Está en la página 1de 42

18.

Organizm sistematinis giminingumas ir vairov


Evoliucija tai paveldjimas su pakitimais ir prisitaikymas prie aplinkos. Kilm
i bendro protvio paaikina gyvybs vienov visos btybs panaios savo chemine sudtimi ir
lstels struktra, nes yra vieno pradinio protvio palikuonys.
Dl genetini pakitim atsiranda variacijos, i kuri isivysto naujos rys. Kiekviena
ris prisitaikiusi gyventi savo aplinkoje, turi isivysiusius unikalius gyvenimo problem
sprendimo bdus. Gamtin atranka sukelia prisitaikym prie aplinkos.
18.1. Gamtin atranka
Gamtin atranka tai mechanizmas, galintis sukelti evoliucinius pakitimus. Ji
vyksta kai:
1. Populiacij (populiacija tai vienos ries individai, gyvenantys tam tikroje teritorijoje)
nariai turi paveldim skirtum;
2. Kiekvienoje kartoje gimsta daugiau palikuoni, nei gali igyventi ir daugintis;
3. Kai kuri individ turimi adaptyvs bruoai leidia jiems igyventi ir daugintis geriau u
kitus individus;
4. Vlesnse kartose adaptyvius bruous turi vis didesn individ dalis;
5. Atrankos rezultatas prie vietins aplinkos prisitaikiusi populiacija.
Gamtin atranka vyksta remiantis atsitiktiniais genetiniais pakitimais, todl ji nra
kryptinga. Tai nenutrkstamas procesas, nes gyvenamoji aplinka nuolat keiiasi. Ris gali inykti,
kai nesugeba prisitaikyti prie aplinkos.
Gamtins atrankos varomasis veiksnys organizm kova u bv, arba tarpusavio
konkurencija.
Prisitaikymo laipsnis tai organizmo gebjimas igyventi ir daugintis egzistuojanioje
aplinkoje. Geriausiai prisitaikiusieji turi didiausi teritorij, palieka daugiausiai palikuoni.
Dirbtin atranka tai mogaus vykdoma kryptinga atranka. mogus veisia tokius
organizmus, kurie turi jam reikalingiausius poymius. Dirbtin atranka nevyksta savaime ir jos
atrinktieji organizmai nebtinai bus prisitaik igyventi natralioje aplinkoje, daniausiai jie gali
ilikti tik su mogaus pagalba (dekoratyvins augal ir gyvn veisls).
Adaptacija poymis, kuris padeda organizmui labiau prisitaikyti prie aplinkos.
Ypatingai gerai adaptacija pastebima, kai negimining grupi nariai turi panai poymi.
Fosilijos gyv organizm liekanos (maiausiai 10000 met senumo).
Homologijos tai struktros, kurios panaios, nes paveldtos i bendro protvio (paukio
sparnas ir mogaus ranka).
115

Analogijos tai struktros, kurios panaios dl panaios gyvenamosios aplinkos, bet nra
paveldtos i bendro protvio (drugio sparnas ir paukio sparnas).
Rudimentai tai struktros, kurios vienoje organizm grupje yra gerai isivysiusios, o
kitose grupse sunykusios ir nefunkcionuoja (mogaus protiniai dantys, apendiksas, uodegikaulis ir
kt.).
Vienas svarbiausi evoliucijos rodym embrioniai vystymosi panaumai (vis
stuburini: uv, varliagyvi, ropli, pauki ir induoli panaus embrioninis vystymasis, tik
vliau atsiranda vystymosi skirtumai).
iuo metu evoliuciniai tyrimai atliekami naudojantis biocheminiais metodais. Tyrinjama
irlyginama vairi organizm grupi DNR.
18.2. Evoliucijos procesas
Evoliucinio proceso aliav populiacijose esani vairov sukelia gen mutacijos,
chromosom mutacijos ir rekombinacija, t.y. paveldimas kintamumas.
Pagrindins evoliucijos slygos:
1. Kintamumas (tarpusavio vienos populiacijos individ skirtumai);
2. Paveldimumas (gyti individ skirtumai bt paveldimi);
3. Nevienodas vienos populiacijos individ prisitaikymo laipsnis;
4. Nevienodas vienos populiacijos individ dauginimasis.
Gen mutacijos sukuria naujus alelius. Jos yra atsitiktins ir gali bti naudingos, neutralios
ir alingos.
Chromososm mutacijos tai paveldimo chromosom skaiiaus pasikeitimas, aleli
isidstymo chromosomose pasikeitimas, inversijos, translokacijos. ios mutacijos gali pakeisti
aleli aktyvum.
Rekombinacija tai mejozs metu vykus neseserini chromatidi krosingoveriui ir
nepriklausomam chromosom isiskyrimui susidaro nevienodos gametos.
Labai svarbu, kad gamtoje natraliomis slygomis yra bdingas atsitiktinis lytini lsteli
susiliejimas. Apvaisinimas vyksta nesirenkant konkrei individo poymi, o atranka vyksta
natraliai. Daugiausiai palikuoni susilaukia tie individai, kurie geriausiai yra prisitaik prie
aplinkos.
Gamtin atranka veikia vis genotip, todl nauja aleli kombinacija gali organizmui turti
adaptyvi reikm.

116

Paveldimi pokyiai ne tik atsiranda, jie taip pat yra isaugomi ir perduodami kitai kartai.
Vis populiacijos individ gen aleliai sudaro genofond. Genofondas apraomas remiantis gen
pasireikimo danumo apskaiiavimais.
Aleli danis genofonde nesikeis kitose lytikai besidauginanios populiacijos kartose, kol
bus ilaikomos 5 slygos:
1. Nevyksta mutacijos;
2. Nra gen migracijos;
3. Poravimasis vyksta atsitiktinai (nesirenkant fenotipo);
4. Nra gen dreifo (nekinta aleli daniai);
5. Nra atrankos.
Jei yra paeidiamas nors vienas i anksiau ivardint faktori, galima tarti vykstani
evoliucij populiacijoje.
Mikroevoliucija ma pokyi kaupimasis populiacijos genofonde per trump laik
(keliose kartose). Mikroevoliucija dalyvauja ri susidarymo procese.
Makroevoliucija- dideli pokyi kaupimasis skirting ri genofonduose per ilg laik.
Formuojasi naujos organizm grups ir dideli senj organizm grupi pokyiai.
Prisitaikym prie aplinkos sukelia tik gamtin atranka, todl negali ilikti prastai prisitaik
individai(jie nesusilaukia palikuoni, pvz.: baltieji tigrai) arba neprisitaik organizmai (nesulaukia
lytins brandos, sta anksiau).
Daugelis populiacijose vykstani mutacij nekeiia fenotipo ir yra nepastebimos.
Keiiantis aplinka, ta mutacija gali padti populiacijai geriau prisitaikyti. Gen migracija vyksta dl
individ migracijos. Ji gali bti nuolatin. Padidina individ vairov genofonde. Taiau ilgainiui
skirting populiacij genofondai supanaja ir tai slopina naujos ries susidarym.
Inbrydingas neatsitiktinis poravimasis (kai individai plinta ltai ir poruojasi tarpusavyje
giminingi individai). Jo metu irykja recesyviniai fenotipai, o tai dar labiau susilpnina
populiacijos genofond ir sumaina gebjim prisitaikyti prie aplinkos.
Pasirinktinis poravimasis individai stengiasi poruotis su turiniais t pat fenotip.
Sukelia populiacijos skilim dvi fenotipines klases, tarp kuri apsikeitimas genais yra ribotas.
Heterozigot danis tuo atveju maja.
Gen dreifas atsitiktinis aleli danio genofonde pasikeitimas. Kuo didesn populiacija,
tuo gen dreifas sunkiau pastebimas.
Kai populiacija maa, daugiau galimybi, kad retas genotipas nedalyvaus formuojant kit
kart.
Populiacija turi prisitaikyti prie abiotins ir biotins aplinkos.
117

Prisitaikymo laipsnis individo turimi poymiai leidia daugintis ir palikti visli


palikuoni. Atranka lemia populiacijos prisitaikymo laipsn. Prisitaikymo laipsnis nuolat kinta, nes
kinta ir aplinka.
Gamtins atrankos rys:
Kryptinga atranka: kai pranaum turi kratutinis fenotipas. Tai gali vykti populiacijai
prisitaikant prie aplinkos.
Stabilizuojanioji atranka: kai pranaum turi tarpiniai fenotipai. Didina populiacijos
prisitaikym prie nekintanios aplinkos. Atmeta kratutinius fenotipus.
Iskirianioji atranka: du ar daugiau kratutini fenotip labiau prisitaik, negu tarpiniai.
Susidaro keli rykiai tarpusavyje besiskiriantys fenotipai, kurie ateityje gali visiskai atsiskirti ir i
j susiformuoti nauji du poriai, o po to ir rys.
Gamtin atranka veikia tik fenotipe pasireikianius alelius. Todl heterozigotos yra
recesyvini aleli saugotojos.
18.3. Ri susidarymas
Ris tai nariai turintys vienod sandar, gyvenimo bd, besikryminantys tarpusavyje
ir turintys bendr genofond, susilaukiantys gyvybing palikuoni.
Ries susidarymas tai vienos ries skilimas dvi ar daugiau ri, arba vienos ries
virtimas kita per tam tikr laik.
Skirtingos rys turi reprodukcins izoliacijos mechanizmus:
1. Iki poravimosi:
1.1. Geografin izoliacija (skirting ri individai negali tarpusavyje krymintis dl
geografini klii: kalnai, vandens telkiniai ir kt.);
1.2. Nesutapimas laike (skirtingoms rims bdingas skirtingas reprodukcinis laikas);
1.3. Elgesio izoliacija (skirtingoms rims bdingas skirtingas reprodukcinis elgesys,
pvz.: tuoktuvi ritualai);
1.4. Mechanin izoliacija (skirting ri repsrodukcin organ sistema skiriasi).
2. Po poravimosi:
2.1. Gamet izoliacija (nesiformuoja zigotos);
2.2. Zigot mirtingumas;
2.3. Hibrid sterilumas;
2.4. F2 kartos individ prisitaikymo laipsnis (hibridai F2 kartoje labai prastai bna
prisitaik prie aplinkos, todl savo palikuoni nesusilaukia).
Ri susidarymo bdai:
118

1.

Alopatrinis ri susidarymo bdas, kai atsiranda geografin klitis ir dalis


populiacijos atskiriama. Skirtingos grups mutuoja, pasireikia gen dreifas ir
gamtin atranka. Jos pradeda skirtis ir ilgainiui nebegali tarpusavyje
krymintis.

2.

Simpatrinis ri susidarymas. Populiacija skyla dvi ar daugiau


reproduktyviai izoliuot grupi be geografins izoliacijos. Tai nutinka dl
chromosom mutacijos, dviej ri hibritizacijos. Susidar fenotipai gali
krymintis tik tarpusavyje.

3.

Adaptyvi radiacija. Greitas nauj ri isivystymas i vienos protvins


formos. Dukterins populiacijos iplinta ir gamtins atrankos dka prisitaiko
prie aplinkos, keiiasi ir tampa nauja rimi.
18.4. Gyvybs evoliucija

em susidar prie 10 milijard met i dulki ir nuolau sankaup. Tai fizin


evoliucija. Pirmoji ems atmosfera buvo sudaryta i vandens, azoto, anglies dioksido, vandenilio
ir anglies monoksido. Laisvo deguonies joje buvo labai nedaug. Vandenynai susidar i krituli,
kuri buvo daug, nes vyko kondensacija.
Vandenynuose, esant auktai temperatrai, elektros ikrovai ir gausioms cheminms
mediagoms vyko milijardai chemini reakcij. Atsitiktinai susidar pirmoji organin mlekul. Tai
chemin evoliucija. Maos organins molekuls jungsi didesnes molekules. Pradjo formuotis
pirmoji lstel. Tai biologin evoliucija. Lstel galjo vystytis tik susiformavus RNR, nes is
junginys gali bti ir substratu, ir fermentu. Manoma, kad RNR vykd visas DNR funkcijas.
Sauls spinduliai aminorgtis jung baltymus. Vandenyje sudarydavo darinius, turinius
daug lsteli savybi.
Pirmoji lstelin struktra buvo sudaryta i lipid ir baltym, bei vykd mediag
apykait. Ji turjo RNR, kuri funkcionavo kaip genetin ediaga ir fermentas. Maitinosi vandenyje
esaniomis organinmis molekulmis. Taigi buvo heterotrofins lstels. I j isivyst autotrofins
lstels. I pradi lstels naudojo gatav ATP, o vliau pradjo sintetinti paios. J gaudavo
rgim panaiais procesais.
Tikroji lstel turjo membran, galjo pati sintetinti baltymus. Manoma, kad lstelje i
RNR susidar DNR, kuri pradjo koduoti genetin informacij. Isivyst baltymai, pradj sintetinti
DNR ir RNR ir vandenyje esani miktomolekuli. Ir baltymai, ir RNR isivyst kartu, turjo RNR
genus, kurie galjo atkurti save. Todl lstels tapo daugintis sugebaniomis lstelmis.

119

Pirmieji prokariotai buvo anaerobiniai heterotrofai. Pirmieji fotosintetinantys organizmai


deguonie s neiskirdavo. Deguon pradjo iskirti prie 2 milijardus met. Susiformavo atmosfera
su deguonimi ir ozono sluoksniu.gyvyb persikl gyventi sausum. Susiformavo aerobins
lstels. Prie 2,1 milijard met atsirado eukariotin lstel. Jos organoidai isivyst pamau, kai
kurie isivyst i kit prokariot.
Po to isivyst pirmieji daugialsiai, besidauginantys lytiniu ir nelytiniu bdu.
Gyvn evoliucijos etapai:
1. Beandiai
2. uvys
3. Varlaigyviai
4. Ropliai
4.1. Paukiai
4.2. induoliai
Augal evoliucijos etapai:
1. Dumbliai
2. Samanos
3. Sporiniai induoiai
4. Plikaskliai
5. Gaubtaskliai
Evoliucijos raida rodoma remiantis fosilijomis tai suakmenjusios organizm liekanos,
teisioginiai ankstesni gyvybs form rodymai (kiautai, kaulai ir dantys).
Paleontologija fosilij suradimo ir tyrimo mokslas bei ivad apie gyvybs istorij
apibendrinimas i gaut duomen.
Tiesioginiai evoliucijos rodymai tai tokie atradimai (pilna organizmo fosilija), kurie
leidia apibdinti vis organizm grup ar pilnai vien organizm.
Netiesioginiai evoliucijos rodymai tai rasti fosilij fragmentai, kurie tik leidia
patvirtinti ir papildyti jau turimus evoliucijos faktus (kriaukls, griaui fragmentai, sklos,
iedadulks ir kt.).
Pereinamoji grandis organizmai ar fosilijos rodantys ry tarp keli skirting
organizm grupi (archeopteriksas rodo ry tarp ropli ir pauki).
Gyvosios fosilijos organizmai, labai panas savo ikastinius protvius (krokodilai,
latimerijos).
Sstingis lt evoliucijos pokyi laikotarpis, j rodo gyvosios fosilijos.
Evoliucij veikiantys faktoriai:
120

1. emyn dreifas
2. Masiniai imirimai (tai didelio ri ar stambesni taksonomini kategorij skaiiaus
inykimas vos per kelis milijonus met).
19. Organizm sistematika
Taksonomija augal ir gyvn sistematikos skyrius, tiriantis organizm klasifikacijos
principus, metodus ir taisykles, nustatantis taksonominius rangus.
Dvinar (binarin) nomenklatra ries pavadinim sudaro du vardai. Pirmasis reikia
organizmo gent, o antrasis r (lelija raudonoji). Trimis odiais vardijamas poris (homo
sapiens sapiens).
Klasifikacija organizm priskyrimas atskiriems rangams, remiantis filogeneze
organizm istoriniu vystymusi. Tos paios genties rys turi iuolaikikus bendrus protvius, nei
rys, priklausanios kitoms taksonominms grupms. Taksonai tai klasifikacijos rangai.
Bendras protvis tas, i kurio atsirado bent jau dvi kilms linijos.
Gyvn taksonominiai rangai:
1. Karalyst. 2. Tipas. 3. Klas. 4. Brys. 5. eima. 6. Gentis. 7. Ris.
Augal taksonominiai rangai:
2. Karalyst. 2. Skyrius. 3. Klas. 4. Eil. 5. eima. 6. Gentis. 7. Ris.
Tam tikram klasifikaciniam rangui priklausantys individai skiriasi nuo mit organizm
bendru poymi rinkiniu.
Poymis tai struktrin, chromosomin ar molekulin ypatyb, skirianti vien grup nuo
kitos.
Sistematikai priklauso taksonomija ir klasifikacija. ios abi mokslo pakraipos tiria
organizm vairov visuose j organizacijos lygmenyse, nustato organizm grups filogenez
(evoliucin vystymsi).
Filogenetinis (kilms) medis diagrama, rodanti bendrus protvius ir kilm.
Pirminis poymis yra tas, kuris bdingas ir bendram protviui, ir visiems grups nariams
(elni ragai).
Antrinis poymis tas, kuris randamas tik tam tikroje kilms linijoje (elni rag forma).
Vienai grupei priklausanios rys turi turti bendrus protvius. Nustatant grupes
remiamasi homologijomis, molekuliniais duomenimis ir fosilijomis.

121

20. Karalysts
20.1. Moner karalyst
Visi organizmai prokariotai, neturi branduolio, vienalsiai. Gali judti. Mitybos bdas
vairus: autotrofai (melsvabakters, sierabakters, azotobakters, azot fiksuojanios bakterijos),
parazits, saprotrofs (puvimo ir rgimo bakterijos) ir miriai besimaitinanios bakterijos.
Dauginasi nelytiniu bdu dalijasi pusiau. Nerv sistemos neturi.
Virusai tai negyvos dalels. Visi virusai ukreiami ir yra parazitai. Sudaryti i
kapsids, DNR ar RNR ir ferment. Jie neturi lstels, nevykdo mediag apykaitos, nereaguoja
aplinkos dirgiklius, dauginasi lstels viduje, geba evoliucionuoti.
Visi virusai vidulsteliniai parazitai, nesidauginantys u lstels rib. Virusai labai
specifiki: dauginasi tik tam tikrose lstelse (bakteriofagai dauginasi tik bakterijose). Manoma, kad
virusai yra kil i t lsteli, kuriose parazituoja. Jie greitai evoliucionuoja, todl kasmet turi bti
kuriamos vis naujos vakcinos, apsauganios nuo j plitimo.
Virusai turi didiul tak gamtai ir mogui. Pirmiausia bakteriofagai yra plaiai
naudojami praktinje veikloje, nes jie gali naikinti parazitines ar ligas sukelianias bakterijas. Kiti
virusai gali sukelti sunkiai igydomas ar neigydomas ligas: AIDS, hepatit, meningit, pasiutlig ir
kt. Nuo j apsisaugoma tik skiepais. Virus antibiotikai neveikia, todl j sukelt lig gydymui ie
preparatai nenaudojami.
Bakterijos gausiausia ems oragnizm grup. Dauginasi dalinadamosi pusiau, taiau
genetine informacija gali keistis: susiglaudia ir apsikeiia plazmidmis, kuriose yra DNR
fragmentas. Dl ios savybs greitai evoliucionuoja ir prisitaiko pire nauj slyg. Taip pat danos
mutacijos, nes bakterijos yra haploids, todl labai greitai irykja recesyviniai poymiai.
Palankiomis slygomis (drgm, iluma ir maistas) bakterijos gali daugintis kas 20
minui. Nepalankiomis slygomis gali sudaryti sporas (lstel netenka vandens ir apsigaubia storu
apvalkalu). Sporos gali net labai ilg laik iksti labai nepalankias slygas ir vl atgyti vos
slygoms pasikeitus.
Bakterijos gali bti:
1. Aerobins (kvpuoja deguonimi);
2. Anaerobs:
2.1. Visikos anaerobs (deguonis kenkia);
2.2. Fakultatyvins anaerobs (deguonies nenaudoja, bet jis joms nekenkia).
Sistematikoje bakterijos skirstomos pagal lstels form: bacilos, kokai, spirals ir spirilos.
Dar gali bti skirstomos pagal sienels tip, mediag apykait, augim ir mitybos bd ir kt.
20.2. Protist karalyst
122

Dumbliai tai fotosintetinantys vandens organizmai. Jie yra fitoplanktono dalis


(organizmai pludriuojantys vandens paviriuje). J lstels turi chloroplastus ir sieneles. Kai kurie
sudaro kolonijas nepriklausom vienas nuo kit grupes. Yra ir daugialsi dumbli. Dumbliai
skirstomi pagal spalv aliadumblius, rudadumblius, auksadumblius ir raudondumblius.
aliadumbliai kartu su grybais sudaro kerpes. Jie paplit ir sausumoje ir vandenyje. Savo
sandara panaiausi augal lstel.
Vienalsiai dumbliai. Valkiadumblis. Paplits gluosiuose vandenyse. Daudginasi
dalindamasis pusiau, o nepalankiomis slygomis susidaro lytins lstels. Joms susiliejus,
susiformuoja spora (lstel storu apvalkalu) ir laukia palanki slyg.
Siliniai dumbliai. Mauragimb. Tai galais sukibusios dumbli lstels. Susidaro, nes
lstels dalijasi viena kryptimi ir neatsiskiria viena nuo kitos. Paplits gluosiuose vandenyse.
Daugialsiai dumbliai. Lin. Paplits taip pat gluosiuose vandenyse. Lstels sudaro
kn, vadinam gniuulu. Visos lstels vienodos, todl atsiskyrus, gali igyventi viena.
Kolonijiniai dumbliai. Maurakulis. Paprastai kolonija bna apgaubta gaubiamuoju
sluoksniu, kuris atlieka apsaugin funkcij. Kai kurios kolonijos lstels specializuojasi
dauginimuisi, gali sudaryti savo dukterin kolonij.
Rudadumbliai. Laminarijos ir guveiniai. Daugiausia paplit jrose ir vandenynuose.
Naudojami maistui (jros kopstai) ir troms.
Auksadumbliai. Titnagdumbliai. Paplit sriuose ir gluose vandenyse. Sienelje yra
silicio. Naudojami stiklo gamyboje, filtrams upildyti, gars sugerianioms mediagoms ir
lifuojanioms mediagoms gaminti.
Raudondumbliai. Paplit iltose jrose. I j igaunamas angliavandenis agaras, kuris
naudojamas elatinos, vaist kapsulms, kosmetikos gamybai, terp mikrokultr auginimui.
Pirmuonys heterotrofiniai judrs vienalsiai organizmai. Paplit vandenyje, drgnoje
dirvoje, gyvn organizmuose. Yra zooplanktono dalis. Gali bti sakidytojai ar parazitai. Yra
kolonijini ir daugialsi pirmuoni. Skirstomi pagal judjimo bd:
1.

Amebiniai. Ameba. Juda pseudopodijomid. Maist taip pat sitraukia


pseudopodijomis. Maist fagocituoja: pseudopodijomis apsupa ir praryja auk.
Virkina virkinamojojje vakuolje, o nereikalingas mediagas alina pro
pulsuojanisias vakuoles. Dizenterin ameba parazit, sukelianti amebin
dizenterij mogaus arnyne.

2.

Blakstienuotieji.

Infuzorija

klumpel.

Juda

blakstienlmis.

Patys

sudtingiausi savo sandara pirmuonys. Turi rykl ir alinamj ang. Dauguma


heterotrofai. Paplit vandenyje.
123

3.

iueliniai. Euglena, triponosoma. Juda iueliais. Kaikurios rys gyvena


gyvn arnyne ir padeda skaidyti maisto mediagas. Daug iuelini
pirmuoni yra parazitiniai ir sukelia vairias ligas (lytines ligas, viduriavim,
mieglig).

4.

Sporagyviai. Maliariniai plazmodijai. Nejudrs pirmuonys. Visi yra


parazitai. Gyvena eimininko lstelse ar audiniuose. Gali turti kelis tarpinius
eimininkus. Jie yra kvpavimo tak lig, maliarijos, taksoplazmozs
sukljai.

Maliarijos suklj gyvenimo ciklas:


Uodo organizme susidaro lytins lstels, kurioms susiliejus susidaro sporozoitai. Jie
keliauja uodo seili liaukas. Uodui kandus, sporozoitai per mogaus krauj keliauja kepenis.
Jose isivysto sporos, kurios keliauja eritrocitus. Eritrocituose dauginasi dalindamiesi pusiau.
Persipildius lstelei, ji sprogsta ir sporos iplinta kitus eritrocitus. Kartu su sporomis krauju plinta
ir maliarini plazmodij nuodai. Sporos virsta gametofitais, kuriuos siurbia uodas ir ciklas
prasideda i naujo. Maliarija sergantis mogus stipriai kariuoja, j kreia drebulys, netenka
smons. Kartins priepuoliai kartojasi kas 24 valandas. Madaug tiek laiko reikia plazmodijams
prisidauginti ir iplisti naujus eritrocitus. mogus daniausiai mirta, nes kraujyje sunaikinami
raudonieji kraujo kneliai. Apsisaugoti nuo ligos galima skiepais (prie keliaujant iltus kratus),
tepalais ir purkalais nuo uod kandim, apsauginiais tinklais. Maliariniai plazmodijai paplit ten,
kur kartas ir drgnas klimatas.
20.3. Gryb karalyst
Grybai siurbiantys heterotrofai. Lstels aplink iskiria virkinamuosius fermentus, o
kai mediaga suskaidoma, ji siurbiama. Dauguma gryb skaidytojai, kai kurie parazitai
(vynelin, nag grybelis, augal grybelins ligos ir kt.). Grybai gali sukurtu mutualinius santykius.
Mikoriz grybo ir medio mutualistiniai santykiai. Grybai kerpi sudedamoji dalis.
Grybai gali bti vienalsiai (miels), siliniai (pelsiai) ir daugialsiai (kepuritieji
grybai. Daugialsi gryb knas vadinamas miceliu (grybiena). Grybien sudaro hifai sil
tinklas. Pro juos siurbiamos maisto mediagos. Grybiena maitina besidauginanij grybo dal.
Grybo lstels sienelje yra chitino. Energijos atsargas kaupia glikogeno pavidalu.
Grybai turi didel reikm tiek gamtai, tiek mogui. Pirmiausia jie yra vieni pagrindini
skaidytoj. Taip pat sudarydami simbiotinius santykius su mediais, padeda jiems geriau siurbti
vanden su mineralinmis mediagomis ir dirvoemio (grybo hifai auga medio aknis ir taip
padidina medio siurbiamj paviri, o i medio akn gauna pagamintas organines mediagas).
124

Taip pat manoma, kad grybai mediams perduoda tam tikr augimo hormon, kuris skatina medio
augim. Btent todl, tam tikri grybai auga tik prie tam tikr medi.
Vienalsiai grybai dauginasi dalindamiesi pusiau. Daugialsiai grybai dauginasi
sporomis. Sporos lengvai ir ilg laik gali itverti nepalankias slygas. Kai kurie grybai
nepalankiomis slygomis suformuoja lytines lsteles, kurios susiliejus, susidaro sporos, galinios
ypa ilgai itveti nepalankias slygas.
Kerps grybo ir aliadumbli simbiotinis organizmas. aliadumbliai gamina organines
mediagas, o grybai siurbia jiems reikalingas mediagas. Kai kurie specialistai mano, kad grybai
kerpse parazituoja aliadumblius. Taiau, kaip ten bbt, kerps pionieriniai organizmai,
augantys ir klestintys ten, kur kitiems organizmams yra visikai nepalankios slygos.
Kerps ekologikai svarbus organizmas, nes geras oro varumo bioindikatorius. Labai
varioje aplinkoje auga krmikosios keprs, iek tiek labiau utertoje lapikosios, o utertoje
aplinkoje gali augti tik iauberikosios kerps.
Daug alos gamtoje pridaro parazitiniai grybai. Pirmiausia grybai, augantys ant medi
kamien, paeidia savo hifais medio erd ir ilgainiui medis nudina. Mikininkams tai kelia
dideli problem ir nuostoli. ie grybai dauginasi sporomis, kurias be galo sunku inaikinti.
mogaus gyvenime grybai taip pat turi didel reikm. Daniausiai praktikoje yra
naudojamos miels. Tai vienalstis, pumpuravimo bdu besidauginantis grybas, skaidantis maisto
mediagas ir iskiriantis alkohol. mogus mieles naudoja maisto pramonje, vaist gamyboje, B
grups vitamin gavyboje, alkoholio pramonje, kosmetikos pramonje ir kitose srityse.
Pelsis silinis grybas, kuris mogui gali daryti alos (gadina maisto produktus) arba
gali bti naudojamas maisto (sri) pramonje.
Ypa daug rpesi mogui kelia parazitiniai grybai, kurie sukelia tiek moni ligas, tiek
kultrini augal ir gyvn. Grybelins ligos paprastai labai sunkiai gydomos ar net pilnai
neigydomos, nes jie labai lengvai plinta (bendrus daiktus, or, kontakt), o sporos labai
gyvybingos. Daniausios grybelins ligos: nag ir odos grybelis (pleiskanos), lytiniu keliu
plintanios ligos, vynelin (praktikai neigydoma), lap raukltlig (kultrini augal lapai
susirauklja ir nebegali normaliai funkcionuoti), miltlig (augal vaisiai bna aptraukti baltu
apvalkalu ir dar nesubrend, nudina), vaisi puvinys (ypa paplits kolektyviniuose soduose,
labai sunkiai naikinamas, praktikai galima inaikinti tik ikirtus ir sudeginus usikrtusius
medius, o vaisius taip pat patariama deginti), vaismedi maras (paeidiamas kamienas, todl
medis nudina), grdini kultr skals ir kl (ypatingai pavojingi parazitiniai grybai, nes
irykja tik antroje derliaus kartoje, kai bna vlu juos naikinti, tenka naikinti vis uderjus

125

derli, be to iskiria toksines mediagas, nuo kuri gali kristi gyvuliai bei sunkiai apsinuodyti
mons, yra pasitaik net mirties atvej).
Kepurtuosius grybus mons renka ar augina (pievagrybiai) maistui. Daniausiai pavoj
kelia tai, kad mons nepasta nuodingj gryb ir jais apsinuodija. Yra rodyta, kad grybai labai
lengvai savyje kaupia toksines, radioaktyvias mediagas bei sunkiuosius metalus. Todl nereikt
grybauti alia judri keli, fabrik, aplink iskiriani nuodingas mediagas. Ruoiant grybus,
patariama virti juos keliuose vandenyse.
20.4. Augal karalyst
Augalai yra gerai prisitaik egzistuoti sausumoje. aknimis gali siurbti vanden, kad
neidit, lapai ir stiebai padengti vandeniui nelaidia vakine kutikule. Lap paviriuje yra
ioteli, kurios gali atsiverti ir usiverti, reguliuodamos duj apykait ir vandens garinim. Kai
kurie augalai turi ind sistem, perneani vanden lapus, o maisto mediagas i lap.
Sumedjusi augal steibuose yra negyv laidij ir ramstini audini, sudarani atram, galini
atlaikyti ems traukos jg. Vis augal gemalas apsaugotas nuo idivimo (skla). Egzistuoja
vairs apdulkinimo bdai (vandeniu, vju, gyvnais, savidulka).
Manoma, kad augalai giminingi aliadumbliams. Augalams bdingas dviej skirting
kart gyvenimo ciklas, vadinams kart kaita:

Sporofitas diploidin karta, kurioje mitozs bdu susidaro diploidins sporos;

Gametofitas haploidin karta, gaminanti gametas, kurioms susijungus, susidaro


diploidin zigota.

Abi kartos yra nepanaios ir viena dominuoja kitos atvilgiu (yra didesn, ilgiau
egzistuoja).
20.4.1. Samanos
Augalai skirstomi dvi pagrindines grupes:
1. Ind neturintys augalai (samanos);
2. Indus turintys augalai (sporiniai induoiai, plikaskliai ir gaubtaskliai).
Samanos neturi tikrj akn, stieb ir lap, turini tikruosius indus. Jos turi tik panaius
darinius.
Domininuojanti saman karta yra gametofitas savarankikai egzistuojantis augalas.
Apvaisinimui btinas vanduo. Sporofitas iauga ant aliuojanio gametofito, i kurio gauna

126

reikaling mediag. Paprastai auga ten, kur drgna. Nepalankiomis slygomis gali daugintis
gametofitas.
Samanos dirvoemyje sitvirtina rizoidais. Jie atlieka tik atramin funkcij. Vanden
samanos siurbia visu savo paviriumi. Jos paplitusios visoje emje, dl nereiklumo aplinkos
slygoms. Geriausiai auga vidutinje klimato juostoje. Savo lstelse samanos gali sukaupti didel
kiek vandens, usitsus sausrai, gali pereiti ramybs bsen (susirauklja ir paruduoja, bet
nesta).
Samanos turi didel gamtin ir kin reikm. Mikuose sudaro miko paklot, kurioje
veisiasi kiti organizmai, palaiko miko drgm, kartais dl j gali net formuotis pelk (daniausiai
ten, kur auga kiminai), vykdo fotosintez. Turi antibakterini mediag, kuri dka neleidia veistis
parazitiniams organizmams. Samanos (kinimai) auga rgtinje terpje, o joje nesiveisia puvimo
bakterijos. Todl per daugel met i nepnani j ir kit organizm dali formuojasi durps.
Samanos pagerina ir paruoia dirv kit augal augimui.
kikai labai svarbs kiminai, nes jie sugeria didel kiek vandens, naudojami
darininkystje, medicinoje, i j susidar durps. Samanos taip pat naudojamos nam apiltinimui.
iuo metu tai nykstantys augalai.
20.4.2. Sporiniai induoiai
Induoiams priklauso sporiniai induoiai, plikaskliai ir gaubaskliai. i augal ind
audin sudaro mediena, kuria vanduo ir mineralins mediagos juda i akn vir. Bei karniena,
kuria organins mediagos perneamos i vienos augalo dalies kit. Induoiai turi aknis, stiebus ir
lapus. Stiprias lstels sieneles turinti mediena palaiko augalo kn. Lapus dengia kutikul, iskyrus
tas vietas, kur yra iotels.
Induoiuose vyrauja sporofito karta. Sporofito dominavimo ypatyb ta, kad jis diploidinis.
Jei organizme yra pakitim turintis genas, j gali u,askuoti antrasis veikiantis genas. Induoiai
augalai yra sudtingos sandaros, pasiymi didele vairove ir plaiai paplit.
Sporiniai induoiai (papariai, pataisai ir asikliai) dauginasi sporomis. Sporos plinta vjo
pagalba. Spor susidarymui btinas vanduo, todl jie yra paplit tik drgnose vietose. Turi indus,
kuriais vykdo mediag apykait.
Prie kelis imtus milijon met i j susiformavo anglis, kuri dabaar plaiai naudojama
praktinje veikloje. Papariai taip pat auginami kaip dekoratyviniai augalai, naudojami medicinoje.
20.4.3. Gaubtaskliai

127

Sklomis besidauginantys augalai visikai prisitaik augti sausumoje. Plinta skolomis


vairiais bdais: vju, vandeniu, gyvnais, patys.
Gaubtaskliai tai iediniai augalai, j skl gaubia apyvaisis. iuo metu tai labiausiai
klestinti augal grup emje, nes geriausiai prisitaik prie aplinkos slyg. Turi labai didel
gamtin ir kin reikm. Gaubtaskli lapai, aknys ir stiebai gerai ivystyti. Gerai isivysts
laidusis audinys (mediena ir karniena). Sklos gerai apsaugotos.
Daugelis dabartini gaubtaskli oliniai augalai. Yra vienameiai tais paiais metais
suformuoja sklas ir sunyksta. Dvimeiai pirmaisiais metais kaupia maisto mediagas, o
antraisiais metais suformuoja sklas. Daugiameiai gyvuoja daugiau nei dvejus metus,
kiekvienais metais formuoja sklas.
Skirstomi dvi klases:
Vienaskiliai
oliniai augalai
iedo dali skaiius dalijasi i 3
Lap gyslotumas lygiagretus
Ind kleliai stiebe isidst padrikai
Skloje yra viena sklskilt
Priklauso lelijiniai, palminiai, geguraibiniai,

Dviskiliai
oliniai arba sumedj augalai
iedo dali skaiius dalijasi i 4 arba 5
Lap gyslotumas tinklikas
Ind kleliai stiebe isidst ratu
Skloje yra dvi sklaskilts
Priklauso
krymaiediniai,
vdryniniai,

vilkdalginiai, varpiniai augalai.

kleviniai,

kaktusiniai,

anktiniai,

erktiniai

augalai.
iedas sudarytas i pakitusi lap, isidsiusi ciklikai ir prisitvirtinusi prie iedsosio.
Supa taurlapiai, daniausiai ali, apsaugo dar nepraydus ied. Vainiklapiai yra vairiaspalviai,
vilioja vabzdius ir apsaugo dauginimosi organus. Kuokeliai iedadulkes gaminanti dalis
(vyrikasis dauginimosi organas). Sudarytas i kotelio ir dulkins. Piestel sudaryta i purkos,
liemenlio ir mezgins. Tai moterikasis dauginimosi organas, kuriame subrsta sklapradis. I
sklapradio vystosi skla, o i mezgins vaisius. Vaisi sudaro skla ir apyvaisis (sultingas ar
sausas), kuris apsaugo skl, taip pat gali padti iplisti skloms.
iedai yra prisitaik platinti iedadulkes. Kvapns, rykiaspalviai iedai vilioja vabzdius.
Vjo apdulkinami iedai paprastai auga iedynais, yra smulks ir bekvapiai.
Gaubtaskliams yra bdinga krymadulka kai vieno augalo iedadulks patenka ant
kito augalo purkos ir savidulka kai to paties augalo iedadulks patenka ant to paties augalo
purkos.
Krymadulkiams augalams bdinga:
1. Gali bti tik vyriki ar tik moteriki iedai;
2. Piestels ir kuokeliai formuojasi skirtingame auktyje;
128

3. Skirtalyiai iedai gali augti ant skirting augal;


4. Skirtalyiai iedai gali augti ant to paio augalo, taiau ydti skirtingu laiku;
Krymadulka augalams suteikia didesn genetin vairov. Yra ir toki augal, kuriems
bdinga tiek krymadulka, tiek savidulka.
21. Bestuburi gyvn reikm gamtoje ir mogaus gyvenime
21.1. Moliuskai
Moliuskai (dvigeldiai, pilvakojai ir galvakojai). Paplit vandenyje ir sausumoje.
Dvigeldiai (bedant, perluot, austr, midija, ukut). Turi dviej dali kriaukl. Paplit
vandenyje. Kriaukl sudaryta i baltymo, kalcio karbonato, perlamutro. Jei patenka kriaukls vid
koks nors svetimknis, i jo gali susiformuoti perlas. I prie daug milijon met gyvenusi
dvigeldi kriaukli susiformavo naudingosios ikasenos: nafta, kreida, klintis.
Galvakojai (kalmarai, sepijos, atuonkojai). Paplit vandenyne. Judrs, plrs. Turi
iuptuvus, kuriais juda ir gaudo grob. I moliusk, geriausiai ivystyta nerv sistema ir jutimo
organai. Turi raalin liauk, kuri veikia kaip apsaugos ir maskavimosi organas. Naudojami maisto
pramonje. I raalo liaukoje pagaminto sekrato mons gamina raal, daus.
Pilvakojai (sraigs, liuai). Paplit sausumoje ir vandenyje. Dauguma augaldiai.
Naudojami maistui (vynuogins sraigs). Kai kurios sraigs (maoji kdrinuk) platina kepenins
siurbiks lervas, t.y. tarpinis eimininkas. Taip pat sausumos sraigs gali padaryti nemaai alos
kininkams, auginantiems kultrinius augalus (apgrauti augalus ir sunaikinti derli).
21.2. Kirmls
Kirmls (ploksiosios, apvaliosios ir ieduotosios).
Plokiosios kirmls (planarija, kepenin siurbik, jautinis kaspinuotis). Gyvena laisvai
arba yra parazitins. Neturi kno ertms, specializuot kvpavimo ir apytakos sistem. Parazitins
plokiosiso kirmls neturi galvos (ji sunykusi), priekinje kno dalyje yra isivyst kabliukai ir
siurbtukai. Jais kirmls prisikabina ir siurbia maist. Dauginimosis sistema isivysiusi kur kas
geriau nei kitos sistemos. Sunykusios taip pat nerv ir virkinimo sistemos. Yra isivysiusi speciali
kno danga, atspari eimininko virkinimo sultims.
Kad parazitin kirml patekt i vieno galutinio eimininko kit galutin eiminink,
reikalingas tarpinis eimininkas. Galutiniame eimininke gyvena ir dauginasi lytikai subrends
parazitas. Tarpiniame eimininke lervos stadijos.
Siurbiki yra labai vairi. Paprastai jos vadinamos pagal parazituojam organ (kepenin
siurbik) ar pagal galutin eiminink (katin siurbik).
129

Kepenins siurbiks vystymosi ciklas:


1. Su imatomis kiauinlis patenka aplink;
2. Kiauinlis turi patekti glavanden telkin, kur i jo isirita laisvai plaukiojanti lerva;
3. Laisvai plaukiojanti lerva turi patekti maosios kdrinuks kn (tarpinis
eimininkas);
4. Maojoje kdrinukje lerva dauginasi ir vystosi;
5. Kai lerv kdrinuks kne pasidaro labai daug, ji plyta ir pakitusios lervos vl
paplinta vandenyje;
6. Pakitusi lerva plaukia prie pakrantje augani augal;
7. Numetusi iuel, lerva prikimba prie augalo ir apsigaubia storu, atspariu nepalankios
slygoms apvalkalu;
8. Galvijas su ole praryja lerv;
9. Lerva, numetusi apvalkal, per virkinamj trakt nukeliauja kepenis;
10. Kepenyse ji galutinai isivysto suaugl, pradeda parazituoti ir lytikai daugintis
(formuoja naujus kiauinlius).
Parazitins kirmls deda daug kiauinnli, nes yra maa tikimyb, kad lerva pateks
galutinio eimininko organizm.
Kaspinuoiai (jautinis kaspinuotis, uvinis kaspinuotis). Kno priekyje yra kabliukai ir
siurbtukai, kuriais prisikabina prie eiminink arn sienels. emiau yra kaklelis su daugeliu
nareli. Kai kuri ri kaspinuoiai gali iaugti net iki 13 metr ilgio. Po apvaisinimo
susiformuoja kiauinliai ir kartu su nareliu paalinami lauk su imatomis. Kiauinl kartu su
augalais suda galvijas (ar kaiul). Jis yra tarpinis eimininkas. Jame i kiauinlio isirita lerva,
kuri pro arn sieneles keliauja raumennis. Ten ji virsta cista (viriu) tai nejudri lervos stadija,
apsigaubusi kietu apvalkalu. mogui suvalgius ukrstos msos, arnyne i cistos isivysto
kaspinuotis, kuris pradeda parazituoti ir formuoti kiauinlius.
Apvaliosios kirmls (spalins, trichinos, askarids). Bdingas lytinis dimorfizmas tai
skirtinga patinlio ir patels ivaizda (askaridi patinliai maesni u patel ir j uodegos galiukas
yra susisuks). Gerai ivystyti dauginimosi organai.
Askarids vystymasis:
1. Su neplautomis rankomis ar augalais kiauinliai patenka mogaus organizm;
2. I kiauinlio isirita lerva;
3. Lervos pro arn sieneles prasigrauia kraujagysles;
4. Su krauju keliauja kepenis, ird, o po to plauius;
5. Plauiuose lervos vystosi;
130

6. Pakitusios lervos keliauja rykl;


7. Dar kart nuryjamos ir atsiduria arnyne;
8. Ten kirmls subrsta ir pradeda daugintis.
Pavojingos, nes bdamos skirtalyts, gali dti ne tik kaiuinlius, bet ir i j tame paiame
arnyne isirita naujos kirmls. mogus gali mirti trkus arn sienelms ir atsiradus vidiniam
kraujavimui. Geriausias apsisaugojimo bdas sanitarini slyg laikymasis, tinkamas maisto
ruoimas, tik patikrintos msos valgymas. Negalima maisto produkt pirkti antisanitarinmis
slygomis, i neinom ir neoficiali viet.
Trichinomis galima usikrsti valgant ukrst kiaulien ar ernien. Subrend parazitai
atveda gyvas lervas, kurios keliauja raumenis ir tampa cistomis. mogus daniausiai mirta lerv
migracijos metu.
Parazitins kirmls pavojingos ne tik savo dauginimusi, bet jos taip pat naudoja mogui ir
kitiems parazituojamiems organizmams reikalingas mediagas, kn iskiria metabolizmo
produktus, kurie nuodingi eimininkui. Simptomai: galvos ir virkinimo sistemos skausmas, galvos
svaigimas, pykinimas, iblykusi oda, irzlumas, nuotaik kaita, depresija, pakilusi temperatra,
labai sumajs ar padidjs apetitas, maas kno svoris (vaikams sultjs augimas).
ieduotosios kirmls (sliekai, dls). Kno ertm padalinta narelius. Turi gerai
ivystytas vidaus organ sistemas. Sliekai vieni pagrindini nuokrit skaidytoj. Dls
egzoparazits (parazituoja kno iorje). Medicinins dls nuo seno naudojamos medicinoje
(isiurbia ukrst krauj, taip ivalydamos organizm).
21.3. Nariuotakojai
Nariuotakojams priklauso voragyviai, viagyviai ir vabzdiai. Turi kiet iorin skelet
(daniausiai jame yra chitino. Galns nariuotos, laisvai judanios. Yra inoma daugiau kaip
milijonas ri, prisitaikiusi gyventi paiose vairiausiose slygose. Kad paaugt, turi numesti
skelet, o paaugus, susidaro naujas. Galns specializuotos, pritaikytos prie gyvenimo ir mitybos
bdo. Gerai ivystyti jutimo organai (bdingos sudtins akys). Vandenyje gyvenantys kvpuoja
iaunomis, sausumoje gyvenantys trachjomis. Bdingas sudtingas vystymasis vadinamas
metamorfozmis (vystymosi stadijos nei savo ivaizda, nei gyvenimo bdu nepanaios viena
kit):
1. Tiesioginis: kiauinlis suauglis
2. Netiesioginis:
2.1. Pilnas: kiauinlis lerva lliuk sauglis
2.2. Nepilnas: kiauinlis lerva suauglis.
131

Voragyviai (vorai, skorpionai, erks). Turi 4 poras koj. Skorpionai ir vorai yra plrnai,
turintys nuod liaukas, kurios gali bti gaminami net mogui mirtini nuodai. Erks egzoparazits,
galinios per savo seiles platinti tokias pavojingas ligas, kaip encefalitas, Laimo liga. Gali skatinti
kvpavimo tak alergini susirgim atsiradim.
Viagyviai (krevets, omarai, viai, krabai). Turi daugiau nei 4 poras koj. Skeletas
inkrustuotas kalkmis. Gali bti plrs arba skaidytojai. Gamtoje svarbs mitybins grandins
dalis. mogus naudoja maisto pramonje.
Vabzdiai. Didiausia rin vairov. Prisitaik prie aktyvaus gyvenimo bdo sausumoje,
vandenyje ir ore. Turi 3 poras koj. Gali turti sparnus. iuo metu tai labiausiai paplitusi gyvn
grup pasaulyje. Daug j ri dar nra atrasta ir atpainta. Turi didel reikm gamtoje (svarbi
mitybins grandies dalis, vieni pagrindini augal ied apdulkintoj) ir mogui. Gali bti parazitai
(blaks, uodai) ir platinti vairias ligas (maliarija, kirmli kiauinlius, parazitines bakterijas ir
virusus), augal kenkjai (lapgrauiai vabzdiai, kinivarpos). Taip pat gali atneti didel praktin
naud (skruzds miko sanitars, nes naikina miko parazitus), bits (medaus gamyba),
ilkaverpiai (ilko gamyba) ir t.t.
22. Stuburiniai gyvnai
Tam, kad gyvnas bt priskirtas chordini tipui, tam tikru gyvybinio ciklo metu jam turi
bti bdingi trys pagrindiniai poymiai:
1.

Chorda atramin nugaros styga. Chorda yra po nerviniu vamzdeliu.


Stuburiniuose gemalo turim chord vlesnio vystymosi metu pakeiia
stuburas.

2.

Tuiaviduris nugaros nervinis vamzdelis. Stuburini nervinis vamzdelis


vadinams nugaros smegenimis, kurias saugo stuburo slanksteliai.

3.

iauniniai plyiai. Daugumos stuburini jie matomi tik ankstyvo vystymosi


metu. Vis gyvenim iauninius plyius turi tik kremzlins uvys.

Chordiniai turi vidin skelet, prie kurio tvirtinasi raumenys. Stuburas lankstus, bet tvirtas.
Griauiai (kremzls, kaulai) yra gyvas audinys, augantis kartu su gyvnu. Jie saugo vidaus organus
ir atlieka judjimo funkcij. Bdingos dvi poros galni. I uv krtins ir pilvo pelek isivyst
lanksios galns, leidianios judti sausumoje. Kaukol apsaugo smegenis. Evoliucijos metu
didjo smegen sudtingumas, o specifinms funkcijoms atlikti specializuotos j sritys. Susidar
sudtingesni jutimo organai. Ausys tapo ne tik pusiausvyros organu, bet ir klausos.

132

Virkinamasis traktas sudtingas, o kraujotakos sistema udara. Isivyst inkstai svarbs


alinimo ir vandens apytakos reguliavimo organas. Stuburiniai skirtalyiai ir dauginasi tik lytiniu
bdu.
Stuburiniams priklauso 5 klass: uvys, varliagyviai, ropliai, paukiai ir induoliai.
uvys. Tai vandenyje gyvenantys ir iaunomis kvpuojantys gyvnai, kurie turi pelekus ir
vynais padengt od. Kno forma aptaki ir padengta gleivmis, kad sumaint trint tarp vandens
ir kno. Kvpuoja vandenyje itirpusiu deguonimi. iaunos iraizgytos dideliu kapiliar tinklu, pro
kur difuzijos bdu vykdoma duj apykaita. iaunas nuolat skalauja vanduo, tuo paiu vis
atnaujindamas reikaling duj kiek. Glavandens uvys alina vanden, o sri vanden uvys turi
drusk liaukas, pro kurias alina drusk pertekli. uvims bdingas vienas kraujo apytakos ratas ir
dviej kamer irdis (prieirdis ir skilvelis). Turi gerai ivystyt jutimo organ onin linij, kuria
jauia vandens chemin sudt, sroves, temperatr, vandens virpesius. Taip pat turi plaukiojamj
psl, kurioje saugomos duj atsargos, o taip reguliuojamas plaukimo gylis. Plaukimo krypt
uvims padeda palaikyti pelekai. Priklauso kremzlins ir kaulins uvys. Kaulini uv iauniniai
plyiai udengti iaunadangiu.
uvims bdingas iorinis apvaisinimas lytins lstels susilieja u kno rib ir taip pat
iorinis vystymasis i apvaisinto kiauinlio jauniklis vystosi ne patels viduje, o vandenyje.
Kiauinliai vadinami ikrais. Ikr skaiius priklauso nuo uvies elgsenos juos inerus: jei uvis
rpinasi jaunikliais ikr ineriama nedaug, o jei nesirpina labai daug (menks ineria daugiau
kaip milijon). Vystymasis netiesioginis, bdinga lervos stadija, kuri vadinama mailiumi. Mailius
turi trynio maiel, kuriame bna sukaupta iek tiek maisto atsarg.
Varliagyviai (varls, rups, tritonai, salamandros). Tai sausumos stuburiniai. Turi dvi
poras galni, kurios atlieka judjimo ir atramos funkcijas. Plrs. Grob gaudo ilgu, lipniu
lieuviu, kuris prisitvirtins prie gomurio priekio. Akys aosaugotos dviem vokais. Smegenys geriau
ivystytos nei uv, ypa smegen iev.
Glotni varliagyvi oda yra nuolat drgna, nes joje yra daug gleives gaminani liauk.
Odos vaidmuo svarbus vandens apytakai ir kvpavimui (nes plauiai organizmui gali duoti tik apie
15 procent reikalingo deguonies kiekio, o likusi dal varliagyviai gauna per od difuzijos bdu).
Oda sausumoje padeda reguliuoti kno temperatr. Varliagyviai altakraujai. Dl plonos ir drgnos
odos, turi nuolat gyventi prie vandens, kad neidit. Kai kuri varliagyvi odoje yra nuod
liaukos.
Varliagyviams bdingi du kraujo apytakos ratai ir trij kamer irdis (du prieirdiai ir
vienas skilvelis). Skilvelyje kraujas susimaio (veninis su arteriniu). Tik smegenis i kairiojo
prieirdio siuniamas grynai arterinis kraujas.
133

Galns pritaikytos judti tiek vandenyje, tiek sausumoje. Ypa gerai ivystytos galins
kojos, kuriomis sausumoje varliagyviai okuoja. Tarp pirt yra plaukiojamosios plvs, jos padeda
graiau judti vandenyje.
Dauginimuisi dauguma varliagyvi grta vanden. Bdingas iorinis apvaisinimas ir
iorinis vystymasis. I ikro isirita buogalvis (varliagyvio lerva), kuris yra labai panaus tiek savo
ivaizda, tiek gyvenimo bdu uv. Laikui bgant buogalvio iaunos, pelekai ir uodega
redukuojasi, o vietoj j isivysto plauiai ir galns. Kai i metamorfoz baigiasi, varliagyvis ilipa
gyventi sausum ir grta atgal tik lytikai subrends daugintis.
Varliagyviai altakraujai gyvnai,reguliuodami savo temperatr, jei priklauso nuo
aplinkos (kuo iliau tauo aktyvesni).
Paukiai. Kno danga plunksnos. Kontrins plunksnos yra dengiamosios,
plasnojamosios ir vairuojamosios. Pkins plunksnos saugo kno ilum, nes paukiai yra
iltakraujai gyvnai. Kno temperatra aukta, kad ilikt aktyvs ir altame ore.
Priekins galns virtusios sparnais. Labai lengvuose, tuiaviduriuose griauiuose yra oro
ertms. Turi ragin snap. Knas aptakus, kad bt maesnis oro pasiprieinimas skrendant.
Padidjs krtinkaulis turi keter, prie kurios tvirtinasi plasnojamieji raumenys. Raumenys
efektyviai aprpinami deguonimi, nes oras tiekiamas ne tik i plaui, bet ir i oro mai. Oro
maiais taip pat reguliuojamas skridimo auktis. Plunksnos sutepamos specialiose riebal liaukose
gaminamais riebalais, kas bt maesnis oro pasiprieinimas, apsauga nuo vandens.
Bdingi du kraujo apytakos ratai. irdis 4 kamer (2 prieirdiai ir 2 skilveliai). Po kna
cirkuoliuoja jau nesusimais kraujas, tai daro duj apykait dar efektyvesne.
Gerai ivystyta nerv sistema ir jutimo organai. Bdinga sudtinga elgsena, kuri
reguliuojama hormonais ir instinktais.
Bdingas lytinis dauginimasis: vidinis apvaisinimas ir iorinis tiesioginis vystymasis.
Kiauiniai apsaugoti kalciniu luktu ir dar trim vidaus apsaugos sluoksniais. Isirita nesubrends
suauglis, kuris toliau paukio priirimas vystosi ir auga.
induoliai. Kaukol didesn, nes didsnis smegen tris. Turi kramtomuosius dantis,
stuburo slanksteliai diferencijuoti, tai leidia geriau judti sausumoje. iltakraujai. Bdingi du
kraujo apytakos ratai ir keturi kamr irdis. Gerai ivystytos visos vidaus organ sistemos.
Bdinga sudtinga elgsena. Skirtalyiai. Bdingas vidinis apvaisinimas ir vidinis vystymasis patels
gimdoje. Vidinis jaunikli vystymasis efektyviai juos apsaugo nuo nepalanki aplinkos slyg.
Jaunikliai gimsta nepilnai isivyst, silpni, todl tv kur laik priirimi. Maitinami motinos
pienu.

134

Kno dang sudaro oda, kuri padengta plaukais (kailiu). Jos funkcija apsaugin,
termoreguliacin. Kvpuoja tik plauiais.
Kiauinius dedantys induoliai (aniasnapiai ir echidnos). Tarpin gyvn grup tarp
ropli ir induoli. Paplit Australijoje. Deda kiauinius, taiau patels jauniklius maitina savo
pienu.
Sterbliniai induoliai (kengros ir kt.). paplit Australijoje. Jaunikliai gimsta labai
neisivyst, todl toliau vystosi patels odos rauklje sterblje. I sterbls ivaromi tada, kai jau
gimsta kitas jauniklis.
Placentiniai induoliai. Gemalas vystydamasis gimdoje ry su motina palaiko per
placent. Placenta tai organas, per kur vyksta mediag apykaita tarp motinos ir gemalo kraujo.
Jaunikliai gimsta gana gerai isivyst.
Placentiniai induoliai jauniausia gyvn evoliucin grup, todl turi sudtingiausi
sandar ir yra geriausiai prisitaik prie aplinkos slyg. Jiems bdinga labai sudtinga elgsena.
Geriausiai ivystytos priekins smegenys (didieji pusrutuliai dengia kitas smegen dalis).
Kai kurie induoliai antr kart gro vanden (banginiai, delfinai, ruoniai ir kt.). j kno
sandara evoliucikai pakito (galns, kno forma), taiau iliko kvpavimas plauiais ir jaunikli
vystymasis gimdoje.
induoliai neatsiveda didelio jaunikli kiekio. Kuo stambesnis induolis tuo ilgesnis
ntumo laikotarpis ir maiau atvedam jaunikli. Kuo tvai ilgiau rpinasi savo jaunikliu tuo jam
bdinga sudtingesn elgsena.

23. Ekologija
23.1. Populiacij ekologija
Ekologija tai mokslas, tiriantis organizm sveik su kitais organizmais ir su negyvja
aplinka.
Populiacija vienai riai priklausani organizm, gyvenani konkreioje vietoje,
visuma.
Bendrijas sudaro vienoje vietoje gyvenanios ir tarpusavyje sveikaujanios vairios
populiacijos.
Ekosistem sudaro ne tik bendrija, bet negyvoji aplinka.
Biosfera yra ta ems dalis, kurioje egzistuoja gyvyb.
135

Populiacijos savybs:
1. Populiacijos tankis tai individ skaiius ploto ar trio vienete.
2. Individ pasiskirstymas tai pasiskirstymas konkreiame tiriamajame rajone.
Daniausiai individai populiacijoje bna pasiskirst grupelmis (gyvena eimomis).
Dar gali bti atsitiktinis (gyvena pavieniui ir migruoja iekodami maisto)ir tolygus
(bdingas labai stambiems plrnams) pasiskirstymas. Organizm pasiskirstym
lemia abiotin aplinka (negyvoji aplinka): krituliai, temperatra ir jos
svyravimai, dirvoemio tipas, vandens telkini kiekis. Drgm, temperatra ir
tainkamo maisto nebuvimas tai ribojantys veiksniai, kurie lemia organizm
paplitim vienoje ar kitoje vietoje. Organizm pasiskirstym taip pat lemia ir
biotiniai veiksniai (gyvosios aplinkos veiksniai): gyvn tarpusavio konkurencija,
maisto itekliai, lytini partneri gausa ir t.t.
3. Populiacijos dydis tai individ, sudarani bendr genofond, skaiius. Populiacija
didja, kai gimstamumas didesnis u mirtingum, arba, kai imigracija didesn u
emigracij (daniausiai emigracija bna lygi imigracijai). Eksponentinis populiacijos
gausjimo modelis bna tada, kai individai dauginasi tik vien kart gyvenime (pvz.:
vabzdiai). Su kiekviena karta individ populiacija vis didja. Tokiu bdu populiacija
atskleidia savo biotin potencial tai didiausias jos dauginimosi greitis,
manomas tik idealiomis slygomis (pakanka erdvs, maisto, nra trukdym
daugintis). Jis negali trukti ilgai, nes tam pradeda prieintis aplinka. Aplinkos
pasiprieinimas tai daugintis trukdanios slygos (maisto stygius, atliek
kaupimasis, konkurencija, plrnai, parazitai). Logistinis populiacijos gausjimo
modelis tai, kai individai gali daugintis daug kart gyvenime, tad dal savo energijos
jie turi skirti tam, kad igyvent. iame modeliu gyvenanti populiacija i pradi
greitai gausja (kol bna palankios gyvenimo slygos ir nedidel konkurencija),
prasidjus aplinkos pasiprieinimui, populiacijos gausjimas sumaja (tai populiacijos
stabilios pusiausvyros faz). ios fazs metu gimstamumas tampa lygiu mirtingumui.
Treiojoje fazje populiacijoje mirtingumas tampa didesnis nei gimstamumas, tada
populiacijos individ skaiius stipriai sumaja. Kai aplinka nustoja prieintis
populiacijos augimui, prasideda vl pirmoji faz (eksponentinis augimas).
4. Aplinkos talpa tai didiausias kurios nors ries individ kiekis, galintis skmingai
gyvuoti toje aplinkoje. Kuo populiacijos dydis artimesnis aplinkos talpai, tuo didesnis
aplinkos pasiprieinimas tplesniam jos gausjimui.

136

5. Populiacijos mirtingumas. Igyvenimas tai tikimyb, kad organizmas populiacijoje


igyvens iki tam tikro amiaus. Yra skiriami 3 igyvenimo tipai:

Dauguma populiacijos nari igyvena ilgiau negu iki vidutinio amiaus ir


mirta gyvenimo pabaig (senatvje);

Dauguma populiacijos nari va jaunystje;

Populiacijos nariai mirta per vis gyvenim tolygiai.

6. Populiacijos amius. Populiacijos narius galima suskirstyti pagal ami. Kuo


populiacija greiiau dauginasi, tuo daugiau kart gyvena vienu metu. Yra iskiriamos 3
amiaus grups:

Ikireprodukcin,

Reprodukcin,

Poreprodukcin.

Pagal amiaus grupi gausum ir isidstym galima prognozuoti populiacijos ateit ir


nusakyti pjos praeit.
7. Populiacijos dydio reguliavimas. Gamtin aplinka pati reguliuoja populiacijos dyd.
Tai daro abiotiniai ir biotiniai veiksniai. Abiotini veiksni taka nepriklauso nuo
populiacijos tankio (stichins nelaims, klimato slygos, vandens itekliai, ekologin
tara). Biotini veiksni (parazitai, konkurencija, tis nuo plrn, ekskrement
kiekis) taka priklauso nuo pouliacijos tankio. Nuo plrn va daugiau tankesni
populiacij individ, nes plrnams ten lengviau medioti. Organizm teritorinis
elgesys ir hierarchin struktra taip pat turi takos populiacijos dydiui ir gausjimo
greiiui. Taip pat turi takos populiacijos nari imigracija ir grupinio elgesio ypatumai.
Kiekviena populiacija i prieinam altini energijos gali gauti tik tam tikr kiek, o kaip ji
bus paskirstyta per vis gyvenim, kiek jos per gyvenim bus panaudota daugintis, kiek bus
skiriama rpintis palikuonimis visa tai nulemia evoliucijos eiga. Gamtin atranka lemia
kiekvienos ries gyvenimo ciklo ypatumus.
Aplinkoje, kurioje slygos kinta ir / arba yra nenuspjamos, populiacijos dydis bus maas.
Geriau iliks tie individai, kurie subrsta anksti ir gali susilaukti daug palikuoni (smulks, daug
palikuoni vedantys ir trumpai gyvenantys individai). Paprastai jie palieka gana daug palikuoni ir
jais nesirpina. Kuo daugiau palikuoni, tuo didesn tikimyb, kad dalis j igyvens ir pads
populiacijai ivengti katastrofos. Taip yra prisitaik daugelis vabzdi ir vienamei augal.
Aplinkoje, kuri yra gana stabili ir / arba nuspjama, gyvenanti populiacija turt bti
didel (tanki), populiacijos gausumas stabilus. Tokioje aplinkoje individai randa gana nedaug
137

reikaling itekli (maisto, gyvenamosios vietos). Tokiomis slygomis daugiausia palikuoni


susilauks konkurencingiausi individai (geriausiai prisitaik). Tokiose populiacijose individai
rpinasi palikuonimis, yra stamboki, ltai brsta ir gyvena gana ilgai. Rys labiau specializuotos
(maisto ir slptuvi atvilgiu) ir lengvai gali inykti, jei sutrikdoma j gyvenamos aplinkos
pusiausvyra. iuo bdu prisitaik daugelis induoli ir pauki.
23.1.1. moni populiacija
moni populiacija gausja eksponentikai. Ji vis dar didja labai spariai, todl nelengva
apsirpinti reikiamais itekliais ir tinkamai juos paskirstyti.
Pasaulio alys skirstomos tris grupes:
1. Stiprios ekonomikos alys;
2. Besivystanios ekonomikai alys;
3. Silpnos ekonomikos alys.
Stiprios ekonomikos alyse gyventoj skaiius didja ltai, o gyvenimo lygis auktas.
Silpnos ekonomikos alyse vyksta atvirkias procesas.
Pasaulyje gyventoj skaiius padvigubjo tarp 1850 1950m. Tai lm mirtingumo
majimas, gydymo slyg pagerjimas, socialini ir ekonomini slyg pagerjimas.
1950 1975m. stipriose ekonomikos alyse populiacija gausjo vidutiniu tempu
(sumajus mirtingumui, sumajo ir gimstamumas). is laikotarpis vadinamas pereinamuoju
demografiniu laikotarpiu. Dabar populiacija gausja 0,1 procentu Europoje, kai kur net maja. O
JAV kol kas didja, taiau ne dl didesnio gimstamumo, bet dl didelio imigrant skaiiaus.
Silpnos ekonomikos alyse, pagerjus gydymo slygoms mirtingumas sumajo, taiau
gimstamumas iliko didelis. Didioji moni prieaugio dalis tenka Afrikai, Azijai ir Lotyn
Amerikai. Tose alyse yra propaguojamos:
1. eimos planavimo programos;
2. Propaguojamos priemons ir bdai ntumui ivengti;
3. Gerinamos socialins eim gyvenimo slygos (vietimas, moters socialins padties
gerinimas, vaik gydymas, skatinimas siekti auktojo isilavinimo ir karjeros);
4. Siekiama, kad moterys pirm vaik gimdyt sulaukusios vyresnio amiaus.
moni populiacija pagal gimstamum skiriamos tris grupes:

Populiacijos gausjimas nulinis (gimsta tiek pat, kiek mirta);

Populiacijos gausjimas teigiamas (gimsta daugiau, nei mirta);

Populiacijos gausjimas neigiamas (mirta daugiau, nei gimsta).

138

Silpnos ekonomikos alyse pastebima ikireprodukcinio amiaus populiacija, nes ten


gimsta daug vaik, taiau gyventoj vidutinis amius neilgas, nes daug moni mirta nesulauk
vidutinio amiaus (dl nelaiming atsitikim, infekcini lig dl prast higienos, sanitarini ir
gydymo slyg).
Stipriose ekonomikos alyse vyrauja reprodukcinio ar porepsrodukcinio amiaus
populiacijos, nes gimstamumas maesnis (daugelis moter nesusilaukia vaik ar juos gimdo vlai,
eimos negausios, nes dauguma moter siekia auktojo isilavinimo ir daro karjer). Gydymo
slygos, higienos sanitarijos slygos yra labai aukto lygio, todl infekcins ligos beveik neplinta.
Daugelis populiacijos nari sulaukia brandaus amiaus. Pastebima, kad mons daniausiai mirta
dl irdies ir kraujotakos lig (per daug kaloringas, nesveikas, per lengvai sisavinmas maistas),
virvorio lig (per maas fizinis krvis), vini susirgim (nesveikas gyvenimo bdas, ekologin
tara).
Pasaulio gyventojai (vis moni populiacija) vis emje gyvenani moni tam
tikru metu skaiius. 2007 m. moni populiacija pasiek 6,6 milijardus. is skaiius didja, CV
apskaiiavimais vidutinikai 203 800 moni per par.
Pasauliniu mastu, augimo greitis maja, lyginant su 1963 m. pasiektu didiausia per
istorij 2,19% verte. Taiau Vidurio Rytuose ir Afrikoje jis ilieka didelis. Kai kuriose alyse
populiacijos augimas yra neigiamas (t.y. populiacijos dydis maja), ypatingai Centrinje ir Ryt
Europoje (labiausiai dl emo vaisingumo) ir Piet Afrikoje (dl miri, susijusi su IV).
Prognozuojama, kad deimtmeio bgyje Japonijos ir Vakar Europos alyse populiacijos augimo
rodikliai bus neigiami dl ypatingai ma vaisingumo rodikli.
Azijoje gyvena vir 60% pasaulio gyventoj, beveik 3,8 milijardai moni. Vien Kinijoje
ir Indijoje gyvena atitinkamai 20% ir 16% vis pasaulio moni. Afrikos populiacija 840
milijonai moni, 12% pasaulio gyventoj. Europoje gyvena 710 milijonai moni (11%). iaurs
Amerikoje 514 mln. (8%), Piet Amerikoje 371 mln (5,3%), Okeanijoje apie 60 mln. (9%, nors
pastarasis vertinimas yra ginijamas).
Didiausi gyventoj tankum turinios valstybs ir teritorijos (2005 m.):

Makao (Kinija)

Monakas

Honkongas (Kinija)

139

Singapras

Gibraltaras (JK)
ioms teritorijoms bdingas nedidelis plotas ir ypa didelis urbanizacijos lygis.

Tankiausiai apgyvendinta didel alis yra Bangladeas, kur 134 milijonai moni gyvena daugiausia
kaimikose teritorijose aplink Gango emup. Gyventoj tankumas ia virija 900 m./kv.km.
Bendras pasaulio gyventoj tankumas yra 42 m./km.
23.2. Bendrij ekologija
Bendrija tai vienoje vietoje gyvenani ir tarpusavyje sveikaujani populiacij
visuma. Bendrij dydis gali bti labai vairus ir sunku pasakyti kur prasideda viena, o kur baigiasi
kita bendrija.
Bendrijas galima lyginti pagal du bruous: sudt (kokios organizm rys yra joje) ir
vairov (ri skaii ir individ gausumas joje).
Bendrijos vairov tuo didesn, kuo joje daugiau ri ir kuo vienodesnis individ skaiius
jose.
Bendrijos sudt lemia abiotiniai veiksniai (vanduo, dirvoemis, klimatas, druskingumas).
Rys pasiskirsto nepriklausomai viena nuo kitos, todl nra griet rib tarp gretim bendrij. Bet
visos vienos bendrijos rys priklauso nuo t pai biotini veiksni (maisto itekliai, slptuvs).
Plotas (erdv), kur uima bendrija, gali turti nema tak tos bendrijos vairovei (diesn
vairov bus didesniame plote, o didesn rin bendrijos kaita vyks maiau izoliuotame ir
didesniame plote). Ri skaiius bendrijose, pasieks tam tikr rib, daugiau didti nebegali
(aplinkos pasiprieinimas). Bendrijos rins vairovs pusiausvyra pasiekiama tada, kai nauj ri
imigracijos greitis susilygina su ri inykimo greiiu. Bendrijos pusiausvyra gali bti; dinamin
vyksta nuolatin kaita, arba stabili rin sudtis ilg laik bna pastovi.
Konkurencija dl itekli, plrn ir j auk, parazit ir j eiminink bei kitokios
sveikos lemia dinamikj bendrij rins sudties pusiausvyr. Stabili galt bti tik tose
bendrijose, kur nra konkurencijos, plrn ir parazit.
Plrn ir parazit gausa priklauso nuo j grobio ir eiminink populiacij dydio.
Plrnai, kurie reguliuoja bendrijos konkurencinius santykius ir palaiko bendrij vairov, yra
vadinami lemiamaisiais plrnais.
Tais atvejais, kai mons introdukuoja naujas ris tokiose vietose, kur su jomis
nekonkuruoja kitos rys, kur introdukuot ri gausumo nereguliuoja plrnai, tarprins

140

konkurencijos poveikis bendrijai gali bti nepaprastai didelis. Tokioms rims plintant sutrikdomos
bendrijos ar net negrtamai pakeiiamos.
Kiekviena ris uima tam tikr viet ir atlieka tam tikr funkcij bendrijoje. Buvein
tai individo gyvenamoji vieta (aplinka). Ekologin nia tai individo vaidmuo bendrijoje,
skaitant buvein ir sveikas su kitais organizmais (mityba, konkurencija). Individo uimama
nia priklauso nuo biotini ir abiotini veiksni.
Bendrij kaita yra vadinama suksecija. Tai bendrijos pasikeitimai, vykstantys po
sutrikdymo.pirmin bendrijos kaita vyksta ten, kur nra dirvoemio. Antrin bendrijos kaita vyksta
tose vietose, kur dirvoemis jau yra (pvz.: apleistas suartas laukas).
Pionierins rys tai organizmai, kurie patys pirmieji sikuria sutrikdytuose bendrij
plotuose.
Bet kurioje vietoje vykstanti kaita visuomet baigiasi to paties tipo bendrija, kuri vadinama
klimaksine bendrija. Klimato slygos ir dirvoemis nulemia kokio tipo tai bus bendrija (dykuma,
mikas, pieva).
Pavyzdiui: eeras pelk pieva
Kalnai akmeningoji dykuma vyringoji dykuma smlingoji dykuma
Apleistas arimas pieva krmynai - mikas
Rykiausias daugumos gamtini bendrij bruoas j dinamikumas. Kiekviena kaitos
stadija turi savit organizm rinkin. Neinoma, ar kaita kada nors pasibaigia, nes is procesas bent
jau kol kas niekus emje nra pasibaigs.
Bendrijos stabilum apibdina trys savybs: ilgalaikis nekintamumas, prieinimasis
pokyiams, gebjimas atsigauti po sutrikdymo.
Bendrijas gali sutrikdyti gaisrai, vtros, potvyniia, staigs klimato pokyiai, ems
drebjimai, ugnikalni isiverimai ir kt. Jei trikdiai dani ir stiprs, vairov negali bti didel.
Trikdiai gali bti tokie stiprs, kad bendrija niekada nebetaps tokia, kaip buvo. Tokioje bendrijoje
dominuoja gebanios greitai daugintis ir greitai plintanios orgnanizm rys.
Jeigu trikdiai nra tokie dani ir yra silpnesni, skmingiausiai konkuruoja ltai auganios
ir ilgiau gyvenanios rys, o rin bendrijos vairov yra didel.
23.3. Ryiai tarp individ
Konkurencija. Tarprin konkurencija kai skirting ri individai bando naudotis
tais paiais itekliais, kuri kiekis yra ribotas. i konkurencija skatina vienos ries dominavim, o
kitos - inykim. Dominuojanti ris yra geriau prisitaikiusi prie aplinkos. Dvi rys tuo paiu metu
negali gyventi toje paioje ekologinje nioje. Skirting ni pasirinkimas padeda pasidalinti
141

iteklius ir sumainti tarprin konkurencij. ie veiksniai lemia nauj poymi atsiradim ryje.
is procesas vadinamas poymi poslinkiu (pvz.: skiriasi snap formos).
Vidurin konkurencija kai tos paios ries individai konkuruoja tarpusavyje dl
itekli ir dauginimosi partneri. Atvirkiai, nei tarprin konkurencija, ji vyksta nuolatos. Kuo
didesnis populiacijos dydis ir tankis, kuo stipresnis aplinkos pasiprieinimas, tuo konkurencija
didesn. io ries konkurencija lemia geresn populiacijos prisitaikym prie aplinkos, nes tai
vienas pagrindini gamtins atrankos veiksni, dl kurio ilieka tik patys geriausieji ir susilaukia
daugiausiai palikuoni.
Plrnai. Tai organizmai mintantys kitais organizmais, vadinamais grobiu. Plrn
populiacijos tankiui ir dydiui tiesiogin tak turi grobio gausumas. Plrno populiacija visada
iek tiek maesn u grobio populiacij. Didjant grobio populiacijai, plrn populiacija irgi
didja (nes sumaja aplinkos pasiprieinimas dl maisto gausos). Abi populiacijos pradeda mati,
kai plrnai igaudo didij dal grobio populiacijos arba grobio populiacija virija aplinkos talp
ir pradeda mati (ligos, parazitai, ekskrementai), o dl to pradeda mati ir plrn (jiems pradeda
trkti maisto).
Po kurio laiko, kai aplinkos pasiprieinimas sumaja, abiej populiacij dydis vl
atsistato (jai neatsiranda dideli aplinkos pokyi ir ribojani veiksni).
Simbioz. Tai ri gyvenimas kartu. Simbiozei priklauso: parazitizmas, komensalizmas
ir mutualizmas.
Parazitizmas. Parazitai - tai tokie organizmai, kurie minta kit organizm (eiminink /
auk) mediagomis. Santykiai panas plrno ir grobio santykius. Parazit yra visose gyvosios
gamtos karalystse. Jie skirstomi endoparazitus parazituoja aukos kno viduje (askarid,
siurbik, kaspinuotis, virusai, salmonelos, streptokokai, skals, maliarinis plazmodijus ir kt.) ir
ektoparazitus parazituoja kno iorje (uodas, dl, erk, utl, brantas, liana ir kt.). auka nuo
parazito gali silpnti ir net per ilg laik ti. Paparastai parazitas savo auk inaudoja labai ltai,
nes daniausiai su aukos timi yra pasmerkas ir pats iai. Jeigu eiminink populiacija didel, tai
parazitai plis labai lengvai. Tai sumains eiminink populiacij. Parazitams auka ne tik maisto
altinis, bet ir gyvenamoji vieta.
Parazitai paprastai yra labai gerai prisitaik prie aplinkos slyg, turi sudting
dauginimosi ir vystymosi cikl, kuris jiems padeda lengviau ilikti ir iplisti, taip pat gali turti
kelet eiminink: tarpin ir galutin.
Parazitai labai specifiki organizmai. Jie savo kno sandara ir elgsena labai prisitaik
prie savo auk. Gali parazituoti tik tam tikr ri individuose (pvz.: IV tik mogaus
limfocituose, katin siusrbik tik katini eimos individ kepenyse ir t.t.).
142

Komensalizmas. Tai tokie simbioziniai dviej ri ryiai, kai viena i organizm turi
naudos, o kitas tai neturi jokio reikms. inomi tokie komensalizmo pavyzdiai: viena ris
naudojasi kita, kaip slptuve, gyvenamuoju bstu, transporto priemone. Komensalizmo ryius
nustatyti labai sunku.
Mutualizmas. Tai tokie ryiai, kai abi sveikaujanios puss i to rui naudos. Mutalistiniai
santykiai padeda organizmams ivengti plrn, prasimanyti maisto, iplisti. i ryi galima rasti
visose karalystse. Paukiai platina sklas ir maitinasi. mogaus organizme gyvenanios bakterijos
maitinasi ir gamina mogui reikaling vitamin K. Kerps mutulistinis organizmas, nes gryb
hifai siurbia mediagas, o dumbliai vykdo fotosintez. Mikoriz tai gryb ir medi
mutualistiniai santykiai: grybai didina medi siurbiamj paviri, o mediai grybams teikia maisto
mediagas. Taip pat, manoma, kad mediams grybai duoda augim skatinanius hormonus, todl
tam tikri grybai auga tik prie tam tikr medi.
23.4. Ekosistema
Ekosistem sudaro atmosfera, hidrosfera ir litosfera. Biosfera tai atmosferos,
hidrosferos ir litosferos dalis, kurioje gyvena gyvi organizmai ir j keiia.
Vanduo priklauso hidrosferai. Ji uima tris ketvirtadalius ems ploto. Ji velnina
temperatros svyravimus emje, nes dal ilumos sugeria, temperatrai kylant ir j grina,
temepratrai nukritus.
Atmosferoje yra anglies dioksidas, azotas ir deguonis dujos, reikalingos gyviems
organizmams.
Litosfera tai kietoji ems dalis. Dlant uolienoms, susidaro dirvoemis, kuriame gali
augti augalai ir gyventi gyvnai. I faunos ir floros liekan susidaro tam tikras puven sluoksnis
vadinamas humusu. Kuo daugiau gyv organizm, tuo storesnis humuso sluoksnis.
Ekosistema tai gyvieji organizmai ir negyvoji aplinka tam tikroje vietoje.
Gyvieji organizmai ekosistemoje skirstomi pagal tai, kaip jie apsirpina maistu:
Autotrofai (gamintojai) alieji augalai, organninias mediagas gaminantys fotosintezs
metu ir aplink iskiriantys deguon.
Heterotrofai (vartotojai) organizmai mintantys kitais organizmais, kitaip, pagamintomis
organinmis mediagomis.
Chemoautotrofai tai bakterijos, kurios energijos gauna oksiduodamos neorganines
mediagas

(azotobakters,

azot

fiksuojanios

bakterijos,

nitrifikuojanios

bakterijos,

sierabakters).

143

Heterotrofai minta kit organizm sukurtomis organinmis maisto mediagomis, pagal


mitybos bd skirstomi :
Augaldius minta augalais.
Visadius minta ir augaliniu, ir gyvniniu maistu.
Plrnus minta kitais gyvnais (grobiu).
Parazitus minta kit organizm maisto mediagomis.
Skaidytojus minta negyvomis organinmis mediagomis.
23.4.1. Energijos srautai ir mediag apytakos ratai ekosistemose
Ekosistemos labai priklauso nuo energijos, gaunamos i sauls, bei nuo maisto mediag,
jau esani paiose ekosistemose, pasiskirstymo. Maisto mediagos tai cheminiai elementai: C, H,
N, O, P, S (jie sudaro daugiau nei 98 procentus organizm kno mass). Bei junginiai, ie ir kiti
cheminiai elementai.
Fotosintetindami ir gamindami organines molekules, autotrofai ekosistemai teikia
organini mediag. iomis j pagamintomis organinmis molekulmis naudojasi visi heterotrofai,
i j pasidarydami mediag, reikaling augimui bei naudodami jas kaip energijos altin.
Per ekosistemas teka nuolatiniai energijos srautai. Jos priklauso nuo nuolatinio energijos
papildymo i iorini altini (sauls). Energijai pereinant i vienos formos kit, dalis jos virsta
iluma ir isisklaido ekosistemoje. Todl energija niekada negali cirkuliuoti ratu ir turi btoi
nuolatos atnaujinamas jos reikalingas kiekis.
Maisto mediagos keliauja ratu ekosistemos viduje ir tarp ekosistem. Ekosistemos viduje
skaidytojai iskiria neorganines mediagas, kuriomis gali naudotis gamintojai. Neorganins
mediagos taip pat ekosistem patenka i globalinio ciklo, o organins mediagos - dar ir su
krituliais, vju. Gyvnai migruodami, taip pat neioja maisto mediagas.

Energijos srautai ekosistemoje

144

Gamintojai

Vartotojai

Iskyros

Ekskrementai

uv
organizmai

Energija
skaidytojams

Augimas ir
dauginimasis

Kvpavimas
(energija
isiskiria ilumos
pavidalu)

Energija kitiems
vartotojams

Mediag apytaka ekosistemoje


Gamintojai

Mineralins
mediagos

Vartotojai

Skaidytojai

23.4.2. Mitybos tinklai ir mitybos lygmenys


Sudtingi mitybos ryiai ekosistemose vadinami mitybos tinklais.
Gil

Kankoris

Pel

Vover

Pelnas

Pelda

Angis

Lap

145

Organizmai yra vienas su kitu susij, nes vieni kitais minta. Schemos, rodanios kas
kuo minta, vadinamos mitybos grandinmis.
Aviet

Vikras

Strazdas

Lis

Mitybos lygmuo tai visi organizmai, kurie maitinasi tam tikro lygio mitybos
grandinse.
Klevas

Gamintojas, I mitybos lygmuo, tik augalai

Vikras

Pirminis vartotojas, II mitybos


lygmuo, augaldiai arba visadiai

Pel

Antrinis vartotojas, III mitybos


lygmuo, plrnai, visadiai,
parazitai ar skaidytojai

Vanagas

Tretinis vartotojas, IV mitybos lygmuo,


plrnai, visadiai, parazitai ar
skaidytojai

Energetiniai ryiai tarp organizm, prikalusani skirtingiems mitybos lygmenims,


vaizduojami ekologinmis piramidmis. Jos parodo, kiek reikia vieno lygmens biomass, kad
igyvent kito mitybos lygmens biomass kiekis.

0,2proc.
stambs
plrunai

1,4proc.
Smulks
plrnai
5 proc. augaldiai

100 proc. gamintojai

146

Pagal ekologines piramides galima daryti ivad, kad vienoje ekosistemoje didiausi
biomass dal turi sudaryti gamintojai, o maiausi stambs plrnai (todl j mediokls
teritorijos paprastai bna didels).
23.5. Globaliniai apytakos ratai
Visiems organizmams reikia vairi organini ir neorganini maisto mediag. Skirtingai
nei energij, maisto mediagas gamintojai gali panaudoti daugyb kart.
23.5.1. Anglies apytakos ratas
Vyksta tarp organizm ir atmosferos sausumoje. Vandenyje tarp kvpuojani organizm
ir vandens augal, kurie sisavina biokarbonat, kuris susidaroo sureagavus anglies dioksidui ir
vandeniui. Dirvoemyje i uvusi, taiau nesuirusi organizm susidaro ikastinis kuras (nafta,
anglis, durps). is procesas vadinamas karbonizacija.

Atmosfera
Fotosintez

Mainos,
gamyklos, gaisrai,
augalijos nykimas

Augalija

Kvpavimas

Gyvnija

Dirvoemis

Karbonizacija (nauding
ikasen susidarymas)

Negyvi
organizmai

Puvimas

iuo metu anglies dioksido atmosfer imetama daugiau, nei i jos paalinama. i
situacija susidar dl mogaus pramonins veiklos, mik kirtimo, neriboto ikasen naudojimo.

147

23.5.2. Azoto apytakos ratas


Azotas yra gausiausias atmosferos elementas, bet dirvoje jo gana danai trksta. Azoto
trkumas riboja augal augim. Augalai patys negali ore esanio azoto jungti organines
molekules, todl jie priklauso nuo t gebani bakterij.
Procesas, kai azotas yra redukuojamas organines molekules, vadinamas azoto fiksacija.
Tai gali daryti melsvabakters ir gumbelins bakterijos (gyvenanios anktini augal aknyse). Jos
azot paveria amonio jonu, kur augalai jau gali sisavinti. Augalai taip pat gali sisavinti nitratus,
kuriuos gamina nitrifikuojanios bakterijos.
Nitrifikacija tai nitrat susidarymas. io proceso metu atmosferoje esanios dujos virsta
nitratu. proces bakterijos vykdo dviem etapais. Pirmiausia pagaminamas nitritas, o poto i jo
sintetinamas nitratas.
Didijame azoto apytakos rate cirkuliuoja maasis apytakos ratas, vykstantis
dirvoemyje, kuriame cirkuliuoja amoniakas, nitritai ir nitratai.
Denitrifikacija tai nitrat virtimas azoto oksidais ir azoto dujomis. proces vykdo
denitrifikuojanios bakterijos, kurios azot grina atmosfer. iuo metu emje vyksta
intensyviau azoto fiksacija.
Azoto perteklius vandenyje skatina vandens telkinio eutrafikacij (ulim). Augaluose
azoto perteklius veriamas nitratais, kurie kaupiami vairiose augalo dalyse. i mediaga mogaus
organizm veika kaip kancarogenas.
23.5.3. Deguonies apytakos ratas
Vyksta kartu su vandens, anglies ir kit chemini mediag apytakos ratais. Deguonies
atsargas atmosferoje papildo gamintojai, alindami deguon kaip alutin fotosintezs produkt. iuo
metu atmosfer yra iskiriama maiau grynojo deguonies, dl augal nykimo. Sunaudojama
dagiau deguonies degimo reakcijoms.
Atmosfera
Krituliai

Vandens garai

Anglies
dioksidas

Gyvnai

Augalai

Pramon, gaisrai,
mik nykimas

148

23.5.4. Fosforo apytakos ratas


Fosforas yra btinas augal augimui, nukleorgi ir ATP susidarymui. Jis gaunamas
iskirtinai tik i litosferos (uolienuose esani itekli). J organizmai gauna itirpus vandenyje (nes
vanduo j iplauna i uolien). Taip pat organizmai fosforo gali gauti i organini atliek, kurias
skaido skaidytojai bei i tr.

Krituliai

Kalnai ir
uolienos

Hidrosfera
Nepasiekiamos
nuosdos vandens
telkiniuose

Pramon,
tros
Ups

Augalija

Dirva

Gyvnija

Negyvos organins
liekanos

Skaidytojai

24. Ekologin tara


Visas pasaulio alis galima suskirstyti dvi grupes. Stiprios ekonomikos alys sukr
galing pramon pirmosios (JAV, Kanada, Japonija, Rusija, Australija, Naujoji Zelandija ir visos
Europos valstybs). Galinga pramon sunaudoja daug gamtos itekli. i valstybi gyventojai
sudaro apie 22 procentus viso pasaulio gyventoj, taiau jie sunaudoja apie 80 procentvis
pasaulio energijos itekli ir naudingj ikasen, o taip pat lieka gausyb niekur nenaudojam
atliek.
Didioji dalis moni populiacijos tenka silpnos ekonomikos alims. Jos (Lotyn
Amerikos, Afrikos ir Azijos alys) neturi stiprios pramons. Jose apseinama su 20 procent viso
pasaulio sunaudojam energijos itekli ir naudingj ikasen.
Daniausiai vartojami ie energijos itekliai: akmens anglis, nafta ir gamtins dujos. Tai
yra ikastinis kuras.
Tara tai bet koks aplinkos pakitimas, nepalankaia veikiantis gyvj organizm bkl,
j gyvenimo slygas.
Deginant ikastin kur aplink isiskiria anglies dioksidas, angliavandeniliai, azoto
oksidai, sieros oksidai ir kietosios dalels, kurios kartu su kitomis mediagomis (smalkmis,
fotocheminiais oksidantais, metanu, benzenu, organiniais hologenais (anglies chloridai ir fluoridai),
149

aerozoliais, dulkmis, dmais, asbesto plaueliais, sieros rgtimi, pesticidais ir dioksinais) teria
aplink bei keiia oro sudt.
Galima bt naudoti neterianius aplinkos energijos altinius: sauls energij, krintanio
vandens energij, vjo energij, geotermin energij ir t.t.
Ikastinis kuras tai neatsinaujinantis energijos altinis (neatsinaujina per 100 met).
Atsinaujinantys energijos altiniai, veikiami gamtos jg, vl greitai atsinaujina.
24.1. Globaliniai klimato pakitimai
Isipltojusi pramon gerokai pakeit anglies apytakos rat. Anglies dioksidokiekis
atmosferoje didja dl ikastinio kuro deginimo, mik kirtimo ir deginimo. Dalis anglies dioksido
patenka vandenynus, todl nra taip stipriai jauiamas jo gausjimas emje. Dl moni kins
veiklos atmosfer patenka ir kitoki duj (metano, deginant naft, gamtines dujas, ferm,
utvindyt lauk). Globalin klimato atilim veikia ie teralai: anglies dioksidas, diazoto oksidas
(i mlo, srut, tr), metanas, anglies chloridai ir fluoridai (freonas), halogeniniai
angliavandeniliai (gaisr gesinimo priemons), ozonas.
Visos ios dujos vadinamos iltnamio dujomis, nes jos em praleidia sauls
spindulius, bet sulaiko nuo ems sklindant infraraudonj spinduliavim. Debesys taip pat sulaiko
spinduliavim ir neleidia isisklaidyti ilumai. O dl taros padidjimo atmosferoje pagausjo
debes. is procesas vadinamas iltnamio reikiniu. Kuo labiau kyla temperatra, tuo daugiau
igaruoja vandens ir susidaro debes, kurie neileidia ems ilumos. Svarbu suprasti, kad
iltnamio reikinys yra natralus procesas, kad be jo vidutin temperatra ems paviriuje bt -17
laipsni. Taiau per pastaruosius imt met mint duj atmosferoje labai padaugjo.
iuo metu iltnamio duj spariai daugja. Pasekms: tirpsta ledynai ir kyla pasaulio
vandenyno lygis; didja garavimas ir gausja krituli kiekis, tuo tarpu kitose valstybse vyrauja
sausros; dalis gyvenamj ems plot bus apsemti.
24.2. Mik nykimas
Mikai padeda palaikyti anglies dioksido ir deguonies pusiausvyr atmosferoje. alieji
augalai per metus organinius junginius traukia apie 200 milijard ton anglies. Visas ems
atmosferos deguonis isiskyr vykstant fotosintezei. Atmosferoje esantis ir vandenyje itirps
anglies dioksidas atsinaujina kas 300 met, o deguonis kas 2000 met.
Mikai atlieka ir vandens saugykl funkcij. Mikas sultina vandens garavimo greit ir
vandens patekimo dirvoem stiprum. O nykstant mikams daugiau vandens ir kur kas greiiau
patenka dirvoem. Kai dorvoemi daleli nesulaiko augal aknys, prasideda dirvoemio
150

erozija. Dl to sumaja derlingumas, nes dirvoemis iplaunamas, tai yra vanduo i jo iplauna
btinas maistines mediagas.
Mikai padeda isaugoti dirvoem, nes organins yrani lap mediagos vis papildo
dirv. Tiesa, drgnuosiuose atogr mikuose toks procesas daug maiau pasireikia, mat iluma ir
drgm utikrina ger derlingum, todl ten mikai auga ypa greitai. Tad didioji dalis maistini
mediag sukauptos biomasje. Taigi kartu su nukirstais mediais iveamos ir mik maitinanios
mediagos.
Mik kirtimo prieastys:
1.

Drgnuosiuose atogr mikuose auga kietmedis. Jo mediena puiki


statybin mediaga.

2.

Vis daugiau reikia pagaminti vairi ri popieriaus.

3.

Sodininkystei, gyvulininkystei ir ems kio plantacijoms reikia nauj ems


plot.

4.

Kad bt lengviau susisiekti, tiesimai nauji keliai.

5.

Mediena yra nesunkiai paruoiamas kuras.


24.3. Globaliniai cheminiai pokyiai

Normalus lietaus pH bna 5,6. Taiau netoli miest ikrenta krituliaia, kuri pH 4,0.
Debes bei rko pH gali bti dar rgtesnis (kai kuriose vietose 1,7, o tai prilygsta akumuliatorius
pilamoms rgtims). Dl toki rk nyksyta pastatai, paminklai, augalija ir gyvnija.
Globaliniai atmosferos sudties pokyiai yra moni veiklos padarinys. Deginant kur,
atmosfer patenka daug sieros oksid, kurie reaguoja atmosferoje su vandeniu ir susidaro sieros
rgtis, kuri su krituliai ikrenta em. ie krituliai vadinami rgiais lietumis. Rgts liets
gali susidaryti ir i azoto oksid.
Rgts liets gali susidaryti vienoje vietoje, o ikristi visai kitoje, nes debesys yra
nuneami su vjo srovmis. Lietuv rgtusis lietus su oro masmis atkeliauja i Centrins ir
iaurs Europos valstybi.
Svarbiausias teralas, dl kurio rgtja lietus, yra sieros dioksidas. Sieros dioksido
atmosfer patenkaisiverus ugnikalniams. Daugiausia jo isiskiria iluminse elektrinse deginant
ikastin kur.
Tyrimai parod, kad per pastaruosius 20-50 ,met dirvoemi rgtingumas padidjo 5010 kart. T poveik galima sumainti dirv ibrus didel kiek kalcio ir magnio drusk, nes jos
rgtis neutralizuoja. Rgts liets pargtina dirvoem, sukelia uolien ir pastat erozij,
susilpnina augalij (ji tampa ne tokia atspari ligoms), dl rgtins taros sta gyvnija, sukelia
151

ligas (viniai susirgimai, plauk slinkimas ir t.t.). rgtys i dirvoemio iplauna augalams augti
btinas neorganines mediagas (kalc, magn ir kal). Nuodingos neorganins mediagos (aliuminis)
pasidaro judrios ir patenka glo vandens telkinius. Ten jos nusda uvims ant iaun. Tada
isiskiria gleivs. Jos ukema iaun plyius ir uvys pradeda gaiti. Rgtusis lietus kenkia
spygliuoi mikams: medi vainikai retja, byra spygliai, paeidiami akniaplaukiai ir sumaja
atsparumas sausroms bei aliui. Rgtys sumaina dirvoemyje vykstant puvim.
Rgi valymas:
1.

Chemijos gamyklose taisyti valymo renginiai i imetamj duj ivalo


sieros junginius;

2.

Naudojamas toks kuras, kuriame yra maai sieros. Akmens anglys


susmulkinamos ir perplaunamos tirpikliais, kuriuose itirpsta siera.

3.

I dm sieringiausios dujos paalinamos kaminuose purkiant drgnas


klini dulkes;

4.

Automobili duj imetimo sistemoje taisyti katalizatoriai sumaina azoto


oksid kiek imetamosiose dujose.

ios priemons yra gana brangios, taiau pamau diegiamos, nes rgiojo lietaus
daromos alos kaina jau ima viryti valymui naudojam priemoni kain.
vinas kita labai nuodinga gyviesiems organizmams mediaga. Seniau i jo buvo
gaminami vandentiekio vamzdiai. Tiesa, tokiu atveju jis nekl didelio pavojaus sveikatai, nes
vinas arnyne beveik nesiurbiamas.
Ypa kenkia tas vinas, kuris isiskiria su varikli dujomis. Dl vino priemai bendzinas
geriau dega. Su imetamosiomis dujomis ilkus vin mes kvepiame plauius.
vinas vaikams paeidia smegenis ir sutrinka j protin veikla. Apsinuodijus vinu bna
nerv sistemos sutrikim, kurie gali pasireikti traukuliais, virkinimo ir inkst veiklos sutrikimais.
24.4. Ozono sluoksnio retjimas
Ozono sluoksnis yra 10-45 km auktyje stratosferoje. Jis susidar ultravioletiniams
spinduliams veikiant deguon. Ozono sluoksnis veikia kaip skydas, saugantis, kad kenksmingi UV
spinduliai nepasiekt ems paviriaus.
1985m. buvo isiaikinta, kad vir Antarktidos ozono sluoksnis iretjs. Pasirodo, ozono
sluoksnis kai kuriose vietose iretjs iki 67proc. Atrodo, kad tas plotas kasmet didja, maa to,
panaus iuo metu formuojasi ir vir Arkties aigalio.
Ozono sluoksnis retja dl keli chemini mediag, kurios bendrai vadinamos ACF,
poveikio. Anglies chloridai ir fluoridai dar yra ir iltnamio reikin sukelianios dujos. ios dujos
152

yra nepaprastai inertikos. Jos visikai nepakitusios pakyla net i stratosfer. Ten, veikiant UV
spinduliams, i j atsipalaiduoja laisvieji chloro atomai.
Veikiant chlorui ozonas skyla ir virsta deguonimi. iais laikais daugelyje valstybi naudoti
ACF draudiama, taiau dar visai neseniai jie buvo naudojami balionli upildui ir aldytuv bei
kondicionieri auinamiesiems miiniams gaminti.
Kai stratosferoje yra maiau ozono, daugiau UV spinduli praeina em. Dl to kur kas
daugiau moni suserga odos viu. Padidja jonizuojani spinduli kiekis, kurie gali veikti kaip
mutagenai (skatina apsigimimus ir vinius susirgimus).
24.5. ilumin tara
Daugelis pramons gamykl upi vanden naudoja kaip auinant skyst. up grinamas
vanduo yra kelet kart kartesnis u t, kuris buvo paimtas. Tokio vandens grinimas atgal up,
vadinamas ilumine tara. Juo temperatra auktesn, tuo maesnis deguonies tirpumas, tad
vandenyje sumaja itirpusio deguonies. Dl iltesnuo vandens pagreitja uv mediag apykaita,
o kai kurios uvys net negali gyventi ir veistis iltesniame vandenyje (uptakiai, laios). Pradeda
gaiti ilumai jautrs organizmai. Dl deguonies trkumo pradeda gaiti organizmai, keiiasi
mitybos grandins ir mitybos tinklai. Organizmai tampa maiau atspars ligoms, parazitams ir
nuodingoms mediagoms.
24.6. Tara organinmis mediagomis
Teriani organini mediag aplink patenka i miest nuotek, gyvuli ferm srut,
siloso, pieno perdirbimo ir popieriaus pramons gamykl nuoplov. Organinius teralus skaido
mikroorganiozmai tam vartodami deguon, todl deguonies kiekis vandenyje labai sumaja.
Gausja bakterij, dl to kyla vandenyje itirpusio deguonies poreikis.
Kai tik organini mediag patenka vanden, pavyzdiui up, nuo patekimo vietos einant
upe pasroviui keiiasi chemin ir biologin vandens sudtis. Pradioje padaugja organini
mediag ir bakterijoms atsiranda daug maisto, todl bakterij stipriai pagausja. Bakterijos
inaudoja didel kiek deguonies. variame vandenyje gyvenantys bestuburiai (ankstyvs, laal
lervos) bei tik var vanden mgstanios uvys (uptakiai) arba nuplaukia varesns vietas, arba
udsta dl deguonies stygiaus. Padaugja organiniams teralams atspari organizm (tubifeks,
uodo trklio lerv), nes turi utektinai maisto, be to, sumaja konkurencija ir jais mintani
plrn.
Toliau nuo taros altinio bakterij populiacijos ima mati, nes baigiasi organiniai
teralai. Taip pat jomis ima maitintis pirmuonys.
153

Nuotekose augani gryb padaugja, o kai organins mediagos baigiasi, j vl


sumaja.
Einant pasroviui daugja fotosintetinani dumbli, nes vis giliau prasiskverbia viesa, ir
nitrifikuojani bakterij, kurios teraluose esanius amonio jonus veria nitrato jonais.
Gal gale galima aptikti ir nepakeniani uterto vandens ri, nes dl fotosintezs ir
sumajus organini teral vl padaugja itirpusio deguonies. Teralams atspari ri
populiacijos sumaja, nes vl padidja konkurencija ir atsiranda jais mintani plrn.
24.7. Eutrofikacija
Eutrofikacija procesas, kai glo vandens telkiniuose ir jr pakrantse gausja
maistini mediag. Taiau kai j dirbtinai padaugja dl mogaus veiklos, eeruose, tvenkiniuose,
kanaluose ir upse ima keistis ekologins bendrijos.
Eutrofikacij spartina:
1. Nitratini ir fosfatini tr perteklius dirvoemyje ir padidjs j iplovimas;
2. vanden patek plovikliai su fosfatais;
3. Mlo ar srut perteklius dirvoemio paviriuje;
4. Nevarumai ir nuoplovos i gyvuli ferm;
5. vanden patekusios neivalytos nuotekos;
6. Dl mik kirtimo padidjusi dirvoemio erozija.
Padidjus nitrat ir fosfat kiekiui greitai daugja dumbli ir prasideda vandens
ydjimas. Dumbliai, atlikdami fotosintez, iskiria deguon, taiau j tiek daug, kad alia mas
tiesiog ukloja vis vandens paviri, nepraleidia viesos, todl ima nykti vandnes augalai.
Pradeda mati ir gyvn ri vairov, nes juos augalai aprpina maistu bei suteikia jiems
priedang. Apmir dumbliai nusksta ir ima pti, nes dugne juos skaido aerobins bakterijos, kurios
suvartoja didel kiek deguonies. Dl deguonies trkumo udsta vandens bestuburiai ir stuburiniai.
Padidja vandens drumstumas, nes jame daug nuosd ir drumzli. Tokiame vandenyje vandens
augalai nebegali gauti reikiamo kiekio viesos.
Vandentiekyje naudojamas telkini vanduo gali gauti spalv ir nemalon kvap. Toks
vanduo gali sukelti sveikatos sutrikim. Maja turist mgstam vietovi rekreacin vert.
Sultja srov, todl usistovjs vanduo pradeda skleisti nemalon kvap. Maja vejybos plotai.

154

24.8. Tros
Per pastaruosius 50 met pradta daug naudoi mineralini tr. Norint apsirpinti savais
ems kio produktais nedidinant dirbamos ems plot, tenka naudoti vis daugiau tr.
Svarbiausios augal derli didinanios mediagos yra azotas ir fosforas.
Augalai nesiurbia visas pilamas tras, dalis j nusiplauna nuo dirvoemio paviriaus arba
prasisunkia gilesnius dirvos sluoksnius ir gal gale patenka vandens telkinius. Taip aplinkai gali
bti daroma ala, nes dumbliai skatinami augti ir prisideda prie eutrofikacijos proceso.
Tros turi bti beriamos tada, kai yra aktyviausias augal augimo periodas, nes tada jie
gali sisavinti didiausi kiek tr. Kitu laiko piltos tros daniausiai yra nuplaunamos vandens
telkinius. Tras geriau pilti vlyv pavasar, kai dirva jau pakankamai idiuvusi ir yra prsidjs
aktyvus augal augimas, berti tik reikiam tr kiek ir geriau ne i karto, o kelet kart. Geriau
naudoti ltai veikianias tras. Taip padaroma ala gamtai ir mogui, nes veltui ileidiami pinigai.
Ypa daug alos padaro tros, patekusios gruntinius vandenis. Nes utert vand
mogus naudoja kaip geriam. Pagal Europos Sjungos nuostatus geriamame vandenyje nitrat
neturt bti daugiau nei 50mg viename litre. Danai is skaiius virijamas, ypa ulini
vandenyje. Nitrat kiek nemanoma nnustatyti be chemijos laboratorijos tyrim, nes utertas
vanduo neturi nei skonio, nei kvapo, nei kitokios spalvos.
Nitratais prisotintas vanduo ypa kenksmingas kdikiams (pakenkiama j arnynui,
kraujo sudiai).
24.9. Tara naftos produktais
Terimas naftos produktais pirmiausia siejamas su naft plukdani tanklaivi avarijomis,
taiau gali bti daroma tyin ala, kai tanklaivi cisternas pilamas jr vanduo, kad jas
praskalaut.
Kenkimo bdai:
1.

Paukiai plunksnas isitepa nafta, todl nebegali plaukioti ir sumaja


termoizoliacin funkcija (sula);

2.

Nuryta nafta sudirgina arnyn ir gali sukelti plaui udegim;

3.

Moliuskai nebegali normaliai maitintis ir daugintis;

4.

Sunaikinami kai kurie dumbliai, atliekantys gamintoj vaidmen;

5.

Naftai neutralizuoti naudojami chemikalai, kurie yra 10-100 kart nuodingesni


u pai naft, sunaikinantys natraliai skaidanias naft bakterijas;

6.

Valant papldimius mechanikai (nustumiamas smlis su naftos produktais),


sunaikinami priekrani zonose besiveisiantys organizmai;
155

Geriausias bdas valyti naftos teralus naft skaidani bakterij gausinimas ir


skatinimas daugintis. Kol kas tai pats ekologikiausias ir pigiausias valymo bdas.
24.10. Smogas
Tai paemje esanio ozono koncentarcijos padidjimas. Fotcheminiame smoge tarp kit
teral dar yra azoto oksid, angliavandenili. ie teralai susidaro deginant ikastin kur,
garuojant da tirpikliams, pesticidams. Smogas daniausiai kyla ten, kur didelis transporto kiekis,
daug pramons moni. Paprastai tokios vietos bna daubose, kur maas vjuotumas.
kvptas ozonas veikia kvpavimo ir nerv sistemas, sukeldamas kvpavimo sutrikimus,
galvos skausmus ir nuovarg. Ypa yra kenksmingas augalams.
Didelis anglies monoksido kiekis skatina ozono susidarym. Smalks, patekusios krauj,
sudaro patvarius junginius su hemoglobinu, todl organizmas lengvai apnuodijamas nuodingais
junginiais.
Paprastai paemje esantis iltas oras pakyla auktyn atmosfer ir atla. Bet kartais oro
teralai, taigi ir smogas bei suodiai neileidia ilto oro kosmin erdv. Susidaro ilumin
inversija reikinys, kai oro sluoksniai susiklosto sluoksniais ir nebesimaio.
24.11. Dirvos erozija ir dykumjimas
Dirvos erozij sukelia vjas, vanduo, temperatr skirtumai. Sunaikinta augalija,
nepriirimi dirvoemiai paspartin erozijos procesus. Dl erozijos maja dirv derlingumas. Tai
kompensuoja didesnis tr naudojimas, pesticidai ir emdirbystei naudojamas ikastinis kuras.
Dykumjimas tai mik ir ems kio reikmms naudojam plot virtimas
pusdykummis ir dykumomis, taip atsitinka dl pernelyg intensyvaus nuganymo ar kitokio
netinkamo naudojimo (netinkamas dirvos arimo bdas, per daug intensyvus dirvos naudojimas
emdirbystei, netinkamas dirvos priirjimas).

156