Está en la página 1de 5

Romualdas Granauskas XX a.

antros puss lietuvi raytojas, realistas,


moderniosios prozos atstovas, eseistas ir dramaturgas, vaizduojantis emdirbio
pasaul ir jo saullyd. Raytojas sukr paminkl nykstaniam senajam kaimui. Jo
krybai bdingi pastovs gamtos ir buities vaizdai kiemas, ulinys, medis, pauktis,
saullydis visa tai , kas aminai alia mogaus. Novels: Gyvenimas po klevu,
Duonos valgytojai, Su petelike ant lp.
Juozas Aputis XX a. antros puss lietuvi raytojas, sovietinio laikotarpio
moderniosios novels ir apysakos autorius, tss J. Bilino prozos tradicij.
Tikrovikai vaizdavo gyvenamojo meto dalykus, socialin aplink, kaimo buit.
Bendra krybos tema emdirbio kultros ir lietuvi tautos likimas istorijoje.
Raytojo proza, atspindinti okupuotos tautos bsen, persmelkta rpesio, nerimo ir
graudulio.
Jurgis Savickis XX a.3 de. moderniosios lietuvi literatros atstovas,
ekspresionistas, Vakar kultros mogus. Raytojas gyvenim vaizduoja kaip teatr,
kuriame mogus atlieka tam tikr vaidmen. Vaizduojamas pasaulis yra iaurus ir
negailestingas. Jo vaizdas surenkamas tarsi i trupini, fragment. Pirmasis lietuvi
prozoje vaizduoja didmiest ir jo gyvenim, miesto kultros nekritikuoja, taiau ir
neidealizuoja. Noveli veikjai laisvi mons, kartais pasielgiantys
neprognozuojamai, autori domina chaotikos mintys veikj galvoje. Veikj
charakteri nemanoma vertinti vienpusikai. Novels: Vagis, Ad astra, Fleita,
Kova.
Jonas Bilinas XIX a. pabaiga ir XX a. pradia. Lyrins lietuvi prozos
pradininkas. Bilino kryba dav pradia lietuvi lyrinei psichologinei novelei, turjo
poveik lietuvi prozos raidai. Itin ryki lietuvi visuomeninio ir kultrinio gyvenimo
figra. Jis yra pirmasis jauniausias lietuvi prozininkas ir raytojas, itobulins
apsakym, idsts pagrindinius kritinio realizmo metodo principus. Jo stiliui
bdingas lakonikumas, skaidrumas, pasakojimas pirmuoju asmeniu. Bdingas
kalts, skriaudos, nuoskaudos jausmas, gyvenimo trapumo motyvai, filosofinis
vilgsnis gyvenim. Su Bilino kryba lietuvi literatra isiver i buitinio realizmo
moderni proz. Novels : Kliudiau, Nemunu, Vagis, Brisiaus galas, Laims
iburys
Balys Sruoga XX a. vidurio moderniosios lietuvi poezijos ir istorins poetins
dramos pradininkas, plataus, akoto talento raytojas: poetas, dramaturgas,
literatros ir tautosakos tyrintojas. Eilrai rinkiniai: Saul ir smiltys, Diev
takais, Giesms vienelei ydriajai, dramos Milino paunksm, Apyaurio dalia,
Kazimieras Sapiega, Pavasario giesm. Viena originaliausi atsiminimo knyg
apie XX a. Europos koncentracijos lagerius Diev mikas .

Justinas Marcinkeviius XX a. antros puss XXI a. pradios raytojas,


dramaturgas, vertjas, Lietuvos moksl ir Akademijos tikrasis narys, daugelio knyg
autorius. J. Marcinkeviiaus kryba atskiromis dalimis ileista daugybe kalb. Poeto
kriniuose ilieka kelios svarbiausios temos: Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta ir
kultra, mogus tvynje ir pasaulyje, jo egzistencin problematika. Marcinkeviiaus
kryba du kartus buvo apdovanota Lietuvos valstybine premija. Poemos: Kraujas ir
pelenai, Siena, eilrai knygos Duon laikanios rankos, Mediniai tiltai,
dramin trilogija: Mindaugas, Mavydas, Katedra.
Vincas Krv XIX a. pabaigos XX a. pirmos puss vairiaanris ir vairiaspalvis
lietuvi raytojas, tautinio stiliaus krjas, suteiks lietuvi literatrai dramatik
mast ir klasikin ibaigtum. Prozininkas ir dramaturgas sujung dvi didisias XIX
a. pabaigos ir XX a. pradios lietuvi literatros sroves romantizm ir realizm.
anriniu poiriu v. Krvs kryba apima beveik visos literatros sritis. Para
istorin tragedij Skirgail, keturi dali dram i senovs lietuvi gyvenimo. V.
Krv pirmasis lietuvi literatroje pavaizdavo individuali asmenyb, suabejojusi
visuomeniniais idealais ir susitelkusi asmens problemas. Raytoj itin domino
jimo prie srov situacija, todl jo personaai maitininkai, laisvi ir idids.
Henrikas Radauskas vienas ymiausi XX a. vidurio poet, nuoseklus estetizmo
idj reikjas lietuvi literatroje. Pergyveno du pasaulinius karus. Jo nuomon
danai bdavo kategorika ir vargas tam, kas idrsdavo su ja ginytis. Pasauliu
netikiu, o pasaka tikiu. Jo kryba atsiremia men, mit, poetinio odio galimybes,
tarsi i nieko sukurta savit pasaul. Todl, pasitrauks i tvyns, poetas
neigyveno jokio rykesnio krybinio lio, buvo vadinamas men alkoholiku. Savo
kryboje Radauskas atsisako pagrindini neoromantik lyrikos princip
asmenikumo, artimo ryio su tautos istorija ir peizau. Jis kuria tekstus, kuriuose
svarbiausias dalykas yra pati kalba, vaizd, gars aismas. Radauskas yra vienas
bdingiausi modernizmo raytoj lietuvi literatroje. Eilrai rinkinys Fontanas
, knyga strl danguje , ileista 2 pasaulinio karo metu. Krybos bruoai: Radausko
poezija yra kelion i prieikos mogui tikrovs, altos, iaurios ir klastingos,
besityiojanios i mogaus pastang, pasakos laisv, ten, kur viskas galima.
Taiau vesdamas iuo keliu, poetas teigia, kad trokimas pasiekti laim yra Don
Kichotika svajon.
Salomja Nris XX a. pirmos puss lietuvi poet, neoromantik, rykiausia
nepriklausomybs laikais iaugusi poet, pasiekusi meno auktum. Savo jausmo
grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra laktingala, nesudtinga
minties gelmmis, bet patraukianti irdies atvirumu. Poezijos rinkinys Diemediu
ydsiu (apdovanota Valstybine literatros premija), Prie didelio kelio.

Judita Vaiinait XX a. antros puss lietuvi poet, uimanti ikili viet.


literatr atjusi ne i kaimo ir poetizavusi miesto gyvenim ir kultr. Ji turjo stipr
gyvenimo jausm meils, krybos, taip pat kasdienio gyvenimo. Buvo
aristokratikos prigimties ir kartu socialinio jautrumo. Jos kryba vientisa. Eilraiai,
nors ir parayti verlibru, yra itin muzikals, ritmiki. Atsiminim knyga Vaikysts
veidrody, poezijos knyga Debes arka.
Marcelijus Martinaitis XIX a. II puss-XX a. pradios lietuvi poetas, kurio
literatrin veikla labai akota: eseistas, kritikas, tekst interpretatorius, tautosakos
tyrjas. Jo kryboje juntama individualiai patirta ir suvokta emdirbi kultros
prasm. Knygos Balandio sniegas, Debes lieptai.
Vincas Mykolaitis - Putinas intensyvaus dvasinio gyvenimo, auktos etins
kultros asmenyb, viena ikiliausi figr XX a. lietuvi literatroje. Jo poezija
siejama su neoromantizmu ir simbolizmu. Putinas gali bti gretinamas su M. K.
iurlioniu, kadangi ne su maesne aikiaregyste velg paslaptingas sielos gelmes
ir vaigdtas tolumas. Romanas Altori ely, eili rinkiniai Tarp dviej aur,
Keliai ir krykeliai. Stiprs igyvenimai stebint gamt didiausi dvasios mokytoj
ir klausantis muzikos dvasins atgaivos altinio. Susitelkimas savy, polinkis
vienatv, savianaliz, rezignacij. I labai pamaldios motinos paveldjo vidin
susikaupim, kovingumo stok, susitaikym su aplinkybmis, o i tvo poetin,
filosofin pasaulio suvokim. Kryba buvo pagrindinis jo gyvenimo kelrodis. Para
intelektualin-psichologin roman Altori ely. Krinys yra susijs su paties
raytojo igyvenimais, bet ne autobiografinis.
Maironis XX a. pab. XX a. pirmos puss lietuvi poetas, kunigas, romantikas,
universalaus talento ir stipri visuomenik jausm menininkas, ikls lietuvi
literatr ligi pasaulini standart. Savo poezijoje didel dmes skyr kalbai.
Eilraiuose vaizduojami tvyns mons, kuriuos jungia bendra istorin patirtis
saugant taut, kovojant u jos laisv caro valdios laikotarpiu. Poema Jaunoji
Lietuva, eilrai rinkinys Pavasario balsai. Svarbiausia Maironio krybinio
palikimo dalis lyrin poezija. Nuo Maironio prasideda savarankika lietuvi
literatros tradicijos raida. Maironis yra taps simboline lietuvi tautinio atgimimo
figra, XX a. jo poezija ir asmuo ne kart veik kaip tautos rezistencijos atrama,
vienas disidentikos laikysenos orientyr. Poezija padjo umegzti vertybin, emocin
santyk su tvyne Lietuva kaip vieta, savo poezijoje etnin Lietuv iskyr i istorins
Lietuvos, Lietuvos erdvs vaizdin susiejo su lietuvi kalba. Eilraiai: Taip niekas
tavs nemyls eilrai tipas: meditacinis, dvasios paslapi atskleidimas, Kur
bga eup, Lietuva brangi, Inyksiu kaip dmas. Balad Jrat ir Kstytis.
Mikalojus Husovianas Renesanso raytojas. Giesmje apie Stumbr jis su
pasididiavimu ir patriotikai kalba apie Lietuv.

Kristijonas Donelaitis XVIII a. vidurio vietimo epocha. Lietuvi groins


literatros pradininkas. Donelaitis poemoje gina lietuvi kalb, kaip tautinio savitumo
bruo, ustoja paprast valstiet nuo grubaus baudiavinio inaudojimo ir valdios
atstov niekinim. Jam lov atne jo lietuviki kriniai eios pasakios ir epin
poema Metai. Visus krinius Donelaitis ra hegzametru, surimuot ir eiapdi
nerimuot eilui, kuri krinyje apie tris tkstanius, Metai, galima sakyti yra viso
poeto painim, meil tautieiams baudiauninkams. Ne maiau svarbus yra L.
gyvenimo krinys, priskirtas prie Europos literatros edevr. vien visum poetas
sulyd vis savo intelektualin gyvenimik patyrim: lietuvi ratijos, antikins ir
vokiei literatros Rza, atidavs poemai pavadinim ir suskirsts j 4 dalis:
Pavasario linksmybs, Vasaros Darbus, Rudenio grybes ir iemos rpesius.
Jonas Radvanas XVI a. LDK Renesanso raytojas, protestantas, Lietuvos
vergilijus (vergilijus ymiausias romn poetas taps vis romn protviu). Buvo
etninis lietuvis, tobulai mokjo lotyn kalb, buvo globojamas Radvilo Rudojo.
Para herojin ep Radviliada.
Martynas Mavydas XVI a. Prsijos kunigaikio Albrechto pakviestas studijavo
Karaliauiaus universitete. 1547 m. studijuodamas pareng ir ileido pirmj
lietuvik knyg Katekizmas. Iki pat mirties dirbo Ragains parapijos klebonu ir
rpinosi lietuviko rato rengimu.
Mikalojus Dauka XVI a. Didiausias kovotojas dl gimtosios kalbos teisi.
Kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikjas. Buvo uolus katalikas, rpinosi
vietimu, turjo bibliotek. Prakalba malonj skaitytoj
Adomas Mickeviius XIX a. pirmoji pus, Romantizmas. Dviej kultr poetas
(lietuvi ir lenk), ras lenkikai. Priklaus filomat draugijai (moksl myltojai). U
veikl ioje draugijoje buvo suimtas, itremtas Rusij, priverstas visiems laikams
palikti Lietuv. Poetui buvo lemta igyventi liepsning, bet nelaiming meil Marilei
Vereiak, susiadjusiai su grafu Putkameriu. Laim liko nepasiekiama, svajon
neisipildiusi, poet uliejo kania. Eilraiai: Od jaunystei, Akermano steps,
romantin poema Vlins.
Antanas Baranauskas XIX a. vidurys. A. Baranausko talent paskatino garsjanti
emaitijos poet Karolina Praniauskait. Juos siejo romantiki jausmai, kryba,
Karolina tapo poeto mza, ragino rayti lietuvikai. Po moters mirties Baranauskas
renkasi kunig seminarijos keli. Buvo paskirtas Sein vyskupu, Seinuose
tikiniuosius prabilo lietuvikai, taip adindamas j tautin savimon. Para
romantin poem Anyki ilelis
Vincas Kudirka XIX a. pabaiga, lietuvi tautinio atgimimo pradia. Prieinosi
spaudos draudimui lotynikais ratmenimis: knygneiai slapta gabena lietuvikas
knygas i Maosios Lietuvos, steigiamos slaptos lietuvikos mokyklos. Vienas
takingiausi tautinio sjdio ideolog, vis gyvenim skyr lietuvi tautai adinti,
viesti, priartinti Vakar Europos literatr ir kultr. 1889 metais slaptas laikratis
Varpas. Eilraiai: Labora, Varpas, Tautika giesm.

atrijos Ragana XIX a. pabaiga ir XX a. pradia. Romantins pasauljautos,


krikionikos pasauliros. Kilusi i bajor eimos, uaugusi Uvenio dvare.
Raydama apysaka Sename dvare, galvojo apie Uvenio dvar, kuris jau buvo
prarastas. Raytoja pirmoji lietuvi literatroje sukr auganios moters paveiksl
(nuo savitai pasaul matanios maos mergaits (Irusios) iki savo ydjim
pasiekusios moters (mamats)). Pasakojama dienoraio forma, kaip galimybe
atskleisti mogaus igyvenimo pasaul.
Juozas Tumas-Vaigantas XIX a. pabaiga ir XX a. pradia. Vis, k turiu, yra i
ten, i gimtins. Baig Kauno kunig seminarij, kaip asmenyb buvo viesaus
bdo, neramios sielos, ypa mgstamas visuomens. Raytojas danai
apibdinamas kaip deimaniuk iekotojas t.y. viesios dvasios moni,
isiskiriani i pilko kasdieniko gyvenimo. Para apysaka Dds ir ddiens.
Jonas Aistis Priklauso antrajai neoromantik kartai. 1940 metais prasidjus
Lietuvos okupacijai Aistis Lietuv nebegro. Nepaprastai skaudiai igyveno
tvyns, jaukaus Rumiki kampelio praradim. Neinojau, kad be tvyns
gelia/U alnas, u gruod kruviniau. Aisio poezijai bdinga: lyrinis, eleginis
eilratis. Dominuoja skausmas, kania, vidinio pasaulio igyvenimai. Emigracijoje
sukurta Aisio poezija skiriasi nuo priekarins joje vyrauja tvyns meils, ilgesio
motyvai, kalts dl paliktos ir negintos tvyns jausmas. Eilraiai: Peizaas,
Persevalis, Katarsis, Vienas kraujo laas.
Bernardas Brazdionis Vyriausios kartos egzodo raytojas, tautos dvasios ir
kultros sergtojas, politinis ir visuomeninis veikjas. Eilratis: aukiu a taut.
Antanas kma XX a. modernistas, egzistencialistas. Priklauso katastrof
laikotarpiui.