UDK 821.

111 (73)-31
Eb22

Versta i:
David Ebershoff
THE DANISH GIRL
Phoenix Fiction
London, 2000

Visos teiss saugomos, taip pat ir teis bet kokia forma atkurti vis tekst ar jo dal.
i knyga ileista susitarus su leidykla Viking, leidimo duomenys ribotos atsakomybs bendrovs padalinio Penguin Publishing Group,
leidybos grups Penguin Random House LLC

I angl kalbos vert Donatas M asilifijfol

Kalbos redaktorius Vytautas P Venslovas
Meninis redaktorius Remigijus Martinaviius

Copyright David Ebershoff, 2000

Universal Studios, virelis, 2015
Donatas Masilionis, vertimas lietuvi kalb, 20
Leidykla DIDAKTA, 2016
is leidinys arba jo dalis negali bti reprodukuojama ir platin
jokiomis elektroninmis ar kitomis priemonmis, skaitant 1
kopijavim, raym kitas informacijos kaupimo ir atgamii
sistemas, kompiuteri tinklus (internete) be leidjo iankstinio
tiko sutikimo.
Draudiama krin, esant bibliotekose, mokymo staigose,
ziejuose arba archyvuose, mokslini tyrim ar asmeniniais tik
atgaminti, vieai skelbti ar padaryti vieai prieinam kompiu
tinklais tam skirtuose terminaluose t staig patalpose.
Remiantis Lietuvos Respublikos Administracini teiss pa
m bei Baudiamuoju kodeksu, paeidjams numatytos gric

ISBN 978-609-442-094-8

sankcijos.

Skiriu Markui Nelsonui

Pirma dalis

Kopenhaga
1925

Pirmas skyrius

Jo mona suinojo pirmoji.

- Ar padarysi menk paslaugl? - t pirmj popiet kteljo
i miegamojo Greta. - Ar padsi man truput?
- inoma, - atsak Einaras nenuleisdamas aki nuo drobs. Tik sakyk, ko reikia.
Diena buvo vsi, varbus vjas pt nuo Baltijos. Jiedu buvo
savo bute Nali namuose. Einaras, nedidelio gio ir dar ne
sulauks trisdeimt penkeri, i atminties tap Kategato ssiau
rio iemos peiza. Rsts, tamss vandenys, pasidabin baltais
put purslais, tapo imt vej, grtani su savo sriu laimikiu
Kopenhag, kapais. Apaioje gyvenantis kaimynas smailjania
vir galva ir keikiantis savo mon buvo jreivis. Tapydamas
kiekvien pilk raityt bang Einaras sivaizdavo skstant jreiv,
desperatikai iklus rank, bet savo pragertu nuo bulvi degtins
balsu vis dar aukiant, kad mona yra uosto kek. Dabar Eina
ras inojo, kokie tamss turi bti jo daai: vanduo btinai niriai
pilkas, kad praryt tok vyr kaip is ir tarsi uslinkusi tela nuslo
pint skstaniojo urzgim.

- Netrukus ateisiu, - tar Greta, kuri buvo jaunesn u savo

vyr ir dailaus, plataus, lygaus veido. - Tada galsime pradti.
Einaras ir iuo poiriu skyrsi nuo savo monos. Jis tap sau
sum bei jr - maus staiakampius, apviestus kypos bire
lio viesos arba blausios sausio sauls. Greta tap nelabai ymi
moni su rausvomis lpomis ir ilsteljusiais plaukais portretus,
danai visu giu. Pono Gliuktato, Kopenhagos laisvojo uosto fi
nansininko. Karaliaus kailiadirbio Kristiano Dalgardo. Burmeisterio ir Veino laiv statyklos darbuotojo varo Knudseno. ian
dien ji turjo tapyti Karalikosios Danijos operos mecosoprano
Anos Fonsmark portret. Vadovaujantieji direktoriai ir pramons
galinai usakydavo Gretai portretus, kurie kabdavo kabinetuose
vir dokument spint arba darbinink veimli ivaintuose
koridoriuose.
Tarpduryje pasirod Greta.
- Ar tikrai trumpam nutrauksi darb, kad man truput pad
tum? - paklaus ji. mona buvo suukavusi plaukus auktyn. Neprayiau, jei tai nebt svarbu. Ana vl neateis pozuoti. Gal
galtum pasimatuoti jos kojines? Ir batelius?
U Gretos nugaros sklindantys balandio sauls spinduliai pra
siskverb pro j o s r a n k o s e k a r a n i a s i l k o
kojines. Pro lang Eina ras mat stksant tarsi milinik plyt kamin
Apvalj bokt,o vir jo - oro bendrovs Deutsche Aero-Lloyd
lktuv, pukint
atgal Berlyn. Ana vl atauk pozavimo seans, - paaikino
Greta. - Jaipaskirta papildoma Karmen repeticija. Kad baigiau jos
portre t, man reikia poros koj, kitaip niekada jo nebaigsiu. Tada
pagal vojau, kad galt tikti tavo
kojos. Greta eng artyn, kitoje rankoje laikydama garstyi spal
vos batelius su alavo sagtimis. mona vilkjo priekyje usegam
chalat su kienmis, kuriose slpdavo tai, ko nenordavo rodyti
Einami.

-Taiau a negaliu apsiauti jos bateli, - paprietaravo Einaras.

Pavelgs juos Einaras sivaizdavo, kad bateliai i ties galt
tikti jo maoms, iriestoms ir putlioms ties kulnu pdoms. Jo koj
pirtai buvo ploni, apl vos keliais plonyiais juodais plauke
liais. Einaras mintyse mat, kaip susiraukljus kojin slysta balta
jo kulknimi. Paskui per nestor blauzd. Kaip spragteli keliarai
io kabliukas. Einaras usimerk.
Bateliai buvo panas tuos, kuriuos Einaras prajusi savait
mat Fonesbecho universalins parduotuvs vitrinoje. Juos av
jo maneken, aprengta tamsiai mlyna tarsi vidurnaktis suknele.
Einaras su Greta stabteljo pasigroti vitrina, papuota narciz
girlianda.
- Grau, tiesa? - paklaus Greta.
Einaras nieko neatsak, tik jo veidas iplstomis akimis atsi
spindjo veidrodiniame vitrinos stikle. Tada Greta nutemp j nuo
parduotuvs vitrinos gatv. Einant pro pypki parduotuv, mo
na paklaus:
- Einarai, kas tau?
Priekinis buto kambarys buvo judviej studija. Jo lubos buvo
sutvirtintos plonomis sijomis ir skliautuotos tarsi apversta dor.
Nuo jros drgms mansardos langai buvo persikreip, o grindys
neymiai pakilusios vakar pus. Po piet, kai saul imdavo
spiginti j Nali namus, pro j sienas prasismelkdavo silpnas
silki kvapas. iem per stoglangius pratekdavo vanduo, ir nuo
alt iurkleli atsilupinjo sien daai. Einaras su Greta savo
molbertus pasistat prie dvigubo stoglangio, prie aliejini da
di, usakyt pas pon Salathof i Miuncheno, ir lentyn su
variomis drobmis. Kai Einaras ir Greta netapydavo, jiedu visk
udengdavo aliu brezentu, kur apaioje gyvenantis jreivis buvo
paliks laipt aiktelje.
- Kodl nori, kad apsiauiau jos batelius? - paklaus Einaras.

Jis atsisdo kd su i virvi pinta sdyne. i kd Einaras

atsigabeno i moiuts kio galins pairs. Edvardas IV uo
ko jam ant keli; uo drebjo nuo apaioje lstanio jrininko
riksm.
- Kad galiau tapyti Anos portret, - atsak Greta ir pridr: Jei tau reikt, a taip pasielgiau.
monos skruoste matsi maytis nuo vjaraupi liks randas.
Greta velniai brauk per j pirtu. Einaras inojo, kad mona i
taip elgiasi, kai bna susirpinusi.
Greta priklaup atriti Einaro bat raiteli. Moters plaukai
buvo ilgi ir gelsvi, j spalva atrod labiau danika nei Einaro; kai
Greta imdavosi kokios nors naujos veiklos, ji subraukdavo plau
kus u aus. Dabar, kai Greta paliet Einaro bat raitelio mazg,
plaukai nuslydo jai ant veido. mona kvepjo apelsin aliejumi,
kurio rud buteli su etikete GRYNAS PASADENOS EKS
TRAKTAS d jos motina atsisdavo syk per metus. Senoji
man, kad dukra aliej vartoja arbatos pyragams kepti, bet Gre
ta juo pasitepdavo paausius.
Greta m dubenyje plauti Einaro kojas. Ji tai dar velniai, bet
veiksmingai, vikriai jros dumbli kempine plaudama tarpupir
ius. Einaras dar aukiau pasiraitojo kelnes. Staiga vyrui dingte
ljo mintis, kad jo blauzdos atrodo patraukliai. Jis grakiai ities
pd, ir Edvardas IV m laiyti vanden nuo maojo pirto, kuris
buvo bukas ir be nago.
- Tai bus ms paslaptis, Greta? - sunibdjo Einaras. - Tu
niekam neprasitarsi, tiesa?
Einaras buvo ir isigands, ir susijaudins, o jo vaiko kumio
dydio irdel dunksjo taip smarkiai, kad regjosi, jog tuoj ioks
pro gerkl.
- Kam a turiau pasakyti?
- Anai.
- Ana neprivalo to inoti, - nuramino Greta.

Net jei Ana ir suinos, nieko baisaus, - pagalvojo Einaras. Juk ji - operos artist. Ji pratusi, kad vyrai apsirengia moterikais
drabuiais, o moterys vyrikais - operose, kuriose moterys atlieka
vyr vaidmenis. Tai seniausia pasaulyje apgavyst. Operos sce
noje tai visikai nieko nereikia, tik painiav, kuri visada ispren
diama paskutiniame veiksme.
- Niekas neprivalo nieko inoti, - patikino Greta, o Einaras,
pajuts tarsi j bt apvietusi balta scenos viesa, atsipalaidavo ir
m tempti kojin ant blauzdos.
- Tu mauniesi kojin atvirkiai, - tar Greta pataisydama si
l. - Tempk velniai.
Antroji kojin suplyo.
- Ar turi kit? - paklaus Einaras.
Gretos veidas sustingo, tarsi ji tik k bt kak supratusi, pas
kui nujo prie beicuoto uosio drabuins staliaus. Ant drabuins
riogsojo spintel su veidrodiu durelse ir trys staliai su bronzi
nmis rankenlmis; Greta mau rakteliu atrakino virutinj.
- ios yra storesns, - tar Greta paduodama Einami antr ko
jini por.
Tvarkingai kvadratu sulankstytos kojins Einami atrod tarsi
Gretos odos, pamdavusios po vasaros atostog Mentone, lopinlis.
, - Maukis atsargiai, - papra Greta. - Ketinau jas mvti rytoj.
Pro skyrim Gretos plaukuose matsi sidabrikai balta oda, ir
Einaras m splioti, kokios po ja sukasi mintys. mona buvo nu
kreipusi vilgsn auktyn ir suiaupusi lpas - matyt, kak svars
t. Einaras nepajg paklausti; jis jautsi tarsi bt supaniotas, o
bum urita senu skudurliu daams valyti. Tad tyldamas sp
liojo, k suman mona, o iblykusiame ir glotniame tarsi persiko
ievel Einaro veide tvenksi apmaudas.
- Koks tu graus, - prie daugel met, kai jiedu pirm syk
liko vieni, pagyr Einar Greta.

mona, matyt, pastebjo, kad Einaras jauiasi nesmagiai, nes

paliet delnais jo skruostus ir tar:
- Tai nieko nereikia, - ir pridr: - Liaukis nerimavs dl to,
k pagalvos kiti.
Einami labai patiko tokie Gretos pareikimai - kai ji mojuo
dama rankomis skelbdavo savo sitikinimus, tarsi jie turt bti
viso likusio pasaulio religija. Jis pagalvojo, kad tai - rykiausias
Gretos amerikietikas bruoas ir dar jos pomgis puotis sidabro
papuoalais.
- Gerai, kad tavo kojos nelabai plaukuotos, - pareik Greta,
tarsi jas matyt pirm syk.
Ji mai aliejinius daus mauose keraminiuose puodeliuose.
Greta buvo baigusi tapyti virutin Anos kno dal, kuri slp
plonas riebal sluoksnis, susikaups daugel met valgant lai
su sviestu. Einami patiko, kaip Greta nutap Anos rankas, laikan
ias gli puokt. Pirtai buvo rpestingai nutapyti, krumpliai
susirauklj, nagai blizgantys, bet ne itin ryks. Lelijos buvo
dailios baltos mnesienos spalvos, nustos rdi spalvos ieda
dulkmis. Greta buvo nenuosekli tapytoja, bet Einaras niekada to
monai nesak. Taiau, kai tik bdavo manoma, jai paddavo mgindavo mokyti technikos, kurios, kaip spjo, Greta neinojo,
ypa vaizduojant vies ir atstum. Einaras neabejojo, kad Greta
gali tapti puikia tapytoja, jei tik jai pavykt rasti tinkam tem.
Debesys u Nali nam isisklaid, ir saul apviet pusiau
baigt tapyti Anos portret.
Greta kaip modeli pakyl naudojo lakuot skryni, kuri buvo
nusipirkusi i skalbjos, atvykusios i Kantono. Ji ateidavo paim
ti skalbini kas antr dien ir apie savo atvykim pranedavo ne
aukdama i gatvs, o paskambindama prie pirt priritais auksi
niais varpeliais.
Stovdamas ant skrynios Einaras pajuto svaigul ir ilum. Jis
pavelg savo blauzdas. ilko kojins buvo glaudiai jas aptem

pusios, tik keli plaukeliai kyojo tarsi mayiai pupos pkeliai.

Geltoni bateliai atrod per daug elegantiki, kad Einaras galt
isilaikyti ant koj, bet jo pdos natraliai isiriet, tarsi vyras
manktint seniai nejudintus raumenis. Galvoje m suktis ka
kokios mintys, privertusios Einar galvoti apie lauk pel besi
vaikani lap: plona rausva laps nosis knaisiojosi pup lauke
iekodama pels.
- Stovk ramiai, - papra Greta.
Pavelgs pro lang Einaras ivydo grioveliais raiyt Kara
likojo teatro, kuriame jis kartais kurdavo dekoracijas operoms,
kupol. i akimirk teatre Ana repetuoja Karmen, jos velnios
rankos liai ikeltos Einaro nutapytos Sevilijos koridos arenos
fone. Kartais, kai Einaras tapydavo teatre, Anos balsas nuaiddavo
salje tarsi variniame vamzdyje. Nuo io balso Einaras imdavo taip
drebti, kad net sutepdavo teptuku tapom dekoracij ir turdavo
kumiais pasitrinti akis. Anos balsas nebuvo graus - aiokas ir
graudus, truput pavargs, tuo pat metu ir vyrikas, ir moterikas.
Taiau jis skambjo gyviau nei daugumos dani solisi balsai,
kurie danai bdavo ploni, skaidrs ir per daug dails, kad sukelt
virpul. Anos balsas dvelk piet iluma; jis ildydavo Einar, tar
si Anos burna bt pilna kaitusi arij. Jis nulipdavo nuo savo
kopi ukulisius ir i ten stebdavo, kaip vilkinti balt riuko
vilnos tunik Ana praveria savo kvadratin bum repetuodama su
dirigentu Dyviku. Dainuodama Ana palinkdavo priek: ji visada
aikindavo, kad muzikos sunkio jga traukia jos smakr orkestro
duobs link.
- Man regis, kad prie dirigento batutos galo yra pritvirtinta si
dabrin grandinl, kuri prisegta tai ia, - aikindavo Ana rody
dama apgam, prilipus prie smakro tarsi trupinlis. - Beveik
neinau, k daryiau be ios maos grandinls. Nemokiau bti
paia savimi.

Tapydama Greta vlinmis ukomis sukeldavo plaukus vir

; tada jos veidas atrodydavo didesnis, tarsi Einaras irt j j
pro vandens taur. Greta tikriausiai buvo aukiausia moteris, ko
ki Einami yra tek painti, jos galva buvo taip auktai, kad gal
davo pavelgti per pusini uuolaid, kabani ant pirmo aukto
gyventoj gatv ieinani lang, vir. alia jos Einaras jautsi
maas, tarsi bt Gretos snus, velgiantis per motinos smakr
akis ir siekiantis jos rankos. Jos chalat su udtinmis kienmis
pagal special usakym pasiuvo u kampo gyvenanti siuvja,
kuri savo viesius plaukus susukdavo kuod ir, geltona juostele
matuodama Gretos krtin bei rankas, avjosi, nors ir negaljo
patikti, kad tokia didel ir sveika moteris nra dan.
Einar avjo, kad Greta tapo ne itin susikaupusi. Ji galjo
teptuko brkteljimu suteikti kairei akiai .spindesio ir netrukus
nueiti atidaryti dur, kad paimt Busk bendrovs atvet pien,
o paskui grti prie portreto ir be jokio vargo nutapyti truput blau
siau spindini dein ak. Tapydama Greta dainuodavo, kaip pati
sakydavo, lauo dainas. Tapomam mogui ji galdavo papasakoti
apie savo vaikyst Kalifornijoje, kur povai buvo susuk lizdus jos
tvo apelsin giraitse; savo modeliams moterims Greta pasako
davo - kaip syk Einaras igirdo tamsi laipt viruje prie j buto
dur - kad tarpai tarp intymaus jdviej bendravimo darosi vis
ilgesni.
- Jis tai labai jautriai reaguoja, bet a jo dl to nekaltinu, aikindavo Greta, ir Einaras mintyse matydavo, kaip ji nubraukia
plaukus u aus.
- Jos smunka, - perspjo Greta, teptuku rodydama kojines. Patempk auktyn.
- Ar tai tikrai btina?
Apaioje gyvenantis jrininkas trinkteljo durimis, ir paskui
sivyravo tyla, kuri trikd tik jo monos kikenimas.
-A k, Einarai, - atsiduso Greta, - kada tu pagaliau atsipalaiduosi?

ypsena jos veide ugeso. Edvardas IV nubidzeno miegamj

ir pradjo raustis patalynje; paskui pasigirdo atodsis, panaus
maitinamo kdikio. Edvardas IV buvo senas uo i Jutlandijos
kio; jo motina ir kiti vados unyiai nuskendo lapiose durpse.
Butas buvo pastato, kur vyriausyb prajusiame amiuje pa
stat vej nalms, pastogje. Buto langai ijo iaur, pietus ir
vakarus, tad, kitaip nei daugumoje kit Kopenhagos centre esan
i nam, Einami su Greta ia buvo pakankamai erdvu ir viesu
tapyti. Jiedu vos nesikl gyventi vien biurgeri nam Kristia
no uoste, kitoje Vidinio uosto pusje, kur dailininkai sikurdavo
prie cemento maiymo gamykl bei importuotoj kartu su prosti
tutmis ir loianiais girtuokliais. Greta aikino, kad gali gyventi
bet kur, kad joks bstas jai neatrodys per daug aptrius. Taiau
Einaras, kuris penkiolika pirmj gyvenimo met miegojo po
iaud stogu, nusprend kitaip, ir jiedu sikr Nali namuose.
Per vien kvartal nuo Naujojo uosto kanalo stovinio namo
fasadas buvo nudaytas raudonai. Mansardos langai kyojo i sta
taus molinmis erpmis dengto stogo, kuris nuo saman buvo
pajuodavs, stoglangiai buvo ikirsti paiame viruje. Kiti alia
esantys pastatai buvo ibaltinti kalkmis, su atuoni ploki du
rimis, nudaytomis ruda dumbli spalva. Prieingoje gatvs pu
sje gyveno gydytojas Mioleris, kurio pagalbos aukdavosi nak
t gimdanios moterys. Gatve, kuri baigsi akligatviu Vidiniame
uoste, retai prapukdavo automobiliai, todl ia buvo taip tylu,
kad girddavosi drovios mergaits riksmo aidas.
- Privalau grti prie savo darbo, - neitvrs tar Einaras, pa
vargs stovti ir kentti batelius, kuri alavins sagtys skaudiai
spaud kojas.
- Ar tai reikia, kad nenori apsivilkti jos suknels?
Kai Greta itar od suknel4, Einaras pajuto, kaip kaista pil
vas, ir gdos gumulas ima kilti krtine.
- Ne, nemanau, - atsak jis.

- Net ir kelioms minutms? - paklaus mona. - Man reikia

nutapyti suknels krat prie jos keli.
Greta sdjo alia Einaro kdje su pint virvi sdy
ne ir per ilkin kojin glost jo blauzd. monos ranka veik
hipnotizuojamai; jos prisilietimas vert Einar usimerkti. Jis nie
ko negirdjo, tik tyl iurkt Gretos nago, braukianio per ilk,
krebdes.
Staiga Greta liovsi glosiusi.
-A tleisk, - tar ji. - Man nereikjo to prayti.
Dabar Einaras pamat, kad beicuoto uosio drabuins durys
pravertos ir joje kabo Anos suknel. Ji buvo balta, su karoliukais
puotomis palankomis ir rankogaliais. Lango stiklas buvo skils,
ir suknel velniai sibavo ant pakabos. Ji buvo kakuo ypatinga dulsvai spindintis ilkas, nriniais puota virutin dalis, kabliu
kais susegami rankogaliai ir prasiskleid mai praskiepai gund
Einar j paliesti.
- A r ji tau patinka? - paklaus Greta.
Einaras ketino atsakyti ne, bet tai bt melas. Suknel jam
patiko, ir Einaras beveik jaut, kaip po oda sitempia raumenys.
- Tada apsivilk j kelioms minutms.
Greta atne suknel prie Einaro ir pridjo jam prie krtins.
- Greta, - ilemeno Einaras, - o jei a...
- Tiesiog nusivilk markinius.
Jis taip ir padar.
- O jei a...
- Usimerk.
Einaras pakluso.
Net ir usimerks stovdamas prie mon be markini Eina
ras pasijuto nepadoriai. Regjosi, kad Greta j utiko darant tai, ko
Einaras buvo priadjs vengti, tai nebuvo panau neitikimy
b, o labiau primin blog prot, kurio atsikratyti buvo davs od,
pavyzdiui, gerti degtin Kristiano uosto kanalo baruose arba lo

voje valgyti msos kukulaiius, arba sklaidyti zomines kortas su

mergin nuotraukomis, kurias nusipirko vien popiet, kai jautsi
vienias.
- Ir kelnes, - paliep Greta.
Ji ities rank ir mandagiai nusigr. Miegamojo langas buvo
praviras, ir nuo varbaus, uvimi prakvipusio oro Einami paiurpo
oda.
Einaras skubiai usimov suknel per galv ir patais sterbl.
Jo paastys ir juosmuo suprakaitavo. Nuo imuusio kario vyras
panoro usimerkti ir grti tuos laikus, kai buvo berniukas, ir
tai, kas kadaravo jam tarp koj, buvo maas ir bevertis daikiukas
tarsi baltas ridikas.
Gerai, - sausai pagyr Greta.
Tada ji pakl teptuk prie drobs. Greta prisimerk, tartum
apirindama savo nosies galiuk.
Keistas jausmas upldo Einar, stovint ant skrynios. Pro j
skverbsi sauls viesa, ore tvyrojo silki kvapas. Suknel visur,
iskyrus rankoves, buvo laisva, ir Einaras jautsi tarsi bt pasin
rs ilt vasaros jr. Lap vaiksi pel, ir Einaro galvoje aidjo
tolimas balsas: tyliai verk isigandusi maa mergait.
Einami pasidar sunku irti atmerktomis akimis ir toliau ste
bti skubius lyg uvies Gretos rankos judesius, kai ji djo daus
ant drobs, paskui atitraukdavo rank, tarsi mokyklos varpeliu
vangindama sidabrinmis apyrankmis. Einami taip pat buvo
sunku galvoti apie dainuojani Karalikajame teatre An, palen
kusi smakr dirigento batutos link. Einaras tepajg sutelkti d
mes ilko apdar, tarsi tvarstis prigludus prie odos. Taiau kaip
tik taip jis jautsi pirm syk: ilkas buvo toks plonas ir lengvas
lyg balzame sumirkyta marl, velniai prigludusi prie gyjanios
odos. Jo jau nebetrikd ir tai, kad stovi prie savo mon, nes ji
tapo Einami svetima susikaupusi moteris. Palengva Einaras pa

sinr svajoni pasaul, kuriame Anos suknel nepriklaus nie

kam, net jam.
Einaro aki vokai apsunko, studija m sksti prieblandoje, at
siduss jis nusvarino peius, Edvardas IV knark miegamajame, ir
kaip tik t akimirk pasigirdo varinis Anos balsas:
- Tik pavelkite Einar!
Einaras atsimerk. Greta ir Ana nuvitusiais veidais ir prasi
iojusios rod j. Edvardas IV pradjo loti. O Einaras Vegeneris
nepajg pajudti.
Greta pam i Anos lelij puokt, kuri jai padovanojo prie
galini teatro dur laukiantis gerbjas, ir grdo Einami rankas.
Atlos galv tarsi maas trimitininkas Edvardas IV m globji
kai bgioti ratu aplink Einar. Abi moterys dar truput pasijuok, o
Einaro akys pritvinko aar. J skaudino is juokas ir balt lelij,
nuo kuri rdi spalvos piesteli apdulkjo suknels sterbl, ry
kiai ppsanios Einaro strnos, kojins ir iskleisti sudrk delnai.
- Tu esi kek, - velniai auk apaioje gyvenantis jrinin
kas. - Velnikai grai kek.
Apaioje sivyravusi tyla reik, kad mona atleisdama bu
iuoja savo vyr. Tada Greta su Ana m juoktis dar garsiau, ir
kai Einaras jau ketino j paprayti ieiti i studijos, kad galt ra
miai nusivilkti suknel, Greta tyliu, atsargiu ir nepastamu balsu
pareik:
- Gal pavadinkime tave Lile?

Antras skyrius

Kilusi i Kalifornijos tapytoja Greta Vegener buvo dvideimt

devyneri. Jos mergautin pavard buvo Vod, Gretos senelis
Epslis Heivenas Vodas praturtjo nuomodamas em, o tvas,
Epslis Jaunesnysis, susikrov dar didesnius turtus i apelsin gi
raii. Prie atvykdama gyventi Danij, tada jau sulaukusi de
imt met, Greta toliausiai i Pasadenos buvo nuvykusi tik San
Francisk, kur kart aisdama su lanku prie tetos namo Nob Hile
netyia pastm savo dvyn brol po karieta. Karlailas liko gyvas,
bet jo blauzdoje atsirado neinykstantis ilgas blizgus spaudimas;
kai kurie mons tvirtino, kad brolis pasikeit neatpastamai. Pa
augusi Greta tvirtindavo, kad Karlailas niekada neturjo to, k ji
vadino vakarietiku stuburu.
- Vieni Vodai j turi nuo prigimties, - pareik Greta, kai jai
buvo deimt. Jau tada ji buvo aukta mergait ir kartojo danikus
posakius laivo, plaukianio Danij, tikmedio denyje, - o kiti
neturi.
Danai tikrai neturjo vakarietiko stuburo; ir kodl turt j tu
rti? Tad Greta jiems atleisdavo - bent jau daniausiai. Ji buvo

ypa atlaidi Einami, savo dails profesoriui ir antrajam vyrui.

1925 met pavasar jie jau buvo ved daugiau kaip eerius me
tus: kartais rytais Gretai atrodydavo, kad jie susituok tik eias
savaites, o kartais - kad eis gerai nugyventus gyvenimus.
Einaras ir Greta pirm syk susitiko Karalikojoje dails akade
mijoje 1914 met rugsjo 1-j, prabgus vos kelioms savaitms po
triukming kaizerio ygi per Liuksemburgo ir Belgijos kalvas.
Gretai buvo septyniolika. Einaras buvo engs trei deimt
ir jau tapybos dstytojas, viengungis, kuris drovjosi paaugli ir
greitai sutrikdavo j draugijoje. Net tada Greta buvo plai pei
ir tvirtos laikysenos, susiformavusios ankstyv vaikyst praleidus
ant irgo. Plaukus ji buvo usiauginusi iki juosmens, ir keliose dar
dujiniais ibintais apvieiamose Kopenhagos gatvse tai atrod
provokuojamai. Danai jai atleisdavo, nes Greta buvo i Kaliforni
jos, kurios beveik n vienam j neteko matyti, bet danai sivaizda
vo, kad ten mons gyvena datuli palmi elyje stksaniuose
atviruose namuose, o daruose i juodos dirvos prasikala aukso
luitai.
Kart Greta isipeiojo antakius, kurie daugiau jau nebeuaugo.
Jai taip buvo tik patogiau. Kas ryt Greta nusipiedavo antakius
vakuotais pietukais, kuriuos pirkdavo parduotuvs Magasin du
Nord belangje treio aukto salje. ia diskretikai apsipirkdavo moterys, norinios pasigrainti. Greta turjo kyr prot spau
dyti sporas ant nosies, kai tik atsiversdavo knyg, ir dl to odoje
atsirado keli takelio dydio randeliai, kurie jai kl rpesi. Ji
man esanti aukiausia mergina Kopenhagoje, nors tai tikriausiai
nebuvo tiesa, nes laiba grauol, mero meilu Greta Jansen, kuri
net vidudien vilkdama kritolo karoliukais puot chalat nardy
davo po viebuio Hotel dAngleterre foj parduotuves, buvo
auktesn.
Kad ir kaip ten bt, Greta man, kad ji niekada neiteks. Kai
jaunuolis - dieviko veido nykstanios aristokratikos gimins

danas arba amerikieio plieno magnato snus, metams atvyks

keliauti po Europ, - pakviesdavo j balet arba pasilydavo
paplaukioti Kristiano uosto kanalais, Gretai pirmiausia j galv
ateidavo ta pati mintis: Mans taip lengvai nepagausi. Ji teno
rjo bti isilavinusi moteris: aminai jauna ir galinti nevaroma
kasdien tapyti, kol pro lang sklinda viesa, ir turinti vienintel
draugij - atuoni moni grupel, kuri susirenka vidurnakt jos
mgstamoje Sebastiano ueigoje greitomis igerti por vyni
trauktins Peter Heering stikliuk, kol pirm valand nakties
pasirodys policininkas itsusiu veidu ir palieps udaryti ueig.
Taiau net Greta inojo, jog tai ne tik kvaila, bet ir nemanoma.
Jaunajai panelei Gretai Vod niekas niekada neleis itaip gyventi.
Kai buvo maa mergait, savo dailyraio ssiuvinyje ji be pa
liovos raydavo: Greta, Greta, Greta, smoningai praleisdama
pavard Vod, tarsi nordama patikrinti, kaip jaustsi vadinama pa
prasta senja Greta, nors niekas jos taip niekada nevadino. Greta
norjo, kad niekas neinot apie jos eim. Net bdama paaugl
ji niekada nenordavo pasigirti savo ryiais. Greta niekino visus,
kurie labai pasikliaudavo savo protviais. Kokia prasm?
Danij ji atvyko dar bdama mergait, kai tvas, ilgarankis
vyras su veliomis andenomis, pradjo eiti pareigas ambasadoje.
- Kodl tu to nori? - paklaus Greta, kai tvas jai pirm syk
prane apie naujas pareigas.
- Greta, - subar motina, - bk mandagi. Juk jis - tavo tvas.
Greta pamiro, kad tvo motina ir jos paios senel Gerda Karlsen, kurios garbei jai dav Gretos vard, buvo dan iaud spalvos
plaukais. Uaugusi Bomholmo saloje Gerda garsjo raudonomis
kaip kraujas aguonomis, kurias usikidavo u aus, - ir tuo, kad
pirmoji eimoje ivyko i tos Baltijos jros salos iplaukdama ne
Kopenhag, kaip elgdavosi dauguma smalsi jaunuoli, trok
tani atsiskirti nuo savo eimos, o Piet Kalifornij. Tais laikais
toks ingsnis reik beveik t pat, k pasakyti savo eimai, kad

emigruoji Mnul. Kelis mnesius padirbjusi nam darbinin

ke skmingai pasirinktoje ranoje moiut atkreip save Epslio
Vodo Vyresniojo dmes, ir netrukus aukta mergina i Bomholmo, kurios aguonomis padabinti plaukai siek klubus, tapo Ka
lifornijos matrona. Kai Gretos tvas pasak, kad su eima grta
Danij, ji pasielg truput netaktikai - t turjo pripainti net
Greta - nepajgdama pastebti ryio ir suvokti, kad itaip tvas
nori atlyginti al savo motinai, mlynakei Gerdai Karlsen Vod,
kuri uvo, kai jos snus, Epslis Jaunesnysis, tada dar jaunuolis,
nusived prie Pasadenos uolos krato, kad nufotografuot krato
vaizdio fone, ir paskui apimtas siaubo stebjo, kaip subyra skruz
di ivarpyta em, o jo motina skrieja emyn kanjon ir va
pakibusi ant gumbuoto platano akos.
Karalikojoje akademijoje 1914 met ruden Gretai atrod, kad
dauguma, ypa administracijos darbuotojai, lieuvauja apie du da
lykus: apie kar ir apie j. Kad ir kur nueit, Greta, kurios viess
plaukai tarsi leifas driekdavosi i paskos, visada sukeldavo su
mait. Ypa Piet Kalifornijoje. Dar pernai, kai ji gro Pasaden tsti vasaros teniso ir jodinjimo pamok, Gretai akis krito
vaikinas, vanyiojantis msininko veim. Jo plaukai buvo juodi
ir garbanoti, vaikinas savo karta ranka prisitrauk Gret ant per
veim permestos lentos ir jiedu kartu vainjosi Vilyro bulvaru.
Greta stebjo, kaip vaikinas geleinmis nyplmis ikrauna on
kaulius ir riuko onin prie Hankoko parko nam. Grtant namo
vaikinas ne syk mgino j pabuiuoti, ir tai nuvyl Gret, kuri
pirm kart suabejojo dl savo ilg gelsv plauk. Kelions pa
baigoje vaikinas atsisveikino itardamas: Iki pasimatymo. Greta
tik gteljo peiais ir nujo savo kambar. Taiau kit ryt prie
pusryi stalo jos motina pro suiauptas lpas pareik:
- Greta, mieloji, gal galtum tai paaikinti?
Motina iskleid savaitraio American Weekly blank. Jame
tebuvo mslingas ratelis: Ar jaunoji Greta Vod ketina siekti m

sininko karjeros? Itisas savaites vir dvaro tvyrojo grsms bti

vieai ijuoktai elis. Kas ryt, kai laikraius neiojantis ber
niukas suvilpdavo susikis pirtus bum, visa eimyna susting
davo vietoje. i istorija taip ir nebuvo ispausdinta, bet apkalbos,
inoma, galiausiai pasklido. Dvi dienas be paliovos skambjo te
lefonas antro aukto koridoriuje. Gretos tvas nebegaljo pietauti
miesto centre esaniame Kalifornijos klube, o jos motinai teko
gerokai prisikamuoti, kol rado kit msos tiekj. Netrukus tvai
nutrauk vasaros atostogas Kalifornijoje, ir Greta gro Kopen
hag, kur spjo pamatyti mgpjio iaurs pavaist ir vir Tivolio parko sproginjanius fejerverkus.
T rugsj, baigiantis jaunystei, ir kai karo aidas girdjosi net
audros debesyse, Greta stojo Karalikj akademij. Pirm usi
mim dien Greta nustebo, kai Einaras, nenusivals kreidos dul
ki po ankstesns paskaitos, stovdamas prie lentos, jos paklaus:
- Panele, kokia js pavard?
Kai ji atsak, Einaras - tiksliau, profesorius Vegeneris, kaip
apie j tada galvojo Greta, - pasiymjo grups dienyne ir ts
paskait. Jis dar syk pavelg Gret savo rudomis ir iplstomis
tarsi lls akimis, paskui skubiai nusuko vilgsn al. Sprsdama
i Einaro baiktumo Greta pradjo galvoti, kad jis savo gyvenime
niekada nebuvo sutiks amerikiets. Ji permet plaukus per pet,
tarsi mojuot vliava.
Paskui, mokslo medi pradioje, kakas, matyt, panib
djo Einami apie Gretos tv ir ambasad, o gal net papasakojo
apie msininko veim - taip, net tada paskalos perskriedavo per
Atlant - nes Einaras Gretos draugijoje m jaustis dar nepato
giau. Greta nusivyl, kad Einaras - vienas t vyr, kurie nepajgia
patogiai jaustis bdami greta turtingos merginos. is nusivylimas
j deginte degino, nes Greta niekada nesipra bti turtinga; tie
sa, ji taip pat niekada dl to ir neprietaravo, bet vis tiek. Einaras
nepajg jai patarti, nei kuriuos paveikslus verta pamatyti Kuns-

tudstillingen galerijoje, nei nupasakoti patogiausi keli dails

reikmen parduotuv prie komunalins ligonins. Greta pakviet
Einar primim Amerikos ambasadoje, surengt i Konektikuto
atvykusio laiv statyklos savininko garbei, bet Einaras atsisak.
Jis taip pat nesutiko palydti Gret oper. Kai jiedu kalbdavo
si, Einaras j beveik neirdavo. Taiau Greta j irdavo ir
tada, kai jiedu susitikdavo, ir i tolo, pro lang, kai Einaras greitais
smulkiais ingsneliais kirsdavo akademijos kiem. Einaro krtin
buvo plokia, galva apvali, oda pablykusi, o akys tokios tam
sios, kad Greta nepajg atspti, kas slypi j gelmse. Tiesiog kal
bdama su juo Greta galdavo priversti Einar irausti nuo kaklo
iki smilkini. Einaras buvo tarsi vaikas, ir tai avjo Gret, i da
lies dl to, kad ji visada buvo tokia per daug suaugusi ir tiesmuka,
jog mons su Greta net tada, kai ji dar buvo maa, elgdavosi kaip
su suaugusia.
Kartji paklaus:
- A r js veds, profesoriau?
Nuo io klausimo Einaras pradjo nevaldomai mirksti. Suiau
ps lpas jis isunk: Ne, tarsi is odis jam bt neinomas.
Studentai nibdjosi apie profesori Vegener.
- Jis kils i nyktuk eimos, pareik viena mergina.
- Iki penkiolikos met buvo aklas, tvirtino kita.
- Jis gim pelkje, - aipsi vaikinas, kuris siek pelnyti Gretos
dmes.
Vaikinas tap graik statulas, ir Gretai atrod, kad u j ir jo
paveikslus nieko nuobodiau negali bti. Kai vaikinas pakviet
pasivainti apvalgos ratu Tivolio parke, Greta tiesiog pavart
akimis.
- K gi, profesorius Vegeneris tavs tikrai nepakvies, jei tu to
lauki, - pyks tar vaikinas ir spyr guob.
Namie motina, kuri niekaip negaljo pamirti incidento su m
sininko veimu, atsargiai apirindavo Gret, kai tik i grdavo

vliau vakare, bet nuo idinio sklindanioje viesoje nieko nebuvo

manoma velgti Gretos akyse.
- Greta, mieloji, jei nepasirpinsi, kas tau asistuot per gimta
dienio pobv, bsiu priversta prayti, kad kakas tave lydt. Motina siuvinjo salone prie idinio, o Greta igirdo, kaip Karlailas viruje, savo kambaryje, muinja sien teniso kamuoliuk. Esu tikra, kad grafiens fon der Reke snus nort eiti kartu su
tavimi, - aikino ponia Vod. - inoma, jis nemoka okti, bet yra
gana dailus, jeigu nekreipsime dmesio t siaubing kupr, tiesa?
Gretos motina pakl smailjant apai veid. Liepsna idi
nyje tik vos vos ruseno, Karlailo kamuoliuko smgi, nuo kuri
virpjo sietynas, garsai uliejo kambar.
- Kada gi jis liausis? - piktai paklaus ponia Vod. - Kvailas
teniso kamuoliukas. - Ji sulankst siuvin, sitempusi atsistojo ir
kaltinamai mosteljo ranka Karlailo kambario pus. - Tikiuosi,
Karlailas visada gals gelbti padt, - tar ji atsidusdama. Paskui,
kai liepsnos idinyje staiga okteljo auktyn ir apviet salon,
pridr: inoma. Karlailas visada pads. Gal tau vertt eiti su
Karlailu? Jis taip pat dar nesusirado merginos, kuri galt vestis
j pobv. Judu galtumte eiti kartu, juk tai judviej gimtadienis.
Taiau Greta, kuri liko stovti salono tarpduryje, protestuoda
ma ikl auktyn rankas ir atov:
- Karlailas? A negaliu eiti su Karlailu! Tada man nebus links
ma. Be to, a esu visikai pajgi pati susirasti sau por.
Motina kilsteljo pilkus tarsi balandio plunksnos antakius.
-T ikrai? K?
Atsakydama Greta pajuto, kaip nagai jai sminga delnus.
- Tiesiog palauk ir pamatysi. Atsivesiu t, k noriu. Neketinu
eiti pobv su broliu. - aisdama su savo plaukais ji sispitrijo
motin. Viruje vis dar girdjosi teniso kamuoliuko kaukji
mas. - Tiesiog palauk ir pamatysi, - pakartojo Greta. - iaip ar
laip, man sukaks atuoniolika.

Kit savait Greta pasivijo Einar ant Karalikosios akademi

jos laipt. Jis sikibo turklus, kai Greta udjo deln ant jo rieo
ir paklaus:
- Ar galiu su jumis pasikalbti?
Buvo jau vlu, laiptinje nesimat n gyvos dvasios, vyravo
visika tyla. Profesorius Vegeneris vilkjo rud kostium su pa
rudavusia balta apykakle. Rankose jis laik knygos dydio drob.
- Rengiame vakarien, skirt mano gimtadieniui atvsti, - pa
aikino Greta. - Man sukaks atuoniolika. Man ir mano dvyniui
broliui. - Paskui pridr: Pagalvojau, kad galbt ir js nortu
mte dalyvauti.
Atrod, kad Einaras suvalg kakokio supuvusio maisto - jo
veidas iblyko.
- Panele, galiausiai ilemeno jis, - galbt js usiraykite
kit seminar. Taip bt geriausia.
Einaras paliet gerkl, tarsi ten bt strig kakas trapaus ir
brangaus.
Tada Greta suprato, kad kai kuriais poiriais profesorius Ve
generis yra net jaunesnis u j. Jo veidas buvo berniukikas, bum
maa, o ausys aminai paraudusios. Blykiai rusvi plaukai idy
klikai karojo ant kaktos. Tada kakas liep Gretai suimti del
nais Einaro veid. Jis truput atoko, pajuts merginos pirtus ant
savo skruost, bet paskui stovjo nejuddamas. Greta laik del
nais siaur profesoriaus galv jausdama, kaip kariu pulsuoja jo
smilkiniai. Greta nepaleido Einaro veido, o is nesiprieino. Tada
ji pabuiavo profesori. Maa drob atsidr tarp jdviej. Kaip
tik tuo metu Greta suprato, kad Einaras Vegeneris yra tas, kurio
ji nori ne tik kaip poros per savo atuonioliktj gimtadien, bet ir
kaip sutuoktinio.
- Js labai graus, - pagyr Greta.
- A r galiu eiti? - paklaus Einaras.
- mano gimtadien?

-N a , ne...
- inoma, kad galite ateiti mano gimtadien. Dl to jus ir
kvieiu.
Tada abu nustebo, kai Einaras atsuko veid Gret, kad pasibu
iuot antr kart.
Taiau prie gimtadienio pobv, Gretai nesulaukus atuonioli
kos, tvas nusprend, kad Europoje jau nesaugu. Netrukus po to,
kai Vokietija upuol Pranczij, Gretos tvas isiunt savo eim
i Danijos namo.
- Jei kaizeris ygiuos per Belgij, kas j sulaikys, kad nekelt
kojos ir ia? - paklaus jis prie viesaus medio stalo valgomajame.
- Teisingai, - pritar Gretos motina, skrajodama po kambar su
pakavimo iaud ryuliais.
lipusi laiv Princes Dagmar ir nieko neturdama, iskyrus
kienje saugom trump Einaro ratel, kuriame buvo parayta:
Praau man atleisti. Tikriausiai taip bus geriausia, Greta jautsi
tarsi pabgl.
Dabar, prabgus daugiau nei deimiai met, drgn 1925
met pavasar, Gretai atrod, kad ji saugo kakoki paslapt apie
savo vyr. Prabgus kelioms pirmosioms savaitms, kai Einaras
pozavo vilkdamas Anos suknel, Greta su vyru apie tai daugiau
nesikalbjo. Jiedu plujo prie savo molbert ir veng vienas kito.
Anos portretas buvo baigtas, ir dabar Greta iekojo kito usaky
mo. Kelis sykius per vakarien arba abiem skaitant knygas vlai
vakare, kakas versdavo Greta pagalvoti apie suknel ir jai kilda
vo noras pavadinti vyr Lile. Taiau jai pavykdavo susilaikyti. Tik
kart ji atsak vyro klausim: Kas tai buvo, Lile?, ir kaipmat
atsipra. Jiedu abu nusijuok, ir Einaras pabuiavo Gret kakt.
Daugiau Greta apie tai negalvojo, ir Lil buvo ne daugiau kaip
spektaklio, kur jiedu mat Liaudies teatre, personaas.
Paskui, vien vakar, Greta laikratyje Politiken skait apie so
cialliberalus. Nuo lempos aplink kd sklido viesos kgis. Prijs

Einaras sitais prie Gretos koj ir padjo galv jai ant keli. Skai
tydama laikrat Greta jaut ilt galvos sunkum. Ji m glostyti
vyro plaukus, kartkartmis pakeldama rank, kad galt atversti
kit puslap. Baigusi skaityti, Greta sulankst laikrat ir, isitrau
kusi pietuk i chalato kiens, pradjo sprsti kryiaod.
- A apie j galvojau, - tar Einaras.
- Apie k?
- Maj Lil.
- Tai kodl mums dar syk nepairjus to spektaklio? - pasil
Greta truput kilsteldama veid nuo kryiaodio ir nuo laikraio
raidi iterliotu pirtu perbraukdama vjaraupi rand.
Greta galdavo k nors pasakyti visai to neturdama omenyje,
nes jaut poreik prietarauti, bti radikali ir nuolat viduje kun
kuliavo. Kai jiedu susituok, Greta pateik kelis visikai absur
dikus silymus: gal mums ikeliauti Pasaden skinti apelsin?
Gal mums savo bute kurti ma klinik Ryt gatvs prostitutms?
Gal mums vertt persikelti gyventi koki nors neutrali vietov,
pavyzdiui, Nevad, kur niekas neinos, kas mes? Tokie dalykai
sakomi santuokoje, ir, laim, dauguma j mai, juodi ir nekenks
mingi, tiesiog tvyro auktyn kojomis tarsi miegantys iknospar
niai. Bent jau itaip man Greta; k apie tai galvojo Einaras, ji
negaljo pasakyti.
Kart ji mgino nutapyti miegant iknosparn - juod dvigu
b odos plv ant negyvos pels - bet nepavyko. Gretai nepakako
technikos gdi, kad galt pavaizduoti itstus pirtus, ma,
sugniaut kumt ir pilkus, permatomus, iskleistus sparnus. Ji
nesimok tapyti gyvn galni. Einaras, kuris kartkartmis savo
peizauose nutapydavo paraved arba virbl, arba net Edvard
IV, adjo Gret pamokyti. Taiau vos tik jie praddavo pamok,
kas nors nutikdavo: ateidavo telegrama i Kalifornijos, skalbja
gatvje suskambindavo savo varpeliais, pritvirtintais prie pirt,
paskambindavo vienas Einaro usakov, kurie daniausiai b

davo ilaplaukiai, tituluoti ir gyvendavo atsitvr nuo pasaulio

siauromis aliomis langinmis, vis laik ukabintomis nedideliu
kabliuku.
Kart Greta jo Nali namus i susitikimo su galerijos
savininku, kuris vliau atsisak jos paveiksl. Prekiautojas, pa
trauklus vyras, kuriam ant kaklo buvo panaus okolado dm
apgamas, ne visai atstm Gret; bet Greta i to, kaip jis pirtais
barbeno smakr, suprato, kad jos paveikslai nepadar spdio.
- Tik portretai? - paklaus prekiautojas. Jis, kaip ir visi kiti Ko
penhagoje, inojo, kad Greta yra itekjusi u Einaro Vegenerio.
Greta tai jaut, nes galerijos savininkas i jos tikjosi avi pei
za. - Ar niekada nepagalvojote, kad js paveikslai yra galbt
per daug... - prekiautojas iekojo tinkamo odio, - entuziastingi?
ie odiai siutino Gret, ir ji pajuto, kaip kaista po suknele
su frako atlapais. Per daug entuziastingi? Ar gali entuziazmo bti
per daug? Ji pagrieb i prekiautojo rank aplank su drobmis ir
apsigr. Kai Greta ulipo Nali nam laiptins vir, jos
veidas vis dar buvo kaits ir drgnas.
Atidariusi duris Greta ivydo kdje su pint virvi sdyne s
dini mergin ir i pradi nesuprato, kas ji. Mergina buvo atsi
grusi lang, rankose laik knyg, o jai ant keli guljo susi
rangs Edvardas IV. Mergina vilkjo mlyn suknel su nusega
ma balta apykakle, o ant jos kaklo blizgjo viena Gretos auksini
grandinli. Mergina - ar Greta j pasta? - kvepjo mtomis ir
pienu.
Apaioje gyvenantis jrininkas auk ant savo monos, ir kie
kvien syk, kai pro grindlentes atsklisdavo odis kek, mergi
nos kaklas parausdavo. Paskui raudonis dingdavo. Kek, - be
paliovos auk vyras, ir merginos kakle raudonis tai siliepsnoda
vo, tai inykdavo.
- Lil? - galiausiai itar Greta.

- Tai nuostabi knyga, - atsak Lil pakeldama Kalifornijos

istorij, kuri Gretos tvas atsiunt dje kartu su cukruotomis
citrinomis, Grynuoju Pasadenos ekstraktu ir diuto maiu euka
lipt vangui, kuri garais Greta kaitindavo veid.
- Nenoriu tavs trukdyti, - tar Greta.
Lil kak vos girdimai sumurmjo. Edvardas IV pastat ausis
ir tingiai suurzg. Buto durys vis dar buvo praviros, o Greta nebu
vo nusivilkusi palto. Lil vl m skaityti knyg. Greta pavelg
balt Lils kakl, kyant i apykakls. Moteris neinojo, k jos
vyras ketina daryti toliau. Ji tikino save, kad Einami tai svarbu ir
kad reikt pasekti jo pavyzdiu, - tai Gretai nebuvo bdinga. Ji
stovjo tarpduryje udjusi rank ant rankenos, o Lil apviesta
sauls tyliai sdjo kdje. Ji nekreip dmesio Gret, kuri vy
lsi, kad Lil pakils ir paims jos rank. Taiau taip nevyko, ir
galiausiai Greta suprato, kad reikt Lil palikti vien, tad udar
buto duris ir tamsiais laiptais nusileido gatv, kur sutiko moter
i Kantono ir pasak, kad iandien skalbini nebus.
Kai Greta vliau gro Nali namus, Einaras tap. Jis m
vjo languotas tvido kelnes ir liemen, markini rankovs buvo
paraitotos iki alkni. I apykakls ir dideliu mazgu surito kakla
raiio kyojo maa galva. Einaro skruostai buvo rausvi, o maos
putlios lpos iulp teptuko rieutmedio kot.
- Man sekasi, linksmai tar Einaras. - Pagaliau pavyko tin
kamai sumaiyti spalvas, kad galiau nutapyti snieg ant viri.
Nori pairti?
Einaras tapydavo tokius maus peizaus, kad drobes galjai i
laikyti rankoje. is paveikslas buvo tamsus, vaizduojantis pelk
iemos prieblandoje; klampi em ir dang skyr tik plonas pur
vino sniego sluoksnis.
- Ar tai Mlyndanio pelk? - paklaus Greta.

Einaro peizaai jai jau pradjo pabosti. Ji niekaip negaljo su

prasti, kaip vyras pajgia juos be paliovos tapyti. Einaras vakar
baigs tapyti iuos virius, o rytoj vl prads kit tok pat paveiksl.
Ant stalo guljo rugins duonos kepalas. Einaras suman nu
pirkti maisto, kas jam nebdinga. Ten taip pat stovjo dubuo su
krevetmis ant ledo ir lkt pjaustytos jautienos. alia glaudsi
dubenlis marinuot svognli, priminusi Gretai karoliukus,
kuriuos verdavo vaikystje, kai brolis dl luoumo vis dar negal
jo aisti lauke.
- Ar ia buvo Lil?
Greta jaut poreik apie j usiminti, nors inojo, kad Einaras
klausim neatsakys.
- Madaug valand. Gal kiek trumpiau. Ar neuuodi jos kva
po? Jos kvepal?
Einaras skalavo teptukus stiklainyje, kuriame vanduo pamau
blykiai balsvjo kaip pienas, kur Greta turdavo pirkti, kai po
karo gro Danij.
Greta neinojo, k sakyti; negaljo atspti, k vyras nort
igirsti.
- A r j i gr?
- Tik jei tu to panorsi, - atsak Einaras atgrs Gretai nugar.
Vyro peiai buvo ne platesni nei berniuko. Jis buvo toks laibas,
kad Gretai kartais atrodydavo, jog gali du sykius apsivyti ranko
mis aplink Einar. Ji stebjo, kaip virpa vyro deinysis petys jam
skalaujant teptukus, ir kakas viduje liep atsistoti Einarui u nu
garos, paimti j u rank ir panibdti aus, kad nejudt. Greta
tenorjo, kad Einaras nevaryt savo trokim, bet tuo pat metu
jaut nenumaldom poreik apkabinti vyr ir pasakyti, k jis turt
daryti dl Lils. itaip jiedu stovjo Nali nam palps bute,
pro langus skverbsi sutemos, o Greta tvirtai laik sitempusias
Einaro rankas. Galiausiai ji tar, nes tik tai teatjo galv:
- Tegul sprendia Lil. Lai daro, k tik nori.

Birel rotuje miestas reng dailinink pokyl. Greta vis sa

vait kienje laik kvietim svarstydama, k su juo veikti. Einaras neseniai pareik nebenors daugiau vaikioti pokylius.
Taiau Greta turjo kit sumanym; Einaro akyse ji velg ilges,
dl kurio vyras nenorjo prisipainti.
Vien vakar teatre Greta velniai paklaus:
- Gal nortum eiti kaip Lil?
Greta taip paklaus, nes spjo, kad kaip tik to Einaras nori. Jis
niekada neprisipains, kad to trokta; Einaras apskritai retai prisi
paindavo dl bet ko, nebent Greta paragindavo, tada atsiskleis
davo tikrieji vyro jausmai, ir mona kantriai klausydavo kumiu
parmusi smakr.
Jiedu sdjo Karalikajame teatre, galerijoje. Raudonas kdi
poranki aksomas buvo nusitryns, o avanscenoje matsi uraas
EJ BLOT TIL LYST* ( ^Danikai: ne tik dl malonumo. - Vert.
past.) Juodos uolo grindys t popiet buvo ivakuotos, ir ore
tvyrojo salsteljs ligonins kvapas, kuris Gretai primin, kaip
kvepia j butas, kai Einaras j ivalo ir iplauna grindis.
Einaro rankos drebjo, jo kaklas paraudo. Juodu sdjo beveik
prie pat elektros sietyno su dideliais dulsvo stiklo rutuliais. viesa
krito ant Einaro skruost, kur dauguma vyr neioja andenas. Jo
barzda buvo tokia skysta, kad vyras skusdavosi tik kart per savai
t; ant virutins lpos augo keli plaukeliai, kuriuos Greta pano
rjusi galt suskaiiuoti. Vyro skruostai primin arbatini roi
spalv, ir kartais Greta, dirsteljusi akies krateliu, j pavyddavo.
Orkestras derino instrumentus rengdamasis pasinerti Trista
n ir Izold. alia Einaro ir Gretos sdinti pora patyliukais nusi
mov vakarinius batelius.
- Maniau, kad susitarme, jog iemet pokyl neisime, - ga
liausiai tar Einaras.
- Galime ir neiti. Tiesiog pagalvojau, kad...

viesos m gesti, ir pasirod dirigentas. Kitas penkias valan

das Einaras sdjo sitemps, suspauds kojas ir tvirtai kumtyje
sugniaus program. Greta inojo, kad jis Lil laiko tarsi savo
jaunesne seserimi, kuri ilg laik buvo ivykusi, bet dabar turt
grti. Ana t vakar dainavo Izoldos tarnait. Jos balsas suadino
Gretos mintis apie anglis krosnelje, ir nors jis buvo ne toks gra
us kaip sopranas, bet iltas ir teisingai uapvalintas; kaip kitaip
galt skambti tarnaits balsas?
- domiausios mano pastamos moterys nra itin graios, vliau paaikins Greta, kai pakiusi rank po karta vyro launimi
guls lovoje; j apims miegas, ir Greta nepajgs suvokti, kur yra:
Kopenhagoje ar Kalifornijoje.
Kit dien, kai Greta gro i susitikimo su kitu galerijos sa
vininku, kuris buvo per daug baiktus ir nereikmingas, kad at
sisakydamas pirkti suerzint Gret, ji prijo pabuiuoti vyro. Jo
skruoste ir plaukuose tarsi Lils mkl uuod likus mt ir pie
no kvap.
- Ar Lil vl buvo ia?
- Vis popiet.
- K j i veik?
- Ji buvo nujusi Fonesbecho parduotuv ir nusipirko kelis
mamoius.
- Viena? - pasitikslino Greta.
Einaras linkteljo. Jis buvo baigs tapyti ir sdjo kdje su
rieutmeio porankiais, jo rankose ejo iskleistas laikratis Politiken, o prie koj susirangs guljo Edvardas IV.
- Ji pra tau pasakyti, kad nori eiti pokyl.
Greta nieko neatsak. Ji jautsi taip, tarsi kakas aikint nau
jas salono aidimo taisykles: Greta klaussi, linksjo, bet i ties
mintyse sau kartojo: tikiuosi, kad visk geriau suprasiu, kai aidi
mas prasids.

- Tu nori, kad ji eit, tiesa? - paklaus Einaras. - Ar neprieta

rausi, kad pokyl vietoj mans eis ji?
Sukdama plauk galiukus mazg Greta sumurmjo:
- Visikai neprietarausiu.
Naktimis Greta guldavo lovoje udjusi rank ant Einaro
krtins. Kai jiedu susituok, Einaro moiut padovanojo rogi
formos bukmedio lov. Ji buvo maoka, kaip ir viskas Vegeneri eimoje, iskyrus Einaro tv. Per daugel met Greta prato
miegoti lovoje striai, ant Einaro koj uklusi savsias. Kartais,
kai kildavo abejoni dl io Danijoje susikurto gyvenimo, Greta
pasijusdavo esanti maa mergait, o Einaras, tarsi porceliano lls
veidu ir dailiomis pdomis, bdavo jos mgstamiausias aisliukas.
Mieganio vyro lpos bdavo surauktos ir blizgdavo. Plaukai i
sidriekdavo aplink galv tarsi vainikas. Greta net nepajg suskai
iuoti, kiek nakt ji bdavo prabudusi ir stebdavo sapnuojanio
Einaro mirksinias ilgas blakstienas.
Gili nakt miegamojo tyl drumst tik kelto, plaukianio
Bomholm, Baltijos jros sal, i kurios, ivyko Gretos moiut,
sirenos kiojimas. Greta vis daniau prabudusi guldavo ir ms
tydavo apie Lil, jos kaimik veid su drebania plika virutine
lpa ir tokiomis rudomis bei pavandenijusiomis akimis, kad Greta
negaljo atspti, ar netrukus jos neapsiaaros. Galvodavo ir apie
msing Lils nos, dl kurios ji atrod tarsi mergait, kurios k
nas dar tik formuojasi.
Lil buvo dar drovesn nei Einaras. Bent jau i pradi. Kalb
dama ji panarindavo galv ir kartais atrodydavo tokia baikti, kad
nepratardavo n odio. Igirdusi paprast klausim, pavyzdiui,
Ar girdjai apie siaubing gaisr Karalikosios Grenlandijos pre
kybos bendrovs dokuose?, ji spoksodavo Gret arba An, o
paskui nusigrdavo. Lilei labiau patikdavo rainti ratelius ir
idlioti juos bute arba palikti ant beicuoto uosio drabuins ar

Gretos molberto krato atvirukus, pirktus i neregs moters prie

geleini Tivolio parko vart.
Taiau pokylyje nebus n vieno man pastamo mogaus. Ar
tikrai galvoji, kad turiau eiti?
Ar sininga palikti Einar? Ar jis neprietaraus?
O kart para:
Nemanau, kad esu pakankamai grai. Patark.
Prie ieidama Greta atsakydavo ratelius ir atremdavo juos
vaz su kriaumis.
Per vlu. A jau visiems pasakiau, kad tu ateisi. Nesijaudink,
visi mano, kad Lil yra Einaro pusseser i Mlyndanio. Keli
mons klaus, ar reikia tau poros, bet a pasakiau, kad ji nereika
linga. Tu neprietarausi, tiesa? Nemanau, kad tu tam buvai - kaip
ia teisingiau pasakyti? - pasirengusi.
Vakarais Einaras ir Greta vakarieniaudavo su draugais mgsta
moje kavinje prie Naujojo uosto kanalo. Kartais Einaras lengvai
pasigerdavo nuo degtins ir vaikikai girdavosi kurios nors savo
parodos skme.
- Visi paveikslai buvo parduoti! - digaudavo jis, tuo primin
damas Gretai Karlail, kuris be paliovos girdavosi gerais geome
trijos paymiais arba graiu nauju draugu.
Taiau Einaro kalbos kl keblum Gretai, kuri stengdavosi
nesiklausyti, kai tik bdavo aptariami piniginiai reikalai; be to,
k ji galjo pasakyti? A r jiedu galjo apsimetinti, kad pinigai
n vienam j nra svarbs? Greta per lkt su plikais ir taukuo
tais laios kaulais spoksodavo kitapus stalo sdint Einar. Ji
niekada vyrui nepasakojo nei apie turtinio pasitikjimo fond,
kur tvas steig isisdamas dukr Danij, nei apie kiekvie
no apelsin skynimo sezono pabaigoje pervedamus kinink
bank pinigus. Ji tai dar ne i savanaudikumo, bet todl, kad
per daug nerimavo, jog pinigai gali j paversti kitokia, ir tos
kitokios draugija nepatiks jai paiai. Vien apmaudi dien ji

nupirko visus Nali namus, bet neprisivert apie tai pasakyti

Einami, kuris kas mnes kinink banko tarnautojui truput
pagieingai teikdavo ek u buto nuom. Net Greta suprato,
kad padar klaid, bet kaip dabar j itaisyti?
Kai tik Einaras susijaudindavo, imdavo kumiais dauyti
stal, o jo plaukai ukrisdavo ant veido; markini apykakl
atsisegdavo atidengdama glotni rausv krtin. Visame Einaro kne, iskyrus minktas, maas kaip virtinukai krtis, nebu
vo joki riebal. Greta patapnodavo jam per rie nordama,
kad vyras liau gert degtin - itaip elgdavosi jos motina,
kai Greta, dar bdama mergait, Slnio mediotoj klube ger
davo ypatinguosius tenisinink kokteilius. Taiau Einaras, re
gis, niekada nesuprasdavo jos enklo, nes pakeldavo grakt
stikliuk prie lp ir ypsodavosi visam stalui, tarsi iekoda
mas pritarimo.
Einaras fizikai buvo neprastas vyras; Greta tai inojo. Apie
tai ji pagalvodavo, kai Einaro markiniai dar labiau prasisegdavo, ir visi sdintys prie stalo galdavo dirstelti jo krtin,
kuri buvo tokia pat nepadori, kaip pradjusios brsti mergaits
krtys. Dails Einaro plaukai ir visikai glotnus smakras galjo
sukelti apgauling spd. Jis buvo toks graus, kad retsykiais
pagyvenusios moteiys Karaliaus parke paeisdavo statym ir
pasilydavo jam tulpi, nuskint vieame glyne. Einaro lpos
buvo rausvesns u lpdaius, kuriuos Greta pirkdavo parduo
tuvs Magasin du N ord treiame aukte.
- Paaikink jiem s, kodl nebsi pokylyje, - pasil kart
Greta per vakarien.
Oras buvo iltas, ir jie valg prie stalelio lauke vieiant i
bintui. Prie tai kanale susidr du laivai, tad ore tvyrojo ibalo
ir suskilusios medienos kvapas.
- Pokylyje? - paklaus Einaras pakreipdamas galv.

- Greta sako, kad atvyksta tavo pusseser i Jutlandijos, - si

terp Helena Albek, Karalikosios Grenlandijos prekybos bendro
vs sekretor.
Vilkdama ma ali suknel su nuleistu juosmeniu ji atrod
nediduk; kart, bdama girta, ji pam Einaro rank ir usidjo
sau ant keli. Einaras kaipmat pasiprieino, ir tai patiko Gretai,
kuri incident mat pro virtuvs dur ply.
- Mano pusseser? - sutriks paklaus Einaras.
Jo virutin lpa sudrko, bet Einaras daugiau nepratar n o
dio, tarsi bt neteks amo.
itaip nutiko ne kart. Kai Greta pamindavo Lil kuriai nors
draugei, net Anai, Einaras susiraukdavo, tarsi neinot, kas yra toji
Lil. Paskui jiedu su Greta apie vaikik nesusipratim niekada
nekalbdavo: kokia Lil? Ak, taip, Lil. Mano pusseser? Taip,
mano pusseser Lil. Kit dien viskas vl kartodavosi. Regjosi,
kad jdviej maa paslaptis yra tik Gretos, kuri Einarui u nugaros
rengia smoksl. Greta norjo atvirai tai aptarti su Einaru, bet pas
kui nusprend to nedaryti. Galbt ji baiminosi, kad toks pokalbis
gali sugniudyti Einar. Arba kad jam nepatiks Gretos kiimasis.
Arba, ko Greta labiausiai baiminosi, kad Lil inyks visam laikui,
pabgs plevsuodama savo nusegama suknels apykakle, ir Greta
liks viena Nali namuose.

Treias skyrius

Einaro tvas augino javus, bet jo kis lugo, ir tvas buvo paa
lintas i Viryno kultivavimo draugijos. Jis pirm syk paliko mo
tinos kaimikus namus Mlyndantyje, kai nujojo Skagen, pat
Danijos pusiasalio smaigal, pasiimti nuotakos, kuri siuvo vej
tinklus. Jis pernakvojo pajrio ueigos namuose su stogu i jros
dumbli ir autant pabudo, kad apsiverst. Antr ir paskutin syk
tvas ivyko i Mlyndanio ir gro Skagen su savo negyva
mona ir languot vilnon skraist suvystytu kdikiu Einaru.
Kadangi Skageno apylinkse em buvo alusi ir per kieta kasti
kapui, Einaro motin vyniojo vej tinkl ir tarsi inkar nuleido
ledin jr. Prie savait pilkos bangos nuplov ueigos namus
su jros dumbli stogu Kategato ssiaur, tad syk Einaro tvas
nakvojo tinkl dirbtuvje tarp surdijusi tinkl nrimo adat ir
virvi, gaubiamas raktaoli kvapo, kuriuo gyva kvepjo Einaro
motina.
Einaro tvas buvo auktas, bet silpnas, nes jo kaulai buvo
traps. Jis vaikiojo pasiramsiuodamas aliuminio lazda ir lai
kydamasis u bald. Kai Einaras buvo maas, jo tv prie lovos

buvo prirakinusios ligos, kurias gydytojas tiesiog vadino retomis.

Dienomis Einaras slikindavo tvo kambar, kai is miegoda
vo. Vaikas matydavo ant tvo lp susikaupusias putas. Tada ber
niukas ant pirt galiuk prisiartindavo paglostyti tvo auksini
garban. Einaras visada troko turti tokius tankius plaukus, kad
sidabrins ukos juose laikydavosi tarsi blizguiai ant kaldins
egluts. Taiau tvo liga, paslaptinga negalia, isiurbusi jo energi
j, kiauini formos akis pavertusi padmavusiomis ir velniomis,
o pirtus pageltusiais ir trapiais, buvo dar patrauklesn nei plau
kai. Einami tvas - kalintas beveriame, vokianiame, truput
dvokianiame kno kevale vyras, - buvo graus. Vyras, spraustas
kn, kuris jam jau nebetamavo.
Kartais Einaras siropdavo ma bukmedio lov ir palsdavo po gagos pk antklode. Moiut ukam antklods skylutes
pipirmi kramtomosios gumos gumulliais, ir dabar lova kve
pjo vieiai. Einaras atsiguldavo sikniaubs galva pagalv, o
maasis Edvardas II vizgindamas balt uodeg susirangydavo tarp
berniuko ir jo tvo. uo dejuodavo, dsaudavo ir paskui nusiiauddavo. Einaras j mgdiodavo. Berniukas taip elgsi todl, nes
inojo, kad tvas labai myli Edvard II, ir norjo, kad tvas ir j
taip mylt.
Guldamas lovoje Einaras jausdavo silpn ilum, sklindani
nuo tvo kaul, ir matydavo pro naktinius markinius atsikiusius
onkaulius. Kakle tvinksjo paaliavusios ir isekusios venos. Ei
naras paimdavo tvo rank ir laikydavo, kol moiut, smulkaus
kvadratinio kno moteris, ateidavo prie dur ir panibdomis liep
davo vaikui pasitraukti.
- Tu tik pabloginsi jo bkl, - aikindavo moiut, kuri buvo
per daug usimusi laukuose ir su kaimynais, atjusiais pareikti
uuojautos, kad turt laiko rpintis Einaru.
Taiau Einaras ne tik avjosi tvu, bet ir juo piktinosi, o kar
tais keikdavo, kai pelkje kasdavo durpes. Ant stalelio prie tvo

lovos stovjo senovin Einaro motinos, vainiku aplink galv ap

suktais plaukais ir spindiniomis akimis, nuotrauka. Kai tik Einaras j pakeldavo, tvas kaipmat atimdavo ir perspdavo:
- Tu drumsti jos ramyb.
Prie lov stovjo beicuoto bukmedio drabuin su motinos
drabuiais, sukabintais tiksliai taip, kaip motina juos buvo pali
kusi t dien, kai gim Einaras. Stalius su fetriniais sijonais,
kuri palankus siti akmenliai, kad vjas j nepakelt; stalius
su pilkais tarsi dangus vilnoniais apatiniais drabuiais; kelios ant
pakab kabanios gabardino suknels su pstomis rankovmis;
dabar jau pageltusi motinos vestuvin suknel, suvyniota plon
audekl, kuris prisilietus suirt. Taip pat buvo ir virvele uriamas
maielis, kuriame barkjo gintaro karoliai, juoda kamjos seg ir
iedas su mau briliantu.
Kartkartmis, kai laikinai pagerdavo sveikata, tvas ieidavo
i nam. Kart, kai valand pranekjs pas kaimynus prie virtu
vs stalo gro namo, tvas rado Einar, kuriam tuo metu buvo
septyneri, besirausiant po stalius, su aplink kakl apvytais ginta
ro karoliais ir geltonu aliku ant galvos, primenaniu graius ilgus
plaukus.
Tvas iraudo, o jo akys tarsi prasmego akiduobse. Berniukas
girdjo, kaip tvas piktai nopuoja.
- Negalima to daryti! - subar tvas. - Maiems berniukams
negalima itaip elgtis!
- Kodl? - paklaus maasis Einaras.
Tvas mir, kai Einarui buvo keturiolika. Duobkasiai papil
domai usipra deimt kron, kad ikast ilgesn duob, j kuri
tilpt karstas. ventoriuje moiut, kuri dabar jau buvo palaidoju
si visus savo vaikus, padav Einarui ma ura knygel alavo
vireliais.
- Uraink joje savo mintis, - patar moiut.

Jos veidas buvo plokias ir apvalus tarsi lkt; jame matsi

palengvjimas, kad keistas, neduodantis naudos snus pagaliau
pasitrauk. Ura knygel buvo kort dydio, prie jos nugarls
struio odos kilpomis buvo pritvirtintas lazurito pietukas. Moiu
t j nugvelb i mieganio vokiei kareivio, kai per 1864 met
kar Vokietijos Konfederacija okupavo Jutlandij.
- Pamiau knygel, o paskui j nuoviau, - kartais pasakodavo
moiut slgdama sr.
Vietov buvo pavadinta Mlyndaniu pirmojo Danijos kara
liaus garbei. Niekas i ties neinojo, kada ji buvo kurta ir i kur
ia atvyko mons, nors skland mitai apie naujakurius i Grenlan
dijos, praradusius vilt k nors uauginti ioje akmeningoje em
je ir paleidusius ganytis avis. Tai tebuvo pelki apsuptas kaimas.
Mlydantyje viskas aminai bdavo lapia: kojos, unys, o pava
sar kartais ir kilimai bei koridori sienos. Per liugsini em
jo nutiestas medinis aligatvis, vedantis prie pagrindinio kelio ir
u jo besidriekiani jav lauk. Kasmet aligatvis nugrimzdavo
gilyn per mergaits deln, ir gegu, kai alas itirpdavo gaba
liukus, ne didesnius u uv vynus, Mlyndanio vyrai geltonas
tvirtos ems krvas i naujo kaldavo persikreipusias lentas.
Vaikystje Einaras turjo draug, vardu Hansas, gyvenant m
rinje viloje kaimo pakratyje, kurioje buvo pirmasis kaime te
lefonas. Kart, kai berniukai dar nebuvo tap artimais draugais,
Hansas i Einaro pam vien er, kad is galt pakelti telefono
ragel. Einaras nieko neigirdo, tik tui tyl.
- Jeigu turtum kam paskambinti, inok, kad tau leisiau, pareik Hansas, apkabindamas Einar per peius ir velniai
pasibuodamas.
Hanso tvas buvo baronas. Motina, kurios ili plaukai buvo
tvirtai sugarbiniuoti, su snumi kalbjo tik pranczikai. Apatin
Hanso veido dalis buvo lakuota, be to, jis kaip ir Einaras buvo
emesnis u daugum berniuk. Taiau kitaip nei Einaras Han

sas kalbjo greitai, gergdianiu balsu, kaip visada susijaudinu

sio, gero berniuko, kak pasakojanio savo geriausiam draugui,
i Korsikos kilusiai auklei ir diakonui paraudusia nosimi. Han
sas vakarais iseks ir laimingas umigdavo akimirksniu ir staiga
tapdavo tylesnis nei pelk. Einaras tai inojo, nes kai tik tekdavo
nakvoti viloje, iki auros guldavo nesuddamas bluosto, kadangi
bdavo per daug susijaudins, kad pajgt umerkti akis.
Hansas buvo dvejais metais vyresnis u Einar, bet, regis, tai
nieko nereik. Keturiolikmetis Hansas buvo per mao gio pagal
savo ami, bet auktesnis u Einar. Dvylikmeiui Einarui dl
neproporcingai, bet dailiai per didels pagal kn galvos draugas
atrod suaugesnis u visus pastamus berniukus. Hansas suprato
suaugusiuosius, kurie vald pasaul: berniukas inojo, kad suau
gusiems nepatinka, kai jiems prikiama dl nenuoseklumo.
- Ne, ne, nieko nesakyk, - liepdavo jis, kai pasiligojs Einaro
tvas, kuris beveik be paliovos aimanuodavo, jog yra priritas prie
lovos, nusimesdavo gagos pk antklod ir lkdavo prie arbatinio,
kai tik ponia Bor arba ponia Lang usukdavo pasidalyti gandais.
Arba suglauds pirtus taip, kad jie primindavo pelek, Hansas
patardavo Einarui nesakyti tvui, kad nori tapti dailininku.
- Tu dar ne syk persigalvosi, tad kodl jam dabar kelti r
pesi? - sakydavo Hansas suglaustais pirtais liesdamas Einaro
rank.
Nuo io prisilietimo pasiiaudavo Einaro rankos mai juodi
plaukeliai ir paiurpdavo oda. Kadangi Hansas labai daug inojo,
Einaras nusprsdavo, kad draugas tikrai yra teisus.
- Svajoni nereikia pasakoti, - kart dst Hansas Einarui, kai
mok j siropti sen uol, augant pelks pakratyje. Medio
aknys buvo paslaptingai apraizgiusios riedul, tok balt ir nust
ruio takeliais, kad sault dien negaljai j pavelgti nepri
sidengs aki. - A noriu pabgti Paryi, bet neketinu niekam
apie tai pasakoti. Tai mano paslaptis. Vien dien a dingsiu. Tik

lada mons suinos, - pareik Hansas supdamasis ant akos e

myn galva.
Jo markiniai nuslinko emyn ir atideng dygstanius krtins
duobutje plaukelius. Jeigu Hansas pasileist ir nukrist, jis tek
telt atvir burbuliuojant dumbl.
Taiau Hansas niekada nepanirdavo pelk. Kai Einami suka
ko trylika, jiedu su Hansu tapo geriausiais draugais. Tai nustebino
Einar, kuris i tokio berniuko kaip Hansas lauk tik paniekos. Ta
iau Hansas kviesdavosi Einar aisti tenis prie vilos esaniame
svidri korte, kuriame linijos buvo paymtos milteliniu cukrumi.
Pamats, kad Einaras nemoka tiksliai smgiuoti rakete, Hansas i
mok j teisjauti, tvirtindamas, kad tai yra dar svarbiau nei aisti.
Vien popiet Hansas su savo broliu, kuri i viso turjo keturis,
nusprend paerzinti motin ir aisti tenis nuogi. Einaras, vilk
damas megztin, sdjo ant kerpmis apaugusio akmens po raus
vu popieriniu skiu, kur Hansas jam iskleid saugodamas nuo
sauls. Einaras mgino teisjauti objektyviai, nors i ties buvo
pasirengs padaryti visk, kad laimt Hansas. Tad sddamas ant
akmens jis skaiiavo takus: Keturiasdeimt myliu Hans... ta
kas Hansui, o Hansas su broliu slydinjo svidrmis vaikydamie
si kamuoliuk. J linksmai rausvi peniai tabalavo tarsi nauceri
uodegos, ir nuo io vaizdo Einaras kaito po skiu, kol galiausiai
Hansas laimjo. Tada visi trys berniukai nusiluost rankluos
iais, o Hansas udjo ilt nuog rank ant Einaro nugaros.
Hansas turjo i popieriaus ir balzos pagamint aitvar, kur
baronien jam atve i Berlyno. Aitvaras buvo povandeninio
laivo formos, ir Hansui labai patikdavo j laidyti. Jis atsiguldavo
liucernoje, tarp koj sprausdavo virvs rit ir stebdavo, kaip ai
tvaras sklendia vir pelks.
- Kaizeris turi lygiai tok pat aitvar, - aikindavo Hansas si
kands smilg.

Jis mgino imokyti Einar laidyti aitvar, bet iam niekaip ne

pavykdavo pagauti oro srovs. Ryi popieriaus aitvaras pakilda
vo auktyn kartu su vjeliu, bet tuojau pat krisdavo emn; ir Einaras kiekvien syk matydavo, kaip krpteli Hansas, kai aitvaras
nukrinta ant ems. Berniukai pribgdavo prie apversto aitvaro.
Einaras teisindavosi:
- Neinau, kas atsitiko, Hansai. Labai atsipraau.
Hansas pakeldavo aitvar, nupurtydavo pienes ir atsakydavo:
- Nieko jam neatsitiko, visai kaip naujas.
Taiau Einami taip ir nepavyko imokti paleisti aitvaro; tad
vien syk, kai berniukai guljo auktielninki liucernoje, Hansas
pasil:
- Imk. Tu valdysi.
Jis spraud Einami tarp keli virvs rit ir vl atsigul piev.
Einaras jaut po savimi iraustus lapi urvus. Kiekvien syk, kai
aitvaras timpteldavo virv, rit imdavo suktis, ir Einaro nugara
isiriesdavo.
- Gerai, - pagyr Hansas. - Valdyk rit keliais.
Einaras m vis labiau priprasti prie besisukanios rits, o ai
tvaras kilo ir leidosi emyn kartu su paukiais. Berniukai juoksi.
Saul svilino j nosis. Hansas nendre kuteno Einami pilv. Einaro
veidas buvo taip arti draugo, kad jis per ol jaut Hanso kvpa
vim. Einaras panoro atsigulti prie Hanso taip arti, kad susiliest
judviej keliai, ir t mirksn regjosi, kad Hansas yra atviras bet
kam. Einaras pasislinko ariau prie savo geriausio draugo, o t
akimirk vienintelis plauks danguje debeslis inyko, ir saul ap
viet berniuk veidus. Kaip tik tuo metu, kai Einaras patrauk
savo kault kel ariau Hanso, piktas vjo gsis tmkteljo aitvar,
ir rit islydo i Einaro keli. Berniukai stebjo, kaip aitvaras-povandeninis laivas sklendia vir guob, i pradi pakyla, bet pas
kui krinta pat vidur juodos pelks, kuri praryja aitvar, tarsi tai
bt sunkus akmuo.

- Hansai, - ilemeno Einaras.

- Nieko tokio, - pribloktas sunibdjo Hansas, - tik nesakyk
mano mamai.
Vasar, likus metams iki Einaro tvo mirties, abu draugai ai
d moiuts durpini saman laukuose. Dumblas niokdamas
skverbsi pro j batus. Buvo ilta, berniukai aid laukuose nuo
pat ryto, staiga Hansas paliet Einaro rie ir paklaus:
- Einarai, mielasis, kas bus pietums?
Buvo beveik vidudienis, ir Einaras inojo, kad namie nebus
nieko, iskyrus tv, kuris miega savo lovoje pusiau gulomis.
Tuo metu Hansas jau buvo pradjs brsti. Draugui sukako
penkiolika, ir jo knas pradjo didti, kad dert su galva. Gerkl
je ikilo Adomo obuolys, ir dabar Hansas buvo gerokai auktes
nis u Einar, kuris, sulauks trylikos, vis dar negteljo. Hansas
stumteljo Einar nam link. Virtuvje Hansas atsisdo gale stalo
ir u apykakls usikio servetl. Einaras anksiau niekada nebu
vo ruos valgio, tad sutriks stovjo prie virykls.
- Udek ugn. Uvirk vandens, - tyliai patar Hansas. - mesk
kelias bulves ir riuko ment. - Paskui truput neaikiu, bet staiga
suvelnjusiu balsu pridr: - Einarai, pavaidinkime.
Hansas rado prie virykls kabani moiuts prijuost su vy
lio juostelmis, atne j Einami ir atsargiai urio ant juosmens.
Tai darydamas Hansas paliet Einaro sprand, tarsi nuo jo bt
reikj nubraukti plaukus.
- Niekada nesi aids io aidimo? - kartu ir saldiu balsu
sunibdjo Einami aus Hansas neatitraukdamas pirt su ap
kramtytais nagais nuo biiulio sprando.
Hansas m stipriau verti prijuost, kol Einaras buvo privers
tas kilstelti onkaulius ir nustebs su dkingumu kvpti. Tuo
metu, kai Einaro plauiai prisipild oro, virtuv tapnojo tvas.
Jis stabteljo isprogins akis ir plaiai isiiojs.
Einaras pajuto, kaip prijuost krinta ant pd.

- Palik berniuk ramybje! - suriko tvas su pakelta lazda ar

tindamasis prie Hanso.
Durys usitrenk, virtuv staiga tapo tamsi ir maa. Einaras
girdjo, kaip per purv liugsi Hanso, traukianio pelks link, ba
tai. Taip pat igirdo vokiant tvo kvpavim, paskui pajuto,
kaip tvo kumtis trenkia jam and. Tada per pelk ir balas su
buogalviais, vir durpini saman lauko atsklido traukiantis pa
prast dainel Hanso balsas:
Kart prie pelks gyveno senelis.
Jis turjo dail sn ir ting unel.

Ketvirtas skyrius

Atuonioliktj gimtadien Greta sutiko stovdama paniuru

si prie laivo Princes Dagmar turkl. Kalifornij ji nebuvo
grusi nuo tos vasaros, kai vyko incidentas su msininko vei
mu. Pagalvojusi apie baltint mrin nam ant kalvos, nuo kurios
matosi Idivusio upelio kanjonas su ereli lizdais, apie besilei
dianios sauls nurausvint ventojo Gabrieliaus kaln, Greta
pajuto, kaip uplsta gailestis. Ji inojo, jog motina nors, kad ji,
Greta, leist laik su jos draug dukromis - Henrieta, kurios ei
mai priklaus naftos verslovs vandenyno pakrantje, EI Segunde; Margareta, kurios eima buvo laikraio savininkai; Dote Ane,
kurios eima turjo didiausi Kalifornijoje ran, ems plotus
pietus nuo Los Andelo, ne k maesnius u vis Danij. Gre
tos tvai tikjosi, kad ji elgsis taip, tarsi bt viena i j, niekada
neivykusi i nam, tapusi jauna kalifomiete, kuria ir gim: pro
tinga, isilavinusia, mokania jodinti ir tylia. Slnio mediotoj
klube bdavo rengiami Kald debiutani pokyliai, per kuriuos
merginos, vilkdamos baltomis muslino suknelmis ir plaukus
sisegusios balt puansetij iedus, leisdavosi laiptais.

- Kaip gerai, kad grime Pasaden tuo metu, kai tau reiks
atsiskleisti, - grtant Princese Dagmar beveik kasdien iauk
davo Gretos motina. - Reikia dkoti Dievui u vokieius!
Gretos kambarys name ant kalvos buvo su arkiniu langu, iei
naniu galin pievel ir royn, kuriame per rudens karius g
li iedlapiai paruduodavo. Nors kambarys buvo viesus, bet per
maas tapyti. Prabgo vos dvi dienos, ir Gretai tapo ankta name,
kuriame buvo trys auktai miegamj ir kurio galiniais laiptais
auktyn emyn mediniais sandalais taukjo japons tarnaits, tar
si ia kakas slopint jos vaizduot.
- Mama, privalau nedelsdama - net rytoj - grti Danij! ia
jauiuosi per daug suvaryta, - skundsi Greta. - Galbt tau su
Karlailu ia gerai, bet a jauiuosi bejg. Tarsi biau pamirusi,
kaip reikia tapyti.
- Greta, brangioji, tai netiktina, - atsak motina, kuri rpino
si, kad arklids bt skubiai pertvarkytos gara. - Kaip Kalifor
nijoje galima jaustis suvarytai? Ir dar lyginti j su mayte Danija!
Greta sutiko, kad tai nelogika, bet btent taip ji jautsi.
Tvas atsiunt Karalikj mokslins kontrols draugij pa
skelbt Danijos statistin apvalg. Greta praleido savait studi
juodama apvalgos grafikus bei jausdama ir savigail, ir ilges:
pernai Danijoje buvo 1 467 000 kiauli ir 726 000 avi. Vit i
viso buvo 12 000 000. Skaitindama duomenis Greta atsigrdavo
arkin lang. Ji simin iuos skaiius bdama sitikinusi, kad ne
trukus j prireiks, nors negaljo pasakyti kam. Ji ir vl pamgino
kalbti motin:
- Ar galiu grti? Man nusispjauti vokieius!
Jausdamasi vienia Greta nueidavo Idivusio upelio kan
jon, kur sausos ups dugne paukiai sjikai iekojo vandens.
Ruden kanjonas bna idegs, alavij, garstyi krmokni,
dykum levand ir dvokiani lelij gyslos tampa trapios ir paru
davusios; bugieni, kavos, eivamedi ir agreni uogos sudi-

va ant akeli. Oras Kalifornijoje buvo toks sausas, kad Gretai

suskilinjo oda; vaiktindama smlingu idivusios ups dugnu
ji jaut, kaip trksta ir ima kraujuoti vidin nosies pertvara. Pa
jutusi danguje sklandant vanag prie Gret nuskuod sterblin
iurk. Puiant gaiviam vjeliui virpjo uol lapai. Greta pri
simin siauras Kopenhagos gatveles, kur pastatai buvo sikib
kelkrat tarsi senolis, kuriam baisu engti gatv. Ji taip pat pri
simin Einar Vegener, kuris dabar atrod miglotas tarsi sapnas.
Kopenhagoje visi Gret painojo, bet niekas i jos nieko nesi
tikjo; ji buvo egzotikesn u juodaplauk skalbj, atkeliavusi
per vis emyn i Kantono ir dabar dirbani maose Rytins
gatvs krautuvlse. Kopenhagoje Gretai, kad ir kaip ji pasielg
t, buvo rodoma pagarba. Danai lygiai taip pat toleravo daugyb
ekscentrik grafieni, siuvinjani savo samanomis aplusiuo
se dvaruose. Kalifornijoje ji vl buvo panel Greta Vod, dvyn
Karlailo sesuo, apelsin plantacij paveldtoja. j be paliovos
krypdavo vilgsniai. Los Andelo apygardoje buvo ne maiau
kaip deimt vyr, tinkam Gretai jaunikius. Visi inojo, kad Gre
ta persikels gyventi kitapus Idivusio upelio kanjono stksant
italiko stiliaus nam ir upildys irmomis pertvertus aidim ir
vaik kambarius.
- Dabar nra reikalo laukti, - ragino mama jau pirmj savait
joms sugrus. - Nepamirkime, kad tau jau sukako atuoniolika.
inoma, niekas taip pat nepamiro msininko veimo. Dabar
kitas berniukas atvedavo msos, bet kai tik kieme pasigirsdavo
veimo dardjimas, baltintame name visi trumpam sutrikdavo.
Luoas Karlailas, kuriam varbiame Danijos ore vis laik
skaudjo koj, rengsi stoti Stanfordo universitet; Greta pirm
syk pavydjo broliui, kuriam bus leista po rykia Palo Alto saule
klibikiuoti per smliu barstyt kiem auditorij, o ji tuo metu
bus priversta sdti kambaryje su stoglangiais ant keli pasidjusi
eskizavimo bloknot.

Ji pradjo vilkti tapytojo chalat ir priekinje kienje laik

Einaro ratel. Sddama kambaryje su stoglangiais raydavo jam
laikus, nors bdavo sunku sugalvoti, k praneti. Greta nenor
jo pasakyti Einami, kad nuo tada, kai ivyko i Danijos, nieko
netap. Nenorjo rayti ir apie or, apie k motina tikrai paray
t. Laikuose ji dst, k darys, kai gr Kopenhag: vl stos
Karalikj akademij; pamgins surengti savo paveiksl parod
Laisvj dailinink galerijoje; tikins Einar, kad is eit kartu
jos devynioliktj gimtadien. Pirmj mnes Kalifornijoje Greta
eidavo isisti laik pat Kolorado gatvje.
- Laikas gali keliauti ilgai, - perspdavo tarnautojas pro bron
zinius langelio skersinius.
Greta ataudavo:
- Tik nesakykite, kad vokieiai sunaikino ir pat!
Greta pasiguod Akiko, tarnaitei japonei su varvania nosimi,
kad taip gyventi negali. Tarnait nusilenk ir atne jai sidabro tau
rje plduriuojani kamelij. Kakas turi pasikeisti, tikino save
Greta degdama pykiu, nors niekam konkreiai, iskyrus Kaizer,
pykio nejaut. Ji buvo laisviausia mergina Kopenhagoje, gal net
ir visame pasaulyje, o dabar tas bjaurus vokietis beveik sulugd
jos gyvenim! Tremtin - tai kas ji dabar. Itremta Kalifornij,
kur roi krmai uauga iki trij metr aukio, o naktimis kan
jone stgauja kojotai. Ji negaljo patikti, kad tapo mergina, kuri
kasdien nelaukia nieko daugiau, iskyrus snies laik, nors tarp
j Einaro inuts niekada nebdavo.
Greta nusiunt telegram tvui maldaudama leidimo grti
Danij.
- Jr linijos jau nebesaugios, - atsak tvas.
Greta papra motinos, kad leist kartu su Karlailu studijuoti
Stanforde, bet motina atov, kad vienintel jai tinkama mokymo
staiga yra Septyni seser institutas snieguotuose rytuose.
- Jauiuosi, tarsi biau gniudoma, - pasiguod motinai Greta.

- Nebk tokia teatralika, - atov ponia Vod dalindama nuro

dymus, kaip atsti iemos gazonus ir aguon lysves.
Kart Akiko tyliai pabeld Gretos kambario duris ir nuleidusi
galv padav jai broir.
- Atleiskite, - atsipra Akiko.
Broiroje buvo skelbiama apie Pasadenos men ir amat
draugijos susirinkim. Greta paman, kad tai mgj draugija,
besididiuojanti paryietikomis paletmis, ir broir imet. Ji
gro prie savo eskiz bloknoto, bet nepajg sugalvoti, k pieti.
Po savaits Akiko vl idygo prie Gretos dur. Ji teik antr
broir.
- Atleiskite, - vl atsipra Akiko, delnu prisidengusi bum, bet manau, kad jums patikti.
Tik kai Akiko teik trei broir, Greta nusprend nueiti
susirinkim. Draugijai priklaus vieno aukto namas kalno pap
dje. Prie savait geltonas kaip saulgra kaln litas ioko i
emagi pu kelio gale ir pagrieb kaimyno kdik. Draugijos
nariai apie tai tik ir tekalbjo. Darbotvark buvo pamirta, ir uvi
r diskusija apie i scen vaizduojani fresk.
- Pavadinkime j Puolantis litas, - pasil kakas.
- O kodl nesukrus mozaikos? - siterp kitas draugijos narys.
Draugijos nariai daugiausia buvo moterys, bet matsi ir keli
vyrai, daugelis kuri dvjo fetrines beretes. Kai per susirinkim
imta artti prie bendros nuomons, kad kolektyvinis paveikslas
turi bti padovanotas miesto bibliotekai Naujj met dien, Gre
ta pasitrauk sals gal. Ji buvo teisi.
- Js neprisidsite? - paklaus kakoks vyras.
Tai buvo Tedis Krosas, balta kakta ir ilgu, kair pakreiptu ka
klu. Kaip tik Tedis Krosas pasil ieiti i susirinkimo ir apsilan
kyti jo keramikos studijoje Kolorado gatvje, kur degimo krosnyje
dien ir nakt deg rieutmedio trinkos; jo deinysis kelis buvo
raumeningesnis, nes deine koja Tedis mindavo puodiaus rato

pedal. Tedis Krosas taps Gretos vyru, kai jiedu pasilinksmins per
Kald debiutani pokyl Slnio mediotoj klube; ir Didiojo
karo pabaigoje jis us Gretos akyse.
Tedis buvo antras vyras, kur Greta simyljo. Ji myljo Ted
u vazas laibais kaklais, kurias jis formuodavo i balto molio ir
sutrinto stiklo. Greta myljo jo tyl, aplus eriais veid ir pra
iot bum, kai Tedis nardindavo keramik glazros vonias. Te
dis buvo braki augintoj i Beikersfildo snus; nuo markstymosi
vaikystje aplink jo akis liko neinykstanios raukls. Jis klausi
ndavo Gret apie Kopenhag, jos kanalus, karali, bet niekada
nieko nekomentuodavo, - veide juddavo tik aki vokai. Greta
papasakojo, kad Kopenhagoje buvo j simyljs puikus peiza
tapytojas, bet Tedis tik spoksojo tyldamas. Jis niekada nebuvo
nuvyks toliau negu Modav ir vienintel kart lanksi viename
i Apelsin giraits bulvaro didij nam, kai j pasamd sukurti
koklius idiniams ir keramines plyteles miegamojo grindims.
Gretai labai patiko skirti jam pasimatymus; vestis teniso kort
paviljonus, kuriuose t ruden buvo rengiami Pasadenos okiai su
vakariene; puikuotis Tediu prie Slnio mediotoj klubo mergi
nas, itaip tarsi pareikiant, kad Greta nra viena i j, jau nra iaip ar taip, juk ji buvo pagyvenusi Europoje. Panorjusi Greta
galjo siropti msininko veim arba pasirinkti keramik sau
por.
Kaip ir buvo galima tiktis, Gretos motina atsisak sileisti
Ted Kros namus. Taiau tai nesutrukd Gretai vaiktinti su
juo po Pasaden arba lankytis pas nuobodias Henriet, Margaret ir Dot An j ksminguose soduose. ios merginos neprieta
raudavo dl Tedio draugijos, ir Greta pagalvojo, kad jos vaikin
tiesiog ignoruoja. Greta suinojo, kad jo keramika labai paklausi,
tad kai Tedis atvykdavo pobv su molio likuiais panagse, tai
jam teikdavo pagarbaus avumo. Gretos motina, kuri per oki
su vakariene pobvius danai sakydavo, jog ji bet kuri akimirk

vietoj persenusios Europos rinktsi trapij Kalifornij, tapno

davo Tedio rank, kai tik jiedu susitikdavo vieai, ir is gestas
siutindavo Gret. Motina inojo, kad vieai atstmusi Ted Kros,
patekt savaitraio American Weekly puslapius.
- Jie tave niekina, - paaikino Greta Tediui per vien i
pobvi.
- Tik kai kurie, - atsak Tedis.
Regis, jis buvo laimingas sddamas su Greta prie baseino ant
pintos sofos. Dykum vjas drask palmi lapus, o u lang
sveiai. O, kad jis inot! - pagalvojo Greta, pasirengusi kovoti.
Su kuo reikia kovoti, ji neinojo, bet buvo pasirengusi.
Paskui vien dien atkeliavo virvele perritas korespondencijos
paketas, ir Akiko prie Gretos dur paliko mlyn vok. Greta ilgai
j irjo ir kilojo delne. Ji negaljo patikti, kad Einaras para
laik, o galvoje m suktis mintys, k jis galjo pasakyti: Regis,
karas netrukus baigsis, ir mudu turtume iki Kald vl susitikti.
Arba: Pirmu garlaiviu atplaukiu Kalifornij. O gal net: Tavo
laikai man reikia daugiau nei galiu isakyti odiais.
Tai manoma, - tikinjo save Greta, pasidjusi laik ant ke
li. - Jis galjo apsigalvoti. Viskas manoma.
Paskui Greta atpl vok.
Laiko kreipinys buvo Brangi panele Vod, o jame paray
ta tik tiek: Turint galvoje vykius pasaulyje ir visa kita, tikiuosi,
kad mudu daugiau niekada nepasimatysime, ir tai tikriausiai bus
geriausia.
Greta sulankst laik ir sikio kien. Kodl Einaras taip
galvoja? - klaus ji savs, chalato kratu luostydamasi aaras.
Kodl jis neturi jokios vilties?
Deja, Greta nesugalvojo, k ji galt padaryti.
Tada Akiko gro prie Gretos dur ir prane:
- Tai ponas Krosas. Jis skambina.

Kalbdama telefonu antro aukto koridoriuje ir taip, kad gir

dt motina, Greta papra Ted lydti j debiutani pokyl. Jis
sutiko, bet su viena slyga - Greta privalo liautis nerimavusi dl
to, kaip Tedis sutars su jos motina.
- Ketinu j pakviesti okti, ir tada pamatysi, - pareik Tedis.
Taiau Greta tik pavart akis pagalvojusi, kad Tedis nesuvokia,
k jis ketina sivelti. Kai ji padjo ragel, motina tar:
- K gi, dabar tai jau padaryta, tik nepamirk jam padti isi
rinkti tinkam frak.
Gretos debiutani grupje buvo septynios merginos. Jas lyd
jo jaunuoliai, gr namo ventms i Harvardo ir Prinstono arba
i karini bazi Tenesio valstijoje ir San Franciske. Kamuojama
astmos mergina pakviet Karlail, jos plauiai buvo per silpni, kad
reikt patikimo oki partnerio. Greta, kuri pirm syk pradjo
galvoti, kad privals pamirti visk apie Einar Vegener, rengsi
pokyliui repetuodama reveransus.
Balta suknel su ampyro stiliaus liemeniu Gretai niekada neti
ko. Ji buvo per peius paraukta ir truputl per trumpa, nes matsi
pdos. Bent jau taip atrod Gretai; ji tepajg galvoti apie savo il
gas, stambias pdas, kurios pasimatys, kai leisis Slnio mediotoj
klubo paradinio holo laiptais. Laipt turklai buvo apvynioti am
inai aliuojani augal, obuoli ir raudon lelij girliandomis.
Pasiri baltus kaklaraiius sveiai stoviniavo isibarst klube
ir gurknodami pastiprintus ypatinguosius tenisinink kokteilius
mandagiai stebjo, kaip septynios debiutants lipa emyn. Klu
b puo keturios kaldins egluts, o idiniuose tamsios liepsnos
grau rausvas trinkas.
Viena mergina atsine sidabrin viskio gertuv su perlamu
triniu kamiu. Ji ir kitos debiutants, kol puosi ir segsi plau
kus puansetij lapus, siunt gertuv ratu. Nuo viskio vakaras tapo
viesesnis, tarsi klubo valdytojas bt visu rykumu jungs ie

ninius viestuvus. Tamsios liepsnos idiniuose atrod tarsi vrys,

kurie netrukus ioks pro groteles.
Nusileidusi laiptais Greta padar gil reverans, smakru beveik
paliesdama rytietik kilim. Klubo nariai paplojo stengdamiesi
neipilti puno i savo puodeli. Tada j eng pokyli sal ir
ten ivydo laukiant Ted Kros. Rydamas balt kaklarait jis
atrod auktesnis nei prastai. Tedio plaukai blizgjo nuo toniko,
jis atrod kakoks nepastamas: tamsiai gelsvais plaukais, rauk
ltais paakiais, rusvai degusiu veidu ir su nervingai besikilojaniu
Adomo obuoliu atrod beveik kaip danas.
Vliau t vakar, kai baigsi valsai ir buvo patiekta kepta jau
tiena bei braks su Oregono ampanu, Greta su Tediu islinko i
klubo rm ir nuingsniavo teniso kort link. Naktis buvo giedra
ir alta, tad Gretai teko pasikelti suknel, kad ant palank nepri
sirinkt rasos. Ji buvo lengvai apsvaigusi ir inojo, kad prie tai
nevykusiai pajuokavo apie brakes ir Tedio tvus. Greta jo isyk
atsipra, bet pagal tai, kaip Tedis ant stalo padjo sulankstyt ser
vetl, suprato, kad vaikinas jauiasi truput skaudintas.
Greta sugalvojo nueiti teniso kortus, tarsi mgindama atsi
prayti Tedio u visk ir u jos keist gyvenim Pasadenoje,
kur netiktai panardino jaunuol. Taiau ji neturjo jokio plano,
nepagalvojo, k pasilys Tediui. Jiedu prijo prie toliausiai esan
io korto paviljono, kuriame stovjo vandens auintuvas ir aliai
dayta pinta sofa. Ant ios sofos, kuri atsidav sausa, termit i
grauta mediena, jiedu pradjo buiuotis.
Greta nevalingai pagalvojo, kad Tedio buinys labai skiriasi
nuo Einaro. Stovdama prie veidrod Princess Dagmar kajut
je ji pabuiavo savo atvaizd. Plokias altas pavirius kakodl
primin Einaro buin, ir Greta pradjo galvoti apie t buin ant
Karalikosios akademijos laipt kaip kak panaaus savo at
vaizdo pabuiavim. Taiau Tedio buinys buvo visikai kitoks.

Jo lpos buvo iurkios ir tvirtos, o sai drask bum. Prigluds

prie jos kaklo Tedio kaklas buvo tvirtas ir kietas.
Pokyliui tebevykstant klubo rmuose, Greta nusprend pa
spartinti vykius. Ji inojo, k turi daryti toliau, bet prireik keli
minui susikaupti. Udti savo deln ant jo... Ak, apie tai buvo
sunku net pagalvoti, o k jau kalbti apie vykdym! Taiau Greta
norjo taip pasielgti, bent jau taip man, ir buvo tikra, jog Tedis
taip pat to nori, nes jo kaklas ir kieti tarsi metalinis epetys sai
smarkiai drebjo. Greta suskaiiavo iki trij, ugniau kvap ir
ities rank Tedio kelni praro link.
Tedis sulaik jos rank.
Ne, ne, - sustabd jis, pams u Gretos rieo.
Greta nesitikjo, kad Tedis atsisakys. Ji inojo, kad mnesie
nos viesos pakanka pavelgus Tedio veid pamatyti, kaip jis
stengiasi isaugoti padorum, tad Greta neirjo, nes tai j labai
sutrikdyt. Mergina prisimin, kaip pastarj syk leido vyrui i
tarti ne: dabar juodu su Einam skiria emynas ir vandenynas,
nekalbant apie kar.
Greta su Tediu, kuris nepaleido savo nuospaudomis nustos
rankos nuo merginos rieo, dar truput pasdjo ant pintos sofos
tolimiausiame Slnio mediotoj klubo korte.
Greta ir vl paklaus savs, k daryti toliau, tik syk, tarsi
bt varoma iki iol nepatirto poreikio, sikniaub veidu Tediui
kelius. Greta pradjo naudoti visus triukus, apie kuriuos skait
romanuose, pirktuose nepadorioje Kopenhagos centrins gelein
kelio stoties dalyje, ir apie kuriuos pasakojo plepios, itvirkusios
lietuvs tarnaits, tvarkanios motinos namus. Tedis vl band
protestuoti, taiau kiekvienas ne i jo lp sklido vis silpniau.
Galiausiai jis atleido savo rank.
Kai jiedu baig, Gretos suknel buvo susiglamiusi ir susime
tusi prie juosmens. Tedio frakas kakokiu bdu praplyo. Greta,
kuri dar niekada nebuvo taip greitai ir taip toli paengusi, guljo

po plonu ir ilgu Tedio knu jausdama, kaip jos krtin stuksena

vyro irdis, ir tarp savo koj uuosdama jo sriai karsteljus kva
p. Greta jau inojo, kas bus toliau, tad susitaikydama su likimu
apsivijo rankomis Tedio nugar ir tar sau: Man tai tinka, jei tik
Tedis itemps mane i ia.
Jiedu susituok paskutin vasario dien namo, esanio Apelsin
giraits bulvare, sode. Tarnaits japons nubarst pievel kamelij
iedlapiais, o Tedis vilkjo nauj frak. Svei buvo nedaug - at
vyko tik pusbroliai bei pussesers i San Marino, Hankoko Parko
ir Niuport Byo. J kaimyn, i ikagos atvykusi ir nuolat kram
tanti gum turtinga paveldtoja, taip pat dalyvavo, nes ponia Vod
pro sukstus dantis iko, kad jai teko t pat ikentti dl savo
dukters. Tedio tvai buvo pakviesti, nors niekas nesitikjo, kad
jie atvyks; ne visada manoma vasar i Beikersfildo atvykti Krai
go Marruto plentu.
Tuoj po vestuvi ir trumpo medaus mnesio San Diego Koronado viebuio liukse, kur Greta kasdien verk - ne todl, kad
itekjo u Tedio, bet dl to, jog dabar dar labiau nutolo nuo savo
mylimos Danijos ir tokio gyvenimo, kurio troko, - Gretos tvai
isiunt jaunuosius gyventi Beikersfild. Ponia Vod nupirko Gre
tai su Tediu nedidel ispaniko stiliaus nam su raudon erpi
stogu ir Sevilijos grotelmis ant lang bei mau garau, apaugusiu
bugenvilijomis. Ponia Vod taip pat isiunt Akiko gyventi su jais.
Beikirsfildo namo laipt turklai buvo kaltinio plieno, o tarpduriai
arkiniai. Prie namo glaudsi inksto formos baseinas, o name - ne
didel svetain su knyg lentynomis, kuri reikjo nusileisti laip
tais. Namas skendjo finikini palmi giraitje, o jo viduje visada
bdavo vsu ir vyravo prieblanda.
Tedio tvai buvo kart atvyk sveius; jiedu buvo susikpri
n, o rankos nuo braki lengvai paraudusios. Tvai gyveno keli
hektar dydio priemolio lauke dviej kambari name, surstame
i eukalipto lent. J akis deng sauls suformuotos odos klosts,

ir Gretos svetainje tvai beveik nepratar n odio, tik nervingai

laiksi sikib vienas kit ir apirinjo prie juos atsivrusius
turtus: ispaniko stiliaus nam, plenere tapyt paveiksl, kaban
t vir idinio, Akikos sandal taukjim, kai i atne padkl.
Greta ponams Krosams pyl altos kinroi arbatos su ledais, ir
jie visi susdo ant balt sof, kurias ponia Vod usak Gampo par
duotuvje. Visi jautsi nesmagiai ir apgailestavo, kad vykiai susi
klost btent taip. Greta nuve vyresniuosius Krosus namo savo
dvivieiu automobiliu, kuriame ponia Kros buvo priversta susirangyti ant pono Kroso keli. Spariai temo, automobilis dm keliu,
ir laukais sklido ankstyvo pavasario varba. Provose vilpavo
vjas keldamas or purvo purslus. Greta turjo jungti valytuvus,
kad nuo priekinio stiklo nugramdyt smling priemol. Tolumoje
Kros i lent surstame name aukso spalva deg viesa. Vjas taip
smarkiai kl dulkes, kad Greta nieko, iskyrus vies name, ne
mat, ir atrod, kad ji galvoja apie t pat, apie k ir ponai Krosai,
nes kaip tik t akimirk ponia Kros tar:
- ia gim Tedis.
Ponas Krosas, apkabins savo mon, pridr:
- Jis visada sakydavo, kad gr.
Likusi pavasario dal Greta snduriuodavo ant baltos sofos
svetainje. Ji nekent Biekersfildo ir ispaniko stiliaus namo, kar
tais netgi neksdavo savyje auganio kdikio. Ne kart ji buvo
pajutusi neapykant ir Tediui Krosui. Popietmis Greta skaity
davo, o Tedis visada atnedavo ilt kompres ant kaktos. Gretos
pilvas spariai didjo, ir j kasdien vis labiau pykino. Prie gegu
ji svetainje leisdavo ir naktis, nes jautsi per daug pasiligojusi ir
sunki, kad pajgt lipti laiptais. Tedis taip pat miegodavo alia jos
ant sudedamosios lovos.
Birelio pradioje Beikersfild upldo vasaros kariai; prie
devint valand ryto temperatra pasiekdavo trisdeimt atuonis
laipsnius. Akiko i popieriaus lankstydavo Gretai vduokles; Te-

dis atnedavo ne kartus, o altus kompresus. Kai Greta rimtai su

negalavo, Akiko girdj i lakuoto puodelio alta alija arbata, o
Tdis garsiai skait eilraius.
Taiau vien dien, kai Tedis buvo ivyks Pasaden i savo
senosios studijos, kurios jis neudar, pasiimti puodiaus rato,
kariai ir Gretos negalavimai baigsi. Greta kartu su Akiko, kurios
plaukai buvo juodi kaip varno sparnas, pagimd pamlus berniuk
su aplink kakl, tarsi maas kaklaraitis, apsivijusia virktele. Greta
j pakriktijo Karlailu. Kit dien jiedu su Tediu palaidojo kdi
k vyresnij Kros eukalipt lent namo kieme, vjo pustomame
priemolyje, nibdani braki lauk pakratyje.

Penktas skyrius

Lil man, jog besidriekianti per Kopenhag grsta akmenimis

maa gatvel yra tamsi ir gana saugi, kad ia bt galima atlikti
slapt reikal. Gatvel buvo per siaura ibintams rengti, atver
tas vienoje pusje langas beveik siekdavo nam kitoje pusje. ia
gyvenantys mons ykiai apviesdavo kambarius, ieinanius
gatv, tad namai skendjo tamsoje, viesa deg tik keliose dar
veikianiose parduotuvlse bei ueigose. Viena j buvo turkika
kavin, kurioje lankytojai sdjo ant vitrinoje idliot aksomini
pagalvli. Toliau stovjo vienamis su langinmis udangstytais
langais, o jo bronzinis dur varpelis buvo spenelio formos. Dar
toliau buvo baras rsyje, kur, kai Greta su Lile jo pro al, sku
biai slinko sudivs vyras vakuotais sais, kad galt susitikti
su panaiais save.
Lil vilkjo plono audinio suknel su drobine jrininko apy
kakle ir rankogaliais. Jai einant suknel tyliai iugdjo, ir Lil
buvo sutelkusi mintis tik gars, stengdamasi negalvoti apie tai,
kas jos laukia. Greta jai paskolino perl vrin, kur Lil apsisuko
aplink kakl tris kartus, itaip beveik visj paslpdama. Lil taip

pat dvjo aksomin kepurait, pirkt t ryt Fonesbecho parduo

tuvje, ir j buvo smeigusi Gretos karalikosios peteliks for
mos geltonj deimant ir onikso seg.
- Esi tokia grai, kad noriu tave pabuiuoti, - pagyr Greta
besirengiani Lil.
Greta buvo tokia susijaudinusi, kad apkabino Lil ir m bute
su ja okti vals, o Edvardas IV tai matydamas pradjo loti. Lil
usimerk - po tuo nelemtu pudros sluoksniu vokai atrod sustin
g ir sunks! - ir sivaizdavo, kad Kopenhaga - tai miestas, kuria
me ir Lil, ir Einaras gali gyventi kaip vienas asmuo.
Gatvel baigsi rotus aikte, esania prie Tivolio park.
Tryko fontanas su drakonais, o prieais Palace viebut stkso
jo kolona su pora viking, puiani trimitus. Aikt buvo gyva,
mons rinkosi vidurnakio pokyl, ia staipsi prigj norve
g turistai, nekantriai laukiantys rytdienos dvirai lenktyni i
Kopenhagos Osl.
Greta neragino Lils. Leido jai stovti Rotus aikts pakra
tyje ir lauk, kol Einaro vid upildys Lil tarsi skudurin ll
kiama ranka.
Stovdama prie kylanio auktyn daugiau nei imt metr ro
tus bokto, dengto vario laktais ir su keturi ciferblat laikro
diu, Lil jautsi taip, tarsi saugot didiausi pasaulio paslapt ji netrukus apkvailins vis Kopenhag. Tuo pat metu kita jos dalis
inojo, kad tai bus sunkiausias aidimas, kok tik yra tek aisti.
Lil prisimin t vasar Mlyndantyje, kai suduo povandeninio
laivo formos aitvaras. Atrod, kad tuneliu slenka Einaras Vegeneris mau apvaliu veidu. Lil pavelg juod suknel vilkini
Gret ir pajuto dkingum u visa, kas jos lauk. Staiga i niekur
atsirado Lil. Taip, tai atsitiko tik Gretos dka.
engiantys miesto rotu mons buvo puons ir linksmi, j
skruostai raud nuo viesaus alaus. Merginos vilkjo pastelini

spalv sukneles ir vdavosi vduoklmis klausindamos viena ki

tos, kur yra garsi dailinink paveikslai.
- Kur Einaras Nylsenas? - klaus viena.
- Ar ia Erikas Heningsenas?
Jauni vyrai vakuotais sais rk Sumatros cigarus. ia matsi
ir jaun pramoninink, kurie greitai usidirb pinig i masins
ind ir puod, kuriuos liejo nypiantys rengimai, gamybos at
vyko prasibrauti auktuomen.
- Tu mans nepaliksi? - paklaus Gretos Lil.
- Niekada.
Taiau Lil jau buvo susijaudinusi.
Rotus pastato viduje buvo dengtas kiemas, puotas italikojo
renesanso stiliumi. I trij pusi j supo kolonomis paremtos ga
lerijos. Viruje tamsavo susikertani medini sij skliautas. Sce
noje grojo orkestras, o kieme stksojo ilgas stalas su austri pad
klais. imtai moni oko, daili vyr rankos glb liekn moter
mlynai daytais aki vokais liemenis. Dvi merginos sddamos
ant suolo ir kikendamos kakam ra ratel. ia taip pat mai
si frakuot, susikiusi rankas kienes ir audani akimis vyr
brelis. Lil jaudinosi. Ji vos galjo visa tai pakelti. Pradjo imti
panika, supratus, kad jai ia ne vieta. Jau ketino ieiti, bet buvo
per vlu. Lil atsidr pokylyje, jo dmai ir muzika jau smelksi
per akis ir ausis. Jeigu Lil pasakyt, kad ketina ieiti, Greta tik
pasilyt nusiraminti, patart nesinervinti, nes apskritai nra dl
ko jaudintis, skstelt rankomis ir nusijuokt.
alia Lils stovjo mergina, vilkinti suknel su petnelmis,
rkanti sidabrin cigaret ir kalbanti su labai tamsaus veido vyru,
kuris tikriausiai buvo pietietis. Moteris buvo liekna, jos nugara
dailiai raumeninga, o vyras atrod taip j simyljs, kad tepajg
linkioti, pritarti ir galiausiai buiniu nutraukti jos kalb.
-A ntai Helena, - tar Greta.

Kitame sals gale stovjo Helena Albek, kurios juodi plaukai

styrojo trumpai kirpti. Greta paaikino, kad toks kirpimas dabar
madingas Paryiuje.
- Eik su ja pasikalbti, - pasil Lil.
- Ir palikti tave?
- Nesu tikra, ar noriu su kuo nors kalbtis.
Greta m brautis pro okjus. Jos plaukai dailiai krito ant pe
i. Ji pasibuiavo su Helena, kuri nekantravo kak papasakoti.
Karalikoje Grenlandijos prekybos bendrovje Helena vadovavo
paveiksl, gramofon, lki paauksuotais kratais ir kit pra
bangos daikt, kurie vasar kiekvien antradien bdavo isiun
iami laivais, prekybai. Dvejus metus Helena rpinosi, kad Einaro
paveikslai bt sukrauti des ir nugabenti Gothab, kur agentas
juos parduodavo aukcione. Per Siaurs Atlant pinigai grdavo
ltai, bet kai jie atkeliaudavo, Einaras ididiai teikdavo pinigus
odiniame tarsi akordeonas sulankstytame aplanke.
okjai pasislinko, ir Gretos su Helena nebesimat. Lil sd
jo ant raudonmedio suolo su iraiytomis undinmis. Dengtame
kieme buvo ilta, ir Lil nusimet al. Jai lankstant al prie suolo
prijo jaunuolis ir paklaus:
- Ar galiu?
Jis buvo auktas, gelsvai rusvais plaukais, kuri tankios garba
nos leidosi emiau smakro. Akies krateliu Lil stebjo, kaip jau
nuolis velgia kienin laikrod, paskui sukryiuoja ir vl iskiria
kojas. Nuo jaunuolio sklido iurktokas kvapas, o jo ausys buvo
arba nuo ilumos, arba i susijaudinimo paraudusios.
Lil i maos rankins isitrauk ura knygel alaviniais vir
eliais, kuri Einami padovanojo moiut, ir m usirainti pas
tabas apie vyr. Jis primena Einaro tv jaunystje, para Lil.
Tv, kai is dar buvo sveikas ir dirbo durpini saman laukuose.
Matyt, dl to a j spoksau. Dl kokios kitos prieasties negaliu
liautis j irjusi? Kodl negaliu liautis irjusi jo ilgas pdas

ir iurkias andenas, dengianias pus skruost? erelik nos

ir putlias lpas. garbanotus plaukus.
Vyras palinko ariau.
- Ar js reporter?
Lil pakl vilgsn nuo savo keli.
- Tai gal poet?
- Nei viena, nei kita.
- Tai k js ten raote?
-A k , tai, - atsak Lil, isigandusi, kad vyras j nekina. - Tai
visiki niekai.
Nors Lil sdjo alia vyro, negaljo patikti, kad jis j paste
bjo. Jai atrod, kad niekas jos nemato. Lil jautsi esanti beveik
nereali.
- A r js dailinink? - toliau klausinjo vyras.
Lil pasim al bei rankin ir tar:
- Atleiskite.
Ji buvo labai nustebusi, kad ia atsidr, todl nepajg kalbti
su vyru. Dabar ji dar labiau sukaito ir staiga pajuto nor nusimesti
drabuius ir pasinerti jr. Lil ijo i sals pro duris, vedanias
galin park.
Lauke pt gaivus vjelis. Senas uolas deng mayt park
tarsi saugodamas nuo lipusio rotus bokt nipo. Kvepjo ro
mis ir sukasta eme. Pievel buvo ulieta sidabrins, tarsi uvies
skraiduols sparnas viesos. engusi kelis ingsnius Lil ivydo
u uolo besibuiuojani anksiau matyt porel: mergin, vil
kini suknel su petneomis, ir jos garbintoj. Vyras laik moter
u launies, jos suknel buvo pakelta iki klubo, ir keliaraiio seg
tukas spindjo naktyje.
Isigandusi Lil apsigr ir atsitrenk tiesiai vyr, kuris k
tik prisdo ant suolo.
- Ar inote, kas sakoma apie sen uol?
-N e .

- Sakoma, kad suvalgius jo gili ir sugalvojus nor, vienai die

nai galima tapti kuo tik panorsi.
- Kodl js tai sakote?
- Nes tai tiesa.
Vyras pam Lil u rankos ir nusived prie kito suolo.
Paaikjo, kad jis yra tapytojas, vardu Henrikas Sandalas. Ne
seniai jis sureng paveiksl, kuriuose vaizduojamos Siaurs jros
uvys, parod: kvadratines drobes su paprastosiomis ir gelsvapelekmis pleknmis, nesugaunamais smailagalviais otais. Greta
mat iuos paveikslus. Kartj gro namo, numet krep bei rak
tus ir iplstomis akimis m pasakoti:
- Nieko panaaus dar nebuvau maiusi, - aikino ji Einami. Privalai nueiti ir pats pamatyti. Kas galjo pagalvoti, kad galima
simylti menks galv?
- A r js ia atjote su kuo nors?
- Su pusbrolio mona.
- Kas jis, tas pusbrolis?
Lil pasak.
- Einaras Vegeneris? - pakartojo Henrikas. - Aiku.
- A r js j pastate? - paklaus Lil.
- Ne, bet jis - geras tapytojas. Geresnis nei dauguma moni
mano. - Henrikas nutilo. - Esu tikras, jog inote, bet daugelis da
bar sako, kad jis senamadikas.
Einaras pirm kart pajuto, kaip, apsirengs Lile, apveria pa
saul auktyn kojomis. Jis gali inykti usimaudamas per galv
liemenl su karpiniais puotais kratais. Einaras gali pasprukti i
visuomens pakeldamas alknes ir tris sykius aplink kakl apsivy
niodamas ispanikus perlus. Jis gali suukuoti savo ilgus velnius
plaukus ant veido ir pakreipti galv tarsi nekantri paaugl.
Tada Henrikas pam Lils rank. J igsdino vyro rieo plau
kai, nes iki iol Lil buvo laikiusi tik Gretos rank.
- Papasakokite apie save, Lile, - papra Henrikas.

- Mano vardas reikia gl.

- Kodl merginos sako tokius paikus dalykus?
- Nes tai tiesa.
- Netikiu merginomis, kurios sakosi esanios panaios gl.
- Neinau, k dar jums galiau papasakoti.
- Pirmiausia papasakokite, i kur js.
- I Jutlandijos. I prie pelks sikrusio Mlyndanio kaimo.
Ji papasakojo Henrikui apie liucernos laukus ir apie kru, ku
rios ledo gabaliukai gali pramuti kaimiko namo sien.
- Jeigu duoiau jums suvalgyti gil, - paklaus Henrikas, - kuo
nortumte tapti?
- N nesivaizduoju
- Taiau sugalvokite nor.
- Negaliu.
- Gerai, tada nereikia.
Henrikas papasakojo apie lenk princ, kuris visoms savo a
lies moterims panaikino papildom darbo dien, kai vien dien
padirbus laukuose, kit dien reikdavo padti rengtis medioklei;
Henrikas norjo tapti tokiu princu.
Lil n nepajuto, kad jau vlu - buvo pats vidurnaktis. Vjas
sustiprjo, ir uolas su smailais lapais palinko, tarsi nort pasi
klausyti, apie k Henrikas neka su Lile. Mnulis pasislp, sivy
ravo tamsa, tik pro rotus duris sklido auksin viesa. Henrikas
pam Lils deln ir m maigyti jos msing nykt, bet Lilei
atrod, kad ir delnas, ir nyktys priklauso kakam kitam. Regjosi,
kad kakas kitas ketino pareikti j teises.
- Mums vakar reikjo susipainti anksiau, - tar Henrikas.
Jo pirtai drebjo sukiodami ilindus varko rankogalio sil.
Lil igirdo Einaro juok, kuris jos viduje atrod tarsi burbu
liuojantis oro burbulas, truput primenantis rgtok jo kvap.
Einaras kikeno, kad kitas vyras nevykusiai meilinasi. Ar jis kada
nors yra saks Gretai k nors panaiai absurdiko? Tikriausiai, ne;

Greta bt jam liepusi liautis taukti nesmones. Ji papurtyt savo

sidabrines apyrankes ir vartydama akis sudejuot:
- Ak, dl Petro meils.
Greta pagrasint ieiti i restorano, jeigu Einaras nesiliaus el
gsis su ja kaip su vaiku. Ji kaipmat nukreipt vilgsn juodalop menk savo lktje ir nekalbt tol, kol lktje likt tik acto
padae gulinti tuia galva. Tada ji pabuiuot Einar ir palydt
namus.
- A turiu susirasti Gret, - tar Lil.
Nuo uosto atslinko rkas, ir Lilei pasidar alta. tai kokia min
tis jai atjo galv: ne Einaras, o Lil nuogomis rankomis jauia
alt; ji jaut, kaip drgnas oras iauia beveik nematomus plau
kelius, auganius ant sprando. Giliau, po plono audeklo suknele,
liemenle ir galiausiai po vilnonmis uriamomis kelnaitmis
Einami taip pat pasidar alta, bet tik taip, kaip sula mogus
stebdamas kit, be palto susigus nuo alio. Einaras suprato,
kad su Lile turi kak bendra: pamlusius tarsi austrs plauius;
pukini ird; j paakiai danai bna paraud nuo nuovargio. Ta
iau galvoje buvo dvejos smegenys, tarsi graikinio rieuto puse
ls: Einaro ir Lils.
- Pasakykite Gretai, kad a jus palydsiu namus, - pasil
Henrikas.
- Tik jei paadsite palikti mane prie Nali namo kampo, atsak Lil. - Einaras gali mans laukti, ir jam nepatiks, jeigu pa
matys mane vien su nepastamu vyru. Tada jiedu su Greta prads
nerimauti, ar a esu pakankamai suaugusi gyventi Kopenhagoje,
Jie jau tokie, visada svarsto, k su manimi daryti, ir baiminasi, kad
galiu prisiaukti bd.
Plokiomis, raudusiomis ir suskilusiomis per pat vidur lpo
mis Henrikas pabuiavo Lil. Jis staigiai palenk galv, pakteljo
j lpas ir atsitrauk. Paskui pakartojo dar syk ir dar syk, maigy
damas Lils rank vir alkns, paskui glamondamas jos liemen.

Buiuojantis su vyru Lil labiausiai nustebino duriantys eriai

ir karta, sunki jauno vyro ranka. Jo lieuvio galiukas buvo keis
tai glotnus, tarsi plikinania arbata bt nudegins visus nelygu
mus. Lil norjo atstumti Henrik ir pasakyti, kad jam negalima
to daryti, bet staiga is udavinys pasirod nevykdomas. Tarsi jos
ranka niekaip nebt pajgusi atstumti Henriko, kurio garbanoti
plaukai apsivijo aplink jos kakl tarsi virv.
Henrikas pakl j nuo geleinio suolo. Lil baiminosi, kad
Henrikas panors j apkabinti ir per suknel pajus keistai sudt
Lils kn - kault ir be krt, su skausmingai ppsaniu ikili
mu tarpukojyje. Tempdamas u rankos jaunuolis nusived Lil
onin rotus koridori. Jo galva linksmai sibavo tarsi marione
ts; ji buvo apvali ir kaulta, o kakta iek tiek mongolika. Galbt
todl Einaras nesivarydamas pagrieb drgn Henriko kumt ir
nusek i paskos; tai buvo tik aidimas, Lils aidimo dalis, o ai
dimai beveik nieko nereikia. aidimai - ne menas, ne tapyba; ir
jokiu bdu ne gyvenimas. Niekada anksiau - ir net ne inakt,
spausdamas delne suprakaitavusi Henriko rank - Einaras nelai
k savs nenormaliu ar ikrypusiu. Jo gydytojas, kai Einaras per
nai nujo pasitarti, kodl nepavyksta susilaukti vaik, paklaus:
- Einarai, ar kada nors geidiate ko nors kito nei savo monos?
Pavyzdiui, kito vyro?
- Ne, niekada. Visikai, - atsak Einaras. - Js klaidingai
tarinjate.
Einaras papasakojo gydytojui, kad jis taip pat sunerimsta prie
Orstedo parko tualet ivyds vyrus, mtanius skubius, isigan
dusius vilgsnius ir su perdtai rausva veido oda. Homoseksualis
tas! Nieko panaaus!
Todl dabar Einaras laikydamas Henriko rank bgo galiniu
koridoriumi su kabaniomis ant poliruot sij Danijos vliavomis.
Todl ir suklupo avdamas garstyi spalvos batelius, kuriuos pir
m syk balandio mnes jam dav Greta, kai jai reikjo nutapyti

por koj. Todl leido siaurai liemenlei varyti ingsn: Einaras

aid. Jis tai inojo. Greta taip pat. Taiau Einaras taip pat visikai
nieko neinojo apie pat save.
Rotus aikte nubildjo tramvajus draugikai ir lidnai skam
bindamas varpeliu. Trys girti norvegai juokdamiesi sdjo ant fon
tano krato.
- Kur reikia eiti? - paklaus Henrikas.
Lauke, atviroje aiktje, kurioje i greta stovinio prekybos ve
imlio sklido kavos ir sausaini, pabarstyt prieskoniais kvapas,
jis atrod emesnis. Nuo paslapties Einar imu kartis, ir jis
tepajg irti fontan, bronzin dvyni trimitinink skulptr
ir staius nam, supani aikt, stogus.
- Kur reikia eiti? - dar syk paklaus Henrikas.
Jis pavelg dang. Vyro nervs virpjo.
Tada Einami galv ov mintis; Lils mintis. Nors mintis at
rod ir keista, bet ji buvo tokia: sklsdamas vir Rotus aikts
Einaras stebi Lil, kuri rytingomis lpomis nibda Henrikui:
Eime. Jis girdi Lils mintis: Greta niekada nesuinos. K Lil
turjo galvoje sakydama, kad Greta nesuinos, Einami isiaikinti
nepavyko. Kai Einaras, tolimas paskolinto kno savininkas, susi
ruo paklausti Lils, k ji turi omenyje, kai sklsdamas vir jos
tarsi sukantis ratus vaiduoklis norjo palinkti ir paklausti - ne visai
taip pat, kaip vaimotojas krykelje klausia, kuriuo keliu pasukti,
bet beveik taip - Ko Greta nesuinos?, kaip tik tuo metu Lil,
kurios rankos buvo raudusios nuo kario, suknels kratai suimti
sauj, kurios smegen pus buvo sielektrinusi nuo mini, paju
to, kaip kakas iltas i nosies varva ant lp.
- O Dieve, js kraujuojate! - suuko Henrikas.
Lil pakl rank prie nosies. Kraujas buvo tirtas ir tekjo per
bum. Nosyje skambjo i rotus sklindanti muzikai Su kiekvie
nu kraujo lau Lil jautsi varesn ir tuia.

- Kas atsitiko? - paklaus Henrikas. - Kaip tai vyko? - auk

jis, o kraujas, tarsi atsidkodamas u Henriko rpest, m plsti
smarkiau. - A ikviest pagalb.
Lilei nespjus sustabdyti, Henrikas per Rotus aikt nudm
prie moni, sdani automobil. Jis jau ketino pirtu pabaksno
ti per pet moteriai, laikaniai atidarytas dureles. Lil pamat, kaip
Henriko pirtas i lto isitiesia. Tada ji suprato.
Lil mgino suukti: Ne!, bet nepajg pratarti n odio.
Henrikas baksnojo juod tvirt Gretos, kuri ijo sodinti Hele
nos Karalikosios Grenlandijos prekybos bendrovs oficial au
tomobil, nugar.
Atrod, kad Greta net nemato Henriko. Ji regjo tik Lil ir jos
vaisk krauj, tyktant ant Rotus aikts. Gretos veidas sitem
p, ir Lilei pasirod, kaip ji igirdo Gret nibdant: O, ne. Dl
Dievo meils, ne.
Lil nespjo n mirktelti, kaip Gretos mlynas alis, tas, kur
Lil slapia skolindavosi, buvo prispaustas prie jos nosies. Lil
susmuko ant Gretos rank ir igirdo tylius, tarsi lopin odius:
- Lile, kaip tu? Ak, Lile, praau, laikykis. - Paskui: - Ar jis
tave sualojo?
Lil papurt galv.
- Kaip tai vyko? - paklaus Greta nykiais trindama Lils
smilkinius.
Lil nepajg nieko pasakyti, tik stebjo, kaip Henrikas, isi
gands Gretos, bga per Rotus aikt. Jo kojos buvo ilgos ir grei
tos, garbanoti plaukai plaikstsi, daili pd taukjimas grindin
atrod vaiduoklikai panaus Einaro tvo skelt antaus, kai is
aptiko Einar pasirius} senels prijuost, o Hansas tuo metu buvo
priglauds lpas prijo kaklo.

e tas skyrius

T vasar agentas, pardavs Einaro darbus, sutiko dvi savai

tes eksponuoti deimt Gretos paveiksl. ios paslaugos pageidavo
Einaras: Mano mon pradeda apimti neviltis - tokiais odiais
spausdintame firminiame blanke pradjo jis laik ponui Rasmusenui, nors Greta apie tai neturjo suinoti. Deja, ji atpl laik,
kur Einaras pra isisti, palaikydama j vir gar ir atklijuodama nagu - ties sakant, ji neturjo jokios svarios prieasties, bet
kartais Gret uvaldydavo smalsumas ir ji nordavo suinoti, k
Einaras veikia nebdamas kartu: k skaito, kur pietauja, su kuo ir
apie k kalba. Taip elgiuosi ne dl to, kad esu pavydi, - tikin
jo save Greta atsargiai vl uklijuodama vok. - Ne, tiesiog esu
simyljusi.
Rasmusenas buvo prapliks nalys siauromis tarsi kinas aki
mis. Jis gyveno su dviem vaikais bute netoli Amalienborgo pilies.
Kai Rasmusenas paadjo ikabinti naujausius Gretos paveikslus,
jai kilo pagunda pasakyti, kad tokia pagalba nereikalinga. Dar syk
pagalvojusi Greta suvok, kad i pagalba i ties reikalinga. Eina
mi ji koketikai pareik:

- Neinau, ar tu kalbjai su Rasmusenu. Taiau, laim, jis sutiko.

Ravnsborgads gatvje esanioje parduotuvje ji nupirko de
imt kdi ir j pagalvles i naujo apmu raudonu Damasko
ilku. Greta pastat kdes prie kiekvien galerijoje ikabint
paveiksl.
- Kad bt galima pamstyti, - paaikino ji Rasmusenui staty
dama kdes.
Tada ji para visiems Europos laikrai redaktoriams, kuri
sra Einaras sudar per daugel met. Kvietimas skelb svarb
debiut - Gretai buvo sunku rayti iuos odius, nes jie skambjo
labai pagyrnikai ir prekeivikai, bet Einaro raginama ji vis tiek
para.
- Jeigu taip reikia, - nusileido ji.
Greta asmenikai nune kvietimus laikrai Berlingske Tidende, Nationaltidende ir Politiken redakcijas, i kuri pilkas ke
pures dvintys tarnautojai paaipiai j ivar.
Gretos paveikslai buvo labai dideli ir blizgs, nes moteris juos
padeng gamtine derva, kuri pati sukr i lako. Paveikslai taip
blizgjo ir buvo tokie kieti, kad juos galjai valyti tarsi langus.
Keli atj galerij kritikai susibr aplink raudonu Damasko il
ku mutas kdes ir vaiinosi medaus sausainiais, kuriuos Greta
idliojo sidabriniame dubenyje. Ji palydjo kritikus, kuri mai
bloknotai tebebuvo atversti ir tuti, kas Gretai kl nerim.
- Tai Anos Fonsmark portretas. inote, mecosoprano, - aikino
Greta. - Kiek turjau vargo, kol prikalbinau j pozuoti! - Arba: is vyras - karaliaus kailiadirbys. Ar pastebjote kampe audini
rat, simbolizuojant jo amat?
Pasakiusi k nors panaaus Greta kaipmat pasigaildavo; jos
komentar lktumas tvyrojo ore, tarsi bt aidu atsimus nuo
lakuot paveiksl. Greta kartais pagalvodavo apie motin ir pa
rausdavo. Taiau kitsyk j uplsdavo nesutramdoma energija,

neleidianti mstyti, planuot ir kurti intrig. i energija buvo tarsi

skystis, tekantis jos vakarietiku stuburu.
Greta turjo sau pripainti, kad dalis kritik ia atjo tik dl to,
kad ji yra Einaro Vegenerio mona.
- Kaip Einami sekasi tapyti? - paklaus keli. - Kada galime
liktis kitos jo parodos?
Vienas kritikas atjo todl, kad Greta kilusi i Kalifornijos, ir
norjo igirsti apie ten dirbanius plenere dailininkus - tarsi Greta
galt k nors inoti apie barzdotus vyrus, maianius savo daus
akinamoje Niguelio lagnos sauls viesoje.
Galerija Kristalgads gatvje buvo ankta ir per karius, kurie
upldo kaip tik per Gretos parod, kvepjo sriais i kaimynys
tje sikrusios parduotuvs. Greta nerimavo, kad fontinos srio
kvapas prasismelks jo s drobes, bet Einaras paaikino, jog tai ne
manoma, nes paveikslai dengti elaku.
- juos niekas negali prasismelkti, - pareik Einaras, ir jo
odiai, kai buvo itarti ir skland tarp jdviej tarsi iknospar
nis, - nuskambjo iauriai.
Kit dien grusi but, Greta rado Lil siuvinjani plau
k tinklel. Adatos blykiojo jai ant keli. Nei Einaras, nei Greta
taip ir neisiaikino, kodl Lilei per meninink pokyl i nosies
pasipyl kraujas. Taiau madaug po mnesio nosis ir vl pradjo
kraujuoti - tris liepos dienas i eils plipteljo ilto kraujo srove
ls. Einaras sak, kad tai niekis, bet Greta sunerimo kaip motina,
stebinti pradjus kosti sn. Neseniai Greta pradjo vidurnakt
ilipti i lovos ir traukti prie molberto, kad galt tapyti ibalusi
Lil, susmukusi Henrikui ant rank. Paveikslas buvo didelis, be
veik natralaus dydio ir savo rykiomis spalvomis bei plokio
mis formomis tikrovikesnis nei Gretos prisiminimai apie ijusi
i meninink pokylio kraujuojani Lil. striame fone matsi
fontanas su spjaudaniais vanden drakonais ir bronziniai vikin
gai, puiantys trimitus. Trapi Lil um vis paveiksl. J laik

apkabins vyras, kurio plaukai krito Lilei ant veido. Niekada ne

pamiriu io vaizdo, - kartojo sau tapydama Greta. - To auganio
siaubo, sumiimo ir pykio, kur vis dar jauiu stuburo slankste
liais. Ji suprato, kad kakas pasikeit.
- Ar tu jau seniai ia? - paklaus ji Lils.
- Maiau nei valand. - Adatos ir toliau blizgjo jai ant ke
li. - Buvau ijusi. Perjau Karalikj park, paskui siuvinjau
ant suolo. Ar jau matei roes?
- Ar tai tikrai geras sumanymas? Tau bti lauke? Visikai vienai?
- Nebuvau viena, - atsak Lil. Susitikau su Henriku. Ant
suolo.
- Henrikas, - pakartojo Greta. - Suprantu.
Akies krateliu Greta tyrinjo vyr. Ji negaljo suprasti, ko Einaras nori i Lils, bet tai jis sdi segdamas rud sijon ir vil
kdamas balt palaidin su rauktomis rankovmis bei avdamas
senamadikus batelius su alavo sagtimis, kuriuos jam Greta dav
t pirmj dien. Taip, tai jis ia. Neaikus gailestis ustrigo Gre
tos gerklje: ji norjo labiau ir tuo pat metu maiau prisidti prie
Lils apsireikim. Greta suprato, kad niekada neatsps, kaip rei
kia teisingai pasielgti.
- Kaip laikosi uv tapytojas? - paklaus Greta.
Lil palinko priek ir pradjo pasakoti apie neseniai vykusi
Henriko kelion Niujork, kur jis vakarieniavo su ponia Rokfeler.
- Jis tampa reikmingu tapytoju. - Toliau Lil m pasakoti,
k meno pasaulio mons kalba apie Henrik. - Ar inojai, kad jis
nalaitis? - paklaus ji ir papasakojo apie Henriko jaunyst, kai is
buvo junga iaurs jroje vejojanioje kunoje.
Paskui Lil pasigyr, jog Henrikas jai Karalikajame parke ant
suolo prieais karpyt gyvatvor pareik, kad dar nebuvo sutiks
tokios merginos kaip ji.
-Akivaizdu, kad tu kritai jam ak, - tar Greta ir pamat, kaip
nukaista Lils veidas.

Greta k tik gro i galerijos, kurioje nieko nevyko - jos de

imt paveiksl kabojo ant sienos neparduoti. Ir dabar staiga u
griuvo visa tai: vyras, segintis lyg rud sijon; pasakojimas apie
Hlenrik, kur ponia Rokfeler pakviet pavakarieniauti Naciona
liniame men klube Greimersio parke; keista mintis apie Lil su
I lenriku ant suolo Rozenborgo pilies bokt elyje.
- Pasakyk, Lile, - netiktai paklaus Greta, - ar kada nors bu
iavais! su vyru?
Lil nuiuvo su siuviniu ant keli.
Klausimas, regis, pats savaime isprdo Gretai i lp. Ji nie
kada apie tai nespliojo, nes Einaras visada bdavo seksualiai ne
rangus ir nerodydavo iniciatyvos. Gretai atrod nemanoma, kad
Einaras kada nors trokt toki keist dalyk. Juk be Gretos Eina
ras niekada nebt atrads Lils.
- A r Henrikas yra pirmas? - kamantinjo Greta. - Pirmas, kuris
tave pabuiavo?
Suraukusi antakius Lil susimst. Pro grind lentas atsklido
nuo bulvi degtins pragertas jrininko balsas.
- Nemeluok man! - auk jis. - inau, kada tu man meluoji!
- Mlyndantyje, - pradjo Lil, - buvo berniukas, vardu Hansas.
itaip Greta pirm syk igirdo apie Hans. Lil kalbjo apie
j pagauta ekstazs, iklusi sugniautus kumius. Pasakodama
Gretai apie Hanso triukus karstantis sen uol, apie jo gerg
diant plon bals, apie povandeninio laivo formos aitvar, kuris
nuskendo pelkje, Lil buvo tarsi apimta transo.
- Ir tu nuo to laiko i jo nesulaukei jokios inios? - paklaus
Greta.
- Kaip suprantu, jis ivyko gyventi Paryi, - atsak Lil vl
praddama siuvinti. - Jis prekiauja meno kriniais, bet tik tiek ir
teinau. Parduoda meno krinius amerikieiams.
Tada Lil pakilo, nujo miegamj, kur Edvardas IV urzg per
miegus, ir udar duris. Madaug po valandos, kai pasirod Eina-

ras, regjosi, kad Lils ia niekada nebuvo. Jeigu ne pieno ir mt

kvapas, bt galima pagalvoti, kad Lil i ties visai neegzistuoja.
Prabgus dviem savaitms n vienas Gretos paveikslas nebuvo
parduotas. Ji savo neskms jau nebegaljo kaltinti ekonomikos
nuosmukiu, nes Didysis karas buvo pasibaigs prie septynerius
metus, o Danijos ekonomika pukjo ir nopavo augdama. Taiau
neskminga paroda nenustebino Gretos. Nuo tada, kai jiedu su
situok, Einaro reputacija buvo ugousi Gretos. Jo mai tamss
paveikslai, vaizduojantys virynus ir audras, - kai kurie j i tie
s tebuvo tik pilki potpiai juodame fone - kasmet udirbdavo
vis daugiau kron. Tuo tarpu Greta nieko neudirbdavo, iskyrus
korporacij direktorius, kurie nesutikdavo nusiypsoti, bet duoda
vo usakym. Dauguma jos tapyt portret - Anos, aklos moters
prie Tivolio vart, o dabar Lils liko nepastebti. I ties, kas
pirkt ne Einaro, o Gretos darbus, ne subtilius, jaukius danikus,
o rykius, drsius amerikietikus paveikslus? Kas Danijoje, kurio
je devynioliktojo amiaus tapybos stilius vis dar buvo laikomas
naujoviku, idrst girti ne Einaro, o Gretos stili? Taip Gretai
atrod; net Einaras paragintas pripaindavo, kad tai gali bti tiesa.
- Negaliu paksti tokios savijautos, - kartais guosdavosi Greta
paniurusi i pavydo, kurio negaljo atmesti kaip nereikmingo.
Taiau vienas paveikslas sulauk dmesio. Tai buvo triptikas,
nutapytas ant vyriais sujungt lent. Greta j pradjo kit dien po
pokylio rotuje. Jame visu dydiu buvo vaizduojama merginos
galva: susimsiusi, jos aki vokai pavarg ir paraud; mergina,
ibalusi i baims, dubusiais skruostais; labai susijaudinusi slys
taniais i segtuko plaukais ir drgnomis lpomis. Greta naudojo
plon triuio plauk teptuk ir kiauini temper, tad merginos
oda atrod permatoma, vytinti tarsi jonvabalis. io paveikslo ji
nusprend nedengti elaku. Stovdami prie paveiksl keli kri
tikai isitrauk pietukus i varko krtins kieni. Igirdus, kaip
grafito galiukai krebda bloknotuose, Gretos irdis m spurd

ti. Vienas kritikas nusikosjo; antras, pranczas su nedidele pilka

karpa ant akies kratelio, kreipsi Gret:
- ia taip pat js paveikslas?
Taiau paveikslas Triguba Lil negaljo igelbti parodos.
Rasmusenas, emo gio vyras, kuris neseniai buvo nuplauks
Niujork ikeisti Hamershojaus ir Krojerio paveiksl Pensilva
nijos plieno bendrovi akcijas, sukrov Gretos paveikslus des,
kad juos grint.
- Pasiliksiu t su mergina konsignacijai, - pareik jis rayda
mas paveiksl apskaitos dokumentus.
Tik po keli savaii laiku, adresuotu Rasmuseno galerijai, at
keliavo ikarpa i Paryiaus meno urnalo. Straipsnyje buvo pateik
ta Skandinavijos meno apvalga; tarp daugybs pastraip, skirt talentingiausiems Danijos tapytojams, trumpai buvo usiminta - dau
gelis turbt to n nepastebjo - apie Gret. Nevaldoma, egzaltuota
vaizduot, - buvo raoma apie Gret. - Jos nutapytas jaunos mer
ginos portretas galt gsdinti, jeigu nebt toks graus. Daugiau
apvalgoje nebuvo nieko parayta. Ji buvo pavirutinika, kokios
daniausiai apvalgos ir bna. Rasmusenas persiunt ikarp Gre
tai, kuri j perskait jausdama tok jausm maial, apie kur nie
kam negalt papasakoti. Labiau nei pagyrimas Gret nustebino tai,
kad Einaro pavard net nebuvo paminta. Danijos meno apvalgoje
apie Einar nebuvo n odio. Greta kio ikarp beicuoto uosio
drabuins stali. Ji atsidr po sepija atlikt Tedio portret lito
grafijomis ir tvo laikais i Pasadenos apie apelsin derli, kojot
mediokles ir Santa Monikos dailininki klub, kur Greta galt
stoti, jei nusprst visam laikui ivykti i Danijos. Greta niekada
nerodys io straipsnio Einami. Recenzija priklauso jai; pagyrimo
odiai skirti jai. iaip ar taip, jai nra reikalo dalytis.
Taiau Greta negaljo tik perskaityti recenzij, paskui sulanks
tyti ir grsti stali. Ne, ji privaljo reaguoti, tad isyk para
kritikui silydama savo mint.

Dkoju u turining recenzij, - pradjo laik Greta. - Ji u

ims ypating viet mano ikarp segtuve. Js odiai per daug
malons. Tikiuosi, kad mane susirasite, kai kit kart bsite Ko
penhagoje. Ms miestas nedidelis, bet dailus. Kakodl man re
gisi, kad js jo gerai neapirjote. Noriau js paprayti dar
vieno dalyko. Mano vyras peizaistas Einaras Vegeneris prarado
artimo vaikysts draugo pdsakus. Vyras tik ino, kad draugas
gyvena Paryiuje ir galbt prekiauja paveikslais. Gal js kar
tais j, baron Hans Aksgil, pastate? Jis kils i Jutlandijos,
Mlyndanio. Mano vyras nort j rasti. Matyt, vaikystje jiedu
buvo nepaprastai artimi. Kalbant apie Mlyndantyje, kuris i ties
tra pelk, kartu praleist vaikyst mano vyr apima nostalgija,
kas danai nutinka vyrams, kai jie prisimena savo vaikyst. Pagal
vojau, kad js galite bti girdjs apie Hans, nes meno pasaulis
yra maesnis, nei mes manome. Jeigu turite jo adres, bt labai
malonu. Praom atsisti j man, o a btinai perduosiu Einami. Jis
bus dkingas.

Septintas skyrius

Prabgus savaitei po meninink pokylio Lil tris vakarus pa

eiliui susitiko su Henriku Karalikajame parke. Vis dar nepasiti
kdama savimi ji panoro susitikti tik prieblandoje, kuri birelio
mnes ateidavo tik po vlyvos vakariens. Kas vakar rengian
tis, traukiant sijon i drabuins, ruoiantis slaptam susitikimui,
Lil apimdavo sunkus kalts jausmas. Greta priekiniame kamba
ryje skaitydavo laikrat, ir Lil pudruodamasi, daydamas! lpas
ir grsdama liemenl susuktas kojines beveik fizikai jausdavo
Gretos vilgsn. Lil ant pirt galiuk apeidavo Edvard IV, ku
ris guldavo isidrieks ant ovalaus kilimo prieais veidrod. Ji
atidiai apirdavo veidrodyje savo profil - i pradi i kairs,
paskui i deins. Ji apgailestaudavo, kad turi palikti Gret vien
su laikraiu ir i skaitymo lempos sklindaniu viesos kgiu, bet
ne taip smarkiai, kad atsisakyt susitikti su Henriku prie sutarto
metalinio gatvs ibinto.
- A r ieini? - paklaus Greta pirm vakar, Lilei patraukus pa
radini dur link kaip tik tuo metu, kai m stgauti Bomholmo
kelto sirena.

- Pasivaikioti, - atsak Lil. - kvpti gryno oro. Lauke per

daug grau, kad sdiau namie.
- Tokiu metu?
- Jeigu neprietarauji.
- Neprietarauju, - atsak Greta parodydama j laikrai, ku
riuos ji vis dar norjo perskaityti prie mieg, krv prie savo
koj. - Taiau visikai viena?
- Bsiu ne visai viena, - tardama iuos odius Lil neidrso
pavelgti Gret ir nudelb akis grindis. - Susitinku su Henri
ku. - Paskui: - Mudu tik pasivaikiosime.
Lil stebjo Gretos veid. Jos skruostai trkiojo ir atrod, kad
Greta grieia dantimis. Ji atsisdo ant skaitymo kds ir suglam
laikrat ant savo keli.
- Neusibk per ilgai, - galiausiai perspjo.
Henrikas privert Lil laukti prie gatvs ibinto beveik dvide
imt minui. Ji pradjo nerimauti, kad biiulis galbt apsigal
vojo, galbt kak apie j suprato. Lilei buvo baisu vienai laukti
gatvje. Taiau j taip pat avjo laisvs pojtis, tanks tvinksniai
kakle bylojo, kad gali daryti beveik visk, ko tik sigeis.
Kai Henrikas pagaliau atvyko, buvo uduss, o virutin lpa
suprakaitavusi.
- Tapiau ir praradau laiko pojt, - teisinosi jis. - Ar jums, Lile,
kada nors taip bna? Kai i ties pamirtate, kas js ir kur esate?
ilt vasaros vakar jie pusvaland pasivaikiojo. Daug nekal
bjo, ir Lilei atrod, kad nra apie k kalbti. Henrikas pam j
u rankos. Kai jiedu atsidr tuioje gatvje, kurioje slankiojo tik
valkataujantis uo, Henrikas pabuiavo Lil.
Kitus du vakarus jiedu ir vl susitiko. Lil kaskart ismukda
vo i buto lydima Gretos vilgsnio, metamo per laikraio krat.
Abu sykius Henrikas vlavo, atbgo nopuodamas, su daais pa
nagse, isidraikiusiomis garbanomis.

- Noriau kada nors susipainti su Greta, pareik Henri

kas, - kad jai rodyiau, jog nesu tas vyras, kuris pabga nuo alps
tanios moters.
Trei vakar jie usibuvo iki vlumos, kai nuskambjo pa
skutinio tramvajaus skambutis, imu pirm valand nakties ir
usidar barai. Kai jiedu jo per miest, dairsi savo atspindius
vitrinose ir buiavosi tamsiuose tarpduriuose, Lil buvo sikibusi
Henriko deln. Ji inojo, kad reikia grti Nali namus, bet
kakas jos viduje troko aminai bti gatvje.
Lil neabejojo, kad Greta jos lauks nenuleisdama aki nuo pa
radini dur. Taiau kai gro, butas skendjo tamsoje, tad Lil
nusipraus veid, nusireng ir lipo lov kaip Einaras.
Kit dien Greta pareik, kad Lilei reikt liautis susitikinti
su Henriku.
- Negi manai, kad tai sininga? - paklaus ji. - itaip j ap
gaudinti? Kaip tau atrodo, k jis pagalvos?
Taiau Lil ne visai suprato, k Greta turi galvoje. Apie k
Henrikas gali kak pagalvoti? Jeigu Greta aikiai nepasakydavo,
Lil danai pamirdavo, kas ji yra i ties.
- Nenoriu liautis susitikinti su juo, atov.
- Tada praau liautis su juo susitikinti dl mans.
Lil paadjo pamginti, bet net tardama iuos odius inojo,
kad tai bus nemanoma. Stovdama priekiniame kambaryje, prie
tuio Einaro molberto, ji inojo, kad meluoja Gretai. Taiau ne
galjo susivaldyti. Ji beveik negaljo sutramdyti savs.
Tad Lil su Henriku pradjo susitikinti slapta, dienai baigian
tis, kol jai dar neateidavo metas grti namo vakariens. I pradi
Lilei buvo sunku susitikinti su Henriku dienos viesoje, kai saul
plieksdavo veid. Lil baiminosi, kad Henrikas pamatys, jog ji i
ties nra grai arba dar blogiau. Lil ant galvos usiridavo al
ir sumegzdavo mazg po smakru. Ji patogiai jausdavo su Henriku
tik kino teatre Rialto, kur sikibdavo jo rank; arba tylioje Ka

ralikosios akademijos bibliotekoje, kurios skaitykl temd alios

drobs ir ritinins uuolaidos.
Vien vakar Lil liep Henrikui susitikti Orsted parke devin
t valand. Vandenyje plaukiojo dvi gulbs ir vir ols drieksi
nusvirusios gluosni akos. Henrikas vlavo, o kai atvyko, pabu
iavo Lil kakt.
- inau, kad turime tik kelias minutes, - tar jis plaukais per
braukdamas Lilei per kakl.
Taiau t vakar Greta buvo primime Amerikos ambasadoje.
Jos nebus namie kelias valandas, ir Lil ketino pasakyti Henrikui,
kad jiedu gali laisvai pavakarieniauti restorane su medio plok
tmis kaltomis sienomis Prancikon kvartale. Jiedu galt pasi
vaikioti Ilgosios linijos krantine kaip bet kuri kita dan pora,
ijusi miest puik vasaros vakar. Lil vos galjo patikti, kad
netrukus Henrikui, kuris prato susitikti su ja ne ilgiau kaip dvide
imt minui, gals praneti diugi naujien.
- Noriu tau kai k pasakyti, - tar ji.
Henrikas pam jos rank ir pabuiavo, tada priglaud j sau
prie krtins.
- Ak, Lile, daugiau nieko nesakyk, - pertrauk jis. - A jau
inau. Dl nieko nesijaudink, bet a jau inau.
Henriko veidas buvo atviras, antakiai pakelti.
Lil itrauk savo rank. Parke buvo tylu, juo grtantys namo
darbininkai jau sdjo prie vakariens stalo, o netoli tualet sto
viniavo vyras ir degino degtukus vien paskui kit. Antras vyras
prajo pro al ir atsigr per pet pairti.
K Henrikas ino? - paklaus savs Lil, bet netrukus
suprato.
Henriko antakiai vis dar buvo pakelti, o Lils knu perbgo
baisus drebulys, staiga pasirod, kad ia atsirado treias - Einaras,
kuris tarsi bt per ingsn nuo intymiai prisipastanio Henriko

ir visk girdt. Einaras, vilkintis jaunos merginos suknel, flir

tuoja su jaunesniu vyru. Siaubingas reginys.
Lil vl sudrebjo. Priekyje stovintis vyras jo tualet, ir ne
trukus pasigirdo garsus apvirstancio iukli kibiro trenksmas.
- Bijau, kad daugiau nebegaliu su tavimi susitikinti, - galiau
siai tar Lil. - vakar privalau tau tarti sudie.
- Apie k tu kalbi? - nustebo Henrikas. - Kodl taip sakai?
- Tiesiog negaliu daugiau su tavimi susitikinti. Ne dabar, atsak Lil.
Henrikas norjo paimti jos rank, bet i j atitrauk.
- Taiau man tai neturi jokios reikms. Ar tai viskas dl to?
tai k tau noriu pasakyti. Ar tai dl to, jog tu manai, kad a ne...
- Ne dabar, - pakartojo Lil ir paliko Henrik.
Ji nuingsniavo per ol, kuri vasar buvo tokia idivusi, kad
beveik trakjo po kojomis, ir m kopti auktyn taku, vedaniu
i parko.
- Lile! - suuko po gluosniu stovintis Henrikas.
Liko dar kelios valandos, per kurias bus galima pakabinti j
viet Lils suknel, isimaudyti ir pradti kit paveiksl. Einaras
lauks Gretos, kuri, grusi namo, nusisegs skrybl ir paklaus:
- Ar maloniai praleidai vakar?
mona pabuiuos j kakt taip, kad abiem taps aiku, jog Gre
ta buvo teisi.

Atuntas skyrius

Per atostogas rugpjio mnes Greta su Einaru kaip ir kas vasar

gro Menton, Pranczijos uost Italijos pasienyje. Po ilgos vasa
ros Greta su palengvjimu atsisveikino su Kopenhaga. Traukiniui
dundant pajrio Alpmis Greta jautsi tarsi kak paliekanti.
iemet, patariami Anos, kuri gegu dainavo Monte Karlo
operoje, Greta su Einaru isinuomojo but Boj gatvje prieais
Mentono municipalin kazino. Buto savininkas buvo amerikietis,
po karo atskubjs Pranczij supirkti udarom Provanso siuvi
mo fabrik. Jis praturtjo ir dabar gyveno Niujorke, sulaukdamas
gausybs laik su praneimais apie pelnus, gautus u paprastas
namie neiojamas sukneles be pamualo, kurias parduodavo kie
kvienai nam eimininkei pietus nuo Liono.
But puo altos oranins marmuro grindys ir antra vonia,
dayta raudonai, o svetainje - kinika irma, inkrustuota abalons kriauklmis. Priekiniai langai ijo maas terasas, kurios
buvo gana plaios, kad tilpt keliolika vazon su pelargonijomis
ir dvi metalins pintos kds. Ten Einaras su Greta, kuri usikeldavo kojas ant turkl, sddavo kartais vakarais gaivindamiesi

vjeliu, kartkartmis padvelkianiu nuo apaioje parke augani

citrinmedi ir apelsinmedi. Greta buvo pavargusi, tad jie kar
tais praleisdavo vakar teitardami vienas kitam labanakt.
Penkt atostog dien orai pasikeit. Vjai i iaurs Afrikos
pravilp vir pasiiauusios Viduremio jros, akmeningo papl
dimio ir, sisuk pro praviras terasos duris, nuvert kinik irm.
Greta su Einaru snaud raudonajame miegamajame, kai igirdo
trenksm. Jiedu rado irm nuvirtusi ant sofos. U irmos buvo
paslpta buto savininko siuvam jo fabrikuose namini sukneli
pavyzdi kabykla. Baltos su gli ratais suknels sibavo ant
kabyklos, tarsi vaikas bt jas tamps u krat.
Greta pagalvojo, kad suknels gana paprastos, su bjauriai at
verstais rankogaliais ir usegamu priekiu, patogiu maitinti kdik
krtimi. Suknels buvo tokios paprastos ir praktikos, kad Greta
net pajuto nedidel antipatij jas vilkinioms moterims. Ji nujo
pastatyti irmos.
- Gal padsi? paklaus ji Einaro.
Einaras stovjo prie sukneli pavyzdi kabyklos. Drabui
kratai plaikstsi jam prie koj. Jo veidas buvo ramus, bet Gre
ta pastebjo, kaip smilkiniuose tvinksi kraujagysls. Mat, kaip
dreba vyro pirtai, kurie jai visada buvo panas pianisto, o ne
tapytojo.
- Pagalvojau, kad mums vertt pasikviesti Lil, - tar Eina
ras. - Ji niekada nra buvusi Pranczijoje.
Greta niekada nebuvo atstmusi Lils. Vasar retsykiais pasi
taikydavo, jog kai Einaras pranedavo, kad Lil ateis vakariens,
Greta, isekusi po dienos, praleistos neskmingoje parodoje, tar
davo sau mintyse: O Viepatie, dabar man tetrksta vakariens su
savo vyru, apsirengusiu moterimi. Taiau ji ugniaudavo tokias
mintis ir iki kraujo priksdavo lp. Greta inojo, kad nepajgs su
laikyti Einaro. Po nuotykio su Henriku suprato, kad Lil sprendia
daug k savarankikai.

Likus kelioms savaitms iki ivykos Menton, Lil pradjo

rodytis popietmis apie tai i anksto nepranedama. Kai Greta i
eidavo i Nali nam susitikim, grusi rasdavo Lil prie
lango su nugaroje atsegta suknele. Greta paddavo jai apsirengti
ir usisegti gintaro vrin. Radusi savo vyr su atvira suknels i
kirpte ant blyki pei Greta kiekvien syk apstulbdavo. Ji nie
kada nieko nesakydavo nei Einami, nei Lilei. Atvirkiai, visada
priimdavo Lil, tarsi i bt atvykusi i usienio domi draug.
Paddama Lilei apsiauti batus Greta niniuodavo ir dalydavosi
gandais. Paskui usiversdavo kvepal flakonl ant smiliaus ir
velniu pirto galiuku perbraukdavo Lilei per kakl bei vidin ran
kos pus. Tada pastatydavo j prie veidrod ir velniu, intymiu
sutuoktins balsu sunibddavo:
- tai... labai grai.
Greta visa tai darydavo pasiventimo skatinama, nes buvo si
tikinusi, kad gali nepaisyti nieko pasaulyje, iskyrus savo vyr.
Taip pat ji elgdavosi ir su Tediu. Greta galdavo priegyniauti
motinai, ginytis su tvu, niekinti vis Pasaden ir Kopenhag, bet
jos krtinje slypjo begalinis pakantumas mylimam vyrui. Ji tuo
niekada neabejojo, todl leido Lilei sibrauti jdviej su Einam
gyvenim. Kad tik Einaras bt laimingas, tikindavo save Greta.
Galiu dl jo padaryti visk.
Taiau Greta nebt savimi, jei is atviras pasiventimas kar
tais jos neerzint. Po slapt Lils pasimatym su Henriku Greta
pradjo j lydti, kai ioji susimodavo pasivaikioti Kopenha
gos gatvmis. Lil pareik, kad daugiau niekada nesusitiks su
Henriku, kad jiedu isiskyr, bet Greta inojo, kad yra daugyb
kit jaun vyr, kurie meilinsis Lilei tol, kol i paraus ir puls jiems
glb. Tad Greta su Lile sikibusios parank vaiktindavo de
koratyviniais krmais apsodintu parku. Greta audydavo akimis
tikrindama, ar skalda grstuose takeliuose neidygs potencialus
garbintojas, inodama, kokius jausmus Lil savo drgnomis m-

domis akimis gali suadinti jauniems danams. Kart Greta nufoto

grafavo Lil prie Rozenborgo pilies vart. Graktus pilies pastatas
Ulei u nugaros atrod nerykus ir truput grsmingas. Kit syk
I ,il sustabd Gret prie marionei teatro ir atsisdo kartu su vai
kais. Jos veidas buvo toks pat drovus, o kojos tokios pat nerangios
kaip ir vaik.
- Greta? - vl kreipsi mon Einaras, atsirms paprast
sukneli kabykl. Kinika irma vis dar guljo ant sofos. - Ar ne
prietarausi, kad Lil mus ia aplankyt?
Greta pradjo statyti irm. Nuo pat atvykimo Pranczij
dienos ji dar netap. Greta nesutiko domi moni, kuri galt
paprayti pozuoti portretui. Oras buvo sunkus ir drgnas, tad da
ai ant drobs prastai divo. i vasar Greta pradjo keisti savo
tapymo stili, naudoti rykesnes spalvas, ypa rausv, gelton ir
aukso, vienodesnes linijas ir net didesn format. Gretai tai buvo
naujas tapymo bdas, tad prie tuios drobs ji utrukdavo ilgiau,
kol praddavo tapyti. Ji nelabai pasitikjo savo kryba. Naujiems
labai didelio formato ir pasteliniais tonais ireikiamo diaugsmo
paveikslams reikjo vidinio digavimo, o Greta bdavo laimin
giausia, kai tapydavo Lil.
Greta pagalvojo apie Lils, stovinios terasoje visu giu, por
tret. Lengvas vjelis pakelt jos namins suknels krat, maos
rudos ros, kuriomis imarginta suknel, dailiai susiliet, Lils
veidas bt visikai toks pat kaip ir Einaro i akimirk - kartas,
sunerims, oda taip sitempusi ir raudusi, kad, regis, tuoj sprogs.
Greta su Lile jo Bonaparto krantinje sikrus Orchidjos
restoran. Jis garsjo virtais kalmarais savo skystyje, bent jau taip
ra Hansas, silydamas ten vakare susitikti. Gatvje parduotuvs
jau buvo usidariusios. Mai maiai su vakardienos iuklmis gu
ljo alikelje. Grindinio akmenys buvo iklib ir provuoti.
Hanso laikas guljo Gretos kienje, ir eidama su Lile en
Mielio gatve uosto link ji trynjo kratel vestuviniu iedu. Vie

nas graiausi danik paproi Gretai buvo tas, kad vedybinis

iedas mvimas ant deins rankos. Kai gro Danij bdama
nal, ji sau prisiek, kad niekada nenusimaus Tedio dovanoto
lifuoto aukso iedo. Taiau paskui Einaras pasil savo paprast
aukso ied. Greta negaljo sivaizduoti, kaip reiks nusimauti Te
dio ied, prisiminusi, kaip prie teikdamas jis nerangiai raussi
kiense iekodamas maos aksomins duts. Tada Greta supra
to, kad Tedio iedo nusimauti nereiks, ir dabar mvjo abu. Ji
vienodai aisdavo su abiem iedais isiblakiusi sukiodama juos
aplink pirtus.
Greta niekada daug nepasakojo Einami apie Ted Kros. Da
nij ji gro bdama ei mnesi nal t dien, kai paskelb
paliaubas, ir jos pavard vl buvo Vod. Tedis mir be jokios rimtos
prieasties, aikindavo Greta draugams, kai jos paklausdavo apie
pirmj vyr. Gal gale, pagalvodavo Greta, mirti dvideimt ketveri met gyvenant varioje ir sausoje Kalifornijos kaitroje ga
lima tik todl, kad pasaulis yra iaurus. I ties ia nra jokios lo
gikos. inoma, Tedis neturjo vakarietiko stuburo - tai buvo dar
viena likimo neteisyb. Kartais Greta usimerkusi, kad sutramdy
t gailest, vis pagalvodavo, jog galbt jai ir Tediui nebuvo lemta
gyventi susituokus. Galbt Tedis jos taip aistringai nemyljo, kaip
ji myljo j.
Greta su Lile beveik atjo prie restorano, kai ji sustabd Lil
ir tar:
- Nepyk, bet turiu tau ma staigmen. - Ji nubrauk Lils
plauk smog nuo aki. - Atsipraau, kad nepasakiau anksiau,
bet pagalvojau, jog tau bus lengviau igirsti naujien dabar.
- Koki naujien?
- Kad mudvi vakarieniausime kartu su Hansu.
Lil ibalo - buvo akivaizdu, kad ji visk suprato. Lil priglau
d veid prie udarytos msininko parduotuvs vitrinos. Viduje

(arsi rausvos gairels ant virvi kadaravo pareliai nudirta oda.

Taiau Lil vis tiek paklaus:
- Kokiu Hansu?
- Liaukis. Nepanikuok. Tai Hansas. Jis nori tave pamatyti.
Paryiaus kritikas su karpa ant akies voko greitai atsak Gre
tos laik atsisdamas Hanso adres ir dar pasiteiraudamas apie
jos tapyb. Sulaukusi kritiko dmesio Greta vos nepaskendo sva
jonse. Paryietis klausinja apie mano men! - digavo Greta
atidarydama i Arhuso atsist laikinio popieriaus dut ir pri
pildydama raikl raalu. Pirmiausia ji para kritikui klausdama:
ar man yra vietos Paryiuje? Ar mudu su vyru turtume pagalvoti,
kad verta ivykti i Danijos, kur niekas neino, k apie mane gal
voti? Ar ms gyvenimas Paryiuje bt laisvesnis?
Paskui Greta para Hansui: Regis, mano vyras niekada js
nepamiro, - pradjo ji. - Kai jis svajoja prie molberto, inau, kad
galvoja apie jus, pakibus ant uolo akos vir pelks. Tada jis tarsi
tampa vl trylikos met spindiniomis akimis ir glotniu smakru.
kops ketvirto deimtmeio vidur, Hansas Aksgilas buvo
smailianosis, o jo rieus deng tanks viess plaukai. Jis tapo
stambus, tvirtas vyras storu kaklu, kylaniu i krtins; Hanso i
vaizda Gretai primin seno platano kelm jos Kalifornijos sodo
gale. Einaras buvo apibdins Hans kaip smulk berniuk, pelki
neaug. J pravardiavo Valnodu, arba Rieutliu; mons sak,
kad jam tokia pravard prilipo todl, jog vasar Hanso oda tapda
vo blykiai ruda, tarsi bt truput suterta aminu Mlyndanio
dumblu, kurio bala tapo Hanso gimdymo lova, kai jo motinos ka
rieta apvirto per audr su krua, ir motina su dviem tarnaitmis
strigo viryne turdama tik ibint ir veiko drobin vark, ant
kurio is pasil priimti kdik.
Dabar, suprantama, Hansas buvo germanikai stambus vyras.
Jis kitiems rankas spaud abiem delnais, kuriuos Hansas taip pat
sunerdavo ant sprando, kai k nors pasakodavo. Vyras gr tik

ampan arba gazuot vanden. Valgydavo tik uv, nors vien

syk paragavo elnienos ir paskui mnes buvo prarads apetit.
Hansas prekiavo paveikslais silydamas Danijos meistr darbus
turtingiems amerikieiams, kurie kaup paveikslus vien dl skai
iaus. Tai gana danai bna amoralus verslas, pripaino Hansas
nusiypsodamas ir parodydamas du atrius priekinius dantis.
- Ne visada, bet gana danai, paaikino jis. Mgstamiausia
Hanso sporto aka buvo tenisas. Geriausia Pranczijos dalis yra
terre battue - raudonasis molis. Balti teniso kamuoliukai su gu
muotomis silmis. Teisjas, sdintis auktai savo kdje.
Restoranas stovjo kitoje gatvs pusje prieais uost. Ant ali
gatvio po dryuotais skiais, tvirtintais kibiruose su akmenimis,
bolavo atuoni staleliai. uost plauk grtanios namo jachtos.
Poilsiautojai susikib rankomis stovjo prieplaukoje. J nugaros ir
keliai buvo nusvilinti sauls. Ant restorano staleli stovjo vazels
su medetkomis, o staltiess buvo udengtos baltu popieriumi.
Tik kai jie ketino ssti prie stalo, kur Hansas lauk susidjs ran
kas ant sprando, Greta pradjo nerimauti dl savo plano. Tik dabar ji
m bgtauti, kad Hansas velgs panaum Einaro ir Lils veiduo
se. K Greta darys, jei Hansas palinks per stal ir paklaus:
- Ar i daili maa btyb yra mano senas biiulis Einaras?
Tai atrod netiktina, bet vis tik k Greta daryt, jei Hansas
uduot tok klausim? Ir k daryt Lil? Tada ji pavelg Lil,
kuri atrod dailiai vilkdama namin suknel ir buvo degusi ant
jroje plduriuojanio maudymosi plausto. Ne, ia yra ne kas ki
tas, o Lil. Net Greta mat tik Lil. Be to, pagalvojo ji, kai padav
jas atstm kdes nuo stalelio, o Hansas prijo pabuiuoti Gretos,
paskui Lils, Hansas taip pat jau nepanaus t berniuk, kur i
savo vaikysts apibdino Einaras.
- Taigi, papasakokite man apie Einar, - papra Hansas, kai
sriubinje buvo patiekti savo sultyse virti kalmarai.

Bijau, kad vakar jis yra vienas Kopenhagoje, - atsak Gre

bi.

Jis turi per daug darbo, kad galt atostogauti.

Ul linkteljo ir priglaud servetls kamput prie burnos.

I lansas atsilo kdje ir akute pasmeig kalmar.

Tai panau Einar.
Tada Hansas papasakojo, kaip Einaras nedavosi alikel paste
li dut ir ant rieduli piedavo pelk. Per nakt lietus nuplaudavo
pieinius, tad kit dien Einaras vl atsinedavo dut ir piedavo.
- Kartais jis piedavo jus, - siterp Lil.
- Ak, taip, itisas valandas. Turdavau sdti kelkratyje, kad
Einaras galt ant akmens nupieti mano portret.
Greta pastebjo, kad Lil truput atitrauk peius atgal kilstel
dama krtis, primenanias lengvas kaip popierius, susirauklju
sias mimozas, auganias vir Mentono stksaniuose kalnuose. Ji
beveik pamiro, kad tai ne krtys, o avokad kauliukai, vynioti
ilkines nosines ir sukiti vasarin liemenl, kuri t ryt nupir
ko prie stoties esanioje universalinje parduotuvje.
Greta taip pat atkreip dmes tai, kaip Lil - gyvai spindin
iomis po pudruotais vokais Einaro akimis - kalba su Hansu apie
Jutlandij. Tai, kad prie atsakydama Hanso klausim, Lil pri
kando lp ir pakl smakr, bylojo apie jos ilges.
- inau, kad Einaras nort su jumis kada nors susitikti, - pa
reik Lil. - Jis man sak, kad ta diena, kai pabgote i Mlyndanio, buvo blogiausia jo gyvenime. Einaras sako, kad js vienintelis
leisdavote jam ramiai pieti, ir tai jis suprato kaip pritarim, jog
bti tapytoju nra blogai, kad ir kas nutikt.
Lil atgniau deln, per daug kault ir smulk, kad bt j
galima laikyti vyro, ir ities Hanso peties link.
Vliau t vakar Lil su Greta karieta parvaiavo inuomot
but. Greta buvo pavargusi ir norjo, kad Einaras nusivilkt su
knel ir nusivalyt lpas.

- Hansas nieko neatspjo, tiesa? - paklaus ji sukryiavusi ran

kas ant krt, kurios buvo dar ploktesns u Lils.
Lubose kabojo dvi plikos elektros lemputs; viesa irykino
Einaro raukles kaktoje ir prie burnos. Vyro kakle vir gintaro ka
roli staiga ikilo kauburlis. I jo tamsi ertmi, kur rankos jun
giasi su peiais ir kair koja su deine, sklido vyrikas lapi lap
kvapas.
Greta umigo Einami dar neatjus lov. Pabudusi rado po
vasarine antklode gulini Lil, segini liemenl. Jos plaukai
buvo susivl, blausios viesos apviestas veidas vams su prade
daniais skruostuose dygti eriais. Lil guljo ant nugaros, lengva
antklod buvo udengusi kriaui formos krtis ir emiau pp
sant ikilim tarp koj. Lil iki iol niekada nebuvo miegojusi su
Greta; juodvi kartu pusryiaudavo vilkdamos ilkinius kimono
su gervi pieiniais, kartu pirkdavo kojines, ir Greta visada su
mokdavo tarsi motina ar keistuol bevaik teta. Taiau Einaras
niekada nebuvo atjs lov apsirengs kaip Lil. Gretos irdis
m skausmingai dauytis krtinje. Ar tai irgi yra aidimo dalis?
Ar ji turt pabuiuoti Lil kaip buiuot savo vyr?
Greta su Einam intymiai suartdavo nedanai. Paprastai dl to
Greta kaltindavo save. Ji tapydavo arba skaitydavo iki vlumos
ir tuo metu, kai paljsdavo po antklode, Einaras jau miegodavo.
Kartais Greta j baksnodavo tikdamasi priadinti. Taiau Einaras
miegodavo kietai, ir netmkus Greta umigdavo pati. Ji per nakt
laikydavo vyr apsikabinusi ir pabusdavo udjusi rank ant jo
krtins. Jdviej vilgsniai susitikdavo ryto tyloje. Gretai danai
kildavo noras paliesti Einar ir ji praddavo glostyti jo krtin,
paskui laun, o Einaras kumiais pasitrindavo akis ir iokdavo
i lovos.
- Ar kas nors negerai? - suukdavo Greta, vis dar susisupusi
antklod.

- Ne, - atsakydavo Einaras leisdamas vanden voni. - Viskas

p,erai.
Tais kartais, kai jiedu myldavosi, paprastai, bet ne visada, Gre
tos sukurstyti, ji vliau pajusdavo, kad vyko kakas nederama. Tar
si ji jau negalt liesti Einaro, tarsi jis jau nebt jos vyras.
Lil sukrutjo lovoje. Ji guljo ant ono, o Lils knas Gretai
primin ilg virv. Strazdanos nugaroje spoksojo Gret, vienin
telis Zelandijos formos apgamas atrod siaubingai ir buvo juodas
tarsi dl. Lils klubas, ikeltas po susivlusi vasarine antklode,
atrod tarsi sofos, stovinios inuomoto buto svetainje, atkalts
virutin ikili dalis. I kur atsirado is klubas, ilenktas tarsi vin
giuojantis pajrio kelias Nicos pasienyje su Italija, tarsi pstos
vazos plonais kaklais, kurias Tedis usikeldavo ant koja minamo
puodiaus rato? Regjosi, kad tai moters, o ne jos vyro klubas.
Gretai pasirod, kad lovoje guli kakoks nepastamasis. Ji galvo
jo apie klub, kol siauras buto terasas atkeliavo aura ir lietus
atvsino kambar, tad Lil turjo usitraukti vasarin antklod iki
smakro, kad bt iliau, ir ppsantis klubas dingo po sitempusia
antklode. Jiedu vl umigo, ir kai Greta pabudo, ivydo Lil, lai
kani du kavos puodelius. Lil nusiypsojo, tada pamgino vl
palsti po antklode, bet kavos puodeliai pasviro. Greta stebjo, kaip
isipylusi kava teka jos rankos link, ir Lil pravirko.
Vliau, po piet, kai Einaras, usidars antrame miegamaja
me, rengsi tapti Lile, Greta nuklojo lov. Ji nutrauk suplkusi
antklod, prisigrusi Einaro, Lils bei kavos kvapo, umet ant
terasos turkl ir prie kampo prikio degtuk. Gretai kilo noras su
deginti antklod. Netrukus antklod usiliepsnojo, ir Greta steb
dama, kaip trkinja liepsnos pagrauti skuteliai, pagalvojo apie
Ted ir Einar. Terasoje skrajojo antklods skutai ir juodi dmai,
vasaros vjelio tai pakeliami auktyn, tai blokiami emyn ir ga
liausiai nusileisdami ant vakini citrinmedi ir apelsinmedi,

augani parke apaioje, lap. Gatvje stovinti moteris kteljo

Gretai, bet ji nekreip dmesio ir usimerk.
Greta niekada nepasakojo Einami apie gaisr Tedio kerami
kos studijoje Kolorado gatvje. Priekiniame kabinete buvo negilus
idinys, puotas Tedio oraninmis misionieri stiliaus plytel
mis. Vien sausio dien pajutusi poreik visk sutvarkyti, Greta
sugrdo kaldines girliandas idin, kuriame jau ruseno ugnis. I
trapi ali akeli m sklisti balti, tirti dmai. Tada pasigirdo
toks aius trakesys, kad Tedis atskubjo i savo dirbtuvs stu
dijos gale. Jis stovjo tarpduryje. Vyro veide Greta ivydo klau
sim: K tu darai? Paskui jiedu abu stebjo, kaip i rkstanios
girliandos plipteli liepsna; paskui sipliesk antra ir tarsi itiesta
ranka padeg pint supamj kd.
Beveik akimirksniu usiliepsnojo visas kambarys. Tedis item
p Gret Kolorado gatv. Jiedu pastovjo ant aligatvio vos ke
lias sekundes, kai liepsnos prasiskverb pro dvigubus veidrodinio
stiklo langus. Greta su Tediu eng vaiuojamj gatvs dal,
vairuotojai spoksojo isiioj, pasibaid arkliai staigiai metsi
al nuo deganio pastato, automobiliai stengsi j aplenkti.
Tai, k tuo metu galjo pasakyti Greta, atrod niekinga. Ji sau
be paliovos kartojo, kad atsipraymas skambt tuiai. Liepsnos
kilo vir gatvi ibint ir telefono laid, kurie paprastai bdavo
nukar nuo sutpusi mlynj kkt. Reginys buvo baisus, bet
Greta tepajg itarti: K a padariau?
- Galsiu visk atkurti, - guod j Tedis.
Viduje skilinjo, sproginjo, virto juodomis ukmis imtai
vaz, plyteli, dvi Tedio degimo krosnys, dokument spinta su
usakymais, jo susikurtas puodiaus gyvenimas pavirto niek.
Gretos lpose vis dar buvo strigs tas tuias atsipraymas. Re
gjosi, kad jis prilipo prie lieuvio tarsi netirpstanio ledo kubelis.
Kelias minutes Greta nepajg nieko daugiau itarti. Paskui lieps
nos ir dm apimtoje gatvje griuvo pastato stogas.

-A nenorjau.
Greta spliojo, ar Tedis ja patiks. Kai vykio vietoje pasirod
susikaiiojs pietukus u rankoves laikani gumini juosteli
savaitraio American Weekly reporteris, Gretai kilo klausimas,
ar kas nors Pasadenoje ja patiks.
- inau, - be paliovos kartojo Tedis.
Jis pam Gretos rank ir neleido daugiau nieko sakyti. Jiedu
stebjo, kaip nugrina liepsn apimta priekin pastato siena, kaip
gaisrininkai ivynioja savo plokias, subliukusias arnas. Greta su
Tediu stovjo ir tyldami irjo, kol vyro gerklje pakilo drgnas
gumulas ir i jo lp isprdo pranaaujantis nelaim kosulys.

Devintas skyrius

Paklausta Einaro Greta papasakojo, kojis nepajg prisiminti.

- Nori pasakyti, kad neprisimeni? - pasitikslino ji. - Kad pa
praei jo susitikti su tavimi dar syk?
Einaras sugebjo prisiminti tik dal prajusio vakaro. Kai Greta
pasak, jog Lil atsistojo ant pirt gal, kad pabuiuodama pa
linkt Hansui labos nakties, Einaras taip sutriko, jog nusitemp
metalini pynui kd teras ir beveik valand spoksojo parke
auganius citrinmedius. To negaljo bti. Atrod, kad Einaro ten
tarsi nebuvo.
- Jis diaugsi susipains su Lile. Ir maloniai kalbjo apie Einar. Hansas nekantrauja vl su tavimi susitikti. Ar tai prisime
ni? - paklaus Greta. Ji blogai miegojo - jos akys buvo beveik
prasmegusios akiduobse. - Tu jam paadjai, kad iandien ir vl
gals susitikti su Lile.
- Ne a, - paprietaravo Einaras. - Tai buvo Lil.
- Taip, - sutiko Greta. - Tai buvo Lil. A vis pamirtu.
- Jeigu tu nenorjai, kad Lil pas mus atvykt, kodl nepasakei?

-inom a, norjau, kad Lil atvykt. Tik... - Greta nutilo. - Tik

neinau, kaip, tavo nuomone, turiau su ja elgtis.
Ji atsigul ant sofos ir m peioti kinikos irmos kriaukleles.
- Tau nieko nereikia daryti, - atsak Einaras. - Negi nesupranti?
Einaras negaljo suprasti, kodl Greta per daug nesijaudinda
ma negali leisti Lilei atvykti ir ieiti. Jei tai neslegia Einaro, kodl
Greta taip nerimauja? Kodl ji negali tiesiog tyliai priimti Lils,
kai ateis laikas tapyti jos portret? Jei tik Greta nekamantint Li
ls - nekalbant apie tiriam monos vilgsn, - kai ioji atslenka
ir dingsta i buto. Kartais pakakdavo tik inoti, kad kitapus dur
Greta laukia grtanios jos, ir Lil ipildavo siio prakaitas, ku
ris pasijusdavo paastyse.
Taiau Einaras inojo, kad jam ir Lilei reikia Gretos.
Hansas lauk Lils ketvirt valand. Jiedu susitar susitik
ti prie municipalin kazino, esant Vidudienio promenadoje u
akmeningo papldimio. T ryt Greta tap svetainje. Einaras
mgino tapyti koridoriuje, i kurio matsi rytinio elio tamsiai
raudonai nuspalvinti galinio v. Mykolo banyios fasado akme
nys. Kas penkiolika minui Greta, tarsi tyls ant idinio atbrailos
stovinio laikrodio ketvirio valandos diai sumurmdavo: Po
galais.
Atjs pairti, Einaras pamat, kad Greta sdi atsilousi k
dje. Drobs pakratyje ji buvo udjusi kelis mlyn atspalvi
potpius. Ant Gretos keli guljo suodinas ir iterliotas eskiz blo
knotas. Edvardas IV guljo susirangs prie jos koj. Greta pakl
akis, jos veidas buvo beveik toks pat baltas kaip Edvardo kailis.
- Noriu tapyti Lil, - pareik ji.
- Ji ia bus vliau, - atsak Einaras. - Lil su Hansu susitiks tik
ketvirt. Gal po io susitikimo?
- Praau, rask j, - neirdama vyr ir tylesniu nei prasta
balsu papra Greta.

Enaras nepanoro paklusti monai. Sau jis buvo pasaks, kad

Lil ikvies po piet, ryt praleis tapydamas, k pastaruoju metu
buvo apleids, ir nueis turg pirkti darovi. Taiau dabar Greta
nori, kad jis bt ne savimi, o Lile, kad mest tapyti ir suteikt
Gretai galimyb dirbti. Einaras to nenorjo. T akimirk jis nesiilgjo Lils. Vyras jaut, kad Greta veria j j rinktis.
- Gal tau pakaks su ja valandos, kol atvyks Hansas?
- Einarai, praau, - pakartojo Greta.
Dabar miegamojo drabuinje kabojo kelios namins suknels.
Greta sak, kad jos bjaurios, j stilius tinka tik auklms, bet Einarui
ios paprastos suknels atrod dailios, tarsi jas galt vilkti pati
prasiausia pasaulio moteris. Jis perbrauk nykiu ant vininio
vamzdio sukabintas pakabas ir pirtais paliet ikrakmolytas apy
kakles. Suknels su bijn ratais audinys buvo truput per plonas;
imargintos varli pieiniais suknels biustas didokas, be to, ji su
tepta. Rytas buvo iltas, ir Einaras rankove nusiluost lpas. Ka
kas vert jaustis, tarsi jo siela bt udaryta metaliniame narvelyje:
irdis dausi kutinj, viduje spurdjo Lil, kuri pusiau prabudusi
virpjo ir trynsi onais Einaro kno grotas.
Einaras isirinko suknel. Ji buvo balta, imarginta kriaukli
pieiniais. Suknels kratai siek Einaro blauzdas. Balta ir rausva
derjo prie Einaro koj, kurias nuspalvino Pranczijos saul.
Dur spynos raktas klibjo skylutje. Einaras pagalvojo, kad ver
tt usirakinti, bet inojo, kad Greta niekada neeis nepasibeldusi.
Syk, j santuokos pradioje, Greta uklupo Einar vonioje dainuo
jant liaudies dain: kart buvo senis, kuris gyveno pelkje... Einaras
inojo, kad nieko bloga, jei jauna mona randa savo vyr besimau
dant ir laimingai niniuojant sau po nosimi. Guldamas vonioje
Einaras pamat, kaip Gretos veid plsta jaudulys.
- Dainuok toliau, - papra ji prieidama ariau.
Taiau Einaras vos pajg kvpuoti, nes jautsi toks apnuogin
tas ir susigds, kad kaultas rankas sukryiavo ant krtins ir pri-

sideng delnais tarsi figos lapeliais. Galiausiai Greta suprato, k

padar, nes ieidama i vonios tar:
-Atsipraau. Man reikjo pasibelsti.
Einaras nusimet drabuius ir nugara atsigr veidrod. Prie
lovos stovinios spintels staliuje buvo medicininio pleistro ir
irkls. Pleistras buvo lipnus, jo tekstra panai drobs. Einaras
atsivyniojo ilgok gaball ir sukarp penkias dalis. Kiekvien j
priklijavo prie lovos koj krato. Tada usimerks ir jausdamas,
kaip slysta savo sielos tuneliu, atitrauk savo pen ir priklijavo j
pleistru tuioje vietoje emiau kirknies.
Apatiniai drabuiai buvo pagaminti i kakokios tsios me
diagos. Einaras buvo sitikins, kad tai amerikiei iradimas.
- Nra prasms vaistyti pinigus ilkui, jeigu t drabu vilksi
tik syk arba du, - pareik Greta teikdama Einami pakuot, o is
buvo per daug susidrovjs, kad prietaraut.
Kelnaits buvo kvadratinio kirpimo ir sidabro spalvos, kaip
irmoje inkrustuotos kriauklels. Juosmenl buvo medvilnin,
apsita lengvais nriniais. Prie jos kabojo atuoni mai bronziniai
kabliukai kojinms laikyti, ir is mechanizmas Einami vis dar at
rod jaudinamai sudtingas. Kai avokad sklos pradjo pti il
kinse nosinse, Einaras negilius liemenls kauelius djo dvi
Viduremio jros kempinles.
Tada jis per galv usimov suknel.
Einaras savo kosmetikos dut pradjo laikyti palete. Keli tep
tuko brkteljimai per antakius. Lengvi potpiai vokuose. Lp
kontras. Pereinantys i vieno atspalvio kit dryiai skruostuose.
Tai tikrai buvo panau tapyb - tarsi teptukas tui drob pa
verst iema Kategato ssiauryje.
Drabuiai ir skaistalai buvo svarbs, bet tikrai transformacijai
reikjo pasinerti vidin tunel ir paadinti Lil tarsi skambinant
vakariens kvieianiu varpeliu. Jai visada patiko kritolo skam
besys. Transformacija reik, kad Lil, drgna ranka sikibusi

Einaro deln, ilips i to tunelio, tad reiks Lil utikrinti, jog is

rykus ir triukmingas pasaulis priklauso jai.
Einaras atsisdo ant lovos ir usimerk. I gatvs sklido au
tomobili keliamas triukmas. Vjas barkino terasos duris. U
merktomis akimis Einaras regjo, kaip tamsiame fone tarsi fejerver
kai Mentono uoste prajus etadien suvinta spalvotos viesos.
Einaras igirdo, kaip irdis pradeda liau plakti. Jis jaut lipni
juost, uklijuot ant penio, ir lengv oro plevenim gerklje. Vyras
aikteljo, ir jo rank bei stuburo slanksteli oda paiurpo.
Pasipurts jis pasijuto Lile. Einaras inyko. ryt Lil pozuos
Gretai. Ji vaiktins krantine su Hansu delnu prisidengdama akis
nuo rugpjio sauls. Apie Einar bus tik usimenama.
Pasaulis igirs, kaip Lil itars:
- Einaras labai ilgisi Mlyndanio.
Jis ir vl susidvejino, tarsi perskeltas graikinis rieutas ar peiliu
pradaryta austr.
Lil gro svetain.
- Ai, kad taip greitai atjai.
Greta su Lile kalbjo tyliai, tarsi i galt subyrti igirdusi
ai bals.
- Ssk ia, - pasil Greta, papurendama sofos pagalves. - U
mesk vien rank ant sofos atkalts ir pakreipk galv irm.
Sesija tssi vis likusi ryto dal ir popiet. Lil sdjo sofos
kampe ir irjo kinikoje irmoje i kriaukleli idliot scen vej kaim, poet pagodoje prie gluosnio. Ji ialko, bet liep sau
nekreipti tai dmesio. Jeigu Greta nesiliaus tapyti, Lil pozuos. Ji
tai dar dl Gretos. Tai buvo jos dovana Gretai - vienintelis daly
kas, kur Lil galjo duoti. Ji privalo bti kantri ir laukti, kol Greta
pasakys, k daryti.
Vliau t popiet Hansas su Lile vaiktinjo Mentono gatv
mis. Jiedu sustodavo prie prekystali, u kuri buvo parduodamas
citrin muilas, i alyvmedio idrotos figrls ir cukruot fig

paketliai. Jiedu kalbjosi apie Jutlandij, pilkai melsv dang,

kiauli itrypt em ir eimas, kurios ioje emje gyveno ketu
ris imtus met. J vaikai tuoksi vieni su kitais suterdami krau
j. Kai tvas mir, Hansas tapo baronu Aksgilu, nors nekent io
titulo.
- Dl to a ir ivykau i Danijos, - aikino jis. - Aristokratija
mirta. Jeigu turiau seser, esu tikras, jog mano motina nort,
kad a j vesiau.
- Ar js dabar veds?
- Bijau, kad ne.
- Ar nenorite vesti?
- Kart norjau. Kadaise buvo mergina, kuri norjau vesti.
- Kas jai nutiko?
- Ji mir. Paskendo upje, - atsak Hansas ir pridr: - Mano
akyse. - Hansas sumokjo pagyvenusiai moteriai u skardin
mandarin muilo. - Taiau tai atsitiko seniai. A dar buvau beveik
berniukas.
Lil negaljo sugalvoti, k dar pasakyti. Ji sutrikusi stovjo su
Hansu lapimu dvokianioje gatvje.
- Kodl js neitekjusi? - paklaus Hansas. - Manyiau, kad
tokia mergina kaip js turt bti itekjusi ir vadovauti vejybos
bendrovei.
- Nenoriau vadovauti vejybos bendrovei, - atsak Lil. Ji
pavelg dang, kuris atrod tuias, nuobodus, be debeslio ir
ne toks ydras kaip Danijoje. Saul virpjo vir Hanso ir Lils
galv. - Dar prabgs nemaai laiko, kol bsiu pasirengusi tekti.
Taiau noriau.
Hansas sustojo prie atviros parduotuvs vitrinos nupirkti Lilei
apelsin aliejaus butel.
- Taiau neprivalote laukti aminai, tar jis. - Kiek jums
met?

Kiek Lilei met? Ji jaunesn u Einar, kuriam tuo metu buvo

beveik trisdeimt penkeri. Kai Lil atsirado ir Einaras pasitrau
k, dingo metai, kurie rauklja kakt ir kprina peius; metai,
nuolankumu nutild Einar. Visiems pirmiausia akis turt kristi
stangri Lils laikysena. Paskui jos tylus smalsumas. Ir treias da
lykas - j pastebjo Greta - dar nesurgusios merginos kvapas.
- Tikrai negaliu pasakyti.
- Js neatrodote ta mergina, kuri bt per daug drovi, kad i
duot savo ami, - tar Hansas.
- Nesu drovi, - atsak Lil. - Man dvideimt ketveri.
Hansas linkteljo. Tai buvo pirmas igalvotas dalykas apie
Lil. Tai pasakiusi Lil man, kad pasijus kalta pamelavusi. Ta
iau prieingai, ji pasijuto truput laisvesn, tarsi pagaliau bt
pripainusi nepatogi ties. Lilei yra dvideimt ketveri; ji tikrai
jaunesn u Einar. Jei bt pasakiusi, kad yra to paties amiaus
kaip Einaras, Hansas bt j palaiks keista apgavike.
Hansas sumokjo pardavjai. Butelis buvo kvadratinis, rudas,
jo kamtis - ne didesnis u Lils maj pirtel. Lil pamgino
itraukti kamt, bet is nepasidav.
- Gal padsite? - papra Lil.
- Nesate tokia bejg, - atkirto Hansas. - Truktelkite dar syk.
Lil taip ir padar, syk kamtis ioko, ir jos nerves pasiek
apelsin kvapas, paskatins prisiminti Gret.
- Kodl a js neprisimenu i t laik, kai buvau berniukas? paklaus Hansas.
- Js ivykote i Mlyndanio, kai a buvau dar visai maa.
- Manau, kad tai tiesa. Taiau Einaras niekada man nepasako
jo, kad turi toki grai mayt pusseser.
Grusi but, Lil rado Gret svetainje.
- Ai Dievui, kad grai, - tar Greta. - vakar noriu dar
truput padirbti.

Greta nusived Lil, vis dar tebelaikani paketus su muilu ir

apelsin aliejumi, prie sofos. Ji atrm Lil pagalves ir pirtais
lyg daugiadaniais spaustuvais sumusi Lils galv atsuko j ki
nik irmos pus.
- Esu pavargusi, - pareik Lil.
- Tada miegok, - patar Greta. Jos chalatas buvo iterliotas
rausvais ir sidabro spalvos aliejiniais daais. - Tiesiog atremk gal
v rank. A ketinu dar truput patapyti.
Kit popiet Hansas pasitiko Lil prie buto vart. Jiedu vl
vaiktinjo siauromis gatvelmis, apsivijusiomis aplink en Mie
lio kalv, paskui nusileido prie uosto, kur du vejai riavo i
trauktus jr eius. Rugpjio pabaigoje Mentone bna karta,
oras drgnas ir tvankus. Lil pagalvojo, kad dabar kur kas iliau
nei kariausi dien Kopenhagoje. Kadangi Lil niekada nebuvo
patyrusi tokio kario - iaip ar taip, tai jos pirmoji ivyka i Da
nijos - toks oras j sekino. Stovdama alia Hanso ir irdama
ipampus nuo jros ei lapi tinkl ji jaut prie nugaros prilipu
si suknel. Hanso knas buvo taip arti, kad Lil ant savo rankos,
kuri svilino saul, tikriausiai jaut jo deln. Ar tai jo delnas, ar
kakas kita? Gal tiesiog kartas vjelis?
Du igoniukai, berniukas ir mergait, prisiartino prie Lils su
Hansu mgindami silyti pirkti ma idrot drambliuk.
- Tikras dramblio kaulas, - tikinjo jie rodydami dramblio
iltis. - Gera kaina.
Vaikai buvo mai, pajuodusiais paakiais ir spoksojo Lil taip,
kad i pasijuto nesaugi.
- Eime, - paragino ji Hans, kuris buvo udjs rank ant jos
kaitusio, sudrkusio juosmens ir temp alin. - Man reikia prigulti.
Taiau kai Lil gro namo, ten jos lauk Greta. Ji tais Lil
ant sofos prieais savo molbert.
- Sdk ramiai, - paliep Greta, - a dar nebaigiau.

Kit dien Hansas pakrants keliu nuve Lil Vilfran, savo

automobilio Targa Florio stipininiais ratais svaidydamas kriau
kleles jr.
- Kit syk nepalikite Einaro! - auk jis tokiu pat dergian
iu kaip vaikystje balsu. - Net geras senasis Einaras privalo
atostogauti!
iltas vjas pt Lilei veid, ir atjus vlyvai popietei ji vl
pradjo jausti silpnum pilve. Hansas turjo inuomoti kambar
viebutyje Hotel de 1Universe, kad Lil galt pailsti.
-A lauksiu apaioje, atsigersiu kavos ir anyins trauktins, tar jis pakreipdamas skrybl.
Vliau, ijusi i siauruio kambario, Lil rado Hans vestibiu
lio restorane Restaurant de la Rgence. Ji vis dar buvo apsndu
si, tad teitar:
- Kartais tiesiog neinau, kas man yra.
Per kit vienos dienos ivyk Hansas nuve Lil Nic pirkti
paveiksl antikvarinse parduotuvlse.
- Kodl Greta niekada nenori vykti kartu su mumis? - paklaus
Hansas.
- Matyt, labai usimusi tapyba, atsak Lil. - Ji dirba dau
giau nei bet kuris mano pastamas. Daugiau nei Einaras. Kada
nors ji taps garsi. Pamatysite.
Tardama iuos odius Lil jaut save nukreipt Hanso vilgs
n, ir j avjo, kad toks mogus kaip Hansas kreipia dmes jo s
nuomon. Vienoje parduotuvlje, kurioje aptarnavo moteris su
apaugusiu pkeliais smakru, Lil rado oval jaunuolio laidotuvi
portret. Jo skruostai buvo keistai dayti, o akys umerktos. Lil
nusipirko paveiksl u penkiolika frank, o Hansas kaipmat ijos
perpirko u trisdeimt, paskui paklaus:
- Ar iandien gerai jauiats?
Kasdien prie ivykdama keliones su Hansu Lil pozuodavo
Gretai ant sofos. Ant keli ji laikydavo knyg apie Pranczijos

paukius arba Edvard IV, nes jos tuios rankos nervingai trk
iodavo. Bute buvo tylu, tik i gatvs atsklisdavo triukmas, o ant
idinio atbrailos stovintis laikrodis tiksdavo taip ltai, kad kie
kvien popiet Lil bent syk pakildavo patikrinti, ar jis deramai
prisuktas. Tada ji ikidavo galv pro terasos turklus ir laukdavo
tos valandos, kai prie vart pasirodys Hansas. Jis prato aukti i
gatvs:
- Lile! Skubkite emyn!
Ir Lil bgdavo laiptais emyn, nes neutekdavo kantrybs
laukti lifto su grotelmis.
Taiau prie Hansui atvykstant Greta suplodavo rankomis ir
tardavo:
- tai! Nekeisk veido iraikos - a kaip tik to noriu. Lil, ne
kantriai laukianti Hanso.
Kart Lil su Hansu buvo lauko kavinje v. Mykolo bany
ios laipt papdje. Keli igoniukai purvinais drabuiais prijo
prie j stalelio silydami atvirukus, kuriuose buvo nufotografuoti
ydrosios Pakrants papldimiai, rankomis nuspalvinti pietu
kais. Hansas nupirko vien rinkin Lilei.
Oras buvo sunkus, saul svilino Lils kakl. Alus jos stikle m
ruduoti. Hansas pradjo adinti Lils lkesius, ir dabar ji splio
jo, k is apie j galvoja. Hansas buvo nusiveds j pasivaikioti;
sikibs jai parank; dusliai kikenantis Hansas ir jo besiplaikstan
tys lininiai markiniai; rugpjio saulje vis tamsiau ruduojanti jo
oda; Hansas, seniai pamirta Valnodo pravarde, m geriau painti
Lil, bet ne Einar. Hansas jo nemat nuo tada, kai abu buvo dar
berniukai. Lil, o ne Einaras savo oda jaut kietus Hanso pirt
galiukus.
- Labai diaugiuosi su jumis susipainusi, - tar ji.
- A taip pat.
- Ir kad mudu itaip pradedame vienas kit painti.

Hansas linkteljo. Jis sklaid atviruk rinkin, mgstamiau

sius - su municipalinio kazino ir citrusini vaismedi giraits
kalvos papdje vaizdais - atidjo, kad Lil galt apirti.
- Taip, js - nuostabi mergina, Lile. Kada nors js kur nors
jaunuol padarysite labai laiming.
Tada Hansas, matyt, suprato, k jauia Lil, nes padjo al
savo cigaret bei atvirukus ir tar:
-A k , Lile? Galbt js manote, kad... mudu? Tada labai atsipra
au. A jums, Lile, esu tiesiog per senas. Tapau per didelis niurzga,
kad jums tikiau.
Hansas pradjo pasakoti Lilei apie mergin, kuri myljo ir ku
rios neteko. Jis pasiguod, kad motina papra niekada negrti
Mlyndant, kai Ingrida - visa tai buvo labai seniai pastojo.
Jiedu sikr Paryiuje tapetais klijuotame bute prieais Panteon.
Mergina buvo liesa, tik pilvas ppsojo, ir ilgomis lakuotomis ran
komis. Vien rugpjio popiet, ne toki, kaip i, pridr Hansas,
linkteldamas dang, jiedu nujo paplaukioti. Isktusi rankas,
kad ilaikyt pusiausvyr, Ingrida brido prikritusi pageltusi
lap up, kurios dugnas buvo nustas baltais akmenliais. Hansas,
valgydamas kump, stebjo nuo kranto. Tada Ingridos kulknis pa
sisuko, ji suriko, ir j pagrieb srov.
- Nespjau laiku iki jos nusigauti, apgailestavo Hansas.
Iskyrus i tragedij, Hansui seksi gerai.
- Todl, kad ivykau i Danijos, aikino jis. - Gyvenimas ten
man yra per daug tvarkingas ir organizuotas. Per daug jaukus.
Greta kartais sakydavo t pat, kai negaldavo tapyti ir draugai
juodu pakviesdavo prie vediko stalo.
- ia per daug jauku, kad galiau dirbti, - sakydavo ji vangin
dama sidabro apyrankmis. - Per daug jauku, kad jausiausi laisva.
- A per ilgai gyvenau vienas, todl nesu tikras, ar apskritai
galiau vesti. Esu per daug sikibs savo senus proius.

- Ar nemanote, kad su santuoka mes visi turtume sieti di

diausias viltis? Ar santuoka nesuteikia mogui daugiau pilnatvs
nei gyvenant vieniam?
- Ne visada.
- A manau, kad ji tai duoda. Santuoka - tai tarsi treias as
muo, - aikino Lil. - Ji sukuria dar kak, ne tik du susituokusius.
- Taip, bet tai ne visada bna geriausia ieitis, - prietaravo
Hansas. - Beje, i kur js apie tai inote?
T akimirk Lilei nuojauta pakudjo pasitikrinti rankin. Jos
ranka uiuop tui metalins kds atlo.
- Jos nra, - Lil itar taip tyliai, kad Hansas kilsteljo kakt
ir paklaus:
-K o ?
- Nra mano rankins.
- igonai, - paokdamas pasipiktino Hansas.
Kavin buvo sikrusi nedidelje aiktje, kuri ved eios
gatvels. Hansas pabgjo viena gatvele ir pamat, kad igon ten
nra, tada nubgo kit. Jo veidas raudo.
- Eime policij, - galiausiai pasil jis palikdamas pinigus
ant stalelio.
Hansas perspjo kit moter, kurios uriama rankin kabojo
ant kds. Jis pam Lil u rankos. Hansas tikriausiai pastebjo
ibalus Lils skruost, nes velniai j pabuiavo.
Rankinje buvo tik nedidelis gniuullis pinig ir lpdais. Tai
buvo Gretos rankin, vaikika, su direliais. Iskyrus lpda, ke
lias sukneles, dvi poras bateli, liemenles ir apatinius drabuius,
Lil daugiau nieko neturjo. Jos nevar nuosavyb, ir egzista
vimo pradioje j avjo tai, kad bet kada gali atsirasti arba vl
dingti ir nereikia dl nieko rpintis, tik irti, kad vjas nepakelt
suknels krato.
Policijos nuovada buvo sikrusi mao centrinio parko aikt
je, apsuptoje apelsinmedi. Vakaro saul atsispindjo priekiniuo

se nuovados languose, ir Lil girdjo parduotuvi savinink uda

rom langini tarkjim. Tik dabar ji suvok, kad keistoki sauls
akiniai su atlenkiamais liais, kuriuos Gretos tvas atsiunt i Ka
lifornijos, liko rankinje. Greta supyks, kad akiniai prapuol ir kad
Lil nekreip dmesio aplinkinius; vos Hansas su Lile prijo prie
policijos nuovados laipt, kur purvin balt kai eima vartsi
ant nugar, Lil suprato, kad negali praneti apie pavogt rankin.
Ji sustojo ant laipt.
Lil neturjo nei paso, nei kito tapatyb patvirtinanio doku
mento; jai niekada neatjo galv, kodl jo galt prireikti, be to,
niekas nesivargino paklausti; Lil neturjo net pavards.
- Nekelkime dl to triukmo, - pasil ji. - Tai tik sena rankin.
- Tada js jos niekada nesusigrinsite.
- Neverta dl jos vargti, - utikrino Lil. Be to, mans laukia
Greta. Tik dabar supratau, kad vluoju. Neabejoju, kad Greta ma
ns laukia. Ji norjo tapyti vakar.
- Greta supras.
- Kakas mano viduje kuda, kad Greta nori mane matyti ne
delsiant, - tvirtino Lil. - Tiesiog jauiu.
- Na jau. Eime vid.
Hansas pam Lil u rieo. Patrauk, kad ulipt ant pirmo
laiptelio. Jis vis dar elgsi aismingai, tvikai. Hansas vl truktel
jo Lils rank, syk spaudiamas rieas suskaudo truput stipriau,
nors nebuvo skausmingesnis nei stiprus rankos paspaudimas.
Ir kaip tik t akimirk - Lil niekaip nesuprato kodl - jiedu
su Hansu pavelg Lils suknels priek. Ant kriaukleli ratais
imargintos baltos namins suknels drieksi apvali tamsiai rau
dona, beveik juoda, kraujo dm. Ji plito tarsi tvenkin mesto
akmenuko sukelti vandens ratilai.
- Lile? Ar js susieidte?
- Ne, ne, - utikrino ji. - Man viskas gerai. Taiau turiu grti
namo. Pas Gret.

Lil pajuto, kaip susitraukia ir grta atgal tunel, savo irtv.

- Leiskite man padti. K galiau padaryti?
Su kiekviena akimirka Hansas vis labiau tolo; jo balsas skam
bjo tarsi sklist geleiniu vamzdiu. Viskas vyko panaiai kaip
per pokyl rotuje: Lil nieko nejaut, nors stipriai kraujavo. Ji
niekaip negaljo suprasti, i kur is kraujas. Lil buvo ir sunerimu
si, ir apstulbusi, tarsi vaikas, kuris netyia umu gyvnl. Tylus
balsas galvoje auk: Skubk!. is balsas buvo ir apimtas pani
kos, ir mgavosi trumpa rugpjio popiets drama Mentone. Lil
paliko Hans ant policijos nuovados laipt, nr siauras gatveles
ir pabgo, kaip nuo jos buvo pabg igoniukai. Dm suknelje
plito nepaliaujamai ir pasibaistinai tarsi liga.

Deimtas skyrius

Naujajam Gretos tapybos stiliui buvo bdingos viesios paste

lins spalvos, ypa geltona, rausva ir ledo melsvumo. Ji vis dar
tap tik portretus ir naudojo daus, kurie buvo atsiuniami i Miun
cheno stikliniuose buteliuose su nepatikimais kamiais. Taiau jei
ankstesni jos paveikslai buvo rimti, tiesmuki ir oficials, tai len
gvabdiki ir spalvingi naujieji, kaip syk juos vertino Lil, atrod
tarsi saldainiai. Naujieji paveikslai buvo dideli ir vaizdavo perso
na, kuris dabar beveik visada buvo Lil atvirame ore, aguon
lauke, citrinmedi giraitje arba Provanso kalv fone.
Tapydama Greta apie niek negalvodavo ar bent jau taip jai at
rod: mintys bdavo tokios pat viesios kaip paletje sumaiyti da
ai. Tapymas jai primin automobilio vairavim saulei plieskiant
akis, kai vaiuojama aklai, bet pasitikint savimi. Geriausiomis
dienomis Gret apimdavo ekstaz, kai ji sukindavosi nuo da
ds prie drobs ir jausdavosi, tarsi balta viesa bt ugousi
visk, iskyrus vaizduot. Kai sekdavosi tapyti ir teptuko pot
piai tiksliai ufiksuodavo Lils galvos linijas arba jos tamsi aki
gelmes, Greta galvoje igirsdavo iugdes, primenant krintani

bambuko lazda numut vaisi nuo tvo apelsinmedi keliam

gars. Tapymas jai buvo tarsi vaisi skynimas: jis skambdavo
tarsi graus, sodrus apelsin, krintani ant Kalifornijos derlingos
ems, dunksjimas.
Taiau Greta nustebo, kaip t ruden jos paveikslai buvo sutikti
Kopenhagoje. Rasmusenas pasil juos spalio mnes dvi savai
tes ikabinti savo galerijoje. Jos pirmasis triptikas Triguba Lil
buvo parduotas isyk, trumpai pasiginijus violetines kiauls odos
pirtines mviniam vedui ir jaunam Karalikosios akademijos
profesoriui. U mieganios ant sofos Lils portret Greta gavo
daugiau nei 250 kron; u Einaro paveikslus buvo mokama dau
giau, bet io kaina buvo artimesn u visas ankstesnes.
- Man reikia matyti Lil kasdien, - aikino Greta Einami.
Greta imdavo ilgtis Lils, kai jos nebdavo alia. Moteris vi
sada keldavosi anksti, gerokai prie autant, dar nepasigirdus pir
majai kelto sirenai ar rat dardjimui gatvje. T ruden ji kartais
keldavosi dar anksiau, bute bdavo taip tamsu, kad net nematy
davo prie save itiesto delno. Prabudusi ji sddavo lovoje. alia
guldavo vis dar miegantis Einaras, o prie jo koj - Edvardas IV.
Vis dar klaidiodama miglotame miego koridoriuje Greta splio
davo, kur Lil. Ji skubiai ilipdavo i lovos ir imdavo apirinti
but. Kur Lil dingo? - klausdavo savs kilodama drobes prie
kiniame kambaryje ir atidarindama beicuoto uosio spint. Tik at
ovusi paradini dur velk ir lpomis nervingai kartodama t pat
klausim, Greta visikai inirdavo i tirtos miego miglos.
To rudens vien ryt Greta su Einam tnojo savo bute. Pir
m syk nuo balandio jiems teko ukurti ugn. Krosnis buvo trij
aukt - trys juodos geleins ds, ukeltos ant keturi koj.
Greta prikio degtuk prie berini malk toies. Tois usilieps
nojo ir pradjo deginti iev.
- Taiau Lil negali ateiti kasdien, - paprietaravo Einaras. Nemanau, kad tu supranti, kaip yra sunku isisti Einar ir pa

kviesti Lil. Prayti, kad taip bt kasdien, yra per daug. - Jis
reng Edvard IV nertiniu, kur padovanojo vejo mona. - Man
tai labai patinka. A myliu Lil. Taiau tai sunku.
- Man reikia kasdien tapyti Lil, atkirto Greta. - Man reikia
tavo pagalbos.
Tada Einaras pasielg gana keistai - jis perjo per studij ir
pabuiavo Gret j kakl. Gretos nuomone, Einaras savyje buvo
sukaups danik altum; ji negaljo prisiminti, kada vyras pa
skutin syk j buiavo kitur nei lpas, - vlai nakt, kai visur
buvo tamsu ir tylu, tik retkariais pasigirsdavo, kaip prie daktaro
Miolerio, gyvenanio prieingoje gatvs pusje, dur triukmingai
tempiamas girtuoklis.
Einaro kraujavimas pasikartojo. Po incidento Mentone jis jau
tsi puikiai, bet neseniai vis dlto prispaud nosin prie nosies.
Greta stebjo, kaip per medviln smelkiasi dm. Tai jai kl ne
rim ir primin paskutiniuosius mnesius su Tediu Krosu. Taiau
kraujavimas liaudavosi taip pat staiga, kaip ir prasiddavo, nelik
davo jokio pdsako, tik paraudusios ir sudirgusios nervs.
Paskui, vien vakar, vos prie savait, kai pirmasis erknas
padabino palanges, Greta su Einaru tyliai vakarieniavo. Keldama
akut su silks ksniu prie burnos ji eskizavo savo bloknote. Ei
naras sdjo ir tingiai mai aukteliu kav - kaip spjo Greta svajodamas. Ji pakl akis nuo savo eskizo, kuriame buvo naujo
paveikslo, vaizduojanio Lil prie gegus medio, studija. Sdin
io kitapus stalo Einaro veidas pradjo blykti. Jo nugara labiau
isities. Vyras atsipra ir pakilo ant kds palikdamas raudon
dm.
Per kitas dvi dienas Greta mgino klausinti Einar apie krau
javim, i kur jis kyla, bet kiekvien syk Einaras susigds nu
sigrdavo. Gretos klausimai buvo tarsi smgiai veid, nuo j
Einaro skruostas krpiodavo. Gretai buvo aiku, kad Einaras vi
liasi paslpti nuo jos savo kraujavim, valydamasis senais da

skudurliais, kuriuos vliau imesdavo kanal. Taiau ji inojo.

Nuo Einaro sklisdavo vieias durpi kvapas. Jo skrandis buvo
sudirgs. Rytais Greta matydavo kruvinus skudurlius, prikibusius
prie kanalo tilto akmenini stulp.
Vien ryt Greta nujo pat slapta paskambinti. Kai gro j
studij, Lil guljo vyni spalvos ezlonge, pasiskolintame i Ka
ralikojo teatro dekoracij skyriaus. Jos naktiniai markiniai taip
pat buvo skolinti; juos dainuodama Dezdemon vilkjo ieinanti
pensij sopranas, kurios kaklas buvo senas, pamls, ivagotas
iokusi sausgysli. Gretai atrod, kad Lil nenutuokia, kaip ji
atrodo. Jeigu inot, itaip negult, praskstomis kojomis, vie
na pda ant ems, kulknys girtai isuktos. Prasiiojusi ir ikiu
si lieuv Lil atrod tarsi bt netekusi smons nuo morfijaus.
Gretai is vaizdas patiko, nors jo nebuvo numaiusi. Prajusi
nakt Einaras nemiegojo, nes j kamavo skrandio spazmai ir, kaip
nuogstavo Greta, kraujavimas.
- Susitariau dl tavo vizito, - tar Lilei Greta.
- Pas k?
Lils kvpavimas padanjo, jos krtin kilojosi.
- Pas gydytoj.
Lil atsisdo. Ji atrod sunerimusi. Tai buvo vienas t kart, kai
Greta ivydo Einar, grtant Lils veid: staiga ant jos viruti
ns lpos idygo tamss eriai.
- Man nieko nra, - pareik Lil.
- A ir nesakau, kad yra, - pritar Greta, artindamasi prie ez
longo. Ji urio atlasinius kaspinus ant Lil rankovi. Taiau tu
sergi, - toliau aikino sugrdusi rankas chalato kienes, kuriose
laik apkramtytus pietukus, Tedio Kroso, besimaudanio Santa
Monikos papldimio bangose, nuotrauk ir ma skiautel sukru
vintos suknels, kuri Lil vilkjo, kai gro inuomot Mentone
but aukdama Hanso vard.
- Man kelia nerim tavo kraujavimas.

Greta pavelg Lils veid - jis atrod gerokai susirauks i

gdos. Taiau Greta inojo, kad yra teisi apie tai prabildama.
- Privalome inoti, kodl tai vyksta. Jeigu tau nekelia skaus
mo... - pradjo Greta ir pasipurt, altis perbgo jos nugara. Kas
vyksta su mano santuoka, - paklaus ji savs peiodama kaspi
nlius, austus naktini markini apykakl. Jai reikjo ir vyro, ir
Lils. - Ak, Einarai.
- Einaro ia nra, - pareik Lil.
- Praau pasakyti jam, jog susitikt su manimi Centrinje sto
tyje, kad sptume Rungstedo traukin, ivykstant 11:04, - papra
Greta. - A ieinu dails parduotuv.
Ji nujo prie drabuins ir m iekoti alio.
- Kas bus, jei Einaras nesps laiku grti? - paklaus Lil. - Jei
a iki to laiko jo nerasiu?
- Jis gr, - utikrino Greta, paskui pridr: - Ar nematei mano
alio? Mlyno su auksiniais kutais?
Lil nudelb akis.
- Manau, kad ne.
- Jis buvo mano drabuinje. Mano staliuje. Gal tu j
pasiskolinai?
- Regis, a j palikau Akselio kavinje, - atsak Lil. - Esu
tikra, kad j laiko po prekystaliu. Tuojau pat nueisiu ir atneiu. At
leisk, Greta. A daugiau nieko nemiau ir nieko nelieiau.
Greta pajuto apmaud. Kakas ia labai negerai, - tar ji sau,
bet paskui nuvijo i mint alin. Ne, ji neleis, kad pasiskolintas
alis temdyt santuok. Be to, ar ne ji pati sak Lilei, kad i gali
imti k tik panors? Juk ji labiau u visk nori siteikti Lilei.
- Bk ia, patar Greta. - Taiau, praau, pasirpink, kad
Einaras spt traukin.
Akselio kavins sienos buvo pageltusios nuo tabako dm.
Karalikosios akademijos studentai ia ateidavo msos kukuli ir
pilstomo alaus, kur nuo ketvirtos iki etos valandos parduodavo

u pus kainos. Kai buvo student, Greta atsissdavo prie stalelio

prie dur ir eskizuodavo pasidjusi bloknot ant keli. Jeigu atjs
draugas paklausdavo, k ji pieia, ji tvirtai uversdavo bloknot ir
atsakydavo:
- j bei t profesoriui Vegeneriui.
Greta paklaus barmeno apie mlyn al.
- Mano pusseser mano, kad j paliko ia, - paaikino ji.
- Kas js pusseser? - paklaus barmenas luostydamasis
rankas arbatos rankluost.
- Glena mergina. Ne tokia aukta kaip a. Drovi.
Greta nutilo. Jai buvo sunku apibdinti Lil, pagalvoti apie tai,
kaip ji sklando savame pasaulyje, apie jos plevsuojani balt
apykakl ir rudas akis, pakeliamas ivydus dailius nepastamus
vyrus. Gretos nervs sutvinksjo.
- A r turite galvoje Lil? - pasitikslino barmenas.
Greta linkteljo.
- Puiki mergina. Atjusi visada sdasi ana ten, prie dur. Esu
tikras, kad tai inote, bet pasakysiu, kad vaikinai neriasi i kailio
nordami sulaukti jos dmesio. Ji kartu su vienu i j igeria alaus,
paskui, kai is nusisuka, dingsta. Taip, ji paliko al.
Barmenas padav al, ir Greta apsirio juo galv. Tada ir vl
pajuto lengv mt ir pieno kvap.
Lauke oras tvyrojo drgnas, varbus ir prisigrs druskos. Gre
tos vasaros degis jau buvo ibluks, o rankos suskilinjusios. Ji
pagalvojo apie tai, kokia grai spalio mnes bna Pasadena su
rudu kaip slyva sauls nudegintu ventojo Gabrieliaus kalnu ir
aplink kaminus apsivijusiomis bugenvilijomis.
Centrinje stotyje aidjo skubani keleivi ingsniai. Ant
medini sij burkavo balandiai, j kreidos spalvos imatos buvo
imarginusios raudonojo uolo lentas. I pardavinjanio laikra
ius ir saldainius berniuko, kurio pirkjai paskui save ant grind
paliko popierli pdsak, Greta nusipirko metinuk.

Atvyks prie biliet kas Einaras atrod sutriks. Jo skruostai

buvo paraud nuo trynimo, plaukai blizgjo nuo toniko. Einaras
atbgo bgte ir dabar susirpins luostsi antakius. Tik dabar, kai
ivydo vyr minioje, Greta pagalvojo, koks jis smulkutis - Einaro
galva vos siek kit vyr krtin. Toks jis atrod Gretai. Tu per
dedi jo glenum, - tikinjo save Greta, ji pradjo tikti, kad Ei
naras kaultais rieais, mau ir apvaliu upakaliu yra beveik kaip
vaikas.
Einaras irjo balandius, tarsi pirm syk bt atsidrs
Centrinje stotyje. Jis nedrsiai paklaus merginos su prijuoste,
kiek valand.
Greta irdyje pasijuto nurimusi. Prijusi prie Einaro pabuiavo
vyr ir patais varko atlap.
- tai tavo bilietas, - tar. - Viduje paraytas gydytojo adresas.
Noriu, kad jam pasirodytum.
- Pirmiausia noriu, kad man kai k pasakytum, - tar Eina
ras. - Noriu, kad pritartum, jog man nieko nra, - pareik jis
sibuodamas ant kuln.
- inoma, kad tau nieko nra, - sutiko mona suplodama del
nais. - Taiau vis tiek noriu, kad tave apirt gydytojas.
- Kodl?
- Dl Lils.
- Varg mergina, - ujauiamai tar Einaras.
- Jei nori, kad Lil likt - turiu galvoje, su mumis - gydytojas
privalo apie j inoti.
Pro juodu brovsi popieio pirkjai, daugiausia moterys su pri
grstais srio ir silki krepiais.
Greta stebjosi, kodl ji vis dar kalba apie Lil, tarsi i bt tre
ias asmuo. Jeigu Greta garsiai pripaint, kad Lil tra jos vyras,
vilkintis suknel, tai Einar sutriukint, ji sivaizdavo, kaip
krvel subyra smulkuiai Einaro kaulai.
- Kodl tu dabar taip elgiesi? - paklaus Einaras.

Ivydusi paraudusius vyro vok kratus Greta vos susivald

nuo jo nenusigrusi.
- A myliu Lil taip pat, kaip tu, labiau nei... - ji nutilo. - Gy
dytojas gali padti.
- Kaip? Kaip kas nors kitas nei mes gali padti Lilei?
- Pairkime, k pasakys gydytojas.
Einaras pamgino isisukti paskutin kart:
- A nenoriu vaiuoti. Lil nenort, kad vaiuoiau.
Greta isities ir pakl galv.
- Taiau a noriu, kad tu vaiuotum, atov. - A esu tavo
mona, Einarai. - Ji parod vyrui 8 platform ir stumteljusi per
juosmen pasiunt traukinio link. - Eik, - paragino.
Einaras pro pardavinjant laikraius ir saldainius berniuk
popierliais apnerktomis grindimis nuiravo platformos link.
Jo knas siliejo pirkj mini, galva tapo viena i imt, dau
giausia moter, tvarkani reikalus Kopenhagoje ir sustorjusi
nuo vaik, moter, kuri krtys buvo nudribusios, o Einaro pp
sanios, kurios vien dien - Greta netgi inojo kada - pavelgs
Einar minioje ir matys tik save.

Vienuoliktas skyrius

Einaras sdjo prie lango, ant jo keli aid vidudienio sau

l. Traukinys vaiavo pro namus raudon erpi stogais, pro i
diaustytus skalbinius ir soduose mojuojanius rankomis vaikus.
Prie j sdjo senyva moteris, rankomis sikibusi krepio ranke
n. Ji pasil metinuk.
- Vaiuojate Helsingor?
- Rungsted, - atsak Einaras.
- A taip pat. - Kvadratinis nertas tinklelis laik jos ilus plau
kus. Moters akys buvo melsvos, aus speneliai plokti ir nukar. Ten turite draug?
- Vaiuoju susitikti.
- Su gydytoju?
Einaras linkteljo, ir pagyvenusi moteris tar:
- Suprantu. - Timpteljusi nertin, paklaus: - radiologijos
institut?
- Spju, kad taip, - atsak Einaras. - Mano mona susitar dl
vizito.

Jis atpl Gretos duot vok. Jame rado balt kortel, kurioje
buvo Lils prajusi savait paraytas Gretai ratelis: Kartais jau
iuosi patekusi spstus. Ar ir tu taip jautiesi? Ar dl to kalta a? O
gal Kopenhaga? Buiuoju...
- Js kortelje parayta Daktaras Heksleris, - tar senyva
moteris. - Kitoje pusje nurodytas jo adresas. Man pakeliui. Su
malonumu jus nuvesiu. mons sako, kad jis vadovauja geriausiam
Danijoje radiologijos institutui. - Moteris prispaud krep prie kr
tins. - Taip pat kalbama, kad jis gali igydyti beveik bet k.
Einaras padkojo senyvai moteriai ir atsilo sdynje. ild
pro lang vieianti saul. Vyras nenorjo vykti pas gydytoj. Kai
Greta liep susitikti Centrinje stotyje, Einaro galvoje mstel
jo vaizdas: mona, auktai iklusi smakr vir minios, laukia jo
atvykstant. Einarui kilo noras nepaklusti ir visikai nepasirodyti
stotyje. Jis sivaizdavo, kaip palengva nusvyra Gretos smakras,
slenkant minutms ir valandoms, kai darosi vis aikiau, kad Eina
ras neateis. Greta nuiruoja namo, atidaro buto Nali namuo
se duris ir randa prie stalo laukiant Einar, kuris pasakyt:
- Nenoriu eiti pas gydytoj.
Greta patylt, paskui pritart:
- Gerai.
- Atvaiavome, - perspjo senyva moteris. - Susirinkite savo
daiktus.
Raudoni vakiniai kukmedi kankoriai buvo nukloj Rungstedo gatves. Ryt lijo, tad gatvse jautsi drgnas aminai aliuo
jani medi kvapas. Senyva moteris giliai kvp. Ji ingsniavo
spariai, klubais plevendama sijon.
- Nesijaudinkite, - ramino ji.
- A nesijaudinu.
- Nieko bloga, jei mogus jaudinasi.
Jiedu pasuko gatv, kurioje u em sien su geleiniais var
tais rikiavosi namai. Pro juos iauddamas pravaiavo automobi

lis atidengtu virumi. Vairuotojas, vyras odine golfo kepure, pa

mojavo moterikei.
- Atvykome, - tar ji, kai abu atsidr prie sankryoje prie
uost stovinio namo, kuris visikai neisiskyr i kit ir jame ga
ljo bti sikrusi net kepykla.
Moteris spusteljo Einaro rank truput emiau paasties. Tada
pasistat apykakl ir patrauk prie jros.
Daktaro Hekslerio apiros kabinete Einami teko laukti beveik
valand. Pus kabineto atrod tarsi salonas, ia buvo patiestas ki
limas, stovjo sofa, knyg lentynos ir vazone augantis chlorofitas.
Kitos kabineto puss grindys buvo iklotos guma, ten stovjo vel
tiniu mutas stalas, stiklainiai su skaidriu skysiu ir didelis vies
tuvas su ratukais.
js kabinet daktaras Heksleris paklaus:
- A r slaugytoja js nepapra nusirengti?
Gydytojo smakras buvo itss ir giliai skeltas, plaukai - sida
bro spalvos. Kai gydytojas atsisdo kd prie Einar, pasimat
Argail kojins. Bendrakeleiv sak, kad gydytojas taip pat gar
sja ir u klinikos lango auganiu roynu, kuris buvo apkarpytas
prie iem.
- Bdos santuokoje? - paklaus Heksleris. - Ar teisingai suprantu?
- Ne visai bdos.
- Kiek laiko esate veds?
- eeri metai, - atsak Einaras.
Jis prisimin vestuves parke esanioje Sv. Albano banyioje;
jaunas diakonas buvo anglas ir t ryt skusdamasis sipjovs barz
d. Lengvu kaip pro rausvo stiklo langus plstantis ant vestuvi
svei keli oras balsu ventikas pareik:
- Tai ypatingos vestuvs. Jauiu kak ypatinga. Po deimties
met judu bsite nepaprasti.
- Ar turite vaik? paklaus daktaras Heksleris.
-N e .

-K odl?
- Ties sakant, neinau.
- Js turite lytini santyki, tiesa? - akmeniniu veidu paklaus
daktaras Heksleris, ir Einaras sivaizdavo j royne tokiu pat veidu
labai nusiviliant, kai randa iedlapius dani erk. - Santykiau
jate reguliariai?
Tuo metu Einaras jau buvo isirengs ir stovjo tik su trumpik
mis. Ant kds gulinti drabui krva atrod lidnai, i kelni juos
mens karojo baltos markini rankovs. Daktaras Heksleris rankos
mostu pasil sstis ant sofos. Pro arnel su piltuvliu gale jis liep
slaugytojai atneti kavos ir dubenl cukruot migdol.
- A r bna ejakuliacija? toliau klausinjo gydytojas.
Aplink Einar m augti paeminimo plyt siena. Kiekvienas
eidimas, i pradi i Gretos lp, dabar i daktaro Hekslerio,
buvo tarsi kylanios sienos raudona skausmo plyta.
- Kartais, - atsak Einaras.
- Gerai, - pritar daktaras Heksleris ir atsivert kit blokno
to puslap. Paskui pridr: - Js mona sak, kad jums patinka
rengtis moterimi.
- Ji tai pasak?
Tuo metu kabinet jo slaugytoja garbanotais rausvais plau
kais. Ji padjo kav ir migdolus.
- Cukraus? - paklaus slaugytoja.
- Ponia Vegener man papasakojo apie mergin, vardu Lil, toliau dst daktaras Heksleris.
- Atleiskite, pone Vegeneri, - siterp slaugytoja, - ar norite
cukraus?
- Ne. Man nieko nereikia.
Slaugytoja pyl kavos daktarui Heksleriui ir ijo.
- Pone Venegeri, a esu specialistas. Nra tokio sutrikimo, ku
rio nebiau gyds. Jeigu drovits apie tai kalbti, inokite, kad
mans tai visai neglumina.

Neinia kodl Einaras staiga panoro tikti, kad daktaras Heksleris supras; jei jis papasakos Heksleriui apie tunel, vedant Lils
irtv, ir jei pripains, kad Lil i ties nra jis pats, o kakas kitas,
daktaras pabaksnos pietuku lp ir tars:
-A k , taip. Nra reikalo jaudintis. Esu tai mats.
- Kartais jauiu poreik rasti Lil, - pradjo dstyti Einaras.
poreik jis pradjo laikyti alkiu. Ne visai tokiu, koks bna
alkanas skrandis likus valandai iki vakariens; jis panaesnis t,
kai nevalgei kelis sykius ir jautiesi tuias. Kai ima rpti, i kur
atsiras kita maisto lkt, jei ji apskritai atsiras. Nuo io poreikio
Einami kartais svaigdavo galva.
- Kartais apie j galvodamas pritrkstu oro, - aikino Einaras.
- Kur js jos iekote? - paklaus daktaras Heksleris.
Stor akini li padidintos gydytojo akys atrod tarsi mari
nuoti kiauiniai aliejaus stiklainyje.
- Savo viduje.
- Ir ji ten bna visada?
- Taip. Visada.
- K pagalvotumte, jeigu liepiau jums nustoti rengtis kaip
Lil? - paklaus daktaras Heksleris palinkdamas priek savo
kdje.
- Ar manote, kad turiau, daktare? Ar galvojate, kad itaip
elgdamasis kakam sukeliu skausm?
Einaras pasijuto toks maas, kad regjosi, jog prasmegs tarp
tarp sofos pagalvi. Dabar jis usinorjo kavos, bet vos pajg
pasiekti stalel su kavinuku.
Daktaras Heksleris jung apiros lemp, jos sidabrinis dubuo
nuvito balta viesa.
- Pairkime, - tar gydytojas ir atsistodamas spusteljo Einaro pet.
- Praau atsistoti, - paliep gydytojas pritraukdamas lemp su
virpaniais ratukais.

Jis nukreip vies j Einaro pilv. Keli lakai prie bambos bliz
gjo rudai, o keli juodi plaukeliai primin Einami kampe susikau
pusias dulkes.
- A r dabar k nors jauiate? - paklaus daktaras Heksleris pri
glausdamas deln prie Einaro pilvo.
-N e .
- O dabar?
-N e .
- O kaip dabar?
-N e .
- Aiku.
Gydytojas sdjo prie Einar ant plienins kduts. Pastara
sis labiausiai troko, kad daktaras Heksleris pareikt, jog su Lile
ir Einam nra nieko bloga, tai, kad jiedu turi bendr kn, nra
didesnis nenormalumas nei pirtas be nago ar net ilgas daktaro
Hekslerio smakras su tokia gilia duobute, kad joje beveik galt
tilpti raktas.
- O kaip ia? - paklaus gydytojas, mentele lieuviui prispaus
ti parodydamas Einaro tarpkoj. - Ar galiu pairti?
Einaras nuleido apatines kelnes, ir daktaro Hekslerio veidas su
stingo, judjo tik nervs, kuri poros buvo pilnos juod takeli.
- Regis, viskas gerai, - tar jis. - Galite vl usimauti. Atrodo,
kad js sveikata gera. Ar nenorite man nieko daugiau pasakyti?
Kai Einaras papasakojo apie kraujavim, daktaro Hekslerio pe
iai susig.
- Taip, js mona kak apie tai sak. Ar kraujyje kas nors
matosi? Ar jis bna sukrejs?
- Nemanau.
sien buvo mryta dar viena paeminimo plyta. Einaras tepa
jg rasti vienintel palengvjim usimerkdamas.
- Metas perviesti rentgenu, - tar daktaras Heksleris. Jis buvo
nustebs, kad Einami niekada nebuvo daryta rentgenograma. -

Tada pamatysime, ar kas nors negerai. Galbt rentgenas paalins

js trokim.
Pamats, kaip gydytojo antakiai kilsteljo vir akini, Einaras
suprato, kad jis didiuojasi savo klinikos technika. Daktaras toliau
kalbjo apie rentgeno spindulius ir i radio drusk isiskiriant
natral rad.
- Paaikjo, kad jonizuojanti spinduliuot - tai stebuklingas
vaistas nuo vairi negalavim. Ji yra veiksminga gydant opas,
isausjusi galvos od ir, be jokios abejons, impotencij, - dst
ramiai. - Spinduliuot tampa populiariausiu gydymo bdu.
- K ji padarys man?
- Ji siskverbs js vid, - atsak daktaras Heksleris. Paskui
tarsi bt sieids pridr: - Ir jus igydys.
- Ar man tikrai to reikia?
Taiau daktaras Heksleris tuo metu pro piltuv jau dalijo
nurodymus.
Kai viskas buvo paruota, prakaulus vyras su atsikiusiu Ado
mo obuoliu ived Einar i daktaro Hekslerio kabineto. Tai buvo
daktaro asistentas Vlademaras. Jis nuved Einar patalp, kurios
sienos buvo iklotos plytelmis, grindys nuoulnios, kad nubg
t skystis, o kampe matsi metaliniu tinkleliu udengta drenao
anga. Patalpos viduryje stovjo veimlis su baltais drobiniais dir
ais, kuri sagtys blizgjo rykioje viesoje.
- Leiskite jus pririti, - tar Vlademaras.
Einaras paklaus, ar tai btina, ir Vlademaras, vartydamas
Adomo obuol, niurndamas patvirtino.
Rentgeno aparatas buvo apverstos L raids formos, jo meta
linis korpusas nudaytas murzinai alia spalva. Jis drieksi vir
veimlio, didiul lio akis buvo nukreipta odos lopinl tarp
Einaro bambos ir kirknies. Patalpoje matsi tamsinto stiklo lan
gas, u kurio, kaip sivaizdavo Einaras, daktaras Heksleris nuro
dinjo, kurias svirtis su apvaliomis rankenlmis reikia nuspausti.

Kai viesos patalpoje pritemo, aparatas sukosjo, paskui pradjo

dzgti, o jo korpusas vos pastebimai virpti, Einami galv ov
mintis, kad vizitai pas gydytojus ir tyrimai tik prasideda. Kako
dl vyras inojo, kad rentgenograma nieko neparodys, ir daktaras
Heksleris arba paskirs daugiau tyrim, arba nukreips j pas kitus
specialistus. Ir tuo metu Einaras neprietaravo, nes vardan Gretos
ir Lils verta imtis bet koki priemoni.
Einaras man, kad rentgeno spinduli viesa bus aukso spalvos
ir takuota, bet ji buvo nematoma, o Einaras nieko nepajuto. I
pradi jis pagalvojo, kad aparatas neveikia. Einaras vos neatsi
sdo paklausti:
- Ar kas nors negerai?
Paskui aparatas pradjo veikti intensyviau, ir jo dzgimas tapo
oktava auktesnis. lenktas alias metalinis korpusas pradjo la
biau barkti ir primin kratom kepimo skard. Tada Einaras pa
galvojo, ar k nors jauia skrandyje, bet nebuvo tikras. Jis sivaiz
davo, kad skrandyje knibda vytinios kirmls i Mlyndanio
pelks. Einaras spliojo, ar i ties jauia ilum ir svaigul, ar tik
sivaizduoja. Jis atsirm alkne, kad galt pavelgti emiau, bet
pritemdytame kambaryje pilkai atrodantis pilvas joki pokyi
nerod.
- Praom nejudti, - per piltuvo garsiakalb perspjo
gydytojas. - Atsigulkite.
Taiau nieko nevyko ar bent jau Einami taip atrod. Aparatas
barkjo, ir Einaro pilvu pasklido tutumo pojtis: jis negaljo su
prasti, ar jauia kok nors kart, ar ne. Paskui Einami pasirod,
kad pajuto, kaip kakas nudegina, bet, kai vl pavelg, pilvas
buvo visikai toks pat.
- Gulkite ramiai, - vl nuaidjo Hekslerio balsas. - Tai rimta.
Einaras negaljo atspti, kiek laiko veikia aparatas. Ar prajo
dvi minuts, o gal dvideimt? Kada visa tai baigsis? Patalpa atrod
tamsesn, beveik juoda, o apie ali l nuvilnijo geltonos viesos

iedas. Einami atsibodo ir staiga apm miegas. Jis pajuto, kaip

pasunkja knas. Norjo paskutin syk pairti pilv, bet ran
kos nepajg judti ir pasikelti. Kaip atsitiko, kad jis taip pavar
go? Regjosi, kad galva - tai prie kaklo pritvirtintas vino rutulys.
Gerklje Einaras pajuto rytins kavos skon.
- Pasistenkite umigti, pone Vegeneri, - patar Heksleris.
Aparatas m riaumoti dar garsiau, ir Einaras pajuto, kaip ka
kas karta prispaudiama prie pilvo.
Tada vyras suprato, kad kakas negerai. Jis atsimerk tik tiek,
kad spt pamatyti, kaip kakas remia kakt tamsinto stiklo lan
g, paskui prisiglaudia antra kakta ir iterlioja stikl. Jeigu ia
bt Greta, mieguistai pagalvojo Einaras, ji mane atrit ir par
sivet namo. Greta spardyt ali aparat tol, kol is isijungt.
Patalp sudrebino dauomo metalo garsai, bet Einaras nepajg
pramerkti aki, kad pamatyt, kas atsitiko. Jeigu Greta bt ia, ji
surikt Heksleriui, kad is ijungt t prakeikt aparat. Jei Greta
bt ia... bet Einaras nepajg ubaigti minties, nes umigo - ne,
jis buvo nugrimzds giliau nei mieg.

Dvyliktas skyrius

Daktaro Hekslerio aparatui toliau tarkant, Greta priglaud

kakt prie tamsinto stiklo lango. Galbt ji suklydo, gal jos vyrui
nereikjo kreiptis gydytoj. Greta svarst, ar nevertjo paklau
syti Einaro protest.
Kitapus lango priritas prie veimlio guljo Einaras. U
merktomis akimis jis atrod graus, irint pro stikl oda gavo
veln pilk atspalv. I veido ppsojo nedidel nosis.
- Ar jis tikrai jauiasi patogiai? - paklaus daktaro Hekslerio
Greta.
Beveik.
Gretai kl rpest tai, kad Einaras nuo jos tolsta. Ji kartais su
nerimdavo, kad Einaras niekada nepavyduliaudavo, kai gatvje
sutiktas vyras nuvelgdavo jos krtis; vienintel kart vyras apie
tai usimin, kai buvo apsirengs kaip Lil, ir tada tik atsiduso:
Kokia tu laiminga.
Kai prie savait Greta konsultavosi su daktaru Heksleriu, is
pasak, kad Einaro pilve gali bti auglys, lemiantis ir nevaisingu
m, ir vyrikumo sutrikimus.

- Pats tokio auglio nesu mats, bet apie j skaiiau. io au

glio gali bti nemanoma pastebti, ir vienintel jo apraika bna
keistas elgesys.
Greta i dalies norjo, kad i teorija pasitvirtint, kad riestas
kaip dalgis skalpelis galt paalinti augl, kurio iev yra kru
vinai oranins spalvos ir tvirta kaip persimonas. Tada Einaras
grt jdviej santuok.
Kitapus lango pasigirdo metalo dardesys, bet daktaras Heksleris nuramino:
- Viskas gerai.
Einaras rangsi ant veimlio, jo kojas sir raiiai. Jie
taip sitemp, kad Greta pagalvojo, jog jie gali plyti ir Einaro
knas nuskries per patalp.
- Kada viskas bus baigta? paklaus ji daktaro Hekslerio. Ar esate tikras, kad viskas gerai?
Sukiodama ant pirt plauk galiukus Greta tuo pat metu gal
vojo, ir kad nekenia j iurktumo, ir kad neinot, k daryti, jei
kas nors nutikt Einami.
- Tyrimas rentgenu utrunka, - paaikino Vlademaras.
- A r jis nealojamas? Regis, jis kenia skausmus.
- Ne, - nuramino daktaras Heksleris. - Gali atsirasti nedidelis
pavirinis nudegimas arba opel, bet nieko daugiau.
- J truput pykins, - pridr Vlademaras.
- Taiau tai jam bus naudinga, guod daktaras Heksleris.
Gydytojo veidas buvo ramus, tik mirksjo trumpos ir storos
juodos blakstienos. Tardamas kiekvieno sakinio pirm skiemen
Heksleris mikiojo, bet jo balsas skambjo valdingai. iaip ar
taip, jo klinik kreipiasi turtingiausi Danijos mons, kuri pil
vai karo nudrib emiau diro ir kurie kartligikai gamindami
guminius batus, mineralinius daus, superfosfat ar portlandcement nebepajgia valdyti to, kas yra emiau diro.

- Ir jeigu js vyr jlindo velnias, - pridr Vlademaras, rentgeno spinduliai j ivarys.

- Todl rentgeno spinduliai yra puiks, - aikino daktaras
Heksleris. - Jie sudegina tai, kas bloga, ir palieka, kas gera. Ne
perdsiu sakydamas, kad tai stebuklas.
Abu vyrai nusiypsojo, j dantys atsispindjo tamsintame sti
kle, o Greta pajuto, kaip kakoks gailestis ima grauti krtin.
Kai viskas buvo baigta, Vlademaras perve Einar palat
su dviem nedideliais langais ir sulankstoma irma su ratukais.
Einaras miegojo vis valand, o Greta tuo metu eskizavo. Ji pie
Lil, miegani instituto lovoje. Kas atsitiks, jei rentgenu bus ap
tiktas auglys ir daktaras Heksleris j paalins? Ar Greta daugiau
niekada neivys Lils Einaro veide, jo lpose, blykiose alsvose
venose, tarsi ups emlapyje tekaniose vidine rie puse? Ji
susisiek su daktaru Heksleriu pirmiausia nordama palengvinti
Einaro mintis - o gal savsias? Ne, ji paskambino Heksleriu i
maos kabinos pate todl, kad inojo, jog privalo kakaip pa
gelbti Einarui. Ar ne jos pareiga pasirpinti, kad Einami bt
skirtas deramas dmesys? Jei ji kada nors ir buvo sau k nors pa
adjusi, tai niekada neleisti, kad vyras tiesiog islyst i jos gl
bio. Tik ne po Tedio Kroso mirties. Greta pagalvojo apie krauj,
tryktant i Einaro nosies ir prasismelkiant per Lils suknels
sterbl.
Einaras dejuodamas pasivart lovoje. Jis buvo ibly
ks, skruost oda kritusi. Greta udjo vyrui ant kaktos ilt
rankluostl. Ji vylsi, kad Heksleris patars Einami nevaromam
gyventi kaip Lil; sidarbinti pardavja prie stiklinio Fonesbecho
universalins parduotuvs prekystalio. Greta taip pat norjo bti
itekjusi u skandalingiausio pasaulyje vyro. J visada erzin
davo, kai mons galvodavo, kad itekjusi ji trokta visuotinai
prasto gyvenimo. Kai ji itekjo u Einaro, pusseser i Niuport
Byo para: inau, kad dabar bsi tokia laiminga, kaip tavo

motina ir tvas; Greta i vis jg stengsi neitrinti ios pusse

sers i atminties. Taiau a nesu tokia, kaip jie, - tar sau Greta
sviesdama suplyt laik gelein krosnel. - Mudu nesame
tokie, kaip jie. Tai vyko gerokai anksiau nei pasirod Lil, bet
net tada Greta inojo, kad itekjo u vyro, kuris nuves ten, kur
ji dar niekada nra buvusi. Pirmiausia ji tai velg Tedyje, bet su
juo taip nevyko. Taiau Einaras buvo kitoks. Keistas. Jis atrod
tarsi ne i io pasaulio. Daniausiai ir Greta jausdavosi taip pat.
U lango vjyje drebjo daktaro Hekslerio apnuoginti roi
krmai. Kitas langas ijo jr. Danguje karojo juodi, tarsi bt
prisigr raalo kaip ir vanduo debesys. vej laivas pkuoda
mas plauk uost. Taiau kaip Greta gali likti itekjusi u vyro,
kuriam kartais kyla noras gyventi kaip moteriai? Neleisiu, kad
mane kakas sulaikyt, - tar sau Greta, pasidjusi eskiz blo
knot ant keli. Jiedu su Einaru darys tai, ko nors. Niekas ne
sutrukdys jai elgtis taip, kaip ji usimanys. Galbt jiedviem teks
persikelti gyventi ten, kur niekas j nepasta. Kur niekas su jais
nesikalbs nebus joki apkalb, niekas neinos nei j pavards,
nei ankstesns susikurtos reputacijos. Ten nebus nieko, iskyrus
j paveikslus ir tyliai nibdani Lil.
Greta tikinjo save, kad yra pasirengusi. Ji neinojo, kam ar
kur, bet buvo pasirengusi.
Einaras vl sukrutjo lovoje mgindamas pakelti galv. I
viruje kabanios lempos krintaniame ant jo veido geltonos
viesos sraute jo skruostai atrod dub. Juk dar ryt jis atrod
visikai sveikas. Taiau galbt Greta per pastaruosius mnesius
rod nepakankamai dmesio? Gal vyras susirgo tiesiog jos akyse,
o Greta iki iol nesugebjo pastebti? Ji buvo labai usimusi
tapydama ir pardavindama savo paveikslus, raydama Paryi
Hansui, kad rengia Lils vizit, ir klausdama, ar yd kvartale
atsirast butas su dviem stoglangiais - vienu jai ir kitu Einarui.

Per iuos rpesius Greta galjo nepastebti, kaip kakas rimta

sir jos vyro veide. Ji prisimin Tedj Kros.
- Greta, - kreipsi j Einaras, - ar man nieko nra?
- Viskas bus gerai. Dar truput pailsk.
- Kas atsitiko?
- Gavai didel rentgeno doz. Dl to nereikia jaudintis.
Oda emiau jo bambos buvo truput apdegusi.
Einaras sikniaub veidu pagalv ir vl umigo. tai jis,
Gretos vyras. velnia oda, maa galva ir truput dubusiais tarsi
kdikio smilkiniais. Isipltusia kvpuojant nosimi. Kvepiantis
terpentinu ir talku. Paraudusiais, beveik liepsnojaniais paakiais.
Greta vl udjo rankluostl ant Einaro kaktos.
Kai galiausiai atvyko daktaras Heksleris, Greta atsikvp:
- Pagaliau.
Jiedu ijo koridori.
- Ar jis bus sveikas?
- Rytoj jausis geriau, o poryt - dar geriau.
Gretai pasirod, kad rauklse aplink daktaro Hekslerio bum
ji pamat susirpinim.
- Rentgeno tyrimai nieko neparod.
- Jokio auglio?
- Nieko.
- Tada kas jam yra? - paklaus Greta.
- Fizins sveikatos prasme visikai nieko.
- O kaip dl kraujavimo?
- Sunku tikrai pasakyti, bet, matyt, tai tik dl maisto. Pasir
pinkite, kad jis vengt vaisi su kauliukais ir uvies kaul.
- A r tikrai manote, kad ia kaltas tik maistas? - Greta atsitrau
k per ingsn atgal. - Daktare Heksleri, ar js tikrai tikite, kad
jis - visikai sveikas vyras?
- Jo sveikata normali. Taiau ar jis normalus vyras? Visikai
ne. Js vyras nra sveikas.

- K a galiu padaryti?
- Ar rakinate savo drabuin? Kad negalt paimti js
drabui?
- inoma, ne.
- Turtumte tai padaryti nedelsdama.
- K tai duos? Be to, jis turi sav sukneli.
- Kaipmat jas imeskite. Js neturtumte to skatinti, ponia
Vegener. Jeigu jis jaus, kad tam pritariate, gali manyti, jog nra
nieko bloga apsimetinti Lile. - Daktaras Heksleris nutilo. - Jei
imesite, jis neturs joki vili. Juk js to neskatinote, tiesa? Jo
labui tikiuosi, jog niekada jam nesakte, kad pritariate.
Greta labiausiai nuogstavo, kad dl Lils visa kalt kakokiu
bdu bus suversta jai, kad ji kakaip kenkia savo vyrui. Korido
riaus sienos buvo daytos niria geltona spalva ir subraiytos.
alia kabjo daktaro Hekslerio portretas, kokius anksiau tapy
davo Greta.
Vos prie kelias savaites jai paskambino Rasmusenas prane
damas, kad Lil buvo ujusi galerij.
- inoma, a j painau i js paveiksl, - aikino jis. - Ta
iau kakas buvo negerai. Lil atrod nusilpusi arba itrokusi.
Rasmusenas sak, kad padav Lilei kd, ir i netrukus u
migo, ant jos lp atsirado sidabro spalvos seili burbuliukas.
Netrukus galerij atvyko baronien Hagard su savo egiptieiu
vairuotoju. Baronienei patikdavo save laikyti iuolaikikiausia
aristokrate, tad ji niekaip negaljo atsikvoti nuo ironikos pa
dties - j i tai vadino modernizmu aptikusi paveiksl persona
, miegant prie j vaizduojanius paveikslus. Nuaidjo velns
baroniens rank, apmaut struio pirtinmis, aplodismentai,
skirti visumai. Galerijoje kabjo penki paveikslai, nutapyti Pi
et Pranczijoje per rugpjio pabaigos karius, ir visi jie buvo
apviesti taip, tarsi u paveiksl bt spiginusi tingi Mentono
saul. Juose buvo vaizduojama Lil tokia, kokia ji buvo dabar,

usndusi kdje: usisklendusi savyje, egzotika dydiu ir poza,

didele nosimi ir kaultais keliais, riebaluotais aki vokais ir nu
vitusiu veidu.
- Baronien nupirko visus penkis, - prane Rasmusenas. - O
Lil miegojo viso sandrio metu. Greta, ar jai kas nors negerai?
Tikiuosi, kad ne. Js jos nekankinate iki vlumos, tiesa? Rpin
kits ja, Greta. Js paios labui.
- A r jums nekelia nerimo kraujavimas? - paklaus Greta dak
taro Hekslerio. - N menkiausio?
- N kiek ne daugiau nei jo manija jaustis moterimi, - atsa
k gydytojas. - To pagydyti negali net rentgenas. Ar nortum
te, kad pakalbiau su Einaru? Galiu pasakyti, kad jis pats save
aloja.
- Taiau ar jis aloja? galiausiai paklaus Greta. - Turiu
galvoje, ar i ties?
- inoma. Tikiuosi, kad sutiksite su manimi, ponia Vegener.
Manau, kad pritarsite, jog tursime imtis drastikesni priemo
ni, jei tai nesiliaus. Kad toks vyras kaip js sutuoktinis negali
gyventi visaverio gyvenimo. inoma, Danija yra labai atvira.
Taiau kalbama ne apie atvirum, o apie normali psichikos
bkl, ar ne tiesa, ponia Vegener? Ar sutinkate, kad js vyro
trokimai nra visikai psichikai normals? Kad js ir a, kaip
atsakingi pilieiai, negalime js vyrui leisti laisvai klajoti kaip
Lil? Net ir Kopenhagoje. Net kartkartmis. Net jums priirint.
Manau, kad pritarsite, jog privalome padaryti visk, ko reikia,
kad ivarytume i jo t demon, nes kaip tik demonas yra j aps
ds. Ar pritariate man, ponia Vegener? Demonas. Ponia Vegener,
ar pritariate?
Kaip tik t akimirk Greta, trisdeimtmet kalifomiet, kuri
galjo suskaiiuoti bent tris atvejus, kai atsitiktinai vos neu
vo - pavyzdiui, antrasis, buvo tada, kai ji atsistojo ant rank ant
Frederiko VIII , pirm kart atplukdiusio jos eim Dani

j, kai Gretai buvo deimt met, turkl - suprato, kad daktaras

Heksleris labai maai imano, o gal ir nieko neimano. Nuspren
dusi kreiptis j Greta suklydo. Tada ji igirdo Einar dejuojant
lovoje u sulankstomos irmos.

Antra dalis

Paryius
1929

Tryliktas skyrius

Netoli Sevastopolio bulvaro, iaur nuo Centrini hali, buvo

maa gatvel, besidriekianti vos per du kvartalus. Bgant metams
gatvels pavadinimas keitsi. Kakada ji buvo inoma kaip Pipir
gatv, nes ia klestjo, o vliau lugo pipir sandlis. Kai i ga
tv vadinosi Savaits, joje buvo viebutis grtantiems kareiviams.
Taiau dabar ji buvo inoma - bent jau nekamojoje kalboje, nes
mlynai balt pavadinimo lenteli nebuvo - kaip Nakties gatv.
Pastatai ioje gatvje stovjo pajuod, palangs ir apleisti duji
niai viestuvai, pisuaras-lovys purvini, sudrisks tabako parduo
tuvs, kurioje taip pat prekiaujama kvieiais, degtine bei mergi
nomis, tentas suodinas. Ant nam dur bolavo numeriai, bet be
gatvs pavadinimo. Regis, ioje gatvje niekas, iskyrus tabako
parduotuvs savinink, kurio rausvuose suose strigdavo rytins
bandels trupiniai, negyveno ir nesivert nei teistu, nei neteis
tu verslu. Durys su rauplto stiklo langeliu buvo paymtos 22
numeriu, u j drieksi koridorius, dvokiantis kaip nepriirimas
pisuaras. Laipt viruje matsi dar vienos apspardytos durys, o u

j - prekystalis, prie kurio sdjo moteris, save vadinusi madam

asmin-Karton, ir jos beuodeg kat Soti.
Madam asmin-Karton buvo stora, bet dar jauna. Ant jos ran
k l stori rudi plaukai, kuriuose kartais strigdavo apyranks
i aukso grandinli. Moteris pasiguod Einami, kad viena jos
mergina itekjo u graik princo palikdama madam su beuodege
kate. Ji taip pat gyrsi, kad jos malonum kambaryje yra lank
si ambasadoriai, ministras pirmininkas ir ne maiau kaip tuzinas
graf.
U penkis frankus madam asmin-Karton duodavo Einami
grandinle prie bronzinio mtulio pritvirtint rakt. iuo raktu jis
atsirakindavo sal Nr. 3 - siaur kambar su aliu vilnoniu aude
klu dengta kde, vieliniu rpestingai itutintu iukli krepiu ir
dviem maais langais su utrauktomis juodomis naktinmis uuo
laidomis. Lubose kabjo elektros lemput, apvieianti ali kd.
Kambaryje tvyrojo amoniako ir kako sraus, kartaus bei drgno
kvapas.
Buvo gegu, kai po dviej sault ir ilt dien ateidavo viena
alta. Siaurame kambarlyje visada bdavo alta. iem Einaras
sddavo alioje kdje vilkdamas palt ir stebdavo i burnos
ikvepiamus gams. Pas madam asmin-Karton jis lanksi gan ne
ilgai, kad inot i ties, bet sivaizdavo, jog mgpjt blankios sie
nos - pageltusios nuo tabako ir imargintos dryiais - irasodavo.
iandien Einaras nusimet vark su ant viraus prisitomis ki
enmis ir mading kilpin dir. vark, kaip ir beveik visus kitus
drabuius, jam buvo nupirkusi Greta; ji man, kad Einaras visikai
nenutuokia, kaip reikia rengtis Paryiuje. inoma, iskyrus Lils
drabuius: sukneles su paemintu liemeniu ir prie j priderintus
ilkinius kaspinus, riamus ant galvos, vaikikas pirtines iki al
kni, usegamas perl segtukais, batelius su netikrais briliantais
puotais kulkni direliais. Juos Lil nusipirko pati. Einaras kas
savait marmelado stiklain mesdavo Lils kienpinigius, kuri

juos ileisdavo per dvi tris dienas. Lil kidavo rank pro siau
r stiklainio kaklel ir suvejodavo santimus. Lils pinigai - toks
ilaid straipsnis buvo Einaro biudete. Savo gabardino kelnse
jis iekodavo frank, kad galt Lilei duoti daugiau. Jei nieko ne
rasdavo, Lil kartais nubgdavo pas Gret, kuri, regis, vienintel
inojo odius taip ir daugiau.
Einaras pakl juod naktin uuolaid. U iterlioto stiklo jis
ivydo mergin, vilkini triko ir mvini juodas kojines. Ji vie
n koj buvo uklusi ant kds su lenkto medio atkalte. Mergina
oko, nors muzika negrojo. Pro kit langel spoksojo vyras, pri
plojs prie stiklo riebaluot nos. Nuo jo kvpavimo stiklas apra
sojo. Regis, mergina jaut, kad j stebi Einaras ir kitas vyras; prie
timpteldama savo apdar ji apsidairydavo, nors neirdavo tie
siai j priplotas nosis ir nuleisdavo smakr.
Nuo raumening rank mergina nusitrauk panaias Lils tu
rimas pirtines. Ji nebuvo grai: juodi plaukai sielektrin ir sausi,
andikaulis didiulis tarsi arklio, klubai per plats, o pilvas per
siauras. Taiau jos kuklumas savotikai patrauklus, pagalvojo Ei
naras; buvo grau irti, kaip ji tvarkingai sudeda ant kds at
kalts pirtines, triko ir kojines, tarsi inot, kad vl j prireiks.
Netrukus mergina liko visikai nuoga, tik stovjo sispyrusi
batelius. Ji m okti dar energingiau, atkiusi koj pirtus ir ik
lusi rankas. Kai mergina atlo galv, pro od irykjo jos baltai
melsva trachja.
Einaras pas madam asmin-Karton lanksi jau beveik eis
mnesius, atvykdamas ia tomis popietmis, kai Greta susitikda
vo su kolekcininkais ar urnal La Vie Parisienne, LTllustration,
kuri spausdinamus rainius iliustruodavo, redaktoriais. Taiau
Einaras pas madam asmin-Karton lankydavosi ne dl tos paios
prieasties kaip kiti vyrai, kurie prispaudavo savo atsikiusias no
sis prie ma langeli ir lieuviais, tarsi jr eiai uv pardav
jo akvariume seildavo stikl. Jis tenorjo stebti, kaip merginos

isirenginja ir oka, tyrinti j krt ikilumus bei svor, stebti

j tai prasiskeianias, tai susiglaudianias, tai virpanias tarsi
putel kaitinto pieno dubenyje launis - pro riebaluot lango sti
kl jis beveik girddavo, kaip barki j keli kaulai. Einami taip
pat patiko i moter vidin rank pus, kurioje tekjo alsvos,
kaitusios i gdos ir paniekos venos; taip pat ir ppsantis emiau
bambos kapelis - i moter kno dalis jam primindavo pagal
vl, ant kurios per vestuves neami iedai. Einaras lankydavosi
pas madam asmin-Karton, kad galt tyrinti moteris, apirti,
kaip j knuose galns yra prijungtos prie liemens. Kaip mer
gina sielektrinusiais juodais plaukais nuleidia smakr ir suglu
musi pridengia delnais minktas krtis. Kaip kita po jos okanti
mergina viesiais garbanotais plaukais sirmusi kumius lau
nis, kuriose styro tik kaulai, ingsniuoja pusapvaliame tamsiame
kambaryje. Arba kaip prajus antradien okusi mergina, kurios
Einaras anksiau niekad nebuvo mats, praskleidia savo strazda
notas launis ir trumpai atidengia lytinius organus. Mergina greitai
suglaud launis ir paskui piktai oko, prakaitas sruvo jos kaklu,
o rausv lytini organ vaizdas degino Einaro akis net tada, kai
usimerk stengdamasis pamirti, kas jis ir kur yra; degino ir v
liau, kai atsigul alia Gretos ir mgino umigti degant monos
naktinei lempai ir pietukui storu galu krebdinant bloknot su
odos nugarle, kuriame buvo Gretai padar karjer Lils portret
eskizai.
Dabar Einaras su Greta gyveno yd kvartale. Jiedu prie tre
jus metus ivyko i Kopenhagos. Tai buvo Gretos sumanymas.
Kart Nali namus atjo laikas, ir Einaras prisimin, kaip
mona j paskubomis perskait, paskui pakl geleins krosnels
dangt ir met laik ugn. Jis taip pat prisimin i krosnels
trumpai vysteljusi gelton vies, kai liepsnos rijo laik. Tada
Greta jam pasak, kad Hansas jiedviem silo persikelti Paryi.

- Jis, taip pat ir a manome, kad taip bus geriausia, - aikino

Greta.
- Taiau kodl tu sudeginai laik? - paklaus Einaras.
- Nenoriu, kad j pamatyt Lil. Nenoriu, jog Lil inot, kad
Hansas nori vl j pamatyti.
Jiedu isinuomojo but tayt akmen name Senosios venty
klos gatvje. Butas buvo ketvirtame aukte, palpje, su staiame
stoge ikirstais stonglangiais ir j gatv ieinaniais langais. Galin
namo siena stksojo atgrta kiem, kuriame vasar vielutmis
prirituose prie palangi vazonuose augo pelargonijos ir ant i
tempt virvi didavo skalbiniai. Namas su dvejomis didelmis
juodomis durimis ir isirangiusiu aligatvyje jimu stovjo vos
per vien gatv nuo Roano viebuio. Gatv raits siaura, bet
iem gerai kanalizuojama. Gatv su savo puikiais viebuiais,
pertvarkytais vyriausybinius biurus arba diovinto maisto im
portuotoj sandliais, arba tiesiog apleistais pastatais su yd
parduotuvlmis, kur Einaras su Greta sekmadieniais, kai visos
kitos parduotuvs bdavo udarytos, pirkdavo diovint vaisi ir
sumutini, kirto vis yd kvartal.
But sudar du darbo kambariai. Einaro, su keliais pelk vaiz
duojaniais peizaais, ukeltais ant didiuli molbert. Ir Gretos,
su jos tapytais Lils portretais, kurie bdavo parduodami dar ne
spj iditi, ir aminai drgna, stora dme sienoje, kurioje ji
maiydavo savo daus, kol gaudavo tinkamus: rudus Lils plau
kams, kurie vien syk pasimaudius rugpjio jroje tapdavo me
daus spalvos; violetikai rausvus nutapyti raudoniui, kuris imu
davo Lils kakl; sidabrikai baltus, skirtus pavaizduoti jos alk
ni vidinei pusei. Abiejuose darbo kambariuose stovjo kuets,
utiestos kilimais. Kartais Greta umigdavo ant kuets naktimis,
kai bdavo per daug pavargusi, kad pajgt lipti jdviej ben
dr lov galiniame kambaryje, apgaubtame tamsos, kuri Einami
atrod tarsi kokonas. Ijungus viestuvus miegamajame bdavo

taip tamsu, kad Einaras nematydavo net prie veid itiesto delno.
Jam tai patiko, jis guldavo lovoje iki paryi, kol pasigirsdavo
tempianio skalbini virves skriemulio girgdjimas ir kas nors i
kaimyn imdavo diauti skalbinius.
Vasaros rytais Lil atsikeldavo ir omnibusu vaiuodavo Tiuilri
krantinje esant Solferino basein. Prie jo rikiavosi dryuot
drobini persirengimo kabin, primenani auktas siauras pala
pines, eil. Jose Lil apsivilkdavo maudymosi suknel, rpestin
gai ilygindama sijono klostt apsiuv, kad, jos nuomone, atro
dyt kukliai. Nuo tada, kai jiedu su Greta ivyko i Danijos, Lils
knas pasikeit, dabar jos krtys tapo didesns, j raumenys su
minktjo ir upildydavo maudymosi suknels kauelius. Gumin
maudymosi kepurait prispausdavo plaukus atgal, patempdavo
skruostus ir suteikdavo veidui su kypomis akimis bei suploktjusiomis lpomis egzotik ivaizd. Lil prato su savimi neiotis
veidrodl, tad rytais drobinje persirengimo kabinoje apirin
davo save vediodama veidrodl prie kiekvieno odos lopinlio
tol, kol baseino tarnautoja atitraukdavo drob ir paklausdavo, ar
madmuazelei nereikia pagalbos.
Baigusi apir Lil panerdavo basein galv laikydama vir
vandens. Ji plaukiodavo trisdeimt minui ikeldama vir galvos
rank tarsi vjo malno sparn ir sukiodama peius, kol kitos prie
baseino susirinkusios moterys - nes is baseinas kaip ir arbatin,
kurioje Lil kartais gerdavo kav su sluoksniuotos telos rageliu,
buvo skirtas tik moterims - susirinkdavo prie baseino krato ste
bti Lils, kuri rods tokia gracinga, ilgarank ir, kaip vieningai
kudakuodavo moterys, tokia puissante* (*Prane, galinga. - Vert.
past.).
Lilei labiausiai patiko jausti, kaip jos galva slysta baseino pa
viriumi tarsi maa antis; kitos moterys, vilkinios vilnones mau
dymosi sukneles, j stebi ir abejingai, ir lieuvingai suintriguotos;
kaip ji ilipa i baseino rodydama trumpai kirptus rank nagus,

kaip rankluosiu tapnoja rankas, luostydamasi nuo Senos atsispindjusioje akinamoje viesoje. Tada Lil pagalvodavo, jog visa
tai tapo manoma tik todl, kad juodvi su Greta ivyko i Danijos.
Vasaros rytais sddama baseino, pripildyto Senos vandens, pa
kratyje Lil jausdavosi esanti laisva. Paryius j ilaisvino. Greta
j ilaisvino. Lilei atrodydavo, kad Einaras kakur tolsta. Einaras
j ilaisvina. Tada drebulys perbgdavo jos drgna nugara; sudre
bdavo ir peiai.
Nusimetusi plaukimo suknel persirengimo kabinoje ir atida
vusi tarnautojai rausv rankluost, Lil pasijusdavo tarsi atsid
rusi giliame transe dl savo gyvenimo ir galimybs taip gyventi, o
pavelgusi apaion ir tarp balt, paiurpusia oda laun ivydusi
susitraukus daikiuk tyliai aikteldavo. Tas daikiukas Lilei at
rodydavo toks begdikas, kad j slpdama kaipmat suglausdavo
launis taip smarkiai, kad net sukaukdavo keli kaulai; ji igirs
davo prislopint pliaukteljim - tarsi per crescendo bt atsi
trenkusios vien kit dvi apvilktos veltiniu muzikins lkts - ir
is garsas primindavo jai bei Einami mergin pas madam asmin-Karton, kuri oko niekindama irovus ir taip stipriai trenk
davo keliais juos suglausdama, kad kaul barkteljimas buvo gir
dimas net pro iterliot stikl.
itaip Einaras - smulkaus sudjimo danas - atsidurdavo pui
kiausio Paryiaus moter baseino persirengimo kabinoje. I pra
di jis bdavo sutriks, kieniniame veidrodlyje jo veidas atro
dydavo sumis. Einaras negaldavo suprasti, kur ess, neatpa
indavo ivirki dryi drobins persirengimo kabinos viduje.
Neatpaindavo plaukiojani poni tekenimosi. Ant pakabos ka
bodavo tik paprasta ruda suknel su direliu. Apaioje stovdavo
juodi bateliai su pleito formos kulnais. Rankinje tebuvo kelios
monetos ir lpdais. Taip pat ant kds margavo umestas plono
audinio alis, margintas kriaui pieiniais. Einaras staiga pagal
vodavo, kad yra vyras, bet savo but negali grti neapsivilks i

drabui. Tada jis pamatydavo dvigubus daniko gintaro karolius;

moiut juos neiojo vis gyvenim, net dirbdama durpini sa
man laukuose. Karoliai barkdavo dauydamiesi krtinkaul,
kai moiut stabteldavo uberti raudonosios laps urvo. Moiut
padovanojo karolius Gretai, kuri negaljo paksti gintaro, tad ati
dav juos Einami; o Einaras prisimena, kaip padovanojo karolius
smulkiai merginai, vardu Lil.
Visos ios mintys ateidavo trkindamos, palengva, jas sua
dindavo gintaro karoliai arba tarnautojos pleknojanti per drobi
nes duris ranka, kai i vl klausdavo, ar madmuazelei reikia pa
galbos. Einaras kaip manydamas kruopiau apsivilkdavo rud
suknel ir apsiaudavo batelius. Degdamas i gdos jis usisegdavo
dir, nors tuo metu jam atrodydavo, kad visikai nieko neimano
apie painius moterikos suknels segtukus. Rankinje bdavo vos
keli frankai, ir Einaras inodavo, kad per artimiausias tris dienas
daugiau j neatsiras. Taiau vyras vis tiek nusprsdavo but gr
ti taksi, o ne psias, nes netiko Paryiaus gatvse vilkti rud su
knel. alis plevendavo ant kds atkalts, ir Einaras neprisiversdavo usiriti jo ant galvos ar apsivynioti aplink kakl. Regjosi,
kad plono audinio alis su geltonomis kriaumis j pasmaugs. Jis
priklaus kakam kitam.
Tad Einaras ivykdavo i moter baseino vilkdamas Lils
drabuius, nenusims gumins maudymosi kepuraits, mesda
vo vien frank aminai itiest tarnautojos deln ir tarsi maa
antis baseino paviriuje praplaukdavo pro panibdomis lieuvau
janias pranczes, kurios usibdavo prie baseino, kol ateidavo
metas grti namo ir padti tarnaitms lenkms ruoti pietus savo
prijuosttiems vaikams, o Einaras, lapias, paraudusiomis akimis
ir vilkintis Lils drabuius grdavo pas Gret, kuri rytais pasista
tydavo rm ir eskizuodavo kito Lils portreto studij.

Kart, gegus pradioje, Einaras sdjo Vogz aiktje ant

suolelio po mediais. Vjas blak fontano iurkles aptakyda
mas Einaro kojas ir drkindamas aplink pabarstyt auksingj
sml. Ryt Lil buvo nujusi paplaukioti. Po piet Einaras gro
pas madam asmin-Karton ir pro ma juodo stiklo langel steb
jo, kaip ant grind vyras mylisi su moterimi. U tai teko sumokti
trigubai daugiau nei prastai; madam asmin-Karton vis mnes
reklamavo spektakl vir langeli prisegtose kortelse. Tvarkin
gai atspausdintos kortels, reklamuojanios vie lytin akt, Ei
nami primin ratelius, kuriais Danijoje keisdavosi Lil ir Greta:
tarsi gaivus, skardus Kopenhagos oras bt netinkamas btiniems
itarti slaptiems odiams.
Jaunuolis buvo auktas ir gyslotas, tik k iaugs i paauglys
ts amiaus, melsvai balta oda, mieguistomis ydromis akimis ir
taip isiokusiais onkauliais, kad juos buvo galima suskaiiuoti.
Jis skubiai nusimet pig tvido kostium, tada padjo nusirengti
moteriai, kuri atrod vyresn. Jeigu neskaiiuoti jo paties, Einaras
dar niekada nebuvo mats lytikai susijaudinusio vyro su atsiki
usiu tarsi ietis organu. Vaikino organo galiukas buvo parauds,
sudrks ir piktas. Moteris j lengvai prim ir t akimirk, regis,
buvo dkinga. Jiedu dausi ant mao tamsaus pusapvalio kamba
rio grind, o prie vis langeli buvo prisiploj vyr, pagal ami
galini bti vaikino seneliais, veidai. Netrukus vaikinas baig,
jo skla itryko auktu lanku ir nusileido ant susiraukljusio
moters veido. Jis atsistojo ir nusilenk. Susuks tvido kostium
gniutul ir pasikis po paastimi, vaikinas ijo i kambario. Tik
tada, pavelgs savo tarpkoj, Einaras pamat sri dm, tarsi
ant jo bt isiverts puodelis su jros vandeniu. Einaras suprato,
nors tar, kad visada inojo: jis norjo, kad vaikinas bt tai pa
dars Lilei. Kad bt j pabuiavs prie raustant vaikino krtinei
ir bumai persikreipiant i malonumo.

Paskui Einaras atsidr ant suolelio Vogz aiktje. Jis prasiseg vark, kad idit skvernas, kur buvo praskalavs ma
dam dubenyje, skirtame rankoms plauti. Vaikai tak vienas kit
fontane, rideno vyruotais takeliais lankus, o viena mergait laid
iknosparnio formos aitvar. Prie ratu sustatyt veimli garsiai
nekuiavo aukls itals. Einaras nuo j nusigr susigds dl
dms ant skverno. T ryt prie baseino saul maloniai ild, bet
dabar ji nuolat pasislpdavo u debes virtini, ir parkas staiga
papilkdavo, vaikai tapdavo panas popieriaus karpinius. Einaro skvernas nedivo. lapia vilna jam primin Mlyndanio kio
unis, grusius namo po visos dienos varli mediokls. unys
bdavo aplip emmis, lapi, j kailis sukietjs, nuo j niekaip
nedingdavo drgms kvapas.
Maa mergait klykdama paleido aitvar. Virvel islydo jai i
rankos, ir dabar aitvaras vartsi ore. Mergait pirtuku sek krin
tanio aitvaro trajektorij. Paskui pasileido bgti. ritas plaukus
kaspinas plaksi jai ausis. Aukl suuko liepdama sustoti. Itals
veidas pasidar rauds ir piktas. Ji liep maai mergaitei, Marti
nai, laukti prie veimlio. Aitvaras vartydamasis krito emyn, jo
juodas popierius pleveno tvirtintas rme. Paskui aitvaras nukrito
prie Einaro koj.
Aukl dailia ranka sugrieb sulamdyt aitvar ir suvokt.
Paskui pam Martin u rieo, nusived prie veimlio ir tvirtai
priglaud prie savs. Kitos aukls stovjo po mediais sustmusios savo veimlius vien viet. Kai prie j prisiartino Maitina
su savo aukle, ios tariai apsidair per pet. Grupel aukli nudar
djo su veimliais, lydimos ratuk cypimo ir mergaits verksmo.
T akimirk Einaras suprato, kad kakas privalo pasikeisti. Jis
tapo vyru, kurio bijo parke su vaikais bnanios aukls. Jo suterti
drabuiai kelia tarim.
Buvo 1929 met gegu, ir Einaras sau dav lygiai metus lai
ko. Kai saul pasislp u debes, parkas paskendo prieblando-

jo. Mediai su virpaniais tik k prasikalusiais lapais atrod alti.

Vjas vl m takyti ant vyro fontano vandens iurkles. Jeigu
lygiai po met Lil ir Einaras neatsiskirs, Einaras ateis j park ir
nusiudys.
Pagalvojs apie tai vyras atsisdo tiesiau. Jis nebegaljo toliau
ksti ios sumaities savo gyvenime. Greta dar i Kalifornijos
laik turjo sidabruot pistolet. Ji uaugo su pistoletu, kitu
kojin. Einaras gr su pistoletu park ir tamsi gegus nakt
priglaus j sau prie smilkinio.
Einaras igirdo besiartinanius ingsnius ir pakl vilgsn nuo
savo keli. Tai buvo Martin su geltona prijuoste. Mergait atrod
isigandusi, bet pilna energijos. Ji liovsi bgti ir m slinti ar
iau. Tada ities velni rankut. Tarp Einaro ir mergaits guljo
aitvaro uodega - ant virvels pririt skudurini kaspinli virti
n. Martin norjo paimti aitvaro uodeg, ir i neymios ypsenos
susiraukusiame veidelyje Einaras suprato, kad mergait nori bti
su juo draugika. Ji pagrieb uodeg. Tada nusijuok. Mergaits
veidas nuvito tarsi auksas. Kai maoji tpteljo ir tar: merei,
viskas, k Einaras inojo apie save, susiliejo vien visum: ant
juosmens uritos prijuosts vylio raiteliai; jo galva, laikoma
jaunose Gretos rankose; Lil, avinti garstyi spalvos batelius
Nali namuose; Lil, ryt plaukiojanti ups baseine. Einaras ir
Lil buvo viena visuma, bet atjo metas juos atskirti. Tam Einaras
turi vienerius metus.
- Martinai - paauk aukl.
Mergaits bateliai su sagtimis sir vyr.
Vieneri metai, - tar sau Einaras.
Martin per pet vl linksmai suuko:
- Merei.
Ji pamojavo rankele, o Einaras ir Lil, kaip vienas asmuo, atsa
kydami taip pat pamojavo.

Keturioliktas skyrius

Praleidusi trejus metus Paryiuje Greta dabar dirbo kaip nie

kada temptai. Rytais, kai Lil bdavo ijusi parduotuves arba
basein, Greta baigdavo pieti iliustracijas urnalams. urnale La
Vie Parisienne* (*Prane. Paryiaus gyvenimas. - Vert. past.) dir
bo redaktorius, kuris beveik kas savait skambindavo, nervingu ir
panikos apimtu balsu praydamas greitai nupieti naujausi Kar
inn pastatym operos teatre arba sukurti eskiz, iliustruojant
pasakojim apie dinozaur kaul parod Didiuosiuose rmuose.
I ties nra reikalo imtis toki darb, - tikinjo save Greta.
Pastaruosius dvejus metus jos pavard danai minta urnaluose;
taiau redaktorius telefonu cypdavo, kad jam reikia meno krinio.
Smakru prispaudusi telefono ragel prie peties Greta stebdavo,
kaip Lil ismunka i buto, ir pagalvodavo: kodl gi ne? Taip, ji
sukurs eskiz. Taip, gals j pateikti iki rytojaus ryto. Taiau pri
valau nedelsdama j pradti, - aikindavo Greta ddama ragel
ant akui, paskui atidarydavo lang, kad pamatyt Lil, kurios
rausvas pavasarinis paltas rykiai isiskirdavo nirioje, lietaus
permerktoje gatvje, skubani Buci turg.

Tik Lilei grus Greta praddavo rimtai dirbti. Tada ji ivirdavo

Lilei puodel arbatos ir tardavo:
- Ateik ir sskis ia.
Greta taisydavo Lil su lktele ir puodeliu arbatos rankose
ant taburets prie vazone auganios palms. Kad ir koks bt oras,
Lil visada but grdavo sualusi, drebaniomis rankomis. Greta
baiminosi, kad ant Lils kaul yra per maai raumen, bet niekada
nepajgdavo jos priversti dar k nors suvalgyti. Kraujavimas kar
todavosi kas keli mnesiai ir prasiddavo lta kraujo iurklele,
nusidriekiania per Lils virutin lp. Tada Lil kelias dienas
guldavo lovoje, tarsi tuose keliuose tamsiai raudonuose lauo
se bt buvusi sukaupta visa jos energija. Greta buvo nuvedusi
Einar pas kelis gydytojus pranczus, bet vos tik ie praddavo
klausinti (Ar yra dar kas nors, k a turiau inoti apie js
vyr?), ji suvokdavo, kad n vienas i gydytoj negali pasakyti
daugiau nei daktaras Heksleris. Ji nerimaudavo, kad Lil itisas
dienas guli lovoje suterdama paklodes, kurias vliau Greta grsdavo u buto esani krosn iuklms deginti. Taiau po keli
dien, kartais po savaits, kraujavimas liaudavosi taip pat greitai,
kaip ir buvo prasidjs.
- Kaip nuobodu vis savait praleisti lovoje, - sksdavosi Lil
sviesdama ant kilimo velenl pagalvei atremti.
Jei Greta suskaiiuot, paaikt, kad jau yra nutapiusi dau
giau nei imt Lils portret: Lils, plaukiojanios baseine; Lils
tarp vestuvi svitos nari; Lils, turguje apirinjanios morkas.
Taiau daniausiai Lil buvo vaizduojama peizao fone: viryne,
alyvmedi giraitje, prie ydro Kategato ssiaurio. Jos akys visa
da bdavo rudos, didiuls ir primerktos, ipeioti antakiai dailiai
iriesti, plaukai nustumti nuo aus, kad matytsi prie kaklo nukar
gintaro auskarai.
Einaras jau netap.

- Man sunku sivaizduoti pelk, - aukdavo jis i savo studijos,

kurioje buvo tvarkingai sudtos drobs ir daai.
I proio Einaras vis dar usisakinjo i Miuncheno daus,
nors geriausi pasaulyje daai buvo parduodami kitame ups kran
te, Senelj parduotuvje, kurios pardavjo kat aminai laukdavosi kaiuk. Greta nekent ios kats, nes jos ipamps pilvas buvo
nukars iki grind, bet jai patikdavo nekuiuoti su pardavju, pa
varde Diu Brulis, kuris energingai kratydamas savo vandeikik
barzdel kartodavo, kad Greta yra jo svarbiausia klient.
- O dar kai kas mano, kad moterys nemoka tapyti! - sakydavo
jis Gretai ieinant i parduotuvs su vyniotais laikrat da bu
teliukais ir nypiant besiruoianiai gimdyti katei.
Senosios ventyklos gatvs bute buvo didokas pagrindinis
kambarys, kuriame tilpo ilgas stalas ir dvi skaitymo kds prie
dujinio idinio. Kambaryje taip pat stovjo panai tas, kurios
bna bat parduotuvse, didel apvali raudono aksomo otomane,
i kurios vidurio kilo muta audeklu kolona. Taip pat i Pasadenos
atsista uolin supamoji kd su rudos odos pagalvle. Greta
pradjo savo but vadinti casita* ( *Isp. kotedas. - Vert. past.),
nors jis, su lubomis ant skilusi sij ir stiklinmis durimis su va
riniais vartais, skirianiomis kambarius, nepanjo koted.
Taiau kakodl jis vert Gret galvoti apie koted prie Idivu
sio upelio kanjono, kur jiedu su Tediu Krosu persikl ivyk
i Beikersfildo. I samanomis aplusio vidinio kiemo plstanti
sauls viesa paddavo Tediui kasdien pabusti turint sumanym,
kok nauj puod iesti arba kokias dvi spalvas sumaiyti glazrai.
Kai jiedu ten gyveno, Tedis dirbdavo spariai ir nevaromai. Sodo
gale augo avokad medis, ant kurio uderdavo daugiau ali gra
natos formos vaisi nei Greta su Tediu pajgdavo suvalgyti ar
idalinti.
- Noriau bti kaip is avokad medis, sakydavo Tedis. Nuolat derti.

Dabar gyvendama Paryiuje, kotede, Greta save laik tokiu

avokado mediu. Nuo jos rieutinio teptuko ak be paliovos krito
Lils portretai.
Kur laik Greta apgailestavo, kad Einaras apleido dailininko
karjer. Buto sienos nuo lub lipdini iki grindjuosi buvo nu
kabintos jo peizaais. ie paveikslai buvo tarsi konstanta, kuri
kartais lidnai primindavo jdviej auktyn kojomis apsivertusius
gyvenimus. Bent jau Gretos. Einaras niekada neprisipaindavo,
kad ilgisi menininko gyvenimo. Taiau Greta kartais io gyveni
mo ilgdavosi u savo vyr ir nepajgdavo suprasti, kaip mogus,
savo gyvenim pavents krybai, gali tiesiog liautis. Ji tar, kad
senasis skatulys - poreikis su pilna mini ir baims krtine atsi
grti j tui drob - dabar persikl Lil.
Jau pirmaisiais jdviej gyvenimo Paryiuje metais Hansas
pradjo pardavinti Gretos paveikslus. Kadangi Gretos piei
nius spausdino urnalai, jos pavard netrukus pradjo skambti
Paryiuje, en ermeno bulvaro kavinse, salonuose, kuriuose
dailininkai ir raytojai tingiai gulindavo ant zebr kaili gerdami
geltonj slyv trauktin. Paryiuje taip pat buvo daugyb ame
rikiei, kalbani apie vienas kit ir ypatingai amerikietikai se
kani vieni kitus. Greta stengsi nuoaliau laikytis nuo j ratelio,
kuris kas vakar rinkdavosi Fleriuso gatvs 27-ajame name. Ji ta
riai irjo amerikieius ir inojo, kad ie tariai velgia j. J
naktiniai lieuvavimai apie tai, kuris menininkas yra iuolaikinis,
o kuris ne, Gretos nedomino. Ji taip pat inojo, kad iuose pasip
tli aipn rateliuose nra vietos nei jai, nei Lilei.
Taiau Lils portret paklausa nemajo, ir kai Greta pradjo
jausti, kad nepajgs ilaikyti tempo, jai galv ov mintis. Tuo
metu ji tap Lil liucernos lauke Danijos kaime. Lil pozuodama
turjo stovti Gretos studijoje kumiais sirmusi klubus. Por
tretas pavyko gana lengvai, nors Greta turjo sivaizduoti ant Lils
veido krintani blyki Danijos vasarikos sauls vies. Taiau

fonas su u Lils nugaros kylania ole nelabai j domino. Kad

deramai nutapyt ol ir tolumoje ledynins kilms eerus, Gretai
prireikt keli dien; i pradi turt iditi horizontas, paskui
eerai, tada pirmas ols sluoksnis, paskui antras ir treias.
- Gal galtum u mane baigti paveiksl? - paklaus Einaro
Greta.
Buvo 1929 met gegu, ir Einaras vis popiet buvo ijs
i nam. Grs but jis pasak, kad popiet praleido Vogz
aiktje.
- Stebjau, kaip vaikai laido aitvarus.
Vilkdamas tvido kostium, o palt usimets ant rankos Eina
ras atrod ypa plonas.
- Ar nieko nenutiko? - paklaus Greta, kai Einaras atlaisvino
kaklarait ir nujo usiplikyti arbatos.
Vyro peiuose Greta velg lides, prislgt nuotaik, kuri
buvo niresn u visas ankstesnes; peiai atrod visikai nusvir.
Einaro paduotas delnas dvelk aliu ir nerod gyvybs enkl.
- Man sunku suspti vykdyti usakymus. Gal galtum nutapyti
fon mano paveikslams? Tu geriau u mane inai, kaip turi atro
dyti liucernos laukas.
Usikls Edvard IV ant keli Einaras svarst monos pagei
davim. Jo markiniai buvo susiglam, greta ant stalo stovjo
lkt su kriaumis.
- Manai, kad galiau? - paklaus jis.
Greta nusived vyr studij ir parod pusiau baigt portret.
- Manau, kad horizonte turt bti ledynins kilms eeras, tar ji.
Einaras sistebeilijo pusiau baigt paveiksl. Jis velg abejin
gai, tarsi neatpaint pavaizduotos merginos. Tada jo akyse palen
gva suvito supratimas, vokai pasikl, antakiai isilygino.
- Trksta keli dalyk, - pareik jis. - Taip, ia turt bti ee
ras ir ant upelio kranto augantis pavienis gluosnis. Ir galbt kaimo

sodyba. Toli horizonte, kad nebt aiku, kas ten, tiesiog blyki ruda
dm ar kakas panaaus. Taiau tikriausiai kaimo sodyba.
Einaras tap beveik vis nakt ir isiterliojo markinius bei kel
nes. Greta diaugsi matydama j vl dirbant ir pradjo galvoti
apie kitus paveikslus, kuriuos galt nutapyti kartu su Einaru. Ji
norjo, kad Einaras turt darbo, net jei tai reikt, kad maiau
popiei teks praleisti su Lile. Rengdamasi gulti ji girdjo, kaip
Einaras studijoje barkina da buteliukais. Greta nekantraudama
lauk ryto, kai gals paskambinti Hansui ir pasakyti, kad Einaras
vl tapo ir kad ji rado bd pateikti dar daugiau Lils portret.
-N epatiksi, kas man dabar padeda, - pasigirs ji.
Greta prisimin, kaip jie prie trejus metus susitiko su Hansu
iaurinje stotyje. Tada jiedu pirm syk atvyko Paryi savo
ura knygelse turdami vos kelis adresus. Hansas lauk stotyje,
jo kupranugari vilnos paltas tarsi smlio spalvos kolona isiskyr
i juodus vilnonius drabuius vilkini moni minios.
- Viskas bus gerai, - utikrino jis Gret, buiuodamas j
skruost.
Hansas su savo vairuotoju nuve juos viebut kairiajame
Senos krante, esant u keli kvartal nuo Dailij men moky
klos. Tada pabuiavs atsisveikino. Greta prisimin, kaip jautsi
sugniudyta, kad Hansas juodu pasitiko iskstomis rankomis ir
paskui taip greitai dingo. Ji stebjo, kaip suplota Hanso galva ne
ria pro viebuio foj duris. Einaras tikriausiai buvo lygiai taip
pat, o gal net labiau nusivyls.
- Kaip manai, gal Hansas nenorjo, kad mudu atvyktume? paklaus jis.
Gretai taip pat kilo toks klausimas, bet ji primin vyrui, kad
Hansas yra labai usims. Ties sakant, ji pajuto i Hanso dvel
kiant nir nenor, nes jis stovjo tiesus ir tarsi plieninis kaip sto
ties stog remianios kolonos.

- Kaip manai, gal mes Hanso skoniui esame per daug daniki?
Per daug provincials? - kamantinjo Einaras.
Greta pavelg savo vyro pelkingai rudas akis, drebanius
pirtus, Edvard IV ant jo rank ir atsak:
- Tai jis provincialus, o ne mes.
Viebutyje jiedu isinuomojo du kambarius su raudona apdaila,
viename j buvo nia su uuolaida. Viebuio savinink ididiai
pareik, kad paskutines savo gyvenimo dienas iuose kambariuo
se praleido Oskaras Vaildas.
- Jis mir nioje, - paaikino eiminink nuleisdama galv.
Greta iam istorijos epizodui neskyr daug dmesio. Jis atrod
per daug nirus, kad bt galima priminti Einami. Iekodami buto
jiedu iuose dviejuose kambariuose pragyveno kelis mnesius.
Taiau vos po keli dien viebutis su susiraukljusiais sien ap
mualais ir aprdijusia praustuve m atrodyti nirus. Einaras pri
mygtinai tvirtino, kad jis moks u bst, todl jiedu negaljo per
sikelti geresnes patalpas Rino ar Eduardo VII viebuiuose.
- Nra jokio reikalo kamuotis, - tikinjo Greta silydama pra
bangesn aplink, i kurios galbt bt atsivrs graesnis vaizdas
ir vakarais bt galima tiktis padoraus aptarnavimo, kai kamba
rin atnet kavos.
- Ar tu i ties kenti? - atov Einaras, tad Greta daugiau prie
io kausimo negro.
Ji pajuto tamp, atsirandani tarp jdviej kelioni metu.
Kampe stovjo nedidel virykl, ant kurios Greta usivirdavo vandens kavai. Jiedu prato miegoti nioje. Dl dubos lovos
viduryje abu atsidurdavo prie sienos, pro kuri prasiskverbdavo
kiekvienas cypteljimas kitame kambaryje. Einaras savo molbert
pasistat kambaryje su nia; Greta sikr antrame jausdama pa
lengvjim, kai jos dur spyna ustrigo ir ji galjo dirbti netruk
doma. Taiau bda ta, kad Greta negaljo viena tapyti. Jai reikjo
Lils.

Jiedu Paryiuje praleido vos mnes, kai Greta pareik:

- Noriu tai atvsti kartu su Lile.
Vyro akyse Greta ivydo siaub, jo lliuks i pradi isipl
t, paskui susitrauk. Lil Paryiuje dar nepasirod, nors ji buvo
viena prieasi, dl kurios Vegeneriai ivyko i Kopenhagos.
Po vizito pas daktar Hekslerj i jo atjo laikas. Atplusi laik
Greta perskait Hekslerio grasinim praneti sveikatos apsaugos
valdios organams apie Einar ir Lil. Jie gali kelti pavoj vi
suomenei. Greta sivaizdavo, kaip gydytojas pro arn su piltu
vu gale diktuoja laik raudonplaukei sekretorei. Laiko sukeltas
siaubas - kad be jos dar kakas kitas gali pamginti kontroliuoti
Lils ateit - Gret labai prislg, ir ji nepajg normaliai mstyti,
kai but eng Einaras, grs i Anos. Nespjusi apsigalvoti
Greta skubiai met laik gelein krosnel.
- Hansas para laik, - pamelavo ji. - Jis mano, kad mums
dert persikelti gyventi Paryi. - Paskui pridr: - Ivyksime
nedelsdami.
Lil atvyko Paryi ir pasibeld Gretos viebuio kambario
duris. Dabar Lils plaukai buvo ilgesni, tamsesns rudos spalvos
ir spindjo kaip brangs baldai, juos, suukuotus atgal, prilaik u
kos su inkrustuotais maais perliukais. Lil vilkjo suknel, kurios
Greta dar nebuvo maiusi. Ji buvo violetinio ilko su apvalia gilia
ikirpte, siekiania tarp tarp krt.
- Nusipirkai nauj suknel? - paklaus Greta.
Lils kakl ir skruostus imu raudonis. Gretai buvo domu,
kaip Einarui pavyko suformuoti tarp tarp krt. Ar jo krtin to
kia panai tel, kad j buvo galima sprausti brstanios mergi
nos korset ir sukelti krt spd?
Jiedu nujo Gamj rmus pasiklausyti Fausto. Greta isyk
pamat, kad vyrai dairosi Lil, kylani laiptais su paauksuotais
turklais.

-T a s juodaplaukis vyras iri tave. Jei nesisaugosime, jis gali

prieiti.
Jdviej vietos buvo alia poros, k tik grusios i Kalifornijos.
- Dvylika mnesi Los Andele, - pasakojo vyras. - mona
turjo mane i ten tempte itempti.
Jis usimin, kad Naujj met dien abu lanksi Pasadenoje ir
stebjo Roi turnyr.
- Net irg karius buvo pintos gls, siterp mona.
Paskui prasidjo opera, ir Greta atsilo kdje. Lilei sdint i
deins, o vyrui, kuris neseniai vaikiojo pro gimtuosius namus
Apelsin giraits bulvare, i kairs, Gretai buvo sunku sutelkti d
mes savo tamsioje laboratorijoje apgailestaujant daktar Faus
t. Jos koja drebjo; Greta isiblakiusi sukiojo rieus. Ji inojo,
kad vakar kakas vyks. Kaip Karlailas apie j sakydavo? Nra
prasms stabdyti senj gerj Gret, jei i kak suman. Niekas
apskritai negali jos sustabdyti.
Per pertrauk Lil su ano vyro mona atsipra ir ijo. Vyras,
kuris buvo vidutinio amiaus ir su barzda, palinko prie Gretos ir
paklaus:
- Ar galiau vliau kaip nors susitikti su js pussesere?
Taiau Greta nesutiko, kad operoje sutiktas vyras pasimatyt
su Lile. Lygiai taip pat vliau ji udraud pati sau ilgtis, nes nela
bai suprato, ko ilgisi. Kol jiedu su Einaru vis dar gyveno viebuty
je, kuriame buvo apsistojs Oskaras Vaildas, Hansas pasitikdavo
Gret tamsiame foj ir nusivesdavo savo biur Rivoli gatvje.
Hansas sutiko pasikalbti su Greta apie jos karjer. Taiau kai
jiedu kirsdavo Devintj tilt, Hanso ranka nuslysdavo Gretai ant
juosmens, ir Hansas pareikdavo:
- Tikiuosi, neprivalau aikinti, kad js labai grai.
Kai tai atsitiko pirm syk, Greta tiesiog nustm Hanso ran
k manydama, kad ji nuslydo atsitiktinai. Taiau po savaits pasi
kartojo. Paskui dar syk. Ketvirt kart Greta sau tar, kad neturi

Hansui leisti itaip j liesti. Kaip a galsiu vl pavelgti Einami

j akis? - pagalvodavo, kai Hanso ranka glostydavo jos nugar
kertant up. Vis dar ingsniuodama Greta nei iore, nei vidumi
nejaut nieko kita, tik rank ant savo nugaros. Staiga Gretai galv
atjo mintis, kad Einaras jau seniai nebuvo jos liets.
Jiedu toliau ingsniavo Hanso biur, u priekinio kambario
esani belang studij su dokument spintomis. Ten Hansas m
iekoti Gretai pavardi moni, su kuriais dert susisiekti. Jis
atsivert aplank ir pirtu vediodamas klient sra aikino:
- Turtumte parayti jam... ir jam... bet tikrai venkite ito.
Stoviniai alia Hanso Gretai pasirod, kad ji jauia vyro pirt
ant savo rankos, bet tai buvo nemanoma, nes Hansas atverst ap
lank laik abiem rankomis. Paskui jai pasirod, kad Hansas lieia
jos liemen; taiau ne, Hansas nebuvo padjs aplanko.
- Kaip manote, ar mums ia seksis? - paklaus ji.
Hansas plaiai nusiypsojo.
- K turite galvoje?
- Save ir Einar. Paryiuje. Kaip manote, ar mudviem ia vis
kas gerai klostysis?
ypsena Hanso veide inyko.
- inoma. Judu turite vienas kit. - Paskui pridr: - Taiau
nepamirkite mans.
Hanso veidas buvo neymiai palinks prie Gretos. Juodu ka
kas skyr - ne aplankas, bet kakas kita. Abu nepratar n odio.
Greta pagalvojo, kad Hansas negali bti jai skirtas. Jei kas ir
galt turti Hans, tai tiktai Lil. Nors kabinete buvo vsu, Greta
staiga pasijuto sukaitusi ir lipni, tarsi bt padengta drgna purvo
plvele. Ar ji padar kakoki nepataisom klaid?
- Noriau, kad taptumte mano agentu, - tar ji, - kad pre
kiautumte mano paveikslais.
- Taiau a prekiauju tik senj meistr darbais ir devyniolikto
amiaus paveikslais.

- Galbt atjo metas jums atstovauti iuolaikiniam tapytojui.

- Taiau tai bt nelogika, - atov Hansas ir paskui prid
r: - Klausykite, Greta, norjau jums kai k pasakyti.
Tebelaikydamas rankoje aplank jis prisiartino prie Gretos.
Kambarys buvo blausiai apviestas, ir Hansas atrod tarsi paau
glys, dar nepriprats prie savo naujo, didesnio kno.
- Daugiau nieko nesakykite, kol nesutiksite man atstovauti.
Greta nevalingai perjo kit raomojo stalo pus. Dabar tarp
jos ir Hanso ppsojo snis dokument. Gretai kilo noras ir kad
Hansas j apkabint, ir tuo pat metu per Devintj tilt bgte grti
viebut, kur tikriausiai laukia prie krosnels drebantis Einaras.
- tai k jums pasakysiu, - pareik Greta. - Suteikiu jums
galimyb nuo ios akimirkos man atstovauti. Jeigu nusprsite to
nedaryti, esu sitikinusi, jog kada nors pasigailsite.
Ji pasitryn negil rand skruoste.
- Kodl gailsiuosi?
- Todl, kad vien dien sau pasakysite: A galjau j turti.
Toji Greta Vegener galjo bti mano.
- Taiau a js neatstumiu, teisinosi Hansas, - negi
nesuprantate?
Taiau Greta suprato. Ar bent jau suprato jo ketinimus. Tik ji
negaljo sau paaikinti, kodl krtinje spurda kakoks pauktelis,
kodl ji nesmerkia Hanso u tok tiesmukik nor suartti? Kodl
jam neprimena, kad tai labai skaudint Einar? Kodl net nepaj
gia itarti Einaro vardo?
- Ar sutarme? - paklaus ji.
- Dl ko?
- A r sutinkate man atstovauti? O gal man tuojau pat ieiti?
- Greta, elkits protingai.
- Manau, kad taip ir elgiuosi. Tai protingiausias atsakymas,
kok tik galiu sugalvoti.
Jie abu stovjo sirm prieingus raomojo stalo kratus. Do
kumentai buvo prispausti bronziniais varli formos prespapj. Ant

vis dokument matsi jo pavard. Hansas Aksgilas. Hansas Aksgilas. Hansas Aksgilas. Tai Gretai primin vaikyst, kai ji moksi
kaligrafijos raydama savo vard: Greta, Greta, Greta.
- A tai padarysiu, tar Hansas.
-K ?
- Jums atstovausiu.
Greta neinojo, k atsakyti. Ji padkojo ir susirinko savo daik
tus. Paskui ities rank.
- Manau, kad ia proga tinka paspausti rank.
Hansas pam jos rank, kuri strigo jo delne tarsi spstuose,
bet paskui j paleido.
- Kit savait atnekite man savo paveiksl, - tar jis.
- Kit savait, - pakartojo Greta ir eng Hanso biuro prie
kin kambar, pro kurio langus sklido sauls viesa bei gatvs
triukmas ir kuriame nepailstamai tarkjo sekretors raomoji
mainl.

Penkioliktas skyrius

Einar priadino kraujo kvapas. Jis atsargiai, kad netrukdyt

Gretai, ilipo i lovos. mona atrod sunerimusi, jos veid perkrei
p blogas sapnas. Kraujas lta karta srovele tekjo launies vidine
puse. Kraujo burbulas strigo nosyje. Einaras pabudo kaip Lil.
Antrame miegamajame aura apviet beicuoto uosio drabui
n. Virutin jos dal Greta buvo atidavusi Lilei. Apatiniai staliai
vis dar priklaus Gretai ir buvo urakinti. Veidrodyje Lil pamat
kruvin nos ir kraujo dm ant naktini markini. Ji nesijaudino
taip kaip Greta. Kraujas niekada Lilei nekl nerimo, jis atsirasda
vo ir inykdavo, tad Lil, prasidjus kraujavimui, guldavo lov
tarsi bt peralusi. Tempdama sijon ant klub ir braukdama per
plaukus, kad nebt sielektrin, Lil pagalvojo, kad is kraujavi
mas tra visumos dalis. Buvo birelis, nuo tos dienos, kai Einaras,
sddamas ant suolo parke, nusprend, kad jo ir Lils gyvenimai
turi isiskirti, prajo mnuo. Lil jaut io sprendimo grsm, tarsi
nuo iol laikas bt jau ne begalinis.
Buci turguje divo ryto rasa. Ten drieksi nesuskaiiuojama
daugyb prekystali, kuri kiekvien deng cinkuotas stogas. Par

davjai dliojo ant stal skilus porcelian, komodas be ranken

li, drabuius. Viena moteris pardavinjo tik dramblio kaulo ai
dimo kauliukus. Ji buvo engusi penkt deimt, trumpais ilais
plaukais ir nuskeltais priekiniais dantimis. Moteris buvo gimusi
Alyre ir vadino save madam Le Bon. Ji perprato Lils skon ir
per ipardavimus Pasi rajone iekodavo fetrini sijon bei balt
palaidini su aplikuotomis apykaklmis, kurios patiko Lilei. Ma
dam Le Bon inojo Lils bat dyd ir taip pat tai, kad Lil neavs
bateli, pro kuriuos matosi jos kojos pirtas be nago. Ji pirkdavo
Lilei mao dydio liemenles ir senovinius banginio s korsetus,
sukelianius krtis. Madam Le Bon taip pat inojo, kad Lilei pa
tinka kritoliniai lao formos auskarai, o iem ji mgsta mvti
triuio kailio mov.
Stumdydama nykiu drabuius, sukabintus ant madam Le
Bon pakabos, Lil pastebjo jaun vyr aukta kakta, vartant
iliustruotas knygas prie gretimo prekystalio. Jis buvo usimets
palt ant rankos, o prie koj pasistats drobin lagamin. Vyras
stovjo pakryps keistu kampu, tarsi visas jo svoris bt perkeltas
ant vienos kojos. Knygos, regis, vyro nedomino, nes jis atsainiai
vart puslapius vis dirsteldamas Lil. J vilgsniai susitiko du
syk; antr kart vyras nusiypsojo.
Lil atgr jam nugar ir prisidjo prie juosmens languoto vil
nonio audeklo sijon.
- Tai dailus sijonas, - tarsteljo madam Le Bon sddama k
dje. I sukabint ant skalbini virvs paklodi ji buvo surentusi
nedidel matavimosi kabin. - Pasimatuokite, - pasil madam
atitraukdama paklod.
Matavimosi kabinoje pro paklodes rykiai viet saul. Sijonas
puikiai tiko. Lil igirdo, kaip usienietis klausia madam Le Bon,
ar i prekiaujanti vyrikais drabuiais.
- Bijau, kad jums nieko neturiu, - atsak prekiautoja, - tik js
monai.

Usienietis nusijuok. Paskui Lil igirdo stumdomas ant dra

bui kabyklos vamzdio pakabas.
Kai ji ijo i matavimosi kabinos, usienietis sklaid ant stalo
gulinius megztinius. Jis pirtu brauk per perlines sagas ir tikri
no, ar neapspur rankogaliai.
- Turite grai daikt, - pagyr jis ir nusiypsojo, i pradi
madam Le Bon, paskui Lilei.
Vyrikio ydros akys buvo didels, o skruost duobutse mat
si keli raup randai. Vyras buvo auktas, o psteljus vjeliui pa
dvelkdavo jo skutimosi losjonas, ir Lil usimerkusi sivaizdavo,
kaip vyras pila gelton tonik deln, o paskui tapnoja veid ir
kakl. Lil jautsi taip, tarsi j jau painot.
Madam Le Bon ra languoto vilnonio audeklo sijon parda
vim knyg. Vyras padjo megztin ir lengvai raiuodamas prisi
artino prie Lils.
-Atleiskite, madmuazele, - kreipsi jis pranczikai i lto tar
damas odius, - paskui iruodamas kojomis dar labiau priart
jo. - Tiesiog pastebjau...
Taiau Lil nenorjo su juo kalbti; dar ne dabar. Ji pasim
maiel su sijonu, skubiai padkojo madam Le Bon ir pro matavi
mosi kabin nr prie kito kiosko, kur plikagalvis vyrikis parda
vinjo suskilinjusias porceliano lles.
Kai Lil gro namo, Greta jau buvo atsiklusi ir su lapiu sku
durliu tvarksi bute. ryt turjo atvykti Karlailas pasisveiuoti
per vasar. But reikjo valyti, kampuose prisirinko per daug dul
ki ir pk. Greta atsisak samdyti tarnait.
- Man jos nereikia, - pareik ji, pirtinmis luostydama dul
kes. - A ne i t moter, kurios turi tarnaii.
Taiau i ties ji buvo kaip tik tokia moteris.
- Jis bus po valandos, - prane Greta. Ji vilkjo dailiai pri
gludusi prie kno rud vilnon suknel. Ar tu bsi apsirengusi
kaip Lil?

- Manau, kad galiau.

- Taiau a manau, kad Karlailas neturt isyk susipainti su
Lile. Ne su ja pirma. Ne anksiau nei su Einaru.
Greta buvo teisi, bet Einaras irdies gilumoje norjo, kad kaip
tik Lil pirmoji susipaint su Karlailu, tarsi ji bt buvusi geres
nioji Einaro pus. Jis pakabino drabuinje languot vilnon sijon
ir nusireng likdamas tik su tiesaus kirpimo ilkiniais apatiniais
drabuiais. ilkas buvo pilkos austri spalvos, velnus ir vaiktant
tyliai lamjo. Einaras nenorjo vietoj ilkini apatini drabui
mautis vilnoni kelnaii bei markinli, kurie grau ir sulaik
ilum, tad ilt dien jausdavosi tarsi pateks ugn. Jis taip pat
nenorjo, kad Lil bt visikai paslpta drabuinje. Einami la
bai nepatikdavo, kai Lil tekdavo slpti. Usimerks jis matydavo
tik Lil; nepajgdavo sivaizduoti savs.
Jis usimov kelnes ir ijo i buto.
- Kur eini? - paklaus Greta. - Karlailas gali pasirodyti bet
kuri akimirk.
Danguje nesimat n debeslio. Namai met ant gatvs ilgus
vsius elius. Nutekamajame latake susikaupusios iukls gu
ljo sulapusios. Einaras jautsi vienias, tarsi niekas pasaulyje jo
niekada nepainot. Gatvje pakilo vjo skurys, ir Einami atro
d, kad jis prasismelkia per onkaulius.
Jis nujo gatvel, esani iaur nuo Hali. ia malsi ne
daug moni, tik tarpduryje atsirms tabako parduotuvls savi
ninkas, laukianti autobuso stora moteris ir spariai ingsniuojantis
vyras per anktu kostiumu ir ant aki usmauktu katiliuku.
22 namo koridoriuje ant laipt, vedani prie madam asmin-Karton dur, guljo vynu sulaistytas alis.
- Js iandien ankstyvas, - tar madam glostydama kat.
Ji padav Einami sals Nr. 3 rakt. i sal tapo nuolati
ne Einaro patalpa. Fotelis buvo apmutas aliu vilnoniu audeklu.
Kaip visada tuia pint vielui iukliad turjo kelti menkai

tiktin iliuzij, kad niekas daugiau iuo kambariu nesinaudoja.

Ant abiej prieinguose kambario galuose esani lang buvo
utrauktos juodos naktins uuolaidos. Einaras visada pakeldavo
deinio lango uuolaid. Timpteldavo virvel ir uuolaida triuk
mingai susisukdavo. Einaras jau negaljo suskaiiuoti, kiek syki
sdjo aliame fotelyje kvpuodamas lang, kol kitoje pusje
okdavo mergina demonstruodama savo genitalijas. Tai tapo be
veik kasdieniu proiu, kaip ir maudymasis baseine ar pasivaik
iojimas iki Etjeno-Marselio gatvs kampe esanio Pato vie
buio paimti korespondencijos, daugiausia skirtos Gretai. Madam
asmin-Karton niekada nebuvo i jo pamusi maiau kaip du
frankus ir nesilydavo nuolaidos, nors Einaras nebuvo sitikins,
ar jos pageidaut. Taiau madam leisdavo jam bti salje Nr. 3
kiek tik nori; kartais Einaras prasddavo aliame fotelyje vis
pusdien. Jis ten ir miegodavo. Kart vyras nusipirko pranczik
baton, obuol, griujerio srio ir pavalg priepieius, kol moteris
nukarusiu kaip smlio maias pilvu oko aplink sibuojant arkl.
Taiau kito lango Einaras niekada neliet todl, kad inojo, kas
ten yra. Jis kakaip jaut, kad, syk pakls t uuolaid, niekada
negrt prie deinio lango.
iandien Einami atrod, kad salje Nr. 3 yra tik vienas lan
gas -juodas maas kairje. Tad jis timpteljo kairiojo lango uuo
laidos virvel. Uuolaida pasikl, ir Einaras pavelg pro langel.
Kitapus lango esantis kambarys buvo daytas juodai, su medi
ni lent grindimis. Jame stovjo nedidel, taip pat juodai dayta
d, ant kurios jaunas vyras buvo ukls koj. Vyro kojos buvo
plaukuotos, ir Einaras pagalvojo apie madam asmin-Karton ran
kas. Vaikinas atrod vidutinio gio, iek tiek apknokas per lie
men, neaplusia krtine. Jis stovjo ikis lieuv ir rankomis
sirms klubus. Kraipydamas klubus vaikinas judino savo pu
siau sustandjus pen, kuris vartsi tarsi krant imesta stinta. I

jaunuolio ypsenos Einaras nusprend, kad jis yra simyljs pats

save.
Einaras nesuvok, kaip ilgai jis stebjo jaunuol, sibuojant
ant koj su padidjaniu ir susitraukianiu tarsi svirtis peniu. Jis
neprisimin, kaip atsiklaup ant keli ir prispaud nos prie sti
klo, bet suvok atsidrs kaip tik tokioje padtyje. Einaras taip pat
neprisimin, kad bt atsisegs kelnes, bet jos guljo nusmuku
sios ant kulkni. Jis negaljo pasakyti, kada nusivilko vark bei
markinius ir nusirio kaklarait, bet jie guljo sumesti krv ant
alio fotelio.
jaunuolio kambar taip pat ijo ir kiti langai. Viename j,
tiesiasi prie save, Einaras ivydo lengvai besiypsant vyr. Ei
naras tepajg irti tik ypsen, kuri atrod tarsi bt apviesta
i vidaus. I spindinios ypsenos galjai suprasti, kad vyrui ap
sinuogins vaikinas patinka taip pat kaip ir Einarui. Kelias minu
tes stebdamas vyro veid Einaras sugebjo pamatyti jo akis. Jos
buvo ydros, ir Einarui pasirod, kad vyro vilgsnis sutelktas ne
jaunuol, kuris dabar viena ranka laik savo pen, o kita glamonjo
santimo monetos dydio spenel, bet Einar. Vyras dar plaiau
pravr lpas, ir jo ypsena m spindti dar rykiau.
Einaras ilipo i kelni ir nusvied jas ant alio fotelio. Jis buvo
ir Einaras, ir Lil. Vyras, vilkintis Lils pilkas austri spalvos mo
terikas kelnaites ir prie j priderint liemenl, dailiai nukaru
si nuo pei. Lango stikle Einaras ivydo neryk savo atspind.
Kakodl Einaras man, kad jis neatrodo iaukiamai. Jis jaut
si graus - Einaras pirm kart pavartojo od apibdindamas
Lil. Dabar Lil jautsi atsipalaidavusi, jos nuogi balti peiai ir
daili duobut kaklo apaioje atsispindjo lango stikle. Regjosi',
kad yra visikai natralu vyrui spoksoti Lil, vilkini intymius
apatinius drabuius ir su nukarusiomis ant pei liemenls pe
tnelmis. Einaro viduje kakas pykteljo tarsi drobins nakti
ns uuolaidos ir aikiau nei bet kada pasak, kas jis yra i ties:

tik apgaulinga ior. Numetus kelnes ir dryuot kaklarait, kur

Greta jam padovanojo per prajus gimtadien, liko tik Lil. Einaras tai inojo visada. Jam liko vienuolika mnesi. Duoti metai
tirpo. Kambaryje buvo ilta, ir lango stiklo atspindyje Einaras pa
mat, kad irasojusi Lils kakta spindi tarsi mnesiena.
Jaunuolis oko toliau tarsi nejausdamas, kad j stebi Einaras ir
kitas vyras. okjas buvo usimerks, jo klubai sibavo, paasty
se matsi juod plauk kuoktai. Prieingame kambaryje esantis
vyras ir toliau spoksojo okj vis plaiau ypsodamasis. viesa
kakaip pasislinko, ir Einaras pamat, kad vyro akys tapo beveik
aukso spalvos.
Stovdamas prie lango Einaras m per liemenl glamonti
savo krtis. Speneliai buvo sukietj ir skausmingi. Juos trinant,
visu Einaro knu tarsi vandens ratilai nuvilnijo iurpas. Jis paju
to silpnum keliuose. Pakinkliai sudrko. Einaras pasitrauk nuo
lango, kad vyras matyt j visu giu, ivyst jo ilku apgaubtus
klubus ir kojas, kurios, kitaip nei okanio jaunuolio, buvo visi
kai neaplusios. Einaras norjo, kad vyras pamatyt Lils kn.
Jis dar labiau pasitrauk nuo lango, kad vyras geriau j matyt, bet
jis pats i ios sals Nr. 3 vietos vyro nemat. Tai buvo visikai
nesvarbu. Kelias minutes Einaras trynsi lang mgdiodamas
mergin, kurias jis daugel mnesi stebjo pro lang deinje,
judesius.
Kai Einaras prisiartino prie lango ir pavelg pro j, nei vaiki
no, nei vyro jau nebuvo. Staiga Einaras sutriko. Kaip ia galjo
atsitikti, kad porai nepastam vyr jis parod savo keistai sudt
kn, gaubiani minkt krtin liemenl ir vidines laun pu
ses, kurios nerykioje viesoje atrod sidabrikai pablykusios ir
velnios? Einaras atsisdo kd ant drabui krvos ir pariet
kelius prie krtins.
Tada pasigirdo tylus beldimas duris, du sykius. Paskui vl.
- Kas ten? - atsiliep Einaras.

- Tai a, - pasigirdo vyro balsas.

Einaras nieko neatsak, tik nejuddamas sdjo kdje. To jis
norjo labiau u visk pasaulyje, bet nepajg prisiversti tai itarti.
duris vl dusyk pasibeld. Eirtaro burna idivo, regjosi,
kad irdis ioks per gerkl. Einaras norjo, kad vyras suprast,
jog yra laukiamas. Tyliai sddamas kdje Einaras troko, kad
vyras inot, jog gali ueiti.
Taiau nieko nevyko, ir Einaras pagalvojo, kad prarado... ka
koki galimyb.
Tada vyras skubiai smuko pro duris ir stovjo atsirms jas
nugara. Atvyklio krtin sunkiai kilojosi. Jis buvo madaug Einaro met, bet prails smilkiniuose, su andenomis. Vyro oda
buvo tamsi, nosis didel. Jis vilkjo juod, iki kaklo usegiot pal
t. Nuo vyro sklido kakoks srus kvapas. Einaras nepajudjo i
kds, o vyras atsidr vos per ingsn nuo jo. Jis linkteljo. Eina
ras priglaud deln prie antakio.
Vyras nusiypsojo. Jo dantys bolavo atrs, persikreip. Atro
d, kad atvyklis turi daugiau dant nei kiti mons. Einami susi
dar spdis, kad apatin vyro veido dalis - vien dantys.
- Esi labai dailus, - pagyr vyras.
Einaras susmuko kdje. Regis, vyrui patiko tai, k ivydo.
Jis atsiseg palt ir praskleid. Po paltu vilkjo dalykin vilnon
kostium su plaiais dryiais. Rombu usiris kaklarait vyras
atrod labai tvarkingai, iskyrus vien dalyk: jo praskiepas buvo
atsegtas ir i ten velg penio galiukas.
Vyras eng ingsn ariau prie Einaro. Paskui dar vien. Jo
penio galvut ilindo i apyvarpio. I penio sklido srus kvapas, ir
Einaras pradjo galvoti apie Jutlandijos papldimius, Skageno s
siaur, kuriame jo motina buvo palaidota ivalytame nuo dumbli
vej tinkle, ir tada vyro penis atsidr vos per kelis centimetrus
nuo jo burnos. Einaras usimerk. Jo galvoje praskriejo neryks
vaizdai: ueigos namai su jros dumbli stogu, laukuose sukrauti

durpi briketai, baltas riedulys, nustas ruio takeliais, Hansas,

keliantis jo sivaizduojamus plaukus, kad urit prijuost.
Einaras prasiiojo. Jis beveik pajuto kak kartaus bei ilto, ir
t akimirk, kai ikio lieuv, o vyras eng artyn paskutin ings
n, kai suprato, kad Lil ia liks Lil, o Einaras netrukus inyks,
pasigirdo smarkus beldimas duris, paskui dar syk, tada atsklido
piktas pasibjaurjusios madam asmin-Karton riksmas tuojau pat
ieiti, o jos beuodeg kat miauk taip pat audringai, tarsi kas bt
ulips jai ant seniai prarastos uodegos.
Kai Einaras ijo i madam asmin-Karton staigos, buvo
ankstyva popiet. Seiminink dav maiau kaip minut laiko ap
sirengti ir liep daugiau niekada ia nesirodyti. Einaras atsidr
tamsioje gatvje sutarytais, nesukitais kelnes drabuiais ir su
kaklaraiiu rankoje. Tabako parduotuvls savininkas stovjo
tarpduryje ir peiodamas sus apirinjo Einar. Daugiau gatvje
nieko nesimat. Einaras vylsi, kad tas vyras lauks jo prie madam
asmin-Karton staigos ir jiedu nueis u kampo esani kavinuk
igerti kavos ir galbt raudono vyno. Taiau vyras nesirod, ga
tvelje kiurksojo tik tabako parduotuvls savininkas ir rudas uo.
Einaras nujo tualet. Nuo metalinio pisuaro sieneli sklido
drgms kvapas. Prie praustuvo Einaras isilygino drabuius ir
usirio kaklarait. Maas rudas unelis sek Einami i paskos
praydamas maisto.
Einaras daugel mnesi ketino apsilankyti Nacionalinje bi
bliotekoje ir pagaliau susiruo. Bibliotekos pastatai um vis
kvartal, apribot Vivjeno, Kolbero, Rielj ir Maj lauk ga
tvmis. Hansas parpino Einami bibliotekos skaitytojo biliet u
j paraydamas praym bibliotekos administracijai. imto viet
spaudini skaityklos skaitytoj aptarnavimo stalas stovjo patal-|
pos viduryje, ia Einaras turjo upildyti asmenin biuleten ir nu
rodyti savo lankymosi tiksl: dingusios merginos paiek. Ten jis
taip pat popieriaus lapeliuose ra pageidaujam knyg pavadini

mus. Skaitytojus aptarnavo mergaitikai atrodanti bibliotekinink

pkuotais skruostais, kurios kirpiukai virpiojo susegti i rausvos
kriaukls pagamintu segtuku. Bibliotekinink vadinosi Ana-Mari
ir kalbjo taip tyliai, kad Einami teko palinkti prie jos veido ir
uostyti i burnos sklindant ems rieut kvap. Kai jis padav
popieriaus lapelius su pustuziniu knyg apie lytinius sutrikimus
pavadinim, mergina paraudo, bet paskui m iekoti usakyt
leidini.
Einaras atsisdo prie ilgo skaityklos stalo. U keli kdi
sdintis studentas pakl galv nuo ssiuvinio, bet netrukus ts
savo darb. Patalpa buvo alta, lempos viesoje matsi susikau
pusios dulks. Ilgas stalas buvo subraiytas. Kambaryje girdjosi
veriam puslapi iugdesys. Einaras sunerimo, kad atrodo tar
tinai dl savo amiaus, suglamyt kelni ir nuo jo sklindanio
lengvo prakaito kvapo. Gal reikt susirasti tualet ir apirti
save veidrodyje?
Ana-Mari atne knygas prie jo stalo.
- iandien usidarome ketvirt, - tepasak ji.
Einaras delnu perbrauk knygas; trys buvo vokikos, dvi pran
czikos, paskutinioji - amerikietika. Jis atsivert naujausi Lytinis nestabilumas, ileist Vienoje ir parayt profesoriaus
Johano Hofmano. Profesorius Hofmanas vykd eksperimentus su
jr kiaulytmis ir iurkmis. Vieno eksperimento metu jis iur
ki patinui uaugino pakankamai dideles krt liaukas, kad jomis
bt galima maitinti antr vad. Taiau, - ra profesorius Hof
manas, - apvaisinti ne visada pavyksta.
Einaras pakl galv nuo knygos. Studentas sdjo umigs
ant savo ssiuvinio. Ana-Mari krov knygas veiml. Einaras
sivaizdavo ess anksiau buvs iurki patinas, kuris narve-ratelyje dabar rieda jo galvoje. iurks jau nesustabdysi. Per vlu.
Eksperimentas tsiasi. K nuolat kartoja Greta? Kad blogiausia
yra pasiduoti! Ji tai tvirtina mojuodama rankomis ir vangindama

sidabrinmis apyrankmis. Ir dar Greta sako: Einarai, kada tu pa

galiau suprasi?
Profesorius Hofmanas apra dokumentais pagrstus atvejus,
kai vitos rausvomis krtinmis iperjo daugyb viiuk, bet
vien dien netiktai paliko savo jauniklius, per vasar pakeit
plunksn spalv ir i lto tapo gaidiais. Kit sezon ie gaidiai
apvaisino savo vitids vitas. Skamba kaip stebuklas, bet tai tie
sa, - ra profesorius Hofmanas.
Einaras prisimin prajus mnes parke sau paiam duot pa
ad, kad kakas privalo pasikeisti. Gegu pakeit birelis, o m
nesiai virto metais. Daugiau nei prie ketverius metus ant lakuotos
skrynios gim Lil.
Ketvirt valand Ana-Mari paskambino bronziniu varpeliu.
- Praom savo mediag palikti ant stalo, - prane ji.
Ana-Mari turjo papurtyti student u peties, kad j priadint.
Einar ji pavelg taip tvirtai suiauptomis lpomis, kad ios net
pabalo, ir atsisveikindama linkteljo galv.
- Ai, - padkojo Einaras. - Js net nesivaizduojate, kaip tai
man padjo.
Bibliotekinink paraudo ir vos pastebimai nusiypsojusi
paklaus:
- Ar man tas knygas atidti? Ar jums prireiks j rytoj? - Ji
savo iblykusiu ir ne k didesniu u jaunikl jr vaigd delnu
velniai paliet Einaro rank. - Manau, jog inau ir kit knyg. A
jas ikelsiu rytoj ryt. Galbt js kaip tik j iekote. - Ana-Mari
trumpam nutilo. Tai yra, jei norite.

eioliktas skyrius

Gretai kl nerim, kad Karlailas velka koj eidamas vyruo

tais Tiuilri parko takeliais. Kas vakar jis mirkydavo koj iki ke
lio kariosios druskos ir stalo vyno miinyje. j balzam pirmasis
sugalvojo jo kambariokas i Stanfordo, kuris vliau tapo chirurgu
La Doloje. Karlailas dirbo architektu ir Pasadenos apelsinmedi
giraitse, kuriose buvo nutiesti takai, kad jos virst gyvenviet
mis, stat vieno aukto namus. Jie buvo mai, pastatyti Pasadenos
politechnikos instituto dstytojams, Vestrido mergaii moky
klos mokytojams, policininkams, atvykliams i Indianos ir Ili
nojaus, kurie Kolorado gatvje buvo kr kepyklas ir spaustuves.
Karlailas atsisdavo nuotrauk, ir Greta kartais kumiu parmusi
smakr svajodavo apie tok nam su vieliniu tinkleliu dengta mie
gamja veranda ir kamelij medi eli uliejamais langais;
ties sakant, ji nesivaizdavo savs sikelianios tok ma nam,
bet kartais tiesiog nordavo pasvajoti.
Karlailo veidas buvo dailus ir pailgas, plaukai ne tokie vie
siai geltoni kaip Gretos ir garbanotesni. Jis nebuvo veds, vakarus
leisdavo prie braiymo stalo arba uolinje supamojoje kdje,

prisitrauks alio stiklo viestuv, kad galt skaityti. Savo lai

kuose Gretai jis ra apie merginas, kurios prisdavo prie jo sta
lelio Slnio mediotoj klube arba dirbo jo padjjomis, bet n
viena i mergin jam beveik nieko nereik.
- Dar galiu palaukti, - raydavo brolis laikuose, o Greta, lai
kydama laik prie saul prie lango, pagalvodavo: A taip pat.
Kotedo svei miegamojo sienos buvo mutos brokatu ir jame
stovjo gelein lova. Greta nerimavo, kad kambaryje stovinio
viestuvo su kutais puotu gaubtu viesos nepakaks. Gatvi kam
pe esanti msos parduotuvl paskolino cinkuot voni karij
drusk ir baltojo vyno balzamui; paprastai j bdavo guldomos
negyvos sys permestais per krat kaklais.
Rytais Karlailas gerdavo kav su raguoliu prie ilgo stalo kote
do priekiniame kambaryje. Apvilkta piama jo nesveika koja at
rod tarsi plonas metalinis strypas. I pradi Einaras ismukdavo
i buto vos tik Karlailo kambario dur rankena praddavo suktis.
Greta pastebjo, kad Einaras drovisi Karlailo. Eidamas pro Kar
lailo duris jis stengdavosi engti tyliau, tarsi nenordamas su juo
susitikti koridoriuje po kritoliniu dubens formos viestuvu. Per
vakarien Einaras sddavo susigs, tarsi j kamuot skausmai
stengiantis kak pasakyti. Greta spliojo, ar tarp vyro ir brolio
kas nors vyko, gal jie atriai apsiodiavo arba eid vienas kit.
Tarp jdviej karojo kakas nematomas, kakokia energijos gija,
kurios bent jau kol kas Greta nepajg suprasti.
Kart Karlailas pakviet Einar pirt Maturino gatvje. Pirtis
labai skyrsi nuo saulto baseino prie Solferino tilto per Sen. Tai
buvo vyrams skirtas baseinas pilnoje gar ir puotoje i vazon
karaniomis palmmis sporto salje su geltono marmuro plyteli
sienomis. Vos tik grs su Karlailu i pirties Einaras usirakino
savo kambaryje.
- Kas ten nutiko? paklaus brolio Greta.

- Nieko, - atsak paraudusiomis nuo vandens akimis Karlailas. - Jis tiesiog pareik nenors plaukti. Sak, neinojs, kad ten
reikia plaukioti nuogiems. - Paskui pridr: - Jis vos neapalpo tai
ivyds. Negi Einaras niekada nra buvs turkikoje pirtyje?
- Tai jo danikas drovumas, - paaikino Greta inodama, kad
sako neties.
Danai, - mintyse tar ji, - sugalvot bet koki prieast, kad
lik galt nusimesti drabuius ir staipytis.
Prajus kelioms dienoms, kai atvyko Karlailas, vien ryt u
suko Hansas apirti Gretos paveiksl. Ji turjo du paveikslus:
pirmasis buvo didelis Lils, gulinios Bomholmo papldimyje,
portretas, antrasis - prie japonins kamelijos krmo stovinti Lil.
Pirmojo paveikslo fone matom jr nutap Einaras, kruopiai
pavaizduodamas vasaros ydryn. Taiau kamelijos krmas jam
nepavyko, nes Einaras nebuvo mats gyv kamelij garbano
t raudon ied bei spindini ir nedideli tarsi gils pumpu
r. Greta buvo gavusi urnalo Vogue uduot - iliustruoti kitos
iemos palt su laps kailiu kolekcij - tad portret su kamelijos
krmu tegaljo baigti naktimis. Ji nemiegojo tris naktis kruop
iai tapydama kiekvien gli su velniai geltonu viduriu iedlap.
Einaras su Karlailu tuo metu miegojo, tad studijoje, tik retsykiais
pasigirsdavo Edvardo IV atodsiai.
Greta baig tapyti portret vos kelios valandos prie Hansui
atvykstant j apirti.
- Jis dar lapias, - paaikino Greta pildama kav Hansui, Karlailui ir Einami, kurio plauk galiukai buvo drgni.
- is paveikslas geras, - pagyr Hansas irdamas portret
su kamelijos krmu. - Labai rytietikas. Dabar kaip tik tai patinka.
Gal tau vertt pamginti nutapyti j, vilkini siuvint kimono?
- Nenoriu, kad ji atrodyt pigiai, - atsak Greta.
- Nedaryk to, - patar Einaras taip tyliai, kad Greta nebuvo
tikra, ar kiti igirdo jo odius.

-A ne tai turjau galvoje, - teisinosi Hansas.

Jis vilkjo blykios spalvos vasarin kostium, sdjo sukryia
vs kojas ir pirtais barbeno ilg stal. Karlailas tnojo sitaiss
ant aksomins otomans, Einaras suposi supamojoje kdje. Trys
vyrai pirm syk buvo drauge, ir Greta be paliovos dairsi tai u
klus} ant aksomins pagalvls koj brol, tai vyr, kurio lapi
plauk galiukai buvo prilip prie plono kaklo, tai Hans. Gretai
atrod, kad kiekviename j slypi skirtinga asmenyb, ir kiekvie
nam j galt pritaikyti skirting maikt apibdinim. Galbt
taip ir yra. Greta spliojo, ar vyrai mano, kad j apskritai pasta.
Galbt ji klydo, bet btent taip jautsi - tarsi kiekvienas vyras i
jos nort kako kito.
Hansas gerbdamas Gretos pageidavim neberod jai dmesio,
bet rpinosi parduoti jos darbus. Kartais, kai jiedu atsidurdavo
vieni galiniame Hanso biuro kambaryje arba Gretos studijoje, o
Lil bdavo ijusi, Greta jausdavo save best Hanso vilgsn.
Taiau kai jis stovdavo atgrs nugar, Greta nevalingai spokso
davo Hanso plaius peius ir ant apykakls krentanius viesius
plaukus. Greta inojo, ko trokta, bet prisiversdavo nuvyti iuos
trokimus alin. Tik ne dabar, kol Einaras vis dar yra... Greta
pajusdavo, kaip jai suspaudia krtin. Moteris man, kad i aistra
ir irdies kanios turt kamuoti Lil. Tik ne j pai, jau dau
giau ne, tik ne dabar, kai studija pilna nebaigt portret ir urnal
usakym, kuriuos reikia atlikti, tik ne Gret, turini lengvab
d vyr, kurio knas silpnas, o mintys susipynusios, ir atvykus
Paryi brol, kuris miglotai pareik atvyks padti, ir Hans prie
ilgo Gretos darbastalio ilgais pirtais barbenant puin stalvir
bei kantriai laukiant, kol idius kamelij daai ir kol gaus antr
puodel kavos, ir kol ji nutapys Lil, vilkini kimono, tiesiog lau
kiant, kol Greta puls jam glb.
Vien vasaros popiet Greta ivyko i i nam. Diena buvo
karta, ore tvyrojo tirti juodi automobili imesti dmai. Migio-

lame danguje nerykiai viet saul, tad miesto avesys atrod

priblss. Smlio spalvos nam fasad akmenys primin minkt,
ilt sr. Moterys nosinaitmis luostsi prakait nuo kaklo.
Metro buvo dar kariau, o laipt turklai lipo prie deln. Dar
lik birelis, tad Greta su Einaru ivyks atostogauti Menton tik
po keli savaii. Greta vos spjo pagalvoti, ar jai pavyks - kaip
buvo pati sau sakiusi, kak i vasar pakeisti, - kai vygindamas
bgius sustojo traukinys.
Greta ijo i metro Pasi rajone, kur oras atrod vsesnis. Pt
lengvas vjelis, ore tvyrojo nupjautos vejos kvapas, tryko fonta
nas. Greta igirdo, kaip raudon mol dunksi teniso kamuoliukas
ir kaip kakas dulkina kilim.
Daugiabutis namas anksiau buvo vila, pastatyta i geltono
granito su variniais puoiniais. Prijo glaudsi nedidel pusapval
vaa, kurioje telkojo automobili tepalo baluts ir tarsi sargybi
niai augo du apvaliai kirpti roi krmai. Paradins durys buvo
stiklins, puotos geleies kaltiniais. Vir j matsi balkonas su
praviromis durimis, pro jas blaksi uuolaida. Greta igirdo i
pradi moters, paskui vyro juok.
Ana isinuomojo but antrame aukte. Ji tris vakarus turjo dai
nuoti Karmen Garn rm teatre; po spektaklio Ana vidurnakt
vakarieniaudavo Prunj restorane, kur usisakydavo alt krab
nypli. Pastaruoju metu Ana prisiekinjo, kad daugiau niekada
negr Kopenhag.
- Ji man yra tiesiog per daug tvarkinga, - kartodavo Ana prid
jusi rank prie krtins.
Duris atidar Ana. Jos viess plaukai buvo susukti stand
kuodel prie sprando. Kaklo odoje sir neinykstanios rudos
riebal sluoksnio raukls. Ana mvjo didel ied su sprogstan
ios vaigds formos rubinu. Ji igarsjo operos pasaulyje; su
div jauni vyrai giliai dubusiomis akimis sisdavo jai branga
kmenius, imbierinius sausainius ir nervingai paraytus atvirukus.

Svetain buvo maa, joje stovjo minktasuolis su paauksuo

tomis kojomis ir pagalvle, aptraukta imituojaniu gobelen au
diniu. Plonoje vazoje stiebsi pamerktos tigrins lelijos su aliais
ir gyslotais iedais. Juod uniform vilkinti tarnait buvo atneusi
limonado ir anyi degtins. U kds stovjo auktas ir keistokai
apsirengs vyras - vasar jis vilkjo tamsiai mlyn palt.
- Tai profesorius Bolkas, - supaindino Ana.
- A taip ir supratau, - atsak Greta. - Taiau ar jums nekarta?
- Profesorius Alfredas Bolkas, - prisistat vyrikis itiesdamas
Gretai rank. - Man kakodl visada alta, - tar jis lengvai g
teldamas paltu apgaubtais peiais.
Jo akys buvo tamsiai mlynos, su aukso takuiais. Tamsiai
gelsvi tarsi kokybika mediena sutepti aliejumi plaukai guljo su
ukuoti auktyn ir garbanojosi prie kaklo. Profesorius buvo dide
liu mazgu pasiris mlyno ilko kaklarait, prisegt deimantiniu
segtuku. Vizitines korteles jis laik susidjs sidabrin dut.
Profesorius atvaiavo i Drezdeno, kur vadovavo Municipalinei
moter klinikai.
Tarnait patiek profesoriui Bolkui kavos, upiltos ant led.
- Negaliu valgyti citrin, - paaikino jis pakeldamas savo
stiklin.
Pro balkono duris dvelk lengvas vjelis, tad Greta atsisdo ant
sofos alia profesoriaus. Kilsteljs peius jis mandagiai nusiyp
sojo. Greta man, kad jai dert palaukti, kol profesorius prads
klausinti, bet netiktai pajuto poreik kakam isipasakoti apie
Lil ir Einar.
- Kalbsime apie mano vyr, - pradjo ji.
- Taip. Kaip suprantu, yra kakokia mergina, vardu Lil.
Vadinasi, jis ino. I pradi Greta sutriko nesusigaudydama,
k kalbti. Taip, nuo ko pradti? Ar viskas prasidjo prie ketve
rius metus, kai ji papra Einaro pasimatuoti Anos batelius? O gal
buvo dar kakas?

- Jis sitikins, kad yra moteris, - tar Greta.

Profesorius Bolkas negarsiai suvokt pro dantis ir skubiai
linkteljo.
- Ties sakant, - pridr Greta, - a irgi taip manau.
Ji papasakojo apie sukneles trumpomis rankovmis, garstyi
spalvos batelius ir specialiai pasit liemenl; prane apie Einaro ivykas basein prie Solferino tilto ir Buci turg Kelto
gatvje. Greta taip pat papasakojo apie Henrik bei Hans ir kelis
kitus vyrus, dl kuri spurddavo Lils irdis, bet vliau j imdavo
grauti neviltis.
- Ji gana daili, toji Lil, - pareik Greta.
- ie vyrai... tas Hansas... ar man dert dar k nors apie juos
inoti?
- Nemanau.
Greta pagalvojo apie Hans, kuris galbt kaip tik dabar savo
galerijoje kabina portret su kamelijomis. Ji nepaprastai nusivil
davo, kai Hansas, usuks studij, pirtais pasitrindavo smakr
ir atmesdavo paveiksl pareikdamas, kad jis nra geras. Taiau
tai vykdavo nedanai - du tris kartus per metus. Gret ie odiai
taip priblokdavo, kad ji nepajgdavo net pajudti ir palydti Han
s iki dur. Kartais, kai sivyraudavo ramyb, Greta svarstydavo,
ar verta taip giliai krimstis.
Ana pirmoji usimin apie gydytoj.
- Gal jam reikt pas k nors nueiti? - syk pasil ji. Juodvi
su Greta buvo paveiksl rm parduotuvje, esanioje toje pa
ioje gatvje kaip ir viebutis, kuriame kakada gyveno Oskaras
Vaildas. Parduotuvje stovjo d su senais rmais, kai kurie j
atrod sunkesni nei penkiasdeimt kilogram. Rmai buvo apdul
kj ir terliojo moter sijonus. Paskui Ana pridr: - Man dl jo
neramu.

-A juk tau pasakojau, kas nutiko pas daktar Heksler Danijo

je. Neinau, ar jis itvert dar vien vizit pas gydytoj. Bijau, kad
tai j visikai sulugdyt.
- Ar tu n kiek nesijaudini? Dl jo ivaizdos? Dl to, kad jis
nepaprastai sulyso? Kartais man atrodo, kad i jo liko tik elis.
Greta susimst. Taip, Einaras ir jai atrod iblyks, o paakiai
paml. Oda tapo permatoma. Greta visa tai pastebjo, bet ar la
biausiai j jaudino ivaizdos pokyiai? Ir jau ketveri metai regulia
riai pasikartojantis kraujavimas? Ji imoko prisitaikyti prie Einaro
transformacijos. Taip, atrod, kad Einaras nuolat transformuojasi,
tarsi ie pokyiai mslingas kraujavimas, dub skruostai, ne
patenkintas geismas - niekada nesiliaus. Taiau gerai pagalvojus,
kuris gi mogus nesikeiia? Juk kiekvienas nuolat virsta kakuo
nauju. Dje su grandine prirakintu dangiu Greta rado rm pa
auksuotais kratais, kuris tobulai tiks naujausiam Lils portretui.
- Taiau jei tu k nors pasti, - kreipsi An Greta, - jei
turi galvoje kakok gydytoj, a su juo pakalbiau. Juk tai nepa
kenks, tiesa?
- Noriau apirti js vyr, - pasak profesorius Bolkas.
Profesoriaus odiai Gretai primin Heksler ir jo vangant
rentgeno aparat. Ji m splioti, ar Einaras kada nors leisis nuve
damas pas kit gydytoj. Profesorius gurkteljo kavos ir i kie
ns isitrauk bloknot.
- Nemanau, kad js vyras iprotjs, - ramino jis. - Esu tikras,
kad kiti gydytojai j apaukt iprotjusiu. Taiau a taip nemanau.
Anos svetainje kabjo Lils portretas. Jame buvo pavaizduota
Lil, sdinti ant suolo parke. U Lils rankose laikydami skryb
les nekuiavosi du vyrai. Portretas kabjo vir oninio stalelio,
apkrauto sidabriniuose rmeliuose rmintomis Anos, su peruku ir
kostiumu po spektaklio glbesiuojanios draugus, nuotraukomis.
Parko scen Greta nutap prie metus, kai Lil kotede pasirody
davo tris savaites, paskui dingdavo eias. Tuo metu Greta moksi

dirbti ir gyventi be vyro. Prie metus, kai Einaras su ja kalbdavosi

lik kaip Lil, Greta pati galvojo, kad vyras iprotjo. Kartkartmis
jis atrodydavo tarsi bt apimtas transo: Einaro akys taip patamsdavo, kad Greta jose nematydavo nieko, iskyrus savo paios
atspind.
- Pastu pana j vyr, - aikino profesorius Bolkas. Tramvajaus konduktori. Jaun, gana gra, net, sakyiau, dail,
inoma, iblykus ir truput netvirtai stovint ant koj. Tas vyras
yra nervingas, bet ar galim j kaltinti u tai, kad atsidr tokioje
padtyje? Jis atjo pas mane ir man pirmiausia krito akis nega
ljau to nepastebti - kad vyro krtys didesns nei daugelio paau
gli mergaii. Tuo metu, kai jis pradjo pas mane lankytis, vyras
vadino save Ziglinda. Tai atrod keista. Kart jis atvyko klinik
ir maldavo, kad j priimt. Kiti gydytojai atsak negal munici
palin moter ligonin priimti vyro. Jie nesutiko vyro apirti.
Taiau a sutikau, ir vien popiet - niekada to nepamiriu - pa
maiau, kad jis yra ir vyras, ir moteris.
Greta pagalvojo, kad tarp vyro koj be gyvybs enkl kada
ruojantis tarsi labai seno mogaus kno atauga daikiukas turjo
atrodyti siaubingai.
- K js jam pasakte? - paklaus ji.
Vjelis kilsteljo uuolaidas, ir kambar atsklido aidiani
tenis berniuk balsai, paskui motinos ksnis eiti namo.
- Pasakiau, kad galiu jam padti. Padti pasirinkti.
Greta irdies gilumoje norjo paklausti: K pasirinkti?. Ta
iau isyk suprato, nors neinojo atsakymo. Nes net Greta, kuri
pastaruoju metu danai pagalvodavo: Ak, jei tik Einaras pasi
rinkt, kuo nori bti, negaljo sivaizduoti, kad i ties manoma
rinktis. Sddama ant sofos su paauksuotomis kojomis ji galvojo
apie Einar, kuris tam tikra prasme jau apskritai neegzistavo. Tarsi
kakas - taip, kakas - jau bt u j pasirinks.
- Kas nutiko tam vyrui? - paklaus Ana.

- Jis pasak nors bti moterimi, kad trokta tik vieno - bti
mylimas vyro. Jis buvo pasirys bet kam, kad tai vykt. Jis at
jo mano kabinet usidjs fetrin skrybl ir vilkdamas ali
suknel. Pamenu, kad jis turjo vyrik kienin laikrod, nes per
ms susitikimj isitrauk ir be paliovos dirsiojo aikindamas,
kad privalo ieiti, nes prato savo dienas dalyti pusiau: rytais gy
vendamas kaip moteris, o popietmis - kaip vyras.
Tai vyko prie daugel met, kai a dar buvau jaunas chirur
gas. Teorikai inojau, k btent galiu jam padaryti. Taiau tada
dar nebuvau atliks tokios sudtingos operacijos. Tad vis mnes
iki vlumos skaitydavau medicininius straipsnius. Jei tik klinikoje
moteriai atlikdavo gimdos alinimo operacij, a j stebdavau amfiteatrinje operacinje. Paskui tyrindavau paalint gimd ms
laboratorijoje. Galiausiai vien dien, kai buvau pasirengs, pasa
kiau Ziglindai, kad noriu jai paskirti operacijos dat.
Tuo metu vyras buvo neteks svorio. Jis buvo gana silpnas.
Matyt, buvo per daug isigands, kad pajgt valgyti. Taiau jis
sutiko leisti man pamginti. Kai pasakiau, kad galiu tai padaryti,
vyras apsiverk. Paaikino, jog verkia todl, kad jauiasi tarsi ka
k udyt. Kak aukoiau, - tokie buvo jo odiai.
Operacij paskyriau ketvirtadienio ryt. Ji turjo bti atliekama
didelje amfiteatrinje operacinje; daugyb moni pra leisti
ateiti pasiirti. Taip pat keli gydytojai i Pimos klinikos. ino
jau, kad jei pasiseks, bsiu padars kak nepaprasta, apie k nie
kas n svajote nesvajojo. Kas galt pagalvoti, kad manoma i
vyro tapti moterimi? Kas bt rizikavs savo karjera mgindamas
atlikti tai, kas atrodo tarsi mitas? K gi, a ketinau rizikuoti.
Profesorius Bolkas nusimet palt.
- Taiau anksti t ketvirtadienio ryt nujusi Ziglindos palat
slaugytoja paciento nerado. Jis buvo paliks savo mant: fetrin
skrybl, kienin laikrod, ali suknel, visk. Taiau pats buvo
dings.

Profesorius Bolkas igr kavos likuius.

Greta baig gerti savo limonad, ir Ana pakilo paaukti tar
naits (Grim, - kapotai paliep ji). Greta atidiai apirinjo
profesori, kair koj usiklus j ant deinio kelio. syk ji buvo
sitikinusi, kad neklysta; Bolkas - ne Heksleris. Jis suprato. Jis
toks, kaip a, - pagalvojo Greta. Daugiau galvoti apie tai nereik
jo; sprendimas trenk tarsi smgis tiesiai galv, nuo kurio akyse
pasipyl kibirktys. Greta okteljo ant sofos; tada moteris, kuri
kadaise Pranczijos pietuose vos neusimu pati ir neumu
Einaro staiga nepajgdama suvaldyti j automobilio ir skriedama
link uolos, i kurios akmen kalsi mimozos, pagalvojo: Privalau
nuveti Lil Drezden. Mudvi turime ten nuvykti.

Septynioliktas skyrius

Kit dien skaitytojus aptarnaujanti mergina Einami parin

ko daugiau knyg, tarp j: Lytys; normalus ir nenormalus vy
ras; mokslin lytinio amoralumo studija ir prie dvideimt met
Drezdene ileist Seksualin kriz. iose knygose daugiausia
buvo apraomos lytins raidos teorijos, grindiamos hipotezmis
ir atsitiktiniais eksperimentais laboratorijoje su iurkmis. Voki
koje knygoje Einaras perskait apie Bavarijos aristokrat, gimus
ir su peniu, ir su vagina. Neprastas io vyro likimas - vaikyst
je jis buvo sutriks, tvai jo isiadjo, vliau vyras beviltikai
mgino susirasti viet pasaulyje - paskatino Einar usimerkti ir
pagalvoti: Taip, a suprantu. Viename skyriuje buvo apraytas
mitas apie Herm ir Afrodit. Knygoje aikinama seksualin pa
tologija ir reikinys, pavadintas lytine tarpine grandimi. Kakokiu
bdu Einaras suprato, kad skaito apie save. Jis atpaino dvilypum
ir visiko susitapatinimo su kuria nors lytimi stok. Skaitant apie
bavar, bukas, nerykus skausmas Einaro krtinje nurimo.
Kai kurios knygos buvo senos, prajusio amiaus, apdulkju
siomis nugarlmis. Veriami j puslapiai taip garsiai lamjo, kad

Einaras isigando, jog prie ilgo skaityklos stalo sdintys studentai

pakels galvas ir i baims jo veide, sumiusios su palengvjimu,
supras, kas jis yra i ties.
Ana-Mari paddavo prie Einar knygas, atremtas pasvirus
stovel. Ji taip pat paskolino vinini karoliuk, vyniot veltin,
vrin, kuris prilaikydavo atverst puslap, kol Einaras usirain
davo itraukas savo ura knygelje su alavine nugarle.
Skaityklos stalai buvo plats, su kartomis, ir jie Einami pri
min Kopenhagos uv turgaus, sikrusio Senojo papldimio ga
tvje, pardavj darbastalius, ant kuri moterys nukirsdavo galvas
apalams. Prie Einar ant stalo buvo pakankamai vietos iskleisti
vduokle kelias knygas atverstais smlio spalvos puslapiais, ir jam
m atrodyti, kad ios knygos - tai jo maa saugi rva. Skaity
damas knygas tais rytais, kai islinkdavo i buto, jausdavo, kad
kiekvienas sakinys apie vyrus ir moteris j saugos visus ateinanius
metus, kai viskas pagal duot sau paad pasikeis.
Galiausiai Einaras prisiskait tiek, kad sitikino, jog jis taip pat
turi moterik organ. Jo kne slypjo Lils organai ir raumen
klosts, paverianios j tuo, kas ji yra. I pradi buvo sunku
patikti, bet kai suvok, kad tai ne psichikos sutrikimas, o fizinis
trkumas, viskas m atrodyti logika. Einaras sivaizdavo, kad
vir jo sklidi slypi grsta gimda, o krtys yra strigusios kr
tins lstoje.
Skaitykloje jis praleido savait, ir kasdien ateidavo tokia aki
mirka, kai j taip sukrsdavo nauji atradimai, kad paddavo galv
ant rank ir tyliai pravirkdavo.
Jei jis usnsdavo, Ana-Mari patapnodama savo mau baltu
delniuku paragindavo vl imtis darbo.
- Jau vidudienis, - sakydavo ji, ir Einaras trumpam sutrikdavo:
vidudienis?
- Ak, taip. Vidudienis.
Karlailas prato silyti Einami kartu praleisti popiet.

- Gal susitiksime vidudien? - kas ryt klausdavo Karlailas, kai

Einaras, i nekantrumo dl to, kas jo laukia bibliotekoje, beveik
prarads nuovok smukdavo pro paradines duris.
- Neinau, ar galsiu, - atsakydavo.
- Kodl? - klausdavo Greta.
Karlailas inojo, kad nereikia kviesti Gretos prisidti prie j.
Kart jis papasakojo Einami, kad net tada, kai jiedu su Greta buvo
mai vaikai, sesuo nusivylusi atsidusdavo, jei Karlailas pasilyda
vo kartu traukti audykl Idivusio upelio kanjone paaudyti
i lanko.
- Ji visada bdavo per daug usimusi, - aikino Karlailas. Skaitydavo Dikens, raydavo eilraius, piedavo ventojo
Gabrieliaus kalno vaizdus, tapydavo mano portretus. Taiau man
j niekada nerodydavo. Jei papraydavau parodyti kuri nors ne
didel akvarel, Greta parausdavo ir sukryiuodavo rankas ant
krtins.
Tad Karlailas atsigr Einar. I pradi teko j baksno
ti. Atrod, kad Karlailo ydros akys, kurios buvo skaistesns u
Gretos, kakaip pajgia skaityti jo mintis. Einami bdavo sunku
sdti greta Karlailo, jis muistydavosi kdje, kilodavosi auktyn
ir emyn.
Karlailas nusipirko automobil - sportin Alfa Romeo Sport
Spider. Automobilis buvo raudonas, ratai su stipinais, o prie du
reli pakopos kyojo pritvirtinta raudona ranki d. Karlailui
patikdavo vainti atidengus brezentin stog. Prietais skydelis
buvo juodas, su eiomis skalmis ir maa sidabrine rankena, ku
ri Einaras galdavo sikibti, kai Karlailas atlikdavo staig posk.
Automobilio dugnas buvo i banguoto plieno, ir kai Karlailas va
indavo po Paryiaus apylinkes, Einaras pro bat padus jausdavo
i variklio sklindant kart.

- Tau tikrai reikt imokti labiau pasitikti monmis, - kart

automobilyje patar Karlailas, draugikai perkeldamas rank nuo
pavar svirties ant Einaro kelio.
Jis ve Einar j teniso stadion Atji. alia Bulons miko si
krusio stadiono betonin taur stiepsi auktyn pro tuopas. Buvo
vlyvas rytas, ir blyki saul jau auktai viet ydrai baltame dan
guje. Irikiuotos aplink stadion vliavos suglebusios karojo ant
stieb. teniso park galjai patekti pro geleinius vartus. Prie j
stovjo vyrai, vilkintys alius bleizerius ir usidj iaudines skry
bles, - tikrino irov bilietus perpldami juos pusiau.
Tarnautojas leido Einar su Karlailu aliai dayt nedidel
nuoulni lo. Joje stovjo keturios pintos kds, ir ant kiekvie
nos ppsojo dryuota pagalvl. Lo buvo prie pat teniso korto,
dengto trupinto molio danga, kuri atrod tokia raudona, kaip Lils
syk Fonesbecho parduotuvje pirkti skaistalai.
Korte dvi merginos apilinjo. Viena j buvo i Liono; jos klos
tuotas baltas sijonas plaikstsi tarsi bur, o sportinink skland po
kort lyg kuna. Programoje buvo parayta, kad kita mergina yra
amerikiet i Niujorko; ji buvo aukta ir tamsi, trumpais ir spin
diniais tarsi aviatoriaus odin kepur plaukais.
- Niekas nesitiki, kad ji laims, - pasak Karlailas apie
amerikiet.
Jis sdjo delnu prisidengs akis nuo sauls. Karlailo smakras
buvo visikai toks pat kaip Gretos: kvadratinis, ilgokas, o burna pil
na sveik dant. Brolio ir sesers oda taip pat atrod vienodai: paru
duodavo pabuvus saulje vos vien valand, o prie kaklo iurktoka.
Kaip tik Gretos kakl naktimis aistringai buiuodavo Einaras. i
Gretos kno dal jam labiausiai patiko buiuoti, net labiau nei lpas:
lpomis paliesdavo ilg monos kakl ir velniai iulpdavo, laiyda
vo, kramsnodavo atvir ir gyslot kaklo lopinl.
- Noriau kada nors aplankyti Kalifornij, - prasitar Einaras.

Maas prasidjo, kamuoliuk padavinjo amerikiet. Ji auk

tai imesdavo kamuoliuk, ir Einaras beveik mat, kaip usimojus
rakete susisuka aidjos peties raumenys. Greta danai sakydavo,
kad igirdusi dunksint teniso kamuoliuk, pagalvoja apie krintan
ius ant ems apelsinus; Einaras pagalvojo apie svidrmis ap
augus kort u mrins vilos ir vjo kedenamas cukraus pudra
paymtas linijas.
- Ar Greta kada nors yra apie tai usiminusi? - paklaus Karlailas. - Kad nort grti namo?
- Girdjau j sakant, kad daug kas turt pasikeisti, kol ji nu
sprs grti.
Kart Greta pareik, kad n vienas j nepritapt Pasadenoje,
kur gandai sklinda per sln taip pat greitai, kaip ir vjelio neami
melsvieji kktai.
- Ten ne vieta nei tau, nei man, - pareik Greta.
- domu, k ji turi galvoje, - suabejojo Karlailas.
- Tu pasti Gret. Jai nepatinka, kai mons apie j kalba.
- Taiau tam tikra prasme jai tai patinka.
Amerikiet laimjo pirm geim, jos emai paleistas kamuo
liukas praskriejo beveik liesdamas tinkl ir nusileido ant molio
dangos visai netiktoje vietoje.
- Ar kada nors esi pagalvojs apie kelion? - paklaus Karlai
las. - Kalifornij? Gal atvyktum tapyti iem? - Karlailas vda
vosi programa ir sdjo itiess nesveik koj. - Atvyktum tapyti
eukalipt ir kiparis? Arba apelsinmedi giraii? Tau patikt.
- Tik su Greta, - atsak Einaras.
Karlailas, kuris buvo visikai panaus ir kartu nepanaus savo
seser, paklaus:
- Taiau kodl?
Einaras sukryiavo kojas ukliudydamas priekyje stovini
pint kd. Mergina i Liono prigludusiu prie kno sijonliu nu
sklend per kort ir atmu klastingos amerikiets i kairs pasis-

l purvinai balt kamuoliuk, kuris pergalingai nusileido varovs

aiktels pusje prie pat galins linijos. Daili, skryblt ir levan
domis bei aliosiomis citrinomis kvepiani irov minia m
diaugsmingai kauti; paskui, kai stadionas nutilo, kad mergina
i Liono galt ramiai paduoti kamuoliuk, Karlailas tar:
- A inau apie Lil.
Einaras pajuto dulkmis atsiduodanio molio kvap ir pro tuo
pas prasiskverbus vj.
- Nesu tikras, ar inau, apie k tu...
Taiau Karlailas j pertrauk. Jis atsirm alknmis kelius
ir sistebeilijs stadion pradjo Einami pasakoti apie laikus,
kuriuos jam per prajusius metus ra Greta. Jie ateidavo kart
per savait, laikai buvo stori - pustuzinis ydro plono popieriaus
lap, imargint sunkiai skaitomais odiais; Greta laikus ra
su tokiu niriu, kad nepalikdavo parai, smulkiu, glaustu ratu
upildydama puslap nuo vieno krato iki kito. Yra tokia btyb,
vardu Lil, - madaug prie metus pirm syk usimin sesuo. Mergina i Danijos pelki, kuri a primiau. Laikuose buvo
raoma, kaip Lil klaidioja po Paryi, kaip isidraikiusiu ant
vyruoto tako sijonu klaupiasi parke pamaitinti balandi. Gre
ta taip pat ra, kaip Lil itisas valandas sdi ant kds jos stu
dijoje Senosios ventyklos gatvje, ir pro lang sklindanti viesa
krinta ant jos veido. Laikai ateidavo beveik kas savait, ir juose
bdavo pateikiama ankstesni dien, praleist su Lile, santrauka.
Laikuose niekada nebuvo usimenama apie Einar, ir kai Kar
lailas savo laikuose paklausdavo: Kaip sekasi Einami? arba
Perduok mano linkjimus Einami, ar net kai syk pasiteiravo:
Ar iemet ne deimtosios js vedyb metins?, Greta niekada
neatsakydavo brolio klausimus.
Kart, prabgus madaug eiems mnesiams, kai laikai buvo
siuniami kas savait, Karlailas savo laik dutje rado plon
vok. Jis gerai prisimena t dien, nes juodi sausio mnesio liets

pliaup vis savait, koj skaudjo taip, tarsi karieta tik vakar j
bt pervaiavusi. Karlailas, pasiramsiuodamas bambuko lazda
ir kitoje rankoje laikydamas skt, vaa nujo prie laik duts.
Lietus iterliojo raal ant voko, Karlailas j atpl tamsiame Pasadenos uolu mutame koridoriuje. Varvant nuo plauk lietaus
laams perskait vieno puslapio laik. Einaras mane palieka, pradjo savo laik Greta. - Tu teisus. Po deimties met jis mane
palieka. Karlailas ketino nedelsdamas vaiuoti pat Kolorado
gatvje ir isisti telegram. Vilkdamasis neperlampam apsiaus
t jis baig skaityti laik ir tik tada pradjo suprasti, k Greta turi
galvoje.
Antras laikas atjo kit dien, paskui dar vienas. Juose buvo
apraoma Lils veikla beveik padieniui. Laikai buvo tokie pat
prigrsti odi kaip ir ankstesni, bet dabar tarp sakini buvo
terpti mayiai merginos veido eskizai: Lil usidjusi skrybl
su prisegtomis idiovintomis ibuoklmis; Lil, skaitanti laikra
t Le Monde; Lil, iplstomis akimis irinti dang.
- Paskui Greta pradjo man sisti eskizus i savo bloknoto.
Savo Lils portret studijas. Lil citrinmedi giraitje. Lil ves
tuvi puotoje. - Karlailas nutilo, kol amerikiet padav kamuoliu
k. - Eskizai gras. Ji grai, Einarai.
- Vadinasi, tu inai.
- Man nereikjo daug laiko, kad suprasiau, - atsak Karlai
las. - inoma, a apie tai inau nedaug, - pridr jis. Maas ru
das pauktelis nutp ant los turklo ir kraipydamas galv m
iekoti skl. - Taiau noriau padti. Noriau susitikti su Lile.
Pairti, ar galiu k nors padaryti. Supranti, Greta elgiasi btent
taip - siuntinja laikus ir pieinius. Ji niekada nra praiusi pa
galbos. Matau, kad ji mano, jog tu pakstum pagalb, kuri reikt
daugiau nei Greta tau gali duoti. - Karlailas nutilo. - Jai tai sunku.
Tu privalai nepamirti, kad jai sunku.
- Ji taip sak?

- Greta niekada nieko panaaus nepasakyt. Taiau a matau.

Einaras su Karlailu toliau stebjo teniso ma. Diena buvo il
ta, ir merginos rankluosiais luostsi veidus.
- Ar buvai pas gydytoj? - paklaus Karlailas.
Einaras jam papasakojo apie daktar Heksler. Vien tik itarus
jo pavard Einar supykino; jis beveik pajuto, kaip spazmai tampo
arnyn.
- Nesuprantu, kodl negaltum kreiptis gydytoj, - pareik
Karlailas. - Kam nors papasakoti, kaip jautiesi. Apie k galvoji.
Noriu tave nuvesti pas vien specialist. A pasidomjau ir ketinu
tave nuvesti pasikalbti pas gydytoj, kuris galbt pads. Pads
tau tai isprsti kart ir visiems laikams. Nesijaudink, Einarai. A
kai k sugalvojau.
Einami labiausiai j atmint strigo akies krateliu matomos il
gos Karlailo kojos, nesveikoji nepatogiai suriesta. Ir pradedanti
korte prakaituoti amerikiet, jos palaidinje, krt apaioje, plin
tanti prakaito dm. Ir merginos veidas, tamsus ir neiraikingas;
ir jos didel galva, ir ilgos rankos, ir kakas ne taip merginos i
vaizdoje. Galbt rankoje pulsuojanti vena. O gal elis vir l
pos. Ir tai, kaip visas stadionas nusiteik prie j, kai amerikiets
persvara prie mergin i Liono m augti. Regjosi, kad prie j
nusistat visas pasaulis - visi, iskyrus Karlail, kuris palinko prie
Einaro ir paklaus:
- Ar nenori, kad ji laimt? Ar nebt smagiau, jei laimt ji?
Pirmiausia Karlailas nuve Einar pas daktar MakBraid. Jis
buvo su ambasada susijs amerikietis psichiatras, turintis prakti
k Tils gatvje, tolliau nuo pas skyriaus. Daktaro MakBraido plaukai l tanks ir garbanoti, juodi sai ilstelj, kaklas ir
pilvas stambs. Gydytojas vilkjo standiai ikrakmolytus baltus
markinius. Jis atvyko i Bostono ir per susitikim su Einam nuo
lat vadino save ,juoduoju airiu. Gydytojui ypsantis burnos gilu
moje suspinddavo auksiniai dantys.

Daktaro MakBraido kabinetas buvo panaesnis teisininko nei

gydytojo. Jo raomasis stalas buvo su dvigubomis atramomis ir
mutas alia oda. Prie sienos rikiavosi knyg lentynos ir uolini
dokument spint eil. Prie lango ant stovo guljo atverstas me
dicininis odynas. Kol Einaras pasakojo apie Lil, gydytojas jo
klaussi abejingu veidu stumdydamas ant nosies akinius auktyn
ir emyn. Suskambjus telefonui, daktaras MakBraidas nekreip
dmesio j skambut ir paragino Einar pasakoti toliau.
- Kiek ilgiausiai esate gyvens kaip Lil? - paklaus jis.
- Daugiau nei mnes, - atsak Einaras. - Prajusi iem ji
ia buvo ilgai.
Vyras prisimin prajusi iem, kai labai danai guldamas
lov neinodavo, kuo bus, kai ryt atsikels. Vien vakar Lilei
su Greta ijus i operos jas sustabd atkitas peilis. Vagis buvo
smulkaus sudjimo vyras juodu paltu, o jo peilis iemos mne
sienoje neatrod itin atrus. Taiau jis mojuodamas peiliu parei
kalavo atiduoti rankines. Vyras buvo kelias dienas nesiskuts ir
spardydamas koja em kartojo:
- Kalbu rimtai, madmuazels. Nemanykite, kad mano ketini
mai nerimti.
Kai Lil siek rankins, Greta sulaik j u rieo perspdama:
- Lile, neduok.
Taiau vyras ipl Lils rankin ir siek atimti i Gretos, kuri
suuko:
-N e , to tai nebus!
Greta pasileido bgti operos teatro link, kuris vakare spind
jo auksu. Lil liko stovti atsirmusi sien, vagis buvo prie j.
Vyras vl spyr aligatv ir, regis, mgino nusprsti, k daryti
toliau. Nubgusi kvartal Greta atsigr. Lilei pavyko irti tik
jos siluet: Greta stovjo isktusi kojas ir kumiais sirmusi
klubus. Paskui ji m artintis prie Lils ir vagies. Vyras nervingai
nusiypsojo.

- Ji iprotjo, - pareik vagis spardydamas aligatv.

Jis nukreip peil, ne k didesn u paprast stalo rank, emyn.
Tada pasileido bgti nuo Gretos.
- A r galvojate apie Einar, kai bnate Lil? - paklaus daktaras
MakBraidas.
- Niekada.
- Taiau bdamas Einaru galvojate apie Lil?
- Taip.
- Apie k tada galvojate?
Gydytojas atsuko plunksnakoio dangtel ir pasidjo raikl ant
varaus popieriaus lapo.
- Daniausiai tiesiog stengiuosi atspti jos mintis, - atsak
Einaras.
Jis paaikino, kad valgydamas cinamonu pabarstyt obuoli
pyrag pagalvoja, ar nereikt gaballio palikti Lilei. Jei ginijasi
su msininku, kuris nykiu spaudia svarstykles, Einaras klausia
savs, ar Lil taip pat ginytsi. Tada jis save tikina, kad Lil
nepykt ant prakaulaus, dailaus msininko neklusniais viesiais
plaukais; tad nebaigs gino Einaras atsiprao ir liepia msininkui
baigti vynioti riuko gabal.
Daktaras MakBraidas kilsteljo savo akinius.
Kitapus gatvs esanioje kavinje Einaro lauk Karlailas. Ei
naras pagalvojo, kad Karlailas, matyt, skaito Bdekerio kelioni
vadov ir isitrauks u ausies ukit pietuk ymisi lankyti
nas vietas. Tikriausiai kaip tik dabar jis baigia gerti kav ir iri
laikrod.
- O k jauiate vyrams? - paklaus daktaras MakBraidas. - Ar
j nekeniate?
- Ar nekeniu vyr?
- Taip.
- inoma, ne.
- Nebt keista, jeigu j nekstumte.

- Taiau a jiems nejauiu neapykantos.

- O Lil? K ji jauia vyrams?
- Ji irgi nejauia jiems neapykantos.
Daktaras MakBraidas sipyl vandens i sidabrinio soio.
- A r jai patinka vyrai?
- Nesu tikras, ar suprantu, k turite galvoje.
Gydytojas gurkteljo vandens. Einaras pamat ant jo lp li
kus stiklins atspaud ir staiga suprato, kad yra itroks.
- A r ji kada nors yra buiavusi vyr?
Einaras svarst. Kaip paprayti stiklins vandens, bet tai jam
atrod nemanoma. Gal tiesiog atsistoti ir sipilti? Taiau ir tai at
rod nemanoma. Tad jautsi tarsi vaikas sddamas daktaro MakBraido kdje, apmutoje geltonu vilnoniu audiniu, kuris jam kl
nieul.
- Pone Vegeneri, klausiu tik todl, kad...
-Taip, - atsak Einaras. - Ji yra buiavusi vyr.
- A rja i tai patiko?
- Tursite jos paklausti.
- Maniau, kad jos ir klausiu.
- Ar a atrodau kaip Lil? - sukluso Einaras. - Ar a jums pa
naus moter?
- Ne visai.
- K gi, tada...
Suskambo daktaro MakBraido telefonas ir jiedu abu suiuro
juod ragel, kuris virpjo su kiekvienu skambuiu. Galiausiai
telefonas nutilo.
- Bijau, kad esate homoseksualus, - galiausiai itar daktaras
Makbraidas ir negarsiai spragteldamas usuko plunksnakot.
- Manau, kad js nesuprantate.
- Esate ne pirmas, kuriam taip atsitiko, - aikino gydytojas.

- Taiau a nesu homoseksualus. Tai ne mano bda. Manyje

gyvena kitas mogus, - pareik Einaras kildamas i kds. - Mer
gina, vardu Lil.
- Man labai skauda ird, - toliau aikino daktaras MakBraidas, - kai tokiems vyrams, kaip js, turiu pasakyti, kad niekuo
jiems negaliu padti. Man, kaip juodajam airiui, labai lidna. Apiojs stiklin gydytojas gurkteljo vandens, paskui pakilo ir
apjo raomj stal. Udjs rank Einami ant peties stumteljo j
dur link. - Galiu jums tik patarti tvardytis. Visada tursite kovoti
su savo geismu, pone Vegeneri. Nekreipti j dmesio. Jeigu to
nedarysite... k gi, tada visada bsite vienias.
Einaras susitiko su Karlailu kavinje. Jis inojo, kad daktaras
MakBraidas klysta. Dar ne taip seniai Einaras bt patikjs gy
dytoju ir grautsi gaildamas savs. Taiau Karlailui jis pasak,
kad tik tuiai sugaio laik.
- Niekas mans nesupras, - guodsi jis. - Nematau jokios prasms.
- Netiesa, - paprietaravo Karlailas. - Privalome rasti tinkam
gydytoj. Tik tiek. Vadinasi, daktaras MakBraidas neino, apie k
kalba. Na, ir kas? Tai nereikia, kad turtum prarasti vilt.
- Kodl tu tai darai?
- Dl to, kad tu esi nelaimingas.
- Taip, esu nelaimingas, bet kodl tu taip elgiesi?
- Dl Gretos.
Po keli dien Karlailas nuve Einar Hidroterapijos s
taig, ligonin, garsjani nerv lig gydymu. Ligonin buvo
sikrusi pakeliui Medon, j nuo kelio slp jovar girait. Prie
vart stovjo sargas, kuris kis galv automobil paklaus, pas
k jiedu atvyko.
- Pas daktar Kristof Mai, - atsak Karlailas.
Sargas juos nuvelg prikands lp, tada padav registracijos
lap.

Ligonins pastatas buvo naujas, gili cemento ir stiklo d. Jis

stovjo jovar ir platan rumbuotais kamienais elyje. Pirmo
aukto langus deng plienins grotos, kuri spynos rykiai spin
djo saulje.
Prie paradinio jimo Einaras su Karlailu turjo dar syk pasi
rayti, paskui trei kart, kai galiausiai atvyko prie daktaro Mai
kabineto. Slaugytoja viesiais garbanotais plaukais liep palaukti
maame kambarlyje, ir kai ji udar paskui save duris, susidar
spdis, kad kambarlis yra visikai izoliuotas.
- Gretai nesakiau, kur mudu iandien vykstame, - paaikino
Karlailas.
Prie kelias dienas Einaras nugirdo, kaip brolis ir sesuo j
aptarinja.
- Jam nereikia psichiatro, - pareik Greta, kurios balsas
atsklido pro dur apai. - Be to, manau, kad inau, kas jam ga
lt padti. Ir tas specialistas nra psichiatras. Jis tikrai gali kak
padaryti.
Paskui jos balsas pritilo, ir Einaras daugiau nieko neigirdo.
Daktaro Mai kabinetas buvo rudas ir jame jautsi cigarei kva
pas. Einaras igirdo koridoriuje lepsini koj garsus. Ligonin
buvo kakuo nemaloni, ir Einaras mai pajuto, kad kaip tik ia jam
vieta. Rudoje kiliminje dangoje matsi veimli ratuk yms, ir
Einaras m sivaizduoti, kaip j priria prie veimlio, turinio nu
veti giliausi ligonins kamp, i kurio jis niekada negr.
- A r tikrai manai, kad daktaras Mai gali man padti?
- Tikiuosi, bet tursime pairti. - Karlailas vilkjo indiko
medvilninio dryuoto audeklo varkel, nepriekaitingai ilygintas
kelnes ir buvo pasiris gelton kaklarait. Einar avjo Karlailo
optimizmas ir tai, kai jis, vilkdamas vasarikus drabuius, sdi
kupinas vili. - Privalome bent jau pamginti.
Einaras inojo, kad Karlailas teisus. Jis toliau taip gyventi ne
gali. Per pastaruosius eis mnesius gerokai nunyko jo kno rau-

menys; daktaras MakBraidas j pasvr, ir kai maas juodas sva

relis pasislinko j kair, Einaras pamat, kad sveria ne k daugiau
nei tada, kai buvo berniukas. Jis atkreip dmes keist savo odos
spalv: pilkvai ydr lyg dangus autant, tarsi jo kraujas kakaip
bt pradjs liau tekti. Ir susilpnjus kvpavim, dl ko jam
aptemdavo akyse pabgus daugiau nei kelis ingsnius arba isi
gandus dl staigaus, aiaus garso, pavyzdiui, automobilio va
riklio iaudjimo. Ir kraujavim, kurio Einaras ir baiminosi, ir
lauk. Pajuts pirm kraujo iurklel ant lpos arba tarp koj Ei
naras apsvaigdavo. Niekas nenorjo to pripainti, bet Einaras jau
t, kad viduje jis yra moteris. Jis buvo skaits apie hermafrodit
paslptus moter organus, kurie tarsi protestuodami kraujuodavo.
Daktaras Mai atrod malonus mogus. Jo plaukai buvo tamss,
jis ryjo keistai pana Karlailo gelton kaklarait. Jiedu abu
dl to nusijuok, paskui daktaras Mai nusived Einar apiros
kabinet.
Kabineto sienos blizgjo iklotos plytelmis, o grotuotas lan
gas velg jovar ir platan park. Kai daktaras Mai atitrauk
sunki ali uuolaid, Einaras ivydo apiros stal.
- Praom ssti, - pasil gydytojas patapnodamas per stal. Pasakykite, kodl atvykote.
Gydytojas stovjo atsirms spint su stiklinmis durelmis.
Prie krtins jis laik lentel su prisegtais popieriaus lapais ir link
iodamas klaussi, kaip Einaras pasakoja apie Lil. Kelis sykius
daktaras Mai pasitais kaklaraiio mazg. Kartkartmis jis kak
usiraydavo.
- Ties sakant, neinau, kokios pagalbos noriu, - prisipaino
Einaras. - Nemanau, kad galiu toliau taip gyventi.
- Kaip?
- Neinoti, kas esu i ties.
iais odiais daktaras Mai baig pokalb. Jis atsipra ir pa
liko Einar sdti mojuojant kojomis ant apmuto veltiniu stalo.

Parke slaugytoja vediojo jaun vyr, vilkint dryuot piam ir

prasegt chalat. Vyras buvo barzdotas, jo ingsniai atrod netvir
ti, tarsi slaugytoja, kurios prijuost siek pdas, buvo vienintelis
vyr palaikantis veiksnys.
Grs daktaras Mai padkojo:
- Ai, kad pas mane apsilankte.
Jis paspaud Einaro rank ir nuved pas Karlail.
Grtant Paryi abu ilg laik nepratar n odio. Einaras
stebjo Karlailo rank, udt ant pavar peijungimo svirties, o
Karlailas velg keli. Galiausiai jis tar:
- Gydytojas nori guldyti tave ligonin.
- Kodl?
- Jis taria izofrenij.
- Taiau tai nemanoma, - paprietaravo Einaras. Jis pavel
g Karlail, kuris nenuleido aki nuo kelio. Prie juodu vaia
vo sunkveimis, ir kiekvien syk, kai jis pataikydavo duob, i
sunkveimio kbulo ant Spaiderio variklio gaubto pasipildavo
vyras. - Koks a izofrenikas? - pakartojo Einaras.
- Jis norjo, kad pasirayiau dokumentus guldyti tave isyk.
- Taiau tai neteisinga. A nesu izofrenikas.
- A gydytojui pasakiau, kad tai nra skubu.
- Taiau tu nemanai, kad a izofrenikas, tiesa? Tai tiesiog
nelogika.
- Ne, nemanau. Taiau kai tu aikini... kai pasakoji apie Lil, su
sidaro spdis, jog kalbi apie du mones. Apie du atskirus mones.
- Nes taip ir yra.
Vakaro eismas sultjo, nes buvo partrenktas vokiei aviga
nis; jis guljo kelio viduryje, ir kiekvienas automobilis turjo un
apvaiuoti. uo buvo negyvas, bet neatrod sueistas, jo galva gu
ljo ant granitinio iedins sankryos bordiro.
- Kaip manai, ar ir Greta itaip galvoja? Ar ji tiki, kad a
iprotjau?

- Visikai ne, - utikrino Karlailas. - Ji yra vienintel, kuri

labiausiai tiki Lils egzistavimu.
Jiedu pravaiavo pro vokiei avigan, ir eismas tapo laisvesnis.
- Ar turiau paklausyti daktaro Mai? Ar manai, kad kur laik
turiau pagulti jo ligoninje?
- Tursi apie tai pagalvoti, - atsak Karlailas.
Karlailas laik juod pavar perjungimo svirties rutul, ir Einaras jaut, kad jis nori kak pasakyti. Puiant vjui ir autobusams
kosjant imetamosiomis dujomis, kalbti buvo sunku. Eismas
mieste buvo intensyvus, ir Einaras pavelg Karlail, tarsi ragin
damas j pasakyti, ko is nori. Pasakyk man, apie k galvoji, nor
jo itarti Einaras, bet susivald. Kakas tvyrojo ore tarp jdviej,
be to, jiedu jau buvo yd kvartale prie but, ir kai Spaiderio
variklis ugeso, tas kakas isisklaid.
- Nesakyk jai, kur mudu buvome, - perspjo Karlailas.
Po vakariens Einaras pavargs nujo gulti, o Greta atsigul
alia jam dar nespjus usnsti.
- Guliesi neprastai anksti, - tarsteljo Einaras.
- vakar esu pavargusi. Kelias pastarsias naktis dirbau. i
savait pateikiau pustuzin eskiz, nekalbant apie Lils portret
jros uliejamoje dumbltoje seklumoje. - Paskui pridr: - Dai
liai nutapei fon. Man jis labai patinka. Hansas sak t pat. Nor
jau tau tai pasakyti.
Einaras po vasarika antklode jaut alia savs ilt monos
kn. Greta keliu liet jo koj, rank buvo udjusi jam ant kr
tins. Dabar jie tik vienas kit teliesdavo, taiau kakaip ie prisi
lietimai atrod net intymesni nei naktys santuokos pradioje, kai
Greta nuridavo Einaro kaklarait ir atsegdavo dir. Dabar su
lenkta Gretos ranka tarsi maas vrelis kramsnojo jo krtin; kelis
guljo raminamai prispaustas; monos kvpavimas buvo kartas ir
drgnas; jos plaukai tarsi vijokliai apsivijo Einaro kakl.
- A r manai, kad a kraustausi i proto? - paklaus jis.

Greta atsisdo.
- Kraustais! i proto? Kas tau tai pasak?
- Niekas. Taiau ar manai?
- Nieko absurdikesnio nesu girdjusi. Kas tau tai sako? Ar
Karlailas tau k nors pasak?
- Ne. Tiesiog kartais neinau, kas su manimi dedasi.
- Netiesa, - paprietaravo Greta. - Mudu abu tiksliai inome,
kas su tavimi dedasi. Tavyje gyvena Lil. Tavo sieloje slypi daili
jauna moteris, vardu Lil. Viskas labai paprasta. Tai neturi nieko
bendra su iprotjimu.
- Man tiesiog buvo domu, k tu apie mane galvoji.
- Manau, kad esi drsiausias vyras, kok tik man yra tek pai
noti, - atsak Greta. - Dabar miegok.
Ji tviriau sugniau kumt, plauk sruoga brkteljo jam per
kakl ir atitrauk kel.
Prabgo savait. Einaras vis dien praleido tvarkydamas savo
studij, suvyniodamas senas drobes, kraudamas jas kamp ir
diaugdamasis, kad patraukjas i aki. Einami patiko tapyti fon
Gretos paveikslams, bet jis pats nenorjo nieko kurti. Kartais, kai
pagalvodavo apie mest karjer, pasijusdavo, tarsi pagaliau bt
baigs nuobod darb. O pagalvojs apie daugyb savo paveiksl,
vaizduojani tamsias pelkes ir virynus per audr, nejausdavo
nieko. Mintis, kad reikt sugalvoti kak nauja, sumanyti nauj
scen ir paskui nupieti jos eskiz, j sekindavo. Kakas kitas nuta
p visus tuos peizaus, tikinjo save Einaras. K jis sakydavo Ka
ralikosios akademijos studentams? Jei gali gyventi netapydamas,
kaipmat mesk tapyti. Tada gyvenimas bus kur kas paprastesnis.
Einaras miegodavo ilgai ir pabusdavo pavargs. Kiekvien ryt
jis sau paaddavo, kad dien pragyvens kaip Einaras, bet prijs
prie drabuins apsirengti jausdavosi, tarsi palpje bt aptiks
savo protvio mant.

I miegamojo vis daniau pasirodydavo Lil ir atsisdavo Gre

tos studijoje ant taburets. Ji sddavo susigusi ir aisdavo su
ali ant keli; arba atgrdavo Gretai, kuri tapydavo kit portret,
nugar ir irdavo pro lang tikdamasi gatvje ivysti Hans
arba Karlail.
Karlailas pasil pasirodyti daktarui Biusonui, jaunesniajam
Otji psichiatrijos klinikos nariui.
- I kur tu apie j suinojai? - paklaus Einaras Karlailo, kuris
Paryiuje per eias savaites leido gilesnes aknis nei jis per trejus
metus.
Jis jau buvo pradjs antr vizitini korteli dut ir vadovavo
savaitgalio kelionms Versal bei San Malo. Taikos gatvje sik
rs siuvjas atmintinai inojo Karlailo markini dyd.
Karlailui veant daktaro Busono klinik Einaras pro metali
nes grindis jaut variklio kart.
- Man jo pavard pasak Hansas, - paaikino Karlailas.
- Hansas?
- Taip. Buvau pas j usuks. Pasakiau, kad vienam mano drau
gui reikia gydytojo konsultacijos. Nesakiau kokiam.
-T aiau jei jis...
- Ne, - pertrauk j Karlailas. Paskui pridr: - Na, ir kas, jei
suinos? Juk jis - tavo seniausias draugas, tiesa?
Besidraikaniais vjyje viesiais plaukais Karlailas kaip nie
kada anksiau panajo savo dvyn seser Gret; jis nubrauk
plaukus u aus.
- Hansas klausinjo apie tave, - toliau aikino Karlailas. - Sa
ksi ins, kad su tavimi kakas negerai. Sak mats tave vie
n syk einant Luvro krantine, traukiant Senos link ir vos tave
bepaino.
Karlailas aid su valytuv valdymo svirtele, ir Einaras lauk,
kada Gretos brolio ranka nuo maos svirtels vl nusileis ant jo
kelio.

- Hansas sak, kad prajai pro j nepastebjs, - pasakojo Karlailas. - Sak, kad paauk tave vardu, bet tu prajai pro al.
Karlailo odiai nuskambjo netiktinai.
- Prajau pro Hans? - pasitikslino Einaras.
Automobilio stiklo atspindyje Eianaras mat nerykius savo
kontrus, tarsi jo ia ir nebt.
- Galbt tau vertt jam papasakoti, - pasil Karlailas. - Jis
suprast.
I enevos kils daktaras Biusonas buvo madaug Einaro am
iaus. Tamss jo plaukai virugalvyje stovjo pasiiau, skruostai
dub, nosis ilga. Kalbdamas jis pakreipdavo galv kair tarsi
abejot, ar kitu sakiniu reikia teigti, ar klausti. Biusonas susitiko su
Einaru ir Karlailu maame kabinete su atloiama kde, vir kurios
kabojo sidabrins apiros lempos gaubtas. Ten taip pat stovjo
veimlis su ratukais, udengtas aliu audeklu. Ant audeklo i
skleistos vduokle guljo tuzinas vairi dydi irkli. Ant sienos
kabojo atveriamas plakatas, vaizduojantis mogaus smegenis.
syk pokalbyje kartu su Einaru dalyvavo ir Karlailas. Kako
dl jo draugijoje Einaras pasijuto maas, tarsi monos brolis bt
Einaro tvas, kuris ir atsakins klausimus, ir juos udavins. Gre
ta Karlailo Einaras beveik nepajg kalbti. Langas ijo vidin
kiem, kuris nuo lietaus buvo aptems, ir Einaras stebjo, kaip
pora slaugytoj nuskuba akmenimis grstu taku.
Daktaras Biusonas papasakojo, kaip jis gydo mones su sutri
kusiu tapatybs pojiu.
- Paprastai jie nori ramybs, - aikino gydytojas. - O tai rei
kia, kad jie privalo pasirinkti.
Karlailas usirainjo, o Einaras staiga pagalvojo, kaip puiku,
kad Gretos brolis sugebjo atvykti i Kalifornijos ir rpintis juo
taip, tarsi is bt jo svarbiausias projektas. Einaras inojo, kad
Karlailas neprivalo to daryti, neprivalo stengtis suprasti. Kieme

slaugytoja paslydo ant lapi akmen, o kai koleg j pakl, ji

apvert deln ir parod, kad jis kruvinas.
- Tam tikra prasme manau, kad pas mane atvykusiems mo
nms nusiypsojo laim, - tvirtino daktaras Biusonas. Jis sdjo
ant sukiojamos metalins taburets. Po chalatu gydytojas mvjo
juodas kelnes ir juodas ilkines kojines. - Jiems nusiypsojo lai
m, nes a j klausiu: Kuo norite bti? Ir jie privalo pasirinkti.
Tai nra lengva. Taiau ar mes visi nenortume, kad kakas ms
paklaust, kuo norime bti? Galbt truput to norime.
- inoma, - pritar Karlailas kak usiraydamas savo
bloknote.
Einaras diaugsi turdamas Karlail, veiojant j pas gydyto
jus, paskui po kiekvieno neskmingo vizito udedant rankas ant
vairo ir guodiant:
- Nesijaudink. Rasime tau gydytoj.
Einaras apsiramino, ir jo kvpavimas tapo ltesnis. Jis norjo,
kad jam padt ne kas kitas, o Greta.
- Dabar metas pakalbti apie mano procedr, - pareik dak
taras Biusonas. - Tai gana nauja operacija, a ja aviuosi, nes ope
racija teikia labai daug vili.
- Kokia ji? - paklaus Einaras.
- Nenoriu, kad per daug susijaudintumte, kai papasakosiu, nes
susidaro spdis, kad ji kur kas sudtingesn nei yra i ties. Ope
racija atrodo drastika, bet tokia ji nra. Tai gana paprasta operaci
ja, bet veiksminga monms su elgsenos sutrikimais.
- Ar manote, kad ji man gali bti veiksminga?
- Esu tuo sitikins, - atsak daktaras Biusonas. - Ji vadinama
lobotomija.
- Kas tai? - paklaus Einaras.
- Tai paprasta chirurgin procedra, kai priekinje smegen
dalyje nutraukiami nerviniai ryiai.
- Smegen operacija?

- Taip, bet ji nesudtinga. Man nereikia atverti kaukols. ia ir

slypi visas jos grois. Man tereikia pragrti kelias skylutes js
kaktoje, tai ia... ir ia. - Daktaras Biusonas paliet Einaro kak
t, smilkinius ir tak truput aukiau nosies. - Kai js galvoje
pragriu skylutes, galsiu atskirti tas nervines skaidulas, kurios
valdo js asmenyb.
- Taiau i kur js inote, kurios skaidulos valdo mano elgsen?
-N a , tai a neseniai atradau. Ar neskaitte apie mane laikratyje?
- Mus pas jus atsiunt draugas, - paaikino Karlailas.
- K gi, jis turjo matyti tuos straipsnius. Spaudoje apie tai
buvo gana plaiai kalbama.
- Taiau ar tai saugu? - galiausiai paklaus Karlailas.
- Taip pat saugu, kaip ir kitos procedros. Klausykite, inau,
kad tai skamba radikaliai. Taiau turjau pacient, kuris man ess
ne du, o penki mons, a siskverbiau jo smegenis ir pagydiau.
- Kaip jis dabar jauiasi? - paklaus Einaras.
- Jis gyvena su savo motina. Labai ramus, bet laimingas. Tai
motina atsiunt j pas mane.
- Taiau kas nutiks man?
- Js atvyksite ligonin. A jus parengsiu operacijai. Svarbu,
kad btumte pailsjs, ir js knas nebt iseks. Paguldysiu
jus ligonin, kad prie patekdamas operacin js sustiprtumte. Tai utrunka visai neilgai. Paskui js ilssits. Pati operacija t
siasi tik kelias valandas. Paskui madaug po dviej savaii bsite
pasirengs gyventi.
- Ir k a galsiu tada daryti? -paklaus Einaras.
-A k , maniau, kad js tai jau inote, - atsak daktaras Biusonas
itiesdamas koj ir ukliudydamas veiml su ratukais. Prie
atvykdamas operuotis privalsite pats visk isiaikinti. Po opera
cijos bsite kitas mogus.
- Ar i ties viskas taip paprasta? paklaus Karlailas.
- Daniausiai.

- Taiau kas a bsiu, kai js tai padarysite? - pasiteiravo

Einaras.
- To, - atsak daktaras Biusonas, - kol kas dar negalime numa
tyti. Tiesiog pamatysime.
Einaras igirdo vanden tekant vidinio kiemo grindinio
akmenis. silijo, ir dabar laai barbeno lang. Daktaras Biusonas
atsisdo ant savo taburets truput plaiau. Karlailas ir toliau ka
k usirainjo savo bloknote. Susialojusi rank slaugytoja ijo
lauk pro duris su ovaliu langu. Jos ranka buvo subintuota. Ji nu
sijuok kartu su savo kolege, ir abi merginos - joms buvo ne dau
giau kaip dvideimt, matyt, jos buvo tik slaugytoj padjjos - nu
bgo kit vidinio kiemo pus, kur matsi dar vienerios durys su
ovaliu langu, rykiai apviestu aukso spalva ir nupraustu lietaus.

Atuonioliktas skyrius

Kai Greta ankstyv 1929 met ruden susitiko su profesoriumi

Bolku antr kart, ji atvyko su srau klausim, surayt blo
knot, viruje rit aliuminio spirale. Paryius dabar buvo pilkas,
mediai purt savo lapus. Ijusios gatv moterys skubiai mau
davosi pirtines, o vyrai vaikiojo susig.
Jiedu susitiko v. Antuano gatvje esanioje kavinje prie sta
lelio lango nioje, ir Greta mat i metro gelmi inyranius vyrus
bei moteris nuo blogo oro rkanais veidais. Profesorius Bolkas
jos jau lauk ir buvo itutins savo espresso puodel. Regis, jis
buvo nepatenkintas, kad Greta vluoja; ji atsipra - negaljo pa
likti nebaigto paveikslo, be to, jai skambino telefonu - o profeso
rius sdjo akmeniniu veidu ir mau nerdijaniojo plieno peiliu
ku krapt nykio nago apai.
Jis graus, pagalvojo Greta, pailgo veido ir smakru su duobu
te, primenania obuolio apai. Profesoriaus keliai nelabai tilpo
po staleliu, kuris buvo apvalus ir iterliotas, marmuras suraiytas,
aprdijs ir iurktus kaip iferis. Marmuro gaballius gaub nedi
dels varins juostels, tad Gretai buvo nepatogu palinkti priek,

kad galt konfidencialiai pasinekti su profesoriumi Bolku, nes

varins juostels sir jai rank.
- Galiu padti js vyrui, - pareik profesorius Bolkas.
Prie jo koj stovjo krepys su paauksuota sagtimi ir pusiau
apvaliomis rankenomis. Greta pagalvojo, ar galt viskas bti taip
paprasta, kad profesorius Bolkas atvykt su savo juodu krepiu
prie kotedo dur ir kelias valandas praleist vienas su Einaru. Ji
save tikinjo, jog taip klausimas neisisprs, bet norjo, kad taip
bt, kaip kartais nordavo, kad Karlailas savo nesveik koj
trint pakankamai altmi aliejaus ir ji pagyt, arba kaip norjo, jog Tedis Krosas sdt saulje tiek, kad i savo kaul ivaryt
lig.

- Taiau kai baigsiu, jis jau nebus js vyras, - toliau aikino

profesorius Bolkas atsegdamas savo krep.
Jis isitrauk knyg, aplenkt aliu imituojaniu marmur po
pieriumi, kurios odin nugarl buvo apspurusi ir nusidvjusi tar
si seno skaitymo krslo sdyn.
Profesorius Bolkas rado reikiam puslap, tada pakl akis
Gret priversdamas jos ird stipriau plakti. Tame puslapyje buvo
mogaus kno diagrama su parodytais kaulais ir organais, pay
mtais tokia gausybe lygiagrei ir susikertani linij, kad Gretai
primin Bdekerio Paryiaus ir jo apylinki emlap, kuriuo nau
dojosi Karlailas, kai atvyko pirm syk. Profesorius Bolkas paai
kino, kad diagramoje pavaizduotas vidutinis vyras; jo rankos buvo
iskstos, o lytiniai organai nukar tarsi vynuogi kek. Puslapis
buvo ulankstytas ir imarkintas pastabomis pietuku.
- Kaip matote, - aikino profesorius Bolkas, - vyro pilvas yra
tutuma. Lytiniai organai kabo iorje. Pilve tra arnynas, kur
galima pertvarkyti.
Greta usisak antr puodel kavos ir staiga usinorjo dubens
ketviriais supjaustyt apelsin; tai jai primint Pasaden.
- Mane domina js vyro pilvas, - pareik profesorius Bolkas.

Gana keistas aikinimo bdas, pagalvojo Greta, nors jai patiko

profesorius Bolkas, o klausydama apie profesoriaus isimokslini
m pradjo jausti jam iltus jausmus. Profesorius studijavo Vie
noje ir Berlyne, arit ligoninje, kur buvo vienas i nedauge
lio, tobulinusi savo inias ir chirurgijoje, ir psichologijoje. Per
kar, kai Bolkas buvo jaunas chirurgas, kurio kojos vis dar augo,
o balsas dar nenusileids iki boso emum, jis amputavo daugiau
kaip penkis imtus galni; jei skaiiuosime visus pirtus, kuriuos
Bolkas nukirto mgindamas igelbti granatos, kurios reagavimo
laikas buvo iek tiek trumpesnis nei paadjo kapitonas, pusiau
suniokot deln. Bolkas operuodavo palapinse, kuri sienos dre
bdavo nuo bomb sukelt sprogimo bang; aukodavo koj, bet
igelbdavo vyr, ir visa tai darydavo degtuko viesoje. Sanita
rai ant medini netuv atnedavo vyrus su idraskytais pilvais
ir ukeldavo pusgyvius ant profesoriaus Bolko operacinio stalo,
kuris dar bdavo lapias nuo prie tai operuoto paciento kraujo.
Kai Bolkui pirm syk atgabeno pacient, kurio vidurin kno da
lis buvo tarsi pilnas arn dubuo, jaunas gydytojas neinojo, k
daryti. Taiau jam prie akis guljo mirtantis jaunas vyras, kurio
akys vartsi akiduobse maldaudamos padti. Narkozs duj bali
onai voliojosi beveik tuti, tad nebuvo galimybs vyr visikai nu
skausminti. Todl Bolkas udeng jaunuolio veid marle ir msi
darbo.
Buvo iema, ledo kruos gaballiai dausi palapin, deglai
ugesdavo, lavonai guljo sukrauti tarsi malkos, ir Bolkas nu
sprend, kad, jei jam pavyks nors kiek iriuoti arnas - beje,
kepenys ir inkstai buvo nepaeisti - vaikinas galbt gyvens, nors
jau niekada negals normaliai tutintis. Bolko rankovs prisigr
kraujo, ir vis valand jis nenum marls nuo jaunuolio veido,
nors is i skausmo buvo prarads smon, bet Bolkas inojo, kad
nepajgs pavelgti trkiojanius agonijos apimt vaikino aki
vokus. Ne kain k matydamas jis stengsi rpestingai usiti pa-

eient. Vaikystje Bolkas dirdavo kiaulms od, o kareivio vidu

riai nelabai skyrsi nuo paro: jie buvo ilti, slids ir tirti, tad ki
ant juos rank atrod, kad ji nardinama kart iemos trokin.
Naktis darsi vis gilesn, bombardavimas aprimo, bet lapdriba
krito dar smarkiau, ir Bolkas pradjo ant kareivio aizdos tempti
jo odos likuius. Jam padjo slaugytoja sukruvinta prijuoste, froi
len pers, ant kurios pacientas tik k ivm savo vidurius ir aki
mirksniu mir. Jiedu kartu itemp kareivio od iek tiek emiau
krtinkaulio, kad udengt pilv. Froilen pers laik sumusi
raumenis, o Bolkas storesniu nei bat raiteliai silu siuvo kareiv
taip tvirtai tempdamas jo od kaip brezentins linjani tabu
rei sdyns j palapinje su krosnele ir kaminu, kuri kartu buvo
ir valgykla.
Jaunuolis igyveno, bent jau iki tol, kol j pakrov greitosios
pagalbos sunkveim su lentynomis sueistiesiems. ios lentynos
Bolkui primin kepyklos sunkveimius, svirduliuojanius per
duobes andar turguje ir kasdien atveanius duonos kepallius,
kuriuos jis bdamas neturtingas, bet pasirys tapti tokiu gydyto
ju, kuriuo avsis visa Vokietija, medicinos studentas valgydavo
pietums.
- Penki imtai galni ir penki imtai gyvybi, - pasakojo pro
fesorius Bolkas v. Antuano gatvje sikrusioje kavinje. - Sa
koma, kad a igelbjau penkis imtus gyvybi, nors dl to nesu
tikras.
Lauke vjas suplak lapus prie jimo metro. Ulip ant j
mons paslysdavo, bet visi spdavo laiku sikibti paaliavusius
varinius turklus. Taiau Greta vis tiek stebjo ir lauk, kol kuris
nors j pargrius ir nusibrozdins rank arba dar labiau susialos; ir
nors Greta nenorjo to pamatyti, inojo, kad taip btinai atsitiks.
- Kada galiu pamatyti js vyr? - paklaus profesorius Bolkas.
Greta prisimin Einar ant Karalikosios akademijos laipt;
net tada - nors, dl Dievo meils, jis jau buvo profesorius - atro

d kaip k tik pradedantis brsti berniukas, tarsi jiedu abu inot,

kad ryt, pakls rank praustis, jis paastyje atras pirm rusvai
auksini plauk kuokt. Greta inojo, kad Einaras niekada ne
buvo deramai fizikai isivysts. Taiau dabar ji spliojo, ar kada
nors jai tai buvo svarbu. aisdama su aukteliu kavos puodelyje
ji pagalvojo, kad galbt vertt isisti profesori Bolk atgal
Drezden be Einaro. Staiga jai parpo, k ji myljo labiau: Einar
ar Tedj Kros. Greta mgino tikinti save, kad tai nesvarbu, nors
pati tuo netikjo. Kaip bt gerai, jei ji galt nusprsti ir tada
nusiraminti patenkinta dl to, k suinojo, bet nieko raminamo dar
nesuinojo. Ir tada Greta pagalvojo apie Lil: dail kauliuk jos
stuburo viruje; jos grakiai laikomas rankas, tarsi Lil ketint
paliesti pianino klavius; jos nabdant bals, primenant vjel,
kuris iem Pasadenoje kedena plonyius islandik aguon ie
dlapius; jos sukryiuotas ir ramias baltas kulknis. K a myliu
labiau? - paklaus savs Greta, o profesorius Bolkas kaip tik tuo
metu atsikosjo kilodamas Adomo obuol ir pareik, tarsi dl to
nekilt joki abejoni:
- K gi. Pasimatysiu su jumis ir Lile Drezdene.
Taiau Greta negaljo vetis Einaro Drezden. Bent jau kol
kas. Tam buvo daugyb prieasi, tarp j privati jos naujausi pa
veiksl, kuriuose Lil buvo pavaizduota gulinti ant stalo, sudjusi
rankas ant pilvo ir usimerkusi, tarsi bt mirusi, paroda. Mai,
gero odyno dydio paveikslai kabjo salje su parketo grindimis.
Tuose namuose gyveno grafien, kuri sikr ne tik greta geriau
sios Paryiaus siuvjos, bet ir vaistininko, inanio visk apie
Normandijos purvo kaukes ir moterikus skalavimo miinius i
alij citrin suli ir grynojo Pasadenos ekstrakto, kurio Greta
jam duodavo mainais u kosmetinius reikmenis, pavyzdiui, odos
valymo prietais, kuriuo Lil m vis daniau naudotis.
Paveikslai - i viso atuoni - buvo parduoti po piet monms,
kuri automobili vairuotojai lauk gatvje apaioje prie atvert

Niurburgo limuzin su pakeliamu virumi dureli. Nuo limu

zin rieutmedio apdailos atsispindjo ankstyvo rudens saul.
Parod sureng Hansas, kuris ne vienam laikraio redaktoriui pa
reik, kad tai yra pirmasis debiutas, kur btina pamatyti. Hansas
varko atlap buvo sisegs opalo smeigtuk. Kiekvien kart,
kai nuo grafiens sien, puot imtmei senumo daytais lipdi
niais, buvo nukabinamas paveikslas, Hansas spusteldavo Gretos
rank. O Greta, nors pagrindiniame kinink banko filiale jos tur
tai nuolat augo, spindiniomis akimis stebjo, kaip atveriamos
eki knygels odiniais vireliais ir kalkiniame popieriuje krebda
plunksnos.
Tai buvo viena i prieasi, dl kuri Greta negaljo Einaro i
syk veti Drezden. Kita prieastis - Karlailas, kuris ketino likti
Paryiuje iki Kald. Greta inojo, kad Karlailas yra panaus j
bent jau vienu poiriu: jis impulsyviai imdavosi projekto ir jaut
visk nustelbiant poreik j ubaigti. Greta niekada nebuvo paliku
si n vieno paveikslo nebaigto. Net dabar ji galjo pripainti, kad
daugelis j - ypa tapyti ankstyvaisiais metais Danijoje - buvo
nieko verti. Ak, jei tik ji galt grti Kopenhag tamsiausi nakt
ir nutraukti nuo biur, esani Vakar bei iaurins Farimagsgade gatvse, sien nuobodius oficialius paveikslus, kuriuos sukr
bdama jauna ir dar neinodama, ko nori ar gali pasiekti! Ji prisi
min neidailint pono Gliuktato, Ryt Azijos bendrovs ir Ko
penhagos laisvojo uosto finansininko, portret; kurdama jo plauk
kuokt Greta panaudojo paprastus sidabro daus; o finansininko
dein ranka, tvirtai spaudianti plunksnakot, buvo ne daugiau
kaip kvadratin neryki mogaus kno spalvos da dm.
Greta inojo, kad jiedu su Karlailu jauia t pat poreik ts
ti darb; j visikai vienod kn viduje slypjo pasiekim tro
kimas. Kart Karlailas gro koted su naujienomis, dl kuri
Greta prisivert pamerkti savo teptuk terpentino stiklin ir atsi
ssti ant dienins lovos.

- Mudu su Einaru buvome pas kelis gydytojus, - pradjo

Karlailas.
Vaindamas automobiliu su nukeliamu virumi Karlailas de
g, ir jo veidas dabar atrod dar dailesnis, nei Greta prisimin i
anksiau. Usimerkus klausantis lygaus ir aikaus brolio balso,
Gretai atrod, kad ji klausosi savo paios kalbos rao.
Karlailas papasakojo apie bergdius vizitus pas gydytojus ir
paeminimus, kuriuos Einami teko iksti.
- Jis gali paksti daugiau u kitus vyrus, - pagyr Einar Kar
lailas, ir Greta pagalvojo: Taip, a tai inau.
- Taiau yra vienas gydytojas, - toliau dst Karlailas, - dakta
ras Biusonas. Jis mano, kad gali padti Einami. Gydytojas jau yra
susidrs su panaiais atvejais. Su monmis, kurie mano, kad... ia Karlailo balsas ulo, ko Gretai niekada neatsitikdavo, - ku
rie mano es daugiau nei vienas asmuo.
Karlailas papasakojo apie lobotomij, atrius maus grtelius,
kuriuos daktaras Biusonas buvo idliojs ant veimlio su ratu
kais. Brolis aikino taip, tarsi operacija bt ne sudtingesn kaip
pritrkti mus.
- Manau, kad Einaras kaip tik to nori, - pareik Karlailas.
- Blogai, nes a taip pat radau gydytoj, - pertrauk j Greta
Ji isunk malt kav per verdanio vandens cilindr ir dabar
pyl grim puodelius. Nujusi virtuv Greta nerado grietin
ls, ir kakas jos viduje m taip kunkuliuoti - tarsi ji vl bt
maa mergait Pasadenoje, kuriai japon tarnait neatne adt
cukruot datuli - jog buvo priversta save tramdyti, kad nepradt
trypti kojomis. Nors ji neksdavo savs, kai tapdavo smulkmeni
ka, bet kartais nepajgdavo susivaldyti.
- Gydytojas mano, kad gali padti Einami pasikeisti, - toliau
aikino Greta.
Ji ketino pasiteisinti, kad nelabai sekasi rpintis ir namais, ir
darbu, nors nort galvoti, kad pavyksta, bet nusprend, jog tai

skambs nenuoirdiai arba nedkingai, arba dar kaip nors - ak, ji

neino, kaip, - ir staiga pajuto, kaip imua kartis po ilgu sijonu
ir palaidine anktomis rankovmis, tada m svarstyti, kodl su
broliu aptarinja savo vyr ir kodl Karlailas apskritai turt ia
k nors sprsti.
Taiau Greta susivald.
- Taiau daktaras Biusonas mano, kad gali padti Einami pasi
keisti, - rodinjo Karlailas. - Ar tavo gydytojas silo t pat? Ar
jis k nors kalbjo apie tai, kad kaktoje reikia pragrti skylutes?
- Profesorius Bolkas mano gals Einar paversti moterimi, atsak Greta. - Ne psichologikai, o fizikai.
- Taiau kaip jis tai padarys?
- Atlikdamas operacij. Profesorius nori pamginti atlikti tris
operacijas, - aikino Greta.
- Bijau, kad nesuprantu.
- Pasitikk manimi.
- inoma, kad tavimi pasitikiu. Taiau kokios tai bus operacijos?
- Transformuojanios.
- Ar jau pasakei Einami? - paklaus Karlailas.
- Dar ne.
- Skamba labai pavojingai.
- Ne pavojingiau nei silai tu.
Karlailas sdjo ant aksomins otomans ikls koj. Gretai
patikdavo, kai brolis viedavo j namuose ir upildydavo ryto
valandas, kol Lil miegodavo, bdavo su Greta, kai Lil ieidavo
tvarkyti reikal arba paplaukioti baseine. Greta spjo, kad kako
kiu bdu yra be odi papraiusi brol jai padti.
- Neleisiu jam vykti pas daktar Biuson, - pareik Greta. Po operacijos jis gali tapti kaip vaikas, beveik kaip kdikis.
- Tai turi nusprsti Einaras, - atkirto Karlailas. - Jis yra suau
gs ir sprsti turi pats.

Brolis visada kalbdavo logikai, bet seseriai jis kartais atrody

davo per daug pragmatikas.
Greta gurkteljo kavos. Ak, kaip ji nekenia nebalintos!
- Einaras pats privalo rinktis, - sutiko ji ir pridr: inoma.
Ir tai buvo dar viena prieastis, dl kurios Greta kol kas nega
ljo veti Einaro Drezden. Ji privals rasti dien, kai bus laisva,
o Einaras laimingas, kad neseniai buvo apsilankiusi Lil, ir jos
vienag buvo ne skausminga, o diaugsminga: ji laimjo badmin
tono rungtynes pievelje u Anos buto arba vakare buvo nujusi
Gomon kino teatr; tik po tokios dienos Greta gals Einami
paaikinti, kokias jis turi galimybes nusprsti dl Lils. Tai nebus
lengva. Greta spjo, kad Karlailui pavyko tikinti Einar dl dak
taro Biusono gebjim ir lobotomijos, kurijai atrod ir siaubinga,
ir iauri, galimybi. Ji niekada neleist Einami kak panaaus i
ksti. Taiau Karlailas dl vieno buvo teisus: Einaras privalo pats
nusprsti. Greta turs priversti j patikti, kad Bolkas rytingiau
nei bet kas pasaulyje gali paalinti jdviej bd, kuri ir nulm, ir
kartu sugriov j santuok. Bolkas jau buvo grs Drezden, tad
Gretai teks vienai tikinti Einar: paimti u rankos, nubraukti plau
kus u aus ir paaikinti, kokia spindinti viltis laukia Drezdene.
Taiau buvo ir dar viena prieastis, dl kurios Greta dvejojo, ar
veti Einar Drezden.
1918 met kov iemos liets baigsi, ir Pasadena aliavo tarsi
nefrito Buda, kuri Akiko laik savo miegamajame Vod dvaro
treiame aukte. Greta su Tediu palaidojo savo kdik Karlail
Beikersfildo braki lauke ir nulid bei, kaip pabrdavo ponia
Vod neramiai aisdama su savo iedais, truput sualoti persikl
gyventi Pasaden.
Taiau bent jau baigsi liets, ir Pasadena sualiavo. Laukus
tarsi fetrins antklods uklojo sudyg ieminiai mgiai, didij
ioveini lysvs pasipuo rausvais ir baltais iedais, islandikos
aguonos skland vir dirvos. Apelsinmedi giraitse balti iedai

atrod tarsi sniego kepurs. Gretai apelsinmedi aknys atrod

lyg alkns, besibraunanios i drgnos ems; jos buvo dulsvos
kno spalvos ir mogaus rankos storio. Lietus suminktino em
kirminams, kurie savo melsvai pilka oda primin Gretai gimusio
Karlailo plius. Ji niekada nepamir kirmli spalvos virktels,
susivijusios tarsi kamiatraukis. Nei melsv gleivi, udengusi
kdikio akis ar jos paios spindini skysi, apgaubusi kdik
tarsi plona, riebaluota apsaugin antklod, kuri savarankikai su
kr Gretos knas.
Greta t pavasar mst apie visa tai priirdama apelsinme
di giraites, kol tvas buvo ivyks. Ji per purvynus apvaiuoda
vo priirimus plotus automobiliu su atlenkiamu priekiniu stiklu.
Greta vadovavo darbininkams, daugiausia paaugliams berniukams
i Tekeito ir Tuksono, pasamdytiems rinkti krituoli. Po mediu,
kurio vaisiai buvo prie laik nukrit, Greta pamat kirmli, be
sirangani pro ems grumst, lizd. Tai jai primin Ted ir jo ko
sul. Beveik metus i jo plaui isiskirdavo skrepliai, o naktimis
paklods permirkdavo nuo tokio alto Tedio prakaito, kad jai i
pradi atrod, jog vyras j lov ipyl stiklin vandens. Igir
dusi pirm kosul, kuris grsmingai tarsi sudauyto stiklo sprogi
mas atsklido i gerkls, Greta.pasil Tediui nueiti pas gydytoj.
Jis ir toliau kosjo, tad Greta pakeldavo telefono ragel nordama
paskambinti daktarui Riardsonui, vyrui kiauinio formos galva,
atvykusiam i iaurs Karolinos. Taiau Tedis ginydavosi:
- Man nieko nra. Neisiu pas jok gydytoj.
Greta paddavo telefono ragel ir tik itardavo:
- Gerai.
Ji palaukdavo, kol vyras ieidavo i nam, ir tada paskambinda
vo. Kai Tedis kosdamas usidengdavo bum nosine, kuri Greta
pati ilygindavo kartu lygintuvu, ji akies krateliu dirsteldavo,
ar vyras k nors ikosjo. Kartais nosin bdavo sausa, ir Greta
tyliai atsidusdavo. Taiau kitais kartais kosjant su skrepliais i

Tedio burnos nosin paplsdavo balsvas skystis. Paskui dar ir

dar, o galiausiai Tedis ikosdavo tirt kraujo kreul. Kadangi
ne Akiko, o Greta skalaudavo visus Tedio skalbinius, taip pat ir
nosines, ji matydavo, kiek kraujo vyras ikosja. Gretai tekdavo
kas vakar keisti paklodes, o nosines ir kartais markinius mir
kyti voniose su balikliu, kurio kartus chloro kvapas patekdavo
nerves ir graudavo akis. Paalinti kraujo dmes nebuvo lengva,
ir Greta iki kraujo nusitrindavo pirtus stengdamasi inaikinti d
mes nosinse, kurios jai primindavo skudurlius, padtus tapant
prie molberto. Deja, persiklus koted Pasadenoje, Greta visi
kai netapydavo. Taiau vis tiek, vos tik ji pakeldavo ragel, Tedis
prietaraudavo:
- Neisiu pas jok gydytoj, nes, dl Dievo meils, niekuo
nesergu.
Por syki Gretai pavyko ikviesti daktar Riardson kote
d. Tedis j pasitikdavo ukritusiais ant aki plaukais stiklintoje
terasoje.
- inote, kokios bna monos, bambdavo jis. - Visada jau
dinasi dl niek. Taiau, daktare, man tikrai nieko nra.
- O kaip tavo kosulys? - pertraukdavo vyr Greta.
- Tai tik kininko sausas kosulys. Jei tu btum uaugusi lau
kuose, taip pat kostum, - atsakydavo Tedis ypsodamasis, juok
damasis ir priversdamas daktar Riardson taip pat nusijuokti,
nors Gretai Tedio elgesys visai nebuvo juokingas.
- Tikriausiai jums nieko nra, - sutikdavo daktaras Riardsonas, - bet gal neprietarausite, jei a jus apirsiu?
- Prietarausiu.
stiklinta terasa buvo igrsta Tedio savo studijoje ilietomis
plytelmis. Jos buvo gintaro spalvos ir paklotos naudojant juod
skiedin. iem plytels bdavo per altos, kad ant j galtum sto
vti net ir mvdamas kojines.

- Tada paskambinkite man, kai jo bkl pablogs, - sakydavo

daktaras Riardsonas, usegdavo savo krep ir pasialindavo.
Greta, kuri labiau u visk norjo bti gera mona, troktanti,
kad vyras su drauguiais nesiaipyt i egoistikumo, pasalumo ir
rksmingumo, nubraukdavo plaukus u aus ir tardavo:
- Gerai. Jei nenori pasirodyti daktarui Riardsonui, tai bent, po
velni, pasirpink savimi.
T 1918 met pavasar ji laik alesni u visus kitus todl, kad
Tedis buvo sanatorijoje ir pro jo palatos lang matsi ir Idivu
sio upelio kanjonas, ir ventojo Gabrielio kalnai; Greta atsissda
vo kd prie lango ir, kol Tedis miegodavo, apirindavo alu
m. Sanatorija buvo rusvos spalvos tinkuotas pastatas su varpins
boktu, stksantis ant atbrailos vir kanjono. Teritorij supo takas,
apsodintas roi krmais. Kambariai buvo rombo formos su ran
kenlmis pasukamais langais, velgianiais ir iaur, ir pietus.
Tedio lova buvo balta, gelein, ir kas ryt slaugytoja ateidavo
perkelti j supamj kd, o paskui suvyniodavo iuin su m
lynais dryiais, kuris ppsodavo lovgalyje ant atvir spyruokli
tarsi didiulis iriso vyniotinis.
Tedis sanatorijoje praleido beveik vis iem, ir kas savait
jo bkl ne gerjo, o blogjo. Jo skruostai dubo, akis udeng
marka, primenanti sugius pien. Greta atvykdavo rytais ir pir
miausia sijono krateliu nuvalydavo jo akis. Tada suukuodavo
plaukus, kurie praretjo ir ant galvos liko tik kelios bespalvs
sruogos. Kartais Tedis i ryto taip kariuodavo, kad sudrkdavo
kakta, bet jis buvo per silpnas pakelti rank ir nusiluostyti antak.
Ne syk Greta atvykusi rasdavo Ted supamojoje kdje prie lan
go, apviest sauls, kariuojant ir vilkint flanelin chalat, kur
slaugytoja apridavo aplink sulysus liemen. I perkreipto veido
Greta suprasdavo, kad Tedis mgino pakelti rank ir flaneline ran
kove perbraukti kakt; prakaitas varvdavo nuo smakro, tarsi Ted
bt uklupusi litis. Taiau jo kovas, iemos liets jau baigsi,

ir visa Pasadena aliavo; sauls viesa ne degino tuberkulioz Tedio plauiuose ir kaul iulpuose, o tik sukeldavo kariavim,
tad prie deimt valand, kai bdavo atneama pirma i dviej
per dien kinkano suli stiklin, Tedis dl kariavimo prarasda
vo smon.
Atjus balandiui, Tedis miegodavo vis ilgiau. Greta sddavo
supamojoje kdje su nusitrynusiais baltais paranki apmualais,
o Tedis guldavo lovoje ant ono. Kartais jis per miegus vartyda
vosi, spyruokls girgddavo, ir Gretai atrodydavo, kad tai aima
nuoja tuberkuliozs apimti vyro kaulai. Tedio gydytojas, pavarde
Haitaueris, ateidavo palat ant pigaus rudo kostiumo apsivilks
balt chalat. Tedis ir toliau nesileido apirimas daktaro Riardsono, kuris gyd ne tik visus Pasadenoje gyvenanius Vodus, bet
ir Henrietos, Margaretos bei Dots Anos eimas.
- Man visikai tinka daktaras Haitaueris, - sakydavo jis. - Man
nereikia ymybi gydytojo.
- Koks, po velni, ymybi gydytojas? - piktindavosi Greta ir
kaipmat imdavosi gailtis, kad isprdo garsesnis odis.
Ji nenorjo prietarauti Tediui ir jokiu bdu jo neskaudinti
pareikdama, kad ino daugiau u vyr. Todl ji mandagiai paksdavo kasdienius daktaro Haitauerio vizitus. Gydytojas visada
skubdavo ir danai savo storo popieriaus voke, pakitame po pa
astimi, neturdavo vis reikiam dokument. Jis buvo istyps,
norvegikai viesiais, tarsi labai skiesta kava, plaukais. Atvyko i
ikagos, ir vis jo isikiusi kno dali - nosies, aus, gumbuot
pirt - galiukai atrod nual.
- Kaip iandien jauiats? - klausdavo daktaras Haitaueris.
- Truput geriau, - atsakydavo Tedis nuoirdiai tuo tikdamas
arba neinodamas, kad galima atsakyti ir kitaip.
Daktaras Haitaueris linkteldavo ir kak pasiymdavo savo
popieriuose. Greta atsipraydavo, kad turi paskambinti giraits
kontor, kur netrukus i Tekeito turi atvykti grup apelsin rin

kj. Paskui, prispaudusi prie ausies ragel slaugytojos poste, ji

paskambindavo daktarui Riardsonui ir pranedavo:
- Jo bkl blogja.
Sanatorijoje lankydavosi ir Gretos motina, daniausiai po
piet, kai Tedis vien valand jausdavosi gerai. Greta su Tediu
sddavo tyldami, kol ponia Vod tarkdavo apie namo Del Mar
papldimyje atidarym arba apie Gretos tvo telegram, kurioje
jis su dar didesniu entuziazmu nei laikraiai pranedavo, kad ka
ras artja pabaig. Greta tyliai vildavosi, kad motina siki taip,
kaip tik ji viena gali: praskleis uuolaidas, ivers Ted i lovos,
privers lsti kart mineralin voni ir priglaus prie lp puodel
arbatos su kukurz viskiu.
- Na, pagydykime tave! - tart ponia Vod trindama rankas ir
nubraukdama isidraikiusias plauk sruogas u aus. - Pakaks tos
tuberkuliozins nesmons!
Greta slapta vylsi, kad motina taip pasakys. Taiau ji niekada
taip nesielg; ponia Vod paliko Gretai rpintis Tediu. Vizito pa
baigoje ji usimaudavo pirtines, per chirurgin kauk pabuiuo
davo Ted kakt ir tiesiog palinkdavo:
- Kai atvyksiu kit syk, noriu pamatyti tave sdint.
Paskui ji prisimerkusi pavelgdavo Gret. Koridoriuje, u pa
latos dur ponia Vod nusiimdavo chirurgin kauk ir pamokydavo:
- Greta, pasirpink, kad jam bt suteikta geriausia pagalba.
- Jis nesutinka pasirodyti daktarui Riardsonui.
- Jis tiesiog privalo.
Ir Greta vl skambindavo daktarui Riardsonui pranedama
apie vyro bkl.
- inau, atsakydavo gydytojas. - Konsultavausi su daktaru
Haitaueriu. Pasakysiu atvirai: nesu tikras, ar galiau jam dar kaip
nors padti. Tiesiog privalome laukti ir tada pamatysime.
Kai Karlailas atvaiavo i Stanfordo aplankyti Tedio, jis nusi
ved Gret al ir aikino:

- Man nepatinka tas Haitaueris. I kur jis atsirado?

Greta paaikino, kad gydytoj paskyr sanatorija, bet brolis j
pertrauk:
- Galbt atjo metas sikiti daktarui Riardsonui.
- A bandiau.
- Gal a galiu kaip nors padti?
Greta susimst. Ji girdjo, kaip kitapus dur kosja Tedis. Lo
vos spyruokls drebjo. Vyras garsiai vokt gaudydamas or.
- Tursiu apie tai pagalvoti. Taip, esu tikra, kad gali kakuo
padti. Tiesiog tursiu apie tai pagalvoti.
- Tikriausiai supranti, kaip tai rimta? - paklaus Karlailas pa
imdamas seser u rankos.
- Taiau Tedis yra stiprus.
Vliau t popiet, kai Karlailas ivaiavo ir saul m slink
ti kalv virnmis, b violetiniai eliai tarsi antklods uklojo
Pasadenos kanjonus, Greta pam alt Tedio rank. Vyro pul
sas buvo silpnas, ir i pradi Greta jo beveik neuiuop. Taiau
kraujagysl tvinksjo nedanai ir vos juntamai.
- Tedi? - kreipsi Greta. - Tedi, ar girdi mane?
- Taip, - atsak jis.
- Ar tau skauda?
- Taip.
- A r iandien jautiesi nors kiek geriau?
- Ne, - atsak Tedis. - Bijau, kad jauiuosi blogiau. Blogiau
nei iki iol.
- Taiau tavo bkl tikrai pagers. Tedi? Ar gali man padary
ti paslaug? A paskambinau daktarui Riardsonui. Jis atvaiuos
rytoj ryt. Praau, leisk jam tave apirti. Tik tiek tepraau. Jis
geras gydytojas. Jis mane igelbjo, kai buvau maa ir sirgau vja
raupiais. Man temperatra pakilo iki 41 laipsnio, ir visi, taip pat ir
Karlailas, mane jau buvo nura, o dabar tai esu stipri kaip ir visi
kiti, o tos prakeiktos ligos neliko n enklo, tik is maas randelis.

- Greta, mieloji, - suvokt Tedis, ir jo kaklo sausgysls io

ko. - A mirtu, brangioji. Juk tu tai inai. Man nepagers.
Ties sakant, iki ios akimirkos Greta to neinojo. inoma, Te
dis mirta; jis panaesnis mirus negu j gyv: jo rankos suglebu
sios, oda pageltusi, akys kariuoja, plauiai taip pritvink krau
jo ir skrepli, kad galt nugrimzti iki pat Ramiojo vandenyno
dugno. Didiausi nerim kl Tedio kaulai: jie buvo permirk;
juos naikino drgna gyva ugnis. Greta pagalvojo, kad Ted turt
kankinti skausmai, dl kuri jis niekada nesiskund. Ji pati labai
kankinosi, kad vyras yra priverstas ksti skausmus.
- Atleisk, - tar Tedis.
- U k?
- Kad tave palieku.
- Taiau tu mans nepalieki.
- Atleisk, kad tavs to praau, - toliau atsiprainjo Tedis.
- Ko? Apie k tu kalbi?
Ji pajuto, kaip nugara perbgo panika. Palatoje buvo karta
nuo ligos tvaiko. Greta pagalvojo, kad reikt atverti lang. leisti
vargui Tediui truput gaivaus oro.
- Ar tu man padsi?
-K ?
Greta jo nesuprato ir pagalvojo, kad reikt paskambinti dakta
rui Riardsonui ir praneti, kad Tedis kalba nesmones. Ji inojo,
kad kalbdamas telefonu sodriu pietietiku akcentu Riardsonas
paaikint, jog tai grsmingas enklas.
- Paimk t pagalv... gumin. Uspausk man j ant veido. Tai
ilgai netruks.
Greta sustingo. Dabar ji visk suprato. Tai buvo paskutinis
vyro, kuriam norjo tikti labiau nei kam nors kitam visame pa
saulyje, praymas. Labiau u visk Greta norjo, kad Tedis palikt
pasaul vis dar j myldamas ir paskutinmis mintimis bt jai

dkingas. Gumin pagalv buvo padta ant supamosios kds; Tedis mgino pakelti rank, kad galtj parodyti.
- Tiesiog palaikyk prispaudusi j prie mano veido kelias minu
tes, - pra Tedis. - Man taip bus lengviau.
-A k , Tedi, - suaimanavo Greta, - negaliu to padaryti. ryt ia
bus daktaras Riardsonas. Palaukime jo. Tegul jis tave apiri. Jis
gali inoti, kas tavs laukia. Taiau pasistenk iki tol itverti. Pra
au, liaukis kalbjs apie t pagalv. Nerodyk j.
Gretos juosmuo ir palaidin po krtimis sudrko. Ji pasijuto
tarsi kariuojanti, kakta irasojo, prakaito laelis nuriedjo u
ausies.
Atvrusi lang ji pajuto gaivaus oro gs. Pagalv buvo juoda,
storais kratais ir kvepjo tarsi automobilio padanga. Tedis vis dar
rod j.
- Taip, - ragino jis. - Atnek j ia.
Greta paliet pagalv, kurios apvalkalas buvo storas kaip kar
to vandens psls. Pagalv guljo minkta, tik pusiau pripsta.
- Greta, mieloji... praau tik vieno paskutinio dalyko. Tiesiog
prispausk man j prie veido. Daugiau ksti nebegaliu.
Greta pam pagalv, priglaud prie krtins ir pajuto, kaip
j vis uplsta gumos kvapas. Ji negalt to padaryti. Mirti po
iuo dvokianiu senu daiktu ir paskutin syk gyvenime pajusti tik
gumos kvap bt siaubinga. Tai bt blogiau nei Ted udanti
liga, tar sau Greta pirtais braukdama per pagalvs tampr krat.
Blogiau nei Greta yra kada nors k nors sivaizdavusi. Ne, ji to
negalt padaryti, tad imet pagalv pro lang. Juodas kamalas
tarsi sueistas varnas nuskriejo apaioje plytint Idivusio upe
lio kanjon.
Tedis prasiiojo ir ikio lieuv. Jis mgino kak pasakyti, bet
neturjo jg ir kaipmat umigo.
Greta prijo prie vyro ir priartino deln prie jo burnos. Tedio
kvpavimas nebuvo gilesnis nei drugelio sparn sukeltas oro

dvelksmas. Nusileidus sutemoms, sanatorijos koridoriai nuiuvo.

Mlynieji kktai paskutin syk nr u Tedio lango augani
geltonj pu. Greta sum alt drgn vyro rank. Ji nebetur
jo jg pavelgti Ted, tad nusuko galv lang ir stebjo, kaip
Idivusio upelio kanjonas tampa juoda duobe. ventojo Gabrie
liaus kalnas virto juodais, dideliais ir beveidiais siluetais, stk
saniais vir slnio, kuriame tarp kanjon ir apelsinmedi girai
i gyveno Vodai. Greta sulaik kvpavim, kol jai pasirod, kad
neteks smons; o kai galiausiai kvp ir rankogaliu nusiluost
aaras, paleido Tedio rank. Ji vl priartino deln prie vyro nosies
ir tada, nakt, suprato, kad Tedis Krosas savo noru ikeliavo kit
pasaul.

Treia dalis

Drezdenas
1930

Devynioliktas skyrius

Einaro traukinys atvyko j Vokietij. Jis sustojo suartuose ru

duose laukuose, kuriuos jau buvo padengs sidabrinis erknas.
U lango sausio danguje blankiai viet saul, lauk supantys ber
ai stovjo susig nuo vjo. Kiek tik akys umat, visur drieksi
lygs laukai ir pilkas dangus. Daugiau nieko, tik iem paliktas
traktorius, kurio raudona metalin sdyn virpjo ant spyruokli.
Pasienio kontrol pasus patikrino traukinyje. Einaras girdjo
pareign balsus kituose kup ir j sunki bat trepsjim kilim
liu. Pareignai kalbjo greitai, bet j balsai skambjo nuobodiai.
Pasigirdo moters, aikinanios savo dokumentus, spigi aimana, ir
vieno karininko atsakas: Nein, nein, nein.
Du karininkai eng Einaro kup, ir jam krtinje suspur
djo irdis, tarsi bt dl kako kaltas. Karininkai buvo jauni ir
aukti, uniformos, kurios Einarui atrod nepatogiai ikrakmolytos,
anktai aptemp j peius. Kepuri pridengti veidai spindjo tarsi
bronzins rankogali sagos, ir Einarui staiga pasirod, kad kari
ninkai, vos tik iaug i jaunuoliko amiaus, patys yra bronziniai:
aukso spalvos, spindintys ir alti. Nuo j taip pat sklido metali

nis kvapas, matyt, taip kvepjo vyriausybs skiriamas skutimosi

kremas. Vienas karinink buvo nusikramts nagus iki pat pirt
galiuk, o jo partnerio krumpliai raudonavo nubrozdinti.
Netrukus Einaras pasijuto taip, tarsi karininkai bt juo nu
sivyl, lyg jis, nesvarbu, dl kokios prieasties, bt nepajgus
pridaryti bd. Karininkas su nukramtytais nagais papra Einaro parodyti pas; ivyds, kad pasas danikas, jis visikai nustojo
domtis. Pasienietis atsivert pas tuo pat metu irdamas savo
partner. N vienas karinink, kurie kvpavo pro bum, netikrino
Einaro dokument duomen ir neikl nuotraukos, darytos la
bai seniai pelsiais priplkusioje studijoje vos u keli ingsni
nuo Apvaliojo bokto, kad palygint su Einaro veidu. Pirmasis
karininkas numet pas Einami ant keli. Antrasis, kuris prisimer
ks pavelg Einar, sudrebindamas bronzines rankogali sagas
pliaukteljo sau per pilv, ir Einaras beveik tikjosi igirsti gars,
pana varpo skambes. Tada abu karininkai pasialino.
Paskui traukinys vl sibgjo ir po piet skriejo per Vokietijos
laukus, kuriuose pavasar sudygs rykiai geltonai ydini ir sklei
diani gundant, bet primenant negyvlius kvap raps eils.
Likusi kelions dal Einami buvo alta. Greta paklaus, ar jis
nort, kad ji vaiuot kartu. Einaras pagalvojo, kad skaudino
mon atsakydamas ne.
- Taiau kodl? - paklaus Greta.
Jiedu sdjo priekiniame kotedo kambaryje, ir Einaras nieko
neatsak. Jam buvo sunku tai pasakyti, nes man, kad jam neu
teks drsos visa tai iksti, jei Greta bus alia; ji per daug pri
mint ankstesn jdviej gyvenim. Tada jiedu buvo laimingi, be
paliovos tikinjo save Einaras. Jiedu myljo vienas kit. Einaras
baiminosi, kad, jei Greta vykt kartu, jis neidrst pasirodyti pro
fesoriui Bolkui; galbt Frankfurte pasilyt Gretai perssti kit
traukin ir keliauti pietus, atgal Menton, kur skaisioje sauls
viesoje prie jros viskas atrodyt paprasta. Atsakydamas Gretai:

Ne, a vaiuosiu vienas, - Einaras beveik juto apelsinmedi,

augani parke prie municipalinio kazino, kvap. Arba jis bt
pareiks, kad grta Mlyndant, kur kaimikame name greta
durpini saman lauk jau gyveno kita eima; galbt jis bt m
gins pabgti ir kartu pasiimti Gret savo jaunysts kambar, kur
plunksn iuiniai kpsojo subliuk ir skylti, o sienoje prie jo
lovos iraiytas Hanso ir Einaro, miegani ant uolos, pieinys;
kur virtuvinio stalo koj daai buvo nulupinti, kai Einaras slp
davosi po stalu ir klausydavosi, kaip tvas aukia moiutei: At
nek man dar arbatos, kol nenumiriau!
Prie Einami ivykstant i Paryiaus, Karlailas paklaus, ar su
prants, k sivelia.
- Ar tikrai inai, k Bolkas nori su tavimi padaryti?
Ties sakant, smulkmen Einaras neinojo. Jis suvok, kad
Bolkas j pakeis, bet net jam buvo sunku sivaizduoti iuos poky
ius. Jis inojo, kad teks atlikti kelias operacijas. Reiks paalin
ti jo lytin organ, kuris vis labiau atrod parazitikai bevertis ir
buvo karpos spalvos.
-A vis tik galvoju, kad tau geriau kreiptis daktar Biuson, mgino tikinti Karlailas.
Taiau Einaras pasirinko Gretos plan; naktimis, kai visas pa
saulis, iskyrus juodu, miegodavo, abu tyliai guldavo po antklode
susikib mayliais pirtais, Einaras vis tiek labiau u visus pasiti
kjo mona.
- Leisk man vykti kartu, dar paskutin syk pamgino pri
kalbinti Greta prisitraukdama Einaro deln prie krtins. - Tau
nedert viso to iksti vienam.
- Taiau a galsiu tai padaryti tik tada, jei bsiu vienas. Ki
taip... - Einaras nutilo. - A per daug gdinsiuosi.
Taigi Einaras keliavo vienas. Traukinio lange jis mat savo vei
do atspind. Veidas buvo iblyks ir dubs prie nosies. Tai jam

primin atsiskyrl, kuris daugel met nepakl galvos, kad pa

irt savo lnels lang.
Ant prieingos sdyns guljo laikratis Frankfurter Zeitung,
kuri paliko su kdikiu keliavusi moteris. Laikratyje juodavo i
spausdintas vyro, kuris susikrov turtus elgetaudamas ant aliga
tvio, nekrologas. Ispausdinta ir nuotrauka, kurioje vyro burna
atrod lidna. Jo veidas buvo kakoks keistas - smakras apaugs
riebalais tarsi rubuilio kdikio.
Einaras atsilo sdynje ir stebjo savo atvaizd lange. Greitai
temo, tad atspindys pamau blanko ir nyko, o kai uslinko prie
blanda, Einaras savo veido lange nebeatpaino. Paskui atspindys
iblso, u lango matsi tik tolimo kaimo, kuriame auginamos
kiauls, mirksintys iburiukai. Einaras sdjo tamsoje.
Vyras pagalvojo, kad niekas neinos, kaip pradti jo nekrolo
g. Greta parays juodrat ir pati j nune laikraio redakcij.
Galbt jauni reporteriai retjaniais viesiais plaukais i laikraio
Nationaltidende*(*Daw.fe/.' Tautos inios. Vert. past.) juo pasi
naudos. Jie perrays Gretos nekrologo projekt ir visk ikraipys.
Jausdamas po kojomis dardant traukin Einaras m galvoti,
kaip turt prasidti jo nekrologas:
Jis gim pelkje. Pelkje kaip berniukas gim maa mergait.
Einaras Vegeneris niekam apie tai nepasakojo, bet pirmiausia sau
ls vies jis ivydo pro senels vasaros saulgros proga dvi
mos suknels kilpel. Apsmukusios rankovs su kilpeli skylut
mis laik j lopyje, ir Einaras prisimin, kaip man - ne, ne man,
o jaut - kad balta vasaros kilpel j lyds aminai, tarsi bt dar
viena btina stichija: vanduo, viesa, kartis. Einaras guljo ap
rengtas kriktyn markiniais. Aplink j kabojo mirusios motinos
tet nunerti nriniai. Nriniai buvo nukar tarp koj, ir vliau jie
Einami primins nrini uuolaidas, kabanias Danijos aristokrat
namuose; melsvintos medvilns uuolaidos krito ant grindjuosi
ir juodojo uolo grindleni, kurias kaulta tarnait blizgindavo

bii vaku. Viloje, kurioje augo Hansas, buvo tokios uuolaidos,

ir baronien Aksgil pliaukdavo lieuviu - plonesnio u j ir be
veik dviako Einaras dar nebuvo mats, - kai tik jis, pelkje kaip
berniukas gimusi mergait, prisiartindavo prie uuolaid norda
mas jas paliesti.
Nekrologe i dalis bus praleista. Jame taip pat nebus paray
ta, kaip Einaras, prisigrs Tuborgo alaus, lapinosi j kanal t
vakar, kai pardav savo pirm paveiksl. Tuo metu jis buvo
Kopenhag atvyks jaunuolis aplink juosmen susiklosiusiomis
tvido kelnmis ir mediniu plaktuku bei vinimi pradurta papildo
ma skylute dire. Einaras studijavo Karalikoje dails akademijo
je gavs stipendij kaimo vaikams; niekas nesitikjo, kad Einaras
prads rimtai tapyti, tik imoks vien kit gudryb apie paveikslo
rminim bei fon ir paskui gr pelkes, kur iaurs Jutlandi
jos rotui pakraigse gals tapyti scenas, vaizduojanias norveg
diev Odin. Taiau t ankstyvo pavasario popiet, kai oras vis dar
ald plauius, akademij usuko mantij vilkintis vyras. Kori
doriuose ar terasoje su balta baliustrada, kurioje po keleri met
Greta suims delnais jo galv ir j simyls, kabjo student dar
bai. Auktai tamsavo nedidel Einaro tapyta juodos pelks scena,
rminta netikro aukso lapais puotus rmus, u kuriuos jis su
mokjo pinigais, gautais u dalyvavim bendruomens ligonins
eksperimentuose.
Vyras su mantija kalbjo tyliai, bet netrukus akademijos audito
rijose pasklido gandai, kad jis yra prekiautojas paveikslais i Pary
iaus. Vyrikis neiojo plaiabryl skrybl, puot odos juostele,
ir studentai beveik nemat jo aki. Aplink bum raitsi nedideli
viess siukai, vyrikiui i paskos tarsi automobilio imetamo
sios dujos sklido silpnas laikratinio popieriaus kvapas. Akademi
jos direktorius ponas G. Rumpas prisistat nepastamajam. Rumpas lydjo atvykl per akademijos auditorijas, kuri grindys buvo
pilkos ir nevakuotos, bet nalaii, dar nesulaukusi amiaus,

kada galima pastoti, variai iluotos. Rumpas mgino sulaikyti

atvykl prie paveiksl, kuriuos nutap jo mylimiausi mokiniai merginos garbanotais plaukais bei ppsaniomis tarsi obuoliukai
krtimis ir vaikinai panaiomis kumpius launimis. Taiau vy
ras su mantija, kaip teigiama, nors niekas niekada negaljo to pa
tvirtinti, pareik: A isyk pastebiu talent ir nepasidav pono
Rumpo kalbinjimams. Nepastamasis linkteljo prie paveiks
l, vaizduojant pel ir sr, kur nutap Gertrda Grabe, mergina
tokiais geltonais ir pkuotais antakiais, kad galjai pamanyti, jog
kanarl ant jos veido paliko dvi savo plunksnas. Jis sustojo prie
scen, vaizduojani pardavinjani laias moter, nutapyt Sofuso Brandeso, vaikino, kurio tv nuud Rusij plaukiania
me kelte tik dl to, kad is vien kartel geidulingai panairavo
udiko paaugl suadtin. Paskui vyras su mantija sustojo prie
mao Einaro juodos pelks paveikslo. Paveiksle buvo pavaizduota
naktis, matsi tik uol ir gluosni eliai, em tamsavo tarsi
derva. Kampe, greta nusto ruio takeliais riedulio, miegojo
suals maas baltas unytis. Dar vakar ponas Rumpas pareik,
kad paveikslas yra per tamsus Danijos tapybos mokyklai, tad
jam parinko toli grau ne pai geriausi viet sienoje prie drabu
ins, kurioje nalaits laik savo iaudines luotas ir apsivilkdavo
berankoves prijuostes-sukneles, kurias vilkti primygtinai reikala
vo ponas Rumpas.
- is geras, - pareik atvyklis, kio rank kien ir isitrau
k drieo odos - kaip skelb gandai - pinigin. - Kokia dailininko
pavard? - paklaus jis.
- Einaras Vegeneris, - atsak ponas Rumpas parausdamas i
pykio.
Nepastamasis teikjam imt kron. Vyrikis su mantija nu
kabino paveiksl nuo sienos, ir visi tuo metu buv akademijoje ponas Rumpas, studentai, pro auditorij dur plyius stebintys,
kas vyksta, administrators susegiotomis palaidinmis, nalaits,

slapta krusios plan, kuris vliau lugo, istumti pon Rump pro
akademijos lang, ir galiausiai Einaras Vegeneris, stovintis kaip
tik toje vietoje, kur vliau j pabuiuos Greta, - i nuostabos su
mirksjo. is vykis buvo toks nepaprastas, kad visa akademija,
visi jos nariai, dailininkai ir ne dailininkai, vieningai usimerk
ir palingavo galvomis. Ir kai visi galiausiai atsimerk, saul buvo
aplenkusi Kopenhagos boktus ir apviet akademijos langus, o
vyrikis su mantija buvo inyks.
Nekrologe ir i diena bus praleista. Jame taip pat nebus apray
ta viena rugpjio popiet, praleista su Greta. Tai atsitiko dar prie
jdviej santuok, vos tik pasibaigus karui. Greta dar tik mnes
buvo grusi Kopenhag. Ji idygo prie Einaro kabineto akade
mijoje dur dvdama iaudin skrybl su prisegtais jurginais, o
kai Einaras atidar duris, teitar:
- Eime!
Jiedu buvo nesimat nuo to laiko, kai Greta karo pradioje i
vyko Kalifornij.
- Kas naujo? - paklaus Einaras.
Greta tik gteljo peiais ir tar:
- ia ar Kalifornijoje?
Ji isived Einar i akademijos Karaliaus naujj aikt, kur
automobiliai suko ratus aplink raito Kristiano V statul. Prie Ka
ralikj teatr sdjo vokiei kareivis be kojos; jo ant grindinio
padt drobin kepur krito monetos. Greta sugrieb Einar u
rankos.
- Ak, -aikteljo ji.
Greta dav vyrui pinig ir paklaus jo vardo, bet karys buvo
taip pribloktas, kad nepajg jos suprasti.
- A to nesuvokiau, - aikino Greta toliau ingsniuodama su
Einaru. - I Kalifornijos atrod, kad viskas vyksta labai toli.
Jiedu kirto Karaliaus park, kurio gyvatvores jau reikjo ap
kirpti. Vaikai stengsi pabgti nuo savo motin, o pievoje ant ko

tik pled guljo jaunos poros, kurios troko, kad visas pasaulis
inykt ir palikt tik juos abu. Greta nesak, kur jie eina, o Einaras susiprato, kad klausinti nereikia. Diena buvo vaiski ir ilta,
Kronprincess gatvje esani nam langai bolavo atviri, juose
pleveno vasarins uuolaidos. Pro al pravaiavo iveiojantis
prekes veimas, ir Greta sikibo Einaro rank.
- Nieko nesakyk, - papra ji.
Taiau Einaro irdis blaksi krtinje, nes jauna mergina,
kuri pabuiavo j ant akademijos laipt, gro jo gyvenim taip
pat staiga, kaip ir buvo inykusi prie penkerius metus. Per iuos
penkerius metus Einaras kartkartmis pagalvodavo apie Gret, ir
ios mintys bdavo keliantis nerim, bet avus sapnas. Per kar jis
sapnuodavo Gret Kalifornijoje. Merginos, skrajojanios akade
mijos koridoriais su po paastimi pakitais teptukais ir atspindin
iomis vies liniuotmis, vaizdas jo taip pat neapleido per visus
karo metus. Greta buvo labiausiai nenustygstanti student, koki
tik Einami teko painti. Ji dalyvaudavo pokyliuose ir lankydavo
baleto spektaklius, bet visada buvo pasirengusi dirbti, net jei tai
daryti tekdavo vlai nakt, kai dauguma kit student tenordavo
igerti degtins ir eiti gulti. Galvojant apie tobul moter Einaro
mintys vis daniau sukdavosi apie Gret. Auktesn u visas pa
saulyje ir greitesn. Einaras prisimin, kaip syk, pakls akis nuo
savo raomojo stalo akademijoje ir pavelgs pro lang, ivydo
Gret, nardani tarp pypsini automobili, sukani ratus Ka
raliaus naujojoje aiktje. Jos ydrai pilkas sijonas mavo tarp
groteli, buferi ir automobili, kuri vairuotojai spaud gumines
garsinio signalo kriaues. Jis taip pat prisimin, kaip Greta sks
teldavo rankomis ir tardavo: Kam tai rpi? Jai tikrai rpdavo
tik tai, kas atrod logika. Su amiumi Einaras darsi vis tylesnis,
vieniesnis, usisklends prie savo drobi ir vis labiau sitikins,
kad yra i t vyr, kurie niekada nepriklausys kitai. Tada jis pra

ddavo svarstyti, kokia moteris jam tobulai tikt. Ir toji moteris

buvo Greta.
Ir tai ji idygsta ilt rugpjio popiet jo kabinete ir veda
si per Kopenhagos gatves, po Kronprincess gatvje sikrusi
nam salon langais, pro kuriuos sklinda vaik, besirengiani
atostogoms prie iaurs jros, spygavimai ir kambarini uniuk,
nekantraujani pamanktinti savo kojytes, viauksjimas.
Kai jiedu prijo gatv, kurioje gyveno Greta, ji perspjo:
- Btinai susikprinkite.
Einaras nesuprato, k Greta turi galvoje, bet ji pam vyr u
rankos ir eidami gatve jiedu slpsi u stovini automobili. Pra
jusi nakt pra lietus, aligatvio kratai buvo lapi, Einaras
uuod nuo saulje kaitinam pripuiam padang sklindant il
tos gumos kvap. Jis t kvap prisimins vliau, vaindamas su
Karlailu po Paryiaus apylinkes t vasar, kai jie visi kr Lils
ateities planus. Greta ved Einar nuo automobilio prie automobi
lio, tarsi jie bt stengsi ivengti prieo ugnies. Jiedu keliavo per
Kopenhagos kvartal, kuriame gyveno ponas Jansenas, pirtini
fabriko, per gaisr praudiusio keturiasdeimt septynias moteris,
susikprinusias prie kojomis minam main, savininkas; ia gy
veno ir grafien Haksen, kuri sulaukusi atuoniasdeimt atuoneri turjo didiausi visoje iaurs Europoje arbatos puodeli ko
lekcij; kolekcija buvo tokia didiul, kad grafien nedvejodama,
ujus siiui, sviesdavo puodelius sien; iame kvartale gyveno
ir Hansenai su savo dvynmis dukromis, viesiaplaukmis ir labai
dailiomis mergaitmis, tad tvai nuolat baiminosi, kad kas nors
jas pagrobs; kol prijo balt nam su mlynomis durimis ir ant
palangi vazonuose auganiais raudonais tarsi vitos kraujas sna
puiais, nuo kuri net ir kitoje gatvs pusje sklido sodrus, kartus
ir truput nepadorus kvapas. Kaip tik iame name per kar gyveno
Gretos tvas, o karui pasibaigus jis susiruo grti Pasaden. Pa
sislp u automobilio Labourdette SkifF variklio dangio Greta

su Einaru stebjo, kaip darbininkai velka laiptais emyn des ir

krauna jas gatvje laukiant sunkveim. Jiedu uuod snapui,
pakavimo iaud ir vyr, neani Gretos lov su baldakimu, pra
kaito kvap.
- Mano tvas ivyksta, - paaikino Greta.
- O js?
-A k , ne. Dabar gyvensiu savarankikai. Nejau nesuprantate?
-K o ?
- Kad pagaliau esu laisva.
Taiau tada Einaras dar nesuprato. Jis nesuvok, kad Gretai no
rint tapti tokia moterimi, kokia ji save laik, reikjo bti vienai
Danijoje ir Europoje neturti joki ryi. Gretai reikjo, kad j
nuo eimos skirt vandenynas ir emynas, tik tada ji pasijus pa
galiau galinti laisvai kvpuoti. Tada Einaras nesuprato, kad kun
kuliuojantis poreikis pasitraukti ir sukurti save i naujo - tai dar
viena Gretos li amerikietika savyb. Jam niekada nebuvo ov
galv itaip pasielgti.
Tautos iniose paskelbtame nekrologe nebus aprayta ir i Einaro gyvenimo atkarpa. Niekas neinos, kur jos iekoti. Ir kaip
dauguma laikratinink, jauni reporteriai retjaniais plaukais ne
bus pakankamai strops, kad patikrint informacijos altin. Lai
kas seko. Einaras Vegeneris keliavo umart. Tik Greta prisi
mins, kaip jis gyveno.
Niekada neparaytame nekrologe turt bti toks prieraas:
Paskutin vasaros dien Lil prabudo savo kotedo kambaryje
jausdamasi nepakeliamai sukaitusi. Buvo rugpjtis. Pirm kart
per jdviej santuok Greta su Einaru nusprend nevykti atostog
Menton. Pirmiausia dl blogjanios Einaro sveikatos. Krauja
vimo. Majanio svorio. Vis giliau smengani akiduobes aki.
Dl Einaro negebjimo prie stalo kartais ilaikyti galvos. Niekas
neinojo, k daryti. Niekas neinojo, ko nori imtis Einaras. Ir Lil
pabudo t kart ryt, kai pro pravir lang m skverbtis sunkve-

irni, atveusi prekes gatvi kampe esani msos parduotuv,

imetamosios dujos, nuo kuri ant Lils veido nusdo suodiai.
Guldama lovoje ji spliojo, ar tdien jai apskritai pavyks atsikel
ti. Rytui slenkant Lil spoksojo susiraiius} lub tink, baltus
iedlapius, supanius lub viduryje kabanio sietyno pagrind.
Tada igirdo i priekinio kambario sklindanius balsus. Dviej
vyr - Hanso ir Karlailo. Lil klaussi, kaip vyrai kalbasi su Gre
ta, bet Gretos ji negirdjo, tad atrod, kad du vyrai kalba be pa
liovos. Klausantis j iurki bals Lilei regjosi, kad j gerkls
apepusios trij dien senumo barzda. Paskui Lil tikriausiai u
migo, nes pamat, kad sauls viesa kambar sklinda kitu kampu,
nuo paaliavusi varini kitapus gatvs stovini nam, kur vana
gas buvo susisuks lizd, bent Hansas su Karlu vis dar kalbjosi.
Paskui jie prijo prie Lils dur ir eng jos kambar. Lil vis
daniau pagalvodavo, kad duryse reikt taisyti spyn, bet taip
jos ir nestat. Ji stebjo ateinanius vyrus, ir tai labiau atrod kaip
kakoks prisiminimas nei tikrov.
- Na, kelkis, - paragino vyrai. - Paskui pridr: - Maoji Lile.
Lil pajuto, kaip vyrai tempia j u rank, bet ir vl regjosi,
kad is veiksmas vyksta prisiminimuose, o ne i ties.
Vienas vyr priglaud puodel pieno prie Lils lp. Antras per
galv umov suknel. Vyrai nusived Lil prie beicuoto uosio
drabuins susirasti bateli. Lil eng sauls apviest plot
ir pajuto, kaip dega jos oda. Hansas su Karlailu tai pastebjo, tad
rado popierin skt su bambuko stipinais ir skubiai j iskleid.
Kakokiu bdu vyrams pavyko j nuvesti Tiuilri park. Ir ten
Lil vaiktinjo sikibusi vyrams parankes. Jie vaikiojo po si
buojaniais tuop eliais, kurie Lilei atrod tarsi didiuls uvys,
besiruoianios okti i vandens. Hansas itrauk tris alias sude
damsias kdutes, ir jie visi susdo stebdami, kaip bgioja vaikai,
vaiktinja jauni simyljliai, o vienii vyrai skubiai dairydamiesi
traukia j link prie parko oranerijos. Lil prisimin, kaip pastarj

syk sdjo viena iame parke; prie kelias savaites ji ijo pasi
vaikioti, pro j prabgo du mai berniukai, kuri vienas mestel
jo: Lesbiet. Berniukams buvo gal deimt, gal vienuolika met,
j skruostus deng viess pkeliai, per ortus matsi beveik visos
neapaugusios plaukais launys, bet ie mai dails berniukai suge
bjo sviesti tok iaur ir neteising kaltinim.
Sdiniai su Hansu ir Karlailu Lilei pasidar karta vilkint vyr
irinkt margint kriaukli pieiniais berankov suknel, kuri ji
atsive i Mentone nuomojamo buto. Tuo metu Lil suprato, kad
jos gyvenimas su Einaru baigsi. Liko tik vienas klausimas - ar ji
gals gyventi kaip Lil. O gal viskas baigsis, ir Lil pagaliau gals
atsikvpti? Gal Einaras su Lile susikib rankomis kartu pasitrauks
i gyvenimo? Taps pelkje palaidotais kaulais.
Einaras inojo, kad nekrologe ir apie tai nebus parayta. Ne
krologe apie j bus parayta viskas, tik ne tai, kaip jis gyveno. Tuo
metu traukinys pradjo ltti, Einaras atsimerk ir igirdo korido
riumi einanio konduktoriaus ksnius: Drezdenas! Drezdenas!

Dvideimtas skyrius

Greta sdjo ant aksomins otomans. Plaukai krito jai ant vei
do, ant keli drebdamas guljo Edvardas IV. Einami ivykus
Drezden ji staiga pasijuto nesugebanti dirbti. Ji tepajg galvoti
apie vyr Vokietijoje, keliaujant profesoriaus Bolko laborato
rij. Ji sivaizdavo Lil, pasiklydusi gatvje, ir ant profesoriaus
apir stalo gulint isigandus Einar. Greta norjo vykti kartu,
bet Einaras jai neleido; jis aikino, kad tai privalo padaryti sava
rankikai. Einami ivykus, vos po trij valand buvo kitas trauki
nys Drezden, ir Greta galt nusipirkti j biliet. Ji pasirodyt
municipalinje moter klinikoje vos pusdieniu vliau u Einar,
ir jis negalt nieko pakeisti. Greta inojo, jog Lil nort, kad ji
bt alia. Taiau kraudama savo krepius ir ketindama Edvard
IV palikti su Ana, Greta stabteljo. Einaras pra jos nevaiuoti:
Greta be paliovos girdjo jo rpestingai tariamus odius ir jaut,
kaip jie stringa vyro gerklje.
Dabar Greta buvo vyresn. Pavelgusi veidrod ji abipus
burnos ivysdavo neryki daili rauklel, ios dvi rauklels

jai primindavo jim urv - moteris inojo, kad toks palygini

mas yra perdtas, bet vis tiek jai taip atrod. Tad ji sau paadjo
nekreipti dmesio j raukles ar net kelias il plauk sruogas,
atsiradusias smilkiniuose tarsi epetyje strig vilnos kuoktai.
Taiau i ties ji kreip dmes, nors labai nenorjo tai pripainti.
Ji leido rauklms kauptis ir, slenkant mnesiams bei metams,
vis labiau sijaut usienyje gyvenanios amerikiets vaidmen,
o Kalifornija vis labiau tolo tarsi pratingas ems drebjimas,
kur ipranaavo palmi pavsyje sikrusios Kalifornijos tech
nologijos universiteto fizikos profesorius; i ties jis bt sukr
ts Aukso valstij, o vis jos pakrant pasiglems vandenynas;
Pasadena vis labiau tolo tarsi umirtas laivas ar sala, liko tik
prisiminimai.
inoma, tai negaliojo Karlailui. T ruden jis mirinjo
Paryiaus apylinkse per liet dumblu isipurvindamas kelni
atvartus. Skausmas brolio blauzdoje ueidavo ir praeidavo kartu
su nuo Atlanto atslenkaniais ir inykstaniais debesimis; jiedu su
Lile, pasim skius, danai ivykdavo i kotedo; Lil susisup
davo tok sunk rausv neperlampam apsiaust, kad Greta bai
mindavosi, jog ji gali pargriti. Greta su Karlailu ginydavosi dl
to, kur gydytoj Einami dert pasirinkti. Brolis tiesiai viesiai
pasak mans, kad Greta Einami daro mekos paslaug:
- Vliau jis gali dl to gailtis, - nusileisdamas pareik
Karlailas.
Si kritika Gret skaudiai gl ir ji vis mden jaut t skausm
keisdama kompresus ant Lils kaktos ar sddama prie jos lovos ir
aisdama su ja poker arba kai Lil su Karlailu apsimuturiav iki
galvos vakare isimodavo oper.
- Gaila, kad negali eiti su mumis kartu, - kteldavo silpnu
balseliu Lil. - Nepersidirbk!
Kartais Greta jausdavo savo darbo nat, tarsi ji vienintel pa
saulyje dirbt, o visi kiti linksmintsi. Tarsi viskas bt ugriuv

ant jos pei, ir jei tik ji liausis ir nuleis galv, j maas intymus
pasaullis sublik. Greta save sivaizdavo kaip pasaul laikant
Atlant, bet jai toks palyginimas netiko, nes ji ne tik laik pasaul,
bet ir buvo j sukrusi. Bent jau kartais jai taip atrodydavo. Bda
vo dien, kai Greta jausdavosi isekusi ir nordavo kam nors apie
visa tai papasakoti, bet neturjo kam, tad kalbdavosi su Edvardu
IV, kuris tuo metu i savo dubenlio kramsnodavo viiuk odeles
ir kremzles.
Niekas nelauk Hanso.
Kit dien, kai Einaras ivyko Vokietij, Hansas atjo aplan
kyti Gretos. Jis atskubjo tiesiai i kirpjo, tad plaukai ant jo spran
do buvo pasiiau, o suerzinta oda paraudusi. Hansas papasakojo
Gretai, kad sugalvojo nauj parod: jis norjo kreiptis privaios
mergaii mokyklos direktor, kad i leist koridoriuose pakabinti
Lils portret kolekcij. Sprendiant, kad Hansas juoksi kavos
puodel, is sumanymas jam patiko.
Greta inojo, kad per pastaruosius dvejus metus Hansas ma
tsi ir su kitomis moterimis: aktore i Londono; turtinga demo
gamyklos paveldtoja. Hansas slp iuos santykius nuo Gretos ir
vengdavo kalbti apie tai, su kuo leisdavo savaitgalius Normandi
joje. Taiau jis apie tai papasakodavo Einami, ir inia pasiekdavo
Gret i udususios Lils lp.
-A ktor, kurios pavard vieia reklamoje vir Kembrido ie
do! - pranedavo Lil. - Kaip avu Hansui.
- Tikrai turt bti labai puiku, - atsakydavo Greta. - Jam.
- Kur ivyko Einaras? paklaus Hansas.
- Vokietij pasirpinti savo sveikata.
- Drezden?
- Ar jis tau apie tai buvo usimins? - Greta apsidair bute,
pavelg molbertus ir sien bei supamj kd atremtus pa
veikslus. - Lil ivyko kartu. Be j ia tylu.

- inoma, kad Lil ivyko kartu, - sutiko Hansas. Priklaups

ant kelio jis m dlioti ant grind naujausius Lils portretus. Einaras man apie tai papasakojo.
- Apie k?
-A p ie Lil. Apie gydytoj Drezdene.
- Apie k tu kalbi?
- Liaukis, Greta. Negi manai, kad a dar neinau? - Jis pavel
g Gretai akis. - Kodl tu bijojai man tai pasakyti?
Greta atsiliejo lang. Sual j led lietaus laai barbeno sti
kl. Studijoje buvo pustuzinis nauj Lils portret, vaizduojani
j besigrainani, su Gretos dovanotu perl vriniu ant kaklo.
Rausvi Lils skruostai ir raudoni skaistalai rykiai kontrastavo su
jos sidabrikai balta oda. Portretuose Lil vilkjo berankov su
knel su apvalia ikirpte, o jos plaukai buvo susukti.
- Ar tikrai juose matai Einar?
- Dabar matau, - atsak Hansas. - Jis man pasipasakojo pra
jus ruden. Einami buvo labai sunku apsisprsti, kuriuo gydytoju
pasiliauti: daktaru Biusonu ar profesoriumi Bolku. Kart jis usu
ko mano galerijos darbines patalpas. Lauke lijo, ir Einaras buvo
perlaps, tad i pradi nepastebjau, kad jis apsiverks. Jis buvo
ibals, net baltesnis u Lil paveiksluose. Pagalvojau, kad Eina
ras tuojau pat apalps. Atrod, kad jam sunku kvpuoti, ir a ma
iau, kaip tvinkioja kraujagysl jo kakle. A tegaljau paklausti,
kas nutiko, ir Einaras pradjo man visk pasakoti.
- K tu jam pasakei?
- Pasakiau, kad tai daug k paaikina.
- Pavyzdiui?
-A p ie tave ir Einar.
- Apie mane? - paklaus Greta.
- Taip, kodl visus iuos metus buvai tokia atsargi ir udara.
Kai kuria prasme tu tai laikei savo, o ne Einaro paslaptimi.
- Jis - mano vyras.

- Esu tikras, kad tau buvo sunku, - tar Hansas pakildamas.

Kirpjas buvo j ir nuskuts, bet ant skruosto paliko nedidel
eri lopinl.
- Ne taip sunku, kaip jam, - atsak Greta pajusdama, kaip u
plsta palengvjimo banga; pagaliau Hansas ino. Galima liautis
gudravus su Hansu; j kankinanti tampa atlgo. - Tad k tu manai
apie ms paslapt?
- Apie tai, kas Einaras yra i ties? Kaip a galiu j kaltinti u
tai, koks jis yra?
Hansas prijs apkabino Gret. Ji uuod mtin skutimosi los
jono kvap, o plaukai ant Hanso sprando kuteno Gretos rie.
- Kaip manai, ar teisingai pasielgiau isisdama j pas Bolk? paklaus Greta. - Nemanai, kad padariau klaid?
- Ne, - atsak Hansas. - Tikriausiai - tai vienintel Einaro
galimyb.
Hansas laik apkabins Gret prie lango, o apaioje lapia ga
tve tyliai iuo automobiliai. Taiau Greta save perspjo, kad
negali leisti Hansui ilgiau j laikyti savo glbyje; iaip ar taip, ji
vis dar yra itekjusi u Einaro. Ji netrukus turs atsitraukti nuo
Hanso ir isisti j su paveikslais atgal galerij. Hansas vien ran
k buvo udjs Gretai ant juosmens, kit ant klubo. Greta buvo
priglaudusi galv prie Hanso krtins ir su kiekvienu kvpimu
uuosdavo mt kvap. Kaskart, kai ji mgindavo isilaisvinti, pa
jusdavo, kad negali pajudti. Jeigu ji negali bti su Einaru, tai nori
Hanso. Greta usimerk, sikniaub nosimi jo kakl ir kaip tik t
akimirk, kai atsipalaidavo, atsiduso ir pajuto, kad vienatvs metai
inyksta, ji igirdo paradinse duryse krebdant Karlailo rakt.

Dvideimt pirmas
skyrius

Einaras sumokjo vairuotojui penkias reichsmarkes, ir taksi nu

vaiavo. Automobilio priekini ibint viesos nuslydo ieminiais
azalij griauiais ir nusileido gatve emyn. Tada iedin vaa pa
skendo tamsoje, tik spindjo vir dur kabantis ibintas. Einaras
mat i savo burnos sklindant gar ir pajuto, kaip per kojas ima
smelktis altis. alia dur smygsojo juodas guminis mygtukas, ir
prie j paspausdamas Einaras lukteljo. Bronzins lentels raids
buvo aprasojusios. DREZDENO MUNICIPALIN MOTER
KLINIKA. Antroje lentelje matsi ivardyti klinikos gydytojai:
dr. Jurgenas Vilderis, dr. Peteris oinemanas, dr. Karlas eresas,
prof. dr. Alfredas Bolkas.
Nuspauds skambut Einaras m laukti. Viduje jis nieko nei
girdo. Klinika jam atrod panaesn liep ir ber apsupt vil su
metaline tvora, kurios strypai kyojo tarsi ietys. Krmuose pasi
girdo kakokio gyvno garsas, galbt tai kat ar iurk band sirausti em slpdamasi nuo alio. Pradjo leistis rko skraist,

ir Einaras beveik pamiro, kur ess. Jis atsirm kakta bronzin

ploktel ir usimerk.
Vl paskambino. syk igirdo viduje daromas duris ir neaik,
tarsi krmuose pasislpusio vrelio bals.
Galiausiai durys atsivr, ir jose idygo moteris dalykiniu pilku
sijonu su petnelmis ant krtins. Moters plaukai buvo ili ir
nukirpti palei skruostus, akys pilkos. Atrod, kad ji niekada neisi
miega ir kaklo oda laiko jos galv pakelt, kol visas pasaulis ilsisi.
- Ko norjote? - paklaus ji.
- A - Einaras Vegeneris.
-K a s?
- Atvykau pasimatyti su profesoriumi Bolku, - paaikino
Einaras.
Moteris priglaud delnus prie savo klostuoto sijono.
- Profesoriumi Bolku? - pasitikslino ji.
- A r jis ia?
- Tursite jam paskambinti telefonu rytoj.
- Rytoj?
Einaras pajuto, kaip kakas j slgdamas apgaubia.
- Ar manote, kad ia yra js mergina? - paklaus moteris. Ar dl to ia atvykote?
- Nelabai suprantu, k js turite galvoje, atsak Einaras.
Jis jaut save ir j krep, kuriame buvo Lils drabuiai, best
moters vilgsn.
- Ar turite kambar, kuriame galiau apsistoti? - isprdo
klausimas Einami.
- Bet ia moter klinika.
- Taip, inau.
Jis apsigr ir patrauk tamsi gatv, kur m laukti sankry
oje, apviestoje vir jos ant laid kabanio kgio formos ibinto.
Galiausiai sustojo taksi, ir kai Einaras sikr prie pagrindins ge
leinkelio stoties senamiestyje esaniame Hioricio viebutyje,

buvo jau beveik paryiai. Viebuio sienos stksojo iklijuotos

groteli ratu margintais tapetais ir pakankamai plonos, kad bt
galima girdti gretimame kambaryje esanios prostituts skelbia
m kain. Per nakt Einaras guljo nenusirengs ant gagos pk
antklods. Jis klaussi, kaip vygindamas ratais bgius stot va
iuoja traukinys. Prie kelias valandas stotyje po tamsinto stiklo
kupolu moteris, vilkinti palt su triuio kailio apykakle, papra
Einaro parveti j namo, ir dabar vien tik apie j pagalvojs Eina
ras paraudo i gdos. Tos moters ir gretimame kambaryje esanios
keks balsai m aidti Einaro galvoje, jis prisimin j daytas
lpas ir praskiepus plonose suknelse. Einaras usimerk ir m
baimintis dl Lils.
Kai kit dien Einaras vl atvaiavo klinik, profesorius Bolkas negaljo jo priimti.
- Jis jums paskambins, - pareik ponia Krebs, vilkinti t pat
pilk sijon.
Tai igirds Einaras pravirko ant klinikos portiko po ibintu.
Diena nebuvo iltesn nei prajusi naktis, ir igirds po kojomis
gurgdant vaos vyr Einaras pradjo drebti. Daugiau reika
l jis neturjo, tad alkanas ir jausdamas pykinim klaidiojo po
miest.
Vj gairinamame senamiestyje ir jo parduotuvse vir gyveni
mas, Hermano Roo vaistins perjime buvo prigj pietaujan
i banko tarnautoj. Pastatus deng tamsesni u dang suodiai,
ant tent matsi parduotuvi, kuri bronziniai kasos aparatai su
kiekvienu recesijos mnesiu vis reiau skambjo, uraai: CARL
SHCHEISER, MARIEN APOTHEKE, SEIDENHAUS, RENNER KAUFHAUS ir HERMANN ROCHE DROGERJE. Aik
ts viduryje stovjo automobiliai, ir du berniukai, dvintys tvido
kepures ir mvintys bridius, pamlusiomis ir supleijusiomis
blauzdomis, stat automobilius. I sedano su pusinmis durelmis
ilipo moteris segtukais susegtomis garbanomis; ji buvo sisprau

dusi j mlyn aptempt suknel, o moters pilvas tikrino, ar patiki

mai sitos sagos j palaidin. Abu berniukai vairavo automobil
ankt stovjimo viet, o paskui pradjo juoktis ir krypuoti mg
diodami moter, kuri niek nekreipdama dmesio dasi lpas.
Maesnis berniukas pakl akis, ivydo Einar ir vl nusijuok.
Berniukai galjo bti broliai - j abiej nosys buvo smailos, o
juokas negailestingas. Einaras suprato, kad dabar berniukai juo
kiasi ne i storos moters, kuri pro automobili sraut ir tramvajaus
bgius trauk Hermano Roo vaistin, kurioje per ipardavim
u pus kainos buvo silomas Odol burnos skalavimo skystis ir
Schuppen lp daai. Vaikai juoksi i Einaro, kurio skruostai
buvo dub, o palto skvernai plaikstsi aplink kojas. Einaras per
veidrodin vitrinos stikl stebjo, kaip moteris iupinja Odol
skardines. Jis panoro bti ta moterimi, apirinti kainas ant pi
ramide sukraut skardini, simesti krep Shuppen lpda.
Einaras sivaizdavo, kaip moteris savo sedanu vaiuoja namo
Lovic ir sudeda kosmetik spintel vir savo vyro praustuvo.
Jis toliau vaiktinjo po miest dairydamasis parduotuvi vi
trinas. Moterik skryblaii parduotuvje vyko ipardavimas, ir
moter eil net driekiesi pro duris lauk. Darovi pardavjas
dliojo kopst des. Einaras stabteljo prie aitvar parduotuvs
vitrinos. Viduje vyras su ant nosies galo kabaniais akiniais prie
darbastalio lenk medinius strypus. Aplink j matsi vairiausi
ri aitvarai: peteliks ir vjo malnlio formos, drakonus vaiz
duojantys aitvarai su folija sparnuose, primenantys uvis skrai
duoles. Taip pat ia kabjo aitvaras-erelis ir maas juodas aitvaras
su isprogusiomis geltonomis akimis, panaus iknosparn.
Einaras nujo Zemperio operos kas ir nusipirko biliet Fidelij. Jis inojo, kad operos teatre renkasi homoseksualistai, ir
baiminosi, kad u susitepusio nuo kvpavimo stiklo sdinti mote
ris pagalvos, jog Einaras irgi yra toks. Kasinink buvo jauna, daili,
aliaak ir visikai neirjo Einar, tik atsargiai patrauk pini

gus pro ang langelyje, tarsi abejot, ar nori juos paimti. Einaras
ir vl pasijuto iseks, kad pasaulis nepajgia suprasti, kas jis yra.
Paskui Einaras ulipo keturiasdeimt vienu laipteliu Briulio
teras, i kurios atsiveria Elbs vaizdas. Terasa buvo apsodinta
kvadratikai kirptais mediais ir apjuosta geleiniais turklais, j
kuriuos atsirm mons apirinjo begalin Elbs lank. Nuo
ups pt vjas, tad Einaras pasistat apykakl. Kuprotas vyras
su veimliu pardavinjo bandel kitas dereles su maa taure
vyno. Jis padav Einami ukand ir pyl obuoli vyno. Einaras
inojo, kad is vynas - iaurietikas laidotuvi grimas. Jis pastat
stikl ant kelio ir atsikando gamojanios derels su trakia odele
gale. Tada gurkteljo vyno ir usimerk.
- Ar inote, kaip tai vadinama? - paklaus pardavjas.
- Kas?
- Briulio terasa. Ar inote, kad ji vadinama Europos balkonu?
Vyras nusiypsojo. Pasimat, kad burnoje trksta keli dant.
Jis lauk, kol Einaras baigs gerti vyn, kad galt pasiimti stikl.
I terasos matsi kitapus ups stksantys gaubti Japonikj rm
boktai, o u j - ovals naujamiesio pastat stogai ir vilos su
gausiai apsodintais sodais. Dar toliau drieksi Saksonijos laukai.
I terasos atrod, kad prie Einar isidrieks laukia visas pasaulis.
- Ar esate kada tryns kupr? - paklaus prekiautojas.
-Atsipraau?
- Niekada nesate tryns kupros? - pakartojo klausim vyras
ir atsigrs atkio Einami savo kupr. - Sakoma, kad patrynus
mogaus kupr nusiypso laim. Ar niekada nesate apie tai gird
js? - paklaus pardavjas velgdamas per pet. - Daug moni
man moka, kad galt patrinti nugar ir juos aplankyt skm.
- Taiau kodl?
- Tai senas posakis. Patrink kupriaus nugar, ir tave aplankys
laim. mons net pereina gatv, kad galt mane paliesti.
- Kiek? - paklaus Einaras.

- Penkiasdeimt pfenigi.
Einaras padav prekiautojui aliuminio ir bronzos monet.
Po iurkia vilna kupra atrod kieta, tarsi antklod vyniotas
akmuo. Paskui Einami pasirod, kad jis pajuto tvinksjim, nors
nebuvo dl to tikras.
Baigs gerti vyn Einaras padav stikl pardavjui, kuris j iluost markini skvernu.
- Linkiu jums skms, pone! - kteljo prekiautojas stumda
mas savo veiml.
Einaras irjo tolstant vyr, u jo stksanius didingus ro
koko stiliaus Drezdeno pastatus geltono akmens fasadais ir paa
liavusiais variniais stogais, dl kuri is miestas jam buvo vienas
graiausi iki iol matyt - Albertino muziej, Dievo Motinos
banyi su kupolu, aliojo skliauto brangakmeni muziej, ele
gantik aikt prie operos rmus, - visi jie buvo avus fonas,
kuriame matsi maas mogelis su dereli veimliu. Vir miesto
tvyrojo alaviniai debesys, pranaaujantys audr. Einaras jautsi
suals ir pavargs, o kai pakilo ieiti i Briulio terasos, beveik
pajuto, kaip pro al praskrieja jo praeitis.
Prabgo dar dvi dienos, kol profesorius Bolkas atsiunt ini,
kad gali susitikti su Einam, kuris vaisk ryt lapiu ir spindiniu
aligatviu gro Municipalin moter klinik. Dienos viesoje
klinika, kremins spalvos vila su vienodais skliautuotais langais ir
laikrodiu pakraigje, atrod didesn.
J leido ponia Krebs ir palydjo koridoriumi dulsvai juodomis
nuo vakavimo raudonmedio grindimis. Koridoriuje buvo dau
gyb dur, Einaras kilsteljo akis ir susigdo dl savo smalsumo
dirstelti kiekvien palat. Vienoje koridoriaus pusje visos pa
latos buvo ulietos sauls viesos, jose prie lang stovjo dviguls
lovos su ppsaniomis tarsi milt maiai gagos pk antklodmis.
- Merginos dabar yra iemos sode, - paaikino ponia Krebs.

Ant jos sprando, prie pat plauk matsi apgamas, panaus i

pilto aviei demo dm.
Klinikoje yra trisdeimt eios lovos, toliau aikino ponia
Krebs eidama vienu ingsniu priekyje Einaro. Viruje yra chirur
gijos, vidaus lig ir ginekologijos skyriai. Slaugytoja parod ki
toje kiemo pusje stovinti pastat, vir kurio dur kabojo uraas
PATOLOGIJA.
- Patologijos pastatas yra naujausias ms statinys, - ididiai
pareik ponia Krebs. - Ten yra profesoriaus Bolko laboratorija.
Pastatas buvo kvadratinis, geltonai tinkuotas ir primin Eina
mi - ir dl to jis susigdo - Gretos vjaraupi rand.
Pirmasis Einaro susitikimas su profesoriumi Bolku buvo
trumpas.
- Pastu js mon, - pradjo jis.
Einaras, kuriam buvo karta su kostiumu ir ikrakmolytais
markiniais su veriania gerkle peteliks formos apykakle, si
tais ant apiros stalo. kabinet girgdaniais batais jo ponia
Krebs ir padav profesoriui byl. Jis buvo usidjs akinius auksi
niais rmeliais, kurie atspindjo i viraus krentani vies ir sl
p gydytojo aki spalv. Bolkas buvo auktas, dailaus smakro ir
jaunesnis negu tikjosi Einaras. Jis suprato, kodl profesorius pa
tiko Gretai: jo rankos judjo labai vikriai, o Adomo obuolys labai
graktus, tad Einar beveik uhipnotizavo kalbanio profesoriaus
rankos, plasnojanios tarsi paukio sparnai ir nusileidianios ant
raomojo stalo krato, kur stovjo trys medins duts su tvarkin
gai sudliotais dokumentais, ir Adomo obuolio judesiai, skiriantys
kiekvien sakin tarsi genio stuksenimas.
Profesorius Bolkas papra Einar nusirengti ir atsistoti ant
svarstykli. Prie krtins jis priglaud alt stetoskop.
- Kaip suprantu, esate tapytojas, - tar profesorius Bolkas ir
pridr: - Esate nepaprastai liesas, pone Vegeneri.
- Neturiu apetito.

- Kodl?
Profesorius isitrauk u ausies ukit pietuk ir kak
usira.
- Neinau.
- A r bandote valgyti? Net tada, kai nesate alkanas?
- Kartais tai bna sunku, - atsak Einaras.
Jis prisimin pykinim pastaraisiais metais; kaip pabusdavo
bute vieiant saulei, o pilv kamuodavo pojtis, tarsi tik vakar jis
bt tirtas daktaro Hekslerio rentgeno aparatu. Ir pradt laikyti
prie lovos kibirl su lenkta rankena, kur Greta kasryt itutinda
vo niekada nesisksdama ir neapgailestaudama, tik velniai ude
dama savo ilg deln ant Einaro kaktos.
Apiros kabineto sienos iki puss buvo iklotos aliomis ply
telmis; vir praustuvo kabaniame veidrodyje Einaras mat savo
veide atsispindini alum ir staiga pagalvojo, kad yra didiau
sias Drezdeno municipalins moter klinikos ligonis, nes daugu
ma ia atvykusi moter ne sirgo, o pateko dl vienos nakties nuo
tykio su dailiu jaunu vyru, kurio daugiau niekada nematys.
- Papasakokite, k tapote, - papra profesorius Bolkas.
- Pastaruoju metu ne itin daug tapau.
-K odl?
- Dl Lils, - idrso prisipainti Einaras.
Apie maj Lil pokalbyje dar nebuvo usiminta, ir Einami
buvo domu, k profesorius Bolkas apie j ino; ar jis yra girdjs
apie daili mergin plonu kaip gls stiebas kaklu, kuri stengiasi
itrkti i sausos, nesveikos seno Einaro odos?
- Ar mona jums papasakojo apie mano planus? - paklaus
profesorius Bolkas.
Nuo ali plyteli ir atrios viesos vir galvos profesoriaus
Bolko veidas negavo alyvuogi atspalvio; jo oda buvo k tik u
minkytos telos spalvos. Ar tik Einaro veidas dulsvai paaliavo?
Pirtais paliets savo skruostus pajuto prakaito laelius.

- A r ji jums papasakojo, k ketinu daryti?

Einaras linkteljo.
- Ji pasak, kad ketinate mane visam laikui paversti Lile.
Tai buvo ne viskas, k pasak Greta. Ji taip pat perspjo: Einarai, tai ms vienintel galimyb.
- Ar galite kartu su manimi vakar pavakarieniauti Belvede
ryje? - tar profesorius Bolkas. - Ar inote, kur jis yra? Kitapus
Elbs. Prie Briulio terasos.
- inau.
Profesorius udjo deln, neinia kodl sudrkus, ant Einaro
peties ir tar:
- Einarai, noriu, kad mane iklausytumte. A suprantu. Su
prantu, ko js norite.
Jiedu susitiko pavakarieniauti Belvederyje. Restorano sal
buvo balta, puota auksu, o pro lauke esani kolonad vir El
bs ir tolumoje stksani Lovico kalv leidosi sodriai mlynas
rkas. Prie kiekvieno padavjo stalelio stovjo vazonai su paso
dintomis palmmis. Scenoje orkestras grojo Vagnerio uvertiras.
Frakuotas padavjas sidabriniame kibirlyje atne pranczi
ko ampano.
- Mes dar nieko neveniame, - paaikino profesorius Bolkas,
kai padavjas atkimo butel.
Kamio pokteljimas pasklido po vis sal, ir prie gretim
staleli sdinios moterys atgr ieminiu aksomu apsuptus ka
klus, kad galt pasiirti.
- Galbt vertt atvsti, - tar Einaras.
Jo balsas susimai su tyliu ploki uvies peili, kuriuos
padavjas dliojo ant stalo, skambjimu. Einaras pagalvojo apie
Lil laikydamas, kad kaip tik j vietoj savs atsiunt Belveder
pavakarieniauti.

Profesorius Bolkas uvies peiliu skaid uptak. Einaras ste

bjo, kaip gale uriesti amenys nulupa netvirt od atidengdami
rausv ms.
- Ties sakant, - prisipaino profesorius Bolkas, - kai pirm
syk sutikau tok kaip js mog, nelabai inojau, k jam pasakyti.
I pradi maniau, kad nieko nemanoma padaryti.
Einaras vos neaikteljo.
- Norite pasakyti, kad esate sutiks mog, pana mane?
- Ar Greta jums nepasakojo apie mano patyrim su kitu
vyru... - ia profesorius palinko prie savo lkts, - atsidrusiu
tokioje pat padtyje, kaip js?
- Ne, - atsak Einaras. - Ji man apie tai nieko nepasakojo.
- Kart atjo vyras, kuriam norjau padti, - pradjo profeso
rius Bolkas. - Taiau jis pabgo man net nespjus pradti - per
daug bijojo visa tai iksti. Ir a j suprantu.
Atsilos kdje Einaras pagalvojo: K iksti? Jis spjo, jog
profesorius Bolkas mano, kad jis ino daugiau nei yra i ties.
Gydytojas papasakojo apie ankstesn pacient. Vyras buvo taip
sitikins, kad yra moteris, jog pradjo save vadinti Ziglinda Tanenhaus net tada, kai apsirengdavo vyrikais drabuiais. Jis buvo
tramvajaus, vainjanio marrutu Volfnicas-Klo, konduktorius
ir primygtinai reikalavo, kad visi j kreiptsi panele. N vie
nas i keleivi nesuprato, ko nori konduktorius. Jie tiesiog sutrik
spoksodavo vyro mlyn uniform ir juod kaklarait.
- Taiau t ryt, kai turjo bti atlikta pirma operacija, vyras
dingo, - pasakojo profesorius Bolkas. - Jis kakaip ismuko i
klinikos palatos pro poni Krebs. Ir dingo. Galiausiai vl gro
darb, tik dabar vilkjo moterik konduktors uniform - tamsiai
mlyn sijon ir drobin dir.
Padavjas gro pilti vyno. Einaras pradjo suprasti, k silo
profesorius. Nuo lenkto peilio vysiojo viesa, atsispindjusi nuo
sietyno, kuris kabjo vir pokyli stalo jiedviem u nugaros. Ei-

naras spjo, kad profesorius ketina atlikti tam tikr pakeitim. Jis
kabani tarp Einaro koj putli ataug pakeis kakuo kitu.
U lango matsi juoda Elbs tkm, o po Augusto tiltu praplau
k ratinis garlaivis.
- Noriau pradti kit savait, - pareik profesorius Bolkas.
- Kit savait? Ar negalima pradti greiiau?
- Ne. Noriu, kad atvyktumte klinik, ten pailstumte ir tru
put priaugtumte svorio. Man reikia, kad btumte kaip manoma
labiau pailsjs. Negalime rizikuoti, kad kilt infekcija.
- Kokia infekcija? - paklaus Einaras, bet tuo metu prie j sta
lelio prijs padavjas m nurinkinti lktes bei uvies peilius ir
mau sidabriniu epetliu valyti duonos trupinius.
Einaras Hioricio viebut gro taksi. Gretimame kam
baryje prostituts nebuvo, tad vyras gerai isimiegojo apsivers
damas ant kito ono tik tada, kai traukinys vygindamas bgius
vaiuodavo Pagrindin geleinkelio stot. Pabuds autant jis
isimaud koridoriaus gale esaniame neapildomame sandliuke
su apskretusiomis durimis. Tada usiseg rud sijon, apsivilko
balt palaidin su nriniuota apykakle, usitemp megztin ir ant
galvos usidjo pakreipt nedidel skryblait. Nuo jo kvpavimo
veidrodis, kuriame matsi iblyks veidas, aprasojo. klinik jis
atvyks kaip Lil ir tokia ijos ivyks vliau pavasar. Tai buvo ne
sprendimas, o tiesiog natrali vyki seka. Einaras Vegeneris u
simerk Hioricio viebuio vonioje, pro kurios dur skersinius
sklido atvaiuojani traukini cypinami bgiai, o kai atmerk
akis, jis jau buvo Lil.
Atvykusi klinik Lil leido ponia Krebs ir liep apsirengti
baltu klinikos chalatu, suriamu per juosmen susukta virvele.
Ponia Krebs, kurios veidas buvo rausvas nuo susproginjusi
kapiliar, nuved Lil palat klinikos gilumoje, kur ji turs savai
t ilstis. Palatoje stovjo lova su metalini vamzdi pakoja. Po

nia Krebs atitrauk nuo lango gelton uuolaid. I palatos matsi

nedidelis parkas, besileidiantis laukus Elbs pakrantje. iem
ups vanduo buvo melsvos plieno spalvos, ir Lil pamat baros
denyje susigusius i alio upeivius.
- Jums ia patiks, - pareik ponia Krebs.
Dangumi plauk debesys, kuri vienas atsiskyr suformuoda
mas proper. viesos pluotas krito ant Elbs, baros priekyje
atsirado paauksuotas vandens apskritimas, primenantis vrin ant
Lils kaklo.
Ponia Krebs atsikosjo.
. - Profesorius Bolkas man prane, kad atvyksite, - tar ji, - bet
pamiro pasakyti js vard. Tai jam bdinga.
- Lil.
- O kokia pavard?
U lango atsiskyr dar vienas debesis, atverdamas danguje di
desn blykiai ydr skyl, up paviesjo, vilkini paltais upeiviai
pakl akis dang, tad Lil susimst, sulaik kvap ir itar:
- Elb. Lil Elb.
T popiet ji nusileido emyn igerti arbatos klinikos iemos
sode. Ji rado nuoaliai stovini metalin kd ir netrukus ant vei
do pajuto pro stikl prasiskverbianius sauls spindulius. Diena
isigiedrijo, ir dabar dangus buvo ydras. Saul ild oranerij,
ir joje pasklido drgnas papari bei apraizgiusi prie sien pri
tvirtintas virveles gebeni kvapas. I iemos sodo matsi Elb, ir
debesis ivaiks vjas upje iau bangeles. Baltos bang keteros
Lilei primin Kategato ssiaur Danijoje ir Einaro nutapytus ie
mos jros paveikslus. Prie kelerius metus Lil sddavo Nali
namuose kdje su pint virvi sdyne ir apirindavo Einaro
paveikslus; ji irdavo nealikai, tarsi paveikslus bt nutaps
protvis, kuriuo Lil iek tiek didiavosi. Dabar pavelgusi rud
lauk ir up Lil stebjosi, kad kakam apskritai pavyksta pasi

telkus aliejinius daus ir teptuk atkurti tok vaizd. Kaip Einami

tai pavykdavo? - klaus savs Lil.
T savait Lil miegodavo ilgai, tarsi juo ilgiau ilstsi, tuo
labiau bt pavargusi. Popietmis iemos sode ji gerdavo arba
t su tortu. Lil ten sddavo ant metalins kds pasidjusi ant
kelio arbatos puodel ir droviai linkiodama kitoms merginoms,
atjusioms palieuvauti. Kartkartmis kuri nors i j nusijuokdavo
taip garsiai, kad Lil j atsigrdavo: ji nuvelgdavo ratel jau
n mergin ilgokais plaukais ir sveikais kaklais, kuri kiekvienai
skirtingu greiiu ptsi pilvas po klinikos chalatu, sujuostu diru
i susukt virveli. Lil inojo, kad dauguma moter ia atsidr
kaip tik dl ios prieasties; akies krateliu ji stebdavo ias mergi
nas ne su panieka ar gailesiu, bet susidomjusi ir geismingai, nes
regjosi, kad visos merginos painojo viena kit ir n viena j sprendiant i spigaus juoko, pratrkstanio iemos sode su tokia
jga, jog Lilei atrodydavo, kad nuo jo subyrs stiklin sienos, - n
kiek nesijaudino, kad jau keli mnesiai gyvena Drezdeno munici
palinje moter klinikoje. Klinika buvo tarsi bendruomen, kuri
Lil dar nebuvo priimta. Galbt kada nors tai vyks, guod save
Lil, jausdama sauls ilum keliuose ir rieuose, kuriuos apvert,
kad iluma, pradjusi skverbtis vis kn, suildyt ir vidin j
pus.
Lil inojo, jog profesorius Bolkas nori, kad ji priaugt svorio.
Ponia Krebs po piet jai atnedavo dubenl ryi pudingo, r
pestingai paslpusi jame migdol, kaip tai daroma Danijoje. Kai
Lil pirm syk auktu pakabino tirto pudingo ir burnoje pajuto
kiet, rumbuot migdolo skl, ji pakl akis ir, pamirusi, kur yra,
danikai tar: Tak, tak.* ( *Danikai: ai. - Vert. past.)
Trei dien klinikoje Lil sddama iemos sode kitapus
stiklins sienos pastebjo alius krok daigus. Jie buvo viess,
lovelio formos ir susig nuo vjo. Dmtoje rudoje pievelje,
kuri, kaip sivaizdavo Lil, po keli savaii taps aliu kilimu,

daigai rykiai isiskyr. Tdien ups vanduo buvo naftos spalvos,

lta srov ne bar, kurios den deng juodas brezentas, tvirtai
suritas virvmis.
- Kaip manote, ar met bus ankstyvas pavasaris?
- Atleiskite? - sutriko Lil.
- Pastebjau, kad irite krokus.
Neinia i kur idygusi mergina atsisdo greta Lils ant metali
ns kds ir pakreip j taip, kad juodvi galt irti viena kit
per balt ketaus stal.
- Man regis, kad jie idygo per anksti, - atsak Lil.
- To buvo galima tiktis iuo met laiku, - pareik mergina,
kurios vels viess plaukai krito ant pei, o nosies galiukas
buvo truput riestas.
Kaip netrukus paaikjo, mergina buvo vardu Ursula, nalait
i Berlyno, dar nesulaukusi dvideimties ir atsidrusi Drezdene
dl labai danai daromos klaidos.
- Maniau, kad j myliu, - vliau aikins Ursula.
Kai juodvi susitiko kit dien, saul viet dar skaisiau. Lil
su Ursula, susisupusios megztinius su aukta apykakle ir usi
mauklinusios i ponios Krebs pasiskolintas kailines kepures su
ausinmis, patrauk park. Jos ingsniavo taku, vedaniu idy
gusi krok, kurie dabar isisjo tarsi brimas, lauk. Tame lauke,
i kurio atsiveria Elbs vaizdas, puiant atiauresniam nei Lil ga
ljo numanyti sddama iemos sode vjui, Ursula paklaus:
- O tu, Lile? Kodl tu esi ia?
Lil susimst, prikando lp, paslp kumius rankovse ir
galiausiai atsak:
- A sergu i vidaus.
- Suprantu, - tar patempusi lpas Ursula.
Nuo to laiko abi merginos kiekvien popiet kartu gerdavo ar
bat su tortu. Jos rinkdavosi okoladinius saldainius i daugybs

dui, kurias Ursula buvo nugvelbusi i savo paskutins darbo

vietos.
- Dl i saldaini kilo visos bdos, - aikino Ursula paimda
ma kriaukls formos okoladuk ir susigrsdama j burn.
Ursula papasakojo Lilei apie saldaini parduotuv Unter den
Linden gatvje, kurioje dirbo ir kuri turtingiausi Berlyno vy
rai, persimet paltus per rank, atskubdavo per piet pertrauk
arba penkt valand pirkti okoladini saldaini, vyniot auk
sin folij ir trimis sluoksniais sudt dutes, perritas atlaso
kaspinliu.
- Tikriausiai manai, kad simyljau vien i j, - aikino Ur
sula statydama arbatos puodel lktel. - Nieko panaaus. Tai
buvo galinje patalpoje dirbantis vaikinas, kuris statines berda
vo maius graikini rieut, sukrsdavo puskubilius sviesto, su
pildavo kibirus pieno, suberdavo maltas kakavos pupeles ir visk
imaiydavo.
Statins buvo pakankamai didels, kad jose galt susirangyti
du jauni simyljliai. Vaikinas vadinosi Jochenu ir buvo lakuotas
nuo galvos iki koj. Jis i Kotbuso, esanio netoli Lenkijos sienos,
atvyko Berlyn susikrauti turt, bet strigo tarp nerdijaniojo
plieno statini ir maiymo alkni, kuri amenys, jei tik Jochenas bt neatsargus, pagriebt jo kault rank ir maiau nei per
minut apsukt imt kart. Ursula prakalbino Jochen tik prab
gus keturiems mnesiams, nes aptarnaujanioms pirkjus mergi
noms, vilkinioms iki kaklo usagstytas rausvas uniformas, buvo
draudiama kalbtis su okolado mass maiytojais, dirbaniais
galinje patalpoje, kur buvo karta, tvyrojo prakaito bei saldiai
kartaus okolado kvapas, o kalba daniausiai sukosi apie mergin,
stovini prie stiklini spint parduotuvje, intymias kno vietas.
Kart Ursula turjo nueiti galin patalp paklausti, kada bus pa
ruota kita nugos partija, o Jochenas, kuriam tuo metu tebuvo sep
tyniolika, nusmauk kepur ant pakauio ir atr:

- iandien nugos jau nebus. Liepk tam mulkiui eiti namo ir

atsiprayti savo monos.
Kaip tik tuo metu Ursulos irdis itirpo.
Toliau Lil galjo sivaizduoti pati: pirmas buinys galinje pa
talpoje; malonus vartymasis nerdijaniojo plieno statinje; aistra
vidurnakt, kai okolado parduotuv nuiva ir visos maiymo
alkns karo nejuddamos; meils aimanos.
Kaip lidna, pagalvojo Lil sddama ant metalins kds, kai
popieio saul paliet Elb. Per penkias trumpas dienas ji susi
draugavo su Ursula. Ir nepaisydama dabartini Ursulos keblum,
Lil troko, kad kas nors panaaus nutikt ir jai. Taip, tikinjo ji
save. Mans tas pat laukia - meil i pirmo vilgsnio; nesuvaldo
ma, apgailtina aistra.
Kit ryt jos palatos tarpduryje idygo profesorius Bolkas.
- iandien praom nieko nevalgyti, - perspjo jis. - Net ne
pilkite pieno arbat. Visikai nieko. - Paskui pridr: - Rytoj
operuosiu.
-A r js tikrai nusprendte?-paklaus Lil. -A r neapsigalvosite?
- Amfiteatrin operacin usakyta. Slaugytoj pamainos pa
skirtos. Js priaugote pakankamai svorio. Taip, nusprendiau. Ry
toj, Lile.
Ir ijo.
Lil nujo pusryi sal su arkiniais langais ir puini lent
grindimis. Ant oninio stalo rikiavosi lkts su msos vyniotiniais, pintinls, prikrautos bandeli su kmynais, ir kavos puodas.
Lil nusine kavos puodel prie stalelio kampe ir atsisdo viena.
Sviesto peiliu ji prapl melsv plono popieriaus vok ir iskleid
Gretos laik.
Brangi Lile,
kaip tau patinka Drezdenas? Ir profesorius Bolkas, su kuriuo,
kaip spju, jau susipainai? Jo reputacija labai spdinga. Jis

jau dabar yra beveik igarsjs, o kai visa tai baigsis, tikrai taps
ymybe.
I Paryiaus nra joki naujien. Kai tu ivaiavai, mano darbas
sultjo. Tu buvai puikus modelis tapyti, o dabar, kai tavs nra,
sunku rasti tok pat dail model. Vakar buvo usuks Hansas. Jis
nerimauja dl padties meno rinkoje. Sako, kad baigiasi pinigai ne
tik ia, bet ir visoje Europoje. Taiau mans tai nebaugina. Pinigai
mans niekada nejaudino, ir tu tai inai. A Hansui taip ir pasa
kiau, o jis atov, kad man lengva taip kalbti, nes mudu su Einam
visada tursime k parduoti. Neinau, kodl jis tai pasak, bet,
manau, tai galt bti tiesa, jei Einaras vis dar tapyt. Lile, ar esi
kada pagalvojusi apie tapyb? Gal tau vertt nusipirkti nedidel
skardin akvarelini da ir eskiz bloknot, kad domiau leistum
laik, kuris tikriausiai slenka ltai. Kad ir k mons sakyt, Drez
denas - tai ne Paryius.
Tikiuosi, kad tau patogu. Man tai kelia nerim. Gaila, kad ne
leidai vykti kartu, bet a tave suprantu. Kai k tu privalai padaryti
viena. Lile, ar tu retsykiais nepagalvoji, kaip viskas atrodys, kai tai
bus baigta? Laisv! tai kaip a apie tai galvoju. Ar tu irgi panaiai
manai? Viliuosi, kad taip. Taip tikiuosi, nes tu turtum itaip jaus
tis. Bent jau a taip jauiuosi.
Parayk man, kai tik galsi. Mudu su Edvardu IV siaubingai
tavs pasiilgome. Jis miega tavo dieninje lovoje. A beveik visai
negaliu umigti.
Jei nori mane pamatyti, tiesiog brktelk odel. Atvaiuosiu
per vien nakt.
Su meile,
Greta.
Lil prisimin savo gyvenim kotede: buvus Einaro darbo
kambar, tvarking ir nepaliest; aksomu mut otoman, dubusi
nuo Karlailo svorio; Gret, vilkini chalat, sukietjus nuo da
dmi, jos plaukus, krintanius ant nugaros tarsi ledo varveklio

vanduo; Hans, gatvje spaudant garsin automobilio signal ir

aukiant Lil vardu. Lil panoro sugrti, bet dabar tai padaryti
buvo nemanoma.
Po piet ji vl susitiko su Ursula, kurios skruostai nuo bgimo
laiptais emyn buvo raud.
- Gavau i jo laik! - digavo mergina mojuodama voku. I Jocheno.
- Kaip jis suinojo, kur tave rasti?
-A jam paraiau. Neikeniau, Lile. A palau, paraiau jam,
kad labai j myliu ir kad dar ne per vlu.
Ursulos plaukai buvo suriti kuodel, ir iandien putliais ir su
dvigubomis duobutmis skruostais ji atrod dar jaunesn.
- Kaip manai, k jis nori pasakyti, Lile?
- Pairk, - patar Lil.
Ursula atpl vok, ir jos akys m bgioti laiku. Jos ypsena
m nepastebimai blsti, o kai ji apvert lap, bum truput susi
rauk. Tada mergina delnu nusiluost nos ir tar:
- Galbt jis atvyks mans aplankyti. Jeigu pavyks susitaupyti
pinig ir gauti ieigin dien okolado parduotuvje.
- Ar nori, kad jis atvaiuot?
- Manau, taip. - Paskui pridr: - Taiau neturiau puoselti
per daug vili. Jam gali bti sunku parduotuvje gauti ieigin
dien. Bet Jochenas rao, kad atvyks, jei turs laiko.
Juodvi kelias minutes nepratar n odio. Paskui Ursula
atsikosjo:
- Kaip suprantu, tave opemos.
Lil patvirtino ir num pkel nuo keli.
- K tau ketina daryti? Ar tu pasveiksi? Ar bsi tokia pati, kai
viskas bus atlikta?
- Jausiuosi geriau, - atsak Lil. - Profesorius Bolkas pasi
stengs, kad jausiausi geriau.

-A k , tas iurpulingas senasis Bolkas. Tikiuosi, jis tavs nesu

alos. Zinai, j vadina Bolku-msininku. Visada pasirengs savo
peiliu prapjauti mergin.
Lil isigando.
- Atleisk, - m atsiprainti Ursula, - nieko bloga nenorjau
pasakyti. inai, kaip kartais taukia merginos. Jos nieko neimano.
- inoma, - sutiko Lil.
Juodvi su Ursula liko iemos sode, kol sutemos nuauksino
Elb, o itiesta ponios Krebs ranka tarsi iurk, ropojanti kunos
lynu, pakilo prie virvs, pritvirtintos prie skelbianio vakarien
nikeliuoto varpo klinikos pakraigje.
Vliau, savo palatoje, Lil rengsi gulti. Ponia Krebs dav jai
ma kreidos skonio tablet.
- Ji jums pads umigti, - paaikino ponia Krebs priksdama
lp.
Lil prie praustuvo nusiplov veid rausvu flanels rankluos
tliu. Makiaas dulsvai oranin pudra, rausvas lpdais, rudas
vakas, kuriuo ji dasi antakius, - kartu su vandeniu nutekjo
praustuv. Kai Lil pakl antaki pietuk su vako galiuku pa
sirengusi pasidayti, krtin uliejo keistas jausmas, tarsi ji kak
dar kart igyvent. Einaras buvo dailininkas, ir Lil spliojo, ar
ir jis jausdavo virpjim po onkauliais, kai glotnus teptuko ga
liukas slysdavo iurkiu naujos tuios drobs paviriumi. Lil
pasipurt, burnoje pajuto kakok keist skon, pana apgailes
tavim, ir sunkiai nurijo migdomj tablet.
Kit ryt ji prabudo mieguista ir apdujusi. Beldimas duris.
Slaugytoja paiautais plaukais ikelia Lil i patalo. Veimlis,
kvepiantis spiritu ir plienu, pastatytas prie lovos iveti Lil. Ka
kur toli muojantis profesoriaus Bolko, klausianio: Kaip ji
jauiasi? Jsitikinkime, kad jai viskas gerai, veidas. Taiau dau
giau Lil nieko neprisimin. Ji inojo, kad dar labai anksti ir kad
saulei dar nepakilus vir raps lauk, besidriekiani rytus nuo

Drezdeno, j vea klinikos koridoriumi; ji inojo, kad svyruojan

ios durys su apvaliais langais usidar auros spinduliams dar
nepalietus Briulio terasos, i kurios ji velg Elb, miest ir vis
Europ ir kurioje Lil save tikino, kad niekada neatsigr atgal.
Pabudusi Lil ivydo ant lango utraukt gelton uuolaid.
Prieais stovjo vieneri dur drabui spinta su veidrodiu ir
spynoje kyaniu rakteliu su mlyn sil kutu; i pradi Lil
pagalvojo, kad tai beicuoto uosio drabuin, ir prisimin, nors re
gjosi, jog tai atsitiko kakam kitam t popiet, kai Einaro tvas
uklupo berniuk motinos drabuinje.
Lil guljo lovoje su metalini vamzdi kojgaliu; palat
ji velg pro kojgal, tad regjosi, kad iri pro grotuot lang.
Palatos sienos buvo iklijuotos popieriniais apmualais su raus
v ir raudon gli puoki ratu. Kampe stovjo paklode u
dengta kd. Greta lovos tamsavo raudonmedio stalas, utiestas
nriniuota staltiese, o ant jo stovjo puodelis su ibuoklmis. Sta
las turjo tik vien stali, ir Lilei parpo, ar ten yra jos manta.
Grindis deng iklota lopais nusidvjusi dulki spalvos kilimin
danga.
Lil pamgino atsikelti, bet atrus skausmas nutvilk vidurin
kno dal, ir ji parkrito ant pagalvs, kuri buvo kieta ir dygi nuo
plunksn. Lil pavart akis, ir netrukus palata paskendo tamso
je. Pagalvojo apie Gret ir spliojo, ar ji dabar yra ioje palatoje,
kampe prie lang, nes Lil neturi jg pasisukti ir ten pairti.
Tuo metu, kol nervse vis dar jaut chloroform, Lil nesuvok,
kas jai nutiko. Ji inojo, kad serga, ir i pradi pagalvojo, jog
ji - vaikas, kuriam plyo apendiksas, ir guli Jutlandijos provinci
jos ligoninje su guma dengt grind koridoriais; jai deimt met,
ir netrukus pro duris idygs Hansas su pilna sauja karaliens Anos
nrini. Taiau tai nelogika, nes Lil taip pat galvoja apie Gre
t, kuri yra Einaro mona. Tad ji beveik balsu paklaus: - Kur
Einaras?

Lil pagalvojo apie visus: Gret, Hans ir Karlail, kurio mo

notonikas, atkaklus balsas puikai tiko viskam isiaikinti; paskui
ji pagalvojo apie isigandus Einar, vilkint apsmukus kostium
ir sutrikus, atskirt nuo j vis - kakodl visam laikui. Ji pramer
k akis. Lubose kabjo lemput, sukta atspindint vies sidabri
n gaubt. Prie jos kadaravo pririta ilga virvel, ir Lil pamat,
kad virvel, kurios gale buvo nedidelis rudas rutuliukas, driekiasi
iki jos lovos. Karoliukas guljo ant alios antklods. Lil labai
ilgai svarst, kad reikt ilaisvinti rank i antklods gniaut,
timptelti rud rutuliuk ir ijungti vies. Ji sutelk vis dmes
rud medin rutuliuk, pana tuos, kurie bna suverti ant skaity
tuv vielos. Galiausiai, kai Lil pasijudino, kad ilaisvint rank,
kn pervr toks atrus skausmas, tarsi j bt nusvilinusi karta
viesa. Ji vl nusvarino galv ant pagalvs pajusdama susivlu
sias plunksnas ir usimerk. Vos prie kelias valandas autant ry
tui profesoriaus Alfredo Bolko rankose Einaras Vegeneris i vyro
tapo moterimi, kai dvi sklids buvo iimtos i paalinto kapelio,
o dabar Lil Elb tris dienas ir tris naktis guls be smons.

Dvideimt antras
skyrius

Greta buvo suirzusi. Ji usisagstydavo chalat, susegdavo plau

kus vlio kiauto ukomis, sumaiydavo daus Knabstrupo mies
telio keramikos gamykloje pagamintuose dubenliuose ir stovda
vo prie pusiau baigt Lils portret nepajgdama suprasti, kaip j
ubaigti. Gretai atrod, kad portretas, kuriame virutin Lils kno
dalis buvo baigta, o apatins dalies kontrai tik nupieti pietuku,
yra ne jos, o kito autoriaus darbas. sitempusi ir smeigusi nagus
delnus spoksodavo drob, bet vis tiek nepajgdavo susikaupti.
J iblakyti galjo bet kas. Kakas pasibelsdavo duris silyda
mas usirayti vietins bibliotekos skaitytojus. Arba Edvardas
IV garsiai takydamas lakdavo vanden i savo dubenlio. Arba
praviros Einaro studijos durys, pro kurias matydavosi tvarkingai
uklota rausvu ir raudonu kilimu dienin lova. Gret blak tvar
kingas ir tuias kambarys, kuriame jau niekas nebegyveno. Ir
tualetinis staliukas su tuiais staliais; ir tuia drabuin, kurio
je ant vamzdio kabojo vienintel pakaba. Greta pajusdavo, kaip
virpa krtin, ir pajgdavo galvoti tik apie Einar, traukinio va

gone dardant per Europ ir nakt atvykstant Drezden; Einaro

sudrkusi plauk galiukai apledj, o kumtyje jis laiko tvirtai
sugniaus klinikos adres.
Hanso galerijoje buvo surengta dar viena jos paveiksl paro
da, ir Greta pirm syk nedalyvavo jos atidaryme. Kakas jos vi
duje nutrko ir viskas atsibodo, bet Greta stengsi to neparodyti
Hansui. Tai atrodyt labai nedkinga. Aiktinga. Prie penkerius
metus apie Gret niekas nieko neinojo, o ryt ji dav interviu
patraukliam urnalistui i Nicos ukritusiomis akimis, kuris j
pertrauk paklausdamas:
- Kada pinn syk supratote, kad esate nuostabi dailinink?
Taip per penkerius metus daug kas vyko, bet Greta vis tiek su
simstydavo: taip, a kak pasiekiau, bet ar tai svarbu? Ji jautsi
vienia, o jos vyras ir Lil Drezdene taip pat buvo vienii.
Prabgus daugiau nei savaitei, kai Lil ivyko Drezden, vie
n lieting dien, kai slysdamos lapiu keliu cyp automobili pa
dangos, Greta susitiko su Hansu jo galerijoje. Jis buvo galiniame
kabinete, kuriame prie raomojo stalo sdjo klerkas, pildantis
apskaitos knyg.
- Vis i paveiksl nepavyko parduoti, - pasiguod Hansas.
Vienas Gretos paveiksl, vaizduojani Lil baseino prie Solferino tilto persirengimo kabinoje, stovjo ant grind atremtas
raomj stal, prie kurio tarnautojas pietuku krebdeno liniuot
popieri.
- Gaila, kad neatjai atidarym, - tar Hansas. - Ar kas nors
negerai? - Paskui pridr: - Susipaink su mano naujuoju padj
ju. Tai mesj Le Galas.
Tarnautojas buvo siauro veido, ir kakas jo velniose rudose
akyse Gretai primin Einar. Greta sivaizdavo Einar, atsargiai
lipant tramvaj Drezdene, nuleidus akis ir baikiai sudjus
rankas ant keli, ir pasipurt. K a padariau savo vyrui? - pa
klaus savs mintyse.

- Ar galiu kuo nors padti? - paklaus Hansas engdamas ar

iau Gretos.
Tarnautojas neatitrauk nuo savo darbo nei aki, nei pietuko.
Hansas atsistojo alia Gretos. Jdviej knai nesiliet, bet Gre
ta jaut Hans, nors vilgsn buvo nukreipusi paveiksl: Lils
ypsniui isitempusias nuo anktos maudymosi kepuraits lpas;
Lils akis, tamsias, gyvas ir, regis, bedugnes. Greta kak pa
juto ant savo rankos, bet kai pakl akis, ant jos nieko nebuvo, o
Hansas, susikis rankas kienes, dabar stovjo prie tarnautojo
raomojo stalo. Ar jis nori Gretai kak pasakyti?
Karlailas uklupo juodu apsikabinusius t popiet, kai krito
lapdriba ir kai Hanso kaklas po lankymosi pas kirpj buvo pa
rauds. Greta igirdo krebdant rakt, kai jau buvo per vlu. Aki
mirk, kai ir Greta, ir Karlailas sustingo, tssi nesmagiai ilgai.
Greta buvo priglaudusi galv prie Hanso krtins, o Karlailas, a
liku apsimuturiavs kakl, vl mgino siekti dur rankenos.
- Neinojau, kad kakas... - pradjo Karlailas.
Greta atsitrauk nuo Hanso, kuris ikl rankas ir mgino
aikinti:
- ia ne tai, apie k tu pagalvojai...
-A griu, - tar Karlailas. - Netrukus griu.
Jis dingo Gretai nespjus itarti n odio.
Vliau t vakar sddama brolio lovos kojgalyje ir per ant
klod masauodama nesveik koj Greta prisipaino:
- Kartais galvoju, kad Hansas yra mano vienintelis draugas.
Karlailas, kurio naktiniai markiniai prie kaklo buvo prasegti,
atsak:
-A suprantu. - Paskui pridr: - Greta, niekas tavs dl nieko
nekaltina, tad dl to neverta nuogstauti.
Dabar, Hanso kabinete, kur tarnautojas stropiai dirbo pietuku
ir liniuote, Greta pasiguod:
- I Einaro dar negavau jokios inios.

- Ar dl to jaudiniesi?
-N eturiau, bet jaudinuosi.
- Kodl nevaiavai kartu su juo?
- Jis nenorjo, kad vaiuoiau.
Hansas nutilo, ir Greta pamat, kaip jis tvirtai suiaupia lpas;
ar Hansas jos gailisi? Gretai labai nepatikt, jei Hansas pradt
jos gailtis.
- Greta, - kreipsi j Hansas.
-K ?
- Kodl mudviem jo neaplankius?
- Jis nenori, kad a ten biau.
- Jis tikriausiai per daug varosi, kad prayt tavo pagalbos.
- Ne, tik ne Einaras. Jis ne toks. Be to, ko jam varytis? Kodl
jam dabar reikt gdytis, kai jis tiek daug ikentjo?
- Pagalvok, k jam tenka igyventi. Nieko panaaus jis dar ne
buvo patyrs.
-Taiau kodl jis man neleido vaiuoti kartu? Jis nenorjo, kad
a ten biau. Einaras labai aikiai t pasak.
- Tikriausiai jis per daug bijojo.
Greta nutilo.
- Tu taip manai?
Tarnautojas, brkteljs degtuku per duts krat, usideg
cigaret. Gretai vl kilo noras, kad Hansas j apkabint, bet ji ne
leido sau priartti prie vyro rank. Greta ities nugar ir pirtais
perbrauk sijono klostes. Ji inojo, kad tai senamadika, bet nepa
jg prisiversti pulti kitam glb, kol vis dar yra Einaro mona.
- Tau reikt vaiuoti jo aplankyti, - patar Hansas. - Jei nori,
a vaiuosiu kartu. Mielai vaiuoiau kartu su tavimi.
- Negaliu.
- inoma, kad gali.
- O kaip mano darbas?

- Jis gali palaukti. Arba, dar geriau, susipakuok savo molbert.

Ir pasiimk daus.
- Ar tu tikrai manai, kad turiau vaiuoti?
- A vaiuosiu sykiu, - pakartojo Hansas.
- Ne, - paprietaravo Greta. - Taip bus negerai.
- Kodl?
Ant tarnautojo raomojo stalo guljo laikratis LEcho de Pa
ris, sulankstytas taip, kad matytsi naujausios Gretos darb paro
dos recenzija. Greta jos dar nebuvo skaiiusi, bet jai isyk akis
krito pastraipa, tarsi bt pabraukta: Nutapiusi daugyb to paties
modelio - keistos merginos, vardu Lil, - portret, Greta Vegener
tapo nuobodi. Linkiau jai susirasti nauj model ir nauj spalv
derin. Kodl ji, bdama atvykl i Kalifornijos, neatkreip d
mesio savo gimtojo krato auksines ir ydras spalvas? Nutapyki
te man Ramj vandenyn ir kanjonus!
- Jei vaiuosiu, tursiu vykti viena, - pareik Greta.
- Dabar kalbi kaip Einaras.
- A ir esu j panai, - atkirto Greta.
Abu kelias minutes tyljo apirindami paveiksl ir klausyda
miesi lietaus barbenimo, sumiusio su automobili gaudesiu. Par
yiuje buvo alta, ir Greta kas ryt jausdavo, kaip drgm smel
kiasi po oda, bet man, kad vienintel dar drgnesn ir pilkesn
vieta u Paryi yra Drezdenas. Ten nuvykdama ji tarsi dar giliau
pasinert iem.
- Jei galiu kuo nors padti... - dar syk pasil Hansas.
Jis vl prisiartino prie Gretos, ir Greta vl pajuto t pat jausm,
tarsi kas plunksna bt paliets jos od. Greta jaut Hans, vilkint
egluts rato kostium, ir sklindani nuo jo ilum.
- Greta, - kreipsi j Hansas.
- Jau turiu eiti.
- A r manai, kad dabar metas...
- A tikrai privalau eiti, - pakartojo Greta.

- Gerai, - sutiko Hansas. Jis padjo Gretai apsivilkti lietpalt

ilygindamas drabuio peius. - Atleisk.
Tada tarnautojas gergdianiu balsu paklaus:
- Ar pateiksite nauj paveiksl, ponia Vegener? Ar galiu ko
nors artimiausiu laiku tiktis?
-Artimiausiu metu, ne, - atsak Greta ir ijo gatv.
Pro al lapiu sniegu iuo automobiliai, ant aligatvio mo
ns stumdsi skiais, ir tada Greta suprato, kad privalo sulanks
tyti savo molbert, susikrauti daus ir nusipirkti kup biliet arti
miausi Drezdeno traukin.
Drezdene Gret labiausiai nustebino tai, kad gatvse mons
vaikto nudelb akis. Ji nebuvo pripratusi, kad akys nekeliaut
ilgu jos knu ir nesusitikt sujos vilgsniu. Pirm dien Drezdene
Greta jautsi tarsi bt inykusi - giliai lindusi Europos klos
tes ir pasislpusi nuo pasaulio. Girddama po kojomis gurgdan
t vyr prie Drezdeno municipalins moter klinikos paradini
dur Greta pajuto nedidel panik, baiminamsi, kad jei niekas
negali ratijos, Greta taip pat nepajgs aptikti Einaro.
I pradi kilo nedidelis nesusipratimas.
- Iekau panels Vegener, - paaikino Greta prie registracijos
stalelio, kur ponia Krebs rk Hacifa cigaret.
Poniai Krebs Vegener pavard nieko nesak. Ji suiaup lpas
ir papurt galv. Taisyklinga linija nukirpti ponios Krebs plaukai
ukrito ant smakro.
- Ji liekna ir tamsiaak, - pamgino kitaip paklausti Greta. Nepaprastai drovi. Maa dan.
- Gal turite galvoje Lil Elb?
Kaip tik tuo metu Gretos galvoje msteljo Einaro, pakelian
io veid saul, jo traukiniui kertant Marientrass tilt per Elb,
vaizdas.
-T aip. Ar j i ia?

Lils palatoje blikiojo neiojama dujin krosnel. Geltona

uuolaida buvo utraukta, o melsvos maos krosnels liepsnos
met ant lovos banguot el. Greta sikibo plienin lovos ko
jgalio vamzd. Po antklode guljo Lil, priglaudusi rankas prie
on. Ji miegojo nopuodama per nerves.
- Praom jos netrukdyti, - sunibdjo prie dur stovinti ponia
Krebs. - Operacija buvo sunki.
- Kada ji vyko?
- Prie tris dienas.
- Kaip ji jauiasi?
- Sunku pasakyti, - atsak ponia Krebs susikryiuodama ran
kas ant krtins.
Palatoje buvo ilta nuo miego metu isiskyrusio tvaiko, o joje
vyraujanti tyla Gretai atrod nenatrali. Ji atsisdo ant kds kam
pe ir ant keli usitrauk antklod. Greta buvo sualusi, pavargusi
nuo kelions traukiniu, ir ponia Krebs paliko j vien su Lile.
Greta su Lile miegojo. Po keli valand, kai Greta pabudo, jai
i pradi pasirod, kad pakirdo i snaudulio miegamojoje veran
doje Pasadenoje. Tada ivydo Lil, kurios galva vartsi ant pagal
vs. Plonyiai jos aki vokai pradjo virpti.
- Nesijaudink dl mans, - papra Lil.
Pagaliau Greta ivydo Lils akis, vokai sunkiai mirksjo steng
damiesi ivaikyti miegus. Akys vis dar buvo rudos ir blizgjo tarsi
karoliukai. Ijos vyro liko tik akys, pagal kurias Greta gals prisi
minti vis jo gyvenim.
Greta prijo prie lovos ir per iurki autin antklod m
glostyti Lils koj. Blauzd raumenys Gretai pasirod minktesni;
o gal ji tiesiog sivaizdavo - lygiai taip pat, kaip galbt sivaizda
vo, kad po antklode ppso Lils krtys.
- Ar inai, k man padar? - paklaus Lil.

Jos skruostai atrod putlesni, o kaklas taip suapvaljo, kad

Adomo obuolys pranyko nedidelje rauklje. O gal Greta ir tai
tik sivaizdavo?
- Tik tiek, apie k mudvi kalbjome.
- Ar a dabar Lil? Ar tapau Lile Elbe?
- Tu visada buvai Lil.
- Taip, bet jei pavelgiau apai, k ten pamatyiau?
- Negalvok apie tai, - patar Greta. - Tai ne vienintelis daly
kas, dl kurio esi Lil.
- A r operacija buvo skminga?
- Ponia Krebs sako, kad taip.
- Kaip a atrodau? Greta, pasakyk, kaip a atrodau.
- Labai grai.
- Ar a dabar tikrai esu moteris?
Greta apstulbusi nustro. Jos vyro jau nebra gyvo. Patirtas o
kas kuteno, tarsi per Gretos kn smelktsi Einaro siela. Greta Vod
vl tapo nale ir prisimin, kaip Tedio karstas su rojaus pauki
kojelmis ant dangio leidosi gilyn em. Taiau Einaro laidoti
jai nereiks. Greta j tais veltiniu mut traukinio, vykstanio
Vokietij, kup, ir dabar Einaro nebra - tarsi traukinys bt tie
siog panrs ledin sausio migl ir visam laikui inyks. Ji pagal
vojo, kad jei paaukt Einar vardu, aidas skambt vis jos likus
gyvenim.
Ji prijo prie Lils dar ariau ir vl pajuto poreik j palaikyti,
tad delnais sum jos galv ir apiuop, kaip vos vos tvinkioja
venos jos smilkiniuose. Greta sdjo ant ligonins lovos krato
delnuose laikydama irasojusi Lils galv. Pro uuolaidos tar
pel mat pavasarikai viesjani piev, besidriekiani Elbs
link. Up tekjo tarsi dangumi plaukiantys debesys. Kitame krante
megztinius vilkintys berniukai leido vanden baidar.
- O, labas, - pasigirdo nuo dur atsklids balsas. Tarpduryje
stovjo jauna mergina riesta nosimi. - Js tikriausiai Greta.

Greta linkteljo, ir mergina tyliai jo j palat. Ji vilkjo ligo

nins chalat ir avjo lepetes. Lil vl umigo, ir palata skendjo
prieblandoje. Kampe tiksjo dujin krosnel.
-A - Ursula, - prisistat mergina. - Mudvi susidraugavome, paaikino ji smakru parodydama Lil. - Ar ji pasveiks?
- Tikiuosi. Taiau ponia Krebs man sak, kad ji labai
prisikentjo.
- Ji beveik vis laik miega, bet kai maiau pabudusi, man ji
atrod laiminga, - tar Ursula.
- Kaip ji jautsi prie operacij? Ar buvo isigandusi?
- Nelabai. Ji dievina profesori Bolk. Dl jo padaryt bet k.
- Jis - geras gydytojas, - nevalingai itar Greta.
Ursula turjo ma dut, vyniot folij su mantriomis rai
dmis ivingiuotu urau UNTER DEN LINDEN. Ji teik d
ut Gretai ir papra:
- Ar paduosite Lilei, kai ji pabus?
Greta padkojo Ursulai ir pastebjo jos padidjus pilv, kuris
buvo isipts neprastai auktoje vietoje.
- O kaip jauiats js? - paklaus Greta.
- A? Gerai, - atsak Ursula. - Kasdien jauiuosi vis labiau
pavargusi, bet ko daugiau galiu tiktis?
- Ar su jumis ia gerai elgiasi?
- Ponia Krebs yra miela. I pirmo vilgsnio ji atrodo grieta,
bet i ties yra labai maloni. Kitos merginos taip pat malonios,
bet Lil yra mano numyltin. Ji labai miela. Rpinasi visais, tik
ne savimi. - Paskui pridr: - Ji man apie jus pasakojo. Lil labai
js ilgjosi.
Kur laik Greta svarst, k Ursula turi galvoje, bet paskui nu
vijo i mint alin. Dabar tai nesvarbu. .
- Ar pasakysite jai, kad buvau ujusi? - paklaus Ursula. Paduosite jai okoladinius saldainius?

Greta isinuomojo kambar Beleviu viebutyje. Vakare, pa

likusi Lil Municipalinje moter klinikoje, ji pamgino tapyti.
Plokiadugni krovinini bar, gabenani anglis, proektori
viesa kilo iki kambario lang. Greta juos praverdavo ir tada i
girsdavo turistinio ratinio garlaivio pukjim, gil bar dunks
jim ir Teatro aikte pravaiuojanio tramvajaus vangjim.
Ji pradjo tapyti profesoriaus Bolko portret didelje drobje,
kuri nusipirko parduotuvje Aluntrass gatvje. Pasikiusi po
paastimi susukt ritin drob Greta nesi j Beleviu viebu
t eidama per Augusto tilt. Nuo tilto su pusapvalmis apvalgos
aiktelmis matsi beveik visas Drezdenas: Briulio terasa su vie
iai aliai nudaytais suolais; igaubtas Dievo Motinos katedros
kupolas, pajuods nuo automobili imetamj duj ir Plauenerio ems liejykl suodi; ilga Cvingerio rm sidabrik lan
g eil. Nuo ups pakils vjas ipl drob, pakit po Gretos
paastimi, ir ji vos spjo pagauti isiskleidus tarsi bur audekl.
Drob plaksi raiyt akmen tilto atram, ir Greta kamuodamasi mgino j vl susukti ritin, kai ant peties pajuto udt rank
ir igirdo pastam bals klausiant:
- Ar galiu padti?
- Kaip tik grtu viebut, - paaikino Greta, kai profesorius
Bolkas pam vien drobs gal ir susuko ritin tarsi uuolaid.
- Ketinate tapyti didel paveiksl? paklaus profesorius.
Taiau esm buvo ne ia. Tuo metu Greta neinojo, k nori
kurti; regjosi, kad tapyti Lil dabar netinkamas metas.
- Gal galtumte palydti mane iki viebuio? - paklaus Greta
parodydama kataini park prie Beleviu, kuris tarsi kvadra
tinis gelbtojas savo kdje buvo isidrieks ant dumblo sna ir
liai stebjo Elbs papldim. - Noriau igirsti apie operaci
j, - aikino ji. - Apie Lils perspektyv.
Per pastarsias kelias dienas Gretai susidar spdis, kad pro
fesorius Bolkas jos vengia; ji Drezdene buvo jau dvi dienas, bet

profesorius neatsak Gretos klausimus, kuriuos ji buvo palikusi

poniai Krebs. Ji net usimin Ursulai, kad nort, jog profesorius
Bolkas jai paskambint. Taiau profesorius n sykio su ja nesusiti
ko. Dabar Greta atsived j savo apartamentus Beleviu viebu
tyje. Jiedu sitais ant kdi prie lang ir gr kav, kuri atne
kambarin su plaukus segtu nrini kyku.
- Pirma operacija buvo skminga, - pradjo pasakoti profeso
rius Bolkas. - Ji buvo gana paprasta. Pjvis gyja taip, kaip turt.
Gydytojas papasakojo Gretai apie operacij, kurios metu prie
autant Einaras tapo Lile. Jis paaikino, kad sisteminiai tyrimai kraujo, lapimo bei kas valand matuojama Lils temperatra - by
loja apie normal gijim. Antiseptikai saugo Lil nuo udegimo.
- Dabar didiausi rpest kelia skausmas, - aikino profeso
rius Bolkas.
- K dl to darote?
- Kasdien leidiame morfij.
- Ar tai nra pavojinga?
- Minimaliai, - atsak gydytojas. - Mes per kelias kitas savai
tes j atpratinsime nuo morfijaus. Taiau dabar Lilei jo reikia.
- Suprantu.
Dabar, kai Bolkas buvo alia, Gretos nerimas dl jo iblso.
Jis n kiek nesiskyr nuo kit labai usimusi ir svarbi moni:
sunkiai pagaunamas, bet kai pavyksta rasti, skiria tau vis dmes.
- Man kl nerim jos kraujavimas, - toliau aikino profeso
rius Bolkas. - Ji neturt itaip kraujuoti. Todl pagalvojau, kad
kakas yra negerai sujos pilvo organais.
- Pavyzdiui?
- Neinau. Paeista blunis. Prakiurusi arnos sienel. Visko
gali bti.
Jis ukl koj ant kojos. Greta pajuto, kaip i baims dl Lils
ima smarkiau plakti irdis.
- Jai viskas gerai, ar ne? Man nereikt dl jos nerimauti, tiesa?

- A j pravriau, - atsak profesorius Bolkas.

- K turite galvoje?
- Prapjoviau jos pilv. inojau, kad kakas negerai. Esu pa
kankamai prisiirjs pravert pilv, kad suprasiau, jog kakas
negerai.
Trumpam usimerkusi Greta vaizduotje ivydo, kaip skalpelis
Lils pilve bria kruvin linij. Ji turjo prisiversti, kad nesivaiz
duot profesoriaus rank, pleiani pjv padedant poniai Krebs.
- Einaras i ties buvo moteris. Bent jau i dalies.
- Taiau a tai inojau ir anksiau, - pareik Greta.
-N e . Nemanau, kad js mane suprantate. - Profesorius i kam
barins atneto padklo pam vaigduts formos cukrin sausai
n. - Tai visai kas kita. Kakas gana nuostabaus.
Profesoriaus akys spindjo i susiavjimo, ir Greta suprato,
kad jis yra i t gydytoj, kurie nori, kad kas nors - liga ar chirur
gin procedra - bt pavadintj vardu.
- Jos pilve, - toliau pasakojo Bolkas, - radau kai k, sipai
niojus arnyne. - Profesorius Bolkas sunr delnus ir trakteljo
krumpliais. - Radau por kiauidi. inoma, neisivysiusi. i
noma, ma. Taiau ten buvo kiauids.
T akimirk Greta nusprend, kad turt nutapyti profesoriaus
Bolko portret: jo kvadratinius peius; nukarusias rankas; i kra
kmolytos apykakls kyant ilg kakl; susiraukljusi ir velni
od paakiuose. Ji atsilo kdje. Kitame numeryje buvo apsigy
venusi operos daininink, ir Greta igirdo j dainuojant Erdos arij
i Zygfrido: svyruojant vidurin registr; bals, smingant ore
tarsi mediojantis vanagas. Balsas buvo panaus Anos, bet tai
nemanoma, nes Ana dabar Kopenhagoje ir po daugelio met vl
dainuoja Karalikajame teatre. Kai Lil jausis geriau, Greta nors
j nusivesti oper. Ji sivaizdavo, kaip juodvi tamsoje Zemperio
operoje susikibs rankomis, o Zygfridas tuo metu kops ugnies ap
supt kalno virn pas Brunhild.

- K tai jai reikia? - galiausiai paklaus Greta. - Ar tos kiau

ids tikros?
- Tai reikia, jog a esu labiau nei tikras, kad pavyks, - atsak
profesorius ir pridr: - Mes elgiams teisingai.
- Vadinasi, js manote, kad tai paaikina Lils kraujavim?
- Tikriausiai, - tar profesorius pakeldamas bals, - tai paai
kina visk.
Ne, pagalvojo Greta; ji ino, kad kiauids negali visko
paaikinti.
- Ketinu pamginti atlikti persodinim, - toliau dst profeso
rius Bolkas. - I sveik kiauidi. Tai jau buvo daryta su sklidmis, bet niekas dar nemgino persodinti moterik organ. Buvo
gauti teigiami rezultatai.
Noriau paimti sveik kiauidi audin ir udti j ant Lils
kiauidi, - aikino gydytojas. - Taiau ia svarbu laikas. Svarbu
rasti tinkam kiauidi por.
- Kiek tai utruks? paklaus Greta ir pridr: - Ar esate siti
kins, kad galite tai padaryti?
- Neilgai. Turiu galvoje vien mergin.
- I klinikos?
- Pas mus guli jauna mergina i Berlyno. Kai ji atvyko, man
me, kad mergina nia. Taiau paaikjo, kad jos pilve isivyst
auglys. - Profesorius pakilo ketindamas ieiti. - Suprantama, mer
gina to neino. Kokia bt prasm jai dabar tai pasakyti? Taiau
ji gali bti tinkama donor. Tai gali vykti madaug po mnesio.
Bolkas paspaud Gretai rank. Kai jis ijo, Greta atidar savo
da dut su dvigubu dangiu ir m dlioti buteliukus bei
tempti drob. Paskui pro sienas atsklido operos dainininks bal
sas - ltas, tamsus ir vienias.
Po keli savaii Greta su Lile sdjo klinikos sode. Spindjo
isprog ber ir gluosni pumpurai. Gyvatvors vis dar aliavo tik
lopais, bet plytomis grstame take jau dygo piens. Du sodininkai

kas duobes vyni, kuri aknys buvo apmuturiuotos maiiniu au

diniu, eilei. Agrast krmai pradjo skleisti lapus.
Pievelje ant kotiko pledo sdjo brelis ni mergin, pi
nani smilgas. Vjas kedeno j baltus, laisvus per peius ligonins
chalatus. Laikrodis klinikos pakraigje imu pusiaudien.
Uslinko debesis, ir nuo jo elio pievel atrod beveik juoda.
Nuo vjo linko vynios, o klinikos stiklinse duryse idygo mo
gysta. Greta nepajg irti, kas is mogus. Jis vilkjo balt cha
lat, kurio skvernai plevsavo tarsi turistinio laivo, kursuojanio
Elbje, vliavls.
- Pavelk, - tar Lil. - Tai profesorius.
Vyras artinosi prie Lils ir Gretos. Debesis pasislinko, ir profe
soriaus Bolko veid apviet saul atsispinddama nuo jo akini.
Prijs prie moter gydytojas priklaup ir tar:
- Tai vyks rytoj.
- Kas? - paklaus Lil.
- Kita js operacija.
- Taiau kodl taip staiga? - nusistebjo Lil.
- Nes turime audinio, kur galsime persodinti. Reikia operuoti
rytoj.
Greta buvo papasakojusi Lilei apie kit procedr, kurios metu
profesorius Bolkas ketina jos pilv persodinti kiauidi audin.
- Tikiuosi, kad viskas vyks taip, kaip suplanuota, - pareik pro
fesorius Bolkas.
Sauls viesoje Bolko veido oda atrod plona, pro j matsi jros
spalvos venos. Greta pasigailjo, kad Hansas neatvyko Drezden
kartu. Su Hansu ji galt visk aptarti, iklausyti jo patarim, ku
riuos Hansas dalydavo kampu suglauds delnus prie burnos ir ms
tydamas apie susiklosiusi padt. Greta staiga pasijuto isekusi.
- O kas bus, jei ne viskas pavyks taip, kaip suplanuota? - pa
klaus ji.
- Lauksime. A noriu persodinti tik jaunos merginos audin.

- Man sunku visu tuo patikti, - siterp Lil.

Ji neirjo nei j Gret, nei Bolk. Lils veidas buvo atgrtas
merginas, kurios dabar guljo ant ono.
Kai profesorius Bolkas pasialino, Lil papurt galv.
- Vis dar negaliu patikti, - tar ji nenuleisdama aki nuo mer
gin. - Greta, jis ketina tai padaryti. Visikai taip, kaip tu sakei.
Jis nori mane paversti maa mergaite. - Lils veidas buvo ramus,
nosies galiukas parauds. Paskui ji sunibdjo: - Manau, kad jis
pajgus daryti stebuklus.
Pakils vjelis nupt Gretos plaukus ant pei. Ji velg u
trauktus uuolaidomis profesoriaus Bolko laboratorijos langus, jos
tinkuotas sienas, stiklin koridori, jungiant laboratorij su pagrin
diniu klinikos pastatu. Nors Greta niekada nebuvo amfiteatrinje
operacinje, ji sivaizdavo eilmis kylanius jos suolus, altus plie
ninius veimlius ir lentyn su formaldehido pilnais stiklainiais.
Viename lange kakas kilsteljo uuolaid, ir Greta pamat kako
kio mogaus, palenkta galva dirbanio laboratorijoje, siluet; pas
kui antras mogus - jis atrod tik kaip tamsus elis - vl nuleido
uuolaid, ir sauls apviestas geltonas tinkuotas pastatas vl tapo
be gyvybs enkl.
- Taigi, - tar Greta, - rytoj - toji diena, - ir padjo galv Lilei
ant keli.
Abi usimerk ir atstat veidus ne itin kaitriai saulei. Greta su
Lile klaussi pievelje susirinkusi mergin prislopint klykavim
ir i toli atsklindanio Elbe plaukianio ratinio garlaivio tekenimo.
Greta prisimin Ted Kros, kur kadaise taip pat laik pajgiu dary
ti stebuklus. Tai buvo tuo metu, kai Karlailas susialojo koj. Gre
ta su Tediu buvo susituok vos keli mnesiai ir gyveno ispaniko
stiliaus name Beikersfilde, o pirmieji karti vjai buvo tik pradj
iauti eukalipt giraites.
Greta lauksi kdikio Karlailo ir nesveikuodama guljo ant pra
bangioje Gumpo parduotuvje pirktos sofos. Kart Karlailas savo

automobiliu Detroiter su geltonais sparnais Kalnagbrio keliu at

vaiavo j aplankyti ir sykiu ivalgyti galimus naftos telkinius.
T pavasar braki laukai atrod tarsi alias kilimas, apsuptas
kaln papdse auganiomis auksaspalvmis aguonomis. I San
Francisko ir Los Andelo Beikersfild m plsti mons, igird
gandus, kad ia po eme gali bti naftos. Kaimynas, kurio em
buvo j pietus nuo Tedio Kroso tv kio, kapliu kasdamas ulin
aptiko naftos. Tedis buvo sitikins, kad ir jo tv emje gali bti
naftos, o Greta slapta spliojo, ar Tedis, stengdamasis prilygti jai
turtais, jauia poreik praturtti. Po piet, pasirpins Greta, Tedis
vi imutu keliu vaiuodavo Kros laukus ir grdavo em
isidriekusiame seno uolo elyje. Jis naudojo spiralin grt,
kur buvo galima pailginti; itaip, atsispindint saulei nuo sidabri
kos braki lap apaios, Tedis grdavo priemol.
Kaip tik tada Beikersfild atvaiavo Karlailas. Tuo metu jis vis
dar raiavo ir naudojosi siekianiais alknes rankiniu bdu lietais
ramentais su raiyto dramblio kaulo rankenlmis. Karlailas turjo
ir kit por rament, liet i tikro sidabro, kuriais ponia Vod pray
davo j naudotis oficialiomis progomis. Greta vliau suinojo, kad
pirmj savo vienags ispaniko stiliaus name vakar, kai ji jau
buvo umigusi, Tedis nuve Karlail Kros laukus ir parod savo
grin.
- Bijau, kad teks juos nuvilti, - prisipaino Tedis turdamas gal
voje savo tvus, susigrdusius maame namelyje, kurio lent sieno
se iojjo tokie tarpai, kad pro juos vilpavo vjas.
emje igrta anga buvo madaug launies ploio ir apsup
ta medine platforma. Prie virvs priritu puodeliu Tedis itrauk
grunto pavyzd. Abu jauni vyrai isiioj j apirjo. Tedis velg
Karlail tarsi tikdamasis, jog vien tik todl, kad is studijuoja Stanforde, monos brolis pajgs kak velgti juodos ems puodelyje.
- Kaip manai, ar ten yra naftos? - paklaus Tedis.

Pavelgs braki lauko pakratyje augant gumbuot uol,

paskui raustant dang, Karlailas atsak:
- Nesu dl to tikras.
Vyrai lauke praleido pusvaland, apviesti besileidianios sau
ls spinduli. Pakils vjas sukl dulki skurius, kurie vijosi jiems
aplink kulknis. Dangaus skliautas blso, ir suspindo vaigds.
- Keliaukime, - pasil Tedis.
Karlailas, kuris niekada nebuvo apkaltins Tedio u tai, kas nu
tiko Gretai, sutiko:
- Gerai.
Tedis patrauk automobilio link, o Karlailas nusek i paskos,
tik jo ramento antgalis strigo tarp platformos lent, ir nesveika koja
tarsi altys bemat smuko ulin. Galbt Karlailas bt nusijuoks,
kad taip greitai isities ant platformos, bet jam labai skaudjo koj.
Igirds j aukiant, Tedis pribgo prie ikasto ulinio ir paklaus:
- Kas tau? Ar gali atsikelti?
Karlailas nepajg atsikelti, nes koja buvo strigusi skylje. Tedis
lautuvu m lupti lentas. Pliam lent cypimas pasklido laukuo
se. Taip pat girdjosi ir kojot staugimas kaln papdje. Juodoje
ramioje Beikersfildo naktyje Karlailas tyliai rk sau pet. J ilais
vinti pavyko tik po valandos, bet paaikjo, kad lo blauzdikaulis.
Kraujo nesimat, bet mlyn buvo tamsesn u slyv. Tedis padjo
Karlailui siropti automobil ir nakt ve per vis sln, kuria
me braki laukus pakeit raudonlapi salot plantacijos, paskui
vynuogynai ir galiausiai persik sodai, tada, kirts kalnus, pasiek
Santa Barbar. Kai gydytojas su monokliu akyje atstat Karlailo
koj, o slaugytoja rausvais, trumpai kirptais plaukais tuo metu mir
k marls juostas gipso vonioje, atjo vidurnaktis. Paskui, gerokai
vliau, beveik vintant, Tedis su Karlailu sustojo bambuk elyje
skendinioje ispaniko stiliaus namo vaoje. Nors ir buvo isek,
jiedu galiausiai parvyko namo.
Greta vis dar miegojo.

- Miega nuo tada, kai judu ivaiavote, - paaikino Akiko, ku

rios akys buvo tokios pat tamsios kaip ir mlyn Karlailo blauzdoje.
Pabudusi Greta jautsi per daug mieguista nuo pykinimo, kad
pastebt sugipsuot Karlailo koj; tvaras buvo labai birus, ir visur,
kur tik Karlailas vilkdavo savo sualot koj, likdavo balti lopeliai.
Greta pastebjo baltas dulkes ir, braukdama jas nuo otomans, tik
pusiau susidomjusi - nam ruoa j visada menkai domino - sp
liojo, i kur jos atsirado. Ji inojo, kad Karlailas susialojo, bet ne
trukus beveik pamiro.
- Jauiuosi visai gerai, - pareik Karlailas, ir Greta daugiau
neklausinjo, tik pavelg gipso tvar ir pavart akis, nes jautsi
tarsi bt apnuodyta.
Kai vasara sibgjo ir termometr gyvsidabrio stulpelis okte
ljo iki 43 C atymos, o Greta galiausiai pagimd, nuo Karlailo
kojos buvo nuimtas gipso tvaras. Gretos kdikis gim negyvas, bet
Karlailo koja atrod net sveikesn nei tada, kai Gretai ir Karlailui
buvo tik eeri. Karlailas vis dar vilkdavo nesveik koj, bet ra
ment jam jau nebereikjo - jis jau pajgdavo nulipti pusrsyje
esani ispaniko stiliaus namo svetain nesilaikydamas u turkl.
- Vienintel tavo apsilankymo Beikersfilde nauda, - kartais sa
kydavo Greta.
Vliau, vis likus judviej santuokos laik, Greta Ted Kros
laik mogumi, pajgianiu daryti stebuklus. Kai tik Greta ivys
davo vyr susikaupus ir tvirtai suiaupus lpas, jai atrodydavo,
kad Tedis gali padaryti bet k. Taiau kai Lil t pat pasak apie
profesori Bolk, Greta pavelg Elb, suskaiiavo laivus, paskui
suskaiiavo pievelje sdinias merginas ir tar:
- Pamatysime.

Dvideimt treias
skyrius

Lil priadino jos paios klyksmas. Ji neinojo, kiek laiko mie

gojo, bet jaut, kaip morfijus tarsi kepurait spaudia smegenis, o
aki vokai tokie sunks, kad nepajg j atmerkti.
Jos klyksmai buvo labai ais bei spigs, ir Lil inojo, kad jie
pasklido Municipalins moter klinikos koridoriais iurpindami
slaugytoj nugaros bei isitempusi ni mergin pilv od. Ap
atinje kno dalyje Lil jaut deginant skausm. Jei bt turjusi
jg, pakelt galv ir pavelgt vidurin savo kno dal patikrin
ti, ar tik ten nra sukurtas lauas, deginantis jos pilv.
Apsvaigusi Lil pajuto, tarsi bt pakilusi vir lovos ir velgt
emyn: maoji Lil, kurios kn sukr profesorius Bolkas, guli
pririta po antklode, jos rankos iskstos, atidengta vidin rie
pus blykiai paaliavusi. Jos kojas laik priritos i italik ka
napi nuvytos virvs, kuri galus per lovos kratus temp nuka
r sunks smlio maiai. Kiekvienoje pusje j buvo po keturis,
kiekvienas maias prikabintas prie storos virvs, juosianios Lils
blauzdas ir spaudianias jas prie lovos, kai ueina spazmai.

 palat atbgo Lilei nepastama slaugytoja. Jos krtin buvo

didel, lpos aplusios sais. Slaugytoja suuko:
- Kuo galiu jums padti?
Ji nustm Lil ant pagalvi krvos.
Regjosi, kad klykia kakas kitas. Lil net pagalvojo, kad tai
klykia Einaras: galbt jos viduje prabudo Einaro mkla. Mintis
buvo siaubinga, Lil sikniaub pagalves ir usimerk. Taiau ji
vis tiek klyk, nes negaljo susivaldyti. Jos lpos iepsi suskilinjusios ir kampuose sukepusios, o lieuvis buvo tarsi sausa plona
juostel.
- Kas jums negerai? - vis klausinjo slaugytoja.
Atrod, kad ji nelabai susirpinusi, tarsi visa tai jau bt ma
iusi anksiau. Slaugytoja buvo jauna, su stiklo karoliuk ka
roliais, kurie sviro sir jai kakl. irdama slaugytoj ir
jos tok msing kakl, kad karoliai jame beveik prasmego, Lil
pagalvojo, kad galbt i slaugytoj yra maiusi anksiau. Ploni
plaukeliai vir lpos ir prijuosts virutin dal itempusios krtys
atrod pastamos.
- Jums negalima judti, - perspjo slaugytoja. - Kitaip bus tik
blogiau. Pasistenkite gulti ramiai.
Slaugytoja ant Lils veido udjo ali gumin kauk; akies
krateliu ji pamat, kaip slaugytoja pasuka rezervuaro ranken
l ir paleidia eter. Ir t akimirk suprato, kad yra susidrusi su
ia slaugytoja. Ji tarsi per migl prisimin, kaip pabudo nuo savo
paios klyksmo; tada palat atskubjo slaugytoja, jos krtys,
spraustos prijuosts virutin dal, kadaravo vir Lils, kol slau
gytoja matavo temperatr. Lil jaut, kaip ant jos blauzd per
keliamos virvs ir kaip po lieuviu palenda stiklin termometro
lazdel. Visa tai jai jau buvo vyk anksiau. Ji ypa gerai prisi
min ali gumin kgio formos kauk, prigludusi prie burnos ir
nosies. Lilei atrod, kad viename prie Elbs stovini fabrik, ku

ri kaminai raugjo ilydyto plastiko ir gumos dmais, is miinys

sukurtas specialiai jai.
Prajo kelios savaits, kol Lil kamuojantys skausmai atlgo
ir profesorius Bolkas nebeskyr eterio dozi. Slaugytoja, vardu
Hana, nukabino smlio maius ir ilaisvino Lils kojas. Jos buvo
per plonos ir pamlusios, kad Lil pajgt pasivaikioti korido
riumi, bet ji vl galjo rytais por valand pasdti, kol bus su
leista kasdien morfijaus doz, kuri smigdavo rank tarsi bt
skaudiai glusi vapsva.
Slaugytoja Hana veimliu ivedavo Lil iemos sod. Ten
palikdavo j ilstis, o veiml pastatydavo prie lango ir vazone
auganio papario. Buvo gegu ir lauke jau isiskleid rododen
drai. Prie Bolko laboratorijos sienos emi ir komposto lysvje
saul stiepsi tulps.
Lil stebjo, kaip pieni nustoje pievelje lieuvauja nios
merginos. Ryki saul spigino j baltus kaklus. Nuo iemos
pabaigos klinik nebuvo paguldyta nauj mergin. Visada bus
nauj mergin, pagalvojo Lil gurknodama arbat ir usitraukda
ma antklod ant keli, kurie po mlynu ligonins chalatu ir jodu
sumirkytos marls tvarsiais buvo sudrk ir skaudjo. Ursulos
klinikoje jau nebuvo, ir tai glumino Lil. Taiau ji jautsi per daug
pavargusi ir apsvaigusi nuo vaist, kad galt ilgiau apie tai gal
voti. Kart ji paklaus ponios Krebs apie Ursul, o slaugytoja, pu
rendama pagalves, atsak:
- Dl jos nesijaudink. Dabar viskas gerai.
Greta galdavo lankyti Lil kiekvien popiet tik po kelias va
landas. Profesoriaus Bolko vesta tvarka, kuri metaliniu balsu
skelbdavo ponia Krebs, draud lankytojams ateiti i ryto ir vakare.
Tuo metu klinikos merginos turjo bti vienos, nors ir drauge, tar
si j bkl ir bda bt biiulysts enklas, kuriuo su paaliniais
dalytis draudiama. Tad Greta kasdien aplankydavo Lil tuoj pat
po piet, kol ant Lils lp dar matydavosi bulviens lakelis, ir

likdavo iki vlyvos popiets, kai eliai nutsdavo, o Lils galva

nusvirdavo ant krtins.
Lil visada laukdavo, kada ivys Gret, engiani stiklint
iemos sod. Idygusios tarpduryje Gretos veid danai slpdavo
didel gli - i pradi narciz, vliau, pavasariui sibgjant,
tulpi ir galiausiai rausv bijn - puokt. Lil kantriai laukda
vo savo pintame veimlyje ir klausydavosi, kaip Gretos bate
liai kauki plytelmis klotomis grindimis. Kitos merginos danai
nibddavosi apie Gret (Kas toji aukta amerikiet aviais il
gais plaukais?), ir ios kalbos - nerpestingi mergin, kuri kr
tyse kasdien pritvinkdavo pieno, balsai - Lilei buvo malonios.
- Kai tik tave i ia irays, - sakydavo Greta ssdama fotel
ir usikeldama kojas ant ilgos baltos pagalvs, - a parveiu tave
tiesiai Kopenhag ir leisiu tau ten pasivalgyti.
Greta paad kartojo nuo tos dienos, kai atvaiavo i Pary
iaus: traukiniu ir keltu gr Kopenhag; vl atvers buto Nali
namuose, kurio langins daugel met buvo udarytos, duris; l
damos apsipirks Fonesbecho universalins parduotuvs individu
aliame persirengimo kambaryje.
- Taiau kodl negalime vykti dabar? - klausdavo Lil.
Per penkerius metus nei ji, nei Greta n sykio nebuvo gru
sios Kopenhag. Lil miglotai prisimin, kaip Einaras krovjams
uraitotomis iki alkni rankovmis dalijo nurodymus atsargiai
elgtis su de, kurioje buvojo nermintos drobs. Ji taip pat prisi
min, kaip Greta tutino beicuoto uosio drabuins stalius ir vis
k krov nedidel skryni su odiniais vyriais, kurios Lil daugiau
niekada nemat.
- Tave dar ne visai baig gydyti, - primindavo Lilei Greta.
- Kodl?
- Pakentk dar truputl. Tada galsime grti namo.
Besiilsinti alia Lils Greta, seginti sijon su siuvais ir avinti
auktakulnius aulinius batus, atrod labai grai. Lil inojo, kad

Greta niekada nieko labiau u j nra myljusi. Dabar, kai net

vyriausybs iduotuose dokumentuose tvirtinama, kad ji yra Lil
Elb, Greta neturt pasikeisti. is sitikinimas padjo Lilei iks
ti ir vienatv naktimis ligonins palatoje po sunkia antklode, ir
skausmo priepuolius, kurie atslindavo tarsi vagis ir puldavo j.
Lil nuolat keitsi, bet Greta - niekada.
Kartkartmis profesorius Bolkas prisiddavo prie Lils su Gre
ta, kuri sddavo fotelyje atsilousi ir itiesusi kojas.
- Gal prisstumte prie ms? - klausdavo Greta pakartodama
pageidavim kelis sykius, bet profesorius niekada nestabteldavo
prie j tiek, kad turt laiko igerti puodel arbatos, kurios Lil
jam visada pildavo.
- Regis, pavyko, - syk pareik profesorius Bolkas.
- Kodl tai sakote? paklaus Greta.
- Pavelkite j. Ar ji jums neatrodo sveika?
- Taip, bet ji ima nekantrauti, kad viskas kuo greiiau baigt
si, - atsak Greta atsistodama pasitikti profesori.
- Ji tampa gana daili jauna mergina, - pagyr Bolkas.
Lil stebjo Gret su Bolku stovinius taip, kad jdviej kojos
buvo prie pat jos veido, ir jautsi tarsi vaikas.
- Ji ia jau ilgiau nei trys mnesiai, - primin Greta. - Ji pra
deda galvoti apie gyvenim u klinikos sien. Ji nekantrauja pa
sinerti ...
- Liaukits kalbj taip, tarsi mans ia nebt, - pertrauk
juodu Lil.
odiai i burnos isprdo piktai tarsi maistas pirmomis dieno
mis po operacijos, kai Lil buvo apsvaigusi nuo vaist.
- Mes taip nekalbame, - gynsi Greta priklaupdama. Paskui
pridr: - Tu teisi. Kaip jautiesi, Lile? Pasakyk man, kaip iandien
jautiesi.

- Jauiuosi puikiai, tik vis dar kamuoja skausmas, bet jis slops
ta. Ir ponia Krebs, ir slaugytoja Hana tvirtina, kad skausmas atlgs
ir a galsiu vaiuoti namo.
Lil palinko j priek savo pintame veimlyje. Ji pasirm ran
komis ir pamgino atsistoti.
-Nesistok, - sustabd j Greta. -N ebent jau esi tam pasiruousi.
Lil vl pamgino, bet rankos buvo per silpnos. Ji tapo tuia
vidure, beveik besvore mergina, kuri isekino ir liga, ir chirurgo
peilis.
- Netrukus bsiu pasirengusi, - galiausiai itar Lil. - Galbt
kit savait. Profesoriau Bolkai, mudvi grtame Kopenhag. Ar
Greta jums sak, kad mudvi grtame Kopenhag?
- A taip ir supratau.
- Mudvi vl sikelsime savo sen but Nali namuose.
Privalsite mus aplankyti. Ar pastate Kopenhag? I ms buto
atsiveria nuostabus Karalikojo teatro kupolo vaizdas, o atidar
lang uuosite uost.
- Lile, - siterp Greta, - tu dar nebsi pasirengusi kit savait.
- Kodl ne, jei mano bkl ir toliau itaip gers? Rytoj vl
engsiu pirmuosius ingsnius. Pamginkime rytoj truput pasi
vaikioti parke.
- Nejau neprisimenate, Lile? - paklaus profesorius laikyda
mas popierius prie krtins. - Js laukia dar viena operacija.
- Dar viena operacija?
- Tik viena, - paguod Greta.
- Kodl? Ar dar ne visk padarte?
Lil nepajg itarti odi, kurie sukosi galvoje: Argi neatkrte mano kiauidi ir nesuformavote vamzdelio, su kuriuo tu
rjau gimti? Ne, ji niekada negalt to itarti. Tai j labai emin
t, net alia esant Gretai.
- Liko tik viena, paskutin procedra, - aikino profesorius
Bolkas. - Reikia paalinti js...

Lil, kuri buvo nei vyresn, nei jaunesn nei dabar jautsi, kuri
primin mergin vaiduokl, nesenstani ir nebrstani, kuri su
paaugliku naivumu itryn kito vyro patirties deimtmeius ir
kas ryt tarsi per daug nerimastinga mergait, laukianti pirmj
mnesini, delnais suimdavo savo didjanias krtis, susigdusi
usimerk. Profesorius Bolkas jai primin, kad ten, emiau, po su
mirkytu jode marls tvarsiu, primenaniu atskiest pada, kur
Einarui tekdavo valgyti per kar, vir nesenos, dar tik gyjanios
aizdos karo paskutinis odos ritinlis, kuris priklauso Einarui.
- Man tereikia j paalinti ir atkurti...
Lil nepajg klausyti smulkmen ir nukreip vilgsn Gret,
ant kurios keli guljo atverstas bloknotas. Greta pie Lils eski
z vis pavelgdama tai bloknot, tai j, o kai jdviej vilgsniai
susitiko, Greta padjo pietuk ir tar:
- Ji teisi. Profesoriau Bolkai, gal galite paskubinti kit opera
cij? Ko laukti?
-Nemanau, kad ji pasirengusi. Ji dar nepakankamai sutvirtjusi.
- Manau, kad ji pasirengusi, - atkirto Greta.
Jiedu ginijosi toliau, o Lil usimerk ir sivaizdavo Einar
dar berniuk, sdint ant kerpto akmens ir stebint, kaip Hansas
rakete atmua kamuoliuk. Ji prisimin, kaip per dailinink pokyl
savo rankoje laik sudrkus Henriko deln. Ir deginant Karlailo
vilgsn, kai jiedu pirm syk susitiko t drgn ryt turguje. Ir
Gret, susikaupusi ir prisimerkusi, kai Lil pozavo ant lakuotos
skrynios.
- Atlikite j dabar, - tyliai itar Lil.
Profesorius Bolkas ir Greta nuiuvo.
- K js pasakte? - paklaus gydytojas.
- Ar tu k nors sakei? - pasitikslino Greta.
- Praau atlikti j tuojau pat.
Lauke, galiniame parke, naujoks merginos, kuri Lil nepai
nojo, rinkosi savo knygas bei antklodes ir vakarui gro klinik.

Municipalins moter klinikos pievels pakratyje svyrojo gluos

niai, o toliau u mergin triuis nr j agrast krm. Elbs tkm
laik plokiadugnes krovinines baras, o kitame ups krante sau
l paliet varinius Drezdeno stogus ir didiul, beveik sidabrik
Dievo Motinos banyios kupol.
Lil usimerk ir m svajoti, kaip kakada kirsdama karaliaus
Kristiano V statulos metam el ingsniuos Karaliaus naujja
aikte, ir vienintelis pasaulyje mogus, sustojs paspoksoti j,
bus dailus nepastamasis, kurio irdis privers j paliesti Lils ran
k ir prisipainti meilje.
Atsimerkusi Lil pamat, kad Greta ir profesorius iri kit
iemos sodo gal. Tarpduryje stovjo auktas vyras. Usimets
palt ant rank vyras m artintis j link. Lil su Greta irjo
vyr. Greta nubrauk plaukus u aus. Pirtu ji perbrauk ran
d skruoste. Trindama rankas ir vangindama apyrankmis Greta
tyliai aikteljo:
- Pavelkite, - tar ji ir paskui pridr: - Tai Hansas.

Ketvirta dalis

Kopenhaga
1931

Dvideimt ketvirtas
skyrius

Juodvi sugro Nali namus, bet per tuos metus pastatas

sunyko. Kol gyveno Paryiuje, Greta buvo pasamdiusi vyr, pa
varde Poulsenas, namui priirti. Kart per mnes ji isisdavo
ek kartu su nurodym rateliu. Manau, kad jau metas ivalyti
stogo latakus, - raydavo ji. Arba: Praom pakeisti langini vy
rius. Taiau Poulsenas nevykd i nurodym, jis tik iluodavo
paradin jim ir sudegindavo iukles. Kai vien ryt, sniegui
dengiant palanges, Greta su Hansu automobiliu atvyko Kopen
hag, Poulsenas buvo dings.
Fasadas stksojo ibluks ir atrod blykiai rausvas. Viruti
niuose auktuose ant lang rm matsi pridivusios uvdr
imatos. Buto, kuriame nakt mir pasismaugusi susisukusia pa
klode deimt deimt kopusi nerami senol, langai spoksojo
idauytais stiklais. Laiptins, vedanios virutin aukt, sienos
buvo ivagotos plonais juodais suodi dryeliais.

Gretai prireik keli savaii, kol paruo but Lilei. Padjo

Hansas, kuris pasamd darbinink brigadas nudayti sienoms ir
ivakuoti grindims.
- A r ji kada nors yra pagalvojusi apie tai, kaip gyvens savaran
kikai? - kart paklaus Hansas, o Greta apstulbusi atsak:
- K? Be mans?
Palengva ji panardino Lil j Kopenhagos gyvenimo jr. Po
pietmis Greta, sikibusi Lilei rank, vaiktindavo Karaliaus
parke paliugusio sniego takais tarp apkarpyt gyvatvori ir plik
vlyv iem medi. Lil vilkdavo kojas ir slpdavo burn po
vilnoniu ali; po operacij j nuolat kamavo skausmai, kurie su
liepsnodavo, kai baigdavosi morfijaus veikimas. Patikrinusi Lils
rieo puls Greta sakydavo:
- Neskubk. Tiesiog man pasakyk, kai bsi pasirengusi.
Ji vylsi, kad iau tokia diena, kai Lil gals savarankikai
ieiti j mones. Ji tai velgdavo Lils veide, kai i tyrindavo jau
nas moteris, kas ryt skubanias Karaliaus naujja aikte su svies
tini bandeli, pirkt kepykloje, paketais rankose. ios moterys
buvo dar pakankamai jaunos, kad j akyse spindt viltis. Greta
tai girddavo Lils balse, kai i laikratyje garsiai skaitydavo ve
dybinius skelbimus. Greta su baime lauk tos dienos; kartais ji
spliodavo, ar bt visk ikentusi, jei bt supratusi, kad galiau
siai Lil paliks Nali namus su mau lagaminliu rankoje. Pir
maisiais mnesiais Kopenhagoje pasitaikydavo dien, kai Greta
kartais patikdavo, kad juodvi su Lile gali susikurti sau gyveni
m virutiniame Nali nam aukte ir n viena j i i nam
neieis ilgiau nei popietei. Kartais, kai juodvi su Lile sddavo
prie geleins krosnels, Greta praddavo galvoti, kad pastarieji
perversm bei evoliucij metai artja pabaig, ir dabar ji ir Lil
gals ramiai tapyti ir gyventi vienios, bet kartu. Argi tai nra nesi
baigianti Gretos kova? Jos aminas poreikis bti vienai, bet visada
mylimai ir mylti paiai?

- Kaip manai, ar a kada nors simylsiu? - pradjo klausinti

Lil, kai gro pavasaris ir spariai dingusi i uosto niri pilku
m pakeit ydryn. - Kaip manai, ar kas nors panaaus galt
nutikti net man?
Kartu su 1931 met pavasariu pradjo trauktis rinkos, kristi va
liut kursai ir atslinko juodas ekonominio bei kitokio nuosmukio
debesis. Greta laikraiuose perskait, kad amerikieiai traukiasi
i Europos; ji mat, kaip viena amerikiet, pasipuousi bebro apy
kakle ir laikanti vaik ant klubo, bendrovs Deutsche Aero-Lloyd biure pirko lktuvo ir laivo biliet. Net ir geras paveikslas
galjo ilgai kaboti galerijoje neparduotas. Pasaulis, kur turjo
pasinerti Lil, buvo nirus; jis nebuvo toks kaip anksiau.
Kas ryt Greta baksnodavo Lil, kuri kartais pati nepajgdavo
pabusti. Greta nukabindavo nuo pakabos sijon, palaidin su me
dinmis sagomis ir megztin snaigi ratu puotais rankogaliais. Ji
paddavo Lilei apsirengti ir patiekdavo kavos bei juodos duonos
su krapais apibarstyta rkyta laia. Tik rytui pusjus Lil visikai
prabusdavo, jos akys nuo morfijaus vis dar mirksdavo, o burna
bdavo idivusi.
- Tikriausiai esu pavargusi, teisindavosi ji, o Greta linktel
davo ir atsakydavo:
- Nieko baisaus.
Kai Lil ieidavo viena - apsipirkti Senojo papldimio uv
turguje ar keramikos kursus, kuriuos Greta j ura, - Gre
ta mgindavo tapyti. Prabgo tik eeri metai, bet jai atrod, kad
iame bute, kur vaiduoklikai kvepjo silkmis, ji gyveno kur kas
anksiau. Kai kas nepasikeit: vis dar girddavosi kelt, plaukian
i vedij ir Bomholm, sirenos, pro langus prasiskverbdavo
tokia pati popieio viesa prie pat saulei paneriant u miesto ir
apvieiant siaur tarsi adatos banyi bokt siluetus. Stovda
ma prie molberto Greta pagalvodavo apie Einar ir iandienin
Lil, tada usimerkdavo ir galvoje igirsdavo skimbteljim, kur

isyk atpaindavo kaip varpel, kuriuos skalbja i Kantono vis

dar skambindavo gatvje. Greta buvo sitikinusi, kad dl nieko
nesigaili.
Karalius suteik teis skirtis taip greitai, kad Greta bemat paju
to nerim. inoma, jiedu jau negyveno kaip vyras ir mona, dabar
jos abi buvo moterys, o Einaras guljo prisiminim karste. Pasiri
juodas petelikes ir nervingai drebaniais pirtais valdininkai nu
stebino Gret sutvark dokumentus su nebdingu jiems skubumu.
Greta lauk - net tikjosi - biurokratinio vilkinimo; ji beveik si
vaizdavo, kad skyryb praymas pradingsta tarp gausybs popie
ri. Nors ir nenorjo to pripainti, ji buvo panai daugum jau
n Pasadenos moter, kurios skyrybas laik moralinio silpnumo
poymiu; arba, konkreiau, Greta tai laik vakarietiko stuburo
neturjimu. Ji nustebo, kad j jaudina, k kiti gali apie j pagalvoti
ar kalbti - tarti, kad ji buvo lengvabdika ir silpnaprot, nu
sprendusi itekti u netinkamo vyro. Ne, Greta pati apie save taip
negalvojo. Ji primygtinai reikalavo iduoti Einaro Vegenerio mir
ties liudijim, kurio irayti nesutiko joks valdininkas, nors biure
visi inojo, koks tai atvejis. Vienas valdininkas, kurio nosis buvo
ilga, o po ja trkiojo balti siukai, sutiko, kad mirties liudijimas
bt ariausiai tiesos.
- Bijau, kad a nepajgus perrayti statym, - aikino jis pasi
slps u popieri krvos, kuri beveik siek jo sus.
- Taiau mano vyras mirs, - mgino tikinti Greta kumiais
dauydama langeli atramas, skirianias j nuo biurokrat, pra
kvipusi tabaku ir pietuk drolmis, pasiriusi markini ran
koves guminmis juostelmis ir apsiginklavusi skaitytuvais.
- Jis privalo bti paskelbtas mirusiu, - velnesniu tonu paskuti
n syk band savo laim Greta valstybinje staigoje.
Patalpoje vir biurokrat nuo sienos juos stebjo vienas anks
tyvj Gretos paveiksl: juod kostium vilkintis ponas Ol Skramas, buvs karaliaus vyriausybs viceministru trumpiau nei m

nes ir pagarsjs tik dl nepaprastos mirties susipynus oro baliono

virvms, kuri mat daugyb liudinink. Taiau Gretos praymai
nebuvo patenkinti. Tad Einaras Vegeneris oficialiai inyko, bet
dingo neturdamas kapo.
- Ji privalo gyventi savarankikai, - kart pareik Hansas. - Ji
turt viena ieiti i nam ir pati susirasti draug.
- A jai netrukdau tai daryti, - aikino Hansas, kur Greta ne
tiktai sutiko po jimo Karalikj men akademij arka. Buvo
balandis, nuo Baltijos pt varbus, srokas ryt vjas. Saugo
damasi vjo Greta pasikl apykakl. Pro al skubjo studentai,
mvintys pirtines nukirptais pirtais. - Tu taip pat neturtum
trukdyti, - pridr jis.
Greta nieko neatsak. Ji jaut, kaip per nugar slenka altukas.
Greta nukreip vilgsn Karaliaus naujj aikt. Prie karaliaus
Kristiano V statul vaikinas su plevsuojaniu iki keli mlynu
aliku buiavo mergin. Su Hansu buvo ta bda, kad jis nuolat
primindavo Gretai, k o ji neturt daryti; be ko, kaip save tikino
Greta - sddama ant skaitymo kds, laukdama grtanios Lils
ir jausdama, kaip smarkiau suspurda irdis igirdus bet kok gars
laiptinje, - ji tiesiog negali gyventi. Ko Greta bijo?
- Gal rytoj nuvaiuotum kartu su manimi Helsingor? - pa
sil Hansas.
- Nemanau, kad galiau ivykti, - atsak Greta.
Vjas pakilo ir m vilpti pro akademijos portik, kurio sienas
subrai pravaiuojantys per plats sunkveimiai. Greta su Hansu
jo vid, vien onini koridori, kurio grindys nebuvo va
kuotos, sienos nudaytos viesia muilo alumo spalva, o kylantys
vir laipt turklai balti.
- Kada tu suvoksi, kad Lil tau jau nebepriklauso?
- Niekada nesakiau, kad ji mano, - atov Greta ir pridr: Kalbjau apie savo darb. Man sudtinga net vienai dienai atsi
traukti nuo darbo.

- I kur tu inai?
Staiga Greta pasijuto sutrikusi, tarsi iauri paanga ir laikas
kaip tik i akimirk btj itrauk i studij akademijoje laik;
tarsi praeitis iki ios dienos bt priklausiusi jai.
- Einaras mirs, - nevalingai itar Greta.
- Taiau Lil gyva.
Hansas teisus. iaip ar taip, yra Lil, kuri kaip tik dabar galbt
luoja but, o jos veid apvieia pro lang spindinti saul. Lil,
dailiais kaultais rieais ir beveik juodomis akimis. Dar vakar ji
pareik:
- Ketinu susirasti darb.
- Ar nesupranti, kad esu truput nusiminusi? - paklaus Greta.
- O tu ar nesupranti, kad kaip tik tai i tavs noriu igirsti? atov Hansas.
- Hansai, - tar Greta, - manau, kad man metas eiti.
Kaip tik t akimirk Greta suvok, kad jiedu stovi laipt pa
pdje, kur su Einaru pasibuiavo ir simyljo vienas kit. Balti
turklai ir mediniai laiptai per deimtmeius buvo nuzulinti v
luojani student, po paastimi pasikiusi nebaigtas uduotis,
stiklinti langai stksojo ukabinti kabliukais, kad neleist al
io. Koridoriuje buvo tylu, nesimat n gyvos dvasios. Kur dingo
visi studentai? Greta igirdo kakur uaunamas duris. Paskui vl
viskas nuiuvo, ir kakas neapiuopiama prabgo tarp Gretos ir
Hanso. U lango, kieme, nusidriekusiame ilgame akademijos e
lyje vaikinas su mlynu aliku be paliovos buiavo mergin.

Dvideimt penktas
skyrius

Lil sdjo ant kds su i virvi pinta sdyne ir svarst, ar da

bar tinkamas laikas pasakyti Gretai. Pro lang ji mat kanale sto
vini silki kls laiv stiebus. U jos Greta tap Lils portret
i nugaros. Pldama paveikslo eskiz Greta nepratar n odio,
ir Lil girdjo tik jos apyranki vanges. Lils kirknyse vis dar
ruseno skausmas, jis buvo toks pastovus, kad Lil vis labiau mo
ksi nekreipti j j dmesio; jos lpa buvo sukramtyta stengiantis
visa tai iksti. Profesorius Bolkas paadjo, kad galiausiai skaus
mas inyks.
Lil prisimin merginas klinikoje. Dien prie profesoriui Bolkui iraant Lil, jos sode sureng ileistuves. Dvi merginos ati
temp pievel balt ketin stal, treia i savo kambario atne
triuiais ipietame vazone augani raktaoli. Merginos band
utiesti stal geltona staltiese, bet vjas j be paliovos plaikst;
Lil sdjo stalo gale ant altos metalins kds ir stebjo plazdan
i stalties, kol merginos band pririti jos kampus. Pro gelton
stalties Lils su vazonu ant keli akis skverbsi sauls viesa.

Ponia Krebs teik Lilei kaspinu perrit dut.

- Nuo profesoriaus, - paaikino ji. - Jis norjo, kad tai turtu
mte. Profesorius privaljo ivykti Berlyn. Dalyvauti operacijo
je v. Norberto ligoninje. Jis pra su jumis atsisveikinti.
Kaspinas buvo standiai uritas, ir Lil nepajg jo atmegzti,
tad ponia Krebs i prijuosts isitrauk kareivik peil ir greitai
nupjov kaspin. Tai nuvyl merginas, nes jos norjo pinti kaspi
n Lils plaukus, kurie, bnant klinikoje, uaugo iki pei.
Dut buvo didel ir iklota plonu popieriumi, o viduje Lil
rado dvigub oval sidabrin rmel. Viename ovale buvo Lils,
gulinios auktoje olje Elbs pakrantje, nuotrauka; j tikriau
siai dav Greta, nes Lil niekada nebuvo ijusi pasivaikioti
prie ups su profesoriumi Bolku. I antro ovalo velg smulkaus
skryblto vyro veidas; jo akys buvo tamsios ir miglotos, o veido
oda tokia balta, kad beveik spindjo, i apykakls styrojo plonas
kaklas.
Sddama ant kds Lil mat ant knyg lentynos stovint r
mel su dvigubu portretu. Ji girdjo, kaip Gretos pietukas kreb
dena drob. Lils plaukai buvo perskirti sklastymu per vidur ir
krito abipus kaklo. Ant kaklo kabojo gintaro karoliai, ir Lil jaut
j auksinio segtuko alt. Ji mintyse ivydo kresn moter storomis
kojomis ir nykiais su nuospaudomis, kuri kadaise neiojo iuos
karolius; inoma, Lil nepainojo ios moters, bet sivaizdavo j
durpini saman lauke avini perpus guminius, perpus brezenti
nius batus, o karolius nuslydusius tarp tarp jos krt.
Lil nesijaudino dl to, k prisimena ir ko ne. Ji inojo, kad di
dioji gyvenimo, jos ankstesnio gyvenimo, dalis buvo tarsi knyga,
kuri Lil skait vaikystje: ji buvo ir pastama, ir pamirta. Ji pa
jgdavo prisiminti pavasar dumblt ir lapi eimos ol ivarpyt
durpini saman lauk. Ji tarsi regjo, kaip durpes sminga sur
dijs plokias kauptukas. Ir gintaro karoli, sibuojani aplink
kakl, dusl barkteljim. Lil prisimin aukto berniuko didele

galva, vaikiojanio durpini saman lauko pakraiu, siluet. Ji

neinojo, kas tas berniukas, bet suprato, kad buvo toks metas, kai
buvo maa ir isigsdavo pamaiusi juod matin siluet lauko
pakratyje. Lil taip pat inojo, kad kakas jos krtinje suspur
ddavo, kai tas siluetas imdavo artintis ir kilsteldavo skrybls
bryli. Ji prisimena, kaip sau sakydavo: Taip, a simyljau.
- Tu paraudai, - tar prie molberto stovinti Greta.
- Tikrai? - Lil pajuto, kaip nukaista kaklas ir smilkiniai sudrgsta prakaito laeliais. - Neinau kodl.
Taiau tai buvo netiesa. Prie kelias savaites ji susiruo ki
nink bank individualiame seife urakinti Gretos padovanot
perl ir briliant seg. Taiau prie pasukdama bank Lil usu
ko rsyje esani parduotuvl nupirkti Gretai por eri teptuk.
Pardavjas, senyvas vyras, kurio krumpliai buvo rausvi ir mink
ti, siek nuo lentynos paimti skardin terpentino. Jis aptarnavo
pirkj, vyr, kurio garbanoti plaukai krito ant aus. Lil nemat
pirkjo veido, ir j erzino, kad is papra didiausios skardins,
esanios ant aukiausios lentynos.
- Einu pasiimti pirtini. Netrukus griu, - tar klientas par
davjui, kuris vis dar svirduliavo ant kopi. Vyras apsigr ir
praeidamas pro Lil tar: - Atsipraau, panele.
Vyrui bandant pro j praeiti, Lil prisispaud prie lentynos ir su
laik kvap. Nepastamojo plaukai brkteljo Lilei per skruost,
ir ji pajuto silpn jav kvap.
-Atsipraau, - pakartojo vyrikis.
Ir tada Lil suprato. Ji nusvarino galv ant krtins neinoda
ma, koki tolesni vyki nort. Lilei parpo, kaip ji atrodo. Vei
das tikriausiai nugairintas vjo. Ji spoksojo apatinje lentynoje
idliotus vaikikus akvarelini da rinkinius atidaromose me
talinse dutse, paskui priklaup pairti raudonos duts su
da pavyzdi lapeliais. Lil nubrauk plaukus nuo veido.
Tada Henrikas j atpaino ir udjo deln jai ant peties.

- Lile? ia tu?
Jiedu ijo lauk, Henrikas per rank buvo persimets maiel
su terpentino skardine. Dabar jis atrod vyresnis, paaki oda tapo
plonesn ir truput pamlusi. Plaukai buvo tamsesni tarsi juodintas
uolas ir nelabai spindjo. Henriko kaklas ir rieai sustorjo. Jis
jau nebebuvo dailus; nors iaip virto patraukliu vyru.
Jiedu nujo gatvi kampe esani kavin igerti kavos. Henri
kas papasakojo apie save; apie savo marinistinius paveikslus, ku
riuos Niujorke pirko geriau nei Danijoje; apie automobilio avarij
Long Ailende, per kuri jis vos neuvo, kai automobilio Kissel
Gold Bug atitrks ratas su stipinais trenk kakt; apie savo
suadtin su atsikiusiais skruostikauliais i Niujorko Satono ra
jono, kuri j paliko ne dl kito, o todl, kad nustojo j myljusi.
- Pamirau, - staiga pertrauk j Lil. - Pamirau nupirkti Gre
tai teptuk.
Henrikas palydjo Lil atgal iki parduotuvs, bet i jau buvo
udaiyta. Lil su Henriku stovjo gatvje prie sibuojanios ant
metalinio strypo parduotuvs ikabos.
- A turiu atliekam teptuk savo studijoje, - tar Henrikas.
Galime nueiti ir paimti, jei nori.
Henriko akys primin aaros form, o Lil jau senokai pamiro,
kokios trumpos ir dygios jo blakstienos. Ir vl padvelk javais,
tarsi kakas luktent kvieius.
- Man truput neramu, - prisipaino Lil, kai Henrikas prikio
ariau savo veid.
- Liaukis, - pertrauk j Henrikas. - Praau nesijaudinti dl
mans.
Parduotuvs ikaba ir toliau barkjo ant strypo, o Lil su Hen
riku susiruo jo studij, esani kitoje Vidinio uosto pusje, kur
vliau vyras pyl jai raudonojo vyno, pavaiino brakmis, paro
d savo marinistinius paveikslus, o paskui jiedu pasibuiavo.

- Tu dar labiau iraudai, - pareik Greta. Ji jung viestuv ir

pradjo stiklainyje skalauti teptukus. - Gal duoti tablet? Ar gerai
jautiesi?
Lil neinojo, kaip visk papasakoti Gretai. Kai juodvi gro
Kopenhag, Lil paklaus:
- Ar tu tikrai manai, kad mudvi turtume gyventi kartu? Dvi
moterys iame bute?
- A r tu baiminiesi dl to, k mons gali pasakyti? - savo ruo
tu paklaus Greta. - Ar tai tave jaudina?
Ir Lil, kuri nebuvo visikai sitikinusi, kodl taip sako, itar:
-N e . Visikai ne. Tiesiog... galvojau apie tave.
Ne, ji negali pasakoti Gretai apie Henrik, bent jau kol kas.
Gal gale nuo koji turt pradti? Buinio studijos prieblandoje?
Henriko rankos, udtos jai ant pei, kai jis artjant sutemoms,
kaip tik tuo metu, kai aukls vakarui stm veimlius namo, ve
dsi j per Karaliaus park? Jo rankos, aplusios tankiais juodais
plaukais, i pradi udtos Lilei ant kaklo, o paskui ant minktos
jos krties pagalvls? Laiko, kur Henrikas kit dien perdav
Lilei per i Kantono kilusi skalbj, sulankstyto popieriaus kva
dratlio, kuriame raalu buvo imargintas prisipainimas meilje
ir apgailestavimas? Nuo susitikimo meno reikmen parduotuvje
prajo tik trys savaits, bet Lilei atrod, kad jos gyvenimas prasid
jo i naujo. Kaip ji galt apie visa tai papasakoti Gretai?
- Noriu pasivaikioti, - pareik Lil pakildama.
- A dar nebaigiau, - aikino Greta. - Gal papozuotum dar ke
lias minutes?
- Noriu eiti dabar, kol dar nesutemo.
- Gal nori, kad eiiau kartu?
- Nieko man neatsitiks.
- Vaikiosi visikai viena?

Lil linkteljo pajusdama, kaip viduje kunkuliuoja neisenkan

tis dvilypumas: ji ir myljo Gret, ir piktinosi, kad i ja taip rpi
nasi. Viskas labai paprasta.
Lil atsidar drabuin, kad pasiimt palt ir alj. Greta pradjo
tvarkyti daus, pietukus ir molbert. Edvardas IV m loti Lilei
prie kulkni. Paskutinis pasviras sauls spindulys apviet but.
Suk Bomholmo kelto sirena, o Lil, vilkdamasi mlyn fetri
n palt, usegam bambukiniais kabliukais, svajojo, kad nort
nueiti dok, ulipti trapu ir atsissti kajutje, i kurios pro laivo
priek matosi maa jros salel.
Bet ji neiskleis buri, bent jau kol kas.
- Griu, - paadjo Lil.
- Taip, na... gerai, - atsak Greta, paskui pridr: - Ar tu tikrai
nenori, kad eiiau kartu?
- Ne vakar.
- K gi, gerai.
Kai Lil ruosi ieiti, Greta pam Edvard IV ant rank ir
stovjo kambario viduryje, apsupta blstanios viesos. Lil jaut
poreik pabgti. Henrikas sak, kad dirbs studijoje iki vlumos.
Pasitikrink, ar dega viesa, ra jis ratelyje, kur buvo kis
sulankstytus skalbinius.
- Ar ilgai utruksi?
Lil papurt galv.
- Neinau.
Ji buvo pasirengusi ir usisagsiusi palt. Reiks Gretai pasa
kyti apie Henrik, bet ne vakar.
- Labanakt, - atsisveikino Lil ir kak pajuto, o kai atidar
duris, ivydo Hans, iklus rank belstis.
Hansas jo vid. Lil liko stovti prie dur. Vyrikis atro
d pavargs, jo kaklaraitis buvo atlaisvintas. Hansas pakvieti abi
kartu pavakarieniauti.
- A k tik ketinau ieiti, - atsak Lil.

Greta paaikino, kad pastaruoju metu Lil yra gana usimusi.

Pasakodama Hansui apie Lils nauj darb Fonesbecho parduotu
vje prie kvepal prekystalio Greta kalbjo piktokai.
- Mane pasamd todl, kad kalbu pranczikai, - aikino Lil
vis dar nenusivilkdama palto.
Fonesbecho parduotuvs vadybinink, kurios krtys dl dvi
mos juodos palaidins atrod suplotos, pra Lils su klientmis
kalbti su akcentu.
- Kalbkite kaip prancz. Apsimeskite esanti kakuo kitu.
Parduotuv - tai scena!
Lil kasdien irikiuodavo lifuoto stiklo flakonus ant sidabrinio
padklo, nudelbdavo akis ir tyliai klausdavo praeinani pirkj,
ar ios nenort, kad Lil pakvpint joms rie.
- Turiu eiti, tar Lil ir eng prie Hanso pabuiuoti
atsisveikindama.
Hansas pasisil pasivaikioti kartu, bet Greta paaikino, kad
Lil nori bti viena.
- A tik trumpai palydsiu, - neatlyo Hansas. - Paskui griu,
Greta, ir mudu pavakarieniausime.
Lauke buvo drgna. Kitapus gatvs moteris beldsi dakta
ro Miolerio duris. Lil su Hansu dvejodami stovjo prie Nali
nam dur.
- kuri pus? - paklaus Hansas.
- Ketinu eiti Kristiano uost, - paaikino Lil. - Taiau tu
neprivalai eiti kartu. Tai per daug toli.
- Kaip pastaruoju metu jauiasi Greta?
- Tu pasti Gret. Ji visada tokia pati.
- Netiesa. Ar sklandiai pavyko vl sikurti?
Lil stabteljo ir susimst, k Hansas norjo pasakyti. Kuo
Greta yra taip erzinamai nuostabi? Kad ji visada tokia pati - nuolat
tapo, planuoja, braukia plaukus atgal?

- Jai viskas gerai, - atsak Lil, paskui pridr: - Manau, kad

ji ant mans pyksta.
- Kodl?
- Kartais splioju, kodl ji apskritai leido man visa tai iksti.
Gal tikjosi, kad paskui viskas bus taip, kaip buv?
- Ji taip niekada negalvojo, - paprietaravo Hansas. - Greta
visada suprato, k tai reikia.
Moter su parita ranka leido daktaro Miolerio namus. I j
reivio buto lango viruje atsklido riksmas.
- Kur tu eini, Lile? - paklaus Hansas.
Jis pam Lils delnus ir m trinti, kad suildyt. Kartais Lil
stebdavosi, kad nesusmunka prisilietus vyrui. Ji beveik negaljo
patikti, kad jos knas ir kaulai gali iksti vyro pirt galiuk
tiriam prisilietim. is pojtis buvo dar stipresnis su Henriku, ku
rio rankos yra spaudusios kiekvien Lils stuburo slankstel. Kai
Henrikas delnais apgaubdavo Lils peius, atrodydavo, kad ji tuo
jau pat susilankstys kaip popieriaus lapas, bet taip neatsitikdavo, o
Henrikas ir toliau j liesdavo bei buiuodavo.
- Mudu esame jau gana seniai pastami, - pareik Hansas.
- Manau, kad a simyljau, - prisipaino Lil.
Ji papasakojo Hansui apie Henrik, apie tai, kaip jiedu vakarais
buiuodavosi studijoje ir kaip ji pajgdavo galvoti tik apie tai, kad
daugiau niekada negr Nali namus.
- Taip ir maniau, - tar Hansas. - Kodl apie tai nepapasakojai
Gretai?
- Ji pavyds. Mgins sutrukdyti.
- I kur inai?
- Kart ji jau band tai padaryti.
- Taiau ar tai nebuvo seniai?
Lil susimst. inoma, Hansas teisus. Taiau vis tiek, jis ne
pasta Gretos taip, kaip ji. Hansui neteko ksti nair vilgsni,

kuriuos Greta laido kaskart, kai Lil ieina i buto arba grta ar
parsiranda namo vlai vakare. Kart Greta Lilei pareik:
- inoma, a nesu tavo motina, bet vis tiek noriau inoti, kur
dingsti pastaruoju metu.
- A r ji neturi teiss inoti? - paklaus Hansas.
- Greta?
Lil turjo pripainti, kad Greta ne visada bna tokia. Juk dar
prajusi savait Greta susitiko Lil prie Fonesbecho parduotuvs
tarnybinio jimo ir perspjo:
- Apgailestauju, kad tenka keisti mudviej planus, bet a keti
nu vakarieniauti su Hansu. Tikiuosi, neprietarausi ir pasirpinsi
savimi pati?
O kart, kai juodvi snsteljusios prabudo, Greta prisipaino:
- Sapnavau, kad tu itekjai.
- A r galiu tave palydti iki tilto? - paklaus Hansas.
- Nueisiu viena, - atsak Lil. - Grk pas Gret.
Tada jai ov galv mintis, kad Greta ir Hansas tapo labai
artimi: kartu valgo prie ilgo stalo; tyliai leidia vakarus Nali
namuose aisdami poker ir laukdami grtanios Lils; Greta
pradjo labai pasikliauti Hansu, kas jai nebuvo bdinga, ir vis da
niau kartodavo: Leisk man pasitarti su Hansu.
- Ar tu nori j vesti? - paklaus Lil.
- A jai dar nepasipirau.
- Taiau pasipiri?
-Je ig u ji leis.
Lil nejaut pavydo; ir kodl turt jausti? Ji tik jaut palen
gvjim, bet sykiu upldo ir prisiminimai: Hansas su Einaru ai
dia prie kaimiko namo; prie virykls kamino kabanti prijuost;
Greta, beveik besivaikanti Einar Karalikosios akademijos kori
doriuose; Greta, ingsniuojanti Sv. Albano banyios onine nava
judviej vestuvi dien ir kaip visada skubanti. Lils gyvenimas
apsivert auktyn kojomis, ir dl to ji jautsi dkinga.

- Ji neteks u mans, kol nebus sitikinusi, kad tu sitvirtinai

ir gyveni gerai.
- Ji tau taip sak?
- Jai nereikjo to sakyti.
Viruje vl pasigirdo jreivio riksmas ir udaromo lango trenks
mas. Lil su Hansu nusiypsojo. Gatvs ibint viesoje Hansas
atrod jaunas tarsi berniukas. Jo plauk kuodas buvo pasiiaus,
skruostai raud. Lil stebjo, kaip ijos burnos ij garai maiosi
su Hanso ikvptais.
- Tu - kek! - kaip prastai, sumaurojo jreivis.
- Ar a padariau kak negera? - paklaus Lil.
- Ne, - atsak Hansas, paleido jos rankas ir atsisveikindamas
pabuiavo kakt. - Taiau ir Greta nepadar nieko bloga.

Dvideimt etas
skyrius

Kiek pasvarsiusi Greta paliko naujausi Lils portret nebaig

t. Sprandas buvo nutapytas negerai - per storas apaioje; nugara
per plati, peiai upild beveik vis drob. Portretas buvo bjaurus,
tad Greta j sulankst ir sudegino kampe stovinioje geleinje
krosnelje jausdama, kaip da dmai grauia gerkl.
Tai buvo ne pirmas ir ne paskutinis nepavyks paveikslas. Gr
usi Kopenhag Greta mgino ubaigti pirm portret grup, bet
visi jie buvo neteisingai sumanyti. Lil ieidavo arba per dide
l, arba keistai spalvinga, arba svajinga balta viesa, kuri Greta
mgdavo tapyti ant Lils skruost, atrodydavo tarsi vark. Kol
Lil dirbo prie Fonesbecho parduotuvs kvepal prekystalio, Gre
ta syk pasamd model i Karalikosios akademijos. Ji isirinko
smulkiausi kurso vaikin, nendri spalvos plaukais ir tankiomis
blakstienomis, kuris vaikiojo megztin susigrds kelnes. Gre
ta pastat lakuot skryni prie lang ir papra vaikino ant jos
atsistoti sudjus rankas upakalyje ant juosmens.
- irk sau kojas, - paliep Greta stovdama prie molberto.

Drob bolavo tuia, ir Gretai staiga pasirod, kad jos iurk

iame paviriuje nemanoma eskizuoti. Ji pietuku ivediojo vai
kino galvos ir ono kontrus. Taiau po valandos portretas m
atrodyti per daug karikatrikai: akys didels ir apsiaarojusios, o
liemuo - tarsi smlio laikrodio susiaurjimas. Greta teik vaiki
nui deimt kron ir isiunt namo.
Buvo ir kit modeli: daili moteris, dirbanti virja Palace
viebutyje, ir vyras vakuotais sais, kuris, papraytas nusirengti
iki puss, atideng taip aplusi krtin, kad ji atrod tarsi juodas
kilimas.
- Rinka siaurja, - aikino Hansas, kai gro but, palydjs
Lil.
Galerija Kritolo gatvje buvo udaryta, o jos langai udayti
kalkmis. Savininkas dingo; vieni aikino, kad jis dl blog skol
pabgo Lenkij; kiti tvirtino, kad dabar jis krauna kario des
Azijos prekybos bendrovs dokuose. Ir jis buvo tik vienas i dau
gelio. lugo Heningseno porceliano fabrikas, kuris buvo usaks
dvideimt papildom degimo krosni sriubos lktms, skirtoms
Amerikai, gaminti. Pono Pecholto betono maiykls stovjo be
darbo. Blogi gandai kartu su pridegusio sviesto kvapu sklido i
Oto Mionstedo margarino fabriko. O aerodrome, kuris kadaise
dzg kaip bii avilys, dabar buvo tuia ir tylu, tik iskrisdavo
keli emigrantai ar kartkartmis ant varaus balto pakilimo tako nu
sileisdavo koks nors krovininis lktuvas.
- Niekas nieko neperka, - guodsi Hansas pridjs deln prie
smakro ir apirindamas kambaryje idliotus Gretos paveiks
lus. - Prie silydamas iuos paveikslus noriau palkti, kol rei
kalai pagers. Dabar netinkamas laikas. Galbt kitmet.
- Kitais metais? - paklaus Greta ir atsitraukusi atgal pavelg
savo darbus.
N vienas j nebuvo graus; n vienas nespindjo ta viesa,
dl kurios Greta igarsjo. Ji pamiro, kaip sukurti t fono vies,

kurioje atgydavo Lils veidas. Vienintelis vertas dmesio paveiks

las - profesoriaus Bolko portretas, vaizduojantis aukt, tvirt
vyr didelmis platakomis, vilkint languot vilnon kostium.
Greta mat, kad kiti paveikslai jam neprilygsta; taip pat ji paste
bjo, kaip Hansas, surauks antakius, svarsto, kaip jai t pasakyti.
- Galvoju vykti Amerik, - tar Hansas. - Pairti, ar ten dar
yra kokios nors verslo galimybs.
- Niujork?
- Ir Kalifornij.
- Kalifornij?
Greta atsiliejo sien tarp savo paveiksl ir mintyse ivydo
Hans, pirm syk po Pasadenos saule nusimetant savo skrybl
fetriniais bryliais.
Karlailas jau keliavo Kopenhag nusipirks biliet per Ham
burg. Brolis ra, kad iema Pasadenoje buvo sausa, iki kovo
visos aguon lysvs ideg. Gretos vieno sakinio laik: Einaro nebra Karlailas atsak: Pasadena idivusi, o Los Andelo up isekusi. Kodl judviem su Lile neatvykus ia? ir toliau:
Kaip jauiasi Lil? Ar ji laiminga? Greta paslp laik savo
chalato usegamoje kienje.
Kartais popietmis Greta slinkdavo Fonesbecho parduotuv
ir stebdavo Lil u prekystali su idliotomis vaikikomis pir
tinmis ir trikampiu sulankstytais ilkiniais kaklaraiiais: Lil sirusiais uniformos apykakl gintaro karoliais ir ukritusiais ant
aki plaukais stovdavo prie stiklins ds. Praeinant pirkjai ji
ikeldavo pirt, tada toji sustodavo ir prikidavo kvepal flakon
prie nosies. ypsodama Lil parduodavo kvepalus, o Greta visa tai
stebdavo stovdama u lentynos su perpus atpigintais skiais.
itaip ji nipinjo kelis kartus, o paskutin syk i Fonesbecho
parduotuvs grusi namo rado Karlailo telegram: etadien
iplaukiu.
Dabar tai Hansas sako ketins pats vykti Kalifornij.

- Tikriausiai tu nenortum keliauti kartu su manimi? - paklau

s jis.
- Kalifornij?
- Taip, inoma, - patvirtino hansas. - Tik nesakyk, kad negali.
-A negaliu.
- Kodl?
Greta neatsak, nes net ji pati inojo, kad tai skambt absurdi
kai. Kas rpintsi Lile? Ji pagalvojo apie Karlail, kuris tikriausiai
iuo metu ildo saulje savo koj sddamas brezentiniame Estonijos laivo denio ezlonge.
- Greta, man praverst tavo pagalba.
- Mano pagalba?
- Amerikoje.
Ji atsitrauk nuo Hanso; vyras atrod gerokai u j auktesnis:
nejau Greta niekada nepastebjo, kokio Hansas gio? Darsi vlu,
o jiedu dar nebuvo vakarieniav. Edvardas IV lak vanden i savo
dubenlio. Gretos vyro vaikysts draugas - tai kas yra Hansas.
Taiau dabar jau taip nebeatrod, tarsi dalis Hanso - prisiminimai
apie j - bt inyk kartu su Einaru.
- Pagalvok apie tai, - pasil Hansas.
- Galiau tau duoti pavardes moni, su kuriais patartina susi
siekti. Galiau parayti tave pristatanius laikus, jei btent to tau
reikia. Man tai nesudarys jokio vargo, - dst Greta.
- A ne apie tai. Nejau nesupranti?
-K o ?
Hanso delnas nuslydo ant Gretos juosmens.
- O kaip Lil? - paklaus Greta.
- Ji puikiai susitvarkys viena.
- Negaliu jos palikti, - ginijosi Greta.
Hansas delnu glost jos laun. Buvo pavasario vakaras, vjas
barkino langines, ir Greta pagalvojo apie nam ant kalvos Paa-

denoje, kur vasar piet vjai trankydavo eukalipt akas veran

dos tinklel.
- Privalsi vaiuoti, - pareik Hansas.
Jis apkabino Gret. Ji jaut, kaip po markiniais plaka vyro ir
dis ir kaip jai paiai gumulas stringa gerklje.
Atvyks Karlailas neapsigyveno svei miegamajame. Jis si
kr Palace viebutyje, i kurio kambario atsiveria vaizdas
Rotus aikt ir trij drakon fontan. Brolis aikino, kad jam
patinka i aikts sklindantis tramvaj, kertani bgius, vange
sys ir vyro, i veimlio pardavinjanio sausainius su prieskoniais,
kaliojimas. Karlailas sak, kad jam patinka irti ilg Tivolio
parko, kuris netrukus turjo atsidaryti naujam sezonui, plyt sien
ir auktai danguje drebanias apvalgos rato sdynes. Jam taip pat
patinka lankyti Lil prie Fonesbecho parduotuvs prekystalio, kur
ji usitarnavo enklel kaip geriausia mnesio pardavja. Karlailas
aikino, kad jam patinka stebti, kaip Lil, inirusi pro tarnybin
jim, skuba Strioget gatve nekuiuodama su kitomis pardavjomis
vienodais mlynais kostiumliais. Karlailas pareik Gretai mans,
kad Lil turt gyventi savarankikai.
- Kodl taip sakai?
- Todl, kad ji - suaugusi moteris.
- Nesu dl to tikra, - atkirto Greta. - iaip ar taip, ji pati turi
tai nusprsti.
- A r tikrai taip galvoji? - pasitikslino brolis.
- inoma, - atsak Greta, kuri niekada irdama brol dvyn
nevelgdavo savo veidrodinio atvaizdo.
Kart prajusi savait Greta stovjo namo, esanio prie Finesbecho parduotuvs tarnybin jim, tarpduryje. Buvo anksty
vas vakaras, ir Greta taip iskubjo i Nali nam, kad pamiro
nusivilkti chalat. Ji stovjo susikiusi rankas kienes ir pirtais
iupinjo Tedio bei Einaro nuotraukas, j laikus, j vestuvinius

iedus. Moteris rmsi j daugiabuio namo su arklio eri kilim

liu kojoms valyti portik.
Prabgus vos kelioms minutms, metalins durys atsivr, ir
ma gatvel plsteljo viesa bei mergin iaukjimas. J bate
liai kaukjo aligatvio grotelmis.
Greta palauk, kol Lil pasivys kelias merginas, traukianias
turkikos kavos kavin, kur jaunuoliai drybsojo ant grind, at
sirm j ilko silais siuvintas ir maais veidrodliais puotas
pagalvles.
- Iki rytojaus, - atsisveikino su kitomis dvi merginos.
- Labanakt, - tar kita.
- Linkiu gerai pasilinksminti, - per pet palinkjo ketvirta ir
pamojavo ranka.
Mergin skruostai buvo pkuoti ir putls tarsi kdiki, einant
gatvele j kuodeliu suriti plaukai lingavo. Paskui visos pasuko j
Strioget gatv. Lil vis dar kalbjo su merginomis, kuri viena lai
k maisto produkt krep, o ant kitos rankos buvo kakoks tvaras.
Greta negirdjo, k sako merginos, bet tada viena j atsisveikino:
-Ik i.
Pagaliau Lil gatvje liko viena. Ji pairjo laikrod ir pakl
galv drgn dang.
Pro al kratydamasi lapiais grindinio akmenimis dviraiu pra
vaiavo moteris. Tada Lil usirio al ant galvos ir patrauk ga
tve. Greta stebjo, kaip ji tolsta, o netrukus buvo matyti tik mly
nas Lils paltas, paremtas dviem plonomis kojomis ir kaukiniais
per dulksn bateliais.
Greta nusek i paskos. Lil, matyt, neskubjo, ji pasitrauk
davo i kelio kitiems gatvje esantiems monms, paskui sustojo
pairti parduotuvs, prekiaujanios luotomis bei kitomis va
lymo priemonmis, vitrin. Joje buvo sukrauta virykli valymo
priemons Zebralin baltai juod skardini piramid ir moters,
veiianios savo virykl, nuotrauka. Lil nusigr nuo vitrinos ir

dar syk dirsteljo laikrod; tada jos kojyts, kurios i tolo atrod
ne storesns nei vaiko, m spariai tolti nuo Gretos. Lil skubjo
Spst gatve su pusiau mediniais namais ir perdegusiais gatvi
ibintais Senojo papldimio link. Netrukus mergina ingsniavo
palei Pilies salels kanal, prie kurio raityt turkl buvo priri
tos vienviei dori virvs. Prie turkl kabjo gelbjimosi ratas,
o ant kablio karojo paliktas sunkus erketas. Nuo kitame krante
stovinio biros pastato viesa sklido ant vandens, o susuktas va
rinis biros boktas vakare dunksojo rykiai matomas. Lil ings
niavo toliau dairydamasi vej laivus su girgdaniais stiebais,
prisivartavusius kitame kanalo krante.
Lil stabteljo ir atsiseg rankin. Buvo per tamsu, kad Greta
galt pamatyti jos akis, kai i raussi rankinje, paskui itrauk
nosin, monet dut ir galiausiai ma emaliuot dut, kurioje
laik tabletes. Lil atidar dut, udjo vien tablet ant lieu
vio, ir Gretai pasirod, kad mato, kaip ji susiraukia rydama kreidos
skonio tablet.
Greta norjo ktelti Lilei, bet susilaik. Ji stebjo, kaip mer
gina ingsniuoja tolyn tams Knipelio tilto link. Buvo balandis,
ir nuo Baltijos pt vjai. Kai Lil prijo antr tilt, vjas m
plaikstyti jos al. Ji stabteljo tviriau uriti t al. Paskui apsi
dair, ar nra automobili, bet n vieno nesimat. Vidiniame uoste
vanden iau bangos. Greta girdjo, kaip ledinis vanduo talo
tilto dvigub pakabin santvar. I uosto sklido ved kelto, isiruousio paskutin syk t vakar kirsti ssiaur, pkavimas.
Greta neinojo, kuri Kristiano uosto viet traukia Lil, bet
numan: slapt simyljli pasimatym. Jos galvoje nuaidjo
sena daina: Kart buvo senis, kuris gyveno pelkje. Greta siki
bo altus Karaliaus salels kanalo turklus. Jie stksojo aprdij
ir kvepjo druska. Greta abiem rankomis sikibo turklus ir ste
bjo, kaip Lil pereina tilt ir kerta Vidin uost. Jos alis plazdjo
vjyje tarsi atsisveikinat mojuojanio vaiko rankyt.

Dvideimt septintas
skyrius

Vlyv pavasar Erstedo parke isprogo vilgs gluosni pum

purai, o roynus aplink Rozenborgo pil nurausvino pirmieji ie
dai. Ilga iemos udanga nuslydo nuo dangaus, ir vakarai m il
gti artdami prie vidurvasario.
Lil, kuri dar labiau sustiprjo, prim - taip, kaip vaikas pri
ima motinos buin, - Henriko silym susituokti. Jis pasipiro
ivakarse, prie iplaukdamas Niujork laivu Albertas Heringas. Henrikas susikrov lagaminus su apiplyusiomis odinmis
rankenomis ir susipakavo daus bei teptukus.
- Niujork! - be paliovos kartojo Henrikas. - Niujork!
Lil, kuri kitoms Fonesbecho parduotuvs merginoms buvo pa
pasakojusi apie artjani kelion, pakl galv ir paklaus:
- Be mans?
Jiedu buvo Henriko studijoje Kristiano uoste. Pro lang sklido
kanalo kvapas. Studija stovjo tuia, joje tik guljo lagaminai ir
didel d, ant kurios raudonomis raidmis buvo urayta: HEN
RIKAS SANDALAS, NIUJORKAS. Stumdant baldus kampuo-

se susikaup dulki ir plunksn raizginiai, pro lang psteljs

vjelis pleveno maus pkelius. Henrikas, neseniai pasitrumpins
savo garbanotus plaukus, atsak:
- inoma, ne. - Paskui pridr: - A jau klausiau tavs anks
iau, dabar klausiu vl: ar teksi u mans?
Lil visada to norjo. Ji inojo, jog kada nors iteks; kartais,
apie tai galvodama, ji jausdavo, kad iame pasaulyje nepajgt su
vaidinti svarbesnio vaidmens nei bti vyro mona, Henriko mona.
Tai buvo kvaila mintis, ir net Lil suprato, kad nereikia jos isakyti
Gretai, kuri taip visai negalvoja. Taiau kaip tik taip Lil jautsi.
Ji sivaizdavo, kaip pirkdama antrame Fonesbecho parduotuvs
aukte, kur kabo vyriki drabuiai, pirtais iupinja markini su
ssagomis susegamais rankogaliais mediag, kol randa tinkamus
Henrikui. Taip pat ji mintyse regjo pirkini krep, isiptus nuo
produkt - laios fil, bulvi ir petraoli ryelio, i kuri paruo
jdviej vakarien. Lil sivaizdavo, kaip tamsa apgaubia j lov
ir kaip dumba iuinys, kai Henrikas pasislenka ariau jos.
- Noriu, kad apie mane inotum vien dalyk, - atsak Lil.
Ji prisimin vakar Erstedo parke, kai prie daugel met pabgo
nuo Henriko aukdama jo vard. - Prie mums susituokiant.
- Pasakok, k tik nori.
- Kai gimiau, vadinausi ne Lil Elb.
- A tai jau inau, - tar Henrikas. - A jau tau sakiau, kad
inau. inau, kas tu esi.
- Ne, - paprietaravo Lil, - tu inai, kas a buvau.
Ji papasakojo apie profesori Bolk, tinkuot klinikos pastat
prie Elbs, apie poni Krebs, kuri j islaug. Apie tai ji niekam
niekada nebuvo pasakojusi. Maas Lils ratelis - Greta, Hansas,
Karlailas, Ana - inojo jos istorij, bet ji daugiau niekam neat
skleid smulkmen apie savo beveik nemanom transformacij.
Ji niekada nieko nekviet artim moni ratel, kuris kartais
atrodydavo per daug anktas, kad galt priimti dar vien siel.

- A spjau, kad tau atsitiko kakas panaaus, - pareik Hen

rikas. Lil jo veide nepastebjo siaubo. Net dabar ji kartais tikda
vosi, kad igirds toki ini pasaulis pasibjaurjs nuo jos nusi
gr. - Tai mans nestebina.
Lil paklaus, k Henrikas apie j mano. Ar ji kokia nors apsigiml? Tai, kaip Lil suvokia save, galdavo kardinaliai pasikeis
ti beveik akimirksniu: kartais pavelgusi veidrod ji atsikvpda
vo ir pajusdavo, kaip apima dkingumas bei ramyb; kitais kartais
veidrodyje ji matydavo vyr-moter, kurio galva kyo i suknels
apykakls. Greta su Hansu patar jai itaip negalvoti. Taiau kai
Lil bdavo viena, jos krtin vl uplsdavo abejons.
Henrikas aikino, kad neino, k dar pasakyti, iskyrus tai, kad
j myli.
- A myliu nepaprast moter, - tvirtino jis.
Lil galvodavo, kad nepajgs mylti vyro, kuris ino, kas ji yra.
Syk ji sau pasak, kad atstums kiekvien, kuris joje velgs kak
daugiau nei moter. Dl to ji atgr Henrikui nugar t vakar
parke. Dabar Lil pam j u rankos.
- Ar tu tikrai gali mane mylti toki? - paklaus ji.
- Ak, Lile, - atsiduso Henrikas linguodamas jos pet. Paskui
pridr: - Kada tu pagaliau suprasi?
- Todl dabar negaliu kartu su tavimi vykti Niujork, - aiki
no Lil. - Privalau grti Drezden. Dar vien, paskutin kart.
Lil papasakojo, jog profesorius Bolkas pageidauja, kad ji
grt. Gydytojas ketina pamginti vykdyti galutin metamor
foz. Lil nenorjo Henrikui pasakoti smulkmen. Ji man, kad
tai verst Henrik sunerimti. Galbt jis net m gintj perkalbti.
Henrikui galjo atrodyti, kad tai nemanoma.
Pernai, prie Lilei ivykstant i Drezdeno, profesorius Bolkas
paadjo, kad gali jai padaryti tai, kas Lil paverst dar moteri
kesne nei ji yra dabar. Greta sak, kad net galvoti apie tai yra be
protika. Tai bt avu tarsi nuostabiausias sapnas, bet kaip bosu

tvirtino profesorius Bosas - visikai manoma. Kai Lil ruosi

ivykti i klinikos, Bolkas pasak, kad kiauidi audini perso
dinimas buvo skmingas. Jis norjo persodinti ir gimd, kad Lil
tapt vaisinga.
- Norite pasakyti, kad a galiau tapti motina? - paklaus Lil.
- Ar nepadariau visko, k adjau? - tikino profesorius Bol
kas. - T taip pat galiu padaryti.
Taiau Greta j atkalbinjo.
- Kodl nori tai padaryti? - klaus Greta dauydama sau per
kel delnu. - Be to, tai visikai nemanoma. Kaip jis galt tai
gyvendinti?
Per tuos metus Lil danai raydavo profesoriui Bolkui pasako
dama apie igijim, prie kvepal prekystalio leidiamas popietes,
Gretos neskmes tapant ir apie Henrik. Profesorius Bolkas atsa
kydavo reiau. Jo laikus ploname popieriaus lape spausdindavo
mainle ponia Krebs. Puikios naujienos, - ra profesorius. - Jei
sugalvotumte, kad norite atlikti paskutin operacij, kuri mudu
aptarme, pranekite man nedelsdama. Dabar jos skme tikiu net
labiau nei anksiau.
Dabar Lil nusprend vykti. Ji dar apie tai nepasak Gretai.
Taiau inojo, kad privalo grti Drezden ir baigti tai, k pradjo
Bolkas. rodyti pasauliui - ne, ne pasauliui, o paiai sau - kad ji i
ties yra moteris, o smulkutis vyras, vardu Einaras, buvo tiesiog
rimiausia gamtos klaida, galiausiai visikai itaisyta.
- Tada susitikime Niujorke vasaros pabaigoje, - pasil Hen
rikas sddamas ant lagamino, kur rytoj denio jreiviai pakraus
laiv, plaukiant per Hamburg Niujork. - Galiausiai viskas
isisprend. Mudu susituoksime ten.
Po keli savaii, vasaros pradios ryt, Lil pozavo Gretai.
Ji vilkjo balt suknel su trikampe ikirpte ir kilpelmis puo
tais pakraiais, plaukai buvo susegti upakalyje. Greta dav Lilei

pasidti ant keli nedidel balt roi puokt. Ji papra Lils

sukryiuoti pdas ir pakelti smakr.
Gretai reikjo papasakoti daugyb naujien - apie Henrik ir
pasiryim grti Drezden. Kaip Lil galjo leisti, kad liko tiek
daug neisakyt dalyk? Maa paslaptis virto antru jos pasauliu,
apie kur Greta nieko neinojo. Lil pajuto, kaip j grauia atgaila:
jdviej ilgas artimas gyvenimas visai sumenko.
Greta tap portret jau beveik savait, darbas seksi gerai: vie
sa Lils veide buvo gyva ir teisingai nutapyta; taip pat ir giliai
dubusios akys bei ploni mlyni ruoeliai smilkiniuose, ir irauds
nuo drovumo kaklas. Greta apie visa tai - kaip ji atrodo, kaip vys
tosi paveikslas - pasakojo Lilei stovdama prie molberto.
- is bus graus, - aikino Greta. - Pagaliau pavyko tave tei
singai pavaizduoti. Tai ilgai utruko, Lile. A jau buvau pradjusi
nerimauti.
Per pastaruosius metus Lil mat, kaip Greta teikia paveiks
lus, kurie atrod nutapyti skubiai ir blogai suplanuoti. Viename
portrete Lil atrod groteskikai - su juodomis, tarsi tepaluotomis
aki lliukmis, nuo statinio elektros krvio pasiiauusiais plau
kais, pabrinkusiomis blizganiomis lpomis ir rykiomis paalia
vusiomis venomis smilkiniuose. Kituose portretuose Lil nelabai
panajo save arba akis krito nuobodios spalvos, arba j kon
cepcija buvo lkta. Ne visi paveikslai buvo blogi, tik keli, bet
Lil inojo, kad Greta labai stengsi. Jie ijo ne tokie, kaip tapyti
Paryiuje, kai viskas, k sukurdavo Greta, tviskjo, o nepastami
mons, irdami Lils portretus, pasikasydavo barzd ir klaus
davo: Kas i mergina? Taiau j dar labiau stebino, kad Greta
nebetrokta dirbti. Ji vis daniau itisas dienas netapydavo, ir Lil,
stovdama prie Fonesbecho parduotuvs prekystalio, klausdavo
savs, kaip Greta leidia laik.
-A vis dar stengiuosi priprasti prie Kopenhagos, - kartais ai
kindavo Greta. - Maniau, kad mes i jos ivykome visam.

Kit kart Greta sakydavo, kad tiesiog neturi nuotaikos tapyti,

ir tada Lil klausdavo:
- Ar viskas gerai?
Taiau ankstyvos vasaros ryt naujausias portretas atrod
graus. Greta nerpestingai nekuiavo kaip ir kiekvien ios sa
vaits ryt.
- Manau, kad tau niekada nepasakojau, kaip papraiau moti
nos, kad ji man pozuot. Tada per kar buvau grusi Pasaden.
Tuo metu ji buvo despotika, rpinosi namais ir sodu, priekabiai
apirindavo teritorij iekodama neapkirptos gyvatvors. Ap
saugok Viepatie t sodinink, kuris bt pievelje paliks nu
kritus lap. Kart motinos paklausiau, ar galiau j nutapyti. Ji
pagalvojo ir paskui liep suderinti pozavimo grafik su ms lio
kajumi ponu Ito. Tad a sutariau penkis kartus susitikti pusryi
kambaryje, kur i ryto bdavo tinkamas apvietimas. Tuo metu
mudu susitikindavome su Tediu Krosu, ir motina tai inojo, bet
nenorjo nieko apie tai girdti. Man tuo metu buvo atuoniolika, i
meils netilpau savo kailyje ir pajgiau ne tik kalbti, bet ir galvoti
vien apie Ted. Kaip jis ltai ir itstai kalba. Kaip jo peiai iriesti
emyn. Kaip delnu jauiu jo plaukus. Taiau motina apie Ted ne
norjo girdti n vieno odio. Kai tik a praddavau, ji stabdyda
ma mane pakeldavo rank. Tad a penkis rytus j tapiau, o motina
sddavo pusryi kambaryje prie stalo galo atgrusi nugar
lang, prie pat kurio augo bugenvilija. Buvo rudens kari metas,
ir a stebdavau, kaip prakaitas kaupiasi ant mamos lp. A te
galjau priksti lieuv ir nieko nepasakoti apie tai, kaip jauiuosi.
- Kaip pavyko? - paklaus Lil.
- Paveikslas? Ak, mama jo negaljo paksti. Sak, kad por
trete ji atrodo pikta. Taiau tai netiesa. Ji atrod kaip motina, kuri
stengiasi sulaikyti dukr nuo skausmingo ingsnio, bet ino, kad
negali to padaryti. Ji nepajg sugalvoti, kas mane atgrasyt nuo

Tedio. Mama tai inojo, todl penkis rytus i eils sdjo suiau
pusi lpas ir sustingusi tarsi lavonas.
- Kur jis dabar?
- Paveikslas? Pasadenoje. Kaba antro aukto koridoriuje.
Lil nusprend, kad dabar metas visk papasakoti Gretai. Ji dau
giau nebegaljo nieko nuo jos slpti. Einaro gyvenime buvo siau
bingas laiko tarpas - nuo tada, kai Hansas ivyko i Mlyndanio,
iki tos dienos, kai jis akademijoje sutiko Gret, - kai Einaras gy
veno neturdamas kam atskleisti savo paslapi. Lil prisimena,
kaip tekdavo ugniauti savo mintis bei jausmus ir kaupti juos su
niekuo nesidalijant. Paskui Greta pakeit Einaro gyvenim. Lil
su dkingumu prisimena ir t jausm, kai suvok, kad vienatv
pagaliau sklaidosi. Ji daugiau n minuts negali su Greta elgtis
nesiningai.
- Noriu tau kai k pasakyti.
Greta kak sumurmjo. Jos vilgsnis buvo nukreiptas dro
b; Greta pasitais vlio kiauto ukas, laikanias plaukus. Jos
ranka judjo spariai brkteldama per drob, maiydama daus
Knabstrupo keramikos gamyklos indeliuose, paskui vl grdama
prie beveik baigto Lils portreto.
Taiau nuo ko pradti? Kuri naujien praneti pirmiausia: kad
Henrikas prie kelias savaites iplauk laivu Albertas Heringas;
kaip jo ranka varko kienje iekojo iedo su briliantu; kaip jiedu
abu buvo maloniai ir keistai sutrik, kai iedas nepraslydo per Li
ls krumpl; apie telegram i Niujorko, apraani but Rytinje
Trisdeimt septintojoje gatvje name su kalkakmenio fasadu, ku
riame jie gyvens; naujausi profesoriaus Bolko laik, kuriame jis
klausia Lils, kada i atvyks, ir rao, kad nekantrauja j pamatyti.
Taigi, nuo ko pradti?
- Man labai sunku, - pradjo Lil. Ji sivaizdavo, kaip irausta
pribloktos Gretos veidas ir kaip ji i pykio sugniauia kumius.

Lil norjo, kad bt kitaip ir jai, ir Gretai. - Net neinau, nuo ko

pradti, - pasiguod ji.
Greta padjo teptuk.
- Ar tu simyljai?
Bute apaioje pasigirdo utrenkiamos durys. Paskui keli sun
ks ingsniai. Plaiai atsivr langas.
Lil atsilo kdje su pint virvi sdyne. Ji negaljo patik
ti, kad Greta atspjo. Negaljo susitaikyti su mintimi, kad Greta
ino - nes Lil buvo sitikinusi, jog jei Greta inot, kad ji simy
ljusi, bt mginusi sutrukdyti. Ir kaip tik tada ji suprato, kad
labai klydo dl Gretos. Lil ir vl suklydo.
- Taip, - prisipaino Lil.
- Ar esi tikra? - pasitikslino Greta.
- Taip, labai.
- A r jis tave myli?
- Negaliu tuo patikti, bet taip, myli.
- K gi, tada visa kita nesvarbu, tiesa?
Sauls viesa krito ant Gretos, ir Lil prisimin tuos vakarus,
kai moteris ukuodavo jai plaukus krtimis sirmusi nugar. Ji
prisimin bendr lov ir kaip kasnakt jos abi susikibdavo maai
siais pirteliais. Ir kaip rytais viesa krisdavo ant pailsjusios Gre
tos veido, o Lil buiuodama jos skruost pagalvodavo: Ak, kad
a galiau bti tokia grai kaip tu!
- Ar diaugiesi dl mans?
Greta patvirtino, kad diaugiasi. Paskui paklaus, kas jis, Lil
sulaik kvap, tada pasak, kad tai Henrikas.
- Henrikas, - pakartojo Greta.
Lil tyrinjo Gretos veid stengdamasi suprasti, kaip i reaguo
ja. Ji spliojo, ar Greta prisimena Henrik; o gal tai, kad j simyl
jo Henrik, Gretai bus sunkiau pakelti. Taiau Gretos veidas buvo
ramus, niekas jame nejudjo, tik lpos buvo truput papstos.
- Jis tave visada myljo, tiesa?

Lil linkteljo. Ji beveik susigdo. Ji prisimin rand Henriko

kaktoje ir pajuto didiul palengvjim, kad netrukus prads gy
venim, kuriame kiekvien vakar gals buiuoti tas susikryia
vusias raukles.
- Vasaros pabaigoje mudu susituoksime.
- Susituoksite, - tyliai pakartojo Greta.
- A to visada trokau.
Greta kimo da buteliuk kamius.
- Tai puiki naujiena, - tar ji.
Valydama chalato kratu kiekvieno buteliuko kaklel ir {stum
dama kamt Greta neirjo Lil. Ji perjo kambar ir priklaup
sulankstyti vari drobi.
- Kartais vis dar iriu tave ir pagalvoju: Ne taip seniai
mudu buvome susituok ir gyvenome toje maoje tamsioje dviej
moni erdvje, kurioje yra santuoka.
- Tai buvai tu ir Einaras.
- inau, kad tai buvo Einaras. Taiau i ties buvome tu ir a.
Lil suprato. Ji prisimin, k jaut simyljusi Gret. Kaip tin
giai spliodavo, kada Greta vl idygs tarpduryje. Prisimin trap
Gretos nuotraukos svor Einaro markini krtins kienje.
- I vis jg stengiuosi prie visko priprasti, - aikino Greta.
Ji kalbjo taip tyliai, kad Lil vos girdjo. I gatvs atsklido au
tomobilio garsinis signalas, suvieg stabdiai, paskui viskas nuti
lo. Tikriausiai pavyko ivengti avarijos; gatvje, kurioje dunksojo
Nali namai, vos nesusidr du automobiliai, du chromuoti
buferiai velg vienas kit spinddami Kopenhagos saulje, kuri
kybos danguje iki vlyvo vakaro.
- Kur judu tuoksits? - paklaus Greta.
- Niujorke.
- Niujorke? - Greta stovjo prie praustuvo ir mau vieliniu
epetliu gramd nuo nag daus. - Aiku.
Apaioje jreivis auk savo mon.

- A grau! - stgavo jis.

- Taiau prie tai noriu kai k padaryti, - aikino Lil.
Buvo vlyvas rytas, ir bute darsi vis kariau. Lils plauk
kuodelis atrod sunkus, o trikamp suknels apykakl pradjo
lipti prie krtins. Laikratis Nationaltidende pranaavo rekordin
kart, kurio Lil giliai viduje ir lauk, ir tuo pat metu neapkent.
- Noriu grti Drezden, - pareik ji.
-K o ?
-A tlikti paskutin operacij.
Dabar Lil ivydo, kaip staiga isipuiania Gretos nervs,
akys tvirtai usimerkia, i pykio parausta skruostai ir ji visa tie
siog kunkuliuoja.
- inai, a nemanau, kad tai geras sumanymas.
- Taiau a manau, kad geras.
- Taiau, Lile... Profesorius Bolkas, jis... taip, jis puikus gy
dytojas, bet net jis to negali padaryti. Niekas negali to padaryti.
Maniau, kad mes pernai dl to nusprendme.
- A pasiryau, - atkirto Lil. - Greta, nejau tu nesupranti? A
noriu turti vaik nuo savo vyro.
Saul atsispindjo nuo Karalikojo teatro kupolo. Lil Elb ir
Greta Vod, kaip dabar ji vl pradjo save vadinti, sdjo bute vie
nos dvi. J uo, Edvardas IV, kur dabar kamavo artritas, miegojo
prie drabuins. Neseniai Lil pasil, kad galbt atjo metas se
nj Edvard umigdyti, bet Greta protestuodama vos nem rkti.
- Profesorius Bolkas ino, k daro, - rodinjo Lil.
- A juo netikiu.
- O a tikiu.
- Niekas negali padaryti, kad vyras pastot. O jis tai ada. To
niekada nebus. Nei tau, nei kam nors kitam. Toki dalyk niekada
negali bti.
Gretos protestas skaudiai gl, ir Lil apsiaarojo.

-N iekas netikjo, kad vyras gali tapti moterimi. Tiesa? Kas tuo
bt patikjs? Niekas, tik tu ir a. Mudvi tikjome, o dabar tai
pavelk mane. Tai vyko, nes mudvi inojome, kad tai manoma.
Lil pravirko. J labiausiai skaudino tai, kad Greta stojo prie
ing pus.
- Dar pasvarstyk, Lile. Truputl.
- A jau svarsiau.
- Ne, neskubdama. Pagalvok apie visk.
Lil nieko neatsak ir nusigr lang. Apaioje vl pasigirdo
bat trepsjimas ir fonografo erkimas.
- Man neramu, - tar Greta. - Man neramu dl tavs.
Sauls spinduliai slydo grind lentomis, i gatvs vl atskli
do automobilio garsinis signalas, apaioje jreivis rk ant savo
monos, ir Lil pajuto, kaip joje kakas pasikeit. Greta daugiau
nebegali jai diktuoti, k daryti.
Portretas buvo baigtas, ir Greta atgr j parodyti Lilei. Prie
koj karojo permatomi suknels krato nriniai, o ant keli laiko
m roi puokt atrod paslaptingai. O, kad biau nors pusiau
tokia grai, kaip ia pavaizduota, - tar sau mintyse Lil. Tada jai
ov galv mintis, kad portret galt nusisti Henrikui kaip
vestuvin dovan.
- Jis mans laukia kit savait, - aikino Lil. - Profesorius
Bolkas.
Vl ujo skausmas, ir Lil dirsteljo laikrod. Nejau prajo
atuonios valandos, kai ji paskutin syk gr tablet? Ji m ran
kinje iekoti emaliuotos tablei duts.
- Jis ir ponia Krebs jau ino, kad a atvykstu. Jie man paruo
palat, - pasakojo Lil atidarindama stalius virtuvje ir iekoda
ma maos duts.
J gsdino, kad skausmas gali taip greitai pasikartoti; vos per
kelias minutes jis tapo atrus, tarsi bt sugrusi piktoji dvasia.

- Ar nematei mano tablei duts? - paklaus Lil. - Regis,

ji buvo mano rankinje. O gal ant palangs? Ar nematei jos, Greta?
Nuo kario ir skausmo Lils kvpavimas tapo danesnis.
- A r inai, kur ji? - vl paklaus Lil, paskui velniai paliet
Gretos rie ir pridr: - Noriau, kad kartu su manimi vyktum
Drezden. Padti man igyti. Profesorius sak, kad tu tikriausiai
atvaiuosi. Tu neatsisakysi, Greta, tiesa? Vaiuosi su manimi, ar
ne? paskutin kart?
- Tikriausiai tu nesupranti, - atsak Greta, - kad tai jau viskas.
- K tu turi galvoje?
Skausmas taip spariai stiprjo, kad Lil beveik nieko nemat.
Ji atsisdo ir susiriet. Kai tik ras tabletes, skausmas per kelias mi
nutes, greiiau nei per penkias, nuslops. Taiau dabar Lilei atrod,
kad kakas peiliu raio pilv. Ji pagalvojo apie savo kiauides...
profesorius Bolkas paadjo, kad jos bus gyvos. Regjosi, kad Lil
jas jauia savo viduje - sutinusias, tvinksinias, vis dar gyjanias
po beveik prie metus atliktos operacijos. Kur ji paliko tablei
dut ir k Greta turjo omenyje sakydama: Tai jau viskas?
Lil pavelg kit kambario pus, kur Greta atsiseg savo chalat
ir kabino j ant kablio, tvirtinto alia lentini virtuvs dur.
- Atleisk, - tar Greta, - a negaliu.
- Negali rasti mano tablei? - pasitikslino Lil mirksdama,
kad sustabdyt aaras. - Pamgink paiekoti drabuinje. Galbt
a jas ten padjau.
Staiga Lilei pasirod, kad ji netrukus apalps. J isekino kaitra
ir tai, kad nra tablei, ir deginantis skausmas viduje, ir Greta,
vaiktinjanti po but ir kartojanti: A negaliu.
Tada Greta kio rank giliai beicuoto uosio drabuins apatin
stali, itrauk ma emaliuot dut, atne Lilei ir drebaniu,
apsiaarojusiu balsu tar:

- Atleisk, bet negaliu tavs nuveti. Nenoriu, kad tu vyktum,

todl tavs neveiu. - Ji gteljo peiais, paskui pradjo dreb
ti. - Drezden tursi vykti viena.
- Jei Greta tavs neve, nuveiu a, - pareik Karlailas.
Jis vasarai atvyko j Kopenhag, ir vakarais, baigusi pamain
Fonesbecho parduotuvje, Lil kartais usukdavo pas Karlail
Palace viebut. Jiedu atsissdavo prie lango ir stebdavo, kaip
eliai slenka Rotus aikts plytomis, o jauni vyrai ir moterys,
vilkintys plonus vasarinius drabuius, susitinka pakeliui Niorevoldo gatvje esanius diazo klubus.
- Greta visada daro, k nori, - tvirtindavo Karlailas.
- Ne visada, - pataisydavo j Lil, - dabar ji pasikeit.
Jiedu pradjo rengtis kelionei. Nusipirko kelto biliet Danci
g, o Lil syk per piet pertrauk Fonesbecho parduotuvs mo
ter skyriuje nusipirko du naujus chalatus. Savo virininkei, kuri
susikryiavo rankas ant krtins vos tik Lil prasiiojo, ji paaiki
no, kad ivyksta savaitei.
- Ar gri? - paklaus moteris, kuri su juoda palaidine atrod
tarsi anglies luitas.
- Ne, - atsak Lil. - I ten keliausiu Niujork.
i aplinkyb apsunkino kelion Drezden. Profesorius Bolkas
perspjo, kad Lil bt pasirengusi klinikoje praleisti vis mnes.
- Operuosime isyk, - ra jis telegramoje. - Taiau igyti pri
reiks laiko.
Lil parodydavo telegramas Karlailui, kuris jas skaitydavo taip
pat, kaip tai bt dariusi sesuo, - popieri patrauks toliau nuo
veido ir pakreips galv. Taiau Karlailas nesiginijo ir nesil
pasielgti prieingai. Kai baig skaityti korespondencij, Karlailas
paklaus:
- K konkreiai Bolkas ketina padaryti?
- Jis ino, kad a noriu tapti motina, - atsak Lil.
Karlailas linkteljo ir vos vos surauk antakius.

- Taiau kaip?
Pavelgusi j Lil staiga isigando, kad Karlailas gali pam
ginti sukliudyti.
- Taip pat, kaip i Einaro jis padar mane.
Karlailas nuvelg Lil nuo galvos iki koj; Lil pajuto jo
vilgsn ant savo sukryiuot kulkni, paskui ant keli, nedideli
krt ir galiausiai ant kaklo, kuris styrojo i gintaro karoli tarsi
stiebas. Karlailas pakilo.
- Visa tai tave labai jaudina. Spju, kad visada to norjai.
- Nuo vaikysts.
- Taip, - pritar Karlailas. - Kuri maa mergait to nenori?
Tai buvo tiesa, ir Lil pajuto palengvjim, kad Karlailas sutiko
keliauti sykiu. Kelias dienas ji maldavo Gret apsigalvoti. Greta
laik Lil apkabinusi, o i sdjo priglaudusi veid prie Gretos
peties.
- Manau, kad tai klaida, - pareik Greta. - Neketinu tau padti
klysti.
Lil susikrov lagamin, pam kelto bilietus ir apsigobusi pe
ius lengvu ali, tarsi saugotsi varbos, pajuto lengv baim.
Ji liep sau apie tai galvoti tarsi apie nuotyk: keltas Dancig,
naktinis traukinys Drezden, mnuo Municipalinje moter kli
nikoje. I ten ji keliaus Niujork. Henrikui ji nusiunt ini, kad
atvyks apie rugsjo 1-j. Lil pradjo save laikyti keliautoja, pasineriania pasaul, kur tik ji tegaljo sivaizduoti. Usimerkusi
ivysdavo pasaul: Niujorko buto svetain, i gatvs atsklindanius policinink vilpuk garsus ir ant keli spuojam kdik.
Mintyse ji regjo servetle udengt stalel ir sidabrin dvigub
rmel, kurio ovaluose dtos dvi nuotraukos: viena jdviej su
Henriku vestuvin, kita - pirmojo vaiko su ilgais krikto marki
nliais nriniuotu kratu.
Lilei reikjo perirti savo mant ir pasirpinti, kad viskas
bt sukrauta des ir parengta isisti, kai ateis laikas. ia buvo

vasar Mentone sigyt sukneli trumpomis rankovmis, Pary

iuje pirkt prie lig sukneli, puot karoliukais, triuio kailio
paltas su gobtuvu. Lil suprato, kad didiosios dalies i drabui
Niujorke ji nenors. Dabar jie atrod pigs, tarsi drabuius bt
pirks kakas kitas, tarsi kitos moters knas bt juos nudvjs.
Kart vlyv popiet, kai Lil krov des ir smaigst vinis j
dangius, Greta paklaus:
- O kas bus su Einaro paveikslais?
- Jo paveikslais?
- Dar keli yra lik. Sukrauti mano studijoje. Maniau, kad norsi
juos pasiimti.
Lil neinojo, k galvoti. Einaro paveikslai jau nebekabjo
bute, ir dabar ji kakodl nepajg tiksliai sivaizduoti, kaip jie
atrodo: mai paauksuoti rmai, sualusios ems vaizdas, bet kas
dar?
- Ar galiu juos pamatyti?
Greta atne drobes, susuktas ritinius gerja puse vir. J
kratai buvo apsiti storu vakuotu silu. Greta iskleid paveiks
lus ant grind, ir Lilei pasirod, kad ji niekada nebuvo j maiusi.
Daugiausia buvo vaizduojama pelk: viename krito akis nutapyta
iema su erknu ir niriu dangumi; kitame pavaizduota vasara su
durpi samanomis ir vlyvo vakaro saule; dar kitame matsi tik
melsvai pilkas nuo moreninio molio, susimaiiusio su kalkmis,
dirvoemis. Paveikslai buvo mai ir gras, o Greta vis dar skleid
juos ant grind - deimt, dvideimt, paskui dar daugiau. Atrod,
kad prie akis drieksi patiestas ydini laukini gli kilimas.
- A r jis tikrai juos visus nutap?
- Kadaise jis buvo labai darbtus, - atsak Greta.
- Kur tai tapyta?
- Tu neatpasti pelks?
- Nemanau.

Lil sutriko. Ji inojo, kad turt painoti i vietov, kuri atro

d tarsi praeit nugrimzds kakur matytas veidas.
- Tu jos visai neprisimeni?
- Tik miglotai.
Apaioje kakas paleido fonograf, pasigirdo akordeonu groja
mos polkos garsai, susimai su automobili signalais.
- Tai Mlyndanio pelk, - paaikino Greta.
- Kur gim Einaras?
- Taip. Einaras ir Hansas.
- Ar tu ten kada nors esi buvusi? - paklaus Lil.
-N e , bet maiau daugyb paveiksl ir labai daug apie j gird
jau, tad, kai usimerkiu, j tarsi matau.
Lil apirinjo paveikslus, vaizduojanius lazdynais ir liepo
mis apaugusi pelk bei riedul apglbus didiul uol. Atmin
tyje, nors tai nebuvo jos prisiminimai, ji ivydo save sekani taku
paskui Hans liugsiniais purve batais. Lil prisimin, kad mt
pelk pavogtus i moiuts virtuvs daiktus ir stebjo, kaip jie
nugrimzta: piet lkt, alavin dubenl, prijuost su vylio rai
teliais. Ten durps buvo pjaustomos kubeliais ir kaupiamas dur
pini saman laukas. Taip pat buvo ir Edvardas I, nuodvasa uo,
kuris syk nuslydo nuo kerpmis apaugusio akmens ir nuskendo
juodame vandenyje.
Greta toliau dliojo paveikslus j kampus prispausdama da
buteliukais ir i virtuvs atsinetomis lktelmis.
- Jis i ia kils, - aikino keturpsia ir ukritusiais ant veido
plaukais Greta.
Ji metodikai ivyniodavo kiekvien paveiksl, prispausdavo
kampus ir tada rikiavo eilmis kvadratikai idstydama daugyb
ma paveiksl, kurie sudar didij Einaro darbo dal.
Lil pastebjo, kad Gretos vilgsnis nukreiptas nosies galiu
k. Jos apyranks vangjo. Priekin Nali nam kambar, ku
rio langai velg iaur, pietus ir vakarus, upild ramios Einaro

paveiksl spalvos: pilkos, baltos, dusliai geltonos, dumblinai ru

dos ir juodos, vaizduojanios pelk nakt.
- Jis dirbdavo be paliovos itis dien, o kit dien vl tsdavo
darb, - tyliu, atsargiu ir nepastamu balsu aikino Greta.
- A r galtum juos parduoti? - paklaus Lil.
Greta liovsi dliojusi. Beveik visos grindys buvo nuklotos pa
veikslais, moteris pakilo ir m iekoti vietos kojai pastatyti. Ji
sispraud kamp prie krosnels geleinmis kojomis.
- Nori pasakyti, kad tau jie nereikalingi?
Giliai viduje Lil suprato, kad daro klaid, bet vis tiek atsak:
-N einau, kiek pas mus bus vietos, - aikino ji. - Nesu tikra, ar
paveikslai patiks Henrikui. Jis turi daugyb sav. Henrikui patinka
modernesn tapyba. iaip ar taip, - pridr Lil, - tai Niujorkas.
- Tiesiog pagalvojau, kad norsi juos pasiimti, - tar Greta. Gal paimsi bent vien?
Usimerkusi Lil taip pat ivydo pelk, br balt un, pri
irini virykl moiut, ant ruiu nusto akmens isidriekus
Hans ir paskui netiktai jaun Gret alio muilo spalvos Karali
kosios dails akademijos koridoriuje, saujoje spaudiani nauj
raudonojo sabalo teptuk pakuot. Radau meno reikmen par
duotuv, - prane Greta tuose prisiminimuose.
- Esm ne ta, kad a j nenoriu, - nevalingai itar Lil t pa
skutin dien Nali namuose, kuri jau pradjo grimzti u
mart. Taiau koki? - Tiesiog negaliu j pasiimti.
Lil sudrebjo, nes staiga jai pasirod, kad visa, kas j supa,
priklauso kakam kitam.

Dvideimt atuntas
skyrius

Kit dien, kai Lil ir Karlailas ivyko Drezden, kilo vasaros

audra. Greta buvo bute, priekiniame kambaryje, ir laist ant am
pyro stiliaus stalelio pastatytame vazone augani geben. Sauls
neapviestas kambarys atrod pilkas, o Edvardas IV miegojo a
lia Gretos skrynios. Apaioje gyvenantis jreivis buvo iplauks
jr, ir galbt kaip tik i akimirk j uklupo audra. Pasigirdo
griaustinio trenksmas, paskui jreivio monos kikenimas.
Keista, pagalvojo Greta. Prabgo daugyb met, vir Danijos,
vir viso pasaulio nesuskaiiuojam daugyb kart kilo saul, sau
llydiai rausvino Idivusio upelio kanjon ir ventojo Gabrie
liaus kaln. Metai, praleisti Kalifornijoje, Kopenhagoje ir Paryiu
je, metai santuokoje ir bejos, o dabar tai ji liko tuiame Nali
name, pilname sukraut ir urakint lagamin. Lil ir Karlailas
turt pavakare atvykti Drezden, jei lietus nesutrukdys. Vakar
juodvi su Lile atsisveikino kelt prieplaukoje. Jas supo mons,
kraunantys baga ir laikantys unis ant rank, sportinink ko
manda, ridenanti trapu dviraius. Ten buvo Hansas ir Karlailas, ir

Lil, ir imtai kit, tariani vieni kitiems: au revoir*. ( *Pranc.

iki pasimatymo. - Vert. past.) urmuliavo ir grupel mokini, pri
irim mokyklos direktors. Matsi liekn jaun vyr, iekani
darbo, ir grafien, vykstanti mnesiui mineralini drusk vonias
Baden Badene. ia stovjo ir Greta su Lile alia viena kitos su
sikibusios rankomis ir pamirusios vis pasaul. Greta paskutin
syk nustm al pasaul, ir visa, k ji inojo, susitrauk mayt
intym ratel, kuriame ji stovjo apkabinusi Lil per liemen. Juodvi paadjo viena kitai rayti. Lil pasiadjo pasirpinti savimi.
Beveik negirdimu balsu mergina pasak, kad jos abi susitiks Ame
rikoje. Taip, mintyse pritar Greta, bet nepajg sivaizduoti, kaip
tai galt vykti. Taiau garsiai itar:
- Taip, inoma.
Apie tai pagalvojus Gretos stuburu - jos vakarietiku stuburu perbgo drebulys, nes is atsisveikinimas prieplaukoje jai reik
tam tikr pralaimjim.
Greta lauk, kol i gatvs pasigirs Hanso automobilio signalas.
U lango erpi stog boktai ir kraigai per audr atrod pajuoda
v, o Karalikojo teatro kupolas buvo nirios spalvos tarsi senas
alavinis indas. Pasigirdo Hanso ksnis, Greta pam Edvard IV
ant rank, ugesino viesas ir urakino duris. Raktas spynoje su
kosi sunkiai.
Audra nesiliov, ir Greta su Hansu vaiavo i miesto slidiu ke
liu. Daugiabuius namus buvo iterliojs lietus. Kelkraius sm
balos. Greta su Hansu mat, kaip stambi dviraiu vaiuojanti mo
teris spraustu ankt lietpalt knu atsitrenkia galin mrinink
sunkveimio atram. Greta delnais usideng bum pamaiusi,
kaip moteris i baims usimerkia.
Ivaiavus u miesto rib, auksaspalvis Horcho automobi
lis su sandariai usegtu baltu brezentiniu virumi pradjo riedti
laukais. Pievose italikos svidrs, motiejukai, eraiinai ir papras
tosios unaols tnojo permirkusios ir sulinkusios nuo drgms.

Prie kelio drieksi sulyt ir varvani baltj bei raudonj do

bil, liucernos ir trilapi dobil juostos. Toliau, u lauk, matsi
dub ir gils ledynins kilms eerai.
Plaukti keltu Arhus teko pr audring jr. Kelions metu
Hansas su Greta sdjo priekinje Horcho sdynje. Automobi
lis kvepjo lapiu, susiraukljusiu nuo drgms Hanso paltu. Juo
du nesikalbjo. Padjusi rank ant prietais skydelio Greta pajuto
kelto varikli keliamus virpesius. Hansas paklaus, ar jai reikia
kavos, o i linkteljo. Vyrikis pasim Edvard IV, o Greta, likusi
viena automobilyje, pradjo galvoti apie Lils ir Karlailo kelion;
po keli valand jiedu tikriausiai sikurs klinikos palatoje, pro ku
rios langus matosi gluosniai, galinis parkas ir Elb. Pagalvojo apie
profesori Bolk. J pavyko nutapyti labai pana portrete, kurio
nepasisek parduoti; susukta drob kitojo ukita u drabuins.
Kai po keli dien gr Kopenhag, baigs riuoti savo baldus,
drabuius ir paveikslus, ji nusis portret Bolkui, paadjo pati
sau. rmintas pilkuose rmuose portretas gals kabti u ponios
Krebs registracijos stalo. Arba vir sofos gydytojo kabinete, kur
po keleri met tikrai prads plaukti apimtos nevilties panaios
Lil moterys.
Mlyndant jiedu atvyko jau sutemus. Mrin vila skend
jo tamsoje, baronien buvo nujusi savo apartamentus treiame
aukte. Liokajus su keliais balt plauk kuoktais galvoje ir trum
pa riesta nosimi nuved Gret kambar, kuriame stovjo udeng
ta nriniais lova. Atkis savo riest nosyt jis udeg viestuvus
ir pakl lang.
- A r nebijote varli? - paklaus liokajus.
Greta igirdo jas kvarkiant pelkje. Kai liokajus ijo, ji dar
labiau pravr langus. Naktis buvo giedra, emai danguje karojo
pusmnulis, ir Greta pro uosi ir guob proskyn ivydo pelk.
Ji buvo panai drgn lauk arba permirkusi po sausio lietaus
didij pievel Pasadenoje. Pagalvojo apie sliekus, kurie po ie

mos lii ilenda paviri ir rangosi ant ploktmis grst tak

mgindami isigelbti, kad nepaskst. Ar ji tikrai vaikystje buvo
ta mergait, kuri sviesto peiliu, pavogtu i mamos podlio, pjaus
tydavo sliekus pusiau ir paskui patiekdavo juos Karlailui lktje,
udengtoje sidabriniu gaubtu?
Mlynos nrini uuolaidos siek grindis ir pleveno tarsi jau
nosios nuometas. Hansas pasibeld ir pro duris prane:
- Jei ko nors prireikt, a apsistojau koridoriaus gale.
Jo balsas buvo keistas. Gretai atrod, kad ji jauia sulenkt
Hanso pirt, priglaust prie dur, ir kit rank, velniai udt ant
dur rankenos. Ji sivaizdavo vyr, stovint koridoriuje, apviest
vienintels sienins vakids laipt viruje. Mintyse ji regjo Han
so kakt, prispaust prie dur.
- iuo metu nieko nereikia, - atsak Greta.
Stojo tyla. Girdjosi tik ant durpi lopinli usiroptusi var
li choras ir guobose sitaisiusi peld bavimas.
- Tada gerai, - tar Hansas.
Greta nelabai girdjo, kaip Hansas grta savo kambar. Jo
tik kojinmis apautos kojos tyliai tapeno kiliminiu taku. Jdviej
laikas dar ateis, tar sau Greta. Viskam savas metas.
Kit dien Greta pusryi kambaryje susipaino su baroniene.
Kambarys buvo pro medius spindinios pelks pusje. J puo
ant geleini stov pastatytuose vazonuose augantys papariai ir
prie sienos pritvirtintas mlynai balto porceliano lki rinkinys.
Baronien buvo sulysusi, ilgomis galnmis, jos platakas vagojo
elastingos venos. Jos smailjani apai galv laik sausgys
li ivagotas kaklas. Baroniens sidabriniai plaukai buvo glotniai
suukuoti atgal, todl akys atrod kypos. Moterik sdjo stalo
gale, Hansas prie j, o Greta per vidur. Liokajus patiek rkytos
laios, kietai virt kiauini ir trikampiais supjaustytos duonos
su sviestu.

- Bijau, kad neprisimenu Einaro Vegenerio, - tarsteljo baro

nien. - Kaip js sakte V-E-G? Ms namuose bdavo labai daug
berniuk. Ar jis buvo rausvaplaukis?
- Ne, jo plaukai buvo rudi, - paaikino Hansas.
- Taip. Rudi, patvirtino baronien. Ji pasikviet Edvard IV
ant keli ir m maitinti un laios grieinliais. - Esu tikra, kad
jis buvo mielas berniukas. Ar seniai mir?
- Madaug prie metus, - atsak Greta pavelgdama i pradi
vien pusryi kambario stalo gal, paskui kit ir prisimin pus
ryi kambar kitame pasaulio gale, kur vis dar viepatavo gana
panai baronien moteris.
Vliau Hansas nusived Gret taku palei durpini saman lau
k prie kinink sodybos. Jos stogas buvo i nendri, pakraig
medin, o i kamino kilo dmai. Hansas su Greta neprijo ariau
prie kiemo, kurio vitidje tupjo vitos ir trys mai vaikai lazdo
mis knaisiojo purv. Tarpduryje prisimerkusi nuo sauls stovjo
gelsvaplauk moteris ir stebjo vaikus - du berniukus ir mergait.
Aptvare stovintis ponis nusiiaudjo, vaikai nusijuok, o Edvar
das IV m drebti prie Gretos koj.
- Nesu tikras, kieno tie vaikai, - tar Hansas. - Jie ia gyvena
jau senokai.
- Kaip manai, ar ji leist mus vid, jei a paprayiau? Kad
galtume apsidairyti?
- Geriau nepraykime, - patar Hansas nuleisdamas rank Gre
tai ant liemens, kur ji guljo vis laik, kol jiedu per lauk gro
atgal. Ilgos smilgos brauk per Gretos kojas. I paskos turseno
Edvardas IV.
Kapinse jiedu ivydo medin kryi su urau VEGENERIS.
- Tai jo tvas, - paaikino Hansas.
Ant ole aplusio kapo krito alksnio metamas elis. Kapins
glaudsi prie kalkmis baltintos banyios, em ia nelygi, kie

ta, o nuo sauls garinamos rasos ant svidri ore jautsi salsteljs
kvapas.
- A turiu jo paveikslus, - tar Greta.
- Pasilaikyk juos, - patar Hansas vis dar nenuleisdamas ran
kos nuo Gretos liemens.
- Koks jis buvo tada?
- Paslaptingas maas berniukas. Tik tiek. N kiek nesiskyr
nuo ms.
Dangus buvo giedras, nesimat n vieno debeslio, vjas kede
no alksni lapus. Greta liovsi galvoti ir apie praeit, ir apie ateit.
Vasara Jutlandijoje n kiek nesiskyr nuo vasaros dien Einaro
jaunystje, kai jis tuo pat metu buvo ir laimingas, ir lidnas. Ji
namo gr be Einaro. Greta Vod, visu giu ikilusi i ols ir me
tanti el ant kap, namo gr be jo.
Grtant Kopenhag Hansas paklaus:
- Kaip dl Kalifornijos? Ar mudu vis dar ketiname ten vykti?
Dvylika Horcho cilindr dirbo taip galingai, kad nuo vibra
cij virpjo Gretos oda. Saul viet rykiai, automobilio virus
buvo nuleistas, prie Gretos kulkni sukiojosi popieriaus juostel,
jos galvoje chaotikai blaksi mintys, ji ivydo savo ma kam
barl Pasadenoje, pro kurio arkin lang matosi ros; koted ant
Idivusio upelio kanjono krato, kuris dabar inuomotas turin
iai kdik eimai; tuius Tedio Kroso keramikos senosios stu
dijos Kolorado gatvje langus, po gaisro ten buvo rengta spaustu
v; Pasadenos men ir amat draugijos narius, dvinius fetrines
beretes. Kaip Greta galt visa tai grti? Jos galvoje sukosi ir
kitos mintys, ji prisimin apaugus samanomis kotedo kiem, ku
riame pro avokado med prasiskverbusioje viesoje nutap pirmj
Tedio Kroso portret; maus vieno aukto namelius, kuriuos Karlailas stat u Kalifornijos bulvaro esaniose gatvse, juose sik
r i Ilinojaus atvykusios jaunavedi poros; ir didiulius apel
sinmedi giraii plotus. Greta pavelg dang, blyk ml,

kuris primin senovines lktes ant baroniens pusryi kambario

sien. Dabar birelis, tad Pasadenoje svidrs jau turt bti ide
gusios, palmi lapai traps, o tarnaits jau bus itraukusios lovas
miegamsias verandas. J namo gale taip pat rengta miegamoji
veranda; jos vieliniai lang tinkleliai pritvirtinti vyriais, tad b
dama mergait Greta juos atverdavo iki galo, irdavo Idi
vusio upelio kanjon bei u jo stksanias Linda Vista kalvas ir
piedavo atsivrusius idivusios, bet vietomis aliuojanios Pasadenos vaizdus. Greta sivaizdavo, kaip miegamojoje verandoje
isipakuoja daus, suka molberto kojas ir tapo vaizd: pilkai
rudus boluojanius eukaliptus, dulkinai alius kiparis stiebus,
rausv tarsi msa italiko dvaro, velgianio pro oleandrus, tink,
ikilusi vir io reginio pilk cementin baliustrad.
- Esu pasirengusi vykti, - atsak Greta.
- K? - stengdamasis perrkti vj paklaus Hansas.
- Tau ten labai patiks. Visas liks pasaulis atrodys be galo toli.
Greta paglost Hanso laun. tai kaip viskas susiklost: ji ir
Hansas gr Pasaden. Greta suvok, kad ten niekas iki galo ne
supras, kas jai nutiko. Merginos i Slnio mediotoj klubo, ku
rios dabar, be abejons, yra itekjusios, o j vaikai mokosi aisti
tenis klubo kortuose, nieko apie j neinos, iskyrus tai, kad Gre
ta gro kartu su danu baronu. Greta jau dabar girdjo sklindanias
paskalas: Varg Greta Vod. Ir vl nal. Kakas paslaptinga nu
tiko jos pastarajam vyrui. Jis buvo kakoks tapytojas. Mirtis ka
kokia paslaptinga. Regis, girdjau, kad Vokietijoje. Taiau nra ko
nerimauti - ji gro, syk su baronu. Taip, taip, panel Radikalioji
gro Pasaden, ir kai tik iteks u to vyruko, taps baroniene.
tai kokios apkalbos lauk Gretos, bet ji save guod, kad grta
namo. Jos ranka guljo ant Hanso launies, o is jai ypsojosi ir net
pabalusiais krumpliais sukiojo vair grdamas atgal Kopenhag.
Gretos lauk Karlailo laikas. Perskaiiusi kio laik vieno
i lagamin, kuriuos krov, onin kien. Namo reikia parveti

daugyb daikt: teptukus, daus ir deimtis bloknot su Lils eski

zais. Karlailas, kaip jam bdinga, ykiai dalijosi naujienomis:
operacija truko ilgiau nei man Bolkas, - beveik vis dien. Lil
ilsisi ir miega po morfijaus injekcij, kurios jai vis dar leidiamos.
Drezdene tursiu likti ilgiau nei ketinau, ra Karlailas. Dar ke
lias savaites. Lils gijimas truks ilgiau nei kas nors galjo nuspti.
Kol kas paanga labai lta. Profesorius yra malonus mogus. Jis
siunia tau linkjimus. Profesorius sako, kad nra ko nerimauti
dl Lils. Jeigu jis nesijaudina, tai, manau, mums taip nedert
nerimauti, tiesa?
Po savaits Greta Vod ir Hansas Aksgilas lips Deutscher
Aero-Lloyd bendrovs lktuv, kuriuo turjo veikti pirmj
kelions Pasaden atkarp. Jie skris Berlyn, o i ten Sautampton; toliau keliaus laivu. Spindintis puikios vasaros dienos
saulje lktuvas stovjo Amagerio ant aerodromo pakilimo tako.
Greta stovjo su Hansu ir stebjo, kaip liesi berniukai sidabri
n lktuvo pilv krauna lagaminus ir des. U pakilimo tako ant
pakylos matsi brelis moni, kuriems dvintis cilindr barzdo
tas vyras sak kalb. Mayt Danijos vliavl, pritvirtinta pulto
kampe, plevsavo vjyje. U vyro tarsi milinika briaunota kulka
stksojo ilgas, pilkas lyg audros debesis diriablis Grafas Cepeli
nas. Susirink mons m mojuoti Danijos vliavlmis. Greta
laikratyje Politiken skait, kad Grafas Cepelinas rengiasi polia
riniam skrydiui. Ji stebjo diaugsmingai kaujanius mones,
kai diriablis pakilo vir pakilimo tako.
- Kaip manai, ar jiems pavyks? - paklaus ji Hanso.
Hansas tuo metu ties rank paimti veriuko odos lagamin.
Lktuvas j jau lauk.
- O kodl turt nepavykti?
Sakiusio kalb politiko Greta nepaino. Tikriausiai jis siekia
bti irinktas parlament. U politiko stovjo Grafo Cepelino

kapitonas Francas Jozefas Landas su ruonio kailio kepure. Jis nesiypsojo. Vir akini kyantys antakiai buvo suraukti, ir kapito
nas atrod susirpins.
- Metas, - paragino Hansas. >
Jis pam Gret u paranks, ir jiedu susirado savo vietas lk
tuve. Pro iliuminatori Greta mat diriabl ir grupel moni, ku
rie trauksi toliau nuo diriablio. Vilkintys markinius ir usiseg
petneas vyrai atrio orlaiv laikanias virves. Kapitonas stovjo
savo maos kabinos tarpduryje ir atsisveikindamas mojavo ranka.
- Regis, jis svarsto, ar pavyks grti, - tar Greta, kai pasukusi
rakt urakino lktuvo duris.
Kelion laivu Britanijos imperatorien buvo sklandi, kelei
viai sdjo tikmedio denyje sustatytose iskleidiamose kdse,
ir Greta prisimin, kaip bdama deimties met laive atsistojo ant
rank. Ji surinko molbert sukdama vartus kojeles, paskui i
lagamino itrauk vari drob, prikal j prie rmo ir pradjo
i atminties tapyti laivo denyje: vir Idivusio upelio kanjono
kylanias vasaros pradioje parudavusias nuo sausros Pasadenos
kalvas, numetusius iedus palisandramedius ir susiskleidusias
kartyje paskutines vienadienes lelijas. Umerkusi akis ji visa tai
regjo.
Rytais Hansas tnodavo savo kajutje studijuodamas doku
mentus ir rengdamasis atvykti Kalifornij, kur jiedu su Greta su
situoks Vod nam sode. Vlyvomis popietmis jis pristumdavo
savo denio kd prie Gretos.
- Pagaliau ivykome, - sakydavo jis.
- namus, - pridurdavo Greta. - Niekada nemaniau, kad noriu
grti namo.
tai kaip viskas susiklost, be paliovos kartojo mintyse Gre
ta merkdama daus drgn teptuko galiuk. Pasikeit praeitis,
atsivr ateitis; ir ten, ir ten ji laviravo ir neapdairiai, ir atsargiai,

kol atsidr dabartinje padtyje. Sddamas itiestomis kojo

mis ezlonge Hansas atrod patrauklus. Pus jo apviet saul,
kita pus skendjo elyje. Prie Hanso koj guljo Edvardas IV.
Laivo varikliai sukosi nepailsdami. Jo priekis vagojo vandenyn
skeldamas begalinius banguotus vandenis ir padalydamas tai, kas
kadaise atrod aminai neperskeliama, dvi dalis. Greta su Han
su dirbo kypoje sauls viesoje kvpuodami druskingu oru, kol
tui susitraukiani jr apgaubdavo rausvos sutemos, patek
davo mnulis ir siiebdavo balti ventiniai viestuvai, ikabinti
ant laivo turkl, o vakaro vsa nugindavo juos kajut, kur jiedu
pagaliau bdavo kartu.

Dvideimt devintas
skyrius

Kai Lil dienos metu bdavo pakankamai vali, kad k nors

pajgt prisiminti, atjo liepos pabaiga. Beveik eias savaites ji
tai atgaudavo smon, tai vl prarasdavo, vemdavo per miegus,
kraujuodavo i tarpukojo ir i pilvo. Kiekvien ryt ir vakar po
nia Krebs pakeisdavo ant pilvo priklijuotus tvarsius nutraukdama
senus, kurie buvo tokie rykiai raudoni, kad atrod kaip aksomo
skiauts. Lil jausdavo, kaip ponia Krebs keiia tvarsius arba s
minga adata su pageidaujamu morfijumi ar, kas bdavo danai,
kaip spaudia veid gumin eterio kauk. Lil taip pat suprato,
kad kakas ant kaktos udeda sudrkint skudurl ir pakeiia j,
kai is suyla.
Kartais pabudusi nakt ji atpaindavo ant kds kampe miegan
t Karlail, prasiiojus ir atrmus galv pagalvl. Lil nenor
davo jo adinti - Karlailas elgiasi labai kilniai buddamas prie jos
naktimis. Lil liepdavo sau leisti jam pailsti, pakreipdavo galv
ant pagalvs ir irdavo Karlail, jo ram veid ir sikibusius
kilp, laikani pagalvl prie kds atkalts, pirtus. Lil no

rdavo, kad Karlailas miegot vis nakt: stebdavo, kaip kiloja

si jo krtin ir prisimindavo kartu praleist dien prie paskutin
operacij. Karlailas nusived j Elbs papldim, kur jie plau
kiojo srauniame vandenyje, paskui kaitinosi saulje guldami ant
antklods.
- Tu bsi puiki motina, - pareik Karlailas.
Lil spliojo, kodl jis tai lengvai sivaizduoja, o Greta nepaj
gia. Usimerkus jai kartais atrodydavo, kad ji uuodia suvystyto
kdikio pudr. Ji beveik jaut ma kdikio svor ant savo rank.
Kai Lil apie tai papasakojo Karlailui, is prisipaino:
- A taip pat t matau.
Ilips krant jis delnu nubrauk vanden nuo rankos. lapi
plaukai buvo prilip prie veido.
- Gretai dabar sunku, - tar Karlailas.
Pro al praplauk turistinis garlaivis spjaudydamas juodus d
mus. Lil antklods kutus pyn smilg.
- Esu sitikins, kad tam tikra prasme ji ilgisi Einaro, - toliau
svarst Karlailas.
- A tai suprantu.
Paminjus Einaro vard, Lil upldo keistas jausmas, tarsi pro
al bt msteljs vaiduoklis.
- Kaip manai, ar ji atvaiuos mans aplankyti?
- ia, Drezdene? Gali. Nematau, kodl negalt.
Lil apsivert ant ono ir stebjo, kaip kilojasi garlaivi imes
t juod dm stulpas.
- Vadinasi, tujai paraysi? Po operacijos?
Prajus kelioms dienoms po operacijos, kai Lils kariavimas
stabilizavosi, Karlailas para Gretai. Taiau i neatsak. Jis vl
para ir vl negavo jokio atsakymo. Karlailas paskambino, bet
per trakes igirdo tik metalin begalin aukimo signal. Telegra
mos teikti nepavyko. Kai nusiunt telegram kinink bank,
paaikjo, kad Greta gro Kalifornij.

Vidurnakt Lil nenorjo adinti Karlailo, bet beveik nepajg

ilikti rami. Skausmas vl gro, ir ji i baims m draskyti ant
klods apsiuvus. Ji sutelk dmes lubose kabani elektros lem
put ir prikando lp, bet skausmas pasklido po vis kn, ir Lil
pradjo rkti maldaudama suleisti morfijaus. Ji auk praydama
eterio. Inkt reikalaudama tablei su kokainu. Karlailas sujud
jo, jo veidas atgijo; kur laik mirksdamas spoksojo Lil, ir i
suprato, kad jis mgina suprasti, kur yra. Taiau pabuds Karlailas
nujo iekoti naktins slaugytojos, kuri taip pat miegojo savo pos
te. Netrukus ant Lils nosies ir burnos buvo udta eterio kauk, ir
likusi nakties dal ji nugrimzdo nebt.
- Gal iandien jauiats geriau? - klausdavo profesorius Bolkas atjs i ryto apirti.
- Gal truput, - ilemendavo Lil.
- Ar skausmas nors kiek sumajo?
- Truput, - atsakydavo Lil, nors tai buvo netiesa.
Ji mgindavo atsissti lovoje. Kai profesorius eidavo palat,
Lil sunerimdavo dl savo ivaizdos; jei tik jis bt pasibelds ir
suteiks jai galimyb pasidayti lpas koral spalvos lpdaiu ir
parausvinti skruostus skaistalais Rouge Fin de Thatre, kuri
sausainio dydio dut guljo Lilei nepasiekiama ant stalo. Ti
kriausiai ji baisiai atrodo, pagalvodavo Lil, kai profesorius, kuris
su ikrakmolytu chalatu atrod labai dailus, peririndavo prie
lentels prisegtus popierius.
- Rytoj pamginsime pradti vaikioti, - sakydavo profesorius.
-N a , jei nebsiu pasirengusi rytoj, tai tikrai galsiu pradti po
ryt, - atsakydavo Lil. - Poryt tikriausiai bsiu pajgi tai padaryti.
- Ar galiu jums dar k nors padaryti?
- Js ir taip jau labai daug padarte, - atsakydavo Lil.
Profesorius apsigrdavo ieiti, bet tada Lil prisiversdavo pa
klausti to, kas jai buvo svarbiausia:

- Henrikas mans laukia Niujorke. Ar iki rugsjo a pajgsiu

ten nuvykti?
- Be jokios abejons.
Raminantis profesoriaus balsas Lilei bdavo tarsi ant peties u
dta ranka. Tada ji linkteldavo ir umigdavo nieko konkretaus
nesusapnuodama, bet miglotai jausdama, kad viskas isisprs.
Kartais ji girddavo profesori kalbant su Karlailu u palatos
dur.
- K man galite pasakyti? - klausdavo Karlailas.
- Ne itin daug. iandien ji atrodo taip pat kaip visada. Sten
giuosi, kad jos bkl tapt stabilesn.
- Ar mes galime jai kaip nors padti?
- Tiesiog leiskite jai miegoti. Jai reikia pailsti.
Lil apsiversdavo ant ono ir usnsdavo i vis jg steng
damasi vykdyti profesoriaus nurodymus. Ji buvo sitikinusi, kad
profesorius niekada neklysta.
K artj priadino balsas koridoriuje. Tai buvo pastamas, se
niai girdtas moters balsas, varinis ir skardus.
- K jis jai daro? - igirdo Anos klausim Lil. - Ar jis neturi
joki kit mini?
- Jis pradjo nerimauti tik per pastarsias por dien, - atsak
Karlailas. - Tik vakar jis pripaino, kad udegimas jau turjo bti
prajs.
- K mes galime padaryti?
- A pats to paties klausiau. Bolkas sako, kad nieko daryti
nereikia.
- A r ji geria kokius nors vaistus?
Paskui pasigirdo dviej susidrusi veimli trenksmas, ir
Lil nebegirdjo bals, tik ponios Krebs perspjim slaugytojai,
kad i bt atidesn.
- Persodinimas nepavyko, - aikino Karlailas. - Jis ketina pa
alinti gimd. - Paskui paklaus: - Kiek laiko bsite ia?

- Savait. Turiu dvi Karmen operos teatre.

- Taip, inau. Prie operacij mudu su Lile buvome ij
miest ir matme plakat. Lil inojo, kad js atvyksite vasaros
pabaigoje. Ji js lauk.
- Ir savo vedyb.
-A p ie tai suinojote i Gretos? - pasitikslino Karlailas.
- Ji man para. Dabar Greta tikriausiai yra Pasadenoje. sik
rusi. Ar inote apie j ir Hans?
- A pats iuo metu turjau grti, - atsak Karlailas.
Lil negirdjo, k paskui pasak Ana. Ji spliojo, kodl Ana
vis dar neueina jos palat. Lil sivaizdavo, kaip Ana siveria
palat nublokdama gelton uuolaid. Ji turt vilkti alio ilko
tunik su karoliukais puota apykakle, prie jos priderint turban,
apmuturiuot aplink galv. Lpos turt bti rykios tarsi kraujas,
ir Lil sivaizdavo, kaip ios lpos palieka ym ant jos skruosto.
Lil norjo suukti: Ana! Ar ateisi ir pasisveikinsi? Taiau jos
gerkl buvo idivusi, ji neturjo jg praverti burnos ir itarti
nors kok od. Lil tepajg pakreipti galv ir irti duris.
- Ar tai rimta? - paklaus koridoriuje Ana.
- Bolkas neiduoda, ko toliau galima tiktis.
Daugiau jie nesikalbjo, ir Lil liko gulti lovoje nejuddama,
tik bukai ir i lto dunksjo jos irdis. Kur dingo Karlailas su Ana?
- Ar ji dabar miega? - galiausiai paklaus Ana.
- Taip. Ankstyv popiet jai du kartus buvo suleista morfijaus.
Ar galite rytoj usukti po piet? - paklaus Karlailas. - Taiau
kikite galv dabar ir pairkite, kad a galiau pasakyti, jog
buvote ia.
Lil igirdo, kaip prasiveria durys. Ji jaut, kad kambar eina
dar vienas mogus - pajuto subtil oro dvelksm ir beveik ne
juntam temperatros pokyt. Anos kvepalai atsklido iki lovos.
Lil juos atpaino, nes jais prekiavo u Fonesbecho parduotuvs
prekystalio. Kvepalai buvo parduodami maame flakone su auk

sinio tinklelio spurgu, bet Lil nepajg prisiminti j pavadinimo.

Eau-de-Provence ar kakas panaaus. O gal La Fille de Provence? Lil neinojo ir nepajg pramerkti aki, kad pasisvei
kint su Ana. Ji nepajg kalbti, nieko nemat ir negaljo pakelti
rankos, kad pamojuodama pasisveikint. Paskui Lil suprato, kad
Karlailas su Ana stovi prie jos lovos, bet ji niekaip negali parodyti,
kad ino juos ia esant.
Kit dien po piet Karlailas su Ana tais Lil j pint veiml.
- Oras per daug graus, kad kitotum palatoje, - aikino Kar
lailas kamydamas antklod.
Ana ilgu raudonu ali apmuturiavo Lils galv sukurdama pa
na savj turban. Tada istm Lil klinikos park ir sitais
prie agrast krmo.
- Ar tau patinka saul, Lile? - pasiteiravo Ana. - Ar ia tau
patinka?
Kitos merginos taip pat buvo susirinkusios pievelje. Buvo se
kmadienis, ir kai kurios j turjo lankytoj, kurie atne urnal ir
saldaini dui. Moteris klostuota, irneliais marginta suknele
dav merginai okoladini saldaini i Unter den Linden gatvje
esanios parduotuvs, vyniot auksin folij.
Lil mat iemos sode stovini poni Krebs, kuri apirinjo
pievel, merginas ir apaioje tekanios Elbs ving. I toli ponia
Krebs atrod maa tarsi vaikas. Paskui ji dingo. Buvo laisva po
nios Krebs popiet, ir merginoms knietjo palieuvauti apie tai,
k ji veikia laisvalaikiu, nors i tik pasimusi kauptuk patrauk
savo dar.
- Gal pasivaikiotume? - pasil Karlailas atleisdamas ranki
n stabd ir stumdamas Lils veiml akmenuota ole.
Pievoje buvo triui urv, kuriuose strigo veimlio ratukai,
ir nors nuo kratymo vis Lils kn perverdavo skausmas, ji ne
valingai galvojo, kad yra neapsakomai laiminga vaindama su
Karlailu ir Ana klinikos parke.

- Ar vaiuosime prie Elbs? - paklaus Lil pamaiusi, kad

Karlailas vea j tolyn nuo plkto tako, vedanio prie ups.
- Mes ten nuvaiuosime, - paadjo Ana kartu su Karlailu
stumdama veiml pro gluosni guot.
Jiedu skubjo, ir Lil sikibdavo veimlio rankenas, kai is
kliudydavo akmen arba medio akn.
- Pagalvojau, kad reikt tave truput pavinti, - aikino
Karlailas.
- Taiau man negalima, - prietaravo Lil. - Neleidia taisy
kls. K pasakys ponia Krebs?
- Niekas nesuinos, - utikrino Ana. - Be to, tu esi suaugusi
moteris. Kodl negaltum ivykti i klinikos, jei to nori?
Netrukus jie atsidr gatvje u klinikos vart. Karlailas su
Ana stm Lils veiml per vil, sikrusi u mrini sien su
geleiniai bokteliais, kvartal. Saul kaitino, bet gatvje pt v
jelis atversdamas guob lap apatin pus. Tolumoje Lil igirdo
tramvajaus varpel.
- Ar mans nepasiges? -paklaus ji.
- Na ir kas, jei pasiges, - atsak Karlailas.
Jo susikaups veidas ir sksiojamos rankos Lilei primin Gre
t. Jai atrod, kad ji net girdi, kaip skamba Gretos papuoalai. Pri
simin - tarsi tai bt kakada jai papasakota istorija - kaip Greta
slino Kronprincess gatve tempdama paskui save Einar. Lil
prisimin kart Gretos deln ir sidabrins apyranks brktel
jim per pirtus.
Netrukus Lil, Karlailas ir Ana kirto Augusto tilt. Prie Lil
atsivr Drezdeno vaizdas: operos rmai, katalik banyia, ita
liko stiliaus meno akademija ir Dievo Motinos banyios kupo
las, kuris, regis, skland ore. Jie atjo Briulio terasos papdje
esani Pilies aikt. Kuprius su veimliu pardavinjo bandel
kitas dereles ir pilst stiklines obuoli vyn. Prekyba jam se-

ki gerai, eilje lauk gal astuoni, o gal deimt moni raudu

siais saulje veidais.
- Kaip gardiai kvepia, Lile, - tar Karlailas stumdamas j
laipt link.
teras, kurioje atsirm turklus stovjo ij sekmadien
pasivaikioti miesto gyventojai, ved keturiasdeimt keturi laip
teliai. Laiptus puo ilingo bronzins statulos, vaizduojanios
Ryt, Dien, Vakar ir Nakt. Laipteliai buvo pabarstyti smulkiu
vyru. Lil i apaios stebjo, kaip moteris ilgu geltonu sijonu ir
su iaudine skryble lipa laiptais sikibusi vyrui parank.
- Kaip mes ulipsime? - paklaus Lil.
- Nesijaudink, - nuramino j Karlailas, apgr veiml ir u
temp j ant pirmo laiptelio.
- Juk tavo koja nesveika, - susirpino Lil.
- Viskas bus gerai, - atsak Karlailas.
- O kaip nugara?
- A r Greta tau niekada nepasakojo apie ms garsiuosius vaka
rietikus stuburus?
Tai tars Karlailas, kuris, kiek Lil inojo, niekada nekalti
no Gretos dl savo sualotos kojos, pradjo tempti Lil laiptais
auktyn. Su kiekvienu kresteljimu Lil nutvilkydavo siaubingas
skausmas, ir Ana duodavo Lilei suspausti savo rank.
Nuo terasos atsivr vaizdas deiniame Elbs krante esan
ius Japonikuosius rmus. Upe vyko intensyvi laivyba, ia ma
tsi ratiniai garlaiviai, angli baros, gondolos, kuri priekis buvo
puotas drakonais, ir inuomotos valtys. Karlailas nuspaud Lils
veimlio stabd pastatydamas j tarp dviej suol po kvadrati
kai apkirpta tuopa prie terasos turkl ir pats atsistojo alia. Ana
atsistojo i kitos puss. Lil jaut jdviej rankas ant veimlio
atkalts. Terasoje vaiktinjo jaunos poros susikibusios rankomis,
vaikinai i prekiautojo su veimliu pirko merginoms maielius
vynuogi skonio saldaini. oltame papldimyje kitapus Elbs

keturi mai berniukai laid balt aitvar su skiautelmis nukabi

nta uodega.
- Pavelkite, kaip auktai pakilo aitvaras! - avjosi Ana rody
dama berniukus. - Atrodo, kad jis pakils vir viso miesto.
- Kaip manai, ar vaikai j praras? - paklaus Lil.
- Ar nortum aitvaro, Lile? - pasiteiravo Ana. - Jei nori, rytoj
galtume tau nupirkti.
- Kaip vadinama i vieta? pasidomjo Karlailas. - Europos
balkonu?
Kur laik visi tyljo, paskui Karlailas pasisil:
- Eisiu nupirksiu i to vyro dereli. Ar tu alkana, Lile? Gal tau
k nors atneti?
Lil nebuvo alkana; ji apskritai dabar valg maai, k Karlailas
tikrai inojo. Ji norjo pasakyti: Ne, ai, bet nepajg itarti n
odio.
- Ar neprietarausi, jei mes tave paliksime kelias minutes, kad
rastume t vyr? - paklaus Ana. - Utruksime ne ilgiau kaip por
minui.
Lil linkteljo, ir Karlailas su Ana pasialino batais gurgd
dami vyr. Lil usimerk. Viso pasaulio balkonas, pagalvojo ji.
Aki vokais ji jaut saul. Girdjo, kaip ant suolo sdinti porel
triaukia saldainius. Dar toliau girdjosi, kaip vanduo tekena
valties krat. Suskambo tramvajaus skambutis, paskui pasigirdo
katedros varpai. Bent kart Lil nustojo galvoti apie miglot, dvi
gub praeit ir ateities lkesius. Jai nerpjo, kas ji buvo kadai
se ir kuo tapo. Ji buvo panel Lil Elb. Dan Drezdene. Jauna
moteris, popiet leidianti su pora draug. Jauna moteris, kurios
brangiausia draug yra Kalifornijoje. Staiga Lil pasijuto vienia.
Ji pagalvojo apie visus draugus - Henrik, An, Karlail, Hans ir
Gret. Kiekvienas j savaip buvo atsakingas u tai, kad gim Lil
Elb. Dabar ji suprato, k Greta turjo galvoje - visa, kas liko,
Lilei teks iksti vienai.

Atsimerkusi Lil pamat, kad Karlailas su Ana dar negro. Ji

nesijaudino; Karlailas su Ana gr. Jiedu ras Lil, sdini vei
mlyje. Kitame ups krante berniukai bgiojo rodydami dang.
J aitvaras pakilo vir gluosni virni, net aukiau u Augusto
tilt. Baltas vytintis saulje paklods rombas sklend vir ups
timpiodamas berniuk susukt rit virv. Paskui virv nutrko,
ir aitvaras m sklsti laisvai. Lilei pasirod, kad ji igirdo susi
jaudinusius berniuk, susigusi nuo vjo, riksmus, bet tai buvo
nemanoma, nes berniukai bgiojo per daug toli. Taiau Lil gir
djo i kakur sklindanius prislopintus riksmus; i kur jie sklin
da? Berniukai okinjo olje. Laikant rit berniuk apkumiavo
jo biiuliai. Aitvaras virpjo vjyje vir berniuk galv, staigiai
nerdamas emyn tarsi albinosas iknosparnis ar vaiduoklis, pas
kui vl pakildamas, nusileisdamas ir vl pakildamas, ir kirts Elb
m artti prie Lils.

Pabaigos odis

Kai urnalas Vanity Fair vasaros pradioje ispausdino pirm

Keitlinos Dener nuotrauk, pagalvojau apie kit moterimi tapus
vyr, madaug prie imt met prisistaius pasauliui savo por
tretu: Lil Elb. 1930 metais Lil i Paryiaus studijos, kuria nau
dojosi kartu su savo mona Gerda, ivyko Vokietij, kad Drez
deno municipalinje moter klinikoje bt atliktos kelios operaci
jos, turjusios ubaigti jos virsm. Jai patikdavo sdti ant sault
Elbs ups krant ir mstyti apie praeit, kai buvo vyras - tokios
lyties ji gim - vardu Einaras Vegeneris, ir apie ateit, kurioje bus
pati savimi. (Ups pavadinimas j kvp pasivadinti Elbs pavar
de.) Isiraiusi i klinikos Lil mgino vengti vieumo, bet inia
apie jos operacijas pradjo skverbtis Europos spaud, tad ji en
g drs ingsn ir papasakojo savo istorij. Pokalbiuose su dan
urnalistu Lil atsiskleid kaip moterimi virts vyras ir papasa
kojo apie savo kelion, monos vaidmen iame virsme bei kaip
menas - jiedu abu buvo tapytojai - dar tak ir suformavo jos
vizij apie pai save. Dvideimtojo amiaus ketvirto deimtme
io pradioje tarptautin iniasklaida kur laik ra apie Lil Elb

pripaindama, kad ji yra viena pirmj, patyrusi lyties pakeitimo

operacij, jos pavard buvo skelbiama viso pasaulio laikraiuose.
Dabar, kai Edis Redmeinas (Eddie Redmayne) suvaidino j filme
Dan mergina (The Danish Giri"), kur kas daugiau moni
pripasta, kad Lil Elb buvo lyties pakeitimo pionier.
Beveik prie dvideimt met, kai dar buvau jaunas raytojas,
pirm kart perskaiiau apie Lil. Daugelis io pasakojimo ele
ment man pasirod artimi - jos drsa bti paia savimi; kad ji vir
to moterimi bdama santuokoje; daug jausm sukelianti aplinka
Europoje tarp pasaulini kar; ir svarbus Lils vaidmuo LGBTHA
istorijoje. Viena smulkmena ypa suadino mano vaizduot: Lils
mona Gerda nutap aliejumi kelis Lils portretus, vaizduojanius
grai moter didiulmis juodomis akimis ir dvi irdeles prime
naniomis lpomis. ie portretai, nutapyti virsmo pradioje, buvo
pirmieji viei Lils atvaizdai. Juose vaizduojama Lil, gulinti ant
sofos su u galvos sudtomis rankomis; Lil, aidianti kortomis
ir uklusi koj ant kds; Lil, prisimerkusi irinti per pet ir
nutaisiusi reikming vilgsn. ie paveikslai tapo Kopenhagos ir
Paryiaus meno pasauli sensacija - irovus trauk moters, ku
rios veido iraik buvo galima interpretuoti taip pat vairiai, kaip
ir Monos Lizos, portretai. Panaiai buvo galima interpretuoti ir pa
i Lil Elb. Daugeliui moni ji galjo reikti galyb skirting
dalyk. Dl to jos palikimas yra toks turtingas ir kvepiantis. Juo
daugiau a galvojau apie Lil, juo labiau jos gyvenimas man m
rodytis kaip meno, meils ir tapatumo istorija.
Menininkas mato dalykus, kuri tikrovje nra. Jis sivaizduo
ja ateit, kurios kiti nepajgia suvokti. Menininkas interpretuoja
tikrov paversdamas j dar gyvybingesn ir ilgaamikesn. Lils
Elbs istorija - tai pasakojimas apie men, kryb, sivaizdavim
to, kas turt bti. Tai pasakojimas apie menininkus, kurie pasi
telkdami men interpretuoja pasaul ir paius save. Keista, kad
Lil primygtinai tvirtino nesanti dailinink, nepaisant skmingos

tapytojo karjeros prie tampant moterimi. Ji tvirtino, kad menas

ir paveikslai priklauso Einami (vienas i paveiksl kabo mano
kabinete, kai raau ias eilutes; jame vaizduojama pranczika pi
lis, paveiksl pasira Einaras Vegeneris). Taiau a nesutinku su
Lils protestais. Lil buvo meninink, ir puikiausias jos krinys ji pati. Ji sivaizdavo bsim gyvenim ir dar visk, kad j susi
kurt. A praleidau ilgas valandas irdamas Gerdos tapytus
Lils portretus. Jie nra tiksls Lils atvaizdai (kaip ir Mon ieno
kgiai nra tiksls atvaizdai); tai interpretacijos, labai stilizuotos,
simbolins ir gyv spalv (daugyb rausv, ali ir gelton). Ta
iau ie portretai perteikia Lils esm ir dvasi kur kas rykiau nei
bet kuri man matyta jos nuotrauka. Pasaulis pirmiausia susipaino
su Lile per iuos portretus, o a per juos pradjau suprasti Lils
sielos spalvas, kontrus ir elius.
Pasakojimas apie Lil Elb - tai ir meils istorija. Daugel emo
cij mes isakome ir ireikiame per santykius, ir a sitikinau, kad
Lils supratimo raktas yra Gerda. Savo santuokoje jos sukr inty
mi prieplauk, kurioje judviej meil galjo bti autentikiausi
ir paeidiamiausia. Kaip tik ioje intymioje erdvje pirmiausia
pasirod Lil. Mane domino, kaip ir kodl Gerda prim Lil
savo santuok, ir koks buvo jos vaidmuo Lils virsme. Gal ji tai
dar i meils ir pasiventimo, siekdama puoselti ir apsaugoti, o
gal Gerdos motyvai buvo kur kas sudtingesni? Lil taps nuosta
biausia Gerdos mza, o jos garsiausi paveikslai - dabar verti dau
gybs tkstani doleri - tai Lils portretai. Atsiradus Lilei buvo
patenkintos Gerdos, kaip menininks, ambicijos.
Pasakojimas apie Lil Elb - tai ir tapatumo paiek istorija.
Dabar Lil pripastama kaip transseksual judjimo simbolis.
Jos gyvenimas, tas, kur gyveno, ir apraytas interviu bei i dalies
groinje biografinje knygoje Vyro virsmas moterimi (Man
Into Woman), kuri ji padjo prie mirdama parayti, tuo metu
praplt visuomens suvokim apie lyties tapatum. Nuo to lai

ko Lil kvp daugel ms - ir transseksual, ir t, kurie yra

patenkinti gimta lytimi, - bti savimi. Lil inojo, kad gyveni
mas apsimetinjant yra nieko vertas. Kas mes esame? Kuo norime
tapti? Kaip suvokiame save? Kokiais suvokti norime bti? - ie
tapatumo klausimai yra ms vidins kovos esm. Isprskite juos
ir tapsite laisvesni. Beveik prie imtmet Lil Elb atsak iuos
klausimus. Pozuodama portretui dailininks studijoje ji itar pa
sauliui: Tai a.

David Ebershoff
2015 rugsjis

Autoriaus pastaba

Tai yra groins literatros krinys, kur parayti paskatino

Lils Elbs ir jos monos Gerdos gyvenimo istorija. roman
raiau siekdamas itirti intymi erdv, kuri apibr jdviej ne
prast santuok, ir i erdv gali atgyti tik pasitelkus spliones bei
vaizduot. iuose puslapiuose aprayti kai kurie svarbs tikrojo
Lils virsmo faktai, bet pasakojimas, pateiktas su viet, laiko, kal
bos ir vidinio gyvenimo smulkmenomis, yra mano vaizduots i
dava. 1931 met pradioje, kai Lil pirm kart prabilo vieai kaip
moterimi taps vyras, viso pasaulio laikraiai skelb pasakojimus
apie jos nepaprast gyvenim. Daugelis i straipsni padjo man
rayti roman, ypa tie, kurie buvo paskelbti Politiken ir kituose
Danijos laikraiuose, taip pat Danijos iniasklaidoje ispausdin
ti nekrologai. Kitas vertingas altinis buvo Lils dienoraiai ir
korespondencija, kuriuos po Lils mirties Nilsas Hojeris (Niels
Hoyer) suredagavo ir ileido kaip pusiau groin hibridin biogra
fijos knyg, pavadint Vyro virsmas moterimi (Man Into Woman). ie dienoraio raai ir laikai suteik svarbi smulkmen
apie Lils virsm, ypa apie pirmame skyriuje apraytus vykius,