Está en la página 1de 5

Gt.

Faustas
Gts tragedija dviej dali. Pirmj dal sudaro 25 scenos, antrj penki veiksmai.
Pradioje yra dedikacija ir du prologai: Prologas teatre ir Prologas danguje. Gt ra Faust
daugel met, todl rykus kompozicijos ir stiliaus nevientisumas. Krinio idjin ir menin
koncepcija keitsi ir brendo kartu su autoriaus asmenybe. Gt vadino savo tragedij miglotu pasauliu. Toks pasaulis nra tiksliai suplanuotas, be vientisos vaizd sistemos. Skirtingos ne tik abi dalys,
bet ir kiekvienos dalies scenos ir epizodai, ne visada galima jausti j tarpusavio ry. Taiau ryki
tragedijos temin vienov, tikslingas filosofins minties pltojimas. Apie toki vidinio vientisumo
idj kalbjo ir pats Gt. Jau tragedijos pradioje autorius ikelia problemas, kurias pltoja toliau.
Prologas danguje. Fausto, kaip filosofins dramos, esm nusako viena i angini
tragedijos scenPrologas danguje. Neaprpiamoje Visatos erdvje vyksta Dievo ir Mefistofelio
pasikalbjimas. Visata vaizduojama aminai besikeiianti, judanti, nerimstanti:
Akis pagauti vos stengia,
Kaip sukas ems planeta...
Sault mlyn padang
Ugoia vl naktis juoda.
Dievo ir velnio gine Gt parodo, koks svarbus didingoje Visatoje mogus. Panekovai
skirtingai iri j. Gts pavaizduotas Dievas ireikia humanistin mint, jog mogus mstanti,
iekanti, nors ir klystanti, btyb. Dievui svarbiausia vertyb siekimas tiesos ir grio: Tauri
mogaus dvasia pati savaime / Vis vien tiesos ir grio sieks. Tiesos iekantis mogus yra didingas.
Mefistofelis tyiojasi i mogaus, net i Fausto, vadina j mulkiu, pusproiu ir tikina, kad jis
nenumaldys niekad savo skausmo. Dievo ir velnio ginas tai ginas dl mogaus gyvenimo
prasms ir tikslo. Koks yra mogus, kokie jo siekiai, galimybs? Fausto ibandymas, kur Dievas
siunia per Mefistofel, turi rodyti arba jo didingum, arba menkum.
Jau Prologe danguje irykja, kad vienas svarbiausi Gts meninio vaizdavimo princip
kontrastas. Raytojas suvokia pasaul kaip nepaliaujam prieybi kov, mog kupin vidini
prietaravim btyb. Tragedijoje daug vienas kitam prietaraujani persona. Prieikos jgos ir
siekimai kartais gldi ir tame paiame herojuje. Ne tik Dievas ir Mefistofelis knija dvi skirtingas
idjas, bet ir Faustas ir Mefistofelis, Faustas ir Vagneris, Faustas ir Margarita. Tragedijos menin
pagrind sudaro ems gyvenimo ir antgamtinio pasaulio, buitikumo ir romantinio pakilumo,
realybs ir fantastikos, sustingimo ir veiksmo, teorijos ir praktikos priepriea. Gt parodo, kad toks
jg kontrastas btinas gyvenimo dsnis. J sveika skatina monijos raid.
Fausto nusivylimai ir iekojimai. Tragedijos pradioje Gt supaindina mus su Faustu
gana paslaptingomis aplinkybmis. Naktis. Senovikas su gotikais skliautais kambarys, pro langus
sklinda mnulio viesa, Faustas sdi palinks prie knyg. Jis nusivyls mokslu, jo nepatenkina
filosofija, teologija, teis ir medicina. Labiausiai nepatenkintas dl to, kad savo iniomis negali padti
monijai:

Be diaugsmo, be paguodos
Stumiu dienas, ir nr vilties, man rodos,
Kad savo umoju kilniu
Tarnaut galiau giminei moni.
Faustas supranta, kad jo mokslas atitrks nuo gyvenimo, kad jis per daug paskends tarp
tom, popieri sen, tebesinaudoja senoli paliktais prietaisais. Fausto lpomis Gt apibdina
sustingus moksl, tyrinjant vien griauius ir trnsius. Nirus ir plks daktaro darbo
kambarys tarsi simbolizuoja pasenus, nekrybik moksl, nevedant monijos priek.
Faustas mato, jog visa tai, k jis pasiek,negyvas lobis, nes jam nepasisek paaikinti
gamtos reikini, suprasti j tarpusavio ry:
Bejgis stoviu prie gamtos vartus...
J tebegaubia slaptingumo skraist.
Fausto nusivylimas- toks didelis, kad jis net nori nusiudyti ir jau kelia prie lp nuod
taur. Taiau Velyk rytmeio giesms garsai grina j gyvenimui: Ir nebenoriu mirt geidiu
gyventi! Tas atbuds gyvenimo geismas susijs su visos gamtos atbudimu pavasariu.
Jau tragedijos pradioje Gt parodo Faust ne tik kaip mokslinink, bet ir kaip mog, kur
jaudina gamtos grois, moni diaugsmai, kuriam brangios jaunysts godos. Faustas vispusika, kartu labai prietaringa asmenyb. Jis nori patirti mogikosios bties pilnatv ir paius
emikiausius interesus, ir aukiausius, kilniausius polkius:
Deja, dvi sielos manyje gyvena
Ir tarp savs kovoja aminai:
Viena, em i sikabinus,
Tarnauti knui trokta, o kita,
Prakilnesni siekim apimta,
Nenugalimai verias vaigdynus.
Vidini prietaravim draskomas Faustas nra idealus herojus. Tragedijos pradioje jis
individualistas, galvoja tik apie savo asmenin bt, nori gyvendinti savo nenumaldomus trokimus.
Bet vliau rykja Fausto meil monms. Vidin prietaringum Gt vaizduoja ne kaip silpnyb, o
kaip btin mogaus savyb, veriani iekoti, siekti kako naujo.
Faustas trokta nenurimti, nesustoti vietoje. Veikla, nuolatinis siekimas jam didiausios
vertybs. Tai atsiskleidia Faustui veriant Evangelij pagal Jon. Perskaits pirmj sakin
Pradioje buvo odis, daktaras Faustas, netikintis odio magika galia, pripasta, kad io
posakio reikm labai neaiki. od jis nort pakeisti Mintim, taiau supranta, jog ir is

pakaitalas, kaip ir treiasis Jga netinkamas. Pagaliau jam pasiseka rasti tinkam od:
Pirmiausia Veiksmas buvo. Veiksmas gali padti isprsti mogaus bties esms problem.
Faustas nueina sudting keli, kol sitikina, jog mogaus gyvenimas nuolatin veikla. Ji
skatina siekti tiesos ir iekoti gyvenimo prasms.
Vagneris. Jau tragedijos pradioje Gt vaizduoja du skirtingus mokslininkus Faust,
nerimstant iekotoj, siekiant prasiskverbti gamtos paslaptis, ir Vagner, smulkmenik tyrintoj,
paskendus pergament krvose. Pirmasis vis laik ieko naujo, nepasitenkina tuo, k pasieks: Tai,
k mes inom, nesvarbu visai, / o ko neinom, tai svarbu be galo. Antrasis patenkintas
bendraudamas su knygomis, diaugiasi rads nauj pergament:
Bet kok nuostab randu a dvasiai pen,
Kokia man gyslom iluma srovena,
Kada nekuosi vienas su knyga!
Skaitau, sklaidau, ant tomo tom kraunu,
iemos naktis man rodos neilga;
O jei dar ret pergament gaunu,
Pasijunta lyg rojuje staiga.
Ne atsitiktinai Vagnerio kalbos pagrindinis vaizdis knyga. Jis knyginis mokslininkas,
dirba usidars savo kambarlyje, atsiribojs nuo gyvenimo. O Faustas nenutraukia ryio su gyvenimu, nori eiti pasaul, skverbtis gamt. Faustui, kaip ir Gtei, svarbu aktyvus santykis.
Nesunku irti, kad Gt, gretindamas iuos mokslininkus, pirmenyb atiduoda Faustui,
atstovaujaniam krybik moksl. Taiau jo mokslins veiklos raytojas plaiau nevaizduoja. Fausto
iekojimai pakrypsta kita linkme. Vagneris antroje tragedijos dalyje tampa gerbiamu, pripaintu
mokslininku. Jis, atkakliai siekdamas usibrto tikslo, sukuria dirbtin mog Homunkul. Bet is,
deja, gali gyventi tiktai udaroje stiklinje ropinje, o jai suduus va. Gt parodo, kad ir
Vagnerio tipo mokslininkai sugeba daryti drsius bandymus, taiau jie beprasmiki, nes atitrk nuo
gamtos.
Mefistofelis atsiranda Fausto kelyje, kai is stovi iekojim ir nusivylim krykelje. Jis
prisistato gana keistomis aplinkybmis. Dar vaikiodamas su Vagneriu, daktaras pastebi uniuk
pudel, kuris atseka jo kabinet. ia, pakeits kelet pavidal, Mefistofelis galiausiai pasirodo kaip
keliaujantis studentas. Taigi i kito pasaulio btyb gauna visikai konkrei, mogik ivaizd.
Mefistofelis ir Faustas du pagrindiniai personaai, einantys greta per vis tragedij. Tai
ne tik individuals charakteriai, bet ir simboliai, dvi prieybs. Mefistofelis neigimo, griovimo
dvasia, nematanti gyvenimo prasms: A visk neigiu neigiu atvirai. Jis atstovauja blogiui,
pragaiiai, tamsai. Mefistofelis teigia, kad blogis bdingas visam pasauliui bei mogaus prigimiai.

Faustas trokta dideli darb, geidia gero monijai. Jis jauia savyje rusenani krybos ugn ir
nenori, kaip Mefistofelis, vien tik neigti bei naikinti. Faustas knija krybin prad. Jam svarbu
niekada nesustoti, nepasijusti patenkintam. O mogus nesustos tol, kol turs tiksl. Mefistofeliui is
nuolatinio iekojimo, siekimo principas netinka. Jo bties esm pasitenkinimas. Ne atsitiktinai jo
sandrio su Faustu pagrind sudaro odiai: O stabtelk, akimirksni avus! Jei Faustas itars iuos
odius, baigsis jo iekojimai, jis pajus pasitenkinim tada ir priklausys Mefistofeliui.
Gt parodo, kad abi jgos kurianioji ir griaunamoji reikalingos monijai, kaip
Mefistofelis reikalingas Faustui, einaniam iekojim keliu. Norint kurti nauja, reikia alinti pasenusius reikinius. Tai ir daro Mefistofelis. Jis su ironija pajuokia viduramikus mokymo metodus
(Gts laikais jie tebeviepatavo mokyklose ir universitetuose), bet kok dogmatizm ir tuiaodiavim (scena su studentu).
Mefistofelis, kaip ir Faustas, prietaringa btyb. Jis padeda ijudinti sustingim, jo
skvarbios kritikos mintys leidia Faustui geriau suvokti gyvenimo reikinius. Paklaustas, kas jis
ess, Mefistofelis atsako:
Dalel tos jgos,
Kuri, visiems be atvangos
Darydama tik gera, blogo linki.
Taigi Mefistofelis prisipasta, jog siekdamas blogo, jis padaro ir kak gero. Taiau savo
neigimu, netikjimu niekuo velnias eina per daug toli. Jis nepripasta mogaus proto sugebjim ir
apskritai j niekina, neigia taurius jausmus ir kilnius mogikus santykius, cinikai iri meil. Jam
nieko nereikia meluoti ir apgaudinti (istorija su Marta). Bet Mefistofelis pralaimi: jam nepasiseka
praudyti nei Margaritos, nei Fausto.
Margaritos tragedija. Mefistofelio ir raganos burt atjaunintas Faustas i naujo pradeda
savo gyvenim. Pirmasis reikmingas jo igyvenimas meil Margaritai. Tai svarbiausias pirmosios
tragedijos dalies epizodas. Nors Fausto ir Margaritos istorijoje dalyvauja Mefistofelis, taiau j
meilje nra nieko magiko, stebuklingo. Ji paprasta ir mogika. Galbt dl to, !kad !be galo
mogika ir patraukli Margarita. Ji grai,, tyra, nuoirdi ir atvira.
Fausto ir Margaritos meil pavaizduota .lyrikai. Raytojui svarbu pats jausmo igyvenimas,
todl daugelis Margaritos likimo aplinkybi scenoje nevaizduojama, apie jas tik usimenama:
motinos mirtis, kdikio gimimas ir nuudymas, pabgimas ir sumimas. Gt parodo, kaip pabunda
pirmoji mergaits meil (scena Margaritos kambarlyje), kaip ji iauga stipr ir nuoird jausm
(susitikimas su Faustu scenoje Pavsin sode), pagaliau tampa kankinaniu nerimu ir
nenumaldomu skausmu (scenos: Margaritos kambarlis, Prie miesto sienos). Ypa dramatika
scena banyioje. Autorius subtiliai atskleidia Margaritos tragedij, supindamas jos aimanas su
rsiomis giesmmis apie paskutin teism, su piktosios dvasios prakeiksmais-.

Gts laikais Margaritos apviltos merginos tema literatroje daniausiai bdavo


vaizduojama kaip buitin tragedija. Raytojas suteik jai filosofin prasm. Faustas ir Margarita
knija skirtingus mogaus prigimties pradus, skirting poir gyvenim. Faustas gilaus proto,
siekis prasmingos veiklos, didi ygi. Margarita gyvena jausmais, nekelia toki sudting
problem. Jos pasaul sudaro jauki eimos idil: namelis, sodas, motina, brolis, banyia. Margarita
nori, kad Faustas apsigyvent jos pasaulyje, taiau is nesutinka. Jei likt su Margarita, baigtsi
iekojimai, jis pasitenkint rads asmenin laim. Gt dar neleidia savo herojui suukti O
stabtelk, akimirksni avus! Faustas palieka Margarit, pasmerkdamas j baisioms kanioms ir
moni pajuokai. Taiau tos kanios sutaurina heroj.
Pirmoji tragedijos dalis baigiasi scena kaljime. Margarita surakinta grandinmis, prakeikta
brolio, vis pasmerkta. Faustas nort j igelbti i kaljimo, bet ji nesutinka su juo bgti. Nors ir
netekusi proto, Margarita atsisako pagalbos to, kuris j atstm. Tas atsisakymas yra jos moralin
pergal. ioje beviltikoje padtyje, tiek ikentjusi Margarita atsiduoda Visagalio teismui ir yra
igelbta. Margaritai mirus, Mefistofelis suunka: Ji pasmerkta!, taiau i auktybi pasigirsta
balsas: Igelbta jinai! Jau ia Gt iauktina Margarit, o antrosios dalies epiloge ji, pavaizduota
kaip viena i atgailautoj, simbolizuoja aminj moterikum:
Grio pasiekto pilnumas
Tildo geismus.
Aminas moterikumas
Auktina mus.
Taigi Margarita tampa meils ir grio simboliu, krybinio kvpimo ir dvasinio tobulumo
altiniu.