Está en la página 1de 15

Asmenybs laisvs tema XX a.

lietuvi prozoje
Asmenybs laisvs tema lietuvi literatroje labai aktualia tema tapo XX amiuje. Antrojo pasaulinio karo
siaubas, Lietuvos okupacija ir egzistencializmo idj plitimas paskatino raytojus permstyti prieastis ir bdus,
leidianius ilikti laisvam net ir ribinse situacijose. Balys Sruoga memuariniame romane Diev mikas
perteikia savo kalinimo tuthofo koncentracijos stovykloje patirt ir pabria btinyb ilikti oriam, nes tai
padeda ilikti laisvam, o egzodo raytojas Antanas kma romane Balta drobul vaizduoja emigravusio
menininko tragik likim, nes veikjas neranda bdo, kaip isilaisvinti i j varanios aplinkos.
kalinimas naci koncentracijos stovykloje tiesiogin karo siaubo patirtis paskatino XXa. vidurio
raytoj, modernist, B. Sruog patirtus igyvenimus aprayti romane Diev mikas. Krinio protagonistas
beteisis lagerio kalinys, kuris stebi ir vertina aplink humanisto, inteligento akimis. I romane minim detali
(kalinio vardas Balys, jis yra profesorius) galima suprasti, kad pasakotojas yra pats raytojas. Romane
protagonistas stebisi, kaip amiais garsjusi barokine
kultra, dabar Vokietija sukr barak kultr, kurioje nebepuoseljamos asmens laisv ir gyvyb. Po
kiekvienos tragikos patirties pasakotojas stengiasi padaryti mokslines ivadas, nes sivaizduoja save tarsi
patekus mokslin bandym. Prausyklos scena atskleidia priirtoj
moralin degradacij ir lagerio sistemos absurdikum: kaliniai veriami praustis su rbais ir yra muami.
Baudiami rbus prarad, o ne tie, kurie juos pavog. Protagonistas supranta, kad lageryje galioja stipresniojo,
taiau kartu vertybes praradusio mogaus teis. Atsiribojimas nuo iaurumo ir ilikimas oriam tampa bdu
isaugoti laisv. Tam pasitelkiama ironija ir groteskas. Kaip teig B. Sruoga, ironija buvo vienintel priemon,
leidianti pakilti vir smurto ir ilikti mogumi, nes XX a. mogus mogdra virto. Romane ironikai
vaizduojami lagerio priirtojai. Sarkastikai vadinami narsuoliais, vikriais ir yra giriami u neipasakyt
skon v. Kald ryt gyvybs vents simbolis yra kariami kaliniai. Kuriama priepriea tarp
priirtoj budeli ir pasakotojo, kalinio, kuris, skirtingai nei priirtojai, padeda kitiems (dalinasi duona,
v. Velyk
ryt kiauiniu), atskleidia, kad laisvas yra tas, kuris gina vertybes. Yra inoma, kad B. Sruoga dirbdamas
archyve susirainjo su mona. Viename laike monai raytojas teig, kad inojimas, jog dukra ir mona yra
sveikos, padeda pakelti sunkumus ir neprarasti vilties. Vilties svarba pabriama ir garsaus psichologo V.
Franklio, kuris taip pat kaljo naci mirties stovykloje, knygoje mogus ir tikjimas. Pltojama mintis, kad
laisvas mogus ilieka tol, kol nepraranda vilties ir gina savo vertybes. Taigi Diev mikas autentikas
memuarinis romanas, kuriame kalintas mogus sugeba ilikti laisvas, nes ilieka stoikas ir isaugo savo
vertybes.
Kito XX a. raytojo Antano kmos romane Balta drobul vaizduojamas tragikas veikjo likimas, nes,
skirtingai nei B. Sruogos romane, protagonistas nesugeba isilaisvinti i j ribojanios aplinkos. Pagrindinis
romano veikjas i Lietuvos Amerik pasitrauks raytojas Antanas Garva. Protagonistas jautriai igyvena
tvyns palikim (save lygina su neprigyjaniu akacijos krmu, Elenos prao priminti apie Vilni), taiau
nenori kurti politini eilrai ir krybos laisvs tikisi Amerikoje. Kryba yra didiausia veikjo vertyb, kuri
gali ilaisvinti asmenyb. Taiau keltuvininko darbas tampa didiausia klitimi kurti. Liftas tampa narvo,
ribojanio fizin ir krybin laisv, simboliu. Keltuvo pakilimo ir nusileidimo motyvas primena XX a.
egzistencialisto Albero Kamiu sukurt Sizifo mit, kuriame Sizifas bando uridenti neuridenam akmen.
Sizifas, kaip ir Antanas Garva, absurdo mons, nes j darbas neturi tikslo. Veikjas nori bti geras raytojas,
taiau yra priverstas vilkti 87 numeriu paymt uniform, kuri griauna veikjo
tapatum (pirtins dengia ied, kuris simbolizuoja ry su tvyne, viebuio klientai neino jo vardo, jis tra
numeris). Paveldta psichin liga taip pat neleidia jaustis laisvam. Protagonist persekioja pasikartojantys
vaizdiniai (jauiasi kauku, inilu). Nors romano pabaigoje veikjas sugeba veikti save (supranta, kad
gyvenimo tikslas yra gyventi, o ne sukurti tobulas eiles), liga galutinai sulugdo Garv ir veikjas iprotja
(sddamas ant grind, inilo veidu drasko savo kryb). Veikjo prototipas artimas ir paiam raytojui, kuris
taip pat igyveno tvyns palikim ir patyr krybos ir darbo nesuderinamumo kani. Baltoje drobulje
vaizduojamas tragikas
menininko likimas, kurio viltis save realizuoti kitoje aplinkoje ir taip ilikti laisvam yra neisipildanti ir
nemanoma.
XX a. lietuvi raytojai skirtingai atskleid asmenybs laisvs temas. B. Sruoga romane Diev mikas
perteikia savo patirt lageryje ir leidia suprasti, kad laisv isaugoma tada, kai gini savo vertybes ir ilieki orus,

o Antanas kma romane Balta drobul kuria tragiko veikjo paveiksl, nes laisv svetimoje aplinkoje yra
nemanoma.

Pedro Kalderono dramos Gyvenimas tai sapnas problemos aktualumas

Daugelis moni galvoja, kad senuose, Baroko ar dar anksiau paraytuose literatros kriniuose, neras sau
nieko aktualaus, todl jais beveik nesidomi, j neskaito. Taiau Pedras Kalderonas de la Barka filosofinje
dramoje ,,Gyvenimas tai sapnas, atskleisdamas Baroko mogaus pasaulir, kalba apie visais laikais
aktualius dalykus nor inoti, kas ms laukia ateityje, gyvenimo ioje emje prasm.
Dramoje Gyvenimas tai sapnas karalius Bazilijas, naudodamasis mokslu, pamato savo ateit gims
snus atne jam ir karalystei dideli nelaimi: Tiktai sukirint, supjaut, / Ir idavyst suklestt, todl
udaro j nuoaliame kaln kaljime. iais laikais mons irgi nori suinoti, kas j laukia ateityje. Kai kurie vis
dar pasikliauja horoskopais, brjomis, taiau dauguma tiki, kad ateitis bus tokia, kokios savo darbais sieksime
iandien. Vis dlto ir iuolaikiniam, ir Baroko mogui rpi, ar neatsiras koki klii, kurios trukdys
gyvendinti planus, todl yra bandoma jas i anksto numatyti ir j ivengti.
Dramos pavadinimas sufleruoja pagrindin jos idj gyvenimas yra tarsi sapnas, po kurio itinka
pabudimas, kai mogus skaudiai suvokia savo padarytas klaidas ir gauna u jas bausm, todl btina gyvenim
nugyventi prasmingai. Toki ivad padaro Bazilijaus snus Sigizmundas, kai pabuvs karaliumi ir iauriai su
visais elgsis, vl nubunda vienas, nuoaliame kaln kaljime. iais laikais mogus, kai j itinka nelaim, liga,
irgi susimsto apie gyvenimo prasm, jam pradeda rpti, ar mirtis yra visa ko pabaiga. Ir jis daniausiai prieina
prie panaios ivados, kaip ir Sigizmundas btina gyventi dorai, kad pasikeitus aplinkybms, pabuds tarsi i
sapno, nesigailtum savo padaryt veiksm.
Kalderono drama Gyvenimas tai sapnas kalba apie dalykus, kurie mogui neduoda ramybs visais
laikais. Nesvarbu, ar jis gyveno Baroko epochoje, ar dabar, mogus bando numatytisavo ateit, surasti
gyvenimo prasm, ir tik itikus nelaimei danai ima keisti gyvenimo bd, todl i drama tikrai aktuali ir
iandien.
Ar praeitis mums iandien tapo nereikminga?
(J. Radvanas, A. Baranauskas, Maironis)
Praeitis mus, i laik mones, moko vertinti asmenybs gebjim prisiimti atsakomyb svarbiu tautai ir
valstybei metu. Deja, pilietikai elgtis pasiruo ne visi, o tik patriotikai nusiteik mons, kuriems nuo pat
vaikysts buvo diegiamos aminosios vertybs: meil Tvynei, drsa, dosnumas, darbtumas. Tikrosios
asmenybs daniausiai kilusios i garbing eim ir tokios tapusios dl tinkamo aukljimo. Tai dorai gyvenusi
protvi, savo pavyzdiu parodiusi teising gyvenimo keli, palikuonys. ie mons turi iugdyt tvirt vali
ir atsakingumo jausm, todl supranta, jog stengtis verta ne dl asmenins naudos ar tuios lovs, o dl
ramios sins, dl to, kad bt tikri, jog atliko savo pareig ir nesuter tv vardo. Btent tokia asmenyb
vaizduojama eiolikto amiaus Renesanso poeto Jono Radvano herojinje poemoje Radviliada .
Lotynikame hegzametru sukurtame krinyje ikyla didiojo lietuvi etmono Radvilos Rudojo figra. is
mogus Livonijos karo metu puikiai suprato, kad labai svarbu apginti Tvyn nuo daug didesns maskvn
kariuomens puolimo. Nuostab kelia tai, kad Lietuvos bajorai tarsi pamiro, kad gavo status pasiadj
ginti LDK nuo prie, ir tingiai puotavo, nekreipdami dmesio gresiant pavoj. Svarbu tai, kad nepaprastoje
situacijoje atsidrs Radvila Rudasis prisim atsakomyb u vis taut bei Tvyns likim. Jis savo pinigais
rm kariuomen ir bdamas geras strategas upuol nakvynei besiruoiani prieo armij. Tokiu bdu is
didvyris laimjo los m ir apgyn ms alies nepriklausomyb. Pergal kautynse lm io Radvil
gimins atstovo atsakingumas, drsa ir meil Tvynei. Jei ias bdingas Renesanso asmenybei savybes turt
bei panaiai elgtsi iuolaikiniai mons, atlikt savo pareigas siningai, atsakingai ir kokybikai, tuo
rodydami savo meil gimtajam kratui ir jo gyventojams, ms alyje sivyraut ir materialin, ir dvasin
gerov. Taip elgtis gali tik pasimoks i praeities heroj mogus. Ne veltui Lietuvos himnas prasideda tokiais
odiais : Lietuva, Tvyne ms /Tu didvyri eme, / I praeities Tavo sns /Te stipryb semia. Jame
paprastai paaikinta laimingo gyvenimo formul. Taigi, mums labai svarbu inoti Tvyns praeit, kad
galtumme pasimokyti i savo protvi bei kurti viesesn ateit, elgdamiesi patriotikai ir atsakingai.

Ar praeitis mums tapo iandien nereikminga?


(J. Radvanas, A. Baranauskas, Maironis)
Ne paslaptis, jog Lietuva emigracin valstyb. Per visus nepriklausomybs metus i alies ivyko
ketvirtadalis Lietuvos gyventoj, arba 788 tkstaniai moni, o viesiausia visuomens dalis yra net viliojama
agentr, kurios silo jaunimui mokytis usienyje, ir ios agentros siunia inut jaunimui, jog usienyje yra
daug geriau negu Lietuvoje, ir taip maina patriotikum. Gaila, taiau didel dalis jaunimo susigundo ir
ivyksta mokytis svetur, dalis j nebegrta. Todl kyla klausimas negi lietuviai nustojo mylti Tvyn? Daug
ko pasimokyti reikt i Jono Radvano krinio ,,Radviliada. J. Radvanas LDK Renesanso poetas,
evangelikas, reformatas. i epin poem para vedamas noro aminti tuometin Lietuv. Skaitydami
pamatome diding, grai LDK , kurios niekas iki tada nebuvo taip spdingai apdainavs, bei amintus LDK
didvyrio, tikro patrioto, etmono Radvilos Rudojo ygdarbius. Visi darbai, kuriuos etmonas atliko, buvo vedami
gili patriotik jausm. Radvila Rudasis buvo visa irdimi atsidavs LDK rm kariuomen i savo
asmeninio ido, vesdamas maesn kariuomen m, kruopiai suplanavo puolimo taktik ir veik rusn
armij, tai nulm Livonijos karo pabaig. Taigi tai tik vienos asmenybs pavyzdys, taiau privalome
nepamirti poemoje minim kari, kurie rod didiul drs, buvo pasiruo mirti dl savo Tvyns. Visk
aptar, matome J. Radvano ,,Radviliadoje parodytus tikrus patriotus, i kuri iuolaikinis mogus privalo imti
pavyzd, nes mes esame garbinga tauta ir turime tai vertinti, nes kitaip gynusi Tvyn protvi aukos nueis
veltui.
Gyvenimas amina kaita
(M. K. Sarbievijus, A. Baranauskas, Maironis)
Ar mes galime tiksliai inoti, kas atsitiks kit savait? Rytoj? O gal net kit valand? Ne. Mes, mons,
galime tik spti, k mums atne permainingi likimo vjai, ir tai mus daro tokius panaius dang. Dangus
toks permainingas, toks neklusnus, galime tik bandyti spti, k jis atsis. Ar kit savait lis? O gal rytoj snigs?
Utenka vieno vjo gsio i kitos puss, ir visi ms spjimai perniek. Lyja, sninga, puia vjas, vieia saul,
griaudja ar pusto tiek daug galimybi turi dangus. O argi mogaus likimas ir gyvenimas ne toks pat?
Sarbievijus sak, kad lemtis aidia su mogumi kaip nori, ir argi paiam poetui taip neatsitiko? Jo gyvenimo
pradi buvo apgaub tamss debesys septyniolika met Lenkijos ukampyje, paskui papt palankesni vjai,
iskleid krybos bures ir staiga stebuklas! Koks stiprus stichijos gsis ikl j Romoje! I pilkos
kasdienybs pai lovs virn, papuot lauro lap vainiku. Bet net ir tada likimas su ikiliuoju poetu
nebaig aisti nespjs pasidiaugti love, buvo grintas atgal Lietuv sunkiai dirbti. Tok gyvenim,
spalvot ir nepastov, neretai tenka nugyventi ne tik ymybms, bet ir paprastiems ios ems monms.
mogaus likimas kaip dangus visada besikeiiantis, nepastovus, turintis daugyb pavidal, form, bet tai ir
padaro mog ir dang graius amina kaita mus visus jungia ir puoia.
Ar vienatv gali bti prasminga?
(M. K. Sarbievijus, Maironis, V. Krv-Mickeviius)
Ar vienatv gali bti prasminga? mogus, siekdamas grio, gali sugebti atsiriboti nuo pasaulio blogio
pasirinkdamas vienatv ir taip prasminti savo gyvenim. Kaip tik tok pavyzd metaforikai pateikia Kazys
Binkis, lietuvi poetas futuristas, triolete Vandens lelija. iame krinyje vaizduojama lelija tarytum nekreipia
dmesio nevari aplink ir itin nepalankiomis aplinkybmis stengiasi ilikti baltesn u baliausi snieg.
Tai padaryti jai pavyksta btent dl to, kad i vandens gl tarsi pati pasirenka vienatv, nepaisydama
mauruoto liekno draugijos. Poetas kalba apie lelij vartodamas personifikacij, kad lengviau sivaizduotume
regin, bet juk i tikrj moni gyvenime vyksta panas dalykai. Juk apie tai, kaip vienatv prasmina
asmenybs gyvenim, kalba ir kitas lietuvi poetas, ymus Europoje baroko epochos atstovas M. K
.Sarbievijus, gyvens XVII amiuje. is autorius eilratyje Teisina savo vienium, skirtame Janui Libinijui,
paaikina, kad vienatv mogaus dvasios turtas ir geriau slptis nuo pasaulio blogio kuklioj menkoj
trobelj, negu pasiduoti viliojantiems emikiems malonumams ir aminai pralugdyti savo siel. Pasirinkus
vienatv, lengviau kontroliuoti savo veiksmus bei mintis, stebti savosios sielos scen, ivengti lovs ir
pavydo pavoj. moni vertinimai nereikalingi, svarbus bsimasis Dievo nuosprendis : Tad jei mane gerai
vertins, / Bsiu laimingas, nors nieks nemato. Vienatv pasirinkusios asmenybs gyvenimo prasm dorybs

kelias Dangaus Karalyst. O tai tikiniam mogui yra svarbiausias tikslas, kurio manoma siekti. Taigi,
apibendrinama abu aptartus pavyzdius, drstu teigti, jog btent vienatv prasmingo gyvenimo pagrindas.
Ar vienatv gali bti prasminga?
(M. K. Sarbievijus, Maironis, V. Krv-Mickeviius)
M. K. Sarbievijaus eilratis Teisina savo vienium skatina susimstyti, ar vienatv gali bti prasminga.
Anot M. K. Sarbievijaus, vienatv sudaro slygas atidiau pavelgti savo siel. Autoriaus odiais tariant,
bdamas vienas jautiesi tarsi sielos scenoje, kurioje esi vienintelis aktorius ir vienintelis irovas. Eilraio
lyriniam subjektui to utenka, jis mgaujasi savo vieniumu, taiau toks savo iskirtinumo suvokimas, beribis
gilinimasis tik save yra gantinai egocentrikas. Painti save, inoma, nra blogai, bet tai neturt bti
pagrindinis mogaus gyvenimo tikslas. Noriau ginytis ir su tuo poeto teiginiu, kad mogui turi bti svarbu
tik tai, kaip j vertins Dievyb. Bet ar toks vertinimas nra abstraktus ir subjektyvus? mogus i tikrj negali
suinoti, ar Dievyb vertins j teigiamai, ir jam beliks tik pasitelkti savo vaizduot. Deja, ji nra patikima, nes
mons danai save pervertina ar nuvertina. Eilratyje teigiama, kad vienatvs trobel ustoja nuo pavydo
strli ir j sukeliamo skausmo, bet jeigu mogus slps savo mintis ir atradimus nuo kit, jie gali bti prarasti,
nes su atsiskyrlio mirtimi jie taip pat inykt. Juk jeigu Jzus Kristus bt slps savo idjas ir vienas jomis
mgavsis, o neperdavs j savo mokiniams, tai galbt jis nebt nukryiuotas, bt nugyvens ilg gyvenim,
taiau jo krikionikos meils ir grio filosofija nebt pasiekusi ms. Taigi, galime sprsti, kad vienatv ne
visais atvejais yra prasminga, nes nors pats mogus ir gali jaustis vienatvs trobelje saugus, laimingas, taiau
jis tobulina tik savo asmenyb ir jo gyvenimas neturs tstinumo.
Kaip mogus gali tobulinti pasaul?
(J. Radvanas, M. Mavydas, J. Bilinas)
mons, nordami keisti pasaul, jo dviem keliais: griovimo ir krimo, rinkosi dvi priemones kard arba
knyg. Kardu rezultat buvo pasiekiama greiiau: pasitelkus jg, sumanum, gudrum, laimtas ne vienas
garsus mis pasaulio ir Lietuvos istorijoje. Grau mums sivaizduoti Vytaut Didj, auktai iklus kard,
jojant prieakyje savo kari, vedant juos lemting m su kryiuoiais. Ne maiau domu skaityti J.
Radvano aprayt kov prie los ups. Laimti reikmingi miai, pasiektos reikmingos pergals, bet ar jos
pakeit moni mstym, j siel? Juk inome ir toki ties: Kas pirmas pakelia kard, tas nuo jo ir sta.
Kardas gali smigti labai giliai ir mirtinai sueisti ne tik kn, bet ir dvasi. O tai knyga... M. Mavydo
Katekizmas i esms pakeit moni mstym. Vadindamas savo skaitytojus broliais ir seserimis, pirmosios
lietuvikos knygos raytojas jo j sielas, sustiprino tikjim odio ir Dievo galia, pai Lietuv ra
bendr Europos kultros kontekst, nes, kol neturjome savo knygos, buvome maai kam inomi, negaljome
gerbti patys savs. Todl bent jau kol kas reikt padti kard on. Nordami keisti savo alies ir pasaulio
situacij, pirmiausia turtume siklausyti Mavyd: Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit...
Ko gamtoje ieko mogaus siela? (anga)
(A. Baranauskas, J. Tumas-Vaigantas, V. Mykolaitis-Putinas)
mons gamt laiko savo namais, kuriuose jie randa dvasin prieglobst, kad ir kas nutikt. Gamta vieta, kur
galima pajusti gr, ramyb, tyl, besismelkiani ird iki pai gelmi. Sutriks i laik mogus btent
gamtoje gali pajusti slyt su Dievu, priartti prie dievikj ties, i naujo atrasti religin jausm. Pajut
dievikj krybos kibirkt kvpimo pristig menininkai gamtoje atranda jg, pasisemia nauj idj. Juk ne
veltui didysis Renesanso humanistas Leonardas da Vinis yra pasaks: Savo valdove pasirinkau gamt, vis
mokytoj mokytoj. Net paprasti mons, pavarg nuo pilkos kasdienybs ir buities, turi galimyb pasigrti
tobula gamtos spalv, form, gars bei kvap harmonija ir pajusti dvasios pilnatv, laisv. Ar patenkina
mogaus sielos poreikius gamta? Ar pabuvus gamtos prieglobstyje pasidaro lengviau gyventi? Kaip slytis su
gamta praturtina mogaus vidin turin?
mogus ir visuomen
(J. Radvanas, J. Bilinas, V. Mykolaitis-Putinas)
Kartais, norint pasiekti savo tiksl, svarbiausia tikti savimi ir nekreipti dmesio aplinkini
nuomon.

mogui, gyvenaniam dvilyp gyvenim, visuomens akivaizdoje tenka danai dvti kauk.
Visuomens poiris mog, igyvenus tragedij, ne visada yra teigiamas ir supratingas.
Individualus ir isiskiriantis mogus neretai yra visuomens slopinamas, engiamas.
Individualus mogus su tinkamu charakteriu ir turtais gali tapti visuomens autoritetu.
Visuomenje danai pasitaiko atvej, kai mons labai palaiko ir didiuojasi tam tikru, herojaus
vaidmen atliekaniu individu, taiau, nors ir keista, visuomen gali stengtis pakenkti
ar net atsukti nugar bd patekusiam.
Visuomen su mogumi elgiasi atsivelgdama jo padt.
mogaus ir visuomens santyk lemia ne tik istorinis kontekstas, mogaus charakteris, taiau
ir paios visuomens moralins nuostatos.
mogus, gyvenantis vertybi krizs apimtoje visuomenje, patenka absurdo situacij, dl
to individas praranda ry net su artimiausiais monmis.
Kaip isaugoti tautin tapatyb?
(M. Dauka, K. Donelaitis, Just. Marcinkeviius)
Rainio anga
Tautins tapatybs isaugojimo problema buvo ir vis dar yra aktuali daugeliui moni. Neretai mums,
lietuviams, kyla klausimas, ko reikia, kad galtume vadintis tikrais lietuviais. Gal taut, kaip ra M. Dauka,
jungia bendra em, gal paproiai, o gal kalba? Gal ypatingas, sakralizuotas gamtos pojtis? Gal daugel
atvykli stebinantis lietuvi darbtumas? domu tai, kad, atsigr praeit, matome, jog buvo epoch, kai
lietuviu buvo laikomas mogus, gyvens Lietuvos teritorijoje, nors lietuvikai nekalbjo, bet daug nuveik
ms alies labui. Dl susiklosiusi istorini ir ekonomini aplinkybi iandien daug lietuvi gyvena svetur,
tai ar jie jau ne lietuviai? Taigi ir iandien keliame klausimus, kok mog galime vadinti lietuviu, kokie yra
tautins tapatybs poymiai, k turime daryti, kad mes, kaip tauta, ne tik gyvuotume, bet ir tobultume.
Mokini suformuluoti teiginiai su numatytais argumentais
1. Tautin tapatyb galima isaugoti tik puoseljant gimtj kalb. (K. Donelaitis: poemos sumanymas j rayti
lietuvikai, gerasis ponas...)
2. Lietuviai i kit taut isiskiria ypatingu santykiu su gamta. Tik neprarasdami ryio su gamta neprarasime
tautins tapatybs. (K. Donelaitis kaip graaus bendravimo pavyzd vaizduoja gandr eimyn, kaip kuklumo
ideal laktingal).
3. Lietuviai pasaulyje nuo seno inomi kaip darbts mons, todl i savyb reikia puoselti. (Donelaitis
parodo, kas atsitinka, kai lietuviai aptingsta: Slunkiaus pavyzdys.)
1 pavyzdys
Lietuvi tauta iliks tik tada, jei rpinsis savo kalba ir j puosels, nes ji yra tautinio iskirtinumo pagrindas.
Gimtoji kalba leidia kurianiam mogui atskleisti savo talent, bendrauti su monmis, dalintis patirtimi. Ne
vienas raytojas yra akcentavs, kad jam kurti geriausiai sekasi gimtja kalba. Btent apsisprendimas kurti
lietuvikai ra ir K. Donelait amiams tautos smon. Pirmiausia reikt atkreipti dmes raytojo
biografij. Kristijonas Donelaitis pajuto, k reikia gyventi maoje valstybje, nes savo pirmj lietuvik
groin krin jis para Ryt Prsijoje ypa nepalankiomis slygomis: Prsijos kunigaiktis smerk visk, kas
buvo susij su kultra, su lietuvybs puoseljimu, taip pat ten buvo juntamas vokiei kultros kultas bei
nepagarba lietuviams. Nepaisydamas nesutarim su vietos valdia, Kristijonas Donelaitis ra lietuvikai, nes
jaut pareig nuviesti brus ir mokyti juos isaugoti savo tautin tapatyb. Dl io savo poelgio jis sira
aminybs kontekst. Donelaitis suprato, kad bus br gerbiamas ir gals labiau priartti prie j tik tuo atveju,
jei sakys pamokslus lietuvikai. Taip pat reikt atkreipti dmes, kad Kristijonas Donelaitis atsakingai velg
raym lietuviu kalba. Ne veltui epin poema Metai pats geriausias vis laik lietuvi kalba paraytas
krinys, pateks Europos edevr knyg. Donelaitis buvo puikiai pasirengs literatriniam darbui: jis lank
neprivalom lietuvi kalbos

seminar Karaliauiaus universitete, tai jam leido parayti poem lietuvikai, bei originalo kalba skait antikin
literatr, imoko eiliuoti hegzametru, kuriuo ra Metus. Jis siek, kad lietuvi kalba sukurti tekstai
skambt kaip ikiliausi antikos kriniai, todl Kristijon Donelait galime vadinti tikru lietuvi kalbos riteriu.
Taip pat domu yra tai, kad poemoje Metai atsiskleidia kalbos svarba ir galia moni tarpusavio santykiais,
pabriama, kad gimtosios kalbos gerbimas gali suvienyti skirtingus moni socialinius sluoksnius, padti
suprasti ir gerbti vieniems kitus. Kristijonas Donelaitis pabria ypatingus buvusio pono santykius su brais,
padjusius pagerinti baudiaunink darbo kokyb. Juk paprastai brai darbus slinkdavo nenoriai ir tingiai,
taiau mlaveio scenoje baudiauninkai entuziastingai imasi darbo. Tok br poirio darb skirtum lm
darbdavio ir dirbani santykiai. Mirs ponas gerb br tautin tapatyb, tai lm jo kalba. Jis kreipsi brus
mandagiai, nesikeik, gyr lietuvius j gimtja kalba, taip vokietis ponas gijo br pagarb ir netiesiogiai
padjo suvokti gimtosios kalbos svarb mogaus dvasinei bsenai. Taigi, tik suvokiantis kalbos vert kaip
moralini vertybi pamat, besistengiantis puoselti
ir ginti savo gimtj kalb mogus yra atrads savo tautin iskirtinum ir gali vadintis lietuviu.
2 pavyzdys
Lietuvi tautos pagrindas gimtoji kalba. Puoseldami ms kultros ypatum tampame ne tik
vieningesni, bet ir geriau matomi visame pasaulyje. Svarbu pastebti, jog talentingiausi Lietuvos raytojai, tik
kurdami gimtja kalba, para krinius, kuriais didiuojams ir iomis dienomis. Vienas j tai K. Donelaiio
epin poema Metai. is krinys geriausias autoriaus darbas. Nuostabu tai, kad K. Donelaitis, nordamas
parodyti lietuvikai parayt tekst skambes, rinkosi hegzametr antikin eildar, ja buvo sukurti tokie
kriniai kaip Homero Iliada ir Odisja. K. Donelaitis, turdamas puikias galimybes parayti krinius kita
kalba ir taip igarsti, to nepadar, prieingai, pasirinko garbing keli dalintis savo talentu su paemintaisiais
ir tuo metu likti nevertintas. iandien i jo krinio semiamasi ne tik ini apie Ryt Prsijos lietuvi
gyvensen, bet ir patriotikumo. Taigi, galime teigti, kad nepaprastai didel meil gimtajai kalbai subrandina
talentingiausius Lietuvos raytojus, kuri dka ia gyvenantys mons dar labiau pamilsta savo al.
3 pavyzdys
Tauta gali ilikti tik tokiu atveju, jeigu brangina ir puoselja savo gimtj kalb. Ne paslaptis, jog visi
didieji krjai savo talent geriausiai atskleidia raydami brangiausia gimtja kalba. teigin patvirtina
lietuvi groins literatros pradininko Kristijono Donelaiio biografijos faktai. Nuostabu yra tai, jog is
raytojas savo geriausi krin Metus para lietuvikai. Nors Donelaitis, kaip apsiviets mogus,
mokjo daug kalb, jis pasirinko gimtosios kalbos puoseltojo keli. Atsisaks rayti vokikai ir igarsti, jis
epin poem, kuri tapo vienintele lietuvika knyga, traukta UNESCO saugom paveld, parao lietuvi kalba,
kuri tuomet buvo laikoma prasiokika. is faktas rodo aiki Donelaiio pozicij bti savo tautos riteriu.
domu ir tai, jog is raytojas, nordamas pabrti gimtosios kalbos reikm bei iauktinti j, Metus ra
hegzametru. Antikin eildara suteikia poemai prakilnumo, todl is lietuvikas tekstas prilygsta ikiliausiems
Europos kriniams. Donelaiio biografijos faktai mums, skaitytojams, rodo, jog tik tie autoriai, kurie rao
gimtja kalba, gali atskleisti savo gimtus gebjimus. Taigi galime drsiai teigti, jog gimtosios kalbos
puoseljimas yra tautos ilikimo pamatas.
4 pavyzdys
mogaus tapatyb siejama su pareiga atstovauti tautai, dl to labai svarbus doras elgesys, saiko turjimas ir
harmoningi moni tarpusavio santykiai. Labai svarbu mokti diaugtis tuo, k mogus turi, be to, buvimas
kukliam ir gyvenimas santarvje su savimi bei aplinkiniais daro lietuv patraukl ir suteikia garbs visai tautai.
XVIII amiaus raytojas Kristijonas Donelaitis epinje poemoje Metai pateikia moralaus elgesio pavyzd.
Kadangi raytojas rmsi vietimo epochos idjomis, tai jis tokio elgesio pavyzdi iekojo gamtoje. Donelaitis
akcentuoja, kad gamta yra tobula, o mogus, deja, netobulas, todl jis privalo atidiai stebti gamt ir i jos
mokytis tinkamos laikysenos gyvenime. Epinje poemoje jis aprao pavasar grusius gandr su gandriene. ie
vaizduojami laimingi, nors rado savo namus, lizd, idarkytus. Jie i karto puola visk taisyti ir neverklena,
padirbj suvejoja sau valg saikingai paragauna rupi ir varli bei i visos irdies dkoja Dievui netgi
u menk maist. Taip pat poemoje perteikiami ilti ir draugiki gandr tarpusavio santykiai, vaizduojamas
tobulos eimos pavyzdys. Gandrai moka kartu pakelti gyvenimo ibandymus, nedejuoja, prieingai, sutartinai
dirba, moka graiai pasiskirstyti darbus. Gandras vaizduojamas kaip tikro ir padoraus vyro pavyzdys, kuris
parnea namo akeli, o gandrien yra tarsi tobula moteris ji tvarko namus, suka lizd ir sukuria nam

jaukum. Taigi doras lietuvis turi bti dkingas gamtai ir Dievui u suteikt galimyb gyventi, jis privalo
saikingai naudotis gamtos ir Dievo teikiamomis dovanomis ir mokti diaugtis gyvenimu.
5 pavyzdys
Doras lietuvis tai mogus, kuris gerbia ir vertina darb. Juk darbtumas yra bene svarbiausia doryb,
jungianti asmenyb ne tik su gamta, bet ir su visuomene. Reikia atkreipti dmes, jog ypatingas dmesys darbui
skiriamas XVIII amiaus lietuvi groins literatros pradininko Kristijono Donelaiio epinje poemoje
Metai. Krinyje neigiamai kalbama apie brus, vengianius darbo, kuris suvokiamas kaip esminis pasaulio
dsnis. Kristijonas Donelaitis akcentuoja tai, jog Slunkius savo apsileidimu daro gd ne tik sau, bet ir visiems
lietuviams. Pabriama, jog mogus, kuris nedirba, tampa menku dvabaliu. Kita vertus, Kristijonas
Donelaitis dinamikai pieia mlaveio epizod, groisi br entuziazmu: tik bga, tik bga. Jis rodo, jog
darbo skm ir kokyb lemia darbdavio santykiai su brais. Tai atsiskleidia, kai mons ireikdami pagarb
mirusiam ponui purvin ir nemalon darb atlieka siningai ir atsakingai. Taigi, darbas yra mogaus doryb
lemiantis veiksnys.
6 pavyzdys
Bti lietuviu tai puoselti paproius bei tradicijas. ie aspektai bene svarbiausi siekiant suvienyti taut.
Svarbu pasakyti, kad apie tai, kaip yra reikminga suvokti lietuvik paproi svarb, yra kalbama Justino
Marcinkeviiaus dramoje ,,Mavydas. Vienoje scenoje vaizduojama, kaip Mavydas su pitolninkais sodina i
Lietuvos Nemuno atplukdyt uoliuk. i ritualin scena sujungia senovs lietuvi pagonikus ir katalikikus
paproius. uolas, kaip medis, nuo sen senovs lietuviui yra labai svarbus tai stiprybs simbolis, o iame
tekste taip pat prasmina ry su Lietuva. Todl nenuostabu, jog Mavydui labai rpi, kad is prigyt. uoliuko
sodinimo scenoje atsispindi pagoniki paproiai, kadangi yra pasitelkiami burtaodiai: ,,aknim pragar,
akom dang, taip pat sodinimo sambrzd vainikuoja sodri pagonika vyr daina,,uollio trys akels
ir kartu okamas ritualinis okis. Ne maiau lietuviams svarbs katalikikipaproiai atsiskleidia, kai Mavydas
taure vyno palaksto med, kad is gerai prigyt, bei kartu su pitolninkais pasidalina rieke duonos, kuri yra
moni bendrumo ir tarpusavio supratimo simbolis. Taigi, galime teigti, kad per paproius ir tradicijas yra
puoseljama tautin tapatyb.
Apie k svajoja ir su kokiais sunkumais susiduria jaunas mogus?
(Maironis, V. Mykolaitis-Putinas, M. Katilikis)
Jaunyst neretai vadinama avingiausiu, laimingiausiu, nuostabiausiu mogaus gyvenimo
etapu: vaikai ir paaugliai nekantraudami jos laukia, vidutinio bei garbaus amiaus mons
nostalgikai dsaudami jos ilgisi. Taiau jauno mogaus gyvenimas nra vien tik romis
klotas. Daniausiai jis lydimas dvejoni, nerimo, svaj apie laiming gyvenim: draugyst,
laisv, meil... ir baims, kad svajonms nebus lemta isipildyti. Laikas, kuriuo turtume labiausiai
diaugtis, neretai tampa tikru dvasios ibandymu. Kodl? Su kokiomis svajonmis
bei sunkumais susiduria jaunas mogus?
Daugelis jaunuoli savo svajoni sra vis pirma traukt draugyst. N vienas
mogus nenori jaustis vienias, visi troktame bti suprasti, vertinti, jausti pritarim bei
param. Deja, btent jaunystje neretai tenka susidurti su vienatve. Besiformuojantis, giliai
mstantis, save atrasti bandantis asmuo net didiulje kompanijoje gali jaustis vienas kaip
pirtas. Nuolat abejojanti, tiesos ir laims iekanti danai lidesio kamuojama jauna asmenyb
svajoja rasti artim siel, kuri j suprast, ujaust, bt ramstis kopiant gyvenimo kaln.
Panaius tikro draugo iekojimus savo eilratyje Nuo Biruts kalno aprao XIX a. lietuvi
romantikas, ms tautos dainius Maironis:
Troktu draugo ariau:
Juo tikti galiu,
Jis kaip audr nujaus mano sielos skausmus:
Paslapties neiduos savo veidu tamsiu
Ir per amius paliks, kaip ir a, neramus.
Eilraio lyrinis subjektas ieko artimos sielos, taiau, regis, niekaip jos neranda ir dl to
kankinasi. Akivaizdu, kad i svajon, draugysts trokimas, jam ne laim, o nata. Taigi, jaunas
mogus danai svajoja apie tikr draugyst, taiau jos paiekos gali tapti nepakeliamu sunkumu.

Jaunas mogus svajoja ne tik apie ry su artima siela, bet ir apie laisv. Suvarytas, Prokrusto
lov spraustas jaunuolis kenia jaunam mogui laisv btina, kad jis galt kurti,
augti, dvasikai vystytis bei tobulti, tapti doru, garbingu bei isilavinusiu mogumi. Taiau
kar ir kit negand nuolat draskomame pasaulyje laisv ne visuomet ranka pasiekiama.
Dl to, kas mums atrodo gimta bei savaime suprantama, daugeliui ankstesni kart jaunuoli
teko nemaai pakovoti. Laisvs trokim galime nesunkiai velgti absurdikai uvusio
jauno XX a. eminink kartos lietuvi poeto Vytauto Maernio kryboje. Jaunas raytojas,
patyrs Antrojo pasaulinio karo siaub, yra teigs, jog laisv yra btina, kad galtume pilnai
gyventi ir pasireikti. Eilratyje Paukiai Maernis rao:
47
Turiu a pauki didelius pulkus:
didiausi grif, sakal, ereli.
Ities spindinius, valius kaklus,
dangaus erdvn laisvi jie kelias.
Manau, kad iose eilutse atsispindi lyrinio subjekto laisvs geismas, panaiai kaip
Maironio kryboje draugysts trokimas. Paukiai simbolizuoja laisv, lyrinis a svajoja
kartu su jais pakilti dang ir niekieno nevaromas skrosti jo erdv. Deja, karo, okupacijos
metais tai nemanoma, o jaunam mogui bti suvarytam nepakeliama. Taigi, gimtas
laisvs trokimas jaunam mogui gali tapti sunkumu, tikru dvasios stiprybs ibandymu.
Dar viena turbt kiekvieno jauno mogaus svajon meil. mogui bdinga siekti
ilumos, artumo, tiek fizinio, tiek dvasinio, o jauno, gyvenimo skon pajausti troktanio,
laims iekanio, savimi ne visada pasitikinio mogaus irdiai jis tiesiog btinas. Taiau
kartais aplinkybs susiklosto taip, kad jaunatvikas susiavjimas neperauga meil arba ta
meil bna nelaiminga. Manau, kad tok likim galima vadinti tragiku juk meil yra
bene didiausias gyvenimo diaugsmas, jos akivaizdoje visi vargai tampa menki, nereikmingi.
simyljusiam mogui pasaulis regisi viesus ir mielas... Mano nuomone, visi esame
verti pajausti tikros meils saldum. Deja, realyb kiek kitokia. Puikus sudtingos dviej
jaunuoli meils pavyzdys ymaus lietuvi raytojo, simbolisto Vinco Mykolaiio-Putino
psichologinio romano Altori ely pagrindini veikj Liucijos ir Liudo Vasario santykiai.
Jaunuoliai myli vienas kit, taiau bti kartu jiems nelemta Liudas mokosi kunig
seminarijoje. Dviej jaun moni meil neapraoma kaip aistringa ar beprotika, greiiau
ji velni ir subtili, netiesmukika: Liuc meiliai vadina Liud Pavasarliu, atsilankydama
atvea jam graiausi gelton glyi, Liudas ivyds Liuc rausta. Grai abipus simpatija
trunka ne vienerius metus, vienas kitam puoseljami ilti jausmai jaunuoli irdyse neiblsta
net Liucijai itekjus. Gal gale Liudas Vasaris, suvoks, kad kunigo kelias ne jam
(Vasaris jauia poeto paaukim), rytasi mesti kunigyst. Galima bt splioti, prognozuoti,
kad jiedu su Liuce bus kartu ir graiai gyvens, taiau j romanui laimingai baigtis
nelemta Liudas gauna mylimosios atsisveikinimo laik, suino apie jos saviudyb. Putinas,
kitaip negu Maernis ar Maironis, skambiai ir atvirai nevaizduoja jaunatviko svajoni
polkio, vili, dideli trokim, taiau akivaizdu, kad Liucijos mirtis Liud Vasar
sukreia. Taigi, meil dar viena jauno mogaus svajon, neretai tampanti didiausiu jo
gyvenimo sunkumu.
Apibendrindama noriu pasakyti, jog, mano nuomone, daniausiai jauno mogaus
irdyje slypinios svajons yra draugyst, laisv ir meil. Jaunuoliai trokta nevaromi
tobulti ir augti, geidia bti suprasti ir mylimi. Diugu, kai viskas klojasi puikiai, jaunas
mogus turi visk, apie k galt pasvajoti, o jo irdyje vyrauja ramyb ir pilnatv. Taiau
svajons neretai nra lengvai pasiekiamos, dl j tenka pakovoti. 0 i kov laimti lemta
ne kiekvienam, todl kartais jauno mogaus svajoni draugysts, laisvs bei meils siekimas
tampa didiausiu sunkumu.
Kokios senosios Lietuvos literatros idjos yra
svarbios i dien mogui?

Iki ms dien yra ilik nemaai senosios lietuvi literatros krini, kuri idjos yra svarbios ir XXI
amiaus monms. Nuostab kelia tai, kad ie tekstai perjo daugyb ami ir pateko ms rankas. Taiau
tikrai ne visi tuo metu parayti kriniai pasiek iandien. Iliko tik patys reikmingiausi, kuriuose ikeltos
aminosios problemos. tai Jono Radvano Radviliada bei Martyno Mavydo Katekizmas laiko
patikrintos knygos, kurios padeda rasti atsakymus mums vis dar rpimus klausimus. Taigi, ios knygos moko
mus, kaip svarbu yra neisiadti savo Tvyns (kas iais laikas labai aktualu), kvepia kovoti u laisv bei
pabria, kad labai svarbu
nepamirti atsakomybs ir pareigos, kad ir kokia ji bebt.
Jono Radvano ir Martyno Mavydo kryboje atsiskleidia idjos, aktualios ir i laik mogui. Vis pirma,
autoriai yra Renesanso epochos humanistai. Abu raytojai buvo isilavin bei drss mons. Reikt atkreipti
dmes tai, kad skyrsi j socialin padtis ir tikslai. J. Radvanas buvo didik raytojas, gavs usakym
parayti krin, kuris igarsint Lietuv, kadangi daugelis viesuoli m skelbti, kad j tvyn nra gerai
inoma, gerbiama bei neturi europinio lygio krini. Todl J. Radvano krinys Radviliada puikiai ipild
iuos norus. Taip pat domu ir tai, kad Martynas Mavydas buvo protestant kunigas, gyvens Prsijoje, taiau
ras knygas Lietuvai. Jo tikslas buvo tvirtinti protestantizmo idjas, tobulinti mog dvasikai bei stengtis
monms rodyti doros keli. Martyn Mavyd Katekizm parayti kvp Martynas Liuteris bei jo
reformacijos judjimo idjos. Taigi, Jonas Radvanas ir Martynas Mavydas skirting tiksl, bet panai idj
vedami garsino Lietuv.
Lietuvos literatros raytojai taip pat nepamiro patriotizmo, kuris buvo svarbus ne tik tais laikais, bet ir
iandien. Epinje poemoje Radviliada Radvanas teigia, kad tikras patriotas yra tas, kuris gina savo tvyn.
Radvila Rudasis, rizikuodamas savo gyvybe, su nedideliu kariuomens briu, vadovaudamasis savo gudrumu,
igelbjo Vilni los myje. Anot Radvano, patriotas yra tas, kuris svarbesniais laiko visuomeninius reikalus,
o ne savo asmenin gyvenim. Radvila iame krinyje savo asmeniniu turtu remia patekusi pavoj tvyn
Lietuv. domu tai, kad pirmosios lietuvikos knygos autorius Martynas Mavydas savo veikale Katekizmas
taip pat mus nustebina patriotizmu: gyvendamas Prsijoje jis ra knygas Lietuvai bei jas platino. Reikt
atkreipti dmes tai, jog yra manoma, kad Mavydas, kaip ir Abraomas Kulvietis, buvo ivarytas i Lietuvos,
todl jis apsigyveno Ryt Prsijoje, bet vis tiek knyg skyr Lietuvos Didiajai Kunigaiktystei. Taigi, iose
knygos puikiai atskleidiama patriotizmo dvasia bei perteikiamas tikro patrioto mstymas bei idealai.
Senosios lietuvi literatros raytojai kriniuose itin pabria pareigos vert, kas labai aktualu ir iandien.
Vienas i toki autori Jonas Radvanas, kuris savo krinyje Radviliada leidia suprasti, kaip svarbu bti
pareigingam. Jis tai perteikia puikia scena, kuri rodo, kad mons danai neatlieka savo pareig. iuo atveju
Radviliadoje apraomi bajorai pamiro, kad jie gavo savo titul bei turtus tvynei ginti, o ne ileisti puotoms
bei savo malonumams tenkinti. Nuostab kelia tai, kad t pai problem ikl ir Martynas Mavydas savo
knygoje Katekizmas. io autoriaus apraoma pareiga skiriasi nuo J. Radvano, taiau ir Mavydas akcentuoja,
kad mons vis daniau pamirta svarbiausij mylti Diev. Vis daugiau moni nebevaikto banyi
sekmadieniais, nes juos ugoia j buitis. Taiau jie pamiro vien dalyk, kad Dievas laisvadien tam ir sukr
ilstis ir J painti. M. Mavydas savo krinyje skatina visus ponus, kunigus, valstieius atsimerkti ir
pamatyti, kad tiek nedaug tereikia, kad laimt ger emik bei pomirtin gyvenim tik vykdyti savo pareig,
kuri yra mylti Diev. Taigi, abu ie Renesanso epochos autoriai siunia ini, kaip svarbu yra atsiminti savo
pareig, nes ji mums duota ne iaip sau ir mes turime j vykdyti dl savs, savo gero gyvenimo ir dl kit.
Taigi, ie kriniai mums puikiai rodo, kad senoji literatra yra labai vertinga, nes joje yra nagrinjamos
aminosios problemos. Abu autoriai pabria patriotizmo svarb: tiek karo lauke, tiek garsinant savo gimtin
kultriniais laimjimais. Jie rodo puik pavyzd, kad tai daryti tikrai verta, nes ko verta tauta, kuri nemyli savo
tvyns? J. Radvanas ir M. Mavydas atkreipia dmes pareigos svarb mogaus gyvenime. I tikrj, tai yra
labai aktualu ir i dien mogui, nes kuo toliau, tuo daugiau moni pamirta savo pareigas. Taigi, senoji
literatra yra be galo svarbi i laik mogui, nes ji padeda mogui suprasti problemas, kurios yra labai
aktualios, bei pateikia atsakym aminj gyvenimo prasms klausim, kad mogus galt tobulinti savo
gyvenim.
Kaip vaizduojamas mogus XVIXVIII a. Lietuvos literatroje?
(J. Radvanas, M. K. Sarbievijus, K. Donelaitis)
Nuo pat monijos pradios poiris mog keitsi daug kart. Antikoje gims suvokimas, kad graiame
kne turi bti grai siela, vliau buvo umirtas, taiau Renesanso epochoje ikils mogaus kultas sitvirtino

bei yra pastebimas ir Apvietos epochoje. Btent ie du laikotarpiai ir ymiausi j raytojai Jonas Radvanas ir
Kristijonas Donelaitis pateikia mums skirtingus mogaus paveikslus. Kitonikas raymo stilius, tikslai,
kultrins ir politins aplinkybs, asmenin patirtis daro i raytoj krinius iskirtinius ir vertus atidesnio
vilgsnio.
Kultrins aplinkybs, taip pat kaip ir politin situacija, brandina ir ugdo mogaus asmenyb, formuoja jos
pasauljaut bei pasaulir ir gali nulemti skirting individo santyk su teritorija. Dl to galima teigti, kad
aplinka lemia ir mogaus asmenin patirt, kuri yra itin svarbi menininkui. Jonas Radvanas poemoje
Radviliada pieia Lietuvos paveiksl jos klestjimo laikotarpiu, kada valstybs ribos drieksi nuo jros iki
jros. Raytojui nusiypsojo laim gyventi alyje, kur, kaip jis pats sako, gyvena gud kariauti mons, o em
negaili skalsi derli. Renesanso epochoje ikyla herojikas mogus, patikjs savo galimybi jga, todl love
garsjanti, karinga, garbinga ir didel teritorij uimanti valstyb buvo puiki vieta jam pasireikti ir gyventi.
Tokioje aplinkoje net atskiras mogus jauiasi saugus, nes yra apsuptas savo tautos, todl nenuostabu, kad J.
Radvanas poemoje vaizduoja did, galing mog, galint daug k pakeisti ir nuveikti gyvenime. Deja, visikai
skirtingomis politinmis bei kultrinmis aplinkybmis kr Kristijonas Donelaitis. Raytojas gyveno Ryt
Prsijoje, kurioje po maro itutjusias sodybas buvo atkeldinta daug kolonist, remiam vietins valdios.
Prsijoje likus gyventi vos saujelei lietuvi, Donelaitis poemoje vaizduoja menk mog, maai k galint
pakeisti plaiajame pasaulyje, vis pabria, kad lietuviai yra vyoti nabagai, dirba svetimtauiams ponams ir
u tai yra niekinami. Svarbu tai, kad teritorija abiej autori kriniuose komponuoja ir erdvs ribas, o ios lemia
mogaus poreiki amplitud. Viena ikiliausi ir reikmingiausi Radvano poemos viet Radvilo Rudojo
sapnas, kuriame pasirodo pats Vytautas. Kunigaiktis apgailestauja dl jam priklausiusi emi, kurios plytjo
nuo jros iki jros ir kurioms staiga ikilo pavojus. Tai parodo, kad to meto moni herojikumas, karingumas,
vaizduojamas ir poemoje Radviliada, buvo sietinas su palankiu aplinkini ali poiriu, love ir garbe,
didele valstybs teritorija, todl veiksmas smoningai rutuliojamas visoje LDK teritorijoje, o mogaus galybei
rodyti ir sielai patenkinti reikia vis nauj emi. Visikai kitokias vertybes ikelia poemos Metai autorius.
Vaizduodamas kukl mog, raytojas j skatina tenkintis i pairos maais dalykais: savo namu, daru,
aplinka ir gamta. Ir paiam mogui svarbiausia pasirpinti paprastais buities darbais, todl veiksmas
neperkeliamas u mao kaimelio rib. Taigi aplinka yra itin svarbi mogui, nes ji ne tik formuoja jo pairas,
taiau nulemia ir gyvenimo bd.
Krinio gimimo istorija lemia autoriaus tikslus, kurie gali bti vairs: panegirikas didik auktinimas
arba nuoirdus noras pamokyti paprastus mones praktiko gyvenimo bdo. Skirtingi tikslai reikalauja tam tikro
raymo stiliaus, taiau gali puikiai perteikti moni pasauljaut. Jonas Radvanas bajorijos klientas, raantis
panegirinio pobdio tekstus, siekiantis pabrti gersias didiko savybes, todl jo kriniuose vargiai bt
galima rasti daug priekait ar bet kokio neigiamo vertinimo, adresuoto jo usakovams. Poemoje raytojas
iauktina garsius mones, kuri darbai yra susilauk pasaulinio atgarsio. tai Radvilo Rudojo sapne pasirods
Vytautas nepasididiuoja ir primena, kad tai jis su savo kariauna laimjo algirio m ir kad tai jis sukr
tuometins Lietuvos didyb. Nepamirdamas raymo tiksl Radviliados autorius akcentuoja alie didik
ygdarbius ir garb, mogus yra iauktinamas, jo galios pabriamos, todl raytojo kalba itobulinta, gausi
metafor, kartais net pompastika. domu tai, kad Donelaitis pieia visikai kitok mogaus paveiksl: jo galios
nehiperbolizuojamos, stengiamasi atskleisti jo menkum ir silpnum, primenama, kad visatoje visgi
aukiausias yra Dievas, todl mogus nra lovinamas. Bdamas kunigas ir puikiai susipains su vietini
gyventoj problemomis bei ydomis, raytojas kiekvien Met epizod pabaigia pamokslu, siekdamas
monms parodyti geresn, doresn bei praktikesn gyvenimo bd. Svarbiausia mogaus pareiga siningai
dirbti ir dorai gyventi, o iekant sektino gyvenimo pavyzdio raytojas skatina atsigrti gamt. Vienoje
poemos vietoje Donelaitis aprao laktingal, kuri yra kukli, taiau gali visus pradiuginti savo talentu. Ji
tenkinasi tokiu maistu, kok sugeba susirasti, jai utenka to, k turi. Autorius ragina ir mog tenkintis maais
dalykais, iauktina darbtum, kuklum ir talent. Kadangi Donelaitis skatina mog veikti ir aprao
nepailstani gamt, raytojo kalboje daug veiksmaodi, suteikiani tekstui dinamikumo. Taigi krinio
autoriaus tikslai atskleidia savit ir skirting poir mog ir jo gyvenimo prioritetus.
Menininkui jo kultros epocha yra itin svarbi, nes joje ikeltos vertybs ir idjos, kurianios mogaus
pasaulir, atsispindi krjo darbuose. Didieji ms tautos raytojai taip pat neiveng savo epoch takos.
Jonas Radvanas Renesanso mogus. iuo laikotarpiu ikyla laisva, drsi, vairiapus asmenyb, mons
pradeda daugiau keliauti, todl ne be reikalo Renesanso literatros emblema jra. Jos motyv galime ivysti

irRadviliadoje. Poemos veikjas, kaip pats sako,ilgai keliavs jra, ivysta krant ir klausia savs, ar tikrai jau
arti em, kurioje jo laukia ramyb.
Raytojas vaizduoja mog, kuris yra keleivis gyvenimo jroje ir kuris plaukia ramybs uost krante. Be
abejo, Donelaiio krybai taip pat padar tak jo gyvenimo laikotarpiu sitvirtinusi vietimo epocha.
Populiarus jos kis Atgal gamt ! prasm gyja ir io raytojo poemoje Metai. Autorius ne kart ragina i
gamtos mokytis doro gyvenimo ties. Gandr eimos, taip pat kaip ir laktingalos, gyvenim jis pateikia kaip
sektin pavyzd. Gandrai, gr po iemos namus ir rad juos sugriautus, ne pyksta, taiau imasi ramiai juos
taisyti. Raytojo kryboje vaizduojamas harmoningas pasaulis, o mogus ios idealios harmonijos dalis, su
gamta j sieja glaudus
ryys. Svarbu tai, kad Donelaitis, kaip Apvietos mogus, visoje poemoje brus gina nuo pon savivals ir ne
kart retorikai juos kreipiasi, klausdamas, kas jiems suteik toki gali skriausti ir niekinti brus. Donelaitis
jauia pareig apginti paprastus mones nuo valdios neteisybs, todl jo poemoje kalba netgi iek tiek iurkti,
joje gausu nekamosios kalbos odi, nes jie priartina raytoj prie br. Taip Donelaitis tarsi atskleidia dar
vien vietimo epochos idj, teigiani, kad visi i prigimties yra lygs, todl vaizduoja nuo pono savivals
keniant mog. Taigi, skirting epoch iugdyt raytoj kryboje atsispindi skirtingos mogaus vaizdavimo
tendencijos.
mogus nuolat besikeiiantis Dievo krinys. Sudtinga jo prigimtis ir nuolat kintanios kultrins ir
politins aplinkybs, krini autori asmenin patirtis pateikia mums skirting mogaus samprat, sukurt
didij Lietuvos raytoj. J kriniai dl savotiko raymo stiliaus ir tiksl savo laiku gaivino tautikumo ir
patriotizmo pojt bei iandien pateikia mums skirtingus mogaus pasauljautos bei pasauliros pavyzdius.
Kaip suvokiama laisv lietuvi literatroje?
Laisv viena daniausiai literatroje pasitaikani tem. Tokia tendencija atskleidia jos svarb moni
gyvenime, o pati laisvs tematika ikeliama kaip neisenkamas ir vairialypis krybos altinis. I jo kaip gaiv
vandens gurkn krybinius impulsus semia ikiliausi lietuvi raytojai, tarp j Jonas Bilinas ir Vincas
Mykolaitis-Putinas. J kryba atspindi dvejop laisvs suvokim lietuvi literatroje: ia ji suprantama kaip
visuomeninis sipareigojimas Tvynei ir kaip mogaus dvasinis isivadavimas i suvarym.
Skirting laisvs suvokim lietuvi literatroje lemia nevienodi raytoj tikslai. Jonas Bilinas apysakoje
Lidna pasaka siekia prasminti skaudius XIX amiaus vykius ir j pasekmes Lietuvai. Besidomdamas
alies istorija ir siekdamas kurti domi ir nauding skaitytojams lektr, raytojas krinyje vaizduoja 1863
met sukilim ir pasakodamas vienos eimos istorij atskleidia visos tautos dramatik likim. J. Bilinas
siek pavaizduoti sunk keli nepriklausomos, laisvos Lietuvos link ir tokiu bdu gaivinti jautrum savo alies
ir visos tautos likimui, o laisv raytojas suvokia kaip isivadavim i carins Rusijos priespaudos. Prieingai
nei Jono Bilino kryboje, kurioje atsispindi dmesys visuomeniniams interesams, Vinco Mykolaiio Putino
intelektualiniame psichologiniame romane Altori ely akcentuojamas sunkus individo kelias dvasinio
isilaisvinimo link. Pats vis gyvenim kents nuolatin dvasin tamp, raytojas siek
atskleisti irdies ir proto dvikov igyvenanio mogaus psichologij, moralinius apmstymus, j kankinanias
vidines prieprieas, pavaizduoti skausming asmenybs formavimosi proces. iame romane laisv suvokiama
kaip atsidavimas savajai prigimiai, visuomenje sitvirtinusi nuostat nugaljimas. Taigi, asmenini interes
sferos, gyvenimo patirtis daro tak raytoj krybai, formuoja j prioritetus ir skirting poir laisv.
Lietuvi literatroje laisvs suvokim lemia veikj santykis su aplinka, kurioje jie gyvena. J. Bilino
apysakoje Lidna pasaka vaizduojama pobaudiavin Lietuva, esanti carins Rusijos sudtyje. Pagrindiniai
veikjai Juozapota ir Petras Baniai beteisiai baudiauninkai. Igyvenantis nelygyb su ponais, privalantis
dirbti dvare, niekada negalintis bti tikras dl savo ir mylimosios Juozapotos gyvybs Petras Banys stoja kov
su carine Rusija. Jis tiki, kad jo laim priklauso nuo tautos gerovs. J skatina ir aplinkybs kunigai i sakykl
ragina kovoti, o kiti valstieiai jau gamina primityvius ginklus. Natralu, kad igyvendami socialinio
teisingumo trkum, mons jauia kovos trokul ir siekia isivaduoti i baudiauninko statuso. Visai kitokioje
aplinkoje gyvena V. Mykolaiio-Putino romano Altori ely pagrindinis veikjas. Liudas Vasaris,
paskends nuolatiniuose savo poelgi ir igyvenim apmstymuose, svyruoja ir sprendia kebli dilem.
Nenordamas skaudinti tv, personaas rytasi stoti kunig seminarij. Deja, Liudas Vasaris greitai pajunta,
kad jo vidinis pasaulis nesutampa su ioriniu. Bdamas menikos, poetikos sielos mogus, veikjas yra
priverstas gyventi slogioje, asketikoje, jo krybinius polkius slopinanioje aplinkoje. Visame krinyje Liudas

Vasaris sprendia pagrindin sielos konflikt: kaip suderinti kunigo ir poeto keli. Tik j isprends personaas
gali pajusti dvasin laisv. Taigi, nuo erdvs ir aplinkybi priklauso moni igyvenimai, kurie formuoja j
siekius ir poir.
Lietuvi literatroje irykja du laisvs siekimo bdai aktyvus ir pasyvus. Nuo pasirinkt priemoni
priklauso ir laisvs suvokimas, jos taka moni gyvenimui. Jono Bilino apysakoje Lidna pasaka Petras
Banys stoja atvir kov. Su draugais pasigamins ginklus, kurie labiau primena aislus, veikjas ieina
sukilim. Raytojas nevaizduoja kovojani sukilli, apie j neskmes iduoda Juozapotos reakcija. Jos akys
tampa krinio leitmotyvu, atspindiniu sukilimo iaurumus, nelaisvs ir carins Rusijos keliamas kanias.
Krinio pabaigoje (500 .) skaitytojai suino, kad Petras Banys yra pakariamas, Juozapota praranda kdik ir
yra udaroma kaljim, kur j negailestingai mua kaip sukillio mon. Jonas Bilinas atskleidia, kad kelias
laisvs link reikalauja nekalt moni auk. Liudas Vasaris, prieingai nei Petras Banys, nra veiksmo mogus.
Jam bdinga savianaliz, polinkis kontempliacij, nerytingumas ir nuolatins abejons. Stengdamasis
dvasikai isivaduoti, jis siekia painti savo poelgi prieastis, analizuoja igyvenimus.
Kova ir maitas vyksta veikjo viduje. Kovodamas su seminarijos asketikumu, krybini polki slopinimu,
Liudas Vasaris skaito knygas. Tai tampa jo dvasine atgaiva, turtina jo siel, palaiko ry su kultra ir pasauliu.
Didel tak veikjui daro ir moterys, kurios priveria j susimstyti, rinktis gyvenimo keli. Baronien
Rainakien atvirai dsto savo drsias mintis, ji teigia, kad kunigo ir poeto keliai yra visikai nesuderinami, o
Liucijos saviudyb priveria Liud Vasar priimti galutin sprendim, kuris igelbja jo siel i atuoniolika
met trukusios dvasins nelaisvs. Taigi, pasirinktos laisvs siekimo priemons lemia mogaus likim, o jai
paiai suteikia skirting atspalvi.
Laisv, tiek dvasin, tiek fizin, yra gimtas mogaus trokimas ir amina siekiamyb. Deja, kelias jos link
niekada nebuvo lengvas. Didieji lietuvi raytojai atskleidia sudting dvasinio isivadavimo proces,
skausming ir sunk tautos keli nepriklausomos Tvyns link. inoma, asmenin autori patirtis
neivengiamai jiems daro tak kaip menininkams, formuoja j poir, atsispindint ir kryboje, todl iandien
stebime jau kitok laisvs suvokim lietuvi literatroje.
Kaip literatroje vertinamas mogaus siekis keisti pasaul?
(J. Bilinas, V. Krv-Mickeviius, Just. Marcinkeviius)
mogus nuolat tobuljanti, nauj galimybi, geresnio gyvenimo iekanti btyb. Nenuostabu, kad siekis
keisti pasaul tampa kai kuri moni gyvenimo prioritetu. Pasiryimas siekti permain brandios, drsios ir
altruistikos asmenybs bruoas. Pasaulio ir lietuvi klasikai V. Krv, Just. Marcinkeviius, V. ekspyras
savo dramos kriniuose atskleidia, jog pasiryimas keisti pasaul danai pareikalauja auk. is siekis kyla ne
tik i individo nepasitenkinimo gyvenamojo laiko realybe, taiau ir dl sudting istorini aplinkybi.
Literatra atskleidia, jog individo siekis keisti pasaul kartais mogui gali bti per sunki nata. Pirmosios
neoromantik kartos atstovo V. Krvs istorinje dramoje Skirgaila pagrindinis veikjas atsiduria istorijos
krykelje. Krinyje vaizduojami laikai, kai Lietuva yra k tik apsikriktijusi, bet moni irdyse vis dar gaji
pagonybs dvasia. Pagrindiniam personaui tenka svarbi uduotis: siekdamas savo aliai viesios ateities, jis
privalo priimti nauj tikjim ir kartu su visa tauta isiadti senj diev, garbint ilgus amius. Krikionybs
primimas tolygus savotikai tautos
dvasinei metamorfozei: staiga turi pasikeisti pasaulira, pasauljauta, netgi vertybs. Skirgailai sunku
prisitaikyti prie nauj laik reikalavim, todl jis kenia, igyvena sudting vidin konflikt. Skirgaila dramoje
vaizduojamas kaip per silpnas tokiems epochos pokyiams. Jis nepakelia istorinio laiko jam ukrautos natos i
esms pakeisti savo ir tautos gyvenim, todl veikj matome vis labiau keniant, vis piktesn, grimztant
dvasios bedugn. monikumo ribas Skirgaila perengia prievarta veds On Duonut, taiau visikai praradus
humanistines vertybes veikj matome tada, kai jis sako ukasti Keler, savo konkurent, gyv. Pasitelks
atrius dialogus, taikliai ymdamas remarkas, padedanias atskleisti Skirgailos konfliktus su savimi ir
aplinkiniais, V. Krv atskleid didiul tragedij valdovo ir mogaus, kuriam keisti pasaul buvo per sunku. V.
Krvs dramoje, kaip ir ikiliausiose V. ekspyro istorinse tragedijose, atskleidiama, jog sudting istorini
aplinkybi priverstas keisti pasaul mogus gali prarasti mogikum.
Just. Marcinkeviiaus poetinje dramoje Mavydas, kaip ir V. Krvs Skirgailoje, parodoma, jog
siekis keisti pasaul gali pareikalauti auk. Pagrindinis krinio veikjas istorin asmenyb, pats lietuviko
rato ir knygos krjas Martynas Mavydas. J, kaip ir Skirgail, keisti pasaul veria istorins aplinkybs.

Pagrindinis veikjas dl protestantiko tikjimo yra priverstas palikti Lietuv. Atsidrs svetimoje erdvje, jis
vis tiek stengiasi bti naudingas monms: Ragainje kuria pitol, suteikia prieglaud nelaimliams. Taiau
veikjas neslepia, kad taip elgiasi tik i pareigos, nes taip myli ir supranta mog. domu tai, kad ypatingu
Mavydo siekiu tampa noras pasodinti uol, Nemuno atplukdyt i Lietuvos. Medio prigijimas naujoje
emje metaforikai turi prasminti ir paties Mavydo likim, ir susiskaldiusios lietuvi tautos susitaikym.
Btent pastangos keisti tautos ir atskir moni mstym, siel ir yra svarbiausia Mavydo misija,
apmstoma Just. Marcinkeviiaus dramoje. Tam pagrindinis dramos personaas aukoja savo gyvenim,
asmenin laim. Dialoge su snumi Kasparu Mavydas atsiskleidia kaip gil vidin konflikt igyvenantis
mogus: A turbt negyvenau lig iolei, / O tiktai vykdiau pareig. Pareigos ir laims konfliktas veria
Mavyd kentti, taiau jis neatsisako savo siekio keisti pasaul, vis pirma mog, nors dl to paaukoja net
savo vienintel sn. Kaip ir V. Krvs drama, is krinys atskleidia pasiryusio keisti pasaul mogaus bties
dramatizm. mogus, aukiau u asmenin laim keliantis visuomens interesus, paaukoja brangiausi turt
asmenin laim. Tai tikinamai parodo lietuvi dramaturgai.
Renesanso epochoje ikils mogaus kultas skatina individ patikti savo jgomis, galimybe pakeisti
pasaul. Tokiomis savo galimybmis nepaliov tikti Just. Marcinkeviiaus sukurtas Mavydas, toki galimybi
keisti pasaul kvpt persona vaizduoja vienas ymiausi pasaulio dramaturg V. ekspyras filosofinje
dramoje Hamletas. Pagrindinio veikjo umojai miliniki kovoti su viso pasaulio blogiu. Hamleto,
prieingai nei Skirgailos ar Mavydo, apsisprendimui istorins ar politins aplinkybs didels takos neturi.
Hamletas kyla kov su visuomenje egzistuojaniomis ydomis. Grs i Vitenbergo universiteto, herojus
pamato, kad jo mylima Danija vis dar yra viduramika alis, ir, sukrstas tvo mirties bei skubot motinos
tuoktuvi, yra pasirys i situacij keisti. Hamletas garsiuoju monologu Bti ar nebti pasako, jog
pasaulyje egzistuoja panieka, puikyb, atstumta meil, neteisingi valdios sprendimai. Svarbu tai, kad i
mklos suinojs tikrj savo tvo mirties prieast Hamletas nepuola aklai keryti. Kaip tikras Renesanso
mogus, veikjas nori sitikinti mklos odi teisumu, nes jam svarbiausia gyvendinti pilietin teisingum.
Hamletas, kaip ir Skirgaila , siekdamas pakeisti pasaul, neivengia auk, taiau juos skiria Hamleto isaugotas
monikumas. Kaip ir Mavydas, Hamletas yra priverstas paaukoti savo meil, asmenin laim. iuo atvilgiu
visi trys aptari dramos kriniai panas, nes siekis keisti pasaul yra neatsiejamas nuo aukos. mogaus
gebjimas pakilti vir asmenins naudos intereso literatroje yra iauktinamas, taiau tikinamai parodoma,
kiek daug pareikalauja pastangos keisti visuomen ir pat mog.
Literatra teigia, kad pasaulis, kaip ir mogus, privalo nuolat keistis, tobulti. Deja, kartais visuomen
nesugeba prisitaikyti prie kintani istorini aplinkybi, tada kyla konflikt. Kartais vaizduojama prieinga
situacija, kai vietoje stovintis, blogio kupinas pasaulis ima nebepatenkinti kai kuri moni. Tada ikyla
drsios, aukotis nebijanios asmenybs, pasiryusios keisti pasaul, j konfliktas su konservatyviomis jgomis
neivengiamas. Ikiliausi raytojai savo kryboje parod, kad esminiai pokyiai yra ilgas ir sunkus procesas,
taiau itin reikalingas visuomenei.