1.

Judita Vaiinait
Judita Vaiinait gim (1937) Kaune, augo inteligentikoje aplinkoje, tarp aukt
polki ir dideli krybini umoj moni. Vilniaus universitete studijavo lituanistik,
po studij liko Vilniuje. J. Vaiinait dviej didij Lietuvos miest (Kauno ir
Vilniaus) kultros ir architektros iugdyta krja, ypa isiskirianti agrarins kultros
paveiktoje lietuvi literatroje.
Judita Vaiinait miesto poet. Pirmasis poets eilrai rinkinys Pavasario
akvarels pasirod 1960 metais. XX a. antrosios puss lietuvi literatroje J.
Vaiinait, kaip Sigitas Geda, Justinas Marcinkeviius, Marcelijus Martinaitis, stengsi
i esms moderninti ir individualizuoti lyrik, ivaduoti j i pokarinio politizavimo
gniaut, per simbolius, istorinius personaus, metaforas adinti skaitytoj savimon,
tautin smoningum, pasiprieinim dehumanizuotai sovietinei ideologijai. 8-j de.
literatra laisvinosi i totalitarizmo gniaut dar labiau: gyvenimo patirtis,
visuomenin situacija, estetiniai idealai vert jaunus poetus iekoti savito santykio su
tuomets lyrikos tradicijomis. Vaikysts kaimo prisiminimai, tviks, kaip vertybi
centro, ilgesys, buvs atramos taku i kaimo kilusi poet kartai, J. Vaiinait buvo
iimtis, nes ji gim mieste. Jos krybai daugiausia impuls dav miesto kultra, todl ji
danai apibdinama kaipmiesto poet. Pati poet viename interviu sak: Turbt i
ties mano poezija turt bti urbanistin. Prieastis labai paprasta i mamos puss
esu treia karta nuo agrs; kaimas mane baido, kaimiei kultra man svetima. Be to,
juk a nuo pat vaikysts esu tikra miestiet. Jos kryboje ryki miesto erdv,
architektra. Poets lyrikoje fiksuojamas j sudomins koks nors patrauklus reljefas,
architektros detal, igirstas muzikos akordas, t. y. tai, kas aplinkui. Taiau tai
ypatingas stebjimas ji nematydavo, kas bjauru, nevaru ar nemalonu, o tik tai, kas
grau, suteikia vilties, kvepia krybai. J. Vaiinaits miestas darni men ir kultr
sauganti erdv, miestas natrali ir jauki mogaus aplinka, namai.
Vilniaus tema. Poets kryboje itin iskirtin Vilniaus miesto tema. Ji sukr taig
Vilniaus, tapusio poetine savastimi, vaizdin. Eilraiuose atgyja Vilniaus
senamiesio kiemai, skersgatviai, banyios, kavins, interjerai. Viename interviu ji yra
sakiusi: Atrodo, niekad neraau specialiai apie Vilni, bet taip jau savaime ieina, kad
miestas, kuris kasdien gyvena u tavo Muziejaus gatvs [dabar - Vokiei] lango,
miestas, kuriame augini vaikus, raai knygas, perki duon, dirbi visus moterikus
nam darbus, vaiktai koncertus, dails parodas tavo irdy ir kryboje lyg pauktis
nutps
Juditos Vaiinaits Vilnius:
Tarp skvero ir skersgatvio,
Kiemo su arkadomis,
balkono su balandiais,
banyios su Madona.
Vilnius miestas, tarsi gims i gamtos, i ypatingos gamtins aplinkos: upi santakos,
kalv, mik, slni. Todleilraiuose, gretindama miesto kultr ir gamt,
poet nesiekia miesto parodyti kaip gamtos prieybs abu dalykai dera,
tarsi papildo vienas kit. ol, prasikalusi pro miesto grindin, katonas prie

banyios, kambarin gl tokios j sugyvenimo formos. Eilratyje Saulgra

vaizduojamas jaunysts miestas. Saulgra tarsi kilminga dama ikyla vir to meto
griuvsi, nuolau, imtyt nuolau ir suteikia jam avumo. Visuomet atsisukusi
saul, sugerianti jos spindulius, neugoiama sukilusi dulki debes saulgra tarsi
tampa saule iame mieste. Ji sauls simbolis emje, vieianti, skleidianti ilum,
kuri jauia ir lyrinis a. Saulgros vaizdis padeda suvokti miest, jo vert. Pati
poet daug kart sak, kad miestas, kuriame gyvenu, tartum gyvas organizmas,
jauiu jo buit ir bt. Suvokiu Vilni kaip meno krin, kaip edevr.
Istorin tematika. Eilraiuose istorija ne apraoma, o ijauiama. Praeitis
lyrinio a patyrimas, atskleidiamas vaizduojant ne didiuosius vykius, o konkrei
detal pastebt senovinio koklio nuolau, paveiksl. Vaizduojamos istorins
asmenybs, sudominusios savo mogiku likimu, likusios elyje (kunigaikio
Kstuio broliai, Vytauto dukt). Poet ypa domino talentingos, iskirtinio likimo
moterys (ciklai Kanonas Barborai Radvilaitei, Senos fotografijos). Eilratyje
Barbora Radvilait vaizduojama u karnos spindesio esanti trapi, emocinga, grai,
savo krat mylinti moteris (Ne karnavimui ive, bet itrm / vl parve. / Ir
prisikliau, ems prisilietus).
Lyrinis a. Netradicinis, tiesiogiai nekalbantis apie savo jausmus. Daniau save
irima i alies, kreipiamasi antruoju asmeniu. Danai kreipiamasi kit asmen, apie
j kalbama visikai savs neminint. Slepiamasi u literatrinio veikjo kauks:
pavyzdiui, cikle Keturi portretai apie meil kalbama keturi Homero Odisjos
moter lpomis. Eilraiuose gausu beasmeni gramatini konstrukcij.
Lyrikos savitumas. XX a. antrosios puss lietuvi lyrikoje, iekanioje groio ir
kvpimo gamtoje bei agrarinje kultroje, J. Vaiinaits kryba savita ir domi,
persmelkta nauj tem ar kitokio poirio. Danai miesto kultros elementai ne tik
erdvs detals, iais vaizdiais apibdinama lyrinio subjekto vidin bsena, nuotaika.

2. Juozas Tumas- Vaigantas

Juozo Tumo-Vaiganto (18691933) biografija ir kryba. I Auktaitijos kils
raytojas po studij Kauno kunig seminarijoje aktyviai kr lietuvik ratij, spaudos
draudimo metais ne tik prisidjo prie laikrai leidybos, bet ir pats juos slapta gabeno
per sien Lietuv. vairiose Lietuvos ir ne tik Lietuvos vietose dirbs kunigas aktyviai
veik visuomenje, ypa jo veikla nepriklausomybs metais buvo juntama Vilniuje ir
Kaune, kur buvo telkiamas kultrinis gyvenimas. Drsus, tolerantikas, altruistikas
Vaigantas siejamas su banyios mokymu, spauda ir kryba, akademine veikla
Vytauto Didiojo universitete. Be to, Vaigantas dar be galo didel poveik visuomenei,
panaiai kaip Antanas Baranauskas, Vincas Kudirka, Maironis, Vincas MykolaitisPutinas. Krybin keli pradjs nuo socialini ir politini publicistikos tem, Vaigantas
realistikai kalbjo apie lietuvi taut ir kultr (epopja Pragiedruliai) bei moni
priklausym nuo socialini, etini ir asmenini tragedij. A pats jauiuos ess
Lietuvos romantik iaukltas, teig Juozas Tumas, kurio kryba priskiriama
neoromantizmui dl tautikumo, atsigrimo tautosak ir mitologij (mitologinisir
Vaiganto slapyvardis), atviro mogaus igyvenim vaizdavimo. Vis laik brs
gabius mones, Vaigantas, kalbdamas apie taut, pirmiausia iskirdavo geruosius
bruous, kuri kaip deimaniuk iekojo lietuvi charakteryje.

Apysaka
Dds
ir
ddiens. Krinio pavadinimas ir
pradia
nurodo
autobiografinius autoriaus motyvus, kuriuos atkleid visainis pasakotojas (Man teks
kalbti apie tvo brol nevedus ir apie tvo brolien nal.). Apysakoje apie ddes
kalbama ne kaip apie atskir socialin vienet eim, bet kaip apie priglaustuosius
prie esam broli eim. Krinio veiksmo laikas apima tris deimtis met: svarbus
istorinis, t. y. baudiavos, ir biografinis laikas (Mykoliuko ir Severjos atveju nuo
jaunysts iki brandos, Rapolo nuo brandos iki mirties). Apysakoje pavaizduoti trys
skirting likim pagrindiniai veikjai (Mykolas iukta, Severja Puktaiia, Rapolas
Gei)
yra
susij
lietuviams
bdingais
bruoais.
Beveik
trisdeimtmetis Mykoliukas vaizduojamas ramus, jautrus, bet tvirtas ir be galo
darbtus (Dirba tikrai u du, u tris.), mgstantis vienatv, gamt ir muzik. Darbu
dvare, brolio kyje ir eimoje (priiri brolio vaikus) jis gyvas, nes savo vietos neturi ir
yra nuolankus, baudiavos paveiktas mogus. prastas Mykolo gyvenimas (darbai,
gamta, muzika) neskatino mstyti apie egzistencij, taiau meil Severjai privert vyr
pagalvoti apie ateit, nepriklausym nuo brolio, tik Mykolas pavlavo k nors keisti
Severja ir Gei susiadjo (Silpo jam nariai, nebebuvo jokios energijos, nei tos kojos
beingsniavo savaime, nei rankos besities ko paimti.). Po Severjos apsilankymo,
praymo jis grojo Severijai, tai, kuriai grodavo paraistje, tai, kuri taip brangiai jam
umokjo u muzik, vien vienatin kart per vis ami pamylavo, pamyljo, tai,
kuri jis vien vienatin per vis ami myljo, tebemyli ir niekados niekados nesiliaus
myljs. Vliau, po trisdeimties met, taps Dzidoriumi artoju, Mykolas tapo
udaresnis,
piktesnis,
religingesnis,
susitaik
su
savo
likimu.
Kitaip
vaizduojama Severja: tvarkingumu ir darbtumu isiskyrusi i bendruomens Severja
avisi Mykoliuku, taiau pirmiausia moterik Severjos prigimt suadina aktyvesnis,
valdingesnis Gei. Itekjusi Severja tapo gera mona, taiau, panaikinus baudiav,
dvare tijnui nebeliko vietos. Rapolas ir Severja prisiglaud Dovyd namuose.
Rpinimasis tinginiu ir senu vyru, Dovydiens ugauliojim kupinas gyvenimas ir
nesibaigiantis darbas Dovyd namuose Severjai nesuteik gyvenimo pilnatvs ir po
vyro mirties keturiasdeimtmets moters gyvenimas tapo ydingas, prietaringas,
maiau priklausomas nuo banyios ir daugiau nuo karemos, nors krinio pabaigoje
pasakoma, kad Severja atsidav banyiai ir darbui. Rapolo Geis gyvenimas taip
pat smarkiai kito: tarnyst dvarui, tijno darbas Rapolui buvo skirtasis, o suvediota
jauna mergina ir asmenin laim taip pat buvo svarbu, taiau po baudiavos
panaikinimo, apsigyvens Dovyd namuose, Gei tingjo, seno ir darsi niekam
nereikalingas (Lus verguvei, lo jos tarnas tijnas Gei; lo visais galais, nelo
tik vienu lieuviu. Juo tai dd darbavosi nepailsdamas.), iskyrus brolio vaik
Adomuk, kur Gei mok. Apsinuodijs iurki nuodais Rapolas mir, jo mirtis
sujaudino ir vert keistis Severj.
Apibendrinimas. Vaigantas apysakoje vaizduoja priklausom nuo darbo lietuv:
Mykoliukui darbas vis gyvenim teikia moralins stiprybs, Severjai iskirtinumo,
ypa jaunystje dl klties ir ivaizdos tvarkingumo, Geis darbas skirstyti darbus
kitiems, nes pats dirbti neimoko. Be to, svarbus Severjos ir Myloko religingumas,
taiau net jis nesuteik veikjams ryto kovoti u asmenin laim. Pagaliau svarbi
baudiava ir jos poveikis veikjams. Asmenins laims neturintys Severja ir Mykolas
tapo dde ir ddiene, kurie priklaus nuo darbo, Dievo ir gimini.

3. Balio Sruogos ,,Diev mikas

Romano prieistor. Poetas, dramaturgas, prozininkas Balys Sruoga, Vilniaus

universiteto profesorius, 1943 m. su kitais inteligentais buvo ivetas tuthofo
koncentracijos stovykl ir tapo prievartos sistemos liudininku. Grs i naci pragaro,
per por mnesi para memuarus Diev mikas, nes siek isilaisvinti i
slegianios absurdikos patirties. Deja, romanas, paraytas Stalino laikais, nebuvo
ileistas, nes sovietin valdia rankratin tekst kritikavo dl nebt dalyk neva
autorius aiposi i naci auk, nerodo pasiprieinimo kovos. I ties Soviet Sjunga ir
nacistin Vokietija i esms buvo tokios paios totalitarins valstybs, lugdiusios bet
koki laisv ir originali mint. Todl Diev mikas pasiek skaitytojus tik prajus
deimiai met po raytojo mirties, 1957 m., vadinamuoju atilimo laikotarpiu.
Ironijos reikm. Romanas originalus tuo, kad koncentracijos stovyklos patirtis
perteikiama juoko forma. Juoko vaidmuo Diev mike labai svarbus. K reikia, anot
P. Cvirkos, sruogikas juokas? Diev miko juokas pirmiausia ironija.Ironija
paslpta, pikta pajuoka, kurios prasm yra prieinga sakomam. Ironija romane
pateikiama trejopai: pirma, kaip menin priemon (pavyzdiui, esesininkai
vadinami narsuoliais, karygiais); antra, kaip stiliaus ypatyb, kaip aplinkos
vertinimo priemon, kuria pasinaudojus vaizduojama mogikum lugdanti
koncentracijos
stovyklos
sistema,
budeliai
profesionalai
ir
mgjai;
treia, ironija memuar knygoje veikia kaip skydas, saugantis pasakotojo orum,
mogikum nuo visiko beprasmybs pojio.
Juoko formos. Diev mikas dokumentin knyga, taiau groiniu kriniu j
paveria ironikas stilius. Juokas memuar romane vairus:
humoras (pavyzdiui, tik atvykusius stovykl kalinius esesininkai pasveikina
lazdomis pasakotojas veiksm palydi tokiomis mintimis: Vis dlto keistoki itos
alies paproiai! Man jau geriau patikt senasai Azijos gyventoj pasisveikinimo bdas,
kai susitik vyrai nosimis pasitrina.);
ironija (pavyzdiui, pats romano pavadinimas ironikas, nes ten, kur kadaise gyveno
mitiniai dievai, dabar sikr naci budeliai);
sarkazmas (sarkastikai pieiami budeli paveikslai);
groteskas (pavyzdiui, lavon gabenimas: Smilksta, rksta lavonliai, vis lager
spirginamos gumos garais uliedami. Degintojai su akmis aplink duob okinja it
velniai, Valpurgij nakt su raganomis besitsydami!).
Juoko esm sukurti sivaizduojam nuotol tarp praeities ir dabarties vyki, kad
atstumas maint tamp. Taip pat siekiama, kad sumat tampa tarp dramatik
lagerio gyvenimo vyki bei patyrusio tuos vykius pasakotojo.
Pasakojimo pozicijos. Ypa svarbus pasakotojo santykis su vaizduojama aplinka.
Memuaruose
atsiskleidia
trys
pozicijos. Pirma, pasakotojas
inteligentas,
intelektualas, gerai imanantis pasaulin kultr (pavyzdiui, vieno romano skyriaus
antrat Nusikaltimai ir bausms yra aiki uuomina F. Dostojevskio roman
Nusikaltimas ir bausm).Antra, pasakotojas vienas i mogikum praradusi
SS karinink, pasakojani lagerio istorijas kaip anekdotines situacijas (tai vienas i
pasakojim: Baisiai menka ir nepatogi buvo ir duj kamera. [...] mones udaryti

kameroje dar sekdavosi, suvaro juos tenai, sukema, urakina ir baigta. Bet, va,
dujos leisti tenai labai nepatogu bdavo.). Treia,pasakotojas kalinys, absurdikos
numoginimo sistemos liudytojas. Pasakotojas beveik nesileidia asmenikus
prisiminimus, jis yra savotikas absurdo sistemos tyrintojas, todl krinys gauna
universal matmen, t. y. liudija vis totalitarin sistem, o ne tik konkret atvej.
Numoginanti totalitarizmo sistema. Nors pasakojamas tuthofo koncentracijos
stovyklos gyvenimas 19431945 m., taiau krinys gauna universali prasm jis
tampa visos prievartins sistemos kaltinamuoju aktu, o pasakotojas tos sistemos
liudytoju. Dirbdamas koncentracijos stovyklos ratinje, galdamas prieiti prie lagerio
dokument, B. Sruoga rinko mediag savo bsimam romanui. Jam buvo ypa svarbu
suvokti, kaip numoginimo sistema veik mones: tiek tikruosius nusikaltlius, tiek
belaisvius. Pati populiariausia lageryje filosofija mueikizmas kalin greitai paveria
pusgyviu klipata, kurio laukia nuolat rkstantis krematoriumo kaminas. Ypa sunku
ioje numoginimo aplinkoje itverti inteligentui, ne veltui Sruoga rao: Ko vertos
visos mano knygos, jei dvideimtojo amiaus viduryje civilizuotas Europos mogus
staiga mogdra darosi? Tai skausminga kultros mogaus reakcija totalitarins
sistemos absurd.
Uniforma ir numeris. Lageryje uniformos yra dviej ri: SS karinink (budeli) ir
kalini. Btent uniforma tik ir skiria naci karikius nuo nusikaltli. Jei ne ji, manytum,
jog darbuojasi ariausi nusikaltliai. Kaliniai taip pat turi savo uniform, j puoia
numeris. Skaiiais paymti net numir kaliniai (Vieni guljo usimerk, kiti su
praviromis akimis, nuogi, su numeriu, chemiku pietuku ant krtins ir ant pilvo
uraytu. Visai kaip ant siuntinio.). Taip pabriama, kad totalitarinje numoginimo
sistemoje mogus praranda savo identitet, tampa tik uniforma, skaiiumi (palygink su
A. kmos romanu Balta drobul).

4. Antanas kma
Biografijos nuotrupos. Antanas kma itin savitas dramaturgas, prozininkas,
miesto kultros raytojas. Draugai A. km, kaip nepritampant prie aplinkos, dar
Lietuvoje vadino emigrantu raytojas kurdamas stengsi bti atviras, neiekojo
patogi aplinkybi savo meniniams iekojimams. Ypa nepritar sentimentaliai
patriotinei krybai bei miesionikumui emigracijoje. Man, kad tikrieji kovotojai
pasiliko Lietuvoje, todl sentimentalus poiris tvyn gal ir ireikia tikruosius
jausmus, bet nieko bendra su menu neturi. Nepritaplio pozicija atskleidiama
egzistencialisto A. kmos autobiografiniame romane Balta drobul.
Romanas Balta drobul (paraytas 1954 m., ileistas 1958 m., nes niekas
nenorjo okiruojanio krinio leisti). Balta drobul tai vienas ymiausi XX a.
lietuvi
roman.
Garsiausias
A.
kmos
krinys
isiskiria
originaliu
stiliumi,kompozicija bei veikjo jausenomis.
Kompozicija ir stilius. Pirma, krinio veiksmas beveik para: Antanas Garva eina
darb (dirba didiausiame Niujorko viebutyje), yra vienas i keltuvinink, grs namo
patiria priepuol ir iprotja. Siuet pasakoja tai Garva (pirmuoju asmeniu),
tai pasakotojas (treiuoju asmeniu). Antra, be dabarties siueto, yra pristatomas
Garvos dienoratis, kur vliau jis perduoda Elenai (dienoratyje pasakojama pirmuoju

asmeniu). Treia, pasakotojas taip pat pristato Garvos praeities vykius. Visi ie trys
pasakojimai
supinami

vien
ir
pateikiami
kaip smons
srauto
technika, kaipliteratrinis
koliaas, nuspalvintas ironijos, nes fragmentuotas pasakojimo
bdas
tinka
izofrenikos, susiskaidiusios asmenybs bsenoms atskleisti.
Egzistencin kriz. Pagrindinis romano veikjas igyvena egzistencin modernaus
mogaus kriz. Ji susijusi su vertybi prkainojimu ir pirmiausia pasireikia kaip
tikjimo kriz, kai mogus, nors ir isiilgs Dievo, nebetiki jo gailestingumu. Abejon
tikjimu atsiskleidia Juozapato kalno papds teisme. Juozapato pakaln Biblijoje
reikia Paskutiniojo teismo dien, t. y. pasaulio pabaig. iame teisme irykja Antano
Garvos abejons banyios ritual bei religini ties prasmingumu. Dangikojo
teismo vizija atskleidia, kad mogus vertinamas tiek, kiek jis paklusnus tikjimo
dogmoms. Toks aklas paklusnumas netenkina modernaus mogaus. Be to, dangikasis
teismas yra kito, emikojo teismo, kur sureng Garvai soviet NKVD darbuotojai
(saugumieiai), siekdami priversti j bendradarbiauti, atspindys. Savotikai pasaulio
pabaigai prilygsta okupacinio reimo iaurumai: Garva taip sumuamas ir
paeminamas, kad netrukus atsiduria beprotnamyje. Egzistencin kriz pagilina
sins teismas, kuris Garv persekioja dl karo pradioje nuudyto ruso. i
mogudyst prietarauja Garvos humanistinms vertybms, todl veria jaustis
kalt. Taigi trys teismai: enkavdist, biblinis pasaulio pabaigos bei paties
veikjo sins, byloja apie mogaus iaurum, apie pasaul be Dievo. Tik
pasaulyje be Dievo (be moralini vertybi), anot Garvos, gali vykti nesuvokiamas
moni naikinimas. Sistemos iaurumui Garva mgina pasiprieinti bgdamas
i Lietuvos, taiau sins balso niekas negali nuslopinti.
Tapatybs kriz. Politinis emigrantas, modernus poetas Antanas Garva, atsidrs
didiausiame Niujorko viebutyje, dirba keltuvininku. Su juokinga, anot veikjo,
operetine uniforma, su baltomis, pasak Garvos, chirurginmis pirtinmis jis jauiasi
prarads savo tapatyb. Martyno Mavydo, pirmosios lietuvikos knygos autoriaus,
paminjimas leidia suprasti, jog Antanas Garva save priskiria lietuvi kultrai.
Kita su lietuvi kultra, iuo atveju istorija, susijusi detal i motinos paveldtas
senels iedas, menantis romantik meil ir 1863 m. sukilim, po kurio buvo
udrausta lietuvika spauda. Deja, ied, individo identiteto enkl, dengia baltos
pirtins, ir, kaip prasitaria pats Garva, uv prarijo litas (uvis ia motinos bajors
herbo detal, o litas Niujorko viebuio emblema). Niujorkin dykum, t. y.
dvasin vienium, igyvenantis veikjas save lygina su persodintu akacijos
krmu (krjo emigranto metafora), kur augalas niekaip neprigyja svetimoje
emje. Poetas vartotoj pasaulyje tampa mogumi skaiiumi tik menku
mognuku daugiamilijoniniame Niujorke. Su kauku save tapatinantis Garva pastebi,
kad mitin balt btyb tuoj bus aprengta lininiais drabuliais is veiksmas,
remiantis tautosaka, turi pavergimo prasm: kauk aminai uvaldo tas, kuris j
aprengia drabuiais i lino. Kita vertus, mai tautai atstovaujantis poetas Garva
Niujorke, viename i pasaulio megapoli, jauiasi kaip didiulio mechanizmo
sraigtelis ( man belieka bti rato dantimi keltuve.), t patvirtina
irsamplaika ranka rankena, nuoroda technikos ugot mog. Vakar kultrai
atstovaujaniam menininkui tokia jausena prilygsta miriai. Juk absurdo mogus

Garva ir kuria tam, kad galt pasiprieinti nebiai. Deja, vartotoj pasaulyje jis
reikalingas ne kaip krybinga asmenyb, bet kaip techninis darbuotojas.
Geriausiai individo beprasmyb ireikia keltuvininko darbo palyginimas su
Sisifo mitu: pats gyvenimas mogui tampa bausme, nes, sukrstas karo iaurum,
Garva nebetiki egzistencijos prasmingumu. Absurdo mogus pasaul mato be joki
pagrainim, joki dekoracij, taiau vis tiek mgina gyventi, bando savo nykiai
egzistencijai suteikti bent kiek prasms. Ta mayte prasme izofrenija serganiam
Garvai tampa kryba, taiau udo sraigtelio gyvenimas, todl poetas priverstas
tenkintis niekinga egzistencija. Taiau, matydamas savo bejgikum, protestuoja
prie sistem nebegeria vaist, nes bijosi prarasti savast.
Ivada. Romano protagonistas Antanas Garva XX a. vidurio mogus po katastrofos.
Vis pirma pozityvi egzistencialisto A. kmos romano pabaiga nesivaizduojama,
nes Garvos liga pirmiausia XX a. mogaus po katastrof metaforika
bsena (karas, emigracija, savo tapatybs praradimas, savs kaip menininko
nerealizavimas). izofrenija
sergantis
mogus
mato
fragmentuot,
neatitaisomai suskilus pasaul tok pasaul mat egzistencialistai, tok
pasaul mat j pagrindiniai veikjai absurdo mons (individai, mginantys
oriai gyventi beprasm gyvenim beprasmiame pasaulyje).

5. Jurgis Savickis
Jurgis Savickis daugiabriaun asmenyb: Maskvoje ir Krokuvoje studijavo dail, buvo
Nepriklausomos Lietuvos diplomatinis atstovas Skandinavijos alyse, prasidjus
Antrajam pasauliniam karui atstovavo Lietuvai Taut Sjungoje, visapusikai
isilavins, mokjo daug kalb, buvo kosmopolitikos prigimties. Be to, didij
gyvenimo dal praleido ne Lietuvoje, todl gimtin mat i Europos mogaus
perspektyvos.
J. Savickis modernistas, vienas lietuvi prozos atnaujintoj. Daugiausia kr
apsakymus (rinkiniai ventadienio sonetai, Ties auktu sostu, Raudoni batukai),
kuriuose netradicikai atskleidiama pasakojimo sandara, individo bties samprata bei
stilius. Novels danai nedidels apimties, primena teatro dekoracijas, tarp kuri
veikia teatro kaukes dvintys personaai. Veikjams bdinga kaukes, kai niekas
nemato, nusimesti ir parodyti savo tikrj prigimt.Pasakotojas, pristatantis siuet,
yra taip arti veikjo, kad kartais neaiku, kas kalba personaas
ar pasakotojas.Autorius nevertina vyki interpretuoti leidia paiam skaitytojui,
nors tekstai danai daugiaprasmiai. Negana to, skaitytojas neretai apsigauna, nes
prasti siuetai apveriami: pavyzdiui, i apsakymo Ad astra tikimasi dvasingumo,
nes pavadinimas yra lotyniko posakio Per kanias vaigdes nuotrupa, taiau
krinyje pasakojama ironijos nuspalvinta uns paskandinimo istorija. Neprastai,
moderniai pairima vairias temas: nuvainikuojamas kaimas kaip lietuvi dorybi
puoseltojas (prastas poiris tradicinje literatroje), mogaus prigimt
velgiama ironikai ir pan.
Negatyvi
individo
prigimtis,
vaizduojama
vairiuose
J.
Savickio
apsakymuose. Kaip J. Savickio kryboje pasireikia demonika mogaus prigimtis?
Apsakyme Vagis tai pasiturinio, vis kaime gerbiamo kininko iaurumas jau

sumutam, suritam, todl negaliniam pasiprieinti arkliavagiui. Taiau kininkas

atsiskleidia tik tada, kai niekas i aplinkini nemato (i kur jis gali inoti, kad jo
iaurum stebi maas snelis). Apsakyme Ad astra apnuoginamas dar vieno
veikjo, turtingo kininko Dalbos, iaurumas, atvirai neisiver priekaitai
kaimynams. Dalba siuts, kad per jo em vaikto kaimynai, apsitverti negali, nes
ems labai daug, todl be tvarkos imindyti, ivaikioti takeliai siutina valk
savinink. Privengdamas kaimyn, nenordamas su jais pyktis, Dalba ilieja
susitvenkus pykt kitaip paskandina savo sen un. Apsakyme Jono Grauos
nuotykiai pagrindinis veikjas, Vakaruose dirbantis ininierius, i pirmo vilgsnio
isilavins, plai pair, draugikas, ipruss, usienyje dirbantis, Kaune eim
turintis lietuvis. Taiau i susitikimo su ponia Raiene paaikja, kad Graua
lovelasas, linksmybes pamgs, bijantis kam nors sipareigoti pavirutinikas mogelis,
o rpinimasis patrauklia ivaizda, lanksiu knu reikalingi tik tam, kad pritraukt vis
naujas aukas naivias, patiklias moteris. Apsakyme Kova negatyvi prigimtis
atsiskleidia kaip vergavimas savo instinktams: eimos motina (mamanka) mgsta
triukmingas svetim vyr draugijas, jos vyras jauiasi nelaimingas, todl geria. Abu
neatsakingi eimos tvai danai lankosi smuklje Laisv pats ueigos pavadinimas
skamba ironikai, nes skaitytojui kelia vairi mini: brandiam mogui laisv visada
susijusi su atsakomybe, o iuo atveju paleistuv motina ir girtuoklis tvas jauiasi
laisvi
nuo
pareig
savo
auganiam
snui.
Apsakyme Fleita autorius
panaudoja transformacijos principir apveria nuo antikos laik inom pasaki
apie skruzdes ir iog. Lengvabdis pasakios iogas apsakyme tampa nelaimingu
menininku iogu, o darbtuols skruzds godiais ir iauriais giminaiiais Viksvomis
(viksva piktol). Vis gyvenim paskyrs monms, senatvje iogas, nordamas
isaugoti sveikatos likuius, privalo atsisakyti fleitininko profesijos. Naiviai tikdamas
kaime gyvenani giminaii Viksv gerumu, pasiprao priglaudiamas. Taiau
Viksvos, suinoj, kad iogas skurdius, priveria sergant meninink eiti udarbiauti ir
pasiunia j tiesiai mirt. Taigi negatyvi individo prigimtis J. Savickio
apsakymuose pasireikia kaip iaurumas, pavirutinikumas, nebrandumas,
godumas, vartotojikumas, vergavimas instinktams.
Stojika veikj laikysena atsvara negatyviai prigimiai. J. Savickio apsakymai
nra beviltikai nirs, nes negatyviai prigimiai kai kurie apsakym veikjai prieinasi
laikydamiesi stojikai, t. y. oriai. Jie padaro visk, k gali, ir susitaiko su tuo, ko negali
pakeisti. Toks yra kininko snus i apsakymo Vagis. Netyia pamats tvo iaurum,
nusivilia autoritetu (niekaip nesupranta, kodl gerasis tvelis mua vag). Sukrstas
artimo mogaus iaurumo, subrsta tiek, kad ima savarankikai veikti rytasi
ilaisvinti arkliavag. Taiau berniukas niekaip nereaguoja ini apie vakare vl
sugaut vag vaikas padar visk, k galjo, tolesni vykiai nuo jo nebepriklauso.
Stojikai savo likim pasitinka apsakymo Kova veikjas maasis instinkt valdom
tv snelis. Jis nekaltina savo gimdytoj, bet beviltikai mgina juos gelbti i
instinkt valdios. Nepavykus susitaiko su esama padtimi. Negana to, visada laukia
tv sugrtant, nes darni eima vaiko svajon (apie tai byloja ir paskutin apsakymo
scena vaiko vilgsnis, pakeltas vaigdes, uuomina auktesni vertybi
ilges). Ori veikj laikysena vis pirma j brandumo enklas.

6. M. K. Sarbievijus

Barokin minties kriz. M. K. Sarbievijus garsiausias XVII a. Europos poetas, ras

lotynikai. Jis gyveno ir kr baroko epochos laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai monija
suvok painimo galimybi ribas, gyvenimo trapum ir trumpum, nesteng suprasti
dievikosios tvarkos, bijojo lemties. Ne veltui laikotarp apibdina tokie posakiai,
kaip: Memento mori, Siste, viator (Atmink, kad mirsi, Sustok, keleivi (lot.)
mogus jauiasi laikinas ios ems keleivis, lyg maas laivelis, klajojs po
neaprpiam gyvenimo vandenyn. Barokin minties kriz vairiai reikiasi mene, taip
pat ir M. K. Sarbievijaus kryboje.
Biografija. M. K. Sarbievijus, kils i Lenkijos, didij gyvenimo dal praleido LDK:
anksti stojo jzuit ordin, moksi Vilniuje, Braunsberge (tuometje Prsijos
karalystje), dst poetik Kraiuose bei Plocke (miestas dab. Baltarusijoje), vliau
buvo priimtas Vilniaus universitet, po poros met isistas tsti teologini studij
Rom. ia netrukus igarsjo kaip labai talentingas poetas. Pasakojama, kad net pats
popieius Urbonas VIII M. K. Sarbievij apdovanojs laur vainiku. M. K. Sarbievijaus
poezijos knygos buvo leidiamos vairiuose Europos miestuose, ir ypa domu, kad
vienam poezijos rinkiniui antratinio lapo eskiz nupie garsus flamand dailininkas P.
P. Rubensas. domu ir tai, jog vienu metu poeto kryba buvo traukta Oksfordo
universiteto studij program vietoj garsaus antikos poeto Horacijaus, kuriuo pats M.
K. Sarbievijus neretai sek. Be poezijos, M. K. Sarbievijus garsjo ir kaip puikus
literatros teoretikas, paras knyg Apie atr ir maikt stili (De acuto et
arguto), ir kaip talentingas pamokslininkas. Dl pastarosios prieasties gyvenimo
pabaigoje jis tapo ATR valdovo Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininku. Varginanios
pareigos sunkino poeto gyvenim ir nualino sveikat 1640 m. jis mir Varuvoje.
Barokins minties krizs apraikos M. K. Sarbievijaus poezijoje. Labiausiai
poezijos mog gsdina aplinkos nepastovumas: Viskas laikina emj ioj, / K
materija ia sukuria nerangi (Telefui Likui), Kintanti skm, nepastovios lemtys /
Savo valdioje laiko varg mog (Krispui Levinijui). Likimo rankose visi lygs: ir
paprasti mons, ir valstybs, ir Visatos objektai tampa noringos lemties aislais
(etinje odje Telefui Likui teigiama: lemties ranka / Grobia miestus, / tautas ir
varganoj tkmj / Nugramzdina ji karalius / O vir griuven t baisi, / Vir kap,
didinus ems priglaudusi, / Skries lemtis triumfuodama / ir vaigdi orbitas ji
nusine kartu / Skury nesuvaldomam.). mogus negali valdyti nei laiko, nei
likimo, todl nesustabdomai bgantis laikas ir nepastovi lemtis j baugina: Deine
dosnia valanda k dav, / Vl kita pagrobs apgaulia kairija (Krispui Levinijui).
Poezijos subjektas yra aminas vaikasne tik dl lemties aidim, bet ir dl mogui
nepavaldios pasaulio tvarkos. mogaus menkum sustiprina nuolat besisukantis
lemties ratas: likimas mog apsvaigina laikina skme, bet netrukus visk i jo atima
(etinje odje Telefui Likui nuolat pasikartoja aidimo mogumi motyvas: aidia
ratas lemties, aidia mumis, deja.).
Baroko mogaus moralins atramos. Nepaisant barokins minties krizs apraik,
M. K. Sarbievijaus poezijoje atsiskleidia dvi moralins atramos: tikjimas
Diev ir stoik filosofins tiesos. Priklausydamas jzuit ordinui, ipaindamas
katalik tikjim, M. K. Sarbievijus poezijoje kuria subjekt, gyvenimo teatr patikint
Dievui: Mane tik viena jaudina: kaip a pats / Atliksiu savo vaidmen dramoj ioj, / Ar
bus
patenkinta
Dievyb,
/
Ar
pasitiks
j
kartais
plojimais
(Janui

Libinijui). Kuklumas, dievobaimingumas saugo poezijos mog nuo laikin

malonum, nes Kuo nuo moni toliau, / Tuo [...] reiau pasieks pavydas (Janui
Libinijui). Dievas pasirodo ne tik kaip mogaus elgesiomoralinis vertintojas, bet
ir kaip Visatos likimo lmjas: Valandoms visoms io pasaulio Viepats / Udeda
sparnus per visat skristi (Krispui Levinijui). mogus nesupranta dievikosios
tvarkos, taiau turi ja pasitikti, jei nori isaugoti dvasios ramyb.
Kita moralin mogaus atremtis M. K. Sarbievijaus poezijoje stoik filosofija. Ji silo
mogui, atsidrusiam ribinje situacijoje, elgtis santriai. Veikj stojika laikysena
stoik morals princip: saiko, kuklumo, orumo, nuolankumo tam, ko negali
pakeisti, laikymasis. Ypa svarbus saikas. Jis reikalingas tam, kad mogus,
nesaikingai, nesantriai elgdamasis, negriaut dievikosios pasaulio tvarkos, neardyt
vidins harmonijos. M. K. Sarbievijaus poezijoje siloma saikingai diaugtis greitai
praeinaniais materialiais dalykais (Krispui Levinijui), tempt moksl kaitalioti su
poilsio valandomis (Pauliui Kozlovijui), patariama saikingai gedti (Publijui
Munacijui).
Ne veltui M. K. Sarbievijus vadinamas krikionikuoju arba sarmat (iuo terminu,
inomu i antikos laik, buvo vadinami visi Lenkijos ir Lietuvos valstybi gyventojai)
Horacijumi tiek krikionyb, tiek sekimas antika (ypa Horacijumi) mok vertinti
tokias dorybes, kurios nepavaldios nei likimui, nei laikui.

7. Romantizmas (Adomas Mickeviius, Maironis).

Adomas Mickeviius vienas garsiausi Europos romantik. Romantizmo pradia
Lietuvoje ir Lenkijoje tai A. Mickeviiaus poezijos knygels publikacija 1822 m.
Vilniuje. Programiniame eilratyje Romantika poetas atskleidia jausm
dominavim: ird turk, velk ird. Tai reikia: ujausk kit, nes vienintel moni
jungtis jausmai. Vliau Vilniuje ileidiama poema Vlins (kai kurios dalys),
poetin apysaka Graina. Jau tremtyje paraomos poemos: Konradas Valenrodas,
Ponas Tadas, sonetai ir kt.
A. Mickeviius, vienas garsiausi Europos romantik, gim istorinje Lietuvoje
(Naugarduke, dab. Baltarusija), baig Vilniaus universitet, mokytojavo Kaune, lenk
kalba ra apie istorin Lietuv, rmsi pilietine tapatybe, susijusia su buvusios LDK
tradicijomis (istorija, statutu). U veikl slaptoje filomat draugijoje itremtas i
Lietuvos Rusij, vliau emigravo Europ. Taigi neatsitiktinai jo kryboje
atsiranda ijimo i tvyns, jos praradimo temos ir motyvai. Klajno atskaitos
taku, orientyru tampa prarasti namai.
Tvyns, kaip prarasto rojaus, tema atsiskleidia sonete Akermano steps
(eilratis i rinkinio Krymo sonetai). Grieta soneto forma atveria iorinio ir vidinio
peiza susipynim. Iorinis svetimas (Ukrainos) gamtovaizdis leidia igirsti ir
pamatyti vidin prarastos Lietuvos peiza. Svetimos alies blizgantys orientyrai:
Dnestro vandenys ir vyturio viesos, klaidina mog jis pakelia galv vaigdes,
auktesniuosius orientyrus: ieko danguje Aurins, su namais susijusio simbolio
(krikionybje Aurin simbolikai reikia Mergel Marij, Dievo Motin).
Klausos motyvas liudija perjim kit prisiminim, prarastos tvyns erdv.
Girdimi balsai i Lietuvos: skrendanios gervs, olje besisupantis iogas, liauiantis

altys (alio motyvas prarasto rojaus, t. y. tvyns, elementas). is sonetas tai

tvyns ilgesio raikos modelis, kuriame susiduria du peizaai: iorinis ir vidinis, t.
y. realus (Ukrainos stepi) ir atgaivintas vaizduots, prisiminim (Lietuvos
gamtovaizdis).
Tvyns praradimas sunki liga. Poemos Ponas Tadas invokacijoje Tvyns
praradimas suvokiamas kaip sunki liga nostalgija:
Tvyne Lietuva, mielesn u sveikat!
Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,
Kas jau tavs neteko.
i lig gali igydyti tik stebuklas Dievo Motinos Marijos sikiimas: tu ir mus
grinsi tvyn miel.
Ne veltui minimos net trys kulto vietos, susijusios su minta dievybe ir tarsi
sujungianios buvusias LDK emes, mat viena kulto vieta yra Vilniaus Auros vartai,
kitos dabartinse Lenkijos ir Baltarusijos teritorijose. Deja, stebuklas nevyksta,
taiau galimas ir dalinis grimas tvyn tai prisiminim atkrimas odiu: taip
menas gyja gydani groio gali. odiais atkuriama prarasta tvyn, ji pirmiausia
suprantama kaip peizaas. Lietuvos kratovaizdis kuria groio pertekli: ia daug
spalv, derling lauk, prie akis veriasi plaiai banguojantis Nemunas, susijs tiek su
gyvybingumu, tiek su istorija, tiek su prabgusiu laiku (pagal Pasaulio medio
horizontal vanduo susijs su praeitimi). Taigi poemos Ponas Tadas angoje prarasta
tvyns gamta (tas prarastas rojus) yra savarankikas veikjas, ne tik provokuojantis
poeto krybines galias, bet ir gydantis sueist siel.
Reikm. A. Mickeviiaus kryba padar didel poveik lietuvi raytojams, ypa
romantikams, nes visus juos siejo ta pati LDK kultros tradicija. ios tradicijos
elementus: istorin atmint, gimtins peizao ir mogaus ryi svarb perm ir
interpretavo garsiausias lietuvi romantikas Maironis.
Maironis garsiausias lietuvi romantikas. Poeto Jono Maiulio-Maironio (18631932)
gyvenimo ir krybos pradia tautinio atgimimo laikas, kai Lietuva vadavosi i carins
Rusijos sudties, kai nelegaliai buvo platinama lietuvika spauda. Vadinasi, poeto
kryb formavo tautinio atgimimo sjdis. Maironio kryba tai ne kart papildytas
eilrai rinkinys Pavasario balsai, poemos, istorins dramos.
Svarbiausia Pavasario bals tema tvyns ir individo / tautos santykis. ios
temos svarbiausi aspektai tokie:

tvyn suprantama kaip poetizuotas kratovaizdis,

tvyns kratovaizdis neatsiejamas nuo gimtosios kalbos,

kratovaizdyje ypa svarbs tvyns istoriniai ir kultriniai centrai (Vilnius,

Trakai ir kt.), atskleidiantys garbingos praeities ir nykios dabarties kontrast,

tikima tvyns ateitimi, ypa jos kultriniu atgimimu.

Tvyn tai Lietuvos kratovaizdis ir jo mons. Maironio eilraiuose atsiskleidia

poetin Lietuvos geografija, taiau tvyns grois itin pastebimas i tolo.
Eilratyje Vakaras (Ant eero Keturi Kanton) atsiskleidia dvi erdvs:
svetima (veicarijos) ir sava (Lietuvos). Svetimos alies peizaas tampa prieastimi
individo tautikumui atsiskleisti iorinis svetimas peizaas leidia igirsti ir pamatyti
vidin Lietuvos kratovaizd. Svetimo krato gamta veikia, adina visas jusles: reg
matomas eero alias smaragdas, klaus girdimi banyios varpai, uosl i kaln
atsklinda roi kvapas; jusls perauga tvyns atsiminim. Taiau svetimas peizaas
sustings nra moni, tik lyrinis herojus. O Lietuvosgamta pilna gyvybs, t. y.
kupina vyrik ir moterik element: sesui, broleli, personifikuot gli (
raudonmarg kreipia kepur / Jurgin pulkai). Gyvybing tvyns vidin peiza
sustiprina Dubysos up, kuri ia susijusi ir su laiku (galima palyginti su A. Mickeviiaus
poemos Ponas Tadas angoje minima Nemuno upe). Lyrinis herojus, atsimins
tvyn, verkia (tai eilraio kulminacija), nes tvyns peizaas susijs su individo
praeitimi. Tvyn grai dl to, kad brangi, susijusi su jaunysts prisiminimais. Taigi
meil tvynei igyvenama asmenikai.
Tvyn tai kalba. Maironio eilraiuose tvirtinama moderni etnin tapatyb
lietuvis tas, kuris ne tik gyvena Lietuvoje, bet ir kalba lietuvikai. To meto visuomenje
tai buvo naja. Atgimstani savo taut poetas sivaizduoja visur ir visada kalbani
gimtja kalba (galima prisiminti Mikalojaus Daukos Postils Prakalb malonj
skaitytoj). Kadangi apie tautos atgimim Maironis neretai prabyla pasitelkdamas
gamtos vaizdus, natralu, kad lyrikoje danaigamta susiejama su lietuvi
kalba. domu tai, kad dnos kratovaizdio detals ups: kur pasirodo ups
(gyvybs, laiko motyvai), ten atsiranda ir kalbantys lietuviai:
Kur bga eup, kur Nemunas teka,
Tai ms tvyn, grai Lietuva;
ia broliai artojai lietuvikai neka,
ia skamba po kaimus Biruts daina.
(Kur bga eup)
Prie eups ir Nemuno, Lietuvos upi, gyvena lietuvikai kalbantys emdirbiai
teigiama eilratyje, o Biruts daina gali bti ir lietuvi kalbos metafora, ir uuomina
garbing lietuvi praeit, kuriai ia atstovauja pati kunigaiktien.
Simbolin istorini ir kultrini Lietuvos centr vert. Istoriniai ir kultriniai
Lietuvos kratovaizdio centrai tai Vilnius, Trakai, Kaunas, Palanga ir kt. Eilraiai
atskleidia tiek j simbolin vert, tiek garbingos Lietuvos praeities ir nykios dabarties
kontrast. Ypa svarbi Lietuvos sostin.
Maironis vaizduoja Vilni kaip Gedimino miest, kur gyn kunigaiktis Vytautas
Didysis, globojo v. Mergel Marija, niokojo carins Rusijos okupacija: taip garsiausio
Lietuvos romantiko poezijoje Vilnius, senoji ir aminoji sostin, emocikai susiejama su
istorija ir sispaudia tautos atmint. Maironis patriotiniuose eilraiuose didel
dmes skiria Lietuvos sostins Vilniaus istoriniams vykiams. Eilratyje Kur bga
eup vaizduojama sostins praeitis, galinga, didinga bei garsi LDK laikais, kai
vald kunigaiktis Vytautas Didysis: primindamas galingiausi Lietuvos laikotarp,
Maironis mgina pakelti lietuvi savivert. Eilratyje v. Auros vart Marijai,

kaip ir Kur bga eup, minimas dar vienas Lietuvos kunigaiktis Gediminas.
Kaip Gedimino miestas, Vilnius vardijamas ir eilratyje Pirmyn kov, kuriame
lietuviai skatinami ginti savo al, bti krato patriotais. Eilratyje Oi neverk,
matule! apverkiami krit kariai, ia Vilnius kovotoj kratas. Kartais eilse
nuskamba dar vienas motyvas kreipiamasi Dievo Motin Marij, nam globj,
praoma jos stebuklo grinti Vilni Lietuvai. Kad tikima Vilniaus atgavimo stebuklu,
parodo eilratisVilnius (prie aur). ia vedama paralel tarp Vilniaus netekties
rus okupacijos ir tamsios j apsupusios nakties: Naktis j rbais tamsiais kaip
dmas / Dengia! Kalbantysis skaudiai igyvena visos Lietuvos netekt, jos prarast
galyb, todl is laikotarpis vaizdingai apibdinamas mieganio miesto metafora. Viltis
susigrinti Vilni ir Lietuv ireikiama auros patekjimu rytuose viesa, keiiania
tams. Vadinasi, Maironis eilratyje Vilnius apvelgia sostin trimis laiko
aspektais: istorikai didingos praeities, tuomets tamsios dabarties ir kupinos vilties
ateities taip miestas suvokiamas tarsi palimpsestas, nuolatos perraoma istorija.
Taigi Maironis eilraiuose Vilni supranta istorikai, didiuojasi jo praeitimi, savo
eilmis skatina lietuvius ginti sostin, ireikia Vilniaus netekties skausm ir svarb.
Tikjimas tautos ateitimi. Ne veltui Maironio poezijoje skamba garbingos
praeities motyvas praeitis turi kelti lietuvi savivert, adinti naujam gyvenimui.
Meil tvynei ia suprantama kaip veikli ir energinga tai darbas dl tvyns ateities.
Ypa akcentuojamas kultrinis gyvenimas, nes kultra tautos gyvasties iraika,
kultros krimas neatsiejamas nuo tautos ateities:
darb, broliai, vyrs vyr,
arvuoti mokslu atkakliu!
Paimsme arkl, knyg, lyr
Ir eisim Lietuvos keliu!
(Utrauksme nauj giesm)
Nauj Lietuv turi kurti isilavin mons (arvuoti mokslu atkakliu!), o arklo, knygos
ir lyros metaforos tai emdirbyst, mokslas, menas. Kreipinys broliai liudija lietuvi
vieningum dirbant tvyns labui. Darbas tvynei, aktyvi tvyns meils forma,
vienija tautos mones. Meil tvynei ireikiama kaip universalus, vis taut vienijantis
jausmas, igyvenimas.
Reikm. Maironio vardas jau seniai yra taps tautos dainiaus sinonimu. Maironis
pirmasis sukr ypating poetin kalb vidiniam mogaus pasauliui perteikti, pirmasis
vartojo silabotonin eildar, poezijai teikiani daugiau skambesio galimybi. Poetas
krybingai prats LDK istorinio pasakojimo tradicij, perkeldamas j lietuvi kalb.
Romantizmas tai filosofijos ir meno kryptis, kaip atsakas Apvietos racionalizmui
iplitusi Europoje ir Amerikoje XVIII a. pabaigoje XIX a. pradioje. Romantikai grta
prie vidurami mistikos ir religingumo, jiems svarbu ilaisvinti individualyb, atskleisti
nekasdienik, neretai prometjik charakter, ireikti laisvs idj, dvasios
maitingum.
Romantizmo mogui bdingas:

1. jausmingumas (sudting mogaus vidin pasaul geriausiai atskleidia jausmai,

ypa meil),
2. krybikumas (didiausias dmesys tenka poetui, krjui, nes jis geriausiai geba
ireikti savo vidin pasaul),
3. originalumas (i poeto reikalaujama originalumo, vaizduots aisms kopijuoti,
sekti autoritetais nebeutenka).
Romantizmas pasireikia ir kaip taut isivadavimas i priespaudos. Formuojasi
nauji bendruomeni ryiai, pirmiausia tautiniai.
Romantin tautikumo idja skatino domtis ir remtis:
1. gamtiniu kratovaizdiu kaip tautos formavimo faktoriumi,
2. savitu tautos istorijos keliu,
3. tautos dvasia, palaikoma kalbos ir tautosakos.

8. J. Radvano ,,Radviliada

Radviliados paraymo tikslas. XVI a. LDK poetas Jonas Radvanas didik Radvil
draugo Abromaviiaus buvo papraytas sukurti karved Radvil Rudj lovinant krin.
Taip gim hegzametru paraytas 3 300 eilui herojinis epasRadviliada lotyn, to
meto isilavinusi moni, kalba. Krinys ileistas 1592 m. Vilniuje, prajus daugiau
nei 20 met po Liublino unijos, t. y. po Lietuvos susijungimo su Lenkija. N vienas i
Radvil gimins nari susijungimo akto nepasira, negana to, slapta vylsi grinti
LDK buvusi lov ir didyb. Mat po Liublino unijos Lietuva prarado dal emi,
negaljo rinkti savo kunigaikio, tapo provincija. Istorinis pasakojimas apie Lietuvos
didyb turjo atlyginti politinius ir kultrinius praradimus, adinti tautin savigarb,
tikjim valstybs orumu, heroj garbingumu. Taip gim krinys apie galing Lietuvos
valstyb ir tvyns gynj Radvil Rudj vien garsiausi vis laik karvedi.
Radvilos Rudojo paveikslas. Herojin ep sudaro keturios dalys, kuriose
pavaizduotas pagrindinio epo herojaus Radvilos Rudojo gyvenimas nuo gimimo
iki mirties. Nuo pat maens bsim karved aukltojas Msjas moko mylti tvyn,
bti garbing ir atsidavus savo aliai: irk Lietuvos kuo pirmiausia!.. / Savo
tvynei tarnauk Taps kariuomens vadu Radvila igyvena svarbiausi savo
gyvenimo m susirmim su Maskvos valstybs caro Ivano Rsiojo kariuomens
dalimi, susiruousia pulti Vilni. Mis prie Ulos ups tampa didiausiu LDK karvedio
laimjimu apie imt met Maskvos valstybs kariuomen nepuls Lietuvos. Itin
menikai
Radviliadoje
vaizduojamas karvedio
sapnas
prie
lemiam
m. Radvila Rudasis susapnuoja Vytaut Didj, nusiminus ir nelaiming. Pasirodo,
kunigaikt net kapuose slegia negandos, ugulusios Lietuv: Lietuvos nelaims mane
sugraudino. Labai svarbu tai, jog Vytautas Didysis kreipiasi ne k kit, o karved,
tuo parodydamas pasitikjim ne silpnu valdovu, o garbingos gimins didiku Radvila
Ruduoju. tai kas svarbu: nugalk! ragina kunigaiktis karved ir vadina Radvil
vienintele Lietuvos viltimi ginant al nuo Maskvos kariuomens.

Radvilos Rudojo skydas. svarbiausi gyvenimo m Radvil Rudj lydi auksu

ikaltas skydas. Skyd puoia garbinga Lietuvos praeitis: garss miai su Ryt ir
Vakar kaimynais, Lietuvos valdovai ir vienintelis karalius Mindaugas. Ant skydo
puikuojasi ir dviej legend siuetai: vienas byloja apie lietuvi kilm i romn, kitas
apie Gedimino sapn. Mitin lietuvi kilm i romn leido susisaistyti su viena
karingiausi taut ir sirayti Vakar Europos kultros emlap. O legenda apie
Vilniaus krim domi tuo, jog Gediminas nelaikomas Vilniaus krju, tiesiog jo
valdymo laikotarpiu Lietuvos sostin tapo garsiu ir didingu daugiakultrs valstybs
miestu:
ia miestas ikils pagarsjs,
taria ynys Lizdeika, ir lemtingi odiai pagimdo
Vilni globj taut, ir kadaise stovjusios lnos,
klusios juok kitiems, diding sostin virsta:
miestams didiausiems dabar ji prilygsta dl galios lietuvi.
Lietuvos gamta Radviliadoje. Didelis vaidmuo Radviliadoje tenka gamtai.
Kadangi per j reikiasi Dievo valia, nieko keista, kad Lietuvos peizaas turi didel
tak mogaus charakteriui. Lietuvos klimatui nebdingas velnumas, nerasi ia
naudingj ikasen viso to imintinga gamta payktjo. Gamta elgiasi kaip
grieta motina stygiumi, trkumu ji auklja ambicingus, narsius, itvermingus
Lietuvos karius. Kita vertus, ia gausu giri, vri, upi. Upi katalogas reikia ne tik
gamtos gyvybingum, bet ir susijs su istorija skaitytojui ivardijamos ups nuo
Juodosios iki Baltijos jr turjo tiksl atkurti Vytauto Didiojo Lietuvos laik peiza,
kokio jau seniai nebuvo. is vairus gamtovaizdis turjo kelti lietuvi savivert ir
skatinti atkurti dingusi Lietuvos didyb. Didiausiame savo krinyje poetui J. Radvanui
pavyko aminti poetizuotos Lietuvos gamtovaizd ir sukurti herojik tvyns gynjo
Radvilos Rudojo paveiksl.

9. Henrikas Radauskas
Henriko Radausko (19101970) biografija ir kryba. H. Radauskas gim
Krokuvoje, vaikyst praleido nedideliame Gikoni kaimelyje, esaniame Panevio
apskrityje, per Pirmj pasaulin kar kartu su eima buvo Rusijoje, vliau gro
Lietuv, baig gimnazij, moksi Panevio mokytoj seminarijoje, Vytauto Didiojo
universitete studijavo lietuvi ir vokiei filologij. 1944 m. poetas ivyko Vokietij,
1949 m. JAV, ten dirbo fizinius darbus, kol gavo darb Vaingtono Kongreso
bibliotekoje. Poetas moksi i rus, Europos moderniosios literatros, todl jo kryba
yra kitonika, palyginti su kit neoromantik. Be to, didel poveik dar H. Radausko ir
vliau jo monos pasaulira: domjimasis impresionistine daile, baroko muzika,
literatra, teatru ir kinu, literatros skaitymas vairiomis kalbomis. Kadangi udaro
bdo poet menas domino labiau nei gyvenimas, H. Radauskas buvo vadinamas
men alkoholiku.
H. Radauskas ir neoromantizmas. H. Radausk maiausiai i 4-ojo de. lyrik
paveik neoromantizmo idjos: ipaintinlyrika, patriotikumo, istorini ir biografini
motyv vaizdavimas, visuomeniniai sipareigojimai. Dl savo pasauliros ir estetini
nuostat H. Radauskas laikomas estetizmo atstovu. Poeto kryb veikia meno,

kultros simboliai, atsiribojama nuo tradicini vaizdavimo bd, stiliumi eilratis

atitinka klasicizmo principus.
Lyrikos aptarimas. H. Radauskas Lietuvoje ileido tik vien eilrai rinkin
Fontanas (1935), kiti rinkiniai pasaul ivydo ieivijoje: Strl danguje (1950),
iemos daina (1955), Eilraiai (1965), Eilraiai (19651970) buvo ileistas
po poeto mirties (1978). Literatros kritik nuomone, visi ie rinkiniai laibai panas
estetinmis nuostatomis. Pirmojo rinkinio Fontanas eilraiais H. Radauskas
vaizduoja tikrovs ir pasakos konflikt, kur visk valdo siurrealistinis, iracionalus
gyvenimo matmuo, paremtas menu (muzika, daile). Eilratyje Pasaka nusakoma
viena i keli poeto krybos samprat: Pasaulis juokiasi, paspends savo tinkl / Ant
ems viekeli, takeli ir tak. / Klausau, k Pasaka man gieda kaip
laktingala, / Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu. Poeto kryboje danas
poetinis maitas, krybine erdve tampa gyvenimo teatras, kuriame mons yra tik
veikjai. Eilraio lyrinis subjektas neisako savo igyvenim, danai yra tik
stebtojas, pasakotojas. Teigiama, kad H. Radausko krybai bdinga estetin
distancija, kai atsiribojama nuo konkretaus laiko, vietos, biografijos, vaizduojamu
aspektu reikia grotis, kurti poetin tikrov: Karalystj naujagimio vjo / aidia
lapais krmokniai jauni, / Ir aurin mazgoti pradjo / Aukso kojas aklam vandeny.
aismingumas yra vienas svarbiausi vykstanio eilraio bruo.
Krybos proceso vaizdavimas. Antrajame eilrai rinkinyje, ileistame JAV, yra
daug eilrai, sukurt dar Lietuvoje. domus eilratis Dainos gimimas, kur
atsiribojama nuo visuomenini ideal, kuriamas savitas pasaulis: A nestatau nam,
a nevedu tautos, / A sdiu po akom akacijos baltos. Apie poeto eilraius
sakoma, kad juose istorija ne pavaizduota, o dar vykstanti, gyva. Minto
eilraio lyrinis subjektas klausosi gamtos melodijos, urao j, groja, dainuoja ir
kurdamas menin tikrov audrina skaitytoj vaizduot: Ir ia debesys neemikos
spalvos / Vir tos dainuojanios ir grojanios kalvos. Visikai kitokia kryba aprayta
eilratyje Poetai arba Katastrofa, kur nusakomas bohemikas poet gyvenimas ir
eils, kylanios kaip tokio gyvenimo padarinys: Ir kaip arijos ri strofos / Tarp
peteliki ir gli, / Bet nieks nemato katastrofos, / Kuri ateina i eili.
Gamtos ir meno grois. H. Radausko kryboje daug dmesio skiriama pasaulinei
kultrai. Kultros enklai danai aikiai atpastami, pavyzdiui, eilratyje Homero
jaunyst, taiau yra ir toki, kur eilraio vaizdas kuria siurrealistin paveiksl:
Danguj apalp vaigds guli. / Naktis betiksl ir viesi. / O, senas, virpantis mnuli, /
O, begalinis lidesy! Romantik ir neoromantik eilraiuose gamta mogaus
sielos atspindys. Eilratyje Katanas pradeda ydt gamtavaizduojama kaip
krybos altinis (O mediuos dega tylios vaks / Baltuos ieduos rausvi takai, / Ir
pareini namo apaks, / Ir plunksna raal takai) ir lygiavertis veikjas (Velniop
nueina auktas menas, / Ir nebegalima lidt, / Kada pavasar katanas / U lango
pradeda ydt). Eilraio lyrinis subjektas perteikia gamtos gro, kuris yra poetin
mediaga bet kurio poeto kuriamam menui: plunksna raal takai. Be abejo, poetas
gamtos ir krybos paralel traukia ir mones, ypa tada, kai nusakomos
bendramogikos vertybs: O, koks vanduo platus, kokia naktis gili! / O tu nemoki
skrist ir plaukti negali. / A nieko nesakau, tu nieko nesakai, / Tiktai kaip sniegas byra

i dangaus laikai (Oro patas). Gyvenimo ir meno gretinimas H. Radausko kryboje

mogui suteikia dorovin (nebti aktoriumi gyventi) ir estetin (grojimosi) poreik.

10.

Vincas Mykolaitis- Putinas. Poezija

Simbolizmas. Simbolizmas, kaip meno kryptis, susiformavo XIX a. pabaigoje.

Lietuvoje simbolizmas prasidjo vliau apie antrj XX a. deimtmet. Lietuviams
didel poveik dar rus simbolistai. i literatros kryptis paneigia racionalizm, yra
vardijama kaip viena pirmj modernizmo krypi, kuriai bdinga romantizmo idj
tsa. Daug panaum simbolizmasturi su neoromantizmu, impresionizmu.
Pagrindiniai simbolizmo bruoai:

analizuoti paslaptingus mogaus sielos ryius su visata, kai pasaulis suvokiamas

ne protu, o intuityviai, emocingai;

pasaulis igyvenamas per simbolius, tai lyg raktas, priemon, norint painti
pasaul;

begalinis idealizmo trokimas.

Simbolistai vertina dail, ypa M. K. iurlionio, bet didiausi poveik jausmams daro
muzika.
V. Mykolaitis-Putinas (18931967) ir simbolizmas. Pirmasis poeto eilratis
Sursum corda, pasiraytas Putino slapyvardiu, buvo ispausdintas Sein laikratyje
altinis. Putinui poveik dar studijos Rusijoje, veicarijoje, Vokietijoje. Filosofijos ir
meno istorijos imanymas leido raytojui jungti vairi men motyvus ir juos vaizduoti
poezijoje. Poet paveik romantik vaizduojamas maitas, bodjimasis kasdienybe,
idealo ilgesys. Lyrikoje kuriamas dualus pasaulis: kasdienyb ir idealas, aminyb ir
laikinumas, harmonija ir maitas, gyvenimas ir mirtis, emumos ir auktumos ias
prieprieas poetas sieja, derina tarpusavyje. Refleksijos paveiktas lyrinis subjektas
sumis, abejojantis ir neutikrintas, igyvenantis tragizm ir dramatizm.
Iki senatvs krusio poeto lyrikos idjos, menin forma ir krybos principai kito, taiau
Putinas vis laik buvo vardijamas kaip filosofins, meditacins lyrikos pradininkas
lietuvi literatroje. Pagaliau Putino negalima atsieti nuo istorijos: labai didel poveik
poeto lyrikai padar Antrasis pasaulinis karas.
Lyrika. Tarp dviej aur (1927) tai ymiausias ir labiausiai su simbolizmu
siejamas Putino lyrikos rinkinys. Eilraiuose vaizduojamas dvilypis mogus neranda
sau vietos, ieko atsakym bties klausimus. Lyrinis subjektas msto apie em ir
dang, gyvenim ir mirt, prot ir siel. Skirtingos erdvs, iorinis pasaulis, gamta yra
tai, kas paveikia vienio, kenianio ir su savimi nesusitaikanio lyrinio subjekto bt.
Eilratyje Tarp dviej aur atskleidiamas noras suvokti pasaulio sandar,
atrasti visatos paslapt ir mogaus menkum: Tarp dviej aur pasaulis kaip pasaka. /
<> / ir j regjimais aviesi tu pats, / patirdamas tolim, / paslaptingj, /
nesibaigiamj / vientis bt, bet Tavo patiesbtis / nykiais aidjimais skrenda
atgalios, / ir tau be galo lidna. Lyrinis subjektas nakt avisi paslaptingu pasauliu,
regi jo tobulum, nori suvokti visatos paslapt, kuri galima pajusti siela, ne protu. Be

to,
eilratyje Skriski,
arevaizduojamas
romantikams
bdingas
dvasinis maitas kyla i noro painti save ir pasaul (Kaip apimt tave, pasauli
begalini?). Eilraio lyrinis subjektas kreipiasi ar (erel), pasaul, dang, is
eilratyje vaizduojamas kaip kaip moteris, lyrinis subjektas vyras, kur galima sieti
su Pasaulio (Gyvybs) mediu: Apglbiau tave, kaip n vienas apglbt negalt. /
augau tavin chaoting geism aknimis. / Kaip pasakos augalas kilsiu lig ruim
vaigdt, / O kraunamas iedas tavja gyvybe imis. Erotikos motyvas keiia
pasaulio santvark: Susitelk vaigds ir mnuo padangj sustojo, / Kai ilt
pavasario nakt mane buiavai. Gamtos stebjimas audrina lyrinio subjekto
vaizduot, kuriani mistikus vaizdus. Herojika kova, prasminanti mogaus bt, kyla
i laisvs siekio, skatinanio painti, kuria prieprieas tarp tragikos kasdienybs ir
idealaus sivaizdavimo, virni (dangaus) ir gelmi (ems). liaudies dain panaus
eilratis Rpintojlis atskleidia
lyrinio
subjekto
dvasinius
ryius
su
Dievu. Lyrinis subjektas nakt groisi dangumi, taiau kalba apie sunk mogaus
gyvenim: Prie lygaus kelio, kur varg vargeliai / Vieni per dienas dsaudami vaikto.
Klajoklis trokta bti priglaustas Rpintojlio (Dievo): Priimki gi mane, budrus
Rpintojli, / Prie lygaus kelio inakt padmoti. / O kad auktam danguj tos viesios
vaigds / Taip spindi, net graudu, Dievuli mano.
Krybos apibendrinimas V. Mykolaiio-Putino odiais. Kryba yra nuolatinis
atsinaujinimas, nuolatin kova su apsileidimu, su sustingimu. Kryba yra nuolatinis
iekojimas ko nors geresnio ir graesnio. Dl to ji yra ir nuolatin kania prometjika
pastanga sau dievik paveiksl ir panaum laimti. Bet tokia pastanga yra verta
gyvenimo!
priepriea emei: Tu pasjai mano gyvast, dangau, / Bet a ia, juodojoj emj,
idygau. Dvi skirtingos erdvs jungiamos vaizduojant, kad mogus susijs su abiem
pradais: Dangus mano tvas, / bet em motina manoji. Panaus esybs
pradios motyvas isakomas ir eilratyje emei: I tavo gelmi sau vaivorykts
metmenis semia, / I tavo krtins ir a sau gyvybs imu. Personifikuojamos gamtos
ir mogaus motyvas nurodo lyrinio subjekto polkius: em vaizduojama

11. Jonas Aistis

Jono Aisio (19041973) biografija ir kryba. Jonas Aleksandraviius (tikroji
pavard) gim netoli Rumiki. J. Aistis nuo 1927 m. Kauno universitete studijavo
lituanistik, nuo 1936-j gyveno ir studijavo prancz kalb bei literatr
Pranczijoje, nuo 1946 m. gyveno JAV. Pirm eilrat Gegutl poetas paskelb 1926
m. Ateities urnale. eilrat gerai vertino J. Aisio autoritetas Kazys Binkis. Pirmj
eilrai rinkin Eilraiai 1932 m. ileids poetas pasivadino Jono KossuAleksandraviiaus vardu, vliau Kuosa-Aleksandrikiu, o gyvendamas JAV Aisiu.
Gyvendamas Lietuvoje, poetas sukr ir ileido iuos poezijos rinkinius: Imago
mortis (1934), Intymios giesms (1935), Uges chimeros akys (1937). Be to, J.
Aistis kr ir ieivijoje.
J. Aistis ir neoromantizmas. J. Aistis, kaip ir Salomja Nris, Antanas Mikinis,
Bernardas Brazdionis, priskiriami antrajai neoromantik kartai. ie poetai tsia
romantin igyvenim vaizdavim, taiau modernioje lyrikoje atsiranda poetini
transformacij, daugiau ironijos. J. Aisio krybin pradia vertinama kaip tradicij

tsimas ir transformavimas, kai nesilaikoma prast eiliavimo taisykli, aismingai ir

ekspresyviai kuriamas netiktumas, paradoksas. Be to, tradicinis vaizdavimas
papildomas tapybos vaizdais, vairiais sskambiais. Kuo toliau, tuo J. Aisio kryba
darsi asmenikesn, dramatikesn, elegikesn.
Lyrikos aptarimas. Pasak J. Aisio, Poezija man dingojosi kaip nuostabi, akinamai
ydinti ir liepsnojanti alis.. Kurdamas poetas pasitelkia tautosakos, pasaulins
kultros motyvus, vaizduoja ne tik lyrinio subjekto igyvenimus, bet ir iskirtin
menin tikrov, kuri galima vardyti kaip pasak. Btent pasakos motyvas labai
aktualus visiems lietuvi neoromantikams. Pasaka atsiribojimas nuo kasdienybs,
iekojimas idealaus, geresnio pasaulio: Vl tu mano kerinti tikrov, / O tavs taip
troktu! / Ten ant mari krato stovi / Gintariniai boktai (Pasaka). Taiau pasaka ne
tik ramina: Gal nereiks ir pasak tau sekti, / Nes ir tu inai, / Kad taip reikia vis keliaut
nakt / mogui aminai. (Kelion nakt), I migl, i pasak, i sen sen legend
/ Tavo laims poring pinu. (Mal du pays), ji perteikia mogaus igyvenimus: Atjo
pasaka ali nakt, / Atjo pasaka mus / Nuversti sunk karsto akmen, / Versme
atverti trokimus! (Laktingala).
Teigiama, kad J. Aistis lyrinio, eleginio eilraio krjas. Tokiame eilratyje
dominuoja lyrinio subjekto dramatizmas ir kania. Eilratyje Katarsis atskleidiama
krybin kania (Nusiplauk nekruvinos aukos katarsiu, / Mano, odio kruvina auka.),
dvasinis apsivalymas, kai lyrinis subjektas isako savo igyvenimus ir kurdamas
aukojasi: A tik tau visas irdies gelmes atversiu, Nesu niekad niekam saks ito, /
ito niekam pasakyti negaliu: / odis iedas pumpure nuvyts, / Jis numirta pasaul
pakeliui.). Be to, kartais nuo kanios, tikrovs bandoma atsiriboti, kuriama distancija
tarp tikrovs ir iliuzijos: Nebk naivus, brangus skaitytojau, / Nebk naivus ir
neiekok daugiau: / Kaip ant dangaus, giedrai ilytojo, / Nr debes, taip ia
mogaus. (Prologas). Ne viskas, kas sukurta, yra realu, juk kryba tai vaizduots
vaisius, kartaisironikas tikrovs vaizdavimo bdas: Deja, nebuvo vakaro, nei
antaki / Tai vakaras netikras mano sukurtinis, / Bet tu klajosi mano meils
sentakiu, / Nums knyg nuo lentynos. (Atjo vakaras). Kryba, kaip gyvenimas ir
mirtis, lyriniam subjektui sukelia labai dramatikus igyvenimus: mirtani spalv
konvulsijas ir skaist: / Tesuspindi, tesudega irdis mana / Ji vis mano ami buvo
kruvina (Poeto mirtis). Taigi pasaka ar kitokios formos distancija leidia poetui
suvaidinti gyvenim.
Dramatizm skatina J. Aisio lyrika, susijusi su tvyns vaizdavimu. Ypa visa tai
aktualu emigracijoje raytuose eilraiuose, kur vyrauja ne tik elegika nuotaika, bet
ir ilgesio, kalts motyvai. Emigracijoje kurtuose J. Aisio eilraiuose ypa svarbus
patriotinis aspektas, primenantis Maironio lyrik: Vien vienas odis bt tave
apgyns, / Bet varge jo vieno tu pasigedai, / Nors visi adjom mirti u tvyn / Liko
netesti ms paadai
Vietoj apibendrinimo. Mane jis prislg ir nupl, ir taip nuvargino, / O vis su tokia
didele aistra a j neu. / Ir nyksta smulkmenos tie rudenys ir darganos, / O tas
gyvenimas toks didelis, malonus ir graus!..

12.

Justinas Marcinkeviius. Drama

Justinas Marcinkeviius (19302011) vienas ymiausi XX a. antrosios

puss lietuvi krj (poetas, prozininkas, dramaturgas), vertjas, Sjdio
iniciatyvins grups narys, aktyvus visuomens veikjas. Nuo vaikysts lydjusi
emdirbi kultra, sakralumas formavo poeto humanistinius idealus, lituanistikos
studijos profesionalum, moralumas prasming egzistencij. Tautos poetu
vadinamas krjas tekstais ir gyvenimo pavyzdiu atskleid begalin meil tvynei,
jos kalbai, istorijai, kiekvienam mogui.
Just. Marcinkeviiaus kryba anriniu poiriu labai vairi: eilraiai, poemos, dramos.
Pradjs kurti, poetas rod prisitaikym prie santvarkos, taiau dramatiki lyrinio
subjekto igyvenimai, vertybins nuostatos neleido eilraio mogui bti socialiai
angauotam. Poeto eils primena romantik ar neoromantik tekstus, nors yra
modernesns, paveikesns, atkleidianios refleksij. Tradicij motyv (krato
istorijos, gimtosios kalbos, liaudies krybos ir mitologijos, mogaus ir gamtos
paralels, nam) vaizdavimas mogui suteikia dvasins stiprybs. Just.
Marcinkeviiaus tekstai nra avangardiniai, juose atskleisti lyrinio subjekto igyvenimai
artimi kiekvienam lietuviui. Tai viena i prieasi, kodl pagal Just. Marcinkeviiaus
eiles sukurta daug dain.
Lietuvi tautos istorijos ir kultros rekonstravimas vienas svarbesni motyv
Just. Marcinkeviiaus epinje ar draminje kryboje. Lietuvos valstybs, rato, meno
krimas raytojui leido interpretuoti ir kurti istorin menin tekst. Be to, Mindaug,
Martyn Mavyd, Motiej Kazimier Sarbievij, Kristijon Donelait, Lauryn StuokGucevii Just. Marcinkeviius vaizduoja kaip tautos kultros krjus, lietuvikuosius
prometjus. Dramin trilogija yra nacionalinis epasapie Lietuvos valstyb, jos kultr ir
mones. Mindaugas (1968), Katedra (1971)
ir Mavydas (1977)

tai
tautiniais bei herojiniais siuetais paremta trilogija, kurioje kalbama apie valstybs
krim, kultros, meno reikm, rato ir knygos svarb.
Poetin drama Mavydas. Tai krinys apie pirmosios lietuvikos knygos
Katekizmas (1547) autori Martyn Mavyd. Anot Justino Marcinkeviiaus,
kalbdamas apie M. Mavyd, krjas atskleid nacionalins pareigos idj. Juk M.
Mavydo gyvenimas krinyje poetizuojamas, apie pirmosios lietuvikos knygos autori
maai kas inoma: Taiau raytojas ne istorikas. Jam svarbu ne buitis, o mogaus ar
vykio prasm, teig Just. Marcinkeviius. Krin raytojas pavadino trij dali
giesme: Sed libera nos a malo (bet gelbk mus nuo pikto), Ego sum
panis vivus (A esu gyvenimo duona), Transeat a me calix iste (Teaplenkia mane
i taur). Poetinje dramoje svarbus ne prieing jg susidrimas, o asmens
dvasinis konfliktas, kur kiekvienos dalies pradioje pristato Milkaus, vliau ir kit
pitolnink kuriama giesm apie M. Mavyd.
Siuetas. Dramos veiksmo laikas 1562 m., kai Katekizmas jau ispausdintas, o
Mavydas pastoriumi dirba Ragains parapijoje, yra veds Benign, krs pitol,
kurioje rpinasi dvasiniu, religiniu pitolnink iprusimu, j buitimi. Pagrindinis
veikjas yra paskends darbuose (pastoriaus darbas, eimos (monos Benignos ir jos
brolio Kristupo), pitols ir pitolnink ilaikymas, aukljimas, buities darbai), taiau
svajoja, nuolat iri Nemun, skiriant Maj ir Didij Lietuv. Pirmoje poetins

dramos dalyje apraytas Nemunu atplukdyto uoliuko sodinimas yra svarbus

didaktiniu (pitolnink mokymas, darb skirstymas) ir sakraliniu (gyvybs medio,
pagonybs ir krikionybs sankirtos) aspektu. Dramos uuomazgoje vaizduojamas
Kristupas, kur Mavydas nori ileisti kunigus ir kuris itraukia i Nemuno skstant
Kaspar. Mavydui perduotame Kasparo motinos iede igraviruoti odiai Dabar ir
visados. Martynas sujaukia pagrindinio veikjo egzistencij. Antrosios dramos dalies
pradioje vaizduojamas veiksmas, vyks 1542 metais. I giesms suinoma, jog
Vilniuje, Rotus aiktje, Mavydas dalyvavo vaidinime, kuriame buvo kritikuojamos
banyios negerovs ir moni ydos. Vienuolyno poemiuose udaryt Mavyd
ilaisvino Marija, kuri j gyd, juo rpinosi ir atsisak mylimojo dl kilni Mavydo
tiksl. Drama pasiek kulminacij, kai Mavydas suinojo, jog Kasparas yra jo snus.
Treioje dramos dalyje apraytas Mavydo ir Kasparo konfliktas. Mavydas nori snyti
Kaspar, bet atklydlis nesutinka, nes smerkia tv dl bailumo ir nerytingumo,
susijusio su nesantuokinio snaus pripainimu. Pasirodo kareiviai, suima Kaspar, nes
is, kerydamas u motinos kaltinim raganavimu ir mirt, nuud prievaizd. Kasparas
buvo ivestas, o Mavydo asmenin tragedija tssi. Vienintel Mavydo paguoda,
vaizduojama dramos epiloge, pitolnink i Katekizmo skiemenimis perskaitytas
odis Lietuva. Be kalts ir atgailos jausmo, kankinanio Mavyd, svarbesn yra
veikjo pareiga Lietuvai, lietuvi kalbai ir ratui, Dievui, meilei. Altruistikai dl
pareigos Lietuvai Mavydas paaukojo meil Marijai (jos namuose pareng Katekizm,
ivyko jo spausdinti ir mokytis Karaliaui, tapo pastoriumi ir Ragainje ved
Benign). Paaukojs asmenin laim dl Lietuvos (Mano meil / malda ir tikjimas
mano / aizda vis negyjanti mano / gyvenimas mano ta em / po dievo dangum /
Lietuva), Mavydas svarst, kokia didel nata ugul jo peius. Pareig Lietuvai,
jos kalbai ir ratui pagrindinis veikjas, kalbdamas su pusbroliu Vilentu, vardijo kaip
Sizifo darb: Taip, taip dabar dabar t akmen kaln / Stumiu, ritu, keliu o
rankos silpsta. / Paleisi nugarms. Ir pagalvoji: / Kuriems velniams tos pastangos
Taiau visuomeninis pareigos jausmas buvo stipresnis ir u asmenin pareig
(rpinimsi savo ir Benignos gerove), prasmingesnis net u religin mokym: Argi ne
kvailys! / Atsimeni, jaunystje kartojau: / Geriau prarasti Lietuv nei Diev. /
Nepainau tada, mielasis mano, / Nei Lietuvos, nei Dievo. itiek met / Tarytum kari
metli arbat / Geriu a pareig. Tik pareiga / Mane ia atved ir ia paliko. / Bijau
prisipainti, kad ne Dievui / Tai buvo pareiga, o odiui. odiui, / Kur reikjo i mirties
vaduoti, / Kuriam pavidal reikjo rast, / Kad jis galt amiuose paliudyt / Buvim
savo ir galbt gyvyb. Tikjimo ties, mokslo ini ir darbo bei gyvenimo mokymas
pagrindiniam veikjui buvo tie atramos takai, kurie skatino aukotis dl Lietuvos, jos
rato ir kalbos. Visuomenin pareiga kaip dorovinis statymas Just. Marcinkeviiaus
poetizuojamam Mavydui buvo svarbesn u dkingum Prsijos kunigaikiui,
asmenin gerov ir amin meil.

13.

Vincas Mykolaitis- Putinas. Romanas ,,Altori ely

Vincas Mykolaitis-Putinas, bsimas raytojas, pakluso tv norui baig Sein kunig

seminarij bei Peterburgo dvasin akademij, taigi tapo kunigu. Vliau veicarijoje
studijavo filosofij ir meno istorij, o Vokietijoje (Miunchene) literatr. Bdamas
usienyje ypa pajuto savo (kunigo ir poeto) padties dvilypum, taiau kunigysts

oficialiai atsisak tik 1935 m. (bdamas 42 m.). Jau trisdeimtmetis V. MykolaitisPutinas inomas raytojas: jo plunksnai priklauso simbolistins poezijos rinkinys Tarp
dviej aur (1927), psichologinis intelektualinis romanas Altori ely (1931
1933) ir kt. Tuo metu raytojas profesoriauja Kauno Vytauto Didiojo universitete, o
nuo 1940 m. skaito paskaitas Vilniaus universitete. Jo studentais buvo Salomja Nris,
Juozas Gruas (Kaune), Bronius Krivickas, Vytautas Maernis (Vilniuje). Antrosios
soviet okupacijos metu (nuo 1944 m.) Putinas, liks Lietuvoje, atstovauja
Nepriklausomos Lietuvos, dingusios istorijos skuryje, kultrai. Putino eilratis Vivos
plango, mortuos voco (Gyvuosius apverkiu, mirusiuosius aukiu) tapo
pasiprieinimo reimui manifestu. Raytojas 1967 m. aminojo poilsio atgul Vilniaus
Ras kapines.
Romanas Altori ely. is romanas atskleidia individo vidins brandos
keli. Laikomasi poirio, jog mogus pasta save ir kitus pamau, nuolatos, ir is
procesas trunka vis gyvenim. O pat individo likim lemia vidiniai apsisprendimai, o
ne ioriniai veiksniai.
Romanas, nors i pirmo vilgsnio glaudiai siejasi su raytojo gyvenimu, nra
autobiografinis, greiiau turi autobiografini element. Autobiografikas yra
istorijos perteikimo bdas, kai pasakojama i savo likim apmsiusio pasakotojo
perspektyvos (tai ir stojimo seminarij motyvai, ir poiris kryb, ir gamtos
igyvenimas). Be to, anot paties autoriaus, Liud Vasar kankin klausimai taip pat yra
autobiografinio pobdio.
Romanas turi du siuetus: iorin ir vidin. Iorin sudaro trys romano dalys, susijusios
su trimis protagonisto Liudo Vasario gyvenimo etapais: pirmoje dalyje (Bandym
dienos) atskleidiamas pagrindinio veikjo gyvenimas kunig seminarijoje, pirmieji
krybiniai bandymai, meil Liucei; antroje dalyje (Gyvenimas eina) darbas Kalnyn
parapijoje, susidrimas su kunigu-kininku Platnu bei kunigu-prekybininku Stripaiiu,
draugyst su baroniene Rainakiene; treioje dalyje (Isivadavimas) grimas
Lietuv i usienio, Liucs saviudyb, draugyst su Aukse, apsisprendimas pasitraukti
i kunig luomo. Daug svarbesnis vidinis romano siuetas Liudo Vasario vidiniai
igyvenimai ir j apmstymas. is romanas vadinamas psichologiniu, nes krinyje
pateikiama psichologin pagrindinio veikjo igyvenim analiz. Tai pirmas toks
brandus psichologinis romanas lietuvi literatroje, nes V. Mykolaitis-Putinas pirmasis
taip taigiai pavaizdavo jauno mogaus vidin dramatizm, kylant i supratimo, jog
einama ne tuo gyvenimo keliu. Kita vertus, Liud Vasar atidiai stebi ne
tik pasakotojas pats veikjas links savistab: pats analizuoja savo elges, pats save
vertina. Beje, romanas dl analitinio pasakojimo pobdio, t. y. dl grietos pasakojimo
struktros bei svok gausos, apibdinamas ir kaip intelektualinis.
Taigi svarbiausia individui pasirinkti savo gyvenimo keli. Taiau tai nra paprasta, nes
jaunas mogus danai pats neino savo galimybi, o Liudo Vasario atveju vietoj jo
sprendia tvai. Snus siningai mgina tv sprendim pritaikyti savo gyvenimui:
ia lemia nuolankumas tvams, prasta savivert (nepasitikjimas savimi, nuolatinis
abejojimas), intravertikas bdas (udarumas, polinkis savianaliz). Be to, Liudas
Vasaris tiki Maironio, poeto ir kunigo, autoritetu. Tiki, kad gals gyventi kaip Maironis
tarnauti tautai. Deja, kunig luomo realyb kitokia, todl Vasaris vis labiau nusivilia

savimi, nes nejauia paaukimo, o dirbti be ypatingo Dievo pajautimo negali mano
apgaudinjs kitus. Kunigo ir poeto keli nederm veria igyventi vidin dram.
Romanas siejasi su V. Mykolaiio-Putino simbolistine poezija, nes tiek rinkinyje
Tarp dviej aur, tiek romane Altori ely dmesio centre atsiduria individo
vidinio pasaulio raida. Vidiniams prietaravimams ireikti geriausiai tiko simboli
kalba, kuri vartojo V. Mykolaitis-Putinas eilrai rinkinyje Tarp dviej aur ir
Liudas Vasaris simbolistiniuose eilraiuose. Be to, tiek Liudas Vasaris, tiek Putino
lyrikos mogus intravertiki, iekantys, laisv besiveriantys individai.
Itin svarbi romane meils tema. Visos moterys Liuc, katedros Nepastamoji,
baronien Rainakien, Auks brandina Liud Vasar kaip asmenyb, leidia ivysti
savo netobulum ir keistis. Poetas su moterimis visada igyvena ypating santyk jos
jo mzos, kvpjos, krybos gali skatintojos. Svarbiausia j Liuc, ne veltui jos
gyvenimo istorija pltojama visame romane. Ji ne tik pirmoji Liudo Vasario romantika
meil, aminas moterikumo siknijimas, bet ir svarbiausia gyvenimo moteris.
Ypa sudtingas romano pasakotojas. Jis pagrindin veikj velgia i keli
perspektyv: i labai arti ir i alies. Jis niekada nelieka abejingas: perteikia, vertina ir
pateisina pagrindinio veikjo igyvenimus, svyravimus, svarstymus.
Romano reikm. Pirm kart lietuvi literatroje raoma apie tai, jog individo
gyvenimas
pats
savaime
yra vertyb.
Tai
pirmas intelektualinis psichologinis, erotinis romanas lietuvi literatroje.

14.

Salomja Nris

Situacija. Paskutinis Salomjos Nries eilrai rinkinys nebuvo ileistas nei tokios
sudties, nei tokio pavadinimo, apie kok poet svajojo. Karo met lyrika buvo ileista
ideologikai perdirbta ir pakoreguota pavadinimu Laktingala negali neiulbti. Nieko
keista, nes poet, nors ir kolaboravo su sovietine valdia, tai valdiai nurodinti
negaljo. Paskutinis rinkinys, kokio pageidavo poet, ijo tik 1994 m. pavadinimu
Prie didelio kelio.
Garsiausia neoromantik. Salomja Nris priklaus antrajai neoromantik
kartai (kaip ir J. Aistis, B. Brazdionis, A. Mikinis). Svarbiausias ios kartos udavinys
susieti modernum ir tradicij. Tradicijai priklausyt tautosakos ir Biblijos
motyvai, dmesys individo igyvenimams, emocingumas, trejopas peizao vaidmuo (ir
realus
gamtovaizdis,
ir
fantazijos
vaisius,
ir
mogaus
jausm
atspindys), modernumui katastrofizmo tema, mogaus menkumas istorini
pervart akivaizdoje, grietos skirties tarp kultros ir natros (gamtos) nebuvimas.
Prie didelio kelio tematika. Salomjos Nries gyvenimas vertinamas
nevienareikmikai, nes garsiausia to laikotarpiopoet lyrik, 1940 m. sovietams
okupavus Lietuv, apsisprendia savo gyvenim ir kryb susieti su okupantais. Po
met su snumi pasitraukusi Rusijos gilum, Salomja Nris igyvena nostalgij
prarastai tvynei. Visas mao mogausdramatizmas pasaulini pervart skuryje
atsiskleidia paskutiniame poets eilrai rinkinyje Prie didelio kelio.

Poezijos rinkin sudaro karo met (19411944) eilraiai, atrinkti paios poets.
Kadangi Salomjos Nries kryb be jos biografijos suprasti sudtinga, o gal ir
nemanoma, svarbu inoti, kad poet Antrojo pasaulinio karo metais, okupavus Lietuv
Vokietijai, kartu su soviet valdia pasitrauk Rytus: i pradi Maskv, po to
Sibir. Todl neatsitiktinai po eilraiais paraytos poets sustojimo vietos: Maskva,
Ufa, Penza. Taip eilraius ateina klajno, praradusio namus, tema. Svetimo
krato ir gimtj nam antitez atskleidia individo dramatizm. Svetima em (Sibiro
taiga, steps, skurdus peizaas, klampios pelks, ruden dargana) yra realus
gamtovaizdis, kuris lyrin subjekt lidina, veria igyventi irdgl, nam ilges:
Atimkit i mans
t skurdj peiza,
dirvon tuos laukus
padangs svetimos.
Palikit man tik ber
ir t iedel ma,
prigludus
prie ems mylimos.
Ar iburlis lauks
Svetimos alies gamtovaizdis yra pretekstas atskleisti vidin tvyns peiza, kuris
eilrai mogui atsiveria kaip biblinis rojaus sodas, kupinas vairios sodrios augalijos
(eilratis Prie altinio), kaip gyvast palaikanti versm (eilraiai Trokulys, Prie
altinio), kaip tolimas vaikysts sapnas ar nuraminanti malda (eilratis Tolimas
sapnas), kaip paprasta tviks em, prie kurios prigludus aplankyt ramyb:
Ir nenoriu sau geresnio nieko,
Tik prie ems prisiglaust brangios,
Bti tviks arim slieku,
Mlyna rugiagle rugiuos.
Maironiui
Tvyn, kaip ir romantikams, pirmiausia suprantama kaip gamta. Prarasta
tvyn taip rykiai sivaizduojama, kad igyvenama vairiomis juslmis rega (Buvo
ten kalneliai, pievos, mikas, / Mano rudenio aura iblykus (Trokulys), klausa
(Girdiu gervs dausas jau skrenda. (Trokulys) ir jausmais (T em irdyje
neiojuos / Dienas ir nemigo naktis (Odisja). Danai naudojami tautosakos ar
pasakos motyvai leidia individui atram iekoti tviks kratovaizdyje: Jei atrasiau
avinlio pd / Gimtame takelyje imint / Sklidin rasos tulpels ied, / Trokul
galiau nuraminti. (Trokulys). Gamtos artumas, perimtas i liaudies krybos,
padeda iraudoti skausm: Oi, ydk, ydki, obelle! / Tu sausa ydki, be lapeli! /
O kaip man ydt umirtuollei? / O kaip man sugrti tok keli? (Dideliam name).
Pati tviks gamta, kaip prasta tautosakoje, padeda mogui gedti: Ten vanden
altinio alio / Byra altos aaros berelio. (Trokulys).
Eilrai mogui, jautriai igyvenaniam savo kelius ir klystkelius, kyla abejoni, ar
tvyn priims, ar neatstums. O gal vietoj duonos bus paduotas akmuo (Maironis)?

Akmuo, iuo atveju biblinis motyvas, reikia susvetimjim, atstmim, kaltinim. I

nepasitikjimo, abejoni ir neinojimo gimsta savigaila: Kaip sunku, kaip savs a
gailiuos. (Savs a gailiuos). Tokiu atveju reikia ne tik tvyns kratovaizdio,
bet ir savos kultros autoritet. Tad neatsitiktinai rinkinyje yra trys eilraiai,
skirti lietuvi kultros korifjams: Maironiui (Maironiui), Donelaiiui (Donelaitis) ir
M. K. iurlioniui (Viltis). Ypa individualiai igyvenamas santykis su garsiausiu
lietuvi romantiku Maironiu. Maironis vardas, reikiantis tvyns laisv, kartu tai
paios Lietuvos metafora. Ne veltui eilraio mogus iam autoritetui teisinasi:
Ar galjau i pusiaukels sugrti?
Ar galjau tais paiais keliais?
Gena, gena pikto dievo rykt,
Atgalion ir atsigrt neleis.
Maironiui
Tarsi bt maa atgailos, kitame eilratyje prisimenamas biblinis motyvas, susijs su
Marija Magdaliete: Tebna jai atleista, / Nes daug jinai myljo! (Tolimas sapnas).
Taigi eilrai mogus tikisi supratimo, atleidimo ir svajoja grti tvyn.
Atgailaudama, tikdamasi atleidimo, kamuojama juodos irdglos, poet igyvena
savo kart kaip prarastj:
Prie didelio kelio stovjom irjom
O lidesiai gds keli dideli!
Nujo, nujo irkit! nujo
Pavasaris ms didiuoju keliu!
Prie didelio kelio
Kad kalbama apie vis kart, o ne individ, iduoda kolektyvinis mes. Buvimas prie
didelio kelio tai mao mogaus, maos tautos situacija, vykstant pasaulinio lygio
vykiams, iuo atveju Antrajam pasauliniam karui. Lieka tik apverkti, apraudoti
prarast jaunyst, ir praradimo skausm geriausiai atskleidia metamorfoz, artima
liaudies pasakoms, virtimas mediais: gluosniais, berais:
Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio,
Berais svyrnliais prie steps plaios.
Ir svyra mums akos, ir krinta lapeliai,
Ir veria mus speigas lig erdies paios.
Prie didelio kelio
Kita vertus, poetin metamorfoz galima suprasti kaip jausm atspind. Kaip visos
prarastosios kartos skausm dl jaunysts, prasmingo gyvenimo, galimybi
praradimo.
Poezijos rinkinio mogaus nuolatin jausena benamio, nalaiio (Dideliam name
mai

15.

Neoromantizmas. atrijos Ragana

i literatros kryptis Lietuvoje siejama su XX a. pradia, kai buvo gajos romantizmo

idjos ir vyravo realistinis apraymas, atsirado impresionizmo ir simbolizmo
apraik. Neoromantizmas danai vardijamas kaip romantizmo tsa ir modernizmo
pradia. Visa tai buvo susij su problemikesniu, modernesniu poiriu kryb,
tautikumo
idj
sklaida,
idealizmu,
jauiamu
ilgesiu
dl
to,
kas
nepasiekiama. Neoromantizmas siekia apimti tai, kas nematoma (mogaus vidinius
igyvenimus,
pasmons
pasaul,
trokimus), nepasiekiama (visatos
tolius), neisprendiama (svarstoma tikjimo problema). Anot neoromantik, kryba,
ypa poezija, yra kvpta ne mokslo, o Dievo. ymiausi lietuviai neoromantikai:
Juozapas Albinas Herbaiauskas, Sofija Kymantait-iurlionien, atrijos Ragana,
Vaigantas, Vincas Krv, Salomja Nris, Jonas Aistis, Bernardas Brazdionis, Antanas
Mikinis.
Marijos Pekauskaits-atrijos Raganos (18771930) biografija. I emaitijos
bajor kilusi moter vaikystje namuose mok samdyti mokytojai. Nuo vaikysts M.
Pekauskait trauk krikionikos tiesos, skaitymas, muzika ir jodinjimas. Povilo
Viinskio paskatinta moteris moksi nebuitins lietuvi kalbos, ra lietuvikai laikus.
Raytoja Varuvoje lank bitininkysts kursus, mirus tvui, praradusi namus M.
Pekauskait dvaruose dirbo mokytoja, veicarijoje studijavo vokiei ir prancz
kalbas, klaussi filosofijos, pedagogikos, teologijos ir kit paskait, paino Europos
kultr. Vliau Vilniuje raytoja steig knygyn, Marijampolje mergaii
progimnazijoje mok merginas lietuvi kalbos, jas aukljo. Prasidjus Pirmajam
pasauliniam karui, moteris ivyko emaitij, kur idikuose kr, mok vaikus ir
rpinosi labdaringa veikla.
Kryba. Pasirinkusi atrijos Raganos slapyvard pagal atrijos kaln ir su juo susijusius
padavimus apie raganas, raytoja i pradi kr realistikesnius vaizdelius
socialinmis temomis, vliau daug dmesio skyr vaik literatrai, kuri veik
biografiniai motyvai, katalikybs ir pedagogikos idjos, romantin pasauljauta, studij
met patirtis paintis su neoromantizmo, impresionizmo ir simbolizmo kryptimis.
Gyvendama idikuose atrijos Ragana sukr apysak Sename dvare, apsakym
Irkos tragedija ir kit krinli.
Apysaka Sename dvare. krin i kit to meto krini iskiria lyrinis atrijos
Raganos kalbjimo bdas, raymas pirmuoju asmeniu, dienorai forma,
praeities ir dabarties gretinimas, psichologini, pedagogini, katalikik ir
kit idj vaizdavimas. Apysaka pradedama epigrafu, Johano Volfgango Gts
odiais (Visa, kas praeina, / Simbolis tra), reikianiais filosofin mint apie
laikinum ir aminum. i tema pltojama ir krinyje, kai mamat su vaikais kalba
apie gyvenim ir mirt arba kai suaugusi Irut kalba apie gyvenimo laikinum ir
dvasini ryi tarp eimos nari aminum. domus aspektas, kad apie krinyje
vaizduojam dvaro gyvenim kalba dvi pasakotojos: suaugusi Irut kalba apie savo
dabart ir prisimena save praeityje, kai buvo maa mergait (veiksmo laikas), ir
mamat, kurios intymi pozicija aprayta dienoraio forma.
Vyro ir monos santykiai. Apysakos pagrind sudaro vaizduojamos eimos (vyro
Liudviko, monos Marijos ir trij vaik: Iruts, Nikos ir Jonelio) gyvenimas bei

santykis su dvaro aplinka, giminmis. Mamat yra religinga, jausminga, menikos

prigimties moteris, ji jauia be galo stipr ry su gamta, rpinasi vaik gerove ir
aukljimu, atlieka monos pareigas, taiau jai svetima dvaro ponios pozicija. Dvaro
reikalais ir buitimi rpinasi Liudvikas. Dl skirtingos pasauliros vyro ir monos
santykiuose jauiamas atalimas: Ar a kalta, Liudvikai, kad nesvajojame dviese!,
Ne u kininko tau reikjo itekti Be to, nesuprasta vyro, mamat jauia simpatij
Jonaviiui, su kuriuo kartu muzikuoja, bet neumirta motinos ir monos pareig.
Tv ir vaik santykiai. Apysakoje apraytas pagarba pagrstas tv ir vaik
santykis. Liudvikas rpinasi dvaro reikalais, nepamirta vaik, stengiasi juos tinkamai
auklti. Tvo poiriu, aukljimas yra susijs ir su bausmmis, taiau vaikai jauia
begalin meil tveliui, nors jo odius simena (atvejis, kai Irut pabuiavo grai
Domeikien, nors tvelis sak, kad nepadoru buiuoti darbininkus). Vaikai daug
laisviau elgiasi su mama, nes moteris neskirsto moni pagal socialin sluoksn, taiau
kritikuoja smulkiuosius bajorus per Paulinos vestuves dl vairi pretenzij, poirio
lietuvi ir lenk kalbas. Mamat stengiasi ugdyti vaik krybikum, pasaulio
painim, monikum ir kitas gersias savybes, kuriomis turi isiskirti mogus. Ypa
stiprus mamats ryys su Irute, svarbs j pokalbiai apie gyvenim ir mirt, gamt,
tvyn, Diev, menus bei doryb. Mamat nea lauknel ir vedasi vaikus pas bobut,
kuri moka daug pasak, veasi tvik Kalnnuose, kur gyvena tetos, dd ir
boelis, Paulinos vestuves ir kitas vietas, kur vaikams gera ir smagu. Ypa svarbu
mamatei ugdyti vaik vaizduot, todl ji pati seka pasakas, pavyzdiui, apie Parsifal,
kuris atrado ventj Gral, vaikai klauso bobuts pasak, Levanardos pasakojim,
klausia apie ilgesing muzik, sdi kartu ir diaugiasi vieni kitais: Kokia laim sdti
pas idin su mamate, prisiglaudus prie jos brangi keli! Tegu sau lytus teka u
lang, tegu vjas lidnai dejuoja mums ia ilta ir miela kaip kregdelms lizdelyje,
kur neupuia vjas ir neulieja lytus. Galiausiai svarbus akcentas vaizduojamas
krinio pabaigoje, kur atuoneri met Irut teta Karusia nori vetis miest mokyti.
Tvelis pasilymu diaugsi, o mamat i vis jg kovojo ir teig, kad svetima
aplinka ir mons ikreips ms vaiko siel. Vaikai su mamate jauiasi saugs,
suaugusi Irut atskleidia, koks svarbus dukters ir mamos santykis: Tikiu: vl kada
nors paglostys mano veid / rankels tavo velnios, kvapios kaip tos ros, / ir tavo
lidnos akys man ypters laimingai. Meil yra stipriausia, kas gali sieti vaikus ir
tvus.

16.

eslovas Miloas

eslovas Miloas gim Lietuvoje, bet 1937 m. ivyko Lenkij. Po Antrojo pasaulinio
karo dirbo Lenkijos diplomatinse atstovybse Jungtinse Amerikos Valstijose bei
Pranczijoje, kur 1951 m. ir apsigyveno. Nuo 1961-j gyveno ir dirbo JAV.
Poeto paaukimas. Anot . Miloo, lyrika tikrovs iekojimas, prilygstantis
tiesos paiekoms, laikotarpio liudytoja.XX a. vidurys dramatik vyki laikas,
todl poetas turt sakyti ties apie pasaulyje vykstanius dalykus ir kartu suteikti
vilties, tikjimo.

Taiau kaip gyventi ia, kur koja

Lieia artimj
Nepalaidotus kaulus?
Girdiu balsus, matau ypsenas. Nieko
Negaliu rayti: penkerios
Rankos stvarsto mano plunksn
Ir liepia dstyt j istorij
J gyvenimo ir mirties.
(Varuvoje)
Tokia lyrika reikalinga: ji mogaus dvasin atsvara. . Miloas vylsi ir tikjo, kad
btent tai gali padti monms suvokti save, isaugoti tapatyb (I poezijos tiek
naudos, kad mums primena nuolat, / kaip sunku ilikti yra tuo paiu asmeniu, eil. Ars
poetica?).
Atmintis. Poeto pareiga ne tik sakyti ties, bet savo kryba isakyti ypating asmenin
(savojo laiko) ir istorin (prajusio laiko) patirt. Jei itrinama istorin atmintis,
mogus tampa silpnas ir paeidiamas. Poetas privalo pasiprieinti
umariai
ir
savo
kryba
ginti
aminsias
mogiksias
vertybes. Eilratyje Campo di Fiori dvi erdvs: Romos aikt, kur buvo
sudegintas Renesanso filosofas Dordanas Brunas, ir karusels aiktel prie deganio
yd geto sienos Varuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. Deja, lauo nepastebi nei
vieno, nei kito miesto gyventojai: Romos, Varuvos liaudis / Prekiauja, mylisi, aidia /
Ir net nepastebi lauo. Tik poetas po daugelio met, / [...] / Mait iebs, t. y. iebs
mait prie umarties kultr, vertinani tik vartojim ir linksmybes. Atmintis
atsakomyb, kurios privalu imtis poetui.
Lietuvos prisiminimai. Didij dal gyvenimo praleids vairiose pasaulio alyse, .
Miloas save vadino lenkikai kalbaniu lietuviu ir niekada nepamiro savo akn:
Gera yra maoje alyje, kur gamta yra mogiko masto, kur per imtmeius drauge
gyveno vairios kalbos ir religijos. A kalbu apie Lietuv padavim ir poezijos krat.
Gimtin ir mogiko masto gamta kvpimo erdv (Tas kratas ir a, nors buvom
toli kits nuo kito, / Nukrsdavom lapus daug met tuo paiu laiku, / Upustydavo
mudu, ir mudviej vis majo. / Ir tai mudu drauge, vienoj senatvj, eil. Sodyba).
Eilraiuose vaikysts pasaulis prarastas rojus:
Niekad tavs, mieste, negaljau palikti,
Ilgos buvo mylios, taiau stm mane atgal it achmat figr.
Bgau eme, kuri sukosi vis greiiau, Bet visados atsidurdavau ten: su knygom
drobinj terbekj,
beds akis bronzines kalvas u v. Jokbo bokt [...].
(Niekad tavs, mieste)
Grtama prie pirmini vaizdini, suformuot dar vaikystje ir jaunystje, gyvenant
Vilniuje. Pasak M. Kvietkausko, . Miloas buvo poetas, kuriam visada iliko svarbus
ryys su bendrija, su savuoju moni ratu, ir realiu, ir gyvuojaniu tik atminty, kaip
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ar dingusio Vilniaus bendruomen.

Krybos reikm. . Miloo lyrika kupina tolerancijos, darnos su kitais monmis ir

gamta. Jo kryba XXI a. mog skatina apmstyti savo tapatyb globaliame pasaulyje
ir puoselti atmint bei brangiausias vietas.

17.

Martynas Mavydas

Reformacijos sjdis ir Lietuva. XVI a. Europoje pradjus reiktis reformacijos

sjdiui, siekusiam reformuoti katalikyb, susidar slygos raytinei lietuvi kalbai
plisti, nes protestantizmo krjas Martynas Liuteris reikalavo tikjim skleisti
tautiin
i mis kalbomis. Taiau to meto katalikikoje Lietuvoje kalbin situacija
raytinei gimtajai kalbai nebuvo palanki: isilavinusi moni rato kalba buvo lotyn,
tarpusavio susikalbjimo lenk. Todl viesuoliai, pasiov parayti pirmsias
lietuvikas knygas, trauksi protestantik krat Maj Lietuv, t. y. Prsijos
kunigaiktyst. Jos valdovas kunigaiktis Albrechtas iekojo moni, galini
protestant tikjim lietuviams valstieiams skleisti j gimtja kalba. Kunigaikio
pakviestas Prsij atvyksta ir Martynas Mavydas, pirmosios lietuvikos knygos
krjas.
Pirmosios
lietuvikos
knygos
autoryst. Mokydamasis
Karaliauiaus
universitete M. Mavydas, remiamas Albrechto, 1547 m. ileidia Katekizm
pirmj lietuvik knyg. i knyga turjo ne tik pagonis lietuvius imokyti
protestantiko tikjimo ties, bet ir reik lietuvi ratijos pradi, kultrin brand. M.
Mavydas Katekizmo nepasira, taiau knygos autoryst patvirtina du faktai: pirma,
lietuvikoje prakalboje 319 eilui prdios sudaro autoriaus vard ir pavard, antra,
autoryst vienoje savo knyg patvirtino M. Mavydo pusbrolis bei bendradarbis
Baltramiejus Vilentas.
Katekizmo
sandara. Katekizm
sudaro
eios
dalys: dedikacija LDK,
lotynika prakalba,
lietuvika prakalba
pirmasis
lietuvikas
eilratis, elementorius, katekizmas ir giesmynas. Knygels skyrimas Didiajai Lietuvai
veria manyti, jog Katekizmo autorius greiiausiai vylsi abi Lietuvas sujungti tiek
protestantiku tikjimu, tiek lietuviku raytiniu odiu. I vis ei knygels dali
svarbiausia lietuvika prakalba, kuri santykinai galima suskirstyti tris dalis: pirmoji
tai personifikuotos knygels praymas imti j ir skaityti, antroji dalis primena
kalbaniojo ir valstieio dialog, treij sudaro nurodymai kunigams.
Katekizmo
lietuvika prakalba. Kaip
minta,
lietuvika prakalba prasideda
knygels kreipimusi vis taut: Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit Praoma
ne tik knyg skaityti, bet ir tuo skaitymu diaugtis, nes iki tol pats mogus
savarankikai tikjimo ties be tarpininko kunigo negaljo gauti tam prietaravo
katalik tikjimas. O protestant religija remiasi savarankiku ventj knyg
studijavimu ir, kad bt aikiau paprastam mogui, tos knygos turi bti
paraytos gimtja kalba. Dabar venta knyga turi bti kiekvienam prieinama: Dien
ir nakt prieg savs mani laikykit / Ir niekada mans nuog js neatmeskit. Religins
tiesos ia suprantamos kaip nuolatinis painimas ir savs krimas: juk Dievas
vienu odiu sukr pasaul, tai kodl juo sekdamas mogus negalt kurti savs?
Todl tas, kuris nenort to mokslo inoti ir mokti, / Tasai aminosu tamsybsu tur

bti. M. Mavydas ia atkreipia dmes odio galyb odis skirtas ne tik sakyti, bet
ir kurti. Deja, lietuvis valstietis, iki iol ipains pagonikj tikjim, nesupranta
knyg skaitymo reikms, nevertina naujo tikjimo, todl kalbantysis nuoirdiai
tikinja emdirb, kad knyg skaitymas n kiek ne prastesnis usimimas
nei emdirbyst. Pamoks lietuv emdirb, kalbantysis atsigria kunigus ir
pasaulio galinguosius praydamas nenuilstamai skleisti Dievo od ir taip prie paprasto
mogaus artinti Dievo karalyst. Prakalboje itin gausu retorini klausim ir, jei
pairtume plaiau, klausimai yra bet kokio mokslo ir painimo pradia.

18.

Marcelijus Martinaitis

Biografija. Marcelijus Martinaitis gim Paserbentyje 1936 metais. Jis svarbus ne tik
lietuvi lyrikai, bet buvo ir literatros, tautosakos tyrintojas, eseistas, publicistas,
aktyvus Sjdio veikjas. Poetas visoje kryboje liko itikimas kaimikajai prigimiai,
savo itakoms emdirbio kultrai.
Kaimikosios kultros atspindiai. M. Martinaitis literatr atjo i kaimo,
kuriame
svarbiausios
agrarins
kultros
vertybs.
Lyrikoje
emdirbio pasauljauta perteikiama tautosakos motyvais, vairi tautosakos
anr (balads, pasakos, raudos) stilizavimu stengtasi atkurti mitin
mstym. J knija veikjai: treiojo nebylio brolio sesuo Severiut eilratyje
Severiuts rauda, Onul eilratyje Kvailuts Onuls rauda. Rykiausias
tautosakinis veikjas emaitis Kukutis (Kukuio balads). i veikj misija itin
svarbi, nes akivaizdu, kad tradicijos grimzta umartin: Neinyk, laktingala, / poet
vien nepalik tu, eil. Daina, kad neinykt A. Baranausko laktingalos).
Atmintis nykstanios kultros aminimas. M. Martinaiio lyrika bandymas
aminti nykstani emdirbikj kultr (Visa tai atsiimdamas, / perleidiu poezijos
nuosavybn., eil. Kreipimasis archyv dl ems sugrinimo Paserbentyje).
mogui svarbios pastangos isaugoti, ilaikyti, nors kartais jos atrodo beprasms.
Eilraiuose danai fiksuojama dvasin bsena mogaus, tolstanio nuo
gimtins, kurios nebra, nuo prigimtins(valstietikosios) kultros. Dl ios
prieasties ypa svarbi tampa atmintis, ji leidia paaikinti gyvenimo prasm, tampa
patirties atsvara, skatina neprarasti vilties, ilikti oriam beprasmiame pasaulyje
(Nepalik nam, senels akini, / atminim ustalj, roaniaus / ems nebaigiam
darb, eil. Aara tau dar anksti).
XX a. antroje pusje daugumai lietuvi literatros krj, ne iimtis ir M. Martinaitis,
kaimas prarastas rojus. Po 1990-j, pasikeitus Lietuvos politinei situacijai, M.
Martinaitis kaim vertino dvejopai: i erdv ne tik ugdanti krybikum, bet ir ribojanti.
Per knygas gijs platesn pasaulio supratim, pajutau vis dlto kaimas, kad ir kaip
a j dabar savo prisiminimuose garbiniau, negaljo palaikyti gilesni intelekto
pajaut ar j ugdyti, greiiau j nesuprato ar jas slopino. Tai gerai jauiau jau
paauglystje. Grau tenai augti, imokti kalb, bet kartais turi i ten ieiti, kartais
suvisai.
(Mes gyvenom, 2009)

Sjdio
laikotarpiu
bei
Nepriklausomybs
metais
dar
labiau
irykinama atminties tema (Atmintys), nes manoma, kad esi tik tiek, kiek gali
atsiminti, kiek tai, k atsimeni, gyvena, tiesia nematomus kelius i to, kas buvo (Tai ir
buvo, kas niekad negrta, / k vis gyvenim gelia), tai, kas dar bus. Visa tai
perteikiama jau prastais tautosakiniais motyvais, greta j derinamas sudtingesnis,
intelektualesnis ir atviresnis kalbjimas (atsisakoma ezopins kalbos).
Krybos reikm. M. Martinaiio lyrika nulemta emdirbi kultros ir tautosakos
tradicijos, joje ryki atminties ir prisiminim tema, susipynusi su literatrine atmintimi
bei pagarba gyvenimui.

19.

Justinas Marcinkeviius. Poezija

1930 m. gim Vaatkiemio kaime, Prien rajone. Baigs Vilniaus universitete lietuvi
filologijos studijas, dirbo vairiose redakcijose, organizavo literatrin gyvenim, bet
greitai atsidjo tik literatriniam darbui. etojo deimtmeio viduryje Just.
Marcinkeviiaus kryba lyg ir atitiko socialistinio realizmo reikalavimus, bet septintojo
deimtmeio pabaigoje poetas pradjo tolti nuo oficialiosios ideologijos, tapo aktyvus
tautins idjos puoseltojas ir gynjas humanistiniai idealai tapo svarbesni u
visuomeninius. Savo kryba, veikla, pasisakymais peln moralin autoritet, danai
vadinamas tautos sins balsu.
Gimtins tema. Just. Marcinkeviiaus krybos centras Lietuva. Lietuvikumas
vis pirma etnin, emdirbika kultra, kurioje uaugta ir kuria pasitikta. Taip poetas
iauktina tvik, gimtj kalb, namus, emdirbio darb.
Eilrai rinktins Amino rpesio pieva (2005) angoje poetas rao:
Esu kaimikosios (agrarins) kultros augintinis. [...] Meldiausi kalboje, vir kurios
dar nekybojo griausmingas kitos kalbos debesis. Kaip dabar suprantu, gyvenimas
nebuvo lengvas. Bet man atrodo, buvau laimingas. [...] Tikriausiai skaitytojui bus
nesunku pastebti, kaip namai, gimtin, em, peizaas prisipildo Lietuvos, kaip ji
uima ne vien mano eilrat, kaip jos likimas tampa mano likimu. Einu jos istorij,
kalb, gamt ir kultr tarytum amin savo em.
Just. Marcinkeviiaus lyrikoje gausu gimtins vaizdi, kurie yra ne atskiros detals, o
kuriantys harmonij, artumo, gerumo jausm. Kaimo (gimtins) pasaulis kupinas
tyrumo, ramybs, vidins darnos, jis yra socialini ir etnini vertybi
saugotojas. Eilratyje Lopin gimtinei ir motinai tvyn ir motina pristatomos
kaip pagrindins gyvenimo vedls. Tai stipriausia, nesunaikinama kiekvieno mogaus
atrama. Tvyn lyg ventov (Todl, kad tu ventov. / Todl, kad tu tvyn), lyg
maas iburlis, vedantis dorovs link. Tvyn susikuria mog sau, todl mogus
eina, kyla, veriasi j ir nesvarbu, kur jis bt (Vien namie mylta, / kit svetur

vadinta). Niekur kitur mogus negalt bti tikru mogumi. Jis neatskiriamas nuo
gimtins.
Kalbos tema. Kalba svarbiausias tautos turtas ir didiausia mogikoji vertyb,
perduodama i kartos kart. Kalba jungia mones. odis atskleidia vidin pasaul, jo
tikrj savast. Gimtoji kalba priartina prie ems, leidia j pajusti painti, todl
artdamas prie gamtos mogus artja prie savs. emdirbio gyvenimas dar nenutols
nuo gamtos ritmo, todl apiuopiamo, ne tiek smoningai, kiek intuityviai vardijanio
pasaul lietuviko odio ilgimasi kaip paprastos darnos, santarvs su btimi ir paiu
savimi:
odis kaip laas kaupiasi,
Kaip saul jis prie tekjim.
Klaupiasi odis, klaupiasi
ir gieda savo tikjim:
mint, kalb, mog,
t jo gyvenim marg.
Matau j tavy lyg po stogu
padt padarg.
(odis kaip laas)
Kaip sak poetas: jeigu odiai yra moni knai, tai dar daugiau jie yra moni
sielos. A girdiu tave kalbant ir galiu pasakyti, kas tu esi. Kiekvieno pareiga puoselti
gimtj kalb vengti tuiaodiavimo, nes u j daug ikalbingesn tyla. Tyla
prarasta kalba. Tauta, praradusi kalb, sta: O kartais ji stovi, / juoda skara
apsigobus, / prie pustuio / prs kalbos kapo (eil. Kalba).

20.

Aidas Marnas

Maitinink karta. Aidas Marnas (g. 1960), kaip ir S. Parulskis bei G. Grajauskas,
priklauso tai lietuvi poet kartai, kuri gim XX a. 7-ajame de. ir uaugo klausydama
maitingos roko muzikos, todl ie krjai link save laikyti maitininkais, nes, anot j
pai, nepretenduoja vieai pripaintus menininkus. Nepriklausomybs laik poetai
vengia sentimentalumo, pakilaus tono, perdto optimizmo jiems rpi poezijoje
aptarti egzistencinius klausimus, mogaus santyk su istorija ir gimtuoju kratu,
apsvarstyti poezijos, mogaus paskirt kintaniame pasaulyje.
Eilrai rinktin Eilin. Ji aprpia 19882005 m. paskelbtus rinkinius: ulinys,
Angelas, Dulks, Metai be iogo, Vargas Jorikas, Dvti, Pasauliai. Visi
rinktins skyri pavadinimai urayti su prielinksniu i, taip sukuriant nauj prasmi
(pavyzdiui, pavadinimas I dulki reikia nauj gyvenim, prisiklim). Pats
rinktins pavadinimas yra odi aismas: eilin ir ta, kuri sudta i eili / eilrai,
ir ta, kuri niekuo neisiskiria i kit, paprasta, eilin knyga. Autoriaus odyje poetas
pamini S. Spilbergo film Gelbstint eilin Rajen ir atskleidia poezijos gali igelbti
mog ir pasaul. Taigi poezija suvokiama kaip galimyb pasiprieinti iuolaikinio
pasaulio chaosui ir j suvaldyti.

Krybos temos ir bruoai

1. Eildara. A. Marno eilraiams danai bdinga itobulinta, harmoninga
poetin forma, nes ritmas kuria iorinio groio spd. ia gro isaugo tik
eildara, mat eilraio turinys t estetikum iardo, apnuogina bties
skaudulius: Siaurukas ia suka saul, / rk panyra. Ir kas / pasaulis yra? Tik
apgaul / pro grimztani medi akas (eil. Siaurukas ia suka saul).
Realybs detal rk nyrantis siaurukas, gyvenimo metafora, priveria
suabejoti pasaulio, realybs tikrumu ir igyventi egzistencin mirties nuojaut.
Eildara ir turinys kontrastuoja ir kituose eilraiuose.
2. Vaikyst. A. Marnas itin danai naudoja vaikysts patirties tem. Beveik
kiekvienam mogui vaikyst tai laikas, kuris gali tapti atrama sunki valand.
Per individualias vaikysts patirtis atveriama tai, kas bendra daugumai.
Eilratyje Mano Neris up, prie kurios praleistas vaikysts metas, tampa
prabgusio laiko metafora. Vaikysts laik uuovja klevas mokyklos kieme,
kur ne kart kabarotasi aidiant slpyni, tampa stipria apsauga dabarties
pasaulyje, erdvje, kurioje vienias individas neturi beveik joki atram
(Klaida).
3. Krjas. Labai svarbus paties krjo vaidmuo: nors poetas danai
suvokiamas kaip juokdarys (eil. Vargas Jorikas), kartu jis antrasis io
pasaulio
groio
krjas
(pirmasis

Dievas). Poeto vaizdis ir

deheroizuojamas, ir sakralizuojamas. Tradicin poeto, kaip Dievo
tarpininko, samprata veriasi eilratyje Kartais abejoju autoryste: antr nakt
staiga / vienas po kito / ateina ei invalidai / eilraiai, tereikia / teisingiau
urayt. Tokiais atvejais kalba tampa diktat auktesnms jgoms perduodant
poetin itarm. Taiau kartais i autoriaus pasiaipoma, jis desakralizuojamas:
veidrody / isprogusiomis akimis / spigina mane / klaiki pasiiauusi / ilganos
tai itas / itas tai jau tikrai / mano sukurtas, itas / aidas, itas marnas
(eil. Kartais abejoju autoryste).
4. Kalbos tema. Poetin kalba menininko ir skaitytojo dialogo prieastis: o
kakur kakas randa odyn / nesuprantamos mano kalbos / ir tada pro
laktingal krm / jam nuvinta vaigdynas gelmj / tos sekunds inyksta
atstumai / ir laike, ir beribj erdvj (eil. A esu). Kalba poetinio pasaulio
krimo priemon, danai gimusi i subjekto nuostabos, nes kalba, kaip krybos
rankis, poet priartina prie Dievo: Itarsi spalis. Ir staiga / prie pat akis
pagelts lapas. / Itarsi iaur. Ir taiga, / kirtaviet, senelio kapas (eil. Du
bandymai). Kryba yra sipareigojimas kalbai, poezijai, kurias reikia saugoti:
jei mirs poezija vynas / taps vandeniu / ir niekada vanduo / vynu jei mirs
poezija / tai bus enklas / kad Dievo nra / enklas / kad niekados nesulauksime
teismo (eil. Jei mirs poezija).
5. odi aismas. Tai prastas A. Marno poetinio kalbjimo bdas, suteikiantis
eilraiui papildom prasmi ar intertekstualumo (ryi su svetimais tekstais).
Pavyzdiui, eilratyje Second Hand odis talentas reikia gebjim k nors
padaryti u kitus geriau, antra, turi antikos laik piniginio vieneto reikm (k
gi joki juk nra galimybi paiam pasisiti / talent tai jau tikrai neturiu u

naujus sumokti / tais kuriuos pirkots brangiai ar gavot u niek / js dvtais

drabuiais dangstau savo siel).
6. Ironija ir autoironija. Ironizuojama ir aplinka, ir savo paties bsena. Pavyzdiui,
eilratyje Maxima ironizuojama visa vartotoj kultra: tiek pati sistema
(Maxima uuomina didiausi prekybos tinkl Lietuvoje), tiek vartotojai
lyginami su neiranki vit pulku, iekaniu nupigint preki. Taiau eilratyje
nestinga ir autoironijos: gali rinktis kitokias, vardines prekes ar klasikin, o ne
populiarij literatr, taiau vis tiek tu vartotoj sistemos dalis.
7. Palimpsestas. Tai vienas i modernaus kalbjimo bd, tikroji io termino
reikm perraytas papirusas. Dvt eilrai metafora rodo takas, kurias
patiria i dien postmodernus mogus: atrodo, kad nieko originalaus
nemanoma sukurti, bet galima perkurti. Poetinis perraymas, perkrimas
atsiskleidia eilratyje Plikledis Katedros aiktje: matomi trys istorijos
etapai: XIX a. (A. Mickeviiaus laik Lietuva), sovietmetis (poeto jaunyst) ir
dabartis, sutampanti su subjekto branda. Trys skirtingi istoriniai laikotarpiai
atskleidia vis kitokius individo ir istorijos santykius nuo nostalgijos prarastai
tvynei iki visiko abejingumo. Taigi palimpsestas atskleidia skirtingus iros
takus, skirtingas takas ir kuria skirtingas teksto prasmes.
8. Poetins transformacijos principas. Tai realybs perkrimo principas,
perimtas i H. Radausko. Poetins kalbos priemonmis perkuriama asmenin,
individuali poeto patirtis tampa nauja tikrove (ia ta pati menin tikrov, apie
kuri H. Radauskas ra: Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.). Poetins
transformacijos principas ypa atsiskleidia eilratyje Radausko nuudymas.
Ivada. Taigi miesto kultros poetui A. Marnui rpi vaikysts tema, dievoieka,
poezijos paskirtis, sovietin ir posovietin tikrov, groio patirtis, bgantis laikas,
mogik ryi trapumas.

21.

Vytautas Maernis

Laikotarpio apibdinimas. Prasidjus Antrajam pasauliniam karui monikumas ir

prastos morals normos pradjo griti. XX a. vid. kryba buvo vadinama katastrof
literatra. Ji iekojo tinkamo turinio ir raikos odiams ir igyvenimams perteikti.
Katastrof literatra Lietuvoje kasdienikai liudijo apie totalitarizmo nusikaltimus arba
iekojo ironiko, modernaus kalbjimo bdo. Krjai neatsisak tautini motyv, taiau
prastin kalbjim paveik egzistencinisdramatizmas, klausim filosofikumas, i
nevilties kylantis sarkazmas.
Vytauto Maernio (19211944) biografija. V. Maernis vaikyst praleido
emaitijoje. Bsimu poetu gimtojoje arnelje labiausiai rpinosi senol, kuri, kaip ir
gimtieji namai, tapo poeto kvpimo altiniu, svarbiais krybos motyvais. Pamaldumu,
rimtumu, svajingumu isiskiriantis jaunuolis dar mokykloje mst filosofikai. Baigs
gimnazij, 1939 m. Kaune Vytauto Didiojo universitete V. Maernis pasirinko angl
kalbos ir literatros studijas, vliau Vilniuje filosofijos studijas. Tuo metu poezijoje
vyravo neoromantin lyrin ipaintis, o V. Maern domino egzistencializmo idjos.
Poetas kr filosofinius eilraius, Vizijas. 1943 m. udarius Vilniaus universitet,

poetas pasitrauk gimtj arnel, kur kr Met sonetus, kitus eilraius, vliau
apsilank Vilniuje, kur puikiai buvo vertintos Vizijos. 1944 m. intelektualaus ir
apsiskaiiusio krjo namuose arnelje glaudsi ne vienas menininkas, buvo daug
diskutuojama. Poetas mst apie emigracij, kad galt laisvai kurti, studijuoti Vakar
Europoje, taiau mir nuo atsitiktins artilerijos sviedinio skeveldros. Nuoraais
plitusios poeto eils buvo ispausdintos po jo mirties, be to, JAV 1951 m. V. Maernio
kryba buvo ispausdinta ieivi poezijos antologijoje em.
Vizijos. Tai vienintelis poeto visikai baigtas krybos ciklas, kur sudaro anga,
septyni eilraiai (regjimai) ir Pabaiga. Nakties regjimuose, paremtuose
prisiminimais, lyrinis subjektas apmsto buvimo emje prasm: j veikiagimtieji
namai, kurie yra kontrastas miesto aplinkai, lyriniam subjektui be galo
brangus senols prisiminimas ir daroma taka, taip pat kalbama apie skirtingas
kartas, bet tsiamus darbus. Netradicins formos daugiasluoksniame eilratyje
apraomos mogui svarbios vertybs, susijusios su gimtaisiais namais, aukljimu ir
pastovumu, kurio reikt katastrof laikotarpiu.
Egzistencini idj sonetuose analiz. Egzistencialistin pasauljauta paremta
teorija, kad pasaulis nepainus, kad nieko nra pastovaus, o mogaus gyvenimo
variklis nuolatin kova, nusivylimas ir kania. V. Maernis Vizijose vaizduoja
tradicinius namus, statik vaizd, konkreius aspektus, taiau nebaigtame Met
sonet cikle poetas aptaria egzistencinius aspektus: kania dl realybs ir svajons,
tradicijos ir kismo nesuderinamumo, painimo, kuris nesibaigia, ir humanistini
vertybi, kurios, itikus tragedijai, virsta ipuliais. Sonetai paremti klasicizmo
motyvu (met laik vaizdavimu) ir yra grietos struktros (du ketureiliai ir du
trieiliai), bet svarbiausia, kad lyrinis subjektas apmstymais ieko atsakym
egzistencinius klausimus (A klausiau kunig ir filosof / Atsak jie, idst visk
isamiai. / Bet man irdis ir iandien lygiai sopa: / Kodl pasaulis ir mogus, ir visa
tai?). Norint suprasti bt, pirmiausia iekoma ne tik atsakym, nuolatiniais klausimais
analizuojama tapatyb (Kodl kas nors yra? Kodl a pats esu / Didiausia paslaptis
visatos slpini?), nevengiama klystkeli, maitaujant gyjama patirties (Neatimki,
Dieve, i mans klydimo teiss, / Noriu pats surasti tavo keli.). Laisv yra asmens
iekojimo prasm: Bet dabar man duoki mano dali laisvs turt, / A jau pats, a
pats bandysiu savo laim kurti. Lyrinis subjektas danai yra vienias, abejojantis,
sieloje iekantis atsakym: Buvo siela danai susikrimtus: / Savimi ir viskuo
nusivylus.
Nepabgs gelmn pasinerti / (ito niekad lengvai nepamiriu), / I gili vanden
vien kart / Ikilau vl pat paviri. Klajokl lyrin subjekt kankina neinomyb,
nerimas, nusivylimas savimi ir pasauliu. Sonet mogus nepasiduoda(Mirsiu a,
mirs kovos trokulys), nors gyvenimas yra kania, ji mogui padeda kovoti: Bet bk
didelis ir vienkartinis, / Paymtas didij kani, / Skausmo platumos mano
tvyn: / Jas iplsk begalybn, meldiu! Kartais abejojama Dievo sukurta
tvarka (O melsvuma dangaus velni, / Lidna kaip Dievikasis Niekas), taiau V.
Maernio pamaldumas neleidia nepasitikti Dievu ar vertybmis: Tvikame
tavo veide suspinds, / Tu suuksi: Gro tai snus paklyds / Ir ilgai, saldiai
priglausi prie irdies. Be to, V. Maernio sonetams bdingas intertekstualumas
visuotins literatros, kultros, Biblijos simboli vaizdavimas.

22.

Jurgis Kuninas

Jurgis Kuninas (19472002) poetas, vertjas, publicistas, prozininkas (septyni

romanai, daugyb apsakym). Dirbo vairiausius darbus, bet svarbiausia stebjo
gyvenim. Pavaizdavo mogaus situacijos dramatizm totalitarinje visuomenje. Nors
reikmingiausius krinius J. Kuninas para per pirmj Nepriklausomybs deimtmet,
taiau viena pagrindini krini tem sovietmetis.
Autobiografinis romanas Tla paraytas 1991 m., ileistas 1993 metais. J
dauguma kritik laiko geriausiu J. Kunino kriniu, atskleidianiu valkatos,
bohemieio, parats mogaus gyvenim.
Protestas prie sistem. Romano veiksmas vyksta sovietmeiu. Pagrindinis krinio
veikjas valkata. (Pirm kart literatroje bastno tipas atsiranda XIX a. pranczo
arlio Bodlero kryboje.) J. Kunino romano protagonistas mogus, neturintis
nuolatinio darbo ir nuolatins gyvenamosios vietos, taigi, tvarkingo pasaulio poiriu,
veltdis. Totalitarinje visuomenje veltdiavimas, kaip nusikaltimas, buvo oficialiai
baudiamas laisvs atmimu. Tiesa, romano protagonistasnra visikas valkata, nes
ryiai su aplinkiniais, draugais, pastamais nra visikai nutraukti. Neretai i
pastampasakotojas sulaukia pagalbos: nakvyns, drabui, bendravimo. Taiau
ryys su kitais monmis daniausiai yra atsitiktinis, nes valkatos gyvenimas
nesibaigiantis nuotykis. Isiskyrs su komunist partijai simpatizuojania neitikima
mona (partijai ji prijauia dl karjeros, nenuoirdiai), pasakotojas praranda ry su
snumi, netenka nam, tenkinasi atsitiktiniu udarbiu. Jis niekada i anksto neino, kur
nakvos, su kuo bendraus, kaip baigsis jo diena. Valkatavimas tampa savotiku
protestu prie sistem, i kurios nemanoma itrkti.
Kad lengviau itvert valkatos gyvenim, pagrindinis romano veikjas nuolat geria.
Alkoholis neatsiejama jo gyvenimo dalis. Kita vertus, sovietmeiu buvo geriama ir
todl, kad bt galima umirti sistemos absurd. Be to, alkoholis suartina
valkataujant inteligent su vairiausiais monmis, bet apsunkina ryius su tvarkingu
pasauliu. Todl valkatos gyvenimas kupinas chaoso, pavojing nuotyki, neinomybs.
Vienos pai iauriausi romano viet gydymo(si) nuo alkoholizmo scenos tiek
psichiatrinje ligoninje, tiek vadinamajame girtuokli kaljime. Taiau vis pirma toks
gyvenimas
suteikia
berib
laisv,
ivaduoja
i
sistemos
gniaut. Deja, romano protagonistas silpnavalis mogus, neprisiimantis
atsakomybs, vengiantis sipareigoti, todl artimesni santyki su
aplinkiniais neumezga.
Meils tema romane Tla. Kad protagonistas neprasta, lemia jo meil
Tlai. Tla artima pasakotojui, nes, kaip ir jis, nepritampa prie sistemos: dailinink
dirba nemgstam darb aisl fabrike, serga depresija, tvai mgina jai pripirti
tvarking, pador jaunik. Aplinkinis pasaulis pernelyg iaurus trpiai Tlai, todl
neatsitiktinai ji prasta neaikiomis aplinkybmis sudega pirtyje. Taiau btent i
moteris nuvieia protagonisto gyvenim ypatinga viesa. Jie atsitiktinai susitinka
kavinje, bet i karto pajunta siel artum: Buvom tik kakur pasimet Dabar tai
susiradom pasak ji ujusiam broliui. Pats pasakotojas pripasta, kad i moteris
jam ypatinga: Juk tai ji privert mane atsispirti kojom nuo dumblino dugno,
pasipurtyti ir bent apsidairyti aplinkui. Jie bendrauja tik savait, taiau prisiminimai

apie Tl yra vertingiausia valkatos gyvenimo dalis. Pasakotojas nesusitaiko su

Tlos nebtimi dl keli prieasi. Pirma, tai graiausia, kas buvo jo gyvenime, antra,
kadangi laikas prisiminimus tik pagraina, tai romantizuotas, poetizuotas Tlos
paveikslas pasiekia pasakotoj vairiais pavidalais kadangi ji jam beveik nereali,
tapusi tik prisiminimu, vos ne mitine btybe, protagonistui mylimoji vaidenasi
visokiais pavidalais: vilnele, drieu, Vilniaus senamiesio namo detale.
Bene spdingiausia meils scena romane varnal naktis, Tlos ir pasakotojo
atsitiktinis susitikimas po septyneri met. emika aistra, kuriai pasiduoda abu
simyljliai, nors susijusi su purvu, Uupio svartynu, taiau tampa prieastimi matyti
graesn pasaul (ne veltui Tla kalba apie apsivalym; kita vertus, purv, besimaiant
su versme, galima traktuoti kaip biblin tvan, kuris nuskaidrina jdviej pasaul). Tuo
tarpu tikram simyljli jausmui prieinamas stereotipinis gyvenimas, kur mons
vardijami kaip eliai, kur gyvenama pagal grietus kanonus, taisykles. Tik meil
sutaurina individo egzistencij. Versm, itrykusi i po simyljli kn, skelbia
gyvybingum, apsivalym, jausm stiprum, tikrum. Voliojimasis purve ir versms
atsivrimas reikia emikos, knikos meils virtim dvasine meile, neumirtamu,
itin retai pasitaikaniu ryiu.
Nors valkatavimas tai protesto forma prie totalitarin sistem, taiau bohemieio
gyvenimas turi ir pranaum, ir trkum: jis visikai ilaisvina individ nuo pareig
sociumui, taiau neleidia umegzti ilgalaiki ryi su aplinkiniais monmis, trukdo
sipareigoti mylimam mogui. Net meil neivaduoja pasakotojo nuo chaotiko
gyvenimo. O pats autorius mylimam mogui sugebjo sipareigoti, todl
pakeit savo, bohemieio, likim.

23.

Vincas Kudirka

Auros taka. XIX a. lietuvi kultrin gyvenim galima skirstyti dvi dalis: prie
Jono Basanaviiaus laikrat Aura (18831886) ir po jo. Ne vienam viesuoliui
laikratis padar didel tak Vincas Kudirka vienas j.
V. Kudirkos (18581899) gyvenimas simbolikai sutampa su tautos atgimimo istorija.
Kaip ne vienas inteligentas V. Kudirka labai asmenikai igyveno savo kultrins
tapatybs susidvejinim. T savo gyvenimo tarpsn jis vieai ipasta laikratyje
Varpas (1893 m. Nr. 3):
ypa bauginausi, kad draugai nepatirt, jogei a moku lietuvikai. Tas dalykas
galjo mane iduoti artojaus snum esant. [] stengiausi kalbti nors blogai, bet
lenkikai, o nuo tv ir gimini, kurie atvaiuodavo mans atlankyti, alindavausi i
tolo [] Pabaigiau gimnazij su ta mislia ir jausmu, kad lietuviu bti lyg nepritinka
[] Parvaiavau i universiteto ant vasaros Lietuv. Vienas kunigas papasakojo man,
kad ieisis lietuvikas laikratis, parod savo lietuvikai raytas eileles ir
Basanaviiaus laik apie an laikrat. Perskaiiau laik ir smilkteljo lyg irdyje.
[] Potam, ar pusmet, gavau Nr. 1 Auros.[] miau skubiai vartyti Aur ir
neprimenu jau visko, kas su manim paskui darsi Tiek pamenu, kad atsistojau,

nuleidau galv, nedrsdamas pakelti aki ant sien mano kambarlio rodos, girdjau
Lietuvos bals, sykiu apkaltinant, sykiu ir atleidiant: O tu, paklydli, kur ikiol
buvai? Paskui pasidar man taip graudu, kad, apsikniaubs ant stalo, apsiverkiau.
Gaila man buvo t valand, kurios nesugrintinai ibrauktos tapo i mano gyvenimo,
kaipo lietuvio, ir gda, kad taip ilgai buvau apgailtinu pagedliu Potam pripild
mano krtin rami, smagi iluma ir, rodos, naujos pajiegos pradjo rastis Rodos,
uaugau isyk ir ta pasaul jau man per ankta Pajutau save didiu, galingu:
pasijutau lietuviu ess
Taigi Auros, pirmo lietuviko laikraio, poveikis didiulis j skaitydamas, V. Kudirka
atgauna prarast lietuvik tapatyb. Apmstydamas praeit, V. Kudirka supranta, kad
tautin
ii s tapatybs pamatas gimtoji kalba. Prasideda naujas gyvenimas smoningai
apsisprendusio kultrininko tarnavimas tautai.
Lietuvika kultrin V. Kudirkos veikla. Nors oficialiai V. Kudirka gijo gydytojo
specialyb, i ties buvoproduktyviausias lietuvi publicistas, vienas i laikraio
Varpas (18891905) krj, jo redaktorius ir pagrindinis urnalistas, be to, kr
satyras, kritikuojanias visuomens gyvenim (Virininkai, Lietuvos tilto
atsiminimai, Cenzros klausimas, Vilkai), ra eilraius (rinkinys Laisvos
valandos), kr naujos Lietuvos kultros projekt (Lietuvos draugijos statai), vert
F. ilerio, D. Bairono ir kt. raytoj krinius, rinko ir harmonizavo lietuvi liaudies
dainas, pareng eiliavimo pagrind knygel Tiesos eilms rayti ir kt.
Laikratis Varpas: tautos programa ir poiris literatr. Publikacijos
Varpe ir laikraio redagavimas reikmingiausia visuomenin V. Kudirkos veikla. Per
Varp plito pozityvistins idjos. Per Varp V. Kudirka nubr krypt tautiniam
sjdiui ir kultrinei veiklai. Varpininkai akcentavo lietuvi tautos priklausym
Vakar Europos kultros tradicijai. Usibriamas udavinys kelti lietuvi taut
civilizacijos auktumas. Siekiama toki vertybi, kaip: demokratija, tolerancija,
veiklumas, racionalumas. Tautinis atgimimas suvokiamas kaip paangus reikinys,
modernjimo procesas. V. Kudirka dl nuosmukio kaltina ne tik carins Rusijos
priespaud, bet ir pai lietuvi tingum, nerangum, konservatyvum.
Literatroje varpininkai rm realizmo men dl jo ryio su realiu gyvenimu.
Didiausias dmesys skiriamas socialinms problemoms, individo vidinio pasaulio
gelm (romantins literatros pamatas) tampa nedomi. Kita vertus, daug dmesio
skiria paiai lietuvi kalbai: imasi j norminti, kalb vertina kaip pasiprieinimo
priemon rusinimo politikai (tuo metu Lietuvoje buvo spaudos draudimo laikotarpis).
V. Kudirkos poezija. Nedidel poezijos pluot V. Kudirka sudjo eilrai rinkin
Laisvos valandos. Rinkinio pavadinimas skamba kiek paradoksaliai: laisvos valandos
tai ne laisvalaikis, kaip turt bti, bet sunkus darbas, eilrai, skirt auktiems
idealams tvirtinti, krimas. Vadinasi, net ir laisvalaikis darbas visuomenei. V.
Kudirkos kurtaoratorin poezija turi vien adresat taut ir yra paremta etiniais
principais: sipareigojimu dirbti tvyns ir tautos labui, aukt ideal siekimu,
tarnavimu tvynei (eilraiai Varpas, Labora ir kt.). Ypa prasmingas proginis
eilratis Varpas, skirtas pirmajam urnalo Varpas numeriui:

Kad ryt saul spinduliu pirmiausiu

Apreik emei tekjim savo,
Ugaud varpas liepimu aikiausiu,
Tarytum jisai mogaus lpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite
iame posme simbolikai ireikiama mintis, kad J. Basanaviiaus Auros pradt
darb ts laikratis Varpas.
Raydamas Tautik giesm, V. Kudirka inojo, kad kuria himn. domu tai, kad is
eilratis turi panaum su krikioni malda: pradia Lietuva, tvyne ms
primena Tve ms, o pabaigoje Vardan tos Lietuvos asocijuojasi su maldos
pabaiga Vardan Dievo tvo Taigi V. Kudirkos poezija idjiniu poiriu jo
publicistikos tsinys.
Ivada. Neuilgo susiiedavau su Lietuvos literatra ir iki iai dienai savo
suieduotins neapleidiu, tai V. Kudirkos odiai I mano atsiminim keletas
odeli. Tuo metu kurti lietuvi literatr reik kurti nauj Lietuv. Carins Rusijos
okupacijos metais, lietuvikos spaudos draudimo laikotarpiu naujos Lietuvos krimas
buvo itin pavojingas usimimas, tam reikjo konkretaus politinio apsisprendimo. V.
Kudirka visu savo gyvenimu ir kryba parod prometjik apsisprendim tarnauti
Lietuvai ir jos monms.

24.

Bronius Krivickas

Biografija. Bronius Krivickas (1919 1952) vertjas, literatros kritikas, partizanas,

ymiausias pokario rezistencijos poetas. Studijavo Kauno Vytauto Didiojo bei Vilniaus
universitetuose literatr. Studijuodamas susipaino su raytoj karta, vliau
pavadinta emininkais (V. Maernis ir kt.), lank B. Sruogos vadovaujam Teatro
seminar, priklaus literat grupei, kuriai vadovavo V. Mykolaitis-Putinas. Po studij
pradjo dirbti Bir gimnazijoje mokytoju. B. Krivickas 1945 m. prisijung prie
partizan brio, kur jau partizanavo du jo broliai (dl vaik partizan poeto tvai buvo
ivaryti i nam, j sodyba sudeginta). Vliau B. Krivickas ved mokytoj Maryt
Ziemelyt, susilauk snaus. Partizanaudamas ivert daug J. V. Gts eilrai,
redagavo laikraius Laisvs kova, Auktaii kova. 1952 m. partizanas Bronius
Krivickas-Vilnius, iduotas savo brio vado, su draugais uvo per susiaudym. Jo ir
bendraygi knai buvo rasti tik po met ir slapta perlaidoti Putiliki kapinse
(Panevio rajonas). Lietuvai atgavus nepriklausomyb, 1998 m. poetas po mirties
apdovanotas Vyio Kryiaus ordino Komandoro didiuoju kryiumi. Tai vienas
aukiausi Lietuvos valstybs apdovanojim u didvyrik nars ir itverm, ginant
Lietuvos Respublikos laisv ir nepriklausomyb.
Krybos bruoai. B. Krivicko kryba priklauso XX a. vidurio katastrof literatrai. Jo
poezijos mogus pirmiausia karys, partizanas, tvyns gynjas. Svarbiausios
vertybs garb, smoningas pasirinkimas ginti tautos laisv, t.
y.prometjikas aukojimasis. B. Krivicko poezijoje atsiskleidia filosofo F. Nys idja,
kad mogus yra laisvas rinktis savo keli, nesvarbu, koki kain tenka u tai sumokti.
Nors B. Krivicko poezijoje atsiskleidia dramatikos partizan gyvenimo realijos,
taiau smoningai pasirinktas tvyns gynjo kelias suteikia jg: Ms liko

gal i imto vienas. / Bet kova vis tsias atkakli. / Utat turim bt savam kely / imt
kart tvirtesni nei plienas (Ms liko gal i imto vienas). Poezijos mogui
svarbus garbingas, orus gyvenimas: Ir tvirtas bk! Vl vien iem iauri /
Diev valia tu pereit privalai! / Pro plieno speig, miriai aplink laigant, / Tursi neti tu
t skaudi taur, / Kai skelds stambs, rambs uolai. (Rudens melodija).
Garbingas gyvenimas, pasak poeto, tas, kur mogus itveria, kad ir kokia sunkia
moraline ar fizine nata jis ugult. Eilraiuose danai griamasi Diev kaip
moralin autoritet, stebint, kaip ginamos vertybs. Todl poezijos moto: mirti
baisu, bet dar baisiau negarbingai gyventi, o rytas apginti vertybes labai
svarbus: Nes inai: jei kas, temps vali, / Nesvyruodams pereis it keli, / M tas
net damas laims (Kai kovoj kelies tu atak). Garbingas gyvenimas didina
savivert, todl tvyns gynjas grsms akivaizdoje elgiasi stojikai: Bet
stoviu ididus a prie likim / ir paskutinius mirksnius puoiu kuo galiu: / Geriu akim
liepsnojani spalv aidim, / Belaukdamas iemos ateinant iauriniu keliu.
(Rudenio lygumose). Vienas i daniausi poezijos motyv ruduo gyja dvejop
reikm: jis ir grai, bet mirtanti gamta, be to, ruduo metaforika prasme tampa
nuoroda neivengiam tvyns gynjo lemt: Mano dienos nebtin pasvir. / A
keliauju rudenio taku. / Ir gryniausio aukso vainiku / Mano kakt puoia lapai mir.
(Mano dienos nebtin pasvir).
B. Krivicko poezijos ssajos su kit autori kryba. Kario, pasiryusio garbingai
ginti tvyn, paveikslas aptinkamas ne tik B. Krivicko poezijoje, bet ir J. Radvano
herojiniame epe Radviliada. Stojika individo laikysena grsms akivaizdoje
perteikiama ne tik B. Krivicko poezijoje, bet ir garsiausio XVII a. Europos poeto M. K.
Sarbievijaus etinse odse. sipareigojimai tvynei ir tautai, kuriuos igyvena B.
Krivicko eilrai mogus, atskleidiami daugelyje lietuvi literatros krini:
Maironio, V. Kudirkos poezijoje, V. Krvs tragedijoje Skirgaila, poetinje Just.
Marcinkeviiaus dramoje Mavydas ir kt.

25.

V. Krv- Mickeviius

Vinco Mickeviiaus-Krvs (18821954) biografija. I Dzkijos kils raytojas nuo

maens buvo rengiamas kunigystei, taiau paalintas i Vilniaus dvasins akademijos
dl paaukimo stokos, o gal dl per didelio apsiskaitymo, kovos u demokratij V.
Krv studijavo filosofij ir kalbotyr Ukrainoje, mokytojavo ir domjosi Ryt kultra
Azerbaidane. Gyvendamas Baku, V. Krv kr, o vasaromis, grs Lietuv,
raytojas domjosi tautosaka. 1920 m. V. Krv gro Lietuv, dirbo Lietuvos
universitetuose, rinko ir publikavo tautosakos rinkinius, ra straipsnius apie kultr.
Be to, V. Krv buvo susijs ir su politika, 1940 m. buvo ministru pirmininku. Per Antrj
pasaulin kar V. Mickeviius emigravo Austrij, vliau JAV, dirbo dstytoju
Pensilvanijos universitete, taiau JAV nepritapo ir norjo bti palaidotas Lietuvoje.
Kryba. V. Krv slapyvard pasirinko pagal ankstesn senelio gyvenamj viet, kur
Mickeviiai buvo vadinami Krvmis. Raytojo gyvenimas buvo susijs su skirtingomis
kultromis, taiau svarbiausi krybos altiniai ir sukurti kriniai buvo siejami
su tautosaka ir tradicins kaimo gyvensenos apraymu. Romantizmo idj paveiktas,
neoromantizmo krypiai priskiriamas raytojas kr maiting, taiau nuo tradicij

priklausant veikj, atsivelg mitin pasaulio santvark, vaizdavo vairius istorijos

periodus, ypa viduramius, ir kultros ypatumus, kalbjo apie laisvs siek.
Drama (tragedija) Skirgaila. Manoma, kad maus Lietuvos didiojo kunigaikio
Skirgailos nurodymu 1382 m. Krvoje buvo nuudytas Kstutis, be to, inoma, kad
Skirgaila buvo Jogailos pagalbininkas. Btent antrasis aspektas apraytas ir tragedijoje
Skirgaila. 1924 m. sukurta drama dl rykaus konflikto, stiprjanios tampos ir
kolizijos vadinama pirmja tikra lietuvi drama. Kiekvienoje tragedijos dalyje (Tarp
dviej pasauli, Aistr skury, Palusios sielos, Bedugn) stiprja tampa,
pltojamas mogaus ir valdovo konfliktas, paremtas proto ir irdies priepriea.
Lietuvos didysis kunigaiktis Skirgaila vaizduojamas kaip valdovas, tragikasis
herojus, kurio peius ugulusi sunki nata: pagonika Lietuva jau pakriktyta, taiau
daugelis moni, ir pats Skirgaila, tiki pagonybe, nors valdovas supranta, jog
pagonik taut itikt prs likimas. Valdovas prometjikai atsakingas u taut: A
visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. Siekdamas emi vientisumo,
nenordamas atiduoti lenkams Jogailos paadt Voluins ir Podols emi (A myliu
Lietuv ir skaldyti jos dalimis niekam neleisiu <>), Skirgaila pagrobia Lydos
kunigaiktyt On Duonut ir kalina j savo pilyje. Moteris yra lyg politinis rankis,
kuriuo manipuliuoja Skirgaila, lenkai ir Kryiuoi ordino atstovai: lenkai i pradi
band On Duonut ilaisvinti, bet vliau siek j itekinti u Skirgailos, vokiei
tikslas sukirinti lenkus su lietuviais. Be to, ironikas ir netinkamos valdovo sutikimas
siutina atvyklius, kurie, prisideng krikionika misija, bando siekti sau nauding
tiksl.
Skirgailos, Onos Duonuts ir Kelerio likimai. Kalbdamas su Ona Duonute,
Skirgaila vertina j u principingum ir drs, vliau u ias savybes vertina ir Keler.
Taiau kryiuoi atstovas taip pat prietaringa asmenyb: i pradi Keleris tikisi
pasinaudoti
Ona
Duonute
kaip
ir
kitomis
moterimis,
taiau
vliau
Skirgailos antagonistas On Duonut simyli ir net paaukoja dl jos gyvyb. Kol Keleris
moraliai stiprja, Skirgaila dvasikai ir moraliai lunga kaip mogus ir valdovas: jis
ruoiasi prievarta vesti On Duonut, o kai pajunta jai taurius jausmus, ji valdov
ikeiia Keler,protagonistas primirta alies interesus ir ima kertauti: Jei tau jisai
tiek patinka, paadu padovanoti jo galv. I pradi Skirgailai patiks On Duonuts
drsumas, orumas, vliau kunigaikt pykdo. Be to, j paveik lenk sumeluotas
pagoniko tikjimo ir paproi gynjo Stardo apsikriktijimas. Nusivyls dvasiniu
autoritetu, Skirgaila kreipiasi patarimo Skurdul, taiau filosofinis aikinimas apie
Praami ir kovos prasm Skirgail dar labiau suglumina: Pasakyk man, krivi, kada tu
melavai, dabar ar tuomet, kai pldai mus, kam, umir senus dievus, draugaujam su
vokieiais ir lenkais? alia proto ir jausmo be galo svarbus religinis ir politinis
valdovo konfliktas. Kulminacij pasieks protagonisto ir antagonistokonfliktas susijs
su pasirinkimu: Keleris renkasi tarp gyvybs ir garbs, o Skirgaila tarp
monikumo ir kerto.
Valdovo deheroizavimas. Tragikasis herojus nuolat buvo priverstas rinktis. Per
didel atsakomyb u Lietuv ir asmenins laims trokimas vert Skirgail maitauti,
kentti. Dvasinis
ir moralinis nuosmukis
neleidia
Skirgailosheroizuoti:
pasiaukojs ir mirs Keleris veria moraliai juo avtis, kert vykds Skirgaila

moraliai pralaimi, praranda turt gali, kertauja, nuo valdovo nusisuka net savi. Tai
dvasinis ir moralinis valdovo bei mogaus lugimas.

26.

Marius Katilikis

Marius Katilikis (Albinas Marius Vaitkus) gim Gruzdiuose, iauli apskrityje. Augo
gausioje eimoje (buvo devintas i vienuolikos vaik). Tvai turjo ems ir kininkavo
agars valsiuje, Katiliki kaime (labai graioje ir mikingoje vietoje), kur Marius
dirbdavo vairius kio darbus. Baigs progimnazij ir atitarnavs kariuomenje, M.
Katilikis dirbo Pasvalio bibliotekoje (j trauk knygos, nes anksti pajuto krjo gali). I
eimos raytojas perm palinkim prie kultros, pomg skaityti, o i Katiliki kaimo
isine meil gamtai, ryio su eme ir miku jausm. Po Antrojo pasaulinio karo
(1944), kaip ir kiti egzodo raytojai, pasitrauk Vakarus. Ten ved Zinaid Nagyt (H.
Nagio seser, poet, inom Lins Sutemos slapyvardiu), o kad ilaikyt eim, daug
ir sunkiai dirbo. Prigimtin poreik bti ariau ems patenkino sigijs sklypel
Lemonte, netoli ikagos, kuriame pats pasistat nam ir prisodino medi, taiau
gimtosios ems ilgesys nedingo. ioje sodyboje raytojas gyveno iki pat mirties.
Romanas Mikais ateina ruduo (1957) ileistas ieivijoje ir laikomas brandiausiu
jo literatriniu darbu. Romane vaizduojamas tarpukario Lietuvos kaimo (Basiuliki
vienkiemio) gyvenimas. Lyginant su kitais dviem jo romanais Uuovja ir
Ijusiems negrti Mikais ateina ruduo** isiskiria kalbjimu apie nuodm,
tautins lietuvio tapatybs su miku nykim** (kaip ir S. Daukanto, A. Baranausko
kriniuose), tradicinio kaimiko gyvenimo nuosmuk.Lietuvikos epikos tradicij,
sujungt su lyrini vizij intonacija, M. Katilikis perkl XX a. globalini sukrtim
situacij, modernizavo, nuviet egzistencins tampos jausmu.
mogaus ir gamtos ryys. M. Katilikis savo prigimtimi buvo tikras miko tautos
atstovas. Nuo maums jis jaut ypating meil mikui, mediams. Jo vaikysts
pasaul supo mik lankas, tv sodyboje medius sune i miko ir sodino Marius
arba jo motina. Gamtos vaizdai (kaip ir prarastos tvyns moni gyvenimas) yra M.
Katilikio krybos pagrindas. Gamta ia yra didysis bties objektas, stksantis
vir atskir likim, visk apglbiantis, nesikeiiantis ir neiardomas. M.
Katilikis grisi mogaus prigimtimi, kuri ibudina pavasario ledoneis ir atvsina
ruduo. MylintisTilius ir mylinti Agn yra gamtos vaikai, apsikabin vien audring
vasaros nakt pagal neataukiam jos lmim. Aminas gimimo, brendimo ir
nykimo ciklas M. Katilikiui yra galutinis vis problem sprendimas. Gamtos motyvui
priklauso ir nesibaigiantis emdirbio darb ciklas, ir svaiginantis jausmo praydjimas.
Miko vaizdai kompozicin romano jungtis. Jie pasakoja apie met laik kait,
atskleidia veikj charakterius, metaforikai kalba apie mogaus dvasios permainas.
Labiausiai nuo gamtos ritmo priklausomas pagrindinis romano veikjas Tilius
Gelaius. Tilius labai gamtikas, paklstantis prigimties balsui, o jo gyvenimas tarsi
pakartoja visos miko tautos epopj.
Meils tema romane viena rykiausi, siejanti visus keturis pagrindinius romano
veikjus Tili, Agn, Monik ir Doveik. Usimezg meils trikampiai (tarp
Tiliaus, Agns ir Monikos bei tarp Tiliaus, Monikos ir Doveikos) ipranaauja tragik
romano baigt (Tilius sta nuo Doveikos kulkos). Tyra, pavasario polkio (kilimo
auktyn motyvas) kupina Tiliaus ir Agns meil yra visika prieingyb Tiliaus ir

Monikos ryiui, kuris, kaip ir brandi vasara, pilnas aistros, geismo, knikumo
(smukimo emyn vertikal jie sruvo pakalnn, jie puol baisiu greiiu). Nieko
nepaisanti, lyg liepsna agresyvi Monikos meil, iprovokavusi Petro Doveikos
savininkik pavyd, praudo ir j, ir Tili. Veikj vidiniai igyvenimai, jausmai
neipildo j meils trokimo lkesi, neatnea laims (pavyzdiui, Agn usisklendia,
tampa racionalesn). Lemtingai romano atomazgai turi takos Tiliaus nesugebjimas
suvaldyti instinkt, Doveikos materializmas, intelekto bei morals trkumas. Veikjai
stokoja dvasingumo, jie pasiduoda auktesnei jgai, likimui, aplinkybms.

27.

Marius Ivakeviius

Santykis su istorija. Marius Ivakeviius (g. 1973) prozininkas, dramaturgas,

urnalistas, teatro ir kino reisierius. Raytoj labiausiai domina individo bei tautos
santykis su istorija, taiau tas santykis yra netradicinis, transformuotas. Istorin tema
pltojama dramose Madagaskaras, Mistras, Ivarymas. ia kalbama apie tautai
svarbius dalykus atsisakant iankstini nuostat, aipantis i to, kas neteko gyvasties,
silant nauj, netradicin poir.
Pjes Madagaskaras: Lietuvos mito iardymas. Jau senojoje literatroje buvo
formuojamas mitas apie Lietuv kaip ypating al, kurioje gyveno narss, darbts,
tvyn mylintys mons. Mit (pasak, legend) sudar tokios sudedamosios dalys:
lietuvi kilm, lietuvi charakteris, lietuvi kalba, tvyn Lietuva, agrarin kultra.
Pasakojimas apie nuostabi Lietuv ir puikius jos mones jo i kartos kart. Mito
reikjo lietuvi savivertei pakelti sunkiausiais istoriniais laikotarpiais (J. Radvanas, K.
Donelaitis, Maironis, J. Tumas-Vaigantas). i dien menininkas M. Ivakeviius kr
pjes, prie akis turdamas tiksl priminti lietuviams prarast savigarb, matydamas,
koki saviniek igyvena daug istorini sukrtim patyrusi tauta, kaip lietuviams
neleidia (net laisvje) oriai gyventi vairios j pai praeities baims irkomplksai.
Taiau XXI a. reikia kito kalbjimo, kito stiliaus nei praeities Lietuvos bei jos moni
heroizavimas bei Lietuvos poetizavimas. Taip ironija, i dien bene svarbiausias
pasaulio matymo bdas, tapo M. Ivakeviiaus Madagaskaro stiliumi. Raytojas
iardo mitus, nordamas, kad jo tautieiai pamilt save tokius, kokie yra, be joki
pagrainim, nes pagrainim reikia tiems, kurie bijo realybs, kurie gyvena praeities
baimi labirintuose. Drsti pamatyti save neidealizuot, deheroizuot, numitint gali tik
pasveikusi tauta, t. y. isivadavusi i saviniekos gniaut.
Lietuvos
mito
sudedam
oji dalis

Mitas tradicinje
literatroje
(kartais
net
tradicinje
literatrojemitas iardomas, nors,
inoma, nedanai)

Iardytas mitas M.
Ivakeviiaus pjesje

1.
Lietuvi
kilms
mitas

Lietuviai kil i romn, t patvirtina

lietuvi karingumas, be to, taip
siraoma Europos kultros istorij. (J.
Radvanoherojinis epas Radviliada, M.
K. Sarbievijaus etin od Pauliui
Kozlovijui)

Lietuviai kil i mistins

Atlantidos; pasakika sala,
neilaikiusi
lietuvi
didybs,
nuskendusi.
Negana to, didieji graik
filosofai:
Platonas,

Lietuvos
mito
sudedam
oji dalis

Mitas tradicinje
literatroje
(kartais
net
tradicinje
literatrojemitas iardomas, nors,
inoma, nedanai)

Iardytas mitas M.
Ivakeviiaus pjesje

Sokratas, buv lietuviai.

Raika

Kilm i karingos ir galingos Europos

tautos heroizuoja irpoetizuoja lietuvi
us.

Kilm
i
mslingiausios
salos,
tapatinimasis
su
didiausiais
graik
filosofais ironizuojama,
ijuokiamas maos tautos
poreikis susireikminti.

2.
Lietuvi
charakter
io mitas

narss
ir
karingi
(J.
Radvano
Radviliada, Maironio eilraiai)

tings,
nekiki,
bijo
naujovi (Pokto tvai)

labai
darbts,
dievobaimingi,
saugantys
lietuvyb,
bet
kartais
pasitaiko ir tingi, neveikli (K.
Donelaiio poema Metai, J. TumoVaiganto
apysaka
Dds
ir
ddiens)

nekenia
kit
(Vasar
ms
tautieiai
link
neksti lenk, iem jie
link neksti aptariamos
iemos.)

bijo naujovi,
Varpas)

nekiki

(V.

Kudirkos

neatsargs, naivs (Sals

pasitikjimas komunistais)
nemyli savs (pasak M.
Ivakeviiaus,
nordami
atsipalaiduoti, kariasi arba
kapoja kaimynus)
agresyvs
prieus)

(visur

myli
Lietuv,
nesivaizduoja
gyvenimo
(beveik
pjess veikjai)
Raika

Nors tradicinje literatroje lietuvio

charakterio mitas buvo intensyviai
kuriamas (J. Radvanas, K. Donelaitis,
Maironis,
Vaigantas),
bet
vis
tiek charakterio trkumai sulauk
kritikos (K. Donelaitis, V. Kudirka,
Vaigantas)

mato
bet
joje
visi

Nors
M.
Ivakeviius
parodo, kad lietuviai myli
tvyn,
taiau
jcharakterio
jis
neidealizuoja,
todl
pagrindin
menin
priemon
lietuvio
charakteriui
atskleisti
ironija

Lietuvos
mito
sudedam
oji dalis

Mitas tradicinje
literatroje
(kartais
net
tradicinje
literatrojemitas iardomas, nors,
inoma, nedanai)

Iardytas mitas M.
Ivakeviiaus pjesje

3.
Lietuvi
kalbosmit
as

M. Mavydas, pirmosios lietuvikos

knygos autorius, M. Dauka, pirmj
lietuvik knyg autorius LDK, K.
Donelaitis, lietuvi groins literatros
pradininkas, pakylja lietuvi kalb
ypatingas auktumas, j kryba
lietuvikumo
paliudijimas.
Romantikas S. Daukantas, laikydamas
kalb
tautos
smons
iraika,
diaugdamasis, kad ji vis dar gyva,
ra: kalba it alia bruknel, nuo
speig aparmojusi, ligi iai dienai
tebealiuoja.

M. Mavydas, pirmosios
lietuvikos knygos autorius,
M.
Dauka,
pirmj
lietuvik knyg autorius
LDK, K. Donelaitis, lietuvi
groins
literatros
pradininkas,
pakylja
lietuvi kalb ypatingas
auktumas, j kryba
lietuvikumo paliudijimas.
Romantikas S. Daukantas,
laikydamas kalb tautos
smons
iraika,
diaugdamasis, kad ji vis
dar gyva, ra: kalba it
alia bruknel, nuo speig
aparmojusi, ligi iai dienai
tebealiuoja.
M.
Ivakeviius vartoja XX a.
tarpukario
laikotarpio
kalb,
kuri
dabartinis
skaitytojas gana sunkiai
supranta,
nes
kalba,
palyginti
su
dabartine,
pasikeitusi. Pjess autorius
tarsi nori parodyti, kad
ms kalba nuolat kinta ji
itin nutolusi nuo tos, kuri
vadiname
seniausia
indoeuropiei kalba, todl
jis kalbos neidealizuoja.

Raika

Lietuvi kalba, siejama su lietuvybe,

tautikumu,
tautos
savastimi,
identitetu, idealizuojama.

Juok
keliantys,
dabar
nevartojami odiai ar j
dalys (neitralus, ananas,
neprigulmingumas,
vidujiniai, jednak, kaf),
aidimas odiais paneigia
nekintanios kalbos mit.

4.
Tvyns

Tradicinje literatroje Lietuva rodoma

kaip didiausia ir galingiausia, ne veltui

Nuolatin baim prarasti

Lietuv ugdo nepakantum

Lietuvos
mito
sudedam
oji dalis

Mitas tradicinje
literatroje
(kartais
net
tradicinje
literatrojemitas iardomas, nors,
inoma, nedanai)

Iardytas mitas M.
Ivakeviiaus pjesje

Lietuvos
mitas

griamasi Vytauto Didiojo laik

Lietuv (J. Radvanas, Maironis). Ji verta
apsaugos,
nes
yra
nuolatiniame
pavojuje (A. Baranauskas, Maironis, B.
Krivickas, Just. Marcinkeviius).

kaimynams, pagaliau patys

pjess
personaai
nesivaizduoja
gyvenimo
Lietuvoje, nors visi j myli.

Raika

Idealizavimas,
romantizavimas.

Ironizuojamos perdtos
baims.

5.
Agrarins
kultrosm
itas

Agrarin
kultra
pristatoma
kaip
nekintantis,
aminas
pasaulis
(K.
Donelaitis,
Maironis,
Just.
Marcinkeviius,
M.
Martinaitis,
R.
Granauskas).

Noras isaugoti kintani

kultr formuoja atsilikim,
tamsum, konservatyvum
(Pokto tvai).

Raika

Senoji
agrarin
sanklodaidealizuojama,
danai
rodoma kaipnekintanti, amina.

Ironizuojamas praeities
kultros idealizavimas.

28.
1.

poetizavimas,

Sigitas Geda

Sigitas Geda i kaimo kils poetas. Jis gim Pateruose, Lazdij rajone. Anot jo
paties, labai maoje trobelytje ant Teiraus eero kranto. Lyrika svarbiausia
jo krybos dalis, kurioje dar gana daug valstietikos kultros enkl, bet inyks
gamtos idealizavimas, gamtos ir mogaus gretinimas. S. Gedos lyrikoje
pasirinkti agrarins kultros vaizdiai, tautosakos stilistika derinami su epika ir
intelektualia kalbsena vyrauja metaforin kalba. Vis daniau kalbama ne apie
jausmus, kiek perkuriama tikrov svarbs mito elementai.

S. Geda lietuvi literatros padangje ikilo XX a. 7-j de., debiutuodamas eilrai

rinkiniu Pdos (1966) ir poemaStrazdas (1967). Iskirtinis lyrikos bruoas
tautosakins ir avangardins stilistikos derm. Kartais lyrikos mogus kalba
keliais balsais, slepiasi u veikjo, pasakoja. Tuometei visuomenei toks poeto kuriamas
pasaulis atrod itin originalus, netgi keistas. Danai buvo sakoma, kad
tokia lyrika sudtinga, nesuprantama.
Kaimas (gimtin). Kitaip nei 4-ojo de. poet karta (J. Degutyt, Just.
Marcinkeviius), Sigitas Geda kaimo nelaiko prarastu rojumi, apie kur kalbti reikia
ilgesingai. Anot jo, kaimas vieta, kur galima rasti universal mitin mstym,
o lyrika bdas tai urayti. Poetui buvo svarbi Lietuvos kultra, jis stengsi
perprasti jos tradicij priartti prie savo itak, kilms. Kryboje Lietuva pasirodo
tarsi i pirmyki, seniausi klod.

Itiko geltona
viesa danguje
Ir plaukia giedodamos
uvys j.
Raudonas ir alias,
Kuprotas kaip krabas
Paoka vir
Lietuvikas kratas.
(Lietuvos atsiradimas)
arba
Arkliai sibuoja ali horizont,
Staiom galvom i ems lenda vyturiai, Isikt berai Ir laukia alio aibo
Senoji iaur.
Molio Lietuva.
(i ciklo Sugrimas i Kaukazo)
Tokio universalaus mstymo itak, anot poeto, yra visur, todl naudojami vairs
kultriniai kontekstai (tautosaka, Biblija, senoji lietuvi literatra, mitologija), i
kuri j bt galima atkurti.
1.

Danai eilratis pradios iekojimas. Domjimasis seniausiais tekstais

sutampa ir su poetinmis etimologijomis, savotiku jimu kalbos itakas, kur
slypi
svarbiausia
informacija
apie
pasaul. Rinkinys
Babilono
atstatymas (1994) rodo S. Gedos siek atstatyti Babilon atkurti pirmj
kalb, prokalb, nuvalyti nuo kalbos visk, kas ant jos susikaup. Poetui labai
svarbi kilm pradi pradia, todl jis bando atrasti arba sukurti, bet pateikti
kaip tikr atskiro odio, gramatins formos atsiradim.

ia kriauait, ia serbentas,
ia kakas vl, Dieve
ventas!
Sveikinas: lenkia galvel
Rausvas mlynas iedelis.
(Mistinis aukojimo stalas)
Sudtingi poeto tekstai rodo, kokia galinga yra krybin vaizduot ir kokios jos
versms slypi ms kalboje. Visa tai leido apie kalb ir gimtin kalbti kitonikai,
moderniai.

29.

K. Donelaitis

Apvietos epocha vadinamas XVIII a. skleid tikjimo ir mokslo inias. ymiausias

ios epochos atstovas Lietuvoje lietuvi groins literatros pradininkas,
klasikas Kristijonas Donelaitis (17141780). Kils i naging lietuvi valstiei eimos,
bsimas poetas Karaliauiaus universitete studijavo teologij, moksi retorikos,
antikins literatros ir kalb (lotyn, graik, hebraj, prancz), lank lietuvi kalbos

seminar, moksi muzikos, domjosi gamtos mokslais irfilosofija. Po studij baigimo

poetas dirbo Maojoje Lietuvoje: trejus metus Stalupnuose choro vadovu, vliau
Tolminkiemyje banyios klebonu, evangelik liuteron pastoriumi. Pietizmo idj
paveiktas K. Donelaitis tarnavo lietuvi tautai ir kultrai. Manoma, kad ilg laik poeto
kurtas (17651775) ir i sakyklos dalimis skaitytas krinys ileistas tik po K. Donelaiio
mirties poem sudar, pavadino Metais, ivert vokiei kalb ir 1818 m. ileido
Karaliauiaus universiteto profesorius Liudvikas Rza. Hegzametru sukurtas krinys
Metai vadinamas ir filosofine poema, ir didaktiniu epu. 1977 m. UNESCO Metus
trauk Europos literatros edevr sra.
Gamta
Klasicizmui bding keturi met laik vaizdavim Kristijonas Donelaitis
aptaria kaip gamtos ir mogaus ssaj.Gamta, nuo kurios priklauso br gyvenimo
ir darb ciklas, suasmeninama, mitologizuojama. Besikeiiantis Met gamtos
pasaulis judrus, skambus. Poemos dali pavadinimai (Pavasario linksmybs, Vasaros
darbai, Rudenio grybs ir iemos rpesiai) nusako mogaus nuotaik,
darbus, egzistencij (gimim, buvim ir mirt), visa tai kiekvienais metais vis
kartojasi: Vei, broleliai, sen vl nulydjom met / Ir visokius jo vargus taip jau
nulydjom. / K mums naujas mets ir vl atkopdama saul, / Kad mus sviete Dievs
laikys, toliaus sudavadys, / Dar ikiol nenumanom ir inoti negalim. Skirtingi met
laikai ne tik diktuoja mogaus darbus (sj, sodinim, ienapjt, mlave,
bulviakas, klim, grybi rinkim ir apsirpinim iemai), bet ir poils,
ventes (vestuvi apeigas, apraytas Rudenio grybse). inoma, skirtingais met
laikais gamtos vaizdiniams suteikiamas iskirtinis dmesys: pavasar saul
kopia dang ir diaugsmingai pranea apie atgimim (Jau saulel vl atkopdama
budino sviet), ruden ji jau vaizduojama melancholikai besiritanti tolyn (Ant saulel
vl nu ms atstodama ritas / Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidia). Alegorinis
mogaus ir gamtos gretinimas nusako, kad Dievo nustatyta tvarka aiki gamtoje:
gandrai sutvarko lizd, vliau pasisotina ir padkoja dievui, kuklios ivaizdos ir
saikinga maisto laktingala savo iulbesiu, panaiu giesm, garbina Diev. asmeninti
gyvnai dkoja Dievui u kiekvien suteikt malonum (Ak, lovings Dieve, kaip
dyvins tavo sutaikyms!). Ne tik Dievas, bet ir gamta yra valstieio gyvenimo
mokytoja (Tu niekings mogau! mokykis ia pasikakint, / Kad tav kartais tropijas
skpai prisivalgyt. / paukius irk!), bties pagrindas (Taigi matai, kaip
mogikas trumpintelis amis / ydinioms ir krintanioms prilygsta olelms.).
mogus ne visada nori gamtos ir Dievo tvarkai paklusti, brams danai primenami
darbai, morals normos. Valstietis yra gamtos, kuri sieja bendruomen, dalis, jam
svetimas miestas, o emdirbikas kolektyvikumas padeda i kartos kart
puoselti protvi gyvensen.
mogus
Krinio pasakotojas nra pats K. Donelaitis ar pastorius, tai poeto igalvotas asmuo,
kartais pamokslauja teigiami poemos veikjai. Jie gyvena Vylaukio valsiuje (Maojoje
Lietuvoje), yra skirstomi brus ir ponus, tautiniu poiriu lietuvius ir kitatauius.
Brai lietuvi valstiei bendruomen, einanti baudiav, pagal moralin vertinim
skirstomi vielybuosius ir nenaudlius. Donelaiio vielybai apibdintas
mogus yra doras, darbtus, pamaldus, padorus, kuklus, neisiadantis protvi

gyvensenos, paproi, kalbos. i princip neatitinkantys brai turi vairi yd ir yra

vadinami nenaudliais. Veikj paveikslai nra individualizuoti, taiau kaip
vielybieji apibdinami Lauras, Selmas, Krizas, nenaudliais vadinami Slunkius,
Doys, Plauinas, Pelda. Labiausiai aptartas poemos veikjas Prikus tarpininkas
tarp pon ir br moka tikti ponams, bet nenuskriaudia ir br. Sunkiai gyvenime
dirbs Prikus krinio pabaigoje mirta ne dl senatvs (tai ir Prikus jau pariuos
i Karaliauiaus, / Ale dsaudams ir liguostas jam pasirod; / Ns jau ilas buvo
mogus ir sirgdavo tankiai), o dl vieno smulkaus pinigo ilingo dingimo.
yktuolio pono sumutas bendruomens seninas taip ir neatsigavo.
Poemoje vaizduojami ponai vard neturi, akcentuojamos kai kurios j blogosios
savybs: nedarbas, apsirijimas, saiko neturjimas, yktumas ir iaurumas. Kolonistai
ponai patys nedirba, aiposi i jiems dirbani br: Daug yr ponpalaiki, kurie,
pamatydami br, / Spjaudo nei ant uns ir j per drimel laiko. Krinyje minimas tik
vienas geras ponas, nors jis pernai mir.
Poemoje atskleisti vietimo amiaus pamokymai buvo ypa svarbs mogui,
kuriam darbas egzistencijos pagrindas. K. Donelaitis teig, kad vielybumu
reikia kovoti su socialinmis negerovmis.
Tautikumas
Kristijonas Donelaitis gyveno Maojoje Lietuvoje, Tolminkiemyje, kur lietuvi buvo
mauma, taiau skait pamaldas ir lietuvikai. Tautikumas atskleidia mogaus
prigimt ir yra siejamas su morals normomis, nes, isiaddamas savo
paproi, kalbos ir religijos, mogus griauna Dievo nustatyt tvark. XVIII a.
lietuvyb Maojoje Lietuvoje neinyko, nors daugjo kolonist (vokiei, prancz,
veicar), kurie sitvirtindavo tarp vietini ir kartais konas Lietuv girdavo: Taip kad
ir lietuvikai kalbdami valgo / Ir jau rbais ms, kaip mes, vilkti pagavo. Taiau
daniau pavyzd i svetimtaui imdavo brai, primir tautin savast: Ogi dabar,
lk dieve, tikt gda irti, / Kad lietuvninkai, pranczikai pasird, / banyi vos
igirst k kyteria galvas, / O paskui tuo aist ir okt karem bga. Beje, dl
kolonist kalts tarp lietuvi plito ydos. Per svetimus paproius buvo ardoma
bendruomens moral, kuri gyn Selmas: Taigi pameskim jau tok netikus bd, /
O viernai visur ir vielybai pasielkim, / Taip jau ir svetimi mus brai girt nesigds.
Kad br gyvenimas kito, rodo retrospektyvus poiris: Ak, kur dingot js, lietuvikos
gadynls! / Kaip dar prsai vokikai kalbt nemokjo / Ir nei kurpi, nei sopag dar
nepaino, / Bet vyas, kaip brams reik, neiodami gyrs. Tautikumo stoka
siejama su neteisinga gyvensena, tradicij negerbimu. Aptardamas Krizo
dukters vestuves, K. Donelaitis vaizduoja kelias br moteris, apsirengusias lietuvikai:
Ale ne vokikai, kaip kelios jau prasiman, / Ne, lietuvikai kona tarp j susiglam. /
Juk inai, kaip ms lietuvninks dabinjas, / Kad viet ar esnis nukeliaut
usigeidia. Pagaliau svarbus irtautinis orumas: skiriasi paproiai, valgymo proiai,
taiau dorov bendra skirting taut atstovams: Mes, lietuvninkai, barius ir iupin
skan / Su lainiais gardiais ivirtus girdami valgom; / <> / Kad pranczpalaikis,
riebi varli prisids, / O lietuvninks, irni bei laini prisivalgs, / Kaip krikionims
reik, dosningo natmena Dievo, / Tai taip viens, kaip kits neverts, kad plut nukst.
Tokia nuostata ireikia ne tik tautin, bet ir humanistin pasaulir. K. Donelaitis

mokydamas tautikumo akcentavo kalbos ir paproi svarb, tautikum siejo su

dorove.
Socialinis teisingumas
K. Donelaitis poemoje Metai nurodo, kad i prigimties visi mons yra lygs (Tu
savavalninke didpilvi, vis pasiiaus / Ir, nei aibas koks aibuodams, gandini br, /
Ar tu ne taip jau kaip bdius toks, prasidjai, / Ir moma taip tau, kaip jam, pasturgal
luost? / <> / Ir ponus taip, kaip ir mus, sdop suvadins, / Alg kiekvienam, kaip
pelns yr, sudavadys), taiau pagal luomin padti ponai yra aukiau u
brus. Poemoje lygybs principas minimas kelis kartus, ypa kai kalbama apie vaikus,
tarp kuri nra jokio kilms skirtumo. Dl valstietikos kilms ir prastos socialins
padties brasturi eiti baudiav, yra priverstas paklusti ponui: Tai, broleliai, tai visa
io svieto malon! / Tiek nusipelnom, kad viernai atliekame slb! / Juk jau, kas tikt
nor, tas brik nabagl / Stumdo en ir ten nei kok un nevert, taip po Prikaus
mirties, dl kurios buvo kaltas ponas, teig krinio pasakotojas. Krinyje dykaduoniai
ponai daniausiai vaizduojami kaip tautikumo ardytojai, yd puoseltojai,
inaudotojai. Vis i blogybi mokosi ir brai. Vienintelis socialiniskriterijus,
leidiantis brams bti pranaesniems u ponus, yra moral, vielybumas.
Socialinis teisingumas apibriamas
kaip
teisi
samprata,
grindiama
privalomomis atlikti pareigomis, viena j darbas. Stebdamas pon moralin
nuopuol, Prikus mokjo tikinti brus darbo reikalingumu dl sotesnio gyvenimo:
Jums garb, kad vindas js, sukriai besisukdams, / Pakul bei lin kuodel nupea
greitai; / <> / Jums garb, kad audeklliai, js nuausti, / Ant marg lank kaip
sniegs pavasario blizga, ie odiai buvo skirti lietuvms audjoms. Prikus
primena, kad monms skiriama Dievo bausm u Ievos ir Adomo, kurie paragavo
udrausto vaisiaus nuo Painimo medio, nuodm: Ak Adom! tu pirms mogau
idykusio svieto. / Tu su savo Ieva, sode pavasar vsdams / Ir grybes udraustas
slaptoms paragaudams, / Sau ir mums nabagliams daug padarei vargeli. Siekti
socialinio teisingumo brui sunku baudiavos pavergtas valstietis labai priklausomas
nuo kilms ir socialinio statuso.

30. M. Dauka
M. Daukos Postils reikm. Suklestjus kontrreformacijos judjimui, skirtam
reformacijos padariniams likviduoti, didel reikm tenka M. Daukai stambiam
Katalik banyios veikjui. Jis, globojamas vyskupo Merkelio Giedraiio, ileidia
pirmsias lietuvikas knygas LDK. Knygos turjo sustabdyti protestant tikjim bei
reformacijos plitim. Viena reikmingiausi M. Daukos knyg Postil, verstini
pamoksl rinkinys, kuriame, be lotynikos prakalbos, skirtos M. Giedraiiui padkoti,
yra itin reikminga lenk kalba parayta Prakalba malonj skaitytoj. 1599 m.
Vilniaus universiteto spaustuvje ileista Postil dl lenkikos prakalbos jo lietuvi
kultros
istorij
kaip
lietuvi
kalbos
gynimas,
paraytas
itin
menikai. Prakalba parayta lenkikai dl to, kad j geriau suprast nutautj lietuvi
bajorai ir didikai. Po Liublino unijos, Lietuvai nusilpus ir tapus beveik provincija, dalis
turting Lietuvos piliei ima kalbti lenkikai, taip lenk kalba tampa diduomens
kalba.

Gimtoji kalba turi tapti valstybine. M. Dauka prakalboje silo valstybins kalbos
idj, teigdamas, kad gimtja kalba reikia kalbti visose gyvenimo srityse
(banyioje, tarnyboje, namie), be to, lietuvi kalba turinti tapti ir oficialia valstybs
dokument kalba (ja buvo rusn kalba). Lietuvi kalba turi tapti valstybine, nes
btent gimtoji kalba yra valstybs saugotoja.
Renesanso laik tautos samprata. Prakalboje pasireikia ir renesansin tautos
samprata: Kurgi, sakau, pasaulyje yratauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt i
trij sav ir tarsi gimt dalyk: tv ems, paproi ir kalbos? Taigi taut turi vienyti
paproiai, tv em ir kalba, i kuri svarbiausia kalba, nes btent ji geriausiai
sutelkia viena tautos mones.
Dievika mogaus prigimtis ir gamta. Nordamas paremti gimtosios kalbos svarb
valstybs gyvenime, M. Dauka atsigria mogaus prigimt ir gamtos dsnius.
Kadangi pasaulis sukurtas Dievo, vadinasi, Krjo valia reikiasi per vis krinij, iuo
atveju per gamt ir mogaus prigimt. Gamtos tvarka tobula, dievika, todl joje
chaosas nesivaizduojamas: Kas per keistenybs bt tarp gyvuli, jeigu varnas
usimanyt suokti kaip laktingala, o laktingala krankti kaip varnas, oys staugti
kaip litas, o litas bliauti kaip oys? Dl tokio savo bdo pakeitimo pranykt
savitumas, beveik pranykt ir toki vairi gyvuli esm ir prigimtis. Pagal prigimties
dsnius turi gyventi ir mogus, nes kitaip Dievo pasaulyje kils sumaitis: galime
suprasti, koks sumiimas ir netvarka kyla, kai mogus, dl kitos tautos kalbos savo
gimtj visikai paniekins, taip pamgsta svetimj (pamirdamas savj, kuria
Dievas ir gamta liepia kalbti), lyg pats bt ne to krato ir kalbos. Taigi, anot M.
Daukos, prigimtis pirmiausia pasireikia kaip gimtosios kalbos vartojimas. Atsisakyti
gimtosios kalbos tolygu eiti prie prigimt, ardyti valstybs pamatus ir griauti Dievo
tvark.
Nesusikalbjimas chaoso pradia. M. Dauka prakalboje primena biblin Babelio
bokto legend: susimaiiusios kalbos neleido monms pabaigti bendro darbo
pastatyti statin, prilygstant Dievo didybei. mons perspjami, kad didiausia
nesantaika gali kilti i nesusikalbjimo. Gimtosios kalbos niekinim M. Dauka vardija
kaip didiausi negerov, visokios sumaities altin: Visos nesantaikos tarp taut, visi
meitai, vienos tautos niekinimas kitos, visa tai kilo i kalb skirtingumo, kaip i
visokio smyio akn. Todl atsisakyti gimtosios kalbos tolygu mogaus ir tautos
savigriovai, orumo ir garbs praradimui.

31.

Jonas Bilinas

Jonas Bilinas (18791907) XX a. pradios raytojas, realizmo atstovas. Nuo

vaikysts tvai j aukljo pagal krikionik pasauljaut, tikjosi, kad bus kunigas.
Nepakluss tv valiai, be to, jiems anksti mirus, J. Bilinas pragyveno i privai
pamok ir baig Liepojos gimnazij, kurioje subr slapt lietuvi moksleivi
lavinimosi (lietuvi kultros puoseljimo) draugij, tapo socialdemokratinio judjimo
atstovu. Vliau i Dorpato (dabar Tartu) universiteto, kuriame moksi medicinos,
bsimas raytojas dl revoliucins veiklos buvo paalintas. Susipains su bsimja
mona Julija Janulaityte, J. Bilinas ra straipsnius, kr eilraius, vertsi i privai
pamok. Vakar Europos (Leipcigo ir Ciuricho) universitetuose J. Bilinas studijavo
literatr, sukr pirmsias noveles. Lietuvoje ir Lenkijoje gydydamasis diov,

raytojas atsiribojo nuo daugelio darb, bet temptai kr ir ileido pirmsias knygeles.
Mai honorarai, skolos ir alinanti liga sekino raytoj, kuriuo rpinosi mona. Likus
kelioms savaitms iki mirties, J. Bilinas laike teig, kad brangiausias ir veniausias
daiktas mogui yra Tikjimas. Jisai tik mog nuramina ir laiming padaro. Liga ir
mirtis nutrauk vaisingiausi J. Bilino krybin laikotarp.
Aptars realizmui bdingus bruous, J. Bilinas atsisak iai meno krypiai
bdingo moralizavimo, isami apraym irorientavosi mogaus morals,
filosofijos bei psichologijos analiz. Lakoniku apraymu raytojas koncentravosi
autobiografik, subjektyv (kalbama pirmuoju asmeniu) pasakojim, kuriame
perteikiami intymesni igyvenimai. Krini veikjas yra pasakotojas, o ne i alies
vykius stebintis asmuo. Be to, J. Bilinas vadinamas lyrinio pasakojimo lietuvi
literatroje pradininku. Gilinimasis mogaus intymius igyvenimus, psichologines
bsenas pasakojim padaro taig ir nestatik. Moralo nebuvimas leidia
kiekvienam skaitytojui apmstyti vykius, pagal savo morals principus vertinti
susiklosiusi situacij ir padaryti ivadas.
Jonas Bilinas modernizavo realistin pasakojim. Kurdamas tekst, raytojas
neatsiriboja nuo socialini, moralini, humanistini ir krikionik idj. J. Bilino
vaizduojamas mogus nra laisvas, bet geba priimti moralius, atsakingus sprendimus.
Noveli veikjai daniau patys patiria skriaud (novels Lazda veikjas
tvas, novels Ubagas veikjas Petras Sabalinas, apysakos veikja Juozapota),
nors kartais j padaro kitiems (novels Kliudiau veikjas vaikas,novels
Brisiaus galas veikjas eimininkas), taiau ne neteisyb, o jos igyvenimas yra
pasakojimo pagrindas. Novelje Kliudiau vaizduojama skriauda, padaryta vargei
katytei, skatina vaiko, vliau ir suaugusio mogaus kani (Tai buvo vienatinis mano
gyvenime ovinys. Bet laimingas: a j ir ligi iolei dar tebeneioju savo krtinje).
Be to, Jokbas etiniu poiriu patiria panai igyvenim dl jaunystje vykusios
istorijos (novel Vagis): nenordamas patirti skriaudos, saugodamas mgstam
kumel ir savo gyvyb, pagrindinis veikjas nuudo vag, ivea ir imeta j paravn.
Dl mogudysts, vykdytos ginant turt ir saugant savo gyvyb, veikjas gailisi vis
gyvenim: O vienok ir dabar danai danai tas pats kirminas mano ird griauia. Ir
neinau dar, k pasakys man u t Visagalis Kalt dl nuudymo ir negaljimo
prisipainti teissaugai virsta nuolatine sins vidins mogaus teisjos
grauatimi. Jokbas pasirinkimo neturi, jis baudia save moraliai ir kaip krikionis, o
skaitytojui leidiama pasirinkti, ar smerkti Jokb dl mogudysts, ar pateisinti jo
poelg, nes tai buvo savigyna. Humanistinis poiris svarbus vertinant moralinius
aspektus (kalt, skriaud), anot J. Bilino, kriterijus visiems mano darbams sin.
Kalt mogus gali igyventi ir nenusikalts. Novels Ubagas pasakotojas,
grs brolio namus, sutinka senel, kur anksiau gerai painojo. Pasakotojas jauia
kalt, kad tik duonos rieke gali padti Petrui Sabalinui, kadaise vaikus medaus koriais
vaiindavusiam. Beje, svarbesnis moralinis veiksnys kalts jutimas u netinkam
vaik elges su tvais: Jauiau, kad dal aminos vaik kalts ir a savyje neioju.
Pasakotojas prisiima kalt u P. Sabalino sn, kuris ivar tv i nam, atsiprao
senolio, kuriam nedaug kuo gali padti, ir bdamas jautrus rodo, kad nra moraliai
degradavs. Toks yra ir tvas (novel Lazda), kuris po baudiavos panaikinimo
priima dvaro prievaizd Dumbrauck gyventi savo namuose. Po skriaudjo

isikraustymo tvas neleidia vaikams deginti dovanotos obelins lazdos, kuria kitados
Dumbrauckas smarkiai sumu tv. Pateisins buvusio prievaizdo elges, tvas
pagarbos moko savo vaikus: <> tegu itoj lazda lieka tarp js; j irdami,
atminsite, kad ir js tvai skaudiai buvo baudiami. Atsimindami t, nepyksite, kad ir
mudu su motina jums kartais abeliu suduodavova. Darydavova taip dl js pai
gero Gal ir mus ponai baud dl ms gero?.. Be to, iose novelse svarbus ir
atjautos motyvas: pasakotojas yra jautrus P. Sabalino likimui ir igyvenimams, o
tvas atleidia Dumbrauckui u skriaud. Atjauta yra susijusi su gailestingumu, kito
supratimu, palaikymu, kanios pasidalijimu.
Skriaudos motyvas rykus
apysakoje
Lidna
pasaka,
kurios pasakotojas perteikia vargs Juozapotos igyvenimus. Moteris per 1863 m.
sukilim neteko dl socialinio teisingumo kovojusio vyro, prarado sveikat, kdik,
namus. Pamiusi, kampininke tapusi moteris kelias deimtis met ieko vyro (Ar
neinai tamsta, kur mano Petriukas?..), bet, anot pasakotojo, neinia: Ar suprato pati
t savo klausim? Ar atmin dar savo Petriuk? Ar tikjosi nors numirus, j
pamatyti?.. / Vienas Dievas teino Tikra Lidna pasaka, kai mogus patiria ne tik
socialin, moralin, bet ir egzistencin skriaud.

32.

Juozas Aputis

Biografija ir kryba. 1960 m. baig lituanistikos studijas Vilniaus universitete, dirbo

literatros laikrai ir urnal redakcijose, vert knygas. 1986 m. noveli rinktin
Gegu ant nulusio bero buvo vertinta Nacionaline literatros premija.
Reikmingiausi kriniai noveli rinkiniai Horizonte bga ernai, Sugrimas
vakarjaniais laukais, Keleivio novels, apysak knyga Tiltas per alp, apysaka
Skruzdlynas Prsijoje, romanas Smlynuose negalima sustoti. XX a. 79 de.
lietuvi proza modernja: kinta krini tematika (vis labiau atsigriama moralines
individo problemas), iekoma nauj vaizdavimo form. io laikotarpio prozoje
dominuoja ne vykiai, o bsenos apraymas, visa vertinanti pasakotojo pozicija. J.
Aputis, domdamasis vidiniu moni gyvenimu, tvirtino lyrin pasauljaut,
asociatyv kalbjim, kr slygik tikrov. Be to, jo kriniams bdinga Ezopo
(uuomin) kalba, leidianti isakyti ties ir ivengti cenzros.
J. Apuio prozoje kaimas ikilo kaip svarbiausias mogik vertybi centras. Novelse
Susipainimas su ilagalviu senuku, vis po Marazyno uolu kalbama apie
senojo kaimo nykim, kolkyje gyvenanio mogaus praradimus, dvasini vertybi
kait. Kaip atsvara amoralumui ikyla nuoirdumas, atjauta, domjimasis
senosiomis tradicijomis, santykis su gamta, gyvenimo ir gyvybs
vert. Novelje vis po Marazyno uolu keliamas retorinis klausimas Kodl taip
danai tuos, kurie savo vikrais negailestingai vaiuoja per ms nugaras, paliekame
nejudin, priimame juos kaip savaime privalomus, lyg pats dievas juos tokius mums
bt siunts? liudija moni abejingum, nesiprieinim soviet invazijai, nekovojim
u tikrsias vertybes.
Grio ir blogio sankirta lemia etin veikj pasirinkim, kuriame visuomet
rykus sipareigojimas saugoti gr.Pavyzdiui, novelje Autorius ieko ieities
studentas, susidrs su smurtu, siekia tbt nepasiduoti blogiui: Turiu tik vien ieit
urakinti, geleimi apkaustyti amin neapykant. Novelje pabriama, kad

apsisprendimas yra mogaus valioje, kad manoma nepasiduoti blogiui ir likti

itikimam savo moraliniams principams.
Atsisveikinimas su vaikyste pagrindinis noveli Vakarjant graios dobilienos,
Eria, kur gaivus vanduo, Dobil. 1954 met nakt motyvas. Vaikysts ir jaunysts
igyvenimai neivengiamai veda vidins brandos link, kuri visada susijusi su
atsakomybe, rpestingumu, suvokimu, kad mogus nra pavaldus laikui. Vaikas
novelje Vakarjant graios dobilienos rpinasi savo tvu, drsiai elgiasi suaugusij
pasaulyje ir nepraranda stojikos laikysenos. Panai situacija regima ir novelje
Dobil. 1954 met nakt, kurioje Martynas tampa eimos galva: jis rpinasi sergania
motina, nugali audros baim ir i lauk parveda eimos maitintoj karv Dobil.
Labai svarbu isiugdyti gebjim orientuotis danai negailestingame pasaulyje,
neprarasti savasties, nepamirti nam ir eimos. Grimas vaikyst pagrindin J.
Apuio krini veiksmo ir igyvenim trajektorija.
Danoje J. Apuio novelje ryki tampa tarp materialjanio dabarties pasaulio
ir mogikumo. Akcentuojama toki vertybi kaip jautrumas ir empatija svarba
teigimas vertybi, kurios gldi moguje kaip natralus jutimo bdas ir jo kasdiens
buities tiesa (pavyzdiui, dviej nepastamj susitikimas novelje Vienia sodyba).
A. Zalatorius apie J. Aput rao: I jo noveli plaukia kitokia ivada: viskas priklauso
nuo to, kiek tu esi isaugojs mogikumo, kiek sugebi pajusti menkiausius smurto
pasireikimus ir kiek turi natralaus poreikio smurtui prieintis. Utat kiekvienoje
novelje lyg koks idealas ikyla begalinis, tiesiog mimozikas mogaus jautrumas,
gebjimas akimirksniu pastebti menkiausi mel ir klast, didiul simpatija kito
mogaus taurumui, mokjimas persiimti jo kania, pajusti jo emocijos virpteljim,
baim j skaudinti ar paniekinti, kartu nepataikaujant jam ir paiam nevaidinant..

33.

Antanas Baranauskas

Antanas Baranauskas XIX a. vidurio lietuvi poetas romantikas, dvasininkas,

kalbininkas, vertjas, matematikas. Jo plunksnai priklauso eilraiai: Dainu dainel,
Neramumas, poemos: Anyki ilelis, Kelion Petaburkan, Pasikalbjimas
Giesminyko su Lietuva, Dievo rykt ir malon, religins giesms, lietuvi kalbos
gramatika, nebaigtas Biblijos vertimas, matematikos studija ir kt.
Poemos Anyki ilelis nuotaika. Lemtingas 20-meio A. Baranausko
susitikimas su emaii poete Karolina Praniauskaite ne tik pakeit jo gyvenim (jis
rado sau artim siel, jos eimos paremtas stojo kunig seminarij), bet ir
neginytinai turjo takos svarbiausio poeto krinio, poemos Anyki ilelis,
nuotaikai. Nors meils bei draugysts temos poemoje nelieiamos, taiau krinys apie
gamtos gro ir i jo kylani krybos gali netiesiogiai nulemtas santyki su
Karolina. Poema parayta per dvi atostog vasaras, prabgusias Anykiuose,
tvikje: pirma dalis gim 1858 m., ruoiantis studijoms Peterburgo dvasinje
akademijoje, antra 1859 m., grus atostog i Peterburgo. Pirma Anyki ilelio
dalis atveria gamtos groio pertekli, i kurio gimsta kryba (giesms imas), antroje
dalyje (paraytoje po Karolinos mirties) nuskamba ne tik gamtos ir mogaus abipusio
ryio tema, bet ir vartojimo motyvas, suabejojama groio, krybos prasmingumu.

Romantiko A. Baranausko poiris gamt. Vartotoj kultroje gamta mogui

abejingas, svetimas objektas. Taiau, anot romantik, pasaulis (iuo atveju gamta)
gyvas organizmas. Ne veltui A. Baranauskas rao: Tartum mikas kvpuoja nelyginant
vris Taigi romantikas A. Baranauskas silo prieing vartotoj kultrai samprat:
mogus ir gamta vienas organizmas, mones ir gamt jungia gyvybin apytaka:
Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirt,
Jg tik stuobriai papuv savaimi ivirt.
Nes ir mikas lietuv, kaip tiktai galjs,
Teip visados ramins, visados myljs
Gryb, krm, medi, pauki ir kt. katalogai kuria pertekliaus pasaul, savotik
biblin
rojaus
sod
emje.
Gyvybinisgamtos
perteklius
yra
grois,
transformuojamas kryb. Taigi poemoje atskleidiamas gamtos (natros) ir kultros
gyvybinis ratas. Deja, krinio pabaigoje prasiveria abejon groio, krybos galiomis
ta apytaka sutrinka, nes grois negali veikti blogio (savanaudikumo, vartotojiko
poirio aplink):
Ir giesm nepabaigta: kai irdis susopo,
Ant dios labai sunku ir neramu tapo.
Mat toj pati galyb, k mikus sugrau,
ird, di apgriuvo ir giesm nulau.
Meno tema poemoje Anyki ilelis. Meno galia literatroje pirmiausia
suprantama kaip odio galia: odis gali kurti, prikelti i nebties, atkurti tai, kas jau
sunaikinta. Taigi krjas savo instrumentui odiui suteikia dievik gali. Btent
toks atkurtas i pasakojim stoja prie skaitytojo akis Anyki ilelis. I ties
mikelis seniai sunaikintas, bet krybin odio galia pajgia prikelti praeit i
nebties. Taigi prie skaitytojo akis ne realus ilelis, bet jo vizija. (Romantik kryboje
i tema odiu susigrinama praeitis dana: ji atsiskleidia Adomo Mickeviiaus
poemoje Ponas Tadas, sonete Akermano steps, Maironio eilraiuose,
pavyzdiui, Vakaras (Ant eero Keturi Kanton).
Groio tema poemoje Anyki ilelis. Jau poemos pradioje poetas pateikia
planel, kaip bus vaizduojamas ilelis per jusles (reg, uosl, klaus) ir jausmus:
Kur tik iri, vis grau: alia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nos trina!
Kur tik klausai, vis linksma: lama, ia, siaudia!
K tik jauti, vis ramu: ird glosto, griaudia!
Yra ir kitas planas prie skaitytojo akis skleidiasi dvi vertikals: kylanti auktyn (nuo
saman pataliuk iki aukiausi pueli) ir krintanti emyn (ia galima pasvarstyti, i
kokios perspektyvos ir kas gali matyti tokius sumaintus vaizdus bereliai kaip
meldai, puels kaip nendrs: Liemuo liemen plaka, kaip mendrs siruoja.). Tai dvi
skirtingos iros pozicijos mogaus ir Dievo. J susikirtimo takas mogaus irdis, t.
y. jausmai. Neatsitiktinai mog priblokia dieviko groio perteklius: Danai mike
lietuvis, ko verkia, neino. ilelis tai savotika banyia, per kuri reikiasi Dievo

valia. Tai, kas grau, yra kartu ir dievika (Ar mike a ia stoviu, ar danguj, ar
rojuj?!).
Meno (groio) galia yra gydanti. Kad monms groio reikia, rodo nuolat
atsodinamas
ikirstas
mikelis.
Poetas
ilel
atsodina
odiais.
Deja, poema pabaigiama pesimistikai: atsiranda galyb, kuri ikerta ilel, ta pati
galyb nulauia poeto giesm atima krybos galias, tikjim, kad grois gali bti
pasaulio gelbtojas. Naikinanios galybs interpretacijos gali bti kelios: ir nelaisv,
carins Rusijos okupacija, ir patys lietuviai vartotojai, u kelis skatikus kertantys ir
parduodantys savo ilel.