Está en la página 1de 17

Moner karalyst

BAKTERIJOS
Bakterijos prokariotai, turi sienel, ( i peptidoglikano mureino ), dalijasi
binariniu bdu, vairios formos.
Bakterij forma:
rutulins kokins formos:
mikrokokai dalijasi vienoje ploktumoje, isidsto po vien. Pvz.: (saprofitai);
diplokokai dalijasi vienoje ploktumoje sudarydami lsteli por. Pvz.: (N.
meningitidis, N. gonorhoeae);
streptokokai dalijasi vienoje ploktumoje sudarydami grandinl. Streptokokai
sukelia plingus udegimus, ro, skarlatin, angin, reumat;
stafilokokai dalijasi keliose ploktumose, susidariusios lstels isidsto
grupmis, primena vynuogi kek. Stafilokokai sukelia plingus udegimus;
tetrakokai dalijasi dviejose viena kitai statmenose ploktumose, sudarydami
tetradas;
sarcinos dalijasi trijose viena kitai statmenose ploktumose sudarydami paketus
i 8, 16, 32 ir daugiau lsteli. J yra ore.

1 - mikrokokai; 2 diplokokai; 3 streptokokai; 4 tetrakokai; 5 sarcinos;


6 stafilokokai.

lazdelins formos. Lazdels, sudaranios sporas skirstomos bacilas (aerobines) ir


klostridijas (anaerobines). Lazdels gali bti vairaus ilgio, storio, apvaliais atriais ,
nukirstais, itstais galais.

1. vibrionai; 2 spirals; 3 - treponemos; 4 leptospiros; 5 - borelijos

vingiuotos formos. Pagal vingi skaii bakterijos skirstomos :


vibrionus turi po vien ving. Tai choleros vibrionas);
spiriles turi 2 3 vingius. Jos daniausiai nepatogenins;
spirochetas, kurios pagal vingi dyd ir skaii skirstomos tris gentis:
treponemos sudarytos i 8 -12 vingi, galai atrs. Tai T. pallidum;
borelijos sudarytos i 3 5 vingi. Tai B.recurrentis;
leptospiros vingiai yra labai smulks, galai kabliuk formos, sukelia
leptospirozes.

a spirocheta; b kristispira; c treponema; d leptospira; e - borelija

iueliuotos bakterijos. Pagal iueli isidstym ir j kiek bakterijos skirstomos


:
monotrichai turi vien iuel;
lototrichai kuoktelis iueli viename gale;
amfitrichai iueli kuokteliai abiejuose lstels galuose;
peritrichai daug iueli apie vis lstel

1 monotrichai; 2 lofotrichai; 3 amfitrichai; 4 - peritrichai


Riketcijos (Rickettsiae) vidulsi parazit grup, kuri gyvena ir dauginasi tik
ukrst induoli ir krauj siurbiani nariuotakoj (erki, blus, utli) lsteli
citoplazmoje, skildamos pusiau. Turi lazdels, ovalo form, nesudaro spor,
kapsuli, sudarytos i lstels sienels, citoplazmins membranos, citoplazmos,
nukleoido, ribosom. Riketsijos sukelia riketsijozes: dmtj iltin, Ku kartlig.
Mikoplazmos (mycoplazma) prokariotiniai gramneigiami mikroorganizmai,
turintys citoplazm, nukleoid, bet neturintys lstels sienels, o apgaubti tik
citoplazmine membrana. Mikoplazmos nesugeba sintetinti mureino, apgaubtos tik
plazmine membrana. Lstels gali bti sferins, ovalios, kriaus, silo formos, labai
maos. Jos sukelia pneumonij, lytiniu keliu plintanias ligas.
Chlamidijos (Chlamydia) unikali gramneigiam smulki vidulsi prokariot
grup. Jos dauginasi skilimu pusiau tik eukariotini lsteli citoplazmoje.
Chlamidijos turi DNR ir ribosom, lstels sienel. Chlamidijos sukelia lytiniu
keliu plintanias ligas, pneumonij.
Bakterijos pasiymi polimorfizmu individualiu formos kitimu, kuris
neperduodamas paveldjimo keliu, ypa auginant dirbtinse maitinamosiose
terpse, veikiant antibiotikams, cheminms mediagoms.
Mikroorganizm kultra yra visuma mikroorganizm, atsiradusi skystoje ar
standioje mitybinje terpje besidauginant bakterijoms, kilusioms i vieno altinio.
Kiekviena iskirta tam tikros mikroorganizm ries grynoji kultra vadinama
paderme tamu arba kamienu.

1. kokas; 2 diplokokas; 3 tetrakokas; 4 streptokokas; 5 stafilokokai; 6


lazdelins bakterijos (viena bakterija ir j grandinl greta); 7 spiril; 8
vibrionas; 9 udaro ir atviro iedo formos bakterijos; 10 bakterijos su
iaugomis (prostekais); 11 kirmlins formos bakterija; 12 eiakamps
vaigds formos bakterija; 13 aktinomicetams priklausanti lstel; 14
silin bakterija su lateraliniais iueliais; 15 silin cianobakterija,
sudaranti sporas (akinetes) ir heterocistas; 16 ir 17 bakterijos su vairiai
isidsiusiais iueliais; 18 kapsul turinti bakterija; 19 lazdelini
mikroorganizm grandinl (streptobakterijos).

Sporos savotikos besiilsinios lstels. J yra maas metabolitinis aktyvumas,


bet jos atsparios idivimui, auktai temperatrai ir vairioms cheminms
mediagoms. Sporai patekus palankias slygas, ji gali daugintis.
Paveiksle spor forma ir padtis.

BAKTERIJ TAKSONAI
TAKSONOMIN KATEGORIJA
Karalyst (Regnum)
Skyrius (Divisio)
Klas (Classis)
Eil (Ordo)
eima (Familia)
Gentis (Genus)
Ris (Species)

PAVYZDIAI
Prokaryotae
Gracillicutes
Scotobacteria
Rickettsiales
Rickettsiaceae
Coxiella
Coxiella burnetti

Ris visuma organizm, turini bendr kilm, artim genotip (DNR).


1923 metais grup mokslinik, sukurta D. Berdio (J. Bergey, 1860 1937) paskelb
bakterij taksonomij.Taiau iuo metu prokariotai, atsivelgiant j sienels
sandar, suskirstyta keturias dideles grupes.
1993 metais buvo paskelbtaTarptautinis bakterij suskirstymas.
I. Gramneigiamos eubakterijos, turinios lstels sienel;
II. Gramteigiamos eubakterijos, turinios lstels sienel;
III. Lstels sienels neturinios eubakterijos;
IV. Archebakterijos.
Mikroorganizm kultra yra visuma mikroorganizm, atsiradusi skystoje ar
standioje mitybinje terpje besidauginant bakterijoms, kilusioms i vieno altinio.
Gramo daymo bdas. daymo bd pasil 1884 m. H. C. Gramas. Daymas
susijs su skirtinga vairi bakterij lsteli sienels chemine sudtimi. Pagal
daymsi Gramo bdu visos bakterijos skirstomos :
GRAMTEIGIAMAS (Gram+)
GRAMNEIGIAMAS (Gram-)
Gramteigiam bakterij sienelje yra
Gramneigiamos bakterijos blukinamos
teicho rgties, peptidoglikano
etanoliu iblunka ir todl papildomai dar
(mureino), magnio ribonukleato, kurie
daomas fuksinu.
sudaro patvarius junginius su
Gramneigiamoms bakterijoms
gencianvioletu (kristaliniu violetiniu) ir
priklauso vibrionai, neiserijos, dauguma
jodu. is kompleksas nesuyra
lazdels formos bakterij.
blukinamas etanoliu.
Gramneigiam prokariot lstels

Gramteigiamoms bakterijoms
patogenini kok rys, iskyrus
neiserijas, taip pat sporas sudaranios
bakterijos bacilos ir klostridijos.
Gramteigiam prokariot lstels
sienel sudaryta i peptidoglikan, teicho
rgties, polisacharid, kartais lipid bei
baltym. Sienels storis nuo 20 - 80 nm.
Gramteigiam prokariot lstels
sienel glaudiai prigludusi prie
citoplazmins membranos.
Gramteigiam bakterij sienel stora,
jos iorje daug peptidoglikan. Po
daymo Gramo daais (Genciano
violetinis ir jodas) mikroskopu matomas
mlynos ir violetins bakterijos.

sienel sudaro daug sluoksni: vidin


tank elektron sluoksn (2 3nm)
sudaro peptidoglikanas, ioriau yra dvi
tankios elektron juostos , kurias skiria
elektronams laidi ertm tarpas, kuris
atskirtas nuo citoplazmins membranos,
vadinamos periplazmine ertme.
Gramneigiamos bakterijos sudaro tris
ketvirtadalius moner ri. J sienels
peptidoglikan sluoksnis apie penkis
kartus plonesnis nei gramteigiam
bakterij. J iorin membrana blogai
daosi Gramo daais, gauna raudon
spalv (E. coli, Borellia, Salmonella,
Rickettsia).

1.
a)
b)
c)
d)
2.
a)
b)
c)
d)
3.
a)
b)
c)
d)
4.
a)
b)
c)
d)
5.
a)
b)
c)
d)
6.
a)
b)
c)
d)
7.
a)
b)
c)
d)
8.
a)
b)
c)
d)
9.
a)
b)
c)
d)

Bakterijos:
yra daugialsiai organizmai;
yra vienalsiai mikroorganizmai;
gali virsti cistomis;
sudaro hifus.
Bakterijos juda:
iueliais;
sporomis;
cistomis;
pseudopodijomis.
Stafilokokai isidsto:
poromis;
grandinle;
grupelmis;
po keturis.
Virusai:
dauginasi skildami;
yra vidulsiai;
turi DNR ir RNR;
sudaro cistas.
Bacilos tai
kokai;
anaerobins lazdels;
aerobins lazdels;
spirochetos.
Klostridijos tai:
kokai;
anaerobins lazdels
aerobins lazdels;
spirochetos.
Spirochetos tai:
stafilokokai;
treponemos;
virionai;
spirals.
Nukleoidas nuo branduolio skiriasi tuo, kad:
yra lstels viduryje;
yra iueliuose;
neturi DNR;
neturi savos membranos.
Kapsul apsaugo nuo
fagocit;
bakteriofag;
drgms;
idivimo.

10. Sporos apsaugo nuo:


a) fagocit;
b) bakteriofag;
c) drgms;
d) idivimo.
11. Aerobai, sudarantys sporas yra:
a) kokai;
b) bacilos;
c) klostridijos;
d) vibrionai.
12. Anaerobai, sudarantys sporas yra:
a) kokai;
b) bacilos;
c) klostridijos;
d) vibrionai.
13. Grybeliai dauginasi;
a) cistomis;
b) iueliais;
c) kapsulmis;
d) sporomis.
14. Riteksijos dauginasi:
a) bakterij nukleoide;
b) maitinamojoje terpje;
c) gyvoje lstelje;
d) ore.
15. Virusai dauginasi:
a) vandenyje;
b) dirbtinse terpse;
c) gyvame organizme;
d) ore.
16. Pirmuonys nuo nepalanki slyg apsisaugo:
a) sudarydami cistas;
b) sudarydami sporas;
c) gamindami pigmentus;
d) gamindami fermentus.
17. Mikoplazmos nuo bakterij skiriasi tuo, kad:
a) neturi nukleoido;
b) yra judrios
c) neturi lstels sienels;
d) turi iuelius.
18. Chlamidijos dauginasi:
a) prokariot lstelse;
b) eukariot lstelse;
c) virusuose;
d) pirmuonyse.

19. iueliais bakterijos:


a) dauginasi;
b) minta;
c) juda;
d) kvpuoja.
20. Polimorfizmas:
a) individualus formos kitimas;
b) dauginimosi metodas;
c) mitybos bdas;
d) kvpavimas.
21. Mikroskopinis tyrimas padeda nustatyti mikroorganizm:
a) morfologij;
b) fiziologij;
c) serologines savybes;
d) jautrum antibiotikams.
22. Optinei mikroskopo daliai priklauso:
a) tubusas;
b) revolveris;
c) objektyvai;
d) mikrosraigtas.
23. Gramneigiami mikroorganizmai nusidao:
a) aliai;
b) raudonai;
c) mlynai;
d) geltonai.
24. Cylio Nilseno daymo bdas naudojamas:
a) kapsulms irykinti;
b) tuberkuliozs sukljams dayti;
c) voliutino grdeliams dayti;
d) nukleoidui dayti.
25 Mechaninei mikroskopo daliai priklauso:
a) objektyvai;
b) tubusas;
c) revolveris;
d) kondensorius.
26. Kapsulms irykinti naudojamas:
a) paprastas daymo bdas;
b) Gramo daymo bdas;
c) Burio Ginso;
d) Neiserio.
27. Kokie daai naudojami daant Gramo bdu:
a) vezuminas;
b) gencianvioletas;
c) metilo mlis;
d) briliantin aluma.

28. Gramteigiami mikrobai nusidao:


a) raudonai;
b) violetine spalva;
c) aliai;
d) geltonai.
29. Kabanio lao preparate galima stebti:
a) virus form;
b) bakterij judrum;
c) spor gamyb;
d) fagocitoz.
30. Gramteigiami ir gramneigiami mikroorganizmai daosi skirtingai nes:
a) yra judrs;
b) turi skirting form.
c) yra skirtinga lstels sienels chemin sudtis;
d) turi nukleoid.
Atsakymai: 1 b, 2 a, 3 c, 4 b, 5 c, 6 b, 7 b, 8 d, 9 a, 10 d, 11 b,
12 c, 13 d, 14 c, 15 c, 16 a, 17 c, 18 b, 19 c, 20 a, 21 a, 22 c,
23 b, 24 b, 25 b, 26 c, 27 b, 28 b, 29 b, 30 c.
NEDAYT MIKROORGANIZM TYRIMAS
Suspausto lao preparatas. Ant stiklelio ulainama skysta bakterij
kultra, kuri udengiama dengiamuoju stikleliu taip, kad nesusidaryt oro
burbul, todl dengiamasis stiklelis dedamas ne ant viraus, bet statomas prie
lao krato ir pamau nuleidiamas. Tokiu bdu istumiamas oras, esanti tarp
dengiamojo ir objektinio stiklelio. Jei preparat reikia stebti ilgai, dengiamojo
stiklelio kratai sutepami vazelinu.
Kabanio lao preparatas. Ant dengiamojo stiklelio ulainamas skystos
mikrob kultros laas. Stiklelis apveriamas ir udedamas ant specialiojo
objektinio stiklelio su duobute. Duobuts kratai i anksto patepami vazelinu.
Susidaro kabantis laas, kuriame galima stebti gyv lsteli judrum,
dauginimsi.
Burio bdas. Ant objektinio stiklelio pakraio ulainamas juodo tuo laas, o
alia tiriamosios mediagos laas. Abu laai sumaiomi. Kitas objektinis
stiklelis dedamas 450 kampu prie sumaiyto lao ir traukiamas kair pus.
Tepinlis padaromas ant viso stiklelio. Mikroorganizmai nenusidao, o
preparato fonas nusidao juoda spalva.
DAYT MIKROORGANIZM TYRIMAS
Cylio Nilseno daymo bdas. Atsparumas rgtims tuberkuliozs bakterij
savyb neiblukti veikiamoms neorganinms rgtims. Labiausiai paplits bdas
rgtims atsparioms bakterijoms dayti yra Cylio Nilseno (Cylio fuksinu).
Aujeskio daymo bdas. iuo bdu daomos bakterij sporos. Bakterij spor
apvalkallis yra nepralaidus daams. Kad jis praleist daus, btina j paveikti
0,5 1 % HCl tirpalo.
Domanovskio Gimzos daymo bdas. is daymo bdas naudojamas
tyrinjant lstels struktr (branduol), taip pat tiriant spirochet, pirmuoni
ir riketsij morfologij.

Burio Gimzos daymo bdas. Daant iuo bdu irykinamos kapsuls.


Kapsul matoma kaip bespalvis nenusidas darinys apie raudon bakterij
juodame fone.
Neiserio daymo bdas. iuo bdu daomos mikrobins lstels voliotino
intarpai. Bakterijos, turinios voliotino grdeli, nusidao geltonai, o voliotino
grdeliai mlynai.
1. Pagal kvpavimo tip mikroorganizmai skirstomi :
a) egzotoksinus ir endotoksinus;
b) autotrofus ir heterotrofus;
c) aeronus ir anaerobus;
d) mezofilus ir psichrofilus.
2. Pagal anglies pasisavinim mikrobai skirstomi :
a) aeronus ir anaerobus;
b) endotoksinus ir egzotoksinus;
c) autotrofus ir heterotrofus;
d) endofermentus ir egzofermentus.
3. Heterotrofams priklauso:
a) aerobai ir anaerobai:
b) saprofitai ir parazitai;
c) endofermentai;
d) pigmentai.
4. Fermentai skirstomi :
a) konstitucinius ir adaptacinius;
b) aerobinius ir anaerobinius;
c) endotoksinus ir egzotoksinus;
d) mezofilinius.
5. Mikroorganizm fermentai yra naudojami:
a) mikroorganizmams klasifikuoti;
b) mikroorganizmams identifikuoti;
c) auginti;
d) judrumui nustatyti.
6. Bakterijos dauginai:
a) iueliais;
b) sporomis;
c) cistomis;
d) skilimu.
7. Bakterijos standioje terpje auga:
a) pavieniui;
b) po dvi;
c) kolonijomis;
d) drumsia terp.
8. Mikroorganizm fermentai yra:
a) maisto mediagos;
b) sporos;
c) biologiniai katalizatoriai;
d) cistos.

9. Mikroorganizm pigmentai turi;


a) apsaugin funkcij;
b) dauginimosi funkcij;
c) mitybos funkcij;
d) yra neatspars.
10. Maitinamosios terps turi bti:
a) drumstos;
b) gleivtos;
c) sterilios;
d) kartos.
11. Mikroorganizmai terpes yra:
a) sodinami;
b) sjami;
c) purkiami;
d) udedami.
12. Mikroorganizmai yra kultivuojami:
a) autoklave;
b) eksikatoriuje;
c) traukos spintoje;
d) termostate.
13. Norint iauginti anaerobus reikia turti:
a) deguonies;
b) duj paketus;
c) traukos spint;
d) autoklav.
14. Bakteriologinio tyrimo metu:
a) iskiriama grynoji kultra;
b) mikrobai plaunami;
c) atliekama sterilizacija;
d) mikrobai sunaikinami.
15. Bakterijos genetin informacija yra:
a) ribosomose;
b) branduolyje;
c) sienelje;
d) citoplazmoje.
16. Bakterijos mezosoma susidaro:
a) i branduolio;
b) i plazmins membranos;
c) i sienels;
d) i citoplazmos.
17. Nustatnt mikrob sacharilizs savybes, angliavandeniai gali bti suskaldomi
iki:
a) arm;
b) rgi;
c) drusk;
d) baltym.

18. Bakterijos ribosomos sintetina:


a) angliavandenius;
b) lipidus;
c) baltymus;
d) fermentus.
19. Mikroorganizm jautrumas antibiotikams nustatomas:
a) norint sitikinti, ar mogus nra alergikas;
b) norint nustatyti mikrob r;
c) todl, kad jie gali bti atspars antibiotikams, nes yra judrs.
20. Maitinamosios terps yra sterilizuojamos:
a) termostate;
b) aldytuve;
c) autoklave;
d) traukos spintoje.
Atsakymai: 1 c, 2 c, 3 b, 4 a, 5 b, 6 d, 7 c, 8 c, 9 a, 10 c, 11 b,
12 d, 13 b, 14 a, 15 d, 16 b, 17 b, 18 c, 19 c, 20 c.
Mikroorganizm fermentai:
oksidoreduktazs katalizuoja oksidacijos redukcijos reakcijas;
transferazs katalizuoja atom grupi perneimo reakcijas;
liazs katalizuoja atsiskyrimo nuo substrato reakcijas;
hidrolazs katalizuoja vairi jungini hidrolizin skilim;
izomerazs katalizuoja intramolekulinius procesus;
lipazs arba sintetazs katalizuoja dviej molekuli susijungim.
Vieni fermentai lieka lsteli viduje endofermentai, kiti iskiriami aplink
egzofermentai. Fermentai dar skirstomi :
konstitucinius, kurie nuolat gaminami lstelje;
adaptacinius, kurie gaminami tik esant aplinkoje tam tikroms mediagoms.
Mikroorganizmai pagal kvpavim skirstomi :
obligatinius (grietus) aerobus, kuriems btinas laisvas oro deguonis
(tuberkuliozs, choleros sukljai). Jie energijos gauna tiesiogiai oksiduodami.
( C6H12O6 +6O2 6CO2 + 6 H2O + 688,5 kcal.) ;
mikroaerofilus, kuriems reikalingi nedideli deguonies kiekiai ( kai kurios
leptospiros, brucels);
obligatinius anaerobus, kurie gali gyventi ir daugintis tik nedeguoninje
aplinkoje (stabligs, dujins gangrenos, botulizmo klostridijos). Laisvas deguonis
obligatiniams anaerobams yra alingas. Energijos jie gauna substrato
fermentacijos (rgimo) metu fermentuodami angliavandeniams, azoto turinias
mediagas. Fermentuojant isiskiria daug maiau energijos. Tai matyti ir i
gliukozs fermentacijos: C6H12O6 2 C2H5 OH + CO2 + 31,2 kcal.;
fakultatyvinius anaerobus, kurie gali keisti kvpavimo tip. iai grupei
priklauso dauguma patogenini mikrob ir saprofit.

NEDAYT MIKROORGANIZM TYRIMAS


Suspausto lao preparatas. Ant stiklelio ulainama skysta bakterij
kultra, kuri udengiama dengiamuoju stikleliu taip, kad nesusidaryt oro
burbul, todl dengiamasis stiklelis dedamas ne ant viraus, bet statomas prie
lao krato ir pamau nuleidiamas. Tokiu bdu istumiamas oras, esanti tarp
dengiamojo ir objektinio stiklelio. Jei preparat reikia stebti ilgai, dengiamojo
stiklelio kratai sutepami vazelinu.
Kabanio lao preparatas. Ant dengiamojo stiklelio ulainamas skystos
mikrob kultros laas. Stiklelis apveriamas ir udedamas ant specialiojo
objektinio stiklelio su duobute. Duobuts kratai i anksto patepami vazelinu.
Susidaro kabantis laas, kuriame galima stebti gyv lsteli judrum,
dauginimsi.
Burio bdas. Ant objektinio stiklelio pakraio ulainamas juodo tuo laas, o
alia tiriamosios mediagos laas. Abu laai sumaiomi. Kitas objektinis
stiklelis dedamas 450 kampu prie sumaiyto lao ir traukiamas kair pus.
Tepinlis padaromas ant viso stiklelio. Mikroorganizmai nenusidao, o
preparato fonas nusidao juoda spalva.
DAYT MIKROORGANIZM TYRIMAS
Cylio Nilseno daymo bdas. Atsparumas rgtims tuberkuliozs bakterij
savyb neiblukti veikiamoms neorganinms rgtims. Labiausiai paplits bdas
rgtims atsparioms bakterijoms dayti yra Cylio Nilseno (Cylio fuksinu).
Aujeskio daymo bdas. iuo bdu daomos bakterij sporos. Bakterij spor
apvalkallis yra nepralaidus daams. Kad jis praleist daus, btina j paveikti
0,5 1 % HCl tirpalo.
Domanovskio Gimzos daymo bdas. is daymo bdas naudojamas
tyrinjant lstels struktr (branduol), taip pat tiriant spirochet, pirmuoni
ir riketsij morfologij.
Burio Gimzos daymo bdas. Daant iuo bdu irykinamos kapsuls.
Kapsul matoma kaip bespalvis nenusidas darinys apie raudon bakterij
juodame fone.
Neiserio daymo bdas. iuo bdu daomos mikrobins lstels voliotino
intarpai. Bakterijos, turinios voliotino grdeli, nusidao geltonai, o voliotino
grdeliai mlynai.
Mikroorganizm fermentai:
oksidoreduktazs katalizuoja oksidacijos redukcijos reakcijas;
transferazs katalizuoja atom grupi perneimo reakcijas;
liazs katalizuoja atsiskyrimo nuo substrato reakcijas;
hidrolazs katalizuoja vairi jungini hidrolizin skilim;
izomerazs katalizuoja intramolekulinius procesus;
lipazs arba sintetazs katalizuoja dviej molekuli susijungim.
Vieni fermentai lieka lsteli viduje endofermentai, kiti iskiriami aplink
egzofermentai. Fermentai dar skirstomi :
konstitucinius, kurie nuolat gaminami lstelje;
adaptacinius, kurie gaminami tik esant aplinkoje tam tikroms mediagoms.
Mikroorganizmai pagal kvpavim skirstomi :

obligatinius (grietus) aerobus, kuriems btinas laisvas oro deguonis


(tuberkuliozs, choleros sukljai). Jie energijos gauna tiesiogiai oksiduodami.
( C6H12O6 +6O2 6CO2 + 6 H2O + 688,5 kcal.) ;
mikroaerofilus, kuriems reikalingi nedideli deguonies kiekiai ( kai kurios
leptospiros, brucels);
obligatinius anaerobus, kurie gali gyventi ir daugintis tik nedeguoninje
aplinkoje (stabligs, dujins gangrenos, botulizmo klostridijos). Laisvas deguonis
obligatiniams anaerobams yra alingas. Energijos jie gauna substrato
fermentacijos (rgimo) metu fermentuodami angliavandeniams, azoto turinias
mediagas. Fermentuojant isiskiria daug maiau energijos. Tai matyti ir i
gliukozs fermentacijos: C6H12O6 2 C2H5 OH + CO2 + 31,2 kcal.;
fakultatyvinius anaerobus, kurie gali keisti kvpavimo tip. iai grupei
priklauso dauguma patogenini mikrob ir saprofit.