Está en la página 1de 12

V.

Mykolaitis Putinas
Altori ely
Bandym dienos
I.
Liudas Vasaris. Mokosi kunig seminarijoje. Ten laaaaabai grieta darbotvark. Didel tak turi Gongas.
Liudas ten ibuvo vos 2 savaites dar. Sunku apsiprasti jam dar. Kunigysts msi, nes liep tvas. Jis
apsiskaits(skait Maironio ,,Jaunoji Lietuva). Maironis jam didelis autoritetas. Liudas pirm kart vilkosi
sutan. Visi naujokai daug apie tai diskutavo. Liesas ir laibas. Sutana ant jo atrod, kaip tvo drabuiai.
II.
SEminarija labai disciplinuota bendruomen. Seminarijos virininkas - rektorius. Vienas virininkas:
Valakeviius, kitas- Mozurkovskis. Klierikams tak dar dvasios tvas. Jo maiausiai visi bijojo, nes is
neturjo pamok. Visiem reikjo daug mokytis, o suklydus bdavo ipeikti. Maai kas studijuodavo
privaiai. Daugiau buvo norini pramokti muzikos.
III.
Gyvenimas seminarijoj bgo labai greit. Liudas gan skeptikai man, kad jiems ten rodins, kad yra
Dievas. Taiau Liudas nebuvo konstatavs savyje jokio jausmo ,,meils" Dievui. is dvasios altumas
labiausiai neramindavo Vasar. Taiau dvasios tvas j visaip ramino. Ipaintys 1x per sav. kartais 2.
Liudas drovus ir usidars. Per ipaintis kartodavo tas paias nuosdmes. U ididum galjo imest.
Dievas - begalin gryb, tobulyb, mogus - blogybi neiotojas.
IV.
Velyk atostog paskutins savaits pab. Vaikto Variokas ir Liudas Vasaris. Kalbasi. Apie kunig
gyvenim. Variokas t gyvenim paysta. Jam tai komedijos. Jis kunigu tampa tik dl asmenini tiksl.
Variokui Vasaris patinka kaip mogus. Taiau sako Liudui, kad seminarija ne jam. emina kunigus, kas
Vasariui nepatinka. Po poros dien Vasaris uklupo Variok vartant urnal su nuoga moterimi. Jiems
paprastai tokio tipo foto bna imamos. Tai buvo pirma pamoka apie moters kno gro. Apie toki
nuodm jis papasakojo dvasios tvui. Vasaris inojo, kad vyresni tarpe yra nepamaldi.
V.
Variokas istoja i seminarijos. Daug kas apie tai pagalvoja, bet nieks nenori rytis tam. Vasar draugai
paiepia, kad jis TIKRAI nenori istoti i ten. Vasariui kunigo gyvenimas kilnus ir graus. Pas Liud atvyko
jo tvai. Tai jam buvo labai svarbus vykis. Tvai pamat sn sumio, neinojo kaip elgtis. Tvai j
vadinao JS KUNIGLI. Liudui nepatiko tai. Liudas pasak, kad Variokas istoja. iem tai LABAI
nepatinka. Buvo paprotys istojantij suelpt. Variokas to atsisak. Man, kad nereikjo jam vaiuot ia. Po
Varioko ivykimo Jonelaitis eina su Vasariu pasivaikiot. Po to Vasar pagauna prie tort ir pyrag
pamokos metu, bet is laimingai isisuka. Vasaris saugojosi. Jei skaitydavo lietuvik knyg, tai tos
pamokos knyga bdavo alia, dl atsargumo. Kart klierikai buvo pas dantist mieste ir pamat Variok su
panele. Daugiau seminarijoj apie j gero odio nesak nieks.
VI.
Baigiasi pirmieji mokslo metai. Liudas varo atostogaut namo. Jam grus vieni diaugs, kiti pavydjo, kad
jis kunigas. Net namie jis atlikindavo seminarijos paliepimus. Liud nuve Petrolos tvik. Pas klebon
Kim. ia viskas atvirkiai negu pas Liudo klebon. ia daug geriama. Per vieneres igertuves, atjo
apatalas(abstinentas, kuris platino blaivyb) ir sukl sumait puotoje. Apatalas ivaiavo
neatsipras. Baliuj vliau Liudas sutiko Liuc. Padavj, kuri jam patiko.
VII.
Liudui labiausiai strigo atlaid nuotykis su Liuce. Jis i naujo sivaizdavo t situacij, tik kitaip. Toliau
pasakojama apie Liuc. Liudas varo pas Petryl bali, ileistuves. Ten turt bt ir Liuc. Ir jie ten
susitinka. Kalbasi. Po to susitinka sode. Jiems nepasiseka ir Liuc j eidia.
VIII.
Antrieji mokslo metai. Liudas perkeliamas geresn kambar. Juos maiau stebjo. Iki Liucs jis
gimnazijoje nesusitikindavo. Ji - jo prieingyb. Bet kunigam galioja celibatas. Jie turi moters atsisakyti.
Gro treiojo kurso klierikas ir Liudas turjo kraustytis labirint. Tai jam nepatiko. Visi Vasar kurst, kad
is eit kalbt dl ios neteisybs. Liudas vl visk sivaizduoduja.. Taiau sukaupia drs ir nueina. Taiau
neskmingai. Liudas vis tiek turi persikraustyti labirint. Persikrausts vakare jis vl sivsizdavo t
situacij, verk. Taiau su laiku i nuoskauda pasimiro. Atsiskleid jo poetikumo talentas.
IX.
Marijos atlaidai. Visi gauna daug darbo. Tik Liudui tenka maiau, nes is gieda banytiniam chore. Atvyko
daug klierik gimini. Pas Liud neatvyko nieks. Mii metu, jis tarp moni pamat kakoki panel, kuri

jam patiko. Taiau jis jos dmesio atkreipti nenorjo, bet tai jam suteik entuzijazmo. Vis likus laik, jis
buvo pilnas energijos, kitus net stebino tai. Vakare jis suni, kad seminarij atvyksta Liuc su
vyskupu(reikalai). Per kitas miias Liudas prajo pro nepastamj, bet aki nepakl.
X.
Poilsio diena. Liudui viskas tarytum apkarsta. Jis jau nebedainavo ir nebejuokavo. Savotikai grausi, nes
negali bti su moterimis. Bet dabar jo laukia naujas, raytojo kelias. Parao pirm eilrat. Vasaris gauna
udraust laikrat. Po to gauna pasilym dt jo eiles laikrat. Ir j ispauzdino. Vliau Liud
supaindina su Matu Sareika ir Petru Varnnu. Vasaris tampa VIESOS kuopels nariu.
XI.
Kaldos. Atvyksta Liucija. Vasaris jau visai dl to ramus. Meils nieks nelaik nuodme, irdiai nesakysi.
Liuc susitinka su Vasariu. Ji Liud ima vadinti PAVASARLIU. Viskas vyksta sklandiai, net labai. Liuc
jam dav dovan - pirtines. Petryla ima paviduliauti, kad Liucei patinka Liudas.
XII.
Ugaviens. Linksmybi metas. Lituviai su Lenkais konkuruoja. Varnnas deklamuos Maironio eiles. U
tai gali skrist i paios seminarijos. Visi pasipiktina tuo eilraiu. Neino, kas tas maironis apskritai yra.
Rektorius rado laikrat su Varnno eilmis. U tai supyksta. Lietuviai toliau konkuruoja su Lenkais. Kyla
ginas dainuojant. Maai pasaulins literatros. Varnnui siloma nebegrti seminarij. J imeta.
XIII.
Ikeliavo Varnnas. i vikis paliko Liudui didel spd. Prasidjo atostogos. Jis buvo kaip nesavas. Daug
laiko praleido gamtoje ant kalno. Parao dar kelet eilrai. Liudas nusprendia aplankyti Petryl, tuo
paiu ir Liucij. Bet jo nelauk ten. Liuc jam neskyr dmesio net. j irjo su pajuoka. Liudas grta
namo. Per V. Lauryn jis Klevik nevaiavo. Bet Liuc pati atvyko. Staigmena Liudui! Liuc atvyko
kriaui j pasapijos gaspadinei. Tvas Vasaris maloniai aprod vieniai sod. Po to Liucija norjo pamatyti
t kalnel ir Liudas j ten ved. Liucija atsipra u t nemalon vik paskutinio vizito metu. Jie ten
pasibuvo ir sveiai ivyko.
XIV.
Nauji mokslo metai. Liud apgyvendina su 4 lenkais. Lenkai iuo nepasitikjo. ie pastoviai Lietuvius
kaltino. Liudui buvo labai sunku. Visi pamokose bijojo atsakint. Kart pakvieia ir Liud. VIESOS
draugija apmirusi, bet visi ima rayti dienorat, kas yra pavojinga.
XV.
Liudo dienoraio itraukos (pats dienoratis laimokas iurkyne - sausaini dj)
etadienis prie verbas:
Liudui jau atsibodo monotonikas gyvenimas. Jokios laisvs.
Verb sekmadienis:
Nukankino j. Labai sunki diena. Banyioj pamato Nepaystamaj ir tarsi pagyvja, bet neilgam.
Pirmadienis:
Liudas nori bt geru kunigu, padt monms ir kariauti su Lenkais. Kunigui svarbiausia NEGERTI,
NELOT KORTOM ir NEMOTERIAUTI. Jiems sako, kad meil yra geiduli tenkinimas tik. Liudui tep
neatrodo.
Didysis ketvirtadienis:
Nieko neparayta, galvoj tuia...
Velyk 2oji diena:
ventin diena, bet Liudui diaugsmo neteikia. Klpoja prie Kristaus grabo, ir jauia, kad ima snausti..
Tada staigiai mgina budintis. Prajo jo klpojimo valanda. Liudas nejauia dievo.
3oji Velyk diena:
Po piet ilgai vaikto su Eiguliu. is gavs komunij jauia pasitenkinim, atgyjim. Eigulis sako Liudui,
kad vyt alin tas blogas mintis. Ir, kad btinai rayt eiles. is panekesys jam labai varbus.
Balandio 28d.
Atvyksta tvas. Atvea sausaini ir pan. duoda pinig, nors maai teturi. Atvea m nuo Liucs linkjimus.
Gegus 1d.
Pavasario vent. Visi prisimena 1906 met gegus 1d. Dalinas prisiminimais.
Gegus 25d.
Liudas pastoviai galvoja apie Liucij, tarsi sau seka pasak, APIE TAI, KAD SU TVU NUVYKSTA PAS
LIUCS MAMOS DVAR IR I PABGSI NUO LIUDO , NES MYLI J. Prao, kad is mest
seminarij. Jo irdis BLAKOSI TARP MEILS IR PAREIGOS!
Sekmini antroji diena:

Liudas parao kelet eilrai, kurie patinka Sereikai ir kitiems. Liudui jos nepatinka, bet mano, kad jo
nuomon gali bti klaidinga.
XVI.
I seminarijos imeta BRONI RADASTIN. Jam silyta paiam ieit, taiau nesutinka ir dl to
triukmauja. Aristokratikos eimos atstovas. Parao laik kakuriam i draug, kuriam rao, kad spjauna
ant vis rektori ir pan. buvo u nek paalintas ir nebegr. i laikas kelet dien buvo klierik
pasikalbjimo tema. Liudas pasiryta nutraukt paint su Liuce. Liudas t pat vakar gauna laik nuo
Varnno. Per paystamus gavo, nes tiesiai seminarij sisti pavojinga. Laike rao, kad jam patiko
paskutins Liudo eils. Liudas turt atsisakyti ios dovanos ir Liucijos, nes tarnauja dievui.
XVII.
Liudas gauna pasilym keliauti Vilni. is sutinka ir labai diaugsi. Vaiuodamas i seminarijos namo
jau kr fantazijoje kelions vaizdus. Kelion Vilni buvo gnriausia priemon nutraukt painiai su
Liucija. Liudas, Kasaitis, Jonelaitis ivaro su traukiniu Kaun. Po to Vilni. Jie aplank daug ymi
Vilniaus viet. Paskutin vakar galjosi, kad jau teks palikt visk. Kasaitis prao Vasario ikeikti lenkus
savo eilse. Kunigai negaljo nueit kavines,teatrus ir pan. Kit dien ivaro Trakus. Ten pamato pil ir
grta namo. Tvas Vasaris pasilo nuvaiuoti Klevik, bet Liudas atsisako to.
XVIII.
Liudas grta seminarij. Liuc turinti vesti Brazg, Vasaris diaugias, nes atsikratys jos. Jis nori atsisakyt
visko, kas trukdo religiniam gyvenimui. Jis svarst koks i jo kunigas bus. Jis likdavo vakare koplyioj
vienas. Liudas rimtai kibo mokslus. Atjus pavasariui jis atgijo, tapo linksmesnis. Taiau sunkus Liudo
mokslas neliko nepastebtas, jis gavo ger opinij tarp rektori.
XIX.
Kart atilus orams, juos nuved mik. Ten visi VIESOS nariai kalbasi tarpusavy. Kalba apie mokytojus
ir kitus auktesnius dvasininkus, j ydas. Vliau randa Tiutevo eilrat, kuris puikiai atitinka j gyvenim.
Daug galvoja apie tas eiles. met pabaig jis visai aprimo ir sutvirtjo. Tapo dar stropesnis. Bet vis labiau
nuo vis tolo..
XX.
Atostogos. Liudas ilg laik apie save buvo menkos nuomons. Tv takos ia yra. Antr atostog
sekmadien Vasaris gauna Klevikio klebono pakvietim. Bus veniamos 25m. kunigysts sukaktuvs.
Liudas nuvyksta. Klebonas suinojs, kad Liudas yra poetas labai j igiria. Liucija nebuvo pasirodiusi. Ji
pasirodo tik per miias. Po j Liudas prijo pasisveikinti su ja. Pasikalba. Liuc atrod lidna, Liudas dl to
sielojosi. Visi igr. Liudas vliau dar pasikalba su Liuce ir i nueina pilstyt kavos. Vliau vl kalbasi,,
Liucija usimena apie Vasario kryb ir sugdina. Po jo Vasaris paada j pakviesti ileistuves.
XXI.
Liudas save peikia, kad vl atnaujino santykius su Liuce. Vasaris sivaizduoja ileistuvi smulkmenas. Vl
apleidia dvasin gyvenim. Liucs dd j myljo, todl norjo itekint u Brazgio. i jo nemyljo.
Liucijai vis parikaiiodavo apie Liud Brazgys su Trikausku. Ji ir mgsta gyvent prisiminimais. Vasaris
atvyksta pakviest ileistuves vis. Liuc nudiunga. Nueina pas j pairt kapdles, kurias is jai
padovanojo prie 2 metus. Vliau nueina salon, atsisda ir kalbasi. Juos pamato Petryla. Vliau ir dd.
Liudas juos pakvieia ir vaiuoja namo. Patenkintas. Liudas suprato, kad jam pavojaus nebebus, nes Liucija
veda.
XXII.
Vyksta pasiruoimas ileistuvm. Valgi daug, svei tury bt ir. Atjo sekmadienis. Visi susirinko, tik
sunkiai kalbjosi. Vliau viskas buvo ok. Atvyko ir Varnnas. Visi jo kalnel. Ten udainavo. Visiems
smagu. Liudas, Varnnas ir Liuc leidosi kapedli. Vliau grta namo visi. Ten dar pavenia ir pradeda
skirstytis. Vasariui su Liuce sunku atsisveikint.
XXIII.
Liudas supranta, kad seninarijoj viskas kitaip, negu u jos rib. Atvirkiai viskas. Vasaris vl pabando
rayt. Vliau uino, kad gals pradt rekolekcijas. Taps subdiakonu. Po rekolekcij, 6 bsimus
subdiakonus pasilieka dar pakalbt. Vliau juos atskiria nuo kit klierik. Jiems buvo atskiros 4d.
rekolekcijos. Jiems pasakojo, kad kno geidimas yra blogai, o Liudo vaizduotj pasirod nuogos VERGS
paveikslas. Ji jam m visur vaidentis. Liucija ir. Vasaris su tuo kovoja. Nakt sunkiai miegojo. Kit dien
jis atliko viso gyvenimo ipaint.
XXIV.
Liud ventins subdiakonus. Vyksta apeigos ir t.t. Viskas prajo skmingai. Taiau sunku suderint kryb
su kunigiku gyvenimu..

XXV.
Artja Liucijos ir Brazgio vestuvs. Nors ji jo ir nemyli. Vestuvi data - rugpjio 15d. Liud ir kvieia.
Nuvykus su juo pakalba. Liudas atsiriboja nuo viso pasaulio. Liucija vis bando atkalbt. Neskmingai.
Atjo vestuvs. moni nebta daug. Liucija atjo SU JUODU KOSTIUMU IR KEPURE :D po vestuvi
Vasaris jaut tutum savy.
XXVI .
Liudas jau diakonas. Jam, kaip raytojui, jau buvo svetima, k jis ra. Pagaliau negaug ir ra. Vliau
Liud Vasar ventina kunigus. Jis dar pats tuo sunkiai tiki. Namikiai tuo diaugsi. Visi labai lauk jo
mii. Liucij aplanko ir pats pakvieia. Kalba labai atsargiai. Ateina mii diena. Visi pradeda rinktis.
Vasaris pasiruoia savo pirmosioms miioms ir jas pradeda.
Eina gyvenimas
I.
Kalnyn parapija. Turi atvykti antras vikaras. Tam reik suremontuot kambar. Kalnyn parapijos klebonas
Platnas iuo paskirymu nebuvo patenkintas. Patys Kalnyn kunigai turjo paalins veiklos (kininkas ir
visuomans veikjas), todl dvasiniai reikalai truput apleisti lik. Labai godus dabartinis kunigas. Vasaris
parao laik ir klausia, kada gali atvykti. Vikaras atsimin, kad Liudas jau gan garsus poetas. Platnui tai
dar labiau nepatiko. Jis atsidavs kininkas, bet ne kunigas. Jis net pyko, kai darbymeiu reikjo kriktyti ar
pas ligon vaiuoti. Nemyljo klebono mons. Vikaras stripaitis kaip tik buvo kalbus ir populiarus
apylinkse. Atidar kolonialini preki parduotuv. Kunggo darb vikaras stengs atlikt labai greitai. Abu
Kalnyn kunigai nedraugikai lauk naujojo vikaro.
II.
Atvyksta Liudas. Pavlavo savaite, nes j kunigas susirgo, bet tai nesudar svarbos. Jis sireng naujame
vikariate. Pakviet pietauti. Kitai dienai Liudas gauna pirm darb. O kalnyn vikaras vaiuos miest.
III.
Liudas skmingai atlaik pirmsias miias. Visi labai diaugsi. O senais klebonas vis maiau laiko skyr
banyiai. Vasaris turjo ir gan sunki ipaini, bei pamoksl.
IV.
Stripaitis su kunigu labiau rpinosi kiu vis, bet ne savo parapija. Taiau Vasariu visi labai diaugsi. Jis
buvo labai uolus! Tuo senasis klebonas naudojosi. Net labai! Stripaitis Vasariui atvea lab dien nuo
Liucijos Brazgiens. Per v. Prancik miest vyks Vasaris. Vliau Stripaitis pasikvieia j pas save
pakalbti. Gauna pasilym padt Stripaiiui. Abejoja Vasaris. tarinja. Nutaria palaukti dar mnes.
V.
Vasaris ijo lauk i klebonijos sodo, dvaro link. Ten matsi dvaras, kur gyveno surusjs baronas
pravarde Rainakis. Jam patiko LT kalba. Vasaris ten vaikiodamas pamat 3 raitelius. Su viena ponia
kalbas. Pasirodo ten buvo patys baronai! Jie susipaino ir isiskyr. Liudas jauia, kad jis moterims patinka.
Liudas klausinja Stripaiio apie bajorien. is j meiia, bet Vasaris juo nelinks tikti.
VI.
Liudas nori ivalyt banyi. Kunigas pasiunia pora davatk talk, joms duodamas 50dien atlaid.
Liudui toks manipuliavimas monmis nelabai patiko. Senjam klebonui ta vara nepatiko. T dien
klebonas buvo piktas. Visi labai stebjosi tokia vara! Ir buvo patenkinti labai. Kart 2 kininkai Vasar
paklaus ar jis nesipainiojo reikalus vietinius. Prao Liudo, kad is paprayt Stripaiio, kas is surenkt
susirinkim, nes permoka u zuper po 20 kapeik ir neinia, kur tie pinigai nueina. Visi taria Stripait
sukiavimu. Jul buvo tikra pletk boba, nors grai, bet inojo visas naujienas. Stripaitis,suinojs apie
kunigo pokalb su kininkais, atjo pas Liud apie tai pakalbti. Papasakojo, kad kiti rengia susirinkimus be
Stripaiio ir Jul pasakiusi, kur dabar vienas vyksta. Liudas su Stripaiiu nujo pasiklausyt. Vliau jo
vid su trenksmu. Visi nutilo. Vliau prasidjo kalbos. Stripaitis sukl keleta stiklini. Kilo sumaitis.
Vienam mogui praskl galv. Stripait ruoiasi paduoti teism.
VII.
Liudas vyksta Naujapol. Atlaidus. Ten klaus ipaintis. Naujapolio prelatas Vasar painojo. Domjosi
apie Kalnynus, nes buvo uolus kunigas. Liudui liepia ir tokiam bti. Pats prelatas nemgo ekskunig ir
eksklierik! Vliau Liudas nujo pas Liucij. Ilgai kalbasi. Vliau ieina.
VIII.
Liudas vl pradeda rayti. Nesiseka. Jis jau seniai nerao. Jis teturjo vien kvpimo altin - biblij. Visa
kita i jo atm seminarija ir kunigyst. Jis su tuo kovojo, bet neskmingai. Kunigyst nugaljo. Jam

depresija prasideda, dl to, kad negali rayt. Liudas ieina vakare lauk. Praeina pro ten, kur susitiko
baronien. Grta namo.
IX.
Netrukus baronas Rainakis aplanko Kalnynus, o kit dien visi 3 kunigai gauna pakvietim arbatos.
Klebonui tokie vizitai nepatinka, bet turi eit. Jis stuma ant bajoriens. Vasariui tai nelabai patinka. Stripaitis
su klebonu ugaulioja Vasar. is ieina supyks. Vliau visi 3 nueina dvar. Susitinka su baronu. Vliau ir
su baroniene. Pasikalba apie meil. Pokalbio pabaigoje nueina pas bajor, Vasaris ten pamato daug knyg ir
gauna leidim jas skolintis. Nudiunga. Vliau visi eina namo.
X.
Skundas prie Stripait buvo paraytas! Bet paiam stripaiiui buvo vienodai, bet irdy jaut, kad nebus
nieko gera i to jam.. Atvyko to iuvo Piktupio tvas ir pasak, kad jo snus mirta(Stripaitis jam praskl
galv per mutynes). Stripaitis prao Vasario pagalbos ir is,suprasdamas padt, sutinka. Nuvyksta pas
ligon, sunkiai i jo ipea odius. Ligonis Andrius dega kertu, nors guli mirties patale. Jam pasivaidena
Stripaitis ir upuola Vasar :D Nurimo ir Liudas jam duoda iriim, bei paskutin patepim. Ivaiavo
atgal. Liudas gailjosi, kad jam dav iriim ir sakrament. Jauia, kad gali tapti kunigu nevykliu.
XI.
Po to kelet dien vaikiojo susikrimts. Klausydavo ipaintis ir t.t. J dievino davatkos ir pas j eidavo
net i kit parapij. Stripaitis su klebonu Liud irjo su panieka ir pajuokimu. Jis gauna laik i
bsjoriens su kvietimu pasiimti knyg i jos. is nujo. Jo papra trupout padti suriuoti knygas. is
sutiko, vliau kalbjosi visokiausiomis temomis. Vliau nujo knyg paiam Liudui. is papasakojo, kodl
stojo kunig seminarij. Vliau ieina.
XII.
Turi vykt susirinkimas, kurio visi tep norjo. Stripaitis prane, kad pasitrauikia i draugijos. Vliau
Stripaitis gauna laik, kad turi palikti Kalnynus. Besikraunant daiktus atjo odelis su Borvikiu ir u visk
atsipra. Paskutin vakar prie ivykim, Stripaitis pasikvieia Vasar pas save. Ten kalbasi. Kit dien
Stripaitis ivyksta. Vasaris nuvyksta lavantus. Ten yra iltai sutinkamas. Ir pati parapija nedidel ir rami.
Ten kalbasi su ,,tveliu. Kalbasi ir apie paaukim bti kunigu ir kad ne visi j turi. Pasirodo tas tvelis
skait ir Liudo eilraius. Po pokalbio ivyksta namo. Liudas vis labiau galvojo ar kunigyst jam skirta..
XIII.
Liudas jau perskt baroniens duotas knygas. Jos nelabai patiko, nes buvo modernios, su erotikos
prieskoniais. Bet Liudas po pokalbio su tveliu jau turjo susiformavs sau kunugo deal. Liudas nune
knygas. Barinien sutiko j, kaip sen paystam. Pasilo eiti pasivaiksioti. Ten kalbasi. Baronien
sugebjo beveik istumti i Vasario galvos Liucs paveiksl. Gro pas baronien, pasim kitas knygas,
gro namo ir m godiai jas skaityti. Kit syk jis ujs pas baronien paprao kunig parayt knyg.
Gauna. Dar kit syk baromien replikuoja apie jo eisen ir kitus bruous.
XIV.
Baronien mat, kad Liudo viduje sunkiai kovojo KUNIGAS ir prigimties palikimas. Syk atvyko
baroniens draugai i Lenkijos ir Liudas to neinodamas jo pasikeist knyg. Baronien supaindino su
savo draugais, tarp j buvo totalus dabita ir padlaiys baronienei vardu Kozinskis. Vasar tai labai erzino.
Dar blogiau buvo tai, kad pats Kazokinskis jo su Liudu pasiirti knyg. Po io vykio Liudas negaljo
nei susikaupti skaitymui, nei umigti. Po keli dien Vasaris ne atgal knygas. Norjo perduoti jas per
tarnait, bet suprato, kad labai nori pamatyti pai baronien jau jisai. Pily buvo ir Kozinskis. Bajorien
pakvieia Liud didel bali. is sutinka atvykti ir suino, kad greit bajorien ivyksta. Prie pat bali
atvyko ir naujasis kunigas Ramutis. Jis buvo gan ramus kuniglis. Atsive daug knyg. Liudas n jo
vengti. Atjo baliaus diena. Klebonas nevyko j ir paiam Liudui patar neit, nes bus bd. Ramitis taip
pat njo.
XV.
Vasaris atvyksta bali. Baronien j priima, supaindina su kitais. Vliau visus suleidia valgomaj. Visi
linksminasi, Liudas baronien stebi i alies. Jauiasi vienias, niekur nepritampa. Prasideda okiai, tada
sutinka Laib. Klausinja apie Liucij Vasaris. Vliau kalbasi apie moteris. Bajorien pastebi, kad Liudas
lidi ir igeria su iuo taur vyno. is truput atsigauna. Kozinskis bajorien nusiveda. Vakarlis tsiasi.
Baronienei nutrksta bato saka, Kozinkskis oka iekot.. Paskelbia aidim, kas ras baroniens sag.
Baigiasi truput lidnai, bet taikiai. Kozinskio kelns aptakytos liko. Gruberis susukiauja ir paima savo
liemens sag. Kozinskis ikart supyksta. Vliau dar vien aidim suaidia ir vl pasigirsra muzika.
Kozinskis igeria ir t vakar nebesirodo jau. Baronien ieina bibliotek, vilgsiu persmeigdama Vasar.
is nueina taip pat. Kalbasi ie. Liudas pasipasakoja, kodl jam lidna. Pasako apie Kozinsk. Baronien

suprato, kad is jai upavydjo Kozinskio ir labai nudiugo. Pakviet ateit ketvirtadien po poet
atsisveikinimui. Liudas ijo i puotos namo
XVI.
Ketvirtadienis. Baronien lauk Vasario atvykstant. Svarst ar nepasielg per drsiai pabuiuodama jo.
Baronien pradeda simylti Vasar. Ji nori nekalto, drovaus vaikino. Nes visi tie rafinuoti atsibodo.
5valanda. Ateina Liudas. sutinka graiai, kaip visada. Vliau nueina bibliotek. is padeda knygas. Jis
gels naudotis biblioteka, kai baronai bus ivyk. Jiedu ten dar pasikalba apie meil. Prie ieinant i Liud
pabuiuoja dar kart. is pareina namo. Vakare kalbasi su klebonu. is priekaitauja apie tokias draugystes.
Sako, kad per anksti pradeda visk. Vliau kalbasi su Ramuiu, is atsargiai klausinjo apie Kalnynus,
dvarus, klebon. Vliau ieina ir Ramutis. Liks vienas Liudas galvojo apie buinius i baroniens, kad tai
yra nuodms(2 buinys) ir, kad lauks maiau paystamo kunigo ipasakoti i nuodm. Sekmadien jis
laiko miias. Banyioje yra ir Rainakien. J pats klebonas ventindavo atskitrai. Vasaris ne. Pasibaigus
miioms baroniens ir banyioj nebebuvo. Ir pirmadien ivyko. Liudas ijo pasivaikioti ir mat vas
ir suprato, kad jos nebra. Gro namo.
XVII.
Adventas. Vasariui nuobodus ir ilgas laikas. Banyioje darbo daugjo, bet jis bdavo greit padaromas.
Vasariui skaityt nesisek, nes n pusvalandio negaldavo ibt ramiai. m svajoti apie didesnius
literatros veikalus ir kaip pakils baroniens akyse. Ramutis juo domjosi. Laik, kol Vasaris aprims. Ir is
aprimo, m skaityti daugiau knyg. Vien dien suman eit pasiimt daugiau. Dabar ten alta ir nejauku.
Pasiima knygas ir ieina. Panora grti prie poezos. Bet jam buvo koktu kurt pseudoerotin lyrik. Vis delto
norjo rayti apie moter ir meil. Prisimin katedros Nepaystamaj. Para eiles apie meil ir jas
ispausdino. Dsug kas stebjosi tokia kunigo drsa, o Ramutis pajuto kylant pavoj vasariui ir is
nusprendia jam kaip nors padti. Kart pasikvieia pasivaikioti. Ten kalbasi. Ramutis pradjo kalbt apie
Vasario poezij. Bet is m spyriotis. Nenorjo apie savo poezij kalbti. Taiau Ramutis varo savo.
Truput perddamas. Vliau pasak, kas jei vienas kunigas nusideda, viskas eina bendr kunig sskait ir
blogi mons ima sakyt, kad visi kunigai tokie patys. Tai Vasar paveik labiausiai. Ramutis vasariui dav
savo knyg ir silo meditacijas atlikinti kartu. Ramutis turjo labai griet dienotvark. is tarsi m
globot Vasar. Liudui tai greit atsibodo. is m erzint Ramut. Neskait jo knyg, nekalbjo kai kuri
mald. Ipainties jo kas 2 savaites. Ramuiuitai nepatiko ir jis net prikaiiojo Vasariui apie toki veikl.
O pastarjam buvo dzin.
XVIII.
Vasaris vis daniau m galvoti apie moteris. Baronien ir Liucij. Jos abi buvo savotikai jam brangios. Ir
norjo bent vien pamatyt. Galjo tik Liucij. Per ugavienes gavo prog nuvykt miest. Mieste aplak
prelat Girvyd. Pasikalbjo ie. Girvydas Ramut ivasino pedantu kunigu. Per uolus jis. Visi tokie odiai
paveik Vasario kunigo ideal. Vliau Liudas pasuko Brazgi buto link. Vasario eiles jau daug kas inojo,
todl visi juo acjosi, norjo susipaint. Brazgiai j prim velniai ir iltai. Liicija Brazgien jau nebebuvo
Liudui tokia grai. Ji buvo nia! Vasaris suprato, kad judviej irdies reikalai baigti. Vliau aplanko
kunig Laib. Ten pasikalba. Grs namo dar parao kelet eili.
XIX.
Vasariui parapijos darbas darsi vis sunkesnis ir sunkesnis.. Kart, susirgus Ramuiui Vasaris turjo
pasakyk pamoksl, prie tai j sugalvojs. Jis truko 5 minutes :D prasidjo kaldojimo laikas. Vasaris turjo
apkaldot kelet apylinki, be tai nebuvo labai sunku. Buvo visoki plankym. Ie smagi ir nelabai. Turjo
nuvykt pas odel. is buvo turtingiausias visoj parapijoj,buvo antras po klebono. Nuvykus odelis privert
pasilikti piet. Tai labai nepatiko odelio kaimynams. Vakare, po darb Vasaris ivyko namo.
XX.
Liudas pradeda jausti konflikt tarp kunigo ir poeto. Per kaldojimus Liudas sigijo prie, ir gavo replik
nuo kunigo. O Jul reik simpatij Vasariui. i mgino atvest Liud doros keli ir visus jo veiksmus sek
ir raportavo kunigui. jo dan ipaini su pramanytom nuodmm. Liudui tai nepatiko. Prasidjo
gavnia. Padaugjo darbo. Prie velykas visi pradjo eit ipaini. Visai dienai darbo 3 kunigams. Po
velyk darbo sumajo. Liudas lauk baroniens. Vis irjo dvar.
XXI.
Gegus mnuo. Visi kunigai dirba savo darbus jau. Ramutis rpinosi katekizacija ir geguinmis
miiomis. Vasaris vengia susitikti su Ramuiu, todl daugiau laiko praleidia gamtoje. Liudas vl rao. Tik
dabar apie gamt, nes ten praleidia daugiausiai laiko. Kart eidamas pamato, kad dvare jau tvarkomasi.
Vasaris gavo i Brazgi laik, kvietim bti krikto tvu. Liudas vyko, nors ir nenoromis. is nuvyko,

pamat vaik. Vliau supaindino j su krikto motina (stora boba xD) prasidjo kriktynos, jos jo
sklandiai. Pasibaigus kriktynoms visi sdo valgyti, gerti kalbti ir t.t. Po visko visi isiskirst.
XXII.
Gro baronien. Jul vl pavydi ir seks Vasar ir raportuos kunigui, o Ramutis mgins atvesti doros
keli. Baronien po keli dien panorjo pamatyti vasar ir para iam laik. laik turjo perduoti
Vasariui kambarin, bet io nebuvo namie ir laikas pateko Juls rankas.. i laiko Liudui neperdav.
Baronien man, kad kuniglis tyia neateina ir supyko ant io. Pats Liudas lauk enklo i baroniens, bet
nesulauk. Kart nujo pas j. Parke pamat atjojant 2 raitelius. Ponia baronien prajojo pro Vasar nieko
iam nesakydama. Liudas nulido.. Vis vakar prameditavo. Netrukus per miias, pati baronien atjo pas
Liud atlikti ipainties! Pasak, kad nemyli savo vyro, kad turjo meilu ir dabar myli kunig. Po to gavo
iriim ir ijo. Visos davatkos sek jos judesius. Vasariui i ipaintis buvo didel msl. Jis nesuprato,
kodl pas j baronien jo ipzinties. Vliau pats, mtydamas pdas, nujo pas baronien. Isiaikino, kas
nutiko su laiku ir m kalbtis kitomis temomis. Baronien deg daugiau aistra, o Vasaris tik vilkiojo
Baronien. ie dar vart albumus ir knygas. Baronien Liud vl pabuiavo! Ir papra ateit rytoj.
XXIII.
T pat vakar Liudas pagavo Jul savo kambary ir m kamantinti apie laik. i gynsi, melavo.. Gal
gale Liudas suinojo, kad laikas pas kunig. Nujo pas j, net kunigasjam jo neatidav. Liudas suprato, kad
kunogas j sks diecenzijos vyresnybei. Vasariui grs bausm. Vakare guldamas mst, kokia bus bausm
ir igirdo, kad kakas ateina. Atjo pati baronien! Liudas papasakojo apie situacij. Baronien guod ir
gana skmingai. Jul iuos nipinjo ir Vasaris j pamat. inoma, visk suinojo pats kunigas ir Liudas
neliko nepastebtas. Ramutis kviet Liud pasivaikioti, bet is turjo svarbesni reikal ir njo. Vasaris
jo pas baronien, nesislapstydamas ir nebijodamas, nes inojo kas jau nutiks. Ten paaid kroket, vliau
nujo pas baronien. Ten pasikalbjo. Nors ir daug kas kliud tokiai j draugstei, Liudas buvo labai
laimingas.
XXIV.
Kart parjs i dvaro Liudas rado laik. Prelatas Girvydas kvieia. Vasaris paman, kad Girvydui pavesta
tirti skund skirt paiam Liudui. Nuvyks jis neklydo. Girvydas i pradi piktai elgsi, bet tik gsdino
Liud. Girvydas Ludo pusje, nes klebono Platno nemgo pats. Pasak Vasariui, kad j reikt perkelti
kit parapij. Liudas band prayt, kad j palikt. Girvydas dar papasakojo, kas pasaulyje kvepia karu jau.
Po to Liud paleido. Nuvyko pas Liucij. i jam papasakojo apie Vytuko spart augom ir t.t. Ponas
Brazgys ir inojo apie karo grsm, bet monai nesak. Apie tai kalbjo tik su Liudu. Kit dien Liudas
papasakojo baronienei visk k girdjo Naujapoly. Ponia diaigsi, kad is negaus bausms. Apie karo
galimybes net netikjo. Prajo dar pora rami savaii. Prasidjo kaplierins atlaidai. Susirinko daug
kunig. Tarp j ir draugai Petryla ir Kasaitis. atvyko ir lavant tvelis. is klausinjo, kodl Vasaris
nebeatvyksta. Pakviet kada atvykt Liud su Ramuiu. Po to pasikalba apie Vasario kryb. Po atlaid
nujo dvar. Ten bebnant atjo telegrama. Baronas grta! Nors ir neplanuotai. Vl prasodjo kalbos apie
kar, tik dabar rimtesns. Po trij dien grta pats baronas. Vos spjs eiti pranea: AUSTRIJS
PASKELB KAR SERBIJAI. Rusija skelbia kar Austrijai, Vokietija Rusijai. Prasidjo visuotin
mobilizacija. Klebonas susimst, kas nutiks su jo kiu, o Ramutis jo melstis. Vasaris nujo dvar.
Ponios labai nerimavo. Norjo kuo greiiau vykti Peterburg. Bet Baronas nasiryo nieko daryti. Ponios
su kunigu ijp park. Atbgo piemenukas ir prane, kad kareiviai ygiuoja. Visi nujo iki plento ir
pamat, kad tai tiesa. Baronien patar nelaukt ir lkt pasiimt dokument. Gal spt su jais Peterburg
ivykti. Liudas greit iskubjo namo.
XXV.
Ranaki ivykimo data jau buvo paskelbta. Visi visk susidjo, susiruo ir t.t. visi buvo be nuotaikos.
Paskutin vakar Liudas atjo atsisveikinti. Lauke jau gr arbat. Baronieb band juokauti, bet nelabai
skmingai jau. Pasigirdo karo uviai jau.. Baronas nubgo prie savo emlapi. Baronien paskutin kart
vaikiojo su Vasariu. Sak, kad j draugystei galas jau. Liudas t neig. Vloau jie atsisveikino. Kit dien
Kalnynuose buvo neramu. Per klebono laukus padaryti apkasai. is jau skaiiavo nuostolius.. Atjo
banyi karikiai, sak, kad reiks griaut bokt. Jau ir Liud irjo atlaidiai. Ramut,rodos, viskas
maiausiai paliet. Jis tik meldsi, kad dievas atitolint kar..
XXVI.
Ruoiantis sprokdinti bokt, Liudas nuvyko Naujapol dokument. Vasariui rpjo prelato nuomuon
apie kar. Naujapol susitiko Stripait. ie pasikalbjo. Irgi apie kar. Pats Stripaitis begt ruoias Rusij.
Vliau isiskyr. Vasaris nujo pas Brazgius. Darktar mobilizavo. Liucija ir ivykusi. Nujo pas kunig
Laib. is Liudui ir patar vykti seminarij Rusijoje. Po poros savaii gavo laik su vyskupo leidimu

ivykti. Dar norjo aplankyti tvik. Atsisveikinimo proga sugavojo surenkti mini ileistuves. Susirinko
artimi mons, kanauninkas Kima, Liuc. Liudas su Liucija dar nujo Aurakaln. Pamat apaioje
kareivius. Greit gro. Su kitais pamat, ulip pamat, kad kariai apaioj. Liudas nutar nebelaukti.
Atsisveikino su visais ir ivyko. Nuvykus Kalnynus jau buvo duotas leidimas sprokdint bokt. Visi
susirpino kit pastat saugumu. Liudas ivyko ir i Kalnyn. Su juo atsisveikino kaip su draugu. Vasaris
ivyko. Boktas griuvo.. Liudui griuvo ir boktas viduje, irdyje. Ir Liudas Vasaris nuvaiavo tolyn...
Isivadavimas
I.
Prajo 10m. Liudas grta atgal Lietuv i Rusijos. Karas baigsi. Per tuos 10m. Vasaris gavo filosofijos
daktaro diplom. Prie pat ivaiavim, Liudas susitinka sen,akademijos laik, draug Antan Mekn.
Abu Liudo kajutje kalbasi. Susirinko smalsuoli, kurie norjo igirsti k kalbasi kinigai. Es gand, kad
Liudas ved prancz, bet kunigas tuoj juos paneig. Vliau ie nujo restoran. Ten tes kalbas.
Privaiavo Kalnyn geleinkelio stot. I ia jis ivyko. Jam atgijo prisiminimai apie kunigus,baronien.
Vliau Vasaris paklaus apie Stripait. is jau seimo narys. Liudas nori j susitikti. Meknas pasil susitikt
ryt ir is pakvies Stripait. Liudas sutiko. Traukinys atvyko i po karo nuniokot Kaun. Liudas ilipo i jo
ir m vaiktint. Viskas buvo lidnai sudarkyrta. Nujo RTOS viebut. Ten apsistojo. Susitvaks
daiktus jis ijo apmirus Kaun. Net vakare viesos nedeg. Grs jis umigo ir sapnavo, kad susomauna
per miias, ir kad visi i jo juokias.
II.
Kit vakar nujo pas Mekn. Ten susitiko ir Stripait. Vos vienas kit paino. Kalbjosi. Vliau Indrulis
su Stripaiiu susiginyjos. Po to visi geria. Nuotaika gerja. Visi kalbjosi, gr, juokavo. Visiem pradjus
skirstytis Liudas pakilo namo. Meknas sulaiko. Paprao u j palaikyti miias. LIUDAS ATSISAKO!
Ijus j pasigauna Indrulis, ie eina kartu. Kalbasi apie Insrulio meils reikalus, kad is jau turi suadtin.
Turting, kurios nelabai vertina nors ir myli. Ukmergs plente isiskiria. Vasaris nueina viebut. Indrulis
jam asil apsistoti pas save, kai gr i tviks Liudas. Vakare, guldamas lovoj, Vasaris galvojo apie t
Indrulio moter ir jo toki meil.
III.
Liudas prabunda, galvoja, kad jam gera jog nereiks laikyti mii, nes jam gda vieai pasirodyti esant
kunigu. Vasaris pirmuosius emigracijos metus praleidia Rusijoje, vl studijuodamas kinigyst. Tik dabar
konfliktas tarp kunigo ir poeto atrjo. ia Liudas jau nebebuvo toks stropus. Jis ir nuo kai kuri apeig
sugebdavo isisukti. Pasitaikius progai, Liudas spruko kitas alis. Ten vis maiau ir maiau laiksi
kunigik reikalavim. Konfliktas tarp kunigo ir poeto vis labiau brso. Vasaris net pyko ant t, kurie j
pavadindavo kunigu. Jis net svarst klausim ar jam verta bti kunigu ar ne? Tikslaus atsakymo nerasdavo,
bet man,kad kunigyst ne jam. Taiau jos nemet dar. Pas Liud kambar ateina neaikus tipas. Vienuolis.
Paprao Liudo pagalbos, dl mirtaniojo. is VL ATSISAKO! ie isiskiria.
IV.
Liudas ivyksta tvik. Planuoja neusibt, nes nenori laikyt mii. Tvas io net nebeatpaysta.
Vaiuodami kalbasi apie karo vargus ir t.t. Liudas paklausia apie Klevik. Knaunink Kim,Liuc. ios
vyras uvo kare, o i ITEKJO U KITO! Liud tai nulidino ir eid. Tai jam reik visik jos
praradim. Vliau tvui pasako, kad is nebus ir kunigu. Bus direktorium Kaune. Tvas nulista, nes norjo
matyt sn geru kunigu. Jam nepatinka tos visos gimnazijos ir kunigai direktoriai. Vliau senis Vasaris
pasakoja, kaip sunku gyvent Lietuvoj. Privaiavus kaim nebesimat graaus Auktskalnio. Karo
paskms... Liudas grta namo, kaime skaityk nieks nepaysta jau jo.
V.
Liudo motina su kitais giminaiiais surengia ekvizicijas. Liudui reiks laikyt, o is to nenori.. Bet sutinka,
nes nenori skaudinti tv. Atsigula Auktakalny. Msto ten, priima sprendim laikyt miias 3 metus
nebuvs ipainties. Apsireng sutan. Tv veidai taip pat pasitais. Visi susirinko, nes vent buvusi
didel. Liudas pradjo miias labai ramiai. Viskas josi sklandiai. Vliau Vasariai grta namo, ten kalbasi
su sveiais apie Lietuv. Vliau visi isiskrsto, Liudas supranta, kad u jo dvylipikim mons jo nelabai
mgt ima jau. Vasaris jaut ir pats t dvylipikum. O isivadavimas buvo toli dar..
VI.
Liudas nueina banyi iklausyti sumos. Jis jau Kaune, sirengs pasIndrul. Po mii netiktai susitinka
su Varnnu(tas, kur imet). ie pasuko Laisvs alja ir kalbjosi. Liudas Vasaris pirm kart isiadjo
kunigysts vieai(buvo paklaustas ar jis kinigas ar poetas). Abu nujo atsissti Karo muziejaus sodelyje.
Liudas papasakojo, kodl nori mesti kunigyst, bet negali.. Jam sunku, nes nenori skaudinti tv. Pradeda

lyt, Vasaris pasilo eit pas Indrul. Parodys, kaip sikr. Eidami kalbjo apie Indrulio suadtin. Liudas
juokavo, kas Varnnui pasirod keista net. Oekiens gatvje gyveno Indrulis. Jie ten nujo. Varnnas
sugalvojo surenkti poezijos-muzikos vakar. Visi sutiko susirinkti pas Varnn kit sekmadien. Liudas
turjo vaizduotje susiformavs kakok Indrulio suadtins, pianists, paveiksl. Pora dien ra savo
dram. Ketvirtadien turjo nueiti pas vyskup. Nujo. Ten jie kalbjosi gan ilgai. Vliau vyskupui
pameluoja, kad usieny laik miias Tomo Akvinieio banyioje. Paklaus, kur Liudas gyvena ir patar
apsigyvnti su kokiu kunigu geriau. Vliau pasak, kad seka Liudo kryb ir mato jo krykl. Loudas
nutirpo net, nuo ios tiesos. Po to Vasar paleido taip jam sukeldamas vis bang mini.
VII.
Atjo poezijos-muzikos valanda. Pas Varnn susirinko 15 moni. Visi kalbasi, ginijasi. Indrulio su jo
suadtine Graulyte dar nebuvo, kai is atjo. Vliau ie taip pat atjo. Liudui jinai patiko, bet buvo
kitokia, negu is j sivaizdavo. Jis norjo padaryti ger spd Auksei(suadtinei). Buvo pradtas vakaras.
Auks paskambino pianinu, kas visiems labai patiko. Po Liudas pradjo pasakoti apie savo veikal. Visiems
jis labai patinka(rimtai neblogas :)) Auksei ir patiko. Taiau kilo ginai dl pabaigos, kuri dar nebuvo
parayta. Liudui buvo svarbi tiktais Aukss inuomon. Vliau visi susdo valgyti. Viskas buvo kaip ir gerai,
Auks ssjo alia Liudo. Taiau i pokalbis nebuvo jau toksai linksmas, nes Auks altai elgsi si Liudu
ir pati neinojo kodl. Vliau Auks su indruliu ijo, po to ijo ir Vasaris.
VIII.
Pagaliau Liudas tampa gimnazijos direktoriumi! ikilmingai sutinka, jis pats laiko miias. Turdamas
daugyb darbo, jis net nebepabaig kurti dramos ir poezijos rinkinuko. Kart jisai jo Pakalns oper.
Ten labai netiktai susitnka Liucij su jos najuoju vyru Povilu Glaudiu. Vliau ie pasikalbjo. Per kit
pertrauk, pavaikiojo. Liucija Liudui patiko, ji buvo labai pasikeitusi, graesn. Daugiau t vakar jis su
Liucija nebekalbjo, ie atsisveikino ir isiskyr. Liucija papra, kad Liudas i aplankyt. Artinosi
kaldos, darbo daugjo.. Liud kiekvien laisv valand kankino kunigysts problema... tai atvyko pas
Liud Stripaitis. ie kalbasi, diskutuoja. Liudas be nuotaikos, o Stripaitis t mato. Vliau Liudas kalbasi su
Indruliu. Mekauskas susirpins Vasariu labai ir kalbasi su Severinu. Jauia, kad Auks jam gali padaryt
blog tak labai. ie pasiryta grinti Liud dvasios keli.
IX.
Indrulis ir Auks. Jie draugavo jau visi metai. is j myljo skaityk vien u tai, kad i buvo turtingesn ir
graesn u kitas. Pajuts, kad i jo nemyli, Indrulis m pavyduliauti labai. Jis pastebjo, kad Aukss
susidomjimas Vasario drama, gali pereiti ir prie paio autoriaus. Indrulis pasikalba apie Vasar su paia
Aukse. i visai nerpestingai kalbjo apie tai. Auksei tas Indrulio pavydas pradjo nebepatikti. i jau
gailjosi, kad pirm buvo Vasariui tokia iurkti. Ji - vienturt, neturinti motinos, labai turtinga mergina.
Tvas iai paaukojo daug pinig, kad Auks bt isimokslinusi ir t.t. Taigi ir vaikin netrko jai. Auks
galjo itekti u kurio noti, bet tinkamo vis nerado. Auks apie meil turjo gana savit nuomon. Ji myls
tik meno mog. Susitomjudi Liudu Vasariu jinai papra, kad Indrulis atsivest Vasar pas j. Indrulis
ikrt m pavyduliauti ir stengsi isisukti. is pradjo meluoti apie Vasar. Auks nenusileido n kiek. Ji
pareikalavo, kad Liudas su juo ateit. is rimtai pradjo juo tarinti, taiau greit spruko i jos nam, nes
pasak, kad jam Liudas sak, jog i u jo neteks.
X.
Kaldos. Liudas nusprendia pasiimti ir atodtogas. Aplanko Liucij. ie pasikalba nujus. Vliau
prisijungia ir Povilas Glaudius. ie kalbasi apie bvim Lietuvoje. Apie pramons atsigavim. Vliau
igeria, Liudas nori pamatyt savo kriktasn. Liucija j pakvieia. is papasakija, kad jam patinka gamta ir
pakvieia Liud pairt jo olyn ir plataki kolekcij. Taiau Vytuko patvis iam liepia eiti savo
kambar. is su savo vaiku elgiasi rsiai. Liucija paprao Liudo nueiti su ja teatr. is sutinka, Liucija
jam teikia biliet ir is ieina. Kit dien ateina pas Liucij. ie pavalgo tryse, nes Povilo nebuvo. Dabar
jau Liudas pamat ir Vytuko kolekcij. Ant sienos buvo ir plakatas su darkato Brazgio nuotrauka. is
paklaus Vytuko kas ia toks. Vliau suinojo, kad patvis Povilas nemyli nei Vytuko, nei Liucijos. Vasaris
nusprend nebekamantinti savo panekovo. Visk panoro suinoti i paios Liucs. Taiau i pasakoti
atsisak, nes tai nra labai smagi tema. i j pakeit kalbomis apie Liudo draugus. is prisipaino, kad
paysta Auks. Toliau visas vakaras jo sklandiai. Opera irgi. Vliau Liud pasikviet pas save igerti
arbatos. ia kalbjosi. Ji papasakojo, kodl susituok su Povilu. Kad dabar negali skirtis ir panaiai. Liudas
net peik jos vyr, nes is apsileido po vestuvi. Vliau kalba pakrypo apie Vytuk ir nuotaika pragiedrjo.
XI.
Praslinko metai nuo Liucijos ir Petro vestuvi. i suprato, kad padar didel klaid tekdama. ia jos
nemyli, jinai jo taip pat. Taiau Pranas Liucijai yktus nebuvo. Jinai gavo tiek pinkg, kad varytis

nereikjo ir buvo labai graiai apsirengusi. Antra gera jo savyb - jis nebuvo ir pavydus. Liucija galdavo
okti su kuo nori, o Petras nieko nesaktdavo, nes pasitikjo savo mona. Liucija kartais pagalvpja, kad bt,
jei Liudas bt j veds. Vasaris pagalvoja t pat kartais. Vien vakar ueina varnnas. Jiedu geria kav.
Kalbasi apie Liudo kryb. Varnnas mato, kad jis yra krykelje. Liudas nori, kad viskas eitsi savaime,
nes jis individualistas. Dar Liudas paprao Varnno, kad is suorganizuot jam susitikim su Aukse.
Varnnas sutinka ir apssima suorganizuoti naujj met sutiktuves kartu su Aukse, bet ne Indrulio. Abu
isiskiria patenkinti.
XII.
Kit dien Varnnas susitar su Aukse padaryti vakar pas j. Ten susirinko beveik visi tie patys mons,
kurie buvo ir mizikos-poezijos vakare. Visi jautsi smagiai, jaukiai. Auks priim Vasar, kaip sen
paystam. Vliau ji j supaindino su savo tvu. Vaii metu Auks kalbjosi su Vasariu. Vienas kitam
stengsi tikti, vienas kitam patiko. Vliai kalbasi apie Liudo ratus. Jinai padaro pora ivadli apie Liud.
Vliau is sukiria posmel Auksei. Visai nauj. itikriausiai susigsta ir pabga prie fortepijono. Liudas
nujo prie jos tvo. Auks greit atjo pas juos. Atjo nelaukti sveiai: Indrulis su kolega. Atjo 12 valanda
beveik. Tvas pasak tost. Nuskambjus 12 Auks pasak dar vien. Indrulis suprato, kad i perfrazavo
Vasario odius ir iam gl(pasak,kad geria po 12, kad kunigams nra galima). Visiem pasidar
nesmagu, bet padt itais Auks tvas. Po viso baliaus visi isiskirst. Kit dien Liudas nujo pas
Liucij, pasveikinti su naujais metais. Pas i buvo 2 kakokie ponai. iem ijus pasikalbjo Vasaris su
Liucija. Vliau nujo aplankyti Vytuko. Tada atsisveikino ir ijo. T dien Liud aplank Severinas su
Mekausku. ie susd gr Italik vyn. Liudas kalbjo apie Paryietes. Vliau apie Auks. itai
Severinui sukl pasipiktinim. Meknas dar band pateisinti Liud juokais, bet pabaigoje, pats Liudas
pasak, kad nejuokauja jau. Severinas labai pasipiktino. ie ijo. Vliau pasikalbj isiskyr.
XIII.
Atjo 3 karaliai. Liudas Auks lydjo bali. ie kalbjosi apie buvusias jo paintis su moterim. Baigsi
vents. Liudas pasiima Vytuk globon. is papasakoja apie Liucijos sveius. Ji jau gan tartino elgiasio
mogus. Liudas suprato, kad dabartin Liucija jam patinka labiau. Ji labai pasikeitusi. Vasaris taip pat.
Liudas jau myljo Auks, bet lanksi ir pas Liucij. Bet nei vienai nepasakojo apie kit. Auks Liudui jau
sak TU ir ateidavo pas viena. Jie jau buvo draugai. Abu vienas antram jaut simpatij. Liudas ra eiles
vl. Auksei jos labai patiko!
XIV.
Artinosi skmins. Liucija Liudui pasil keliaut su valtim, is sutiko. Auks taip pat sil jam vaiuot su
maina. Liudas sumelavo, kad vaiuos tvik. Neva skubus reikalas. Liudas nuvyko prieplauk. Ten
buvo Indrulis ir dar keli visikai paaliniai mons. Jie Liudui nepatiko visai. Imdrulis vis stengsi
paeminti Vasar. is vis priekaitavo Liudui apie suartjim su Aukse. Prie vis net paiep. Liudas
atsikirto tada gerai, bet Imdrulis suprato io odius. ie nuplauk Kaergins mik. Tenais susdo po
puimi. Liucija su Liudu kalbjosi apie senas dienas, deja n vienas dabar jau to prisiminti nenorjo.
Vliau, vakare visi gro namo. Liucij iki nam palydjo Vasaris. Liucija pasil iam pavakarieniauti. ie
vieni pavalg ir atsisd kalbjo. Finale LIUDAS SU LIUCIJA PASIBUIAVO LABAI AISTRINGAI.
Grs namo Liudas dar negreit nujo miegot. Vis mst, kad pasidav Liucijos avesiui.
XV.
Kit dien Liudas lauk Aukss sksmbuio ar vizito. Nieko. Prajo keletas dien ir i atjo neina glbiu
alyv. Apkabino Liud ir pabuiavo. Pati pasak, kad ie myli vienas kit. i paklaus, kaip Liudas praleido
skmines, taiau LIUDAS VL PAMELAVO. Vliau Vasaris nujo pas Liucij, paitt Vytuko udavini.
Vos jam jus Liucija pabuiavo. iam buvo net koktu nuo tokio jos flirto, bet atsispirt negaljo. Vliau
atjo Indrulis su draugu dabita.. ie ten pasikalbjo, Indrulis pamat ant Liudo peties pudr. Tai neliko
nepastebta. Po poros dien Stripaitis atjo pas Liud. Papasakojo,kad ino, jog Liudas su 2 panom ikart
umezg romanus. Vliau t papasakojo ir Varnnas. Tik i jo lp pasakytus odius Liudas prim kiek
rimiau. Po poros dien Auks papra ateiti. Ji norjo pasikalbti svarbiu reikalu. i inojo, kad Vasaris
melavo apie sekmines. Liudas visk prisipaino. Prisipaino,kad Liucij buiavo ir, kad yra pasirengs
nutraukti santykius su ja. Auksei buvo vis vien i dalies. i pasil visk baigti. Arba bent nesimatyti kur
laik, kol Liudas ateis savo keli. Auks ivyksta vasarai usien. Liudas ik priima.
XVI.
Kada Auks ivyko,Liudas neinojo. is dar lanksi pas Liucij, nes reikjo padti Vytukui. ie dar kada
ivykdavo vieni 2 kur nors. Liudui buvo koktu, nes prisimundavo Aukss odius. Liudas pasityo
nutraukti ouos dviprasmikus santykius po Vytuko egzamin. Viskas josi sklandiai, Vytukas stojo
gimnazij. Atjo laikas nutraukti santykius. Liudas nujo pas Liucij. i ties prim ramiai, ji net

inojo,kad viskas taip baigsis. Liudui buvo gaila Auktakalnio laik, bet Liucija nenorjo pinti praeities
skaistybs ir dabarties juodumo. Liudas Vasaris ir Liucija isiskyr, kaip seni draugai ir labai taikiai. Nujo
Viesulavos krant, ten matsi visas Kaunas. Jis ten ilgai prabuvo, pramst. Vliau pasileido namo.
XVII.
Liudas vyksta tvik. Tvai sutiko su diaugsmo aaromis. Po keleto dien Liudas laik ekvizicijas.
Gyvendamas ilgiau negu savait, jau apsiprato su kunigyste. Motinai tai buvo vienintel paguoda, lad
Liudas yra kunigas. is net bikojo pagalvoti, kas su ja nutikt, jei jis mest kunigyst. Kartais ir pats Liudas
nordavo sudeginti vis savo kryb ir kinigauti. Liudas isireng vaiuoti atgal Kaun. Motina lidjo
matydama, kad is be sutanos ir klaus ar nra nuodm kasdien nelaikyt mii. Grs Kaun, Vasaris
rengsi vykti Nid. Ten norjo pailsti. Apgalvot savo padt. Parayti dramos pabaig. Nuvyks
apsigyveno nuoaliai, vaikiojo po kopas ir puynus. Atsisds tvark savo dramos krin. Liudas pabuvo
ir ant didiausios Nidos kopos. Ten,labai netiktai, susitiko Auks,kuri buvo grusi i usienio. Po io
susitikimo jiedu daug vaikiojo kartu. Liudas nesispyr ir nuomonei, kad greit gali tekti mesti irkunigyst.
ie ginyjosi, daug kalbjo ir apie Liudo kunigavim. Auks ivyko Kaun, o Liudas ivyko po savaits.
Pabaig savo dram, para kelis eilratukus dar.
XVIII.
Praddant mokslo metus ikeltos ikilms. Vasaris nelaik mii, nesak pamald. Pirmininkams tai
nepatiko. Liudas jau po truput atsisakinja kunigysts. Nori eiti usibrtu keliu. Poetui kunigyst visikai
netinka. Auks norjo eimos. Liudas ne. Liudui atrod, kad eima labai pareigoja. Jo drama pasitod
scenje ir daug kam labai patiko. Net kritikai palankiai vertino. Taiau jo drama ukliuvo kunig
auktesniesiams sluoksniams. Liudas turs eiti aikintis. Bet jis atr Meknui, kad jis darys k nori ir
niekam nesiaikins! Meknas tsyk ijo sunerims dl Liudo. Nujo pas Severin, jie kalbjosi apie
Liud. Po tokio pokalbio, Liudas nune ispauzdinti dram ir eilrai rinkin. Viskas greit pasiek knyg
lentynas.
XIX.
Liudo ir Aukss santykiai stiprjo. Jie nebijidavo vaikioto kartu jau. inoma, miesto davatkom tai labai
nepatiko. Auks kartais piktindavosi, kad mons tokie jau yra. Vien vakar pas Liud atvyko Severinas.
is mgino kalbti Liud grti doros,kunigysts keli, meditacini form kalbomis. Liudui buvo vis
viena. Jis siek usibrto tikalo. Ir jokie Severino odiai jam nerpjo. Liudas jautsi tik sustiprjs po
io gino. Vliau Severinas jaut, kad nelabai k padarys ir ijo.
XX.
Liudas nusprend mesti ir katalik gimnazijos direktoriaus pareigas. is para atsistatydinimo praym,
bet valdia pra, kad is dirbt iki mokslo met pabaigos. Per velykas nusprend aplankyti Liucija(J
ryys nenutrko). i pavaino Vasar. Vliau Liudas jo pas Graulius. Auks taip pat vaiino. Ten buvo
ir Stripaitis. Visi kalbjo apie mitingus, politik ir t.t. Stripaitis atsimin, kad reikia nueiti pasiimti plakat
i Deguio. Liudas jo kartu. Ten pasim t plakat ir dar rado prieinink plakat, dl kurio nemenkai
upyko. Kit dien Vasaris su Stripaiiu vyko Kalnynus. Tenais jau buvo naujas kunigas,Ramuio taip pat
nebebuvo. Baronien gyvena Lenkijoje, baronas mirs. Atbgo zakrastijonas ir prane, kad kitas mitingas
prasidjo. Opozicijos mitingas tikrai buvo prasidjs. Stripaitis sikio, j ten paino ir kilo sumaitis.
Mitingas suiro. Liudas gro atgal ir nujo dvar. is buvo labai apleistas.. Tvarkos nebuvo niekur.. Viskas
supuv, sugriauta, idauyta. Toliau,dvaro laukuose, jau buvo sustatyti nauji namukai. Stripaitis gro, nors
ir pralaimjs, bet gan patenkintas. ie ivyko atgal.
XXI.
Liudo gyvenimas nusistovjo jau po truput. Jis pasiruos mesti kunigyst, direktoryst ir gyventi vien i
raymo. Krikionimi jisai liks, bet tik su pagrindinmis tiesomis. Kartais sapnuose jam vaidenas
fragmentiki praeities ir ateities vaizdai. Auks Vasar palaik, patarinjo, k is turt daryti ir net labai
teisingai. Taiau Aukss klausimas KAS BUS TOLIAU vis liko neisprstas. Liudas eimos nenori, nes
mano, kad tai kenks jo talentui. Auks eimos nori ir pagal j ia yra viskas gerai. Bet kai pai apnikdavo
eimos krimo klausimas, jai buvo daug sunkiau iksti visk. Auks rengsi papasakoti savo tiui apie
savo Meil Vasariui. is sutiko labai graiaiir be joki papildom kalb. Vliau atjo Indrulis. is mgino
pirtis, bet liko nieko nekands. Kit dien apie tai suinojo ir Liudas. Abu su Aukse i to tik pasijuok.
XXII.
Liudas lauk vasaros, kai gals ramiai mesti direktoriaus darb. Staiga suskambo telefonas. Skambina
Liucija. Vytukas serga. Sunkiai. Liudas nelauks nuvyksta. Glaudius tai iri gan pro pirtus. Jam vis
vien. Liudas guod Liucij. Kit dien Liudas suinojo, kad Vytukas jauiasi geriau. Vasaris tikjo, kad
vaikui jau viskas gerai bus. Taiau veltui. Kit dien Liudas sulauk skambuio. Vytukas mir. Liudui ir gi

buvo okas.. is nedelsiant nuvyko pas Liucij. jo pas j Vytuko kambar. Liucija buvo prie lovos,
kurioje guljo mirs Vytukas. is j patrauk nuo vaiko,. Atsisdusi ilgai buvo kaip statula ir verk. Vliau
papra palydti j jos kambar. Ten jiedu pasikalbjo. Liucija pasak, kad Glaudius tikriausiai diaugiasi
dl Vytuko mirties. Liucija papra Liudo nueiti pas Povil, kad is padt jam. Vliau Vytuk palaidojo.
Atvyko ir kanauninkas Kima. Net ir Glaudius aar nubrauk. Liucija buvo labai stipri. Kit dien Vasaris
atjo aplankyti Liucijos. Kima papra, kad Liudas papra pasaugoti Liucij.
XXIII.
Po snaus laidotuvi Liucija paniro apatij. Su niekuo nebendravo, nieko nekalbjo. Vis labai veng.
Liudas rengsi atostogauti. Nujo pas Liucij atsisveikinti. i leidosi kalbas, nors ir minimalias, su
Vasariu. Vliau Liudas papasakojo Auksei apie toki Liucijos bsen ir i pagalvojo, kad ji gali nusidyti
neikentusi. Prie vaiuodamas stostog, Liudas uvaiavo Klevik pas kanaunink Kim. is vos ne kas
minut klausinjo apie Liucij. Labai dl jos jaudinosi. Peik Glaudi. Grs Kaun Liudas nujo pas
Glaudius. Liucija jau buvo ramesn ir priim Liud salone. ie jau daugiau pasikalbjo. Vliau Liudas
ivyko Palang. Ten sutiko Varnn, Stripait ir kit draug. Auks taip pat buvo ia. Jie daug vaiktinjo
po Palang kartu. Kalbjosi ir apie Liucij. Liudas jaut, kad jinai stovi tarp jo ir Aukss. Auks tai suprato
ir man, kad Liuc Liud i tikrj myljusi. Vliau porel sutiko saullyd.
XXIV.
Rugpjio pabaiga. Liudas gro i Palangos, atsistatydino i direktoriaus posto. Pradjo literato keli.
Auks ir Varnnas j palaik, netrukd tam. Grus Kaun Liudas nujo pas Liucoj. ios namie nebuvo. Ji
jau atsikraiusi apatijos ivyko su kapitonu Raibiu. Vien vakar jinaijam paskambino ir papra atvykti.
Pas Licij buvo puota. Liudui ten nepatiko, nes ten nieko nepaino ir viskas vos nevirto viea orgija. Taiau
Liucija Vasariui udraud ieiti. i pakl tost u beprotyst, oko fokstrot ir visaip lo. Nors tebuvo
praj vos pus met po Vytuko mirties. Jinai t dar i skausmo. Norjo j sutramdyti. Jinai pasako, kad
myljo Vasar ir jei nusiudys tai prasikeiks ir neduos Liudui ramybs. inoma, ji kalbjo nerimtai. Apie 5
ryte sveiai pradjo skirstytis. Liudas ieidamas PABUIUOJA LIUCIJ, KAIP SENAIS LAIKAIS!
XXV.
Liudas gro namo apie 6h. Miegodamas susapnavo Liucij! Ryte prabunda nuo beldimo. Atjo Glaudi
tarnait. Pasak, kad LIUCIJA MIR!!! Jiedu greit nuskubjo pas j namus. Daktaras pasak, kad jinai
mir dl irdies. I Adels pasakojimo Liudas suprato, kad Liucija nusinuodijo.. Auks taip pat nustebo
suinojusi i naujien. Bet Liudas nepasakojo apie Liucijos pomirtin meil. et valand atjo
laikaneys. Liudas gavo laik. NUO LIUCIJOS. JAME LIUCIJA RA SAVO MIRTIES BD.
PASAKO, KAD YRA KANAUNINKO DUKRA! Liudas dar kart Liucij aplanko arvojimo salje ir
dalyvauja ilydjime. Vliau pasikalba su paiu Kima. Po laidotuvi, Liucijos namai Liuduijau atrod
labai svetimi.
XXVI.
Po Liucijos mirties Liudas juto aplink save tutum. Jinai j myljo nuo pat pradi iki galo. O dabar jos
nebra. Vasaris jos pasigesdavo.. Liudas aplankydavo ir Graulius, bet su Aukse intymesnes kalbas
nesileido. Norjo visk iksti vienas. Kart atjs pas Graulius atsine laik. I vyksupo. is nori, kad
Liudas vl tapt normaliu kunigu. Liudas ilgai kalbasi su Aukse. Paklausia ar i eis su juo gyvenimo keliu,
kad ir kas nutiks. inoma, Auks sutinka. Liudas grs namo ilgai msto dar. Pasideda popieriaus ir rao
PAREIKIM ATSISTATYDINIMUI I KUNIGYSTS.