Está en la página 1de 199

Bec c a

F i tz p atr i c k

I angl kalbos vert


Donatas Masilionis

Alma littera
V I L N I U S /
2010

UDK 820(73)-93 Fi368Versta i:Becca Fitzpatrick HUSH, HUSH


Simon & Schuster, New York, 2009
UDK 820(73)-93 Fi368

Versta i:
Becca Fitzpatrick HUSH, HUSH Simon & Schuster, New York, 2009

ISBN 978-9955-38-822-7
Hush, Hush - Copyright Becca Fitzpatrick, 2009 Vertimas j lietuvi kalb, Donatas Masilionis,
2010 Leidykla Alma littera", 2010

SKI R I U H E T E R , KR I ST I A N UI I R N I K A E L I U I
D I E VA S N E P A SI GA I L JO N USI D JUSI A N GE L , BE T N UBL O K
JUO S [ T A M SI A S P A SM E R KT J BUVE I N S BE D UGN E S, KUR
L A I KO JUO S T E I SM UI
2 P T 2:4

PROL OGAS
LUAROS SLNIS, PRANCZIJA 1565 M. LAPKRITIS

A l U KL UP O A UD R A , onsis su valstieio dukra vaiktinjo velia ole


apaugusia Luaros slnio pakrante. Ka- angi ikastruot arkl buvo paliks
ganytis pievoje, pil teko grti psiomis. onsis nusipl sidabrin bato
sagt, spraud mergaitei deln ir irjo, kaip i skuba tolyn padurkais
takydama purv. Tada timpteljo aulinius batus ir patrauk namo.
Lietaus skraist uklojo sutem gaubiam kaim, sikrus prie Lang pilies.
onsis smagiai ingsniavo per sumirkusius kapus ir kapini juodem; net
tiriausioje migloje bt rads keli namo nebijodamas pasiklysti. vakar
miglos nebuvo, bet klaidino tamsa ir pliaupiantis lietus.
Akies krateliu onsis pamat kak judant ir staigiai pasuko galv kairn.
I pradi jam pasirod, kad ant greta stksanio paminklo taisytas angelas
pakilo visu giu. Taiau angelas buvo ne i akmens ir ne i marmuro,
berniukas turjo rankas ir kojas. Jo liemuo buvo nuogas, kojos basos, o
kaimietikos kelns karojo ant juosmens. Berniukas nuoko nuo paminklo.
Nuo juod jo plauk galiuk varvantis vanduo tekjo tamsiu tarsi ispano
veidu.
onsis stvr u kardo rankenos.
-Kas ten?
Berniuko lpose msteljo ypsena.
-Nejuokauk su Lang hercogu, - perspjo onsis. - Paklausiau, kuo vardu.
Atsakyk.
-Hercogu? - pasitikrino berniukas ir atsirm susiraiius gluosn. - O gal
pavainikiu?
onsis isitrauk kard i maki.
-Atsiimk savo odius. Mano tvas buvo Lang hercogas. Dabar juo esu a, nevykusiai pridr onsis ir mintyse u tai save subar.
Berniukas ltai papurt galv.
-Tavo tvas buvo ne senasis hercogas.
Taip siaubingai ugautas onsis uvir pykiu.
-O kas tavo tvas? - paklaus jis atstatydamas kard. onsis dar nepainojo
vis savo vasal, taiau palengva m juos sidmti. Jis tikrai simins io
berniuko pavard. - Klausiu dar kart, - tyliai tar onsis ranka
luostydamasis nuo veido lietaus laus, - kas tu toks?
Berniukas prijo ir nustm kard al. Staiga jis pasirod suaugesnis, nei
man onsis, gal net metais ar dvejais vyresnis u j pat.
-Vienas velnio eimynos nari, - atsak berniukas.
onsis pajuto, kaip i baims sutrauk skrand.
-Esi svaiiojantis pamilis, - iko jis pro dantis. - Traukis i kelio.
em islydo onsiui i po koj. Prieais akis tvyksteljo auksiniai ir
raudoni ratilai. Susikprins, nagais draskydamas launis, mikiodamas,
gaudydamas or ir mgindamas suvokti, kas vyksta, jis pavelg berniuk.

Mintys lo.
Berniukas pritp, kad pavelgt jam tiesiai akis.
-Klausyk atidiai. Man io to i tavs reikia. Ir a neatstosiu, kol negausiu. Ar
supranti?
Griedamas dantimis onsis papurt galv nordamas parodyti, jog netiki
berniuku ir neketina jam paklusti. Jis pamgino spjauti iam j veid, taiau
seils nutso per smakr, o lieuvis neklaus.
Berniukas sugrieb ons; i jo sklindantis kartis degino, ir onsis suriko.
-Prisiek man itikimyb kaip vasalas, - paaikino berniukas. - Priklaupk ant
vieno kelio ir prisiek.
onsis norjo iurkiai nusijuokti, taiau gerkl surakino, ir jis uspringo
neileids n garso. Deinys kelis sulinko, tarsi kas bt spyrs i upakalio, ir
onsis parklupo purv, susvyravo ir suiaukiojo.
-Prisiek, - neatlyo berniukas.
Kartis plsteljo onsiui kakl; jis i paskutinij sugniau aptirpusius
kumius. aipsi i savs, bet juokas nem. onsis nepajg suprasti, kaip
berniukas sukl pykinim ir uleido silpnum. Savijauta nepagers, kol
onsis neduos priesaikos. Jis pasakys, k veriamas, taiau giliai irdyje
prisiek, kad u tok paeminim berniuk nuudys.
-Esu tavo tarnas, valdove, - tmingai tar onsis.
Berniukas pastat ons ant koj.
-Ateik pas mane, kai prasids yd chevano mnuo. Man reiks tavo
paslaug dvi savaites, tarp jaunaties ir pilnaties.
-Dvi savaites? - I pykio onsis drebjo visu knu. - Juk a - Lang
hercogas!
-Tu nefilimas, - atov berniukas vos pastebimai ypteldamas.
-K pasakei? - su ledine pagiea paklaus onsis.
-Tu priklausai biblinei nefilim rasei. Tavo tikrasis tvas - i rojaus ivarytas
angelas. Esi pusiau mirtingas. - Berniukas pakl akis, ir j vilgsniai susitiko.
- Pusiau nusidjs angelas.
I smegen kertels atsklids mokytojo balsas m skaityti onsiui Biblijos
itraukas, pasakojanias apie ikrypli ras, atsiradusi i dangaus
ivarytiems angelams susiporavus su mirtingomis moterimis. Knu perbgo
iurpas, sukeltas ne vien pasibjaurjimo.
-Kas tu?
Berniukas apsigr ir nuingsniavo. onsis norjo sekti i paskos, bet kojos
neklaus. Klpdamas purve ir markstydamasis nuo lietaus jis ant nuogos
berniuko nugaros ivydo plaius randus. Siaurdami jie sudar apverst V
raid.
-Ar tu - nusidjs angelas? - suuko onsis. - Tau buvo nuplti sparnai, tiesa?
Berniukas angelas - ar kas jis buvo - neatsigr. onsiui ir nereikjo
patvirtinimo.
Nuaidjo tylus berniuko juokas.

1
SKYRI U S

KOLDVOTERIS, MEINO VALSTIJA DABARTINIAI LAIKAI

A l JA U BI O L O GI JO S KA BI N E T , atvipo andikaulis. Prie lentos


buvo pritvirtinta Barb, greta jos - Kenas. Jie buvo igprausti vienas kitam
glb ir nuogi, tik tam tikras kno vietas deng dirbtiniai lapai. Vir lli galv
stora rausva kreida urayta:
SVE I KI A T VY K [ M O N I R E P R O D U K A V I M S I ( SE KS )
-tai kodl mokykloje draudiama naudotis telefonais ir fotoaparatais, - tar
alia mans stovinti Vi Skai. - eZine tinklalapyje paskelbt

nuotrauk pakakt, kad vietimo taryba ibraukt biologij i mokymo


programos. Tada mes i valand galtume praleisti naudingiau - pavyzdiui,
mokytis individualiai su kietais auktesni klasi vyrukais.
-Klausyk, Vi, galiu prisiekti, kad tu vis semestr laukei io kurso.
Vi elmikai nusiypsojo nuleidusi akis.
-Per biologijos pamokas neimoksiu nieko tokio, ko dar neinau.
-Vi? Juk tavo vardo pirmoji raid reikia, kad esi visikai skaisti!
-Nerk taip garsiai. - Mirkteljo man draug, tuo metu suskambjo skambutis,
ir mudvi atsisdome kdes prie to paties stalo.
Treneris Makonauvis paiupo ant kaklo kabant vilpuk.
-Komanda, uimt savo kdes!
Jis biologijos dstym deimtokams laik papildomu usimimu alia
pagrindinio - mokyklos komandos trenerio darbo - ir mes visi tai inojome.
-Jums, vaikai, galbt niekada netopteljo, kad seksas yra daugiau nei
penkiolika minui ant galins automobilio sdyns. Tai mokslas.
O kas yra mokslas?
-Nuobodyb! - kteljo kakas i klass galo.
-Vienintelis dalykas, kuris man nesiseka, - tarsteljo kitas.
Trenerio vilgsnis nuslydo pirmja eile ir sustojo prie mans.
-Nora?
-Domjimasis kuo nors, - atsakiau.
Treneris prijo ir baksteljo smiliumi stal tiesiai prieais mane.
-Kas dar?
-inios, gytos eksperimentuojant ir stebint.
Puiku. Kalbjau taip, tarsi dalyvauiau ms vadovlio garso knygos
skaitov konkurse.
-Pasakyk savais odiais.
Priglaudiau lieuvio galiuk prie virutins lpos ir pamginau rasti
sinonim. -Mokslas - tai tyrimas.
Mano atsakymas nuskambjo kaip klausimas.
-Mokslas - tai tyrimas, - patvirtino Treneris suglausdamas delnus. -Jis
reikalauja, kad taptume sekliais.
itaip apibdintas mokslas net atrod panaus pramog, taiau a jau
utektinai lankiau Trenerio biologijos pamokas ir nepuoseljau dideli vili.
-Norint tapti geru sekliu, reikia tobulintis, - kalbjo toliau jis.
-Taip pat ir norint gero sekso, - pasigirdo komentaras i klass galo.
Mes ugniaume juok, o Treneris pagras akiplai pirtu.
-Tai nebus js ios dienos nam darbas. - Treneris atsigr mane. - Nora,
nuo pat mokslo met pradios tu sdi su Vi. - Linkteljau, taiau nuojauta
pakudjo, kad ie odiai nieko gero neada. - Abi raote mokyklos eZine
tinklalap. - Dar syk linkteljau. - Neabejoju, neblogai pastate viena kit.
Vi po stalu spyr man koj. inojau, k ji mano. Kad Makonau- vis n
nenutuokia, kiek daug mudvi inome viena apie kit. Turiu galvoje ne tik
paslaptis, giliai palaidotas ms dienoraiuose. Vi - mano dvyn ir prieyb.
Ji - alsvaak, viesiaplauk ir kiek apvaloka. A - tamsiaplauk,
padmavusiomis akimis, veliomis garbanomis, kuri nepajgia itiesinti net
geriausios plauk nypls. O mano figra tarsi baro kd - vien kojos. Taiau
mus sieja nematoma gija, ir abi galime prisiekti, kad ji atsirado gerokai prie
mums gimstant. Taip pat abi galime prisiekti, kad i gija nenutrks.
Treneris apvelg klas.

-Ties sakant, neabejoju, kad js visi gantinai gerai pastate suolo draug.
Juk neatsitiktinai pasirinkote, su kuo sdti, tiesa? Biiuliki santykiai.
Geriausi sekliai j vengia. Biiuliki santykiai bukina tyrjo instinkt. Todl
iandien a jus susodinsiu kitaip.
Prasiiojau nordama pasipiktinti, taiau Vi mane aplenk.
-Nesmon! Jau balandis. Greitai mokslo met pabaiga. Nebe- krskite toki
pokt.
Treneris ypteljo.
-Tokius poktus galiu krsti iki pat paskutins semestro dienos.
O jei neilaikysi mano dalyko egzamino, kitmet ia sugri, o a vl
poktausiu.
Vi suaibavo akimis. Ji puikiai mokjo t daryti. vilgsnis buvo toks
ikalbingas, kad beveik galjai igirsti nyptim. Taiau Trenerio Vi aibai,
matyt, neveik, nes jis pakl vilpuk prie lp ir iklojo mums savo
sumanym.
-Visi mokiniai, sdintys stalo kairje - tai tavo kair - persikels per vien viet
priek. Sdintieji pirmoje eilje - Vi, tu irgi - pereis gal.
Vi grdo ssiuvin kuprin ir useg utrauktuk. Prikandau lp ir
atsisveikindama pamojavau jai. Paskui grteljau nordama pairti, kas
sdi u mans. inojau vis savo klass draug vardus... iskyrus vieno.
Naujoko. Treneris nekviesdavo jo vardu, ir atrod, kad naujokui itai patinka.
Vaikinas susikprins sdjo man u nugaros ir velg tol altomis
tamsiomis akimis. Kaip visada. Neabejojau, kad jis ne iaip sau sdi ir dien
dienas spokso tol. Tikriausiai jis apie k nors galvoja, taiau instinktyviai
jauiau, kad man geriau neinoti apie k.
Naujokas pasidjo biologijos vadovl ant stalo ir sirang Vi kd.
-Sveikas. A - Nora, - nusiypsojau.
Naujokas pervr mane tamsiomis akimis, vos kilsteldamas lp
kampuius. Mano irdis trumpai stabteljo, pajutau, tarsi vir galvos bt
praslinks nirus, juodas elis. Naujoko ypsena buvo nedraugika. Ji
pranaavo nelaim. Garantuot.
sistebeilijau lent. Barb ir Kenas keistai ypsodamiesi vpsojo mane.
-moni reprodukavimasis gali bti keblokas, - aikino Treneris.
-Ak! - vienbalsiai atsidusom.
-Reikia elgtis imintingai. Kaip ir visuose moksluose, geriausias bdas suinoti
yra sekimas. Taikydami metod iki pertraukos pasistenkite apie nauj
suolo draug suinoti kiek manoma daugiau. Rytoj atnekite apra, k
suinojote, ir, patikkite, a patikrinsiu, ar js pastabos atitinka tikrov.
Dstau biologij, ne angl kalb, todl n nebandykite savo atsakym
paversti beletristika. Noriu, kad i ties bendradarbiautumt ir dirbtumte
kaip komanda.
Tarp eilui galjai perskaityti: Kitaip bus blogai."
Sdjau nejuddama. aidimas prasidjo - nusiypsojau - ir suraukiau nos
stengdamasi suprasti, kuo kvepia mano kaimynas. Ne cigaretmis. Kakuo
sodresniu, bjauresniu.
Cigarais.
Pavelgiau sienin laikrod ir miau barbenti pietuku takt su sekundine
rodykle. Ukliau alkn ant stalo ir kumiu parmiau smakr. Atsidusau.
Puiku. Jei reikalai taip klostysis ir toliau, nesugebsiu atlikti uduoties.
Nudelbiau akis, bet girdjau, kaip krebda kaimyno raiklis. Jis ra, o man
buvo smalsu suinoti k. Tai, jog kartu sdime deimt minui, nesuteikia jam
teiss apie mane splioti. Dirsteljusi skersomis pamaiau kelias naujoko

paraytas eilutes, jis uoliai darbavosi.


-K raai? - paklausiau.
-Be to, ji kalba anglikai, - atsak jis uraydamas iuos odius. Vaikino
rankos judjo vikriai ir tuo pat metu vangiai.
Palinkau prie jo taip arti, kaip idrsau, ir pamginau perskaityti, k paras.
Taiau kaimynas perlenk lap pusiau.
-K paraei? - paklausiau.
Vaikinas prisitrauk tui mano popieriaus lap ir suglam. Nespjau net
pasipiktinti, kai naujokas svied gniuul iukli d prie Trenerio stalo.
Metimas buvo taiklus.
Kur laik vpsojau negaldama patikti tuo, kas vyko. Paskui atsiveriau
var ssiuvinio lap.
-Kuo tu vardu? - paklausiau laikydama pietuk.
Vl pastebjau jo niauri ypsen. kart visa drsa ko nors klausinti
igaravo.
-Kuo tu vardu? - pakartojau vildamasi, kad mano balsas i ties nedreba.
-Vadink mane Lopu. Pabriu: vadink.
Tai sakydamas naujokas mirkteljo, jis aikiai i mans tyiojosi.
-K veiki laisvalaikiu? - paklausiau.
-A neturiu laisvo laiko.
-i uduotis bus vertinama paymiu, tad gal padarytum man paslaug?
Vaikinas atsilo kdje ir susidjo rankas u galvos.
-Koki?
Buvau sitikinusi, kad ia uuomina, todl nutariau skubiai pakeisti tem.
-Laisvalaikiu, - susimsts pakartojo jis, - a fotografuoju.
FOTOGRAFUOJA" paraiau lape didiosiomis spausdintinmis
raidmis.
-A dar nebaigiau rayti, - paaikino Lopas, - bet surinkau gana dom eZine
tinklalapio skyrelio redaktors, tikinios, kad valgyti ekologik maist yra
sveika, slapta raanios eiles ir drebanios nuo minties, kad teks rinktis
Stanford, Jeil arba... kokio garsaus universiteto pavadinimas prasideda
raide H"? - bruo rinkin.
Priblokta spoksojau vaikin, kuris mirtinai tiksliai mane apibdino.
Nemanau, kad jam tiesiog pavyko. Lopas inojo. Ir man parpo isiaikinti, i
kur - tuojau pat.
-Taiau galiausiai n vien j nestosi.
-Nestosiu? - negalvodama paklausiau.
Jis sikibo mano kds sdyn ir prisitrauk ariau. Neinodama, kaip
geriau pasielgti: dumti tolyn ir parodyti, kad jo bijau, ar nieko nedaryti,
apsimesti, jog man nuobodu, pasirinkau pastarj variant.
-Nors visuose trijuose universitetuose tau puikiai sektsi, - postringavo
Lopas, - su panieka atmesi, nes stoti juos bt ablonikas laimjimas.
Trumpalaik nuomon yra tavo treia didiausia silpnyb.
-O antra? - paklausiau tyliai nirdama. Kas is vaikinas? Koks nevyks
poktininkas?
-Nemokjimas pasitikti. Ne, pasakysiu kitaip. Tu pasitiki - taiau ne tais,
kuriais vertt.
-O pirma?
-Save laikai ant trumpo pavadlio.
-K tai turt reikti?
-Bijai to, ko negali kontroliuoti.
Man pasiiau plaukai, o klasje staiga pasidar alta. Paprastai tokiu

atveju biau nujusi tiesiai prie Trenerio ir papraiusi mus persodinti. Taiau
nenorjau, kad Lopas pagalvot gals mane bauginti ar igsdinti. Jauiau
kvail nor apsiginti ir ikart nusprendiau pirmoji nesitraukti.
-Ar miegi nuoga? - paklaus jis.
Man atvipo lpa, bet susitvardiau.
-Klausimas per daug asmenikas.
-Ar kada nors esi buvusi pas psichoanalitik?
-Ne, - pamelavau.
I ties a konsultavausi pas mokyklos psicholog Hendrikson. Lankiausi
ne savo noru ir nemgau apie tai kalbti.
-Ar esi nusikaltusi?
-Ne. - Tai, kad kartkartmis virydavau leistin greit, nesiskaito. Jam to
nebtina inoti. - Kodl neuduodi man normali klausim? Pavyzdiui, koki
muzik mgstu.
-Neketinu klausti to, k lengvai galiu atspti.
-Tu neinai, kokios muzikos klausausi.
-Baroko. Tau svarbiausia tvarka, kontrol. Tikriausiai griei... violonele? paklaus jis, tarsi atsakym bt inojs lyg aikiaregys.
-Suklydai.
Vl pamelavau, taiau kart per kn perbgo iurpas. Kas jis i ties? K
dar jis ino, jei atspjo, kad grieiu violonele?
-Kas ia? - paklaus Lopas pietuku baksnodamas vidin mano rieo pus.
Instinktyviai pasitraukiau nuo jo.
-Apgamas.
-Panau rand. Ar mginai udytis, Nora? - Ms vilgsniai susidr, ir a
pajutau, kad Lopas aiposi. - Tvai susituok ar isiskyr?
-Gyvenu su mama.
-O kur ttis?
-Mir pernai.
-Kaip jis mir?
Krpteljau.
-Jis... buvo nuudytas. Jei neprietarausi, tai - asmenika, nenoriau
aptarinti.
Kiek patyljome, ir man pasirod, kad Lopo vilgsnis truput velnesnis.
-Tau turjo bti sunku.
iuos odius jis itar nuoirdiai.
Nuaidjo skambutis, Lopas paoko ir nukr prie dur.
-Palauk! - suukau jam pavymui. Lopas neatsigr. - Ei! - Naujokas jau dingo
u dur. - Lopai! Nieko nesuinojau apie tave.
Jis gro klas. Pam mano rank ir, nespjus itraukti, kak
prikeverzojo ant delno.
Pavelgiau raudonu raalu uraytus septynis skaiius ir sugniauiau
kumt. Norjau pasakyti, kad vakar tikrai jam neskambinsiu. Be to, norjau
prikiti, kad dl jo kalts neturjau galimybs uduoti klausim, nes vis laik
klausinjo jis. Norjau visk ikloti, taiau stovjau tarsi miet prarijusi.
Galiausiai isunkiau:
-vakar esu usimusi.
-A taip pat, - isiviep Lopas ir dingo.
Stovjau tarsi besta ir svarsiau, kas ia nutiko. Ar jis tyia inaudojo vis
laik savo klausimams? Kad man nepavykt atlikti uduoties? Negi jis mano,
kad u vien trump ypsn jam bus atleista? Taip, pagalvojau. Taip jis mano.

-A neskambinsiu! - suukau jam kandin. - Niekada!


-Ar baigei straipsnel, kur turjai parayti iki rytojaus? - paklaus Vi. Ji prijo
prie mans ymdamasi pastabas bloknot, kur visur neiojosi. - Turbt
paraysiu apie neteisyb persodinant mokinius. Man teko sdti su mergaite,
kuri prisipaino ryt inaikinusi utles.
-Ana ten mano kaimynas. - Parodiau koridoriumi tolstani Lopo nugar.
Jis jo erzinamai pasitikdamas savimi, taip vaikto vyrukai, dvintys
iblukusius markinlius trumpomis rankovmis ir kaubojikas skrybles.
Taiau Lopas nevilkjo toki markinli ir nebuvo usidjs tokios skrybls.
Jis buvo i t, kurie mvi tamsiais Levis dinsais, vilki tamsiais Henley
markiniais ir avi tamsiais batais.
-Perkeltas i vienuoliktos klass? Spju, pernai jis ne itin stropiai moksi. O
gal ir iemet. - Vi nuvr mane inovs vilgsniu. - Treias kartas nemeluoja.
-Jis kelia man iurp. ino, koki muzik a mgstu. Ikart pasak:
Baroko." - Nevykusiai mginau pamgdioti em Lopo bals.
-Gal tiesiog jam pavyko atspti?
-Jis ino... ir apie kitk.
-Apie k?
Atsidusau. Lopas inojo daugiau, nei biau norjusi.
-Pavyzdiui, kaip matyti mane kiaurai, - galiausiai ilemenau. - Papraysiu
Trenerio, kad mudvi vl pasodint kartu.
-Taip ir padaryk. Tokia gali bti kito mano straipsnio eZine tink- lalapiui tema.
Deimtok prieinasi." Arba atriau: Mokini persodinimas - tai smgis
veid." Hmm. Man tai patinka.
Vliau paaikjo, kad smg veid gavau a. Treneris atmet mano
praym. Vadinasi, gausiu tenkintis Lopu.
Kol kas.

2
SKYRI U S

i ^kJr l UD Vl SU M A M A GY VE N A M E skersvj koiamame


1i atuoniolikto amiaus kaimikame name Koldvoterio pa\ ikratyje. Tai vienintelis namas Gudobeli take, o artimiausi
kaimynai sikr beveik u mylios. Kartais spliodavau, ar statytojas suprato,
kad i vis laisv ems sklyp namui statyti pasirinko kakokios atmosferos
anomalijos centr, kur regis, migla buvo susiurbiama i visos Meino
pakrants ir paskui perkeliama ms kiem. iuo metu nam gaub tamsa,
tinkama slptis klajojanioms dvasioms.
Vakar leidau virtuvje - sdjau ant taburets ir sprendiau algebros nam
darb ms nam tvarkytojos Dorotjos draugijoje. Mano
mama dirba Hugo Renaldio aukcion bendrovje - koordinuoja
nekilnojamojo turto ir antikvarini dirbini aukcionus visoje rytinje
pakrantje. i savait ji ivykusi Niujorko valstijos iaur. Mama daug
keliauja, tad ji moka Doro tjai, kad i verda valg ir tvarko namus, taiau esu
sitikinusi, jog atidiai stebti mane irgi eina jos pareigas.
-Kaip seksi mokykloje? - paklaus Dorotja su neymiu vokiku akcentu. Ji
stovjo prie plautuvs ir gramd prikepusi lazanij nuo keptuvo.
-Turiu nauj suolo draug per biologijos pamok.
-Tai gerai ar blogai?
-Anksiau sdjau su Vi.
-Hmm! - Dorotja msi gramdyti taip rytingai, kad net sitemp rankos
raumenys. - Vadinasi, blogai.
Pritardama atsidusau.
-Papasakok apie nauj suolo kaimyn. Kokia ji?
-Jis auktas, tamsus ir lus.
Ir vaiduoklikai udaras. Lopo akys - tarsi juodosios skyls. Jos visk
siurbia ir nieko neileidia. Ties sakant, nenorjau apie Lop suinoti k nors
daugiau. Man nepatiko ior, tad abejojau, ar noriau inoti, kas tno sieloje.
Nors tai nebuvo visika tiesa. Daug kas man patiko. Ilgos raumeningos jo
rankos, plats, tvirti peiai ir aisminga, gundanti ypsena. Nelengva sutarti
paiai su savimi, nes mginau atsispirti tam, kas vis stipriau trauk.
Devint valand Dorotja baig darbus ir ieidama urakino namus.
Atsisveikindama dukart jai mirkteljau priemens viesomis; jos, matyt,
prasiskverb pro migl, nes Dorotja atsak automobilio signalu. Likau viena.
Pamginau isiaikinti, k jauiu. Nebuvau alkana. Ir nepavargusi. Neslg
vienatv. Taiau labai nerimavau dl biologijos uduoties.
Pasakiau Lopui, kad jam neskambinsiu, ir prie eias valandas buvau
pasiryusi taip elgtis. Dabar galvojau tik apie tai, kad nenoriu gauti
nepatenkinamo vertinimo. Biologija man josi sunkiausiai. Paymys svyravo
tarp A ir B. Jis turjo nulemti, ar ateityje gausiu vis ar pus stipendijos.

Nujau virtuv ir pamiau telefon. Pavelgiau apsitrynusius ant delno


uraytus septynis skaiius. Slapta vyliausi, kad Lopas neatsilieps. Jei jo nebus
namie ar jis nesutiks padti atlikti uduoties, galsiu pamginti tikinti Trener,
kad vl mane pasodint su Vi. Taip sisvajojusi surinkau Lopo numer.
Jis atsiliep po treio pypteljimo.
-Kas atsitiko?
Dalykikai iriau:
-Ar galtume vakar susitikti? inau, sakei, esi usims, bet...
-Nora, - Lopas itar mano vard tarsi anekdoto kulminacij. - Maniau,
nepaskambinsi. Niekada.
Nekeniau savs u neapgalvotus odius. Siutau ant Lopo, kad juos
pabria. Nekeniau Trenerio ir jo kvail uduoi. Prasiiojau tikdamasi
gelti.
-Tai kaip? Galime susitikti ar ne?
-Ties sakant negaliu.
-Negali ar nenori?
-pusjau biliardo partij. - I balso supratau, kad Lopas ypsosi. -Ji man
svarbi.
Sprendiant i triukmo, kur girdjau ragelyje, vaikinas nemelavo - apie
biliardo partij. Tik ar ji svarbesn u mano biologijos uduot?
-Kur esi? - paklausiau.
-Bo arkadoje". Ta vieta tau nepatikt.
-Tada pasikalbkime telefonu. Turiu sra klausim...
Lopas ijung telefon.
Apstulbusi spoksojau telefon, paskui i ssiuvinio ipliau var
popieriaus lap. Pirmoje eilutje ikeverzojau: Palemkas." Apaioje
pridriau: Rko cigarus. Mirs nuo plaui vio. Tikiuosi, greitai. Puikios
fizins formos."
Utepliojau paskutin apibdinim, ir is tapo neskaitomas.
Mikrobang krosnels laikrodis mirksdamas rod 9:05. Turjau dvi ieitis:
arba igalvoti pokalb su Lopu, arba vaiuoti Bo arkad". Jei nepaisyiau
Trenerio perspjimo, rinkiausi pirm variant. Taiau per maai painojau
Lop, kad pajgiau suklastoti pokalb. O antras variantas? Visai viliojantis.
Svarsiau tol, kol atjo metas skambinti mamai. Be kita ko, mudvi su mama
esame sutarusios, kad ji daug dirbs ir keliaus, o a elgsiuos atsakingai ir
nekelsiu jai rpesi. Branginu suteikt laisv ir nenoriu, kad mamai tekt
pereiti maiau apmokam darb Koldvoteryje, idant galt mane priirti.
Po ketvirto signalo sijung jos atsakiklis.
-ia a, - tariau. - Tiesiog atsiymiu. Turiu baigti biologijos nam darb, tada
eisiu gulti. Jei nori, paskambink man rytoj per pietus. Myliu tave.
Padjusi ragel, virtuvinio stalo staliuje susiradau ketvirio dolerio monet.
Tegu sudtingus dalykus sprendia likimas.
-Jei herbas, vaiuoju, - tariau Dordo Vaingtono profiliui, - jei skaiius,
lieku.
Mesteljau monet auktyn, prispaudiau delnu, paskui nedrsiai
dirsteljau. irdis suspurdjo, taiau pasistengiau save tikinti, jog
nesuprantu, k tai reikia.
-Tai jau nebe mano valioje, - garsiai pasakiau.
Pasiryusi visk baigti kuo greiiau, iupau nuo aldytuvo emlap,
raktelius ir i prievaos ivairavau atbul fiat spaider. 1979-aisiais
automobilis tikriausiai buvo kietas, taiau dabar a nesvaigau nuo jo okolado

spalvos, surdijusio upakalinio sparno ar sutrkinjusios baltos sdyni


odos.
Pasirod, kad Bo arkada" yra kur kas toliau, nei tikjausi, vandenyno
pakrantje, u trisdeimties minui kelio nuo mano nam. Palikusi iskleist
ant vairo emlap, sukau automobili stovjimo aiktel u didelio
lakbetonio blok pastato su vieianiu urau: BO ARKADA, JUODASIS
DAASVYDIS IR OZO BILIARDIN. Sienos buvo imargintos grafitais, pamatai
nusti ugesint nuork dmi. inoma, Bo bus prigujusi bsim
tarpuniver- sitetins sporto lygos nari ir pavyzding piliei. Stengiausi
galvoti apie svarb reikal ir nesijaudinti, bet irdis truput virpjo. Dar kart
patikrinusi, ar urakinau visas automobilio dureles, patraukiau biliardin.
Atsistojau eil ir laukiau, kol pateksiu vidun. Kai stovintieji prie mane
sumokjo u jim, prasibroviau pro juos ir nuingsniavau riaumojani
siren bei blyksini vies labirintu.
-Manai, gali eiti nemokamai? - kakas suriko prarkytu balsu.
Atsigriau ir prisimerkusi pavelgiau gausiai isitatuiravus kasinink.
-Atjau ne paaisti. Iekau vieno mogaus, - paaikinau.
-Jei nori praeiti pro mane, mokk, - suurzg kasininkas.
Jis pasirm delnais prekystal, ant kurio lipnia juosta priklijuotas
kainoratis skelb, kad privalau sumokti penkiolika doleri. Tik grynaisiais.
Grynj neturjau. O jei ir biau turjusi, nebiau vaisiusi tik tam, kad
penkias minutes patardyiau Lop apie jo asmenin gyvenim. Upldo pyktis
prisiminus, kad Treneris mus persodino ir buvau priversta grstis ia. Man tik
reikjo susirasti Lop ir pasikalbti lauke. Neketinau sukorusi tok keli grti
tuiomis.
-Jei nepasirodysiu po dviej minui, sumoksiu penkiolika doleri, paadjau.
Nespjusi pagalvoti, nriau pro virves. Paprastai taip nesielgdavau.
Nuskubjau per arkad dairydamasi Lopo. Jauiausi tarsi nuo kalno paleista ir
vis spariau riedanti sniego gnit. Tiesiog norjau rasti Lop ir dingti.
Kasininkas nusek man i paskos aukdamas:
-Ei!
sitikinusi, kad Lopo pirmame aukte nra, nubgau laiptais emyn Ozo
biliardo sal - klioviausi nuorodomis. Apaioje stovjo blausiai apviesti
pokerio stalai. Visi buvo uimti. emoje palubje draiksi beveik tokie pat
tirti kaip migla vir mano kiemo cigar dmai. Tarp pokerio stal ir baro
pamaiau biliardo stalus. Lopas kabojo vir tolimojo stalo ir rengsi
sudtingam smgiui.
-Lopai! - suukau.
Jis kaip tik smgiavo ir trinkteljo lazda stal. Lopas staigiai kilsteljo
galv ir sistebeilijo mane ir nustebs, ir susidomjs.
Kasininkas atbildjo man pavymui ir sugrieb u peties.
-Lipk auktyn. Tuoj pat.
Lopas vl ypteljo. Sunku buvo atspti, ar ypsena paaipi, ar draugika.
-Ji su manimi.
Regis, ie odiai padar spd kasininkui, nes jis atleido gniautus.
Nelaukdama, kol kasininkas apsigalvos, nusipuriau jo rank ir nuvingiavau
tarp stal prie Lopo. I pradi engiau tvirtai, taiau, artinantis prie
bendraklasio, pasitikjimas savimi m slgti.
Kaipmat pastebjau, kad Lopo laikysena pasikeit, tarsi jis bt veiks mane
kaip elektra. K pajutau?! Didesn prieikum?
Didesn pasitikjim savimi.

Didesn laisv bti paia savimi. O jo tamsios akys mane uvald. Jos tarsi
magnetai kibo prie kiekvieno mano judesio. Slapta nurijau seil ir stengiausi
negirdti, kaip spurda irdis. Nepaaikinama nuojauta kudjo, kad Lopas
negeras. Kakoks nenormalus. Pasijutau nesaugi.
-Atleisk, kad ijungiau telefon, - atsipra prieidamas Lopas. - ia prastas
ryys.
Taip, teisyb.
Jis galva dav kitiems aidjams enkl ieiti. Prie iems isiskirs- tant,
stojo nejauki tyla. Pirmas vaikinas eidamas tyia atsitrenk man pet.
Pasitraukiau atatupsta, kad ilaikyiau pusiausvyr, o paklusi akis sugavau
altus kit dviej ieinanij vilgsnius.
Na, ir gerai. Ne a kalta, kad Lopas sdi greta per biologij.
-Atuntas rutulys? - paklausiau kilsteldama antakius ir stengdamasi kalbti
taip, tarsi visikai pasitikiau savimi ir aplinka. Galbt Lopas teisus, ir Bo ne ta vieta, kuri man patikt. Taiau neketinu staia galva nerti dur link. - Ar
i dideli sum aidiate?
Vaikinas isiviep. kart neabejojau, kad jis aiposi.
-Mes neaidiame i pinig.
Padjau rankin ant stalo krato.
-Gaila. Ketinau prie tave pastatyti visus pinigus, kiek turiu. - Kilsteljau
uduoties lap su dviem priraytomis eilutmis. - Keli trumpi greiti klausimai,
ir a i ia dingsiu.
-Palemkas? - garsiai perskait Lopas, pasirms biliardo lazda. - Plaui
vys? Ar tai pranayst?
Pamojavau uduoties lapu.
-Manau, prisidedi prie aplinkos taros. Kiek per vakar surkei cigar?
Vien? Du?
-A nerkau.
Lopo balsas skambjo nuoirdiai, bet a juo nepatikjau.
-Hmm, - tariau, ddama lap tarp atunto ir vienspalvio raudono rutulio.
Treioje eilutje raydama Be joki abejoni, cigarus", netyia pastmiau
raudon rutul.
-Sujaukei ms aidim, - vis dar ypsodamasis pasak Lopas.
Sugavau jo vilgsn ir nenoromis nusiypsojau - trumpai.
-Tikiuosi, ne tavo naudai. Tavo didiausia svajon?
Mgavausi iuo klausimu, nes inojau, kad j atsakyti keblu. Reikia
pasirengti i anksto.
-Pabuiuoti tave.
-Nejuokinga, - atkirtau nenuleisdama aki nuo jo ir diaugdamasi, kad
nemiau mikioti.
-Ne, bet tu paraudai.
Stengdamasi atrodyti abejinga usiropiau ant stalo. Sukryiavau kojas ir
ant kelio pasidjau popieriaus lap.
-Ar dirbi?
-Valau stalus Pasienyje". Tai geriausias meksikiei restoranas mieste.
-Kok tikjim ipasti?
is klausimas Lopo nenustebino, taiau per daug ir nenudiugino.
-Regis, sakei: keli greiti klausimai. is jau ketvirtas.
-Koks tavo tikjimas? - neatlyau.
Lopas delnu pasitryn smakr.
-Tai ne tikjimas, o... sekta.
-Esi sektos narys?
Per vlai suvokiau turjusi neisiduoti, jog nustebau.
-Taip jau susiklost, kad man reikia sveikos moters aukos. Ketinau j

prisivilioti i pradi gydamas pasitikjim, bet tu jau esi ia...


Nustojau ypsotis.
-Nepadarei man jokio spdio.
-Net ir nepradjau daryti.
Nusliuogiau nuo stalo ir atsistojau alia Lopo. Jis buvo visa galva auktesnis
u mane.
-Vi sak, kad esi vienuoliktokas. Kiek kart neilaikei deimtos klass
biologijos egzamino? Vien? Du?
-Vi nra mano atstov spaudai.
-Ar nori isiginti, kad neilaikei egzamino?
-Noriu tau pasakyti, kad pernai nelankiau mokyklos.
Jo akyse maiau patyi. Tai tik dar labiau sustiprino mano ryt.
-Buvai pravaiktininkas?
Lopas padjo biliardo lazd ant stalo ir pirtu man pamojo pasilenkti. N
nekrusteljau.
-Nori suinoti paslapt? - lyg smokslininkas paklaus jis. - A i viso
nelankiau mokyklos. Nori, atskleisiu dar vien? Mokykloje ne taip nuobodu,
kaip tikjausi.
Jis melavo. Visi lanko mokykl. To reikalauja statymai. Jis melavo
ketindamas ivesti mane i kantrybs.
-Manai, skiediu, - ypsojosi Lopas.
-Tu apskritai nelankei mokyklos? Jei tai tiesa - tik a abejoju, jog tai tiesa, kas privert tave mokytis iemet?
-Tu.
Pajutau kylant baim, bet perspjau save, kad kaip tik to jis ir siekia.
Stengiausi nepasiduoti ir apsimeiau pykteljusi, taiau ne i karto atgavau
am.
-Tai neteisingas atsakymas.
Lopas prijo taip arti, kad jutau jo kn.
-Tavo akys, Nora. Keista, bet toms altoms, blykiai pilkoms akims
nemanoma atsispirti. - Jis pakreip galv, tarsi nordamas apirti mane
kitu kampu. - Ir tavo udanios viliojanios lpos.
Mane apstulbino ne jo pagyros, o tai, kad irdies gilumoje jomis
apsidiaugiau. Pasitraukiau atatupsta.
-Pakaks. A dingstu.
Taiau vos tik ie odiai isprdo i burnos, supratau sakanti neties.
Turjau k nors pridurti. Stengiausi surikiuoti mintis ir suvokti, k noriu jam
pasakyti. Kodl jis i mans aiposi ir elgiasi taip, tarsi biau nusipelniusi
patyi?
-Regis, daug inai apie mane, - tariau labai velniai. - Daugiau, nei dert. Ir,
regis, inai, kur gelti, kad pasijusiau nepatogiai.
-Tai labai paprasta.
Plyksteljau pykiu.
-Prisipasti, kad darai tai tyia?
-K tai"?
-Provokuoji mane.
-Itark dar kart provokuoji". Kai tari od, tavo lpos atrodo labai
provokuojamai.
-A jau visk suinojau. Baik biliardo partij.
iupau biliardo lazd ir pastmiau jam. Jis nepam.
-Man nepatinka sdti su tavim, - pareikiau. - Ir bti tavo partnere. Mane
erzina tavo ididi globjika ypsena. - Suvirpjo smakras - paprastai taip
atsitinka, kai meluoju. Spliojau, ar taip yra dabar. Jei meluoju, nusipelniau

spyrio. - Tu man nepatinki, - idroiau kuo taigiau ir baksteljau jam krtin


biliardo lazda.
-Diaugiuosi, kad Treneris pasodino mus kartu, - atsak Lopas.
Pastebjau, kad od Treneris" jis itar kone su ironija, taiau
neatspjau kodl. Dabar Lopas pam lazd.
-Pasistengsiu, kad mus persodint, - ipykinau.
Lop mano odiai prajuokino ir jis plaiai isiviep parodydamas dantis.
Nespjus atsiloti, jis kak itrauk man i plauk.
-Popierlis, - paaikino ir numet skiautel ant grind.
Kai Lopas ities rank, vidinje rieo pusje pamaiau ym. I pradi
pamaniau, kad tai tatuiruot, taiau geriau siirjusi ivydau rausvai rud
apgam - lyg ant rieo itikus la da.
-Netikusi vieta apgamui, - pasakiau susierzinusi, kad turiu apgam beveik toje
paioje vietoje.
Lopas atsainiai usitrauk rankov ant rieo.
-Nortum, kad jis bt intymesnje vietoje?
-Apskritai nieko nenoriau. - Nebuvau tikra, ar gerai atsikirtau, todl
pamginau dar kart. - Man nusispjaut, jei neturtum jokio apgamo. Pamginau trei kart: - Man i viso nerpi tavo apgamas.
-Ar dar turi klausim? - paklaus jis. - Pastab?
-Ne.
-Tada pasimatysime per biologijos pamok.
Ketinau pasakyti, kad jis mans daugiau nebepamatys. Taiau per vien
dien nenorjau dukart itarti odi, kuri vliau tekt gailtis.
T nakt mane priadino trakteljimas. Guljau sikniaubusi pagalv
nejuddama ir sitempusi. Mama bent kart per mnes ivaiuodavo darbo
reikalais, tad buvau pratusi miegoti viena, ir nuo to laiko, kai sivaizdavau
girdinti kakieno ingsnius, koridoriumi slinanius mano miegamojo link,
prajo daug mnesi. Ties sakant, niekada nesijauiau esanti visikai viena.
Ikart po to, kai tt nuov Portlan- de perkant mamai gimtadienio dovan,
kakas mano gyvenime pasikeit. Tarsi kas bt skriejs mano pasaulio
orbitoje ir i tolo stebjs. I pradi is vaiduoklikas kakieno buvimas
mane baugino, taiau nieko nevyko, ir nerimas atlgo. Spliojau, ar mano
poji nebt galima paaikinti kosminiu poveikiu. Galbt tio dvasia yra
alia. i mintis paprastai guosdavo, bet kart jausmas buvo kitoks. Lyg ant
odos kas bt udjs ledo.
Pakreipusi galv ant grind ivydau el. Apsivertusi atsisukau lang.
el galjo mesti tik blyki mnesiena. Taiau mnulio nebuvo.
Prisispaudiau pagalv ir pasakiau sau, kad tai ant mnulio u- slinks
debesis. Arba vjo blakomos iukls. Po keli minui irdis liovsi
dauiusis.
Kai sukaupusi drs ilipau i lovos ir pavelgiau pro lang, kieme buvo tylu
ir ramu. nam iurenosi girgdanios akos ir dunksjo mano irdis.

3
SKYRI U S

R E N E R IS M A K O N A U V 1 S S T O V J O prie lentos monotonikai


kak aikindamas, bet mano mintys skland toli nuo mokslo ties.
Uoliai kurpiau prieastis, kodl mudu su Lopu neturime bti partneriai, ir
raiausi kitoje seno apklausos lapo pusje. Nepadeda vykdyti uduoi, paymjau. - Nesidomi komandiniu darbu."
Taiau mane labiausiai trikd kaip tik tie dalykai, kurie nebuvo traukti
sra. Lopo apgamas vidinje rieo pusje kl prietaring baim, o
vakaryktis trakjimas prie mano lango gsdino. Nemaniau, kad Lopas mane
seka, bet negaljau atsikratyti nuojautos, kad, prajus kelioms valandoms po
ms painties, maiau, kaip kakas iri pro mano lang.
Pagalvojusi, kad Lopas mane seka, i priekins kuprins kienls itraukiau
buteliuk su geleies tabletmis ir dvi simeiau burn. I pradi tablets
strigo gerklje, bet netrukus nukeliavo emyn.
Akies krateliu pastebjau, kaip Lopas klausiamai kilsteljo antakius.
Dingteljo, gal vertt jam paaikinti, jog sergu maakraujyste, todl turiu
keliskart per dien gerti gele, ypa kai patiriu stres, taiau nutariau to
nedaryti. Maakraujyst nekelia grsms gyvybei... jei reguliariai geri geleies
tabletes. Nebuvau paranoike ir nesibaiminau, kad Lopas nori mane sualoti,
bet kakodl nusprendiau, jog mano liga yra ta silpnyb, kuri turiu laikyti
paslaptyje.
-Nora?
Treneris stovjo prieais klas, o jo itiesta ranka rod, kad jis laukia tik
vieno - mano atsakymo. Mano skruostai iraudo.
-Gal pakartotumte klausim? - papraiau.
Klas sukikeno.
Truput suirzs Treneris pakartojo:
-Kokios galimo partnerio savybs tave traukia?
-Galimo partnerio?
-Paskubk, negaiim viso pusdienio, kol atsakysi.
Igirdau, kaip man u nugaros juokiasi Vi.
Pajutau, kaip idivo gerkl.
-Norite, kad ivardyiau savybes?..
-Taip, galimo partnerio. Bt labai aunu.
Nenoromis pavairavau Lop. Jis sdjo atsilos, beveik sudribs kdje
ir patenkintas apirinjo mane. Nusiypsojs piratika ypsena vien lpomis
paragino: Mes laukiam."
Atsirmiau delnais stal vildamasi, kad atrodysiu ramesn nei i ties.
-Niekada apie tai negalvojau.
-K gi, pagalvok, ir greitai.
-Gal pirmiau uduotumt klausim kam kitam?
Treneris nekantriai mosteljo.
-Tavo eil, Lopai.
Kitaip nei a, Lopas kalbjo utikrintai. Jis truput palinko mano pusn, ir
ms keliai beveik susiliet.
-Protinga. Patraukli. Paeidiama.
Treneris skubiai ra ias savybes lentoje.
-Paeidiama? - paklaus jis. - Kodl?
-Ar tai kaip nors susij su mokomuoju dalyku? - sikio Vi. - Vadovlyje nieko
neraoma apie pageidaujamas partnerio savybes.
Treneris pavelg pro pet.
-Kiekvienas gyvnas vilioja partner siekdamas reprodukuotis. Varls

isipuia. Goril patinai kumiais dauo krtin. Ar esate mat, kaip


omaras pakyla ant koj ir kalena nyplmis reikalaudamas patels dmesio?
Viliojimas yra pirminis vis gyvn, tarp j ir moni, reprodukavimosi
elementas. Panele Skai, gal perskaitytumte mums savo sra?
Vi ikl penkis pirtus.
-avus, turtingas, atlaidus, tvirtas gynjas ir truputl pavojingas.
Lopas sukikeno.
-moni vilioni bda ta, kad neaiku, ar jas bus atsakyta.
-Tu pastabus, - pagyr Treneris.
-mons yra paeidiami, - kalbjo toliau Lopas, - nes juos galima skaudinti.
Itars iuos odius, Lopas savo keliu baksteljo manj. Pasitraukiau
neleisdama sau splioti, k is judesys galt reikti.
Treneris pritariamai linkteljo.
-moni vilioni - ir reprodukavimosi - sudtingumas skiria mus nuo kit
ri.
Man pasidingojo, kad Lopas tyliai prunkteljo.
-Nuo neatmenam laik, - dst Treneris, - moteris trauk vyrai, turintys
stipri ilikimo gebjim - toki kaip intelektas ir fizin jga, - nes labiau
tiktina, kad dienai baigiantis tokie vyrai namus parne vakarien. - Jis
ikl nykius ir plaiai isiiep. - Komanda, vakarien garantuoja ilikim.
Niekas nesijuok.
-O vyrus, - toliau aikino jis, - traukia grois, nes jis byloja apie sveikat ir
jaunyst - nra prasms poruotis su ligota moterimi, kurios gali ir nelikti, kai
reiks auginti vaikus.
Treneris pasitais akinius ir sukikeno.
-Toks poiris diskriminuoja moteris, - pasipiktino Vi. - Nurodykite, kas
aktualu dvideimt pirmo amiaus moterims.
-Panele Skai, jei reprodukavimsi velgsite mokslikai, suprasite, kad
svarbiausias ms ries ilikimo garantas yra vaikai. Kuo daugiau j
tursite, tuo didesnis bus js indlis genofond.
-Turbt galiausiai priartjome prie ios dienos temos - sekso.
-Beveik, - sutiko Treneris ir ikl smili. - Prie seks vyksta viliojimas, vliau
pasitelkiama kno kalba. Galimam partneriui turite praneti: Tai mane
domina", tik kur kas trumpiau.
Treneris parod mano suolo draug.
-Lopai, tarkim, esi vakarlyje. Kambaryje daug vairiausio sudjimo mergin liekn ir apkni. Yra viesiaplauki, tamsiaplauki, rusvaplauki ir kelios
juodaplauks. Vienos j nekios, kitos drovios. Radai mergin, atitinkani
tavo apibdinim, - patraukli, proting ir paeidiam. Kaip parodysi, kad ja
domiesi?
-Iskirsiu j i kit. Pasikalbsiu.
-Gerai. O dabar svarbiausias klausimas - kaip suinosi, ar ji tavimi domisi, ar
nori, kad atstotum?
-Stebsiu j, - atsak Lopas. - Pasistengsiu atspti, k ji galvoja ir jauia. Juk ji
neprieis prie mans ir tiesiai viesiai neiklos, todl turiu bti atidus. Ar ji
atsigria mane? Ar pasitinka mano vilgsn,
o paskui nusisuka? Ar ji kramto lpas ir aidia plauk galiukais, kaip
dabar Nora?
Klasje nuaidjo juokas. Nuleidau rankas ant keli.
-Ji verta dmesio, - pridr Lopas vl baksteldamas man koj.
Didiam savo apmaudui, ikaitau.

-Labai gerai! Labai gerai! - entuziastingai pagyr Treneris plaiai


ypsodamasis, kad prikaust ms dmes.
-Noros veido kraujagysls pleiasi, jos oda kaista, - pareik Lopas. -Ji ino,
kad yra vertinama. Norai patinka dmesys, bet ir neapsisprendia, kaip
pasielgti.
-A visai neraustu!
-Ji nervinasi, - var savo Lopas. - Glosto kair rank, kad nukreipt dmes
nuo veido kn, o gal od. Ir viena, ir kita yra jos pranaumai.
Vos nepaspringau. Jis juokauja, - pamaniau. - Ne, jis - beprotis. Anksiau
neteko bendrauti su beproiais, todl suglumau. Tik isiiojusi spoksojau
Lop. Jei noriu su juo bendrauti, turiu susiimti.
sirmiau stal delnais, kilsteljau smakr ir stengiausi atrodyti ori.
-Tai juokinga.
Lopas itin elmikai udjo rank ant mano kds atloo. Pajutau kylant
grsm. Lopui buvo nusispjaut, kaip tai reaguoja klas. Klass draugai
juoksi, bet jis, regis, nieko negirdjo ir vilgsniu taip sukaust mano mintis,
kad beveik patikjau, jog Lopas sukr mudviem privat pasaull, privat
pasaul, kurio niekas kitas negali pasiekti.
Paeidiama" tik lpomis itar jis.
Kulknimis apkabinau kds kojas ir staigiai pasilenkiau priek - Lopo
ranka nuslydo nuo atkalts. A nesu paeidiama.
-tai! - pareik Treneris. - Tikra biologija.
-Ar jau galime pakalbti apie seks? - paklaus Vi.
-Rytoj. Paskaitykit septint skyri ir pasiruokit diskusijai.
Suskambo skambutis, ir Lopas atsidrb ant savo kds.
-Buvo smagu. Kada nors pakartosime.
Nespjus sugalvoti k nors geresnio nei ai, nereikia", Lopas
prasispraud pro mane ir dingo.
-Rengiu peticij, kad Treneris bt atleistas, - pareik Vi eidama prie mano
stalo. - Kas djosi iandien per pamok? Gryniausia pornografija. Jis beveik
suguld judu su Lopu ant laboratorinio stalo nuogus ir liep daryti din din...
Pervriau j vilgsniu: Negi manai, kad noriu perirti i vaizdajuost i
pradi?"
-Taaigi, - tar traukdamasi Vi.
-Turiu pasikalbti su Treneriu. Po deimties minui susitiksime prie tavo
spintels.
-inoma.
Treneris sdjo prie stalo susikprins ir vart knyg apie krepin. I pirmo
vilgsnio jo nupieti rutuliukai ir kryiukai primin vaikik aidim.
-Sveika, Nora, - tar jis nepakeldamas galvos. - Kuo galiu padti?
-Atjau pasakyti, kad dl naujos susodinimo tvarkos ir pamokos vedimo
jauiuosi nesmagiai.
Treneris atsilo ir susidjo rankas u galvos.
-Man patinka i tvarka. Beveik taip pat, kaip ir is naujas aidimo vienas prie
vien planas, kur rengiu etadienio rungtynms.
Padjau ant stalo elgesio mokykloje kodeks, ant jo - moksleivi teisi
sra.
-Pagal statym moksleivis mokyklos teritorijoje turi jaustis saugus.
-Tu jauti grsm?
-Jauiuosi nesmagiai. Ir noriu pasilyti sprendim. - Treneris mans
nepertrauk, todl giliai kvpiau, kad gyiau daugiau pasitikjimo savimi. -

Padsiu mokytis bet kuriam bet kurios klass js biologijos kurso


moksleiviui, jei mane vl pasodinsite su Vi.
-Lopui praverst repetitorius.
Vos nesugrieiau dantimis.
-Griaunate visus mano planus.
-Ar matei, kaip jis iandien elgsi? Dalyvavo diskusijoje. Visus metus i jo
neigirdau n odio, bet vos tik pasodinau su tavim - praom. Jis tikriausiai
pasitaisys biologijos paym.
-O Vi nusitaisys.
-Taip atsitinka, kai negali dirstelti draugui per pet ir suinoti teisingo
atsakymo, - sausai atsak Treneris.
-Vi trksta kantrybs. A jai padsiu.
-Nepadsi. - vilgteljs laikrod, tar: - Vluoju posd. Kalba baigta?
Stengiausi isunkti dar kok nors argument, taiau, regis, kvpimas mane
apleido.
-Pasdkite taip kelias savaites. Beje, apie pagalb Lopui kalbjau rimtai. Ir
pasikliauju tavimi.
Treneris nelauk, kol atsakysiu, ir vilpuku vediodamas televizijos aidimo
Pavojus" pradios melodij nr pro duris.
Apie septint valand dangus pamlynavo kaip raalas, ir a usisegiau
striuk, kad bt iliau. Mudvi su Vi i kino teatro - irjome Auk" ingsniavome automobili stovjimo aiktel. Mano pareiga buvo rayti kino
film recenzijas eZine tinklalap. Jau buvau maiusi visus filmus, rodomus
kino teatre, todl nusprendme pairti naujausi krauj stingdant krin.
-Tai klaikiausias filmas, kok yra tek matyti, - piktinosi Vi. - Paprastai mums
neleidiama irti film, jei juose esama bent uuominos apie siaub.
A nesipiktinau. Turint galvoje, kad prajusi nakt kakas tnojo po mano
langu, o vakar pairjau film apie persekiotoj, jauiausi kiek paranojikai.
-Ar gali sivaizduoti? - iaukjo Vi. - Gyveni net nenutuokdama, jog tavs
nenuudo tik dl to, kad bsi paaukota.
Abi nusipurtme.
-O tas aktorius, - postringavo Vi, nesuvokdama, kad a mieliau kalbiau apie
gryb gyvavimo cikl nei apie film. - Kodl tas blogiukas prie priridamas
j po akmeniu ukr ugn? Kai igirdau spirgant jos kn...
-Gerai! - vos nesurikau. - Kur eisime?
-Jei koks nors vaikinas kada nors mane taip pabuiuot, imiau iaukioti.
odis lyktu" n i tolo neatskleidia, kas vyko to vyruko burnoje. Tai buvo
grimas, tiesa? Juk tikrovje niekas negali turti tokios burnos...
-Iki vidurnakio turiu parayti recenzij, - nutraukiau jos tarkjim.
-Ak. Gerai. Vadinasi, bibliotek? - Vi atrakino 1995 met laidos raudono
dodo neono dureles. - Ar inai, kad daraisi siaubingai eidi?
smukau keleivio sdyn.
Kaltink smalsuol, kuris prajusi nakt buvo prie mano lango.
-Kalbu ne apie vakar. Pastebjau, - Vi elmikai kraip lpas, - kad
pastarsias dvi dienas likus pusvalandiui iki baigiantis biologijos pamokai
pasidarai keistai irzli.
-Ir rami. Tai Lopo kalt.
Vi patais galinio vaizdo veidrodl, kad galt geriau apirti savo dantis.
Aplai juos ir sitikino, kad jos ypsena grai.
-Turiu prisipainti, kad jo tamsioji pus mane avi.

Neturjau jokio noro prisipainti, jog tamsioji Lopo pus avi


ne tik Vi. Lopas trauk mane taip, kaip dar niekas iki iol. Mus veik tamsusis
magnetizmas. Jauiau, kad bet kuri akimirk galiu netekti savitvardos.
-Kai girdiu tave itaip kalbant, man kyla noras... - nutilau stengdamasi
suvokti, k potraukis Lopui i ties skatina daryti. K nors bjauraus.
-Pasakyk, kad jis negraus, - tar Vi, - ir a paadu daugiau nebeminti jo
vardo.
Norjau jungti radij. Negi nebeturjome daugiau apie k kalbti kaip apie
Lop ir taip sugadinti vakar. Man buvo per akis penkias dienas per savait po
valand sdti alia jo. Neketinau jam aukoti savo vakar.
-Na? - neatlyo Vi.
-Galbt jis ir graus. Bet man tai n motais. Atleisk, iuo klausimu esu alika
teisja.
-Kaip suprasti?
-Man nepatinka jo asmenyb. Joks grois neatstos blogo jos poveikio.
-Tai ne grois. Lopas... tikras. Seksualus.
Pavariau akis.
Kai prieais mus sustojo automobilis, Vi pasignalizavo ir nuspaud
stabdius.
-Na? Tai iurkts elmiai vaikinai ne tavo skonio?
-Neturiu skonio vaikinams, - atsakiau. - Nesu tokia ribota.
Vi nusijuok.
-Vaikeli, esi daugiau nei ribota, tu - suvaryta. Suspausta. Tavo spektras
madaug toks pat platus kaip ir vieno Trenerio mikroorganizm. Mokykloje
yra vos keli vaikinai, kuriuos galtum simylti. Jei apskritai j yra.
-Netiesa, - nedelsdama paprietaravau. Tik itarusi od susimsiau, ar
nemeluoju. Niekada rimtai nesidomjau vaikinais. Ar esu keistuol? - Kalbu
ne apie vaikinus, o apie... meil. A jos dar nesutikau.
-O a kalbu ne apie meil, - atov Vi, - apie malonumus.
Nustebusi kilsteljau antakius.
-Ar buiuotis su vaikinu, kurio nepasti, kuris tau nerpi, - malonumas?
-Negi nesiklausei, kas buvo kalbama per biologijos pamok? Tai kur kas
daugiau nei buiuotis.
-Ak, - tariau, supratusi, k draug turi galvoje. - Genofondas ir be mano
indlio yra gana isigims.
-Ar nori inoti, kas, mano nuomone, tikrai tikt?
-Tikt?
-Tikt, - pakartojo Vi galiai ypsodamasi.
-Nelabai.
-Tavo partneris.
-Nevadink jo partneriu, - pasakiau. - odis partneris" turi teigiam prasm.
Vi spraud automobil laisv viet netoli bibliotekos dur ir ijung varikl.
-Ar kada nors sivaizdavai, kad j buiuoji? Ar esi kada vogiomis apsidairiusi
ir pasvajojusi, kad puoli ant Lopo ir sisiurbi jam lpas?
Pavelgiau j apstulbusi.
-Ot?
Vi plaiai isiviep.
Pamginau sivaizduoti, k daryt Lopas, suinojs toki naujien. Nors ir
menkai painojau, jauiau, kad Lopas bjaurisi Vi. Ir to neslepia.
-Jis tavs nevertas, - tariau.
Vi sudejavo:

-Atsargiai, taip kalbdama tik skatini mane dar labiau jo geisti.


sitaisme prie stalo pirmame bibliotekos aukte, netoli suaugusij
groins literatros skyriaus. Atsidariau neiojamj kompiuter ir surinkau:
Auka", dvi su puse vaigduts." Gal dvi su puse vaigduts buvo ir
emokas vertinimas, taiau galvoje kirbjo visokios mintys, todl nesijauiau
esanti nealika.
Vi atpl pakel diovint obuoli.
-Nori?
-Ne, ai.
Draug atsiduso.
-Jei tu nevalgysi, visk teks suveisti man. O a tikrai nenoriu.
Vi laiksi spalv rato vaisi dietos. Kasdien trys raudoni vaisiai, du melsvi,
sauja ali...
Paklusi obuolio skiltel Vi apirinjo j i vis pusi.
-Kokia ia spalva? - paklausiau.
-Manau, sprangi moiuts Smit alia.
Kaip tik tuo metu prie ms prisdo Marse Milar, vienintel Kol- dvoterio
vidurins mokyklos istorijoje vienuoliktoke, patekusi okj, palaikani
krepinio komand, grup. Jos braki spalvos plaukai prie sprando buvo
suriti uodegles, ant veido kaip visada utepta koks pus buteliuko skystos
pudros. Neapsirikau dl pudros kiekio, nes Marss strazdan visikai nebuvo
matyti. Nemaiau j nuo tada, kai Marse perjo septint klas. Kaip tik tais
metais ji atrado Mer Kei. Marss sijonas vos deng upakal.
-Sveika, sunkiasvore, - pasisveikino Marse su Vi.
-Labas, apsigimle i cirko, - atsak Vi.
-Mano mama iam savaitgaliui ieko modeli. Moks devynis dolerius u
valand. Pamaniau, kad tave sudomins.
Marss mama vadovauja vietinei JCPenney universalinei parduotuvei ir
savaitgaliais kartu su Marse ir kitomis krepinio komandos palaikymo grups
merginomis parduotuvs vitrinose, ieinaniose gatv, demonstruoja
bikinius.
-Jai tikrai sunku rasti modeli demonstruoti didesni dydi apatiniam
trikotaui, - aikino Marse. -Tau tarpdantyje strig maisto, - pasak Vi. - Tarp dviej priekini dant.
Panau okoladin laisvinamj grim...
Marse apsilai dantis ir pakilo nuo stalo. Kai ji koketikai ingsniavo tolyn,
Vi sikio pirt burn ir suvaidino, kad apvemia Marsei nugar.
-Jai nuskilo, kad esame bibliotekoje, - pareik Vi. - Gerai, kad ms keliai
nesusikirto tamsioje gatvelje. Paskutin kart klausiu: nori obuoli?
-Pasiduodu.
Vi nuingsniavo prie iuklins. Netrukus gro neina meils romanu.
Atsisdo alia ir rodydama knygos virel tar:
-Kada nors io romano personaai bsime mes. Prievartaujamos pusnuogi
kauboj. domu, k jauti buiuodama sukepusias saulje, dumblu aplipusias
lpas?
-Purv, - sumurmjau barkindama kompiuterio klaviais.
-Jei jau prakalbome apie purv, - Vi netiktai pagyvjo, - ana,
ms vaikinas.
Dirsteljau per neiojamojo kompiuterio vir ir nustrau. Kitame sals
gale, eilje prie kontrols stalelio, stovjo Lopas. Tarsi pajuts, kad stebiu,
atsigr. Mudviej vilgsniai trumpai susitiko. A pirma nusukau akis, bet

spjau pamatyti plat jo ypsn.


irdis plak kaip palusi, tad liepiau sau susitvardyti. Neketinau eiti iuo
keliu. Tik ne su Lopu. Nebent aptemt protas.
-Eime, - paraginau Vi.
Ijungiau kompiuter, djau krep ir utraukiau. Knygas grdau kuprin,
kelios nukrito ant grind.
-Bandau perskaityti knygos, kuri jis laiko, pavadinim, - paaikino Vi. ...palauk... Kaip bti moter persekiotoju".
-Jis neketina imti knygos tokiu pavadinimu.
Taiau abejojau.
-Jis paims arba t knyg, arba Kaip be pastang spinduliuoti seksualum".
-, - sunypiau.
-Nurimk, jis ms negirdi. Kalbasi su bibliotekininke. Isirao knygas.
Skubiai vilgteljusi sitikinau pati ir supratau, kad jei ieisime dabar,
tikriausiai susidursime su juo prie ijimo. Tada tursiu jam k nors pasakyti.
Atsisdau ir stropiai rausiausi tuiose kiense, kol Lopui idav knygas.
-Ar nemanai, kad iurpoka, jog jis ia atsidr tuo pat metu kaip ir mes? paklaus Vi.
-O tu kaip manai?
-Tikriausiai jis tave persekioja.
-O gal tai tiesiog sutapimas.
Tai buvo ne visai tiesa. Jei man bt reikj sudaryti deimties viet,
kuriose vakare labiausiai tikiausi sutikti Lop, sra, vieoji biblioteka j
bt nepatekusi. Kaip ir imto viet sra. Tad k jis ia veikia?
is klausimas mane ypa neramino po prajusios nakties. Vi apie tai
nepasakojau, tikjausi, kad pamiriu ir galiausiai patiksiu, kad nieko nebuvo.
Baigta.
-Lopai! - teatralikai sunibdjo Vi. - Ar tu persekioji Nor?
Delnu udengiau jai burn.
-Liaukis. Nejuokauju.
Rsiai pavelgiau draug.
-Kertu layb, jis tave seka, - pareik Vi nustumdama mano deln. - Taip pat
neabejoju, kad jau yra tai dars. Esu tikra, kad buvo sakyta j izoliuoti. Mums
reikt smukti mokyklos ratin ir perskaityti jo asmens byl.
-Mes nesibrausime ratin.
-Galiu nukreipti dmes. Man tai gerai sekasi. Niekas nepastebs, kaip smuksi
vid. Veiksime tarsi nips.
-Mes nesame nips.
-Ar inai, kokia jo pavard? - paklaus Vi.
-Ne.
-Ar apskritai k nors apie j inai?
-Ne. Ir nenoriu inoti.
-Ak, liaukis. Tau patinka geri detektyvai, o geresnio u nerasi.
-Geriausiuose detektyvuose bna lavon. Mes jo neturime.
-Kol kas! - suspieg Vi.
Imiau i kuprins vaist buteliuk, ikraiau dvi geleies tabletes ir i
karto abi nurijau.
Vi riedjo prieva kelios minuts po deimtos. Ijung varikl ir pamojavo
man prie akis rakteliais.
-Neparvei mans namo? - paklausiau. Tik tuiai auinau burn, atsakym ir

taip inojau.
-Kyla rkas.
-Lopais.
-O Viepatie. Niekaip negali jo pamirti. Nekaltinu tavs. A pati tikiuosi j
inakt susapnuoti.
Tfu!
-O rkas prie tavo nam visuomet sutirtja, - aikino Vi. - Kai sutemsta, a jo
bijau.
iupau raktelius.
-Ai.
-Nepyk. Pasakyk mamai, kad persikelt ariau. Paaikink jai, kad yra toks
klubas, vadinamas civilizacija, kur jums vertt stoti.
-Tikiesi, kad ryt atvaiuosiu tavs paimti?
-Pus atuoni bt aunu. I mans priklauso pusryiai.
-Pasistenk, kad bt skans.
-Graiai elkis su mano kdikiu, - perspjo Vi braukdama per neono prietais
skydel. - Taiau nepersistenk. Jis neturi suprasti, kad yra geresni u mane.
Pakeliui namus mintimis trumpai grau prie Lopo. Vi buvo teisi - vaikinas
netiktinas vilioklis. Ir netiktinas baisuoklis. Kuo daugiau galvojau, tuo
tvirtesnis darsi sitikinimas, kad jis kakoks... nenormalus. Nesistebjau, kad
Lopas priegyna, bet viena bandyti suerzinti mane klasje ir visai kas kita galbt nuvaiuoti bibliotek, kad tai padarytum. Nedaugelis itaip
vargintsi... nebent turt svari prieast.
Pasiekus pusiaukel namus, tekenantis lietus nuplov vir kelio kabanius
lengvus rko debesis. Nenuleisdama aki nuo kelio mginau rasti stiklo
valytuv jungikl.
Vir galvos mirkiojo gatvi ibintai, ir a spliojau, ar neugrius smarkesn
audra. Arti vandenyno oras nepastovus, ir smulkus lietus lengvai gali virsti
litimi, sukeliania potvyn. Paspaudiau greiio pedal.
Vl sumirkiojo gatvi ibintai. Sprandu perbgo iurpas, pasiiau rank
plaukeliai. etas pojtis pasidar itin atrus. Dingteljo, jog kakas mane
seka. Galinio vaizdo veidrodlyje nemaiau kito automobilio ibint. Priekyje
automobili irgi nebuvo. Vaiavau viena.
i mintis nelabai guod. Padidinau greit iki septyniasdeimt penki kilometr.
sijungiau stiklo valytuvus, taiau ir darbuodamiesi didiausiu greiiu jie
nepajg susidoroti su talaniu lietumi. Usideg geltonas viesoforo
signalas. Sustabdiau automobil, apsidairiau ir vaiavau sankry.
Smg igirdau anksiau, nei ivydau tams siluet, slystant variklio
dangiu.
Surikau ir staigiai nuspaudiau stabdius. Pavidalas atsitrenk priekin
stikl, pasigirdo dtanio stiklo trakesys.
Impulsyviai pasukau vair dein. Neono galas m slysti, ir a sisukau
sankry. Siluetas nusirideno ir dingo.
Ugniauusi kvap pabalusiais krumpliais laikiausi sikibusi vair. Atleidau
stabdius. Automobilis sutrkiojo ir ugeso.
Jis stebjo mane atsitps visai alia. Ir tikrai neatrod... sueistas.
Buvo apsirengs juodai ir visikai susiliejo su tamsa, todl buvo sunku
pasakyti, kaip atrodo. I pradi neirjau veido bruo, paskui supratau,
kad jis usidjs slidininko kauk.
mogus atsistojo ir prisiartino. Priglaud delnus prie stiklo mano pusje.
Ms vilgsniai susitiko pro ipjovas kaukje. Jo akyse pamaiau mirtin

ypsn.
Jis trinkteljo delnais, ir stiklas suvirpjo.
Pamginau uvesti automobil. jungiau pirm pavar, nuspaudiau greiio
pedal ir atleidau sankab. Variklis suriaumojo, bet automobilis sutrkiojs
ugeso.
Pamginau vl, taiau mano dmes iblak aius metalo dergesys. Su
siaubu irjau, kaip linksta durels. Jis band jas atplti.
jungiau pirm pavar. Batai nuslydo pedalais. Automobilis suriaumojo,
prietais skydelyje variklio apsuk rodykl virpjo raudonoje zonoje.
Pasigirdo dtanio stiklo garsas, ir pro lang lindo jo kumtis. Jis m
grabinti man pet ir suspaud rank. Kimiai surikau, spusteljau greiio
pedal ir atleidau sankab. Neonas viegdamas pajudjo. Nepastamasis
sikibs man rank kiek pabgjo alia automobilio, paskui parkrito.
Pajutusi adrenalino antpld, oviau priek. Galinio vaizdo veidrodlyje
pasitikrinau, ar jis nesiveja. Kad nepravirkiau, sukandau lpas.

4
SKYRI U S

1 KD A M A H O T O R N O KE L I U pravaiavau namus, ap8 sigriau, pralkiau Papldimio keli ir patraukiau atgal


1 Koldvoterio centr. Nuspaudiau mygtuk su upro^iB^B^?ramuotu Vi numeriu.
-Atsitiko nelaim... a... jis... lyg i po emi... Neonas...
-Nejuokink. Kas atsitiko?
Atgalia ranka nusiluosiau nos. Virpjau kaip epus lapas.
-Jis iniro tarsi i po emi.
-Kas?
-Jis... - mginau surikiuoti mintis ir ireikti odiais. - Jis ioko prieais
automobil!
-O Dieve, o Dieve, o Dieve! Tu partrenkei elni*. Ar nesusialojai? Kaip
Bembis? - suaimanavo vos neklykdama draug.
iojausi atsakyti, taiau Vi neleido.
-Nesijaudink. Jis apdraustas. Tik pasakyk, ar elnias tebra prilips prie mano
kdikio?.. Juk ne, tiesa?
Kad ir k ruoiausi atsakyti, staiga persigalvojau. Mintys lenk odius.
Galbt pavykt isisukti, jei pameluoiau, kad partrenkiau elni. Trokau
isipasakoti Vi, bet drauge bijojau pasirodyti trenkta. Kaip jai paaikinsiu, kad
vyrukas, kur partrenkiau, atsistojo ir norjo atplti automobilio dureles?
Atsmaukiau apykakl ir apirjau pet. Neivydau joki ymi ten, kur jis
buvo suleids nagus...
Atgavau am. Ar tikrai noriu isiginti, kad tai vyko? inojau, k maiau. Tai
nebuvo vaizduots padarinys.
-O Viepatie, - vaitojo Vi. - Tu neatsakai mano klausimus. Elnias strigo tarp
priekini ibint, tiesa? Tu vaiuoji su strigusiu elniu tarsi sniego valytuvas
su plgu.
-Ar galiau pernakvoti pas tave?
Norjau dingti i gatvs, i tamsos. Sunkiai atsidusau supratusi, kad pas Vi
tursiu vaiuoti per t pai sankry, kurioje j partrenkiau.
-Esu savo kambaryje, - atsak Vi. - eik namus pati. Susitiksime po keli
minui.
Tvirtai suspaudusi vair vaiavau per liet melsdamasi, kad Ho- torno kelyje
degt alias viesoforo signalas. Taip ir buvo, tad pralkiau sankry
nudelbusi akis, nors vogiomis dirsiojau pakels elius. Vyruko su
slidininko kauke nebuvo matyti.
Po deimties minui pastaiau neon prie Vi namo. Durels buvo smarkiai
lenktos, teko spirti, kad atsidaryt. Tada nubgau prie pagrindini dur,
usirakinau i vidaus ir nusileidau laiptais rs.
Vi sdjo ant lovos sukryiavusi kojas, kelius atrmusi neiojamj
kompiuter, sikiusi ausines klaussi muzikos visu garsu.

-Ar man vakar apirti, kaip apgadintas automobilis, ar veriau palaukti,


pamiegoti bent septynias valandas? - paklaus draug perrkdama ausinuk.
-Rinkiausi antr variant.
Vi ijung kompiuter ir isitrauk ausines.
-Eime, apirsim.
Lauke ilgokai spoksojau neon. Mano oda paiurpo ne nuo vsaus nakties
oro. Stiklas vairuotojo pusje buvo sveikas. Durels nelenktos.
-Kakas ne taip, - pasakiau.
Taiau Vi mans nesiklaus. Ji kruopiai po milimetr tyrinjo automobil.
Prijau ariau ir pabaksnojau stikl. Netrks. Usimerkiau. Atsimerkusi
ivydau t pat.
Apjau automobil. Apsukusi beveik vis rat, staiga stabteljau.
Priekin stikl kirto maytis brimas.
Vi j pastebjo tuo pat metu kaip ir a.
-Gal tai buvo vover?
Prisiminiau iurp nepastamojo vilgsn. Jo akys buvo tokios juodos, kad
lliuks susiliejo su rainele. Juodos lyg... Lopo.
-Pavelk mane, a verkiu i diaugsmo, - digavo Vi, isidrbusi ant neono
variklio dangio ir glostydama automobil. - Maytlai- tis trkimas. Ir tai
viskas!
Prisiveriau nusiypsoti, bet mano irdis spurdjo. Prie penkias minutes
stiklas buvo idautas, o durels lenktos. Dabar tai atrod netiktina. Ne,
beprotika. Bet a maiau, kaip jo kumtis lindo pro stikl, ir jutau, kaip nagai
smigo man pet.
O gal ne?
Kuo labiau stengiausi prisiminti susidrim, tuo sunkiau josi. Atmintis
trkinjo. Smulkmenos ibluko. Ar jis buvo auktas? O gal emas? Lieknas?
Stambus? Ar jis k nors sak?
Negaljau prisiminti. Ir tai labiausiai baugino.
Kit ryt, penkiolika po septyni, kartu su Vi ijome i nam ir nuvaiavome
Enzo ukandin pusryi igerti ilto pieno. Abiem delnais apglbusi
porceliano puodel stengiausi suilti. Isimaudiau due, apsivilkau liemen ir
megztin, kuriuos pasiskolinau i Vi, truput pasidaiau, bet visk prisiminiau
kaip per migl.
-Neatsigrk, - perspjo Vi, - ponas alias Megztinis be paliovos iri ms
pus per dinsus vertindamas tavo ilgas kojas... Ak! Jis k tik man atidav
pagarb. Nejuokauju. Karikai, priddamas du pirtus prie kaktos. Kaip avu.
Nesiklausiau draugs iaukjimo. Nakt neleido umigti prajusio vakaro
nutikimas. Mintys pynsi, akys buvo sausos ir sunkios, negaljau susikaupti.
-Ponas alias Megztinis atrodo normalus, bet jo draugas - tikras blogiukas, toliau tarkjo Vi. - Siunia signalus: Su manim veriau neprasidk." Na, ar
jis ne Drakulos ipera? Tik nesakyk, kad paistau nesmones.
Kilsteljau akis, kad pasiiriau j neisiduodama. Apirjau velni
bruo gra veid. viesius plaukus iki pei. Chromo spalvos akis. Neskust
smakr. Nepriekaiting aprang: ant alio megztinio vaikinas buvo usivilks
siuvjo sit vark ir mvjo tamsius vardinius dinsus.
-Tu paistai nesmones, - pasakiau.
-Gal nepastebjai, kaip giliai dubusios jo akys? kaktos vidur isikiusi
plauk linija? Koks jis auktas ir lieknas? Gal net toks auktas, kad tikt man.
Vi gis buvo beveik metras atuoniasdeimt, taiau jai vis tiek patiko
auktakulniai bateliai. Labai auktais kulnais. Ji tiesiog liguistai veng
draugauti su emesniais u j vaikinais.

-Ei, kas atsitiko? - paklaus Vi. - Ko sdi kaip vandens burn prisismusi? Juk
ne dl to trkimo priekiniame stikle, tiesa? Na ir kas, jei partrenkei vr?
Kiekvienam gali pasitaikyti. inoma, jei tavo mama nusprst isikelti i t
tyr, tikimybi susidurti su vrimi gerokai sumat.
Ketinau papasakoti Vi vis ties. Greitai. Tiesiog man reikjo surikiuoti
mintis. Taiau bda ta, kad neinojau, kaip tai padaryti. Prisiminiau tik
padrikas nuotrupas. Tarsi kas trintuku bt itryns atmint. Smarkus lietus
liaug neono stiklais, dl to u lango viskas susiliejo. Gal a i ties
partrenkiau elni?
-Hmm, pavelk, - tar Vi. - Ponas alias Megztinis pakyla nuo kds. Taip, jo
knas kaip vyruko, kuris nuolat lankosi sporto salje. Jis tikrai eina ms link
ir akimis tyrinja nekilnojamj turt - tavo nekilnojamj turt.
Netrukus igirdome tyl, malon: Sveikos."
Mudvi su Vi kartu paklme akis. Ponas alias Megztinis stovjo ms stalo
gale susikis nykius dins kienes. Akys ydros, stilingai paiauti
viess plaukai krito ant kaktos.
-Ir tu bk pasveikintas, - atsak Vi. - A esu Vi. O ji - Nora Grei.
Susiraukusi pavelgiau draug. Nemgstu, kai pasakoma mano
pavard, nes tada jauiuosi, tarsi bt paeista nerayta mergaii, juo labiau
geriausi draugi sutartis, kai ukalbina nepastamas vaikinas. Abejingai
pamojavau ranka, priglaudiau puodel prie lp ir kaipmat nusiplikiau lieuv.
Jis prisitrauk kd nuo gretimo staliuko ir aperg laikydamasis atkalts.
Itiess man rank prisistat:
-Esu Eliotas Saundersas. - Nustebinta oficialumo, j paspaudiau. - O ia Dulis, - pridr jis smakru linkteldamas biiulio, kurio g Vi aikiai per
menkai vertino, pusn.
Dulis susmuko greta Vi kd, tarsi aislin krsliuk.
-Turbt esi aukiausias iki iol sutiktas vyrukas, - pareik jam Vi. - Rimtai,
koks tavo gis?
-Du metrai atuoni, - sumurmjo Dulis atsidrbdamas kdje ir
sukryiuodamas rankas ant krtins.
Eliotas kosteljo.
-Gal damos nort uksti?
-A - ne, - atsakiau pakeldama puodel. - Jau usisakiau.
Vi po stalu spyr man blauzd.
-Ji suvalgys spurg su vaniliniu kremu. Usakyk dvi.
-tai kaip. O dieta? - paklausiau Vi.
-Pati tu tai kaip. Vanils pupels - vaisiai. Rudi.
-Tada tai - anktinis augalas.
-Esi tikra?
Tikra nebuvau.
Dulis usimerk ir uspaud nos. Matyt, jam su mumis buvo taip pat
domu kaip ir man su jais.
Kai Eliotas jo prie prekystalio/pasekiau j akimis. Vaikinas tikrai buvo
moksleivis, taiau anksiau nebuvo tek matyti jo KVM1. Biau prisiminusi.
avus, draugikas, tokie nesusilieja su minia. Jei nesijausiau tokia sukrsta,
gal net susidomiau. Panoriau susidraugauti, o gal ir daugiau.
-Ar gyveni kur nors netoliese? - paklaus Dulio Vi.
-Aha.
-Lankai mokykl?
-Kinghorno parengiamj.

-Apie toki negirdjau.


-Tai privati mokykla. Portlande. Mums pamokos prasideda devint.
Jis atsismauk rankov ir pavelg laikrod.
Vi pirtu pakabino pieno put ir nulai.
-Ar jis brangus?
Dulis pirm kart pairjo tiesiai j. Ipt akis taip, kad buvo matyti
baltymai.
-Ar tu turtingas?
Dulis nuvelg Vi, tarsi i k tik jam ant kaktos bt nutrkusi mus ir su
visa kde truput atsitrauk nuo ms.
Eliotas gro su pustuziniu spurg.
-Dvi su vaniliniu kremu damoms, - tar jis pastumdamas dut prie mans, ir keturios glazruotos man. Manau, verta dabar prikimti skrand, nes
neinau, kaip maitina Koldvoterio vidurinje.
Vi vos nepaspringo pienu.
-Tu lankai KVM?
-Nuo iandien. K tik persikliau i Kinghorno parengiamosios.
-Mudvi su Nora lankome KVM, - paaikino Vi. - Manau, supranti, kaip tau
pasisek. Jei tik norsi k nors suinoti - pavyzdiui, k pakviesti pavasario
pokyl, - klausk. Mudvi neturime vaikin... kol kas.
Nusprendiau, kad metas skirstytis. Dulis aikiai nuobodiavo ir buvo
suirzs, o mane nervino jo buvimas. Demonstratyviai pavelgiau mobiliojo
laikrod ir tariau:
-Metas mokykl, Vi. Reikia pasirengti biologijos testui. Eliotai, Duli, malonu
buvo susipainti.
-Biologijos testas tik penktadien, - paprietaravo Vi.
Susigiau, bet nusiypsojau pro sukstus dantis.
-Teisingai. Norjau pasakyti, kad mums bus angl kalbos testas. I Defrio
oserio krybos.
Visi suprato, kad meluoju.
Jauiausi truput nesmagiai dl savo iurktumo, Eliotas niekaip jo
nenusipeln. Taiau nenorjau ia ilgiau kiurksoti. Norjau judti, pamirti
vakar vakar. Galbt silpnjanti atmintis nra jau taip blogai. Kuo greiiau
pamiriu vyk, tuo greiiau mano gyvenimas gr kasdienes ves.
-Tikiuosi, pirma diena mokykloje tau bus auni, ir mes galbt susitiksime per
pietus, - tariau Eliotui. Tada iupau Vi u alkns ir itempiau pro duris.
Pamokos jo pabaig, buvo likusi tik biologija, tad stabteljau prie savo
spintels pasikeisti knyg ir patraukiau klas. Vi atjo anksiau nei Lopas;
atsisdo tui jo kd ir pasiraususi kuprinje itrauk dut atri
vyniotini su kukurz lapais.
-tai vienas raudonas vaisius, - pasil ji kidama man.
-Palauk, spsiu... vaisius yra cinamonas? - paklausiau nustum- dama dut.
-Tu taip pat nevalgei piet. - Vi susirauk.
-A neialkusi.
-Melag. Tu visada ialkusi. Ar tai dl Lopo? Tikiuosi, nenuogstauji, kad jis
tave persekioja? Mat vakar vakare bibliotekoje tik pajuokavau.
Pasitryniau smilkinius. Paminjus Lopo vard, kyrus skausmas, spauds
akiduobes, staiga paatrjo.
-Lopas mane maiausiai jaudina, - atkirtau.
Tai buvo ne visai tiesa.
-Atleisk, tai mano vieta.
Igirdusios Lopo bals, abi su Vi paklme akis.

Lopo balsas gana malonus, taiau vaikinas taip spigino Vi, kad i pakilo ir
usimet kuprin ant peties. Mano draug nesiskubino, ir Lopas mosteljo
prajimo pusn ragindamas j pasitraukti i kelio.
-Kaip visada graiai atrodai, - pagyr ssdamasis.
Lopas atsilo ir isities. Seniai inojau, kad jis auktas, taiau niekada
nesidomjau, koks jo gis. irdama Lopo kojas spjau, kad jis turt bti
auktesnis nei metro atuoniasdeimt trij. Galbt net metro atuoniasdeimt
penki.
-Ai, - padkojau.
Tuojau pat panorau susigrinti savo odius. Ai? Blogiausia, k galjau
pasakyti, buvo Ai". Nenorjau, kad Lopas galvot, jog man patinka
komplimentai, nes man... daniausiai... jie nepatikdavo. Nereikjo bti itin
nuovokiai, kad suprastum, jog Lopas gyva bda, o mano gyvenime j ir taip
netrko. Kam auktis kit? Galbt, jei nekreipsiu dmesio, Lopas galiausiai
atstos. Tada tyliai ir graiai sdsim vienas greta kito kaip visi kiti mokiniai.
-Ir maloniai kvepi, - pridr Lopas.
-Prausiausi po duu, - atsakiau irdama tiesiai prieais save. Neigirdusi
jokio atsakymo, pasisukau j. - Muilas. ampnas. Kartas vanduo.
-Nuoga. inau, kaip tai daroma.
Norjau pakeisti pokalbio tem, bet nuaidjo skambutis.
-Padkite vadovlius al, - paliep Treneris. - Idalysiu jums bandomosios
apklausos lapus, kad apiltumte prie tikr penktadienio apklaus. - Jis
atsistojo prieais mane ir paseiljs pirt mgino atskirti lap. - Noriu, kad
atsakindami klausimus penkiolika minui nesikalbtumte. Paskui
aptarsime septint skyri. Skms.
pirmuosius klausimus atsakiau greitai, remdamasi turimomis iniomis.
Apklausa bent jau privert susikaupti ir ugo vakarykt nuotyk, bals bei
abejones, ar man nesuskystjo protas. Stabteljau pailsinti nutirpusios rankos
ir pajutau, kaip Lopas palinko prie mans.
-Atrodai pavargusi. Naktis buvo nerami? - sunibdjo jis.
-Maiau tave bibliotekoje. - Stropiai vediojau pietuku apklausos lape,
apsimeiau, jog temptai dirbu.
-Rykiausias mano vakaro vykis.
-Ar tu mane sekei?
Lopas atlo galv ir tyliai nusijuok.
Pamginau paklausti kitaip.
-K ten veikei?
-Pasimiau knyg.
Pajutau Trenerio vilgsn ir susitelkiau Mausimus. Atsakiusi kelis,
vogiomis dirsteljau kair. Nustebau, kad Lopas mane stebi. Jis plaiai
nusiypsojo.
Nuo keistai patrauklios jo ypsenos mano irdis suspurdjo. Didiai
priblokta paleidau pietuk. Jis barkteljo stal ir nusirito ant grind.
Lopas j pakl. Padav pietuk laikydamas delne, o a turjau pasistengti,
kad nepaliesiau jo odos.
-K veikei ijs i bibliotekos?
-Kodl klausi?
-Ar sekei mane? - neatlyau.
-Atrodai truput sudirgusi, Nora. Kas atsitiko? - Jis susirpins kilsteljo
antakius. Maiau, kad vaidina, nes juodos akys svaid paaipias kibirktles.
-Ar mane persekioji?
-Kodl turiau?
-Atsakyk klausim.
-Nora!

Perspjantis Trenerio balsas grino mane prie darbo, bet vis tiek spliojau,
koks bt buvs Lopo atsakymas, ir dl to norjau laikytis nuo jo kuo toliau.
Per vis klas. Per vis visat.
Treneris papt vilpuk.
-Laikas. Perduokite atsakymus priek. Panaius klausimus gausite ir
penktadien. O dabar, - jis pasitryn rankas, ir nuo io sauso garso knu
perbgo iurpas, - apie ios dienos pamok. Panele Skai, ar nortumte
paskelbti tem?
-S-e-k-s-a-s, - prane Vi.
Vos tik draug itar od, mano mintys nuklydo kitur. Ar Lopas mane
persekiojo? Ar tai jo veid slp slidininko kauk - jei po ja apskritai buvo
kieno nors veidas? Ko jis siekia? Staiga pasidar labai alta, ir a save
apglbiau. Norjau, kad mano gyvenimas vl bt toks, koks buvo, kai j dar
nebuvo sibrovs Lopas.
Pasibaigus pamokai, sustabdiau j.
-Galime pasikalbti?
Lopas jau buvo atsistojs, todl atsisdo ant stalo krato.
-Kas atsitiko?
-inau, tu irgi netrokti sdti su manim. Manau, Treneris mus persodint, jei
su juo pakalbtum tu. Jei paaikintum padt...
-Padt?
-Kad mudu netinkam vienas kitam.
Lopas delnu pasitryn smakr, prie io judesio pripratau vos per kelias
ms painties dienas.
-Tikrai?
-Tai nra jokia priblokianti naujiena.
-Kai Treneris papra ivardyti pageidaujamas partnerio savybes, a
apibdinau tave.
-Atsiimk savo odius.
-Protinga. Patraukli. Paeidiama. Nesutinki?
Tai Lopas sak tik todl, kad man prietaraut, todl dar labiau suerzino.
-Tai papraysi Treijerio, kad mus persodint?
-Pasiduodu. Tu man imi patikti.
K turjau atsakyti? Lopas aikiai norjo pamatyti, kaip reaguosiu. Jis
nesunkiai pasiek tiksl, nes a neatspdavau, kada jis juokauja, o kada kalba
nuoirdiai.
Stengiausi kalbti ramiai.
-Tau bus kur kas geriau, jei sdsi su kuo nors kitu. Manau, ir pats tai inai. Nusiypsojau. Dirbtinai, bet mandagiai.
-Viskas gali baigtis tuo, kad man teks sdti su Vi, - atsak jis taip pat
mandagiai nusiypsodamas. - Nenoriu tampyti lito u s.
Prie ms stalo idygo Vi, jos akys lakst nuo Lopo prie mans.
-Gal jums trukdau?
-Ne, - atsakiau segdamasi kuprin. - Klausiau Lopo, kas uduota perskaityti
vakar. Neprisiminiau, kuriuos puslapius nurod Treneris.
-Uduotis kaip visada parayta lentoje, - pasak Vi. - Negi dar neperskaitei?
Lopas nusijuok. Tik jis suprato, i ko.
Ne pirm kart magjo suinoti, k jis galvoja. Neretai tardavau, kad jo
juokas susijs su manimi.
-Gal nortum dar k aptarti, Nora? - paklaus Lopas.
-Ne, - atsakiau. - Iki rytojaus.
-A jo lauksiu, - tar Lopas ir mirkteljo. - Tikrai.

Kai Lopas nutolo tiek, kad ms negaljo girdti, Vi paliet mano rank.
-Turiu ger ini. Kiprianas. Tokia jo pavard. Maiau klass urnale.
-Dl to ir ypsaisi, kad...
-Moksleiviai receptinius vaistus privalo uregistruoti pas mokyklos slaugytoj.
- Vi timpteljo priekin mano kuprins kien, kurioje laikau geleies
tabletes. - O slaugytojos kabinetas kaip tik yra ratinje, kur, beje, laikomos
mokini asmens bylos.
vytiniomis akimis Vi iupo mane u rankos ir pastm dur link.
-Metas imtis sekli darbo.

5
SKYRI U S

UO GA L I U P A D T I ?
Prisiveriau nusiypsoti mokyklos sekretorei, vilkimsi, kad
neatrodau tokia nedora, kokia jauiausi.
-Kasdien mokykl turiu netis receptini vaist, o mano draug... Tardama
od uspringau ir pagalvojau, ar vliau benorsiu vadinti Vi savo drauge.
-...draug man pasak, kad turiu juos uregistruoti pas slaugytoj. Ar tikrai?
Negaljau patikti, kad stoviu ia ketindama pasielgti neteistai. Pastaruoju
metu danai elgdavausi keistai. Pirmiausia, vlai vakare
nulkiau paskui Lop abejotinos reputacijos biliardin. Dabar ketinau
niuktinti jo asmens byl. Kas man nutiko? Kodl nesivadovauju protu, jei
tik reikalas bna susijs su juo?
-Taip, - rimtu balsu patvirtino sekretor. - Visus vaistus reikia uregistruoti.
Slaugytojos kabinetas yra ana ten, treios durys kairje, prieais asmens byl
archyv. - Ji mosteljo u nugaros. - Jei slaugytojos nebus, galite palaukti
kabinete. Ji turt greitai grti.
Vl dirbtinai nusiypsojau. Nesitikjau, kad viskas bus taip paprasta.
ingsniuodama koridoriumi kelis kartus stabteljau ir pavelgiau per pet.
Niekas mans nesek. Ratinje suskambo telefonas, taiau atrod, kad
blausiai apviest koridori, kuriame stoviu, ir ratin skiria didiulis
atstumas. Buvau visikai viena ir galjau daryti k panorjusi.
Sustojau prie trei dur kairje. Giliai kvpiau ir pasibeldiau, taiau pro
dur stikl maiau, jog kabinete tamsu. Stumteljau duris. Jos sunkokai
atsivr nedidel patalp, iklot suskilinjusio- mis baltomis plytelmis.
Stypsodama tarpduryje norjau, kad pasirodyt slaugytoja, tada man nelikt
nieko kita, kaip uregistruoti geleies tabletes ir ieiti. Skubiai apsidairiusi
ivydau stiklintas duris, ant kuri buvo urayta: MOKSLEIVI ASMENS
BYLOS". U j irgi buvo tamsu.
Pasmonje kirbjo kyri mintis. Lopas tvirtino pernai nelanks mokyklos.
Beveik neabejojau, jog melavo, taiau jei sak ties, gal nerasiu ir jo asmens
bylos? Jis privalo turti bent jau nam adres, tikinjau save, skiep kortel ir
paskutinio semestro paymius. Vis dlto. Tikimyb bti ispirtai i mokyklos

atrod per didel kaina u galimyb dirstelti Lopo skiep kortel.


Atsirmusi petim sien pavelgiau laikrod. Vi liep laukti enklo. Sak,
kad enklas bus labai aikus.
Puiku.
Ratinje vl suskambo telefonas, ir sekretor pakl ragel.
Kramtydama lp dar kart dirsteljau duris su urau: MOKSLEIVI
ASMENS BYLOS". Tikriausiai jos urakintos. Juk moksleivi asmens bylos labai
slaptos. Nesvarbu, kaip Vi sugalvos nukreipti dmes, jei durys urakintos,
vid nepateksiu.
Persimeiau kuprin ant kito peties. Prabgo dar minut. Galbt vertt
nedintis...
Antra vertus, o jei Vi teisi, kad Lopas mane persekioja? Per biologijos
pamokas sdiu kartu su juo, toks reguliarus bendravimas man gali kelti
pavoj. Juk turiu apsiginti... ar ne?
Jei durys neurakintos, o asmens bylos surikiuotos pagal abcl, Lopo byl
nesunkiai rasiu. Per kelias sekundes j pervelgsiu, o pajutusi nors menkiausi
pavoj, dingsiu i archyvo. Gal apsisuksiu taip mikliai, kad pamiriu, jog buvau
jusi.
Ratinje sivyravo keista tyla. Staiga i u kampo iniro Vi. Ji susigusi
slinko prie mans ramstydamasi sien ir vogiomis dairydamasi per pet.
Taip senuose filmuose vaikto nipai.
-Padtis kontroliuojama, - sunibdjo ji.
-Kas atsitiko sekretorei?
-Ji buvo priversta trumpai palikti ratin.
-Priversta? Tikiuosi, neivedei jos i rikiuots?
-kart ne.
Ai Dievui ir u maas malones.
-Susukau i telefono automato ir pasakiau, kad mokykloje padta bomba, paaikino Vi. - Sekretor paskambino policij ir ibgo iekoti direktoriaus.
-Vi!
Ji pabaksnojo pirtu rie.
-Laikrodis tiksi. Turim dingti i ia iki atvykstant iminuotojams.
Gerai, kad primin.
Abidvi vienu metu pavelgme moksleivi asmens byl archyvo duris.
-Eik, - stumteljo mane Vi.
Rankove apsivyniojo kumt ir smog dur stikl, bet neimu.
-Tai buvo tik bandymas, - teisinosi Vi. Ji pasitrauk nuo dur, kad galt vl
smogti, bet a sugriebiau draug u rankos.
-Gal jos neurakintos?
Pasukau ranken, ir durys plaiai atsivr.
-Idauti stikl bt buv kur kas romantikiau, - prikio Vi.
Dl skonio nesiginijama.
-Eik vid, - paliep Vi. - A liksiu sargyboje. Jei pasiseks, susitiksim po
valandos meksikiei restorane Gaigalo gatvs ir Papldimio kelio
sankryoje.
Ji susigusi islinko koridori.
Likau stovti viena siauros patalpos, palei kurios sienas stovjo byl
spintos, tarpduryje. Kol sin netikino ieiti, engiau vid ir udariau duris,
tada atsiliejau jas nugara.
Giliai kvpusi numeiau kuprin ir nuskubjau pirmyn, pirtu braukdama
per spint dureles. Radau stali, paenklint KAR- KUV. Trukteljau, ir

stalius barkdamas atsidar. Byl pavadinimai buvo urayti ranka, ir man


pasidar domu, ar Koldvoterio vidurin yra paskutin alyje
nekompiuterizuota mokykla.
Akys ukliuvo u Kipriano pavards.
I prigrsto staliaus itraukiau byl. Stengiausi save tikinti, kad neketinu
daryti nieko bloga. Na ir kas, jei byloje yra konfidencialios informacijos? Esu
Lopo partner per biologijos pamokas ir turiu teis visk inoti.
Koridoriuje igirdau balsus.
Drebaniomis rankomis atveriau byl ir krpteljau. Segtuvas buvo tuias.
Balsai garsjo.
kiau byl ir stumteljau stali. is barkdamas riedjo spint.
Atsigrusi nustrau. Pro dur stikl ivydau direktori, jis sustings spitrijo
mane.
Jis taip ir nebaig kako aikinti breliui moni - svarbiausiems mokyklos
darbuotojams.
-Trumpai atsipraau, - igirdau tariant.
Brelis stumdydamasis nuskubjo pirmyn. Direktorius liko.
-Moksleiviams ia eiti draudiama.
Stengiausi apsimesti beviltikai sutrikusi.
-Labai atsipraau. Iekojau slaugytojos kabineto. Sekretor pasak: treios
durys deinje, bet, matyt, apsirikau skaiiuodama... - Sksteljau rankomis.
- Pasiklydau.
Nespjus direktoriui prasiioti, timpteljau kuprins utrauktuk.
-Turiu jas uregistruoti. Tai geleies tablets, - paaikinau. - Esu anemika.
Surauks antakius direktorius kur laik dmiai mane apirinjo. Manau,
svarst dvi galimybes: likti ia ir mane ikamantinti arba rpintis tariamai
padta bomba. Paskui smakru parod duris.
-Praau nedelsiant ieiti i pastato.
Jis plaiai atidar duris, o a nebesiypsodama nriau koridori.
Po valandos slinkau Gaigalo gatvs ir Papldimio kelio sankryoje
sikrusio meksikiei restorano kabin. Ant sienos vir galvos kabojo
keraminis kaktusas ir kojoto ikama. Tingiai prijo vyrikis, dvintis
sombrer, platesn nei jo peiai. Kol administrator ant stalelio dliojo
valgiaraius, jis brzgindamas gitaros stygas grojo man serenad.
Perskaiiusi pavadinim ant valgiaraio, susiraukiau. Pasienis". ia dar
nebuvau valgiusi, bet pavadinimas pasirod kakur girdtas.
U muzikanto nugaros pasirod Vi ir klesteljo prieais. Kaipmat idygo
padavjas.
-Keturias tortiljas su atriu msos daru, papildomai grietins, taip pat
kukurz trakui ir juodj pupeli, - usak Vi neirdama valgiarat.
-Vien raudon burit, - usakiau.
-Moksite atskirai? - paklaus padavjas.
-A u j nemoksiu, - drauge itarme mudvi.
Kai padavjas nujo, paklausiau Vi:
-Keturios tortiljos. Nesuprantu, k jos turi bendra su vaisiais.
-Nepradk. Esu ibadjusi. Nuo piet nieko nevalgiau. - Draug trumpai nutilo.
- Jei neskaiiuosi atrij vyniotini su kukurz lapais, o a j neskaiiuoju.
Vi apkni, viesi kaip skandinave ir netradicikai netiktinai seksuali.
Kartais nepavyddavau tik todl, kad ji mano draug. alia Vi jausdavausi
turinti tik kojas. Ir galbt mediag apykait. Taiau tik ne plaukus.
-Padavjas galt greiiau atneti trakui, - nekantravo Vi. - Jei per

keturiasdeimt penkias sekundes nesuvalgysiu ko nors sraus, susirgsiu


dilgline. Kad ir kaip ten bt, pirmos trys odio dieta"2 raids tau turt
pasakyti, ko i jos tikiuosi.
-ia padaas gaminamas i pomidor, - priminiau. - Tai raudona spalva. O
avokadas - vaisius. Turbt.
Vi veidas nuvito.
-Ir mes usisakysime saldaus emuogi kokteilio.
Vi teisi. ios dietos laikytis nesunku.
-Tuoj griu, - tar draug ir islinko i kabinos. - Tai tos mnesio dienos. Kai
griu, norsiu gauti vis kauel.
Laukdama draugs dmes sutelkiau vaikin, nurenkant indus nuo keli
tolimesni stal. Jo judesiai buvo keistai pastami. Buvau maiusi ir itaip
prigludusius prie dailiai iriestos nugaros markinius. Tarsi pajuts, jog
kakas stebi, vaikinas atsities ir atsigrs sistebeilijo mane kaip tik tada,
kai j atpainau.
Lopas.
Netikjau savo akimis. Norjau pliauktelti sau per kakt - prisiminiau, kad
saksi dirbs Pasienyje".
luostydamasis rankas prijuost Lopas prijo prie mans aikiai
mgaudamasis, kad sutrikau ir dairausi kaip pabgti, bet spaudiausi kuo
giliau kabin.
-Na, na, - tar jis. - Penkias dienas per savait mans nepakanka? Nutarei
skirti man dar ir vakar?
-Atsipraau u nelaiming sutapim.
Lopas smuko Vi viet. Kai jis padjo rankas ant stalo, pamaiau, kokios jos
ilgos, beveik siekia mane. Lopas m sukioti tarp deln mano stiklin.
-ia uimta, - pareikiau. Kai Lopas nieko neatsak, atmiau i jo stiklin,
gurkteljau vandens ir netyia prarijau ledo gabaliuk. Jis nutvilk stempl
iki pat skrandio. - Ar tau nedert dirbti, uuot bi- iuliavusis su lankytojais?
Uspringau.
Lopas nusiypsojo.
-K veiki sekmadien vakare?
Prunkteljau. Netyia.
-Ar kvieti mane pasimatym?
-Daraisi li. Man tai patinka, angele.
-Man visikai nerpi, kas tau patinka. Niekur su tavim neisiu. Tik ne
pasimatym. Tik ne viena.
Norjau spirti sau u tai, kad spliodama, koks galt bti tik mudviej su
Lopu vakaras, pajutau kartai dilgtelint. Tikriausiai jis apie tai net nepagalvojo.
Matyt, vaikinas tik dl jam vienam inom prieasi stengsi mane suvilioti.
-Palauk. Negi tu k tik pavadinai mane angelu? - paklausiau.
-Na ir kas, jei pavadinau?
-Man nepatinka.
Lopas plaiai isiviep.
-Vadinasi, taip ir bus. Angelas.
Jis persilenk per stal, pakl rank man prie veido ir nykiu perbrauk
lp kamput. Atsiloiau. Per vlai.
-Taip atrodysi geriau, - pasak jis trindamas blizg tarp nykio ir smiliaus.
Stengiausi prisiminti, apie k mudu kalbjoms, taiau ne taip stropiai, kaip
bandiau parodyti, kad jo prisilietimas mans nesujaudino. Papuriau
krintanius ant pei plaukus ir tsiau pradt pokalb.

-Kad ir kaip ten bt, man neleidiama ieiti i nam vakarais paprast dien.
-Gaila. Pakrantje rengiamas vakarlis. Maniau, galsime nueiti. - Vaikino
balsas skambjo nuoirdiai.
Neperpratau jo. Visikai. Kn vis dar bad kartos adatls, todl pro
iaudel siurbteljau ledinio vandens tikdamasi atvsinti jausmus. Leisti laik
vienai su Lopu galbt domu, bet ir pavojinga. Neinia kodl nutariau
pasikliauti instinktais.
Apsimeiau, kad iovauju.
-K gi, kaip sakiau, po to vakarlio kit ryt - mokykl. - Vildamasi labiau
tikinti save negu j, pridriau: - Jei is vakarlis tave traukia, man bus tikrai
nuobodu.
Pagaliau, - dingteljo. - Reikalas baigtas."
Paskui ipykinau:
-O kodl mane kvieti?
Iki iol sau kartojau, kad man nerpi, k apie mane galvoja Lopas. Taiau
dabar supratau, jog tai melas. Net jei vliau nerasiau ramybs, jei k nors
apie j suinoiau. Lopas taip kurst mano smalsum, kad buvau pasiryusi eiti
su juo nors ir pragar.
-Noriu, kad btum viena, - atsak Lopas.
Ikart prabilo savisaugos instinktas.
-Klausyk, Lopai, nenoriu bti storiev, bet...
-Bet tikrai tokia esi.
-Na, pats pradjai! - Nuostabu. Kaip brandiai pasielgiau. - Negaliu eiti
vakarl. Takas.
-Ar dl to, kad tau neleidiama ieiti i nam tais vakarais, kai kit ryt reikia
mokykl, ar todl, kad bijai likti viena su manimi?
-Ir dl vieno, ir dl kito, - netiktai prisipainau.
-Ar bijai vis vaikin... ar tik mans?
Pavariau akis tarsi nordama pasakyti: Neudavink kvail klausim."
-Ar su manimi jautiesi nesmagiai?
Maiau msli Lopo ypsen.
Taip, jis, ties sakant, taip mane veik. Be to, trukd logikai mstyti.
-Atleisk, - pasakiau, - apie k kalbjoms?
-Apie tave.
-Apie mane?
-Tavo asmenin gyvenim.
Suglumusi nusijuokiau.
-Jei kalbsime apie mane... ir prieingos lyties atstovus... Vi man jau
perskait paskait. Neketinu klausytis dar kart.
-Ir k pasak senoji imintingoji Vi?
Neramiai judinau rankas, paskui pakiau pastaln.
-Kodl tau taip rpi?
Lopas i lto palingavo galv.
-Rpi? Juk kalbame apie tave. Esu pakertas.
Vaikinas nuostabiai nusiypsojo. Rezultatas - padanjo pulsas. Mano.
-Grk prie darbo, - paraginau.
-Vis dlto pasakysiu: man patinka, kad mokykloje nra vaikino, kuris
pateisint tavo lkesius.
-Pamirau, kad esi mano vadinamj lkesi inovas, - gliau.
Lopas pervr mane vanagiku vilgsniu.
-Nesi paslaptinga, Nora. Ir nedrovi. Tau tiesiog reikia nemenkos paskatos, kad

nordama su kuo nors susipainti pasielgtum kitaip, nei esi pratusi.


-Gal pakaks apie mane.
-Manai, visus perpranti?
-Netiesa, - atoviau. - Pavyzdiui, nedaug inau apie... tave.
-Dar nesi pasirengusi mans painti.
ie odiai buvo itarti neaismingai. Ties sakant, buvo pasakyti labai
atriai.
-Variau tavo asmens byl.
Mano odiai pakibo ore, paskui mudviej su Lopu vilgsniai susitiko.
-Tai neteista, - ramiai pareik jis.
-Tavo byla tuia. Ten nieko nra. Net skiep kortels.
Lopas n neapsimet nustebs. Atsilo kdje, o akys suspindo tarsi
obsidianas.
-Prisipasti, nes baiminiesi, kad nesukeliau epidemijos? Tym ar kiaulyts?
-Prisipastu, nes tu man atrodai tartinas. Tau nepavyko vis apkvailinti.
Ketinu suinoti, k rezgi. Ketinu tave demaskuoti.
-Nekantriai laukiu.
Paraudau, nes per vlai supratau uuomin. Per Lopo pet ivydau Vi, tarp
stal vingiuojani ms link.
-Ateina Vi, - tariau. - Turi dingti.
Lopas nesijudino, spoksojo mane ir svarst.
-Ko taip iri? - liai paklausiau.
Jis palinko priek rengdamasis atsistoti.
-Esi visikai ne tokia, kaip tikjausi.
-Tu taip pat, - atoviau. - Esi blogesnis.

6
SKYRI U S

i t r yt nus kamb jus s kamb u i ui , kvieianiam pirm, kno


kultros, pamok, nustebau pamaiusi y>al einant Eliot. Jis mvjo
krepininko kelnaites ir vilkjo balt medvilnin Nike nertin. Sportiniai
bateliai auktais aulais atrod nauji ir brangs. Padavs paym panelei Salei,
sugavo mano vilgsn, pamojavo ir prijo prie suolelio.
-Spliojau, kada vl susidursime, - tar jis. - Ratinje suinojo, kad
pastaruosius dvejus metus nelankiau kno kultros usimim. Privaioje
mokykloje jie neprivalomi. Dabar jie svarsto, kaip ketveri met kno
kultros program sprausti dvejus mokslo metus, kurie man liko. Todl ia
ir esu. Kno kultra man bus pirma ir ketvirta pamoka.
-Kodl perjai ms mokykl? - paklausiau.
-Nebeskyr stipendijos, o tvai neigaljo mokti u moksl.
Panel Sal papt vilpuk.
-Turbt is garsas t reikia, - kreipsi mane Eliotas.
-Deimt rat aplink sal nekertant kamp. - Pakilau nuo suolelio. - Ar tu
sportininkas?
Eliotas atsistojo ir m okinti ant pirt gal. Jis kelis kartus staigiai
smgiavo or kabliu. Pasirodym baig smgiu i apaios sustab- dydamas
kumt man pasmakrje. Plaiai ypsodamasis paklaus:
-Ar sportininkas? Iki pat irdies gelmi.
-Tada tau patiks panels Sals malonumo samprata.
Kartu su Eliotu apibgome deimt rat, tada ijome lauk, kur tvyrojo
vaiduoklika migla. Ji tarsi ukimo man plauius, dusino. I dangaus nukrit
keli lietaus laai mgino nustumti audr vir Koldvo- terio centro. Pavelgiau
sporto sals laukujs duris, bet inojau, kokia usispyrusi yra panel Sal.
-Man reikia dviej softbolo3 komand kapiton! - suuko ji. - Ei, krutinkits,
nebkit lyg numir! Kelkit rankas! Veriau pasisilykite patys, antraip
komandas sudarysiu a, o a ne visada tai darau siningai.
Eliotas pakl rank.
-Gerai, - tar jam Sal. - Stok ia, prie nam bazs atmujo lentels. O
raudonj komandos kapiton bus Marse Milar.
Marse nuvelg Eliot.
-Pradk.
-Eliotai, isirink pirm aidj, - paragino panel Sal.
Parms smakr Eliotas apvelg mus vertindamas gebjimus smgiuoti ir
gintis.
-Nora, - tar jis.
Marse atlo galv ir nusijuok.
-Ai, - padkojo ji Eliotui ir nusiypsojo nuodinga ypsena, kuri dl man

nesuprantam prieasi uburia prieingos lyties atstovus.


-U k? - paklaus Eliotas.
-U tai, kad leidai mums laimti, - atsak Marse pirtu rodydama mane. - Dl
imto prieasi a esu krepinio komandos palaikymo grups nar, o Nora ne. io srao viruje yra koordinacija.
Prisimerkusi pavelgiau Mars, paskui nujau prie Elioto ir usitempiau
mlynus dersio markinlius.
-Mes su Nora draugai, - ramiai, beveik altai paaikino Eliotas Marsei.
Pasak stiprokai, bet a nesikiau. Marse atrod taip, tarsi kas ant jos bt
upyls kibir ledinio vandens, ir man tai labai patiko.
-Todl, kad dar nesusipainai su geresnmis. Pavyzdiui, su manimi. - Marse
apvijo plauk sruog aplink pirt. - Esu Marse Milar. Netrukus apie mane
igirsi.
Pastebjau, kaip Marse pamerk Eliotui.
Eliotas nekreip dmesio Marss odius, ir dl to gteljo mano akyse.
Kitas vaikinas bt puols ant keli ir maldavs Marss nors truputlio
palankumo. Pasitenkins kaip uo numestu kaulu.
-Ar stovsime ia vis ryt, kol prapliups lietus, ar aisime? - paklaus panel
Sal. v
Kai susiskirstme komandas, Eliotas mus nusived prie aidj suolelio ir
nustat smgiavimo tvark. Padavs lazd, man ant galvos umauklino
alm.
-Smgiuosi pirmoji, Grei. Mums tik reikia, kad patektum baz.
Apildama usimojau ir vos nepataikiau lazda Eliot.
-Buvau nusiteikusi houmranui4.
-Bus ir j, - paadjo Eliotas. - Jis nusiunt mane prie nam bazs atmujo
lentels. - Eik aiktel ir usimok i vis jg.
Usimeiau lazd ant peties ir pagalvojau, ar nevertjo atidiau irti
beisbolo pasaulio pirmenybi serijos transliacij. Na gerai, galbt man vertjo
stebti pasaulio pirmenybi rungtynes. Pakliau ant aki smunkant alm ir
pamginau vertinti aikts, skendinios vampyrikoje migloje, dyd.
Marse Milar atsistojo ant metiko gbrio laikydama prieais save minkt
softbolo kamuoliuk. Pastebjau, kad Marse atkiusi mano pusn didj pirt.
Ji gyvatikai nusiypsojo ir svied kamuoliuk mane.
Pataikiau kamuoliuko krat ir nuskraidinau prieing, nei reikjo, baudos
linijos pus.
-Tai bent smgis! - suuko panel Sal, stovdama tarp pirmos ir antros
bazs.
-Kamuoliukas buvo labai suktas! - suuko Eliotas nuo suolelio. - Paduok jai
nesukdama!
Ne i karto supratau, kad jo odiai skirti ne man, o Marsei.
Marss paleistas kamuoliukas nubr lank niriame danguje. Usimojau ir
nepataikiau.
-Antras smgis, - pro gaudytojo kauk perspjo mane Entonis Amovicas.
Rsiai pavelgiau j.
Nulipusi nuo bazs lentels manktindamasi kelis kartus pamojavau lazda.
Vos nepataikiau Eliot, prijus man u nugaros. Jis apkabino mane, udjo
rankas ant pei ir sum lazd.
-Leisk, parodysiu, - panibdjo aus. - tai taip. Pajutai? Atsipalaiduok.
Dabar pasuk klubus. Svarbiausia - klubai.
Vis mokini vilgsniai nukrypo mus, ir a pajutau, kaip kaista veidas.

-Supratau, ai.
-Pasitrauk! - suuko mums Marse.
Aiktelje stovintys aidjai m juoktis.
-Jei paduotum padoriai, - atov Eliotas, - ji pataikyt kamuoliuk.
-Esu pasiruousi paduoti.
-Ji pasiruousi atmuti, - atsak Eliotas ir tyliau, tik man, pridr: - Kai tik ji
paleis kamuoliuk, neirk jai akis. Jos padavimai nevars, tad tursi
pasistengti, kad juos atmutum.
-Ei, nestabdykit aidimo! - kteljo panel Sal.
Kaip tik tuo metu kakas patrauk mano dmes automobili stovjimo
aiktelje. Pasirod, kad girdiu aukiant savo vard. Nors ir atsigriau,
inojau, kad mano vardas nebuvo itartas balsu. Jis buvo pasakytas be garso.
Tik mano mintims.
Nora.
Lopas, usidjs iblukusi mlyn beisbolininko kepurait, stovjo
atsirms tinklin tvor. Nors oras buvo bjaurus, nevilkjo striuks. Buvo
apsirengs juodai nuo galvos iki koj. Gr mane giliomis,
neperprantamomis, paslaptingomis akimis.
Galvoje igirdau odius:
Smgiavimo pamokos? Kaip... galantika.
Giliai kvpiau, kad susitvardyiau, ir pasakiau sau, jog man tik pasidingojo.
Nebent Lopas sugeba sisti man mintis. O taip bti negali. Tiesiog negali. Arba
a kliediu. Dar labiau isigandau. Jis nenori bendrauti normaliai ir usimans
gali kalbti su manim net neprasiiodamas.
-Grei! Atsibusk!
Grau tikrov kaip tik laiku, kad spiau pastebti lekiant kamuoliuk.
Usimojau ir vl igirdau odius.
Dar... ne.
Paklusi lazd laukiau, kol kamuoliukas priarts. Kai m leistis, engiau
priek. Usimojau i vis jg.
Igirdau gars pliaukteljim, ir lazda suvirpjo rankoje. Kamuoliukas
pataik Mars, i pargriuvo auktielninka. Paskui pralks tarp antros ir
treios bazs okindamas nukrito ol u aiktels rib.
-Bk! - suriko sdintys ant suolelio komandos nariai. - Bk, Nora!
Pasileidau bgti.
-Mesk lazd! - auk jie.
Numeiau lazd.
-Lik pirmoje bazje!
Nelikau.
Ulipau ant pirmos bazs kampo, apibgau j ir nudmiau prie antros.
Dabar kairio lauko gynjai turjo kamuoliuk ir galjo mane imuti.
Palenkiau galv, iskiau rankas ir mginau prisiminti, kaip per ESPN kanal
rodomas rungtynes profesionalai iuoia baz. Kojomis priek? Galva
priek? Sustoja, parkrinta ant ems ir nusiridena?
Kamuoliukas nuskriejo pas antros bazs gynj. Akies krateliu maiau, kaip
sukasi kakas baltas. iuok!" - auk man nuo aidj suolelio, bet a dar
nebuvau apsisprendusi, kaip kristi - kojomis ar galva priek.
Antros bazs gynjas pagrieb kamuoliuk. Isktusi rankas nriau
atstaiusi galv. Neinia i kur mane atskriejusi pirtin trenk veid.
Pajutau atr odos kvap. Susmukau ant ems pilnutle burna vyro ir
smlio.

-Ji ikrito! - suuko panel Sal.


Nusiridenau al bgtaudama, ar nesusialojau. Kojos deg ir alo, o
atsmaukusi medvilnines kelnes pamaiau, kad launys kruvinos, lyg jas bt
apdraskiusios dvi kats. Nulubiojau iki aidj suolelio ir sudribau.
-Geras, - pagyr Eliotas.
-Mano skrydis ar sudraskytos kelns?
Prisitraukusi kel prie krtins nubraukiau emes.
Eliotas pasilenk ir papt. Keli didesni grumsteliai nuo kelio nukrito ant
ems.
Nejaukiai tyljome.
-Ar gali paeiti? - paklaus Eliotas.
Atsistojau ir parodiau, kad koja, nors apdraskyta ir purvina, mans klauso.
-Galiu tave nuvesti pas slaugytoj, kad sutvarstyt, - pasisil jis. -Jauiuosi
visikai gerai. Nereikia.
Dirsteljau t viet, kur neseniai maiau Lop. Jo ten nebebuvo.
-Ar ten, prie tvoros, stovjo tavo vaikinas? - paklaus Eliotas. Nustebau, kad
jis pastebjo Lop. Juk Eliotas buvo atsigrs j
nugara.
-Ne, - atsakiau. - Tiesiog draugas. Ties sakant, net ne draugas. Jis - mano
partneris per biologijos pamokas.
-Tu paraudai.
-Matyt, vjas nugairino.
Lopo balsas vis dar aidjo galvoje. irdis plak smarkiai, bet kakodl
kraujas stingo gyslose. Ar Lopas kalbjosi su manimi mintimis? Ar mudu sieja
nepaaikinamas ryys, leidiantis taip bendrauti? O gal a tiesiog einu i
proto?
Mano odiai ne visai tikino Eliot.
-Ar judu tikrai ne pora? Nenoriu siekti merginos, kuri priklauso kitam.
-Tikrai.
Bent jau a tuo neabejojau.
Palauk. K Eliotas pasak?
-Atleisk, neigirdau, - atsipraiau.
-etadien vakare vl atidaromas Delf jr uosto parkas, ir mes su Duliu
ketiname ten vaiuoti. Oras, regis, bus neblogas. Gal ir judvi su Vi nortumt?
Svarsiau jo pasilym. Buvau tikra, kad Vi mane umu, jei atsakysiu
Eliotui. Be to, ivyka su juo bt geras bdas atsikratyti iurpokos traukos
Lopui.
-Nebloga mintis, - pritariau.

7
Y

SKYRI U S
Y
E T A D I E N I O VA KA R M UD VI su Dorotja sdjome virtuvje. Ji k tik
paov orkait trokintuv ir dabar tyrinjo uduoi sra. J mama paliko
prispaudusi magnetuku prie dureli.
-Skambino tavo mama. Ji gr tik sekmadien vlai vakare, - paaikino
Dorotja taip nirtingai veisdama plautuv, kad net man suskaudo alkn. Atsakiklyje paliko tau inut. Mama nori, kad jai paskambintum. Ar skambini
jai kas vakar prie eidama gulti?
Sdjau ant taburets ir valgiau sviestu sutept ts riestain. Buvau

atsikandusi didiul ksn, o Dorotja velg mane, nordama igirsti


atsakym.

-Uhum, - atsakiau linkteldama.


-iandien i mokyklos atjo laikas. - Dorotja smakru mosteljo ant stalo
sukrautos korespondencijos pusn. - Gal inai kodl?
Kaip manydama nekaliau gteljau peiais ir atsakiau:
-Neturiu supratimo.
Taiau i ties beveik tikrai inojau, kas tame laike. Prie dvylika mnesi,
atidariusi pagrindines duris, ant slenksio ivydau policininkus. Atneme
blog ini", - pasak jie. Tio laidotuvs vyko po savaits. Nuo to laiko
kiekvien pirmadienio popiet mano tvarkaratyje bdavo susitikimas su dr.
Hendriksonu, mokyklos psichologu. Praleidau du paskutinius ir jei i savait
nesusitvarkysiu, tursiu nemalonum. Greiiausiai is laikas ir yra spjimas.
-K veiksi vakar? Gal k nors esate numaiusios su Vi? Gal irsite film ia,
namie?
-Galbt. Ties sakant, Dora, a pati galiu vliau iveisti t plautuv. Ateik,
atsissk ir... suvalgyk antr riestainio pus.
veiiant plautuv isileido il Dorotjos plauk kuodas.
-Rytoj vaiuosiu konferencij, - pasigyr ji. - Portland. Praneim skaitys
dr. Melisa Sanes. Ji aikina, kad galvojant galima tapti seksualesne.
Hormonai yra labai veiksmingi vaistai. Jei nepasakysime jiems, ko norime,
hormonai gali duoti prieing rezultat. Jie veikia prie mus. - Dorotja
atsigr ir nordama pabrti savo odius parod mane plastikiniu valiklio
buteliu. - Dabar kas ryt pabudusi prie veidrodio nusineu raudon lpda ir
uraau: Esu seksuali", Vyrai mans geidia", eiasdeimt penkeri - tai
nauji dvideimt penkeri."
-Manai, tai padeda? - paklausiau i paskutinij stengdamasi ne- siypsoti.
-Padeda, - rimtai atsak Dorotja.
Laiiau sviest nuo pirt vilkindama laik rasti tinkamam atsakymui.
-Vadinasi, savaitgal praleisi i naujo kurdama savo seksualum.
-Kiekviena moteris turi i naujo susikurti seksualum - man tai patinka. Mano
dukt sidjo implantus. Sak, kad padar tai dl paios savs, taiau kuri
moteris didinasi papus dl paios savs? Jie nata. Dukt pasididino papus
dl vyro. Nora, tikiuosi, tu nekreti joki kvailysi dl vaikin?
Ji pagrmojo man pirtu.
-Patikk, Dora, mano gyvenime nra joki vaikin.
Na gerai, galbt du ir tyko mans, i tolo suka ratus, bet kadangi n vieno j
gerai nepastu, o vienas net stipriai mane igsdino, matyt, bus saugiau
apsimesti, kad j nra.
-Su vaikinais ir gerai, ir blogai, - dst Dorotja. - Rasi netikus, prisiauksi
bd. Rasi tinkam, prisikviesi meil. - Upldus prisiminimams, jos balsas
tapo velnesnis. - Jaunystje, kai gyvenau Vokietijoje, turjau pasirinkti vien
i dviej berniuk. Vienas buvo labai idyks, o antras - manasis Henris. Mes
laimingai igyvenome susituok keturiasdeimt vienus metus.
Laikas keisti pokalbio tem.
-Kaip, hmm, gyvuoja tavo kriktasnis... Lajenelas?
Dorotja ipt akis.
-Tau krito ak maasis Lajenelas?
-Nee.
-Galiau k nors sugalvoti...
-Ne, Dorotja, i ties. Ai, bet - iuo metu galvoju tik apie paymius. Noriu
patekti geriausi universitet.
-Jei kada nors...

-Btinai tau pasakysiu.


Baigiau valgyti riestain klausydama monotoniko Dorotjos tarkjimo ir
kartkartmis linksdama arba sumurmdama aha", kai ji nutildavo ir
laukdavo mano atsakymo. Susimsiusi svarsiau, ar i ties vakar noriu
susitikti su Eliotu. I pradi pasilymas atrod viliojantis. Taiau kuo ilgiau
galvojau, tuo daugiau kilo abejoni. Viena, Eliot pastu tik por dien. Antra,
neinau, kaip susitikim pairs mama. Jau vlu, o iki Delf parko - pus
valandos kelio. Kalbant konkreiau, Delf parkas garsjo audringu gyvenimu
savaitgaliais.
Suskambo telefonas, ir numerio atpainimo taisas rod, kad tai Vi.
-K vakar veiksime? - paklaus ji.
Prasiiojau ir rimtai susimsiau: k atsakyti. Jei pasakysiu Vi apie Elioto
pasilym, trauktis nebus kur.
-O Dieve! - suriko Vi. - O Dieve-dieve-dieve. K tik ant sofos ipyliau nag
lak. Palauk. Paimsiu popierini rankluosi. Ar nag lakas tirpsta
vandenyje? - Netrukus ji gro. - Manau, sugadinau sof. vakar turime kur
nors nueiti. Nenoriu kiauksoti namie, kai tvai atras mano naujausi
atsitiktinio meno krin.
Dorotja nujo tualet. Neturjau jokio noro praleisti vis vakar
klausydamasi, kaip ji bamba valydama santechnikos renginius, todl
apsisprendiau.
-K pasakysi apie Delf jr uosto park? j vaiuoja Eliotas su Duliu. Jie
nori su mumis susitikti.
-Na ir slapuk! Nora, juk tai gyvybikai svarbi informacija. Atvaiuosiu tavs
po penkiolikos minui.
Ragelyje pasigirdo pypsjimas.
Ulipau vir, usitempiau ilt balt kamyro megztin, apsimoviau
tamsius dinsus ir apsiaviau mlynus vairuotojo mokasinus. Sukdama plaukus
ant pirto - taip buvau imokusi tvarkyti savo tikras garbanas - sudjau juos
taip, kad gaubt veid, ir... voilal Beveik padorios bangos. Pasitraukiau nuo
veidrodio, dar kart apsiirjau ir nusprendiau, kad esu nerpestingos ir
beveik seksualios merginos hibridas.
Tiksliai po penkiolikos minui Vi burzg neonu prieva ir trkiojamai
pasignalizavo. Atstum tarp savo ir jos nam veikdavau per deimt minui,
bet a paprastai paisau greiio apribojim. Vi suprato od greitis", bet odio
ribotas" jos odyne nebuvo.
-Ivykstu su Vi Delf jr uosto park! - kteljau Dorot- jai. - Ar pasakysi
mamai, jei paskambins?
Dorotja krypuodama ijo i tualeto.
-Net Delf park? Taip vlai?
-Linkiu smagiai praleisti laik konferencijoje! - kteljau bgdama pro
duris, kol Dorotja nespjo paprietarauti ar paskambinti mamai.
viess Vi plaukai buvo auktai suriti arklio uodeg, stambios garbanos
graiai krito emyn. Ausyse kadaravo dideli auksiniai iedai. Vyni
raudonumo lpdais. Juodas, ilginantis blakstienas tuas.
-Kaip tu spjai? - paklausiau. - Juk turjai tik penkias minutes susiruoti.
-Visada esu pasirengusi, - nusiypsojo Vi. - Tikra skaut svajon.
Ji kritikai nuvelg mane.
-Kas? - paklausiau.
-vakar susitinkame su vaikinais.
-Mano naujausiomis iniomis, taip.

-Vaikinams patinka, kai merginos atrodo kaip... merginos.


Kilsteljau antakius.
-O kaip atrodau a?
-Kaip k tik ijusi i duo ir nusprendusi, kad vien to pakanka deramai
atrodyti. Nesieisk. Drabuiai geri, plaukai tvarkingi, bet visa kita... - Ji
pasiraus rankinje. - Esu gera draug, todl skolinu tau savo lpda. Ir
blakstien tu, jei tik prisieksi, kad nesergi ukreiamomis aki ligomis.
-Nesergu jokiomis aki ligomis!
-Tiesiog apsidraudiu.
-Man nereikia makiao.
Vi aismingai ir kartu rimtai atvp lp.
-Be makiao jausiesi tarsi nuoga!
-Manau, kaip tik taip ir reikt atrodyti, - atoviau.
Ties sakant, visikai nepasidaiusi jauiausi keistokai. Ne todl, kad i ties
biau jautusis pusnuog, bet kad mint apsieiti be makiao man piro Lopas.
Patikinau save, jog mano orumui pavojus negresia. Nei ididumui. Man buvo
pasilyta, o a esu gana plai pair ir silym imginsiu. Taiau
nenorjau pripainti, jog tyia pasirinkau vakar, kai nesutiksiu Lopo, kuris
mane vertint.
Po pusvalandio Vi privaiavo prie Delf jr uosto parko vart. Buvo
savaitgalis ir parko atidarymas, tad automobil teko pastatyti tolimiausiame
aiktels kampe. Delf parkas sikrs paioje vandenyno pakrantje, todl
oras ia atiaurus. Kai mudvi su Vi ingsniavome prie kasos, stiprus vjas
tal mums kojas spragint kukurz pakelius ir saldaini popierlius.
Mediai jau seniai buvo numet lapus, ir j akos styrojo vir galv tarsi
isksti pirtai. Vis vasar Delf jr uosto parkas nuo atrakcion,
maskarad, brj, igon muzikant ir keistuoli pasirodym. Niekada
neinojai, ar moni knai i ties yra taip deformuojami, ar ia apgaul.
-Praau vien suaugusij, - tariau kasininkei.
Ji pam pinigus ir pro langel pastm apyrank usisegti ant rieo. Paskui
nusiypsojo parodydama baltus plastikinius vampyro dantis, iterliotus
raudonu lpdaiu.
-Linkiu maloniai praleisti laik, - tar ji pridususiu balsu. - Ir nepamirkite
ms atnaujinto atrakciono.
Kasininink pabaksnojo stikl rodydama pluot parko emlapi ir
skrajui.
Traukdama besisukani vart link paiupau vien emlap ir vien
skrajut.
Ji skelb:
NAUJAUSIA DELF PRAMOG PARKO SENSACIJA!
PERDIRBTAS IR ATNAUJINTAS ARKANGELAS!
IMGINKITE LAISV KRITIM I TRISDEIMTIES METR AUKIO.

Vi skait man per pet. Atrod, kad nagais pradraskys man rank.
-Turime tai ibandyti! - sucyp ji.
-Kai visk apirsime, - paadjau, vildamasi, kad jei pirma ibandysime
visus kitus atrakcionus, Vi pamir. Daugel met nebijojau aukio - galbt
todl, kad jo vengiau. Nebuvau tikra, ar laikui bgant i baim pranyko.
Pasisukusios apvalgos ratu, pasivainjusios besitrankaniais vienas kit

automobiliais, paskraidiusios stebuklingu kilimu ir aplandiojusios kelias


aidim kabinas, mudvi mme dairytis Elioto su Duliu.
-Hmm, - sumurmjo Vi valgydamasi abipus tako, juosianio park.
Abi susimsiusios nutilome.
-Arkada, - galiausiai itariau.
-Puikiai spji.
Vos tik jusios pro arkados duris, ivydome j. Ne Eliot. Ne Dul.
Lop.
Jis pakl akis nuo vaizdo aidimo. Ta pati beisbolininko kepurait, kuri
dvjo, kai maiau j per kno kultros pamok, deng beveik vis veid,
taiau buvau tikra, kad jo veidu nuslinko ypsena. I pirmo vilgsnio
draugika, bet prisiminiau, kaip Lopas siskverb mano mintis, ir paiurpau.
Galbt man pavyko, ir Vi Lopo nepastebjo. Stmiau j pro mini pirmyn,
kad vaikinas inykt i mudviej akiraio. Betrko, kad Vi pasilyt prieiti ir j
ukalbinti.
-tai jie! - suuko Vi mojuodama vir galvos ranka. - Duli! Elio- tai! Mes ia!
-Labas vakaras, damos, - pasisveikino Eliotas braudamasis pro mones. Dulis
sek jam i paskos rodydamas tiek pat entuziazmo, kiek trij dien senumo
msos maltinis. - Ar galiu jums nupirkti kolos?
-Gerai, - atsak Vi. Ji irjo tiesiai Dul. - Noriau dietins.
Dulis murmdamas atsipra tualet ir dingo minioje.
Po penki minui Eliotas gro su kola. Padavs mums grimus, pasitryn
rankas ir apvelg sal.
-Nuo ko pradsim?
-O kaip Dulis? - paklaus Vi.
-Jis mus susiras.
-Nuo pneumatinio ledo ritulio, - kaipmat pasiliau.
is aidimas buvo kitame arkados gale. Kuo toliau nuo Lopo, tuo geriau.
tikinjau save, kad jis ia atsitiktinai, taiau nuojauta nibdjo k kita.
-Pairkit! - siterp Vi. - Fusbolas! - Ji jau brovsi prie laisvo stalo. - Mes su
Duliu prie jus abu. Pralaimjusieji perka pic.
-Sininga, - sutiko Eliotas.
Fusbolas bt puikiai tiks, jei stalas nebt stovjs taip arti tos vietos, kur
aid Lopas. Liepiau sau nekreipti j dmesio. Atgriau nugar, kad jo
nematyiau. Gal ir Vi jo nepastebs.
-Ei, Nora, ar tik ten ne Lopas? - paklaus Vi.
-Hmm? - numykiau nutaisiusi nekalt veid.
Ji parod ranka.
-Ana ten. Tai jis, tiesa?
-Abejoju. Vadinasi, mes su Eliotu baltieji?
-Lopas - Noros partneris per biologijos pamokas, - paaikino Vi Eliotui. Draug
elmikai mirkteljo, taiau a apsimeiau niekuo dta.
Eliotas pavelg Vi. Neymiai, bet tvirtai papuriau galv, be odi
papraiau: Liaukis."
-Jis vis dairosi mus, - tar Vi prislopinusi bals. Ji palinko vir fusbolo stalo
mgindama apsimesti, kad jos pastaba skirta man, bet nibdjo taip garsiai,
jog Eliotas negaljo neigirsti. - Jis tikriausiai splios, k ia veiki su... - ji
linkteljo Elioto pusn.
Usimerkiau ir sivaizdavau, kad trankau galv sien.
-Lopas labai aikiai usimin Norai nors bti daugiau nei partneris per
biologijos pamokas, - niekaip neusiiaup Vi. - Negalima jo u tai kaltinti.

-Tikrai? - paklaus Eliotas n kiek nenustebs. Jis tar. Pamaiau, kaip Eliotas
engteli ariau.
Vi triumfuodama man nusiypsojo. Padkosi vliau" - sak jos ypsena.
-Viskas yra ne taip, - paprietaravau. - Lopas...
-Viskas kur kas blogiau, - sutarkjo Vi. - Nora baiminasi, kad jis j persekioja.
Gal net kreipsis policij.
-Gal pradkim aisti? - garsiai paklausiau.
Meiau kamuoliuk stalo vidur. Niekas to nepastebjo.
-Gal nori, kad su juo pasikalbiau? - paklaus Eliotas. - Pasakysiu, kad
nenorime nemalonum, kad ia esi su manim, ir jei jam neaiku, galim
isiaikinti dviese.
Visai nenorjau, kad pokalbis pakrypt tokia linkme. Visikai.
-Kas nutiko Duliui? - pasmalsavau. - Jo ilgokai nra.
-Gal krito tualet? - nusiaip Vi.
-Leisk man pasikalbti su Lopu, - papra Eliotas.
Nors buvau dkinga jam u rpinimsi, mintis, kad Eliotas pasikalbs akis
ak su Lopu, man nepatiko. Lopas buvo paslaptingas: neapiuopiamas, iurpus
ir neaikus. Kas ino, k jis gali padaryti. Eliotas per daug mielas, kad sisiau
j akistaton su Lopu.
-A jo n kiek nebijau, - tvirtino Eliotas tarsi nepritardamas mano mintims.
ia ms su Eliotu nuomons akivaizdiai skyrsi.
-Prastas sumanymas, - pasakiau.
-Puikus sumanymas, - prietaravo Vi. - Kitaip Lopas gali griebtis... smurto.
Prisimeni paskutin kart?
-Paskutin kart? - vien lpomis paklausiau.
Niekaip negaljau suprasti, kodl Vi itaip elgiasi, greiiausiai ji linkusi visk
dramatizuoti. Taiau tai, k ji laik drama, man buvo mirtinas paeminimas.
-Nesieisk, bet, regis, is vyrukas - bjaurus tipas, - pasak Eliotas. - Leiskite
man su juo nektelti. - Jis jau norjo eiti prie Lopo.
-Ne! - suukau ir paiupau j u rankovs. - Lopas, hmm, nenuspjamas.
Susitvarkysiu pati.
Piktai pavelgiau Vi.
-Tikrai nori? - paklaus Eliotas. - A labai mielai tai padaryiau.
-Manau, bus geriausia, jei pakalbsiu a.
Nusiluosiau delnus dinsus ir giliai kvpusi oro patraukiau prie Lopo,
kuris aid vos per kelis ingsnius. Nenutuokiau, k jam pasakysiu. Galbt tik
trumpai pasisveikinsiu. Tada galsiu grti ir patikinti Eliot su Vi, kad padtis
valdoma.
Lopas buvo apsirengs kaip prastai: juodi markiniai, juodi dinsai, ant
tamsios kaklo odos spindjo grandinl. Rankoves buvo pasiraitojs aukiau
alkni, ir a maiau, kaip maigant mygtukus juda asto raumenys. Lopas
buvo auktas, lieknas ir stiprus, nenustebiau, jei drabuiai slepia randus gatvi mutyni ar neatsargaus elgesio ymes. Taiau nenorjau pamatyti,
kas po jais.
Prijusi prie pulto, pabaksnojau automato on, kad Lopas atkreipt
mane dmes. Kaip manydama ramiau paklausiau:
-Pekmenas
ar Donki
Kongas?
Atrod, Lopas sitrauks kur kas iauresn kovin aidim.
Jis plaiai nusiypsojo.
-Beisbolas. Gal atsistotum greta ir patartum?

Ekrane sproginjo bombos, ir rkiani moni knai skraid ore. Vyrukas


aid tikrai ne beisbol.
-Kuo jis vardu? - paklaus Lopas nepastebimai linkteldamas fusbolo stalo
pusn.
-Eliotas. Klausyk, kalbsiu trumpai. Jie mans laukia.
-Kas jis per vienas?
-Naujokas. Perjo i kitos mokyklos ms.
-Pirma savait mokykloje, ir jau susirado draugi. Laimingas vyrukas. - Lopas
dirsteljo mane. - Jis gali turti tamsi paslapi.
-Regis, tai mano specialyb.
Palaukiau, kol Lopas apmstys mano odius, bet jis tik paklaus:
-Nori paaisti?
Jis mosteljo galva arkados gal. Pro mini irjau tik kelis biliardo
stalus.
-Nora! - paauk Vi. - Ateik. Eliotas baigia mane sutriukinti.
-Negaliu, - atsakiau Lopui.
-Jei laimsiu a, - neatstojo Lopas, tarsi neketindamas pasiduoti, - pasakysi
Eliotui, jog is tas atsitiko. Kad vakar nesi laisva.
Negaljau susitvardyti, vaikinas buvo per daug arogantikas.
-O jei laimsiu a? - paklausiau.
Jis nuvelg mane nuo galvos iki koj.
-Nemanau, kad dl to reikt jaudintis.
Nespjusi susiimti kumteljau jam.
-Atsargiai, - tyliai tar Lopas. - Jie dar pamanys, kad mudu flirtuojame.
Kilo noras spirti sau, nes kaip tik tai mes ir darme. Taiau dl to kalta
buvau ne a, o Lopas. alia jo mane apimdavo prietaringi norai. Viena vertus,
trokau bgti nuo jo rkdama Gaisras!" Antra vertus, lyg nutrktgalv
jausdavau pagund sitikinti, kiek galiu priartti... kad nesudegiau.
-Vien biliardo partij, - masino Lopas.
-Atjau ia su kitu.
-Eik prie biliardo stal. A visk sutvarkysiu.
Sukryiavau rankas ant krtins vildamasi, kad atrodau grieta ir
pykteljusi, bet tuo pat metu prikandau lp, nes buvo savotikai smagu.
-K ketini daryti? Mutis su Eliotu?
-Jei prireiks.
Turbt jis juokauja. Turbt.
-K tik atsilaisvino biliardo stalas, eik ir uimk.
Praau... tavs.
-Kaip tau pavyko tai padaryti?
Lopas nepuol gintis, ir mane apm panika. Vadinasi, tai tiesa. Jis tiksliai
ino, k daro. Mano delnai sudrko.
-Kaip tau pavyko tai padaryti? - pakartojau.
Lopas elmikai nusiypsojo.
-K?
-Nereikia, - spjau. - Neapsimetink, kad to nepadarei.
Lopas atsirm aidim automat ir pavelg mane.
-Pasakyk, k a tariamai darau.
-Mano... mintys.
-Kas joms?
-Liaukis, Lopai.
Jis teatralikai apsidair.

-Tikiuosi, nenori pasakyti, jog kalbuosi su tavim mintimis? Juk inai, kaip
beprotikai tai skamba.
Nurijusi seil ir kaip manydama ramiau iklojau:
-Tu mane gsdini, ir abejoju, ar verta su tavim bendrauti.
-Galiau pakeisti tavo nuomon.
-Noora! - Vi perrk kleges ir aidimo automat pypsjim.
-Susitikime prie Arkangelo" - pasil Lopas.
engiau atatupsta.
-Ne, - impulsyviai atsakiau.
Lopas atsistojo man u nugaros, ja perbgo iurpas.
-A lauksiu, - sukudjo aus. Paskui dingo.

SKYRI U S

P I M T A A L T O S V A I G U L I O nuingsniavau prie fus- bolo stalo. Vir jo


susikaups kovai buvo palinks Eliotas. Vi spygavo ir juoksi. Dulio vis dar
nebuvo matyti. Vi pakl;
-Na? Kas vyko? K jis tau pasak?
-Nieko. Liepiau netrukdyti. Jis ijo.
Mano balsas skambjo tvirtai.
-Ieidamas jis neatrod supyks, - siterp Eliotas. - Kad ir k tu jam pasakei,
matyt, sugebjai tikinti.
-Labai blogai, - pareik Vi. - Tikjausi nuotyki.

-Ar aisime? A jau noriu tos sunkiai laimtos picos.


-Taip, jei Dulis apskritai kada nors gr, - suinkt Vi. - Mes jam turbt
nepatinkame. Jis nuolat dingsta. Tikriausiai taip be odi parodo savo
abejingum.
-Juokauji? Js jam labai patinkate, - per daug kartai uginijo Eliotas. - Jis
tiesiog ltai apyla" bendraudamas su nepastamaisiais. Eisiu jo paiekoti.
Palaukit ia.
Kai tik likome dviese, usipuoliau draug:
-Man knieti tave priploti.
Vi pakl delnus ir pasitrauk atatupsta.
-A tik dariau tau paslaug. Eliotas dl tavs pakvais. Kai nujai prie Lopo,
pasakiau jam, kad tau kas vakar skambina apie deimt vaikin. Kad btum
maiusi jo veid! Vos steng paslpti pavyd.
Sudejavau.
-Tai pasilos ir paklausos dsnis, - aikino Vi. - Kas galjo pamanyti, kad
ekonomikos mokslai kada nors pravers?
Pavelgiau arkados duris.
-Man io to reikia.
-Tau reikia Elioto.
-Ne, cukraus. Daug. Man reikia cukraus vatos.
I ties man reikjo didelio trintuko, kad galiau i savo gyvenimo itrinti
visus Lopo buvimo rodymus. Ypa kalbjim mintimis. Pasipuriau. Kaip jam
tai pavyksta? Ir kodl su manim? Nebent... visa tai a prisigalvojau. Kaip ir tai,
jog kak partrenkiau vairuodama neon.
-Man irgi praverst truputlis cukraus, - tar Vi. - Prie parko vart maiau
pardavinjant cukraus vat. A liksiu ia, kad Dulis su Eliotu nepamanyt,
kad nusimuilinome, o tu nupirk cukraus vatos.
Prie parko vart radau cukraus vatos pardavj, bet mano dmes patrauk
kas kita.Arkangelas" buvo ikils vir medi virni. Vagonli gyvat
nusirang apviestais bgiais ir dingo i akiraio. Spliojau, kodl Lopas nori
su manim susitikti. Jauiau, kaip atsakydama spurda irdis. Pamirusi savo
ketinimus nuingsniavau aligatviu Ar- kangelo" pusn.
Traukiau su kitais psiaisiais nenuleisdama aki nuo toli padangje
besiraitani Arkangelo" bgi. Gaivus vjas tapo ledinis, taiau iurpau ne
nuo jo. Gro tas jausmas. altas, stingdantis ird jausmas, kad mane kakas
stebi.
Vogiomis apsidairiau. Kiek akys umato, nieko neprasto nepastebjau.
Apsisukau 180 laipsni kampu. Tolliau, medi apsuptame kiemelyje, ivydau
mogyst su gobtuvu. Ji apsigr ir dingo tamsoje.
Smarkiai plakania irdimi aplenkiau didel psij br. Netrukus vl
apsivalgiau. I paskos niekas nesek.
Netiktai kak atsitrenkiau.
-Atleiskite, - sumurmjau stengdamasi ilaikyti pusiausvyr.
Lopas plaiai ypsojosi.
-Man sunku atsispirti.
Prisimerkusi irjau j.
-Atstok.
Mginau j apeiti, bet Lopas stvr man u rankos.
-Kas atsitiko? Atrodai taip, tarsi tuoj apsivemsi.
-Tai tu mane taip veiki, - atoviau.
Vaikinas nusijuok. Kilo noras spirti jam blauzd.

-Tau bt ne pro al atsigerti.


Lopas, vis dar laikydamas mane u rankos, stumteljo prie limonado
veimlio.
sispyriau kulnais.
-Nori man padti? Laikykis atokiau.
Lopas nubrauk garban man nuo veido.
-Man labai patinka tavo plaukai. Kai jie neklusns. Man patinka tai, k mgsti
slpti.
pykusi susiglosiau plaukus. Bet supratusi, kad Lopas gali pamanyti, jog
prie j grainuosi, tariau:
-Turiu eiti. Mans laukia Vi. - Mirtina tyla. - Tikiuosi, susitiksim pirmadien.
-Pasivainkim Arkangelu".
Itiesiau kakl ir sistebeilijau atrakcion. Vagonliams dundant bgiais
emyn, keleiviai aiiai spieg..
-Du mons ant vienos sdyns.
Lopo ypsena darsi liai gundanti.
-Ne.
Jokiu bdu.
-Jei nuolat bgsi nuo mans, niekada nesuinosi, kas i ties vyksta.
Igirdusi iuos odius, turjau duoti kojoms vali. Bet to nepadariau. Lopas
gerai inojo, kaip suadinti mano smalsum. K pasakyti reikiamu metu.
-Kas ia vyksta? - paklausiau.
-Yra tik vienas bdas suinoti.
-Negaliu. Bijau aukio. Be to, laukia Vi.
Taiau staiga aukio baim dingo. Dl kakokios absurdikos prieasties,
inodama, kad bsiu su Lopu, jauiausi saugi.
-Jei nuvaiuosi vis keli ir nesuriksi, papraysiu Trenerio, kad mus
persodint.
-A jau bandiau. Jis nesileidia kalbas.
-A moku tikinti.
sieidiau.
-A nerkiu, - atoviau. - Tik ne atrakcionuose.
Tik ne dl tavs.
Drauge su Lopu nujom eils, laukianios prie Arkangelo", gal. Auktai
naktiniame danguje skardenantys riksmai netrukus nutilo.
-Anksiau neteko tavs matyti Delfuose, - tar Lopas.
-O tu ia bni danai?
Mintyse prisiekiau, kad daugiau savaitgaliais Delfus nevaiuosiu.
-iame parke nutiko vienas vykis.
Kai vagonliai itutjo ir sulipo nauji atri poji mgjai, eil pajudjo.
-Pamginsiu spti, - pasakiau. - Pernai tu leidai laik ia, uuot js mokykl.
Kalbjau paaipiai, bet Lopas atsak rimtai:
-Jei pasakyiau, tai apviesiau savo praeit. O a nenoriu jos atskleisti.
-Kodl? Kas blogo tavo praeityje?
-Vargu ar dabar tinkamas metas apie tai kalbti. Mano praeitis gali tave
igsdinti.
Per vlu" - pamaniau.
Lopas prijo ariau, ir ms rankos susiliet. Nuo menko brkteljimo man
paiurpo oda.
-Apie tokius dalykus nepasakojama lengvabdei merginai, su kuria sdi per
biologijos pamok, - paaikino Lopas.

Psteljo altas vjas, kvpusi pasijutau tarsi biau prarijusi ledo. Taiau
jis n i tolo neprilygo aliui, kuris nuo Lopo odi perbgo visu mano knu.
Lopas kilsteljo smakr rampos link.
-Regis, prijome.
Prasispraudiau pro sukamuosius vartelius. Kol pasiekme lai- pinimo
platform, tuti buvo lik tik pirmi ir paskutiniai vagonliai. Lopas patrauk
priek.
Nors ir atnaujintas, geleinkeliukas man neatrod saugus. Senesnis nei
imto met medinis atrakcionas, veikiajnas atiaurios Meino gamtos. Pieiniai
ant vagonli sien tik patvirtino bgtavimus.
Vagonlis, kur isirinko Lopas, buvo papuotas keturiais pieiniais. Pirmas
vaizdavo raguot demon, pliani sparnus rkianiam angelui, gauj.
Kitame besparniai angelai, nutp ant antkapio, i tolo stebjo aidianius
vaikus. Treiame pieinyje angelas be sparn modamas pirtu kviet ma
aliaak mergait. Paskutiniame - besparnis angelas tarsi vaiduoklis buvo
udengs mergaits kn. Jos akys buvo juodos, ypsena veide iblsusi, kaip
ir demonams pirmame pieinyje jai dygo ragiukai.
Nusukau vilgsn al ir tikinjau save, kad kojos dreba nuo alio.
sirangiau vagonl alia Lopo.
-Tavo praeitis mans neigsdint, - pasakiau segdamasi saugos dir. Greiiau pritrenkt.
-Pritrenkt, - pakartojo Lopas.
I jo balso supratau, kad vaikinas neprietarauja. Keista, nes iki iol Lopas
savs nemenkino.
Vagonliai pariedjo atgal, paskui staiga okteljo priek. Trkiodami
tolome nuo platformos ir kilome auktyn. Vjas ne nuo jros prakaito,
rdi ir sraus vandens kvap. Lopas sdjo taip arti, kad jutau jo kvap.
veln gero mtinio muilo dvelksm.
Iblykau, taiau nenorjau to pripainti.
Kai pakilome aukiausi tak, mane upldo dvejons. Maiau, kaip
tamsus kaimo kratovaizdis susilieja su priemiesi iburiais ir palengva
tampa grotelmis isidsiusi Portlando gatvi vies tinklu. Vjas nurimo, ir
drgnas oras atgaivino od.
Vogiomis dirsteljau Lop. Jis buvo alia, ir tai mane iek tiek nuramino.
Vaikinas plaiai nusiypsojo.
-Baisu, angele?
Pajutusi, kaip mano knas slenka pirmyn, sikibau metalin stryp
vagonlio priekyje. Trkiojamai nusijuokiau.
Vagonlis skriejo velniku greiiu, plaukai draiksi man u nugaros.
Tarkdami riedjome bgiais, pakrypdami tai kairn, tai deinn. Skriejant
vagonliui, drebjo irdis, atrod, jog tuoj apsivers arnos. Pavelgiau emyn
stengdamasi sutelkti dmes kok nors nejudant daikt.
Kaip tik tada pajutau, kad atsiseg mano saugos diras.
Pamginau suukti Lopui, bet bals prarijo oro srautas. Pajutau tutum
pairdiuose, viena ranka laikiausi strypo, o kita stengiausi saugos diru
apjuosti liemen. Vagonlis staigiai pasuko kairn. Petimi stipriai ir skaudiai
atsitrenkiau Lop. Vagonlis ov vir, ir a pajutau, kaip jis atitrksta nuo
bgi prarasdamas sukibim.
Mes nrme emyn. Mirkiojanios palei bgius viesos mane apakino;
nemaiau, kuri pus suka bgiai nuokalnje.
Susigaudiau per vlai. Vagonlis staiga iteljo dein. Upldo panika,

paskui kairiu petim trenkiausi duris. ios atsivr, baisi jga ipl mane i
vagonlio, o traukinukas visu greiiu nurko tolyn. Nusiritusi ant bgi
grabaliojau k nors sikibti, kad nenukrisiau. Bet nieko neuiuopiau,
persiritau per bgius ir nriau tiesiai tams. emei spariai artjant isiiojau
rkti.
Atsimenu tik, kaip traukinukas viegdamas sustojo prie ilaipinimo
platformos.
Lopas laik mane apkabins taip tvirtai, kad net suskaudo.
-Tai bent riksmas, - tar jis plaiai ypsodamasis.
Apsvaigusi irjau, kaip jis prideda deln prie ausies, tarsi klausydamasis
aidint mano riksmo. Visikai suglumusi spoksojau savo nag ymes,
sirusias Lopui ant rankos. Tada vilgsnis nuslydo saugos diru. Jis buvo
patikimai usegtas.
-Mano saugos diras... - pradjau aikinti. - Maniau...
-K? - nuoirdiai susidomjs paklaus Lopas.
-Maniau... kad ikritau i vagonlio. Tikrai galvojau... kad mirsiu.
-Taip ir turi bti.
Mano rankos drebjo. Keliai linko.
-Taigi sdsime kartu iki semestro pabaigos, - pareik Lopas.
Pasidingojo, kad jo balse igirdau pergals diaugsmo gaidel. Taiau
buvau per daug priblokta, kad pajgiau ginytis.
-Arkangelas, - sumurmjau, per pet velgdama kylant auktyn traukinuk.
-Tai aukto rango angelas, - paaikino Lopas pasipts. - Kuo aukiau pakyli,
tuo emiau puoli.
iojausi nordama pasakyti, kad vis dlto trumpam buvau iskridusi i
vagonlio, bet paslaptinga jga saugiai pasodino mane ir useg saugos dir.
Netiktai pralemenau:
-Turbt esu panaesn angel sarg.
Lopas patenkintas ypteljo. Vesdamas mane aligatviu jis tar:
-Palydsiu tave arkad.

SKYRI U S
* R A S I B R O VI A U P R O M I N I arkadoje prie fiisbolo stal, bet n vieno
savo draugo neberadau. Nei Vi, nei Elio- to, nei Dulio.
-Regis, jie ijo, - tar Lopas. Jo akys vos pastebimai sublizgjo. Taiau
niekada negali inoti, ar jis poktauja, ar traukia per dant. - Ko gero, kas nors
turs tave parveti.
-Vi mans nepaliko, - atoviau pasistiebdama ant pirt gal, kad galiau
pavelgti per moni galvas. - Jie tikriausiai aidia stalo tenis.
onu prasibroviau pro mini, o Lopas sek man i paskos atida- rindamas
kol, kuri nusipirko pakeliui arkad. Jis sil nupirkti ir

man, bet abejojau, ar bdama tokios bsenos pajgsiu ilaikyti skardin


rankoje.
Prie teniso stal Vi su Eliotu irgi neradau.
-Gal jie prie kiniko biliardo automat, - spliojo Lopas. Jis atvirai i mans
aipsi.
Pajutau, kad raustu. Kur Vi?
Lopas ities man skardin.
-Ar tikrai nenori atsigerti?
irjau tai skardin, tai Lop. Nors kraujas kaito nuo minties, jog galiu
lpomis paliesti viet, kur k tik buvo prigludusios Lopo lpos, neketinau jam
prisipainti.
Pasirausiau rankinje ir isitraukiau mobilj. Ekranas buvo juodas ir niekaip
nesiieb. Nesupratau, kaip galjo isikrauti baterija, juk kroviau prie pat
ivaiuodama. nirtingai maigiau jungimo mygtuk, taiau nieko nepeiau.
-Mano pasilymas vis dar galioja, - primin Lopas.
Pamaniau, jog bt saugiau paprayti, kad pavt nepastamas
mogus. Vis dar buvau sukrsta nutikimo Arkangele". Veltui stengiausi
itrinti i atminties vaizd, kaip krintu i traukinuko. A kritau... ir tada ms
pasivainjimas baigsi. tai kaip. Tokios baisybs gyvenime dar nebuvau
patyrusi. Ne maiau baugino ir tai, jog, regis, a vienintel tai pastebjau. Net
Lopas, kuris sdjo visai alia, nieko nemat.
Delnu pliaukteljau sau per kakt.
-Automobilis. Vi tikriausiai laukia stovjimo aiktelje.
Per pusvaland iukavau vis automobili stovjimo aiktel. Neono ten
nebuvo. Negaljau patikti, kad Vi ivaiavo be mans. Gal kas atsitiko?
Nebuvo kaip suinoti - negaljau patikrinti inui mobiliajame telefone.
Stengiausi tvardytis, taiau jei Vi mane paliko, tikrai supyksiu.
-Nebeturi i ko rinktis? - paklaus Lopas.
Prikandau lp svarstydama galimybes J nebuvo. Deja, abejojau, ar priimti
Lopo pasilym. Ir iaip jauiau nuo jo sklindani grsm. iandien jis atrod
itin pavojingas - grslus ir nenuspjamas.
Galiausiai sunkiai atsidusau ir mintyse meldiau Diev, kad nebiau
suklydusi.
-Nuvei mane tiesiai namo, - pasakiau. Mano odiai nuskambjo labiau
klausiamai nei sakmiai.
-Jei taip nori.
Ketinau paklausti Lopo, ar jis nepastebjo nieko keisto Arkange- lo
atrakcione, taiau susilaikiau. Per daug bijojau klausti. O jei nebuvau ikritusi?
Jei visa tai tik pramanas? Jei prisikuriu nebt dalyk? I pradi vaikinas su
slidininko kauke. Dabar traukinukas. Buvau sitikinusi, kad Lopas moka kalbti
su manim mintimis, bet visa kita? Miglota.
Lopas nuingsniavo prie atremto paspyr blizganio juodo motociklo.
Aperg j ir galva parod sdyn u nugaros.
-ok.
-Jga. Dailus motociklas, - pagyriau.
Tai buvo melas. Jis man atrod kaip blizgantys juodi mirtini spstai. Niekada
gyvenime nebuvau sdjusi ant motociklo, niekada. Nebuvau tikra, ar vakar
noriu tai padaryti.
-Man patinka, kaip vjas glosto veid, - lemenau vildamasi, kad lia drsa
paslpsiu siaub, kur teks patirti lekiant daugiau nei imto kilometr per
valand greiiu.

Ant motociklo kabojo tik vienas almas - juodas, su tamsintu antveidiu - ir


Lopas padav j man.
Pamusi alm, permeiau koj per motocikl ir supratau, kad jauiuosi
labai nesaugi, nes po manimi - tik siaura sdyn. Usimoviau alm ant
garban ir usisegiau direl pasmakrje.
-Ar sunku j vairuoti? - paklausiau.
I ties norjau paklausti: Ar sauguV
-Ne, - Lopas atsak ir mano pasakyt, ir neitart klausim. Paskui tyliai
nusijuok. - Esi sitempusi. Atsipalaiduok.
Kai ivaiavome i stovjimo aiktels, mane apstulbino staigus tarsi
sprogimas motociklo trkteljimas; kad neprarasiau pusiausvyros, laikiausi
pirtais sikibusi Lopo markinius. Dabar tvirtai apsivijau j rankomis.
Didindamas greit Lopas ivairavo greitkel, ir a suspaudiau j launimis.
Tikjausi, kad jis nepajuto.
Atvilpme prie mano nam, ir Lopas palengva riedjo miglos
persisunkusi prieva, ijung motociklo varikl ir nulipo. A nusimiau
alm, rpestingai padjau j ant sdyns ir jau norjau padkoti: Ai, kad
parveei, pasimatysime pirmadien."
Bet kai Lopas patrauk prie pagrindini laipt, prikandau lieuv.
Net nepajgiau splioti, k jis daro. Lydi mane iki dur? Labai netiktina. K
tada...
Ulipau prieang, Lopas lkuriavo prie dur. Kai jis i kiens isitrauk
pastam rakt ryul ir kio spyn mano nam rakt, sutrikusi stebjau j
su auganiu nerimu.
Nusimiau nuo peties rankin ir atsegiau skyrel, kuriame laikau raktus. J
ten nebuvo.
-Grink mano raktus, - paliepiau susirpinusi, kad nutuokiu, kaip mano raktai
atsidr pas j.
-Pametei juos arkadoje, kai iekojai mobiliuko, - paaikino Lopas.
-Man nerpi, kur juos pameiau. Grink.
Lopas ikl rankas rodydamas ess nekaltas ir pasitrauk nuo dur.
Atsirms sien irjo, kaip mginu pasukti rakt. is nesisuko.
-Tu j sulankstei, - prikiau Lopui. Pasitraukiau nuo dur. - Dabar tu pamgink.
Raktas strigo.
Lopui pasukus rakt pasigirdo garsus spragteljimas. Pams u rankenos
vaikinas kilsteljo antakius lyg klaust: Ar galiu?"
Nurijau seil slopindama ir susiavjim, ir nerim.
-Eik. Namie nieko nra.
-Ir nebus vis nakt?
Kaipmat supratau kvailai prasiiojusi.
-Netrukus gr Dorotja.
Tai buvo melas. Dorotja jau seniai ijusi. Artinosi vidurnaktis.
-Dorotja?
-Ms nam eiminink. Ji sena, bet stipri. Labai stipri.
Pamginau prasisprausti pro Lop. Nepasisek.
-Skamba grsmingai, - pasak Lopas, itrauk rakt i spynos ir padav man.
-Ji greiiau nei per minut ivalo vis tualet, i vidaus ir i iors. Tai
daugiau nei grsminga.
Pagaliau prasispraudiau pro Lop. Jau ketinau udaryti duris, bet kai
atsigriau, Lopas stovjo tarpdury abiem rankomis sirms stakt.
-Nepakviesi vid? - paklaus.

Sumirksjau. Pakviesti j vid? savo namus? Kai namie daugiau nieko


nra?
-Jau vlu, - tar Lopas.Jis nenuleido nuo mans aki, jose ybteljo ugaidi
ugnel. - Turbt praalkai?
-Ne. Taip. Tai yra taip, bet...
Staiga jis pereng slenkst.
Pasitraukiau atatupsta; Lopas koja udar duris.
-Ar mgsti meksikietikus valgius? - paklaus.
-A...
Noriau inoti, k tu veiki mano namuose!
-Takos?5
-Takos?
-
tarsi
aidas
atkartojau.
Regis, tai j pralinksmino.
-Pomidorai, lapins salotos, sris.
-A inau, kas yra takosi
Lopas kaip niekur nieko nuirgliojo virtuv.
Prie plautuvs atsuko iaup ir muilu nusiplov rankas iki alkni. Pasijuts
kaip namie, vaikinas pirmiausia nujo sandliuk, paskui apirjo aldytuv
ir im meksikietik pada, sr, g salot, pomidor. Pasirauss
staliuose rado peil.
Turbt supanikavau ivydusi Lop su peiliu rankoje, bet tuo metu mano
dmes patrauk kakas kita. engiau du ingsnius priek ir panairavau
savo atvaizd keptuvje, kabanioje ant sienos. Mano plaukai atrod taip, tarsi
ant galvos bt usiritusi milinika muilin guboja. Delnu usidengiau burn.
Lopas nusiypsojo.
-Ar tavo rausva plauk spalva tikra?
sispoksojau j.
-Mano plaukai ne rausvi.
-Man nemalonu tave nulidinti, bet jie rausvi. Netapt rausves- ni, net jei
padegtum.
-Jie rudu - Na, gal mano plaukai turi vos vos pastebim mikroskopin katonin
atspalv. Taiau a brunet. - Tai apvietimas, - gin- ijausi.
-Taip, tikriausiai kaltos elektros lemputs.
Besiypsanio Lopo skruostuose irykjo duobuts.
-Netrukus griu, - pasakiau ir iskubjau i virtuvs.
Ulipau vir ir suriau plaukus arklio uodeg. Tada pasistengiau
susikaupti. Buvo nejauku, kad Lopas laistosi po mano namus su peiliu. Mama
umut suinojusi, kad sileidau Lop, kai nebuvo Dorotjos.
-Gal savo kulinarinius gabumus parodysi kit kart? - paklausiau, kai po poros
minui radau j vis dar trisiant virtuvje. Prispaudiau deln prie pilvo. Pykina, - sudejavau. - Matyt, nuo kratymosi motociklu.
Lopas liovsi kapojs daroves ir pavelg mane.
-Beveik baigiau.
Jis pam kit - didesn ir atresn - peil.
Tarsi skaitydamas mano mintis ikl peil ir m apirinti. A. menys
blykiojo viesoje. Man suspaud skrand.
-Padk peil, - tyliai paliepiau.
Lopas nukreip vilgsn nuo peilio mane, paskui vl pavelg peil ir
netrukus padjo j prieais save.
-Neketinu tavs sualoti, Nora.
-Paguodei... - isunkiau, mano gerkl buvo uakusi ir sausa.

Jis atsuko mane peilio kriaunas.


-Eik. Imokysiu gaminti takos.
N nekrusteljau. Lopo akyse suspindo pavojingi iburiukai... ir a
isigandau. Taiau baim buvo tokia pat stipri kaip ir vilion. Bdama alia
Lopo suglumdavau. Greta jo negaljau pasikliauti savimi.
-Silau... sandr. - Lopas pasilenk, veidas skendjo elyje, maiau tik jo
akis. Vaikinas kl pasitikjim. - Padk man pagaminti takosf ir a atsakysiu
kelis tavo klausimus.
-Mano klausimus?
-inai, kur lenkiu.
Labai gerai inojau. Lopas ketino leisti dirstelti savo pasaul. Pasaul,
kuriame jis galjo kalbti su manimi mintimis. Jis puikiai mokjo pasirinkti
tinkamiausi prog.
Tylomis atsistojau alia. Lopas pastm man pjaustymo lent.
-Pirmiausia, - jis atsistojo man u nugaros ir padjo rankas ant stalo, visai prie
pat mans, - pasirenki pomidor. - Lopas palenk galv taip, kad lpos
atsidr prie mano ausies. iltas kvpavimas kuteno od. - Gerai. Dabar
paimk peil.
-Ar efas visada stovi taip arti? - paklausiau nesuprasdama, ar man patinka,
ar gsdina jaudulys, sukeltas Lopo artumo.
-Kai atskleidia kulinarines paslaptis, taip. Laikyk peil tvirtai.
-Laikau.
-Gerai.
Kiek atsitrauks vaikinas dar kart dmiai nuvelg mane nuo galvos iki
koj, aud vilgsniu ten ir en. Jo lpose lyg ir mkteljo pritarimo
ypsena.
-Imokti gaminti nemanoma, - pareik Lopas. - Tai paveldima. Arba i
dovan turi, arba ne. Kaip ir siel giminingum. Kaip manai, ar galtum
susigiminiuoti su kieno nors siela?
Spusteljau peiliu pomidor; is skilo pusiau. Abi pusels sibavo ant
pjaustymo lentos.
-Tu man pasakyk, ar galiu.
Jis keistai, kimiai suvaitojo ir plaiai nusiypsojo.
Mums pavakarieniavus Lopas nune lktes plautuv.
-A plausiu, tu luostyk.
Panars staliuose prie plautuvs, rado luost ir aismingai vysteljo
man.
-Esu pasirengusi uduoti tuos klausimus, - pasakiau. - Pradkime nuo vakaro
bibliotekoje. Ar sekei mane,..
Nutilau. Lopas nerpestingai atsirm stal. Tamss jo plaukai isprdo i
po beisbolininko kepuraits. Lpose suvito ypsena. Klausimai nebekvarino
man galvos.
Usinorjau j pabuiuoti. Tuoj pat.
Lopas kilsteljo antakius.
-Kas atsitiko?
-Ak... nieko. Tikrai nieko. Tu plauk, a luostysiu.
Suplov indus apsiirjome, kad esame sispraud ankt tarpel prie
plautuvs. Lopas siek paimti i mans luost, ir ms knai susiliet. N
nekrusteljome saugodami trap ry.
A pirmoji atlijau.

-Bijai? - sumurmjo Lopas.


-Ne.
-Melag.
Mano irdis m smarkiau plakti.
-A tavs nebijau.
-Ne?
Negalvodama ipykinau:
-Galbt tik bijau... - Prakeikiau save, kad isiiojau. K sakyti? Neketinau
prisipainti Lopui, kad nuolat mane gsdina. Taip paskatiniau j ir toliau taip
elgtis. - Galbt tik bijau...
-Kad pradsiu tau patikti?
Pajutusi palengvjim, kad nereikia ubaigti savo minties, atoviau:
-Taip. - Per vlai suvokiau prisipainusi. - Norjau pasakyti, ne\ Tikrai ne. Ne
tai norjau pasakyti!
Vaikinas sukikeno.
-Ties sakant, prisibijau tavs, - iriau.
-Bet...
-Bet drauge tu mane bauginamai trauki.
Lopas isiiep kaip mnulis.
-Esi per daug lus, - pasakiau atstumdama j.
Lopas prispaud mano rank sau prie krtins, nusmauk rankov ir udjo
ant dilbio deln. T pat padar ir su kita rankove. Jis laik mano markinius
u rankogali, supaniojs man rankas. Jau norjau prietarauti.
Lopas prisitrauk mane ariau - atsidriau tiesiai prieais j. Staiga jis
pakl mane ir pasodino ant stalo. Ms veidai atsidr prie pat vienas kito.
Lopas surakino mane tamsia, viliojania ypsena. Tik tada supratau, kad jau
kelias dienas mano fantazijose msteldavo kaip tik i akimirka.
-Nusiimk kepur, - isprdo man.
Jis nusuko atgal snapel.
Nuslinkau ant stalo krato, o mano ilgos kojos tabalavo abipus Lopo laun.
Vidinis balsas liep liautis, bet a nuvijau j tolimiausi smegen kertel.
Lopas plaiai pasirm ant stalo, rankomis liet mano launis. Mane
apgaub jo kvapas, primenantis drgnos juodos ems dvelksm.
Dukart kvpiau. Ne. Taip negalima. Ne tai, ne su Lopu. Jis baugina. Taip,
gerja prasme. Bet yra ir blogoji.
-Ieik, - suvokiau. - Keliauk namo.
-ia? - Jo lpos paliet man pet. - Ar ia? - Lpos kilo mano kaklu.
Visos protingos mintys igaravo. Lopo lpos keliavo auktyn mano skruostu
velniai glamondamos od...
-Nebejauiu koj, - lepteljau.
Dilgiojo ne tik kojas, bet ir vis kn.
-Galiu padti, - atsak Lopas spausdamas delnais mano launis.
Netiktai suskambo mobilusis. Nuokau nuo stalo ir miau raustis kienje.
-Labas, brangioji, - linksmai pasisveikino mama.
-Ar galiu tau perskambinti?
-inoma. Kas pas tave dedasi?
Ijungiau telefon.
-Turi ieit - paliepiau Lopui. - Nedelsdamas.
Jis apsuko beisbolininko kepurait ir elmikai nusiypsojo.
-Tu be makiao.
-Matyt, pamirau usidti.

-Saldi sapn.
-inoma. Viskas gerai.
K jis pasak?
-Dl rytdienos vakarlio...
-Pagalvosiu, - vos ne vos itariau.
Lopas kio man kien popieriaus lapel, nuo jo prisilietimo kojas
plsteljo kartis.
-ia adresas. Lauksiu tavs. Atvaiuok viena.
Netrukus igirdau, kaip jis udaro pagrindines duris. Mano skruostai
ikaito. Per daug arti", - pagalvojau. Liepsna nra pavojinga... jei prie jos
per daug neprisiartini. Neumirk.

10
SKYRI U S

A N E SUP UR T T E L E F O N O SKA M BUT I S. Pusiau sapnuodama


usitraukiau pagalv ant galvos. Taiau telefonas be paliovos birb.
7 ^ atsakiklis. Po penki sekundi telefonas
suskambo vl.
Sugrabaliojau dinsus ir i kiens isitraukiau mobilj.
-Alio? - atsiliepiau plaiai iovaudama ir neatmerkdama aki. Kitame linijos
gale kakas piktai kvpavo.
-Kas tau atsitiko? Kur ta cukraus vata? Ir kol svarstai, gal teiktu- meisi
pasakyti, kur dabar esi, kad galiau pas tave atvaiuoti ir pasmaugti plikomis rankomis!
Krumpliais stuksenau sau kakt.
-Maniau, kad tave pagrob! - priekaitavo Vi. - Kad buvai prievarta ivesta!
Kad tave nuud!
Tamsoje stengiausi rasti laikrod. Nuveriau rmint nuotrauk ant naktinio
stalelio, paskui j tarsi domino kauliukai nuvirto ir kitos.
-Truput utrukau, - teisinausi. - Kai grau arkad, js neradau.
-Utrukai? Koks ia pasiteisinimas - utrukau"?
Pagaliau aikiai ivydau raudonus laikrodio skaiius. Buvo tik kelios
minuts po antros.
-Valand vainjau stovjimo aiktelje, - liejo apmaud Vi. - Eliotas
vaikiojo po park visiems kaiiodamas tavo nuotrauk, daryt telefonu.
Milijonus kart mginau tau prisiskambinti mobiliu- k. Palauk, tu namie?
Kaip parsiradai?
Prasikrapiau akis.
-Lopas.
-Persekiotojas Lopas?
-Na, nelabai turjau i ko rinktis, tiesa? - atariai paklausiau. - Tu juk
ivaiavai mane palikusi.
-Kalbi taip, lyg btum pavargusi. Tikrai pavargusi. Ne, ne tai. Tu
susijaudinusi... sutrikusi... suadinta. - Tiesiog jauiau, kaip Vi iplt akis. Jis tave pabuiavo, juk taip?
Nieko neatsakiau.
-Pabuiavo! Taip ir inojau! Maiau, kaip jis spokso tave. inojau, kad taip
atsitiks. Maiau per vis myli.
Nenorjau net prisiminti.
-Koks jis buvo? - kamantinjo draug. - Buinys tarsi persikas? Kaip slyva? O
gal atimantis ad?
-K?
-Ar tai buvo tik pakteljimas, ar js lpos prasiskyr, o gal jis grdo
lieuv? Nekreipk dmesio. Gali neatsakyti. Lopas ne tas vyrukas, kuris gai
su angomis. Jis grdo lieuv. Garantuoju.

Usidengiau veid rankomis, nordama pasislpti. Lopas tikriausiai


pagalvojo, kad nepajgiu susivaldyti. A susileidau jo glbyje. Itirpau lyg
vakas. Buvau sitikinusi, kad prie liepdama jam keliauti atsidusau, lyg apimta
kartu ir visikos palaimos, ir nusivylimo.
tai kodl jis taip arogantikai ypsojosi.
-Gal pakalbsime apie tai vliau? - paklausiau signybdama nos.
-Jokiu bdu.
Atsidusau.
-Esu mirtinai pavargusi.
-Kaip drsti palikti mane neinioje?
-Gal pamirk.
-Kad tu nesulauktum.
Stengiausi sivaizduoti, kaip atsipalaiduoja kaklo raumenys, kaip dar
neprasidjs slgsta galvos skausmas.
-Ar vaiuosim parduotuves?
-Paimsiu tave ketvirt.
-Maniau, susitiksime ne anksiau kaip penkt.
-Pasikeit aplinkybs. Galiau net anksiau, bet mamai palijo nervai. Dl
mano blog paymi ji kaltina save kaip netikusi motin. Jai atrodo, kad turi
skirti man daugiau laiko. Palinkk skms.
Ijungiau ir pakiau po pagalve telefon. Prisiminiau li plai Lopo
ypsen ir vytinias juodas akis. Variausi lovoje iekodama, kaip patogiau
isitiesti. Tiesa buvo paprasta: kol galvoju apie Lop, nra ko svajoti apie
patogum.
Kai buvau maa, Dorotjos kriktasnis imu virtuvs lang. Jis sulav
ukes, paliko tik vien ir liep man palaiyti. Turbt simylti Lop bt tas
pats, kas laiyti uk. inojau, kad tai kvaila. Kad sipjausiu. Per tiek met
nepasikeit viena: mane tebeviliojo pavojai.
Staiga atsisdau ir isitraukiau mobiliuk. jungiau vies.
Nugara perbgo pranaaujantis nelaim dilgiojimas. Baterija turjo bti
isikrovusi. Tad kaip man prisiskambino mama ir Vi?
Lietus tal spalvingus parduotuvi, sikrusi prie molo, tentus, vanduo
varvjo ant aligatvio. Abiejose gatvs pusse usideg senoviniai dujiniai
ibintai. Mes su Vi, ukliudydamos viena kit skiais, skubjome po rausvai
b al t u Victorias Secret tentu. Prie dur vienu metu juos nukratme ir
suskleidme.
Nudundjus griaustiniui, kaipmat murkteljome vid.
Patrepsjau nukratydama nuo bateli liet ir pasipuriau nuvydama alin
sustirim. Ant pakylos parduotuvs viduryje keli dujiniai difuzoriai skleid
egzotik, stipr kvap.
Mus pasitiko moteris juodomis kelnmis ir juodais aptemptais medvilniniais
markinliais. Ant kaklo buvo pasikabinusi centimetrin matuokl. .
-Gal mergaits nort nemokamai isimatuoti...
-Paslpkite t prakeikt matuokl, - nemandagiai paliep Vi. - inau savo dyd
ir be priminimo.
Nusiypsojau moteriai atsipraydama ir nusekiau paskui draug, i tiesiu
taikymu trauk prie pintini parduotuvs gale, ten buvo sukrautos preks
sumaintomis kainomis.
-Ko ia gdytis, jei tavo dydis D", - pasakiau Vi. iupau mlyn atlasin
liemenl ir miau iekoti kainos.
-Ar kas nors itar nors vien od apie gd? - atov Vi. - A visai

nesigdiju. Kodl turiau? Visos kitos eiolikmets, turinios tokio pat


dydio papus kaip mano, yra prisikimusios silikono - ir visi tai ino. Tad
kodl a turiau gdytis? - Ji raussi pintinje. - Kaip manai, ar ia yra
liemenli, kurios glotniai prispaust mano balandles?
-Tai sportins liemenls ir jos turi bjaur alutin poveik, vadinam
bepapikumu, - atsakiau stebeilydama juod liemenl su nriniais.
Man nereikjo apirinti apatinio trikotao. Jis paprastai adina seksualias
mintis. Pavyzdiui, apie buiavimsi. Pavyzdiui, su Lopu.
Usimerkiau ir dar kart mintyse atkriau k^rtu praleist vakar.
Prisiminiau, kaip Lopas liet mano launis, kaip jo lpos ragavo mano kakl...
Atsipeikjau, kai Vi vysteljo man ant krtins alsvai melsvus apatinius
markinius su takeliais.
-Tau tikt, - pasak draug. - Trksta tik mano kno jiems upildyti.
Dl ko a svaigstu? Vos nepabuiavau Lopo. To paties, kuris galbt buvo
sibrovs mano mintis. Lopo, kuris igelbjo mane, kad neikrisiau i
Arkangelo" ir neusimuiau, nes esu tikra, jog kaip tik taip ir atsitiko, nors
logikai paaikinti negaliu. Spliojau, gal Lopas kaip nors sustabd laik ir
sugavo mane krintani. Jei jis pajg kalbti su manimi mintimis, tai galbt,
galbt gebjo daryti ir kitk.
O gal, pagalvojau iurpdama, a tiesiog nebegaliu kliautis savo protu.
Vis dar turjau popieriaus lapel, kur Lopas buvo kis kien, taiau
vakar tikrai neketinau vaiuoti vakarl. Slapta diaugiausi, kad mudu
traukiam vienas kit, bet diaugsm nustelb paslaptingumas ir prietaringas
bailumas. Iguisiu Lop i savo mini - kart t padarysiu. Tai bus tarsi
apsivalymo dieta. Taiau bda ta, kad visos dietos, kuri kada nors laikiausi,
dav prieing rezultat. Kart mginau vis mnes igyventi be okolado. N
ksnelio. Po dviej savaii palau ir suvalgiau daugiau okolado, nei biau
sulamtusi per tris mnesius.
Tikjausi, kad atsisakyti Lopo bus lengviau negu okolado.
-K darai? - paklausiau Vi.
-K darau? Ogi lupu iparduodam preki kainas nuo i liemenli ir klijuoju
ant t, kurios nra nupigintos. Galsiu nusipirkti seksualias liemenles
kandama kaina.
-Taip nedaryk. Kasoje nuskenuos brknin kod. Pardavja suinos, k
sumanei.
-Brknin kod? Kasoje neskenuoja brknini kod.
Vi balsas skambjo netvirtai.
-Skenuoja. Prisiekiu. Galiu persiegnoti.
Pameluoti bus geriau, nei stebti, kaip Vi iveama kaljim.
-Gaila, mintis atrod tokia puiki...
-Pirk itas, - pasakiau ir mesteljau draugei ilko skiaut, vildamasi nukreipti
jos dmes.
Ji pakl kelnaites, isiuvintas raudonais krabukais.
-Tai lykiausias skuduras, kok man yra tek matyti. Grai ta juoda
liemenl, kuri laikai kitoje rankoje. Turtum nusipirkti. Eik sumokk, o a
dar ia pasidairysiu.
Sumokjau. Tada, tikdamasi, kad bus lengviau pamirti Lop, jei
apirinsiu nekaltas prekes, nukeliavau prie losjon. Pauosiu- si Svajoni
angel" flakonl, pajutau kak pastama. Tarsi kas u markini apykakls
bt umets kauel valgomj led. Toks drebulys nukrsdavo, kai tik
prisiartindavo Lopas.

Mes su Vi buvome vienintels pirkjos. Pro veidrodin stikl ivydau, kaip


mogysta su gobtuvu i kitos gatvs puss engia po tentu. Sunerimusi
stabteljau, paskui susitvardiau ir nujau iekoti Vi.
-Metas eiti, - paraginau.
Draug apirinjo naktinius markinius.
-ia tai bent. Pavelk - flanelin piama u pus kainos. Man reikia flanelins
piamos.
Pavairavau lang.
Topteljo, kad esu sekama.
-Lopas?
-Ne. Pavelk per gatv.
Vi panairavo.
-Nieko ten nematau.
A irgi nieko nebemaiau. Pro al vaiuojantis automobilis ustojo aligatv.
-Turbt jis jo parduotuv.
-I kur inai, kad jis tave seka?
-Bloga nuojauta.
-Ar jis panaus kai kuriuos ms pastamus? Pavyzdiui... Mar- s Milar Peps Ilgakojins ir Piktosios vakar raganos hibrid.
-Ten buvo ne Marse, - atsakiau vis dar nenuleisdama aki nuo gatvs. - Kai
vakar vakare ijau i arkados pirkti cukraus vatos, kakas mane stebjo.
Manau, tas pats mogus ir dabar yra ia.
-Tu rimtai? Kodl tik dabar pasakei? Kas jis?
Neinojau. Ir tai mane gsdino labiausiai.
-Ar parduotuvje yra atsarginis ijimas? - paklausiau pardavjos. Ji liovsi
tvarkyti stali ir pakl akis.
-Tik darbuotojams.
-Tas mogus - vyras ar moteris? - kamantinjo Vi.
-Neinau.
-Tada kodl manai, kad jis tave seka? Ko jis nori?
-Igsdinti.
Man tai atrod gantinai logika.
-Kodl jis nori tave igsdinti?
Nesumojau, k atsakyti.
-Turime nukreipti jo dmes, - pasakiau Vi.
-A irgi taip manau, - pritar draug. - Ir mes abi inome, kad a puikiai moku
tai padaryti. Duok man savo dinsin varkel.
sistebeilijau draug.
-Jokiu bdu. Apie mog nieko neinome. Neleisiu tau ieiti gatv
apsirengusiai mano drabuiais. O jei jis ginkluotas?
-Kartais tavo vaizduot per daug silsta, - pareik Vi.
Turjau pripainti;kad mintis, jog persekiotojas ginkluotas ir nori mus
nuudyti, kiek perdta. Taiau pastaruoju metu patyriau visoki baisybi,
todl nekaltinau savs, kad esu sudirgusi ir sibaiminusi.
-A ieisiu pirma, - pasisil Vi. - Jei jis seks mane, tu sek j. Trauksiu
kapines ant kalvos, tada j uspeisime ir ikvosime.
Netrukus Vi ijo i parduotuvs vilkdama mano dinsiniu varkeliu. Ji
pasim ir mano raudon skt, iskleid taip, kad dengt veid. Nors Vi
keliais centimetrais auktesn ir keliais kilogramais sunkesn u mane, galjai
j palaikyti manimi. Susigusi u naktini markini kabyklos stebjau, kaip
mogysta su gobtuvu ieina i parduotuvs prieingoje gatvs pusje ir

nuseka paskui Vi. Prislinkau ariau lango. Nors apsmuks medvilninis nertinis
ir dinsai tiko tiek vyrui, tiek moteriai, eisena buvo moterika. Be joki
abejoni.
Vi ir mergina pasuko u kampo ir dingo i aki, o a nubgau prie dur.
Pakliuvau tikr lit.
Neina Vi skiu paspartinau ingsn stengdamasi eiti po tentais, kad
neperlapiau iki silo galo. Jauiau, kaip sudrko dins klens. Gaila,
nebuvau apsiavusi aulinuk.
Molas drieksi pilk tarsi asfaltas vandenyn. Parduotuvi eil baigsi
staios, aplusios kalvos papdje. Kalvos viruje galjau irti aukt
ketin kapini tvor.
Atrakinau neon, visu pajgumu jungiau priekinio stiklo ildytuv ir
valytuvus. Ivaiavusi i stovjimo aiktels pasukau kair. Spariai kilau
gatve kalv. Prieais styrojo kapini mediai, velgiant pro beprotikai
lakstanius valytuvus, j akos atrod kaip gyvos. Balti marmuriniai antkapiai
r tams, o pilki itirpo migloje.
Staiga neinia i kur priekin stikl tiesiai man prie nos trenksi raudonas
daiktas. Paskui pakilo ir praskriejo vir automobilio. Paspaudiau stabdi
pedal, ir neonas slidindamas sustojo alikelje.
Atidariau dureles ir ilipau. Nukriau prie automobilio galo pairti, kas
mane atsitrenk.
Negaljau patikti savo akimis. Pamaiau raudon skt, sipainiojus oles.
Jis buvo sulauytas; viena skio pus sublikusi taip, tarsi kas i vis jg
bt trenks kit, kietesn, daikt.
Pro lietaus lsm igirdau tyl kkiojim.
-Vi? - paaukiau.
Perbgau keli ir delnu prisidengusi akis apsidairiau. Pakelje tysojo knas.
Leidausi artyn.
-Vi! - Parklupau prie draugs.
Ji guljo ant ono kelius parietusi prie krtins ir dejavo.
-Kas atsitiko? Ar tu sueista? Ar gali eiti?
Atloiau galv markstydamasi nuo lietaus. Galvok! - sakiau sau. Mano
mobilusis. Automobilyje. Turiu paskambinti pagalbos telefonu.
-A tau padsiu, - paadjau Vi.
Ji sudejavo ir suspaud man rank.
Pasilenkiau ir stipriai j apkabinau. Aaros grau akis.
-Kas atsitiko? Ar tai padar tas, kas tave sek? Ar jis tau tai padar? K jis tau
pasak?
Vi kak neriliai murmjo. Lyg ir apie rankin. Tikrai, jos rankin buvo
dingusi.
-Viskas bus gerai, - tariau kaip galdama tviriau.
Stengiausi ugniauti irdyje kunkuliuojant pykt. Neabejojau,
kad ia sipainiojs tas pats mogus, kuris sek mane vakar Delf parke, o
iandien parduotuvje, ir kaltinau save, kad Vi per mane nukentjo. Nubgau
prie neono ir surinkau 911.
Stengdamasi nuslopinti raud pasakiau:
-Reikalinga pagalba. Upulta ir apiplta mano draug.

SKYRI U S
I R M A D I E N S D JA U P A M O KO SE lyg apsvaigusi ir nekantriai laukiau
paskutinio skambuio. Ryt paskambinau ligonin ir suinojau, kad Vi
veama operacin. Per upuolim jai sulauyta kair ranka, kaulo itiesinti
nepavyko, todl reikia operuoti. Pamatyti draug galsiu tik vlyv popiet,
kai bus pasibaigs narkozs poveikis ir ligon bus perkelta palat. Trokau
igirsti Vi pasakojim, kol ji nepamiro smulkmen ar ko nors neprikr. Jos
prisiminimai gali upildyti tuias spragas ir padti man suprasti, kas tai
padar.
Artjant vidudieniui, miau galvoti apie mergin prie Victorias Secret Kas ji? Ko
norjo? Gal tik nelemtas sutapimas, kad Vi buvo

upulta prajus vos kelioms minutms po to, kai pamaiau j sekani


mergin, taiau nuojauta sak k kita. Gaila, gerai nesiirjau, kaip atrod
toji mergina. Apdribs nertinis su gobtuvu ir dinsai, smarkus lietus puikiai
padjo jai maskuotis. Ten galjo bti ir Marse Milar. Taiau irdyje netikjau,
kad tai ji.
Pasimiau i savo spintels biologijos vadovl ir patraukiau paskutin
pamok. jusi klas, pamaiau, kad Lopo kd tuia. Paprastai jis
pasirodydavo paskutin akimirk, sulig skambuiu, taiau skambutis jau
nuskambjo, o Treneris, atsistojs prie lentos, m aikinti apie pusiausvyr.
irjau tui kd ir svarsiau. Kirbjo tarimas, kad tai gali bti susij
su Vi upuolimu. Keista, kad vaikinas neatjo pamok kaip tik iandien.
Negaljau pamirti ledinio iurpo, kuris nukrat, kai pavelgusi pro
parduotuvs vitrin suvokiau, kad esu sekama. Taip jausdavausi greta Lopo.
Proto balsas kaipmat atmet galimyb, kad ia prisidjs Lopas. Jis galjo
tiesiog peralti. Pakeliui mokykl jam galjo baigtis benzinas. O gal Bo
arkadoje" buvo loiama biliardo partija ir statoma daug pinig, todl Lopas
nusprend, kad bus pelningiau aisti, nei leisti popiet klausantis apie
mogaus kno sandar.
Pasibaigus pamokai, jau jau pro duris, bet mane sustabd Treneris.
-Luktelk, Nora.
Atsigriau ir usimeiau ant peties kuprin.
-K norjote pasakyti?
Mokytojas padav man popieriaus lapel.
-Prie pamok buvo ujusi panel Grin ir papra tau perduoti, - paaikino
jis.
Pamiau ratel.
-Panel Grin?
Mokytojos tokia pavarde nepainojau.
-Nauja mokyklos psicholog. Pakeit dr. Hendrikson. Ilanksiau ratel ir
perskaiiau:
(/b/ ItLUtis tft&Cr f&tidvCrto^& oi&boj/ (Ll/. <^ewxlAAlzM*Uy.
iPabte&au/, hacl clu/ fxzblzAiAwiuh/ !MAMAIZA4WUA/.4/.

JPX/ZACUA/ IAIZQAA/ U&AA/ pCVv kvUX*v/, $UZcL (^JUfaASvve/ MxijxZZAAvU/.


(/bfrti/ if' MZUilMtvUfy I^UZd^AtfU*/ toLfdlAA/ tUKr wybLwzi/.
O(JtvkrUA/ Oiter C^iauAir.

iPcfrxdLe/ QXAA^V
-Ai, - padkojau Treneriui ir perlenkiau ratel tiek kart, kad tilpt kien.
Koridoriuje siliejau mokini sraut. Dabar nevengsiu susitikimo su
psichologe - turiu nueiti. Pagaliau prijau psichologo kabinet. inoma, ant
uolini dur ivydau nauj bronzin lentel: PANEL D. GRIN, MOKYKLOS
PSICHOLOG".
Pasibeldiau, durys atsidar. Panels Grin veidas buvo ovalinis, oda blyki ir
lygi, akys - jros ydrumo, lpos sodrios, plaukai stori, tiess, viess,
siekiantys emiau juosmens ir virugalvyje perskirti sklastymu. Ant nosies
galiuko ji neiojo akinius alsvai melsvais pusbrangi kats akies" akmen
rmeliais. Vilkjo oficial pilk egluts rato sijon ir roin ilkin palaidin.
Psicholog buvo liekna, bet moterika ir ne daugiau kaip penkeriais metais
vyresn u mane.
-Tu tikriausiai Nora Grei. Atrodai taip pat, kaip nuotraukoje asmens byloje, pasak psicholog tvirtai spausdama man rank. Jos balsas buvo skardus, bet

neiurktus. Dalykikas.
Ji pamojo man ueiti kabinet.
-Gal nortum suli ar vandens?
-Kas atsitiko dr. Hendriksonui?
-Jis anksiau ijo pensij. Jau kur laik norjau gauti darb, tad puoliau
i karto, kai tik atsilaisvino vieta. Mokiausi Floridos valstijos universitete, bet
uaugau Portlande, o mano tvai tebegyvena ia. Smagu vl bti netoli savo
eimos.
Apirjau ma kabinet. Jis labai pasikeit nuo paskutinio mano
apsilankymo. Lentynose dabar puikavosi knygos nekrintaniais akis kietais
vireliais su auksinmis raidmis. Jos buvo akademins, bet atrod kaip
bendrosios paskirties. Dr. Hendriksonas ant knyg lentyn laik surikiavs
eimos nuotraukas, o panels Grin kabinete amint asmeninio gyvenimo
akimirk neivydau. Prie lango drieksi tas pats papartis, taiau kai juo
rpinosi dr. Hendriksonas, augalas buvo labiau rudas nei alias. Priirimas
panels Grin papartis per kelias dienas atsigavo ir tarsi pralinksmjo. Prieais
raomj stal stovjo rausvas turkikais ratais imargintas fotelis, o
tolimajame kabineto kampe viena ant kitos buvo sustatytos kelios ds,
paprastai naudojamos kraustantis.
-Penktadienis buvo pirmoji mano darbo diena, - paaikino psicholog,
pamaiusi, kad mano vilgsnis ukliuvo u di. - Dar neipakavau mantos.
Sskis.
Nusimiau kuprin nuo peties ir atsisdau fotel. iame maame kabinete
nepastebjau joki smulkmen, k nors bylojani apie panels Grin
asmenyb. Ant jos raomojo stalo guljo kaug byl, nelabai tvarkinga, bet ir
nesujaukta, ir stovjo baltas puodelis, kuriame, regis, buvo arbata.
Neuuodiau nei kvepal, nei oro gaiviklio. Kompiuterio monitorius buvo
juodas.
Panel Grin pritp prieais byl stirt u savo raomojo stalo, itrauk
nauj rudo popieriaus aplank ir etiketje juodu ymekliu didiosiomis
spausdintinmis raidmis ura mano pavard. Padjo aplank ant stalo alia
senos mano bylos, ant kurios buvo matyti dr. Hendriksono kavos puodelio
palikti ratilai.
-Vis savaitgal praleidau vartydama dr. Hendriksono bylas, - pasak
psicholog. - Tarp ms kalbant, nuo jo raysenos man prasideda migrena,
todl perrainju visus jo popierius. Nustebau pamaiusi, kad pastaboms
ymtis jis nesinaudojo kompiuteriu. Kas iame amiuje rao ranka?
Ji atsilo sukamojoje kdje, sukryiavo kojas ir mandagiai nusiypsojo.
-Taigi. Papasakok man apie susitikimus su dr. Hendriksonu. Vos pajgiu
iifruoti jo uraus. Regis, js abu aptarindavote, kaip jauteisi, kai mama
gavo nauj darb.
-Ne toks jis ir naujas. Mama dirba jau visus metus.
-Anksiau ji bdavo namie, tiesa? O kai tavo ttis mir, mamai tenka pluti
kiaur dien. - Ji paskersakiavo popieriaus lap mano byloje. - Tavo mama
dirba aukcion bendrovje, ar ne? Regis, ji koordinuoja nekilnojamojo turto
aukcionus visoje pakrantje. - Psicholog pavelg mane pro akini vir. Ji maai bna namie.
-Mes norjome likti savo kaimikame name, - paaikinau beveik teisindamasi.
- Jei mama bt pasirinkusi darb ia, nebtume igaljusios mokti
hipotekos.
Man ne itin patiko susitikimai su dr. Hendriksonu, o dabar u- pykau, kad jis

ijo pensij ir paliko mane su panele Grin. miau j perprasti, o ji, rodos,
per daug domjosi smulkmenomis. Pajuto nor pasiknaisioti tamsiuose mano
gyvenimo ukaboriuose.
-Taip, taiau bdama visikai viena kaimikame name turtum jaustis labai
vienia.
-Mes turime nam eiminink, ji bna su manim kiekvien popiet iki devintos
ar deimtos vakaro.
-Taiau nam eiminink ne tas pat kas mama.
sispoksojau duris. Net nemginau to slpti.
-Ar turi geriausi draug? Vaikin? K nors, su kuo galtum pasikalbti, kai
js nam eiminink bna ne visai... ta panekov?
Ji pamurd puodelyje arbatos pakut, paskui gurkteljo.
-Turiu geriausi draug. - Nutariau jai pasakoti kaip manoma maiau. Kuo
maiau kalbsiu, tuo trumpesnis bus susitikimas. Kuo greiiau jis baigsis, tuo
greiiau aplankysiu Vi.
Psicholog kilsteljo antakius.
-O vaikin?
-Ne.
-Esi patraukli mergina. Spju, kad prieingos lyties atstovai turt tavimi
domtis.
-tai kas, - tariau kaip manydama kantriau. - Tikrai esu dkinga, kad mginate
man padti, taiau lygiai apie t pat kalbjoms su dr. Hendriksonu prie
metus, kai mir mano tvas. Nenoriau prisiminti skaudi dalyk. Tai tarsi
igyventi visk i naujo. Taip, tai buvo tragika ir siaubinga, ir a dl to
kasdien kankinuosi, bet i ties labiausiai noriu judti pirmyn.
Ant sienos kabanio laikrodio tiksjimas atitolino mus vien nuo kitos.
-K gi, - galiausiai tar panel Grin dirbtinai nusiypsojusi. - Man labai
naudinga inoti tavo poir, Nora. Kaip tik tai a ir mginau suprasti.
Paraysiu pastab apie tavo jausmus asmens byloje. Ar nori dar apie k nors
pakalbti?
-Ne.
Nusiypsojau, kad tai patvirtiniau. Tikrai, man viskas gerai.
Psicholog pavart dar kelis mano asmens bylos lapus. N nenutuokiau,
kokius pastebjimus ten amino dr. Hendriksonas, ir nenorjau ilgiau laukti,
kad suinoiau.
Pakliau nuo grind kuprin ir pasislinkau ant fotelio krato.
-Nenoriu staiga nutraukti ms pokalbio, bet ketvirt valand turiu bti kitoje
vietoje.
-tai kaip?
Neturjau jokio noro su panele Grin aptarinti, kas nutiko Vi.
-Turiu bibliotekoje pastudijuoti literatr, - pamelavau.
-Kokio dalyko?
-Biologijos, - pasakiau, kas topteljo galv.
-Kaip tau sekasi mokytis? Ar nekyla koki nors rpesi?
-Ne. '
Ji pervert dar kelis asmens bylos lapus.
-Puiks paymiai, - pagyr psicholog. - ia raoma, kad padedi mokytis savo
biologijos partneriui Lopui Kiprianui.
Panel Grin pakl akis, matyt, nordama sitikinti.
Nustebau, jog mano pagalba mokantis tokia svarbi, kad net mokyklos
psichologo raoma byl.
-Kol kas mums nepavyko susitikti. Nesutampa dienotvark.

Gteljau peiais tarsi sakydama: Nieko negaliu padaryti."


Ji ikrat mano byl ant stalo, tvarkingai sustm palaidus lapus krvel,
paskui djo nauj aplank, kurio pavadinim buvo uraiusi ranka.
-Noriu tave perspti, jog ketinu pasikalbti su ponu Makonauviu ir aptarti tam
tikrus tavo pagalbos mokantis aspektus. Noriu, kad susitikintumte ia,
mokykloje, priirint mokytojui ar kitam darbuotojui. Nenoriu, kad padtum
Lopui mokytis ne mokykloje. Ir ypa nenoriu, kad susitikintumte vieni.
Mano nugara perbgo iurpulys.
-Kodl?
-Negaliu to aptarinti.
Tegaljau sugalvoti vien prieast, dl kurios psicholog nenorjo, kad
likiau akis ak su Lopu, - jis pavojingas. Mano praeitis gali tave igsdinti",
- pasak jis ant Arkangelo" laipinimo platformos.
-Ai u sugait laik. Daugiau tavs nelaikau, - pasak panel Grin.
Ji nuingsniavo prie dur ir lieknu klubu plaiai jas atvr. Atsisveikindama
nusiypsojo, bet ypsena atrod atsaini.
Ijusi i panels Grin kabineto, paskambinau ligonin. Ioperuota Vi vis dar
guljo reanimacijos skyriuje, iki septyni vakaro jos lankyti nebuvo leidiama.
Pavelgiau telefono laikrod. Trys valandos. Moksleivi automobili
stovjimo aiktelje susiradau fiat ir sdau vildamasi, kad laikas, praleistas
bibliotekoje atliekant nam darbus, atitrauks mintis nuo laukimo.
Kraptydamasi nepastebjau, kad sieninio laikrodio rodykls slenka
vakarop. Bibliotekos tyloje garsiai suurzg mano skrandis, o mintys nuldydo
prie ukandi automato.
Paskutin nam darb galjau atlikti ir vliau, bet vienam projektui ubaigti
reikjo bibliotekos altini. Namie turjau kokybik IBM kompiuter, kuris
telefono linija prijungtas prie interneto, todl paprastai vengdavau
nereikalingo urmulio ir gin naudojantis bibliotekos kompiuteriais. Iki
devintos vakaro eZine redaktoriui turjau pateikti Otelo" spektaklio recenzij
ir pasiadjau pulti medioti maisto, kai tik baigsiu recenzij.
Susikrovusi mant nujau prie lift. Kabinoje paspaudiau dur udarymo
mygtuk, bet nenurodiau aukto. Isitraukiau mobilj ir paskambinau
ligonin.
-Labas, - pasisveikinau su slaugytoja. - Mano draug po operacijos guli
reanimacijos skyriuje, o kai iandien po piet teiravausi, man buvo pasakyta,
kad vakar j perkels palat. Jos vardas Vi Skai.
Kur laik buvo girdti tik kompiuterio klavi kaukjimas.
-Regis, po valandos j perkels vienviet palat.
-Kada baigiasi lankymo laikas?
-Atunt.
-Ai.
Ijungiau telefon ir paspaudiau treio aukto mygtuk. Liftas m kilti
auktyn.
Treiame aukte patraukiau periodikos archyv, vildamasi, kad, perskaiius
kelias vietini laikrai spektakli recenzijas, mane aplankys mza.
-Atleiskite, - kreipiausi bibliotekinink, aptarnaujani skaitytojus. - Mginu
rasti kelis laikraio Portland Press Herald prajusi met numerius.
Konkreiai tuos, kuriuose pateikiama teatro spektakli apvalga.
-Nelaikome toki nauj leidini, - atsak bibliotekinink, - taiau paiekojusi
internete Portland Press Herald tinklalapyje rasite archyv. Eikite tiesiai
koridoriumi ir kairje pamatysite periodikos skaitykl.

Skaitykloje usiregistravau prie kompiuterio. Jau ketinau kibti uduot, kai


ov netikta mintis. Negaljau patikti, kad ji nedingteljo anksiau.
sitikinusi, kad niekas neiri per pet, jau Google paiekos sistem ir
vediau Lopas Kiprianas. Galbt rasiu straipsn, kuris nuvies jo praeit. O
gal Lopas turi savo tinklarat?
Paiekos rezultatais nusivyliau. Nei ra socialiniuose tinkluose Facebook ar
MySpace, nei tinklaraio. Tarsi vaikinas apskritai neegzistuot.
-Papasakok apie save, Lopai, - sumurmjau. - Kas tu i ties?
Per pusvaland perskaiiau kelias recenzijas ir apilpau. Ipliau
paiek internete traukdama j visus Meino valstijos laikraius. Ekrane
pasirod nuoroda Kinghorno parengiamosios mokyklos laikrat. Prajo
kelios sekunds, kol susiejau i informacij su inomu vardu. Juk Eliotas
persikl i Kinghorno parengiamosios! Kilo ugaida patikrinti i nuorod. Jei
mokykla yra tokia elitin, kaip tvirtino Eliotas, galbt ji leidia rimt laikrat.
Spragteljau pele nuorod, miau peririnti archyvo puslap ir atsitiktinai
pasirinkau i met kovo 21-osios numer. Netrukus ivydau antrat:
M O KI N Y S A P KL A UST A S KI N GH O R N O P A R E N GI A M O JO JE
VY KD Y T O S M O G UD Y ST S BY L O JE
Prisitraukiau kd ariau, sugundyta minties paskaityti t domesnio nei
spektakli recenzijos.
eiolikmetis Kinghorno parengiamosios mokyklos moksleivis, kur policija
apklaus tirdama byl, igarsjusi kaip Kinghorno pakaruokl", buvo
paleistas nepateikus kaltinim. Kai mikingoje Kinghor.no parengiamosios
mokyklos teritorijoje buvo rastas kybantis ant medio atuoniolikmets
Kjirsten Halverson lavonas, policija apklaus deimtok Eliot Saunders,
kur mons mat su auka t vakar, kai i uvo.
Mano smegenys ltai virkino informacij. Eliotas buvo apklaustas
mogudysts byloje?
Halverson dirbo padavja Aklojo Do" bare. Policija patvirtino, kad
etadien, vlai vakare, liudytojai mat Halverson ir Saunders kartu
einanius per mokyklos teritorij. Halverson lavonas rastas sekmadienio ryt,
o Saunders policija paleido pirmadien po piet, kai merginos bute buvo
aptiktas saviuds ratelis.
-Radai k domaus?
Igirdusi u nugaros Elioto bals, paokau. Atsigrusi ivydau j atsirmus
dur stakt. Jis buvo prisimerks, lpos suiauptos. Knu perjo keistas
altis.
Pasislinkau su kde dein, kad ustoiau monitori.
-A... a tiesiog baigiu nam darb. O tu k ia veiki? Negirdjau, kaip jai. Ar
seniai ia stovi?
Spiegiau taip, kad aidjo visa skaitykla.
Eliotas pasitrauk nuo staktos ir jo vidun. Grabaliojau monitoriaus
ijungimo mygtuk.
-Mginu suadinti kvpim, - aikinau. - vakar turiu atiduoti redaktoriui
spektaklio recenzij.
Kalbjau per greitai. Kur tas mygtukas?
Eliotas pavelg man per pet.
-Spektaklio recenzij?

Pagaliau uiuopiau mygtuk ir igirdau, kaip monitorius spragteljs


ugeso.
-Atleisk, k, sakei, ia veiki?
-jau pro al ir pamaiau tave. Ar kas atsitiko? Atrodai... sudirgusi.
-Na... per maas cukraus kiekis kraujyje. - Sumiau popierius, susirinkau ir
sugrdau kuprin. - Nuo piet nieko nevalgiau.
Eliotas aperg kd ir privaiavo prie mans. Sdjo atbulomis ir pasilenk
ariau, sibraudamas mano asmenin erdv.
-Gal a tau galiu padti parayti recenzij?
Atlijau.
-Nieko sau. Tu tikrai labai malonus, bet iandien man pakaks. Turiu uksti.
Pats laikas daryti pertrauk.
-Leisk pavaiinti tave vakariene, - pasil Eliotas. - Ar ia u kampo yra
valgykla?
-Ai. Bet mans laukia mama. Jos nebuvo vis savait, o vakar grta.
Pakilau ir norjau j apeiti. Vaikinas isitrauk mobilj ir baksteljo man
tiesiai bamb.
-Paskambink jai.
Nudelbiau akis ir stengiausi sugalvoti, kaip isisukti.
-Man neleidiama grti vlai tomis dienomis, kai ryt reikia mokykl.
-Pameluok, Nora. Pasakyk, kad baigti nam darbus utruks ilgiau, nei tikjaisi.
Pasakyk, kad dar valand praleisi bibliotekoje. Mama nesuinos.
Elioto balse igirdau nauj gaidel. Jo ydros akys netiktai suspindo altai,
o kietai suiauptos lpos susiaurjo.
-Mamai nepatinka, kai laik leidiu su vaikinu, kurio ji nepasta, nepasidaviau.
Eliotas nusiypsojp ledine ypsena.
-Abu inome, kad nelabai stropiai laikaisi mamos nustatyt taisykli, nes
etadienio vakar buvai su manimi Delfuose.
Usimeiau kuprin ant peties ir tampiau dir. Nepratariau n odio.
Prasibroviau pro Eliot ir iskubjau i skaityklos suvokdama, kad jei Eliotas
jungs monitori, pamatys straipsn. Taiau nieko negaljau padaryti.
Eidama prie aptarnavimo stalelio dirsteljau per pet. Pro veidrodinius
langus maiau, kad skaitykla tuia. Nupdinau prie kompiuterio akylai
dairydamasi, ar nematyti Elioto. jungiau kompiuter; ekrane ivydau straipsn
apie mogudysts tyrim. Atsispausdinau, sidjau segtuv, ijungiau
kompiuter ir pasileidau prie dur.

12

SKYRI U S

i E N J E SUSKA M BO M O BI L USI S. sitikinusi, kad i mane


nenairuoja bibliotekinink, atsiliepiau:
Mama?
-Turiu ger ini, - pasigyr ji. - Aukcionas baigsi. Ikeliavau valanda
anksiau, nei planavau, taigi netrukus bsiu namie. Kur tu?
-Sveika! Nesitikjau, kad gri anksiau. Tik dabar einu i bibliotekos. Kaip
seksi Niujorko valstijos iaurje?
-Niujorko valstijos iaurje... utrukau labai ilgai, - nusijuok ji, taiau
mamos balsas atrod pavargs. - Nekantrauju tave pamatyti.
Akimis iekojau laikrodio. Pakeliui namus norjau ligoninje aplankyti Vi.

-Mama, - pasakiau, - turiu aplankyti Vi. Todl galiu truput pavluoti. Priadu
paskubti.
-inoma. - Mamos balse igirdau vos juntam nusivylim. - Labai diaugiuosi,
kad tu sveika. Nedovanoiau sau, jei tau kas nors atsitikt. Ypa kai tavo
ttis... - Ji nutilo. - Tiesiog diaugiuosi, kad abi esame saugios. Perduok Vi
mano linkjimus. Greitai pasimatysime. Glaudiu ir buiuoju.
-Myliu tave, mama.
Koldvoterio regioninis medicinos centras - trij aukt raudon plyt
pastatas su dengtu aligatviu, vedaniu prie pagrindinio jimo. jau pro
sukamsias stiklines duris ir stabteljau prie informacijos langelio pasiteirauti
apie Vi. Suinojau, kad prie pusvaland ji perkelta palat, o lankymo laikas
baigiasi po penkiolikos minui. Liftu pasikliau reikiam aukt.
Prijusi 207- palat, stumteljau duris.
-Vi?
Susitvardiau, perjau ma priekambar ir ivydau Vi, atsilousi lovoje ir
pasidjusi ant krtins sugipsuot rank.
-Sveika! - tariau pamaiusi, kad draug nemiega.
Vi palaimingai atsiduso.
-Man labai patinka narkoz. Tikrai. Ji nuostabi. Net geriau u Enzo kapucino.
Ei, tai rimuojasi. Enzo kapucino. Tai enklas. Man lemta tapti poete. Nori
igirsti dar vien eilrat? Man gerai sekasi improvizuoti.
-Na...
palat slinko slaugytoja ir m kraptytis su laine.
-Ar gerai jautiesi? - paklaus ji mano draugs.
-Pamirk poezij, - kreipsi mane Vi. - Man lemta bti komike. Tuk tuk.
-K? - nustebau.
Slaugytoja ipt akis.
-Kas ten?
-Pupk, - atsak Vi.
-Koks pupk?
-Pupk rankluost, eisime papldim.
-Gal jai reikt duoti maiau nuskausminamj? - paklausiau slaugytojos.
-Per vlu. K tik sulainau dar vien doz. Pamatysi, kokia ji bus po deimties
minui.
Slaugytoja islikino pro duris.
-Na? - paklausiau Vi. - Kokia diagnoz?
-Mano gydytojas yra lainiuota subin. Labai primena Ump Lump. Neirk
mane taip rsiai. Kai jis ia buvo ujs paskutin kart, m okti
isigandusi viiuk ok. Ir jis amiais valgo okolad. Daugiausia
okoladinius vrelius. inai, tokius kaip okoladiniai zuikiai, kuriuos
parduoda per Velykas. Tok Umpa Lumpa valg vakariens. Per pietus sukirto
okoladin aniuk usigerdamas geltonu sisiuku.
-Turjau galvoje diagnoz... - Parodiau draug puoiani" medicinos
rang.
-Ak, tai. Sulauyta ranka, smegen sukrtimas ir vairiausi pjovimai,
drskimai bei sumuimai. Laim, mano refleksai geri, ir a spjau greitai
atokti, kitaip biau buvusi sunkiai sualota. Jei kalbsime apie refleksus,
esu kaip kat. Esu moteris kat. Nepaeidiama. Tik dl lietaus jam pavyko
mane nutverti. Katms nepatinka vanduo. Jis mus silpnina. Vanduo - tai ms
kriptonitas.
-Labai apgailestauju, - nuoirdiai pasakiau Vi. - Tai a turjau atsidurti

ligoninje.
-Ir gauti narkoz? Aha. Jokiu bdu.
-Ar policija aptiko koki nors pdsak? - paklausiau.
-Nada, zil, joki.
-Ir joki liudytoj?
-Mes buvome kapinse pliaupiant lietui, - primin Vi. - Dauguma normali
moni sdjo namie.
Ji teisi. Dauguma normali moni sdjo namie. inoma, mes su Vi... ir
paslaptinga mergina, kuri j sek ijus i Victorias Secret, vaiktinjome
mieste.
-Kaip tave upuol? - paklausiau.
-jau kapines, kaip buvome sutarusios, ir staiga igirdau artjanius
ingsnius, - pasakojo Vi. - Atsigrusi nespjau ir atsitokti. Blyksteljo
pistoletas, ir tas vyrukas oko ant mans. Kaip jau sakiau policijai, mano
smegenys transliavo ne: sidmk jo bruous" o O ventas cirke, mane tuoj
itakys!" Jis sumaurojo, kelis kartus trenk pistoletu, iupo rankin ir
pabgo.
Visikai suglumau.
-Palauk. Tai buvo vyrukas? Ar matei jo veid?
-inoma, vyrukas. Akys tamsios... kaip anglys. Daugiau nieko nemaiau. Jis
buvo usidjs slidininko kauk.
Igirdus odius slidininko kauk", irdis m tankiau plakti. Tai tas pats
vyrukas, kuris ioko prieais neon, neabejojau. Vadinasi, jis - ne mano
vaizduots padarinys. Vi tai patvirtino. Taip pat prisimenu, kaip inyko visos
susidrimo yms. Galbt ir jos nebuvo tik mano vaizduots vaisius. is
vyrukas, kad ir kas jis bt, yra tikras. Ir trinasi netoliese. Taiau jei neonas
tikrai buvo apgadintas, kas i ties vyko t vakar? Gal mano rega arba
atmintis kakaip... buvo paveikti?
galv pldo daugyb kit klausim. Ko jis norjo kart? Ar jis susijs su
mergina prie Victoria's Secret? Ar jis i anksto inojo, kad eisiu parduotuves
prie molo? Jis buvo usimauklins slidininko kauk, vadinasi, upuolim
planavo, ir i anksto inojo, kur bsiu. Ir nenorjo, kad atpainiau jo veid.
-Kam sakei, kad eisime apsipirkti? - staiga paklausiau Vi.
Ji pasikio po sprandu pagalv, kad bt patogiau.
-Mamai.
-Tik jai? Niekam daugiau?
-Galjau usiminti Eliotui.
Man gyslose sustingo kraujas.
-Tu ipliurpei Eliotui?
-Kas ia nuostabaus?
-Turiu tau t pasakyti, - rimtai tariau. - Atmeni t vakar, kai neonu
vaiavau namo ir partrenkiau elni?
-Taip, - atsak draug suraukdama kakt.
-Ten buvo ne elnias, o vyrukas. Vyrukas slidininko kauke.
-Nutilk, - sunibdjo Vi. - Negi manai, kad is upuolimas buvo neatsitiktinis?
Kad tas vyrukas ko nors i mans nori? Ne, palauk. Jis kako nori i tavs. A
vilkjau tavo varkel. Jis man, kad a - tai tu.
Mano knas pasidar tarsi medinis.
Truput patyljusi draug pridr:
-Ar esi tikra, kad nepasakei Lopui, jog ketiname apsipirkti? Pagalvojusi
prisimenu, kad vyrukas buvo sudtas kaip Lopas. Auktokas. Lieknokas.

Stiprokas. Jei tai bt ne upuolimas, seksualokas.


-Lopo akys nra angli juodumo, - paprietaravau, taiau susigdusi
prisiminiau, kad i ties pasakiau jam, jog rengiams eiti parduotuves.
Mintyse perstmiau kelias dlions detales. Jei Lopas upuol Vi, turjo
matyti, kaip ji ieina i parduotuvs vilkdama mano varkel, ir palaik j
manimi. Kai suprato seks paskui ne t mergin, i pykio smog Vi pistoletu
ir dingo. Taiau bda ta, jog nepajgiau patikti, kad Lopas galt taip iauriai
upulti Vi. Tik ne jis. Be to, jis vis nakt linksminosi pakrants vakarlyje.
-Ar upuolikas tau neprimin Elioto? - paklausiau.
Stebjau, kaip Vi reaguos klausim. Kad ir koki vaist jai buvo duota,
regis, jie sultino draugs mstym, ir a beveik girdjau, kaip sukasi jos
smegen pavaros.
-Jis buvo madaug deimia kilogram lengvesnis ir deimia centimetr
auktesnis nei Eliotas.
-Tai mano kalt, - priekaitavau sau. - Kam leidau tau ieiti i parduotuvs
apsivilkus mano varkel.
-inau, kad nenori to girdti, - tar Vi, ji, regis, kovojo su vaist sukeltu
iovuliu. - Taiau kuo daugiau apie tai galvoju, tuo daugiau randu panaum
tarp Lopo ir upuoliko. Toks pat kno sudjimas. Toks pat ilg koj ingsnis.
Labai blogai, kad jo asmens byla tuia. Reikia suinoti jo adres. Turime
itirti rajon, kuriame jis gyvena. Prinekinti patikli senut kaimyn, kad
leist savo lange taisyti interneto kamer, ir galtume stebti Lopo nam,
juk tas vaikinas tartinas.
-Tu tikrai manai, kad Lopas galjo tai padaryti? - vis dar netikinta paklausiau.
Vi pakramt lp.
-Turbt k nors slepia. Svarbaus.
Dl to nesiginijau.
Vi pasimuist.
-Dilgioja visas knas. Taip malonu.
-Neturime jo adreso, - pasakiau, - bet inome, kur Lopas dirba.
-Ar galvoji t pat? - paklaus Vi. Jos akys, nors ir veikiamos migdomj,
suvito.
-Remdamasi patyrimu, tikiuosi, kad ne.
-Mudvi turime lavinti sekli gdius, - pareik draug. - Jei j nenaudosi,
prarasi - taip sako Treneris. Reikia prisikasti prie Lopo praeities. Ei, kertu
layb, kad Treneris mums net duot papildom kredit, jei pateiktume jam
filmuot mediag.
Dl to labai abejojau. Be to, jei dalyvaus Vi, is sekimas gali pakrypti
neteista linkme. K jau kalbti, kad i veikla neturi nieko bendra su biologija.
N i tolo.
Blanki ypsena, kuri sukl Vi odiai, iblso. Bt buv daug smagiau
nesutirtinti spalv, bet i ties buvau isigandusi. Vyrukas su slidininko kauke
tikriausiai rezga kit upuolim. Gal ir logika manyti, kad Lopas galjo inoti,
kas ia vyksta. Vyrukas su slidininko kauke ioko prieais neon kit dien po
to, kai Lopas buvo pasodintas greta per biologij. Gal tai ir nebuvo atsitiktinis
sutapimas.
Kaip tik tuo metu pro duris kio galv slaugytoja.
-Jau atuonios, - tar ji man baksnodama laikrod. - Lankymo valandos
baigsi.
-Tuoj ieinu, - paadjau.
Kai tik slaugytojos ingsniai nutolo, udariau Vi palatos duris. Norjau, kad

niekas negirdt, jog Eliotas sipainiojs mogudysts byl. Taiau grusi


prie Vi, pamaiau, kad vaistai jau veikia.
-tai ateina, - apimta palaimos kalbjo Vi. - Vaist antpldis... jau netrukus...
ilumos banga... lik sveikas, pone Skausme...
-Vi...
-Tuk tuk.
-Tai tikrai svarbu.
-Tuk tuk.
-Noriu t pasakyti apie Eliot.
-Tuk tuuuk, - dainingai nuts draug.
Atsidusau.
-Kas ten?
-Anas.
-Kas anas?
-Tas anas, kakas verkia, bet ne a! - Ji prapliupo isterikai kvatotis.
Supratusi, kad nra prasms vargti, pasakiau:
-Paskambink man rytoj, kai irays. - Atsisegiau kuprin. - Atneiau tavo
nam darb. Kur j padti?
Vi parod iukli d.
-tai ten bus gerai.
variau flat gara ir sidjau kien raktelius. Vaiuojant namo danguje
nebuvo matyti vaigdi, tad nenuostabu, kad m lynoti. Timpteljusi
garao duris nuleidau iki ems ir urakinau. jau virtuv. Viruje deg
viesa. Netrukus mama tekina nusileido laiptais ir apkabino mane.
Mamos plaukai tamss ir banguoti, akys alios. Ji pora centimetr emesn
u mane, taiau ms sudjimas toks pat. Ji visada kvepia Ralfo Loreno
kvepalais Love.
-Diaugiuosi, kad esi saugi, - tar ji tvirtai spausdama mane prie savs.
Saugoka", - dingteljo.

13
SKYRI U S

I T V A K A R , S E P T I NT , Pasienio" automobili aiktel buvo ugrsta.

Beveik valand maldavusios, mes juVi galiausiai tikinome jos tvus, kad
turime atvsti pirm draugs vakar ijus i ligonins valgydamos
chiles rellenos ir gerdamos emuogi kokteil. Bent jau taip tvirtinome. Taiau
i ties turjome slapt umai.
grdau neon siaur tarp ir ijungiau varikl.
-Ei, - nusistebjo Vi, kai paduodama raktelius pirtais brkteljau jai per
pirtus. - Ar labiau prakaituoti negali?
-Nervinuosi.
-Tai bent naujiena.
Vogiomis dirsteljau duris.
-inau, k tu sumanei, - pasak draug ir patemp lp. - Ne. Jokiu bdu ne.
-Neinai, k galvoju, - paprietaravau.
Vi sugrieb mano rank.
-Kaipgi.
-Nesiruoiau sprukti, - ginijausi. - Tikrai.
-Melag.
Antradieniais Lopas nedirbo, ir Vi sikal galv, kad tai puiki proga itardyti
j o bendradarbius. sivaizdavau, kaip grakiai prieinu prie baro, koketikai,
kaip Marse Milar, pavelgiu barmen ir sklandiai pakeiiu pokalbio tem
praddama klausinti apie Lop. Man reikia suinoti jo nam adres. Ar Lopas
anksiau buvo teistas? Gal tarp jo ir vyruko su slidininko kauke esama kokio
nors ryio? Privalau isiaikinti, kodl mano gyvenime atsirado kauktas
vyrukas ir paslaptinga mergina.
Dirsteljusi rankin, dar kart sitikinau, kad turiu kvotos klausim sra.
Vienoje lapo pusje buvo surayti klausimai apie asmenin Lopo gyvenim,
kitoje - koketiki paraginimai. Dl visa pikta.
-Ei, kas tai? - nusistebjo Vi.
-Nieko, - atsakiau sulankstydama lap.
Vi pamgino iplti sra, bet a buvau vikresn ir grdau j rankin.
-Pirma taisykl, - mok draug, - flirtuojant negalima naudotis jokiais
uraais.
-Kiekviena taisykl turi iimi.
-Bet tu nesi ta iimtis!
Ji iupo nuo galins sdyns du plastikinius parduotuvs Nuo 7 iki 11
maielius ir ilipo i automobilio. Paskui Vi sveikja ranka per neono vir
vysteljo maielius man.
-Kas ia? - paklausiau gaudydama. Maieliai buvo uriti, todl nemaiau, kas
viduje, taiau plastik buvo sirs kakoks smaigalys, tikriausiai batelio

kulnas.
-Atuntas su puse dydis, - tar Vi. - Ryklio oda. Vaidinti lengviau, jei esi
tinkamai apsirengusi.
-Nemoku vaikioti su auktakulniais!
-Gerai, kad kulnai nra aukti.
-Man jie atrodo aukti, - pasakiau irdama smaigal.
-Nesiekia trylikos centimetr. Kulnai, emesni nei deimt, nevadinami
auktais".
Nuostabu. Jei nenusisuksiu sprando, tursiu emintis mgindama
gundymais ipeti paslaptis i Lopo bendradarbi.
-tai kas, - dst Vi, kol mudvi irgliojome aligatviu prie pagrindini dur. A pakvieiau dar por moni. Kuo daugiau, tuo smagiau, tiesa?
-K pakvietei? - paklausiau jausdama bloga lemianius dilgiojimus
pairdiuose.
-Dul ir Eliot.
Man nespjus pasipiktinti nevykusiu sumanymu, Vi ipykino:
-Prisipainsiu: a, galima sakyti, susitikinju su Duliu. Slapta.
-K?
-Kad btum maiusi jo nam! Net Briuso Veino namai negalt su juo lygintis.
Jo tvai arba Piet Amerikos narkobaronai, arba paveldjo didelius pinigus i
senoli. Su jais dar nesusipainau, todl negaliu pasakyti.
Netekau amo. iopiojau, taiau neispaudiau n garso.
-Ar seniai? - galiausiai isunkiau.
-Netrukus po to lemtingo ryto Enzo kavinje.
-Lemtingo? Vi, tu net nenutuoki...
-Tikiuosi, jie atvaiavo anksiau ir usak staliuk, - tar Vi ir itempusi kakl
apirinjo prie dur susispietusi mini. - Nenoriu laukti. Po dviej minui
tikrai mirsiu i bado.
iupau draug u alkns ir nutempiau al.
-Turiu tau t pasakyti...
-inau, inau, - nutrauk ji. - Manai, kad sekmadien vakare mane galjo
upulti Eliotas, nors tokia tikimyb menka. K gi, o a manau, kad tu
supainiojai Eliot su Lopu. io vakaro valgybos duomenys patvirtins mano
spjim. Patikk, a ne maiau nei tu noriu suinoti, kas mane upuol. Gal
net labiau. Esu suinteresuota asmenikai. Kol kas tau patariu: laikykis atokiau
nuo Lopo. Tiesiog atsargumo dlei!
-Diaugiuosi, kad visk apgalvojai, - gliau, - bet reikalas tai koks. Radau
straipsn...
Atsivr Pasienio" durys. Plsteljusi kario banga atne alij citrin
ir kalendros aromat bei tradicini meksikietik melodij nuotrupas,
sklindanias i garsiakalbi.
-Maloniai praom Pasien", - pasisveikino su mumis administrator. vakar bsite dviese?
U administrators prieblandoje skendinioje foj stovjo Eliotas. Mudu
ivydome vienas kit tuo pat metu. Eliotas nusiypsojo lpomis, bet ne akimis.
-Damos, - kreipsi jis eidamas prie ms ir trindamas rankas, - kaip visada
atrodote nuostabiai.
Man paiurpo oda.
-Kur tavo nusikaltimo bendrininkas? - paklaus dairydamasi Vi.
Palubje kabjo popieriniai ibintai, freska per dvi sienas vaizdavo Meksikos
indn gyvenviet. Laukiamieji suolai buvo pilnut pilnutliai. Dulio niekur

nematyti.
-Turiu blog naujien, - pasak Eliotas. - Vaikinas susirgo. Teks pasitenkinti
manimi.
-Susirgo? - paklaus Vi. - Kaip susirgo? Anoks ia pasiteisinimas?
-Susirgo, vadinasi, tutinasi per abu galus.
Vi surauk nos.
-Per daug isamus paaikinimas.
Man vis dar buvo sunku patikti, kad tarp Vi ir Dulio usimezg paintis.
Dulis atrod paniurlis, panirs savo mintis ir visikai nesidomintis nei Vi,
nei kuo nors kitu. N u k nenorjau, kad Vi atsidurt viena Dulio draugijoje.
Ne tik dl to, kad jis nemalonus ar kad menkai j pastu, bet todl, kad Dulis
artimas Elioto draugas.
Administrator pam tris valgiaraius ir nuved mus kabin, kuri buvo
taip arti virtuvs, kad per sien jauiau kaitinant krosni liepsnas. Kairje
buvo salsos baras. Deinje aprasojusios stiklins durys ved vidaus kiem.
Poplino palaidin jau prilipo man prie nugaros. Taiau prakaitas mu ne tiek
nuo kario, kiek nuo naujienos apie Vi ir Dul.
-Ar tiks? - paklaus administrator mosteldama kabin.
-Puiki, - atsak Eliotas nusimesdamas striuk. - Man ia labai patinka. Jei
nesuprakaituosime nuo krosnies, tai ikalsime nuo maisto.
Administrators lpose nuvito ypsena.
-Vadinasi, jau esate ia buvs. Ar galiu pasilyti trakui ir ms naujausio
padao su atriais aliaisiais pipirais? Paties atriausio?
-Mgstu atrius valgius, - pareik Eliotas.
Maiau, kad vaikinas nori siteikti. Per gerai j vertinau manydama, kad nra
toks niekingas kaip Marse. Ypa dabar, kai inojau, kad Eliotas slepia, jog yra
sipainiojs mogudysts byl, o gal turi ir kit paslapi.
Administrator dar kart nuvelg j vertinamu vilgsniu.
-Netrukus atneiu trakui ir padao. Padavja tuoj priims usakym.
Vi pirmoji klesteljo kabin. sitaisiau greta jos, o Eliotas atsisdo prieais
mane. Ms akys susitiko, jo vilgsnis rodsi nirus. Galbt piktas. Gal net
prieikas. Spliojau, ar Eliotas ino, kad skaiiau t straipsn.
-Tau tinka purpurin spalva, - pagyr Eliotas turdamas galvoje alik, kur
nusiriau nuo kaklo ir uvyniojau ant rankins direlio. - Parykina tavo akis.
Vi stukteljo man koj. Ji tikrai vaikino odius palaik komplimentu.
-Taigi, - kreipiausi Eliot dirbtinai ypsodamasi, - papasakok apie Kinghorno
parengiamj mokykl.
-Taip, - pritar Vi. - Ar ten yra slapt draugij? Na, kaip rodoma filmuose.
-Nieko ypatinga, - atsak Eliotas. - Puiki mokykla. tai ir viskas. - Jis permet
akimis valgiarat. - Ar kas nori ukandi? Vaiinu.
-Jei mokykla tokia puiki, kodl perjai kit?
Ms vilgsniai susidr, ir a nenuleidau aki. Kilsteljau antakius
mesdama ik.
Elioto andikauliai prie nusiypsant sukrutjo.
-Dl mergin. Girdjau, ia jos kur kas avesns. Gandai pasitvirtino.
Eliotas mirkteljo, o mane nuo galvos iki koj nukrt iurpas.
-Kodl Dulis neperjo ms mokykl? - paklaus Vi. - Btume aunusis
ketvertukas, tik galingesnis. Fenomenalusis ketvertukas.
-Dulio tvai pernelyg rpinasi jo isilavinimu. odis lai>ai netinkamas
apibdinti. Kaip Diev myliu, Dulis bus geriausias. Jo nemanoma sustabdyti.
Na, prisipastu, man gerai sekasi mokytis. Geriau nei daugeliui. Bet niekas

negali pralenkti Dulio. Jis mokslo dievukas.


Vi usisvajojo.
-Dar nesusipainau su jo tvais, - tar ji. - Abu kartus, kai buvau atvaiavusi
pas Dul, tvai buvo arba ivyk i miesto, arba dirbo.
-Jie labai daug dirba, - paaikino Eliotas vl nudelbdamas vilgsn
valgiarat, todl nemaiau jo aki.
-Kur? - paklausiau.
Eliotas ilgai gr vanden. Man pasirod, jog tiesiog nori laimti laiko, kad
sukurpt atsakym.
-Prekiauja deimantais. Jie daug laiko praleidia Afrikoje ir Australijoje.
-Neinojau, kad Australijoje klesti deimant verslas, - pasakiau.
-A irgi, - pritar Vi.
Ties sakant, beveik neabejojau, kad Australijoje nra joki deimant. Ir
tiek.
-Kodl jie gyvena Meino valstijoje? - paklausiau. - Ne Afrikoje?
Eliotas dar uoliau tyrinjo valgiarat.
-K usisakysite? Manau, fachitas didkepsniai turi bti
skans.
-Jei Dulio tvai prekiauja deimantais, kertu layb, gerai nusimano, kaip
parinkti suadtuvi iedus, - pareik Vi. - Visada trokau solitero6,
nulifuoto kaip smaragdas.
Spyriau Vi blauzd. Ji man smeig akute laun.
-Ai! - rikteljau.
Padavja paklaus:
-K gersite?
Eliotas pro valgiaraio vir pavelg i pradi mane, paskui Vi.
-Dietins kolos, - usak Vi.
-Vandens su aliosios citrinos skiltelmis, - papraiau a.
Padavja stulbinamai greitai atne grimus. Tai buvo enklas pakilti nuo
stalo ir vykdyti pirm plano punkt. Kad neiopsoiau, antr kart po stalu
dr man laun.
-Vi, - ikoiau pro sukstus dantis, - gal nortum kartu nueiti tualet?
Staiga man dingo noras vykdyti plan. Nenorjau palikti Vi vienos su Eliotu,
mginau isitempti nuoalesn viet ir papasakoti, k apie j suinojau. O
paskui tikinti draug nebesusitikinti su Duliu.
-Kodl tau nenujus vienai? - atov Vi. - Ko gero, is planas bt geresnis.
Ji galva mosteljo baro link ir vien tik lpomis itar: Eik" o po stalu
baksnojo blauzd ragindama dingti.
-Ketinau eiti ten viena, bet tikrai noriau, kad eitum kartu.
-Kas jums, merginos? - paklaus Eliotas ypsodamasis mums abiem. - Galiu
prisiekti, kad dar nesu sutiks merginos, kuri tualet eit viena. - Jis palinko
ir tarsi smokslininkas isiviep. - Iduokit man i paslapt. Rimtai.
Kiekvienai sumoksiu po penkis dolerius. - Eliotas kio rank kien. Deimt, jei galsiu eiti drauge ir pairti, koks tas svarbus reikalas.
Vi nusivaip.
-Ikryplis. Nepamirk it. - Ji grdo man rankas Nuo 7 iki 11 maielius.
Eliotas nustebo.
-iukls, - mslingai paaikino jam Vi. - Ms iukli konteineris pilnas.
Ruoiausi eiti, ir mama papra imesti.
Greiiausiai Eliotas nepatikjo, bet Vi, matyt, nem galv. Pakilau
apsikrovusi maiais ir apimta juodos nevilties.
Tarp stal ivingiavau koridori ir patraukiau tualet. Koridorius buvo

idaytas terakota, sienos papuotos marakais7, iaudinmis skryblmis ir


medinmis llmis. ia buvo dar kariau, ir a nusiluosiau kakt. Ketinau
visk atlikti kuo greiiau. Grusi prie stalelio, pameluosiu, kad turiu vaiuoti
namo, ir kartu isitempsiu Vi. Net jei ji prietaraus.
Moter tualete dirsteljusi visas tris kabinas, sitikinau, kad esu viena,
urakinau pagrindines duris ir ant spintels iveriau maieli turin:
platinins spalvos peruk, raudon pakeliani krtis liemenl, juod
aptempt palaidin, blizguiais puot trump sijonl, rausvas tinklines
kojines ir por atunto su puse dydio ryklio odos bateli smailiais ir auktais
kulnais.
Liemenl, palaidin ir kojines sugrdau atgal. Nusitraukiau dinsus ir
usisegiau trump sijonl. Sukiau plaukus po peruku ir pasidaiau lpas,
negana to, gausiai pasitepiau spindiniu blizgiu.
-Tu gali tai padaryti, - tariau savo atvaizdui ir usukau blizg iaupydama
lpas. - Gali parversti Mars Milar. Sugundyti vyrus, kad iduot paslaptis.
Negi taip sunku?
Isispyriau i mokasin, kuriais apsiavusi vairuoju automobil, grdau juos
kartu su dinsais maiel, paskui pastmiau po spintele, kad nebt matyti.
-Be to, - pridriau, - nieko baisaus, jei dl valgybini duomen paaukosi iek
tiek ididumo. Jei nori reikal pavelgti patologikai, gali net pasakyti, kad
jei negausi atsakym, gresia mirtis. Patinka tau tai ar ne, bet kakas linki tau
blogo.
Pamojavau ryklio odos bateliais sau prieais akis. Jie nebuvo patys
lykiausi, kuriuos yra tek matyti. Ties sakant, juos galjai pavadinti
seksualiais. Nam" heroj Koldvoteryje, Meino valstijoje. Apsiaviau batelius ir
pasitreniravau vaikioti - kelis kartus perjau tualet pirmyn ir atgal.
Netrukus sitaisiau ant baro kds.
Barmenas mane nuvelg.
-eiolika? - mgino spti jis. - Septyniolika?
Jis pats atrod deimia met u mane vyresnis; rudus plaukus buvo
nusiskuts, nes jau pradj slinkti. Kairje ausyje karojo didiulis sidabrinis
auskaras. Balti medvilniniai markinliai trumpomis rankovmis ir Levis
dinsai. Gana ivaizdus... taiau neavus.
-Nesu nepilnamet, gerianti alkoholinius grimus, - aikinau stengdamasi
perrkti muzik ir kitus lankytojus. - Laukiu draugo. I ia labai gerai matyti
durys.
I rankins isitraukiau klausim sra ir slapta pakiau po druskine.
-Kas ia? - paklaus barmenas luostydamasis rankas ir linkteldamas
popiergal.
Pastmiau sra giliau.
-Nieko, - atsakiau apsimetusi visika naivuole.
Barmenas kilsteljo antak.
Nusprendiau meluoti ir neraudonuoti.
-Tai... pirkini sraas. Grdama namo turiu mamai nupirkti maisto.
Kodl neflirtuoji? - subariau save. - Kas nutiko Marsei Milar?"
Barmenas atidiai ir vertinamai nuvr mane vilgsniu. Nusprendiau, kad
vertino teigiamai.
-Dirbu ia penkerius metus, todl labai greitai iaikinu melagius.
-A ne melag, - atoviau. - Gal prie akimirk ir sumelavau, bet tik kart.
Vienas kartas dar nereikia, kad esu melag.
-Tu man panai reporter, - pasak barmenas.
-Dirbu mokyklos eZine tinklalapyje. - U iuos odius norjau save papurtyti.

mons nepasitiki reporteriais. Daniausiai iri juos tariai. - Bet vakar


nedirbu, - pasitaisiau. - vakar tik pramogos. Jokio darbo. Joki slapt
ketinim. Nieko.
Kiek patyljusi nusprendiau, kad reikia vykdyti uduot. Atsikosjau ir
paklausiau:
-Ar Pasienis" noriai darbina moksleivius?
-Taip, pas mus j daug ateina. Administrators, stal tvarkytojai ir panaiai.
-Tikrai? - apsimeiau nustebusi. - Gal k nors pastu? Pamink kelet vard.
Barmenas pakl akis lubas ir pasikas barzdos erius. Tuias jo vilgsnis
pasitikjimo man nekl. K jau kalbti, kad laiko turjau nedaug. Eliotas Vi
dietin kol gali berti mirtin nuod.
-O kaip Lopas Kiprianas? - paklausiau. - Ar jis ia dirba?
-Lopas? Taip. Jis dirba. Por vakar per savait. Savaitgaliais.
-Ar jis dirbo sekmadienio vakar?
Stengiausi nepasirodyti per daug smalsi, taiau privaljau suinoti, ar Lopas
galjo bti prie molo. Jis sak dalyvausis pakrants vakarlyje, bet gal
persigalvojo. Jei kas nors patvirtint, kad sekmadienio vakar Lopas dirbo,
tada Vi upuol ne jis.
-Sekmadien? - Barmenas pasikas barzd. - Man visi vakarai vienodi.
Paklausink administratori. Kuri nors prisimins. Kai Lopas ia, jos visos
kikena ir iskysta. - Vyrikis nusiypsojo, tarsi sulauks mano pritarimo.
-Gal matei darbo praym?
Ir inai jo nam adres.
-Tikrai ne.
-Klausiu tiesiog i smalsumo. Ar bt manoma ia sidarbinti, jei esi baustas
u sunk nusikaltim?
-Sunk nusikaltim? - Jis smagiai nusijuok. - Juokauji.
-Na gerai, galbt ne u nusikaltim, o, tarkim, nusiengim.
Barmenas delnais atsirm stal ir pasilenk.
-Ne.
Jo balsas skambjo kaip eisto mogaus.
-Puiku. Tik norjau pasitikslinti.
Pasimuisiau ant kds ir pajutau, kaip prie vinilinio apmualo limpa mano
laun oda. A suprakaitavau. Jei pirmoji taisykl flirtuojant yra neturti joki
sra, tai dabar sitikinau, kad antroji - neprakaituoti.
Dirsteljau sra.
-Ar neteko girdti, kad Lopui kada nors bt buvs taikomas laisvs
apribojimas? Gal jis links persekioti mones? - Matyt, barmenui padariau
prast spd, tad nusprendiau paskutinkart paerti visus klausimus, kol jis
nenuvijo mans nuo baro - arba nepaliep ivaryti i restorano u
priekabiavim ir tartin elges. - Ar jis turi draug? - lepteljau.
-Eik ir paklausk jo, - pasil barmenas.
Sumirksjau.
-vakar jis nedirba.
Vyrikis plaiai isiiep ir mano irdis suspurdjo.
-Juk vakar jis nedirba... tiesa? - aiiai paklausiau. - Antradienis jam ieigin!
-Danausiai, taip. Bet iandien jis dirba u Bend, kur ive ligonin. Trko
apendiksas.
-Nori pasakyti, kad Lopas yra na? Dabar?
vilgteljau per pet nusmaukdama peruk, kad usidengiau i profilio, kol
dairausi Lopo.

-K tik gro virtuv.


A jau kabarojausi nuo baro kds.
-Atrodo, palikau jungt automobilio varikl. Labai auniai pasikalbjom!
Kiek kojos nea nuskubjau tualet.
jusi vl urakinau duris, atsirmiau jas nugara, kelis kartus giliai
kvpiau, tada nujau prie kriaukls ir apsilaksiau veid. Lopas suinos, kad
j nipinju. Barmenas nepamir mano spektaklio. Vienaip ar antraip, jauiausi
bjauriai paeminta. Vis dlto turjau pripainti, kad Lopas - tikras slapukas.
Slapukams nepatinka, kai kas nors kaiioja nos j gyvenim. K darys Lopas
suinojs, kad stebiu j kaip pro didinamj stikl?
Ko ia apskritai atvaiavau? Juk irdyje neabejojau, kad Lopas - ne tas
vaikinas, kuris slpsi po slidininko kauke. Gal jis ir turi tamsi, keist
paslapi, bet tikrai nepersekioja mergin paslps veid.
Atsukau iaup, o paklusi akis veidrodyje ivydau Lop. Surikau ir
atsigriau.
Vaikinas nesiypsojo ir neatrod itin patenkintas.
-K ia veiki? - aikteljau.
-A ia dirbu.
-Turiu galvoje ia. Gal nemoki skaityti? Ant dur parayta...
-Imu galvoti, kad seki mane. Kaskart, kai tik atsigriu, ivystu tave.
-Norjau nusivesti Vi kur nors pasilinksminti, - paaikinau. - Ji guljo
ligoninje. - Kalbjau tarsi teisindamasi. Buvau tikra, kad dl to atrodau dar
kaltesn. - Nesitikjau tavs ia sutikti. vakar neturjai dirbti. K ia
prasimanai? Tai tu idygsti kaskart, kai a atsigriu.
Lopo vilgsnis buvo skvarbus, grsmingas, tiriamas. Jis vertino kiekvien
mano od, kiekvien judes.
-Gal paaikinsi, kam tas neskoningas perukas? - paklaus.
Nusitraukiau peruk ir numeiau ant spintels.
-O gal tu man paaikinsi, kur buvai? Dvi dienas nesirodei mokykloje.
Maniau, kad Lopas neprisipains, kur buvo, bet jis atsak:
-aidiau daasvyd. O k tu veikei prie baro?
-Kalbjausi su barmenu. Ar tai nusikaltimas?
Atsirmusi spintel pakliau koj nordama atsegti ryklio odos
auktakuln. Pasilenkiau, ir i mano ikirpts islydo ir nukrito ant grind
klausim sraas.
Atsiklaupiau nordama j paiupti, bet Lopas buvo miklesnis. Jis pakl lap
vir galvos, o a miau okinti stengdamasi atimti.
-Atiduok! - paliepiau.
-Ar Lopui buvo taikomas laisvs apribojimas? - perskait. - Ar jis - sunkus
nusikaltlis?
-Atiduok... j... man! - siutusi sunypiau.
Lopas tyliai nusijuok, ir a supratau, kad jis perskait kit klausim.
-Ar jis turi mergin?
Lopas sikio lapel upakalin kelni kien. Man labai knietjo j itraukti.
Lopas atsiliejo spintel, ir ms akys atsidr tame paiame lygy^*
-Jei knaisiojiesi nordama k nors suinoti, veriau paklaustum mans.
-Tie klausimai, - mosteljau Lopo upakalio pusn, - tai poktas. Juos para
Vi, - pridriau, staiga atjus kvpimui. - Tai jos kalt.
-A pastu tavo raysen, Nora.
-Na gerai, puiku, - norjau maikiai atkirsti, bet udelsiau ir praradau prog.
-Joki laisvs apribojim, - pasak Lopas. - Joki sunki nusikaltim.

Kilsteljau smakr.
-O mergina?
Tikinau save, kad man n motais, k jis atsakys. Tenkino bet koks
atsakymas.
-Kas tau darbo?
-Mginai mane pabuiuoti, - priminiau. - Todl pats tai pavertei mano darbu.
Jo lpose tarsi vaiduoklis msteljo piratika ypsena. Rods, Lopas
prisimin visk apie t nevykus buin ir mano aiman.
-Turjau mergin, - kiek patyljs prisipaino.
Spazmai sutrauk skrand nuo staiga galv ovusios minties. O jei mergina
i Delf parko ir Victorias Secret yra buvusi Lopo draug? Jei
ji mat, kaip arkadoje kalbuosi su Lopu, ir - klaidingai - nusprend, kad mudu
sieja kur kas daugiau nei paintis? Jei j vis dar traukia Lopas, logika, kad
mergina i pavydo gali mane sekti. Regis, kelios d- lions detals atsidr
ten, kur reikia.
Tada Lopas paaikino:
-Taiau jos ia nra.
-K reikia ia nraa?
-Ji ivyko. Nebegr.
-Nori pasakyti... ji mir? - paklausiau.
Lopas nepaneig.
Staiga nudieg ir susuko pilv. ito nesitikjau. Lopas turjo mergin, ji
mir.
Moter tualeto durys subarkjo, kai kakas mgino eiti. Pamirau, kad
buvau jas urakinusi. Tad kaip Lopas pateko vid? Arba jis turi rakt, arba
esama kito paaikinimo. Paaikinimo, apie kur net nenoriu galvoti.
Pavyzdiui, kad jis moka pralsti pro dur apai tarsi oras. Kaip dmai.
-Turiu dirbti, - pasak Lopas. Jis dar kart vertinamai nuvelg mane kiek
ilgiau utrukdamas ties klubais. - Jginis sijonas. Mirtinos kojos.
Nespjus man atsikirsti, Lopas ijo.
Vyresnio amiaus moteris, laukianti, kada gals eiti, pavelg mane,
paskui dirsteljo per pet tolstant koridoriumi Lop.
-Brangioji, - tar ji man, - jis atrodo slidus lyg muilas.
-Pataikt kaip pirtu ak, - sumurmjau.
Moterik pasitais trumpus banguotus ilus plaukus.
-Mergina tokiu muilu gali isimuilinti.
Persirengusi savo drabuiais grau kabin ir siraiiau alia Vi. Eliotas
pavelg laikrod ir klausiamai kilsteljo antakius.
-Atsipraau, kad taip ilgai utrukau, - pasakiau. - Gal ko svarbaus negirdjau?
-Ne, - atsak Vi. - Viskas po senovei. Po senovei.
Ji kumteljo man kel be odi klausdama: Na?
Nespjus jai atsilyginti, Eliotas pasak:
-Praleidai padavj. Usakiau tau raudon burit.
Jo lp kampuiuose msteljo iurpi ypsena.
Supratau, kad dabar puiki proga.
-Ties sakant, neinau, ar valgysiu, - apsimeiau, kad mane pykina, kalbant
atvirai, beveik nemelavau. - Manau, pasigavau t pat ukrat kaip ir Dulis.
-O Viepatie, - sudejavo Vi. - Prastai jautiesi?
Papuriau galv.
-Surasiu padavj ir papraysiu, kad maist sudt dut, - pasil Vi
iekodama rankinje rakteli.

-O kaip a? - puse lp nusiypsojo Eliotas.


-Gal kit kart? - pasil Vi.
Viskas" - pagalvojau.

14

SKYRI U S

A M O GR A U P R I E P A T A T UO N I A S. Pasukau spynoje rakt,


sugriebiau ranken ir klubu pastmiau duris. Kelios valandos prie vakarien
paskambinau mamai; ji buvo darbe, tvark nebaigtus reikalus ir neinojo, kada
grianti, tad tikjausi, kad namie bus tylu, tamsu ir alta.
Pastumtos trei kart, durys atsivr, a sviediau rankin tams, paskui
stengiausi itraukti spynoje strigus rakt. Nuo to vakaro, kai ia buvo Lopas,
spyna pradjo strigti. domu, ar Dorotja jau pastebjo?
-Atiduok... man... prakeikt... rakt, - bariausi su spyna vangindama raktu, kol
galiausiai itraukiau.

Senovinio laikrodio, stovinio priekambaryje, rodykl tiksdama pasiek


skaii, tamsoje nuaidjo atuoni diai. Kai jau svetain udegti malkomis
krenamos krosnies, kitame kambario gale igirdau iugdant audekl ir tyl
girgdes.
Surikau.
-Nora, - prabilo mama nusimesdama antklod ir atsissdama ant sofos. - Kas
atsitiko?
-Tu mane igsdinai!
-Umigau. Jei biau girdjusi, kaip jai, biau k nors pasakiusi. -Ji
nubrauk plaukus nuo veido ir sumirksjo tarsi pelda. - Kiek valand?
Susmukau fotel ir pamginau nusiraminti. Mano vaizduotje ikilo pro
slidininko kauk ibanios piktos akys. Dabar, kai buvau tikra, kad jo
neisigalvojau, apm didiulis trokimas isipasakoti mamai, kaip vyrukas
uoko ant neono, o vliau upuol Vi. Jis mane persekiojo ir smurtavo.
Reikt pakeisti dur spynas ir kreiptis policij. Nakt jausiausi kur kas
saugesn, jei prie namo automobilyje budt pareignas.
-Laukiau patogios progos tau tai pasakyti, - nutrauk mano mintis mama, taiau idealios progos turbt nepasitaikys.
Susiraukiau.
-Kas yra?
Mama sunkiai ir nerimastingai atsiduso.
-Ketinu parduoti kaimik nam.
-K? Kodl?
-Mes jau metus vargstame, o a neudirbu tiek, kiek tikjausi. Galvojau apie
antr darb, taiau, kalbant atvirai, neinau, ar pajgiau. - Ji nelinksmai
nusijuok. - Dorotjos alga kukli, bet tai papildomi pinigai, o j ir taip
stokojame. Nesugalvoju nieko kito, kaip persikelti maesn nam. Arba but.
-Bet juk tai ms namas!
ia gyvi visi mano prisiminimai. Taip pat ir apie tt. Nejaugi mama nejauia
to paties. Padarysiu visk, kad tik ia liktume.
-Palauksiu dar tris mnesius, - pasak mama, - taiau nenoriu, kad
puoseltum dideles viltis.
Kaip tik t akimirk supratau, kad negaliu mamai pasakoti apie vyruk su
slidininko kauke. Ji rytoj pat mest darb. sidarbint ia, ir tada tikrai reikt
parduoti nam.
-Pakalbkime apie k nors smagesnio, - mama prisiversdama nusiypsojo. Kaip vakarien?
-Puiki, - niriai atsakiau.
-O Vi? Sveiksta?
-Rytoj ateis mokykl.
Mama kreivai ypteljo.
-Gerai, kad Vi susilau kair rank. Kitaip negalt per pamokas rayti,
sivaizduoju, kaip lidt.
-Cha cha, - nusijuokiau. - Einu ivirsiu karto okolado. - Pakilau ir mosteljau
virtuvs pusn. - Nori?
-Labai. A ukursiu krosn.
Greitai grusi i virtuvs su puodeliais, cukrumi ir kakavos dute,
pamaiau, kad mama ukait virdul. sitaisiau ant sofos atramos ir padaviau
mamai puodel.
-Kaip supratai, kad myli tt? - paklausiau stengdamasi kalbti atsainiai. Kai
usimindavau apie tt, ikildavo pavojus, kad mama prapliups aaromis.
Mama sitais ant sofos ir usikl kojas ant kavos stalelio.

-Nesupratau. Pajutau prajus madaug metams po santuokos.


Tokio atsakymo nesitikjau.
-Tada... kodl u jo tekjai?
-Maniau, kad simyljau. O kai simyli, stengiesi, kad tas jausmas i ties virst
meile.
-Ar bijojai?
-Tekti u jo? - nusijuok mama. - Tai buvo domu. Rinktis suknel, sutarti
laik koplyioje, mvti soliter.
Mintyse ivydau elmik Lopo ypsen.
-Ar kada nors bijojai tio?
-Visada, kai tik pralaimdavo Naujosios Anglijos patriotai".
Kai Patriotai" pralaimdavo, ttis nueidavo gara ir jungdavo
grandinin pjkl. Prie dvejus metus, ruden, jis isine pjkl mik u
ms sklypo, paguld deimt medi ir sukapojo malkas. Mes dar turime
daugiau nei pus krvos.
Mama patapnojo per sof alia savs, ir a susirangiau greta, padjau galv
jai ant peties.
-A jo ilgiuosi, - tariau.
-A irgi.
-Bijau pamirti, kaip jis atrod. Ne nuotraukose, o etadieniais, dykinjantis
i ryto, apsivilks medvilnin nertin, kepantis plakt kiauinien.
Mama sunr savo pirtus su manaisiais.
-Tu visada buvai j labai panai, nuo pat pirm dien.
-Tikrai? - atsisdau. - Kuo?
-Jis gerai moksi, buvo labai protingas. Nekrito akis ir nebuvo labai
nekus, taiau mons j gerb.
-Ar ttis turjo... paslapi?
Mama, regis, gromuliavo i mint.
-Paslapi turi paslaptingi mons. Tavo tvas buvo labai atviras.
-Ar jis kada nors maitavo?
Mama apstulbusi nusijuok.
-Negi tu kada nors j tok matei? Harisonas Grjus, etikiausias buhalteris
pasaulyje... maitautojas? - Mama teatralikai atsiduso. - Apsaugok,
Viepatie! Taip, jis kadaise turjo ilgus plaukus, banguo- tus ir viesius - kaip
banglentininko. inoma, ivaizd dark akiniai raginiais rmeliais. Taigi... ar
galiau paklausti, kas mus paskatino kalbti ia tema?
Neinojau, kaip mamai paaikinti savo prietaringus jausmus Lopui.
Neinojau, kaip papasakoti apie Lop, ir tiek. Mama turbt tikjosi, kad
pasakysiu jo tv vardus, paymi vidurk, kokiu sportu usiiminja ir kur
universitet ketina stoti. Nenorjau kelti jai nerimo ir praneti, kad esu
pasiryusi laintis i pinig savo molinje taupyklje, jog Lopas buvo
sulaikytas policijos.
-Yra vienas vaikinas, - nenoromis nusiypsojau, pagalvojusi apie Lop. Pastaruoju metu bname kartu. Daugiausia dl mokslo.
-Ak, vaikinas, - paslaptingai itar mama. - Na? Ar jis lanko achmat klub?
Gal yra moksleivi tarybos narys? Ar priklauso teniso komandai?
-Jam patinka biliardas, - valiai ipykinau.
-Plaukikas8! Ar jis toks pat aunus kaip Maiklas Felpsas? inoma, jei kalbsime
apie ivaizd, man visad patrauklesnis buvo Rajanas Locht.
Norjau itaisyti nesusipratim, taiau geriausia bus nieko neaikinti.
Biliardas, plaukimas... gana panau, ar ne?

Suskambo telefonas, ir mama isitemp per vis sof, kad pasiekt ragel.
Netrukus atsirm atkalt ir pliaukteljo delnu sau per kakt.
-Ne, nesunku. Tuoj atlksiu, paimsiu ir i pat ryto atneiu.
-Hugo? - paklausiau, kai mama padjo ragel.
Hugo - mamos virininkas, ir pasakyti, kad jis skambina be paliovos, bt
netikslu. Kart jis ikviet mam darb sekmadien, nes nemokjo naudotis
kopijavimo aparatu.
-Jis paliko darbe dokument ir prao juos sutvarkyti. Tursiu nukopijuoti, bet
tai utruks ne ilgiau kaip valand. Ar baigei ruoti nam darbus?
-Dar ne.
-Tada pasiguosiu, kad vis tiek nebtume galjusios kartu leisti laik, net jei
biau likusi namie. - Mama atsiduso ir pakilo. - Pasimatysime po valandos.
-Pasakyk Hugo, kad daugiau tau mokt.
Mama nusijuok.
-Gerokai daugiau.
Kai tik likau namie viena, nuo virtuvs stalo nurinkau pusryi indus ir
pasidariau vietos vadovliams. Angl kalbos, pasaulio istorijos, biologijos.
Apsirpinusi visikai nauju antro numerio pietuku, atsiveriau knyg ir kibau
darb.
Po penkiolikos minui smegenys pakl mait atsisakydamos virkinti
skirsn apie Europos feodalines sistemas. Spliojau, k veik Lopas, ijs i
darbo. Ruo nam darbus? Vargu. Valg pic ir per televizori stebjo
krepin? Galbt, taiau ir tai atrod nelabai tiktina. Lo i pinig biliard
Bo arkadoje"? is spjimas atrod tikinamiausias.
Pajutau nepaaikinam trokim nuvaiuoti Bo" ir pasiteisinti dl savo
elgesio, taiau greitai atsisakiau io sumanymo dl paprastos prieasties neturjau utektinai laiko. Mama gr namo anksiau, nei a ten nuvaiuosiu.
K jau kalbti, kad Lopas ne i t, kuriuos bt lengva rasti. Iki tol ms
susitikimai vyko pagal jo, o ne pagal mano dienotvark. Visada.
Ulipau laiptais vir apsivilkti patogesni drabui. Atidariau miegamojo
duris, engiau kelis ingsnius ir sustingau. Tualetinio staliuko staliai buvo
itraukti, drabuiai imtyti ant grind. Lova su- kuista. Spintos durys
ipltos karojo ant vyri. Po kojomis mtsi knygos ir nuotrauk rmeliai.
Lango stikle pastebjau mogaus atspind ir staiga atsigriau. Jis stovjo
man u nugaros prie sienos, apsirengs juodai nuo galvos iki koj, su
slidininko kauke. Mano tarsi miglos apgaubtos smegenys mgino sisti
kojoms signal: Bkite!" bet vyrukas puol prie lango, atidar ir mitriai
ioko.
Pasileidau emyn okdama per tris laiptelius. sikibusi turklus, nuskriejau
koridoriumi virtuv ir surinkau pagalbos telefono numer.
Po penkiolikos minui budintis policijos automobilis riedjo prieva.
Drebdama atoviau dur sklst ir leidau vid du pareignus. Pirmasis buvo
emo gio, platus per liemen, ilsteljusiais plaukais. Antrasis auktas ir
lieknas, plaukai beveik tokie pat tamss kaip Lopo, taiau nedeng aus. Jis
man keistai primin Lop. Viduremio jros regiono gyventoj oda,
simetrikas veidas, migdolins akys.
Policininkai prisistat; tamsiaplaukis pareignas buvo detektyvas Basas. Jo
partneris - detektyvas Holstijicas.
-Ar js Nora Grei? - paklaus detektyvas Holstijicas.
Linkteljau.
-Ar js tvai namie?

-Mama ivaiavo vos kelios minuts prie tai, kai paskambinau 911.
-Vadinasi, namie esat viena?
Dar kart linkteljau.
-Papasakokite, kas nutiko, - papra pareignas susikryiuodamas rankas ant
krtins ir plaiai isiergdamas. Detektyvas Basas jo vidun ir apsidair.
-Grau namo atunt ir miau ruoti nam darbus, - pasakojau. - Kai nujau
miegamj, pamaiau j. Kambarys apverstas auktyn kojomis. Jis nusiaub
mano miegamj.
-Ar atpainote sibrovl?
-Jis buvo su slidininko kauke, o viesa kambaryje nedeg.
-Gal pastebjote koki nors iskirtini ymi? Tatuiruoi?
-Ne.
-gis? Svoris?
Rausiausi trumpalaikje atmintyje. Nenorjau dar kart igyventi tos
akimirkos, bet turjau padti policininkams.
-Vidutinio svorio, bet auktokas. Madaug toks pat kaip detektyvas Basas.
-Ar jis k nors sak?
Papuriau galv.
Grs detektyvas Basas prane:
-Nieko nra.
Paskui jis ulipo antr aukt. Detektyvui Basui einant koridoriumi, vir
ms girgdjo grindys, buvo girdti, kaip pareignas varsto duris.
Detektyvas Holstijicas atidar pagrindines duris ir pritp apirti
leistins spynos.
-Kai grote namo, durys buvo atrakintos ar apgadintos?
-Ne. Atsirakinau jas savo raktu. Svetainje miegojo mama.
Laipt viruje pasirod detektyvas Basas.
-Ar galtumte parodyti nuniokot kambar? - papra jis.
Kartu su detektyvu Holstijicu ulipome laiptais, a nujau koridoriumi
pirma. Detektyvas Basas sirms rankomis onus stovjo miegamojo
tarpduryje.
Nuiuvau, knu i baims perbgo iurpas. Mano lova buvo paklota.
Piama guljo padta ant pagalvs taip, kaip palikau ryt. Tualetinio stalelio
staliai buvo udaryti, ant jo tvarkingai idliotos rmintos nuotraukos.
Skrynia lovgalyje irgi udaryta. Grindys varios. Ant lango tvarkingai
klostmis kabojo uuolaidos.
-Sakt, matte sibrovl? - paklaus detektyvas Basas.
Jis velg mane itin skvarbiu vilgsniu. Akimis, kurios kaipmat atpasta
melagius.
jau kambar, bet pasigedau jame prasto jaukumo ir saugumo. Jauiau
smurto ir grsms dvelksm. Parodiau lang prieingoje kambario sienoje
stengdamasi, kad nedrebt ranka.
-Kai a jau, jis ioko pro t lang.
Detektyvas Basas pavelg per stikl.
-Gana auktai, - pareik. Jis pamgino atverti lang. - Ar j urakinote, kai
sibrovlis pabgo?
-Ne. Nulkiau emyn ir paskambinau 911.
-Kakas j urakino.
Detektyvas Basas, tvirtai suiaups lpas, vis dar tyrinjo mane atriu tarsi
skustuvas vilgsniu.
-Abejoju, ar kam nors bt pavyk pabgti iokus i tokio aukio, - tar

detektyvas Holstijicas, prijs prie partnerio. - Ma maiausiai tas mogus


bt nusilaus koj.
-Galbt jis ne ioko, o nusliuog mediu, - pasakiau.
Detektyvas Basas staiga atsigr mane.
-Na? Tai kaip buvo? Ar jis nulipo, ar ioko? Jis galjo prasibrauti pro jus ir
ieiti pro pagrindines duris. Tai bt logika. Kaip tik taip biau pasielgs a.
Klausiu js dar kart. Pasistenkite susikaupti. Ar tikrai vakar k nors
matte savo kambaryje?
Detektyvas manimi nepatikjo. Man, kad visk isigalvojau. Nedaug trko,
ir pati biau sudvejojusi. Kas man dedasi? Ikreiptai suvokiu tikrov? Kodl
nepasitvirtina tai, k maiau? Kad neprarasiau sveiko proto, pasakiau sau,
jog kalta ne a. Kaltas jis. Vyrukas su slidininko kauke. Jis tai daro. Neinau
kaip, taiau jis u tai atsakingas.
Tyl nutrauk detektyvas Holstijicas:
-Kada gr js tvai?
-Gyvenu su mama. Ji turjo trumpam nuvaiuoti darb.
-Mes norsime jums abiem uduoti kelis klausimus, - pridr pareignas. Jis
parod man sstis ant lovos, taiau a papuriau galv. - Gal neseniai
isiskyrte su savo vaikinu?
-Ne.
-O kaip su kvaialais? Gal turite bd dabar, o gal turjote anksiau?
-Ne.
-Minjot, kad gyvenate su mama. O kur ttis?
-Tai buvo klaida, - pasakiau. - Atleiskit. Man nereikjo skambinti.
Pareignai susivelg. Detektyvas Holstijicas usimerk ir pasitryn akis.
Detektyvo Baso ivaizda bylojo, kad jis tuiai sugaio daug laiko ir yra
pasirengs kuo greiiau visk baigti.
-Mes turime kit reikal, - tar jis. - Ar pabsite viena, kol gr js mama?
Beveik negirdjau jo odi; negaljau atitraukti aki nuo lango. Kaip jis tai
daro? Penkiolika minui. Jis turjo penkiolika minui sugrti ir sutvarkyti
kambar iki atvykstant policijai. Vis t laik a buvau apaioje. Suvokusi, kad
buvau namie viena su sibrovliu, nusipuriau.
Detektyvas Holstijicas padav savo vizitin kortel.
-Papraykite mamos, kad paskambint mums, kai gr.
-Ieisime patys, - pasak detektyvas Basas. Jis jau buvo nuingsniavs pus
koridoriaus.

15
SKYRI U S

A N A I , E L I O T A S K N O R S N U UD ?

-! - suvokiau tildydama Vi ir nuvelgdama laboratorini stal eiles,


kad sitikiniau, jog niekas ms nesiklauso.
-Nesieisk, grauole, bet tai jau darosi juokinga. I pradi jis upuol
mane. Dabar jis - udikas. Atleisk, bet Eliotas? udikas? Jis, na, mieliausias
vaikinas, kok man yra tek sutikti. Kada paskutin kart jis pamiro tau
palaikyti atidarytas duris? Ak taip... niekada.
Per biologijos pamok Vi guljo auktielninka ant stalo. Atlikome
kraujospdio matavimo laboratorin darb, tad ji turjo ramiai gulti ir
nekalbti penkias minutes. iaip biau turjusi dirbti su Lopu, bet iandien
Treneris mums suteik ieigin, vadinasi, galjome laisvai pasirinkti
partnerius. Mes su Vi sitaisme kabineto gale; Lopas dirbo priekyje su vyruku,
vardu Tomaas Rukeris.
-J apklaus kaip tariamj mogudysts byloje, - sunibdjau jausdama
mus nukreipt skvarb Trenerio vilgsn. Tyrim lape brkteljau kelias
pastabas: Subjektas ramus ir atsipalaidavs. Subjektas nekalba tris su puse
minuts." - Policija, be abejons, man, kad jis turjo motyv ir galimyb.
-Ar tu tikra, kad tai tas pats Eliotas?
-Kiek, tavo nuomone, Eliot Saunders vasario mnes moksi Kinghorno
parengiamojoje?
Vi pirtais pastukseno sau pilv.
-Tiesiog labai, tikrai labai sunku patikti. Kad ir kaip ten bt, kas ia tokio,
kad j apklaus? Svarbu - paleido. Policija nusprend, kad jis nekaltas.
-Juk policija rado saviuds Halverson ratel.
-Primink, kas toji Halverson.
-Kjirsten Halverson, - nekantriai pasakiau. - Mergina, kuri tariamai pasikor.
-Gal ji i ties pasikor. Na, vien grai dien tar sau: Ei, gyvenimas
suknistas" ir pasikabino medyje. Taip yra nutik.
-Ar tau neatrodo tartina, kad tariamai nusiudiusios merginos bute rasta
silauimo pdsak?
-Ji gyveno Portlande. Ten neretai silauiama.
-Manau, kas nors pakio t ratel. Tas, kas norjo nukreipti tarim nuo Elioto.
-Kas galt to norti? - paklaus Vi.
Pavelgiau j su neslepiama paaipa.
Vi pasirm sveikja alkne.
-Tai tvirtini, kad Eliotas nuvilko Kjirsten prie medio, urio jai ant kaklo virv,
pakor mergin, paskui silau jos but ir paliko kali, liudijani apie
saviudyb.
-Kodl ne?
Dabar Vi pavelg mane su paaipa.
-Mat policija visk isiaikino. Jei jie nusprend, kad tai buvo saviudyb, a
su jais sutinku.
-O pasakysi, kodl Eliotas vos po poros savaii perjo kit mokykl? Kam
aut galvon ikeisti Kinghorn KVM? - neatlyau.
-Logikas klausimas.
-Greiiausiai Eliotas mgina atsikratyti praeities. Spju, jam pasidar nejauku
lankyti mokykl, esani netoli nuo tos vietos, kur jis nuud Kjirsten. -

Pietuku pabaksnojau sau lpas. - Turiu nuvaiuoti Kinghorn ir


paniuktinti. Mergina mir vos prie du mnesius; kalbos dar neturt bti
nutilusios.
-Neinau, Nora. Dl nipinjimo Kinghorne mane kamuoja bloga nuojauta. Juk
klausinsi konkreiai apie Eliot? O jei jis apie tai suinos? Kas bus?
Pavelgiau draug.
-Jis turt nerimauti tik tada, jei yra kaltas.
-Ir tada jis tave nuudys, kad nutildyt. - Vi isiiep tarsi gelel radusi. A
nesiypsojau. - Taip pat kaip ir tu noriu suinoti, kas mane upuol, - rimiau
prabilo draug, - bet kaip gyva galiu prisiekti, kad tai padar ne Eliotas.
Atmintyje perkraiau t vyk gal imt kart. Galas su galu nesueina. N i
tolo. Patikk.
-Gerai, galbt Eliotas tavs neupuol, - atsakiau mgindama siteikti Vi,
taiau neketindama iteisinti Elioto. - Bet vis tiek jis labai tartinas. Pirma, jis
sipainiojs mogudysts byl. Antra, jis per daug mielas. Tai kelia iurp.
Ir, treia, jis draugauja su Duliu.
Vi susirauk.
-Duliu? Kuo tau ukliuvo Dulis?
-Ar tau ne keista, kad kiekvien kart, kai bname su jais, Dulis pasialina?
-K tavo odiai turt reikti?
-T vakar, kai nuvykome Delfus, Dulis beveik tuojau pat ijo tualet. Ar
jis gro? Ar Eliotas j rado, kai a nujau pirkti cukraus vatos?
-Ne, bet turbt dl to kaltas prastas virkinimas.
-O paskutin vakar jis mslingai sunegalavo. - Pietuko trintuku pasikasiau
nos ir susimsiau. - Regis, jis dainai negaluoja.
-Manau, tu per daug svarstai. Gal jam... gal jam DS.
-DS?
-Dirglaus arnyno sindromas.
Atmeiau i Vi mint, nes galv netiktai atjo kita. Pasiekti Kinghorno
parengiamj automobiliu reikjo ne maiau kaip valandos. Jei mokykloje
tokia grieta akademin drausm, taip tvirtina Eliotas, kaip tada Dulis
sigudrindavo nuolat lankytis Koldvoteryje? Beveik kas ryt pakeliui mokykl
matydavau j su Eliotu Enzo ukandinje. Be to, jis parvedavo Eliot i
mokyklos namo. Tarsi bt tarnavs Eliotui.
Taiau tai ne viskas. miau dar nirtingiau trinti nos. Kas prasprdo pro
akis?
-Kodl Eliotas nuud Kjirsten? - svarsiau balsu. - Gal ji mat, kaip jis dar k
nors neteista, ir buvo nutildyta.
Vi atsiduso.
-Tavo samprotavimai nelogiki.
-Yra dar kakas. Ko mes nepastebime.
Vi pavelg mane taip, tarsi biau praradusi gebjim racionaliai mstyti.
-Mano manymu, tu per daug isigalvoji. Primena ragan mediokl.
Ir staiga supratau, ko trksta. i mintis man vis dien nedav ramybs,
versi i pasmons gelmi, bet a buvau per daug usimusi kitkuo, kad
atkreipiau dmes. Detektyvas Basas mans paklaus, ar niekas nedingo. Tik
dabar man topteljo, kad kai kas prapuol. Vakar vakare ant tualetinio stalelio
buvau padjusi straipsn apie Eliot. Taiau ryt, - dar kart pasitikrinau
atmint, kad nesuklysiau, - jo nebuvo. Tikrai.
-O Dieve, - suaimanavau. - Vakar vakare mano namus buvo sibrovs Eliotas.
Taip, tai buvo jis! Jis pavog straipsn.

Straipsnis guljo gerai matomoje vietoje, todl nekilo abejoni, kad Eliotas
nusiaub mano kambar nordamas mane terorizuoti - galbt nubausti, jog
radau j kompromituojani informacij.
-Tai bent, k7. - sukluso Vi.
-Kas atsitiko? - paklaus Treneris, stabteldamas greta mans.
-Tikrai, kas atsitiko? - pakartojo Vi. Ji Treneriui u nugaros bad mane
pirtais ir juoksi.
-Hmm, subjektas, regis, be pulso, - pasakiau ir stipriai gnybau Vi rie.
Kol Treneris iuop Vi puls, draug vaidino alpstani ir vdavosi.
Mokytojas per akini vir pavelg mane.
-tai ia, Nora. Stiprus ir gerai uiuopiamas. Ar tikrai subjektas itisas
penkias minutes nieko nedar, netgi nekalbjo? Jo pulsas nra toks ltas,
kokio tikiausi.
-Subjektas kamavosi vykdydamas sakym nekalbti, - siterp Vi. - Be to,
subjektui buvo sunku atsipalaiduoti ant kieto tarsi akmuo biologijos kabineto
stalo. Subjektas nort pasilyti susikeisti vietomis su Nora.
Vi deine ranka sikibo mane ir atsisdo.
-Neversk mans gailtis, kad leidau jums patiems pasirinkti partnerius, perspjo Treneris.
-Neverskite mans gailtis, kad iandien atjau mokykl, - saldiu balseliu
atsak Vi.
Treneris rsiai dirsteljo j, pam mano laboratorinio darbo apra ir
permet akimis beveik tui lap.
-Subjektas biologijos laboratorinius darbus prilygina receptini migdomj
perdozavimui, - pareik Vi.
Treneris papt vilpuk, ir visos klass vilgsniai nukrypo mus.
-Lopai! - kteljo jis. - Ateik ia. Regis, mums ikilo sunkum su partnere.
-A tik pajuokavau, - puol teisintis Vi. - A tsiu laboratorin darb.
-Apie tai reikjo pagalvoti prie penkiolika minui, - atov *
Treneris.
-Praau atleisti, - papra Vi angelikai mirksdama akutmis.
Treneris pakio jai ssiuvin po sveikja paastimi.
-Ne.
Atleisk!" - lpomis per pet itar Vi nenoriai pdindama kabineto priek.
Netrukus Lopas atsisdo prie mano stalo. Jis laisvai sunr rankas tarp keli
ir dmiai irjo man akis.
-Kas yra? - paklausiau sudirgusi nuo jo skvarbaus vilgsnio.
Vaikinas nusiypsojo.
-Prisiminiau krokodilo odos batelius. Vakar vakare.
Kaip visada, kai alia bna Lopas, man suspurdjo irdis ir, kaip visada,
negaljau nusprsti, gerai tai ar blogai.
-Kaip praleidai vakar? - paklausiau nordama pralauti ledus ir stengdamasi
kalbti ramiai. Abu prisiminme nevykus mano nipinjim.
-domiai. O tu?
-Nelabai.
-Vargai su nam darbu?
Lopas i mans aipsi.
-Buvau usimusi ne nam darbu.
Jis klastingai nusiypsojo.
-O kuo?
Kur laik netekau amo. Stovjau iek tiek prasiiojusi.

-K reikia i uuomina?
-Tiesiog smalsu, kas yra mano konkurentas.
-Nekvailiok kaip mavaikis.
Lopas plaiai nusiypsojo.
-Atsipalaiduok.
-Mano santykiai su Treneriu ir taip tempti, todl, bk malonus, sutelkime
dmes laboratorin darb. Nesu nusiteikusi bti bandomuoju subjektu, todl
jei neprietarautum... - reikmingai pavelgiau stal.
-Negaliu. A neturiu irdies.
Supratau Lopo metafor.
Atsiguliau ant stalo ir susidjau rankas ant pilvo.
-Pasakyk, kai praeis penkios minuts.
Usimerkiau, kad nematyiau, kaip jis mane apirinja.
-Laikas, - paskelb Lopas.
Itiesiau rie, kad jis suskaiiuot puls.
Vaikinas pam mano rank, od nutvilk kartis, o skrandis susitrauk.
-Prisilietus subjekto pulsas padanjo, - pasak Lopas.
-Nerayk to.
Norjau atrodyti pasipiktinusi, taiau geriausiu atveju balsas nuskambjo
taip, tarsi biau mginusi ugniauti ypsen.
-Treneris nori, kad visk stropiai fiksuotume.
-O ko nori tu7. - paklausiau.
Mudviej vilgsniai susitiko. irdyje jis ypsojo. A t pastebjau.
-Iskyrus, inoma, tai, - pasakiau.
Kaip buvo sutarta, po pamok usukau panels Grin kabinet. Dr.
Hendriksonas laikydavo savo kabineto duris plaiai atvertas, tarsi be odi
kviest moksleivius usukti. Dabar eidama iuo koridoriaus ruou nuolat
matydavau duris udarytas. Sandariai. Tarsi ant j bt ukabinta lentel
Praom netrukdyti".
-Nora, - kreipsi ji mane atidarydama duris, kai pasibeldiau, - praom ueiti.
Sskis.
iandien jos kabinetas buvo papuotas, dingusios visos ds. Psicholog
atsine dar kelias vazonines gles, o ant sienos vir raomojo stalo kabjo
rmintos augal nuotrauk reprodukcijos.
-Daug msiau apie tai, k man pasakei prajusi savait, - pradjo panel
Grin. - Padariau aiki ivad, kad ms santykiai turi bti grindiami
pasitikjimu ir pagarba. Jei nenorsi, tavo tio neap- tarinsime.
-Gerai, - atsargiai pritariau.
Apie k mes ketiname kalbti?
-Girdjau naujien, kuri mane nuvyl, - pareik panel Grin. ypsena iblso,
psicholog palinko priek ir atsirm alknmis raomj stal. Ji sukiojo
raikl tarp deln. - Neketinu kitis tavo asmenin gyvenim, Nora, taiau,
regis, gantinai aikiai tau pasakiau, kaip turi bendrauti su Lopu.
Ne visai supratau, kur link ji kreipia kalb.
-A jo nemokiau.
Ties sakant, kas jai rpi?
-etadienio vakar Lopas tave parve i Delf jr uosto parko. Ir tu j
pasikvietei namus.
Sutvardiau pasipiktinim.
-I kur suinojote?

-A, kaip tavo mokyklos psicholog, turiu tau ir patarti, - atsak panel Grin. Praau paadti, kad bsi labai atsargi su Lopu. - Ji pavelg mane taip,
tarsi tiktsi, kad prisieksiu.
-Taip atsitiko netyia, - atsakiau. - Draugai per klaid paliko mane Delfuose.
Neturjau i ko rinktis. Neiekojau progos leisti laik su Lopu.
Na, iskyrus prajus vakar Pasienyje". Taiau teisindamasi galiu pasakyti,
kad tikrai nuoirdiai nesitikjau sutikti Lopo. Jis t vakar turjo nedirbti.
-Labai diaugiuosi tai girddama, - pagyr panel Grin, taiau i balso
supratau, kad ji nra iki galo sitikinusi mano nekaltumu. - klausim
aptarme. Ar iandien nortum dar apie k nors pakalbti? Gal kas guli ant
irdies?
Neketinau jai pasakoti, kad Eliotas sibrov mano namus. Nepasitikjau
panele Grin. Negaljau nurodyti konkreiai, bet kakas kl nerim. Be to, man
nepatiko jos nuolatins uuominos, jog Lopas pavojingas, nenurodant
prieasi. Tarsi bt turjusi koki slapt ketinim.
Pakliau nuo grind kuprin ir atidariau duris.
-Ne, - atsakiau.

16
SKYRI U S

m
S
TO
V J O ATS IR M U S I j mano spintel ir raum m don ymekliu rainjo ant savo gipso.
Y - E - tar ji, kai prijau artyn. - Kur buvai? Iekojau
tavs eZine laboratorijoje ir bibliotekoje.
-Buvau susitikusi su panele Grin, naujja mokyklos psichologe, - paaikinau
labai dalykiku tonu, taiau viduje virpjau. Mans neapleido mintis, kad
Eliotas sibrov mano namus. Kas jam sukliudys vl taip pasielgti? Arba dar
blogiau?
-Kas atsitiko? - paklaus Vi.
Susukau spintels spynos kod ir pamiau kitas knygas.
-Ar inai, kiek kainuoja gera apsaugos sistema?
-Nesieisk, grauole, taiau tavo automobilio niekas nevogs.
Pervriau Vi rsiu vilgsniu.
-Nam. Noriu pasirpinti, kad Eliotas daugiau nebsibraut.
Vi apsidair ir nusikosjo.
-Kas yra? - paklausiau.
Vi ikl rankas.
-Nieko. Visikai nieko. Jei tu vis dar esi linkusi suversti tai Elio- tui... tai tavo
pasirinkimas. Beprotikas, bet tavo.
Utrenkiau savo spintels dureles, tarkesys nuaidjo koridoriumi.
Ugniauiau nor prikiti draugei, kad ji pati pirmoji i vis turt manimi
patikti, ir pasakiau:
-Skubu bibliotek.

I mokyklos patraukme automobili stovjimo aiktel, ir a stabteljau.


Apsidairiau iekodama fiato ir tik tada prisiminiau, kad ryt mane mokykl
atve mama. O Vi nevairuoja, nes yra susilauiusi rank.
-das, - nusikeik Vi skaitydama mano mintis. - Juk mes be automobilio.
Prisidengiau ranka akis nuo sauls ir prisimerkusi pavelgiau gatv.
-Matyt, teks eiti psiomis.
-Ne mums. Tau. A taip pat eiiau, taiau mano apsilankym bibliotekoje
limitas - vienas kartas per savait.
-i savait dar nebuvai bibliotekoje, - priminiau.
-Taip, bet galbt nueisiu rytoj.
-Rytoj ketvirtadienis. Ar kada nors gyvenime mokeisi ketvirtadien?
Vi nagu pabaksnojo lp ir nutais msl veid.
-O ar a kada nors mokiausi treiadien?
-Neprisimenu.
-Taigi. Negaliu eiti bibliotek. Tai bt tradicij lauymas.
Po pusvalandio lipau laiptais, vedaniais bibliotekos pagrindini dur link.
jusi nusprendiau nam darb imtis vliau ir nudroiau tiesiai periodikos
skaitykl, ten miau naryti internete mgindama rasti daugiau informacijos
apie Kinghorno pakaruokl. Radau ne kain k. I pradi buvo kils didelis
triukmas, bet vliau, radus saviuds ratel, Eliotas buvo paleistas, ir vyk
nustelb kitos naujienos.
Metas keliauti Portland. Narydama po straipsni archyv, laimjau
nedaug, bet galbt geriau pasiseks nuvykus viet.
Baigiau naryti internete ir paskambinau mamai.
-Ar turiu grti namo iki devyni?
-Taip. KojJl klausi?
-Norjau autobusu nuvaiuoti Portland.
Mama nusijuok tarsi nordama pasakyti: Tikriausiai manai, kad a
iprotjau."
-Turiu paimti interviu i Kinghorno parengiamosios moksleivi, - paaikinau. Renku mediag projektui.
Tai nebuvo melas. Ne visai. inoma, kelion bt buv kur kas lengviau
pateisinti, jei mano sins nebt slgusi kalt, kad nieko nepasakiau mamai
apie silauim ms namus ir policij. Norjau pasakyti, bet kaskart
prasiiojusi pritrukdavau odi. Mes vos sud- rme gal su galu. Mamos
udarbis buvo labai reikalingas. Jei papasakoiau apie Eliot, mama
nedelsdama mest darb.
-Negali viena vaiuoti miest. Rytoj mokykl, be to, netrukus sutems. Kol
ten nuvaiuosi, pamokos bus jau pasibaigusios.
Atsidusau.
-Gerai, netrukus griu.
-inau, kad paadjau tave parveti, bet strigau darbe. - Igirdau j laminant
popierius ir sivaizdavau, kaip mama pasikio ragel po smakru, o telefono
laidas apsivijo aplink j kelis kartus. - Ar galsi pareiti?
Oras buvo vsokas, bet a turjau dinsin varkel ir dvi kojas. Pajgiau
vaikioti. Ketinimas eiti namo psiomis man atrod kur kas logikesnis, i
mintis istm visas kitas. Be to, nemaiau kitos ieities, nebent nusprsiau
vakar praleisti bibliotekoje.
Jau buvau beeinanti pro bibliotekos duris, kai igirdau aukiant save vardu.
Atsigrusi ivydau Mars Milar.
-Girdjau apie Vi, - tar ji. - Tikrai labai lidna. Ir kas galjo j upulti?
Nebent, inai, neturjo kitos ieities. Gal tai savigyna? Sak, buvo tamsu ir

lijo. Vi nesunku supainioti su briediu. Arba meka ar buivolu. Tikrai, su bet


kokiu stambiu gyvnu.
-Ak, labai smagu su tavimi plepti, bet turiu daugyb reikal. Pavyzdiui, kiti
rank iukli smulkintuv.
Nuingsniavau prie ijimo.
-Tikiuosi, ji nevalg ligonins maisto, - neatstojo Marse neat- silikdama nuo
mans. - Girdjau, jis labai riebus. Vi neatlaikyt, jei priaugt daug svorio.
Atsigriau.
-Pakaks. Jei neusiiaupsi, a...
Abi inojome, kad grasinu tuiai.
-Ir k? - maivsi Marse.
-Baidykl, - pasakiau.
-Apkiautl.
-Kek.
-Prietranka.
-Nevalgi kiaul.
-e tau, - nusistebjo Marse melodramatikai prispaudusi rank prie irdies ir
svirduliuodama atatupsta. - Ar turiau apsimesti sieidusi? Senas triukas.
A bent jau moku tvardytis.
Prie dur stovintis apsaugos darbuotojas nusikosjo.
-Liaukits. Ugauliokite viena kit lauke, antraip abi udarysiu savo kabinete ir
paskambinsiu tvams.
-Sakykite jai, - atov Marse. - A stengiuosi bti mandagi. Ji mane ipldo. O
a tik norjau pareikti uuojaut dl jos draugs.
-Pasakiau, lauk.
-Uniforma jums tinka, - pagyr Marse nusiypsodama firmine nuodinga
ypsena.
Apsaugininkas mosteljo galva dur pusn.
-Dinkit i ia.
Taiau jo balsas jau nebuvo staiokikas.
Marse koketikai nuvingiavo prie dur.
-Gal galtumte atidaryti? Mano rankos uimtos. - Ji laik vien knyg.
Minktais vireliais.
Apsaugininkas paspaud dur negaliesiems mygtuk, ir ios automatikai
prasiskyr.
-Ai, - padkojo Marse ir pasiunt oro buin.
Njau paskui j. Buvau taip siutusi, kad galjau prisivirti kos, o vliau
gailtis. Nemgau plstis ir mutis. Nebent susidurdavau su Marse Milar.
Apsisukau ir grau bibliotek. Prijusi liftus, lipau metalin narv ir
paspaudiau rsio mygtuk. Galjau palaukti penkias minutes, kol Marse ieis,
bet inojau kit keli. Prie penkerius metus miesto valdia leido perkelti
viej bibliotek senovin pastat Kol- dvoterio senamiesio centre.
Raudon plyt pastatas buvo sumrytas 1850-aisiais, j puo romantikas
kupolas su apvalgos aiktele, aptverta turklais, i ia galjai grotis
atplaukianiais i jros laivais. Deja, prie jo nebuvo automobili stovjimo
aiktels, tad po eme buvo ikastas tunelis, jungiantis bibliotek su teismo
rm gatvs pusje garau. Dabar garau naudojosi abi staigos.
Liftas tarkdamas sustojo, ir a ilipau. Tunel apvieiantys
fluorescenciniai viestuvai mirksdami skleid blyki rausv vies.
Padvejojau. Staiga prisiminiau t vakar, kai buvo nuudytas ttis.
Spliojau, ar jis jo tokia pat nuoalia ir tamsia gatve kaip prie mane
besidriekiantis tunelis.

Susitvardyk, - liepiau sau. - Tai buvo atsitiktinis smurtautojas.


Pastaruosius metus paranojikai bijojai kiekvienos tamsios gatvels,
kambario, spintos. Negali vis gyvenim baimintis, kad tave nukreips
pistolet."
Pasiryusi rodyti, kad baim yra tik mano isigalvota, patraukiau tuneliu
klausydamasi, kaip tyliai dunksi beton mano bateliai. Permetusi kuprin ant
kairio peties skaiiavau, kaip ilgai utruks pareiti namo, ir svarsiau, ar dabar,
kai m temti, esu pasiryusi eiti trumpesniu keliu kirsdama geleinkel.
Vyliausi, kad jei optimistikai nusiteiksiu ir mstysiu apie namus, nesileisiu
uvaldoma stiprjanio nerimo.
Tunelis baigsi, ir tiesiai prieais mane idygo tamsi mogysta.
Sustingau pakelta koja, o irdis trumpai nustojo plakusi. Lopas buvo
apsivilks juodus medvilninius markinlius, laisvus dinsus ir apsiavs
pakaustytus aulinius. Jo vilgsnis bylojo, kad vaikinas neketina varytis.
Klastinga ypsena neguod.
-K ia veiki? - paklausiau nusibraukdama plaukus nuo veido ir velgdama
ivaiavim, vedant virun. inojau, kad ivaiavimas yra tolliau, bet keli
viestuvai nedeg, todl buvo sunku aikiai irti. Jei Lopas buvo sumans
mane iprievartauti, nuudyti ar padaryti koki kit niekyb, uspeit
paioje tinkamiausioje vietoje.
Lopui artinantis, pasitraukiau atatupsta. Atsirmiau automobil ir supratau,
kaip galiu isigelbti. Nurepekojau u jo ir atsistojau prieais Lop. Mudu
skyr automobilis.
Lopas nustebs pavelg per automobilio vir.
-Turiu klausim, - pasakiau. - Daugyb.
-Apie k?
-Apie visk.
Jo lpos persikreip. Buvau tikra, kad stengiasi ugniauti ypsen.
-O jei mano atsakymai tavs nepatenkins, mginsi sprukti? - Jis linkteljo
ivaiavimo pusn.
Toks buvo mano planas. Jei nekreipsime dmesio kelias spragas.
Pavyzdiui, kad Lopas yra kur kas u mane greitesnis.
-Paklausykime tavo klausim, - pasil jis.
-Kaip suinojai, kad vakar bsiu bibliotekoje?
-Nesunku buvo atspti.
Nepatikjau, kad Lop ia atved nuojauta. Jo prigimtis grobuonika. Jei
karins pajgos inot vaikino gebjimus, btinai pasistengt j uverbuoti.
Lopas asteljo kairn. A nuskuodiau prie automobilio galo. Kai Lopas
atsidr visai prie pat, a irgi pasislinkau. Jis stovjo prie automobilio priekio,
a - prie galo.
-Kur buvai sekmadien po piet? - paklausiau. - Ar sekei mane, kai mudvi su Vi
jome apsipirkti?
Gal Lopas ir nebuvo vaikinas su slidininko kauke, bet tai dar nerod, kad
nra susijs su nesenais kraupiais vykiais. Jis kak nuo mans slp. Nuo pat
pirmos ms painties dienos. Ar tik sutapimas, kad normalus mano
gyvenimas baigsi po to lemtingo mudviej susitikimo? Turbt ne.
-Ne. Beje, kaip seksi? Ar k nors nusipirkote?
-Galbt, - atsakiau praradusi budrum.
-Pavyzdiui?
Mintimis grau sekmadien. Mes su Vi ujome tik Victorias Secret
Ileidau trisdeimt doleri juodai nriniuotai liemenlei, taiau ne tai norjau

prisiminti. T vakar prisiminiau nuo akimirkos, kai pajutau, kad esu sekama,
o paskui radau alikelje Vi, kuri tapo iurktaus apiplimo auka.
-Na? - paklausiau grusi tikrovn. - K pasakysi?
-Nieko.
-Neinai, kas nutiko Vi?
-Ne, juk sakiau.
-Meluoji.
-Dl to, kad pasitiki ne tais, kuriais dert. - Jis atsirm delnais automobilio
variklio gaubt. - Apie tai jau kalbjome.
Usiplieskiau. Lopas ir vl apvert pokalb auktyn kojomis - ivadino mane
neimanle. Pasiuntu, kai Lopas primena tiek daug apie mane ins.
Asmeniko. Pavyzdiui, kad neperprantu moni.
Lopas metsi prie mans. Sprukau ir sustojau tik tada, kai sustojo jis. Abu
sustingome kaip kasti. Lopas sisiurb mane akimis, tarsi mgint suinoti,
koks bus kitas mano jimas.
-Kas atsitiko Arkangelo" atrakcione? Ar tu mane igelbjai?
-Jei biau igelbjs, dabar ia nestovtume ir nekalbtume.
-Norjai pasakyti: jei nebtum mans igelbjs, mudu ia nestovtume.
Biau uvusi.
-Ne taip supratai.
Nesupratau, k jis nori pasakyti.
-Kodl ms ia nebt?
-Tu gal ir btum. - Jis trumpai nutilo. - O mans tikriausiai ne.
Nespjus susivokti, Lopas puol prie mans i deins. Sutrikau,
ir mus skiriantis atstumas iek tiek sumajo. Vaikinas nesustodamas apibgo
automobil. A nukriau prie ivaiavimo.
Pralkiau pro tris automobilius, kol Lopas sugrieb man u rankos.
-tai kiek naudos i tavo plano, - nusiaip jis.
Rsiai pavelgiau vaikin. Taiau mano vilgsnyje buvo matyti ir panika.
Lopas plaiai isiviep, tokia ypsena bylojo apie jo tamsius kslus ir
patvirtino, kad turiu dl ko prakaituoti.
-Kas ia vyksta? - paklausiau atariai. - Kodl galiu prisiekti, kad savo galvoje
girdiu tavo bals? Ir kodl sakai, kad mei lankyti mokykl dl mans?
-Pavargau i tolo avtis tavo kojomis.
-Noriu suinoti teisyb. - Sunkiai nurijau seil. - Nusipelniau inoti visk.
-inoti visk, - pakartojo jis elmikai nusiypsodamas. - Ar tai kaip nors
susij su tavo paadu mane demaskuoti? Apie k konkreiai kalbame?
Negaljau prisiminti, apie k mudu nekjoms. Tik pajutau nuo Lopo
vilgsnio sklindant bais kart. Todl nukreipiau akis savo rankas. Jos
sudrko nuo prakaito, paslpiau rankas u nugaros.
-Turiu eiti, - pasakiau. - Ruoti nam darb.
-Kas ten vyko? - paklaus Lopas smakru rodydamas liftus.
-Nieko.
Nespjau jo sustabdyti. Lopas priglaud savo deln prie manojo ir sudjo
trikampiu. spraud savo pirtus tarp manj ir taip tarsi prirakino prie savs.
-Tavo krumpliai pabal, - pasak perbraukdamas lpomis. - Ir atrodai
pavargusi.
-Paleisk. Nesu pavargusi. Tikrai. Atleisk, bet man reikia ruoti nam darbus...
-Nora, - Lopas tyliai itar mano vard, taiau i jo balso galjau sprsti, kad
vaikinas pasirys gauti, ko siekia.
-Susivaidijau su Marse Milar. - Niekaip nesupratau, kodl prisipainau Lopui.
Tikrai nenorjau jam atskleisti dar vienos sielos kertels. - Na? - paklausiau
apsimesdama suirzusi. - Patenkintas? Gal dabar paleisi?

-Marse Milar?
Stengiausi itraukti pirtus, bet Lopas turjo kit ketinim.
-Nepasti Marss? - nusiaipiau. - Sunku patikti. Pirma, turint galvoje, kad
lankai Koldvoterio vidurin. O antra, kad turi Y chromosom.
-Papasakok man apie kivir, - papra jis.
-Ji pavadino Vi storule.
-Ir?
-A j ivadinau nevalgia kiaule.
Atrod, Lopas mgina suturti ypsen.
-Ir tai viskas? Neapsikumiavot? Nesikandiojot ir nekibot viena kitai
plaukus?
Prisimerkusi pavelgiau j.
-Ar mes mokysims mutis, angele?
-A moku mutis, - atoviau paklusi smakr, nors ir melavau.
kart Lopas netramd ypsenos.
-Beje, lankiau bokso treniruotes. Kikbokso. Salje. Kadaise.
Lopas atstat deln kaip taikin.
-Trenk man. Kiek turi jg.
-A... prie beprasmik smurt.
-Mes ia vienu du. - Lopo batai beveik liet mano bateli galus. - Toks vyrukas
kaip a galt pasinaudoti tokia mergina kaip tu. Geriau parodyk, k moki.
Pasitraukiau ir ivydau juod Lopo motocikl.
-A tave parveiu, - pasisil.
-A pareisiu.
-Jau vlu ir tamsu.
Vaikinas sak ties. Nepaisant to, ar ji man patiko, ar ne.
Taiau irdyje vir nuomi kova. Juk bt kvaila eiti namo psiomis,
negana to, turiu apsisprsti: ar vaiuoti su Lopu, ar rizikuoti, kad atsitiks kas
nors dar blogiau.
-Ko gero, primygtinai silaisi mane pavti tik todl, kad inai, jog man tai
nepatinka. - Nervingai atsidusau, usimauklinau alm, atsisdau Lopui u
nugaros ir nenordama prisiglaudiau. Sdyn nebuvo ankta.
-Galiu nurodyti por kit prieasi, - linksmai atsak Lopas.
Jis nuskriejo ivaiavimo link. Keli pastojo raudonomis ir baltomis
juostomis daytas ukardas ir biliet automatas. Vos mus splioti, ar Lopas
sultins greit, kad galt mesti monetas automat, jis sustabd motocikl,
o a kresteljusi dar labiau prie jo prigludau. Lopas met monetas ir visu
greiiu nuvilp gatve.
Lopas vairavo motocikl ms prieva, sikibau j, kad nulipdama
neprarasiau pusiausvyros. Padaviau jam alm.
-Ai, kad parveei.
-K veiksi etadienio vakar?
Pamsiau.
-Turiu pasimatym su nuolatiniu.
Regis, tai suadino Lopo smalsum.
-Nuolatiniu?
-Nam darbu.
-Atauk t pasimatym.
Jauiausi kur kas labiau atsipalaidavusi. Lopas buvo iltas, tvirtas ir
fantastikai kvepjo. Tarsi mtos ir derlingas juodemis. Pakeliui namus

niekas ms neupuol, o visuose kaimietiko namo pirmo aukto languose


deg viesa. Pirm kart per vis dien pasijutau saugi.
Isigandau tik tada, kai Lopas uspeit mane tamsiame garae ir kai
pamaniau, kad jis galbt mane sek. Gal ir nesijauiu labai saugi.
-Neinu pramogauti su nepastamaisiais.
-Utat a einu. Atvaiuosiu tavs paimti penkt.

17
SKYRI U S

\ j . _
% g S E T A D I E N I L I JO SA L T A S L I E T US, ir a m m djau Prie
lango irdama, kaip laai krinta vis y didjanias balas pievelje. Ant keli
buvau pasidjusi Hamlet" ulankstytais kampais, u ausies usikiusi raikl,
prie koj pasistaiusi tui karto okolado puodel. Per dvi dienas taip ir
neatsakiau klausimus apie krin, juos mums idalijo ponia Lemon. Kaip
nesiseka.
Mama beveik prie pusvaland ivaiavo jogos usimimus, ir nors buvau
sugalvojusi kelis bdus, kaip jai praneti, kad Lopas man paskyr pasimatym,
mama ijo pro duris, o a taip ir neprasiiojau.
tikinjau save, kad ia nieko baisaus, man eiolika, ir pati galiu nusprsti,
kada ir kodl ieiti i nam, bet i ties derjo pasakyti mamai. Nuostabu.
Dabar vis vakar mane grau kalt.
Kai senovinio laikrodio diai koridoriuje paskelb, kad jau 4:30, su
diaugsmu meiau knyg al ir nukriau miegamj. Beveik vis dien
ruoiau pamokas ir dirbau nuobodius darbus, todl apie pasimatym
negalvojau. Taiau dabar, kai iki jo liko vos kelios minuts, uvald nervingas
laukimas. iaip ar taip, mes su Lopu turjome nebaigt reikal. Prajus kart
skambutis sutrukd mums pasibuiuoti. Anksiau ar vliau t klausim teks
isprsti. Neabejojau, kad noriu j isprsti, tik nebuvau tikra, ar esu
pasirengusi vakar. Tolimoje smegen kertelje tarsi raudona vliavl
msiojo Vi perspjimas: Laikykis atokiau nuo Lopo."
sitaisiau prieais komodos veidrod ir pavelgiau save. Makia- as kuklus,
tik vos brktelta blakstien tuu. Plaukai per daug pasiiau, bet ar tai
naujiena? Galima teptelti lpas blizgiu. Aplaiiau apatin lp, kad ji blizgt.
I karto prisiminiau* kad vos nepasibuiavome su Lopu, ir kn perliejo
kario banga. Jei taip reaguoju nepasibuiavus, kas bus, kai pasibuiuosim.
Nusiypsojau savo atvaizdui veidrodyje.
-Didelio ia daikto, - pasakiau rinkdamasi auskarus. Pirmieji buvo dideli,
pailgi, alsvai melsvi... ir per daug krintantys akis. Padjau juos ir sisegiau
aaros formos topazus. Geriau. domu, k Lopas turjo galvoje? Vakarien?
Film? - Tai tarsi biologijos pamoka, - atsainiai tariau savo atspindiui. - Tik...

biologijos nesimokoma.
Usitempiau siaurus dinsus ir sispyriau plokiapadius balerinos
batelius. Apsivyniojau liemen mlynu ilko ali, kilsteljau auktyn, o galus
suriau ant kaklo tarsi palaidinuk. Paiauiau plaukus ir igirdau beldiant
duris.
-Ateinu! - kteljau.
Dar kart pavelgiau save koridoriaus veidrodyje, atidariau pagrindines
duris ir ivydau priemenje stovinius du vyrus tamsiais neperlampamais
apsiaustais.
-Nora Grei, - kreipsi detektyvas Basas rodydamas policininko enklel, - tai ir
vl susitikome.
Netekau ado.
-K ia veikiate?
Jis pakreip galv.
-Tikriausiai atsimenate mano partner, detektyv Holstijic. Ar
neprietarautumte, jei ueitume ir uduotume kelis klausimus? - Jo odiai
skambjo ne kaip praymas, o greiiau kaip grasinimas.
-Kas atsitiko? - Mano akys lakst nuo vieno prie kito.
-Ar js mama namie? - paklaus detektyvas Basas.
-Ji jogos usimimuose. Kodl domits? Kas nutiko?
Policininkai nusiluost kojas ir jo vid.
-Ar galite papasakoti, kas treiadien vakare bibliotekoje vyko tarp js ir
Marss Milar? - paklaus detektyvas Holstijicas ir klesteljo ant sofos. Basas
liko stovti ir atidiai apirinjo eimos nuotraukas, sustatytas ant idinio
atbrailos.
Ne ikart suvokiau policininko odius. Biblioteka. Treiadienio vakaras.
Marse Milar.
-Ar Marsei kas atsitiko? - paklausiau.
Ne paslaptis, kad nemgstu Marss. Taiau tai nereikia, kad linkiu jai blogo.
Tikrai nenoriu, kad jai atsitikt nelaim, ypa per mane.
Detektyvas Basas sirm rankomis onus.
-Kodl manote, kad jai kas atsitiko?
-Dl ko judvi barts? - paklaus detektyvas Holstijicas. - Bibliotekos
apsaugininkas mums pasak, kad barnis buvo gana kartas.
-Jis buvo ne toks.
-O koks?
-Mes viena kit pravardiavome, - atsakiau vildamasi, kad tuo viskas ir
baigsis.
-Kaip?
-Kvailai, - atsakiau dabar vertindama ms apsiodiavim.
-Noriu igirsti, kaip js viena kit ivadinote, Nora.
-A j ivadinau nevalgia kiaule.
Mano skruostai ikaito, jauiausi tikra menkysta. Gal man derjo sugalvoti
,k nors iauresnio ir labiau eminamo. K jau kalbti, ugauliojimai galjo
bti logikesni.
Detektyvai susivelg.
-Ar grasinote jai? - paklaus detektyvas Holstijicas.
-N.
-Kur patraukte i bibliotekos?
-Namo.
-Ar sekte Mars?

-Ne. Juk sakiau, kad parvaiavau namo. Ar pasakysite, kas Marsei?


-Kas gali tai patvirtinti? - pasiteiravo detektyvas Basas.
-Mano biologijos pamok partneris. Jis pamat mane bibliotekoje ir pasisil
parveti.
Stovjau atsirmusi petimi stiklintas kambario duris. Detektyvas Basas
tarsi sargybinis atsistojo prieais mane.
-Papasakokite apie biologijos pamok partner.
-Kaip suprasti klausim?
Policininkas sksteljo rankomis.
-Tai gana paprastas klausimas. Bet jei norite, kad patiksliniau, galiu. Kai
mokiausi vidurinje, silydavausi pavti tik tas merginas, kurios mane
domino. enkime dar vien ingsn. Kokie js santykiai su biologijos
pamok partneriu... ne mokykloje?
-Js turbt juokaujate?
Detektyvo Baso lp kamputis sutrkiojo.
-Taip ir maniau. Ar js liepte savo vaikinui sumuti Mars Milar?
-Marse sumuta?
Basas gr mane skvarbiu vilgsniu.
-Ar norjote j pamokyti, kad nelaiko lieuvio u dant? Ar manote, jog ji
nusipeln, kad jai truput aplamdyt onus? Kai mokiausi vidurinje,
painojau toki mergin kaip Marse. Jos paios to praosi, tiesa? Ar Marse
prisipra, Nora? Treiadienio vakar kakas j smarkokai sumu, spju, js
inote daugiau, nei pasakote.
Stengiausi nuslopinti kilusius tarimus baimindamasi isiduoti. Galbt tai
atsitiktinis sutapimas, kad Marse buvo sumuta t pat vakar, kai a
pasiskundiau Lopui. O gal ir ne.
-Mums reiks pasikalbti su js vaikinu, - pareik detektyvas Holstijicas.
-Jis visai ne mano vaikinas, tik biologijos pamok partneris.
-Ar laukiat jo atvaiuojant?
inojau, kad nedera slapukauti. Taiau, gerai pagalvojusi, negaljau patikti,
kad Lopas sualojo Mars. Ji bjauraus bdo ir turi nemaai prie. Galjo
pasitaikyti ir storievi, bet Lopas ne toks. Jis nemu mogaus be niekur
nieko.
-Ne, - atsakiau.
Detektyvas Basas nepatikliai nusiypsojo.
-Isipuote, kad etadienio vakar sdtumte namie?
-Panaiai, - atsakiau kaip galdama atsainiau.
Detektyvas Holstijicas isitrauk bloknotl, atsivert ir paspaud raikl.
-Pasakykite jo pavard ir telefono numer.
Prajus deimiai minui po detektyv ivykimo, prie namo sustojo
visureigis komanderis. Su tamsiais dinsais, auliniais batais ir iltais pilkais
medvilniniais markiniais Lopas per liet atbgo verand.
-Naujas automobilis? - paklausiau atidariusi duris.
Vaikinas paslaptingai nusiypsojo.
-Prie por dien iloiau aisdamas biliard.
-Kakas aid i savo automobilio?
-Jis nelabai apsidiaug. Kur laik saugosiuos tamsi gatveli.
-Ar girdjai apie Mars Milar? - mesteljau tikdamasi, kad mano klausimas
uklups j netiktai.
-Ne, O kas?
Lopas nesutriko, ir a nusprendiau, kad jis, matyt, sako ties. Bda, jog

Lopas man atrodo ukietjs melagis.


-Kakas j sumu.
-Po galais!
-Gal numanai, kas galjo tai padaryti?
Jei vaikinas ir igirdo mano balse susirpinim, to neparod. Atsirm
verandos turklus ir susimsts pasitryn skruost.
-Ne.
Spliojau, ar jis k nors slepia. Taiau nemokjau perprasti melagi. Neturiu
patirties. Daniausiai bendrauju su monmis, kuriais pasitikiu... Daniausiai.
Lopas pastat visureig u Bo arkados". Kai sulaukme eils, kasininkas i
pradi pavelg Lop, paskui mane. Jo vilgsnis lakst nuo vieno prie kito,
tikriausiai stengsi atspti, kas mudu sieja.
-Kas yra? - paklaus Lopas ddamas tris deimtines ant prekystalio.
Kasininkas sispitrijo mane. Jis pastebjo, kad negaliu atitraukti aki nuo
pilkai ali tatuiruoi, kuriomis buvo imargintas kiekvienas jo rank
lopinlis. Vyrukas lieuviu perstm kramtomosios gumos, o gal kramtomojo
tabako gumull kit krat ir paklaus:
- k taip iri?
-Man patinka js ta... - buvau besakanti.
Kasininkas iiep atrius tarsi uns dantis.
-Manau, a jam nepatinku, - sunibdjau Lopui, kai gerokai nutolome nuo
kasininko.
-Bo niekas nepatinka.
-Ar ia Bo, Bo arkados" savininkas?
-Tai Bo jaunesnysis. Vyresnysis uvo prie kelerius metus.
-Kaip?
-Per mutynes bare. Apaioje.
Pajutau nenumaldom trokim bgti prie visureigio ir kuo greiiau dingti i
stovjimo aiktels.
-Ar mes ia saugs? - paklausiau.
Lopas panairavo mane.
-Angele!
-A tik paklausiau.
Biliardo sal atrod visikai taip pat kaip ir t vakar, kai lankiausi pirm
kart. Juodai daytos lakbetonio sienos. Raudonu fetru traukti biliardo stalai
patalpos viduryje. Pasieniais sustatyti pokerio stalai. Blausi viesa palubje.
Dusinantis, pritvinks tirt cigar dm oras.
Lopas pasirinko stal toliausiai nuo laipt. I baro itrauk du limonado
buteliukus ir atidar prekystalio krat.
-Niekada neteko aisti biliardo, - prisipainau.
-Pasirink lazd. - Jis mosteljo ranka pritvirtint ant sienos lentyn su
biliardo lazdomis. Atsineiau vien prie stalo.
Lopas delnu prisideng lpas, kad paslpt ypsen.
-Kas yra? - paklausiau.
-Biliarde nra houmrano.
Linkteljau.
-Nra houmrano. Supratau.
Vaikinas dar plaiau isiiep.
-Tu biliardo lazd laikai kaip beisbolo.
Pavelgiau savo rankas. Jis teisus. A i ties j laikiau kaip beisbolo lazd.

-Taip patogiau.
Lopas atsistojo man u nugaros, udjo rankas ant klub ir pastat prieais
stal. Paskui apkabino mane ir sum biliardo lazd.
-tai: taip, - paaikino paslinkdamas mano dein rank kelis centimetrus, ir... va taip, - aikino pams kair mano rank ir suddamas iedu smili ir
nykt. Paskui mano kairij tarsi trikoj padjo ant biliardo stalo. Pro ied,
sunert i mano pirt, prakio lazd. - Susilenk.
Palinkau vir biliardo stalo, sprandu jutau ilt Lopo kvpavim. Jis
patrauk biliardo lazd ir prakio j pro ied.
- kur rutul nori smgiuoti? - paklaus rodydamas tolimame stalo gale
trikampiu idliotus rutulius. - Tikt geltonas priekyje.
-Mano mgstama spalva - raudona.
-Vadinasi, raudon.
Lopas stumd biliardo lazd pirmyn atgal pro ied, sunert i mano pirt,
taikydamasis balt rutul ir mokydamas smgiuoti.
Pavairavau balt rutul, paskui rutuli trikamp.
-Kreivokai nusitaikei, - pasakiau.
Pajutau, kaip vaikinas ypsosi.
-I kiek loiam?
-I penki doleri.
Jis lengvai papurt galv.
-I tavo varkelio.
-Nori mano varkelio?
-Noriu, kad j nusivilktum.
Mano ranka trukteljo priek, ir biliardo lazda praslydo pro pirtus
atsitrenkdama balt rutul. is nulk priek, atsitrenk raudon ir suard
trikamp, rutuliai isilakst visomis kryptimis.
-Gerai, - sutikau nusimesdama dinsin varkel. - Gal ir padarei man iok tok
spd.
Lopas atidiai apirinjo mano ilkin al - urit ant kaklo palaidin. Jo
akys buvo juodos tarsi vandenynas vidurnakt.
-Grau, - pagyr ir apjo stal atidiai tikrindamas, kaip isidst rutuliai.
-Lainuosi i penki doleri, kad nemui to su mlynomis juostelmis, pasakiau specialiai isirinkdama t rutul; j nuo balto buvo ustojusi daugyb
kit.
-Man nereikia tavo pinig, - atov vaikinas. Ms vilgsniai susikryiavo, ir jo
skruoste irykjo duobut.
Ikaitau.
-K
o tau
reikia?
paklausiau.
Lopas nuleido ant stalo lazd ir pavelg mane. Nuo jo vilgsnio man deg
oda.
-Mes taip ir nesusitarme dl layb, - pareikiau stengdamasi nekeisti kno
padties. Biliardo lazda mano rankose pasidar slidoka, todl vogiomis
pasitryniau rank laun.
Nors prakaitas ir taip sruvo upeliais, Lopas pridr:
-Esi man skolinga. Kada nors ateisiu atsiimti skolos.
Nusijuokiau puse lp.
-Nortum.
Kitame sals gale ant laipt sudundjo ingsniai. Idygo auktas, sausas
vyrukas vanago nosimi ir susivlusiais, net mlynais nuo juodumo plaukais. I

pradi pavelg Lop, paskui jo vilgsnis nukrypo mane. Vyrukas nusiviep


ir prijs prie stalo atsigr limonado i buteliuko, kur buvau ten palikusi.
-Atleiskit, - pasakiau, - bet...
-Tu man nesakei, kad jos akys tokios aksomins, - kreipsi jis Lop atagaria
ranka luostydamasis lpas. Vyrukas kalbjo su rykiu airiku akcentu.
-O jai nesakiau, kaip tau tokios akys patinka, - atov Lopas nusiypsodamas.
Vaikinas atsirm stal alia mans ir padav rank.
-Brangute, esu vardu Riksonas.
Nenoriai atkiau rank.
-Nora.
-Gal sutrukdiau? - paklaus Riksonas pakaitomis klausiamai velgdamas
mane ir Lop.
-Ne,.- atsakiau tuo pat metu, kai Lopas itar: Taip."
Staiga Riksonas juokais puol Lop, jie abu parkrito ant ems ir
vartydamiesi kumiavo vienas kit. Girdjau kim prunktim, smgius,
plytanio audeklo gars ir tada pamaiau nuog Lopo nugar. Per j
drieksi dviej gili aizd palikti randai. Nuo juosmens iki meni.
Platdami randai sudar apverst V" raid.
Jie buvo tokie lykts, kad a i siaubo vos neaikteljau.
-Ei, nulipk nuo mans! - suriaumojo Riksonas.
Lopas, nusiridens nuo draugo, atsistojo, isinr i suplyt markini ir
imet juos kampe stovini iukli d.
-Duok man savo markinius, - liep jis Riksonui.
Riksonas man elmikai mirkteljo.
-Kaip manai, Nora? Ar duosime jam markinius?
Lopas vl puol draug, is sustabd j siremdamas delnais peius.
-Ramiau, - perspjo Riksonas traukdamasis. Jis nusivilko ilt nertin ir liko
vien su aptemptais baltais medvilns markinliais, o nertin numet Lopui.
Kai Lopas temp nertin ant raumeningo pilvo, man suspurdjo irdis,
Riksonas atsigr mane.
-Jis tau papasakojo, kaip gavo pravard, tiesa?
-Atsipraau?
-Prie tapdamas aistringu biliardo loju, ms mielas biiulis Lopas labiau
mgo airik boks plikais kumiais. Jam prastai seksi. - Riksonas
palingavo galva. - Ties sakant, jam beviltikai nesisek. Daniausiai vakarais
a j lopydavau, todl netrukus visi vaikin pramin Lopu. Patariau jam liautis
boksuotis, taiau jis mans neklaus.
Lopas sugavo mano vilgsn ir isiviep tarsi baro mutyni aukso
medalininkas. ypsena buvo gana grsminga, taiau po iurkia iore slypjo
geismo gaidel. Ties sakant, daugiau nei gaidel. Geismo simfonija.
Lopas linkteljo laipt pusn ir padav man rank.
-Eime i ia, - pasil.
-Kur keliausime? - paklausiau jausdama, kaip linksta keliai.
-Pamatysi.
Lipant laiptais vir, Riksonas man kteljo:
-Skms su juo, brangute!

18
SKYRI U S


R T
A N T
L O P A S
I SUKO
I G R E 1T K E
L I O Top3 T mo keli ir sustabd automobil prie senovinio Tope- mo fabriko ant
Androskogino ups kranto. Kadaise iame fabrike i medienos mass buvo
gaminamas popierius. Dabar didelis uraas ant pastato ono skelb: JR
UNS ALAUS DARYKLA". Up buvo plati ir banguota, krantai apaug auktais
mediais.
Vis dar smarkiai lijo, mus apgaub sutemos. Turjau namus grti anksiau
u mam. Nepasakiau jai, kad ivyksiu, nes... ties sakant, Lopas nebuvo tas
vaikinas, kur ivydusios mamos pritariamai ypsosi. Jos greiiau nusprendia
pakeisti dur spynas.
-Ar galtume nusipirkti maisto isineti? - paklausiau.
Lopas atidar savo dureles.
-Ko pageidausi?
-Sumutinio su kalakutiena. Be raugint agurk. Ak, ir be majonezo.
Supratau, kad vl pelniau vien t labai paslapting ypsen. Regis, daug j
pelnydavau. kart nesupratau, kas prajuokino Lop.
-Pairsim, k pavyks padaryti, - pasak Lopas isliuogdamas i automobilio.
Jis paliko raktelius spynoje ir jungt ildytuv. Per kelias minutes mintyse
perkraiau vakar iki ios akimirkos. Ir staiga suvokiau, kad esu viena Lopo
visureigyje. Jo asmeninje erdvje.
Lopu dta, nordama k nors paslpti, nelaikyiau to daikto savo kambaryje,
mokyklos spintelje ar net kuprinje, nes j galima neperspjus konfiskuoti. T
daikt paslpiau blizganiame visureigyje su mantria apsaugos sistema.
Atsisegiau saugos dir ir miau naryti krv vadovli prie savo koj
jausdama, kaip nuo minties, kad atskleisiu vien Lopo paslapi, lpose
suvinta paslaptinga ypsena. Nesitikjau rasti ko nors konkretaus,* mane
tenkint jo spintels spynos skaii derinys ar mobiliojo telefono numeris.
Koj pirtais sklaidydama ant grind kilimli idraikytas senas mokyklos
uduotis radau isikvpus pu kvapo oro gaivikl, grups AC/DC disk
Greitkelis pragar", pietuk, parduotuvs Nuo 7 iki 11w treiadienio ek,
kuriame buvo paymtas laikas: 22:18. Nieko stulbinamo ar netikto.
Atidariau pirtinin ir miau naryti po automobilio instrukcij bei kitus
oficialius dokumentus. Blyksteljo chromas, ir pirtai uiuop metal.
Itraukiau metalin ibintuvl ir jungiau. Nieko. Atsukau apai, pamaniau,
kad ibintuvlis yra truput per lengvas, ir buvau teisi - jame nebuvo baterij.
Keista, kad Lopas pirtini skyrelyje laiko neveikiant ibintuvl. Vos spjau
apie tai pagalvoti, vilgsnis ukliuvo u rdi spalvos dms viename
ibintuvlio gale.
Kraujas.

Atsargiai padjau ibintuvl atgal pirtinin ir udariau. tikinjau save,


kad kraujo pdsak ant ibintuvlio galjo likti dl vairiausi prieasi.
Pavyzdiui, jei susieisi rank, stumdamas negyv vrel kelkrat... smarkiai
dauysi ibintuvliu mogaus kn, kol praply oda.
irdis plak kaip patrakusi, ir a nusitvriau pirmos ovusios galv minties.
Lopas melavo. Jis upuol Mars. Jis parve mane treiadien vakare, persdo
nuo motociklo visureig ir ivaiavo jos iekoti. O gal j keliai susikirto
atsitiktinai. Kad ir kaip ten buvo, Marse sualota, sipainiojo policija, o
kaltininkas yra Lopas.
Supratau, kad vadovaujantis protu tokia ivada skubota ir nepagrsta, o
vadovautis jausmais per daug rizikinga ir nemanoma ramiai visko apsvarstyti.
Bauginanti Lopo praeitis ir daugyb paslapi. Jei Lopas smurtautojas, man
nesaugu vienai vainti su juo.
Tolumoje horizont nuviet aibas. Lopas ijo i restorano ir perbgo
automobili stovjimo aiktel, vienoje rankoje neinas rudo popieriaus
maieliu, kitoje - dviem skardinmis limonado. Jis prilk prie vairuotojo
dureli ir nr visureig. sds nusim beisbolo kepurait ir rankomis
nusiluost plaukus. Tamsios garbanos isidraik. Lopas padav man rudo
popieriaus maiel.
-Sumutinis su kalakutiena be raugint agurk ir majonezo bei is tas
usigerti.
-Ar tu upuolei Mars Milar? - tyliai paklausiau. - Noriu inoti ties. Dabar.
Lopas atitrauk limonado skardin nuo burnos ir dmiai pavelg mane.
-K?
-ibintuvlis tavo pirtini skyrelyje. Paaikink.
-Knaisiojaisi mano pirtini skyrelyje? - Jis nesuirzo, bet ir neatrod
patenkintas.
-Ant ibintuvlio yra sudivusio kraujo. namus iandien buvo atvyk
policininkai. Jie mano, kad esu tai sipainiojusi. Mars upuol treiadien
vakare, ikart, kai tau pasakiau, kaip jos nekeniu.
Lopas trumpai, bet nelinksmai nusijuok.
-Manai, kad a primuiau Mars ibintuvliu?
Jis ukio rank u sdyns ir itrauk didiul pistolet. A suklykiau.
Vaikinas delnu uspaud man burn.
-Tai daasvydio pistoletas, - paaikino altai.
vilgiojau tai pistolet, tai Lop jausdama, kaip stipriai ibalau.
-Savaits pradioje aidiau daasvyd, - kalbjo toliau Lopas. - Maniau, tai jau
isiaikinome.
-T-taiau i kur kraujas ant ibintuvlio?
-Tai ne kraujas, - patais jis. - Daai. aidme Pagrobk vliav".
Mano vilgsnis vl nukrypo pirtini skyrel, kuriame guljo
ibintuvlis. Jis buvo... vliava. Mane upldo sumi palengvjimo, kvailumo
ir kalts jausmai.
-Ak, - ilemenau. - Atleisk.
Regis, atsiprainti buvo truput per vlu.
Lopas irjo tiesiai prieais save ir giliai kvpavo. Spliojau, ar jis tyli
nordamas iek tiek nuleisti gar. Juk k tik apkaltinau j upuolus mog. Dl
to jauiausi siaubingai, bet mano mintys buvo per daug ikrikusios, kad
stengiau deramai atsiprayti.
-Sprendiant i to, kaip apibdinai Mars, jai, matyt, netrksta prie, - pasak
Lopas.

-Beveik neabejoju, kad io srao viruje esame mudvi su Vi, - atsakiau


stengdamasi praskaidrinti bjauri nuotaik.

Lopas privaiavo prie mano namo ir ijung varikl. Beisbolininko kepurait


buvo nuleista ant aki, bet dabar lpose aid vos pastebima ypsena. Jos
atrod minktos ir velnios, sunkiai atpliau nuo j akis. Labiausiai jauiausi
dkinga u tai, kad vaikinas, regis, man atleido.
-Treniruosims aisti biliard, angele, - pasak Lopas.
-Jei prabilome apie biliard, - atsikosjau. - Noriau inoti, kada ketini
pasiimti t... daikt, kur tau esu skolinga.
-Ne vakar.
Jis atidiai tyrinjo mano veido iraik. Viena vertus, palengvjo, kita
vertus, pasijutau nusivylusi. Veikiau nusivylusi.
-Turiu tau t, - pasak Lopas.
Jis pakio rank po sdyne ir itrauk balt popierin maiel, imargint
raudonais kariaisiais pipirais. Tai buvo Pasienio" restorano maielis maistui
isineti. Lopas padjo j tarp ms.
-Kas tai? - paklausiau dirsteljusi maiel, bet visikai nesuprasdama, kas
jame.
-Atidaryk.
I maielio itraukiau rudo kartono dut ir nukliau dangtel. Joje buvo
stiklinis rutulys su Delf jr uosto pramog parko miniatira viduje. I
bronzins vielos susuktas apvalgos ratas ir iraityti traukinuko bgiai; i
spalvoto metalo plokteli pagamintas stebuklingas kilimas.
-Grau, - pagyriau truput nustebusi, kad Lopas tiek daug galvojo apie mane,
k jau kalbti, kad nepatingjo nupirkti dovan. - Ai. Tikrai. Man labai
patinka.
Jis paliet stikl.
-tai Arkangelas" prie rekonstrukcij.

U apvalgos rato i plonos vielos buvo iraityti kylantys ir besileidiantys


Arkangelo" bgiai. Paiame viruje stovjo angelas sulauytais sparnais,
nulenks galv jis velg emyn.
-Kas i ties vyko t nakt, kai vainj oms? - paklausiau.
-Tau veriau neinoti.
-Jei pasakysi, tursi mane nuudyti? - pusiau juokais paklausiau.
-Mes ne vieni, - atsak vaikinas velgdamas per priekin stikl.
Paklusi akis ivydau tarpduryje stovini mam. Mano siaubui, ji
nulipo laiptais ir m artintis prie visureigio. *
-Leisk kalbti man, - tariau grsdama stiklin rutul dut. - Tu nieko
nesakyk - n odelio!
Lopas ioko i automobilio ir apjs aplink atidar man dureles. Su mama
susitikome prievaos viduryje.
-Neinojau, jog ketinai ivykti, - pasak mama ypsodamasi, bet suirzusi. Jos
ypsena bylojo: Pasikalbsime vliau."
-Nusprendiau beveik paskutin minut, - paaikinau.
-Parvaiavau namo ikart po jogos usimim, - pasak mama.
Toliau buvo galima atspti: Ir man pasisek, o tau - ne." Tikjausi, kad po
usimim ji su draugmis eis kok nors restoran. Ji taip pasielgdavo
devynis kartus i deimties. Mama atsigr Lop.
-Malonu pagaliau su tavimi susipainti. Mano dukra daug apie tave kalba.
Prasiiojau nordama pristatyti Lop ir isisti savais keliais, bet mama
mane aplenk.
-Esu Noros mama. Blaiv Grei.
-Tai Lopas, - tariau kartligikai iekodama odi, kurie leist nutraukti visus
mandagius pareikimus. Taiau galv topteljo tik suukti: Gaisras!" ar
apsimesti, kad itiko priepuolis. Taiau ir viena, ir kita ieitis atrod
eminanti. Nutariau drsiai ksti mamos ir Lopo pokalb.
-Nora sako, kad esi plaukikas, - pasak mama.
Jauiau, kaip alia stovintis Lopas purtosi i juoko.
-Plaukikas?
-Ar esi mokyklos plaukimo komandos, ar miesto lygos narys?
-Gal labiau... plaukioju savo malonumui, - atsak vaikinas mesdamas mane
klausiam vilgsn.
-K gi, taip pat gerai, - pritar mama. - Kur tu plaukioji? Pramog centre?
-Man labiau patinka lauke. Upse ir eeruose.
-Ar ne per alta? - susirpino mama.
Stovintis greta Lopas krpteljo. Mginau spti, k praleidau pro ausis.
Pokalbis buvo prastas. Ir kart turjau sutikti su mama. Meino valstija - jae
iltas atogr kratas. ia net vasar maudytis atviruose vandenyse alta. Jei
Lopas i ties plaukioja upse ar eeruose, jis arba iprotjs, arba atsparus
aliui.
-Gerai! - siterpiau pasinaudojusi tyla. - Lopui reikia vaiuoti.
Eik", - vien lpomis liepiau jam.
-Labai dailus visureigis, - pagyr mama. - Ar j nupirko tvai?
-sigijau pats.
-Vadinasi, turi ger darb.
-Nurinkinju stalus Pasienyje".
Lopas labai stengsi ilikti paslaptingas. Spliojau, kaip jis gyvena, kai greta
nebna mans. Negaljau liautis galvojusi apie bauginam Lopo praeit. Iki
iol svajodavau suinoti jo tamsias paslaptis tik todl, kad norjau rodyti sau

ir Lopui, jog esu pajgi j perprasti. Taiau dabar norjau jas suinoti todl,
kad tai buvo neatskiriama jo dalis. Ir nors paprastai stengiausi tai neigti, i
ties iam vaikinui kak jauiau. Kuo daugiau laiko su juo praleisdavau, tuo
geriau miau suprasti, kad ie jausmai neinyks.
Mama surauk kakt.
-Tikiuosi, darbas netrukdo mokytis. A nemanau, kad moksleiviai turt dirbti
per mokslo metus. Js ir taip turite k veikti.
-Man nesunku, - ypsodamasis atsak vaikinas.
-Ar galiau paklausti, koks tavo paymi vidurkis? - toliau kamantinjo
mama. - Gal nebus per daug lu?
-Oho, jau vlu, - nusistebjau pavelgusi laikrod, kurio neturjau. Negaljau
patikti, kad mama bus tokia nyki. Tai prastas enklas. Jis gali reikti tik tai,
kad pirmas mamos spdis apie Lop yra blogesnis, nei a tikjausi. Tai buvo
ne susipainimas, o apklausa.
-Du kablelis du, - atsak Lopas.
Mama sistebeilijo j.
-Jis juokauja, - skubiai sikiau ir slapta pastmiau vaikin prie visureigio. Lopui dar daug k reikia padaryti. Jam dar daug kur reikia nuvykti. Paaisti
biliard... - itarusi iuos odius, usidengiau burn.
-aisti? - sutrikusi paklaus mama9.
-Nora kalba apie Bo arkad", - paaikino Lopas. - Beta vaiuoju ne ten. Turiu
kit reikal.
-Nesu buvusi Bo" ueigoje, - pasak mama.
-Ji visai nejauki, - sikiau. - Tu nieko nepraradai.
-Palauk, - regis, mama kak prisimin. - Ji yra pakrantje? Netoli Delf jr
uosto? Ar ne ten prie kelerius metus vyko susiaudymas?
-Dabar ten ramu, - patikino Lopas.
Prisimerkusi pavelgiau j. Vaikinas visikai mane nuginklavo. Ketinau
liai pameluoti, kad Bo arkadoje" nesmurtaujama.
-Gal nortum ueiti suvalgyti led? - pasil mama. Nors ir sutrikusi, ji
stengsi bti mandagi ir tuo pat metu norjo sitempti mane namus ir
usklsti duris. - Turime tik vanilini, - pridr, kad kvietimas taip neviliot. Keli savaii senumo.
Lopas papurt galv.
-Turiu vaiuoti. Gal kit kart. Buvo malonu su jumis susipainti, Blaiv.
Naudodamasi tyla nusitempiau mam prie pagrindini dur. Staiga ji
atsigr.
-K js su Nora vakar veikte? - paklaus ji Lopo.
Vaikinas pavelg mane ir vos pastebimai kilsteljo antakius.
-Nutverme vakarien Topeme, - skubiai atsakiau. - Sumutini ir limonado.
Nekaltas vakarlis.
Bda ta, kad mano jausmai Lopui nebuvo nekalti.

19
SKYRI U S

m, T I KL I N R UT UL P A SL P I A U spintojeJkrvosspalvo- tais rombais


imargint megztini, kuriuos buvau nugvelbusi B i tio. Kai atidariau
dovan Lopo akivaizdoje, Delf parkas atr$re vytintis ir graus, jo vieluts
atspindjo vaivoryktin vies. Taiau dabar, kai likau miegamajame viena,
pramog parkas atrod vaiduoklikai, kaip ideali dvasi be vietos stovykla. Be
to, baiminausi, ar suvenyre nra montuota slapta kamera.
Apsivilkusi liemen su elastanu ir gltas piamos kelnes, paskambinau Vi.
-Na? - paklaus draug. - Kaip seksi? Akivaizdu, kad jis tavs nenuud, ir tai
gera pradia.
-Mes aidme biliard.
-Tu nekenti biliardo.
-Jis man dav kelis patarimus. Dabar, kai inau, k darau, aidimas
neatrodo toks kvailas.
-Neabejoju, kad jis tau galt duoti patarim ir kitais gyvenimo klausimais.
-Hmm. - Paprastai nuo toki draugs komentar biau bent jau paraudusi,
taiau kart buvau nusiteikusi rimtai. Labai susikaupusi msiau.
-Jau esu sakiusi, kad Lopas man neatrodo vertas pasitikjimo, - toliau
kalbjo draug. - Mane vis dar kankina komariki sapnai apie t vyr su
slidininko kauke. Per vien sapn nupliau kauk, ir atspk, kas po ja
slpsi? Lopas. Manau, kad su juo dera elgtis kaip su utaisytu pistoletu. Jis
kakoks trenktas.
Kaip tik apie tai ir norjau pasikalbti.
-Nuo ko ant nugaros gali atsirasti apverstas V raids formos randas? paklausiau draugs.
Vi neteko ado.
-Ikrypk, - pasipiktino springdama, - tu matei j nuog! Kur? Visureigyje? Jo
namuose? Savo miegamajame?
-Nemaiau jo nuogo. Rand pastebjau atsitiktinai.
-Aha, jau esu girdjusi tokias giesmeles, - aipsi Vi.
-Jam ant nugaros yra gilus apverstos V raids formos randas. Ar tai ne
keista?
-inoma, keista. Bet juk kalbame apie Lop. Jam atsisuk keli varteliai.
Bandysiu spti... gauj mutyns? Kaljimo randai? Randai, lik nuo
sualojim, kai j partrenks vairuotojas pabgo i vykio vietos?
Puse smegen sekiau pokalb su Vi, kita, pasmonin, klaidiojo kitur.
Mintimis grau t vakar, kai Lopas prikalbino pasivainti Arkangelu".
Prisiminiau iurpiai ir keistai ipietus vagonlius. Raguotus vris,
plianius angelui sparnus. Ivydau juod apverst V raid ten, kur buvo
sparnai.
Vos neimeiau ragelio.

-A-atleisk, k pasakei? - atsitokjau ir supratau, kad draug laukia mano


atsakymo.
-Kas. vyko. Paskui? - pakartojo ji atskirai itardama kiekvien od. - em
kvieia Nor. Nekantrauju suinoti smulkmenas. Kitaip tuoj mirsiu.
-Jis susipe, ir perplyo markiniai. Viskas. Daugiau nieko.
Vi giliai kvp.
-Apie tai ir kalbu. Js kartu ivaiuojate pasilinksminti... ir jis susipea? Kas
jam ujo? Elgiasi kaip vris, o ne kaip mogus.
Mintyse okinjau nuo angelo prie Lopo rand. Ir vieni, ir kiti su- gij buvo
juodi lyg saldymedio aknis, drieksi lanku nuo meni iki juosmens.
tikinjau save, kad tik iurpus sutapimas, jog Arkangelo" pieiniai idealiai
atitinka Lopo randus. Svarsiau, kad toki rand gali atsirasti dl vairiausi
prieasi. Per mutynes tarp gauj, kaljime arba, jei partrenkt mog velka
automobilis, - kaip sak Vi. Deja, visi ie paaikinimai man atrod nepagrsti.
Tarsi tiesa badyt akis, o a nedrsiau jos pripainti.
-Ar jis buvo angelas? - paklaus Vi.
Usikirsdama perklausiau:
-K?
-Ar jis elgsi kaip angelas, ar stengsi pateisinti blogiuko vaizd? Klok atvirai.
A netikiu pasakojimu, kad jis nemgino tavs pabuiuoti.
-Vi, a turiu eiti. - Mano balsas virpjo.
-Dabar visk suprantu. Tu padsi ragel nepipasakojusi smulkmen apie din
din.
-Nieko nevyko nei per pasimatym, nei po jo. Prievaoje mus pasitiko mano
mama.
-Usiiaupk!
-Manau, jai Lopas nepatinka.
-K tu sakai! Kas galjo pamanyti?
-Paskambinsiu tau rytoj, gerai?
-Saldi sapn, grauole.
Bt gerai", - topteljo.
Baigusi kalbti nujau koridoriumi laikin mamos darbo kabinet ir
sijungiau ms modern kompiuter. Kambarys buvo maas, nuoulniomis
lubomis, panaesnis palp nei gyvenam patalp. Vienas nevarus langas
su atuntojo deimtmeio uuolaidomis ijo onin kiem. Atsistoti visu
giu galjau tik tredalyje patalpos. Kituose dviejuose tredaliuose
braukdavau plaukais per atsikiusias gegnes. Kambaryje kabjo viena elektros
lemput.
Po deimties minui kompiuteris telefono linija prisijung prie interneto, ir
a Google paiekos langelyje surinkau odius angelo sparn randai". Laikiau
iklusi pirt vir enter klavio baimindamasi, kad jei tai padarysiu, tursiu
pripainti, jog i ties svarsiau, ar Lopas yra... mogus.
Paspaudiau klavi ir, kol nepersigalvojau, pele spragteljau pirm
nuorod.
N USI D J A N GE L A I : BA UGI N A N T I T I E SA
Sukrus Edeno sod, dangaus angelai buvo isisti em priirti Adomo
ir Ievos. Taiau netrukus kai kurie pradjo dairytis u sodo sien. Jie m
laikyti save bsimais ems gyventoj valdovais, geisti valdios, pinig ir net
ems moter.

Jie kartu sugund lev suvalgyti udraust vaisi ir atidar Edeno vartus.
Bausdamas u i sunki nuodm ir pareig nevykdym Dievas nupl
angelams sparnus ir amiams itrm j em.
Smarkiai plakania irdimi pervelgiau kelias kitas pastraipas.
Nusidj angelai - tai tos paios piktosios dvasios (arba demonai), apraytos
Biblijoje ir apsigyvenusios moni knuose. Nusidj angelai klaidioja po
em iekodami moni kn, kad neduot jiems ramybs ir valdyt. Jie
gundo mones daryti pikta tiesiogiai perduodami j protui mintis ir vaizdus.
Nusidjs angelas, jei jam pavyksta sugundyti mog padaryti pikta, gali eiti
mogaus kn ir daryti tak jo asmenybei bei veiksmams.
Taiau nusidjs angelas gali uvaldyti mogaus kn tik per yd
chevano mnes. Chevanas, arba iaurusis mnuo" vienintelis, per kur
neminimos jokios yd vents ir nesilaikoma pasnink. Todl jis yra
neventas. Nuo chevano jaunaties iki pilnaties nusidj angelai briais
skverbiasi moni knus.
Baigusi skaityti, vis dar spoksojau ekran. Galva buvo tuia. Visikai.
Jausmai liejosi per kratus - altis, panika nuostaba ir nelaims nuojauta.
Purtoma drebulio grau tikrov. Prisiminiau, kaip Lopas, mano sitikinimu,
pasinaudojo netradiciniais bendravimo bdais ir nibdjo tiesiai mano
smegenims lygiai taip, kaip gali padaryti nusidj angelai. O sugretinus i
interneto informacij su Lopo randais, perasi ivada, kad Lopas yra nusidjs
angelas.
Greitai permeiau akimis vis straipsn, stabteldama prie domesni
samprotavim.
Nusidj angelai, sanguliav su monmis, susilaukia palikuoni, vadinam
nefilimais. Nefilim ras bloga, nenatrali, jiems nedera gyventi emje.
Nors daugelis tiki, kad Nojaus laik Didysis tvanas turjo ivalyti em nuo
nefilim, neinoma, ar ie hibridai imir, ar
iliko ir poravosi su monmis. Logika manyti, kad reprodukavosi,
vadinasi, ir iandien emje turt bti nefilim.
Atsistmiau nuo raomojo stalo. Visk, k perskaiiau, sugrdau aplank
galvoje ir pasidjau smegen archyv. Ant aplanko udjau spaud BAISU".
Nenorjau dabar apie tai galvoti. Vliau ias inias iriuosiu. Galbt.
Paokau, nes kienje suskambo mobilusis.
-Kaip mes nusprendme: avokadai yra ali ar geltoni? - paklaus Vi. - Jau
vykdiau ios dienos ali vaisi norm, bet jei tu pasakysi, kad avokadai
geltoni, galsiu juos valgyti.
-Ar tiki superdidvyriais?
-Pamaiusi Tob Magvair moguje vore" taip. O dar yra Kristianas Beilas.
Senesnis, bet udomai kartas. Leisiausi jo ivaduojama i mosuojani
kardais nindzi.
-A rimtai.
-A irgi.
-Kada paskutin kart buvai banyioje? - paklausiau.
Igirdau, kaip draug susprogdina kramtomosios gumos burbul.
-Sekmadien.
-Kaip manai, ar Biblija tiksli? Norjau pasakyti, ar tai, kas joje parayta, tikra?

-Manau, pastorius Kalvinas yra jga. Kaip keturiasdeimtmetis. Tai madaug


apibendrina mano religinius sitikinimus.
Ijungusi telefon, nujau savo kambar ir palindau po antklode.
Usitempiau dar vien antklod, kad veikiau staiga sismelkus alt.
Nebuvau tikra, ar atvso kambarys, ar lu i vidaus. Umigau galvoje aidint
odiams nusidjs angelas", siskverbimas mog", nefilimas".

20
SKYRI U S

%

A R I A USI
VI S
N A KT .
Atviruose

lk

laukuose, su
m paniuose ms kaimik nam, aujantis
vjas bloy k langus vairias nuolauas. Keliskart pabudau igir
dusi, kaip nuslysta emyn i stogo ipltos erps. Paokdavau i miego net
nuo tylaus langini barkesio ar lovos spyruokli girgdjimo.
Apie et ryto pasidaviau, isiropiau i lovos ir koridoriumi nutapsenau
isimaudyti po kartu duu. Paskui susitvarkiau kambar - drabui spinta
gerokai aptutjo, nes pintin sumeiau tris skalbini krovas. Lipdama
laiptais su dar viena skalbini krva, igirdau beldiant duris. Atvrusi
ivydau ant slenksio stovint Eliot.
Jis mvjo dinsais, vilkjo brangiais languotais markiniais su paraitotomis
iki alkni rankovmis, buvo usidjs sauls akinius ir Red Sox komandos
kepurait. Atrod lyg svajoni vaikinas. Bet a nujauiau k kita, ir staiga
uplds adrenalinas patvirtino mano bgtavimus.
-Nora Grei, - kreipsi Eliotas globjiku tonu. Kai jis palinko priek ir
isiviep, uuodiau rgt alkoholio tvaik. - Pastaruoju metu tu man
pridarai daug bd.
-K ia veiki?
Eliotas pavelg pro mane vid.
-Kaip manai, k a ia veikiu? Noriu pasikalbti. Nejau nepakviesi ueiti?
-Mama miega. Nenoriu jos priadinti.
-Nesu mats tavo mamos. - iuos odius jis itar taip, kad man pasiiau
plaukai.
-Atleisk, ko tau reikia?
Jo ypsena buvo kvailai paaipi.
-Tu mans nemgsti, Nora Grei, tiesa?
Tarsi atsakydama sukryiavau rankas ant krtins.
Svirduliuodamas, prispauds rank prie irdies jis engteljo atatupstas.
-Ak, Nora, atvaiavau ia i paskutinij nordamas tave tikinti, kad esu
paprastas vaikinas, kuriuo gali pasitikti. Neapvilk mans.
-Klausyk, Eliotai. Turiu...
Jis taip smarkiai trenk kumiu sien, kad nubiro atsilupinj daai.

-A dar nebaigiau, - pareik neriliai tardamas odius.


Staiga Eliotas atlo galv ir tyliai nusijuok. Pasilenk, sikio
kraujuojani rank tarp keli ir sudejavo.
-Kertu layb i deimties doleri, kad vliau to gailsiuos.
Mano knu perbgo pagaugai. Prisiminiau, kaip prie kelias dienas maniau,
kad Eliotas i ties yra dailus ir avus. Spliojau, kodl taip apsikvailinau.
Ketinau udaryti ir urakinti duris, bet tuo metu Eliotas nusim sauls
akinius - pamaiau krauju pasruvusias jo akis. Jis atsikrenkt ir idro:
-Atjau ia tau pasakyti, kad Dulis mokykloje patiria didel stres.
Egzaminai, moksleivi savivalda, praymai skirti stipendij ir panaiai. Jis
dabar tarsi nesavas. Duliui reikia nuo viso to atitrkti kelioms dienoms. Mes
keturiese - Dulis, a, tu ir Vi - per pavasario atostogas galtume paikylauti.
Ivaiuotume rytoj Parako rag ir grtume antradien popiet. Dulis puikiai
atsipalaiduot.
Kiekvienas i jo burnos sklindantis odis skambjo klaikiai ir buvo gerai
surepetuotas.
-Gaila, bet a turiu kit sumanym.
-Gal man pavyks tave perkalbti? A suplanuosiu vis kelion. Pasirpinsiu
palapinmis ir valgiu. rodysiu tau, koks esu aunus vaikinas. Puikiai
praleisime laik.
-Veriau eik savo keliais.
Eliotas atsirm ranka dur stakt ir pasilenk prie mans.
-Neteisingas atsakymas.
Akimirk jo akyse inyko stiklinis sstingis, sublizgo udikikos kibirktls.
Nevalingai pasitraukiau atatupsta. Buvau beveik sitikinusi, kad Eliotas gali
nuudyti. Beveik tikjau, kad Kjirsten mirtis - jo darbelis.
-Ieik arba ikviesiu taksi, - paliepiau.
Eliotas taip smarkiai atpl tinklines duris, kad ios atsitrenk sien. Jis
iupo mane u chalato ir itemp lauk. Paskui blok prie dailyleni ir
prispaud savo knu.
-Nori ar nenori, vis tiek vaiuosi ikylauti.
-Paleisk mane! - suukau stengdamasi itrkti.
-O jei ne? K darysi? - Dabar jis laik mane u pei ir taip trinkteljo nam,
kad net dantys subarkjo.
-Ikviesiu policij. - Nesivaizduoju, kaip man pavyko taip drsiai atsikirsti. I
baims stigo oro, sudrko delnai.
-Ar bandysi prisiaukti pagalb rkdama? Tavs niekas neigirs. Paleisiu tik
tada, jei prisieksi vaiuoti ikylauti.
-Nora?
Abu su Eliotu suiurome pagrindines duris, i ten atsklido mamos balsas.
Vaikinas ne isyk paleido mane, paskui pasilyktjs suurzg ir atstm.
Leisdamasis verandos laipteliais, pavelg per pet.
-Nemanyk, kad isisukai.
Puoliau vid ir usirakinau. Perjo akys. Susmukusi ant kilimlio kojoms
valyti tramdiau kkiojim.
Laipt viruje idygo mama juosdamasi chalat.
-Nora? Kas atsitiko? Kas ten buvo?
Sumirksjau, kad neitrykt aaros.
-Vaikinas i mokyklos. - Nepajgiau nuslpti drebulio balse. - Jis... jis... - Jau
buvau klimpusi dl pasimatymo su Lopu. inojau, kad vakar mama ketina
dalyvauti bendradarbs dukters vestuvse, bet jei pasakysiu, kad Eliotas

aplamd man onus, ji n u k ten neis. O a turjau nuvaiuoti Portland ir


paniuktinti apie Eliot. Pakakt net menkiausio kalio pasodinti j u grot.
Kol taip nevyks, nesijausiu saugi. Maiau, kad Eliotas pritvinks neapykantos,
ir nenorjau suinoti, kas nutiks, jei jis praras savitvard. - Jis pra paskolinti
uraus apie Hamlet", - ramiai paaikinau. - Prajusi savait per
patikrinim ratu nusira nuo mans ir, matyt, jam patiko.
-Ak, mieloji. - Mama nulipusi glost lapius mano plaukus. - Dabar suprantu,
kodl esi prislgta. Jei nori, paskambinsiu jo tvams.
Papuriau galv.
-Tada paruoiu pusryius, - tar mama. - Apsirenk. Kai nusileisi, viskas bus
ant stalo.
Kai suskambo mobilusis, stovjau prieais drabui spint.
-Ar girdjai? Mes keturiese per pavasario atostogas vyksime i-- k-y-l-a-u-t-i!
- keistai diaugsmingu balsu prane Vi.
-Vi, - atsakiau drebaniu balsu, - Eliotas kak rezga. Baisaus. Nori vilioti mus
spstus. Mes nevaiuosim.
-Kaip tai nevaiuosim? Tu juokauji, tiesa? Pagaliau turime galimyb per
pavasario atostogas nuveikti k nors domaus, ir tu sakai ne". inai, kad
mama niekada mans vienos niekur neileis. Padarysiu visk. Rimtai. Savait
ruoiu tavo nam darbus. Nagi, Nora. Tik vienas odelis. Itark j. Prasideda
raide t...
Ranka, kuria laikiau telefon, m virpti, teko perimti kit.
-Eliotas pasirod pas mane prie penkiolika minui. Girtas. Jis... jis man
grasino susidoroti.
Draug nutilo.
-K turi omenyje sakydama grasino"?
-Isitemp mane pro duris lauk ir trenk sien.
-Jis buvo girtas, tiesa?
-Negi tai svarbu? - atoviau.
-Na, jam teko nemaai iksti. Buvo neteisingai apkaltintas sipainiojs
kakokios merginos saviudyb ir jam teko pereiti kit mokykl. Jei jis tave
sumu, - beje, a jo neteisinu, - gal jam tiesiog reikia... psichologo
konsultacijos, supranti?
-Jei jis mane sumu?
-Vaikinas buvo apkvaits. Gal... gal nesuvok, k daro. Rytoj jis jausis
siaubingai.
Prasiiojau, bet nieko nepasakiusi usiiaupiau. Vi palaiko Eliot.
-Laikas eiti, - trumpai pasakiau. - Pasikalbsim vliau.
-Ar galiu bti su tavimi visikai atvira, grauole? Man neduoda ramybs tas
vaikinas su slidininko kauke. Nepyk, taiau a galvoju, kad vienintel
prieastis, dl kurios mgini primesti jo nusikaltimus Eliotui, yra ta, jog
nenori, kad tai bt Lopas. Tu visk aikini savaip, ir tai mane nervina.
Netekau amo.
-Aikinu savaip? Bet Lopas ryt neidygo prie mano dur ir netrank mans
namo sien.
-inai k? Man nereikjo to sakyti. Tiesiog pamirkim, gerai?
-Puiku, - altai atsakiau.
-Taigi... k veiksi iandien?
Ikiau galv pro duris, kad igirsiau, k daro mama. I virtuvs sklido
kiauini plaktuvo, brinanio dubens onus, zirzimas. Viena vertus,
nemaiau jokios prasms k nors pasakoti Vi, bet, antra vertus, buvau suirzusi
ir magjo susikiviryti. Draugei rpi, k veiksiu? Puiku. Ne mano bda, kad jai
tai nepatiks.

-Kai tik mama ivyks vestuves Senojo sodo papldimyje, vaiuosiu


Portland. - Vestuvs prasideda ketvirt, taigi mama negr iki kokios
devintos. Tad uteks laiko praleisti vakar Portlande, ir anksiau nei mama
griu namo. - Ar galiau pasiskolinti tavo neon? Nenoriu, kad mama
pamatyt, kiek myli nuvaiavau.
-O varge. Ketini nipinti Eliot, tiesa? Rengiesi niuktinti Kinghorne.
-Apsilankysiu parduotuvse ir pavakarieniausiu, - pasakiau stumdydama
pakabus spintoje. Isitraukiau markinlius ilgomis rankovmis, dinsus ir
kepurait rausvais ir baltais dryiais, kuri laikiau savaitgaliams ir toms
dienoms, kai plaukai bna neklusns.
-Ar vakarieniausi bare u keli kvartal nuo Kinghorno parengiamosios?
Kurioje Kjirsten - kokia jos pavard? - dirbo padavja?
-Nebloga mintis, - atsakiau. - Galbt.
-Ar ten tikrai valgysi, ar tik apklausi darbuotojus?
-Galbt uduosiu kelis klausimus. Tad duosi neon ar ne?
-inoma, - sutiko Vi. - Juk tam geriausia draug ir yra. Taiau pirma priadk,
kad vaiuosi ikylauti.
-Pamirk neon. Nusikasiu autobusu.
-Apie pavasario atostogas pakalbsim vliau! - suuko Vi anksiau, nei
spjau ijungti telefon.
Portlande buvau kelis kartus, taiau miesto gerai nepainojau. Ilipau i
autobuso apsiginklavusi mobiliuoju, emlapiu ir vidiniu kompasu. Aukti,
grakts raudon plyt pastatai ustojo besileidiani saul,
prasiskverbiani pro tirtus audros debesis, metanius ant gatvi el.
parduotuves galjai eiti pro ark, vir dur kabojo ak traukiantys
pavadinimai. Gatvi viestuvai su gaubtais panjo raganos skrybl. U
keli kvartal tankiai ustatytos gatvs baigsi mikeliu, ir a ivydau
Kinghorno parengiamj. Vir medi virni kyojo katedra, varpin ir
laikrodio boktas.
aligatviu apjau 32-osios gatvs kamp. Uostas buvo vos u keli kvartal,
pro parduotuves pamaiau plaukianius vartuotis laivus. Prajusi pus 32osios gatvs ivydau,Aklojo Do bar. Isitraukiau parengtus klausimus ir
dar kart perskaiiau. Ketinau apsimesti, kad i ties imu interviu. Usiminsiu
darbuotojams apie Kjirsten ir gal pavyks ipeti k nors, ko prie mane
klausinj reporteriai neigavo. Vildamasi, kad gerai siminiau klausimus,
imeiau sra iukli d.
einant bar, suskambjo dur varpelis.
Grindys buvo iklotos geltonomis ir baltomis plytelmis, kabin sdyns
aptrauktos tamsiai mlynais apmualais. Ant sien kabjo uosto nuotraukos.
Atsisdau kabinoje netoli dur ir isinriau i striuks.
Prie mans idygo padavja iterliota balta prijuoste.
-Vitn, - prisistat ji giiu balsu. - Sveika atvykusi Aklj Do. Dienos
patiekalas - tun sumutinis. Dienos sriuba - tirta omar. - Padavja
pasireng usirayti mano usakym.
-Aklasis Do? - suraukiau kakt ir patapnojau per smakr. - Kodl is
pavadinimas man atrodo girdtas?
-Ar neskaitai laikrai? Prie mnes apie mus ra vis savait. Rod per
Penkiolika minui" ir taip toliau.
-Ak! - tariau tarsi staiga bt toptelj. - Dabar atsiminiau. vyko
mogudyst, ar ne? Ta mergina ia dirbo, tiesa?

-Tai buvo Kjirsten Halverson. - Padavja nekantriai spragteljo raikl. - Gal


pirmiausia atneti tos tirtos sriubos?
Sriubos nenorjau. Ties sakant, buvau visai nealkana.
-Baisi inia. Ar judvi buvote draugs?
-N velnio. Tai usakysi ar ne? Iduosiu tau ma paslapt: jei nedirbu, man
nemoka. Jei man nemoka, negaliu sumokti nuompinigi.
Staiga panorau, kad mano usakym priimt padavjas, besisukinjantis
kitame sals gale. emo gio, gerokai prapliks, o kno sudjimu primin
dant kraptukus dutje gale stalo. Jo vilgsnis nepakildavo nuo grind
aukiau kaip per metr. Nors jauiausi apgailtinai, kartel kit draugikai
jam nusiypsojusi galbt suinoiau vis Kjirsten gyvenimo istorij.
-Atleiskit, - kreipiausi Vitn. - Niekaip negaliu pamirti tos mogudysts.
inoma, jums turbt jau pabodo. Tikriausiai lanksi ne vienas reporteris ir
udavinjo klausimus.
Padavja smerkiamai pavelg mane.
-Ar dar reikia keli minui susipainti su valgiaraiu?
-Pavyzdiui, mane reporteriai erzina.
Padavja atsirm delnu stal.
-O mane erzina lankytojai, kurie tempia brang laik.
Tyliai atsidusau ir atsiveriau valgiarat.
-K pasilytumte?
-Visi patiekalai skans. Paklausk mano vaikino. - Ji nusiypsojo suiauptomis
lpomis. - Jis ia virjas.
-Jei prakalbome apie vaikinus... ar Kjirsten turjo draug? Puikiai
paklausei" - pagyriau save mintyse.
-Prisipaink, - pareikalavo Vitn. - Tu - policinink? Advokat? Reporter?
-Tiesiog susirpinusi piliet. - Mano atsakymas nuskambjo kaip klausimas.
-Taip, tikiu. tai k pasakysiu. Usisakyk pieno kokteil, kept bulvi, msain,
dubenl tirtos sriubos, duok man dvideimt penkis procentus arbatpinigi,
ir a tau pasakysiu tai, k pasakiau visiems kitiems.
Svarsiau, k pasirinkti: savo kienpinigius ar atsakymus.
-Sutarta.
-Kjirsten buvo susidjusi su tuo vaikiu, Eliotu Saundersu. Tuo, apie kur ra
laikraiai .Jis ia nuolatos trindavosi. Pasibaigus pamainai lyddavo j namo.
-Ar kada nors kalbjots su Eliotu?
-A - ne.
-Kaip manote, ar Kjirsten nusiud?
-I kur man inoti?
-Laikratyje skaiiau, kad saviuds ratelis rastas Kjirsten bute, bet ten
aptikta ir silauimo pdsak.
-Na ir kas?
-Ar jums tai neatrodo truput... keista?
-Jei nori paklausti, ar a manau, kad Eliotas galjo jos bute palikti t ratel,
pasakysiu: inoma. Toks turting tv vaikelis kaip jis gali lengvai isisukti i
bet kokios padties. Tikriausiai kam nors sumokjo, kad padt t ratel. Taip
tvarkomi reikalai, kai turi pinig.
-Nemanau, kad Eliotas turi daug pinig. - Buvau sitikinusi, kad turtuolis yra
Dulis. Vi be paliovos kliedjo apie jo nam. - Juk jis lank Kinghorno
parengiamj, nes gaudavo stipendij.
-Stipendij? - prunkteljusi pakartojo padavja. - K ia paistai? Jei Eliotas
nebt turjs pinig, kaip bt nupirks but Kjirsten? Paaikink man.

Stengiausi neparodyti nuostabos.


-Kodl jis bt turjs pirkti jai but?
Vitn stebeilijo mane sisprendusi rankomis onus.
-Tik nesakyk, kad i ties esi tokia vpla.
Ak. Nuoalumas. Intymumas. Supratau.
-Ar inote, kodl Eliotas i Kinghorno perjo kit mokykl?
-Neinojau, kad jis tai padar.
Perkratinjau padavjos atsakymus ir rausiausi atmintyje, ko dar galiau
paklausti.
-Ar jis ia susitikindavo su draugais? Su kuo nors kitu, ne su Kjirsten?
-I kur man prisiminti? - Vitn iraikingai uvert akis. - Negi esu panai
toki, kurios fotografin atmintis?
-0*u labai auktu vaikinu? Labai labai auktu? Ilgais viesiais plaukais,
ivaizdi, vilkiniu vardiniais drabuiais?
Padavja priekiniais dantimis nupl atsiknojus dirbtin nag ir sidjo
prijuosts kien.
-Taip, prisimenu t vyruk. Kaip tokio neprisiminsi. Paniurs ir tylus. Buvo ia
ujs kart ar du. Neseniai. Madaug tuo metu, kai mir Kjirsten. Prisimenu,
nes v. Patriko dienos proga tiekme sdytos msos sumutinius, ir a
nepajgiau jo priversti usisakyti. Spoksojo mane taip, tarsi bt norjs
perpjauti gerkl, jei dar vardysiu dienos patiekalus. Taiau manau, t
prisimenu. Nesu smalsi, bet turiu ausis. Kartais nemanoma ko nors negirdti.
Kai paskutin kart ia atjo auktasis vyrukas ir Eliotas, jie suki nosis
kalbjosi apie test.
-Mokykloje?
-I kur man inoti? Kaip supratau, auktasis neilaik testo, ir Eliotas dl to
nenudiugo. Jis triukmingai pastm kd ir isinedino. Net nesuvalg viso
sumutinio.
-Ar jie minjo Kjirsten?
-Pirmas atjo auktasis vyrukas ir paklaus, ar Kjirsten dirba. Pasakiau jam,
kad ne, tada jis isitrauk mobilj. Po deimties minui pasirod Eliotas. Jo
stalel paprastai aptarnaudavo Kjirsten, bet, kaip sakiau, ji nedirbo, todl
aptarnavau a. Jei jie ir nekjosi apie Kjirsten, a negirdjau. Bet man
pasirod, kad auktasis vyrukas nenorjo, jog Kjirsten bt alia.
-Ar dar k nors prisimenate?
-Galbt. Ar usisakysi deserto?
-Gaball pyrago.
-Pyrago? A tau skiriu penkias minutes savo brangaus laiko, o tu usisakai
pyrago? Nejau laikai mane tokia, kuri neturi daugiau k veikti kaip plepti su
tavim?
Apvelgiau tui sal. A buvau vienintel lankytoja, neskaitant vyro,
sitaisiusio prie baro su laikraiu.
-Gerai... - miau skaityti valgiarat.
-Usisakysi aviei limonado, kad ugertum t pyrag. - Ji usira grim
bloknote. - Ir kavos po vakariens. - Vl usira. - U tai tikiuosi gauti
papildomus dvideimt penkis procentus arbatpinigi.
Padavja nusiypsojo patenkinta savimi, sikio bloknotl prijuost ir
kraipydama upakal nuingsniavo virtuv.

21
SKYRI U S

1
A UKE A T A L O I R D UL KSN O JO . Gatvi ibintai

i skleid vaiduoklikai blyki vies, kurios beveik nebu Wmatyti pro tirt migl, gaubiani gatves. Iskubjau
i Aklojo Dzo diaugdamasi, kad pasidomjau or prognoze ir pasimiau
skt. Eidama pro vitrinas, maiau, kaip barus renkasi lankytojai.
Kai buvau u keli kvartal nuo autobuso stotels, sprandu pajutau
pastam ledin alt. Kaip t nakt, kada, mano tvirtu sitikinimu, kakas
irjo pro miegamojo lang, vliau - Delf parke ir prie pat Vi ieinant i
Victorias Secret, apsivilkusiai mano varkeliu. Pasilenkiau apsimesdama, kad
riuosi batel, ir vogiomis apsidairiau. aligatviai abiejose gatvs pusse
buvo tuti.
Usideg kitas viesoforo signalas, ir a nulipau nuo aligatvio. Spariai
ingsniuodama pasikiau rankin po paastimi, vyliausi, kad autobusas
atvaiuos laiku. Kirtau gatvel u baro, prasigrdau pro rkali br ir
atsidriau kitoje gatvje. Perbgusi vien kvartal, smu- kau kit siaur
gatvel ir apsukusi rat grau. Kas por sekundi griojausi, kad
sitikiniau, ar kas neseka i paskos.
U kampo igirdau burzgiant, netrukus autobusas iniro i rko, sustojo ir
a lipau. Buvau vienintel keleiv.
Atsisdusi per kelias eiles u vairuotojo, susigiau, kad niekas
nepastebt. Vairuotojas trkteljo dur udarymo svirt, ir autobusas
riaumodamas okteljo i vietos. Kai jau ketinau su palengvjimu atsidusti,
gavau inut i Vi.
-KRSI?
-PORTLANDE, - atraiau. - O TU?
-A IRGI. VAKARLYJE SU DULIU IR ELIOTU SUSITIKIME.
-KODL TU PORTLANDE?
Nelaukusi, kol draug atsakys, surinkau jos numer. Pasakyti bus greiiau.
Delsti nevalia.
-Na? K pasakysi? - paklaus Vi. - Esi nusiteikusi pasilinksminti?
-Ar tavo mama ino, kad esi vakarlyje Portlande su dviem vaikinais?
-Grauole, kalbi kaip neurastenike.
-Negaliu patikti, kad su Eliotu vaiavai Portland! - Man staiga pasidar
silpna. - Ar jis ino, kad kalbi telefonu su manim?
-Kad galt atvaiuoti ir tave nuudyti? Ne, atleisk. Jie su Duliu nubgo
Kinghom kako pasiimti, tad linksminuosi viena. Man praverst kompanion.
Ei! - kakam suuko draug. - Patrauk rankas, gerai? P-a-t-r-a-u-k. Nora? Esu
ne paiame geriausiame rajone. Paskubk.
-Kur tu?

-Palauk... pastato kitoje gatvs pusje numeris - vienas septyni du septyni.


Gatv vadinasi Haismito. Beveik neabejoju.
-Pasistengsiu bti kuo greiiau, bet su tavim neliksiu. Vaiuosiu namo, o tu
vaiuosi kartu. Sustabdykite autobus! - kteljau vairuotojui.
Jis nuspaud stabdius, ir a atsitrenkiau sdyn prieais.
-Ar galite pasakyti, kur yra Haismito gatv? - paklausiau nusiga- vusi priek.
Vairuotojas parod dein.
- vakarus nuo ia. Ar ketinate eiti psiomis? - Jis nuvelg mane nuo galvos
iki koj. - Perspju: tai neramus rajonas.
Nuostabu.
Uteko pereiti vos kelis kvartalus, kad suprasiau, jog vairuotojas nemelavo.
Aplinka rykiai pasikeit. Vietoj parduotuvi ir bar idygo pastatai, kuri
sienos buvo ipietos vairi gauj grafitais, juodavo tamss, grotomis apkalti
langai. Tuti aligatviai ved tolyn rk. I jo iniro moteris, stumianti
dardant veiml su iukli maiais. Jos mayts tamsios tarsi angliukai akys
trkiodamos beveik grobuonikai vertino mane.
-K ia turime? - Moteris praiojo bedant burn.
engiau atatupsta ir prispaudiau prie savs rankin.
-Regis, paltukas, pirtins ir daili vilnon kepurait, - vardijo ji. - Seniai noriu
dailios vilnons kepuraits.
-Ei, - atsikrenkiau ir draugikai kreipiausi j: - Ar galite pasakyti, kiek dar
eiti iki Haismito gatvs?
Moterik sukikeno.
-Autobuso vairuotojas nurod i krypt, - nelabai tvirtai pasakiau.
-Jis tau pasak, kad Haismito gatv reikia eiti pro ia? - lyg ir
suirzusi paklaus moteris. - A inau keli Haismit, tu eini ne ten.
Palaukiau, bet moteris tyljo.
-Gal pasakytumte, kaip ten patekti? - neatlyau.
-inau, kaip ten patekti. - Moteris pabarbeno sau galv pirtu, kuris labai
primin susisukusi, susiraizgiusi akel. - Visk laikau ia.
-Kaip nueiti Haismito gatv? - raginau j.
-Negaliu pasakyti u dyka, - priekaitingai atsak moteris. - Tai tau kainuos.
Mergait privalo usidirbti pragyvenimui. Ar niekas tau nesak, kad gyvenime
nieko negausi u dyka?
-Neturiu pinig. Vos kelis dolerius. Tik autobuso bilietui namo.
-Turi dail ilt palt.
Pavelgiau savo dygsniuot palt. varbus vjas iau plaukus, o nuo
minties, kad teks j nusivilkti, paiurpo rank oda.
-Gavau j dovan per Kaldas.
-O a ia lu upakal, - atov benam. - Tai nori suinoti keli ar ne?
Negaljau patikti, kad taip atsitiko. Kad reikia atiduoti palt benamei
mainais u tai, kad ji nurodys man keli. Vi liks man skolinga iki grabo lentos.
Isinrusi i palto irjau, kaip moteris j apsivelka.
I burnos tarsi cigarei dmai jo garai. Apglbiau save ir miau trepsti,
kad nesustiriau.
-Ar dabar galite pasakyti, kaip nueiti Haismito gatv?
-Nori suinoti ilgesn ar trumpesn keli?
-T-trumpesn, - atsakiau kalendama dantimis.
-Tai irgi kainuos. U trumpesn reikia mokti papildomai. Jau sakiau, kad
seniai noriu dailios vilnons kepuraits.

Nusitraukiau nuo galvos kepurait su rausvais ir baltais dryiais.


-Kur Haismito gatv? - paklausiau stengdamasi kalbti draugikai ir atidaviau
kepurait.
-Matai t gatvel? - Benam parod man u nugaros, ir a atsigriau. - Eik ja,
kitame gale rasi Haismit.
-Ir viskas? - negaljau patikti. - Tik u vieno kvartalo?
-Gera inia ta, kad eiti reiks trumpai. Bloga - tokiu oru bet koks
pasivaikiojimas atrodo ilgas. inoma, man dabar, kai gavau palt ir t daili
kepurait, ilta ir patogu. Atiduok man pirtines, ir a tave ten palydsiu.
Pavelgiau pirtines. Bent jau rankos neals.
-Nueisiu pati.
Benam gteljo peiais ir nurideno veiml prie kito kampo, ten ji sitais
atsirmusi plyt sien.
Gatvel buvo tamsi, ugriozdinta iukli konteineriais, lapiomis kartono
dmis. Ten guljo kakas panaaus imest vandens ildytuv. Taiau
lygiai taip pat galjo bti ir kilim susisups mogus. Pusiaukelje gatvel
utvr aukta geleini grandeli tvora. Grai dien a su vargu perlipdavau
metro aukio tvor, o k jau kalbti apie trigubai auktesn. I abiej pusi
stksojo plyt sienos. Pastat langai buvo utepti daais ir grotuoti.
Per des ir iukli maius broviausi tolyn. Po kojomis trakjo stiklo
uks. Tarp koj vysteljo baltas padaras, man ugniau kvap. Kat.
Tiesiog kat, kuri inyko tamsoje.
kiau rank kien nordama nusisti inut Vi - praneti, kad esu
netoliese ir draug mans laukt, ir tada prisiminiau, kad mobilj palikau
palto kienje. Nuostabu, - pamaniau. - Kokia tikimyb, kad benam sutiks
grinti mobiliuk? Tikrai labai menka arba jokios.
Nusprendiau, kad vis tiek verta pamginti. Kai apsigriau, gatvele nurko
vilgantis juodas sedanas. Staiga suibo raudonos stabdi ibint viesos.
Pasikliaudama nuojauta pasitraukiau el.
Atsidar automobilio durels ir pasigirdo du viai. Durels usitrenk, ir
sedanas viegdamas nurko. Girdjau, kaip krtinje dunksi irdis, ir is
dunksjimas sutapo su ingsni aidu. Tik po akimirkos suvokiau, kad aidi
mano ingsniai ir kad tai a bgu gatvels pradi. Pasukau u kampo ir
nustrau.
Ant aligatvio susmukusi guljo benam.
Pribgusi atsiklaupiau prie jos.
-Kaip js? - isigandusi paklausiau. Moterik buvo prasiiojusi, maos tarsi
angliukai akys tuios. Tamsus skystis sunksi pro dygsniuot palt, kur k
tik vilkjau a.
Pajutau nesuvaldom nor bgti, bet prisiveriau kiti rank palto kien.
Man reikjo paskambinti ir isikviesti pagalb, bet palte mobiliuko neradau.
Kitoje gatvs pusje, kampe stovjo telefonas automatas. Nubgau prie jo ir
surinkau pagalbos numer. Laukdama, kol atsilieps operator, pavelgiau
benams lavon, ir mane perliejo alto adrenalino banga. Lavono nebebuvo.
Drebania ranka pakabinau ragel. Ausyse aidjo besiartinantys ingsniai,
tik negaljau nusprsti, toli jie ar arti.
Taukt) taukt, taukt
Tai jis, - pamaniau, - vyras su slidininko kauke."
meiau kelias monetas telefon automat, abiem rankom nutvriau ragel
ir pasistengiau prisiminti Lopo mobiliojo numer. Usimerkusi bandiau
sivaizduoti septynis skaiius, kuriuos vaikinas ms painties dien ura

man ant delno raudonu raalu. Nespjusi dar kart pasitikrinti, surinkau
numer.
-Kas atsitiko? - paklaus Lopas.
Igirdusi jo bals vos nepratrkau raudoti. Igirdau susidauiant biliardo
rutulius ir supratau, kad vaikinas yra Bo arkadoje". Jis galt ia atvykti per
penkiolika dvideimt minui.
-Tai a, - nedrsau kalbti garsiau nei panibdomis.
-Nora?
-Esu Portlande. Hempyro ir Nantuketo gatvi kampe. Ar gali mane paimti?
Kuo greiiau!
Tupjau susigusi telefono bdelje ir mintyse skaiiavau iki imto
stengdamasi ilikti rami, tuo metu prie aligatvio priiuo juodas visureigis
komanderis. Lopas atidar telefono bdel ir pritp alia.
Nusivilko virutinius drabuius - juodus medvilninius markinius ilgomis
rankovmis - liko tik su juodais apatiniais. Umov savo medvilninius
markinius man per galv, o a grdau rankas rankoves. Su vaikino
markiniais atrodiau tarsi neauga, rankovs deng pirtus. Nuo j sklido
sumis dm, sraus vandens ir mtinio muilo kvapas. Tie markiniai upild
tutum ir ramino.
-Eime automobil, - pasil Lopas. Jis mane pakl, o a apsivijau rankomis
jam kakl ir sikniaubiau veidu.
-Mane tuoj supykins, - pasakiau. Pasaulis kartu su Lopu pasviro. - Man reikia
geleies tablei.
-, - ramino Lopas glausdamas mane prie savs. - Viskas bus gerai. A jau
ia.
Pajgiau tik linktelti galva.
-Vaiuokim i ia.
Dar kart linkteljau.
-Turim paimti Vi, - pasakiau. - Ji vos u kvartalo, vakarlyje.
Kol Lopas visureigiu suko u kampo, galvoje aidjo dant kalenimas. Dar
niekada nebuvau taip isigandusi. Nuudytos benams vaizdas paadino
prisiminimus apie tt. Akis uliejo raudona spalva, ir, kad ir kiek stengiausi,
negaljau atsikratyti kraujo vaizdo.
-Ar buvai pusjs biliardo partij? - paklausiau prisiminusi susiduriani
rutuli kaukjim, kai trumpai kalbjoms telefonu.
-Buvau belaimjs but.
-But?
-Vien t pramatni eero pakrantje. Biau nekents to rajono. tai
Haismito gatv. Ar turi adres?
-Negaliu jo prisiminti, - atsakiau atsissdama tiesiau, kad geriau matyiau pro
automobilio langus. Visi pastatai atrod apleisti. Nematyti joki vakarlio
enkl. Joki gyvybs enkl, nieko.
-Ar turi mobiliuk? - paklausiau Lopo.
Jis i kiens itrauk Blackberry aparat.
-Baterija isikrovusi. Neinau, ar pavyks prisiskambinti.
Surinkau Vi inut.
KRSI?
PASIKEIT PLANAI, atsak ji. SPJU, D IR E NERADO TO, KO IEKOJO.
VAIUOJAM NAMO.
Telefono ekranas ugeso.
-Baterija visikai isikrov, - pasakiau Lopui. - Ar turi krovikl?

-Ne ia.
-Vi grta Koldvoter. Ar galtum mane ileisti prie jos nam?
Netrukus atsidrme Pakrants greitkelyje ir vaiavome vir vandenyno
pakibusia uola. Man jau yra tek ia bti. Dabar, kai saul nusileido, vanduo
buvo melsvai pilkas su aliais lopais tose vietose, kur atsispindjo aminai
aliuojantys mediai. Nusileido naktis, ir vandenyno pavirius buvo lygus tarsi
juodas veidrodis.
-Gal papasakosi, kas atsitiko? - paklaus Lopas.
Prisiekusieji vis dar posdiavo mano galvoje svarstydami, ar dert k
nors jam pasakoti. Galiau ikloti, kaip buvo nuauta benam, kai apgaule
iviliojo i mans palt. Tikriausiai kulka buvo skirta man. Tada galiau
mginti paaikinti, kaip stebuklingai inyko jos lavonas.
Prisiminiau, kaip detektyvas Basas pavelg mane tarsi pamil, kai
pasiskundiau, kad kakas sibrov mano miegamj. Netrokau vl matyt
kaip kas nors varto akis ir i mans aiposi. Tik ne Lopas. Tik ne dabar.
-Pasiklydau, ir mane uspeit kamp benam moteris, - dsV

iau. - Ji ipra i mans palt... - Atagaria ranka nusiluosiau nos ir


suniurkiojau. - Pam ir kepurait.
-K ia veikei? - paklaus Lopas.
-Norjau susitikti su Vi, ji buvo atvaiavusi vakarl.
Kai pasiekme pusiaukel tarp Portlando ir Koldvoterio, veliai apaugus
greitkelio ruo, alia kurio nebuvo gyvenviei, staiga i po visureigio
variklio gaubto m vertis dmai. Lopas pristabd ir nuvairavo automobil
alikel.
-Luktelk, - pasak ilipdamas. Pakl visureigio gaubt, is ustojo Lop.
Netrukus nuleido j. Valydamasis rankas kelnes Lopas prijo ir enklais
parod nuleisti langel.
-Blogos naujienos, - prane. - Variklis sugedo.
Stengiausi atrodyti daug imananti ir protinga, bet labai sutrikau.
Lopas kilsteljo antak ir tar:
-Tegul ilsisi ramybje.
-Jis nevaiuos?
-Nebent stumtume.
Ir reikjo jam laimti tok suklerus automobil.
-Kur tavo mobiliukas? - paklaus Lopas.
-Pameiau.
Vaikinas plaiai isiiep.
-Pamginsiu spti. Tavo palto kienje. Benamei ities pasisek, ar ne?
Jis apsidair.
-Galime rinktis: pamginti sustabdyti vaiuojant pro al automobil arba
psiomis nueiti iki kitos sankryos ir susirasti telefon.
Ilipau ir i vis jg utrenkiau dureles. Spyriau priekin visureigio rat.
inojau, kad pykiu stengiuosi paslpti baim dl visko, k iandien patyriau.
Kai tik liksiu viena, pravirksiu.
-Regis, prie kitos sankryos yra motelis. Einu i-i-ikviesiu taksi, - pasakiau dar
smarkiau kalendama dantimis. - T-t-tu palauk prie visureigio.
Lopas nelinksmai ypteljo.
-Neketinu ileisti tavs i aki. Atrodai lengvai kuokteljusi, angele. Eisim
kartu.
Susikryiavau rankas ir atsistojau greta jo. Avjau teniso batelius, todl
mano akys buvo Lopo pei lygyje. Prisiveriau atloti galv, kad pavelgiau

jam akis.
-Neketinu n i tolo artintis prie motelio su tavimi. - Stengiausi kalbti
rytingai, kad pati neapsigalvoiau.
-Manai, kad mudu ir apls motelis - pavojingas derinys?
Ties sakant, taip.
Lopas atsirm automobil.
-Galime ia stovti ir ginytis. - Jis panairavo debesuot dang. - Bet, regis,
audra vl sisiauts.
Tarsi Motina Gamta bt nusprendusi tarti savo od, prapliupo lietus,
sumis su lapiu sniegu.
Pavelgiau Lop kaip manydama rsiau ir sunkiai atsidusau.
Deja, jis teisus.

22

SKYRI U S
D VI D E I M T I E S M I N UI mudu su Lopu atsidrme prie pigaus
motelio dur. Kol bgome per liet ir lapdrib, nepratariau n odelio ir
dabar buvau ne tik Kiaurai permirkusi, bet ir... susirzusi. Lietus pyl kaip i
kibiro, ir man neatrod, kad galsime greitai sugrti prie visureigio. Vadinasi,
neinia kuriam laikui strigsiu su Lopu iame motelyje.
Kai jome, suskambo dur varpelis, ir registratorius staigiai pakilo
luostydamasis nuo keli sausaini trupinius.
-Ko pageidausime? - paklaus laiydamas nuo pirt apelsin tyr. - vakar
bsite vienu du?

-Nortume pasinaudoti js telefonu, - paaikinau kalendama dantimis ir


vildamasi, kad tarnautojas supras, ko praau.
-Negalsite. Nra ryio. Kalta audra.
-K-k reikia nra r-ryiow? Ar turite mobilj?
Registratorius pavelg Lop.
-Ji nori kambario nerkantiems, - pasak jis.
Tuoj pat atsigriau Lop. Ar iprotjai?" - tik lpomis paklausiau.
Registratorius paspaud kelis kompiuterio klavius.
-Regis, turime... luktelkite... Bingo! Kambar nerkantiems su karaliko
dydio lova.
-Mums tiks, - pasak Lopas. Jis panairavo mane, ir jo lp kampuiuose
msteljo ypsena.
A prisimerkiau.
Kaip tik tuo metu sumirksjo viesos, ir foj paskendo tamsoje. Visi
nutilome, paskui registratorius pagrabaliojs jung didel ibint.
-Kadaise buvau skautas, - pasigyr. - Bk pasirengs.
-Tada t-tikriausiai turite ir mobilj? - paklausiau.
-Turjau. Iki tol, kol igaljau apmokti sskaitas u pokalbius. - Jis gteljo
peiais. - K galiu pasakyti? Mano mama ykti.
Jo mama? Vyrikiui btum davs ne maiau kaip keturiasdeimt. inoma,
kas man rpi. Kur kas svarbiau, k darys mano mama, grusi i vestuvi ir
neradusi mans namie.
-Kaip moksite? - paklaus registratorius.
-Grynaisiais, - atsak Lopas.
Registratorius sukikeno linguodamas galv auktyn emyn.
-Toks atsiskaitymo bdas ia populiarus. - Jis pasilenk prie ms ir prabilo
konfidencialiu tonu: - Pas mus usuka daug moni, kurie nenori bti susekti
nedarbo metu, jei suprantate, k noriu pasakyti.
Suvokiau, kad negali kilti net minties, jog praleisiu nakt motelyje kartu su
Lopu.
-Tai beprotika, - pusbalsiu pasakiau jam.
-A ir esu iprotjs, - vaikinas ypteljo. - Dl tavs. Kiek reikia mokti u
ibint? - paklaus jis registratoriaus.
is pagraib po stalu. ~
-Turiu t geresnio: dideli vaki, - atsak ddamas dvi prieais mus.
irkteljs degtuk, vien udeg. - U jas papildomai mokti nereikia. Vien
pastatykite vonioje, kit kambaryje ir nepastebsite, kad nra elektros.
Duosiu ir dut degtuk. Jei nepanaudosite, bus geras suvenyras.
-Ai, - padkojo Lopas ir pams mane u paranks nusived koridoriumi.
Kai jome imtas et kambar, Lopas uov duris. Pastat vak ant
naktinio stalelio, ja udeg kit. Pakls beisbolo kepurait, tarsi uo
nusipurt nuo plauk vanden.
-Tau reikia karto duo, - pasak Lopas. Apsidairs kio galv voni. - Regis,
ten yra muilo ir du rankluosiai.
Kilsteljau smakr.
-Negali p-priversti mans ia likti.
Sutikau ia ateiti tik dl to, kad nenorjau mirkti lityje, ir labai vyliausi rasti
telefon.
-Skamba labiau kaip klausimas nei pareikimas, - tar Lopas.
-Tada a-atsakyk.
Jo lpose suvito elmika ypsena.

-Sunku susikaupti, kai taip atrodai.


Pavelgiau juodus lapius, prilipusius prie mano kno Lopo markinius.
Prasibroviau pro j voni ir udariau duris.
Atsukusi tik kart vanden, isinriau i Lopo ir savo drabui. Prie duo
sienels buvo prilips juodas plaukas, nubraukiau j tualetinio popieriaus
skiautele, imeiau unitaz ir nuleidau vanden. Paskui atsistojau u duo
uuolaidos ir stebjau, kaip nuo karto vandens rausta oda.
Masauodama muilu kaklo ir pei raumenis, tikinau save, kad galiu miegoti
viename kambaryje su Lopu. Tai nebuvo imintingiausias ar saugiausias
sumanymas, bet a pati pasirpinsiu, kad nieko nevykt. Antra vertus, ar turiu
i ko rinktis...
Spontanika ir nutrktgalvika prigimtis aipsi i mans. inojau, k ji
kreia. I pradi jauiau Lopui paslaptingos jgos keliam trauk. Dabar
mane prie jo trauk kakas kita. Gerokai kartesnis jausmas. Ir inakt
negaljau jam atsispirti. Vertinant nuo vieno iki deimties, jis man kl
madaug atuoni bal siaub. Ir devyni bal jaudul.
Usukau iaup, ijau i duo ir tapnodama nusiluosiau rankluosiu.
Vos vilgteljusi permirkusius drabuius, i karto supratau, jog neturiu jokio
noro j vilktis. Gal netoliese yra mokamas drabui diovintuvas... kuriam
nereikia elektros? Atsidususi usisegiau liemenl ir usitempiau kiaurai
permirkusias kelnes.
-Lopai? - sunibdjau pro duris.
-Baigei?
-Upsk vak.
-Padaryta, - sunibdjo Lopas. Jis juoksi labai tyliai, lyg panibdomis.
Nugnybusi vaks dagt, ijau visik tams. Girdjau, kaip tiesiai prieais
mane kvpuoja Lopas. Nenorjau galvoti apie tai, kuo jis vilki - ar, tiksliau, kuo
nevilki - ir udraudiau mintims kurti to vaizdo fragment.
-Mano drabuiai kiaurai permirko. Neturiu k apsivilkti.
Igirdau slystant jo oda lapi audin, tarsi kas guminiu valytuvu
bt brauks per stikl.
-Kaip man pasisek. - Jo markiniai nukrito lapi drabui krv mums prie
koj.
Jutau, kaip jis ypsosi. Lopas stovjo labai arti. Per arti.
-Tau reikt isimaudyti, - pasakiau. - Nedelsiant.
-A taip bjauriai dvokiu? *
Ties sakant, jis labai maloniai kvepjo. Dm kvapas buvo inyks, mt
sustiprjs.
Lopas nujo voni. Jis udeg vak, o duris paliko praviras, viesos
ruoas nusidriek grindimis ir siena.
Atsirmusi sien nuslydau ant grind. Atrmiau galv. Tikrai negaljau likti
ia nakt. Turiu parsigauti namo. Negerai pasielgiau, kad likau su Lopu, nors ir
buvau davusi adus elgtis imintingai. Reikjo praneti, kad nuudyta
benam. Ar tikrai? Kaip praneti apie dingus lavon? Jei jau prabilome apie
beprotyb, regis, mano mintys tikrai siaubingai susipyn.
Nenordama ilgiau apie tai galvoti, sutelkiau dmes kitk. Negaliu lindti
ia inodama, kad Vi yra su Eliotu, vadinasi, jai gresia pavojus, o a esu saugi.
Neilgai svarsiusi nusprendiau kitaip suformuluoti i mint. Saugumas reliatyvi svoka. Kol Lopas alia, pavojus man negresia, bet tikrai nemanau, kad
jis - mano angelas sargas.
Kaipmat pasigailjau minties apie angel sarg. Sukaupusi visas tikinjimo

galias ivijau i galvos mintis apie angelus - sargus, nusidjlius ar dar kitus.
Pasakiau sau, kad galbt kraustausi i proto. Kiek supratau, benams mirtis
buvo haliucinacija. Kaip ir randai ant Lopo nugaros.
Vanduo nustojo tekjs, ir netrukus Lopas ijo i vonios tik su lapiais
dinsais, nusmukusiais emiau juosmens. Jis paliko degani vonioje vak ir
plaiai atvertas duris. Kambaryje pasklido velni viesa.
Vos dirsteljusi supratau, kad vaikinas kelias valandas per savait bgioja ir
kiloja svarmenis. Toki raumen neitreniruosi be prakaito ir atkaklaus darbo.
Staiga susidrovjau. Ir suglebau.
-Kurioje pusje gulsi? - paklaus Lopas.
-Aaa...
Vaikinas klastingai nusiypsojo.
-Nerviniesi?
-N, - atsakiau taip pasitikiniai, kiek leido aplinkybs. O aplinkybs buvo
tokios, kad melavau sukandusi dantis.
-Esi prasta melag, - vis dar ypsodamasis pasak jis. - Prasiausia, koki yra
tek sutikti.
sisprendusi onus vilgsniu itariau: Atsipraau?
-Eik, - paragino Lopas ir apglb mane.
Pajutau, kaip tirpsta rytas prieintis. Jei dar deimt sekundi pastovsiu
taip arti io vaikino, itirpsiu kaip pernyktis sniegas.
U Lopo ant sienos kabjo veidrodis, ir jam ant nugaros ivydau juodai
vilganius apverstos V" raids formos randus.
sitempiau. Mirksjau tikdamasi, kad randai inyks, bet jie neinyko.
Delnai nuo krtins nuslydo jam ant nugaros. Pirto galiuku perbraukiau
dein rand.
Nuo mano prisilietimo Lopas sir. Sustingau neatitraukdama nuo rando
drebanio pirto. Netrukus supratau, kad i ties tirta ne mano pirto
galiukas, bet a. Visa.
Mane siurb velni, tamsi sraujym, ir akyse aptemo.

23
SKYRI U S

T O V JA U BO A R KA D O S" R SY JE nugara sien ir stebjau, kaip


aidiamas biliardas. Langai buvo ukalti, to- dl negaljau atspti, ar dabar
naktis, ar diena. I garsiakalbi skiepk) Stivio Nikso daina apie baland baltais
sparnais ir jo septyniolika met. Niekas nenustebo, kad a staiga idygau i
niekur.
Tada prisiminiau, kad esu tik su liemenle ir kelnaitmis. Stoviu vyr
minioje vos pridengusi intymias kno vietas, ir niekas net nepavelgia mane?
Kakas ne taip.
gnybau sau. Gyva.
Isklaidiusi cigar dm debes, kitame sals gale ivydau Lop. Jis sdjo

prie pokerio stalo ir prispauds prie krtins laik kortas.


Basa nuingsniavau per sal usidengusi krtin rankomis.
-Ar galime pasikalbti? - sunypiau Lopui aus. Mano balsas buvo
nervingas. Visikai nesupratau, kaip atsidriau Bo" ueigoje. K tik buvau
motelyje, o dabar - ia.
Lopas sustm juodus pokerio etonus stalo vidur.
-Dabar? - spaudiau. - Tai gana skubu...
Nutilau pavelgusi sienin kalendori. Jis atsiliko atuoniais mnesiais ir
rod pernai met rugpjt. Prie pat man pradedant lankyti priepaskutin
klas. Keli mnesiai iki susipastant su Lopu. Pasakiau sau, kad tai klaida, kad
tas, kuris nuplia kalendoriaus lapus, atsiliko, taiau tuo pat metu dingteljo,
kad gal kalendorius rodo t dat, kuri turi bti. O klystu a.
Prisitraukiau kd nuo kito stalo ir atsisdau greta Lopo.
-Jis turi bgn penkak, bgn devynak, irv tz...
Lioviausi vardyti, kai supratau, kad niekas nekreipia mane dmesio. Ne, ne
tai. Niekas mans nemat.
Ant laipt kitame sals gale sudundjo ingsniai, ir pasirod tas pats
kasininkas, kuris grasinosi imesis mane, kai pirm kart atjau arkad.
-Kakas viruje nori su tavim pasikalbti, - pasak jis Lopui.
Vaikinas kilsteljo antakius nebyliai klausdamas.
-Ji nepasisak vardo, - teisinosi kasininkas. - Klausiau por kart.
Paaikinau, kad aidi privai partij, taiau ji niekur neina. Jei nori, galiu j
imesti.
-Ne. Atsisk apai.
Lopas suaid savo partij, susirinko etonus ir atsistojo.
-Daugiau nebeaidiu.
Jis nujo prie biliardo stalo ariausiai laipt, atsirm j ir susikio rankas
kienes.
Nusekiau paskui j. Spragteljau pirtais jam prieais veid. Spyriau koj.
Pliaukteljau krtin. Jis n nekrpteljo, nesujudjo.
Ant laipt pasigirdo artjantys ingsniai, ir kai panel Grin iniro i menkai
apviestos laipt aiktels, a sutrikau. viess plaukai krito iki pat liemens ir
buvo tiess kaip styga. Panel Grin mvjo imargintus dinsus, vilkjo
rausv berankov palaidin ir buvo basa. Taip apsirengusi ji atrod beveik
vienmet su manim. Mergina lai iulptinuk.
Lopas visada susitvards, ir a negaliu atspti, k jis galvoja. Taiau vos tik
jo ir panels Grin akys susitiko, supratau, kad vaikinas nustebo. Jis greitai
susim, nuslopino jausmus, o vilgsnis tapo atsargus ir budrus.
-Dabrija?
Mano irdis m muti greiiau. Stengiausi sutelkti mintis, bet pajgiau
galvoti tik apie tai, kad, jei tikrai esu grusi praeit prie atuonis mnesius,
i kur Lopas ir panel Grin pasta vienas kit. Tuo metu ji dar nedirbo
mokykloje. Ir kodl jis kreipiasi j vardu?
-Kaip tau sekasi? - paklaus panel Grin - Dabrija - koketikai nusiypsodama
ir imet iulptinuk iukli d.
-K ia veiki? - Lopas tapo dar budresnis, tarsi nebt patikjs, kad Dabrijai
taikytinas principas: Prek tokia, koki matai."
-Pasprukau. - Jos lp kamputis krypteljo. - Norjau vl tave pamatyti. Jau
seniai mginau, bet apsauga - na, pats supranti. Nesu visikai iglebusi. Tokie
kaip mudu neturtume bendrauti. Bet tu tai inai.
-Blogai padarei, kad ia atjai.
-inau, senokai nesimatme, bet tikjausi draugikesnio sutikimo, - prikio ji
papsdama lputes.

Lopas nieko neatsak.


-Nesilioviau galvojusi apie tave, - tyliau, seksualiu balsu kalbjo Dabrija ir
eng ariau Lopo. - ia patekti nebuvo lengva. Luiana kuria pateisinimus,
kodl mans nra. Rizikuoju jos ir savo ateitimi. Nejau nenori igirsti, k tau
pasakysiu?
-Klok, - atsak vaikinas, taiau jo raginimui stigo pasitikjimo.
-Neisiadjau tavs. Vis laik... - Ji nutilo ir mirksdama sutramd staiga
itrykusias aaras. Kai Dabrija vl prabilo, jau buvo su- sitvardiusi, taiau
vis tiek virpjo. - inau, kaip galtum susigrinti sparnus.
Ji nusiypsojo Lopui, bet jis buvo rimtas.
-Kai tik susigrinsi sparnus, galsi grti namo, - tviriau pasak ji. - Viskas
bus taip kaip anksiau. Niekas nepasikeit. Tikrai.
-Kur slypi klasta?
-Nra jokios klastos. Turi igelbti mogaus gyvyb. Labai protinga, turint
omenyje nusikaltim, u kur buvai itremtas.
-Koks bus mano rangas?
Dabrija neteko pasitikjimo savimi, o a pajutau, kad Lopas udav
klausim, kurio mergina vylsi ivengti.
-A tik pasakiau, kaip susigrinti sparnus, - globjikai atsak ji. - Turbt
nusipelnau padkos...
-Atsakyk klausim.
Taiau i nirios Lopo ypsenos supratau, kad jis ir pats ino atsakym.
Arba spja. Joks Dabrijos atsakymas vaikino netenkins.
-Puiku. Bsi sargu, gerai?
Lopas atlo galv ir tyliai nusijuok.
-Kas bloga bti sargu? - paklaus Dabrija. - Kodl tau nepatinka?
-Turiu sumans t geresnio.
-Paklausyk mans, Lopai. Nieko geresnio nra. Tu apgaudinji pats save. Bet
kuris nusidjs angelas stvert galimyb susigrinti sparnus ir tapti angelu
sargu. Kodl tu negali? - Ji uspringo sumiusi, susierzinusi ir jausdamasi
atstumta.
Lopas pasitrauk nuo biliardo stalo.
-Malonu buvo vl tave pamatyti, Dabrija. Linkiu skmingos kelions.
Neperspjusi mergina kibo Lopui markinius, prisitrauk ir sisiurb
lpas. Lopas i lto pasisuko Dabrij, bet neatstm, paskui paglost jai
rankas.
Sunkiai nurijau seil stengdamasi nepaisyti, kaip nuo pavydo ir suglumimo
duria ird. Apm dvejopi jausmai: norjau nusisukti ir pravirkti arba prieiti
prie j ir apaukti. Nors tai nebt dav jokios naudos. A buvau nematoma.
Matyt, panel Grin... Dabrij... ar kas ji tokia... ir Lop sieja romantika
praeitis. Ar jie vis dar kartu dabar - ateityje? Ar dl to ji susirado darb
Koldvoterio vidurinje, kad bt ariau Lopo? Ar dl to buvo pasiryusi
atbaidyti mane nuo vaikino?
-Man reikia keliauti, - tar Dabrija isilaisvindama. - Ir taip per ilgai usibuvau.
Paadjau Luianai neutrukti. - Ji priglaud galv Lopui prie krtins. Ilgiuosi tavs, - sunibdjo. - Igelbk vieno mogaus gyvyb, ir vl atgausi
sparnus. Grk pas mane, - maldavo ji. - Grk namo. - Paskui staiga atlijo. Metas. Niekas neturi suinoti, kad buvau ia. Myliu tave.
Kai Dabrija nusisuko, tampa jos veide atlgo, irykjo gudrus
pasitikjimas savimi. Tok veid nutaiso mogus, kuris, turdamas labai
blogas kortas, blefuodamas ilo.

Staiga Lopas grieb jai u rieo.


-O dabar prisipaink, ko i ties ia atvykai.
Krpteljau nuo grasinimo jo balse. Paalieiui Lopas bt atrods visikai
ramus. Taiau kiekvienam, pastaniam vaikin, grsmingos gaidels nebt
praslydusios pro ausis. Lopo vilgsnis bylojo, kad Dabrija pereng rib, ir jai
paiai bus geriau, jei nedelsdama inyks.
Lopas nusived mergin prie baro. Pasodino ant auktos kds ir pats
atsisdo greta. A sitaisiau alia jo ir pasilenkiau, kad per muzik girdiau,
k jis pasakys.
-K turi galvoje klausdamas, ko a ia atvykau? - sumikiojo Dabrija. - Sakiau
tau...
-Meluoji.
Merginai atvipo lpa.
-Nejaugi... tu manai...
-Pasakyk man ties. Dabar, - pertrauk j Lopas.
Prie atsakydama Dabrija susimst. Niriai pavelg vaikin ir tar:
-Gerai. inau tavo plan.
Lopas nusijuok tarsi sakydamas: Turiu daugyb plan. Apie kur kalbi tu?
-inau, kad esi girdjs apie Enocho knyg"10. Taip pat inau, kad manai
gals padaryti t pat, bet nesugebi.
Lopas padjo rankas ant baro.
-Esi atsista mane tikinti, kad pasirinkiau kit keli, tiesa? - Jo akyse
blyksteljo kibirktls. - Jei a keliu grsm, gandai turi bti tikri.
-Ne. Jie tra gandai.
-Jei tai syk vyko, gali ir pasikartoti.
-Tai niekada nebuvo vyk. Ar nepasivarginai prie nuopuol perskaityti
Enocho knyg"? - liai paklaus mergina. - Ar inai, kas joje raoma, ar
atsimeni kiekvien vent od?
-Gal galtum paskolinti savo egzempliori?
-Tai ventvagika! Tau draudiama j skaityti! - suuko ji. - Nusidjs tu
idavei visus dangaus angelus.
-Kiek j ino, ko a siekiu? - paklaus Lopas. - Kokiam a keliu grsm?
Dabrija papurt galv.
-Negaliu tau to atskleisti. Ir taip jau pasakiau daugiau, nei derjo.
-Ar mane bandys sustabdyti?
-Taip, kerijantys angelai.
Lopas pavelg j lyg nordamas pasakyti: Arba jie patiks, kad tu mane
perkalbjai."
-Neirk mane taip. - Dabrijos balsas rod, kad ji sukaup vis drs, kad
atsilaikyt. - Nemeluosiu, kad tave apsaugoiau. Tai, k mgini padaryti,
neteisinga. Nenatralu.
-Dabrija, - Lopas itar jos vard kaip tyl grasinim. Galbt man nematant jis
buvo sugriebs j u rieo ir lau rank.
-Negaliu tau padti, - tyliai, bet tvirtai atsak ji. - Tik ne taip. Imesk i galvos.
Tapk angelu sargu ir pamirk Enocho knyg".
Lopas atsirm alknmis j bar ir paskendo mintyse. Netrukus tar:
-Pasakyk jiems, kad mudu pasikalbjome ir galimyb tapti angelu sargu mane
sudomino.
-Sudomino? - nepatikjo Dabrija.
-Sudomino, - pakartojo Lopas. - Pasakyk jiems, kad klausiau vardo. Jei turiu
igelbti gyvyb, turiu inoti, kas yra js srao viruje. inau, kad esi

susipainusi su ia informacija, nes esi mirties angelas.


-i informacija venta, privati ir neprognozuojama. iame pasaulyje vykiai
keiiasi priklausomai nuo moni pasirinkimo...
-Tik vien vard, Dabrija.
-Pirma paadk, kad pamiri Enocho knyg" Duok savo garbs od.
-Tu patiksi mano garbs odiu?
-Ne, - atsak ji, - nepatiksiu.
Lopas altai nusijuok ir pagriebs dant kraptuk nuingsniavo prie
laipt.
-Lopai, palauk, - sustabd Dabrija, nuokusi nuo baro kds. - Lopai, praau
palaukti!
Vaikinas dirsteljo per pet.
-Nora Grei, - itar ji ir tuoj pat delnais uspaud burn.
Lopo veido iraika iek tiek pasikeit - atsirado nepatiklumo ar
susierzinimo rauklel. Tai buvo nelogika, nes jei sieninis kalendorius rod
teising dat, mes dar nebuvome susipain. Mano vardas neturjo bti jam
girdtas.
-Kaip ji mirs? - paklaus vaikinas.
-Kakas nori j nuudyti.
-Kas?
-Neinau, - atsak mergina ir usideng ausis purtydama galv. - Labai didelis
triukmas ir sambrzdis. Visi vaizdai susilieja, inyra labai greitai, ir a aikiai
nematau. Turiu keliauti namo. Man reikia ramybs ir tylos.
Lopas trukteljo jos plauk sruog palei aus ir dmiai pavelg. Dabrija
nuo prisilietimo krpteljo, linkteljo galva ir usimerk.
-Nematau... nieko nematau... tai beprasmika.
-Kas nori nuudyti Nor Grei? - spyr j Lopas.
-Palauk, a j matau, - atsak Dabrija. Jos balsas idav susirpinim. - Nor
seka kakoks elis. Taijfs. Jis j persekioja. Mergina jo nemato... taiau jis
y r a alia. Kodl ji jo nemato? Kodl nebga? Nematau jo veido, j slepia
elis...
Dabrija plaiai atmerk akis. Paskui skubiai ir giliai kvp.
-Kas? - paklaus Lopas.
Dabrija delnais usideng burn. Kai pakl akis, kad susitikt su Lopo
vilgsniu, drebjo.
-Tu, - sunibdjo ji.
Atitraukiau pirt nuo Lopo rando, ir ryys nutrko. Reikjo trupuio laiko
susivokti, todl nebuvau pasirengusi apsiginti nuo Lopo, kuris akimirksniu
parvert mane ant lovos ir savo rankomis surakino mano rieus vir galvos.
-Neturjai to daryti. - Jo veidas buvo kupinas tramdomo pykio, tamsaus ir
kunkuliuojanio. - K matei?
Surieiau kel ir rmiau jam onkaulius.
-Pasitrauk... nuo... mans!
Jis raitas atsisdo man ant klub ir neleido spirti. Rankas vis dar laik
itiess vir galvos, todl pajgiau tik rangytis.
-Pasitrauk... nuo... mans... arba... rksiu!
-Tu ir taip rki. Bet tavo riksmas ia niekam nerpi. Tai daugiau vienamis nei
motelis. - Jis plaiai nusiypsojo udaniu ypsniu. - Klausiu paskutin kart,
Nora. K matei?
Stengiausi sutramdyti aaras. Mano kn varst toks nepastamas
jausmas, kad net nemokjau jo vardyti.

-Man nuo tavs bloga! - pareikiau. - Kas tu? Kas tu i ties?


Vaikinas dar plaiau isiviep.
-Artjame prie tiesos.
-Tu nori mane nuudyti!
Lopo veidas nepasikeit, tik vilgsnis tapo altesnis.
-vakar visureigis juk nesugedo? - paklausiau. - Tu pamelavai. Atsivedei
mane ia, kad galtum nuudyti. Dabrija sak, jog kaip tik tai nori padaryti.
Na, ko lauki? - N nenutuokiau, kas nuo toki kalb man bus, bet man tai jau
buvo n motais. Takiausi odiais mgindama ugniauti siaub. - Seniai
ksiniesi mane nuudyti. Nuo pat pradi. Ar nuudysi dabar? - sistebeilijau
j nemirksdama ir stengdamasi sulaikyti aaras, prisiminiau t lemting
dien, kai Lopas eng mano gyvenim.
-Skamba gundomai.
Pasirangiau jo prispausta. Mginau pasislinkti dein, tada kair.
Galiausiai supratau, kad tuiai eikvoju jgas, ir lioviausi. Lopas sispitrijo
mane. Jo akys buvo juodesns, nei man kada nors buvo tek matyti.
-Spju, kad tau tai patinka, - pasakiau jam.
-Imintingas spjimas.
irdis atsidr kulnuose.
-Imk ir padaryk tai, - liai paraginau.
-Nuudyti tave?
Linkteljau.
-Bet pirmiau noriu suinoti kodl. Kodl i milijard moni isirinkai mane?
-Dl blog gen.
-Tiktai? Tai vienintelis paaikinimas?
-Kol kas.
-K tai turt reikti? - prabilau garsiau. - Visa kita suinosiu tik tada, kai
galiausiai nesusivaidysi ir pribaigsi mane?
-Nra reikalo valdytis, kad tave nudiau. Jei biau norjs, kad btum
mirusi prie penkias minutes, tai ir btum buvusi negyva.
Nuo ios ne itin diaugsmingos minties nurijau seil.
Lopas perbrauk mano apgam. Jo prisilietimas buvo apgaulingai velnus, ir
dl to dar skausmingesnis.
-O kaip Dabrija? - paklausiau giliai alsuodama. - Ji tokia pat kaip tu, ar ne? Js
abu - angelai. - Tariant od, mano balsas ulo.
Lopas truput pasislinko nuo mano klub, bet rie nepaleido.
-Ar iklausysi mane, jei taip stipriai nelaikysiu?
Jei jis atleist gniautus, puliau prie dur.
-Kas ia tokio, jei pabgiau. Tiesiog atvilktum mane atgal.
-Tip, bet tai atkreipt dmes.
-Ar Dabrija buvo tavo mergina?
Jauiau, kaip nelygiai kilojasi mano krtin. Nebuvau sitikinusi, ar noriu
igirsti atsakym. Dabar jis nesvarbus. Dabar, kai inojau, kad Lopas nori
mane nuudyti, atrod juokinga rpintis tokiais dalykais.
-Buvo. Seniai, kai dar nebuvau puols tams. - Jis prisiversdamas
nusiypsojo ir mgino juokauti. - Tai buvo klaida.
Lopas sibavo ant kuln, kilsteldavo tikrindamas, ar a priein- siuos.
Guljau ant iuinio sunkiai kvpuodama, pasirmusi alknmis. Kai
suskaiiavau iki trij, i paskutinij puoliau skriaudj.
Smgiavau jam krtin, bet Lopas tik lengvai loteljo atgal. I- sirangiau
i po jo ir miau talyti kumiais. Trankiau tol, kol paskaudo rankos.

-Baigei? - paklaus jis.


-Ne! - Djau alkne jam laun. - Kas tau? Nejau nieko nejauti?
Atsistojau ant iuinio ir sunkiai ilaikydama pusiausvyr i vis
jg spyriau pilv.
-Turi dar vien minut, - pasak Lopas. - Nuleisk gar. Tada perimsiu a.
Neinojau, k reikia odis perimsiu", ir nenorjau suinoti. Puoliau prie
dur. Lopas sugavo mane ore ir launimis prispaud prie sienos.
-Noriu inoti ties, - pareikiau stengdamasi nepravirkti. - Ar mokykl atjai
mans nuudyti? Ar tok tiksl turjai i pat pradi?
Lopas pakrutino andikaulius.
-Taip.
Nusiluosiau itrykusi aar.
-Ar tu slapta digauji? Kaip tik to ir sieki, tiesa? Isikovoti mano pasitikjim,
kad paskui galtum tkti itai man veid!
inojau, kad esu nelogikai pykusi. Turiau bti apimta siaubo ir
paklaikusi. Turiau daryti visk, kad pabgiau. Nelogikiausia buvo, kad vis
dar nenorjau patikti, jog vaikinas mane nuudys, ir nors ir kaip stengiausi,
negaljau nuslopinti to menko pasitikjimo.
-Suprantu, kad esi pykusi... - prabilo Lopas.
-Esu draskoma gabalus! - surikau.
Jo deginamai kartos rankos nuslydo mano kaklu. velniai nykiais
suspauds gerkl, Lopas atlo man galv. Jo lpos taip stipriai prisispaud
prie manj, kad ugniau visus besiverianius prakeiksmus. Jo rankos
nusileido man ant pei, nuslydo emyn ir sustojo ties strnomis. Knu
perbgo panikos ir malonumo iurpuliukai. Lopas pamgino prisitraukti mane,
ir a kandau jam lp.
Jis aplai lp lieuvio galiuku.
-Regis, tu man k tik kandai?
-Ar tau viskas - tik juokai? - paklausiau.
Jis vl lyteljo lp.
-Ne viskas.
-Pavyzdiui, kas?
-Tu.
Naktis atrod beprotikai keista. Sunku aisti atviromis kortomis su tokiu
abejingu mogumi kaip Lopas. Ne, ne abejingu. Idealiai besitvardaniu.
Valdaniu kiekvien savo kno lstel.
Galvoje suskambo odiai: Atsipalaiduok. Pasitikk manim."
-O, Dieve! - aikteljau, staiga supratusi, kas vyksta. - Tu ir vl tai darai, ar ne?
Knisi man prot. - Prisiminiau straipsn, kur radau Google iekodama
informacijos apie nusidjusius angelus. - Tu man galv gali terpti ne tik
odius? Gali atsisti ir vaizdini - labai tikrovik.
Lopas to nepaneig.
-Arkangelas", - galiausiai susiprotjau. - Mginai mane t vakar nuudyti,
tiesa? Taiau kakas sutrukd. Tada privertei pamanyti, jog isikrov mano
mobiliuko baterija, kad negaliau paskambinti Vi. Ar ketinai mane nuudyti
pakeliui namus? Noriu suinoti, kaip priverti mane matyti tai, ko nori tu!
Lopo veidas tapo neperprantamas.
-A tavo galv pasiuniu odius ir vaizdinius, bet nuo tavs priklauso, ar jais
patiksi. Tai msl. Vaizdiniai ugoia tikrov, ir tu privalai atsirinkti, kas
tikra.
-Ar tai ypatinga angel galia?
Jis papurt galv.
-Nusidjusi angel. Jokie kiti angelai nesibraus j tavo asmenin gyvenim,

nors ir gali tai padaryti.


Mat kiti angelai geri. O Lopas - ne.
Lopas atsirm rankomis sien abipus mano galvos.
-Treneriui teigiau persodinti moksleivius, nes man reikjo atsidurti alia
tavs. Priveriau tave manyti, kad ikritai i Arkangelo", nes norjau
nuudyti, bet nestengiau. Uuot nugalabijs, nusprendiau igsdinti.
Priveriau patikti, kad tavo mobiliukas neveikia, nes norjau parveti tave
namo. js vidun, pamiau peil. Tada ketinau tave nuudyti. - Jo balsas
suvelnjo. - Tu privertei mane pakeisti savo nusistatym.
Giliai kvpiau.
-Nesuprantu tavs. Kai pasakiau, kad mano tt nuud, tavo balse skambjo
nuoirdi uuojauta. Buvai malonus mano mamai.
-Malonus, - pakartojo Lopas. - Bkim tokie vienas kitam.
Man svaigo galva, jauiau, kaip kraujas tvinksi smilkiniuose. Nuo
baisios panikos m dauytis irdis. Reikjo igerti geleies tablei. Arba
reikjo i ties, arba Lopas privert mane taip galvoti.
Pakliau smakr ir prisimerkiau.
-Dink i mano galvos. Tuojau pat!
-Nesu tavo galvoje, Nora.
Pasilenkiau, rankomis sirmiau kelius ir gaudiau or.
-Esi. A tave jauiu. Vadinasi, taip mane nuudysi? Udusinsi?
Ausyse tyliai pokjo, akyse aptemo. Stengiausi kvpuoti, bet atrod, tarsi
biau atsidrusi beorje erdvje. Pasaulis pasviro, ir Lopas pasislinko on.
Atsirmiau delnu sien, kad ilaikyiau pusiausvyr. Kuo giliau stengiausi
kvpti, tuo stipriau kakas gniau gerkl.
Lopas prisiartino, bet a atstaiau rank.
-Pasitrauk alin!
Jis atsiliejo sien ir susirpins irjo, kaip kankinuosi.
-Pasitrauk... alin... nuo... mans, - suvokiau.
Jis nesitrauk.
-Negaliu... kvpuoti, - dusdama pasakiau, viena ranka draskydama nagais
sien, kita spausdama gerkl.
Staiga Lopas pakl mane ir pasodino kd.
-Nuleisk galv tarp keli, - patar spusteldamas man galv. Pasilenkiau ir
tankiai kvpavau stengdamasi varyti plauius oro.
Pajutau, kaip deguonis palengva skverbiasi mano kn.
-Geriau? - paklaus Lopas.
Linkteljau.
-Ar turi ia geleies tablei?
Papuriau galv.
-Sdk kaip sdjusi ir giliai kvpuok.
Paklausiusi jo nurodym pajutau, kaip atleidia krtin.
-Ai, - tyliai padkojau.
-Vis dar nepasitiki manim?
-Jei nori, kad pasitikiau, leisk dar kart paliesti tavo randus. Lopas
tyldamas ilgai irjo mane.
-Bloga mintis.
-Kodl?
-Negaliu kontroliuoti to, k matai.
-Toks ir yra mano tikslas.
Prie atsakydamas jis padels. Paskui praneko tyliu, bejausmiu balsu.
-Matai, a turiu paslapi. - Jo odiai nuskambjo kaip klausimas. inojau,

kad Lopas j turi. Nebuvau tokia pasiptusi ir nemaniau,


kad jos nors kiek susijusios su manimi. Greta to gyvenimo, kuriame dalyvavau
a, jis turjo kit. Neretai spliodavau, koks tas kitas gyvenimas. Bet jauiau,
kad kuo maiau apie j inau, tuo geriau man.
Drebaniomis lpomis tariau:
-Nusipelnyk mano pasitikjim.
Lopas atsisdo lovos kampe. Nuo jo svorio iuinys dubo. Lopas palinko
priek ir rankomis sirm kelius. Dabar randai buvo gerai matyti, o nuo
vaki viesos j paviriuje okinjo vaiduokliki eliai. Jis temp, paskui
atpalaidavo nugaros raumenis.
-Praau, - tyliai sutiko. - Bet atmink, kad mons gali pasikeisti, o praeitis - ne.
Staiga suabejojau, ar noriu tai daryti. Lopas man kl siaub. Taiau irdies
gilumoje netikjau, kad jis ketina mane nuudyti. Jei bt norjs, jau seniai
bt tai padars. Pavelgiau baisius randus. Pasitikti Lopu buvo kur kas
patogiau, nei vl brautis jo praeit neinant, k ten rasiu.
Taiau jei dabar pasitrauksiu, Lopas suinos, kad siaubingai jo bijau. Jis
atvr slaptas duris tik man ir tik todl, kad a papraiau. Buvo per vlu
apsigalvoti.
-Ar nestrigsiu ten amiams? - paklausiau.
Lopas nusijuok.
-Ne.
Sutelkusi vis drs atsisdau ant lovos alia jo. Antrkart vakar
perbraukiau pirtu nelyg rand. Akis uliejo pilka migla. viesos inyko.

24

SKYRI U S

UL JA U A UKT I E L N I N KA , mano palaidin gr ems drgm, oli


stiebeliai bad nuogas rankas. Danguje tarsi paverstas ant ono ypsnys
spindjo siaurutlis mnulio pjautuvas. Aplink buvo tylu, tik tolumoje dundjo
griaustinis.
Kelis kartus sumirksjau, kad akys greiiau priprast prie blausios viesos.
Pakraipiusi galv onus, ivydau i ols kyanias simetrikai irikiuotas
akeles. Palengva atsisdau. Nepajgiau atplti vilgsnio nuo dviej juod
kiaurymi, spoksani mane pro susiraizgiusias akeles. Protas kartligikai
stengsi atpainti, kas tai. Galiausiai su siaubu supratau: guliu alia mogaus
griaui.

Paliauiau atatupsta, kol atsirmiau gelein tvor. Prasibroviau pro


itepliot paminkl ir prisiminiau pastaruosius vykius. A palieiau Lopo
randus. Kad ir kur atsidriau, esu jo atmintyje.
I tamsos atsklido vyrikas, kakur girdtas balsas. Jis tyliai niniavo.
Atsigrusi balso pus, migloje ivydau antkapius, isirikiavusius tarsi
domino kauliukai. Ant vieno j tupjo Lopas. Jis mvjo Levis dinsus ir vilkjo
mlynus medvilninius markinlius trumpomis rankovmis, nors naktis buvo
alta.
-Bendrauji su mirusiaisiais mnesienoje? - atsklido pastamas balsas. Jis
buvo iurktus, sodrus, airikas - Riksonas. Jis stebjo Lop atsirms
priein antkap. Riksonas nykiu perbrauk apatin lp. - Pamginsiu spti.
sikalei galv uvaldyti mirusj? Neinau, ar tai gera mintis, - kalbjo toliau
linguodamas galva. - Tavo akiduobse... ir kitose kiaurymse rangos vikrai ar ne per daug.
-tai kodl laikau tave alia savs, Riksonai. Visada visk velgi optimistikai.
-Rytoj prasideda chevanas, - pasak Riksonas. - Ko subinuo- jies kapinse?
-Mstau.
-Mstai?
-Tai procesas, kai savo smegenis naudoju racionaliems sprendimams priimti.
Riksono lp kampuiai nusileido.
-Imu nerimauti dl tavs. Eime. Metas keliauti. Laukia onsis Lang ir
Barnabas. Vidurnakt pasikeis mnulis. Turiu prisipainti: mieste man krito
akis viena llyt. - Riksonas sumurk kaip katinas. - inau, tau patinka
raudonplauks, man - viesiaplauks, o kai einu mogaus kn, visada
stengiuosi ubaigti reikalus su viesiaplauke, kuri aud mane akimis.
Lopas n nekrusteljo, ir Riksonas paklaus:
-Ar netekai galvos? Turime keliautu Prisiekei onsiui itikimyb. Pamirai?
Tada paklausyk. Esi nusidjs angelas. Negali leistis valdomas jausm. Taip
buvo iki ios nakties. Kitos dvi savaits - onsio dovana tau. Nepamirk, kad
ji buvo duota nenoriai, - pridr nusiypsodamas lyg smokslininkas.
Lopas paskersakiavo Rikson.
-K inai apie Enocho knyg"?
-Madaug tiek pat, kiek ir bet kuris kitas nusidjs angelas: beveik nieko.
-Girdjau istorij i Enocho knygos". Apie nusidjus angel, kuris tapo
mogumi.
Riksonas kvatojosi net susiriesdamas.
-Ar netekai proto, biiuli? - Jis sudjo delnus tarsi atverst knyg. - Enocho
knyga" - tai pasakos prie mieg. Ir, matyt, geros. Tave ikart isiunt
sapn karalyst.
-Man reikia mogaus kno.
-Bus geriausia, jei dvi savaites pasimgausi nefilimo knu. Pusiau mogus vis
geriau nei nieko. onsis negali atitaisyti to, kas jau padaryta. Jis dav
priesaik ir privalo jos laikytis. Kaip pernai. Ir kaip upernai...
-Dviej savaii negana. Noriu bti mogum. Nuolatos.
Lopas vilgsniu sisiurb Riksonui akis skatindamas nusijuokti.
Riksonas pirtais paiau plaukus.
-Enocho knyga" - tai pasaka. Mes esame nusidj angelai, o ne mons.
Niekada monmis nebuvome ir nebsime. Baigtas kriukis. O dabar liaukis
subinavs ir padk man isiaikinti, kuris kelias veda Portland. - Jis atlo
galv ir sistebeilijo juod tarsi raalas dang.
Lopas spyruokliuodamas nuoko nuo antkapio.

-A tapsiu mogumi.
-inoma, biiuli, inoma, tu tai gali.
-Enocho knygoje" sakoma, kad turiu nuudyti nefilimo vasal. Nuudyti
ons.
-Ne, - nekantriai paprietaravo Riksonas, - tu privalai j uvaldyti. Uimti jo
kn inaudoti kaip savo. Nenoriu gadinti nuotaikos, bet tau nepavyks
nuudyti onsio. Nefilimas nemirtingas. Ar kada pagalvojai apie tai? Jei
galtum j nuudyti, negaltum uvaldyti.
-Jei j nuudysiu, tapsiu mogum, ir man nebereiks jo uvaldyti.
Riksonas pasitryn aki vokus, tarsi nuo to, kad Lopas nenori girdti jo
argument, jam bt siskaudjusi galva.
-Jei bt galima nuudyti nefilim, jau btume rad bd. Nemalonu tau
sakyti, vaikine, bet jei greitai neatsidursiu tos viesiaplauks grauols
glbyje, man ikeps smegenys. O kai kurios kitos kno dalys...
-Gali rinktis vien i dviej, - tar Lopas.
-K?
-Igelbti mogaus gyvyb ir tapti angelu sargu arba nuudyti savo vasal
nefilim ir tapti mogumi. Rinkis.
-Ar tai dar vienas Enocho knygos" paistalas?
-Mane aplank Dabrija.
Riksonas iplt akis ir suprunkt.
-Psichopate tavo buvusioji? K ji ia veikia? Ar ji taip pat nusidjo? Neteko
sparn?
-Ji atvyko praneti, kad galiu atgauti sparnus, jei igelbsiu mogui gyvyb.
Riksonas dar labiau ipt akis.
-Jei ja pasitiki, sakyiau, eik ir igelbk. Neblogai bti angelu sargu. Saugoti
mirtinguosius nuo pavoj... gali bti smagu, nelygu kok mirtingj tau paskirs.
-Bet jei galiau rinktis? - paklaus Lopas.
-Taigi kaipgi, bet mano atsakymas priklauso nuo vienos labai svarbios
aplinkybs. Esu baisiai girtas... o gal visikai netekau proto? Lopas nenusijuok, tad Riksonas rimtai pridr: - Nra i ko rinktis. Ir tai
kodl. Netikiu Enocho knyga". Tavimi dtas, stengiausi tapti angelu sargu.
A ir pats jau imu apie tai galvoti. Blogai, kad nepastu n vieno mogaus,
kuriam gresia mirtis.
Juodu patyljo. Atsikrats kankinam mini Lopas paklaus:
-Kiek pinig galime usidirbti iki vidurnakio?
-Lodami kortomis ar boksuodamiesi?
-Kortomis.
Riksono akys suspindo.
-K a matau? Dail berniuk? Eik, suskaiiuosiu tau onkaulius. - Jis
apkabino Lopo kakl ir surakino alkne, taiau is sugrieb varov per
liemen ir pargriov ol, abu m vienas kit talyti kumiais.
-Gerai, gerai, - sumaurojo Riksonas ir pasidav ikeldamas rankas. - Jau
sukruvinai man lp, tik to betrko, kad prakirstum. - Jis pamerk ak. Vargu ar toks patiksiu damoms?
-Gal nori mlyns po akimi?
Riksonas pirtais paliet paakius.
-unsnukis! - suriko jis ir tvojo Lopui kumiu.
Atitraukiau pirt nuo Lopo rand. Sprando oda paiurpo, irdis dausi kaip
palusi. Lopo akyse pamaiau mstelint abejon.
Dabar galbt ne pats tinkamiausias laikas pasikliauti loginiu mstymu. Gal

reikia perengti tam tikras ribas. Liautis aidus pagal taisykles. Priimti tai, kam
prietarauja protas.
-Vadinasi, tu tikrai ne mogus, - pasakiau. - Tu - nusidjs angelas. Blogiukas.
- Mano odiai privert Lop nusiypsoti.
-Manai, esu blogiukas?
-Tu uvaldai kit moni... knus.
Jis linkteljo.
-Ar nori uvaldyti ir mano kn?
-Daug k noriu daryti tavo knui, bet ne uvaldyti.
-Kodl netinka tas knas, kur turi dabar?
-Jis tarsi stiklas.fTikras, bet pavirinis, atspindintis mane supant pasaul. Tu
mane matai ir girdi, ir a tave matau ir girdiu. Kai mane lieti, tu tai jauti. A
tavs taip nejauiu. Negaliu tavs pajusti. Visk patiriu lyg per stikl, ir
vienintelis bdas pro j prasibrauti yra uvaldyti mogaus kn.
-Arba ne visai mogaus.
Lopo lp kampuiai sitemp.
-Ar palietusi mano randus matei ons? - spliojo jis.
-Girdjau, kaip kalbjai su Riksonu. Jis sak, kad tu kasmet chevano mnes
dvi savaites turi onsio kn. Be to, jis pasak, kad ir onsis nra mogus. Jis
nefilimas. - is odis nusprdo man nuo lieuvio panibdomis.
-onsis yra nusidjusio angelo ir mogaus hibridas. Jis nemirtingas kaip
angelas, bet turi visus mirtingojo pojius. Nusidjs angelas, norintis jausti
kaip mogus, gali tai padaryti js nefilimo kn.
-Kodl mane buiavai, jei nieko nejautei?
Lopas perbrauk pirtu man per raktikaul, tada nusileido prie irdies. Per
od jauiau j dunksint.
-Todl, kad jauiu ia, irdyje, - tyliai atsak jis. - Nepraradau gebjimo patirti
emocijas. - Lopas atidiai pavelg mane. - Pasakysiu taip: mudu sieja
emocinis ryys.
Nepanikuok", - sakiau sau mintyse. Bet kvpavau tankiai ir negiliai.
-Nori pasakyti, kad gali jausti laim, lides ar...
-Geism, - ubaig jis vos pastebimai nusiypsodamas.
Kalbk, - liepiau sau. - Neleisk savo emocijoms isipltoti. Jas
isiaikinsi vliau, kai gausi atsakymus."
-Kodl nusidjai?
Lopas nuvr mane vilgsniu.
-Kaltas geismas.
Nurijau seil.
-Pinig?
Lopas pasikas smakr. Jis taip darydavo tik tada, kai nordavo nuslpti, k
galvoja, kad lpos netyia neiduot mini. Jis stengsi nuslopinti ypsen.
-Ir kitoks. Vyliausi, nusidjs tapsiu mogumi. Sugund Iev angelai buvo
itremti em, ir pasklido gandas, kad jie prarado sparnus ir tapo
monmis. Jie paliko dang be dideli ceremonij, nedalyvaujant kitiems
angelams. Tai buvo konfidencialu. Neinojau, kad tiems angelams buvo
nuplti sparnai ar kad jie buvo pasmerkti klajoti emje trokdami uvaldyti
moni knus. Tada niekas net negirdjo apie nusidjusius angelus. Tad man
atrod logika, kad, jei nusidsiu, prarasiu sparnus ir tapsiu mogumi. Tuo
metu buvau beprotikai simyljs emik mergin ir maniau, kad dl jos
verta rizikuoti.
-Dabrija sak, kad gali susigrinti sparnus igelbdamas mogui gyvyb.

Tada taptum angelu sargu. Kodl nenori?


Negaljau suprasti, kodl Lopas tam taip prieinasi.
-Ne man skirta bti angelu sargu. A noriu bti mogumi. Labiau nei kada nors
to troktu.
-O kaip Dabrija? Jei js abu jau nesate kartu, kodl ji ia? Maniau, ji paprastas
angelas. Ar ji irgi svajoja tapti mogum?
Lopas sustingo, rankos raumenys sir.
-Dabrija vis dar emje?
-Ji gavo darb mokykloje. Yra naujoji mokyklos psicholog, panel Grin.
Por kart buvau su ja susitikusi. - Man stipriai susuko skrand. - Kai
pamaiau, kas darosi tavo atmintyje, pamaniau, kad Dabrija msi io darbo
nordama bti ariau tavs.
-K tiksliai ji tau pasak per susitikim?
-Patar vengti tavs. Usimin, kad tavo praeitis tamsi ir pavojinga. - Nutilau.
- Ji turbt perdeda, ar ne? - paklausiau, ir nugara perbgo nelaim
pranaaujantis perjimas.
-Turiu parveti tave namo. Paskui sigausiu mokykl ir perirsiu jos bylas.
Gal rasiu k nors naudingo. Geriau jausiuos, kai inosiu, k ji rezga. - Lopas
nutrauk patalyn. - Susisupk, - pasak paduodamas saus paklodi
gniutul.
Sunkiai suvokiau, kas vyksta. Staiga idivo burna.
-Ji vis dar tau neabejinga. Galbt dl to nori mane paalinti.
Ms vilgsniai susitiko.
-Tai dingteljo ir man, - prisipaino Lopas.
Baisi, nerim kelianti mintis skuriavo smegenyse nordama atkreipti mano
dmes. Ji man rkte rk, kad Dabrija tikriausiai ir yra tas vaikinas su
slidininko kauke. Buvau sitikinusi, kad neon atsitrenk ir Vi upuol vyras.
Dabar miau tarti, kad Dabrija apgavo mus abi.
Lopas ijo i vonios vilkdamas lapius markinlius.
-Einu atvarysiu visureig, - pasak jis. - Po dvideimties minui privaiuosiu
prie galini dur. Lauk motelyje.

25
SKYRI U S

O P UI I JUS, duris ukabinau grandinle. Atvilkau fotel ir rmiau dur


ranken. Patikrinau, ar veikia lang sjpdos. Neinojau, ar jos sulaikys Dabrij net neinojau, ar Ji mane persekioja, - bet nusprendiau, kad bus geriau
pasisaugoti. Kiek paingsniavusi po kambar, pamginau paskambinti telefonu,
stoviniu ant naktinio stalelio. Signalo vis dar nebuvo.
Mama mane umu.
Jai neinant ismukau i nam ir nuvaiavau Portland. Ir kaip jai
paaikinsiu, kad apsistojau motelyje su Lopu? Labai pasiseks, jei mama iki
met pabaigos neudraus man ieiti i nam. Ne, man labai pasiseks, jei ji
nemes dabartinio darbo ir netaps pavaduojania mokytoja, kol susiras darb
Koldvoteryje. Mums teks parduoti nam, ir a prarasiu vienintel ry su tiu.
Madaug po penkiolikos minui pavelgiau pro akut duryse. Juoda tamsa.
Atkabinau grandinl ir, kai jau ketinau atidaryti duris, man u nugaros
usiieb viesa. Atsigriau tikdamasi ivysti Da- brij. Kambarys buvo
tuias, bet elektra deg.
Durys atsidar garsiai spragteldamos, ir a ijau koridori. Jis buvo
iklotas kraujo raudonumo, per vidur visikai nusitrynusiu kilimu, iterliotu
neaikiomis tamsiomis dmmis. Sienos negrabiai nudaytos blykia spalva ir
apsilupinjusios.
Neoninis uraas rod, kur yra ijimas. Patraukiau koridoriumi nurodyta
kryptimi ir pasukau u kampo. Prie galini dur pririedjo visureigis. Nriau i
motelio ir okau automobil.
Kai Lopas privaiavo prie nam, viesa nedeg. Nuo grauianios kalts man
sutrauk skrand. Spliojau, ar mama naro apylinkes mans iekodama.
Lietus liovsi, rkas prikibo prie dailyleni, ant krm karojo tarsi kaldiniai
blizguiai. Palei prieva augantys mediai dl nuolatini iaurs vj buvo
susisuk ir isikraip. Visi tamss namai sutemus atrodo nesvetingai, bet
ms su maais langeliais, lenktu stogu, nusdusia veranda ir apaugs
laukinmis gervuogmis stksojo kaip vaiduoklis.
-Apeisiu nam, - pasak Lopas ropdamasis i automobilio.
-Manai, Dabrija viduj?
Jis papurt galv.
-Bet nekenks apsidrausti.
Laukiau visureigyje, kol Lopas ijo pro pagrindines duris.
-N gyvos dvasios, - prane jis. - Vaiuoju mokykl ir griu, kai tik ikrsiu
jos kabinet. Galbt ji paliko k nors naudingo.
I vaikino balso buvo galima sprsti, kad jis pats tuo abejoja.
Atsisegiau saugos dir ir liepiau kojoms greitai neti mane taku. Kai
pasukau dur ranken, igirdau, kaip Lopas atbulas irieda i prie- vaos.

Verandos lentos sugirgdjo po kojomis, ir staiga pasijutau labai vienia.


Nedegdama vies apjau visus kambarius - pradjau nuo pirmo aukto,
paskui ulipau vir. Lopas jau patikrino nam, bet pamaniau, kad dar viena
pora aki nepakenks. Kai sitikinau, kad niekas nesislepia po baldais, u duo
uuolaid ar spintose, usitempiau Levis dinsus ir juod megztin su V"
raids formos ikirpte. Susiradau nenumatytiems atvejams skirt mobilj,
kur mama laiko pirmosios pagalbos vaistinlje po praustuvu, ir surinkau jos
numer.
Mama atsiliep po pirmo signalo.
-Alio? Nora? ia tu? Kur tu? A labai nerimavau!
Giliai kvpiau ir meldiausi, kad rasiau reikiam odi isisukti i ios
padties.
-Nesijaudink, mama... - pralemenau paiu nuoirdiausiu ir atsipraomu balsu.
-Apsm Kaskados keli, todl jis buvo udarytas, - aikino mama. - Turjau
grti ir apsistoti Milikeno malno" viebutyje, ten esu ir dabar. Mginau
skambinti namus, bet, matyt, nutrko ryys. Skambinau ir tavo mobiliuk,
bet neatsiliepei.
-Palauk. Tai vis laik buvai Milikeno malne"?
-O kur daugiau?
Tyliai su palengvjimu atsidusau ir pritpiau ant vonios krato.
-Nieko sau, - atsakiau, - a irgi negaljau su tavim susisiekti.
-I kokio numerio skambini? - paklaus mama.
-I atsarginio mobiliojo.
-O kur tavasis?
-Pameiau.
-K!? Kur?
Tvirtai nusprendiau, kad man lieka vienintel ieitis - pameluoti, kad buvau
iopla. Nenorjau jaudinti mamos. Taip pat nenorjau, kad ji man skirt nam
aret neribotam laikui.
-Greiiausiai kur nors nukiau. Tikiuosi, atsiras.
Prie moters lavono.
-Paskambinsiu tau, kai tik atidarys keli, - paadjo mama.
Tada nutariau pasikalbti su Vi. Po penkto signalo sijung atsakiklis.
-Kur esi? - paklausiau. - Nedelsdama paskambink man iuo numeriu.
Uvoiau telefon ir sikiau kien stengdamasi save tikinti, kad Vi viskas
gerai. Taiau inojau, jog tai netiesa. Mudvi sieja nematoma gija, ir nuojauta
jau seniai man kuda, kad draugei gresia pavojus.
Virtuvje ant spintels pamaiau geleies tabletes, tuojau pat dvi prarijau
ugerdama okoladiniu pienu. Lukteljau, kol geleis pateks organizm,
kvpavimas darsi gilesnis ir ltesnis. Kai norjau padti pien aldytuv,
ivydau j, stovini virtuvs ir skalbyklos tarpduryje.
Pajutau, kad kojos sulapo, ir supratau, kad imeiau pien.
-Dabrija?
Truput nustebusi ji pakreip galv.
-inai mano vard? Ak, Lopas.
Atatupsta pasitraukiau prie plautuvs, laikydamasi atstu nuo sibrovls.
Dabrija visai nepanjo panel Grin. Jos plaukai buvo susitar, dantys
iiepti kaip alkano vries. Akys blizgjo, paakiai buvo pajuod.
-Ko nori? - paklausiau.
Ji nusijuok, ir is juokas nuskambjo tarsi ledo gaballi skimbiojimas
stiklinje.

-Noriu Lopo.
-Jo ia nra.
Ji linkteljo.
-inau. Prie eidama vid palaukiau, kol jis ivaiuos. Taiau ne tai turjau
omenyje, kai sakiau, kad noriu Lopo.
I koj kraujas dunksdamas pldo ird ir sukl svaigul. Viena ranka
atsirmiau spintel, kad ilaikyiau pusiausvyr.
-inau, kad per ms seansus mane nipinjai.
-Ar tai viskas, k inai apie mane? - paklaus ji vilgsniu skverbdamasi man
akis.
Prisiminiau vakar, kai pasirod, jog kakas iri pro miegamojo lang.
-nipinjai mane ir ia, - pridriau.
-Tavo namuose esu pirm kart. - Ji pirtu perbrauk virtuvs viduryje rengt
virykl ir atsisdo ant taburets. - Graiai sikrte.
-Leisk atgaivinti tavo atmint, - tariau vildamasi, jog kalbu drr iai. Spoksojai pro mano miegamojo lang, kai miegojau.
Dabrija plaiai isiviep.
-Ne. Bet sekiau, kai buvai ivykusi apsipirkti. Upuoliau tavo draug ir jos
galvoje pasjau uuomin, veriani manyti, kad j sualojo Lopas. Labai
stengtis ir nereikjo. Beje, jis nra jau toks nepavojingas. Man labai reikjo
priversti tave jo bijoti kiek manoma labiau.
-Kad jo vengiau.
-Taiau tu nevengei. Tu vis dar trukdai mums.
-Kam?
-Liaukis, Nora. Jei inai, kas esu, tada supranti, ko atjau. A noriu grinti
Lopui sparnus. Jam ne vieta emje. Jis turi bti su manimi. Lopas padar
klaid, ir a turiu j itaisyti. - Dabrijos balsas buvo rytingas. Ji pakilo nuo
taburets, apjo virykl ir m artintis prie mans.
Traukiausi atatupsta stengdamasi laikytis nuo jos per atstum. Kartligikai
svarsiau, kaip nukreipti jos dmes. Arba pabgti. iame name gyvenu
eiolika met. inau, kaip idstytos patalpos. inau visus slaptus ukaborius
ir geriausias vietas pasislpti. sakiau smegenims sukurti plan - greit ir
genial. Nugara atsirmiau indauj.
-Lopas negr pas mane tol, kol tu mums painiosies po kojomis, - pareik
Dabrija.
-Manau, perdtai vertini jo jausmus man.
Man pasirod, kad verta sumenkinti mudviej ry. Regis, Dabri- jos
egoizmas buvo svarbiausia varomoji jga, skatinanti j veikti.
Jos veide nuvito nuostaba.
-Vadinasi, manai, kad tuos jausmus jis jauia tau? Vis laik manei... -Ji
nusikvatojo. - Jis ia bna ne dl to, kad tave myli. Jis nori tave nuudyti.
Papuriau galv.
-Jis mans neudys.
Dabrijos lp kampuiai sitemp.
-Jei tuo tiki, esi dar viena jo suvediota mergina. Jis tai daro talentingai, gudriai pridr ji. - Kad ir kaip ten bt, tavo vard jis gundydamas ipe i
mans. Lopui tereikjo velniai prie mans prisiliesti. Pasidaviau jo kerams ir
pasakiau, kad tau gresia mirtis.
inojau, apie k ji kalba. Bdama Lopo atmintyje, tapau kaip tik ios
akimirkos liudytoja.
-O dabar jis nori t pat padaryti tau, - gsdino Dabrija. - Idavyst skaudina,

ar ne?
Ltai papuriau galv.
-Ne...
-Jis ketina tave panaudoti kaip auk! - pratrko ji. - Matai i ym? - Ji
bed pirtu man rie. - Ji rodo, kad esi nefilimo palikuo- n. Ir ne bet kurio,
o onsio Lang, Lopo vasalo.
Pavelgiau savo rank ir trumpai patikjau Dabrija, taiau inojau, kad ja
pasikliauti negalima.
-Yra tokia venta Enocho knyga" - aikino Dabrija. - Joje apraoma, kaip
nusidjs angelas nuudo savo vasal paaukodamas vien jo moterik
palikuoni nefilim. Nemanai; kad Lopas nori tave nuudyti? Ko jis labiausiai
trokta? Paaukojs tave jis taps mogumi. Jis turs visk, ko nori. Ir negr
su manim namo.
Dabrija i medinio laikiklio, stovinio ant spintels, itrauk didel peil.
-tai kodl privalau tavim atsikratyti. Regis, nuojauta mans neapgavo. Tavs
laukia mirtis.
-Netrukus gr Lopas, - pasakiau jausdama pykinim. - Gal nori visa tai aptarti
su juo?
-Tavo mirtis bus greita, - neatstojo Dabrija. - A esu mirties angelas. Gabenu
sielas pomirtin gyvenim. Kai baigsiu, perneiu tavo siel per udang. Tau
nra ko bijoti.
Norjau surikti, bet gerkl uako. Atsargiai pasislinkau u indaujos. Mus
skyr virtuvinis stalas.
-Jei esi angelas, kur tavo sparnai?
-Daugiau nieko neklausink.
Dabrija m nekantrauti ir grsmingai artintis prie mans.
-Ar seniai ikeliavai i dangaus? - paklausiau traukdamasi nuo jos. - ia esi
jau kelis mnesius, ar ne? Nejau manai, kad kiti angelai tavs nepasigedo?
-Nejudk, - perspjo ji pakeldama peil, nuo kurio amen blyk- iodama
atsispindjo viesa.
-Dl Lopo esi linkusi usitraukti daugyb bd, - pasakiau. Man nepavyko
nuslopinti paniekos taip, kaip norjau. - Stebiuosi, kad ne- sieidi, jog jis
naudojasi tavimi tada, kai esi jam reikalinga. Taip pat stebiuosi, kad apskritai
nori jam sugrinti sparnus. Nejau po to, k jis tau padar, nesidiaugi, kad
buvo itremtas em?
-Jis pamet mane dl niekingos emikos merginos, - piktai drb Dabrija
aiaruodama ydromis akimis.
-Jis tavs nepamet. Ne visai. Jis nusidjo...
-Jis nusidjo, nes norjo bti mogus kaip ir ji! Juk jis turjo mane - manei Dabrija paaipiai nusijuok, bet nepajg nuslpti nei pykio, nei apmaudo. I pradi buvau skaudinta, pikta ir stengiausi daryti visk, kas mano galioje,
kad j pamiriau. Kai arkangelai suprato, kad jis ne juokais mgina tapti
mogumi, pasiunt mane em jo perkalbti. Pasakiau sau, kad daugiau jo
nesimylsiu, bet kas i to?
-Dabrija... - sunibdjau.
-Jam net nebuvo svarbu, kad mergina kilusi i ems dulki] Js - visi esate savanaudiai ir nevalyvi! Js knai pasileid ir nedrausmingi. Vien
akimirk js patiriate diaugsmo virn, o kit atsiduriate ant nevilties
slenksio. Tai bjauru! N vienas angelas to netrokt! -Ji energingai
nusiluost aaras. - Pavelk mane! Vos pajgiu susitvardyti! Per ilgai
murdiausi ia, mogikajame purve!

Apsisukau ir ibgau i virtuvs parversdama kd ir utverdama Dabrijai


keli. Bgau koridoriumi suprasdama, kad pasispendiau spstus. Name buvo
du ijimai: pro pagrindines duris, kurias Dabrija pasiekt anksiau u mane,
jei sutrumpint keli per svetain, ir galines duris, ieinanias i valgomojo,
kur ji buvo urmusi.
Kakas stipriai pastm mane i nugaros, ir a nriau priek. Koridoriuje
plojausi ant pilvo ir iuoiau, kol sustojau. Apsiveriau auktielninka. Dabrija,
nukreipusi peil mane, skland madaug per metr ore, jos oda ir plaukai
spindjo akinamai baltai.
Daug negalvodama i vis jg spyriau vir. Isirieiau lanku,
atsiremdama kita koja, ir taikiau Dabrijai rank. Imuiau peil. Kai nuleidau
kojas, Dabrija pirtu mosteljo viestuv, stovint ant stalelio prie dur ir
blok mane j. Nusiritau al jausdama, kaip po manimi treki suduusio
viestuvo uks.
-Judinkis! - sak Dabrija ir prie dur stoviniu suolu ubarikadavo pagrindines
duris ukirsdama man keli.
Repekojau laiptais per dvi pakopas laikydamasi turkl, kad judiau
spariau. U nugaros igirdau Dabrijos juok, ir turklai su trenksmu nuvirto
emyn. Atsiloiau, kad nenukrisiau nuo neaptvert laipt. Atgavusi
pusiausvyr, nuskuodiau per paskutines laipt pakopas. lkiau mamos
miegamj ir usirakinau stiklintas duris.
-Atsiverkite! - sak Dabrija kitapus dur. Medis skilo, kai durys band veikti
spyn.
Man nebeliko laiko.
Pribgau prie idinio ir panriau po atbraila. Vos spjau traukti ir kiti
dmtak kojas, kai durys plaiai atsivr atsitrenkdamos sien. Igirdau, kaip
Dabrija ingsniuoja prie lango.
-Nora! - paauk ji velniu, krauj stingdaniu balsu. - inau, kad esi alia!
Jauiu tave. Tau nepavyks nei pabgti, nei pasislpti - jei prireiks, sudeginsiu
nam po vien kambar, kad tave rasiau! Paskui padegsiu laukus. Gyva
neitrksi!
U idinio suibo ryki auksin viesa ir pasigirdo siliepsnojan- ios ugnies
voktimas. Nuo liepsn apatinje achtoje m okti eliai. Kelis kartus
kvpiau ir i lto ikvpiau, kad praeit kojas traukiantis mlungis. Lopas
sak, kad vaiuoja mokykl. Kada jis gr?
Neinojau, ar Dabrija vis dar yra kambaryje, taiau baiminausi, kad jei
neilsiu dabar, pateksiu ugnies spstus, tad i pradi nuleidau idinio
acht vien koj, paskui kit. Ilindau i po atbrailos. Dabrijos nebuvo
matyti, bet liepsnos lai sienas, kambaryje per dmus buvo nemanoma
kvpuoti.
Nuskubjau koridoriumi nedrsdama leistis apai, nes maniau, kad
Dabrija tikisi, jog mginsiu pabgti per kurias nors duris. Atsidrusi savo
miegamajame, atidariau lang. U jo gana arti augo tvirtokas medis, kur
galjau lipti. Galbt man pavykt pasislpti nuo Dabri- jos tirtame, u namo
tvyraniame rke? Artimiausi kaimynai gyvena toliau nei u kilometro, tad pas
juos galiau nuskuosti per septynias minutes. Kai jau ketinau kiti koj pro
lang, koridoriuje kakas sugirgdjo.
Tyliai usidariau drabuinje ir surinkau pagalbos numer.
-Kakas mano namuose nori mane nuudyti, - sunibdjau operatorei. Vos
spjau pasakyti adres, ir mano miegamojo durys atsidar. Nuiuvau.
Pro drabuins lentjuostes stebjau, kaip kakoks elis eina kambar.

viesa buvo blausi, maiau prastai, tad smulkmen neirjau. mogysta


praskleid naktines uuolaidas ir pavelg lauk. Pirtu perbrauk per mano
kojines ir apatinius, gulinius pravirame staliuje. Nuo tualetinio stalelio
pakl mano sidabrines ukas, apirjo ir padjo. Kai mogysta pasisuko
spint, supratau papuolusi bd.
Grabaliodama ranka drabuins grindis iekojau, kuo galiau apsiginti.
Alkne atsitrenkiau bat di krv ir j nugrioviau. ingsniai priartjo.
Kai atsidar drabuins durys, meiau vien bat. Sugraibiusi leidau ir
antr.
Lopas pusbalsiu nusikeik, ipl man i rank trei bat ir nusvied j
sau u nugaros. Jga itemp mane i drabuins ir pastat ant koj. Man
nespjus apsidiaugti, kad ia jis, o ne Dabrija, Lopas prisitrauk mane ir
apkabino.
-Kaip tu? - sukudjo man aus.
-Dabrija ia, - atsakiau. Mano akys buvo pritvinkusios aar, keliai drebjo,
pajgiau stovti tik laikoma Lopo. - Ji degina ms nam.
Lopas djo man deln raktelius ir sugniau pirtus.
-Visureigis stovi gatvje. Lipk j, usirakink i vidaus, nuvaiuok Delfus ir
lauk mans ten. - Paskui kilsteljo mano smakr, kad pavelgiau jam akis.
Jis vos prisiliet lpomis prie manj, bet nuo io buinio mano kn perliejo
kario banga.
-O k veiksi tu? - paklausiau.
-Pasirpinsiu Dabrija.
-Kaip?
vilgsniu jis atsak: Ar tikrai nori inoti smulkmenas?"
Tolumoje sukauk sirenos. Lopas pavelg pro lang.
-Tu paskambinai policijai?
-Maniau, kad tu - Dabrija.
Vaikinas jau eng pro duris.
-A vysiuosi Dabrij, o tu visureigiu vaiuok Delfus ir lauk mans ten.
-O kaip gaisras?
-Juo pasirpins policija.
Suspaudiau raktelius. Visk sprendianti smegen dalis suskilo ir blaksi
prieingomis kryptimis. Norjau dingti i nam, atsidurti kuo toliau nuo
Dabrijos ir vliau susitikti su Lopu, bet negaljau atsikratyti vienos kyrios
minties. Dabrija pasak, jog Lopas privalo mane paaukoti, kad tapt mogumi.
Ji pasak tai ne atsainiai ar nordama suerzinti. Net ne siekdama mane
nuteikti prie Lop. Jos odiai nuskambjo altai ir rimtai. Taip rimtai, kad
Dabrija mgino nuudyti mane anksiau, nei tai padarys Lopas.
Radau visureig gatvje, kaip ir sak Lopas. kiau rakt spynel ir visu
greiiu nurkau Hotorno keliu. Nusprendusi, kad nra prasms vl skambinti
Vi mobilj, surinkau jos nam telefono numer.
-Labas, ponia Skai, - kreipiausi, tarsi nieko neprasto nebt nutik. - Ar Vi
namie?
-Sveika, Nora! Ji ivaiavo prie kelias valandas. kakok pasilinksminim
Portlande. Maniau, ji su tavim.
-Hm, mes isiskyrme, - pamelavau. - Ar ji sak, kur vyks, kai
pasilinksminimas baigsis?
-Ji norjo pairti film. Be to, neatsako mobiliuoju, tad spju, kad ijung,
kol vyksta seansas. Ar viskas gerai?

Nenorjau jos gsdinti, bet taip pat neketinau raminti, kad viskas gerai. Man
niekas neatrod gerai. Kai paskutin kart kalbjoms, Vi buvo su Eliotu. O
dabar ji neatsiliepia telefonu.
-Nemanau, - atsakiau. - Vaiuosiu jos iekoti. Pradsiu nuo kino teatro. O js
gal paiekokite promenadoje?

26

SKYRI U S

UVO SE KM A D I E N I O V A K A R A S prie pavasario atostogas, ir kino


teatr prigujo daugyb moni. Atsistojau eil prie kasos ir be paliovos
dairiausi, ar kas mans neseka. Kol kas nieko tartino nepastebjau, o u
susigrdusi moni buvo patogu pasislpti. tikinjau save, kad Lopas
pasirpins Dabrija, ir man nereikia dl to nerimauti, bet bti budriai
nepakenks.
inoma, irdies gilumoje supratau, kad didiausi nerim man kelia ne
Dabrija. Anksiau ar vliau Lopas supras, kad a nenuvaiavau Delfus.
Remdamasi ankstesne patirtimi neturjau iliuzij, kad man pavyks ilgai nuo jo
slptis. Lopas mane suras. Ir tada bsiu priversta

uduoti jam klausim, kurio labai bijojau. Tiksliau, bijojau atsakymo, nes
pasmonje kirbjo abejon, nibdanti, jog Dabrija sak ties apie tai, ko
reikia, kad Lopas galt valdyti mogaus kn.
Prijau prie kasos langelio. Puss deimtos seansai tik prasidjo.
-Vien Auk", - pasakiau negalvodama.
Pavadinimas man pasirod vaiduoklikai ironikas. Nenordama daugiau
apie tai galvoti, panariau kiense, itraukiau smulki banknot pluot,
sauj monet ir prakiau pro langel vildamasi, kad pakaks.
-Jzau, - tar kasinink spoksodama monetas, yranias po langeliu.
Atpainau, kad ji i ms mokyklos. Moksi baigiamojoje klasje, buvau tikra,
kad merginos vardas Keil ar Kail. - Labai ai, - padkojo ji. - Galima
pamanyti, kad u tavs nra eils.
U nugaros pasigirdo keiksmai.
-Itutinau taupykl, - mginau sarkastikai paaikinti.
-Nejuokauji? Ar ia viskas, k turi? - paklaus ji atsidusdama ir stumdydama
monetas dvideimt penki, deimties, penki ir vieno cento krveles.
-inoma.
-Nesvarbu. U tok darb man per maai moka. - Kasinink pro langel ikio
man biliet. - Yra tokie daikiukai, vadinami kredito kortelmis...
Paiupau biliet.
-Gal kartais vakar ia matei Vi Skai?
-Koki Bi?
-Vi Skai. Ji deimtok. Buvo su Eliotu
Saundersu.
Keil ar Kail isprogino akis.
-Gal manai, kad neturiu k veikti? Kad sdiu ia ir stengiuosi siminti
kiekvien veid?
-Tiek to, - atsidusau ir patraukiau prie jimo.
Koldvoterio kino teatre yra dvi sals abipus bufeto. Kai tik kontrolierius
perpl mano biliet pusiau, patraukiau antrosios sals duris ir
murkteljau tams. Filmas jau buvo prasidjs.
Sal beveik pilna, irjau vos kelias tuias kdes. jau tarpueiliu
dairydamasi Vi. Nusileidusi emyn patraukiau palei pirm eil. Tamsoje buvo
sunku velgti veidus, taiau beveik neabejojau, kad Vi salje nra.
Paskui nujau kit sal. i nebuvo tokia pilna. Ir ia Vi neradau. Atsisdusi
sals gale, pamginau susikaupti.
Visas is vakaras atrod kaip iurpi pasaka, kuri patekau, bet nemoku
pasprukti. Pasaka su nusidjusiais angelais, moni hibridais ir ritualiniu auk
udymu. Nykiu pasitryniau apgam. Ypa buvo ne prie irdies, kad galbt
esu nefilimo palikuon.
Isitraukiau atsargin mobilj ir patikrinau praleist skambui sra. N
vieno.
Kai kiau telefon kien, kakas man kyteljo kartonin dut spragint
kukurz.
-Ialkai? - igirdau bals prie pat peties, tyl ir ne itin diaugsming.
Stengiausi kvpuoti ramiai. - Stokis ir eik i sals, - paliep Lopas. - A eisiu
tau i paskos.
N nekrusteljau.
-Drok, - pakartojo jis. - Mums reikia pasikalbti.
-Apie tai, jog turi mane paaukoti, kad uvaldytum mogaus kn? - atsainiai
paklausiau, nors jauiausi sunki, tarsi biau pripilta vino.

-Juokinga, jei patikjai, kad tai tiesa.


-A tikrai manau, jog tai tiesa!
Na, beveik. Tik lindo kyri mintis: jei Lopas nori mane nuudyti, kodl iki iol
to nepadar?
-, - subar prieais sdintis vaikinas.
-Ieik arba a tave ineiu, - pagrasino Lopas.
Atsigriau.
-K pasakei?
-, - tild tas pats vyrukas.
-Kaltink j, - pasakiau jam rodydama Lop.
-Klausyk, - atsigr vyrukas. - Jei nenutilsi, ikviesiu apsaug.
-Puiku, eik ir kviesk apsaug. Paprayk, kad ivest j, - tariau rodydama j
Lop. - Pasakyk, kad jis nori mane nuudyti.
-Tai a noriu tave nuudyti, - suvokt atsigrusi vyruko draug.
-Kas nori tave nuudyti? - paklaus vyrukas. Jis vis dar irjo per pet, bet
buvo sutriks.
-ia nieko nra, - tar mergina.
-Verti juos manyti, kad jie tavs nemato, ar ne? - kreipiausi Lop, pajutusi
pagarbi baim jo galiai, nors ir nekeniau u tai, kad ia galia naudojasi.
Lopas dirbtinai nusiypsojo.
-Jzau! - suaimanavo mergina ikeldama rankas vir. Ji piktai suaibavo
akimis ir paliep vyrukui: - Daryk k nors!
-Liaukis kalbjusi, - papra mans vyrukas ir mosteljo ekran. - irk
film. tai mano limonadas.
Islinkau tarpueil. Jauiau, kaip Lopas pdina man u nugaros, nejaukiai
arti, beveik liesdamas. Jis neatsitrauk, kol neijome i kino sals. Paskui
Lopas grieb man u rankos ir per foj nusived moter tualet.
-Tave traukia mergin tualetai? - nusiaipiau.
Jis stm mane pro duris, urakino ir atsiliejo jas nugara. dmiai mane
irjo. Ir jo vilgsnis bylojo, kad nort mane negyvai upurtyti.
Stovjau nugara atsirmusi spintel, delnais sikibusi kratus.
-Pyksti, kad nenuvaiavau Delfus? - Kilsteljau ir taip drebant pet. - Kodl
Delfus, Lopai? Jau sekmadienio vakaras. Delfus netrukus udarys. Dl kokios
svarbios prieasties norjai, kad vaiuoiau tams pramog park, kuris
netrukus ituts?
Vaikinas prijo taip arti, kad po beisbolo kepuraite maiau tamsias jo akis.
-Dabrija sak, jog turi mane paaukoti nordamas uvaldyti mogaus kn, ipykinau.
Lopas patyljo.
-Ir tu tiki, kad taip padarysiu?
Nurijau seil.
-Vadinasi, tai tiesa?
Susirmme vilgsniais.
-Auka turi bti smoninga. Tiesiog nuudydamas nieko nepasieksiu.
-Ir tu esi vienintelis, galintis su manim taip pasielgti?
-Ne, bet tikriausiai vienintelis, inantis rezultat, ir vienintelis, kuris galt
pamginti. Dl to atvykau mokykl. Turjau atsidurti ariau tavs. Buvai
man reikalinga. Dl ios prieasties sibroviau tavo gyvenim.
-Dabrija sak, kad buvai pamils mergin. - Nekeniau savs, kad taip
neprotingai pavyduliauju. Juk turime kalbti ne apie mane. Tai kvota. - Kas
atsitiko?

Trokau, kad Lopas iduot paslapt, kaip skaityti jo mintis, bet jo juodos,
altos akys buvo bejausms.
-Ji paseno ir mir.
-Tau turjo bti skaudu, - sausai pasakiau.
Prie atsakydamas jis lukteljo. Paskui prabilo tokiu prislgtu balsu, kad a
net nustrau.
-Norjai, kad visk ikloiau. Taip ir padarysiu. Pasakysiu visk. Kas esu ir k
padariau. Iki menkiausios smulkmenos. Visk. Taiau tu privalai paprayti.
Privalai to norti. Galsi suinoti, kas a buvau arba kas esu. Nesu geras, pareik jis perverdamas mane akimis, jos sugr vies, taiau
neatspindjo, - bet buvau dar blogesnis.
Nekreipdama dmesio spazmus skrandyje tariau:
-Pasakok.
-Kai pirm kart j ivydau, dar buvau angelas. Geismas uvald mane
akimirksniu. Nieko apie j neinojau, bet supratau, jog padarysiu visk, kad
tik galiau bti ariau jos. Kur laik j stebjau, paskui man galv ov
mintis, kad jei nusileisiau em ir uvaldy- iau mogaus kn, biau
ivarytas i dangaus ir tapiau mogum. Neinojau apie chevan. Nusileidau
em vien rugpjio nakt, bet nepajgiau uvaldyti kno. Grtant dang
brys kerijani angel mane sustabd, nurov sparnus ir imet i
dangaus. Ikart supratau, kad kakas ne taip. velgdamas mones jauiau
tik trokim siskverbti j knus. Netekau vis savo gali, nusilpau ir
suniekjau. Buvau ne mogus, o nusidjs angelas. Supratau, kad tuiai
visko atsisakiau. Be paliovos koneveikiau save. Manau, kad be reikalo
pasiaukojau. - Lopas stebeilijo mane, lyg biau permatoma. - Bet jei
nebiau nusidjs, nebiau sutiks tavs.
Prietaringi jausmai taip ugul krtin, kad pamaniau, jog udusiu.
Tramdydama aaras klausinjau toliau:
-Dabrija sak, kad mano apgamas reikia, jog esu Consio pali- kuon. Ar tai
tiesa?
-Ar tikrai nori igirsti atsakym?
Neinojau, ko noriu. Mano pasaulis sueijo, dabar beliko sulaukti
kulminacijos. Nebuvau Nora Grei, paprasta mergina. Buvau kakieno - net ne
mogaus - palikuon. O mano irdis plyo dl kito nemogaus. Tamsos angelo.
-Pagal kuri giminysts linij? - galiausiai paklausiau.
-Pagal tio.
-Kur dabar onsis?
Nors buvome susij giminysts ryiais, man norjosi, kad onsis bt toli.
Labai toli. Utektinai toli, kad ms ryys atrodyt netikras.
Lopo aulini bat nosys atsirm j mano teniso batelius.
-Neketinu tavs udyti, Nora. Neudau moni, kurie man svarbs. O tu esi io
srao pirmoje eilutje.
Mano irdis nerimastingai suspurdjo. Delnais jsirmiau Lopui pilv, tok
kiet, kad net nejdubo. Stengiausi ilaikyti saug atstum, nors tai buvo
beprasmika, net aukta tvora, kuria leidiama elektros srov, neapsaugot
mans nuo Lopo.
-Ksiniesi mano asmenin erdv, - pasakiau atsargiai traukdamasi.
Lopas vos pastebimai ypteljo.
-Ksinuosi? Tai ne stojamasis egzaminas, Nora.
Nubraukiau plaukus u aus ir engiau nema ingsn al pro
praustuv.

-Jauiuosi uspeista. Man trksta... erdvs.


O i ties man reikjo aiki rib. Valios. Mane reikjo udaryti narv, nes
vl parodiau, kad negaliu savimi pasikliauti, kai greta yra Lopas. Turjau pulti
prie dur, bet... taip nepadariau. Stengiausi tikinti save, kad nebgu, nes man
reikia atsakym, nors tai buvo tik viena prieastis. Buvo ir kita, apie kuri
nenorjau galvoti. Jausmai. Su jais kovoti beprasmika.
-Ar dar k nors nuo mans slepi? - pasiteiravau.
-Nuo tavs - daug k.
Pairdiuose pajutau tutum.
-Pavyzdiui?
-Pavyzdiui, k jauiu bdamas usirakins su tavim. - Lopas atsirm man
u nugaros kabant veidrod, visu svoriu palinkdamas prie mans. - Net
nesivaizduoji, kaip mane veiki.
Papuriau galv.
-Nemanau. Tai nevykusi, neteisinga mintis.
-Teisingumas gali bti labai vairus, - sumurmjo jis. - Mes vis dar esame
saugioje zonoje.
Savisauga man auk: Bk, gelbkis!" Deja, kraujas ausyse, ir a
prastai girdjau. Matyt, ir protas drumstsi.
-Neabejotinai teisinga. Paprastai teisinga,- neatlyo Lopas. - Daniausiai
teisinga. Galbt teisinga.
-Galbt dabar neteisinga, - atoviau ir vokdama kvpiau oro.
Akies krateliu pastebjau sien grt gaisro pavojaus rankenl. U
trij, gal keturi metr. Jei spiau perbgti kambar ir j patraukti anksiau,
nei Lopas mane nutvers, atbgt apsauga. Biau igelbta. Juk to ir noriu...
ar ne?
-Netiks sumanymas, - supeik Lopas purtydamas galv.
Vis tiek puoliau prie rankenls. Suiupau svirt ir nulenkiau, kad
suskambt pavojaus sirena. Deja, svirtis nepasidav. Kad ir kiek stengiausi, ji
nepajudjo. Paskui atpainau savo galvoje Lop ir supratau, kad jis vl aidia
su mano smegenimis.
Atsigriau j.
-Dink i mano galvos!
Nurkau prie jo ir stipriai pastmiau. Jis ingteljo atatupstas, kad ilaikyt
pusiausvyr.
-U k? - paklaus jis.
-U vis vakar.
U tai, kad einu dl jo i proto, nors inau, kad tai blogai. Lopas yra
didiausias blogis. Jis toks blogas, kad atrodo geras, ir dl to jauiausi visikai
praradusi savitvard.
Gal biau trenkusi jam antaus, jei Lopas nebt sugriebs mans u pei
ir prispauds prie sienos. Mudviej niekas nebeskyr.
-Bkim atviri, Nora. Tu mane rimtai. - Atsivr begalin jo aki gelm. - Ir a
tave rimtai.
Lopas palinko prie mans ir prisiglaud lpomis. Ties sakant, jis
prisiglaud beveik visu knu. Susiliet kelios strategins ms kn vietos, ir
man prireik vis valios pastang, kad isivaduoiau i jo glbio.
-Dar nebaigme kalbtis. Kas atsitiko Dabrijai?
-Ja pasirpinta.
-K tai reikia?
-Dl to, kad ksinosi tave nuudyti, ji neteks sparn. Kai tik mgins grti
dang, kerijantys angelai juos nupl. Anksiau ar vliau tai turjo nutikti.
A tik paspartinau vykius.

-Vadinasi, tu pats... juos nuplei? ,


-Jie m gesti, plunksnos sulinjo ir isipeiojo. Jei ji bt emje likusi
dar ilgiau, kiti nusidj angelai j ivyd i plunksn bt suprat, kad Dabrija
irgi nusidjo. Jei a nebiau to padars, bt padars kuris nors kitas
nusidjs angelas.
Isisukau nuo dar vieno mginimo mane apkabinti.
-Ar ji dar nekviesta pasirodys mano gyvenime?
-Sunku pasakyti.
Lopas kaip aibas iupo u megztinio ir prisitrauk mane prie savs.
Krumpliais perbrauk od prie bambos. Mano knu tuo pat metu perbgo ir
kartis, ir ledinis altis.
-Tu galtum j veikti, angele, - pasak Lopas. - Maiau jus abi kovojant, ir
buvau tavo pusje. Tam mano pagalbos tau nereikia.
-O kam reikia?
Jis nusijuok aikiai apimtas geismo. Jo vilgsnis tapo ne toks skvarbus ir
buvo nukreiptas tik mane. ypsojosi kaip tikras lapinas... tik velniau. Kakas
emiau mano bambos sujudo ir susisuko.
-Durys urakintos, - pasak Lopas'. - O mudu turime nebaigt reikal.
Regis, mano knas nebeklaus proto. Tiksliau, j nuslopino. Sly- dau
rankomis jo krtine ir apsivijau aplink kakl. Lopas pakl mane sums u
klub, ir a kojomis apsivijau jam liemen. irdis dausi, bet man buvo n
motais. sisiurbiau jam lpas siaistrinusi nuo apkabinusi mane rank,
jausdama, kaip apima ekstaz...
Mano kienje subirb mobilusis. Sunkiai kvpuodama atsipliau nuo Lopo.
-Tegul sijungia balso patas, - patar Lopas.
Pasmone suvokiau, kad svarbu atsiliepti skambut. Negaljau prisiminti
kodl; buiuojantis su Lopu igaravo visi rpesiai. Isilaisvinau i jo glbio ir
nusigriau, kad jis nepastebt, kaip mane ubr toks trumpas buinys.
Mano irdis digavo.
-Alio? - atsiliepiau slopindama nor nusivalyti isiterliojus lp blizg.
-Grauole! - tar Vi. Ryys buvo blogas, draugs bals slopino trakesys. - Kur
esi?
-Kur tu esi? Ar vis dar su Eliotu ir Duliu? - Delnu usidengiau kit aus, kad
geriau girdiau.
-Mokykloje. Mes silaume, - idykls balsu atsak draug. - Norime aisti
slpyni, bet dviem komandoms trksta moni. Gal... inai, kas ketvirtas
galt paaisti su mumis?
Igirdau kak neriliai vapant.
-Eliotas nori, kad tau pasakyiau, jog jei neatvaiuosi aisti kaip jo partner...
luktelk... k? - kreipsi kak Vi.
Igirdau Elioto bals.
-Nora? Atvaiuok su mumis paaisti. Antraip skvere pamatysi med su
iraiytu Vi vardu.
Mane nupurt altis.
-Palauk, - pralemenau. - Eliotai? Vi? Ar girdit mane?
Bet ryys nutrko.

27
SKYRI U S

as s kamb i no ?-paklausLopas.
Mane krat drebulys. Ne i karto stengiau atsakyti.
-Vi su Eliotu ir Duliu silau mokykl. Jie nori, kad su jais susitikiau.
Eliotas nuskriaus Vi, jei neatvaiuosiu. - Pavelgiau Lop. - Turbt jis j
nuskriaus, jei ir atvaiuosiu.
Lopas sukryiavo rankas ant krtins ir susirauk.
-Eliotas?
-Prajusi savait bibliotekoje radau straipsn, kuriame raoma, kad
Eliotas buvo apklaustas tiriant mogudysts Kinghorno
parengiamojoje, kur jis moksi, byl. Jis jo kompiuteri
laboratorij ir pamat mane skaitani t straipsn. Nuo to vakaro
jauiu jo skleidiamus blogus virpesius. Labai blogus. Net manau, jog
jis sibrov mano miegamj, kad pavogt t straipsn.
-K dar man dert inoti?
-Nuudyta mergina buvo Elioto draug. J pakor medyje. O k tik
Eliotas telefonu pagrasino: ,Jei neatvaiuosi, skvere pamatysi med
su iraiytu Vi vardu."
-Maiau Eliot. Jis atrodo pasipts ir agresyvokas, taiau nepanaus
udik. - Lopas kio rank mano kien ir itrauk visureigio
raktelius. - Nuvaiuosiu ir isiaikinsiu. Ilgai neutruksiu.
-Manau, reikt paskambinti policijai.
Lopas nesutiko.
-Nori nusisti Vi nepilnamei kaljim u nuosavybs niokojim? Beje, o
Dulis? Kas per vienas is vyrukas?
-Elioto draugas. Jis buvo arkadoje t vakar, kai matm tave.
Lopas stipriau surauk kakt.
-Jei bt buvs dar vienas vyrukas, prisiminiau.
Jis atidar duris, a isekiau paskui. Valytojas juodomis kelnmis ir katon
spalvos darbiniais markiniais foj lav spragint kukurz trupinius. Jis
dukart vilgteljo Lop, ieinant i moter tualeto. Atpainau t vaikin. Jis
i ms mokyklos. Brandtas Kristensenas. Kartu mokms angl kalbos.
Prajus semestr padjau jam parayti rain.
-Eliotas laukia mans, o ne tavs, - pasakiau Lopui. - Jei a nepasirodysiu, Vi
gali nutikti bda. Negaliu taip rizikuoti.
-Ar klausysi mano nurodym ir tiksliai juos vykdysi, jei leisiu vaiuoti kartu?
-Taip.
-Jei liepsiu okti?
-oksiu.
-Jei liepsiu sdti automobilyje?
-Sdsiu.
Tai buvo beveik tiesa.
Kino teatro automobili stovjimo aiktelje Lopas pulteliu atidar visureig,
sumirksjo ibintai. Staiga jis tyliai nusikeik.
-Kas atsitiko? - paklausiau.
-Padangos.
Pavelgiau emyn: tikrai, abi padangos vairuotojo pusje buvo
sublikusios.
-Negali bti! - kteljau. - Uvaiavau ant dviej vini?
Lopas pritp alia priekins padangos ir perbrauk ranka.
-Atsuktuvas. Jos buvo prakiurdytos tyia.
Dingteljo, kad tai dar vienas Lopo poktas. Galbt vaikinas dl koki nors

prieasi nenori, kad a vaiuoiau mokykl. Juk jis neslp nemgsts Vi.
Taiau galvoje Lopo nejauiau. Jei jis keit mano mintis, turbt rado nauj
bd, nes tai, k maiau, buvo tikra.
-Kas tai padar?
Lopas atsistojo.
-Ilgai utrukt vardyti.
-Ar nori man pasakyti, kad turi daug prie?
-Esu nulidins ne vien. Daugyb moni lainasi ir pralaimi. Tada jie kaltina
mane, kad pasimiau j automobil ar dar k.
Lopas prijo prie dvivieio dengto automobilio, atidar dureles ir atsisdo
prie vairo. Paskui pasigrabaliojo kakur apaioje.
-K darai? - paklausiau stovdama prie atvert dureli. Tuiai auinau burn,
nes puikiai inojau, k jis daro.
-Iekau atsarginio raktelio.
Lopo rankoje pamaiau du mlynus laidus. gudusiais judesiais jis nubrauk
izoliacij ir juos suvijo. Variklis usived, ir Lopas pavelg mane.
-Saugos dir.
-A nevogsiu automobilio.
Jis gteljo peiais.
-Mums jis reikalingas dabar. Jiems - ne.
-Tai vagyst. Taip elgtis nevalia.
Lopas nesutriko. Ties sakant, atrod labai atsipalaidavs. Jis tai daro ne
pirm kart" - topteljo.
-Pirma taisykl, kai vagi automobil, - aikino jis ypsodamasis, - stenkis
neutrukti nusikaltimo vietoje.
-Luktelk, - papraiau ir ikliau pirt.
Bgte pasileidau kino teatr. Stiklinse duryse atsispindjo automobili
stovjimo aiktel, ir a pamaiau, kaip Lopas ilipa i automobilio.
-Sveikas, Brandtai, - tariau vaikinui, kuris vis dar lav spragintus kukurzus
semtuv ilga rankena.
Brandtas pavelg mane, bet netrukus jo dmes patrauk kakas kitas.
Igirdau, kaip atsidaro kino teatro durys, ir pajutau u savs Lop. Jis artinosi
tarsi debesis, ugoiantis saul, subtiliai utemdantis kratovaizd ir
pranaaujantis audr.
-Kaip sekasi? - netvirtai paklaus Brandtas.
-Turiu bd su automobiliu, - atsakiau priksdama lp ir stengdamasi
nutaisyti lidn veid. - Nepatogu prayti, bet kadangi prajus semestr tau
padjau parayti rain apie ekspyr...
-Tu nori pasiskolinti mano automobil?
-Ties sakant... taip.
-Tai metalo lauas, ne koks nors visureigis komanderis. - Brandtas tarsi
teisindamasis pavelg Lop.
-Ar jis vaiuoja?
-Jei turi galvoje, ar sukasi jo ratai, tada taip. Taiau negaliu jo paskolinti.
Lopas atsidar pinigin ir padav tris, kaip man pasirod, iugdanias
imtines. Sutramdiusi nuostab nusprendiau, kad geriausia bus veikti su
Lopu ivien.
-Apsigalvojau, - pareik Brandtas ir ipts akis susigrdo pinigus.
Pasirauss kiense vysteljo Lopui raktelius.
-Koks modelis ir spalva? - paklaus Lopas gaudydamas raktelius.
-Sunku pasakyti. I dalies folksvagenas, i dalies evroletas. Spalva kadaise

buvo mlyna. Kol surdijo ir tapo oranin. Prie grindamas pripildysi


bak? - Brandto balsas skambjo taip, tarsi jis bt u nugaros sukryiavs
pirtus, kad laim nenusisukt.
Lopas itrauk dar dvideimt doleri.
-Jei kartais pamirtume pripilti kuro, - pasak grsdamas banknot
priekin Brandto uniformos kien.
Lauke pasakiau:
-Biau j prikalbinusi duoti raktelius. Tiesiog man reikjo dar trupuio laiko.
Beje, kodl nurinkinji stalus Pasienyje" jei esi apteks pinigais?
-Nesu jais apteks. Laimjau pinig prie kelias dienas aisdamas biliard. Jis atidar man automobilio dureles. - Bankas yra oficialiai udarytas.
Vaiavome per miest tamsiomis, tyliomis gatvmis. Neilgai truk
pasiekme mokykl. Lopas sustabd Brandto automobil prie rytinio sparno ir
ijung varikl. Mokyklos teritorija buvo apsodinta mediais, ant susipynusi
ak karojo tik rko draikanos. Prieblandoje stksojo Koldvoterio vidurin.
Senoji dalis, pastatyta devyniolikto amiaus pabaigoje, dabar, saulei
nusileidus, panjo katedr. Pilk ir grsming. Labai tamsi. Labai apleist.
-Mane tiesiog apm bloga nuojauta, - pasakiau dairydamasi juodas lang
akiduobes.
-Sdk automobilyje ir nekik nosies, - paliep Lopas paduodamas raktelius ir
ilipo; - Jei kas nors ieis i pastato, ivaiuok.
Lopas vilkjo prigludusiais medvilniniais markinliais su laivelio formos
ikirpte, mvjo tamsius Levis dinsus ir avjo aulinius batus. Tamsiaplaukis,
tamsiaodis vaikinas buvo sunkiai irimas prieblandoje. Perjs gatv
netrukus jis susiliejo su naktimi.

28
SKYRI U S

i JR A B GO
P E N KI O S
M I N UT S. Deimt minui virto |
dvideimia. Stengiausi veikti baim, kad esu stebima.
M velgiau elius, kuriuos met pastatas.
Kur taip ilgai utruko Lopas? Svarsiau vairias galimybes, su kiekviena
akimirka jausdama augant nerim. O jei Lopui nepavyks rasti Vi? Kas bus, kai
Lopas ras Eliot? Nemaniau, kad Eliotas pajgt veikti Lop, bet visko gali
bti, ypa jei Eliotas upuls netiktai.
Kai kienje suskambo telefonas, krpteljau.
-Matau tave, - pasak Eliotas, kai atsiliepiau. - Sdi automobilyje.
-Kur tu?
-Stebiu tave pro antro aukto lang. Mes aidiame viduj.
-A nenoriu aisti.
Eliotas nutrauk pokalb.
Spurdania irdimi ilipau i automobilio. Pavelgiau tamsius mokyklos
langus. Nemanau, kad Eliotas ino, jog Lopas viduje. Jo balsas buvo
nekantrus, bet ne piktas ar irzlus. sikibau minties, kad Lopas turi sugalvojs
plan ir pasirpins, jog nei man, nei Vi nieko nenutikt. Mnul udeng
debesys, ir a nedrsiai prisiartinau prie rytini dur.
engiau priebland. Prireik keli sekundi, kol akys apsiprato su gatvs
ibint viesa, sklindania pro lang vir dur. Spindjo vakuotos grind
plytels. Abiejose koridoriaus sienose tarsi miegantys kariai robotai rikiavosi
mokini spintels. Koridoriai skleid ne ramyb ir tyl, o slapt grsm.
I lauko sklindanti viesa apviet tik kelis koridoriaus metrus, toliau buvo
tamsu. Paspaudiau u dur taisytus elektros jungiklius, bet viesa
neusideg.
Skydin buvo lauke - supratau, kad elektra ijungta tyia. Spliojau, ar tai
Elioto plano dalis. Nemaiau nei jo, nei Vi. Nemaiau ir Lopo. Ketinau apirti
kiekvien mokyklos kert, kol j rasiu. Tada kartu iekosim Vi.
Viena ranka laikydamasi sienos slinkau pirmyn. Kiekvien dien pereidavau
koridoriaus ruo po kelis kartus, bet tamsoje jis man atrod nepastamas.
Ir ilgesnis. Kur kas ilgesnis.
Prijusi pirm posk apgalvojau, kur esu. Jei pasuksiu kair, pateksiu
orkestro repeticij kambar ir valgykl. Jei dein, prieisiu ratin ir laiptus.
Nriau tiesiai mokyklos gilum, klasi link.
Staiga kak sipainiojau ir pargriuvau. Pro stoglang tiesiai vir galvos
sklido blausi viesa. Mnulis prapl debesis ir apviet kn, u kurio
ukliuvau. Dulis guljo auktielninkas atmerks negyvas tuias akis. Ilgi
plaukai buvo isidraik ant veido, suglebusios rankos guljo prie on.
Atsiklaupiau, usidengiau burn ir miau gaudyti or. I susijaudinimo

drebjo kojos. Ltai udjau deln Duliui ant krtins. Jis nekvpavo. Buvo
mirs.
Paokau ir ugniauiau riksm. Norjau pakviesti Lop, bet taip biau
isidavusi Eliotui, gal jis ir taip inojo, kur esu. Dingteljo, kad jis gali stovti
vos u keli ingsni ir stebti, kaip dalyvauju iame ikryplikame aidime.
Per stoglang sklindanti viesa iblso, ir a miau kartligikai tyrinti
koridori. J kirto kiti begaliniai koridoriai. Biblioteka - palypjus laiptais
kair. Klass - deinje. Nedvejodama pasirinkau bibliotek ir apgraibomis
slinkau koridoriais toldama nuo Dulio lavono. Nosis varvjo, ir a supratau,
kad be garso verkiu. Kodl Dulis negyvas? Kas j nuud? Vi dar gyva?
Bibliotekos durys buvo neurakintos, ir a apiuopomis jau vid. U
knyg lentyn, tolimajame bibliotekos kampe, buvo trys mai kambarliai. J
sienos nepraleido garso; jei Eliotas norjo paslpti Vi, jie idealiai tam tiko.
Staiga igirdau vyro dejon. Apstulbusi sustingau.
Usiiebusios koridoriaus viesos isklaid bibliotekos tams. Visai alia
guljo Eliotas, isiiojs ir mirtinai iblyks. Vaikinas ivert akis ir ties
mane rank.
aiiai suklykiau. Apsisukusi nukriau prie bibliotekos dur pakeliui
stumdydama ir spardydama kdes. Bk! - sakiau sau. - Dumk prie ijimo!"
Kai ilkiau koridori, vl ugeso viesos ir viskas paskendo tamsoje.
-Lopai! - mginau surikti, bet riksmas strigo gerklje.
Dulis nebegyvas. Eliotas - beveik nebegyvas. Kas juos nuud? Kas liko
gyvas} Stengiausi susivokti, kas ia vyksta, bet nepajgiau blaiviai mstyti.
Kakas stumteljo i nugaros, ir a praradau pusiausvyr. Dar kart
stumtelta nuskriejau al, atsitrenkiau galva spintel ir apsvaigau.
Prieais mane vysteljo siauras ibintuvlio spindulys, netrukus aikiai
ivydau por tamsi aki, pasislpusi u slidininko kauks. vies skleid
prie jos pritvirtintas achtininko ibintuvlis.
Pasislinkau nuo spintels ir mginau bgti. Upuolikas ities rank
utverdamas man keli. Kita ranka jis prispaud mane prie spintels.
-Patikjai, kad esu nebegyvas? - Upuoliko balse suskambo ledin diaugsmo
gaida. - Nepraleisiu paskutins progos paaisti su tavim. Palinksmink mane.
Kaip manai, kas tas blogiukas? Eliotas? O gal tau ov galv, kad taip
pasielgti galjo tavo geriausias draugas? Beveik atspjau, ar ne? tai k daro
baim. Ji atskleidia bjauriausius ms bruous.
-Tai tu, - pralemenau drebaniu balsu.
Dulis nusipl slidininko kauk.
-Gyvas ir sveikas.
-Kaip tau pavyko? - paklausiau virpdama. - Maiau tave. Tu nekvpavai.
Buvai nebegyvas.
-Per daug nuopeln skiri man. Visk padarei tu, Nora. Jei tavo galvel nebt
tokia skysta, nieko nebiau galjs padaryti. Ar dl to prastai jautiesi? Ar
nusiminei suinojusi, kad i vis galv, kurias buvau sibrovs, tavj
siskverbti lengviausia? Ir smagiausia.
Aplaiiau lpas. Jos buvo sausos ir lipnios. Uuodiau baim.
-Kur Vi?
Dulis trenk man antaus.
-Nenusuk kalbos. Tikrai turtum imokti valdyti savo baim. Baim kenkia
logikai ir suteikia vairiausi galimybi tokiems kaip a.
Tokio Dulio dar nebuvau maiusi. Jis visada atrod tylus, paniurs,
pabrtinai rodantis, kad visikai nesidomi n vienu alia esaniu mogumi.

Laiksi nuoaliai nepatraukdamas dmesio ir nesukeldamas tarimo. Labai


imintinga", - pagalvojau.
Dulis iupo mane u rankos ir nusitemp paskui save.
Draskiausi ir rangiausi, o jis ieb man kumiu pilv. Susvir- duliavau ir
miau gaudyti or. Ugniau kvap. Petim bruoiau per spintel, kol
susmukau ant grind. Springau ir iopiojau.
Dulis paliet apdraskyt rank.
-U tai teks sumokti.
-Kodl mane ia atvilkai? Ko nori? - Negaljau sutramdyti isterijos.
Jis trkteljo mane u rankos ir nusitemp koridoriumi. Paspyrs duris,
stm mane vid, - parkritau delnais atsiremdama kietas grindis. Durys
usitrenk. viesa sklido tik i achtininko ibintuvlio Dulio rankoje.
Uuodiau pastam kreidos ir sen chemikal kvap. Sienos buvo
nukabintos plakatais, vaizduojaniais mogaus kn ir raumen pjvius.
Priekyje stovjo juodo granito spintel su kriaukle. Prieais j - tokios pat
spalvos granitiniai laboratoriniai stalai. Mes buvome Trenerio biologijos
kabinete.
Pamaiau blykstelint metal. Ant grind, prie iukli ds, guljo
skalpelis. Matyt, jo nepastebjo nei Treneris, nei valytoja. Spjau usikiti j u
dins juosmens kaip tik tuo metu, kai Dulis pakl ir pastat mane ant koj.
-Turjau ijungti elektr, - paaikino ddamas ibintuvl ant stalo. - viesoje
negalima aisti slpyni.
Bruodamas grindis jis atvilko ir pastat vien prieais kit dvi kdes.
-Ssk, - sak.
Meiau vilgsn langus galinje sienoje. Spliojau, ar pavykt vien
atidaryti ir pabgti, kol Dulis mans nenutvr. Turjau neparodyti jam savo
baims. I pasmons lindo patarimai, girdti per savigynos kursus, kuriuos
lankme su mama, kai netekome tio. irk akis... atrodyk pasitikinti
savimi... vadovaukis sveiku protu... visa tai lengviau pasakyti nei padaryti.
Dulis sum mane u pei ir jga pasodino kd. Pro dinsus skverbsi
metalo altis.
-Atiduok mobilj, - paliep itiesdamas rank.
-Palikau automobilyje.
Dulis nusijuok.
-Ar tikrai nori su manim aisti? Tavo geriausi draug urakinau kakur iame
pastate. Jei aisi su manim, Vi gali pasijusti pamirta. Tada man teks
sugalvoti ypating aidim tik jai.
Itraukiau ir padaviau upuolikui telefon. Su antmogika jga Dulis
perlenk j pusiau.
-Dabar likome tik mudu. - Jis susmuko kd ir patogiai ities kojas. Vien
rank atmet u atkalts. - Pasikalbkim, Nora.
Paokau nuo kds, bet, nespjus engti n keli ingsni, Dulis sugrieb
mane u liemens ir pasodino.
-Kadaise turjau arkli, - pasak jis. - Labai seniai Pranczijoje turjau
daugyb grai arkli. Mano mylimiausi buvo ispanikieji. Juos sugaudavo
laukinius ir atgabendavo tiesiai man. Po keli savaii priversdavau juos
paklusti. Taiau kaskart pasitaikydavo, kuris nenordavo palti. Ar inai, k
darydavau su tokiu?
Nieko neatsakiau, tik nusipuriau.
-Bk klusni, ir nereiks nieko bijoti, - kalbinjo Dulis.
N akimirk juo nepatikjau. Vaikino akys spindjo klasta.

-Maiau Eliot bibliotekoje. - Nustebau, kad mano balsas virpa. Nemgau


Elioto ir juo nepasitikjau, bet vaikinas nenusipeln ltos kankinamos mirties.
- Ar tu j sualojai?
Dulis prisislinko artyn, tarsi bt norjs pasidalyti paslaptimi.
-Jei vykdai nusikaltim, niekada nepalik kali. Eliotas yra neatskiriama
mano sumanymo dalis. Jis per daug ino.
-Ar dl to ir a esu ia? Dl straipsnio apie Kjirsten Halverson?
Dulis nusiypsojo.
-Eliotas pamiro pasakyti, kad tu inai apie Kjirsten.
-Ar j nuud Eliotas... ar tu? - paklausiau staiga visk supratusi.
-Turjau sitikinti Elioto itikimybe. Atmiau tai, kas jam buvo brangiausia.
Eliotas Kinghorne moksi todl, kad gaudavo stipendij, ir jam nuolat tai
buvo primenama. Kol pasirodiau a. A tapau jo rmju. Galiausiai Eliotui
teko rinktis: a ar Kjirsten. Trumpiau: pinigai ar meil. Matyt, bti vargeta
tarp princ nra didelis diaugsmas. A j nusipirkau ir kaip tik tada supratau,
kad galiu pasikliauti, kai ateis laikas susitvarkyti su tavim.
-Kodl su manim?
-Iki iol neatspjai? - viesa dar labiau parykino iaur Dulio veid ir sukl
iliuzij, kad jo akys ilydyto sidabro spalvos. - Be paliovos aidiau su tavimi.
Tampiau u virvels. Naudojausi kaip ustatu, nes asmens, kur i ties noriu
nuskriausti, sualoti nemanoma. Ar inai, kas jis?
Suglebau. Akyse tavaravo. Dulio veidas iskydo lyg impresionist
paveikslas - kratuose susiliejs, detals nerykios. Galva susvaigo, ir pajutau,
kaip slystu nuo kds. Taip esu jautusis ne kart. Kaipmat supratau - man
reikia geleies. Tuojau pat.
Dulis skl man per skruost.
-Susikaupk. Ar girdi mane?
-Neinau, - sukudjau.
-Ar inai, kodl jo negalima sualoti? Mat jis neturi mogaus kno. Jo knas
nejauia skausmo. Jei j urakiniau ir kankiniau, nieko nepeiau. Jis nieko
nejauia. Jokio skausmo. inoma, dabar jau atspjai. Tu daug laiko leidi su
iuo asmeniu. Ko tyli, Nora? Nejau dar nesusipro tjai?
Man per nugar nuvarvjo prakaito srovel.
-Kasmet, prasidjus yd chevano mnesiui, jis uvaldo mano kn. Tai
trunka dvi savaites. Tada a prarandu savitvard. Neturiu laisvs ar
pasirinkimo. Negaliu sau leisti prabangos pabgti, inuomoti savo kn ir
grti, kai viskas bus pasibaig. Jei turiau toki galimyb, gal pajgiau
save tikinti, kad i ties taip nra. Deja, ne. Esu kalinys, kalintas savo kne,
igyvenantis kiekvien paeminimo akimirk, - prislgtu balsu guodsi
Dulis. - Ar inai, koks tai jausmas? Ar tu inai? - suriko jis.
Sdjau ir tyljau, nes supratau, jog kalbti pavojinga. Dulis nusijuok
kodamas pro dantis or. Tokio grsmingo juoko dar nebuvau girdjusi.
-Daviau priesaik, leisdamas uvaldyti savo kn chevano mnes, - pasakojo
Dulis. - Tada buvau eiolikos. - Gteljo peiais, bet buvo sitemps. - Jis
apgaule ir kankinimais igavo priesaik. Vliau jis man pasak, kad a - ne
mogus. Ar gali patikti? Ne mogus. Jis pasak, kad mano motina
permiegojo su nusidjusiu angelu. - Dulis lykiai isiviep. Jo kakta
irasojo nuo prakaito. - Ar sakiau, kad paveldjau kelis tvo bruous? Kaip ir
jis, esu apgavikas. Priveriu tave matyti mano mel. Girdti balsus.
tai taip. Ar girdi mane, Nora? Ar jau isigandai?
Jis pabaksnojo man kakt.

-Kas ten vyksta, Nora? Siaubingai tylu.


Dulis buvo onsis. Nefilimas. Prisiminiau savo apgam ir tai, k man
pasakojo Dabrija. Mus su Duliu sieja kraujo ryiai. Mano gyslomis teka
pabaisos kraujas. Usimerkiau, skruostu nuriedjo aara.
-Prisimeni t vakar, kai susitikome pirm kart? Iokau prieais neon.
Buvo tamsu ir tvyrojo rkas. Vairavai sitempusi, todl man buvo lengviau
tave apgauti. Man labai patiko tave gsdinti. T pirm vakar pajutau
malonum.
-Biau pastebjusi, kad tai tu, - sunibdjau. - Toki auktagi nedaug.
-Tu mans neklausai. Galiu tave priversti matyti, ko usinoriu. Nejau manai,
kad biau pamirs tokias sumautas smulkmenas kaip gis? Matei tai, k
norjau a. Ivydai nenusakomos ivaizdos vyr su slidininko kauke.
Sdjau ir jauiau, kaip siaubas palengva tolsta. Nesu beprot. Dl visko
kaltas Dulis. Tai;7s pamilis. Jis galjo aisti mano protu, nes jo tvas nusidjs angelas, o Dulis paveldjo tvo galias.
-Vadinasi, tu nenusiaubei mano miegamojo, - pasakiau. - Tik privertei mane
manyti, kad taip padarei. tai kodl kambarys buvo tvarkingas, kai atvyko
policija.
Dulis ltai tyiodamasis paplojo.
-Ar nori suinoti svarbiausia? Tu galjai mane ublokuoti. Nebiau galjs
prisiliesti prie tavo mini be leidimo. A pamginau siskverbti, o tu visai
nesiprieinai. Buvai silpna. Ir lengvai veikiama.
Viskas buvo logika, bet man nepalengvjo, tik supratau, kaip lengvai
pasiduodu kit takai. Esu visikai atvira. Niekas netrukdo Du- liui aisti su
mano protu, nebent imokiau j ublokuoti.
-sivaizduok save mano vietoje, - dst Dulis. - Daug met niekinamas tavo
knas. sivaizduok neapykant, kuri nuslopinti gali tik kertas. sivaizduok
daugyb energijos ir pastang, ieikvot atidiai stebint kerto objekt,
kantriai laukiant tos akimirkos, kai likimas suteiks galimyb ne tik atsiteisti,
bet ir nusverti svarstykli lkt savo naudai. - Ms vilgsniai susikirto. - Tu
esi ta galimyb. alodamas tave a alosiu Lop.
-Klysti manydamas, kad esu jam brangi, - atoviau, o mano kakt ipyl altas
prakaitas.
-Jau daugel imtmei atidiai stebiu Lop. Prajusi vasar jis pirm kart
apsilank tavo namuose, bet tu nepastebjai. Kelis kartus jis lydjo tave, kai
ieidavai apsipirkti. Kartkartmis jis ypa pasistengdavo tave rasti. Paskui m
lankyti tavo mokykl. Klausiau savs, kuo tu tokia ypatinga. Stengiausi
suinoti. Senokai tave stebiu.
Mane sukaust klaiki baim. Kaip tik t akimirk supratau, kad kai
pasijusdavau tarsi persekiojama sargo vaiduoklio, tai bdavo ne ttis, o
Dulis. Vl pajutau t stingdant neemikos btybs artum, tik imt kart
stipresn. '
-Nenorjau sukelti Lopo tarimo ir pasialinau, - kalbjo toliau Dulis. - Tai tik
patvirtino mano spjim - Lopas tave simyljo.
Viskas stojo vietas. T nakt, kai Delf parke Dulis dingo vyr tualete, jis
nebuvo apsirgs. Kaip ir t vakar, kai buvome Pasienyje". Prieastis labai
paprasta - Lopas neturjo jo pamatyti, nes bt suprats, kad Dulis onsis
kak rezga. Eliotas buvo Dulio akys ir ausys, teik jam informacij.
-Ketinau tave nuudyti, kai stovyklausime, bet Eliotui nepavyko tavs tikinti, paaikino Dulis. - iandien sekiau i paskos, kai ijai i Aklojo Do
oviau. sivaizduok, kaip nustebau ivyds, kad nuudiau benam,

apsivilkusi tavo paltu. Taiau viskas isisprend. - tampa jo balse inyko. Dabar abu esame ia.
Pasimuisiau kdje, ir skalpelis nuslinko gilyn dinsus. Jei bsiu
neatsargi, jis nuslys per giliai, ir nebegalsiu pasiekti. Jei Dulis privers mane
atsistoti, skalpelis gali ikristi pro klen.
-Pamginsiu atspti, apie k galvoji, - pasak Dulis atsistodamas ir neskubiai
nuingsniavo kabineto priek. - Imi gailtis sutikusi Lop. Nortum, kad jis
nebt tavs simyljs. Netylk. ai- pykis i padties, kuri dl jo patekai.
Tyiokis i savo nevykusio pasirinkimo.
Igirdus Dul kalbant apie Lopo meil, man pabudo neprotinga viltis.
Sugrabaliojau skalpel ir paokau nuo kds.
-Nesiartink! Kitaip dursiu. Prisiekiu, taip ir padarysiu!
Dulis sumaurojo gomuriniu balsu ir ranka nulav laboratorines stiklines
nuo spintels. uks pairo lent, ant grind isisklaid popieriai. Vaikinas
eng prie mans. I vis jg driau skalpeliu jam deln ir perriau od.
Dulis suvokt ir atsitrauk.
Nieko nelaukdama smeigiau laun.
Dulis spoksojo metal, kyant jam i kojos. Abiem rankom itrauk
skalpel. I skausmo jo veidas persikreip. Dulis atgniau pirtus, ir
skalpelis dzingteljo grindis.
Svirduliuodamas jis artinosi prie mans.
Suspigau ir meiausi al, taiau klubu ukliudiau stalo kamp; praradau
pusiausvyr ir parkritau. Skalpelis guljo madaug u metro.
Dulis apvert mane knibsi ir apergs atsisdo. Veid prispaud prie
grind sugurindamas nos ir nuslopindamas riksmus.
-Narsus bandymas, - suniurnjo. - Bet taip mans nenuudysi. Esu nefilimas.
Nemirtingas.
Mginau pasiekti skalpel - kojomis sispyrusi grindis veikti tuos
paskutinius, gyvybikai svarbius centimetrus. Pirtais uiuopiau j. Buvau
visikai arti tikslo, bet tuo metu Dulis timpteljo mane atgal.
Kulnu i vis jg spyriau jam tarpukoj; Dulis sudejavo ir nusirito al.
Paokau, taiau jis nusirideno iki dur ir atsiklaup tarp j ir mans.
Plaukai ukrito jam ant aki. Prakaito laeliai riedjo veidu. Burna
persikreip i skausmo.
tempusi raumenis rengiausi sprukti.
-Linkiu skmingai pabgti, - tar Dulis cinikai ypsodamasis. Regis, i
ypsena i jo pareikalavo dideli pastang. - Suprasi, k turiu omenyje. Paskui susmuko ant grind.

29

SKYRI U S

E N UT UO KI A U, KUR GA L I BT I VI . galv ov mstyti kaip Dulis kur, juo dta, laikyiau Vi kaite? Jis nori, kad bt sunku pabgti ir sunku rasti,
samprotavau.
Mintyse perkraiau pastato plan, susitelkiau tik virutinius auktus.
Tiktina, kad Vi udaryta ketvirtame aukte, kuris labiau primena pastog. j
veda siauri laiptai, kuriuos pasiekti galima tik i treio aukto. Viruje rengti
du bungalo stiliaus kabinetai: ispan kalbos ir eZine laboratorija.
Vi eZine laboratorijoje. Tiesiog buvau tuo tikra.

Tamsoje kaip manydama greiiau apiuopomis ulipau dviem laiptatakiais.


Kelis kartus nepataikiusi, radau siaurus laiptus, vedanius eZine laboratorij.
Ulipusi stumteljau duris.
-Vi? - tyliai paaukiau.
Draug sudejavo.
-ia a, - pasakiau atsargiai sukindamasi tarp raomj stal, kad
neapversiau kokios nors kds ir neisiduoiau Duliui, kur esu. - Ar tu
sueista? Mums reikia i ia nedintis.
Radau draug susirietusi, prisitraukusi kelius prie krtins.
-Dulis trenk man per galv, - truput garsiau prabilo ji. - Turbt buvau
netekusi smons. Dabar nematau. Nieko nematau!
-Paklausyk. Dulis ijung elektr, o uuolaidos utrauktos. ia tiesiog tamsu.
Laikykis sikibusi man rank. Mes nedelsdamos turime nusileisti emyn.
-Jis mane sualojo. Galva tvinkioja. Tikriausiai apakau!
-Neapakai, - sunibdjau lengvai j supurtydama. - A irgi nieko nematau.
Leisims emyn apiuopomis. Ieisime pro sporto sals duris.
-Jis visas duris urakino grandinmis.
ito nesitikjau. Prisiminiau, kaip Dulis palinkjo skmingai pabgti, dabar
supratau kodl. altis perbgo visu knu.
-Bet ne ant t dur, pro kurias jau. Rytins durys neurakintos.
-Tikriausiai vienintels. Buvau kartu, kai Dulis rakino grandinmis kitas. Jis
aikino, kad itaip niekas negals itrkti lauk, kol aisime slpyni. Sak,
kad lauke slptis negalima.
-Jei rytins durys liko vienintels neurakintos, Dulis mgins mums neleisti
pro jas ieiti. Ten ms tykos. Bet mes neisim prie t dur. Mes ilipsim pro
lang, - pasakiau staigiai kurdama plan. - I- lipsim iame pastato gale,
prieingoje nuo rytini dur pusje. Ar turi mobiliuk?
-Dulis atm.
-Ijusios lauk, trauksim kiekviena sau. Jei Dulis vysis, jis turs pasirinkti
kuri nors vien. Kita gals ikviesti pagalb. - A jau inojau, kuri jis
pasirinks. Duliui i Vi nra jokios naudos, vakar draug tik padjo vilioti
mane spstus. - Bk kiek kojos nea ir rask telefon. Paskambink policijai.
Pasakyk, kad Eliotas bibliotekoje.
-Gyvas? - paklaus Vi drebaniu balsu.
-Neinau.
Mes stovjome taip arti, kad pajutau, kaip Vi pasikelia markinius
nusiluostyti akis.
-Dl visko kalta a.
-Dl visko kaltas Dulis.
-Man baisu.
-Viskas bus gerai, - raminau kiek galdama tikinamiau. - Skalpeliu driau
Duliui koj. Jis smarkiai kraujuoja. Galbt nusprs nesivaikyti ms, o
susitvarstyti koj.
Vi sukkiojo. Abi inojome, kad meluoju. Dulio trokimas keryti
stipresnis u skausm. Stipresnis u visk.
Abi slinkome laiptais palei pat sien, kol nusileidome pirm aukt.
-Eime, - sunibdjau draugei aus laikydama j u rankos, ir mudvi
nuskubjome koridoriumi vakarin sparn.
Netrukus i tamsos atsklido gomurinis garsas, visai nepanaus juok.
-Na, ir kas gi ia tokios? - tyiojosi Dulis.
Girdjau tik jo bals, paties nemaiau.

-Bk, - pasakiau Vi spusteldama rank. - Jis nori mans. Paskambink policijai.


Bk!
Vi nukr. Jos ingsni aidas tilo labai greitai. Dingteljo, ar Lopas vis dar
mokykloje. Stengiausi neapalpti, nes ir vl likau viena su Duliu.
-Kol atvaiuos policija, praeis ne maiau kaip dvideimt minui, - pareik
Dulis. Jo ingsni aidas artjo prie mans. - Man tiek neprireiks.
Leidausi bgti. Dulis puol mane vytis.
Rankomis grabaliodama sienas, pirmoje sankirtoje pasukau dein ir
nuskuodiau tiesiai. Susibraiiau delnus atrius spinteli kampus ir dur
staktas. Maudama kiek kojos nea dar kart pasukau dein dvivri sporto
sals dur link.
Galv gr vienintel mintis: jei patekiau persirengimo kambar, galiau
usirakinti savo spintelje. Mergin persirengimo kambaryje nuo sienos iki
sienos ir nuo grind iki lub stovjo didels rakinamos spintels. Dulis
utruks, kol ilau kiekvien. Jei pasiseks, policija atvyks anksiau, nei Dulis
mane ras.
puoliau sporto sal ir nuskuodiau mergaii persirengimo kambar. Vos
tik spusteljau dur ranken, apm stingdantis siaubas. Durys buvo
urakintos. Vl paklibinau ranken, bet i nepasidav. Kartligikai iekojau
kito ijimo, deja, strigau sporto salje. Atsiliejau duris, tvirtai usimerkiau,
kad neapalpiau, ir klausiausi danjanio kvpavimo.
Kai atsimerkiau, blykioje mnesienos viesoje, sklindanioje pro
stoglangius, ivydau Dul. Sueist laun, i kurios dar sunksi kraujas, jis
buvo apsiris markiniais. Vilkjo tik baltus apatinius markinlius ir alsvai
rusvas kelnes. U juosmens turjo usikis pistolet.
-Paleisk mane, praau, - sunibdjau.
-Vi papasakojo apie tave kai k domaus. Tu bijai aukio. - Dulis pakl akis
palubje styranias gegnes ir nusiypsojo.
Priplks oras buvo prisigrs prakaito ir grind vako kvapo. Per pavasario
atostogas ildymas buvo ijungtas, todl salje tvyrojo altis. Kai mnulis
prasiskverbdavo pro debesis, ant vakuot grind nusidriekdavo eliai.
Dulis stovjo nugara irov suolus, ir a ivydau u jo Lop.
-Ar tu upuolei Mars Milar? - paklausiau Dulio sakydama sau nereaguoti ir
neiduoti Lopo.
-Eliotas papasakojo, kad judvi susikivirijote. Man nepatiko, kad dar kakas
patiria malonum kankindamas mano mergait.
-O mano miegamojo langas? Tai tu nipinjai mane miegani?
-Nenorjau nieko eisti.
Dulis sukluso. Staiga eng priek, timpteljo mane u rieo ir pastat
prieais save. Isigandau pajutusi sprand remt pistolet.
-Nusiimk kepur, - paliep jis Lopui. - Noriu matyti tavo veido iraik, kai j
nuudysiu. Esi bejgis j igelbti. Toks pat bejgis kaip ir a dl tau duotos
priesaikos.
Lopas eng por ingsni artyn. Jis judjo laisvai, taiau pajutau, kad yra
labai sitemps ir atsargus. Pistoleto vamzdis sirm stipriau, ir a
krpteljau.
-Jei engsi dar ingsn, is jos atodsis bus paskutinis, - perspjo Dulis.
Lopas svarst, kaip greitai galt veikti mus skiriant atstum. Dulis tai
pastebjo.
-N nemgink, - perspjo.
-Tu jos nenuausi, onsi.

-Ne? - Dulis paspaud gaiduk. Pistoletas spragteljo, a isiiojau rkti, bet


tik gailiai sukkiojau.
-Revolveris, - paaikino Dulis. - Kituose penkiuose lizduose oviniai statyti.
Ar pasirengusi parodyti tuos boksininko judesius, kuriais nuolat gyreisi?" mintyse paklaus mans Lopas.
Kraujas tvinkiojo visame kne, kojos nebenorjo mans laikyti.
-K-k? - sumikiojau.
Netiktai mane upldo energija. Uliejo kakokia jga. Knas ir protas
visikai pasidav Lopo valiai.
Nespjus suvokti, kaip nusigandau tapusi valdoma, rank nutvilk atrus
skausmas, ir a supratau, kad Lopas mano kumiu smog Duliui. Imu
pistolet i rank, ir is nuslydo grindimis gantinai toli, kad Dulis jo
nepasiekt.
Lopas sak mano rankoms tkti Dul atbul suolus. Skriaudikas suklupo
ir drebsi tarp suol.
Paskui pajutau, kaip mano rankos gniauia Duliui gerkl ir talo jo galv
suolus. Tvirtai suleidau pirtus jam kakl. Dulio akys isiplt, tada
isprogo. Jis mgino kak lementi, lpos krutjo, bet Lopas neleido prabilti.
Neilgai galsiu bti tavyje, - mintyse aikino Lopas. - Dabar - ne chevano
mnuo, ir man tai daryti draudiama. Kai tik ieisiu i tavs, bk. Ar supranti?
Dumk kiek kerti. onsis nusilps ir per daug apstulbs, kad siskverbt tau
galv. Lk neatsigrdama."
Smegenyse pajutau zvimbiant, ir mano knas atsiskyr nuo Lopo.
Gyslos Dulio kakle isprogo, galva nusviro.
Na, - igirdau, kaip j ragina Lopas, - apalpk... apalpk..."
Taiau buvo per vlu. Lopas inyko i mans. Inyko taip staiga, kad likau
apsvaigusi.
Vl galjau valdyti rankas, ir tuoj pat atitraukiau jas nuo Dulio kaklo. Jis
iopiojo ir mirksdamas velg mane. alia ant grind nejuddamas guljo
Lopas.
Prisiminiau, k sak Lopas, ir nukriau per sporto sal. Trenkiausi duris
tikdamasi patekti koridori. Bet tvojausi tarsi sien. Atstmiau sklst, nes
inojau, kad durys neurakintos - pro jas jau prie penkias minutes. Visu
svoriu sirmiau duris. Jos neatsidar.
Atsigriau ir pajutau, kaip i susijaudinimo dreba keliai.
Dink i mano galvos!" - surikau Duliui.
Sukaups visas jgas Dulis atsisdo ant irov suoliuko ir pasitryn kakl.
-Ne, - atsak jis.
Vl pamginau atidaryti duris. Spyriau sklst, delnais trankiau langelio
stikl.
-Padkite! Ar kas nors mane girdite? Padkite!
Pavelgusi per pet, pamaiau, kad Dulis lubiodamas artinasi. Sueista
koja linko su kiekvienu ingsniu. Stipriai usimerkiau ir pabandiau sutelkti
mintis. Durys atsidarys, kai tik rasiu ir ivysiu lauk Dulio bals. Inariau
visas smegen kerteles, bet neaptikau. Jis tnojo labai giliai. Atsimerkiau.
Dulis artjo. Reikia rasti kit ijim.
Vir irov suol prie sienos buvo pritvirtintos metalins kopios. Jos kilo
iki pat gegni palubje. Tolimajame kampe, beveik tiesiai vir mans, buvo
ventiliacijos achta. J pasiekusi lipiau ir rasiau ijim.
Kaip patrakusi prabgau pro Dul ir miau kopti suolais. Mano bat
pliaukjimas aidjo tuioje salje, ir a negaljau girdti, ar Dulis seka

kandin. Ulipau ant vieno skersinio, paskui ant kito. Akies kampuiu apaioje
maiau geriamojo vandens fontanl. Jis atrod maas, vadinasi,
usikabarojau auktai. Labai auktai.
Neirk emyn, - sakiau sau. - Tik vir." Nedrsiai ulipau ant dar
vieno skersinio. Kopios subarkjo - jos buvo nestipriai privirintos prie
sienos.
Dulio juokas iblak mane. sivaizdavau save krintani. Logikai
suvokiau, kad taip man liepia Dulis. Paskui vaizdas persikreip, ir a
nebesupratau, kur virus, kur apaia. Nebeskyriau savo mini nuo Dulio.
Baim buvo tokia stipri, kad utemd akis. Nebenutuokiau, kur statau
pdas. Ar ant skersinio vidurio? Gal paslydau? sikibusi skersin abiem
rankom, prispaudiau galv prie krumpli. Kvpuok, - paliepiau sau. Kvpuok!"
Ir tada igirdau t gars.
Lt, skausming metalo girgdes. Usimerkiau, kad nuslopiniau
svaiginanius kerus.
Laikikliai, kuriais kopi virus buvo pritvirtintas prie sienos, m trkinti.
Metalo dejon virto aiiu cypimu. Riksmas strigo gerklje, kai pamaiau, kad
atsipalaidavo visa virutin kopi dalis. Rankomis ir kojomis apsivijusi
skersinius pasiruoiau kristi. Kopios, paklusdamos sunkio jgai, lingavo ore.
Paskui viskas vyko labai greitai. Gegns ir stoglangiai sukdamiesi susiliejo.
Nuskriejau emyn, bet staiga kopios kak atsitrenkusios sustojo. Sibavo
auktyn emyn statmenai sienai madaug per tris metrus vir grind. Nuo
smgio nuslydo kojos, tad laikiausi sikibusi vien tik rankomis.
-Gelbkite! - suukau mataruodama ore kojomis.
Kopios pasviro ir nusileido dar kok metr. Vienas mano batelis nusmuko
nuo kojos, usikabino u pirto ir nukrits dunksteljo sporto sals grindis.
Rankas nepakeliamai gl, ir a sikandau lieuv. Atrod, jos tuoj isiners i
snari.
Tada pro baim ir panik prasiskverb Lopo balsas.
Ublokuok j. Lipk auktyn. Kopios laikosi tvirtai.
-Negaliu, - sukkiojau. - Nukrisiu!
Ublokuok j. Usimerk. Klausyk mano balso.
Rydama seil usimerkiau. Klausiau tik Lopo, ir prieais save ivydau aikius
kontrus. Mano kojos jau nekadaravo ore. Vienas kopi skersini dr
pirt pagalvles. Sukaupusi dmes tik Lopo bals palaukiau, kol pasaulis
gro savo viet. Lopas teisus. A stovjau ant kopi. Stai ir pritvirtint
prie sienos. Atgavusi ryt kopiau auktyn, kol pasiekiau gegn.
I pradi apkabinau j abiem rankomis, paskui umeiau dein koj ir
usiropiau. Buvau nusisukusi sien, ventiliacijos achta liko man u
nugaros, bet nieko negaljau padaryti. Labai atsargiai atsiklaupiau. Paskui
susikaupusi i lto slinkau atgal per vis sals plot.
Taiau pavlavau.
Dulis spariai ulipo kopiomis, mudu skyr maiau nei penki metrai. Jis
irgi usikabarojo ant gegns. Prisitraukdamas rankomis m liauti prie
mans. Mano vilgsnis ukliuvo u tamsaus rando vidinje rieo pusje. Jis
statmenai kirto venas ir buvo beveik juodas. Bet kuris kitas mogus bt j
palaiks sualojimo yme. Man jis reik kur kas daugiau. Neginijam
giminysts ry. Mudu buvome vieno kraujo ir turjome tokias pat ymes.
Abu sdjome aperg gegn vienas prieais kit trij metr atstumu.
-Gal nori tarti paskutin od? - paklaus Dulis.

Pavelgiau emyn, ir man apsisuko galva. Lopas tarsi negyvas tysojo


apaioje, ant sporto sals grind. Kaip tik tuomet apm noras grti praeit
ir naujai igyventi kiekvien su juo praleist akimirk. Dar kart slaptai
nusiypsoti, dar syk drauge nusijuokti. Dar kart kartai pasibuiuoti. Atradau
t, kurio iekojau, bet neinojau, kad tai Lopas. Jis mano gyvenime pasirod
per vlai, o dabar per greitai i jo pasitrauk. Prisiminiau, kaip sak, kad dl
mans atsisakyt visko. Jis taip ir pasielg. Atidav savo mogikj kn, kad
a likiau gyva.
Netyia susvirduliavau ir instinktyviai susigiau, kad ilaikyiau
pusiausvyr.
-Man visikai nesvarbu, ar tave nuausiu, ar nukrisi pati ir usi- mui, nusijuok Dulis.
-Tau svarbu, - atoviau tyliu, bet rytingu balsu. - Ms gyslomis teka tas pats
kraujas. - Drsiai pakliau rank ir parodiau jam apgam. - Esu tavo
palikuon. Jei a paaukosiu savo krauj, Lopas taps mogumi, o tu mirsi. Taip
parayta Enocho knygoje".
Dulio akys apsiblaus. Jis stebeilijo mane ir gaudyte gaud kiekvien od.
I veido iraikos supratau, kad Dulis juos sveria. Staiga jis iraudo supratau, kad manim patikjo.
-Tu... - springiodamas lemeno jis.
Dulis slinko artyn kartligikai greitai tuo pat metu traukdamas u
juosmens ukit pistolet.
Aaros grau man akis. Daugiau negalvodama puoliau emyn nuo gegns.

30

SKYRI U S

U R Y S A T SI V R [ R U SI V R . Laukiau, kol igirsiu ! besiartinanius


ingsnius, bet vienintelis garsas buvo laikrodio tiksjimas: ritmikas,
vienodas kalimas tyloje.
ie garsai blso. Spliojau, ar igirsiu, kaip tiksjimas liausis. Staiga
isigandau tos akimirkos - nenutuokiau, kas bus paskui.
Laikrodio tiksjim ugo stipresnis garsas. Raminantis, neemikas, tarsi
melodingas oro okis. Sparnai, - pamaniau. - Angelai atvyksta mans
pasiimti."
Sulaikiau kvap ir laukiau tarsi vis aminyb. Paskui laikrodis pasuko atgal.
Tiksjimas ne ltjo, o tapo tvirtesnis. Mano kn pripild

banguojantis skystis, jis skverbsi visas lsteles. Slydau tams ir ilum.


Leidausi neama srovs.
Kai sumirksjau ir atsimerkiau, vir galvos ivydau gerai pastamas
nuoulnias uolinmis lentomis apkaltas lubas. Mano miegamasis. Upldo
ramuma, o tada prisiminiau, kur buvau. Sporto salje su Duliu.
Nukrt drebulys.
-Lopai?! - paaukiau kimiai, nes gerkl buvo uakusi. Pamginau atsissti ir
dusliai surikau. Skaudjo raumenis, kaulus, lsteles. Jauiausi sudauyta kaip
obuolys.
Tarpduryje kakas sujudjo. Lopas atsirm stakt. Jo lpos buvo tvirtai
suiauptos, be prastos paaipls. Akys gilesns nei kada nors anksiau.
vilgsnis globjikas, todl atrod skvarbesnis.
-auniai koveisi sporto salje, - pagyr jis. - Bet manau, tau praverst dar
kelios bokso pamokos.
Staiga visk prisiminiau. Nei i io, nei i to pravirkau.
-Kas atsitiko? Kur Dulis? Kaip a ia patekau? - Panikavau, net balsas ulo.
- A nupuoliau nuo gegns.
-Tam reikjo didels drsos. - Lopas atsikrenkt ir jo mano miegamj.
Udar duris, ir a supratau, kad itaip jis nori atsiriboti nuo blogio. Lopas
stengsi sukurti pertvar tarp mans ir to, kas man atsitiko.
Prijo ir atsisdo ant lovos alia mans.
-K dar prisimeni?
Mginau sudlioti vyki nuotrupas. Prisiminiau sparn lames netrukus po
to, kai puoliau emyn nuo gegns. Tikrai inojau, kad miriau. inojau, kad
angelas atvyko mano sielos.
-A mirusi, tiesa? - tyliai paklausiau ir i baims susvaigo galva. - Ar a
vaiduoklis?
-Kai nuokai, savo auka nuudei Dul. Kai grai gyvenim, jis irgi turjo
atsigauti. Bet Dulis neturjo sielos, taigi niekas negaljo atgaivinti jo kno.
-A grau? - paklausiau vildamasi, kad be reikalo viliuosi.
-A neprimiau tavo aukos, atmeiau j.
Norjau aiktelti, bet garsas taip ir neisprdo i lp.
-Ar nori pasakyti, kad dl mans atsisakei minties uvaldyti mogaus kn?
Lopas pakl mano rank. Sutvarstyti krumpliai tvinkiojo - taip smarkiai
taliau Dul. Lopas neskubdamas ir nenuleisdamas nuo mans aki
ibuiavo kiekvien pirt.
-Kokia bt nauda i kno, jei neturiau tavs?
Aaros kaip pupos nusirito mano skruostais, Lopas prisitrauk mane ir
priglaud galv sau prie krtins. I lto panika atlgo, ir a supratau, kad
viskas baigsi. Man viskas bus gerai.
Staiga atlijau nuo jo. Jei Lopas neprim aukos, tai...
-Tu igelbjai man gyvyb. Apsigrk, - ikilmingai paliepiau.
Lopas gudriai nusiypsojo ir patenkino mano nor. Atsmaukiau
jo markinlius iki pei. Vaikino nugara buvo lygi, su rykiai isiovusiais
raumenimis. Rand nebeliko.
-Mano sparnai nematomi, - paaikino jis. - Jie yra i dvasins mediagos.
-Vadinasi, dabar esi angelas sargas.
Vis dar buvau per daug apimta pagarbios baims, kad protu tai suvokiau,
bet tuo pat metu pajutau nuostab, smalsum... laim.
-E s u tavo
angelas

sargas.
-A sigijau nuosav angel sarg? Koks yra tikslus tavo darbo apraymas?
-Saugoti tavo kn. - Lopas plaiai nusiypsojo. - A darb iriu rimtai, tad
tursiu asmenikai susipainti su savo globotine.
irdis suspurdjo.
-Ar tai reikia, kad dabar gebi jausti?
Lopas tyldamas dirsteljo mane.
-Ne, bet tai nereikia, kad esu trauktas juoduosius sraus.
Igirdau, kaip apaioje girgda atidaromos garao durys.
-Mama! - aikteljau. Ant naktinio stalelio susiradau laikrod.
Buvo tik kelios minuts po antros nakties. - Matyt, atidar eism tiltu. Kaip
veikia visas is angel sarg verslas? Ar a esu vienintel, kuri gali tave
matyti? Tai yra, ar visiems kitiems tu nematomas?
Lopas pavelg mane tarsi vildamasis, jog kalbu nerimtai.
-Esi matomas? - suspiegiau. - Turi dingti i ia! - Norjau nustumti Lop nuo
lovos, bet atriai nudieg krtin. - Ji mane umu, jei tave ras ia. Ar moki
laipioti mediais? Pasakyk, kad moki!
Lopas isiviep.
-A moku skraidyti.
Ak. Tiesa. K gi, gerai.
-ia jau lanksi policininkai ir gaisrininkai, - paaikino Lopas. - eiminink
miegamasis nusiaubtas, bet jie neleido ugniai iplisti. Policija dar sugr. Jie
nors kai ko paklausti. Spju, kad jie jau mgino tau prisiskambinti t
mobilj, i kurio kvieteisi pagalb.
-J atm Dulis.
Lopas linkteljo.
-A taip ir supratau. Man nesvarbu, k pasakysi policijai, bet biau dkingas,
jei mans tai nepainiotum. - Jis pakl miegamojo lang. - Beje, Vi laiku
ikviet pagalb. Paramedikai igelbjo Eliot. Jis ligoninje, bet pasveiks.
Igirdau, kaip apaioje usidar laukujs durys. Mama jo vid.
-Nora?! - paauk ji ir numet raktelius ir rankin ant stalelio priekambaryje.
Jos auktakulniai bateliai labai greitai kaukjo me- dines grindis. - Nora!
Ant pagrindini dur uklijuota policijos juosta! Kas ia vyksta?
Pavelgiau lang. Lopas dingo, bet viena juoda plunksna buvo prilipusi prie
rmo. Jai neleido nukristi vakaryktis lietus. Arba angel burtai.
Mama jung vies koridoriuje, silpnas jos spindulys nusidriek iki pat
plyio po mano durimis. Ugniauusi kvap skaiiavau sekundes manydama,
kad man liko dar dvi, kol...
Ji sukliko:
-N o r a ! Kas
atsitiko
turklams?
Gerai, kad ji dar nemat savo miegamojo.
Dangus buvo skaisiai ydras, be debeslio. Dar tik auo. Buvo pirmadienis,
visikai nauja diena, ir paskutinij dvideimt keturi valand siaubas liko
praeity. Miegojau penkias valandas ir jauiausi pavaljusi, tik skaudjo vis
kn. Buvau siurbta mirties, o vliau ispjauta. Nenorjau temdyti pakilios
nuotaikos, tad stengiausi negalvoti, kad bet kuri akimirk gali atvykti policija
urayti parodym apie prajusios nakties vykius. Vis dar nebuvau
nusprendusi, k jiems pasakysiu.
Nupdinau voni vien su naktiniais, - mintyse udraudiau savs paklausti,

kaip a jais apsivilkau, nes kai Lopas parve mane namo, vilkjau drabuius,
- ir pradjau rytin ritual. altu vandeniu palaksiau veid, pabrinau
dantis, suveriau plaukus uodeg gumyte. Grusi miegamj, isitraukiau
varius markinius ir varius dinsus.
Paskambinau Vi.
-Kaip sekasi? - paklausiau.
-Gerai. O tau?
-Gerai.
Abi nutilome.
-Na gerai, - greitakalbe ibr Vi. - A vis dar isigandusi. O tu?
-Beprotikai.
-Vidurnakt man paskambino Lopas. Jis pasak, kad Dulis gana stipriai tave
sumaitojo, bet tu gyva.
-Tikrai? Lopas tau paskambino?
-Jis paskambino i visureigio. Pasak, kad tu miegi ant galins sdyns ir jis
vea tave namo. Aikino, jog atsitiktinai vaiavo pro mokykl ir igirdo riksm.
Sak, kad rado tave sporto salje, bet tu buvai apalpusi i skausmo. Ir tada
netiktai nuo gegns nuoko Dulis. Lopas aikino, jog Dulis veikiausiai
palo jausdamas kalt, kad tave persekiojo.
Nesuvokiau, kad esu ugniauusi kvap, kol jo neileidau. Matyt, Lopas kai
k prikr.
-inai, a tuo netikiu, - toliau kalbjo Vi. - Manau, Lopas nuud Dul.
Vi dta a irgi taip manyiau.
-K sako policija? - paklausiau.
-sijunk televizori. Kaip tik dabar rodomas tiesioginis reportaas, penktu
kanalu. Sako, Dulis sibrov mokykl ir nuoko nuo gegns. Tvirtina, kad tai
buvo tragika paauglio saviudyb. Prao moni, k nors inani apie tai,
paskambinti kartja linija, numeris nurodytas ekrano apaioje.
-K tu pasakei policijai, kai pirm kart jiems paskambinai?
-Buvau isigandusi. Nenorjau, kad u blog elges imest i mokyklos. Tad
paskambinau anonimikai i vieojo telefono.
-K gi, - galiausiai tariau, - jei policija sako, kad tai saviudyb, turbt taip ir
buvo. iaip ar taip, gyvename iuolaikinje Amerikoje. Galime naudotis
teismo ekspertizs paslaugomis.
-Tu kak nuo mans slepi, - pasak Vi. - Kas i tikrj vyko, kai a ibgau?
Pakliuvau kebli padt. Vi buvo mano geriausia draug, ir mes buvome
susitarusios neturti viena nuo kitos joki paslapi. Taiau kai ko tiesiog
nemanoma paaikinti. Pavyzdiui, kad Lopas yra nusidjs angelas, kuris tapo
angelu sargu. Taip pat ir to, kad a nuokau nuo gegns ir uvau, bet vis dar
esu gyva.
-Prisimenu, kaip Dulis uspeit mane kamp sporto salje, - pasakiau. - Jis
papasakojo, kokius skausmus ir baim man sukels. Vliau viskas aptemo.
-Ar dar nevlu atsiprayti? - paklaus Vi.Jos balsas per vis ms draugysts
laik dar niekada taip nuoirdiai neskambjo. - Tu buvai teisi dl Dulio ir
Elioto.
-Atsipraymas priimtas.
-Gal nuvaiuokim prekybos centr. Jauiu begalin poreik nusipirkti batelius.
Daugyb. Mums abiem reikia puikios patikrintos bateli pirkimo terapijos.
Nuaidjo dur skambutis, ir a dirsteljau laikrod.
-Turiu policijai duoti parodymus dl vakar vakaro, bet paskui tau
paskambinsiu.

-Vakar vakaro? - Vi balse pasigirdo panika. - Jie ino, kad buvai mokykloje?
Tikiuosi, nepasakei jiems mano pavards, ar ne?
-Ties sakant, t vakar buvo ir daugiau nutikim.
Dl j kalta Dabrija.
-Netrukus tau paskambinsiu, - pasakiau ir padjau ragel, kad nereikt vl
meluoti.
Koridoriumi nulubiojau iki laipt ir i viraus pamaiau, k mama pakviet
ueiti vid.
Detektyvus Bas ir Holstijic.
Ji leido juos svetain. Detektyvas Holstijicas isidrb ant sofos, bet
detektyvas Basas nesisdo. Jis stovjo mane nugara, taiau man leidiantis
laiptai sugirgdjo, ir detektyvas apsigr.
-Nora Grei, - kreipsi jis grietu policininko balsu. - Ir vl susitinkame.
Mama sumirksjo.
-Js jau buvote susitik anksiau?
-Js dukters gyvenimas kupinas nuotyki. Regis, mes ia atvaiuojame
kiekvien savait.
Mama klausiamai pavelg mane, o a tik gteljau peiais tarsi
sakydama: Ir kas gali suprasti t policinink humor?"
-Nora, gal atsisstumte ir papasakotumte, kas vyko, - pasil detektyvas
Holsti j icas.
Klesteljau pliuin fotel prieais sof.
-Kai vakar vakare, prie pat devynias, buvau virtuvje ir griau okoladin
pien, pasirod panel Grin, ms mokyklos psicholog.
-Ji nei i io, nei i to atjo pas jus namus? - paklaus detektyvas Basas.
-Panel Grin man pasak, kad turiu tai, ko jai reikia. Tada a nubgau vir ir
usirakinau tv miegamajame.
-Palaukit, - papra detektyvas Basas. - Ko ji i js norjo?
-Ji nepasak. Taiau usimin, kad nra tikra psicholog. Prisipaino, jog
savo darbu naudojasi, kad galt nipinti moksleivius. - Pavelgiau visiems
akis. - Juk ji beprot, tiesa?
Detektyvai susivelg.
-Patikrinsiu jos pavard, pairsiu, kas apie j inoma, - paadjo detektyvas
Holstijicas stodamasis.
-Leiskite paklausti tiesiai, - kreipsi mane detektyvas Basas. - Panel Grin
apkaltino jus, kad pavogte kak, kas priklauso jai, bet nepasak k?
Dar vienas keblus klausimas.
-Ji elgsi isterikai. Supratau tik pus odi. Nubgusi tv miegamj,
usirakinau. Bet panel Grin ilau duris. A slpiausi idinio dmtakyje, o ji
pagrasino padegsianti namus ir mane irkysianti. Tada ukr ugn. Paiame
kambario viduryje.
-Kaip ji ukr ugn? - paklaus mama.
-Nemaiau. Lindjau dmtakyje.
-Tai beprotika, - pareik detektyvas Basas linguodamas galva. - Dar nieko
panaaus nesu girdjs.
-Ar ji gr? - paklaus mama prijusi prie mans ir globjikai udjusi
rankas man ant pei. - Ar Nora saugi?
-Patariau sirengti apsaugos sistem, - atsak detektyvas Basas, atseg
pinigin ir padavs mamai vizitin kortel. - Rekomenduoju iuos vyrukus.
Pasakykite jiems, kad a atsiuniau, ir jie suteiks jums nuolaid.
Prajus kelioms valandoms po to, kai ivyko detektyvai, suskambo dur

skambutis.
-Tai tikriausiai i apsaugos sistem bendrovs, - pasak mama pamaiusi
mane koridoriuje. - A jiems paskambinau ir papraiau, kad jau iandien
atsist savo vyruk. Negaliu paksti minties, kad bsime nesaugios, kol bus
rasta ir udaryta panel Grin. Nejau mokykla net nepasivargino patikrinti jos
rekomendacij?
Mama atidar duris, ir priemenje ivydome Lop. Jis vilkjo iblukusiais
Levis dinsais, variais baltais medvilniniais markinliais, ir kairje rankoje
laik ranki d.
-Laba diena, ponia Grei.
-Lopas. - Buvo sunku nuspti mamos balso ton. Jame pynsi nuostaba ir
sumiimas. - Ar atjai aplankyti Noros?
Lopas nusiypsojo.
-Atjau apirti js namo, kad galtume rengti apsaugos sistem.
-Maniau, kad dirbi kit darb, - tar mama. - Kad nurinkinji stalus
Pasienyje".
-Gavau nauj darb. - Lopo vilgsnis smigo mane, ir a ikaitau. Ties
sakant, tai buvo panau kartin. - Gal ieisi lauk? - paklaus jis mans.
Nusekiau i paskos prie motociklo.
-Mes dar turime apie daug k pasikalbti.
-Pasikalbti? - Jis papurt galv, o akys deg geismu. Pasibu- iuokim", sunibdjo jis mano galvoje.
Tai buvo ne praymas, o perspjimas. Kai a nepaprietaravau, Lopas plaiai
isiiep ir pasilenk prie mano lp. Pirmasis prisilietimas ir buvo tik
prisilietimas. Erzinamai, gundomai velnus. Apsilaiiau, ir Lopas plaiau
nusiypsojo.
-Dar? - paklaus jis.
Pakedenau pirtais jam plaukus, prisitraukiau ir papraiau:
-Dar.

PAD KA

Dkoju Calebui Warnockui ir savo kolegoms i Gilaus raymo" redakcijos;


nebiau radusi geresni draug ioje kelionje. Esu labai dkinga Laurai
Andersen, Ginger Churchill ir Patty Esden, kurios man neleido mesti io darbo
ir visada buvo nuoirdios (net tada, kai a to nenordavau). Ypa dkoju
Ericui Jamesui Stoniui, kad visk taip patraukliai pateik.
Esu skolinga Katie Jeppson, Ali Eisenach, Kylie Wright, Megan ir Joshui
Walshams, Lindsey Leavit, Riley ir Jace'ui Fitzpatrichams. Ai u visk: u
vaik prieir, inias apie chirurgines procedras, kolektyvin nauj idj
svarstym ir kantryb, kurios nenusipelniau.
Buvo labai smagu dirbti su Emily Meehan, savo sumanija agente, ir
daugybe draug Simon and Schuster BFYR leidykloje, kurie mane palaik ir
dirbo ukulisiuose, kad ileistume knyg: Justinui Chandai, Anne Zafian,
Courtney Bongiollatti, Dorothy Gribbin, Chavai Wolin, Lucy Ruth Cummins,
Lucille Rettino, Elkei Villa, Chrissy Noh, Juliai Maguire ir Annai MacKean. Ai!
Esu ypa dkinga, kad mano gyvenime paiu laiku pasirod Catherine
Drayton. Ai, kad padjote man taip toli nukeliauti. Niekada nepamiriu
telefono skambuio, praneusio, kad mano knyga parduota...
Ai Jamesui Porto u virel, kuris pranoko mano lkesius. Esu skolinga
Valerie Shea. Nuoirdiai ai.
Labiausiai dkoju mamai. U visk. XOXO.

Fitzpatrick, Becca
Fi-368 Puols angelas : [romanas] / Becca Fitzpatrick; i angl kalbos vert Donatas Masilionis. Vilnius : Alma littera, 2010. - 328 p.
ISBN 978-9955-38-822-7
Romanas apie i tamsos prikeliani meil, draugyst ir klast. Irankiai Norai Grei ak krinta
paslaptingas naujokas, vardu Lopas. Jis ir baugina, ir traukia mergin. Nora ne be reikalo taria j
turint slapt gali. Ir neklysta. Lopas - puols angelas, norintis tapti mogumi. T jis gali padaryti
tik nuuds Nor. Bet Lopas pamilsta mergin ir jam tenka rinktis... O Nora imasi sekls vaidmens
ir pakliva nagus iauriam nefilimui. Ar Lopas sps j igelbti?
Becca Fitzpatrick vaikystje pasikiusi ibintuvl po antklode skait Nenss Dru ir Trikss
Belden romanus. Ji baig universitetines sveikatos apsaugos studijas, bet nedirbo pagal
specialyb, o msi rayti. Laisvalaikiu Beka bgioja, griozdiasi po nukainot bat lentynas ar
iri detektyvus per televizij. Puols angelas" - jos pirmas romanas. Raytoja gyvena Kolorado
valstijoje. Daugiau suinosite apsilank jos interneto puslapyje, adresu: beccafitzpatrick.com.
UDK 820(73)-93

BECCA FITZPATRICK

PUOLS ANGELAS
Redaktor Simona Kaziukonyt Korektor Marijona Treigien Virelio dailinink Kotryna eibokait
Maketavo Zita Piktumien
Tiraas 2500 egz.
Ileido leidykla Alma littera", Ulon g. 2, LT-08245 Vilnius Interneto svetain: www.almalittera.lt
Spaud UAB Spindulio spaustuv" Vakarinis aplinkkelis 24, LT-48184 Kaunas Interneto svetain:
www.spindulys.lt

d
Lopo akys - tarsi juodosios skyls.
Jos visk siurbia ir nieko neileidia. Ties sakant, nenorjau apie Lop suinoti k nors daugiau. Man nepatiko
ior, tad abejojau, ar noriau inoti, kas tno sieloje.

Nors tai nebuvo visika tiesa. Daug kas man patiko. Ilgos raumeningos jo rankos, plats, tvirti peiai ir
aisminga, gundanti ypsena. Nelengva sutarti paiai su savimi, nes mginau atsispirti tam, kas vis stipriau
trauk.

Nora Grei n neketino simylti. Jos visai netrauk mokyklos berniukai, kuriuos taip uoliai piro
geriausia draug Vi. Vien dien Nora sutiko Lop. elmika Lopo ypsena ir kiaurai verianios akys
paverg usispyrusios merginos ird.
Po keli stingdani krauj nuotyki Nora nebeino, kuo pasikliauti. Jai dingojasi, kad Lopas
visuomet atsiduria ten, kur ir ji, ir ino apie j daugiau negu geriausia draug. Nora negali apsisprsti:
pulti vaikinui glb ar bgti nuo jo ir pasislpti. Mgindama rasti atsakym, ji priartja prie tiesos,
kuri kelia kur kas daugiau nerimo negu jausmai Lopui.
Nora atsidr paiame senovinio mio tarp nemirtingj ir nusidjli kartyje, ir jei ji neteisingai
pasirinks, us.

z oo :oo Iro -o -oo r^klubas


z oo :oo Iro
r^

-o -oo

Tapkite Knyg klubo nariu!


Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirt
Naujausios ir populiariausios knygos
Ypatingi pasilymai
Knyg pristatymas namus, darboviet ar pat www.knyguklubas.lt

Notes
[1]
Koldvoterio vidurinje mokykloje (ia ir toliau - vert. past).

[2]
To die - mirti (ang).

[3]
Minktesniu kamuoliuku aidiamas beisbolas.

[4]
Kai kamuoliukas imuamas u aikts rib, visi bazse stovintys aidjai gali netrukdomi
pereiti j pirm baz pelnydami tak.

[5]
Kukurz paplotliai su daru.

[6]
Atskirai statyto stambaus brilianto.

[7]
Muamaisiais instrumentais.

[8]
odi aismas: pool anglikai - ir plaukimo baseinas, ir biliardas.

[9]
Mama vis dar mano, kad Lopas lanko basein, o ne aidia biliard. r. ankstesn pastab dl angliko
odio pool.

[10]
Vienas inomiausi Senojo Testamento apokrif.