Está en la página 1de 13

Autorius

J. Savickis

Krinio
pavadinimas
Kova

Trumpas siuetas

Vertybs

Problematika

Novelje pasakojama apie berniuk, kurio tvai mgo


girtauti smuklje, o mama buvo labai grai ir patiko
vyrams. Vien vakar igrusi ji kaip tik ruosi vykti
pasilinksminti su kavalieriais. Vaikas bando j sulaikyti,
taiau neskmingai. Kadangi jis bando sulaikyti
ivaiuojant veim, bna jo partrenkiamas ir
sueidiamas, o motina vis tiek ivaiuoja.

Vaiko meil asocialiai motinai.

Vaikas, augantis
asocialioje
eimoje, jauiasi
nelaimingas,
nereikalingas, bet
vis tiek myli savo
motin, nors ir
negaldamas jos
atvesti doros
keli ir dl to dar
labiau
kentdamas.

Vagis

Novelje pasakojama apie vaik, kuris paleidia tvo


sugaut arkliavag, nes vagies veidas jam primin Kristaus
atvaizd, o tvo elgesys su priritu suimtuoju buvo
iaurus.
Novelje pasakojama apie turting kinink Dalb, kuris
nordamas reformuoti k, pirmiausia nusprendia
paskandinti sen savo un. Beskandindamas j, jis pats
krenta eket ir ima sksti, taiau uva, ioks i ekets,
igelbsti savo eimininko gyvyb paddamas isikapstyti.
Nepaisant to, tuiagarbikumo apimtas kininkas vliau
vis tiek paskandina un ir grta savo turtingus namus
valgyti soios vakariens su sveius atvykusiu kunigu.

Gailestingumas, krikionika
meil artimui.

Ad astra

Novels vertyb beslygika


gyvno itikimyb mogui, nes
uo igelbsti kininko gyvyb net
po to, kai prie tai buvo jo
skandinamas.

Novels problema
iaurus mogaus
elgesys su unimi,
ne tik vis
gyvenim jam
itikimai
tarnavusiu, bet ir
igelbjusiu jam
gyvyb. Kita
problema kad
Dalba uima
garbing padt
visuomenje, yra
turtingas, soiai
gyvena, pas j
sveiuojasi net

Fleita

Novelje pasakojama apie muzikant iog, kuriam


gydytojai udraudia groti fleita dl sveikatos problem.
is, nebeturdamas pragyvenimo altinio, apsigyvena pas
giminait, kinink Viksv. I pradi bna labai graiai
priimamas, bet paaikjus, kad jis neturi pinig ir negali
dirbti sunki kio darb, imama j smerkti. Neitvrs
paeminimo iogas, nepaklauss gydytojo perspjimo,
ugroja mylimu instrumentu ir kit ryt randamas mirs.

Novelje pasakojama apie jaun turting valdinink, kuris


Mnesiena simyli grai ir, jo manymu, turting mergin ir ketina j

vesti. Pasimatymo metu panel pameta perlo auskar.


Kavalieriaus garbs reikalas nupirkti tok pat auskar ir jis
vis nakt kankinasi nesugalvodamas, i kur paimti pinig
tokiam brangiam perlui. Kit dien jam bna atneama
sskaita ir jis pamato, kad sskaita juokingai menka, o
perlas visai ne turtingos eimos relikvija, kaip jis man, o
pigus eilinje krautuvlje pirktas dirbtinis pakaitalas.
Mergina jo akyse netenka verts ir jis jos neveda.

Novels vertyb itikimyb


tikrajam menui, tam, kas mogui
brangu, k jis vertina, nes iogas
ugroja fleita net ir inodamas,
kad dl to gali mirti.

pats kunigas, o
viduje jis yra
niekas.
Palieiama
mogaus iorinio
padorumo, bet
vidinio sugedimo
problema.
Novels problema,
kad menininkas
danai jauiasi
nesuprastas
sumaterialjusioje
visuomenje,
visk
matuojanioje
pinig ir pelno
masteliu. Kultra
ir meno mons
tokioje
visuomenje yra
nevertinami ir
nereikalingi.
Krinyje keliama
problema, kad
valdininkui
mergina atrod
verta dmesio tik
tol, kol man, kad
ji turtinga. O i
tikrj
bendravimo
pagrindas turt
bti tyri jausmai, o

ne meil i
iskaiiavimo.

J. Aputis

Dobil.
1954 m.
nakt

Novelje pasakojama apie paaugl Martyn, kuris vienas


gyvena su sunkiai sergania motina. Tvas mirs. J
eimos maitintoja yra karv Dobil. Kart kyla labai
didel perknija su litimi, o karv likusi pririta lauke ir
motina bijo, kad ji nenusitraukt. Staiga karvs i tikrj
nebesimato toje vietoje, kur ji buvo pririta, ir Martynas,
nors ir beprotikai bijodamas aib ir griaustinio, ibga
jos iekoti. Randa j nusitraukusi ir pasislpusi ir
parveda namo. Grta jau nebebijodamas audros, jis veik
savo baim ir tapo tikru vyru.

Novelje berniukas veikia


sunkumus, savo silpnum, baim
ir iorinio pasaulio pavojus. ie
ibandymai j sustiprina, jis tampa
drsus, atsakingas ir gali eimoje
pakeisti tv. Krinyje auktinama
drsa, valia, rytas, atsakomyb u
savo artim. Raginama nepasiduoti
sunkumams.

Vakarjan
t graios
dobilienos

Lidija
Skoblikova
ir tvo
ingsniai

Novelje pasakojama apie paaugl, kuris vea miest pas


gydytojus savo sergant tv. Berniukas rpinasi, kad tv
kuo maiau kratyt veime, nes jam skauda pilv,
isikovoja viet eilje ir isireikalauja primimo pas
gydytoj, vliau nuperka tvui vaist ir sutvarko kitus
reikalus pas valdininkus.
Chaosas veiktas ir jiedu vakare grta saug, ram ir
harmoning savo kaimelio pasaul.

Novels vertyb vaiko meil ir


dmesys tvui, kakada j ma
auginusiam. Taip elgdamasis
vaikas vykdo Dievo sakym:
Gerbk savo tv ir motin, kitaip
sakant, elgiasi pagal visuotins
morals dsnius ir dl to, veiks
visus sunkumus, jauiasi laimingas
ir atliks savo garbing pareig.

Novelje pasakojama, kaip berniukas iuodamas slidmis


namo atiduoda tam visas savo jgas ir pasijauia iek tik
panaus inom pasaulio iuoimo rekordinink Lidij
Skoblikov. Jam grus namo, jo tvas, rpindamasis savo
snumi, rytasi tams ir snieguot vakar eiti pas kaimyn
paprayti maisto, kad galt dti berniukui, rytoj i pat
ryto vl grtaniam atgal mokykl. Tvo gyvenimo
pareiga visk padaryti dl snaus ir jis tam atiduoda
visas jgas. Tai jo gyvenimo ibandymai, ne maiau
svarbs ir sunks, kaip ir tos ymios sportininks.

Pagrindin novels mintis, kad


mes kiekvienas turime siekti
svarbiausi savo gyvenimo tiksl,
kad ir kokie sunks jie atrodyt.
Tik tada mes jausims tikri
mons. Mes turime iki galo, i
paskutinij inaudoti mums
duotus gabumus, nes tik tada
bsime verti mogaus vardo ir
laimingi, o ms gyvenimas bus

prasmingas.

M.
Katilikis

vis po
Marazyno
uolu

Novelje pasakojama, kaip iuolaikinis dinsuotas


jaunuolis papraytas nuauna sen kal ir tai padaro kaip
paprasiausi, niekuo neypating veiksm, jo
nesureikmindamas ir nejausdamas joki sins skrupul.
Baisiausia, kad ir aplinkiniai kaimelio mons tai pairi
kaip paprasiausi, kasdien, nereikming vyk.

veikti
save
Mikais
ateina
ruduo

Novelje svarstoma, k reikia veikti save.


Romane pasakojama apie jaun, stipr vaikin Tili, kuris
vis neranda vietos gyvenime. Gelbdamas patinkani
mergin nuo nelovs, jis praranda ilgai laukt tarnyb ir
sidarbina pas kinink Petr Doveik. Jauna Doveikos
mona Monika, fizikai neksdama seno savo vyro, u
kurio itekjo dl jo turto, trokta aistringos meils ir
suvilioja Tili, paverdama j nuo jaunuts viesiaplauks
Agns, kuri Tilius iki tol myljo. Slapta Tiliaus ir
itekjusios moters meil negali ilgai likti paslaptyje.
Agn apie visk papasakoja Doveikai ir is, usitaiss
autuv, eina uklupti simyljli. Deja, per apsirikim
nuauna ne Tili, o kit mog ir jam gresia ilgi metai
kaljimo. Nevilties siuio apimtas jis auna Monik, bet
Tilius spja j pastumti ir pats gauna kulk, nors, pagal

iuolaikinis
mogus atbuks,
jo nejaudina gyvos
btybs skausmas
ar mirtis. Jis yra
taps abejingas ir
iaurus, o
baisiausia, kad dl
to nemato jokios
problemos, tad
kalbjimas apie
sins grauat,
padarius tok
dalyk, ia ivis
praranda prasm.
Romano vertyb aistringas
asmenins laims ir meils
trokimas, kuris yra toks natralus,
kaip ir gamta, kuri vaizduojama
krinyje. Gamtos apraymai labai
vaizdingi, gamtos vaizd
apraymas keiiantis met laikams
padeda atskleisti veikj
charakterius, sustiprina, parykina
moni igyvenimus, yra tarsi
poetinis mogaus gyvenimo
simbolis (pavyzdiui, M. Katilikis
aprao alinaniai kart vasar.
Tokia pat yra ir Monikos bei

Problema, kad
myldami mes
kartais ir patys
keniame, ir
skaudiname kitus.
Pavyzdiui, Agn
kenia, nes Tilius
j iduoda su
Monika. Kenia
Petras Doveika,
nes jam, visada
skmingam
kininkui,
gyvenimas pakia

B. Sruoga

Diev
mikas

Altori
V.
Mykolaitis ely
Putinas

romano pabaigos logik, vis nra mirtinas ir paliekama


viltis, kad jie su Monika dar ilgai ir laimingai gyvens.

Tiliaus aistra, o pats Tilius


palyginamas su skruzde,
klimpusia sakuose).
Didel romano vertyb ir turtinga,
odinga, grai autoriaus kalba.

Romane pasakojama apie tuthofo koncentracijos


stovykl, kurt vokiei ir veikusi Antrojo pasaulinio
karo metais. Nuo 1943 m. iki 1945 m. joje kaljo ir
raytojas Balys Sruoga, pateks j u nepaklusim
okupant reimui. Raytojas atskleidia nemonik naci
elges su suimtaisiais.
Romane pasakojama apie Liud Vasar, kuris vykdydamas
tv nor ir siekdamas ideal stoja kunig seminarij.
Deja, seminarijos aplinka j slegia, nes jis yra poetas, j
traukia laisv, kurios nra toje mokymo staigoje. Be to,
jis myli nuostabi mergait Liuc, bet dl savo statuso
negali bti su ja ir atsakyti tuo paiu jos meil.
Nenordamas skaudinti tv jis nesiryta mesti
seminarijos, yra ventinamas kunigus, ima dirbti
Kalnyn parapijoje. Deja, ir kunigo darbas jo netenkina.
Labiau j traukia poezija, jis ima garsti kaip poetas.
kvpimo jam teikia ir bendravimas su dvarininke
Rainakiene. Treioje romano dalyje Liudas Vasaris vis tik
meta kunigyst, nes suvokia, kad nemanoma suderinti
poeto ir kunigo kelio. Rytingai apsisprsti jam padeda ir
jo mylima moteris Auks.

Romano vertyb sugebjimas


ironikai, sarkastikai pasijuokti i
lagerio gyvenimo beprotybs. ita
savyb padjo B. Sruogai
igyventi koncentracijos
stovykloje.
Romano vertyb nenumalinamas mogaus siekis
bti laisvam, mylti, kurti.

koj ir jis negali


su mylima Monika
sukurti taip
svajotos darnios ir
mylinios eimos.
Kenia ir Tilius
nors jis
beprotikai myli
Monik, bet kartu
jauia baim, j
sekina toji slapta
meil, nes yra
neteista.
Romane
gvildenama
pagrindin
problema kodl
mogus tampa
vrimi?
Problema vidinis
mogaus
konfliktas
klausyti irdies
balso ar elgtis taip,
kaip reikalauja
pareiga. Siekis
isivaduoti i
visuomens
primest
reikalavim, kurie
yra svetimi
mogaus vidui.
Usidedama
kauk, kai turi

J. Bilinas

Lidna
pasaka

Apysakoje veiksmas vyksta apie 1863 m., kai Lietuvoje


vyko sukilimas prie baudiav. t sukilim ieina ir
Petras Banys, palikdamas namie jaunut mon Juozapot.
Petras ir Juozapota tikisi, kad sukilimas laims, nebereiks
eiti dirbti dvar ponams, buv baudiauninkai gaus
ems ir gals savarankikai kininkauti. Juozapota
laukiasi ir jiedu su Petru svajoja, kad pasibaigus sukilimui
jie gals ramiai kininkauti nuosavame kyje, auginti sod
ir vaikus. Deja, Juozapota niekaip negali sulaukti
grtanio vyro. Ijusi jo iekoti randa pakart kartu su
kitais pagautais sukilliais ir iprotja i skausmo, nes
labai myljo savo vyr. Prabgus daug met, ji vis vaikto,
iekodama savo Petriuko.

Pagr. vertyb itikima moters


meil vyrui, tokia stipri, kad net
iprotjama jos netekus. Vyro
meil monai, nes nordamas
sukurti jai laiming gyvenim jis
rytasi rizikuoti savo sveikata ir
gyvybe. Apysakoje Lidna
pasaka labai svarbi eima. Dl jos
gerovs mons pasiry bet kam.
is krinys iuolaikiniam mogui
svarbus dar ir tuo, kad primena
ms protvi nars kovojant u
tautos laisv ir puoseljant
mogiksias vertybes. Natralus
mogaus siekis bti nuo nieko
nepriklausomam, gyventi laisvai,
bti laimingam ioje aar
pakalnje.

Vagis

Novelje pasakojama, kaip Jokbas, gelbdamas savo


mylim arkl, netyia umua j vogus mog. Lavon
paslepia, niekas jo u mogudyst nenubaudia, bet
tikrasis mogaus teisjas yra sin ir ji j kankina vis
gyvenim. Sin Dievo balsas moguje ir nuo jo niekur
nepasislpsi.

Vertyb jautrumas sins


balsui.

apsimesti geru
kunigu, nes to
reikalauja pareiga,
o viduje jauti, kad
esi visai kitoks.
Taigi, k reikia
bti laisvam?
Apysakoje
keliama problema,
kad likimas
nepaiso mogaus
svaj ir sieki.
Juozapotos ir
Petro asmenins
laims laivelis
suduo, nes j
uklupo
galingesn jga
istorins
aplinkybs.

Problema net ir
netyia padarius
nusikaltim, net
jei yra
pateisinimas tavo
poelgiui, sins
grauaties

Ubagas

Novels pasakotoj aplanko ubagas. Pasakotojas,


pabendravs su ubagu, atpasta j. Tai buvs kaimynas
Sabalinas, kakada be galo myljs bites, vaikus. Dabar
is gerairdis senolis turi vaikioti duoneliaudamas, nes
tikras jo snus ivar j i nam.

Lazda

Novelje pasakojama, kaip tvas atleido ponui, kakada j


skaudiai primuusiam lazda u tai, kad drso dvaro
dobilais paerti jauius, kuriais dirbo to paties dvaro em.
Tvas senatvje net priima paliegus pon gyventi pas
save ir susigraudina, gavs dovan t pai lazd, kuria
buvo kakada mutas.

atsikratyti
nemanoma.
Kitas klausimas
ar kerydami mes
nepasidarome
blogesni u t,
kuriam kerijame?
(Juk arkliavagis
dar tik vagysts
nusikaltim, o
Jokbas tapo
mogudiu...)
Pagrindin
problema vaik
nedkingumas
tvams, juos
uauginusiems.
Vaikai turt
rpintis tvais ir
senatvje, kai ie
yra palieg.
Novelje ubago
snui svarbiau
buvo sitvirtinti ir
turtingai gyventi i
tvo atimtame
kyje.
Vertyb atleisti netgi savo
skriaudjui.

Kliudiau

Brisiaus
galas

Vaigantas Dds ir
ddiens

Novelje pasakojama, kaip berniukas, nordamas bti


auniu mediotoju, pasirenka gyv taikin patvoryje
murksojusi benam katyt. Katyt nuo taiklaus vio
mirta ir tik tada berniukas, sukrstas mirties vaizdo,
suvokia, k padars ir labai gailisi. Sulauo lank ir strles
ir pasiryta niekad taip nebesielgti.
Novelje pasakojama, kaip mogus nuauna savo
nukarus un. uo apsidiaugia, kai jo eimininkas,
pasims autuv paaukia j eiti pamik, gyvnas
pamano, kad jiedu, kaip senais gerais laikais vl susiruo
mediokl. Deja, labai nustemba, kai kart autuvo
vamzdis bna nukreipiamas j pat. uo nesupranta ir to,
kodl mogus, paleids kulk j, numets autuv bga
alin, juk uo jam tik norjo paskutin kart palaiyti
kojas.
Apysakoje raoma apie baudiavos laikus. P a s a kojima s

pr a de da ma s
a pib dina t
ir
pr is t a t a nt vis us
ve ik jus ,j
s oc ia lin
s luoks n
ir
gyve nimo bd :
Mykoliukas iukta ja una s vyr a s , ,,d d gyve na
br olio e imoje ir u pragyvenim dirba darbus, o
laisvalaikiu linksmina kaim savo paties pasidaryto
smuikelio grojimu;
Severija me r gina , mylint i M ykoliuk , t a ia u
v lia u i t e k a nt i u Ge i s . L a ba i darbti, vari ir
tvarkinga;
Rapolas Gei pagyvens vyras, nemgstantis darbo,
taiau priimamas d v a r d i r b t i t i j n u .

Veiksmas vyksta Lietuvos kaime Aubikiuose, Auktaitijoje,


vaizduojamas Saveiki dvaras. Mykoliukas nuolat
dirba, o kai ilsisi, groja visam kaimui vien imokt
melodij. Visi jo klausosi, taiau labiausiai jo muzika
patinka Severijai, kuri nuo la t a te ina p a s d ti p r ie
M yk o lo . J ie p a s ta mi nuo va ik ys t s , ta ia u
tik d a b a r vie na s k it s imyl jo , ta ia u j

Vertybs - gailestingumas
silpnesniam u save. Sugebjimas
pasimokyti i savo klaid.

Vertyb - beslygin, itikima


gyvno meil mogui.

Problema mogaus
beirdikumas, nes
udomas buvs
itikimas draugas,
nesvarbu, kad jis
tik uo.

Viena i vertybi pasiaukojimas,


pvz., Mykoliuko pasiaukojimas
savo brolio eimos laimei.

Apysakos
problema
Mykoliukas ir
Severija myldami
vienas kit negali
kurti eimos, nes
pagal to meto
santvark k yra
perms
vyresnysis brolis,
o Mykoliukui,
kaip jaunesniam,
neskiriama nieko
ir jis tampa tik
darbo jga savo
brolio kyje. Jis
negali kurti
eimos, nes
neturt kur

Kita vertyb meil. Mykoliuk


vis likus gyvenim ildo kakada
patirta Severiuts meil.
Dar labai svarbi vertyb
darbtumas.
Auktinami lietuvio charakterio
bruoai kuklumas, udarumas,
santrumas, ypa jautrus ryys su
gamta. Pvz., Mykoliukas
palyginamas su iogu, nes jo
smuikelio melodija tarsi gamtos
dalis. Jo meil irgi tarsi gamtos
dalis mylint nereikia odi,

me il tyli ir ne d r s i, b e o d i, no r s ja us ma i
ir la b a i s tip r s . Tuo me tu Ra p o la s Ge i , ja u
p a gyve n s vyr a s , s imyli S e ve r ij . inodamas,
kad ji rytais krembliauja ( gr yb a uja ) , p a k vie ia j
s us itik ti
mi k e
ir
j
s utik s
a is tr inga i
b u iuo ja . Severja sutrinka ir nesupranta, kas svarbiau,
ar meil Mykolui, ar aistra Ge i e i. J i p ir m k a r t
p a junta
ga ling
vyr i k
ge is m
ir
a p s va iginta , b e ve ik ne s mo ninga i p a k ls ta
ja m. Ge i ilga i ne d e ls s a te ina p ir lyb o ms
p a s S e ve r ij . S e ve r ija a te ina pas Mykoliuk
paprayti, kad is jai pagrot per jos vestuves, ir
tuo paiu, pasinaudodama paskutine proga, j ibuiuoja. Per
vestuves Mykolas grojo Severijai paskutinkart, taiau
nutrko styga ir nuo to laiko jo dainel d ingo i
vis a k ir a io . S e ve r ija ir Ra p o la s i s ik r a us t
d va r a n ir k ur la ik la i m i n g a i g y v e n o ,
s us ila uk d uk r e l s , k ur i d a r vis a i
m a u t b d a m a m i r . Mykolas atsimain, tapo
kaimo artoju Dzidoriumi ir per dienas dirbo laukuose,
vis savo pykt ir nir perteikdamas gyvuliams.
Visuomenje perversmas.Panaikinama
baudiava.
Gei nebetenka savo pareig ir ivejamas i dvaro.
Kartu su savo paia prieglobsio prao savo brolio Dovydo
eimos. Vargais negalais apsigyvena j namuose.
Severiut per dienas dirba u du (mat Rapolas jokio darbo
neiman ir nesugebjo dirbti) ir be jokio atlygio.
Karinius
Rapolas
susibendravo su
Dovydo
snumi
Adomuku.Nunuodytas
brolio
Dovydo
monos Gei mirta. Labiausiai tai p a v e ik ia
A d o mu k . P o v ie n v e n t a d ie n io mi i
S e v e r iu t u e in a s mu k l ir ia igeria su vyrais.
Vliau Severija apsivagia i Dovydo nam, bet suvokusi, jog m
ristis emyn, atiduoda skol, nebesilanko smuklje ir tampa ramiu

meil ireikia vilgsnis, ypsena,


utenka tik mylimo mogaus
buvimo alia, kad btum
laimingas.

parsivesti monos
ir i ko ilaikyti
eim. Taigi
problema iek tiek
panai J. Bilino
Lidnos pasakos
situacij
mogaus asmenin
laim griauna u j
stipresns iorins
aplinkybs,
kurioms btina
paklusti. Jei
Mykoliukas bt
ijs i brolio
eimos, is
nebebt
sugebjs ilaikyti
kio ir
nusigyvens, o
Mykoliukas
nenorjo griauti
brolio gyvenimo,
nenorjo, kad
brolio vaikai,
kuriuos jis myljo,
ieit ubagais.

darbiniu rankiu, kokiu yra ir Mykolas savo brolio eimoje.

A. kma

Balta
drobul

Romane vaizduojamas Niujorke gyvenantis emigrantas i


Lietuvos Antanas Garva. Garva - silpnos sveikatos
mogus. Jis serga sunkia nerv liga neurastenija. i lig
jis paveldjo i motinos, o j sustiprino sunkus smegen
sukrtimas, kur Antanas patyr tardomas soviet. Garva
turi pastoviai gerti vaistus ir gydytojas udraud dl ligos
kurti eim. Antanas labai vienias, nes dl savo
pavojingos ligos turi atsisakyti mylimos moters Elenos.
Prietaringas Garvos mstymo dvilypumas: jis suvokia,
kad kania yra neivengiama io gyvenimo dalis ir reikia
j priimti, prasminti kryboje. Bet nors ir suvokdamas,
kad mogui neivengiamai lemta kentti, kartu veikjas
ilgisi emikos laims, artimo mogaus meils.
Kitas veikj slegiantis dalykas bukinantis darbas
liftininku viebutyje. Garva yra krjas, poetas,
menininkas ir j slegia is mechanikas darbas. J slegia ir
marga, triukminga, soti Amerikos kultra, jis ilgisi
Lietuvos, kartais niniuoja lietuvikas sutartines, jo
kryboje mkteli lietuvik mitini btybi vaizdiniai.
Deja, nors ir neksdamas savo darbo, jis turi i ko nors
gyventi ir privalo ypsotis klientams, nors irdyje juos
keikia lykiausiais odiais.
Romano pabaigoje mkteli viltis, kad Antanas gali bti
laimingas, nes su juo pasiryta varge ir diaugsme visada
kartu bti mylima moteris Elena, bet, pagal romano
logik, mogus ioje emje negali bti laimingas.
Paskutiniu momentu Antanui pasibaigia jo vaistai, jis
nespja j sigyti ir ujs priepuolis toks stiprus, jog
visikai paeidia smegenis. I paskutini romano eilui
suprantame, kad Garva pamio, nes sdi ant grind
inilo veidu ir plo maus skutelius popieriaus lap. O
gal jis kaip tik dabar pagaliau laimingas?

Menas, kryba - tikroji gyvenimo


vertyb. A. kmos poiriu,
keniantis mogus yra krybingas
ir sugeba prieintis pasaulio
absurdui. Gyvenim prasmina
menas.
Kita vertyb tikra meil. Garva
ja patiki, kai romano pabaigoje jo
mylimoji Elena susiranda j ir
pasako, kad bus su juo iki
gyvenimo pabaigos, nesvarbu, ar
laimje, ar nelaimje, priims j
tok, koks jis yra su jo liga,
kania ir skausmu.

Problema kaip
galima bti
laimingam iame
gyvenime, kai
kiekviename
ingsnyje
mogaus tyko
kania?
Ms visuomen
sugedusi, pasaulis
netobulas, o
mogus trokta
laims ir
tobulumo. Kaip tai
pasiekti? Kuriant?
(Kryba tai
tobulumo krimas
netobulame
pasaulyje).
Mylint? (Tikroji
meil, kai
didiausia laim
tau atsiadti
savs dl mylimo
mogaus).
Priimant kani ir
nesiprieinant jai,
nes tada ji
praranda savo
geluon? (Juk jei
a kanios nebijau,
tai mans ir

K.
Donelaitis

Metai

Pirmajame groiniame lietuvi literatros krinyje,


poemoje Metai, pagrindinis veikjas yra ... saul, nes
btent nuo jos priklauso met laikai, valstiei (poemoje
vadinam brais) darbai ir rpesiai. Met laik kaita,
gamtos vaizdai, moni darbai, ydos ir dorybs apie visa
tai pasakojama labai vaizdinga kalba, ne tik kuriant
subtilaus groio meninius vaizdus ( em su visais
paaliais murusi verkia,/Kad ms ratai jos iplaut
nugar drasko.), bet ir nevengiant natralumo (Ar
neinai, kad brs nor gren grd sulaukti,/Tai pirm to
jis turi gren d pakrsti?)

Poemoje auktinamas darbas. Apie


tai kalbama ir itraukoje apie
mlave, kurioje pabriama,
kad jei mogus nori sulaukti gero
derliaus, turi nesibjaurti ir tokiu
nemaloniu darbu, kaip mlaveis.
Dalyje Rudenio grybs
pasakojama, kaip brai venia
sulauk naujo derliaus ir soiai
vaiinasi ir rykinama mintis, kad
emikas grybes reikia pelnyti
sunkiu darbu ir tada vertai jas
naudoti.
Krinyje auktinama pagarba
Dievui. Net ir gandras dkoja
Dievui u praryt varl, o mogus
tuo labiau turi bti dkingas u
visk ir niekuo nesisksti, nes

neeidia tas
skausmas, kur ji
gali sukelti. Jeigu
tu jautiesi
laimingas dl to,
kad esi
nelaimingas, tai
argi gali tave dar
kas nors skaudinti
ar eisti?)
tai tokie
klausimai be
atsakym keliami
A. kmos
romane.
Jei mogus
laikytsi Dievo
sakym, kukliai
mokytsi i
gamtos, gyvent
pagal jos dsnius
ir jos ritmu, jis
bt laimingas.
Nelaims
prasideda tada, kai
mes pasiduodame
palaidumui,
paklstame savo
ydoms, norime
lengvai ir tingiai
gyventi. Tokia
ivada perasi
perskaiius K.
Donelaiio

tau, mogau, miels Dievs daugi


daugiaus dovanojo.
Labai svarbu, anot K. Donelaiio,
kad mons bt paprasti, kukls.
Pavyzd reikia imti i gamtos
laktingala yra toks neivaizdus,
kuklus pauktelis, o kaip
nuostabiai iulba. Taip ir kuklus
mogus jo grois bna vidinis. O
ipuik, isipust ponai danai
bna tuti, pasipt ir kvaili. Net ir
kuklus valgis brams danai ieina
labiau sveikat, o aminai
persiryjantys ponai suserga
visokiomis ligomis.
Svarbu laikytis vis morals
norm. Krinyje smerkiamas
girtuokliavimas (kai net vaikai
atsivedami smukl ir mato, kaip
susimu vmaluose voliojasi j
tvai). mogaus orum emina ir
keiksmaodi vartojimas,
mutyns, apskritai bet koks
moralinis palaidumas.
Poemoje pabriama ir tai, kad ne
maiau svarbu ilaikyti tautin
orum. Smerkiami brai, kurie
mgdioja svetim taut
paproius, manieras, aprang.

Metus. Argi is
XVIII a. ras
literatros
milinas buvo
neteisus? Argi
daugelis
iuolaikins
visuomens
problem kyla ne
dl i prieasi?