Kristijonas Donelaitis

Biografija
Lietuvi groins literatros pradininkas Kristijonas Donelaitis gim 1714 m. Lazdynliuose (Maoji Lietuva),
laisvj valstiei eimoje. Mir 1780 m. Tolminkiemyje. K. Donelaitis moksi Karaliauiaus universitete, dirbo pastoriumi
Tolminkiemio parapijoje, kurioje greta lietuvi gyveno vokieiai, kit taut atstovai. K. Donelaitis para 6 pasakias ir
poem Metai". Metus" sudaro keturios dalys: Pavasario linksmybs", Vasaros darbai", Rudenio grybs", iemos
rpesiai". Spjama, kad savo krinius K. Donelaitis skaitydavo banyioje parapijieiams.
Krybos b r u o a i
l. Kristijono Donelaiio Metai" yra epin poema apie keturis met laikus. Daugiausia dmesio joje skiriama gamtos
apraymams, XVIII amiaus Maosios Lietuvos valstiei baudiaunink, ia vadinam brais, darb, paproi
pavaizdavimui, kalbama apie br santykius su ponais, lietuvi su kitatauiais.
2.
Poemoje yra daug gamtos vaizd, kurie gretinami su mogaus gyvenimu suteikiant jiems alegorines
reikmes. Pagal pasakios pavyzd didel dal gamtos vaizd lydi apibendrinimas, moralas". Pavyzdiui, i pradi
grimasi laktingalos balsu, po to kalbama apie pilk, neivaizd jos rb, kuris lyginamas su neirankiu br apdaru. itas
palyginimas virsta pamokymu brams - kukli laktingalos ivaizda laikoma sektinu pavyzdiu.
3.
Poemoje gailimasi sunkiai gyvenani, begalinius darbus dirbani br, kuriuos engia ponai, aiposi
kitatauiai. Bet poetas, nors ir gindamas lietuvninkus brus, nuolatos juos moko: kaip dirbti, k valgyti, kaip rengtis, kaip
elgtis per ventes.
4.
XVIII a. Europos literatroje, mene buvo mgstama vaizduoti keturis met laikus. is gamtos
pasikeitim vaizdavimas leidia kalbti apie gyvenimo prieybes: gamta apmirta iem ir atgimsta pavasar; pavasar
trksta maisto, ruden - gausesni valgiai; vasar nepaliaujami darbai, ruden vents ir t.t. Tokia galimyb aprpti prieingus
dalykus padeda autoriui sukurti vairiapus br gyvenimo paveiksl.
5. Metuose" vaizduojamus dalykus velgiama i alies, kaip ir bdinga epiniam pasakojimui. Poemoje daug
pamokslaujama, taiau pasakotojas, kaip pastorius, poemoje nepasirodo. Neretai pasakotojo vaidmen perima kai kurie
teigiamai vertinami veikjai, pavyzdiui, Prikus, Selmas.
6. Metuose" veikia nemaai persona - brai, dvarponiai, kitatauiai,- bet nra pieiamas iorinis veikj
portretas, jie maai individualizuoti. Brai skirstomi teigiamus (vielybuosius") ir vertus pasmerkimo (nenaudlius").
is skirstymas remiasi moraliniu j vertinimu.
7. Autoriui nelabai rpi nuosekliai kurti charakterius. Rykiau apibdinami ir individualesni yra nenaudliai" brai:
Slunkius, Pelda, Plauinas, Doys. Teigiamai apibdinam, vielybj" br - Selmo, Lauro, Krizo paveikslai
abstraktesni, labiau idealizuoti. iek tiek rykiau pieiamas vien tik Prikus, domiausi: Met" veikjas. Prikus yra
br ir pon tarpininkas, ir i prietaringa jo padtis plaiau apraoma. Tai vienintelis atvejis Metuose", kai atskleidiami
vidiniai mogaus igyvenimai ir svarstymai. Prikaus vardu brams danai aikinama, kas yra dorybs ir kas - smerktini
dalykai.
8. K. Donelaitis savo poemoje plaiai rmsi kasdienine kaimo moni kalba. Metuose" nevengiama vartoti iurki
posaki ar netgi vulgari odi, o nenaudliai" brai arba ponai tiesiog valstietikai iplstami. Kita vertus, poema parayta
antikine eildara - hegzametru, kuris buvo tradicikai vartojamas herojikiems ygiams aprayti. i eiliavimo forma pakylja
apraomus kasdienins br buities vaizdus, sutaurina net ir staiokikus posakius. Visa tai kuria savit poemos stili.
9. K. Donelaiio krybai takos turjo keletas literatrini epoch. Baroko pdsak aptinkame Met" stiliuje,
pomgyje vartoti grubius posakius, vulgarius odius. Su klasicizmu galima sieti keturi met laik form bei poemos
didaktikum, pasakotojo siekim pamokyti. Taiau grieti moraliniai vertinimai poemoje jau perauga vietjams bding
nor paaikinti, patarti, kaip reikt kininkauti, kaupti maisto atsargas. Su vieiamuoju amiumi reikt sieti ir lietuvik
tradicij gynim Metuose".

Maironis

Biografija
Maironis (Jonas Maiulis) gim 1862 m. Pasandravyje (Raseini r.), valstiei eimoje. Moksi Kauno kunig seminarijoje,
Peterburgo dvasinje akademijoje. Baigs mokslus profesoriavo Peterburgo dvasinje akademijoje, nuo 1909 m. iki mirties
buvo Kauno kunig seminarijos rektorius, treiajame deimtmetyje - Kauno universiteto profesorius. Mir 1932 m.
Pirmoji eilrai knyga Pavasario balsai" ijo 1895 m. Vliau poetas rinkin papildydavo naujais eilraiais, bet jo
pavadinimo nekeit. 1907 m. Maironis para devyni giesmi poem Jaunoji Lietuva" - pasak J. Tumo-Vaiganto, labai
svarb XIX a. pabaigos Lietuvos inteligentijos dokument". Maironis taip pat ra dramas, istorijos ir literatros kritikos
veikalus.
Krybos bruoai
l . Maironio kryba tiesiogiai susijusi su XIX a. pab. -XX a. pr. pokyiais lietuvi kultroje ir literatroje. Tai tautinio
atgimimo laikas, kai carins Rusijos sudtyje esanioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikratis Aura" (1883-1886), kai
knygneiai platina draudiam spaud lietuvi kalba. To meto viesuoliai kviet tautieius aukotis visuomens idealams, dirbti
tautos labui. Patriotinje-visuomeninje Maironio kryboje ipastama tvyns meil, visuomen, ypa jaunimas, kvieiami
imtis bendr darb.
2. Patriotinje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip prasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija
tampa kvpimo altiniu, skatina mstyti apie tuometin vargan Lietuvos padt.
3. Vis dlto, be patriotini ki, kvietimo dirbti tautai, aukotis auktiems idealams, Maironis savo kryboje kalba ir
apie asmeninius mogaus igyvenimus, savit dvasin patirt.
4. Taigi Maironio poezijoje matome du polius arba dvi temas visuomenin ir individo saviraikos, kurios aprpia ne
tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmenikai ir skausmingai igyventa. ios
temos neretai jungiasi viename eilratyje ir sudaro jo konflikto pagrind.
5. Maironis mgo eilrat komponuoti i dviej dali: i pradi pieiamas epikesnis vaizdas, o pabaigoje, paprastai
paskutinje strofoje, ireikiamas asmeninis lyrinio subjekto poiris. Pavyzdiui, eilratyje Trak pilis" pirmiausia kalbama
apie Trak pilies bendr vaizd, garbing praeit ir bgant laik, o paskutinje strofoje prabylama a" vardu: kalbama ne vien
apie matomus pilies griuvsius, bet ir isakoma keliautojo, lyrinio subjekto nuomon ir jausmai. Tokia kompozicija leidia poetui ne
tik nuasmenintai vardyti problem, bet ir ireikti individual poir ir j, ir save.
6. Ne viename eilratyje Maironis kalba apie poeto misij, apie nor bti igirstam, suprastam ir vertintam. Kartais
poetas prisipasta, kad nesupratimas slegia, todl neretai nutyla, neisako iki galo, neireikia odiais to, k nujauia.
Laisv poetin jo saviraik tramdo prisiimti visuomeniniai sipareigojimai, priklausymas kunig luomui.
7. Maironis sukr vien gyvybingiausi lietuvi lyrikos tradicij. Vlesni kart poetai ne syk skelb nusisuk nuo
Maironio poezijos, bet melodingas, lietuvi liaudies dainomis paremtas jo lyrikos stilius ilaik savo vert ir vlesniais laikais.
ia tradicija rmsi ne vienas lietuvi poetas, pavyzdiui, Salomja Nris, Justinas Marcinkeviius ir kt.
8. Maironio poema Jaunoji Lietuva" yra reikminga jo literatrinio palikimo dalis, rodanti poeto santyk su savo
epocha. Kaip ir eilraiuose, poemoje matome carizmo priespaudos ivargint Lietuv ir lietuvi viesuoli pastangas
adinti nacionalin susipratim, girdime herojikos praeities auktinimo bei pasigrjimo tvyns gamta intonacijas.
7. Poemoje yra fragmentikai pavaizduoti atsidavusi Lietuvai moni likimai: Juozo ir Jadvygos meils istorija,
Motiejaus Gotauto, Onos Rainyts, Tumo ir kit gyvenimo epizodai. Satyrikai vaizduojamas nutautjs dvaras, pasakojama
apie nacionalinio judjimo laimjimus: lietuvikos spaudos atgavim ir 1905 metais pradedant laisvti kultrin Lietuvos
gyvenim. Poemoje yra ir alegorini vaizd, kuriuose, kaip ir Vaiganto Pragiedruliuose", peizaams suteikiama perkeltin
tautinio atgimimo reikm.

Jonas Bilinas
Biografija
Jonas Bilinas gim 1879 m. Nironyse (Anyki r.), valstiei eimoje, mir 1907 m. Zakopanje (Lenkija). 1953 m.
palaikai perlaidoti Lidiki piliakalnyje prie Anyki.
Tvai norjo, kad snus tapt kunigu, bet J. Bilinas pasirinko raytojo profesionalo keli, studijavo literatr Leipcige ir
Ciuriche, ra literatros kritikos darbus, publicistik ir menin proz.
XIX a. pab.- XX a. per. Lietuvi raytojo gyvenimas buvo skurdus, lydimas nepritekli. Kaip ir ne vienas bendraamis, J. Bilinas
susirgo diova.
Groin kryb J. Bilinas pradjo nuo darbininkikos tematikos apsakym, vliau para noveles Kliudiau", Vagis",
vaigd" ir kt. Paskutiniais gyvenimo metais, jau sirgdamas, para pagrindinius savo krinius: noveles ,,Joniukas, Lazda",
Ubagas", Brisiaus galas", apysak Lidna pasaka" ir kt.
K r yb o s bruoai
l . Svarbiausias J. Bilino prozos savitumas - pasakojimas pirmuoju asmeniu. J. Bilino kryba labai autobiografika:
danai vaizduojama jo vaikysts aplinka, gimtins kratovaizdis, keliuose kriniuose pasakotojo paveikslui naudojami autoriaus
biografijos faktai: mokslas usienyje, atostogos tvikje, liga.
2.
Subjektyviame pasakojime daugiau dmesio skiriama pasakotojo vidiniam pasauliui, o ne
detaliam aplinkos apraymui. io tipo pasakojimas vadinamas psichologiniu. J. Bilinas - lietuvi psichologins ir lyrins prozos
pradininkas. Jo kryba pradeda vadinamosios lietuvi lyrins prozos tradicij, kuri pratsia tokie autoriai kaip Antanas
Vienuolis, Putinas, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Bronius Radzeviius.
3.
J. Bilino novelse svarbus tampa pasakojimo laikas ir papasakota istorija. skaitytojo akirat
patenka tik tai, k mato ar prisimena pasakotojas-personaas; jo igyvenimuose ir svarstymuose danai sutelkiama krinio prasm.
4.
Daugelio krini centre - mogaus santykiai su kitu mogumi, sins, atsakomybs tema.
Vyraujanti moralin nuostata - gailtis nelaimingo ir atleisti netgi skriaudjui. Toks poiris tiesiogiai siejasi su krikionikomis
vertybmis, taiau pasakotojas nesiima ventuolio ar teisjo vaidmens: jis atidiai siiri aplink iekodamas mogikumo
apraik, kiekviename ingsnyje reiklus sau, nuolat jauia kalt dl kit nelaimi. Net pasakodamas kit paklydimo" istorijas,
didiausios atsakomybs imasi pasakotojas.
5.
Noveli veikjai pieiami pabriant kelis svarbiausius bruous, bet nesiekiant isamaus ir
visapusiko vaizdo. Kai kurie veikjai lietuvi literatroje yra tap simbolinmis figromis.
6. J. Bilino krybai bdingas glaustas pasakojimas, dmesys detalms, kartais pasirenkamas netiktas vaizdavimo
objektas (maa katyt, senas uo). Mintis dstoma nuosekliai, krinio pabaigoje nesilant vienintels ivados.
7. Pasakojimo pobdis danai kaitaliojamas. Pavyzdiui, Lidnoje pasakoje" viening visum sudaro skirtingu stiliumi
parayti epizodai: lyrin impresija Baltasai elis" artima poezijai, pirmasis pasakotojo ir Juozapotos susitikimas apraytas
realistikai, o Juozapotos istorija primena sakm.

atrijos Ragana
Biografija
atrijos Ragana (Marija Pekauskait) gim 1877 m. Medingnuose (Plungs r.), sulenkjusio dvarininko eimoje. Jos
vaikyst ir jaunyst prabgo senuose emaitijos dvaruose - Labnavoje, Uventyje, kuri aplinka formavo busimos raytojos
pasauljaut ir kryb. Jaunai mergaitei didel poveik padar tada dar gimnazistas Povilas Viinskis: ji tapo karta Lietuvos
patriote, demokrate. Gimnazijos kurs ijo tv namuose, Varuvoje lank bitininkysts kursus, studijavo veicarijoje.
atrijos Ragana to meto Lietuvos kultriniame gyvenime buvo pirmoji europinio isilavinimo moteris, skleidusi naujausias
pedagogikos ir katalikybs idjas. Grusi Lietuv Vilniuje steig lietuvik leidini knygyn, vliau vadovavo Marijampols
mergaii progimnazijai. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, persikl idikus, ten ir mir 1930 m
Krybos b r u o a i
l. atrijos Raganos kryba skyrsi nuo jos amininki XX a. pradios raytoj - Lazdyn Peldos, Gabriels
Petkeviaits-Bits, emaits - krini, kuriuose buvo labiau gilinamasi socialin moni gyvenim, kritikai vaizduojami kaimo
ir dvaro santykiai, dvaras buvo siejamas su moraliniu nuopuoliu, moni inaudojimu. atrijos Raganos kryboje senasis dvaras
yra viesos skleidjas. Jo gyventojai - dori, siekiantys mokslo, veikls ir pasiaukojantys mons.
2.
Apysaka Sename dvare" (1922) savo pasakojimo maniera yra novatorikas krinys to meto
lietuvi literatroje. Jam bdingas autobiografikumas, prisiminim aktualizavimas, siekimas perteikti subtiliausius moters
jausmus ir mintis, eksperimentavimas vairiais pasakojimo bdais (kalbjimas pirmuoju asmeniu, vidinis monologas,
dienoraio forma), polinkis emocionalum, psichologikum, bandymas kurti intelektual pasakojim.
3.
Apysakoje dvaras vaizduojamas jo gyventoj - atuoneri met mergaits Irusios (Iruts) ir
jos motinos (mamats) akimis. Dvaro buitis, namiki pokalbiai, santykiai su kaimieiais, giminaii vizitai - visa, kas
patenka i veikj akirat, yra j igyvenama ir apmstoma.
4.
Dvaras ir jo aplinkos vaizdai (tvenkinys, glynai, paslaptingas sodas) persmelkti romantinei
pasauljautai bdingo paslaptingumo ir ilgesio viskam, kas grau. Senojo dvaro aplinkos ir gamtos apraymai ireikia
veikj bsenas. Pasakotojoms svarbu ne tikrovikai atpasakoti dvaro gyvenim, o perteikti savo jausmus ir nuotaikas.
5. Fragmentiko pasakojimo jungiamoji ais - mamats paveikslas. Tai jausminga, giliai religinga, subtiliai jauianti
men (skaito poezij, klausosi ir pati skambina openo krinius), gamtos gro (balt roi ir jazmin kvapas jai primena
pastam melodij) moteris. Aplinkui matyti gro, svajoti, muzikuoti ir skaityti poezij kartu su vaikais, bti kiekvieno
gailestinga seserim" - tok ji jauia savo paaukim. Todl mamatei ypa skaudu matyti lt dvaro mirt - sulenkjusius
giminaiius, sigalint prakticizm, dykaduoniavim ir tuius lbavimus.
6. Apysakoje rykus laiko tkms jutimas, nuolat ikyla praeities ir dabarties priepriea. Skaudiausiai io pasaulio
trapum junta bevard krinio pradios ir pabaigos pasakotoja - gyvenimo patyrimo gijusi moteris, lidnai ir su ilgesiu
velgianti savo vaikyst. Tai jau suaugusi Irusia, kuriai teko ilydti anapus savo artimuosius, ir dabar ji seka mums savo
vaikysts sen sen aukso sapn". Toks pasakojimo rminimas pabria atminties tem ir padeda ilaikyti tamp visoje
apysakoje - juk visa, apie k pasakojama, tra tik praeities eliai.

Vaigantas
Biografija
Vaigantas (Juozas Tumas), raytojas prozininkas, publicistas, literatros istorikas, kritikas, tikras lietuvi literatros
modernintojas, gim 1869 m. Ryt Auktaitijoje, netoli Svdas. Moksi Kauno kunig seminarijoje, kuri baigs
buvo paskirtas vikaru Latvijoje. 1895 m. grs Lietuv, pasinr i kultrin darb: platino draudiamus ratus,
organizavo mokykl steigim, dalyvavo politinje veikloje, redagavo vairius leidinius. Dl aktyvumo ir rpinimosi
lietuvi reikalais banyios valdios buvo nuolat kilnojamas i vienos emaitijos parapijos kit. Buvo daugybs
visuomenini organizacij narys. 1905-1911 m. gyveno Vilniuje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rygoje,
Petrograde, Stokholme, vl Vilniuje. 1920-1929 m. Kauno universitete dst lietuvi literatr. (Dvylika met buvo
Kauno Vytauto banyios rektorius.) Mir Kaune 1933 m.
Vaigantas buvo laisvas, nepriklausomas mogus, tolerantikas kunigas, drsus, aktyvus visuomens veikjas. Vis
gyvenim, kaip pats sak, jautsi savosios, lietuvikos, visuomens tarnas ir nepailstantis darbininkas.
Krybos bruoai
1. Pirmieji Vaiganto kuriniai - dramins formos vaizdeliai ir alegorijos, nukreipti prie caro savival
Lietuvoje, raginantys nepasiduoti politiniam smurtui. Ra Atsiminim vaizdus" (1915), Pirmojo pasaulinio karo
metais ileido Karo vaizdus". Po kelions JAV (1911) para pirmj ms literatroje kelioni apybrai knyg.
ymiausi kriniai - apsakymas Rimai ir Nerimai" (1914), apysakos Dds ir ddiens (1920-1921), Nebylys"
(1930). Raytojo kryb vainikuoja stambus epopjinis krinys Pragiedruliai" (I t. - 1918, II t. - 1920).
2. ,,Pragiedruli" anr geriausiai nusako paantrat: Vaizdai kovos dl kultros". Kultra krinyje tampa
svarbiausiu veikj mintis ir veikl skatinaniu veiksniu. Dmesys sutelkiamas ne fabul (ji jungia tik dal vaizd), o
bendr idj - ne tik pavaizduoti lietuvi kultrin atgimim (knygnei veikl, ekonominius krato reikalus), bet ir
suprasti, kur slypi tautos gyvybingumas.
3. J. Vienuose krinio skyriuose pasakojama apie konkret istorin reikin -XIX a. pab. - XX a. pr. tautin ir
ekonomin atgimim. emaii (Gondingos) krat atsikelia auktaiiai eiavilkiai, i dvarininko Sviestaviiaus nusiperka
ems ir ima kininkauti; susidraugauja su emaiiais Vidmantais, daktaru Gintautu, kunigu Vizgirda; slapta gabenama
lietuvika spauda, bendrai kovojama prie caro andarus. ie krinio puslapiai labiau primena roman.
4. Kituose skyriuose vaiko sapnuose ir fantazijose inyra piliakalniuose miegantys barzdoti vyrai, porinamos
pasakos apie antr tkstant met kuone pusjusi" Juodiaus kelm, apie tai, kaip pati gamta sutelkia savo mistines pajgas
svetimtauiams engjams naikinti ir tampa kultrnee". ios Pragiedruli" vietos primena mit ar sakm.
5. Kai kuriuos krinio puslapius galima skaityti kaip alegorinius pasakojimus. Tokia yra Pragiedruli" pradia angos vaizdas. Jau jos pavadinimas Ilga, smarki iema ir mas Pavasario polaidis" nurodo perkeltin odi reikm bendriniai daiktavardiai iema, pavasaris raomi didija raide. ie odiai tekste gauna aikias mirties, dvasinio sstingio,
priespaudos bei atgimimo (kaip ir Maironio poezijoje) reikmes.
6. Vaigantas savo Pragiedruliais", iuo daugiau nei atuoni imt puslapi kriniu, pastat paminkl ne tik XIX a.
pab. - XX a. pr. lietuviams viesuoliams, davj veiklos ir sielos paveiksl, bet amino ir save. Manoma, kad kunigo Vizgirdos
paveikslo prototipas yra pats raytojas.
7. Skirtingo pobdio vaizdus Pragiedruliuose" vienija ne kov dl kultros" apraymai, ne istorinis - politinis
laikas (tautinis atgimimas ami sandroje), o pasakotojas, jo laikysena. Jam rpi lietuvi savimons ugdymas, tautos dvasinis
tobuljimas. Kompozicijos poiriu padrikas krinys turi vientis vidin srang: pasakotojas ir metaforikais, ir realistiniais
vaizdais ar publicistiniais nukrypimais teigia tautins kultros model, kuriame svarbiausia - imintinga gamyba
(agrokultra), meil darbui ir gamtai.

Vincas Krv
Biografija
Vincas Krv (Vincas Mickeviius) gim 1882 m. Subartonyse, netoli Merkins. I pradi moksi pas daraktori, paskui
Merkins mokykloje. Peterburge ilaiks gimnazijos keturi klasi kurso egzamin, stojo Vilniaus kunig seminarij, i
kurios po dvej met ijo. Kadangi Lietuvoje buvo udarytos visos mokyklos, 1904 m. ivyko studijuoti svetur ir per ketverius
metus baig du universitetus: Lvove gijo filosofijos daktaro laipsn, Kijevo universitete u diplomin darb Indoeuropiei
protvyn" gavo didj aukso medal. Mokslininko karjera buvo garantuota, taiau V. Krv ivyko mokytojauti Baku. Ten
berniuk realinje gimnazijoje 1909-1920 m. dst rus literatr, ra mokslinius darbus, visuomenei skait paskaitas apie
Ryt religijas. Pirmuosius krinius ispausdino 1909 m.
1920 m. gro Kaun, dirbo profesoriumi Kauno, vliau Vilniaus universitetuose, redagavo per deimt mokslini ir
publicistini leidini, rinko ir skelb tautosak, buvo sitrauks politin veikl. Artjant antrajai bolevik okupacijai
1944 m. pasitrauk Austrij, vliau persikl JAV. Pensilvanijos universitete dst rus ir lenk kalbas bei literatras.
Mir 1954 m. Amerikoje, netoli Filadelfijos. 1992 m. perlaidotas gimtins kapinse Subartonyse.
Krybos b r u o a i
l . V. Krvs kryb sunku sprausti vienos kurios nors literatros krypties rmus. Sodrs, tikroviki kaimo
buities vaizdai, kuriuos velgiama romantiko akimis, senojo kaimo mogaus poetizavimas (apsakym rinkinys
iaudinj pastogj", 1921-1922, apysaka Raganius", 1939), atsigrimas herojik tautos praeit (Dainavos alies sen
moni padavimai", 1913), nepritampanio, maitaujanio mogaus paveikslas (drama arnas", 1911) rodo V. Krvs
kryb esant daugiau romantin nei realistin.
2. Iekodamas lietuvikos dvasios savitumo, V. Krv, kaip ir kiti XX a. pradios neoromantikai, nukreip
vilgsn praeit - dramose, padavimuose dmesys sutelkiamas pagonybs laikus, kuriami stiprs, maksimali sieki
charakteriai, prozoje vaizduojami tradicikai tebegyvenantys senieji Lietuvos kaimo mons, kurie, autoriaus poiriu,
dar yra ilaik tautinio bdo individualum, knija esmines lietuviko charakterio savybes. Tokie yra iminiai skerdiai
Lapinas (Skerdius"), Gugis (Raganius"), bedievis" Vainorus (Bedievis").
3. Drama Skirgaila" (1924), palyginti su XIX a. pabaigos draminiais kriniais, yra pirma tikra drama lietuvi
literatroje. Visa, ko stigo anksiau paraytoms lietuvikoms pjesms, - konflikt, nuolat stiprjani tamp, dramin
veiksm, tragik situacij galima rasti Skirgailoje". Tai keturi veiksm draminis veikalas, kuriame dmesys
sutelkiamas Lietuvos kunigaikio Skirgailos tragedij: ambi cingas valdovas, siekdamas kerto, pralaimi kaip mogus
- tampa tikru tironu.
4. Dramoje Lietuvos valdov Skirgail matome atsidrus tragikoje padtyje, kurios jis negali nei ivengti, nei
pakeisti: Lietuva - jau pakriktyta valstyb, kunigaikio pilyje gyvena katalik kunigas, sveiuojasi vokiei riteriai,
taiau valdovo bendraygiai, ypa senasis vaidila Stardas, tiki senaisiais dievais, ilgisi laik, kai buvo gerbiami venti
uolynai.
5. Kaimynini ali pasiuntiniai, su kuriais Skirgailai tenka bendrauti, nepagarbiai atsiliepia apie nir ir
rm etiketo nepaisant Lietuvos valdov, taiau patys yra n kiek ne geresni. Jie rpinasi tik savo nauda, kuri dangsto
tvyns ir Banyios vardu. Svetimaliai pasiuntiniai dramoje vaizduojami kaip prarad riterysts vertybes - tiesum ir
atvirum, odi ir darb vienyb. Diplomatija ir apgaul dramos pradioje traktuojama kaip naujosios Europos ginklas,
kurio vliau, priverstas aplinkybi, griebiasi net Skirgaila. Konfliktas tarp tiesos ir melo, nuoirdumo ir veidmainysts,
usimezgs dramos pradioje, pltojamas iki krinio pabaigos.
6. Vienas svarbiausi Skirgailos vidinio dramatizmo altini yra proto ir jausm konfliktas. Protu Skirgaila
suvokia, kad reikia gelbti ne senuosius dievus, o taut. Taiau irdyje jis jauia pagarb pagoni dievams ir slapta
pritaria Stardui.
7. Skirgaila - tragika asmenyb, nes nepajgia suderinti valdovo pareig ir noro bti laimingam, mylimam.
Prievarta savo pilyje udars Lydos kunigaiktyt On Duonut, kad lenkams kaip kraitis neatitekt jos ems, valdovas
nori bti velnus, trokta meils ir ramybs, net pasiryta dl kunigaiktyts atsisakyti sosto, taiau ir ia patiria
pralaimjim. Ona Duonut, pamilusi vokiei riter Keler, atstumia Lietuvos valdov.
8.
Tragik konflikt dramoje stiprina ir Skirgailos prieininkas Keleris. Tai gudrus ir narsus karys, atvyks
pil kaip kaimynins alies pasiuntinys. Jis pamilsta On Duonut ir pasiaukoja dl jos garbs - neisiduoda, kad buvo
kunigaiktyts miegamajame, ir leidiasi ukasamas gyvas. Moraliai Keleris stipresnis u Skirgail, nes sugeba nepaisyti
savo asmenini interes ir mirti dl kit. Paaukojs gyvyb dl moters garbs, jis lieka itikimas vidurami riteri
kodeksui.

Balys Sruoga
Biografija
Poetas, dramaturgas, prozininkas Balys Sruoga gim 1896 m. Baibokuose (Bir r.), valstiei eimoje. Moksi Panevio
realinje mokykloje.
Studijavo Rusijoje, Petrogrado ir Maskvos universitetuose literatr. Ileido du eilrai rinkinius - Saul ir smiltys"
(1920), Diev takais" (1923).
Nuo 1924 m. dst Kauno, o nuo 1940 m. - Vilniaus universitete rus, vokiei literatr, teatro istorij. Remdamasis
istoriniais dokumentais ir senosiomis kronikomis para poetines dramas Milino paunksm" (1932), Kazimieras Sapiega"
(1941).
Karo metais B. Sruoga kartu su kitais lietuvi intelektualais buvo kalintas faistinje koncentracijos stovykloje tuthofe, kur
jam teko patirti vis numoginimo sistem".
Igelbtas i lagerio, B. Sruoga gro Vilni, bet ia jau neberado savo eimos: mona su dukterimi buvo pasitraukusios
Vakarus. Paskutiniai gyvenimo metai buvo ypa sunks raytojui; soviet valdia pasmerk jo kryb, ypa k tik parayt
suliteratrint atsiminim knyg Diev mikas", kuri neatitiko sovietins literatros norm. Raytojas mir 1947 m.
Krybos b r u o a i
Proza. Diev mikas"
l . Atsiminim knyg Diev mikas" B. Sruoga para per du mnesius, grs i tuthofo mirties lagerio, taiau krinys
ispausdintas tik prajus 10 met po raytojo mirties (1957).
2. Diev mike" pasakojama apie lietuvi inteligentus, kurie pateko faistin mirties lager, apibdinamas lagerio
funkcionavimas, priirtojai esesininkai bei j pakalikai, kalbama apie kalinius, j santykius. Apraoma lagerio buitis: darbai,
bausms, mityba ir kt.
3. Fragmentik knygos pasakojim jungia bendra erdv (Diev miku vadinama vietov Lenkijoje, kur buvo kurtas
lageris), laikas (nuo 1943 iki 1945 m.) ir pasakotojas - vis vyki liudytojas.
4. Pasakotojo vaidmuo ioje knygoje labai svarbus. Jo - beteisio kalinio - akimis matomas lagerio gyvenimas, tapomi
sarg ir kalini portretai. Pasakojime dokumentikai tiksliai perteikiami lagerio vykiai, taiau pasakotojas nra bealikas
stebtojas, vykiai ir personaai nuolatos vertinami humanisto, su pasauline kultra susipainusio intelektualo poiriu.
5. Vertinamasis pasakotojo santykis su vaizduojamais dalykais daniausiai reikiamas ironija. Tai bene svarbiausia
stilistin Diev miko" pasakojimo priemon. Neigiamas pasakotojo poiris lagerio priirtojus esesininkus parodomas
ironikai juos vadinant narsuoliais", karygiais", priirtojo Majerio skonis statyti kartuves alia Kald egluts vadinamas
pavyzdingu". Tokie antifraze vadinami apibdinimai pabria pasakotojo paaip ir visik pasmerkim. I lagerio priirtoj
aipomasi vartojant deminutyvines formas, jie vadinami galvaudliais", banditliais". Piedamas lagerio vadov portretus
raytojas pasitelkia satyr ir grotesk; priirtoj biografijos, bdo bruoai, ikrypusios psichikos formos perauga totalitarins
sistemos, sukrusios mog naikinanius lagerius, pasmerkim.
6. Ironikas poiris neinyksta ir kalbant apie nelaimingus kalinius bei apie save. Gaili ypsen pasakotojui kelia
kalini bandymas prisitaikyti prie numoginanios lagerio aplinkos, save jis ironizuoja kaip poet, lyrik, patekus civilizacijos
sukurt pragar, dirbant beprasmikus darbus, pasiaipoma ir i krybos, kuri neigelbsti nuo iaurumo ir niekybi. Taigi
ironija B. Sruogai tampa ir pasaulio vertinimo, ir savisaugos priemone, padedania nepasiduoti mog naikinaniam lagerio
poveikiui; ironija tarsi kauke prisidengia keniantis, kitus ujauiantis mogus.
7. XX a. antroje pusje ironiko pasakojimo tradicij lietuvi literatroje ts Antanas kma. Jo romane Balta
drobul", kaip ir B. Sruogos krinyje, isakomos abejons dl monijos visos kultros esms: ar yra prasm gyventi, kurti,
jei mogaus gyvyb nieko neverta. Pasaulis tarsi subyra, mogui nelieka joki atram - gali tik aipytis i pasaulio
absurdikumo ir savo beviltikos padties. Btent dl egzistencins ironijos romanas Balta drobul" yra artimas Diev
mikui".

Vincas Mykolaitis-Putinas
Bi ogra fi j a
Vincas Mykolaitis-Putinas gim 1893 m. Pilotikse (Prien r.), valstiei eimoje. Baig Sein dvasin seminarij, vliau Peterburgo dvasine akademij, buvo ventintas kunigus. Friburgo universitete studijavo filosofij, meno istorij, vliau
Miunchene literatr. Kauno universitete dst lietuvi literatr, ra eilraius, dramas, proz, literatros kritikos darbus. Telk ir
globojo jaunus katalikikos krypties raytojus. Ketvirtojo deimtmeio pradioje m tolti nuo dvasinink luomo (oficialiai atsisak
kunigysts 1935 m.), nes nemat galimybi suderinti kunigo pareigas su meno kryba. 1940 m. persikl Vilni, ia gyveno per visas tris
okupacijas: sovietin, vokiei ir vl sovietin, dst Vilniaus universitete. Mir 1967 m. Kaerginje.
Krybos b r u o a i Tarp dviej aur"
1. Eilrai rinkinys Tarp dviej aur" (1927) - rykiausia lietuvikojo simbolizmo knyga.
2. Rinkinio pavadinimas nurodo ypating Putinui laik tarp dviej aur - tarp saullydio ir saultekio. Vakaras, pasak poeto,
yra kilnioji valanda", laikas, kai artja naktis, kuri dar ankstyvosios poezijos eilrai mogus vadino kylania". Tik nakt,
nurimus dienos triukmui, galima i tikrj praregti ir igirsti, nes tada mogus nesijauia atskirtas nuo visa apimanios bties.
3. Rinkinyje kontrastingi viesos ir tamsos pasauliai atitinka dramatikas mogaus sielos prietaras. Poezijos mogus jauiasi
uviltas visareginios sauls", jam per ankta pasaulio viesumo riboj". viesa, Maironio ir kit Auros" poet traktuota kaip
atgimimo, laisvs, tautos gerovs (prisiminkite Vinco Kudirkos Tautik giesm") vaizdis, Putino simbolistiniuose eilraiuose netenka
pozityvios reikms. Jam, kaip ir Vakar Europos romantikams, svarbesnis ir prasmingesnis yra nakties laikas - nakt gali pradti kelion
idealo link.
4.
Apie nesuderinam realybs ir idealo prietar kalba ir kita putinika antitez . virns ir gelms. Ji yra
ciklo Virns ir gelms" centras. Putinas simbolistiniuose eilraiuose vengia smulki, konkrei vaizd, potpi, pasaulvaizd
konstruoja i kosmini element. Virns ir gelms tokiame pasaulvaizdyje ymi prieingus polius, vaizdas gyja aiki vertikali
a. Virnms poetas suteikia idealo, siekiamybs reikmes. Pakalns, bedugns - apatinis pasaulio polius - paniekinamas dl isiilgt
dievik virni, bet mogus negali nuo ems atsiskirti.
5. viesa ir tamsa, virns ir gelms atsiveria mogaus prigimtyje, sieloje. Tuo bdu pagrindiniai Putino simbolistini eilrai
vaizdiai tampa mogaus bties enklais. Apskritai Putino vaizdini sistema gana pastovi, bet simboli prasms kinta. Nuolat
igyvendamas sieki ir galimybi, svajojamo idealo ir realaus gyvenimo skaudius kontrastus, mogus svajoja juos jungti, derinti, pasiekti
vienu metu ir virnes, ir gelmes.
6. Rinkinyje akcentuojama mogaus lemtis - nuolatin kelion, verimasis, trokimas veikti savo kno ir proto ribas, patirti
neinomyb, pasaulio begalyb ir viliojani paslapt, gyvenim matuoti kitais dydiais: Neinoma laime gyvent aminai." Aminas
iekojimas yra vienintelis prasmingas mogaus gyvenimas, o nepasotinamas sielos alkis - didioji vertyb.
7. Tokie polkiai suartina Putino poezijos mog su romantik herojumi. Dvasios maitas, aminas nerimas, vienatv kaip
galimyb itrkti i nykaus, svetimo pasaulio ir su vieniumu susijs skausmas, kentjimas - rykiausi Putino poezijos mogaus bruoai.
8. Bties prieprieos, atskleidiamos plaiais, dideli erdvi vaizdais, lemia patetik, diding Putino eilrai skambes. Auktas
tonas, herojika vidin kova, negailestinga autoanaliz, aminas verimasis auktyn - dramatizmo pagrindas. Poetas svarsto, bando aikintis,
apimti mogaus bties visum, pavelgti j i alies, kosminje perspektyvoje. Tai buvo naujas ir svarbus lietuvi poezijos patyrimas.
Romanas Altori ely"
l . Romano pavadinimas nurodo pagrindin siueto krypt: visose trijose romano dalyse pagrindinio veikjo Liudo Vasario
gyvenimas rutuliojasi altori ely". Romano laikas trunka atuoniolika met - nuo Vasario stojimo seminarij iki praymo leisti
palikti kunig luom. Visus tuos metus Vasaris sprendia pagrindin vidin konflikt: kaip suderinti kunigo ir poeto keli.
2. Kunigo gyvenimo bdas ir proiai jam, poetins prigimties mogui, svetimi. Prisitaikyti prie j - vadinasi, isiadti savs,
pasmerkti save ltai dvasinei miriai. Taiau Vasaris - ne romantizmo laik maitininkas. Savo svyravimais ir nuolatinmis abejonmis
jis labiau primena nerytingj Hamlet. Vasaris negali prisitaikyti prie kunig luomo nustatyt gyvenimo norm, bet negali ir aktyviai
prieintis, nes pats nra tikras dl savo paaukimo, j stipriai veikia socialin aplinka. Todl jam lieka vienas kelias - grimzti save, tyliai
maitauti ir kentti nuolat mintyse analizuojant savo ir kit poelgius, odius ir jausmus. Tokios dramatikos asmenybs, skausmingos mogaus
dvasins raidos istorijos iki Putino niekas nebuvo pavaizdavs. Lietuvi literatros istorijoje Altori ely" yra pirmas menikai
brandus psichologinis romanas.
3. Trijose romano dalyse atskleidiami trys Liudo Vasario gyvenimo tarpsniai.
3.1. Pirmoje dalyje Bandym dienos" vaizduojami Liudo Vasario gyvenimo seminarijoje metai. Seniau bodjsis paprasta
gyvenimo aplinka ir trokes pasiaukoti dideliam darbui, u stor seminarijos sien Vasaris neranda stipraus religinio jausmo. Jis
pajunta, kad jo vidinis gyvenimas nesutampa su ioriniu, o pirmieji krybos bandymai, be didelio diaugsmo, sukelia ir lides, nes jis
jauiasi atitvertas nuo pasaulio. Bundanti meil Liucei, atal santykiai su tvais tik dar labiau eidia jo jautri psichik.
3.2. Antroje dalyje Gyvenimas eina" Vasaris - jau Kalnyn parapijos vikaras. Jis stengiasi kiek galdamas siningai atlikti
savo, kaip kunigo, pareigas, taiau entuziazmas greitai atla, nes jo uolumas tampa pajuokos objektu. Vasaris bjaurisi politikuojaniais ir
kininkaujaniais kunigais, taiau jam nemielas ir asketikas gyvenimo bdas. Dvaro bibliotekos knygos ir paintis su baroniene
Rainakiene paadina savo verts pajutim ir nor atviriau svarstyti kunigo ir poeto nesuderinamumo klausim.
3.3. Treioje dalyje Isivadavimas" Liud Vasar matome po deimties met, grus Lietuv, isimokslinus ir kartu subrendus
kaip meninink. Jis vengia religini pareig, nori susieti savo gyvenim tik su literatriniu darbu. Skaudiai igyvendamas Liucs
saviudyb, supranta, kad kunigyst gali praudyti ir j. Auks Graulyt, turtinga Amerikos lietuvio dukra, skatina Vasar galutinai nutraukti
ryius su kunig luomu ir kurti eim. Taiau eimos gyvenimas jam atrodo per anktas, udedantis buities nat ir taip atitveriantis j nuo
tikrojo paaukimo - kurti. Romanas baigiamas Vasario pareikimu NN vyskupysts kurijai.
4. Romane vyrauja psichologini proces analiz, aikinami veikj elgesio motyvai ir charakterio prietaravimai, vaizduojama
nuotaik kaita, bet visa tai matome ne paties veikjo akimis, kaip prasta psichologiniame romane, o visainio pasakotojo poiriu.
Pasakotojas nuolat stengiasi pateisinti ir iteisinti Vasario poelgius ir sprendimus - tai ne bealikas stebtojas. Tokia psichologinio romano
pasakojimo struktra, kai nuolat save analizuojant veikj i alies ir i laiko perspektyvos stebi analizuojantis pasakotojas, ketvirtojo
deimtmeio lietuvi prozoje buvo naujas ingsnis.
5. Romane vartojama daugyb vairi termin, tarptautini odi, lotynik posaki. Grieta sakinio sandara, tezi
formulavimas, argumentavimas, vartojam svok gausa rodo pasakotojo intelekt. Dl analitinio pasakojimo pobdio Altori ely"
galima vadinti ne tik psichologiniu, bet ir intelektiniu romanu.

Jurgis Savickis
Biografija
Jurgis Savickis gim 1890 m. Pagausanio dvare, netoli Ariogalos. Moksi Maskvoje, Peterburge, Krokuvoje. Pirmojo
pasaulinio karo metais dirbo Kopenhagoje, Raudonajame Kryiuje. 1919 m. pradjo diplomato karjer: dirbo Lietuvos
atstovu Danijoje, vedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Suomijoje. Soviet valdiai okupavus Lietuv, apsigyveno Piet
Pranczijoje. Mir 1952 m.
J. Savickis - Vakar kultros mogus. Vis gyvenim domjosi menu (daile, teatru), dirbdamas Kaune, Lietuvos
usienio reikal ministerijoje, kartu jo Valstybs teatro direktoriaus pareigas, laisvai kalbjo keliomis Europos kalbomis.
Krybos b r u o a i
1.
J. Savickio vardas danai siejamas su avangardiniu menu, suklestjusiu lietuvi literatroje XX a.
treiajame deimtmetyje. Avangardistai kviet nestandartikai mstyti, prieintis literatrinms tradicijoms, iekoti
netikt raikos form, stengsi priblokti visuomen savo originalumu. Taiau J. Savickio kryba netelpa tik
eksperimentinio meno rmuose, nors daugelis kritik randa jo kryboje ekspresionizmo, impresionizmo ar absurdo
teatro bruo.
2.
Pirmas J. Savickio noveli rinkinys ventadienio sonetai", ijs 1922 m., savo modernumu gerokai
pralenk to meto lietuvi raytoj atrijos Raganos, Vinco Krvs ir kit krinius. Tai buvo pirma lietuvi
literatroje prozos knyga, kurioje buvo atsisakyta vaizduoti senj (etnografin) Lietuvos kaim, nebuvo pa briamas
veikj lietuvikumas, buvo lauomi tradicinio (epinio arba lyrinio) pasakojimo kanonai.
3.
. Kituose apsakym rinkiniuose (Ties auktu sostu", 1928, Raudoni batukai", 1951) raytojas liko
itikimas savo krybos principams. Prieingai nei kiti to meto autoriai, J. Savickis negarbino gamtos ir nesijaut ess jos
vaikas. Jo novelse gamta nevertinama estetiniu poiriu, peizaai primena teatro dekoracijas arba gudusio dailininko
paveiksl. Daug dmesio skiriama spalv, linij aismui, ypa viesos efektui, taiau, anot A. Nykos-Nilino, viskas ia
tebekvepia vieiais daais, bet ne gamta". Aplinkinis pasaulis modeliuojamas pagal teatro principus, akcentuojamas
pasaulio dirbtinumas.
4. J. Savickis pirmasis lietuvi prozoje m vaizduoti didmiest ir jo gyvenim. Miesto kultra nekritikuojama ir
neidealizuojama, o rodoma viskas - ir kas grau, ir kas bjauru. Miestas ir civilizacija nra blogoji kaimo priepriea, kaip ne
vieno to meto lietuvi autoriaus kriniuose. Mieste J. Savickio mogus gali ir prati, ir realizuoti save - viskas priklauso nuo
veikjo pasirinkimo ir prigimties.
5. Noveli veikjai - laisvi mons, gyvenantys tik pagal j pai suvokiam program, kartais pasielgiantys
neprognozuojamai, paskatinti aistros ar nesuvaldyto instinkto. Veikj charakteristikose rykus erotinis pradas. J poelgiai
danai nuvilia arba stebina skaitytoj, nes yra netipiki", netikti.
6. Kitoks to meto literatroje yra ir J. Savickio pasakojimas. Jo pasakotojas, ilaikydamas atstum, stebi, kaip veikjas
jauiasi atsidrs neprastose (arba gerai pastamose) aplinkybse, kaip reaguoja aplink, k msto. Pasakotojas danai
aiposi i kilni mogaus nor ir jo prigimties netobulumo, nelaukt poelgi, taiau nesmerkia, nemoralizuoja.
7. Danai pasakotojas ireikia raytojo vertybines nuostatas. J. Savickio novels tarsi teigia, kad moral tikrovje tik veidmainyst, visos vertybs gal gale pasirodo apsimestins. mons svetimi vienas kitam, iaurs ir egoistiki. iame
pasaulyje u gera danai atsimokama blogu. Pasakotojas skeptikai vertina pavirutinik tikjimo suvokim, Dievas yra
neteks transcendentikumo. Mirtis nesiejama su tragizmu, neskatina apmstyti mogaus bties.
8. Cirkas, baletas, teatras, filmai, marionets, arlekinai - nuolatiniai J. Savickio prozos vaizdiai (perimti i
ekspresionizmo dails ir lyrikos). iame gyvenimo spektaklyje mogus negali nei pakeisti, nei atsisakyti savo vaidmens, todl
danai pats iri j su ironija, kaip paalin komedij. Taigi J. Savickis vaizduoja ne tiek tikrov, kiek jos parodij. Noveli
veikjai danai kalba, elgiasi ir gyvena stilingai". tak jiems daro ne tradicijos, o tam tikra kultra arba pseudokultra. N
vienam veikjui nebdingas ypatingas individualumas.
9. Stipriausias J. Savickio noveli impulsas yra vyro ir moters santykiai. Flirtuojanti moteris ir viliojamas vyras yra
pagrindiniai veikj tipai, pasakotojo pristatomi labai skirtingai. Vyras visuomet apibdinamas trumpai nusakant jo ami,
socialin status; pasakotojas valgesnis vyro psichikai, jo mintys daniau girdimos skaitytojui.
Moterys J. Savickio novelse tarsi netikros: jos visuomet vertinamos i vyrik pozicij ir yra didiausios ir
nuolatins ironijos objektas. Moteris priklauso materialiajai pasaulio plotmei, jos materialum liudija akcentuojamas
knikumas.
10. J. Savickio stili bt galima pavadinti ne visai taisyklingu": sakiniai danai smoningai iardomi" atskirus
odi junginius, pavienius odius, net alutinis sakinys tampa savarankikas, nepaisoma tradicins skyrybos,
praleidiamos sakinio dalys (mgstama elips). I pirmo vilgsnio pasakojimas atrodo fragmentikas, nerilus. Tokia stilistika
skatina skaitytoj budriai skaityti novel, atkreipti dmes netiktus odi derinius ir taip atsirandanias naujas prasmes.
11. J. Savickis vis gyvenim liko itikimas iai raymo manierai, galbt todl nesulauk tokio didelio skaitytoj
dmesio kaip jo amininkai Vaigantas, V. Krv ar kiti. Anot A. Nykos-Nilino, J. Savickis ligi iol pasiliko u akademins
ribos, nes nesira esamos tvarkos prana skaii ir nei savo epochos, nei prigimties neidav". Nepavirto J. Savickis nei
tuo, k mes vadinam klasiku. Jis kaip buvo, taip ir pasiliko i esms antiklasikas, laisvas ir netampuotas.

Salomja Nris
Biografija
Salomja Nris (S. Bainskait-Buien) gim 1904 m. Kiruose (Vilkavikio r.), valstiei eimoje. Kauno universitete
studijavo lietuvi literatr, vokiei kalb ir pedagogik. Studij metais ileido pirmj eilrai rinkin Anksti ryt".
Mokytojavo Lazdijuose. 1931 m. S. Nris eng radikal ingsn, priblokus to meto visuomen - intymios lyrikos
krja kairiosios pakraipos avangardistiniame urnale Treias frontas" paskelb atsiribojanti nuo savo ankstesni
katalikik pair ir paadjo kursianti socialiai angauot poezij. Po keleri met ileido eilrai rinkin Per
ltant led", o 1938 m. - Diemediu ydsiu", apdovanot Valstybs premija. Antrojo pasaulinio karo metais
pasitrauk Rusij, ten, Maskvoje, ijo jos eilrai rinkinys Dainuok, irdie, gyvenim". Paskutin parengta knyga lyrikos rinkinys Prie didelio kelio". Taiau cenzra nema dal eilrai im ir 1945 m., prie pat poets mirt,
ileido knyg, pavadinimu Laktingala negali neiulbti". Autentikas, poets sudarytas rinkinys pasirod tiktai po
penkiasdeimt met -1995 m.
Krybos b r u o a i
l . S. Nris - romantins pasauljautos poet, priklausanti vadinamajai neoromantik kartai (be jos, tai kartai
priklauso Jonas Aistis, Antanas Mikinis, Bernardas Brazdionis). Tai labai jautrus mogus, jos poezija rodo tragik vidinio
pasaulio ir iorins realybs nesutapim.
2. Neoromantik kryboje svarbus romantizmo tvirtintas lyrinis isisakymas, kai lyrinis a" tampa eilraio
centru. Atskleidiami mogaus jausmai, nuotaikos. Kuriamas atvirumo, nuoirdumo spdis. Taiau lietuvi neoromantikai
tuo neapsiriboja, j kryboje lyrinis subjektas geba pavelgti save i alies, neretai su ironija. lyrizmo ir ironijos,
nuoirdumo ir irjimo i nuotolio derin knija neoromantik kryboje populiarus romansas. Kaip pasakojamosios dainos
anrui, jam bdingas rykus dramatinis turinys, pabriamas nusivylimas meile, gyvenimu, neretai skaitytojas smoningai
graudinamas. Vis dlto neoromantikams romansas yra savotika kauk. Slygikum rodo ir tam tikri personaai-kauks, u
kuri slepiasi lyrinis subjektas.
3. Salomjos Nries lyrika, ypa ankstyvoji, labai artima romantiniam lyrikos suvokimui: joje pabriamas atviras,
nuoirdus kalbaniojo a" atsivrimas. Toks eilratis primena ipaint, kurioje irykja ideali trokim ir realybs konfliktas.
I lietuvi neoromantik Salomja Nris isiskiria intymiu kalbjimu, impulsyviu jausm reikimu, dmesiu eilraio
potekstei ir muzikalumui.
4. Salomjos Nries krybai bdingas dainikumas, t.y. jos eilratis artimas liaudies dainai, nes grindiamas
pakartojimais, gamtos ir mogaus paralelmis, jis melodingas, pasiymi intonacij vairove.
5. Brandiausias poets eilrai rinkinys - Diemediu ydsiu", kuriame ankstesnei poets krybai bding
romantin maksimalizm nustelbia dramatikos intonacijos. Rinkinio dramatizmas susijs su mogaus bties trapumo,
laikinumo ir protesto prie toki lemt temomis. Danas vieniumo, apleistumo motyvas, reikiamas rudens, nalaits
vaizdiais. Lyriniam subjektui itin svarbus ryys su gimtja eme - siklausymas amin gamtos ritm dramatikam
mogaus pasauliui suteikia harmonijos.
6. Ryio su gimtja eme teigimas, tvyns ilgesys - vyraujanios temos karo met eilraiuose, vis pirma
rinkinyje Prie didelio kelio". Epigrafuose, kuriais pradedamas kiekvienas rinkinio skyrius (citata i liaudies dainos ar
jos parafraz), vyrauja skausmo, netekties temos. Kelio motyvas reikia ir keli gimtj krat, ir gyvenimo keli,
kuriame esama vingi ir paklydim. Danas klaidos ir atgailos motyvas.

Antanas Vaiiulaitis
Biografija
Prozininkas, poetas, vertjas, kritikas Antanas Vaiiulaitis gim 1906 m. Didiuosiuose elviuose (Vilkavikio r.),
valstiei eimoje, mir 1992 m. Vaingtone. Tai raytojas eruditas, studijavs lietuvi ir prancz literatras. 1940 m.
jis ivyko Rom ir dirbo diplomatin darb, vliau apsigyveno JAV. Taiau ir gyvendamas toli nuo Lietuvos mediagos
krybai smsi i Lietuvos istorijos, kultros, savo vaikysts prisiminim.
ymesni A. Vaiiulaiio kriniai: noveli rinkiniai Vakaras sargo namely" (1932), Vidudienis kaimo smuklj" (1933),
Pelki takas" (1939), romanas Valentina" (1936), apysakos Ms maoji sesuo" (1936), Kur bak samanota"
(1947), literatrini pasak rinkinys, vidurami legend knyga, eilrai rinktin ir kt.
Krybos b r u o a i
l . A. Vaiiulaiiui artimos moderniojo meno tendencijos. Jis siek atsiriboti nuo grynojo realizmo, natralizmo,
taiau taip pat veng vaizduoti ir prietaringos jausenos ir mstymo mones. Tarsi reaguodamas savo aminink raytoj
pastangas kurti psichologin pasakojim, A. Vaiiulaitis nerod mogaus i vidaus", nesisteng narplioti paini vidini
mogaus igyvenim.
2.
Novelse danai atsiribojama nuo tautini dalyk: lietuvik tradicij, tautinio charakterio
paiek, veiksmas kartais perkeliamas net Alpi kalnus ar Romos gatves. Raytojui ne taip svarbu veikjo tautyb, kiek
bendramogiki, universals dalykai: mogaus sielos paslaptingumas, nenuspjami likimo aidimai, pasaulio
absurdikumas.
3.
A. Vaiiulaiio novels isiskyr i gausios ano meto literatros, kuri nuolat skelb socialini,
politini ar moralini idj programas. Aprainti fakt, auklti ar vertinti jam buvo atgrasu. Prasmingas toks menas, kuris
pratsia tikrov u regimos bties rib, - sak raytojas apie literatr. Jis stengsi perengti rib tarp fakto ir vaizduots,
todl ne viena jo novel grindiama poetini sivaizdavim logika: prasidj skaitytojo atpastamoje tikrovje, novels
vykiai pereina fantazijos srit. Taip supinami skirtingi pasakojimo planai: realistinis, pasakos, filosofinis.
4.
Novels, kuriose ypa veikia vaizduots galios, isiskiria puoniu stiliumi. Stilizuojami ne tik veikj
dialogai, bet ir autorin kalba. Kartais galima igirsti senosios psalms ar pamokslo intonacijas, aptikti puoni metafor ar
hiperboli. Veikjai, apie kuriuos itaip pasakojama, nesikeiia, neigyvena dideli dram, j sieloje nra paslapties, kuri
turt atskleisti veiksmas. Tai pasakojimas apie santarv su pasauliu ir savimi.
5.
A. Vaiiulaiio kryboje yra ir toki krini, kuriuose galima justi prancz literatros poveik.
Raytojas ia atstovauja klasikinei novels formai: susikoncentruoja vien vyk, kurio atomazga danai netikta,
tampa paenklinta siueto linija atskleidia veikjo charakter, kiekviena konflikto detal lemtinga.
6. Toki novels struktr vlgi modeliuoja pasakotojas, kuris neleidia nei laisvai tekti ir akotis vykiams, nei
daugiaodiauti. Gyvi ir natrals dialogai, taups apraymai derinami su besikeiiania veikj nuotaika. A. Vaiiulaiiui
utenka iorini priemoni - taiklaus odio ir gesto, kad susidaryt veikjo igyvenim vaizdas. Todl jo veikjai atrodo
lyg be aistr, neindividualizuoti.
7. Novels pasakotojas stovi anapus vaizduojamo pasaulio, nesmerkia ir neteisina savo veikj, taiau ino ir mato
u juos kur kas daugiau. Pasakotojas tarsi sako, kad mogaus imintis, gudrumas, norai ne nuo paties mogaus priklauso, kad
yra galia, kuri veda, ir mogus neperpras tos iminties, jei nesiklausys gamt ir save, neimoks skaityti jam siuniam
enkl. siklausys - eis savo keliu ir patirs santarv su pasauliu; bus aklas ir kurias - pralaims, likimas jam ikrs pikt pokt
(atsis nelaim ar mirt).
8. Novelse su tragikais finalais (ir romane Valentina") ypa meistrikai kuriama tampa. mogaus jim mirt
pranaauja daug enkl, kuriuos pastebi akylas skaitytojas, bet ne veikjai. ioje triadoje - pasakotojas, veikjas, skaitytojas tarsi atsiranda hierarchija: pasakotojas praskleidia savo veikj likimo udang ir leidia skaitytojui pajusti daugiau - tai, ko
veikjai dar nenujauia. O jei ir nujauia, tai isiduoda tik gestu ar vilgsniu. Novelse nerasime ikeliam paviri",
rodom, aprainjam igyvenim. Gal todl A. Vaiiulait galima vadinti vienu i subtiliausi lietuvi prozinink, ugdani
skaitytojo atidaus siskaitymo krin gdius.

Henrikas Radauskas
Biografija
Henrikas Radauskas, vienas ymiausi savito stiliaus lietuvi poet, profesionalus literatas, meno inovas, vertjas, gim
1910 m. Krokuvoje. Pirmj, svarb lietuvi poezijos raidai eilrai rinkin Fontanas" ileido 1935 m. Karo pabaigoje
pasitrauk Vakarus. JAV ileido dar du eilrai rinkinius, i kuri svarbiausias Strl danguje" (1950). Mir 1970 m.
Vaingtone.
Krybos b r u o a i
l . H. Radausko kryba stovi atokiau nuo priekario neoromantik lyrikos. Svarbiausias skirtumas - lyrinio subjekto
vaidmuo eilratyje. H. Radausko poezijos lyrinis subjektas nesiekia intymiai isakyti savuosius jausmus, greiiau pasakoja
istorijas pats jose nedalyvaudamas arba stebi savo sureisuot vaizd ir odi spektakl; matome pagrindinius ir alutinius
veikjus, aplinkybes, santykius, vyki uuomazgas ir atomazgas. iame poetiniame kalbjime susipina ironija ir stiprus
gyvenimo tragikumo pojtis, ypa sustiprjs vlyvojoje kryboje.
2. Pagrindinis H. Radausko poezijos bruoas - mogaus gyvenimo apmstymas, danai teatralikas ir ironikas,
paremtas paradoksais. H. Radausko kryboje pabriama nuostata, kad poezija neturi sprsti politinio gyvenimo problem,
kad ji netarnauja kokiems nors aktualiems visuomeninio gyvenimo tikslams.
3. Pasaulinio meno ir literatros patirtis formuoja poeto poir mogui ikylanius gyvenimo klausimus. H.
Radausko eilraiuose gausu atvir ir uslpt nuorod literatros, dails ir muzikos istorij. Taigi norint i poezij suprasti
reikia imanyti kultros ir meno istorij, kad galtum atpainti vairi epoch meno ir literatros uuominas. Nors H.
Radausko eilraiai priskirtini modernizmui, juose danai remiamasi artimomis klasicizmo literatrai ir menui temomis bei
motyvais.
4. H. Radausko eilraiuose vyrauja poetins transformacijos principas, kai eilraio erdv patek daiktai ar
reikiniai netenka prast savybi ir gauna nebding bruo, kurie atskleidia poeto kuriamo pasaulio reikmes,
pavyzdiui, augalai atpliami" nuo akn ir ima judti erdvje, tikrov nuudoma", kad galt atgimti naujai kuriamame
poetiniame pasaulyje.
5. Poetins transformacijos atskleidia nuolat kintant H. Radausko poir ir vertinimus. Apie tai jis tiesiai pasako:
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu." itas pasakikas stebukl, karnavalo, diaugsmo ir iaurum supynimas, netiktas
gyvenimo smulkmen sureikminimas rodo, kad poetas atsisako prasto, tradicijos diktuojamo velgimo pasaul ir silo
nauj, netikt poir. H. Radausko kryboje apskritai labai dana krybos ir krjo tema.
6. Labai taisyklinga, skaidri H. Radausko eilraio struktra: strof sandara, eildara, intonacija.

Antanas kma
Biografija
Lietuvi moderniosios literatros atstovas, prozininkas ir dramaturgas Antanas kma gim 1910 m. Lenkijoje, Lodzje,
vliau su tvais gyveno Rusijoje, Ukrainoje. eimai grus Lietuv, moksi medicinos, teiss, taiau moksl nebaig;
daugiausia laiko skirdavo teatrui: vaidino Kauno ir Vilniaus valstybiniuose dramos teatruose, reisavo spektaklius, pats msi
dramaturgijos.
1944 m. su mona ir dukra pasitrauk Vokietij, vliau JAV. Ten dirbo vairiuose fabrikuose darbininku, viebuio
liftininku, aktyviai dalyvavo lietuvi ieivijos teatrinje veikloje, bendradarbiavo lietuvikoje spaudoje. 1961 m. uvo
automobilio katastrofoje netoli ikagos.
Literatroje A. kma debiutavo 1929 m. novele Baim", kurioje atsispindi esmin jo iekojim kryptis - dmesys mogaus
psichikos bsenoms, protu nesuvokiamiems likimo poskiams. Vliau Vokietijoje ir Amerikoje raytojas ileido kelet
noveli ir apysak knyg: Nuodguliai ir kibirktys" (1947), ventoji Inga" (1952), elesta" (1960). Jose ironikai velgia
monijos istorij, j mogus absurdikame pasaulyje ieko Dievo ir meils. Be noveli, para devynias dramas (inomiausia
-Pabudimas"), kuriose svarsto aminuosius meils ir mirties klausimus.
Romanas Balta drobul", vienas ymiausi io anro krini lietuvi literatroje, buvo paraytas 1954 m., bet ispausdintas
tik 1958 m. Jis pasiymi modernia pasakojimo forma.
A. kmos literatrines pairas atskleidia ne tik jo groin kryba, bet ir publicistika bei literatros kritika. Jis smerk
tokius krinius, kuriuose atvirai deklaruojamos tautins ir krikionikos vertybs laikomos svarbesnmis u meninius
literatros iekojimus. A. kma aipsi i miesioniko ieivijos skonio ir antrars literatros garbinimo. Jo nuomone,
lietuvi literatra turi tapti moderni ir artima Vakar literatros kontekstui.
Krybos b r u o a i
l . Romano Balta drobul" veiksmas trunka beveik par (prasideda be ei minui keturios po piet ir baigiasi kitos
dienos ryt apie dvylikt). ioje paros istorijoje" dominuoja smons srautas, t.y. pasaulis vaizduojamas taip, kaip j suvokia
pagrindinis romano veikjas Antanas Garva. Iorin tikrov rodoma kaip Garvos smons produktas: prisiminimai, jausmai,
reakcija mones, kuriuos Garva kelia liftu, asociacijos, net igyvenamos vizijos - viskas susipina ir teka kaip fragmentikas, bet
nenutrkstantis srautas.
2. Greta smons srauto, perteikiamo daniausiai pirmuoju asmeniu, atsiranda treiojo asmens balsu sakomi
odiai. Tai pasakotojas, velgiantis i alies ir komentuojantis, k Garva veikia ir kur jis yra. Visainis pasakotojas taip pat
papasakoja kai kuriuos Garvos ankstesnio gyvenimo epizodus.
3. Be smons srauto ir i alies velgianio pasakotojo teksto, romane pateikiami ir Garvos uraai, kuriuose
pagrindinis veikjas prisimena ir pasakoja apie savo gyvenim Lietuvoje ir Vokietijoje.
4. Minti trys pasakojimo tipai romane nuolat kaitaliojami danai nepaisant pastraip ar kitoki grafini enkl.
5. Romane pavaizduota tik vieno personao - Antano Garvos, keturiasdeimties met vyro, dirbanio keltuvininku,
t.y. liftininku, gyvenimo istorija, bet ji parodyta vairiais poiriais. Garva - keltuvininkas. Privaloma uniforma suvienodinimo enklas, Garva jauiasi prarandantis individualyb: jis - tik 87 numeris, negali bendrauti su monmis, nes
privalo stropiai atlikti keltuvininko vaidmen, udara keltuvo erdv primena kaljim ir t.t. Garva - taip pat ir poetas.
Kryba j gelbsti nuo rutinos ir aplinkos gniudymo. Garva tiki, kad kryba gelbsti ir nuo mirties, ir daro mog mogumi.
Romano pabaigoje Garva atranda, kad gyvenimo prasm yra pats gyvenimas, ir atsisako minties btinai rti savo vard
literatros istorijoje.
6. Garva jauiasi ess absurdo mogus, skaudiai junta gyvenimo beprasmyb ir savo padties tragizm, nes
absurd, kaip ir filosofas bei raytojas Albertas Kamiu (Camus), suvokia smoningai. Gyvenimo absurd Garva siekia
veikti panieka ir ironija.
7. Garva jauiasi ess nevyklis. Liga apveria jo gyvenim auktyn kojom, paatrja kalts jausmas, katastrofos
nuojautos daro gyvenim nemanom.
8. Balta drobul" sukuria tragik literatrin moderni laik destruktyvaus pasaulio vizij, kokios dar nebuvo
kaimo tematika besiremianioje lietuvi prozoje. Romane svarstomi pasaulio pokyiai, mogaus dvasin kriz, naujas
santykis su realybe ir Dievu, apmstoma emigranto patirtis

Justinas Marcinkeviius
Biografija
Poetas, dramaturgas, prozininkas Justinas Marcinkeviius gim 1930 m. Vaatkiemyje (Prien r.), valstiei eimoje.
1954 m. baig Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Dirbo redakcijose, Lietuvos raytoj sjungos valdyboje.
Gyvena Vilniuje. Daugelio premij laureatas. literatr atjo etojo deimtmeio viduryje. Tuomet buvo susijs su
oficialiai sovietins valdios palaikoma literatra, bet septintojo deimtmeio pabaigoje m tolti nuo oficialiosios
komunistins ideologijos, tapo vienu i aktyvi tautins idjos puoseltoj ir gynj. Savo kryba, vieais pasisakymais
Just. Marcinkeviius Lietuvoje yra isikovojs aukt moralin autoritet.
Svarbiausi kriniai: poezijos rinkimai Liepsnojantis krmas" (1968), Gyvenimo velnus prisiglaudimas" (1978),
poemos Donelaitis" (1964), Painimo medis" (1979), dramin trilogija Mindaugas" (1968), Mavydas" (1977),
Katedra" (1971), es knyga Dienoratis be dat" (1981).
Krybos bruoai
Drama
l. Draminje trilogijoje Mindaugas" (1968), Mavydas" (1977), Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams
aktualias problemas: koks yra pareigos ir asmenybs laisvs santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. ioje
trilogijoje poetas norjo parodyti, per kok varg ir skausm atsirado pagrindins lietuvi nacionalinio gyvenimo formos:
valstyb, ratas, menas.
2. Poetins dramos Mindaugas" siuet sudaro Lietuvos didiojo kunigaikio Mindaugo gyvenimo istorija:
kova dl valdios, nelaiminga meil, karnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviki smokslinink rankos. Taiau istoriniai
faktai leidia dramaturgui iuolaikinio mogaus akimis pavelgti tautos istorijos ir mogaus egzistencijos klausimus.
Veikj mintys bei igyvenimai bene svarbesni u siueto vykius. Tai parodo ir abiej veikalo dali pavadinimai: I d. Meil ir smurtas", II d. - lov ir kania". Dramoje atskleista Mindaugo tragedija - tai valdovo ir mogaus
tragedija. Mindaugas - valdovas, siekiantis bet kokia kaina suvienyti Lietuv, bet kartu jis gyvas, klystantis, brangiai
u visk sumokantis, savo asmenin gyvenim norintis turti mogus. Just. Marcinkeviius kelia klausim: ar kilnus
tikslas visada pateisina priemones? (Mindaugo kovos su politiniais prieininkais metodus dramoje taikliai nusako jo
brolis Dausprungas: Pakor, nugalabijo, ivijo.").
3. Antroji trilogijos dalis - trij dali giesm Mavydas" - nukelia skaitytoj XVI ami, kai atsirado ratija
lietuvi kalba. Pagrindinis krinio personaas - pirmosios lietuvikos knygos autorius Martynas Mavydas. Jo
Katekizmo" odis turi bti varus, teisingas, vienijantis, tarnaujantis laisvei. Mavyd autorius pristato kaip gyvybini
tautos interes reikj, didvyr ir kankin. Herojus kenia dl to, kad visa, kas, atrodo, galt bti laikoma
nepajudinamomis vertybmis - dideli siekimai ir ygdarbiai, staiga susvyruoja, nebetenka pagrind, nes jis paliko
praiai savo mylimj, nepajg igelbti snaus (beje, tai poeto sukurti, o ne biografiniai faktai). Taigi ir ioje dramoje
pagrindine konflikto aimi lieka mogaus pareigos, aukojimosi auktesniems idealams ir jo asmeninio gyvenimo
susidrimas.
4. Just. Marcinkeviiaus dramose, panaiai kaip ir poezijoje, kalbama apie mogaus sipareigojim tvynei, jos
kultrai, apie kalbos, rato svarb, btinyb juos saugoti, o kartu apie mogaus meil, apie jo kaltes ir atgailos galimyb.

Juozas Aputis
Biografija
Vienas saviiausi kaimo gyvenimo vaizduotoj iuolaikinje lietuvi literatroje Juozas Aputis gim 1936 m.
Baliuose (Raseini r.). 1960 m. baig Vilniaus universitet, dirbo literatros laikrai ir urnal redakcijose.
1986 m. noveli rinktin Gegu ant nulusio bero" buvo vertinta Nacionaline literatros premija.
Reikmingiausi kriniai - noveli rinkiniai Horizonte bga ernai" (1970), Sugrimas vakarjaniais laukais"
(1977), Keleivio novels" (1985), apysak knyga Tiltas per alp" (1980), apysaka Skruzdlynas Prsijoje" (parayta
1971, isp. 1989), romanas Smlynuose negalima sustoti" (1996).
Krybos b r u o a i
l. J. Aputis pasirinko ne vadinamj iorins, o vidins prozos krypt: rayti ne apie tai, kas ir kam nutiko, o kas
moguje vyko ir vyksta. Tematikos poiriu jis laikomas kaimo raytoju: jo vaizduojami inteligentai - ieiviai i kaimo,
savo pasaulira, mstymu, jausena artimi kaimui, kuriame buvo gautos pirmosios tikrumo ir mogikumo pamokos.
2.. J. Aputis vienas pirmj prabilo apie senojo kaimo nykim, kolkyje gyvenanio mogaus dvasinius
praradimus. Raytojui vertinga tik tai, kas tikra, todl pasakotojas aiposi i snobiko domjimosi etnografija ir senove.
3. Vienas pagrindini raytojo krybos motyv - mogaus noras ir gebjimas pasiprieinti smurtui, todl
danai vaizduojami etinio pasirinkimo, vidins stiprybs ibandymo atvejai.
4. J. Apuio veikjams svarbus laiko pojtis, jie skausmingai suvokia, kad mogus negali pasiprieinti vertybi
kaitai. Todl jam didiausi reikm turi atminties galia, vaikysts ir jaunysts igyvenimai, padedantys orientuotis pakitusiame
pasaulyje. Jautrumas, intuityvus ryys su kitu mogum, bendravimo iluma laikomi svarbiausiomis vertybmis, kurias
reikia puoselti materialjaniame dabarties pasaulyje
5. J. Aputis laikomas nuotaikos, danai lidnos, meistru. Kai kuriuose kriniuose atsiranda naujas personaas autorius, kuris neleidia" skaitytojui sijausti, o skatina j kartu su autoriumi mstyti ir sprsti, kaip reikt elgtis tokiomis
aplinkybmis.
6. J. Aputis modernizavo to meto lietuvi proz, tvirtino joje lyrin pasauljaut, asociatyv kalbjim, kai kiekviena
smulkmena tampa reikminga. Vienas pirmj to meto lietuvi prozoje kr slygik tikrov (vaizdavo vizijas, sapnus).
7. Raytojo stiliui bdinga emocingas kalbjimas, atviras vertinimas, asmenins pozicijos isakymas.

Romualdas Granauskas
Biografija
Prozininkas, dramaturgas Romualdas Granauskas gim 1939 m. Maeikiuose. Baig Sedos darbo jaunimo mokykl.
Dirbo altkalviu, statybininku, redakcijose, radijo korespondentu, mokytojavo. Nacionalins premijos laureatas (2000 m.).
Gyvena Vilniuje.
inomiausi apsakym rinkiniai - Medi virns" (1969), Duonos valgytojai" (1975), apysakos - Jauio
aukojimas" (1975), Gyvenimas po klevu" (1986), Bruas" (1987).
Krybos b r u o a i
l. Apsakym rinkiniuose (Medi virns", Duonos valgytojai") R. Granauskas daugiausia vaizdavo kaimo
moni gyvenim, nenutrkstamais ryiais susiet su gamtos ritmu. Didel reikm jo kryboje turi ryio tarp kart
suvokimas: praeitis ilaiko mitinio pasaulio matmenis, prarad ssajas su tradicinmis vertybmis dabarties mons
netenka pagrindini gyvenimo atram.
2. Noveli pasaulio centre - senas vienias kaimo mogus ir jo buvimo erdv. Pabriamas vaizdo
simbolikumas, nes artjanios mirties jutimas sureikmina besibaigianio gyvenimo detales. Senj gyvenimas jau
prarads slyt su realybe, vis labiau darosi panaus apeigas, kai apmstomas nueitas gyvenimas, skaudiai
suvokiama, kad senj patirtis ir imintis yra nereikalinga vaikams, seno mogaus mirtis - kartu ir jo epochos, jo
gyvenimo bdo pabaiga.
3. Apysakoje Gyvenimas po klevu" parodoma ne tik vienkiemio gyven tojos senuts Kairiens paskutin
gyvenimo diena, kai senoji keliauja i savo nam gyvenviet ir atgal, bet kartu ir apibendrinamas itisos lietuvi kartos
likimas. Paraleliai su kelione pltojamas Kairiens vidinis monologas, kuriame senoji apmsto trij savo gimins kart
gyvenimus. Neigiamai vertinamas socialistinis kaimas, atvirai rodoma, kaip kolkis mog alina ir fizikai, ir
dvasikai: mogus be savo ems, jau nebesuprantantis darbo prasms, suardyti eimos ryiai ir gamtos pusiausvyra,
gyvenimo norma tampa alkoholizmas.
4. Tarp savo kartos raytoj R. Granauskas isiskyr kaip odio estetas, sakralizuojantis ieinanios emdirbi
kartos paproius ir gyvenimo bd, kasdienius veiksmus pakyljantis iki ritualo, bet puikiai jauiantis ir paprasto mogaus
mstysenos bei kalbjimo bd.
5. Naujas prozos kalbos ritmas sukurtas apysakoje Jauio aukojimas", paraytoje i trij ilg sakini.
Krinys, paremtas tikrais istoriniais vykiais, vaizduoja kuri ynio paskutin kart atliekamas apeigas. Apysakoje domiai
jungiami gamtos, istorijos bei mitologijos elementai ir universalios egzistencins problemos. Atskleisdamas ynio dvasin
pasaul, R. Granauskas kalba apie XX a. mogaus bties klausimus, kuria paralel tarp inykti pasmerktos kuri genties ir
okupuotos Lietuvos likimo.
6. R. Granausko pasakojimas daugiasluoksnis, svarbios detals, metaforiniai ar simboliniai vaizdai. Pasakotojas
neretai susitapatina su personaais, kalba j vardu (toks pasakojimas vadinamas tiesiogine menamja kalba). Mgstama
kaitalioti poirio takus - velgiama tai i vieno, tai i kito veikjo pozicij, todl tekstas atrodo mirgantis, kondensuotas.
7. Pjesje Ros praydjimas tamsoj" (1978) trimis skirtingais pavidalais ikyla poeto Antano Vienaindio
asmenyb. Dmesys kultrai atsispindi apsakym ir es knygoje Gyvulli dainavimas" (1998). Es knygoje odio agonija"
(1999) isakomas susirpinimas dvasinmis vertybmis, nykstaniomis dabartiniais laikais. Autobiografini apysak knyga
Raudonas ant balto" (2000) nuausta i pokario laik prisiminim.

Bit Vilimait
Biografija
Trumpos novels meistr Bit Vilimait gim 1943 m. Lazdijuose, studijavo lituanistik Vilniaus universitete, dirbo
urnaliste. 1966-1996 m. ileido atuonis noveli rinkimus: Grd miestelis" (1966), Baltos dms" (1969), Obel
sunki nata" (1975), Pirmn vent" (1977), Vasaros paveiksllis" (1981), Tvo vardas" (1987), iuoyklos muzika"
(1992), Upustytas traukinys" (1996), apysak Rojaus obuoliukai" (1981). Ilg laik jos kryba egzistavo tarytum
lietuvi literatros nuoalje, bet 2002 m. pasirodiusi noveli rinktin Papartyn saul" sulauk didelio pripainimo.
2003 m. raytoja apdovanota Nacionaline literatros premija.
Krybos b r u o a i
l . B. Vilimaits novels minimalistins: trumpos, sudarytos i atskir epizod, psichologini detali ir
nutrkstani dialog. Praleidimus ir nutyljimus skaitytojas upildo savo patyrimu. Daugelyje krini vykiai, apie
kuriuos kalbama, detaliai nepasakojami, tradicin siuet atstoja tik jo punktyras, emocinis akcentas paprastai
nukeliamas efekting pasakojimo pabaig.
2.
Trumpuiuose, neretai tik poros puslapi B. Vilimaits kriniuose telpa visas mogaus gyvenimas,
atskleidiama laiko taka. Tik geriau siirjus matyti, kad buitiniai panekesiai ir vykiai nra nereikmingi. Raytojos
santykis su pasauliu grynai jausminis, taiau dramatiki igyvenimai atvirai nerodomi. Apie skaudius dalykus dvasines traumas ir nusivylimus - kalbama ramiu tonu, vengiant senti ment. Vlesnje B. Vilimaits kryboje stiprja
ironijos ir tragizmo gaida.
3.
B. Vilimaits veikjai - vairiausio isilavinimo, charakteri, profesij, socialins padties mons.
Autor solidarizuojasi su paemintaisiais ir nuskriaustaisiais" (seneliais, vaikais, paliktomis monomis, nevykliais,
ligoniais, kaliniais), kuri jautrumui ar skausmui prieina skmingai padariusius karjer, atbukusius valdios ar
verslo atstovus. Raytoj jaudina yranti iuolaikin eima, auganti vienatv ir nykstantis meils jausmas. Jos kryboje
jau nerasime daugelio prast, stereotipini tem, kuri nemaai to meto vyr prozoje - menininko auktinimas,
motinos kultas, poiris namus kaip ramybs uost ar dvasini vertybi saugykl.
4.
Raytoja geba perteikti vairi veikj poirius ir rodyti pasaul, ma tom kito mogaus akimis. Jos
manymu, gyvenime nra nereikming dalyk, o mogus atsiskleidia ne parodomuoju elgesiu ir kalbomis apie
save, bet kasdienikomis smulkmenomis, trumpomis replikomis, kurios rodo jo jautrum arba abejingum alia
esantiesiems.
5. Minimalistinis raytojos stilius yra susijs su pasauljauta: nra nereikming dalyk, smulkmenos ir yra
svarbiausios.

Vanda Juknait
Biografija
Vanda Juknait gim 1949 m. Papiliuose (Rokikio r.). Vilniaus universitete baig lituanistikos studijas, dsto literatr
Vilniaus pedagoginiame universitete. 1983 m. ileido pirmj apsakym rinkin Ugniaspalv lap", 1990 m. - roman
ermenys", 1995 m. - apysak Stiklo alis", 2002 m. - knyg Isiduosi. Balsu..." V. Juknait - bene labiausiai pilietin
ir etin atsakomyb jauianti raytoja i dien Lietuvoje.
Krybos bruoai
l . V. Juknaits romanas ermenys" (paraytas 1986-1987) tapo vienu rykiausi atsinaujinanios lietuvi prozos
krini. Sovietins okupacijos kaimo tragedija, nykstanios kaimo kultros tema j artina su Romualdo Granausko apysaka
Gyvenimas po klevu". Detali natralizmas tekste jungiasi su tautosakika arvojimo apeig poetika, realistinio
vaizdavimo tradicij praturtina impresionistinei prozai bdinga savistaba.
2.
Apysakoje Stiklo alis" dramatikai atskleidiama motinysts tema, pasakojama apie
moters, kuri, regis, turi visk - namus, vaikus, vyr - vienatv.
3.
Krinyje dominuoja udara erdv: namai (rsys, vonia, sandliukas, palp, koridorius)
ir ligonin (gydytojo kabinetas). Net tada, kai veiksmas vyksta lauke, erdv tarsi apribojama (kiemas, uns guolis, laukym,
iuoykla, stotis). alia nam, kuriuose gyvena moteris, i vienos puss tso greitkelis, i kitos nuolat bilda ir vanga geleinkelis.
4.
Apysakos veikjai neturi vard, tiesiog vadinami bendriniais odiais: moteris, vyras,
vaikas, kdikis, gydytojas. Net tada, kai gydytojas moteriai sako: Vard primink...", - vardas taip ir neitariamas.
Nesistengiama pasakoti vientisos istorijos. Pasakojimas fragmentikas, suskaidytas trumpus epizodus: moteris kalbasi su vyru,
vaiku, eina pas gydytoj, skandina unyius... Tai kasdieninio gyvenimo epizodai, kuriuose tik i uuomin ir nutyljim
galima pajusti moters gyvenimo dram: jos vienium, nor bti mylimai, skausm dl vaiko ligos, abejones dl
gyvenimo vertingumo.
5.
Moters vyras (kaip ir gydytojas) apysakoje vaizduojami tik tiek, kiek jie susiduria su
moters pasauliu. Jie abu yra pasitikintys savim, tikri dl savo teisumo, abu i anksto ino visus atsakymus. Be darbo,
gydytojas dar domisi moterimis - savo pacientmis. Moters vyras i pareigos rodo dmes savo vaikams. Apysakoje vyr ir
moters pasauli vertybs yra visikai skirtingos.
6. Ne vien kart apysakoje pasirodo uo: vaikas globoja visus priklydusius unis, ariai gina juos ne tik nuo svetimo
pasaulio, bet ir nuo savo eimos agresijos. Besiblakanti po namus ir iekanti savo nuskandint vaik kal asocijuojasi su
pagrindine krinio veikja - tokia pat bejge ir nelaiminga. Yra ir tiesiogini nuorod moters ir uns paralel: pajutusi
gydytojo brutal judes, moteris dusliai suurzg". Apysakos pabaigoje uo vienintelis i nam gyventoj pajunta moters
beviltik nuotaik ir mirties dvelksm.
7. V. Juknaits stiliui ypa svarbus odio skambjimas, tikslumas, ritmas, bet racionali teksto konstrukcija
neugoia emocinio poveikio. I pirmo vilgsnio paprastas pasakojimas sukuria stipri emocin tamp, perteikiam raiki
detali ir nutyljim kalba. Privatus gyvenimas vaizduojamas fiksuojant veikj jausmus, pasaulis regimas moters akimis,
nors pasakojama treiuoju asmeniu

Judita Vaiinait
Biografija
ymi XX a. antros puss lietuvi poet, vertja Judita Vaiinait gim 1937 m. Kaune. Vilniaus universitete studijavo
lituanistik ir po to vis laik gyveno Vilniuje. Ileido kelet poezijos rinkini: Kaip alias vynas" (1962), Per sault
gaubl" (1964), Vtrungs" (1966), Po iaurs herbais" (1968), Kai skleidiasi papirusas" (1997), Seno paveikslo
viesa" (1998) ir kt. Mir 2000 m.
Krybos b r u o a i
1. J. Vaiinait laikoma miesto poete. Tuo metu, kai kiti ios kartos lietuvi poetai rmsi tautosaka, ra apie
kaim, gamt, J. Vaiinait poetizavo miesto gyvenim; gatvs, skersgatviai, senamiesio kiemai jai ne maiau jauks ir
artimi nei gamtovaizdis.
2. Miesto kultros vaizdavimas J. Vaiinaits kryboje apskritai siejasi su Lietuvos istorijos temomis,
mitologiniais siuetais, gausiais antikos motyvais. Dmesys praeities kultrai, menui kuria savit poetin, iek tiek
romantikai teatralik pasaul. Muzikos, dails krini sukelti spdiai tampa jos eilrai temomis.
3. J. Vaiinait pastebi kasdienybs, buities smulkmen gro, eilraiuose mini daug aplinkos daikt; jos
poezijos vaizdas tikrovikas, konkretus.
4. Poet domisi sen laik monmis, bet jai labiau rpi ne herojikos, o dramatik likim, dideli aistr
asmenybs, ilikusios mitologijoje, istorijoje, literatroje. mogaus portretas pieiamas vos keliomis detalmis;
irykinama tai, kas priartina t asmenyb prie i dien gyvenimo.
5. Nemaa dalis J. Vaiinaits eilrai gali bti laikomi aistringais pasiaukojanios ir ididios moters
monologais. Bandoma sijausti tai, kas ding, kas uneta istorijos dulkmis. Bet jausmai nereikiami tiesiogiai, lyrinio
subjekto igyvenimai rykja pasakojant apie likimus, istorijos vykius, lyrinis subjektas slepiasi po literatrinio ar
istorinio personao kauke.
6. Didiausios J. Vaiinaits ipastamos vertybs - grois ir meil, atmintis. Grois pastebimas kasdienybje,
buities smulkmenose, jis atsiveria staiga, kaip praregjimas. Lygiai taip pat patiriamas dvasinis nuskaidrjimas k nors
prisimenant. J. Vaiinaitei svarbs vaikysts prisiminimai, gimtieji namai, juos gaubia romantin nuotaika.
7. J. Vaiinait yra meils lyrikos meistr. Jos eilraiuose meils skal -nuo vaikiko graudulio iki
deginanios moterikos aistros.
8. Eilraio pagrindas - danai viena ar kelios impresionistins jausmo, spdio akimirkos. Vaizdas
fragmentikas, atskiras jo dalis sieja asociatyviniai ryiai. Detals vizualiai raikios, daug dmesio skiriama ir juslms,
pavyzdiui, lytjimui.
9. J. Vaiinaits poezija muzikali, eilraio skambjimas tvarkomas labai precizikai, kai kurie eilraiai
parayti muzikos krinio forma

Marcelijus Martinaitis
Biografija
Poetas Marcelijus Martinaitis gim 1936 m. Paserbentyje (Raseini r.). i vietov ne kart minima jo poezijoje. Baigs
Vilniaus universitete lituanistik, dirbo vairiose redakcijose, vliau ilg laik dst ir tebedsto Vilniaus universitete.
Aktyviai dalyvavo Sjdio veikloje. Nacionalins premijos laureatas (1998). M. Martinaitis inomas ne tik kaip poetas,
bet ir kaip literatros tyrintojas, eseistas. 2002 m. ileista es romanu pavadinta jo literatros kritikos ir eseistikos knyga
Laikai Sabos karalienei".
Krybos

bruoai
l. Pirmieji M. Martinaiio eilrai rinkiniai pasirod septintajame deimtmetyje. Drauge su Sigito Gedos,
Jono Jukaiio, Juditos Vaiinaits pirmosiomis poezijos knygomis jie ymjo literatros atsinaujinim, naujos kartos
pasirodym lietuvi poezijoje. M. Martinaitis - i t lietuvi raytoj, kurie literatr atjo i kaimo, i valstietik vertybi
pasaulio. Jo krybai bdinga valstietika pasauljauta, savitai naudojami tautosakos motyvai, tautosakos anr (balads,
mel pasakos, raudos) stilizacijos, bandymai atkurti mitologin mstym. Su ia valstietika pasauljauta poeto santykis
daugiaprasmis, - jai reikiama akivaizdi simpatija ir drauge ji suvokiama kaip nesugrinamai nykstanti. Tad M. Martinaiio
kryb galima traktuoti kaip bandym aminti praeitin nueinant lietuvi emdirbikos kultros klod.
2. Vlesnje M. Martinaiio kryboje (rinkiniai Aki tamsoj, irdies viesoj", 1974, Tie patys odiai", 1980, Toli
nuo rugi", 1982, Gailile rao", 1990) eilratis danai nuasmeninamas - kalbama kokio nors veikjo vardu. Eilratyje
atsiranda daugiau poetinio pasakojimo intonacij, jo centre - mitologin, tautosakin poir pasaul knijantys personaai
(motina, adanti uvusio snaus pirtin, Severiut, treiojo nebylio brolio sesuo", kvailut Onut).
4 . Rykiausias tautosakinis personaas - emaitis Kukutis i Kukuio baladi" (tokiu pavadinimu rinkiniai
ijo 1977, 1986 m., taiau baladi su iuo personau poetas sukr ir vliau). Baladse jungiami du laikai - realus ir mito,
tarp kuri Kukutis laisvai keliauja. Kukuio ir kit persona naivumas slepia gili imint - prisideng juokdario kauke, jie gali
pasakyti daug tiesos. Tai gana tipikas vadinamosios ezopins kalbos, raytoj ilavintos sovietmeiu, pavyzdys - tokiu
umaskuotu bdu buvo prabylama apie istorin ir kultrin tautos savimon, netiesiogiai kritikuojamas gyvenamasis laikas.
5.
Panaios problemos keliamos ir jau nepriklausomoje Lietuvoje paraytoje M. Martinaiio poezijoje. Rinkinyje
Atrakinta" (1996) kalbama apie istorin atmint ir asmenin atsakomyb, naujausioje poezijos knygoje Tolstantis" (2002)
apie negailesting laiko kait, nykim, apmstoma poezijos paskirtis besikeiianiame pasaulyje. ios poezijos stilius
lakonikesnis, ironikesnis, nes nebereikalingas ezopins kalbos apdaras. Tsiama tautosakos stilizacijos tradicija, taiau ji
derinama su sudtingesne intelektine ir danai atviresne kalbsena. Poetas yra ileids albumins meils lyrikos rinkin
Atmintys" (1986,1995), kuriame grta prie tariamo paprastumo - aidia ilg laik buvusi populiari atminim (eiliuot
tekst, dedikacij, raom draugams albumus ar vadinamuosius atminim ssiuvinius) stiliumi, derina j su nuorodomis
Europos kultros, Biblijos kontekst.

Nijol Miliauskait
Biografija
Nijol Miliauskait gim 1950 m. Keturvalakiuose (Vilkavikio r.). Jos gyvenime nebuvo daug iorini vyki. Vyriausia
trij vaik eimoje, kuri anksti paliko tvas, ji baig Marijampols mokykl-internat (motinai, vienai auginaniai
vaikus, internatas buvo vienintelis kelias ileisti juos mokslus), vliau Vilniaus universitete studijavo lituanistik.
Itekjusi u poeto Vytauto Blos, po kurio laiko isikl Druskininkus, kur gyveno iki pat mirties. Gyveno tradicin
moters gyvenim - rpinosi namais, buitimi. Taiau toji ykti biografin mediaga - kasdienybs detals, paprastos,
visiems pastamos aplinkybs, daiktai tapo turtingu poezijos tem altiniu, atskleidianiu, parafrazuojant paskutins
poets knygos pavadinim, sielos istorij N. Miliauskait ileido kelias poezijos knygas: Namai, kuriuose negyvensim"
(1988), Udraustas eiti kambarys" (1995). 2000 m. u rinktin Sielos labirintas" (1999) poet apdovanota Nacionaline
premija. Mir 2002 m. Druskininkuose.
Krybos bruoai
l . Pagrindin N. Miliauskaits poezijos tema - tikr nam ilgesys. Eilraiuose pasakojama apie labai
skaudius dalykus, susijusius su asmenine poets patirtimi - apie vaikyst, praleist prieglaudoje, paauglysts dramas,
kylanias mginant suvokti, kas tu i tikro esi ir koks tavo santykis su kitais. Taiau kalbama be jokio sentimentalumo,
nevardijant jausm - tiesiog pateikiama tikrovs atkarpa (prieglaudos mergait, nedrstanti pasibelsti aukltoj
kambar), portretas (ta pati mergait, dmiai apirinjanti savo valdik prieglaudos drabu), daikto (senos staltiess,
adatins, rankdarbi, kurie isaugoja artimj rank ilum) ar peizao detals apraymas, kuriame daniausiai net nra
joki perkeltini reikmi.
2. Vlesnje N. Miliauskaits kryboje pagrindins temos tos paios nam ilgesys, savo tapatybs iekojimas,
trapus pasaulio grois. Kaip ir visoje jos poezijoje, dani sapno, labirinto motyvai. Kiek daugiau Ryt kultr (Indijos,
Kinijos) motyv, atviriau nusakomas santykis su iomis kultromis. Labiau rpi ryys ir su savo praeitimi
(danesnis senels, motinos portretas).
3. Pagrindiniai stilistiniai N. Miliauskaits eilraio bruoai - polinkis minimalizm, glaustum, bdingos
pasakojimo nuotrupos ar tiesiog scenos. Taupus odio vartojimas yra ne tik prieingyb daugodiavimui ir
tuiaodiavimui, bet ir vaizd irykinimo bei komponavimo priemon.