo linksmi praeivi balsai;
Vokulskio irdyje viepatavo diaugsminga ramyb.
Jis prisimin kiekvien panels Izabels judes, kiek
vien ypsen, kiekvien vilgsn ir kiekvien od, prie
kabiai stengdamasis atrasti juose abuojumo ar ididumo
pdsak. Veltui. Ji elgsi su juo kaip su sau lygiu ir drau
gu, kviet daniau juos lankyti, maa to
net parei
kalavo, kad jis ko nors j paprayt...
325

O jeigu t akimirk biau jai pasipirs? staiga o

v jam galv mintis. Kas tada?.."
Ir jis atidiai irjo jos atvaizd, kurio buvo kupina
visa jo siela, stengsi irti jos bruous, bet vl nepa
mat n pdsako abuojumo. Net atvirkiai ji koketikai
jam ypsojosi.
Bt atsakiusi, galvojo jis, kad mes dar per
ma pastami, kad a turiu nusipelnyti jos sutikim...
Taip... kaip tik itaip bt atsakiusi", kartojo jis, vis
prisimindamas neabejotinus jos simpatijos rodymus.
Apskritai. kalbjo jis sau, neteisingai buvau taip
nusistats prie didiuosius ponus. O jie juk yra tokie
pat mons kaip ir mes, gal netgi jauia subtiliau u mus.
inodami, kad mes esame pelno besivaik storieviai, jie
alinasi ms. Taiau, pain ms dor ird, priglaudia
prie savs... Kokia puiki gali bti mona i tokios mo
ters! inoma, a turiu j nusipelnyti. Ir dar kaip!. ."
itaip mstydamas, jis jaut, kad jame bunda kakokia
berib simpatija, kuri apima pirma Lencki eim, paskui
tolesn j gimin, paskui jo paties parduotuv ir visus
mones, kurie joje dirba, paskui visus pirklius, su kuriais
jis prekiauja, pagaliau vis krat ir vis monij. Vokulskiui atrod, kad kiekvienas praeivis gatvje yra jo gimi
naitis, artimas ar tolimas, linksmas ar lidnas. Nedaug te
trko, ir jis kaip elgeta bt atsistojs aligatvyje ir
ms stabdyti mones, klausindamas: Ar nereikia jums
ko nors?.. Reikalaukite, sakykite, praau jus... jos
vardu.. ."
Koks lyktus iki iol buvo mano gyvenimas, kal
bjo jis sau. Buvau egoistas. Ochockis tai taurus
mogus: jis nori duoti monijai sparnus ir dl tos idjos
aukoja savo paties laim. lov, inoma, yra nesmon,
bet darbas visuotinei gerovei tai pagrindas... Paskui
jis nusiypsojs pridr: Ta moteris jau padar i mans
turtuol ir mog su vardu, o jeigu usispirs, tai padarys
i mans kain dar k?.. Kad ir ventj kankin, kuris
S26

visas savo jgas ir net gyvyb paaukos kit gerovei...

inoma, paaukosiu, jeigu ji panors!.."
Parduotuv buvo jau udaryta, bet pro plyius langin
se skverbsi viesa.
Dar kak dirba",pagalvojo Vokulskis.
Jis pasuko vartus ir pro upakalines duris jo par
duotuv. Tarpduryje susidr su ieinaniu Zemba, kuris
emai jam nusilenk; toliau parduotuvje buvo dar keletas
moni. Kleinas lipo koptlmis ir kak tvark lentyno
se. Liseckis vilkosi apsiaust, prie pulto, palinks ties
knyga, sdjo eckis, o prie j stovjo kakoks mogus
ir verk.
Seimininkas ateina! suuko Liseckis.
eckis, ranka prisidengs nuo viesos akis, vilgteljo
Vokulsk. Kleinas por kart linkteljo jam, nenulipda
mas nuo koptli, o verkis mogus staiga atsigr ir,
garsiai raudodamas, apkabino jo kojas.
Kas ia dabar?..nustebs paklaus Vokulskis. Jis
paino, kad prie jo koj rauda senas inkasentas Obermanas.
Pamet daugiau kaip keturis imtus rubli, grie
tai atsak eckis. Piktos valios, inoma, nebuvo, dedu
galv, taiau ir firma negali nukentti, juoba kad ponas
Obermanas djo ms prekyb kelet imt rubli san
taup. Viena i dviej, susierzins ubaig eckis,
arba ponas Obermanas grins pinigus, arba neteks tar
nybos. .. Dailiai prekiautume, jeigu visi ms inkasentai
bt tokie kaip ponas Obermanas...
A imoksiu, pone, kkiodamas kalbjo inka
sentas, visk imoksiu, tiktai idstykite man mokji
m nors dvejiems metams. Juk tie penki imtai rubli, ku
riuos djau js prekyb, tai visas mano turtas. Ber
niukas baig mokykl ir nori mokytis daktaru, o ir senatv
jau ant sprando lipa.. . Vienas Dievas ir js teinote, kiek
reikia dirbti, kol susikrauni tiek pinig.. . Turiau antr
kart gimti, kad vl galiau juos surinkti...
Kleinas ir Liseckis, abu jau apsivilk, lauk, k nu
sprs eimininkas.
327

 inoma, tar Vokulskis, firma negali nuken

tti. Obermanas grins pinigus.
Klausau, pone, sunibdjo nelaimingasis inkasentas.
Kleinas ir Liseckis atsisveikino ir ijo. Obermanas d
saudamas taip pat ruosi ieiti. Taiau, kai jie liko tiktai
trise, Vokulskis skubiai tar:
Obermanai, tu sumoksi, o a tau grinsiu...
Inkasentas krito jam po kojomis.
Palauk, palauk!.. tar Vokulskis, pakeldamas j.
Jeigu tu nors odel prasitarsi kam apie ms susitarim,
a atsiimsiu dovan girdi, Obermanai?.. Suinoj, ko
gero, visi prads mtyti pinigus. Na, eik namo ir tylk...
Suprantu. Tepasiunia jums Dievas visokiausi g
rybi, atsak inkasentas ir ijo, veltui stengdamasis
nuslpti savo diaugsm.
Jau pasiunt, tar Vokulskis, galvodamas apie
panel Izabel.
eckis buvo nepatenkintas.
inai, Stachai, pastebjo jis, kai jie liko vieni,
tu jau geriau nesikik parduotuvs reikalus. I anksto i
nojau, kad tu neliepsi jam grinti visos sumos, ir a pats
nebiau to reikalavs. Bet kok imt rubli u bausm
reikt i to ioplio iiekoti... Pagaliau, po velni, gali
ma bt ir visk jam dovanoti, bet reikjo nors por sa
vaii palaikyti j neinioje... Kitaip veriau jau i karto
udaryti krautuvl.
Vokulskis nusijuok.
Dievas mane nubaust, atsak jis, jeigu toki
dien nuskriausiau mog.
Koki dien?.. iplsdamas akis, paklaus eckis.
Nesvarbu. Tik iandien supratau, kad reikia bti
gailestingam.
Tu visuomet toks buvai ir net per daug, su ap
maudu atsak ponas Ignacas. Pamatysi, mons tau nie
kuomet tokie nebus.
328

 Jau yra, atsak Vokulskis ir atsisveikindamas pa

dav jam rank.
Jau yra?.. pamgdiodamas pakartojo ponas Ig
nacas. Jau yra?.. Nelinkiu tau kada nors imginti j
jausm...
Ir nemgins esu tikras dl j. Labanakt.
Tikras!.. tikras!.. Pairsim, kaip viskas atrodys
sunki valand. Labanakt, labanakt. .. murmjo sena
sis pardavjas, triukmingai ddamas buhalterijos knygas.
Eidamas namo, Vokulskis mst:
Reikia pagaliau aplankyti Keovsk... Rytoj nueisiu...
Tai padori padoriausias mogus.. . Atsipra panel Iza
bel. Rytoj padkosiu jam ir trauk mane velniai, jeigu
nepamginsiu padti. Nors su tokiu dyknu ir plevsa bus
sunkoka... Taiau tiek to, vis dlto pamginsiu... Jis at
sipra panel Izabel, a ivaduosiu j i skol.
Ramyb ir nepajudinamas tikrumas t akimirk buvo
taip nustelbs visus kitus jausmus Vokulskio irdyje, kad,
parjs namo, jis nesileido svajones (kaip kad paprastai
bdavo), o msi darbo. Isitrauk stor ssiuvin, kurio
didioji dalis jau buvo prirayta, paskui lenk angl kal
bos pratim knyg ir pradjo rayti sakinius, pusbalsiu
juos tardamas ir stengdamasis ko tiksliau mgdioti savo
mokytoj Viljam Kolinz.
Per trumpas pertraukles jis galvojo, kaip rytoj nueis
pas baron Keovsk ir kaip pads jam isipainioti i
skol, arba apie Oberman, kur igelbjo i nelaims.
Jeigu palaiminimai turi koki nors vert, kalbjo jis
sau, tai vis Obermano palaiminim kapital kartu su
procentais a perleidiu jai.. .
Paskui jis nusprend, kad suteikti laim tik vienam mo
gui tai nepakankama dovana panelei Izabelei. Visam
pasauliui suteikti laim jis nepajgia, taiau, paymint ar
timesn paint su panele Izabele, reikt pagelbti nors
keliems monms.
Antras bus Keovskis, galvojo jis, tiktai gelbti
tokius kelmus nra nuopelnas... Aha!..
329

Jis pliaukteljo sau delnu per kakt ir, atidjs al

angl kalbos pratimus, isitrauk savo privaios korespon
dencijos archyv. Tai buvo tymu ritas aplankas, kur
jis pagal datas susiddavo gaunamus laikus; j sraas
buvo pridtas pirmajame puslapyje.
,,Aha! kalbjo jis. Mano nusidjls ir jos glo
bj laikas. ei imtai treias puslapis. .
Jis surado puslap ir atidiai perskait du laikus: vie
n rayt dailia raysena, o kit tarsi vaiko prikreivezot. Pirmajame laike jam buvo pranesama, kad
Marija tokia ir tokia, kakada lengvo elgesio mergina, da
bar imokusi siti baltinius ir sukneles, pasiyminti pa
maldumu, paklusnumu, drovumu ir gerais proiais. Ant
rajame laike toji Marija pati... dkojo jam u ligiolin
pagalb ir pra tik surasti jai kok nors darb.
Gerbiamasis ir gerasis pone, ra ji, jeigu
per Dievo malon turite tiek daug pinig, tai neleiskite
j dl mans, nusidjls. Dabar a ir pati susitvarky
siu, kad tik turiau k sikibti, o moni, kurie skurs
ta daugiau u mane, nelaimingj, paniekintj, Var
uvoje netrksta.. .
Vokulskiui pasidar nemalonu, kad toks praymas ke
let dien lauk atsakymo. Jis tuoj pat para laik ir
paauk tarn.
laik, tar jis, rytoj ryt pasiusi ventosios
Magdalenos seserims. ..
Bus padaryta, atsak tarnas, stengdamasis sulai
kyti iovul.
Ir ikviesk man veik Visock, inai t, kuris Tamkoje gyvena?..
Kaipgi neinosiu! Ar js, pone, girdjote? ..
Tik kad i ryto man ionai ateit.. .
O!.. kodl ne. Bet ar js girdjote, kad Obermanas
pamet krv pinig? Jis ia vakare buvo atjs ir die
vagojosi nusiudysis arba iaip sau k pikta pasidarysis,
330

jeigu js jo nepasigailsite. A sakau: ,,Nebkite kvailas, nesiudykite, palaukite. .. Ms eimininko irdis minkta..
O jis sako: Ir a taip pat tikiuosi, bet vis vien bus riesta,
nes man nors kiek iskaitys, o ia snus stoja gydytojus,
ia senatv graibo u skvern..
Malonk eiti miegoti, pertrauk j Vokulskis.
Ir eisiu, piktai atsak tarnas, tik tarnauti pas
jus blogiau, negu kaljime sdti: net miegoti negali eiti,
kada nori...
Jis pam laik ir ijo.
Kit dien, apie devint ryto, tarnas paadino Vokulsk
ir prane, kad Visockis jau atjs.
Tegul ateina ionai.
Po valandls jo veikas. Jis buvo tvarkingai apsiren
gs, atsigavs, akys velg linksmai. Jis prijo prie lovos
ir pabuiavo Vokulskiui rank.
Sakyk, Visocki, rodos, tavo bute yra laisvas kam
barys?
Yra, maloningasis pone, kaipgi, nes mano dd mir,
o jo nuomininkai, bjaurybs, nemokjo, tad a juos ir i
vijau. Degtinei prasilaklis turi, o u but mokti neu
tenka. ..
A inuomosiu t kambar, pasak Vokulskis,
tik reiks j sutvarkyti...
Veikas nustebs pasiirjo Vokulsk.
Ten apsigyvens jauna siuvja, kalbjo Vokuls
kis. Tegul ji pas jus ir valgo, tavo mona gals jai bal
tinius skalbti... Tegul apsiiri, ko jai dar reikt. A
duosiu tau pinig baldams ir baltiniams. Paskui irkite,
kad ko nors namus nesivediot...
iuktu! gyvai suuko veikas. Kai tik jos js
malonybei prireiks, a pats j atvesiu,- bet iuktu, kad kas
nors i miesto!.. Nuo tokio dalyko js tik nelaim gal
tumte usitraukti...
Ir kvailas gi tu, Visocki. Man jos matyti nereikia.
Kad tik namie elgtsi padoriai, bt tvarkinga ir darbti,
o vaikioti tai tegul vaikioja, kur nori. Tik kad pas j
331

niekas nesilankyt. Supranti: reikia kambaryje ibaltinti

sienas, iplauti grindis, nupirkti pigi, bet nauj ir tvirt
bald, juk apie tai tu nusimanai?..
Ir dar kaip. Kiek per savo ami bald prisiveiojau...
Na, gerai. O mona tegul pairi, ko merginai rei
kia i drabui ir baltini, ir tegul man pasako.
Visk suprantu, maloningasis pone, atsak Visoc
kis, vl buiuodamas jam rank.
Na, na.. . O kaip tavo broliui sekasi?
Neblogai, maloningasis pone. Sdi, ai Dievui ir
js malonybei, Skernevicuose, turi ems, pasisamd ber
n ir dideliu ponu virto. Po poros met dar daugiau ems
nusipirks, nes pas j nuolat valgo vienas kelio meistras,
vienas sargas ir du tepjai. Net ir geleinkelis dar algos
pridjo...
Vokulskis atsisveikino su veiku ir pradjo rengtis.
Noriau imiegoti vis laik, iki vl j pamatysiu,
pagalvojo jis.
parduotuv eiti jis nenorjo. Pam kakoki knyg
ir pradjo skaityti, nusprends tarp pirmos ir antros nuva
iuoti pas baron Keovsk.
Vienuolikt prieangyje suskambo skambutis ir trinkte
ljo durys. jo tarnas.
Kakokia panel laukia...
Kviesk svetain, pasak Vokulskis.
Svetainje sulamjo moterika suknel. Sustojs tarp
duryje, Vokulskis pamat savo globotin i v. Magdalenos
vienuolyno.
Jis nustebo mergina buvo nepaprastai pasikeitusi:
juodai apsirengusi, truput iblykusi, bet atrod sveikai,
o vilgsnis buvo nedrsus. Pamaiusi Vokulsk, ji nuraudo
ir suvirpjo.
Sskite, panele Marija, tar jis, parodydamos jai
kd.
Ji atsisdo ant paties aksomins sdyns kratelio ir
dar labiau susigdo. Jos aki vokai danai mirksjo, ji
332

irjo grindis, o ant blakstien sublizgjo aaros. Visai

kitaip ji atrod prie du mnesius.
Tai js, panele Marija, jau imokote siti?
Taip.
Kurgi js dabar ketinate sitaisyti?
Gal koki nors dirbtuv arba tarnauti... Rusij...
Kodl tenai?
Ten, sakoma, lengviau gauti darbo, o ia... kas gi
mane priims? sunibdjo ji.
Bet jeigu ia koks nors sandlis usakint jums
baltinius, ar neapsimokt pasilikti?
O, inoma... Bet tada reikia turti savo main
ir but, ir visk... Jeigu to neturi, belieka eiti tarnaites.
Net jos balsas buvo pasikeits. Vokulskis atidiai j
stebjo ir pagaliau tar:
Js kol kas pasiliksite Varuvoje. Gyvensite Tamkoje, veiko Visockio eimoje. Tai labai geri mons. Kam
bar tursite atskir, valgysite pas juos, o maina ir viskas,
ko prireiks baltiniams siti, taip pat bus. A jus reko
menduosiu baltini sandliui, o po poros mnesi pai
rsime, ar galsite i to darbo pragyventi... tai Visockiu
adresas. Praom tuoj pat ten ir nueiti, su Visock nusi
pirksite bald ir irkite, kad kambarys bt sutvarkytas.
Main nusisiu jums rytoj.. . tai pinigai sikurti. A
jums juos paskolinu, grinsite man dalimis, kai pradsite
dirbti.
Jis padav jai keliasdeimt rubli, suvyniot ratel
Visockiui. O kai ji nesiryo paimti, bruko jai t pluotel
rank ir pasak:
Praau, labai praau jus tuoj pat eiti pas Visockius.
Po keli dien jis atne jums laik baltini sandliui. Jei
kas atsitikt, praom kreiptis mane. Iki pasimatymo, pa
nele. ..
Jis nusilenk ir sugro savo kabinet.
Mergina dar kiek pastovjo vidury sals, paskui nusi
luost aaras ir ijo, kupina kakokios ikilmingos nuo
stabos.
333

Pairsime, kaip jai seksis naujose slygose",tar

sau Vokulskis ir vl niko skaityti.
Pirm valand jis ivaiavo pas baron Keovsk, prie
kaitaudamas sau, kad taip vlai teaplanko savo buvus
prieinink.
Tiek to, guodsi jis. Negaljau gi a brautis pas
j, kol jis sirgo. O vizitin kortel nusiuniau.
Prijs prie namo, kuriame gyveno baronas, Vokulskis
prabgomis pastebjo, kad jo alsvos sienos tokio pat ne
sveiko atspalvio, kaip ir gelsvas Marueviiaus veidas, ir
kad uuolaidos Keovskio bute pakeltos.
Matyt, jis jau pasveiko, pagalvojo Vokulskis.
Taiau netinka i karto klausinti j apie skolas. Padary
siu tai atsilanks antr ar trei kart, paskui umoksiu
palkininkams, ir vargas baronas ramiai atsikvps. Ne
galiu bti abejingas mogui, kuris atsipra panel Iza
bel. .
Jis ulipo antr aukt ir paskambino. Viduje buvo
girdti ingsniai, bet niekas nesiskubino atidaryti. Jis pa
skambino dar kart. U dur ir toliau kakas vaikiojo,
netgi stumd kakokius baldus, bet ir vl niekas neatidar.
Neteks kantrybs, jis taip smarkiai timpteljo skambut,
kad vos nenutrauk. Tiktai tuomet kakas prijo prie dur,
flegmatikai atkabino grandinl, paskui pasuko rakt ir
atidar sklst, murmdamas:
Matyt, savas. .. ydas taip neskambint...
Pagaliau durys atsivr, ir ant slenksio pasirod tarnas
Konstantas. Pamats Vokulsk, jis prisimerk ir, atvps
apatin lp, paklaus:
O ia kas?..
Vokulskis suprato, kad itikimasis tarnas, kuris buvo
atvyks irti dvikovos, nra jam palankus.
Ar baronas namie? paklaus jis.
Baronas serga ir nieko nepriima, nes dabar yra at
js daktaras.
Vokulskis padav savo vizitin kortel ir du rublius.
O kada madaug galima bus aplankyti baron?
334

 Labai labai negreitai. .. kiek velniau atsak Kons

tantas. Ponas serga, nes perautas, ir daktarai liep jam
ko greiiau vaiuoti iltuosius kratus arba kaim.
Vadinasi, prie ivaiuojant, jo negalima pamatyti?. .
Visikai negalima... Daktarai grietai prisak nieko
neleisti. Ponas vis laik kariuoja...
Du kort staleliai, vienas su ilauta koja, antras
visas iraintas kreida, taip pat vakids su vakini
vaki nuodguliais vert suabejoti Konstanto medicinini
ivad tikslumu. Vis dlto Vokulskis dav jam dar rubl
ir ijo, labai nepatenkintas primimu.
Gal baronas, galvojo jis, tiesiog nenori mans
matyti? Gerai! Tada tegul pats moka palkininkams ir ap
sisaugo nuo j kad ir septyniais uraktais.. ."
Jis sugro namo.
Baronas i tikrj ruosi ivaiuoti kaim ir buvo ne
visai sveikas, taiau ir ne toks jau ligonis. aizda skruoste
gijo i lto ne todl, kad bt buvusi rimta, o todl, kad
ligonio organizmas buvo smarkiai pairs. Kai Vokulskis
paskambino, baronas i ties buvo apmuturiuotas kaip sena
boba per alt, taiau ne guljo, o sdjo krsle ir kalbjosi
ne su daktaru, bet su grafu Licinskiu.
Jis kaip tik skundsi grafui apverktina savo sveikatos
bkle.
Kad j kur velniai, kalbjo jis, koks niekin
gas gyvenimas! Tvas paliko man pus milijono rubli ir
priedo keturias ligas, kuri kiekviena verta milijono...
Kaip nepatogu be pensn. .. Na, ir sivaizduokite, grafe:
pinigai ijo, o ligos pasiliko. Dar pats prisigyvenau kelet
nauj lig ir truput skol, ir padtis aiki: vos tik sidreskiu segtuku, tuoj turiu usisakyti karst ir auktis notaro.
Teip! atsiliep grafas. Taiau nemanau, kad
tokioje padtyje js vaistytumte pinigus notarams.
Ties sakant, mane pjauna ne notarai, o antstoliai...
Kalbdamas baronas nekantriai klaussi bals, sklin
dani i priekambario, bet nieko negaljo suprasti. Pa
335

galiau igirds udarant duris, uaunant sklst ir ukabi

nant grandinl, jis staiga suriko:
Konstantai!..
Po valandls jo tarnas. Neatrod, kad jis bt per
daug skubjs.
Kas ten buvo atjs? .. Tur^bt Goldcigeris... Sa
kiau tau, nesileisk su tuo nenaudliu jokias kalbas,
o griebk u pakarpos ir nuleisk laiptais emyn. sivaizduo
kite, kreipsi jis Licinsk, tas niekas ydas brau
nasi pas mane su padirbtu vekseliu keturiems imtams rub
li ir dar akiplikai reikalauja, kad a sumokiau!..
Reikia paduoti teism, t e i p...
Neduosiu... A ne prokuroras, kurio pareiga yra
gaudyti sukius. Be to, nenoriu, kad per mane prat tik
riausiai koks nors vargas, kuris prakaituoja padirbinda
mas svetimus paraus... A tik laukiu, kad Goldcigeris
kreiptsi teism, o tada, nieko nekaltindamas, pareikiu,
kad tai ne mano paraas.
Tai buvo visai ne Goldcigeris, pastebjo Kons
tantas.
O kas?.. Valdytojas? . . Ged siuvjas? ..
Ne. .. Tas ponas... pasak tarnas ir padav Keovskiui vizitin kortel. Padorus mogus, bet a j i
praiau, nes js taip liepte...
K?.. nustebs paklaus grafas, pavelgdamas
kortel. Js liepte nepriimti Vokulskio?. .
Taip, patvirtino baronas. Neaiki asmenyb,
iaip ar taip.. . visuomenje nepriimtina...
Grafas Licinskis reikmingai sukrutjo krsle.
Nesitikjau igirsti toki nuomon apie t pon...
i js. .. T e i p...
Tik praau neisiaikinti to, k a sakau, kokia
nors smerkiama prasme, paskubjo paaikinti baronas.
Ponas Vokulskis nepadar jokios niekysts, tiktai. ..
iaip... toki ma kiaulyst, kuri gali likti nepastebta
prekyboje, bet ne visuomenje...
336

Grafas nuo krslo, o Konstantas nuo slenksio irjo

tiesiai Keovsk.
tai, grafe, sprskite pats, ts baronas. A per
leidau savo kumel poniai Keovskai (savo teistai mo
nai prie mones ir Diev) u atuonis imtus rubli. Po
nia Keovska, supykusi ant mans (net neinau, u k!),
nusprend t/bt parduoti kumel. Kaip tik pasitaik pir
kjas, ponas Vokulskis, kuris, pasinaudojs moters kar
tumu, nutar udirbti u arkl. .. du imtus rubli! .. ir
dav u j tik eis imtus...
Turjo teis, t e i p, terp grafas.
Ak, Dieve mano!.. inau, kad turjo teis... Taiau
kas gi tai per mogus, kuris dl aki vaisto tkstanius
rubli, o patylomis udarbiauja i isteriki po dvideimt
penkis procentus... Tai ne dentelmenas. .. Nusikaltimo
jis nepadar, bet... kaip keistai elgiasi tarsi viena ran
ka dovanot kilimus ir skraistes, o antra diaut i kie
ni nosines. Juk js sutinkate.. .
Grafas tyljo ir tik po valandls atsak:
Te i p!.. Taiau ar tai tiesa?
Tikr tikriausia. Derybas tarp ponios Keovskos ir
to pono ved mano Marueviius, ir a i jo visa tai su
inojau.
T e i p. iaip ar taip, ponas Vokulskis yra puikus
komersantas ir ms bendrovei vadovaus gerai...
Jeigu tik js neapmaus...
Tuo tarpu Konstantas, vis dar stovdamas ant slenks
io, m ujauiamai linguoti galv ir pagaliau, neteks
kantrybs, suuko:
Et!.. ir nekate neinia k... Tfu! .. visai kaip vai
kas. ..
Grafas smalsiai vilgteljo j, o baronas sikariavo:
Tu ko kiiesi, mulki, jeigu tavs niekas neklausia?..
inoma, kiuosi, js malonybe, nes js ir kalbate,
ir elgiats visai kaip vaikas!.. A esu tiktai tarnas, bet
vis dlto veikiau patiksiu tokiu, kuris atjs duoda man
du rublius, negu tokiu, kuris kas kart skolinasi i mans
337

po tris rublius ir nesiskubina grinti. tai iandien ponas

Vokulskis dav man du rublius, o ponas Marueviius...
Lauk!.. suriko baronas, griebdamas grafin, kur
ivyds Konstantas nusprend, kad bus naudingiau pasi
slpti nuo savo pono u dur. Tai niekas tampalaikis!.. pridr baronas, matyt, smarkiai susierzins.
Ar tasai Marueviius js silpnyb? paklaus
grafas.
Betgi jis aunus vaikinas... I koki tik padi
jis mans neigelbjo!. . Kiek kart yra man parods kone
unik itikimyb!..
T ei p! susimsts burbteljo grafas.
Jis pasdjo dar kelet minui, netardamas n odio,
ir pagaliau atsisveikino.
Grdamas namo, grafas Licinskis kelet kart pagalvo
jo apie Vokulsk. Jis laik natraliu dalyku, kad pirklys
pelnosi net i lenktyni arklio, bet vis dlto tokios ope
racijos jam buvo kakaip nemalonios, ir jau visai nepati
ko, kad Vokulskis leidiasi sandrius su Marueviium,
ma maiausia tartina asmenybe.
Nieko nepaprasta, pralobs karjeristas! nutar gra
fas. Per anksti juo susiavjome, nors... bendrovei va
dovauti gali... inoma, grietai ms kontroliuojamas.*
Po keli dien, apie devint valand ryto, Vokulskis
gavo du laikus: vien nuo ponios Meliton, kit nuo ku
nigaikio advokato.
Jis nekantraudamas atpl pirmj, kuriame ponia Me
liton tiek tebuvo paraiusi: iandien Lazenkose prastu
laiku.* Jis por kart perskait tuos odius, paskui neno
romis pam advokato laik: tasai kviet j taip pat ian
dien, vienuolikt valand ryto, pasitarim dl Lencki
namo pirkimo. Vokulskis lengviau atsiduso: laiko pakaks.
Lygiai vienuolikt jis buvo teisininko kabinete, kur
jau rado laukiant sen Slangbaum. Jis nejuiomis paste
bjo, kad ilasis ydas labai solidiai atrodo rud bald ir
apmual fone, o eimininkui labai tinka rudo tymo ba
teliai.
338

 Sekasi jums, ponas Vokulski, tar jam langbaumas. Vos tik usimante pirkti nam, i karto m kilti
nam kainos. Sakau, prisiminsite mano od, po pusmeio
js atgausite visk, k dsite t nam, ir dar t u
dirbsite! O a su jumis...
Js taip manote? isiblaks atsiliep Vokulskis.
A nemanau, a jau udarbiauju. Vakar ponios ba
roniens Keovskos advokatas pasiskolino i mans de
imt tkstani rubli iki Naujj met ir dav atuonis
imtus rubli palkan.
K, nejaugi ir ji nebeturi pinig? paklaus Vo
kulskis advokat.
Turi banke pasidjusi devyniasdeimt tkstani rub
li, bet baronas udjo jiems draudim. Neblog sura
vedybin sutart, ar ne? .. nusijuok advokatas. Vy
ras udeda draudim pinigams, kurie yra neginijama mo
nos nuosavyb, ir ikelia jai byl dl turto padalijimo...
A, prisipainsiu, toki sutari dar nesu ras, cha cha
cha!.. juoksi advokatas, traukdamas dm pro ilg gin
tarin kandikl.
O kam baronien skolinasi i js tuos deimt tks
tani, ponas Slangbaumai? paklaus Vokulskis.
Js neinote? atsak senasis palkininkas. Na
m kainos kyla, ir advokatas iaikino baronienei, kad pi
giau kaip u septyniasdeimt tkstani rubli ji Lenckio
namo nenupirks. Ji mielai nupirkt j ir u deimt tks
tani, bet k padarysi? ..
Teisininkas atsisdo u stalo ir prabilo:
Taigi, gerbiamasis pone Vokulski, Lencki eimos
nam (ia jis truput palenk galv) js vardu perku ne
a, o ia dalyvaujs (jis nusilenk) ponas S.. langbaumas...
Galiu nupirkti, kodl ne, sunibdjo ydas.
Bet u devyniasdeimt tkstani rubli, ne pi
giau, primin Vokulskis, ir per var-y-ty-nes...
pabrdamas pridr jis.
Kodl ne? Tai ne mano pinigai!.. Js norite mo
kti konkurentai varytynms atsiras... Jeigu a tu
339

riau tiek tkstani, kiek ia, Varuvoje, galima bet ku

riam reikalui pasamdyti labai padori moni, dargi kata
lik, tai a biau turtingesnis u Rotild.
Vadinasi, bus ger konkurent, pakartojo teisi
ninkas. Puiku. Dabar a perduosiu ponui langbaumui
pinigus.. .
Nereikia, pastebjo palkininkas.
O paskui mes suraysime aktel, kuriuo ponas
S. langbaumas skolinasi i gerbiamojo pono S. Vokulskio
devyniasdeimt tkstani rubli ir u t sum keiia
naujai sigyt nam. Jeigu ponas S. langbaumas iki
1879 met sausio 1 d. mintos sumos negrins...
Ir negrinsiu. . .
Tokiu atveju jo nupirktas didiai gerbiamos Lencki
eimos namas pereina gerbiamojo pono S. Vokulskio nuo
savybn.
Tutuojau gali pereiti.. . A net nepairsiu j,
atsak ydas, numodamas ranka.
Puiku! suuko advokatas. Rytoj mes jau tu
rsime aktel, o po savaits.. . po koki deimt dien ir
nam. Tik kad js, gerbiamasis pone Stanislavai, neprarastumt per j keliolikos tkstani rubli.
A tik pelnysiu, atsak Vokulskis ir atsisveikino
su teisininku ir langbaumu.
Teisyb, teisyb... susigrieb advokatas, palyd
js Vokulsk svetain. Ms grafai stoja bendrov,
tiktai truput maina naus ir reikalauja labai grietos
prekybos kontrols.
Teisingai daro.
Ypa atsargus grafas Licinskis. Nesuprantu, kas jam
pasidar...
Duoda pinigus, tai ir atsargesnis. Kol dav tik od,
buvo drsesnis...
Ne, ne, ne!.. pertrauk advokatas. ia kakas
slypi, ir a suseksiu. .. Kakas ikrt mums kiaulyst.
340

 Ne jums, o man, nusijuok Vokulskis. Gal

gale man vis vien, ir a visai nesupykiau, jeigu tie ponai
ir visai nestot bendrov...
Jis dar kart atsisveikino su advokatu ir nuskubjo
parduotuv. Ten atsirado keletas svarbi reikal, kurie
netiktai ilgai j sulaik. Tik apie pus antros jis atsidr
Lazenkose.
Drgna parko vsuma, uuot nuraminusi, dar labiau
jaudrino. Jis taip greitai bgo, kad tarpais jam dingtel
davo mintis: ar tik neatkreipia praeivi dmesio. Tuomet
jis ltino ingsn, jausdamas, kad krtin plyta i ne
kantrumo.
Tur^bt jau nebesutiksiu j! su apmaudu karto
jo jis.
Pagaliau prie pat tvenkinio, ali glyn fone, jis i
vydo pilk kaip pelenai panels Izabels apsiaust. Ji sto
vjo ant kranto kartu su grafiene ir tvu ir svaid meduo
lius gulbms, i kuri viena net ilipo i vandens savo ne
dailiomis letenomis ir sustojo prie jos koj.
Pirmas Vokulsk pastebjo ponas Tomaas.
Tai sutapimas! suuko jis. Js Lazenkose tokiu
metu?..
Vokulskis nusilenk damoms ir diaugsmingai nustebo,
kad panels Izabels skruostai paraudo.
Ateinu ionai, kai pavargstu nuo darbo... Tai pa
sitaiko gana danai...
Saugokite savo jgas, ponas Vokulski! globjiku
balsu tar ponas Tomaas, ikilmingai pagrasindamas pir
tu. A propos, pridr jis tyliau, sivaizduokite, u
mano nam net baronien Keovska jau sutinka duoti
septyniasdeimt tkstani rubli. .. A tikriausiai gausiu
imt tkstani, o gal ir imt deimt... Puikus dalykas
tos varytyns...
sikio grafien:
A taip retai jus matau, ponas Vokulski, kad i kar
to turiu imtis reikalo. . .
Kuo galiu jums patarnauti?
341

 Gerbiamasis pone! suuko grafien, su juokingu

nusieminimu suddama delnus, paaukokite gaball kar
tno mano nalaitliams.. . Matote, kaip imokau prayti
imaldos?
Gal teiksits, grafiene, priimti du gabalus? ..
Tiktai tuo atveju, jeigu antrasis bus storos drobs...
Ak, teta, tai jau per daug!..juokdamasi pertrau
k j panel Izabel. Jeigu js nenorite prarasti viso
savo turto, kreipsi ji Vokulsk, tai bkite i ia.
A nuvesiu jus prie iltnamio, o ie ponai tegul pasilsi
ia...
Tu nebijai, Bel? . . paklaus teta.
Manau, teta, js neabejojate, kad su ponu Vokulskiu man nieko blogo neatsitiks. ..
Vokulskiui kraujas trenk galv; grafiens lpomis
nuslinko vos pastebimas ypsnys.
Tai buvo viena i t akimirk, kai gamta suvaldo savo
galingas jgas ir lyg liaujasi dirbusi amin darb, nor
dama labiau irykinti ma ir mirting btybi laim.
Vjas vos vos alsavo rodsi, jis pt tik tam, kad
bt vsiau lizduose miegantiems paukteliams ir kad ga
lt lengviau skristi vabzdiai, skub vestuvin puot.
Medi lapai vos virpjo, tarytum supami ne oro bang,
o tyliai plaukiani sauls spinduli. Kur ne kur drgnoje
lapijoje vairiausiomis spalvomis tviskjo rasos laeliai,
nelyginant i dangaus nukritusios vaivorykts dalelyts.
Pagaliau apmir viskas: saul ir mediai, viesos pluo
tai ir eliai, gulbs tvenkinyje ir spieiai uod virum
gulbi, net blizganti banga mlyname vandens paviriuje.
Vokulskiui pasirod, kad t akimirk srauni laiko tkm
atsiskyr nuo ems, brdama tik kelet skaidri balt
ruo danguje, ir dabar jau niekas nebepasikeis, viskas
amiams pasiliks taip, kaip yra. Ir juodu su panele Iza
bele aminai braidys sauls nuviesta pieva, apsupti ali
medi vainik, tarp kuri tarsi juodi briliantai kur ne kur
ybsi smalsios pauki akys. Ir jau visada jis bus kupi
nas tos beribs tylos, ji jau visada bus tokia svajinga ir
342

nuraudusi, o prieais juos visada, kaip dabar, buiuodamie

si ore, sklandys anie du balti drugeliai.
Nujus pus kelio iki iltnamio, panel Izabel, kuriai,
matyt, jau pasidar nesmagi toji tyla gamtoje ir tarp j,
prabilo:
Kokia puiki diena, tiesa? Mieste karta, o ia
taip maloniai vsu. Labai mgstu Lazenkas iuo metu:
moni maa, ir kiekvienas gali susirasti sau atkampi vie
tel. Js mgstate vienum?
Esu prie jos priprats.
Js dar nematte Rosio?.. paklaus ji, dar smar
kiau parausdama. Rosio dar nematte? .. pakartojo
ji, su nuostaba irdama jam akis.
Dar ne, bet... nueisiu...
Mes su teta jau buvome dviejuose spektakliuose.
Eisiu kiekvien...
Ak, kaip gerai! Js sitikinsite, koks tai didis akto
rius. Ypa puikiai vaidina Romeo, nors... pats jau nebe
pirmos jaunysts... Mes su teta pastame j dar i Pary
iaus. .. Labai mielas mogus, bet svarbiausia genialus
tragikas... Jo vaidyboje tikrovikiausias realizmas jun
giasi su poetikiausi idealizmu...
Tur^bt, jis i tikrj didis, terp Vokulskis,
jeigu kelia jums tok susiavjim ir simpatij.
Js neapsirikote. inau, kad gyvenime nieko nepa
prasto nepadarysiu, taiau moku bent vertinti nepaprastus
mones... Kiekvienoje srityje... net scenoje... Betgi, si
vaizduokite, Varuva jo tinkamai nevertina.. .
Argi galimas dalykas? .. Juk jis usienietis.. .
O js esate pagieingas, nusiypsojo ji, bet a
priskirsiu js pastab Varuvai, ne Rosiui... I ties man
tiesiog gda dl ms miesto!.. Jeigu a biau publika
(inoma, vyrikos lyties publika!), a apiberiau j glmis
ir ploiau jam, kol sutint delnai. . . O ia jam ykiai
teplojama, o apie gles niekas n negalvoja. .. Mes i tik
rj dar tebesame barbarai. ..
343

 Plojimai ir gls yra tokia smulkmena, kad...

kitame spektaklyje Rosis j gali gauti veikiau per daug
negu per maai, tar Vokulskis.
Js taip manote? paklaus ji, reikmingai velg
dama jam akis.
inoma... laiduoju jums, kad taip bus. . .
Bsiu labai patenkinta, jeigu isipildys js prana
yst. .. Gal jau grime pas msikius?..
Kiekvienas, kuris teikia jums malonum, vertas di
diausios pagarbos...
Atsipraau!juokdamasi pertrauk ji. Js dabar
pasakte kompliment pats sau...
Jie pasuko nuo iltnamio atgal.
sivaizduoju, kaip nustebs Rosis, igirds ovacijas,
kalbjo toliau panel Izabel. Jis ionai jau nieko ne
besitiki ir beveik gailisi, kad atvaiavo Varuv. .. Ak
toriai, net ir didiausieji, tai ypatingi mons: jie ne
gali gyventi be lovs ir garbinim, kaip mes be maisto ir
oro. Darbas, nors ir vaisingiausias, bet tylus, arba pasiau
kojimas tai ne jiems. Jie btinai turi isiverti priek,
traukti save vis vilgsnius, viepatauti tkstaniams
irdi... Rosis pats sako, kad mieliau numirt metais anks
iau scenoje, perpildytam teatrui digaujant, negu metais
vliau tarp nedaugelio artim moni. Kaip tai keista! ..
Teisyb, jeigu pilnas teatras jam didiausia laim.
Ar js manote, kad yra toki laimi, dl kuri verta
sutrumpinti gyvenim? paklaus panel Izabel.
Ir nelaimi, kuri verta tokiu bdu ivengti, at
sak Vokulskis.
Panel Izabel susimst, ir toliau juodu jo tyldami.
Tuo tarpu grafien vis dar sdjo prie tvenkinio, lesino
gulbes ir kalbjosi su ponu Tomau:
Ar nepastebjai, kad tasai Vokulskis tarytum domisi
Bel?..
Nemanau.
Ir net labai; dabartiniai pirkliai moka drsiai pla
nuoti.
344

 Nuo plano iki vykdymo dar neimatuojamai toli,

atsak iek tiek susierzins ponas Tomaas. O jeigu
net ir taip bt, tai man tatai n kiek nerpi. U pono Vokulskio mintis a neatsakau, o dl Belos esu ramus.
Pagaliau a tam visai neprietarauiau, pridr
grafien. Kad ir kas vykt, i anksto susitaikau su
Dievo valia, jeigu i to turs naudos vargai... O kol
kas jie jos turi.. . Mano prieglauda netrukus bus pirmoji
mieste, ir tiktai todl, kad is ponas jauia silpnyb
Belai...
Liaukis. .. Grta! .. nutrauk j ponas Tomaas.
Ir tikrai, panel Izabel ir Vokulskis pasirod aljos
gale.
Ponas Tomaas atidiai pasiirjo juos ir tik dabar
pastebjo, kad tie du mons tinka vienas antram ir giu,
ir laikysena. Jis, visa galva auktesnis, atletikai sudtas,
eng tvirtai, karikai; ji, smulkesn, bet ir lieknesn, jo
grakiai, tarsi plauk. Net baltas Vokulskio cilindras ir
viesus paltas derinosi su pilku kaip pelenai panels Izabe
ls apsiaustu.
I kur jis itrauk t balt cilindr?.. su apmau
du pagalvojo ponas Tomaas. Paskui jam dingteljo be
galo keista mintis: juk is Vokulskis yra praloblis, kuris
u teis neioti balt cilindr turt mokti jam, Lenckiui,
ma maiausia penkiasdeimt procent nuo paskolinto ka
pitalo. Ta mintis buvo tokia keista, kad net pats ponas
Tomaas gteljo peiais.
Kaip ten grau, teta, anose aljose! prieidama su
uko panel Izabel. Mes su jumis niekuomet nevaikiojame ana puse. O Lazenkose tik tada malonu, kai gali
vaikioti greitai ir toli.
Tai paprayk pon Vokulsk, kad daniau tave ly
dt, atsak grafien kakokiu ypa saldiu tonu.
Vokulskis nusilenk, panel Izabel vos pastebimai su
rauk antakius, o ponas Tomaas pasak:
Gal jau grtume namo.. .
345

 Reikt, atsak grafien. Jus dar pasiliksite, po

nas Vokulski?
Taip. Ar leisite palydti jus iki karietos?
Praom. Bel, leisk man paimti u paranks.
Grafien su panele Izabele nujo pirmos, paskui jas po
nas Tomaas su Vokulskiu. Ponui Tomaui buvo taip ap
maudu, nemalonu ir sunku matyti balt cilindr, kad jis
ypsojosi tik i mandagumo. Gal gale, nordamas kaip
nors palaikyti kalb su Vokulskiu, jis vl m nekti
apie savo nam, u kur mans gauti keturiasdeimt, o gal
ir penkiasdeimt tkstani gryno pelno.
Tie skaiiai savo ruotu pagadino nuotaik Vokulskiui,
kuris nusprend, kad prie trisdeimt tkstani rubli dau
giau nieko nebegali pridti.
Tik tada, kai privaiavo karieta, o ponas Tomaas, pa
sodins damas ir pats atsisds, suuko: Vaiuojam!*
Vokulskiui prajo nesmagumas ir pasidar gaila panels
Izabels.
Taip trumpai!" atsiduso jis, irdamas Lazenk
plent, kuriame pasirod alia ugniagesi statin ir m
laistyti keli.
Jis dar kart pasuko iltnamio link tuo paiu takeliu,
kaip ir pirma, smulkiame smlyje iekodamas panels Iza
bels bateli pdsak. Bet ia viskas jau buvo kakaip pa
sikeit. Vjas pt smarkiau, sudrumst vanden tvenki
nyje, ivaik drugelius ir paukius ir atvar daugiau de
bes, kurie vis daniau deng saul.
Kaip ia nyku! sunibdjo jis ir pasuko atgal.
Atsisds kariet, jis usimerk ir m mgautis leng
vu supimu. Jis jautsi kaip pauktis, tups ant akels, ku
ri vjas lenkia deinn ir kairn, auktyn ir emyn,
paskui staiga nusikvatojo, prisimins, kad is malonus su
pimas katuoja jam apie tkstant rubli per metus.
/,Kvailys a, kvailys! kartojo jis. Ko a braunuosi
mones, kurie arba nesupranta mano auk, arba aiposi
i mano nevykusi pastang? Kam man ita karieta?. . Argi

a negaliau vainti veiko ekipau arba net tai iuo bil

dani omnibusu su drobinmis uuolaidlmis?.."
Privaiavs prie savo nam, jis prisimin panelei Izabe
lei paadtas ovacijas Rosio garbei.
inoma, bus ovacijos, ir dar kokios!. . Rytoj spektak
lis. .
Vakarop jis nusiunt tarn parduotuv pakviesti Obermano. ilasis inkasentas tutuojau atbgo nerimaudamas,
ar tik Vokulskis nebus apsigalvojs ir ar nelieps jam su
grinti pamest pinig?. .
Taiau Vokulskis pasveikino j labai maloniai ir netgi
nusived savo kabinet, kur juodu kalbjosi ger pus
valand. Apie k?..
Klausimas, apie k Vokulskis galt kalbtis su Obermanu, nepaprastai domino tarn. inoma, apie pamestus
pinigus... Uolusis tarnas kaiiojo prie rakto skyluts ia
ak, ia aus, daug pamat, daug nugirdo, bet nieko nega
ljo suprasti. Jis mat, kaip Vokulskis dav Obermanui
vis pluot penkrublini, ir girdjo tai tokius keistus
odius:
Didiajame teatre... balkone ir galerijoje... kapel
dineriui krep gli... puokt per orkestr...
Bjauryb, senis teatro bilietais pradeda prekiauti
ar k?. ."
Igirds kabinete ingsnius, tarnas murkteljo prie
kambar, ketindamas ten prigriebti Oberman. Kai inka
sentas ijo, jis paklaus:
Na kaip, su pinigais susitvark? .. Ilgai a ia lie
uviu maliau, kol prikalbinau sen js pasigailti. I pra
di vis spyrsi, o paskui pasak: Pairsim, padarysim,
kas bus galima.. .* Dabar, matau, js su juo visai suta
rte. . . Kaip, ar eimininkas gerai nusiteiks?..
Kaip visuomet, atsak inkasentas.
Na ir prisiplepjote su juo. Tur^bt ne tik apie
pinigus, bet ir dar apie kai k. .. Gal apie teatr, nes ei
mininkas baisiai mgsta teatr. . .
$47

Taiau Obermanas niriai pavelg j ir ijo nieko

nepasaks. Tarnas pirm akimirk isiiojo i nustebimo,
bet atsipeikjs pagrasino jam kandin kumiu.
Palauk!. . sumurmjo jis. A tau atsilyginsiu...
Irgi mat didelis ponas, tik pairkit... Pavog keturis
imtus rubli ir jau su mogum kalbtis nenori!..
Atuonioliktasis

skyrius

SENASIS PARDAVJAS NEBESUSIGAUDO,

JAM VAIDENASI, JIS STEBI

Ponui Ignacui Zeckiui vl prasidjo nerimo ir neaikybi metas.

Tas pats Vokulskis, kuris prie metus nudm Bul
garij, o prie kelias savaites kaip koks didikas sivl
lenktynes ir dvikovas, tas pats Vokulskis staiga nepapras
tai pamgo teatr. Kad dar nors lenk teatr, o ia ita
l. .. Jis, kuris n odio nesupranta italikai!
Jau beveik savait truko ta naujoji manija, stebindama
ir piktindama ne tik vien pon Ignac.
Pavyzdiui, kart senasis langbaumas, matyt, kakokiu
svarbiu reikalu, vis pusdien iekojo Vokulskio. Atjo
parduotuv Vokulskis k tik buvo ijs i parduotu
vs, saks pasisti aktoriui Rosiui didel Saksonijos por
celiano vaz. Nubgo p^s j namo Vokulskis k tik i
js i nam: nuvaiavo pas Barde gli pirkti. Senis, nu
sprends j pasivyti, raukydamasis pam veik; taiau
jis pasil veikui zlot ir atuonis graius vietoj ketu
riasdeimt grai, tad kol jie susiderjo u zlot ir atuo
nis graius ir kol nuvaiavo iki sodininko, Vokulskis jau
buvo i ten ivaiavs.
O kur jis nuvaiavo, neinote? paklaus lang
baumas sodinink, kuris, apsiginklavs kreivu peiliu, nio
kojo graiausias gles.
348

 K a galiu inoti, tur^bt teatr, atr sodi

ninkas, tarsi taikydamasis kreivuoju peiliu perpjauti langbaumui gerkl.
ydas, kuris j kaip tik tuo ir tar, ko skubiausiai i
sinedino i iltnamio ir tarsi i mtykls paleistas akmuo
virto veiko ratus. Taiau veikas (matyt, jau susitars
su kraugeriais sodininkais) pareik u jokius pasaulio lo
bius toliau nevaiuosis, nebent pirklys jam sumoksis ke
turiasdeimt grai u keli ir dar grinsis tuos du gra
ius, kuriuos nusuks vaiuodamas ionai.
langbaumui tiesiog silpna pasidar. Jis jau buvo be
nors ilipti arba paaukti policij, bet, atsimins, kokia
nuomyb ir neteisyb dabar siauia krikionikame pa
saulyje ir neapykanta ydams, sutiko su visais begdio
veiko reikalavimais ir aimanuodamas nuvaiavo teatr.
ia i pradi jis neinojo, su kuo kalbti, paskui nie
kas nenorjo su juo nekti, ir pagaliau jis suinojo, kad
ponas Vokulskis k tik buvs, bet prie valandl iva
iavs Ujazdovas aljas. Dar netgi girdjosi, kaip dardjo
pro vartus jo karieta...
Slangbaumas nuleido rankas. Jis psias sugro Vokulskio parduotuv, imtj kart ta proga keikdamas savo
sn, kad tasai, pasivadins Henriku, vaikto apsivilks
durtiniu ir valgo kiaulien, ir pagaliau nujo pasiguosti
ponui Ignacui.
Na, kalbjo jis gailiu balsu, k ia dabar i
darinja tas ponas Vokulskis!.. A turjau tok bizn, kad
jis per penkias dienas i savo kapitalo galjo udirbti tris
imtus rubli. .. Ir a biau udirbs apie imt... Bet jis
vainja sau po miest, o a vieniems veikams ileidau
du zlotus dvideimt grai... Ai, kokie plikai tie vei
kai! ..
inoma, ponas Ignacas galiojo langbaum padaryti t
bizn ir ne tik sugrino jam bevainjant ileistus pini
gus, bet dargi pasamd jam i savo kiens veik iki
Elektori gatvs. Tatai taip sujaudino senj yd, kad i
349

eidamas jis num nuo savo snaus tvik prakeikim

ir net pasikviet j etadienio piet.
Kad ir kaip ten bt, kalbjo sau eckis, kvai
la istorija su tuo teatru, juoba kad Stachas nebeiri rei
kal. . .
Kit kart parduotuv usuko vis gerbiamas advo
katas, deinioji kunigaikio ranka, ymus teisininkas, su
kuriuo tardavosi visa aristokratija? jis kviet Vokulsk
kakok vakarin posd. Ponas Ignacas neinojo, kur pa
sodinti tok ym mog, ir negaljo atsidiaugti garbe,
kuri suteik advokatas jo Stachui. Tuo tarpu Stacho toks
garbingas pakvietimas ne tik nesujaudino, bet jis dargi
atsisak nueiti. Tatai net truput eid advokat, kuris i
karto ijo, gana abejingai atsisveikins.
Kodl tu nesutikai nueiti?.. paklaus nevilties
apimtas ponas Ignacas.
Nes iandien turiu bti teatre, atsak Vokulskis.
Taiau galutinai Zeckis buvo sukrstas t pai dien
apie septint valand vakaro, kai prie jo prijo inkasentas
Obermanas ir papra priimti ios dienos ataskait.
Po astuoni... po atuoni... atsak jam ponas
Ignacas. Dabar neturiu laiko.
O po atuoni a netursiu laiko, atsak Ober
manas.
Kaip tatai? .. Kodl? ..
O todl, kad pus atuntos a turiu bti su eiminin
ku teatre... sumurmjo Obermanas, truput gtelda
mas peiais.
ia pat atjo atsisveikinti su juo besiypss Zemba.
Js jau ieinate i parduotuvs, ponas Zemba?. . Be
penkiolikos septint? .. paklaus ponas Ignacas, i nu
stebimo iplsdamas akis.
Neu gles Rosiui, atsak mandagusis ponas Zem
ba ir dar maloniau nusiypsojo.
Zeckis abiem rankomis nusitvr u galvos.
Pamio visi dl to teatro! suuko jis. Gal dar
ir mane tenai nutemps? .. Na, su manim ne taip lengva! ..
350

Nujausdamas, kad Vokulskis kasdien gali ir j pakal

binti eiti teatr, ponas Ignacas apgalvojo kalb, kurioje
ne tik buvo numats pareikti, kad ital irti neis, bet
ir tikjosi atvesti Stach prot madaug tokiais odiais:
Liaukis. .. nedaryk kvailysi!. . ir taip toliau.
Tuo tarpu Vokulskis, uuot kalbinjs j, kart ujo
apie et parduotuv ir, rads Zeck beskaiiuojant, pa
sak:
Mielasai mano, iandien Rosis vaidina Makbet. Bk
geras, uimk viet pirmojoje eilje (tai bilietas) ir po tre
iojo veiksmo paduok jam album...
Ir be joki ceremonij, netgi nieko daugiau neaikinda
mas, teik ponui Ignacui album su Varuvos vaizdais ir
varuviei paneli portretais, kuris i viso galjo katuoti
apie penkiasdeimt rubli!..
Ponas Ignacas pasijuto giliai eistas. Jis pakilo nuo krs
lo, surauk antakius ir jau buvo beisiiojs ilieti savo
pasipiktinim, bet Vokulskis staiga ijo i parduotuvs,
net nepavelgdamas j.
Ir ponas Ignacas, inoma, turjo nueiti teatr, nes
nenorjo padaryti Stachui nemalonumo.
Teatre ponas Ignacas susidr su daugybe staigmen.
Pirmiausia jis pradjo lipti laiptais, einaniais gale
rij, kurioje paprastai lankydavosi senais gerais laikais.
Tiktai kapeldineris primin jam, kad jo bilietas yra pir
m parterio eil, ir apvelg pon Zeck tokiu vilgsniu,
kuris sakyte sak, jog tamsiai alias durtinys, albumas po
paastimi ir Napoleono III fizionomija yra labai tartini
emiesiems teatro valdios organams.
Susigds ponas Ignacas nusileido pagrindin vestibiul,
stipriai laikydamas po paastimi album ir linksdamas vi
soms damoms, pro kurias turjo garb praeiti. Toks varuvieiams neprastas mandagumas jau vestibiulyje atkrei
p vis dmes. Visi m klausinti: kas tas mogus? Nors
niekas nepaino pono Ignaco, taiau akimirksniu buvo pa
stebta, kad jo cilindras yra madaug deimties met, kak
laraitis koki penkeri, o tamsiai alias durtinys ir
351

siauros languotos kelns kur kas ankstyvesns epochos.

Visi laik j svetimaliu; bet kai jis paklaus durinink,
kaip patekti parter, nuskambjo garsus juokas.
Tur/bt koks nors dvarininkas i Volyns,nu
tar dabitos. Bet k jis turi po paastimi? . .
Gal kopstin pyrag arba pripuiam pagalvl...
Gdamasis nuo byrani i visur paaip ir alto pra
kaito pilamas, ponas Ignacas pagaliau pasiek troktamj
parter. Buvo vos po septyni, ir irovai tiktai pradjo
rinktis; vienas kitas eidavo parter ir, nenusiimdamas
skrybls, ssdavo savo viet. Los dar buvo tuios ir
tiktai balkonuose juodavo minios moni, o galerijoje jau
girdjosi barniai ir buvo aukiama policija.
Atrodo, bus gana triukminga, skausmingai ypte
ljs, sumurmjo vargas ponas Ignacas, ssdamasis pir
m eil.
I pradi jis smeig vilgsn deinij skyl uuolai
doje ir prisiek sau nenukreipti nuo jos aki. Taiau po
keli minui atsipeikjo ir netgi taip sidrsino, jog m
valgytis aplinkui. Sal pasirod jam maoka ir nevaroka, jis m svarstyti, dl ko galjo vykti tokie pasikei
timai, ir tiktai tada prisimin, kad paskutin kart buvo
teatre irti ,,Halkos su Dobrskiu, madaug prie eio
lika met.
Tuo tarpu sal po truput rinkosi mons, ir ponas
Ignacas, ivyds lose graias moteris, visai atsigavo. Se
nasis pardavjas isitrauk net ma ironl ir m ste
bti moni veidus; taiau besivalgydamas padar lidn
atradim pamat, kad ir j irima i amfiteatro, i
galini parterio eili, net i loi... O kai jis nustojo val
gytis ir jung savo klaus, nugirdo odius, kurie skraid
it vapsvos:
Koks ia keistuolis?..
Kakoks provincialas.
Bet i kur jis itrauk tok durtin?. .
Ar matote, k jis ten prisikabins prie laikrodio
grandinls? Siaubas!..
352

 Ir kas dabar itaip ukuoja plaukus?..

Nedaug tetrko, kad ponas Ignacas bt mets album
ir cilindr ir plika galva pabgs i teatro. Laim, atun
toje eilje jis pastebjo pastam cukrains savinink, ku
ris, atsakydamas eckio pasisveikinim, pakilo i vietos
ir prijo prie pirmos eils.
Dl dievo meils, ponas Pifke, sunibdjo visas
suprakaitavs ponas Ignacas, sskite mano viet ir
uleiskite man savj...
Su mielu noru, garsiai atsak raudonskruostis
cukrainininkas. O k, ar jums ia nepatogu?.. Puiki
vieta!..
Labai gera. Bet a mgstu toliau... ia karta...
Ten taip pat, bet a galiu perssti. O k js ia
turite susivyniojs?..
Tik dabar ponas Ignacas prisimin savo pareig.
Suprantate, brangusis pone Pifke, vienas to... to
Rosio garbintojas...
O, kas gi negarbina Rosio! atsak Pifk. Turiu
Makbeto* libret, gal norite? ..
Ai. Taiau. .. tasai garbintojas, suprantate, nupir
ko pas mus brang album ir pra po treiojo veiksmo
teikti j Rosiui...
Mielai teiksiu! suuko storulis Pifk, sprausdamasis Zeckio krsl.
Ponas Ignacas pergyveno dar kelet labai nemaloni
akimirk. Jis turjo pereiti vis pirm eil, kurioje rink
tiniai dabitos, ironikai ypsodamiesi, vilgiojo jo dur
tin, kaklarait ir aksomin liemen. Paskui turjo prasisprausti savo viet atuntoje eilje,- tenai, tiesa, visi be
ironijos irjo jo kostium, utat jis nuolat kliuvo u
sdini dam keli...
imtkart atsipraau, susigds murmjo ponas
Ignacas, betgi taip ankta...
Na ir kam tokie odiai? atsak jam viena i da
m, kurios truput padaytose akyse ponas Ignacas vis dl
to nepastebjo pasipiktinimo. Jis buvo vis dl to taip su
353

sigds, kad mielai bt nujs ipainties ir apvarins

siel nuo dmi, kurias paliko tie prisilietimai.
Pagaliau jis susirado savo krsl ir atsikvp. ia bent
niekas nekreip j dmesio, i dalies dl to, kad jo u
imamoji vieta buvo kukli, o*i dalies dl to, kad teatras
jau buvo pilnas ir prasidjo vaidinimas.
I pradi aktori vaidyba jo nedomino, jis valgsi po
sal ir pirmiausia pamat Vokulsk. Jis sdjo ketvirtoje
eilje, bet irjo anaiptol ne Ros, o lo, kuri buvo
um panel Izabel, ponas Tomaas ir grafien. 2eckis
por kart gyvenime buvo mats umagnetizuotus mo
nes, ir jam rodsi, kad Vokulskio veido iraika tokia,
tarsi toji lo bt j umagnetizavusi. Jis sdjo nejud
damas, kaip mogus, miegs plaiai pramerktomis akimis.
Kas gi vis dlto taip ubr Vokulsk? Ponas Ignacas
negaljo suprasti. Taiau jis pastebjo kit dalyk: kai
Rosio nebdavo scenoje, panel Izabel abejingai valgy
davosi po sal arba kalbdavosi su teta, bet vos tiktai pa
sirodydavo Makbetas-Rosis, ji usidengdavo pus veido
vduokle ir nuostabiomis, svajingomis akimis lyg ryte ry
davo aktori. Tarpais ji nuleisdavo balt plunksn vduok
l ant keli, ir tuomet Zeckis pastebdavo panels Izabels
veide t pai umagnetizuoto mogaus iraik, kuri taip
nustebino j, irint Vokulsk.
Jis pastebjo ir daugiau dalyk. Kai puikus panels Iza
bels veidas nuvisdavo didiausiu susiavjimu, Vokulskis
pasiglostydavo virugalv. Ir tutuojau, tarsi pagal koman
d, nuo balkon ir galerijos sugriauddavo audringi plo
jimai ir kurtin ksniai: ,,Bravo, bravo, Rosi!.. Ponui
Ignacui netgi pasirod, kad tame chore jis girdi kim inkasento Obermano bals, kuris praddavo staugti pirmas
ir nutildavo paskutinis.
Po velni, pagalvojo jis. Nejaugi Vokulskis diri
guoja klakeriams?
Taiau jis ia pat nuvijo t nepagrst tarim. Rosis i
tikrj vaidino puikiai, ir visi plojo jam vienodai kartai.
O daugiausia smarkavo ponas Pifk, linksmasis cukraini354

ninkas, kuris, kaip buvo susitarta, po treiojo veiksmo su

didiausiu triukmu padav Rosiui album.
Didysis aktorius Pifkei n nelinkteljo, utat emai nu
silenk lo, kurioje sdjo panel Izabel, o gal tik
t pus.
Vaidenasi man!. . Vaidenasi!. . galvojo ponas Igna
cas, ieidamas i teatro po paskutinio veiksmo. Juk Stachas ne toks jau kvailas..."
Gal gale ponas Ignacas vis dlto nesigailjo nujs
teatr. Rosio vaidyba jam patiko; kai kurios scenos, kaip
kad karaliaus Dunkano nuudymas arba Banko mklos
pasirodymas, padar jam labai stipr spd, o pamats, kad
Makbetas kaunasi rapyromis, jis visikai susiavjo.
Todl, ieidamas i teatro, jis jau nebepyko ant Vokulskio, netgi atvirkiai: buvo links tarti, kad jo mielasis
Stachas, tik nordamas jam padaryti malonum, sugalvojo
t dovanos Rosiui teikimo komedij.
Gerasis Stachas juk ino,mst jis,kad a tik per
prievart galjau nueiti irti ital aktori... Na, ir pui
kiai ijo. Tasai tipas puikiai vaidina, reiks dar kart
j pamatyti... Pagaliau, pridr jis po valandls,
kas turi tiek pinig, kiek Stachas, gali pirkti dovanas ak
toriams. Tiesa, a veriau pasirinkiau koki nors daili
aktor, bet. .. A esu kitos epochos mogus, mane kiti net
ir vadina bonapartistu ir romantiku. .
Taip mst jis ir tyliai sau.murmjo, nordamas nuslo
pinti kit kyriai besismelkiani mint:
Kodl Stachas taip keistai irjo lo, kurioje sdjo
grafien, ponas Lenckis ir panel Lencka?.. Nejaugi? . . Et,
vl pradedu... Vokulskis turi pakankamai proto ir negal
vos, jog i t o galt kas nors ieiti... Kiekvienas vai
kas i karto suprast, kad ita panel, apskritai alta kaip
ledas, dabar kraustosi i galvos dl Rosio. . . Kaip jinai
j spoksojo, kaip kartais tiesiog usimirdavo, ir dar kur
teatre, matant tkstaniui moni! . . Ne, tai kvailyst. Tei
singai esu vadinamas romantiku. .
355

Ir ponas Ignacas vl stengsi galvoti apie k kita. Jis

netgi usuko (nors buvo jau vlus metas) restoran, ku
riame grojo orkestras: smuikas, fortepijonas ir arfa. Su
valg porcij kepsnio su bulvmis ir kopstais, igr bo
kal alaus, paskui antr bokal, paskui trei, ketvirt...
ir net septint... Jis taip pagyvjo, kad numet ant lkts
arfininkei dvi ketverges ir m tyliai niniuoti. Paskui jam
atjo galv, kad jis btinai, net btinai turi prisistatyti
keturiems vokieiams, kurie prie nuoalaus stalelio valg
krtinin su irniais.
,,0 kodl gi turiau jiems prisistatinti?.. Tegul jie
man prisistato",galvojo ponas Ignacas.
Ir jis jau nebegaljo nusikratyti mintimi, kad tie ketu
ri ponai privalo jam prisistatyti ir kaip vyresniam, ir kaip
buvusiam vengr pstinink karininkui, o juk tie pstinin
kai kaip reikiant mu vokieius. Jis net paauk pada
vj, nordamas pasisti j pas tuos keturis ponus, val
ganius krtinin, tik staiga smuikas, arfa ir fortepijonas
ugrojo.. . Marseliet".
Ponas Ignacas prisimin Vengrij, pstininkus, August
Kac ir, jausdamas, kad akyse renkasi aaros, kad dar
kiek ir pravirks, iupo nuo stalo cilindr, pirkt dar
prie prancz-prs kar, met ant stalo rubl ir ibgo i
restorano.
Tik kai gatvje j padvelk gaivus oras, jis atsirm
dujinio ibinto stulp ir paklaus:
Po velni, nejaugi pasigriau? .. Ne juokas! Septyni
bokalai...
Jis ygiavo namo, stengdamasis eiti kiek geddamas tie
siau, ir tiktai dabar sitikino, kad Varuvos aligatviai ne
paprastai nelygs: kas keliolika ingsni reikjo sukti arba
prie grindinio, arba prie nam sien. Paskui (nordeunas
tikinti save, kad jo protas dar klestte klesti) jis pradjo
skaiiuoti vaigdes danguje.
Vienas... du.. . trys... septyni... septyni... Kas yra
septyni?.. Aha, septyni bokalai alaus. . . Nejaugi a i tik
rj? .. Ko tas Stachas siunt mane teatr?..
356

Namus jis atrado i karto ir i karto uiuop skam

but. Taiau, paskambins kiemsargiui net septynis kartus,
pajuto, kad reikia btinai atsiremti kamp tarp sienos
ir vart, ir m skaiiuoti (ne i reikalo, o tiktai iaip sau),
kiekgi minui praeis, kol kiemsargis atidarys jam vartus?
itaip nutars, jis isitrauk laikrod su sekundi rodykle
ir sitikino, kad jau pus antros.
Niekas sargas! sumurmjo jis. Man reikia
keltis et valand, o jis iki puss antros laiko mane
gatvje...
Laim, kiemsargis tuoj pat atidar vartelius, ir ponas
Ignacas visikai tvirtu, netgi perdaug tvirtu, tvirt tvir
iausiu ingsniu perjo tarpuvart, jausdamas, kad jo ci
lindras truput pakrypo ant ausies, bet tik truputl. Paskui,
be jokio vargo surads savo buto duris, jis kelet kart
bergdiai mgino kiti rakt urakto skyl. Uiuop
pirtu skyl, spaud rakt taip smarkiai, kaip niekados, ir
vis tiek negaljo pataikyti.
Nejaugi a i ties?..
Kaip tik t akimirk durys atsidar, ir vienaakis jo
pudelis Iras, nepakildamas nuo pakloto, por kart am
teljo:
Taip!.. Taip!..
Nutilk, bjaurus pare! .. sumurmjo ponas Ignacas
ir, nedegdamas lempos, nusireng ir atsigul.
J kankino baiss sapnai. Sapnavo, o gal jam tik vai
denosi, kad vis dar tebra teatre ir mato Vokulsk, ipls
tomis akimis spoksant vien lo. Toje loje sdjo
grafien, ponas Lenckis ir panel Izabel. eckiui rodsi,
kad Vokulskis itaip iri panel Izabel.
Negalimas dalykas! sunibdjo jis. Stachas ne
toks jau kvailas...
Tuo tarpu (visa tai sapne) panel Izabel pakilo ir ijo
i los, o Vokulskis paskui j, vis nenuleisdamas nuo
jos aki, tarytum umagnetizuotas. Panel Izabel ijo
gatv, perjo per Teatro aikt ir lengvai lipo rotus
bokt, o Vokulskis paskui j, vis nenuleisdamas nuo
357

jos aki. O paskui panele Izabele, kaip pauktis pakilusi

nuo rotus bokto, perskrido ant teatro stogo, o Vokulskis oko skristi paskui j, bet nepalk ir dribo emn nuo
pat viraus tas pat kaip nuo deimto aukto. ..
Jzau! Marija!.. sudejavo Zeckis, okdamas i
lovos.
Taip!.. Taip!.. pro mieg suamsjo Iras.
Na, matyt, a visikai girtas, sumurmjo ponas
Ignacas, vl atsiguldamas ir nekantriai usitraukdamas ant
klod, po kuria vis tiek drebjo.
Kelias valandles jis guljo atsimerks, ir vl jam m
vaidentis, kad jis teatre, kaip tik pasibaigus treiajam
veiksmui, kai cukrainininkas Pifk turjo paduoti Rosiui
Varuvos ir jos grauoli album. Ponas Ignacas iri i
pts akis (juk Pifk j pavaduoja), iri ipts akis, ir
j pagauna didiausias siaubas, kai pamato begd Pifk
paduodant italui vietoj brangaus albumo kakok ryul,
suvyniot popieri ir nerpestingai perrit virvute.
Ir dar blogesnius dalykus mato ponas Ignacas. Italas
ironikai ypsosi, atria virvut, ivynioja popieri ir, ma
tant panelei Izabelei, Vokulskiui, grafienei ir tkstaniui
kit irov, parodo... geltonas nankines kelnes su pri
juostle priekyje ir su kilpomis apaioje, tas paias kelnes,
kurias ponas Ignacas dvjo garsiosios Sevastopolio kam
panijos laikaisi..
Visa tai jau ir taip baisu, bet niekas Pifk dar au
kia: Tai dovana nuo pon Stanislavo Vokulskio, preky
bininko, ir Ignaco eckio, jo valdytojo!" Visa sal kvatoja,
visos akys ir visi smiliai nukrypsta atunt parterio eil,
kaip tik t kd, kurioje sdi ponas Ignacas. Nelaiminga
sis nori protestuoti, bet jauia, kad balsas stingsta jam
gerklje, ir staiga, be vis t nelaimi, pats kakur pra
smenga. J praryja neimatuojamas ir neaprpiamas neb
ties vandenynas, kuriame turs pasilikti per ami amius,
taip ir nepaaikins teatro irovams, kad nankins kelns
su prijuostle ir kilpomis klastingai pagrobtos i jo su
venyr rinkinio.
358

Po itos nelemtos nakties Zecfcis nubudo tik be pen

kiolikos septint. Jis irjo laikrod ir nenorjo tikti
savo akimis, bet pagaliau patikjo. Patikjo netgi tuo, kad
vakar buvo truput kaus; tatai pagaliau aikiai liudijo
ioks toks galvos skausmas ir bendras vis snari sugle
bimas.
Taiau visi tie liguisti reikiniai ponui Zeckiui ne tiek
kl nerimo, kiek vienas balsus simptomas, btent: jam
nesinorjo eiti parduotuv!.. Dar blogiau jis ne tik
jaut tingul, bet ir visikai neteko ambicijos: uuot su
sigds savo smukimo ir kovojs su dykinjimo instink
tais, jis, Zeckis, stengsi surasti visokiausi prieasi, kad
tik galt ko ilgiau pasilikti namie.
ia jam rodsi, kad serga Iras, kad rdija niekados ne
iautas dvivamzdis, ia vl, kad alioji lango uuolaida
turi kakok defekt, pagaliau kad arbata per karta ir
j reikia gerti liau negu paprastai.
Dl vis i prieasi ponas Ignacas pavlavo par
duotuv keturiasdeimt minui ir, panarins galv, tylu
tliai nuslinko prie savo pulto. Jam rodsi, kad kiekvienas
i pon (ir kaip tyia, iandien visi atjo laiku), kad
kiekvienas su didiausia panieka iri pamlynavusius
jo paakius, papilkjus kaip em veid ir truput dre
banias rankas.
Dar pagalvos, kad itvirkavau! atsiduso nelaimin
gasis ponas Ignacas.
Paskui isitrauk buhalterijos knygas, pamirk raali
nje plunksn ir apsimet skaiiuojs. Buvo tikras, kad
nuo jo trenkia alumi kaip i senos i rsio imestos sta
tins, ir visikai rimtai m svarstyti, ar nereikia jam po
vis i gding poelgi praytis atleidiamam.
Prisigriau. .. vlai grau namo.. . vlai atsikliau...
keturiasdeimt minui pavlavau parduotuv.. .
T akimirk prie jo prijo Kleinas su kakokiu laiku.
Ant voko buvo urayta: Labai skubu, tai atpl
iau, pasak skurdusis pardavjas, paduodamas Zeckiui
popieri.
359

Ponas Ignacas atskleid j ir m skaityti:

Kvailas arba niekingas mogau! Nors ir buvai
ger moni ne kart sptas, vis dlto perki nam,
kuris virs tavo taip negarbingai susikrauto lobio ka
pu..
Ponas Ignacas pavelg paskutin eilut, bet parao
nerado: laikas buvo anoniminis. Pasiirjo vok jis
buvo adresuotas Vokulskiui. Paskui skait toliau:
Koks piktas likimas pakio tave skersai kelio vie
nai kilmingai damai, kurios vyro vos nenuudei, o da
bar nori iplti i jos nam, kuriame mir jos mylimoji
dukt? .. Kam tai darai?.. Kodl moki, jeigu tai tiesa,
net devyniasdeimt tkstani rubli u nam, kuris
nevertas ir septyniasdeimt tkstani?. . Tai tavo juo
dos sielos paslaptys, ir kada nors Dievo teisyb jas at
skleis, o dori mons paniekins.
Taigi apsigalvok, kol dar laikas. Neudyk savo sie
los ir turto ir nenuodyk ramybs kilmingai damai, kuri,
nepaguodiamai geddama mirusios dukters, vienintel
dabar diaugsm teturi, kad gali sdti kambaryje, ku
riame jos nelaimingas kdikis atidav Dievui siel. At
sipeikk, maldauju tau gera linkinti.. .
Perskaits laik, ponas Ignacas papurt galv.
Nieko nesuprantu, pasak jis. Tik labai abejoju,
kad i dama linkt gero.
Kleinas bailiai apsivalg ir, sitikins, kad niekas j
neseka, sunibdjo:
Mat eimininkas, atrodo, perka Lenckio nam, kur
kreditoriai rytoj parduosi i varytyni...
Stachas... tai yra... ponas Vokulskis perka nam?..
Taip. taip.. . linkiojo Kleinas. Bet perka ne
savo vardu, o senio langbaumo.. . Bent taip kalba nuo
mininkai juk ir a gyvenu tame name.
U devyniasdeimt tkstani rubli? ..
360

 Taip. O kadangi baronien Keovska nort nupirkti

t nam u septyniasdeimt tkstani rubli, tai laikas
tikriausiai yra jos raytas. Galiau net laintis, kad jos,
nes tai velnika boba.. .
parduotuv js pirkjas papra parodyti skt, ir
Kleinas turjo pasitraukti nuo eckio. Pono Ignaco galvoje
m suktis labai keistos mintys.
Jeigu a, mst jis, tuiai praleidau vien va
kar ir parduotuvje viskas taip sutriko, tai kas pasidarys
ms prekyboje, kai Stasius itisas dienas ir savaites be
jokio reikalo prasdi ital teatre ir dar net neinia kur?.
Taiau tuoj pat jis turjo pripainti, kad dl jo kalts
parduotuvje i tikrj niekas ypatingai nesutriko, viskas
liko beveik po senovei ir prekyba apskritai eina puikiai.
Netgi, ties sakant, ir pats Vokulskis, kad ir keistai gy
vendamas, neumirta mons vadovo pareig.
Bet kuriems galams jis nori sukiti negyvas sienas
devyniasdeimt tkstani rubli?.. Ir i kur ia vl atsi
randa tie Lenckiai?.. Nejaugi... Et! Stasekas ne toks jau
kvailas..
Vis dlto jam buvo neramu, pagalvojus, kad Vokulskis
perka nam.
Pasiklausiu Henrik Slangbaum, tar jis, pakil
damas nuo pulto.
Audini skyriuje maytis susikprins Slangbaumas pa
raudusiomis akimis ir tusiu veidu, kaip paprastai, sukosi
tarp lentyn, ia okindamas koptlmis, ia visas pra
nykdamas tarp kartno ritini. Jis jau taip buvo prats
savo kartligik darb, kad, nors pirkj ir nebdavo, vis
traukiodavo kok nors mediagos gabal, ivyniodavo j
ir vl suvyniodavo, paskui paddavo tinkamesn viet.
Pamats pon Ignac, Slangbaumas liovsi dirbs savo
bergdi darb ir nusiluost nuo kaktos prakait.
Nelengva juk? . .tar jis.
Kam gi js dliojate tuos skudurus, kai nra pirk
j? paklaus Zeckis.
361

 Kaipgi!.. Jeigu to nedaryiau, tai umiriau, kur

kas guli... kojos ir rankos surambt... Be to, jau ir
pratau... Js norite man k pasakyti? ..
Zeckis sumio.
Ne... Taip sau norjau pairti, kaip ia jums se
kasi. .. atsak ponas Ignacas, parausdamas, kiek tai
buvo manoma jo metuose.
Nejaugi ir jis tarinja mane ir seka?.. pagalvojo
Slangbaumas ir pykteljo.
Taip, tvo teisyb. . . Dabar
visi persekioja ydus. Netrukus jau teks usiauginti an
denas ir usimauklinti lik. .
Jis kak ino!" pagalvojo Zeckis ir garsiai pasak:
Rodos. .. rodos, js gerbiamasis tvas rytoj perka
nam... pono Lenckio nam?..
Nieko apie tai neinau, atsak Slangbaumas, nu
leisdamas akis. O sau pridr:
Mano senis perka nam Vokulskiui, o jie galvoja ir
tikriausiai sako: tai, irkite, vl ydas palkininkas
sulugd vien katalik, dargi didel pon..."
Jis kak ino, tik nenori kalbti, galvojo Zeckis.
Vis tiek ydas..."
Jis dar kiek pasisukiojo po skyri, Slangbaumas vl
palaik tatai tarinjimu ir sekimu, ir dsaudamas su
gro savo viet.
Baisu, kad Stachas daugiau pasitiki ydais negu ma
nimi. . .
Taiau kam jis perka t nam, kam susideda su Lenckiais? .. O gal neperka? .. Gal tai tik plepalai?.."
Jis taip bijojo, kad negyvose sienose bus palaidota de
vyniasdeimt tkstani rubli gryn pinig, kad vis
dien vien apie tai tegalvojo. Vien akimirk norjo tiesiai
paklausti Vokulsk, bet neidrso.
Stachas, kalbjo jis sau, dabar bendrauja tik su
ponais ir pasitiki ydais. Kas jam senis Zeckis!. ."
Tad nutar rytoj nueiti varytynes ir pasiirti, ar
i tikrj senis Slangbaumas nupirks Lencki nam ir ar
varys, kaip sak Kleinas, iki devyniasdeimt tkstani
362

rubli. Jeigu tai pasitvirtint, vadinasi, ir visa kita

teisyb.
Vidurdien parduotuv usuko Vokulskis, m kalbti
su Zeckiu apie vakarykt spektakl ir klausinjo, kodl jis
pabgs i pirmos eils ir padavs Pifkei teikti Rosiui
skirt album. Taiau ponas Ignacas, slegiamas nuoskaudos
ir kamuojamas daugybs abejoni dl mylimojo Stacho..
buvo paniurs ir atsakinjo tik puse lp.
Vokulskis taip pat nutilo ir ijo i parduotuvs su
kartliu irdyje.
Visi nuo mans nusigria, kalbjo jis sau, net
Ignacas... Net jis.. . Bet tu atlyginsi man u visk!.
pridr jis jau gatvje, irdamas Ujazdovos aljos link.
Vokulskiui ijus, Zeckis atsargiai iklausinjo tarnau
tojus, kur ir kelint valand vyksta nam varytyns. Pas
kui papra Liseck pavaduoti j rytoj nuo deimtos ryto
iki antros popiet ir su dviguba energija niko sskaitas.
Jis mechanikai (taiau be klaid) djo ilgus kaip Novi
Sviato gatv skaii stulpelius, o protarpiais mst:
iandien tuiai praleidau beveik valand, rytoj pra
leisiu apie penkias valandas, ir vis todl, kad Stachas dau
giau pasitiki langbaumais negu manimi... Kam jam na
mas? .. Kuri velni jis susideda su tuo subankrutavusiu
Lenckiu?.. Ir kodl jam ov galv lakstyti ital teat
r ir dar pirkti brangias dovanas tam bastnui Rosiui?.."
Nepakeldamas galvos nuo knyg, jis isdjo prie pulto
iki etos valandos ir buvo taip sigilins darb, kad ne
tik nepriiminjo pinig, bet net nemat ir negirdjo pirk
j, kurie briavosi ir parduotuvje tarytum milinikos
bits avilyje. Nepastebjo jis ir vieno visikai nelaukto
sveio, kur visi pardavjai sveikino kaudami ir garsiai
buiuodami.
Tik tada, kai atvyklis pasilenk prie jo ir suriko jam
tiesiog aus:
Ponas Ignacai, tai a!. . eckis atsipeikjo, pa
kl galv, antakius ir akis ir ivydo Mraevsk...
c

363

 K?.. paklaus ponas Ignacas, irdamas jau

nj dabit, kuris buvo degs, suvyrikjs, o svarbiau
siapastorjs.
Na, kaip... kas girdti?..klausinjo toliau ponas
Ignacas, paduodamas jam rank. Kas i politikos?..
Nieko naujo, atsak Mraevskis. Berlyno kong
resas dirba savo darb, austrai paims Bosnij.
Na, na, na... juokai, juokaiI.. O kas girdti apie
jaunj Napoleon?
Mokosi Anglijoje, karo mokykloje, ir, rodos, simy
ljs kakoki artist...
I karto jau simyljs!.. sarkastikai pakartojo
ponas Ignacas. O Pranczij negrta?.. O kaip pats
laikais?.. I kur ia atsiradai?.. Na, greiiau pasakok!
linksmai suuko eckis, tapnodamas jam per pet. Ka
da atvaiavai? ..
O, tai visa istorija! atsak Mraevskis, krisdamas
krsl. Mudu su Suzinu atvaiavome iandien vie
nuolikt ryto... Nuo pirmos iki treios buvome pas Vokulsk, paskui a valandl ubgau pas motin ir valand
l pas poni Stavsk... Puiki moteris, ar ne? ..
Stavska?.. Stavska?.. mgino prisiminti eckis,
trindamasis ranka kakt.
Juk js j pastate. Toji grauol su dukrele... Ji
jums dargi taip patiko...
Ak, ita!.. inau... Ne tiek man patiko, at
siduso eckis, tik maniau, kad i jos bt gera mona
Stachui...
Na, ir geras gi js, nusijuok Mraevskis. Betgi
ji turi vyr...
Vyr?
inoma. Pagaliau ir pavard garsi. Prie ketverius
metus pabgo vargelis usien, nes buvo apkaltintas nu
uds t...
Aha, prisimenu!.. Vadinasi, tai jis?.. Kodl gi jis
nesugro? Juk paaikjo, kad jis nekaltas?..
364

 inoma, nekaltas, kalbjo toliau Mraevskis.

Bet apie j, kai nurko anuomet Amerik, iki ios dienos
nra jokios inios. Tur^bt prauvo kur nors, vargelis,
o moteris liko viena nei mergina, nei nal... Baisus
likimas!.. Ilaikyti vis eim i siuvinjimo, i fortepijo
no ir angl kalbos pamok... Dirbti vis dien kaip jau
iui ir dar neturti vyro... Vargs tos moterys! . . Mudu,
ponas Ignacai, neisilaikytume taip ilgai skaistybje, k?..
O, senas kvailys...
Kas kvailys? paklaus Zeckis, apstulbintas netikto
sakinio.
Kas gi daugiau, jei ne Vokulskis, atsak Mra
evskis. Suzinas vaiuoja Paryi upirkti daug ka
koki preki ir nori btinai paimti j su savimi. Kelion
ms seniui nekatuot n graio, gyvent kaip kuni
gaiktis, nes juo toliau Suzinas nuvaiuoja nuo monos,
juo darosi dosnesnis... Et! Ir udirbt apie deimt tks
tani rubli.
Stachas... tai yra ms eimininkas udirbt deimt
tkstani? paklaus Zeckis.
inoma. Bet k padarysi, jeigu jau taip sukvailjo...
Na, na... ponas Mraevski!.. grietai sudraud
j ponas Ignacas.
Garbs odis, sukvailjo. A juk inau, kad jis vis
tiek vaiuoja Paryiaus parod, gal dar i ar kit sa
vait. ..
Teisyb.
Tad ar ne geriau bt vaiuoti su Suzinu, neileisti
n graio ir dar tiek udirbti?.. Kokias dvi valandas Su
zinas maldavo j: Vaiuok su manimi, Stanislavai Petroviiau!- Pra, kalbinjo niekas nepadjo. Vokulskis
vis: Ne ir ne!..- Saksi turs ia kakoki reikal...
Na, turi... terp Zeckis.
O taip, turi. .. mgdiodamas j, pakartojo Mra
evskis. Didiausias jo reikalas yra neeisti Suino, ku
ris padjo jam pralobti, dabar teikia didiul kredit ir ne
365

kart man yra saks, kad nenurims, kol Stanislavas Petroviius nesusikraus nors milijono rubli.. . Ir tokiam bi
iuliui atsisakyti padaryti smulki paslaug, kuri, be to,
isimoks imteriopai! kariavosi Mraevskis.
Ponas Ignacas buvo kak besaks, bet ia pat prikan
do lp. Nedaug tetrko, kad bt isiplepjs, jog Vokulskis perka Lenckio nam ir siuntinja Rosiui tokias
brangias dovanas.
Prie pulto prijo Kleinas su Liseckiu. Mraevskis, pa
mats, kad jie neuimti, m kalbtis su jais, ir ponas Ig
nacas vl pasiliko vienas prie savo sskait knygos.
,,Vargas! galvojo jis. Kodl tas Stachas nevaiuo
ja veltui Paryi ir dargi nuteikia prie save Suzin? ..
Kokia piktoji dvasia supainiojo j su tais Lenckiais?.. Ne
jaugi? . . Et, juk jis ne toks kvailas... Vis dlto gaila tos
kelions ir deimt tkstani rubli. .. Dieve mano! Kaip
mons keiiasi..
Jis panarino galv ir, vediodamas pirtu per puslap
i apaios vir arba i viraus emyn, toliau djo skai
i stulpelius ilgus kaip Novi Sviato ir Krokuvos prie
miesio gatvs. Djo skaiius be jokios klaidos, netgi ka
k sau tylomis niniuodamas, ir tuo paiu metu galvojo,
kad jo Stachas rieda emyn kakokia nelemta nuoulnia
ploktuma.
Be reikalo, nibdjo jam slaptas balsas i irdies gi
lumos, be reikalo! .. Stachas sipainiojo stambi avan
tir. . . Tikriausiai politin avantir, nes toks mogus
kaip jis neit i proto dl moters, nors ji bt ir ta pati
panel.. . Ak, po velni, suklydau!. . Atsisako, paniekina
deimt tkstani rubli jis, kuris prie atuonerius me
tus skolindavosi i mans po deimt rubli per mnes,
kad galt iaip taip prasimaitinti... O dabar meta bal
deimt tkstani rubli, kia nam devyniasdeimt tks
tani, perka aktoriams dovanas po keliasdeimt rubli.. .
Kaip Diev myliu, nieko nesuprantu! Ir tai, girdi, pozityvis
tas, realiai msts mogus. . . Mane visi vadina senu ro
366

mantiku, bet toki kvailysi nedaryiau. .. Nors, jeigu si

painiojo politik. . ."
itaip bemstant, jam prajo visas laikas iki parduotu
vs udarymo. Galv truput skaudjo, tad nujo pasi
vaikioti Novi Zjazd, o parjs namo, anksti atsigul.
Rytoj, tar jis sau, pagaliau suinosiu teisyb.
Jeigu langbaumas nupirks Lenckio nam ir duos devy
niasdeimt tkstani rubli, vadinasi, jis i tikrj yra
statytinis, ir tada Stachas uvs mogus... O gal Stachas
visai neperka namo, gal visa tai plepalai?.."
Jis umigo ir susapnavo kakok didel nam, o viena
me jo lange panel Izabel,- alia jo gatvje stovs Vokulskis veriasi bgti pas j. Veltui ponas Ignacas mgi
na j sulaikyti, visas net suprakaitavs. Vokulskis itrksta
ir pranyksta namo vartuose.
Stachai, grk!.." rkia ponas Ignacas, matydamas,
kad namas pradeda svyruoti.
Ir tai namas griva. Panel Izabel ypsodamasi i
skrenda i jo kaip pauktis, o Vokulskio nematyti...
Gal bgo kiem ir liko gyvas.. .* galvoja ponas
Ignacas ir nubunda, o jo irdis smarkiai plaka.
I ryto ponas Ignacas pramerkia akis kelias minutes
prie et; prisimena, kad kaip tik iandien parduodamas
i varytyni Lenckio namas, kad turi nueiti pasiirti to
reginio, ir oka i lovos kaip spyruokl. Bga basas prie
didiojo dubens, apsipila visas altu vandeniu ir, irinda
mas savo plonas kaip lazdos kojas, murma:
Rodos, truput nutukau.
Per sudting prausimosi procedr ponas Ignacas ian
dien pakelia didel triukm ir paadina Ir. Murzinas pu
delis pramerkia savo vienintel sveik ak ir, matyt, pa
stebjs nepaprast eimininko pagyvjim, nuoka nuo
skrynios ant grind.
Jis raivosi, iovauja, itiesia atgal pirma vien koj,
paskui antr koj, paskui valandl atsitupia prie lango, u
kurio girdti ird veriantis pjaunamos vitos riksmas, ir
suprats, kad i tikrj nieko neatsitiko, sugrta ant savo
367

pakloto. I atsargumo, o gal supyks, kad eimininkas be

reikalo sukl aliarm, jis nusigria nuo jo nugara, o no
simi ir uodega pasisuka sien, tarsi nordamas pasakyti
ponui Ignacui:
,,Geriau jau nematysiu tavo liesybs."
eckis akimirksniu apsirengia, aibo greitumu igeria
arbat, neirdamas nei virtuv, nei tarn, kuris j at
ne. Paskui nubga dar udaryt parduotuv, tris va
landas i eils skaiiuoja, nekreipdamas dmesio pirk
jus ir tarnautoj nekas, ir lygiai deimt sako Liseckiui:
Ponas Lisecki, a sugriu antr...
Pasaulio pabaiga! murma Liseckis. Matyt, at
sitiko kakas nepaprasta, jeigu is kelmas tokiu metu eina
miest...
aligatvyje prieais parduotuv sustojus pon Ignac
staiga ima grauti sin.
K a iandien darau?.. galvoja jis. Tegul ten
ir rmai, ne tik paprasti namai, ivaromi kas gi man?. ."
Ir jis svyruoja: ar eiti varytynes, ar grti darb?
Bet tuo tarpu pamato pravaiuojant veik, o jo ekipae
juodai apsirengusi aukt, lies ir sunykusi dam. Ji kaip
tik iri j parduotuv, ir jos dubusiose akyse ir truput
pamlynavusiose lpose eckis pastebi didel neapykant.
Dievai, tai baronien Keovska.. . nibda ponas
Ignacas. inoma, ji vaiuoja varytynes... Tai tau
graiausia!. .
Taiau jame pabunda abejons. Kain, ar baronien
varytynes vaiuoja; gal visa tai plepalai?.. Vertt pa
tikrinti", galvoja ponas Ignacas, umirdamas savo valdytojikas ir seniausiojo pardavjo pareigas, ir nuseka pas
kui veik. Sulys arkliai velkasi taip ltai, kad ponas Ig
nacas gali stebti veim per vis keli iki Zigmunto ko
lonos. Toje vietoje veikas pasuka kairn, o eckis pagal
voja:
Aiku, kad boba vaiuoja Miodov gatv. Jot ant
luotos pigiau katuot.. ."
368

Per Rezlerio namo kiem (is namas primena jam u

vakarykt girtuokliavim) ir Senatori gatve ponas Igna
cas ieina Miodov gatv. Eidamas pro Novickio arbatos
krautuv, jis valandl usuka vid pasisveikinti su ei
mininku ir skuba toliau, murmdamas:
K jis pagalvos, pamats mane iuo metu gatvje?..
inoma, pagalvos, kad esu niekam tiks valdytojas, kuris,
uuot sdjs parduotuvje, valkiojasi po miest. .. Tokia
jau mano dalia!..
Kol ponas Ignacas pasiekia teism, j vis laik grauia
sin. Jis mato j pasivertusi barzdotu milinu, kuris,
apsivilks geltonu atlasiniu varku ir tokiomis pat keln
mis, gerairdikai, bet kartu ironikai iri jam akis ir
sako:
Pasakykite man, gerbiamasis pone ecki, kur tai.ma
tyta, kad padorus pirklys tokiu metu trankytsi po mies
t? I js toks pat pirklys, kaip i mans baleto ok
jas. .
Ir ponas Ignacas jauia nieko negalsis atsakyti savo
grietam teisjui. Jis rausta, prakaituoja ir jau beveik nori
grti prie savo sskait (tik btinai taip, kad j pamatyt
Novickis), bet staiga prieais ivysta buvusius Paco rmus.
ia bus varytyns! sako ponas Ignacas ir umir
ta sins priekaitus. Barzdotasis milinas su geltonu var
ku jo akyse isisklaido kaip migla.
Apsivalgs ponas Ignacas pirmiausia pastebi, kad teis
mo rmai turi dvejus milinikus vartus ir dvejas duris.
Paskui jis pamato keturis nevienodus brelius juodai ap
sirengusi yd labai rimtais veidais. Ponas Ignacas nei
no, kur eiti, taiau pasuka prie t dur, prie kuri b
riuojasi daugiausia yd, numanydamas, kad kaip tik te
nai vyks varytyns.
Tuo momentu prie teismo rm privaiuoja karieta,
o joje ponas Lenckis. Ponas Ignacas negali nuslopinti sa
vyje kylanios pagarbos jo graiems iliems sams ir ste
bisi jo gera nuotaika. Ponas Lenckis anaiptol nepanaus
subankrutavus mog, kurio namas parduodamas i var
36 9

ytyni, jis veikiau atrodo kaip milijonierius, kuris atva

iavo pas notar pasiimti nedidels sumos imto kelias
deimt tkstani rubli.
Lenckis oriai ilipa i karietos ir ikilmingai eina prie
teismo dur, o tuo paiu metu i kitos gatvs puss prie
jo pribga kakoks dentelmenas, kuris i visko atrodo
kaip dykintojas, taiau i tikrj yra advokatas. Labai
trumpai, netgi atsainiai pasisveikins, Lenckis paklausia:
Na?.. Kada? ..
Po valandls... gal kiek ilgiau... atsako den
telmenas.
sivaizduokite, sako ponas Lenckis, gerairdikai
ypsodamasis, vienas mano pastamas prie savait ga
vo du imtus tkstani rubli u savo nam, kuris jam
katavo pusantro imto tkstani. Manasis katavo imt
tkstani, tad a turiau gauti ne maiau kaip imt
dvideimt penkis...
Hm!.. hm!.. murma advokatas.
O ponas Tomaas kalba toliau:
Tai, k a pasakysiu, jums atrodys juokinga, nes
js mgstate juoktis i nuojaut ir sapn, bet iandien sap
navau, kad mano namas buvo parduotas u imt dvideimt
tkstani... sidmkite, a sakau jums tai prie vary
tynes. .. Po keli valand sitikinsite, kad nereikia juoktis
i sapn... Yra dalyk danguje ir emje...
Hm!.. hm!.. atsako advokatas, ir abu eina pro
pirmsias rm duris.
Ai Dievui! galvoja ponas Ignacas. Jeigu Lenc
kis gaus u savo nam imt dvideimt tkstani, tai
Stachas nesumoks u j devyniasdeimt tkstani rubli.Staiga kakas lengvai palieia jo pet. Ponas Ignacas
atsigria ir pamato sen Slangbaum.
Gal js mans iekote? klausia ilasis ydas, d
miai velgdamas jam akis.
Ne, ne... atsako sumis ponas Ignacas.

Js neturite man jok reikal pasakyti? .. pakar

toja Slangbaumas, mirksdamas raudonais aki vokais.
370

 Ne, ne...
Git!.. sumurma Slangbaumas ir pasitraukia prie
savo bendratiki.
Pon Ignac nupurto iurpas: Slangbaumo pasirodymas
ioje vietoje sukelia jam naujus tarimus. Nordamas juos
iblakyti, ponas Ignacas paklausia durinink, kur vyksta
varytyns. Durininkas parodo laiptus.
Ponas Ignacas ubga auktyn ir atsiduria salje. Jam
krinta akis daugyb yd, kurie susikaup klausosi ka
kokios kalbos. Zeckis suvokia, kad dabar ia nagrinjama
byla, kad kalba prokuroras ir kaltina kak padarius stam
bi afer. Salje tvanku; prokuroro odius retkariais nu
stelbia veim dardjimas gatvje. Teisjai tartum snaudia,
advokatas iovauja, kaltinamasis iri juos, tarsi ketin
damas apdumti aukiausios instancijos teism, o ydai i
ri j su uuojauta ir atidiai klausosi kaltinamosios kal
bos. Kaskart, kai prokuroras ikelia smarkesn kaltinim,
kai kurie i j raukosi ir pratisai suaimanuoja: ,,ai vai!.
Ponas Ignacas ieina i sals: ne dl ios bylos jis io
nai atjo.
Atsidrs vl ant laipt, ponas Ignacas jau nori lipti
trei aukt, bet ia pro j praeina baronien Keovska,ji leidiasi i viraus su kakokiu vyrikiu, kuris i pai
ros pani nuobodiaujant senovs kalb mokytoj. Ta
iau jis yra advokatas tatai matyti i sidabrinio enk
lelio jo labai jau nuneioto frako atlape; o pilkos teisin
gumo tarno kelns per kelius taip nusitrynusios, tarsi j
eimininkas, uuot gyns savo klientus, be paliovos bt
prisiekinjs meil deivei Temidei.
Jeigu prasids tik po valandos, verksmingu balsu
neka Keovska, tai nueisiu dabar Kapucin bany
i. .. Ar jums neatrodo...
Man neatrodo, kad nuo to, jog aplankysite Kapucin
banyi, kitaip vyks varytyns, atsako nuobodiaujs
advokatas.
Jeigu js, ponas advokate, nuoirdiai nortumte,
jeigu palakstytumte...
371

Advokatas nusitrynusiomis kelnmis nekantriai numoja

ranka.
Ai, gerbiamoji ponia, sako jis, a jau tiek prisilaksiau dl t varytyni, kad nors iandien man ga
lima truput pasilsti. Be to, po keli minui turiu daly
vauti nuudymo byloje... Ar matote anas graias damas?..
Jos visos atjo paklausyti mano kalbos... Sensacinga
byla!..
Vadinasi, js paliekate mane? suunka baronien.
Ne, ne, bsiu... bsiu salje, pertraukia j advo
katas, bsiu per varytynes, tik leiskite man nors ke
let minui pagalvoti apie savo udik...
Ir jis bga pro vienas praviras duris ir liepia durininkui
nieko neleisti.
O Dieve! balsiai skundiasi baronien. Net
niekingas udikas turi gynj, o varg vienia moteris
negali surasti mogaus, kuris apgint jos garb, jos ramy
b, jos turt...
Kadangi ponas Ignacas neketina bti tuo mogumi, tad
greitai pasileidia emyn, apstumdydamas jaunas puonias
grauoles, kurias ionai atvar smalsumas bei noras pa
siklausyti garsiosios nuudymo bylos. Juk tai domiau
negu teatras, nes teismo spektaklio dalyviai vaidina jeigu
ne geriau, tai, be abejo, tikrovikiau negu dramos ak
toriai.
Ant laipt vis dar girdti, kaip skundiasi ponia Keovska ir juokiasi jaunos puonios grauols, skubanios
pamatyti -udik, sukruvintus drabuius, kirv, kuriuo jis
nuud savo auk, ir prakaituojanius teisjus. Ponas Ig
nacas ioka i vestibiulio ir perbga net kit gatvs pu
s; Kapitulos ir Miodovos gatvi kampe smunka cukrai
n ir pasislepia tokiame tamsiame kampe, kuriame jo ne
paint n ponia Keovska.
Usaks puodel okolado su plakta grietinle, jis u
sidengia suplyusiu laikraiu ir pamato, kad tame ma
ame kambarlyje yra ir kitas, dar tamsesnis kampas, ku
riame sdi vienas gana apknus ponas ir kakoks susi
372

kprins ydas. Ponas Ignacas mano, kad solidusis ponas

yra ma maiausia grafas ir valdo didiulius dvarus Uk
rainoje, o ydas jo prekybinis tarpininkas; tuo tarpu jis
nugirsta juodu itaip nekantis:
Mielas pone, sako ydas, jeigu ne tas, kad
tamstos Varuvoje niekas nepasta, tai a neduoiau tams
tai u it reikal n deimt rubli. O dabar udirbsi tams
ta dvideimt penkis...
Ir tursiu vis valand stovti tvankioje salje!
niurna drtasis ponas.
Teisyb, toliau kalba ydas, ms amiuje sun
ku stovti, bet tokie pinigai taip pat po kojomis nesim
to. . . O koki tursi tamsta reputacij, kai visi suinos,
kad tamsta norjai nupirkti nam u atuoniasdeimt tks
tani rubli?
Tebnie taip. Bet dvideimt penkis rublius klokite
ant stalo...
Gink Dieve! atsako ydas. Tamsta gausi ran
kas penkis rublius, o dvideimt bus sumokta tam nelai
mingam Zeligui Kupfermanui, kuris jau dveji metai i js
n graio nemat, nors teismas jam ir priteis.
Drtasis ponas trenkia kumiu marmurin stalel ir
nori ieiti. Kuprotasis ydas iumpa j u skverno, vl pa
sisodina ir silo eis rublius grynais.
Kelias minutes pasiderjusios, alys sulygo, kad bus
imokti atuoni rubliai, i kuri septyni po varytyni,
o rublis tutuojau. ydas dar spiriasi, bet solidusis ponas
vienu argumentu isklaido jo abejones:
Juk, po velni, turiu umokti u arbat ir pyra
gaiius!
ydas atsidsta, itraukia i taukuotos pinigins labiau
siai suplyus popierl ir, ilygins j, padeda ant mar
murinio stalelio. Paskui atsistoja ir tingiai nuingsniuoja
prie dur, o ponas Ignacas pro skyl laikratyje pamato,
jog tai senasis langbaumas.
Ponas Ignacas skubiai igeria okolad ir ibga i cuk
rains gatvn. Jam jau kyrjo tos varytyns, nuo kuri

spengia ausyse ir ia galvoje, ir jis nori kaip nors pra

leisti likus laik. Pastebjs, kad Kapucin banyia at
dara, jis pasuka tenai, sitikins, kad ventovje susiras
ramyb, maloni vsum ir, svarbiausia, bent nieko ne
girds apie varytynes.
Jis eina banyi ir i tikrj atranda tenai ir tyl,
ir vsum, ir dargi numirl ant katafalko,- aplink j pri
statyta vaki, kurios dar nedega, ir pridta gli, kurios
jau nebekvepia. Jau kuris laikas ponas Ignacas nemgsta
irti karstus, tad pasuka kairn ir pastebi klpani
moter juodais drabuiais. Tai baronien Keovska, nu
emintai nuleidusi galv,- ji muasi krtin ir vis luos
tosi nosine akis.
,,Be abejo, meldiasi, kad Lenckio namas bt parduotas
u eiasdeimt tkstani rubli, galvoja ponas Igna
cas. Taiau stebti poni Keovsk irgi nedomu, tad jis
tylutliai pasitraukia ir pereina dein banyios pus.
ia yra tik dvi moterys: viena pusbalsiu kalba ran
i, antra miega. Daugiau nieko, tik u kolonos matyti vi
dutinio gio vyras; nors ir prails, jis laikosi labai tiesiai
ir nibda mald ididiai pakls galv.
Zeckis atpasta, kad tai ponas Lenckis ir pagalvoja:
Esu tikras, jog prao Diev, kad jo namas bt par
duotas u imt dvideimt tkstani rubli.. .*
Paskui skubiai ieina i banyios, svarstydamas, kaipgi
gerasis Dievas patenkins tokius prietaringus ponios baro
niens Keovskos ir pono Tomao Lenckio praymus.
Nei cukrainje, nei banyioje nerads to, ko iekojo,
ponas Ignacas ima vaiktinti gatve netoli nuo teismo r
m. Jis neturi kur dti aki,- jam atrodo, kad kiekvienas
praeivis paaipiai iri j, tarsi nordamas pasakyti: i
rtum veriau, senas tinginy, savo parduotuvs!, o i
kiekvieno ekipao, rodos, ims ir ioks kuris nors parda
vjas ir prane, kad parduotuv sudeg arba sugriuvo. Ir
vl pradeda galvoti: ar ne geriau bt numoti ranka var
ytynes ir sugrti prie savo knyg ir pulto, bet staiga
igirsta bais riksm.
374

Kakoks ydas ikio galv pro teismo sals lang ir

kak rikteljo savo bendratikiams, kurie tutuojau visu
briu pasileido prie dur, grsdamiesi ir stumdydami ra
mius praeivius ir nekantriai trypdami kojomis, tarsi igs
dinta avi banda anktoje avidje.
Aha, jau prasidjo varytyns!.. taria sau ponas
Ignacas ir ima lipti paskui juos auktyn.
Staiga pajunta, kad kakas i upakalio griebia j u pe
ties, ir atsigrs pamato t pat solid port, kuris cuk
rainje gavo i langbaumo rubl rankpinigi. Drtasis
ponas, matyt, labai skuba, nes abiem kumiais skinasi ke
li per tirt mas ir aukia:
I kelio, smirdiai, kai a einu varytynes!. .
ydai prieingai savo papratimui prasiskiria ir iri
j su pagarbia nuostaba.
Jis tur/bt turi daug pinig! nibda vienas i
j savo kaimynui.
Ponas Ignacas, kuris n i tolo nra toks drsus kaip
drtasis ponas, nesiskverbia priek ir atsiduoda likimo
malonei ir nemalonei. Aplink j i vis pusi kunkuliuoja
yd srautas. Prieais save jis mato taukuot apykakl,
purvin erp ir dar purvinesn sprand,- u nugaros jau
ia viei svogn kvap; i deins kakieno ila barz
da remiasi jo pet, o i kairs stipri alkn taip smarkiai
siremia jam rank, kad ji net nutirpsta.
J maigo, stumdo, tampo u drabui. Kakas graibo u
koj, kakas taikosi kien, kakas mua per nugar.
Vienu metu ponui Ignacui jau atrodo, kad jam bematant
sulauys krtin. Jis pakelia akis ir pamato, kad stovi
jau tarpdury. Dar, dar truput, ir jis bus suspaustas...
Staiga pajunta prieais save tui viet, atsitrenkia galva
kakieno minktimus, nelabai rpestingai tepridengtus
varko skvernu, ir atsiduria salje.
Atsikvepia. .. Upakaly girdi riksm, keiksmus ir laikas
nuo laiko durininko bals:
Ko js, ponai, taip grdats? .. Js gyvuliai, ponai,
ar k?..
375

Neinojau, kad taip sunku pakliti varytynes!..- atsidsta ponas Ignacas.

Jis pereina per dvi sales, tokias tuias, kad jose ne
matyti nei pastatytos kds, nei kaltos vinies, ios sals
yra kakurio teisingumo skyriaus priemens, taiau jos abi
viesios ir smagios. Pro atdarus langus vid liejasi sau
ls spinduli srautai, skverbiasi kartas liepos vjas, pri
sisunks Varuvos dulki. Ponas Ignacas girdi, kaip ir
kia virbliai ir be paliovos darda veimai, ir j apima keis
tas disharmonijos jausmas.
Argi galimas dalykas, galvoja jis, kad teisme
bt tuia kaip negyvenamame bute ir taip linksma? . .Jam atrodo, kad iai salei, kurioje mons pasmerkiami
aminai arba laikinai kalti, kur kas labiau tikt pinuiais
apkalti langai ir pilkos, nuo drgms lipnios ir grandin
mis nukabintos sienos.
Bet tai ir pagrindin sal, kuri veriasi visi ydai
ir kurioje vyksta paios varytyns. i patalpa tokia dide
l, kad joje keturiasdeimt por laisvai galt okti ma
zurk, jeigu ne emas barjeras, skiris sal dvi dalis:
publikai ir administracijai. Publikai skirtoje dalyje stovi
keletas pint sof, antrojoje pakyla, o ant jos didelis
pasagos pavidalo stalas, udengtas alia gelumbe. Prie sta
lo ponas Ignacas pamato tris auktus pareignus su gran
dinmis ant kaklo ir ididiais kaip senatori, veidais; tai
antstoliai. Prie kiekvien pareign ant stalo guli krva
dokument, lieiani parduoti skirt nekilnojamj turt.
O tarp stalo ir barjero, taip pat ir prie barjer, susi
grd briai interesant. Visi jie stovi uvert galvas ir
iri antstolius taip susikaup, kad jiems galt pavydti
ekstazs apimtieji ir dangikuose regjimuose paskend at
siskyrliai.
Nors langai ir atdari, taiau salje dvelksi lyg hiacin
to, lyg seno kito kvapas. Ponas Ignacas supranta, kad tas
kvapas eina nuo yd apsiaust.
Salje gana tylu, tik girdti, kaip gatve darda veimai.
Antstoliai tyli, paskend savo bylose, varytyni dalyviai
376

taip pat tyli, sispoksoj antstolius,- kiti susirinkusieji, pa

siskirst atskiromis grupmis publikai skirtoje sals dalyje,
kak nekasi, bet negarsiai. Nenori, kad kas juos nugirst.
Utat juo geriau girdti, kaip dejuoja baronien Keovska, kuri, sitvrusi savo advokatui varko atlapus,
kariuodamasi neka:
Maldauju jus, neieikite.. . Na... duosiu jums visk,
ko panorsite...
Tik praom negrasinti, baroniene! atsako advo
katas.
A juk negrasinu, betgi nepalikite mans!. . jaus
mingai ir pakeltu balsu prao baronien.
Ateisiu varytynes, bet dabar turiu eiti pas savo
udik...
itaip!. . Vadinasi, niek mogud js ujauiate
daugiau negu apleist moter, kurios turtas, garb, ra
myb. ..
Gelbdamasis nuo kyrios klients, advokatas sprunka
taip greitai, kad jo kelns atrodo per kelius dar labiau nu
iurusios negu i tikrj. Baronien nori bgti paskui j,
bet pataiko glb kakokiai i veido zakristijon pana
iai mogystai, usidjusiai tamsiai mlynus akinius.
Ko js norite, brangioji ponia? saldiai klausia
mogysta su mlynais akiniais. Joks advokatas nekels
jums namo kainos.. . Dl to kreipkits mane... Duosite,
ponia, vien procent nuo kiekvieno pridto tkstanio
rublio ir dvideimt rubleli ilaidoms...
Baronien Keovska asteli atgal ir, atsilousi kaip ak
tor, vaidinanti tragik vaidmen, atsako jam tiktai vienu
odiu:
tone!..
Akiniuotasis supranta, kad nepataik, ir sumis pasi
traukia. Tutuojau prie jo pribga kita mogysta tikro
sukiaus veidu ir kak valandl jam nibda, labai gy
vai mosikuodama rankomis. Ponas Ignacas sitikins, kad
tuodu ponai tuojau susipe; taiau jie isiskiria labai tai
377

kiai, o mogysta sukiaus veidu prieina prie baroniens

Keovskos ir pusbalsiu sako:
Jeigu ponia baronien sutinka iek tiek surizikuoti,
mes galime neprileisti net iki septyniasdeimt tkstani
rubli.
Igelbtojau!.. suunka baronien. Prieais sa
ve matai nuskriaust ir vieni moter, kurios turtas, garbe
ir ramyb...
Kas man garb,atsako mogysta sukiaus veidu.
Ar duosite deimt rubli rankpinigi?
Abu pasitraukia tolimiausi sals kamp ir pasislepia
nuo pono Ignaco u brelio yd. Tame brelyje stovi ir
senis Slangbaumas su kakokiu jaunu bebarzdiu ydu, to
kiu iblykusiu ir sunykusiu, kad ponas Ignacas nuspren
dia, jog jis tur^bt labai neseniai veds. Senasis Slangbaumas kak aikina sunykusiajam ydeliui, o tasai nu
stebs vis labiau pleia akis; bet k senis jam aikina
ponas Ignacas negali atspti.
Tad jis pasisuka kit pus ir u keli ingsni nuo
savs pamato pon Lenck ir jo advokat, kuris aikiai
nuobodiauja ir nort pasprukti.
Kad nors imt penkiolika... na, imt deimt tks
tani! .. sako ponas Lenckis. Juk js, ponas advo
kate, turite inoti kokius nors bdus...
Hm!.. hm!. atsako advokatas, lidnai vilgio
damas duris. Js reikalaujate per auktos kainos...
imtas dvideimt tkstani u nam, kuris buvo vertintas
eiasdeimt...
Bet juk man jis katavo imt tkstani...
Taip.. . Hm!.. hm!. . Js truput permokjote. . .
Tai a, pertraukia ponas Lenckis, ir reikalauju
tik imto deimt.. . Ir man atrodo, kad jau iuo atveju js
btinai privalote man padti... Juk yra kakoki bd,
kuri a, nebdamas teisininkas, neinau...
Hm!.. hm!.. murma advokatas.
Laim, vienas i jo koleg (taip pat apsivilks fraku su
sidabriniu enkleliu) pakvieia j i sals. Po minuts prie
378

Lenckio prieina i veido zakristijon panai mogysta su

mlynais akiniais ir sako:
Ko js norite, ponas grafe?. . Joks advokatas nekels
jums namo kainos.. . Dl to kreipkits mane... Duosite,
grafe, dvideimt rubli ilaidoms ir vien procent nuo
kiekvieno tkstanio vir eiasdeimt...
Ponas Lenckis iri zakristijon su didia panieka; jis
netgi susikia abi rankas kelni kienes (jam ir paiam
tai atrodo keista) ir atria:
Duosiu vien procent nuo kiekvieno tkstanio vir
imto dvideimt tkstani rubli...
Zakristijonas su mlynais akiniais nusilenkia, truktel
damas kairij ment, ir atsako:
Atleiskite, ponas grafe...
Palauk! nutraukia j ponas Lenckis. Vir imto
deimt...
Atleiskite.
Vir imto...
Atleiskite.
Tegu jus perknas!.. Kiekgi nori? ..
Vien procentl nuo sumos vir septyniasdeimt ir
dvideimt rubleli ilaidoms. .. sako zakristijonas, nu
silenkdamas iki ems.
Deimt rubli imsi? klausia ponas Lenckis, pa
mlynavs i piktumo.
A ir rublelio neatsisakysiu...
Ponas Lenckis isitraukia didiul pinigin, iima i
jos vis pluot lamani deimtrubli ir vien i j pa
duoda zakristijonui, kuris nusilenkia iki ems.
Pamatysite, js viesybe... nibda zakristijonas.
alia pono Ignaco stovi du ydai: vienas auktas, tam
saus gymio, juoda, net mlyna, barzda, antras prapliks,
su ilgomis, net varko atlapus siekianiomis andenomis.
andenuotasis dentelmenas, ivyds pono Lenckio deimt
rublines, ypsosi ir pusbalsiu sako juodaplaukiui grauo
liui:
379

 Js matot tuos pinigus ir t pon? Girdit, kaip la

ma tie pinigai?.. Jie diaugiasi, kad mane pamat... Su
prantat, ponas Cinaderi?. .
Ar Lenckis yra js klientas? klausia juodaplau
kis grauolis.
Kodl jis negali bti mano?
K jis turi? klausia juodaplaukis.
Jis turi.. . jis turi seser Krokuvoje, kuri, suprantat,
ura jo dukteriai.. .
O jeigu jinai nieko neura?..
Dentelmenas su andenomis akimirk apstulbsta.
Tik praau nekalbti man toki kvailysi!.. Kodl
gi sesuo i Krokuvos neurays jiems, jeigu ji serga?..
A nieko neinau, atsako juodaplaukis grauolis.
(Ponas Ignacas irdyje pripasta, kad dar niekuomet ne
buvo mats tokio graaus vyro.)
Bet jis turi dukter, ponas Cinaderi... neramiai
kalba toliau tasai su didiulmis andenomis. Js inote
jo dukter, panel Izabel, ponas Cinaderi?.. A pats duo
iau jai nesiderdamas imt rubli...
A duoiau pusantro imto, sako juodaplaukis
grauolis, bet vis dlto Lenckis nepatikimas dalykas.
Nepatikimas? .. O Vokulskis kas? ..
Ponas Vokulskis... na, tai stambus dalykas, atsa
ko juodaplaukis. Tiktai ji kvaila, ir Lenckis kvailas, ir
visi jie kvaili. Ir jie praudys t Vokulsk, o jis jiems vis
tiek nepads...
Ponui Ignacui aptemo akyse.
Jzau, Marija! nibda jis. Vadinasi, net var
ytynse jau plepama apie Vokulsk ir apie j.. . Dargi
pranaaujama, kad jinai j praudysianti... Jzau, Marija! ..
Palei stal, u kurio sdi antstoliai, kyla sambrzdis,visi irovai grdasi artyn. Senis langbaumas taip pat
spraudiasi prie stalo, linkteli jaunajam sunykusiam ydui
ir neymiai mirkteli oriajam ponui, su kuriuo neseniai kal
bjosi cukrainje.
380

bga ir Keovskos advokatas; neirdamas j, jis

uima viet prieais stal ir murma antstoliui:
Greiiau, pone, greiiau, nes, dievai, nra laiko...
Po keli minui sal eina nauja grup moni: ve
dusi pora, vyras, matyt, i profesijos msininkas,
sena dama su keliolikos met anku ir du ponai vienas
ilas, bet dar tvirtas, antras garbanotas, panaus diovi
nink. Abiej veidai kukls ir drabuiai paneioti, taiau,
jiems pasirodius, ydai pradeda nibdtis ir rodyti juos
pirtais, reikdami nuostab ir pagarb.
Juodu sustoja taip arti prie pono Ignaco, kad jam no
rom nenorom tenka iklausyti patarimus, kuriuos ilasis
ponas duoda garbanotajam:
Sakau tau, Ksaverai, daryk kaip a. A neskubu,
kaip Diev myliu. Jau treji metai, sakau tau, noriu nusi
pirkti nedidel namel, taip u imt ar du imtus tkstan
i, senatvei, bet neskubu. Perskaitau laikraiuose, kokios
trobos ivaromos, neskubdamas apiriu, paskaiiuoju
galvoje, o paskui ateinu sau ionai ir klausausi, kiek mo
ns duoda. Ir kai jau gijau patyrim ir iemet, sakau, k
nors nupirksiu, kainos kaip tik negirdtai paoko, kad jas
kur velniai, ir visk turiu i naujo skaiiuoti!.. Bet kai
jau dviese pradsime klausytis, tai, sakau tau, tikrai k
nors nutaikysime...
Tylos!.. suriko kakas prie stalo.
Salje pasidar tylu, o ponas Ignacas m klausytis m
rinio namo apraymo: jis ess ten ir ten, i trij fligeli,
keturi aukt, su sodu, sklypu ir t. t. Skelbiant svarb
dokument, ponas Lenckis ia rausta, ia bla, o ponia
Keovska kas akimirk kiasi prie nosies kritolin fla
konl aukso apsodais.
inau t nam! staiga suunka akiniuotoji mo
gysta zakristijono veidu. inau t nam!.. Usimerkus
galima duoti imt dvideimt tkstani rubli...
K js ten skiediate! atsiliepia greta baroniens
Keovskos stovs vyras sukiaus veidu. Koks ten na
mas? . . Lauas... lavonin!..
381

Ponas Lenckis parausta, net pasidaro mlynas. Jis pa

moja zakristijonui ir panibdomis klausia:
Kas tas nenaudlis?..
Anas?.. klausia zakristijonas. Tai aferistas!..
Nekreipkite, grafe, j dmesio... Ir vl visa gerkle
suunka: Garbs odis, u t nam drsiai galima duoti
imt trisdeimt tkstani.
Kas tas niekas? klausia baronien mogyst suk
iaus veidu. Kas tas mogus mlynais akiniais?..
Anas? .. atsako paklaustasis. Tai inomas afe
ristas. Neseniai sdjo Paviake.. . Nekreipkite j dmesio,
ponia... Net nusispjauti neverta...
Tyliau tenai! aukia nuo stalo valdininkas.
Zakristijonas familiariai ypsodamasis mirkteli ponui
Lenckiui ir ima skverbtis prie stalo, kur stovi varytyni
dalyviai. J ketvertas: baroniens advokatas, drtasis po
nas, senis Slangbaumas ir sunyklis ydelis, alia kurio at
sistoja zakristijonas.
eiasdeimt tkstani penki imtai rubli, tyliai
sako ponios Keovskos advokatas.
Dievai, daugiau neverta!..pastebi mogysta suk
iaus veidu.
Baronien triumfuodama vilgteli pon Lenck.
eiasdeimt penki... atsiliepia orusis ponas.
eiasdeimt penki tkstaniai ir imtas rubli, su
veblena iblyks ydelis.
eiasdeimt ei... prideda Slangbaumas.
Septyniasdeimt tkstani! rkia zakristijonas.
Ach! Achl Ach!.. pravirksta baronien, susmuk
dama pint sof.
Jos advokatas skubiai pasitraukia nuo stalo ir ibga
ginti udiko.
Septyniasdeimt penki tkstaniai!.. aukia dr
tasis ponas.
Mirtu!.. dejuoja baronien.
Salje kyla sujudimas. Senas lietuvis griebia baronien
u paranks, bet j atima i jo Marueviius, neinia i
382

kur atsirads i ikilming valand. Atsirmusi Maruevii. baronien, garsiai raudodama, ieina i sals, pls
dama savo advokat, teism, konkurentus ir antstolius.
Blykiame pono Lenckio veide pasirodo ypsena, o tuo tar
pu sunyks ydelis sako:
Atuoniasdeimt tkstani ir imtas rubli.. .
Atuoniasdeimt penki, terpia langbaumas.
Ponas Lenckis suiuro, sukluso. Jis mato jau tik tris
konkurentus ir girdi drtojo pono odius:
Atuoniasdeimt atuoni tkstaniai...
Atuoniasdeimt atuoni ir imtas rubli, sako su
nyks ydelis.
Tegul bna devyniasdeimt, ubaigia senis lang
baumas, trenkdamas ranka stal.
Devyniasdeimt tkstani, sako antstolis,
vienas...
Ponas Lenckis, pamirs etiket, pasilenkia prie zakris
tijono ir nibda:
Na, varykit gi!..
Ko gi js yktite?.. klausia zakristijonas suny
kus ydel.
O js ko taip stengiats? upuola zakristijon
antrasis antstolis. Nejaugi pirksite nam?.. Nedinkits
i ia!..
Devyniasdeimt tkstani rubli, du!.. aukia
antstolis.
Lenckio veidas papilkja.
Devyniasdeimt tkstani rubli... trys!..pa
skelbia antstolis ir trenkia plaktuku ali gelumb.
langbaumas nupirko!.. suunka kakieno balsas
salje.
Ponas Lenckis apsivalgo isiblaks ir tiktai dabar pa
stebi savo advokat.
Ponas advokate, sako jis virpaniu balsu, i
taip netinka!..
Kas netinka? ..
383

 Netinka... Tai negarbinga!. . pasipiktins pakar

toja ponas Lenckis.
Kas netinka?.. klausia jau iek tiek susierzins
advokatas. Sumokjus ipotekos skol, jums liks dar
trisdeimt tkstani rubli.. .
Bet man tas namas katavo imt tkstani ir, jei
geriau bt r-pin-ta-si, galjo bti parduotas u imt
dvideimt tkstani. ..
Taip, pritaria zakristijonas, namas vertas im
to dvideimt tkstani...
tai! Girdite, ponas advokate?.. sako ponas Lenc
kis. Jei bt p asir p in ta...
Praau, gerbiamasis, mans neeidinti!.. Klausote,
k patarinja visokie tartini tipai, sukiai i Paviako...
Na, praau atleisti, sieidia zakristijonas. Ne
kiekvienas, kas sdjo Paviake, yra sukius. .. O dl pa
tarim. ..
Taip. .. Namas buvo vertas imto dvideimt tkstan
i! .. pritaria visai netiktas sjungininkas mogysta
sukiaus veidu.
Ponas Lenckis iri j stiklinmis akimis, vis dar ne
galdamas suvokti, kas atsitiko. Neatsisveikins su advo
katu, jis usideda salje skrybl ir ieina, murmdamas:
Per ydus ir advokatus netekau apie trisdeimt tks
tani rubli... Galima buvo gauti imt dvideimt tks
tani. . .
Ieina ir senis langbaumas. J ukalbina Cinaderis, ta
sai juodplaukis grauolis, u kur graesnio ponas Ignacas
niekuomet nebuvo mats.
Kokius js ia biznius darote, ponas langbaumai?
sako juodplaukis grauolis.T nam galima buvo nu
pirkti u septyniasdeimt vien tkstant. Jis dabar dau
giau nevertas...
Vienam nevertas, kitam vertas. A visuomet darau
tiktai pelningus biznius, susimsts atsako langbaumas.
384

Pagaliau ir Zeckis ieina i sals, kurioje prasideda ki

tos varytyns ir jau renkasi nauja publika. Ponas Ignacas
pamau leidiasi laiptais ir msto:
Vadinasi, nam nupirko Slangbaumas, dargi u devy
niasdeimt tkstani, kaip pranaavo Kleinas. Na, bet juk
Slangbaumas ne Vokulskis... Stachas nepadaryt tokios
kvailysts... Ne!.. Ir su ta panele Izabele tuias daiktas,
plepalai..."
Devyni ol i kt asi s

skyr i us

PIRMAS SPJIMAS

Buvo jau pirma valanda, kai ponas Ignacas, susigds

ir neramus, gro parduotuv. Kaip galima veltui gaiti
itiek laiko... tokiu metu, kai esti daugiausia pirkj?..
O gal dar kokia nelaim atsitiko?.. Ir koks malonumas
valkiotis gatvmis per tok kart, kvpuoti dulkmis ir
kaitusio asfalto smarve!..
Diena i tikrj pasitaik nepaprastai karta ir saulta:
aligatviai ir grindinio akmenys tvilko kaitra, prie skar
dini ikab ir ibint stulp negalima buvo prisiliesti,
o nuo tvieskianios viesos ponui Ignacui akyse pritvinko
aar, akyse m suktis juodi ratilai, per kuriuos jis nieko
negaljo matyti.
Jeigu biau Viepats Dievas, galvojo jis, pus
liepos kari pataupyiau gruodiui..
Staiga ponas Ignacas pavelg prekylangius (jis kaip
tik jo pro al) ir apstulbo. Istatytosios preks jau antra
savait nekeistos!.. Tos paios statulls, majolika, v
duokls, tie patys lagaminliai, pirtins, skiai ir ais
lai! .. Argi matyta tokia netvarka?
Na ir niekas a! tar jis sau. Uvakar pasigriau,
iandien valkiojuosi po miest... Velniop gali nueiti visa
krautuvl, aiku kaip diena..."
Vos tik jis eng parduotuv, neinodamas, k jam
labiau skauda ird ar kojas, ia pat j pasiiupo
385

Mraevskis. Jis jau buvo varsvietikai apsikirps, susiu

kavs ir, kaip seniau, smarkiai prisikvpins,* niekieno ne
praomas, jis padjo aptarnauti pirkjus, nors buvo dabar
sveias, dargi i taip toli atvyks. Pardavjai, irdami
j, tiesiog stebte stebjosi.
Bijokite Dievo, ponas Ignacai, suuko jis, jau
tris valandas js laukiu! Visi ia js kaip be galv...
Nekreipdamas dmesio kelis pirkjus, su nuostaba
irinius juodu, jis pam eck u paranks ir nusi
temp kambar, kuriame stovjo nedegamoji spinta.
Tenai jis be ceremonij stm senj, darbe prailus
pardavj kiet krsl, atsistojo prieais j, tragikai u
laus rankas, kaip nusimins Zermonas prie Violet, ir
tar:
tai kas, ponas Ignacai... inojau, kad, man i ia
ivaiavus, prekyba pairs, bet vis dlto nemaniau, kad taip
greitai... Kad js nesdite parduotuvje, tai dar tiek to
niekas neprakiurs. Bet senis kokias kvailystes idarinja,
tiesiog skandalas!..
Atrod, kad i nustebimo ponui Ignacui akys ant kak
tos ioks.
Atleiskite!.. suuko jis, keldamasis nuo krslo.
Taiau Mraevskis pasodino j atgal.
Atlei...
Tik praau nieko nesakyti! pertrauk j kvapnusis
jaunuolis. Ar js inote, kas darosi?.. Suzinas inakt
vaiuoja Berlyn pasimatyti su Bismarku, o paskui
Paryi, parod. Ir jis kalbina Vokulsk btinai ar
girdite? btinai vaiuoti su juo. O tas mul...
Ponas Mraevski!.. Kaip js drstate...
A jau i prigimties esu drsus, o Vokulskis puspro
tis!.. Tik iandien visk suinojau... Ar js inote, kiek
ms s^nis galt Paryiuje su Suzinu udirbti?.. Ne
deimt, o penkiasdeimt tkstani... rubli, ponas 2ecki!.. Ir tas asilas ne tik nenori iandien vaiuoti, bet dar
sako, kad apskritai dar neins, kada vaiuosis... Jis
neino, o Suzinas gali laukti daugiausia kelias dienas.
386

 O k Suzinas?.. tyliai paklaus visai nebesusi

vokdamas ponas Ignacas.
Suzinas?.. Pyksta irf blogiausia, jauiasi eistas.
Sako, kad Stanislavas Petroviius jau nebe toks, koks bu
vo, kad j niekins... odiu, skandalas! .. Penkiasdeimt
tkstani rubli pelno ir nemokama kelion. Na, pats pa
galvokite, argi tokiomis slygomis net pats ventasis Sta
nislavas Kostka nevaiuot Paryi?..
Tikriausiai vaiuot! sumurmjo ponas Ignacas.
O kur dabar Stadias... tai yra ponas Vokulskis? pa
klaus jis atsistodamas.
Js bute, rao ataskait Suzinui. Pamatysite, ko ne
teksite per tuos poktus.
Kabineto durys prasivr, ir pasirod Kleinas, laikyda
mas rankoje laik.
Lencki tarnas atne laik eimininkui, pasak
jis. Gal js nuneite, nes jis iandien velnikai piktas...
Ponas Ignacas pam rankas ydr vok, papuot ne
umirtuoli ratais, bet eiti nesiryo. Tuo tarpu Mraevskis vilgteljo jam per pet ir perskait adres.
Laikas nuo Beliuts! suuko jis. Viskas ai
ku!.. Ir juokdamasis ibgo i kabineto.
Po velni! sumurmjo ponas Ignacas. Nejaugi
visi tie plepalai galt bti tiesa?.. Vadinasi, dl jos jis
ileidia devyniasdeimt tkstani namui pirkti ir praran
da penkiasdeimt, kuriuos jam ada Suzinas?.. I viso
imtas keturiasdeimt tkstani rubli!.. O ta karieta,
o tos lenktyns, o tos aukos labdarybei?.. O... o tas
Rosis, kur panel Izabel spokso taip kartai, kaip y
das savo deimt sakym?.. Ehe!.. Daugiau nebesiterliosiu...
Jis susiseg visas varko sagas, pasitemp ir su laiku
nujo savo but. Tik dabar jis pastebjo, kad jo batai
truput girgda, ir nuo to jam pasidar iek tiek lengviau.
Pono Ignaco bute prie krvos popieri sdjo Vokuls
kis, nusivilks vark ir liemen, ir kak ra.
387

 Aha!. . suuko jis, pakeldamas galv, eckiui

jus. Nepyksti, kad sitaisiau ia kaip namie?
eimininkui nra ko varytis!.. ironikai atsiliep ponas Ignacas. tai laikas nuo... t... nuo Lencki...
Vokulskis vilgteljo adres, paskubomis atpl vok
ir m skaityti... skaityti... Perskait kart, antr, trei.
Zeckis raussi savo stale, o pastebjs, kad jo draugas jau
nebeskaito ir susimsts pasirm galv ranka, altai pa
klaus:
Ar vaiuoji iandien su Suzinu Paryi?
N nemanau.
Girdjau, kad tai svarbus reikalas... Penkiasdeimt
tkstani rubli...
Vokulskis tyljo.
Vadinasi, vaiuosi ryt ar poryt, nes Suzinas, rodos,
por dien gali palaukti?
Dar neinau, kada vaiuosiu.
Blogai, Stachai. Penkiasdeimt tkstani tai lo
bis,- gaila jo netekti... Jeigu mons suinos, kad pralei
dai toki prog...
Pasakys, kad a pamiau, pertrauk Vokulskis.
Jis patyljo ir staiga vl prabilo:
O jeigu a turiu svarbesni pareig, negu udirb
ti penkiasdeimt tkstani?..
Politini? tyliai paklaus eckis su nerimu akyse,
bet su ypsena lpose.
Vokulskis padav jam laik.
Perskaityk, tar jis. sitikinsi, kad yra ir ge
resni dalyk u politik.
Ponas Ignacas svyruodamas pam laik rankas ir,
Vokulskiui dar kart paliepus, perskait:
,.Vainikas be galo puikus, ir i anksto Rosio vardu
dkoju Jums u i dovan. Neapsakomai dailiai terpti
tie smaragdai tarp auksini lapeli! Btinai atvaiuokite
rytoj pas mus pietauti, mes turime pasitarti dl Rosio
388

ileistuvi, taip pat dl ms kelions Paryi. Vakar

tvas man sak, kad vaiuosime vliausiai po savaits.
inoma, mes vaiuojame kartu, nes be Js malonios
draugijos kelion netekt man puss verts. Taigi iki
pasimatymo.
Izabel Lencka."

Nesuprantu, pasak ponas Ignacas, abejingai numesdamas laik ant stalo. Dl malonumo keliauti su
panele ir net dl pasitarim, k padovanoti jos... jos nu
myltiniams, nemetama bal penkiasdeimt tkstani...
jei ne daugiau...
Vokulskis pakilo nuo sofos ir, atsirms abiem ranko
mis stal, paklaus:
O jeigu sumanyiau dl jos imesti bal vis savo
turt, kas tada? ..
Jo kaktoje ioko gyslos, markiniai ant krtins smar
kiai kilnojosi. Akyse ybsjo ir geso tos paios kibirktys,
kurias eckis jau buvo mats per dvikov su baronu.
Kas tada?.. pakartojo Vokulskis.
Gi nieko,ramiai atsak eckis.Man tiktai tek
t pripainti, kad vl apsirikau, jau nebeinau, kur kart
gyvenime...
Dl ko?
kart dl tavs. A maniau, kad mogus, rizikuo
js gyvybe ir... geru vardu, kad galt pralobti, turi ka
kokius visuomeninius tikslus...
Duokite pagaliau man ramyb su ta savo visuome
ne! .. suuko Vokulskis, trinkteldamas kumiu sta
l. K esu jai padars, tai a inau, bet. .. k ji padar
man?. . Nejaugi ji nesiliaus reikalavusi i mans auk,
kurios nesuteik man joki teisi?.. Pagaliau noriu pada
ryti k nors paiam sau... Ausis man i tos skambios
frazs, kuri niekas nesilaiko... Asmenin laim tai
kas dabar yra mano pareiga... Kitaip... paleisiau sau
kulk kakt, jeigu jau nebematyiau sau nieko, tik ka
kokias fantastikas pareigas. Tkstaniai dykinja, o vie
389

nas mogus tarytum jiems kak kaltas!.. Argi yra dar

kas nors baisiau? ..
Ar ovacijos Rosiui ne auka? paklaus ponas
Ignacas.
Tatai darau ne Rosiui...
O kad siteiktum moteriai... inau... I vis tau
pomj kas ita yra pati nepatikimiausioji, atr
2eckis.
Tu per daug sau leidi!.. pasipiktino Vokulskis.
Sakyk leisdavau... Tau atrodo, tarsi tu pirmas
iradai meil. inau ir a j, dar kaip!. . Kelet met bu
vau simyljs kaip pusgalvis, o tuo tarpu manoji Eloiza
myljosi su kitais. Dieve mano!.. Kaip man skaudu b
davo matyti j paslapia besivalgani... Patikk manimi,
mano akivaizdoje net glbesiuodavosi. .. Patikk manimi,
Stachai, a nesu toks naivus, kaip kitiems atrodo. Gyve
nime daug esu mats ir prijau ivad, kad per daug mes
dedame irdies aidim, kuris vadinamas meile!
Kalbi itaip, nes nepasti jos, niriai terp Vo
kulskis.
Kiekviena yra ne tokia kaip kitos, kol nenusuka
mums sprando. Teisyb, itos a nepastu, utat pa
stu kitas. Jei nori, kad moterys tau paklust, turi bti
gerokas akipla ir gerokas begdis tai dvi savybs, ku
ri tu neturi. Ir todl spju tave: nerizikuok per daug, nes
tave vis tiek aplenks kiti, jeigu dar neaplenk. Niekuomet
nesu su tavim apie tuos dalykus kalbjs, tiesa? Net ne
panau, kad a laikyiausi tokios filosofijos... Bet jauiu,
kad tau gresia pavojus, ir kartoju: saugokis! Nedk irdies
nieking aidim, nes ji bus apspjaudyta dl pirmo
pasitaikiusio pamaivos. O tokiu atveju, patikk manim,
mogus taip bjauriai jauiasi, kad... veriau to niekad. ..
nepatirtum!..
Vokulskis sdjo sofoje, gniauydamas kumius, bet
tyljo. Tuo metu duris kakas pabeld, ir jo Liseckis.
Ponas Lenckis nori su jumis pasikalbti. Gal ionai
atvesti? paklaus pardavjas.
390

 Praau pakviesti, atsak Vokulskis, paskubomis

vilkdamasis liemen ir vark.
eckis atsistojo, lidnai palingavo galv ir ijo i savo
buto.
Maniau, kad kakas negerai, sumurmjo jis jau
prieangyje, bet nemaniau, kad net itaip blogai..."
Vokulskis vos suspjo iaip taip apsitvarkyti, ir jo
Lenckis, o paskui j parduotuvs pasiuntinys. Pono Tomao
akys buvo pasruvusios krauju, skruostuose iokusios m
lynos dms. Jis krito krsl ir, atlos galv atkalt,
m sunkiai kvpuoti. Pasiuntinys susirpins stovjo ant
slenksio ir, iupindamas pirtais metalines livrjos sagas,
lauk sakym.
Atleiskite, ponas Stanislavai... bet praau man van
dens su citrina.. . pravokt ponas Tomaas.
Nubk selterio, citrinos ir cukraus... Greitai! su
riko Vokulskis pasiuntiniui.
Pasiuntinys ijo, uklidamas u dur savo miliniko
mis sagomis.
Nieko. .. ypsodamasis pasak ponas Tomaas.
Veria sprand, kaitra, be to, susijaudinau. .. Atsikvpsiu
valandl. ..
Sunerims Vokulskis atrio jam kaklarait ir atsagst
markinius. Paskui suvilg rankluost odekolonu, kur rado
ant 2eckio stalo, ir rpestingai kaip snus itryn ligoniui
sprand, veid ir galv.
Ponas Tomaas paspaud jam rank.
Man jau geriau... Tegul Dievas jums atlygina...
Ir pusbalsiu pridr: Js man patinkate iame gailestin
gosios sesers vaidmenyje. Ir Bel velniau nesugebt...
Na, ji sukurta tam, kad jai bt patarnaujama...
Pasiuntinys atne sifon ir citrin. Vokulskis paruo
limonad ir pagird pon Toma; mlynos dms jo
skruostuose pamau m nykti.
Nueik mano but, paliep Vokulskis pasiunti
niui, ir liepk pakinkyti arklius. Tegul privaiuoja prie
parduotuvs.
391

 Mielasis... mielasis mano, kalbjo ponas Tomaas, stipriai spausdamas jam -rank ir dkingai velgdamas
j paraudusiomis akimis. A nesu prats, kad manimi
taip rpintsi, nes Bel to nemoka...
Suinojs, kad panel Izabel nemoka slaugyti ligoni,
Vokulskis nemaloniai nustebo. Taiau tai truko tik aki
mirk.
Po truput ponas Tomaas visai atsigavo. Jo kakt gau
siai ipyl prakaitas, balsas sutvirtjo,- ir tiktai raudon
gysleli tinklas aki baltymuose dar rod, kad k tik pra
jo priepuolis. Jis netgi perjo keliskart per kambar, pa
sir ir prabilo:
Ak... js nesivaizduojate, ponas Stanislavai, kaip a
iandien susijaudinau. Ar patiksite? Mano namas parduo
tas u devyniasdeimt tkstani!..
Vokulskis krpteljo.
Buvau tikras, kalbjo Lenckis, kad gausiu bent
imt deimt tkstani... Salje net girdjau kalbant, kad
namas vertas imto dvideimt... Bet k gi nutar j
nupirkti tas ydas, niekas palkininkas, langbaumas. ..
Susitar su konkurentais ir kas ino gal net su mano
advokatu, o a netekau dvideimt ar trisdeimt tkstan
i. ..
Dabar jau atrod, kad Vokulsk trenks apopleksija, bet
jis tyljo.
O a tikjausi, ts Lenckis, kad i penkias
deimt tkstani js moksite man apie deimt tkstani
per metus... Namams ilaikyti man ieina nuo ei iki
atuoni tkstani, tad i likusi pinig galtume su Bel
kasmet vainti usien. Netgi adjau mergaitei, kad
po savaits vaiuosime Paryi... Dabar e tau!.. I e
i tkstani vos galsime varganai skursti, o apie kelio
nes n negalvok.. . Niekas ydas... Niekika visuomen,
kuri palkininkai taip paverg, kad ji nedrsta su jais ko
voti net varytynse... O skaudiausia man, pasakysiu
jums, kad u to nieko langbaumo gal slepiasi koks nors
krikionis, gal net aristokratas...
892

Ponas Tomaas vl m dusti, ir jo veid vl m muti

melsvos dms. Jis atsisdo ir atsigr vandens.
Niekai!. . Niekai!.. nibdjo Lenckis.
Nusiraminkite, pone, pasak Vokulskis. Kiek js
man duosite grynais?
A praiau ms kunigaikio advokat (nes manasis
yra sukius) gauti man priklausani sum ir teikti j
jums, ponas Stanislavai... I viso trisdeimt tkstani. Js
adate man dvideimt procent, vadinasi, turiu eis tks
tanius visam pragyvenimui. Skurdas... galas...
Js kapital, tar Vokulskis, galiu pelningiau
dti. Gausite deimt tkstani per metus...
K js sakote?..
Taip. Man pasitaik nepaprasta proga...
Ponas Tomaas paoko nuo krslo.
Igelbtojau... geradary!.. susijaudins kalbjo
jis. Js esate kilniausias i moni... Taiau, pri
dr jis, pasitraukdamas ir sksteldamas rankas, ar tik
js netursite nuostoli...
A?.. Juk esu pirklys.
Pirklys!.. Na, ir pasakte!.. suuko ponas To
maas. Js dka a sitikinau, kad odis pirklys1* n
nai yra kilnumo, subtilumo, didvyrikumo sinonimas...
Gerasis js mano!..
Ir jis puol Vokulskiui ant kaklo, vos neverkdamas.
Vokulskis trei kart pasodino j krsl, ir t akimir
k kakas pasibeld duris.
Praom.
kambar jo Henrikas langbaumas, ibals, aibuo
damas akimis. Atsistojs prieais pon Toma, jis nusi
lenk ir pasak:
Pone, a esu langbaumas, snus to nieko" pal
kininko, kur js taip pldote parduotuvje prie mano bend
radarbi ir pirkj...
Pone... neinojau.. . esu pasirengs suteikti bet ko
ki satisfakcij... o pirmiausia atsipraau... Buvau labai
susierzins, susijaudins kalbjo ponas Tomaas.
393

langbaumas nusiramino.
Ne, pone, atsak jis, uuot davs man satis
fakcij, js geriau paklausykite, k a jums pasakysiu.
Kodl mano tvas nupirko js nam? Ne tai dabar svarbu.
O kad jis js neapgavo galiu tvirtai rodyti. Jeigu no
rite, tvas perleis jums t nam u devyniasdeimt tks
tani. .. Maa to,
sikariavo jis, pirkjas ati
duos jums j u septyniasdeimt.. .
Henrikai!. . siterp Vokulskis.
A baigiau. Sudie, pone, atsak langbaumas ir,
emai nusilenks ponui Tomaui, ijo i kambario.
Koks nemalonus dalykas! kiek patyljs paste
bjo ponas Tomaas. I tikrj, parduotuvje pasakiau
kelet atri odi apie senj Slangbaum, bet, garbs
odis, neinojau, kad jo snus ia dirba... Grinsis man
u septyniasdeimt tkstani nam, kur pats pirko u
devyniasdeimt... domu!.. K js pasakysite, ponas Sta
nislavai? ..
Gal namas i tikrj vertas tik devyniasdeimt...
nedrsiai atsak Vokulskis.
Ponas Tomaas pradjo sagstytis markinius ir taisytis
kaklarait.
Dkui jums, ponas Stanislavai, kalbjo jis, ir
u pagalb, ir u rpinimsi mano reikalais... Na ir isto
rija su tuo Slangbaumu!.. Ak, tiesa!.. Bel kvieia jus
rytoj piet. .. Pinigus gausite i ms kunigaikio advo
kato, o dl procent, kuriuos js teiksits.. .
Tutuojau imoksiu juos i anksto u pusmet.
Labai jums dkui, kalbjo ponas Tomaas, bu
iuodamas j abu skruostus. Na, tad iki pasimatymo
rytoj.. . Nepamirkite piet...
Vokulskis palydjo j per kiem iki vart, prie kuri
jau lauk karieta.
Baisus kartis! kalbjo ponas Tomaas, Vokulskiui padedant, sunkiai ssdamas kariet.Betgi kas
per istorija su tais ydais?.. Dav devyniasdeimt tkstan
394

i, o sutinka perleisti u septyniasdeimt... Keista.,.

garbs odis!..
Arkliai pasuko Ujazdovos aljos link.
Ponas Tomaas vaiavo namo lyg apkvaits. Nejaut
kario, o tiktai bendr nusilpim ir es ausyse. Tarpais
jam rodsi, tarsi viena akimi mato kitaip negu kita, arba
ir abiem mato blogiau negu paprastai. Jis atsilo karietos
kampe ir sulig kiekvienu stipresniu kresteljimu svyravo
kaip girtas.
Mintys ir jausmai keistai pynsi galvoje. ia jis sivaiz
davo, kad yra apipintas intrig tinklu, i kurio j gali
itraukti tiktai Vokulskis. ia jam rodsi, kad jis sunkiai
serga ir tiktai Vokulskis sugebt j slaugyti. ia vaide
nosi, kad jis numirs, palikdamas nuskurdusi ir vis ap
leist dukter, kuri globoti galt tiktai Vokulskis. Ir pa
galiau pagalvojo, kad gera turti nuosav kariet, taip
lengvai vaiuojani kaip ita, ir kad jeigu jis paprayt
Vokulsk, tasai jam tikriausiai j padovanot.
Baisus kartis! sumurmjo ponas Tomaas.
Arkliai sustojo prie nam, ponas Tomaas ilipo ir, n
nelinkteljs vejui, nujo auktyn. Jis vargais negalais
vilko apsunkusias kojas ir, vos atsidrs savo kabinete,
krito krsl, nenusims skrybls, ir itaip isdjo ke
let minui, didia! nustebindamas tarn, kuriam pasirod
reikalinga pakviesti panel.
Tur^bt, viskas gerai baigsi, pasak jis panelei
Izabelei, nes jo malonyb... tarytum truputl tj
anj.. .
Vis dien panel Izabel djosi abejinga, taiau i tik
rj labai nekantriai lauk pargrtant tvo, nordama
suinoti, kaip pasibaig varytyns. Ir dabar ji tutuojau
nujo jo kabinet, bet skubjo tiktai tiek, kiek tatai leido
padorumo taisykls. Ji visuomet atsimindavo, kad jos
luomo panelei netinka rodyti savo jausm, netgi subank
rutavus. Ir vis dlto, kad ir kaip ji valdsi, Mikolajus pa
ino (i rykiai paraudusio veido), kad ji jaudinasi, ir dar
kart pusbalsiu pasak:
695

 O! Tur/but viskas gerai baigsi, nes jo malonyb...

tj anj....
Panel Izabel surauk savo daili kakt ir utrenk ka
bineto duris. Tvas vis dar sdjo su skryble.
Tai kaip, tve? paklaus ji, iek tiek boddamasi
jo raudonomis akimis.
Nelaim... viskas baigta!.. atsak ponas Tomaas, sunkiai nusiimdamas skrybl. Netekau trisdeimt
tkstani rubli...
Panel Izabel ibalo ir susmuko odiniame ezlonge.
Niekas ydas, palkininkas, baugino konkurentus,
papirko advokat ir.,.
Vadinasi, jau nieko nebeturime?.. sunibdjo ji.
Kaip tat nieko?.. Turime trisdeimt tkstani
rubli, ir i j gausime deimt tkstani rubli procen
t. .. aunus mogus tasai Vokulskis! .. Dar nesu mats
tokio kilnumo... O kad inotum, kaip jis mane iandien
slaug...
Kodl slaug?
Turjau nedidel priepuol nuo kario ir susierzi
nimo. ..
Kok priepuol?
Kraujas mu galv... bet dabar jau prajo...
Niekas ydas... Na, bet Vokulskis, sakau tau, tai ne mo
gus, o angelas... ir jis pravirko.
Tveli, kas tau?.. Pakviesiu gydytoj... suuko
panel Izabel, atsiklaupdama prie krsl.
Nieko... nieko... nesijaudink.. . A tik pagalvojau:
jeigu numiriau, Vokulskis yra vienintelis mogus, kuriuo
galtum pasikliauti...
Nesuprantu...
Nori pasakyti, kad mans nebepasti, ar ne taip?..
Stebiesi, kad galiau patikti tavo likim pirkliui?.. Bet
matai... kai nelaimje vieni susimok prie mus, kiti pa
liko mus, tiktai jis vienas atskubjo pagalb ir gal net
igelbjo man gyvyb... Mes, apoplektikai, kartais esame
visai arti mirties... Taigi, kai jis mane gaivino, pagalvo
396

jau: kas gi daugiau taip rpestingai galt tave globoti?

Juk nei Jcasia, nei Hortenzija, nei niekas kitas... Tiktai
turtingi nalaiiai susiranda globj...
Panel Izabel, pastebjusi, kad tvas pamau atgauna
jgas ir ima valdytis, pakilo ir vl atsisdo ezlong.
Sakyk, tveli, kok vaidmen tu skiri tam ponui?
altai paklaus ji.
Vaidmen? .. pakartojo jis, atidiai pavelgdamas
j.Vaidmen... patarjo... nam draugo... globjo...
kuris globot t nedidel turt, kuris tau likt...
O, iuo atvilgiu a jau seniau j vertinau. Tai yra
energingas ir mums atsidavs mogus... Pagaliau tai ne
svarbu, pridr ji po valandls. Kaip ten baigsi
su namu, tveli?
Sakau tau, kaip. Bjauryb ydas dav devyniasde
imt tkstani, tad mums liko trisdeimt. Bet kadangi
garbingasis Vokulskis moks man i tos sumos deimt
tkstani... sivaizduok, trisdeimt tris procentus.
Kaip trisdeimt tris? pertrauk panel Izabel.
Deimt tkstani tai deimt procent...
Na ir vl! Deimt ir trisdeimt vadinasi, tris
deimt trys procentai. Juk ,,procentas" reikia ,,pro cen
tum" nuo imto", supranti?
Nesuprantu, atsak panel Izabel, papurtydama
galv. Suprantu, kad deimt tai deimt, bet jeigu
pirkli kalba deimt vadinasi trisdeimt trys, tegul bus ir
taip.
Matai, kad nesupranti. Paaikiniau tau, bet jau
iuosi labai pavargs, tad veriau truput nusnsiu...
Gal pakviesti gydytoj? paklaus panel Izabel
atsistodama.
Sergk Dieve!.. suuko ponas Tomaas ir sumo
javo rankomis. Jei tik prasidiau su gydytojais, tik
riausiai gyvas nelikiau...
Panel Izabel nebesispyr; ji pabuiavo tvui rank ir
kakt ir, giliai susimsiusi, nujo savo buduar.
397

Nerimo, kuris jau kelios dienos kankino j dl t var

ytyni, neliko n pdsako. Pasirodo, jie dar turi deimt
tkstani per metus ir trisdeimt tkstani grynais!. .
Vadinasi, jie vaiuos Paryiaus parod, paskui gal vei
carij, o iem vl Paryi. Ne!.. iem jie sugr
Varuv ir vl namuose priimins sveius. O jeigu atsi
ras koks nors turtingas mogus, nesenas ir nebjaurus
(kaip, pavyzdiui, baronas ar maralka... brr!..), ne koks
isioklis ir ne kvailys (na, kvailas gali ir bti; tarp j
protingas yra tik vienas Ochockis, bet ir jis keistuolis!)...
jeigu atsiras toks mogus, panel Izabel galutinai apsi
sprs. ..
Na ir juokingas ttuis su tuo Vokulskiu!" galvojo
panel Izabel, ingsniuodama po savo buduar.
Vokulskis mano globjas!.. Vokulskis gali bti la
bai geras patarjas, patiktinis, net turto valdytojas, bet
mano globjo vard gali neioti tiktai kunigaiktis, kuris
mums ir gimin, ir senas eimos draugas..."
Sukryiavusi rankas ant krtins, ji vis ingsniavo pir
myn ir atgal po kambar, ir staiga jai dingteljo mintis:
kodl iandien tvas taip susijaudino dl Vokuiskio?.. Ko
kios burt jgos padedamas, tasai mogus, pavergs visus
jai artimus mones, dabar laimjo jau ir paskutin atramos
tak tv!.. Jos tvas, ponas Tomaas Lenckis, iandien
verk... Jis, kuris nepraliejo n vienos aaros nuo moti
nos mirties...
Turiu vis dlto pripainti, kad Vokulskis yra labai ge
ras mogus, tar ji sau. Rosis nebt toks patenkin
tas Varuva, jeigu ne Vokulskio rpestingumas. Na, bet
mano globju, net nelaimei itikus, jis vis tiek nebus...
Turt, praau, tegul valdo, bet globju!.. Tvas tur bt
jau labai silpnas, jeigu jam atjo galv tokia mintis..."
Apie et vakaro panel Izabel, sddama svetainje,
igirdo priekambaryje skambinant, o paskui Mikolaj ne
kantriai aikinant:
Sakiau rytoj ateikite, nes ponas iandien serga.
398

 K a padarysiu, jeigu ponas, kai turi pinig, tai

serga, o kai sveikas, neturi pinig?.. atsak kakieno
balsas su neymiu ydiku akcentu.
Tuoj pat priekambaryje sulamjo moteriki drabuiai,
ir pasigirdo panels Florentines balsas:
Tyliau!.. Dl Dievo, tyliau!.. Ateikite rytoj, ponas
pigelmanai... Juk inote, kad turime pinig...
Kaip tik dl to iandien jau trei kart ateinu.
O rytoj ateis kiti, ir man vl reiks laukti...
Panelei Izabelei galv mu kraujas. Nesusivokdama,
k daro, ji staiga pasirod priekambaryje.
Kas ia darosi? paklaus ji panel Florentin.
Mikolajus gteljo peiais ir ant pirt gal pasitrauk
virtuv.
Tai a, panele grafaite... Davidas Spigelmanas,
atsak nedidelis mogelis su juoda barzda ir juodais aki
niais. A pas pon graf atjau mau reikaliuku...
Mieloji Bel... prabilo panel Florentin, mgin
dama ivesti giminait.
Taiau panel Izabel itrko i jos rank ir, pasteb
jusi, kad tvo kabinete nieko nrar liep pigelmanui eiti
vidun.
Atsipeikk, Bel, k darai?.. mgino j perkal
bti panel Florentin.
Pagaliau noriu suinoti teisyb, atsak panel Iza
bel.
Ji udar kabineto duris, atsisdo krsl ir, irdama
pigelmanui akinius, paklaus:
Kok js turite reikal mano tv?
Atsipraau, panele grafaite, atsak Spigelmanas
nusilenkdamas, tai labai nedidelis reikaliukas. A tik
noriu atsiimti savo pinigus...
Kiek?
Susirinks gal apie atuonis imtus rubli...
Rytoj gausite.
Atsipraau, panele grafaite, bet... man jau pus me
399

t kas savait sakoma, kad rytoj, ir a nematau nei pro

cent, nei kapitalo.
Panelei Izabelei pritrko kvapo ir suspaud ird. Bet
ji tuoj pat susivald.
Js inote, kad mano tvas gauna trisdeimt tkstan
i rubli... Be to (ji pati neinojo, kodl tai sako!), mes
gausime po deimt tkstani per metus... Js sumel
prati negali, tur/bt pats suprantate...
I kur deimt?.. paklau ydas ir liai pakl
galv.
Kaip tatai i kur? pasipiktinusi atr ji. Pro
centai i ms kapitalo...
I trisdeimt tkstani?.. nusiypsodamas pa
klaus ydas, manydamas, kad j nori apmauti.
Taip.
Atsipraau, panele grafaite, ironikai atsak Spigelmanas, a jau seniai veriuosi pinigais, bet tokio
procento niekuomet nesu mats. I savo trisdeimt tkstan
i grafas gali gauti kokius tris tkstanius ir tai tik pagal
labai nepatikim ipotek. Bet kas man... Mano dalykas
atsiimti savo pinigus. O kai rytoj ateis kiti, tai jie vl
pasirodys geresni u David pigelman, o jeigu likusius
pinigus grafas atiduok u palkanas, man teks dar metus
laukti...
Panel Izabel paoko.
A gi sakau jums, kad rytoj gausite pinigus!
suuko ji, su panieka velgdama pigelman.
odis? paklaus ydas, slapta grdamasis jos
groiu.
Duodu od, kad rytoj visiems jums bus sumokta...
Visiems, ir iki paskutinio graio!..
ydas nusilenk iki ems ir atatupstas ijo i kabi
neto.
Pairsime, kaip panel grafait ilaikys od...
sumurmjo jis ieidamas.
400

Senasis Mikolajus buvo vl priekambaryje ir taip gra

cingai atidar duris pigelmanui, kad tasai jau i tolo su
uko:
Ko gi js taip stengiats, ponas kamerdineri? ..
Panel Izabel, pabalusi i pykio, nubgo tvo mie
gamj. Veltui panel Florentina mgino j sulaikyti.
Nereikia, Bel, maldavo ji, suddama rankas,
tvas taip negaluoja...
A priadjau tam mogui, kad visos skolos bus su
moktos, ir jos turi bti sumoktos... Nors mums ir
tekt nevaiuoti Paryi.
Kai dukt jo, ponas Tomaas, be varko, apsiavs le
petmis, i lto ingsniavo po miegamj. Ji pastebjo, kad
tvas atrodo labai blogai, kad jo peiai nusmuk, ili sai
nukar, net akys primerktos, o jis visas kakaip senatvikai
sukumps; tai pamaiusi, ji tiktai iek tiek susivald, ta
iau nesusilaik ir iklojo visk.
Atleisk, Bel, kad a taip apsirengs... Kas gi at
sitiko? ..
Nieko, tve, atsak ji tvardydamasi. Buvo at
js kakoks ydas. ..
A, tur^bt vl Spigelmanas... kyri bjauryb kaip
uodai mike!.. suuko ponas Tomaas, griebdamasis u
galvos. Tegul ateina rytoj...
Ir ateis... ir jis... ir kiti.. .
Gerai... labai gerai... Jau seniai galvojau atsiskai
tyti su jais... Na, dkui Dievui, nors truput vsiau pasi
dar. ..
Panel Izabel nustebino tvo ramumas ir jo liguista
ivaizda. Jai pasirod, kad nuo vidurdienio jis paseno keleriais metais. Ji atsisdo kd ir, apvelgdama miega
mj, paklaus tarytum tarp kitko:
Ar tu daug, tveli, jiems skolingas?
Nedaug. . . menkniekis. .. por tkstani rubli...
Ar tai tie vekseliai, apie kuriuos teta sak, kad ka
kas kovo mnes juos supirks? . .
401

Ponas Lenckis sustojo vidury kambario ir, spragteljs

pirtais, suuko:
Tai tau!.. Anuos a visai pamirau...
Vadinasi, mes turime daugiau skol negu por tks
tani? ..
Taip... taip. .. Truput daugiau... Manau, kad ko
kius penkis ar eis tkstanius.. . Papraysiu Vokulsk,
jis visk sutvarkys...
Panel Izabel nejuiomis krpteljo.
pigelmanas pasak, tar ji patyljusi, kad i
ms kapitalo negalima gauti deimt tkstani rubli pro
cent. Daugiausia tris tkstanius, ir tai tik pagal ne
patikim ipotek...
Jo teisyb pagal ipotek, betgi prekyba ne
ipoteka.. . Prekyba gali duoti ir trisdeimt i trisdeimt...
Taiau... o i kur pigelmanas ino apie ms procen
tus? paklaus ponas Tomaas, truput susimstydamas.
A netyia prasitariau... rausdama pasiteisino
panel Izabel.
Gaila, kad jam tai pasakei... labai gaila!.. Apie
tokius dalykus geriau nenekti...
Argi tai blogai? sunibdjo ji.
Blogai?.. Na, nieko blogo, Dieve mano... Bet vi
suomet geriau, kai mons neino nei kiek, nei i kur mes
turime pajam... Baronas, pagaliau ir pats maralka ne
bt laikomi milijonieriais ir filantropais, jeigu bt ino
mos visos j paslaptys...
Kodl gi, tve? ..
Esi dar vaikas, kalbjo kiek sunerims ponas To
maas, esi idealiste, tad.. . tave tai galt atgrasinti...
Bet tu juk turi prot. Matai: baronas turi kakoki bendr
reikal su palkininkais, o maralkos turtas iaugo dau
giausia per laimingus gaisrus, na ir... iek tiek per pre
kyb galvijais Sevastopolio karo metu...
Tad tai kokie mano jaunikiai?.. sunibdjo pa
nel Izabel.
402

 Tai nieko nereikia, Bel!.. Jie turi pinig ir didel

kredit, o tai svarbiausia, ramino j ponas Tomaas.
Panel Izabel papurt galv, tarytum vydama alin ky
rias mintis.
Vadinasi, mes, tveli, Paryi nebevaiuosime...
Kodl, vaikeli mano, kodl?..
Jeigu tu sumoksi penkis ar eis tkstanius tiems
ydams...
Dl to nebijok. Papraysiu Vokulsk, kad irpint
man toki sum i ei ar septyni procent, ir moksi
me u j po kokius keturis imtus rubli per metus. Na,
o turime juk deimt tkstani.
Panel Izabel panarino galv ir susimst, tyliai stuk
sendama pirtais stal.
Ar tu, tve, paklaus ji pagalvojusi, visai tik
ras dl Vokulskio?..
A?.. suuko ponas Tomaas ir trenk sau kum
iais krtin. A nesu tikras dl Joasios, dl Hor
tenzijos, netgi dl ms kunigaikio, gal gale dl j
vis drauge, bet ne dl Vokulskio. Jeigu tu btum ma
iusi, kaip jis iandien tryn mane odekolonu... O su ko
kiu nerimu irjo mane!.. Tai kilniausias i vis mo
ni, kokius gyvenime esu sutiks.. . Jis nesivaiko pinig,
i mans nieko negali pelnyti, bet jis brangina mano drau
gyst. .. Pats Dievas man j atsiunt, ir kaip tik tada, kai...
kai pradedu jausti artjant senatv, o gal ir... mirt. ..
Pasaks tuos odius, ponas Tomaas m mirksti, ir
jam i aki vl nusirito kelios aaros.
Tveli, tu sergi!.. isigandusi suuko panel Iza
bel.
Ne, ne.. . Tai nuo kario, susierzinimo ir svarbiau
sia. .. i apmaudo dl moni. Tik pagalvok: ar kas ap
lank mus iandien?. . Niekas, nes mano, kad mes jau
visko netekome... Joana bijo, kad nepasiskoliniau i jos
rytdienos pietums... Taip pat baronas ir kunigaiktis...
Baronas, kai suinos, jog mums liko trisdeimt tkstani,
dar pasirodys. .. dl tavs. Pagalvos, kad nors tave ir be
403

kraiio vest, vis tiek nereiks leisti pinig dl mans...

Bet nusiramink: kai tik pasklis gandas, jog gauname deimt
tkstani rubli per metus, visi sugr ionai, o tu vl,
kaip seniau, viepatausi savo svetainje... Dieve, koks a
iandien susinervins!.. pasak ponas Tomaas, luos
tydamasis aarojanias akis.
Tveli, a pasisiu gydytojo, gerai?..
Tvas susimst.
Tai jau ryt, ryt... Iki rytojaus gal ir savaime pra
eis. ..
Tuo momentu kakas pasibeld duris.
Kas ten?.. Kas yra?.. paklaus Tomaas.
Ponia grafien atvaiavo, atsak i koridoriaus
panels Florentinos balsas.
Joasia?!. suuko ponas Tomaas, diaugsmingai
nustebdamas. Pasitik j, Bel... A turiu truput apsi
tvarkyti. .. Nagi!.. Einu layb, kad ji jau ino apie
trisdeimt tkstani... Eik pas j, Bel... Mikolajau!..
Jis m suktis po miegamj, iekodamas reikiam dra
bui, o tuo tarpu panel Izabel ijo pas tet, kuri jau
lauk jos svetainje.
Ivydusi panel Izabel, grafien grieb j glb.
Koks Dievas maloningas, suuko ji, kad at
siunt jums toki laim! Ar tiesa, kad Tomaas gavo u
nam devyniasdeimt tkstani ir tavo kraitis iliko svei
kas? .. Niekuomet nebiau pagalvojusi...
Tetule, tvas tikjosi gauti daugiau, tik kakoks y
das, tas, kuris nupirko, baugino konkurentus, atsak
truput sieidusi panel Izabel.
Ak vaikeli mano, kaip tu dar ligi iol nesitikinai,
koks tavo tvas nepraktikas! Jis gali sivaizduoti, kad na
mas buvo vertas milijonus, o a i patikim moni inau,
kad jis vertas daugi daugiausia septyniasdeimt, gal sep
tyniasdeimt du tkstanius. Juk jau kuris laikas kasdien
parduodami i varytyni namai, ir visi ino, kiek jie verti
ir kiek u juos mokama. Pagaliau nra ko kalbti; tegul
tvas mano, kad jis apgautas, o tu, Bel, melskis u t
404

yd, kuris dav jums devyniasdeimt tkstani.. . Ir

inai, kad Kazius Starskis sugro?..
Panels Izabels veidas smarkiai nuraudo.
Kada? I kur?.. suglumusi paklaus ji.
Dabar i Anglijos, o tenai atvaiavo tiesiog i Ki
nijos. Vis toks pat dailus ir dabar vaiuoja pas senel,
kuri, rodos, urays jam savo dvar.
Tai js kaimynystje, teta?
Kaip tik apie tai noriu pakalbti. Jis daug klausi
njo apie tave, ir a, tikdamasi, kad tu jau isigydei
nuo savo kapriz, patariau jam rytoj jus aplankyti.
Kaip gerai!.. nudiugo panel Izabel.
Na, matai!.. pasak grafien, buiuodama j.
Teta visados apie tave galvoja. Tau tai puiki partija, ir
ji lengvai gali pasisekti, nes Tomaas dabar turi nedidel
kapital, kurio jam turs utekti, o Kazius jau girdjo, kad
Hortenzija tau ada kak urayti. Na, sakysim, Starskis
turi iek tiek skol. iaip ar taip, to-, kas jam atiteks i se
nels, ir to, k tu gali gauti i Hortenzijos, judviem turt
kuriam laikui utekti. O vliau pairsime. Jis dar turi
dd, tu mane, tad js vaikai vargo nematys.
Panel Izabel tyldama pabuiavo tetai rank. T aki
mirk ji buvo tokia grai, kad grafien, apkabinusi j,
nusived prie veidrodio ir juokdamasi tar:
Na, praau, tiktai bk rytoj tokia pat avi ir pa
matysi, kad Kaziaus irdyje atsivers senosios aizdos...
O gaila, kad tuomet j atstmei!.. Dabar turtumt imt,
o gal ir imt penkiasdeimt tkstani rubli daugiau...
sivaizduoju, kiek pinig galjo ileisti i nusivylimo tas
vargas berniokas. O, biau dar pamirus... pridr
grafien. Ar teisyb, kad norite su tvu vaiuoti Pa
ryi? ..
Taip, ketiname nuvaiuoti.
Bel, m tikinti j teta, labai praau jus ne
vaiuoti. A kaip tik noriu pasilyti jums praleisti dar li
kus vasaros met mano dvare. Ir tu turi sutikti, kad ir

a propos:

405

dl Starskio. Pati supranti, kad jaunuolis kaime lids,

svajos. .. Galite matytis kasdien, o tokiomis slygomis tau
lengviau bus prisijaukinti j. .. ir net visai nebepaleisti. ..
Panel Izabel paraudo dar smarkiau negu pirma ir
nuleido savo grai galv.
Teta! sunibdjo ji.
Ak vaikeli mano, tik neapsimetink man diplomate.
Tavo met panelei laikas itekti, o svarbiausia ne
kartoti sen klaid. Kazius puikiausia partija: jis ne
greitai tau nusibos. . . O jeigu ir nusibost, tai. .. jau bus
tavo vyras ir daug k turs irti atlaidiai, lygiai kaip
ir tu. Kurgi tvas?
Jis nesveikuoja...
Dieve mano!.. Tur bt per daug j sujaudino neti
kta laim...
Jis kaip tik susirgo pasipiktins tuo ydu.. .
Aminai jam kakas vaidenasi! suuko grafien
atsistodama. Ueisiu pas j valandl ir pakalbsiu apie
js vasaros poils. O tu, Bel, tikiuosi, sugebsi inaudoti
t laik.
Pusvaland intymiai pasikalbjusi su ponu Tomau, gra
fien atsisveikino su dukteria ir dar kart patar jai ne
paleisti Starskio.
Apie devint ponas Tomaas visai ne taip, kaip buvo
prats nujo miegoti, o panel Izabel pasiauk savo
kambar panel Florentin.
inai, Flora, tar ji, pusiau atsiguldama ezlon
ge, sugro Kazius Starskis ir rytoj ateis pas mus.
Aaa!.. nuts panel Florentin tokiu tonu, tary
tum jai tatai jau buvo inoma. Vadinasi, nebepyks
ta?..pabrdama paklaus ji.
Tur bt ne... Pagaliau neinau. .. nusiypsojo
panel Izabel. Teta sako, kad tebra labai graus...
Ir prasiskolins... Bet tai ne bda. Kas dabar neturi
skol!
O k tu pasakytum, Flora, jeigu...
406

 Jeigu tu u jo itektum?.. inoma, pasveikiniau

jus abu. Bet k pasakys baronas, maralka, Ochockis, o
svarbiausia. .. Vokulskis? ..
Panel Izabel paoko kaip gelta.
Brangioji, i kur ia vl tau auna galv tas...
Vokulskis?..
Ne jis man galv auna, atsak panel Florentina, peiodama liemenls apsiuv, tik prisimenu, k
pati man sakei dar balandio mnes... kad tasai mogus
tave visus metus persekiojo vilgsniais, apipyn tave i
vis pusi...
Panel Izabel nusikvatojo.
Ak, prisimenu!.. Man i tikrj tuomet taip atro
d. .. Bet dabar, kai truput geriau j painau, matau, kad
jis nepriklauso tai kategorijai moni, kuri reikia bijoti.
Tiesa, jis slapta mane garbina; bet lygiai taip pat jis gar
bins mane, jeigu net. .. itekiau... Tokiems garbinto
jams, kaip Vokulskis, pakanka vilgsnio, rankos paspau
dimo. ..
Ar tu tuo tikra?
Visikai. Pagaliau sitikinau, kad tai, kas man atrod
jo pinkls, tra paprasiausi prekybiniai iskaiiavimai.
Tvas skolina jam trisdeimt tkstani, ir galgi net vi
sos jo pastangos buvo nukreiptos kaip tik t tiksl...
O jeigu ne taip? paklaus panel Florentina, vis
tebeaisdama savo liemenls apsiuvais.
Liaukis, brangioji! pasipiktino panel Izabel.
Kodl tu btinai nutarei sugadinti man nuotaik?
Tu pati sakei, kad tie mons moka kantriai laukti,
tykoti, netgi rizikuoti viskuo ir lauyti...
Bet ne Vokulskis.
Prisimink baron.
Baronas vieai j eid.
O tave atsipra.
Ak Flora, praau, nekankink mans!.. sikaria
vo panel Izabel. tbt nori padaryti i pirklelio de407

moii, gal dl to, kad... tiek daug praradome, parduodami

nam!.. kad tvas serga... ir kad Starskis sugro...
Panel Florentina sujudjo, tarsi nordama dar kak
pasakyti, bet susivald.
Labanakt, Bel, pasak ji. Gal dabar ir tavo
teisyb...
Ir ijo.
Vis nakt panel Izabel sapnavo Starsk kaip vyr,
Ros kaip pirmj platonik meilu, Ochock kaip
antr, o Vokulsk kaip j turto valdytoj. Tiktai apie
deimt ryto j paadino panel Florentina ir prane, kad
atjo Spigelmanas ir dar kakoks ydas.
Spigelmanas?.. Ak, tiesa!.. Buvau j pamirusi. Pa
sakyk, kad ateit vliau... Ar tvelis atsikl?
Atsikl prie valand. A jam ir pasakiau apie pa
lkininkus, bet jis prao tave parayti laik Vokulskiui...
Kam?..
Kad jis malont ateiti pas mus iandien apie pietus
ir suvest su jais sskaitas.
Teisyb, Vokulskis turi ms pinigus, tar pane
l Izabel. Bet man nepatogu apie tai jam rayti. Pa
rayk tu, Flora, tvo vardu... tai ia ant stalo popie
rius. ..
Panel Florentina para reikalaujam laik, o panel
Izabel tuo tarpu pradjo rengtis. inia apie atjusius pa
lkininkus j prablaiv kaip altas vanduo, o mintis apie
Vokulsk sukl nerim.
Vadinasi, mes i tikrj negalime isiversti be to mo
gaus? .. galvojo ji. Na, inoma, jeigu jis laiko ms
pinigus, tai turi mokti ir ms skolas. .
Labai prayk, tar ji panelei Florentinai, kad
ko skubiausiai atvaiuot.. . Jeigu Starskis utiks pas mus
tuos lyktynes ydus...
Jis juos pasta seniau negu mes, sunibdjo
Flora.
Vis tiek tai bt baisu. Tu neinai, kokiu tonu va
kar kalbjo su manim tasai... tasai...
408

 pigelmanas, primin panel Florentina. O tai

akipla ydas...
Ji ulipd vok ir ijo priekambar iprayti tenai
laukiani palkinink. Panel Izabel atsiklaup prie
alebastrin Dievo motinos statull ir m maldauti, kad
pasiuntinys rast Vokulsk namie ir kad Starskis nesusi
tikt pas juos su ydais palkininkais.
Alebastrin Dievo motina iklaus jos mald, nes po
valandos, per pusryius, Mikolajus padav jai tris laikus.
Vienas buvo nuo tetos grafiens. Ji ra, kad iandien
tarp antros ir treios pas tv ateisi gydytojai konsultuo
ti, kad Kazius Starskis ivaiuojs po piet ir kiekvien
valandl gals pas juos usukti.
Atmink, brangioji Bel, baig laik teta, elkis
taip, kad vaikinas galvot apie tave vis keli ir kaime,
kur judu su tvu po keli dien turite nuvaiuoti. A
jau visk sutvarkiau taip, kad jis nei Varuvoje ne
matys jokios panels, nei kaime nesutiks (tik tave,
brangioji) jokios kitos moters, nebent tik savo senel
pirmininkien ir jos visai nedomias ankes.
Panel Izabel truput prikando lpas; jai nepatiko tas
tetos kyrumas.
Teta taip mane proteguoja, pasak ji panelei Florentinai, tarsi a jau visai nebeturiau ko tiktis.. ,
Nepatinka man tai! ..
Ir dailiojo Kaziaus Starskio paveikslas jos vaizduotje
truput nublanko.
Antrasis laikas buvo nuo Vokulskio, kuris ra, kad
atvyks pirm valand.
Flora, kelint valand liepei ateiti palkininkams?
paklaus panel Izabel.
Pirm.
Dkui Dievui! Kad tik tuo metu neateit ir Stars
kis, pasak panel Izabel, imdama trei laik.
Raysena tarytum pastama? pridr ji. Kieno is
laikas, Flora?
409

 Argi nepasti? atsak panel Florentina, pavelg

dama vok. Keovskos.. .
Panel Izabel paraudo i pykio.
Ak, teisyb!.. suuko ji, numesdama vok ant
stalo. Flora, bk gera, pasisk jai laik atgal ir ant
voko urayk: Neskaityta." Ko ta bjauri moteris i ms
nori?
Lengvai gali tai suinoti, patar panel Florentina.
Ne, ne... ir ne!.. Nenoriu joki laik i tos nepa
keniamos bobos. .. Tur^dbt vl kokios nors intrigos,
nes ji nieko daugiau nerainja.. . Flora, praau tutuojau
grinti laik ir.. . arba pagaliau pasiirk, k ji ra
o. .. Paskutin kart priimu jos keverzones...
Panel Florentina neskubdama atpl vok ir pradjo
skaityti. Vietoj smalsumo jos veide pamau pasirod nuo
staba, o paskui sumiimas.
Man netinka tai skaityti, sunibdjo ji, atiduo
dama laik panelei Izabelei.
Brangioji panele Izabele! ra baronien. Pri
sipastu, kad savo ligioliniu elgesiu galjau nusipel
nyti js nepalankum ir urstinti gailestingj Vie
pat Diev, kuris taip rpestingai globoja Jus. Todl
atsiadu visko, nusieminu prie Jus, brangioji, ir mal
dauju Jus man atleisti. Argi nerod dangus savo ma
lons, kad ir pasisdamas jums t Vokulsk? Paprastas
mirtingasis, kaip ir visi kiti, tapo rankiu Aukiausiojo
rankoje, kad mane nubaust, o jus apdovanot. Negana
to, kad sueid dvikovoje mano vyr (teatleidia Die
vas ir jam visas niekybes, kuriomis jis man nusidjo),
bet dar sigijo nam, kuriame ugeso mano mielas k
dikis, ir dabar tur^bt privers mane brangiai mokti
u but. O js ne tik matote mano nelaimes, bet dar
gavote dvideimt tkstani rubli daugiau, negu buvo
vertas js namas.
Teikits tad, brangioji, atsakydama mano atgail,
prikalbinti didiai gerbiam pon Vokulsk (kuris, ne
410

inau u k, pyksta ant mans), kad pratst su manimi

sutart ir nevaryt mans savo perdtais reikalavimais
i namo, kuriame ugeso mano vienintels dukters gy
vyb. Taiau veikti reikia atsargiai, nes gerbiamasis
ponas Vokulskis dl man neinom prieasi nepagei
dauja kalb, jog nam nupirko jis. Uuot pats nupirks
nam (kaip garbingas mogus), jis ne tik pasinaudojo
palkininku langbaumu, bet dargi atsiunt teism
statytinius, kurie var dvideimt tkstani daugiau,
negu siliau a. Kodl jis taip paslaptingai veikia? Tai
Jums, brangieji, turi bti inoma geriau negu man, nes
Js, rodos, padjote pas j savo kapitall. Tiesa, jis
nedidelis, bet per Dievo malon (kuri taip aikiai yra
jums palanki) ir per visiems inom gerbiamojo Vokulskio apsukrum tikriausiai atne jums tokius pro
centus, kurie atlygins u ligi iol lidn buvusi js
padt. Atsiduodama Js, brangioji, gerajai irdiai,
o abipusius ms santykius pavesdama bealikam Die
vo teisingumui, lieku visuomet itikima, nors ir nieki
nama, js giminait ir nuolankus tarnas
Keovska/
Skaitydama panel Izabel ibalo kaip popierius. Ji pa
kilo nuo stalo, suglam laik ir pakl rank, tarsi no
rdama sviesti j kakam veid. Staiga, apimta igsio,
ji norjo kur nors pabgti arba pasiaukti k nors pa
galb, bet tutuojau atsipeikjo ir nujo pas tv.
Ponas Lenckis su lepetmis ir drobiniu chalatu guljo
sofoje ir skait ,,Kurjer. Jis labai velniai pasisveikino su
dukterimi, o kai ji atsisdo, atidiai pasiirjo j ir tar:
Ar ia tokia bloga viesa, ar man taip atrodo, kad
panel blogai nusiteikusi? ..
Taip, esu truput susierzinusi.
A ir matau, bet tai nuo kario. O iandien,
pridr jis ir pagrasino jai ypsodamasis, iandien tu,
idykle, turi graiai atrodyti, nes tasai Kazius, kaip man
vakar pasak teta, vis dar neveds. ..
41t

Panel Izabel tyljo, tvas dst toliau:

Tiesa, vaikinas, bastydamasis po pasaul, truput padyko, truput prasiskolino, bet jaunas, dailus, na, ir i
galvos dl tavs jo. Joasia tikisi, kad pirmininkien su
laikys j apie por savaii kaime, o visa kita jau tavo
dalykas... O inai, gal bt neblogai? I geros eimos...
turt kaip nors sulipdysime po gaball i visur... Be to,
jis gerai iaukltas, mats pasaulio, netgi ioks toks did
vyris, jeigu tai tiesa, jog apkeliavs ems rutul. . .
Gavau laik i Keovskos, pertrauk j panel
Izabel.
K sakai?.. K gi rao toji pamil?
Ji rao, kad ms nam nupirko ne langbaumas,
o Vokulskis ir, padedamas statytini, kurie var kain,
dav u j dvideimt tkstani daugiau, negu buvo vertas.
Panel Izabel pasak tai prislopintu balsu ir su nerimu
pavelg tv, bijodama, kad jis nett. Taiau ponas
Tomaas tik kilsteljo nuo sofos ir suuko, spragteldamas
pirtais:
Palauk!.. Palauk!.. inai, tai gali bti teisyb...
Kaip! paoko nuo kds panel Izabel. Va
dinasi, jis idrso padovanoti mums dvideimt tkstani,
o tu, tveli, taip ramiai apie tai kalbi? . .
Kalbu ramiai, nes palauks ir nepardavs gauiau
ne devyniasdeimt, o imt dvideimt tkstani...
Bet juk mes negaljome laukti, jeigu namas buvo
paleistas i varytyni.
Kaip tik dl to, kad negaljome laukti, mes ir tu
rime nuostol, o Vokulskis, kuris gali laukti, pasipelnys.
i pastaba truput nuramino panel Izabel.
Vadinasi, tveli, tu nematai ia jokios jo geradarys
ts? O vakar taip kalbjai apie Vokulsk, lyg jis bt
tave ukerjs. ..
Cha! cha! cha! .. nusikvatojo ponas Tomaas.
Tu nuostabi, brangioji! Vakar a buvau kiek sutriks, net
gi smarkiai, ir man kakas. .. kakas. .. pasivaideno. .. Bet
412

iandien.. . Cha! cha! cha!.. Tegul sau Vokulskis permo

ka u nam. Tam jis ir pirklys, kad inot, kiek ir u k
reikia mokti. Vienur turs nuostoli, kitur pasipelnys.
O a, daugi daugiausia, galiu jam atleisti, kad jis dalyva
vo mano turto varytynse. .. Nors turiau teis tarti
kok nors nevar dalyk, suinojs, pavyzdiui... kad
Slangbaumas buvo statytinis. ..
Panel Izabel kartai apkabino tv.
Taip, tar ji, tu teisus, tveli. A pati tik
nesugebjau viso to suprasti. Kad tasai ponas naudojasi
ydais statytiniais varytynse, aikiausiai rodo, jog, d
damasis geru draugu, jis daro biznius. ..
Suprantama! patvirtino ponas Tomaas. Nejau
gi tu nesupranti toki paprast dalyk? Jis gal ir neblo
gas mogus, bet vis tiek pirklys... pirklys!..
Priekambaryje kakas smarkiai paskambino.
Tai tur^bt jis. A, tveli, ieisiu ir paliksiu jus
vien.
Panel Izabel ijo i tvo miegamojo, bet priekam
baryje ivydo ne Vokulsk, o net tris ydus, garsiai be
siginijanius su Mikolajumi ir panele Florentina. Ji pa
bgo svetain ir vos garsiai nesuuko:
,,Dieve!.. kodl jis neateina. . .
Jos irdyje lo jausm audra. Nors panel Izabel ir
pritar tvo argumentams, bet suprato, kad netiesa tai, k
jis sako, kad Vokulskis i namo nieko nepeln, o turjo
nuostol, ir kad padar tai tik nordamas juos igelbti
i beviltikos padties. Taiau, pripaindama tai, jinai jo
nekent.
Niekas! Niekas!.. panabdom kartojo ji.
Kaip jis drso. . .
Tuo tarpu priekambaryje ydai pakl tikr barn su
panele Florentina. Jie! pareik nesitrauksi i vietos, kol
negausi pinig, nes panel grafait vakar davusi od. ..
O kai Mikolajus atViar jiems duris laiptus, jie pradjo
j plsti:
413

 Tai plimas!.. Apgavyst!.. Pinigus js ponai imti

moka, ir tada tu jiems ,.brangusis ponas Davidai! O da
bar. ..
Kas ia darosi? pasigirdo staiga kakieno balsas.
ydai nutilo.
K tai reikia?.. K js ia darote, ponas Spigelrflanai?..
Panel Izabel paino Vokulskio bals.
A nieko.. . Labai atsipraau, js malonybe. .. Mes
ia su reikalu pas pon graf... jau visai kitokiu tonu
m aikintis k tik triukmavs Spigelmanas.
Ponai liep mums iandien ateiti pinig, terp
kitas ydas.
Panel vakar dav od, kad iandien mums viskas
bus sumokta iki paskutinio graio...
Ir bus sumokta, nutrauk Vokulskis. A esu
pono Lenckio galiotinis ir iandien et valand apmok
siu js sskaitas savo kontoroje.
Neskubu. .. Kam js malonybei taip skubti!..
atsak Spigelmanas.
Praom ateiti et pas mane, o tu, Mikolajau, jo
ki praytoj ionai nepriimink, kai ponas serga.
Suprantu, js malonybe!.. Ponas laukia js savo
miegamajame, atsak Mikolajus, o kai Vokulskis nujo,
igrdo ydus pro duris, sakydamas: Salin i ia, bjau
rybs! Lauk!
Nu, nu! Ko js taip pykstate? . . murmjo labai
sumi ydeliai.
Ponas Tomaas susijaudins pasisveikino su Vokulskiu:
jo rankos truput virpjo, galva kretjo.
tai matote, tar jis, k daro tie ydai. .. tie
nenaudliai!.. Lenda namus. .. gsdina mano dukter...
A liepiau jiems et valand ateiti mano konto
r ir, jeigu leisite, atsiskaitysiu su jais. Ar tai didel su
ma? paklaus Vokulskis.
Menkniekis, beveik nieko... Kokie penki ar ei
tkstaniai rubli.. .
414

 Penki ar ei? . . pakartojo Vokulskis. Tie trys

jums tiek paskolino? ..
Ne. Jiems a skolingas kokius du tkstanius, gal
kiek daugiau... Bet, pasakysiu jums, ponas Stanislavai (tai
visa istorija!), kovo mnes kakas supirko mano senus
vekselius. Kas neinau; vis dlto noriu dl visa ko
bti pasiruos.
Vokulskiui nuvito veidas.
Mokkite skolas, tar jis, kai kreditoriai pa
reikalauja. iandien susitvarkysime su tais, kurie turi nau
jesnius vekselius. Vadinasi, tai bus du ar trys tkstaniai?
Taip, taip... Taiau tik pagalvokite, ponas Stanisla
vai, kokia neskm!.. Js imokate man u pusmet pen
kis tkstanius... Teisyb, ar atnete pinigus?
inoma.
Labai dkui. Taiau kokia neskm: kaip tik dabar,
kai su Bel ir... su jumis turime vaiuoti Paryi, ydai
iplia i mans du tkstanius! Aiku, i Paryiaus nieko
neieis.
Kodl? nesutiko Vokulskis. A padengsiu sko
l, ir jums nereiks judinti savo procent. Drsiai galite
vaiuoti Paryi.
Brangusis!.. suuko ponas Tomaas, krisdamas
jam glb. Matote, mielasis, pridr jis nusirami
ns, a kaip tik galvojau, ar negaltumte js man
gauti kur nors paskolos toms yd skoloms apmokti...
madaug i septyni, ei procent...
Vokulskis nusiypsojo, kad ponas Tomaas taip naiviai
iri finansinius reikalus.
inoma,atsak jis, negaldamas paslpti diaugs
mo, js gausite paskol. Tiems ydams atiduosime ko
kius tris tkstanius rubli, o js moksite procentus...
kiekgi js norite?
Septynis... eis...
Gerai, tar Vokulskis, js moksite imt a
tuoniasdeimt rubli procent, o kapitalas liks nepaju
dintas.
415

Ponas Tomaas jau neinia kur kart m mirksti, ir

jo akyse sublizgjo aaros.
aunusis... kilnusis mogau!.. kalbjo jis, apka
bindamas Vokulsk. Dievas jus atsiunt...
Ar js manote, kad a galiu elgtis kitaip? vos
girdimai pratar Vokulskis.
Kakas pasibeld. jo Mikolajus ir prane, kad atvyko
gydytojai.
Aha!. . suuko ponas Tomaas. Sesuo vis dlto
atsiunt tuos ponus. Dieve mano! Niekuomet dar nesu
gydsis, o dabar... Ponas Stanislavai, praom eiti dabar
pas Bel... Mikolajau, pranek panelei, kad ponas Vo
kulskis atjo.
tai mano atpildas... Mano gyvenimas!" pagalvojo
Vokulskis, sekdamas paskui Mikolaj. Priekambaryje jis
susidr su gydytojais; abu pasirod es jo pastami, ir
jis kartai papra juos atidiau pasirpinti ponu Tomau.
Svetainje jo lauk panel Izabel. Ji buvo truput i
blykusi, taiau dl to atrod dar graesn. Vokulskis
pasisveikino su ja ir linksmai praneko:
Esu labai laimingas, kad jums patiko vainikas Rosiui.
Jis staiga nutilo. J pritrenk keista panels Izabels
veido iraika: ji irjo j truput nustebusi, tarsi ma
tydama j pirm kart gyvenime.
Valandl abu tyljo; pagaliau panel Izabel, nusipurtydama kakoki dulkel nuo pilkos suknels, paklaus:
Juk tai js, pone, nupirkote ms nam? Ir pri
simerkusi paveg j.
Vokulskis buvo taip netiktai ukluptas, kad i pradi
neteko ado. Jam pasirod, kad staiga nustojo galios sam
protauti. Jis ir balo, ir raudo, bet pagaliau atsipeikjs
dusliu balsu tar:
Taip, a nupirkau.
Kodl u jus varytynse dalyvavo ydas statytinis?
Kodl?.. pakartojo Vokulskis, irdamas j
kaip igsdintas vaikas. Kodl? .. Matote, a esu pirk
416

lys... ir toks kapitalo investavimas galt pakenkti mano

kreditui...
Js jau seniai domits ms reikalais. Rodos, ba
landio mnes... taip, balandio mnes js sigijote ms
serviz? toliau kalbjo panel Izabel tuo paiu tonu.
Tasai tonas prablaiv Vokulsk. Jis pakl galv ir
altai atsak:
Js galite bet kuriuo metu savo serviz atsiimti.
Dabar panel Izabel nuleido akis. Tai pastebjs, Vokulskis vl suglumo.
Kodl gi js tai padarte? tyliai paklaus ji.
Kodl js taip mus... persekiojate?
Atrod, kad ji tutuojau pravirks. Vokulskis visikai
nebegaljo susivaldyti.
A jus persekioju!.. pasak jis persimainiusiu
balsu. Argi js rasite tarn... ne, un... labiau atsida
vus, kaip a?.. Jau dveji metai galvoju tik apie tai, kaip
galima bt paalinti jums i kelio kiekvien klit...
Staiga kakas paskambino. Panel Izabel krpteljo.
Vokulskis nutilo.
Mikolajus atidar svetains duris ir prane:
Ponas Starskis.
Ant slenksio i karto pasirod vidutinio gio, lieknas,
juodbruvas, su nedidelmis andenomis, seliais ir labai
neymiai prapliks vyras. Jo veidas buvo ir linksmas, ir
paaipus. Vos js, jis suuko:
Kaip diaugiuosi, kad vl galiu jus pasveikinti! ..
Panel Izabel tyldama padav jam rank; jos veidas
rykiai paraudo, o akyse suybsjo svajingos kibirktls.
Vokulskis pasitrauk prie stalelio pasienyje. Panel
Izabel juodu supaindino:
Ponas... Vokulskis... Ponas Starskis...
Vokulskio pavard buvo itarta tokiu tonu, kad Stars
kis tik linkteljo jam galva, atsisdo per kelis ingsnius
ir pasisuko onu. O Vokulskis atsisdo prie maojo sta
lelio pasienyje ir m irinti album.
417

 Rodos, js sugrote i Kinijos? paklaus panel

Izabel.
Dabar i Londono, bet man vis dar atrodo, lyg plauk
iau laivu, atsak Starskis, gerokai darkydamas lenk
kalb.
Panel Izabel m kalbti anglikai.
Tikiuosi, kart js ilgiau pasiliksite tvynje?
Tai priklauso... taip pat anglikai atsak Stars
kis, bet ia pat pridr, vilgteljs Vokulsk: O kas
jis?. .
Mano tvo galiotinis. Nuo ko gi tai priklauso?..
Manau, js neturtumte itaip klausti, nusiyp
sodamas atsak jaunuolis. Tai priklauso... nuo mano
senels dosnumo...
Tai graiausia... o a tikjausi igirsti kompli
ment. ..
Keliautojai nesako kompliment, nes ino, kad bet
kurioje geografinje platumoje komplimentai tik diskredi
tuoja vyr moter akyse.
Ar js atradim padarte Kinijoje?
Kinijoje, Japonijoje ir ypa Europoje.
Ir ketinate taikyti princip Lenkijoje?
Pamginsiu ir, jeigu leisite, bendraudamas su jumis.
Juk mes, rodos, drauge ilssims kaime. Tiesa?. .
itaip bent nori teta ir tvas. Taiau man nelabai pa
tinka js nusistatymas tikrinti savo gytas etnografines
inias.
Tatai bt tiktai teisingas mano kertas.
Vadinasi, karas? .. paklaus panel Izabel.
Grinus senas skolas, danai susitaikoma.
Vokulskis taip atidiai irinjo album, kad jam net
gyslos ioko ant kaktos.
Taiau po kerto ne, atsak panel Izabel.
Tai ne kertas, o tik priminimas, kad a esu senas
js kreditorius.
Vadinasi, a turiu mokti senas skolas? nusijuok
ji. Taip, js neleidote veltui laiko keliaudamas.
418

 Noriau neleisti jo veltui ir kaime, pasak

Starskis ir reikmingai pavelg jai akis.
Tai priklausys nuo kerto bdo, atsak panel
Izabel ir vl paraudo.
Jo malonyb kvieia pon Vokulsk, pasak Mikolajus, pasirodydamas svetains tarpdury.
Panekesys nutrko. Vokulskis uvert album, atsi
stojo ir, nusilenks panelei Izabelei ir Starskiui, i lto
nujo paskui tarn.
Ar tas ponas nesupranta anglikai? . . Ar jis nesieid, kad mes su juo nesinekjome? paklaus Starskis.
O, ne! atsak panel Izabel.
Juo geriau, nes man pasirod, kad jis su mumis ne
labai gerai jautsi.
Na, utat ir pasialino, nerpestingai ubaig pa
nel Izabel.
Atnek man i svetains skrybl, pasak Mikolajui Vokulskis, ijs gretim kambar.
Mikolajus pam skrybl ir nune j pono Tomao
miegamj. Priekambaryje jis igirdo, kaip Vokulskis,
suspauds galv abiem rankomis, sunibdjo:
Dieve gailestingasis!..
Kai Vokulskis jo pono Tomao kambar, gydytoj
jau nebebuvo.
Tik sivaizduokite, suuko ponas Lenckis, kaip
nelemtai viskas susiklost!.. Gydytojai udraud man va
iuoti Paryi ir, grasindami mirtimi, liep kraustytis
kaim. Garbs odis, neinau, kur pasislpti nuo to kar
io. Jis ir jus veikia, nes js veidas pasikeit. . . Labai
tvankus butas, tiesa? ..
Taip. Leiskite, pone, atiduoti jums pinigus, pa
sak Vokulskis, traukdamas i kiens stor ryul.
Aha... teisyb.. .
ia penki tkstaniai rubli, tai procentai iki sau
sio vidurio. Teikits paskaiiuoti. O tai ratelis.
Lenckis kelet kart perskaiiavo pluot nauj imtarubli ir pasira dokument. Padjs al plunksn, tar:
419

 Gerai, tai vienas dalykas.. . O dabar dl skol. ..

Dviej ar trij tkstani rubli suma, kuri js
esate skolingas ydams, iandien bus apmokta.. .
Tik atsipraau, ponas Stanislavai, a veltui nenoriu...
Praau ko tvarkingiausiai atsiskaityti sau procentus. ..
Nuo imto dvideimt iki imto atuoniasdeimt rub
li per metus.
Taip, taip... patvirtino ponas Tomaas. Bet
jeigu... jeigu, sakysime, man prireikt dar iokios tokios
sumos, tai k man kreiptis?
Antrj pus procent js gausite sausio viduryje.
Sitai a inau. Bet matote, ponas Stanislavai, jeigu
man prireikt tam tikros dalies kapitalo. .. Ne veltui, i
noma. .. Mielai sumoksiu procentus...
eis. .. terp Vokulskis.
Taip, eis... septynis.
Ne, pone. Js kapitalas duoda trisdeimt tris pro
centus per metus, tad negaliu jo skolinti i septyni...
Gerai. Tokiu atveju pasilaikykite mano kapital, ta
iau. .. suprantate... man gali vis dlto kas nors atsitikti...
Atsiimti savo kapital js galite nors ateinani me
t sausio viduryje.
Gink Dieve!. . A jo i js neatsiimsiu ir po de
imt met...
Taiau a pamiau js kapital tiktai metams...
Kaip tatai?.. Kodl? .. stebjosi ponas Tomaas,
vis labiau iplsdamas akis.
A neinau, kas bus po met. Ne kasmet pasitaiko
toki pelning reikal.
Ponas Tomaas buvo nemaloniai nustebintas; valandl
patyljs, jis tar:
A propos, mieste lyg kalbama, kad tai js, ponas
Vokulski, nupirkote mano nam? ..
Taip, pone, a nupirkau js nam, bet po pusme
io galiu j perleisti jums patogiomis slygomis.
Lenckis pajuto, kad rausta. Taiau, nenordamas prisi
painti nugaltas, poniku tonu paklaus:
420

 O kiek nortumte atsimestini, ponas Vokulski?

Nieko. Atiduosiu jums j u devyniasdeimt tks
tani ir gal. . . net pigiau. . .
Ponas Tomaas atoko atgal, sksteljo rankas ir krito
savo didj krsl; jo skruostais vl nusirito keletas aar.
I ties, ponas Stanislavai, pratar jis kkioda
mas, a matau, kad geriausius santykius. .. gali paga
dinti pinigai... Argi a nepatenkintas jumis, kad js nupirkote t nam?.. Argi a jums priekaitauju?.. O js
kalbate su manimi taip, lyg btumte sieids.
Atleiskite, pone, pasak Vokulskis. Bet a i
tikrj esu truput susierzins... tur^bt nuo kario...
O, be abejo! suuko ponas Tomaas, atsistodamas
ir stipriai spausdamas jam rank.Vadinasi... atleisime
vienas antram nemalonius odelius... A nepykstu ant j
s, nes inau. .. kas yra kartis...
Vokulskis atsisveikino su juo ir jo svetain. Starskio
tenai jau nebuvo, panel Izabel sdjo viena. J pamaiusi,
jinai atsistojo: jos veidas buvo malonesnis.
Js ieinate?
Taip, noriu su jumis atsisveikinti.
O js neumirite apie Ros? paklaus ji ypteldama.
O, ne. Papraysiu, kad vainikas bt jam teiktas.
Js pats jo neteiksite? .. Kodl gi? ..
iandien nakt ivaiuoju Paryi, atsak Vo
kulskis.
Netars daugiau n odio, jis nusilenk ir ijo.
Panel Izabel valandl stovjo sumiusi, paskui nu
bgo pas tv.
K tai reikia, tveli? Vokulskis atsisveikino labai
altai ir pasak, kad iandien nakt ivaiuoja Paryi.
K?. . k? .. k? .. suuko ponas Tomaas, grieb
damasis abiem rankomis u galvos. Jis tikriausiai si
eid.
Ak, teisyb!.. A usiminiau apie ms namo pir
kim. ..
421

 Vajzau! .. K tu padarei? .. O... viskas uvo. ..

Dabar suprantu... inoma, jis sieid... Taiau, pri
dr jis po valandls, kas galjo pamanyti, kad jis
taip greitai sieidia?.. Atrodo, toks paprastas pirklys! ..
Dvideimtasis skyrius
SENOJO PARDAVJO DIENORATIS

,,Ir ivaiavo! .. Ponas Stanislavas Vokulskis, didysis

tranzito prekybos bendrovs organizatorius, didysis ketu
ri milijon rubli apyvart per metus daranios firmos
vadovas, ivaiavo Paryi, nelyginant eilinis pato ve
jas kur nors priemiest. .. Vien dien sak (man pa
iam), kad neino, kada vaiuos, o kit dien paukt...
hraukt... ir idm.
Elegantikai papietavo pas didiai gerbiamus ponus
Lenckius, igr kavuts, isikrapt dantis ir nebr.
Suprantama. Juk ponas Vokulskis tai ne koks nors par
davjas, kuris turi maldauti eiminink atostog kart per
kelet met. Ponas Vokulskis kapitalistas, gauna e
iasdeimt tkstani rubli per metus, broliaujasi su gra
fais ir kunigaikiais, kaunasi dvikovose su baronais ir
ivaiuoja, kada usimano. O js, samdomi tarnautojai, r
pinkits prekyba. Juk u tai gaunate algas ir dividendus.
Argi tai pirklys?. . itaip elgiasi, sakau, ne pirkliai,
o pamaivos!. .
Na, galima ivaiuoti net ir Paryi, ir net neprotingai
ivaiuoti, bet ne tokiu metu. ia, inote, Berlyno kongre
sas privir putros, ia, ana, Anglija taikosi Kipr, Aust
rija Bosnij... Italija gerkl plo: ,.Duokite mums
Triest, nes bus blogai...1' Bosnijoje jau, girdti, kraujas
liejasi upeliais, ir (tik tegul pasibaigia rugiapjt) dar
prie iem karas siliepsnos, tas aiku kaip dien. .. O jis
tuo tarpu mauna Paryi!..
Cit! O ko jis taip staigiai ivyko Paryi? .. pa
rod? .. Kas jam ta paroda. O gal dl to biznio, kur tu
422

rjo padaryti su Suzinu? . . domu, i koki bizni galima

pelnyti penkiasdeimt tkstani rubli, iaip sau, tik
rank pridjus?. . Jie man pasakoja apie kakokias di
deles mainas lyg naftos verslovms, lyg geleinkeliams,
lyg cukraus fabrikams... Ar tik js, angelliai, vietoj t
nepaprast main neparvesite paprasiausi patrank?..
Pranczija, tik ir irk, susikibs su Vokietija... Jaunasis
Napoleonas, sakoma, sdi Anglijoje, o juk i Londono
Paryi ariau negu i Varuvos iki Zamosts...
, ponas Ignacai, neskubk sprsti apie pon V. (to
kiais atvejais geriau neminti pilnos pavards), nesmerk
jo, nes gali apsijuokti. ia ruoiami kakokie svarbs ir
paslaptingi dalykai; ir tas ponas Lenckis, kakada buvojs
pas Napoleon III, ir tas neva aktorius Rosis, italas (Ita
lija prisispyrusi reikalauja Triesto)... ir tie piets pas Lenckius prie pat ivaiuojant, ir tas namo pirkimas.. .
Panel Lencka grauol, k besakytum, bet juk yra
tiktai moteris, ir dl jos Stachas nedaryt tiek daug kvai
lysi. .. ia yra kakas i p... (tokiais atvejais protin
giausia- kalbti sutrumpinimais). ia slypi kakokia dide
l p...
Jau kokios dvi savaits, kai vargas berniukas ivaia
vo, gal visikai... Laikus rao trumpus ir altus, apie save
nepasakoja nieko, o mane taip kankina lidesys, kad kar
tais, dievai, vietos nesusirandu. (Na, gal ne jo lidiu,
o tik iaip, i proio.)
Prisimenu, kai rengsi vaiuoti. Parduotuv jau buvo
udaryta, ir a kaip tik prie io tai stalelio griau arbat
(mano Iras vis sirguliuoja), tik staiga kambar bga Stacho tarnas.
Ponas kvieia! suriko ir nubgo.
(Koks jis pasileids bjauryb, o koks dyknas! . . Rei
kjo matyti, su kokia mina jis atsistojo tarpduryje ir
pasak: Ponas kvieia! Galvijas!)
Norjau j pamokyti: inok, mulki, tavo ponas yra po
nas tiktai tau, bet jis rkte irko.
423

Greitai baigiau gerti arbat, pripyliau Irui truput pie

no dubenl ir nujau pas Stach. iriu tarpuvartje
jo tarnas kalbina isyk tris mergas kaip stirnas. Na, ma
nau, tokiam patrakliui ir keturios nebaisu, nors... (T
moter n pats velnias nesuvaikys. Pavyzdiui,^ponia Jad
vyga: liesut, maut, tokia trapi btybl, o jau treiam
vyrui diov var.)
Ulipu vir. Buto durys atdaros, dega lempa, o Sta
dias pats dedasi lagamin. Man kakas tik dilgt.
K tai reikia?klausiu.
Vaiuoju iandien Paryi, atsak jis.
Vakar sakei, kad dar negreitai vaiuosi?..
Ai, vakar... atov jis.
Pasitrauk nuo lagamino, pagalvojo valandl ir paskui
kakokiu ypatingu tonu pridr:
Dar vakar.. . a klydau.. .
Tie odiai mane nemaloniai pritrenk. Pasiirjau
Stach atidiau ir nustebau. Niekuomet nemaniau, kad
mogus, tarytum sveikas ir bent jau nesueistas, per ke
let valand gali taip pasikeisti. Iblyko, akys dubo, at
rodo klaikiai...
Kodl taip staigiai pasikeit... planai? paklau
siau, jausdamas, kad klausiu visai ne to, k noriau su
inoti.
Mielas mano, atsak jis, negi tu neinai, kad
kartais vienas odis pakeiia ne tik planus, bet ir paius
mones. .. O k jau visas pasikalbjimas! vos girdimai
pridr jis.
Vis ddamasis ir rinkdamas krvon daiktus, jis ijo
svetain. Prajo minut negrta, dvi dar negrta. ..
vilgteljau pro praviras duris ir pamaiau: stovi, pasir
ms kd, ir nejuddamas iri pro lang.. .
Stachai. ..
Jis krpteljo, vl pradjo dtis daiktus ir paklaus:
Ko nori?
Tau kakas yra
Nieko.
424

 Jau seniai tavs tokio nemaiau.

Jis ypteljo:
Tur^bt nuo to laiko, kai dant gydytojas blogai
itrauk man dant, dargi sveik...
Man keistai atrodo tas tavo ruoimasis kelion,
tariau a. Ar tu nieko nenori man pasakyti?
Pasakyti?.. Teisyb. . . Banke turime apie imt dvi
deimt tkstani, tad pinig jums nepritrks. .. Dar. . .
Kas gi dar?.. paklaus jis save. Aha! Gali jau ne
beslpti, kad a nupirkau Lencki nam. Netgi nueik te
nai ir paskirk visiems buto nuom toki pat, kaip ir se
niau. Poniai Keovskai gali keliolika rubli pridti, tegul
papyksta; bet varg neskriausk. .. Tenai gyvena kakoks
batsiuvys, kakokie studentai, imk i j, kiek duos, kad
tik tvarkingai mokt.
Jis vilgteljo laikrod ir, pamats, kad dar turi lai
ko, isities ezlonge ir guljo tyldamas, umets rankas
u galvos ir usimerks. Matyti j tok buvo be galo lidna.
A atsisdau prie jo koj ir paklausiau:
Tau kakas atsitiko, Stachai?.. Sakyk, kas tau yra.
I anksto inau, kad negalsiu padti, bet matai... Grau
atis yra kaip nuodai: geriau j ispjauti...
Stasekas vl nusiypsojo (kaip a nemgstu tos jo yp
senls) ir, kiek patyljs, atsak:
Atsimenu, kart (tai buvo seniai) sdjau vienoje
troboje su kakokiu frantu, kuris buvo nuostabiai atviras.
Pasakojo man visokius nebtus dalykus apie savo eim,
apie paintis, apie savo didius ygius, o paskui labai ati
diai iklaus mano pasakojim. Na, ir gerai juo pasinau
dojo. ..
K tai reikia?.. paklausiau.
Tai reikia, senuk, kad a i tavs joki prisipai
nim traukti neketinu, tad ir pats nemanau j daryti.
K? suukau a. Tai itaip tu supranti drau
gik pasitikjim?
Gana, atsak jis atsistodamas. Tai gal^bt
ir geras daiktas, bet tiktai pensionato aukltinms. Paga
425

liau a neturiu ko patikti net tau. Kaip man viskas nu

sibodo! .. sumurmjo jis raivydamasis.
Tik dabar pasirod tasai pasileidlis tarnas; jis pam
Stacho lagamin ir prane, kad arkliai laukia pakinkyti
prie nam. Sdome mudu su Stachu kariet, bet iki sto
ties nepratarme vienas kitam n odio. Jis irjo
vaigdes ir vilpavo pro dantis, o man rodsi, kad va
iuoju gal ir laidotuves.
Vienos geleinkelio stotyje mus pasitiko daktaras u
manas.
Vaiuoji Paryi? paklaus jis Stach.
O tu i kur inai?
O, a visk inau. Net ir tai, kad tuo paiu trauki
niu vaiuoja ponas Starskis.
Stachas krpteljo.
Kas tai per mogus? paklaus jis daktar.
Dyknas, nusigyvens. .. kaip ir visi jie, atsak
umanas. Na, ir... buvs konkurentas...
Man vis tiek.
umanas nieko neatsak, tik i padilb pavelg j.
Suskambo varpas ir pasigirdo vilpukai. Keleiviai oko
prie vagon. Stachas paspaud mums rankas.
Kada sugri? paklaus daktaras.
Noriau... niekada,atsak Stachas ir lipo tu
i pirmosios klass kup.
Traukinys m vaiuoti. Daktaras susimsts irjo
tolstanius iburius, o a... vos nepravirkau...
Kai budtojai pradjo udarinti perono duris, a pri
kalbinau daktar pasivaikioti Jeruzals aljomis. Naktis
buvo ilta, dangus giedras; neatsimenu, kad kada nors b
iau mats daugiau vaigdi. O kadangi Stachas kart
man pasakojo, kad Bulgarijoje danai irjs vaigdes,
todl (juokinga, ar ne?) ir a nutariau dabar kas vakar
irti dang. (Gal ir i ties ms vilgsniai ar mintys
susitiks kuriame nors i t mirgani tak, ir Stachas
nebesijaus toks vienias, kaip ansyk?)
426

Staiga (net pats neinau, i kur) man kilo tarimas, kad

netiktas Stacho ivaiavimas susijs su politika. A nu
sprendiau iklausinti uman ir, nordamas apdumti jam
akis, pasakiau:
Man kakodl atrodo, kad Vokulskis... lyg ir si
myljs? . .
Daktaras sustojo vidury aligatvio ir, apergs savo laz
d, m taip kvatoti, kad mus m dairytis net praei
viai, kuri, laim, buvo nedaug.
Cha! cha!.. Ar js tiktai iandien padarte mil
inik atradim?. . Cha! cha!.. na, ir patinka man is
senukas!..
Smojis buvo paikas. Taiau a prikandau lp ir pa
sakiau:
Padaryti it atradim buvo nesunku net monms. ..
maiau gudusiems negu a (rodos, truput jam gliau).
Bet a, ponas umanai, spliodamas mgstu bti apdai
rus. . . Be to, nemaniau, kad su mogumi tokius poktus
galt idarinti toks paprastas dalykas, kaip meil.
Apsirinkate, senuk, atsak daktaras, numodamas
ranka. Meil paprastas dalykas gamtoje, net, jeigu
norite, Dievo akyse. Taiau js kvaila civilizacija, pa
remta jau seniai mirusiomis ir palaidotomis romnikomis
pairomis, popiei interesais, trubadrais, asketizmu, kas
tomis ir panaiomis nesmonmis, pavert natral jaus
m. .. inote, kuo?.. Nerv liga!.. Js vadinamoji meil,
toji riterikoji-banytin-romantin meil, tai i tikrj
lykti prekyba, pagrsta apgaule, ir u j labai teisingai
baudiama katorga iki gyvos galvos, kuri js vadinate
santuoka... Taiau vargas tiems, kurie t turg nea savo
irdis. .. Kiek toji meil suryja laiko, pastang, gabum,
netgi gyvybi!.. A tai gerai inau,kalbjo toliau dak
taras, dusdamas i pykio: nors pats esu ydas ir iki
pat mirties toks liksiu, bet buvau aukljamas tarp js ir
net buvau susiiedavs su krikione. Na, ir mudviem taip
stropiai buvo padedama vykdyti savo sumanymus, taip
jautriai mudu buvome globojami religijos, morals, tradi
477

cijos ir dar neinia kieno vardu, kad ji mir, o a mgi

nau nusinuodyti... A, toks imintingas, toks plikas!..
Ir vl sustojo vidury gatvs.
Patikkite manimi, ponas Ignacai, pridr jis u
kimusiu balsu, kad net tarp vri nesurasi toki niek
ik padar, kaip mons. Visoje gamtoje patinas priklau
so tai patelei, kuri jam patinka ir kuriai jis patinka. Todl
tarp gyvuli ir nra idiot. O pas mus!.. A esu ydas
vadinasi, man negalima mylti krikions. .. Jis yra pirk
lys vadinasi, neturi teiss grafait... O tu, kuris esi
neturtingas, neturi jokios teiss bet koki moter. . . Niek
ika ta jsik civilizacija! .. Sutikiau kad ir tutuojau
ti, bet tik po jos griuvsiais...
Mes vis jome link ukardos. Jau kuris laikas buvo pa
kils drgnas vjas ir pt mums tiesiai akis: vakaruose
pradjo kauptis debesys ir udeng vaigdes. Vis reiau
bepasitaikydavo ibint. Kartkartmis
nubilddavo pro
al veimas, apipildamas mus nematomomis dulkmis; pa
vlav praeiviai skubjo namo.
Bus lietaus!.. Stachas jau prie Grodzisko",pagal
vojau.
Daktaras usismauk skrybl ir jo susierzins, ty
ldamas. Man kaskart darsi vis lidniau, gal dl to, kad
aplinkui vis labiau temo. Niekuomet niekam to nebiau
pasaks, bet man paiam ne kart ateidavo galv mintis,
kad Stachui... i tikrj jau neberpi politika, nes jis
galutinai susipainiojo tos panaits sijone. Rodos, prie kelias
dienas buvau usimins jam kak apie tai, ir jo atsaky
mas n kiek neisklaid mano tarim.
Argi galimas dalykas, prabilau a vl, kad
Vokulskis jau visikai bt umirs visuomeninius reika
lus, politik, Europ. ..
Ir Portugalij, terp daktaras.
A pasipiktinau ituo cinizmu.
Js sau tik aipots, tariau jam. Taiau ne
paneigsite, kad Vokulskis galjo susilaukti geresnio liki
mo, negu tapti nelaimingu panels Lenckos garbintoju. Jis
429

yra buvs tikras visuomens veikjas, o ne kakoks ne

vyks dsautojas...
Js teisyb sakote, patvirtino daktaras, bet
kas i to? .. Garo maina tai ne kavai malti malnlis,
o galinga maina, bet, kai tik aprdija jos rateliai, ji virs
ta nenaudingu ir net pavojingu lauu. Matyt, ir Vokulskyje yra kakoks ratelis, kuris rdija ir genda...
Vjas pt kaskart smarkiau; man privar pilnas akis
smlio.
Ir kodl kaip tik j ugriuvo tokia nelaim? pa
klausiau a (taiau nerpestingu tonu, kad umanas ne
pagalvot, jog noriu kak i jo itraukti).
ia susidjo ir Stacho bdas, ir civilizacijos sukur
tos slygos, atsak daktaras.
Bdas?.. Jis niekuomet nebuvo links simylti.
Kaip tik dl to ir prauvo, dst umanas.
Jeigu tkstantis centneri sniego krinta emn snaigmis,
tai jis tik pridengia j, nesualodamas n olels; bet im
tas centneri sniego, suplkto vien lavin, luoja namus
ir udo mones. Jeigu Vokulskis per vis gyvenim bt
myljs kas savait vis kit, jis bt sveikas kaip ridikas,
laisvai mstyt ir galt padaryti daug gero pasauliui. Bet
jis kaip yktuolis kaup irdies* kapitalus, na ir matome
to taupumo padarinius. Meil graus dalykas, kai yra leng
vut kaip drugelis; bet kai, ilgai miegojusi, ji nubunda
tarsi tigras, tada dkui u malonum!.. Vienas daly
kas mogus, turs ger apetit, ir visai kitas dalykas
mogus, kuriam alkis suka vidurius...
Debesys slinko vis artyn; mes pasukome atgal beveik
prie pat ukardos. Pagalvojau, kad Stachas tur^bt jau
netoli Rudos Guzovskos.
O daktaras pasakojo toliau, kaskart labiau kariuoda
masis, kaskart smarkiau mosikuodamas lazdele:
Yra buto ir drabui higiena, maisto ir darbo higie
na, kuri nesilaiko emesns klass, ir todl j toks didelis
mirtingumas, todl jos trumpai gyvena ir fizikai isigims
429

ta. Taiau yra ir meils higiena, kurios ne tik kad nepaiso,

bet kuri tiesiog paeidia inteligent klass, o tai ir yra
viena i j smukimo prieasi. Higiena aukia: Valgyk,
kai nori!, o tkstaniai taisykli nustumia j al, grie
bia tave u skvern ir rkia: Negalima! . . Valgysi, kai
mes leisime, kai vykdysi tiek ir tiek reikalavim, kuriuos
ikl moral, tradicija, mada.. Reikia pripainti, kad
labiausiai atsilikusios valstybs iuo atvilgiu pralenk
paias paangisias visuomenes, a turiu galvoje j in
teligentiksias klases.
Ir pairkite, ponas Ignacai, kaip sutartinai mulkina
mones vaik kambarys ir svetain, poezija, romanas ir
drama. Tau liepiama iekoti ideal, paiam bti idealiu
asketu ir ne tik vykdyti tai, kas nustatyta, bet ir kurti
naujus dirbtinius apribojimus. Ir kas gi i to pagaliau
ieina?.. Vyras, paprastai maiau tuose dalykuose idresi
ruotas, tampa grobiu moters, kuri tiktai ia kryptimi ir
dresiruojama. Taigi civilizacij i tikrj valdo moterys! ..
O kas ia blogo? paklausiau a.
Po velni! suriko daktaras. Nejaugi js nepa
stebjote, ponas Ignacai, kad jeigu vyras dvasiniu atvil
giu tra mus, tai moteris dar menkesn u mus, nes ji
neturi kojeli ir sparn. Aukljimas, tradicija, o gal net
paveldjimas, tarytum prisiddami prie moters iauktini
mo, i tikrj padaro i jos vised isigimusi btyb. Ir toji
dykne pabaisa su ikraipytomis pdomis, suvertu stuome
niu ir tuiomis smegenimis dar yra peueigota auklti
naujas moni kartas!.. K gi ji joms skiepija?.. Argi vai
kai. imoksta usidirbti duon?.. Ne, jie imoksta graiai
laikyti peil ir akut. Ar jie imoksta painti mones, su
kuriais jiems paskui teks gyventi?.. Ne, jie imoksta
jiems patikti atitinkamai vaipydamiesi ir lankstydamiesi.
Ar jie imoksta supreLSti realius faktus, nuo kuri priklauso
ms laim ar nelaim?.. Ne, jie imoksta usimerkti prie
faktus ir svajoti apie idealus. Ms minktaknikumas,
ms nepraktikumas, tingumas, vergikumas ir tie baiss
kvailysts paniai, kurie nuo ami slegia monij, visa
430

tai yra moter sukurtos pedagogikos padariniai. O ms

moterys savo ruotu yra vaisius, kur subrandino klerikalin-feodalin-poetin meils teorija, paniekinanti higien ir
sveik prot. ..
Man galvoje nuo daktaro samprotavim, o jis tuo
tarpu blaksi gatvje kaip pals. Laim, blyksteljo
aibas, pabiro pirmieji lietaus laai ir staiga atald si
kariavus kalbtoj; jis oko pirm pasitaikius veiko
fajeton ir liep veti namo.
Stachas, matyti, buvo jau prie Rogovo. Ar pajuto jis,
kad apie j kalbjome? Ir k jis, vargelis, jaut, kai viena
audra lo virum jo galvos, o kita, gal dar baisesn, ir
dyje?
Fui! Kokia litis, kokia perknija... Iras, susiriets
kamuol, dusliai urzgia pro miegus, atsiliepdamas kiek
vien trenksm, o a gulu lov ir usikloju tik paklode.
Karta naktis. Viepatie, sergk tuos, kurie toki nakt
bga nuo nelaims net svetimus kratus.
Danai pakanka niekniekio, kad dalykai, seni kaip mo
ni nuodms, pasirodyt mums visikai naujoje viesoje.
A, pavyzdiui, i maens pastu Senamiest, ir visuo
met jis man atrodydavo tik anktas ir purvinas. Bet kai
man buvo kaip ymyb parodytas vieno namo pieinys
(dargi Iliustruotame savaitratyje, su apraymu!), a
staiga pamaiau, kad Senamiestis yra graus... Nuo to
karto a nueinu tenai bent syk per savait ir ne tik at
randu vis nauj ymybi, bet dargi stebiuosi, kodl
anksiau j nepastebdavau.
Tas pat ir su Vokulskiu. Pastu j apie dvideimt met
ir visuomet maniau, kad jis yra politikas iki kaul sme
gen. Duoiau galv nukirsti, kad Stachas nesidomi dau
giau niekuo, tik politika. Tiktai dvikova su baronu ir
ovacijos Rosiui sukl man tarim, kad jis gali bti si
myljs. Dabar tuo jau neabejoju, ypa pasikalbjs su
umanu.
Bet tai niekis, nes ir politikas gali simylti. Antai
Napoleonas I myljosi kur tik pasisukdamas ir vis tiek
431

drebino Europ. Napoleonas III taip pat turjo nemaai

meilui, o ir snus, girdjau, eins tvo pdomis ir jau
susirads kakoki angl.
Taigi, jei silpnyb moterims nekompromituoja Bonapar
t, tai kodl ji turt pakenkti Vokulskiui?..
Kaip tik itaip man bemstant, atsitiko neymus vykis,
kuris primin man seniai prajusius laikus ir naujai nu
viet pat Stach. O ne, jis nra politikas; jis kakoks
visai kitoks,negaliu netgi gerai suprasti koks.
Kartais man atrodo, kad jis yra visuomens nuskriaus
tas mogus. Bet apie tai n odio! . . Visuomen nieko
neskriaudia... Jei syk bt liautasi tuo tikjus, Dievas
ino kas pasidaryt. Gal net niekas nebesidomt politika,
ir visi tik galvot, kaip ia suvedus sskaitas su savo
artimaisiais. Taigi geriau jau nekabinti i klausim.
(Kaip a daug plepu senatv, ir vis ne tai, k noriu pa
sakyti.)
Vien vakar sdiu namie ir gurknoju arbat (Iras
vis negaluoja), tik staiga atsidaro durys, ir kakas eina.
iriu: stambi figra, pasipts veidas, raudona nosis,
ilas kuodas ant kaktos. Uostau: kambaryje pakvipo lyg
vynu, lyg pelsiais.
Sis ponas, galvoju,yra arba numirlis, arba vyni
ninkas. .. Joks kitas mogus nekveps pelsiais.. ."
Na, po velni!.. stebisi sveias.Jau taip ipuikai, kad ir moni nebepasti?
Trinuosi akis: juk tai gyvas Machalskis, buvs Hopferio vynininkas!. . Mes su juo drauge buvome Vengrijoje,
paskui ia, Varuvoje, bet penkiolika met nesimatme,
nes jis gyvena Galicijoje ir vis tebedirba vynininku.
inoma, pasisveikinome kaip broliai ir pasibuiavome
ne kart, ne du, o tris...
Kada atvaiavai? klausiu.
iandien ryt,sako jis.
O kur iki iol buvai?
432

 Apsistojau Dzekankoje, bet tenai man buvo taip nuo

bodu, kad i karto nujau pas Lesi, rs... Tai bent
vynin!. . Gyvenk ir nork...
K gi ten darei?
Truput padjau seniui, o paskui iaip sdjau. A
ne kvailas vaikioti po miest, kai ia pat tokia vynin.
tai tikras senovs vynininkas!.. Tai ne dabartinis
puoeika, kuris, bjauryb, veikiau eis oki vakar, negu
sds vyninje. Ir net vynin ateina lakuotais bateliais...
va Lenkija, kai pirkliai tokie netik!. .
odis po odio, ir prasdjome iki pirmos valandos
nakties. Machalskis pernakvojo pas mane, o et ryto vl
nulk pas Lesi.
K popiet darysi?klausiu.
Popiet usuksiu pas Fuker, o nakt sugriu pas ta
ve, atsak jis.
Jis ibuvo Varuvoje koki savait. Nakvojo pas ma
ne, o dienas praleisdavo vyninse.
Pasikariau,kalbjo jis,jeigu man reikt vis
savait po gatves bastytis. Kamatis, kartis, dulks!..
itaip tik kiauls gali gyventi, kaip js gyvenate, o ne
mons.
Man atrodo, jis perdeda. Nors ir man maloniau 6dti
parduotuvje, negu vaiktinti po Krokuvos priemiest, bet
juk parduotuv ne vynin. Keistokas pasidar vyras per
savo vynininkyst.
Aiku, apie k mudu su Machalskiu daugiau galjome
nekti, jeigu ne apie senuosius laikus ir apie Stach? Ir
itaip ikilo mano akyse jo jaunysts istorija, tarsi viskas
tik vakar bt vyk.
Atsimenu (1857, o gal ir 1858 metais), ujau kart pas
Hopfer, pas kur tuomet Machalskis tarnavo.
Kur ponas Janas? klausiu berniok.
Rsyje.
Nusileidau rs. iriu mano Janas prie lajins va
ks piltuvliu pilsto vyn i statins butelius, o toliau,
prie lango mko kakokie du eliai: ilas senis smlio
28

Ll. I

433

spalvos durtiniu, laiks pluot popieri ant keli, ir jau

nas vaikinas trumpai apkirpta galva ir pliko veidu. Tai
buvo Stachas Vokulskis ir jo tvas.
A tylutliai atsisdau (Machalskis nemgdavo, kad kas
jam trukdyt pilstyti vyn), o ilasis mogus smlio spal
vos durtiniu monotonikai dst jaunuoliui:
Kam leisti pinigus knygoms? .. Tu juos man atiduok,
nes jeigu tursiu nutraukti byl, viskas us. Ne knygos
igelbs tave nuo paeminimo, kuris dabar tave itiko,
o tiktai ta byla. Kai j laimsiu ir atgausime senelio dva
r, tada mons prisimins, kad Vokulskiai seni bajorai,
ir net gimini atsiras... Prajus mnes ileidai dvideimt
zlot knygoms, o man kaip tik tiek trko advokatui... Tau
vis knygos ir knygos... Turk kad ir Saliamono galv, kol
tarnauji parduotuvje, kiekvienas tave niekins, nors tu
ir bajoras, o tavo senelis motinos tvas buvo kate
lionas. Bet kai laimsiu byl, kai isikelsime kaim...
Eime, tveli,sumurmjo berniokas, i padilb vilg
teldamas mane.
Senis kaip paklusnus vaikas susivyniojo savo popierius
raudon skepet ir ijo su snumi, kuris j turjo prilai
kyti lipant laiptais.
Kas tie padarai? klausiu Machalsk, kuris kaip
tik baig darb ir atsisdo ant suolo.
Et!.. numojo jis ranka. Senio makaulje sraig
teliai atsisuk, bet vaikinas galvotas. Stanislavas Vokulskis.
Nuovokus, bjauryb!..
K gi jis yra padars? klausiu.
Machalskis pirtais nugnybo dagt ir, pripyls man stik
linait vyno, m pasakoti:
Jis ia pas mus jau ketveri metai. Parduotuv ar
vynin jam nelabai... Utat mechanikas!.. Padar toki
main, kuri siurbia vanden i apaios auktyn, o i vir
aus pila j ant rato, kuris sukasi ir varo pat siurbl. Tokia
maina gali suktis ir siurbti iki pasaulio galo; tik kakas
joje sulinko, tai sukosi tik penkiolika minui. Ji stovjo
434

tenai auktai, valgomajame, ir priviliodavo Hopferiui lan

kytoj, bet prie pusmet kakas joje lo.
Matai, koks!.. sakau a.
Na, kol kas dar nieko ypatingo,atsiliep Machalskis.Buvo ia ujs vienas realins gimnazijos moky
tojas, apirjo siurbl ir pasak, kad jis niekam tiks, bet
vaikinas ess gabus ir turs mokytis. Ir nuo to laiko pas
mus viskas eina kaip paskutinio teismo dien. Vokulskis
pasipt, lankytojams atsakinja murmdamas, dien, at
rodo, snopso, o utat naktimis mokosi ir vis perka knygas.
Jo tvas tuos pinigus nort ileisti bylinjimuisi dl
kakokio senelio dvaro... Tu gi pats girdjai, k jis sak.
K gi jis mano daryti su tuo mokslu? paklausiau
a.
Sakosi vaiuosis Kijev, universitet. K gi,
tegul vaiuoja,pasakojo Machalskis, gal nors vienas
tarnas ieis mones. A jam netrukdau: kai jis bna ia,
rsyje, nevarinju jo, tegul skaito, bet viruje j kankina
ir padavjai, ir lankytojai.
O k sako Hopferis?
Nieko,atsak Machalskis, statydamas nauj vak
gelein vakid su rankenle.Hopferis nenori jo at
baidyti, nes jo dukt Kasia truput siirjus Vokulsk,
o vaikinas gal dar atgaus senelio dvar...
O ar jam Kasia irgi patinka? paklausiau a.
N neiri j, toks laukinis! atsak Machalskis.
Tada i karto pagalvojau, kad i vaikino su tokia vie
sia galva, kuris perkasi knygas ir kuriam nerpi mergi
ios, gedt bti geras politikas; dar t pai dien susi
painau su Stachu, ir nuo to laiko mudu neblogai sutaria
me. ..
Stachas ibuvo pas Hopfer dar kokius trejus metus ir
per t laik umezg nemaa paini su studentais ir jau
nais vairi staig valdininkais, kurie vienas per kit ne
jam knygas, kad jis galt ilaikyti egzaminus universi
tet.
435

To jaunimo bry pasiymjo kakoks ponas Leonas, vi

sai dar jaunas vaikinas (neturjo n dvideimt met), gra
us, o jau protingas... o kartas!. . Jis buvo lyg ir mano
pagalbininkas ir padjo politikai viesti Vokulsk: kai a
pasakodavau apie Napoleon ir apie didij Bonapart
misij, Leonas kalbdavo apie Madzin, Garibald ir
panaias ymybes. O kaip jis mokdavo udegti mo
nes! ..
Dirbk,ne kart sakydavo jis Stachui,ir tikk, nes
didis tikjimas gali sustabdyti saul, ne tik kad pagerinti
moni savitarpio santykius.
Ar galiu a per j pakliti universitet? paklaus
Stachas.
A esu tikras, atsak Leonas spindiniomis aki
mis,jeigu nors akimirk tiktum taip, kaip pirmieji apa
talai, tai dar iandien atsidurtum universitete. ..
Arba beprotnamyje,sumurmjo Vokulskis.
Leonas m lakstyti po kambar, mosikuodamas ranko
mis.
Kokios ledins tos irdys!.. Kokios altos!.. Kokia
visur menkyst,auk jis,jeigu net toks mogus, kaip
tu, dar netiki. Tik prisimink, kiek jau esi padars per tok
trump laik: moki tiek, kad galtum nors iandien laikyti
egzamin. . .
K a ten nuveiksiu!..atsiduso Stachas.
Tu vienasnedaug, bet keliasdeimt, keli imtai to
ki, kaip tu ir a... Ar inai, k mes galime nuveikti?..
ia Leono balsas sudrebjo: j m smaugti traukuliai.
Mes vos j nuraminome.
Kit kart Leonas prikio mums pasiaukojimo trkum.
Ar inote js,kalbjo jis,kad Kristus savo pa
siaukojimu vienas igan vis monij? .. Kaip patobult
pasaulis, jeigu nuolat bt moni, sutinkani paaukoti
savo gyvyb!..
Ar a turiu aukoti gyvyb u tuos restorano lankyto
jus, kurie plsta mane kaip un, ar u tuos padavjus ir
tarnus, kurie aiposi i mans? paklaus Vokulskis.
436

 Neisisukink! rikteljo Leonas.Kristus uvo ir

u savo budelius.. . Bet js neturite dvasios stiprybs...
Js dvasia pva.. . Tik paklausyk, k sako Tirtjas:
O Sparta, ki, kol tavos didybs
Nespjo dar Mesina sunaikint,
Kol stovi protvi dvasia sargyboj,
Kol kaulai j neimesti unims...
O liaudie, tu, kol dar esi laisva,
Ginklus senoli sudauyk ir trenk
praraj giliai. ..
Kad mons niekad nesakyt:
Kard uteko jums,
Tik buvot js bailiai!..

Js bailiai! pakartojo Leonas.

Stachas labai atsargiai irjo Leono teorijas. Taiau
tasai jaunuolis mokjo visus tikinti kaip Demostenas.
Atsimenu, vien vakar susirinko ms daug, jaunes
ni ir vyresni, ir visi mes apsiaarojome, kai Leonas m
pasakoti apie t tobulesn pasaul, kuriame inyks kvai
lyst, skurdas ir neteisyb.
Tada,su kvpimu kalbjo jis,nebebus daugiau
skirtum tarp moni. Bajorai ir miesionys, kaimieiai ir
ydai visi bus broliai...
O padavjai? .. i kampo atsiliep Vokulskis.
Taiau toji pastaba nesutrikd Leono. Jis staiga pasi
suko Vokulsk, ivardijo visus nemalonumus, kurie Stachui buvo daromi restorane, klitis, trukdiusias jam mo
kytis, ir ubaig iais odiais:
Ir kad tu patiktum, jog esi su mumis lygus ir mes
tave brolikai mylime, kad nurimt tavo irdyje pyktis
prie mus, a... tai klaupiuosi prie tave ir monijos var
du maldauju atleisti u visas skriaudas.
Jis i tikrj atsiklaup prie Stach ir pabuiavo jam
rank. Visi susijaudino dar labiau, pakl ant rank Sta
ch ir Leon ir prisiek, kad u tokius mones kiekvienas
i j paaukot gyvyb.
437

iandien, kai prisimenu tuos laikus, man tarpais atrodo,

jog tai buvo sapnas. Tiesa, nei prie tai, nei paskui a ne
sutikau tokio entuziasto, kaip Leonas.
1861 met pradioje Stachas ijo i Hopferio. Jis ap
sigyveno pas mane (aname kambarlyje su pinuiais ap
kaltu langu ir aliomis uuolaidomis), met prekyb ir
pradjo lankyti universitet kaip laisvas klausytojas.
Keistas buvo jo atsisveikinimas su parduotuve; a ge
rai prisimenu, nes pats ujau jo parsivesti. Jis atsibuia
vo su Hopferiu, paskui nusileido rs atsisveikinti su
Machalskiu, tenai truput utruko. Sddamas valgomaja
me, a girdjau kakok triukm, tarnautoj ir lankytoj
juok, bet netariau, kad Stachui bt ruoiama unyb.
Staiga matau (rsio anga buvo toje paioje patalpoje),
kad i rsio ilenda dvi raudonos rankos. Tos rankos siremia grindis ir paskui jas pasirodo Stacho galva ir
dingsta vien ir antr kart. Lankytojai ir tarnai pra
pliupo juoktis.
Aha!suuko vienas nuolatini lankytoj.Matai,
kaip sunku be kopi ilsti i rsio? O tu usimanei i
parduotuvs vienu uoliu okti universitet!.. Na ir
ilsk, jei toks protingas...
Stachas vl ikio rankas, vl sirm angos kratus
ir ilindo iki juosmens. Maniau, kad jam kraujas itryk
i skruost.
Matai, kaip kapstosi... Puikiai kapstosi!.. suriko
kitas lankytojas.
Stachas ukabino koja u grind ir vienu akimirksniu
atsidr viruje. Jis nesupyko, taiau ir n vienam bend
radarbiui nepadav rankos, tik pasim savo ryull ir
pasuko link dur.
Kodl gi tu neatsisveikini, ponas daktare? auk
jam kandin nuolatiniai Hopferio lankytojai.
Mudu jome gatve tyldami. Stachas kramt lpas,
o man jau tuomet atjo galv, kad tas lipimas i rsio
simbolizuoja vis jo gyvenim, kuris prajo bemginant
itrkti i Hopferio parduotuvs platj pasaul.
438

Pranaikas vykis!.. Juk Stachas ligi ios dienos tebesikabaroja auktyn. Ir Dievas ino, k bt galjs tvy
nei nuveikti toks mogus kaip jis, jeigu kiekviename ings
nyje jam nebt atitraukiamos kopios ir jam nereikt
gaiti tiek laiko ir jg, stengiantis pakilti sekani pa
kop.
Persikls pas mane, jis dirbdavo itisas dienas ir nak
tis, jog kartais mane net piktumas imdavo. Keldavo jis
prie et ir i karto ssdavo prie knyg. Apie deimt
bgdavo paskaitas, paskui vl skaitydavo. Po ketvirtos
eidavo korepetuoti kelis namus (daugiausia yd, kur
j buvo taiss umanas) ir sugrs vl skaitydavo ir skai
tydavo, kol, miego priveiktas, guldavo jau gerokai po
vidurnakio.
I t pamok jis nemaai usidirbdavo ir bt galjs
pustinai pragyventi, jeigu laikas nuo laiko jo nebt lan
ks tvas, kuris pasikeit tik tiek, kad durtin neiojo ne
be smlio, o tabako spalvos ir savo popierius vyniodavo
mlyn skepet. O iaip jis pasiliko toks pat kaip t
syk, kai a j pirm kart pamaiau. Jis atsissdavo prie
snaus stalelio, idliodavo ant keli popierius ir tyliu,
monotoniku balsu imdavo kalbti:
Vis knygos ir knygos! .. Tu vaistai pinigus moks
lui, o man trksta bylai. Nors ir du universitetus pabaig
tumneisikraptysi i dabartinio paeminimo, kol ne
atgausime senelio dvaro. Tiktai tuomet mons pripains,
kad tu bajoras, toks, kaip ir kiti... Tada ir gimini atsi
ras. ..
Laisv nuo mokslo laik Stachas skirdavo bandymams
su balionais. Jis susirado didel butel ir su vitrioliu paga
mino jame kakoki duj (jau nebeprisimenu koki) ir pri
leisdavo j piln balion tiesa, nedidel, bet labai pui
kiai padaryt. Po balionu pritais mainl su mau vjo
varikliu... Taip ir skraidydavo tasai prietaisas palubje,
kol sugesdavo atsitrenks sien.
Tuomet Stachas vl lopydavo savo balion, taisydavo
mainl, pripildydavo butel vairi bjaurybi ir vl da
439

rydavo savo bandymus itaip be galo. Kart butelys

sprogo, o vitriolis vos neiplikino jam aki. Taiau bene
tai jam rpjo, jeigu jis buvo nusprends su balionu isi
verti" i savo nepavydtinos padties.
Nuo to laiko, kai Vokulskis apsigyveno pas mane, m
s parduotuv susilauk naujos pirkjos Kasios Hopfer.
Neinau, kas jai taip patikdavo pas mus: ar mano barzda,
ar Jano Mincelio storas pilvas? Juk daug ariau nuo jos
nam buvo bent dvideimt galanterijos parduotuvi, taiau
ji ateidavo pas mus po kelet kart per savait.
Praau man adomj sil, praau ilkini sil, pra
au adat u deimt grai..." Toki smulkmen ji laksty
davo vis varst, per liet ar giedr, o, pirkdama u kele
t grai segtuk, isddavo parduotuvje net po pusva
land ir kalbdavosi su manimi.
Kodl js niekuomet neaplankote ms su... ponu
Stanislavu? klausindavo ji rausdama.Tvas taip jus
myli. .. ir mes visi.. .
I pradi stebjausi tokia netikta senojo Hopferio
meile ir rodindavau panelei Kasiai, kad per maai pa
stu jos tv ir dl to negaliu lankytis pas j. Taiau ji
nesiliaudavo:
Matyt, ponas Stanislavas supyko ant ms, tik a
n neinau, u k, nes ir tvelis.. . ir mes visi taip j my
lime. Juk ponas Stanislavas tur bt negali nusisksti, kad
mes jam buvome negeri... Ponas Stanislavas...
Ir itaip, kalbdama apie pon Stanislav, ji pirkdavo
ilkinius silus vietoj adomj, arba adatas vietoj irkli.
O blogiausia, kad vargel tiesiog nyko. Kas kart, kai
ji ateidavo pas mus nusipirkti kokio nors menkniekio, i
pirmo vilgsnio manydavau, kad ji atrodo truput geriau.
Taiau vos tik jos veide ugesdavo laikino susijaudinimo
raudonis, sitikindavau, kad ji vis labiau blykta, o jos
akys darosi vis lidnesns ir vis giliau dubusios.
O kaip ji klausindavo: Ar ponas Stanislavas niekuo
met neueina ia, parduotuv?.." Kaip irdavo du
ris, vedanias prieang ir mano kambar, kuriame, u
440

keli ingsni nuo jos, Vokulskis didavo prie knyg,

nenumanydamas, kad ia jo taip ilgimasi.
Pagailo man vargels ir kart vakare, kai su Vokulskiu grme arbat, pasakiau:
Nebk kvailas ir ueik kada nors pas Hopfer. Se
nis turtingas.
O ko man pas j vaikioti?. .atr jis.Gana a
pas j prisibuvau.. .
iuos odius tardamas, jis net pasipurt.
O dl to turi vaikioti, kad Kasia tave simylju
si, tariau a.
Duok man ramyb su savo Kasia!.. nutrauk
jis.Mergina ji labai gera, ne kart paslapia prisidavo
man itrkusi apsiausto sag arba atmesdavo glel pro
lang, bet ji ne man; ir a ne jai.
Balandl, ne mergait!..terpiau a.
ia ir yra visa nelaim, nes a ne balandlis. Mane
galt sudominti tik tokia moteris, kaip a pats. O tokios
a dar nesutikau.
(Sutiko jis toki po eiolikos met, ir, dievai, diaug
tis nra ko! ..)
Pamau Kasia liovsi lankytis ms parduotuvje, u
tat senis Hopferis atjo su vizitu pas Mincelius. Tur bt
jis jiems k nors pasakojo apie Stach, nes kit dien
Malgoata Minceliova atbgo emyn ir usipuol mane:
Ponas Ignacai, kok js ten turite nuominink, dl
kurio panels i proto eina?. . Kas jis, tasai Vokulskis?..
Jasiau,kreipsi ji vyr,kodl jis dar pas mus nebu
vo? .. Mes turime j ipirti, Jasiau... Tegul jis tutuojau
ateina pas mus vir. . .
Tegul eina nors ir vir,atsak Janas Mincelis,o pirti, tai nepiriu. Esu doras pirklys ir svadauti
neketinu.
Ponia Malgoata pabuiavo jo suprakaitavus skruost,
tarytum dar nebt pasibaigs medaus mnuo, o jis vel
niai atstm j ir nusiluost ilkine nosine.
441

 Vargas su tom bobom! pasak jis.Btinai trau

kia mones bd. Pirk sau, pirk, nors pat Hopfer, ne
tik Vokulsk, bet atsimink: a u tai nemoksiu.
Nuo to laiko kiekvien kart, kai Janas Mincelis ieida
vo igerti alaus arba pirkli klub, ponia Malgoata
kviesdavosi vakarui mane ir Vokulsk. Stachas paprastai
greitai igerdavo arbat, ne nevilgteldamas eiminink,
paskui, susikis rankas kienes, mstydavo tur^bt apie
savo balionus ir tyldavo kaip kelmas, o ms eiminink
kalbindavo j lyg koks meils apatalas.
Argi galimas daiktas, ponas Vokulski, kad js dar
niekuomet nemyljote? kalbdavo ji.Jums, kiek a
inau, apie dvideimt atuoneri metai, beveik tiek, kiek
man... A jau seniai laikau save sena boba, o js vis dar
kaip nekaltas kdikis...
Vokulskis laikas nuo laiko usimesdavo koj ant ko
jos, bet vis tyldavo.
O, panel Kataina gardus ksnelis,girdavo ei
minink.Akys graios (tik, rodos, kair ar dein su
yda), ir figrl nebloga, nors viena ment truput auk
iau u kit (bet tatai netgi domiau). Nosyt, tiesa, ne
pagal mano skon, ir burna didoka, bet utat kokia tai
gera mergina!.. Kad taip truputl daugiau proto... Na,
bet protas, ponas Vokulski, moterims ateina madaug apie
trisdeimtuosius metus... A pati, kai buvau Kasios me
t, buvau kvailut kaip kanarl... simyljau savo da
bartin vyr!..
Jau trei kart ponia Malgoata prim mus apsivil
kusi rytiniu chalatu (chalatlis buvo dailutis, apsitas n
riniais), o ketvirtj kart mans nebepakviet, tik vien
Stach. Dievai, neinau, apie k juodu kalbdavo. A tik
matydavau Stach pareinant namo vis blogiau nusiteikus
ir besiskundiant, kad toji boba gaiina jam laik; o po
nia Malgoata aikino vyrui, kad tas Vokulskis yra labai
paikas ir kad jai teks dar gerokai padirbti, kol j ipir.
Padirbk, brangioji, padirbk su juo,ragino j vy
ras,nes gaila merginos, na ir Vokulskio. Baisu pagalvoti,
442

kad toks doras vaikinas, kuris tiek met tarnavo parduo

tuvje, kuris, Hopferiui mirus, gali pasidaryti jos savi
ninkas,kad toks vaikinas udo save veltui universitete.
Tfu!..
Kai vyras pritar iems geriems ketinimams, ponia Minceliova jau ne tik m kviestis vakarais Vokulsk igerti
arbatos, kurios jis daugiausia atsisakydavo, bet ir pati da
nai atbgdavo mano kambarl ir susirpinusi klausindavo
Stach, ar neserga, ir stebdavosi, kad jis dar niekuomet
nebuvo simyljs, jis, beveik vyresnis u j (vis dlto
manau, kad ji buvo truput vyresn u j). Tuo paiu metu
jai pradjo darytis kakas negera: ia ji imdavo verkti,
ia kvatoti, ia barti vyr, kuris itisas dienas nebeparei
davo namo, ia prikaiiodavo man, kad a mulkis, kad
nesuprants gyvenimo ir priims gyventi tartinus mo
nes. . .
odiu, namie prasidjo tokie skandalai, kad Mincelis
net sulyso, nors kaskart vis daugiau gerdavo alaus, o a
nusprendiau: viena i dviej... arba atsisakysiu tarnybos
pas Mincel, arba papraysiu, kad Stachas isikraustyt i
buto.
I kur, po galais, ponia Malgoata suinojo mano r
pesius, tiesiog nesuprantu. Tiktai lk kart vakare pas
mane kambar, pasak, kad a esu jai prieas ir tmvbt
didelis niekas, jeigu veju i buto tok puik mog, kaip
Vokulskis... Paskui pridr, kad jos vyras taip pat niek
as, ir Vokulskis niekas, ir aplamai visi vyrai niekai, ir
pagaliau mano paties sofoje j m tsyti traukuliai.
Tokios scenos kartojosi kelet dien i eils, ir neinau,
kuo bt pasibaigusios, jeigu viskam nebt padars galo
nepaprasiausias vykis, kok man yra tek matyti.
Vien vakar Machalskis pasikviet mudu su Vokulskiu.
Mes ijome jau gerokai po devintos ir, inoma, pa
sukome Machalskio mgstamj vynin. Tenai trij
mirksini lajini vaki viesoje pamaiau sdint kelio
lika moni ir tarp j pon Leon. Tur^bt niekuomet
443

neumiriu t daugiausia jaun veid, mkiojani

juodame rsio sien fone, vilgiojani pro apkaustytas
statines arba skendini tamsoje.
Vaiingasis Machalskis jau ant laipt pasitiko mus su
didiulmis taurmis vyno (ir visai gero), o mane dargi
ypatingai pamyljo, tad turiu prisipainti, jog man i
karto apsvaigo galva ir jau po keli akimirk nieko nebesuvokiau. Todl atsisdau nuoaliai, gilioje nioje, ir,
visai apkvaits, pusiau sapnuodamas, irjau susirinku
siuosius.
Kas ten darsi, tikrai neinau, nes mano galvoje skrai
d keisiausios fantazijos. Man rodsi, kad ponas Leonas
kalba, kaip visuomet, apie tikjimo galyb, apie dvasios
smukim ir apie btinum aukotis, o dalyviai garsiai jam
pritaria. Taiau darnus choras nutilo, kai ponas Leonas
pradjo nekti, kad metas bt pagaliau imginti t ry
t. Matyt, buvau labai girtas, nes man pasivaideno, kad
ponas Leonas silo kam nors i susirinkusij okti nuo
Novi Zjazdo viaduko, ir visi nutilo kaip vienas, o daugelis
isislapst u statini.
Vadinasi, niekas nesiryta pamginti?!.suuko po
nas Leonas, grydamas rankas.
Tyla. Rsys tarytum itutjo.
Vadinasi, niekas? . . Niekas? ..
A,atsiliep balsas, kur ne i karto painau.
iriu alia baigianios degti vaks stovi Vokulskis.
Machalskio vynas buvo toks stiprus, kad t akimirk a
netekau smons.
Po puotos rsyje Stachas kelet dien nesirod namie.
Pagaliau atjo su svetimais drabuiais, sulyss, bet auk
tai ikls galv. Tada a pirm kart igirdau t griet
jo balso gaid, kuri ligi iol man nemaloni.
Nuo to laiko jis pradjo visikai kitaip gyventi. Savo
balion kartu su varikliu nublok kert, kur juos netru
kus aptrauk voratinkliai; butel, kuriame gamindavo dujas,
atidav kiemsargiui vandeniui laikyti, o knygas n nebe
irjo. Taip ir mtsi dabar tie moni iminties loby
444

nai vieni lentynoje, kiti ant stalo, vieni atskleisti, kiti

netgi neipjaustyti, o jis tuo tarpu...
Kartais po kelet dien nepareidavo namo, net nenakvodavo; kai kada netiktai sugrdavo vakare ir nenusi
rengs gridavo nepaklot lov. Kartais vietoj jo atei
davo keli man nepastami mons, nakvodavo kanapoje,
Stacho, o retkariais ir mano paties lovoje ir ne tik man
nepadkodavo, bet taip ir ieidavo nepasisak, kas jie ir
kur dirba. Pasitaikydavo ir taip, kad Stachas ateidavo vie
nas ir sddavo kelet dien namie, nieko neveikdamas,
neramus, vis laik kako klausydamasis, kaip meiluis,
kuris atjo pasimatyti su svetima mona ir bijo, kad vietoj
jos nepasirodyt vyras.
Nemanau, kad ta svetima mona bt buvus Malgosia
Minceliova, nes ir ji elgsi kaip irs gelta. I ryto aplakstydavo kokias tris banyias, matyt, nordama isyk
i keli pusi upulti gailestingj Viepat Diev. Tuoj po
piet pas j rinkdavosi kako posdiauti moterys, kurios,
laukdamos svarbi vyki, palikdavo vyrus ir vaikus namie
ir paios pliaukdavo visokius niekus. Vakarop imdavo
rinktis vyrai; taiau tie sveiai, n nesikalbdami su ponia
Malgoata, pasisdavo j virtuv.
Nenuostabu, kad per toki maiat namie ir man prad
jo maiytis protas. Man atrodydavo, kad Varuvoje pasi
dar ankta ir kad visi mons pakvaio. Kas valand
laukdavau kakokios neaikios staigmenos, taiau vis tiek
visi bdavome puikiai nusiteik ir galvose neiodavoms
daugyb visokiausi plan.
Tuo tarpu Jasius Mincelis, namie monos ujamas, i pat
ryto ieidavo gerti alaus ir pareidavo tiktai vakare. Jis net
susigalvojo prieod: K ten!. . Vis vien okai galas..
kur paskui kartojo iki pat savo mirties.
Pagaliau vien dien Stachas Vokulskis visai dingo.
Tiktai po dvej met para man laik i Irkutsko, pra
ydamas atsisti paliktas knygas.
1870 metais, vien rudens vakar (k tik sugrs i
Jasiaus Mincelio, kuris jau nesikl i lovos) sdiu sau
445

savo kambaryje, atsigrs arbatos, tik staiga kakas bel

dia duris.
Herein!1sakau.
Durys girgt. .. iriu, ant slenksio stovi kakokia
barzdota baidykl, apsisiautusi ivirkiais ruonio kaili
niais.
Na,sakau,trauk mane velniai, jeigu tu ne Vokulskis...
Tas pats,atsako mogysta su ruonio kailiniais.
Vardan Dievo Tvo ir Snaus!. . sakau.Liaukis,
sakau,durni voliojs!.. I kurgi tu ia atsiradai? Gal
tai tik tavo dvasia.. .
Tai a gyvas,sako,ir net valgyti noriu.
Nusim kepur, nusivilko kailinius, atsisdo prie va
ks. I tikrj Vokulskis! Barzda kaip galvaudio, snu
kis kaip Liongino, kuris Viepaiui ms Jzui Kristui on
pradr, taiau tikr tikriausias Vokulskis...
Sugrai,klausiu,ar tik iaip atvaiavai?
Sugrau.
Kaip tenai, anuose kratuose?
Nieko.
Matai!.. O mons? klausiu.
Neblogi.
Matai!.. O i ko ten gyvenai?
I pamok,sako.Dar atsiveiau apie eet im
t rubli.
Matai!.. O k ketini daryti?
Na, inoma, pas Hopfer jau negriu, pasak,
trenkdamas kumiu stal.Tur^bt neinai,pridr,
kad a esu mokslininkas; netgi turiu kelet padk i Pe
terburgo mokslini draugij...
Hopferio tarnas ijo mokslininkus!.. Stachas Vo
kulskis turi padk i Peterburgo mokslini draugij...
Tai bent istorija.. pagalvojau.
1 Praom!
446

(Vok.)

K ia daug pasakoti. sitais vaikinas kakur Sena

miestyje ir pusmet gyveno i atsivet pinig, pirkdamasis
daug knyg, bet maai valgymo. Ileids pinigus, pradjo
iekoti darbo, ir tada pasidar baisus dalykas. Pirkliai ne
dav jam darbo, nes jis pasidar mokslininkas, o mokslinin
kai nedav dl to, kad jis seniau tarnavo pas pirkl. Ir pa
kibo jis, kaip Tvardovskis, tarp dangaus ir ems. Ir gal
net bt nuo tilto oks, jeigu nebiau jam laikas nuo
laiko padjs.
Tiesiog baisu, kaip sunkiai jis tada gyveno. Sumenko,
paniuro, veng moni... Taiau nesiskund. Tiktai kart,
kai jam buvo pasakyta, kad tokiems, kaip jis, ia ne vieta,
sunibdjo:
Apgavo mane...
Apie t laik numir Jasius Mincelis. Nal palaidojo
j krikionikai, savait niekur njo i nam, o po savaits
pasiauk mane pasitarti.
Maniau, kad kalbsims su ja apie prekybos reikalus,
juoba kad ant stalo pastebjau butel gero vengriko vy
no. Taiau ponia Malgoata n nepaklaus apie parduotu
v. Mane ivydusi, ji apsiaarojo, tarsi biau primins jai
prie savait palaidot velion, ir, pripylusi man gerok
taurel vyno, gailiu balsu prabilo:
Kai ugeso mano angelas, maniau, kad tiktai a to
kia nelaiminga...
Kas tas angelas? staiga paklausiau a.Gal Ja
sius Mincelis?.. Atleiskite, ponia, nors buvau nuoirdus
velionio draugas, bet man sunku vadinti angelu mog,
kuris net mirties patale svr apie du imtus svar...
Gyvas bdamas jis svr tris imtus... ar girdjo
te?pastebjo nepaguodiamoji nal. Paskui vl prisi
deng veid nosinaite ir kkiodama dejavo toliau: O!
Js, ponas 2ecki, niekuomet neimoksite bti taktingas. ..
O, koks smgis!.. I tikrj velionis, ties sakant, niekuo
met nebuvo angelas, ypa pastaruoju metu, bet vis dlto
man tatai baisi nelaim. .. Skaudi, nepataisoma! ..
Na, per paskutin pusmet...
447

 Kur ten pusmet!..suuko ji.Mano vargas Jasius trejus metus sirgo, o kokius atuonerius... Ak ponas
ecki! Kiek nelaimi vedybiniame gyvenime pridaro tas
siaubingas alus... Atuonerius metus kaip ir neturjau vy
ro. .. Bet koks tai buvo mogus, ponas ecki!.. Tiktai da
bar jauiu, kokia didel mane itiko nelaim...
Bna ir didesni,idrsau terpti.
O taip!sudejavo varg nal.Js tikr teisyb
sakote, bna ir didesni nelaimi. Pavyzdiui, tai Vokulskis, kuris, rodos, jau sugro.. . Ar tiesa, kad jis ligi iol
nerado jokio darbo?
Jokio.
Kurgi jis valgo? Kur gyvena?..
Kur valgo?.. Net neinau, ar jis i viso valgo. O kur
gyvena?.. Niekur.
Siaubas! pravirko ponia Malgoata. Man ro
dos,pridr ji, kiek pagalvojusi, a vykdysiu pas
kutin mylimojo savo velionio vyro nor, jeigu papray
siu jus...
Klausau, ponia.
Kad js sileistumte Vokulsk savo kambar, o a
siuntinsiu jums apaion dvejus pietus, dvejus pusryius...
Vokulskis itaip nesutiks,pertraukiau a j.
ia ponia Malgoata vl pravirko. I sielvarto dl vyro
mirties ji staiga net taip niro, kad kokius tris kartus
pavadino mane mulkiu, gyvenimo nepastaniu mogum,
isigimliu. .. Pagaliau pasak, kad a gals kraustytis lauk,
nes ji ir pati susitvarkysianti su parduotuve. O paskui
atsipra mane ir m maldyti visais sakramentais, kad
nesieisiau dl odi, kuriuos jai sielvartas padiktavs.
Nuo tos dienos a labai retai tematydavau savo eimi
nink. O po pusmeio Stachas pasak man, kad. .. veda
Malgoat Minceliov.
Pavelgiau j... Jis numojo ranka.
inau,pasak jis,kad esu kiaul. Bet... vis dl
to dar ne toks, kaip tie, kurie ia pas jus vieai yra ger
biami.
448

Po triukming vestuvi, kurias (net neinau, i kur)

atsilank daugyb Vokulskio biiuli (o jau d, velniai!. .
o jau gr } jaunj sveikat tiesiog soiais!..), Sta
dias apsigyveno viruje, pas savo mon. Kiek prisimenu,
visas jo bagaas buvo keturi ryuliai knyg ir mokslini
prietais, o baldai nebent kandiklis ir d skryblei.
Pardavjai aipsi (inoma, pakampiais) i naujojo ei
mininko, o man buvo skaudu, kad Stachas taip vienu mos
tu nutrauk ryius su savo didvyrika praeitimi ir su ne
turtu. Ir keista gi toji mogaus prigimtis: juo maiau patys
esame link bti kankiniais, juo atkakliau reikalaujame to
i savo artimj.
Parsidav senai bobai,kalbjosi pastamieji,ta
sai vadinamasis Brutas!.. Moksi, vairius poktus krt
ir... klapt!..
Vieni grieiausi teisj buvo du atstumti pretenden
tai ponios Malgoatos rank.
Taiau Stachas labai greitai uiaup monms burnas,
nes i karto msi darbo. Gal kokiai savaitei prajus po
vestuvi, jis atjo atunt valand ryto parduotuv, u
m velionio Mincelio viet prie pulto ir pradjo aptar
nauti pirkjus, vesti sskaitas ir idavinti gr, tarytum
bt tiktai pasamdytas pardavjas.
Padar net daugiau: jau po met jis umezg ryius su
Maskvos pirkliais, o tai labai pagyvino prekyb. Drsiai
galiu pasakyti, kad, jam valdant, ms apyvarta patrigu
bjo.
Lengviau atsikvpiau, matydamas, kad Vokulskis ne
mano veltui duonos valgyti; o ir pardavjai liovsi aipsi,
sitikin, kad Stachas dirba parduotuvje daugiau negu
jie ir , be to, dar atlieka labai nelengvas pareigas viruje.
Mes bent per ventes ilsdavoms, o jam, vargeliui, kaip
tik vent dien tekdavo imti mon u paranks ir y
giuotipriepiet banyi, popiet sveius, o vakare
teatr.
Prie jauno vyro ponia Malgoata tarsi i naujo atgim.
Ji nusipirko fortepijon ir pradjo mokytis muzikos, pa449

samdiusi kakok sen mokytoj, kad kaip sakydavo

nekelt Stasekui pavydo. O laisvas nuo muzikos pamok
valandas praleisdavo tardamasi su siuvjomis, batsiuviais,
kirpjais ir dant gydytojais ir, j padedama, grajo die
na i dienos.
O kokia ji buvo velni vyrui!.. Danai prasddavo
parduotuvje po kelet valand, vien tik irdama savo
Stasiul. Pastebjusi, kad tarp moter pirkj pasitaiko ir
grai, ji paslp Stach u spint ir dargi liep pastatyti
jam tenai bdel, kurioje jis sdjo prie krautuvs knyg
kaip vris narve.
Vien dien toje bdelje girdiu bais bildes... oku
vidun, paskui mane pardavjai... Koks vaizdas!.. Ponia
Malgoata guli ant grind, po apverstu stalu, apsipylusi
raalu, kd sulusi, Stachas stovi piktas ir sumis...
Paklme i skausmo verkiani eiminink ir i jos padri
k aikinim supratome, kad ji pati padar t katastrof,
netiktai atsissdama ant keli vyrui. Sena kd neilaik
dvigubo svorio, o eiminink, krisdama griebsi u stalo ir
apvert j ant savs kartu su viskuo, kas ant jo buvo.
Stachas be galo ramiai priiminja triukmingus monos
meilumo rodymus, iekodamas paguodos sskaitose ir pre
kybinje korespondencijoje. Tuo tarpu ponia Malgoata,
uuot atalusi, vis labiau kaito; ir kai jos vyras ieidavo
miest iaip pasivaikioti po nuobodaus sdjimo ar ko
kiu nors reikalu, ji bgdavo paskui j ir... sekdavo, ar
jis neina pasimatym!..
Kartais, ypa iem, Stachas itrkdavo i nam ir i
vaiuodavo savaitei pas pastam girinink. Tenai jis i
tisas dienas mediodavo ir klaidiodavo po mikus. Tokiais
atvejais eiminink jau trei dien ivaiuodavo vytis sa
vo mylimojo bglio, sekiodavo j per tankumynus ir gal
gale parsigabendavo varg namo.
Pirmuosius dvejus metus Vokulskis tyldamas vilko
t nat. Treiaisiais metais m kas vakar lankytis pas
mane, ir mano kambarlyje mudu plepdavome apie politi
k. Kartais, mums sinekjus apie senus laikus, Stachas
460

staiga nutildavo, apsivalgydavo ir praddavo koki nors

nauj kalb:
Klausyk, Ignacai. ..
Taiau tada, tarsi pagal komand, i viraus atlkdavo
tarnait, aukdama:
Ponia aukia!.. Ponia susirgo! . .
Jis, vargas, numodavo ranka ir eidavo pas savo po
ni, n nepradjs man pasakoti.
Prajo treji metai tokio gyvenimo, kuriam, beje, nieko
negalima buvo prikiti, ir a pastebjau, kad tasai plie
ninis mogus pradeda linkti aksominiame monos glbyje.
Jis iblyko, sukumpo, pamiro savo mokslines knygas ir
m skaityti laikraius, o kiekvien laisv valandl pra
leisdavo su manimi, kalbdamasis apie politik. Kartelis jis
ieidavo i parduotuvs prie atunt ir, pasims savo
poni, eidavo teatr arba pas pastamus, o pagaliau pra
djo vakarais ir namuose priiminti sveius,* rinkdavosi pas
juos damos, senos kaip mirtamoji nuodm, ir ponai, jau
gyven i pensijos ir mgst paloti vist.
Stachas dar su jais nelodavo, tik vaikiodavo aplink
staliukus ir stebdavo.
Stachai,ne kart sakydavau a jam,saugokis!..
Tau keturiasdeimt treji metai... Tokio amiaus Bismarkas
tiktai pradjo karjer. . .
Tokie arba panas odiai valandlei paadindavo j i
apsndimo. Jis krisdavo krsl ir, pasirms galv ran
komis, susimstydavo. Taiau ia pat pribgdavo prie jo
ponia Malgoata, aukdama:
:StLsiulli! Vl tu susimstei, tai labai negeraf. ..
O tenai svei taurels tuios...
Stachas atsistodavo, paimdavo i bufeto nauj butel,
pripildavo atuonias taureles ir apeidavo stalus, irda
mas, kaip sveiai loia vist.
itaip i lto ir palaipsniui litas virto jauiu. Kai a
matydavau j apsivilkus turkiku chalatu, apsiavus karo
lliais siuvintomis lepetmis ir usimauklinus kepurait
45J

su Silkiniu kutu, negaldavau patikti, kad ia tas pats

Vokulskis, kuris prie keturiolika met Machalskio rsyje
suuko:
A!..
Kai Kochanovskis ra:
Tu lit rst paabosi ir slibinu baisiuoju josi,
jis, be abejo, turjo galvoje moter... Tai jos yra vyr
engjos ir tramdytojos!
Tuo tarpu penktaisiais metais po antrj vedyb ponia
Malgoata staiga m daytis... I pradi neymiai, pas
kui vis energingiau ir vis naujomis priemonmis... O i
girdusi apie kakok eleksyr, kuris grins senyvoms
damoms jaunysts spindes ir aves, ji vien vakar taip
stropiai sitryn juo nuo galvos iki koj, kad t pai
nakt ikviesti gydytojai jau nebegaljo jos igelbti. Ne
prajo n dvi dienos, ir vargel numir nuo kraujo ukr
timo, turdama smons tik tiek, kad ikviet notar ir
ura vis turt brangiajam savo Stasiulliui.
Stachas ir po ito smgio tyljo, bet paniuro dar la
biau. Turdamas kelet tkstani rubli pajam per me
tus, jis nebesikio prekyb, nutrauk ryius su pasta
mais ir siraus mokslines knygas.
Ne kart sakydavau jam: eik mones, isiblakyk, juk
esi dar jaunas ir gali antr kart vesti...
Nieko negelbjo...
Vien dien (buvo prajs pusmetis po ponios Malgoatos mirties), matydamas, kad vyras visai baigia apsileisti,
a pakiau jam mint:
Nueik, Stachai, teatr... iandien Violeta-; juk
paskutin kart klausts jos su velione...
Jis paoko nuo sofos, kurioje skait knyg, ir tar:
^inai... teisyb sakai... Pasiirsiu, kaip tatai da
bar atrodo...
Nujo jis teatr ir... kit dien negaljau jo painti:
senyje nubudo mano Stachas Vokulskis. Jis atsities, jo
akys m spindti, balsas sutvirtjo.
452

Nuo to laiko jis danai m lankyti teatrus, konert

ir paskaitas.
Netrukus ikeliavo Bulgarij, i kurios parsive di
diul turt, o po keli mnesi jam sugrus, viena sena
lieuvinink (ponia Meliton) pasak man, kad Stachas si
myljs. ..
A nusijuokiau i kvailo plepalo: kas simyljs, tas
nevaiuoja kar. Tik dabar deja!.. imu manyti, kad
boba teisyb sak...
Taiau apie t atgimus Stach Vokulsk nieko tikro
negaliu pasakyti. O jeigu?.. O, tai pasijuokiau i dakta
ro Sumano, kuris taip tyiojasi i politikos!. .'
Dv i de i mt

p i r ma s i s

skyri us

SENOJO PARDAVJO DIENORATIS

Politin padtis tokia netvirta, kad n kiek nenusteb

iau, jeigu gruodio mnes siliepsnot karas.
monms vis atrodo, kad karas gali prasidti tiktai pa
vasar; matyt, jie jau umiro, kad ir prs, ir prancz
karai prasidjo vasar. Nesuprantu, i kur atsirado tas nu
sistatymas prie iemos operacijas... iem aruodai pilni
ir keliai kaip akmuo, o tuo tarpu pavasar ir valstieiui
su duona striuka, ir keliai kaip tela,* pravaiuos baterija
nors maudykis.
Taiau, antra vertus, iem ilgos naktys po keliolika
valand, reikia ilt drabui ir bst kariuomenei, ilti
n. . . I ties, danai dkoju Dievui, kad nepadar mans
karvediu Moltke: tai jam, vargeliui, reikia sukti sau
galv!..
Austrai, teisingiau sakant vengrai, jau tolokai sibrov
Bosnij ir Hercegovin, kur gyventojai juos labai ne
svetingai pasitinka. Atsirado net kakoks Hadis Loja, kaip
pasakojama, pagarsjs partizanas; jis pridaro jiems daug
rpesi. Gaila man vengr pstinink, bet ir tie dabarti
niai vengrai velnio verti. Kai juos 1849 metais smaug juo
453

di-geltonijie auk: Kiekviena tauta turi teis ginti

savo laisv!" O dabar kas?.. Patys lenda Bosnij, kur
j niekas nekviet, o besiginanius bosnieius vadina va
gimis ir plikais.
Dievai, a vis maiau imu suprasti politik! Ir kas i
no, gal Stachas Vokulskis ir gerai padar, kad liovsi ja
domjsis (ar liovsi? ..).
Bet k a ia vis plepu apie politik, kai mano paties
gyvenime vyko tokia svarbi permaina. Kas patikt, kad
jau savait nebesirpinu parduotuve inoma, laikinai,
nes kitaip tur/bt pasisiau i nuobodulio.
tai koks dalykas. Stachas rao man i Paryiaus (jis ir
prie ivaiuodamas pra to paties), kad pasirpiniau na
mu, kur jis pirko i Lencki. Neturjo boba bdos!.
galvoju sau, bet k darysi? . . Palikau parduotuv Liseckiui
ir langbaumui, o pats nudmiau valgyti Jeruzals
aljas.
Prie ieidamas, praau Klein, kuris gyvena Stacho
name, man pasakyti, kas ten ir kaip. Uuot atsaks, jis
susim u galvos.
Ar yra ten koks nors valdytojas?
Yra, raukydamasis atsako Kleinas. Gyvena
ketvirtame aukte, jimas i gatvs.
Gana!.. sakau, gana, ponas Kleinai!..
(Mat nemgstu klausytis svetim nuomoni, pirma pats
savo akimis nesitikins. Be to, Kleinas, dar jaunas vy
ras, lengvai galt ipuikti, pastebjs, kad vyresni kai
ko j klausinja.)
K darysi... Siuniu ilaidyti savo skrybl, sumoku
du zlotus, dl visa ko sikiu kien pistolet ir ygiuo
ju kakur net u Aleksandro banyios.
iriu geltonas keturi aukt namas, numeris tas
pats, tai. .. net ir lentelje jau rayta, kad savininkas
Stanislavas Vokulskis... (Matyt, senis langbaumas liep
j prikalti.)1
1 Juoda ir geltona Austrijos vliavos spalvos.
454

einu kiem. .. , ne kas... Smirdi, po velni, kaip

vaistin. iuklynas prikrautas vos ne iki antro aukto,
visais grioveliais teka muilinas vanduo. Tik dabar pasteb
jau, kad pirmajame aukte i kiemo sikrusi Paryiaus"
skalbykla, kurioje dirba mergos kaip kupranugariai. Tai
mane padrsino.
Kiemsargi!.. suunku a.
Kur laik nieko nematyti, paskui pasirodo stora ir to
kia apskretusi boba, kad negaliu suprasti, kaip itiek pur
vo isilaiko alia skalbyklos, dargi Paryiaus'.
Kur kiemsargis? klausiu, kilsteldamas rank prie
skrybls.
O ko?.. murmteljo boba.
Mane siunia namo eimininkas.
Kiemsargis cypje tupi, sako boba.
U k gi?
Matai, koks smalsus!..suriko ji. U tai, kad
jam eimininkas algos nemoka.
Na, ir grai dalyk suinau i pat pradi!
Aiku, nuo kiemsargio nujau pas valdytoj, ketvirt
aukt. Jau treiame aukte girdiu vaikus klykiant, ka
k plakant ir moter garsiai rkiant:
Ak js, nenaudliai!.. Ak bjaurybs!.. e tau!..
e tau!..
Prieinu durys praviros, ant slenksio kakokia mo
teris, apsivilkusi abejotino baltumo palaidinuke, lupa diru
tris vaikus, kad net vilpia.
Atsipraau, sakau, ar netrukdau?..
Mane pamat, vaikai isislapst, o moteris su palaidi
nuke, slpdama dir u nugaros, sumiusi paklaus:
Ar tik ne eimininkas?..
Ne eimininkas, bet... ateinu jo sistas pas js ger
biam vyr. . . Esu Zeckis...
Moteris valandl su nepasitikjimu apirinjo mane
ir pagaliau kteljo:
Vicekai, nubk sandl ir pakviesk tv. .. O js
gal teiksits salonl...
455

Pro mane tarpduriu prasmuko apdrisks berniktis ir,

pribgs prie laipt, nusliuog turklais emyn... O a
varydamasis jau salonl, kurio svarbiausias papuoa
las buvo sofa su kyaniais i sdyns autais.
tai koks valdytojo gyvenimas! prabilo eiminin
k, parodydama man toki pat apiplyusi kd. Mano
vyras tarnauja lyg ir turtingiems ponams, q jeigu nevaik
iot angli sandl ir neperraint vairi rat ad
vokatams, tai neturtume ko n burnon dti. tai ms
butas, js tik pairkite: u iuos tris gardus dar pri
mokame imt atuoniasdeimt rubli per metus...
Staiga virtuvje kakas m nypti. Moteris su palai
dinuke sunerimusi ibgo lauk ir u dur garsiai sunib
djo:
Kazia, eik svetain ir priirk t pon. . .
kambar jo mergait liesut, su ruda suknele ir
nevariomis kojinaitmis. Ji atsisdo ant kds prie dur
ir smeig mane ir baikt, ir lidn vilgsn. I ties
niekados nemaniau, kad senatv mane palaikys vagimi.. .
Taip mudu sdjome kokias penkias minutes, tyldami
ir stebdami vienas kit, tik staiga ant laipt pasigirdo
riksmas ir bildesys, ir vid lk tas pats apdrisks ber
niktis, pavadintas Viceku, o jam i paskos kakas pik
tai auk:
Ak tu padaua! A tau. ..
Supratau, kad Vicekas tur^bt labai guvus vaikas ir
kad tas, kuris j bara, yra jo tvas. Ir i tikrj netru
kus pasirod pats valdytojas, apsivilks dmtu durtiniu
ir apaioje apibrizgusiomis kelnmis. Jo veidas buvo ap
ls tankiais ilsteljusiais eriais, akys raudonos. js
jis mandagiai nusilenk man ir paklaus:
Rodos, turiu garb kalbti su ponu Vokulskiu?
Ne, pone, esu tik pono Vokulskio draugas ir ga
liotinis. ..
Ak taip!.. pertrauk jis, itiesdamas man ran
k. Turjau malonum matyti jus parduotuvje.. . Pui
456

ki parduotuv! atsiduso jis. I toki parduotuvi

gimsta namai, o... o i bajor dvar tai itokie butai...
Tamsta turjote dvar? paklausiau.
O!.. Bet k ten... Js tur^bt norite susipainti
su namo balansu? atsak valdytojas. Pasakysiu trum
pai. Turime dvi ris nuominink: vieni jau pusmetis ap
skritai nieko nemoka, o kiti moka savivaldybei u eimi
nink baudas arba senus mokesius. Be to, kiemsargis ne
gauna algos, stogas varva, nuovada spiria, kad ivetume
iukles, vienas nuomininkas ikl mums byl dl rsio,
o kiti du bylinjasi tarpusavyje dl aukto... O dl t,
pridr jis po valandls, dl t devyniasdeimt rubli,
kuriuos bsiu skolingas gerbiamajam ponui Vokulskiui...
Nesirpinkite, pone, pertraukiau a. Stachas,
tai yra ponas Vokulskis, tikriausiai nurays js skol
iki spalio mnesio, o paskui sudarys su jumis nauj sutart.
Nuskurds eksdvarininkas kartai paspaud man abi
rankas.
Valdytojas, kuris kakada turjo dvar, atrod man
labai domi asmenyb; bet dar domesnis pasirod man na
mas, neduods jokio pelno. I prigimties esu drovus, var
ausi kalbdamas su nepastamais monmis ir beveik bi
jau ueiti svetimus butus... (Dieve gailestingas! .. Kaip
seniai nesu buvs svetimame bute...) Taiau kart ma
ne tarsi koks velnias lindo, ir btinai usimaniau susipa
inti su io keisto namo gyventojais.
1849 metais bdavo dar kariau, o juk ygiuodavai
pirmyn!. .
Pone, kreipiausi valdytoj, gal btumt ge
ras. . . ir pristatytumt mane kai kuriems nuomininkams? ..
Stachas.. . tai yra ponas Vokulskis... pra mane pasir
pinti jo reikalais, kol sugr i Paryiaus...
Paryius! . . atsiduso valdytojas. Maiau Pa
ryi dar 1859 metais. Atsimenu, kaip buvo sutinkamas im
peratorius, grts i karo Italijoje...
Kaip? suukau a. Js matte pergaling Na
poleono sugrim Paryi? ..
457

Jis ities mane rank ir atsak:

A esu mats ir geresni dalyk, pone... Per kar
buvau Italijoje ir maiau, kaip italai sutiko pranczus prie
m prie Madentos...
Prie Madentos? .. 1859 metais? .. paklausiau.
Prie Madentos, pone...
Pasiirjome mudu vienas kitam akis a ir is
buvs dvarininkas, kuris negaljo pasiryti ivalyti dmes
i savo durtinio. Pasiirjome mudu, sakau, vienas kitam
akis... Madenta. .. 1859 metai... E, Dieve gailestingas...
Sakykite, tariau a, kaipgi jus sutiko italai prie
m prie Madentos?
Nuskurds eksdvarininkas atsisdo apdriskus krsl
ir praneko:
1859 metais, ponas 2ecki... Rodos, turiu garb...
Taip, pone, esu Zeckis, vengr pstinink poruikas, pone...
Vl pasiirjome vienas kitam akis. E! Dieve gai
lestingas. ..
Pasakokite toliau, mielas pone, tariau a, spaus
damas jam rank.
1859 metais,vl kalbjo eksdvarininkas,a buvau
devyniolika met jaunesnis negu dabar ir turjau apie
deimt tkstani rubli pajam per metus. Anais laikais,
ponas ecki!.. Tiesa, ia eidavo ne tik procentai, bet ir
is tas i kapitalo. Todl, kai buvo panaikinta baudiava. ..
Na, tariau a, muikai irgi mons, ponas...
Virskis, pasisak valdytojas.
Ponas Virski, muikai...
Man vis tiek, pertrauk jis, kas yra muikai.
Gana to, kad 1859 metais turdavau apie deimt tkstani
rubli kasmet (kartu su paskolomis) ir buvau Italijoje.
Man domu buvo pairti, kaip atrodo alis, i kurios ve
jami vabai... monos ir vaik tuomet neturjau, saugoti
gyvyb nebuvo kam, tad dl domumo vaiavau su prie
kiniais prancz daliniais.. . Artjome prie Madentos,
ponas Zecki, nors neinojome dar, nei kur ygiuojame, nei
458

kas i ms rytoj dar pamatys nusileidiant saul. .. Ar

pastate t jausm, kai mogus, netikras dl rytdienos,
atsiduria tarp moni, taip pat netikr dl rytdienos?..
Ar a pastuI.. Tik pasakokite toliau, ponas
Virski. ..
Kaip mane gyv matote, kalbjo nuskurds eksdvarininkas, tai graiausios akimirkos gyvenime! Esi
jaunas, linksmas, sveikas, ant sprando tau nesdi mona
ir vaikai, geri ir dainuoji, o prie akis tau tamsi siena,
u kurios slypi rytojus... Ei! rki. pilkite vyno,
nes neinau, kas yra u tos tamsiosios sienos... Ei, vyno!..
Net ir buini... ponas ecki, sunibdjo valdytojas,
pasilenkdamas prie mans.
Bet kaipgi buvo tada, kai jote su priekiniais dali
niais prie Madentos?.. pertraukiau a.
ygiavome su arvuotja kavalerija, ts valdy
tojas. Js inote t kavalerij, ponas ecki?.. Danguje
spindi viena saul, o arvuoi eskadrone imtas sau
li. ..
Sunkoka j apranga, terpiau a. Pstininkai
trupina juos kaip plieninis spaustukas rieutlius...
Tad tai, artjame mes, ponas ecki, prie kakokio
ital miestelio, o tenykiai valstieiai pranea, kad ne
toliese stovi austr korpusas. Siuniame mes juos t
miestel su sakymu, o tikriau su praymu, kad gyven
tojai nekaut, kai mus pamatys. ..
Suprantama, pasakiau a, kai prieas ia pat...
Po pusvalandio, pasakojo toliau valdytojas,
mes jau buvome miestelyje. Gatvel siaurut, i abiej
pusi briuojasi mons, vos vos prajoji po ketvert, o lan
guose ir balkonuose moterys. .. Kokios moterys, ponas
ecki!.. Kiekviena rankose laiko puokt roi. Tos, kurios
stovi gatvje, n nekvpteli juk austrai arti... Bet tos,
kurios balkonuose, skainioja nuo savo puoki roi la
pelius ir tarsi sniegu apiberia jais suprakaitavusius, ap
dulkjusius raitelius.. . Ak, ponas ecki, jeigu js btu
mt mat t snieg rykiai raudon, oranin, balt,
459

Ir tas rankas, ir tas itales.. . Ms pulkininkas tiktai kil

nojo pirtus prie lp ir siunt buinius dein ir kair.
O tuo tarpu lapeli sniegas vis byrjo ir byrjo ant auk
sini krtins arv, alm ir prunkiani irg... Pa
galiau kakoks senas italas ilais iki pei plaukais, pasi
ramsiuodamas gumbuota lazda, ijo vidur gatvs, ap
kabino per kakl pulkininko arkl, pabuiavo j ir, Evviva
Jtoliai 1 ia pat krito negyvas... tai kokios buvo Madentos ivakarsI
Taip pasakojo buvs dvarininkas, ir aaros riedjo i
jo aki ant dmto durtinio.
Trauk mane velniai, ponas Virski, suukau a,
jeigu Stachas neatiduos jums buto veltui!
imt atuoniasdeimt rubli primoku!.. kkiojo
valdytojas.
Nusiluostme akis.
Na, pone, sakau, Madenta yra Madenta, o
reikalas yra reikalas. Gal pristatysite mane kai kuriems
nuomininkams?
Eime, atsak valdytojas, paokdamas nuo apdriskusio krslo. Eime, parodysiu jums domiausiuosius...
Jis ibgo i salonlio ir, kyteljs galv, rodos, pro
virtuvs duris, suuko:
Mania!.. A ieinu... O su tavim, Vicekai, vakare
atsiskaitysime...
A ne eimininkas, kad su manim reikt skaitytis,
atsak vaikikas balselis.
Dovanokite jam, panibdjau valdytojui.
Dar ko! atr jis. Juk jis neluptas n neu
migs. .. Geras berniktis, pridr jis, guvus, bet
jau labai idyks!..
Ijome i buto ir sustojome prie kit dur toje paioje
aiktelje. Valdytojas atsargiai pabeld, o man visas krau
jas subgo nuo galvos ird, o nuo irdies kojas. Gal
net bt nutekjs batus ir dar toliau laiptais iki pat
vart, jeigu i vidaus nebt pasigirds atsakas:
1 Tegyvuoja Italija
460

(Ital.)

 Praom!..
einame.
Trys lovos. Vienoje, laikydamas rankose knyg ir u
mets kojas ant lovos galo, guli juoda barzda apls jau
nuolis studentiku varkeliu; kitose dviejose lovose patalas
atrodo taip, tarytum per kambar bt pras uraganas
ir visk apverts auktyn kojomis. Matau dar skrynia,
tuias lagaminas ir daugyb knyg, besivoliojani lenty
nose, ant skrynios ir ant grind. Pagaliau iriu stovi
keletas kdi, lenkt ir paprast, ir nedaytas stalas;
siirjs pastebjau ant jo nutepliot achmat lent
ir imtytus achmatus.
Ir ia man vos bloga nepasidar: alia achmat pama
iau dvi kaukoles vienoje buvo tabakas, o kitoje...
cukrus!..
Ko reikia? paklaus juodabarzdis jaunuolis, nesi
keldamas i lovos.
Tai ponas 2eckis, eimininko galiotinis... paai
kino valdytojas, rodydamas mane.
Jaunuolis kilsteljo, pasiremdamas alkne, ir, veriamai
irdamas mane, pasak:
eimininko?.. iuo metu a ia eimininkas ir vi
sai neprisimenu, kad biau paskyrs galiotiniu it po
n. ..
Atsakymas buvo toks staiokikas ir paprastas, kad mu
du su Virskiu apstulbome. Tuo tarpu jaunuolis tingiai pa
sikl nuo lovos ir, n kiek neskubdamas, m sagstytis
kelnes ir liemen. Nors ir kaip sistemingai jis dirbo t
darb, a esu sitikins, kad bent pus jo aprangos sag
liko neusegt.
Aaa! nusiiovavo jis. Sskite, ponai, prid
r, mosteldamas ranka taip, kad nesupratau, ar liepia
mums sulsti lagamin, ar ssti ant grind.
Karta, ponas Virski, teisyb?tar jis po valan
dls. Aaa!..
Kaip tik prieais gyvens kaimynas skundiasi jumis,
ponai!.. nusiypsodamas atsak valdytojas.
461

 Dl ko gi?
Kad vaikiojate pliki. .. po kambar...
Jaunuolis pasipiktino:
Pasiuto senis, ar k?.. Jis gal nori, kad mes per
tok kart usivilktume kailinius?.. lyb, garbs o
dis! ..
Na, ramino j valdytojas, js teikits atsivelgti
tai, kad jis turi suaugusi dukter.
O man kas darbo? . . A jai ne tvas! Senas mulkis,
garbs odis! Ir dar meluoja, nes mes pliki nevaiktome.
A pats maiau... terp valdytojas.
Garbs odis, melas! suuko jaunuolis, rausdamas
i pykio. Tiesa, Maleskis vaikto be markini, bet su
apatinmis kelnmis, o Patkeviius be kelni, utat su
markiniais. Taigi panel Leokadija mato piln komp
lekt. ..
Taip, ir turi usidangstyti visus langus, pastebjo
valdytojas.
Tai senis dangsto, o ne ji,nesutiko studentas,
numodamas ranka. O ji iri pro uuolaidos tarpus. Be
to, leiskite pastebti: jeigu panel Leokadija gali bliauti,
kad net visas kiemas skamba, tai Maleskis ir Patkeviius
turi teis vaikioti po savo kambar, kaip jiems patinka.
itaip kalbdamas, jaunuolis vis vaikiojo i kampo
kamp dideliais ingsniais. Kas kart, kai jis nusigrda
vo nuo ms nugara, valdytojas mirkiojo man ir vaipsi,
tuo parodydamas visik nevilt. Valandl visi tyljome;
pagaliau valdytojas prabilo.
Js, gerbiamieji ponai, skolingi mums u keturis
mnesius. ..
Vl js t pat! . . suriko jaunuolis, susikidamas
rankas kienes. Kiek kart dar tursiu jums kartoti,
kad apie tas kvailystes kalbtumte ne su manim, o tik
su Patkeviium arba su Maleskiu? .. Juk tai taip lengva
atsiminti: Maleskis moka u lyginius mnesius: vasar,
baland, birel, o Patkeviius u nelyginius: kov, ge
gu, liep.. .
462

 Taiau juk n vienas i js niekuomet nemoka!

nebesusivaldydamas suuko Virskis.
O kas kaltas, kad js neateinate reikiamu laiku?!.
suriko jaunuolis, sktriodamas rankomis. imt kart
jums buvo sakyta, kad Maleskiui priklauso lyginiai m
nesiai, o Patkeviiui nelyginiai. ..
O jums kokie? ..
O man, mielas pone, jokie, suuko jaunuolis, gr
modamas kumiu prie pat ms nosis, -nes a i prin
cipo nemoku u but. Kam a privalau mokti?. . U k?..
Cha! cha! gudrs js.. .
Jis dar greiiau m ingsniuoti po kambar, vis juok
damasis ir pykdamas. Pagaliau m vilpauti ir vilgioti
pro lang, ididiai atsuks mums nugar. ..
Man jau pritrko kantrybs.
Leiskite, pone, pastebti, pasakiau a, kad i
toks sutarties negerbimas yra gana originalus... Kakas
duoda jums but, o jums atrodo galima nemokti...
Kas duoda man but?!. suriko jaunuolis, atsiss
damas ant palangs ir smarkiai atsJodamas, tarsi ruoda
masis iokti i ketvirto aukto. A pats umiau but
ir pasiliksiu jame tol* kol mane imes. Sutartys!.. Juo
kas mane ima i t sutari. .. Jeigu visuomen nori, kad
a mokiau jai u but, tai tegul moka man u korepeticijas tiek, kad utekt ir nuomai... Irgi geri!.. U tris
pamokas kasdien a gaunu penkiolika rubli per mnes;
u valgym i mans ima devynis rublius, u skalbim ir
patarnavimus tris... O uniforma, o mokesiai u moks
l? .. Ir dar nori, kad mokiau jiems u but. Imeskite
mane gatv, susierzins kalbjo jis, tegul mane
pagriebs kailialupys ir stuktels lazda per makaul... Taip
daryti turite teis, bet pastab ir priekait a nepaksiu...
Nesuprantu, ko js taip kariuojats, ramiai ta
riau a.
Turiu ko kariuotis! atsak jaunuolis, vis labiau
atsilodamas lauk. Jeigu visuomen nenuud mans,
kai a gimiau, jeigu ji liepia man mokytis ir laikyti ke
463

liolika egzamin, tai tuo paiu ji sipareigojo suteikti man

darb, utikrinant mano egzistencij... Tuo tarpu ji arba
visai neduoda man darbo, arba apgaudinja mokdama at
lyginim. .. Taigi, jeigu visuomen nesilaiko sutarties ma
no atvilgiu, tai kuri gal reikalauja, kad a vykdyiau
sipareigojimus jai? Pagaliau, k ia kalbti: i principo
nemoku u but, ir tiek. Juo labiau kad dabartinis savi
ninkas nestat ito namo; jis nedeg plyt, nemai kal
ki, nemrijo sien, nerizikavo nusisukti sau sprando. Jis
atjo su pinigais, gal vogtais, sumokjo kitam, kuris taip
pat gal k nors buvo apvogs, ir iuo pagrindu nori pa
versti mane savo vergu. Pasityiojimas i sveiko proto!
Ponas Vokulskis, pasakiau a, pakildamas nuo k
ds, nieko neapvog... Susikrov turt dirbdamas ir
taupydamas...
K js nekate! nutrauk jaunuolis. Mano t
vas buvo talentingas gydytojas, dirbo dien ir nakt, lyg ir
neblogai udirbdavo ir susitaupydavo... i viso tris imtus
rubli per metus! O js namas katuoja devyniasdeimt
tkstani rubli, vadinasi, norint sigyti j doru darbu,
mano tvui reikt gyventi ir irainti receptus tris im
tus met... Nepatiksiu, kad naujasis eimininkas dirbo
tris imtus met...
Mano galva m suktis nuo t samprotavim, o jaunuo
lis vis nesiliov:
Galite ivaryti mus, praau!.. Tik tada js pama
tysite, ko netekote. Visos io namo skalbjos ir virjos
praras ger nuotaik, o poniai Keovskai jau niekas ne
trukdys sekti savo kaimyn, skaiiuoti, kiek svei pas
k ateina ir kiek kas kruop deda sriub... Praau, va
rykite mus! .. Tada tai panel Leokadija bent udainuos
savo gamas ir pratimus i ryto sopranu, o popiet kontral
tu. .. Ir velniai griebs nam, kuriame tiktai mes vieni
dar iaip taip palaikome tvark!
Pakilome eiti.
Vadinasi, js tikrai nemoksite nuomos? pa
klausiau.
464

 N nemanau.
Gal pradsite nors nuo spalio mnesio mokti?
Ne, pone. Jau nebe ilgai gyvensiu, tai noriu bent
vien princip ivesti iki galo: jeigu visuomen reikalau
ja, kad atskiri asmenys gerbt savo sipareigojimus jai,
tai tegul pati vykdo savo sipareigojimus atskiriems as
menims. Jeigu a turiu kakam mokti u but, tegul ir
kiti moka man u pamokas tiek, kad man utekt nuo
mai. Suprantate?..
Ne visk, pone, atsakiau a.
Nenuostabu, pasak jaunuolis. senatv sme
genys vysta ir nebesugeba suvokti nauj ties...
Mes nusilenkme jam, jis mums, ir mudu su valdytoju
ijome. Jaunuolis udar duris, bet ia pat ioko ant
laipt ir suriko:
Tegul teismo vykdytojas atsiveda su savimi du po
licininkus, nes mane i buto teks ineti...
Btinai, pone! atsakiau a jam, mandagiai nusi
lenkdamas, taiau irdyje pagalvojau, kad vis dlto ne
tinka mesti lauk tok original.
Kai tas nepaprastas jaunuolis galutinai sugro savo
kambar ir urakino duris, duodamas suprasti, kad derybas
su mumis laiko baigtas, a sustojau ant laipt ir pasakiau
valdytojui:
Matau, ia pas jus spalvoti stiklai languose, ar ne?
O taip, labai spalvoti.
Bet apdulkj...
O taip, labai apdulkj, atsak valdytojas.
Ir, man atrodo, pridriau a, kad tas jaunuolis
tess savo od ir u but nemoks, k?
Pone, suuko valdytojas, jis dar nieko. Jis
nors sako, kad nemoks, na ir nemoka, o tie kiti du nie
ko nesako ir taip pat nemoka. Tai, ponas 2ecki, nepaprasti
nuomininkai!.. Tiktai jie vieni niekuomet mans neap
vilia.
465

Nejuiomis, net pats neinau kodl, palingavau galv,

nors jauiau, kad, bdamas tokio namo eimininkas, linguo
iau galv vis dien.
Vadinasi, ionai niekas nemoka, bent nemoka re
guliariai? paklausiau a buvus dvarinink.
Ir nra ko stebtis, atsak Virskis. Name, ku
riame tiek met nuom renka kreditoriai, ir doriausias
nuomininkas pasileidia. Ir vis dlto mes turime kelet la
bai tvarking moktoj, pavyzdiui, baronien Keovska...
K?!. suukau a. Tiesa, baronien ia gyve
na. .. Ji netgi norjo nupirkti nam...
Ir dar nupirks... tyliau tar valdytojas. Tiktai
irkite, ponai.. . Jinai nupirks j, nors jai tekt atiduoti
vis savo turt... O turtas jos nemaas, nors baronas j
smarkiai apipeiojo...
A vis dar stovjau ant laipt, prie lango geltonais,
raudonais ir ydrais stiklais. Vis stovjau, stengdamasis
prisiminti baronien, kuri maiau vos kelet kart gy
venime, ir ji visuomet man atrodydavo labai ekscentrika
btyb. Ji moka bti pamaldi ir pikta, nusieminusi ir storiev...
Kas tai per moteris, ponas Virski? paklausiau
a. Juk tai nepaprasta moteris...
Kaip ir visos isteriks, sumurmjo buvs dvari
ninkas. Dukters ji neteko, vyras j met... Visur ne
laims! ..
Eime pas j, pone, tariau, leisdamasis trei
aukt. Jauiau savyje tok narsum, kad baronien ne
tik mans nebaimino, bet beveik trauk.
Taiau kai sustojome prie jos dur ir valdytojas pa
skambino, pajutau blauzdose traukul. Neturjau jg
engti i vietos ir tiktai dl to nepabgau. Per vien aki
mirk mano narsumas igaravo, prisiminiau varytynes...
Raktas duryse pasisuko, trinkteljo velk, ir pravirose
duryse pasirod dar jaunos, su baltu kyku, merginos
veidas.
Kas ten? paklaus mergina.
466

 A. valdytojas.
Ko jums reikia?
Atjau su eimininko galiotiniu.
O itam ponui ko reikia?
Jis ir yra galiotinis.
Kaip a turiu praneti? ..
Pranekite, pasak jau susierzins valdytojas,
kad atjome pasikalbti dl buto...
Aha!
Ji udar duris ir nujo. Prajo kokios dvi ar trys mi
nuts, kol ji sugro ir, atrakinusi didel daugyb urakt,
ved mus tui svetain.
Keistai atrod toji svetain. Baldai buvo aptraukti tam
siai pilkais apvalkalais, lygiai taip pat ir fortepijonas, ir
palubje kabs sietynas; net kampuose pastatytos paky
lls su statullmis buvo apvilktos pilkais markiniais.
Apskritai susidar spdis, kad io kambario eimininkas
yra ivaiavs, paliks namie tik tarnait, rpestingai i
rini varos ir tvarkos.
U dur buvo girdti kalbantis,- kalbjosi moteris ir
vyras. Moterikas balsas buvo baroniens; vyrikas taip
pat buvo man gerai pastamas, tik negaljau prisiminti,
kieno jis.
Galiu prisiekti, kalbjo baronien, kad jis pa
laiko su ja santykius. Uvakar atsiunt jai per pasiuntin
gli puokt...
Hm!.. hm!.. atsiliep vyrikas balsas.
O toji lykti koket, nordama mane apgauti, liep
tutuojau imesti tas gles pro lang...
Bet juk baronas dabar kaime... taip toli nuo Var
uvos, atsak vyras.
Bet turi ia draug, suuko baronien. Ir jei
gu a js nepainoiau, galiau pamanyti, kad tarpinin
kaujate jam tuose gdinguose reikaliukuose.
Bet, ponia! .. - uprotestavo vyrikas balsas, ir t
pai akimirk nuskambjo du pabuiavimai, manau,
rank.
467

 Na, na, ponas Marueviiau, ne taip jausmingai!..

Pastu a jus. Apiberiate moter velnybmis, kol ji pra
deda jumis pasitikti, o paskui vaistote jos turt ir rei
kalaujate skyryb...
Juk tai Marueviius, pagalvojau a. Grai po
rel. ..
A visai kitoks, kiek tyliau atsak vyrikas bal
sas, ir u dur vl nuskambjo du pabuiavimai, be abejo,
rank.
vilgteljau buvus dvarinink. Jis sdjo, pakls
akis lubas, o peius beveik iki aus.
Frantas!.. sunibdjo jis, parodydamas duris.
Js j pastate?..
Dar kaip!..
Taigi, kalbjo baronien gretimame kambaryje,
nunekite ventojo Kryiaus banyi tuos devynis rub
lius ir upkite trejas miias, kad Viepats Dievas suteikt
jam proto... Ne, po valandls pridr ji kiek paki
tusiu balsu, upkite vienas miias u j, o dvejas
u nelaimingos mano mergaits vl...
Pasigdo tylus verksmas.
Nusiraminkite, ponia!.. velniai guod j Maru
eviius.
Eikite jau, eikite... atsak ji.
Staiga atsivr svetains durys, ant slenksio kaip
bestas sustojo Marueviius, o u jo pamaiau pageltus
baroniens veid paraudusias akis. Mudu su valdytoju
atsistojome. Marueviius atbulas pasitrauk gretim
kambar , matyt, ijo pro kitas duris, o baronien piktai
suuko:
Marisia!.. Marisia!..
bgo jauna mergina, kaip pirma, su baltu kyku, tam
sia suknele balta prijuoste. itaip apsengusi, ji bt
atrodiusi kaip slaug, jeigu tik jos akys nebt taip smar
kiai blykiojusios.
Kaip tu drsai atvesti ionai tuos ponus? paklaus
j baronien.
468

 Juk js pati liepte pakviesti...

Kvail... eik lauk!.. pravokt baronien. Pas
kui kreipsi mus: Ko js norite, ponas Virski?
Tai ponas Zeckis, nam savininko galiotinis, at
sak valdytojas.
A, a!.. Gerai, pasak baronien. J\ i lto jo
svetain, bet nepasil mums sstis.
tai kaip atrod toji dama: juoda suknel, pagelts vei
das, pamlynavusios lpos, nuo verksmo paraudusios akys
ir lygiai suukuoti plaukai. Ji sukryiavo rankas ant kr
tins kaip Napoleonas I ir, irdama mane, tar:
A, a, a!.. Tai js, rodos, pono Vokulskio galioti
nis. .. Ar taip?.. Pasakykite jam, kad a arba isikraustysiu i io buto, u kur labai tvarkingai moku jam septynis
imtus rubli per metus, juk teisyb, ponas Virski?..
Valdytojas nusilenk.
Arba, kalbjo toliau baronien, ponas Vokulskis paalins i savo nam nevarumus ir nedorovingum...
Nedorovingum? paklausiau a pakartodamas.
Taip, pone, linkteljo galv baronien. Tos
skalbjos, kurios kiaur dien dainuoja emai kakokias
lykias dainukas, o vakarais kvatoja virum mano gal
vos pas tuos... studentus... Tie piktadariai, kurie mto
ant mans i viraus nuorkas arba laisto vandeniu... Pa
galiau ta ponia Stavska neinau, nei kas ji: ar nal, ar
ituoktin, nei i ko gyvena... Toji poniut suka galvas
doroving ir baisiai nelaiming mon vyrams. ..
Ji m mirksti ir pravirko.
Baisu!.. kalbjo ji kkiodama. Bti prikaus
tytai prie tokio lyktaus namo todl, kad irdyje neipliamai neioji kdikio atminim... Juk ji lakst po vi
sus iuos kambarius. .. aid tai tenai, kieme... Ir ir
davo pro lang, pro kur man, nalaitei motinai, jau n
pavelgti negalima... Mane nori i ia ivaryti... visi nori
mane ivaryti... visiems uklivu... O juk a negaliu i
sikraustyti i ia, nes ant kiekvienos i grind lentos
469

yra jos kojyi pdsakai... ir kiekvienas kampelis saugo

jos juok ar verksm...
Ji krito sof ir m raudoti.
Ak! kalbjo ji pro aaras. mons yra iau
resni u vris. .. Nori ivaryti mane i ia, kur isiver
paskutinis mano vaiko atodsis... Jos lovyt ir visi ais
leliai tebra savo vietose... Pati luostau dulkes jos kam
baryje, kad nepajudiniau i vietos n vieno daiktelio...
Kiekvien grind vietel keliais perjau, ibuiavau visus
savo mergedts pdsakus, o jie nori mane ivaryti!.. Tai
ivarykite pirma mano sielvart, mano skausm, memo ne
vilt. ..
Ji usideng veid rankomis ir m kkioti veriamu
balsu. Pastebjau, kad valdytojo nosis rausta, o ir pats
pajutau akyse aaras.
Baroniens sielvartas dl mirusios mergaits taip mane
nuginklavo, kad neturjau drsos pakalbti su ja dl nuo
mos paklimo. Antra vertus, jos verksmas taip nervino ma
ne, kad a, jeigu ne treias auktas, tur^bt biau io
ks pro lang.
Pagaliau, nordamas kaip nors paguosti raudani mo
ter, kiek bemanydamas velniau, prabilau:
Praom, ponia, nusiraminti... Ko js i ms rei
kalaujate? .. Kuo galtume patarnauti? ..
Mano balse buvo tiek uuojautos, kad valdytojo nosis
dar labiau paraudo. Tuo tarpu baroniens idivo viena
akis, taiau antrja ji dar tebeverk, pabrdama, kad ne
laiko savo operacijos baigtos, o mans nugalto.
Reikalauju... reikalauju. -.kalbjo ji dsaudama,
reikalauju, kad mans nevaryt i vietos, kur mir mano
mergait... ir kur viskas man j primena... Negaliu, na. ..
negaliu atsitraukti nuo jos kambario... negaliu judinti i
vietos jos bald, jos aisl... Niekika yra tokiu bdu
pelnytis i nedalios.
Kas gi i jos pelnosi? paklausiau a.
Visi, pradedant eimininku, kuris veria mane mo
kti septynis imtus rubli...
470

 Na, jau atleiskite, ponia baroniene! suuko val

dytojas. Septyni puiks kambariai, dvi virtuvs kaip
sals, du podliai... Uleiskite kam nors tris kambarius:
juk yra dvejos paradins durys...
Niekam a nieko neuleisiu, rytingai pareik
ji, nes esu tikra, kad mano paklydlis vyras ne ian
dien, tai ryt susipras ir sugr...
Tokiu atveju reikia mokti septynis imtus rubli...
Jeigu ne daugiau... panibdjau a.
Baronien pavelg taip, tarsi bt norjus sudeginti
mane vilgsniu ir paskandinti aarose. Na ir moterl...
Man net iurpuliai nueina per kn, kai apie j pagal
voju.
Ne nuoma svarbu, pasak baronien.
Labai protingi odiai, pagyr j Virskis nusi
lenkdamas.
Ir ne eimininko reikalavimai svarbu... Bet negaliu
juk a mokti septyni imt rubli u but tokiame
name...
Ko gi, ponia baroniene, iam namui trksta? pa
klausiau a.
Sis namas yra gda padoriems monms, suuko
baronien, mosikuodama rankomis. Taigi ne savo, o do
rovs vardu praau...
Ko?
Ikraustyti tuos studentus, kurie gyvena virum ma
ns, neleidia man pro lang pavelgti kiem ir tvir
kina visus...
Ji staiga paoko nuo sofos.
tai! Girdite? tar ji, rodydama duris, u kuri
buvo kambarys langais kiem.
I tikrj, igirdau ekscentrikojo juodaplaukio bals,
jis auk nuo ketvirto aukto:
Marisia!.. Marisia, ateik pas mus...
Marisia! rikteljo baronien.
A gi ia, ponia... Ko jums reikia? eidama at
siliep truput iraudusi tarnait.
471

 irk, kad man n ingsnio i nam!.. tai, mato

te... ts baronien, itaip kiauras dienas. O vaka
rais pas juos ateina skalbjos. .. Pone! suuko ji, mal
daujamai suddama rankas. Ivarykite tuos nihilistus,
tai patvirkimo ir pavoj idinys visam namui... Jie kau
kolse laiko arbat ir cukr... Jie moni kaulais maio
arijas virtuve... Jie ketina atvilkti ionai vis lavon!..
Ii
ji vl taip pravirko, jog maniau, kad jai prasids
traukuliai.
Tie ponai, tariau a, nemoka u but, tad visai
galimas daiktas...
Baroniens akys i karto idivo.
Na, inoma, pertrauk ji, js turite ivyti
juos... Taiau, pone, suuko ji, kokie jie bt pikti
ir pasileid, bet dar blogesn u juos yra ta... ta Stavska...
Nustebau, pamats, kokia neapykanta usideg baro
niens akys, kai ji itar Stavskos pavard.
Ar ponia Stavska ia gyvena? nejuiom paklau
siau a. Ta grauol?..
O! Nauja auka!.. parodiusi mane, suriko ba
ronien ir, blykiodama akimis, praneko emu krtininiu
balsu:Apsigalvokite, ilaplauki mogau, k js darote?..
Juk tai moteris, kurios vyras, apkaltintas mogudyste, pa
bgo usien... O i ko ji gyvena?.. I ko ji taip puo
iasi? ..
Moterl dirba kaip jautis, sunibdjo valdy
tojas.
O!.. Ir tas dar!.. suuko baronien. Mano
vyras (esu tikra, jog tai jis) siuntinja jai i kaimo g
les. .. io namo valdytojas simyljs j ir ima nuom
tik u prajus mnes...
Betgi, ponia, uprotestavo buvs dvarininkas, ir
visas jo veidas pasidar toks pat raudonas, kaip nosis.
Netgi tasai doriausias neimanlis Marueviius,
var toliau baronien, net jis itisas dienas vilgioja
j pro lang...
472

Dramatikas baroniens balsas vl virto raudojimu.

Tik pagalvokite, dejavo ji, kad tokia moteris
turi dukter... dukter, kuri augina pragaro liepsnoms,
o a... O, a tikiu, kad yra teisingumas... Tikiu Viepa
ties gailestingumu, bet nesuprantu... taip... nesuprantu t
gali, kurios i mans atm, o jai palieka vaik... tai...
tai... Pone,vl jos balsas suskambjo stipriai, ga
lite palikti net tuos nihilistus, bet j... ivarykite bti
nai! .. Tegul josi butas lieka tuias... a u j moksiu,
kad tik ji likt be pastogs...
Paskutinis kteljimas man jau visai nepatiko. A da
viau enkl valdytojui, kad metas ieiti, ir nusilenkdamas
altai pasakiau
Leiskite, ponia baroniene, t klausim isprsti pa
iam eimininkui, ponui Vokulskiui.
Baronien iskt rcinkas, tarsi kulka bt pervrusi jai
krtin.
Ak!.. Vadinasi, itaip?.. sunibdjo ji. Va
dinasi, jau ir js ir tas... tas... Vokulskis susipainiojote
su ja? .. K gi!.. Tada palauksiu Dievo teisingumo...
Ji ilgiau ms nebelaik, ir mes ijome; ant laipt
a susvyravau kaip girtas.
K js inote apie t poni Stavsk?paklausiau
Virsk.
Maloniausia moteris, . atsak jis. Jauna, grai
ir viena ilaiko vis eim... Jos motinos pensijos vos
pakanka nuomai...
Ar turi motin?
Turi. Taip pat gera moteris.
Kiekgi jos moka u but?
Tris imtus rubli, atsak valdytojas. inote,
imti i j tiek tas pat, kaip ir altori plti...
Eime pas tas damas, pasakiau a.
Su didiausiu malonumu! suuko jis. Ir ne
klausykite, k paisto apie jas toji pusprot. Baronien ne
apkenia Stavskos, net tikrai neinau, u k. Tur^bt u
tai, kad ji grai ir turi dukrel kaip angell.
473

 Kur jos gyvena?

Deiniajame fligelyje, antrame aukte.
Net neprisimenu, kaip nusileidome pagrindiniais laip
tais, kaip perjome kiem ir pakilome antr fligelio auk
t. Vis laik man akyse vaidenosi ponia Stavska ir Vokulskis... Dieve mano! Kokia puiki tai bt pora! Bet
kas i to, jeigu ji turi vyr. Be to, tai tokie reikalai,
kuriuos kitis neturiu n maiausio noro. Man atrodo
vienaip, jiems atrodyt kitaip, o likimui savaip. ..
Likimas! Likimas!.. Jis nuostabiai suartitia mones! Kad
nebiau prie daugel met ujs Hopferio rs, pas
Machalsk, nebiau susipains su Vokulskiu. Ir vlgi,
jei nebiau prikalbins jo nueiti teatr, jis gil nebt
sutiks panels Lenckos. Vien syk netyia priviriau jam
kos ir nebenoriu kartoti to antr kart. Tegul Dievas
pats savo tarnais rpinasi...
Kai sustojome prieais ponios Stavskos buto duris, val
dytojas gudriai nusijuok ir sunibdjo:
Palaukite... pirma suinosime, ar namie jaunoji
eiminink. Yra k pasiirti, mielasis!..
inau, inau...
Valdytojas ne skambino, o pabeld pirma vien, paskui
antr kart. Durys i karto gana plaiai atsivr, ir pasi
rod stora ir neaukta tarnait, pasiraitojusi rankoves. Jos
rankos, kuri jai bt pavydjus atletas, buvo muilinos.
O, ponas valdytojas!.. suuko ji. Maniau, kad
vl koks nors...
Ar kas nors brovsi?.. pasipiktins paklaus
Virskis.
Niekas nesibrov, atsak tarnait, kaimietikai
tardama odius, tik va iandien kakas gli atsiunt.
mons sako, kad Marueviius, kuris prieais gyvena...
Niekas! suvokt valdytojas.
Vyrai visi tokie. Tik patiks jiems kas ir lenda
kaip naktiniai drugiai ugn.
Ar abi ponios namie?paklaus Virskis
Storoji tarnait tariai pasiirjo . mane.
474

 Js su ituo ponu?
Su tuo ponu. Tai eimininko galiotinis.
O jis jaunas ar senas? klausinjo ji toliau, ir
dama mane kaip tardytojas.
Juk matai, kad senas!.. atsak valdytojas.
Vidutinio amiaus... pataisiau a. (Dievai, jie ne
trukus ims vadinti seniais penkiolikameius berniokus.)
Abi ponios namie, pasak tarnait. Tik pas jaunj poni yra atjusi mergait pamok. O senoji ponia
savo kambaryje.
Kad tave kur! sumurmjo valdytojas.K gi...
Pranek senajai poniai...
jome virtuv, kur stovjo rka su vaikikais balti
niais, mirkstaniais muilo putose. Ant virvs, itiestos prie
viryklos, divo vaikiki sijonliai, markinliai ir kojinai
ts. (Taip isyk ir matyti, kad namie yra vaikas!)
Pro praviras duris igirdome jau nejaunos moteriks
bals.
Su valdytoju?.. Kakoks ponas?..kalbjo mums
nematoma dama. Gal tai Liudviklis, nes kaip tik i
nakt j sapnavau...
Praom eiti, pasak tarnait, atidarydama duris
svetain.
Svetain buvo maa, perlins spalvos. Mlyni baldai,
pianinas, ant abiej lang daugyb balt ir raudon gli,
ant sien reprodukcijos, kurias leidia Dailij men
draugija, ant stalo lempa su stikliniu tulps pavidalo
gaubtu. Po nirios kaip kap rsys ponios Keovskos sve
tains su baldais, aptrauktais tamsiais uvalkalais, man ia
pasidar linksmiau. Sis kambarys atrod taip, tarsi ia
nuolat buvo laukiama sveio. Taiau krslai, labai jau si
metrikai sustatyti aplink stal, rod, kad sveias dar ne
atvyko.
Po valandls pro kitas duris svetain jo senyva mo
teris, apsirengusi pilka suknele. Mane nustebino jos beveik
balti plaukai, nes veidas buvo liesutis, bet dar nesenas ir

labai taisykling bruo. Tie bruoai man atrod kakur

matyti.
Tuo tarpu valdytojas usisagst savo dmt durtin
dviem sagomis, nusilenk kaip tikras bajoras ir tar:
Leiskite, ponia, pristatyti: ponas Zeckis, ms eimi
ninko galiotinis ir mano biiulis...
Mudu pavelgme vienas antram akis. Prisipastu,
kad mane truput nustebino ms biiulyst. Virskis tai
pastebjo ir nusiypsojs pridr:
Sakau biiulis, nes abu esame mat lygiai domi
dalyk usienyje.
Js, gerbiamasis pone, buvote usienyje? Tik pama
nykite! .. prabilo senut.
1849 metais ir truput vliau,pastebjau a.
Ar kartais nesutikote tenai Liudviko Stavskio?
Susimildama, ponia! juokdamasis suuko Virskis
ir vl nusilenk. Ponas 2eckis buvo'usienyje prie tris
deimt met, o js entas ivaiavo vos prie ketverius...
Senut numojo ranka, tarsi nuvydama mus.
Teisyb!pasak ji.K a ia paistau... Bet taip
visados galvoju apie Liudvikl... Praom sstis, ponai...
Mes atsisdome, ir buvs dvarininkas vl nusilenk
garbingajai damai, o jinai jam.
Tiktai dabar pastebjau, kad pilka senuts suknel dau
gelyje viet suadyta, ir mane apm keista melancholija,
matant tuos du dmtu durtiniu ir suadyta suknele vilkin
ius mones, kurie elgsi kaip kunigaikiai. Per juos jau
buvo perjs visk sulygins laiko plgas.
Js, pone, tur/bt neinote ms bdos,kreipsi
mane garbingoji dama.Mano entas prie ketverius
metus turjo labai nemaloni byl ir visai nekaltai... Var
uvoje buvo nuudyta kakokia baisi palkininke! .. Ak
Dieve! Neverta ir kalbti... Laim, kakas i draug sp
jo ent, kad tarimas krito ant jo... Visai nekaltai, po
nas. ..
Zeckis,terp buvs dvarininkas.
476

 Visai neteisingai, ponas ecki... Na, ir jis, vargelis,

pabgo usien. Pernai buvo suiuptas tikrasis udikas,
paskelbta, kad Liudvikas nekaltas, bet kas i to, kai jis
jau dveji metai mums neberao...
ia ji pasilenk prie mans ir sunibdjo:
. Helenka, mano dukt, ponas. ..
eckis,terp valdytojas.
Mano dukt, ponas ecki, tiesiog baigia nusigyven
ti. . . atvirai sakau jums, baigia nusigyventi, besiskelbdama
usienio laikraiuose, o ia nieko ir nieko... Moteris ji
jauna, ponas...
eckis,primin Virskis.
Moteris jauna, ponas ecki, nebjauri.
avinga!kartai patvirtino valdytojas.
A buvau truput panai j, kalbjo toliau se
nyvoji dama, atsidususi ir linkteljusi buvusiam dvarinin
kui.Ir tai mano dukt nebjauri ir jauna, jau turi vien
vaik ir... gal nort turti daugiau. Nors, prisiekiu, po
nas Virski, niekados nesu i jos to girdjusi. .. Ji kenia
tyldama, bet a suprantu, kad kenia. Ir man kakada
buvo trisdeimt met.. .
Kam i ms nebuvo trisdeimt met! sunkiai
atsiduso valdytojas.
Sugirgdjo durys, ir svetain bgo maa mergait,
neina virbalais.
Moiute, suuko ji, niekaip negaliu numegzti
megztinio savo llei.. .
Heliunia! grietai sudraud j senut.Tu nepa
sisveikinai.
Mergait padar du reveransus, kuriuos a atsakiau
labai nerangiai, o ponas Virskis kaip grafas, ir kalbjo
toliau, rodydama senelei virbalus su pradtu megzti juodu
kvadratliu.
Moiute, ateis iema, o mano ll neturs kuo ieiti
gatv. .. irkite, moiute, vl man pasileido akis.
(avus vaikelis. .. Dieve mano! Kodl Stachas ne jos
tvas! Gal taip nekvailiot.. .)
477

Senut, atsipraiusi mus, pam rankas virbalus su

mezginiu, ir t akimirk kambar jo ponia Stavska..
Turiu prisipainti, kad, j ivyds, a laikiausi kaip rei
kiant, bet Virskis visikai neteko galvos. Jis paoko nuo
kds kaip studentas, usiseg treij durtinio sag, net,
pasakysiu, paraudo ir suvapjo:
Ponia, leiskite jums pristatyti: ponas eckis, ms
eimininko galiotinis.
Labai malonu,atsak ponia Stavska ir, nuleidusi
akis, linkteljo man. Taiau rykus raudonis ir nerimo e
lis jos veide rod, kad a nesu malonus sveias.
Palauk! pagalvojau a ir sivaizdavau, kad vietoj
mans iame kambaryje yra Vokulskis.Palauk, tuoj ta
ve tikinsiu, kad ms bijoti nra ko.
Tuo tarpu ponia Stavska atsisdo kd ir, nordama
nuslpti savo sumiim, m tvarkyti dukrels suknel.
Motina irgi apsiniauk, o valdytojas visai apkvaito. Palau
kite!pagalvojau a ir, padars labai griet iraik,
paklausiau:
Ar js seniai gyvenate iame name?
Penkeri metai... atsak ponia Stavska, dar smar
kiau nurausdama. Jos motina net krpteljo krsle.
~ Kiek js mokate?
Dvideimt penkis rublius per mnes... sunib
djo jaunoji moteris. Ji ibalo, pradjo tampyti mergaits
suknel ir tikriausiai nejuia taip maldaujamai pavelg
Virsk, kad... jei biau Vokulskis, ia pat jai biau
pasipirs...
Esame,pridr ji dar tyliau, esame skolingos
jums u liep...
Susiraukiau kaip Liuciferis ir, kvps plauius kiek
tik buvo kambaryje oro, tariau:
Js, ponios, nieko mums neskolingos iki. .. iki spa
lio mnesio. Kaip tik Stachas... tai yra ponas Vokulskis
rao man, kad tai tikras plikavimas imti tris imtus
rubliu u tris kambarius itoje gatvje. Ponas Vokulskis
nesutinka su tokiu plimu ir liep man praneti jums, kad
478

nuo spalio mnesio is butas bus inuomojamas u du im

tus rubli per metus, o jeigu jums, ponios, nepatinka...
ia valdytojas net pasitrauk su visu krslu. Senut
sunr rankas, o ponia Stavska pavelg mane iplsto
mis akimis. Tai bent akys!.: Ir kaip ji moka jomis ir
ti! .. Prisiekiu, Vokulskiu dtas, pasipiriau jai nedelsda
mas. Vyro tur/bt jau n kauleli nebeliko, jeigu dveji
metai neparao. Pagaliau kam yra skyrybos?.. Ir kam Sta
dias turi tok turt? ..
Vl girgteljo durys, ir jose pasirod gal dvylikos me
t mergait iaudine skryblaite, ssiuviniais neina. Mer
gaits buvo skaistus ir apvalus veidukas, taiau nerods
ypatingo proto. Ji nusilenk mums, nusilenk poniai Stavskai ir jos motinai, pabuiavo abu andelius maj Helenk ir ijo, matyt, namo. Paskui sugro i virtuvs ir,
paraudusi iki aus, paklaus poni Stavsk:
Kelint man ateiti poryt?
Poryt, mieloji. .. ateik ketvirt,atsak ponia Stavs
ka, taip pat suglumusi.
Kai mergait pagaliau ijo, ponios Stavskos motina
nepatenkinta pasak:
Ir tai vadinasi pamoka, atleisk Viepatie... Helenka
dirba su ja maiausia pusantros valandos ir u toki pamo
k ima keturiasdeimt grai...
Mamyte! pertar ponia Stavska, maldaujamai
velgdama j.
(Kad biau Vokulskis, btinai j vesiau. Kokia mote
ris! .. Kokie bruoai.. . Kokia veido iraika... Per vis
gyvenim nesu nieko panaaus mats!.. O rankut, o fi
grl, o gis, o judesiai, o akys, akys!..)
Po valandls nejaukios tylos jaunoji moteris vl pra
bilo:
Mes labai dkojame ponui Vokulskiui u slygas,
kuriomis jis palieka mums but... Tai tur bt vienin
telis atvejis, kai nam savininkas pats sumaina nuom.
Tik neinau, ar.. . patogu mums pasinaudoti jo gerumu?..
479

 Tai ne gerumas, ponia, o garbingo mogaus kilnu

mas! sikio valdytojas. Man ponas Vokulskis taip pat
sumaino nuom, ir a sutikau. . . Praau pagalvoti, ponia:
juk gatv treios eils, judjimas maas. . .
Bet nuominink rasti. nesunku, pastebjo ponia
Stavska.

Mes nortume pasilikti senuosius nuomininkus, ku

riuos pastame kaip ramius ir tvarkingus,atsakiau a.
Teisyb, pone,pagyr mane iloji dama.Tvarka
bute tai pirmas dalykas, kuriuo mes rpinams. . . Jei
gu Heliunia kartais ir prikarpo popierli ir priiuklina
ant grind, Franusia tuoj pat paluoja...
Juk a, moiute, karpau tik vokus, kai raau tveliui
laik, kad jis greiiau sugrt,atsiliep mergait.
Ponios Stavskos veide mkteljo lyg sielvarto, lyg
nuovargio elis.
Ir nieko, joki ini? paklaus valdytojas.
Jaunoji ponia i lto papurt galv; man lyg pasirod,
kad ji atsiduso, bet taip tyliai.. .
tai jaunos ir nebjaurios moters likimas! suuko
senoji dama.Nei panel, nei itekjusi...
Mamyte!..
Nei nal, nei isiskyrusi, odiu, neinia kas ir ne
inia u k.. . Sakyk, k nori, Helenka, o a tau sakau,
kad Liudviko nebra gyvo...
Mamyte!.. Mamyte!..
Taip,kalbjo sikariavusi motina.Mes ia visi
laukiame jo kas dien, kas valand, bet i to nieko nr...
Jis arba mir, arba pamet tave, vadinasi, tu neprivalai
laukti. ..
Abiej moter akyse pasirod aaros: motinos i pyk
io, o dukters... I kur a galiu inoti? .. Gal i nuoskau
dos dl sugriauto gyvenimo.
Staiga man dingteljo mintis, kuri (jeigu tatai neliest
mans) palaikyiau genialia. Pagaliau nesvarbu, kaip j
pavadinsi. Gana to, kad mano veide ir visoje laikysenoje
buvo kakas nepaprasta, nes kai a patogiau atsisdau
480

krsle, udjau koj ant kojos ir atsikosjau, visi suiuro

mane, netgi maoji Helenka.
Ms paintis per daug trumpa,tariau a,kad a
idrsiau...
Vis tiek! nutrauk mane Virskis.Kilnios paslau
gos priimamos net i nepastam.
Ms paintis,pakartojau a, nuramins j vilgs
niu,i tikrj nesena, taiau js, ponios, gal sutiksite,
kad ne tiek a, kiek ponas Vokulskis panaudot savo ry
ius ponios vyrui paiekoti. . .
Aaa!..nuts senoji dama tokiu tonu, kuris man
toli grau neatrod diaugsmingas.
Mamyte! vl sulaik j ponia Stavska.
Heliunia, grietai kreipsi senut ank, eik pas
savo ll ir megzk jai megztin. Ak a tau sumiau. Eik. . .

Mergait buvo truput nustebusi, gal net susidomjusi

ms kalba, taiau pabuiavo rank senelei ir motinai ir
ijo, pasimusi savo virbalus.
Klausykite, pone,prabilo vl senut,atvirai kal
bant, man svarbu ne tiek.. . tai yra a netikiu, kad Liudvi
kas gyvas. Kas dvejus metus nerao...
Gana, mama!..
Ne!pertrauk j motina.Jeigu tu pati dar ne
jauti savo padties, tai a jau suprantu j. Negalima gy
venti tokia amina viltimi arba taip aminai bgtauti. ..
Mama, brangioji, apie savo laim ir pareigas a vie
na teturiu teis.. .
Nekalbk man apie laim, usideg motina. Ji
pasibaig t dien, kai tavo vyras pabgo nuo teismo, ku
riam paaikjo kakokie tamss jo ryiai su palkininke.
Kad buvo nekaltas, inau, biau galjusi prisiekti. Bet
nei a, nei tu nesuprantame, ko jis pas j lanksi...
Mama! .. Juk tie ponai svetimi!. . desperatikai su
uko ponia Stavska.
A svetimas? .. paklaus valdytojas priekaitingai,
taiau kilsteljo ir nusilenk. ..
481

 Lr js nesvetimas* ir is ponas taip pat,pasak se

nut, rodydama mane.Matau, jog tai garbingas mo
gus. ..
Dabar nusilenkiau a.
Tad paklausykite, kalbjo ji, veriamai irdama
man akis,mes gyvename nuolat netikros dl mano en
to, ir tasai netikrumas nuodija mums ramyb. Bet a, at
virai pasisakysiu, daugiau bijau jo sugrimo...
Ponia Stavska usideng veid nosine ir ibgo i sve
tains.
Verk sau, verk...jai kandin grasindama pirtu,
kalbjo susierzinusi senut.Tokios aaros, nors ir gai
lios, vis dlto yra geresns u tas, kurias kasdien lieji...
Pone,kreipsi ji mane,a priimsiu visk, k
Dievas mums duos, bet jauiu: jeigu tasai mogus sugrt,
jis galutinai praudyt mano dukters laim. Prisiekiu,
pridr ji tyliau,kad jinai jo jau nebemyli, nors pati to
nesupranta, bet a esu tikra jeigu tik jis paaukt, ji
tutuojau pas j vaiuot!..
Stengdamasi sulaikyti aaras, ji nutilo. Mudu su Virskiu
susivalgme ir atsisveikinome su senja dama.
Ponia,pasakiau a ieidamas,nepraeis n metai,
ir a atneiu jums ini apie js ent. O gal^bt pri
driau a, nejuia nusiypsodamas, viskas susiklostys
taip, kad... visi mes bsime patenkinti... Visi... net tie,
kuri dabar ia nra!..
Senut klausiamai pasiirjo mane, bet a nieko ne
pasakiau. Dar kart atsisveikinau, ir mudu su valdytoju
ijome, jau neklausindami apie poni Stavsk.
Lankykits pas mus, pone, nors kas vakar!..
suuko senoji dama, kai jau buvome virtuvje.
inoma, kad lankysiuos... Ar pavyks man kombinacija
su Stachu? Vienas Dievas teino. Ten, kur loim sipai
nioja irdis, visi apskaiiavimai nieko neverti. Bet vis dl
to pamginsiu atriti rankas tai moteriai, o tai taip pat
t reikia.
482

Ij i ponios Stavskos ir jos motinos buto, mudu su

valdytoju atsiskyrme labai patenkinti vienas antru. Jis
geras vyras. Taiau kai parjau namo ir apgalvojau, k
padariau aplanks nuomininkus, net u galvos susigriebiau.
Turjau sutvarkyti namo finansus ir tai sutvarkiau juos
taip, kad pajamos tikrai sumajo trimis imtais rubli per
metus. K gi! Gal juo greiiau Stachas apsiirs ir par
duos savo pirkin, kuris visai jam nebuvo reikalingas.
Iras vis sirguliuoja. Politika po senovei: nuolat ne
tikra. .
Pirmojo tomo pabaiga

PAAIKINIMAI

5
psl. San Stefano t a i k a 1878 m. kovo 3 d. tarp
Rusijos ir Turkijos pasirayta sutartis San Stefane (prie Konstan
tinopolio).Europos karo ga l i myb s.Rusija, nugaljusi
Turkij, sukl Anglijos nepasitenkinim. 1878 m. ikilo konfliktas,
kuris grs virsti karu tarp Rusijos ir Anglijos. Mak Ma h onas Patrisas (18081893) prancz reakcinis politinis veikjas,
maralas. Vadovavo kontrrevoliucinei armijai, kovojaniai prie
Paryiaus Komun (1871). 18731879 m. Pranczijos prezidentas.
7 psl. Vyr i ausi oj i mo k y k l a auktoji mokykla
Varuvoje, steigta 1862 m. lenk dstomja kalba. 1869 m. caro
vyriausybs sakymu pakeista universitetu su rus dstomja kalba.
8 psl. . . . a t s i dr k a k u r pr i e I r k u t s k o.ia
autorius turi galvoje Vokulskio dalyvavim lenk sukilime prie
carizm 1863 m. Dl cenzros B. Prsas negaljo aikiau rayti apie
tuos vykius.
12 psl. . . . Mak Mahonas su Di ukr o r uo per
ver s m sausio mnes. .. Diukro Augustas Aleksandras
(18171882) prancz generolas monarchistas. Dalyvavo ruo
iantis monarchist iniam valstybs perversmui, kuris nepavyko.
13 psl. Gambet os respubl i ka. Gambeta Leonas
(18381882) prancz buruazinis politinis veikjas. Antrosios
imperijos periodu stovjo respublikon opozicijos prieakyje, m
gino demagogikai meilintis darbinink klasei. Malino revoliucin
judjim provincijoje.
484

15 psl. ... deimt zlot...vedus Lenkijos karalystje

Rusijos Valiut, ten dar ilgai buvo naudojami seni pavadinimai, ver
iant rublius zlotus. (15 kapeik vienas zlotas.)
16 psl. Hugenotai"D. Mejerberio (17911864) opera
(1836).
17 psl. Konsulato ir I mp e r i j o s i s t o r i j a " .
Taip buvo pavadinta reakcinio prancz politiko ir istoriko Adolfo
Tjero (17971877) knyga. Rakoci o ma-r a s.Rakocis Ferencas vadovavo isivaduojamajam karui prie Habsburgus (1703
1710). ia minimas maras buvo labai populiarus revoliucinje
Vengrijoje (18481849).
19 psl. Bikonsf ildas (tikroji pavard Benjaminas Disrae
lis, 18041881) angl politikas, konservatori vadas, tuo metu
vadovavo Anglijos usienio politikai.Pal mer st onas Henris
(17841865) angl politikas, liberal vadas.
25 psl. ... par ako sandl .Varuvos gyventojai pa
rako sandliu vadino kaljim Ribak gatvje.
34 psl. ... Andr ai s p a r e i k a l a v o e i a s d e i mt
mi l i j o n gulden. . . Pasiraius San Stefano taik, tuometi
nis Austrijos usienio reikal ministras kunigaiktis Julijus Andra
is (18231890) pareikalavo ypatingos 60 milijon gulden paskolos.
39 psl. Ko n r a d a s Val enr odas Adomo Mickeviiaus
to paties pavadinimo poemos herojus.
41 psl. Kurjeris" Kurjer Varavski", konservatori laik
ratis Varuvoje.
48 psl. Vi k t o r a s Ema n u e l i s II (18201878) Sardinijos karalius nuo 1849 ligi 1861 m. Sardinijai susijungus su Italija
nuo 1861 m.Italijos karalius.
54 psl. ... Zi gmunt o e i l r a i u s . . . Zigmuntas Krasinskis (18121859) lenk poetas, paras poem Nedievikoji
komedija", kurioje simbolikai atvaizduota kova tarp sukilusios
liaudies ir aristokrat, ginani paskutin feodalins galybs tvir
tov ventosios Trejybs apkas" vienuolyn.
74 psl. Ho z e r i s anais laikais garsi gli parduotuv Var
uvoje, Jeruzals aljose.
485

77 psl. ... miesto taryb, k u r i o s n e b u v o ir

nra.. . Lenkijos karalystje miestai neturjo savivaldybs
teisi.
91 psl. Paryi aus par oda. 1878 m. gegus 1 d. Pa
ryiuje buvo atidaryta didiul paroda.
94 psl. Tarp Koper ni ko p a mi n k l o ir Zi gmu nto kol onos. . . Tai yra Krokuvos priemiesio gatvje.
96 psl. Ir k mes pel nom savo t r i s u . . ."Sis pos
mas, kaip ir kiti du, cituojami iame skyriuje, yra paimti i lenk
poeto V. Zagurskio (18341902) poemos Karalius Saliamonas".
97 psl. Cerskis, ekanovs ki s , Dy b o v s k i s len
k mokslininkai gamtininkai, itremti Sibir u dalyvavim 1863 m.
sukilime.
104 psl. P o vonz kos Varuvos kvartalas iaurs vakari
nje dalyje, kur yra katalik kapins.
106 psl. Saska Kempa Varuvos kvartalas deiniajame
Vyslos krante.P r a g a Varuvos priemiestis.
118 psl. P u s i mp e r i a l i s carins Rusijos laik auksin
moneta, penki sidabro rubli verts.
119 psl. Popi er i ni ai l a i k a i.Turk karo metais ca
rin Rusijos vyriausyb ileido daugyb popierini pinig, kuri
vert buvo labai smukusi.
126 psl. Liucija i Lamermuro" ital kompozito
riaus Doniceio opera (1835).
132 psl. vent osi os Ma g d a l e n o s s e s e r y s v.
Magdalenos vienuolyno vienuols, kurios laikydavo pataisos namus
puolusioms merginoms.
135 psl. Pl evna vietov Bulgarijoje Balkan kaln pap
dje. Plevnos pamimas po keturi mnesi apgulties (1877) nulm
karo eig.
146 psl. Juo i tol iau el medi s met a. . I
A. Mickeviiaus eilraio Skiriama M." (A. Churgino vertimas).
486

156 psl. ...iki pat 1849 met spalio mnesi o.

ia turima galvoje Zeckio ir daugelio lenk dalyvavimas vengr
nacionalinje isivaduojamoje kovoje prie Austrij 18481849 m.
161 psl. Bernas Juzefas (17951850) lenk revoliucionie
rius, vengr revoliucins armijos generolas.
168 psl. Vi l agoas miestelis ryt Vengrijoje. Prie jo ka
riuomens vadas Gergjus 1849 m. rugpjio 13 d. su vengr armija
be mio pasidav feldmaralui Pakeviiui, kuris vadovavo rus
armijai, pasistai malinti 1849 m. vengr revoliucijos.H e i n a u
Julijus Jakobas (17861853) austr feldmaralas, kuris 1849 m.
nepaprastai iauriai numalino revoliucin sjd Vengrijoje.Koutas Liudvikas (18021894) vengr politikas, vengr bur
uazins demokratins revoliucijos (18481849) vadas.
171 psl. Tomauvas miestelis, pro kur tuo metu jo
Galicijos ir Lenkijos karalysts siena.
180 psl. Hedel i o p a s i k s i n i m s.1878 m. gegus
11 d. Maksas Hedelis ksinosi nuudyti imperatori Vilhelm I
(18711888). Pasiksinimas nepavyko.
181 psl. Lazenkos garsus parkas Varuvoje.
187 psl. Tai au vi s k s upr at au. . . - 7 Zeckis i tikr
j turjo pagrindo tarti, kad Kolinzas yra politinis agentas. Rus
turk karo metu Anglija siunt Lenkijos karalyst savo agentus,
kurie kurst lenkus sukilti rus armijos unugaryje.
188 psl. Nobi l i ngo p a s i k s i n i m s. 1878 m. bire
lio 2 d. Karolis Edvardas Nobilingas pasiksino prie imperatori
Vilhelm I, kuris buvo sueistas galv ir rank.
191 psl. Nal evkos ir vent oj e r s ka yd kvartalo
gatvs priekarinje Varuvoje.
194 psL ... s u s i p a in su k v a r t a l a i s a pi e t vi ir
to v .Viename i Varuvos tvirtovs pastat, vadinamajame de
imtajame paviljone, buvo kalinami politiniai kaliniai.Ni hi l i s
tai.Tais laikais reakcinguose sluoksniuose nihilistais buvo vadi
namas revoliucingai nusiteiks jaunimas.
242 psl. Ku s i n a s vaistai nuo soliterio; gaminami i kuso
medio ied.
487

248 psl. Si manovski s konservatyvaus Varuvos dien

raio ,,Kurjer Varavski redaktorius.
283 psl. Nemr odas legendarinis chaldj karalius, pa
garsjs mediotojas.
311 psl. R u b i n t e i n a s Antonas (18291894) ymus
rus pianistas ir kompozitorius.
316 psl. S u p i n s k i s Juzefas (18041893) lenk burua
zinis ekonomistas.
320 psl. I mper at or ien Eu ge ni j a (18261920) Na
poleono III mona.
321 psl. Harun ai Rai das arab kalifas (786809),
idealizuojamas arab pasakose Tkstantis ir viena naktis".
325 psl. v e i c a r i j o s sl nys poilsio ir pramog par
kas Varuvoje.
354 psl. Prajusio amiaus atuntajame deimtmetyje plaioji
visuomen dar vartojo od magnetizmas, nors terminas hipno
tizmas moksliniuose sluoksniuose jau buvo pastamas.
370 psl. Yra dal yk danguj e ir emj e, ku
ri n sapnuot e n e s a p n a v o ms i mi ni ai . "
Hamleto odiai, pasakyti Horacijui.
382 psl. P a v i a k a s kaljimas Varuvoje.
386 psl. Ze r mona s ir Vi o l e t a Verdio operos Tra
viata (1853 m.) herojai.
390 psl. E1o i z a ano ako Ruso sentimentalinio romano
Julija, arba Naujoji Eloiza (1761) heroj.
433 psl. Dzekanka senovs uvaiuojamasis kiemas Kro
kuvos priemiesio gatvje.Le s i a s garsi Karolio Lesio vy
nin Varuvoje.F u k e r i s garsi Fukeri vynin su erdviais
rsiais XVI a. rmuose Varuvos senamiestyje.
Redaktorius R. Garnelis
Virelio dailininkas Vyt. Jurknas
SL 1329. 1994.03.30. 14 sp. 1. Tiraas 10 000 egz. Usakymas Nr. 493.
Ileido privati mon Rosma . Karoliniki 3. 2044 Vilnius. I
pateikt usakovo pozityv spausdino Spindulio spaustuv,
Gedimino 10, 3000 Kaunas.
Kaina sutartin. Popierius usakovo.