VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS
FINANS IR DRAUDIMO KATEDRA

A. K. PETRAUSKIEN

APSKAITA BIUDETINSE STAIGOSE

Mokomoji knyga

Vilnius
2003

PRATARM
Finans ir kit studij program studentai studijuodami Apskaita biudetinse staigose
dalyk susiduria su dideliais sunkumais iekodami btiniausios literatros. Vadovli ar kitoki
mokymo priemoni apskaitos biudetinse staigose klausimais beveik nra, todl siekdama
upildyti i sprag parengia mokymo knyg. Rengdama mokymo knyg istudijavau iuo metu
galiojanius Lietuvos Respublikos statymus, Vyriausybs nutarimus, Finans ministerijos ir
savivaldybi sakymus, potvarkius ir kitus norminius aktus bei ir vairi biudetini staig
praktinio darbo patirt. ia knyga nepretenduoju apskaitos biudetinse staigose metodologijos
krj gretas.
Pagrindinis mokymo knygos tikslas - padti studentams studijuojant apskaitos biudetinse
staigose tvark.
Mokymo knygoje Apskaita biudetinse staigose pateikiu tokias temas:
1. Biudetini staig ilaid smatos vykdymo buhalterins apskaitos darbo organizavimas
2.Finansavimo, pinigini l ir ilaid apskaita
3.Biudetini staig vykdomi atsiskaitymai ir j apskaita
4 Ilgalaikis turtas ir jo apskaita
5. Trumpalaikis turtas ir jo apskaita
6. Atsargos ir j apskaita
7. Materialini vertybi inventorizacija
8. Kitos los
9. Biudetini staig atskaitomyb
i mokymo knyga skirta pradedantiesiems studijuoti apskaitos biudetinse staigose tvark,
todl nevengiau svok ir terminologijos paaikinim ir pridjau dokument naudojam
biudetinse staigose pavyzdius.
Su pagarba studijuojantiems apskait biudetinse staigose
mokymo knygos autor

TURINYS
1 tema. Biudetini staig ilaid smatos vykdymo buhalterins apskaitos darbo
organizavimas .................................................................................................................................... 5
1.1. Biudetins staigos ir j steigimo tvarka................................................................................. 5
1.2. Asignavim valdytoj teiss ir atsakomyb ............................................................................. 7
1.3. Biudetini staig buhalterij darbo organizavimas ............................................................... 8
1.4. Apskaitos dokumentai ............................................................................................................ 10
1.5. Biudetinse staigose taikoma apskaitos tvarka.................................................................... 17
1.6. Memorialin orderin apskaitos forma................................................................................... 18
1.7. Didioji knyga, jos pildymo tvarka ........................................................................................ 19
1.8. Ilaid smat vykdymo balansas .......................................................................................... 20
1.9. Biudetini staig pavyzdinis sskait planas ...................................................................... 23
2 tema. Finansavimo, pinigini l ir ilaid apskaita ............................................................... 27
2.1. Biudetini staig ilaid smatos ........................................................................................ 27
2.2. Biudetini staig ilaikom i valstybs biudeto finansavimo tvarka ............................... 28
2.3. Tiesioginis finansavimas i valstybs biudeto ...................................................................... 28
2.4. Biudetini staig ilaikom i savivaldybi biudet finansavimas ................................... 29
2.5. Pinigini l ir ilaid apskaita............................................................................................ 30
2.6. Kasos operacijos ir j apskaita ............................................................................................... 34
2.7. Kitos pinigins los ir j apskaita ......................................................................................... 38
2.8. Kasins ir faktins ilaidos ir j apskaita................................................................................ 39
3 tema. Biudetini staig vykdomi atsiskaitymai ir j apskaita .............................................. 42
3.1. Atlyginim nustatymo tvarka biudetini staig darbuotojams............................................ 42
3.2. vietimo staig darbuotoj darbo apmokjimas ................................................................... 43
3.3. Valstybs tarnautoj darbo apmokjimas............................................................................... 44
3.4. Darbo umokesio apskaiiavimas......................................................................................... 47
3.5. Ligos paalpa .......................................................................................................................... 52
3.6. Iskaitymai i darbo umokesio............................................................................................ 54
3.7. Darbo umokesio mokjimo tvarka...................................................................................... 61
3.8. Darbo umokesio sintetin apskaita ..................................................................................... 62
3.9. Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis .............................................................................. 64
3.10. Atsiskaitymai u trkumus ................................................................................................... 68
3.11. Tiksliniai atsiskaitymai......................................................................................................... 69
3.12. Kiti atsiskaitymai.................................................................................................................. 70
4 tema. Ilgalaikis turtas ir jo apskaita ........................................................................................... 72
4.1. Ilgalaikis turtas ir jo apskaitos udaviniai .............................................................................. 72
4.2. Ilgalaikio turto analitin apskaita ........................................................................................... 73
4.3. Ilgalaikio turto sigijimas ir jo apskaita .................................................................................. 74
4.4. Iperkamosios nuomos bdu sigytas ilgalaikis turtas............................................................ 76
4.5. Ilgalaikio turto nusidvjimo apskaita.................................................................................... 78
4.6. Ilgalaikio turto nuraymas ...................................................................................................... 79
4.7. Finansinis turtas...................................................................................................................... 81
5 tema. Trumpalaikis turtas ir jo apskaita.................................................................................... 82
6 tema. Atsargos ir j apskaita....................................................................................................... 86
6.1. Gaminiai ir produkcija............................................................................................................ 87
6.2. Mediag ir maisto produkt apskaita.................................................................................... 88
7 tema. Materialini vertybi inventorizacija .............................................................................. 92
8 tema. Kitos los............................................................................................................................ 97

8.1. Biudet los specialiosios programos ................................................................................. 97

8.2. Pavedim los ....................................................................................................................... 99
8.3. Depozitai................................................................................................................................. 99
9 tema. Biudetini staig atskaitomyb.................................................................................... 100
9.1. Sskait udarymas met pabaigoje..................................................................................... 100
9.2. Biudetini staig atskaitomybs sudtis............................................................................ 101
Literatra ....................................................................................................................................... 103

1 tema. BIUDETINI STAIG ILAID SMATOS VYKDYMO

BUHALTERINS APSKAITOS DARBO ORGANIZAVIMAS
1.1. BIUDETINS STAIGOS IR J STEIGIMO TVARKA
Biudetin staiga yra savo pavadinim turintis vieasis juridinis asmuo, visikai arba i dalies
ilaikomas i valstybs arba savivaldybi biudet asignavim ir taip vardytas jo steigimo
dokumentuose, kuris gali savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas, taip pat bti iekovu arba
atsakovu teisme.
Biudetins staigos steigiamos tam tikroms valstybs funkcijoms vykdyti.
Biudetines staigas pagal valstybs vykdomas funkcijas galima suskirstyti :
1. Bendras valstybs valdymas:
Lietuvos Respublikos Prezidentra, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos
ambasados ir atstovybs usienyje, valstybs finans ir mokesi staigos, apskrii virinink
administracijos, savivaldos institucijos ir kitos valdymo staigos.
2. Krato apsauga:
Karins mokslo staigos, kariniai batalionai, savanorikoji krato apsaugos tarnyba,
motorizuota pstinink brigada ir kitos karins staigos.
3. Vieoji tvarka ir visuomens apsauga:
Policijos komisariatai, pasienio policija, priegaisrins apsaugos tarnybos, teissaugos
institucijos, pataisos darb kolonijos, kaljimai ir kitos staigos.
4. vietimas:
Ikimokyklinio ugdymo staigos, bendrojo lavinimo pradins ir vidurins mokyklos,
internatins mokyklos, profesins mokyklos, auktesniosios mokyklos, kolegijos, auktosios
mokyklos, kvalifikacijos klimo staigos.
5. Sveikatos prieira:
Valstybs asmens sveikatos prieiros biudetins, valstybs visuomens sveikatos prieiros
staigos, mokslo institucijos ir kitos sveikatos prieiros staigos.
6. Socialin apsauga, globa ir rpyba:
Globos ir rpybos staigos, seneli globos namai (pensionai), staigos, globojanios negali
turinius asmenis, kitos globos ir rpybos staigos.
7. Sveikatingumas (sportas), rekreacija, kultra:
Sportinink rengimo centrai, bibliotekos, muziejai, parod sals, kino studijos, teatrai,
vieosios informacijos institucijos, religins bendruomens ir kt. staigos.
8. ems kis, mikininkyst, uvininkyst ir veterinarija: Nacionaliniai parkai, Veterinarijos
tarnybos ir kt.

Biudetins staigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos

Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos
biudeto sandaros, Lietuvos Respublikos biudetini staig statymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarimais, Lietuvos Respublikos finans ministerijos sakymais, kitais teiss aktais,
biudetini staig steigimo dokumentais.
Biudetin staiga gali bti steigiama, jeigu tam tikslui yra numatyti asignavimai valstybs
biudete arba savivaldybi biudetuose.
Biudetin staiga laikoma steigta nuo jos registravimo juridini asmen registre. Steigimo
dokumentas yra teisinis dokumentas, jame nurodyta:
1. staigos pavadinimas;
2. staigos teisin forma;
3. staigos buvein;
4. staigos veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis bei ris;
5. staigos vadovo pareigybs pavadinimas ir jo kompetencija;
6. staigos steigimo dokument keitimo tvarka;
7. kitos statymo arba steigjo nustatytos nuostatos.
Biudetins staigos veikla pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo bdu.
Biudetins staigos gali bti pertvarkomos valstybs arba savivaldybs mones bei viesias
staigas.
Biudetin staiga privalo:
1. gyvendinti ir vykdyti steigimo dokumentuose numatytus udavinius ir funkcijas;
2. sudaryti ilaid smat patvirtintoms programoms vykdyti;
3. naudoti valstybs biudeto arba savivaldybi biudet asignavimus pagal nustatyt paskirt;
4. utikrinti valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto apsaug;
5. tvarkyti buhalterin apskait, sudaryti ir teikti buhalterin atskaitomyb ir mokti mokesius
statym nustatyta tvarka.
Biudetin staiga turi teis:
1.

turti sskaitas bankuose ir antspaud su savo pavadinimu;

2.

pirkti ar kitaip gyti turt, j valdyti, naudoti ir disponuoti juo statym nustatyta tvarka;

3.

sudaryti sandorius bei prisiimti sipareigojimus (nustatyt asignavim ribose) ;

4.

vadovaujantis asignavim valdytojo nustatyta tvarka patvirtintais darbuotoj skaiiaus

normatyvais, nustatyti vidaus organizavimo struktr;

5.

teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti j kainas,jei j nenustato

kiti teiss aktai;

6.

nustatyta tvarka gauti asignavimus i biudeto ir juos naudoti steigimo dokumentuose

nustatytiems tikslams gyvendinti;

7.

atsiskaityti u gautas prekes, atliktus darbus bei paslaugas vairia forma, neprietaraujania

statymams.
steigta ir uregistruota biudetin staiga, pavest funkcij vykdymui, priklausomai nuo
steigjo finansuojama i valstybs arba savivaldybi biudet pagal asignavim valdytoj
patvirtintas program ilaid smatas.
1.2. ASIGNAVIM VALDYTOJ TEISS IR ATSAKOMYB
Valstybs biudeto asignavim valdytojai yra:
1.Valstybs biudeto asignavim valdytojai yra valstybs institucij ir staig, nurodyt Seimo
patvirtintame valstybs biudete, arba institucij, kurioms asignavimus Seimo pavedimu
patvirtino Vyriausyb arba kita tam Seimo galiota valstybs institucija, nevirydama bendros
Seimo patvirtintos asignavim sumos, vadovai;
2. Savivaldybi biudet asignavim valdytojai yra savivaldybi institucij ir staig, nurodyt
savivaldybs tarybos patvirtintame savivaldybs biudete, arba institucij, kurioms
asignavimus savivaldybs tarybos pavedimu patvirtino savivaldybs valdyba (meras), nevirydama
bendros savivaldybs tarybos patvirtintos asignavim sumos atitinkamiems sipareigojimams
vykdyti, vadovai.
Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet asignavim valdytojai privalo:
1. naudoti skirtus biudeto asignavimus pagal nustatyt paskirt savo vadovaujamos
institucijos programoms vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudeto las pavaldioms institucijoms
j veiklai bei programoms vykdyti ir udaviniams gyvendinti;
2. nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos institucijos program ilaid smatas, nevirijant ioms
programoms patvirtint bendrj asignavim, tarp j - paprastosioms ilaidoms, i j - darbo
umokesiui, ir nepaprastosioms ilaidoms, sum;
3. organizuoti program, finansuojam i valstybs biudeto

ir

savivaldybi biudet,

rengim ir vykdym;
4. teikti finansin ir kit atskaitomyb Vyriausybs arba jos galiotos institucijos nustatyta
tvarka;
5. kontroliuoti ir vykdyti savo turtinius sipareigojimus, atlikti pavaldi institucij
finansins atskaitomybs analiz;
6. utikrinti vadovaujamos institucijos finansini ir statistini ataskait teisingum;
7. utikrinti program vykdymo ir paskirt asignavim naudojimo efektyvum ir
rezultatyvum.

Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet asignavim valdytojai rengia darbuotoj

skaiiaus normatyvus ir suderin su Finans ministerija arba su savivaldybs administracija jeigu
statymai nenustato kitaip, tvirtina juos pavaldi institucij programoms vykdyti.
Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet asignavim valdytojai statym nustatyta tvarka
atsako u savo vadovaujam ir pavaldi institucij:
1. program vykdym, ilaid smat sudarym ir vykdym nevirijant patvirtint asignavim
sum, u paskirt asignavim efektyv, atitinkant programoje nustatytus tikslus ir rezultatyv
naudojim;
2. atsiskaitymus su darbuotojais, mokesi administravimo institucijomis, vis ri energijos
ir kit darb, paslaug bei preki tiekjais;
3. teising buhalterin apskait ir finansini bei statistini ataskait teisingum ir j bei
apskaitos duomen atitikim.

1.3. BIUDETINI STAIG BUHALTERIJ DARBO ORGANIZAVIMAS

Biudetini staig ilaid smatos vykdymo apskait turi tvarkyti apskaitos tarnyba arba
vyriausiasis buhalteris. Biudetins staigos daniausiai ilaid smatos vykdymo buhalterin
apskait tvarko savarankikai, bet prie ministerij, apskrii, miest bei rajon savivaldybi gali
bti steigtos centralizuotos buhalterijos, kurios tvarko vienoje teritorijoje esani, to paties
pavaldumo, ir i to paties biudeto ilaikom staig ilaid smat vykdymo operacij
apskait.Vienodi reikalavimai keliami tiek atskir staig buhalterijoms, tiek ir centralizuotoms
buhalterijoms. Joms pavesta:
1. rengti biudeto ir nebiudetini l ilaid smat projektus;
2. tikrinti apskaitos dokument teising ir savalaik forminim;
3. utikrinti pinigini ir natrini norm prisilaikym;
4. organizuoti ir atlikti nustatytu laiku materialini vertybi ir pinigini l inventorizacijas ir
j rezultatus atvaizduoti apskaitoje;
5. apskaiiuoti ir nustatytu laiku imokti darbuotojams darbo umokest, studentams
stipendijas;
6. apskaiiuoti ir ilaikyti bei pervesti mokesius biudet;
7. organizuoti atsiskaitymus su tiekjais;
8. laiku atsiskaityti su atskaitingais asmenimis;
9. nustatytu laiku priskaityti tikslines mokas;
10.

utikrinti buhalterini dokument saugum ir perdavim archyv;

11.

sudaryti ir nustatytu laiku pateikti periodin ir metin atskaitomybes;

12.

analizuoti periodines ir metin atskaitomybes ir analizs rezultatus taikyti sudarant ir

vykdant ilaid smatas.

Apskaita turi bti tvarkoma taip, kad i apskaitos gaunama informacija bt: tinkama,
objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, isami ir naudinga vidaus ir iors informacijos
vartotojams.
Biudetinms staigoms bus taikomi nacionaliniai biudetini staig apskaitos standartai. iuo
metu juos rengia Finans ministerija.
Buhalterijai vadovauja vyriausiasis buhalteris (finansininkas) arba apskaitos tarnybos
vadovas. darb vyriausij buhalter (finansinink) priima konkurso tvarka. Jis turi gerai imanyti
biudetini staig buhalterins apskaitos tvark, mokesi, finans ir bankininkysts sistem, turti
btiniausi teisini ini, mokti objektyviai vertinti finansinius rezultatus.
Vyriausiasis buhalteris (finansininkas) privalo:
1. utikrinti kini-finansini operacij teisingum;
2. utikrinti tinkam dokument forminim;
3. apskaitos tvarkym organizuoti taikant iuolaikines apskaitos formas bei priemones;
4. nustatytu laiku sudaryti ir pateikti atskaitomyb;
5. utikrinti buhalterini dokument tinkam saugum ir nustatyta tvarka perdavim archyv.
Kiti biudetins staigos buhalterijos darbuotojai darb priimami taip pat konkurso tvarka,
atsivelgiant darb sudtingum jiems keliami reikalavimai.
Vyriausiasis buhalteris (finansininkas) paskirsto darb buhalterijos darbuotojams. Jis gali
nustatyti atsiskaitymo u atlikt darb terminus.
Biudetin staiga privalo vadovautis asignavim valdytojo patvirtintais ir suderintais su
Finans ministerija arba savivaldybs administracija inventoriaus, mitybos ir kitais finansiniais
normatyvais.
Be to, Vyriausiasis buhalteris privalo vykdyti iankstin finans kontrol pasiraydamas
atitinkamus dokumentus leidianius atlikti kin operacij.
Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos tarnybos vadovas:
1. pasiraydamas kins operacijos dokumentus, patvirtina, kad kin operacija yra teista,
dokumentai, susij su kins operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir kad jai atlikti pakaks
patvirtint asignavim l;
2. kins operacijos dokumentus grin juos rengusiam valstybs tarnautojui arba
darbuotojui, jeigu iankstins finans kontrols metu nustato, kad kin operacija yra neteista arba,
kad jai atlikti pakaks patvirtint asignavim, kad kin operacij pagrindiantis dokumentai yra
netinkamai parengti. Nustats iuos faktus, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo atsisakyti
pasirayti kins operacijos dokumentus ir, nurodydamas atsisakymo prieastis, apie tai ratu

praneti vieojo juridinio asmens vadovui, kuris gali atsisakyti tvirtinti kin operacij arba ratu
nurodyti j atlikti;
3. atlikdamas iankstin finans kontrol, turi teis be atskiro vieojo juridinio asmens vadovo
nurodymo gauti i vieojo juridinio asmens padalini vadov ir valstybs tarnautoj arba darbuotoj
ratikus ir odinius paaikinimus dl dokument kinei operacijai atlikti parengimo ir kins
operacijos atlikimo bei dokument kopijas.
1.4. APSKAITOS DOKUMENTAI
Apskaitos dokumentai - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis kin operacij
arba kin vyk ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galia nustatyti kins operacijos ar kinio vykio
tapatum.
Apskaitos registras remiantis apskaitos dokumentais parengta kini operacij ir kini
vyki suvestin, kurioje apibendrinti j duomenys.
Apskaitos sistema kio subjekto taikom apskaitos metod visuma.
Apskaitos dokumentai suraomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvi kalba, o prireikus -ir
lietuvi, ir usienio kalba. Gauti dokumentai, kurie surayti usienio kalba, prireikus turi bti
iversti lietuvi kalb.

Privalomi apskaitos dokument rekvizitai:

1.

apskaitos dokumento pavadinimas;

2.

kio subjekto, suraiusio apskaitos dokument, pavadinimas, kodas;

3.

apskaitos dokumento data;

4.

kins operacijos arba kinio vykio turinys;

5.

kins operacijos arba kinio vykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine iraika. Jei

kins operacijos arba kinio vykio rezultatas nurodomas kiekybine iraika, turi bti nurodyti
mato vienetai;
6.

asmens , kuris turi teis surayti ir pasirayti arba tik pasirayti apskaitos dokumentus,

vardas arba pirmoji vardo raid, pavard, paraas, ir pareigos.

Apskaitos dokumentai pasiraomi asmenikai arba elektroninio parao statymo nustatyta
tvarka.

Klaid taisymas:
1. pinig apskaitos dokumentus taisyti draudiama. Padarius klaid, pinig apskaitos
dokumentas anuliuojamas ir suraomas naujas;
2. visuose apskaitos dokumentuose draudiama taisyti dokumento suraymo dat;
3. apskaitos dokumentuose galima taisyti kiek , sum, tekst, iskyrus dokumento suraymo
dat. Taisant klaid, klaidingas tekstas arba skaiius perbraukiamas taip, kad galima bt juos
perskaityti, ir raomas teisingas tekstas arba skaiius. alia itaisyto rao pasirao taisom
apskaitos dokument pasira asmenys ir nurodoma taisymo data. Tokie taisymai daromi tik
dokumento suraymo metu;
4. klaidos apskaitos registruose, pastebtos iki metins finansins atskaitomybs sudarymo,
gali bti taisomos perbraukiant klaiding tekst ar skaii taip, kad galima bt juos perskaityti,
raant teising skaii ar tekst arba suraant buhalterin paym. alia itaisyto rao pasirao
taisom apskaitos dokument pasira asmenys ir nurodoma taisymo data.Klaidos pastebtos po
metins atskaitomybs sudarymo, taisomos tik suraius buhalterin paym.
Apskaitos dokument, apskaitos registr ir finansins atskaitomybs saugojimas:
1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansins atskaitomybs patvirtinimo
saugomi kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, utikrinanias
dokument saugum;
2. patvirtinus finansin atskaitomyb, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi kio
subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybs nustatyt dokument saugojimo termin;
3. likviduot kio subjekt apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Archyv
statymo nustatyta tvarka;
4. jei pasikeiia kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansin
atskaitomyb perim paskirtas naujas kio subjekto vadovas;
5. kio subjekt, perduodani apskaitos dokumentus valstybiniams saugojimui, finansin
atskaitomyb saugoma nuolat, o kio subjekt, neperduodani dokument valstybiniam
saugojimui, finansin atskaitomyb saugoma 15 met.
Biudetins staigos apskaitoje naudojamus dokumentus galima suskirstyti tokias grupes:
9 Piniginiai dokumentai : ekiai, mokjimo pavedimai, kasos pajam ir ilaid orderiai,
9 darbo umokesio ir stipendij imokjimo iniaraiai;
9 Materialiniai dokumentai : sskaitos, sskaitos faktros, vataraiai, reikalavimai;
9 Darbo laiko ir darbo umokesio apskaitos dokumentai: darbo laiko apskaitos iniaraiai,
9 sakymai, vykdomieji ratai;
9 Specials dokumentai- tai tik biudetinse staigose naudojami dokumentai: valgiaraiai-

9 reikalavimai, maisto produktams i sandelio iduoti ir apskaityti j suvartojim, vaik

lankomumo apskaitos iniaraiai iki mokyklinse staigose ir pan.

Piniginiai dokumentai.
ekis - statymo nustatyta tvarka iraytas mokjimo dokumentas, kuriuo j iras asmuo
sako bankui be slyg imokti ekyje rayt pinig sum ekyje nurodytam arba j pateikusiam
asmeniui.
ekyje turi bti ie rekvizitai:
1. odis ekisdokumento tekste ta kalba, kuria jis raytas;
2. beslygikas pavedimas sumokti nurodyt sum;
3. raytas moktojas (banko pavadinimas);
4. mokjimo vieta;
5. pinig gavjo pavadinimas;
6. ekio iraymo vieta ir data (mnuo raomas odiu).;
7. ekio davjo paraas.
ekiai priskiriami laisvos formos apskaitos dokumentams, taiau jie gali bti suraomi tik
specialiai tam skirtose blankuose. Daniausiai ekiai yra naudojami gryniesiems pinigams i
staigos sskaitos banke paimti, taiau jais gali bti mokami ir atlyginimai arba atsiskaitoma su
tiekjais ir kitais kreditoriais. Bank klientai gali naudoti tik i komercinio banko, kuriame turi
atsiskaitomj sskait, sigytus ekius. Draudiama sugadinus ekius naikinti. Jie turi likti
knygelje. Jei sugadinamas jau ipltas ekis, jis turi bti klijuotas atgal knygel.
ekio numeris ispausdinamas blankuose dar spaustuvje. Prie iduodant eki knygel
banko klientui, kiekviename ekyje dedamas banko antspaudas. staigos, kuriai iduota eki
knygele, rekvizitai taip pat raomi ekyje dar prie iduodant knygel klientui.
raoma mokjimo (ekyje) ir iraymo (ekio aknelje) datos ir vieta. Pagal LR ekio
statym ekis turi bti apmoktas: Lietuvoje- per 8 dienas nuo iraymo, kai pinigai turi bti
imokti, o Europoje per 20 dienu. i dien skaii eina ir nedarbo bei veni dienos.
ek pasirao asmenys, kuri paraai patvirtinti banke. Pirmas pasirao staigos administracijai
atstovaujantis darbuotojas, o po jo vyriausiasis finansininkas ar kitas galiotas buhalterijos
darbuotojas. ekio davjas atsako u ekio apmokjim. Bet kuri ekyje rayta ios atsakomybs
atsisakymo slyga negalioja. aknelje pasirao asmuo gavs ek. Pagal banko staigos
reikalavimus nurodoma, kokiam tikslui bus panaudoti gauti pinigai.
Mokjimo pavedimas tai staigos nurodymas savo bankui pervesti atitinkam sum i jos
sskaitos pinig gavjo sskait. Atsiskaitydamas mokjimo pavedimais, moktojas irao

mokjimo pavedim, t.y. nustatytos formos blank. Mokjimo pavedimais galima atsiskaityti u
prekes, paslaugas, grinti kredit, mokti palkanas, mokesius, ir atlikti kitus mokjimus.
Mokjimo pavedimas priskiriamas tipins formos apskaitos dokumentams. Jo formos keisti
negalima. Mokjimo pavedimas gali bti vienkartinis ar daugkartinis. Mokjimo pavedimus
pasirayti turi teis tik staigos galioti asmenys, kuri para pavyzdiai patvirtinti banke. Paraai
turi bti patvirtinti staigos antspaudu. Pagal dabar galiojani tvark upildytas mokjimo
pavedimas gali bti pateikiamas banko staigai vykdyti per 10 kalendorini dien.
Mokjimo pavedim numeravimo tvark staigos pasirenka paios, rekomenduojama
kiekvienais metais dokumentus numeruoti i naujo. Kadangi iraytas pavedimas banke priimamas
per 10 kalendorini dien, raant dat reikia numatyti pristatymo bank galimybes, sskaitoje
esant pinig likut bei LR mokjim statyme nustatyt atsiskaitym tvark.
Mokjimo pavedime raoma:
1. moktojo staigos pavadinimas ir kodas;
2. banko, kuriame moktojo staiga turi atsiskaitomj sskait, pavadinimas ir banko kodas;
3. moktojo sskaitos banke ( i kurios bus pervedami pinigai) numeris;
4. mokama suma skaiiais;
5. sskaitos banke ( kuri bus pervedami pinigai) numeris;
6. gavjo pavadinimas;
7. banko, kuriame gavjas turi sskait, pavadinimas ir kodas;
8. suma odiais. Suma odiais turi atitikti sum skaiiais. Prieingu atveju mokjimo
pavedimas nevykdomas ir grinamas staigai;
9. mokjimo paskirties kodas.
Neteisingai upildius rekvizitus tamsiai apvestuose laukeliuose, bankas nevykdo mokjimo
operacijos. Pagal bank vidaus tvarkos reikalavimus mokjimo pavedimai su itaisymais
nepriimami, siekiant ivengti piktnaudiavimo.
Kasos pajam orderis priskiriamas specialiesiems apskaitos dokumentams, todl jo forma bei
blankai grietai reglamentuoti ir staigose negali bti keiiami. Jis naudojamas mokoms grynaisiais
pinigais staigos kas pajamuoti. Jis taip pat naudojamas ir plaukoms valiuta kas pajamuoti.
Pagal patvirtint tvark kasos pajam orderis iraomas buhalterijoje, uregistruojamas kasos
pajam ir ilaid dokument registracijos urnale ir perduodamas kas. Irayt kasos pajam
order draudiama duoti pinigus mokaniam asmeniui, dokument kasininkui privalo tiesiogiai
perduoti buhalterijos darbuotojai. Kasininkas prims pinigus, patikrina ar gautas orderis iraytas
teisingai ir teistai, j pasirao ir atiduoda atpliam jo dal (kvit) pinigus sumokjusiam asmeniui.
Atlikta operacija registruojama kasos knygoje. Visi kasos operacij dokumentai su kasos knygos
atpliamuoju lapu (kasininko ataskaita) grinami buhalterijai kartu ir sugadinti.

Kasos ilaid orderis priskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams. Jo forma negali bti
keiiama. Jis naudojamas i staigos kasos iduotiems gryniesiems pinigams forminti.
Kasos ilaid orderis iraomas buhalterijoje, uregistruojamas kasos pajam ir ilaid
dokument registracijos urnale ir perduodamas kas. Draudiama iduoti irayt kasos ilaid
order pinigus gaunantiems asmenims, dokument kasininkui privalo perduoti buhalterijos
darbuotojas. Kasos darbo organizavimo ir operacij vykdymo taisyklse numatyta, kad vietoj kasos
ilaid orderi gali bti naudojami atlyginim mokjimo iniaraiai, praymas imokti pinigus ir
pan. Tokiu atveju iuose dokumentuose turi bti raomi visi kasos ilaid orderio rekvizitai.
Patartina orderius numeruoti kiekvienais metais atskirai.
Orderyje raoma operacijos vykdymo pinig imokjimo data, dokumento, kuris pateisina
ar leidia pinig imokjim, pavadinimas, data ir numeris. Svarbu rayti pinigus gaunanio
asmens tapatyb patvirtinanio dokumento pavadinim, numer, idavimo dat ir viet. Pinigai gali
bti imokomi tik kasos ilaid orderio iraymo dien.
Jei pinigus gauna kitas asmuo pagal galiojim, tai prie para raoma pagal galiojim.
galiojimas pridedamas prie Kasos ilaid orderio. Jei orderyje nra pinigus gavusio asmens parao,
laikoma, kad pinigai neimokti.
Darbo umokesio iniaratis priskiriamas laisvos formos suvestiniams apskaitos
dokumentams, todl kiekviena staiga j gali sudaryti pagal savo poreikius. Jis skiriamas atvaizduoti
per mnes darbuotojams priskaiiuotoms bei iskaiiuotoms sumom atvaizduoti, susijusioms su
darbo santykiais, bei ufiksuoti inias apie

darbuotojams imokt darbo umokest. Darbo

umokesio iniaratyje yra numatomos ymos (darbuotoj paraai), liudijanios apie atlyginimo
imokjim. Darbo umokesio iniaraiai daniausiai sudaromi kiekvienam staigos padaliniui
atskirai. Jame paymimos darbuotojams priskaiiuotos su darbo santykiais susijusios sumos,
iskaiiuoti statymuose nustatyti mokesiai bei kiekvienam padalinio darbuotojui moktina darbo
umokesio suma. staigos administracijos vadovas ir vyr. finansininkas patvirtina pagal iniarat
moktin darbuotojams atlyginim bendr sum. iniaraio gale raoma faktikai imokta suma
odiais ir kasos ilaid orderio numeris.
iniarat pasirao sudars buhalterijos darbuotojas bei atlyginimus imokjs kasininkas.
Darbuotojas atlyginimo gavim patvirtina parau. Jei darbuotojams atlyginimai pervedami j
asmenines sskaitas banke, greta darbuotojo pavards raomas mokjimo dokumento numeris ir
data. Jei dl kokiu prieasi atlyginimas konkreiam darbuotojui neimoktas, greta jam moktinos
sumos raoma deponuota ir i suma perkeliama neimokto darbo umokesio suvestin.
Susumuojama ir raoma iame iniaratyje deponuot atlyginim sumos.

Jei staigoje nesudaroma atlyginim priskaitym suvestin, buhalterins korespondencijos,

susijusios su atlyginim priskaiiavimu, mokesi iskaiiavimu, moktin atlyginim ufiksavimu,
gali bti suraytos iame dokumente.
Atlyginim imokjimo iniaratis priskiriamas laisvos formos apskaitos dokumentams. Jis
naudojamas darbuotojams imokto avanso ir atlyginimo sumoms rodyti. Duomenys atlyginim
imokjimo iniarat perkeliami i darbuotoj asmenini sskait arba atlyginim priskaitym
suvestins. Esminis io dokumento skirtumas, lyginant su darbo umokesio iniaraiu, yra tas,
kad atlyginim imokjimo iniaratyje nefiksuojamas atlyginim priskaitymas bei visi iskaitymai
i jo, o tik registruojamas pinig imokjimo faktas. Todl vietoj jo maos staigos gali naudoti
kasos ilaid orderius. iniarat netikslinga naudoti tose staigose, kuriose vis darbuotoj
atlyginimai pervedami asmenines sskaitas.
Atlyginimo mokjimo iniaratis pildomas tokia pat tvarka kaip ir darbo umokesio
iniaratis.

Materialiniai dokumentai.
Sskaita priskiriama laisvos formos apskaitos dokumentams, todl jos forma ir naudojimas
grietai nereglamentuotas.

i sskaita naudojama tais atvejais, kaip pagal galiojani tvark

nereikia irayti sskaitos faktros ar PVM sskaitos faktros. staigos, gavusios laisvos formos
sskait, pirkimo operacijas gals pagrsti tik tada, jei sskaitoje bus visi juridin gali suteikiantys
rekvizitai.
Sskaita - faktra priskiriama specialiems apskaitos dokumentams. Jos forma nra grietai
reglamentuota, taiau sskaitos gali bti suraomos tik ant specialiai tam skirt dokument blank.
Sskaita faktra naudojama preki ir paslaug ir kt. turto pardavimams monms, organizacijoms ir
staigoms forminti. Jos paprastai iraomos staigos padalinyje, kuris atsako u preki, paslaug
pardavim.Taiau maesnse staigose rayti iuos dokumentus daniausiai bna pareigoti
buhalterijos darbuotojai. Jei parduodam preki asortimentas yra labai platus ir netelpa viename
dokumento blanke, turi bti iraomi keli sskait faktr komplektai. iuo atveju pirmo komplekto
apaioje raoma tsinys ir nurodomas kitos sskaitos faktros numeris. Tuo tarpu pastarojoje
nebtina kartoti vis privalomj rekvizit, utenka nurodyti, kokiame blanke yra dokumento
pradia. Sskaitos segamos atskir byl kartu su kitais pajam dokumentais. Kadangi sskaita
faktra forminamas preki (paslaug) pardavimas, joje privaloma nurodyti tik pardavjo mons
atsaking u atlikt operacij bei jos forminim asmen vardus, pavardes, pareigas ir paraus.
PVM sskaita faktra priskiriama specialiems apskaitos dokumentams. Jos forma nra
grietai reglamentuota, taiau sskaitos gali bti suraomos tik ant specialiai tam skirt dokument
blank. PVM sskaita faktra naudojama paslaug suteikimo, preki pagamintos produkcijos ar kt.
turto pardavimo monms, staigoms ir organizacijoms operacijoms dokumentuoti. J privalo

irainti staiga ar fizinis asmuo registruotas PVM moktoju. PVM sskaitos faktros pildymo ir
saugojimo tvarka yra tokia pati kaip ir sskaitos faktros. Taip pat PVM sskaitoje faktroje yra
pildomi tie patys rekvizitai kaip ir sskaitoje faktroje, tik prie pildom rekvizit reikia upildyti
bendra parduot preki (paslaug) suma skaitant PVM, preks taikom PVM tarif bei PVM
sum.
Reikalavimas priskiriamas laisvos formos kontroliniams dokumentams. Jo forma ir rekvizitai
staigose gali bti keiiami. Jis naudojamas staigos sandlyje esamoms atsargoms usakyti bei
dokumentuoti i atsarg idavim. Jo naudojimas nereglamentuotas jokiais norminiais aktais.
Rekomenduojama, kad dokumento eils numeryje bt uifruotas ir atsargas usakanio
padalinio kodas. Taip pat raomas kiekvienai atsarg riai suteiktas nomenklatrinis numeris.
Jeigu staiga nesukodavusi atsarg reikalavime galima nurodyti tik matavimo vieneto pavadinim.
Jeigu koki nors atsarg sandlyje trksta ir todl iduodamas ne visas j kiekis, iduodant likusias
mediagas turi bti iraomas naujas reikalavimas. Jeigu atsargos dl koki nors prieasi i
sandlio neiduodamos, nurodomos prieastys.
Vataraiai yra laisvos formos apskaitos dokumentai. Vataraiai biudetinse staigose
naudojami tokiems tikslams:
1. Mediag perklimui staigos viduje. Tai laisvos formos apskaitos dokumentams ir
naudojamas materialini vertybi judjimui i vieno padalinio kit dokumentuoti.
2. Atliek perdavimui sandl. Vataratis naudojamas perduodant sandel gamyboje
susidariusiais atliekas, kurias dar galima panaudoti gamybos kio reikmms arba parduoti.
3. Preki gabenimo staigos padaliniams (vidinis). Naudojamas preki ir kit materialini
vertybi judjimui tarp atskir staigos padalini, esani tos paios staigos teritorijoje,
dokumentuoti.
4.

Kiti vataraiai.

Darbo laiko ir darbo umokesio apskaitos dokumentai.

Darbo laiko apskaitos iniaratis tai svarbus dokumentas priskaiiuojant darbo umokest
darbuotojams. Juos pildo atsakingas u darb darbuotojas kiekvien dien. Darbo laiko apskaitos
iniaraiai pildomi Statistikos departamento nustatytose formose ir tvarka. iniaratyje raoma
darbuotojo pavard, vardas, pareigos pagal sutartinius enklus daromi atymjimai apie nedirbtas
dienas. Pasibaigus mnesiui, vyr. buhalterio (finansininko) nustatyt dien darbo laiko apskaitos
iniaratis pristatomas buhalterij. Buhalterijos darbuotojai, priimdami iniarat, patikrina, ar
upildyti visi rekvizitai, ar teisingai suskaiiuota dirbtos ir nedirbtos dienos. Sutvarkytas darbo
laiko apskaitos iniaratis yra pagrindas skaiiuoti darbuotojams priklausant darbo umokest.

Specials dokumentai.
Valgiaratis reikalavimas yra pagrindinis ilaid dokumentas iduotiems i sandelio ir
suvartotiems maisto produktams nurayti. Gali bti naudojami kiti dokumentai: vienkartinis
reikalavimas, aktas produkt gedimui ar trkumams nurayti bei graintiems tiekjams produktams.
Valgiaratis reikalavimas sudaromas kiekvien dien (vienas egzempliorius). J sudaro asmuo,
kuris atsako u racional maitinim. Dokumento titulinje dalyje raomas staigos pavadinimas,
data, besimaitinani grup, pagal ilaid normas ir moni skaii. Antroje dalyje raomi produkt
pavadinimai. Iduodamas produkt kiekis priklauso nuo maitinim skaiiaus per dien t.y.
pusryiai, pietus, pavakariai ir vakarien. Jame suskaiiuojamas i viso iduot produkt kiekis.
Dokument pasirao idavs produktus

sandlininkas, gavs virjas ir sudars valgiarat

reikalavim asmuo. Dokument tvirtina staigos vadovas. Valgiaraiai reikalavimai atiduodami

buhalterij.
Vaik lankomumo apskaitos iniaratis ikimokyklinse staigose -tai dokumentas, kuriame
ymimas vaik faktikai lankyt dien skaii. Daniausiai iniaratis sudaromas nustatytos
formos. iniaraius pildo atsakingas u darb darbuotojas kiekvien dien. Pildant iniarat yra
raomi vaik vardai ir pavards, sutartiniais enklais daromi atymjimai apie nelankytas dienas,
nurodomos nelankymo prieastys. Pasibaigus mnesiui susumuojamos visos kiekvieno vaiko
nelankytos dienos, raoma praleist dien skaiius dl pateisinamos prieasties. Vaik lankomumo
iniaratis pristatomas buhalterij. Buhalterijos darbuotojai, priimdami iniarat, patikrina, ar
upildyti visi rekvizitai. Sutvarkytas vaik lankomumo apskaitos iniaratis yra pagrindas sudaryti
atsiskaitym su tvais iniarat.
1.5. BIUDETINSE STAIGOSE TAIKOMA APSKAITOS TVARKA
Biudetini staig buhalterins apskaitos tvark reglamentuoja LR finans ministro 2001m.
kovo 16 d. sakymas Nr. 70 Dl biudetini staig buhalterins apskaitos tvarkos patvirtinimo.
sakyme nurodyta, kad biudetins staigos buhalterin apskait gali tvarkyti pagal memorialin
orderin, urnalin orderin arba kit biudetins staigos pasirinkt dvejybin sistem.
Biudetinse staigose kins operacijos registruojamos registruose. Apskaitos registras tai
kini operacij registravimo dokumentas. Apskaitos registr form, turin ir skaii nustato
biudetin staiga pagal savo poreikius. Apskaitos registruose kins operacijos ir kiniai vykiai,
registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba
kita tvarka. Apskaitos registr pasirao j sudars asmuo. Apskaitos registrai gali bti raomi ranka
arba techninmis priemonmis. Apskaitos duomenis kompiuterinse laikmenose galima saugoti tik
tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos

registrai susiuvami (riami), j lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lap skaiius.
raai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinius LR buhalterins
apskaitos statyme nurodytus rekvizitus, iskyrus apskaitos dokumentus, gautus i usienio subjekt.
Apskaitos registruose kini operacij ir kini vyki duomenys uregistruojami ne vliau kaip iki
kito mnesio 30 dienos.
1.6. MEMORIALIN ORDERIN APSKAITOS FORMA
Dauguma biudetini staig taiko memorialin orderin apskaitos form. ios apskaitos
formos pagrindiniai elementai memorialiniai orderiai, Didioji knyga, buhalterinis balansas,
apyskaitos. Tokiu nuoseklumu daromi sintetins apkaitos raai. I pirmini dokument
chronologine tvarka daromi raai memorialinius orderius.

Memorialiniai orderiai.
Memorialiniuose orderiuose kaupiami vienos sskaitos duomenys u vis ataskaitin laikotarp.
raai yra grupuojami pagal koresponduojanias sskaitas.
Pinigini l pasikeitimo kasoje ir einamosiose sskaitose yra memorialiniai orderiai Nr. 1,
Nr. 2. Juose atvaizduojama sskait debeto ir kredito apyvartos ryyje su kitomis
koresponduojaniomis sskaitomis. Suskaiiavus debeto ir kredito apyvartas nustatomas pinigini
l likutis mnesio pabaigoje, o esant reikalui ir tarpinms datoms. Apskaiiuotas likutis raomas
memorialini orderi Nr. 1, Nr. 2. pabaigoje ir palyginamas su kituose registruose ivestais
likuiais. Pvz.; su kasos knyga, einamj sskait iraais.
Memorialinis orderis Nr.1 skiriamas kasos l apskaitai tvarkyti. Memorialinis orderis Nr. 2
skiriamas einamosios sskaitos l apskaitai tvarkyti. Memorialinis orderis Nr. 3 skiriamas
nebiudetini l einamosios sskaitos l apskaitai tvarkyti.
Loms gautoms pagal specialisias programas staigos daniausiai pildo tokios paios formos
memorialinius orderius Nr.1, Nr. 2 tik prie pagrindinio numerio raydami raid ar papildom
numer. Pvz.; memorialinis orderis Nr. 1a, Nr. 1b, Nr. 2a, Nr. 2b ir t.t.
Atsiskaitym su atskaitingais asmenimis, vairiomis monmis ir organizacijomis skirti
memorialiniai orderiai Nr. 6, 8. i orderi paskirtis dvejopa. Likui raai atitinka analitines
apskaitos reikalavimus, o susumuotos sskait apyvartos perkeliamos Didij knyg. iuose
registruose sintetin ir analitin apskaita vedama viename lape, todl lengva patikrinti raus.
Darbo umokesio, stipendij ir atsiskaitymo su tvais u vaik ilaikym duomenys kaupiami
analitiniuose iniaraiuose. Juose yra asmen pavards ir analitinis grupavimas. I i registr
sudaromos iniarai suvestins, t.y. memorialiniai orderiai Nr. 5, 5A, 14. I i memorialini
orderi apyvartos perkeliamos Didij knyg vien kart per mnes.

Ilgalaikio ir trumpalaikio turto nuraymo ir perklimo, mediag, maisto produkt

sunaudojimo operacijoms kaupti skiriami memorialiniai orderiai Nr. 9, 10, 11, 12. jie pritaikyti
sintetinei ir analitinei

apskaitai. Ilgalaikio turto nuraymo operacijos registruojamos

memorialiniame orderyje Nr. 9, memorialiniame orderyje Nr. 10 registruojamos trumpalaikio

materialaus turto nuraymo ir perklimo operacijos, memorialiniame orderyje Nr. 11 registruojamos
gaut maisto produkt operacijos, o. memorialiniame orderyje Nr. 12 registruojamos suvartot
maisto produkt apskaitos operacijos. Biudetins staigos savo nuoira gali naudoti ir kit
memorialini orderi (kaupiamj iniarai) numeracij, todl btina atkreipti dmes ir
dokumento pavadinim.
Kiti memorialiniai orderiai gali bti sudaromi formoje Nr. 274. raai jame grupuojami pagal
buhalterins sskaitas ir yra sintetins apskaitos registrai. Memorialini orderi raai susumuojami
pasibaigus mnesiui.Bendros debeto ir kredito apyvartos perkeliamos Didij knyg.
Analitiniai raai daromi i pirmini apskaitos dokument.
Memorialins - orderins apskaitos formos analitiniai registrai turi bti suderinti su sintetine
sskaita. Analitiniai raai padaryti atskirai nuo sintetins sskaitos patikrinami sudarant suminius
arba kiekinius suminius apyvartos iniaraius. Analitins apskaitos registrai tai vairi form
knygos, kortels, apyraai, iniaraiai. Apskaitos registrai sigyjami apskaitos blank parduotuvse.
Registrus galima sudaryti ir kompiuteriu. Kortels registruojamos korteli registracijos registruose
pagal kiekvien sskait atskirai. Analitins apskaitos registrai tvarkomi, laikantis t pai
reikalavim kaip ir sintetinje apskaitoje.
1.7. DIDIOJI KNYGA, JOS PILDYMO TVARKA
Didioji knyga tai vis biudetins staigos naudojam sskait sraas. paskirtis
apibendrinti staigos veiklos rezultatus. Kiekvienais metais pradedama pildyti nauja knyga. Pirmoje
knygos eilutje raomi prajusio apyskaitinio laikotarpio likuiai. Kiekvien mnes memorialini
orderi bendros sumos suregistruojamos didiojoje knygoje. Kiekvienam memorialiniam orderiui
didiojoje knygoje skiriama atskira eilut, raai numeruojami chronologine tvarka, nurodant
memorialinio orderio numer, orderio apyvartos sum bei vis sskait debeto ir kredito sumas.
Suregistravus visus memorialinius orderius suskaiiuojama bendra apyvartos suma ir vis sskait
bendros debeto ir kredito sumos. Operacij teisingumui patikrinti susumuojamos vis sskait
debeto ir kredito sumos, kurios turi bti vienodos ir sutapti su bendra apyvartos suma.
Apskaiiuojami likuiai mnesio pabaigoje tokia tvarka: prie pradinio debeto likuio pridedame
debeto apyvart per mnes ir atimame kredito apyvart per mnes; prie pradinio kredito likuio
pridedame kredito apyvart per mnes ir atimame debeto apyvart per mnes. Apskaiiuot likui

bendros debeto ir kredito sumos turi sutapti. Likuiai skaiiuojami didjania tvarka nuo met
pradios. Sudarant pirmo ketvirio balans imami pirm trij t. y. sausio, vasario ir kovo mnesi
duomenys; antrojo ketvirio pusmeio t.y. sausio, vasario, kovo, balandio, gegus ir birelio
mnesi duomenys; treiojo ketvirio devyni mnesi t.y. sausio, vasario, kovo, balandio,
gegus, birelio, liepos, rugpjio ir rugsjo mnesi duomenys; metin balans dvylikos
mnesi t.y. sausio, vasario, kovo, balandio, gegus, birelio, liepos, rugpjio, rugsjo, spalio,
lapkriio ir gruodio mnesi duomenys. Met pabaigoje gauti likuiai ir yra pagrindas metiniam
balansui sudaryti.
1.8. ILAID SMAT VYKDYMO BALANSAS
Ilaid smat vykdymo balansas atspindi ilaid smatos vykdymo apskaitos objektus. Ilaid
smat vykdymo balanso struktra vienoda visoms biudetinms staigoms. Jis leidia sprsti apie
l dyd ir j gavimo altinius. Ilaid smat vykdymo balanso straipsniai atvaizduoja
apibendrintus staigos finansinius duomenis. Naujais apyskaitiniais metais sintetini ir analitini
sskait met pradioje likuiai turi atitikti prajusi met atitinkam sskait met pabaigoje
likuius, esant skirtumams jie turi bti paaikinti aikinamajame rate prie metins apyskaitos.
Balansas sudarytas i dviej dali:

Aktyvo;

Pasyvo.

Aktyve los idstytos sskait eils tvarka ir atsivelgiant j panaudojim, sugrupuotos 8

skyrius. Pasyve l sudarymo altiniai sugrupuoti 6 skyrius.
Balanso struktra:
Aktyvas:
1. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas
2. Atsargos
3. Trumpalaikis materialusis turtas
4. Snaudos
5. Pinigai
6. Finansinis turtas
7. Gautinos los
8. Ilaidos
Balansas

Pasyvas:
1. Finansavimas
2. Ilgalaikio turto nusidvjimas
3. Fondai
4. Pardavimai ir paslaugos
5. Pajamos
6. Moktinos los
Balansas
Ubalansins sskaitos:
1. Isinuomotas ilgalaikis turtas
2. Atsakingam saugojimui priimtos materialins vertybs
3. Specialios paskirties ir numeruoti apskaitos blankai
4. Nuraytas nemoki debitori siskolinimas
I aktyvo skyri ir straipsni matyti, kokios l rys reikalingos staig veiklai ir kokios j
faktins atsargos, sudarytos tam tikrai ataskaitinei datai.
I skyriuje Ilgalaikis materialusis ir
nematerialusis turtas rodoma biudetins staigos patikjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo
ir nematerialiojo turto vert.
II skyri Atsargos traukiama biudetinei staigai priklausani statybini mediag,
montuotin rengim, mediag, maisto produkt, kuro ir degal, paar, taros, main ir rengim,
atsargini dali, pagalbini ki produkcijos ir gamini, gyvn, gyvuli ir j prieauglio, mediag
mokslo, ir kt. tikslams, taip pat ilgo naudojimo ir laboratoriniams bandymams skirt mediag,
speciali rengim, reikaling mokslinio tyrimo darbams pagal sutartis atlikti, vert.
III skyriuje Trumpalaikis materialusis turtas rodoma trumpalaikio materialiojo turto vert.
IV skyrius Snaudos skirtas gamybini (mokymo) dirbtuvi, pagalbini ems ir mokymo
bandym kio gamini ir produkcijos gamybos, taip pat mokslinio tyrimo, konstravimo darb
atlikimo bei rangos pagaminimo, mediag sigijimo ir perdirbimo snaudoms. Visos ios snaudos
yra priskiriamos prie gamybins veiklos snaud, kurios dar yra skirstomos tiesiogines ir
netiesiogines snaudas.
V skyriuje Pinigai yra rodomi i valstybs (savivaldybs) biudeto, taip pat i kit altini
gautos los.

VI skyriuje Finansinis turtas yra rodoma kiek staiga turi vertybini popieri (akcij,
obligacij ir kt.).
VII skyriuje Gautinos los tvarkoma atsiskaitym su vairiais debitoriais, tai yra tiekjais ir
rangovais u sigytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, taip pat su biudetu, socialinio
draudimo staigomis, su atskaitingais asmenimis, darbuotojais, stipendininkais, deponentais, tvais
u vaik ilaikym vaik globos ir ikimokyklins staigose apskaita.
VIII skyriuje Ilaidos nustatyta tvarka apskaitomos biudetins staigos faktins ilaidos,
patirtos vykdant ilaid smatas ir formintos atitinkamais dokumentais, skaitant ilaidas pagal
neapmoktas kreditori sskaitas, apskaiiuot darbo umokest ir stipendijas.
Pasyvo I skyrius Finansavimas skirtas asignavim valdytoj bei j biudetini staig i
biudet gaut l apskaitai.
II skyrius Ilgalaikio turto nusidvjimas skirtas nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto
nusidvjimo apskaitai.
III skyriusFondai yra suskirstytas 3 dalis tai yra: ilgalaikio turto fondas, trumpalaikio turto
fondas ir kiti fondai. Ilgalaikio turto fonde yra apskaitoma ilgalaikio turto nenudvta (likutin)
vert. io fondo likutis turi bti lygus ilgalaikio turto ir ilgalaikio turto nusidvjimo likui
skirtumui. Trumpalaikio turto fonde yra rodoma staigai priklausanio trumpalaikio turto vert ir io
fondo likutis turi bti lygus sskaitos Trumpalaikis turtas likuiui. Treioji dalis kiti fondai yra
skirta tikslins paskirties fondams, steigtiems biudetinje staigoje.
IV skyrius Pardavimai ir paslaugos yra skirtas gamybini (mokymo) dirbtuvi, pagalbini
ems ir mokymo bandym ki gamini ir produkcijos, suteikt patarnavim, taip pat mokslinio
tyrimo, konstravimo darb, atliekam pagal sutartis su kinmis organizacijomis realizavimo
apskaitai.
V skyrius Pajamos dar yra suskirstytas 2 dalis, tai yra: pajamos u teikiamas paslaugas ir
pelnas ir nuostoliai. Pirmoje dalyje pajamos u teikiamas paslaugas apskaitomos pajamos,
gaunamos i biudetini staig kins veiklos, atitinkanios j pagrindins veiklos pobd u
teikiamas paslaugas, o antroje dalyje yra apskaitomas pelnas ir nuostoliai.
VI skyrius Moktinos los tvarkoma atsiskaitym su vairiais kreditoriais, tai yra tiekjais ir
rangovais u sigytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, taip pat su biudetu, socialinio
draudimo staigomis, su atskaitingais asmenimis, darbuotojais, stipendininkais, deponentais, tvais
u vaik ilaikym vaik globos ir ikimokyklins staigose apskaita.

1.9. BIUDETINI STAIG PAVYZDINIS SSKAIT PLANAS

Naujas pavyzdinis biudetini staig sskait planas patvirtintas Lietuvos Respublikos
finans ministro 2001m. kovo 16d. sakymu Nr. 70.
PAVYZDINIS SSKAIT PLANAS
Sskaitos
Sskait
Subsskaitos pavadinimas
Subsskai
pavadinimas
os numeris
tos numeris
1
2
3
4
I skyrius. Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis turtas
01
Pastatai
010
Statiniai
011
Perdavimo taisai
012
Kompiuterin technika ir
013
ryi priemons
Minktasis inventorius
014
Transporto priemons
015
Gamybinis
ir
kinis
016
inventorius
Bibliotekos
fondas
ir
017
muziejins vertybs
Kitas ilgalaikis materialusis
018
turtas
Nematerialusis turtas
019
Ilgalaikio
turto
02
Materialiojo
turto
020
nusidvjimas
nusidvjimas
Nematerialiojo turto
021
nusidvjimas
II skyrius. Atsargos
Gaminiai
ir
03
Gaminiai ir produkcija
030
produkcija
04
Montuotini rengimai
040
Montuotini
rengimai ir statybins
mediagos
Statybins mediagos
041
Mediagos
mokslinio
042
tyrimo tikslams
Gyvnai, gyvuliai
05
Gyvnai, gyvuliai ir j
050
ir j prieaugis
prieaugis
Mediagos
ir
06
Mediagos
mokslo
ir
060
maisto produktai
mokymo tikslams
Maisto produktai
061
Medikamentai
062
kins
mediagos
ir
063
ratins reikmenys
Kuras, degalai ir tepalai
064
Tara
066
Kitos mediagos
067
Atsargos kelyje
068
Atsargins dalys
069
III skyrius. Trumpalaikis turtas

Trumpalaikis turtas

07

Gamybins veiklos
snaudos

08

Biudeto
los,
sumoktos
i
ido
sskaitos
tiesiogiai
tiekjams
Biudetini
l
sskaitos banke

09

Kit l sskaitos
banke

Kasa
Kitos

10
11

12
pinigins

13

Trumpalaikis turtas
IV skyrius. Snaudos
Gamybins
veiklos
snaudos
V skyrius. Pinigai
Biudeto los, sumoktos
i ido sskaitos tiesiogiai
tiekjams
Asignavim
valdytojo
staigos los
Pavaldi staig los
Pavedim los
Los, gautos u teikiamas
paslaugas
Kitos los
Biudetins los kasoje
Kitos los kasoje
Akredityvai

070
080
090

100
101
110
111
112
120
122
130

los

Vertybiniai
popieriai

Mokjimo kortels
Piniginiai dokumentai
VI skyrius. Finansinis turtas
14
Akcijos, obligacijos ir kita

VII skyrius. Gautinos ir moktinos los

15
Atsiskaitymai su tiekjais ir
rangovais
Atsiskaitymai su kitais
subjektais
Atsiskaitymai su
16
Atsiskaitymai
su
atskaitingais asmenimis
atskaitingais asmenimis
17
Atsiskaitymai u trkumus
Atsiskaitymai su
vairiais debitoriais ir
kreditoriais
Atsiskaitymai u socialinio
draudimo mokas
Tiksliniai atsiskaitymai
Atsiskaitymai su biudetu
Atsiskaitymai
u
depozitines sumas
Atsiskaitymai u pavedim
las
Atsiskaitymai
su
deponentais
Atsiskaitymai su kitais
debitoriais ir kreditoriais
Atsiskaitymai su
18
Atsiskaitymai
su
darbuotojais
ir
darbuotojais
pagal
darbo
Atsiskaitymai su
tiekjais ir rangovais

131
132
140
150
151
160
170
171
172
173
174
176
177
178
180

stipendininkais

Ilaidos
ilaikyti

umokest
Atsiskaitymai
stipendininkais

staigai

Kitos ilaidos

Finansavimas
Ilgalaikio
turto
fondas
Trumpalaikio turto
fondas
Kiti fondai
Parduota
produkcija, atlikti darbai
ir suteiktos paslaugos
Pajamos

Pelnas ir nuostoliai
Paskolos
Perduotos ir gautos

20

su

181

Atsiskaitymai
su
darbuotojais pagal j pavedimus
Atsiskaitymai
pagal
vykdomuosius dokumentus
Kiti atsiskaitymai
VIII skyrius. Ilaidos
Ilaidos i biudeto

182

Ilaidos i kit altini

paskirstytinos ilaidos
Paslaug teikimo ilaidos
Kit l ilaidos
Pavedim l ilaidos
IX skyrius. Finansavimas
23
Finansavimas i biudeto
Finansavimas i kit altini
X skyrius. Fondai
25
Ilgalaikio turto fondas
21

26

Trumpalaikio turto fondas

27
Kiti fondai
XI skyrius. Pardavimai ir paslaugos
28
Parduota produkcija, atlikti
darbai ir suteiktos paslaugos
XII skyrius. Pajamos
Pajamos
u
teikiamas
paslaugas
Savivaldybs
biudeto
pajamos
41
Pelnas ir nuostoliai
XIII skyrius. Paskolos
52
Paskolos i kit biudet
Paskolos i bank
XIV skyrius. Perduotos ir gautos los
73
Perduotos ir gautos los
40

183
184
200
201
210
211
213
214
230
232
250
260
270
280

400
401
410
520
521
730

los
Biudeto
vykdymo rezultatai

XV skyrius. Biudeto vykdymo rezultatai

90
Biudeto
vykdymo
rezultatai

Ubalansins sskaitos pavadinimas

Isinuomotas ilgalaikis turtas
Atsakingam saugojimui priimtos materialins vertybs
Specialios paskirties ir numeruoti apskaitos blankai
Nuraytas nemoki debitori siskolinimas

900
Nr.
01
02
03
04

Sskait planas tai sskait sraas, kuris susistemina jas pagal ekonomin turin.
Pavyzdinis biudetini staig sskait planas yra sudarytas i toki skyri:
I skyrius. Ilgalaikis turtas;
II skyrius. Atsargos;
III skyrius. Trumpalaikis turtas;
IV skyrius. Snaudos;
V skyrius. Pinigai;
VI skyrius. Finansinis turtas;
VII skyrius Gautinos ir moktinos los;
VIII skyrius. Ilaidos;
IX skyrius. Finansavimas;
X skyrius. Fondai;
XI skyrius.Pardavimais ir paslaugos;
XII skyrius. Pajamos;
XIII skyrius. Paskolos;
XIV skyrius. Perduotos ir gautinos los;
XV skyrius. Biudeto vykdymo rezultatai.
Kiekviename skyriuje sskaitos suskirstytos dvi grupes. Tai sintetins sskaitos, kurios
numeruojamos eils tvarka ir ymimos dvienkliu skaiiumi ir subsskaitos arba antros eils
sskaitos, detalizuojanios sintetines sskaitas ir ymimos trienkliu skaiiumi. Sintetins sskaitos
turi nevienod subsskait skaii. Yra sskait, kurios neturi subsskait (07, 08, 14, 25, 26, 27,
28, 41, 73, 90). Raant buhalterinius raus memorialiniuose orderiuose naudojami subsskait
kodai, prie sintetini sskait, neturini subsskait, pridedamas 0, pavyzdiui, 070, 080, 140 ir t.t.
Teisingam l ir altini pasikeitim atvaizdavimui sskaitos skirstomos aktyvines ir pasyvines.
Neatskiriamas balanso ir sskait ryys, nes balanso straipsniai atitinka sskait ir subsskait
pavadinimus. Sskait plane yra skyri, kuriuose vienos sskaitos yra aktyvins, o kitos
pasyvins, pavyzdiui, I skyrius 01 sskaita Ilgalaikis turtas aktyvin, o 02 sskaita Ilgalaikio turto
nusidvjimas pasyvin. Aktyvins sskaitos yra tos, kuriose apskaitomos materialins vertybs,
pinigins los ir ilaidos. Gautinos ir moktinos los gali bti aktyvins arba pasyvins.
Ubalansins sskaitos sudaro atskir grup. Ubalansinse sskaitose apskaitomas laikinai
biudetinje staigoje esantis, bet jai nepriklausantis turtas: isinuomotas arba pagal panaudos sutart
gautas ilgalaikis turtas, atsakingai saugoti arba perdirbti priimtos materialins vertybs, specialieji
bei numeruoti apskaitos blankai ir kt. Ubalansinse sskaitose apskaita tvarkoma paprastja
sistema. Materialins vertybs ubalansinse sskaitose inventorizuojamos taip pat, kaip ir balanse
apskaitomos vertybs.

2 tema. FINANSAVIMO, PINIGINI L IR ILAID APSKAITA

2.1. BIUDETINI STAIG ILAID SMATOS
Per 5 darbo dienas po Lietuvos Respublikos atitinkam met valstybs biudeto ir
savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo sigaliojimo valstybs biudeto
asignavim valdytojai patikslina ir pateikia Finans ministerijai asignavim paskirstym pagal
tvirtinamas programas. Finans ministerija, gavusi i valstybs biudeto asignavim valdytoj
patikslintus asignavim paskirstymus pagal patvirtintas programas, parengia Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarimo dl valstybs biudeto asignavim valdytoj program tvirtinimo ir
asignavim paskirstymo pagal tvirtinamas programas projekt ir pateikia j Lietuvos Respublikos
Vyriausybei. Projekte turi bti nustatyta kiekvienai valstybs biudeto asignavim valdytoj
programai bendra asignavim suma, asignavimai paprastosioms ilaidoms (i j darbo umokesiui)
ir nepaprastosioms ilaidoms.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybs biudeto asignavim paskirstym
pagal programas, sudaromos valstybs biudeto ilaid smatos. Valstybs biudeto ilaid smatas
savarankikai sudaro kiekvienas valstybs biudeto asignavim valdytojas ir kiekviena jam pavaldi
staiga. Ilaid smata yra pagrindinis dokumentas, kuriame numatoma i valstybs ir savivaldybi
biudet ilaikom staig bei vykdom program asignavim ir naudojam l dydis, j paskirtis
ir paskirstymas met ketviriais. Kiekvienos programos valstybs biudeto ilaid smatos
tvirtinamos pagal visus funkcins ir ekonomins klasifikacijos kodus.
Ilaid smat formas tvirtina finans ministras. Smatos dalys:

suvestin, joje nurodomos visos ilaidos pagal ekonomin klasifikacij ir paskirstymas met
ketviriais;

staig veiklos rodikliai met pradioje ir pabaigoje;

ilaid apskaiiavimai.
Bendrsias smatas galima sudaryti vienarms centralizuot buhalterij aptarnaujamoms

staigoms. Valstybs biudeto ilaid smat pasirao institucij ir staig vadovai ir patvirtina
antspaudu.
Sudarydami valstybs biudeto ilaid smatas, valstybs biudeto asignavim valdytojai turi
utikrinti, kad j ir jiems pavaldi staig prajusi met skolas bt numatyta padengti
planuojamais metais, nevirijant tiems metams skirt valstybs biudeto asignavim.
Biudeto las, skaitant ir papildomai skirtas, naudoti be nustatyta tvarka patvirtint ilaid
smat draudiama.

2.2. BIUDETINI STAIG ILAIKOM I VALSTYBS BIUDETO FINANSAVIMO

TVARKA
Finansavimas l perdavimas asignavim valdytoj vadovaujam institucij sskaitas j
ilaidoms apmokti arba tiesioginis i institucij ilaid apmokjimas i biudet (ido) sskait.
Biudetini staig finansavimo objektas yra j vykdom program ilaidos. Lietuvos Respublikos
Finans ministerija perveda valstybs biudeto asignavimus, skirtus staig ir organizacij biudeto
ilaid smatoms vykdyti. Los pervedamos i valstybs ido sskaitos, aplenkiant ministerijas ir
inybas tiesiogiai staig ir organizacij einamsias sskaitas.
Valstybs biudeto asignavimai, pagal nustatytos formos mokjimo paraikas, pervedami tada,
kai j reikia konkreioms ilaidoms apmokti. Mokjimo paraikos rengiamos pagal biudeto
ilaid klasifikacijos atitinkamus kodus ir pateikiamos valstybs ido departamentui elektroniniu
bdu, naudojantis kompiuterizuota Valstybs biudeto, apskaitos ir mokjim sistema (VBAM). Ne
vliau kaip per 3 dienas pateikiama tos paios mokjimo paraikos spausdintin forma, kuri
pasirao vyriausiasis buhalteris (finansininkas) ir staigos vadovas. Spausdintin mokjimo
paraikos forma tai patvirtinimas elektronins mokjimo paraikos.
Kai kurios staigos perduoti mokjimo paraik elektroniniu bdu perduoti negali, todl jos
valstybs ido departamentui pateikia tik spausdintins formos mokjimo paraikas. Mokjimo
paraikos gali bti pateikiamos per akin ministerij, jei tokios nra tiesiogiai valstybs ido
departamentui. akins ministerijos atlieka pavaldi staig administracin kontrol,vidaus
kontrol, tikrina staig biudeto ilaid smat sudarym ir vykdym.. Jeigu valstybs ido
sskaitoje utenka l paraikai patenkinti ir paraikoje nurodyta suma nevirija ilaid smatos,
tada valstybs ido departamentas pateikia bankui mokjimo pavedim ir staigai pervedamos jos
praomos los. Jei ido sskaitoje neutenka l paraikai patenkinti arba jeigu virijama smata,
mokjimo paraika atmetama. I valstybs biudeto los mokjimo pavedimu perduodamos
asignavim valdytojams, kurie atsako u tikslin ir taup l panaudojim.
2.3. TIESIOGINIS FINANSAVIMAS I VALSTYBS BIUDETO
Tiesioginio biudetini staig finansavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Finans
ministro 2000 m. liepos 21 d. sakymu Nr. 195 Dl biudetini staig finansavimo i valstybs
biudeto taikant tiesiogin apmokjim tiekjams.
Lietuvos Respublikos Finans ministerija perveda valstybs biudeto las, skirtas biudetini
staig ilaid smatoms vykdyti, i valstybs ido sskaitos tiesiogiai tiekjams, kurie

biudetinms staigoms teikia prekes, atlieka darbus ir teikia paslaugas. Biudetin staiga
mokjimo paraikoje nurodo visus preki ar paslaug tiekj rekvizitus.
Tiesioginiai mokjimai biudetini staig preki ir paslaug tiekjams atliekami ir biudeto
los biudetins staigos sskait banke pervedamos per kompiuterizuot Valstybs biudeto,
apskaitos ir mokjim sistem (VBAM sistema) pagal biudetini staig pateiktas mokjimo
paraikas atsivelgiant faktin poreik kiekvienai mokjimo procedrai atlikti, iskyrus smulki
ilaid, nevirijant joms nustatyto limito, taip pat komandiruoi ir gamybins bei gamybins
mokomosios veiklos ilaid finansavim.
Valstybs biudeto los i valstybs ido sskaitos pervedamos biudetins staigos sskait
banke tik ilaidoms, kurios daromos fiziniams asmenims (atlyginimai, stipendijos, paalpos ir kt.),
komandiruotms, usienio valiuta ir smulkioms (kanceliarinms, kio ir kt.) ilaidoms.
Smulkioms ilaidoms valstybs biudeto los biudetins staigos sskait pervedamos
nevirijant 10 procent nustatyto limito mnesiui nuo tredalio ilaid smatoje ketviriui numatyt
l kitoms ilaidoms darbams, prekms ir paslaugoms, iskyrus ilaidas, skirtas komandiruotms,
atsiskaitymams usienio valiuta ir su fiziniais asmenimis.
Biudetin staiga informacij apie ilaid apmokjim tiesiogiai tiekjams arba l gavim
staigos einamj sskait gauna i einamosios sskaitos irao, kuris ir yra pagrindas buhalterinms
operacijoms vykdyti.
Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams apskaitomos 09 Biudeto
los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams sskaitoje. i sskaita subsskait neturi.
2.4. BIUDETINI STAIG ILAIKOM I SAVIVALDYBI BIUDET
FINANSAVIMAS
I savivaldybi biudet ilaikom staig finansavimo tvarka yra panai i valstybs
biudeto ilaikom staig finansavimo tvark. I savivaldybi biudet ilaikom staig
finansavimas vykdomas pagal savivaldybs tarybos patvirtintas socialines, ekonomines ar kitas
programas. Savivaldybi biudet asignavim valdytojai sudaro ilaid pagal programas smatas,
kuri pagrindu vykdomas finansavimas. Atskiros savivaldybs paios nusistato l perdavimo
tvark, taiau dauguma naudoja paraik teikim, bei finansavimo grafikus. Finansavimo grafikas
yra labai panaus mokjimo paraik, skirtumas tas, kad finansavimo grafike numatomas l
poreikis vienam mnesiui, o mokjimo paraikoje konkreioms ilaidoms apmokti.Tiek
finansavimo grafike, tiek mokjimo paraikoje raoma programos kodas, pavadinimas, funkcins
klasifikacijos kodas, ilaid pavadinimas iskiriant paprastsias ir nepaprastsias ilaidas. Be to,
atskirai iskiriama los valstybinms funkcijoms vykdyti ir moksleivio krepeliui finansuoti.
Mokjimo paraikos daniausiai pateikiamos elektroniniu variantu ir vliau spausdintina forma.

Apie l gavim biudetin staiga suino i banko parengto einamosios sskaitos irao.
Einamosios sskaitos iraas yra pagrindas daryti buhalterinius raus.
2.5. PINIGINI L IR ILAID APSKAITA
Pinigini l apskaitai naudojamos ios sskaitos:
09 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams;
10 Biudetini l sskaitos banke;
11 Kit l sskaitos banke;
12 Kasa;
13 Kitos pinigins los.
09 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams sskaita yra aktyvin, ji
neturi subsskait. ioje sskaitoje kaupiamos tiesiogiai tiekjams i ido sskaitos sumoktos
pinig sumos u pateiktas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Los i sskait
gaunamos pagal mokjimo paraikas.
Gautos los nurodant altin apskaitomos 23 sskaitoje Finansavimas, i sskaita pasyvin.
Sskaita turi tokias subsskaitas:
230 - Finansavimas i biudeto;
232 - Finansavimas i kit altini.
230- Finansavimas i biudeto subsskaitoje tvarkoma perduot asignavim valdytoj
sskaitas j ilaidoms apmokti ir biudeto l tiesiogiai i ido sskaitos sumokt preki ir
paslaug tiekjams apskaita.
232 Finansavimas i kit altini subsskaitoje tvarkoma, l, gaut i kit altini staigos
veiklai papildomai finansuoti, apskaita.
23 sskaita Finansavimas kredituojama:

gavus asignavimus einamj sskait arba i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams sumokjus
las pagal mokjimo paraikas;

nustaius atsarg pertekli ir nemokamai gavus atsarg;

materialiojo turto objektus, perklus i ilgalaikio bei trumpalaikio turto sskait atsarg
skyriaus sskaitas.

23 sskaita Finansavimas debetuojama:

nuraant metams pasibaigus sukauptas per biudetinius metus faktines ilaidas;

grainus biudet nepanaudotas las;

nuraant atsarg trkumus ir beviltikas skolas.

I banko gauto einamosios sskaitos irao (bankai neduoda mokjimo pavedimo, nes staiga
surao 1 egzempliori, kuris paliekamas banke) asignavim valdytojai savo apskaitoje daro
buhalterinis raus. Sumokjus i valstybs ido sskaitos tiesiogiai tiekjui pagal j pateikt
sskait, daromas toks buhalterinis raas:
1. D 090 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams
K 230 Finansavimas i biudeto
Tuo pat metu daromas kitas raas:
D 178, 150 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, Atsiskaitymai su tiekjais ir
rangovais
K

090 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams

2. Gavus prekes daromas toks raas:

D 01 Ilgalaikis turtas, 03 Gaminiai ir produkcija, 06 Mediagos ir maisto produktai, 07
Trumpalaikis turtas
K

150 Atsiskaitymai su tiekjais ir rangovais, 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir

kreditoriais
Likuio 090 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams sskaitoje negali
bti, nes gauta l suma tiesiogiai pervedama tiekjams.
Sskaita 10 Biudetini l sskaitos banke yra aktyvin ir skirstoma subsskaitas:
100 Asignavim valdytojo staigos los;
101 Pavaldi staig los.
i subsskait debet raomos i biudeto gautos pinigini l sumos ir kasinms
ilaidoms atkurti skirtos sumos, o kredit pagal tikslin paskirt panaudotos los ir biudet
grintos los.
Tipins sskait korespondencijos:
1. Gavus finansavim i biudeto:
D

100 Asignavim valdytojo staigos los

230 Finansavimas i biudeto

2. Gavus las i sskaitos kas

D

120 Kasa

100 Asignavim valdytojo staigos los

3. Pervedus iskaiiuotus mokesius

D

173 Atsiskaitymai su biudetu

100 Asignavim valdytojo staigos los

4. Apmokjus tiekjams u prekes ar paslauga

178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, 150 Atsiskaitymai su tiekjais ir

rangovais
K

100 Asignavim valdytojo staigos los

5. Pervedus naus socialiniam draudimui

D

171 Atsiskaitymai u socialinio draudimo mokas

100 Asignavim valdytojo staigos los

6. Pasibaigus metams grinamos biudet nepanaudotos los

D

230 Finansavimas i biudeto

100 Asignavim valdytojo staigos los

Sskaita 11 Kit l sskaitos banke naudojama tik tais atvejais, kada biudetin staiga turi
kit l. Banke atidaroma atskira sskaita pagal kiekvien toki l r.
Sskaita 11 Kit l sskaitos banke turi tokias subsskaitas:
110 Pavedim los;
111 Los, gautos u teikiamas paslaugas;
112 Kitos los
Gavus pavedim las daromas toks buhalterinis raas:
D 110 Pavedim los
K 176 Atsiskaitymai u pavedim las
Panaudojus pavedim las daromi tokie buhalteriniai raai:
D 214 Pavedim l ilaidos
K 110 Pavedim los, 122 Kitos los kasoje, 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir
kreditoriais
Metams pasibaigus, per metus panaudot pavedimams atlikti l suma i subsskaitos 214
Pavedim l ilaidos kredito nuraoma subsskaitos 176 Atsiskaitymai u pavedim las
debet.
D 176 Atsiskaitymai u pavedim las
K 214 Pavedim l ilaidos
Grinant nepanaudotas pavedim las j savininkui:
D 176 Atsiskaitymai u pavedim las
K 110 Pavedim los
Analitin 110 Pavedim los subsskaitos apskaita tvarkoma pagal atskiras pavedim ris.
Loms, gaunamoms u teikiamas paslaugas, sudaroma atskira smata.
L, gaut u teikiamas paslaugas, apskaitai skirta 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas
subsskaita. Visoms i l rims biudetin staiga banke atidaro vien sskait.
Gavus las u teikiamas paslaugas daromi tokie buhalteriniai raas:

D 111 Los, gautos u teikiamas paslauga

K 03 Gaminiai ir produkcija,
K 05 Gyvnai, gyvuliai ir j prieaugis
K 10 Biudetini l sskaitos banke
K 12 Kasa
K 13 Kitos pinigins los
K 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenims
K 17 Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais
K 28 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos
K 40 Pajamos.
Imokjus i sskaitos pinigus daromi tokie buhalteriniai raai:
D 04 Montuotini rengimai ir statybins mediagos
D 06 Mediagos ir maisto produktai
D 08 Gamybins veiklos snaudos
D 10 Biudetini l sskaitos banke
D 12 Kasa
D 13 Kitos pinigins los
D 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenims
D 17 Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais
D 21 Kitos ilaidos
K 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas
Pervedus sumas biudeto pajamas daromas toks buhalterinis raas:
D 400 Pajamos u teikiamas paslaugas
K 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas
Subsskaita 112 Kitos los skirta vairi ne i biudeto gaut l, saugom jos sskaitose iki
grinimo pagal priklausomyb arba panaudojimo pagal tikslin paskirt, apskaitai tvarkyti.
Tokioms loms priskiriama deponuotas darbo umokestis, depozitai. Depozitai- nustatyta tvarka
laikinai priimtos los biudetins staigos dispozicijon.
Asignavim valdytojai l judjimo operacijas biudetinje sskaitoje banke apskaito
pinigini l operacij memorialiniame orderyje Nr.2 arba kitame apskaitos registre. Jame
apskaitomos gaut ir panaudot l operacijos. Apskaitos dokumentai ir i banko gautas
einamosios sskaitos iraas yra pagrindas daryti raus.
Memorialinis orderis Nr. 2 pradedamas pildyti perklus likuius i prajusio mnesio tokio
paties memorialinio orderio. Chronologine tvarka registruojamos einamosios sskaitos operacijos
(operacij registravimas daromas pagal kalendorin j atlikimo laik).

iniaraio deinje pusje apskaitoma einamosios sskaitos kredito, o deinje debeto

apyvarta.
Gavus las i einamosios sskaitos kas daromas toks buhalterinis raas:
D 120 Kasa
K 100 Asignavim valdytojo staigos los
Pervedus sum mokjimo pavedimu t.y. atsiskaitant su vairioms organizacijomis daromi tokie
buhalteriniai raai:
D 171 Atsiskaitymai u socialinio draudimo mokas, 173 Atsiskaitymai su biudetu, 178
Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais
K 100 Asignavim valdytojo staigos los
Pasibaigus mnesiui raai memorialiniame orderyje Nr.2 baigiami suskaiiuojant kiekvienos
sskaitos sumas ir apyvartas bei apskaiiuojamas likutis kito mnesio pirmai dienai. Likutis
mnesio pabaigoje apskaiiuojamas: prie likuio mnesio pradioje pridedant debeto ir atimant
kredito apyvart, apskaiiuotas likutis mnesio pabaigoje palyginamas su i banko gautu einamosios
sskaitos irau mnesio pabaigoje. Suskaiiuoti memorialinio orderio Nr. 2 raai perkeliami
Didij knyg.
Gaut asignavim analitin apskaita tvarkoma Gaut asignavim analitins apskaitos knygoje
arba kortelse. I patvirtintos staigos ilaid smatos metin asignavim suma paskirstyta
ketviriais, pagal ekonomins klasifikacijos kodus perkeliama Gaut asignavim analitins
apskaitos knyg ar kortel. Gauti asignavimai registruojami pagal smatoje numatytas atskiras
ilaid ris, didjaniom sumom nuo met pradios. Per mnes suregistruoti gaut asignavim
duomenys perkeliami Biudeto ilaid smatos vykdymo apyskaitos Nr. 2 skilt Gauti
asignavimai.
2.6. KASOS OPERACIJOS IR J APSKAITA
Pinigai kas priimami pagal kasos pajam order. Primus pinigus, iduodamas kasos pajam
orderio kvitas, kur pasirao vyriausiasis buhalteris (finansininkas) ir kasininkas.
Pinigai i kasos imokami pagal kasos ilaid order,mokjimo iniarat. Imokant pinigus
pagal kasos ilaid order asmeniui, kuris nra tos staigos darbuotojas, nurodomas fizinio asmens
vardas, pavard, asmens kodas, paso numeris ir gavjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinig gavjas,
priimdamas pinigus, pasirao kasos ilaid orderyje, kuriame raoma gautoji suma: litai- odiais,
centai- skaitmenimis.

Mokjimo iniaratyje bendra suma odiais ir imokjimo terminas tvirtinami staigos

vadovo ir finansininko paraais. Vienkartin darbo umokesio, premij, paalp, pensij,
stipendij ar kita imoka pavieniams asmenims gali bti forminama kasos ilaid orderiu.
Kasininkas, neimokjs pinig per mokjimo iniaratyje staigos vadovo ir vyr. buhalterio
(finansininko) nurodyt laikotarp, privalo mokjimo iniaratyje prie negavusi pinig asmen
pavardi rayti od Deponuota ir sudaryti deponuot sum iniarat, kurio pabaigoje rayti
faktikai imokt pinig sum, taip pat neimokt pinig sum, kuri turi bti deponuota, sutikrinti
ias sumas su iniaratyje nurodyta bendra suma ir pasirayti.
Imokjus pinigus, mokjimo iniaratyje raoma: Pinigus pagal iniarat imokjo (vardas,
pavard ir imokjusiojo paraas). Pinigus pagal vien iniarat gali imokti tik tas pats asmuo
(kasininkas arba tam galiotas asmuo).
Vyr. buhalteris (finansininkas) patikrina mokjimo iniaraiuose kasinink padarytus raus ir
pagal juos imoktas bei deponuotas sumas ir pasirao.
staiga gali imokti pinigus avansu savo darbuotojams -atskaitingiems asmenims, kuriuos
staigos vadovas paskyr sumokti u staigos tikslams perkamas prekes ir paslaugas. Imokant
pinigus i kasos atskaitingam asmeniui, suraomas kasos ilaid orderis. Atskaitingas asmuo
panaudojs gautus pinigus pateikia staigos buhalterijai pinig sumokjim rodanius dokumentus,
kuriuos surao avanso ataskait, - nurodo joje i dokument pavadinimus, numerius, datas,
imoktas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyr. buhalterio nustatyta ir staigos
vadovo patvirtinta tvarka bei terminais, bet ne reiau kaip kart per mnes. Nepanaudot pinig
grinimas kas forminamas kasos pajam orderiu.
Kasininkas ar atskaitingas asmuo gav u suteiktas paslaugas pinigus irao pinig primimo
kvit. Vienas pinig primimo kvito egzempliorius lieka pinigus primusiam, o antrasis
atiduodamas pinig moktojui.
Atskaitingas asmuo gautus pinigus su j gavim rodaniais dokumentais atiduoda kas.
Pinig primimas kas forminamas kasos pajam orderiu, atskaitingam asmeniui iduodamas
kasos pajam orderio kvitas.
Pinig sumokjimo tvark ir terminus (ne reiau kaip kart per mnes) atskaitingam asmeniui
nustato vyr. buhalteris ir patvirtina staigos vadovas.
Kasos pajam bei ilaid orderiai ir pinig primimo kvitai pildomi aikiai raalu, tuinuku
arba techninmis priemonmis. Juose negali bti joki trynim, braukym arba taisym net ir
patvirtint. Suma odiais pradedama rayti didija raide eiluts pradioje.
Kasos pajam ir ilaid orderiuose nurodomi dokumentai, kuri pagrindu priimami kas arba
imokami i kasos pinigai. Draudiama duoti kasos pajam ir ilaid orderi blankus mokantiems

arba paimantiems pinigus asmenims. Pinigai priimami arba imokami tik kasos pajam arba ilaid
orderi iraymo dien.
Prims iraytus buhalterijoje kasos pajam ir ilaid orderius, kasininkas patikrina ar :
dokumentuose yra vyr. buhalterio (finansininko), o kasos ilaid orderyje staigos vadovo
ir vyr. buhalterio (finansininko) paraai;
teisingai forminti dokumentai;
prie dokument yra juose nurodytieji priedliai.
Kasininkas priimdamas arba imokdamas pinigus, pasirao kasos pajam ir ilaid orderius, o
prie j pridtus dokumentus paymi spaudu arba atitinkamu rau: pajam dokumentus Gauta,
ilaid Imokta ir nurodo kasos pajam arba kasos ilaid orderio numer bei dat. Prie
perduodama kas, buhalterija visus kasos pajam bei ilaid orderius registruoja atitinkamuose
registracijos urnaluose. Kasos operacijos usienio valiuta atliekamos litais, taiau kasos pajam ir
ilaid orderiuose priimta ir imokta pinig suma raoma ne litais ir centais, o usienio valiuta
(odiais ir skaitmenimis).
Visos kasos operacijos raomos kasos knyg. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi
bti isaugomi visi btinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinig likutis kasoje darbo dienos
pradioje, kasos pajam ir ilaid orderi numeriai, i ko priimta arba kam imokta pinig suma
pagal kiekvien order, bendra gaut ir bendra imokt per dien pinig suma, pinig likutis kasoje
darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyr. buhalterio (finansininko) paraai. Jeigu kasos operacijos
nekompiuterizuotos, t.y. pildo kasos knyg, jos lapai turi bti sunumeruoti, perverti virvele ir
uantspauduoti. raas, nurodantis kasos knygos lap skaii, tvirtinamas staigos vadovo ir vyr.
buhalterio (finansininko paraais). Kiekvienas knygos lapas turi dvi lygias dalis: vien i j
(horizontaliai suliniuot) kasininkas upildo kaip pirmj egzempliori, ir ji pasilieka knygoje, o
antrosios dalies (be horizontalij linij) pirmoji ir antroji puss upildomos per kalkin popieri ir
kaip kasininko apyskaita yra lapo atpliamoji dalis.
Kasos operacij raai pradedami pirmoje neatpliamojo lapo dalies pusje (po eilute Likutis
dienos pradioje).
Prie tai lapas sulenkiamas pusiau per kirpimo linij, padedant lapo atpliamj dal po
dalimi, pasiliekania knygoje. Antrojoje pusje raoma atpliamojo lapo dal udjus ant
neatpliamojo lapo dalies pirmosios puss ir raoma lapo neatpliamosios dalies antrosios puss
horizontaliose eilutse.
Apyskaitai skirta lapo dalis iki operacij ubaigimo neatpliama.
Eilutje I j darbo apmokjimui nurodoma suma pagal darbo umokesio imokjimo
iniaraius nerayta kasos ilaidas.
Pirmieji ir antrieji egzemplioriai numeruojami tais paiais numeriais.

Biudetinse staigose biudetinms ir nebiudetinms loms pildomos atskiros kasos

knygos.
Kasdien, jeigu vyr. buhalterio nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas
susumuoja dienos operacijas, rao kasos likut ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu
ispausdina ir atiduoda) buhalterij antrj atpliamj lap su kasos ilaid ir pajam
dokumentais, kaip kasininko apyskait. Kasos knygoje pasirao buhalterijos darbuotojas, prims
iuos dokumentus.
Kasininko apyskaitos vyr. buhalterio nustatyta tvarka gali bti sudaromos ne kiekvien dien,
bet ne reiau kaip kart per mnes. Privaloma sudaryti kiekvieno mnesio pabaigoje.
Jeigu kasos ilaid orderyje arba mokjimo iniaratyje nra pinig gavjo parao, laikoma,
kad pinigai pagal order neimokti. Pinigai neforminti kasos pajam orderiais, laikomi kasos
pertekliumi ir pervedami biudeto pajamas.
Biudetinse staigose kasos patalpos turi bti rengtos pagal Vidaus reikal ministerijos
rekomendacijas.
Grynj pinig judjimas apskaitomas 12 Kasa sskaitoje. i sskaita turi tokias subsskaitas:
120 Biudetins los kasoje
122 Kitos los kasoje
Gavus pinigus kas debetuojama 12 Kasa sskaita, o kredituojama 100 Asignavimo valdytojo
staigos los, 111 Los gautos u teikiamas paslaugas, 160 Atsiskaitymai su atskaitingais
asmenimis, 177 Atsiskaitymai su deponentais, 20 Ilaidos staigai ilaikyti ir kt.
Imoktos i kasos sumos raomos 100 Asignavimo valdytojo staigos los, 111 Los
gautos u teikiamas paslaugas, 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, 177 Atsiskaitymai su
deponentais, 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest, 181 Atsiskaitymai su
stipendininkais ir kt. sskait debet ir 120 Biudetins los kasoje subsskaitos kredit
Biudetins los kasoje 120 subsskaitos judjimo operacijos registruojamos memorialiniame
orderyje Nr.1. io memorialinio orderio pildymo tvarka yra analogika memorialinio orderio Nr. 2
pildymo tvarkai.
Pasibaigus mnesiui memorialiniame orderyje suskaiiuojamos 12 Kasa sskaitos debeto ir
kredito apyvartos ir apskaiiuojamas likutis mnesio pabaigoje. Likutis turi atitikti ataskaitinio
mnesio pirmos ir paskutins kasos ataskait ivestus likuius.
Darant raus Didiojoje knygoje btina inoti, kad i 120 Biudetins los kasoje
subsskaitos debeto ir kredito apyvart bendros sumos, reikia atimti einamj sskait i kasos
netas ir gautas sumas, nes ios sumos raytos memorialinio orderio Nr.2. 100 Asignavim
valdytojo staigos los ir 120 Biudetins los kasoje subsskaitas, nes ta pati kasos ir einamosios
sskaitos apyvart suma Didij knyg gali bti rayta tik vien kart.

2.7. KITOS PINIGINS LOS IR J APSKAITA

Kitos pinigins los tai biudetins staigos vardu sigytose mokjim kortelse esanios
pinigins los, akredityvai, piniginiai dokumentai. Kit pinigini l apskaitai skirtos 13 Kitos
pinigins los sskaita. i sskaita turi tokias subsskaitas:
130 Akredityvai
131 Mokjim kortels
132 Piniginiai dokumentai
Subsskaitoje 130 Akredityvai raomos formint akredityv pagal sutartis su tiekjais u
materialini vertybi tiekim

ir teikiamus patarnavimus pinigini l sumos. Akredityv

forminimo ir atsiskaitymo jais tvark nustato bankas.

formintos akredityvo sumos raomos tokiu buhalteriniu rau:
D 130 Akredityvai
K 100 Asignavim valdytojo staigos los, 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas, 112
Kitos los
Apmokt akredityv sumos raomos tokiu buhalteriniu rau:
D 01 arba kt. Ilgalaikis turtas , 06 Mediagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas
K 130 Akredityvai
Analitin 130 Akredityvai subsskaitos apskaita tvarkoma pagal kiekvien akredityv.
Subsskaita 131 Mokjim kortels skirta mokjimo kortelse esani staigos pinig
apskaitai.
Pervedus subsskaitos 131 Mokjim kortels sumas daromas toks buhalterinis raas:
D 131 Mokjim kortels
K 100 Asignavim valdytojo staigos los, 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas, 112
Kitos los
Pagal mokjimo korteles sumoktos sumos u sigytas materialines vertybes ir suteiktas
paslaugas daromas toks raas:
D 01 arba kt. Ilgalaikis turtas, 06 Mediagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas
K 131 Mokjim kortels
Subsskaitoje 132 Piniginiai dokumentai apskaitomi bilietai, pato ir rinkliav enklai ir kt.
Mint dokument primimas kas ir idavimas i kasos forminamas kasos orderiais.i
operacij apskaita tvarkoma atskirai nuo pinigini l operacij. Analitin apskaita tvarkoma pagal
kiekvien pinigini dokument r atskirai.

2.8. KASINS IR FAKTINS ILAIDOS IR J APSKAITA

Kasins ilaidos staig ir organizacij pinigins los, pervestos i einamj sskait ir
imoktos grynais pinigais.
Kasini ilaid analitin apskaita tvarkoma pagal kiekvienos programos ilaid smatose
numatytus ekonomins klasifikacijos straipsnius, kaupiant jas per mnes ir nuo met pradios.
Kasinms ilaidoms apskaityti balansins sskaitos nra. Kiekviena biudetin staiga pasirenka
kasini ilaid apskaitos bd. Pats paprasiausias kasini ilaid apskaitos bdas yra kasini
ilaid fiksavimas analitins apskaitos kortelse, kuriose pagal atskirus biudetins klasifikacijos
ilaid straipsnius i pirmini dokument registruojamos kasins ilaidos. Kasini ilaid apskaitos
kortelje kaupiami vienos sskaitos duomenys. Kasini ilaid apskaitos kortels duomenys
perkeliami Biudeto ilaid smatos vykdymo apyskait forma Nr. 2 skilt Kasins ilaidos.
Faktins ilaidos - staig ir organizacij tikrosios snaudos, formintos atitinkamais
dokumentais, skaitant ilaidas pagal neapmoktas kreditori sskaitas, priskaityt darbo umokest
ir stipendijas.
Faktinms ilaidoms apskaityti skirta 20 sskaita Ilaidos staigai ilaikyti ir 21 sskaita Kitos
ilaidos.
20 sskaita Ilaidos staigai ilaikyti skirstoma tokias subsskaitas:
200 Ilaidos i biudeto;
201 Ilaidos i kit altini.
200 Ilaidos i biudeto subsskaita skirta faktikai padaryt ilaid, kurios numatytos ilaid
smatoje, apskaitai tvarkyti. Faktini ilaid analitin apskaita tvarkoma pagal programas, funkcin
klasifikacij ir ekonomins klasifikacijos straipsnius ir panai kasini ilaid analitins apskaitos
tvark, t. y. pildant analitins apskaitos korteles, kuriose pagal atskirus biudetins klasifikacijos
ilaid straipsnius registruojamos faktins ilaidos didjaniomis sumomis nuo met pradios. 200
Ilaidos i biudeto sskaita koresponduojama su daugeliu kit sskait, nes faktins ilaidos
daromos pinigais, materialinmis vertybmis ir sipareigojimais. Faktins ilaidos registruojamos
daugelyje memorialini orderi:
1. Apmokjus tiekjo sskait i staigos einamosios sskaitos, jei kasins ilaidos sutampa su
faktinm, tuomet daromas toks buhalterinis raas ( memorialinis orderis Nr.2):
D 200 Ilaidos i biudeto
K 100 Asignavim valdytojo staigos los;
1.

Priskaiiavus darbo umokest darbuotojams ( memorialinis orderis Nr. 5):

D 200 Ilaidos i biudeto

K 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest;

2.

Atsiskaitant su vairiais debitoriais ir kreditoriais u prekes ir paslaugas nuraomos i

karto (memorialinis orderis Nr. 6);

D 200 Ilaidos i biudeto
K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
3.

Nuraant atskaiting asmen padarytas ilaidas u prekes ir paslaugas, kurias galima

kartu su apmokjimu nurayti ( memorialinis orderis Nr. 8):

D 200 Ilaidos i biudeto
K 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis
4.

Nuraant suvartotus maisto produktus ir kitas atsargas (memorialinis orderis Nr.12):

D 200 Ilaidos i biudeto

K 061 Maisto produktai, 063,064, 069 ir kt.
raai 200 Ilaidos i biudeto subsskaitos kredite bna kuomet atstatomos ilaidos, pvz.:
gavus plaukas u bendrabut, u paym iraym daromas koks buhalterinis raas:
D 120 Biudetins los kasoje
K 200 Ilaidos i biudeto.
Met pabaigoje 200 Ilaidos i biudeto subsskaita udaroma, nuraant jos kredit ir 230
Finansavimas i biudeto debet per metus padarytas ilaidas
D 230 Finansavimas i biudeto
K 200 Ilaidos i biudeto
Vykdant statybos darbus rangos bdu, priimt apmokti rangov sskait u atliktus darbus
suma raoma 200 Ilaidos i biudeto subsskaitos debet ir 150 Atsiskaitymai su tiekjais ir
rangovais kredit.
Vykdant statybos darbus kio bdu, padaryt ilaid sumos raomos 200 Ilaidos i biudeto
subsskaitos debet ir atitinkam pinigini l, atsiskaitym, statybini mediag ir montuotin
rengim bei atsiskaitym su tiekjais ir rangovais subsskait kredit. Baigt ir per metus perduot
naudoti objekt statybos snaudos iki met pabaigos paliekamos subsskaitoje 200 Ilaidos i
biudeto. Met pabaigoje ias snaudas asignavim valdytojai nurao subsskaitos 230
Finansavimas i biudeto debet. Baigti ir perduoti naudoti statybos objektai, remiantis primimo
aktais, raomi sskaitos 01 Ilgalaikis turtas debet ir 250 Ilgalaikio turto fondas kredit. Nebaigt
objekt snaudos i 200 Ilaidos i biudeto subsskaitos met pabaigoje nenuraomos, bet
perkeliamos kitus metus.
Sskaita 21 Kitos ilaidos skirstoma tokias subsskaitas:
210 Paskirstytinos ilaidos
211 Paslaug teikimo ilaidos
213 Kit l ilaidos

214 Pavedim l ilaidos.

Subsskaita 210 Paskirstytinos ilaidos skirta tvarkyti apskaitai t snaud, kurios j
susidarymo momentu negali bti priskirtos atitinkamai darb riai. Per mnes jos registruojamos
210 Paskirstytinos ilaidos subsskaitos debete ir atitinkam subsskait kredite. Mnesio pabaigoje
ios ilaidos paskirstomos staigos vadovo nustatyta tvarka. Paskirstytinos ilaidos nuraomos
subsskaitos 210 Paskirstytinos ilaidos kredit ir 08 Gamybins veiklos snaudos, 20 Ilaidos
staigai ilaikyti, 21 Kitos ilaidos sskait debet.
Subsskaita 211 Paslaug teikimo ilaidos skirta apskaityti ilaidoms, gaunant pajamas u
teikiamas paslaugas. Sunaudot mediag, pinigini l ir kit ilaid suma raoma subsskaitos
211 Paslaug teikimo ilaidos debet ir sskait Atsargos, Pinigai, Gautinos ir moktinos los
kredit. Per metus padaryt ilaid suma pasibaigus metams raoma subsskaitos 211 Paslaug
teikimo ilaidos kredit ir subsskaitos 400 Pajamos u teikiamas paslaugas debet.
Statant ar rekonstruojant i l, gaut u teikiamas paslaugas, baigt ir perduot naudoti
objekt statybos ar rekonstravimo snaudos met pabaigoje nuraomos subsskaitos 211 Paslaug
teikimo ilaidos kredit ir subsskaitos 400 Pajamos u teikiamas paslaugas debet.
Subsskaitoje 213 Kit l ilaidos apskaitomos los, skaitytos subsskait 270 Kiti
fondai, ilaidas. Padaryt ilaid sumos raomos subsskaitos 213 Kit l ilaidos debet ir
atsarg, pinig, atsiskaitym sskait kredit. Met pabaigoje subsskaita 213 Kit l ilaidos
udaroma nuraant einamaisiais metais padarytas ilaidas subsskaitos 270 Kiti fondai debet.
Subsskaitoje 214 Pavedim l ilaidos tvarkoma pavedimuose nurodytiems tikslams
gyvendinti skirt l apskaita. Subsskaitos 214 Pavedim l ilaidos debet raoma panaudot
l suma ir subsskait 110 Pavedim los arba 122 Kitos los kasoje kredit. Faktini ilaid
suma met pabaigoje nuraoma subsskaitos 214 Pavedim l ilaidos kredit ir subsskaitos
176 Atsiskaitymai u pavedim las debet.

3 tema. BIUDETINI STAIG VYKDOMI ATSISKAITYMAI IR J

APSKAITA
3.1. ATLYGINIM NUSTATYMO TVARKA BIUDETINI STAIG DARBUOTOJAMS
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 07 08 nutarim Nr. 511 ,, Dl biudetini
staig ir organizacij darbuotoj darbo apmokjimo tvarkos tobulinimo nustatyta, biudetini
staig darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutart u darb apmokama taikant koeficientus ir
bazin mnesin alg arba bazin valandin atlyginim.
Konkreius atlyginim koeficientus ir kitas darbo apmokjimo slygas staig darbuotojams
nustato staigos vadovas. Biudetini staig bei organizacij vadovams suteikta teis nevirijant
darbo umokesio fondo, skirti darbuotojams priemokas u papildomai atliekamus darbus, aukt
kvalifikacij, darb sudtingum bei svarb, ypatingas darbo slygas, pavadavim.
Biudetini staig bei organizacij vadovams tarnybinius atlyginim koeficientus ir kitas
darbo apmokjimo slygas nustato auktesnioji organizacija t.y staigos steigjas.
Biudetini staig ir organizacij darbinink darbo apmokjimo tvarka nustatyta Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1997 m. balandio 14 d. nutarimu Nr. 357, valstybs moni ir valstybs
kontroliuojam akcini bendrovi, udarj akcini bendrovi administracijos vadov, j
pavaduotoj ir vyriausij finansinink darbo apmokjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos
vyriausybs 2002 m. rugpjio 23 d. nutarimu Nr. 1341.
Valstybs tarnautojams u darb apmokama taikant valstybs tarnybos statym.
Valstybs tarnybos statymas taikomas valstybs tarnautojams, iskyrus statutinius valstybs
tarnautojus.
Valstybs tarnybos statymas netaikomas:
1. Valstybs politikams;
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo ir kit teism teisjams, prokurorams;
3. Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems
Lietuvos banko tarnautojams;
4 Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybs institucij ir staig vadovams,
kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybs pareignams;
5. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybini (nuolatini) komisij ir taryb
pirmininkams, j pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius statymus steigt komisij,
taryb, fond valdyb pirmininkams ir nariams;
6. profesins karo tarnybos kariams;
7. valstybs ir savivaldybi moni darbuotojams;

8. viej staig darbuotojams;

9. darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo umokest i
valstybs ir savivaldybi biudet ir valstybs pinig fond.
Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos :
1.

karjeros:

2.

politinio pasitikjimo;

3.

staig vadov;

4.

pakaitini.

Karjeros valstybs tarnautojas priimamas pareigas neterminuotam laikui ir turi galimyb

gyvendinti teis karjer valstybs tarnyboje.
Politinio pasitikjimo valstybs tarnautojas priimamas pareigas j primusio valstybs
politiko ar kolegialios valstybs institucijos galiojim laikui.
staigos vadovas - valstybs tarnautojas priimamas darb konkurso bdu ar politinio
pasitikjimo pagrindu vadovauti valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai.
Pakaitinis valstybs tarnautojas pakeiiantis laikinai negalint eiti pareig karjeros valstybs
tarnautoj.
U ikirtins darbo slygas: virvalandin darb, darb nakties metu (nuo 10 val. vakaro iki 6
val. ryto) apmokama pagal Lietuvos Respublikos statymus t.y. ne maiau kaip pusantro darbuotojui
nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mnesins algos).

3.2. VIETIMO STAIG DARBUOTOJ DARBO APMOKJIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 07 08 nutarimu Nr. 511 ,, Dl
biudetini staig ir organizacij darbuotoj darbo apmokjimo tvarkos tobulinimo Lietuvos
Respublikos vietimo ir mokslo ministras 1998 m. gruodio 17 d sakymu Nr. 1565 nustat vis
vietimo sistemos staig darbuotoj darbo apmokjimo tvark pagal atskiras staigas:
1.

vis tip ikimokyklines vaik staigas;

2.

bendrojo lavinimo mokyklas;

3.

internatines mokyklas;

4.

papildomojo ugdymo;

5.

neformaliojo vietimo staigas;

6.

auktesnisias mokyklas;

7.

profesines mokyklas;

8.

kitas vietimo staigas.

Tarnybini atlyginim koeficientai, nustatyti atskiroms pareigybms atsivelgiant

kvalifikacin kategorij, darbo sta, isilavinim. Apskaiiuojant atlyginimus tarnybinis
koeficientas dauginamas i LR Vyriausybs patvirtintos bazins algos.
vietimo staig tarnybiniai koeficientai nustatyti atsivelgiant vadybins kvalifikacins
kategorijos, mokini (vaik) skaii, bei pedagoginio darbo sta. Tarnybiniai koeficientai nustatyti
u vien pedagogin norm. Mokytojams pedagogin norma 18 valand per savait. Jei mokytojas
dirba daugiau ar maiau valand per savait nei pedagogin norma, tuomet atlyginimas jam
perskaiiuojamas. Pedagog savaitinis pamok skaiius nustatomas tarifikacijos srae.
Tarifikacijos sraas tai pedagog sraas, kuriame raomi duomenys i darbuotoj asmenini
byl apie isilavinim, pedagogin darbo sta, kvalifikacij, o taip pat dstomas dalykas, savaitinis
dirbam valand skaiius, nustatytas koeficientas, faktikai nustatytas valand skaiius, atlyginimas
u nustatyt valand skaii, valand skaiius u papildomus darbus, darbo umokestis u
papildomus darbus, valand skaiius i viso, darbo umokestis i viso. Tarifikacijos sraas
sudaromas kiekvien met rugsjo 1 dienai. Mokytojams atlyginimas nustatomas tarnybinio
atlyginimo koeficient dauginant i tuo metu galiojanios bazins mnesins algos (105 Lt),
dauginant i faktikai nustatyto valand skaiiaus ir dalijant i pedagogins normos.
Mokytojai pagal mint vietimo ministro sakym gali gauti priedus prie atlyginimo:
1.

u pasiruoim pamokoms;

2.

darb tikrinim;

3.

vadovavim klasei.

Ivardinti priedai nustatyti valandomis u vien pedagogin norm, t. y. 18 valand per

savait. Dirbant daugiau ar maiau kaip viena pedagogin norma daromas perskaiiavimas. Priedas
u vadovavim klasei nepriklauso nuo pedagoginio darbo krvio. Papildomos valandos nustatytos
pagal klasi grupes:
I - IV klases;
V - IX klass;
X XII klass.
3.3. VALSTYBS TARNAUTOJ DARBO APMOKJIMAS
Valstybs tarnautoj pareigybs yra trij lygi:
1) A lygio - pareigybs, kurioms btinas auktasis universitetinis arba jam prilygintas
isilavinimas;
2) B lygio - pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip auktasis neuniversitetinis arba
jam prilygintas isilavinimas;

3) C lygio - pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip vidurinis isilavinimas ir gyta

profesin kvalifikacija.
Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos 20 kategorij. Aukiausia yra 20 kategorija,
emiausia - 1 kategorija.
Valstybs tarnautojo darbo umokest sudaro:
1. pareigin alga ;
2. priedai;
3. priemokos.
Pried ir priemok suma negali viryti 70 procent pareigins algos.
Pareigin alga nustatoma pagal pareigybs kategorij ir jos dydis apskaiiuojamas taikant
pareigins algos koeficient, dauginant i minimalios mnesins algos. Pareigin alga apvalinama
taip, kad paskutinis skaitmuo bt 0 arba 5.
Valstybs tarnautojams mokami tokie priedai:
1. u tarnybos Lietuvos valstybei sta;
2. u kvalifikacin klas arba kvalifikacin kategorij;
3. u laipsn;
4. u diplomatin rang.
Valstybs tarnautojams pried u tarnybos sta sudaro 3 procentai pareigins algos u
kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. io priedo suma negali viryti 30 procent
pareigins algos. Priedas u trei kvalifikacin klas sudaro 15 procent pareigins algos, u antr
kvalifikacin klas - 30 procent pareigins algos, u pirm kvalifikacin klas - 50 procent
pareigins algos. Ivardinti priedai skiriami iki valstybs tarnautojo kito vertinimo ir jie neskiriami
politinio pasitikjimo valstybs tarnautojams.
Priedai u laipsn ir kvalifikacin kategorij gali bti mokami tik statutiniams valstybs
tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas u kvalifikacin klas nemokamas statutiniams
valstybs tarnautojams, iskyrus valstybs tarnautojus, kuri tarnyb reglamentuoja Diplomatins
tarnybos statymas.
Valstybs tarnautojams mokamos tokios priemokos:
1. u darb poilsio bei veni dienomis ir nakties metu;
2. u darb kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo slygomis;
3. u prast darbo krv virijani veikl ar papildom uduoi, atliekam virijant
nustatyt darbo trukm, atlikim. Papildomos uduotys valstybs tarnautojui turi bti suformuluotos
ratu. Priemokos negali viryti 60 procent pareigins algos.

Valstybs

tarnautojai

privalomai

draudiami

valstybiniu

socialiniu

draudimu

privalomuoju sveikatos draudimu.

Valstybs tarnautoj pareigybi kategorijos ir pareigini alg koeficientai minimalios
mnesins algos dydiais
PAREIGYBI KATEGORIJOS

PAREIGINI ALG
KOEFICIENTAI

2,35

2,55

2,75

2,95

3,2

3,5

3,8

4,1

4,4

10

4,8

11

5,2

12

5,7

13

6,3

14

7,0

15

7,8

16

8,7

17

9,7

18

10,8

19

11,9

20

13,0

ir

3.4. DARBO UMOKESIO APSKAIIAVIMAS

3.4.1. DARBO LAIKO APSKAITA
Darbo umokestis susijs su atliekamo darbo pobdiu, uimamomis pareigomis, todl
reikalingi duomenys apie darbuotoj asmenin sudt t.y. isilavinimas, darbo staas, kategorija,
kvalifikacija ir kiti duomenys.
Darbuotoj asmenins sudties ir jos pasikeitimo duomenis tvarko personalo skyrius, jei
tokio skyriaus nra - staigos vadovo sakymu galiotas kitas darbuotojas.
Darbo umokesio apskaitos pirminiai dokumentai yra:

sakymai apie primim darb;

sakymai apie atleidim i darbo;

sakymai apie perklim kit darb;

atostog ir darbo grafikai

etat ir tarifikacijos sraai;

darbo laiko apskaitos iniaraiai.

Darbo laiko apskaitos iniarat pildo atsakingas u darb darbuotojas kiekvien dien.
Pasibaigus mnesiui, vyriausiojo finansininko nustatyt darbo dien darbo laiko apskaitos
iniaratis pristatomas buhalterijai. Buhalterijos darbuotojas, priimdamas darbo laiko apskaitos
iniarat, patikrina vis rekvizit upildymo teisingum. Pilnai ir teisingai formintas darbo laiko
apskaitos iniaratis yra pagrindas skaiiuoti darbuotojams priklausant darbo umokest.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997m. gruodio mn. 22
d. sakymu Nr.103 patvirtino darbo laiko apskaitos iniarai pirmj ir antrj formas, j pildymo
tvark, sutartinius ymjimus, kai kuri svok paaikinimus
.
3.4.2. PAGRINDINIO DARBO UMOKESIO APSKAIIAVIMAS
Kiekvien mnes, atsivelgiant faktikai dirbt laik, skaiiuojamas darbuotojams
atlyginimas. I priskaiiuoto kiekvienam darbuotojui atlyginimo daromi Lietuvos Respublikos
statymais numatyti iskaitymai, t.y. gyventoj pajam mokestis, naai socialiniam draudimui,
iskaitymai pagal vykdomuosius ratus, bei kiti iskaitymai darbuotoj praymu.
Darbuotojams atlyginimai skaiiuojami du kartus per mnes arba vien kart, tai priklauso
nuo ali susitarimo. U pirmj mnesio pus mokamas avansas, o u antrj mnesio pus
imokama tiksliai apskaiiuota suma atmus jau imokt avans ir visus priklausanius
iskaitymus. Avansui apskaiiuoti ir imokti sudaromas buhalterinis dokumentas mokjimo
iniaratis. Avanso suma raoma litais be cent (apie 30% tarnybinio atlyginimo). Sudaryt

iniarat pasirao j sudars buhalteris, o tvirtina staigos vadovas ir vyriausias buhalteris

(finansininkas). iniaraio patvirtinimas - tai patvarkymas kasai imokti jame nurodyt sum iki
nurodytos datos. Imokjs avans kasininkas pasirao ir rao dat. formintas iniaratis su
gavusi pinigus darbuotoj paraais saugomas prie kasos dokument.
Darbo umokestis u faktikai dirbt laik priskaiiuojamas vien kart per mnes sudarant
priskaitymo- imokjimo iniarat. Apskaiiuojant darbuotojui darbo umokest u darb pagal
pareigybes bei u darb pagal autorines sutartis, tikslinga sudaryti atskirus t sum imokjimo
iniaraius. Priskaitymo- imokjimo iniaratyje raoma darbuotojo vardas, pavard, priskaiiuota
suma, iskaitytos sumos (avansas, gyventoj pajam mokestis, naai socialiniam draudimui bei kiti
iskaitymai), imokama suma ir gavjo paraas. Darbo umokestis gali bti mokamas kiekvienam
gavjui iraant kasos ilaid order.
Darbuotoj, dirbusi ne visas mnesio darbo dienas ar dirbani ne vis darbo dien, darbo
umokestis apskaiiuojamas taip: pareigins algos dydis padalijamas i to mnesio darbo valand
arba dien skaiiaus pagal staigos darbo grafik; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis
padauginamas i dirbt valand arba dien skaiiaus.
Analitin darbo umokesio apskaita tvarkoma asmeninse sskaitose- kortelse. Sskaitakortel pildoma kiekvienam darbuotojui. Joje registruojami tokie duomenys:
1. vardas, pavard;
2. gimimo metai;
3. vaik skaiius;
4. kiti asmeniniai duomenys;
5. raai apie primim darb ir perklimus;
6. turtos atostogos;
7. vykdomieji ratai;
8. kredito apmokjimai;
9. kiekvien mnes apskaiiuota darbo umokesio suma pagal atskiras priskaitym ris;
10. vis ri atskaitymai pagal visas atskaitym ris.
Priskaiiavus darbuotojams darbo umokest daromas toks buhalterinis raas
D200 Ilaidos i biudeto
K180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest.

3.4.3.VIDUTINIO DARBO UMOKESIO APSKAIIAVIMAS

Vidutinis darbo umokestis darbuotojui mokamas ligos (u dvi pirmsias ligos dienas
darbdavio sskaita), atostog metu. Vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvark
reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. sausio 17 d. nutarimas Nr.100 Dl
darbuotojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos patvirtinimo. Pagal nutarim
vidutinis darbo umokestis skaiiuojamas i trij mnesi prie t mnes, kuriam skaiiuojamas
vidutinis darbo umokestis, gaut vis imok iskyrus tas, kurios neskaitomos. vidutin darbo
umokest skaitomos visos darbo apmokjimo rys, nuo kuri pagal galiojani tvark priskaitomi
valstybinio socialinio draudimo naai. Jei darbuotojas dirbo maiau nei tris mnesius, tai imamas
tas laikotarpis kur asmuo dirbo.
darbuotojo vidutin darbo umokest skaitoma:
1. Umokestis u atlikt darb arba dirbt laik, apskaiiuotas pagal taikomas darbo
apmokjimo formas ir sistemas - vienetinius kainius, valandinius (dienos) tarifinius atlygius,
mnesines algas;
2. Padidintas apmokjimas u darb kenksmingomis, labai kenksmingomis bei
pavojingomis slygomis, u darb poilsio ir veni dienomis, virvalandius, darb nakties metu,
kitais teiss aktuose ir mons kolektyvinje bei darbo sutartyse numatytais atvejais;
3. Priedai ir priemokos prie valandini (dienos) tarifini atlygi, bei mnesini alg, taip pat
kitos imokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teiss aktuose ir mons kolektyvinje bei
darbo sutartyse;
4. Skirtumas tarp anksiau gauto vidutinio darbo umokesio ir faktinio darbo umokesio,
mokamas darbuotojams teiss aktuose ir mons kolektyvinje bei darbo sutartyse numatytais
atvejais (nepriklausomai nuo io skirtumo mokjimo altinio);
darbuotojo vidutin darbo umokest neskaitoma:
1. Apmokjimas u laik, kai darbuotojas dl pateisinam prieasi teiss akt, mons
kolektyvins ir darbo sutari numatytais atvejais nedirbo monje (darbo umokestis u kasmetines
ir mokymosi atostogas, prastovas ne dl darbuotojo kalts, taip pat darbo umokestis, gautas i kitos
mons, kurios pareigojimus vykd darbuotojas, ir kitos numatytos imokos);
2. Ieitin paalpa bei kompensacija (atleidiant i darbo), bedarbio paalpa ir kitos (i j ir
materialins) paalpos nepriklausomai nuo imok altinio;
3. Atlyginimas u al, padaryt darbuotojams dl j suluoinimo ar kitokio sveikatos
sualojimo, susijusio su j darbu;
4. Kompensacija, susijusi su persiklimu, turto perveimu, patalp nuomojimu, darbuotojo
perklimu dirbti kitoje vietovje;

5. Dienpinigiai ir kitos imokos, susijusios su komandiruots ilaidomis, taip pat vietoj

dienpinigi bei kit panai imok mokami priedai ir priemokos prie darbo umokesio;
6. Nemokamai teikiam but, komunalini paslaug, kuro, vaiavimo biliet, nemokamo
maitinimo, daikt ir uniform vert ar i dalies apmokama j vert;
7. Imokos, mokamos pagal civilins teiss (i j rangos ir kitas) sutartis;
8. Vienkartins skatinamosios ir kitos imokos, mokamos ne i staigos darbo apmokjimo
l, skiriam skatinimui;
9. Kitos imokos (i j kompensacins), nustatytos teiss aktuose, kolektyvinje, darbo
sutartyse ar kituose jos vidaus dokumentuose ir nesusijusios su darbuotojo darbo apmokjimu bei jo
darbo rezultatais.
3.4.4. ATLYGINIMAS U KASMETINES ATOSTOGAS
Kasmetins atostogos - tai kalendorins dienos, suteikiamos darbuotojams pailsti ir atstatyti
darbingum, paliekant darbo viet (pareigas) ir mokant vidutin darbo umokest.
Atostogos gali bti minimalios ir pailgintos. Kasmetini minimali atostog trukm - 28
kalendorins dienos. Darbuotojams iki 18 met, invalidams, motinai ar tvui, vieniems
auginantiems namie vaik invalid, iki jam sueis 16 met, - 35 kalendorins dienos. Dirbantiems ne
vis darbo dien arba ne vis darbo savait atostogos netrumpinamos.
Pailgintos iki 58 kalendorini dien atostogos suteikiamos tam tikr kategorij
darbuotojams, kuri darbas susijs su didesne nervine, emocine, protine tampa bei profesine rizika,
taip pat kuri specifins darbo slygos.
Statutiniams pareignams ir kai kuriems teisjams statymai ar statutai taip pat nustato
ilgesns trukms atostogas:
U pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mnesi nepertrauktojo darbo stao
toje darbovietje, bet ne vliau kaip iki darbo met pabaigos. Atostogos u antrus ir paskesnius
darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo met laiku pagal atostog suteikimo eil, kurios
sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje, o ten, kur i sutartis nesudaroma, - atostog
suteikimo eil nustatoma alims susitarus.
Atostogos suteikiamos dalimis alims susitarus. Viena i atostog dali negali bti
trumpesn kaip 14 kalendorini dien. Ataukti i atostog leidiama tik darbuotojui sutikus.
Nepanaudota atostog dalis turi bti suteikiama kit darbo met laiku arba prijungiama prie kit
darbo met atostog. Atleidiant darbuotoj i darbo (iskyrus atvejus, kai atleidiama dl jo
kalts), nepanaudotos atostogos, jo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo dat.

Valstybs tarnautojui kasmet suteikiamos 28 kalendorini dien atostogos. Valstybs

tarnautojui, turiniam didesn kaip penkeri met tarnybos sta, u kiekvien paskesni trej met
tarnybos sta suteikiamos papildomos 3 kalendorins dienos kasmetini atostog, taiau bendra
kasmetini atostog trukm negali bti ilgesn kaip 42 kalendorins dienos. Valstybs tarnautojui
u pirmuosius tarnybos metus kasmetins atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mnesi
toje valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje.
Nemokamos atostogos iki 3 mnesi dl eimynini aplinkybi ar kit aplinkybi gali bti
suteikiamos valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens ir valstybs tarnautojo susitarimu.
Nemokamos atostogos dl dalyvavimo Seimo nari, Respublikos Prezidento ar savivaldybi taryb
rinkimuose suteikiamos statym nustatyta tvarka.
Atostog laiku darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo umokestis. Darbo umokestis u
kasmetines minimalias atostogas mokamas ne vliau kaip prie tris kalendorines dienas iki
prasidedant atostogoms. Darbo umokestis u kasmetines pailgintas atostogas gali bti mokamas
dalimis. U pirmj atostog dal (30 kalendorini dien) sumokama ne vliau kaip prie tris
kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms, o u likusi atostog dal - ne vliau kaip prie tris
kalendorines dienas iki j tsinio. Jei darbuotojui priklausantis darbo umokestis nustatytu laiku
nesumokamas ne dl darbuotojo kalts, atostogos pratsiamos tiek dien, kiek buvo delsiama
sumokti darbo umokest, u praleist laik mokant kaip u atostogas.
Draudiama darbuotojams pakeisti atostogas pinigine kompensacija. Pasibaigus darbo
santykiams, darbuotojui negali bti suteiktos atostogos arba kai darbuotojas j nepageidauja, jam
imokama pinigin kompensacija. Pinigin kompensacija u nepanaudotas atostogas imokama,
kada nutraukiama darbo sutartis, neatsivelgiant jos termin. Kompensacijos dydis nustatomas
pagal nepanaudot atostog, tenkani tam darbo laikotarpiui, darbo dien skaii. Kai darbuotojui
atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip u vienerius darbo metus, kompensacija imokama u
visas nepanaudotas atostogas.
Pinigin kompensacija u nepanaudotas atostogas apskaiiuojama i vidutinio darbo
umokesio. Apskaiiuojant kompensacij, nepanaudot atostog kalendorini dien suma
dauginama i metinio darbo dien koeficiento ir i darbuotojo vienos darbo dienos vidutinio darbo
umokesio. Apskaiiuojant atostog dienas vienam darbo mnesiui, reikia atostog dien skaii
padalinti i dirbt mnesi skaiiaus (28,0 : 12 mn.= 2,33 dienos). 28,0 dauginti i metinio darbo
dien koeficiento.
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos sakymu patvirtinti darbo dienos koeficientai:

esant penki darbo dien savaitei 0,7;

esant ei darbo dien savaitei 0,9.

Dirbant 5 darbo dienas per savait, apmokam dien skaiius piniginei kompensacijai gauti
bt 19,6 (28,0 * 0,7 = 19,6). 19,6 padauginus i darbuotojo apskaiiuoto vienos darbo dienos
vidutinio darbo umokesio gaunama pinigin kompensacija u nepanaudotas atostogas .
3.4.5. ATLYGINIMAS U TIKSLINES ATOSTOGAS.
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutart, gali turti ne tik kasmetines, bet ir tikslines
atostogas. ntumo ir gimdymo, vaiko prieiros, mokymosi.
Darbuotojams

suteikiamos

atostogos

stojamiesiems

egzaminams

auktsias

ir

auktesnisias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui. Darbuotojams,

kurie skmingai mokosi mokymo staigose, pagal i staig paymas-ikvietimus suteikiamos
mokymosi atostogos:
eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui;
skaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai skaitai;
laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi tiek dien, kiek nurodyta mokymo
planuose ir tvarkaraiuose;
diplominiam darbui baigti ir ginti - trisdeimt kalendorini dien;
valstybiniams egzaminams (tarp j ir vidurins bendrojo lavinimo mokyklos brandos
atestato egzaminui) pasirengti ir laikyti - po eias dienas kiekvienam egzaminui.
Darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus auktsias ir auktesnisias
mokyklas su staig siuntimais, u suteikiamas atostogas ios mons moka ne maesn kaip vidutin
darbo umokest. Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus ir besimokantiems savo
iniciatyva, mokymosi laiko apmokjimo klausimas sprendiamas kolektyvinje sutartyje arba
alims susitarus.
3.5. LIGOS PAALPA
Ligos paalpa skiriama turintiems teis j gauti asmenims iais atvejais:
1. apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dl ligos arba traumos ir dl
to praradusiems darbo pajamas;
2. sergantiems eimos nariams slaugyti. i paalpa skiriama, jeigu gydytojo nurodymu
btina slaugyti susirgus apdraustojo asmens eimos nar;
3. dl ukreiamj lig protrki arba epidemij nualintiems nuo darbo;

4. apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos prieiros staigoje, teikianioje

ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. i paalpa skiriama apdraustiesiems asmenims u vis
gydymosi tokioje staigoje laik, taip pat vykimo j ir grimo i jos laik;
5. vaik prieirai, jeigu vaik staigose nustatytas infekcij plitim ribojantis reimas.
Teis gauti ligos paalp turi tie apdraustieji asmenys, kurie:
1. tampa laikinai nedarbingi ir dl to praranda darbo pajam, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie
negauna ligos paalpos pagal Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo
statym;
2. prie laikinojo nedarbingumo nustatymo dien turi ne trumpesn kaip 3 mnesi per
paskutinius 12 mnesi arba ne trumpesn kaip 6 mnesi per paskutinius 24 mnesius ligos ir
motinysts socialinio draudimo sta.
Ligos paalpa skiriama, jeigu teis j gauti atsirado darbo laikotarpiu, skaitant bandomj
laikotarp ir atleidimo i darbo dien.
Pagrindas skirti ligos paalp yra nedarbingumo paymjimas, iduotas pagal Sveikatos
apsaugos ir Socialins apsaugos ir darbo ministerij patvirtintas Nedarbingumo paymjim bei
ntumo ir gimdymo atostog paymjim davimo taisykles.
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais, ligos paalp u 2 pirmsias
kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos paalpa i Valstybinio socialinio
draudimo fondo l pradedama mokti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo
atgavimo arba kol bus pripaintas invalidumas.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo
pensij, ligos paalpa pradedama mokti asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais, ligos paalp
u 2 pirmsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos paalpa i Valstybinio
socialinio draudimo fondo l pradedama mokti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama ne ilgiau
kaip 90 kalendorini dien per kalendorinius metus.
Apdraustiesiems asmenims, kurie savanorikai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar
toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos paalpa i Valstybinio socialinio draudimo
fondo l pradedama mokti asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais, ligos paalp u 2
pirmsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos paalpa i Valstybinio
socialinio draudimo fondo l pradedama mokti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama ne ilgiau
kaip 14 kalendorini dien vien kart per kalendorinius metus.
Kai apdraustasis asmuo slaugo sergant eimos nar, paalpa i Valstybinio socialinio
draudimo fondo l pradedama mokti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7
kalendorines dienas.

Ligos paalpa, kuri moka darbdavys 2 pirmsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali
bti maesn negu 80 procent ir ne didesn kaip 100 procent paalpos gavjo vidutinio darbo
umokesio, apskaiiuoto Vyriausybs nustatyta tvarka. Biudetin staiga u 2 pirmas kalendorines
dienas moka 80 procent vidutinio darbo umokesio i darbo umokesiui skirt asignavim, tad
priskaiiavus ligos paalp daromas toks buhalterinis raas:
D 200

Ilaidos i biudeto

K 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest

Ligos paalpa, mokama i Valstybinio socialinio draudimo fondo l, lygi 85 procentams
paalpos gavjo kompensuojamojo udarbio. Taiau i paalpa per mnes negali bti maesn u
nedarbingumo atsiradimo mnes galiojusi vidutini mnesini draudiamj pajam ketvirtadal.
Ligos paalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo:
1. tapo laikinai nedarbingas dl traumos, kuri gavo darydamas nusikaltim;
2. sualojo savo sveikat arba apsimet serganiu;
3. laikinai nedarbingas dl piktnaudiavimo alkoholiu, narkotinmis, toksinmis ar
psichotropinmis mediagomis.
Asmenims, paeidusiems gydytojo nustatyt gydymo ir slaugos reim, paskirtu laiku be
pateisinamos prieasties neatvykusiems pas gydytoj arba, kaip teiss akt nustatyta, pasitikrinti
darbingumo, ligos paalpa gali bti neskiriama arba jos mokjimas nutraukiamas nuo paeidimo
padarymo dienos Vyriausybs tvirtinam Ligos ir motinysts socialinio draudimo paalp nuostat
nustatyta tvarka.
3.6. ISKAITYMAI I DARBO UMOKESIO
I priskaiiuoto darbo umokesio atskaitomos statym nustatytos sumos. I darbo
umokesio iskaitoma:

Gyventoj pajam mokestis;

Socialinio draudimo naai;

Iskaitymai pagal vykdomuosius ratus;

Savanoriki iskaitymai.

Gyventoj pajam mokestis

Nuo 2003 m. sausio 1 d. Pradtas taikyti naujas Gyventoj pajam mokestis. Lietuvos
Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas priimtas 2002 m. liepos 2 d. Visos su darbo
santykiais susijusios pajamos apmokestinamos dviem tarifais: 33 % ir 15 %. 15 % tarifas taikomas
ioms pajamoms:
1. jrinink, rayt laivo, plaukiojanio ne su Lietuvos valstybs ar Europos Sjungos
valstybs nars vliava, gulos nari sra, u darb laivo reiso metu gautoms
pajamoms;
2. sportinink pajamoms, gautoms i sporto veiklos, skaitant pajamas, tiesiogiai ar
netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai sportininkui
ar treiajam asmeniui veikianiam sportininko vardu;
3. atlikj pajamoms, gautoms i atlikjo veiklos, skaitant pajamas, tiesiogiai ar
netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai atlikjui ar
treiajam asmeniui veikianiam atlikjo vardu;
4. honorarui;
5. gautoms pagal autorin sutart pajamoms i krybos;
6. pajamoms gautoms u turto nuom;
7. ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybn pajamoms;
8. imok pagal gyvybs draudimo sutart, kurioje numatyta, kad draudimo imoka
imokama ne tik vykus draudiminiam vykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties
galiojimo terminui, daliai lygiai sumoktoms pagal i sutart mokoms, skaitant ir
kit asmen lomis sumoktas mokas, jeigu sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10
met arba jei imok gaunantis gyventojas yra sulauks pensinio amiaus pagal
Pensij fond statymo nuostatas;
9. grinamoms gyventojo sumoktoms gyvybs draudimo mokoms pagal nutraukt
gyvybs draudimo sutart, kurioje numatyta, kad draudimo imoka imokama ne tik
vykus draudiminiam vykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui,
jei sutartis nutraukta ne anksiau kaip prajus 10 met nuo sutarties sudarymo dienos
arba jei mokos grinamos gyventojui, kuris yra sulauks pensinio amiaus pagal
Pensij fond statymo nuostatas
Kitoms pajamoms taikomas 33 % pajam mokesio tarifas.
Jei darbuotojas dirba keliose darbovietse tuomet jis pasirinka vien, kurioje bus taikomas
neapmokestinamas pajam dydis, o visose kitose darbovietse gautos pajamos bus apmokestinamos
33 % netaikant NPD.

Pagrindinis neapmokestinamasis pajam dydis - 290 Lt. Taip pat kai kuriems mokesi
moktojams bus taikomas ir individualus neapmokestinamasis dydis (jeigu gyventojas atitinka ne
vien i ivardintuose punktuose nustatyt kriterij, taikomas didiausias individualus
neapmokestinamasis pajam dydis:
1. I grups invalidams 430 lit per mnes;
2. II grups invalidams 380 lit per mnes;
3. asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaik (vaiki) iki 18 met, taip pat vyresnius,
jeigu jie mokosi dieninse bendrojo lavinimo mokyklose, 430 lit per mnes, be to, u ketvirt ir
kiekvien paskesn vaik (vaik) NPD didinamas 46 litais;
4. motinai (motei) arba tvui (tviui), kuris (kuri) vaikus (vaikius) iki 18 met, taip pat
vyresnius, jeigu jie mokosi dieninse bendrojo lavinimo mokyklose, augina vienas (viena), 335
litai per mnes, be to, u auginam antr ir kiekvien paskesn vaik (vaik) NPD didinamas 53
litais;
5. ems kio veiklos subjekt darbuotojams, kai i subjekt pajamos i realizuotos ems
kio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procent vis pajam, taip pat kinink,
statym nustatyta tvarka registravusi k, darbuotojams 330 lit per mnes.
Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tvams arba tviams), auginantiems vien ar du
vaikus (vaikius) iki 18 met, u kiekvien auginam vaik (vaik) yra taikomas papildomas
neapmokestinamasis pajam dydis, kuris lygus 0,1 pagrindinio neapmokestinamojo pajam dydio
(29 Lt). i nuostata netaikoma asmenims, kuriems taikomas individualus neapmokestinamasis
pajam dydis (4 punktas). Papildoma 29 Lt NPD suma dalijama per pus kiekvienam i tv
(tvi). Mokestiniu laikotarpiu papildomas neapmokestinamasis pajam dydis taikomas toje
pajam, susijusi su darbo santykiais arba j esm atitinkaniais santykiais, gavimo vietoje, kur
taikomas neapmokestinamasis pajam dydis, dalijant papildomo neapmokestinamojo pajam
dydio sum kiekvienam i tv (tvi) per pus. Darbuotojai privalo pateikti darbdaviui praym
dl papildomo neapmokestinamojo pajam dydio taikymo ir dokumentus, patvirtinanius, kad
auginamas vienas arba du vaikai.
Atsiradus arba pasibaigus teisei individual neapmokestinamj pajam dyd, papildom
neapmokestinamj pajam dyd ie dydiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kit, negu
atsirado arba pasibaig teis juos, mnes gaut pajam.
Nauja nuostata, patirt ilaid atmimas i metini apmokestinamj pajam. I pajam gali
bti atimamos tokios per metus patirtos ilaidos:

Savo, sutuoktinio arba savo nepilnamei vaik naudai sumoktos gyvybs draudimo

mokos pagal gyvybs draudimo sutartis;

Savo ir sutuoktinio naudai sumoktos pensij mokos Lietuvos Respublikoje steigtus

pensij fondus;

Palkanos u paimt kredit gyvenamajam bstui statyti arba jam sigyti;

U studijas (kurias baigus gyjamas auktasis isilavinimas) sumoktos sumos

Bendra vis atimam ilaid suma negali viryti 25 procent apmokestinamj pajam.
Pavyzdys. Mokytojos Simonos Matviens 2003 vasario mn. atlyginimas 525 Lt. Gyventoj
pajam mokestis nuo ios sumos: (525 290) * 33% = 77,55 Lt
Priskaiiavus gyventoj pajam mokest daromas toks buhalterinis raas:
D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest
K 173 Atsiskaitymai su biudetu
Pervedus gyventoj pajam mokest valstybinei mokesi inspekcijai daromas toks
buhalterinis raas:
D 173 Atsiskaitymai su biudetu
K 100 Asignavim valdytojo staigos los
Socialinio draudimo naai
Valstybin socialin draudim reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo statymas.
Valstybinis socialinis draudimas - valstybs nustatyt socialini ekonomini priemoni
sistema, teikianti apdraustiesiems Lietuvos Respublikos gyventojams, taip pat statymo numatytais
atvejais apdraustj eim nariams gyvenimui reikaling l ir paslaug, jei jie negali dl statymo
numatyt prieasi apsirpinti i darbo ir kitoki pajam ir dl statymo numatyt svarbi
prieasi turi papildom ilaid. I Valstybinio socialinio draudimo fondo l mokamos pensijos
ir paalpos statym numatytais atvejais. Mint imok vykdymui reikia sukaupti las, kurios
sukaupiamos i na socialiniam draudimui.
Asmenis, dirbanius pagal darbo sutartis, gaunanius atlyginim u darb; valstybiniu
socialiniu draudimu draudia j darbdavys ir privalo mokti u dirbaniuosius 31 procento dydio
naus nuo priskaiiuoto atlyginimo, bei 3 procentus iskaiiuoti i paties dirbaniojo atlyginimo ir
bendr 31 + 3 procento na sum pervesti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudet.
Draudj bendrasis valstybinio socialinio draudimo mok tarifas (31%) paskirstomas:
1. pensij draudimui 22,5 %
2. ligos ir motinysts (tvysts) draudimui - 3%
3. draudimui kompensacijoms 0,0%
4. draudimui nuo nedarbo 1,5 %
5. nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniam draudimui 1,0 %

6. sveikatos draudimui 3,0 %

Apdraustj valstybinio socialinio draudimo mok tarifas (3%) paskirstomas:
1. pensij draudimui 2,5 %
2. ligos ir motinysts (tvysts) draudimui 0,5 %.
Valstybinio socialinio draudimo mokas bazinei pensijai pagal Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto rodikli patvirtinimo statyme nustatytus mok
tarifus moka Krato apsaugos ministerija u privalomosios nuolatins pradins karo tarnybos ir
alternatyviosios krato apsaugos tarnybos karius ir Socialins apsaugos ir darbo ministerija u
motinas (tvus), turinius vaiko nuo vieneri iki trej met prieiros atostogas, nedirbanias (-us)
motinas (tvus) ir neturinias (-us) vaiko prieiros atostog, bet auginanias (-us) vaik iki trej
met, tradicini ir kit valstybs pripaint religini bendruomeni ir bendrij dvasininkus ir tik
vienuolyne dirbanius vienuolius, vien i visikos negalios invalido tv arba asmen, nustatytja
tvarka pripaint visikos negalios invalido globju arba rpintoju, slaugant namuose visikos
negalios invalid.
Privalomojo valstybinio socialinio draudimo 31 + 3 proc. tarifu draudiami asmenys turi
teis gauti valstybinio socialinio draudimo ligos, motinysts, motinysts (tvysts) paalpas Ligos ir
motinysts socialinio draudimo statymo nustatyta tvarka, o taip pat turi teis Valstybinio
socialinio draudimo senatvs, invalidumo, nali ir nalaii pensijas pagal Valstybini socialinio
draudimo pensij statymo nustatyt tvark. ios kategorijos asmenys turi teis naudotis sveikatos
draudimo paslaugomis bei yra draudiami nuo nedarbo.
Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamentas, Vidaus reikal ministerija, Krato
apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnyba
moka valstybinio socialinio pensij draudimo naus nuo Lietuvos Respublikos valstybs saugumo
departamento sistemos, Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos ir Kaljim departamento
prie Teisingumo ministerijos pareignams, Vidaus reikal ministerijos, policijos ir kit vidaus
reikal staig pareignams, Krato apsaugos ministerijos sistemos profesins karo tarnybos
kariams apskaiiuoto atlyginimo u tarnyb. ios institucijos taip pat atskaito nurodyt apdraustj
asmen mokamas mokas.
Usienio reikal ministerija moka valstybinio socialinio pensij draudimo mokas u
diplomat sutuoktinius tuo laikotarpiu, kur diplomato sutuoktinis praleidia usienyje dl to, kad
ten gyvena kartu su diplomatu, dirbaniu Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje
konsulinje staigoje. mok dydis skaiiuojamas nuo 0,5 diplomato pareigins algos. Diplomato
sutuoktiniui sidarbinus, i nuostata netaikoma.
Draudjai Valstybinio socialinio draudimo naus apskaiiuoja ir moka nuo tos dienos, kuri
darbuotojams pradedamas skaiiuoti atlyginimas u darb. staigos ir organizacijos ilaikomos i

Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet apskaiiuot na sum turi

sumokti t dien, kuri i banko staig gauna las prajusio mnesio atlyginimams imokti, bet
ne vliau kaip paskutin darbo dien prie kito mnesio 15 dien. Mokjimo pavedimai pateikiami
bankams u vis atitinkamo laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo na sum nepriklausomai
nuo to, kiek l yra draudjo sskaitoje.
Pavyzdys. Mokytojos Simonos Matviens 2003 vasario mn. atlyginimas 525 Lt. mokos
socialiniam draudimui nuo darbo umokesio: 525*3% = 15,75 Lt (atskaitoma i darbuotojo darbo
umokesio); 525*31%= 162,75 Lt (mokama i darbdavio l)
Atsiskaitymai su socialinio draudimo staiga apskaitomi 171 Atsiskaitymai u socialinio
draudimo mokas sskaitoje. Priskaiius naus i darbdavio l socialiniam draudimui 31 %,
daromas toks buhalterinis raas:
D 200 Ilaidos i biudeto
K 171 Atsiskaitymai u socialinio draudimo mokas
Iskaiiavus naus i darbuotojui priskaiiuoto darbo umokesio 3 %:
D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest
K 171 Atsiskaitymai u socialinio draudimo mokas
Pervedus priskaitytas sumas Valstybiniam socialiniam draudimo fondo biudetui, staiga
daro tok buhalterin ra:
D 171 Atsiskaitymai u socialinio draudimo mokas
K 100 Asignavim valdytojo staigos los
I savivaldybi biudet ilaikom staig darbuotojams ligos paalpas imoka valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,o i valstybs biudeto ilaikomos staigos
paios skaiiuoja ir imoka ligos paalpas. Kai ligos paalp imoka Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, staiga turi pateikti paym apie einamj mnes
priskaiiuot atlyginim, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius
galt perskaiiuoti gyventoj pajam mokest.
Jei paalpas apskaiiuoja staigos buhalterija tai priskaitytai sumai daro tok buhalterin
ra:
D 171 Atsiskaitymai u socialinio draudimo mokas
K 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest
Gavus i socialinio draudimo fondo las paalp mokjimui:
D 100 Asignavim valdytojo staigos los
K 171 Atsiskaitymai u socialinio draudimo mokas
Imokjus paalpas daromas toks raas:

D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest

K 120 Biudetins los kasoje
Kiti iskaitymai i darbo umokesio
I darbuotojo darbo umokesio taip pat gali bti daromi ir ie iskaitymai :

pagal vykdomuosius dokumentus;

pagal darbuotoj pavedimus.

Iskaitymai i darbo umokesio, stipendij ir kit imok pagal vykdomuosius ratus

vykdomi gavus i teismo vykdytoj rat, kuris patvirtina darbuotojo pareig mokti alimentus,
skola u trkumus, alos atlyginim ar kitus siskolinimus. Suma , kuri yra iskaitoma i darbo
umokesio, gali bti ireikta procentais ir skaiiuojama nuo darbo umokesio (pvz.: alimentai),
arba yra nurodoma absoliuti suma.
Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus apskaitomi 183 Atsiskaitymai pagal
vykdomuosius ratus subsskaitoje.
Iskaiius nustatytas sumas daromas toks buhalterinis raas:
D 180, 181 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo sutart, Atsiskaitymai su
stipendininkais
K 183 Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus
Pervedus iskaitytas sumas daromas toks buhalterinis raas:
D 183 Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus
K 100 Asignavim valdytojo staigos los, 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas
Atsiskaitym pagal vykdomuosius dokumentus analitin apskaita tvarkoma pagal kiekvien
gavj, nurodant pavard arba organizacij, vykdomojo rato numer, dat, dokumento galiojimo
termin ir iskaitom sum.
Iskaitymai pagal savanorik draudim vykdomi pagal darbuotoj draudimo sutart. U
bank paskolas, bei mokamas palkanas darbuotojams vykdomi pagal sutartis.
Atsiskaitymai su darbuotojais pagal j pavedimus apskaitomi subsskaitoje 182
Atsiskaitymai su darbuotojais pagal j pavedimus.
Iskaitytos i darbuotoj darbo umokesio aukiau ivardytos sumos apskaitomos darant
tokius buhalterinius raus:
D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo sutart, 181 Atsiskaitymai su
stipendininkais
K 182 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal j pavedimus

Pervedus pagal priklausomum ilaikytas sumas daromas toks buhalterinis raas:

D 182 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal j pavedimus
K 100 Asignavim valdytojo staigos los, 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas.
Atsiskaitym pagal darbuotoj pavedimus analitin apskaita tvarkoma atskirai pagal
kiekvien iskaitym r ir kiekvien iskaityt sum gavj.
3.7. DARBO UMOKESIO MOKJIMO TVARKA
Darbuotojams darbo umokestis mokamas darbo metu ne reiau kaip du kartus per mnes,
o esant ratikam darbuotojo praymui- ne reiau kaip vien kart per mnes. Konkrets terminai,
vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinse arba darbo sutartyse.
Darbuotojams, pageidaujantiems, kad darbo umokestis bt pervedamas banko sskait
(kortel), imokamas gavus darbuotojo ratik praym. Asmenims, pageidaujantiems gauti darbo
umokest banke reikia inoti, kad bankas u sskaitos aptarnavim, grynj pinig imim i jos
bei kitas atliekamas operacijas gali imti banko nustatyt mokest.
Mokant darbuotojams atlyginim, gali bti taikoma avansin ir neavansin tvarka.
Kai darbo umokestis mokamas du kartus per mnes, pagal avansin tvark, imokamo
avanso dydis negali bti didesnis negu pus darbuotojo mnesio algos arba nustatyto tarifinio
atlygio u faktikai dirbt laik. Konkretus avanso dydis iuo atveju turi bti nustatomas
kolektyvinje sutartyje, darbo sutartyje arba darbdavio sakymu.
Taikant neavansin darbo umokesio tvark, darbuotojams apskaiiuojamas darbo
umokestis u pirmj mnesio pus priklauso nuo per laikotarp atlikto darbo ar faktikai dirbto
laiko.
Avans, iduot skaitant j darbo umokest, buhalterija iskaiiuoja i darbuotojo darbo
umokesio, mokant jam u darb pasibaigus mnesiui.
Darbuotojams permokjus darbo umokest dl skaiiavimo klaidos, permokta suma
darbdavio (vadovo) patvarkymu iiekoma ne vliau kaip per mnes nuo tos dienos, kai klaidingai
buvo imoktas darbo umokestis. Praleidus termin, permoka iiekoma teismine tvarka. Bet
kokiu atveju (iskyrus skaiiavimo klaidos atvejus) darbo umokesio, permokto darbuotojui
neteisingai pritaikius statym, negalima i jo iskaiiuoti.
Jeigu darbuotojas atleidiamas i darbo, visas jam priklausantis darbo umokestis
imokamas ne vliau kaip paskutin darbo dien.

3.8. DARBO UMOKESIO SINTETIN APSKAITA

Darbo umokesio fondui kontroliuoti naudojamos aktyvin sskaita 20 Ilaidos staigai
ilaikyti ir pasyvin 18 Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais sskaita. 180 Atsiskaitymai
su darbuotojais pagal darbo umokest subsskaitos kredito apyvarta rodo staigos sipareigojimus
darbuotojams imokti darbo umokest. 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest
subsskaitos raai debete maina imokam darbo umokest. raai 180 Atsiskaitymai su
darbuotojais pagal darbo umokest subsskaitos debete daromi, iskaitant mokesius, naus
socialiniam draudimui ir kitus darbuotojo sipareigojimus.
I priskaityto darbo umokesio ir paalp atmus visus iskaitymus lieka imoktina suma
i staigos kasos. iai sumai iraomas piniginis ekis gauti gryniems pinigams i banko. Gauti
pinigai staigos kas upajamuojami tokiu buhalteriniu rau:
D120 Biudetins los kasoje
K100 Asignavim valdytojo staigos los
Imokant i kasos darbo umokest daromas toks buhalterinis raas:
D180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest
K120 Biudetins los kasoje
Darbo umokesio mokjimo dokumentai saugomi kartu su kasos ataskaita.
Apie priskaityt darbo umokest ir iskaitymus i jo buhalteriniai raai daromi darbo
umokesio iniarai suvestinje - memorialiniame orderyje Nr.5. Darbo umokesio iniaraio
suvestin memorialinis orderis Nr. 5 susideda i 3 dali:
1. priskaiiuota darbo umokesio;
2.

atskaityta i darbo umokesio;

3.

suvestin.

Pirmoje dalyje suregistruojami visi staigos sudaryti priskaiiavimo- imokjimo

iniaraiai pagal visas priskaitym ris.
Antroje dalyje i priskaitym- imokjim iniarai padaryti iskaitymai.
Pirmoje ir antroje dalyse suregistruoti priskaitymai ir iskaitymai susumuojami vertikaliai ir
gaunamos bendros vis priskaitym ir iskaitym pagal atskiras ris sumos, kurios ir perkeliamos
trei suvestins memorialinio orderio dal. Jei suvestinje nra tokio pavadinimo eiluts tuomet ji
raoma paliktas tuias eilutes. I suvestins duomenys perkeliami Didij knyg.
Memorialinio orderio Nr.5 sskait korespondencija pavaizduota lentelje Nr.1

BUHALTERINIAI RAAI APIE PRISKAITYT DARBO UMOKEST

1 lentel
ra turinys
Apskaiiuotas darbo
umokestis i biudeto l
Apskaiiuotas darbo
umokestis u teikiamas
paslaugas
Apskaiiuota
stipendij
Apskaiiuota
laikino nedarbingumo
paalp i darbdavio l
Iskaitytas
gyventoj pajam mokestis
Apskaiiuota
socialinio draudimo na
nuo darbo umokesio i
biudeto l
Apskaiiuota
socialinio draudimo na
nuo darbo umokesio u
teikiamas paslaugas
Deponuotas darbo
umokestis
Iskaiiuota
socialinio draudimo na i
atlyginimo
Iskaiiuojamos
sumos u kreditan pirktas
prekes
Iskaiiuojamos
sumos pervedimui
mokjimo korteles arba
indli sskaitas
Iskaiiuojamos
sumos pagal savanoriko
draudimo sutartis
Iskaiiuojamos
sumos pagal vykdomuosius
dokumentus
Iskaiiuojamos
sumos pagal banko paskol
sutartis

Sskait korespondencijos
Debetas
Kreditas

200

180

211

180

200

181

200

180

180

173

200

171

211

171

180

177

180

171

180

182

180

182

180

182

180

183

180

184

Suma

3.9. ATSISKAITYMAI SU ATSKAITINGAIS ASMENIMIS

Sskaita 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis yra aktyvin ir skirta
atsiskaitymams su asmenimis u atsiskaitytinai iduot jiems avans grynaisiais pinigais. ioje
sskaitoje taip pat registruojami atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, imokaniais darbo
umokest tais atvejais, kai biudetins staigos etat srae nra kasininko pareigybs arba kai
los iam tikslui pervedamos staigos struktriniam padaliniui ir iduodamos atsiskaitytinai, taip
pat atsiskaitymai su vadovo paskirtais atskaitingais u na, mok ir plauk surinkim
asmenimis ne biudetins staigos kasininkais. Avansas imokamas ir u j atsiskaitoma ne
vliau kaip per tris darbo dienas atlikus pavedim arba iduoto avanso terminui pasibaigus
staigos vadovo nustatyta tvarka. Avansas gali bti ileistas tik tiems tikslams, kurie numatyti
idavimo dokumentuose. Atskaitingas asmuo prie pateikiamos avanso apyskaitos turi pridti
ilaidas patvirtinanius dokumentus. Patikrintas avanso apyskaitas patvirtina staigos vadovas.
Naujas avansas atskaitingam asmeniui gali bti iduotas tik atsiskaiius u anksiau iduot. Tais
atvejais, kai avanso panaudojimo apyskaita nustatytu terminu nepateikiama ir negrinamas
nepanaudotas avanso likutis, turi teis iskaityti siskolinim i avans gavusio asmens.
Iduodam avans sumos raomos subsskaitos 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis
debet ir sskait 10 Biudetini l sskaitos banke, 11 Kit l sskaitos banke, 12 Kasa
arba 13 Kitos pinigins los atitinkam subsskait kredit. Ileist avans sumos ir grinti
nepanaudoti j likuiai raomi subsskaitos 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis
kredit ir sskait 06 Mediagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas, 12 Kasa, 18
Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais, 20 Ilaidos staigai ilaikyti, 21 Kitos ilaidos
atitinkam subsskait debet.
Atskaitingais asmenimis gali bti visi staig ir organizacij darbuotojai. Daniausiai jais
bna kio dalies vedjas, ekspeditoriai arba kiti darbuotojai, kuriems staigos vadovo sakymu
iduodamos los kio reikalams grynais pinigais arba naudojasi mokjimo kortelm. Be to,
atskaitingi darbuotojai yra ir tie, kurie staigos ar organizacijos vadovo sakymu siuniami atlikti
tarnybin pavedim ne nuolatinje darbo vietoje.
idavus avans atskaitingiems asmenims raomas toks buhalterinis raas:
D 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis
K 12 Kasa, 10 Biudetini l sskaitos banke, 11 Kit l sskaitos banke, 13 Kitos
pinigins los
Pagal patvirtint avanso apyskait apmokjus komandiruots arba kio ilaidas daromas
toks buhalterinis raas:

D 06 Mediagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas, 20 Ilaidos staigai ilaikyti,

21 Kitos ilaidos
K 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis
kas neus avanso likut daromas toks buhalterinis raas:
D 120 Biudetins los kasoje
K 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis
Atsiskaitant u gaut avans materialinms vertybms pirkti, atskaitingas asmuo prie
avansins apyskaitos turi pridti sskait faktr arba PVM moktojo sskait faktr ir kasos
ek.
sigytos kio ar ratins mediagos, atiduotos sandl, upajamuojamos tokiu rau:
D 06 Mediagos ir maisto produktai
K 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis
Visos atsiskaitym su atskaitingais asmenimis operacijos sukaupiamos memorialiniame
orderyje Nr. 8. is memorialinis orderis yra sintetins ir analitins atsiskaitym su atskaitingais
asmenimis registras. Jame yra duomenys apie kiekvieno atskaitingo asmens atsiskaitym bkl.
3.9.1. TARNYBINS KOMANDIRUOTS
Tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo ivykimas tam tikram laikui mons,
staigos ar organizacijos vadovo ar jo galioto asmens siuntimu atlikti numatytomis slygomis
tarnybin pavedim ne nuolatinje darbo vietoje. Siuntimas komandiruot forminamas staigos
vadovo arba jo galioto asmens sakymu (potvarkiu), kuriame nurodomas komandiruots tikslas,
vietov ir trukm.
Vykstaniam komandiruot darbuotojui imokamas piniginis avansas, kuris neturi
viryti numatom komandiruots ilaid. Grs i komandiruots darbuotojas privalo per 3
dienas pateikti avanso panaudojimo apyskait, priddamas prie jos atitinkamus dokumentus apie
faktines ilaidas. Komandiruojamam darbuotojui vis komandiruots laik paliekama darbo vieta
(pareigos) ir darbo umokestis.
Komandiruojamam darbuotojui ilaidos atlyginamos tokia tvarka:
Lietuvos Respublikoje kelions komandiruot viet ir grimo nuolatinio darbo viet
(visomis transporto priemonmis, iskyrus taksi ir tarnybin transport) ilaidos apmokamos
komandiruotam darbuotojui pateikus patvirtinamuosius kelions dokumentus. Nepateikus j,
ilaidos apmokamos atsivelgiant nuotol ir patvirtintus vaiavimo paprastu autobusu arba
bendrajame vagone tarifinius kainius.
Ilaidos, susijusios su iankstiniu kelions biliet sigijimu ir j usakymu telefonu,
apmokamos pateikus atitinkamus kvitus.

Gyvenamj patalp nuomojimo ilaidos atlyginamos pagal komandiruoto darbuotojo

apmoktas u vien viet sskaitas. Jeigu komandiruotas darbuotojas neturi nakvyns ilaidas
patvirtinanio dokumento, gyvenamosios patalpos nuomojimo ilaid apmokjimo tvark ir dyd
nustato staigos vadovas, taiau padengt paros ilaid suma negali bti didesn kaip 5 %
patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio.
Jeigu komandiruot trunka ilgiau nei vien dien, mokami dienpinigiai 10% patvirtinto
taikomojo minimalaus gyvenimo lygio u kiekvien komandiruots dien.
Kitos komandiruots ilaidos (bagao veimo bei saugojimo, ryi, transporto, taksi
paslaugos ir kt.) apmokamos staigos ar organizacijos vadovui leidus.
Jeigu

darbuotojas

komandiruojamas

administracinio

rajono,

kuriame

yra

komandiruojamojo nuolatin darbo vieta, teritorijoje ar vietov, i kurios dl palanki

susisiekimo slyg ir atliekamo darbo pobdio gali kasdien grti nuolatin darbo viet, jam
dienpinigiai nemokami, apmokamos tik kelions ilaidos.
Tais atvejais, kai darbuotojas komandiruojamas t pat administracin rajon, bet nra
palanki slyg grti nuolatin darbo viet, mokami dienpinigiai 5 % patvirtinto taikomojo
minimalaus gyvenimo lygio u kiekvien komandiruots dien.
Jeigu komandiruojami Lietuvos Respublikoje organizuojamus renginius, kuri
organizatoriai apmoka ilaikymo, tai yra maitinimo, nakvyns ilaidas, staigos vadovo sakymu
gali bti mokami dienpinigiai, nevirijant 30% nustatytos dienpinigi normos.
Kelions komandiruots viet ir grimo nuolatinio darbo viet (visomis transporto
priemonmis, iskyrus taksi ir tarnybin transport) ilaidos apmokamos komandiruotam
darbuotojui pateikus patvirtinamuosius kelions dokumentus. Nepateikus i dokument,
kelions ilaidos apmokamos atsivelgiant nuotol ir patvirtintus vaiavimo paprastu autobusu
arba bendrajame vagone tarifinius kainius.
Tarnybine komandiruote usien laikomas darbuotojo ivykimas u LR rib ne ilgiau
kaip 183 kalendorinms dienoms (neskaitant kelions laiko), staigos ar organizacijos vadovo
arba jo galioto asmens siuntimu atlikti tarnybin pavedim.
Valstybs ar savivaldybi institucij ir staig vadovai arba j galioti asmenys gali sisti
savo darbuotojus komandiruot usienio valstyb ne ilgiau kaip 30 kalendorini dien
(neskaitant kelions laiko).
Siuntimas komandiruot forminamas institucijos, staigos ar organizacijos vadovo arba
jo galioto asmens, taip pat staigos valdymo organo sprendimu arba potvarkiu, kuriame
nurodomas bsimos komandiruots tikslas, vietov, trukm ir skiriamo avanso dydis.

Komandiruojamam usien darbuotojui paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo

umokestis u vis komandiruots laik, taip pat kelionje ibt laik. Atlyginamos tokios su
komandiruote susijusios ilaidos:

dienpinigiai;

gyvenamojo ploto nuomos ilaidos;

kelions usienio valstyb ir jos teritorijoje vis ri transporto priemonmis

transporto ilaidos, skaitant keliones nuo oro uosto, geleinkelio, autobus stoties ir atgal;

dokument, susijusi su ivykimu, tvarkymo ilaidos, skaitant vykstanij

usien draudim nuo nelaiming atsitikim ir draudim ligos atveju;

keli mokestis ir transporto priemons draudimo bei transporto priemoni

civilins atsakomybs draudimo ilaidos;

degal sigijimo ilaidos, vykstant staigos transportu, taip pat nuomojamu

transportu, skaitant ir pagal panaudos sutart perduot transport;

valiutos, skirtos komandiruots ilaidoms apmokti, keitimo banko staigoje

ilaidos,

ryi su komandiravusia staiga ilaidos;

registravimo mokesiui sumokti ar bilietams pirkti skirtos ilaidos (vykstant

konferencij, parod, simpozium).

Visos ivardintos ilaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai pateikiami jas patvirtinantys
dokumentai. Institucijos, staigos ar organizacijos vadovo arba jo galioto asmens sprendimu,
esant btinybei, gali bti nustatomos ir neatlyginamos aukiau ivardintos ilaidos, ratiku
susitarimu tai suderinus su vykstaniu komandiruot darbuotoju.
Neatlyginamos ios komandiruots ilaidos:
ilaidos, tiesiogiai nesusijusios su gyvenamojo ploto nuoma, bet raytos viebuio
viebuio sskaitas (maitinimas, vairios papildomos asmenins paslaugos);
komandiruots metu usienio valstybje patirtos kelions vis ri transporto
priemonmis transporto ilaidos (skaitant automobilio nuomos ilaidas), jeigu jos nesusijusios
su komandiruots tikslais.
Komandiruojamam usien darbuotojui imokamas avansas usienio valiuta ar litais,
perskaiiavus nustatytsias normas pagal lito ir bazins valiutos oficial kurs ar Lietuvos banko
nustatyt lito ir usienio valiutos santyk, galiojant avanso imokjimo dien.
Vykstantiems usienio komandiruotes dienpinigiai ir gyvenamojo ploto nuomos ilaidos
atlyginamos ia tvarka:
valstybs ar savivaldybi institucij ir staig darbuotojams tik pagal Finans
ministerijos patvirtintas dienpinigi ir gyvenamojo ploto nuomos usienio valstybse normas;

Grs i komandiruots, darbuotojas privalo per 3 darbo dienas pateikti j

komandiravusiai staigai ar organizacijai avansin apyskait su atitinkamais dokumentais.
Nepanaudotas avanso likutis arba grinamas litais arba gauta avansu konvertuojama valiuta.
Asmenims, vykstantiems usienio komandiruot ilgiau kaip 25 kalendorinms dienoms,
be avanso, skirto komandiruotei, gali bti imoktas mnesinio vidutinio darbo umokesio
dydio avansas.
3.10. ATSISKAITYMAI U TRKUMUS
Atsiskaitymai u trkumus apskaitomi 170 Atsiskaitymai u trkumus aktyvinje
subsskaitoje. ioje subsskaitoje apskaitomi pinigini l ir materialini vertybi atsarg
trkumai.. Trkum suma, iaikinta inventorizacijos, revizijos metu uraoma akte, kuris yra
pagrindas daryti buhalterinius raus. 170 Atsiskaitymai u trkumus sskaitos debet raomos
priklausanios ilaikyti i darbuotoj sumos alai atlyginti, o kredituojamos 120 Biudetins
los kasoje, 06 Mediagos ir maisto produktai. 170 Atsiskaitymai u trkumus sskaitos
kredit raomos kas ar einamj sskait banke moktos sumos staigai padarytiems
nuostoliams dengti. neus trkum daromas toks buhalterinis raas:
D120, 100 Biudetins los kasoje, Asignavim valdytojo staigos los
K170 Atsiskaitymai u trkumus
Gauta trkumui padengti suma neama staigos einamj sskait ir po to pervedama
biudet i kurio staiga finansuojama.
D100 Asignavim valdytojo staigos los
K120 Biudetins los kasoje
D173 Atsiskaitymai su biudetu
K100 Asignavim valdytojo staigos los
Atsiskaitym u trkumus analitin apskaita tvarkoma kortelse arba knygoje. staigai
priklausanios sumos alai atlyginti gali bti iskaitytos i kalto darbuotojo darbo umokesio,
pagal vykdomj rat.

3.11. TIKSLINIAI ATSISKAITYMAI

Tiksliniai atsiskaitymai tai tv atsiskaitymai u vaik ilaikym ikimokyklinse
staigose, u papildom ugdym muzikos, dails mokyklose, u aukltini ilaikym mokyklose
- internatuose, u globotini ilaikym globos namuose ir pensionatuose, darbuotoj maitinim,
ir kt.
Vaik lankomumo iniaratyje, kur sudaro darelio aukltojai, apskaiiuojamos
nelankytos dienos. Dienas apmokjimui suskaiiuoja buhalterija.
Nelankytos dienos be pateisinamos prieasties skaiiuojamos pilnai u jas moka tvai,
ugdymui 50 cent moka u faktikas dienas.
Nustatytos tokios mokesio u vaik ilaikym lengvatos:

100% - atleidiamos eimos, gaunanios socialin paalp ir turinios

vaikus invalidus

50% - nepilna eima, kario eima, daugiavaik eima, kai vienas i tv yra

dieninio skyriaus studentas

Tvai u vaik ilaikym mokest moka per banko staigas ir i banko gaut duomen
apie tv mokas sudaromas tikslini atsiskaitym iniaratis.
Mokestis mokamas u einamj mnes iki 20 d., o u ugdym mokama u praeit mnes
( skirtingose savivaldybse gali bti skirtinga tvarka).
Tiksliniai atsiskaitymai apskaitomi 172 Tiksliniai atsiskaitymai aktyvinje sskaitoje.
Pasibaigus mnesiui, priskaitomos mokos u vaiko lankytas dienas, pagal vaik lankomumo
iniarat ir nustatytas mokesio normas, taikant lengvatas. Mokesiui apskaiiuoti sudaromas
atsiskaitym su tvais iniaratis ir iraomas praneimas kvitas, kuris teikiamas tvams.
iniaratyje pagal kiekvien vaik apskaiiuojamas likutis mnesio pradioje, einamojo
mnesio mokestis ir likutis mnesio pabaigoje. is likutis plius avansas u einamj mnes
raomas kvit kur turi sumokti tvai.
Priskaiius tv mokest u vaik ilaikym daromas toks buhalterinis raas:
D 172 Tiksliniai atsiskaitymai
K 232 Finansavimas i kit altini
Priskaitytai u banko paslaugas sumai daromas toks buhalterinis raas:
D200 Ilaidos i biudeto
K172 Tiksliniai atsiskaitymai
Priskaitytai u vaik ugdym sumai:
D172 Tiksliniai atsiskaitymai
K232 Finansavimas i kit altini

Gavus tikslinius atsiskaitymus einamj sskait daromas toks buhalterinis raas

D 100,120 Asignavim valdytojo staigos los, Biudetins los kasoje
K 172 Tiksliniai atsiskaitymai
Buhalterijos sudaro atsiskaitym su tvais iniarai suvestin - memorialin order
Nr.14.
Met pabaigoje, nuraomos faktikos ilaidos, pagal atskirus finansavimo altinius tokiais
raais:
D 230, 232 Finansavimas i biudeto, Finansavimas i kit altini
K 200 Ilaidos i biudeto
3.12. KITI ATSISKAITYMAI
Kiti atsiskaitymai tai atsiskaitymai:
1. u depozitines sumas
2. u pavedim las
3. su deponentais
4. kitais debitoriais ir kreditoriais
Atsiskaitymai u depozitines sumas apskaitomi 174 Atsiskaitymai u depozitines sumas
subsskaitoje, atsiskaitymai u pavedim las- 176 Atsiskaitymai u pavedim las
subsskaitoje, atsiskaitymai su deponentais- 177 Atsiskaitymai su deponentais subsskaitoje,
atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais- 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir
kreditoriais subsskaitoje.
174 Atsiskaitymai u depozitines sumas subsskaita skirta biudetins staigos
disponuojam, bet jai nepriklausani l apskaitai (jos turs bti grintos). ios los
saugomos banko staigoje atskiroje sskaitoje ir susidarius reikiamoms aplinkybms turi bti
grinamos tam, kam jos priklauso: asmeniui ar organizacijai. Gavus depozitines sumas daromas
toks raas:
D 112 Kitos los, 122 Kitos los kasoje
K 174 Atsiskaitymai u depozitines sumas
176 Atsiskaitymai u pavedim las subsskaitoje atsiskaitymai u pavedim las
apskaitomos gautos i kit moni, staig ar organizacij, bei fizini asmen los tam tikriems
pavedimams atlikti, tikslins paskirties los- parama, paskolos ir kt.
Gavus pavedim las daromas toks buhalterinis raas:
D 110 Pavedim los
K 176 Atsiskaitymai u pavedim las
Ilaidos padarytos i pavedim l apskaitomos tokiu buhalteriniu rau:

D 214 Pavedimo l ilaidos

K 110 Pavedim los
177 Atsiskaitymai su deponentais subsskaita skirta apskaityti nustatytu laiku neiduotam
darbo umokesiu ar stipendijom. Laiku neimoktai sumai daromas toks buhalterinis raas:
D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest, 181 Atsiskaitymai su
stipendininkais
K 177 Atsiskaitymai su deponentais
Imokjus i kasos deponuotas sumas daromas toks buhalterinis raas:
D 177 Atsiskaitymai su deponentais
K 120 Biudetins los kasoje
Deponuotas sumas, kurioms sujo iekinio senaties terminas priklauso pervesti biudet
i kurio finansuojama staiga. Pervedus deponuotas sumas daromas toks buhalterinis raas:
D 177 Atsiskaitymai su deponentais
K 173 Atsiskaitymai su biudetu
178 Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais subsskaita naudojama
atsiskaitant su tiekjais u prekes, paslaugas. Apmokjus tiekj sskaitas daromas toks
buhalterinis raas:
D 178 Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais
K 100 Asignavim valdytojo staigos los
Gavus prekes i tiekj daromas toks buhalterinis raas:
D 04 Montuotini rengimai ir statybins mediagos, 05 Gyvnai, gyvuliai ir j prieauglis,
06 Mediagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas
K178 Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais
Atsiskaitym su vairiomis staigomis ir organizacijomis kaupiamasis iniaratis,
memorialinis orderis Nr.6. iame iniaratyje registruojamos visos kins operacijos pagal
atskirus tiekjus, be to tikslinga ymti funkcijos, programos ir ilaid kodus. Memorialinis
orderis Nr.6 pildomas atskirai kiekvienam mnesiui. kins operacijos registruojamos
chronologine tvarka nuo mnesio pradios.
I 6 memorialinio orderio duomenys perkeliami Didij knyg.
I memorialinio orderio Nr.6 matome staigos debitorin ir kreditorin siskolinim.

4 tema. ILGALAIKIS TURTAS IR JO APSKAITA

4.1. ILGALAIKIS TURTAS IR JO APSKAITOS UDAVINIAI
Biudetini staig ilgalaikis turtas yra materialus ir nematerialus. Materialus ilgalaikis
turtas, daugel kart dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir, isaugodamas savo natrin
form, nenusidvi per vienerius metus, o j vert ne maesn, kaip nustatyta vyriausybs (iuo
metu ne maesn kaip 500 Lt).
Materialus turtas:

Pastatai gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai ir patalpos;

Statiniai vandens siurblins, stadionai, baseinai, keliai, gatvs, tiltai, paminklai,

tvoros, aptvarai ir kt.;

Perdavimo taisai jgos ir darbo mainos bei rengimai, matavimo ir reguliavimo

prietaisai, vamzdynai ir elektros perdavimo tinklai;

Kompiuterin technika ir ryi priemons kompiuteriai, faksai, radijo ir telefono

stotys, kompiuteriniai tinklai, telefono ir kiti aparatai bei kiti prietaisai ir ryio ranga;

Minktasis inventorius patalyn, specialieji drabuiai, avalyn, apranga;

Transporto priemons visos transporto priemoni rys skirtos monms ir

kroviniams perveti;

Gamybinis ir kinis inventorius gamybinis (darbo stalai, stakls ir kt.) ir kinis

(baldai, garso ir vaizdo aparatra, kopijavimo aparatai, kilimai, uuolaidos ir kt.) inventorius;

Bibliotekos fondas ir muziejins vertybs atskiri bibliotekos fondo egzemplioriai,

kuri kiekvieno vert ne maesn kaip nustatyta Vyriausybs, bei muziejins vertybs
nepriklausomai nuo j verts;

Kitas ilgalaikis materialusis turtas tai aukiau ivardintoms grupms nepriskirtas

ilgalaikis materialus turtas brandos amiaus gyvuliai, gyvnai ir eksploatavimo ami pasiek
daugiameiai sodiniai;

Materialus turtas nepriklausomai nuo verts em, muziejins vertybs ir kt.;

Nematerialusis turtas tai turtas, neturintis materialios substancijos ir negali bti

apiuopiamas. Jis atsiranda tik tada, jeigu u j sumokama. Jam priskiriama kompiuterins
programos, projektin dokumentacija, licencijos ir kt.
staigoje kaupiami duomenys apie ilgalaik materialj

ir nematerialj turt nuo jo

sigijimo pradios. Apskaitoje turi bti nurodoma ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto
natrin (kiekin) iraika ir vert litais.
Ilgalaikio turto judjimui fiksuoti svarbu inoti i koki l altini ir kokiais bdais yra
sigytas turtas.

Paprastosios ar iperkamosios (lizingo) nuomos pagrindu turtas nra visikai staigos

nuosavyb. U isinuomot turt reikia mokti nuomos mokest. Nuomos sutartyje numatytos jo
naudojimo, remonto, perdavimo slygos, kurias staigos privalo vykdyti. Apskaitoje svarbu
iskirti isinuomoto turto grup, kad, bt galima matyti kaip vykdomos su jo naudojimu
susijusios slygos. Ilgalaik turt svarbu teisingai suklasifikuoti ir pagal priklausomyb.
Ilgalaikio turto apskaitos udaviniai:

savalaikis ir teisingas ilgalaikio turto gavimo forminimas dokumentuose;

savalaikis ir teisingas ilgalaikio turto perklimo i vieno staigos padalinio kit

fiksavimas;

teisingas ilgalaikio turto nuraymas arba likvidavimas;

ilgalaikio turto saugumo utikrinimas;

ilgalaikio turto naudojimas pagal paskirt ;

taupus ir pagal paskirt l, skirt ilgalaikio turto sigijimui naudojimas

4.2. ILGALAIKIO TURTO ANALITIN APSKAITA

Ilgalaikio turto analitin apskaita turi padti isaugoti daiktus ir kontroliuoti j naudojim
pagal paskirt. staigos vadovas sakymu skiria materialiai atsakingus asmenis. Su iais
asmenimis sudaroma visikos materialios atsakomybs sutartis. Ilgalaikio turto daikto tapatybei
rodyti natroje skiriamas inventorinis numeris, kuris gali bti paraytas ploktelje ir
pritvirtintas prie objekto arba uraomas daais. Pagal numer dokumentuose fiksuojamas
kiekvieno daikto judjimas staigoje.
sigytas ilgalaikis turtas apskaitoje kainojamas ir rodomas pagal sigijimo dokumentuose
nurodyt vert.
Biudetini staig ilgalaikio turto analitins apskaitos registras yra inventorin kortel.
Inventorin kortel pildoma i ilgalaikio turto gavimo dokument: perdavimo-primimo akt,
technini pas ir kt. Kiekvienam objektui upildoma nustatytos formos kortel. Vienariams
daiktams, kurie gauti tuo paiu laiku ir yra vienodos kainos, upildoma grupins apskaitos
inventorin kortel. Mainoms, rengimams, instrumentams, kiniam inventoriui, t.y. staigos
ilgalaikiam turtui pildoma skirtingos kortels, nei pastatams ir statiniams. Analitinei ir sintetinei
apskaitai sutikrinti sudaromas ketvirtinis suminis apyvartos iniaratis, o grupins apskaitos
daiktams sudaromas kiekinis apyvartos iniaratis. Apyvartos iniaratis pradedamas pildyti
suraant i inventorini korteli sausio 1d. esani daikt pavadinimus, inventorin numer ir
vieneto vert. Per ketvirt gauto ilgalaikio turto korteli duomenys raomi apyvartos
iniaraio debet, o nurayt kredit. Likui suma, suskaiiuota ketvirio pabaigoje,

palyginama su sintetins apskaitos, t.y. 01 sskaitos duomenimis. Analitin apskait saugojimo

vietose tvarko materialiai atsakingi asmenys.
4.3. ILGALAIKIO TURTO SIGIJIMAS IR JO APSKAITA
Biudetins staigos ilgalaik turt gali sigyti, pasigaminti ir gauti neatlygintinai.
Pirkti gali:

i biudeto l;

i speciali l;

i l pagal pavedimus;

i paramos.

Pasigaminti gali:

i biudeto l;

i speciali l;

i l pagal pavedimus;

i paramos.

Gauti neatlygintinai:

i biudeto staig;

i paramos organizacij, kit biudet ir t.t.

Ilgalaikio turto sigijimas numatomas biudetins staigos ilaid smatoje nepaprast

ilaid dalyje. sigijus ilgalaik turt daromi tokie buhalteriniai:
1. Apmokjus u ilgalaik turt biudeto lomis i staigos einamosios sskaitos daromas
toks buhalterinis raas:
D 178 Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais
K 100 Asignavim valdytojo staigos los
Gavus ilgalaik turt i tiekj, jo vert apskaitoma tokiu buhalteriniu rau:
D 013-019 Kompiuterin technika ir ryi priemons, Minktasis inventorius, Transporto
priemons, Gamybinis ir kinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejins vertybs, Kitas
ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas
K 178 Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais
Be to, gauto turo verte didinamas ilgalaikio turto fondas
D 200 Ilaidos i biudeto
K 250 Ilgalaikio turto fondas

2. Apmokant tiesiogiai tiekjams i ido sskaitos daromi tokie buhalteriniai raai:

D 090 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams
K 230 Finansavimas i biudeto
Gauto turto vert apskaitoma
D 013-019 Kompiuterin technika ir ryi priemons, Minktasis inventorius, Transporto
priemons, Gamybinis ir kinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejins vertybs, Kitas
ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas
K 090 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams
Be to, gauto turo verte didinamas ilgalaikio turto fondas
D 200 Ilaidos i biudeto
K 250 Ilgalaikio turto fondas
Pirktas ilgalaikis turtas pajamuojamas i tiekj sskait-faktr, vatarai ir
buhalteriniai raai daromi memorialiniame orderyje Nr. 6.
3. Neatlyginamai gautas turtas, kuriam priskaitytas nusidvjimas apskaitomas tokiu
buhalteriniu rau :
D 013 -019 Kompiuterin technika ir ryi priemons, Minktasis inventorius, Transporto
priemons, Gamybinis ir kinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejins vertybs,
Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas
K 250 Ilgalaikio turto fondas, 020 Materialiojo turto nusidvjimas
4. Paramos teikimo bdu gautas turtas, nenurodant jo verts. staigos vadovo paskirta
komisija vertina turt. Komisijai suraius vertinimo akt daromas toks buhalterinis raas:
D 013- 019 Kompiuterin technika ir ryi priemons, Minktasis inventorius, Transporto
priemons, Gamybinis ir kinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejins vertybs,
Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas
K 250 Ilgalaikio turto fondas
5. Paramos teikimo bdu gautas turtas, kuriam nurodyta vert ir nusidvjimas:
D 013-019 Kompiuterin technika ir ryi priemons, Minktasis inventorius, Transporto
priemons, Gamybinis ir kinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejins vertybs,
Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas
K 250 Ilgalaikio turto fondas, 020 Materialiojo turto nusidvjimas

Tvarkant biudetini staig apskait btina inoti, kad paramos bdu gautas ilgalaikis
turtas turi bti apskaitomas atskirai nuo i biudeto l sigyto turto, taiau jo apskaita tvarkoma
tokia paia tvarka.
4.4. IPERKAMOSIOS NUOMOS BDU SIGYTAS ILGALAIKIS TURTAS
Iperkamoji nuoma (lizingas) tai veikla, kurios metu nuomotojas (t.y. lizingo davjas)
nuomininko (t.y. lizingo gavjo) pavedimu sigyja nuosavybn nekilnojam ar kilnojam turt ar
teises nematerialj turt, kad inuomot turt tam tikram laikotarpiui nuomininkui pagal
sudaryt sutart:

turt apskaito nuomininkas;

nuomotojas neatsako prie nuominink u prievoli pagal nuomos objekto

pirkimo-pardavimo sutart tinkam vykdym ir nuomininkas prisiima nuomos objekto atsitiktinio

uvimo ar sugedimo rizik;

nuomininkas turi teis pajamas, kurias duoda isinuomotas turtas;

nuomininkas prisiima tiesiogines pagal nuomos sutart perduoto turto

remonto, aptarnavimo ir amortizacijos ilaidas;

nuomininkas turi teis pasibaigus sutartimi aptartam terminui paimti

nuosavybn isinuomot turt ar perleisti i teis kitam asmeniui, apmokjs vis nuomos kain
ir nuomos palkanas bei sutartimi aptart likutin vert.
Valstybs ir savivaldybi biudet asignavim valdytojai savo vardu negali skolintis l ir
prisiimti skolini sipareigojim, nes tai sipareigojimas ilgesniam laikui negu biudetiniai metai.
Be to, biudetin staiga negali sipareigojim garantuoti savo turtu, todl joms
nerekomenduojamas ilgalaikio turto sigijimas iperkamosios nuomos bdu.
Neirint apribojim biudetins staigos sigyja ilgalaik turt iperkamosios nuomos
bdu.
Ilgalaikis turtas iperkamosios nuomos bdu gali bti sigyjamas i l nepaprastosioms
ilaidoms. Iki paskutinio nao apmokjimo nuomininkas ilgalaikio turto apskait tvarko
ubalansinje sskaitoje Isinuomotas ilgalaikis turtas. ilgalaikio turto sskaitas biudetin
staiga traukia tik sumokjus paskutin na. Pagrindas buhalteriniams raams primimo
perdavimo aktas.
Sumokti naai apskaitomi tokiu buhalteriniu rau:
D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
K 100 Asignavim valdytojo staigos los, 110 Pavedim los, 111 Los, gautos u
teikiamas paslaugas, 112 Kitos los

Iperkamosios nuomos bdu sigyjamo turto vert, kuomet nepriskaiiuotas nusidvjimas

daromi tokie buhalteriniai raai:
D 013- 019 Kompiuterin technika ir ryi priemons, Minktasis inventorius, Transporto
priemons, Gamybinis ir kinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejins vertybs,
Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas
K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
Gauto turto verte didinamas ilgalaikio turto fondas tokiu rau:
D 200 Ilaidos i biudeto, 211 Paslaug teikimo ilaidos
K 250 Ilgalaikio turto fondas
Jei lizingo davjas apskaiiavo nusidvjim ir nusidvjimo suma rayta primimo perdavimo akt tuomet biudetin staiga darys tokius buhalterinius raus:
D 013- 019 Kompiuterin technika ir ryi priemons, Minktasis inventorius, Transporto
priemons, Gamybinis ir kinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejins vertybs,
Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas
K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
Gauto turto verte didinamas ilgalaikio turto fondas tokiu rau:
D 200 Ilaidos i biudeto, 211 Paslaug teikimo ilaidos
K 250 Ilgalaikio turto fondas, 020 Materialiojo turto nusidvjimas
Perdavus likusiam dvjimo laikotarpiui nusidvjimas skaiiuojamas pagal biudetinms
staigoms patvirtintus nusidvjimo normatyvus. Jei nusidvjimas nebuvo skaiiuotas, tai
gavimo met gale jis apskaiiuojamas u prajus nuo eksploatavimo pradios staigoje
laikotarp pagal biudetins staigos normatyvus. Tokio apskaiiavimo u prajus laikotarp
argumentas turtas staigoje buvo naudojamas atitinkam laikotarp, ir tai patvirtinta
dokumentais.
Pavyzdiui: iperkamosios nuomos bdu. sigijus kompiuter
1. D 01 Ilgalaikis turtas (ubalansinse sskaitose upajamuojama be dvejybinio rao).
2. D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, K 100 Asignavim valdytojo
staigos los, 110 Pavedim los, 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas (Dalinis
apmokjimas numatytas sutartyje).
3. D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, K 100 Asignavim valdytojo
staigos los, 110 Pavedim los, 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas (Galutinai
apmokta iperkamoji nuoma).
4. D 013 Kompiuterin technika ir ryi priemons, K 178 Atsiskaitymai su kitais
debitoriais ir kreditoriais (Upajamuojamas apmoktas iperkamosios nuomos bdu sigytas
kompiuteris)

5 K 01 Ilgalaikis turtas ( nuraant i ubalansins sskaitos)

6. D 250 Ilgalaikio turto fondas K 02 Ilgalaikio turto nusidvjimas (apskaiiuojamas
nusidvjimas)
7. D 200 Ilaidos i biudeto K 250 Ilgalaikio turto fondas (didinamas ilgalaikio turto
fondas).
Iperkamosios nuomos slygos:
Minimali finansuojamo turto suma - 500 Lt;
Isimokjimo terminas: nuo 3 iki 24 mnesi. Tam tikrais atvejais sutarties terminas gali

bti ilgesnis;
Avansinis mokestis - ne maiau 20 % preks verts;
Mokjim danumas - kas mnes;
Pabrangimo koeficientas ir sutarties mokestis - priklausomai nuo preks ries, verts,

avanso dydio bei sutarties termino siekia 0-15,5 % per metus.

Tam tikrais atvejais privalomas preks draudimas. Klientas privalo apdrausti prek nuo
vagysts, avarijos (jei prek - automobilis), stichins nelaims, ugnies, treij asmen veikos.
4.5. ILGALAIKIO TURTO NUSIDVJIMO APSKAITA
Biudetini staig nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nusidvjimo apskaita
tvarkoma sskaitoje 02 Ilgalaikio turto nusidvjimas.
Nusidvjimas neskaiiuojamas nuo io ilgalaikio materialiojo turto:

ems, ems gelmi, vidaus vanden mik, park, keli, pastat ir statini, kurie

yra unikals architektros ir meno paminklai;

mokslo ir mokymo tikslams naudojam kabinet ir laboratorij rengim modeli ir

vaizdini priemoni;

bibliotekos fond, film ir bibliotekos fond, scenos-pastatymo priemoni,

muziejini ir menini vertybi;

gyvn, gyvuli;

eksploatacinio amiaus nesulaukusi daugiamei sodini;

patalyns, specialij drabui, avalyns ir aprangos.

Biudetini staig ilgalaikio turto nusidvjimas skaiiuojamas vienkart per metus pagal
gruodio 31d. bkl nepriklausomai nuo to, kok einamj met mnes jis sigytas. Jeigu
ilgalaikis turtas met eigoje perduodamas arba nuraomas u paskutinius jo naudojimo metus
nusidvjimas neskaiiuojamas. Nuo viso ilgalaikio turto nusidvjimas skaiiuojamas ta paia
tvarka, nepriklausomai i koki altini jis sigytas. Ilgalaikio turto nusidvjimui apskaiiuoti

sudaromas Ilgalaikio turto nusidvjimo apskaiiavimo iniaratis, pagal kiekvien ilgalaikio

turto subsskait. Ilgalaikio turto nusidvjimo apskaiiavimo iniaraio sudarymui duomenys
apie turim ilgalaik turt perkeliami i inventorini korteli.
Per metus apskaiiuota ilgalaikio turto nusidvjimo suma raoma kaupiamj iniarat
ir sskaitos 25 Ilgalaikio turto fondas debet ir sskaitos 02 Ilgalaikio turto nusidvjimas
kredit
D 250 Ilgalaikio turto fondas
K 020 Materialiojo turto nusidvjimas
Ataskaitiniais metais nurayto bei perduoto ilgalaikio turto nusidvjimo suma sumainama
tokiu buhalteriniu rau:
D 02 Ilgalaikio turto nusidvjimas
K 01 Ilgalaikis turtas
Ilgalaikio turto apskaitos registruose raoma metin nusidvjimo suma litais ir metai,
kuriais paskutin kart bus apskaiiuotas nusidvjimas.
Ilgalaikio turto nusidvjimas neturi viryti jo pradins verts. Jei staiga apskaiiavo
ilgalaikio turto nusidvjim 100 procent, bet tas turtas dar tinkamas naudoti, tai jis toliau
naudojamas tik jam neskaiiuojamas nusidvjimas.
Biudetini staig ilgalaikio turto nusidvjimo normatyvus nustato valstybs ir
savivaldybi institucijos, nevirydamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos 1994 m.
gegus 23 d. Nr. 21-6-1245 ir Lietuvos Respublikos finans ministerijos 1994 m. gegus 24 d.
ratuose Nr. 38N nustatyt maksimali ekonomini normatyv.
4.6. ILGALAIKIO TURTO NURAYMAS
Turto nuraymas Vyriausybs nustatyta tvarka formintas turto imimas i apyvartos ar
sandliavim viet , kai is turtas likviduojamas ar perleidiamas.
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas pripastamas
nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jis:

fizikai nusidvi;

technologikai (moralikai) nusidvi;

Vyriausybs nustatyta tvarka pripastamas avariniu;

sugenda ar sugadinamas;

stichini nelaimi, avarij metu sunaikinamas ar sugadinamas;

negalimas naudoti dl treij asmen veikos, jei yra steigtos kvotos organo,

tardytojo, prokuroro nutarimas, teismo ar teisjo nutartis nutraukti baudiamj byl arba teismo
ar teisjo nutarimai nutraukti administracinio teiss paeidimo byl;

trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruojamus statinius ar teritorijas. i

nuostata taikoma tik nekilnojamajam turtui, iskyrus nekilnojamas kultros vertybes, nustatyta
tvarka suderinus naujos statybos ar rekonstravimo projekt;

niekur nepritaikomas.

Nereikalingu arba netinkamu naudoti turtu negali bti pripastama em, mikai, vidaus
vandenys ir finansinis turtas.
Panaudoti nereikaling ar netinkam naudoti turt galima:

neatlygintinai perduoti patikjimo teise i vienos staigos ar organizacijos kitai (tik

valstybs ar savivaldybs biudet ilaikomoms);

perduoti

pagal

panaudos

sutart

vieosioms

staigoms,

labdaros

ir

paramos

organizacijoms, fondams, visuomeninms organizacijoms, politinms partijoms ir kitiems

subjektams, jei tai numatyta statymuose;

investuoti statym nustatyta tvarka;

parduoti vieuose preki aukcionuose;

nekilnojamj turt parduoti pagal Valstybs ir savivaldybi turto privatizavimo

statym.

staigai nuraius ilgalaik turt, suraomas nuraymo aktas, kurio pagrindu daromi buhalteriniai
raai:
1.

jei nebuvo priskaiiuotas nusidvjimas

D 250 Ilgalaikio turto fondas

K 01 Ilgalaikis turtas
2.

jei priskaiiuota nusidvjimo suma sudaro maiau kaip 100%

D 250 ir 020 Ilgalaikio turto fondas, Materialiojo turto nusidvjimas

K 01 Ilgalaikis turtas
3.

jei priskaiiuota nusidvjimo suma sudaro 100%

D 020 Materialiojo turto nusidvjimas

K 01 Ilgalaikis turtas
Nereikalingas arba netinkamas naudoti ilgalaikis turtas gali turi bti iardomas, o
liekamosios mediagos trauktos apskait tokiu buhalteriniu rau:
D 06 Mediagos ir maisto produktai
K 230 Finansavimas i biudeto

Parduodant mediagas, kurios gautos likviduojant ilgalaik turt daromas toks buhalterinis
raas (gauti pinigai kas u parduotas mediagas)
D 120 Biudetins los kasoje
K 063 kins mediagos ir ratins reikmenys
I kasos pinigai neami einamj sskait banke:
D 100 Asignavim valdytojo staigos los
K 120 Biudetins los kasoje
I einamosios sskaitos pinigai pervedami biudet i kurio finansuojama staiga:
D 173 Atsiskaitymai su biudetu
K 100 Asignavim valdytojo staigos los
Bibliotekos fondo ir muziejini vertybi nuraymo tvark reglamentuoja LR Kultros
ministro 2000m. kovo 9 d. sakymas Nr. 98 Dl bibliotek fondo apsaugos nuostat
patvirtinimo
4.7. FINANSINIS TURTAS
Biudetini staig finansinis turtas tai vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kt.)
Finansiniam turtui apskaityti skirta 140 Akcijos, obligacijos ir kita subsskaita.
sigijus finansin turt daromas toks buhalterinis raas:
D 140 Akcijos, obligacijos ir kita
K 100, 111, 112 Asignavimo valdytojo staigos los, Los, gautos u teikiamas
paslaugas, Kitos los
Pardavus arba perdavus finansin turt daromas atvirktinis raas .
D 100 Asignavim valdytojo staigos los
K 140 Akcijos, obligacijos ir kita
Jei finansinis turtas perduotas privatizavus valstybines staigas ar mones daromas toks
buhalterinis raas:
D 140 Akcijos, obligacijos ir kita
K 232 Finansavimas i kit altini
Analitin finansinio turto apskaita tvarkoma pagal atskiras ris ir pavadinimus, nurodant
j nominali bei sigijimo vert.

5 tema. TRUMPALAIKIS TURTAS IR JO APSKAITA

Trumpalaikis turtas tai turtas, kur numatoma sunaudoti ar panaudoti per vienerius
metus arba kurio sigijimo vert yra maesn u vert, kuri ilgalaikiam materialiam turtui
nustat Vyriausyb (iuo metu nedaugiau 500 Lt.)
Trumpalaikis turtas gali bti grupuojamas pagal saugojimo viet:

daiktai esantys sandlyje;

daiktai esantys naudojime.

Sandlyje ar naudojime esantis trumpalaikis materialus turtas apskaitomas vienodai.

Materialiai atsakingi asmenys turt apskaito pagal pavadinimus, vert, kiek sandlio
apskaitos knygoje arba kortelse. Gautas turtas apskaitos knyg raomas i tiekj sskait,
o

iduotas

turtas

nuraomas

vataraiais

(reikalavimais).

Po

kiekvieno

rao

apskaiiuojamas kiekio likutis. Materialiai atsaking asmen tvarkomus analitinius raus

tikrina materialini vertybi apskaitos darbuotojai ir inventorizacins komisijos.
Trumpalaikiam turtui apskaityti skirta 07 Trumpalaikis turtas sskaita.
Trumpalaikis turtas gali bti sigyjamas i biudeto l, gaut l pagal pavedimus ir
kit altini.
U trumpalaik turt sigyjam i biudeto l gali bti apmokama tiesiogiai tiekjams
pervedant i valstybs ido sskaitos arba apmokant i biudetins staigos einamosios
sskaitos.
1. Apmokant tiesiogiai pervedant i ido tiekjams daromas toks buhalterinis raas:
D 090 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams
K 230 Finansavimas i biudeto
sigytas trumpalaikis turtas i biudeto l upajamuojamas sigijimo verte:
D 070 Trumpalaikis turtas
K 090 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams
antru rau didinamas trumpalaikio turto fondas:
D 200 Ilaidos i biudeto
K 260 Trumpalaikio turto fondas
2. Apmokant i biudetins staigos einamosios sskaitos daromi tokie buhalteriniai
raai:
D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
K 100 Asignavim valdytojo staigos los

sigytas trumpalaikis turtas i biudeto l upajamuojamas sigijimo verte:

D 070 Trumpalaikis turtas
K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
antru rau didinamas trumpalaikio turto fondas:
D 200 Ilaidos i biudeto
K 260 Trumpalaikio turto fondas
3. Apmokant u trumpalaik turt i pavedim l daromas toks buhalterinis raas:
D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
K 110 Pavedim los
sigytas trumpalaikis turtas i pavedim l upajamuojamas sigijimo verte, darant
tokius buhalterinius raus:
D 070 Trumpalaikis turtas
K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
antru rau didinamas trumpalaikio turto fondas:
D 214 Pavedim l ilaidos
K 260 Trumpalaikio turto fondas
vykdius pavedim program ilaidos nuraomos darant tokius buhalterinius raus:
D 176 Atsiskaitymai u pavedim las
K 214 Pavedim l ilaidos
4. Trumpalaikis turtas gali bti gautas auktesniosios organizacijos potvarkiu i kit
staig nemokamai. Tokiu atveju daromas vienas buhalterinis raas:
D 070 Trumpalaikis turtas
K 260 Trumpalaikio turto fondas
5. Jei perkeliamas ilgalaikis turtas trumpalaikio turo sskait daromas toks
buhalterinis raas:
D 070 Trumpalaikis turtas
K 013-019 Kompiuterin technika ir ryi priemons, Minktasis inventorius,
Transporto priemons, Gamybinis ir kinis inventorius, Bibliotekos fondas ir
muziejins vertybs, Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas
antru rau didinamas trumpalaikio turto fondas
D 250 Ilgalaikio turto fondas
K 260 Trumpalaikio turto fondas
Trumpalaikio turto gavimo operacijos sukaupiamos keliuose memorialiniuose
orderiuose. Juose kartu yra ir antrj ra sskait korespondencija trumpalaikio turto
fondui padidinti.

Trumpalaikis turtas gali bti perkeltas i vienos staigos padalinio kit, tokiu atveju
pasikeiia tik materialiai atsakingi asmenys. Keiiantis materialiai atsakingiems asmenims
atliekama inventorizacija ir suraomas perdavimo- primimo aktas. Trumpalaikio turto
perklimo operacijos sukaupiamos nuraymo iniaratyje. iam iniaraiui priskiriamas
memorialinis orderis Nr. 10. raai memorialin order daromi i trumpalaikio turto
perklimo staigos viduje vatarai.
Gali bti nustatyti ir valstybs ir savivaldybi institucij patvirtinti specialij
drabui, aprangos, avalyns, patalyns ir kai kuri kit trumpalaikio turto objekt
eksploatavimo normatyvai. Susidvjs trumpalaikis turtas pasibaigus jo norminiam
eksploatavimo laikui, nuraomas ir likviduojamas, upajamuojant liekamsias mediagas j
galimo panaudojimo kainomis.
Nusidvjs, nereikalingas ir netinkamas naudoti trumpalaikis turtas biudetinje
staigoje nuraomas Vyriausybs nustatyta tvarka. Nuraymas forminamas aktu, kur tvirtina
staigos vadovas. Nuraymo operacijos sukaupiamos nuraymo iniaratyje, raai daromi i
nuraymo akt.
Nurayti savo paskirt prarad daiktai turi bti perduoti antrini mediag sandl ir
apskaityti komisijos nustatyta verte:
D 06 Mediagos ir maisto produktai
K 230 Finansavimas i biudeto
Sugadinti arba pamesti daiktai, nurodant akte vykio prieastis ir nustatytus ir teismo
pripaintus kaltininkus, i kuri iskaitomas nuostolis, nuraomi:
D 170 Atsiskaitymai u trkumus
K 070 Trumpalaikis turtas
antru rau sumainamas fondas ir didinamas finansavimas:
D 260 Trumpalaikio turto fondas
K 230 Finansavimas i biudeto
Iiekota i kalt asmen suma skaitoma einamj sskait ir daromas toks
buhalterinis raas:
D 09 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams, 10 Biudetini
l sskaitos banke, 11 Kit l sskaitos banke
K 170 Atsiskaitymai u trkumus
Nuraant trumpalaik turt staigos sskaita, neatsivelgiant trumpalaikio turo
sigijimo altinius trumpalaikis turtas nuraomas tokiu buhalteriniu rau:
D 260 Trumpalaikio turto fondas
K 070 Trumpalaikis turtas

Buhalterijoje nuraytus vertine iraika, bet ilgiau naudojamus daiktus materialiai

atsakingi asmenys surao apskaitos knyg.
Nereikalingas arba netinkamas naudoti turtas pripastamas kai jis:

fizikai nusidvi;

funkcikai (technologikai) nusidvi;

Vyriausybs nustatyta tvarka pripastamas avariniu;

sugenda arba sugadinamas;

stichini nelaimi, avarij metu sunaikinamas (sugadinamas) ir is faktas

atitinkamai forminamas;

jo negalima naudoti dl treij asmen veiklos, jei yra siteisjs kvotos

organo, tardytojo, prokuroro nutarimas, teismo ar teisjo nutartis nutraukti baudiamj byl
arba teismo ar teisjo nutarimai nutraukti administracinio teiss paeidimo byl;

nelieka kur j pritaikyti.

Trumpalaikis materialus turtas gali bti pripaintas nereikalingu arba netinkamu

naudoti, kai j atnaujinti ekonomikai netikslinga. Laikoma, kad turt atnaujinti ekonomikai
netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) ilaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir to
paties pajgumo turto sigijimo kainai ar j virija.
Panaudoti nereikaling ar netinkam naudoti valstybs ar savivaldybs trumpalaik
materialj turt galima:

neatlygintinai perduodant patikjimo teise i vienos valstybs ar savivaldybs

biudeto ilaikomos staigos ar organizacijos kitai tokiai staigai ar organizacijai;

perduodant pagal panaudos sutart vieosioms staigoms, labdaros ir paramos

organizacijoms,fondams, visuomeninms organizacijoms, politinms partijoms ir kitiems

subjektams;

investuojant statym nustatyta tvarka;

parduodant vieuose preki aukcionuose Vyriausybs nustatyta tvarka.

Analitin apskaita buhalterijoje tvarkoma dviem bdais. Kuris i j priimtinas,

sprendia vyriausias buhalteris.
Gali bti naudojamos kiekins sumins apskaitos kortels. Kortels registruojamos
korteli registracijos registre. Kortelse raomas daikt kiekio ir sumos pasikeitimas bei
likuiai pagal daikt ris. Analitinei ir sintetinei apskaitai patikrinti sudaromas ketvirtinis
kiekinis suminis apyvartos iniaratis. Arba naudojamas inventorizacijos apyraas, kuriame
surayti trumpalaikio turto faktiki likuiai tam tikrai datai. Prie apyrao dedamas lapas
pagal dokumentus gaut ir nurayt daikt kiekiui ir sumai apskaityti.

Ketvirio pabaigoje i dedamojo lapo ra suskaiiuojama gavimo ir nuraymo

apyvarta. I inventorizacijos apyrao imamas likutis pradioje, pridedama gaut, atimama
nurayt daikt suma ir apskaiiuojamas j likutis ketvirio pabaigoje. Apskaiiuoto likuio
suma turi bti lygi 070 subsskaitos likuiui. Didiojoje knygoje iuo bdu tvarkant
trumpalaikio turto analitine apskait, nereikia perrayti i inventorizacijos apyrao kiekin
sumin apyvartos iniarat daugelio daikt pavadinim, ivengiama perraymo klaid.

6 tema. ATSARGOS IR J APSKAITA

Biudetins staigos atsargoms priskiriama: statybins mediagos, montuotini
rengimai, mediagos, maisto produktai, kuras, degalai, paarai, tara, main ir rengim
atsargins dalys, pagalbini ki produkcija ir gaminiai, gyvnai, gyvuliai ir j prieauglis,
mediagos mokslo, mokymo tikslams bei laboratoriniams bandymams, specials rengimai
reikalingi moksliniams darbams ir kt.
Atsarg apskaita tvarkoma tokiose sskaitose:
03- Gaminiai ir produkcija;
04- Montuotini rengimai ir statybins mediagos
05- Gyvnai, gyvuliai ir j prieaugis;
06- Mediagos ir maisto produktai.
U visas materialines vertybes ir j saugum atsako materialiai atsakingi asmenys, su
kuriais sudaromos materialins atsakomybs sutartys.
Visos atsargos pajamuojamos j gavimo dien pagal sigijimo arba pagaminimo vert
(neskaitant transportavimo ilaid), kuri nurodyta pirminiuose dokumentuose. Sandliuose
ar kitose saugojimo vietose materialiai atsakingi asmenys atsargas apskaito sandlio
apskaitos knygose. Kiekvienai atsarg riai skiriamas reikiamas lap skaiius. raai
knygoje daromi kasdien, registruojant visus atsarg gavimo ir idavimo dokumentus bei
apskaiiuojant likut. Mnesio pabaigoje sudedami pajam ir ilaid duomenys ir
patikrinamas paskutins dienos likutis. Gavimo ir idavimo dokumentus materialiai atsakingi
asmenys suregistruoja dokument perdavimo sra (dviejuose egzemplioriuose), jame
nurodo dokument skaii, numerius, bendr skaii ir vien egzempliori atiduoda
buhalterijai. Antrame srao egzemplioriuje buhalterijos darbuotojas urao gavimo dat,
pasirao ir graina materialiai atsakingam asmeniui. Buhalterija gavus i materialiai
atsaking asmen dokumentus juos patikrina. Patikrinti dokumentai yra pagrindas daryti
buhalterinius raus. Buhalterijoje atsargos apskaitomos pinigine ir vertine iraika pagal
materialiai atsakingus asmenis ir pavadinimus. Atsargos i sandlio iduodamos biudetins

staigos vadovo nustatyta tvarka. Gali bti iduodama pagal vataraius, vataraiusreikalavimus, atsarg idavimo iniaraius, limito korteles ir kt. Atsarg idavimas iskyrus
maisto produktus apskaitomas memorialiniame orderyje Nr. 13.
6.1. GAMINIAI IR PRODUKCIJA
03 Gaminiai ir produkcija sskaitoje apskaitoma biudetini staig gamybini bei
mokymo dirbtuvi, pagalbini ems kio ir mokymo- bandomj ki gaminiai ir
produkcija. iai produkcijai apskaityti naudojama ir 080 Gamybins veiklos snaudos bei
280 Parduota, produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos sskaitos. 080 Gamybins
veiklos snaudos sskaitoje apskaitomos gamybins veiklos snaudos skirstomos
tiesiogines ir netiesiogines.
Tiesiogins snaudos tai: mediagos, gamybos darbuotoj, mokslini bendradarbi
darbo umokestis. Ten kur gaminama vienar produkcija , visos snaudos yra tiesiogins.
Netiesiogins snaudos tai: valdymo aparato ir aptarnaujanio personalo darbo
umokestis, patalp nuoma, patalp ilaikymo ilaidos ir kt. Esant keliems objektams,
netiesiogins snaudos per mnes apskaitomos 210 Paskirstytinos ilaidos subsskaitoje ir
nuraomos tokiu rau:
D 080 Gamybins veiklos snaudos
K 210 Paskirstytinos ilaidos
080 Gamybins veiklos snaudos subsskaitos debet skaitomos gamybos ir suteikt
patarnavim bei gyvuli prieaugio kritimo nuostoliai.
Gatavos produkcijos vert apskait jie traukiama pagal faktin primimo aktuose
nustatyt pagaminimo vert darant ra:
D 030 Gaminiai ir produkcija
K 080 Gamybins veiklos snaudos
Iraius sskait u suteiktus patarnavimus, faktin savikaina raoma tokiu rau:
D 280 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos
K 080 Gamybins veiklos snaudos
080 Gamybins veiklos snaudos subsskaitos likutis parodo nebaigtos gamybos
snaud sum.
Realizavus produkcij daromas raas:
D 280 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos
K 030 Gaminiai ir produkcija
Jei staiga pagamint produkcij naudoja savo reikmms daromas toks raas;

D 06 Mediagos ir maisto produktai

K 030 Gaminiai ir produkcija
Planin produkcijos savikaina iki faktins savikainos met pabaigoje koreguojama taip:
kai per metus gautos ems kio produkcijos faktin savikaina didesn u planuot,
savikainos skirtumo dalis, tenkanti nerealizuotai produkcijai, raoma
D 030 Gaminiai ir produkcija
K 080 Gamybins veiklos snaudos
Realizuotai produkcijai tenkanti dalis
D 280 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos
K 080 Gamybins veiklos snaudos
Kai per metus gautos ems kio produkcijos faktin savikaina yra maesn u planin,
savikainos skirtumo dalis, tenkanti nerealizuotai produkcijai,raoma raudonojo storno
bdu
D 030 Gaminiai ir produkcija
K 080 Gamybins veiklos snaudos
Realizuotai produkcijai tenkanti dalis
D 280 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos
K 080 Gamybins veiklos snaudos
6.2. MEDIAG IR MAISTO PRODUKT APSKAITA
Biudetins staigos nekaupia atsarg ir j daniausiai sigyja tiek kiek j reikia
kasdieniniam naudojimui, todl

ne visos savo struktroje turi sandlius. Iimtis tose

staigose kuriose maitinami mones, kaip vaik namai, globos namai, mokyklos- internatai,
kariuomen, kaljimai ir kt., o taip pat staigos, kuri veiklai reikalingi dideli kiekiai
mediag. Tose staigose, kuriose nra sandli apskait tvarko tik buhalterijos.
Sskaita 06 Mediagos ir maisto produktai turi tokias subsskaitas:
060 - Mediagos mokslo ir mokymo tikslams;
061 - Maisto produktai;
062 - Medikamentai;
063 - kins mediagos ir ratins reikmenys;
064 - Kuras, degalai ir tepalai;
066 - Tara;
067 - Kitos mediagos;
068 - Mediagos kelyje;
069 - Atsargins dalys.

Subsskait 061 Maisto produktai apskaitoje naudoja tik tos biudetins staigos, kuri
ilaid smatose iam tikslui skirti asignavimai (ilaidos maitinimui).
Gaut maisto produkt kiekis ir vert ir su maisto produktais kartu gauta tara,
apskaitomi maisto produkt gavimo kaupiamajame iniaratyje, kuris sudaromas atskirai
pagal kiekvien materialiai atsaking asmen. Per mnes iniaratyje kaupiami raai apie
gaut produkt kiekius ir sumas ir pasibaigus mnesiui suskaiiuojamas kiekvieno produkto
pavadinimo kiekis ir vert, i viso gauta iskiriant tar. I maisto produkt gavimo
iniaraiuose sukaupt duomen daromi tokie raai memorialiniame orderyje Nr. 11:
1.

pajamuojami gauti maisto produktai

D 061 Maisto produktai

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
2.

Gauta tara:

D 066 Tara
K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
Centralizuotos buhalterijos, kurios aptarnauja daugel staig ir materialiai atsakingus
asmenis, sudaro maisto produkt gavimo kaupiamj iniarai suvestin. I iniarai
suvestin perkeliama bendra gaut produkt vert, o taip pat ir taros vert, nurodant tiekjus.
Prie memorialinio orderio Nr.11 pridedami gavimo iniaraiai ir pirminiai
dokumentai, kurie sugrupuojami pagal tiekjus chronologine tvarka. Memorialinio orderio
Nr.11 iniaraiai ir suvestin yra sintetins ir analitins apskaitos registrai. iniaraiuose
raoma gaut maisto produkt kiekis ir suma pagal pavadinimus ir pagal materialiai
atsakingus asmenis. iniarai suvestins ir kit iniarai gavimo operacijos grupuojamos
pagal tiekjus.
Pagrindinis ilaid dokumentas iduotiems i sandlio ir sunaudotiems maitinimui
produktams nurayti yra valgiaratis - reikalavimas. Galima naudoti ir kitus dokumentus,
pvz.; vienkartinis reikalavimas, aktas produkt gedimui ir trkumams nurayti bei
grintiems tiekjams produktams.
Valgiaratis reikalavimas sudaromas kiekvien dien. J sudarantis asmuo atsako u
racional maitinim. Dokumento titulinje dalyje raomas staigos pavadinimas, data,
besimaitinani grup, pagal ilaid normas ir moni skaii. Antroje dokumento dalyje
nurodomi produkt pavadinimai, i produkt iduodamas kiekis, kuris taip pat priklauso
nuo

valgiaraio

(kiek

skirta

pusryiams,

pietums,

pavakariams

ir

vakarienei).

Suskaiiuojamas iduot produkt kiekis i viso. Dokument pasirao idavs produktus

sandlininkas, gavs produktus virjas ir sudars valgiarat reikalavim asmuo.

Dokument tvirtina staigos vadovas.
Iduot produkt kiekis pagal pavadinimus raomas sandlio apskaitos knyg.
Sugrupuoti ir suregistruoti dokumentai grafike nustatytais terminais (bet ne reiau kaip tris
kartus per mnes) atiduodami buhalterij. Buhalterijos darbuotojai maisto produkt ilaid
dokumentuose rao mamenines kainas ir apskaiiuoja j vert. Vidutins kainos taikomos
tada, kai reikia nurayti vairiomis kainomis gautus t pai pavadinim produktus, pvz.:
rkytas deras. Vidutins maisto produkt kainos apskaiiuojamos atsivelgiant i
produkt likut mnesio pradioje ir j gavimo kiek. Likuio mnesio pradioje kiekis ir
suma suraomos apyvartos iniaratyje, o gavimo kiekis ir suma pagal pavadinimus
ataskaitinio mnesio maisto produkt kaupiamajame iniaratyje.
Maisto produkt sunaudojimas per mnes apskaitomas maisto produkt sunaudojimo
kaupiamajame iniaratyje, kuris sudaromas atskirai pagal materialiai atsakingus asmenis.
raai jame daromi kiekvien dien remiantis valgiaraiais reikalavimais arba kitais
dokumentais. Sunaudot produkt kiek daniausiai suskaiiuojami per dekad ir per mnes.
Jeigu yra vienas maisto produkt sandlis, tai is iniaratis yra pagrindas sintetini
sskait raui sunaudoti maisto produktai :
D 200

Ilaidos i biudeto

K 061 Maisto produktai

Kai yra keletas maisto produkt sandli (arba atsaking u juos asmen), tai sudaroma
iniarai suvestin. suvestin be maisto produkt sunaudojimo iniarai, raomi ir kiti
nuraymo dokumentai, pvz.: grinimo sandliui arba tiekjui aktai, inventorizacijos apyra
palyginamieji iniaraiai.
Duomenys apie trkumus, su vadovo ivada iiekoti i kalt asmen ar nurayti
natralaus nuostolio norm ribose, taip pat suraomi suvestinje. iniarai suvestin yra
pagrindas memorialiniam orderiui Nr. 12 surayti.
Nurayti faktiniam maisto produkt trkumui dl natralaus sumajimo (nubyrjimo,
idivimo) daromas toks buhalterinis raas:
D 200

Ilaidos i biudeto

K 061

Maisto produktai

Jeigu yra faktiniai trkumai, o patvirtint natralaus sumajimo norm nra arba,
jeigu trkumai virija norm ir turi bti iiekomi i kalt asmen.
1. Nustaius maisto produkt trkum kalt asmen sskaita daromi tokie buhalteriniai
raai:

D 170 Atsiskaitymai u trkumus

K 061

Maisto produktai

2. Padengiant trkum, neus pinigus kas arba atsiskaitomj sskait banke

daromas toks buhalterinis raas:
D 120 Biudetins los kasoje, 100 Asignavim valdytojo staigos los
K 170 Atsiskaitymai u trkumus
3. U trkumo padengim gautas sumas pervedus biudet i kurio finansuojama
staiga daromas toks buhalterinis raas:
D 173 Atsiskaitymai su biudetu
K 170

Atsiskaitymai u trkumus

Jeigu produktai grinti tiekjui daromas toks buhalterinis raas:

D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais
K 061

Maisto produktai

Maisto produkt nuraymo operacijos registruojamos memorialiniame orderyje Nr.12.

I memorialinio orderio Nr.12 raai perkeliami Didij knyg.

7 tema. MATERIALINI VERTYBI INVENTORIZACIJA

Inventorizacija- tai staigos l, atsarg, ilgalaikio ir trumpalaikio turto faktinis
sutikrinimas tam tikrai datai jas perskaiiuojant, matuojant, sveriant.
Pagrindinis inventorizacijos tikslas patikrinti buhalteriniuose dokumentuose rayt
apskaitos duomen atitikim faktinius duomenis.
Inventorizacija padeda iaikinti skirtumus tarp faktini duomen ir apskaitos.
Ne maesn svarb inventorizacija turi vidiniam auditui, materialiai atsaking asmen
darbui vertinti bei patikrinti, ar nra vagysi, grobstym.
Biudetins staigos privalo inventorizuoti: ilgalaik materialj ir nematerialj turt,
pagamint produkcij, aliavas, mediagas, kur, paarus ir kitas atsargas, nebaigt gamyb
ir savos gamybos pusfabrikaius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ne reiau kaip
kart per metus ir ne anksiau kaip ataskaitini met lapkriio 30 dien; maisto produktus,
gyvuli prieaugl, penimus gyvulius, paukius, velniakailius vrelius, bii eimas ne
reiau kaip kart per ketvirt; pinigus kasoje, nepanaudotus speciali apskaitos dokument ir
kit numeruot dokument blankus kiekvien mnes.
Metin inventorizacija iaikina realias turto atsargas, j bkls kokyb, vertinimo
teisingum ir situacij su skolomis ir real nuosavybs dyd.
Inventorizuojant faktikai rasti likuiai palyginami su apskaitos duomenimis, o ne
atvirkiai.
Inventorizacija gali bti pilnoji ir dalin.
Pilnoji inventorizacija atliekama prie ataskaitini met pabaig, po stichins nelaims
ar kitais atvejais.
Dalin inventorizacija gali bti atliekama kelet kart per metus, o kasoje esantys
pinigai- kiekvien mnes ar audito metu.
Metin inventorizacija atliekama prie metins finansins atskaitomybs sudarym, ne
reiau kaip kart per metus.
Inventorizacija privaloma ir kitais atvejais:

reorganizuojant staig, mon, turi bti inventorizuojamas visas turtas pagal

likviduotojo paskyrimo dienos bkls;

likviduojant staig, mon, taip pat turi bti inventorizuojamas visas turtas

pagal likviduotojo paskyrimo dienos bkl;

keiiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi bti inventorizuojama turto

dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui pagal
reikal perdavimo ir primimo dienos bkl;

inuomotas turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo dienos bkl;

perkainotas turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo dienos bkl;

nustaius plimo, grobimo, vagysts, piktnaudiavimo faktus, pagal j

nustatymo dienos bkl, t. y. nedelsiant;

nustaius vertybi gedim, pagal gedimo nustatymo dienos bkl, t.y.

nedelsiant;

po gaisro arba stichini nelaimi, tuoj pat pasibaigus gaisrui, stichinei nelaimei,

kai tik manoma, inventorizuojama likusi turto dalis.

Inventorizacija susideda i daugelio darb, kuriuos reikia atlikti laiku ir tiksliai.
Inventorizacijos proces galima suskirstyti tris pagrindinius etapus:

parengiamieji darbai;

turto tikrinimas natra;

inventorizacijos rezultat apibendrinimas.

Parengiamieji darbai
staigose ir organizacijose sudaroma inventorizacijos komisija, kurios sudt tvirtina
vadovas. Didelse staigose, kur turto ir darbuotoj yra daug, rekomenduojama sudaryti
centrin komisij ir atskiras komisijas atlikti inventorizacij staigos padaliniuose ar
filialuose. Inventorizacin komisij skiria staigos ar mons vadovas sakymu.
Inventorizacijos komisija vadovo sakymu sudaroma inventorizacijos komisija.
Biudetini staig inventorizacijos komisijai vadovauja vienas i vadov pavaduotoj,
komisij turi bti trauktas buhalterijos atstovas. Inventorizacijos komisijos nariais negali
bti materialiai atsakingi ir atskaitingi u inventorizuojam turt asmenys, iskyrus tuos
atvejus kai staigoje dirba ne daugiau kaip penki darbuotojai ir joje dirbantys asmenys neturi
atitinkamos kompetencijos atlikti inventorizacij.
Inventorizacija yra viena i audito procedr. Jeigu staigoje yra vidaus auditorius, jis
turt bti inventorizacins komisijos nariu. Dalyvaudamas inventorizacijoje auditorius turi
ne tik patikrinti faktin turto kiek, bet ir susipainti su staigos turto naudojimo efektyvumu,
jo bkle, atsarg saugojimo tvarka.
Buhalterins apskaitos duomenys turi btinai kaupiami pagal materialiai atsakingus
asmenis. Vyriausiasis finansininkas turt numatyti, kaip atsarg ir ilgalaikio turto apskait
turi tvarkyti materialiai atsakingi asmenys. Jiems btina nustatyti turto upajamavimo
dokument pateikimo buhalterijai terminus, periodins inventorizacijos dan, atsarg
idavim i sandlio pagrindiani pirmini dokument pateikimo buhalterijai tvark bei
terminus. Turi bti nustatyta, kokiuose registruose materialiai atsakingi asmenys turi tvarkyti
jiems patikto turto apskait. Praktikoje daniausiai naudojamos sandlio atsarg apskaitos

kortels arba j kompiuterinis variantas, o atsargos bei kitas turtas apskaitomi tik kiekine
iraika. Taiau kiekin apskaita sudaro daug galimybi atsargas grobstyti, todl, ypa esant
kompiuterizuotai apskaitai, kur kas palankiau naudoti kod sistem, kuri leidia labai
panaias, taiau skirtingos sigijimo verts atsargas ar turt apskaityti pagal daugel
skiriamj poymi, skaitant ir sigijimo kain.
Su kiekvienu darbuotoju, kurio pareigas eina tvarkyti ir saugoti staigos turt ir
atsargas, turi bti sudaryta ratika visikos materialins atsakomybs sutartis, staigos,
mons administracijos vadovas kartu su vyriausiuoju buhalteriu (finansininku) atsako u
teising inventorizacijos rezultat bei neiiekot trkum ir pertekliaus traukim apskait.
Svarbiausias inventorizacijos etapas yra natrinis turto tikrinimas. Inventorizuojant
ilgalaik materialj turt, btina kiekvien jo objekt rayti aprauose pavieniui, nurodyti
paskirt, inventoriaus numer, pagaminimo metus, konstrukcij ir galingum. Tokie
duomenys turi bti rayti ilgalaikio turto apskaitos kortelse.
Inventorizacij galima atlikti, pasitelkus iuolaikin technik t.y. kompiuterines
apskaitos sistemas.Tam naudojama brknini kod sistema ir specials informacijos
nuskaitymo bei perdavimo kompiuteri duomen bazes renginiai- skeneriai. Pasigaminus
specialius lipdukus su brknini kod sistema ir kiekvien objekt jais paymjus, galima
inventorizuoti ir ilgalaik turt. Naudojant skenerius galima ivengti skaiiavimo klaid.
Natralios netekties nuostoliai neivengiami, j susidarymo prieastys labai vairios:
veant, kraunant, technologini proces metu ir pan.
Yra nustatytas natralios netekties nuostoli bendras normatyvas. Faktiki natralios
netekties nuostoliai iaikinami atlikus inventorizacij sandliuose ar kitose atsarg
saugojimo vietose, kai konstatuojamas trkumas.
Inventorizuojant atsargas, patartina patikrinti j saugojimo slygas. Atsargos, kurios
saugomos talpyklose arba krvose, inventorizuojamos matuojant esam mas. Po to
apskaiiuojamas j tris, kur padauginus i lyginamojo svorio nustatomas per
inventorizacij rastas bendras kiekis. Tokiais atvejais nemanoma apsieiti be paklaid. Jeigu
paklaidos nevirija leistin dydi, laikoma, kad nustatytas atsarg kiekis atitinka
registruotj apskaitoje. Kai paklaida yra didesn arba maesn, turi bti registruojamas
atsarg trkumas arba perteklius.
Jeigu patvirtintos atsarg sunaudojimo normos, netiesioginiais skaiiavimais galima
nustatyti atsarg grobstymo ar neracionalaus naudojimo atvejus. Teisiniuose ginuose dl
nuostoli atlyginimo gal ir ne visada pavykt rodyti grobstymo faktus, remiantis tik
netiesioginiais skaiiavimais. Jeigu mediag sunaudojimo normos nenustatytos, mediag
neracionalaus naudojimo faktus nustatyti bus daug sudtingiau.

Praktikoje danai pasitaiko, kad trkumai ir perteklius nustatomi tik todl, kad viena ir
ta pati atsarg ris buvo skirtingai vadinama arba netiksliai apibdinti ries poymiai.
Todl apskaitoje rekomenduojama atsargas registruoti ne tik bendriniu pavadinimu, bet ir
nurodyti bent vien, o dar geriau- du ries poymius, pvz., kvietiniai I r. miltai, kvietiniai
pasijoti miltai ir pan. Papildom dmes reikt atkreipti importuotas prekes. J
pavadinimai turi bti teisingai veriami lietuvi kalb ir visose apskaitos grandyse
vartojami vienodi, be ikraipym ir sutrumpinim. Vartojant trumpinimus, jie turi bti aiks
ir suprantami.
Atlikus natrin turto, skol ir sipareigojim patikrinim, parengiami inventorizacijos
apraai ir perduodam buhalterijai. Nustaius duomen neatitikim, komisija turi isiaikinti
trkum ar pertekliaus prieastis. Materialiai atsakingi darbuotojai privalo savo
pasiaikinimus pateikti ratu. Paprastai trkumo dengti pertekliumi negalima, iskyrus iimtkai rodoma, kad vien atsarg trkumas, o kit perteklius susidar dl riavimo klaidos.
Biudetinse staigose kai turtas turi panai vartojimo paskirt ir ior, pertekliumi galima
padengti trkum.
Trkumai i materialiai atsaking asmen gali bti iiekomi tuo atveju, jeigu
nustatoma, kad jie susidar dl darbuotoj, su kuriais sudaryta visikos materialins
atsakomybs sutartis, kalts. Jeigu darbuotojo kalts nra, trkum sumos turi bti
nuraomos staigos ir organizacijos sskaita.
1. Nustaius trkum staigos sskaita arba natralaus nubyrjimo ribose daromas toks
buhalterinis raas:
D 230 Finansavimas i biudeto
K 01 Ilgalaikis turtas, 06 Mediagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas, 12
Kasa
2. Nustaius trkum kalt asmen sskaita daromas toks raas:
D 170 Atsiskaitymai u trkumus
K 03 Gaminiai ir produkcija, 04 Montuotini rengimai ir statybins mediagos, 05
Gyvnai, gyvuliai ir j prieauglis, 06 Mediagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis
turtas, 12 Kasa
3. I materialiai atsakingo asmens iiekojus sumas trkumui padengti daromas toks
raas:
D 100 Asignavim valdytojo staigos los, 120 Biudetins los kasoje
K 170 Atsiskaitymai u trkumus

4. I materialiai atsakingo asmens iiekotos sumos pervedamos biudet i kurio

finansuojama staiga:
D 173 Atsiskaitymai su biudetu
K 100 Asignavim valdytojo staigos los
Inventorizacijos metu nustaius pertekli jis pajamuojamas tokiais buhalteriniais
raais:
1. Ilgalaikio turto perteklius
D 01 Ilgalaikis turtas
K 250 Ilgalaikio turto fondas
2. Trumpalaikio turto perteklius
D 070 Trumpalaikis turtas
K 260 Trumpalaikio turto fondas
3. Atsarg perteklius
D 06 Mediagos ir maisto produktai
K 230 Finansavimas i biudeto
registravus apskaitoje trkumus arba pertekli, galima teigti, kad visi inventorizacijos
darbai atlikti ir metins finansins atskaitomybs duomenys yra tikri ir teisingi.

8 tema. KITOS LOS

Biudetins staigos ir organizacijos, ilaikomos i biudeto l, gali turti ir ne
biudeto l. ioms loms apskaityti btina turti atskir patvirtint smat. staigoms,
finansuojamoms i Lietuvos valstybs biudeto, nebiudetini l sudarymo ir naudojimo
taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb, o staigoms, finansuojamoms i
savivaldybi biudet, - savivaldybi vykdomosios institucijos.
Ne biudeto loms priskiriamos:
1. los specialiosioms programoms;
2. pavedim los;
3. depozitai.
Kitoms loms apskaityti pavyzdiniame sskait plane numatytos atskiros sskaitos..
11 sskaita Kit l sskaitos banke. i sskaita turi tokias subsskaitas:
110 Pavedim los;
111 Los, gautos u teikiamas paslaugas;
112 Kitos los.
8.1. BIUDET LOS SPECIALIOSIOS PROGRAMOS
Biudet specialisias programas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2001-05-14 nutarimas Nr. 543 Dl Lietuvos respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi
biudet sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo.
Valstybs institucij, staig pajamos, gautos u teikiamas paslaugas (buvusios
specialiosios los), taip pat valstybs biudeto asignavim valdytoj administruojamos
pajamos (pertvarkyt fond, valstybs rezervo ir kitos) mokamos valstybs biudet.
mok valstybs biudet sumos nustatomos kiekvienam valstybs biudeto asignavim
valdytojui atitinkam met valstybs biudete. Visos valstybs biudeto asignavim
valdytoj ios veiklos ilaidos padengiamos valstybs biudeto asignavimais pagal
atitinkamas specialisias programas. Biudetini staig teikiam paslaug apmokjimo
kainas nustato staigos, jeigu teiss aktai nenustato kitaip.
Biudetins staigos bei mokslo ir studij institucijos gautas pajamas u teikiamas
paslaugas, taip pat asignavim valdytojai administruojamas pajamas kaupia atskiroje
sskaitoje. Biudetins staigos sumas i i sskait moka moka atitinkam biudet 2
kartus per mnes 3 ir 18 dienomis arba i karto, jeigu ios pajamos virija vien tkstant
lit (kai ios dienos sutampa su veni arba poilsio dienomis, mokjimo terminas
perkeliamas artimiausi darbo dien). Mokslo ir studij institucijos pajamas u teikiamas

paslaugas moka valstybs biudet ne reiau kaip kart per mnes ir kiekvieno ketvirio
paskutin darbo dien. moktos sumos parodomos atskiroje buhalterinje ataskaitoje
Finans ministerijos nustatyta tvarka.
Gaunamas pajamas u teikiamas paslaugas biudetins staigos moka biudet nuo
2002 m. sausio 1 dienos. Vieojo administravimo ir kontrols staigos bei institucijos,
mokslo ir studij institucijos pajamas u teikiamas paslaugas moka biudet nuo 2001 m.
sausio 1 dienos.
Virplanins arba nepanaudotos mokos biudet pagal Lietuvos respublikos biudeto
sandaros statymo nuostatas paliekamos biudetinms staigoms bei mokslo ir studij
institucijoms ir gali bti naudojamos einamaisiais ir kitais biudetiniais metais vir Lietuvos
Respublikos Seimo patvirtint bendrj asignavim pagal atskir smat, pervedant ias
las asignavim valdytojams i biudeto l likuio. Specialij program planuojamos
ilaidos gali viryti planuojamas pajamas, jeigu specialiosios programos sujungiamos su
kitomis i biudeto finansuojamomis programomis. Visais atvejais specialij program
finansavimas yra mainamas faktikai negautomis (palyginti su planu) lomis u teikiamas
paslaugas

arba

Lietuvos

Respublikos

valstybs

biudeto

asignavim

valdytoj

administruojam pajam negautomis sumomis, t.y. asignavim valdytojai patys neturi teiss
pateikti mokjimo paraik dl tos sumos arba naudoti specialiajai programai tos l sumos,
kuri nebuvo mokta biudet.
Biudetins staigos bei mokslo ir studij institucijos, gaunanios pajam u teikiamas
paslaugas, kasmet sudaro pajam ir specialij program ilaid smatas (vien smat arba
smatas pagal kiekvien pajam r). Smatose gali bti numatyti asignavimai ir staigos
pagrindinei veiklai. Smatas tvirtina valstybs biudeto asignavim valdytojai. Valstybs
biudeto asignavim valdytojai sudaro administruojam pajam, specialij program, taip
pat suvestines pajam u teikiamas paslaugas ir specialij program ilaid smatas ir vien
egzempliori pateikia Finans ministerijai.
Savivaldybi specialij program sudarymo ir vykdymo tvark nustato savivaldybi
tarybos.
Biudet los specialiosioms programoms apskaitomos atskirai, bet ta paia tvarka
kaip ir biudeto los.

8.2. PAVEDIM LOS

Biudetini staig pavedim los tai i kit moni, staig, organizacij (skaitant
auktesnisias) ir fizini asmen gautos los tam tikriems pavedimams vykdyti. ios los
saugomos banko staigos sskaitoje Pavedim los.
vykdiusi pavedim, staiga ar organizacija nusiunia las pervedusiai monei,
staigai ar organizacijai ataskait ir grina nepanaudot l likut.
I kit biudetini staig ir organizacij gautos ir tais paiais metais nepanaudotos
pagal paskirt los grinamos staigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims,
pervedusiems ias las, ne vliau kaip iki gruodio 31 d. (skaitytinai).
Pavedim loms apskaityti pavyzdiniame sskait plane yra numatytos atskiros
sskaitos:
110 Pavedim los
176 Atsiskaitymai u pavedim las
214 Pavedim l ilaidos
Pavedim l apskaita apvelgta temoje Finansavimo, pinigini l ir ilaid
apskaita.
8.3. DEPOZITAI
Biudetini staig ir organizacij depozitai yra laikinai i staig ir organizacij
saugomos tam tikr aplinkybi arba susitarim slygojamos los, pvz.: ustatas
bibliotekoje, policijoje. Depozitai saugomi banke atskirose sskaitose ir apskaitomi atskirai
nuo kit l. Pasikeitus aplinkybms arba nutraukus susitarim, biudetins staigos
depozitus grina depozitoriams.
Biudetins staigos depozitus saugo ribot laik:

las, kurios turi bti grintos fiziniams asmenims trejus

metus po i l grinimo slygose numatyto termino;

las, kurios turi bti grintos biudetinms staigoms ir

organizacijoms iki met pabaigos;

las, kurios turi bti grintos kitiems juridiniams asmenims

metus po i l grinimo slygose numatyto termino.

Nustatytu laiku neatsimus savo l, biudetins staigos privalo jas pervesti
Lietuvos Respublikos valstybs biudet.
Depozitini l apskaita apvelgta temoje Finansavimo, pinigini l ir ilaid
apskaita.

9 tema. BIUDETINI STAIG ATSKAITOMYB

9.1. SSKAIT UDARYMAS MET PABAIGOJE
Pasibaigus ataskaitiniams metams biudetins staigos nurao per metus padarytas
ilaidas, t. y. udaro 200 Ilaidos i biudeto sskait, iskyrus priskaityt darbo umokest
priskaityt darbuotojams u gruodio mnesio antrj pus. Taiau, jeigu staigai utenka
l imokti darbuotojams darbo umokest u gruodio mnesio antrj pus ir jis
imokamas paskutin ataskaitini met dien, tuomet nuraoma visa per ataskaitinius metus
padaryta ilaid suma. Nuraant per metus padarytas biudeto ilaidas daromas toks
buhalterinis raas:
D 230 Finansavimas i biudeto
K 200 Ilaidos i biudeto
Tais atvejais, kai staiga vykdo kelias programas ir turi du ar daugiau finansavimo
altini, tuomet ilaidos nuraomas atskirai pagal kiekvien finansavimo altin. Pavyzdiui,;
Vaik dareliuose tvai moka mokest u vaik maitinimo ilaidas ir papildomam ugdymui,
todl metams pasibaigus bus daromas dar vienas buhalterinis raas:
D 232 Finansavimas i kit altini
K 201 Ilaidos i kit altini
Jei staigos sskaitoje liko nepanaudot biudeto l pasibaigus metams jos turi bti
grinamos biudet i kurio finansuojama staiga. Grainus biudetui per ataskaitinius
metus nepanaudotas pinigines las daromas toks buhalterinis raas:
D 230 Finansavimas i biudeto
K 100 Asignavim valdytojo staigos los
Specialij program finansavimui gautos los arba los gautos i kit finansavimo
altini pereina kitus metus.
Visi aukiau paminti buhalteriniai raai registruojami atskirame memorialiniame
orderyje Nr. 274 ir perkeliami Didij knyg.

9.2. BIUDETINI STAIG ATSKAITOMYBS SUDTIS

Biudetini staig atskaitomybs sudt, formas nustato ir gali keisti Lietuvos
Respublikos finans ministerija
Biudetins staigos sudaro tokias finansins atskaitomybs formas:
1. forma Nr.1 - metin, ketvirtin Ilaid smat vykdymo 20 _ m. _ 1 d. balansas ;
2. forma Nr. 2 - metin, ketvirtin, mnesin Biudeto ilaid smatos vykdymo 20 _
m. _ 1 d. apyskaita;
3. forma Nr. 3-1 - metin, ketvirtin Valstybs valdymo ir mokslinio tyrimo staig
etat ir struktros plano vykdymo 20 _ m. __ 1 d. apyskaita;
4. forma Nr. 3-2 - metin, ketvirtin Ikimokyklini, vis tip bendrojo lavinimo,
internatini ir vaik globos bei kit vietimo staig tinklo, etat ir kontingento plano
vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita;
5. forma Nr. 3-3 - metin, ketvirtin Mokslinink rengimo valstybinse mokslo ir
studij institucijose etat ir kontingento plano vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita ;
6. forma Nr. 3-4 - metin, ketvirtin Profesini, auktesnij, auktj mokykl etat
ir kontingento plano vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita ;
7. forma Nr. 3-5 - metin, ketvirtin Teism ir prokuratros staig etat ir struktros
plano vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita ;
8. forma Nr. 3-6 - metin, ketvirtin Sveikatos prieiros ir socialins apsaugos staig
etat, struktros ir kontingento plano vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita;
9. forma Nr. 3-7 - metin, ketvirtin Krato apsaugos staig etat, struktros ir
kontingento plano vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita;
10. forma Nr. 3-8 - metin, ketvirtin Vidaus reikal sistemos biudetini staig
etat, struktros ir kontingento plano vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita ;
11. forma Nr. 3-9 - metin, ketvirtin ems kio biudetini staig etat ir
struktros plano vykdymo 20_ m. ___ 1 d. apyskaita
12. forma Nr. 3-10 - metin, ketvirtin Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos
biudetini staig etat ir struktros plano vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita (pridedama);
13. forma Nr. 3-11 - metin, ketvirtin Kit staig ir priemoni etat ir struktros
plano vykdymo 20_ m. _ 1 d. apyskaita
14. forma Nr. 3-12 - metin, ketvirtin Vidaus reikal, specialij tyrim tarnybos,
valstybs saugumo, krato apsaugos, prokuratros, kaljim departamento pareign ir kari
valstybini pensij plano vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita

15. forma Nr. 3-13 - metin, ketvirtin Valstybini pensij, paalp bei kit imok
plano vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita
16. forma Nr. 3-14 - metin, ketvirtin Kaljim departamento prie Teisingumo
ministerijos biudetini staig etat, struktros ir kontingento plano vykdymo 20 _ m. _ 1
d. apyskaita);
17. forma Nr. 3-15-sav. - metin, ketvirtin Personalini pensij ir paalp plano
vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita
18. forma Nr. 3-16-sav - metin, ketvirtin Vieosios tvarkos ir visuomens apsaugos
etat ir kontingento plano vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita;
19. forma Nr. 4 - metin, ketvirtin Paslaug pajam ir ilaid smatos (specialiosios
los) vykdymo 20 _ m. _ 1 d. apyskaita
20. forma Nr. 5 - metin Nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto judjimo 20 _
m. apyskaita
21. forma Nr. 6 - metin Atsarg ir trumpalaikio materialiojo turto judjimo 20 _ m.
apyskaita
22. forma Nr. 7 - metin Vertybini popieri judjimo 20 _ m. apyskaita
23. forma Nr. 8 - metin Apyskaita apie gaut ir panaudot 20 _ m. param
24. forma Nr. 9 - metin Valiutini l judjimo 20 _ m. apyskaita
25. forma Nr. 10 - metin, ketvirtin, mnesin Biudetini staig pajam, gaut u
teikiamas paslaugas, mok biudet 20 _ m. _ 1 d. apyskaita
26. forma Nr.11 - metin Paskol 20 _ m. judjimo apyskaita
27. forma Nr. 12 - metin Payma apie grintas 20__ m. biudet nepanaudotas
biudeto las
28. forma Nr. 13 - metin Payma apie ilaid smat vykdymo balanso likuius
29. forma Nr. 14 - metin, ketvirtin Payma apie debitorin - kreditorin 20 _ m. _ 1
d. siskolinim;
30. forma Nr. 15 - metin Turto trkum ir nuostoli 20 _ m. apyskait.
Savivaldybs apie biudeto vykdym sudaro tokias finansins atskaitomybs formas:
1. forma Nr. 1- sav. - metin, ketvirtin Savivaldybs biudeto vykdymo 20 _ m. _ 1
d. balansas;
2. forma Nr. 2 - sav. - metin, ketvirtin Savivaldybs biudeto vykdymo 20 _ m. _ 1
d. apyskaita .
Biudetins staigos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV)
teritoriniam skyriui pateikia tokias pat apyskaitas kaip ir visos mons, staigos ir
organizacijos.

LITERATRA
1. VALUIS, Kostas. Biudetini staig buhalterins apskaitos tvarkymo
metodika.V., 2002.D. 1- 230p.
2. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas 2002-06-04 Nr. IX-926
3. Lietuvos Respublikos biudetini staig statymas // in., 1995 Nr. 104-2322
4. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymas // in., 1991 Nr.
17-447
5. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas // in., 2002 Nr. 733085
6. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymas // in.,
2002, Nr. 45-1708
7. Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos statymas// in., 2001 Nr. 99-3515
8. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto 2003 met
rodikli patvirtinimo statymas // in., 2002 Nr. 123-5528;
9. Lietuvos Respublikos valstybs ar savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo statymo pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2002 Nr. 60-2412
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993-07-08 nutarimas Nr. 511 Dl
biudetini staig ir organizacij darbuotoj darbo apmokjimo tvarkos tobulinimo // in.,
1993 Nr. 28-655
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996-01-17 nutarimas Nr.100 Dl darbuotojo
vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos patvirtinimo // in., 1996 Nr. 7-181
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000-03-23 nutarimas Nr.340 Dl Lietuvos
Respublikos vyriausybs 1996 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 100 Dl darbuotojo vidutinio
darbo umokesio apskaiiavimo tvarkos patvirtinimo dalinio pakeitimo // in., 2000 Nr.
26-697
13. Lietuvos

Respublikos

Vyriausybs

nutarimas

Nr.

29

Dl

tarnybini

komandiruoi usien // in., 2001 Nr.29-928

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002-05-20 nutarimas Nr.685 Dl Valstybs
tarnautoj pareigybi apraymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo // in., 2002 Nr. 511953
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr.179 Kasos
darbo organizavimo ir kasos operacij atlikimo taisykles// in., 2000 Nr. 15-398
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996-01-23 nutarimas Nr. 120 Dl tarnybini
komandiruoi Lietuvos Respublikos teritorijoje // in.,1996 Nr. 9-225

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001-05-14 nutarimas Nr.543 Dl Lietuvos

Respublikos valstybs biudeto sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo//
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002-05-22 nutarimo projektas Nr.3 Dl
valstybs tarnautoj ir darbuotoj, gaunani darbo umokest i valstybs biudeto,
savivaldybi biudet ir valstybs pinig fond, l darbo umokesiui poreikio
apskaiiavimo metodikos patvirtinimo
19. Lietuvos Respublikos Finans ministro 2001 03 16 sakymas Nr. Dl biudetini
staig buhalterins apskaitos tvarkos patvirtinimo//in., 2001 Nr. 30-978
20. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 1998-12-17 sakymas Nr.
1565 Dl vietimo staig darbuotoj darbo apmokjimo tvarkos // in., 1998 Nr. 1123115
21. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 1999-12-23 sakymas Nr.
1270 Dl Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 1998-12-17 sakymo Nr. 1565
Dl vietimo staig darbuotoj darbo apmokjimo tvarkos dalinio pakeitimo // in.,
1999 Nr. 110-3248
22. Lietuvos Respublikos finans ministro sakymas Dl Lietuvos Respublikos

finans ministro 1996 m. lapkriio 21 d. sakymo Nr.116 ,,Dl dienpinigi ir gyvenamojo

ploto nuomos norm vykstantiems usienio komandiruotes pakeitimo// in., 2002 Nr. 582374
23. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997m.
gruodio mn. 22d. sakymas Nr.103 Dl darbo laiko apskaitos iniarai pildymo tvarkos
// in., 1997 Nr. 118-3076
24. Socialins apsaugos ir darbo ministro, 2000 12 28 sakymas Nr. 111 Dl
metinio darbo dien koeficient bei metini vidutini mnesio darbo dien ir valand
skaiius nustatymo// in., 2001 Nr. 1-17
25. Lietuvos Respublikos finans ministro sakymas 2001-06-07 Nr. 164 Dl
mokslo ir studij institucij pajam u teikiamas paslaugas apskaitos valstybs biudete
tvarkos patvirtinimo//
26. Ilgalaikio

turto

nusidvjimo

(amortizacijos)

minimali

ir

maksimali

ekonomini normatyv, patvirtint Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos 1993 12

17 ratu Nr.21-7-3294 ir Lietuvos Respublikos finans ministerijos 1993 12 22 ratu Nr. 95n,
papildymas Nr.1 // in., 1994 Nr. 41-751