Está en la página 1de 4

Darbo diaugsmas ir prasm lietuvi literatroje

Darbas mogui suteikia ne tik nuolatinius finansinius iteklius, socialines


garantijas ar daugel kit imatuojam gerovi. Darbas danai yra ir ms pasitenkinimo
gyvenimu iraika. Jis, sudarydamas didij dal mogaus gyvenimo, keiia mogaus
asmenyb, j brandina, vysto bei praturtina. iandien a aptarsiu, kaip darbas
vaizduojamas lietuvi literatros kriniuose, suteikia mogui gyvenimo prasm ir
diaugsm.
XVIII a. literatros kontekste K. Donelaiio Metai yra unikals dl to, kad
pamatiniu poemos poetiniu principu tapo valstietikoji , emdirbikoji kasdienyb, kuri
sudaro darbas. K. Donelaitis vaizduoja dirbant ir gamtos ritmui pavald mog, veikla ir
kasdieniu gyvenimu liudijant savo krikionik vert. Poemoje dmesys darbui yra
didelis. Nors krinyje yra kritikuojamas baudiavinis mogaus inaudojimas, brams
darbas yra vertyb, padedanti ilikti oriam, gyvenimo bdas, pasaulira, j prigimtis:
"Rods sveiks kns, kur vis okindams nutveria darbus, / Yr didiausi bei brangiausi
dovana Dievo. Poemoje vielybieji brai vaizduojami darbts, teisingi, paklstantys
valdiai. Vielybieji brai teigia, kad darbas - gyvenimo prasm, jis puoia mog,
skatina pasitikti savimi, suteikia ekonomin naud. Pavyzdiui, Prikus, kreipdamasis
kininkus ragina vargti, kad isimaitint Nes be trso Dievs mus imaitinti neadjo.
Darbas padeda Maosios Lietuvos valstieiams jaustis bendruomens dalimi, juos jungia
bendr kolektyv. Darbtumo juos moko gamta: gandrai, kurie sugr pavasar randa
sudraskyt lizd, pirmiausiai imasi jo tvarkymo, o tik vliau maisto iekojimo. iuo
epizodu yra siekiama pamokyti lietuvius, jog eimos gerov utikrina darbtumas, o ne
pilnas skrandis. Svetimali pon santykis su darbu yra kitoks nei br: jie nevertina
darbtumo, yra apsirij, tyiojasi i jiems dirbani valstiei: "... jie brikus ijuokdami
darbus / Su griekais kasdien ir vis tingdami penis. Darbu uaugintas maistas
pagrindinis emdirbio diaugsmas, juo mogus apdovanojamas u kasdien varg. Taigi,
K.Donelaiio poemoje "Metai" vaizduojamas darbas yra vertyb, kuri Maosios Lietuvos
valstieiams padeda neprarasti orumo, jungia juos bendruomen, yra reikalingas eimai
aprpinti. K.Donelaitis savo poemoje ,,Metai" pabr darbo ir jo ryio su mogaus
gyvenimu svarb. Jo kryboje puikiai atsispindi, kaip darbas suteikia veikjams
gyvenimo prasms, skatina tobulti, stengtis dl ateities. Darbas yra neatsiejama ir
btina gyvenimo dalis, prasminanti gyvenim, siekius ir tikslus.
Jeigu K. Donelaiio ,,Metuose" darbas mogui suteikia diaugsm ir prasm,
daugiau motyvuot materialini grybi sukrim, tai Vaiganto apysakoje ,,Dds ir
ddiens" darbo prasm ir diaugsmas yra nusiraminimas, paguoda, iekojimas
vienatvs ir supratimo. Likimas kaimo pastumdliui Mykoliukui udjo dvigub
baudiav: dvaro ir nam. Mykoliukui kyla noras sitvirtinti, gyti turto, sukurti eim ir
bti kaip visi mons, taiau jis supranta, kad Severiuts vesti negals, nes puikiai ino,
kad tomis vedybomis sugriaut brolio ir jo vaik gyvenim. Per Severiuts vestuves
Mykoliukas paskutin kart smuikavo savo negudri melodij tol, kol nutrko smuikels
stygos. Jis daugiau nepaliet smuiko, nes ia paprasta melodija: Kai noriu, rimtai dirbu,
kai nenoriu, tinginiauju jau nesugebjo ireikti savo sudtingo vidinio pasaulio. Todl

tam, kad usimirt, nusiramint, Mykoliukas, taps Dzidoriumi Artoju, aria, knisa em.
Jis jau ne minktairdis: jaunysts audros nurimo, prajo ir visos nelaims. Liko tik
em, jauiai, agr. Ugniaus savy buvusi meil, atsidav vien darbui. Meil, kurios
trupinius tebeneiojo irdy, atidav dabar emei. Nieko pasaulyje jam nebeliko. Kai
skausmo repls sugniaudavo ird, skubinos laukus, pamik, kur nra moni, kur
jautsi vienas pats bess, kur, jam ,rods, niekas j nebeiri, niekas jo nebeklauso. ia
jis reik vis savo pykim, vis nepasitikjim gyvenimu savo jauteliams. Ir ia pat
atsiprainjo u daromas jiems skriaudas ir kiek galdamas teiks gan, r, trinko,
glost. Taigi is vis stumdomas mogus iliko gyvenime taurus ir doras, o darbas
jam suteik prasm gyventi toliau jei ne dl savs, tai dl savo artimj. Vaigantui
savo krinyje Dds ir ddiens labiausiai rpjo parodyti ne tik, kas vyksta
mogaus irdyje, bet ir atskleisti, kad darbas gali padti mogui ilikti paiu
savimi: tauriu, kilniu, doru, siningu, darbiu, myliniu. Tai tarsi ginklas, ginantis
nuo kanios, neisipildiusi trokim, meils.
Vienas i aktualiausi klausim
i laik mogui, kaip gyventi
prasmingai. Apie tai daug ra Vincas Kudirka - publicistas, poetas, literatros kritikas
bei tautai dirbs mogus. Jo kryba dar labai didel tak ms tautos bei jos vertybi
formavimuisi. Pagrindin prasmingo gyvenimo taisykl V. Kudirkai dirbti. Jo eilratis
Labora (lietuvikai Dirbk!) yra lyg himnas darbui. Eilratyje Labora! lieiami
aktuals visuomeninio gyvenimo klausimai: raginama viestis ir pasiaukojamai dirbti
gimtojo krato gerovei, ugdyti tautin susipratim, smerkiamas savanaudikumas,
isiadjus tautini interes dl trupinlio aukso, gardaus valgio aukto, isigandus
galim klii ir sunkum. mogus, ypa jaunas, raginamas dirbti visuomens labui.
Labora! yra tarsi ksnis, kuris turt paadinti jaunim. Eilratis pulsuoja jaunatvika
energija, grimasi jaunysts galiomis. Poetas ragina visus suskubti, nes gyvenimas vietoje
nestovi, ir senatvje mogus sustingsta, ir darbas nevilioja. Jaunimas gali pasiekti daug,
nes krtinje rusena noras ir usispyrimas, tik iek tiek jaunim reikia paskatinti,
pastmti, nukreipti teisingu keliu. O kai pasieki savo troktamo tikslo, taip bna gera,
jog menkas ir silpnas net milinu stoji. Svarbiausia jog likt pdsakas po mirties. Tave
turi atsiminti, kad tu buvai mogus, kad tu gyvenai ir pasiaukojai, darbavaisi monijos,
tautos labui. O jeigu gyvenimas labai apsunks nuo sunkaus darbo, tai vilgtelk ant darbo
jaun draug tavo. Jaunimas turi ir pats dirbti, ir seniems bti irdies paguoda. Taigi, V.
Kudirkos ,,Labora" diktuojama ne jausmo, bet proto: eilratis dsto tautai
siektinus idealus, o darbas yra teisingo, prasmingo, pasiaukojanio gyvenimo
taisykl, kurio dka galima pasiekti troktamo tikslo.
Apibendrindamas noriau pasakyti, kad darbas yra didioji mogaus gyvenimo dalis. Su
ia svoka susijs mogaus reikalingumas pasaulyje, tikro diaugsmo atskleidimas
dirbant ir iuo bdu tsiamos tradicijos. Darbas , kaip gyvenimo diaugsmas ir prasm,
raytoj kryboje apibdinamas skirtingai. Vieniems jis neatsiejama ir btina gyvenimo
dalis, pasaulira, prigimtis, teikianti ne tik ekonomin naud, bet ir jungianti bendr
kolektyv. Kit raytoj kriniuose darbas gali padti mogui ilikti paiu savimi,
pamirti, nusiraminti, o taip pat darbas teisingo, prasmingo, pasiaukojanio gyvenimo
taisykl, kurio dka galima pasiekti troktamo tikslo.

Darbo diaugsmas ir prasm lietuvi literatroje


KALBJIMO PLANAS
anga
Pagrindin mintis: Darbas - diaugsmas ir prasm lietuvi literatroje.
Dstymas:
1. K. Donelaiio Met pamatinis poetinis principas - valstietikoji ,
emdirbikoji kasdienyb, kuri sudaro darbas.
a) Brams darbas yra vertyb, padedanti ilikti oriam, gyvenimo bdas,
pasaulira, j prigimtis;
b Vielybieji brai teigia, kad darbas - gyvenimo prasm, jis puoia mog,
skatina pasitikti savimi, suteikia ekonomin naud;
c) Darbtumo juos moko gamta, o darbu uaugintas maistas pagrindinis
emdirbio diaugsmas, juo mogus apdovanojamas u kasdien varg.
Ivada: Donelaiio poemoje "Metai" vaizduojamas darbas yra vertyb, kuri Maosios
Lietuvos valstieiams padeda neprarasti orumo, jungia juos bendruomen, yra
reikalingas eimai aprpinti.
2. Vaiganto apysakoje ,,Dds ir ddiens" darbo prasm ir diaugsmas yra
nusiraminimas, paguoda, iekojimas vienatvs ir supratimo.
a) Ugniaus savy meil, Mykoliukas atsiduoda darbui;
b) Darbas suteikia prasm gyventi ne dl savs, dl artimj.
Ivada : Vaigantui savo krinyje Dds ir ddiens labiausiai rpjo parodyti ne tik,
kas vyksta mogaus irdyje, bet ir atskleisti, kad darbas gali padti mogui ilikti paiu
savimi: tauriu, kilniu, doru, siningu, darbiu, myliniu. Tai tarsi ginklas, ginantis nuo
kanios, neisipildiusi trokim, meils.
3.V. Kudirkos eilratis ,,Labora" - himnas darbui.
a) Eilratyje raginama viestis ir pasiaukojamai dirbti gimtojo krato gerovei,
visuomens labui;
b) Jaunimas gali pasiekti daug, tik j reikia paskatinti, pastmti, nukreipti teisingu
keliu;
c) Darbuotis monijos labui - didel garb, diaugsmas ir prasm.
Ivada: Kudirkos ,,Labora" diktuojama ne jausmo, bet proto: eilratis dsto tautai
siektinus idealus, o darbas yra teisingo, prasmingo, pasiaukojanio gyvenimo taisykl,
kurio dka galima pasiekti troktamo tikslo.
Pabaiga
Darbas yra didioji mogaus gyvenimo dalis. Su ia svoka susijs mogaus
reikalingumas pasaulyje, tikro diaugsmo atskleidimas dirbant ir iuo bdu tsiamos
tradicijos. Darbas, kaip gyvenimo diaugsmas ir prasm, raytoj kryboje apibdinamas
skirtingai. Vieniems jis neatsiejama ir btina gyvenimo dalis, pasaulira, prigimtis,
teikianti ne tik ekonomin naud, bet ir jungianti bendr kolektyv. Kit raytoj
kriniuose darbas gali padti mogui ilikti paiu savimi, pamirti, nusiraminti, o taip

pat jis teisingo, prasmingo, pasiaukojanio


pasiekti troktamo tikslo.

gyvenimo taisykl, kurio dka galima

altiniai: A Radzeviius. Vaigantas lietuvi prozos krykelse. V., 1998


A. Vaitieknien. Vaigantas. V., 2002
V. Kudirka. Ratai. T.1.
https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=darbas+donelaicio+metuose
http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=4&ved=
https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=kudirka+labora