Está en la página 1de 8

Mykoliuko - Mykolo paveikslas J.

Tumo - Vaiganto apysakoje


"Dds ir ddiens"
Juozas Tumas - Vaigantas savo apysak pradeda anga,
kurioje pristato keist ir sunkiai i laik mogui suvokiam
socialin tip ddes ir ddienes: Man teks kalbti apie tvo
brol nevedus ir apie tvo brolien nal. Vaigantas
pasakoja ne apie tokius ddes ir ddienes pas kuriuos drsiai
uvaiuosi, drsiai kalbsies, nakvyns ir vaii lauksi (). Jis
pasakoja apie eimoje atliekamus, neapmokamus samdinius,
niekuomet dkingumo nesulaukianius gimines. Giliai irdyje
vyksta aplinkiniams nematomos, bet skaudiai ir giliai
igyvenamos asmenins dramos. iam socialiniam tipui priklauso
ir apysakos veikjas Mykoliukas - Mykolas.
Mykoliuko personaas ypatingas tuo, kad jis rykiai kinta
visos apysakos metu. Skaitytojas seka jo asmenybs pasikeitimus
ir igyvenimus. Pirm kart Mykoliuk pamatome tok: O
Mykoliukas jau visas Mykolas. Jam arti trij deimt. Keista,
trisdeimties met vyr vadinam maybiniu vardu, galima bt
sivaizduoti paliegus, silpn ir dl to taip aukiam, bet ne jis
graiai iaugs, storas juosmenyje, peiuitas, daugiau kaip
vidutinio gio ir pagali. Tai kodl jis Mykoliukas? Tikrai ne i
meilumo j taip aukia: niekas jo nepamalonino nei iandien, nei
bet kada per vis jo ami; niekas jo darbtumo ir spartumo
nepamat ar tyia nepasirod mat; juoba niekas n graiu odi
neatlygino. Tokioje aplinkoje mogus turt jaustis skaudintas,
nevertinamas ir nelaimingas. Taiau Mykoliukas ypsosi, nors ir
visai ne iam pasauliui. Btent ta ypsena ir ireikia
Mykoliuko susitaikym su gyvenimo jam uversta nata, kuri jis

nea nesisksdamas. Tai pagrindin Mykoliuko charakterio


savyb, didele dalimi nulmusi jo gyvenim. Pabriamas
ypatingas veikjo ryys su gamta. Kitiems neregim bendravimo
su kitu pasauliu bd rykiausiai atskleidia paprastut Mykoliuko
smuiku irpinama melodija: Lygiai taip pat () irkia jo
gamtos brolis iogas, ia pat olyne drauge prisigaus.
Vienintel kart savo gyvenime Mykoliukas pabunda i to
pragaitingo sstingio. Savo vert suvokti jam padeda meil.
Mykoliukas, bdamas visai graios ivaizdos: juodi juodi
plaukeliai() , tamsus tamsus veidelis (), grai grai lietuvika
nosel, visai lengvai bt galjs susitvarkyti savo gyvenim,
vesti mylini mon, susilaukti vaik. Mykoliukas pasiaukoja dl
savo brolio eimos. Jis suvokia, kad be jo kis neisilaikys. Meil
j paveria i Mykoliuko dde Mykolu, subrandina ir uaugina.
Vardo pasikeitimas dar kart ireikia Mykoliuko charakterio
dvilypum, kur parykina nelaimingos meils jausmas. Jei
jaunystje jis buvo Mykoliukas, kit nesuprastas, savo pasaulyje
gyvenantis, visus darbus nudirbantis ir , regis, jokio vidinio orumo
neturintis, tai po trisdeimties met, usitraukus irdies aizdoms,
matome jau nebe pastumdl Mykoliuk, o nepakeiiam
darbinink, kiek i aukto visus irint, kit pagarbos
usitarnavus, nors vis taip pat nesuprast ir dkingumo
nesulaukiant dd Mykol, Dzidori Artoj. Tai meil pakeiia
pakop, ant kurios stovi Mykoliukas.

Juozo Tumo Vaiganto kryba


NEOROMANTIZMAS

(XIX a. pab. XX a. pr)


Dramatizmas Skaudiai jauiama tikrovs ir idealo
nesantarv. Ji -dramatik igyvenim,
melancholik refleksij, skepsio ar
rezignacijos altinis. Kas gera ir bloga, didu ir
ema isiskiria du polius, o konfliktas tarp
idealiosios ir realiosios gyvenimo plotms
skausmingai atskleidiamas. Konfliktai
vertinami krikionikosios morals poiriu.
Santykis su Krjo mintis sukuria veiksmo lauk,
laiku
neapibrt grietais vietos ir laiko kontrais.
Istorinis koloritas ibluks, nepaisoma
istorinio konkretumo, akcentuojami
tautikumo momentai.
Santykis su Realyb perkuriama, suromantinama,
aplinka
paveriama pasaka ar svajone. Izoliuojamasi
nuo socialins aplinkos. Poetin mintis ir
igyvenimas brsta paslaptingoje vienatvje.
Realusis pasaulis atrodo suskils, prieingas
ar svetimas krjo asmenybei.
Kiti estetikos Neoromantizmo svoka miglota, nes ir pats
principai
judjimas neturi aiki kontr, organizacinio
branduolio, vieningos linijos. Neoromantizmas
paskutinioji romantizmo stadija, sujungusi
naujausius poetikos (realizmo,
impresionizmo, simbolizmo) atradimus bei
paneigusi antiidealistines estetines smons
apraikas (natralizm, pozityvizm).
Menas, suvoktas kaip savita estetin vertyb,
siejamas su dvasiniu pasaulio pradu
Absoliutu, o per j su griu ir tiesa. Menininko
individualyb, meno autonomikumas bei
groio savaimin vert atskiriama nuo naudos.
Krinys pasaulio idealaus ir realaus prad

estetinis harmonizavimas.
Dviej pasauli (realybs ir svajoni, pasak) priepriea.
Troktamas pasaulis iliuzinis. Nra visuotinio patoso,
visuomenini ideal, kurie skatint maitauti. Dominuoja
intymios temos, motyvai (meils, kanios). Poetizuojama
meil. Gamtovaizdis gyja pasakos bruo. Krybos
nacionalinio savitumo idja. Idealistinio pasaulvaizdio
atrama religija. Dievybs idja neturi kosmini masteli,
filosofinio aspekto kaip kad simbolist kryboje.
Egocentrin ipaintin lyrika. mogaus psichika tarp
nepajudinam vertybi: Tvyns ir Dievo. Stiprs pojiai,
meils igyvenimai, ryio su gamta gyvybin energija.
Katastrofizmo savijauta. Vieniumas. Panteistinis gamtos
suvokimas. Emocinis konkretumas, subjektyvumas. A
dramatikas, svajotojas, jautrus, trapus, links
melancholij, elegik intymum, velnum. Neapibrtas
ideali vertybi ilgesys, aminybs garantij stoka, trokimas
kuo nors tikti -nuolatins ^neisprendiamos mogaus
egzistencijos problemos. Psichologizmas. Folkloras, i dalies
orientalizmas mgstamiausi menins vaizduots altiniai.
Stiliaus bruoai
Tradicini romantizmo form ir bruo jungimas su
impresionizmo, simbolizmo formomis ir ypatybmis. Polinkis
tautosakin tradicij (pasaka, daina, rauda, liaudiki
frazeologizmai). Intymi pasakojimo tonacija. Lyrizmas,
dramatizmas. Psichologins meils atodangos.
Spontanikumas. Asociatyvumas. Poetikumas. Gamta sukelia
igyvenim, jausmus, nuotaik, ji poetizuojama. Idailinta,

grakti poetin kalba. Muzikalumas (garsinio, muzikinio prado


akcentavimas). Deminutyvinis liaudies kalbos velnumas.
Fragmentin poetinio vaizdo sandara. Racionaliosios logikos
nevaroma eilraio struktra, judri strofa. Nutyljimai,
perokimai. Potekst. Maas dmesys scenikumui,
psichologin bei simbolistin pakraipa (dramoje).

Vaiganto Ddi ir ddieni veikjai


Autorius: Kostas
Apysak Dds ir ddiens Vaigantas para, jau turdamas
nema krybinio darbo patirt. Tai vienas geriausi jo krini.
Raytojo sumanymas buvo parodyti sodiaus mogaus irdies
velnum, bdo gerum ir gal gale nelaiming jo dali. Apysakos
veikjai negali atskleisti geriausi savo ypatybi, nors juose gldi
didelis monikumas, taurumas, dvasingumas.
Dds ir ddiens tai ne giminysts ryius rodanios
svokos. Dds tai tarpinis asmuo tarp eimos nario ir
samdinio, jie dirbdavo savo broli kiuose tik u ilaikym. Toks
ir buvo Vaiganto pavaizduotas Mykoliukas. Likimas kaimo
pastumdliui udjo dvigub baudiav: dvaro ir nam. neliko
Mykoliuko kaip mogaus, nebent tiek, kiek gali pasakyti lpos ir
graudi smuiko melodija. Kartai matome Mykoliuk ir ypsantis,
laiming. Tik kakodl ypsosi Mykoliukas ne iam pasauliui,
nes k gi jam veikti iame pasaulyje, kuris toks nedraugikas
Mykoliukui: Kasdien prastas valgis, truputis audimo ir kaili

gdai prisidengti kitam bt buv maoka u tok tris.


Mykoliukas pamau virto dde, kuris aria, akja, dvare la
atlieka, namie bern atstoja. Nors dd tylus kaip em, is
nedraugikas pasaulis jam gerokai apkarsta. Tuomet Mykoliukas
prisimena savo geriausi draug smuik, kuris leidia jam
umirti ir sunk varg, ir moni skriaudas, ir savo irdies
lides. Jis vis grieia t pai melodij, kuri galima igauti tik
stipriai augus gamt. bet, pasirodo, kad is darb uguitas
mogus moka mylti poetika meile. Ta meil tyra, velni, pasyvi.
Mykoliukui kilo noras sitvirtinti, gyti turto, sukurti eim ir bti
kaip visi mons. Jis supranta, kad Severiuts vesti negals, nes
reali ateitis jiems laims neadjo. Mykoliukas puikiai ino, kad
tomis vedybomis sugriaut brolio ir jo vaik gyvenim, tad savo
meils dain dainuoja tik irdy: A tau pai saul atiduosiu, nes
tu man skaistesn u saul. A tau visas vaigdes nurakysiu, nes
tavo dvi akels graesns ir meiliau mirksi u vis dangaus
skliaut giedri alt iemos nakt. tegul sau ikerta vis miel
ms raistel, liks man tavo plaukeliai iai tyrai meilei
atsiskleisti nebuvo lemta. Materialiniai sumetimai, pasiaukojimas
brolio eimai ir nulm Mykoliuko apsisprendim. Mykoliukas
susitaiko su likimu tyliai ir neprietaraudamas. Per Severiuts
vestuves Mykoliukas paskutin kart smuikavo savo negudri
melodij tol, kol nutrko smuikels stygos. jis daugiau nepaliet
smuiko, nes ia paprasta melodija: Kai noriu, rimtai dirbu, kai
nenoriu, tinginiauju. jau nesugebjo ireikti savo sudtingo
vidinio pasaulio. Mykoliukas, taps Dzidoriumi Artoju, aria, knisa
em. Jis jau ne minktairdis, jaunysts audros nurimo, prajo ir
visos nelaims. Liko tik em, jauiai agr ir ventojo vardas.
Ugniaus savy buvusi meil, atsidav vien darbui. Meil,

kurios trupinius tebeneiojo irdy, atidav dabar emei, jauiams.


Pliauki botagu, dija, aprkia, o i ties myli tuos jauius kaip
niek kit pasaulyje. Myli ir em, ir agr. Aria ir pats grisi. Jam
paiam grau pairti raikom em, savo darb. Nieko
pasaulyje jam nebeliko. Nesiskund net jautriam savo smuikui,
kuris sunkiomis valandomis mokdavo j suprasti. Kai skausmo
repls sugniaudavo ird: skubinos laukus, pamik, kur
nra moni, kur jautsi vienas pats bess, kur, jam rods, niekas
j nebeiri, niekas jo nebeklauso, nors buvo girdimas visiems
trims apylinks kaimams. ia jis reik vis savo pykim, vis
nepasitikjim gyvenimu savo jauteliams, kurie taiau niekur
nieko nebuvo jam prasikalt. Ir ia pat : atsiprainjo dd savo
jautelius u daromas jiems skriaudas ir kiek galdamas teiks
gan, r, trinko, glost. Taigi is vis stumdomas mogus iliko
gyvenime taurus ir doras, net gyvuliai, ir tie, supratj.
Mykoliukas yra darbtus, pareigingas, geros irdies, poetikos
sielos, turint glaud ry su gamta asmenyb. Mykoliukas visk
dirbo tylomis, neatsikalbindamas ir nepriekaitaudamas.
Antras pagrindinis krinio veikjas Severja. ji savo prigimtimi
artima Mykoliukui. Juos abu sieja irdies jautrumas, groio
jausmas. Severiut kupina jaunysts avesio, velnumo. Sunki
gyvenimo nata ugriva ir jos peius. Mykoliukas ir pamilsta
toki Severij, ir ji jam neabejinga, taiau, nors Severijai ir buvo
gera su juo, ji jo atsiada, pasirinkdama tijn Rapol. Severiut
turjo stipr eimos jausm, ji inojo, kad Mykoliukas, bdamas
tik dd, neturi savo kampo ir negals suteikti jai prieglobsio.
Taiau likimas nepasigailjo ir Severiuts. Ji taip pat tampa
ddiene ujama ir niekinama. Pradioje, netekusi vienintelio
mogaus, kuriuo ji rpinosi, Severja pajunta darbo beprasmikum

ir pradeda lankytis karemoje kartu su kaimo vyrais. Taiau tai tik


laikinas maitas, kuriam nutrkus, Severija paguod randa
maldoje.
Tijnui Rapolui Geiei nesvetimas gilesnis dvasingumas,
savotika vidin kultra. Tai protingas beratis ir nematyto
siningumo, mgjas pasakoti btas ir nebtas istorijas, ji tik yra
klausytoj. Ramus, pakankamai protingas Rapolas tiesiog
sukvailioja i laims. Meil j dar geresn, monikesn. Neteks
tijno padties, Rapolas palta, vengia bet kokio darbo. Tai
tinginyst, o ne kokia negalia.
Vaigantui savo krinyje Dds ir ddiens labiausiai rpjo
parodyti, kas vyksta mogaus irdyje, kaip gyvenimo slygos
veikia mogaus individualyb, bd. Vaigantas parod, kad
pavergtas, uguitas, inaudojamas mogus ilieka paiu savimi:
tauriu, kilniu, doru, siningu, darbiu, myliniu mogumi. Ir
nemonikomis slygomis mogus ginasi nuo numogjimo.