Fizika 2 egzamino klausimai

1. Kulono dsnis dviej takini krvi saveikos jga yra tiesiogiai proporcinga i krvi
sandaugai ir atvirkiai proporcinga atstumo tarp j kvadratui:

ia

elektrin konstanta,

yra terps santykin dielektrin skvarba, rodanti, kiek kart terp sumaina krvi
sveikos jg.
2. Elektrinio lauko stipris jga, veikianti vienetin teigiam (bandomj) elektros krv,
pateksiant tak:

[ ]

Vienalyiame lauke visuose takuose stiprio vektorius yra vienodas (

Takinis elektrinio lauko stipris lygus

).

3. Lauk superpozicijos principas. Pagal superpozicijos princip krvi sistemos sukuriamo

elektrostatinio (elektrinio) lauko stipris bet kuriame take lygus vis sistemos krvi lauk
stipri iame take sumai:

4. Elektrin slinktis, Gauso (Ostrogradskio-Gauso) teorema. Gauso teorema: elektrostatinio

lauko stiprio vektoriaus srautas pro udarj paviri lygus paviriaus gaubiam elektros
krvi algebrinei sumai, padalytai i :

Dielektrike elektrinio lauko stipris sumaja kart, todl tokiu atveju taikytina tokia
lygties iraika:

;([ ]
Vektorius
) vadinamas elektrins slinkties vektoriumi. Apibdina
lauk, sukuriam laisvj krvi, kurie isidsto sveikaudami su suritaisiais krviais.
Nekinta pereinant i vakuumo mediag.
Elektrin slinktis: Elektrostatinio lauko stipris dielektrike sumaja kart, palyginti su lauku vakuume.
Pavyzdiui vaizduojant lauk grafikai, jg linij tankis vakuume bt kart didesnis nei mediagoje.
io nepatogumo ivengiama taikant lauko charakteristik, kuri vadinama elektrine slinktimi D. Jos ssaja
su lauko stipriu D = 0E
[D]=C\m2
Elektrins slinkties pavadinimas siejamas su suritj krvi orientavimusi (slinktimi) elektrostatiniame
lauke. Vektorius D apibdina lauk, sukuriam laisvj krvi, kurie isidsto sveikaudami su suritais
krviais. D nekinta pereinant i vakuumo mediag. Vektoriaus D lauko jg linijos nenutrksta ties
mediagos paviriumi, jos prasideda ir pasibaigia tik ties laisvaisiais krviais ,o E lauko jg linijos gali
prasidti ir baigtis ties bet kokias krviais.

5. Darbas, atliekamas krviui judant elektrostatiniame lauke. Perkeliant krv

elektrostatiniame lauke, kur sukuria krvi sistema, visuminis darbas yra lygus Aj12
sumai:

ia r1 ir r2 atstumai nuo krvio qj iki tak 1 ir 2.

Darbas perkeliant krv elektrostatiniame lauke nepriklauso nuo keliamo krvio
trajektorijos, o priklauso tik nuo pradins ir galins padi, kurias nusako atstumai r1 ir
r2. Vadinasi, elektrostatin jga yra konservatyvioji (potencialioji).
6. Elektrostatinio lauko potencialas. Elektrostatinio lauko potencialu tam tikrame take
vadinamas teigiamojo krvio potencins energijos iame take santykis su krvio dydiu,
t.y. vienetinio teigiamojo krvio potencin energija iame take:
[ ]
1 voltas yra tokio lauko tako potencialas, kuriame 1 kulono krvis yra 1 daulio
potencins energijos. Potencialas energin krvio charakteristika.
Pavienio krvio potencialas:

lauk kuriantis krvis, atstumas nuo krvio iki tiriamojo tako.

7. Potencialo ir lauko stiprio ryys.

Operatorius

Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryys: elektrinio lauko stiprio vektorius lygus potencialo gradientui
su prieingu enklu ir nukreiptas potencialo greiiausio majimo kryptimi.
Esant vienalyiam laukui ( E = const.)

potencial skirtumas (V)

d atstumas tarp ekvipotencialini paviri (ploki) (m)

8. Elektrostatin indukcija sielektrinimas dl kito krvio, nesilieianio su tuo laidininku,

poveikio. iorin elektrostatin lauk patalpintame laidininke, pvz., metale, elektronai per
labai trump laik persiskirsto taip, kad j ir teigiamj jon sudarytas laukas visikai
kompensuoja iorin, metalo viduje elektronai ir jonai sudaro pusiausvyrj sistem.
Elektrostatiniame lauke esani metal viduje lauko stipris
. Visas laidininko tris
yra ekvipotencialinis, nes
9. Atskiro laidininko elektrinis talpumas. Pavieniu (atskiru) laidininku vadinamas
laidininkas, esantis tiek toli nuo kit laidinink ir kraut kn, kad pastarj elektrini
lauk takos galima nepaisyti. Tada kuriamo lauko potencialas yra tiesiogiai proporcingas
laidininkui suteiktam krviui, i laidinink potencial ir krv siejantis proporcingumo
koeficientas vadinamas elektrine talpa:
Talpa lygi krviui, kur reikia suteikti laidininkui, kad vienetu padidt jo potencialas.
SI sistemoje talpa matuojama faradais: [ ]
Elektrin talpa: Pavieni laidinink potencial ir krv siejantis proporcingumo koeficientas vadinamas
elektrine talpa: C elektrin talpa (F) q krvio didumas (C) potencialas (V)

10. Laidinink sistemos elektrinis talpumas - kondensatorius. Kondensatoriais vadinami

didels elektrins talpos renginiai, skirti krviui sukaupti. J sudaro du dielektriku atskirti
laids elektrodai. Kondensatoriaus talpa:
ia q vieno kondensatoriaus elektrodo krvis,

kondensatoriaus elektrod potencial skirtumas.

Talpa priklauso nuo elektrod ploto, formos ir dielektriko santykins dielektrins

skvarbos.
Plokiojo kondensatoriaus talpa:
S elektrodo plotas, d atstumas tarp elektrod, dielektriko santykin dielektrin skvarba

Cilindrinio kondensatoriaus talpa:

ia R1 ir R2 dviej bendraai laidij ritini, vienas i kuri statytas kit, spinduliai (R 2 > R1), h
ritini auktis.

Rutulinio kondensatoriaus talpa:

ia R1 ir R2 dviej koncentrini laidij sfer spinduliai (R2 > R1).

11. Kondensatori jungimai. Lygiagreiai sujungt kondensatori baterijos talpa lygi vis
kondensatori talp sumai:

Nuosekliai sujungt kondensatori baterijos talpai atvirkias dydis lygus vis

kondensatori talpoms atvirki dydi sumai:

12. elektrinto laidininko energija. Pavienio krauto laidininko energij galima ireikti
vairiais parametrais:
krauto kondensatoriaus:
13. Elektrinio lauko energija, ireikta tik lauk apibdinaniais dydiais:
ia V tris tarp kondensatoriaus elektrod.
14. Nuolatins srovs stipris ir tankis. Nuolatins srovs stipriu vadinamas krvis, pratekantis
pro laidiosios terps skerspjv per laiko vienet:
[ ]
Srovs tankiu laikomas srovs stipris, tenkantis srovei statmeno skerspjvio ploto
vienetui:

Srovs tankis yra vektorinis dydis, apibdinantis srovs krypt ir srovs stiprio
pasiskirstym visuose skerspjvio takuose.

Srovs pro bet kok paviri S stipris:

(

i formul taikytina srovs stipriui skaiiuoti, jei srovs tankis yra skirtingas
skirtinguose paviriaus takuose.
15. Paalins jgos neelektrostatins kilms jgos (chemins, mechanins, viesos),
veikianios krvininkus ir atliekanios darb perkeliant krv.
16. Omo dsnis.
Omo dsnis grandins daliai: vienalyiu laidininku tekanti srov yra tiesiogiai
proporcinga tampai tarp io laidininko gal:
proporcingumo koeficientas G priklauso nuo laidininko savybi ir vadinamas jo
elektriniu laidumu. Matuojamas symensais: [ ]
Jam atvirkias dydis
elektrin vara, tada Omo dsnis grandins daliai uraomas ir taip:
[ ]
Omo dsni visai grandinei, kurioje yra elektrovaros altinis, turintis vidin var:
Omo dsnis diferencialine forma:

Bet kuriame laidininko take srovs tankis lygus lauko stipriui, padaugintam i savitojo
elektroninio laidumo (
).
17. Daulio-Lenco dsnis. Jei laidininkas su srove nejuda, t.y. nebeatlieka jokio mechaninio
darbo, visas srovs darbas sunaudojamas laidininkui paildyti. Isiskyrs ilumo kiekis
skaiiuojamas pagal Daulio Lenco dsn:
Daulio ir Lenco dsnio diferencialin forma:
=1/ laidininko savitasis elektrinis laidumas []=Sm/m
WQ srovs savitoji ilumin galia
E elektrinio lauko stipris

18. Kirchhofo taisykls.

Pirmoji Kirchhofo taisykl: mazg tekani (teigiam) ir i jo itekani (neigiam)
srovi algebrin suma lygi nuliui:

srovi skaiius.
Pagal i taisykl galima urayti (m 1) nepriklausom lygi.
Antroji Kirchhofo taisykl: isiakojusios grandins bet kurio udarojo kontro srovi
sandaug i atitinkam var algebrin suma yra lygi kontro elektrovar
algebrinei sumai:

kontro dali tarp mazg skaiius,

kontro elektrovaros altini skaiius.

19. Kontaktinis potencial skirtumas ?????Panagrinkime dviej metal, turini skirtingus ilaisvinimo
darbus, slyt. Tarkime, kad 1 metalo ilaisvinimo darbas F1 didesnis negu 2 metalo ilaisvinimo darbas F2
(84 pav.). Tokiu atveju daugiau elektron pereis i 2 metalo 1, negu i 1 2.
1 metalas sielektrins neigiamai, o 2 teigiamai (84 pav., a). Nusistovjus pusiausvyrai elektron energijos
abiejuose metaluose pasidarys vienodos (84 pav. c). 1 metalo potencial paymkime j1, o 2 j2. Tada
kontaktinis potencial skirtumas Djk=j1-j2 (84 pav. b). J galima susieti su ilaisvinimo darb skirtumu.
Reikia tik atsivelgti, kad elektrono krvis q0 neigiamas, todl jo energija We=q0j yra maesn ten, kur
potencialas didesnis, ir atvirkiai (tai matyti i 84 pav. b) ir c)). Elektrono energijos uolis pereinant i
vieno metalo kit yra F1-F2, o kontaktinis potencial skirtumas

(4.38)
Pastebsime, kad kontaktinis potencial skirtumas susidaro ne tik dviej metal slytyje, bet ir tarp metalo ir
puslaidininkio, tarp metalo ir izoliatoriaus, tarp dviej puslaidininki ir t. t. Skirtumas tik tas, kad metaluose
dl didelio laisvj elektron tankio kontaktinis laukas esti sutelktas labai ploname (atomini matmen, t. y.
10-10 m storio) sluoksnyje slyio vietoje (todl braiydami paveikslus tarme, kad elektrono energija ir
potencialas pakinta uolikai), o puslaidininki ar dielektrik atveju tas laukas gana giliai prasiskverbia
maesnio laidumo mediag.

20. Elektrono ilaisvinimo i metalo darbas. Kontaktinis potencial skirtumas.

Termoelektronin emisija elektron spinduliavimas i kaitint kn. Taikomas elektros
srovei vakuume gauti, pavyzdiui vakuuminiame diode. Kad itrkt i gardels,
elektronas turi nugalti gardels traukos jg ir atlikti ilaisvinimo darb Ail. Tai vyksta
elektrono kinetins energijos sskaita. Kaitinant metal didja elektron kinetin energija,
auga ir itrkusi elektron skaiius, nes vis daugiau elektron virija ilaisvinimo darb.
Didjamas eksponentikas, nes i pradi itrukti elektronams trukdo kiti elektronai,
sudar elektronin debesl, tarp metalo ir vakuumo susidars kontaktinis potencial
skirtumas
, vadinamas potenciniu barjeru. A e
21. Kietj kn elektrinio laidumo juostin teorija.
Atomai susijung kietj kn (kristal), veikia vieni kit elektronus, ypa esanius ioriniuose
sluoksniuose. Taip susidaro vientys kvantin mechanin sistema (taikytinas Paulio principas).....
Aukiausioji juosta , kurioje yra elektron, vadinama valentine. Vir jos esnati neupildyta
juosta (arba i dalies) vadinama laidumo juosta. Juostas skiriantys tarpai vadinami draustinmis
energijos juostomis.
Kietj kn kvantin teorija aikina, kodl visos mediagos dujiniame bvyje yra
dielektrikai, o kietame elektrinis laidumas kinta labai plaiose ribose;
iuos ir kitus klausimus atsako kietj kn juostin teorija.
Ji taikoma kristaliniams knams, t.y. tokiems dariniams, kuriuose tvarkingai
pasiskirsiusios dalels sudaro kristalin gardel.
Kitok sudtingesn elektron energetini lygmen pasiskirstym gali paaikinti
kietojo kno juostin teorija, aikinanti, kad elektron lygmenys persidengia, kristalo
atomams sudarant joninius ar kovalentinius ryius.

22. Metalai ir dielektrikai juostins teorijos poiriu. (159psl)

Metalai- pagal juostin teorij metalais laikomos mediagos, kuri laidumo juostoje yra
elektron net esant T=0. Jei metale sudaromas elektrinis laukas, laidumo juostoje esantys
elektronai pereina laisvuosius auktesnius ios zonos lygmens, gyja kryptingo judjimo
kinetin energij ir sukuria el. srov. Superlaidumas pasiekus tam tikr labai ma
temperatr kai kuri metal vara baveik inyksta.

Juostins teorijos poiriu dielektrik laidumo juosta, kurioje nra elektron, atskirta nuo
valentins palyginti plaia draustine energijos juosta. iluminio elektron judjimo
neutenka perokti per draustin juost laidumo, todl dielektrikai nepraleidia elektros
srovs. Labai stipriuose elektros laukuos elektronai gali gyti pakankamos energijos
draustinei juostai nugalti, tada vyksta dielektriko pramuimas.
23. Fermi lygmuo tai didiausia energija, kuri gali turti elektronas esant
. Esant
, elektron buvimo lygmenyse, kuri
tikimyb yra didesn nei buvimo
lygmenyse, kuri
, tikimyb. Metaluose Fermi lygmens energija://ar reikalinga
metaluose, gal nereikia.

ia h - Planko konstata, me elektrono mas, n laisvj elektron koncentracija.

24. Savasis ir priemaiinis puslaidininki laidumas.
Tarkime, kad uimtos valentins juostos elektronas (a), gavs iluminio judjimo energij
WWg , pereina laidumo juost. Tuomet valentinje juostoje susidaro neuimtas
energijos lygmuo.
itoki kvantin bsen kristale vadina skyle. Skylei priskiriamas elementarusis dydio
e krvis. Atsiradusi skyl gali uimti bet kuris valentins juostos elektronas.
Elektronui valentinje juostoje kylant auktyn, skyl atitinkamai leidiasi emyn.
itoks skyli judjimas valentinje juostoje vadinamas skyliniu laidumu.
Perok laidumo juost elektronai taip pat dalyvauja elektriniame laidume.
ios juostos slygojamas laidumas vadinamas elektroniniu laidumu.
Taigi puslaidininkiuose tursime dviej tip krvininkus: elektronus ir skyles.
Elektron ir skyli judjimas gryname puslaidininkyje sudaro savj puslaidininkio
laidum, o toks puslaidininkis vadinamas tikruoju (savuoju) puslaidininkiu.
Puslaidininkiuose egzistuoja dviej ri laisvieji krvininkai: laidumo juostos elektronai
ir valentins juostos skyls.
Sukrus puslaidininkyje stiprumo E elektrin lauk, jame teks srov: elektronai juds
prie lauk, skyls pagal. didjant temperatrai, puslaidininki laidumas stipriai didja,
majant jai, laidumas maja ir esant T=0 K savasis laidumas
lygus 0.
Tarkime, kad gardels mazge esant keturvalent Si
atom pakeit penkiavalents priemaios atomas
(fosforo, arseno, stibio ir kt.).
Keturi priemaios elektronai sudaro kovalentinius
ryius su keturiais gretimais Si atomais, o penktasis
tampa laisvu, o priemaios atomas teigiamu jonu.
Pats jonas nra srovs nejas, nes yra lokalizuotas gardels mazge.
Atsirad laisvieji elektronai ymiai padidina kristalo laidum, lyginant su savuoju
laidumu.
Tokios priemaios, kuri atomai didina laisvj elektron skaii, vadinamos donorais.
Jos yra laisvj elektron gardelei tiekjais. Tokiuose puslaidininkiuose vyrauja
elektroninis laidumas, o savasis skylinis neymus.
Jie vadinami n-puslaidininkiais (negative neigiamas).
Kitaip bus, jei keturvalent silicio atom pakeisime
trivalentine priemaia, pavyzdiui, indiu (In),
boru (B).
Priemaios atomui ryiui sudaryti trksta vieno
elektrono, kur priemaia gali pasiimti i gretimo
silicio atomo.

Priemaia tampa neigiamu jonu, o silicio atomas teigiama skyle e+ (b).

susidariusi skyl gali perokti elektronas i gretimo Si atomo,
tuomet skyl atsiras pastarajame.
Ry nutrauk elektronai juda prie lauk E, skyls pagal lauk.
Skyles kurianios priemaios vadinamos akceptoriais,
o mediaga p - puslaidininkiu (positive teigiamas).
n puslaidininkyje pagrindiniais krvininkais yra elektronai, o alutiniais skyls;
p puslaidininkyje pagrindiniais krvininkais yra skyls, o alutiniais elektronai.
25. Magnetinis laukas - atskira elektromagnetinio lauko apraika, pasiyminti jam
charakteringomis savybmis.
Pagrindin magnetinio lauko, kaip ir vis lauk, savyb veikti kn jga.
Charakteringosios magnetinio lauko savybs:
1. Magnetin lauk kuria tik judantys krviai.
2. Magnetinis laukas veikia jga tik judanius krvius.
3. Magnetinis laukas nra potencialinis - jg linijos yra visada udaros.
4. Magnetinio lauko jga veikia statmenai krvio judjimo krypiai ir lauko
stipriui.
Pagrindin magnetinio lauko savyb veikti judant krv jga.
26. Ampero dsnis. Laidinink, kuriuo teka srov, magnetiniame lauke veikianti jga yra
tiesiog proporcinga srovs stipriui, magnetinio lauko indukcijai bei laidininko ilgiui ir
priklauso nuo laidininko isidstymo lauko magnetins indukcijos atvilgiu.
Vektorine forma:
[ ].
27. Bio Savaro Laplaso dsnis. Pagal Bio, Savaro ir Laplaso dsn srovs elementas
(ia I srovs stipris, laidininko elementas) sukuria magnetin lauk, kurio indukcij
bet kuriame take M nusako formul
[ ]

ia
magnetin pastovioji; vektorius, ivestas i elemento
tiriamj lauko tak M.
Skaliarine forma:
, kampas tarp vektori ir .
Taikant Bio, Savaro ir Laplaso dsn bei superpozicijos princip galima apskaiiuoti
vairi form laidinink, kuriais teka srovs, magnetinio lauko indukcijas, jei inoma
laidininko formos analizin iraika.
28. Apskritimins srovs magnetinis laukas. Pritaik Bio, Savaro ir Laplaso dsn gauname

vijos centre magnetinio lauko indukcija (h = 0):

29. Pilnosios srovs dsnis vektoriaus cirkuliacija bet kokiu udaruoju kontru yra lygi
magnetins pastoviosios sandaugai i elektros srovi, kurias apgaubia is kontras,
algebrins sumos:

ia N kontro gaubiam srovi skaiius,

magnetin pastovioji. Srovs enklas
laikomas teigiamuoju, jei jo kryptis ir kontro apjimo kryptis sudaro deinin vektori
sistem.
30. Magnetinis srautas. Elementarusis magnetins indukcijos vektoriaus srautas (arba
elementarusis magnetinis srautas)
pro plot
lygus magnetins indukcijos

vektoriaus skaliarinei sandaugai i io ploto ( kryptis sutampa su vienetinio ilgio

normals plot kryptimi, t.y.
):
(
)
ia magnetin indukcija
takuose, kampas tarp vektori ir , -
projekcija krypt.
Magnetinis srautas
pro baigtin plot S apskaiiuojamas integravus pagal plot:

Kai laukas vienalytis, gauname:

( )
Magnetinio srauto pro plot S geometrin interpretacija: magnetinis srautas yra
proporcingas magnetinio lauko jg linij, kertani plot S, skaiiui. Kai status,
magnetinis srautas pro plot lygus nuliui.
31. Darbas, atliekamas judant laidininkui su srove magnetiniame lauke. Jei laidininkas, kuriuo
teka nuolatin srov, atlieka baigtin poslink, darbas apskaiiuojamas integravus:

- magnetinis srautas pro plot S, kur nubria judantis laidininkas. Darbas

perkeliant laidinink, kuriuo teka nuolatin srov, mangetiniame lauke yra lygus
laidininko srovs ir magnetinio srauto pro laidininko nubrt plot sandaugai. Judant
udaram kontrui, kuriuo teka nuolatin srov I, darbas lygus srovs ir magnetinio
srauto pro kontro ribojam plot pokyio sandaugai:
.
Formuls taikytinos ir jei laidininkas ar kontras juda tolygiajame, ir netolygiajame
magnetiniame lauke.
32. Lorenco jga ir Holo efektas. Lorenco jga magnetiniame lauke greiiu judant krv
veikianti jga:
[ ], skaliarine forma:
kampas tarp vektori ir .
Jei krvis teigiamasis, vektoriai , ir sudaro deinin vektori sistem, jei neigiamasis
kairin. Lorenco jgos krypt lengva nustatyti pagal kairiosios (deiniosios) rankos taisykl:
ranka laikoma taip, kad vektorius eit deln, o keturi pirtai rodyt krvio greiio krypt,
tada atlenktas nyktys rodys Lorenco jgos krypt. Lorenco jga visada statmena ploktumai,
kurioje yra vektoriai ir . i jga vadinama centrine, nes keiia kno greiio krypt, bet ne
modul, ir darbo neatlieka.
Jei laidininkas, kuriuo teka elektros srov, yra magnetiniame lauke, tai dl magnetinio lauko
veikimo (Lorenco jgos) dalis krvinink nukrypsta nuo savo prastins trajektorijos
laidininke ir kaupiasi prie jo sieneli. Prie prieing laidininko sieneli susikaupus prieingo
enklo krviams, skersai laidininko atsiranda Holo tampa:
ia a bandinio storis kryptimi,

Holo konstanta.

is efektas taikomas magnetinio lauko matavimo jutikliuose, puslaidininki krvinink

enklui nustatyti.

33. Pagrindinis elektromagnetins indukcijos dsnis kontre indukuojama elektrovara yra

lygi magnetinio srauto pro kontro ribojam plot kitimo greiiui, t.y. ivestinei per laik:
; Lenco taisykl: kontre indukuotoji srov visada yra tokios krypties, kad
srovs sukurtas magnetinis laukas prieinasi j skurusiam magnetinio srauto pokyiui.
34. Indukcijos evj vijoje, besisukanioje vienalyiame magnetiniame lauke. Laidininke,
judaniame magnetiniame lauke, indukuojama elektrovara, kuri lygi
Kai kampinis danis pastovus,

lygi:
// nebus saviindukcijos?gerai

yra
35. Savitarpio indukcija transformatorius. Savitarpio (abipuse indukcija) vadinamas
elektromagnetins indukcijos elektrovaros atsiradimas viename kontre dl elektros
srovs kitimo kitame arba dl i kontr tarpusavio padties kitimo. Taikomas
radiotechnikoje ir elektrotechnikoje. //pasiklausti, ar reikalingos formuls
Transformatorius rankis kintamosios srovs tampai keisti. Ant feromagnetins
erdies uvyniotos pirmin ir antrin vijos, sudarytos i N1 ir N2 vij. Pirmin apvija
sujungta su kintamosios elektrovaros altiniu. Pirmins apvijos kintamoji srov sukuria
transformatoriaus erdyje kintam magnetin sraut , kuris kerta antrins apvijos vijas
ir indukuoja joje kintam abipuss indukcijos elektrovar 2. Nepaisant nuostoli,
transformacijos koeficientas lygus:

Auktinimo transformatori
, eminimo tranformatori
36. Elektros srovs magnetinio lauko energija. Jei L induktyvumo kontre teka srov I,
magnetinio lauko energija -

Ilgam solenoidui:
37. Maksvelo lygtys.
Pirmoji Maksvelo lygtis apibendrina elektromagnetins indukcijos dsn taikant j ir
laidiajam, ir bet kokiam elektromagnetiniame lauke menamai pasirinktam kontrui:

Elektrinio lauko stiprio vektoriaus cirkuliacija bet kokiu udaruoju kontru L lygi
magnetinio srauto pro kontro ribojam plot ivestinei pagal laik.
Antroji Maksvelo lygtis apibendrina ir papildo pilnutins srovs dsn:

Magnetinio lauko stiprio vektoriaus cirkuliacija udaruoju kontru L yra lygi laidumo ir
slinkties srovi, kurias aprpia is kontras, algebrinei sumai.
Treioji Maksvelo lygtis yra Gauso teorema, pritaikyta ne tik stacionariajam, bet ir
kintamajam elektriniam laukui:

Elektrinio lauko slinkties srautas pro udarj paviri lygus paviriaus gaubiam
laisvj elektros krvi algebrinei sumai.
Ketvirtoji Maksvelo lygtis yra magnetiniam laukui taikoma Gauso teorema:

Magnetins indukcijos vektoriaus srautas pro bet kok udarj paviri lygus nuliui.
38. Kirchhofo taisykli taikymas RC, LC ir RLC grandinms, jas apraanios diferencialins
lygtys, j sprendiniai. irti elektrotechnikos uraus ir fizikos pratybas.
39. Virpamasis kontras. Elektromagnetiniais virpesiais vadinami elektrinio ir magnetinio
lauko, elektros srovs,
tampos, elektros krvio kitimas tam tikrais periodiniais dsningumais.
Paprasiausi elektromagnetiniai virpesiai vyksta vadinamame virpesi kontre.
Virpesi kontras bet kokia elektrin grandin, turinti induktyvum L ir talp C.
Paprasiausias virpesi kontras sudarytas i nuosekliai sujungt kondensatoriaus,
induktyvumo rits ir varos.
//Tomsono kontras? Nesuprantama, prie ko priskirti
40. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Rezonansas. Priverstiniai elektromagnetiniai
virpesiai gaunami, kai virpesi kontr jungiamas priverstins kintamosios elektrovaros
altinis. Priverstini elektromagnetini virpesi lygtis:

Rezonansinis ciklinis danis:

41. Bang fazinis greitis.

. Rezonanso metu teka didiausia srov.

ia ir terps santykins dielektrin ir magnetin skvarbos, ir elektrin ir

magnetin pastoviosios,
elektromagnetini bang greitis vakuume. Dydis

vadinamas terps absoliuiuoju lio rodikliu.

42. Bangos lygtis.

ia

Laplaso operatorius,

bangos fazinis greitis.

43. Bangos energija. Elektromagnetins bangos, sklisdamos erdvje, pernea energija.

ios energijos trinis tankis susideda i elektrinio ir magnetinio lauk energij turinio
tankio:
44. Bang interferencija, stovinios bangos. Bangos, kuri fazi skirtumas nekinta,
vadinamos koherentinmis. Esant toki bang superpozicijai skirtinguose erdvs takuose
susidaro atstojamosios bangos amplituds padidjimas arba sumajimas(interferencija).
Vykstant dviej vienod dani ir amplitudi bang, sklindani prieingomis kryptimis,
interferencijai, susidaro stovinios bangos.
45. viesos dispersija vadinama viesos lio rodiklio n (kartu ir viesos bangos fazinio
greiio) priklausomyb nuo bangos ciklinio danio (arba bangos ilgio ):
Jei daniui didjant (bangos ilgiui maejant) lio rodiklis didja, dispersija vadinama
normalija. Ji bdinga viesai skaidrioms mediagoms, pvz., stiklui spektro regimosios
viesos ruoe. iuo atveju fazinis bang greitis didesnis u grupin u, kuriuo banga

pernea energij (
). Jei daniui maejant (bangos ilgiui didjant) lio rodiklis
didja, dispersija vadinama anomalija. Ji vyksta tokiame dani ruoe, kur mediaga
intensyviai sugeria vies. Kai dispersija anomalioji,
.
46. viesos absorbcija viesai sklindant terpje viesos bangos energija maja, nes ji virsta
kit ri energija (vidine, atom bei molekuli jonizacijos, fotochemine arba kitos
spektrins sudties antrini viesos bang energija).
47. Absoliuiai juodo kno spinduliavimo dsniai Stefano Bolcmano bei Vyno dsniai.
Stefano Bolcmano dsnis absoliuiai juodo kno energinis viesis yra tiesiog
proporcingas kno absoliuiajai temperatrai ketvirtuoju laipsniu:
ia
Stefano ir Bolcmano konstanta.
Jeigu spinduliuojanio absoliuiai juodo kno absoliuioji temperatra T ir aplinkos
absoliuioji temperatra skiriasi maai, Stefano ir Bolcmano dsnis raomas taip:
Vyno poslinkio dsnis bangos ilgis, atitinkantis absoliuiai juodo kno emisijos gebos
maksimum, atvirkiai proporcingas kno absoliuiajai temperatrai:
ia
Vyno konstanta.
48. Vandenilio atomo linijinis spektras. Linijiniai spektrai, kuriuos skleidia atomins bsenos
mediagos (vienatoms dujos, metal garai) reikia, kad kiekviena mediaga spinduliuoja
tam tikr tik jai bding dani bangas (apibrt energij kvantus). Vandenilio atomo
linijinio spektro linijos isidsto serijomis, ir vis serij linij danius nusako formul
(

ia
(Rydbergo konstanta); sveikasis skaiius n nusako linij serij
Laimano,
Balmerio,
Paeno, ...), sveikasis skaiius
,
,
,... nusako linijos numer serijoje.
Laimano serija yra ultravioletinje, Balmerio regimojoje, Paeno infraraudonojoje
spektro srityje.
(