Está en la página 1de 22

Jonas Radvanas (Renesansas, XVI a.

)
Krybos temos
Meil tvynei
Tautin tapatyb
sipareigojimas tvynei
Asmuo ir gamta
Tauta ir gamta
Pasiaukojimas
Heroizmas
Asmuo istorijos/politikos verpetuose
Meils tvynei tema Jono Radvano poemoje Radviliada
Renesanso epochos raytojo Jono Radvano poemoje Radviliada" irykja meils tvynei tema. Savo poemoje Radviliada, paraytoje
garsaus to meto LDK politinio veikjo ir karvedio Mikalojaus Radvilos Rudojo garbei, Jonas Radvanas iauktina lietuvi praeit, lietuvi
tautos pasiekimus ir gimtojo krato gamtos didyb. Lietuvos istorijos vykiai poemoje pasiymi didiuliu estetiniu patrauklumu - jie pateikiami
ypa lovingai. Prie skaitytoj akis LDK ikyla ne kaip pusiau laukinis, pelktas, brzgynais uls kratas, bet kaip didi valstyb ar netgi
imperija. Raytojas aprao Lietuv, j idealizuoja, ikelia kaip diding valstyb: Ginklais galinga yra ir love igarsjusi em/ia, plaiuose
laukuose per kuriuos Lietuva nusidriekus." Taip pat Radvanas isamiai aprao Lietuvos gamtovaizd. ia iauktinami praeities didvyriai, kurie
iplt gimtj krat iki bekrai toli nuo Baltijos iki Juodosios jros. Bekrai erdvi vaizdavimas yra bdingas Renesano laik literatros
bruoas . Paios lietuvi ems vaizduojamos sveikos, derlingos, kupinos visame kame pilnatvs. Jose savaime lengva imisti", nes ia
stkso galingos girios, virnmis remianios vaigdynus, o aknimis nusileidianios iki Stikso vli. Taip pat girios tampa tarsi aim, aplink
kuri sukasi visas pasaulis. Radvano vaizduojamos gdios girios simbolizuoja ne atsilikim ir civilizacijos stok. Jam girios yra Lietuvos
didybs enklas, pasididiavimo altinis. Raytojas mini dang, mikus, upes, eerus, jr, derlingas emes, vaigdes. Kalbdamas apie
dang jis remiasi senovs mitologija, kurioje dangus minimas kaip svarbiausia kosmoso dalis. Jame jis velgia neaprpiamos didybs ir
galybs esm ir svarb: Dangikom temom ra kriniuos pavaizduoja mnul,/sauls slinkim dangum ir padangi erdves, vandenynus/ir
kitados itisai negyvenamos ems gynim." Taip pat svarbios yra ir vaigds. Jos aukt polki ir nekintani ideal simbolis. iuo
simboliu hiperbolizuojami vado Radvilo Rudojo, kuriam ir yra skirta poema, pasiekimai: <...> Kaip narsa lig vaigdyn ikl did/vad
lietuv, kai jis ar taika, ar karu, taip skmingu,/ gyn tvyns emes." Taigi krinio siueto pagrindu tampa Livonijos karas, kuriame jis narsiai
kaunasi, gina tvyn, taip ireikdamas jai beslygik meil. Tad, kaip matome, Jonas Radvanas savo poemoje Radviliada deg didiule
meile savo tvynei ir tai ireik iauktindamas jos gamtovaizd bei praeit.
Kontekstai
Jon Radvan parayti Radviliad paskatino vienas itikimiausi Radvilo Rudojo patiktini - Lydos seninas Jonas Abramaviius.
Autorius jaut didel atsakomyb u pavest darb ir reikalavim aminti XVI a. LDK istorij ir Radvilo Rudojo ygius, todl poemos turinys
ir siuetas susij su to meto LDK politinmis realijomis ir Livonijos karo istorija.
Rmsi Motiejaus Strijkovskio pirmja Karaliauiuje ispausdinta Lietuvos istorija.
Citatos
Ginklais galinga yra ir love igarsjusi em/ia, plaiuose laukuose per kuriuos Lietuva nusidriekus."

Dangikom temom rasa kriniuos pavaizduoja mnul,/sauls slinkim dangum ir padangi erdves, vandenynus/ ir kitados itisai
negyvenamos ems gynim."
<...> Kaip narsa lig vaigdyn ikl did/vad lietuv, kai jis ar taika, ar karu, taip skmingu,/ gyn tvyns emes."

Martynas Mavydas (Renesansas, XVI a.)


Krybos temos
Tautin tapatyb
mogaus ir visuomens netobulumas
Socialinis teisingumas
Tikjimas/Dievas
Painimas
Tikjimo tema Martyno Mavydo Katekizmo prakalboje
Martyno Mavydo knygos Katekizmas lietuvikoje prakalboje Knygels paios bylo lietuvininkump ir emaiiump dominuoja tikjimo
tema. Katekizme ir kituose pirmosios
knygos tekstuose skelbiamos bendrosios protestantizmo ir svarbiausios liuteronizmo idjos: mogaus nuteisinimo per tikjim malon,
btinas ryys tarp tikrojo tikjimo ir ventojo Rato painimo. ioje knygoje jis kreipiasi Lietuvos valstieius, siekdamas atitraukti juos nuo
pagonybs ir priartinti prie krikionybs: Tamsybes sensias nuog js alin atvarysit,/ Snus, dukteris nuog j igelbsit,/ Jei t ma
krikioni moksl moksit/ Ir pagal j js patys save dabinsit. Katekizmas pirmoji lietuvika knyga, ispausdinta 1547 m. To meto
Lietuvoje i knyga skatino tautikum, lietuvi kalbos vartojim, nes visi raytiniai altiniai buvo tik lenk bei lotyn kalbomis. Tai sutampa ir
su vienais i pagrindini Renesanso bruo: noru painti bei gimtosios kalbos iauktinimu. Pats M. Mavydas buvo baigs liuteronik
Karaliauiaus universitet bei savo parapijoje dirbo kunigu. Dl ios prieasties jam buvo labai svarbus bendruomenikumas, religinis moni
vietimas. Tad jis skatino religikai viesti vieni kitus: ponai - valstieius, tevai - vaikus: Maloniai ir su diaugsmu t od priimkiat,/ O js
kisu eimyn mokykiat./ Sns, dukterys js tur tatai mokti,/ Visa irdia tur t Dievo od mylti. Dl savo profesijos bei dl to, kad
valstieius kreipiasi j gimtja kalba, Katekizme Mavydo kalba yra labai taigi, o kartais net grasinanti. Valstieiams, kurie bus religingi, jis
ada Dievo iganym, palaim: ituo mokslu Diev tikrai pasit/ Ir dangaus karalystn prisiartysit., o pagonikus paproius
propaguojantiems monms Dievo rstyb: Kursai nenort to mokslo inoti ir mokti,/ Tasai aminos tamsybsu tur bti. Taigi prakalboje
lietuvikos knygos atsiradimas ir odio skelbimas tautine kalba ikeltas kaip iskirtinis istorinis reikinys ir prilygintas pagrindinei
krikionikojo mokymo tiesai iganymui. Taip pat, siekdamas atitraukti valstieius nuo pagonybs, Mavydas lygina religijas, o ypa j
dievus, taip iauktindamas krikionyb: Tasa Dievs visas mones nor didiai mylti,/ Dangaus karalyst dovanai nor dovanoti./ Aitvars ir
deivs to negal padaryti,/ Bet ing peklos ugn veikiaus gal stumti. Taigi Katekizme religin tema religin savivieta gimtja kalba yra
esmin.
Kontekstai
Renesanso epochos metu vyko reformacija, kurios idjos atsiskleidia Katekizme.
Martynas Mavydas, pats bdamas liuteron kunigas ir turdamas savo parapij, ragino nusigrti nuo pagonybs ir tapti krikionimis.
viesti valstieius, didinti j religin iprusim jis laik savo kaip kunigo misija.
Martynas Mavydas norjo, kad lietuvis labiau susiliet su Dievo odiu ir j apmastyt, todl jis pirmasis tikjimo tiesas perteik gimtja
kalba.
Citatos

Tasai Dievs visas mones nor didiai mylti,/ Dangaus karalyst dovanai nor dovanoti./ Aitvars ir deives to negal padaryti./ Bet ing peklos
ugn veikaus gal stumti.
Kaukus, empatis ir lauksargus pameskiet,/ Visas velnuvas, deives apkriskiat.

Mikalojus Dauka (Renesansas, XVI a.)


Krybos temos
Meil tvynei
Tautin tapatyb
sipareigojimas tvynei
Tvarkos idja
Tikjimas/Dievas
Imintis
Tautins tapatybs samprata M. Daukos Postils Prakalboje malonj skaitytoj
Mikalojus Dauka tautin tapatyb tam tikromis vertybmis apibria veikale ,,Postil, paraytame Renesanso epochoje 1599 metais.
,,Postils ,,Prakalboje malonj skaitytoja Dauka pirmasis LDK literatroje suformuoja tautos samprat : tauta tai bendruomen, kuri
vienija teritorija, paproiai ir kalba: ,,Kur gi sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt i trij sav ir tarsi gimt
dalyk: tv ems, paproi ir kalbos? Lenkjanioje Lietuvoje, matydamas grsm Lietuvos kaip tautos identitetui , raytojas ,,Postil
kuria lenku, lotyn kalbomis, daugiausiai adresuodamas veikal lenkikai kalbantiems Lietuvos bajorams takingiausiems ir labiausiai
nulenkjusiems to meto luom atstovams. Raytojas prakalboje vardija em, paproius ir kalb kaip pagrindines vertybes, formuojanias
gyventoj tautin tapatyb, siekdamas skatinti LDK mones neatsisakyti gimtosios kalbos (nesmerkdamas kit kalb vartojimo), laikytis tik
mums lietuviams bding paproi ir skirti savj teritorij. Taip pat Mikalojus Dauka, formuodamas tautins tapatybs aspektus, remiasi
Renesanso epochai bdingomis idjomis, tad pagrindinis ir svarbiausias jo argument altinis gamta, mogikoji prigimtis, jos dsniai,
pasaulio tvarkos dsningumas : ,, Kaip i prigimties kiekvienas yra prisiris prie savo kilms ir tautos, lygiai taip pat ir prie savo gimtosios
kalbos, ,, Sunaikink kalb sunaikinsi santaik, vienyb ir doryb. Sunaikink kalb sunaikinsi dangaus saul, sujauksi pasaulio tvark,
atimsi gyvyb ir garb. Taigi, Mikalojus Dauka ne tik pirmasis LDK literatroje suformuoja tautikumo samprat, bet ir iskiria em,
paproius, o labiausiai kalb kaip svarbiausias vertybes, btinas norint isaugoti tautin identitet.
Kontekstai
Renesanso bruo matome Prakalbos malonj skaitytoj" formoje, iraikoje. Tai, kad knygos pratarm M. Dauka pasirinko gimtosios
kalbos gynimo manifestu, gana bdinga laikotarpiui, ypa baltarusi, ek ir lenk literatrai.
Knygos pavadinimas Postil nurodo, kad tai yra pamoksl rinkinys, kuris tvirtina parayto odio svarb, t. y. Dievo odio, kuris yra
artimas irdiai ir igano siel reikm.
Postils sandara ir meninis jos apipavidalinimas rodo LDK kultros internacionalum, jos kultr ir skirting taut sambv. Jei prakalba
skaitytoj parayta lenk kalba yra vadinama himnu lietuvi kalbai, tai jos apipavidalinimas liudija LDK menins kultros vairov.

Pirmosios lietuvikos knygos, tokios kaip ,,Postil, nra tik atskir tautos viesuoli titanikas trisas. Jos rodo visos tautos brandum,
kuris atsispindi tos epochos siekiuose turti sav kalb, sav rat ir ilikti savita tauta bendroje visos Europos Renesanso kultros
sandraugoje.
Renesansas stiprino pasaulietines idjas, mogus m suprasti, kad jis priklauso ne tik kuriai nors valstybei, religijai, bet ir tautai.
XVI a. Lietuvoje dl susiklosiusi demografini aplinkybi sigaljo indigenato principas: svarbu, kokios valstybs a esu pilietis, o ne koki
kalb vartoju.
Mikalojus Dauka buvo Kraki klebonas, nuo 1592 m. kunigavo Betygaloje. emaii vyskupijos administratorius.

Citatos
inau kaip visos tautos vertina , myli ir brangina veikalus, gimtja kalba raytus (todl, manau, visos tautos ir suskato versti knygas i
kit kalb savas), tiktai ms lietuvi tauta, besimokydama lenk kalbos ir j vartodama, taip yra paniekinusi, apleidusi, kone isiadjusi
savo kalbos, jog kiekvienas tai aikiai mato, bet vargu ar u tai kas j pagirs.
Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt i trij sav ir tarsi gimt dalyk: tv ems, paproi ir
kalbos?
Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik i motinos krties gauna potrauk savj kalb j mielai vartoti, ilaikyti ir
propaguoti.
Bijokime to drebdami ir neniekinkime savo tautos kalbos ypa tie, kurie sieloms tarnaujame, nes dl jos nepaisymo ir apleidimo mes su
visa gentimi atsiduriame pavojuje. tai kas i ties didia dalimi paadino ir paskatino mane iversti knygas ms tv kalb; tai kas t
i ties nelengv darb pasaldino, padar j dking ir malon.

Viljamas ekspyras (Renesansas, XVI a.)

Krybos temos
Tvarkos idja
mogaus ir visuomens netobulumas
mogaus santykis su kitu mogumi
Gyvenimo prasms paiekos
Gyvenimo pilnatv
Mirtis/Netvarumas
Savs paieka ir painimas
Laims svoka/paiekos
Jauno mogaus siekiai
Dramatika pasirinkimo situacija
Jausmo ir proto kova
Pasiaukojimas
Harmoningas pasaulis
Meil
mogaus orumas
Individo maitas

Asmens vieniumas
Moters tema
Lidesio tema
Valdovo tema

Meils tema V. ekspyro kryboje


Viljamas ekspyras savo kryboje meil supranta kaip btinyb siekiant gyvenimo pilnatvs. Ikilus Renesanso Epochos pabaigos krjas i
tem palieia tiek savo sonetuose, tiek garsioje tragedijoje Hamletas. Viljamo ekspyro krimo metais Renesanso judjimas prieinosi
Vidurami tamsumui, tad bdamas Renesanso atstovu, ekspyras gilinosi mog, jo jausmus, pavyzdiui, meil, kuri, kaip ir antikiniame
mene, buvo vienas esmini jausm Renesanse. Autoriaus kryboje, o btent sonetuose, yra pastebimos skirtingos meils iraikos: meil
moteriai ir draugika meil vyrui. Sonetuose lyrinis a labai gerbia ir myli savo draug, auktina j, laiko brangiausiu savo turtu: Tu mano
karalien ir karalius, lyg moteris tu ird man avi./<...> Tu - vyrikumo simbolis didingas, moterikumo paiba nauja. /<...> Nors vyras tu, bet
moteriai sukurtas, patsai brangiausias mano laims turtas! Manoma, kad Renesanso laik humanistai, sekdami vadinamja neoplatonizmo
mokykla, vyr draugyst laik auktesne jausmo pakopa negu vyro meil moteriai. Taiau ekspyras nebuvo links atmesti moters meils
groio: Lyg stebuklingam veidrody atgyja/ Vienoj tavy tiek bruo mylim/ Ir slapt mano meils karalij/ Visi tau atiduoda su diaugsmu.
Matome, kad lyrinis a yra simyljs moter, yra pasirys visk paaukoti dl jos meils: Aukta kilm, irgai ir sakalai/ Ko jie verti?
Sutikiau a mielai/ Juos atiduot u tavo meils gr. Meil neaplenkia ir kito ekspyro herojaus - Hamleto. Jau paiame pirmajame veiksme
ia tema rezgamos intrigos: Hamletas band suartti su mylimja Ofelija, taiau jos brolis Laertas norjo to ivengti, tikindamas seser, kad
i Hamleto puss jokios meils nra: Dl Hamleto, tai tu jo palankum/ Laikyk tik kraujo aidimu, tik forma. Galiausiai dramoje j meil
susiklosto tragikai. uvo visi Hamleto tobulumo pavyzdiai, dvasins vertybs, jis tampa sugniudytas pasaulio neteisybs, todl ima
nebetikti ir mylimja, matydamas, kad ji pasiduoda aplinkos blogiui jis paneigia jdviej meil: Reikjo netikti <...>, a js nemyljau.
Jautrioji Ofelija neatlaikiusi sunki gyvenimo smgi nusksta, o Hamlet, be sins grauaties, vl uplsta kerto nugesintieji jausmai: A
j myljau, ir manosios meils/ Trisdeimt tkstani velniausi broli/ Prilygti nestengt... Tragika veikj tis tik rodo, jog be meils
gyvenimai sugrina. Viljamas ekspyras tai raytojas, kuris rykiausiai pavaizdavo jausmus, kurie viduramiais buvo draudiami, o
Renesanso epochoje tapo idealu. Taigi tiek jo sonetai, tiek tragedija Hamletas rodo, kad be meils gyvenimo pilnatv yra sunkiai sukuriama
ir pasiekiama.
Kontekstai
Apie ekspyro gyvenim yra inoma labai maai, daug maiau, negu turtume inoti apie tok talenting mog. Jo asmenyb apaugusi
legendomis.
Renesanso raytojams buvo artimas antikiniame mene pavaizduotos laisvs ir gyvenimo meils idjos. Renesanso laikotarpio literatroje
atsispindi meil paprastam mogui, ikeliamas jo moralinis tvirtumas. ekspyras yra ne tik ymiausias Renesanso epochos dramaturgas,
bet ir poetas, sukrs daugiau kaip pusantro imto sonet. Juose aprayta draugyst, meil, grois, svarbiausios visuomenins ir
filosofins problemos. Sonetai pasiymi mini ir jausm gilumu.
Puikiu tragikos meils pavyzdiu galima laikyti ygimanto Augusto ir Barboros Radvilaits meil ir tragikai trump j vedybins laims
istorij, kuri romantikai vainikavo ilaisvintus Renesanso epochos jausmus ir tapo viena svarbiausi lietuvi literatros tem.
Citatos
A melavau, prisiekdamas aistringai,/ Kad jau nebegaliu mylt kariau!/ Jausm pagautas, a nenumaiau,/ Kiek dar ugnies yra irdy
audringoj.

Kiti man sako, kad nesi verta/ Nei sielvarto, nei dievinimo tokio./A tylom galvoju sau slapta:/ Maai jie apie meil tenuvokia!
K man daryt, jei protas nenutuokia/ Kaip dievinti tave?/<...> Nepyk, brangus biiuli, kad nuobodiai/ Tariu vien tavo vard visada.
Tikk, kad vietoj stovi saul./ Tikk, kad vaigds - ne liepsna./ Tikk, jog tiesa - tai apgaul,/ Bet mano meil Tau - amina.
(Hamletas)

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Barokas, XVII a.)


Krybos temos
Stoika asmenybs laikysena
mogaus ir visuomens netobulumas
mogaus dora
Saikas
Mirtis/Netvarumas
Likimas
Tikjimas/Dievas
Dvasinio pasaulio turtingumas

Mirties ir netvarumo tema M. K. Sarbievijaus kryboje


Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kryboje viena svarbiausi tem yra mirtis ir netvarumas. Baroko epochos atstovas stengsi ireikti
prietaring, dramatik mogaus prigimt, viso, kas materialu, laikinum. Poetas pasinaudodamas kontrastais primena, kad neverta gyventi
vien siekiant puonumo, materiali ar knik malonum, nes lemtis, aidianti mogaus gyvenimu, gali netiktai pamesti mus padanges, o
taip pat ir leisti tktis atgal vargus: ia jis siekia dangaus skliautus, / ia em skaudiais smgiais atsimua. XVII a. pirmoje pusje
Vilnius skendjo puonume, dygo prabangios banyios, klestjo teatras, lietuviai diaugsi pergalmis prie vedus ir maskvnus. Taiau
skm atsuko mums nugar ir LDK puol nelaims: Vilnius nusiaubtas prie, toliau sek nesibaigianios udyns, trmimai, badas ir maras.
Tokios susiklosiusios aplinkybs lm idjos memento mori sigaljim literatroje. Tad apsupt blizgesio, didybs pasaul ir Sarbievijus
vadina tik graiu atspindiu: Gal mes klystam, o gal tikrai / Toks graus atspindys supani mus daikt? <...> Tai, k matom aplink, ar i
ties yra, / Ar apgaul aki tiktai? Autorius pabria, kad emikj gyvenim tsia tik doryb ir jos skatinami geri darbai. Tai vertingiausia,
ko mogus gali siekti, nes dora yra nemari, ji neturi materialins verts: Doryb tarpsta kaimikam poilsy, / Save udaro ji tarp sav rib / Ir
taik sost nekaltajam / Stato danai ant iaud pairs. Anot autoriaus, neivengiamai sulauk mirties nesugebsim anapusin gyvenim
perkelti materij, todl Sarbievijus materialias svajones vadina bergdiomis: <...> Jis didesnis netaps, turt jei jam prids, / Jei atims,
nesumains jo. Taigi Motiejus Kazimieras Sarbievijus savo kryboje skatina nesiekti materialins naudos, nes tai yra laikina, bei ugdyti
dvasikai turting gyvenim, nes jis yra esm anapusiniame pasaulyje.
Kontekstai

Romoje Sarbievijus patyr kelet skaudi, sukreiani igyvenim. Tik atvykus Romon tuoj susirgo ir mir vienas i kelions draug M.
Zavia. Antrasis smgis - 1624 m. ruden teko isiskirti su artimiausiu biiuliu A. Rudamina.
M. K. Sarbievijus gyveno Baroko epochoje. Jos metu siaut karai, maras, todl ir gyvenime, ir literatroje buvo aktuali mirties, laikinumo
tema.
Baroko epochai bdingos netvarumo, laikinumo, mirties, likimo temos. Baroko kis yra ,,Atsimink, kad mirsi. Tai atsispindi ir M. K.
Sarbievijaus kryboje.

Citatos
ia jis siekia dangaus skliautus, / ia em skaudiais smgiais atsimua.
Gal mes klystam, o gal tikrai / Toks graus atspindys supani mus daikt? <...> Tai, k matom aplink, ar i ties yra, / Ar apgaul aki
tiktai?
Doryb tarpsta kaimikam poilsy, / Save udaro ji tarp sav rib / Ir taik sost nekaltajam / Stato danai ant iaud pairs.
<...> Jis didesnis netaps, turt jei jam prids, / Jei atims, nesumains jo.

Kristijonas Donelaitis (Apvieta, XVIII a.)


Krybos temos
Tautin tapatyb
Tauta ir gamta
Stoika asmenybs laikysena
Tvarkos idja
Darbo etika
mogaus dora
Socialinis teisingumas
Tikjimas/Dievas
Harmoningas pasaulis
emdirbio gyvenimo vert/etika
Moters tema
Saikas
Dievo tema Kristijono Donelaiio poemoje Metai
Kristijono Donelaiio poemoje Metai viena i svarbiausi tem yra tikjimas. Donelaitis, kaip Maosios Lietuvos lietuvis, buvo evangelikas
liuteronas ir priklaus protestantikajai supaprastintai krikionybs krypiai pietizmui. Savita religin pietizmo praktika atsispindi ir
Metuose: religins temos nra siejamos su apeigomis maldos namuose, jos buitikos, paprastos, nuoirdios, perteikiamos mokymu.
Autoriaus kultrin patirtis, jo pastoraciniai gdiai (dvasininko religinis, moralinis ir psichologinis bendravimas su parapijieiais,
atsakomybs jausmas u paprast mogaus likim, jo skm), raymas ne plaiajam literatros pasauliui, o parapijieiams btent ir lm
Met tikjimo svarb. Poema pradedama ir baigiama Dievo garbinimu, todl kai kuri kritik teigimu Dievo lovinimo poema. Autorius
Viepat parodo kaip pasaulio krj, gamtos harmonijos bei troktamos tvarkos lmj. Met Dievas ne rstus baudjas, o dangikasis

ttutis. Esminiu tvarkos dsniu poemoje yra laikoma religikai prasminga veikla, paprasti, emiki, gerai atliekami mogaus darbai: Nes
be trso Dievs mus imaitint neadjo/ O tingdami vis ir snausdami sviete netinkam. Kasdienis bro gyvenimo bdas j priartina prie Dievo,
prieingai nei skirtingomis vertybmis besivadovaujanius ponus. Vengiantys gyvenimo sunkum mons (ponai) tarytum paeidia mogaus
gimins statymus ir nusikalsta Aukiausiajam. Taip pat Dievo reikm Metuose siejasi su gamta. Donelaitis savo poemoje ja avisi, rodo
kaip pavyzd mogui, nes tai paties Dievo krinys: Dievs, - tar, - sviet sutverdams ir budavodams/daugel tkstani gyv sutvrim
leido./Ir konam savo valg bei gyvat paskyr/Juk visur, kur irim tikt, dyvai pasirodo." Todl galima teigti, kad poemoje Metai Dievas yra
priartintas prie ems ir sutapatintas su gamta. Mitologizuotame Met gamtos paveiksle irykja Dievo idja. Jis abstraktus,
neaprpiamas, nes sutampa su visu pasauliu, antra vertus, jis pasireikia akivaizdiai j galima regti kaip gyvybs apraikas pasaulyje.
Raytojui Viepats visuminis gamtos vaizdas, pasaulio tvarka, kosmosas. Taigi Dievo idja Metuose labiau retorin, moralin, bet ne
teologin Dievas yra tiesiog gamtos forma, jos tvarka ir dsningumas.
Kontekstai
K.Donelaitis savo parapijieiams skait savo Metus".
K.Donelaitis buvo pietistas - stengsi stiprinti asmenin mogaus pamaldum, jo jausmin ry su Dievu. Jis buvo liuteron kunigas.
K. Donelaitis gyn lietuvi bendruomens teises prie kitatauius bei skatino emdirbio savigarb ir orum.
Pasak K. Donelaiio, isiadjimas savo paproi, kalbos, religijos, lietuvis netenka dorovs ir griauna gamtos tvark. Kad ilikt doras, jis
turi teisingai ir siningai gyventi. Btent doryb lietuvius priartins prie Dievo.
K.Donelaitis suteik lietuvybei dorovin turin, suteik jai dorovin turin, susiejo j su krikionika etika, ir teig socialiai paemint lietuvi
valstiei moralin pranaum prie vokiei ponus ir atvykusius kolonistus. Taip stengtasi paadinti nelaisv moni tautin savigarb ir
mogikj orum, paskatinti juos vertinti ir saugoti paveldt savo bendruomens gyvenimo bd.
Citatos
O tai kaip jau vl po ali ilum jautm / Ir gaivinani mums dievs vl vasar dav, / Tuo ir riebs valgiai vl pamai prasidjo.
Tau, mogau, miels dievs daugi daugiaus dovanojo.
Dievs, tar, sviet sutverdams ir budavodams, / Daugel tstani gyv sutvrim leido / Ir konam savo valg bei gyvat paskyr.
O vei, kon dievs vis su pasimgimu sotin.
Ak! Kiek syki Krizas, [] / Po prastu savo stogu nei laktingala iauka, / Kad irdingai jis savo diev pradeda garbint.

Johanas Volfgangas Gt (Apvieta, XVIII-XIX a.)


Krybos temos
Tvarkos idja
mogaus ir visuomens netobulumas
mogaus dora
mogaus santykis su kitu mogumi
Gyvenimo prasms paiekos
Gyvenimo pilnatv
Mirtis/Netvarumas

Lidesio tema
Savs paieka ir painimas
Laims svoka/paiekos
Jauno mogaus siekiai
Dramatika pasirinkimo situacija
Jausmo ir proto kova
Tikjimas/Dievas
Harmoningas pasaulis
Painimas
Meil
Imintis
Individo maitas
Asmens vieniumas
Moters tema

Painimo tema J. V. Gts tragedijoje Faustas


Johano Volfgango Gts dramoje Faustas pagrindinio herojaus tikslas yra visuotinis painimas, kuris krinyje tampa savs paties painimo
kelione. Faustas - isilavins mogus, baigs medicinos, chemijos, filosofijos, teiss, teologijos bei alchemijos mokslus. Tai tarsi atitikmuo
paties J. V. Gts, kuris taip pat buvo labai ipruss raytojas, domjsis kalbomis, menu, istorija, politika. Be to, Gt dalyvavo Apvietos
epochoje gyvavusiame Audros ir verimosi sjdyje, kurio tikslas buvo visapusikas domjimasis Viduramiais, tautosaka, maitas prie
nelygyb, neteisyb ir moni suvarym. Pusamis daktaras Faustas audrinink idjas atspindintis personaas: genijus, apimtas
racionalumo krizs (tai buvo ir Apvietoje atsiradusios sentimentalizmo srovs bruoas), pasiryta kovoti prie moni pasyvum, maitauja
prie j sustabarjim, neveikim. Jis ima susimstyti apie galimyb painti visat ir ima smerkti moni gilinimsi tik teorines inias ir tik i
knyg gaunam isilavinim: Tie pergamentai! Argi jie venta versm,/ Kad amiams trokul galt numalinti?/ Ar gali atgaivinti siel
mintys,/ Netryktanios i jos paios gelms? Be to, jis siekia painimo, kad galt isiaikinti gyvenimo prasm, suvokti mogaus vidin
pasaul, patirti ir tai, kas knika, emika, ir tai, kas bloga ir gera. Faustas bando suvokti, kodl jis gyvena, todl bando suinoti kuo daugiau
apie praeit, pamatyti paang tarp praeities ir dabarties. Tad vidurami aplinkoje subrsta tipikas Renesanso mogus: Faustas abejojantis
viskuo, norintis patirti visk, kas jam domu. Abejons tampa jo varomja jga siekiant painimo: Ko ten tiktis - meils ar kanios, / Ar
apskritai kas nors k nors ten reikia,/ Ar skirias ten virus nuo apaios. Pirmojoje tragedijos dalyje btent meil Faustui tampa vienu i
daugelio ingsni visuotinio painimo link. Taiau ilt, kupin aistros jausm Margaritai jam, atskalnui, deja, nepakanka, jis trokta vis
daugiau ir daugiau nauj potyri: Ir a geidiu vis pomgi nauj / Ir nestengiu meile pasisotint. Fausto bendrininkas Mefistofelis aiposi i
toki jo sieki. Jis mog velgia kaip silpn btyb, kuri nepajgt per savo trump gyvenim visk suprasti bei painti: Tokie menki tie
ems padarai, / Jog netgi gaila, kad yra jie gim. Tik antros tragedijos dalies pabaigoje Fausto (jau imtameio mogaus) poiris savo
tikslus pasikeiia: jis atsispiria Mefistofelio daromai takai ir suvokia, kad mogus visko painti negali: mogau, ne visk tu gali. Faustui
svarbiausiu tampa kilnus darbas dl kit gerovs, o ne savo nor patenkinimas: Taip tarp pavoj, nuolat trisiant uoliai, / ia augs vaikai,
gyvens tvai ir sens senoliai. Taigi, siekdamas visuotino painimo, Faustas atrado tikrsias vertybes svarbu ne tikslas, o kelion iki jo,
svarbu gyventi prasmingai ne tik dl savo, bet ir dl kit gerovs.
Kontekstai
J.V. Gt kaip ir pats Faustas buvo isilavins mogus, baigs medicinos, chemijos, filosofijos, teiss, teologijos mokslu, domjosi
alchemija.

Faustas buvo Renesanso pasaulira gyvenatis mogus, o J.V. Gt ra Apvietos laikotarpiu, kai buvo griamasi Renesans ir antik.
Fauste randame Antikos, Biblijos, Vidurami, Renesanso, Romantizmo idj.
Faustas - tikra asmenyb gyvenusi Viduramiais.
vietimo epochos pabaigoje pasidaro svarbu ne tik mokslas bet ir painimas per jausm, k ir bando parodyti Gt.

Citatos
Patirt palaim, aitr skausm,/ Pasisekimo ir kartlio jausm.
Tie pergamentai! Argi jie venta versm,/ Kad amiams trokul galt numalinti?/ Ar gali atgaivinti siel mintys,/ Netryktanios i jos
paios gelms?
Ko ten tiktis - meils ar kanios,/ Ar apskritai kas nors k nors ten reikia,/ Ar skirias ten virus nuo apaios.
Tiek sukaupiau savy, taiau / Likau kvailys kaip ir anksiau.
Atsiadjau abejoni, skrupul vis, / Ir man nei pragaro, nei velnio nebaisu, / Bet kas i to, jei diaugsmo nerandu.
aukiuosi dvasios paspirties, / Kad man atvert paslaptis bties.
Patiriau, kaip man tampa painus / Daikt vidinis sryis painus, / Pasaulio pagrindus ir prieastis ivysiau, / O ne tuiai odynus
knisiau.
Tuiai viliesi vien protu / Tuos enklus magikus aprpti.
Kada suvoksiu a, kas gldi gamtoje?

Adomas Mickeviius (Romantizmas, XIX a.)


Krybos temos

Meil tvynei

sipareigojimas tvynei

mogaus ir visuomens netobuluma

Skriauda

mogaus dora

mogaus santykis su kitu mogumi

Socialinis teisingumas

Gyvenimo prasms paiekos

Gyvenimo pilnatv

Mirtis/Netvarumas

Savs paieka ir painimas

Laims svoka/paiekos

Jauno mogaus siekiai

Meil

Gerumo teigimas

mogaus orumas
Asmens vieniumas
Moters tema
Lidesio tema

mogaus santykio su kitu mogumi tema A. Mickeviiaus kryboje


Adomo Mickeviiaus kriniuose, pavyzdiui, poemoje Vlins ir eilratyje Romantika, ryki mogaus santykis su kitu mogumi tema.
iuose kriniuose centru tampa mylintys ir kit skriaudiami mons. Btent pastarieji ir j luominiai santykiai su pranaesniais Romantizmo
laikotarpiu buvo aktuali visuomens tema, nes romantikai siek keisti sustabarjusias visuomens gyvenimo normas. Buvo laikomasi
nuostatos, kad mogus turi elgtis mogikai, taip, kaip jis nort, kad su juo elgtsi. moni brolybs ir lygybs idj ikl Masonai taip pat
j nagrinjo ir Adomas Mickeviius savo poemoje Vlins. Poemos veikjo pono pomirtin kania skatina atsivelgti skirting luom
atstov santykius. Ponas neranda ramybs, nes su savo darbininkais, baudiauninkais, elgsi nemonikai, juos mu ir marino badu. Tad A.
Mickeviius savo krinyje suformuoja teising, mogik ir draugik santyki maksim: Kas nebuvo mogum niekados,/ tam mogus ir
padti negali. Socialin atskirtis dar tak ir Vlini IV dalies pagrindiniam personaui. Poemos herojus Gustavas pamilo socialiai sau
nelygi mergin Maril, kuri j atstum dl luominio prestio ir turtinio iskaiiavimo. Grai j draugyst virto vieno i j dramatika kania.
Gustavas tapo nerimstania saviudio vle, kuri kiekvienais metais grta gimtsias vietas ir igyvena jausm audr. Jis kaltina Maril,
siunia jai prakeiksmus, taiau suvokia, jog kaltinimai kyla tik i kanios ir meils, tad puoselja vilt su ja susitikti rojuje: Mums ateity
abiems bus linksma ir viesu, A prisiartinsiu, kedensiu plaukus jai,/Sumiiu su kvapu ir uvaldysiu j,/ Ir bsiu danguje! Gustavo istorija
biografikai artima paties A. Mickeviiaus asmenybei. 1820 met vasar A.Mickeviius leido atostogas Naugarduke, kur rinko mediag savo
poemai. Ten jis susipaino su savo bendraame Marija Veresiak, vis draug vadinama Marile. Po j painties Maril itekjo u grafo ir
paliko krjo irdyje gil pdsak. Jog meil ryys, jungiantis mones ir nepaleidiantis j irdi net po mirties, matome ir A. Mickeviiaus
eilratyje Romantika. Karus ir Jonel siejo stipri meil. Jie buvo susieti tokiais stipriais emociniais saitais, jog net po Jono mirties Karus
matydavo jo vl, jausdavo savo Jonel alia. Eilratyje pabriamas dvasinis mylimuosius siejantis ryys, kuris galina matyti savo mylimj
dvasios akimis jo netekus: Taip ji bernel savo myluoja,/ Vejasi j, aukia, krinta;/ Skausmo riksm igirdus apstoja/ moni sugujs
tuntas, Tikjimas, jausmas sako daugiau man/ Nei akys moksliniaus ar stiklas. Taigi Adomo Mickeviiaus kriniai kalba apie pagarb ir
meil kitam mogui, todl juose veikjai vienaip ar kitai igyvena dl i jausm nebuvimo ar netekimo.
Kontekstai
Romantizmas turjo takos visuomens gyvenimui. Buvo vertinamos dvasins vertybs. Ikeliamas nuoirdumas, mogikumas, tyrumas ir
meil. Romantizmas ikl emocij, tapo svarbs jausmai, ryys. mogus gilinasi per jausmus,kad suprastu ne tik save, bet ir kitus,
pasisemtu patirties.
Autorius igyveno skaudi irdies dram jo mylima Maril Vereiak itekjo u turtingo grafo L. Putkamerio.
Citatos
Ar jau naktis? Tu ia, Joneli!/Ak! Ir numirs myli!/Eik, pamau, n odelio/Pamotei, slinkis ion tyliai! ( Romantika)
Veltui maisto sau maldauji,/Veltui, pone, elgetauji:/Mes, peldos ir varnai,/Tau itikimai tarnavom,/Mus badu numarinai,/Mes sulesim
maist tavo./Mes, pavirt vanagais,/Imald atimsim it. (Vlins)
Pasimiau a j, t ak, draugus /Bejausm, dar geriau nei su jausmais mogus./Ji aaras manas ir lides suprato./Ji vienas draugas
man i didelio j rato. (Vlins)

Antanas Baranauskas (Romantizmas, XIX a.)


Krybos temos
Meil tvynei
Asmuo ir gamta
Tauta ir gamta
Skriauda
mogus ir visuomens netobulumas
Dvasinio pasaulio turtingumas
Lidesio tema
sipareigojimas tvynei
Tikjimas/Dievas
Asmens ir gamtos ryys Antano Baranausko poemoje Anyki ilelis
Lietuvi romantizmo atstovas poetas Antanas Baranaskas poemoje Anyki ilelyje subtiliai ir jausmingai atskleidia gamtos ir asmens
paralel. Gamtos apraymuose ryki romantin tradicija, Anyki ilelio gamtos vaizdas subjektyvus : gamta ne stebima, taiau
igyvenama, nebesijauia rib tarp iorinio ir vidinio pasaulio. Buvusio miko grois atkuriamas pasitelkus visus jutiminius pojius, tie
pojiai susiejami su subjekto igyvenimais ir apmastymais, nukelianiais pagonik miko praeit. Lietuviams ilelis tada buvo kaip venta
vieta, kurioje jie galdavo pabti su savimi, grtis miko groiu, kuris adino krybines idjas: I to ventos pajautos, i to giesms imas.
Poetizuodamas Anyki ilelio gro poetas iauktino ne tik mik, bet ir lietuv, sugebant taip giliai jausti ir nusakyti gamtos vaizdus.
Antano Baranausko apraytas Anyki ilelis yra personifikuojamas, gyvas jauiantis ir igyvenantis lietuvio dramatizm, jis prabyla kaip
asmuo kalba, meldiasi, lidi ir laukia, o taip pat guodia lietuv bei suteikia sielos ramyb: Danai mike lietuvis ko verkia, neino/ tik
junta daniausiai, kad irdis neskaudia. Mikas lietuv praturtina ne tik dvasikai, bet ir suteikia jam vis sunkiam, pavyzdiui, baudiavos
periode, reikaling aliav pragyventi: I karn davs vyas dl ms autuvo/ Ir nei akels dykai neprauvo. Gamtos ir asmens tema taip
pat yra artima ir paiam Antanui Baranauskui. Poetas nuo pat maens buvo suaugs su pasakika gimtj Anyki gamta, jis mokjo j
stebti, mgdavo j aprainti. Gamta buvo jo pagrindinis krybos altinis bei sielos atrama. Taigi gamta Anyki ilelyje nra lietuvi
tautos gyvenimo fonas, jis yra svarbi jo gyvenimo dalis.
Kontekstai

Lietuvi literatrai "Anyki ilelis" - pirmoji romantin poema, kurioje girios, medio vaizdiai iaugo romantin laisvo gyvenimo
simbol.

Tai pirmosios lietuvi poezijoje uuominos apie kaimo mogaus dvasin turtingum, apie jo krybines galias, dvasines vertybes.

A. Baranauskas pirmasis lietuvi poezijoje prabilo apie gamtos ir mogaus dvasinio turtingumo ryius.

Anyki ilelio dramatika istorija, siekia pagonybs laik ventsias girias, ir baigiama carini pareign savivals aktu.

I A. Baranausko dienorai matyti, kaip jis nuo pat vaikysts mgo gamt. Jo dienoratyje apraoma kiekvieno mnesio gamta.

Baranausko suaugimas su savo gimtuoju kratu, liaudies bei jos dvasins kultros meil turtino poetin talent ir Baranausk galino
sukurti labai idjikus ir menikus krinius.

Citatos

Ai bdavo bdavo i ms ilelio/ Didiausio patogumo, graaus ramumlio!/ tas visas ramumas po lietuvi dias, / Lyg lygumoj
vjelis po oleles trias.

Mikas moni pasgails, rasa apsiverks,/ Auktas savo virnes debesin merks/ Ir suuks: Broliukai, ginkits nuo bado!?/
Palaiminta toj ranka, k kirv irado

Nes velnias akmen didumo kaip gryios,? Ir sudauyt norjs Anyki banyios<...>/ Bet kaip tik ivyds/ uolyn pavst ir
gaidys pragyds,? Tuoj i nag paleids ir smlin mus:/ <...> Paskum ant jo lietuviai dovanas kren,/Kad dievai apsaugo ir dengia, ir
peni.

Jonas Maiulis-Maironis (Romantizmas, XIX a.)


Krybos temos

Tauta ir gamta

Meil tvynei

Laisv

Tautin tapatyb

sipareigojimas tvynei

Asmuo ir gamta

Asmuo istorijos/politikos verpetuose

Gyvenimo prasms paiekos


Tauta ir gamta Maironio kryboje
Romantizmo epochos autoriaus Jono Maiulio Maironio eilrai rinkinyje Pavasario balsai gamta ir meil tvynei yra neatsiejamos
temos. Maironio gamtoje galima pastebti ups, audr, ledo, miko, pavasario bei daugelio kit gamtos vaizd motyv, kurie glaudiai siejasi
su Lietuvos istorija, tautiniu pabudimu bei paiais lietuviais. Tautin pabudim iame rinkinyje simbolizuoja pavasaris, kurio grois reikia
viesesn rytoj. Tai rodo eilratyje Jaunoji Lietuva esanti pavasario bei atgimstanios Lietuvos paralel: Grau kai pavasaris griaudamas
led,/Paadina gamt skaisiais spinduliais;/Grau kai didvyriai myldami veda/Tvyn naujais atbudimo keliais! Taip pat Pavasario
balsuose gamta atspindi begalin lietuvi nor kovoti u savo tvyn. Tam naudojami ups, audros, aibo motyvai, tai galime pastebti
eilratyje Nebeutvenksi ups: Nebeutvenksi ups bgimo <...> nebesulaikysi naujo kilimo. Dar vienu simboliu Maironio poezijoje
tampa giria. Ji yra sugretinama su paiais lietuviais stipri, usidariusi savyje ir pati viena kovojanti su skausmu: Bet alioji kaip lietuvis
<...> Neatdengs skaudios krtins. Lietuvos senov taip pat neatsiejama nuo gamtos. Savo eilratyje Milin kapai Maironis protvius
gretina su snaudianiais tamsiais mikais: Kur lygs laukai,/Snaudia tamss mikai,/Lietuviai barzdoiai dmoja. Istorijos ssaj su gamta
galime velgti ir eilratyje Praeitis, kuriame kalbama apie lietuvi kovas su kryiuoiais, o ilgaam Nemuno tkm apraoma kaip i
vyki liudytoja: Nemuns mat kryiuoius, plieno ginklais apkaltus. Tautos ir gamtos apraikos Maironio kryboje atsirado ne iaip. Tam
takos turjo ne vien tuo metu vyravusios Romantizmo idjos, skatinusios auktinti tvyn, gamt bei klusios laisvs idj, bet ir asmenin
Maironio biografija. is autorius buvo itikimas savo aliai ir kalbai. Vos stojs kunig seminarij prisijung prie lietuvi nacionalinio
judjimo, avjosi lietuvi senove. Rayti apie gamt poet kvp nuostabus gimtins kratovaizdis, taip pat tam didels takos turjo jo
dstytojas A.Baranauskas, kurio dka Maironis pradjo brsti kaip poetas. Taigi, Lietuvos istorija, patriotizmas bei patys lietuviai tampa
savotikais vaizdios ir poetikos Maironio gamtos atspindiais. Pavasario balsai atskleidia dar i protvi pagoni kilus, neatsiejam

lietuvi tautos ry su gamta. Ups, audros, aibai, mikai bei kiti lietuvikos gamtos motyvai tampa lietuvybs simboliu, skatinaniu grtis
senov ir ginti savo kat taip, kaip tai dar ms narsieji protviai.
Kontekstai
Maironio krybai didel tak dar Lietuvos spaudos draudimas, vestas po 1863-1864m. sukilimo.
Poet stipriai veik Romantizmo idjos (kryboje auktinamas gamtos kultas, skelbiamos nepriklausomybs ir patriotizmo idjos,
idealizuojama gamta, daug simboli).
Jo krybos vaizduot veik gimtoji em, svajinga Nemuno ir Neries santaka, didinga Lietuvos praeitis.
Didysis poetas Krekenavoje gyveno ir kr vykstant I- ajam pasauliniam karui, tarp 1915 ir 1918 met.
Krybai dar takos to laikmeio lenk, rus poet darbai Antano Baranausko, Adomo Mickeviiaus, J. Kraevskio, J. Slovackio, Aleksandro
Pukino, Michailo Lermontovo.
Citatos

Mikas verkia didiagiri:/Baiss kirviai jas iskyn;/Verkia Lietuva didvyri:/J neprikelia tvyn.

atrija, tu senute meili,/Per tiek ami i aukto irjus!/Daug, oi daug apsakyti gali/Apie ms didius pranokjus.

Bet Dubysai emaii kalnai/Meilesni negu muis raudonos;/Jai svajojas tvai-milinai,/Kloja patal smiltys geltonos.

Oi neverk, matule, kad jaunas snus/Eis ginti brangiosios tvyns!/Kad pavirts kaip uolas giri puikus/Lauks teismo dienos
paskutins.

Krybos temos
Meil tvynei
Tautin tapatyb
sipareigojimas tvynei
Darbo etika
mogaus dora
Pasiaukojimas
Jauno mogaus siekiai

Vincas Kudirka (Realizmas, XIX a.)

sipareigojimo tvynei tema V. Kudirkos kryboje


Vincas Kudirka savo kryboje pabria sipareigojimo tvynei svarb. Jo supratimu sipareigoti tvynei reikia ne vien dirbti jos labui, bet
skatinti ir kitus mones vienytis, ugdyti bendruomenikum, puoselti lietuvyb. Toks jo poiris ireikiamas bene svarbiausiame jo
eilratyje Tautika giesm, kuris tapo Lietuvos himnu: Tegul dirba ant naudos tau ir moni grybs. Kitame jo eilratyje Labora
matome aik skatinim dirbti savo alies labui: Kol dega krtinj venta ugnis toji, <...> O, dirbk, idant neit ugnis ta ant nieko! Eilratyje
minima ugnis simbolizuoja patriotizm, o patriotizmas pareigoja mog dirbti dl savo tvyns. i ugnis vardinta kaip venta. I to matome,
jog Kudirkai Lietuva i ties daug reik. T matome ir i poeto biografijos. Nuo maens prisieks lenkikai kultrai, pams rankas pirmj
Auros numer, Kudirka pajuto sins grauat dl atsisakytos gimtos tautybs ir atsivert lietuvyb. Jo viduje siieb venta patriotizmo
ugnis. Poetas msi patriotins veiklos. Jis buvo vieno i pirmj lietuvik laikrai Varpas redaktorius. Jame buvo skelbiamos patriotizmo

idjos, monms buvo duodami kio patarimai. Pirmame Varpo numeryje ispausdintas eilratis tokiu pat pavadinimu yra tarsi auklys,
kvieiantis jaunuolius dirbti tvyns labui: Kas darbininkas ir kas dirbti gali, / Ant tavo balso prie darbo teimas! Taigi, V. Kudirka rod savo
sipareigojim tvynei tiek savo darbais visuomenei, tiek literatros kriniais, kurie iki iol kursto lietuvi patriotizm.
Kontekstai
V.Kudirka nuo maens buvo links lenkik kultr, bet paskaits pirmj ,,Auros numer, suprato, jog yra lietuvis. Po to jis savo
sipareigojim tvynei rod leisdamas laikrat ,,Varpas, kr Varuvos lietuvi student patriotin draugij Lietuva, sukr Lietuvos
himn.
V. Kudirka ra spaudos draudimo metais (1863-1904m.), savo darbais jis prisidjo prie lietuvi kalbos isaugojimo.
V.Kudirka buvo romantizmo, realizmo atstovas. Romantizmas Lietuvoje susijs su 1831 m. ir 1863 m. sukilimais, nacionalinio isivadavimo
kova. Romantikams bdinga rayti apie patriotizm, meil, sipareigojim tvynei.
Citatos
Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybs, / Tegul dirba ant naudos tau ir moni grybs.
Kol dega krtinj venta ugnis toji, <...> O, dirbk, idant neit ugnis ta ant nieko!

Jonas Bilinas (Realizmas, XIX-XX a.)


Krybos temos
Meil tvynei
sipareigojimas tvynei
mogus ir visuomens netobulumas
Atjauta
Skriauda
Sin
mogaus dora
mogaus santykis su kitu mogumi
Socialinis teisingumas
Laisv
Gyvenimo pilnatv
Laims svoka
Pasiaukojimas
Tikjimas/ Dievas
Heroizmas
Meil
Gerumo teigimas

Dvasinio pasaulio turtingumas


emdirbio gyvenimo vert/ etika
Asmens vieniumas
Moters tema
Lidesio tema

Moters tema J. Bilinos apysakoje Lidna pasaka


XIX-XX a. lietuvi raytojo psichologinio realizmo atstovo Jono Bilino apysakoje Lidna pasaka dominuoja moters tema. Pagrindin
apysakos veikja Juozapota vaizduojama beslygikai mylinti, rpestinga ir pasiaukojanti (kurti btent tok moters paveiksl autori paskatino
1906 met vasar besigydant Kaerginje sutiktas Juozapotos prototipas). Autorius net apysakos prakalboje, pavadintoje Baltuoju eliu,
moteriai ireikia graiausius padkos ir nuoirdumo odius, sukuria mylinios moters jo monos, meiliai vadinamos Ramta, - paveiksl.
Tai tarsi anga, kuria Bilinas siekia iauktinti pagrindin Lidnos pasakos heroj, jos morals normas, atskleisti begalin rpest ir ryt
siekiant surasti savo mylim vyr, dalyvaujant sukilime prie carins Rusijos valdi. Juozapota buvo pakirsta istorinio laikmeio tragizmo,
neteko jaunysts groio, taiau iliko itikima meilei, viliai bei atsidavimui. Krinyje apraomas nuoseklus moters laukimas (sina
baltarbius), nuojautos (krinyje jos irykinamos sapno motyvu), ugstanti ir vl pabundanti viltis, jog vyras sugr. Visa Juozapotos meil ir
atsidavimas vainikuojami jos ijimu savo vyro iekoti ir beprotybe suvokus, kad mylimo mogaus nebra. Taigi J. Bilinas, kaip psichologinio
realizmo atstovas, dmes skyr mogaus, iuo atveju moters, vidiniam pasauliui ir su tuo susijusioms uuojautos, meils ir jausmingumo
temos. ias moters savybes Lietuvos raytojas Jonas Bilinas Lidnoje pasakoje pabr siekdamas pavaizduoti ideal moters paveiksl,
rodyti, kad net istorins aplinkybs nepriveria jos apleisti savo vertybi bei morals norm.
Kontekstai
Jon Bilin skatino rayti spdiai, patirti 1906m. vasar besigydant Kaerginje, kurioje jis sutiko Juozapotos prototip. J. Bilinas
savarankikai studijavo gamtos ir visuomeninius mokslus i knygnei literatros. Tai j skatino kilti prie politin ir socialin neteisyb.
Akstin parayti dav 1906 m. stebimas revoliucijos atoslgis.
Apysakos prakalboje Baltasis elis randame Bilino savo monai (meiliai vadinamos Ramta) isakytus ypatingos meils odius.
Citatos
Juozapota mylinti savo vyr: Toksai neramumas danai j krimto, kad neinojo, varg, kur dtis: nakt nemiegojo, vietos sau negaljo
rasti, kaip apsiblausus vaikiojo.
Rpestinga: Kur dabar jisai, vargintojlis, po marg svietel trankos?.. gal alkanas ir apiplys? Nra kam jo paguosti, irdies nuraminti...

Juozas Tumas-Vaigantas (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a.)


Krybos temos
sipareigojimas tvynei
Asmuo ir gamta
Darbo etika

mogaus ir visuomens netobulumas


Skriauda
mogaus santykis su kitu mogumi
Socialinis teisingumas
Gyvenimo pilnatv
Laims svoka/paiekos
Dramatika pasirinkimo situacija
Jausmo ir proto kova
Pasiaukojimas
Meil
Gerumo teigimas
mogaus orumas
Dvasinio pasaulio turtingumas
emdirbio gyvenimo vert/etika
Asmens vieniumas
Moters tema
Lidesio tema
Asmuo istorijos/politikos verpetuose

Asmuo istorijos ir politikos verpetuose J. Tumo-Vaiganto apysakoje Dds ir ddiens


Vaiganto krinyje Dds ir Ddiens atsispindi istorijos ir politikos taka asmens gyvenimui. Krinyje irykja Vaiganto poiris, kad ne
tik Dievas yra pagrindinis emdirbio gyvenimo lmjas (k, pavyzdiui, savo poemoje skelb K. Donelaitis), o btent baudiavin santvarka,
istorins bei politins aplinkybs. Krinio heroj finansin ir dvasin padt bei sprendimus veikia priespaudos ir suvarym nata. Puikus to
pavyzdys tarp Severjos ir Mykoliuko meils stojs materialins padties klausimas, pastmjs j geresn visuomenin padt uimanio
Rapolo Geis glb. Skaitant krin iaikja, kad pats apysakos pavadinimas byloja apie meils ir eimos kaip vertybi nebuvim. ia d
ddmis ir ddienmis vadinami ne tie mons, pas kuriuos uvaiuosi, drsiai kalbsies, nakvyns ir vaii lauksi, o savotiki neapmokami
samdiniai, kuri kraujo ryys nebeturi reikms, gimins, tarp kuri stojusi susvetimjimo siena bendravim nuemina iki buitinio lygio.
Btent toki padt krinyje uima Mykoliukas savo brolio namuose jis neturi nei sau mielos vietos, nei eimynikos ilumos. Tai rodo, kad
bendravimas eimoje yra suprimityvjs, santykiai atal, o nuolatinis baudiavoje patiriamas vargas ir skurdas visai atitrauk moni
dmes nuo dvasini vertybi. Politini ir istorini vingi taka dar labiau paatrja antroje krinio dalyje, kurioje apraomi vykiai po
baudiavos panaikinimo. Severja isiadjusi meils dl saugumo jausmo atsiduria paradoksalioje padtyje, jos vyras Rapolas praranda savo
padt dvare ir lieka beturtis palieglis, kuriuo jai tenka rpintis. Tuo tarpu Severjos tvai linkj jai lengvesnio ir geriau aprpinto gyvenimo
tegaljo stebti, kaip j dukra rezignuoja susitaiko su skaudesnmis ir skurdesnmis aplinkybms. Taigi, senatvje Severja atsiduria
Mykoliuko vietoje - ji irgi vejama ddien. Taigi uaug ir suformuoti baudiavinje priespaudoje krinio herojai rezignuoja ir leidia
aplinkybms sprsti u juos.
Kontekstai
Juozas Tumas Vaigantas - vienas ikiliausi XIX-XX a. Lietuvos ratijos atstov. Priklauss neoromantik kultriniam judjimui, jis, kaip ir
dauguma io laikotarpio atstov, savo kryboje grsi praeit. Raytojo kryba telkiasi apie du probleminius centrus: lietuvi tautos bdo,
veikiamo baudiavins santvarkos, jos kultros prigimties apmstymus ir vienio mogaus jausm bei etini nuostat, aistr ir valios

susidrimus. Raydamas Vaigantas nevengia erti kritikos lietuvi tautai, jis irykina lietuviko kaimo bendruomens ydas, tokias kaip
nevalyvumas, tingumas ar veidmainyst. Taiau tarp daugybs lietuvnink yd, tarsi deimaniukai iba gerosios j savybs. Vaigantas ieko
ne mogaus be trkum, o tobulumo kiekviename asmenyje.
Citatos
Taip Mykolas iukta pamau pamau virto dde, tuo senovs eimos mogum avieniu, kurs aria, akja, visk dirba, dvar atlieka,
namie bern atstoja, tuo btinuoju kio inventorium, be kurio kis bt ne kis ir eimininkas gaut ieit elgetaut.
Kasdienis prastas valgis, truputis audimo ir kaili gdai prisidengti.

atrijos Ragana (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a.)

Moters tema
mogaus santykis su kitu mogumi
Jausmo ir proto kova
Pasiaukojimas
Tikjimas/Dievas
Mirtis/Netvarumas
Atjauta
Meil
Gerumo teigimas
Dvasinio pasaulio turtingumas
Asmens vieniumas
Lidesio tema

Moters tema atrijos Raganos kryboje


Marijos Pekauskaits atrijos Raganos apysakoje Sename dvare viena svarbiausi moters tema. iai autorei bene geriausiai i lietuvi
neoromantik pavyko atskleisti XIX a. dvaro moters portret. Apysakoje atsispindi iai srovei itin bdingas bruoas gilinimasis mogaus
vidinio pasaulio, o iuo atveju btent moters, problemas. Pagrindins io krinio herojs mamats asmeniniai igyvenimai, vargai bei
sielos reikalai, tampa visos apysakos centru. Krinyje yra analizuojami moters santykiai su vaikais, vyru bei paia savimi, ikeliamas
mamats dvasingumas bei pasiaukojimas. Didelis dmesys krinyje skiriamas mamats, kaip motinos vaidmeniui. i moteris savo meil
pirmiausia skiria vaikams, moko juos dorovs princip, skiria vis savo rpest bei ilum. Motinai be galo svarbu, kad jos vaikai uaugt
dorais monmis, tikt Diev, padt silpnesniems bei mokt pasiaukoti . Tai puikiai rodo scena, kurioje mamat skatina Irusi atiduoti
savo graiausi jupel mirusiai Kazelei: Jei atiduosi, ilgam paliks tau atminimas, kas savo draugei nepagailjai to, kas tau buvo graiausia.
Mamatei vaikai vieninteliai mons, kuriems ji atveria savo siel, laiko savo paios atspindiu: Kartais atidarau savo siel vaikams, Bet
vaikai tai juk a pati. ioje apysakoje motina be galo vaizdiai vaikams pasakoja apie mirt, kuri palygina su kokono virtimu drugel, tik
iuo atveju kokonu tampa suvarytas, blankus mogaus gyvenimas emje, o drugeliu isivadavusi i kno, laisva ir atvira vis svajoni
isipildymui siela. i scena taip pat ikelia mamats dvasingum, kur galime velgti ne tik jos pomirtinio pasaulio idealizavime, bet ir
pomgiuose. i dvaro moter be galo traukia poezija, dail, muzika, bei knyga. Visi ie pomgiai padeda mamatei pabgti kit tikrov ir
nors trumpam pamirti visus j slegianius rpesius: Svaiginuos poezijos burtais, gyvenu kartu su jos herojais ir umirtu visk, visk...,

Koks gris man ta graioji muzika! Juk nieko daugiau negirdiu, nieko daugiau... Taip pat mamat be galo avi sapn pasaulis, ji mgsta
sapn lyginti su tikrove, praeitimi bei mirtimi. Dienoraio raymas dar vienas mamats dvasingumo rodymas. Tik popieriaus lapui i
moteris atskleidia visus savo asmeninius igyvenimus, ia ji isako mintis, kuri nedrsta itarti garsiai, ilieja vis savo lides bei
nuoskaudas: Kodl nepasakyti ia, kur kalbu pati su savimi to nutarimo prieasties? Taigi, apysakoje Sename dvare atrijos Ragana
atskleidia pagrindines dvasingos moters problemas ir be uuolank aprao jos gil vidin pasaul, kuris ir tampa viso krinio centru.
Kontekstai

atrijos Raganos krybai didels takos turjo neoromantizmo idjos, kurioms bdingi sapno ir pasakos motyvai, gilinimasis mogaus
vidinio pasaulio problemas, tikjimo, Dievo problematika.

Marija Pekauskait buvo kitonika, iskirtin asmenyb.

atrijos Ragana gyveno sename dvare, buvo jo bajorait, taiau iliko labai paprasta.

Marija Pekauskait buvo be galo rpestinga bei kilni moteris - rpinosi idik blaivybs draugijos nam statyba, usim labdara.

Marija visuomet stengsi apriboti savo poreikius, kad tik galt k nors suelpti tiem, kam to labiausiai reikjo.

atrijos Ragana labai myljo vaikus, subr j draugijl bei banytin chor, kr vaik bibliotek, reng mokykl kaimo vaikams,
globojo vienos neturtingos eimos berniuk, rm jo studijas VDU ir Belgijoje.

Raytoja be galo mgo skaityti, muzikuoti, domjosi religiniu gyvenimu, ra dienorat.


Citatos

Rodos man vis, kad tikras paaukimas buvo tas, kur kitsyk norjau pasirinkti - gailestingosios sesers.

Tuomet imu plunksn ir raau tuos lapelius. Tai pasikalbjimas su savimi.

Myliu dainas, pilnas poezijos, aar, ilgesio.

<...>mano vaikai<...>visos tos mano brangiausios galvels, visos tos mamos sielos sielels.

Kokia stebuklinga yra sapn alis! Paslaptingas, nevelgiamas pasaulis.

imt kart beveliju pati dirbus, negu vertus kitus, imt kartu beveliju nevalgius pati, negu skaiiavus ksnius kit.

Kaip knas oro, taip mano siela trokta groio, reikalauja dails.

<...>kartais a pati negaliu tikrai pasakyti , ar k esu girdjus ir maius bebuddama, ar sapne.

Viskas ia, emje, tik sapnas, o tikrenyb ne ia. Aminojo umigimo valanda tai pabudimo valanda.

Vincas Krv-Mickeviius (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a.)


Krybos temos
Meil tvynei
sipareigojimas tvynei
mogaus ir visuomens netobulumas
Gyvenimo pilnatv
Dramatika pasirinkimo situacija
Jausmo ir proto kova
Heroizmas

Meil
Imintis
mogaus orumas
Moters tema
Asmuo istorijos/politikos verpetuose
Valdovo drama

Jausmo ir proto kova V. Krvs dramoje Skirgaila


Viena pagrindini V. Krvs istorinje dramoje Skirgaila kuriamo herojaus Skirgailos tragizmo prieasi yra jo nuolatin jausmo ir proto
kova. Nesugebjimas suderinti to, ko nori ir kur link krypsta paties valdovo irdis, su valdovo pareiga priveria j nuolatos abejoti dl jo, kaip
valdovo ir kaip mogaus, pasirinkim. Kaip bdinga ir kit neoromantizmo atstov krybai, iuo laikotarpiu sukurtoje dramoje vyrauja tautin
tematika, griamasi istorij. Skirgailoje vaizduojama istorin lietuvi padtis yra labai artima realiai XIVa. pab. Lietuvoje vyravusiai
padiai. XIVa. pab. Europos kultros lygis buvo apibdinamas kaip universitet kultra, taiau Lietuva tuo metu dar buvo pagonika alis,
kurioje nebuvo rato, taigi vienintelis kelias Lietuvai buvo priimti krikionyb, k tikrasis valdovas ir buvo priverstas padaryti. V.Krvs
Skirgaila pirmoji klasikin lietuvi tragedija, apimanti vien svarbiausi tem, politin religin konflikt tarp Lietuvos ir Lenkijos kryiuoi
ordino, norinio Lietuvos krikto. ia autorius valdov parodo kaip Lietuvos likimo nulmj. Skirgailai tenka sunkus udavinys rinktis tarp
krikionybe prisidengusi prie, kurie ksinasi Lietuvos emes, ir tarp savo tvynaini, vaidil, ginani senj lietuvi tikjim
pagonyb, paproius bei tradicijas. Skirgaila nori savo monms gero, taiau neino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais griaudamas
sisenjusias gyvenimo normas atnea monms daug sukrtim ir nepasitenkinimo: A visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. K a
manau, kad gera yra, visuomet pasirodo, kad pikta. Nors paties Skirgailos irdis linksta pagonybs ir senj diev link, taiau atriu protu
pasiymintis valdovas (Valdovas a, o ne brolis) turi pasirinkti tai, kas geriausia jo aliai kritikai vertinamos krikionybs primim ir
tokiu bdu neleisti prieams toliau ksintis Lietuv. Visame krinyje Skirgailai tenka sprsti jo aliai svarbius klausimus, susijusius su jos
ateitimi. O negaljimas suderinti i klausim sprendim su tuo, k jis jauia kaip mogus, ir tuo, k galvoja kaip geras valdovas, j priveda
prie numogjimo ir moralinio pralaimjimo.
Kontekstai
V.Krv, kaip ir Skirgaila, buvo prietaraujanti, svyruojanti bei abejojanti asmenyb.
Daugelis V.Krvs veikj iskirtins asmenybs, troktanios gyventi kitaip, negalinios prisitaikyti prie gyvenimo.
V.Krv domjosi Lietuvos istorija ir tautosaka.
Vaigantas piktinosi, kad dramoje Skirgaila" auktinama pagoni ideologija, o krikionyb eminama, kiti, kad ir vokietis Keleris yra
patrauklus herojus, o lietuvis Skirgaila - atstumiantis.
Kostas Korsakas, Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas Skirgail pripaino pasaulinio lygio dramos veikalu.
Skirgailoje" yra deheroizuojama ir istorija, ir pagrindinis veikjas.
Vaizduodamas dramatikose aplinkybse atsidrusius herojus, kurie atkakliai siek savo tikslo, V. Krv adino uguitos tautos moni
pasitikjim savimi.
Citatos
Matysim kas daugiau gali, tavo dievas ar Lietuvos valdovas.
A visuomet noriu gero, bet neinau, kaip tai pasiekti.

A myliu tuos, kurie gyvena ten, mikuose ir laukuose, ir sunkiai vargsta, kaip tu visuomet man esi saks, bet gal todl ir myliu, kad j
nepastu. Juk jie turi bti tokie patys kaip a ir tu.
Patsai a usidarysiu paveldtoje i tvo pily, kad nematytau ir negirdtau nieko...
A visuomet klysdavau.
Bijau, kad vl klystu.

Balys Sruoga (Modernizmas, simbolizmas XX a.)


Krybos temos
Meil tvynei
sipareigojimas tvynei
mogaus ir visuomens netobulumas
Skriauda
mogaus santykis su kitu mogumi
Socialinis teisingumas
Laisv
Mirtis, netvarumas
Jausmo ir proto kova
mogaus orumas
Asmens vieniumas
Asmuo istorijos/ politikos verpetuose
Valdovo drama
Valdovo drama Balio Sruogos dramoje Milino paunksm
Balio Sruogos dramoje Milino paunksm dominuoja nelaimingo valdovo tema. Dramos pagrindinis personaas - valdovas Jogaila, kuris
blakosi tarp proto ir jausm. Jis myli savo tvyn Lietuv, taiau dl politins gerovs yra priverstas likti Lenkijoje, kurioje juo nra
pasitikima, nes jis valdovas svetimalis. Jogaila jauiasi nereikalingas, svetimas ir nemylimas karalius: Karalius ukurys! Ir jo pasogas /
Priklauso Lenkijai uu pastog! Taip pat Jogaila vidin dram igyvena ir dl jo nemylinios monos karaliens Sofijos. Ji apsupta gerbj,
nelaimingai itekjusi, sivlusi vairias intrigas ir nemylinti savo vyro. Jogaila tai puikiai supranta, todl jauiasi labai vienias: Net meils
diaugsmas, dovana moni,/ Nebuvo lemta man paint gyvenant! Jogaila igyvena dram ir dl savo pusbrolio Vytauto. Dramoje
atskleidiamas istorikai tikslus Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dl Lietuvos kunigaikio Vytauto karnavimo. is karnavimas Lietuvai bt
leids isilaisvinti i Lenkijos takos, todl Lenkijos bajor ir dvasininkijos Jogaila yra priverstas prieintis Vytauto karnavimui, jam kenkti.
Jogaila neturi pasirinkimo laisvs, todl jauiasi lyg kalinys: Kas yr kaljimas? Neino niekas./ Gyvenimas kaljimas. Teisyb. Taigi, B.
Sruogos dramoje Milino paunksm valdovas Jogaila yra priverstas atsisakyti asmenins gerovs, bti atskirai nuo savo tvyns Lietuvos
atlikti savo kaip valdovo pareigas bei jaustis vienias. ie veiksniai dramoje lemia valdovo vidin dram.
Kontekstai

1930 m. Lietuvos visuomenei minint Vytauto Didiojo mirties 500 metines, paskelbiamas istorins dramos konkursas, taigi B. Sruoga
parao dram Milino paunksm
Parayti krin j paskatino ir teatriniai umojai.
Paiam autoriui labiau rpjo ne konkrets vykiai, o vidinis mogaus pasaulis, igyvenimai. Taip pat jam rpi visi istorijos ukulisiai:
intrigos, smokslai.
B. Sruoga labai domjosi Lietuvos istorija, taip pat tak jam dar ir mona bei draugai istorikai.

Citatos
Ne karna man guli ant galvos,/ Bet gda. ems slegianti tauta.
Net meils diaugsmas, dovana moni nebuvo lemta man paint gyvenant!