Está en la página 1de 1

JONIKIO KRATO ISTORIJA IR KULTRA 5 psl.

2016 m. spalio 15 d.

Bajorai Stakeviiai Jonikio krate


Stakeviiai (Staszkiewicz) sena Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos bajor gimin, ku
rios istorija siekia bent iki karaliaus ygimanto Senojo (1467/15061548) laik. Sta
kevii (Staszkiewicz) pavards kilm siejama su vardu Stako (Staszko), kurio
kilm yra galimai arba lenkika (vardo Stanislovas atmaina), arba baltarusika (vardo
Eustachijus atmaina).
Istoriniuose altiniuose minimi keli galimi gimins (tam tikr ak) pradininkai: (1)
Eufronijus (altiniuose minima, kad Eufronijaus snus Stanislovas i karaliaus ygiman
to Augusto (1520/15481572) gavo teis jam priklausiusiame Vadakt-Vinupi dvare ati
daryti karem); (2) Januka i Stak (z Staszkow), kuris XVI a. viduryje gyveno
Trak vaivadijoje, vliau dalis jo palikuoni persikl emaitij, dalis dabartins Bal
tarusijos teritorij; (3) XVI a. antroje pusje minimi keli galimi Raseini apylinki Sta
kevii pradininkai Povilas Stakaitis, Grigorijus Stakaviius, Petras (Martyno snus)
Stakaviius.
Tiktina, kad mintasis Eufronijus bei Raseini apylinki Stakeviiai kil i to paties
protvio (abi akos Leliva (Leliwa) herbo savininkai). Tuo tarpu Janukos palikuo
nys Kroje herbo savininkai. Heraldikos tyrintojai paymi, kad emaitijoje rezidav
Stakeviiai XVIIXVIII a. kaip savo herb naudojo Leliwa ir Sas herb variacijas,
skirtingais laikotarpiais sudarytuose herbynuose galima aptikti bajor Stakevii XVII
XVIII a. naudotus herbus Stakeviius I (Staszkiewicz I), Stakeviius II (Staszkie
wicz II) bei Stakeviius III (Staszkiewicz III). Vliau XIX a. istoriniuose altiniuose
emaitijoje gyvenusi Stakevii herbas nurodomas kaip Leliva (Leliwa).
Vertinant XVII a. istorinius altinius galima pastebti, kad Stakeviiai daugiausia gyve
Pranas Stakus su vaikaiiu Mindaugu senajame Juozo Stakaus (Baltramiejaus
no Raseini, iauli, Upyts (dab. Panevio) apylinkse bei vald dvarus bent deimtyje
snaus) vienkiemyje.
valsi (daugiausia emaitijoje).
Mindaugas STAKUS
Jonikio apylinki Stakeviiai
Sunku nustatyti, kada tiksliai Sta
keviiai atsikl Jonikio apylinkes,
taiau Jonikio parapijos Romos Kata
lik Banyios (toliau Jonikio RKB)
17031713 m. gimimo metrikose kaip
naujagimi tvai su pavarde Stakevi
ius jau yra minimi keli asmenys Ka
zimieras (i Skuten), Kazimieras (i
Kriuk) ir Steponas (i Jonikio). Dl
neilikusi senesni Jonikio RKB gi
mimo metrik, taip pat Jonikio krato
Stakevii bajorysts tvirtinimo akt,
sunku nustatyti tiksli Stakevii per
siklimo Jonikio apylinkes dat, ta
iau tiktina, kad tai galjo vykti XVII
a. paskutiniame ketvirtyje. Dl neili
kusi istorini dokument taip pat sun
ku tiksliai nustatyti Jonikio apylinki
Stakevii genealogij XVIXVII a.,
taiau itin tiktina, kad Jonikio Sta
keviiai anksiau minto Eufronijaus
Stakeviiaus tiesioginiai palikuonys.
Jonikio RKB santuok metrikose
1732 m. ufiksuota pirmoji Motiejaus
Stakeviiaus (g. iki 1703 m.) santuo
ka, kurioje nurodoma, kad pastarasis
i Jonikio. 1737 m. lapkriio 11
d. metrikoje randama antroji Motie
jaus Stakeviiaus santuoka su Elena
Vatksmyte i Vidgini. Po ios santuo
kos Motiejus su savo naujja mona
(greiiausiai gavs em kaip krait)
persikl Vidginius (Jakikius (?)).
Pastebtina, kad prie Motiejaus vai
k gimimo ra gimimo vieta vienais
atvejais nurodoma Vidginiai, kitais at
vejais Jakikiai. Sunku pasakyti kodl,
taiau neatmestina galimyb, kad Mo
tiejaus Stakeviiaus rezidavimo vieta
buvo btent riboje tarp i kaim.
Be kit vaik, Motiejus Stakeviius
turjo tris snus, kurie suformavo pa
grindines Jonikio krato Stakevii
akas: Dominyko (gim. ~iki 1740 m.
mir. ?), Jurgio (gim. ~iki 1748 m.
mir. 1826) bei Petro (gim. ~iki 1748 m.
mir. 1781 m.). Motiejus Stakeviius
taip pat turjo dar bent kelis snus (Si
mon, Jon), taiau pastarieji arba ne
turjo palikuoni, arba dl dokument
netikslumo pastaruosius identifik uoti
itin sudtinga.
Dominyko aka
Motiejaus snus Dominykas Stake
viius rezidavo Jakikiuose, su mona

Elena Mikalauskyte susilauk 7 vai


k, i kuri snus Jonas tapo pagrin
diniu akos tsju (su mona Barbora
Januyte susilauk i viso 9 vaik).
Pamintina, kad Jono Stakeviiaus
sns Dominykas (gim. apie 1792 m.)
ir Laurynas Martynas (gim. 1807 m.),
taip pat Dominyko snus (Jono vaikai
tis) Teodoras (gim. 1822 m.) ufiksuoti
1834 m. iauli apskrities bajor s
rae. Vlesniais metais Jonikio RKB
metrikose apie kitus Dominyko akos
palikuonis duomen nebeaptinkama.
Viena i versij gali bti, kad nesant
palikuoni aka tiesiog imir arba
isikraust i Jonikio apylinki.
Jurgio aka
Duomen apie Jurgio Stakeviiaus
gimim ilik nra, taiau Jonikio
RKB mirties metrikose yra ufiksuota,
kad pastarasis mir 1826 m., bdamas
jam esant apie 70 met amiaus. Atsi
velgiant apytiksl Jurgio gimimo da
t, tai, kad Jurgio palikuonys 1834 m.
iauli apskrities bajor srae nurodo
mi alia Dominyko akos atstov, taip
pat tai, kad Jurgio gimimo laikotarpiu
be Motiejaus Stakeviiaus kit gali
m Jurgio tv banytinse metrikose
neaptinkama, manytina, kad Jurgis bu
vo Motiejaus snus (ioms, gana tikti
noms prielaidoms patvirtinti reikalingi
isamesni genealoginiai tyrimai).
Apie Jurgio ankstesniuosius metus
(iki santuokos su Ona Briedyte apie
1797 m.) inoma nedaug, neatmesti
na, kad Jurgis galjo gyventi Gurki
dvare (dab. Kalnelis), kuris minimas
to laikotarpio Jonikio banytinse
metrikose. Vliau, nuo 1798 m., ra
ai Jonikio RKB gimimo metrikose
atskleidia, kad Jurgis su mona Ona
Briedyte jau gyveno Mileikiuose. Su
pastarja mona Jurgis Stakeviius
susilauk maiausiai 8 vaik, i kuri
Prancikus (gim. 1798 m.), Liudvikas
Vincentas Felicijonas (gim. apie 1803
m.) bei Juozapas Tadas (gim. 1812 m.)
kartu su jau mintais Dominyko Sta
keviiaus palikuoniais minimi 1834 m.
iauli apskrities bajor srae.
Nors tiek Prancikus, tiek Liudvi
kas Vincentas Felicijonas Stakeviiai
turjo vyrikosios lyties palikuoni,
taiau jau 1881 m. iauli apskrities
bajor srae pastarj palikuonys ne
beminimi, darytina prielaida, kad pa
starieji, galimai isikraust kitas vie

J u o z a s
Stakus
(g.
1892 m.) su
mona Emili
ja. 1935 m.

toves, apylinkse nebegyveno.


Atskirai pamintinas Liudvikas
Vincentas Felicijonas, kuris 1845 m.
rugpjio 13 d. kartu su kitais Jonikio
bajorais pasira kreipimsi Rusijos
imperijos slaptj patarj, Valstybs
tarybos nar, Vidaus reikal ministr
Aleksandr Perovsk dl miesto kadai
se turtos savivaldos atkrimo.
Petro aka
Petras Stakeviius (gim. iki 1748
m. mir. 1781 m.) iki santuokos gy
veno Vidginiuose (kaimas alia Jaki
ki). Tai patvirtina Petro santuokos ra
as Jonikio RKB santuok metrikose,
kuriame nurodoma, kad Petras i Vid
gini veda nal Marian i Stupur.
Po ios santuokos Petras Stakeviius
rezidavo Stupuruose. Tai patvirtina
Jonikio RKB metrik raai kuriuose
Petro ir Marianos vaikai (Baltramiejus,
Motiejus, Andriejus (?) Ir Juozapas)
nurodomi arba gim, arba gyvenantys
Stupuruose.
I banytini ra taip pat matyti,
kad Petro bei jo brolio Dominyko ei
mos buvo gana artimos Petras Sta
kevius kaip Dominyko vaik krikta
tvis nurodomas du kartus, jo mona
Mariana vien.
Petro snus Baltramiejus Stake
viius (gim. apie 1767 m.) su mona
Anastasija Steponaviite susilauk i
viso 7 vaik, kuri visi gim Stupuruo
se. Iskirtinas vyriausiasis snus Igna
cijus Benediktas (gim. 1797 m.), kuris,
remiantis Jonikio RKB metrikomis,
tapo vieninteliu Petro akos vyriko
sios linijos tsju.
Paymtina, kad 1795 m. lugus
Abiej Taut Respublikai, carinei Ru
sijai vykdant bajor ibajorinimo po
litik, visiems bajorams tapo grietai
privaloma pateikti savo kilm pagrin
dianius dokumentus bei i naujo pa
sitvirtinti bajoro teises. Kaip matyti
i surinkt duomen, tiek Dominyko,
tiek Jurgio Stakevii palikuoniams
pavyko pasitvirtinti bajor titulus 1819
m. gruodio 19 d. bajor deputat susi
rinkime. Tuo tarpu, panau, kad Petro
Stakeviiaus palikuoniams (Baltra
miejui, jo snui Ignacijui Benediktui)
dl neinom prieasi bajoro titulo
pasitvirtinti nepavyko. Galimos prie
astys vairios: kilms dokument
neisaugojimas, nesutarimai su tuome
tine carine valdia, tuometin turtin
padtis, kuri apribojo galimybes tin
kamai suruoti ir sutvarkyti bajorysts
tvirtinimui reikalingus dokumentus,
parengti senuosius gimins medius.
Bet kokiu atveju, prie pirmosios Ig
nacijaus Benedikto dukros Onos (gim.
1830 m.) gimimo rao nebelieka prie
ra, nurodani privilegijuotj luo
m. Ignacijus Benediktas Stakeviius,
gyvendamas Stupuruose, su monomis
Barbora epulyte (mir. 1835 m.) ir Ve
ronika Mainait susilauk i viso 10
vaik, i kuri pamintinas jauniausia
sis snus Baltramiejus (gim. 1849 m.).
domu tai, kad nuo 1848 m. banyti
nes metrikas vietoje lenk kalbos, imta

pildyti rus kalba. Taigi, Baltramiejaus


gimimo raas (1849 m.) jau buvo se
nja rus kalba. Atkreiptinas dmesys,
kad tv pavard vietoje Stakevi
i (Staszkiewiczow) pirm kart
nurodoma kaip S()tak (()
).
Atsivelgiant tai, kad tuometiniu
laikotarpiu carin valdia vykd vadi
namj lenk prad naikinimo pro
gram ir rus prad atkrimo pro
gram, taip pat tai, kad ios akos
Stakeviiai nebuvo pasitvirtin bajoro
titulo, neatmestina galimyb, kad pa
vard buvo smoningai (ne naujagimio
tv iniciatyva) pakeista (paalinant
lenkikj priesag). Kadangi lietuvi
tautinis atgimimas prasidjo tik dau
giau nei trimis deimtmeiais vliau,
is pavards pasikeitimas vargu ar ga
lt bti vadinamas pavards sulietu
vinimu prieingai, veikiau tai buvo
pavards surusinimas. Kad Baltramie
jus inojo savo senj pavard Sta
keviius (Staszkiewicz) patvirtina
ir jo 1882 m. santuokos raas, kuriame
senoji pavard (su lenkika priesaga)
minima paskutin kart. Vlesniuose
rauose Petro akos Stakeviiai galu
tinai persiformuoja Stakus.
Baltramiejus Stakeviius-Stakus
su mona susilauk 6 vaik: Juozo, Po
likarpo, Prancikaus, Vincento, Valeri
jos ir Onos, kuri dalis palikuoni liko
gyventi Jonikio apylinkse, dalis per
sikl iaulius, likusieji pasiskirst po
vis Lietuv. tai vyriausiajam Baltra
miejaus snui Juozui (18921956) te
ko kariauti 1-ajame pasauliniame kare
fronte su Osman imperija (dab. Tur
kija), vliau gro gimtuosius Stupu
rus, kuriuose sukr eim ir uaugino
2 snus Juoz ir Pran. Juozo snus
Pranas dar prisimena, kad tvo bta
grieto, dievobaimingo, taiau nesto
kojanio puikaus humoro jausmo. Pa
sakojama, kad Juozas jau po soviet
okupacijos, gdiais pokario laikais,
nebuvo pamirs senosios protvi
pavards bei artimj tarpe progai pa
sitaikius nevengdavo pajuokauti, jog
ess joks ne Stakus, o ponas Stakie
vi.
Kiti Stakeviiai
Kaip ir minta Stakeviiai vairiais
istoriniais laikotarpiais vald dvarus
ne tik emaitijoje, taiau ir kituose
Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos re
gionuose. Iskirtinas Vadakt-Vinupi
dvaras, kuriame Eufronijaus Stakevi
iaus palikuonys rezidavo daugiau nei
150 met, vliau i gimins aka dar
labiau isiakojo, palikuoniams skir
tingais laikotarpiais priklaus Pocin,
Mieiki, Ritiki, Didiojo Pamio
dvarai.
Iskirtinas Mykolas Stakeviius
(Jurgio snus, Eufronijaus Stake
viiaus tiesioginis palikuonis), ku
ris 1793 m. i tvo paveldjo ir vald
Pocin dvar, o 1794 m. pagal kara
liaus Stanislovo Augusto Poniatovskio
(1732/17641795/1798)
privilegij
tapo Upyts pavieto untertalmeiseriu

Herbas Leliva (Leliwa)


bei Upyts pavieto taurininku. Myko
las Stakeviius 1790 m., 1792 m. i
rinktas Upyts pavieto ems teisju.
Negana to, Mykolas dar buvo ir kariuo
mens kapitonas Varuvoje.
Tarp istorini altini taip pat randa
ma duomen, kad didiojo ved tvano
metu 1655 m., Raseini apylinki Sta
keviiai Aleksandras, Gabrielius ir Sa
muelis, su Lietuvos didiuoju etmonu,
Vilniaus vaivada, kunigaikiu Jonuu
Radvila prieakyje, kartu su kitais Lie
tuvos didiosios kunigaiktijos bajorais
pasira po unijos su vedija tekstu.
Taip pat i i laik gimins atstov
verta paminti jonikiet Sigit Stak
(gim. 1942 m.) Lietuvos ir Jonikio
rajono politin bei visuomens veikj.
Sigitas puikiai inomas tarp jonikie
i, buvo daugiametis Jonikio rajono
savivaldybs tarybos narys, taip pat jo
Jonikio rajono savivaldybs mero pa
vaduotojo pareigas. tai Ignas Stake
viius dar vienas Stakevii gimins
atstovas lietuvi autorius, vadybinin
kas, taiau geriausiai inomas kaip vie
nas koncerno VP Grup akcinink.
***
iandien senj Lietuvos Didiosios
Kunigaiktijos bajor Stakevii pali
kuonys vairiausi profesij atstovai,
kuri daugelis pasiskirst ir gyvenan
tys vairiausiuose Lietuvos vietose, kiti
vairiais istorijos laikotarpiais ivyk
svetur (daugiausia Vakar Europ,
JAV), kur ir liko gyventi. Galiausiai
diugu, kad, nepaisant vis per pasta
ruosius imtmeius valstyb sukrtusi
istorini vyki, daliai bajor Stakevi
i palikuoni vis dlto pavyko isau
goti senj gimins istorin atmint,
kuri, tiktina, bus skmingai perduota
ir ateities kartoms.

Publikacijas remia: