Está en la página 1de 302

VILNIAUS UNIVERSITETAS

BENDROSIOS FIZIKOS IR SPEKTROSKOPIJOS KATEDRA

Vaidutis Antanas

ALNA

Parengta parmus Lietuvos valstybiniam


mokslo ir studij fondui

Vilnius

2003

Apsvarst ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto


Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra ir Fizikos fakulteto taryba (protokolas
Nr. 4-01)
Recenzavo
gamtos moksl habilituotas daktaras, profesorius Valdas SIRUTKAITIS,
gamtos moksl habilituotas daktaras, profesorius Vytautas BALEVIIUS

alna, Vaidutis Antanas


Optika. Vadovlis fiz. spec. univ. Vilnius, 2003. 302 p., iliustr.
Vadovlis universitet fizikos specialybs studentams pagal fizikos dal Optika.
Parengta atitinkamai su nauja bendrosios fizikos kurso programa. Leidiniu gali naudotis
taip pat ir ininerini auktj mokykl studentai.

Vaidutis Antanas alna, 2003

vadas
Optika yra mokymas apie fizikinius, t. y. gamtos, reikinius, susijusius
su trumpj elektromagnetini bang, kuri ilgis (10-4 10-9) m, sklidimu ir
sveika su mediaga.
Pradioje optika apsiribojo elektromagnetini bang nagrinjimu regimoje spektro srityje (360 nm 750 nm). iuolaikin optika nagrinja plai spektro srit alia regimosios: ultravioletin (skaitant ir minktuosius
rentgeno spindulius) ir infraraudonj srit iki milimetrini radijo bang.
Optikos skirtumas nuo kit fizikos skyri, susijusi su elektromagnetiniu
spinduliavimu, yra ne tiek nagrinjamj bangos ilgi diapazone, kiek savit optini tyrimo metod visumoje.
Optika nagrinja viesos sklidim vairiose terpse, viesos spinduliavimo ir sugrimo dsnius, o taip pat vairius viesos poveikius mediagai.
Bangin viesos prigimtis aptikta anksiau negu nustatytas faktas, kad viesa suprantama kaip elektromagnetin spinduliuot. I tikrj, daugelis reikini sklindant viesai gali bti suprasti tik skersini bang vaizdiais nepriklausomai nuo j elektromagnetins prigimties. Toki reikini (viesos
difrakcija, interferencija, poliarizacija) visuma vadinama bang optika.
Kitokie vaizdiai sudaro geometrins optikos pagrind.
Fiziologinje optikoje (spalviniame regjime) svarbs yra mogaus
akies imlumo (reakcijos) dsniai.
Fenomalioji viesos elektromagnetin teorija, kurioje terp nusakoma
makroskopiniais parametrais (t. y. materialiais parametrais dielektrine
skvarba, magnetiniu jautriu, laidumu ir t. t.), leidia gana isamiai aikinti
tokius optinius reikinius kaip viesos atspindys ir lis dviej terpi sandroje, viesos sklidimo ypatumus kristaluose, optikai aktyviose terpse, metaluose. Tai kristal optika, optinis aktyvumas, metal optika. i teorija, pagrsta Maksvelo (Maxwell) lygtimis, nusako ry tarp makroskopini mediagos parametr ir atom bei molekuli savybi. I to iplaukia, kad viesos sklidimo tyrimai yra svarbi mediagos sudties nustatymo priemon.
Optini reikini visuma, i kuri suinoma apie molekuli savybes,
apjungiama molekulins optikos pavadinimu. Jiems priklauso viesos dispersija, viesos sklaida, optinis aktyvumas, Kero (Kerr), tarko (Stark), Zmano (Zeeman), Faradjaus (Faraday), Komptono (Compton) reikiniai.
Terpes nusakyti dydiais, nepriklausaniais nuo iorinio lauko, galima
tik esant pakankamai silpniems laukams. Taiau kartais iorinis elektromag-

VADAS

netinis laukas i esms pakeiia atom, molekuli, jon lygmen upild ir


netgi j poliarizuojamum. Tai sukelia eil savit reikini (pvz., sugerties
koeficiento majim, pereinaniosios terp viesos danio majim ir kt.),
kurie jungiami terminu netiesin optika. Ypa ji ryki galinguose laukuose
naudojant lazerius (optinius kvantinius generatorius).
Spektroskopija svarbus optinis metodas, tiriantis atom, molekuli
bei kristal spektrus ir teikiantis plai informacij ne tik apie atom bei
molekuli savybes, bet ir apie j tarpusavio sveikas.
Labai svarbs yra bandymai, susij su viesos greiio nustatymu vakuume ir vairiose, tame tarpe ir judaniose, terpse. Judanij terpi optika, ypa Maikelsono (Michelson) eksperimentas, buvo vienas i reliatyvumo
teorijos eksperimentini pagrind.
Elektromagnetin viesos teorija atsirado ilgalaikio poirio viesos
prigimt vystymosi rezultate. Jos pradininku buvo bang teorija, kurioje
viesa nagrinjama kaip elastinis trikdys, sklindantis hipotetinje terpje
eteryje. Frenelio (Fresnel) ir ymi praeitj imtmei fizik darbuose i
teorija pasiek labai aukt tobulum, bet tuo paiu joje irykjo ir principiniai sunkumai. Tai pasireik vis pirma tuo, kad norint paaikinti stebimus optinius reikinius eteriui teko priskirti egzotines ir prietaraujanias
savybes, nesuderinamas su mechanikos dsniais.
Ianalizavs Faradjaus tyrimus elektrini ir magnetini reikini srityje, Maksvelas suformulavo elektrodinamikos lygi sistem. Svarbiausia
i j ivada yra ta, kad gali bti elektromagnetins bangos, kurios vakuume
sklinda greiiu lygiu elektrodinamins konstantos c vertei. Nustatytas (elektriniais matavimais c vert gauta 1856 m.) elektromagnetini bang greitis
sutapo su viesos greiiu vakuume. is sutapimas Maksvelui ikl mint,
kad viesa yra elektromagnetins bangos.
Taigi neirint akivaizdius skirtumus tarp vairi elektromagnetini
bang diapazono suadinimo ir registravimo bd, visos ios bangos yra
vieningos prigimties ir j sklidimo dsningumai apraomi tomis paiomis
diferencialinmis lygtimis Maksvelo lygtimis.
Optiniai tyrimai tai vis pirma viesos sveikos su mediaga tyrimai.
Yra trys ios sveikos nagrinjimo lygiai: 1) klasikinis, 2) pusiau klasikinis
ir 3) kvantinis. Pirmajame lygyje optin spinduliuot vaizduojama kaip viesos spinduliai arba atitinkamo ruoo elektromagnetins bangos, o mediaga
nusakoma itisins aplinkos mechanikos, termodinamikos, klasikins elektrodinamikos vaizdiais. Kitaip tariant iame lygyje tiek viesa, tiek ir mediaga nagrinjama klasikins fizikos rmuose.

VADAS

Pusiau klasikiniame nagrinjime kvantuojama mediaga, ilaikant klasikin viesos samprat: klasikins viesos bangos sveikauja su atom ir
molekuli kolektyvais. skaitoma atom ir molekuli energini lygmen
struktra. Kristal energins zonos, vairi kvantini bsen upildos statistika.
Kvantiniame nagrinjime kvantuojama ne tik mediaga, bet ir spinduliuot. Jei nagrinjant viesos sveikas su mediaga klasikiniame ir pusiau
klasikiniame lygiuose skaitoma tik bangin viesos prigimtis, tai klasikiniame lygyje pasitelkiamos ir dalelins (kvantins) savybs. Tai atitinka
perjimui nuo klasikins optikos, bendraujanios su spinduliais ir viesos
bangomis, prie optikos, vadinamos kvantine optika.
Kvantin teorija gerokai paveik vaizdius apie viesos prigimt.
ioje teorijoje laisvas elektromagnetinis laukas suprantamas kaip daleli,
vadinam fotonais arba viesos kvantais, visuma. Klasikinis bang vaizdas
yra ribinis kvantins teorijos atvejis, atitinkantis dideliam foton skaiiui
vienoje bsenoje. Kvantins teorijos korpuskuliniais vaizdiais pasisek
paaikinti eil reikini, susijusi su viesos energijos virtimu daleli energija, nepaaikinam klasikine bang teorija. Tai vis pirma iluminis kn
spinduliavimas, fotoreikinys bei fotocheminiai procesai.
Korpuskulins ir bangins viesos savybs negali bti tuo pat metu
neprietaraujaniai logikai aikinamos klasikinje fizikoje, nes joje bangos
ir dalels sampratos yra prietaraujanios, neigianios viena kit. iuolaikinje kvantinje teorijoje, pagrstoje stebjimo metod reliatyvumu, veikiami loginiai sunkumai, susij su korpuskuliniu-banginiu dualizmu. viesa pasiymi potencine galimybe ireikti ir bang, ir daleli savybes, bet nuogame pavidale pasireikia tik atskiruose bandymuose tam tikrose slygose.
ios savybs papildo viena kit ir tik j visuma sudaro isam vaizd apie
vies.
Labai plaias galimybes optiniuose bandymuose turi nauji spinduoliai lazeriai. Tokiame spinduolyje visi suadintieji atomai dl priverstinio
spinduliavimo elektromagnetines bangas skleidia suderintai, panaiai kaip
vyksta radijo sistuvo antenoje. Dl to susidaro viesos banga, savo savybmis artima monochromatinei koherentin elektromagnetin banga.
Ypatingos toki spinduoli savybs gebjimas sutelkti energij spektre,
laike, erdvje susijusios su auktu j spinduliuots koherentikumu ir privert kitaip nagrinti daugel optini reikini.
Optikos nueitas kelias nagrinjant viesos prigimt nuo Niutono
(Newton) viesos korpuskul iki Einteino (Einstein) foton panaus spirals apvij. Optika vl sugro prie korpuskulini vaizdi, bet jau nauja-

VADAS

me lygmenyje. Fotonai principialiai skiriasi nuo Niutono viesos korpuskul


pirmiausia tuo, kad neatmetami bang vaizdiai. Tam tikromis slygomis
foton kolektyvai ypa rykiai ireikia bangines savybes, kurios pasireikia
viesos interferencijoje ir difrakcijoje. Be to, interferencinis vaizdas, pasirodo, gali bti matomos ir tada, kai fotonai pereina interferometr po vien.
svarb fakt galima suprasti tik kvantins fizikos vaizdiais.

VADAS BANGIN VIESOS TEORIJ

I SKYRIUS

VADAS BANGIN VIESOS TEORIJ

1.1. H ARMO NINI AI VI RPESI AI.


MONOCHROM ATI NS B ANGOS

Harmoniniai virpesiai yra periodiniai fizikinio dydio kitimai laike,


nusakomi sinuso (arba kosinuso) dsniu, kurio iraika gaunama isprendus
diferencialin lygt:
d2x
m 2 = f x+ P ;
dt
ia P sunkis, fx elastin jga, x nuokrypis nuo pusiausvyros padties, f
elastinio ryio koeficientas. ios lygties sprendinys:
x = a sin( t + ) arba x = a cos( t + );
ia x = x P/f, a virpesi amplitud, kampinis danis, pradin
virpesi faz.
iomis lygtimis nusakomos sistemos vadinamos harmoniniais osciliatoriais.
Harmoninio osciliatoriaus modelis suvaidino svarb vaidmen atom
ir molekuli spektroskopijoje. Osciliatoriaus virpesi periodas
T = 2

m
,
f

o pilnutin energija
f a2
E=
.
2
Sprendinio kompleksinis pavidalas:
z = a exp(i) = a (cos + i sin ).
Plokiosios bangos lygtis:

I SKYRIUS

x
s = a cos t = a cos ( t k x ) = a cos (2 t k x ) ;
v

ia k = 2 / kampinis bangos skaiius.


Sferins bangos lygtis:
s=

a
r

cos t ;
v
r

ia r bangos paviriaus kreivumo spindulys.


Bet kokios bangos lygtis yra diferencialins lygties, vadinamos bangine lygtimi, sprendinys. Bendrasis bangins lygties pavidalas yra toks:
2s 2s 2s
1 2s
+
+
=
;
x 2 y 2 z 2 v 2 t 2

(1.1.1)

dx
= = .
dt k T
i bangin lygt tenkina ne tik funkcija

ia fazinis greitis v =

s ( x, y, z , t ) = a cos ( t k x x k y y k z z ) ,
a

bet ir funkcija pavidalo

f ( x, y, z , t ) = f ( t k x x k y y k z z )
t

a
a

b
a

1.1.1 pav. Nemonochromatins bangos


(a bangos vora, b gstanioji banga,
c ma)

nusakanti bang be sinuso arba kosinuso iraikos.


Monochromatin banga ireikiama tokia periodine funkcija, kai
ne tik periodas, bet ir amplitud bei
pradin faz, nekinta laike. Grietai
irint, 1.1.1 pav. pavaizduotos bangos nra monochromatins. Bangos
voros amplitud (1.1.1 a pav.) u t
rib lygi nuliui. Jei sinusins dalies
ilgis yra gerokai didesnis u bangos
ilg, turime ilg bangos vor. Kuo
amplitud maiau kinta laike, tuo
banga monochromatikesn. Praktikai niekuomet neturime visikai monochromatini bang, nes tokias

VADAS BANGIN VIESOS TEORIJ

bangas nusakantieji virpesiai yra abstrakcija. Optikoje nagrinjamos bangos,


galinios tik tam tikru artiniu bti monochromatinmis. Todl vedama kvazimonochromatins bangos samprata.

s = a (t ) cos [ t + (t )] .
Realiose slygose daniausiai yra ne atskira banga, bet bang grup.
Pasitenkindami vienmaiu udaviniu, bang grup galima ireikti eils
harmonini bang, kuri daniai sugrupuoti apie pagrindin dan, atstojamja. Jei grups nari daniai skiriasi nuo pagrindinio daugiau nei maa jo
dalis, tai j amplituds yra gerokai maesns u amplitud t bang, kuri
daniai artimi pagrindiniam. Todl beveik visa energija telkiasi daniuose,
artimuose pagrindiniam.
Trumpoje bang voroje nra vyraujaniojo danio ir, skirstant toki
vor harmonines bangas, skirstinys pagal danius platus. Jei bangos vora
ilga, tai vienas danis yra vyraujantis ir kuo ji ilgesn, tuo maiau skiriasi
nuo monochromatins bangos. Tada bangos dani intervalas siaurja ir riboje susidaro grietai pastovios amplituds monochromatin banga.
Galima sivaizduoti ir kit ribin atvej, kai bangos vora tokia trumpa
ir netaisyklingos formos, kad n vieno danio negalima laikyti vyraujaniuoju. Tokios ries virpesiai vadinami bang impulsu.
Taigi paprastj harmonini (monochromatini) bang samprata yra
labai svarbi, nes daugelis rezultat gali bti ireikti patogioje formoje. Taiau, kad patenkinamai paaikinti daugel eksperimento detali optikoje,
danai tenka netgi monochromatin vies laikyti bang grupe.
1.2. SUPERPOZI CIJOS PRINCI P AS.
SUPR ATIM AS API E FURJ SKLEI DIM

Bendroji uduotis apie laisvojo pavidalo bang grups sklidim gerokai supaprastja dl to, kad bet koki funkcij galima ireikti tam tikr
funkcij suma. Fizikai tai reikia, kad laisvoji bang grup gali bti ireikta bang arba bangos impuls suma.
Tarkim, kad kokiame nors erdvs take fiksuojamas vienu metu begalinio bang skaiiaus poveikis. Paprasiausia hipotez, kuri galima taikyti
bendrojo j poveikio atvilgiu, yra tokia. Jei s1, s2, s3, atskir bang
trikdiai kokiame nors erdvs take tam tikru laiko momentu, tai atstojamasis trikdys yra j algebrin suma:
s = s1 + s2 + s3 +

(1.2.1)

10

I SKYRIUS

Jei atstojamasis judesys apraomas bangos lygtimi (1.1.1), tai btina,


kad s bt tos lygties sprendinys. Bangos lygties sprendiniai yra adityvs ir
tada s yra bangos lygties sprendinys.
Superpozicijos principas yra fizikin hipotez, pagal kuri viesos
bangos trikdys kokiame nors take ir tam tikru laiko momentu susidarantis
pereinant eilei bang yra lygus atskir bang trikdi algebrinei sumai.
Matematikai tai uraoma (1.2.1). Superpozicijos principas naudojamas tada, kai sistemos savybs nepriklauso nuo to, ar ji veikiama trikdio, ar ne.
Tokia nepriklausomyb bus tada, kai poveikis nelabai stiprus.
Jei superpozicijos principas yra tenkinamas, tai laisvj bang grup
galima pakeisti jos dedamosiomis ir kiekvienos dedamosios poveik nagrinti atskirai. Racionalus i dedamj parinkimas, t. y. skleidimo metodo
parinkimas, gali gerokai supaprastinti uduot. Toks racionalus skleidimas
yra skleidimas monochromatines bangas, t. y. laisvoji funkcija pateikiama
kaip harmonini funkcij visuma. Tam gerai tinka Furj (Fourier) teorema nesinusins formos banga visuomet gali bti ireikta harmonini
bang suma.
Furj eiluts ypa patogios tada, kai norima ireikti funkcijas, kuri
negalima ireikti kokia nors paprasta algebrine iraika, taiau kuri galima
suskirstyti dalis, tenkinanias Dirichle slygas.
Tarkim, kad funkcija s = f (x) skleidiama Furj eilute intervale nuo
l0 iki + l0. Jei x = l/l0, tai Furj eilut bus tokia:
f ( x) = a0 + a1 cos x + a 2 cos 2 x + L + b1 sin x + b2 sin 2 x + L ;
ia Furj koeficientai

1
1
a0 =
f ( x) dx ; a n = f ( x) cos n x dx ;

bn =

1
f ( x) sin n x dx ; n = 1, 2, 3, L.

vedus pastoviuosius A0, A1, ir 1, 2, , nusakomus sryiais


A0 = a 0 ; A1 sin 1 = a1 ; A1 cos 1 = b1 ,
funkcija f (x) = A0 + A1 sin (x + 1) + A2 sin (2x + 2) + .
Kiekvienas narys, iskyrus pirmj, nusako sinusin bang.
Toks skleidimas vadinamas harmonine analize. Jei skleidimo intervalas nuo - iki + , tai harmonini dedamj seka bus itisinis spektras.

VADAS BANGIN VIESOS TEORIJ

11

Amplituds kitimas laike nusako intensyvumo kitim ir vadinamas


moduliavimu. Moduliuoti galima ne tik bangos amplitud (amplituds moduliavimas), bet ir faz (fazs moduliavimas).
1.3. ELEKTRINIO DIPOLIO SPI NDULI AVIM AS

Elektrinio dipolio modelis plaiai naudojamas vairiose optinse uduotyse. iuo modeliu galima patenkinamai nusakyti viesos sklidim mediagose, sugert, spinduliavim, viesos sklaid ir kitus reikinius.
Elektrinis dipolis yra sistema, sudaryta i dviej vienodo didumo ir
prieing enkl krvinink q, tarp kuri atstumas r. Pagrindin dipolio charakteristika yra dipolinis momentas p = q r.
Jei dipolio krvininkai (arba vienas krvininkas) harmoningai virpa
palei a, tokia sistema vadinama tiesiniu harmoniniu osciliatoriumi. Osciliatoriaus kintantysis dipolinis momentas lygus p = p0 cos t (ia krvininko virpesi danis). Reikia pabrti, kad p = q r kitimas gali vykti kaip
dl e = e0 cos t, taip ir dl r = r cos t kitimo. Krvio kitimas realizuojamas radijotechnikoje, o atstumo kitimas yra daugelio fizikini reikini pagrindas.
Optikoje daniausiai nagrinjama,
z
kai r = r cos t, r << ir tiriama dideliuoE
N
se atstumuose l (l >> r). Vektorius l brH
A
iamas i osciliatoriaus centro O nagril
O
x
njamj tak A (1.3.1 pav.). Sritis, ku
rioje kinta l, vadinama bangos zona. Elektrodinamikoje rodoma, kad pirmuoju artiniu neutralios sistemos judanij krvi1.3.1. pav. Dipolio spinduliuojamos sferins bangos elektromagnink laukas bangos zonoje sutampa su
netinis laukas
lauku osciliatoriaus, kurio elektrinis momentas lygus suminiam sistemos momentui.
Kadangi elektromagnetinis trikdys sklinda visas puses nuo dipolio
vienodu greiiu c (kai dipolis yra vakuume), tai bangos sklidimo laikas visus takus, nutolusius nuo dipolio vienodu atstumu l, toks pats. Todl visuose sferos, kurios centre yra dipolis, takuose virpesi fazs yra vienodos,
t. y. dipolio skleidiamoji banga yra sferin.
Kadangi greitai kintant viesos lauk reaguoja tik atom ir molekuli elektronai, j virpesius veikiant laukui galima modeliuoti harmoniniais
osciliatoriais. Izotropinje molekulje (t. y. veikiant elektriniam laukui,
elektronas paslenka vienodai visomis molekuls kryptimis) elektrono virpe-

12

I SKYRIUS

si kryptis sutampa su krintaniosios viesos bangos elektrinio vektoriaus


virpesi kryptimi. Antrins bangos elektrinio vektoriaus E krypt lemia
elektrono, kuris sukelia i bang, virpesi kryptis, t. y. E yra toje paioje
ploktumoje, kaip ir p. Kadangi elektromagnetins bangos yra skersins,
vektorius E turi bti statmenas bangos sklidimo krypiai. ios dvi slygos,
lemianios vektoriaus E padt, leidia susidaryti vaizd apie virpaniojo
elektrono spinduliavim (1.3.1 pav.).
Harmoninio osciliatoriaus vidutin energija proporcinga virpesi danio ketvirtajam laipsniui 4 ir priklauso nuo spinduliuots linkms (sin2):
S =

4 p02
sin 2 ;
3 2
8c l

ia p0 amplitudin dipolinio momento vert.


Dipolio spinduliuots energijos skirstinys (spinduliuots diagrama) pavaizduota
P
1.3.2 pav. Energija yra didiausia kryptimis, statmenomis elektrono virpesi linijai
(elementaraus spinduliuotojo aiai), ir lygi
1.3.2. pav. Elementaraus osciliatonuliui kryptimis palei a (iilgin elektroriaus spinduliuots diagrama
magnetin banga negalima !). Erdvinis
vaizdas susidaryt sukant figr, pavaizduot 1.3.2 pav., apie dipolio a.
Dsningumas, kad osciliatoriaus spinduliuojama galia proporcinga
danio ketvirtajam laipsniui, labai svarbus viesos sklaidos teorijoje. Tokia
rykia priklausomybe nuo bangos ilgio aikinama, pavyzdiui, dangaus ydra spalva (trumposios bangos sklaidomos stipriau negu ilgosios) ir raudona
Sauls spalva saullydio metu, kai pereinant spinduliams storus atmosferos
sluoksnius melsvieji spinduliai i tiesioginio srauto isklaidomi stipriau negu raudonieji.
1.4. ELEKTROM AGNETI NI B ANG POLI ARIZ ACIJ A

Poliarizuotoji ir natralioji viesa. Elektromagnetins bangos


poliarizacija tai ains simetrijos paeidimas (bangos sklidimo krypties atvilgiu) skersinje bangoje, kuris pasireikia tuo, kad elektrinio lauko stiprio
E (arba magnetinio lauko H) pokytis vairiomis kryptimis ploktumoje,
statmenoje sklidimo krypiai, yra skirtingas. Kitaip tariant, poliarizuotoji
elektromagnetin banga yra tokia banga, kurioje elektrinio lauko (arba

13

VADAS BANGIN VIESOS TEORIJ

magnetinio) stiprio konkretaus didumo vektoriaus E galas juda tam tikru


dsningumu. Jei vektoriaus projekcijos ploktum, statmen sklidimo
krypiai, galas juda tiese, tursime tiesiai poliarizuot bang (1.4.1 a pav.).
Apskritai poliarizuotoje bangoje tam tikros fazs vektorius E (kartu ir H)
a

b
y

c
y

1.4.1 pav. Tiesiai (a), apskritai (b) ir elipsikai (c) poliarizuotoji banga

bganioje bangoje bria erdvines apskritas spirales, o statmenoje ploktumoje apskritim (1.4.1 b pav.). Kai bganioje bangoje briamos erdvins elipsins spirals, o sklidimo krypiai statmenoje ploktumoje elips
tursime elipsikai poliarizuot bang (1.4.1 c pav.).
Kai nagrinjamajame sraute visos bangos, sklindanios i skirting
elementarij mikroskopini spinduoli, poliarizuotos vienodai, tokia poliarizacija vadinama pilnutine.
Paprasiausiose plokiose vienalytse elektromagnetinse bangose
(pvz., viesos bangose skaidrioje izotropinje terpje) vektoriai E ir H virpa
atskirose ploktumose, statmenose bangos sklidimo krypiai, t. y. bangos
grietai skersins. Vektori E ir H galais briamos figros panaios, bet
pasuktos viena kitos atvilgiu 900; fazs ir sukimosi kryptys vienodos. iuo
atveju galima kalbti apie tam tikr bangos poliarizacij visumoje. Sudtingesnse nevienalytse bangose (pvz., bangose metaluose arba esant visikajam vidaus atspindiui skaidrioje terpje) vektoriai E ir H virpa skirtingose
ploktumose, j briamos kreivs skirtingos, skirtingos ir fazs. Kalbti
apie bangos poliarizacij visumoje negalima, reikia nurodyti E ir H poliarizacij atskirai.

14

I SKYRIUS

Jei vektoriaus E dedamosios nesusietos faze (nekoherentins) ir skirting elementarij mikrospinduoli skleidiamose bangose virpesiai yra
skirting vienodai tikim orientacij, viesa natralioji (arba nepoliarizuotoji). Jos sudtyje gali bti elipsikai, tiesiai bei apskritai poliarizuot bang.
viesa, kurioje yra vyraujantys labiausiai tikim krypi virpesiai, vadinama i dalies poliarizuota. Kiekybikai ji nusakoma poliarizacijos laipsniu.
Atskiri silpnai sveikaujantys elementarieji mikrospinduliuotojai
(atomai, molekuls) spinduliuoja poliarizuot vies. Jos poliarizacijos pobd nusako sistemos spinduolisviesos laukas judjimo kiekio momento
tverms dsnis iki ir po spinduliavimo akto. Kiekvienam atskiram spinduliavimo modeliui bdinga tam tikra poliarizacija. Pavyzdiui, harmoninis
dipolinis osciliatorius spinduliuoja tiesiai poliarizuotas bangas, elektrinis arba magnetinis rotatorius elipsikai poliarizuotas. Jei spinduolis yra ioriniame elektriniame arba magnetiniame lauke, viesos poliarizacija tampa
sudtingesne kiekviena spinduliuots spektro linija skyla kelias skirtingos poliarizacijos linijas.
Makroskopini kn spinduliuojama viesa sudaryta i didelio elementarij spinduoli skaiiaus. Jos poliarizacija nusakoma spinduoli prigimtimi ir j orientacija. Kai spinduoliai isidst visikai netvarkingai,
viesa natralioji, o, pvz., kristaluose gali bti enkli poliarizacija.
Pusiausvyrusis iluminis spinduliavimas, kaip visikai izotropinis, yra
natralusis. Temperatrini spinduoli spinduliuot yra silpnai poliarizuota
dl pavirini sluoksni poveikio, kuriuose nra visikos pusiausvyros tarp
spinduliuots ir mediagos. Pavyzdiui, kaitrins lempos volframo silelio
spinduliuojama viesa yra poliarizuota iki (15 20)%, gyvsidabrio lempos
iki (5 8)%. Dienos viesa praktikai yra natralioji, nors atskir dangaus
plot viesa visuomet yra iek tiek poliarizuota. Stipriai poliarizuot vies
spinduliuoja liuminescuojantys skysiai ir kietieji knai, ypa adinant poliarizuota viesa.
viesos poliarizacijos pobdis turi esmins takos viesos sveikai su
mediaga. Optikai izotropinse mediagose, o kartais ir metaluose, nuo
viesos poliarizacijos priklauso viesos sklidimo greitis ir kryptis (dvejopas
spinduli lis), o taip pat sugertis (dichroizmas). Sklindant viesai mediagoje poliarizacijos pobdis gali keistis: pakinta virpesi ploktuma (atsispindint, ltant, optikai aktyviose terpse); tiesiai poliarizuota viesa gali
tapti elipsikai poliarizuota (visikojo vidaus atspindio atveju; atsispindint
nuo sugeriani paviri, pvz., metal).

15

VADAS BANGIN VIESOS TEORIJ

Terps sklaidoma viesa taip pat keiia savo poliarizacij. Sklindant


terpse poliarizuotai viesai isklaidytoji visuomet tam tikru laipsniu depoliarizuojasi. Indikuotosios spinduliuots poliarizacijos pobdis visuomet
toks pat kaip ir skatinamosios.
Kvantinje elektrodinamikoje viesos trikdys nagrinjamas kaip foton, kuri sukinys (vidinis impulso momentas) lygus vienetui, srautas. viesos poliarizacija nagrinjama kaip vairi sukinio orientacij pasireikimo
galimybi, t. y. viesos poliarizacij lemia viesos kvant foton struktros savybs. Sukinio projekcija koki nors iskirt fizikin krypt (pvz.,
viesos sklidimo krypt) gali gyti vertes: +1; 0 ir 1. Antroji i j skersiniams viesos fotonams (atitinkantiems skersinms bangoms bang vaizdiuose) nerealizuojama, o pirmajai ir treiajai atitinka deinioji ir kairioji
apskritimins poliarizacijos. Galima teigti, kad tiesiai poliarizuota viesa yra
dviej vienodai tikim bsen foton superpozicija; vienoje bsenoje sukinys orientuotas iilgai sklidimo krypties, o kitoje prie j. Elipsin poliarizacij galima suprasti kaip apskritimins ir tiesins poliarizacij sum, kas
aikinama foton sukini orientacij pasireikimu. Esant dipoliniam spinduliavimui, poliarizuota viesa pernea impulso moment lyg h/2 kiekvienam fotonui (h Planko pastovioji).
Poliarizuotoji viesa leidia iaikinti daugel mediagos sandaros
ypatum. Pagal viesos poliarizacijos pobd galima daryti ivadas apie
spinduliuotoj buvimo suadintoje bsenoje trukm. Isklaidytos viesos
depoliarizacija pateikia inias apie ilumines fluktuacijas terpje, koncentracines fluktuacijas tirpaluose ir t. t.
Veikiant mediagas poliarizuotja viesa, galima keisti jos savybes:
sukurti priemaiinius tam tikros orientacijos centrus, perkelti atomus norimos momento orientacijos bsenas (optinis kaupinimas), orientuoti sugerties
centrus. viesos poliarizacija, kaip anizotropin savyb, leidia tirti visas
mediagos anizotropijos ris. Kristal optikoje tiriama j struktra.

Virpesi ir bang sudtis. Tarkim, kad viena kryptimi z sklinda


dvi tiesiai poliarizuotos tarpusavyje statmenose ploktumose monochromatins bangos
Ex = E10 sin ( t k z) ,

(1.4.1)

Ey = E20 sin ( t k z + ) ;

(1.4.2)

ia pradinis fazi skirtumas tarp virpesi k bangos skaiius.


Dl superpozicijos E = Ex + Ey . Sudarykime atstojamj virpes nusakomos kreivs lygt. (1.4.2) iraik galima urayti taip:

16

I SKYRIUS

Ey = E20 sin ( t k z) cos + E20 cos ( t k z) sin .


Panaudojus (1.4.1) iraik uraoma:
E y = E 20

Ex
cos + E 20
E10

E x2
sin .
E102

I ia
E y2
E x2
Ex Ey
+

2
cos = sin 2 .
2
2
E10
E 20
E10 E 20
y

E10

Ey

Ex

E20

1.4.2 pav. Dviej tarpusavyje


statmenj virpesi sudtis
(bendrasis atvejis)

y
E

Ey

a
0

Ex

y
E

Ey

b
Ex

0
E

1.4.3 pav. Dviej tarpusavyje


statmenj virpesi sudtis
(a vienodos fazs, b prieingos fazs)

(1.4.3)

Tai elipss lygtis, kurios grafikas


pavaizduotas 1.4.1 pav. Jei cos = 0 ir
sin = 1, tai
E y2
E x2
+
=1
E102
E 202
ir elipss ays sutampa su koordinai x
ir y aimis.
Sumuojant dvi tiesiai tarpusavyje
statmenai poliarizuotas bangas, kai fazi
skirtumas tarp j = /2 + m (ia
m = 0, 1, 2, ), sukuriama atstojamoji
elipsikai poliarizuota banga.
Kai E10 = E20, elips tampa apskritimu ir sukuriama apskritai poliarizuota viesa.
Kai cos 0, tai (1.4.3) lygtis irgi nusako elips, bet jos ays nesutampa
su koordinai aimis. Elips bus ir tuo
atveju, kai E10 = E20.
Kai cos = 1 ir sin = 0, tai
(1.4.3) lygtis bus tokio pavidalo:
2

Ey
Ex

=0,
m
E 20
E10

t. y. gaunamos tiesi lygtys:

17

VADAS BANGIN VIESOS TEORIJ

Ey
Ex

= 0 ir
E10 E 20

Ey
Ex
+
= 0.
E10 E 20

Atstojamojo vektoriaus E galas juda tiese (1.4.3 pav.). Susidariusi tiesins poliarizacijos banga yra ribinis elipsins poliarizacijos atvejis.
I to iplaukia, kad bet kokios poliarizacijos elektromagnetin banga
yra dviej tiesins poliarizacijos bang, kuri vektorius E virpa tarpusavyje
statmenose ploktumose, superpozicijos padarinys
Galima rodyti, kad tiesins poliarizacijos banga atsiranda dl apskritimins poliarizacijos bang superpozicijos.
Tarkim, kad yra kairins ir deinins apskritimins poliarizacijos bangos, kuri elektrinio vektoriaus projekcijos koordinai ais x ir y
(1.4.4 pav.) reikiamos taip:
E1x = E0 cos t;

y
E0

E1y = E0 sin t;
E2x = E0 cos t;
E2y = E0 sin t.
Dl superpozicijos gaunama:
Ex = E1x + E2x = 2 E0 cos t;

0
E0

1.4.4 pav. Dviej apskritai


poliarizuot bang sudtis

Ey = E1y + E2y = 0,
t. y. susidaro tiesins poliarizacijos banga. Atstojamasis vektorius E nukreiptas x aies kryptimi. Jei tarp atskir virpesi bt fazi skirtumas, tai
atstojamj virpesi linija sudaryt su x aimi tam tikr kamp.

18

II SKYRIUS

II SKYRI US

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

2.1. VIESOS DI SPERSI J A

Mediagos lio rodiklio priklausomyb nuo viesos bangos ilgio (arba danio) vadinama viesos dispersija. Pagal elektromagnetin viesos teorij (Maksvelo) sryis tarp mediagos lio rodiklio n, dielektrins skvarbos ir magnetins skvarbos ireikiamas taip:

n= .
Pradioje buvo manoma, kad ie parametrai nepriklauso nuo danio .
Tokiu atveju dispersijos reikinio paaikinti negalima. viesos dispersijos
elektromagnetins teorijos sunkumai paalinami elektroninje viesos dispersijos teorijoje. Isamesn dispersijos teorija yra kvantin, taiau jos nagrinjimas ieina i io kurso rib.
viesos dispersija bdinga visoms terpms. Tik vakuume viesos
greitis nepriklauso nuo bangos ilgio . Tie pakitimai rodyti stebint daugyb
astronomini reikini.
Panagrinsime viesos dispersijos elektronins teorijos pagrindus.
viesos sveika su mediaga siejama su krintaniosios elektromagnetins bangos ir antrini bang, atsirandani dl mediagos elektron (arba
jon) virpesi, interferencija. Elektron virpesius sukelia krintaniosios
bangos laukas. Kadangi optiniuose reikiniuose svarbiausi vaidmen vaidina elektronas, toliau bus kalbama apie elektron, nors samprotavimai teisingi ir kitiems krvininkams.
Norint gauti sry tarp lio rodiklio n ir bangos ilgio , pradioje
reikia nustatyti, kaip dielektrin skvarba priklauso nuo danio , o toliau
i sryio n = (dielektrikams = 1) pereiti prie lio rodiklio n.
Panagrinsime poliarizacijdielektrikuose, veikiant ioriniam elektromagnetiniam laukui. Pagal elektronin teorij elektronai dielektriko atomuose ir molekulse yra pusiausvyroje. Veikiant ioriniam laukui, jie paslenka i pusiausvyros padties atstumu r, dl to atomas tampa elektriniu

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

19

dipoliu ir gyja dipolin moment p = e r. Jei terps vienetiniame tryje yra


N vienod atom ir kiekviename atome paslenka tik vienas elektronas, tada
vienetinio trio elektrinis dipolinis momentas yra lygus
P=Np=Ner.
Jei terpje yra vairs krvininkai, tai poliarizuotumas
P = N i ei ri .
i

Prisiminus i elektros teorijos iraik E = E + 4 P (ia E elektrinio lauko stipris), gaunama:

E = E + 4 N e r.
I ia galima ireikti dielektrin skvarb , bet reikia inoti poslinkio
r iraik.
Panagrinsime jgas, veikianias elektron atome.
Priverstin jga. Priverstiniai elektron virpesiai atsiranda veikiant
sklindaniajai terpje viesos bangai. Kadangi lauko magnetin dedamoji
veikia silpnai (jos poveikis enklesnis judaniajam krvininkui), viesos
bangos poveik lemia ios bangos elektrinio lauko stipris E, t. y. elektron
veikia jga

Fe = e E .
Pirmuoju artiniu galima manyti, kad

E = E0 exp(i t) arba E = E0 sin( t);


ia krintaniosios spinduliuots danis. Taiau tai teisinga tik tada, kai
galima neskaityti aplinkini atom ir molekuli poveikio, kurie poliarizuojami pereinanija viesos banga, t. y. kai mediagos tankis yra maas (praretintos dujos).
Prilaikanioji jga. Manant, kad atomas yra harmoninis osciliatorius,
galima teigti, kad elektron atome pusiausvyros padtyje prilaiko kvazielastine jga

Ff = f r;
ia f kvazielastinio ryio koeficientas. Jei elektrono mas m, tai harmoninio osciliatoriaus savj virpesi danis

0 =

f
.
m

20

II SKYRIUS

Stabdanioji jga. Teiginys, kad elektrono virpesiai atome yra harmoniniai, yra tam tikras artinys. I tikrj elektrono virpesiai palaipsniui praranda savo energij ir virpesi amplitud maja, t. y. pasireikia silpimas.
Elektron energijos nuostoliai susij ne tik su spinduliavimu, bet ir su atom
tarpusavio sveika. iuos nuostolius galima skaityti, vedant pasiprieinimo
jg, kuri proporcinga greiiui (kaip tai daroma mechanikoje):
Fg = g

r
;
t

ia g nuo atomo prigimties priklausantis koeficientas.


Taigi osciliuojaniojo elektrono judjimo lygtis uraoma taip:
m

r
2r
= eE f r g
2
t
t

arba
r
2r
e
+
+ 02 r = E ;
2
t
m
t

(2.1.1)

ia 02 = f /m elektrono savj virpesi danis, = g /m silpimo koeficientas.


Jei elektrinio lauko stipris kinta pagal dsn
E = E0 exp(i t) ,
(2.1.1) lygties sprendinys yra toks: r = r0 exp(i t) .
Kadangi
r
2r
= i r ;
= 2 r,
2
t
t
tai

r 2 + i + 02 =

e
E;
m

e
E
.
r = 2 m2
0 + i

Prisiminus, kad P = N e r ir 1 = 4P/E, gaunama lio rodiklio


priklausomyb nuo danio (t. y. dispersija):

21

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

n 2 = = 1+

4 N (e 2 / m )
( 02 2 ) + i .

(2.1.2)

i iraika paaikina viesos dispersijos eksperimentinius rezultatus.


ia dielektrin skvarba (tuo paiu ir lio rodiklis) yra kompleksinis dydis.
Kai << ( 02 2 ) , tada
n 2 = = 1+

4 N e 2
.
m ( 02 2 )

(2.1.3)

Srityje nuo = 0 iki = 0 lio


rodiklis n > 1 ir didja, didjant bangos
n2
daniui . Srityje nuo = 0 iki = ,
lio rodiklis n < 1 ir taip pat didja didjant
.
Turime
normalij
dispersij
1
(2.1.1 pav.). Kai = 0, tai n = . i
vert neturi fizikins prasms.
Regimoje spektro srityje visos skaidriosios mediagos nepasiymi sugertimi,
0

nors ultravioletinje srityje sugertis yra stip2.1.1 pav. Normalioji dispersija


ri. Regimoje srityje << 0, t. y. dispersija
nagrinjama toli nuo sugerties juost. Tai
reikia, kad savasis osciliuojaniojo elektrono danis pasireikia ultravioletinje spektro srityje.
Kadangi r < < v (ia r - raudonosios, o v violetins bangos danis), tai nv > nr , t. y.
skaidriose terpse yra normalioji
dispersija didjant bangos ilgiui, mediagos lio rodiklis
maja. Pavyzdiui, stiklo prizmje raudonieji spinduliai lta
maiau negu violetiniai. Todl
2.1.2 pav. Baltosios viesos dispersija
prizme galima iskaidyti baltj
stiklo prizmje
vies jos sudtines dalis, t. y.
gauti spektr (2.1.2 pav.)
Panagrinsime dispersij mediagos sugerties srityje, t. y. manysime,
kad priverstini virpesi danis maai skiriasi nuo savojo atomo virpesi

22

II SKYRIUS

danio 0. Kadangi dielektrin skvarba yra kompleksinis dydis, tai ir lio


rodiklis turi bti kompleksinis:
n = ;

n = n i n = n (1 i );
ia = k /4 (k sugerties koeficientas). Realioji dalis n charakterizuoja
elektromagnetins bangos l, o menamoji dalis in bangos sugert.
Atitinkamai pakeitus (2.1.2) iraik ir atskyrus menamj dal nuo
realiosios, gaunama:
2 n2 =

4 N e 2

;
2
2
m
0 2 + 2 2

(2.1.4)

n 2 1 2 = 1+

4 N e
m


( ) + 2 2 .
2
0

2
0
2 2

ios iraikos sieja lio rodikl


n ir sugerties koeficient n su bangos
daniu . Funkcij (2.1.4) grafikai
2
pavaizduoti 2.1.3 pav. Dispersijos
kreivs (1) vidurinje dalyje ( = 0
1
aplinkoje) lio rodiklis maja, didjant daniui. i sritis ir charakterizuoja anomalij dispersij. Pereinant sugerties juostos (2) centr, lio
0

rodiklis tampa maesniu u vienet.


2.1.3 pav. Dispersijos kreiv (1) ir
Tai reikia, kad tada bangos fazinis
sugerties juosta (2)
greitis terpje didesnis u viesos
greit vakuume. Tai neprietarauja
reliatyvumo teorijai, kurioje grietas draudimas (v c) galioja tik energijos
perneimo greiiui.
Gautieji rezultatai ir ivados
gerai derinasi su eksperimentais.
Dispersijos tyrimui Kundtas
a
b
(Kundt) naudojo sukryiuot prizmi
2.1.4 pav. Sukryiuotj prizmi metodu
metod, kur pirmasis pasil Niugautieji vaizdai (a normalioji, b anotonas. Pirmoji stiklo prizm regimalioji dispersija
n2 ,

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

23

moje spektro srityje pasiymi normalija dispersija ir iskaido baltosios


viesos pluotel horizontali spalvot juostel (spektr). Antroji prizm
pagaminta i tiriamosios mediagos. Ji pastumia kiekvien spalvotos juostels tak emyn. Jos lio rodiklis, o tuo paiu ir postmis vertikale, priklauso nuo bangos ilgio. Todl spalvota juostel tampa ilinkusi ir nusako
antrosios prizms lio rodiklio priklausomybs nuo bangos ilgio pobd.
Jei antrosios prizms dispersija yra normalioji, juostels ilinkimas tolygus
(2.1.4 a pav.); jei anomalioji, sugerties srityje yra trkis, kratai isiskiria
prieingas puses (2.1.4 b pav.). Krintanij dispersins juostels dal stebti
sunku dl stiprios sugerties.
2.2. VIESOS SUGERTIS

Elektromagnetinei bangai pereinant mediag, dalis bangos energijos


ieikvojama elektron virpesi adinimui atomuose ir molekulse. Idealioje
vienalytje terpje periodikai virpantis dipolis spinduliuoja antrines to paties danio elektromagnetines bangas, kurios interferuodamos su pirmine
banga pakeiia jos fazin greit, ir pilnutinai graina sugertos energijos dal.
Realiu atveju ne visa virpanij elektron energija ispinduliuojama
atgal elektromagnetini bang pavidalu. Dalis energijos virsta kitomis energijos formomis pagrindinai ilumine. Suadinti atomai ir molekuls sveikauja ir susiduria vieni su kitais. iuose susidrimuose elektron virpesi
energija atom viduje gali virsti iorinio atom kaip visumos netvarkingo
judjimo energija. Metaluose elektromagnetin banga sukelia laisvj elektron virpesius, kurie po to susidrimuose atiduoda sukauptj energijos
pertekli kristalo gardels jonams ir kartu j ildo. Kartais molekuls sugertoji energija gali kauptis tam tikroje cheminje jungtyje ir ieikvojama jos
suardymui. Turime taip vadinamas fotochemines reakcijas.
Kai yra enkls optiniai terps netolygumai, tam tikra elektromagnetins bangos dalis, spinduliuojama atom ir molekuli atgal, yra nekoherentin pirmins bangos atvilgiu ir isklaidoma visas puses. Dl tokios sklaidos pirminio pluotelio energija palaipsniui maja.
viesos sugertis kiekybikai vertinama sugerties koeficientu, kuris
priklauso nuo mediagos prigimties (chemins sudties), agregatins bsenos, koncentracijos, temperatros ir nuo sveikaujanios su mediaga viesos bangos ilgio. Sugerties koeficiento priklausomyb nuo bangos ilgio vadinama sugerties spektru.

24

II SKYRIUS

Tarkime, kad viesos intensyvumas ploktumoje z = 0 yra I0


(2.2.1 pav.). Perjus sluoksn z, viesos pluotelis susilpnja iki I ir tampa
maesnis u I0. Iskirkime srit dz. viesos intensyvumas, perjus sluoksn
z + dz, bus I dI. Dydis dI yra suz=0
I
gertas ir isklaidytas viesos sriautas
sluoksnyje dz ir proporcingas krintaniajam sluoksn viesos intenI0
I - dI
syvumui:
dI = k I dz;

(2.2.1)

ia k viesos silpimo koeficientas,


kur eina tikrasis sugerties koeficientas ir koeficientas, nusakantis
2.2.1 pav. viesos sklidimas terpje
pirminio pluotelio energijos nuostolius dl kit proces, ypa dl sklaidos.
Integruojant (2.2.1) iraik gaunama:
z

dz

I = I0 exp ( kz).
Tai Bugero (Bouguer) dsnis. Koeficientas k nusakomas konkreiam
bangos ilgiui.
k =

1 I 0
ln
.
z I

Kai z = 1/k, tai I = I0/e, t. y. silpimo (sugerties) koeficientas yra


dydis, atvirkias sluoksnio storiui, kur perjs viesos intensyvumas sumaja e kart.
Dydis D = ln (I0 /I) vadinamas optiniu tankiu. Dar naudojamas
praleidimo faktorius T = I /I0.
D = ln

1
= ln T .
T

Tirdamas tirpalus Beras (Beer) nustat, kad sugerties koeficientas k


proporcingas tirpalo koncentracijai c:
k = c;
ia vienetins koncentracijos sugerties koeficientas. Tada jungtinis Bugero ir Bero dsnis uraomas taip:
I = I0 exp ( c z).

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

25

I ia

I
D
1
ln 0 = .
c z I
cz

Kadangi sugerties koeficientas priklauso nuo bangos ilgio, Bugero ir


Bero dsnis taikomas tik monochromatinei spinduliuotei. Sugerties koeficiento priklausomyb nuo bangos ilgio (sugerties spektras) labai ryki arti
rezonanso tarp krintaniosios viesos ir savj elektron virpesi danio
atomuose. Tada smarkiai iauga elektron priverstini virpesi amplitud ir
padidja j perjimo tikimyb iluminio judjimo energij. Taigi vairi
bangos ilgi bangos tame paiame sluoksnyje sugeriamos skirtingu laipsniu.
Rezonansinio danio bangos visikai sugeriamos gan ploname sluoksnyje.
Proporcingumas tarp dI ir I isklaidytiesiems spinduliams galioja
tik esant vienkartinei sklaidai ir siauriems pluoteliams.
I Bugero ir Bero dsnio dar iplaukia, kad sugerties koeficientas nepriklauso nuo krintaniosios viesos intensyvumo. Pagal Vavilov
() intensyvumo pokytis netgi iki 1020 kart nepaeidia Bugero ir
Bero dsnio. Taiau naudojant labai stiprius viesos srautus (lazerinius), jau
pastebimi nuokrypiai.
2.3. ELEKTROM AG NETINI B ANG ATSPINDYS IR
LIS DVI EJ DIELEKTRI K S ANDROJE

Elektromagnetini bang atspindys yra reikinys, kai krintant viesos


bangai dviej terpi sandr atsiranda banga, sklindanti nuo terpi skiriamosios ribos pirmj terp. Bangos atspindys priklauso nuo sandros pobdio. Jei skiriamojo paviriaus nelygumai daug maesni u bangos ilg,
vyksta veidrodinis bangos atspindys; jei nelygum matmenys artimi bangos
ilgiui difuzinis atspindys. Paprasiausias yra elektromagnetins bangos
atspindys nuo begalins plokios dviej vienalyi terpi sandros (Frenelio atspindys). Atsispindjusiosios bangos sklidimo kryptis nepriklauso nuo
terpi savybi. Atsispindjs spindulys yra kritimo ploktumoje. Kritimo
kampas lygus atspindio kampui. Atsispindjusiosios bangos amplitud ir
faz priklauso nuo terpi savybi, bangos poliarizacijos ir kritimo kampo.
viesos atspindys ir lis kokybikai gerai paaikinami manant, kad
viesa yra elektromagnetins bangos. Pagrindiniai atspindio ir lio dsniai
lengvai gaunami, taikant Hiuigenso (Huygens) princip. Jis teigia, kad kiekvienas takas, kur atjo banga, yra antrini bang sklindanij visas

26

II SKYRIUS

puses altinis. Atstojamoji banga yra antrini bang superpozicijos rezultatas. Hiuigensas man, kad antrins bangos yra labai silpnos ir pastebim poveik turi tik j gaubiamoji. Tokioje laisvoje prielaidoje Hiuigenso principas
pateikia savotik bangos fronto, t. y. paviriaus, iki kurio atjo viesos trikdys, susidarymo recept. Hiuigenso konstrukcija akivaizdiai paaikina tiesialinijinio viesos sklidimo, atspindio, lio dsnius. ioje konstrukcijoje
nekalbama apie bangos ilg.
Kai krintaniosios plokiosios bangos pavirius (bangos frontas kakokiu
laiko momentu 2.3.1 pav. pavaizduotas

linija OA) pasiekia tak C dviej terpi


B
A
sandroje, antrins bangos i vis ankstesnij tak sandroje CO sklinda terpse
O
C
joms savitu greiiu v = c/n ir turi bendr
D
gaubiamj BC pirmojoje terpje ir DC

antrojoje terpje, kurios nusako atsispindjusios ir lusios bangos vienod fazi


2.3.1 pav. viesos atspindys ir
paviri. Tankesnje terpje banga sklinda
lis terpi sandroje
liau ir nueina maesn atstum. Kadangi
antrin banga antrojoje terpje nueina atstum OD per t laik, per kur
krintanioji banga nueina atstum AC, tai i trikampi OCA ir OCD gaunamas lio dsnis:
n1 sin = n2 sin.
Tiriant viesos atspindio ir lio dsningumus svarbu inagrinti
elektromagnetini bang perjimo dviej terpi sandr slygas.
Panagrinsime dvi nelaidias skirtingos dielektrins skvarbos 1 ir 2
terpes (magnetin skvarba 1 = 2 = 1). ploki dviej terpi sandr i
pirmosios terps kampu krinta banga EH (2.3.2 pav.), kuri i dalies atsispindi (E1H1) tuo paiu kampu ir dalis pereina antrj terp (E2H2) ldama kampu . Vektoriai S, S1 ir S2 nusako atitinkam bang energijos
sklidimo kryptis. Jie statmeni bangos frontui bei vektoriams E ir H. Taigi
pirmojoje terpje yra dvi bangos krintanioji ir atsispindjusioji, kurios
c
sklinda tuo paiu faziniu greiiu v 1 =
, o antrojoje viena lusioji,
1
c
sklindanti faziniu greiiu v 2 =
. Bendruoju atveju manysime, kad i
2

27

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

bang daniai , 1 ir 2 yra skirtingi. Uraysime iraikas tiesiai poliarizuotoms bangoms:



z
E = E00 exp i t , H = 1 E ;
v 1


z
E1 = E10 exp i 1 t + , H 1 = 1 E1 ;
v 1


z
, H 2 = 2 E 2 .
E 2 = E 20 exp i 2 t
v 2

Dviej terpi sandroje elektromagnetinio lauko lygtims, t. y. Maksvelo lygtims, galioja kratins slygos. Viena j nusako tangentini E ir H
dedamj lygyb abiejose sandros pusse bet kuriuo laiko momentu:
(Et)1 = (Et)2 ;

(Ht)1 = (Ht)2.

(2.3.1)

inant bang sklidimo kryptis (S, S1, S2), o taip pat skaitant vektori
E ir H orientacij, uraysime kratines slygas statmenojo kritimo atvejui.
Skaliarinje formoje uraoma taip:
E + E1 = E2, H H1 = H2;
ia H = n1 E, H1 = n1 E1, H2 = n2 E2, n1 = 1 ir n2 = 2 . Kratins sly-

gos turi bti tenkinamos visoms t vertms. Jei z = 0, tai:


E00 exp(i t) + E10 exp(i 1t) = E20 exp(i 2t).

i tapatyb galioja tik tada, kai = 1 = 2. To ir reikjo laukti, nes


nra joki fizikini prieasi, kurios keist bangos dan jai atsispindint
Ep
Hp

E1p

Hs

s
Es

H1p

n1

H1s

s
E1s

(2.3.2)
x

n2
E2p

H2p

s2

E2s

H2s
s2

2.3.2 pav. viesos atspindys ir lis dielektrik sandroje

(2.3.3)

28

II SKYRIUS

arba ltant dviej dielektrik sandroje. Reikia pabrti, kad sveikaujant


su mediaga labai stipriai elektromagnetinei bangai lygyb = 1 = 2
gali bti ir netenkinama. Tai viena i pagrindini netiesins optikos problem.
Galima tarti, kad natralij (nepoliarizuotj) vies galima ireikti
kaip sum dviej plokij bang, tiesiai poliarizuot tarpusavyje statmenose ploktumose ir sklindani viena kryptimi tuo paiu faziniu greiiu.
Bet kur vektori galima iskaidyti dvi dedamsias: vien elektrinio
vektoriaus dedamj bangos kritimo ploktumoje (2.3.2 a pav.), ji ymima
indeksu p, o kit jai statmenoje ploktumoje (2.3.2 b pav.), ymima indeksu s. Magnetinis vektorius H yra statmenas E ir S (paveiksle H statmenas
brinio ploktumai).
Uraome kratines slygas atitinkamoms vektori E ir H amplitudi
projekcijoms x a atsivelgdami pradin virpesi faz.
Ep cos E1p cos = E2p cos,
Hp + H1p = H2p .

(2.3.2)

Kadangi Hp = 1 Ep = n1 Ep; H1p = n1 E1p; H2p = n2 E2p ir


n1 sin = n2 sin, tai

sin
cos
Ep E1p = E2p
,
sin
cos
Ep + E1p = E2p

sin
.
sin

(2.3.3)

I ios lygi sistemos galima ireikti atsispindjusios viesos elektrinio vektoriaus lygiagreij dedamj
E1p = Ep

tg( )
tg( + )

(2.3.4)

ir lusios viesos elektrinio vektoriaus lygiagreij dedamj:


E2p = Ep

2sin cos
.
sin ( + )cos( )

(2.3.5)

Statmenj dedamj amplitudi projekcijoms kratins slygos uraomos taip:

29

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

Es + E1s = E2s ;
(2.3.6)

Hs cos H1s cos = H2s cos.

Atlikus reikiamus matematinius veiksmus gaunamos atsispindjusios


ir lusios viesos elektrinio vektoriaus dedamj iraikos:
E1s = Es

E2s = Es

sin( )
,
sin( + )

(2.3.7)

2sin cos
.
sin ( + )

(2.3.8)

(2.3.4), (2.3.5), (2.3.7) ir (2.3.8) iraikos yra Frenelio formuls. Jos


nusako ir atsispindjusios, ir lusios plokiosios bangos amplitudes ir fazes, kai nejudam ploki dviej vienalyi terpi sandr krinta monochromatin plokioji banga.
Atsispindjusios viesos intensyvum apibdina atspindio faktorius
r = I1/I = (E1/E)2, t. y. atsispindjusios viesos intensyvumo ( proporcingo
amplituds kvadratui) ir krintaniosios viesos intensyvumo dalmuo. Atspindio faktorius parodo, kuri kritusios viesos intensyvumo dal atspindi
pavirius. Naudojant Frenelio formules gaunamos tokios atspindio faktori
iraikos:
rp =

E12p
E p2

tg 2 ( )
ir
tg 2 ( + )

rs =

E12s sin 2 ( )
.
=
Es2
sin 2 ( + )

(2.3.9)

Kadangi E = Ep + Es ir I = E p2 + Es2 = I p + I s , krintaniai natraliajai


viesai suminis atspindio faktorius
r=

I 1 I 1p +
=
I
Ip +

sin 2 ( )
2 sin 2 ( + )

I 1s
Is

1 E1p E12s
+ 2
2 E p2
Es
2

cos 2 ( + )
1
+

.
2
cos
(

rp + rs
=
=

(2.3.10)

I Frenelio formuli iplaukia, kad keiiant kritimo kamp atsispindjusios viesos dedamosios E1p ir E1s kinta skirtingai. Pirmiausia iplaukia,
kad jei + = /2, tai rp = 0, nes tg( + ) = . Tada rs 0. Reikia, kad
viesai krintant tam tikru kampu, nuo skiriamosios dviej dielektrini terpi

30

II SKYRIUS

ribos atsispindi tik tokios poliarizacijos banga, kurioje elektrinis vektorius


virpa statmenai kritimo ploktumai, o banga, kurioje elektrinis vektorius
virpa kritimo ploktumoje, neatsispindi. Jei kritimo kampas toks, kad
+ = /2, atsispindjusi viesa yra tiesiai poliarizuota, elektrinis vektorius
virpa ploktumoje, statmenoje kritimo ploktumai. Kai + = = /2, tada
sin = cos ir

n2
sin
sin
=
=
= tg B .
cos
n1 sin

(2.3.11)

Sryis (2.3.11) tarp dielektrik lio rodikli ir tokio natraliosios


(nepoliarizuotosios) viesos bangos kritimo kampo, kuriam esant atsispindjusi nuo dielektriko paviriaus viesa yra visikai poliarizuota ireikia
Briusterio (Brewster) dsn, o tas kritimo kampas Briusterio kampu. Kai
natralioji viesai krinta dviej dielektrik sandr Briusterio kampu, atsispindjusioje bangoje lieka tik ta deE
=
0
1p
Ep
damoji, kurios elektrinis vektorius
s1p= 0 S
1s

virpa ploktumoje, statmenoje kritiEs


sp,ss
mo ploktumai (2.3.3 pav.). Tai reiE1s
kia, kad i banga visikai poliarizuo/2
ta. Visika atsispindjusios bangos
E2p

poliarizacija bna tada, kai lusios ir


s2p,s2s
atsispindjusios bang normals tarp
E2s
savs statmenos ( B + = 900).
2.3.3 pav. viesos kritimas Briusterio
Paprasiausiai Briusterio dsn
kampu
aikina dipolio spinduliavimo modelis. Krintanios viesos bangos elektrinis laukas dielektrike sukelia elektron virpesius, kuri kryptis sutampa
su lusios bangos elektrinio vektoriaus virpesi kryptimi. ie virpesiai
sandros paviriuje suadina bang, sklindani nuo sandros pirmj terp. Prisiminkime, kad virpantis elektronas savo virpesi kryptimi energijos
nespinduliuoja. Kai viesos banga krinta Briusterio kampu, atsispindjusios
bangos sklidimo kryptis yra statmena lusiosios bangos sklidimo krypiai
ir atsispindjusioje bangoje virpesiai kritimo ploktumoje nesukelia spinduliuots. Todl atsispindjusioje bangoje elektrinio vektoriaus virpesiai
vyksta tik ploktumoje, statmenoje kritimo ploktumai.
Krintant viesai ne Briusterio kampu, atsispindjusioji banga yra i
dalies poliarizuota. Atsispindjusioje viesoje vyraujantys virpesiai yra
statmeni kritimo ploktumai, nes E1s>E1p.
B

31

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

Kai kritimo kampas = 0 (statmenasis kritimas), tai i Frenelio formuli iplaukia, kad bangos poliarizacija nepakinta, abi bangos dedamosios
atsispindi vienodai. Tada atspindio faktorius
2

n n
r = 1 2 .
n1 + n 2

Jei viesa krinta terp, kurioje pasireikia sugertis, niekuomet nesusikuria visikai poliarizuota viesa. Be to, Briusterio dsnis galioja ne visikai grietai dl to, kad dviej terpi sandros paviriuje yra labai plonas
pereinamasis sluoksnis, kuriame molekuli dipoliniai momentai orientuoti
kitaip negu dielektriko viduje. Gaunama tam tikra viesos depoliarizacija.
Todl matuojant viesos poliarizacijos laipsn krintant Briusterio kampu,
galima tirti plon plveli savybes.
Nesunkiai rodoma, kad kai /2 (liauiantysis kritimas), atspindio faktoriai (ir rp, ir rs) artja vienet. Pvz., vandenyje labai gerai atsispindi prieingas krantas arba gerokai nutol daiktai, o irint vanden
statmenai, dugnas matosi gerai, veidas silpnai.
2.3.4 pav. pavaizduotos atspin- 1,0
dio faktori rs ir rp priklausomybs
nuo viesos kritimo kampo dviej r
dielektrik sandr.
Bangos poliarizacija vertinama
parametru, kuris vadinamas poliariza- 0,5
cijos laipsniu:

P=

I 1s I 1p
I 1s + I 1p

rs

rp

(2.3.12)
0

/4

/2

ia I1s ir I1p yra atsispindjusiosios

2.3.4
pav.
Atspindio
faktoriaus
viesos statmenosios ir lygiagreiopriklausomyb nuo kritimo kampo
sios dedamosios intensyvumai, kurie
proporcingi amplituds kvadratui.
Poliarizacijos laipsnis priklauso nuo kritimo kampo. Naudojant atitinkamas
Frenelio formules galima ireikti taip:

P=

cos 2 ( ) cos 2 ( + )
.
cos 2 ( ) + cos 2 ( + )

(2.3.13)

32

II SKYRIUS

Taigi krintant viesai dviej dielektrik sandr Briusterio kampu,


atsispindjusioji viesa yra visikai, o lusioji banga i dalies poliarizuota. I 2.3.4 pav. pateikt grafik matyti, kad krintant kampu = B atsispindjusiosios energijos srautas nedidelis, pagrindin jos dalis sklinda lusios
bangos kryptimi. Todl norint gauti poliarizuotj vies naudinga daug
kart lauyti krintanij Briusterio kampu vies, nes kiekvien kart
didja poliarizacijos laipsnis. I skaiiavim gaunama, kad sistemoje, vadinamoje Stoletovo ploktynu, sudarytoje i 10 stiklo plokteli, perjusioji
viesa praktikai beveik visikai poliarizuota. Perjusios viesos intensyvumas gerokai didesnis u atsispindjusios.
Toliau panagrinsime fazi santykius atsispindjusioje ir lusioje
bangose krintanios bangos fazs atvilgiu, priklausomai nuo kritimo kampo. Manysime, kad E projekcijos enklo pokytis yra ekvivalentus atitinkamo
virpesio fazs pokyiui dydiu .
Pradioje panagrinsime paprastesn atvej rodysime lusiosios ir
krentaniosios bang sinfazikum.
I (2.3.5) iraikos iplaukia, kad E2p ir Ep enklai vienodi, nes
cos( ) teigiamas ribose
sin( + ) > 0 kai 0 < ( + ) < ir
0 < | | < /2. Analogikai gaunama, kad E2s ir Es yra sinfazins.
Atsispindjusij bang fazi analiz yra sudtingesn.
Kintant kritimo kampui, kinta ne tik atsispindjusios bangos intensyvumas bei poliarizacija, bet ir bangos faz. viesa atspindi ir faz nepakinta
arba bangos faz pakinta dydiu . Pasirinktomis 2.3.2 pav. elektrinio vektoriaus dedamj virpesi kryptimis gaunama, kad E1s ir Es yra vienod fazi, jei jos vienodo enklo, o E1p ir Ep vienod fazi, jei j enklai yra skirtingi.
Skiriami du viesos atspindio atvejai: atspindys nuo optikai tankesns terps (n2 > n1, < ) ir nuo optikai retesns terps (n2 < n1, > ).
1. n2 > n1. I (2.3.4) iraikos iplaukia, kad kai + < /2, t. y.
1s- s
< B, tai
tg( ) > 0
ir
tg( + ) > 0, o kai + > /2,

t. y. > B, tai tg( ) > 0 ir


tg( + ) < 0.

Taigi atsispindjusios bangos


a
b
statmenosios dedamosios faz pakinta dydiu visoms vertms
2.3.5 pav. Fazi skirtumo priklausomy(2.3.5 b pav.), o lygiagreiosios debs nuo bangos kritimo kampo

1p- p

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

33

damosios faz pakinta dydiu , kai kampai < (/2 ) ir nepakinta, kai
kampai didesni u Briusterio kamp (2.3.5 a pav.). Taigi elektromagnetinei
bangai atsispindint nuo optikai tankesns terps prarandamas pusbangis
(atsispindjusios bangos vektoriaus E faz pakinta dydiu kritusios bangos atvilgiu), kai kritimo kampai maesni u Briusterio kamp. Jei kritimo
kampas didesnis u Briusterio t. y. ( + ) > /2, tai p ir s dedamosios elgiasi skirtingai: E1s faz yra prieinga, o E1p sinfazika kritusiosios bangos
fazs atvilgiu.
2. n2 < n1. Kai viesa krinta i optikai tankesns terps optikai retesn, Frenelio formuli iraikos nesunkiai gali bti gaunamos i pirmojo
atvejo, pakeitus ir n2 n1, t. y. banga, krintanti i pirmosios terps
antrj kampu, atsispindi taip pat kaip banga, krintanti kampu i antrosios terps pirmj. Gaunama, kad E1p ir Ep yra sinfaziniai, kai kritimo
kampas maesnis u Briusterio kamp, ir yra prieing fazi, kai kritimo
kampas didesnis u Briusterio kamp. Statmenj dedamj E1s ir Es fazs
visais atvejais sutampa. Taigi esant kritimo kampams maesniems u
Briusterio kamp atsispindinti viesa nuo optikai retesns terps nepraranda pusbangio. Kai = rib, lio kampas = /2 ir ls spindulys liauia
sandros paviriumi. Kai > rib, visa bangos energija atsispindi. Toks
reikinys vadinamas visikuoju vidaus atspindiu, o kampas rib ribiniu
visikojo vidaus atspindio kampu.
Nagrinjant visikj vidaus atspind naudojami kompleksiniai parametrai ir Frenelio formuls ilieka analogikos. Visikojo vidaus atspindio
atveju p ir s dedamosios patiria fazi uol. Dl p ir s dedamj fazi skirtumo pakinta bangos poliarizacijos pobdis. Bendruoju atveju tiesiai poliarizuota banga tampa elipsikai poliarizuota, ir atvirkiai.
2.4. VISIK ASI S VID AUS ATSPINDYS

Atsispindint elektromagnetinei bangai nuo optikai retesns terps ir


esant kritimo kampams, nemaesniems u ribin, bangos energija sugrta
pirmj terp. is reikinys vadinamas visikuoju vidaus atspindiu.
Visikojo vidaus atspindio reikinys plaiai taikomas optiniuose
prietaisuose (ironuose, periskopuose ir kt.). 2.4.1 pav. pavaizduota spinduli eiga keliose visikojo vidaus atspindio prizmse. iuo reikiniu grindiamas ir viesolaidi veikimas. viesolaidiai tai skaidrs dielektriko
strypeliai arba sileliai, kuriuose vyksta visikasis vidaus atspindys

34

II SKYRIUS

(2.4.2 pav.). Didelis j


kiekis
sudaro
pyn.
Lanksios pyns naudojamos vairiose optinse
sistemose
informacijai
perduoti netiesiame kely2.4.1 pav. Visikojo vidaus atspindio prizms
je. Atsiradus viesolaidiams,
isivyst
skaidulin optika.
Elektromagnetini
bang visikuoju vidaus
atspindiu aikinama radijo bang refrakcija jonosferoje.
2.4.2 pav. Spinduli eiga viesolaidyje
Teiginys, kad elektromagnetins energijos srautas nepatenka antrj terp, yra nevisai teisingas. Galima rodyti, kad esant visikajam vidaus atspindiui antrojoje terpje atsiranda elektromagnetin banga, kuri sklinda palei terpi sandr.
Teoriniai Eichenvaldo tyrimai parod, kad iuo atveju elektromagnetin
banga prasiskverbia antrj terp ir jos intensyvumas smarkiai krinta einant
gilyn. Praktikai banga antrojoje terpje sklinda labai ploname sluoksnyje,
kurios storis yra bangos ilgio eils.
ias
ivadas
eksperimentikai
patvirtino
Mandeltamas
(). Tam tikslui naudojama stiklo
prizm, kuri udedama ant fluorescuojaniojo tirpalo (2.4.3 pav.). Kai sandr stiklas tirpalas
viesa krinta kampu, maesniu u ribin, skystis
fluorescuoja visame lusij spinduli kelyje. Kai
kritimo kampas yra didesnis u ribin, lusiojo
2.4.3 pav. Mandeltamo spindulio kelias tirpale inyksta, taiau aikiai
bandymo optin schema
matoma fluorescencija tirpalo sluoksnio, tiesiogiai
prigludusio prie prizms atspindio vietoje.
Uraysime lusiosios bangos iraik x kryptimi (2.4.4 pav):
x sin + z cos
x
E 2 = E 20 exp i t = E 20 exp i t
u2

u 2

i z cos
x
= E 20 exp
exp i t
u2

u 2 / sin

35

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

ia pirmasis narys nusako kakokios tai bangos amplitud. Banga


sklinda x kryptimi u2 / sin greiiu. Kompleksin bangos amplitud priklauso nuo koordinats z, nusakanios skverbties gyl antrj terp. I matematini perdirbim gaunama, kad ios nevienalyts bangos, sklindanios palei terpi sandr

amplitud, ireikiama taip:


n1
i z cos
E 20 exp
=
u2

n
2

1
z sin 1 .
= E 20 exp

n2

n2
z

2.4.4 pav.Bangos lis

Pliuso enklas ia neturi fizikins prasms. Minuso enklas atitinka


bang, kurios amplitud greitai maja skverbiantis antrj terp. Ji egzistuoja madaug eils gylyje.
Gaunamas lyg ir prietaravimas: bandymai rodo, kad visikojo vidaus
atspindio atveju visa energija atsispindi ir kartu kakuri tai energijos dalis
sklinda antrojoje terpje palei sandr. Toki energijos migracij nesunku
patvirtinti matematikai: stacionaraus proceso atveju vidutinis energijos
srauto normalioji (statmenoji) dedamoji Snor = 0, tuo tarpu vidutin atstojamojo srauto palei rib tangentin dedamoji Stang 0. Tokia situacija galima tik tada, kai energijos srauto dalis patenka antrj terp, o po to i jos
ieina. Elektromagnetins energijos skverbt antrj terp lemia fizikiniai
reikiniai, vykstantys nusistovint procesui.
savotik energijos srauto dalies skverbt antrj terp galima
aptikti eksperimentikai ir taikyti praktikoje. Kadangi sluoksnio storis, kur
migruoja energija, yra bangos ilgio eils, tai eksperimentuoti patogiau ultratrumpj bang ruoe. Greta statomos dvi visikojo atspindio prizms, paliekant nedidel tarp (2.4.5 pav.). Priklausomai nuo tarpelio ploio
2.4.5 pav.
imtuvas registruoja skirting energijos kiek. Keiiant
tarpelio plot, galima keisti perjusiosios prizmes pradine
linkme energijos kiek, t. y. moduliuoti perjusios bangos amplitud.

36

II SKYRIUS

2.5 SK AI DULIN OPTIK A. VIESOL AI DI AI

Skaidulin optika nagrinja optins spinduliuots sklidim skaiduliniuose viesolaidiuose ir su tuo susijusius reikinius.
Skaidulinis viesolaidis paprasiausiuoju atveju yra ilga lanksti skaidula, kurios erdis pagaminta i labai skaidraus n1 lio rodiklio dielektriko
ir apsuptas n2 < n1 lio rodiklio apvalkalu.
Optins spinduliuots sklidimo pobdis skaiduliniame viesolaidyje
priklauso nuo jo skerspjvio matmen ir lio rodiklio profilio pjvyje. Virpesi tip (mod) skaiius, kuris gali sklisti skaiduliniame viesolaidyje,
esant konkreiam spinduliuots bangos ilgiui, proporcingas erdies skersmens 2a kvadratui ir lio rodikli skirtumui n = n1 n2 tarp erdies ir
apvalkalo. Mainant i dydi sandaug galima pasiekti, kad viesolaidyje
plist tik viena moda. Toks skaidulinis viesolaidis vadinamas vienmodiu.
Skaidulini viesolaidi
yra daug tip, bet labiausiai paplit trys (2.5.1 pav.): daugiamodiai su laiptuotu lio rodiklio
n(r )
n(r )
n(r )
profiliu, daugiamodiai su gradientiniu lio rodiklio profiliu ir
n
vienmodiai. Vienmodi viesolaidi 2a (5 10) m, dau2a
2a
2a
giamodi nuo keli deimi
a
b
c
iki keli imt mikrometr. Visas
viesolaidio
skersmuo
2.5.1 pav. viesolaidi skerspjviai ir
2
3
(10 10 ) m.
lio rodiklio profiliai pjvyje
(a daugiamodi laiptuot, b vienmodi,
viesos sklidimas viesoc daugiamodi gradientini)
laidyje nusakomas visikuoju vidaus atspindiu sandroje erdis apvalkalas. Krintantys spinduliai sandr erdis apvalkalas rib
1
(ia sin =
n12 n22 ) kampu patiria visikj vidaus atspind ir sklinda
n1
palei viesolaid lauts pavidalo trajektorija (2.5.2 pav.). iuo atveju spindulio kritimo viesolaidio gal apertra lygi n1. Kiti spinduliai, krintantys didesniais u rib kampais, i dalies atsispindi sandroje, lta apvalkal ir sugeriami iorine danga. Todl dydis

37

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

n1 rib = n12 n 22

n2
n1

n1
yra viesolaidio gebos ugriebti
vies matas, o io kampo sinusas
vadinamas skaitine viesolaidio
2.5.2. pav. Spindulio trajektorija
daugiamodiame viesolaidyje su
apertra.
laiptiniu lio rodiklio profiliu
Spinduli vaizdiai teisingai
nusako pagrindinius viesos sklidimo
daugiamodiuose viesolaidiuose ypatumus tada, kai erdies skersmuo gerokai didesnis u bangos ilg (2a >> ). Taiau pilnutin viesos sklidimo
viesolaidyje vaizd pateikia bang teorija, leidianti sklisti jame tik diskretiniam mod rinkiniui.
Sklindant viesai viesolaidyje pasireikia tokie optiniai reikiniai:
optinio signalo silpimas, trumpj viesos impuls iplitimas, vairs netiesiniai procesai.
Optinio signalo silpim stiklo viesolaidyje regimoje ir artimoje infraraudonojoje spektro srityje, t. y. srityje, kur kvarco stiklai yra skaidriausi,
lemia stikl, priemai ir struktros defekt sugertis bei sklaida. Sugert nusako elektroniniai uoliai (bangos ilgiui = 0,8 m nevirija 1 dB/km); gardels virpesiai, kurie enkliau pasireikia > 1,8 m bangos ilgiams (keli
dB/km). Reilio (Rayleigh) sklaida stiklo nevienalytikumuose = 0,8 m
bangos ilgiui nevirija keli db/km. Skaidriausi skaiduliniai viesolaidiai,
pagaminti i kvarco stikl, naudojami (0,8 1,8) m ruoe.
Dl optinio impulso iplitimo, sklindant jam skaiduliniame viesolaidyje, pasireikia impuls tarpusavio persidengimas, o tai turi takos viesolaidio praleidimo informacijos juostai. Impulso iplitim viesolaidyje lemia trys prieastys: tarpmodin dispersija, mediagos dispersija ir bangolaidin dispersija. Didiausi dal impulso iplitime daugiamodiuose viesolaidiuose sudaro tarpmodin dispersija skirting mod skirtingas grupinis sklidimo greitis. i dispersija sumaina viesolaidio praleidimo juost
iki keli deimi MHzkm. Mod grupini greii skirtum galima gerokai
sumainti, jei lio rodiklis kinta tolygiai pagal parabols dsn su maksimumu ties viesolaidio aimi. Dl to viesolaidio praleidimo juosta padidja iki (600 800) MHzkm ir daugiau.
viesolaidio mediagos dispersija yra viesolaidio mediagos lio
rodiklio priklausomyb nuo bangos ilgio ir tada modos grupinis greitis
priklauso nuo viesos danio. Kadangi optinis impulsas visuomet turi baig-

38

II SKYRIUS

tin spektrin plot , jis iplinta sklindant viesolaidiu. Impulso pltra


dl mediagos dispersijos, sklindant L ilgio viesolaidiu, yra lygi

L
d2n
2 .
c
d

Tarkime, kad turime skaidulin viesolaid, kurio erdis pagaminta i


lydyto kvarco ir GaAlAs viesos diod, skleidiant 0,8 m bangos ilgio
vies ir santykinis spektrinis plotis / = 0,04. Tada pltra = 4 ns/km.
Impulso iplitimas gerokai sumaja, jei neaniosios spinduliuots
bangos ilgis parinktas spektro ruoe apie 1,3 m, nes ioje srityje kvarco
stikl d2n/d2 0.
Bangolaidin (tarpmodin) dispersija susijusi su konkreios modos
grupinio greiio priklausomybe nuo bangos ilgio. i dispersija yra labai maa, palyginus su mediagos dispersija.
Jei skaidulinis viesolaidis pagamintas i legiruoto kvarco stiklo, yra
sritys, kur mediagos dispersija didumu lygi bangolaidinei dispersijai, bet
skiriasi enklu. iose srityse (1,2 < < 1,7 m), atitinkamai legiruojant ir
parenkant viesolaidio erdies skersmen, galima gauti tarpusavio kompensavim ir maiausi vienmodi viesolaidi impulso iplitim (plaiausi
praleidimo juost).
Sklindant viesai skaiduliniais viesolaidiais netiesini prces atsiradimas susijs su netiesine erdies mediagos poliarizacija naudojant didels
galios (intensyvumo) optinius signalus. Pasireikia tokie netiesiniai reikiniai: priverstin Ramano (Raman) sklaida, priverstin Brijueno (Brilloin)
sklaida, daugiafotoniai parametriniai procesai, viesos impuls saviveika,
solitoninis optini impuls sklidimo viesolaidyje pobdis ir kt.
2.6. VIESOS B ANG ATSPI NDYS NUO
METAL P AVI RI AUS

viesos atspindio nuo metal paviriaus ypatumai slygojami tuo,


kad metaluose yra daug silpnai suritj su atomais elektron, kuriuos galima laikyti laisvaisiais. i elektron priverstiniais krintaniosios bangos
virpesiais sukeltos antrins bangos sukuria stipri atspindio bang. Ta viesos energijos dalis, kuri siskverbia metalo vid, sugeriama.
siskverbusios metalo vid elektromagnetins bangos sukuria laidumo sroves j = E ir metalas yla. Todl nagrinjant klausim pagal

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

39

Maksvelo teorij, reikia skaityti metalo laidum, kur dielektrikuose nebuvo kreiptas dmesys. Reikia pabrti, kad isami metal elektronin teorija,
nusakanti visas jos optines savybes, yra kvantin.
Atsispindjusiojo ir sugertojo energijos sraut dalmuo priklauso nuo
metalo elektrinio laidumo. I bandym nustatyta, kad kuo didesnis metal
elektrinis laidumas, tuo auktesn jo atspindio geba. Taigi reikia skaityti
elektromagnetins bangos sugert, ko nedarme nagrindami dielektrikus.
Bet kokia terp daugiau ar maiau sugeria elektromagnetines bangas ir ji
silpnja, amplitud maja.
Tarkim, kad z kryptimi sklinda banga, kurios intensyvumas I. Sluoksnyje d z bus sugerta krintaniosios bangos dalis
dI = k I dz.
viesos intensyvumas silpnja pagal Bugero dsn:
I = I0 exp( k z).

,
4
kuris nusako bangos ilgio spiduliuots sugert metale. Bangos ilgis tiriamojoje mediagoje siejasi su bangos ilgiu 0 vakuume taip: = 0 / n; ia
n mediagos lio rodiklis. Tada
Teorins formuls taps paprastesnmis, jei k pakeisti dydiu = k

4
I = I 0 exp
n

0

z.

Jei n = 1, tai sluoksnyje, kurio storis lygus vienam bangos ilgiui


(z = 0), viesos intensyvumas sumaja exp(4) karto ( 105). Plankas
(Planck) pasil sugert vadinti metaline, jei n > 1. Daugumai metal
n kinta nuo 1,5 iki 5.
Kokioje nors terpje sklindaniosios bangos elektrinio lauko stipris ireikiamas taip:

t
2

z n
.
E = E0 exp
n z exp i 2
0
T
0

E 0 exp
n z yra gstaniosios bangos amplitud.
0

Naudojant kompleksin lio rodikl n = n (1 i ), ireikiama taip:


Narys

40

II SKYRIUS

t
n
E = E 0 exp i 2 z
T 0

t
n
E = E 0 cos 2 z .
T 0

arba

ios lygtys nusako plokij bang, todl galima panaudoti ankstyvesnes Frenelio formules, tik reikia pakeisti n n = n i n . ia realioji
dalis, kaip ir anksiau, nusako elektromagnetins bangos l, o menamoji
dalis i n bangos sugert. Dydiai n ir yra metalo optines savybes nusakantieji parametrai.
Jei lio rodiklis yra kompleksinis, kompleksiniu bus ir bangos lio
kampas , nes visuomet turi bti tenkinama lygyb:
sin
= n = n (1 i ) ,
sin

t. y. nra paprastasis lio kampas.


Dl kompleksins verts gaunamos ir kompleksins atsispindjusiosios bei lusiosios bang amplituds Frenelio formulse, t. y. atsiranda
fazi skirtumas tarp i bang dedamj ir krintaniosios bangos. I to iplaukia, kad banga yra elipsikai poliarizuota. Taigi, jei metal krinta tiesins poliarizacijos banga, atsispindjusioji ir lusioji bangos bus elipsikai
poliarizuotos.
Lusij bang tirti sunku, nes ji visikai sugeriama labai ploname
metalo sluoksnyje. Todl eksperimentikai tiriama atsispindjusioji banga.
Drude pasilytas metodas yra pagrindinis metal optini parametr nustatymo metodas.
Drude metodo idja tokia. Atsispindint plokiajai bangai nuo metalo
paviriaus, susidaro elipsikai poliarizuota banga, todl turi susidaryti fazi
skirtumas tarp dedamj E1p ir E2s. Imatavus atspindio faktori r, kai
krinta kakokiu kampu , nustatomos n ir verts.
Faktorius r ir fazi skirtumas apskaiiuojamas beveik statmenajam
plokiosios bangos kritimui metalo paviri (jei = 0, jokios elipsins
poliarizacijos atsispindjusiojoje bangoje nra). Anksiau pateiktoje iraikoje (. 2.3)

r=

E10
n n
= 1 2
E00
n1 + n2

41

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

pakeitus n kompleksiniu ir n 2 prilyginus vienetui, gaunama:

E10 n (1 i ) 1 (n 1) i n
=
=
.
E00 n (1 i ) + 1 (n + 1) i n
Padauginus i iraik i jos jungtins verts, atspindio faktorius ireikiamas taip:

E E (n 1) 2 + (n ) 2
.
r = 10 10 =
2
2
E00 E 00 (n + 1) + (n )

Fazi skirtumui = p s nustatyti naudojamos Frenelio formuls:


( E10 ) p
( E 00 ) p

tg ( - )
= p exp (i p ) ;
tg ( + )

( E10 ) s
sin ( - )
=
= s exp (i s ) ;
( E 00 ) s
sin ( + )

ia p ir s yra koeficientai, nusakantys amplitudi E p ir E s pokyt atsispindint bangai. Bendruoju atveju p s, t. y. ortogonalij vektoriaus E
dedamj fazs yra skirtingos, dl ko atsispindjusioji nuo metalo paviriaus banga yra elipsikai poliarizuota. I ia nustatomas = p s.
Sry tarp optini (n, ) ir elektrini (, ) metalo parametr galima
ireikti sprendiant Maksvelo lygtis, nusakanias izotropin homogenin
terp, kurios laidumas . Galutinis rezultatas gaunamas toks:

n2 (1 2) = ir n2 = / ;

(2.6.1)

ia bangos danis, dielektrin skvarba, elektrinis laidumas.


(2.6.1) iraik dalmuo nusako tok santyk:
1 2
=
.

Kai , tai 1 ir n . I ia iplaukia, kad idealus laidininkas visikai atspindi vis vies (r = 1).
Reikia pabrti, kad eksperimentiniai rezultatai ne visikai sutampa su
rezultatas, gaunamais i (2.6.1) iraik. Neatitikimas dl to, kad ir , o
kartu n ir , nra pastovs, bet priklauso nuo danio. i priklausomyb ypa
ryki didesnij dani srityje (ultravioletinje ir regimojoje spektro srityje).
Patenkinamas rezultat atitikimas gaunamas infraraudonojoje srityje

42

II SKYRIUS

Kas lieia terminij, susijusi su sugerianiom terpm, kartais atsiranda nesusipratim. Pateiksime kelis aspektus.
Sugertis yra silpna, jei bangos skverbties gylis yra gerokai didesnis u
bangos ilg. Tada bangos amplitud palaipsniui maja daugelio bangos ilgi gylyje. Bet silpnai sugerianios mediagos (da tirpalai, praskiesti
raalai) esant pakankamam storiui gali sugerti vis krintanij jas energij.
Sugertis yra stipri, jei bangos skverbties gylis maesnis u bangos ilg.
Stipriai sugerianiosios mediagos (metalai) sugeba sugerti tik ma
krintaniosios bangos energijos dal, o didiul energijos dalis atsispindi.
Todl bendroji taisykl yra tokia: jei mediaga pasiymi stipria sugertimi ties kokiu nors daniu, tai to danio bangos atspindys jos sandroje yra
didelis ir tik maa energijos dalis patenka vid ir sugeriama.
io reikinio pavyzdys. Ant stiklo ploktels upilamas violetinio raalo sluoksnis. Ploktel yra vienodai nuspalvinta tiek pereinaniojoje , tiek
ir atsispindjusiojoje viesoje, nes silpnai sugerianiosios terps (dao tirpalo) nuspalvinim lemia selektyvioji sugertis sluoksnio storyje. Kai raalas
idista, jis tampa stipriai sugerianija terpe. Pereinaniojoje viesoje
ploktel kaip ir anksiau violetin, bet atsispindjusiojoje viesoje idiuvs raalas gauna gelsv metalin blizges. J lemia selektyvusis viesos atspindys nuo paviriaus tiems bangos ilgiams, kurie stipriai sugeriami daalo
sluoksnyje.
Kai kuri metal paviriaus spalv lemia j optini parametr priklausomyb nuo bangos ilgio. Kadangi metalai yra stiprios sugerties terps, ploni metalo sluoksniai, stebimi pereinaniojoje viesoje, turs papildomj
spalv. Pvz., plonos aukso plvels atsispindjusioje viesoje geltonos, o
pereinaniojoje viesoje atrodo alsvomis.

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

43

2.7. SPINDULIUO TS IR KNO SP ALVOS

Spinduliuots ir kno optiniam apibdinimui naudojama spalvos svoka. Spalvos reikinys yra nepaprastas. Kad suprasti spalvos esm, vien
optikos neutenka. Reikia naudoti fiziologijos, psichologijos, matematikos,
estetikos, etnografijos, archeologijos, meno, filosofijos metodus. Aristotelis
yra pareiks: Matoma viesoje yra spalva, nes spalva nematoma be viesos.
Spalva yra spinduliuots poveikio mogaus akiai pasekm, savotikas
pojtis. Skirting spinduliuoi poveikis mogui ir jo psichikai yra savitas.
iuolaikin trikomponent spalv regjimo teorija teigia, kad akies tinklainje yra trij ri kolbuts, kurios skirtingai reaguoja vairios spektrins
sudties vies. Tai r jutikliai, labiausiai reaguojantys raudonj, g jutikliai
alij ir b jutikliai mlynj spalv.
Spalva yra regimosios spinduliuots charakteristika, kuria stebtojas
gali nusakyti skirtumus tarp dviej regim lauk, kuri forma, matmenys ir
struktra yra vienodi, o skiriasi skleidiamosios arba atspindimosios spinduliuots spektrin sudtis ir intensyvumas. Spalvos skirstomos chromatines (spalvingsias) ir achromatines (nespalvingsias baltoji, juodoji, pilkoji). Spalvos skiriasi vienokiu ar kitokiu atspalviu (spalvos tonu) ir spalvos
grynumu (sodrumu)
Atspalvis yra regimojo pojio savyb, apibdinama bangos ilgiu tokios monochromatins spinduliuots, kuri sumaiius su baltja spinduliuote
gaunama tiriamosios spinduliuots spalva.
Spalvos grynum nusako tam tikro atspalvio monochromatins spinduliuots dalis, kuri sumaiius su baltja spinduliuote sukuriamas vizualus
tapatumas su nagrinjamaja spinduliuote.
Didiausiu grynumu pasiymi spektro spalvos ir purpurins spalvos
pereinamosios tarp raudonosios ir violetins, sukuriamos maiant vairiais
santykiais ias kratines regimojo spektro spalvas (r = 720 nm,
v = 380 nm).
Spalva nevisikai nusako spinduliuoi spektrin sudt, nes netgi
skirtingos spektrins sudties spinduliuots vizualiai gali bti neatskiriamos,
nors kitais atvejais nedideli spektrins sudties pokyiai lengvai pastebimi.
Tam tikr monochromatini spinduliuoi spalv, vadinam papildomosiomis spalvomis, kiekybinis miinys yra neatskiriamas nuo baltos dienos
viesos, kurios spektras yra itisinis. Kiekvienai pagrindinei spalvai yra papildomoji (pagrindin spalva + papildomoji spalva = baltoji spalva). Viena

44

II SKYRIUS

papildomoji spalva yra sudaryta i dviej pagrindini. Antai geltonoji (raudonoji + alioji) yra papildomoji mlynajai (nes mlynoji + geltonoji = baltoji), purpurin (raudonoji + mlynoji) papildomoji aliajai, o ydroji (alioji + mlynoji) papildomoji raudonajai.
Dauguma mus supanij daikt yra nespinduliuojantys, jie atspindi
vies ir suvokiami pagal trio form ir nuspalvinim, kuris apibdinamas
spektrine atspindio kreive. Pagal viesi ir tamsi viet pasiskirstym regjimo lauke (viesos elius) nusakoma daikto trio forma ir atskir paviriaus dali orientacija spinduolio atvilgiu. mogaus suvokiama spalva
priklauso tiek nuo paties objekto spalvos, tiek ir nuo j supanij objekt
bei fono spalv.
Spiduliuots spalva apibdinama spalviu, kur pagrindinai nusako
spinduliuots spektrin sudtis. Taiau ir skirtingos spektrins sudties
spinduliuots gali bti vienodo spalvio. Pojiai, atsirad dl rgb jutikli
suadinimo lygi santykio skirtumo, vadinami spalvio jutimu, t. y. suvokiama spalva. Spalvio jutimas leidia mogui skirti vienodo skaisio spinduliuoi skirtingas spalvas. Vienod spalvio jutim sukelianios spinduliuots vadinamos vienspalvmis.
Nagrinjant spalvas reikia inoti Grasmano dsnius :
1. Tolydumo dsnis. Esant bet kokiam tolydiniam spinduliuots kitimui, spalva kinta tolydiai.
2. Adityvumo dsnis. Dviej spinduliuoi sumos spalva priklauso tik
nuo dedamj spinduliuoi spalv.
3. Trimatikumo dsnis. Bet kokios keturios spalvos yra tiesikai susietos (yra ir tiesikai nepriklausom spalv trejetai).
Kokios nors spinduliuots spalvos nusakymas yra subjektyvus dl
poji, kurie vairiems monms yra skirtingi ir priklauso nuo stebjimo
slyg.
mogaus akies spektrinis jautris skirtingoms regimojo spektro sritims
yra nevienodas, priklauso nuo bangos ilgio. Sauls spektre didiausi gali
turi gelsvai alioji spinduliuot. mogaus akis istorikai adaptavosi prie
Sauls viesos energinio pasiskirstymo ir tapo jautriausia iai spinduliuotei
(555 nm). Yra daug dirbtini spinduoli, turini vienoki ar kitoki spektrin sudt. Dienos viesa irgi yra vairi fazi tiesiogini Sauls spinduli viesa, saulto dangaus viesa, rykaus dangaus viesa ir kt. Dienos viesa priklauso nuo met ir paros laiko, nuo atmosferos bsenos. Todl vietoje
labai plaiame ruoe besikeiianios dienos viesos naudojami dirbtiniai
baltosios viesos spinduoliai.

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

45

Spalvos matavimas i esms skiriasi nuo kit fizikini dydi matavim. ia negalima panaudoti standartini metrologijos metod, kuriuose
matuojamasis parametras lyginamas su etalonu ir nustatomas kiek kart didesnis ar maesnis u etalon. Spalvoms toks matavimas principialiai negalimas negalima pasakyti, pvz., kad raudonoji spalva tiek tai kart didesn
ar maesn u mlynj.
Kolorimetrijoje (spalv matavimo metoduose, skirtuose kiekybikai
vertinti spalv ir spalv skirtum) sukurtos sistemos, kuriose spalva matuojama kiekybikai ir ireikiama etaloninmis spinduliuotmis, maiomomis tam tikromis proporcijomis. Tokios objektyvios spalvos iraikos sukurtos grietai fiksuotomis standartinmis stebjimo slygomis.
Spalvos charakteristika koloriG
R
metrijoje yra trimat, t. y. spalva kiekybikai ireikiama trimis tarpusavyje
susietais parametrais. Todl spalva kolorimetrijoje pateikiama trij dedamj
vektoriumi tiesinje erdvje, vadinaB
moje spalv erdve (2.7.1 pav.). Vis
spalvos vektori pradia yra bendra.
Takas J, atitinkantis koordinai sistemos pradi, yra juodasis takas
2.7.1 pav. Spalv erdv
nulinio skaisio takas (nra viesos). I
spalv erdvs koordinai pradios ieina aib spalvos vektori. Visi realij spalv vektoriai yra kginje erdvje, kuri riboja monochromatins
spinduliuots ir purpurini spalv vektoriai.
Trij spinduliuoi spalvos, kuriomis irekiama charakterizuojamoji
spinduliuot, vadinamos pagrindinmis spalvomis. Pagrindinmis gali bti
bet kokios trys tiesikai nepriklausomos spalvos, t. y. n viena i j negali
bti sukuriama kit dviej suma (arba tiesin kombinacija). Tai vektori nekomplanarumo slyga. Toki spalv trijuli, sudarani spalvos koordinai
sistem, gali bti daug. 1931 m. Tarptautin apvietimo komisija (TAK)
ved standartin sistem RGB, kurioje pagrindins spalvos yra raudonoji R
(red, = 700,0 nm), alioji G (green, = 546,1 nm) ir mlynoji B (blue
= 435,8 nm). Jas maiant galima sukurti daugum realiai pasitaikani
spalv. Bet kokia matuojamoji spalva S gali bti pateikta trimatje spalv
erdvje koordinatmis R, G B, vadinamomis spalvos koordinatmis. Taigi
spalvos koordinats yra trij pagrindini spalv kiekiai, padedantys atkurti
reikiam spinduliuots pojt tam tikroje trispalvje sistemoje.

II SKYRIUS

46

Vizuali matuojamosios spalvos S ir trij pagrindini spalv miinio


tapatyb ireikiama vektorine spalvos lygtimi
S = R R + G G + B B,

(2.7.1)

kuri nusako nagrinjamj spalv. Bet kokia spalva kolorimetrijoje suprantama kaip vektorin trij dedamj suma.
Apvietus balt paviri vienu metu trimis viesos srautais R, G ir B,
ekrane galima pamatyti vairias spalvas. Esant tam tikroms R, G, B vertms,
susidaro baltoji spalva. Toki spinduliuoi srautai vadinami vienetiniais
(arba vienetinmis spalvomis).
Spalv erdvs koordinai ai isidstymas yra gana laisvas. Pasirenkant pagrindines spalvas svarbus yra baltosios spalvos vektorius. Jis turi
bti vienodai nutols nuo pagrindini spalv vienetini vektori, t. y. nuo
koordinai sistemos ai. Labiausiai nutol nuo baltosios spalvos vektoriaus yra monochromatins spinduliuots spalvos vektoriai. Realiosios spalvos vektorius yra erdvje tarp baltosios spalvos ir atitinkamos pagal atspalv
monochromatins spinduliuots vektoriaus. Bet kokia realioji spalva sukuriama maiant baltj ir tokio pat atspalvio monochromatin spalv.
Baltosios spalvos vektorius N kerta vienetini spalv ploktum take
N, kuris yra vienetini vektori R, G, B virni sudaromo trikampio centre
(2.7.2 pav.). Baltoji spalva gaunama tada, kai vienetini spalv skaisi
santykis yra toks:
LR : LG : LB = 1 : 4,5907 : 0,0601.

(2.7.2)

i lygtis tiksliai nusako baltosios


spalvos svok. Baltoji spalva tai
spalva, kuri sukuriama sumaiius tris
N
pagrindines spalvos dedamsias R, G ir
S
B santykiu, ireiktu (2.7.2) lygtimi. I
(2.7.2) lygties iplaukia, kad tik viena i
LR , LG ir LB veri yra nepriklausoma,
R
j galima pasirinkti laisvai, bet standarB
tiniuose matavimuose toliau jos ne2.7.2 pav. Vienetini spalv
keisti.
ploktuma (spalvos trikampis)
Bet koks spalvos vektorius S (arba jo tsinys) kerta vienetin ploktum
take A, kuris nusako nagrinjamosios spinduliuots spalv. Vienetins
ploktumos sritis trikampio viduje vadinama spalvio diagrama (arba spalvos
trikampiu). Jo virns nusako pagrindini spalv spalvius. Tako A vieta
G

47

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

spalvos trikampyje apibdinama spalvio koordinatmis rA, gA, bA tai atstumai iki trikampio kratini. Jei rA = gA = bA = 1/3, gaunamas baltosios
spalvos takas. Spalvio koordinats r, g, b yra spalvos koordinai ir j sumos (modulio) dalmuo:
r=

R
G
B
; g=
; b=
.
R + G + B
R + G + B
R + G + B

(2.7.3)

Bet kuri spalva S(R, G, B), kurios spalvio takas S(r, g, b) yra spalvos trikampio viduje, gali bti sukuriama sumuojant (maiant) teigiamas
RGB sistemos pagrindini spalv vertes (kiekius). Taiau, jei spalva nra
nagrinjamos sistemos trikampio viduje, viena arba dvi spalvos koordinats
tampa neigiamomis. Tai reikia, kad matuojamoji spalva negali bti sukuriama maiant pagrindines spalvas. Taiau sumaiius matuojamj spalv su
ta pagrindine spalva, kurios viena koordinat yra neigiama, sukuriama tokia
pati spalva, kaip ir dviej kit pagrindini spalv miinys. Pvz., iraik
S = R R + G G + B B
reikia interpretuoti taip:
S + R R = G G + B B.
Grynj spalv S() spalvos lygtis yra tokia:
S() = R () R + G () G +B () B.

(2.7.4)

Tak S() visumos linija


(2.7.3 pav.) vadinama grynj spalv linija (spalvio grafikas) tai monochromatini spinduliuoi spalv
vektori susikirtimo su vienetine
ploktuma tak visuma. Visos grynosios spalvos, iskyrus tris pagrindines (R, G, B), yra u spalvos trikampio rib. Trikampio svorio cen2.7.3 pav. Spalvos grafikas RGB
tre yra takas N, ymintis baltj
sistemoje
spalv. Tiesje, jungianioje raudonosios ( = 700 nm) ir violetins ( = 380 nm) spalv spalvi takus, isidsiusios purpurins spalvos, o ploktumoje tarp grynj spalv linijos ir
purpurini spalv linijos visos galimos realiosios spalvos. Tiesje, jungianioje baltj spalv N su kokia nors grynja spalva S() isidsiusios
visos spalvos, kurios gali bti sukuriamos maiant baltj spalv su

48

II SKYRIUS

S() spalva. Jos yra vienodo atspalvio, bet skiriasi spalvos grynumu dl skirtingo baltosios spalvos kiekio. Take N vis atspalvi viesos grynumas lygus nuliui, o grynj spalv linijos take 100 %.
Kaip minta, bet kokia negrynoji spalva gali bti sukuriama maiant
vairiausias spalv poras. Nubrkime bet koki ties per tak F
(2.7.3 pav.), apibdinant kokios nors spalvos F spalv. Grynj spalv linij ji kerta a ir b takuose. ioje tiesje bet kokios dvi spalvos, isidsiusios skirtingose tako F pusse, sumaiytos atitinkamais kiekiais sukuria
spalv F. Jei ties nubrta per spalvos trikampio centr N (2.7.3 pav., ties
cd), tai sumuojant bet kokias dvi spalvas, isidsiusias skirtingose tako N
pusse, susidaro baltoji spalva. Svarbu tik parinkti toki spalv intensyvum
santyk. Kaip minta, ios spalvos vadinamos papildomosiomis. Suprantama, toki spalv por kiekis yra be galo didelis.
Spalvos trikampis suteikia daug informacijos apie spalvas. Nors sumavimo variant yra labai daug, taiau kiekvienu atveju gaunami visikai
konkrets duomenys. Dar vienas paprastas pavyzdys. Tarkime, kad maiomos dvi grynosios spalvos Fa ir Fb. Maiant sukuriamos spalvos, kuri
spalviai isidsto tiesje ab. Visos jos nepriklauso grynosioms spalvoms. I
ia iplaukia ivada: maiant dvi grynsias spalvas, negalima sukurti kitos
grynosios spalvos.
Visoms spalvoms, kuri spalvio takai yra spalvos trikampio viduje
(2.7.3 pav.), spalvos koordinats yra teigiamos, o spalvoms, kuri spalvio
takai yra u trikampio rib, viena i spalvos koordinai yra neigiama.
Nagrinjamoje sistemoje spektrini spalv linija yra u trikampio rib. Ji
spalvos grafike riboja realij spalv lauk. I to iplaukia, kad RGB sistemoje ne visas realisias spalvas galima sukurti maiant tris pagrindines
spalvas.
Neigiamos realij spalv koordinats
yra nepatogios daugelyje skaiiavim, todl
1931 m. TAK patvirtino kit standartin
spalv nustatymo sistem XYZ, kurioje
spalvos trikampis yra staiakampis. Pagrindins spalvos X, Y, Z parinktos taip, kad visas realij spalv laukas bt io trikampio
viduje (2.7.4 pav.). Tada X, Y, Z spalvos yra
u RGB sistemos grynj spalv linijos rib,
t. y. jos yra nerealios. Tiesioginiais matavi2.7.4 pav. Spalvos grafikas
mais spalvos koordinai XYZ sistemoje
XYZ sistemoje
gauti negalima. Jos nustatomos perskaiiuo-

49

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

jant duomenis, gautus pagal pagrindines prietaiso spalvas.


Sryis tarp vienetini XYZ sistemos ir RGB sistemos spalv ireikiama iomis lygtimis:
X = 2,36461 R 0,51515 G + 0,00520 B ,
Y = 0,89654 R + 1,42640 G 0,01441 B ,

(2.7.5)

Z = 0,46807 R + 0,08875 G + 1,00921 B.


Spalvos lygtis XYZ sistemoje uraoma taip:
S = X X + Y Y + Z Z ;

(2.7.6)

ia X, Y, Z yra spalvos koordinats, o X, Y, Z pagrindini spalv vienetiniai vektoriai.


Spalvio koordinats XYZ sistemoje nusakomos analogikai kaip ir
RGB sistemoje:
x=

X
;
X +Y+ Z

y=

Y
Z
.
; z=
X +Y+ Z
X +Y+ Z

(2.7.7)

Taigi spinduliuots spalv galima nusakyti kiekybikai ir kokybikai.


Kiekybin spalvos charakteristika yra skaistis arba spalvos modulis, kuris
lygus spalvos koordinai R, G, B (arba X, Y, Z ) sumai. Spalvos kokyb
nusakoma jos trispalviais koeficientais r, g, b (arba x, y, z), t. y. tuo santykiu, kuriuo reikia sumaiyti tris pagrindines spalvas R, G, B (arba X, Y, Z),
kad miinio spalvos kokyb bt tokia, kaip nagrinjamosios spalvos.
Taiau trispalviai koeficientai nra vieninteliai spalvos kokyb nusakantieji parametrai. Dar yra metodas, kuriame naudojami du dydiai atspalvis ir spalvos grynumas.
Tarkim, kad takas N (2.7.4 pav.) atitinka baltj spalv ir spalvio koordinats yra xN, yN. Ties, nubrta per mus dominant tak C(x, y), kerta
grynj spalv linij (x, y) take. is takas atitinka tam tikros monochromatins spinduliuots bangos ilg . Isidsiusi N tiesje vis tak Ci
spalviai nusakomi tuo paiu atspalviu, kur lemia bangos ilgis tokios monochromatins spinduliuots, kuri sumaiius su baltja sukuriama norima
spalva. Atspalv patogu ymti bangos ilgiu .
Antrasis dydis, nusakantis spinduliuots spalv, yra spalvos grynumas tai monochromatinio skaisio dedamosios B ir sukurtojo miinio pilnutinio skaisio, kuris lygus monochromatinio ir baltojo skaisi dedamj
B ir BN sumai, dalmuo:

II SKYRIUS

50

p=

B
.
B + B N

Spalvos grynum nusako tako C padtis tiesje N ir rodo, kaip


chromatikumas yra arti spalvos linijos perimetro.
Taigi spinduliuots spalv galima nusakyti x, y arba , p. Tarp i parametr yra sryis. Nustaius trispalvius koeficientus x, y ir inant xN, yN ,
tako C(x, y) spalvos grynumas ireikiamas taip:

p=

y NC
y y y N
y x x N
=
=
.
y N
y y yN
y x xN

(2.7.8)

Spalvos matuojamos prietaisais, vadinamais kolorimetrais ir spalv


komparatoriais. Tai specials prietaisai, kurie sugraduoti pagal spalv skales arba spalv atlasus, ir matuojamasis bandinys lyginamas su j spalvomis. Spalv komparatorius skirtas greta esantiems stebimiems laukams
vertinti, kai vienas laukas apviestas standartine, o kitas neinomja spinduliuote.
Spalv matavimo prietaisais galima palyginti matuojamj bandin su
etalonu dviejuose gretimuose fotometriniuose laukuose. Etalonai yra trij
fiksuotos spektrins sudties spinduliuoi miinys, o fotometrinio lauko
apvieta kiekvienam i j parenkama matavimo metu. ioms apvietoms
proporcingi dydiai nustatomi i prietaiso rodmen nustatomos matuojamojo bandinio spalvos koordinats.
Nagrinjant kn spalvas, reikia atkreipti dmes tai, kad jas apsprendia mediagos savybs ir sveika su krentanija spinduliuote. Tai
susij su viesos sugertimi, atspindiu bei sklaida. Kn spalvas pagrindinai
lemia rezonansiniai mediagos daleli daniai, ties kuriais pasireikia selektyvioji sugertis bei atspindys. Tai gali vykti tiek visame mediagos tryje, tiek ir paviriuje.
Jei rezonansinis danis 0i yra ultravioletinje srityje, regimoje spektro srityje nra selektyviosios sugerties ir mediaga yra beveik bespalv ir
skaidri (pvz., stiklas). Kai nuosavieji daniai 0i yra regimojoje spektro
srityje, atitinkamos ios srities dalys sugeriamos ir mediaga nuspalvinama
papildaniosiomis spalvomis. Pvz., violetinio raalo spalva indelyje yra
violetin todl, kad pereinant baltajai viesai jo stor sugeriama gelsvoji
spektro sritis. Popieriaus lape violetinis raalas irgi yra violetins spalvos,
nes popieriaus paviriaus plaueliai prisigeria raalo. viesos atspindys
(sklaida) vyksta kakokiame popieriaus paviriaus sluoksnio storyje, kuria-

VIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINSE TERPSE

51

me mirk plaueliai sugeria gelsvj spektro srit. Taiau (!), jei raalo laas
nukrenta ant paviriaus, kuris nemirksta raale (pvz., stiklo pavirius), tai
idiuvusi raalo dm yra gelsva. iuo atveju tokia spalva susidaro ne dl
selektyviosios sugerties, o dl selektyvaus viesos atspindio.
spdingos yra aukso spalvos. Storas aukso gaballis yra gelsvai rausvas. Taiau labai plona aukso plvel pereinanioje viesoje atrodo mlyna.
Pirmuoju atveju aukso spalv lemia selektyvusis atspindys, o antruoju selektyvioji sugertis.
Taigi atsispindint viesai nuo mediagos paviriaus, labiausiai atsispindi t ilgi bangos, kurios pereinant mediagas labiausiai sugeriamos.
Todl kno spalva, nusakoma selektyviuoju atspindiu, yra papildanioji to
kno spalvai, kuri nusakoma selektyvija sugertimi.

52

III SKYRIUS

III SKYRI US

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE


TERPSE
3.1. KRISTAL OPTI KOS P AG RIND AI

viesos sklidimas anizotropinje terpje turi savitus ypatumus. Anizotropinei terpei bdinga skirtingos savybs priklausomai nuo krypties. Galima vairi savybi anizotropija mechanini, elektrini, optini ir t. t.
Mediagos savybi anizotropij nusako mediagos sandara, ir gamtoje sutinkama kaip natralios, taip ir dirbtins prigimties. Panagrinsime optin
anizotropij, t. y. optini savybi skirtumus vairiomis kryptimis, kurios labiausiai irykja kristalinse terpse.
Optinis kristal savitum nusako j struktros anizotropija. Yra dviej
ri kristal kietieji ir skystieji. Kietuosiuose kristaluose dalels (atomai,
jonai, molekuls) isidst visomis trimis kryptimis tvarkingai. Kietajame
kristale yra kristalin gardel. Skystuosiuose kristaluose tokios gardels nra. Skystj kristal savybs yra tarpins tarp kristal ir skysi. Tokioje
bsenoje kai kurios mediagos gali bti tam tikrame, bdingame kiekvienai
i j, temperatr intervale. Tokia mediaga emesnse temperatrose yra
kietasis kristalas, o auktesnse amorfinis skystis.
Terps anizotropij optiniu poiriu lemia skirtinga terps geba reaguoti krintaniosios viesos poveik, priklausomai nuo jos sklidimo krypties. Reagavimas pasireikia elektros krvi poslinkiu veikiant viesos bangos laukui. Optikai anizotropinse terpse is poslinkis priklauso nuo
krypties, t. y. terps dielektrin skvarba (kartu ir lio rodiklis) skirtinga
vairioms viesos bangos elektrinio vektoriaus kryptims. Kitaip tariant, terps lio rodiklis (kartu ir viesos greitis) priklauso nuo viesos bangos
sklidimo krypties ir jos poliarizacijos ploktumos orientacijos. Todl anizotropinje terpje bangos pavirius, t. y. pavirius, iki kurio per tam tikr laik
ateina viesos trikdys, skiriasi nuo sferos, kuri bdinga izotropinei terpei,
kurioje viesos sklidimo greitis visomis kryptimis yra vienodas.
viesos sklidimas anizotropinje terpje daniausiai nagrinjamas
Maksvelo lygi pagalba. Elektromagnetin viesos teorija smulkiai aprao

53

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

visus reikinius, stebimus bandymo metu ir susietus su natralija optine


anizotropija. Be to, i teorija pajgi susieti elektrin (kartu ir optin) anizotropij su mediagos molekuline struktra, t. y. su atom ir molekuli isidstymu kristalinje gardelje. ioje teorijoje yra daug sudting matematini iraik, todl apsiribosime pagrind formulavimu ir kokybiniu kristale
sklindanij bang pagrindini savybi nagrinjimu.
Pradioje panagrinsime kai kuriuos eksperimentus, rodanius perjusiosios kristal viesos ypatumais.
Dvejopas spinduli lis viesos spindulio dvejinimasis jam sklindant anizotropinje terpje dl lio rodiklio (kartu ir bangos greiio) priklausomybs nuo bangos poliarizacijos ir bangos vektoriaus orientacijos
kristalografini ai atvilgiu, t. y. nuo sklidimo krypties. Krintant viesos
bangai anizotropins terps paviri, terpje atsiranda dvi lusios skirtingos poliarizacijos bangos, sklindanios skirtingomis kryptimis nevienodais
greiiais. Dvejopas spinduli lis pirm kart stebtas 1670 m. pereinant
viesai kalcit (Islandijos pat). Tai rombaedrins sistemos kristalas, geriausia mediaga dvejopo spinduli lio reikiniui atsirasti, tirti ir naudoti.
Kbins gardels kristalai (NaCl) nepasiymi dvejopu spinduli liu, jie
yra optikai izotropins mediagos.
Dvejopas spinduli lis stebimas ne tik natraliose anizotropinse
terpse, bet ir terpse su dirbtine anizotropija, atsirandania dl asimetrins
deformacijos, vidini tempim (fototamprumas), veikiant akustiniam laukui (akustooptika), veikiant elektriniam (Kero reikinys) arba magnetiniam
(Kotono-Mutono reikinys) laukui, anizotropiniu kaitinimu. Skysiuose gali
susikurti dvejopas spinduli lis srovse, jei skysio arba itirpintos mediagos molekuls yra ne sferins su anizotropiniu poliarizuojamumu. Sugerianiuse kristaluose dvejopas spinduli lis gan sudtingas, nes bangos
sugerianiose terpse yra nevienalyts ir sugertis anizotropin (r. Dichroizmas).
Dvejopo spinduli lio reikiniu grindiama vairi ri viesos poliarizatori veikimas, gaminamos poliarizacins prizms bei poliaroidai.
Jei pakankamai stor kalcito krisEe
e
tal nukreipti siaur viesos pluotel, tai
o
Eo
po limo susidaro du viesos pluoteliai
78
102
(3.1.1 pav.) net ir tada, kai pirminis
pluotelis kristalo sienel krinta statme3.1.1 pav. viesos
nai. Ls pluotelis skyla du: vienas yra
sklidimas per kalcit
0

54

III SKYRIUS

kritusiojo tsinys, o kitas nukrypsta ir jo lio kampas nelygus nuliui. Dl


io reikinio ir kit nuokrypi nuo prastj lio dsni pirmasis pluotelis
vadinamas paprastuoju (o), o antrasis nepaprastuoju (e). Paprastojo spindulio atvilgiu kalcito lio rodiklis no yra vienodas bet kokiam spindulio
kritimui kristal, o neparastojo spindulio ne priklauso nuo jo krypties.
Priklausomai nuo kristal savybi ir simetrijos pasireikia tiesinis
arba elipsinis dvejopas spinduli lis.
Skaidriuose nemagnetiniuose kristaluose be erdvins dispersijos pasireikia tiesinis dvejopas spinduli lis atsiranda dvi tiesiai poliarizuotos
bangos, kuri magnetins indukcijos vektoriai (kartu ir magnetinio lauko
vektoriai) tarpusavyje statmeni. Skaidriuose magnetiniuose kristaluose be
erdvins dispersijos taip pat pasireikia tiesinis dvejopas spinduli lis, taiau susikrusi dviej bang indukcijos vektoriai ne ortogonals. Skaidriuose nemagnetiniuose kristaluose su erdvine dispersija krintanioji banga
skyla dvi elipsikai poliarizuotas, sklindanias skirtingomis kryptimis nevienodais greiiais. J elipsi ays ortogonalios, o indukcijos vektori gal
judjimo kryptys prieingos pasireikia elipsinis dvejopas spinduli lis.
Priklausomai nuo anizotropins terps simetrijos joje yra kelios iskirtins kryptys, palei kurias nepasireikia dvejopas spinduli lis. ios
kryptys vadinamos optinmis aimis. Gali bti ir izotropins ays, palei kurias bet kokios poliarizacijos bangos sklinda vienodu greiiu, ir apskritos
ays, palei kurias be dvejopo spinduli lio sklinda tik tam tikro enklo
apskritai poliarizuota banga. Skaidriuose emesns singonijos kristaluose
paprastai yra dvi izotropins ays.
Ploktuma, kurioje yra optin kristalo ais ir viesos bangos fronto
sklidimo kryptis (spindulys), vadinama vyriausija kristalo ploktuma.
Paprastoji ir nepaprastoji bangos susikrusios kalcite yra visikai tiesiai poliarizuotos tarpusavyje statmenose ploktumose. Paprastosios bangos
elektrinio vektoriaus virpesiai yra statmeni vyO
A
riausiajai ploktumai, o nepaprastosios lyE0
(E0)e
giagrets.

Kai kalcit krinta natralioji viesa, tai


B
B
(E0)o
paprastojo ir nepaprastojo spinduli intensyvumai yra vienodi. Tarkim, kad kristal
A
O
krinta tiesiai poliarizuota viesa. Bendruoju
atveju i kristalo ieis du tiesiai poliarizuoti
3.1.2. pav. Paprastojo ir nepanevienodo intensyvumo spinduliai. 3.1.2 pav.
prastojo spinduli vektori
padtys kristale
(spindulys krinta statmenai brinio ploktu-

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

55

mai) pavaizduota: OO kristalo optin ais, nepaprastosios bangos elektrinio vektoriaus virpesi linkm; BB paprastosios bangos elektrinio vektoriaus virpesi linkm; AA krintaniosios kristal plokiosios bangos
elektrinio vektoriaus virpesi linkm. Elektrinio vektoriaus amplituds ireikiamos taip:
(E0)o = E0 cos ; (E0)e = E0 sin .
Kadangi intensyvumas proporcingas amplituds kvadratui, tai
Io = I cos2 ; Ie = I sin2 .
I ia iplaukia Maliu (Malus) taisykls:

Ie
= tg 2 ; I o + I e = I .
Io
Panagrinsime viesos sklidim vienaaiame kristale statmenja optinei aiai linkme. Paimsime gretasien kristalo ploktel, kurios briaunos ipjautos palei optin a (3.1.3 pav.). I bandymo nustatyta, kad statmenai
krintantis viesos pluotelis ploktelje sklinO
da pirmykte linkme, bet pereinant ploktel
viesos poliarizacijos pobdis pakinta. Jei
krinta tiesiai poliarizuota viesa, perjusi vieE
o
sa bendruoju atveju bus elipsikai poliarizuoe
ta. Poliarizacijos pokytis lengvai suprantamas,
jei banga suskirstoma dvi dedamsias: vienoje bangoje elektrinis vektorius virpa lygiagO
reiai su optine aimi, kitoje statmenai opti3.1.3 pav. viesos sklidimas
nei aiai. ios dedamosios sklinda skirtingais
per kristalo ploktel
greiiais ir ploktelje tarp j susidaro fazi
skirtumas.
i bang greii skirtum galima aikinti elektronine dispersijos teorija. Vienodiems atomo optini elektron poslinkiams palei optin a ir jai
statmenja kryptimi atitinka skirtingos kvazielastins grainamosios jgos.
Dl to skirsis ir elektron nuosavj virpesi daniai tarpusavyje statmenomis kryptimis. Kadangi atomo poliarizuotumas nusakomas krintaniosios
viesos danio ir nuosavj elektron virpesi dani kvadrat skirtumu, tai
skirtingoms viesos bangos elektrinio vektoriaus virpesi kryptims atitinka
skirtingos poliarizuotumo, dielektrins skvarbos bei lio rodiklio verts.

56

III SKYRIUS

Reikia, skirtingi bus ir bang faziniai sklidimo greiiai kristale vo = c /no ir


ve = c /n e .
Tarkime, kad dvejopalau ploktel krinta tiesiai poliarizuota banga. jime abiej bang fazs vienodos, o ijime i ploktels susidars fazi skirtumas priklauso nuo jos storio:

( no ne ) d =
( no ne ) d .
c

Kai = k (ia k = 1, 2, ), ijusioji i ploktels banga bus taip


pat tiesiai poliarizuota.
Norint dvejopalaue ploktele gauti apskritai poliarizuot vies, fazi
O

/4

/4

/2

/2

/4

f
O

3.1.4 pav. Poliarizuotos viesos sklidimas per ketvirio (a, b, c),


puss (d, e) ir bangos ilgio (f) ploktel

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

57

skirtumas turi bti lygus = (2k + 1)/2. Kai no ir ne verts fiksuotos, i


slyga tenkinama tinkamai parinkus ploktels stor, t. y.
(no ne) d = (2k + 1) /4.
Tokia ploktel vadinama ketvirio bangos ilgio ploktele.
Banga apskritai poliarizuojama tada, kai krintaniosios bangos poliarizacijos ploktuma su ploktels optine aimi sudaro /4 kamp (3.1.4 a,b
pav.). Tada bang amplituds vienodos ir ploktel papildo fazi skirtum
dydiu /2.
Jei ploktels storis toks, kad bang eigos skirtumas
(no ne) d = (2k + 1) /2,
tai fazi skirtumas = (2k + 1) ir viesa lieka tiesiai poliarizuota, tik elektrinio vektoriaus virpesi linkm pakinta 2 (ia kampas tarp krintaniosios bangos elektrinio vektoriaus ir ploktels optins aies)
(3.1.4 d pav.).
Jei ploktels storis toks, kad
(no ne) d = k ir = 2k,
tai ijime susidaro tiesiai poliarizuota banga su tokia pat elektrinio vektoriaus virpesi ploktuma kaip ir jime (3.1.4 f pav).
Reikalingas fazi skirtumas susidaro tik tam tikro danio bangai. T
lemia tiesiogin fazi skirtumo priklausomyb nuo danio ir lio rodiklio no bei ne dispersija.
Ketvirio bangos ilgio ploktele galima pakeisti apskritai poliarizuot
vies tiesiai poliarizuot. Ijusiosios viesos poliarizacijos ploktuma
sudaro /4 kamp su optine aimi.
Ketvirio bangos ilgio ploktele galima taip pat atskirti apskritai poliarizuot vies nuo natraliosios, o elipsikai nuo dalinai poliarizuotos.
Vien analizatoriaus nepakanka, kad atskirtuO
me iuos poliarizacijos tipus. Apskritai poliaE
rizuotos kaip ir natraliosios viesos intensyvumas perjs analizatori yra vienodas bet
kokioje analizatoriaus orientacijoje. Taiau,
jei papildomai naudojama /4 ploktel, apO
skritai poliarizuota viesa tampa tiesiai poliarizuota, kuri galima visikai susilpninti ati3.1.5 pav. viesos analiz
/4 ploktele
tinkamai pasukus analizatori (3.1.5 pav.).

58

III SKYRIUS

Natralioji viesa gali bti suprantama kaip dviej ortogonalios orientacijos


vienodo intensyvumo bang suma, ir fazi skirtumas tarp kuri kinta laike
atsitiktinai. /4 ploktels sudarytas papildomas fazi skirtumas nepakeiia
atsitiktinio ortogonalij dedamj fazi santykio pobdio. Todl perjusi
/4 ploktel viesa lieka nepoliarizuota ir jos intensyvumas nekinta sukant
analizatori.
Elipsikai poliarizuot vies galima suprasti kaip dviej tiesiai poliarizuot palei pagrindines elipss ais bang sum, fazi skirtumas tarp kuri
/2. Kai tokia viesa pereina /4 ploktel, fazi skirtumas papildomas
dydiu /2 ir sumoje tampa lygus nuliui arba , t. y. elipsin poliarizacija
tampa tiesine, kuri aptinkama analizatoriumi. iuo atveju /4 ploktel turi
bti orientuota taip, kad jos pagrindins kryptys (t. y. optins aies kryptis ir
jai statmenoji) sutapt su pagrindinmis elipss aimis papildomai naudojant analizatori. (Prisiminkime, kad apskritai poliarizuotos viesos pavertimui tiesiai poliarizuota, ploktel galjo bti bet kaip orientuota). Taigi
pagal ploktels optins aies orientacij nustatoma elipss ai orientacija,
o pagal analizatoriaus padt, kuriai esant slopinamas ijs i ploktels
pluotelis, i ai santykis.
Aukiau apraytuoju metodu galima atskirti elipsikai poliarizuot
vies nuo dalinai poliarizuotos, kuri galima traktuoti kaip tiesiai poliarizuotos ir natraliosios vies miin. Ir vienu, ir kitu atveju sukant analizatori intensyvumas kinta tarp didiausi ir maiausi veri. Jei papildomai
naudojama /4 ploktel ir tinkamai ji orientuota, tai elipsikai poliarizuota
viesa tampa tiesiai poliarizuota ir gali bti visikai uslopinta analizatoriumi. Tuo tarpu i dalies poliarizuotos viesos /4 ploktel neveikia, t. y. ijs spindulys nebus uslopintas analizatoriumi.
Poliarizuotosios viesos analizei dar naudojami renginiai, vadinami
kompensatoriais, kuriais galima sukompensuoti bet
kok fazi skirtum tarp dviej bang iki nulio (arba papildyti iki ). Tai du kvarco pleitai
(3.1.6 pav.) ir suglausti sudaro gretasien ploktel,
kurios optin ais yra lygiagreti su jos briauna.
Stumdant vien pleit kito atvilgiu, kinta ploktels storis ir kompensatorius sukuria atitinkam
3.1.6 pav. Kompensatorius
papildom fazi skirtum tarp dviej bang.
I mint samprotavim iplaukia metodas, taikomas praktikoje bendrajai poliarizuotosios viesos analizei. Tiriamojo viesos pluotelio kelyje

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

59

statomas analizatorius ir apvietos kitimo analiz j sukant leidia padaryti


vienareikmes ivadas:
1. Jei viesos intensyvumas nekinta naudojant /4 ploktel ir be jos,
viesa natralioji.
2. Jei be /4 ploktels viesos intensyvumas nekinta, o su ploktele
stebimi didiausias ir maiausias intensyvumai, viesa poliarizuota apskritai. Jei iuo atveju maiausias intensyvumas lygus nuliui, viesa poliarizuota
pilnutinai apskritai, o jei nelygus nuliui i dalies, t. y. bus dviej natralaus ir apskritai poliarizuoto pluoteli suma.
3. Jei intensyvumas be /4 kinta nuo nulio iki kakokios didiausios
verts, viesa tiesiai poliarizuota.
4. Jei minimume intensyvumas nelygus nuliui, galimi du atvejai:
a) pastaius prie analizatori /4 ploktel orientuot taip, kad jos
pagrindins kryptys sutapt su didiausio ir maiausio intensyvum kryptimis, tai esant kakokiai analizatoriaus padiai, nesutampaniai su pirminio
minimumo kryptimi, intensyvumas lygus nuliui. Tada viesa pilnutinai elipsikai poliarizuota;
b) jei naudojant /4 ploktel viesos intensyvumas nelygus nuliui
jokioje analizatoriaus padtyje, tai:
1) kai /4 ploktel nieko nekeiia analizatoriaus padtyse, kurios nusako maksimumus ir minimumus, tada viesa i dalies tiesiai poliarizuota;
2) kai /4 ploktel pakeiia analizatoriaus padtis, kurioms atitinka maksimumas ir minimumas, tada bus i dalies elipsin poliarizacija.
3.2. PLOKIOSIOS MONOCHROM ATI NS B ANGOS
ANIZO TROPINJE TERPJE. VI EN AAIAI KRISTAL AI

Panagrinsime viesos sklidim skaidrioje anizotropinje terpje naudodami elektromagnetin teorij. Maksvelo lygtys elektromagnetiniam laukui mediagoje yra universalios ir gali bti taikomos anizotropinei terpei.
Iekosime j sprendini plokij monochromatini bang pavidale, kuriose elektrinio lauko stipris E, elektrin indukcija D bei magnetin indukcija
B priklauso nuo koordinai ir laiko pagal dsn: exp i( t k r). vesime
bangos normals vienetin vektori N, nukreipt bangos vektoriaus k kryptimi:

60

III SKYRIUS

N=

k v

= k=
k.
2
k

Tada i Maksvelo lygi iplaukia:


NE=vB;
0 c2 N B = v D ;

(3.2.1)

ia v bangos fazinis greitis, t. y. greitis, kuriuo vienod fazi pavirius


sklinda bangos normals N kryptimi.
Pradioje nagrinsime tas elektromagnetins bangos savybes, kurios
iplaukia i (3.2.1) lygi. ios savybs nusako vektori D, E, B ir N tarpusavio isidstym. I antrosios (3.2.1) formuls iplaukia, kad D B ir N, o
i pirmosios B N. Taigi sklindaniojoje bangoje vektoriai D, B ir N sudaro deinij ortogonalij vektori trijul. Vektoriaus E kryptis anizotropinje terpje bendruoju atveju nesutampa su D kryptimi.
I pirmosios (3.2.1) formuls iplaukia, kad E B, t. y. vektorius E
yra vektori D ir N ploktumoje (3.2.1 pav.). Tai reikia, kad sklindanios
anizotropinje terpje bangos yra skersins
D
E
D ir B atvilgiu, bet bendrai nra skersins

E atvilgiu.
vektoriaus
v
Elektromagnetins bangos energijos
N
perneimo kryptis nusakoma Pointingo (PoS

ynting) vektoriumi S = 0 c2E B. Norint


B
u
nusakyti jo krypt, reikia naudoti vienetin
vektori s, orientuot S kryptimi:
3.2.1 pav. Vektori isidstymas anizotropinje terpje

s = S /S = (E B) /(E B) ,

kuris vadinamas spindulio vektoriumi, nes energijos perneimo kryptis ir yra


spinduli kryptis.
Izotropinje terpje spinduliai lygiagrets su bangos normale, taiau
anizotropinje terpje yra kitaip. Vektorius s E ir B ir yra toje paioje
ploktumoje, kaip ir D, E bei N ir su vektoriumi N sudaro tok pat kamp ,
kaip E su D.
Vienod fazi bangos ploktuma sklinda N kryptimi greiiu v. ios
ploktumos sklidimo greitis spindulio vektoriaus s kryptimi vadinamas
spindulio greiiu u. Kai N ir s nesutampa, spindulio greitis ir fazinis bangos
greitis nelygs. Tarp j toks sryis:

61

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

= u cos = u (N s) .

Spinduli sklidimo (t. y. energijos perneimo) anizotropinje terpje


ypatumus nusako bangos dispersija (t. y. fazinio greiio priklausomyb nuo
danio) ir bangos normals N nesutapimas su spindulio vektoriumi s. Dispersija bdinga izotropinei ir anizotropinei terpei. Norint iskirti ypatumus,
savitus tik anizotropinei terpei, nekreipsime dmesio dispersij, t. y. manysime, kad d v /d = 0. Tokioje nedispersinje terpje spindulio greiio vektorius u = u s lemia viesos bangos energijos perneimo krypt ir greit. Todl spindulio greiio nustatymas priklausomai nuo spindulio krypties yra
svarbiausia uduotis.
(3.2.1) iraikas pakeisime taip, kad vietoje N bt spindulio vektorius
s, o vietoje fazinio greiio v spindulio greitis u. Tam abi puses vektorikai
padauginsime i s. Dvigubas vektorines sandaugas perdirbsime taip:
s (N E) = N (s E) E (s N) = E v / u;
s (N B) = N (s B) B (s N) = B v / u.

ia pasinaudota tuo, kad vektorius s ortogonalus vektoriams E ir B, o


s N = v /u. Tada (3.3.1) lygtys uraomos taip:
E = u (s B) ;

0 c 2 B = u (s D) .
I ios lygi sistemos iplaukia tokia lygtis:
(c / u)2 0 E + s (s D) = 0.
Iskleidus dvigubas vektorines sandaugas ir prisiminus, kad s 2 = 1,
gaunama tokia lygtis:
(c / u)2 0 E + s (s D) D = 0,

(3.2.2)

kuri turi tenkinti plintaniosios plokiosios bangos E ir D verts.


(3.2.2) iraika iplaukia i Maksvelo lygi be prielaid apie terps
savybes. Tolimesniam nagrinjimui reikia materialij lygi, siejani E
su D nagrinjamojoje terpje.
Anizotropinje terpje elektrinis poliarizuotumas P bendruoju atveju
nesutampa su j sukelianio elektros lauko stiprio vektoriumi E. Todl nesutampa E ir D kryptys, t. y. materialioje lygtyje, siejanioje monochromatinje bangoje E su D, dielektrin skvarba () yra antrojo laipsnio tenzorius:

62

III SKYRIUS

Di = 0 ik() Ek;

(i, k = x, y, z).

Atitinkamai parinkus koordinai sistem, i iraik galima supaprastinti. Tada diagonaliniai tenzoriaus ik nariai uraomi taip:
Dx = 0 x Ex ;
Dy = 0 y Ey ;
(3.2.3)
Dz = 0 z Ez .
Jei vektorius E nukreiptas vienos i i ai kryptimi, vektorius D sutampa pagal krypt su juo. Atitinkamos koordinai ays x, y, z vadinamos
pagrindinmis tenzoriaus aimis, o dydiai x, y, z jo pagrindinmis
vertmis arba pagrindinmis dielektrinmis skvarz
bomis. Pagrindini dielektrini skvarb veri
D
Dz
skirtumai ir nusako vektori E ir D krypi nesutaE
Ez
pim (3.2.2 pav.).
Jei dvi dielektrinio tenzoriaus ik pagrindins
verts sutampa ( x = y), terp optikai vienaa.
0
Ex Dx x
Jos optines savybes nusako du parametrai
x = y ir || z, vadinami statmenja ir ly3.2.2 pav. Vektori D
ir E padtis anizotrogiagreija dielektrine skvarba. Kai vektorius E yra
pinje terpje
xy ploktumoje, t. y. statmenas z aiai (z kryptis lygiagreti su optine aimi), vektorius D sutampa pagal krypt su juo. Tai reikia, kad vienaas terps optins (ir elektrins) savybs pasiymi sukimosi simetrija optins aies atvilgiu, nors kit savybi
(pvz., mechanini) simetrija gali bti emesn.
Optikai vienaams terpms priklauso visi tetragonalins, heksagonalins ir trigonalins (romboedrins) sistemos kristalai; optin ais sutampa
atitinkamai su ketvirtos, etos ir treios eils simetrijos aimis. Izotropikas
kietasis knas (pvz., stiklas), paveiktas vienalyte tempimo arba spaudimo
deformacija viena kryptimi, arba skystis i anizotropini molekuli vienalyiame elektriniame lauke, taip pat optikai vienaaiai.
emesns simetrijos kristaluose (triklinins, monoklinins, rombins
sistemos) visos trys tenzoriaus ik pagrindins verts yra skirtingos. Galima
rodyti, kad tada yra dvi linkms (optins ays), palei kurias abi ortogonalij poliarizacij bangos sklinda vienodu greiiu.
Kubins sistemos kristaluose (NaCl, CaF2, deimantas) visos trys dielektrinio tenzoriaus pagrindins kryptys fizikai ekvivalenios, todl pagrindins x, y, z verts vienodos. Tai reikia, kad tenzorius ik isigimsta
skaliar (E ir D kryptys visada sutampa) ir kubins sistemos kristalai optini savybi atvilgiu elgiasi kaip izotropin terp.

63

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

Pereisime prie viesos sklidimo tyrimo optikai vienaaiuose kristaluose.


Jei viesa sklinda iilgai optins aies, tai esant bet kokiai jos poliarizacijai vektoriai E ir D yra xy ploktumoje ir, kaip ir izotropinje terpje, j
kryptys sutampa. Tada
D = 0 E.

Todl lygiagreiai su optine aimi sklindaniosios bangos greitis yra


c / , o poliarizacija gali bti bet kokia. Vliau parodysime, kad bet kokia
kita linkme gali sklisti tik tiesiai poliarizuotos bangos, kuri poliarizacijos
kryptys yra ortogonalios ir i dviej bang greiiai skirtingi.
Koordinai ai krypi pasirinkimas xy ploktumoje dl simetrijos
yra laisvas. Tuo pasinaudoj supaprastinsime lygtis.
Tarkim, kad spindulio s kryptis (3.2.3 pav.)
z
Ee
sudaro kamp su optine aimi (z aimi). y a pa
rinksime taip, kad ji bt ploktumoje, sudarytoje
S
optine aimi ir spinduliu (ji vadinama vyriausiojo
pjvio ploktuma). Tada vektoriaus s projekcijos:

s (0, sin, cos ). Skaliarin sandauga (s D)


O
(3.2.2) iraikoje bus Dy sin + Dz cos . D projekcijas (3.2.2) iraikoje galima ireikti materiax
y
liomis lygtimis (3.2.3). skaiius, kad x = y
3.2.3 pav. Koordinai
ir || z , (3.2.2) lygt galima urayti projekcijoai parinkimas
mis x, y ir z ais:
[(c/u)2 ] Ex = 0 ;
[(c/u)2 cos ] Ey + ( || sin cos ) Ez = 0 ;
( sin cos ) Ey + [(c/u)2 || sin2 ] Ez = 0.

(3.2.4)

Tai vienalyi lygi sistema, i kurios galima ireikti plokiosios


bangos vektoriaus E projekcijas. I pirmosios lygties iplaukia:
(c /u)2 = 0;
u = c / = c /no.
iai greiio iraikai atitinkanios lauko stiprio projekcijos Ez ir Ey lygios nuliui, o Ex gali turti bet koki vert. Tai reikia, kad iuo sprendiniu
apraoma banga yra tiesiai poliarizuota x aies kryptimi, t. y. statmenai optinei aiai. Spindulio greitis u = c/no nepriklauso nuo sklidimo linkms (kampo ). Tokia banga vadinama paprastja.

64

III SKYRIUS

I (3.2.4) sistemos antrosios ir treiosios lygi ireikiama dar viena


aknis:
c
u ( ) =
.
(3.2.5)
cos 2 + ll sin 2
raius j (3.2.4), gaunama:
Ex = 0; Ez /Ey = - tg.
Tai reikia, kad priklausomu nuo linkms greiiu u( ) sklindanioji
banga yra poliarizuota pagrindinio pjvio ploktumoje ir vektorius E yra
statmenas s. i banga vadinama nepaprastja.
alia pagrindini dielektrini skvarb ir || vienaams terpms charakterizuoti naudojami taip pat parametrai no = ir ne = ||, vadinami paprastuoju ir nepaprastuoju lio rodikliais.
Norint nustatyti spinduli eig vienaaiuose kristaluose, sudaroma geometrin konstrukcija, kurioje naudojami spinduli greii paviriai. Spinduli greii pavirius konstruojamas taip. I kokio nors tako visomis galimomis kryptimis briami spinduliai ir ant j atidedamos atkarpos, proporcingos atitinkamiems spinduli greiiams. Atidt atkarp gal visuma
sudaro udar paviri, kuris paprastajai bangai bus no = c / spindulio sfera, nepaprastajai bangai sukimosi elipsoidas, kurio pusaiai c / ir c /||
(3.2.4 pav.). Tai matyti i (3.3.5) iraikos uraius j tokiame pavidale:
u 2 cos 2 u 2 sin 2
+ 2
= 1.
c2 /
c / ll

(3.2.6)

Kadangi u cos = uz ir u sin = uy, tai (3.2.6) lygtis greii erdvje nusako sukimosi elipsoid. Spinduli greii paviri pjvis yz ploktumoje
pavaizduotas 3.2.4 pav. Kai ne > no (kvarcas), itemptas elipsoidas yra sferos viduje (3.2.4 a pav.). Tokie kristalai vadinami teigiamaisiais. Neigiamuosiuose kristaluose ne < no (kalcitas) ir sfera yra suploto elipsoido viduje
(3.2.4 b pav.).

65

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

O
z

c
no

O
z

ne> no (+)

||

c
ne

ne< no ()
O

3.2.4 pav. Spinduli greii paviriai vienaaiuose kristaluose

I pateikt paveiksl matyti, kad iilgai optin a (z) abiej sklindani bang greiiai yra vienodi u = c /no, kur nusako paprastasis lio rodiklis no. ia kryptimi bet kuri ploktuma, kurioje yra optin ais, yra pagrindinio pjvio ploktuma, ir todl galimos bet kokios tiesins poliarizacijos
kryptys, o taip pat bus lygiaverts apskritimin arba elipsin poliarizacija.
Sklindant statmenja optinei aiai kryptimi, paprastosios bangos greitis, kaip ir anksiau, uo = c /no, o nepaprastosios bangos, kurioje vektorius E
nukreiptas iilgai optins aies, greit ue = c / || = c /ne nusako nepaprastasis
lio rodiklis.
Visomis kitomis bang sklidimo kryptimis vektoriai N ir s nesutampa.

66

III SKYRIUS

3.3. VIESOS LIS ANI ZO TROPINS TERPS RI BOJE.


HIUIGENSO KONSTRUKCIJOS

viesos l ir atspind anizotropins terps riboje kiekybikai galima


inagrinti naudojant elektromagnetin teorij. Tam naudojamos Frenelio
formuls. Matematins iraikos i dalies yra gremzdikos ir j nenagrinsime.
Norint paaikinti dalin uduot nustatyti lusij spinduli krypt
vienaaiame kristale, kokybiniam nagrinjimui paprasiau naudoti puiki
geometrin konstrukcij, pirm kart naudot Hiuigenso, aikinant dvejop
spinduli l Islandijos pate (kalcite).
Apibendrinant Hiuigenso konstrukcij anizotropinei vienaei terpei,
reikia naudoti spinduli greii pavirius. Lieianioji juos ploktuma pateikia lusiosios bangos fronto padt (t. y. vienod fazi paviri), o nubrta i antrins bangos centro lietimosi tak ties lusiojo spindulio
linkm. Kadangi spinduli paviriai yra sfera ir elipsoidas, tai Hiuigenso
konstrukcija pateikia du spindulius: paprastj, kurio kryptis sutampa su
normale front (kaip ir izotropinje terpje) ir nepaprastj, kurio kryptis
bendruoju atveju nesutampa su normale nepaprastosios bangos front.
Panaudosime Hiuigenso konstrukcij keliems paprastesniems atvejams.
1. Optin ais lygiagreti su riba ir bangos kritimo ploktuma statmena
optinei aiai.
Paprastosios ir nepaprastosios bangos paviriaus pjviai yra apskritimai (3.3.1 a pav.), todl spinduli ir bang normali kryptys sutampa tiek
paprastajai, tiek ir nepaprastajai bangai. Paprastojoje bangoje vektorius E
orientuotas statmenai optinei aiai, o nepaprastojoje bangoje lygiagreiai
su optine aimi. Kai no > ne (neigiamasis kristalas), paprastasis spindulys
lta smarkiau u nepaprastj.
2. Optin ais lygiagreti su riba ir yra bangos kritimo ploktumoje.
iuo atveju bang paviri pjviai yra apskritimas ir elips
(3.3.1 b pav.). Lusiojo spindulio kryptis vaizduojama tiese, nubrta i
bangos paviriaus centro jos lietimosi tak su gaubiamja (t. y. su bangos
frontu). Abu l spinduliai yra bangos kritimo ploktumoje. Kai no > ne,
nepaprastasis spindulys lta smarkiau u paprastj, nors bangos normals

67

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

kryptis, nesutampanti su spindulio kryptimi, lio metu pakinta maiau nei


paprastojo spindulio.
Kai viesa krinta statmenai ribai, abi bangos sklinda pirmine kryptimi,
bet skirtingais greiiais. Tarp paprastojo ir nepaprastojo spinduli susidaro
tam tikras fazi skirtumas.

OO

O
0

90

se

Ne
so
No

O
O

so Ne
No

se
Se

so
No
Ne

3.3.1 pav. Paprastojo ir nepaprastojo spindulio gavimas,


esant skirtingoms optins aies linkmms

3. Optin ais statmena ribai ir yra bangos kritimo ploktumoje.


Abu l spinduliai yra kritimo ploktumoje (3.3.1 c pav.). Kai no > ne,
paprastasis spindulys lta smarkiau. Jei paprastajam spinduliui
sin /sin o2 = no = const, tai nepaprastajam sin /sin e2 priklauso nuo
kritimo kampo .

68

III SKYRIUS

Kai kritimas statmenas, abi bangos sklinda pirmine kryptimi iilgai


optins aies vienodu greiiu, t. y. nra dvejopo lio. Bang poliarizacijos
pobdis toks pat, kaip ir krintaniosios bangos.
4. Optin ais sudaro kamp su kristalo riba. viesa krinta statmenai.
iuo atveju abiej bang paviriai (t. y. lieiamosios sferai ir elipsoidui) sudaro lygiagreias su riba ploktumas (3.3.1 d pav.). I lietimosi tak
vietos aikja, kad nepaprastieji spinduliai, kurie krinta statmenai, nukrypsta nuo pradins linkms. Tuo aikinamas dvejopas spinduli lis,
krentant viesai natralij kristalo briaun.
Kai viesa krinta striai, lis dar sudtingesnis. Jei optin ais yra ne
kritimo ploktumoje, tai pagal gaubiamosios ploktumos lietimosi takus su
antrini bang elipsoidais galima nustatyti, kad ls nepaprastasis spindulys ieina i kritimo ploktumos.
Taigi Hiuigenso konstrukcijos pateikia akivaizd dvejopo lio vaizd
ir galima gan lengvai nustatyti atsispindjusiosios bei paprastosios ir nepaprastosios lusios bangos kryptis. Taiau i konstrukcija nenusako bang
amplitudi.
3.4. POLI ARI Z ACI JOS PLO KTUMOS SUKIM AS

Tarp vairi reikini, atsirandani sveikaujant viesai su mediaga,


svarbi viet uima poliarizacijos ploktumos sukimas. is reikinys stebimas daugumoje mediag, vadinam natraliai optikai aktyviomis. Tai kai
kurie kristalai (kvarcas, kalcitas), tirpalai (cukraus, vyno rgties). Optinis
aktyvumas bdingas daugeliui organini jungini.
Poliarizacijos ploktumos sukimas stebimas ir neaktyviose mediagose, jei jos yra magnetiniame lauke. is reikinys, atskleistas 1845 m. Faradjaus, fizikos istorijoje turjo labai didel reikm, nes tai buvo pirmasis
reikinys, kuriame aptiktas ryys tarp optini ir elektromagnetini proces.
Panagrinsime kristal optin aktyvum. Tarkim, kad lygiagretus monochromatinis viesos pluotelis, poliarid
zuotas poliarizatoriumi P (3.4.1 pav.), krinta
ploktel, ipjaut i kristalinio kvarco
statmenai optinei aiai OO. inoma, kad
P
A
O
O
iilgai optins aies sklindanti viesa nepatiria dvejopo spinduli lio, todl analizato3.4.1 pav. Optinio aktyvumo
tyrimo schema
rius A, sukryiuotas su poliarizatoriumi P,

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

69

neturt praleisti viesos. Taiau ji vis tik pereina. Kad vl utemt, analizatori A reikia pasukti tam tikru kampu. Tai reikia, kad kristal perjusi
viesa ilieka tiesiai poliarizuota, bet poliarizacijos ploktuma pasukta.
Keiiant viesos bangos ilg, kinta poskio kampai, t. y. pasireikia optinio
aktyvumo dispersija.
Pasireikia dviej krypi sukimas: deinysis pagal laikrodio rodykl ir kairysis prie laikrodio rodykl (irint ateinantj spindul).
Lydytas kvarcas (amorfinis) nepasiymi optiniu aktyvumu. Taiau jei
amorfins mediagos suka poliarizacijos ploktum, jos ir kristalins bsenos bus optikai aktyvios. Optin aktyvum lemia molekuli struktra ir j
isidstymas kristalo gardelje.
Poliarizacijos ploktumos sukim pirmasis aikino Frenelis, kuris teig, kad is reikinys yra ypatingas dvejopo spinduli lio atvejis. Pasak jo,
viesos sklidimo greitis optikai aktyviose mediagose yra skirtingas deinins ir kairins apskritimins poliarizacijos bangoms (vd vk). Pagal tai optikai aktyviosios mediagos skirstomos deinisias (vd > vk) ir kairisias (vd < vk).
Galima teigti, kad tiesiai poliarizuota viesa yra suma dviej kairins
ir deinins apskritimins poliarizacijos bang, turini vienod period bei
amplitud. Tarkim, kad kairins ir deinins poA
liarizacijos bang visuma ekvivalenti poliarizuok
d
tajai viesai su AA linkms virpesiais
(3.4.2 a pav.), t. y. besisukantys elektriniai vektoriai yra simetriki AA ploktumos atvilgiu. KoA
a
kia bus i vektori orientacija kuriame nors optikai aktyvios terps take?
A
A
Kai vd > vk, kairioji banga t tak ateina
k
d
atsilikusi faze. Nagrinjamame take deiniosios
bangos elektrinis vektorius pasuktas dein la
biau negu kairiosios bangos (3.4.2 b pav.). NoA A
b
rint, kad atstojamasis virpesys likt tiesiai poliarizuotas, simetrijos ploktum reikia pasukti
3.4.2 pav. Poliarizacijos
kampu taip, kad d = k +
arba
ploktumos sukimas
= (d k)/2.
Norint vertinti poliarizacijos ploktumos sukim, reikia urayti
elektrinio vektoriaus pasukimo kampus kaip laiko t ir viesos nueito terpje
kelio z funkcijas:

70

III SKYRIUS

d = (t

z
vd

),

k = (t

z
vk

);

ia vd = c /nd, vk = c /nk.
Poliarizacijos ploktumos sukimo kampas gylyje z = d yra lygus:

d k d
=
( n k nd ) .
2
2c

Kadangi /c = 2/c = 2/0, tai = d (nk nd)/0. Mediagoms,


kurioms nk > nd, poskis yra deinysis, o kurioms nk < nd kairysis.
Eksperimentiniam patikrinimui Frenelis pagamino speciali sudtin
prizm i deiniojo ir kairiojo kvarco (3.4.3 pav.), kuriuose optins ays lygiagrets su pagrindais. Krintant tiesiai poliarizuotai viesai statmenai pirmj
k
prizm, viesa joje sklinda be lio, o sandroje su antrja spindulys skyla du,
d
d
nes nd ir nk skirtingi. Antrojoje sandroje
spinduliai dar labiau prasiskleidia. Paga3.4.3 pav. Spinduli eiga
Frenelio prizmje
liau i prizms ieina du spinduliai poliarizuoti palei deinj ir kairj apskritim.
Frenelio teorija paaikina poliarizacijos ploktumos sukim, bet neatsako klausim, kodl bang sklidimo greiiai yra skirtingi. Pagal molekulin teorij, sukim lemia optikai aktyvios mediagos asimetrin struktra.
i asimetrija pasireikia tuo, kad du mediagos struktros skirtumai sudaryti
taip, kad viena yra antrosios veidrodinis atvaizdas. Borno (Born) teorijoje
skaitoma elektromagnetinio lauko pokyio pobdis mediagoje vienos
molekuls ribose. Atkreipiamas dmesys, kad optikai aktyvios mediagos
turi dvi modifikacijas, nusakomas kairiuoju ir deiniuoju poliarizacijos
ploktumos sukimu.

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

71

3.5. DICHROIZM AS

Dichroizmas yra skirtinga viesos sugertis priklausomai nuo jos poliarizacijos (sugerties anizotropija). Kadangi sugertis priklauso taip pat nuo
bangos ilgio, dichroini mediag nuspalvinimas priklauso nuo stebjimo
krypties.
Dichroizmas skirstomas iuos tipus: tiesinis dichroizmas skirtinga
viesos sugertis dviej bang, kurios tiesiai poliarizuotos tarpusavyje statmenose kryptyse; apskritas dichroizmas skirtinga sugertis viesos su kairine ir deinine apskrita poliarizacija; bendruoju atveju elipsinis dichroizmas skirtinga sugertis viesos su kairine ir deinine elipsine poliarizacija.
Mediaga dl dichroizmo skirtingai sugeria ir natralij vies priklausomai nuo jos sklidimo krypties mediagoje.
Tiesiniame dichroizme statmenoji ir lygiagreioji viesos dedamoji
nusakoma atvilgiu iskirtini krypi optini arba kristalografini ai,
orientuojaniojo lauko krypi ir t. t.
Dichroizmas gali pasireikti ir kondensuotose mediagose, ir atskirose
laisvose molekulse. Tai susij su uoliais tarp skirting elektronini (gali
bti ir tarp virpesini) lygmen. Kiekvien uol galima modeliuoti sugertimi osciliatoriaus, vairiai orientuoto arba isidsiusio skirtingose didels
molekuls, turinios konjuguot jungi sistem, vietose. Atitinkamoms sugerties juostoms skirtingas dichroizmas. Jei kokio nors uolio metu kartu
kinta elektrinis ir magnetinis dipolinis momentas, pasireikia apskritas dichroizmas. Tokia molekul vadinama optikai aktyvia. Apskritu dichroizmu
pasiymi tik centrins simetrijos molekuls.
Dichroizmas mediagos, sudarytos i anizotropini molekuli, priklauso nuo j tarpusavio isidstymo. Dujose arba praretintuose garuose,
kuriuose visos orientacijos vienodai tikimos (ideali netvarka), o tarpmolekulins sveikos silpnos, tiesinio dichroizmo nra, stebimas apskritas dichroizmas. Kai anizotropinse molekulse atsiranda tam tikra orientacin tvarka, atsiranda ir tiesinis dichroizmas. Kondensuotose terpse sugerties anizotropija susijusi su tam tikra anizotropini molekuli orientacine tvarka.
Be to kristaluose atsiranda nauji struktriniai (kristaliniai) ryiai, lemiami
kolektyviniais reikiniais, pvz., eksitoniniai uoliai molekuliniuose kristaluose, tarpzoniniai uoliai puslaidininkiuose ir t. t. Stipraus kristal dichroizmo atstovas yra turmalino kristalas.

72

III SKYRIUS

Dichroizmo pobdis ir didumas kristaluose priklauso nuo kristalo simetrijos viesos sklidimo kryptimi. Kristaluose yra iskirtins linkms (optins ays), palei kurias tam tikros poliarizacijos viesa sklinda be dvejopo
spinduli lio. Tai gali bti izotropins ays, praleidianios be dvejopo
spinduli lio bet kokios poliarizacijos krypties vies, ir apskritos, praleidianios be dvejopo lio tam tikro enklo apskritai poliarizuot vies.
iomis kryptimis stebimas atitinkamai tiesinis ir apskritas dichroizmas. Kitomis kryptimis pasireikia elipsinis dvejopas lis (atsiranda dvi kairiosios
ir deiniosios elipsins poliarizacijos bangos) ir elipsinis dichroizmas (t. y.
skirtinga i bang sugertis). Ai skaiius, savybs ir orientacija sugerianiame kristale priklauso nuo jo simetrijos. Kubiniai kristalai optikai izotropiki, vienaaiuose kristaluose yra viena izotropin ais, emesni singonij
kristaluose yra ir izotropins, ir apskritosios ays.
Stipriu dichroizmu pasiymi taip pat daugelis polimer (i dalies biologini). Atskir polimerini molekuli dichroizmas labai priklauso nuo j
konformacijos, o polimerins terps dichroizmas taip pat ir nuo ios terps
tvarkos laipsnio ir pobdio.
Kondensuotose terpse tiesin dichroizm galima sukurti dirbtinai
vairiais bdais. Pavyzdiui, tempiant polimerines plveles polimerins
grandinls orientuojasi palei tempimo krypt. Jei polimerinms molekulms bdinga sugerties anizotropija, atsiranda plvels dichroizmas. Dichroizmas sukuriamas taip pat primaiius anizotropini (dichroini) molekuli
skaidri polimerin plvel su orientuotomis grandinmis, skaidr prastin kristal arba sustruktrint nematin skystj kristal. Skystuosiuose
kristaluose ir koloiduose dichroizmas gali susidaryti dl molekuli orientavimo mao danio ir nuolatiniu elektriniu bei magnetiniu lauku. Intensyvs
elektromagnetiniai optiniai laukai taip pat orientuoja nesuadintas molekules. adinant tiesiai poliarizuota viesa suadint molekuli orientacijos
tampa anizotropins ir atsiranda dichroizmas suadintose bsenose. Tai
naudojama lazeriuose, norint sukurti nevienod skirtingos poliarizacijos
viesos stiprinim.
Tiesinis ir apskritas dichroizmas atsiranda deformuojant molekul arba jos elektronin apvalkal vidiniu terps lauku. Molekuls elektroninio
apvalkalo deformavimas aldant arba kaitinant sukuria dichroizm, priklausant nuo temperatros.
Dichroizmo reikinys naudojamas taikomojoje kristal optikoje ir mineralogijoje kokybinei mineral analizei, chemijoje ir biochemijoje struktrinei molekuli analizei. Tiesinis dichroizmas naudojamas poliaroid suk-

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

73

rimui. Valdomo dichroizmo elementai naudojami viesos srautams moduliuoti, indikavimo, atvaizd sukrimo ir informacijos saugojimo rangoms,
atminties elementams ir t. t.
3.6. POLI ARI Z ATO RI AI

Poliarizuotoji viesa gali atsirasti dl vairi prieasi, pvz., dl ains simetrijos paeidimo spinduliuojaniame altinyje; sklindant viesai
anizotropinje terpje; atsispindint bei ltant viesai dviej terpi sandroje. Panagrinsime tuos optinius taisus, vadinamus poliarizatoriais, kurie
sukuria tiesiai poliarizuot vies.
Natralij vies galima pakeisti poliarizuotj, taikant dvejop
spinduli l kristaluose. Kadangi ieinantys i kristalo du spinduliai yra
tiesiai poliarizuoti tarpusavyje statmenose ploktumose, tai norint sukurti
norim poliarizacij, reikia vien i j udengti. Taiau toks bdas sunkus,
nes tiesin spinduli skyra kristale maa. Tam reikt naudoti labai siaurus
viesos srautus, kas maina j rykum.
Daug patogiau naudoti ne pavienius kristalus, o j derinius, vadinamus poliarizacijos prizmmis. Praktikoje naudojamos dviej ri prizms:
prizms, praleidianios vien spindul, poliarizuot kokioje nors ploktumoje (vienspindulins poliarizacijos prizms), ir prizms, praleidianios du
spindulius poliarizuotus dviejose tarpusavyje statmenose ploktumose (dvispindulins poliarizacijos prizms).
Vienspindulins poliarizacijos prizms. ios ries prizmi veikimas
grindiamas tuo, kad vienas spindulys patiria visikj vidaus atspind nuo
sandros, o antrasis spindulys j laisvai pereina. Klasikinis tokios prizmi
ries pavyzdys yra Nikolio (Nicol) prizm (3.6.1 pav.). Prizm gaminama
i tam tikru bdu ipjauto kalcito, kuris perpjaunamas palei AA linij ir po
to suklijuojama Kanados balzamu. nikol krits natralusis spindulys kalcite skyla du paprastj ir nepaprastj. Jie prizmje sklinda skirtingu
greiiu skirtingomis kryptimis. Kanados balzamo lio rodiklio vert
(n = 1,55) yra tarpin tarp kalcito lio rodikli veri paprastajam
(no = 1,658) ir nepaprastajam (ne = 1,486) spinduliui. Parinkus tinkam Nikolio prizms geometrij ir tinkam spinduli kritimo kamp, paprastasis
spindulys nuo balzamo sluoksnio patiria visikj vidaus atspind, o nepaprastasis spindulys pereina prizm. Taigi i Nikolio prizms ijusi viesa
yra tiesiai poliarizuota. Atsispindjus paprastj spindul sugeria pajuodintas prizms pavirius.

74

III SKYRIUS

Optin ais

480

A
o
e
A

3.6.1 pav. Nikolio prizm


Optin ais
o

3.6.2 pav. Arenso prizm


o
e

3.6.3 pav. Glano ir Fuko prizm

3.6.4 pav. Volastono prizm

b
e
a

3.6.5 pav. Abs prizm

Norint sukurti visikai poliarizuot


vies, poliarizacijos prizmes reikia padti
lygiagreij (arba maai prasiskleidianij) spinduli kelyje taip, kad paprastasis spindulys patirt visikj vidaus atspind. Didiausias nuokrypis nuo lygiagretumo (kampin apertra) apie 290.
vairi poliarizacijos prizmi konstrukcij yra daug. Paminsime tik kelet
i j.
Arenso prizmje (3.6.2 pav.) yra trys
kalcito prizms, suklijuotos Kanados balzamu. Kampin Arenso prizms apertra
350.
Visos poliarizacijos prizms, klijuotos Kanados balzamu, turi bendr trkum jos nenaudojamos ultravioletinje
srityje, nes Kanados balzamas smarkiai
sugeria ultravioletinius spindulius. ioje
srityje naudojamos prizms su oro tarpeliu
arba prizms, suklijuotos skaidria ultravioletiniams spinduliams mediaga
glicerinu arba kai kuriais aliejais. Tokios
ries prizmms priklauso Glano (Glan) ir
Fuko (Foucault) prizm (3.6.3 pav.). ia
dvi kalcito prizms atskirtos viena nuo
kitos oro tarpeliu. Optin ais statmena
krintaniajam spinduliui ir brinio
ploktumai. Tokios prizms apertra 7,90.
Dvispindulins poliarizacijos prizms. ios ries poliarizacijos prizmes sudaro toks prizmi derinys, kuris praleidia
abu spindulius, bet praskleidia juos nemau kampu. I j plaiausiai inoma Volastono prizm (3.6.4 pav.). Ji sudaryta i
dviej kalcito prizmi, suklijuot Kanados
balzamu. Abu ieinantys spinduliai atsilenkia simetrikai krintaniojo spindulio

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

75

atvilgiu ir yra poliarizuoti tarpusavyje statmenose ploktumose. Kampas


tarp j 3,40.
Didesnis sksties kampas Abs prizmje (3.6.5 pav.). Joje yra centrin
lygiaon kalcito prizm a, kurios optin ais lygiagreti su lauiamja briauna, ir dvi stiklo prizms b. Nepaprastasis spindulys pereina prizm neatsilenkdamas, o paprastasis atsilenkia 11,70 kampu. Didinant lauiamj kamp
iki 900, galima padidinti pltros kamp iki 230.
Dichroiniai poliarizatoriai. ios ries poliarizatori veikimas grindiamas dichroizmo reikiniu. Toki mediag viesos sugerties koeficientas priklauso ne tik nuo bangos ilgio, bet ir nuo viesos poliarizacijos pobdio. viesa sugeriama skirtingai, priklausomai nuo vektoriaus E orientacijos ir dl to sugertis priklauso nuo viesos sklidimo terpje krypties.
Dichroizmo prieastys gldi anizotropinje sugerianiosios mediagos
struktroje. i savyb daugiau ar maiau bdinga toms sugerianiosioms
vies terpms, kurioms bdingas ir dvejopas spinduli lis. Charakteringa
toki savybi mediaga yra turmalinas, smarkiai sugeriantis paprastj spindul ir praleidiantis tiesiai poliarizuot nepaprastj spindul.
Plaiai paplit taip vadinami plveli poliarizatoriai (poliaroidai). Jei
polimero plvel, sudaryt i ilg linijini makromolekuli, kaitinti iki suminktjimo ir veikti mechaniniu tempimu tam tikra kryptimi, tai polimero
molekuls orientuojasi ilgosiomis jungtimis iilgai tempimo krypties ir plvel tampa anizotropin. Jei polimere itirpinta mediaga, kurios molekuls
yra anizotropins ir pasiymi stipriu dichroizmu, tai sutvarkytoji tempimo
metu polimero makromolekuli terp orientuoja ias priemai molekules.
Plvel tampa viesos poliarizatoriumi. Taip sukuriami auktos kokybs
(poliarizacijos laipsnis 99 %) poliaroidai, kuri matmenys gan dideli ir
kampin apertra 1800.
Vielos groteli poliarizatoy
G
rius. ios ries poliarizatorius
veikia jau kitokiu principu.
z
prietais sudaro grotels i tarpuEx
x
savyje lygiagrei elektrai laidi vielui (3.6.6 pav.).
3.6.6 pav. Vielos groteli poliarizatorius
Tarkim, kad nepoliarizuotoji elektromagnetin banga krinta z linkme groteles G. Bangos elektrin
lauk galima iskaidyti dvi paprastas ortogonalias dedamsias. Pasirenkame taip, kad viena dedamoji bt lygiagreti su vielutmis (y linkme), o antroji statmena joms (x linkme). Elektrinio lauko dedamoji Ey veikia laid

76

III SKYRIUS

elektronus iilgai vielui ir sukuria elektros srov. Elektronai perduoda savo energij groteli atomams ir dl to vieluts yla. Elektromagnetinio lauko energija perkeliama groteles. Be to pagreitintieji iilgai y aies elektronai spinduliuoja tiek pirmyn, tiek ir atgal. Kaip ir tikimasi i to iplaukia,
kad krintanioji banga slopina t bangos dal, kuri pirmine kryptimi vl
spinduliuoja. Todl elektromagnetinio lauko dedamoji Ey praleidiama labai
silpnai. Atbulins krypties spinduliuot suprantama kaip atsispindjusioji
banga.
Tuo tarpu skersine x linkme elektronai negali labai plaiai judti ir
atitinkama bangos lauko dedamoji Ex ilieka beveik nepakitusi sklindant
bangai per groteles.
Tokios ries poliarizatori gamyba sudtinga. Auksas arba aliuminis
garinamas ant plon plastmasini gardeli kopij ir gaunamos mikroskopins vieluts-juostels. Vielini groteli poliarizatoriai tinkami tyrimams infraraudonojoje srityje.
3.7. DIRBTIN ANI ZO TROPIJ A

Daugelis optikai izotropini mediag sudarytos i anizotropini


molekuli arba kitoki struktrini element, netvarkingai orientuot erdvje. Mikroskopin anizotropija suglodinama tik statistikai. Jei yra koks
nors iorinis poveikis (mechanin deformacija, elektrinis arba magnetinis
laukas), sukuriantis iskirtin krypt erdvje, tokie anizotropiniai mikroelementai persiorientuoja ir terp gali tapti anizotropine. Jei poveikis pakankamai stiprus, netgi pradiniai izotropiniai struktriniai elementai gali tapti anizotropiniais; pvz., kubinis druskos NaCl kristalas vienpusio spaudimo metu
tampa optikai anizotropiniu. Deformacijos kryptis vienpusio tempimo arba
spaudimo metu tampa iskirtine ir vaidina optins aies vaidmen. Tiriamasis knas optins anizotropijos tyrime dedamas tarp sukryiuotj (arba lygiagreij) poliarizatori, kuri poliarizacijos ploktumos su deformacijos
kryptimi sudaro kamp (geriausia 450). Sklindanios statmenai optinei aiai
paprastoji ir nepaprastoji bangos gyja tam tikr fazi skirtum, ir perjusi
deformuot kn viesa tampa elipsikai poliarizuota. Imatuotas tokiuose
bandymuose lio rodikli skirtumas (ne no), kuris suprantamas kaip susikrusios anizotropijos matas, proporcingas mechaniniam tempimui.
Jei knas deformuotas nevienalytikai, tokiu metodu galima gauti
tempimo skirstinio vaizd. Tuo naudojamasi tiriant tempimus sudtingose
detalse.

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

77

Optinis metodas taip pat taikomas tiriant liekamj mechanin tempim optiniuose stikluose, kuris atsiranda dl nepakankamai lto atvsinimo
po terminio apdirbimo. Kadangi dydis (ne no) priklauso nuo bangos ilgio,
todl tiriant nevienalytikai deformuot kn, dt tarp dviej poliarizatori, jis atrodo skirtingai nuspalvintas.
Dirbtin anizotropija skysiuose su stipriais anizotropiniais elementais
(pvz., polimer tirpaluose) gali atsirasti dl netgi labai ma dinamini poveiki. Laminariniame sriaute dvejopo spinduli lio pokyti tarp nejudanij ir besisukanij koaksialini cilindr lemia anizotropini molekuli
orientacija, ir tai taikoma polimer savybms tirti.
Optins anizotropijos atsiradim ioriniame elektriniame lauke aptiko
1879 m. Keras (Kerr). Kero reikinys pasireikia skysiuose ir dujose. Jo
stebjimo schema pavaizduota
+
3.7.1 pav. Upildytas tiriamja
mediaga kondensatorius K dedamas tarp dviej sukryiuot
P1
K
P
P2
poliarizatori P1 ir P2 taip, kad

viesa be elektrinio lauko per


3.7.1 pav. Dvejopas spinduli lis
sistem nepereit. Atsiradus
elektriniame lauke
elektriniam laukui, kurio stiprio
vektorius E su poliarizatori ploktumomis sudaro 450 kamp, terp tampa
optiai anizotropine su optine aimi palei elektrin lauk. Ijusi i kondensatoriaus viesa tampa elipsikai poliarizuota ir i dalies pereina per analizatori P2. Kompensatoriumi P (arba /4 ploktele) galima imatuoti fazi
skirtum tarp neprastosios ir paprastosios bangos, ir kartu nustatyti tiriamosios mediagos lio rodikli skirtum (ne no) elektriniame lauke. I bandym gauta, kad is skirtumas proporcingas iorinio elektrinio lauko stiprio
kvadratui:
ne no = K E 2.
Fazi skirtumas tarp bang atstumu l lygus:

2l
( n e no ) = 2 B l E 2 ;

ia B = K/ Kero pastovioji, bdinga tiriamajai mediagai. Dl kvadratins priklausomybs nuo E, fazi skirtumas nepriklauso nuo elektrinio
lauko krypties. Didel B vert turi nitrobenzolas, todl jis plaiai naudojamas techniniame Kero reikinio taikyme. Pvz., jei kondensatoriaus ilgis

78

III SKYRIUS

5 cm, atstumas tarp plokteli 1 mm, tai 1500 v lauke fazi skirtumas
= /2, t. y. Kero lstel veikia kaip ketvirio bangos ilgio ploktel.
Mediag optin anizotropija elektriniame lauke susijusi su pai
molekuli anizotropija. Anizotropins molekuls anizotropija, kartu ir jos
indlis terps lio rodikl, priklauso nuo molekuls orientacijos atvilgiu
viesos bangos elektrinio lauko stiprio krypties. Kai nra iorinio lauko, anizotropins molekuls orientuotos netvarkingai ir terp makroskopikai yra
izotropin. Ioriniame elektriniame lauke molekuls savo aimis dominuojaniai orientuojasi didiausiu poliarizuojamumu palei lauk ir terp tampa
optikai anizotropine, t. y. viesos bangos sklidimo greitis priklauso nuo
bangos poliarizacijos ir jos sklidimo krypties.
Molekuli orientavimasis veikiant ioriniam elektriniam laukui gali
vykti dvejopai. Jei molekuls nepolins, t. y. molekuls neturi pastovaus dipolinio momento, veikiant laukui jos poliarizuojasi ir indukuotas dipolinis
momentas proporcingas elektrinio lauko stipriui: p = E (ia poliarizuojamumo tenzorius). Orientacinis iorinio lauko poveikis pasireikia tuo,
kad palei lauk nusistovi molekuli didiausio poliarizuojamumo kryptis.
Taip terp tampa anizotropine. Kai toki terp krinta viesa, didiausi lio rodikl (sklidimo greit) turs banga, kurios elektrinis vektorius sutampa
su molekuls didiausio poliarizuojamumo kryptimi, t. y. palei iorin lauk.
Tokia banga nepaprastoji, t. y. ne > no ir Kero pastovioji B > 0.
Jei molekuls polins (turinios pastov dipolin moment), poliarizacija vyksta ne tik dl indukcijos, bet ir dl molekuli orientavimo ioriniu
lauku. Taiau reikia nepamirti, kad pastovaus dipolinio momento kryptis
molekulje gali nesutapti su didiausio poliarizuojamumo kryptimi. Tada
molekul orientuojasi taip, kad palei iorin lauk isidsto jos pastovusis
momentas, o didiausio poliarizuojamumo kryptis su elektrinio lauko kryptimi gali sudaryti kamp. Nuo to, kaip isidsto ios dvi kryptys, mediaga
turs teigiam arba neigiam Kero pastovij. Jei didiausio poliarizuojamumo kryptis sutampa su pastovaus momento kryptimi, B > 0; jei jos tarpusavyje statmenos, B<0. Tarpiniu atveju B gali bti lygi nuliui.
Taigi Kero reikinio priklausomyb nuo lauko stiprio kvadrato lemia
tai, kad dirbtin anizotropija elektriniame lauke priklauso ir nuo molekuli
gebjimo poliarizuotis veikiant elektriniam laikui, ir nuo polini molekuli
orientavimosi laipsnio iame lauke.
Dvejopas spinduli lis gali atsirasti ne tik pastoviame ioriniame,
bet ir kintamame elektriniame lauke. Lazeriais galima sukurti labai stiprius

VIESOS SKLIDIMAS ANIZOTROPINSE TERPSE

79

aukto danio elektrinius laukus. Kero reikinio, iaukto lazerins spinduliuots elektriniu lauku, stebjimo schema pavaizduota 3.7.2 pav. Zonduojanios viesos spindulys
pereina lstel K su tiriamuoju skysiu ir po atspindio
nuo
pusskaidrs
S
P1
K
V
L
ploktels V nukreipiamas
P2
fotoimtuv F. Kai poliariF
zatoriai P1 ir P2 sukryiuoti,
viesa imtuv nepatenka.
3.7.2 pav. Dvejopas spinduli lis lazerins
Kai per lstel pereina gaspinduliuots elektriniame lauke
lingas lazerio L impulsas,
skystis tampa anizotropiniu. Tada zonduojanti viesa i lstels ieina elipsikai poliarizuota ir patenka fotoimtuv. Imatavus fazi skirtum tarp
nepaprastosios ir paprastosios bangos, galima apskaiiuoti Kero pastovij
optinio danio elektriniame lauke.
Svarbi praktin Kero reikinio savyb yra jo maas inertikumas. Kero
reikinio nusistovjimo arba inykimo trukmei matuoti naudojami galingi ir
trumpalaikiai (iki 10-12 s) lazerio impulsai. I bandym gauta, kad anizotropijos relaksacija vyksta eksponentikai su laiko pastovija 210-12 s anglies disulfide ir 510-11 s nitrobenzole. Taigi Kero lstel gali veikti kaip
sparti optin utra, valdoma trumpalaikiais elektriniais lauko impulsais. Jei
vietoje elektrinio impulso naudoti trumpalaik galing lazerio impuls, ekspozicijos trukm sumaja iki 10-12 s. Kero viesos moduliatorius, maitinamas didelio danio elektriniu lauku, sukuria iki 109 pertraukim sekund.
Kero reikiniu grindiami moduliatoriai bei utros naudojami lazeri veikos reimui valdyti norint gauti supertrumpus didiuls galios impulsus.
Jei terps anizotropins molekuls turi pastov magnetin moment, j
vyraujanti orientacija gali susikurti pastoviame magnetiniame lauke. Todl
pakankamai stipriuose magnetiniuose laukuose terp tampa anizotropine ir
joje pasireikia dvejopas spinduli lis. Tai Kotono-Mutono reikinys,
atskleistas 1905 m. is reikinys daug kuo analogikas Kero reikiniui.
Pagal magnetines savybes molekuls skirstomos paramagnetines
( >1), turinias pastov magnetin moment, ir diamagnetines ( <1), kurios neturi pastovaus magnetinio momento, bet gali j gyti magnetiniame

80

III SKYRIUS

lauke. Terps anizotropija magnetiniame lauke atsiranda arba dl paramagnetini molekuli orientacijos, arba dl magnetinio jautrio anizotropijos.
Dvejopo spinduli lio magnetiniame lauke stebjimo schema analogika bandymo schemai Kero reikiniui stebti (3.7.1 pav.).
Fazi skirtumas tarp nepaprastosios ir paprastosios bangos lygus:

= 2

D
l H 2 = 2C l H 2 ;

ia l skysio sluoksnio storis, H magnetinio lauko stipris, D terp nusakanti pastovioji, C = D/ Kotono-Mutono pastovioji, priklausanti nuo
mediagos struktros, viesos bangos ilgio ir temperatros.
Kotono-Mutono reikinio teorija analogika Kero reikinio teorijai.
Mediaga magnetiniame lauke tampa anizotropine dl anizotropikai poliarizuot molekuli orientacijos, o taip pat dl tiesioginio lauko poveikio
molekuli optin poliarizuojamum.
Kristalo optini savybi pokytis veikiant ioriniam elektriniam laukui
irykja ekektrooptiniame Pokelso reikinyje. viesa vienaaiame
kristale palei optin a sklinda tuo paiu faziniu greiiu vo= c/no nepriklausomai nuo jos poliarizacijos krypties. Jei kristalas neturi simetrijos centro,
ioriniame elektriniame lauke palei i a ortogonali poliarizacijos krypi
bang faziniai greiiai tampa skirtingais. Tokiu bang fazini greii skirtumas proporcingas lauko stipriui (tiesinis Pokelso reikinys). Pokelso reikinys neinertikas, todl jis plaiai taikomas sparioms optinms utroms
bei auktadaniams viesos moduliatoriams kurti. Statmenai optinei aiai
ipjauta KDP ploktel elektriniame lauke dedama tarp sukryiuot poliarizatori. Tokia Pokelso lstele praleistos viesos intensyvumas I priklauso
nuo iorinio lauko stiprio U:
U
;
I = A sin 2
2U / 2
ia U/2 maiausias stipris, kuriam ortogonaliai poliarizuot bang fazi
postmis lygus (KDP kristalui U/2 = 8 kV).

81

VIESOS INTERFERENCIJA

IV SKYRIUS

VIESOS INTERFERENCIJA
I kasdieni stebjim gerai inoma, kad apvieta kokiame nors ekrano take, susidariusi naudojant du spinduolius, yra lygi t spinduoli atskirai
sukuriam apviet sumai. is fotometrins sudties dsnis taikomas taip
pat ir tisaus spinduolio vairi dali spinduliuotei.
Pagal superpozicijos princip, vienos bangos viesos vektorius sumuojasi su kitos bangos vektoriumi nepatiriant jokio ikraipymo. Po sudties bangos sklinda toliau, tarsi nebt susitikusios. Dl sumavimo gali susikurti banga, kurios amplitud lygi dedamj bang amplitudi sumai. Kadangi energija proporcinga amplituds kvadratui, tai atstojamosios bangos
energija bendrai nebus lygi dedamj bang energij sumai, nes sumos
kvadratas nelygus kvadrat sumai.
Seniai inomi optiniai reikiniai, kuriuose pasireikia besikartojanios
didiausio ir maiausio apvietos juostos, t. y. viesos srauto energija persiskirsto erdvje. Tokie reikiniai nepaaikinami geometrine optika.
Suprantama, kad tokie faktai turi bti aikinami bendraisiais teoriniais
vaizdiais, t. y. i teorijos turi iplaukti, kokios reikalingos slygos interferencini juosteli susidarymui, paaikinti, kodl prastinio apvietimo atveju
nematomos interferencins juostels.
4.1. VIRPESI IR BANG KOHERENTI KUM AS

Sudkime du harmoninius vienodo danio virpesius, vykstanius ta


paia linkme
S1 = a1 sin ( t + 1);

(4.1.1)

S2 = a2 sin ( t + 2);

(4.1.2)

ia S trikdys laiko momentu t, a virpesi amplitud, pradin faz.


Persidengus iems virpesiams, atstojamasis virpesys bus atskir virpesi suma:
S = S1 + S2.

(4.1.3)

Iskleid (4.1.1) ir (4.1.2) lygtis ir ra (4.1.3), gauname:

81

82

IV SKYRIUS

S = a1(sin t cos 1 + cos t sin 1) + a2(sin t cos 2 + cos t sin 2) =


= (a1 cos 1 + a2 cos 2) sin t + (a1 sin 1 + a2 sin2) cos t.
Skliaustuose esantys nariai nuo laiko nepriklauso. Paymkime:
A cos = a1 cos 1 + a2 cos 2,
A sin = a1 sin 1 + a2 sin 2.
ias iraikas pakl kvadratu ir sudj gausime atstojamojo harmoninio virpesio amplituds kvadrat, kuris nusakys virpesi stipr.
A 2 = a12 + a 22 + 2 a1 a 2 cos ( 2 1 ) .
I ia iplaukia, kad atstojamojo virpesio energija nelygi atskir virpesi energij sumai. Sumavimo rezultatas priklauso ne tik nuo atskir virpesi intensyvumo, bet ir nuo virpesi pradini fazi skirtumo = 2 1.
inoma, kad grynai harmonini virpesi, t. y. virpesi, vykstanij
be galo ilgai nekintama amplitude, nra. Bet koks realusis virpesys trunka
tam tikr laik, po to gali nutrkti, vl atsirasti, bet jau kitokios fazs, vl
nutrkti ir t. t. Tada atstojamasis intensyvumas kinta laike ir is kitimas
vyksta greitai. Kadangi jutikliai negali taip greitai reaguoti intensyvumo
kitim, registruojama tam tikra vidutin intensyvumo vert.
Paskaiiuosime vidutin atstojamojo virpesio intensyvum per tam tikr laiko trukm :
A2 =

1
1
A 2 d = (a12 + a 22 + 2 a1 a 2 cos ) d =

0
0

1
= a + a + 2 a1 a 2 cos d .
0
2
1

2
2

Jei fazi skirtumas per stebjimo trukm nekinta, tai

1
cos d = cos .
0
Tada A 2 = a12 + a 22 + 2 a1 a 2 cos , t. y. I I 1 + I 2 .
Jei virpesiai atsitiktinai nutrksta, arba j fazs netvarkingai kinta per
vidurkinimo trukm, tai

82

83

VIESOS INTERFERENCIJA

1
cos d 0 ir A 2 = a12 + a 22 , t. y. I = I 1 + I 2 .

0
Taigi sudedant du vienodo danio virpesius galimi du atvejai:
1. Per stebjimo trukm dviej virpesi pradini fazi skirtumas yra
pastovus ( = const). Tokie virpesiai vadinami koherentiniais. Sudjus koherentinius virpesius, atstojamojo virpesio intensyvumas nra lygus pradini
virpesi intensyvum sumai. is reikinys vadinamas virpesi interferencija.
2. Per trukm pradini fazi skirtumas kinta netvarkingai. Tokie virpesiai nekoherentiniai ir atstojamasis intensyvumas lygus dedamj virpesi
intensyvum sumai. Interferencija nematoma.
Sudedant didel virpesi skaii, atstojamosios amplituds kvadratas
n

A 2 = a i2 + 2 a i a k cos .
i =1

(4.1.3)

i =1 k =i

Koherentini virpesi fazi skirtumas nagrinjamame take gyja tam


tikr pastovi vert ir atstojamasis intensyvumas gali bti didesnis arba maesnis u atskir intensyvum sum

a
i =1

2
i

(ia n natrinis skaiius). Kai

amplituds vienodos (ai = a), tai takuose, kuriuose virpesi fazs vienodos,
intensyvumas lygus
2

n
A 2 = ai = (n a) 2 = n 2 a 2 ,
i =1
t. y. intensyvumas gerokai padidja (n 2 kart). Kituose takuose intensyvumas susilpnja. Dl interferencijos virpesi intensyvumas (energijos tankis)
erdvje persiskirsto.
Jei virpesiai nekoherentiniai, t. y. vyksta nepriklausomai vienas nuo
kito, j fazs gyja atsitiktines vertes nuo 0 iki 2, o cos vert vienodai tikima nuo 1 iki +1. Tada antrasis (4.1.3) iraikos narys lygus nuliui ir vidutinis atstojamasis intensyvumas lygus atskir virpesi intensyvum sumai:
n

i =1

i =1

I = ai2 = I i .

Taigi du harmoniniai virpesiai visuomet yra koherentiniai. Harmoniniai virpesiai sukuria monochromatines bangas, gebanias interferuoti. To

83

84

IV SKYRIUS

paties ilgio bang interferencijos slyga yra j koherentikumas, t. y. pradini fazi skirtumo pastovumas per stebjimo trukm.
Koherentini bang gebjimas interferuoti rodo, kad bet kuriame take, kur pasiekia ios bangos, vyksta koherentiniai virpesiai. Bangos interferuoja, jei j poliarizacija tokia, kad virpesi kryptys tarpusavyje sutampa.
Interferencijos rezultat lemia interferuojanij bang fazi skirtumas stebimame take. is fazi skirtumas priklauso nuo bang pradinio fazi skirtumo, o taip pat nuo bang nueit keli skirtumo iki stebimo
M
tako.
d1
Tarkim, kad S1 ir S2 yra
S1
d2
du spinduoliai, skleidiantys
S2
koherentines monochromatines
bangas (4.1.1 pav.). Bangos
E
plokiosios ir vienod amplitudi. Atskir bang sukeliami
4.1.1 pav. Bang fazi skirtumo susidarymas
virpesiai stebimame take M ekrane E ireikiami taip:
S1 = a cos ( t k d 1);
S2 = a cos [( t k d 2) - ];
ia pradini fazi skirtumas, k = 2/ bangos skaiius, d atstumas
nuo spinduolio iki nagrinjamojo tako M ekrane. Persidengus ioms bangoms atstojamasis virpesys ireikiamas taip:
d +d

d d

S = S1 + S 2 = 2 a cos k 2 1 + cos t k 2 1 .
2
2
2
2

ia amplitud

d d
d d
A = 2 a cos k 2 1 + = 2 a cos 2 1 + ,
2
2
2

o intensyvumas stebimame take M

d d
I ~ A 2 = 4 a 2 cos 2 2 1 + .
2

Koherentinms bangoms = const. Tada intensyvumas take M priklauso nuo vadinamojo bang eigos skirtumo d2 d1 = . Susitikimo take
bang sukelti virpesiai dl eigos skirtumo turs fazi skirtum netgi tada,

84

VIESOS INTERFERENCIJA

85

kai pradins abiej bang fazs vienodos. Fazi skirtumas, susidars dl eigos skirtumo, lygus

= 2

d 2 d1
= k.

Jei pradins fazs vienodos ( = 0) ir = m, virpesi fazs take M


sutampa ir intensyvumas didiausias: Imax ~ 4 a2. Kai = (m + ), virpesiai yra prieing fazi ir atstojamasis intensyvumas Imin = 0. Sveikasis
skaiius m vadinamas interferencijos eile (m = 0, 1, 2, 3, ).
Energijos tverms dsnis nepaeidiamas:
I vid =

1
1
( I max + I min ) = (4 I 0 + 0) = 2 I 0 = I 1 + I 2 .
2
2

Geometrin vieta tak erdvje, kuri amplituds (intensyvumai) vienodos ir tenkina slyg = const, sudaro sukimosi hiperboloido paviri. Jo
ais S1S2 ir idiniai S1 ir S2. Vieno hiperboloido pjvio dalis 4.1.1 pav. paymta trukia linija.
Jei pradini fazi skirtumas nelygus nuliui, interferencinio vaizdo poslinkis S1 ir S2 tak atvilgiu priklauso nuo pradini fazi skirtumo .
Kiekvien nekoherentini bang atitinka savas interferencinis vaizdas, kintantis laiko atvilgiu. Jei tas kitimas pakankamai spartus, mes nepajgsime pastebti tuos trumpalaikius interferencinius vaizdus ir fiksuosime
kakoki vidutin bsen, atitinkani tolyg intensyvumo pasiskirstym.
4.2. VIESOS INTERFERENCIJO S STEBJIMO
METOD AI

Jei du nepriklausomi spinduoliai arba dvi skirtingos to paties vieianiojo kno dalys skleidia viesos bangas vien ir t pai erdvs dal, o
interferencijos nematyti, tai reikia, kad spinduoliai skleidia nekoherentines
bangas. Tai analogika tam, kad spinduliuots yra nemonochromatins, nes
dvi grietai monochromatins bangos visuomet bus koherentins.
viesos bang nemonochromatikum (nekoherentikum) lemia
atomuose vykstantys procesai. vieianiojo kno spinduliuot sudaryta i
bang, skleidiam tos mediagos atom. Dviejuose savarankikuose spinduoliuose yra du tarpusavyje nesusij spinduliuotojai. Atskiro atomo spinduliavimas trunka labai trumpai (sp 10-8 s). Per laik atomas ispinduliuoja tam tikr bangos vor. Pvz., jei viesos danis 1015 Hz, tokioje voroje

85

86

IV SKYRIUS

bus 10-81015 = 107 bangos ilgi, t. y. tokia vora pakankamai monochromatin. Nustojs spinduliuoti atomas vl gali spinduliuoti, taiau naujos bang
voros faz nesusijusi su ankstyvesns voros faze. Todl fazi skirtumas tarp
toki dviej nepriklausom atom spinduliuoi kinta kiekvien kart prasidjus naujam spinduliavimo aktui.
Taigi eil fizikini proces vykstanij spinduolyje nusako t minimal laik, kurio metu skleidiamos bangos pradin faz ir amplitud yra
pastovi. is laikas vadinamas koherentikumo laiku (koh), kuris vertinamas
(10-9 10-10) s.
inant koherentikumo laik, galima vertinti kit labai svarb fizikin
dyd koherentikumo ilg, nusakant keli Lkoh = c koh, kur sklindanioji
banga nueina per laik, kai jos pradin faz ir amplitud vidutinikai lieka
pastovios. inant koh, galima vertinti koherentikumo ilg, kuris optikoje
yra (3 30) cm. Atskirais atvejais Lkoh gali sutapti su bangos voros ilgiu, lygiu csp ( 300 cm).
Spinduliuots koherentikumo ilg galima padidinti sumuojant artimo
danio elementarij spinduliuoi voras, t. y. leidiant vies per siaurajuost viesos filtr. Koherentikumo ilgis Lkoh ir laikas koh susieti su viesos filtro praleidimo juostos ploiu tokiomis iraikomis:

20
20
; koh =
;
Lkoh =

c
ia 0 viesos filtro praleidimo vidutinis bangos ilgis.
Kitas bdas norint padidinti koherentikumo ilg atom elementarij spinduliavimo akt suderinimas. Tai pasiekiama kuriant priverstin
spinduliavim lazeriuose.
I pateikt samprotavim iplaukia, kad negalima gauti bang interferencijos naudojant prastinius spinduolius. Natralus klausimas: kokias reikia sudaryti slygas interferencijai pastebti ir kaip naudojantis prastiniais
nekoherentiniais spinduoliais sukurti tarpusavyje koherentines bangas?
Panagrinsime virpesius, sukuriamus tuo paiu spinduoliu dviejuose
erdvs takuose. Jei kokiomis tai slygomis ie virpesiai koherentiniai, galima surasti bd suvesti juos vien tak, kuriame matysime interferencij.
Tarkim, kad spinduolis S (4.2.1 pav.) yra takinis, t. y. jo matmenys
gerokai maesni u skleidiamosios bangos ilg. i prielaida leidia neskaityti papildomo fazi skirtumo bent jau dviems spinduliuojantiems ato-

86

VIESOS INTERFERENCIJA

87

mams. Tada nagrinjama spinduliuot


P4
ekvivalenti vieno atomo spinduliuotei,
d4
P1
bet bangos pradin faz ir amplitud
d1
pastovios tik koherentikumo laike.
S
d2 P2
Galimi keli atvejai:
d3
1. Du takai P1 ir P2 yra vienodai
nutol (d1 = d2) nuo takinio spinduolio.
P3
ie takai yra vienos voros ribose, t. y.
Lkoh =c koh
virpesiai juose visuomet koherentiniai.
4.2.1 pav. Bang koherentikumas
2. Atstumas iki tak P2 ir P3
vairiuose erdvs takuose
toks, kad d2 d3> ckoh. Tokie takai
bet kokiu laiko momentu priklausys skirtingoms bang voroms, t. y. virpesiai juose nekoherentiniai.
3. Takai P4 ir P1 taip isidst, kad 0<d4 d1< ckoh. Tokie virpesiai vadinami i dalies koherentiniais ir galima matyti stacionarij interferencij.
Taigi takinio spinduolio atveju, kai bang eigos skirtumas yra koherentikumo ilgio ribose, galima matuti interferencij, t. y. kai

= di dj < c koh.
Dvi koherentins bangos optikoje sukuriamos naudojant vairias sistemas, kuri veikimas grindiamas atspindio ir lio dsniais. Vietoje vieno realaus spinduolio galima gauti du tikrus, tikr ir menam arba du menamus koherentinius spinduolius, kuri persidengusios bangos interferuoja.
iose sistemose taikomas bangos fronto arba amplituds dalijimo metodas.
Jungo metodas. Jungas
(Young) pirmasis stebjo viesos
interferencijos reikin ir pirmasis
S1
teisingai j paaikino. Jungo banS2
dyme viesos altinis buvo apS
viestas plyys S (4.2.2 pav.), i kurio viesos banga krinta du siaurus
plyius S1 ir S2, kurie apvieiami
4.2.2 pav. Jungo metodas
tuo paiu bangos frontu ir tampa
koherentiniais altiniais. Perjusi
maas angas S1 ir S2 viesa difraguoja, abi bangos dengia viena kit ir bdamos koherentins interferuoja. Norint pamatyti interferencij Jungo bandyme, plyi ploiai turi bti labai mai. Kai plyys S siauras, u jo susiku-

87

88

IV SKYRIUS

ria taisyklingas bangos frontas, sudarantis sferos dal. Tai lemia vienodas
virpesi fazes plyiuose S1 ir S2.
S
Frenelio veidrodiai. NoA1
rint sukurti dvi koherentines banS1
gas, Frenelis pasil naudoti du
plokiuosius veidrodius A1 ir A2
O
(4.2.3 pav.), tarp kuri kampas

S2
yra nedidelis. I realaus viesos
A2
E
altinio S susidaro du jo atvaizdai
S1 ir S2. Bangos, sklindanios i
spinduolio S ir atspindtos veid4.2.3 pav. Koherentini bang sukrirodiais A1 ir A2, sukuria dvi komas Frenelio veidrodiais
herentini bang sistemas, tartum
sklindanias i spinduoli S1 ir S2. Spinduolis S Frenelio bandyme yra siauras plyys, lygiagretus su veidrodi briauna O. iuo atveju interferencijos
maksimumai yra tarpusavyje lygiagreios juostels.
Biprizm. viesa i spinduolio S (4.2.4 pav.) pereina dvi mao lauiamojo kampo prizmes, sudtas pagrindais. viesos altinis yra rykiai apviestas siauras plyys, lygiagretus su bukojo kampo briauna. Prizm atlenkia spindulius ir sukuria du meS1
namuosius spinduolius S1 ir S2,
S
kuri persidengusios koherentins
bangos sukuria interferencin
S2
E
vaizd, sudaryt i viesi ir tam4.2.4 pav. Koherentini bang
si juosteli, lygiagrei su busukrimas biprizme
kojo kampo briauna.
Bije (Billet) bilis. Interferencijos reikinys sukuriamas naudojant
glaudiamj l, kurio vidurin dalis ipjauta palei skersmen. Abi lio
puss iek tiek atitolintos viena nuo kitos ir sukuria spinduolio S (plyio) du
tikruosius arba menamus atvaizdus S1 ir S2 (4.2.5 pav.), kurie skleidia koherentines viesos bangas. Plyio atvaizd S1 ir S2 vieta ir pobdis priklauso
nuo plyio S vietos lio idinio ploktumos F atvilgiu bei pusli optini
centr O1 ir O2 padties sistemos simetrijos aies atvilgiu. Interferencinis
vaizdas susikuria koherentini viesos sraut persidengimo srityje.
Jei plyys S yra toliau u bilio idinio ploktumos F, tai priklausomai nuo pusli optini centr O1 ir O2 vietos sistemos simetrijos aies atvilgiu bus matomos dvi interferencijos sritys. Kai bilio pusel ir jos opti
nis centras yra toje paioje simetrijos aies pusje, tai plyio atvaizdas bus

88

89

VIESOS INTERFERENCIJA

1
S2
S1

O1

O2

O2
O1

S2

F
2

a
1

S1

1
S1

O2

O2

O1

S2

O1

4.2.5 pav. Koherentini bang sukrimas Bije biliu


(priklausomai nuo pusli optini centr ir idinio ploktumos padi)

toje paioje aies pusje ir interferencinis vaizdas, sukurtas abiem pusliais,


bus u plyi atvaizd S1 ir S2 (4.2.5 a pav.).
Jei puslis ir jo optinis centras yra skirtingose simetrijos aies pusse,
puslio sukurtas plyio atvaizdas bus toje aies pusje, kur yra jo optinis
centras ir interferencinis vaizdas susikurs prie plyi atvaizdus
(4.2.5 b pav.).
Kai plyys S yra bilio idinio ploktumoje F ir abi bilio pusels
bei jas atitinkantys optiniai centrai yra abejose simetrijos aies pusse, tai du
lygiagrets spinduli pluoteliai, ij i bilio puseli, persidengs ir sukurs
interferencin vaizd (4.2.5 c pav.). iuo atveju interferencini juosteli
plotis nepriklauso nuo stebjimo ploktumos vietos.
Kai plyys S yra atstumu, maesniu u bilio idinio nuotol ir tarpelis tarp pusli toks, kad pusliai ir jiems atitinkantys optiniai centrai yra
prieingose simetrijos aies pusse, susikuria du menamieji plyio S atvaizdai S1 ir S2 ir matomas interferencinis vaizdas (4.2.5 d pav.).
Loido (Lloyd) veidrodis.
viesa i spinduolio S (4.2.6 pav.),
S
prasiskleidianti nedideliu kampu,
krinta atspindint paviri
S1
E
ploki veidrod. Interferencija
stebima ekrane E, pastatytame
4.2.6 pav. Koherentini bang
statmenai veidrodio ploktumai.
sukrimas Loido veidrodiu
iuo atveju koherentiniai altiniai yra

89

90

IV SKYRIUS

rentiniai altiniai yra S ir jo menamas atvaizdas S1 veidrodyje. Kadangi atsispindint bangos faz pakinta dydiu , tai altiniai S ir S1 yra ne sinfaziniai,
o prieing fazi. Taigi Loido schemoje visas interferencinis vaizdas yra pastumtas per pus juostels.
4.3. P AGRI NDINS INTERFERENCIJOS SCHEM
CH AR AK TERISTI KOS

Visose interferencijos stebjimo schemose yra daug bendro. Panagrinsime bendrj schem (4.3.1 pav.).
Spinduoliai S1 ir S2, skleidiantys koherentines bangas, yra realaus
spinduolio S atvaizdai. Tarkim, kad S yra rykiai apviestas plyys lygiagretus su sistemos simetrijos
d1
N
ploktuma (pvz., su Frenelio
S1
d2
h
veidrodi briauna). Tada ekS
rane E stebimos interferenci2l
M
ns juostels, lygiagreios su
2
S2
D
plyiu. Atstumas tarp spinduoE
li 2l. Jei S1 ir S2 sinfaziniai
4.3.1 pav. Bendroji interferencijos schema
( = 0), centrinis maksimumas
yra vidurinje linijoje take M.
Surasime bang eigos skirtum = d2 d1 iki laisvai pasirinkto ekrane tako N, nutolusio atstumu h nuo M.
d 22 = D 2 + (h + l ) 2 ; d12 = D 2 + (h l ) 2 ;
d 22 d12 = 4 h l = (d 2 + d1 ) (d 2 d1 );

2h 2l
.
d1 + d 2

Kadangi << d1, d2, tai d1 + d2 = 2 d; ia d = d1 + /2 = d2 /2.


Tada = 2l h /d. Jei D >> 2l ir d D, tada

=h

2l
.
D

(4.3.1)

Jei spinduolio skleidiamoji viesa yra monochromatin, kurios bangos ilgis , susikrusius intensyvumo ekstremumus nusako eigos skirtumai:

max = d 2 d 1 = m ,

90

91

VIESOS INTERFERENCIJA

min = d 2 d 1 = (m + ).
Ekrane maksimum ir minimum viet nusako h vert. staius
D
(4.3.1) iplaukia, kad maksimumas bus tada, kai h = m ir minimu2l

1 D

mas kai h = m + .
2 2l

Atstumas tarp gretim ekstremum (tarp maksimum arba tarp minimum)


D
h =
(4.3.2)
2l
vadinamas interferencins juostels ploiu. Juostels tuo platesns, kuo maesnis atstumas tarp spinduoli. Pvz., jei D = 1 m, = 500 nm, 2l = 0,5 mm,
tai h = 1 mm. Tokios interferencins juostels matomos paprasta akimi.
Interferencins juostels plot galima ireikti spinduli pltros kampu
2, kuris nusako interferencijos apertr. Kadangi 2 maas, tai l /D ir
h =

.
2

Pereinant nuo maksimumo prie minimumo, ekrano apvieta tolygiai


kinta. Intensyvumo kitimo dsningum galima ireikti, naudojant anksiau
turt iraik
d d1
I ~ A 2 = 4 a 2 cos 2 2

I
4a2

ir (4.3.1) iraik. Tada

hl

.
I ~ 4 a 2 cos 2 = 4 a 2 cos 2 2

D

Kadangi cos2( /2) = (1 + cos)/2, tai


I ~ 2 a 2 (1+ cos

4 hl
).
D

(4.3.3)

h
h
7.3.2 pav. Apvietos
priklausomyb nuo atstumo
iki ekrano centro

i iraika nusako ekrano apvietos kitim priklausomai nuo h verts:


jis yra periodinis (4.3.2 pav.).
Reikia pabrti, kad bet kuriame realiame interferencijos bandyme,
naudojant prastinius viesos spinduolius, ekrane matomas periodinis ap-

91

92

IV SKYRIUS

vietos kitimas, kuriame Imin 0. Todl interferencijos vaizdas kiekybikai


vertinamas matomumo funkcija
V=

I max I min
;
I max + I min

ia Imax didiausia ir Imin maiausia apvietos ver.


Jei bangos nekoherentins, interferencinis vaizdas nematomas
(Imax = Imin) ir matomumo funkcijos vert V = 0. Kai bangos koherentins,
ekrane matomas interferencinis vaizdas, kuriame intensyvumas kinta pagal
sinuso dsn Tada Imin = 0 ir V = 1. Tarpiniu atveju irgi gali bti pastebtas
interferencinis vaizdas, taiau blogesns kokybs (0 < V < 1). Tok interferencin vaizd sukurianiosios bangos vadinamos i dalies koherentinmis.
Dalin koherentikum lemia kvazimonochromatins bangos. iuo metu geriausias koherentins spinduliuots altinis yra lazeris
4.4. SPINDUOLIO MATM EN TAK A
INTERFERENCINIO V AIZDO KOKYBEI

Kadangi naudojant vien takin spinduol su atitinkamu taisu (biprizme, biliu, Frenelio veidrodiais, dviem plyiais ir kt.) galima iskaidyti
jo spinduliuot du koherentinius pluotelius ir matyti interferencij, tai du
nepriklausomi takiniai spinduoliai (nekoherentiniai) tokiomis pat slygomis sukuria du interferencinius vaizdus. Jei optin sistema suveda iuos
vaizdus kuri nors erdvs srit, tai priklausomai nuo bandymo slyg galima matyti arba stacionar apviestos skirstin, ekvivalent kokiam nors interferenciniam vaizdui (Imax Imin), arba tolygi apviet (Imax = Imin).
Taigi usiklojant dviem interferenciniams vaizdams, atstojamojo
vaizdo matomumo funkcija gyja vertes 0 V 1. Panagrinkime ios funkcijos priklausomyb nuo bandymo slyg.
Tarkim, kad du vienodi nekoherentiniai takiniai spinduoliai S1 ir S2
(4.4.1 pav.) yra nutol vienas nuo kito atstumu 2b. J spinduliuot iskaidysime dviem lygiagreiais veidrodiais P1 ir P2 du pluotelius, t. y. kiekvienas realus spinduolis keiiamas du menamus ( S1 , S1, S2 , S2 ). Ekrane E susidaro dvi interferencini juost sistemos, kurios persidengusios sukuria
kakok atstojamj apvietos skirstin. Itirsime io skirstinio matomumo
funkcij.

92

93

VIESOS INTERFERENCIJA

S2

P1

S1

E
h

S1
2l

2b

N1

N2
S2

P2

S1

4.4.1 pav. Interferencini vaizd persidengimas, kai spinduliuoja


du takiniai nekoherentiniai spinduoliai

Tarkim, kad D >> 2l ir D >> 2b. Interferencijos apertra labai maa.


Tada tg = l /D. Apvietos skirstinys ekrane nuo koherentini spinduoli
S2 ir S2 priklausomai nuo h pagal (4.3.3) ireikiamas taip:

4l h
.
I 2 = I 0 1 + cos
D

Antroji spinduoli pora S1 ir S1 sudaro per 2b pastumt interferencin vaizd, kuriame intensyvumo skirstinys ireikiamas taip:

4 l (h 2 b
.
I 1 = I 0 1 + cos
D

Kadangi spinduoliai S1 ir S2 nekoherentiniai, tai suminis intensyvumas

4b l
4 l ( h b)
.
I = I 1 + I 2 = 2 I 0 1 + cos
cos
D
D

raius interferencins juostels ploio iraik (4.3.2), gaunama:

2b
2 ( h b)
.
I = 2 I 0 1 + cos
cos
h
h

I ios iraikos iplaukia, kad didiausias intensyvumas yra tuose ekrano takuose, kuriuose

93

94

IV SKYRIUS

cos

2 ( h b)
2 ( h b)
= + 1 , o minimalus kai cos
= 1.
h
h

Taigi ekstreminms apviestumo vertms turime:

2b
| ;
I = 2 I 0 1 | cos

ia enklas plius atitinka Imax, o minus Imin.

V
1

Tada atstojamojo interferencijos vaizdo matomumo funkcija ireikiama taip:


0

/2

3/2

5/2

2b /h

4.4.2 pav. Suminio interferencinio vaizdo,


gauto i dviej nekoherentini spinduoli,
matomumo funkcijos grafikas

V=

I max I min
2 b
= | cos
| ,(4.4.1)
h
I max + I min

kurios grafikas pateiktas 4.4.2 pav.


I (4.4.1) iraikos iplaukia,
kad interferencijos vaizdo matomumas priklauso nuo juostels ploio
h ir atstumo tarp spinduoli 2b. Jei
I
I = I1+ I2
2b << h, matomumo funkcijos
a
vert V 1 (4.4.3 a pav.). Jei
I1
2b = h /2, interferencins juostels
I2
inyksta (4.4.3 b pav.). Toliau didinant atstum tarp spinduoli S1 ir
S2, vaizdas vl gerja ir kai 2b = h
b
I = I1+ I2
I1
matomumo funkcijos vert V = 1, o
I2
kai 2b = 3 h /2 ji vl lygi nuliui.
Panagrinsime bendresn ath
vej,
kai
2b yra tsus spinduolis. Su4.4.3 pav. Intensyvumo skirstinys,
kai V 1 (a) ir V = 0 (b)
dalinsime j elementariuosius spinduolius, kurie, inoma, nra koherentiniai. Reikia vertinti sumin i vis nekoherentini spinduoli skleidiam spinduliuoi atstojamj rezultat kokiame nors ekrano take. Galima teigti, kad laisvai parinktas spinduolis, nutols nuo aies atstumu s, sukuria ekrane h auktyje apviet, ireikiam taip:

94

95

VIESOS INTERFERENCIJA

2 (h s)
.
I s = I 0 1 + cos
h

Sumin poveik ireik integralas


+b

sin (2 b / h)
2 (h s )
2h
I = I 0 1 + cos
d s = 2 I 0 b 1 +
cos

h
b

h
2

I ios iraikos iplaukia, kad ekrane susikuria interferencinis vaizdas. Ekstremins intensyvumo verts tokios:

sin 2 b / h
I max = 2 I 0 b 1 +
;
2 b / h

V
1

sin 2 b / h
I min = 2 I 0 b 1
.
2 b / h

Tada matomumo funkcija:


V =

| sin 2 b / h |
.
2 b / h

0
0

2b/h

4.4.4 pav. Tsaus spinduolio spinduliuots

sukurto interferencinio vaizdo matomumo


ios funkcijos grafikas pafunkcijos kitimas
vaizduotas 4.4.4 pav. Matomumo
funkcijos vert V = 1, kai 2b/h = 0 ir V = 0, kai 2b/h = , 2, 3,
Kai 2b h, V maja nuo 1 iki 0. Kai 2b = h/2, tai V = 2/3. Atstojamasis
interferencijos vaizdas yra pakankamai geras stebjimams, jei V 2/3, t. y.
kai Imax 5Imin.
Kadangi l /D = tg, tai h = /2 tg. Tada slyga, nusakanti sry
tarp leidiam spinduolio matmen, skleidiamo bangos ilgio ir interferencijos apertros, tokia:

2 b tg / 4 ,

(4.4.2)

t. y. kuo maesn interferencijos apertra , tuo didesni gali bti spinduolio


matmenys.
Reikia pabrti, kad aukiau pateikti samprotavimai tinka tos paios
poliarizacijos bangoms.

95

96

IV SKYRIUS

4.5. INTERFERENCIJA
NEMONOCHROM ATINJE VIESOJE

Anksiau nagrinti spinduoliai skleid monochromatines bangas.


Spinduliuots monochromatikumo laipsnis labai takoja interferencinio
vaizdo kontrastui. Jei spinduliuot

+
I
yra nemonochromatin (polichromatin), tai tamsiuose kokio nors
bangos ilgio interferencijos ruouose isidsto kit bangos ilgi
maksimumai (4.5.1 pav.), nes pagal
maksimumo
slyg
h = m (D /2l) bet kuriame ekrano
0
m
take bus tos ar kitos eils maksi4.5.1 pav. Interferencinis vaizdas
mumas vienam i bangos ilgi.
nemonochromatinje viesoje
Todl auktesnij eili interferencins juostels yra spalvotos. Taiau interferencinio vaizdo centre (kai
m = 0) yra balta juosta, nes maksimumo slyga = m ia tenkinama visiems bangos ilgiams. Jei spinduliuots vis ilgi bangos turt vienod intensyvum ir jutiklio jautris vienodas visiems bangos ilgiams, tai interferencinio vaizdo aptikti nepasisekt. Norint aptikti interferencijos reikin, reikia
apriboti bangos ilgi vairum spektriniame ruoe tarp ir + . Nusakysime ruo.
Tamsios juostos tarp interferencinio vaizdo juosteli inyks visikai
tose vietose, kur + bangos ilgio m eils maksimumas sutaps su m + 1
eils maksimumu bangos ilgiui . Todl interferencinio vaizdo kontrasto visiko praradimo dl nemonochromatikumo slyga tokia:
m ( + ) = (m + 1) ;

= /m .

(4.5.1)

Tada visas tarpas tarp gretimj maksimum bus upildytas einanij ruo bangos ilgi maksimumais.
I (4.5.1) iraikos iplaukia, kad kuo didesn interferencijos eil, tuo
siauresnis turi bti spektrinis ruoas, kuriame dar galima matyti interferencin vaizd. Ir atvirkiai, kuo maiau monochromatin viesa, tuo maesns
interferencijos eils bus matomos. Auktesni eili interferencini juosteli
kontrastas yra blogesnis. Monochromatikumui padidinti naudojami filtrai
arba spektriniai prietaisai.

96

VIESOS INTERFERENCIJA

97

Interferencin vaizd galima matyti ir baltojoje viesoje. Tai lemia atrankinis akies jautris vairioms spalvoms. Todl atskiros bang ilgi sritys
dominuoja prie kitas, t. y. akis atlieka monochromatoriaus vaidmen. Taiau akies geba atskirti spalvas tolygiai joms keiiantis yra ribota.
4.6. OPTINIS KELI AS

viesos sklidimas mediagoje, viesos lis dviej terpi sandroje,


jos atspindys nuo paviriaus ir t. t. tai reikiniai, kuriuose vienokiu ar kitokiu laipsniu pasireikia interferencija. Pvz., viesos sklidimas mediagoje
susijs su elektromagnetins bangos poveikiu elektronus ir jonus, kurie yra
mediagoje. Veikiant viesos bangai, ios elektrintos dalels pradeda virpti, dl ko spinduliuojamos antrins elektromagnetins bangos to paties
danio kaip ir krintanioji viesa. Kadangi gretimj krvinink judjimas
vyksta veikiant ta paia viesos banga, ios antrins bangos susietos tarpusavyje faze, t. y. yra koherentins. Antrins bangos interferuoja tarpusavyje
ir i interferencinio vaizdo galima paaikinti daugel optini reikini, toki
kaip atspindys, lis, dispersija, sklaida ir t. t.
Panagrinsime vien atskir atvej. Jei viesos greitis vakuume c, o
bangos ilgis 0, tai bangos sklidimo greitis terpje v = c /n ir bangos ilgis
= 0/n; ia n terps lio rodiklis. Tarkim, kad viena banga n1 lio rodiklio terpje nueina keli d1, o kita banga antroje n2 lio rodiklio terpje
keli d2. Tarp j susidaro fazi skirtumas
d
d
n d n d
= 2 2 1 = 2 2 2 1 1 .
0
2 1

Sandauga n d vadinama optiniu keliu. Jei (n1 d1) = (n2 d2), fazi skirtumas = 0 ir abu optiniai keliai yra ekvivalents, t. y. jie nesudaro fazi
skirtumo. Tokie keliai vadinami tautochroniniais. Jie sutampa laike, nes
viesa iais nevienodais geometriniais keliais sklinda per vien ir t pat laik.
Tautochronikumo slyg tenkiA
B
na, pvz., visi spinduliai pereinantys l ir sudarantys spinduolio S atvaizd
A
B
S
S
S (4.6.1 pav.). Nors geometrinis kelias SABS maesnis u keli SABS ,
4.6.1 pav. Lio tautochronikumas
bet lio viduje kelio dalis AB > AB.

97

98

IV SKYRIUS

Kadangi viesos greitis mediagoje maesnis negu ore, tai vlavimas atkarpoje AB kompensuoja aplenkim atkarpoje SA ir BS , palyginus su atkarpomis SA ir BS . Todl tautochronikumo slyga uraoma taip:
SA + n AB + BS = LA + n AB + BS .

Jei atskiri spinduliai perj l nebt tautochroniniais, atskiri i j,


sklindani skirtingais keliais, turt tam tikr fazi skirtum ir galt vienas kit silpninti take S. Susikrus intensyv maksimum take S1, kuris
yra spinduolio S atvaizdas, lemia spinduli, ateinani S tautochroniniais
keliais be fazi skirtumo, tarpusavio stiprinimas. Keliai, kurie veda kit
erdvs tak, optikai nevienodi ir visuose kituose takuose, iskyrus S, tarpusavio interferencija silpnina vies. Taigi atvaizd susidarymas yra interferencijos rezultatas. Lis nesudaro fazi skirtumo tarp atskir spinduli, sukuriani atvaizd. Tai galioja bet kokiai optinei sistemai, sukurianiai atvaizdus.
4.7. INTERFERENCINI JUOSTELI LOK ALIZ ACIJ A

Interferuojant dviem bangom, kurios susidaro dl viesos atspindio ir


lio, susikuria stacionarus interferencinis vaizdas, kur galima matyti bet
kurioje erdvs dalyje, kur persidengia interferuojantys pluoteliai. Anksiau
buvo minta, kad yra begalin pastovaus fazi skirtumo paviri seka, kurie
yra hiperboloidai, jei spinduoliai takiniai. Interferencins juostels matomos bet kuriame sukimosi hiperboloido sankirtoje su stebima ploktuma.
Todl susidars interferencinis vaizdas vadinamas nelokalizuotu. viesos
spinduliai, sklindantys kok nors stebimos ploktumos tak, prasiskleidia
tarp savs labai mau kampu, todl interferencinio vaizdo susidarymui nereikia naudoti fokusuojanio renginio.
Jei viesos interferencija vyksta nuo tsi spinduoli, jau reikalingi fokusuojantys renginiai. Rykios juostels matomos tik tada, kai vis spinduli, ateinani stebim tak i vairi spinduolio viet, fazi skirtumas yra
vienodas (arba madaug vienodas). Bendruoju atveju i slyga tenkinama,
jei stebimas takas yra tam tikrame paviriuje, t. y. interferencins juostels
matomos tada, kai stebtojo akis (arba optinis prietaisas) sufokusuojama
paviri. Tokios interferencins juostels vadinamos lokalizuotomis.
Lokalizuoto interferencinio vaizdo pavyzdiu gali bti vienodo storio
ir vienodo polinkio interferencins juostels. Vienodo storio interferencins
juostels yra arti plvels paviriaus. Kai spinduli pluotelis krinta statme-

98

99

VIESOS INTERFERENCIJA

nai, jos geriausiai matosi, kai optin sistema sufokusuota plvel. Tuo tarpu vienodo polinkio interferencins juostels gerai matosi, kai optiniai stebjimo prietaisai suderinti begalybei.
4 . 7 .1 . P LO N P L V E LI SP AL VO S

Interferencija plonose plvelse (ploktelse), apvieiant jas tsiu


spinduoliu, lemia plon plveli spalvas. reikin galima danai matyti
muilo burbuluose, naftos plvelse ant vandens paviriaus, kai jos apvieiamos rykia Sauls viesa. Iaikinus reikin galima suprasti gerokai
sudtingesnius procesus, vykstanius interferometruose, interferenciniuose
filtruose ir kituose optiniuose prietaisuose.
Tarkim, kad ploki gretasien h storio ir n lio rodiklio ploktel
krinta monochromatin bangos ilgio viesa i terps, kurios lio rodiklis
n (4.7.1.1 pav.). viesa i dalies atO
sispindi, i dalies lta ir vl atsin
i
spindi nuo antrojo paviriaus. Dl
B
to susidaro dvi koherentins banA
C
gos, tarp kuri yra kakoks fazi
h
r
n
skirtumas. Priklausomai nuo i
D
bang fazi skirtumo, CO linkme
4.7.1.1 pav.Interferencijos susidarymas
susidaro vienoks ar kitoks interfeatsispindint nuo plonos plvels
rencinis vaizdas. Paskaiiuosime
spinduli eigos skirtum.

= (ADC) (AB) = 2 AD n AB n.
I. trikampi ADB ir ABC galima ireikti taip:
AD = h /cos r; AB = AC sin i = 2 h tg r sin i; nsin i = n sin r.

Tada
=

2nh
2nh
2 n h tg r sin i =
1 sin 2 r .
cos r
cos r

= 2 n h cos r.

(4.7.1.1)

Reikia nepamirti, kad atsispindint bangos faz gali pakisti dydiu


(prarandamas pusbangis). Kai viesa krinta i optikai retesns terps, virutinje atspindio sandros pusje faz keiia elektrinis vektorius, o apatinje magnetinis. Kai tarp stiklo plokteli yra plonas oro sluoksnis, reiki-

99

100

IV SKYRIUS

nys atvirkias, t. y. bet kokiu atveju vienas i vektori gyja papildom fazi skirtum . Todl bendruoju atveju reikia rayti taip:
= 2 n h cosr +

,
2

ir interferencinis vaizdas bus pastumtas per /2. Tai reikalo i esms nekeiia. Todl toliau naudosims (4.7.1.1) formule, jei tik nereiks tiksliai nustatyti maksimumo ar minimumo viet.
Taigi interferencinis vaizdas atsispindint viesai nuo plonos plvels
susidaro, kai spinduli eigos skirtumas

2 n h cos r = m ;
2
ia m sveikasis skaiius. Kai m lyginis, susidaro maksimumas, o kai nelyginis minimumas.
Apvietus plvel baltja viesa, atsispindjusioji viesa priklausomai
nuo n, h ir r gyja vienok ar kitok atspalv (nuspalvinim). Kadangi kampas tarp krintanij spinduli labai maas, t. y. interferencijos apertra yra
maa, tai pagal (4.4.2) iraik galima teigti, kad interferencija plonose plvelse matoma naudojant ir tis spinduol.
Svarbu nustatyti plvels stor, kuriam esant dar galima pamatyti interferencij baltojoje viesoje. I sryio = /m iplaukia, kad interferencija baltojoje viesoje matoma tik plonose plvelse. Ir tikrai, normalioji
mogaus akis gali skirti spalvas 10 nm ruou. Jei vidutinis bangos ilgis
500 nm, tai interferencijos eil m = / = 50. i vert nusako ribin
eigos skirtum = m, kuris priklauso nuo plvels storio. I formuls
2 n h cos r = m , nusakanios interferencijos maksimum, ireikiamas
sluoksnio storis:
h=

m
.
2 n cos r

Jei n 1,5 ir cos r 1, tai h 810-4 cm = 8 m. Naudojant gerokai


monochromatikesn vies, pvz., gyvsidabrio spektro linijas, kuri
(0,01 0,001) nm, plvels storis padidja (103104) kart.

100

VIESOS INTERFERENCIJA

101

4 . 7 . 2 . V I EN O DO S TO RI O
IN T E RF ER E NC I N S J U O S T EL S

Jei plonos ploktels paviriai yra tarpusavyje nelygiagrets, tai apvietus jas tisiu spinduoliu susidaro pastovaus optinio storio interferencins
juostels. Jas pamatyti galima tada, kai ploktels paviriaus vaizdas suprojektuotas ekran (4.7.2.1 pav.). Kiekviena ploktels dalis ekrane atvaizduojama plaiu pluoteliu, kur suL
renka lis. Taiau atskiri io pluoM
telio elementai sudaryti spinduliais,
sklindaniais i skirting spinduolio
2
1
viet, ir atsispindi tame paiame
1
2
ploktels paviriaus take. Spindulys
M
1 po lio ir atspindio tampa 1 pereidamas tak M. Kadangi i spin4.7.2.1 pav. Interferencini juosteli
duolio spinduliai skinda vairiomis
lokalizacija
kryptimis, tarp j bus toks spindulys
2, kuris pataikys tak M ir atsispindjs 2 su spinduliu 1 sudarys kakok kamp. Abu spinduliai perj l
susirenka take M, kuris yra tako M atvaizdas. Kadangi abu spinduliai
sklinda i to paties spinduolio tako, jie yra koherentiniai ir interferuoja.
Priklausomai nuo eigos skirtumo tarp j, take M susidaro maksimumas arba minimumas.
Kai spinduolis yra toli nuo ploktels, spinduliai jos paviri krinta
beveik lygiagreiai (vienodais kampais). Tada eigos skirtum pagrindinai
lemia ploktels storis h. Ekstremumo slyg tenkina visa aib tak ant
ploktels paviriaus tose vietose, kur ploktels storis vienodas. Tokios interferencins juostels vadinamos vienodo storio interferencinmis juostelmis.
Taigi norint ekrane matyti ryk interferencin vaizd, l reikia sufokusuoti ploktels paviri. Jei viesa monochromatin, ploktels paviri
dengia viesios ir tamsios juostels, o jei baltoji spalvotos. Sakoma, kad
vienodo storio interferencins juostels lokalizuotos ploktels paviriuje ir
jos irykja stebint ploktels paviri.
Jei ploktel pleito pavidalo interferencins juostels lygiagrets su
pleito briauna. Pavyzdys muilo plvels.
Niutono iedai irgi yra vienodo storio juosteli pavyzdys, kurie susidaro oro tarpe tarp plokiojo ir sferinio plokteli paviri. Niutono iedai

102

IV SKYRIUS

matomi tada, kai ikilasis mao kreivumo lio pavirius lieiasi su plokiuoju ploktels paviriumi taip, kad oro tarpelio storis tarp j didja
kratus.
Tarkim, kad l statmenai krinta monochromatini spinduli pluotelis (4.7.2.2 pav.). Dl viesos bang atspindio nuo virutins ir apatins
oro tarpelio sandros su stiklu, atsiranda
O
interferencija. Jei stebima atsispindjusioje viesoje, tai susilietimo take bus
R
tamsi dm, o aplinkui bendracentrini
viesi ir tamsi ied sistema, kuri
h
r
plotis maja. Tamsi dm centre susidaro todl, kad nors geometrinis spinduli
4.7.2.2 pav. Optin Niutono ied
eigos skirtumas lygus nuliui, taiau pus
susidarymo schema
bangos ilgio prarandama atsispindint nuo
plokiojo stiklo paviriaus.
Ireikime sry tarp Niutono iedo spindulio rm, j atitinkanio oro
sluoksnio storio hm ir lio kreivumo spindulio R.
r 2 = R 2 (R h)2 = (2R h) h.
Kadangi h << R, tai
rm2
hm =
.
2R
Kai cos r = 1 (krinta statmenai) ir n 1 (oro tarpelis), tai mtojo tamsaus iedo susidarymo slyga ireikiama taip:
m = 2 hm +


= m +
2

1
.
2

I ia
hm = m /2.
Tada

rm = m R .
I ios iraikos iplaukia, kad jei m = 0, tai r0 = 0, t. y. centre tamsi
dm. Kuo didesn interferencijos eil, tuo maesnis skirtumas tarp gretimj ied spinduli, t. y. tuo tankiau jie isidsto. Imatavus rm ir inant m
ir R, galima nustatyti bangos ilg .

VIESOS INTERFERENCIJA

103

Pereinanioje viesoje susidaro interferencinis vaizdas, papildantis


vaizd atsispindjusioje viesoje, t. y. viesios juostels vienu atveju keiiamos tamsiomis kitu atveju.
Jei krintanioji viesa nemonochromatin, tai skirtingiems atitinka
skirtingi rm ir matysime spalvot ied sistem.
4 . 7 . 3 . V I EN O DO P O L INK IO
IN T E RF ER E NC I N S J U O S T EL S

I formuls = 2 n h cos r iplaukia, kad plokioje gretasienje


ploktelje (h = const) spinduli eigos skirtumas priklauso tik nuo spinduli
kritimo kampo. Jei tokia ploktel apvieiama, pvz., susiglaudianiu monochromatiniu viesos pluoteliu, tai kiekvienam kampui r atitinka savas
eigos skirtumas. Vis spinduli, kuri kampas r tas pats, t. y. vienodo polinkio spinduliams, eigos skirtumas vienodas. Interferencins juostels susidaro vienodai palinkusiems spinduliams, ir todl jos vadinamos vienodo polinkio interferencinmis juostelmis.
Visi spinduliai, krintantys kampu i = const (pvz., L ir su juo lygiagrets), susirenka ekrane take M (4.7.3.1 pav.). Kadangi spinduliai 1 ir 2, atsispindj nuo virutins ir apatins
M
M
ploktels paviri, yra tarpusaL
L
vyje lygiagrets, tai takas M yra
i
lio idinio ploktumoje. Todl
1
i
vienodo polinkio interferencins
2
juostels lokalizuotos begalybje.
Paprastai bandymuose naudojami tiss spinduoliai, todl i
kampu krinta daug spinduli. Susidaro itisas toki spinduli kN
gis, ir ekrane sukuriamas ne vienas takas M, bet itisa tak ai4.7.3.1 pav. Vienodo polinkio interferenb, kuriems i = const, t. y. gaucini juosteli susidarymas
nama vienodo polinkio interferencin juostel. Kito polinkio spinduliai (pvz., L) sudaro kit juostel. Interferencijos apertra artima nuliui, todl spinduolio matmenys gali bti pakankamai dideli.
I vairi spinduolio tak sklindantys spinduliai yra nekoherentiniai.
Ieinanij i kiekvieno tako spinduli pluotelis po daugkartinio atspindio ploktelje sukuria ekrane savas interferencines juosteles. Taiau j

104

IV SKYRIUS

vieta nepriklauso nuo tako vietos spinduolyje, o priklauso tik nuo spinduli
polinkio. Persidengdami vienas ant kito interferenciniai vaizdai stiprja.
Jei viesa pereina ploki gretasien ploktel, vienodo polinkio interferencins juostels sukurtos tisiu spinduoliu taip pat lokalizuotos begalybje. Taiau interferencinis vaizdas pereinanioje viesoje yra papildantis
vaizd atsispindjusioje viesoje, t. y. viesios juostels viename vaizde ir
tamsios kitame yra tokiu pat atstumu nuo statmens ploktel. Kai ploktels paviri atspindio geba maa, tada dviej interferuojanij spinduli,
pereinanij kiaurai ploktel, intensyvumai gerokai skiriasi, ir todl maksimum bei minimum intensyvum skirtumas maas, o juosteli matomumas menkas.
4.8. POLI ARI ZUO TJ B ANG INTERFERENCI J A

viesos interferencijos reikiniuose apart koherentikumo labai svarbi


yra interferuojanij bang poliarizacija. Anksiau ypatingo dmesio tai
nekreipme ir manme, kad interferuojanios bangos tiesiai poliarizuotos
vienoje ploktumoje. Bendruoju atveju koherentinse bangose i slyga tenkinama. Kiekviename elementariajame akte spinduliuojama poliarizuotoji
viesa. Kadangi interferuoja bangos, susikrusios vienuose ir tuose paiuose
elementariuosiuose aktuose, tai jos kiekvienu momentu yra ne tik koherentins, bet ir vienodai poliarizuotos. Tai, kad kitu momentu jos poliarizuotos
kitoje ploktumoje, neturi reikms. Natralu, kad interferencinis vaizdas
ilieka ir tada, kai abi koherentins natraliosios bangos yra poliarizuojamos
vienoje ploktumoje kokiais nors poliarizatoriais.
Jei dvi koherentins bangos tiesiai poliarizuotos tarpusavyje statmenose ploktumose, tai jos susitik nesukuria interferencinio vaizdo. T matome, kai pasireikia dvejopas spinduli lis kristaluose. Susidariusios kristaluose bangos, inoma, yra koherentins, taiau jos poliarizuotos tarpusavyje statmenose ploktumose.
Nustatyti dsningumai ioje srityje
XIX a. pradioje padjo vienareikmikai
O
nustatyti viesos bang skersin pobd, ir
kad joje nra iilgins dedamosios.
Pakartosime anksiau nagrint
P1
K
P2
E
O
bandym (4.8.1 pav.), kuriame naudojant
vienaa kristalo ploktel sukuriama ap4.8.1 pav. Poliarizuotj bang
skritai arba elipsikai poliarizuota viesa.
interferencija
Tarkim, kad poliarizatorius P1

VIESOS INTERFERENCIJA

105

orientuotas 450 kampu ploktels K optin a. Tada paprastosios ir nepaprastosios bang amplituds ploktelje vienodos. Fazi skirtumas tarp j
priklauso nuo ploktels mediagos lio rodiklio ir j storio. Priklausomai
nuo fazi skirtumo verts, ploktels ijime susidaro elipsikai arba apskritai poliarizuota banga.
Analizatorius P2 sutapdina paprastosios ir nepaprastosios bangos poliarizacijos ploktumas, koherentins ir vienodai poliarizuotos bangos sumuojasi ir ekrane E matomas interferencinis vaizdas.
Paalinus poliarizatori P1, ekrane interferencinio vaizdo nra. is
faktas pirmuoju pairiu atrodo keistas: bangos lyg ir koherentins, nes
sklinda i to paties spinduolio ir ploktelje skyla dvi, bet interferencijos
nra. Reikalas tame, kad bet kokios tarpusavyje statmenai poliarizuotos dedamosios, kuri visuma suprantama kaip natralioji viesa, tarpusavyje nra
visikai koherentins.
Frenelis eksperimentinius rezultatus suformulavo dsni pavidalu:
1. Dvi poliarizuotos vienoje ploktumoje bangos sudaro interferencin
vaizd kaip ir natralioji viesa.
2. Dvi poliarizuotos tarpusavyje statmenose ploktumose bangos nesudaro interferencinio vaizdo.
3. Dvi bangos, poliarizuotos tarpusavyje statmenose ploktumose, sukurtos i natraliosios viesos ir sutapdinus j poliarizacijos ploktumas,
nesudaro interferencinio vaizdo.
4. Dvi bangos, poliarizuotos tarpusavyje statmenose ploktumose, sukurtos i tiesiai poliarizuotos viesos ir sutapdinus j poliarizacijos ploktumas, sudaro interferencin vaizd.
domiausias yra treiasis dsnis, kuris savotikai atskleidia vidin
poliarizacin viesos pluoteli struktr. Panagrinsime bandym, kurio
schema pavaizduota 4.8.2 pav. Suskaidysime natraliosios viesos pluotel
du koherentinius, pvz., Frenelio biprizme. Susitik tie du pluoteliai sukuria interferencin vaizd, pvz., su maksimumu centre. Tarkim, kad viename
natraliosios viesos pluotelio kelyje yra /2 kristalo ploktel K1. Susidariusiam eigos skirtumui kompensuoti
S1
K1(/2)
antrojo pluotelio kelyje pastatykime
stiklo ploktel K2. Tokiomis slyS
du
interferuojantys
pluoteP
gomis
K2
S2
liai, likdami koherentiniais, susitik
nesukuria interferencinio vaizdo
4.8.2 pav. Poliarizuotj bang
interferencijos tyrimo schema
ekranas apviestas tolygiai.

106

IV SKYRIUS

Norint tai suprasti, vl gi manysime, kad pirminis natraliosios viesos pluotelis yra tiesiai poliarizuot vairiomis kryptimis bang visuma.
Tame pluotelyje, kuris pereina /2 ploktel, pasukama poliarizacijos
ploktuma. Kai nebuvo ploktels, momentins vektoriaus E kryptys abiejuose pluoteliuose buvo vienodos (4.8.3 a pav.). Kai atsirado ploktel /2,
kuri suskaid virutin pluotel, E deA
damosios jau nesutampa (4.8.3 b pav.)
A1 A2
A1
A2
ir interferencijos nematome.
B
B
Iskaidykime kiekvien momenO
O O
tin vektori E dvi dedamsias iilgai
A
a
b
AA ir BB. Kiekvienos poros dedamosios yra koherentins ir vienodos
4.8.3 pav. Bang vektori padtys
linkms, todl tarpusavyje interferuoja.
Kai dedama /2 ploktel, dedamosios AA kryptimi ilaiko ankstyvesn
fazi skirtum, o BB kryptimi pastumtos papildomai dydiu (projekcijos yra prieingas puses). Todl pirmosios dedamosios sukuria interferencin vaizd su maksimumu ekrano centre, o antrosios su minimumu centre,
t. y. interferencinis vaizdas pastumtas per juostels. Kadangi vien ir kit
dedamj intensyvumai vidutinikai vienodi (natraliojoje viesoje nra
dominuojaniosios virpesi krypties), ie abu interferenciniai vaizdai dengiasi ir interferencija nematoma.
paslpt interferencin vaizd galima pamatyti, jei ekran irsime pro poliarizacin prizm analizatori P, orientuot lygiagreiai su
AA arba BB. Pirmuoju atveju jis uslopina dedamsias BB linkme ir matysime interferencin vaizd su maksimumu centre. Antruoju atveju sulaiko
virpesius AA linkme ir matysime antrj interferencin vaizd su minimumu
centre.
4 . 8 .1 . CH ROM AT I N P O L IA R I ZAC IJ A

Sumuojant dvi tarpusavyje statmenai poliarizuotas koherentines viesos bangas, bendruoju atveju susikuria elipsikai poliarizuota banga. Taiau
jei elektrinio vektoriaus virpesi ploktumos kuriuo nors bdu sutapdinamos
vienoje ploktumoje, tai galima pamatyti interferencij. Reikinys, vykstantis sumuojantis vienodos poliarizacijos koherentinms viesos bangoms, vadinamas poliarizuotj bang interferencija, o dl to atsirads anizotropins
mediagos nuspalvinimas chromatine poliarizacija.
Chromatin poliarizacij galima stebti optine sistema (4.8.1 pav.) sudaryta i dviej poliarizacini prizmi P1 ir P2, tarp kuri yra dvejopalau

107

VIESOS INTERFERENCIJA

skaidri ploktel K, ipjauta lygiagreiai su optine aimi OO. Tokia sistema


vadinama poliarizaciniu-interferenciniu viesos filtru.
Panagrinsime tiesiai poliarizuot viesos pluotel, ijus i poliarizatoriaus P1 ir krintant statmenai ploki kristalo ploktel K. Kiekviena
monochromatin ilgio banga, jusi ploktel, skaidosi dvi bangas,
sklindanias ta paia kryptimi skirtingais greiiais. Jos yra poliarizuotos ir
elektriniai vektoriai Eo bei Ee virpa tarpusavyje
P1
y
statmenomis kryptimis x ir y (4.8.1.1 pav.). I d stoE
Eo
rio ploktels ijusi bang fazi skirtumas

= 2 d

( no ne )
;

P2
E2

E1

ia no ir ne yra kristalo ploktels lio rodikliai pa

prastajai ir nepaprastajai bangoms.


0
Ee x
Kadangi iose bangose elektriniai vektoriai Eo
ir Ee virpa tarpusavyje statmenomis kryptimis, tai 4.8.1.1 pav. Elektrinio
jos negali interferuoti. ia susidaro elipsikai polia- vektoriaus dedamosios
rizuota banga.
Analizatorius P2 praleidia tik tas kiekvienos bangos dedamsias, kurios yra poliarizuotos vienoje ploktumoje, sutampanioje su analizatoriaus
poliarizacijos ploktuma OA. J amplituds

E1 = E cos cos ; E2 = E sin sin .

(4.8.1.1)

ios dvi monochromatins bangos, susidariusios i vienos tiesiai poliarizuotos bangos dl dvejopo spinduli lio, yra koherentins ir ijusios
i analizatoriaus gali interferuoti, nes j elektriniai vektoriai E1 ir E2 virpa
toje paioje ploktumoje. Atstojamosios bangos intensyvumas

I = I 1 + I 2 +2 I 1 I 2 cos ;
ia yra interferuojani bang fazi skirtumas.
raius amplitudi iraikas (4.8.1.1) ir pakeitus cos =1 2sin2( /2),
filtr perjusiosios viesos intensyvum galima ireikti taip:

I = E 2 cos 2 ( ) sin 2 sin 2 sin 2 .


2

(4.8.1.2)

Antrasis (4.8.1.2) formuls narys nusako kristalo ploktels poveik.


Panagrinsime du atvejus.

108

IV SKYRIUS

1. Analizatorius statmenas poliarizatoriui. iuo atveju = /2


ir (4.8.1.2) iraika gyja tok pavidal:
I = E 2 sin 2 2 sin 2

n ne

= E 2 sin 2 2 sin 2 d o
.

Matyti, kad atstojamosios bangos intensyvumas gali bti lygus nuliui


dviem atvejais: arba kai = 0, /2, , , arba kai d (no ne)/ = m ; ia
m yra sveikasis skaiius (m = 0, 1, 2, 3, ...).
I pirmosios slygos iplaukia, kad viesos vektoriaus E virpesiai nikoliuose P1 ir P2 sutampa su viesos vektoriaus virpesi kryptimis ploktelje K, t. y. ploktelje viesos banga nesusiskaido dvi dedamsias.
I antrosios slygos d (no ne) = m iplaukia, kad ploktel gali atrodyti tamsi tik tada, kai viesa yra monochromatin. Jei apvieiama baltja
viesa, naikinamos tik tos bangos, kurioms eigos skirtumas yra lygus sveikajam bangos ilgi skaiiui, nes joje visuomet atsiras toki bang, kurios
tenkins antrj slyg. Vadinasi, ploktel visuomet atrodo spalvota. Spalva
priklauso nuo ploktels storio ir lio rodikli skirtumo (no ne), kuris vadinamas dvejopo spinduli limo geba.
Didiausias atstojamosios bangos intensyvumas bna tada, kai
= /4, t.y. kai ploktels pagrindins kryptys kampus tarp analizatoriaus ir
poliarizatoriaus pagrindini krypi dalija pusiau. Kita didiausio intensyvumo slyga yra tokia:
d (no ne ) = (2m + 1)

.
2

2. Analizatorius lygiagretus su poliarizatoriumi. iuo atveju =


ir (4.8.1.2) iraika gyja tok pavidal:
n n

I = E 2 1 sin 2 2 sin 2 d o e .

Perjusios viesos intensyvumas didiausias tada, kai = 0, /2, , ...


(t. y. kai analizatoriaus praleidiam elektrinio vektoriaus virpesi kryptis
sutampa su viena i virpesi krypi ploktelje) arba kai d(no ne) = m .
ios interferencijos maksimum (ir minimum) slygos yra prieingos slygoms, kai nikoliai statmeni.
Jei naudojama baltoji viesa, dl interferencijos atsiradusi spalva kai
nikoliai lygiagrets yra papildomoji spalva kai nikoliai statmeni.

109

VIESOS INTERFERENCIJA

Jei tarp nikoli esanti gretasien ploktel sukama apie sistemos optin a, tai sutapus ploktels optinei aiai su kurio nors nikolio poliarizacijos
ploktuma interferencija inyksta, nes i sistemos ieina tik viena banga.
Taip galima nustatyti kristalo ploktels pagrindines kryptis. Jei ploktel
yra nevienodo storio, tai sklindant monochromatinei viesai vietoj tolygaus
nuspalvinimo bus matomos viesios ir tamsios interferencins juostels, jei
sklinda baltoji viesa spalvotos juostels ir dmels. Tai vienodo storio
interferencins juostels.
Lauko viesjimas arba interferencinio vaizdo atsiradimas, djus anizotropin mediag tarp sukryiuot poliarizatori, yra patikimas dvejopo
viesos lio nustatymo bdas.
Skirting viesos bangos ilgi interferencins juostels matomos daug
rykiau, jei perjusi poliarizacin-interferencin filtr viesa stebima naudojantis spektriniu prietaisu. Tada itisinio spektro fone atitinkamose spektro
srityse atsiranda interferencins juostels, lygiagreios su einamuoju prietaiso plyiu. Imatavus i juosteli bangos ilgius galima nustatyti tiriamosios anizotropins mediagos dvejopo spinduli limo geb. Ji ireikiama
i interferencini juosteli maksimumo (arba minimumo) susidarymo slygos keliems bangos ilgiams:
d ( no ne ) = m i i ;

d ( no ne ) = m j j .

I ia dvejopo spinduli lio geba


( no n e ) =

mi m j
d

i j
.
j i

Panagrinsime bendresn chromatins poliarizacijos atvej, kuri pasireikia ne lygiagreiuose, bet susiglaudianiuose spinduliuose (4.8.1.2
pav.).
Kai krintantysis r kampu ploktel K spindulys pereina stor
d =

d
,
cos r

sklindantieji ploktelje paprastasis


ir nepaprastasis spinduliai gyja
fazi skirtum

2 d
( no - ne ) .
cos r

P1

P2

4.8.1.2 pav. Interferencija


susiglaudianiuose spinduliuose

110

IV SKYRIUS

Kai vienaaio kristalo ploktels optin ais lygiagreti su spinduli


kgio aimi, vienodo fazi skirtumo geometrin vieta yra bendracentriniai
apskritimai, kuri centras optinje ayje. Interferencinis vaizdas sudarytas i
tamsi ir viesi (arba spalvot) bendracentrini ied. Bdingas tokio interferencinio
vaizdo poymis yra tamsus arba viesus
kryius (4.8.1.3 pav.), kertantis iuos iedus
dviem tarpusavyje statmenomis kryptimis,
nusakomas poliarizatoriaus vyriausija ir jai
statmenja ploktuma. Toks interferencinis
vaizdas vadinamas interferencine arba konoskopine figra.
4.8.1.3 pav. Konoskopin figra
Geometrin vieta tak ant kristalo
paviriaus, kuriems = const, vadinama izochromatine kreive (pastoviosios
spalvos kreive). Erdvje susidaro izochromatinis pavirius, kuris vienaaiam
kristalui artimas sukimosi hiperboloidui, kurio ais sutampa su optine kristalo aimi.
4.8.1.4 pav. paymti kristalo paP1
= 5 /2; 2; 3 /2; ; /2
grindiniai pjviai I ir II yra tokie: (vaizdas iilgai kgio aies) ploktuma I eina
A
per optin kristalo a ir spindul, o II
II
I
statmena Ijai. Bet kokiame take C tai
C
bus ploktumos, einanios iilgai iedo
spindulio ir jam statmenja kryptimi.
P2
P2
B
Spinduliams, einantiems per takus A
P1
arba B, viena i t pagrindini ploktum
4.8.1 pav. Konoskopins figros
sutampa su poliarizatoriaus ploktuma.
aikinimas
Todl iose padtyse dvejopo spinduli
lio nra, ir viesa ieina tiesiai poliarizuota tokios pat krypties, kaip ir einanioji; vektorius E sutampa su P1P1linkme. Jei nikoli P2 ir P1 ploktumos
yra lygiagreios, viesa pereina kiaurai ir matysime vies kryi, o jei
statmenos viesa nepereis ir bus tamsus kryius. Kitiems azimutams dvejop l ir vaizd lemia susidars kristale eigos skirtumas.
Jei spinduli kgio ais nesutampa su ploktels optine aimi, tai vienodo fazi skirtumo geometrins vietos bus ne apskritimai, o sudtingesns
kreivs. ie interferenciniai vaizdai naudojami kristalografijoje, kai reikia
greitai vertinti kristalo aies orientacij.

VIESOS INTERFERENCIJA

111

Dar sudtingesns interferencijos figros susidaro dviaiuose kristaluose. Galima nustatyti ir kristalo optini ai skaii. Tiriant poliarizaciniu
mikroskopu, galima nustatyti kamp tarp dviaio kristalo optini ai.
4.9. D AUG ELIO VIESOS PLUOTELI
INTERFERENCIJ A

Anksiau buvo nagrinjami du interferuojantieji pluoteliai, kai susitikdavo dvi viesos bangos. Tada perjimas nuo maksimumo prie minimumo yra tolygus, velnus, nusakomas iraika:
I = 2 a 2(1 + cos ).
Kai = 2m
(ia m = 0, 1, 2, 3, ), intensyvumas didiausias
2
(Imax = 4 a ), o kai = (2m + 1), maiausias (Imin = 0). Kitoms vertms
intensyvumas tarpinis tarp 4a 2 ir 0. iuo atveju juostels nerykios ir sunku
tiksliai nustatyti maksimumo padt.
Norint gauti siauresnes interferencines juosteles, atskirtas rykiais
tamsiais tarpeliais, reikia sukurti daugelio pluoteli interferencij. Tam panaudosime ploki gretasien ploktel, kuri krinta plokioji monochromatin banga. Anksiau nekreipme dmesio pluotelius, atsispindjusius daugiau kaip du kartus. Tai pateisinama tada, kai paviri atspindio
geba maa. Pvz., paprastojo stiklo atveju pirmojo pluotelio intensyvumas
sudaro apie 5 % krintaniojo, antrojo
5 4,5 0,01 %
pluotelio apie 4,5 %, o treiojo jau tik
0,01 % (4.9.1 pav.). Savaime suprantama,
kad daug kart atsispindjusiojo viesos
pluotelio intensyvumas visuomet silpnja po kiekvieno atspindio. suma4.9.1 pav. viesos pluotelio
jim lemia atspindio faktoriaus vert
atspindys ir lis stiklo ploktelje
ir mediagos sugertis.
Daugelio spinduli pluoteli interferencijoje naudojamos ploktels
su dideliu atspindio faktoriumi. Tai pasiekiama papildomai ugarinus plon
didelio atspindio sluoksn arba naudojant didel kritimo kamp.
Daugelio pluoteli interferencinio vaizdo ypatumams nusakyti galima naudoti grafin amplitudi sudties metod.
Tarkim, kad kuriuo nors bdu susidaro N koherentini vienodos amplituds a viesos pluoteli (4.9.2 pav.). Kiekvienas kitas pluotelis nuo
gretimojo skiriasi faze . Pluoteliai surenkami liu idinio ploktumoje ir
interferuoja. Priklausomai nuo fazi skirtumo, susidaro tam tikro didumo

112

IV SKYRIUS

atstojamoji amplitud A, kuri grafikai


vaizduojama vektoriumi A, udaraniu amplitudi vektori a laut (4.9.3 a pav.).
Atstojamasis vektorius A bus didiausias, kai a isidsto viena linkme
(4.9.3 b pav.), t. y. kai
4.9.2 pav. Daugelio pluoteli
interferencija

A
ai

a1

aN x

a2

aN

a1

= 2m;

(4.9.1)

ia m = 0, 1, 2, .
Tada vektoriaus ilgis lygus Na, o intensyvumas lio idinio ploktumoje
Imax N 2a 2. ie maksimumai vadinami pagrindiniais maksimumais.
Vektorius A bus lygus nuliui kiekvien kart, kai laut usidaro, t. y. kai paskutinysis i vektori a isidsto ta paia
kryptimi, kaip ir pirmasis (4.9.3 c pav.).
Kadangi paskutinysis a su x aimi sudaro
kamp N , tai esant N = 2 m (ia
m = 1, 2, 3, ) jis bus nukreiptas iilgai x
aies, t. y. minimumo slyga tokia:

= 2m
.
(4.9.2)
N

Kai m = N, 2N, 3N, , minimumai


nesusikuria, nes (4.9.2) slyga tampa maksimumo (4.9.1) slyga. I to iplaukia, kad
4.9.3 pav. Grafin
amplitudi vektori sudtis
minimumai isidsto (N 1) kart daniau
nei maksimumai. Aiku, kad tarp dviej
gretimj minimum susidaro dar po vien maksimum, kai vektoriais a
sudaryta laut neusidaro, t. y. paskutinysis vektorius a neprisiglaudia
prie pirmojo (4.9.4 pav.).
I to iplaukia, kad interferuojant N vienodos
a
amplituds pluoteliams, susidaro daug vienodo intensyvumo pagrindini maksimum (Imax N 2a 2). Tarp
j isidsto (N 1) minimumai ir (N 2) antriniai
a3
a2
maksimumai. Didjant interferuojanij pluoteli
a1
x
skaiiui N, pagrindiniai maksimumai tampa rykesni
4.9.4 pav. Amplitudi
(4.9.5 pav.), tarp j isidsto vis daugiau ir daugiau
vektori sudtis
c

113

VIESOS INTERFERENCIJA

silpn antrini maksimum. Esant dideliam


N, antriniai maksimumai praktikai susilieja
ir sudaro silpn fon tarp siaur ryki viesi juosteli.

N=6

N=4

N=3

Daugelio pluoteli interferencij galima nagrinti ir analitikai naudojant kompleksinius dydius.


Definuosime energinius atspindio R
ir praleidimo T faktorius:

N=2

4.9.5 pav. Intensyvumo


skirstinys daugelio spinduli
interferencijoje
2

Atspind. bangos vidutinis energijos srautas a1


= ;
R=
Krint. bangos vidutinis energijos srautas
a0
2

Perej. bangos vidutinis energijos srautas a 2


= ;
T=
Krint. bangos vidutinis energijos srautas a 0

ia a 0 krintanios, a 1 atsispindjusios ir a 2 perjusiosios bang amplituds. Jei sugerties nra, R + T = 1.


Danai atspindio ir praleidimo faktoriai suprantami tik kaip atsispindjusios ir perjusios bang amplitudi pokyiai. vedus jiems atitinkamus
ymenis, bt: R = r 2 ir T = t 2.
Tarkim, kad dviej terpi sandr krinta tokio pavidalo banga:
s o = ao exp i ( k x) = ao exp i .
Kiekvieno perjimo metu bangos amplitud sumaja t kart, o po
kiekvieno atspindio r kart. I ploktels ijusi bang amplituds yra
a 0t 2, a 0t 2r 2, a 0t 2r 4 ir t. t. Manoma, kad abu paviriai atspindi vienodai.
Perjusi ploktel banga yra atskir bang, susidariusi dl daugkartinio atspindio, suma. Jos pavidalas:
s = t 2 a o exp i + t 2 r 2 a o exp i ( ) + t 2 r 4 a o exp i ( 2 ) + L ;

ia yra fazi skirtumas tarp dviej gretim interferuojani pluoteli.

= 2

2
=
2 n h cos ;

ia eigos skirtumas, n sluoksnio lio rodiklis, h sluoksnio storis,


spinduli lio kampas.

114

IV SKYRIUS

Sumins bangos amplitud

A = a0 t 2 + t 2 r 2 exp(- i ) + t 2 r 4 exp(- 2i ) + L + t 2 r 2( N 1) exp[- ( N 1) i ] =


1 r exp(- N i )
;
1 r 2 exp(- i )
ia N interferuojani pluoteli skaiius.
= a0t 2

2N

Kadangi r < 1 , ir kai N didelis r 2 N 0 , tai


A=

ao t 2
.
1 r 2 exp (- i )

Kompleksikai jungtin amplitud


A* =

ao t 2
.
1 r 2 exp (i )

Sandauga AA* yra perjusios ploktel atstojamosios bangos amplituds kvadratas ir nusako ios bangos intensyvum I2.
Pasitelkus energinius atspindio R ir praleidimo T faktorius, gaunama
tokia iraika:
I 2 ~ AA* =

a02 T 2
a02 T 2
=
.
1 R 2 2 R cos
2
2
(1 - R ) + 4R sin
2

i iraika (Erio (Airy) formul) nusako perjusios ploktel viesos


intensyvumo pokyt:
I 2 a 22
T2
= 2 =
.
I 0 a0
2
2
(1 R) + 4R sin
2

(4.9.3)

is santykis didiausias, kai sin( /2) = 0. Interferencijos maksimumas


susidaro tada, kai fazi skirtumas tarp gretim interferuojani pluoteli
= 2m. Verts /2 = m nusako maksimalias santykio I2 / I0 vertes. Minimalios verts bus tada, kai sin( /2) = 1 ir interferencijos minimumas kai
= (2m + 1). (4.9.3) iraikos grafikai vairiems atspindio faktoriams R
pavaizduoti 4.9.6 pav.

115

VIESOS INTERFERENCIJA

R=0,1

I2
I0

R=0,3

0,5

R=0,8
0
m

(m +1) /2

(m +1)

(m +1) + /2

(m +2)

/2

4.9.6 pav. Perjusios viesos intensyvumo priklausomyb


nuo fazi skirtumo tarp interferuojanij pluoteli
skirtingiems atspindio faktoriams

Matyti, kad perjusios viesos intensyvumo grafikas susideda i maksimum, kuri forma labai priklauso nuo atspindio faktoriaus R verts.
Kuo didesnis atspindio faktorius, tuo rykesni ir siauresni maksimumai, o
tarp j plats minimumai.
Interferencins juostels kontro forma nusakoma specialiu dydiu,
kuris vadinamas rykiu F tai atstumo tarp dviej gretim interferencijos
maksimum ir juostels pusploio dalmuo. Juostels pusplotis yra atstumas tarp tak, esani abi maksimumo puses toje vietoje, kur intensyvumas lygus pusei maksimalaus, t. y. I2/I0 = 0,5.
Norint ireikti ryk F, (4.9.3) iraikoje T keiiamas 1 R. Tada
I2
=
I0

1
.
4R
2
1+
sin
2
(1 R) 2

m eils interferencijos juostels takai, kuriuose intensyvumas lygus

pusei maksimalaus, yra ties


= m . Tada i (4.9.3) gaunama tokia
2
2
lygyb:
2 R
= 1.
1 R 2

Juostels pusplotis

1 R
R

116

IV SKYRIUS

Kadangi atstumas tarp gretim juosteli atitinka /2 pokyt dydiu ,


tai rykis
2
R

F =
=
=
;
2 1 R
ia yra filtro geriausiai praleidiamos bangos ilgis, praleidimo juostos pusplotis.
Matyti, kad didjant atspindio faktoriui interferencijos juosteli rykis didja. Pvz., jei R = 0,9, tai F 60, t. y. atstumas tarp gretim maksimum 60 kart didesnis u interferencins juostels pusplot.
I (4.9.3) iraikos iplaukia, kad kai /2 = m, santykis I2 /I0 = 1, t. y.
banga neatsispindi, tik pereina. Atsispindjusiosios bangos sumin amplitud lygi nuliui.
Atsispindjusios ir krintaniosios bang intensyvum dalmuo

4 R sin 2
I1
2
=
.

I0
(1 R) 2 + 4 R sin 2
2
I ios iraikos iplaukia, kad kai sin( /2) = 0, tai I1 /I0 = 0, o tuo
tarpu iomis slygomis I2 /I0 = 1.
Taigi yra toki krypi, nusakom
m
sryiu
, kuriomis sklinda tik
cos =
b
2nd
perjusioji banga.
Interferencinis vaizdas atsispinda
jusioje viesoje papildo vaizd perjusioje viesoje (4.9.7 pav.). Perjusioje
4.9.7 pav. Interferenciniai vaizdai
atsispindjusioje (a) ir perjusioje (b)
viesoje siauri maksimumai yra atskirti
viesoje
plaiais minimumais, o atsispindjusioje
viesoje plats maksimumai atskirti siaurais minimumais.
Plokteli atspindio geb galima padidinti naudojant daugiasluoksnes
dielektrines plveles, kuri sugertis yra menka. Jei pavirius padengiamas
metalu (sidabru, aliuminiu), tai padidjus paviriaus atspindio gebai padidja ir sugertis. Tai reikia skaityti: R + T + A = 1. iuo atveju perjusios
veidrodius viesos intensyvumas priklauso ir nuo sugerties faktoriaus A.
Pvz., jei dengiama sidabru, tai R = 0,9; T = 0,03; ir A = 0,07. Toks interferometras i dviej veidrodi praleidia 10 % maiau nei ekvivalentus jam
be sugerianij sluoksni.

VIESOS INTERFERENCIJA

117

4.10. D AUGI ASLUOKSNI AI DIELEKTRINIAI VEIDRODI AI.


OPTI KOS SK AI DRINIM AS

Jei vietoj metalais padengt veidrodi naudojamos daugiasluoksns


dielektrins dangos, gaunamas didelis atspindio faktorius (kartu ir didelis
juost rykis) ir tuo pat metu viesa nesugeriama. Praleidimas maksimume
susidaro gerokai didesnis u metalizuotus veidrodius.
Panagrinsime dielektrini veidrodi sukrimo idj.
Tarkim, kad stiklo, kurio lio rodiklis n 0, pavirius padengtas skaidriu dielektriku, kurio lio rodiklis n > n 0 (4.10.1 pav.). Dielektriko sluoksnio storis h parinktas taip, kad jo optinis
sluoksnis h n bt lygus 0/4. Tada paviriaus atspindio geba padidja, nes atsispindj nuo dielektriko paviri koherentiniai h
n
viesos pluoteliai interferuoja ir vienas kit
n0
stiprina. I tikrj, atsispindjusios nuo pirmojo ir antrojo sluoksnio paviriaus bangos
4.10.1 pav. Atspindys
yra vienod fazi, nes antrosios bangos atsinuo dielektriko
likimas faze dydiu dl jos sklidimo plvelje ten ir atgal kompensuojamas pirmosios bangos fazs pokyiu dydiu
jai atsispindint nuo optikai tankesns terps. Eigos skirtumas

= 2 n h cos + 0 /2 2 0 /4 + 0 /2 = 0
tenkina interferencijos maksimumo slyg. Padengus, pvz., TiO2 (n =2,45),
atspindio faktorius R 0,3.
n1
n1
n1
nelabai enkl atspindio faktoriaus R
padidjim galima gerokai sustiprinti, jei naudojami paeiliui besikartojantys dielektrik
n2 n2
n0
sluoksniai su dideliu (n 1) ir mau (n 2) lio
rodikliu (4.10.2 pav.). Jei i sluoksni optiniai
storiai vienodi ir lygs 0/4, atsispindjusios
h1 h2 h1 h2 h1
sandroje bangos yra vienod fazi ir interfe4.10.2 pav. Daugiasluoksns
rencijoje stiprina viena kit. Toki daugiasdielektrins dangos
luoksni dielektrini dang atspindio geba
didel, taiau tik tam tikrame bangos ilgi ruoe arti 0. Pvz., lazeri rezonatoriuose naudojama (11 13) sluoksni ir
R 0,99.
Dielektrinmis dangomis galima isprsti ir atvirki uduot sumainti atsispindjusios viesos sraut. Toks metodas vadinamas optikos

118

IV SKYRIUS

skaidrinimu. Tai svarbu sudtingose daug paviri turiniose optinse sistemose. iuo atveju dielektriko lio rodiklis turi bti maesnis u padklo
lio rodikl (n < n 0) ir optinis sluoksnio storis n h = 0/4. Tada atsispindjusios bangos bus prieing fazi ir viena kit naikins. Kai n = n 0, visa
statmenai krintanioji viesa pereis sandr.
4.11. INTERFERENCINI AI PRI ETAI S AI

Interferenciniai prietaisai (interferometrai) tai optiniai renginiai, kuriuose viesos interferencijos reikinys naudojamas tiksliems matavimams
toki dydi kaip, pvz., skaidri terpi lio rodiklio, spektrini linij bangos ilgio ir t. t. Optin interferometro schema turi tenkinti tam tikrus papildomus reikalavimus. Norint padidinti matavimo tikslum, tenka gerokai padidinti eigos skirtum, t. y. dirbama auktose interferencijos eilse. Tokiais
atvejais reikalingas didelis spinduliuots monochromatikumas ir kruoptus
optins sistemos derinimas.
Interferenciniai prietaisai skirstomi dvispindulinius ir daugiaspindulinius. Interferometr yra daug, taiau daugelis i j skiriasi tik menkais
konstrukcij ypatumais.
4 .1 1 .1 . D VI SP I ND U LIN I A I IN T E RFER O M ETR A I

Paprasiausias dvispindulinis interferometras yra gretasien skaidri


ploktel, nuo kurios priekinio ir galinio paviriaus atsispindi bangos ir jos
susitik interferuoja (4.11.1.1 pav.). Jei ploktel pakankamai stora, interferuojanios bangos 1 ir 2 pakankamai nutolusios, ir vienos i j kelyje galima padti
tiriamj bandin, kuris sudarys papildom
eigos skirtum, kur galima imatuoti. Tie1
sa, didjant ploktels storiui, reikia naudoti
2
didesnio monochromatikumo vies. Taiau vietoje vienos storos ploktels galima
naudoti oro tarp tarp dviej plokteli.
4.11.1.1 pav. Paprasiausias
Panagrinsime kelet dvispindulini
dvispindulinis interferometras
interferometr modeli.

VIESOS INTERFERENCIJA

119

ameno (Jamin) interferometras sudarytas i dviej vienod


ploki tarpusavyje lygiagrei stiklo plokteli, kuri storis h ir lio rodiklis n (4.11.1.2 pav.). viesos banga krinta priekin pirmosios ploktels
paviri ir dl dalinio atspindio bei lio susidaro dvi koherentins bangos (amplituds dalijimo metodas), sklindanios antrj ploktel
1
ir nutolusios viena nuo kitos. Po atspindio ir
lio antrojoje ploktelje i jos ieina keturi
2
spinduliai 1, 1, 2 ir 2. Du i j (1 ir 2) interfe1 1 2 2
ruoja ir interferencinis vaizdas priklauso nuo
susidariusio tarp j eigos skirtumo .
4.11.1.2 pav. ameno
Kai apvieiama lygiagreiais monochinterferometro schema
romatiniais spinduliais, visoms spinduli poroms eigos skirtumas vienodas. Susidaro tolygiai apviestas laukas, kurio
intensyvumas priklauso nuo . Didiausias intensyvumas bus tada, kai
= m ir maiausias, kai = (2 m + 1) /2. Apvietus baltja viesa, laukas
atrodo tolygiai nuspalvintas. Kai abi ploktels tiksliai tarpusavyje lygiagrets, eigos skirtumas = 0.
Kai apvieiama prasiskleidianiais spinduliais, susidaro interferencini juosteli sistema vienodo polinkio interferencins juostels. Atstumas tarp juosteli didja, majant kampui tarp plokteli.
ameno interferometro ploktels gaminamos storos (iki 2 cm) ir tada
spinduli pluoteliai 1 ir 2 yra pakankamai nutol. Viename j kelyje dedama tiriamoji l sluoksnio storio mediaga su kitokiu lio rodikliu (n1) nei
supanioji terp (n0). Tada tarp pluoteli susidaro papildomas eigos skirtumas = l (n1 n0). Jei = m , interferencinis vaizdas pasislenka per m
juosteli. iuo metodu galima imatuoti lio rodikli pokyt iki etojo
enklo po kablelio.
Lio rodikli matavimas priklauso metrologijos sriiai, kuri vadinama refraktometrija. Interferometrinis metodas yra labai jautrus santykiniuose matavimuose, taiau norint j realizuoti reikia gerai stabilizuoti interferencin vaizd. iuo aspektu ameno interferometras turi esmin trkum.
Ploktels turi bti pagamintos i vienalyio stiklo, neturti tempim ir t. t.
Kadangi ploktels ltai yla iki aplinkos temperatros, tai interferencinio
vaizdo kitimas sunkiai kontroliuojamas. Galingi spinduoliai sutrikdo ilumos pusiausvyr, nes dal viesos srauto sugeria ploktels. Todl ameno
interferometras nra plaiai naudojamas.

120

IV SKYRIUS

Rodestvenskio interferometras yra


1
A2

A1

2
A3

A4
1 2

4.11.1.3 pav. Rodestvenskio interferometro schema

ameno interferometro atmaina. Jis sudarytas i


keturi plokij veidrodi A1, A2, A3 ir A4
(4.11.1.3 pav.). Du i j (A2 ir A3) yra visikai
atspindintys, o kiti du pusiau skaidrs viesos
pluotelio dalikliai. Veidrodiai A1 ir A4 atspindi apie 50 % krintaniosios viesos. Interferometras sudarytas i dviej nepriklausom blok, kuriuos galima nutolinti norimu atstumu.
Rodestvenskio interferometras skirtas
tiksliems duj ir gar lio rodikli matavi-

mams arti sugerties juost.

Maikelsono interferometras turtingas savo istorija. Jis suvaidino


svarb vaidmen sprendiant pagrindines fizikos uduotis bei vairius techninius klausimus; dabar jau paseno. Maikelsonas savo laiku atliko tris svarbiausius eksperimentus:
1. Maikelsono ir Morlio (Morley) eksperimentas iaikino klausim
apie susiavjim eteriu;
2. Pirmasis sistemingas spektrini linij struktros nagrinjimas;
3. Pirmasis tiesioginis spektrins linijos bangos ilgio palyginimas su
etaloniniu metru.
iame interferometre viesos pluotelis nukreipiamas pusskaidri
ploktel P1, kuri padalija j du beveik vienodo intensyvumo pluotelius
(4.11.1.4 pav.). Vienas i j atsispindjs
A1
nuo veidrodio A1 vl sugrta ploktel
P1 ir atsispindi nuo jos stebjimo linkme
O. Antrasis pluotelis krinta veidrod A2,
P2
atsispindi nuo jo ir pereina atgal ploktel
1
O
2
P1 kryptimi O. Kadangi abu spinduliai (1
P1
ir 2) susidaro i vieno viesos pluotelio,
A2 A1
jie yra koherentiniai ir gali interferuoti. 2
spindulys pereina ploktel P1 tris kartus, o
4.11.1.4 pav. Maikelsono
1 spindulys vien katr. Todl papildointerferometro schema
mam eigos skirtumui kompensuoti 1 spindulio kelyje pastatoma tokio pat storio ploktel P2. Kai interferometro peiai vienodi, 1 ir 2 spindulio optiniai keliai vienodi ir eigos skirtumas tarp j
lygus nuliui.

VIESOS INTERFERENCIJA

121

Paymkime veidrodio A1 atvaizd A1. Galima manyti, kad interferencin vaizd lemia oro tarpelis tarp veidrodio A2 ir menamojo atvaizdo
A1. Jei veidrodiai A2 ir A1 tarpusavyje lygiagrets, interferencinis vaizdas
monochromatinje viesoje bus sudarytas i lokalizuot begalybje apskritim (vienodo polinkio interferencini juosteli). Kai A2 artja prie A1,
juostels slenka centr, o vaizdo kampiniai matmenys didja iki momento,
kai A2 sutampa su A1 ir regjimo lauko apvieta tampa tolydin. Tada sakoma, kad veidrodiai A2 ir A1 yra optiniame kontakte. Kai veidrodiai A2
ir A1 sudaro nedidelio kampo pleit, juostels lokalizuotos pleito paviriuje (vienodo storio interferencins juostels).
Nepriklausomai nuo to, lygiagretus A2 su A1 ar sudaro tarpusavyje
kamp, optinio kelio pokytis bet kuriame interferometro petyje iaukia interferencinio vaizdo poslink, kur galima vertinti iki 1/20 juostels.

vaigdi interferometras. Tai taisas, skirtas matuoti kampin


atstum tarp dvilypi vaigdi bei atskir vaigdi kampinius matmenis. Maikelsono vaigdi inter

ferometro schema pavaizduota


4.11.1.5 pav. viesa i vaigds
krinta teleskopo objektyv O,
M2
M3
prie tai atsispindjusi nuo
M1
M4
plokij veidrodi M1 M4.
vaigds atvaizdo ploktumoje
`a
susikuria interferencinis vaizdas,
panaus interferencin vaizd u

dviej plyi, tarp kuri atstumas


d. iame vaizde kampinis atstumas tarp gretim interferencini
maksimum lygus

=
d

;
4.11.1.5 pav. vaigdi interferometro
schema (a) ir interferencinis vaizdas (b)

ia viesos bangos ilgis. Kai


yra dvi artimos vaigds, tarp
kuri kampinis atstumas maas, pro teleskop matomi du interferenciniai
vaizdai, pasislink vienas kito atvilgiu taipogi kampu ir dengia vienas
kit. Priklausomai nuo santykio tarp ir suminio vaizdo interferencini
juosteli matomumas skirtingas. Keiiant atstum d, kartu ir kamp , galima sutapdinti vieno interferencinio vaizdo maksimum vietas su kito vaizdo

122

IV SKYRIUS

minimumais. Tada juosteli matomumas bus blogiausias tokiomis slygomis

=
.
2 2d

Imatavus d ir inant , galima nustatyti kampin atstum tarp artim vaigdi.


Panaiai nustatomas ir atskiros vaigds kampinis matmuo. Manant,
kad vaigd yra tolygiai vytintis diskas, i skaiiavim gaunama, kad interferencins juostels inyksta tada, kai

= 1,22

.
d

vaigdi interferometro matavim tikslumas tuo didesnis, kuo didesn baz d. Kai kuri interferometr d = 18 m ir jais galima imatuoti
kampin atstum 0,001 tikslumu.
4 .1 1 .2 . D AU G I AS P I NDU L I N IA I I N TE RF E RO M ET R A I

Daugiaspindulini interferencini prietais veikimas grindiamas


daugelio viesos pluoteli interferencija.
Fabri ir Pero (FabryPerot) interferometras yra savotika plokiai lygiagreti oro ploktel tarp dviej ploki stiklo arba kvarco plokteli paviri (4.11.2.1 pav.).
Plokteli paviriai nukreipti
vienas prie kit turi bti
S
tarpusavyje grietai lygiagrets. Vidiniai plokteli pah
viriai padengti atspindiniu
K
sluoksniu, kurio atspindio
4.11.2.1 pav. Fabri ir Pero interferometro schema
faktorius didelis. Ploktels
yra iek tiek pleito formos, dl ko alinamas nepageidautinas atsispindjusios nuo iorini nepadengtj paviri viesos poveikis.
Jei tokias dvi plokteles, tarp kuri atstumas h, krinta bangos ilgio
viesa i tisaus spinduolio, tai interferencinis vaizdas bus sudarytas i bendracentrini ied (vienodo polinkio interferencini juosteli), lokalizuot
begalybje. Atstum tarp gretim viesos pluoteli nusako eigos skirtumas
tarp spindulio, sklindanio ta paia linkme, ir spindulio, du kartus atsispindjusio nuo veidrodini paviri:

VIESOS INTERFERENCIJA

123

= 2 h n cos ;
ia h atstumas tarp plokteli, vadinamas interferometro storiu; n terps
tarp plokteli lio rodiklis (oro n 1); kampas, kuriuo spinduliai
krinta veidrodin paviri.
Kolimatoriaus idinio ploktumoje K interferuojantys spinduliai sukuria maksimum, jei eigos skirtumas lygus sveikajam bangos ilgi skaiiui:
2 h cos = m .

(4.11.2.1)

Didjant spinduli kritimo kampui eigos skirtumas ir interferencijos


eil maja. Didiausios interferencijos eils maksimumas bus centre (kai
= 0).
2h
.
mmax =

Fabri ir Pero interferometre susidaro didels interferencijos eils. Pvz.,


jei h = 0,5 cm ir = 500 nm, tai m = 20000.
Kampin atstum tarp gretimj interferencini maksimum galima
ireikti idiferencijavus (4.11.2.1) lygt:
=

.
2 h sin

I ios iraikos iplaukia, kad tolstant nuo interferencinio vaizdo centro bei didjant atstumui tarp plokteli atstumas tarp interferencini juosteli maja.
Daugiaspindulini interferometr interferencins juostels yra siauros
ir j padtis priklauso nuo bangos ilgio. Todl tokie interferometrai gali bti
naudojami kaip spektriniai prietaisai. Fabri ir Pero interferometras yra dvimats dispersijos spektrinis prietaisas su didele skiriamja geba.
Interferometro dispersijos srit galima ireikti panaiai kaip difrakcins gardels, nagrinjant spektr persidengim. Jei m eils + bangos
ilgio iedas sutampa su m + 1 eils bangos ilgio iedu, tai vienodiems
galima urayti taip:
(m + 1) = m ( + ).
I ia = /m. raius m iraik i (4.11.2.1) gaunama:
=

2
2

.
2 h cos 2 h

124

IV SKYRIUS

Dydis vadinamas interferometro laisvosios dispersijos sritimi. Tai


spektro ruoas, kuriame gretim eili spektrai vienas kito dar nedengia.
Fabri ir Pero interferometro laisvosios dispersijos sritis yra gana siaura
( 0,02 nm), todl jis naudojamas kartu su spektriniais prietaisais, kuriais i
anksto iskiriamas spektro ruoelis arba atskiros spektrins linijos.

Liumerio ir Gerks (LummerGehrke) interferometras yra


plokia gretasien vienalyio stiklo (arba lydyto kvarco) ploktel
(4.11.2.2 pav.). Vienas jos galas nupjautas striai. Dl to sumaja nuostoliai dl krintanij spinduli atspindio. Krintanij spinduli kryptis parenkama taip, kad sandroje
stiklas oras kampas bt artimas visikojo vidaus atspindio kampui (bet iek tiek maesnis). Tada viesa beveik visikai atsispindi nuo sandros
stiklas oras paviriaus ir maa
4.11.2.2 pav. Liumerio ir Gerks
interferometro schema
dalis ieina i ploktels per
virutin ir apatin pus kryptimi, sudarani labai ma kamp su ploktels paviriumi. Ijusi gretimj spinduli intensyvumai maai skiriasi vienas nuo kito. Interferuojanij pluoteli skaiius priklauso nuo ploktels matmen, lio rodiklio ir
atspindio kampo ploktels viduje
Eigos skirtum tarp gretimj pluoteli lemia ploktels storis, jos
lio rodiklis; jis yra apie 20000 ir daugiau. Todl Liumerio ir Gerks
ploktele matomos auktos eils interferencins juostels. Taiau norint jas
pamatyti, reikia naudoti gan monochromatin vies, kad nebt juosteli
persidengimo.
Kai ploktel krinta spinduliai vairiais kampais i plataus spinduolio, tai lio idinio ploktumoje susidaro vairi eili m, m + 1, m + 2,
juostels, atitinkanios skirtingiems spinduli kritimo kampams, t. y. susidaro vienodo polinkio interferencins juostels.
4 .1 1 .3 . I N T ER F ER EN CI N I AI VI E SO S F I L TRA I

vairiems eksperimentams danai reikia iskirti siaur spektrin ruo.


Tam naudojami viesos filtrai taisai, praleidiantys tik tam tikro bangos
ilgio arba tam tikro spektro ruoo viesos bangas. prastiniais spalvotais
stiklais arba nuspalvintomis elatinos plvelmis (sugerties viesos filtrais)

VIESOS INTERFERENCIJA

125

galima iskirti ruo apie 50 nm. Siauresn ruoel (apie 2,5 nm) galima iskirti interferenciniais viesos filtrais. Interferencini viesos filtr veikimas
grindiamas viesos interferencijos reikiniu ploktelse arba plonose plvelse.
Juostiniai viesos filtrai apibdinami maksimalaus praleidimo faktoriumi Tmax = Imax /I0 (ia Imax filtr perjusios viesos didiausias intensyvumas, I0 filtr krintaniosios viesos intensyvumas); bangos ilgiu max,
atitinkaniu Tmax viet; pusploiu spektro ruou, kurio ribos atitinka
T = 0,5 Tmax, ir kontrastingumu = Tmax /Tf (ia Tf yra fonas).
Norint gauti siauras praleidimo juostas, reikia didinti eigos skirtum
tarp gretim interferuojani pluoteli arba didinti interferuojani pluoteli skaii. Pirmuoju atveju interferuoja du poliarizuotieji pluoteliai, perj dvejopalau kristalo ploktel. Turime vadinamuosius poliarizacinius interferencinius viesos filtrus. Antruoju atveju vyksta daugiaspindulin interferencija dl daugkartinio atspindio tarp lygiagrei i dalies skaidri
veidrodi.
Paprasiausias interferencinis viesos filtras yra sudarytas i dviej i
dalies skaidri veidrodi 1 (4.11.3.1 pav.), tarp kuri yra plonas dielektriko
sluoksnis 2. Filtr pereinanti spinduliuot daug kart atsispindi nuo
veidrodi ir kiekvieno atspindio 1
metu dalis jos patenka ior. Siste- 2
mos iorje susidaro begalin ma- 1
janios amplituds spinduli pluoteli seka. Eigos skirtumas tarp gre4.11.3.1 pav. Spinduli eiga
timj pluoteli yra pastovus ir jie
interferenciniame viesos filtre
efektyviai interferuoja.
Atstumas tarp veidrodi turi
tenkinti interferencijos maksimum susidarymo slyg bangai, kurios ilgis
atitinka didiausi viesos praleidim. Reikia naudoti atspindinius sluoksnius su maa sugertimi. Fon tarp maksimum bei praleidimo juostos pusplot galima sumainti naudojant didels atspindio gebos veidrodius, nes
tada susikuria didelis interferuojanij pluoteli skaiius. ios slygos
tenkinamos naudojant daugiasluoksnius pusiau skaidrius dielektrinius veidrodius. Tokio tipo filtr praleidimo sritis daug maesn, o maksimalus
praleidimas didesnis u filtr su pusiau skaidriais sidabruotais veidrodiais.
Reikia pabrti, kad interferencini filtr parametrai priklauso nuo
viesos srauto krypties. Paprastai pateiktieji filtr parametrai atitinka lygiag-

126

IV SKYRIUS

rei spinduli pluotelio statmen kritim. Pasukant filtr galima keisti


praleidimo juostos viet spektre (tam tikrame bangos ilgi ruoe). Juostos
poslink galima apskaiiuoti, jei yra inomi tarp atspindini paviri esani sluoksni lio rodikliai n1 ir n2. Pasitelkiama efektinio lio rodiklio
iraika:
n2
n*=
.
2
n
n
1 2 + 22
n1 n1

Filtrams su mao rodiklio tarpikliu (pvz., i kriolito) n* vert yra apie


1,45, o jei tarpiklio lio rodiklis yra didelis (pvz., i cinko sulfido), tai n*
yra apie 2,1.
Jei filtro pasukimo kampas yra maesnis u 300, tai praleidimo
smails bangos ilgis

0 n *2 sin 2
;
n*

ia 0 yra smails bangos ilgis, kai spinduliai krinta statmenai. I ios iraikos iplaukia, kad didelio n* filtrai maiau pastumia praleidimo juost
spektre, lyginant su ma n* veri filtrais.

Poliarizacinis-interferencinis viesos filtras tai optinis taisas,


kuriuo filtruojamas viesos energijos srautas. Jo veikimas grindiamas dauP1 P2 P3

P4

P5

P6

P7

a
K1 K2 K3

K4

K5

K6

1
2
3

4
5
6
7

4.11.3.2 pav. a poliarizacinio-interferencinio viesos filtro struktrin schema


i ei element; b atskir laipteli (16) ir viso filtro visumoje (7) praleidimas

127

VIESOS INTERFERENCIJA

giaspinduline poliarizuotj bang interferencija. Pirminis viesos pluotelis


suskyla daug koherentini pluoteli optiniame ploktyne, kur sudaro poliarizatoriai Pi ir dvejopalaus ploktels Ki, ipjautos lygiagreiai su optine
aimi (4.11.3.2 pav.). Poliarizatori pagrindins kryptys orientuotos tarpusavyje lygiagreiai, o kristalo plokteli optins ays pasuktos 450 kampu
jas (4.11.3.3 pav.). Ijusio i poo
450 e
liarizatoriaus Pi viesos vektoriaus
amplituds Ai virpesiai suskyla
palei kristalo ais o ir e du viel
nodos amplituds ai = Ai 2 vir-

pesius. ie gyja fazi skirtum

i = 2

no n e
li ;

Pi

Ki

Pi+1

4.11.3.3 pav. Poliarizacinio-interferencinio


viesos filtro i-ojo elemento schema

ia (no ne) dvejopo spinduli


lio geba, li ploktels Ki storis. Poliarizatoriuje Pi+1 ie virpesiai vl sumuojasi ir atstojamojo virpesio ijusio i poliarizatoriaus Pi+1 amplitud
n ne
Ai +1 = Ai cos o
li ,

kuri skirtinga vairiems bangos ilgiams . Energinis spektrinis elemento


praleidimo faktorius
Ai2+1
n ne
Ti = 2 = cos 2 o
li .

Ai

Visos sistemos (ploktyno) praleidimo faktorius yra element praleidimo faktori sandauga:
1, k
1, k
n ne
T = Ti = cos 2 o
li .

i
i
Filtro praleidimas didiausias ir fonas maiausias, kai kristalini
plokteli sekos storiai li dvigubai didja:
li = l12i-1.
Funkcija T toki tais turi siaur maksimum tik kai kuri bangos ilgi ruoe (4.11.3.2 pav., 7 kreiv k = 6).
viesos filtr sistemos veikim visumoje galima nagrinti kaip 2k
spinduli interferencijos padarin. i spinduli fazs didja pagal arit-

128

IV SKYRIUS

metin progresij: 0, 0 + 1, 0 + 2 1, 0 + 3 1, , o virpesi amplituds vienodos. Taip nagrinjant gaunama, kad sistemos optinis spektrinis
praleidimo faktorius

sin 2 2 k (no ne ) l1 /
T= k 2
.
2 sin [ (no ne ) l1 / ]
Poliarizacini-interferencini viesos filtr praleidimo juostos labai
siauros, sudaro imtsias nanometro dalis; praleidimas nuo 2 % iki 40 %
priklausomai nuo praleidimo juostos ploio ir filtro sandaros. Tokie filtrai
skmingai naudojami astronominiuose stebjimuose; j pagalba stebtas
Sauls vainikas be utemimo.
4.12. INTERFERENCIJOS TAI KYM AS

viesos interferencijos reikinys plaiai naudojamas vairiose mokslo


ir technikos srityse. Interferencijos metodais galima labai tiksliai matuoti
palyginti paprastais bdais. Interferometrais pradioje imatuojamas interferencini juosteli poslinkis, po to nustatomas fazi skirtumas tarp interferuojani pluoteli ir apskaiiuojamas optini keli eigos skirtumas, susidars dl terps parametr pokyio.
Interferencijos metodai naudojami geometriniuose, metrologiniuose,
refraktometriniuose, spektriniuose ir kituose matavimuose. Be to interferencija naudojama ir vairiuose moksliniuose tyrimuose, turiniuose teorin
vert.
Geometriniuose matavimuose nustatoma optini detali (veidrodi,
li, prizmi) paviri kokyb, palyginami mechaniniai kalibrai, vertinami
nedideli mechaniniai poslinkiai ir t. t. Interferencinje metrologijoje kuriami
metodai tiksliam bangos ilgio nustatymui, viesos bangos ilgio palyginimui
su etaloniniu metru. Interferencins refraktometrijos metodais matuojami
labai mai lio rodiklio pokyiai dujose pakitus temperatrai, slgiui
drgmei ir t. t., o taip pat skysiuose ir tirpaluose. Spektroskopijoje interferencija naudojama atskir spektro linij struktrai tirti, nustatyti menkus
skirtumus tarp bangos ilgi.

VIESOS INTERFERENCIJA

129

4 .1 2 .1 . I N T ERF E R EN CI N IA I G E O M ET R IN IA I M A TA V IM AI

Optini paviri kokybs tyrimas. Optini prietais detali paviriai turi bti tiksls ir kokybiki. Ploktieji veidrodiai arba sferiniai paviriai neturi skirtis nuo atitinkam idealij geometrini paviri daugiau
nei nedidele bangos ilgio dalimi (interferencins juostels ploio dalimi).
Tokios auktos kokybs optiniai paviriai kontroliuojami interferenciniais
metodais.
Tam naudojamas specialus optinis kalibras (etaloninis stiklas), pagamintas i gretasiens ploktels, kurios vienas pavirius skiriasi nuo plokiojo ne daugiau kaip 0,1 bangos ilgio. Kontroliuojamasis pavirius prispaudiamas prie kalibro taip, kad tarp j susidaryt plonas oro tarpelis. Sklindant viesai iuo oro tarpeliu, susikuria vienodo storio interferencins juostels, kurios
F
stebimos
renginiu,
pavaizduotu
4.12.1.1 pav.
S
viesa i spinduolio S atsispindjusi
M
nuo pusskaidrio veidrodio M ir perjusi l, krinta lygiagreiu pluoteliu tiriamj
ploktel A, udt ant optinio kalibro A.
A
Atsispindj nuo kalibro ir tiriamosios
A
ploktels paviri spinduliai pereina pus4.12.1.1 pav. Optini
skaidr veidrod M ir lio idinio ploktupaviri kokybs tikrinimo
moje F sukuria interferencin vaizd, sudarenginio optin schema
ryt i vienodo storio interferencini juosteli. Paprasiausias i juosteli pobdis bus tada, kai oro tarpelis tarp paviri A ir A yra mao kampo pleito pavidalo.
T galima padaryti lengvai paspaudus
ploktels A krat. Jei plokteli paviriai
yra idealiai plokti, tarp j susidaro taisyklingas pleitas ir interferencins juostels bus
a
b
c
tiess, lygiagrets su pleito briauna
4.12.1.2 pav. Vienodo storio
(4.12.1.2 a pav.). Visokie nuokrypiai nuo
interferencins juostels
ploktumos sukurs sudting interferencin
a ploktieji paviriai, tarp kuvaizd, nusakant paviriaus neatitikim ideri nedidelis kampas; b nedidelis ikilimas arba dubimas
aliajam (4.12.1.2 b, c pav.).
ploktumos
krate; c ikilimas
Norint gauti rykias interferencines
arba dubimas iilgai ploktels
juosteles, reikia naudoti monochromatin

130

IV SKYRIUS

vies. Daniausiai naudojama gyvsidabrio lempa, kurios spektre yra nedaug linij, nutolusi viena nuo kitos pakankamai nemau atstumu. Atskir
linij iskyrimui galima panaudoti viesos filtrus. Tokiu metodu galima nustatyti nuokryp nuo ploktumos apie 1/20 bangos ilgio.
Li ir objektyv sferinius pavirius galima tirti interferometru
(4.12.1.3 pav.), kuris yra Maikelsono interferometro modifikatas ir skiriasi
nuo jo takiniu spinduoliu, kuris su liu O2
M2
sukuria plokij bang. Tiriamasis lis arba objektyvas Ot yra viename interferometro
M1
petyje, kuriame pastatytas igaubtas veidroO1
Ot
M3
dis M3. Lygiagretus viesos pluotelis, perO2
js objektyv Ot ir atsispindjs nuo ikiliojo veidrodio M3, vl pereina Ot ir tampa
S
lygiagretus (objektyvo Ot idinys sutampa su
veidrodio M3 kreivumo centru). Jei objek4.12.1.3 pav. Li paviri
tyrimo interferometru schema
tyve Ot nra ikraipym (aberacij), abiej
interferometro pei viesos pluoteliai persideng sukuria tolygiai apviest lauk. Kai pasireikia aberacija, matomi
tamss iedai tose vietose, kuriose objektyvas sukuria papildom eigos
skirtum. iuo metodu galima aptikti ne tik nuokryp nuo sferinio paviriaus, bet ir trkumus dl nevienalytikum stikle.

Galini mat tikrinimas. iuolaikinje gamyboje labai svarbs ilgio matavimai. Ilgio etalonai tai plieno ploktels arba cilindrai, kuri galai nupoliruoti taip, kad jie bt tiksliai plokti ir tarpusavyje lygiagrets.
Atstumas tarp tokio kalibro gal turi bti inomas dideliu tikslumu (iki deimtj mikrometro dali).
Naudojimo metu kalibrai dvisi, todl
reikia turti labai tikslius etalonus, kurie

naudojami tik darbo kalibr patikrinimui.

T
G
Pradioje tikrinamos galini mat ploktumos. Kai galai plokti, tada vienas darbinio
mato T galas (4.12.1.4 pav.) ir vienas etalono G galas pritrinamas prie optikai plok4.12.1.4 pav. Galini mat
ios plieno plytos. Ant j virutini gal utikrinimo schema
dedamas optinis kalibras. i ploktel lieia
tik vien kiekvieno kalibro briaun, ir tarp jos ir etalono G paviri susidaro
kampo oro pleitas. Stebimos interferencins juostels. Pagal atstumus

131

VIESOS INTERFERENCIJA

tarp j galima apskaiiuoti ilgi skirtum tarp darbo galinio mato ir etalono.
iuo metodu galima nustatyti galini mat auki skirtum iki 0,002 cm.
Galini mat ilgiui matuoti, lyginant su viesos bangos ilgiu, o taip
pat dviej galini mat santykiniams ilgiams nustatyti naudojami interferometrai interferenciniai komparatoriai. Daniausiai naudojamas Kiosterso
A

Interferencins juostels ant


veidrodio M2,
ant mato K

O1

S2

M1

O2
l1

S1

M1
K

l2

M2

4.12.1.5 pav. Kiosterio interferometro schema

interferometras, sudarytas i Maikelsono interferometro ir prizminio monochromatoriaus (4.12.1.5 pav.). viesa i linijin spektr turinio spinduolio S kondensoriumi O nukreipiama vertikal jimo kolimatoriaus ply
S1. I kolimatoriaus objektyvo O1 ijs lygiagrei spinduli pluotas
krinta prizm A, kurioje suskaidomas spektr ir nukreipiamas interferometre esani dalijimo ploktel P. Ant interferometro veidrodio M2 paviriaus centre pritrinamas galinis matas K. Veidrodis M1 orientuojamas
taip, kad jo menamasis atvaizdas M1 su veidrodiu M2 sudaryt nedidel
oro pleit. Atsispindj nuo veidrodio M1, nuo galinio mato K ploktumos
ir nuo laisvojo veidrodio M2 paviriaus spinduliai interferuoja ir susikuria
dvi vienodo storio interferencini juosteli sistemas, kurios stebimos pro ieinamojo kolimatoriaus horizontalj ply S2. Sukant prizm A galima sutapdinti ply S2 su vairiais plyio S1 monochromatiniais atvaizdais ir
stebti interferencin vaizd vairiuose bangos ilgiuose.
Jei atstumai nuo M1 iki M2 ir K yra atitinkamai l2 ir l1, tai eigos skirtumai interferencini juosteli sistemose lygs:
2l2 = (m2 + k2) ir 2l1 = (m1 + k1) ;
ia m1 ir m2 sveikieji skaiiai, o k1 ir k2 taisyklingos trupmenos. Tada
galinio mato ilgis

132

IV SKYRIUS

l = l2 l1 = (m + k)/2 ;
ia m = m2 m1 ir k = k2 k1.
Taigi norint imatuoti galinio mato ilg, reikia i interferencini vaizd
nustatyti m ir k.
Kai matuojami santykiniai dviej galini mat ilgiai, jie pritrinami ant
veidrodio M2 ir i interferencini juosteli poslinkio didumo nustatomas
mat ilgi skirtumas.

Ma mechanini poslinki matavimas. Interferencijos reikin


galima taikyti kaip jautr metod, galint nustatyti labai maus kokio nors
kietojo kno storio pokyius.
Tarkim, kad dvi ploktumos AB ir CD sudaro mao kampo pleit
(4.12.1.6 pav.). Krintant pleit lygiagrei spinduli pluoteliui, matomos
vienodo storio interferencins juostels,
21
2 1
lygiagrets su pleito briauna. Kadangi
kampas maas, geometrinis spinduli
B
eigos skirtumas lygus 2d; ia d pleito stod2
A
d
1

ris spinduli atspindio vietoje. Jei pleitas


C
D
yra ore ir pleito mediagos lio rodiklis
n didesnis u oro, tai 1 spindulys, atsi4.12.1.6 pav. Interferencini
spindjs nuo paviriaus AB, keiia faz
juosteli susikrimas pleite
dydiu ir optinis eigos skirtumas 1 tarp
spinduli 1 ir 2 viesiai juostelei bus lygus:

1= 2d1n /2 = m .
Jei paviriai tolsta vienas nuo kito ilaikydami kamp , konkreioje
vietoje pleito storis d1 didja ir 1 jau nebus lygus m. Kai storis gyja toki vert d2, kad eigos skirtumas tampa lygus (m + 1)/2, nagrinjamame
take vl susikuria viesi juostel. Tada tenkinama tokia lygyb:

2 = 2d2n /2 = (m + 1) .
Taigi pasislinkus interferenciniam vaizdui per vien juostel, pleito
storis konkreioje vietoje pakinta tokiu dydiu:
d2 d1 = /2n .
Tokiu metodu galima imatuoti 10-5 cm eils storio pokyius.
iuo metodu galima, pvz., matuoti kietj kn iluminio pltimosi
koeficient. Tam naudojamas prietaisas, vadinamas dilatometru
(4.12.1.7 pav.), Jame yra iedas K, pagamintas i lydyto kvarco su menku

VIESOS INTERFERENCIJA

133

iluminio pltimosi koeficientu. Ant iedo padta


P
stiklo ploktel etalonas P. iedo viduje yra tiR
K
riamais stulpelio pavidalo bandinys R, kurio galiniai paviriai gerai nupoliruoti. Bandinys dedamas
taip, kad tarp jo virutinio paviriaus ir stiklo
ploktels apatinio paviriaus susidaryt pleito
4.12.1.7 pav Interferenpavidalo oro sluoksnis. Apvietus i viraus mo- cinio
dilatometro schema
nochromatine viesa, matomos interferencins
vienodo storio juostels.
Kadangi iedo K ir bandinio R iluminio pltimosi koeficientai skirtingi, kaitinant oro sluoksnio storis kinta ir interferencins juostels pasislenka. I juosteli poslinkio galima nustatyti bandinio matmen pokyt ir
kartu apskaiiuoti iluminio pltimosi koeficient.
Interferenciniu metodu galima matuoti maus ilgio pokyius ir dl
kit prieasi: mechanini tempim, lenkim ir t. t.
4 .1 2 . 2 . I N T ER F ER EN CI N R EF RAK TO M E T RIJ A

Refraktometrija yra mediag fizikini ir chemini tyrimo metod visuma, skirta lio rodikliui nustatyti. Tarp vis metod, naudojam refraktometrijoje, jautriausias yra interferencinis metodas, kuriuo galima imatuoti
labai maus (iki 10-8) duj arba skysi lio rodiklio skirtumus.
Mediagos lio rodikl nusako jos sandara, bet kartu jis priklauso nuo
iorini slyg (pvz., temperatros, slgio). Sukurta keletas interferencini
metod, kuriais matuojami duj lio rodikliai ir skysi bei kietj kn
lio rodikli nedideli skirtumai
Daugumoje interferometr viesos pluotelis dalijamas du, kurie po
to dengiasi ir interferuoja. Tokie prietaisai vadinami dvispinduliniais interferometrais. Vienas i toki yra Reilio interferometras, skirtas duj ir skysi lio rodikliui matuoti.
Reilio interferometro optin schema pavaizduota 4.12.2.1 pav. viesa
i spinduolio S krinta siaur ply P, esant kolimatoriaus objektyvo L2 idinio ploktumoje. Lygiagretus spinduli pluotelis, sklindantis i objektyvo, dalijamas dviem diafragmos D plyiais dvi antrines koherentines viesos bangas. Difragav viesos pluoteliai pereina dvi vienodas kiuvetes K,
surenkami objektyvu L3 idinio ploktumoje ir interferuoja. Kiuvets uima
tik virutin erdvs dal tarp diafragmos D ir objektyvo L3. Per apatin dal
spinduliai sklinda alia kiuvei. Susidaro dvi interferencini juosteli sistemos (4.12.2 c pav.), kurios matomos pro okuliar Ok. Kadangi kiuvets

134

IV SKYRIUS

nelabai siauros, tai atstumas tarp plyi pakankamai didelis ir interferencins juostels yra labai arti viena kitos. Jas stebti reikia pro didelio didinimo
okuliar. Jis pagamintas i 2 3 mm skersmens cilindrins lazdels, kuri
orientuota lygiagreiai su einamuoju plyiu. vytinio tako atvaizdas, irint pro tok okuliar, atrodo kaip vertikali viesi linija, kurios ilg lemia
objektyvo skersmuo.

4.12.2.1 pav. Reilio interferometro optin schema


(a - vaizdas i viraus, b - vaizdas i ono, c - vaizdas pro okuliar)

Maksimum ir minimum padtis priklauso nuo interferuojani


pluoteli optinio eigos skirtumo. Kadangi apatin juosteli sistem sukuriani spinduli perjimo interferometr slygos nekinta, tai maksimum ir
minimum padtys yra pastovios. Apatin juosteli sistema yra nejudama ir
gali bti atskaitos sistema, kurio atvilgiu nagrinjama virutin juosteli
sistema.
Panagrinsime virutin juosteli sistem. Jei optin sistema visikai
simetrika ir kiuvetse esani mediag lio rodikliai vienodi (pvz., oro
slgis abiejose kiuvetse yra vienodas), tai virutins juosteli sistemos
centre bus viesi juostel nulinis maksimumas, nes spinduli optini keli
skirtumas iki io tako lygus nuliui = ln ln = 0 (ia l kiuvets ilgis,
n oro lio rodiklis). Abiejose nulinio maksimumo pusse yra tamsios
juostels minimumai susidarantys, kai eigos skirtumas = (2m + 1) /2.
Kitiems maksimumams eigos skirtumas = , 2 ir t. t. Taigi kiekvie-

VIESOS INTERFERENCIJA

135

nai interferencijos juostelei galima nustatyti jas lemiani bang eigos skirtumus.
Jei vienoje kiuvetje esani duj lio rodiklis pakinta, maksimum
ir minimum padtys keiiasi ir virutin interferencini juosteli sistema
pasislenka. Tai vyksta dl spinduli optini keli skirtumo pokyio:

1 = ln1 ln = l(n1 n).


inant per kiek juosteli apatins atvilgiu pasislenka virutin juosteli sistema, galima nustatyti, kuris interferencijos maksimumas atsiranda
centriniame take. Taigi galima nustatyti spinduli, lemiani io maksimumo susidarym, eigos skirtum. Jei vaizdas pasislenka per k juosteli, tai
centre atsiranda m-tasis maksimumas, taigi eigos skirtumas lygus k. Todl
l(n1 n) = k.
Naudojant monochromatin vies, centrins juostels negalima atskirti nuo gretim ir, pakitus spinduli eigos skirtumui sveiku bangos ilgi
skaiiumi, galima nepamatyti juosteli poslinkio. Apvietus baltja viesa,
centrin abiej interferencini vaizd juostel yra achromatin, o alia isidsiusios salvotos. Tai palengvina aptikti centrins juostels padt.
Kiuvetje esani duj lio rodiklis matuojamas kompensaciniu
metodu. Kiuvetes pereinanij spinduli kelyje yra statytas kompensatorius B, sudarytas i dviej pakreipt gretasieni stiklo plokteli. Viena
ploktel tvirtinta nejudamai, o kitos polinkio kamp galima keisti. Dl to
kinta spinduli optinis eigos skirtumas ir virutin interferencini juosteli
sistema paslenka. Taigi virutins juosteli sistemos poslink, lemiam duj
lio rodiklio pokyiu vienoje i kiuvei, galima kompensuoti mikrometriniu sraigtu, atitinkamai pasukus kompensacin ploktel.
4 .1 2 . 3 . I N T ER F ER EC IN M E TRO LO G IJ A

Iki 1960 m. tarptautiniu susitarimu ilgio etalonas buvo atstumas tarp


dviej plon brkneli, nubrt ant platinos iridio X skerspjvio formos
strypo, esanio 273 K temperatroje. is strypas vadinamas tarptautiniu
metro etalonu (standartinis metras) ir saugomas Pranczijoje. Etalono kopijos yra daugelyje pasaulio metrologini laboratorij.
Po to, kai buvo galima tiksliai imatuoti bangos ilg interferenciniais
metodais, ikilo mintis palyginti kokios nors spektrins linijos bangos ilg su
standartinio metro ilgiu. Pirm kart tok palyginim atliko 1892 m. Maikelsonas ir Benua. Tam jie naudojo iek tiek pakeist Maikelsono interferomet-

136

IV SKYRIUS

r. Palyginimui buvo naudota raudonoji kadmio linija, suadinama tam tikromis slygomis (ore, esant 288 K temperatrai ir 760 mm Hg slgiui). Imatuotasis kadmio linijos bangos ilgis buvo lygus 643,84696 nm. Imatuota
0,510-6 tikslumu. Su iuo pirminiu bangos ilgi etalonu lyginami vis kit
linij bangos ilgiai. Taigi standartinis metras sudaro raudonosios kadmio linijos 1553163,5 bangos ilgius. Vliau, naudojant Fabri ir Pero interferometro sistem, matavim tikslumas padidjo iki 0,210-6.
Norint, kad altinis spinduliuot pakankamai siaur monochromatin
spektro linij, reikia pagal galimybes paalinti visas prieastis, sukelianias
spinduliavimo trikdym. Spinduliuot turi vykti emo slgio garuose. Tada
gerokai sumaja spektro linijos iplitimas dl atom susidrimo. Trikdantis
gar jonais sukurt elektrini lauk poveikis bus nedidelis, jei ilydio srovs stipris minimalus. Sunkiausia paalinti Doplerio reikinio poveik, kur
lemia iluminis spinduliuojanij atom judesys, dl ko linija iplinta. Todl reikia naudoti spinduliuojani mediag, sudaryt i sunkesni atom
pakankamai emose temperatrose. Be to, gamtini mediag atomai yra
izotop miinys, dl ko atsiranda supersmulkioji linijos struktra.
1960 m. 11-oji mat ir svori generalin konferencija apibr metr
viesos bangos ilgiais. Pasilyta panaudoti bangos ilg (vakuume) spinduliuots, kuri skleidia mass skaiiaus 86 kriptono atomas, vykstant uoliui
tarp lygmen 2p10 ir 5d5 (bangos ilgis 605,78021 nm). Tada metras yra ilgis,
lygus 1650763,73 mint bangos ilgi. Naujuoju metro etalonu galima metr atkurti dviem eilm tiksliau u platinos iridio etalon. Metras atkuriamas
viesos bangos ilgiais naudojant lemp, upildyt 86Kr izotopu, kuri statoma
prie interferometr.
Taiau viesos bangos ilgio, kaip pirminio ilgio standarto, parinkimas
nepaalina galimybs naudoti pagalbinius mechaninius standartus. Tokie
standartai geresni yra ne brkniniai, bet galiniai matai, nes juos patogiau
tiesiogiai palyginti su viesos bangos ilgiu bei naudoti gamybinje praktikoje.

VIESOS DIFRAKCIJA

137

V SKYRI US

VIESOS DIFRAKCIJA
Sklindant elektromagnetinei bangai vienalytje terpje geometrin
bangos fronto forma nekinta. Jei banga sklinda nevienalytje terpje, kurioje
yra neskaidri klii arba srii su staigiu lio rodiklio pokyiu, bangos
frontas ikrypsta ir jos intensyvumo pasiskirstymas erdvje pakinta. Vyksta
reikinys, vadinamas difrakcija. Difrakcija suprantamas bet koks viesos
nuokrypis nuo tiesaus sklidimo, nepaaikinamas atspindiu ir liu.
Rykiausi difrakcijos reikiniai matomi sklindant viesai arti neskaidri klii, nors jie vyksta ir u skaidri objekt. Difrakcija vyksta visada,
kai amplituds arba fazs pokytis nevienodas visame bangos fronto paviriuje, t. y. kai paeistas lokalinis bangos frontas. viesos pluotelio apertr
bandymuose visada lemia prietais angos, diafragmos, todl difrakcija tam
tikru laipsniu vyksta visuose optiniuose prietaisuose. Danai difrakcijos
reikiniai umaskuoti optini atvaizd neidealumu dl li aberacij ir kitomis prieastimis. Kai kitos prieastys yra minimalios, difrakcija dominuoja. Difrakcija lemia optini prietais galimybes ir matavim tikslum.
Optikoje skiriamos dvi difrakcijos rys: Frenelio difrakcija ir Fraunhoferio (Fraunhofer) difrakcija. Frenelio difrakcija (sferini bang difrakcija) yra bendresn palyginus su Fraunhoferio (plokij bang difrakcija).
Problemos, su kuriomis susiduriama nagrinjant difrakcijos reikinius,
yra sudtingiausios optikoje ir retai jas pasiseka isprsti iki galo. Daugumoje atveju dl matematini sunkum naudojami artutiniai metodai, grindiami Hiuigenso principu.

138

V SKYRIUS

5.1. FRENELIO DIFR AKCIJ A

5 . 1 . 1 . H IU I G EN SO I R F R EN E L IO P R IN CI P AS

Hiuigenso principas teigia, kad kiekvienas bangos fronto takas yra


antrini sferini bang altinis, o bangos frontas bet kurio kitu laiko momentu yra i elementarij bang gaubtin.
Pagal toki Hiuigenso principo formuluot galima sprsti uduotis,
susijusias su bangos fronto sklidimo kryptimi, taiau ji nenusako vairiomis
kryptimis sklindanij bang intensyvumo. Be to Hiuigenso teiginyje nieko nekalbama apie bangos ilg; reikia teiginys taikomas bet kokio ilgio
bangoms.
Frenelis papild Hiuigenso princip teiginiu, kad antrins bangos yra
koherentins ir interferuoja tarp savs. Formaliai nusakyta antrini bang
gaubtin gauna fizikin prasm tai pavirius, kuriame dl antrini bang
tarpusavio interferencijos atstojamosios bangos intensyvumas yra didiausias.
Papildytas Hiuigenso principas vadinamas Hiuigenso ir Frenelio principu. Jis yra pagrindinis bang optikos principas, kuris padeda nusakyti atstojamosios bangos intensyvum vairiomis kryptimis, t. y. sprsti viesos
difrakcijos uduotis.
Apgaubkime spinduol S paviriumi Q ir panagrinkime trikd take B
u Q rib (5.1.1.1 pav.). Paalinkime spinduol S, o paviri Q laikysime
vytiniuoju. Spinduliuot i atskir jo elen
ment dQ pasiekia tak B ir savo visuma

dQ
r
nusako trikd jame. Virpesi amplitud
B
S
(kartu ir intensyvumas) take B priklauso
Q
nuo elemento dQ matmen, atstumo r ir
kampo tarp r ir normals n. Kadangi vis
5.1.1.1 pav. vytiniojo
element dQ elementarij antrini bang
paviriaus poveikis
fazs nusakomos banga atjusia i S, tai jie
yra koherentiniai ir sklindanios i dQ antrins bangos interferuoja tarp savs. J poveik galima vertinti kaip interferencijos reikin ir Hiuigenso
idja apie gaubiamosios vaidmen nustoja bti prielaida ir tampa tik interferencijos dsni pasekme.

139

VIESOS DIFRAKCIJA

Jei pavirius Q yra sfera, vis element dQ fazs vienodos. Jei Q kitoks, dQ fazs nevienodos, taiau patys elementai lieka koherentiniais.
Kai tarp spinduolio S ir tako B yra neskaidri klitis su anga, reikia
skaityti ios klities poveik. Papildomas pavirius parenkamas taip, kad
anga jame bt taip upildyta viesa, kad bt patogu sprsti norim uduot. Manoma, kad klities paviriuje amplituds yra lygios nuliui, o pereinaniame klities ang paviriuje jos parenkamos taip, lyg klities visai nebt,
t. y. manoma, kad neskaidrus klitis nevaidina jokio vaidmens.
vertinant element dQ skleidiam antrini bang interferencijos rezultat, nustatoma intensyvumo vert bet kuriame take u klities. Vis
element poveikio sumavimas yra sudtingas integralinis skaiiavimas. Frenelis pareng du sumavimo metodus:
geometrin, naudojam ains simetrijos uduotims (Frenelio zon
metodas);
bendrj analitin, naudojant Frenelio integralus. Jis labai patogus
sprendiant uduotis apie viesos difrakcij ekrano krate, staiakampiame
plyyje ir kt.
5 . 1 . 2 . F R E N E LI O ZO N M E TO D A S

Panagrinsime viesos sklidim pro apskrit ang neskaidrioje klityje. Tarkim, kad apskrita anga DD praleidia dal sferins bangos, sklindanios i takinio spinduolio S (5.1.2.1 pav.).
Nusakysime bangos poveik take B atstuS
mu r u klities. Suskirstysime bangos paviri Q iedines zonas (Frenelio zonas)
taip, kad atstumai nuo zonos krat iki taQ
ko B skirtsi /2, t. y.
M1B M0B = M2B M1B = = /2.
Taip suskirsius bangos front, tak B ateinanij virpesi fazs i atitinkam gretim zon bus prieingos.
Rasime tokiu bdu sukurt zon
matmenis. Pirmajai zonai (5.1.2.2 pav.) sudaroma tokia iraika:

M0 M1 M2

N
B

5.1.2.1 pav. Frenelio zonos

140

V SKYRIUS

M1

2 = R 2 ( R h) 2 =

r+/2

= (r + / 2) (r + h) 2 .

h
S

M0

Kadangi R ir r >> , tai


h=

5.1.2.2 pav. Pirmoji Frenelio zona

r
.
R+r 2

(5.1.2.1)

Sferinio segmento, kurio spindulys


, plotas 0 = 2 R h. raius (5.1.2.1) iraik gaunama tokia lygyb:

0 =

Rr
.
R+r

Taigi Frenelio metodu bangos frontas suskirstomas vienodo ploto


0zonas. I atskir zon tak B ateinani virpesi amplituds priklauso
nuo atstumo r ir kampo . Didjant zonos numeriui k didja atstumas r k ir
kampas . Todl iki tako B i atskir zon ateinani virpesi amplituds
monotonikai maja:
a 1 > a 2 > > a k > a k+1 >
Kadangi i gretim zon tak B ateinanij virpesi fazs yra prieingos, tai suminio virpesio amplitud
A B = a1 a2 + a3 a 4 + a5 a k .

(5.1.2.2)

enklas prie a k teigiamas kai k nelyginis, ir neigiamas kai k lyginis.


Akivaizdu, kad esant lyginiam zon skaiiui j poveikis poromis silpnina viena kit ir suminio virpesio amplitud A B take B nedidel. Kai zon skaiius nelyginis, vienos zonos poveikis lieka nesusilpnintas ir A B yra
didesn.
Tikslesn A B vert galima nustatyti tokiu bdu. (5.1.2.2) iraikoje
nelyginiai nariai padalijami du:
a1 =

a
a
a1 a1
+ ; a 3 = 3 + 3 ; ...
2
2
2
2

Tada kai k nelyginis sumin amplitud


AB =

a1 a1
+ a2 +
2 2
a
+ k 2 a k 1 +
2

a 3 a3
a
a4 + 5 + L
+
2 2
2
ak ak
+ ,
2 2

(5.1.2.3)

VIESOS DIFRAKCIJA

141

o kai k lyginis:
AB =

a a
a
a1 a1
+ a2 + 3 + 3 a4 + 5 + L
2 2
2 2
2
a a
a
+ k 3 a k 2 + k 1 + k 1 a k .
2
2
2

(5.1.2.4)

Kadangi amplituds a k monotonikai maja didjant k, apytiksliai


galima manyti, kad zonos k poveikio amplitud lygi (k 1) ir (k + 1) zon
sukelt virpesi amplitudi sumos pusei:
ak =

a k 1 + a k +1
.
2

Tada visi dedamieji skliausteliuose (5.1.2.3) ir (5.1.2.4) iraikose bus


lygs nuliui ir
a1 a k
+ ,
kai k nelyginis, o
2
2
a
a
AB = 1 + k 1 a k , kai k lyginis.
2
2
AB =

Kai zon pakankamai daug, (k 1) ir k zon sukelt virpesi amplituds maai skiriasi tarpusavyje, t. y.
a k 1
a
ak = k .
2
2

Tada
Ak =

a1 a k

;
2
2

ia enklas + atitinka nelygin k, o lygin zon skaii k.


Skylutje telpani zon skaiius priklauso nuo angos ploto santykio
su atskiros zonos plotu bei nuo angos padties atvilgiu spinduolio. Tariant,
kad h maas dydis, i 5.1.2.2 pav. galima ireikti centrins zonos spindul

0 =

Rr

R+ r

ir ksios zonos spindul

142

V SKYRIUS

k = k

Rr
.
R+r

ios zonos spindulys yra kartu ir nagrinjamosios angos spindulys.


Taigi spindulio = k anga atidengia dal bangos fronto, kuriame telpa k
zon:
k=

(R + r)
.

Rr

(5.1.2.4)

Suminio virpesio amplitud take B priklauso nuo atidengtj zon


skaiiaus, kur lemia tako vieta. vairiems takams k skirtingas. Tuose takuose, kuriuose k nelyginis, A B didesn, o kuriuose k lyginis A B maesn.
Kadangi amplituds kvadratas nusako intensyvum, tai iilgai linijos
M0B viesos intensyvumas kinta. Jei spinduolio, angos ir stebimo tako B
tarpusavio padtis pastovi, tai intensyvumas take B priklauso nuo angos
spindulio ir bangos ilgio .
Jei angos matmenys begaliniai, paskutiniosios zonos a k poveikis
nykstamasis ir suminio virpesio amplitud A B = a 1/2, t. y. kai bangos frontas
visikai atidarytas, visos bangos poveikis ekvivalentus pusei centrins zonos
poveikiui. Kai k didelis, tai a k /2 maas ir A B beveik nesiskiria nuo A B, kai
anga begalin. Taigi kai atidengt zon skaiius didelis, angos matmenys
netakoja intensyvumui take B. Jei viesa sklist tiesiai, angos matmenys i
viso neturt takoti intensyvumui take B. Todl galima teigti, kad ivados,
iplaukianios i bang vaizdi ir vaizdi apie tiesialinijin viesos sklidim, sutampa, kai atidengtj zon skaiius didelis.
I (5.1.2.4) iraikos galima vertinti i zon skaii. Pvz., jei sklinda
plokioji banga (R = ), stebimas takas B yra atstumu r = 50 cm nuo angos, angos spindulys = 0,5 cm, bangos ilgis = 500 nm, tada k = 100. Tolimesnis angos didinimas neturi takos viesos intensyvumui take B, t. y.
atrodyt, kad viesa sklinda tiesiai. Padidinus r iki 50 m, k = 1 ir tada banginis viesos sklidimo pobdis akivaizdus.
5 . 1 . 3 . ZO N I N P LO K T E L

Suskirsius bangos front nelygines ir lygines Frenelio zonas, galima


padaryti tok difrakcin klit, kuri iskirt lygines arba nelygines zonas.
Tokia klitis vadinama zonine ploktele. Suminis tik lygini arba tik nelygini zon poveikis, inoma, bus didesnis nei visikai atviro bangos fronto.

VIESOS DIFRAKCIJA

143

Zonin ploktel tai bendracentrini ied sistema, kurioje kas antras iedas yra neskaidrus (5.1.3.1 pav.). Atstum skirtumas tarp iedo krat iki
ekrano lygus /2. Skaidrij zon poveikis
stebimame take dl interferencijos yra stiprinantis. Jei yra k ied (skaidrij arba neskaidrij), tai stebimame take amplitud
padidja 2k kart.
Intensyvum galima dar labiau padidinti, jei pereinaniajai lygines (arba nelygines) zonas viesai sudaryti papildom fazs
vlavim puse periodo. Tada vis zon fa5.1.3.1 pav. Zonin ploktel
zs vienodos ir amplitud padidja 4k kart.
Tokios zonins ploktels vadinamos fazinmis zoninmis ploktelmis. Pagal veikim fazin zonin ploktel analogika lio veikimui, nors idinio
vieta labai priklauso nuo bangos ilgio. Praktikoje jos retai naudojamos, nes
tokiu bdu atvaizd sukrimo teorija yra gan sudtinga.
5 .1 .4 . GR AF IN I S AT S TOJ AM OSI O S AM PL I TU D S
NU S TA T YM AS

Atstojamj viesos bangos poveik take B patogu nagrinti grafiniu


virpesi sudties bdu. Naudojamas amplituds vektorius a, kurio ilgis nusako amplituds vert, o kampas tarp vektoriaus ir kokios nors krypties x
pradin virpesio faz. Sudedant kelet virpesi, suminis virpesys nusakomas
vektoriumi A, lygiu vektorinei ai sumai.
Suskirstykime bangos fronto paviri vienodo ploto iedines zonas,
panaias Frenelio zonas, bet gerokai siauresnes (pazones). Pirmosios tokios
pazons sukeltas virpesys take B vaizduojamas vektoriumi a1. Tarkim, kad
pradin io virpesio faz lygi nuliui. Tada a1 nukreiptas palei x a
(5.1.4.1 pav.). Antrosios pazons poveik nusaak
ko vektorius a2, kuris pakryps, nes antrosios
pazons faz skiriasi nuo pirmosios. io vektoA
riaus ilgis beveik toks pats kaip ir pirmojo.
a3
Taip dliojant vektorius toliau susidaro laut.
0 a1
x
Atstojamasis virpesys stebimame take B bus
nusakomas vektoriumi A, jungianiu pirmojo
5.1.4.1 pav. Grafin atskir
zon virpesi amplitudi
vektoriaus pradi su vektoriaus ak galu, atitinvektori sudtis
kaniu paskutiniosios atvirosios zonos sukeltj

144

V SKYRIUS

virpes.
Jei bangos frontas suskirstytas taip, kad gretimj pazoni sukelt
virpesi fazi skirtumas pastovus ir lygus, pavyzdiui, /6, tai paskutiniojo
vektorius faz pirmojo
A1
vektoriaus atvilgiu prieinga (5.1.4.2 a pav.), t. y.
A
A2
pirmosios eios nagrin0
x
0
x
0
x
jamosios pazons atitinka
vien pirmj (centrin)
a
b
c
Frenelio zon. Pirmj e5.1.4.2 pav. Virpesi amplitudi vektori sudtis
i vektori ai sumos
vektorius A1 lemia centrins Frenelio zonos sudarom bangos amplitud.
Analogikai vektorius A2 (5.1.4.2 b pav.) slygoja dviej pirmj Frenelio
zon atstojamj amplitud. iuo atveju vektoriaus A2 ilgis gerokai maesnis u A1 ilg. Tai atitinka anksiau pateikt ivad, kad take B amplitud
yra didesn, kai atvira viena zona nei dvi. Priklausomai nuo atvirj zon
skaiiaus, susidaro skirtingos virpesi amplituds take B. Visikai atidengtam bangos frontui atitinka be galo didelis zon skaiius ir laut
asimptotikai artja centr (5.1.4.2 c pav.). I palyginimo galima teigti, kad A = A1/2, o tai sutampa su algebrinio sumavimo rezultatu.
Ribiniu atveju, kai yra be galo daug zon ir
pazons nykstamai siauros, laut virsta spirale
(5.1.4.3 pav.). Taigi visa banga nusakomi virpesiai
0
x
take B faze sutampa su virpesiais, kuriuos galt
5.1.4.3 pav. Visos bansukurti centrin Frenelio zona ir amplituds vert
gos poveikio diagrama
yra lygi tik pusei io virpesio amplituds.
5 . 1 . 5 . F R E N E LI O M E TO DO TA IK YM AS

Frenelio metodu galima isprsti daug difrakcijos uduoi. Panagrinsime kelet. Manysime (pagal Frenel), kad dalis viesos bangos, kuri udengta neskaidria klitimi, neturi poveikio, o neudengtoji dalis veikia taip,
lyg ir nebt klities. i prielaida nra triviali ir arti klities krato tai ne visai teisinga. Taiau daugumoje praktini atvej Frenelio metodas pakankamai teisingai nusako reikin ir galima j skmingai taikyti.

VIESOS DIFRAKCIJA

145

5. 1. 5 .1 . DIF R AK C I J A AP S K R IT O J E AN G O J E

Tarkim, kad sklindanti i takinio spinduolio S banga Q


(5.1.5.1.1 pav.) krinta neskaidri klit MM su apskrita anga. Isiaikinsime koks bus viesos intensyvumo pasiskirstyS
mas ekrane NN lygiagreiai pastumtame su
MM ir nutolusiame tam tikru atstumu. Jei viesa
Q
sklist tiesiai, tai matytsi skritulys lygiais
M
M
kratais, bet i tikrj matomas sudtingas vaizdas.
Atstojamj poveik take B nustatme
anksiau (r. 5.1.2). Intensyvumas take B bus
didesnis arba maesnis u intensyvum kai
N
N
B B
frontas visikai atviras, ir priklauso nuo to, nelyginis ar lyginis Frenelio zon skaiius telpa angoje.
Dl difrakcijos klities simetrijos AB li5.1.5.1.1 pav. Difrakcija
nijos atvilgiu viesos intensyvumas (apvieta)
apskritoje angoje
vairiuose ekrano takuose priklauso tik nuo atstumo iki difrakcinio vaizdo centro (tako B).
Kaip anksiau minta, take B intensyvum nusako atvirj Frenelio zon
skaiiaus lygikumas. Jei, pvz., angoje telpa trys zonos (5.1.5.1.2 a pav.),
difrakcinio vaizdo centre bus
c
b
a
intensyvumo maksimumas.
tak B ateina viesa i vis
trij zon. Pasislinkime tak
B. Tada AB nebus ekrano
1 2 3
1 2 3 4
1 2 3 4 5
MM su anga simetrijos ais.
5.1.5.1.2 pav. Frenelio zon padtys
Take B Frenelio zonos atrodys
jau kitaip. Angos kratai udengia dal treiosios zonos, bet kartu i dalies atidengia ketvirtj zon
(5.1.5.1.2 b pav.). Dl to intensyvumas sumaja ir esant tam tikrai tako B
vietai tampa lygus nuliui. Einant toliau tak B, angos kratai i dalies
udengia ne tik treij, bet ir antrj Frenelio zon, nors kartu i dalies atsidengia penktoji zona, ir tak B ateina viesa i vis pirmosios ir i atskir 2 5 zon tak (5.1.5.1.2 c pav.). Atvirj nelygini zon dali po-

146

V SKYRIUS

veikis virija lygini zon atvirj viet poveik ir intensyvumas bus didelis,
nors gerokai maesnis nei take B.
Taigi difrakcinis vaizdas u apskritos angos yra pasikartojani viesi ir tamsi bendracentrini ied sistema (5.1.5.1.3 pav.). Centre yra arba
viesi (kai zon skaiius nelyginis), arba tamsi
(kai lyginis) dm. ie vaizdai keiia vienas
kit, jei ekranas NN stumdomas lygiagreiai
su MM.
Jei anga atidengia ne daugiau kaip vien
5.1.5.1.3 pav. Difrakcijos
Frenelio zon, ekrane bus iplitusi viesi du apskritos angos vaizdai
m, viess ir tamss iedai nematomi. Kai
anga atidengia didel zon skaii, viesi ir tamsi ied kaita matoma tik
labai siauroje srityje arti geometrinio elio, o arti tako B apviestumas
beveik tolygus.
5. 1. 5 .2 . DIF R AK C I J A N E S K AI D RI AM E D I SKE L Y J E

Tarkim, kad neskaidrus diskelis MM (5.1.5.2.1 pav.) udengia pirmsias k Frenelio zonas. Tada tak B ateina virpesiai i vis likusij zon,
pradedant (k + 1)-ja. Sumin
Q
N
vis likusij zon amplitud
M
B
take B lygi AB = ak+1/2. Kai
S
B
udengta
nedaug
zon,
M
N
ak+1 a1, ir tada viesos intensyvumas take B maai skiria5.1.5.2.1 pav. Difrakcija apskritame ekrane
si nuo intensyvumo, kai klities tarp A ir B nra. irint i
tako B matyti, kad diskelis udengia dal (k + 1)-osios Frenelio zonos ir i
dalies atidengia k-j zon, dl ko intensyvumas take B susilpnja. Toliau
vl susidaro silpnesnis maksimumas, vl minimumas ir t. t.
Taigi neskaidraus diskelio atveju difrakcinis vaizdas yra pasikartojantys viess ir tamss iedai. Centre nepriklausomai nuo k verts visuomet
bus viesi dm. i viesi dm literatroje inoma kaip Puasono (Poisson)
dm.

147

VIESOS DIFRAKCIJA

5. 1. 5 .3 . DIF R AK C I J A U T I E S AU S K LI T IES K R A T O

viesos bangos kelyje pastatykime neskaidri plai klit D su tiesia


briauna (5.1.5.3.1 pav.), o atstumu b = BM0 ekran NN vaizdo stebjimui.
Bangos paviri suskirstykime taip,
S
kad ilgiai BM0, BM1, BM2, ir BM1,
BM2, skirtsi pastoviu dydiu .
Q
Dl to ateinantys tak B virpesiai i
M
M
M3
M3
gretimj zon skirsis pastovaus dy M
M
MM
M
dio faze.
D
Nubrkime per bangos fronto
b
centr S ir takus Mi ploktumas, lygiagreias su briauna D. Tada bangos
pavirius bus suskirstytas zonas, kuN
N
B
ri plotai tarpusavyje nevienodi.
vertinsime zonos plot. Tarki5.1.5.3.1 pav. Difrakcija u tiesaus
klities krato
me, kad spinduolis yra toli nuo klities
ir j krinta plokioji banga. Tada
M0
M2
M3 M4
pirmosios zonos plotis (5.1.5.3.2 pav.) lygus:
4

d 1 = (b + ) b =
2

d1

2b + 2b

d2

d3

b+

b+3

o pirmj k zon bendras plotis


d 1 + d 2 + L + d k = (b + k ) 2 b 2 =
= 2 b k + k 2 2 2 b k = d1 k .
Tada d k = d i d i 1 = d 1

k k 1

ir santykiai tarp zon ploi:


d 1 : d 2 : d 3 : d 4 : = 1 : 0,41 : 0,32 : 0,27 : .

5.1.5.3.2 pav. Zonos


ploio skaiiavimas

(5.1.5.3.1)

Tokie pat santykiai bus ir tarp zon plot.


Suskaidykime kiekvien zon atskiras pazones vienodo fazi pokyio principu naudojant grafin metod. i pazoni plotai santykiauja taip
pat kaip ir zon ploiai (5.1.5.3.1). Atskir pazoni sukelt virpesi amplituds take B i pradi maja greitai, o po to liau. Taip grafikai su-

148

V SKYRIUS

muojant atskir pazoni virpesius, laut pradioje lktesn negu iedini


pazoni atveju, kuri plotai beveik vienodi. Kadangi zonos k ir k isidsiusios simetrikai B tako atvilgiu, tai atitinkam zon virpesius nusakantieji vektoriai isidsto simetrikai O atvilgiu (5.1.5.3.3 pav.).
Kai zonos plotis nykstamai maas, laut tampa kreive, vadinama Korniu (Cornu) spirale
0
(5.1.5.3.4 pav.).
Korniu spirals lygties analitin iraika
parametrinje formoje tokia:
v
v
u2
u2
du .
du ; = cos
= sin
2
2
0
0

5.1.5.3.3 pav. Grafin amplitudi vektori sudtis, esant


difrakcijai u klities krato

Tai Frenelio integralai. Jei integravimo


ribos , tai kiekvieno integralo vert 0,5. Parametras v ireikiamas taip:

v = x

A3
0,5

F+

B1

A1
O

B2

F-

0,5

A2

-0,5
B3

5.1.5.3.4 pav. Korniu spiral

v = x

2a
;
b ( a + b)

ia a atstumas nuo spinduolio iki klities su briauna, b atstumas nuo briaunos


iki stebimos ploktumos NN, x atstumas nuo B iki nagrinjamosios nykstamai
siauros zonos vektoriaus projekcijos ekran.
Kai banga plokioji, a = ir tada

2
.
b

Verts v ymimos spiralje. F+ ir F- spirals idiniai, kuri koordinats = 0,5; = 0,5.


Naudojant Korniu spiral galima nustatyti virpesi amplitudes takuose, esaniuose bet kuriuo atstumu nuo geometrinio elio krato. Jei nagrinjamas takas B yra geometrinio elio riboje, visos brkneliu paymtos
zonos bus udengtos. Nebrkniuotj zon virpesius nusako deinioji spirals dalis. Todl atstojamasis virpesys nusakomas vektoriumi OF+.
Jei nagrinjami takai pastumti geometrinio elio pus, ekranas su
briauna vis labiau udengia nebrkniuotas zonas. Todl atstojamoji ampli-

VIESOS DIFRAKCIJA

149

tud nusakoma vektoriumi, kurio pradia slenka deinija spirals dalimi


paeiliui i tak A1, A2, A3, (atkarpos A1F+, A2F+, A3F+, ) ir artja idin F+. Amplituds vert monotonikai artja nul.
Jei takas B slenka nuo ribos dein, prie nebrkniuotj zon papildomai atsidengia vis daugiau brkniuotj zon. Atstojamj amplitud
nusako vektorius, jungiantis idin F+ paeiliui su takais B1, B2,
B3, (atkarpos F+B1, F+B2, F+B3, ). Amplituds verts didja ir maja,
t. y. matysime maksimumus ir minimuI
mus.
I0
Kai bangos frontas visikai atidengtas, amplitud nusako atkarpa F+F-,
kuri yra du kartus didesn u amplitud
geometrinio elio riboje. Atitinkamai
atstumas
x
0
intensyvumas riboje sudaro I0; ia I 0
pav. viesos intensyvumo
intensyvumas kai nra klities. Intensy- 5.1.5.3.5
skirstinys kai viesa difraguoja u
vumo skirstinys ekrane pavaizduotas
klities krato
5.1.5.3.5 pav.
5 . 1 . 6 . P A S T AB O S F R EN E L IO M ETO D U I

I nagrintj vairi difrakcini vaizd (difrakcija apskritoje angoje,


u neskaidraus diskelio, u tiesios klities briaunos) iplaukia, kad Frenelio
metodas teisingai nustato atstojamosios bangos amplitud, jei klities arba
angos matmenys nra bangos ilgio eils. Taiau
C
Frenelio metode yra principini neaikum.
1. Vertinant elementarij bang sklindanij i atskir zon interferencij, tenka
A
O
A
manyti, kad bangos fronto elemento virpesio
amplitud priklauso nuo kampo tarp statmens
C
bangos paviri ir linkms stebim tak B
n

(5.1.6.1 pav.). Didiausia amplitud yra virpesi, ateinani tak B i paviriaus elemento
C, kuriame = 0. Amplituds i tak A ir A,
B
kuriuose = /2, lygios nuliui. Amplituds vir5.1.6.1 pav. Antrini bang
pesi i vis paviriaus element, kuriuose
amplituds priklausomyb
> /2, taip pat lygios nuliui.
nuo kampo
2. Frenelio metodas pateikia neteising
suminio virpesio fazs vert, kuri skiriasi nuo matomos dydiu /2. Ir tikrai,

150

V SKYRIUS

jei skylut praleidia ma centrins Frenelio zonos dal, tai virpesiai take
B vaizduojami pirmja rodyklle, nukreipta iilgai x. Jei bangos frontas visikai atviras, virpesiai take B nusakomi vektoriumi A, kuris statmenas x
(r. 5.1.4.2 pav.), t. y. atstojamoji faz atsilieka dydiu /2.
Taigi Frenelio metodas teisingai vertina pagalbini spinduoli skleidiamj bang amplitudes, bet neteisingai nusako j fazes.
3. Pagal Hiuigenso princip turt bti dvi bangos: viena sklinda nuo
spinduolio pirmyn ir antroji, susidaranti taip pat kaip elementarij bang
gaubiamoji ir nukreipta prieing pus, spinduol. Hiuigenso principe
nutylima apie atbulin bang. Nieko neminima ir Hiuigenso bei Frenelio
principe.
Atbulins bangos neigimas tam tikru laipsniu paslptas Frenelio prielaidoje apie antrini bang amplituds priklausomyb nuo kampo . i priklausomyb 5.1.6.1. pav. pavaizduota apskritimo linijos storio kitimu.
Atbulins bangos nebuvim galima aikinti taip. I kiekvieno paviriaus S tako trikdys sklinda kaip pirmyn taip ir atgal. Taiau prie paviri
S trikdio dar nra ir poveikis iaukia tok trikd, kur matome. Tuo tarpu
u paviriaus S (unugaryje) trikdys jau atjo ir S poveikis nukreiptas tam,
kad atjus trikd kompensuot. Abiej poveiki tiesioginio ir atbulinio rezultate trikdys pereina S ir sklinda toliau B.
Analogikas tokio poveikio pavyzdys yra impulso sklidimas susilieianij rutuli grandinje. Rutulys, kuris smgiavo kit rutul, deformuojasi ir po to stengdamasis sugrti pradin padt pats tampa impulso altiniu, nukreiptu kaip pirmyn, taip ir atgal. Bet atgal nukreiptas impulsas ieikvojamas ulkusio i unugario rutulio stabdymui, o pirmyn nukreiptas
impulsas pastumia kit rutul pirminio impulso linkme. Reikia impulsas
perduodamas pirmyn nuo rutulio prie rutulio.
Neirint i trkum, Frenelio metodu galima teisingai apskaiiuoti
intensyvumus (tuo paiu ir apviestum) sudtingose su difrakcija susijusiose uduotyse. Frenelio darb dka bang optika tvirtai atsistojo ant koj ir
gavo plat pripainim.
Vliau Kirchhofas (Kirchhoff) matematikai pagrind Hiuigenso ir
Frenelio metod ir formaliai paalino visus mintus Frenelio metodo trkumus. Tenka pabrti, kad ir Kirchhofo teorijoje liko silpn viet. Pvz., Kirchhofo metode nekreipiamas dmesys ekrano mediagos poveik viesos
laukui arti jo. Tiksliai sprendiant difrakcijos uduotis bang funkcij reikia
sprsti naudojant kratines slygas, kurias nusako klii fizikins savybs.

VIESOS DIFRAKCIJA

151

Grietas difrakcijos uduoties sprendimas, kai elektromagnetin banga


sklinda arti klities, buvo skmingas tik palyginti nedaugeliui paprastj atvej. Zomerfeldas (Sommerfeld) isprend difrakcijos u idealiai laidaus ekrano krato uduot. ia atsirad nesutapimai aikinami tuo, kad bandyme
negalima tiksliai realizuoti teorines slygas, nes realus ekranas nra idealiai
laidus bei nykstamai plonas ir neturi idealiai atraus krato.
5.2. FR AUNHOFERIO DIFR AKCIJ A

Iki iol nagrinjome sferini bang difrakcij, tiriant apviestumo


skirstin ekrane, esaniame baigtiniu atstumu nuo klities ir stebjimas vyko
be koki nors optini prietais. Kitok difrakcijos reikini stebjimo metod pasil Fraunhoferis.
Jei atstumas nuo klities iki stebimo tako yra labai didelis palyginus
su jo matmenimis, tada stebimame take antrins bangos bus plokiosios.
Fraunhoferio metodu difrakcinis vaizdas stebimas lio idinio ploktumoje,
kurioje surenkamos plokiosios viesos bangos, i dalies utvertos neskaidria klitimi. Taigi ia nagrinjama viesos difrakcija lygiagreiuose spinduliuose. Ji pavadinta Fraunhoferio difrakcija.
I principo Fraunhoferio difrakcija nesiskiria nuo Frenelio difrakcijos,
taiau detalus io difrakcijos tipo nagrinjimas yra svarbus, nes jis plaiai
naudojamas sprendiant daugel uduoi, susijusi su optini prietais (difrakcini gardeli, optini instrument ir t. t.) veikimu. Kita vertus, matematinis daugumos svarbi difrakcijos lygiagreiuose spinduliuose klausim
sprendimas nra palyginti sunkus ir yra baigtinis.
Fraunhoferio slygoms artimos slygos susidaro tada, kai takinis
spinduolis S yra lio O1 idinyje, o antrasis lis O2 surenka vies idinio
ploktumoje NN (5.2.1 pav.).
M
N
is lis vairiose idinio
S
I
ploktumos vietose surenka vi
I0
sus spindulius perjusius ang,
tame tarpe ir nukrypusius nuo
O1
M
O2
N
tiesios linkms. Priklausomai
5.2.1 pav. Plokij bang difrakcijos
nuo angos matmen ir formos,
stebjimo schema
dalis viesos nukrypsta vairiomis kryptimis. Atvaizdas ekrane atrodo kaip dm, kurios apvieta vairiose
vietose yra skirtinga.

152

V SKYRIUS

5 . 2 . 1 . D IF RAK C IJ A V IE N AM E P LY YJ E

Tarkim, kad ilg (ilgis gerokai didesnis u plot) ply MM, kurio
plotis b, krinta plokioji banga (5.2.1.1 pav.). U plyio yra lis ir jo idinio ploktumoje ekranas NN. Jei viesa sklist
tiesiai, ekrane matytsi siaura viesi juostel. I
tikrj bangos sklinda visas puses, nes kiekb
A x F b -x C M vienas ply pasiekusios bangos fronto takas,
M

E
pagal Hiuigens, yra antrini sferini bang
D
altinis. kampu nukryp spinduliai susirenka
take B .
Nordami nustatyti virpesi amplitud
kuriame nors ekrano take B suskirstykime atN
N
vir bangos paviriaus dal zonas vienodo
B0
B
ploio siauras juosteles, lygiagreias su plyio
5.2.1.1 pav. Difrakcija
kratais. Kiekviena i i zon nagrinjama
viename plyyje
kaip tak B ateinani bang altinis. Gretimj zon fazs skiriasi vienodu dydiu. Elementarij bang amplituds
vienodos, nes zon plotai vienodi, ir jos vienodai palinkusios stebim tak.
Elementariosios dx ploio zonos suadintoji amplitud
dA = C dx;
ia C proporcingumo koeficientas, nepriklausantis nuo .
Vis zon siuniam virpesi amplitudi algebrin suma
b

A0 = d A = C d x = C b .
A
A0
. Tada d A = 0 d x .
b
b
viesos trikdys atitinkamoje plyio dalyje ireikiamas taip:
A
d S = 0 d x (cos t ) .
b

I ia C =

Norint nustatyti viso plyio poveik kryptimi , reikia skaityti i vairi zon tak B ateinanij bang fazi skirtum. Tam briama
ploktuma AD, statmena difragavusiems spinduliams. ia susidaro fazi

VIESOS DIFRAKCIJA

153

skirtumas, nes lis nesukuria papildomo fazi skirtumo. I 5.2.1.1 pav.


matyti, kad spinduli eigos skirtumas
FE = x sin .
Tada AD ploktumos takuose viesos trikdys
A0
d x [cos( t - k x sin )];
b

dS =

ia k = 2 / .
Visos atviros bangos paviriaus dalies atstojamasis trikdys take B
reikiamas integralu x vertms nuo 0 iki b:
b

S=
0

A0
cos( t k x sin ) d x =
b


sin t
b sin sin t =

2 sin

sin b sin

cos t b sin .
= A0

b sin

A0
b

Prie kosinus esanio nario modulis yra atstojamosios bangos amplitud A take B :

sin b sin
.

A = A0

b sin

Viduriniajam takui B0 kampas = 0. Tada (/) (b sin ) = 0 ir


A = A0, t. y. i vis elementarij zon bangos tak B0 ateina vienoda faze. Todl atstojamoji amplitud lygi dedamj bang amplitudi algebrinei
sumai.
Kai kamp verts tenkina slyg (/) (b sin ) = m
(m = 1, 2, ), t. y. kai
b sin = m ,

154

V SKYRIUS

atstojamoji amplitud iomis kryptimis A = 0. i slyga nusako maiausios


apvietos (minimum) padtis. Pirmasis minimumas susidaro linkme, apibrta slyga sin = /b.
Tarp minimum isidst antriniai maksimumai, kurie yra gerokai silpnesni u centrin maksimum. Jie susidaro vertms, tenkinanioms slygas:
sin 1 = 1,43 /b, sin 2 = 2,46 /b,
Kadangi intensyvumas proporcingas amplituds kvadratui, tai

sin 2 b sin

;
I = I 0
2

b sin

ia I0 viesos intensyvumas
difrakcinio vaizdo viduryje, I
intensyvumas B take kryptimi. ios funkcijos grafikas pavaizduotas 5.2.1.2 pav. Minimum skaiius priklauso nuo
santykio b /. Antrini maksimum intensyvumas spariai
maja. Jei I0 = 1, tai

-3/b -2/b -/b

/b 2/b sin

5.2.1.2 pav. Intensyvumo skirstinys


kai difrakcija vyksta viename plyyje

I0 : I1 : I2 : = 1 : 0,045 : 0,016 :
Maksimum ir minimum padtys priklauso nuo bangos ilgio.
I iraikos b sin = m iplaukia, kad atstumas nuo difrakcinio
vaizdo centro iki minimum didja majant plyio ploiui b, t. y. siaurjant
plyiui centrinis maksimumas pleiasi. Kai b , tai sin 1 ir /2,
t. y. pirmasis minimumas pasislenka begalinio ekrano krat. Tolimesnis plyio siaurinimas praranda prasm, nes tada matomas tik monotonikas apviestumo majimas visame ekrane.
Didinant plyio plot, pirmieji minimumai slenka prie difrakcijos
vaizdo centro ir centrinis maksimumas vis labiau rykja. Santykinis maksimumo intensyvumas nekinta, o absoliuti vert didja, nes didja energija,
pereinanti plat ply. Esant tam tikram plaiam plyiui, centre matomas pakankamai rykus spinduolio atvaizdas.

155

VIESOS DIFRAKCIJA

5 . 2 . 2 . D IF RAK C IJ A DV I EJ UO S E P LY IUO S E

Difrakcijos viename plyyje vaizdas nekinta, jei plyys stumdomas


lygiagreiai su ekranu. Jei viesa pereina du vienodus tarpusavyje lygiagreius plyius, susidars vaizdas daug sudtingesnis, nes ia pasireikia i
abiej plyi sklindani bang tarpusavio interferencija.
Tarkim, kad plokioji banga statmenai krinta du plyius
(5.2.2.1 pav.), kuri kiekvieno plotis b, atstumas tarp j d. Suprantama, kad
minimum, susidariusi difragavus viesai viename plyyje, vieta nepasikeis ir vykstant difrakcijai dviejuose plyiuose, nes tos vietos, kuri kryptimi n vienas plyys atskirai nesiunia
d
viesos, negaus jos ir dviej plyi atb
a
veju. Taiau dl bang i dviej plyi
M
C
M
A
tarpusavio interferencijos difrakciniame

D
vaizde atsiranda papildom maksimum
ir minimum.
5.2.2.1 pav. Difrakcija
Eigos skirtumas
AD = AC sin = d sin .

dviejuose plyiuose

viesos intensyvumo pasiskirstym ekrano ploktumoje nusako tokia


iraika:

sin 2 b sin

cos 2 d sin .
I = I 0

b sin

Pirmasis ios formuls daugiklis apibdina intensyvumo skirstin ekrane difraguojant viesai b ploio plyyje, o antrasis daugiklis intensyvumo skirstin interferuojant viesos pluoteliams, sklindantiems i dviej plyi. Funkcijos grafikas pavaizduotas 5.2.2.2 pav.
Jei d sin = m (ia m = 0, 1, 2, ), susidaro maksimumas, t. y. vieno plyio poveik sustiprinama kitas plyys. ie maksimumai vadinami pagrindiniais.
Jei d sin = (m + ) , susidaro papildomi minimumai, t. y. dviej
plyi siuniamos bangos naikina viena kit.
Difrakcijos dviejuose plyiuose vaizd sudaro:

156

V SKYRIUS

Pirminiai minimumai
b sin =
,
2,
3,
Papildomi minimumai
d sin = /2, 3/2, 5/2,
Pagrindiniai maksimumai d sin = 0,
,
2,
3,
Taigi susidaro esminis
intensyvumo pasiskirstymo pokytis: tarp dviej pagrindini
maksimum atsiranda papildomas minimumas.
Atstumas tarp pirmini
minimum, kai viesa difraguoja viename plyyje, priklauso nuo plyio ploio b, o atstu-/b
0
/b
sin
mas tarp papildom minimum nuo b ir d dalmens.
11.5 pav. Intensyvumo skirstinys
difraguojant viesai dviejuose plyiuose
Kadangi difrakcinio viename plyyje vaizdo centrinis
maksimumas gerokai intensyvesnis u antrinius maksimumus, tai difrakciniame dviej plyi vaizde centrinio maksimumo srityje, t. y. sin = /b
srityje, susitelkusi beveik visa viesa.
Jei atstumas tarp plyi pastovus, o j plotis maja, difrakcinio maksimumo plotis didja ir tarp jo rib susidaro daugiau, bet maesnio intensyvumo juosteli. Kai naudojama baltoji viesa, centrinis maksimumas yra
baltas, o kiti i krat spalvoti.
Difrakcija dviejuose plyiuose turi svarbi savarankik reikm. Dalinai, inomas Jungo interferencinis bandymas, kai viesa difraguoja dviejuose plyiuose. atvej naudojo Reilis interferometre, kuriame du interferuojantys spinduliai susidaro dl difrakcijos dviejuose plyiuose.
Difrakcijos dviejuose plyiuose nagrinjimas yra svarbus astronomijoje, nustatant nutolusi vaigdi kampin skersmen ir kampin atstum
tarp dvigub vaigdi. vaigdi skersmens matavimo principas naudojamas taip pat submikroskopini daleli matmen nustatymui, kuri matmenys yra mai ir negalima tiesiogiai iskirti j mikroskopu.
I

VIESOS DIFRAKCIJA

157

5 . 2 . 3 . D IF RAK C IN GA R D E L

Difrakcin gardel yra difrakcinis elementas, sudarytas i didelio skaiiaus periodikai idstyt ri (grioveli, plyi, ikilum) plokiame
arba gaubtame optiniame paviriuje. Difrakcin gardel naudojama spektriniuose prietaisuose kaip dispersin sistema, skaidanti elektromagnetin
spinduliuot spektr. Difrakcins gardels riai iskaido krintaniosios
viesos bangos front atskirus koherentinius pluotelius, kurie difragav
riuose interferuoja sukurdami atstojamj erdvin viesos stiprio pasiskirstym, t. y. spinduliuots spektr.
Difrakcins gardels skirstomos atspindio ir skaidrisias gardeles.
Atspindio gardelse riai padaryti veidrodio (metalo) paviriuje ir atstojamasis interferencinis vaizdas susidaro atsispindint viesai nuo gardels.
Skaidriosiose gardelse riai padaryti skaidriame (stiklo) paviriuje ir interferencinis vaizdas susikuria pereinanioje viesoje.
Plokiosios atspindio gardels, kuri riai daromi specialiu deimantiniu rtuku, turi tiesius grietai lygiagreius vienodos formos rius.
Rio form lemia rtuko briaunos profilis. Tokia difrakcin gardel yra
periodin struktra, kurioje atstumas tarp ri d yra pastovus ir vadinamas
difrakcins gardels periodu.
Yra amplitudins ir fazins difrakcins gardels. Amplitudinse gardelse periodikai kinta atspindio arba praleidimo faktorius, kas iaukia
krintaniosios viesos bangos amplituds kait. Tokia gardel yra plyi
sistema neskaidriame ekrane.
Tarkim, kad plokij difrakcin gardel krinta lygiagretus viesos
pluotelis. I vis gardels ri N sklindantys koherentiniai pluoteliai interferuoja ir erdvinis viesos intensyvumo pasiskirstymas gali bti ireiktas
dviej funkcij sandauga:
I = IN Ig .
Funkcija Ig nusako viesos difrakcij atskirame ryje, o funkcija IN
i gardels ri sklindani koherentini N pluoteli interferencij. i
funkcija susijusi su periodins gardels struktra. Konkreiam bangos ilgiui
funkcij IN nusako gardels periodas d, bendras ri skaiius N ir pluoteli kritimo bei difrakcijos kampas (5.2.3.1 pav.), bet nepriklauso nuo
ri formos. ios funkcijos iraika yra tokia:

158

V SKYRIUS

IN =

sin 2 ( N ) ;
sin 2

(5.2.3.2)

ia = /, o = d (sin + sin) yra


eigos skirtumas tarp koherentini lygiagreC
d

i pluoteli, difragavusi kampu gretimuosiuose


gardels
riuose
( = AB + AC).
5.2.3.1 pav. Spinduli eiga
amplitudinje plyinje difrakciIN yra periodin funkcija, turinti rynje gardelje
kius stiprius pagrindinius maksimumus ir
silpnus antrinius maksimumus (5.2.3.2 a pav.). Tarp gretim pagrindini
maksimum yra N 2 antrini maksimum ir N 1 minimum. Pagrindini
maksimum padt nusako slyga: sinmax 0. Tada
A

sin ( N )
N
sin

ir IN vert yra didiausia. Todl


max = m ; ia m = 0, 1, 2,
sveikasis skaiius. Tada galioja i
lygyb:

= d (sin + sin) = m, (5.2.3.3)


t.y. pagrindiniai maksimumai susidac
ro tokiomis kryptimis, kuriomis eigos skirtumas tarp gretim koherentini pluoteli yra lygus sveikajam
-3 -2 -1 0 1 2 3
m
bangos ilgi skaiiui. Vis pagrindi5.2.3.2 pav. Difrakcins gardels
ni maksimum intensyvumas yra
interferencini funkcij grafikai
vienodas ir proporcingas N 2, o antrini maksimum intensyvumas yra maas ir nevirija 1/23 pagrindinio.
vertinsime pagrindini maksimum kampin plot.
Papildomojo minimumo sukrimui reikia, kad dviej gretimj spinduli eigos skirtumas d(sin + sin) skirtsi dydiu /N. Atitinkamai dviej
gretimj spinduli fazs skirsis dydiu 2/N, t. y. tuo maiau, kuo didesnis
plyi skaiius N. Kadangi fazi skirtumas lygus d(sin + sin)2/, tai pokytis (kampinis plotis), nusakantis reikiamo fazi skirtumo 2/N susidarym, nusakomas i slygos:

VIESOS DIFRAKCIJA

159

2
2

d (sin + sin ) =
;

N
2
2
d cos =
.

I ia
=

.
N d cos

Taigi didjant ri skaiiui N enkliai maja pagrindini maksimum plotis ir perjimas nuo maksimumo prie minimumo vyksta grieiau.
Kai N didelis, maksimum kampinis plotis menkas madaug N kart maesnis u kampin atstum tarp gretimj pagrindini maksimum.
I (5.2.3.3) iraikos, kuri vadinama gardels lygtimi, iplaukia, kad
esant tam tikram spinduli kritimo kampui pagrindinio maksimumo
kryptis max priklauso nuo bangos ilgio . Tai reikia, kad difrakcin gardel skirting bangos ilgi spinduliuot suskaido erdvje. Jei gardelje difragavusi spinduliuot nukreipti objektyv, jo idinio ploktumoje susidaro
spektras. Kai m 0, susidaro keletas spektr kiekvienai m vertei atskirai.
Dydis m yra spektro eil. Nulinje eilje (m = 0) spektras nesusidaro, nes
(5.2.3.3) slyga tenkinama bet kokiems bangos ilgiams (vis bangos ilgi
pagrindini maksimum vieta sutampa). Kai m = 0, taip pat iplaukia, kad
0 = , t. y. nulins eils maksimumo krypt lemia veidrodinis atspindys
nuo gardels paviriaus; krintantis ir difragavs nulins eils viesos pluoteliai yra simetriki atvilgiu statmens gardel. abi puses nuo nulins eils
maksimumo isidst m = 1, 2, 3 ir t. t. eili maksimumai ir spektrai.
Funkcija Ig, lemianti atstojamj intensyvumo pasiskirstym spektre,
apibdina viesos difrakcij atskirame ryje. Ji priklauso nuo dydi d, ,
ir , taip pat nuo rio formos (jo profilio). Skaiiavimai, skaitantys Hiuigenso ir Frenelio princip, pateikia toki funkcijos Ig iraik:
Ig = E02 exp[ik(x + y)] dl exp[ ik(x + y)] dl ;

(5.2.3.4)

ia E0 krintaniosios bangos amplitud, k = 2 / bang skaiius,


= cos + cos , = sin + sin , x ir y tak koordinats rio profilyje.
Kai amplitudin plokioji gardel sudaryta i siaur plyi neskaidriame ekrane arba siaur atspindini juosteli ploktumoje, tada funkcijos
Ig pavidalas toks:

160

V SKYRIUS

I g = E02 b 2

sin 2 u ;
u2

(5.2.3.5)

b
(sin + sin ) , b plyio (arba atspindinios juostels) plotis.

(5.2.3.1) iraika nusako difrakcin intensyvumo pasiskirstym Fraunhoferio


difrakcijoje b ploio plyyje. Jos grafikas pateiktas 5.2.3.2 b pav. Pagrindinio difrakcijos maksimumo kryptis nustatoma i slygos:

ia u =

b
(sin + sin ) = 0 arba (sin + sin ) = 0.

u=

(5.2.3.6)

I ia 0 = , t. y. i kryptis atitinka veidrodinio atspindio nuo difrakcins gardels ploktumos kamp.


Taigi pagrindinio difrakcijos maksimumo kryptis sutampa su nulins
eils spektro kryptimi.
(5.2.3.1) iraika, nusakanti viesos intensyvumo pasiskirstym plokiajai amplitudinei difrakcinei gardelei, gali bti urayta taip:
sin
I = I 0

sin N

sin

(5.2.3.7)

b
d
(sin + sin ), =
(sin + sin ), I0 nedifragavusio vie

sos srauto intensyvumas.


sin 2 ( N )
priklausomai nuo difPanagrinsime kaip keiiasi narys
sin 2
rakcijos kampo. Kai eigos skirtumas tarp dviej gretimj ri skleidiamj bang d (sin + sin) = 0, tai = m ir sin = 0. Tada

ia =

sin 2
=
I

N .
0
max

(I )

Taigi tenkinant maksimumo slyg (5.2.3.3), viesos intensyvumas N


plyi sistemoje padidja N 2 kart. Tai yra tiesioginis difrakcijoje vykstanios interferencijos rezultatas.
Jei plyiai bt isidst netvarkingai, interferencija nepasireikt ir
suminis intensyvumas bt proporcingas plyi skaiiui.
(5.2.3.7) iraik panagrinsime ir kitu aspektu.

161

VIESOS DIFRAKCIJA

b
(sin + sin ) ir d (sin + sin) = m, tai = mb/d

ir mtojo pagrindinio maksimumo intensyvumas

Kadangi =

Im = I0 N 2 d 2

sin 2 ( m b / d ) 1
2 b2
m2

maja didjant difrakcijos eilei (1/m2).


Didiausia abiej funkcij sandaugos IN Ig vert, kartu ir didiausias
intensyvumas, yra nulins eils spektro. Kit spektro eili (m 0) intensyvumas yra atitinkamai maesnis (12.2 c pav.). Taigi amplitudines difrakcines gardeles spektriniuose prietaisuose naudoti nenaudinga, nes didioji
difrakcin gardel krentanios viesos energijos dalis nukreipiama nulin
eil, kur nra skleidimo spektr, o kit eili spektro intensyvumas yra
menkas.
Taigi esant dideliam ri skaiiui, perjusi gardel viesa susirenka
atskirose siaurose ekrano srityse. i srii vieta, nusakoma formule
d(sin + sin) = m, priklauso nuo bangos ilgio. Jei gardel apviesta baltja viesa, maksimum kryptis vairioms bangoms bus skirtinga, t. y. baltoji viesa iskaidoma spektr. Kuo maesnis bangos ilgis, tuo maesniam
difrakcijos kampui atitinka maksimumo padtis. Vidinis spektro kratas
violetinis, o iorinis raudonas. Auktesnij eili spektrai isidsto simetrikai nulinio spektro atvilgiu abi puses (5.2.3.4 pav.). Didjant m, atstumai tarp atitinkam linij didja, t y. didja dispersija. Auktesnij eili
spektrai gali persidengti.
5.2.3.4 pav. vairi spektro eili isidstymas
3

5.2.3.4 pav. vairi spektro eili isidstymas

Pagrindines difrakcins gardels charakteristikas kampin dispersij


d /d ir skiriamj geb R = / nusako tik funkcijos IN savybs
Difrakcins gardels kampin dispersija, apibdinanti skirting bangos ilgi spinduli erdvinio iskleidimo didum, ireikiama taip:
d
m .
=
d d cos

162

V SKYRIUS

Konkrei spektro eil m atitinkanti kampin dispersija tuo didesn,


kuo maesnis gardels periodas. Be to ji didja didjant difrakcijos kampui
. Tam tikro rio profilio gardele galima sutelkti energij didesnmis difrakcijos kryptimis . Taigi galima pagaminti didelio viesumo spektrinius
prietaisus, pasiyminius didele kampine dispersija.
Difrakcins gardels skiriamoji geba R = /; ia skyra yra maiausias skirtumas tarp dviej vienodo intensyvumo monochromatini bang ( ir + ), kurias spektre dar galima atskirti. Difrakcins gardels skiriamoji geba
R = m N = L (sin + sin ) / ;

(5.2.3.8)

ia L = N d visas difrakcins gardels rins dalies plotis.


I (5.2.3.8) iraikos iplaukia, kad esant konkretiems kampams ir
skiriamj geb galima padidinti tik didinant gardels matmenis. Skiriamoji
geba didja didjant difrakcijos kampui , taiau liau u kampin dispersij d /d. Skiriamj geb ir kampin dispersij sieja is sryis:
R = D d /d;
ia D = L cos gardelje kampu difragavusio lygiagretaus pluotelio
plotis.
Kiekvienai d periodo gardelei yra ribinis bangos ilgis max, kuriam
gaunamas nenulins eils spektras. Jis nustatomas i pagrindins gardels
lygties, kai m = 1, = = 900. Tada max = 2d.
Inagrintoji gardel vadinama amplitudine, nes pereinant viesai gardel, sudaryt i pasikartojani skaidri ir neskaidri reli, susidaro periodinis krintaniosios bangos amplituds kitimas.
Tokias gardeles pirm kart pagamino XIX a. pradioje Fraunhoferis.
Tai buvo didelis plon laideli skaiius (apie 140/cm), kurie itempti lygiagreiai vienas su kitu vienodais atstumais. Tarpai tarp j suprantami kaip
plyiai. Vliau Fraunhoferis padar gardel raiydamas stiklo ploktel.
5 . 2 . 4 . F A ZI N S D IFR AK CI N S GA RD E L S. E EL E T A I

Labai svarbus praktinis difrakcini gardeli patobulinimas buvo Reilo


nurodytas ir Vudo (Wood) gyvendintas energijos pasiskirstymo spektre pakeitimas, grindiamas papildomo eigos skirtumo vedimu kiekvieno gardels rio ribose. Tam gardel graviruojama taip, kad kiekvienas ris yra
tam tikro profilio (profiliuotas ris). Dl to viesai atsispindint (arba perei-

VIESOS DIFRAKCIJA

163

nant) susidaro papildomas eigos skirtumas nuo vieno rio krato iki kito
(5.2.4.1 pav.). Parenkant rio profil, galima sutelkti energij vienoje arba
kitoje spektro eilje, susilpninant kitose, tame
a
tarpe ir nulinje, eilse. Tokios gardels, vadinamos fazinmis difrakcinmis gardelmis,
skiriasi nuo amplitudini savo sugebjimu
keisti bangos faz.
Teoriniu poiriu galima nagrinti arba
b
tik amplitudines, arba tik fazines gardeles. Realiosios difrakcins gardels, pagamintos darant rius stiklo arba metalo paviriuje, vienu
metu keiia amplitud ir faz. Tai susij su
tuo, kad norimo rio profilio padarymas yra 5.2.4.1 pav. Fazins gardels
(a praleidianioji, b atspinlabai sunki uduotis, nes yra dideli reikalavidinioji)
mai tiksliam ri idstymui.
iuolaikin difrakcin gardel tai ri sistema, kurioje praktikai
nra ploki tarpeli. Stiklo arba metalo paviriuje padaryta didiulis specialaus profilio ri skaiius (iki 2400/mm). Dl to, kad krintaniosios
plokiosios bangos pavirius vairias rio vietas pasiekia skirtingais laiko
momentas, fazs atsilieka. is vlavimas veikia difrakcinio vaizdo apskaiiavim taip, kad funkcij (sin)/ reikia pakeisti kita, gerokai sudtingesne ir priklausania nuo rio geometrijos. Atitinkamai pasikeiia ir intensyvum pasiskirstymas tarp pagrindini maksimum.
Antrasis narys [sin (N )/sin , nusakantis difragavusij pluoteli
sveik, praktikai lieka nepakits.
Bendrajame pavidale galima urayti taip:
A = A0 F (b, , )

sin ( N )
;
sin

ia F(b, , ) funkcija, skaitanti rio plot b, bangos ilg ir difrakcijos


kamp ir nusakanti rio ypatumus (jo profil, atspindio arba praleidimo
geb). Specialiai parinkus funkcijos F iraik, galima sutelkti energij atskir eili spektruose.
Atspindio laiptinio profilio difrakcins gardels dar vadinamos sutelkianiomis arba spindiniomis. Tai susij su tuo, kad atspindio gardelms
didiausias difragavusios viesos intensyvumas susidaro kryptimi spindulio,
veidrodikai atsispindjusio ne nuo gardels paviriaus, o nuo rio ploktum. Tai reikia, kad krintant viesai difrakcin gardel kampu

164

V SKYRIUS

= +2

5.2.4.2 pav. Spindio kampas


atspindio difrakcinje
gardelje

(5.2.4.2 pav.), difragavusios viesos maksimumas susidaro spindio kampu = + 2


; ia kampas tarp darbinio rio briaunos
ir gardels paviriaus. Keiiant rio briaunos
kamp , galima sutapdinti funkcijos Ig maksimumo centr su bet kuriuo funkcijos IN pagrindiniu norimos eils m 0 interferencijos
maksimumu. Tokio sutapdinimo slyga yra
tokia: kampas ir max turi vienu metu ten-

kinti iuos sryius:


d (sin + sinmax0 = m ir + max= 2.
Nusakysime eigos skirtum tarp gretimj viesos pluoteli atspindio gardelje (5.2.4.3 pav.).

= 2 1 = d sin d sin .

Interferav viesos pluoteliai sudaro


maksimum, kai eigos skirtumas lygus lyginiam pusbangi skaiiui:

= d (sin sin) = m .
2

5.2.4.3 pav. strias spinduli


kritimas difrakcin gardel

Iskleidus gaunama:
2 d sin

-
+
cos
= m .
2
2

Praktikoje danai naudojamose autokolimacinse schemose ir


kampai mai. Tada cos[( + )/2] 1, o = 2 ir gardels lygtis atrodo taip:
2 d sin = m .
I ios iraikos galima nusakyti t spektro eil, kurioje turt bti didiausias intensyvumas:
m=

2 d sin .

Dabar intensyvumo pasiskirstymas pagrindiniuose maksimumuose lyg


pasislenka atvilgiu pasiskirstymo, kuris nusakomas funkcija [(sin)/]2 ir
bus didiausias, kai m = 0. Pvz., jei vert tenkina slyg (2d sin)/ = 3,
didiausias bangos ilgio spinduliuots intensyvumas pasislenka treij
eil, kur intensyvumas amplitudins gardels atveju kai d /b = 3 yra nedide-

165

VIESOS DIFRAKCIJA

lis (5.2.4.4 pav.). Taigi keiiant kampo vert, galima sutelkti vies norimoje eilje.

-3

-2

-1

5.2.4.4 pav. Intensyvumo skirstiniai


amplitudinei gardelei (a) ir profiliuoto rio atspindio gardelei (b)

Fazins difrakcins gardels, kuri ri profilis yra trikampis, sutelkianios didij krintaniosios gardel viesos srauto dal (iki 80%) nenulinje spektro eilje, vadinamos eeletais.
Difrakcins gardels gaminamos, kaip taisykl, raiant deimantiniu
rtuku minkto metalo paviri. Gardels pagrindas yra stiklo ploktel,
nupoliruota 1/10 tikslumu. Ant ploktels ugarinama chromo ir ant jo
aliuminio sluoksnis. Raiomas aliuminio pavirius. Rio profil ir jo atspindio paviriaus polink lemia rtuko ugalandinimas ir deimanto padtis.
Idealios difrakcins gardels vis ri gylis ir forma turi bti vienodas, atstumai tarp j taip pat vienodi. Realiai i reikalavim tenkinti nemanoma. Todl realios gardels turi tam tikrus defektus. Labiausiai paplitusi defekt pasekm netikros linijos, atsirandanios simetrikai apie kiekvien intensyvi spektrin linij. Tai vadinamos Roulendo (Rewland)
mklos. Gerose gardelse i mkl rykis yra nedidesnis 0,01 % pagrindins linijos rykio.
Apart plokij atspindio gardeli plaiai naudojamos gaubtosios
difrakcins gardels, kuriose sutapdinamos gaubtojo sferinio veidrodio
savybs su dispersinmis gardels savybmis. Tai supaprastina spektrinio
prietaiso schem, nes nereikia naudoti atskiros fokusuojanios optikos.
Gaunama vadinama Roulendo sistema.
gaubtose gardelse, skirtingai nuo plokij, pasireikia astigmatizmas, kuris menkina spektrinius parametrus. Astigmatizm galima paalinti,

166

V SKYRIUS

jei rius daryti ant asferinio (pvz., toroidinio) gaubto paviriaus arba gardel suraiyti nevienodais, o kintaniais tam tikru dsningumu, atstumais
tarp ri.
Atspindio metalins gardels (eeletai) keiia krintaniosios j viesos poliarizacij. T lemia skirtingas atspindio faktorius bangoms, kuri
elektrinis vektorius nukreiptas palei rius ir jiems statmenas.
Plokiosiose difrakcinse gardels yra apie 105 ri. Tokios gardels
naudojamos pirmojoje, antrojoje arba treiojoje eilje. Jei profiliuotu riu
gardele blyksnio linkme matomi (5 10) eils spektrai, tokios gardels vadinamos eeletais, o jei intensyviausias spektras susidaro labai auktose eilse (iki 100), vadinamos eele.
Plokiosios difrakcins gardels eeletai taip pat naudojamos vietoj
vieno veidrodio keiiamo generacijos danio lazeri rezonatoriuose.
Skirtingose spektro eilse naudojamos difrakcins gardels su skirtingais periodais, kartu ir skirtingu ri skaiiumi milimetrui: UV srityje
(3600 1200) ri/mm, regimoje srityje (1200 600) ri/mm, IR srityje (300 1) ri/mm.
Tiesiogin difrakcini gardeli gamyba yra labai brangi, nes reikia
naudoti sudtingas ir brangias raiymo mainas. Padtis pakito, kai buvo
patobulinti difrakcini gardeli kopij (replik) gavimo metodai. I vienos
gardels (originalo) galima pagaminti iki imto plastmasini kokybik kopij.
domu pabrti, kad replik kokyb kartais yra didesn u original.
Tai aikinama tuo, kad plastmas blogai perteikia maus rio defektus ir jis
replikoje yra glotnesnis nei buvo originale. Po pagaminimo plastmasins
kopijos dengiamos atspindiniu metalo sluoksniu.
5.3. DIFR AKCIJ A ERDVI NSE STRUKTRO SE
5 . 3 .1 . D IF RAK C IJ A DA U G IAM A T J E G AR DE L J E

Anksiau buvo nagrintas vienmatis udavinys apie plokiosios bangos difrakcij taisyklingoje sistemoje su daugeliu plyi. Didel susidomjim ir praktin vert turi difrakcija erdvinje struktroje, kuri gali bti sistema su netvarkingai arba periodikai isidsiusiais netolygumais. ia banga sklinda jau ne vienalytje terpje, o terpje, kurioje yra srii su skirtingais bangos greiiais, t. y. skirtingo lio rodiklio sritys.

167

VIESOS DIFRAKCIJA

Jei terp vienalyt, t. y. lio rodiklis visur vienodas, viesos banga


joje sklinda nepakeisdama krypties. Jei kuriuo nors bdu vienalytikumas
paeidiamas, t. y terpje susidaro bangos ilgio eil skirtingo lio rodiklio
sritys, tai tokiuose nevienalytikumuose pasireikia difrakcijos reikiniai ir
dalis viesos nukrypsta nuo pradins linkms. Tokie reikiniai danai matomi gamtoje. Tai vis pirma viesos sklidimas rke, difrakcija smulkiuose
vandens laeliuose, dl ko matoma vaivorykt, iedai apie Saul bei Mnul.
Difrakcija erdviniuose nevienalytikumuose gerai matoma tada, kai j
skaiius pakankamai didelis, o matmenys mai. Tokia terp vadinama
drumsta, o difrakcijos reikinys viesos sklaida.
Regimajai viesai terps molekuls nesudaro nevienalytikumo, nes j
matmenys gerokai maesni u bangos ilg. Nevienalytikum ia sudaro atsitiktiniai molekuli susikaupimai. Taiau labai trumpoms bangoms (pvz.,
rentgeno) pati molekul jau sudaro terps nevienalytikum ir gaunama
rentgeno bang difrakcija.
Difrakcija laisvos formos erdviniuose nevienalytikumuose yra sudtingas reikinys. Apsiribosime paprastesniu atveju, kai nevienalytikumai
yra taisyklingo periodinio pobdio, t. y. struktra, kuri vadinama gardele.
is periodikumas bendruoju atveju yra erdvinis. Taigi galima nagrinti
vienmates, dvimates ir trimates gardeles.

Tiesin vienmat gardel. Tarkim, kad yra eil vienod sklaidanij centr palei MM atstumu d vienas nuo kito (5.3.1.1 pav.). kampu
krinta lygiagreij koherentini spinduli
pluotelis. I vis isklaidytj spinduli
nagrinsime tuos, kurie yra brinio
ploktumoje ir sudaro kamp su normale n gardels paviri.
Eigos skirtumas tarp gretimj spinduli pluoteli

= 1 2 = d sin d sin .

0
M

d
M

5.3.1.1 pav. Difrakcija


tiesinje gardelje

Kai eigos skirtumas lygus sveikajam bangos ilgi skaiiui, susidaro,


kaip inoma, pagrindiniai maksimumai:
d (sin sin) = m11 ;
ia m1 = 0, 1, 2, .
Naudojant papildomuosius kampus 0 ir , ireikiama taip:

168

V SKYRIUS

d (cos
(5.3.1.1)

cos) = m1 .

Pastoviai kampo vertei atitinka


spinduli visuma, kurie yra lygiagrets su
MM aies kgio sudaromja; kgio kampas virnje (5.3.1.2 pav.). ie spinduliai, tenkinantieji (5.3.1.1) slyg, stiprina
vienas kit ir ekrane susidaro viesi dm
P. Spinduliai, lygiagrets su kita kgio
sudaromja, sukuria kit viesi dm ir
ekrane atsiranda viesi juostel PPP.
Skirtingoms m1 vertms atitinka skirtingos verts ir skirtingi kgiai. Lio idinio ploktumoje susidaro juosteli sistema hiperbols (5.3.1.3 pav.), jei lis
lygiagretus su MM. Centre susidaro nulins eils juostel (ties), kai 0 = /2. Jei
sklaidanij centr yra daug, interferuojanij pluoteli bus irgi daug ir juostels tampa labai rykios.
y

P
P
P

5.3.1.4 pav. Dvimat


difrakcin gardel

d (cos 0 cos) = m 1 ;
d (cos 0 cos) = m 2 .

5.3.1.2 pav. Bang difrakcija


tiesinje gardelje

-3

-2

-1

+1 +2

+3

5.3.1.3. pav. Tiesinje gardelje


difragavusi spinduli hiperbols

Dvimat gardel. Panagrinsime difrakcin gardel, kurioje sklaidantieji centrai


yra kvadratins gardels mazguose. Tai savotikos dvi tiesins gardels, dengianios viena
kit. Tarkim, kad gardeli periodai d yra vienodi (5.3.1.4 pav.) ir jas krinta lygiagreij
spinduli pluotelis, sudarantis su x ir y aimis
kampus 0 ir 0. Tada centr isklaidytos
bangos lio idinio ploktumoje sukuria maksimumus tomis linkmmis, kurioms tenkinamos tokios slygos:
(5.3.1.2)

Kiekvienai i slyg atitinka sava hiperboli sistema (5.3.1.5 pav.).


Taiau (5.3.1.2) slygos vienu metu tenkinamos tik hiperboli susikirtimo
takuose, t. y. kai viesa monochromatin, difrakcinis vaizdas sudarytas i
viesi dmeli sistemos. Kai banga nemonochromatin, kiekviena dmel

169

VIESOS DIFRAKCIJA

itsta spektr. Skirtingoms m 1 ir m 2 vertms atitinka skirting eili spektrai.


Jei dvi tiesini gardeli sistemos tar0 m2
pusavyje nestatmenos, o sudaro kakok
+1
kamp, maksimum padtys priklauso nuo
+2
io kampo. I to iplaukia, kad pagal mak-2 -1 0 +1 +2 +3
simum isidstym galima nusakyti pavirm1
iaus struktr, kurioje vyksta viesos ban5.3.1.5 pav. Schematinis intensyvumo pasiskirstymas, difraguogos difrakcija. Jei paviriaus struktra nepejant dvimatje gardelje
riodin, vaizdas bus sudtingesnis. Pavyzdiui, jei struktra sudaryta i artim savo forma ir matmenimis daleli, ji
ekvivalenti paprastj vairi orientacij gardeli visumai, ir difrakcinis
vaizdas bus bendracentriniai apskritimai. Tokie reikiniai lengvai stebimi
irint ryk spinduol pro apdulkint stiklo ploktel arba pro lengvai apalus lango stikl. Reikia, yra galimyb eksperimentikai atskirti tvarkingj difraguojanij element isidstym nuo netvarkingojo. Maa to, detalus simetrijos tyrimas ir intensyvumo vertinimas difrakciniame vaizde
leidia nusakyti toki daleli isidstymo ploktumoje pobd.
-2
-1

Trimat gardel. Paprasiausias atvejis bus tada, kai sklaidos centrai isidst kristalo kubins gardels mazguose (pvz., NaCl, 5.3.1.6 pav.).
Toki gardel galima suskirstyti trij tiesini
z
d
gardeli sistem, kuri periodai d, lygiagrets
su x, y ir z aimis. Krintant spindul nusakysime kampais 0, 0 ir 0, o difragavus ,
ir . Tada maksimum susidarymo slygos
y
uraomos taip:
d (cos 0 cos) = m 1 ;
d (cos 0 cos) = m 2 ;
d (cos 0 cos) = m 3 .

(5.3.1.3)

Na+

Cl

5.3.1.6 pav. Trimat difrakcin


gardel (NaCl kristalas)

ia dar turi galioti geometrins slygos:


cos2 0 + cos2 0 + cos2 0 = 1;
cos2 + cos2 + cos2 = 1 .

(5.3.1.4)

ias slygas tenkinti vienu metu labai sunku.


Tarkim, kad krintaniosios plokiosios bangos normal nukreipta
palei z a, o ekranas pastatytas statmenai iai aiai. Tada lygiagrei su z
aimi tiesini gardeli sukuriami maksimumai isidsto kgi paviriuose,

170

V SKYRIUS

kurie ekrane sudaro apskritim sistem. Kiekvienas apskritimas atitinka tam tikr bangos
ilg ir tam tikr skaii m 3. Interferencini
juosteli isidstymas ekrane trimats gardels
atveju pavaizduotas 5.3.1.6 pav. Kad bt
tenkinamos (5.3.1.3) ir (5.3.1.4) slygos konkreiam bangos ilgiui reikia, kad apskritimai
5.3.1.6 pav. Difrakcinis
eit per hiperboli susikirtimo takus. Tai mavaizdas su trimate gardele
ai tikima. Taiau apvietus itisinio spektro
spinduoliu (baltja viesa) visada atsiras tinkamas bangos ilgis, tenkinantis
difrakcijos slygas. Norint ireikti tok bangos ilg, (5.3.1.3) lygi sistema
uraoma taip:
cos 0 m 1/d = cos ;
cos 0 m 2/d = cos ;
cos 0 m 3/d = cos .
Paklus kvadratu ir panaudojus (5.3.1.4), uraoma:

= 2d

m1 cos 0 + m2 cos 0 + m3 cos 0 .


m12 + m22 + m32

(5.3.1.5)

i iraika nusako reikaling bangos ilg, kad nagrinjamojoje erdvinje struktroje konkreiai krintaniosios bangos krypiai ( 0, 0 ir 0) susidaryt aiks difrakciniai maksimumai, kuri kryptys nusakomi kampais
, ir .
Taigi, jei vienmat taisyklinga struktra apvieiama baltja viesa,
susidaro maksimumai kiekvienam bangos ilgiui (spektras). Jei lygiagretus
baltosios viesos pluotelis krinta dvimat difrakcin gardel, susidaro
maksimumai visiems bangos ilgiams ir isidsto tam tikra tvarka ploktumoje, lygiagreioje su gardels ploktuma (spalvotos dmels). Jei vis
bangos ilgi viesa nukreipiama periodin trimat struktr, tai maksimumai susidaro tik kai kuriems bangos ilgiams, tenkinantiems (5.3.1.5) slyg.
iuo atveju trimat gardel veikia kaip siaurajuostis filtras.
Tiesin difrakcin gardel sukuria difrakcinius maksimumus tada, kai
< 2d. Prieingu atveju jokioms 0 ir vertms nebus tenkinama (5.3.1.1)
slyga. Analogikos slygos turi bti tenkinamos dvimatei ir trimatei gardelei. Jei gardels periodas gerokai didesnis u bangos ilg (d >> ), difrakcijos slygos bus tenkinamos auktoms eilms m ir tokius maksimumus pamatyti sunku. I to iplaukia, kad difrakcija erdvinse gardelse matoma, jei

VIESOS DIFRAKCIJA

171

jos periodas yra keli bangos ilgi eils. Toki gardeli (d 10-4 cm) technin gamyba regimajai viesai yra labai sudtinga. Panai erdvin struktr
galima sukurti ultragarso bangomis skysiuose arba dujose. Be to, gamtoje
yra natraliosios tokios erdvins gardels (kristalai), kuri d 10-8 cm,
taiau elektromagnetini bang difrakcij galima matyti tik tokio pat ilgio
eils bangoms (pvz., rentgeno bangomis).
5 .3 .2 . R E N T G ENO SP IN D U LI DI FR AKC IJ A

Rentgeno spinduliuot yra gerokai trumpesni (apie 0,1 nm) nei regimosios spinduliuots bangos ilgi elektromagnetins bangos. Rentgeno
spinduli difrakcij galima stebti naudojant natralij erdvin kristalo
gardel. Atomai ir molekuls kristale isidst taisyklingos trimats gardels
pavidalu. Toki gardeli periodai yra rentgeno spinduli bangos ilgio eils.
Kiekvienas tokios kristalo gardels atomas arba atom grup sklaido rentgeno spindulius. Isklaidytosios bangos yra koherentins, nes jos suadinamos ta paia krintanija banga. ios bangos interferuodamos tarpusavyje
atitinkamomis kryptimis sudaro maksimumus. Pagal j viet ir santykin
intensyvum galima nusakyti sklaidanij centr isidstym kristalo gardelje ir i centr prigimt.
Tarkim, kad xyz koordinai sistemos
1 1
4 4
3
ays nukreiptos palei kubo briaunas
3
(5.3.2.1 pav.). Bet kuri ploktuma, kertanti
kristal statmenai xy ploktumai, palieka joje
2
tiess pavidalo pdsak (pvz., 1, 1, 2, 2).
d
Taigi vis kristal galima suskaidyti eil
2
d
ploktum 1, 1, arba 2, 2, , lygiagrei
5.3.2.1 pav. Atom
su jo natraliomis briaunomis. iose ploktuploktumos
mose (atom ploktumose) atomai isidst
vienodu tankiu ir jos nutolusios vienodu atstumu d, lygiu elementariosios
kubins gardels briaunai. Taiau galima analogikai suskaidyti ir kitais bdais, pvz., ploktumos 3, 3, ir 4, 4, , besiskirianios nuo anksiau mintj kitokiu atom tankiu bei atstumu tarp ploktum.
Panagrinsime vien ploktum sistem, pvz., 1, 1, arba 2, 2,
(5.3.2.2 pav.). Tarkim, kad j krinta lygiagretus monochromatini bangos ilgio spinduli pluotelis. Kadangi atomai suprantami kaip nauj elementarij koherentini bang altiniai, kiekviena ploktuma atspindi nulins eils spindulius kampu lygiu kritimo kampui. Viena kuri nors ploktuma

172

V SKYRIUS

atspindi visikai vienodai bet kokio ilgio


bangas, nes vis spinduli keli ilgiai tarpu

savyje vienodi, ir tada spinduli eigos skirtumas visada lygus nuliui. Kadangi atspindys
A
B
d

vyksta ne nuo vienos ploktumos, o nuo vieO


nodai isidsiusi ploktum sistemos, tai
reikia skaityti koherentini spinduli, atsispindjusi nuo vairi ploktum, interfe5.3.2.2 pav. Rentgeno
spinduli atspindys nuo atom
rencij. Kaip ir difrakcinje gardelje stipriploktum
nimas vyksta linkmmis, kuriomis eigos
skirtumas tarp gretimj bang lygus kartotiniam . I 5.3.2.2 pav. matyti, kad spinduli eigos skirtumas

= AO + OB = 2 d sin ;
ia kampas tarp krintanij spinduli ir ploktumos.
Linkms, kuriomis susidaro maksimumai, nusakomos takia slyga:
2 d sin = m .

(ia m = 1, 2, 3, )

(5.3.2.1)

Pastaroji iraika vadinama Vulfo () ir Breg (Bragg) formule.


Kadangi kristale atspindys vyksta nuo daugelio ploktum, t. y. tarpusavyje interferuoja didelis pluoteli skaiius, tai maksimumai yra pakankamai ryks.
(5.3.2.1) iraika nepasikeiia, jei nagrinsime atspind nuo kit atomo
ploktum sistem (pvz., 3, 3, ; 4, 4, ir t. t.). Tik iuo atveju d vert
kitokia.
Eksperimentiniame rentgeno spinduli
difrakcijos stebjimo metode, pasilytame
Laue (Laue), siauras rentgeno itisinio spektro
spinduliuots pluotelis, iskirtas apskrita anK
ga storame vino ekrane B, nukreipiamas
B
F
nejudant monokristal K (5.3.2.3 pav.). Dif5.3.2.3 pav. Laue metodo
ragav pluoteliai registruojami foto plokteschema
lje F kaip nedidels dmels. Dmeli tarpusavio isidstymas nusako kristalo struktr. Pagal atstumus tarp dmeli ir
j intensyvumus galima nusakyti atom isidstym kristalo gardelje ir atstumus tarp j.
Vulfo ir Breg metodu galima nustatyti slydimo kamp kiekvienam
bangos ilgiui , kai veidrodinio atspindio kryptimi atsispindjusioji banga
sudaro maksimum. Tarkim, kad kristalo K paviri (5.3.2.4 pav.), kuris

VIESOS DIFRAKCIJA

173

yra natralioji jo briauna, krinta monochromatinis


rentgeno spindulys. Sukant kristal apie a, pereinan
i tak O ir statmen brinio ploktumai, galima
K
O
keisti slydimo kamp . Kai gyja vert, kuri tenkina (5.3.2.1) formul, veidrodinio atspindio kryptimi 5.3.2.4 pav. Rentgeno
susidaro maksimumas. Kitoms vertms atsispindspinduli atspindys
nuo kristalo
jusiojo spindulio praktikai nra. Jei kristalo paviri
krinta vairi bangos ilgi rentgeno spinduli pluotelis, tai kampui i, kurio vert vienam kakuriam bangos ilgiui tenkina
(5.3.2.1) formul, pluotelis atspindi nuo kristalo briaunos ir imtuve matysime atitinkamus rodmenis. Sukant kristal i eils gaunami 1, 2, 3,
bangos ilgi spinduliai, t. y. gaunamas rentgeno spinduliuots spektras. Tai
rentgeno spektrini prietais konstrukcijos pagrindas.
Laue metodas gerai tinka pakankamai dideliems monokristalams. Taiau gamtoje tik kai kurios mediagos yra dideli kristal pavidalu. Todl
buvo sukurtas matodas, vadinamas milteli metodu, kuriuo galima tirti ir
smulki kristal struktr. Monochromatinis
rentgeno spindulys nukreipiamas bandin
K, kuris yra supresuotas kristalo milteli
K
strypelis K (5.3.2.5 pav.). Kadangi milteli
B
mikrokristal orientacija yra netvarki, tai
F
bandinyje visuomet bus kristalli, kurie
5.3.2.5 pav. Kristalo milteli
spindulio atvilgiu isidst kampu, tenkimetodo schema
naniu Vulfo ir Breg slyg naudojamam
bangos ilgiui. Tada atsispindj spinduliai sklinda palei 2 kampo kgio paviri. Jei bandinys apjuosiamas foto juostele F, kgiai juostelje palieka
ilenkt linij pavidalo pdsakus, atitinkanius konkret bangos ilg bei atspindio eil.
5 .3 .3 . V I ESO S D IF R AK CIJ A U L T RA G A RSO B A N GO SE

Ultragarso bangomis galima dirbtinai suformuoti tvarkij erdvin


gardel. Ultragarsas tai akustins bangos, kuri daniai didesni u mogaus ausimi priimamus danius. Tai daniai nuo 2104 Hz iki 1013 Hz, t. y.
atitinka danius bang, kuri ilgiai palyginami su tarpmolekuliniais atstumais.
inoma, kad kvarco ploktelje (arba kokiame nors kitame pjezoelektrike) galima suadinti didelio danio (iki 108 Hz) mechaninius virpesius.
Tokia virpanti ploktel skleidia garso greiiu sklindanias elastines ultra-

174

V SKYRIUS

garso bangas, kuri greit lemia terps savybs. Bganioji skystyje (pvz.,
ksilole, vandenyje) ultragarso banga sudaryta i sekani viena po kitos terps sutankjimo ir praretjimo srii.
g
Terps tankis, kart ir lio rodiklis, periodikai kinta bangos sklidimo kryptimi.
a
Skystyje, kuriame sklinda ultragarsas, susiformuoja fazin difrakcin gardel. Jei
sklindantis skystyje ultragarsas atsispindi
b
nuo kiuvets sienels, abi bangos usikloja ir susidaro stovinioji banga. J galima nagrinti kaip periodin kintamo
5.3.3.1 pav. Tankio skirstinys bganioje (a) ir stovinioje (b) ultankio, kartu ir kintamo lio rodiklio,
tragarso bangoje
struktr. Tiek bganiosios, tiek ir stoviniosios ultragarso bangos sukurtos fazins gardels periodas yra lygus ultragarso bangos ilgiui (5.3.3.1 pav.).
Pvz., ultragarso greitis ksilole 1000 m/s, danis 108 Hz, bangos ilgis
g = 10-3 cm = 10 m. Taigi ksilole susidaro fazin difrakcin gardel, kurios periodas 10 m, ir galima matyti viesos bang difrakcij. viesos difrakcijos ultragarso bangose stebjimo schema pavaizduota 5.3.3.2 pav. Lygiagreij viesos spinduli pluotelis pereina kiuvet su skysiu statmenai
ultragarso sklidimo i kvarco generatoriaus K krypiai. Susidars difrakcinis
vaizdas D matomas ekrane E.
K

O1

O2

5.3.3.2 pav. viesos difrakcijos ultragarso bangose stebjimo schema

Jei garso bangos skystyje ilgis g, o m-sios eils difrakcinio spektro


nuokrypio kampas , bus tenkinamas sryis:

g sin m = m . .
Paymjus a atstum tarp ekrano ir garso bangos, o h m atstum tarp
centrinio ir m-sios eils maksimum centr, tai esant a >> h m, galima urayti: sin m h m /a. Tada

VIESOS DIFRAKCIJA

hm = m a

175

.
g

I ios iraikos iplaukia, kad mainant ultragarso bangos ilg (didinant garso dan) didja atstumas tarp difrakcini maksimum, kur kaip ir
atstum a galima imatuoti dideliu tikslumu. Kadangi viesos bangos ilgis
inomas, galima pakankamai tiksliai nustatyti garso bangos ilg ir greit
skystyje.
Kada skystyje vienu metu suadinamos trys ultragarso bangos, sklindanios tarpusavyje statmenomis kryptimis, tada dl atspindio nuo kiuvets
sieneli jos sudaro stovinij bang sistem, kuri mazgai isidsto taisyklingos erdvins gardels pavidalu. Stovinios ultragarso bangos suformuotoje gardelje lio rodiklis periodikai kinta ne tik erdvje, bet ir laike
ultragarso periodu, t. y. madaug (107 108) kart per sekund. Dl to difragavusios viesos intensyvumas periodikai kinta tuo paiu daniu, t. y.
viesa moduliuojama.
Taigi, jei ultragarsu suformuot difrakcin gardel krinta monochromatin (1014 Hz) danio viesa, difragavusiuos viesos danis kinta ir
lygus f (ia f ultragarso virpesi danis). Kadangi f nevirija 108 Hz,
viesos danis pakinta nedaug, taiau is pokytis jau matomas eksperimente.
Stovinij bang metode svarbu, kad atsispindjusios bangos intensyvumas bt artimas pereinaniosios bangos intensyvumui. Todl geriau
naudoti terpes, kurios silpnai sugeria ultragarso bangas (vanden, ksilol).
Bganiosios ultragarso bangos atveju taip pat kinta danis. Tai susij
su viesos atspindiu nuo judanij paviri, kurie yra bganiosios bangos
fronto paviriai. ia pasireikia Doplerio (Doppler) reikinys. Bganiosios
t pai pus, kaip ir krintanioji banga, difragavusios viesos danis padidja ( + f), o prieprieiais bganiosios sumaja ( f).
5.4. FURJE OPTI KOS PR ADMENYS. ABS TEORIJ A

Liai ir sudtingesns optins sistemos (objektyvai) naudojamos objekt atvaizdams sukurti. Objekto atvaizdas yra optins sistemos perteiktas
sklindanios nuo objekto viesos intensyvumo pasiskirstymas. Reals liai
yra baigtini matmen, o be to optinse sistemose danai naudojamos vairios diafragmos, todl sklindanti viesos banga difraguoja. Difrakcija turi
esmins takos sukuriam atvaizd kokybei.
Daniausiai naudojamas koherentinis arba nekoherentinis objekt apvietimo bdas. Kai apvieiama koherentinmis bangomis, i vairi ob-

176

V SKYRIUS

jekto tak sklindanios viesos bangos yra koherentins ir tarpusavyje interferuoja. Antruoju atveju objekto takai skleidia nekoherentines bangas,
kuri intensyvumai atvaizdo ploktumoje adityvs.
Panagrinsime koherentin apvietim. Abs teorija rodo, kad atvaizd susidarymas yra bang interferencijos padarinys. Pagal i teorij, objektas yra sudtinga difrakcin gardel. Apraant kompleksin perturbacij
bet kokiuose atvaizdo ploktumos takuose, reikia atsivelgti ne tik visus
objektyvo angos elementus, bet ir visus paties objekto elementus. Perjimas i daikto atvaizd matematikai atliekamas dvigubu integravimu. Vien kart integruojama pagal daikto ploktum, o antr kart pagal ploktum, kurioje susidaro taip vadinamas Furje spektras (objektyvo idinio
ploktumoje).
Tarkime, kad gardels pavidalo objekt P statmenai krinta plokioji
banga (5.4.1 pav.). U daikto dl difrakcijos susidaro daug difragavusi
pluoteli, sklindani vairiomis kryptimis. Interferencijos maksimum
kryptis nusako i slyga:
x

t(x,y)

T(,)
(x,y)

P
D

f
F

5.4.1 pav. Optinio atvaizdo susidarymo schema apvietus koherentine viesa

d sin = m ;
ia d gardels periodas, difrakcijos kampas, m interferencijos eil,
bangos ilgis (dydis dsin yra bang eigos skirtumas tarp gretim pluoteli).
Difraguojant plokiajai bangai gardel savotikai iskaido praleidimo
funkcij Furje eilute, ir objektyvo idinio ploktumoje difragavusios bangos
erdvikai isiskirsto erdvines harmonikas. Jei viesos bangos amplituds
pasiskirstymas dvimaio objekto ploktumoje apraomas funkcija t(x, y), tai

VIESOS DIFRAKCIJA

177

objektyvo idinio ploktumoje susidars amplituds pasiskirstymas bus apraomas kita funkcija T(,), kuri ireikiama taip:
T ( , ) ~

t ( x, y ) exp [i 2 ( x + y ) / f ]dx dy .

(5.4.1)

i iraika matematikoje inoma kaip Furje transformacija. Todl taip


ireikta funkcija T(,) vadinama objekto t(x, y) Furje spektru.
(5.4.1) iraikoje x ir y yra tako koordinats objekto ploktumoje, o
ir tako koordinats lio idinio, kurio nuotolis f, ploktumoje.
Taigi objektyvo idinio ploktumoje F atsiranda Fraunhoferio difrakcinis vaizdas, kur sudaro nuosekliai isidst vairi eili maksimumai
(5.4.2 pav.). Jis vadinamas difrakcins gardels
Furje spektru (arba erdviniu spektru). Norint aprayti reikin matematikai, reikia naudoti erdvinio danio svok. Erdvinis danis tai dydis, atvirkias struktros erdviniam periodui.
5.4.2 pav. Erdvinio
Kiekvienas lio idinio ploktumos takas
spektro vaizdas lio
yra antrini koherentini bang altinis. I j
idinio ploktumoje
sklindanios bangos tarpusavyje interferuoja ir
sukuria objekto atvaizd atvaizdo ploktumoje P. kiekvien atvaizdo tak
ateina spinduliai, kiekvienas i kuri perjo atitinkam erdvinio spektro
maksimum. Neikraipytas gardels atvaizdas su visomis detalmis susidaro
tada, kai viesos pasiskirstymas ploktumoje P nusakomas visomis Furje
spektro dedamosiomis. Kitaip tariant, norint sukurti tiksl objekto atvaizd,
reikia erdvinio spektro vis dani harmonik. Taiau tai nemanoma, nes
objektyvo anga yra ribota. Praktiniams tikslams pakanka angos, praleidianios tokias erdvines harmonikas, kuri energija yra enkli. Be to konkreiam bangos ilgiui ir gardels periodui d pagrindiniai maksimumai yra ne
didesns kaip m max = d / eils. Juose yra informacija apie Furje dedamsias,
kuri erdvinis periodas ne maesnis kaip
l min =

d
=.
mmax

Struktros detals, kuri gardels periodas maesnis, neturi reikms


difrakciniam vaizdui.
Objekto atvaizde gali atsirasti ikreipt detali, jei paalinamos kai
kurios erdvins harmonikos.

178

V SKYRIUS

Periodin struktra, susidedanti i N vienod s ploio plyi, tarp kuri yra neskaidrs tarpeliai, sudaro vienmat gardel su periodu d. Lio idinio ploktumoje F, kurioje susidaro ryks Furje spektro maksimumai,
taisyta staiakamp diafragma, kurios onins kratins lygiagreios su plyiais. Matematikai nusakant viesos intensyvumo skirstin atvaizde gaunama, kad santykinis intensyvumas atvaizd ploktumoje P reikiamas taip:
sin (m s / d )
I ( x )
=1+ 2
cos(2 m x / d ) ;
I0
ms/d
1 m k

(5.4.3)

ia x atvaizdo, kurio periodas d , tako koordinat; I0 nuo skaiiaus m


nepriklausanti pastovioji; k = a d / f (ia a diafragmos ilgis); d = Dd /f
(ia D atstumas nuo objektyvo idinio ploktumos iki atvaizdo ploktumos).
Pirmasis (5.4.3) iraikos narys nusako santykin intensyvum, kai
m = 0. Jei diafragma labai ilga, tai sumuojant k = ir tada atvaizdas visikai
panaus objekt.
Jei diafragmos ilgis a toks maas, kad atvaizdui sukurti naudojamas
tik nulins eils spektras, t. y. jei k yra taisyklingoji trupmena, tai
I(x) = const; tada atvaizdo ploktuma tolygiai apviesta.
Jei per diafragm pereina nulin ir dvi pirmosios harmonikos
(m = 0, 1), t. y. jei k iek tiek didesnis u vienet, tai
sin ( s / d )
I ( x )
=1+ 2
cos(2 x / d ) .
I0
s/d

Tada kiekvien atvaizdo tak ateina ne maiau kaip du spinduliai i


atitinkam objekto tak. Atvaizdo periodas d taisyklingas ir viesos intensyvumas pasiskirsto taip, kad tolygiai pereinama nuo viesi ruo prie tamsi. i slyga tenkinama tada, kai pirmos eils difrakcijos kampas yra ne
didesnis u objektyvo apertros kamp u (kampas tarp optins aies ir spindulio, nubrto i daikto centro objektyvo krat).
Didiausia erdvins harmonikos eil mmax, kuri turi takos atvaizdo
kokybei, reikiama taip:

sin = mmax sin u .


d
I ia
d
mmax sin u ,

o maiausias iskiriam detali matmuo lygus jos periodui:

179

VIESOS DIFRAKCIJA

l min =

=
.
mmax sin u

Jei tarp gardels ir objektyvo yra n lio rodiklio imersin terp, tai
l min =

.
n sin u

Jei plokioji banga krinta gardel kampu u, tai nenukrypusi banga


(nulins eils harmonika) sklinda objektyvo apertros kratu, o kitu kratu
2mmax eils pluotelis, kuris sudarytas i dvigubai maesnio periodo erdvins
harmonikos, negu apvieiant statmenai. Jei apvieiama striai, tai
l min =

0,5
;
n sin u

(5.4.4)

ia n sin u objektyvo skaitin apertra. (5.4.4) iraika nusako objektyvo


ribin skyr. Kuo lmin vert maesn, tuo optins sistemos skiriamoji geba
didesn.
Nepanaus objekt atvaizdas susidaro tada, kai jo sukrimui naudojamos auktesni eili erdvinio spektro harmonikos. Jei, pavyzdiui, paalinamos visos harmonikos iskyrus pirmosios eils, tai atvaizdo periodas lygus d /2. Taigi tokiame atvaizde yra dvigubai daugiau linij negu objekte.
Analogikas atvaizdas sukuriamas ir tada, kai paalinamos visos nelygins
harmonikos ( 1, 3,), o paliekamos lygins ( 0, 2, 4,), kurios lemia
dvigubai maesnio periodo gardels difrakcin atvaizd. ie du gardels atvaizdai vienas kito atvilgiu yra atvirktiniai, t. y. vietoje viesi juost susidaro tamsios, ir atvirkiai. Tam turi bti tenkinama slyga: 0,5 s /d 1.
Jei objektas dvimat difrakcin gardel ir lio idinio ploktumoje
yra plyys, kuris praleidia visas vertikaliai isidsiusias harmonikas, tai
atvaizdo ploktumoje atvaizdas susidaro horizontalij gardels ri sistemos pavidalu.
Taigi optins sistemos idinio ploktumoje dedant specialias diafragmas (erdvinius filtrus), galima keisti Furj dedamj santykines amplitudes
bei fazes ir kartu atvaizdo pobd. Toks metodas vadinamas erdvini harmonik filtravimu ir plaiai taikomas optinse sistemose informacijai doroti.

180

VI SKYRIUS

VI SKYRIUS

OPTIN HOLOGRAFIJA
Holografija vadinamas viesos bang struktros uraymo ir atgaminimo metodas, grindiamas koherentini viesos pluoteli difrakcija ir interferencija. Kaip ir fotografijoje, ji utikrina stebimj objekt atvaizd
uraym, saugojim ir atgaminim. Taiau prastoji fotografija pateikia tik
ploki trinio objekto atvaizd, kuris matomas tik i tam tikros vietos.
Apirint fotonuotrauk negalima pairti u daikt, esani priekiniame
plane. Holografija uregistruoja ir atgamina ne dvimat apvietos skirstin
nuotraukos ploktumoje, o objekto isklaidytas viesos bangas su visomis j
charakteristikomis sklidimo linkme, amplitude, faze, bangos ilgiu, poliarizacija. Atgamintos holograma viesos bangos sukuria pilnutin realiai stebimo daikto iliuzij. Matomas erdvinis daikto atvaizdas. Artimi ir tolimi
daiktai matomi vienodai rykiai. Keiiant stebjimo viet, galima matyti
vairias detales.
Hologramoje registruojama ne optinis objekto atvaizdas, bet interferencinis vaizdas, susidars persidengus objektu isklaidytajai viesos bangai
su jai koherentine atramine banga. is interferencinis vaizdas fiksuoja informacij apie daikto bangos amplituds ir fazs skirstin. Hologramos apvietimas atgaminanija banga, kuri identika atraminei registravimo metu,
sukuria difrakcines bangas, viena i kuri yra daugiau ar maiau tiksli
daikto isklaidytos bangos kopija. Patekusi stebtojo ak, i banga iaukia
tokius pat pojius, kaip ir irint daikt tiesiogiai.
Holografijos idj gyvendinimo reali pradia 1947 1948 m (Gaboras). Norint praktikai realizuoti holografij, reikia turti didelio erdvinio ir
laikinio koherentikumo spinduolius, todl plaiai ji isivyst sukrus lazerius (1963 m.). Storasluoksni fotoemulsij metodu vaizdai atgaminami
baltojoje viesoje.

OPTIN HOLOGRAFIJA

181

6.1. HOLOGR AFIJOS PRI NCIP AS.


PLOKIOJI HOLOGR AM A

Holografijos principus aikinti lengviau, nagrinjant paprasiausius


objektus. Paprasiausias yra plokiosios bangos holografinis uraymas ir
atgaminimas.
Tarkim, kad sklindanti i daikto plokioji banga 1 krinta fotoploktel kampu (6.1.1 pav.). Momentinis viesos virpesi fazi pasiskirstymas ploktels paviriuje priklauso nuo

bangos krypties, bet viesai jautrus


2
I (x)
sluoksnis registruoja tik vidutin apvietos
skirstin eksponavimo metu ir ploktel
bus vienodai pajuodavusi. I pajuodavimo
1
x
laipsnio sprendiama apie viesos virpesi
amplitudes, bet informacijos apie j fazes
6.1.1 pav. Plokiosios bangos
nra. Tokiu bdu nusakyti ploktel veihologramos sukrimas
kianiosios bangos 1 krypt negalima.
Tarkim, kad tuo paiu metu fotoploktel kartu su daikto banga 1
krinta jai koherentin plokioji atramin banga 2. Abi bangos interfereruoja ir fotoploktels paviriuje susidaro stacionarios tarpusavyje lygiagreios interferencins juostels, orientuotos statmenai brinio ploktumai.
Intensyvumo pasiskirstymas iilgai x aies ireikiamas taip:
I ( x) = I 1 + I 2 + 2 I 1 I 2 cos [k ( x)] ;

(6.1.1)

ia k = 2/ bang skaiius, (x) = x sin j eigos skirtumas.


Atstumas tarp gretimj juosteli yra lygus:
d=

=
.
k sin sin

Taigi hologramoje susidaro savotika difrakcin gardel, kurios praleidimas ireikiamas sinuso funkcija. Uregistruot hologramoje interferencini juosteli struktroje yra informacija apie daikto bangos fazi pasiskirstym.
Nesunku suprasti, kaip tokia holograma galima atgaminti urayt joje
daikto bang. hologram nukreipiama atgaminanioji banga (6.1.2 pav.),
identika atraminei 2, kuri buvo naudota uraymo metu. Jai difragavus sinusinio praleidimo gardelje, susidaro trys plokiosios bangos. Viena i j

182

VI SKYRIUS

m = +1

m=0

m = -1

6.1.2 pav. Plokiosios bangos


atkrimas holograma

atitinka pagrindin m = 0 eils maksimum ir sklinda krintaniosios bangos


kryptimi. Kit dviej bang pagrindini
maksimum eil m = 1. Holografijoje
svarbiausia yra m = 1 eils banga, kurios
kryptis nusakoma tokia slyga:
d sin = .

Kadangi d = /sin, tai = ,


t. y. ios bangos kryptis bei kitos charakteristikos yra tokios pat, kaip ir daikto bangos 1, uraant hologram.
Apirint hologram, patekusi ak difragavusi atgaminanioji banga iaukia tok pat pojt, kaip ir tiesiogiai irint daikt.
Sudtingo objekto holograma sukuriama j apvietus koherentiniu lazerio pluoteliu. Isklaidyt objektu bang lauk, pagal Furje teorem, galima suprasti kaip plokij bang visum. Kiekviena i j, interferuodama
su atramine lazerio pluotelio banga, sukuria foto ploktelje sav interferencini juosteli sistem su jai bdinga orientacija ir periodu. Irykinus
hologramoje susidaro difrakcini gardeli visuma. Atgaminimo metu kiekviena i j formuoja jai atitinkani pradin elementarij plokij bang
ir sukuria pagrindin difrakcin maksimum m = 1. Visos atgamintos elementariosios bangos turi tok pat amplitudi ir fazi santyk, kaip ir uraant hologram. J visuma sudaro pilnutin objekto isklaidytj viesos lauk, t. y. ten, kur anksiau buvo daiktas, sukuriamas jo menamasis atvaizdas.
Be difrakcijos gardeli visumos, kurios gaunamos interferuojant elementariosioms daikto bangoms su atramine, hologramoje susidaro papildoma struktra, atsirandanti dl elementarij daikto bang tarpusavio interferencijos. Taiau atramin banga gerokai intensyvesn u daikto, todl i papildoma struktra yra silpnai ireikta. Atgaminimo metu ji sudaro papildomas difrakcines bangas, susitelkianias alia atramins bangos krypties. Jos
netrukdo stebtojui, jei atramins bangos kritimo kampas pakankamai skiriasi nuo daikto bangos kritimo kampo.
Holografijos princip galima paaikinti nagrinjant atskir objekto
tak isklaidyt sferini bang uraym ir atkrim. I daikto tako S
(6.1.3 a pav.) plintanios sferins ir jai koherentins plokiosios atramins
bang interferencija sudaro stacionar bendracentrini ied vaizd. Intensyvumo pasiskirstymas interferenciniame vaizde irgi nusakomas (6.1.1)
formule, bet eigos skirtumas tarp plokiosios atramins ir sferins daikto
bangos priklauso nuo atstumo x:

183

OPTIN HOLOGRAFIJA

( x) = R 2 + x 2 R

x2
.
2R
I (x)

mojo viesaus iedo spindulys


xm apskaiiuojamas naudojant slyg
(xm) = m. Tada

xm =

2 Rm .

Kaip tik toks turi bti iedo


S
spindulys zoninje Frenelio plokteS
lje, kurios idinio nuotolis f = 2R.
Takinio spinduolio holograma skiriasi nuo zonins ploktels tuo, kad perjimas nuo viesi ied prie tamsi
b
yra tolygus pagal kosinuso dsn
(6.1.1).
6.1.3 pav. Takinio spinduolio holograGautoji holograma atkrimo
mos uraymas (a) ir atgaminimas (b)
metu apvieiama plokija banga,
identika atraminei (6.1.3 b pav.). Kaip ir zoninje ploktelje dl difrakcijos susidaro ne tik tiesiai pereinanioji banga, bet dar ir susiglaudianioji ir
prasiskleidianioji sferin banga. Perjimas nuo viesi ied prie tamsi
yra tolygus ir susidaro (panaiai kaip difrakcinje gardelje su sinusiniu
praleidimu) tik trys pagrindiniai maksimumai m = 0, 1.
Prasiskleidiani difragavusi spinduli centras S yra toje pat vietoje, kur buvo takinis spinduolis S uraant hologram. I tikrj, kai difragavusij spinduli tsiniai kertasi take S, eigos skirtumas tarp spinduli,
sklindani i gretimj viesi hologramos ied, lygus bangos ilgiui .
Tokius spindulius akis priima kaip ieinaniuosius i tako S. Jie sudaro
menamj spinduolio atvaizd. Stebtojas pro hologram mato spinduol
take S, nors jo tenai nra.
Susiglaudianioji difrakcin sferin banga sukuria tok pat regimj
atvaizd, kaip ir plintanioji daikto banga. Take S susikuria tikrasis
atvaizdas. Norint j pamatyti, reikia ia padti ekranl. is atvaizdas
susikuria be papildom li arba veidrodi.
Norint pamatyti menamj atvaizd S, stebtojo akis turi bti vir arba
emiau hologramos. Kitaip tiesiai perjusioji arba susiglaudianioji banga
gerokai trukdo. Todl naudojamas kampinis perjusios ir difragavusios bang iskyrimas, nukreipiant atramin bang kampu.

184

VI SKYRIUS

Viena i hologramos uraymo ir vaizdo atkrimo schem pavaizduota 6.1.4 pav. Lygiagreij
spinduli lazerio pluotelis, papildomai iplstas paprasta optine sistema, nukreipiamas objekt ir
greta esant veidrod. AtsispindjuS
sioji nuo veidrodio banga yra koherentin su daikto isklaidytomis
a
bangomis ir naudojama kaip atramin. Atkrimo metu tiesiai perjusioji banga ir difragavusios bangos,
sukurianios menamj S ir tikrj
S atvaizd, yra gerai iskirtos erdvje, ir be trukdym galima pamaS
2u
tyti menamj atvaizd.
Sudtingas objektas, sklaidantis koherentin lazerio vies,
S
gali bti suprantamas kaip takini
b
spinduoli, skleidiani sferines
bangas, visuma. Dl j interferen6.1.4 pav. Hologramos sukrimo (a)
ir vaizdo atkrimo (b) schema
cijos su atramine banga hologramoje susidaro sudtinga persidengiani zonini gardeli visuma. Objekto atvaizdo atkrimo metu difraguojant atraminei bangai kiekviena tokia gardel formuoja bang, prasiskleidiani i centro, kur buvo atitinkamas sklaidantysis vies daikto takas
hologramos uraymo metu. i bang visuma, sukurianti viso objekto menamj atvaizd, nesiskiria nuo objekto isklaidyt bang uraymo metu,
kadangi nusakoma tokiu pat amplitudi ir fazi pasiskirstymu. Todl holograma pilnutinai atkuria jo trin struktr ir perteikia ne tik matom erdvin daikt isidstym, bet ir sukuria paralakso reikin, t. y. io isidstymo kitim, keiiant irjimo viet.
Susiglaudianij bang visuma, susidariusi difraguojant atgaminaniajai bangai hologramoje, be joki li sukuria tikrj daikto atvaizd. J
galima pamatyti tik i tam tikros vietos, kai atvaizdas yra tarp hologramos ir
akies. Tada daikto atvaizdas yra invertuotas, ikilios daikto vietos atrodo
dubusiomis, o dubusios ikiliomis, t. y. atvaizdas lyg iverstas (pseudoskopinis).

OPTIN HOLOGRAFIJA

185

Svarbi hologramos savyb yra ta, kad daikto bang galima atkurti ir
nedideliu hologramos plotu. Jei dalis difrakcins gardels udengiama, difragavusij spinduli kryptis nepakinta, tik sumaja j intensyvumas ir
iek tiek iplinta pagrindiniai maksimumai. i ivada teisinga ir zoninei
ploktelei, nedidel dal kurios galima nagrinti kaip difrakcin gardel su
ilinkusiais riais ir palaipsniui besikeiianiu periodu. Bet kokia zonins
ploktels dalis atkuria vienos ir tos paios sferins bangos dal.
Kiekvienoje hologramos dalyje yra ukoduota informacija apie visus
daikto takus. Majant hologramos matmenims, sumaja skiriamoji geba
ir siaurja regjimo laukas.
Menamojo atvaizdo stebjimas faktikai yra ekvivalentus paio daikto
stebjimui pro ang, sutampani su darbine hologramos dalimi. Kai akies
padtis yra fiksuota, naudojama tik dalis difragavusios spinduliuots, kuri
riboja veikiantysis patenkani ak spinduli kgis. Aiku, kad stebint tam
tikr daikto tak, iame kgyje sklinda viesa, patyrusi difrakcij nedidelje
hologramos dalyje (6.1.4 b pav.). Jei akies vieta pakinta, to paties tako atvaizdas atkuriamas kita hologramos dalimi.
Holograma, kaip ir bet kokia kita optine sistema, sukurtas atvaizdas
(menamasis arba tikrasis) yra difrakcin dmel, kurios matmenys ir forma
nusakoma difragavusios hologramoje viesos, formuojanios tako atvaizd,
kampine apertra. Maiausias atstumas lmin tarp artim daikto tak, iskiriam atvaizde, nusakomas (kaip ir mikroskope) iraika:
l min =

sin u

arba

l min =

,
2 sin u

kai atramin banga krinta kampu. ia 2u kampas, kuriuo i daikto matoma


veikianioji hologramos dalis. Vizualiai stebint menamj atvaizd, akis
priima tik dal atkurtosios holograma bangos. Veikianij hologramos dal
(ir apertr 2u) riboja ne hologramos matmenys, o patenkani ak difragavusi spinduli kgis. iuo atveju ribin skyr lemia akis, t. y. neinaudojama pilnutin hologramos skiriamoji geba.
Holografijoje naudojamos fotografins emulsijos turi bti auktos kokybs, grdeli matmenys neturi riboti hologramos skiriamosios gebos.
Tam naudojamos specialios emulsijos, registruojanios kelet tkstani
linij viename milimetre.
Vaizdo atkrimui vienodai tinka kaip hologramos pozityvas, taip ir
negatyvas. Zoninje ploktelje tai labai akivaizdu jos poveikis vienodas,
esant lyginiam arba nelyginiam atvir Frenelio zon skaiiui.

186

VI SKYRIUS

Hologramos uraymo metu atramin banga turi bti koherentin su


vis objekto tak isklaidytja viesa. Norint sukurti dideli objekt hologramas, reikia naudoti didelio laikinio ir erdvinio koherentikumo spinduliuot. Koherentikumo ilgis turi viryti maksimal eigos skirtum tarp atramins ir daikto bang, kuris trimaiui objektui praktikai sutampa su jo
matmenimis. Erdvinio koherentikumo srities matmenys turi bti didesni u
hologramos matmenis. ias slygas galima tenkinti tik naudojant lazerin
spinduliuot. Norint gauti ryk interferencin vaizd uraant hologram,
reikia, kad eksponavimo metu visi elementai nejudt (bangos ilgio dali
tikslumu).
Jei atkrimo metu viesos pluotelis identikas atraminiam uraymo
metu, tai menamasis atvaizdas bus toje pat vietoje, kur buvo daiktas ir visikai jam panaus. Taiau atkrimo metu galima naudoti ir kitokios sklidimo
krypties vies. Tada menamasis S ir tikrasis S atvaizdas pasislenka atitinkamu kampu.
Atkrimo metu galima naudoti ir kitokio negu uraant bangos ilgio
monochromatin vies. Tada atkurto atvaizdo tiesiniai matmenys skiriasi
nuo daikto matmen ir jis bus kitokiu atstumu nuo hologramos. Be to atramin ir atkurianioji bangos gali bti ne tik plokiosios, bet ir sferins.
Visada, kai atkurianioji banga ne identika atraminei, difragavusi
hologramoje spinduli pluoteliai, formuojantys atskir daikto tak atvaizdus, praranda bendracentrikum. Atkurtasis atvaizdas daugiau arba maiau
pasiymi sferine aberacija, chromatizmu, koma, astigmatizmu ir distorsija,
panaiai kaip ir optinse sistemose.
6.2. TRI N HOLOGR AM A

Anksiau nagrinta, kai viesai jautraus sluoksnio storis gerokai maesnis u registruojamojo interferencinio vaizdo erdvin period. Tokios
hologramos vadinamos plokiosiomis (dvimatmis). Jei sluoksnio storis
gerokai virija period (atstum tarp interferencini juosteli), kalbama
apie trines (trimates, storasluoksnes) hologramas.
Norint suprasti storasluoksni hologram ypatumus, panagrinsime
paprasiausi plokij atramins ir daikto bang interferencij.
Erdvs take, kurio vieta nusakoma radius-vektoriumi r, usiklojus
dviem plokiosioms monochromatinms danio bangoms
E1 = a1 cos(k1r t + 1) ;
E2 = a2 cos(k2r t + 2) ,

OPTIN HOLOGRAFIJA

187

kuri bang vektoriai k2 ir k1, pradins fazs 1 ir 2, atstojamosios to paties


danio bangos amplituds kvadratas ireikiamas taip:
a 2 = a12 + a 22 + 2 a1 a 2 cos( K r + 2 1 ) ;
ia K = k2 k1 .
Atstojamasis intensyvumas
I = I 1 + I 2 + 2 I 1 I 2 cos( K r + 2 1 )

(6.2.1)

priklauso nuo registruojamo tako


vietos. Vienodo intensyvumo paviriai nusakomi lygtimi Kr = const. Tai
x
k2
bus ploktumos, statmenos vektoriui
I (x)
K

K = k2 k1 (6.2.1 pav.). Intensyvuk1


mas didiausias tada, kai kosinusas
(6.2.1) iraikoje lygus +1. Atstumas
x
x tarp gretimj maksimalaus intensyvumo ploktum nusakomas sly6.2.1 pav. Vienod intensyvum plokga: K x = 2. Bang vektori k1 ir
tumos ir intensyvumo skirstinys
interferuojant plokiosioms bangoms
k2 moduliai yra vienodi ir lygs
k = 2/. Tada K = 2k sin( /2); ia
kampas tarp k1 ir k2, t. y. tarp interferuojanij bang krypi.
Tada
2

x =
=
=

.
(6.2.2)
K
k sin ( /2) 2sin ( /2)
Po irykinimo emulsijoje didiausi intensyvum vietose susidaro
savotika pusskaidri veidrodini paviri sistema. Paviriai isidsto palei
pusiaukampin tarp daikto

ir atramins bangos krypk2


x
i (6.2.2 a pav.). Atsi /2
spindint monochromatinei
/2
/2
/2
viesai nuo dviej ir dauk1
giau pajuodavimo paviri,
x sin( /2)
sudarani trin holograa
b
m, vyksta viesos difrakcija ir interferencija. Vieni
6.2.2 pav. Trini hologram savybi aikinimas
spinduliai sumuojasi stiprdami, kiti silpndami. Stiprinama tada, kai spinduli eigos skirtumas
lygus sveikajam bangos ilgi skaiiui. Visi spinduliai, kuriems i slyga

188

VI SKYRIUS

(Vulfo ir Breg slyga) netenkinama, atsispindj nuo pajuodavimo ploktum, silpnja. viesos lio emulsijoje neskaitysime. Atstumas tarp
ploktum yra x. Tarkim, kad hologram krinta bangos ilgio plokioji
banga, kurios kryptis kaip ir atramins su veidrodiniu paviriumi sudaro
kamp /2 (6.2.2 b pav.). Eigos skirtumas tarp bang, atspindt gretimomis ploktumomis tuo paiu kampu /2, yra lygus

= 2 x sin .
2
raius (6.2.2) iraik matyti, kad eigos skirtumas = , t. y. lygus
bangos ilgiui bangos, kuri buvo naudota uraant hologram. ios bangos
daugiaspindulinje interferencijoje stiprina viena kit, jei tenkinama slyga
= . Jei , tai vairi ploktum atspindtos bangos turi vairius fazi
skirtumus ir nesudaro konstruktyvios interferencijos.
Apvietus hologram baltosios viesos pluoteliu, atgaminime dalyvaus tik tos bangos, kuri = . Tai reikia, kad atgaminimo procese storasluoksn holograma veikia kaip interferencinis filtras, iskiriantis i krintaniosios viesos spinduliuot tokio bangos ilgio, kuris buvo naudotas uraymo metu. Kuo daugiau atspindinij paviri trinje hologramoje, tuo
atkurtasis pluotelis bus monochromatikesnis.
Jei atgaminama monochromatine viesa tokio pat bangos ilgio kaip ir
uraant, tai atspindtos veidrodiniais sluoksniais bang fazi skirtumas pastovus ir interferuojant stiprina viena kit tik tada, kai atgaminaniojo
pluotelio kryptis tokia pati kaip atraminio. Holograma veikia kaip optinis
kolimatorius. Atspindtos bangos yra tos
paios krypties kaip ir daikto bangos
(6.2.2 b pav.). Todl trin holograma atkuria tik vien daikto atvaizd menamj
arba tikrj, priklausomai nuo to, i kokios
puss j apvieia koherentinis viesos
pluotelis atkrimo metu.
Trins hologramos kaip interferencinio filtro ypatumai labiausiai irykja
tada, kai atspindintys paviriai isidst
beveik lygiagreiai su emulsijos paviriu6.2.3 pav. Trins hologramos
mi, t. y. kai atramin ir daikto bangos
gavimo schema
sklinda beveik prieprieiais (6.2.3 pav.).
Tarkim, kad plokioji atramin lazerio banga krinta foto ploktel i
stiklo puss ir perjusi (15 20) m foto sluoksn apvieia daikt, kuris j

OPTIN HOLOGRAFIJA

189

isklaido ir sklinda beveik prieprieiais atraminei bangai. Bangos interferuoja ir emulsijoje susikuria sistema i keli deimi tarpusavyje lygiagreij pusskaidri atspindini sluoksni. Apvietus toki hologram baltja
viesa, ji atkuria tik vien atvaizd. Pakeitus atkurianiojo pluotelio krypt,
vaizdo atspalvis pakinta.
Natralij spalv atvaizd galima gauti tada, kai vienoje trinje
hologramoje uregistruojami interferenciniai vaizdai, apvieiant daikt
bangomis, turiniomis savo spektre tris pagrindines monochromatines dedamsias (raudon, ali ir mlyn), kurios kartu sukuria baltosios viesos
pojt. Atkrimo metu naudojant baltosios viesos spinduol, susidaro trys
sutapdinti daikto atvaizdai trimis spektro spalvomis ir akis priima kaip vien
trin atvaizd, perteikiant natralj daikto nuspalvinim.
6.3. L AIKI NIS IR ERDVINIS KOHERENTIKUM AS

Interferencinio vaizdo erdvje stacionarum, be kit slyg, nusako


viesos koherentikumas, t. y sugebjimas sudaryti nejudant didelio kontrasto interferencin vaizd.
Nagrinjant viesos savybes danai manoma, kad viesa visikai koherentin, kad spinduolis yra takinis ir skleidia be galo ilg monochromatin
sferini arba plokij bang vor. I tiktj visuomet realij spinduoli
spinduliuots koherentikumas yra baigrtinis. i spinduliuot charakterizuojama laikiniu ir erdviniu koherentikumu.

Laikinis koherentikumas. Bet kokio spinduolio spinduliuot charakterizuojama monochromatikumu vid /; ia = max min yra skirtumas tarp didiausios ir maiausios bangos ilgi veri spinduliuots spektre; vid = 1/2 (max + min) vidutinis spinduliuots bangos ilgis. viesos
monochromatikumas, susijs su elektromagnetini virpesi danio kitimu
ir tuo paiu su bangos voros ilgiu, vadinamas laikiniu (arba chromatiniu)
koherentikumu. Laikin koherentikum galima vertinti nagrinjant arba
spektro plot, arba bang voros ilg.
Tarkim, kad spinduolis skleidia vies, kurios bangos ilgis kinta taip,
kad spektro plotis menkas palyginus su bangos ilgiu. Kiekviena spektro dedamoji sukuria savj interferencin vaizd. Registravimo (eksponavimo)
trukmje, vidurkinant pagal laik ir skirtingas spinduolio vietas, interferencinio vaizdo atskir dedamj apvieta susividurkina. Tai susilpnina kontrast. Norint vertinti viesos monochromatikumo tak interferencinio

190

VI SKYRIUS

vaizdo kontrastui, panagrinsime du takinius tarpusavyje


min
L1
koherentinius spinduolius.
Tarkim, kad spinduolis
F
F
skleidia vies, kurios bangos
ilgis netvarkingai kinta registravimo metu nuo min iki max
(6.3.1 pav.). Susidariusi diL2
diausio intensyvumo hiperboli skaiius N lygus sveikajam
N
skaiiui pusbangi, telpani
atkarpoje L1L2. Kintant bangos
6.3.1 pav. Interferencini vaizd persidengimas
ilgiui kinta N ir didiausio innaudojant du takinius spinduolius,
tensyvumo paviri isidstyskleidianius dviej bangos ilgi vies
mo erdvje vaizdas deformuojasi. Didiausio intensyvumo
paviriai atsiranda arba inyksta, pereinant nuo vieno bangos ilgio prie kito,
arti tiesi L1M ir L2N, ir todl kaip tik ia labiausiai deformuojasi interferenciniai paviriai. Tolstant nuo i tiesi, deformacija silpnja ir visikai
inyksta prie ekvatorins ploktumos, kur bet kokio bangos ilgio viesa interferuojant stiprinama.
Uregistruotj paviri skaiius viesai jautriame storame sluoksnyje
F priklauso nuo jo matmen ir isidstymo vietos tak L1 ir L2 atvilgiu.
Kai viesai jautrus sluoksnis yra prie pat L1 ir L2, didiausio intensyvumo
paviriai apimami beveik pilnutinai. Tada interferencinis vaizdas registruojamas geriausiai. Kintant bangos ilgiui interferencinis vaizdas iplinta ir tuo
labiau, kuo toliau nuo ekvatorins ploktumos yra paviriai. Kontrasto silpimas palaipsniui maja, artjant prie ekvatorins ploktumos.
Atom spinduliuots spektro plot lemia bangos voros ilgis. Kadangi
vora yra baigtinio ilgio, atomas per stebjimo trukm ispinduliuoja ne vien kok nors dan, o dani spektr, kurio plotis tuo didesnis, kuo maesnis
voros ilgis. Ltai gstanti vora artima sinusoidei ir tuo paiu monochromatinei bangai. iuo atveju, kaip inoma, juostels gerai iskiriamos netgi esant
dideliam eigos skirtumui (kai spinduolio matmenys pakankamai mai).
Greitai gstanti vora atitinka neharmoninius virpesius, t. y. nemonochromatin spinduliuot, ir juosteli skyra maja didjant eigos skirtumui.
Anksiau (r. 4.2) buvo naudotos svokos: koherentikumo laikas
koh, nusakantis voros trukm; ir koherentikumo ilgis Lkoh = c koh, nusaM

max

OPTIN HOLOGRAFIJA

191

kantis voros ilg. Tarp koherentikumo laiko koh ir spinduliuots spektro


ploio (spektro linijos ploio) yra paprastas sryis:

koh = 1/ .
Tada koherentikumo ilgis yra lygus:
Lkoh = c koh

2vid
c
=
=
;

(6.3.1)

ia vid vidutinis bangos ilgis, atitinkantis vidutiniam spinduliuots daniui 0; spinduliuots spektro plotis bangos ilgi skalje.
Kai spinduolis takinis, interferencins juostels matomos tik tada, kai
eigos skirtumas nevirija tam tikros verts. Tarkim, kad spinduolis skleidia nedidelio spektrinio ruoo bangas. Norint gauti kontrastines interferencines juosteles, reikia, kad interferencijos eils m = / pokytis, susijs
su bangos ilgio pokyiu, bt gerokai maesnis u vienet, t. y. turi bti
tenkinama tokia nelygyb:
m =

<< 1 .
2vid

I ia eigos skirtumas tarp dviej interferuojanij bang

2vid
.
<<

(6.3.2)

I (6.3.1) ir (6.3.2) iraik iplaukia, kad:

<< L koh = c koh ,


t. y. norint gauti didelio kontrasto juosteles, reikia, kad eigos skirtumas bt
maas palyginus su koherentikumo ilgiu.
Holografijoje koherentikumo ilgis apsprendia leidiam eigos skirtum tarp atraminio ir daikto pluoteli. Tai riboja daikto gyl.
Erdvinis koherentikumas. Dviej viesos pluoteli kontrastingo
interferencinio vaizdo sukrimui nepakanka vien tik viesos monochromatikumo. Antroji svarbi slyga yra grietas sklindanij i spinduolio viesos spinduli kryptingumas, arba erdvinis koherentikumas, kur lemia realij spinduoli matmenys.
Erdvinis koherentikumas nusako spinduliuots koherentikum viesos sklidimui statmena kryptimi. Realios spinduliuots amplitud ir faz
kinta ne tik bangos sklidimo kryptimi, bet ir ploktumoje statmenoje iai

192

VI SKYRIUS

krypiai. Atstumas skersai spindulio, kuriame virpesi faz pakinta 1800,


apibdina erdvinio koherentikumo didum.
Kiekvien takin spinduol pakeiskime du artimus spinduolius
(6.3.2 pav.). Interferencinis vaizdas, sukurtas spinduoli L1 ir L2 viesa,
hologramoje H pavaizduotas itisix
L2
nmis linijomis, o sukurtas spinduox
liais L1 ir L2 punktyrinmis. AtL2
stumas tarp interferencinio vaizdo

a z
paviri a / ; ia kampas,
L1
A
kuriuo matoma spinduoli L1 ir L2
L1
H
pora. Kadangi didiausias paviri
6.3.2 pav. Interferencini vaizd usikloposlinkis hologramos kratuose turi
jimas trinje hologramoje naudojant
bti gerokai maesnis u atstum
dviej takini spinduoli poras, skleitarp j, interferencinio vaizdo kondianias vieno bangos ilgio vies
trastas nesusilpnja, jei spinduolio
matmenys x linkme tenkina toki slyg:
L1 L1 = L2 L2 = x << a

Kai hologramos matmuo A lygus atkarpos L1L2 ilgiui, kampas .


Taigi kuo toliau nuo spinduolio yra holograma, t. y. kuo maesnis
kampas , tuo galimi didesni spinduolio matmenys x.
Analogikai vertinama ir kitomis kryptimis: y << / ir z << / .
I to iplaukia, kad, norint gauti didel interferencijos kontrast, reikia arba
turti labai ma matmen monochromatinius spinduolius, arba nutolinti
juos pakankamai dideliu atstumu. Abiem atvejais spinduolis turi tilpti erdvinio koherentikumo tryje, kuris nusakomas dydiais x, y, z . Be to kuo
geriau tenkinamos nelygybs, tuo didesnis erdvinis koherentikumas. Takinio spinduolio (x = y = z = 0) erdvinis koherentikumas didiausias ir
lygus vienetui.

OPTIN HOLOGRAFIJA

193

6.4. HOLOGR AFIJOS TAI KYM AS

Praktin holografijos pus labai plati. Ji siskverb visas tradicines


taikomosios optikos sritis. Holografijos principai leido i naujo nagrinti kai
kurias sritis infraraudonojoje bei labai aukt dani technikoje, rentgeno ir
elektroninje mikroskopijoje, akustikoje, t. y. tas sritis, kuriose pagrindin
vaidmen vaidina bang interferencija. Holografija naudojama matuojant
vairi kn deformacijas, tiriant duj sraut struktr aerodinamikoje, alinant trkumus optinse sistemose, difrakcini gardeli gamyboje, optini
atvaizd krime, atpainant simbolius skaiiavimo technikoje, saugant informacij, radiolokacijoje ir t. t.

Vaizduojamoji holografija. Tai mokslini tyrim visuma ir hologram paruoimo technika, skirta demonstravimui parodose, muziejaus eksponat, reklamoje, mokomajame procese. Holografijos naudojimas tokiems
tikslams svarbus, nes nra kit priemoni, atkuriani original tokiu dideliu tikslumu ir plaia menine galimybe.
Priklausomai nuo hologramos paskirties ir objekto pobdio vaizduojamojoje holografijoje gali bti naudojamos vairios uraymo ir atkrimo
schemos, o taip pat vairios registruojanios mediagos. Pavyzdiui, dideli
trini objekt demonstravimui sukurta eil holografini rengini, kuriuose
objekto apiros kampas siekia 3600. Atraminis pluotas sukuriamas igaubtu kginiu (arba sferiniu) veidrodiu. Po holografavimo objektas alinamas, o jo vietoje stebtojas pro plvel mato atkurt atvaizd, kur galima
matyti bet kokiu kampu.
Naudojamos taip pat hologramos, kurios atkuria atvaizdus lazerio
viesoje (monochromatinis atvaizdas). Taiau vaizduojamojoje holografijoje
privalumu pasiymi hologramos, atkuriamos baltja viesa. Labiausiai paplitusios yra atspindinios trins hologramos, sukuriamos prieprieiniais
pluoteliais.

Greitai vykstani proces tyrimas. hologram galima urayti


judanij objekt isklaidytos spinduliuots bang laukus. Atspindiu pasiymi ne tik stovinios, bet ir bganios bangos, susikurianios interferuojant vairi dani bang laukams. Tokios bangos susikuria, pvz., registruojant judanio objekto O hologram, kai objektas isklaido nejudanio
koherentinio spinduolio S spinduliuot (6.4.1 pav.). Isklaidytoji spinduliuot, kurios danis krintaniosios atvilgiu yra pakits dl Doplerio reikinio, sumuojasi su krintanija sukurdama bgani bang sistem. Visa i

194

VI SKYRIUS

sistema slenka objekto judjimo kryptimi. Jei supanti


O
objekt erdv (tris V) ud
pildyta netiesine terpe, kuF
rioje dielektrin skvarba
S
ls
proporcinga viesos intensyV
vumui, tai dl netiesins
lauko sveikos su terpe tlo
ryje V susikuria bganij
m
veidrodini paviri sistema
su
freneliniu atspindiu.
6.4.1 pav. Judanio objekto holograma
Veidrodini paviri forma
(d didiausio, m maiausio intensyvumo
sluoksniai)
identika izofazini bang
sluoksni paviriams. Tokiai
judaniajai sistemai bdingos visos pagrindins holografijos savybs. Spinduolio S banga, atsispindjusi nuo judanij veidrodi paviri, tampa
objekto banga, t. y. spindulio vektorius ls tampa spindulio vektoriumi lo. Atstumas tarp veidrodi utikrina toki atspindt bang sudt, kad stiprinama tik to bangos ilgio spinduliuot, kuri eksponavo hologram. Taigi holograma atkuria uregistruotos spinduliuots spektrin sudt. Be to skirtingai nuo prastins hologramos iuo atveju judantieji veidrodiai atkuria ne
tik objekto bangos fazi ir amplitudi pasiskirstym, bet ir objekto bangos
danio pokyt dl objekto judjimo.

Holografin interferometrija. iuo metodu galima stebti uregistruot skirtingais laiko momentais bang interferencij. Naudojant vien
ir t pat atramin pluotel vienoje foto ploktelje galima du kartus paeiliui
uregistruoti isklaidytas daikto bangas. Jei tarp eksponavim kokios nors
daikto dalys pasislinko arba deformavosi, tai atgaminimo metu tarp dviej
vienu metu susikrusi koherentini daikto bang bus tam tikras eigos
skirtumas ir daikto atvaizdo pavirius bus padengtas interferencinmis
juostelmis, analogikomis prastinms vienodo storio juostelms. Pagal i
juosteli isidstym galima nusakyti pokyius daikte, vykusius tarp eksponavim. Be to tiriamasis objektas gali vies atspindti difuzikai, turti
sudting reljef ir iurkt paviri, nes visi ie veiksniai vienodai veikia
abi atstatomsias daikto bangas. Neirint to, kad bang paviri forma yra
labai sudtinga, ios bangos visikai panaios ir sukuria paprastas ir lengvai
stebimas interferencines juosteles.

OPTIN HOLOGRAFIJA

195

Dvejopo eksponavimo metodu galima tirti ir pokyius, vykstanius


skaidriuose (faziniuose) objektuose. Objekt pravieiamo pluotelio kelyje
statomas skaidrus sklaidantysis ekranas (matinis stiklas). Tada viesa i
kiekvieno objekto tako patenka vis hologramos paviri. Kadangi is ekranas ir objektas nejuda ir eksponuojama du kartus, j optiniai nevienalytikumai, kokie jie bebt, netakoja interferencini juosteli isidstymui.
ios juostels nusako lokalinius objekto optinio storio pokyius tarp dviej
eksponavim.
Holografijos naudojimas mikroskopijoje leidia veikti rimt mikroskopo trkum kai yra didelis didinimas labai ma atvaizdo rykumo gyl. Vietoje to, kad registruoti atvaizd, galima stebti daikto detales, esanias
vairiose ploktumose, stumdant tik optin stebjimo sistem.
Naudojant ultragarso bangas galima sukurti akustin hologram.
Garsas prasiskverbia optikai neskaidrius objektus, todl akustine holograma galima sukurti trimat vidini objekto dali atvaizd, pvz., mogaus
kno organ, vandenyno gelmi, todl yra plaios galimybs panaudoti medicinoje, povandeniniuose tyrimuose, archeologijoje ir kt.
Specialiai pagamintos hologramos gali bti naudojamos kaip tam tikri
optiniai elementai. Holograma-zonin ploktel gali atlikti kai kurias lio
funkcijas, holograma-difrakcin gardel dispersinis elementas spektriniuose prietaisuose, storasluoksn holograma su lygiagreiais atspindiniais
sluoksniais interferencinis filtras.
Vienoje hologramoje galima urayti ir atkurti labai didel informacijos kiek. Labai svarbu, kad ios didiuls informacijos dekodavimas atgaminimo metu vyksta paprastai ir labai greitai. Tai perspektyvu kompiuteri
atminties sistemoms.
Naudojant programin rang, galima sukurti vairiausias hologramas
ir gauti atvaizdus neegzistuojani objekt.

196

VII SKYRIUS

VII SKYRIUS

ILUMINIS SPINDULIAVIMAS
inoma, kad visi knai, kuri temperatra vir nulio, skleidia elektromagnetines bangas, t. y. praranda energij. J vidin energija kartu ir
temperatra turi mati. Jei temperatra nekinta, reikia yra pastovus energijos papildymas.
Kno skleidiamoji elektromagnetin spinduliuot, atsirandanti dl jo
vidins energijos majimo, vadinama ilumine arba temperatrine. Didjant kno temperatrai, spinduliuots tankis didja.
Knas ne tik spinduliuoja, bet ir sugeria ilumin spinduliuot. Gali
nusistovti termodinamin pusiausvyra tarp spinduliuots ir kno. I vis
spinduliuoi tik ilumin gali bti pusiausvyrioji.
Tarkim, kad ertmje, kuri apsupta idealiai atspindiniu sluoksniu, yra
knas. Jo skleidiamoji spinduliuot neisisklaido erdvje, bet atsispindjusi
nuo sieneli pasilieka ertmje, krinta vl kn ir i dalies sugeriama. Tokiomis slygomis jokio energijos nuostolio nra. Taiau tai nereikia, kad
knas ir spinduliuot tarpusavyje yra pusiausvyroje. Tokios sistemos energij sudaro spinduliuots energija, t. y. elektromagnetini bang energija, ir
kno vidin energija. Sistemos bsena bus pusiausvyrioji, jei su laiku energijos pasiskirstymas tarp spinduliuots ir kno nesikeiia.
dkime ertm kaitint kn. Jei per vienetin laik knas ispinduliuoja daugiau energijos nei sugeria, jo temperatra krinta. iuo atveju spinduliuot susilpnja iki to momento, kai susidaro pusiausvyra. Tokia pusiausvyrioji bsena yra stabili.
7.1. P AGRI NDINI AI ILUMINIO SPINDULIAVIMO DSNI AI

Pagrindinis ilumin spinduliuot nusakantis dydis yra jo temperatra.


Tarkim, kad turime kelis knus, kaitintus iki skirting temperatr ir esani ertmje, apsuptoje ilumos nepraleidianiuoju apvalkalu ir idealiai atspindiniomis sienelmis, o viduje vakuumas, t. y. nra ilumos apsikeitimo
laidumo ir konvekcijos bdu. Knai energija keiiasi spinduliuots bdu.
Kiekvieno kno spinduliuot priklauso nuo jo temperatros. Be to, iltesnieji knai vsta, nes spinduliuoja didesn energijos kiek, negu gauna i su-

ILUMINIS SPINDULIAVIMAS

197

panij kn, o altesnieji knai kaista, nes gauna daugiau energijos, negu
atiduoda. Ertms vidus visuomet upildytas spinduliuots energija. Bandymai rodo, kad galiausiai nusistovi stacionarioji bsena (ilumin pusiausvyra), kurioje visi knai gyja vienod temperatr. Tokioje bsenoje knai per
vienetin laik sugeria tiek energijos, kiek atiduoda, ir spinduliuots energijos tankis erdvje gyja tam tikr vert, atitinkani duotj temperatr. I
to iplaukia, kad jei dviej kn sugerties geba skirtinga, j spinduliavimo
geba negali bti vienoda. Kitaip tariant, jei du knai sugeria skirting energijos kiek, tai ir j spinduliuots yra skirtingos.
Kno spinduliavimo geba E yra energijos srautas, skleidiamas vienetiniu kno paviriumi visomis kryptimis: E = d /dS .
Jei vienetin paviri krinta viesos srautas d, tai jo dal d knas
sugeria. Tada santykis A = d /d vadinamas kno sugerties geba.
iluminje spinduliuotje yra vairios spektrins sudties elektromagnetini bang, todl spinduliavimo ir sugerties gebos turi bti priskiriamos
tam tikram spektriniam ruoui d:
d = E d ;
ia E koeficientas, nusakantis kno spinduliavimo geb daniui .
Prisiminus sry = c/, galima ireikti taip:
c
2
d = 2 d =
d .
c

Minuso enklas ia fizikins prasms neturi.


Galima ir taip parayti:
d = E d .
Jei d ir d atitinka t pat spektrin ruo, tai d = d ir
E = E

2
c
= E 2 .
c

Bandymuose pastebta, kad spinduliavimo geba priklauso ne tik nuo


danio (arba bangos ilgio), bet ir nuo spinduliuojaniojo kno temperatros,
todl reikia dar prirayti ir indeks T:
d = E,T d .
vertinus kno spinduliuot kiekviename spektro ruoe, galima apskaiiuoti pilnutin spinduliavimo geb:

198

VII SKYRIUS

ET = d = E ,T d .
0

iluminio spinduliavimo gebos skirstinys spektre pavaizduotas


7.1.1 pav. Ubrkniuota juostel atitinka energij dET , skleidiam ruoe
d. Pilnutin spinduliavimo geba nuE ,T
sakoma kreivs ribojamu plotu. Didjant temperatrai, kno spindu2
liuojama energija didja (2-oji kreiv); didja skirstinio kreivs riboja1
mas plotas, t. y. didja pilnutin kno
spinduliavimo geba.
Kno sugerties geba taipogi
d

priklauso nuo danio (arba bangos


ilgio) ir temperatros. Knas, kuris
7.1.1 pav. Spinduliavimo gebos
visikai sugeria krintanij j vis
spektrinis skirstinys skirtingose
dani spinduliuot, vadinamas juotemperatrose
duoju knu; jo sugerties geba A,T = 1.
Sry tarp kno spinduliavimo
gebos ir sugerties gebos nusako Kirchhofo dsnis: spinduliavimo ir sugerties gebos dalmuo nepriklauso nuo kno prigimties. Santykis E,T /A,T yra
vienodas visiems knams ir yra universalioji danio ir temperatros funkcija, nors atskirai vairi kn E,T ir A,T gali gerokai skirtis.
Juodajam knui (jo sugerties geba lygi vienetui) galima urayti taip:
E ,T
A ,T

= ,T ;

ia ,T juodojo kno spinduliavimo geba.


Taigi universalioji Kirchhofo funkcija yra ne kas kita, kaip juodojo
kno spinduliavimo geba.
Gamtoje nra kn, kurie savo savybmis atitikt juodj kn. Suodiais arba platinos juoduliu padengt kn sugerties geba artima vienetui
tik ribotame bangos ilgi ruoe. Tolimojoje infraraudonojoje spektro srityje
j sugerties geba maesn u vienet. Taiau galima pagaminti rengin, kuris savo savybmis labai artimas juodajam knui. Tai beveik udara ertm
(7.1.2 pav.) difuzikai atspindiniomis sienelmis su nedidele skylute. Bet
koks spindulys, pateks per skylut ertms vid, ieina i jos tik po labai
didelio atspindi skaiiaus. Jei vieno atspindio metu atsispindi viesos

ILUMINIS SPINDULIAVIMAS

199

srauto dalis k, tai po n atspindi jis susilpnja kn kart. Kadangi k < 1, tai esant dideliam n dydis kn tampa
menkas. Reikia, tik labai maa viesos dalis sugeba
ieiti i ertms, ir tokio renginio sugerties geba labai
artima vienetui visiems bangos ilgiams.
Paviriaus, kurio A 1, spinduliavimo geba
7.1.2 pav. Juodojo
pagal Kirchhofo dsn artima juodojo kno spinduliakno modelis
vimo gebai. Ertms sieneli skleidiama spinduliuot
sklinda jos viduje, i dalies atsispindi nuo sieneli, i dalies sugeriama. Ertms viduje nusistovi pusiausvyra tarp spinduliavimo ir sugerties. Jos vid
upildo elektromagnetins vairaus ilgio, poliarizacijos ir intensyvumo bangos, netvarkingai judanios visomis
kryptimis. Ijusi i skyluts, i spin,T
duliuot nusako juodojo kno, kurio
temperatra T lygi sieneli temperatT1<T2<T3
rai, spinduliavimo geb.
Realizavus tok juodojo kno
model, galima tirti sklindaniosios i
ertms per skylut spinduliuot, naudojant jautr imtuv bei spektrin
max

prietais, t. y. galima gauti eksperi7.1.3 pav. Juodojo kno spinduliuots


mentin funkcijos ,T pavidal, esant
energijos skirstinys skirtingose
vairioms temperatroms (7.1.3 pav.).
temperatrose
Kirchhofo dsnis yra bendrasis
ir visikai nepriklauso nuo sugerties pobdio. Bet kuri smarkiai sugerianti
sistema smarkiai ir spinduliuoja. Pvz., poliruot plieno adat sistema
(7.1.4 pav.) smarkiai sugeria vies, nes spinduliai prie ieidami ior patiria daugkartin atspind nuo vairi adat ploteli.
Nors adat paviriai sugeria nedidel viesos srauto
dal, taiau bendroji sistemos sugertis bus enkli.
kaitinus toki sistem, ji smarkiai ir spinduliuoja,
nes kiekvienas adatos paviriaus plotelis ne tik pats
7.1.4 pav Poliruot
spinduliuoja, bet ir atspindi ior daugel spinduli,
plieno
adat sistema
kuriuos skleidia kiti ploteliai.
Taip aikinama suodi, barchato ir kt. mediag smarki sugertis. Dl
j porikumo patekusi jas viesa mediagos sluoksnyje daug kart atsispindi. Taip aikinama ir sodri barchato spalva.
Knai, kuri sugerties geba maesn u vienet, vadinami pilkaisiais.
J spinduliavimo geba maesn u juodojo kno spinduliavimo geb.

200

VII SKYRIUS

Kirchhofo dsnis ikl iluminio spinduliavimo teorijai svarbi uduot nustatyti analitin funkcijos ,T iraik. Ilg laik daugelis mginim neisprend bendrosios uduoties. Teorin Kirchhofo funkcijos iraika buvo nustatyta tik pakeitus kai kuriuos fizikos pagrindus ko pasekmje
atsirado kvantin teorija.
Pirmasis etapas tiriant ilumin spinduliavim buvo Stefano ir Bolcmano dsnis, kuris teigia, kad juodojo kno sumin (visiems bangos ilgiams) spinduliavimo geba proporcinga temperatrai ketvirtajame laipsnyje:

T = ,T d = T 4 ;
0

ia Stefano ir Bolcmano pastovioji, kuri lygi 5,6710-8 W/m2K4.


Remdamasis termodinamika ir elektromagnetine viesos teorija Vynas
nustat, kad juodojo kno spinduliavimo geba ireikiama taip:

,T = c 3 f ;
T

ia c viesos greitis; f( /T) funkcija, kurios ireikti pagal termodinamikos vaizdius nepasisek.
Vyno formul galima ir taip urayti:

,T =

c5 c
.
f
5 T

(7.1.1)

I ios iraikos galima gauti sry tarp bangos ilgio max, kur atitinka didiausia funkcijos ,T vert, ir temperatros T. Tam (7.1.1) iraik
reikia idiferencijuoti pagal ir pirmj ivestin prilyginti nuliui. Tada
gaunama:
T max = b;

(7.1.2)

ia b Vyno pastovioji, nepriklausanti nuo temperatros (b = 0,29 cmK).


(7.1.2) iraika vadinama Vyno postmio dsniu, kuris teigia, kad didjant temperatrai juodojo kno spinduliavimo gebos maksimumas slenka
trumpesnij bang srit.
Reilis ir Dinsas (Jeans), pasinaudoj klasikins statistikos teorema
apie energijos tolyg pasiskirstym pagal laisvs laipsnius, pateik toki iraik:

ILUMINIS SPINDULIAVIMAS

,T =

2 2
kT
c2

arba ,T =

201

2c
kT .
4

Tai Reilio ir Dinso formuls.


ios iraikos patenkinamai atitinka eksperimentinius duomenis tik ilgj bang srityje ir gerokai skiriasi maj bang srityje. Atsiranda prietaravimai. Pvz., integruojant pagal , ireikiama taip:

T = ,T d = 2 c k T

d
=,
4

t. y. juodojo kno pilnutin spinduliavimo geba turi bti be galo didel. Tai
reikia, kad pusiausvyra tarp materialij kn ir spinduliuots gali susidaryti tik esant begaliniam spinduliuots tankiui. Taiau bandymuose gaunama, kad pusiausvyra tarp spinduliuots ir kno susidaro bet kokioje temperatroje ir ioje pusiausvyroje spinduliuots energijos tankis, atvirkiai, yra
menkas palyginus su energijos tankiu, esaniu materialiuose knuose.
Taigi Reilio ir Dinso formul, ireikta remiantis klasikine fizika,
prietarauja faktui didesnioji energijos dalis ilumins spinduliuots spektre yra trumpesnij bang srityje. Tokia padtis pavadinta ultravioletine
katastrofa.
Reilio ir Dinso formul kokybikai tinka ilgesnij bang srityje.
1896 m. Vynas pateik toki formul:

,T =

B
A

exp
T

(ia A ir B pastoviosios), kuri iek tiek tinka trumpesnij bang srityje,


bet netinka ilgesnij bang srityje.
Taigi XIX a. pabaigoje buvo dvi formuls, kurios kokybikai atitiko
eksperimentinius rezultatus ribotose spektro srityse, bet n viena nenusak
visos eksperimentins kreivs. Tapo aiku, kad klasikin fizika nesusidoroja
su iluminiu spinduliavimu ir reikia i esms perirti jos pagrindinius teiginius.

202

VII SKYRIUS

7.2. PL ANKO FORMUL

Klasikin elektrodinamika galjo skmingai aikinti tik tuos optinius


reikinius, kuriuose elementarieji viesos sveikos su mediaga procesai nra esminiai. Tuo tarpu nagrinjant ilumin spinduliavim, ie procesai yra
svarbs. Todl iluminio spinduliavimo problem klasikin elektrodinamika
isprsti nepajg.
Klasikins fizikos pagrindus perirjo Plankas (1900 m.). Jis ikl
mint, kuri i esms prietaravo klasikins statistins fizikos ir elektrodinamikos vaizdi sistemai. Jo hipotez teigia, kad elektromagnetin spinduliuot spinduliuojama ne tolygiai, o atskiromis porcijomis (kvantais), kuri
energijos dydis proporcingas daniui:

= h = h

c
;

ia h = 6,62210-34 Js universalioji pastovioji, vliau pavadinta Planko


konstanta.
Planko hipotez aikiai prietarauja klasikins fizikos dsniams, nes i
j iplaukia, kad visi dydiai (energija, impulsas, poveikis) gali laisvai gyti
bet kokias kiek norima maas vertes ir gali kisti tolygiai. Pagal klasikinius
dsnius danio osciliatorius gali turti savyje vairi energij, kuri proporcinga amplitudei kvadrate. Tai reikia, kad osciliatorius per vienetin laik
gali spinduliuoti bet kok energijos kiek. Teorikai modeliuojant juodj
kn kaip begalin harmonini osciliatori visum, kiekvienas i kuri
skleidia atskir monochromatin bang, o visi kartu itisin juodj spinduliuot, ir naudojantis dsniais, valdaniais i osciliatori veikim, galima
nustatyti tokios sistemos juodojo kno spinduliavimo dsn.
Taiau toks kelias nedav norim rezultat. Tik Planko teiginys, kad
harmoninis danio osciliatorius gali turti tok energijos kiek, kuriame
yra kartotinis elementarij dydi h skaiius (En = nh), pateik teising
rezultat. Reikia nagrinti ne mediagos osciliatorius spinduliuotojus, o
spinduliuots osciliatorius, atinkanius elektromagnetinm bangom; ia atliekamas taip vadinamas skleidimas osciliatorius.
Remiantis naujaisiais kvantiniais vaizdiais ir statistiniais metodais,
Plankas pateik spinduliavimo gebos iraik, sutampani su eksperimentu:

,T =

2 h 3
2 hc2
1
1
;
arba
=
.

,T
2
exp(h / k T ) -1
exp(h c / k T ) -1
c
5

203

ILUMINIS SPINDULIAVIMAS

Tai Planko formul.


Teoriniuose skaiiavimuose vietoje spinduliavimo gebos ,T naudojamas spektrinis spinduliuots energijos tankis u,T, tarp kuri toks sryis:

,T = (c/4) u,T .
Pateiksime Planko formuls ivedim pagal Einteino samprotavimus.
Taiau prie tai susipainsime su kai kuriais kvantins teorijos vaizdiais.
Naudodamas Planko idjas, Boras ivyst atomo spinduliavimo kvantin teorij. Pagal j atomas nusakomas tam tikromis stacionariomis bsenomis, kuriose jis bdamas nespinduliuoja. Energi2
jos spinduliavimas arba sugertis susijusi su atomo E2
uoliu i vienos stacionariosios bsenos kit
(7.2.1 pav.). Tokio uolio metu spinduliuojama arba
E1
1
sugeriama monochromatin banga, kurios dan lemia stacionarij bsen energij skirtumas:
7.2.1 pav. Energijos
h = E2 E1 .

lygmen schema

Einteinas papild Boro kvantin teorij kiekybikai apraydamas


viesos sugerties ir spinduliavimo procesus.
Panagrinsime vienod atom dujas. Pagal Bor kiekvienas atomas
gali bti stacionariosiose bsenose 1, 2, 3, , kuri energijos E1, E2, E3, .
Vidutinis atom skaiius ioje bsenoje, kurios energija Ei, vadinamas iojo
lygmens upilda, priklausanti nuo iorini slyg. Jei, pvz., dujos temperatroje T yra termodinaminje pusiausvyroje, tai upilda nusakoma Bolcmano
skirstiniu:
E
N i = N 0 exp - i ;.
kT

(7.2.1)

ia N0 atom skaiius vienetiniame tryje apatiniame lygmenyje.


Bendriausiu atveju (7.2.1) formulje reikia rayti statistin lygmens
svor gi, nusakant lygmens isigimim.
Nagrindamas spinduliuots sveik su atomais, Einteinas iskyr tris
procesus: savaimin (spontanin) spinduliavim, sugert ir priverstin (indukuotj) spinduliavim. Visi procesai nagrinjami statistikai, t. y. naudojant
tikimybs samprat.
Jei atomas yra bsenoje 2 ir nepatiria iorinio poveikio, jis gali savaime (spontanikai) pereiti bsen 1, kur energija maesn ir atiduoda energijos skirtum E2 E1 fotono pavidalu. Toks procesas vadinamas savaimi-

204

VII SKYRIUS

niu viesos spinduliavimu, kuris nusakomas savaiminio uolio 2 1 tikimybe A21 per vienetin laik. Dydis A21 dar vadinamas savaiminio uolio
Einteino koeficientu.
emiausiame lygmenyje esantys nesuadintieji atomai, veikiami iorinio elektromagnetinio lauko, pereina suadintj bsen sugerdami
energijos E2 E1 = h foton. Suprantama, sugerties uolio tikimyb dani ruoe nuo iki + d proporcinga spektriniam spinduliuots energijos
tankiui u. ia prasme galima kalbti apie poveikio nagrinjam proces
galimyb. Sugerties tikimyb per vienetin laik lygi B12 u. Koeficientas
B12, nusakantis atomins sistemos suadinimo tikimyb, vadinamas sugerties Einteino koeficientu.
Apart to Einteinas pateik ir priverstinio (indukuotojo) spinduliavimo vaizd. Veikiant ioriniam elektromagnetiniam laukui, suadintoje bsenoje esantys atomai (pvz., bsenoje E2), pagal Eintein, gali ne tik sugerti
energij, bet ir sugrdami emesn energijos lygmen ispinduliuoti energijos h = E2 E1 foton. Pastarieji uoliai yra priverstiniai ir nusako priverstin spinduliavim. Kitaip tariant, h energijos fotonas gali sukelti
kvantin uol atome i lygmens E2 E1, dl ko atsiranda dar vienas h energijos fotonas. Dl priverstini uoli atsirad spinduliuots parametrai (danis, faz, sklidimo kryptis, poliarizacija) yra tokios pat, kaip ir pirmins
spinduliuots. Toki uoli tikimyb per vienetin laik yra B21 u. Koeficientas B21 vadinamas priverstinio spinduliavimo Einteino koeficientu. Jei
iorinio lauko nra (u = 0), priverstiniai uoliai nevyksta.
Taigi iorinis elektromagnetinis laukas iaukia uolius, lydimus kaip
sugertimi, taip ir spinduliuote.
Pereisime prie Planko formuls ivedimo.
Tarkime, kad udarame tryje yra dujos tam tikroje termodinaminje
temperatroje T ir elektromagnetinis laukas, kurio spektrinis energijos tankis u,T. Sistema yra termodinaminje pusiausvyroje. Tarp atom ir lauko
vyksta pastovus energijos apsikeitimas. Atomai sugeria ir spinduliuoja
kvantus, pereidami i vienos bsenos kit. ie procesai visumoje nesuardo
sistemos termodinamins pusiausvyros.
Atom skaiius, spontanikai pereinantis per vienetin laik i virutinio lygmens apatin, proporcingas j skaiiui virutiniame lygmenyje N2 ir
lygus A21N2.
Atom skaiius, pereinantis i virutinio suadintojo lygmens apatin
veikiant spinduliuotei, proporcingas suadintj atom skaiiui N2 ir krintaniosios spinduliuots spektriniam energijos tankiui u,T. Suadintj ato-

205

ILUMINIS SPINDULIAVIMAS

m priverstini uoli per vienetin laik skaiius emesn lygmen lygus


B21N2u,T. Suminis savaimini ir priverstini uoli skaiius, t. y. bendrasis
ispinduliuot kvant skaiius, lygus A21N2 + B21N2u,T . Lygmenyje E1
esantys atomai gali pereiti auktesnj E2 tik krintaniosios spinduliuots
energijos sskaita, todl toki uoli ir sugertj kvant per vienetin laik
skaiius bus lygus B12N1u,T .
Nusistovjus pusiausvyrai tarp spinduliavimo ir duj, sugertj ir ispinduliuotj per vienetin laik kvant skaiius vienodas, t. y.
A21N2 + B21N2u,T = B12N1u,T .

(7.2.2)

ia atom skaiius lygmenyse nusakomas Bolcmano skirstiniu:


N1 = N0 exp( E1/kT);

N2 = N0 exp( E2/kT) .

J dalmuo yra lygus


E E1
h
N1
= exp
.
= exp 2
N2
kT
kT

(7.2.3)

I (7.2.2) formuls panaudojus (7.2.3) galima ireikti taip:

u ,T =

A21 / B21
A21 / B21
=
.
( B12 / B21 ) ( N 1 / N 2 ) -1 ( B12 / B21 ) exp (h / k T ) -1

(7.2.4)

Einteino koeficientus A21, B21, B12 galima tiksliai apskaiiuoti tik inant elektromagnetinio lauko sveikos su atomu dsnius. Taiau (7.2.4) iraikoje esani i koeficient dalmenis galima nustatyti i paprast bendrj samprotavim:
1. Kai temperatros labai auktos (T ), exp(h/kT) 1 ir (7.2.4)
iraika gyja tok pavidal:
u ,T =

A21 / B21
.
( B12 /B21 ) -1

Manant, kad elektromagnetinis laukas ertms viduje yra iluminis, galima ireikti spinduliuots geb:
c
c A21 / B21
,T = u ,T =
.
4
4 ( B12 /B21 ) - 1
Taiau be galo auktoje temperatroje atom energija turi bti be galo
didel ir j spinduliavimo geba ,T . Taip atsitiks, jei vardiklis taps lygus nuliui, t. y. kai B12 = B21. raius (7.2.4), ireikiama taip:

206

VII SKYRIUS

,T =

A21 / B21
c
.
4 exp(h / k T ) - 1

(7.2.5)

2. Ma dani srityje atskiro kvanto energija maesn u iluminio


judjimo energij, t. y. h << kT. Tada per vienetin laik spinduliuojama ir
sugeriama toks didelis kvant skaiius, kad spinduliuot gali bti suprantama tolydine. Kitaip tariant, ma dani srityje (7.2.5) iraika turi bti tapatinga Reilio ir Dinso formulei.
Kai h << kT, tai h /kT << 1. Tada eksponentin funkcij galima iskleisti eilute ir apsiriboti dviem jos nariais:
h
h
= 1 +
exp
.
kT
kT

raoma (7.2.5) formul ir prilyginama Reilio ir Dinso iraikai:

,T

c A21 k T 2 2
kT .

=
4 B21 h
c2

I ia
A21 8 h 3
=
,
B21
c3
ir iplaukia Planko formul:

,T

2 h 3
=
c2

1
.
h
1
exp
kT

Ribiniu atveju, kai daniai mai, Planko formul tampa Reilio ir Dinso formule. Kai daniai labai dideli, h >> kT ir vardiklyje galima nekreipti
dmesio vienetuk. Gaunama Vyno formul, kuri gerai aprao eksperimentinius rezultatus trumpj bang srityje. Dani skalje Vyno formul
atrodo taip:

,T =

h
2 h 3
.
exp
2
c
kT

I fizikins puss tai reikia, kad spinduliuote lydimuose uoliuose


skaitomi tik savaiminiai uoliai, nusakomi koeficientais Amn. Taigi trumpj bang srityje priverstin spinduliuot sukeliantys uoliai vaidina ma

ILUMINIS SPINDULIAVIMAS

207

vaidmen ir visas spinduliavimas vyksta dl savaimini uoli. Ilgj bang


srityje, atvirkiai, pagrindinai vyksta priverstiniai uoliai.
Planko formul gerai atitinka eksperimentinius duomenis ir yra pilnutinis Kirchhofo ikeltos pagrindins uduoties sprendinys. Planko formul
apima savyje du pagrindinius juodojo kno spinduliavimo dsnius Stefano
ir Bolcmano bei Vyno dsnius.
Planko formul foton kalboje reikia, kad viesos bangos lauko energija yra foton, sukuriani lauk, energij suma. Pusiausvyrosios spinduliuots energijos tankis ireikiamas taip:
u() = D N ( ) ;
ia ciklinis danis ( = 2), D = h/2, funkcija N() vadinama foton
pasiskirstymo pagal danius funkcija:
N ( ) =

2
2 c3

1
.
D
1
exp
kT

Anksiau buvo pabrta, kad kai D << kT Planko formul tampa


Reilio ir Dinso formule. Tai reikia, kad auktose temperatrose, kai vidutin osciliatori energija gerokai didesn u atstum tarp jo bsen, osciliatoriaus energijos kvantavimo efektas yra neesminis.

208

VIII SKYRIUS

VIII SKYRIUS

VIESOS STIPRINIMAS IR GENERAVIMAS


Fizikos sritis, vadinama kvantine elektronika, yra mokslas, nagrinjantis elektromagnetini bang sveikos su mediag teorij ir generavimo
metodus dl priverstinio (indukuotojo) kvantini sistem (molekuli, atom,
jon) spinduliavimo, o taip pat rangas, kuriose vyksta elektromagnetins
spinduliuots generavimas optinje bang srityje. Tokie renginiai vadinami
lazeriais (arba optiniais kvantiniais generatoriais). odis lazeris atsirado
1960 m., kai amerikiei mokslininkas Meimenas sukr pirmj pasaulyje
optin kvantin generatori, skleidiant raudonj vies. is odis yra anglikos frazs Light amplification by stimulated emission of radiation
(viesos stiprinimas indukuotuoju spinduliavimu) santrumpa.
8.1. SAV AI MINI S IR PRIVERSTINIS SPINDULI AVIM AS

Optinio kvantinio generatoriaus veikimas grindiamas tokiais elektromagnetins bangos sveikos su mediaga procesais: savaiminiu (spontaniniu) ir priverstiniu (indukuotuoju) spinduliavimu bei sugertimi. i klausim nagrinjime didel indl ne Einteinas. veds kvantin spinduliavimo teorij statistines svokas ir panaudojs detaliosios pusiausvyros princip kai sistema yra statistinje pusiausvyroje, bet koki tiesiogini uoli
i vienos bsenos kit skaiius yra lygus atvirkij uoli skaiiui, jis
ne tik naujai pagrind Planko iluminio spinduliavimo dsn, bet ir giliau
siskverb elektromagnetinio lauko ir mediagos sveikos esm. Nustatyta,
kad alia anksiau inom proces sugerties ir savaiminio spinduliavimo
yra treiasis procesas priverstinis spinduliavimas.
Savaiminis spinduliavimas. Savaiminio spinduliavimo dsn
Einteinas suformulavo kaip tikimybin: kai nra iorinio spinduliuots lauko, yra tam tikra dalels savaiminio uolio i auktesniojo E2 energijos lygmens 2 emesnj E1 energijos lygmen 1 tikimyb (8.1.1 a pav.). uoli
skaiius per vienetin laik vadinamas uolio tikimybe A21.
Savaimins spinduliuots galia ireikiama taip:
Wsav = A21 N2 h .

VIESOS STIPRINIMAS IR GENERAVIMAS

209

ia N2 daleli skaiius lygmenyje 2.


Koeficientas A21 nusako savaiminio spinduliavimo tikimyb ir vadinamas savaiminio spinduliavimo Einteino koeficientu. Jis susijs su suadintosios bsenos gyvavimo trukme , kai nra nespindulini uoli, tokiu
sryiu:
1
A21 = .

Savaimins spinduliuots galia ireikiama taip:


t
Wsav = W0 exp - .

ia W0 = A21 N20 h nusako savaimins spinduliuots gali pradiniu


laiko momentu.
Savaiminiuose uoliuose vairios dalels spinduliuoja ne vienu metu ir
nepriklausomai viena nuo kitos, todl j spinduliuojamj foton fazs nesusietos tarpusavyje, t. y. savaimin spinduliuot yra nekoherentin. Be to
spinduliojamojo fotono sklidimo linkm ir poliarizacija yra atsitiktins, o
danis kinta kakokiame tai ruoe.

Priverstinis spinduliavimas. Einteino teiginio prasm apie priverstin spinduliavim yra ta, kad veikiant danio elektromagnetiniam
laukui molekul gali pereiti i
2
E2
emesniojo energijos lygmens
h
E1 auktesnj E2 sugerdama
h
h
h
h
energijos kvant h = E2 E1
(8.1.1 b pav.), arba pereiti i 1
E1
auktesniojo lygmens E2 ea
b
c
mesnj E1 ispinduliuodama
8.1.1 pav. Trij proces schema
energijos kvant h = E2 E1
(a savaiminis spinduliavimas, b sugertis,
c priverstinis spinduliavimas)
(8.1.1 c pav.). Pirmasis procesas vadinamas sugertimi, antrasis priverstiniu (indukuotuoju) spinduliavimu. Kiekvieno proceso sparta
proporcinga atitinkamoms tikimybms B12u ir B21u (ia B12 ir B21 sugerties
ir priverstinio spinduliavimo Einteino koeficientai, u spinduliuots spektrinis energijos tankis). I detaliosios pusiausvyros principo iplaukia, kad
esant termodinaminei pusiausvyrai viesos kvant skaiius dN1, sugert per
laik dt uolio 1 2 metu, turi bti lygus kvant skaiiui dN2, ispinduliuot atvirktini uoli 2 1 metu. Sugertj kvant skaiius, pagal

210

VIII SKYRIUS

Eintein, proporcingas spektriniam veikianiosios spinduliuots tankiui u ir


daleli skaiiui N1 apatiniame lygmenyje:
dN1 = B12 u N1 dt.

(8.1.1)

Sandauga B12 u N1 yra sugerties uoli skaiius per vienetin laik.


Analogikai spinduliuot sukelianij uoli skaiius dN2 ireikiamas taip:
dN2 = (A21 + B21 u) N2 dt ;

(8.1.2)

ia N2 suadintj daleli skaiius bsenoje 2.


Koeficient B12 ir B21 iraikos ir j sryis su A21 gaunamos kvantinje elektrodinamikoje. Taiau pateiksime tik sryius tarp Einteino koeficient. Tam tikslui panagrinsime udar ertm, kurios sienels sugeria ir
spinduliuoja elektromagnetin spinduliuot. Esant statistinei pusiausvyrai,
spinduliuot ertms viduje nusakoma spektriniu spinduliuots energijos tankiu u ,T, nusakomu Planko formule:
u ,T =

8 h 3
1
.
3
exp (h / kT ) - 1
c

Kadangi esant termodinaminei pusiausvyrai dN2 = dN1, naudojant


(8.1.1) ir (8.1.2) iraikas galima urayti taip:
B12 u,T N1 = (A21 + B21 u,T) N2 .
I ia
B12 u ,T
N2
=
.
N 1 A21 + B21 u ,T

(8.1.3)

Esant termodinaminei pusiausvyrai daleli skirstinys energijos lygmenyse nusakomas Bolcmano dsniu:
E
.
N = N 0 g exp
kT

Tada
E E1
N2 g2
.
=
exp 2
N1 g1
k T

(8.1.4)

ia g1 ir g2 statistiniai lygmen svoriai, kurie nurodo, kiek nepriklausom


atomins sistemos bsen turi vienod energij (paprastumo dlei manysime, kad g1 = g2 = 1).

211

VIESOS STIPRINIMAS IR GENERAVIMAS

Sulyginus (8.1.3) ir (8.1.4) iraikas ir kadangi E2 E1 = h , galima


urayti taip:

u ,T =

A21
.
B12 exp (h / k T ) - B21

(8.1.5)

Kai T , spektrinis spinduliuots tankis u turi neribotai didti, t. y.


(8.1.5) iraikos vardiklis turi bti lygus nuliui. Tada
B12 = B21 .

(8.1.6)

Sulyginus (8.1.5) iraik su Planko formule, galima urayti taip:


B21 =

c3
A21 .
8 h 3

(8.1.7)

(8.1.6) ir (8.1.7) sryiai tinka visoms sistemoms, jos nesusietos su iors temperatra, reikia tinka ir nesant pusiausvyrai.
Savo savybmis priverstinis spinduliavimas i esms skiriasi nuo savaiminio. Svarbiausia yra tai, kad susikrs srautas sklinda ta paia linkme
kaip ir pradinis adinantysis. Be to priverstinio ir pirminio sraut daniai ir
poliarizacijos grietai vienodos. Priverstinis srautas yra koherentinis su pradiniu adinaniuoju.
8.2. VIESOS STI PRI NIM AS IR GENER AVIM AS

Sugerties ir priverstinio spinduliavimo reikiniai visuomet pasireikia


ir sudaro dvi neatskiriamas puses vieno ir to paties proceso viesos sveikos su mediaga. Plintaniojo kakokia kryptimi viesos srauto dal mediaga sugeria ir tuo pat metu kakoki sugertosios energijos dal graina
priverstinio spinduliavimo bdu. Todl eksperimento metu negalima imatuoti atskirai sugerties arba priverstins spinduliuots gali; nustatomas j
skirtumas:
Wsug = (B12 N1 B21 N2) u h .
Daniausiai B12 N1 > B21 N2, todl Wsug > 0 ir perjs terp viesos
srautas dl sugerties susilpnja. Taiau jei sistema yra bsenoje, kurioje daleli skaiius N2 lygmenyje 2 tampa didesniu u daleli skaii N1 lygmenyje 1, tai B12 N1 < B21 N2, t. y. sugerties galia tampa neigiama (Wsug < 0).
Tokia terp veikiant viesai ne sugeria, o iskiria viesos energij ir stiprina
j krintanij spinduliuot. Pradioje is reikinys pavadintas neigiama

212

VIII SKYRIUS

sugertimi. Dabar daniau naudojamas terminas stiprinimas. Stiprinimo


galia Wst = Wsug.
Vienas i svarbiausi optini mediagos parametr yra sugerties koeficientas ksug , kuris ireikiamas taip:
k12sug =

Wsug
cu

B h
h
( B12 N 1 - B21 N 2 ) = 12
( N1 - N 2 ) .
c
c

Stiprinimo koeficientas kst, nusakantis viesos srauto intensyvumo


prieaugl pereinant vienetinio ilgio sluoksn, yra lygus
st
k 21
= k12sug =

B h
h
( B21 N 2 - B12 N 1 ) = 21
( N 2 - N1 ) .
c
c

I ios iraikos iplaukia, kad tarp dviej energijos lygmen vykstanij optini uoli metu stiprinimas (kst > 0) bus tada, kai virutinio lygmens upilda N2 virija apatinio lygmens upild N1, t. y. kai yra taip vadinamas inversinis daleli skirstinys energijos lygmenyse (N2 > N1). Terp su
inversine energijos lygmen upilda vadinama aktyvija. Svarbu pabrti,
kad norint sukurti aktyvij terp visuomet reikalinga iorin papildomoji
energija, kuri po to priverstiniame spinduliavime i dalies pasikeiia stiprinamosios elektromagnetins spinduliuots energij. Dviej lygmen optinio
suadinimo ypatumas tame, kad negalima perkelti suadintj bsen daugiau nei pus daleli ir todl negalima sukurti inversin lygmen upild.
Tokia padtis susidaro todl, kad yra priverstinis spinduliavimas.
Kai kuri spinduliuots sveikos su me3
diaga savybi negalima aprayti dviej lyg2
men modeliu. Labai danai po suadinimo
sistema ne optiniu bdu pereina koki nors
treij bsen (8.2.1 pav.). Tokia situacija
yra, pvz., rubine. Treioji bsena 2 yra meta1
stabilioji (ilgai gyvuojanti).
8.2.1 pav. uoliai trij
Daleli skaiiaus N1 ir N2 priklausomylygmen sistemoje adinant
kanale 13
bs nuo iorins adinaniosios spinduliuots
intensyvumo pavaizduotos 8.2.2 pav. Daleli
skaiius lygmenyje 3 menkas, t. y. lygmuo 3 yra savotikas virsmo punktas, kuriame dalels ilgai neusilaiko. Didjant kaupinaniosios energijos
tankiui ukaup, N2 vert staigiai auga, o N1 maja. Skirtingai nuo dviej lygmen sistemos, iuo atveju daleli skaiius pradiniame lygmenyje 1 gali
sumati iki nulio ir visos dalels gali susikaupti metastabiliajame lygme-

213

VIESOS STIPRINIMAS IR GENERAVIMAS

nyje 2. Po kreivi N2(ukaup) ir N1(ukaup)


susikirtimo tako susidaro inversin
lygmen upilda (N2 > N1). Kai
inv
ukaup < u kaup
, sugerties koeficientas kanale 1 2 teigiamas. Inversijos take
inv
, jis
jis lygus nuliui, o kai ukaup > u kaup

N
1

N2

N2

N1

N1
tampa neigiamu, t. y. tenkinama pa- 0
U
kaup
grindin spinduliuots stiprinimo sly8.2.2 pav. Lygmen upildos priklauga.
somyb nuo kaupinimo intensyvumo
Inversins upildos sudarymas
kanale 13
dar ne garantuoja didelio ieinaniojo
i aktyviosios mediagos viesos srauto intensyvumo. Stiprinimo laipsn lemia stiprinimo koeficientas kst ir aktyvaus sluoksnio ilgis l. i priklausomyb paprasiausiu atveju gali bti ireikta taip:

Ii = I0 exp(kst l ) ;.
ia I0 krintaniosios sugeriantj mediagos sluoksn viesos intensyvumas, Ii ieinaniojo i jo viesos intensyvumas, kst = ksug.
Jei pasisekt smarkiai padidinti aktyvaus strypo ilg, ieinanioji i jo
gal spinduliuot bt pakankamai intensyvi. Be to ji bt ir tada, kai nra
iorinio srauto. Pirminis impulsas bt savaimini uoli metu ispinduliuota spinduliuot, kuri daug kart stiprinama sklindant didelio ilgio
sluoksniu. is reikinys vadinamas superliuminiscencija.
Aktyvioji mediaga gali tapti viesos virpesi generatoriumi, jei skleidiamosios viesos dalis vis laik yra aktyviojoje mediagos zonoje ir sukelia vis nauj ir nauj daleli priverstin spinduliuot, t. y. kai yra grtamasis ryys. Tam aktyvioji mediaga dedama tarp dviej lygiagreij veidrodi.
Tarkim, pavyzdiui, kad aktyvioji mediaga yra cilindrinis strypas, o veidrodi
S1
S2
Lazerinis spindulys
S1 ir S2 ploktumos statmenos strypo aiai
(8.2.3 pav. ). Tada daug kart atsispindjs nuo veidrodi viesos spindulys daug
kart pereis aktyvj stryp, kiekvien
S1
S2
kart stiprdamas dl daleli priverstini
8.2.3 pav. Optiniai rezonatoriai
uoli. Gaunamas atvirasis optinis rezonatorius, savotikas Fabri ir Pero interferometras, upildytas aktyvija terpe.
Dl daugkartinio viesos spindulio atspindio rezonatoriaus viduje susikau-

214

VIII SKYRIUS

pia enklus viesos srauto tankis. Jo dalis, lygi 1 R (R i dalies skaidraus


veidrodio atspindio faktorius), ieina ior ir sudaro lazerin spinduliuot. Tokia situacija susidaro netgi tada, kai nra jokios iorins spinduliuots, t. y. sistema tampa generatoriumi.
Toks generatorius yra savarankikas elektromagnetins spinduliuots
altinis. Generatoriaus spinduliuot nusakoma kaupinimo galia ir metodu,
veidrodi atspindio ir praleidimo ypatumais, rezonatoriaus viduje pasireikianiais energijos nuostoliais.
Bangos srauto dalis i rezonatoriaus ieina. Be to yra ir kitokie nuostoliai, kurie nusakomi viesos sklaida terps netolygumuose bei veidrodiuose, sugertimi, difrakcija ir kt. Generavimas galimas tik tada, kai krintaniosios pusskaidr veidrod bangos energij yra ne maesn u energij
ankstyvesniojo kritimo atveju. Tai reikia, kad viesos stiprinimas turi bti
pakankamai didelis, virijantis tam tikr slenkstin vert. Jei stiprinimas
dviejuose perjimuose rezonatoriuje didesnis u suminius nuostolius, tai
kiekvieno perjimo atveju bangos intensyvumas didja. Taiau is didjimas
yra ne begalinis. Esant konkreiai kaupinananiojo altinio galiai, darbini
lygmen inversin upilda maja, didjant spinduliuots energijos tankiui
rezonatoriuje ir sumaja stiprinimo
koeficientas. Dl io netiesinio sotiniOptinis
kaupinimas
mo reikinio lazeryje nusistovi stacionarus generavimo reimas, kai suminiai
energijos nuostolius tiksliai kompensuoja stiprinimas aktyviojoje terpje.
Aktyvusis elementas
Principin lazerio su optiniu kaupinimu schema pavaizduotas 8.2.4 pav.
S2
S1
Aktyvusis elementas kaupinamas specialij ksenono duj ilydio impulsi8.2.4 pav. Principin optinio lazerio
ni lemp viesa. Blyksnio trukm apie
schema
10-3 s.
Taigi lazerio veikimas grindiamas iais pagrindiniais momentais:
1. Atomini sistem priverstiniu spinduliavimu;
2. Termodinamikai nepusiausvyrij sistem naudojimu, kuriose galima stiprinti vies, t. y. inversini sistem sukrimu;
3. Teigiamas grtamasis ryys, kuris stiprinanij sistem paveria
koherentins spinduliuots generatoriumi.

VIESOS STIPRINIMAS IR GENERAVIMAS

215

8.3. L AZERIO SPI NDULI UO TS S AVYBS

Lazeris yra naujas elektromagnetini bang altinis. Jo spinduliuots


savybs yra unikalios, smarkiai besiskirianios nuo prastini spinduoli:
kaitrini lemp, liuminescencini lemp, elektros lanko, kibirkties ir t. t.
Lazerio spinduliuots kryptingumas yra viena i pagrindini jos savybi. Lazerio spindulio pltra yra kelios kampins minuts, o kartais net
kelios sekunds. Pavyzdiui, Mnulyje susidariusi lazerio pluotelio dm
yra tik keli kilometrai. Spinduliuots kryptingum lemia tai, kad maksimaliai stiprinami tie spinduliai, kurie sklinda lygiagreiai su rezonatoriaus aimi. Grietai lygiagrei spinduli sukurti, inoma, negalima, nes tam trukdo
viesos difrakcija. Spinduli pltros kampas principialiai negali bti maesnis u difrakcijos rib /D (ia D pluotelio plotis).
Lazerio spinduliuots monochromatikumas iskirtinai didelis. Atom sistemos sugertis ir spinduliuot nusakoma tam tikru dani ruou, kuris
vadinamas spektrins linijos ploiu. Lazerio spinduliuotje is ruoas yra
labai siauras, t. y. didelis monochromatikumas.
Pagrindin vaidmen lazerio spinduliuots spektro linijos susiaurjime
vaidina optinis rezonatorius. Optini rezonatori ypatumas tame, kad j
matmenys gerokai didesni u bangos ilg. Dl to vienu metu suadinama
daug nuosavj virpesi. Tokie virpesiai vadinami rezonatoriaus modomis.
Moda nusako stoviniosios elektromagnetins bangos rezonatoriuje konfiguracij.
Fabri ir Pero tipo rezonatoriaus modos pirmuoju artiniu gali bti suprantamos kaip dviej plokij elektromagnetini bang, sklindanij
prieprieiais palei rezonatoriaus a, superpozicija. Taip manant nesunkiai
gaunami rezonansiniai daniai, jei tenkinama slyga, kad rezonatoriaus ilgis
L lygus sveikajam pusbangi skaiiui, t. y.
L=m

;
2

(ia m = 1, 2, 3, ).

i slyga reikalinga tam, kad abiej rezonatorius veidrodi paviriuose stoviniosios elektromagnetins bangos elektrinis laukas bt lygus
nuliui. Tada rezonansiniai daniai:

m = m

c
.
2L

216

VIII SKYRIUS

Dvi gretimsias modas atitinkani dani skirtumas:


=

c
.
2L

ios dvi modos skiriasi viena nuo kitos lauko pasiskirstymu palei rezonatoriaus a, t. y. iilgine linkme. Todl jos vadinamos iilginmis modomis. Be j rezonatoriuje susidaro ir skersins modos, kurios nusako lauko
pasiskirstym ploktumoje, statmenoje rezonatoriaus aiai.
Lazerio spinduliuots spektro plot pagrindinai lemia generuojanij
mod skaiius. Optiniuose rezonatoriuose vienu metu gali bti suadinama
daug mod (taip vadinamas daugiamodis generavimo reimas). Lazeris
spinduliuoja vairi dani rinkin, kurie yra aktyviosios terps liuminescencijos linijos viduryje. Pvz., kietj kn lazeri, veikianij daugiamodiniu
reimu, spinduliuots spektro linijos plotis gen gali bti 1 GHz eils. Reikia pabrti, kad daugiamodis lazerio reimas blogina koherentikum bei
spinduliuots kryptingum.
Kartais reikia, kad lazeris generuot tik vien tam tikro danio mod.
Tam naudojamos specialios priemons, galinios uslopinti nepageidaujamas auktesnij eili modas (taip vadinama mod selekcija). Uslopinus
auktesnij eili virpesius, iorin energija perduodama pagrindinei modai
ir sutelkia ioje modoje ji gerokai padidja. Teorikai vertinus vienmodio
1 mW galios lazerio spektro linijos plot gaunama vert gen 510-3 Hz.
Praktikai tokie reikiniai, kaip vibracija, terminis iplitimas, padidina i
vert. Duj lazerio gen = (50 500) Hz, nors kartais gaunama keli herc
linijos ploio vert.
Lazerio spinduliuots koherentikumas yra didelis.
Bet kuri elektromagnetin banga nusakoma erdviniu ir laikiniu koherentikumu. Panagrinsime konkreiau.
Parinksime du takus P1 ir P2 taip, kad laiko momentu t0 per juos pereina elektromagnetins bangos frontas. Slyga teigia, kad laiko momentu t0
elektrini lauk fazi skirtumas tuose takuose lygus nuliui. Jei is fazi
skirtumas ilieka lygus nuliui bet kuriuo laiko momentu t, sakoma, kad tarp
dviej tak yra pilnutinis koherentikumas. Jei i slyga tenkinama bet kokiai bangos fronto tak porai, i banga apibdinama pilnutiniu erdviniu koherentikumu.
Panagrinsime bangos elektrin lauk take P laiko momentais t ir
t + . Jei trukmje lauko virpesi fazi skirtumas ilieka toks pat bet kokiu
laiko momentu t, sakoma, kad trukmje yra laikinis koherentikumas. Jei

VIESOS STIPRINIMAS IR GENERAVIMAS

217

tokia slyga tenkinama bet kokiai vertei, banga apibdinama pilnutiniu


laikiniu koherentikumu.
Vien skersin bang generuojantis lazeris skleidia pilnutinio erdvinio koherentikumo spinduliuot. Laikinis koherentikumas priklauso nuo
juostos ploio gen . Pavyzdiui, nuolatiniu reimu veikianio duj lazerio
gen = (50 500) Hz ir koherentikumo ilgis keli kilometrai, o prastini
spinduoli (pvz., natrio lempos) koh 10-10 s ir Lkoh 3 cm.
Lazerio spinduliuots galia priklauso ne tik nuo kaupinimo intensyvumo, bet ir nuo generavimo impulso trukms. Panagrinsime rubino lazer,
kuris daniausiai veikia impulsiniu reimu. Rubino lazeris gali veikti dviem
reimais: laisvojo generavimo ir kokybs moduliacijos. Rubino lazerio veikimas laisvojo generavimo reime tsiasi tol, kol impulsins lempos spinduliuots intensyvumas netampa perdaug maas ir inversin upilda nesumaja emiau slenkstins verts. prastini standartini rubino kristal, kuri ilgis keli centimetrai ir skersmuo 1 cm, pilnutin spinduliuots impulso
energija iame reime yra keli diauliai, generavimo impulso trukm milisekunds ir vidutin spinduliuots galia keli kilovatai.
Jei generavimo impuls trukm sumaja iki (10-7 10-9) s ir maiau,
tai generatoriaus ijimo smailin galia padidja iki (10 1000) MW ir daugiau. Tokie trumpi galingi impulsai gaunami lazeriuose, kurie veikia valdomosios rezonatoriaus kokybs reime (kokybs moduliavimas).
Lazerio veikimo kokybs moduliavimo reime principas yra toks.
Tarkim, kad rezonatoriaus vid dta utra. Kai utra udaryta, generavimas nevyksta, ir todl inversijos upilda gali bti labai didel. Kai kaupinimo galia pakankama, metastabiliajame lygmenyje galima sukaupti beveik
visas aktyviosios mediagos daleles. Taiau generavimo slyga nebus tenkinama, nes rezonatoriaus nuostoliai gan dideli. Jei utra greitai atidaroma,
stiprinimas lazeryje gerokai virija nuostolius ir sukauptoji energija isiskiria trumpo intensyvaus viesos impulso pavidalu. Kadangi iuo atveju rezonatoriaus kokyb kinta nuo ma iki dideli veri, tai toks reimas vadinamas rezonatoriaus kokybs moduliavimo reimu. Kai utra atidaroma
greitai (per trumpesn u lazerinio impulso susidarym laik), ijusioji
spinduliuot yra vienas gigantikas impulsas. Jei utra atidaroma ltai, gali
generuoti daug impuls.
Optinio rezonatoriaus kokybs valdymui naudojami vairs renginiai,
kurie skirstomi aktyviuosius ir pasyviuosius. Aktyviesiems priklauso vairs optiniai mechaniniai, elektooptiniai ir magnetooptiniai moduliatori tipai. 8.3.1 pav. pavaizduota rezonatoriaus kokybs valdymo schema, nau-

218

VIII SKYRIUS

dojant visikojo vidaus atspindio prizms sukim. Rezonatorius turi aukt


kokyb tik trumpoje trukmje, kai priz1
2
3
ms briauna lygiagreti su nejudaniuoju
veidrodiu. Naudojant prastinius apsisu8.3.1 pav. Visikojo vidaus
atspindio prizms naudojimas
kimo greiius (20000 30000) aps/min,
kokybs valdymui
kokybs perjungimo laikas yra apie 10(1 besisukanioji prizm, 2 aktyvioji
7
s. Dar trumpesni laikai (apie 10-9 s)
terp, 3 ieinamasis veidrodis)
gaunami elektrooptine utra, kurioje
naudojama Kero cel ir poliarizatorius. Aktyviuose moduliatoriuose nuostoli atjungimo momentas nusakomas iorinmis slygomis.
Kokybs jungimas pasyviaisiais moduliatoriais pilnutinai nusakomas
spinduliuots energijos tankiu rezonatoriaus viduje ir j optinmis savybmis. Pasyvieji moduliatoriai (arba pasyviosios utros) gali bti skaidrjantieji filtrai, spinduliuots poveikyje yranios plvels, puslaidininkiniai
veidrodiai, kuri atspindio faktorius priklauso nuo viesos intensyvumo,
organiniai kristalai ir t. t. Ypating viet uima utros, pagamintos i skaidrjanij filtr. Jos paprastos ir pasiymi geromis savybmis. J veikimas
grindiamas skaidrjanij filtr sugebjimu grtamai keisti sugerties koeficient, veikiant intensyviais viesos srautais. djus rezonatori pasyvij
utr (8.3.2 pav.), padidja slenkstinis kaupinimo lygis, ir dl to generavimo pradios momentu metastabiliajame
lygmenyje susikaupia didelis aktyvij
daleli skaiius. Kai prasideda generavimas, pereinanti per utr lazerin
3
1
2
3
spinduliuot staigiai sumaina jos
8.3.2 pav. Pasyviosios utros
naudojimas kokybs moduliavimui
nuostolius ir sukauptoji energija ispin(1 aktyvioji terp, 2 pasyvioji utra,
duliuojama galingo impulso pavidalu.
3 rezonatoriaus veidrodiai)
io impulso trukm beveik tokia pati,
kaip ir momentinio kokybs jungimo
reime. Tokios utros supaprastina generatori konstrukcij ir ieinaniojo
impulso parametrai tampa artimi ribiniams.
Kai lazerin spinduliuot pereina terp su inversine upilda, ji stiprinama dl priverstini uoli, kuriuos lydi terps molekuli, atom arba jon
spinduliavimas. Tokie renginiai, kurie stiprina optin elektromagnetin
spinduliuot, vadinami optiniais kvantiniais stiprintuvais. Juose terp su inversine upilda sukuriama taip pat kaip ir optiniuose lazeriuose. Naudojant
kelis nuosekliai idstytus kvantinius stiprintuvus, lazerins spinduliuots
galia padidja iki 1012 W, kai spinduliuots energija 10 J.

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

219

IX SKYRIUS

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE


Prie nagrindami judanij terpi optinius reikinius, trumpai panagrinsime viesos greiio matavimo metodus. viesos greitis priklauso
svarbiausioms fizikos konstantoms, kurios vadinamos pagrindinmis (fundamentaliosiomis). N viena konstanta neturi tokios pagrindins reikms
teorinje ir eksperimentinje fizikoje, kaip viesos greitis. viesos greiio
kaip fizikins konstantos reikm susijusi su jos invariantikumu keiiant atskaitos sistemas. viesos greitis vakuume ribinis bet koki fizikini poveiki sklidimo greitis, o terpje priklauso nuo danio. Labai didel praktin
reikm. Tiksli jos vert reikalinga radijo ir viesos lokacijoje, matuojant atstumus nuo ems iki kit planet, valdant palydovus ir kosminius laivus.
viesos greiio nustatymo uduotis priklauso svarbiausioms optikos (ir fizikos bendrai) problemoms.
9.1. VIESOS GREIIO M ATAVIMO METOD AI

viesos greiio matavimo metodai skirstomi tiesioginius ir netiesioginius. Pirmieji viesos greiio matavimai grindiami astronominiais stebjimais. Patikim viesos greiio vert, artim iuolaikinei (299792,5 0,4)
km/s, pirm kart nustat 1676 m. Riomeris, stebdamas Jupiterio palydov
utemimus.
Riomerio metodas. Astronominiuose kokio nors reikinio, vykstanio dangaus viesulyje, stebjimuose viesos signalas pasiekia stebtoj tuo
vliau, kuo toliau yra em nuo viesuolio. Suprantama, kad reikinys bus
pastebtas su tam tikru vlavimu, kuris lygus laikui, reikalingam viesai nueiti keli nuo viesulio iki ems, padalintam i viesos greiio.
Stebint kok nors periodin proces, vykstant nutolusioje nuo ems
sistemoje, esant pastoviam atstumui tarp ems ir sistemos, nurodytas vlavimo laikas netakoja stebimajam periodui. Periodo pradi ir pabaig`atitinkantis laikas nusakomas vienodu vlavimu, todl j skirtumas, kuris
lygus periodui, lieka nepakits. Kitas reikalas, jei per periodo laik em
nutolsta nuo sistemos arba priartja prie jos. Pirmuoju atveju periodo pabaiga bus uregistruota su didesniu vlavimu nei pradia, dl ko bus netikras

220

IX SKYRIUS

periodo padidjimas. Antruoju atveju, atvirkiai, periodo pabaiga bus ufiksuota su maesniu vlavimu nei pradia, dl ko susidaro netikras periodo
sumajimas. Netikrieji periodo pokyiai abiem atvejais lygs atstumui tarp
ems ir sistemos periodo pradioje ir pabaigoje padalintam i viesos greiio.
Apraytieji samprotavimai yra viesos greiio nustatymo Riomerio
metodu pagrindas. Periodiniu procesu naudoti vieno i Jupiterio palydov
utemimai. Riomeris stebjo palydov Ijo, kurio apsisukimo periJupiterio
Palydovas
orbita
odas 42 val 27 min 33 s. Judant
emei orbitos dalimi E1E2E3
(9.1.1 pav.), ji nutolsta nuo Jupiterio ir turi susidaryti periodo padidjimas. Ir atvirkiai, judant emei orbitos dalimi E3E4E1 stebimaems orbita
E1
sis periodas bus maesnis u tikrj. Kadangi atskiro periodo pokytis
menkas, j pamatyti sunku. Efektas
gaunamas tik esant dideliam stebjim skaiiui, stebint ilg laik. Jei,
E4
Saul
E2
pavyzdiui, utemimai stebimi puss met trukmje, pradedant ems padtimi E1 iki padties E3, tai
trukm tarp pirmojo ir paskutiniojo
utemim bus 1320 s didesn u
teorikai suskaiiuotj. Utemim
E3
periodas teorikai buvo apskaiiuotas ems padtyje E1, kur at9.1.1 pav. viesos greiio nustatymo
stumas tarp ems ir Jupiterio
Riomerio metodu schema
praktikai nekinta laike.
Gautj neatitikim galima paaikinti tuo, kad per pus met em
pakeit padt i E1 E3 ir viesa pusmeio pabaigoje nujo didesn keli nei
pradioje, kuris lygus atkarpai E1E3, t. y. ems orbitos skersmeniui. Taigi
sunkiai stebimi atskiro periodo vlavimai kaupiasi ir sudaro sumin vlavim. Riomerio nustatyta vlavimo trukm buvo 22 min. ems diametras
3108 km ir tada viesos greiio vert lygi 226000 km/s. Riomerio nustatytoji viesos greiio vert yra maesn u iuolaikin. Vliau buvo atlikti

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

221

tikslesni matavimai, kurie pateik tokius rezultatus: vlavimo trukm


16,5 min ir viesos greitis 301000 km/s.
viesos aberacijos metodas. emje esaniam stebtojui stebjimo
spindulio kryptis vaigd nevienoda, jei i kryptis nustatoma vairiu met
laiku, t. y. priklausomai nuo ems vietos jos orbitoje. Jei kryptis koki
nors vaigd nustatoma kas pus met, t. y.
esant emei prieinguose jos orbitos skersmens galuose, tai kampas tarp dviej gautj krypi vadinamas metiniu paralaksu
(9.1.2 pav.). Kuo toliau nuo stebtojo yra

vaigd, tuo maesnis jos paralakso kampas. Matuojant vairi vaigdi paralakso
kampus, galima nustatyti i vaigdi atstumus iki ms planetos.
Bradljus (1725 1728) m. matavo
nejudanij vaigdi metin paralaks.
E1
E2
Stebdamas vien Drakono vaigdyno
vaigd Bradljus aptiko, kad jos padtis
9.1.2 pav. vaigds
kinta met bgyje. Per laik ji nubria
paralakso kampas
nedidel apskritim, kurio kampinis matmuo
lygus 40,9. Bradljaus imatuotas postmis
buvo gerokai didesnis u laukiam paralaksin postm. reikin, pavadint viesos
aberacija, jis aikino viesos greiio baigti
numu. Per t trump laik, per kur patekusi
teleskopo objektyv viesa sklinda nuo
objektyvo iki okuliaro, okuliaras dl ems
judjimo orbita paslenka kakokia labai maa atkarple (9.1.3 pav). Dl to vaigds
atvaizdas paslenka atkarpa a. I naujo vl
b
nukreipus teleskop vaigd, j tenka iek ems judtiek pakreipti ems judjimo kryptimi no- jimo kryptis
rint, kad vaigds atvaizdas vl patekt
a
okuliaro sil sankry.
9.1.3 pav. viesos aberacija
Tarkim, kad teleskopo pakrypimo
kampas yra , viesos sklidimo atkarpoje b
(atstumas nuo teleskopo objektyvo iki okuliaro) laikas , ems judjimo
orbita greitis v. Tada

222

IX SKYRIUS

a = v ; b = c ; ir

tg =

a v
= .
b c

I Bradljaus matavim buvo inoma, kad dviejose ems padtyse,


atitinkaniose vien orbitos diametr, vaigd atrodo paslinkusi nuo tikrosios padties tuo paiu kampu . Kampas tarp i stebjimo krypi
2 = 40,9. inant ems judjimo orbita greit v, galima nustatyti viesos
sklidimo greit c. Bradljaus nustatyta vert lygi c = 306000 km/s.
Reikia pabrti, kad viesos aberacij lemia ems greiio krypties
pokytis met bgyje. is reikinys aikinamas korpuskuliniais viesos prigimties vaizdiais. viesos aberacijos nagrinjimas i bang pozicij sudtingesnis ir susijs su ems judjimo taka viesos sklidimui.
Nenutrkstamasis metodas (Fizo metodas). Riomerio ir Bradljaus matavimai rod, kad viesos greitis yra baigtinis. Tolimesnei teorij
pltotei svarbu buvo inoti ne tik viesos greiio vert pasaulinje erdvje,
bet ir nustatyti, nuo ko priklauso viesos greitis ir kaip jis keiiasi sklindant
viesai i vienos terps kit. Tam reikalingi metodai, kuriais galima bt
matuoti emikj spinduoli viesos
greit. Pirmj eksperimentin metod
S
pateik 1849 m. Fizo (Fizeau). BanP
l
dymo schema pavaizduota 9.1.4 pav.
M
Sklindanti i spinduolio S viesa i
dalies atsispindi nuo pusiskaidrios
O
O
ploktels P ir nukrypsta veidrod

M. Spindulio kelyje yra viesos perK


traukiklis greitai besisukantis ratas
K su mentelmis, kurio ais OO lygiagreti su spinduliu. viesos spin
duliai pereina tarpelius tarp menteli,
atsispindi nuo veidrodio M ir grta
9.1.4 pav. Fizo renginio schema
atgal per rat tarp menteli ir ploktel P stebtoj.
Kai ratas sukasi ltai, perjusi tarpel tarp menteli viesa suspja sugrti per t pat tarpel ir patenka stebtojo ak. Tuo momentu, kai spindul
ustoja mentel, viesa nepatenka stebtoj. Taigi, kai kampinis greitis
maas, stebtojas mato mirksini vies. Jei rato sukimosi greitis didesnis,
tai kakokiai jo vertei = 1 perjusi tarpel viesa ir sugrusi nuo veidrodio nepataiko t pat tarpel, o udengiama alia esania mentele. Tada

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

223

esant greiiui 1 stebtojas viesos nemato (pirmasis utemimas). Jei menteli skaiius N, tai rato pasisukimo per pus mentels laikas
t1 =

1 2
.
2 N 1

Atstum nuo rato iki veidrodio M ir atgal vies nueina per laik
t=

2l
.
c

Sulyginus iuos laikus, galima ireikti pirmojo utemimo slyg:


2l
1 2
.
=
c 2 N 1

I ia viesos greitis

c=

2 l 2 N 1
= 4l N 1 ;
2

ia 1 apsisukim skaiius per sekund pirmojo utemimo atveju.


Fizo bandyme baz l buvo 8,63 km, rato menteli skaiius 720 ir pirmasis utemimas pastebtas, kai = 12,6 aps/s.
Padidinus rato apsisukim greit dvigubai, pastebimas praviesjimas,
padidinus trigubai vl utemimas ir t. t. Fizo apskaiiuotoji viesos greiio
vert buvo lygi c = 313300 km/s.
Pagrindinis toki matavim sunkumas yra tikslus utemimo momento
nustatymas. Tikslumas padidja didinant baz, nes tada galima stebti
auktesnij eili utemimus. 1902 m. Perotenas atliko viesos matavimus
su baze l = 46 km ir nustat, kad c = (299870 50) km/s.
Vietoje besisukanio rato galima naudoti kitus, labiau modernikesnius viesos pertraukimo metodus pvz., Kero cel. Tada greitai kintantis
laukas pertraukinja viesos spindul net 107 kart per sekund. Todl galima sumainti baz. Pvz., Andersono rangoje (1941 m.) su Kero cele ir fotoelektriniu registravimu baz buvo tik 3 m. Jo matavim rezultatas
c = (299776 14) km/s.

Besisukanio veidrodio metodas (Fuko metodas). 1862 m.


Fuko (Foucault) sukurtas viesos greiio nustatymo metodas yra vienas i
pirmj laboratorini metod. iuo metodu Fuko imatavo viesos greit
terpse, kuri lio rodiklis n > 1.

224

IX SKYRIUS

Fuko renginio schema pavaizduota 9.1.5 pav. viesa i spinduolio S


pereina pusskaidri ploktel P, l L ir krinta plokij veidrod M1, kuris gali suktis apie a O, statmen
P
brinio ploktumai. AtsispindS
js nuo veidrodio M1 viesos
O
spindulys sklinda nejudant
M1
gaubtj veidrod M2, padt taip,

L
kad is spindulys visuomet krist
statmenai jo paviriui ir atsispinS1
S2
djs sklist tuo paiu keliu
veidrod M1. Jei veidrodis nejuda,
atsispindjs nuo jo spindulys suM2
grta pirminiu keliu ploktel P
ir i dalies atsispindjs nuo jos
9.1.5 pav. Fuko renginio schema viesos
sukuria spinduolio S atvaizd S1.
greiio matavimui
Veidrodio M1 pasukimo
kampas per laik, kol viesa
nueina atstum 2l tarp abiej veidrodi pirmyn ir atgal, lygus:

=t =

2l
2l
= 2
;
c
c

ia veidrodio M1 apsisukim skaiius per sekund. Veidrodis tokiu


momentu uima padt, 9.1.5 pav. pavaizduot trukia linija. Atsispindjs
nuo io veidrodio viesos spindulys sukamas kampu 2 pirminio spindulio
atvilgiu ir susikuria spinduolio atvaizdas S2. Imatavus atstum S1S2 ir inant rangos geometrij, galima nustatyti kamp ir apskaiiuoti viesos
greit:
4 l
.
(9.1.1)
c = 2l =

Taigi Fuko metode tiksliai nustatomas viesos sklidimo laikas atstumu


2l pagal veidrodio M1 pasisukimo kamp, kai jo sukimosi greitis inomas.
Poskio kampas nustatomas i poslinkio S1S2 matavim. Fuko bandyme
veidrodio sukimosi greitis buvo iki 800 aps/s, baz l kito nuo 4 m iki 20 m.
Nustatyta viesos greiio ore vert lygi c = (298000 500) km/s.
Savo renginiu Fuko pirm kart imatavo viesos greit vandenyje.
Poskio kampas vandenyje padidjo karto ir apskaiiuotas i (9.1.1)
formuls viesos sklidimo greitis vandenyje lygus ()c, t. y. maesnis negu

225

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

vakuume. Tai gerai derinasi su pagal bang teorij gauta lio rodiklio verte:
c
c
3
n= =
= 1,33
(3/4) c 4
v
bei su tiesioginiu matavimu pagal sinus dsn. Taigi is eksperimentas eilin kart patvirtino bang teorijos teisingum.
Maikelsono metodas. Maikelsono renginys, kurio schema pavaizduota 9.1.6 pav., surinktas ant dviej kaln virni. viesos spindulys
sklinda nuo spinduolio S iki imtuvo S. Atsispindjs nuo pirmosios atuonbriauns veidrodins prizms briaunos, veidrodi M2 M7 ir penktosios briaunos, spindulys nujo 35,4 km keli. Prizms sukimosi greitis (apie
528 aps/s) toks, kad per viesos sklidimo laik nuo pirmosios briaunos iki
penktosios prizm suspt pasisukti 1/8 apsisukimo. iuo renginiu nustatyta
viesos greiio vert lygi c = (299796 4) km/s.
S

M2

1
M4

M3

M6

M5

M1
5

M7

9.1.6 pav. Maikelsono renginio schema

iuolaikiniuose tiesioginio viesos greiio matavimo metoduose klasikinis Fizo metodas ilieka, tik viesa moduliuojama Kero (Kerr) lstele ir
spinduliuot priima ne akis, o fotoelementas arba fotodaugintuvas. 9.1.7
pav. pavaizduota principin tokio tipo renginio schema. viesa i spinduolio S pereina Kero lstel ir siuniama dideliu atstumu iki veidrodio V. Atsispindjs nuo jo signalas priimamas fotoelementu F, kurio jautris moduliuojamas didelio danio generatoriumi. Generatorius kartu maitina ir Kero
lstel. Prietaisu A matuojama fotosrov priklauso nuo fazi santykio tarp
moduliuotos viesos ir imtuvo jautrio moduliacijos. Kintant atstumui iki

226

IX SKYRIUS

K
S

A
Didelio danio
generatorius

9.1.7 pav. renginio su Kero lstele schema viesos greiiui nustatyti

veidrodio V, stebimi fotosrovs maksimumai ir minimumai priklausomai


nuo to, ar sutampa viesos maksimumai su imtuvo jautrio maksimumais arba minimumais. inant moduliavimo dan ir atstum galima rasti viesos
greit.
I kit viesos nustatymo metod galima paminti 1972 m. atliktus
matavimus, nustatant nepriklausomai viesos bangos ilg ir dan. Spinduoliu naudotas helio-neono lazeris, generuojantis 3,39 m spinduliuot. Bangos ilgis nustatytas interferometru, lyginant su etaloniniu kriptono oranins
spinduliuots bangos ilgiu, o danis radijo techniniais metodais. Nustatybuvo
lygus
tas
iuo
metodu
viesos
greitis
c =
(299792,456 0,001) km/s.
Pabaigoje reikia pabrti, kad nustatant viesos greit eksperimentikai
matuojamas grupinis jo greitis, kuris tik vakuume sutampa su faziniu.
9.2. OPTINI AI B ANDYM AI SU JUD ANI AI SI AIS KN AI S

Klausimas apie spinduolio ir imtuvo judjimo tak optiniams reikiniams pirm kart ikilo Bradljui atradus viesos aberacij. Antrasis klausimas optikoje buvo klausimas apie galim kno judjimo tak viesos liui jame, kai spinduolis yra nejudantis dangaus viesulys. Korpuskulins
teorijos poiriu tokia priklausomyb visikai galima. Pvz., galima buvo tiktis, kad lio idinio nuotolis nustatytas naudojant emje esant spinduol, kuris nejuda lio atvilgiu, bus skirtingas, jei matavimams naudoja-

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

227

ma vaigds viesa. 1810 m. Agaro atliko tok bandym, bet gavo neigiam rezultat.
Bang teorijai tokie klausimai buvo sunkesni. Ji rmsi vaizdiais
apie eter. Reikjo supratimo kaip sveikauja eteris su knais, ar skiriasi eteris kn viduje ir j iorje, kaip elgiasi eteris knuose jiems judant ir t. t.
Nagrinjant problemas apie optini reikini pltot judant sistemai,
kurioje jie vyksta, svarbus buvo atsakymas klausim: ar galim nustatyti
spinduolio ir viesos imtuvo judjim atvilgiu terps, kurioje sklinda viesa; o gal galima nustatyti spinduolio ir imtuvo judjim vienas kito atvilgiu. Tai labai svarbios uduotys judanij terpi optikoje ir bendrai elektrodinamikoje, nes dauguma bandym vyksta ems slygomis, t. y. sistemoje, kuri juda kit dangaus kn atvilgiu.
9 . 2 .1 . E TE R IO P RO B LEM A

viesos bang teorija sukr pasaulinio eterio svok. Tai terp, kurioje gali plisti elastiniai trikdiai ir bangos. i terp turi pasiymti nykstaniai mau tankiu, kad nesudaryt pastebimo pasiprieinimo dangaus kn
judjimui. I poliarizacijos reikini nagrinjimo nustaius viesos bang
skersin pobd, reikjo manyti, kad eteris nespdus ir gali patirti tik elastines lyties deformacijas. Kadangi viesa sklinda ne tik vakuume, bet ir pereina vairius skaidrius knus (stikl, vanden, or ir kt.), i to iplaukia, kad
eteris upildo ne tik tarpplanetin erdv, bet turi bti ir kn viduje. viesos
greitis terpje maesnis nei erdvje tarp kn, todl eterio savybs knuose
turi kisti.
Pagrindinis klasikins mechanikos dsnis, o taip pat ivados i jo, turi
vienod pavidal visose inertinse atskaitos sistemose, t. y. sistemose, kurios juda tolygiai ir tiesiai viena kitos atvilgiu. is teiginys vadinamas Galiljaus (Galilei) reliatyvumo principu. Klasikins mechanikos lygtys yra
invariantai Galiljaus pakeitim atvilgiu.
I Galiljaus reliatyvumo principo iplaukia, kad klasikins mechanikos plotmje greiio svoka negali turti absoliuios prasms. Taiau, jei
yra pasaulinis eteris kaip visur prasiskverbianti terp, tai susieta su eteriu atskaitos sistema turs privilegijuot reikm vis kit inertini sistem atvilgiu, ir materialaus tako greitis ioje sistemoje bus absoliutus tako greitis erdvje. Jei tai teisinga, tada galima rasti absoliutaus greiio matavimo
metodus arba, kaip buvo sakoma, aptikti eterio vj.
Eterio vjo iekojim rezultatai ir su tuo susijusi problem nagrinjimas privert sukurti reliatyvumo teorij.

228

IX SKYRIUS

9 . 2 . 2 . F I ZO IR M A IK EL S O NO B AN DYM A I

Nagrinjant pasaulinio eterio sveik su judaniaisiais knais, galima


manyti, kad:
1. Eter visikai patraukia judantys knai, pavyzdiui, em panaiai
kaip judantis knas patraukia prie jo esanius duj sluoksnius.
2. Eter i dalies patraukia judantys knai ir eteris gauna greit v (ia
v kno judjimo greitis absoliuios atskaitos sistemos atvilgiu, patraukimo koeficientas maesnis u vienet).
3. Eterio visikai nepatraukia judantys knai.
XIX a. atsirado dvi prieingos teorijos: visikojo eterio patraukimo teorija (Herco (Hertz) elektrodinamika) ir nejudaniojo eterio teorija (Lorenco
(Lorenz) elektrodinamika). Bandymai turjo isprsti, kuri teorija teisinga.
I vis eksperiment, susijusi su ia problema, panagrinsime du optikos
bandymus, atliktus Fizo ir Maikelsono.
Fizo bandymas. Frenelis pateik teigin, atsveriant dvi vien kit
neigianisias hipotezes, apie dalin eterio patraukim. Pagal teigin materialij kn viduje esantis eteris skiriasi nuo i kn iorje esanio tik
tankiu, o kitos eterio savybs yra vienodos. Judantysis knas patraukia tik t
eterio dal, kuri esanti jo viduje sudaro tankio skirtum palyginus su tankiu
erdvje laisvoje nuo materialij kn. Tokiomis prielaidomis viesos greitis u judanioje greiiu v terpje pagal Frenelio apskaiiavimus yra lygus
u=

1
c

+ v 1 2 ;
n
n

(9.2.2.1)

ia c viesos greitis laisvajame eteryje, n terps lio rodiklis, c/n viesos greitis nejudanioje terpje.
(9.2.2.1) formuls prasm ta, kad yra dalinis eterio patraukimas ir tuo
didesnis, kuo didesnis n. Daugiklis = 1 1/n 2 pavadintas Frenelio patraukimo koeficientu. Vandeniui Frenelis nustat toki vert: = 0,438.
Norint nustatyti, ar judantys knai patraukia eter, Fizo atliko tok
bandym. viesa i spinduolio S (9.2.2.1 pav.) pusskaidria ploktele P dalijamas du spindulius 1 ir 2. Atsispindj nuo veidrodi M1, M2 ir M3 ir nuj vienodus atstumus 2l, jie vl krinta ploktel P. 1 spindulys i dalies
pereina ploktel P, o 2 spindulys i dalies atsispindi nuo jos. Dl to susidaro du koherentiniai spinduliai 1 ir 2, kurie irono idinio ploktumoje sukuria interferencini juosteli vaizd. 1 ir 2 spindulio kelyje yra vamzdiai,
kuriais gali tekti vanduo greiiu v kryptimis, parodytomis paveiksle ro-

229

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

M1
1
2

1
2

2
1

M2
2
1

1
2
M3

v
l

9.2.2.1 pav. Fizo bandymo schema

dyklmis. 1 spindulys abiejuose vamzdiuose sklinda palei vandens tkm,


o 2 spindulys prie tkm. Kai vanduo neteka, abu spinduliai nueina keli
2l per t pat laik.
Paymkime viesos greit vandenyje esanio eterio atvilgiu raide u.
Manykime, kad tekantis vanduo i dalies patraukia eter, suteikdamas jam
renginio atvilgiu greit v. Tada viesos greitis renginio atvilgiu spinduliui 1 bus lygus u + v, o spinduliui 2 lygus u v. 1 spindulys nueina 2
spindulio keli per laik
t1 =

2l
,
u +v

o 2 spindulys per laik


2l
.
t2 =
u + v
Laukiamas interferencini juosteli poslinkis nusakomas laik
skirtumo ir viesos virpesi periodo T dalmeniu. Laik skirtumas
t = t 2 t1 =

4l v n2
.
c2 2 v 2n2

Tada poslinkis
t c t c t
4l v n2
c 4l v n2
=
=
= 2

.
=
T
cT

c
c 2 v 2 n2
Fizo stebjo, kad interferencins juostels i tikro pasislenka. Pagal
poslinkio didum nustatyta vert = 0,46. Tikslesni Maikelsono ir Morlio
matavimai pateik toki vert: = 0,434 0,020, kas gerai atitiko Frenelio
skaiiavimus. Kartojant Fizo bandym su judaniuoju oru, nebuvo gautas
poslinkis. To ir reikjo laukti, nes oro lio rodiklis maai skiriasi nuo vieneto.

230

IX SKYRIUS

Fizo bandym rezultatai rod, kad Herco teorija, kuri rmsi vaizdiais apie visik eterio patraukim, neteisinga.
Maikelsono ir Morlio bandymai. Prieing poir judanij
terpi elektrodinamikos ir optikos problem pateik Lorencas. Jis man, kad
eteris visikai nejuda ir nedalyvauja materialij kn judjime. Tokia
prielaida reikalauja atsisakyti mechaninio reliatyvumo principo elektrodinamikoje bei optikoje ir leidia vesti absoliui atskaitos sistem, susijusi
su nejudaniuoju eteriu. Pagal Lorenc kn judjim eteryje turi lydti
eterio vjas, kurio poveik galima bt aptikti optikoje. Ypatingai doms
bandymai terpje, kurios lio rodiklis n 1 (vakuume arba ore), nes tada
patraukimo koeficientas 0.
Pirmj tok bandym atliko 1881 m. Maikelsonas, o po to didesniu
tikslumu pakartojo 1887 m. Maikelsonas su Morliu. iuose bandymuose
buvo mginama aptikti absoliut ems judjim eteryje, matuojant viesos
sklidimo greit kryptimi, sutampania
su ems judjimo kryptimti ir jai
M1
statmena. Tam Maikelsonas naudojo
l
savo interferometr (r. 4.11.1), kuris
buvo pastatytas taip, kad vienas jo peS
P
l
M2
tys, pvz., PM1 (9.2.2.2 a pav.) sutapo
su ems judjimo orbita greiio v
v
kryptimi, o antrasis petys PM2 statmenas iai krypiai. viesos spinduliui
a
nueiti keli iki veidrodio M1 ir atgal
reikalingas laikas bus skirtingas laikui,
M1
reikalingam spinduliui nueiti keli
PM2 + M2P. Pasukus rengin 900
kampu, peiai pasikeiia vietomis ir
l
eigos skirtumas pakeiia enkl, dl ko
interferencins juostels turi pasislinkti.
P
P
Paskaiiuokime laukiam pov
vt 2
slink. Surasime spindulio nueit keli
PM2 + M2P ir PM1 + M1P trukmes t1 ir
b
t2. Trukm galima nesunkiai apskai9.2.2 pav. Maikelsono ir Morlio
iuoti antrosios eils nario tikslumu atbandymo schema
vilgiu = v/c:

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

t1 =

2l
2l
l
l
1
+
=

(1 + 2 ) .
2
2
cv c+v
c 1 v /c
c

231

(9.2.2.2)

Laiko t2, reikalingo viesai nueiti keli PM1 + M1P, vertinimui reikia
skaityti tai, kad per laik veidrodis M1 pasislenka lygiagreiai su savimi
atkarpa v t2 (9.2.2.2 b pav.). Kelias PM1 lygus
2

t2
c=
2

t
l + 2 v ,
2
2

o laikas t2 lygus
2l

t2 =

2l
c

2
1 +
.
2

(9.2.2.3)

c2

I (9.2.2.2) ir (9.2.2.3) formuli iplaukia, kad skaitant ems judjim atsiranda pataisa

2 =

c2

t. y. dydis, nusakantis antrosios eils maumo reikinius. ems judjimo


orbita greitis yra 30 km/s, o viesos greitis 300000 km/s. Todl 10-4 ir
2 10-8.
Trukmi skirtumas t = t1 t2 nusako laukiam interferencini juosteli poslink dl ems judjimo sava orbita. I (9.2.2.2) ir (9.2.2.3) formuli galima ireikti taip:

2l
2l
2 l 2
2

= .
t =
(1 + ) 1+
c
c
2 c
Interferencini juosteli poslinkis matuojamas pasukus interferometr
90 kampu pradins padties atvilgiu. Dl poskio susidaro laik skirtumo
enklo pakitimas ir to rezultate
0

t =

2l 2
.
c

Jei t pakist vienu viesos virpesi periodu, interferencins juostels


pasislinkt per vien juostel. Nagrinjamuoju atveju juostels turi pasi-

232

IX SKYRIUS

slinkti tokia juostels dalimi, kuri atitinka periodo T dal, nusakoma dydiu
(2l/c) 2, t. y.

2l 2 2l 2
=
.

cT

(9.2.2.4)

Norint padidinti matavim jautr, t. y. norint aptikti maiausi juosteli poslink, interferometras Maikelsono ir Morlio bandyme buvo sumontuotas ant masyvios granito plytos, kuri plaukiojo gyvsidabryje. Tai gerokai
sumaino vibravimus ir leido gana lengvai pasukti vis interferometr 900
kampu. Naudojant daugkartin atspind, viesos spindulio kelio ilgis praplstas iki 11 m. viesos bangos ilgis buvo 590 nm. raius (9.2.2.4) formul skaitines vertes, apskaiiuota, kad poslinkis turi bti lygus = 0,4
juostels. renginys galjo aptikti interferencins juostels poslink iki 0,01
juostels.
Bandymo metu interferencini juosteli poslinkio nebuvo stebta.
Gautieji poslinkiai buvo atsitiktiniai ir nevirijo 0,02 juostels, t. y. stebjimo paklaid ribose.
Taigi Maikelsono bandymai nepatvirtino nejudaniojo eterio teorijos.
ie bandymai galjo bti aikinami kaip rodymas, kad knai visikai patraukia eter. Taiau tada jie prietaraut Fizo bandymo rezultatams.
Buvo dar ir kit mginim paaikinti neigiam Maikelsono bandym
rezultat, neatsisakant pasaulinio eterio vaizdio. Maikelsono bandymus
kartojo vairs tyrintojai skirtinguose techniniuose lygiuose. Didelis tikslumas buvo pasiektas 1964 m. Taunso bandyme, naudojant du He-Ne lazerius. I Mesbauerio (M bauer) reikiniu pagrsto bandymo iplauk ivada,
kad nra eterio vjo
Taigi remiantis eksperimentais, kuriais buvo tikrinamas Maikelsono
bandymas, galima teigti, kad neigiamas io bandymo rezultatas rodytas dideliu tikslumu. Tuo paiu galima teigti, kad ems sistemoje viesos greitis
nepriklauso nuo jo sklidimo krypties. Kadangi bandymai buvo atliekami
skirtingu met laiku, tai tuo paiu buvo realizuotos skirtingos inertins sistemos. Maikelsono bandymas patvirtino vienodas inertini sistem savybes.
9 . 2 . 3 . O P T IN I S D O P LE R IO R EI K I NY S

Nagrindamas vies kaip bang trikdi sklidim eteryje, Dopleris


pabr, kad priimamas imtuvu viesos virpesi danis turi priklausyti tiek
nuo spinduolio greiio, tiek ir nuo imtuvo greiio eterio atvilgiu. is danis

233

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

skiriasi nuo spinduolio skleidiamj viesos virpesi danio. Numatytasis


teorinis reikinys, vliau vadinamas Doplerio reikiniu, pasireikia bet kokioms bangoms, nepriklausomai nuo j prigimties, tame tarpe ir akustinms
bangoms.
Taiau tarp Doplerio reikini akustinms ir optinms bangoms yra
principinis skirtumas. Kai bangos akustins, svarbiausias yra spinduolio ir
imtuvo judjimas atvilgiu terps, kurioje plinta virpesiai. Kadangi ypatingos terps, kuri bt elektromagnetini bang neja, nra, tai optinis Doplerio reikinys turi bti nusakomas tik santykiniu spinduolio ir imtuvo greiiu ir yra Lorenco pakeitim pasekm.
Tarkim, kad imtuvas yra koordinai sistemos K, o spinduolis koordinai sistemos K pradioje (9.2.3.1 pav.). x ir x ays nukreiptos palei
greiio vektori v, kuriuo sistema K (spiny
y
duolis) juda sistemos K (imtuvo) atvilgiu.
K
K
v
Spinduolio skleidiamos bangos lygtis K
sistemoje atrodo taip:

x
E ( x , t ) = A cos t + + ;
c

x
Spinduolis

Imtuvas

(9.2.3.1)
9.2.3.1 pav.

ia registruojamasis danis atskaitos sistemoje, susietoje su spinduoliu,


t. y. spinduolio skleidiamosios viesos danis; pradin faz. enklas
+, nes banga sklinda x majimo linkme.
Remiantis reliatyvumo principu, K sistemoje banga apraoma tokia
lygtimi:

x
E ( x, t ) = A cos t + + ;
(9.2.3.2)
c

ia K sistemoje registruojamasis danis, t. y. imtuvo priimamas viesos
danis.
Bangos lygtis K sistemoje galima ireikti i (9.2.3.1) lygties, naudojant Lorenco pakeitimus:
x =

x vt
1 2

y = y ;

Tada galima urayti taip:

z = z ;

t =

t (v / c 2 ) x
1 2

234

IX SKYRIUS

t (v / c 2 ) x
x vt
E ( x, t ) = A cos
+
1 2
c 1 2

1 v /c

x
t + + .
= A cos

1 2

+ =

(9.2.3.3)

(92.3.2) ir (9.2.3.3) lygtys aprao K sistemoje t pai bang, todl turi bti tenkinamas sryis:

1 v /c
1

1 v /c
1+ v /c

arba

=0

1 v /c
.
1+ v /c

(9.2.3.4)

I (9.2.3.2) ir (9.2.3.3) lygi palyginimo iplaukia, kad = , t. y.


manant, kad (9.2.3.1) lygtyje = 0, reikia ir (9.2.3.2) lygtyje prilyginti
nuliui. Tai aikinama tuo, kad Lorenco pakeitimai numato toki atskaitos
pradi sistemose K ir K, kad, kai x = 0 ir t = 0, verts x ir t taip pat lygios
nuliui.
Jei imtuvas yra K sistemoje, o K sistemoje spinduolis , tai gaunama
tokia pati formul kaip (9.2.3.4), kuri nusako iilgin Doplerio reikin. Kai
v << c, (9.2.3.4) formul galima apytiksliai urayti taip:
v
1
c 2c
1 v / 2c
0
=
2
1 + v / 2c
v
1
2c
v

Pasitenkinus pirmosios eils nariais atvilgiu v /c, uraoma taip:


v

= 0 1 .
c

Tada santykinis danio pokytis

0
v
=
= ,
0
0
c

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

235

t. y. iilginis Doplerio reikinys yra pirmosios eils reikinys atvilgiu v /c.


Doplerio reikinys pagal reliatyvumo teorij turi pasireikti ir tada, kai
viesos sklidimo linkm yra statmena judjimo krypiai, t. y. viesos bangoms turi gautis ir skersinis Doplerio reikinys (pvz., spinduolis juda apskritimu, kurio centre yra imtuvas).
Tada i analogik skaiiavim ireikiama taip:
2

= 0 1 2
2c

ir santykinis danio pokytis


2

v
= 2 ,
0
2c

t. y. skersinis Doplerio reikinys yra antrosios eils reikinys atvilgiu v /c.


Pirm kart Doplerio reikinys optikoje eksperimentikai patvirtintas
astronominiais stebjimais. Atradus spektrin analiz ir nustaius chemini
element emje ir dangaus knuose tapatingum, buvo manoma, kad dl
Doplerio reikinio turi susidaryti vaigdi spinduliuots spektrini linij
poslinkis. Pirmieji patikimi duomenys apie doplerin Sirijaus spektro linij
poslink buvo stebti, lyginant j viet su atitinkamomis duj ilydio
vamzdelio spektro linijomis. Reikia pabrti, kad vaigdi spektro linij
doplerinio poslinkio matavimais, grietai kalbant, negalima patikrinti Doplerio reikinio, nes nra galimybs nustatyti vaigds greit. Taiau i
duomen pagrindu galima nustatyti vaigds greiio dedamj palei linij,
jungiani vaigd su eme, t. y. spindulin vaigds greit. Doplerio
reikinio dka buvo atrastos spektrikai dvigubos vaigds. Toki vaigdi spektrins linijos periodikai tampa dvigubomis, k galima aikinti
prielaida, kad viesos altinis yra du knai, besisukantys apie bendrj masi
centr.
Nors astronominiais stebjimais pasisek patvirtinti Doplerio reikinio
taikym sklindaniajai i dangaus kn viesai, btina j patikrinti laboratorinmis slygomis. Pirmj laboratorin bandym atliko 1900 m. Belopolskis. Jo bandymo idja tokia. Atsispindint viesai nuo judaniojo veidrodio,
spinduolio atvaizdas taip pat juda ir spinduolio greit lems veidrodio judjimo greitis. Naudojant daugkartin atspind nuo judanij veidrodi, galima padidinti spinduolio judjimo greit.
Tarkim, kad viesos altinis S0 yra x atstumu nuo kiekvieno i lygiagreij plokij veidrodi A1 ir A2 (9.2.3.1 pav.). Tada atstumas nuo

236

IX SKYRIUS

S3

S1

A1

A2

S2

S4

9.2.3.1 pav. Spinduolio atvaizdo slinkimas judant veidrodiams

spinduolio S0 iki pirmojo jo atvaizdo S1 lygus S0S1 = 2x. Jei spindulys atsispindi nuo pirmojo veidrodio ir krinta antrj, atvaizdas susikuria atstumu
S0S2 = 4x, po treiojo atspindio atstumu S0S3 = 6x ir t. t. Kiekvienas kitas
atspindys atstum padidina dydiu 2x ir k-asis atvaizdas nuo spinduolio bus
atstumu 2kx. Jei veidrodiai juda statmenja j paviriui kryptimi greiiu
v = dx/dt, tai k-ojo atvaizdo greitis 2kv = 2k(dx/dt). Taigi judantys veidrodiai gali pakeisti spinduolio judjim ir nagrinjant atvaizdus kaip spinduolius susidaro spektrografo atvilgiu k kart padidintas greitis.
Belopolskio renginys sudarytas i
Sp
dviej rat su atuoniomis veidrodinmis
mentelmis (9.2.3.2 pav.). Prieprieiniai
S0
abiej rat veidrodiai statomi grietai lygiagreiai vienas su kitu. Ratus suka elektros motoras pastoviu greiiu. Atsispindjusioji kelis kartus (6) viesa nukreipiama
9.2.3.2 pav. Belopolskio
spektrograf Sp. Pradioje fotografuojarenginys Doplerio reikiniui
ma kai veidrodiai nejuda, o po to kai juda
stebti
vien ir kit pus. Belopolskio bandyme
greitis v buvo 500 m/s. Bandymo rezultatai atitiko teorinius 5 % tikslumu.
Vliau ie bandymai skmingai buvo pakartoti 2,5 % tikslumu.
Doplerio reikinys esminiai takoja spinduolio spektrini linij struktrai. Reikia pabrti, kad visuose duj ilydio spinduoliuose atomai ir jonai laksto dideliais greiiais visomis kryptimis. Priklausomai nuo greiio jie
sudaro skirting doplerin spinduliuots danio poslink, dl ko spektrins
linijos iplinta. is reikinys vadinamas dopleriniu spektro linij iplitimu.
Eksperimentikai patvirtintas ir skersinis Doplerio reikinys, naudojant kanalinius spindulius. Kadangi iuo atveju poslinkis maesnis u iilgin, reikalingas kruoptesnis ir tikslesnis bandymas.

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

237

9 .2 .4 . O P T IN I AI B AN DYM A I N E I N ER T IN S E SI S T EM O SE

Panagrinsime kai kuriuos bandymus, skirtus viesos sklidimo besisukaniose terpse tyrimui. Tokios terps priklauso neinertinms sistemoms, ir
is neinertikumas gali bti aptiktas optiniuose bandymuose. Jei tenkinama
slyga, kad ant besisukanios terps apskritimo esani tak greitis v << c,
tai galima nagrinti klasikins fizikos plotmje, nes tada v /c atvilgiu yra
pirmosios eils reikinys ir skaiiavimai pagal reliatyvumo teorij ir pagal
klasikin teorij pateikia t pat rezultat.
Pirmosios eils bandymo idja priklauso Maikelsonui. is bandymas
taip pat buvo skirtas iaikinti klausim apie eterio patraukim judaniaisiais
knais. Reikalas tame, kad po to, kai Maikelsono ir Morlio bandyme iaikjo, kad eterio vjo nra, kai kurie fizikai buvo link sugrti prie eterio
patraukimo idjos, nors Fizo bandymas ir viesos aberacijos reikinys aikiai tam prietaravo. Pasilytame Maikelsono bandyme du koherentiniai
spinduliai nubgo emje udar keli prieingomis kryptimis. Jei em
patraukia eter, tai neturt bti kokio nors laiko skirtumo, sklindant viesai
abejomis kryptimis. Jei eteris nejuda, turi susidaryti sklidimo laiko skirtumas ir interferencins juostels pasislinks.
Tokio bandymo teorij inagrinjo Laue i reliatyvumo teorijos ir Lorenco elektrodinamikos pozicij. Jis pateik, kaip ir reikjo laukti, vienod
rezultat. Maikelsono idj eksperimentikai gyvendino Sanjakas 1913 m.
Sanjako bandymas. Ant horizontalaus 50 cm skersmens disko
kvadrato kampuose buvo padti veidrodiai M1, M2, M3 ir pusskaidr
ploktel P (9.2.4.1 pav.), kuri dalija pluotel ir nukreipia spindulius prietaiso sukimosi kryptimi ir prieprieiais suM2
kimuisi. Ant disko tvirtintas spinduolis L
ir interferometras su fotografavimo renginiu F. Jei diskas sukasi kakuriuo kampiniu
M1
M3
greiiu , palei sukimsi nukreiptas spindulys turi nueiti didesn keli nei prieinga
kryptimi sklindantysis. Tarp dviej interferuojanij spinduli atsiras eigos skirtuP
mas, proporcingas kampiniam greiiui. AtL
F
siradus dl to interferencini juosteli poslink galima imatuoti bandymo metu ir
9.2.4.1 pav. Sanjako bandymo
apskaiiuoti i Laue formuls:
schema

238

IX SKYRIUS

4 S
;
c

(9.2.4.1)

ia S kontro, kuriuo sklinda viesos spindulys, plotas (kvadrato plotas).


Sanjako bandyme = 120 aps/min; S = 860 cm2; = 436 nm ir skaiiavimai pateikia vert = 0,079. Eksperimentinis rezultatas = 0,077.
Taigi i Sanjako bandymo iplaukia, kad besisukantys knai nepatraukia eterio. Taiau is bandymas neatsak klausim, ar em patraukia eter
visumoje, ar i dalies. Reikjo bandymo, kuriame vietoje besisukanio kno
galima bt naudoti em. Tok bandym atliko Maikelsonas ir Heilis.
Maikelsono ir Heilio bandymas. Bandymo schema pavaizduota
9.2.4.2 pav. Kontras M1M3M4M6 pagamintas i 30 cm skersmens vamzdi. Staiakampio pavidalo kontras orientuotas palei dienovidinius ir meridianus. Kad interferencinis vaizdas bt stabilesnis, i vamzdi itrauktas
oras. I (9.2.4.1) formuls iplaukia, kad interferencinio vaizdo poslinkio
nebus tada, kai kontro ribojamas plotas praktikai lygus nuliui. Norint sudaryti tok ma kontr, bendrj vamzdi sistem buvo dtas penktasis
vamzdis alia maesns staiakampio
M1
M6
kratins ir susidar maesnis kontras M1M2M5M6. Matavimo metu reikjo palyginti interferencini juosteli padt abiem atvejais, t. y. sklindant viesai mauoju ir didiuoju
kontru. Susidars dl ems sukiM2
M5
mosi juosteli poslinkis matuojamas
vairiomis dienomis, sklindant viesai
613 m
tiesiogine ir atbuline kryptimi. Sutinkamai su (9.2.4.1) formule reikjo
M3
M4
laukti, kad poslinkis = (0,236
0,002) juostels, jei manyti, kad
eteris nejuda. Vidutin 269 matavim
340 m
poslinkio
vert
buvo
lygi
= 0,230 0,005. Taigi Maikelsono
9.2.4.2 pav. Maikelsono ir Heilio
ir Heilio bandymas parod, kad besibandymo schema
sukanti em eterio nepatraukia.
Sanjako bei Maikelsono ir Heilio bandym rezultatai buvo pakankamai tikinantys ir idja apie eterio patraukim buvo galutinai palikta.

VIESOS SKLIDIMAS JUDANIOSE TERPSE

239

Reikia pabrti, kad Sanjako bandymo metodu galima imatuoti sistemos kampin sukimosi greit. Dalinai, Maikelsono ir Heilio bandymo metu
buvo imatuotas ems sukimosi greitis.
iuo metu tokio pobdio matavimams naudojami duj lazeriai. Viename i
1
galim Sanjako bandymo variant viename

interferometro petyje montuotas lazeris


(9.2.4.3 pav.). Visa sistema sudaro taip va2
dinam iedin lazer. Bandyme matuojamas interferencinio vaizdo kitimo greitis
(muim danis), priklausomai nuo siste9.2.4.3 pav. Sanjako bandymo
schema naudojant lazer
mos kampinio sukimosi greiio. Tokie
(1 lazeris, 2 foto imtuvas)
renginiai naudojami lazeriniuose giroskopuose, kurie dideliu tikslumu matuoja ems sukimosi kampinio greiio
projekcij ir tuo paiu nusako geografin platum duotajame take.

240

X SKYRIUS

X SKYRI US

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI


Iki lazeri sukrimo optikoje ir spektroskopijoje viepatavo tiesikumo principas. Pagal princip mediagos atsakas viesos poveik tiesikai
priklauso nuo veikianiojo viesos lauko stiprio. I to vienareikmikai iplaukia, kad optiniai spektriniai parametrai (lio rodiklis, sugerties koeficientas, liuminescencijos ir sklaidos efektyvumas ir kt.) nepriklauso nuo
viesos sraut intensyvumo ir nusakomi tik mediagos savybmis.
iuo principu iki lazeri sukrimo nebuvo abejojama ir manoma, kad
jis patikimai patvirtina bandym ir teorini darb duomenis, nagrinjant
viesos sklidim mediagoje. inomi tik keli darbai, kuriuose pateikiama
mintis, kad tiesikumo principas optikoje yra pirmasis artinys apraant optinius reikinius.
Lazeri naudojimas optiniame bandyme atskleid eil reikini, nesuderinam su tiesikumo principu. Sukrus pirmuosius lazerius, aptikti tokie
netiesiniai optiniai reikiniai, kaip harmonik generavimas, viesos sraut
dani sudtis ir atimtis, priverstin Ramano sklaida, dvifoton sugertis.
Tapo aiku, kad pats lazeris tai optin sistema, kurioje svarb vaidmen
vaidina viesos stiprinimo sotinimo reikinys aktyviojoje terpje. Prasidjo
platus teorinis ir eksperimentinis viesos netiesins sveikos su mediaga tyrimas ir sukurti praktiko optini netiesini reikini taikymo metodai
moksle ir technikoje. Atsirado netiesin optika.
Netiesin optika suprantama pakankamai intensyvi viesos pluot
optika, kai stebimos netiesins mediagos optins savybs. Reikia pabrti,
kad optikai netiesinse terpse paeidiamas pagrindinis tiesins optikos
principas superpozicijos principas.
Bandymai, atlikti naudojant (108 1010) W/cm2 galios pluotelius, parod, kad yra esmin kiekybin ir, kas labai svarbu, kokybin optini reikini pobdio priklausomyb nuo spinduliuots intensyvumo; susikuria reikiniai, kurie keiia viesos pluotelio elges.
Pateiksime kelis bdingus pavyzdius.
Pairkime kaip sklinda lygiagretus ribotas viesos pluotelis terpje. Atsakymas jau seniai pateiktas Frenelio ir Kirchhofo darbuose: pirminis lygiagretus baigtinio skerspjvio pluotelis sklisdamas iplinta dl dif-

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

241

rakcijos. Vyksta savotika viesos energijos difuzija skersai pluotelio. Tai


atsitinka tiek vakuume, tiek ir mediagoje.
Bdingas atstumas, nuo kuruo prasideda difrakcinis pluotelio iplitimas (difrakcijos ilgis), yra lygus
Ld =k a2/2 ;

(10.1)

ia a pluotelio spindulys. Ld atstumu atsiranda difrakcin pltra, nusakoma kampu

d =

1,22
.
n0 2a

(10.2)

I (10.1) ir (10.2) formuli iplaukia, kad viesos pluotelio difrakcija


nepriklauso nuo spinduliuots intensyvumo. ios teorijos rezultatus daug
kart patvirtino bandymai.
Taiau bandymai, kuriuose naudojami galingi lazeriai, parod, kad jei
(10.1) ir (10.2) iraikas galima naudoti praretintoms dujoms, tai sklindant
galingiems viesos pluoteliams skysiuose ir kai kuriuose kristaluose, pateiktoji teorija yra neteisinga.
Bandymui naudokime rubino lazer, spinduliuojant = 694,3 nm
bangos ilgio vies. viesos
F
Ld
Nitrobenzolas
pluotelis, perjs filtr F
Rubino
P~0,5 W
(10.1 pav.), kuriuo galima
lazeris
d
keisti jo intensyvum ir ap2a
skrita anga, patenka kiuvet
su nitrobenzolu, kuris yra
Lazeris
P=Pkr=20 kW
skaidrus raudonajai viesai.
F
Pluotelis stebimas (fotograLazeris
P>Pkr
fuojamas) i ono. Tai galima padaryti, nes yra nedidel
Ls
viesos sklaida, visuomet
10.1 pav. Rubino lazerio spinduliuots pluotelio
vykstanti terpje.
sklidimas nitrobenzole, kai spinduliuots
Kai krintaniojo kiuintensyvumai skirtingi (pluotelio fokusavimasis)
vet viesos pluotelio galia 0,5 W, jo elgesys prastinis ir gerai apraomas (10.1) ir (10.2) formulmis. Didinant pluotelio gali vaizdas pradioje pakinta kiekybikai, o po to
reikinio pobdis pakinta ir kokybikai, t. y. didjant viesos pluotelio galiai P jo pltra maja ir esant kakuriai galiai Pkr (nitrobenzolui
Pkr = 20 kW) pluotelis sklinda nepatirdamas pltros, o kai P > Pkr pluotelis

242

X SKYRIUS

terpje susispaudia susifokusuoja kakuriuo atstumu Ls ~ 1 / P . Tai es-

minis reikinys difrakcijoje.


Tok savotik difrakcijos gesinim, kai viesos intensyvumas didelis, nusako terps lio rodiklio priklausomyb nuo viesos intensyvumo.
Reikin suprasime, jei manysime, kad lio rodiklis didja didjant viesos
stipriui. viesos pluotelio srityje mediagos lio rodiklis didesnis, terp
tampa optikai tankesn, kas ir priveria pluotel susiglausti.
Ar pakinta viesos danis jai pereinant mediag? Teigiamas atsakymas inomas seniai. Bet kurioje terpje yra vidiniai judjimai, kurie keiia viesos dan. Pvz., molekuli iluminis judesys sukelia terps tankio
kartu ir lio rodiklio pokyt. Atsitiktiniai tankio pokyiai, nusakomi iluminiais molekuli judesiais (juos galima vadinti iluminmis akustinmis
bangomis), pakeiia viesos bangos ilg ir sklidimo krypt terpje. Kitaip tariant, ilumins akustins bangos moduliuoja viesos bang. Dl tokio moduliavimo alia spektrins danio linijos atsiranda oniniai a danio
(a akustins bangos danis) palydovai.
Analogikas reikinys susidaro ir dl vidini virpesi molekulje. Dl
j poveikio viesos bang atsiranda palydovai m (m vidini molekuls virpesi danis).
Taigi viesos bang moduliuoja ne tik bendrieji molekuli judjimai,
bet ir vidiniai judesiai atskirose molekulse. Molekul tampa elementariuoju
viesos moduliatoriumi.
viesos sklaida akustinse bangose vadinama Mandeltamo ir Brijueno (Brillouin) sklaida, o vidiniuose molekuli virpesiuose Ramano sklaida. I eksperimentini viesos sklaidos tyrim galima nustatyti svarbius
duomenis apie duj, skysi ir kietj kn savybes. Tiesa, sklaidos tyrimai
su prastiniais spinduoliais yra sunks; isklaidytos viesos intensyvumas
menkas ir norint j registruoti reikia sudting ir jautri prietais. Palydov
intensyvumo santykis su krentaniosios spinduliuots intensyvumu sudaro
tik 10-6.
Naudojant viesos sklaidos tyrimams lazerius, stebimi nauji reikiniai.
Pasiekus kakuri slenkstin intensyvumo vert Isl, situacija i esms keiiasi. Palydov intensyvumas gerokai padidja, jie tampa palyginami su krintaniosios bangos intensyvumu. Pakinta ir palydov skaiius, atsiranda papildomos dedamosios: 2, 3, 4,
Efektyvi yra rubino lazerins spinduliuots sklaida suspaustose dujose
(H2, N2). Kai spinduliuots intensyvumas (108 109) W/cm2, isklaidytoje
viesoje padidja tiek daug dedamj, kad ijusioji i duj viesa i raudo-

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

243

nosios tampa baltja. Tai rei1


kia, kad sveikaujant su terpe
a
rykiai keiiasi intensyvaus 10 -

+
975,5
694,3
538,8 nm
viesos pluotelio spektrin sudtis. Tokio bandymo schema
Lazeris
Spektrografas
pavaizduota 10.2 pav. Jame
b
H2
taip pat pavaizduota, kaip pakinta vandenilio Ramano sklaic
dos spektras, pakitus viesos
-

+ +2 +3
975,5
694,3 538,8
440,2
372,1 nm
intensyvumui.
10.3 pav.
pavaizduota
10.2 pav. Rubino lazerio spinduliuots
analogiko bandymo schema, Ramano sklaidos suspaustose vandenilio dujose
tyrimo schema (b) ir Ramano sklaidos spektrai
tiriant Ramano sklaid skysty(a - spinduliuots galia P < Psl, c P > Psl)
je. Kiuvet su nitrobenzolu apvieiama galingu rubino lazeriu. Sklaidos ypatumas tame, kad ieinanioji vairi bangos ilgi spinduliuot jau erdvje yra iskirta (spalvoti iedai).
Ypatinga dar ir tai, kad kai vyksta intensyvios lazerins spinduliuots
sklaida kai kuriuose skysiuose
ir kristaluose, alia anksiau apSkystis
raytj onini spektrini palydov aptinkamos ir kitos de- Lazeris
damosios, kuri daniai yra
kartotiniai krintaniosios spin10.3 pav. Priverstin Ramano sklaida
duliuots danio: 2, 3 ir
t.t.. Jos vadinamos optinmis
harmonikomis. Iki lazerins
technikos is reikinys nebuvo pastebtas. Optini harmonik intensyvumas
kai kuriuose kristaluose pakankamai didelis ( 30 50 % isklaidytos viesos
galios). Pvz., galingas rubino lazerio pluotelis, perjs kvarco kristal, ijime alia lazerio spinduliuots = 694,3 nm sukuria ultravioletin spinduliuot bangos ilgio, tiksliai lygaus pusei rubino lazerio spinduliuojamojo
bangos ilgio, t. y. 347,1 nm. Efektyvus yra analogikas bandymas su neodimio stiklo lazerio viesos pluoteliu. Lazerio spinduliuot = 1060 nm nematoma akimi tai infraraudonoji spinduliuot. Taiau antroji harmonika
yra alia (2 = 533 nm) ir gerai matoma.
Yra ir daug kit reikini, kuriuose labai svarb vaidmen vaidina
spinduliuots intensyvumas. Galinguose pluoteliuose i esms keiiasi terps skaidris. Vienos terps, skaidrios silpnai spinduliuotei, tampa neskaid-6

244

X SKYRIUS

riomis stipriai spinduliuotei (terps tamsjimas), o kitos atvirkiai (terps


skaidrjimas).
Stipriame viesos lauke dingsta raudonoji foto reikinio riba.
Taigi stiprs viesos pluoteliai, kurie sukuriami lazeriais, atskleid
naujus optini reikini bruous, naujus reikinius, kurie nebuvo inomi
ikilazerinje optikoje. Kalbama apie intensyvumo padidjim (109 1010)
kart (apie 1011 W/cm2).
Optiniai reikiniai, kuri pobdis priklauso nuo spinduliuots intensyvumo, vadinami netiesiniais, o optikos sritis, nagrinjanti tokius reikinius
galing viesos pluoteli optika netiesine optika. Silpn viesos pluoteli optika, kur intensyvumo skal neesmin, vadinama tiesine optika.
10.1. NETIESI N TERPS POLI ARIZ ACIJ A

Netiesini reikini, atsirandani sklindant viesai terpje, teorini


nagrinjim pagrindas yra terps poliarizuotumo P priklausomyb nuo viesos bangos elektrinio lauko stiprio E. Kadangi poliarizuotumas P yra atsakas iorin lauk, tai jis turi bti E funkcija. Nors kai laukai silp (gerokai
silpnesni u tarpatominius), P tiesikai priklauso nuo E, bet bendruoju atveju jis yra netiesin E funkcija. Manoma, kad poliarizacija turi elektrin
dipolin prigimt. Bendruoju atveju vietoje P reikia naudoti apibendrintj
poliarizuotum, kur eina ne tik P, bet ir visi kiti multipoliniai indliai.
Pradioje prisiminsime kai kuriuos tiesins optikos momentus. Manysime, kad terp izotropin. Kai naudojami nelazeriniai spinduoliai, mediagos poliarizacija susijusi su elektrinio lauko stipriu tokiu sryiu:
P=NE=E;

(10.1.1)

ia dielektrinis jautris. Be to, dielektrin skvarba

= 1 + 4 .

(10.1.2)

I (10.1.1) ir (10.1.2) formuli iplaukia, kad silpnuose laukuose sryis tarp terps poliarizuotumo ir elektrinio lauko stiprio yra tiesinis, t. y. terps atsakas iorin lauk yra tiesinis. Tiesinis sryis tarp P ir E nusako visus tiesins optikos ypatumus, pasireikianius dispersijoje, sugertyje, sklaidoje ir kituose reikiniuose.
Netiesiniai optiniai reikiniai stebimi tuo akivaizdiau, kuo didesnis
bangos elektrinio lauko stipris, kuris sufokusuotame lazerio pluotelyje gali
gyti vert (106 109) V/cm, artim vidiniam laukui terpje
(108 109) V/cm.

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

245

Panagrinsime fizikines netiesini optini reikini susidarymo prieastis.


Veikiant krvininkus (elektronus, jonus) elektriniam laukui jga
F = eE, jie mediagoje pasislenka nuo pusiausvyros padties atstumu r (E)
tuo labiau, kuo didesnis lauko stipris. Poliarizuotumas lygus krvinink tankiui , j didumui ir poslinkiui, t.y. P = e r (E).
Kai nra iorinio lauko, kokio nors krvininko judjimas nusakomas
elektrostatinmis Kulono (Coulumb) jgomis, veikianiomis j vis likusij
terps krvinink. Pasislinkus dalelms i pusiausvyros padties, i jg
balansas sutrinka ir dl to atsiranda jga, kuri stengiasi krvinink sugrainti
pradin viet. Kai poslinkis nedidelis, grainanioji jga proporcinga jo didumui, o krvininko potencin energija proporcinga jo poslinkio kvadratui.
Taigi vaizdumo dlei terps krvininkus galima sutapatinti su osciliatori
sistema. Kai osciliatori poslinkis nedidelis, kalbama apie harmonini virpesi dsn ir parabolin potencins energijos kitimo pobd.
Didjant lauko stipriui virpesi amplituds didja, taiau is didjimas
negali tstis neribotai. I tikrj kai, pvz, elektrono, poslinkis labai didelis,
jis gali atitrkti nuo atomo. Todl maksimaliai galimas poslinkis yra atomo
matmen a eils dydis. Kai r a, harmoninis virpesi dsnis paeidiamas
ir grainaniojoje jgoje atsiranda dedamosios, proporcingos poslinkio
kvadratui ir auktesniems jo laipsniams. Tada sakoma, kad virpesiai yra anharmoniniai ir potencins energijos kitimas neparabolinis.
Dl stipraus bangos lauko ir vidini Kulono jg bendrojo poveikio
krvininko poslinkis kartu ir poliarizuotumas tampa sudtinga elektrinio
lauko stiprio funkcija. Poliarizuotumo sry su elektrinio lauko stipriu bendruoju pavidalu galima ireikti eilute:
P = (E)E = E + E 2 + E 3 + .

(10.1.3)

Kitaip tariant terps atsakas iorin viesos bangos lauko poveik yra netiesinis. ir vadinami netiesiniais jautriais.
Netiesinje optikoje nagrinjami grtamieji terps savybi pokyiai:
nutraukus terps apvietim, jos savybs atsistato ir parametrai gyja pradines vertes. Veikiant intensyviai viesai kinta terps dielektrinis jautris. Su
tuo susij tokie reikiniai kaip harmonik generavimas, viesos parametrinis
generavimas reikiniai, kurie puikiai demonstruoja viesos bang superpozicijos principo terpje paeidim.
(10.1.1) lygtis urayta gan paprastu pavidalu be vektorins mediagos poliarizacijos ir lauko stiprio prigimties vertinimo, o taip pat kristalo
savybi anizotropijos. Reikia patikslinti.

246

X SKYRIUS

Dl kristalo anizotropijos atsako poliarizacijos vektoriaus P kryptis


bendruoju atveju nesutampa su iorinio poveikio (stiprio vektoriaus E)
kryptimi. Todl (10.1.1) lygt reikia urayti tokiame pavidale:
3

Pi = ik E k ;
i =1

ia indeksai i ir k nusako skirtingas vektori P ir E bei tenzoriaus dedamsias. Jautris yra antrojo laipsnio tenzorius.
Atitinkamai reikia perrayti ir (10.1.3) lygt:
3

Pi = ik E k + ikl E k El + iklm E k El E m + L =
k =1

= Pi

ties

k =1 i =1

+ Pi + Pi
kv

kub

k =1 l =1 m =1

+ L;

ia netiesiniai jautriai ir yra atitinkamai treiojo ir ketvirtojo laipsnio


tenzoriai; P ties tiesins poliarizacijos, o P kv ir P kub netiesins poliarizacijos vektoriai.
Tarkim, kad nagrinjama izotropin terp skystis. Pakeitus koordinates prieingomis (x x, y y, z z), tenzoriaus dedamosios pasikeiia atitinkam koordinai sandaugas. Pavyzdiui, 123 keiiasi sandaug
xyz, 223 sandaug yyz ir t. t. Pakeitus koordinates prieingomis, visos
tenzoriaus dedamosios turi keisti enkl, nes joms atitinka nelyginio koordinai skaiiaus sandaugos: ikl ikl Be to, kadangi izotropins terps
jautris negali pakisti pakeitus koordinatini ai kryptis, tai ikl = ikl.
Reikia ikl = 0. I to iplaukia, kad skysiuose, o taip pat ir centrine simetrija pasiyminiuose kristaluose, netiesins kvadratins poliarizacijos nra.
Toki terpi netiesikumas pirmuoju artiniu nusakomas kubiniu netiesikumu; ios terps vadinamos kubikai netiesinmis.
Izotropinei kubinei terpei (10.1.3) lygtis gyja tok pavidal:
P = E + E 2 E .

Jei naudojamas kvadratinio jautrio kristalas, pagrindin indl netiesin poliarizacij nea kvadratin poliarizacija. Tokie kristalai vadinami
kvadratikai netiesinmis terpmis. Joms uraoma taip:
3

Pi = ik E k + ikl E k El .
k =1

k =1 l =1

247

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

10.2. OPTINIS DETEKTAVIM AS I R H ARMONIK


GENER AVIM AS

Panagrinsime tuos reikinius, kurie gali atsirasti, jei (10.1.3) skleidime apsiribosime pirmaisiais dviem nariais:
P = E + E 2.

(10.2.1)

Tarkim, kad terpje palei z a sklinda banga, nusakoma iraika:


E = E0 sin ( t k z ) ;

(10.2.2)

ia k = /v = 2 /; viesos bangos ilgis, v fazinis jos greitis terpje.


raius (10.2.2) (10.2.1) ireikiama taip:
P = E 0 sin ( t k z ) +

E02
[1 cos(2 t k z )] .
2

(10.2.3)

ioje formulje yra trys nariai. Pirmasis narys nusako poliarizuotumo


kitim krintaniosios bangos daniu .
Antrasis narys nepriklauso nuo laiko. Jis nusako taip vadinam optin
detektavim (optin lyginim), t. y. sklindant netiesinje terpje galingai
viesos bangai atsiranda pastovusis nekintantis laike poliarizuotumas. is
reikinys analogikas sinusins elektros srovs lyginimui. 10.2.1 pav. pa2
vaizduota schema bandymo, kuriame
aptinkamas optinis detektavimas. Didelio intensyvumo lazerin spinduliuot 1 krinta kvarco ploktel 3,
esani tarp kondensatoriaus plokte1 2
3
4
li 2. viesos srautas nukreipiamas
10.2.1 pav. Optinio detektavimo
stebjimo schema
trukms impulsais. Dl detektavimo
lazerio viesos impulsas suadina tokios pat trukms elektros srovs impuls kondensatoriaus grandinje, kuris
matomas oscilografo 4 ekrane.
Treiasis (10.2.3) iraikos narys rodo, kad tam tikromis slygomis
pasireikia reikinys, kai netiesins poliarizacijos 2 danio banga, susikrusi sklindant viesos bangai danio netiesinje kvadratinje terpje, gali
perspinduliuoti 2 danio viesos bang antrj optin harmonik. Nusakysime tas slygas.
Treiasis (10.2.3) formuls narys harmonikai kinta laike ir nusako
dvigubo danio 2 poliarizuotumo bang su nauju bangos skaiiumi k , ku-

248

X SKYRIUS

ris bendruoju atveju nelygus 2k. Lygyb bt tada, kai danio bangos fazinis greitis v bt lygus 2 danio bangos greiiui v . Taiau, kadangi bendruoju atveju faziniai greiiai skirtingi v v , bang skaiiai irgi skirtingi
k 2k. Todl, nujus ir 2 dani bangoms kakur atstum z, tarp j susidaro fazi skirtumas
= z (k 2k) ,

kuris kinta sklindant bangoms.


Efektyviam energijos perdavimui nuo pirmosios bangos prie kitos reikia, kad j greiiai sutapt. Tada fazi skirtumas tarp pradins viesos bangos ir suadintosios (generuojamos) kitokio danio bangos ilieka pastovus
visame j sklidimo kelyje. Kad bt = 0, reikia, kad
k = 2k; arba

n (2 ) = 2 n ( ) ; arba n(2) = n(). (10.2.4)


c
c

Kai tenkinamos ios slygos, abiej ir 2 dani bang fazs vienodos bet kuriame erdvs take, ir todl (10.2.4) vadinama bang sinchronikumo slyga, nusakanti antrosios harmonikos generavimo galimyb,
(10.2.4) lygybs atitinka didiausi antrosios harmonikos generuojamos netiesinje terpje intensyvum, esant tam tikrai pradins spinduliuots galiai.
antrosios harmonikos atsiradim galima irti kaip pradins
danio viesos bangos sveikos su paia savimi rezultat. Tai vyksta kvadratinje netiesinje terpje. Reikia pabrti, kad tokios spinduliuots atsiradimas yra viesos bang, sklindani tam tikrose terpse, superpozicijos
principo paeidimas.
I skaiiavim iplaukia, kad antrosios harmonikos galia W apytiksliai ireikiama tokia formule:
2

k 2 W z 2 sin

W
;
4

(10.2.5)

k 2 k
( n n)
4
z=
z=
(n n) z ; W pradins spinduliuoc

2
ts galia; antrosios harmonikos bangos ilgis; n terps lio rodiklis
dvigubo danio bangai; n terps lio rodiklis danio bangai.
I (10.2.5) formuls iplaukia, kad take z = 0, t. y. terps pradioje,
nra 2 danio bangos. Krintanioji banga terpje sukuria netiesin poliarizacij ir tada atsiranda 2 danio banga. Didjant z (einant gilyn), bangos
galia didja, bet iki tokio momento, kai kakuriai vertei z = z0 sinuso argu-

ia =

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

249

mentas /2. Kai z > z0, 2 danio banga pradeda silpnti iki tako
z = 2z0, kuriame galia krinta iki nulio, o sukauptoji bangoje energija perduodama krintaniajai bangai. Kai z > 2z0, 2 danio banga vl didja, po to
vl maja ir kai z = 4z0 vl tampa lygi nuliui. Takus, kuriuose W = 0, galima surasti, jei prilyginti kartotiniam skaiiui:
4
( n n) z = m .

Tada atstumas tarp tak m ir m + 1, kuriuose W = 0, lygus:


2 z0 =

.
4 ( n n)

(10.2.6)

Dydis 2z0 vadinamas koherentiniu ilgiu.


Jei galinga danio banga praleidiama per kristalin kvarco ploktel, tai, keiiant spindulio optinio kelio ilg ploktelje (pvz., j kreipiant),
ieinaniosios i ploktels antrosios
harmonikos energija taip pat kinta. Gali- W
ma parinkti tokias slygas, kad srautas
kist nuo didiausios verts iki nulins.
Eksperimentin ieinaniosios i kvarco
ploktels antrosios harmonikos galios
0

priklausomyb nuo kampo tarp krin10.2.2 pav. Antrosios harmonikos


taniosios bangos linkms ir normals
galios priklausomyb nuo kritimo
ploktels
paviri
pavaizduota
kampo kristalo ploktel
10.2.2 pav. Matyti, kad ieinaniosios i
kvarco ploktels antrosios harmonikos
galia kinta periodikai gydama didiausias ir maiausias vertes.
Kai tenkinamos bang sinchronizmo slygos (10.2.4), koherentinis ilgis 2z0 tampa begalinis. Tada energijos perjimas i pradins bangos jos
antrj harmonik labai intensyvus. Abi bangos sklinda vienodu faziniu
greiiu, ir todl fazi santykiai tarp j ilieka pastovs vis bang sklidimo
laik. Su tuo, kaip ir bet kokio rezonanso atveju, yra susijs apsikeitimo tarp
sveikaujanij bang efektyvumas.
Antrosios harmonikos generavimo eksperimento schema pavaizduota
10.2.3 pav. Sufokusuota lazerio 1 (pvz., rubino) viesa nukreipiama plon
kristalo ploktel 2. I jos ieina ne tik pradin raudonoji spinduliuot
( = 694,3 nm), bet taip pat ir ultravioletin ( = 347,2 nm). i spinduliuot
iskiriama viesos filtru 3 arba spektriniu prietaisu ir registruojama atitinkamu imtuvu 4. bandym ypa patogu stebti naudojant neodimio lazer

250

X SKYRIUS

10.2.3 pav. lazerins spinduliuots antrosios harmonikos generavimo stebjimo schema

no(2)
A

ne(2)
no()

( = 1060 nm). Tada i ploktels 2 ieina alias viesos pluotelis ( = 530 nm).
Bang sinchronikumo slygos gali
bti tenkinamos naudojant paprastsias ir
nepaprastsias bangas, susidaranias kai
kuriuose kristaluose. Vienaaio kristalo
(KDP) paprastojo no ir nepaprastojo ne
lio rodiklio paviri pjviai pavaizduoti 10.2.4 pav. Itisins linijos atitinka
daniui , punktyrins dvigubam daniui 2. Matyti, kad didjant viesos
daniui lio rodiklis didja. Be to yra
kryptys (pvz. AA), palei kurias tenkinama bang sinchronikumo slyga:
no() = ne(2).

ios kryptys vadinamos sinchronikumo kryptimis, o kampas tarp j ir


O
optins kristalo aies OO sinchronikumo kampu. Nors paprastoji ir nepa10.2.4 pav. KDP kristalo lio
prastoji banga poliarizuota skirtingose
rodikli priklausomyb nuo bangos
normals krypties
ploktumose, jos gali netiesikai tarpusavyje sveikauti, nes kristal kvadratinis
jautris yra tenzorius. Todl esant bang sinchronikumui, turi vykti energijos perpumpavimas i pradins bangos jos antrj harmonik. Reikia pabrti, kad KDP kristalui (KH2PO4) no(2) > no() ir ne(2) > ne(), t. y.
pasireikia normalioji dispersija. Harmonikos generavimas vyksta siaurame
kampiniame ruoe, nes nukrypus nuo linkms paeidiamas bang sinchronikumas ir generavimo slygos blogja.
Ne kiekvienas vienaais kristalas tinka harmonikos generavimui. Pvz.,
kvarcui bang sinchronikumo slyga netenkinama jokiomis kryptimis.
Analogiku bdu gali vykti ir treiosios harmonikos 3 generavimas.
Treiosios harmonikos galia proporcinga krintaniosios bangos spinduliuots galios kubui. Treiosios harmonikos generavimo gavimo sunkumai susij su maa poliarizuojamumo verte trigubam daniui. Todl tenka naudoti
didelio intensyvumo srautus, kas danai suardo mediag. Taiau neirint
iuos sunkumus, treiosios harmonikos generavimas stebtas Islandijos
pate (CaCO3), kuriam bdingas rykus dvejopas spinduli lis, o taip pat
kai kuriuose optikai izotropiniuose kristaluose (LiF, NaCl) bei skysiuose.
ne()

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

251

Optini harmonik generavimas efektyvus tik lazerinei spinduliuotei.


ia labai svarbus spinduliuots koherentikumas, nes tada galima sutelkti
didel viesos gali tam tikra kryptimi erdvje ir tam tikru daniu.
10.3. L AI SVOJO D ANIO VIESOS GENER AVIM AS
IR D ANI KEI TIM AS

Antrosios harmonikos generavimas yra atskiras atvejis bendrojo laisvj dani bang generavimo proceso, kuris vyksta 1 ir 2 dani bang
sumavimo sskaita. Norint stebti toki anizotropij, iorinis poveikis turi
bti pakankamas, kad gerokai ikreipt tarpatominius laukus. Susidariusios
anizotropijos reikiniai yra labai silpni ir juos stebti galima tik interferometriniais ma lio rodiklio pokyi matavimo metodais. Tokius reikinius galima naudoti viesos pluoteliams moduliuoti.
Kai kristalo lio rodiklis moduliuojamas kintamuoju 1 danio lauku, bus moduliuojama sklindaniosios kristale 2 danio viesos bangos faz ir atsiras kombinacini dani onins dedamosios sumin ir skirtumin. Taigi moduliuojant kristalo parametrus, galima sukurti vairi dani
spinduliuot. Tokia sveika vadinama parametriniu danio keitimu.
Kintantysis 1 danio laukas moduliuoja lio rodikl ir pats sau, dl
to generuojama antroji harmonika 21. Tas pats atsitinka ir su 2 danio
banga. Taiau netiesiniai priedai prie lio rodiklio tiek mai, kad juos aptikti galima tik tada, kai elektros laukas yra tarpatomini lauk eils. Todl
antrj 22 danio harmonik galima gauti tik tada, kai 2 danio lauko
stipris pakankamai didelis. Kartu su tuo sumos 1 + 2 ir skirtumo 1
2 dani bangos generuojamos netgi tada, kai 2 danio spinduliuot yra
mao intensyvumo, jei tik 1 danio spinduliuots intensyvumas pakankamai didelis.
Taigi terps poliarizacijos netiesikumas gali bti naudojamas norint
aptikti silpnus signalus, kai nra jautri jiems imtuv. iuo atveju naudojamas jo danio keitimas regimj srit, kurioje jau nesunku registruoti, pvz.,
fotodaugintuvu. Toks procesas vadinamas parametriniu dani keitimu
auktyn.
Kai kuriose netiesinse sveikose energijos balansas yra toks, kad intensyviosios bangos (kaupinimo bangos) energija perduodama dviej maesni dani bangoms. Jei toks kaupinimas pakankamai intensyvus jog sugeba kompensuoti nuostolius, nra reikalo nukreipti tuos du maesnio danio signalus i alies, nes jie gali atsirasti terps viduje diddami vir
triukm lygio. Taigi galima sukurti keiiamo danio spinduol, vadinam

252

X SKYRIUS

viesos parametriniu generatoriumi. Tai koherentins viesos altinis, kurio


bangos ilgis parenkamas pagal eksperimentatoriaus pageidavim.
Tarkim, kad netiesiniame kristale su kvadratiniu netiesikumu, t. y.
P = E + E 2,

(10.3.1)

sklinda didels galios plokioji banga


E 1 = E 01 sin ( 1 t k 1 z)

(10.3.2)

ir tuo pat metu ta paia kryptimi kartu sklinda kita plokioji banga
E 2 = E 02 sin ( 2 t k 2 z) .

(10.3.3)

Krintantysis kristal suminis laukas


E = E1 + E2 .

(10.3.4)

raius (10.3.2), (10.3.3) ir (10.3.4) iraikas (10.3.1), galima urayti


taip:

2
( E 01 + E 022 ) + E 01 sin (1 t k1 z ) + E 02 sin ( 2 t k 2 z ) 2
2
2
E01 cos (2 1 t k1 z ) E 02 cos (2 2 t k 2 z ) +
2
2
+ E 01 E02 cos [(1 2 ) t k z ] E01 E 02 cos [(1 2 ) t k z ].

P=

ioje iraikoje matyti, kad alia pradini 1 ir 2 dani bang susidaro statinis poliarizuotumas (abiej dani detektavimas). Be to yra antrosios harmonikos 2 1 ir 2 2, o taip pat suminio ( 1 + 2) ir skirtuminio
( 1 2) dani bangos.
Sumini arba skirtumini dani spinduliuoi generavimas, suprantama, vyksta tada, kai tenkinamos bang sinchronikumo slygos. Pvz., suminio danio = 1 + 2 ir bang skaiiaus k bangai sinchronikumo
slyga bus tokie santykiai:
v1 =

1 1 + 2
.
=
=
k1
k
k

I ia k = k 1 (1 + 2 / 1). Jei 2 << 1, tai maesnio 2 danio


spinduliuot keiiasi didesnio = 1 + 2 danio spinduliuot. Jei
1 = 2, generuojama antroji harmonika 2 1.

253

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

10.4. VI ESOS S AVAI MIN FO KUSUO T

Panagrinsime tuos netiesinius optinius reikinius, kuri atsiradimui


pastebimai veikia kubinis narys poliarizuotumo skleidime (10.1.3). Manysime, kad bang sinchronikumo slyga harmonik generavimui netenkinama. Tada nar su galima atmesti ir poliarizuotumas taip ireikiamas:

P = P1 + P3 = E + E 3.

(10.4.1)

Krintant bangai, kaip ir anksiau, pavidalo

E = E0 sin( t k z),
poliarizuotumas P3 ireikiamas taip:
P3 = E 03 sin 3 ( t k z ) =
=

3
1
E03 sin ( t k z ) - E 03 sin 3( t k z ) .
4
4

(10.4.2)

ia mus domina tik danio banga, nes harmonik nenagrinsime.


Elektrin indukcija

D = E = E + 4 P.
raius (10.4.1) ir (10.4.2) iraikas galima urayti taip:
D = E + 4 E + 3 E 02 E = (1 + 4 + 3 E 02 ) E = E ( 0 + 2 E 02 ) ;

ia 0 = 1 + 4 = n02 ; 2 = 3 = n 22 ; n 0 terps lio rodiklis, kai laukai


silpni (tiesinis lio rodiklis).
Tada

n2

n 2 = n02 + n22 E 02 = n02 1 + 22 E02


n0

arba n = n0 1 + (n2 /n0 ) 2 E 02 .

Kadangi prastiniu atveju 2 E 02 << 0 , tai iskleidus poaknio iraik


eilute ir apsiribojus dviem nariais galima urayti taip:
n = n0 + n2 E 02 ;

254

X SKYRIUS

ia n0 E 02 netiesin lio rodiklio pataisa stipriuose viesos laukuose; n2


koeficientas netiesiniame lio rodiklio naryje, nusakantis terps netiesines
optines savybes.
Tokio lio rodiklio kitimo prieastys yra kelios. Netiesinje terpje
dl elektrostrikcijos viesos banga keiia slg. Elektrostrikcinio slgio poveikyje kinta terps tankis, kartu ir lio rodiklis. Skysiuose su anizotropinmis molekulmis stiprios viesos bangos elektrinis laukas orientuoja molekules ir terp tampa dvejopai lauianioji. Paprastajam ir nepaprastajam
lio rodikliui atsiranda pataisos, proporcingos pirmuoju artiniu lauko amplituds kvadratui. is reikinys panaus Kero reikin. Lio rodiklis visuomet kinta dl terps ilimo sugeriant spinduliuot.
Taigi jei vienalyt terp pereina intensyvus viesos pluotelis, terp
tampa optikai nevienalyte ir viesos spindulys nukrypsta didesniojo lio
rodiklio pus. Terps lio rodiklis lemia sklindaniosios bangos intensyvumo skirstin. Susidaro taip vadinama netiesin refrakcija, kuri ir sukuria
savaimin fokusuot. Netiesin terp tampa savotiku glaudiamuoju liu.
Kadangi koeficientas n2 gali gyti teigiamas ir neigiamas vertes, tai
esant n2 > 0 viesos pluotelis fokusuojasi, o kai n2 < 0 defokusuojasi.
Susispauds viesos pluotelis tampa siauru kanalu ir toliau sklinda
io kanalo viduje, sudarydamas sau savotik optin bangolaid. Toks viesos pluotelio sklidimo reimas vadinamas savikreipa. ia difrakcijos reikinys visikai uslopinamas.
Savaimins fokusuots reikinys smarkiai padidina viesos pluotelio
galios tank ir lemia tolimesn netiesini viesos reikini pltojimsi mediagoje.
10.5. D AUGI AFO TONI AI REI KI NI AI

Viena i svarbiausi kvantins optikos svok yra fotonas viesos


lauko kvantas.
Fotonas tai stabili elementarioji dalel, kurios ramybs mas ir
elektros krvis lygus nuliui. Fotono gyvavimo trukm lemia tik sveika su
kitomis dalelmis. iose sveikose fotonas arba atsiranda, arba inyksta. Pavyzdiui, sklaidos metu inyksta pradinis (krintantysis) fotonas ir atsiranda
naujas (isklaidytasis).
Fotono energija = , impulsas p = k = /c. ios iraikos nusako korpuskulini ir bangini savybi sry; kairje pusje korpuskulins
fotono savybs, o deinje bangins. Tai dalelinis-banginis dualizmas.

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

255

Svarbus mikroobjekto parametras yra sukinys. J galima interpretuoti


kaip savotik mikroobjekto impulso moment, nesusiet su jo judjimu.
io impulso momento kvadratas lygus 2s(s + 1); ia s tam tikras konkreiam mikroobjektui sveikasis arba pusinis teigiamas skaiius. Paprastai is
skaiius vadinamas sukiniu; fotonui s = 1.
Fotonas nusakomas dviem nepriklausomom poliarizacijom. Fotono
poliarizacijos tipai atitinka galimiems poliarizacijos tipams tos viesos bangos, i kurios paimtas is fotonas.
Bozoniniam foton kolektyvui bdinga kai kurios savitos savybs:
1. Fotonai tiesiogiai nesveikauja vienas su kitu; vienas foton srautas
laisvai pereina kit. Tai superpozicija. Pusiausvyra foton dujose nusistovi
tik dl kit daleli buvimo, su kuriomis sveikaudami fotonai atsiranda arba
inyksta. Pavyzdiui, pusiausvyrusis iluminis spinduliavimas ertmje atsiranda dl spinduliuots sveikos su ertms sienelmis. Foton sveikos galimos tik terpje.
2. Fotonams, skirtingai negu kitoms dalelms, netaikoma daleli skaiiaus pastovumo slyga. Fotonai gali atsirasti ir inykti vairiose bsenose
nepaeisdami duj pusiausvyros.
3. Foton dujoms negalioja klasikin statistika. Foton dujos visuomet
isigimusios, jos visuomet apraomos Boze-Einteino statistika.
Jei optiniame uolyje dalyvauja vienas fotonas, toks uolis (spinduliuots sveikos su mediaga procesas) vadinamas vienfotoniu. Vienfotonis
uolis lydimas arba fotono atsiradimu (spinduliuot), arba inykimu (sugertis). Fotono spinduliavimas gali bti savaiminis arba priverstinis. Vienfotoniai procesai nusako iluminio spinduliavimo savybes ir mediagos optinius
spektrus. Su vienfotoniais procesais susijs ir netiesinis optinis reikinys,
lemiantis terps paviesjim.
Daugiafotoniai uoliai lemia daugelio netiesini optini reikini savybes. uolis (arba procesas) vadinamas daugiafotoniu, kai jame dalyvauja
du arba daugiau foton.
Kartotinumo n proces bendruoju atveju galima nagrinti kaip proces, kuriame atsiranda m foton ir inyksta nm foton. Keiiant skaii m
nuo nulio iki n, galima nagrinti vairi n-fotonini proces visum.
Reikia pabrti, kad n-fotoninius procesus detaliai nagrinti laike i
principo negalima. Negalima, pavyzdiui, teigti, kad pradioje atsiranda m
foton, o po to jau dingsta nm foton (arba atvirkiai). Kitaip tariant, nfotonin proces reikia nagrinti kaip viening proces, vykstant laike vie-

256

X SKYRIUS

ningai ir negalima suskirstyti atskirus laiko etapus. Tuo n-fotoninis procesas skiriasi nuo n vienfotoni proces sekos.
Daugiafotoni proces tikimyb greitai maja didjant proceso kartotinumui. Priverstinio n-fotoninio ir (n 1)-fotoninio proceso tikimybi
dalmuo proporcingas santykiui (E /Ea); ia E pradinis viesos bangos lauko stipris, Ea vidini lauk stipris. Kai viesos spinduoliai nelazeriniai,

E Ea, ir tada galima stebti tik vienfotonius spinduliavimo ir dvifotonius


viesos sklaidos procesus. Daugiafotoniai procesai vyksta tik naudojant pakankamai galingus lazerius, kuri E Ea. Veikiant toki lazeri spinduliuotei terp tampa netiesine, pasireikia vairs netiesiniai optiniai reikiniai.
10.5.1 a pav. pavaizduoti du
3
3

vienfotoniai procesai: pradioje

sugeriamas vienas energijos


2
2

fotonas ir mikrosistema peroka i


lygmens 1 lygmen 2, o po to su1
1
geriamas antrasis fotonas ir mika
b
rosistema peroka i lygmens 2
10.5.1 pav. Fotoniniai uoliai
lygmen 3. Dabar manykime, kad
lygmens 2 nra ir mikrosistema atlieka uol 1 3 sugerdama i karto du
energijos fotonus. Toks uolis pavaizduotas 10.5.1 b pav., kuriame trkia linija paymtas virtualus lygmuo realiai neegzistuojantis mediagoje lygmuo. Tok lygmen reikia naudoti tam, kad galima bt aikinti daugiafotonius procesus, kai tuo tarpu vienfotoniai aikinami naudojant realius lygmenis. Taigi nagrinjant daugiafotonius procesus naudojami uoliai per virtualius lygmenis virtuals uoliai. Virtualaus lygmens savitumas i dalies pasireikia tuo, kad atskiriems virtualiems uoliams nereikia taikyti energijos
tverms dsnio.
Dvifotoniai procesai. 10.5.2 pav. pavaizduoti keturi dvifotoniai
procesai:
a dvifoton sugertis: elektronas peroka i lygmens 1 lygmen 2;
uoliai spinduliuots lauke inyksta du fotonai. iuo atveju
2 = E2 E1.
b dvifotonis spinduliavimas: elektronas peroka i lygmens 2 lygmen 1; uoliai spinduliuots lauke atsiranda du energijos fotonai.

257

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

E2

1 2

1> 2

E1

1< 2

10.5.2 pav. Dvifotoniai uoliai

c Ramano sklaida (stoksin dedamoji): elektronas peroka i lygmens 1 lygmen 2; uoliai spinduliuots lauke inyksta 1 energijos
fotonas ( 1> E2 E1), atsiranda 2 energijos fotonas. Pagal energijos
tverms slyg galima urayti taip:

1 2 = E2 E1.
Isklaidytos viesos danis sumaja.
d Ramano sklaida (antistoksin dedamoji): elektronas peroka i
lygmens 2 lygmen 1; uoliai spinduliuots lauke inyksta 1 energijos
fotonas, atsiranda 2 energijos fotonas ( 2> E2 E1). Pagal energijos
tverms slyg,

2 1 = E2 E1.
Isklaidytos viesos danis padidja.
viesos sugerties ir spinduliavimo procesai pirmuoju artiniu yra vienfotoniai. Dvifotoniai sugerties ir spinduliavimo procesai yra gerokai maiau
tikimi; ie procesai yra antrojo artinio eils. Tuo tarpu viesos sklaidos procesai yra pirmojo artinio dvifotoniai. iuose procesuose atitinkantys spinduliuotei iki sklaidos fotonai inyksta ir atsiranda kiti, atitinkantys spinduliuotei po sklaidos. Be to uoliai gali bti savaiminiai ir priverstiniai. Taigi galima nagrinti kaip savaimin, taip ir priverstin Ramano viesos sklaid.
Trifotoniai procesai pavaizduoti 10.5.3 pav.:
a trifoton sugertis: elektronas peroka i lygmens 1 lygmen 2;
uoliai spinduliuots lauke inyksta trys energijos fotonai. Pagal energijos tverms slyg,
3 = E2 E1.

258

X SKYRIUS

b trifotonis spinduliavimas: elektronas peroka i lygmens 2 lygmen 1; uoliai spinduliuots lauke atsiranda trys energijos fotonai,

3 = E2 E1.
2

E2

1
2

E1

b
2
3

1
2

2
3

3
1

10.5.3 pav. Trifotoniai uoliai

c trifotonis procesas kurio metu spinduliuojam 1 ir 2 dani


sklaida elektrone iaukia 3 danio spinduliuots atsiradim. Elektronas
peroka i lygmens 1 lygmen 2; uoliai spinduliuots lauke inyksta du
1 ir 2 energijos fotonai ir atsiranda vienas 3 energijos fotonas. Pagal
energijos tverms slyg,

1 + 2 3 = E2 E1.
Jei 2 = 1, gaunama trifoton Ramano sklaida.
d trifotonis sklaidos procesas. Elektronas peroka i lygmens 1
lygmen 2; uoliai spinduliuots lauke vienas 1 energijos fotonas inyksta ir atsiranda du 2 ir 3 energij fotonai. Pagal energijos tverms
slyg,
1 2 3 = E2 E1.
Jei 2 = 3, gaunamas trifoton Ramano sklaida.

259

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

e ir f analogiki procesai atitinkamai atvejams d ir c, tik skirtumas


tame, kad ia elektronas peroka i lygmens 2 lygmen 1.
Reikia atskirai pabrtii taip vadinamus koherentinius daugiafotonius procesus. iuose proce

suose mikrosistemos bsena nepakinta, uoliai


vyksta tik spinduliuots lauke. 10.5.4 pav. pavaiz1
E1
duotas koherentinis dvifotonis procesas. Kadangi
10.5.4 pav.
elektrono bsena nepakinta, paveiksle pavaizduota
Koherentinis
tik vienas energinis lygmuo 1. uoliai spinduliuots
dvifotonis procesas
lauke yra tokie, kad vienas fotonas inyksta ir vienas atsiranda. Abiej foton energija vienoda; fotonai gali skirtis kitais parametrais (impulso kryptimi, poliarizacija).
10.5.5 pav. pavaizduoti du koherentiniai trifotoniai procesai.
10.5.5 a pav.: danio sudvejinimas arba, kitais odiais, antrosios harmonikos generavimas pradins monochromatins
danio spinduliuots pakeitimas = 2 danio


spinduliuote; uoliai spinduliuots lauke inyksta
du energijos ir k1 ir k2 impuls (foton im
puls moduliai vienodi, bet gali skirtis kryptimi)
E1
fotonai, atsiranda energijos ir k impulso foa
tonas. Pagal energijos tverms slyg,

2 =
ir impulso tverms slyg,

k 1 + k 2 = k .
Procesas 10.5.5 b pav.: parametrin viesos
sklaida danio spinduliuots pakeitimas 1 ir
2 = 1 dani spinduliuote. Tam tikromis
slygomis is procesas virsta viesos parametrins
generacijos procesu; uoliai spinduliuots lauke
inyksta energijos fotonas, atsiranda du 1 ir
2 energij fotonai. Pagal energijos tverms slyg,
= 1 + 2
ir pagal impulso tverms slyg,

k = k 1 + k 2.

E1

b
10.5.5 pav.
Trifotoniai procesai

260

X SKYRIUS

Reikia pabrti, kad koherentiniuose procesuose mikrosistemos bsena nekinta; jos energijos lygmen struktra yra neesmin. Taiau koherentini proces tikimyb priklauso nuo terps savybi.
Vienas i reikini, grindiam daugiafotone sugertimi, yra daugiafotonis adinimas ir daugiafotonis jonizavimas. is reikinys plaiai taikomas tiriant didelio suadinimo atom bsenas, o taip pat tiriant atom spektr trikdius intensyviame viesos lauke. Naudojant, pavyzdiui, cezio atomo adinimui rubino lazer (fotono energija = 1,8 eV), vyksta dviej
foton sugertis, o po to vienfotonis uolis, kurio metu atsiranda liuminescencinis fotonas ( l = 1,9 eV). Dvifotonio uolio tikimyb didja didjant
viesos intensyvumui.
Rubino lazerio spinduliuote galima jonizuoti setyniafoton ksenono
atom. iuo atveju atomo jonizavimo energija yra septynis kartus didesn u
lazerio spinduliuots energij.
Prie daugiafotons atom jonizacijos reikinio priskiriamas ir daugiafotonis iorinis fotoreikinys. Kai spinduliuots intensyvumas pakankamas, gali atsirasti fotoelektronas sugrus ne vien, o i karto kelis fotonus.
Toks fotoreikinys stebimas u raudonosios ribos, t. y. kai daniai maesni
u 0 = A/; ia A elektrono ilaisvinimo darbas.
Daugiafotonis iorinis fotoreikinys naudojamas tiriant zonin metal
ir dielektrik struktr, j paviri savybes. io reikinio tikimyb priklauso
nuo spinduliuots koherentikumo. Todl daugiafoton iorin fotoreikin
galima naudoti tiriant optins spinduliuots koherentikumo savybes.
Terps tamsjimo reikinys tai netiesins optikos reikinys, pasireikiantis grtamu pradins skaidrios terps tamsjimu apvieiant j intensyvia viesa. Tai ne kas kita, kaip daugiafotonis vidinis foto reikinys. Jis
rykiai pasireikia puslaidininkyje kaip dvifoton viesos sugertis. lazerio
rezonatoriaus vid dedama puslaidininkio ploktel, kurios draudiamoji
zona E tenkina slyg:

< E < 2 ;
ia lazerio spinduliuots danis. Santykinai nedidelio intensyvumo
danio spinduliuot pereina kiaurai puslaidininkio ploktel be sugerties,
nes fotono energija nepakankama, kad perkelt elektron i valentins
zonos laidumo. Taiau didinant spinduliuots intensyvum didja tikimyb, kad elektronas valentinje zonoje sugers i karto du fotonus ir gijs 2
energij peroks laidumo zon. Todl didjant spinduliuots intensyvumui
dl dvifotons sugerties didja puslaidininkio ploktels sukelti nuostoliai;

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

261

stebimas puslaidininkio tamsjimas. is reikinys naudojamas norint itsti


lazerio impuls, t. y. norint realizuoti neigiam grtamj ry. Jis stabdaniai veikia priverstinio spinduliavimo proces aktyviame lazerio elemente.
Dl to ieinaniojo viesos impulso formavimo procesas usitsia, impulso
trukm padidja, jo didiausia galia sumaja.
10.6. TERPS SK AIDRJIM AS

Terps skaidrjimas yra netiesins optikos reikinys, pasireikiantis


kai spinduliuot intensyvi. Tokios terps vadinamos skaidrinaniaisiais filtrais. Pradinje filtro bsenoje visi sugeriantieji centrai yra apatiniame energijos lygmenyje E1 (10.6.1 a pav.); filtro sugerties koeficientas didiausias.
Apsvietus filtr fotonais, kuri energija = E2 E1, sugeriamieji centrai
peroka i lygmens E1
lygmen E2. Tuo pat metu
fotonai iaukia atvirktinius
E2
uolius, taiau kai apatinio
E1
lygmens upilda gan didel,
toki uoli skaiius per
a. Filtras sugeria
b. Filtras praleidia
vienetin laik maesnis u
vies
vies
uoli E1 E2 skaii. Kai
10.6.1 pav. Terps skaidrjimas
abiejuose lygmenyse susikuria vienodas centr skaiius,
filtrai visikai praviesja. Krintantys tok filtr fotonai iaukia vienod
uoli vir ir emyn skaii. To rezultate perjusios filtr viesos intensyvumas nepakinta.
Skaidrjantys filtrai plaiai naudojami lazerinje technikoje. djus tok filtr lazerio rezonatoriaus vid, galima valdyti generavimo reim sukurti galingus viesos impulsus, kuri trukm (10-9 10-8) s arba sek supergaling viesos impuls, kuri trukm 10-12 s ir danis (0,1 1) GHz
(pikosekundiniai impulsai). Toki skaidrjani filtr sukrimui naudojami,
pavyzdiui, organini da tirpalai.

262

X SKYRIUS

10.7. PRI VERSTI N R AM ANO SKL AI D A

Ramano sklaida gali bti tiek savaimin (spontanin), tiek ir priverstin. Priverstins sklaidos tikimyb yra nedidel. is reikinys tapo domesnis
sukrus lazerius.
Ramano sklaidoje vyksta adinaniosios viesos danio 0 pokytis dydiu, atitinkaniu saviems vidiniams molekuli virpesi daniams
( = 0 i). Ramano spektre atsiranda stoksin s = 0 i (raudonasis
palydovas) ir antistoksin as = 0 + i (violetinis palydovas) dedamosios.
i sklaida dar vadinama sklaida vidiniuose molekuli virpesiuose.
Naudojant nedidelio intensyvumo nekoherentinius spinduolius, savaimins nekoherentins sklaidos intensyvumas nedidelis, sudaro 10-6 10-7
adinaniosios viesos dal. Kai adinama intensyviais (108 109 W/cm2)
pluoteliais, isklaidytosios viesos intensyvumas padidja keliomis eilmis.
Be to alia pirmosios eils dani 0 i atsiranda auktesnij eili daniai
0 2 i , 0 3 i ; pakinta isklaidytosios viesos indikatris, ji tampa labiau itempta adinaniosios viesos sklidimo kryptimi. Tokia sklaida vadinama priverstine Ramano sklaida.
Priverstins Ramano sklaidos stebjimo schema pavaizduota
10.7.1 pav. Lazerio spinduliuots
pluotel lis L1 fokusuoja kiuvets K su tiriamja mediaga viL1
K
F
L2
S
dur. U kiuvets yra filtras F, ku10.7.1 pav. Priverstins Ramano
ris sulaiko adinanij spindusklaidos stebjimo schema
liuot ir praleidia pakitusio danio isklaidytj. i isklaidytj spinduliuot lis L2 nukreipia spektrinio prietaiso ply S.
Priverstin Ramano sklaida yra netiesinis ir koherentinis procesas. Tai
pagrindin jos savyb.
Reikia pabrti, kad kai lazerio spinduliuots galia didel, suadinama
ne tik priverstin Ramano sklaida, bet ir kiti netiesiniai procesai, pvz., savaimin fokusuot, kurie i esms ikraipo ir padaro sudtingesn priverstins Ramano sklaidos proceso nagrinjim.
Priverstins sklaidos netiesikumas apibdinamas tuo, kad pereinant
aktyviosios terps sluoksn l (10.7.2 a pav.) spinduliuojamos pirmosios
stoksins dedamosios intensyvumas I1s padidja dydiu Ipr, kuris proporcingas ne tik adinaniosios spinduliuots intensyvumui I, bet ir I1s:

263

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

I1s = Ipr + Isav = k1 I I1s l + k2 I l .

(10.7.1)

Dl to pirmosios stoksins dedamosios intensyvumas stiprja kaip


gritis. is procesas schematikai pavaizduotas 10.7.2 a pav. atitinkamos
rodykls platjimu. Savaiminje Ramano sklaidoje, kuri apraoma antruoju
(10.7.1) iraikos nariu, intensyvumo prieauglis Isav vis laik pastovus.
iuo poiriu priverstin Ramano sklaida yra atvirkias viesos sugeriai
procesas. inoma, kad sugertyje viesos
2S
l
storio
sluoksnyje
intensyvumas
(10.7.2 b pav.) maja dydiu, proporcingu
1S
krintaniosios sluoksn viesos intensy3S
vumui:

I = k I l .

Pagal tok dsn perjusios sugerianiosios terps sluoksn l viesos intensyvumas maja eksponentikai:

I = I0 exp( k l ) .
Tuo tarpu priverstins sklaidos intensyvumas, atvirkiai, eksponentikai didja
(jei nekreipiamas dmesys antrj nar
Isav ir krintaniosios viesos intensyvumas
I pastovus):

l
l

b
10.7.2 pav. viesos stiprinimo ir
sugerties proces palyginimas

I1s = A exp(k1 I l ) .
Greit pirmosios stoksins dedamosios intensyvumo augim lemia tai,
kad i dedamj pereina enkli (apie 70 %) adinaniosios spinduliuots
intensyvumo dalis. Todl pirmoji stoksin dedamoji pati pradeda vaidinti
krintaniosios spinduliuots vaidmen ir suadina antrj stoksin dedamj
I2s. Sklindant spinduliuotei aktyvioje terpje, antrosios dedamosios intensyvumas taip pat greitai auga ir ji savo ruotu suadina treij stoksin dedamj ir t. t. Taigi vyksta pastovus krintaniosios spinduliuots energijos
perpumpavimas auktesnes stoksines dedamsias. Pradinis spinduliavimo intensyvumas I iuo atveju atitinkamai krinta.
vairi stoksini dedamj energijos eksperimentins priklausomybs
nuo adinaniosios spinduliuots energijos pavaizduotos 10.7.3 pav. Matyti,
kad adinaniosios spinduliuots energija W, perjusi aktyvij terp (1
kreiv), greitai sisotina. Visas krintaniosios spinduliuots energijos

264

X SKYRIUS

prieauglis perpumpuojamas pirmosios


stoksins dedamosios energij. gijus W
tam tikr slenkstin vert, vyksta labai
greitas beveik uolikas pirmosios stoksins dedamosios energijos W1s augimas
4
5
(2 kreiv). Esant tam tikrai W1s slenkstinei
vertei, suadinama ir pradeda greitai
W0
10.7.3 pav. Priverstins Ramano
augti antrosios stoksins dedamosios
sklaidos stoksini dedamj
energija W2s (3 kreiv), dl ko W1s didenergijos priklausomybs nuo
jimas nutrksta ir atsiranda sotis. Tokia
adinaniosios spinduliuots
pat priklausomyb stebima ir antrajai
energijos
stoksinei dedamajai. Treiosios (4 kreiv) ir ketvirtosios (5 kreiv) stoksini dedamj W3s ir W4s priklausomybi
nuo W0 eiga yra tolygesn ir j energij verts gerokai maesns u antrosios stoksins dedamosios energij. Tai susij su tuo, kad antrosios stoksins
dedamosios spinduliuots energijos dalis sklinda ne palei sistemos a, o
kakokiu kampu j.
Priverstins Ramano sklaidos spektras stoksinje srityje sudarytas i
keleto linij, kuri daniai 1s = 0 i , 2s = 0 2 i ir t. t. Spektre, kaip
taisykl, irykja tik vienas sklaidaniosios terps virpesinis danis. Priverstins Ramano sklaidos spektro linij intensyvumas labai didelis ir yra
adinaniosios linijos intensyvumo eils. Be to, kaip minta, spektre atsiranda pakankamai didelio intensyvumo linijos ir antistoksinje srityje, kuri
daniai 1as = 0 + i , 2as = 0 + 2 i ir t. t.
Taigi priverstine Ramano sklaida galima keisti galing lazerio spinduliuot i vienos spektro srities kit. Tuo grindiami doms ir daug adantys io reikinio praktiniai taikymai.
Danio keitimui parenkama terp, kurioje Ramano sklaidoje vykstanio uolio danio vert yra didel. Tai bdinga vandeniliui (4155 cm-1),
deuteriui (2993 cm-1), skystajam azotui (2526 cm-1) ir kt. terpms. adinimui naudojant neodimio lazer ( = 1,06 m), pirmosios stoksins dedamosios vandenilyje bangos ilgis 1,9 m, o antrosios 8,6 m. Jei 50 ns trukms lazerio impulso energija yra apie 100 J, tai pirmosios stoksins dedamosios ji lygi apie 5 J, o antrosios apie 1 J. Tokiu bdu palyginti nesudtinga ranga galima gauti impulsin 20 MW eils galios spinduliuot infraraudonojoje spektro srityje. Parenkant vairias terpes priverstins Ramano
sklaidos pagrindu galima sukurti derinamuosius lazerius plaiame bangos
ilgi ruoe.
W

NETIESINS OPTIKOS PAGRINDAI

265

Galing derinamj lazeri naudojimas sukr spinduliuots sveikos


su mediaga tyrimo metod, kuriame suderinti tokie priverstins Ramano
sklaidos privalumai, kaip didelis intensyvumas, sklaidos indikatriss anizotropija, su plaiomis savaiminmis Ramano sklaidos spektroskopijos galimybmis.
tiriamj mediag nukreipiami du lazerio pluoteliai, kuri dani
skirtumas sutampa su vienu i savj molekuls virpesi daniu. Tai pakeiia virpesini lygmen upild. Analizei naudojama papildomoji, vadinama
bandomoji, banga. Tiriama stoksin ir antistoksin bandomosios spinduliuots sklaida. Toks metodas vadinamas aktyviosios sklaidos spektroskopijos metodu. iame metode bandomj bang galima naudoti, norint uregistruoti fazi santykius tarp elementarij suadinim vairiuose terps
takuose, tarp vairi molekuls virpesi fazi (koherentin aktyvioji spektroskopija) bei nustatyti lygmen upildos skirtum (nekoherentin aktyvioji
spektroskopija). Suprantama, abiem atvejais gautasis aktyviosios spektroskopijos metodu isklaidytasis signalas i esms virija savaiminje Ramano
sklaidoje gaunamo signalo lyg.
Svarbus koherentins aktyviosios spektroskopijos metodo ypatumas
yra ta aplinkyb, kad skirtingai nuo savaimins sklaidos indikatris smarkiai
anizotropin ir isklaidytoji molekuli virpesiuose spinduliuot yra gerai
kolimuota ir praktikai visikai koherentin. Jos didelis intensyvumas ir
kryptingumas gali bti skmingai naudojama naujose viesos sklaidos
spektroskopijos srityse.

266

XI SKYRIUS

XI SKYRIUS

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI


Geometrin optika yra optikos skyrius, kuriame nagrinjami viesos
sklidimo dsniai skaidriose terpse ir atvaizd gavimo slygos, remiantis fizikini reikini, vykstani optinse sistemose kai bangos ilgis yra nykstamai maas, matematiniu modeliu. Geometrins optikos teiginiai yra pirmojo artinio, atitinkantys matomus reikinius, jei bang optikos reikiniai
interferencija, difrakcija bei poliarizacija yra neesminiai.
11.1. PAGRINDINIAI GEOMETRINS OPTIKOS DSNIAI

Geometrins optikos ivados gaunamos dedukcijos metodu remiantis


keliais nesudtingais dsniais, nustatytais bandymuose.
1. Tiesaus viesos sklidimo dsnis: vienalytje terpje viesa sklinda
tiesiai. Linija, palei kuri perneama viesos energija, vadinama spinduliu.
Vienalytje terpje viesos spinduliai yra tiess.
2. Lio dsnis, kuris nusako spindulio krypties pokyt pereinant i
vienos terps kit: krits ir ls spinduliai yra vienoje ploktumoje su
statmeniu lauiantj paviri kritimo take, o i spinduli kryptis nusakoma sryiu:
n sin = n sin;
ia n ir n pirmosios ir antrosios terps lio rodiklis, kritimo kampas
(kampas tarp krintaniojo paviri spindulio ir statmens paviri kritimo
take), lio kampas (kampas tarp lusiojo spindulio ir statmens paviri kritimo take). Lio dsn atrado XVII a. Snelijus (Snellius) ir Dekartas (Descartes).
3. Atspindio dsnis, kuris nusako spindulio krypties pokyt kai sutinkamas atspindintis (veidrodinis) pavirius: krits ir atsispindjs spindulys
yra vienoje ploktumoje su statmeniu atspindint paviri kritimo take, ir
is statmuo dalija kamp tarp spinduli dvi lygias dalis. Formaliai is dsnis yra atskiras lio dsnio atvejis kai n = n.
4. Spinduli nepriklausomo sklidimo dsnis: atskiri spinduliai susitik
neveikia vienas kito ir sklinda toliau nepriklausomai. Jei kuriame nors take
susitinka du spinduli pluotai, sukurta jais apvieta yra adityvi.

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

267

11.2. PAG RINDI NI AI TEIGINI AI I R S VOKOS

Geometrinje optikoje vartojami saviti terminai ir svokos. viesos


spindulio samprata jau pateikta 11.1. vytintysis takas geometrinje optikoje suprantamas kaip spinduolis be matmen. Jei spinduliai ieina i vieno
tako, kuris yra prasiskleidianij
spinduli pluotelio virnje, toks
pluotelis vadinamas bendracentriu
(11.2.1 pav.). Jei is pluotelis atsispindjs arba ls tampa spinduli pluoteliu, sueinaniu vien tak, toks
a
b
pluotelis taip pat yra bendracentris, ir
jo centras yra vytiniojo tako atvaiz11.2.1 pav. Bendracentriai spinduli
das. Bet koks tsus daiktas sudarytas i
pluoteliai (a susiglaudiantis,
b prasiskleidiantis)
atskir vytinij tak visumos, todl
idealus atvaizdas taip pat bus sudarytas
i visumos tak, kuriuose susirenka bendracentriai spinduli pluoteliai.
Visa erdv, kurioje sklinda spinduli pluoteliai, skirstoma dvi dalis.
Erdvs dalis, kurioje yra daiktai arba objektai ir krintanij optin sistem
spinduli pluoteliai, vadinama daikt erdve; erdvs dalis, kurioje yra atvaizdai ir ijusij i optins sistemos (atsispindj ir l) spinduli
pluoteliai, vadinama atvaizd erdve. Jei spinduli pluotelis perjs optin
sistem ilieka bendracentriu, kai kiekvienas daikto (spinduolio) takas
vaizduojamas tik vienu atvaizdo taku, tokie atvaizdai vadinami takiniais
arba stigmatiniais.
Geometrinje optikoje galioja viesos spinduli apgraos principas,
pagal kur viesa tiesiogine ir atbuline kryptimi sklinda ta paia trajektorija.
Todl atvaizd galima nagrinti kaip spinduol, o spinduol kaip atvaizd.
Kai atvaizdas stigmatinis, pluoteli centrai vadinami jungtiniais takais tos
optins sistemos, kurioje prasiskleidiantis bendracentris spinduli pluotelis tampa susiglaudianiu bendracentriu pluoteliu. Atitinkamai nagrinjamieji spinduliai ir pluoteliai vadinami jungtiniais.
FERM A PRI NCI P AS

Pagrindinis geometrins optikos principas Ferma (Fermat) principas


teigia, kad viesa sklinda keliu, kurio optinis ilgis yra ekstremalus. Optinis
ilgis L lygus terps lio rodiklio n sandaugai i spindulio geometrinio kelio
ilgio l toje terpje: L = nl. Jei terp nevienalyt, geometrin spindulio keli
reikia suskaidyti atkarpas dl, kuriose lio rodiklis yra madaug pastovus.

268

XI SKYRIUS

Tada optinio kelio ilgio elementas dL = n dl ir visas optinio kelio ilgis tarp
tak A ir B lygus:
B

L = n dl .
A

Optinio kelio ilgio ekstremumo slyga ireikiama taip, kad pirmoji


integralo variacija lygi nuliui:
B

n dl = 0 .
A

Ferma princip galima nusakyti ir taip: tikrasis viesos sklidimo kelias


i vieno tako kit yra tas, kur viesa nueina per maiausi laik, t. y. laiko variacija lygi nuliui: t = 0.
I Ferma principo vienalytje terpje gaunamas tiesaus viesos sklidimo dsnis sutinkamai su geometrine aksioma, kad ties yra trumpiausias atstumas tarp dviej tak. Pereinant viesai per skirting terpi sandr, i
Ferma principo iplaukia atspindio ir lio dsniai.
rodysime, kad ltant viesai plokioje dviej vienalyi terpi sandroje optinis spindulio kelias trumpiausias. TarA
n1
kim, kad spindulys AOB (11.3.1 pav.) lta take
O, kurio viet tiesje CD = p nusako atkarpa

h1
CO = x. Tak A ir B porai tiess p ilgis pastoD
C
O
vus. Spindulio AOB optinio kelio ilgis lygus
n2

l = n1AO + n2OB;
ia n terpi lio rodiklis. Ireikus AO ir OB
gaunama:

h2
B

11.3.1 pav. Spindulio lis

l = n1 h12 + x 2 + n 2 h22 + ( p x) 2 .

Panaudojus optinio kelio ilgio ekstremumo slyg dl /dx = 0 gaunama:

dl
x
= n1
n2
dx
h12 + x 2
Bet
x
h12 + x 2

= sin ;

px
h22 + ( p x) 2
px

h22 + ( p x) 2

raius (11.3.1) gaunama:

= 0.

= sin .

(11.3.1)

269

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

n1 sin = n2 sin,
t. y. ekstremumo slyg tenkinantis kelio ilgis tenkina ir lio dsn. Pagal
antrosios ivestins enkl gaunama, kad is kelias yra trumpiausias.
Panaiai galima nagrinti ir viesos atspindio uduotis.
11.4. SPI NDULI LI S SFERI NI AME PAVI RI UJE

Tarkim, kad dvi vienalyts skaidrios terps, kuri lio rodiklis n1 ir


n2, atskirtos sferiniu R kreivumo spindulio paviriumi (11.4.1 pav.). Ties,
jungianti tak A1 su sferinio paviriaus centru C, vadinama optine aimi.
Spindulio krypt nusako kampas u1.
M
n1
i
n2
Iekosime matematins iraikos,
r
kuri nusakyt tako A2 viet, t. y.
u1

u2
A1
O
C
A2
tako A1 atvaizd. Nagrinsime tik
R
tuos spindulius, kurie su optine
a1
a2
aimi sudaro menk kamp. Tada
A1M A1O ir A2M A2O. Tokie
11.4.1 pav. Paraksialij spinduli lis
spinduliai vadinami paraksialiaisferiniame paviriuje
siais.
Naudojama enkl taisykl:
atkarp ilgiai, matuojami nuo lauiamojo paviriaus virns O, teigiami, jei
jie nukreipti viesos sklidimo pus, ir neigiami, jei nukreipti prieing pus; kampai teigiami, jei atidedami pagal laikrodio rodykl.
Tarkim, kad spindulys A1M krinta sferin paviri kampu i. Jungtinis
jam spindulys MA2 (lio kampas r) kerta optin a take A2 kampu u2.
Sferos kreivumo spindulys CM = R. I trikampi MA1C ir CMA2 gaunama:

A1C a1 + R sin i
=
=
;
a1
A1 M
sin

MA2
a2
sin
=
=
CA2 a 2 R sin r

arba
a1 + R
a2
sin i n2
=
=
=
.
a1
a 2 R sin r n1
I ia
1 1
n1 = n2
a1 R

1 1
.
a2 R

(11.4.1)

270

XI SKYRIUS

Taigi sandauga n(1/a 1/R) ltant lieka pastovi. (11.4.1) iraika vadinama nuliniu Abs invariantu. (11.4.1) formul galima urayti tokiu pavidalu:
n2 n1 n2 n1

=
(11.4.2)
a 2 a1
R
ir vadinama nulinio spindulio lygtimi, i kurios galima rasti atstum a2 iki
atvaizdo A2 inant atstum a1 iki objekto A1 nepriklausomai nuo u verts,
t. y. kai sksties kampai u mai (paraksialieji spinduliai), visi spinduliai ij i takinio objekto A1 po lio kertasi viename take A2. Paraksialiesiems spinduliams bendracentris pluotelis po lio sferiniame paviriuje
ilieka bendracentriu ir take A2, kuris yra stigmatinis takinio objekto A1
atvaizdas.
Jei a1 = (krinta lygiagretus su optine aimi spinduli pluotelis), i
(11.4.2) lygties gaunama:
a2 =

n2 R
= f2 ,
n2 n1

(11.4.3)

o kai a2 = :
a1 =

n1 R
= f1 .
n2 n1

(11.4.4)

Dydiai f1 ir f2 yra pastovios atkarpos, nusakanios lauiamj paviri


ir vadinami priekiniu (f1) ir galiniu (f2) idinio nuotoliu. Takai, kuriuose
kertasi po lio spinduliai, krit sferin
paviri lygiagreiu su optine aimi
n1
n2
pluoteliu, vadinami priekiniu (F1) ir
galiniu (F2) idiniu (11.4.2 pav.).
F1
F2
I (11.4.3) ir (11.4.4) formuli iplaukia sryis tarp idinio nuotoli:
f2
n
= 2 .
f1
n1

11.4.2 pav. Sferinio paviriaus idiniai

I ios iraikos iplaukia, kad idinio nuotoliai proporcingi terpi lio rodikliams. Minuso enklas reikia, kad idinio nuotoli enklai skirtingi, t. y. jie yra skirtingose lauianiojo paviriaus pusse.
Naudojant (11.4.3) ir (11.4.4) formules i (11.4.2) lygties gaunama:

271

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

f1 f 2
+
= 1.
a1 a 2

(11.4.5)

Paymjus tak A1 ir A2 atstumus iki idini F1 ir F2 atitinkamai x1 ir


x2 (11.4.3 pav.), galima urayti: a1 = f1 x1 ir a2 = f2 + x2. raius ias
vertes (11.4.5) gaunama:
M

n1

A1

F1
-x1

n2

-f1
a1

F2
f2

x2

a2

A2

f1
f2
+
= 1.
f 1 + x1
f 2 + x2
I ia iplaukia sryis:
x1x2 = f1f2,

(11.4.6)

11.4.3 pav. Objekto ir jo atvaizdo


tak vieta

vadinamas Niutono formule.


(11.4.2), (11.4.5) ir (11.4.6)
formuls yra viena kitai ekvivalenios ir kiekvien i j galima naudoti norint rasti takinio objekto atvaizd.
Sferiniam paviriui gautuosius rezultatus galima taikyti ir sferiniam
veidrodiui, uraius n2 = n1. Tada i (11.4.2) formuls gaunama sferinio
veidrodio formul:
1
1
2
+
= .
a1 a 2 R

idinio nuotolis tokio veidrodio randamas i (11.4.3) formuls, i kurios iplaukia, kad f = R/2. Tada
1 1
1
+
= .
a1 a 2
f

Ikiliojo veidrodio R enklas prieingas gaubtajam. gaubtojo veidrodio idinys yra tikrasis, o ikiliojo tariamasis. Plokiojo veidrodio
R = ir tada a2= a1, t. y. tako atvaizdas plokiajame veidrodyje tariamasis ir simetrikai isidsts.
11.5. DIDI NIM AS

Anksiau buvo nustatyta, kad takinis atvaizdas gaunamas tada, kai jis
kuriamas paraksialiaisiais spinduliais. Dabar parodysime kokiu bdu daikt
atvaizdai gaunami tiess atkarpos pavidalo.
11.5.1 pav. A1 yra takinis objektas, o A2 jo atvaizdas. Pasukus optin a A1A2 apie paviriaus kreivumo centr C nedideliu kampu , takas A1

272

XI SKYRIUS

uims viet B1 , o jo atvaizdas B2 .


Visi lanko A1B1 takai atvaizduoja- B1 B1
mi takais lanke A 2 B2 . Jei lankai
O
C
A2
A 1B1 ir A 2 B2 mai, juos galima pa- A1
keisti optinei aiai statmen lieiaB2 B2
mj A1B1 ir A2B2 atkarpomis.
Kiekvienas atvaizdo takas yra
11.5.1 pav. Ma atkarp atvaizdas
vis spinduli, ieinani i objekto
ltant sferiniame paviriuje
jungtinio tako, sankirtos vieta. Norint rasti i viet, pakanka rasti bet koki dviej spinduli sankirtos viet.
Norint, pavyzdiui, rasti objekto atkarpos A1B1 (11.5.2 pav.), statmenos optinei aiai, tako B1 atvaizd, reikia
n1
n2
M
naudoti du spindulius, kuri kryptis B1
A2
po lio sferiniame paviriuje yra y1 -u1 i
u2
O1
O
A1
r
F
2
F
1
-y2
inoma:
-y2
N
1. Lygiagretus su optine aimi
B2
-a1
a2
spindulys B1M ls eina per idin
F2.
11.5.2 pav. Spinduli eiga
2. Per idin F1 einantis spinper sferin paviri
dulys ls sklinda lygiagreiai su
optine aimi.
i dviej spinduli sankirtos takas B2 yra tako B1 atvaizdas, o atkarpa A2B2 atkarpos A1B1 atvaizdas.
Atvaizdo atkarpos, statmenos optinei aiai, ilgio y2 ir daikto atkarpos
ilgio y1 dalmuo vadinamas ilginiu (arba skersiniu) didinimu:

A2 B2
y
= 2 .
A1 B1
y1

Optinei aiai statmenos atkarpos teigiamos, jei jos yra vir aies, ir
neigiamos, jei jos yra po aimi. Tada didinimas teigiamas, jei atvaizdas tiesioginis (neapverstas) ir neigiamas, jei atvaizdas apverstas.
I trikampi A1B1O ir A2B2O (11.5.2 pav.) gaunama: tg i = y1/a1 ir
tg r = y2/a2 . Kai y1 ir y2 mai,
tg i sin i n2

=
;
tg r sin r n1
ia n1 ir n2 terps lio rodiklis atitinkamai daikt ir atvaizd erdvje.
Tada

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

n1 y1
a1

n2 y 2
a2

arba

y1
n a
= = 1 2 .
y2
n2 a1

273

(11.5.1)

Veidrodiams n1/n2 = 1. Tada = a2/a1. Tikriesiems atvaizdams a1


ir a2 enklai skirtingi, < 0 ir atvaizdas apverstas. Tariamiesiems atvaizdams a1 ir a2 enklai vienodi, > 0 ir atvaizdas tiesioginis. Plokiajam
veidrodiui a1 = a2, = 1 ir atvaizdas tiesioginis natralaus didumo.
Ilginio didinimo formul galima gauti ir kitokiame pavidale. I tako
N (11.5.2 pav.) nubrkime statmen NO1 optin a. Jo ilgis lygus atvaizdo ilgiui y2. I trikampi A1B1F1 ir NO1F1 gaunama:
y2
f
= = 1;
y1
x1

ia f1 F1O1; x1 = A1F1.
Panaudojus Niutono formul (11.4.6), gaunama:
x
= 2.
f2
Apart tiesinio didinimo optin sistema apibdinama kampiniu didinimu atvaizd erdvje sklindaniojo spindulio polinkio tangento kampo
ir jam jungtinio daikt erdvje sklindaniojo spindulio polinkio tangento
kampo dalmeniu:

tg u 2 a1
=
.
tg u1 a 2

Sryis tarp ilginio ir kampinio didinimo toks:

n1
.
n2

Kai daiktas ir atvaizdas yra toje paioje terpje (n1 = n2) gaunama, kad
= 1, t. y. ilginis didinimas atvirkiai proporcingas kampiniam. Tai reikia, kad kuo didesnis ilginis didinimas, tuo siauresni viesos pluoteliai kuria atvaizd.
Panagrinsime dar iilgin didinim. Jei objektas paslenka palei optin
a per ma atkarp dx1, atvaizdas paslinks per atkarp dx2. Iilginiu didinimu vadinamas i dydi dalmuo:

dx 2
.
dx1

274

XI SKYRIUS

Diferencijav Niutono formul gauname:


x1 dx2 + x2 dx1 = 0

I ia iilginis didinimas
x
= 2 .
x1
Sry tarp ilginio, kampinio ir iilginio didinimo galima ireikti taip:

Ilginis didinimas svarbus sistemoms, projektuojanioms atvaizd ekrane arba fotojuostelje (projekciniai arba fotografiniai objektyvai). Kampinis didinimas svarbus stebint tolimus objektus (teleskopins sistemos). Iilginis didinimas nusako erdvinio objekto ryk ekrane.
Kai tenkinama paraksialikumo slyga A1M A1O = a1 ir
A2M A2O = a2, i trikampi A1MO ir A2MO (11.5.2 pav.) gaunama:
tg u1 = MO/a1 ir tg u2 = MO/a2, t. y.
tg u1 a 2
=
.
tg u 2 a1
Kampas u1 nusako daikt erdvje krintanij lauiantj paviri, o
kampas u2 jiems jungtini atvaizd erdvje, pluoteli apertr (skst). Kai
ie kampai mai, tg u1 u1 ir tg u2 u2. Tada remiantis (11.4.1) formule
gaunama:
n1 u1 n1 a 2 y 2
=
=
n2 u 2 n2 a1 y1

arba
y1 n1 u1 = y 2 n 2 u 2 .

(11.5.2)

(11.5.2) lygtis vadinama Lagrano-Helmholco (Lagrange-Helmhollz)


lygtimi paraksialioje srityje. I jos iplaukia, kad konkret viesos pluotel
keisti kitu bet kokiu norimu pluoteliu negalima. Sukurtas pluotelis gali
bti tik toks, kok leidia Lagrano-Helmholco slyga. is ribojimas labai
svarbus fotometrijoje ir telkiant viesos energij optinmis sistemomis.

275

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

11.6. CENTRUO TOJI OPTIN SISTEM A


IR JOS K ARDI N ALIEJI ELEMENTAI

Svarbi praktin vert geometrinje optikoje turi centruotosios optins


sistemos lauianij ir atspindinij sukimosi paviri visuma su bendra
aimi, vadinama optine aimi, ir simetriku ios aies atvilgiu lio rodiklio
skirstiniu. Paprasiausia centruota optin sistema yra lis, sudarytas i sferini paviri, ribojani kokia nors skaidri mediag nuo supanio oro.
Nagrinsime paraksialij spinduli sklidim. Galima nuosekliai nagrinti j l atskiruose paviriuose. Kiekvieno paviriaus sukurtas atvaizdas
yra objektas kitam paviriui. Bendracentrikumas pluotelio nepaeidiamas.
Centuotai optinei sistemai (11.6.1 pav.) galioja Lagrano-Helmholco
lygtis, kuri galima urayti taip:
y1 n1 u1 = y 2 n2 u 2 = L = y i ni u i ;

ia y1 prie sistem esanio objekto matmenys, yi matmenys atvaizdo,


susidariusio perjus viesai per vis sistem.
B1
y1
A1

n1

n2

n3

n4

B3
u1

u2

y3

A2
y2

u2

u3

u3

u4

A4

A3

B2

y4
B4

11.6.1 pav. Centruotoji optin sistema

Pagrindiniai paraksialiosios optikos teiginiai sako, kad kiekvien


daikt erdvs tak atitinka vienas jam jungtinis takas erdvje, kiekvien
ties viena jai jungtin ties ir, kaip pasekm, kiekvien ploktum jai
jungtin ploktuma. Paraksialiosios optikos dsn-iai galioja vadinamoje idealioje optinje sistemoje, kuri bet kur daikt erdvs tak vaizduoja taku
atvaizd erdvje. Bet koki geometrin figr, esani daikt erdvs ploktumoje, statmenoje optinei aiai, idealioji sistema atkuria panaia figra atvaizd erdvs ploktumoje, statmenoje optinei aiai.
Pagrindins paraksialiosios optikos arba idealiosios optins sistemos
teorijos svokos yra optins sistemos kardinalieji elementai (takai ir

276

XI SKYRIUS

ploktumos), kurie visikai nusako visas optins sistemos savybes ir jais galima naudotis nenagrinjant realios spinduli eigos sistemoje.
Tarkim, kad O1O2 yra idealioji optin sistema, kurios optin ais A1A2
(11.6.2 pav.). Jei daikt
erdvje sklinda spindulys
B1
E1 L1 L2 E2
B2
B1E1, lygiagretus su optiD1
D2
ne aimi, tai neatsivelgiant tikrj spindulio
A2
A1
eig sistemoje, galima
F1
O1
H1
H2
O2
F2
teigti, kad atvaizd erdvje iam spinduliui atif1
f2
tiks vienintelis jam jungtinis spindulys D2F2, iei11.6.2 pav. Optins sistemos pagrindins ploktumos
(H1L1, H2L2), idinio ploktumos, pagrindiniai takai
nantis i sistemos take
(H1, H2), idiniai (F1, F2) ir idinio nuotoliai (f1, f2)
D2 ir kertantis optin a
kuriame nors take F2.
Kitas spindulys A1O1, sklindantis palei optin a, pereis sistem be lio.
Jungtinis jam spindulys O2A2 taip pat sklis palei optin a. Dviej spinduli
D2F2 ir O2A2 sankirtos takas F2 yra begalybje esanio jungtinio tako atvaizdas ir vadinamas optins sistemos galiniu idiniu. Pakartojus iuos samprotavimus spinduliams, sklindantiems atvirkia kryptimi, t, y. B2E2 ir
A2O2, gaunamas takas F1 priekinis sistemos idinys. Ploktumos, statmenos optinei aiai ir einanios per idinius F1 ir F2, vadinamos atitinkamai
priekine ir galine idinio ploktuma.
Pratsus spindulius B1E1 ir B2E2 iki sankirtos su spinduli F1D1 ir
F2D2 tsiniais, gaunami jungtiniai takai L1 ir L2. Per iuos takus nubrtos
optinei aiai statmenos ploktumos L1H1 ir L2H2 taipogi yra jungtins.
Jungtiniai bus ir i ploktum sankirtos su optine aimi takai H1 ir H2.
Tak L1 ir L2 ordinats yra lygios ir vienodo enklo, todl ilginis didinimas
jungtinse ploktumose lygus

L2 H 2
= + 1.
L1 H 1

Taigi optinje sistemoje yra dvi jungtins ploktumos, statmenos optinei aiai, kuriose ilginis didinimas lygus + 1 t. y. bet kuri atkarpa vienoje
ploktumoje atvaizduojama tokia pat atkarpa kitoje ploktumoje. Tokios
ploktumos vadinamos pagrindinmis, o j sankirtos su optine aimi takai

277

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

pagrindiniais optins sistemos takais. Atstumai nuo pagrindini tak iki


idini vadinami sistemos idini nuotoliais: f1 = F1H1 ir f2 = F2H2.
Kai yra vienas lauiantysis pavirius, idini nuotoliai matuojami nuo
jo paviriaus virns, t. y. abi pagrindins ploktumos sutampa viena su
kita ir su ploktuma, lieiani lauiamj paviri jos virnje.
Optin sistema dar nusakoma ir kampiniu didinimu . Jungtiniai takai
ir ploktumos su = 1 yra taip pat ypatingi. Rasime viet jungtiniams takams ir ploktumoms, kurioms = 1. Paymkime A1H1 = a1 ir A2H2 = a2
(11.6.3 pav.). Tada a1 = x1 + f1 ir a2 = x2 + f2. Panaudojus Niutono formul,
gaunama:
B1
F1 u1
A1

H1

x1

f1
a1

K1 K2
H2

u2
f2

a2

F2

A2

x2

B2

11.6.3 pav. Optins sistemos mazginiai takai

a 2 x2
f
=
= 2.
a1
f 1 x1

I ios iraikos ir slygos, kad kampinis didinimas


= a1/a2 = 1, gaunama:

a1
f
x
= 1 = 1 = 1.
a 2 x2
f2

Norint, kad kampinis didinimas = 1, btina, kad x1 = f2 ir x2 = f1.


Jungtiniai takai, kuriems tenkinama i slyga, vadinami mazginiais (K1 ir
K2), o ploktumos, ivestos per mazginius takus ir statmenos optinei aiai
mazginmis ploktumomis. Kadangi = 1, tai tg u1 = tg u2 (t. y. u1 = u2). I to
iplaukia, kad jungtiniai spinduliai, sklindantys per mazginius takus, yra
lygiagrets vienas su kitu.
Taigi eios ploktumos (dvi idinio, dvi pagrindins ir dvi mazgins)
ir ei joms atitinkantys takai optinje sistemoje (du idiniai, du pagrindiniai ir du mazginiai) sudaro idealiosios centruotos optins sistemos kardinaliuosius elementus (11.6.4 pav.).
Kai abiejose optins sistemos pusse yra ta pati terp,
idinio nuotoliai lygs vienas
F1
H1 K1
H2 K2
F2
kitam (f1 = f2) ir mazginiai takai sutampa su pagrindiniais
(FK = FH = f). Tada sistema
nusakoma keturiais takais ir
keturiomis ploktumomis.
11.6.4 pav. Idealiosios centruotos optins
sistemos kardinalieji takai ir ploktumos
inant kardinalij ele-

278

XI SKYRIUS

ment savybes, gan paprastai galima sukonstruoti atvaizdus naudojant bent


du spindulius, sklindanius i vieno tako. Kai kurie objekt atvaizd sukrimo ir spinduli eigos per optin pavyzdiai pateikti 11.6.5 pav.
a

b
A

F1
F2

d
A F1

F1

A
F2

F2

F2

f A

j
H
F1

H1 H2

F2

F2

F1

l
F2
F1

H1 H2

F2

F1
H2 H1

11.6.5 pav. Atvaizd ir spinduli eigos konstravimas plonu glaudianiuoju (a, b) ir


sklaidaniuoju (c, d) liu, gaubtuoju (e, g) ir ikiliuoju (f, h) veidrodiu, glaudiamja
(i, k) ir sklaidomja (j, l) optine sistema..
(Raudonas spindulys realusis, violetinis papildomasis)

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

279

Ploname lyje atstumas tarp lauianij paviri nykstamai maas.


Tokios sistemos (plono lio) optin lauiamoji geba (dydis atvirkias idinio nuotoliui: = 1/f) lygi jos paviri lauiamj geb sumai:

= 1 + 2.
Jei lis pagamintas i mediagos su lio rodikliu n ir jis yra ore,
gaunama:
1 =

1 n
n 1
;
; ir 2 =
R1
R2

ia R1 ir R2 lio lauianij paviri kreivumo spinduliai. Tada plono lio optin lauiamoji geba lygi:
1
1
= (n 1) .
R1 R2

Plono lio pagrindins ploktumos sutampa viena su kita.


Jei optin sistema sudaryta i dviej plon li, tarp kuri atstumas l
ir esani ore, jos bendra optin lauiamoji geba ireikiama taip:

= 1 + 2 l 1 2.
Storas lis yra optin sistema, kurioje atstumas d tarp pagrindini
ploktum baigtinis ir lauiantieji paviriai riboja terp su lio rodikliu n;
optin ais yra bendra, t. y centruota optin sistema. Tokios sistemos (storo
lio) optin lauiamoji geba lygi
= 1 + 2

1
d
1 n 1 d
1 2 = (n 1) +
.
n
R
R
n
R
R
1
2
1
2

Jei d = f1 + f2, tai = 0 ir visa sistema yra teleskopin tai centruota


optin sistema, sudaryta i dviej atskir sistem I ir II (11.6.5 pav.), idstyt taip, kad I sistemos galinis idiH
H
F1 sutampa su II sistemos prienys
F1
kiniu idiniu F2. Teleskopins sisteH1
H1
F2
mos idiniai ir pagrindins ploktuI
II
mos yra begalybje. Lygiagretus
11.6.5 pav. Teleskopin sistema
spinduli pluotelis, krintantis teleskopin sistem, i jos ieina lygiagreiu pluoteliu. Ilginis didinimas teleskopins sistemos, esanios ore,
lygus
2

280

XI SKYRIUS

f 2
,
f 1

t. y. ilgin didinim lemia tik idini nuotoli santykis ir nepriklauso nuo


objekto vietos.
Kampinis teleskopins sistemos didinimas

f 1
f 2

tuo didesnis, kuo didesnis pirmosios sistemos idinio nuotolis ir kuo maesnis antrosios sistemos idinio nuotolis.
11.7. OPTINI SISTEM YDOS

Idealij optin sistem galima realizuoti tik paraksialioje srityje, t. y.


srityje su nedideliais apertriniais kampais ir mau regjimo lauku. Toki
sistem praktinis taikymas gan ribotas.
Optin sistema, tinkama praktiniam naudojimui, turi sukurti atvaizdus
dideliame erdvs plote, t. y. turti didel regjimo lauk. Pagrindin optins
sistemos paskirtis yra sukurti teising atvaizd daikto, kuris paprasiausiai
yra plokias ir statmenas sistemos optinei aiai. Teisingas atvaizdas reikalauja tenkinti ias slygas:
1. Kiekvienas ploktumos takas turi bti atvaizduotas stigmatikai.
2. Visi atvaizdo takai turi bti ploktumoje, statmenoje sistemos optinei aiai.
3. Atvaizdo mastelis (didinimas) turi bti vienodas visame atvaizde.
Realios optins sistemos i slyg dl vienoki ar kitoki prieasi
netenkina ir dl to blogja atvaizdo kokyb. Atvaizdo netapatumas daiktui,
jo defektai, atsirad dl spindulio nuokrypio nuo tos krypties, kuria jis turt
sklisti idealioje optinje sistemoje, vadinamas aberacijomis (optins sistemos ydomis). Dl aberacij daikt erdvs takai vaizduojami dmelmis su
sudtinga struktra ir todl paeidiamas panaumas tarp daikto ir jo atvaizdo.
Optini sistem aberacijos skirstomos monochromatines ir chromatines. Monochromatins aberacijos nusako nuokryp realiosios sistemos nuo
idealiosios, kai sklinda grietai vienodo bangos ilgio spinduliai. Baltoji viesa dl dispersijos reikinio sukuria sumin atvaizd, sudaryt i daugelio
monochromatini atvaizd, nesutampani tarpusavyje vieta ir didumu; atvaizdas tampa spalvotas. is reikinys vadinamas chromatine aberacija.

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

281

Aberacij alinimas vadinamas optins sistemos koregavimu. Aberacij optinse sistemose visikai paalinti negalima, pasiseka tik jas sumainti.
1 1 . 7 . 1 . M O NO CH RO M AT I N S AB ER AC IJ O S

Astigmatizmas. Viena i prieasi, dl kuri atsiranda aberacijos,


yra nuokrypis nuo spinduli paraksialikumo slygos,t. y. tenka naudoti
spindulius, sudaranius baigtin kamp su optine aimi. Dl to paeidiamas
ir lusij bei atsispindjusij spinduli bendracentrikumas. Tada statmenas spinduliams bangos pavirius jau bus ne sferinis, Dalis tokio paviriaus (ACBD) pavaizduota 11.7.1.1 pav. Bet kuriam paviriaus takui O yra
dvi tarpusavyje statmenos kryptys AOB ir
A
COD, kuri kreivumo
D
C
C
O
spinduliai R1 ir R2
skirtingi. Tarkim, kad
C
R1 < R2.
Spinduliai,
B
sklindantys i A, O ir
B tak, kertasi krei11.7.1.1 pav. Astigmatinis spinduli pluotelis
vumo centre C1, esaniame atstumu R1 nuo
paviriaus, o spinduliai i C, O ir D centre C2 atstumu R2. Kai R1 R2,
spinduli pluotelis vadinamas astigmatiniu. Nykstamai siauras astigmatinis
pluotelis, skirtingai nuo bendracentrio, sukuria du takinius atvaizdus C1 ir
C2, nutolusius optinje ayje vienas nuo kito atstumu R2 R1. Baigtinio ploio pluotelio spinduliai kertasi tarpusavyje statmenose atkarpose (meridianinje ir sagitalinje), einaniose per C1 ir C2.
Astigmatizmas pasireikia sklindant per optines sistemas nuoulniems
pluoteliams. Netgi siauri spinduli pluoteliai perj optin sistem praranda bendracentrikum ir tampa astigmatiniais, jei jie su optine aimi sudaro
nema kamp. Tokie pluoteliai vietoj vieno tako sukuria dvi linijas
(11.7.1.1 pav.).
C2
S
Tarkim, kad centriC1
nis siauro lusio pluoteO
lio spindulys yra meridiaE
ninje
ploktumoje
(11.7.1.2 pav. ploktumo11.7.1.2 pav. Nuoulnij pluoteli astigmatizmas
je). io pluotelio meridia1

282

XI SKYRIUS

niniai spinduliai kertasi linijoje C1, statmenoje brinio ploktumai. Sagitaliniai spinduliai (esantys statmenoje briniui ploktumoje) kertasi linijoje
C2 brinio ploktumoje. Atstumas tarp linij (astigmatinis skirtumas) didja didjant pluotelio nuoulnumo kampui. Susidarant ploktumos S atvaizdui aib atkarp C1 ir C2, kurias galima nagrinti kaip ploktumos S tak atvaizdus meridianiniais ir sagitaliniais spinduliais, sukuria du ikreiptus
pavirius su sukimosi simetrija sistemos aies atvilgiu, besilieianius viena su kita sankirtos su optine aimi take O.
Astigmatin aberacija rykiai matoma kuriant plokio objekto, sudaryto i spindulini linij ir bendracentri apskritim (11.7.1.3 a pav.), kuri
centras yra sistemos optinje ayje, atvaizd. Pastaius ekran E, kurio ilenktas pavirius turi meridianinio paviriaus form, galima gauti ryk apA
b
c
skritim atvaizd (11.7.1.3 b pav.), o
spindulini linij atvaizdai bus iblu11.7.1.3 pav. Objektas (a) ir jo
k, ir to labiau, kuo didesnis atstumas
meridianinis (b) bei sagitalinis (c)
nuo aies. Kai ekrano pavirius sutamatvaizdas
pa su sagitaline ploktuma, spindulins linijos rykios, o apskritimai ibluk (11.7.1.3 c pav.).
Naudojant kelis lius su atitinkamai skirtingais lio rodikliais bei
skirtingais lauiamaisiais paviriais, galima suartinti meridianin paviri su
sagitaliniu ir kartu tam tikru laipsniu juos itiesinti, t. y. atvaizd lauk padaryti pakankamai ploki. Tokios sistemos vadinamos astigmatinmis.

Sferin aberacija. Tarkim, kad takinis spinduolis S yra glaudianiojo lio ayje (11.7.1.4 pav.) ir skleidia plat monochromatini spinduli pluotel. Sklindantys i S paraksials spinduliai po lio lyje sukuria atvaizd S atstumu
S
S
S
b nuo lio. Spinduliai, perj lE
arti jo krato, lta stipriau ir
sukuria atvaizd take S atstua
b
mu a, kuris yra ariau prie lio
negu S. Skirtumas b a nusako
11.7.1.4 pav. Lio sferin aberacija
ilgin sferin aberacij. Ekrane
E matysime vies skritull, kurio spindulys nusako skersin sferin aberacij. Rykiausias atvaizdas bus
tada, kai ekranas yra tarp tak S ir S.

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

283

Jei lis yra asimetrinis, aberacijos didumas priklausys nuo to, kuria
puse lis atkreiptas spinduol.
Sferin aberacija nepriklauso nuo tako vietos daikt ploktumoje,
t. y. ji pasireikia visiems daikto takams.
Sferin aberacij galima mainti parenkant sudtingesn lauianij
paviri form. Taiau praktikoje sferin aberacija mainama konstruojant
sistem i glaudianij ir sklaidanij li. is metodas grindiamas
tuo, kad sklaidaniojo lio sferins aberacijos kryptis yra prieinga.

Koma. i aberacija atsiranda tada, kai atvaizd kuria plats spinduli


pluoteliai, daikto tak, nutolusi nuo optins aies. I objekto A
(11.7.1.5 pav.) spinduliai, sklinA
dantys ariau prie lio krato,
lta labiau negu paraksialieji ir
A
paraksialij atvaizd ploktumoje A sukuria isklaidytus apskritimus. Tako atvaizdas pana11.7.1.5 pav. Koma
us komet.
Komos aberacijos nra sistemose, tenkinaniose Abs sinus slyg:
n y sin u = n y sin u ;

(11.7.1.1)

ia n ir n terpi i daikto ir atvaizdo puss lio rodikliai; y ir y ma


daikto ir atvaizdo atkarp, statmen optinei aiai, ilgiai; u ir u kampai tarp
krintaniojo ir ijusiojo i sistemos spindulio ir optins aies. Daikto atkarpli takai yra jungtiniai, spinduli nueiti keliai vienodi. Tada tsaus daikto
atvaizdas bus rykus, t. y. kai spinduli nueiti optiniai keliai tarp vis daikto
ir atvaizdo jungtini tak vienodi.
Taigi, norint gauti statmeno optinei aiai paviriaus ma dali stigmatinius atvaizdus plaiais pluoteliais, j sksties kamp u ir u sinusai turi
tenkinti (11.7.1.1) slyg. Tada atvaizdas vadinamas aplanatiniu. Optin
sistema gali sukurti aplanatin atvaizd tik tam tikruose atstumuose. Aplanatinio atvaizdo gavimas labai svarbus didelio didinimo mikroskopuose, kuriais tiriami mai objektai yra arti objektyvo idinio ploktumos ir skleidia
objektyv gan plaius spinduli pluotelius. Rykus atvaizdas pro mikroskop matomas tada, kai tiriamasis objektas yra aplanatinje ploktumoje,
kurioje tenkinama Abs sinus slyga.

Distorsija. Kai atvaizd lauke ilginis didinimas nevienodas, sutrinka


geometrinis panaumas tarp daikto ir atvaizdo. Tokios ries aberacijos va-

284

XI SKYRIUS

dinamos distorsija. Kai ilginis didinimas didja tolstant nuo optins aies,
kvadrato atvaizdas gauna pagalvls form (11.7.1.6 a pav.). Taip gau-

11.7.1.6 pav. Distorsija

nama, kai pluotel ribojanti diafragma yra u lio. Jei diafragma yra prie
l, didinimas atvaizd lauko kratuose maesnis negu centre ir kvadrato
atvaizdas gauna statinaits form (11.7.1.6 b pav.).
Dviej li sistemoje djus diafragm tarp li galima beveik panaikinti distorsij. Skirtingai nuo kit aberacij, distorsija nepakeiia atvaizdo rykio.
1 1 . 7 . 2 . CH RO M AT I N S AB ER AC IJ O S

Visi optiniai stiklai pasiymi dispersija, todl spindulio nuokrypio


kampas ltant lyje priklauso nuo bangos ilgio. Kai viesa baltoji, optin
sistema sukuria aib monochromatini atvaizd, kurie nesutampa nei vieta,
nei matmenimis. Dl j persidengimo daikto atvaizdas tampa nerykus su
spalvotais kratais. is reikinys vadinamas chromatine aberacija. Atvaizdo
trkumai dl chromatins aberacijos pasireikia dvejopai:
1. Tako atvaizdai sistemos ayje, gaunami vairaus bangos ilgio viesos spinduliais, yra skirtinguose atstumuose nuo sistemos atvaizdo vietos
chromatizmas (arba ilginis chromatizmas), t. y. nemonochromatinis viesos
pluotelis fokusuojasi vairiose optins
Fr
Fv
aies
atkarpos
vietose
FvFr
(11.7.2.1 pav.). Ekrane vietoje baltojo
tako susikuria aib spalvot apskriti11.7.2.1 pav. Chromatin aberacija
m.
2. Skersinis didinimas atvaizd, sukurt skirtingo bangos ilgio spinduliais, gali bti skirtingas didinimo chromatizmas. i yda nepriklauso
nuo pirmosios. Jei, pavyzdiui, sistemos idiniai vairiems bangos ilgiams
sutampa, tai dl skirtingos optins sistemos pagrindini tak vietos skirtingo bangos ilgio spinduliams idini nuotoliai skirtingi ir gaunami skirtingi

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

285

skersiniai didinimai. Dl didinimo chromatizmo baigtini matmen daikt


atvaizdai turi spalvot apvad.
Norint mainti chromatin aberacij, optins sistemos renkamos i
glaudianij ir sklaidanij li, pagamint i stiklo su skirtinga dispersija. Panaikinti chromatin aberacij visame spektre negalima (chromatins
aberacijos neturi veidrodiai). Paprastai stengiamasi sutapdinti atvaizdus kuriems nors norimiems bangos ilgiams. Vizualaus stebjimo prietaisuose achromatizuojama bangos ilgiams F = 480 nm ir C = 656 nm. Tarpiniame
spektro ruoe chromatin aberacija gerokai sumaja.
Ilgin chromatin aberacij galima
mainti
naudojant du plonus suFv Fr
silieianius lius (11.7.2.2 pav.), paF
gamintus i skirtingos ries stiklo
(pvz., i flinto ir krono). i li ilgin chromatin aberacija yra prieingo
11.7.2.2 pav. Achromatinis lis
enklo ir sumin aberacija sumaja.
Kita galimyb gauti achromatin
sistem yra naudoti du lius, pagamintus i vienodo stiklo, atstumas tarp
kuri lygus
l=

f1 + f 2
;
2

ia f li idinio nuotolis. Achromatizavimas tokios sistemos gaunamas


ikarto visame spektre. Taiau tai tik dalinis achromatizavimas, nes jis sutapdina atvaizd kampinius didinimus, bet ne j viet (dl skirtingos pagrindini ploktum vietos). Toks bdas taikomas iron okuliaruose.
Sudtingesnse sistemose galima sutapdinti idinius trims skirtingiems bangos ilgiams. Tokie objektyvai (apochromatai) naudojami mikroskopuose.
vairi ri aberacijas mainti galima tik konstruojant sudtingas
specialiai apskaiiuotas optines sistemas. Vienu metu paalinti visas aberacijas negalima. Tenka eiti kompromis: konstruojant optik konkreiam
tikslui stengiamasi atsikratyti labiausiai nepageidaujam trkum ir taikstytis su nevisiku kit paalinimu. Kiekvienas optinis prietaisas turi konkrei
paskirt. Jei nedidelio kampinio regjimo lauko teleskopuose pakanka paalinti chromatin ir sferin aberacij, tai mikroskop ir foto objektyvuose su
plaiu regjimo lauku dar reikia paalinti distorsij ir atvaizd lauko kreivum. Spektrinio prietaiso kolimatoriaus objektyvas neturi turti sferins

286

XI SKYRIUS

aberacijos ir achromatizuotas, nes norint gauti lygiagrei spinduli pluotel einamasis plyys turi bti bendrame visiems bangos ilgiams idinyje.
11.8. OPTINI AI PRIETAI S AI

Vizualieji optiniai prietaisai yra priedai prie akies, daniausiai skirti


regjimo kampui bei skiriamajai gebai padidinti. Panagrinsime kelet paprasiausi vizualij prietais.

Lupa (didinamasis stiklas). Paprasiausia lupa sudaryta i vieno teigiamojo (glaudianiojo) lio. Lis L dedamas prie ak (11.8.1 pav.) taip,
kad stebimas objektas AB bt arti lio idinio ploktumos, iek tiek ariau
prie lio. Tada lis sukuria tariamj tiesiogin padidint atvaizd AB atstumu, kuriuo akis iri be akomodacijos (25 cm). Atvaizdo AB kampinius
matmenis nusako kampas 2u, lygus kampui, kuriuo matomas objektas AB i
lio centro O. Paymjus lio idinio nuotol raide f, objekto matmenis
raide y, gaunama:
B
2u =

B
2u

A
f

Akis

11.8.1 pav. Spinduli eiga lupoje

y
.
f

Kampas, kuriuo akis


mato objekt nenaudojant
lio, lygus
2 u0 =

y
;
l

ia l atstumas nuo akies iki objekto. Kadangi lupa daniausiai naudojama


stebti daiktus, kurie gali bti bet kokiu atstumu nuo akies, tai atstumas l
paprastai lygus geriausio matymo atstumui l0 (25 cm). Tada
2 u0 =

y
.
l0

Taigi lupa pakeiia tiriamojo objekto regjimo kampinius matmenis

u l0
25
= =
u0
f
f (cm)

kart. Dydis vadinamas kampiniu lupos didinimu.


Norint sumainti aberacijas, lupa gaminama i dviej li. Toki lup didinimas 10 20 kart.
Regjimo lauko skersmuo naudojant lup lygus

287

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

fD
;
lv
ia D apviestas lupos skersmuo, lv atstumas nuo akies vyzdio iki lupos.
=

ironas yra prietaisas nutolusiems objektams stebti. ironas yra


labiausiai paplitusi optin sistema, einanti pai vairiausi optini tais
teleskop, iron, taikikli, tolimai, periskop ir kt. sudt.
Paprasiausias ironas sudarytas i dviej pagrindini dali: objektyvo (Ob) ir okuliaro (Ok). Jei objektas yra toli, jo atvaizdas sukuriamas objektyvo idinio ploktumoje. Objektyvo galinis idinys sutampa su okuliaro
priekiniu idiniu (11.8.2 pav.). Toks ironas sudaro teleskopin sistem.
Ob

Ok

F1 F2

u0
u
fob

y
fok

11.8.2 pav. irono (teleskopo) optin schema

Lygiagretus spinduli pluotelis, krintantis teleskopin sistem, i jos ieina taipogi lygiagretus. ios sistemos optin galia lygi nuliui, pagrindins
ploktumos yra begalybje. Atvaizdo kampiniai matmenys lygs:
2u =

y
;
f ob

ia y atvaizdo ilgis, f ob objektyvo galinio idinio nuotolis. Okuliaras


vaidina lupos vaidmen, todl jo sukurt atvaizd akis mato kampu
2 u =

y
;
f ok

ia fok okuliaro priekinio idinio nuotolis.


Kadangi irono ilgis maas palyginus su atstumu iki objekto, plika
akis objekt mato kampu 2u0 = 2u. Tada irono kampinis didinimas lygus:

2 u 2 u f ob
=
=
.
2 u 2 u0
f ok

288

XI SKYRIUS

Taigi irono kampinis didinimas tuo didesnis, kuo didesnis objektyvo idinio nuotolis ir kuo maesnis okuliaro idinio nuotolis.
ironas sukuria apverst stebimojo daikto atvaizd. Jei ironas
skirtas astronominiams objektams stebti (teleskopai), apvertimas nesvarbus. ironus, skirtus stebjimams emje, dedamos papildomos optins
sistemos (prizms, veidrodiai), apverianios atvaizd taip, kad jis tapt
tiesioginiu. Tokie ironai vadinami tiesiavaizdiais.
iron objektyvai ir okuliarai yra sudtingos optins sistemos, sudarytos i glaudianij ir sklaidanij li, mainani aberacijas bei
chromatikum, t. y. koreguojanios atvaizdus.
Greta iron ir teleskop su
li sistemomis, sukurtos sistemos
su atspindiniais veidrodiais. Pirmj atspindio teleskop sukr
V2
Niutonas (11.8.3 pav.). viesos
pluotelis i objekto krinta gaubtj
parabolin veidrod V1, atsispindi
V1
nuo jo ir mao plokio veidrodlio
Ok
V2; idinio ploktumoje sukurtas atvaizdas stebimas pro okuliar Ok.
11.8.3 pav. Niutono atspindio
Tokie teleskopai vadinami reflektoteleskopo optin schema
riais. Juose nra chromatins bei sferins aberacijos.

Okuliaras yra optins sistemos dalis, esanti betarpikai prie ak ir


skirta stebti atvaizd, sukurt prie j esanios sistemos (objektyvo). Daugumos iron okuliar idinio nuotolis (nuo jo priklauso didinimas), yra
(10 40) mm. Priklausomai nuo matymo lauko didumo okuliarai skirstomi
okuliarus su normaliu matymo lauku (2u < 550), su padidintu matymo lauku
(550 < 2u > 700) ir plaiakampius (2u > 700). Kadangi okuliarai veikia siauruose spinduli pluoteliuose, juose neturi bti pirmiausia komos, astigmatizmo, lauko kreivumo ir pagal galimyb sferins bei chromatins aberacijos
ir distorsijos.
Paprastuose geodeziniuose taisuose naudojamas Ramsdeno (Ramsden) okuliaras (11.8.4 pav.). Chromatikumas jame nepanaikintas, lauko
aberacijos panaikintos kampui 2u 400.
Mikroskopuose naudojamas Hiugenso okuliaras (11.8.5 pav.). Priekinis jo idinys tariamas ir yra tarp li. Geriau negu Ramsdeno okuliare sumaintas chromatikumas.

289

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

2u

F
H

11.8.4 pav. Ramsdeno okuliaras

11.8.5 pav. Hiuigenso okuliaras

2u

2u

F
H

11.8.6 pav. Kelnerio okuliaras

2u

11.8.7 pav. Simetrinis okuliaras

610

F
H

Tinklelis

11.8.8 pav. Ortoskopinis okuliaras

11.8.9 pav. Plaiakampis okuliaras

Labiausiai paplits Kelnerio okuliaras (11.8.6 pav.), kuriame gerai


sumaintos aberacijos ribose 2u = 450 500.
Simetrinis okuliaras (11.8.7 pav.) naudojamas teleskopuose, gerai koreguotos aberacijos kampams 2u 400.
Ortoskopinis okuliaras (11.8.8 pav.) pagrindinai naudojamas mikroskopuose ir matavimo taisuose. Gerai sumaintos visos aberacijos, ypa
distorsija kampams 2u 400.
Plaiakampio okuliaro optin schema pavaizduota 11.8.9 pav.

Mikroskopas yra optinis prietaisas, sukuriantis ma objekt padidint atvaizd (arba didinantis regjimo kamp). Normali mogaus akis
geriausio regjimo atstumu (25 cm) gali iskirti smulkij struktr, sudaryt i linij arba tak, jei gretimi struktros elementai yra ne maesniu
kaip 0,08 mm atstumu. Taiau daugelio objekt (bakterij, smulki kristal,
metal mikrostruktros ir t. t.) matmenys yra gerokai maesni. Tokie objektai tiriami vairi tip mikroskopais. Mikroskopu nustatoma ma ob-

290

XI SKYRIUS

jekt forma, matmenys, chemin sandara. Optiniu mikroskopu galima iskirti struktras, kuriose atstumai tarp element yra iki 0,25 m.
Tiriamasis objektas dedamas arti objektyvo priekins idinio ploktumos, aplanatinje sistemos ploktumoje, kurioje tenkinama Abs sinus slyga (11.7.1.1). Objektyvas sukuria tikrj, apverst ir padidint objekto atvaizd (11.8.10 pav.) atstumu s. Ilginis objektyvo didinimas

Fob

Kond

Fok

Akis
Ob
Ok

11.8.10 pav. Mikroskopo optin schema

s
;
f ob

ia fob objektyvo priekinis idinio nuotolis. Jei objekto ilginiai matmenys


y, atvaizdo ilginiai matmenys lygs:
y = y

s
.
f ob

Okuliaras veikia kaip lupa, todl irint pro okuliar atvaizdas matomas kampu
2u =

y
;
f ok

ia fok okuliaro priekinis idinio nuotolis. Tada kampas, kuriuo matomas


objektas irint pro mikroskop, lygus:

GEOMETRINS OPTIKOS PAGRINDAI

2u = y

s
f ob f ok

291

Plika akimi tas pats objektas matytsi kampu


2 u0 =

y
;
l0

ia l0 atstumas, kuriame tiriamas objekto atvaizdas (25 cm).


Mikroskopo kampinis didinimas

l s
2u
= 0
= ob ok .
2 u0
f ob f ok

Atstumas s praktikai lygus atstumui tarp objektyvo ir okuliaro idinio


ploktum. Grubiu vertinimu is atstumas lygus mikroskopo tubuso ilgiui.
Optini mikroskop didinimas siekia 2000 kart.
Norint gauti didel mikroskopo skyr, jo objektyvas turi apimti kaip
galima platesn spinduli pluot, sklindant i objekto. Kad atvaizdas neisikraipyt dl aberacij, objektyvas turi bti gana sudtinga sistema, sudaryta i daugelio (10 12) li. Mikroskopo skyr lemia viesos difrakcija ir
priklauso nuo objektyvo skaitins apertros A = n sin u (ia n terps tarp
objekto ir objektyvo lio rodiklis, u apertros kampas) ir viesos bangos
ilgio. Maiausias atstumas tarp dviej vytini tak, kur galima iskirti
mikroskopu, lygus:
s rib = 0,51

.
n sin u

Apskaiiuota, kad esant didiausiai mikroskopo skiriamajai gebai atstumas tarp dar iskiriam tak lygus (0,3 0,6) m. Tai atitinka mikroskopo didinim 500A 1000A (vadinamas naudinguoju mikroskopo didinimu.
Mikroskopais tiriami objektai daniausiai bna skaidrs preparatai ir
tiriami pereinanioje viesoje. Objekt apvietai naudojamos apvietimo
sistemos kondensoriai. Apvietiklio sistema turi kreipti spindulius taip,
kad kiekvienas spinduolio takas vienodai paveikt visus regjimo lauko
takus, kad susidaryt tolygi lauko apvieta.
Daniausiai mikroskopo objektyvus ir okuliarus galima keisti, ir tada
galima gauti skirtingus didinimus.
Objekt stebjimo metodai yra vairs, priklauso nuo bandinio pobdio. Bandinio struktr pro mikroskop galima pamatyti tik tada, kai atski-

292

XI SKYRIUS

ros jo dalels skiriasi viena nuo kitos arba nuo supanios terps viesos sugertimi, atspindiu arba lio rodikliu. Taikomi ie stebjimo metodai: viesaus lauko metodas, imersinis metodas, stebjimo metodas poliarizuotoje
viesoje, fazinio kontrasto metodas, interferencinis metodas, mokrofotografijos metodas ir kt.

293

P API LDOM A LI TERATR A

1. P. Brazdinas. Bendroji fizika, III d., Optika. Vilnius: Valst.


polit. ir moksl. lit. leidykla, 1963. 35
2. 9 p.
2. A. Tamaauskas Fizika, 2 d., Vilnius: Mokslas, 1992. 195 p.
3. B. Kukas, S. Vias. Fizika, 2 d., Vilnius: Mokslas, 198. 255 p.
4. B. Javorskis, A. Detlafas. Fizikos kursas, 3 d., Vilnius: Mintis,
1975. 582 p.
5. Young M. Optics and Lasers. Springer Berlin, 1993. 343 p.
6. Hecht E. Optik. Addison-Wesley Publ. Company, 1989. 717 p.
7. Samuel J. Williamson, Herman Z. Cummins. Light and color in
nature and art. New York university, 1983. 188 p.
8. B.E.A.Saleh, M.C,Teich. Fundamentals of Fhotonics, New York,
1991. 966 p.
9. . . . .
.. .: . , 1969. 432 .
10. .. . : . . 1,
1984. 287 .; . 2, 1986 319 .
11. .. . .: , 1986. 512 .
12. .. . .: , 1985. 351 .
13. .. . .: , 1978.
384 .
14. ., . . .: , 1970. 855 .
15. .. . ., 1950. 267 .
16. .. . .: , 1976. 923 .
17. .. . .:
, 1987. 304 .
18. ... . , .
.: ., 1962. 504 .

294

RODYKL

RODYKL
Aberacijos 28
Abs invariantas 27
Abs prizm 73
Abs sinus slyga 283
Abs teorija 169
Achromatinis lis 285
Aktyvioji viesos sklaida 259
Aktyvioji terp 206
Anizotropin terp 49
Arenso prizm 72
Astigmatizmas 281
Atspalvis 40, 46
Atspindio faktorius 26
Atvaizd erdv 267
Baltoji spalva 43
Bangos vora 8, 9
Bang atspindys 22, 35
Bang eigos skirtumas 78
Bang lis 22, 62
Bang sinchronikumas 242,
244
Bendracentris pluotelis 267
Bero dsnis 21, 22
Bije bilis 82
Biprizm 82
Briusterio dsnis 27
Briusterio kampas 27
Bugero dsnis 21, 22
Centruotoji optin sistema 275
Chromatin aberacija 284
Chromatin poliarizacija 100
Daikt erdv 267
Daugiafotoniai reikiniai 248
Daugiafotonis adinimas 254
Daugiaspindulin interferencija 105
Dichroiniai poliarizatoriai 73
Dichroizmas 67
Dielektriniai veidrodiai 111
Difrakcin gardel 151
amplitudin 151
dvimat 162
fazin 151, 156

gaubtoji 159
sutelkianti (spindinti) 157
trimat 163
vienmat 161
Difrakcins gardels
dispersija 155
lygtis 152, 153
periodas 151
skiriamoji geba 156
Dilatometras 126
Dipolio spinduliavimas 11, 27
Dirbtin anizotropija 76
Distorsija 284
Doplerio reikinys 227
Drude metodas 37
Dvejopas spinduli lis 50,
51, 102, 103
Dvifotoniai procesai 250
Einteino koeficientai 198, 203
Elektrinis dipolis 11
Elektronin viesos dispersijos
teorija 15
Erdvins harmonikos 172
Erdvinis danis 171
Erdvinis spektras 171
Erdvini harmonik filtravimas 173
Erio formul 108
Eele 160
Eeletas 156, 159, 160
Eterio patraukimas 222, 231
Ferma principas 267
Fizo bandymas 222
Fotonas 70, 248
Fotoniniai procesai 249-254
Fraunhoferio difrakcija 145
Frenelio dsniai 99
Frenelio difrakcija 132
Frenelio formuls 25,26
Frenelio veidrodiai 81
Frenelio zonos 133
Furje (erdvinis) spektras 171
Furje optika 169

RODYKL

Furje skleidimas 9
Galini mat tikrinimas 120
Geometrin optika 226
Glano ir Fuko prizm 73
Grasmano dsniai 41
Greitai vykstani proces tyrimas 187
Grynosios spalvos 44
Harmonik generavimas 240
Harmoniniai virpesiai 7
Harmoninis osciliatorius 7, 11,
12
Hiuigenso ir Frenelio principas
131
Hiuigenso konstrukcijos 62
Hiuigenso principas 22, 132
Holografija 174
Holografin interferometrija
188
Holograma
akustin 189
plokioji (dvimat) 175
Ilginis (skersinis) didinimas
272
Interferencija nemonochromatinje viesoje 90
Interferencijos apertra 85, 89
Interferencinss juostels
nelokalizuotos 92
plotis 85
pusplotis 109
rykis 109
vienodo polinkio 97
vienodo storio 95
Interferencinis komparatorius
124
Interferencinis viesos filtras
118
Interferometras 112
Fabri ir Pero 115
Kiosterio 124
Liumerio ir Gerks 117
Maikelsono 113
Rodestvenskio 114
ameno 113
vaigdi 115

295

Reilio 127
Inversinis skirstinys 206
Iilginis didinimas 273
Jungo metodas 81
Jungtiniai takai 267
Juodasis knas 192
Kampinis didinimas 273, 286,
287, 29
Kardinalieji elementai 275
Kero lstel 78
Kero reikinys 77
Ketvirio bangos ilgio ploktel 53, 54, 55
Koherentins bangos 75, 78
Koherentikumas 75, 210
erdvinis 185, 210
laikinis 183, 210
virpesi ir bang 75
Koherentikumo ilgis 79, 184
Koherentikumo laikas 79
Kokybs moduliavimas 211
Kolorimetrija 42, 47
Koma 283
Konoskopin figra 104
Koregavimas 281
Korniu spiral 142
KotonoMutono reikinys 79
Kvazimonochromatin banga
9
LagranoHelmholco lygtis
274
Laisvosios dispersijos sritis
118
Laue metodas 166
Lazerinis giroskopas 233
Lazeris 208
Lygmens upilda 197
Loido veidrodis 83
Lupa 286
Maikelsono ir Heilio bandymas 232
Maikelsono ir Morlio bandymas 224
Maliu taisykls 52
Mandeltamo ir Brijueno
sklaida 236

296

RODYKL

Matomumo funkcija 86, 88, 89


Mazgins ploktumos 277
Mazginiai takai 277
Mechanini poslinki matavimas 121
Metastabilioji bsena 206
Metrologija 129
Mikroskopas 289
Milteli metodas 167
Modos 209, 210
Mod selekcija 210
Moduliatorius 212
Moduliavimas 11
Monochromatin banga 8
Netiesin optika 234, 238
Netiesin refrakcija 248
Netiesin terp 240, 247
Netiesinis sotinimas 208
Nikolio prizm 72
Niutono formul 271
Niutono teleskopas 288
Niutono iedai 95,96
Nulinio spindulio lygtis 27
Okuliarai 288
Hiuigenso 288
Kelnerio 289
ortoskopinis 289
plaiakampis 289
Ramsdeno 288
simetrinis 289
Optikos skaidrinimas 111
Optin anizotropija 49
Optin kristalo ais 51, 68
Optin lauiamoji geba 279
Optins harmonikos 241, 237
Optinis aktyvumas 64, 65, 67
Optinis detektavimas 241
Optinis kelias 91
Optinis kvantinis generatorius
(lazeris) 208
Optinis rezonatorius 207, 209
Optinis tankis 21
Optini paviri tyrimas 122
Pagrindins dielektrins
skvarbos 58
Pagrindins ploktumos 276

Pagrindins spalvos 42
Pagrindiniai takai 277
Papildomosios spalvos 40, 45
Paprastasis ir nepaprastasis
spindulys 51, 60
Paraksialieji spinduliai 269
Parametrinis danio keitimas
245
Parametrinis generatorius 246
Pasaulinis eteris 221
Pasaulinis eteris 221
Pilkasis knas 194
Planko formul 196, 198
Planko prielaida 196
Plonasis lis 279
Plon plveli spalvos 93
Pokelso reikinys 80
Poliarizacijos laipsnis 28
Poliarizacijos ploktumos sukimas 64
Poliarizacins prizms 71
Poliarizacinis-interferencinis
viesos filtras 101, 120
Poliarizatoriai 71, 73
Poliarizuotoji banga 10
apskritai poliarizuotoji 13,
70
elipsikai poliarizuotoji
13, 70
tiesiai poliarizuotoji 13,
70
Poliarizuotoji viesa 27, 69, 71
Poliarizuotj bang interferencija 98, 100
Poliarizuotumas 16
Poliaroidai 73
Praleidimo faktorius 21
Priverstin Ramano sklaida
256
Puasono dm 140
Purpurins spalvos 40
Pusbangio praradimas 29
Pusiausvyrusis spinduliavimas
190
Ramano (kombinacin) sklaida
236, 252, 256

RODYKL

Refraktometrija 113, 127


Rentgeno spinduli difrakcija
165
Replika 160
Roulendo mklos 159
Sanjako bandymas 231
Savaimin fokusuot 247, 235
Savikreipa 248
Sferin aberacija 282
Sferin banga 7, 10
Sferinio veidrodio formul
271
Signalo silpimas viesolaidyje
34
Skaidulin optika 33
Skaitin apertra 34, 173
Spalva 40, 47
Spalvis 41, 44
Spalvos grynumas 46, 47
Spalvos koordinats 42
Spalvos lygtis 43, 44, 46
Spalv erdv 42
Spalv sistema 42, 45, 46
Spalv trikampis 43
Spinduliavimas
lazerinis 209
priverstinis (indukuotasis)
197, 203
savaiminis (spontaninis)
197, 202
Spinduliavimo geba 191
Spindulio greitis 57
Spindulio vektorius 56
Spinduli apgros principas
267
Spinduli greii paviriai 60
Stigmatinis atvaizdas 267
Stiprinimo koeficientas 206
Stoletovo ploktynas 29
Storasis lis 279
Sugerties anizotropija 67
Sugerties geba 191
Sugerties koeficientas 20, 21,
206
Sugerties spektras 20
Sukinys 249

297

Sukryiuot prizmi metodas


19
Superliuminescencija 207
Superpozicijos principas 9
iluminio spinduliavimo dsniai 190
Kirchhofo 192
Reilio ir Dinso 195
Stefano ir Bolcmano 194
Vyno postmio 194
iluminis spinduliavimas 190
uolio tikimyb 197
viesolaidis 30, 33
viesos difrakcija 131
apskritoje angoje 139
daugiamatje gardelje
160
dviejuose plyiuose 149
neskaidriame diskelyje
140
ultragarso bangose 167
u tiesaus klities krato
141
viename plyyje 146
viesos dispersija 15
anomalioji 19
normalioji 18
viesos generavimas 241 245
viesos greiio matavimo
metodai 213
Fizo 216
Fuko 217
Maikelsono 219
Riomerio 213
viesos aberacijos 215
viesos interferencija 75
viesos stiprinimas 205
viesos sugertis 20, 39
Tarpmodin dispersija 34, 35
Tautochroniniai keliai 91
Teleskopas 279, 287
Terps skaidrjimas 238, 255
Terps tamsjimas 254
Tiesin optika 238
Tiesikumo principas 234
Trifotoniai procesai 251

298

RODYKL

Ultravioletin katastrofa 194


Utra 211
Vaizduojamoji holografija 187
Vielos groteli poliarizatorius
74
Vienetins spalvos 43
Vyriausioji kristalo ploktuma
51, 59
Visikasis vidaus atspindys 30

Visikojo vidaus atspindio


prizm 30
Volastono prizm 73
Vulfo ir Breg formul 166
Zonin ploktel 136
idinio nuotolis 270, 277
idinio ploktuma 276
idinys 270,276
ironas 287

299

TURINYS
v a d a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
I SKYRIUS
VAD AS B ANGIN VIESOS T EORIJ ............... 7

1.1. Harmoniniai virpesiai. Monochromatins bangos .......................7


1.2. Superpozicijos principas. Supratimas apie Furj skleidim.........9
1.3. Elektrinio dipolio spinduliavimas .............................................. 11
1.4. Elektromagnetini bang poliarizacija ...................................... 12
II S K Y RI U S
VI E SO S SKL ID IM AS IZO T RO P IN S E T ER P S E ......... 18

2.1. viesos dispersija ....................................................................... 18


2.2. viesos sugertis .......................................................................... 23
2.3. Elektromagnetini bang atspindys ir lis dviej dielektrik
sandroje .................................................................................... 25
2.4. Visikasis vidaus atspindys ........................................................ 33
2.5. Skaidulin optika. viesolaidiai ............................................... 36
2.6. viesos bang atspindys nuo metal paviriaus ........................ 38
2.7. Spinduliuots ir kno spalvos .................................................... 43
III S K YR IU S
VI E SO S SKL ID IM AS AN I Z O T RO P IN S E T ER P S E ... 52

3.1. Kristal optikos pagrindai .......................................................... 52


3.2. Plokiosios monochromatins bangos anizotropinje
terpje. Vienaaiai kristalai ........................................................ 59
3.3. viesos lis anizotropins terps riboje.
Hiuigenso konstrukcijos............................................................. 66
3.4. Poliarizacijos ploktumos sukimas ............................................ 68
3.5. Dichroizmas ............................................................................... 71
3.6. Poliarizatoriai ............................................................................ 73
3.7. Dirbtin anizotropija ................................................................. 75

300

T UR IN Y S
IV S K YR IU S
VI E SO S I NT ER F ER EN C IJ A ........................ 81

4.1. Virpesi ir bang koherentikumas ........................................... 81


4.2. viesos interferencijos stebjimo metodai................................. 85
4.3. Pagrindins interferencijos schem charakteristikos ................. 90
4.4. Spinduolio matmen taka interferencinio vaizdo kokybei ....... 92
4.5. Interferencija nemonochromatinje viesoje ............................. 96
4.6. Optinis kelias ............................................................................. 97
4.7. Interferencini juosteli lokalizacija..........................................98
4.7.1. Plon plveli spalvos ..................................................... 99
4.7.2. Vienodo storio interferencins juostels........................ 101
4.7.3. Vienodo polinkio interferencins juostels.................... 103
4.8. Poliarizuotj bang interferencija.......................................... 104
4.8.1. Chromatin poliarizacija................................................ 106
4.9. Daugelio viesos pluoteli interferencija .............................. 111
4.10. Daugiasluoksniai dielektriniai veidrodiai.
Optikos skaidrinimas ............................................................. 117
4.11. Interferenciniai prietaisai ....................................................... 118
4.11.1. Dvispinduliniai interferometrai ................................. 118
4.11.2. Daugiaspinduliniai interferometrai............................ 121
4.11.3. Interferenciniai viesos filtrai .................................... 123
4.12. Interferencijos taikymas ........................................................ 127
4.12.1. Interferenciniai geometriniai matavimai ................... 128
4.12.2. Interferencin refraktometrija....................................132
4.12.3. Interferencin metrologija ......................................... 134
V S K Y RI U S
VI E SO S D IF R AK C IJA ........................... 136
5 . 1 . FRENELIO DIFRAKCIJA .............................................. 137

5.1.1. Hiuigenso ir Frenelio principas............................................. 137


5.1.2. Frenelio zon metodas .......................................................... 138
5.1.3. Zonin ploktel.................................................................... 141
5.1.4. Grafinis atstojamosios amplituds nustatymas ..................... 142
5.1.5. Frenelio metodo taikymas..................................................... 143
5.1.5.1. Difrakcija apskritoje angoje ..................................... 144
5.1.5.2. Difrakcija neskaidriame diskelyje ............................ 145
5.1.5.3. Difrakcija u tiesaus klities krato.......................... 146

301

5.1.6. Pastabos Frenelio metodui .................................................... 148


5 . 2 . FRAUNHOFERIO DIFRAKCIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

150

5.2.1. Difrakcija viename plyyje ................................................... 151


5.2.2. Difrakcija dviejuose plyiuose .............................................. 154
5.2.3. Difrakcin gardel................................................................. 156
5.2.4. Fazins difrakcins gardels. Eeletai................................... 161
5 . 3 . DIFRAKCIJA ERDVINSE STRUKTROSE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

165

5.3.1. Difrakcija daugiamatje gardelje......................................... 165


5.3.2. Rentgeno spinduli difrakcija ............................................... 170
5.3.3. viesos difrakcija ultragarso bangose ................................... 172
5.4. FURJE OPTIKOS PRADMENYS. ABS TEORIJA ......................................... 174

VI S K YR IU S
O PT IN HO LOGR AF I JA ............................ 180

6.1. Holografijos principas. Plokioji holograma.......................... 181


6.2. Trin holograma ..................................................................... 186
6.3. Laikinis ir erdvinis koherentikumas ....................................... 188
6.4. Holografijos taikymas ..............................................................193
VI I S K Y RI U S
I L UM INI S S PI ND UL IAV IM AS ...................... 196

7.1. Pagrindiniai iluminio spinduliavimo dsniai.......................... 196


7.2. Planko formul......................................................................... 202
VI II S K YR IU S
VI E SO S ST IP RI NIM AS IR G EN E R AV IM AS ............. 208

8.1. Savaiminis ir priverstinis spinduliavimai................................. 208


8.2. viesos stiprinimas ir generavimas .......................................... 211
8.3. Lazerio spinduliuots savybs.................................................. 215

302

T UR IN Y S

IX S K YR IU S
VI E SO S SKL ID IM AS J UD AN I O S E T E RP S E ......... 219

9.1. viesos greiio matavimo metodai ......................................... 219


9.2. Optiniai bandymai su judaniaisiais knais............................. 226
9.2.1. Eterio problema.............................................................. 227
9.2.2. Fizo ir Maikelsono bandymai ........................................ 228
9.2.3. Optinis Doplerio reikinys ............................................. 232
9.2.4. Optiniai bandymai neinertinse sistemose..................... 237
X S K Y RI U S
NET I E S IN S O PT I KO S P AG R IN D AI .................. 240

10.1. Netiesin terps poliarizacija ................................................. 244


10.2. Optinis detektavimas ir harmonik generavimas................... 247
10.3. Laisvojo viesos danio generavimas ir dani keitimas ...... 251
10.4. viesos savaimin fokusuot ................................................. 253
10.5. Daugiafotoniai reikiniai........................................................ 254
10.6. Terps skaidrjimas ............................................................... 261
10.7. Priverstin Ramano sklaida.................................................... 262
XI S K YR IU S
G EO M ET R I N S O PT IK O S P AG R IN D AI .............. 266

11.1. Pagrindiniai geometrins optikos dsniai .............................. 266


11.2. Pagrindiniai teiginiai ir svokos ......................................................267
11.3. Ferma principas...................................................................... 267
11.4. Spinduli lis sferiniame paviriuje..................................... 269
11.5. Didinimas............................................................................... 271
11.6. Centruotoji optin sistema ir jos kardinalieji elementai ..........275
11.7. Optini sistem ydos ...................................................................280
11.7.1. Monochromatins aberacijos ........................................281
11.7.2. Chromatins aberacijos ..................................................284
11.8. Optiniai prietaisai .........................................................................286
P AP I L DO M A LIT E R AT R A ......................... 293
RODY KL ..................................... 294