ADMINISTRACINS TEISS EGZAMINO KLAUSIMAI ir atsakymai;)

1. AT paskirtis: kas lemia ios teiss akos buvim (egzistavim)?

AT, kaip teiss akos, buvim nulemia vieieji interesai (visuomens ir valstybs). AT paskirtis nustatyti
viej santyki dalyvi elgesio ribas teiss aktais, normomis ir padti sprsti konfliktus, jeigu tokie kyla
viej interes sferoje.
2. Visuomens vieuosius interesus sudaro ...
Vieasis saugumas
Ekologinis saugumas
Priegaisrinis saugumas
Eismo saugumas
Interesas turti gerus statymus
Interesas turti nekorumpuotus valstybs pareignus
Interesai sveikatos prieiros srityje
Interesai socialins apsaugos (rpybos) srityje
Kt.
3. Valstybs vieuosius interesus sudaro ...
Mokesi surinkimas
Muit surinkimas
Ukirtimas kelio kontrobandai
Eismo saugumas, priegaisrin sauga
Kt.
4. Viej interes konfliktas (pateikti konflikto pavyzd, schem)
Viej interes konfliktas konfliktas dl neteisingai paskirtos administracins nuobaudos. (pvz. Keli
eismo paeidimas per grieta nuobauda adminstracinis ginas). Vieuosius konfliktus reikia sprsti,
vadinasi, reikia institucijos, kuri juos sprst, ir teiss norm, reguliuojani iuos santykius. Tam ir
reikalinga AT.
Kt.pvz susijs su realiais 2003 met faktais, kai SAPARD los dl Nacionalins mokjim agentros buvo
paskirtos neveikianiom monm ar nusikaltliams.
5. AT savarankika? specializuota? kompleksin? teiss posisitem (pasirinkt apibdinim
trumpai paaikinkite).
Lietuvos AT specializuota vieosios teiss dalis, kuri sudaro principai ir teiss normos,
reglamentuojantys:
Lietuvos vieosios administracijos institucin sandar
vieosios administracins veiklos metodus ir formas ios administracijos santykiuose su pilieiais
ir juridiniais asmenimis
vieosios administracijos ir piliei (t.p. juridini asmen) administracinius ginus.
AT ne ,,savarankika, o ,,specializuota teiss aka, nes AT turi ,,tarnybin pobd: AT save prasmina
tuo, kad ji yra Konstitucijos norm ir princip vienas i garant. Todl apie AT savarankikum kalbti
nedert. Apskritai n viena teiss aka nra savarankika, jos visos yra susij.
6. AT ssajos su KT ir CT.
Vieaj interes gina: konstitucin, administracin ir baudiamoji teis. KT baigiasi ten, kur baigiasi
Konstitucijos tektas ir LRKT nutarimai. AT gina viej interes. KT determinuoja AT. AT yra vienas i LR
Konstitucijos gyvendinimo garant. Administracin teis konkretizuota konstitucija-E.ileikis.
Konstitucija tvirtina pagrindinius principus, kad visos itos nuostatos bt gyvendintos reikia kit teiss
ak, vis pirma AT. Konstitucinis Teismas mvi baltas pirtines, o Administracinis Teismas su
policininko lazda. AT nra savarankika teiss aka,o specializuota. Ji tarnauja KT.
AT negalime atskirti ir nuo CT. CK randame norm, atspindini viej interes(pvz.vieoji
admin.sutartis), egzistuoja imperatyvus elementas. Pvz.licencijos. Privatus asmuo turi jas gauti, nordamas

usiimti tam tikra veikla, tai sprendia valst.institucijos- admin.valst.valdymo aparatas, o licencijavimo
taisykls randomos CK.
7. AT ir administracinio proceso teiss santykis.
APT akos iskyrimas yra btinas. Nuo 1998 LR atsirado specializuoti administraciniai teismai. Jei yra
teismas, yra ir procesas, t.y. procesins normos. ABT be materialini norm yra daug procesini norm.
Ilgainiui susiformavo admin.procesini norm visuma, kuri galime atskirti i kit teiss ak. Taiau APT
labai artimai susijusi su administracine materialine teise.
Skirtumas nuo kit procesini teiss ak kad ji dar nra kodifikuota. Rengiami ATPK ir APK
(admin.proceso kodeksas). Dabar galiojantis ATPK apima ir materialines, ir procesines normas.
8. AT ssajos su BT, finans teise, ekologine teise.
Kai administracinio nusiengimo ribas perengia mogaus elgesys, j reguliuoja BT. Skriasi AT ir BT
poveikio priemons, nes BT gina ypatingus grius. Gali bti taip, kad neaiku, k taikyti, ATPK ar BK, tada
reikia irti kokia yra nusikaltimo sudtis.
Finans, eklologin, socialins apsaugos teiss akos AT plaiuoju poiriu. Pvz. Finans ir AT:
mokesi klausimas- mokesius reikia mokti, nemokant mokesi kyla admin.atsakomyb. Finans
ministerija vykdomosios valdios institucija, o valdomoji valdia ir siejama su admin.teise. Tas pats su
aplinkos apsaugos ministerija. Minti admin.poakiai yra taip ipltoti, kad disciplininiu poiriu jie
dstomi atskirai.
9. AT funkcijoms priskiriamos: ...
Reguliavimo (norminimo/stabilizavimo) f-ja
Apsaugin:
a) mogaus konstitucini ir kit teisi gyvendinimo ir apsaugos f-ja
b) Represin f-ja
Aukljamoji
10. AT apsaugins funkcijos paaikinimas.
a) Prigimtines teises galima ginti remiantis Konstitucija, taiau realiai tai bt sunku
realizuoti. Pvz. peticijos teis. Reikia inoti kam paduoti, kaip, kada. Tai reguliuoja jau kiti
norminiai TA. ios normos priklauso AT. Tokiu bdu AT atlieka apsaugin funkcij saugo
ms teises, utikrina j gyvendinim.
b) Represin f-ja. Pvz.verslininkas paeidia licencijoje numatytas taisykles. Kad bt
apsaugoti vieieji interesai, gali bti sustabdyta licencija represija. Taip pat su KET
teiss vairuoti atmimas ir pan.
11. Nurodykite 9 arba 10 vieosios administracijos subjektus.
1) LR Prezidentas
2) LR vyriaub in corpore
3) Ministerijos, staigos prie Ministerij
4) LR vyriausybs staigos
5) Apskrii virininkai ir j administracija
6) Savivaldybi administravimo institucijos ir pareignai
7) Kai kurios LR Seimo formuojamos ir jam atskaitingos institucijos (valst.kontrol,
LT Bankas, valst.lietuvi kalbos komisija,etc.)
8) Vieosios staigos, turinios administravimo galiojimus
9) Kai kurios mons pvz.valst.monvalstybs turto fondas
10) Kai kurie valstybiniai registrai pvz.juridini asmen registras.
12. Kas priskiriama valdomiesiems subjektams administracins teiss poiriu?
bendriausia prasme, tai mogus

 konkreiau: LR pilieiai, usienieiai ar asmenys be pilietybs, gyvenantys LT, individ grups

(pvz.savivaldybs kaimo bendruomen), juridiniai asmenys.
13. Lygiateisi administracini teisini santyki pavyzdiai (kur nra subordinacijos ryio).
Subordinacija=pavaldumas. Valdantieji turi tam tikrus admin.pobdio valdingus galiojimus, t.y.
valdantieji turi galiojimus rodyti savo valdi, valdomj atvilgiu. Lygiateisi admin. teis.sant. pvz.:
LRK nuostatos apie info teis:mogus gali gauti info apie valst.inst.veikl, apie save. Valdantieji turi
gali rinkti info, j pateikti, o valdomieji turi teis tos info reikalauti, net kreiptis teism, jei jos
negauna. Peticij teis mogaus galimyb pateikti silymus tobulinti teiss aktus, tobulinti ar steigti t.t.
institucijas. Skundo ir kritikos teis.
14. Lietuvos administracins justicijos instituto raida (trumpai). +- nuo 1999 met.
iandien turime admin.justicij. Atkrus nepriklausomyb LT valst., primus 1992m. Konstitucij, joje
tvirtinta, kad valstybje gali bti kuriami specials teismai. i nuostata tvirtinta LR admin.byl teisenos st.
(1999). Pradjo veikti tokie teismai:
5 apygard admin.teismai
Auktesnysis admin.teismas
LT apeliacinio teismo admin.byl skyrius
iandien admin.justicija(2000m.redakcija):
5 apygard admin.teismai
LT vyriausias admin.teismas (LVAT)
Iki 1999 m. admin.ginus nagrinjo bendrosios kompetencijos teismai. Buvo taikomas civilinis procesas
tiems ginams sprsti. Dabartin struktra pasiteisino.
15. AT reguliavimo dalyk sudaro: ...
Kas turit it kl.aikiai parayta meskit groupsa
1) Vieojo valdymo struktr formavimo....
2) Vykdomosios valdios funkcij gyvendinimas...
3) Admin.reagavimas ir asmen teisi gynimo...
AT reguliavimo dalykas. (i Andrukeviiaus konspekt, rast internete)
Tai t.t. visuomenins santyki sferos rys:
1)Vieosios administracijos organizavimo santykiai. Skiriama remiantis realumo principu. Kad vieoji
administracija veikt, ji turi bti atitinkamai organizuota;
2)Vykdomosios valdios gyvendinimo santykiai (vieojo valdymo f-j atlikimas). Valdymo akt
leidimas, kontrol, prieira, prevencija, patentavimas, licencijavimas, ratifikavimas;
3)Administracinio reagavimo paeidimus vieajame valdyme santykiai;
4)mogaus ir vykdomosios valdios santykiai gyvendinant konstitucines asmens teises ir laisves;
5)Administracini gin santykiai ( administracini teism sistema ir ikiteisminiai ginai).
16. LVAT kompetencija.
LVAT galutin instancija priimant sprendimus admin.bylose. ia sprendimas galutinis ir
neapskundiamas. LVAT gali sprsti klausimus i esms, yra nesaistomas apygardos admin.teismo
sprendim. LVAT kai kuriose bylose yra pirmoji instancija. LVAT formuoja viening teism praktik.
LVAT gali atsatyti praleistus senaties terminus. LVAT kai kurie teisjai deleguoti spec.teisj kolegij,
kurios paskirtis isprsti bylos teismingumo gin. + ABT 20 str.
17. Kuo isiskiria Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija?
Vilniaus apyg.admin.teismas isiskiria i kit apygard.admin.teism. Jis nagrinja bylas, kuri viena alis
yra centrinis vieojo valdymo subjektas, t.y. j veikla iplsta visoje valst.teritorijoje. (pvz.ministerijos,

statistikos depart.). Bet centrins vie.valdymo institucijos buvimas nra pagrindinis poymis, gali bti ir
necentrin, bet pateks. +ABT 19 str.
18. AT normos samprata (definicija).
AT norma valstybs ar savivaldybi institucij nustatyta bendro pobdio, bendrai privaloma, valstybs
saugoma elgesio taisykl, reglamentuojanti vieojo valdymo subjekt teises ir pareigas.
Benro pobdio = taisykl taikoma daugeliu atvej, daug kart, sprendia situacij reikming visuomens
t.t. grupei(ne konkr.asm).
Bendrai privaloma = visiems, patenkantiems teisinio reguliavimo subjekt rat.
Valst.prievarta = g.b. (esant reikalui) pasinaudota valst.jga.(bet tai tik imper.t.normoms- nra absoliutu).
19. AT normos pagal privalomum yra ios: .... (nurodykite ir glaustai apibdinkite).
IMPERATYVIOS sakmiai nurodyta, kokiu bdu privalu elgtis tam subjektui, kuriam norma
nurodyta. (privalo,turi bti).
DIZPOZITYVIOS suformuluota tokiu bdu, kuris leidia pasirinkti elgesio variant (galima)
REKOMENDACINS panaios dizpozityvias. Ileidus rekomendacin norm, yra tam tikras
imperatyvumo elementas adresatas, kuriam ta norma skirta, privalo j apsvarstyti ir po to nusprsti
ar priimti t rekomendacij. Pvz. st.nustatyta, kad savivaldybei vyriausyb teikia rekomendacijas
vietimo klausimais.
SKATINANIOS pvz.savivaldybms suteikta teis taikyti mokesi lengvatas kai kuriems teiss
subjektams. T.y. dizpozityvioji norma, bet kartu ireikia t.t. skatinim, iuo atveju verslo.
20. AT normos pagal paskirt yra ios: ....(nurodykite ir glaustai apibdinkite).
MATERIALINS tokios elgesio taisykls, kurios nustato admin.t.santykio dalyvi teises ir
pareigas.
PROCESINS (PROCEDRINS) turi tarnybin pobd. Jos nesavarankikos tuo poiriu, kad
yra panaudojamos materialinms normoms gyvendinti. AT procesins t.normos idstytos vairiuose
teiss aktuose (ATPK, ABT, LR admin.byl teisenos st., LR vieojo admin.st., tarnybinse veiklos
instrukcijose. Dabar rengiamas LR administracinio proceso kdeksas.
21. Valdymo aktai AT poiriu skirstomi : ...
1) Raytiniai dokumentai
2) Kontrols ir admin.prieiros veiksmai
3) Administracinio reagavimo teiss paeidimus veiksmai
4) Konkliudentiniai veiksmai (t.y. veiksmai atliekami t.t.gest pagalba, pvz.policininko reguliavimas
lazdele).
22. Valdymo akt definicija AT poiriu.
Valdymo aktai tai tokie statymo suteikti vieajai administracijai valdymo veiksmai, kuri pagalba i
administracija atlieka jai priskirtas funkscijas.
23. Raytinio valdymo akto ir statymo santykis.
is santykis pasiymi tuo, kad raytiniai vald.aktai yra POSTATYMINIAI teiss aktai. Tai reikia, kad:
Postatyminiais valdymo aktais gyvendinami seimo priimti statymai.
Primus st.dar nereikia, kad santykiai jau yra sureguliuoti. statyme yra tvirtinamos principins
nuostatos, kuriomis ne visada sureguliuojami visi manomi gyvenimo atvejai: i st. ne visada aiku,
kaip elgtis, siekiant t.t. tiksl, reikalingi tam tikri paaikinimai. Taigi postatyminiais aktais
tvirtinamos st.gyvendinimo slygos ir tvarka.
Administracinis reglamentavimas - nuostat, taisykli, reglament ir kit teiss akt primimas statymams
gyvendinti. (vie.admin.st)

Postatyminiai valdymo aktai neturi prietarauti statymams (st.virenybs principas)

a) Post.valdymo aktu neturi bti sukurtos elgesio taisykls, kurios neiplaukia i st.teksto. Taip
bt paeistas st.virenybs principas.
b) Jeigu valdymo aktas nesusijs su konkreiu st., tai juo neturi bti reguliuojama taip, kas
reikt siskverbim st.reguliavimo srit, t.y. jei nebus sureguliuoti tokie santykiai, kuriuos
priklauso reguliuoti tik statymais, pvz.mokesiai.
24. Valdymo akto ir teiss altinio santykis.
Valdymo aktas ne visada yra teiss altinis. Jei valdymo aktas yra norminis, jis yra AT altinis. Jei valdymo
aktas yra individualus, tai jis yra teiss taikymo aktas. Valdymo aktai ir teiss altiniai yra kaip dalies ir
visumos santykis.
25. Teiss taikymo aktas kas tai?
Tai daniausiai oficialios, kompetetingos valdios institucijos sprendimas, dokumentas, skirtas padti
asmeniui gyvendinti savo teises arba sumainantis asmens teises, iam atsisakius vykdyti atitinkamas
pareigas. Jame yra ireiktas privalomas valstybs paliepimas, kuris bendrj teiss norm pagrindu nustato
konkretaus santykio dalyviams teises ir pareigas. Individualus valdymo aktas tai vienkartinis teiss
taikymo aktas.
26. Raytiniai valdymo aktai kaip AT altiniai. Apibrkite.
Raytiniai valdymo aktai tai vieojo admin.institucij ir pareign priimti dokumentai, kuriais
nustatomos, keiiamos, pripastamos netekusiomis galios bendro pobdio taisykls, t.y. t.normos,
reguliuojanios vieojo valdymo socialinius santykius.
27. Individualus valdymo aktas (administracinis sprendimas) tai ...
Tai valdymo aktas, vienkartinio taikymo, skirtas personifikuotam (individualiais poymiais apibdintam)
subjektui ar j grupei.
Norminiai valdymo aktai- tai tokie t.aktai, kurie skirti individualiais poymiais neapibdintiems
subjektams ir yra ne vienkartinio galiojimo.
28. Ar LRKT nutarimai yra AT altiniai? (TAIP / NE. Argumentuoti )
Daugelyje KT nutarim, btent nusprendiamojoje dalyje bna pasakyta, kad Seimo st., vyr.nutarimas ar
jo dalis prietarauja LR Konstitucijai. Tai reikia, kad is t.a. nebegali bti taikomas, t.y. iimamas
(eleminuojamas) i teiss akt sistemos. Niekas neturi teiss apeiti KT nutarim. Taip pat panaikinami ir kiti
teiss aktai, kurie buvo priimti remiantis panaikintu aktu. Tai reikia, kad KT i esms kuria teis, tik jis j
kuria savitu bdu, t.y. jis taiko NEGATYVJ TEISS KRIM. KT nenustato naujos teiss normos, jis
jas net gi nepanaikina, o tiesiog pasako prietarauja. O kadangi KT nutarimas galutinis ir
neskundiamas, tai reikia, kad KT ivalo teiss sistem nuo neteist, antikonstitucini teiss akt.
29. Ar administracini teism aktai yra AT altiniai? (TAIP / NE. Argumentuoti )
Pagal ABT statym Administraciniai teismai sprendia dl normini valdymo akt teistumo. LRKT
emiausia pakopa nagrinjami valdymo aktai vyriausybs nutarimai ir prezidento dekretai. Tuo tarpu
emesnius nagrinja Administracinis Teismas. Pvz.seimo narys kreipiasi LVAT dl ministro sakymo
teistumo. Jei admin.t. priima nagrinti praym, tai nusprendia ar jis atinka statymus. Tokiu bdu
admin.teismas gali eleminuoti sakym i teiss akt sistemos. Arba apylinks teismas, susidurs
civilinje byloje su ministro sakymu ir kilus tarim dl jo teistumo, taip pat gali kreiptis LVAT dl
sakymo teistumo. Taigi LVAT kuria teis NEGATYVIUOJU bdu. Apygard admin. teismai irgi kuria
teis negatyviuoju bdu, tikrindami savivaldybi ir apskrii lygmens normini akt teistum.
LVAT viename i savo sprendim yra pasisaks, kad admin.teismai turi teis nagrinti NVA teistum ne
tik st.poiriu, bet ir atitikim LR Konstitucijai- toks pasisakymas upildo st.leidjo palikt sprag, bet
iuo atveju admin.teismas sukr nauj teiss norm, nes st.to nra.
30. Abstraktus praymas itirti norminio valdymo akto teistum. Kas tai?

Administraciniai teismai sprendia del norminio valdymo akto teistumo. Kai kreipiasi pvz.Seimo narys,
tada turime abstrakt praym itirti norminio valdymo akto teistum, o kai kreipiasi teisjas (sustabds
byl) tai bus kreipimasis ryium su individualia byla.
31. statymai kaip AT altiniai. Kokie jie? (pvz Konstitucija, konstituciniai statymai ir pan.)
1) LR Konstitucija
2) Konstituciniai statymai
3) Tarptautins LR sutartys (ratifikuotos seimo)
4) Paprastieji statymai
5) Kodifikuoti statymai
statymai yra AT altiniais tie, kuriais reglamentuojami vieojo valdymo santykiai. Labai didel AT dal
sudaro st.lygmens teiss aktai.
32. Valdymo normini akt rengimo bendrieji reikalavimai (2 grups)
1) Bendrieji teistumo reikalavimai (emesns pakopos aktas neturi prietarauti auktesns pakopos
aktui, neturi kitis kit teiss akt reguliavimo srit)
2) Teisins technikos reikalavimai (akto forma, akto struktra, akto kalba ir pan.)
Reglamentacija: st.ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos st.
33. Individualaus administracinio sprendimo reikalavimai pagal LR vieojo administravimo statym.
(Vie.admin.st.) 8 straipsnis. Individualaus administracinio sprendimo reikalavimai
1. Individualus administracinis sprendimas turi bti pagrstas nustatytais faktais ir teiss akt normomis.
2. Sprendime turi bti aikiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teiss ir pareigos bei nurodyta sprendimo
apskundimo tvarka.
3. Sprendimas turi bti pasiraytas j primusios institucijos vadovo, jo pavaduotojo ar galioto asmens ir
patvirtintas institucijos antspaudu.

34. LRV normini ir individuali valdymo akt apskundimas (kokia institucijai sksti?)
Valstybs valdymo reikalus Vyriausyb sprendia posdyje, nari dauguma, priimdama nutarimus.
Vyriausyb taip pat nutarimu tvirtina kitus teiss aktus (pvz. ministerij nuostatus, vairias taisykles).
Vyriausbs nutarimai yra norminiai (absoliuti dauguma) ir individuals. Nutarimai(tiek norm,tiek indiv.)
skundiami LR KT. Tai rodo ypating nutarim svarb (jais reglamentuojami svarbiausi vieojo valdymo
klausimai, pvz.jei LRV patvirtina licencijavimo taisykles, jos skirtos plaiam subjekt ratui.).
LRV nutarimo galiojimas sustabdomas nuo to momento, kai LRKT priima praym nagrinti byl.
Nutarimas negali bti taikomas iki LRKT nutarimo. Jei LRKT nutaria, kad prietarauja, tai turi bti
panaikintas nutarimas ir visi teiss aktai, kurie priimti vadovaujantis iuo nutarimu.
LRKT ne vienintelis kelias, kartais pati LRV panaikina netinkam nutarim nelaukdama LRKT nutarimo
(pvz.nutarimas dl ems kio bendrovi).
35. Ministr ir LRV staig vadov priimt normini valdymo akt apskundimas.
Ministro pirmininko potvarkiai, priklausomai nuo potvarkio turinio, skundiami bendrosios kompetencijos
teismui arba administraciniam teismui.
Ministrai leidia stakymus ir sakymais tvirtinamus teiss aktus, kuriuose suformuluotos teiss normos.
Vyriausybs staig vad.n.v.a.
Ministr norm.v.a.

Abstraktus
praymas

Praymas ryium
su indiv.byla
LVAT

Bendr.komp. teismas
Admin.teismai

36. Vyriausiosios administracini gin komisijos paskirtis.

VAGK- tai ikiteismin, kvaziteismin gin nagrinjimo institucija. Kad palengvinti teism darb, piliei
teisi gyvendinim. Jos paskirtis: nagrinti ginus dl centrini vieojo valdymo institucij ir pareign
priimt individuali valdymo akt ar veikimo teistumo bei atsisakymo ar vilkinimo atlikti valdymo
veiksmus teistumo ir pagrstumo.
37. Seimo kontrolieri staigos paskirtis.
Jei pareignas piktnaudiauja/ elgiasi biurokratikai asmuo turi teis apsksti tokio pareigno veiksmus ar
neveikim, valdymo akto teistum LR seimo kontrolieriui. LR seimo kontrolieriai specializuojasi:
savivaldybi, valstybs, jgos struktr pareign veiklos nagrinjime.
38. Vidin galimyb panaikinti neteistus savivaldybi institucij ir pareign teiss aktus.
Mero potvarkiai, savivaldybs administracijos direktoriaus sakymai ir jais tvirtinami kiti teiss aktai
(pvz.tvirtina seninijos nuostatus), senino sakymai, savivaldybi tarybos sprendimai ir kt.
Vidin galimyb:
savivaldybs taryba turi teis panaikinti anksiau priimtus savo teiss aktus
Kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt aktus turi teis panaikinti savivaldybs
taryba bei patys vieojo administravimo subjektai.
39. Atvejai, kai savivaldybs institucij ir pareign teiss aktai panaikinami teismine tvarka (3
galimybs)
a) Kai dl savivaldybs institucijos norminio akto admin.teism kreipiasi
st.nurodyti subjektai, praydami itirti jo teistumo klausim (abstraktus praymas
itirti norminio akto teistum)
b) Kai admin.teism kreipiasi ryium su individualia byla
c) Kai admin.teism kreipiasi Vyriausybs atstovas dl savivaldybje priimto
norminio VA teistumo.
40. Prigimtins teiss doktrinos esm (trumpai).
Atjo i Antikos laik. Esminis postulatas: mogaus teiss yra savaime prigimtins, t.y. teis kyla is paios
mogaus (visuomens) prigimties. Prigimtins teiss nenuneigiamos jokia pozityvia teise, kaip j besukurt
to laikotarpio st.leidjas valstybje. Ikeliamas mogaus prioritetas prie valstyb, isakomos humanistins,
socialinio teisingumo idjos. Teiss altinis tauta.
41. Pozityvistins teiss postulatai.
Tai prieingyb prigimtinei teisei. Jos postulatai:
Teis yra tai, kas yra, o ne tai, kas turt bti
Teis ir statymas tolygios kategorijos
Teiss normas mogus privalo vykdyti beslygikai, neklausdamas, kodl jis tai turi daryti
Nra tokio dalyko kaip teiss teisingumas, yra tik teistumas. (teistas elgesys, jei mogus vykdo
statym. Ar st. socialiai teisingi nesvarbu).
42. Paaikinkite teigin: Determinaciniai konstituciniai principai kreipia statutins teiss akas.
Pagal E.Kr (straipsnis) Konstituciniai principai skirstomi koordinacinius, kurie vienija LR K nuostatas
visum, ir determinaciniai, kurie kreipia statutines, tarp j ir AT, teiss akas. Kreipia LR seimas, LR
vyriausyb, ministerijos, savivald.subjektai turi kurti toki teis (st.,nutar.,sak.,etc.), kuri gint, apsaugot
konstitucinius principus. LR K nuostatas.
43. Apriorinis vieumas tai ...

Seimas, Vyriausyb, ministerijos ir kt. AT subjektai turt vieai paskelbti bsim teiss akt projektus,
tam, kad pilieiai galt pareikti savo nuomon, pastabas, kritik dl i projekt. Taip bt gyvendintas
demokratijos ir suvereniteto konstitucinis principas, pilieiai dalyvauja valdant savo al, turi teis kritikuoti
valstybs pareign darb.
44. AT princip grups (klasifikavimas).
AT krimo/teiskros principai
AT tobulinimo(reviziniai) principai
AT taikymo principai
AT diskrecijos principai
45. AT teiskros principai.
statym prioriteto principas negalima postatyminiais aktais siskverbti statyminio
reguliavimo srit.
socialinio teisingumo principas teis turi atitikti moni, visuomens interesus, kurie
turt bti protingai suderinti su valstybs interesais interes pusiausvyra. Teis turi bti
kuriama tokia, kad nesuprieint privai interes su vieaisiais, t.y.teis turi bti socialiai
teisinga. Lobizmas trukdo kurti socialiai teising teis.
vieumas ir apriorinis vieumas galioja tik paskelbti statymai. Jei teiss aktas
nepaskelbtas, jis nesukelia teisini padarini. irint i socialinio teisingumo princ.puss
labai svarbu, kad bt vieai skelbiama ne tik sukurta teis, bet ir teiss akt projektai
(apriorinis vieumas)- visuomen turi turti galimyb vieai perskaityti, isakyti nuomon,
irti ar buvo atsivelgta visuomens nuomon.
protingumo principas sukuriama tokia teis, kuri nesikerta su vieaisiais visuomens
interesais, o juos atspindi. ABT 4str.6p.
Jeigu
nra
statymo,
reglamentuojanio
gino
santyk,
teismas
taiko
statym,
reglamentuojant panaius santykius, o jei ir tokio statymo nra,
vadovaujasi bendraisiais statym pradmenimis ir j prasme, taip
pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

46. AT principai ir principai tvirtinti AT aktuose: kuo skiriasi?

AT krimo, tobulinimo(reviziniai), taikymo, diskrecijos principai (visos 4 grups, o ne ketvirta) yra tikrieji
AT principai. Taiau admin.teis sudaraniuose statymuose(pvz.vieojo admin., policijos st.) rastume
tokius straipsnius kaip valstybs tarnybos principai, policijos veiklos pirncipai. Ar taip yra AT principas,
pvz. valstybs tarnautojo etikos principas? Tai yra ne AT principas, o principas tvirtintas AT.
47. AT reviziniai principai. Kas tai ir kokie jie yra?
Revizija patikrinimas, perirjimas. KT ir admin.teismai atlieka teiss akt revizij. Tikrindami akt
teistum teismai postuluoja ne tik atitikim ar neatitikim auktesns galios aktams, bet ir visuotinai
pripaintiems teiss principams (demokratini valstybi santvark, egzistavim pagrindiantys principai).
Vieni principai suformuluoti konstitucijos nuostatose, kiti ivedami i K nuostat. Tai:
Teisins valstybs
Teistumo
Socialinio teisingumo
Vieumo
Humanizmo
Proporcingumo
Teist lkesi
statym virenybs
Konstitucijos virenybs
Principais revizuojant teis galima geriau j ivalyti, pripastant prietaraujaniais auktesns galios
aktams ar j dalims.

48. AT taikymo principai. Kas tai ir kokie jie?

Teis turi prasm tik tuo atveju, kai ji realiai yra taikoma. Teiss gyvendinimo bdai: laikymasis,
vykdymas, panaudojimas, taikymas (sudtingiausias bdas, nes teis taiko tik st.galioti subjektai, j
taikant turi bti tam tikr procesini reikalavim, taikant teis paprastai priimamas teiss taikymo aktas)
Paskelbtos teiss principas tai tarsi vieumo principas. Svarbu ne tik tai, ar buvo paskelbtas, bet
ir ar buvo paskelbtas taip, kaip numatyta statyme. Sunormintas principas LR K 7str.
Principinis teiss akt negaliojimas atgal- tai sudtin teisingumo principo dalis. Ne visi teiss
aktai negalioja atgal, o tik sunkinantys asmens padt.
Draudimas bausti abtr kart u t pat nusikaltim- tvirtintas K.kaip norma. ATPK u t pat
nusikaltim gali skirti tik pagrindin arba pagrindin ir papildom bausm.
49. Administracins diskrecijos esm ir principai.
Diskrecija veiksm laisv, iekant tam tikr sprendim. Administracin diskrecija vieojo valdymo subj.
(inst./pareignas) priimdamas tam tikr sprendim, turi tam tikr veikimo laisv pasirinkti tam tikr
sprendimo variant, pvz.sustabdo mentas u greiio viryjim, turi diskrecij sprendiant, ar skirti baud ar
tik spti odiu. Nemanoma sivaizduoti vieojo valdymo be diskrecijos. Jei vie.valdymo subjektai galt
veikti tik pagal imperat.normas, tai jiems bt labai sunku, nes st. negali reglamentuoti absoliuiai vis
gyvenimo atvej. Diskrecija negali bti absoliuti, ji normuojama tam tikrais principais.
Pareignas, priimdamas t.t. sprendim neturi perengti kompetencijos rib
Asmens, kurio byla nagrinjama, teis susipainti su bylos dokumentais ir aplinkybmis
Principas, kad galima turti savo teisi atstov santykiuose su valdia.
i princip itak iekome Konstitucijoje. Turt aikiau atspindti konkreiame teiss akte. iek tiek
atsispindi dabar galiojaniame ATPK.
50. LR Prezidento administraciniai galiojimai (kuo daugiau pavyzdi).
Prezidentas bdamas aukiausias valst.pareignas yra ir administratorius, atlieka vieojo valdymo
funkcij. Prezidentas skiria ir atleidia: ministrus, ministr pirminink, policijos generalin komisar, ryi
reguliavimo tarnybos direktori ir kt. Ministrai atskaitingi prezidentui. P.valdo kariuomen, teikia ir atima
pilietyb, teikia malon.
51. Neformalus LR Prezidento atliekamas vieasis valdymas. Kas tai?
Neformalus t.y.netvirtintas statymuose. Pvz.Prezidentas vaiavo Kariotikes dl svartyno ir sak, kad
jo nebus. Prezidentas domjosi administravimo klausimais. Pakl STT mediag dl neteist sklyp
dalyb.
52. Ministerij vieta ir paskirtis LR vieojoje administracijoje.
Ministrai yra LR Vyriausybs nariai, atsakingi u ministerijai pavest srit. Dabar yra 13 ministerij.
Ministerijos- centrins, akinio pobdio vieojo valdymo institucijos, atsakingos u atitinkam valstybs
valdymo srit. Centrins- j veikla idstyta visoje teritorijoje. akinio pobdio: valdo tam tikr vieojo
valdymo ak. Ministerijos yra vienvalds vieojo administravimo institucijos- ministras personaliai atsako
u ministerijai pavest valdymo srit. Ministerijas steigia LR Seimas LR Vyriausybs teikimu.
53. Pagrindiniai teiss aktai reglamentuojantys konkreios ministerijos teisin padt (vyriausybs
statymas netinka). Reikia konkrei teiss akt.
Kiekviena ministerija veikia pagal Vyriausybs patvirtintus ministerijos nuostatus bei ministerijos darbo
reglament. Nuostatuose apibriami ministerijos udaviniai, funkcijos, ministro kompetencija,
viceministro ir ministerijos sekretori pareigos, taip pat ministerijos kolegijos teisin padtis.
54. Ministerijos kolegijos paskirtis ir sudtis.
Ministerijose yra sudaromos ir kolegijos ministr patariamosios institucijos. Kolegijos nariai yra
ministras(kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai,
taip pat kolegij gali eiti ir kiti ministerijos valstybs tarnautojai bei kit institucij atstovai. Kadangi
ministerijos kolegijos institucija numatyta Vyriausybs statyme ir yra tvirtinamas kolegijos darbo

reglamentas, galima manyti, kad statym leidjas i institucij laiko svarbia. Teiss mokslas ministerij
kolegijas vertina neigiamai. Laikoma, kad tai yra dirbtins demokratijos, pabrtinai kolegialios veiklos
ikaba ir kad kolegijos buvimas danai leidia ministrams ivengti personalins atsakomybs u
nekompetencij ir aplaidum.
55. staigos prie ministerijos: kas steigia? paskirtis? Pateikti staig pavyzdi.
Jas steigia ir nuostatus tvirtina LR Vyriausyb, bet danai ministrui pavedama steigti staig prie
ministerijos. (pvz. Kaljim departamentas prie Teisingumo ministerijos, mokesi inspekcija prie Finans
ministerijos). Paskirtis- yra tam tikr srii, kurioms vien ministerij valdymo nepakanka, todl steigiamos
staigos prie ministerij. J veikl kontroliuoja ministras, kuris tvirtina j nuostatus.
56. staig prie ministerijos ir ministerijos vidaus struktrini padalini palyginamoji analiz
(glaustai).
Ministerij vidaus struktriniai padaliniai daniausiai vadinami departamentais, jie yra struktriniai
padaliniai, o ne staigos prie ministerij. Vadovai sekretoriai.
57. staig prie ministerijos ir vyriausybs staig palyginamoji analiz (glaustai).
Turbt norjo pasakyt ministerijos ir vyr.staigos. Pagal kai kuriuos poymius Vyriausybs staigos
panaios ministerijas, pavyzdiui, vadovo asmenin atsakomyb u staigos veikl ar ios veiklos
strateginis planavimas. Kita vertus pagal Vyriausybs statym i staig vadovai yra pavalds Ministrui
Pirmininkui (33str). Konstitucija nenustato jiems pareigos atsiskaityti Seimui ir Respublikos Prezidentui.
Vyriausybs staig statusas gali kisti. Jos gali tapti staiga prie ministerijos, pvz EU teiss departamentas
i vyriausybs staigos tapo staiga prie ministerijos.
58. LRV staig vieta LR vieojoje administracijoje. (Samprata LRV statyme, kas steigia? pateikti
staig pavyzdi)
Vyriausybs st.numatyta, kad ministerij kompetencijai nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausyb,
nedidindama t met biudete valstybs valdymui skirt l, gali steigti Vyriausybs staigas (33str.). Tai
departamentai, inspekcijos, tarnybos ir kitos staigos, atliekanios kontrols, apskaitos ir kitas specialias
funkcijas.
Vyriausybs staigos veikia tose vieosiose srityse, kuri neapima ministerij veikla. Kai kurios i staig
galt bti organizuotos ir kaip ministerijos, taiau atsivelgiant valdymo srities apimt jos veikia kaip
Vyriausybs steigiamos institucijos su maesniu valstybs tarnautoj skaiiumi.
Pagal valdomos srities pobd ir atliekams funkcijas Vyriausybs staigos skirstomos vairiai. Pavyzdiai,
Statistikos departamento nurodymai dl statistikos ir apskaitos klausim privalomi vis ak ministerijoms
ir kitoms valstybs institucijoms. Tuo tarpu Kno kultros ir sporto departamentas yra siauresns
kompetencijos Vyriausybs staiga, nes jos veikla skirta gyvendinti tam tikra valst.funkcij rpintis
visuomens nari sveikatingumu. Kiti pvz.: valstybin kain ir konkurencijos taryba, viej pirkim
tarnyba, ginkl fondas, valstybin alkoholio ir tabako kontrols tarnyba.
Kai kurios vyriausybs staigos neatlieka vieojo valdymo funkcijos, tai speciali paslaug teikimas
(pvz.mokestini gin komisija nelaikoma vieojo admin.subjektu).
59. Apskrities virininko administracija. Kas tai? (Apskrities valdymo statymas)
18 straipsnis. Apskrities virininko administracija
Apskrities virininkas jam priskirtoms funkcijoms gyvendinti formuoja administracij ir jai
vadovauja.
Apskrities virininko administracija yra juridinis asmuo, turi antspaud su Lietuvos valstybs herbu ir
apskrities pavadinimu.
Apskrities virininko administracijos struktr ir jos nuostatus tvirtina apskrities virininkas pagal
Vyriausybs patvirtintus apskrities virininko administracijos tipin struktr ir jos tipinius nuostatus.

60. Regiono pltros taryba. Kas tai? (Regiononins pltros statymas)

Apskrities valdymo statymas.
17 straipsnis. Regiono pltros taryba

Apskrities virininkas inicijuoja regiono pltros tarybos sudarym. Regiono pltros tarybos sudarymo
tvark bei funkcijas nustato Regionins pltros statymas.

Regionins pltros st. 13str.

Apskrityje yra sudaroma Regionin pltros taryba. Ji susideda i apskrities virininko, regiono savivaldybi
mer, teritorins darbo biros atstovo ir deleguot savivaldybi taryb nari. Taryba svarsto ir tvirtina
regiono pltros plan, teikia ivadas Vyriausybs galiotai institucijai ir Nacionalinei regionins pltros
tarybai dl io plano gyvendinimo, silo region socialini ir ekonomini skirtum mainimo iniciatyvas
bei atlieka kitas funkcijas, kurias jai paveda Lietuvos Respublikos regionins pltros statymas.
61. Apskrities virininko ir savivaldybi ssajos AT poiriu (kaip bendradarbiauja?). (Apskrities
valdymo statymas)
Apskrities virininko ir savivaldybi institucij tarpusavio santykiai grindiami tuo, jog savivaldybs
statym nustatytu mastu tvarkosi savarankikai. Apskrities virininko galiojimai savivaldybi institucij
atvilgiu pasiymi tuo, jog jis derina i institucij veikl gyvendinant regionines programas, susitarimo
pagrindais gali kooperuoti savivaldybi las numatomiems bendriems darbams apskrityje atlikti. Apskrities
virininkas turi teis gauti i savivaldybi institucij informacij pagal savo kompetencij. Savivaldybi
merai yra regionins pltros tarybos nariai. Apskrities virininkas gali dalyvauti savivaldybi tarybos
posdiuose.
62. Savivaldybi administravimo subjekt sistema. (Vietos savivaldos statymas)
Savivaldybi vieojo administravimo subjektai:
Savivaldybs taryba (tvirtina vairias taisykles, privalomas vietos gyventojams, nustato vietines
rinkliavas ir kt.)
Meras (savivaldybs vadovas, po LR KT nutarimo nebe vykdomoji institucija)
Savivaldybs administracija ir jos direktorius (gyvendina savivald.taryb priimtus sprendimus ir
kitus teiss aktus, ir kontroliuoja j vykdym ir laikymsi.)
Savivaldybi seninijos ir seninai
Savivaldybs kontrolierius ir kontrols tarnyba. (Kontroliuoja ar racionaliai panaudojamos los)
Centrin vidau audito tarnyba
63. Satelitin vieoji administracija.
Satelitin galima pakeisti odiu specialioji. Lietuvoje yra toki satelitini institucij, kurios padeda
prasisukti pagrindinms institucijoms. Specialieji vieosios administracijos subjektai:
Seimo formuojamos ir jam atskaitingos institucijos. (Lietuvos Bankas, Valstybs kontrol, valstibyn
lietuvi klbos komysyja, valstybin paminklosaugos komisija ir kt.)
Valstybins mons kaip vieojo administravimo subjektai. Valstybs turto fondas.
Vieosios staigos, turinios vieojo administravimo galiojimus (dauguma t staig toki galiojim
neturi. Dstytojas inojo vien pvz, bet ir t pamiro..inojau,inojau)
VRK,VSD,STT,VTEK, moter ir vyr lygi galimybi komisija, vaik teisi apsaugos
kontrolieriaus tarnyba.
Seimo kontrolieriai nra priskiriami vieojo vald.subjektams. Jie nagrinja skundus dl pareign
piktnaudiavimo ir biurokratizmo- admin.gin instituto dalis.
64. Sistemikai vertinkite ombudsmen staigos paskirt Ar tai vieosios administracijos subjektas?
Ombudsmenai atlieka vies.adm. kai istiria pareigunu veiksmus
ir pasiulo istaigos vadovui ar kt.subjektui imtis veiksmu, ir kai
kreipiasi i teisma. va tada jau jie laikomi vies.adm.subjektais.
bet pagl seimo kontrolierius istatyma tai galima suprasti kad jis
priskiriamas tai grupei, nes jis nagrineja tik tuos skundus kurie
kyla vies,adm,sferoje.

65. Kurie teisiniai santykiai liudija, jog AT padeda asmeniui gyvendinti jo konstitucines teises ir
laisves? (skund, peticij teis)

Valdomieji subjektai privalo paklusti valdymo akt reikalavimams arba vykdyti teistus galiot subjekt
paliepimus. Susiklosto ir atgalinis(atgrtinis) ryys. Pilieiai ir kt.gyvendindami konstitucines teises ir
laisves turi galimyb veikti viej administracij. Kaip antai:
gyvendinti teis informacij
Peticijos teis
Skundo. Praymo, kritikos teis
gyvendinti teis kins veiklos laisv.
66. Administracini gin samprata. Pateikite definicij.
Administraciniai ginai tai vieosios admin. subjekt konfliktai su pilieiais ir kitais asmenimis (fiz.ir
jurid.), taip pat ginai tarp pai vieosios administracijos subjekt, kylantys i vieojo valdymo santyki.
ABT Administraciniai ginai asmen konfliktai su vieojo administravimo

subjektais arba konfliktai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo

subjekt. Prie administracini gin priskiriami ir tarnautoj ginai su
administracija, taip pat rinkim ginai.

67. Administracini gin kategorijos pagal pobd ir obejkt.

Pagal pobd:
Ikiteisminiai
Teisminiai
Pagal objekt:
Mokestiniai
Rinkim ir referendumo
Ginai dl usieniei teisins padties LT
Ginai dl pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo
Ginai dl savivaldybi ir apskrii pareign priimt valdymo akt ir veiksm taip pat centrins
vieosios administracijos v.akt ir veiksm
Ginai dl normini valdymo akt teistumo
Valstybs tarnybos ginai
Ginai dl teisins atsakomybs taikymo pagrstumo ir teistumo
Kt.
68. Administracini gin kategorijos pagal gin nagrinjant subjekt.
1) Ginai, kurie isprendiami vieojo valdymo institucijose
2) Ginai, kurie ispendiami LR Seimo kontrolieri staigoje
3) Ginai, kurie isprendiami pagal administracins procedros taisykles
4) Ginai, kurie isprendiami administracins gin komisijose (savivaldybi,apskrii ir
VAGK).
5) Ginai, kurie isprendiami teismuose (admin. bei LR KT)
69. Administracin atsakomyb ir atsakomyb administracinje teisje: glaustai palyginkite.
Tai dalies ir visumos santykis. AT be admin.atsakomybs yra skiriamos ir kitos atsakomybs rys. AT
turime:
admin.atsakomyb (taikoma u ATPK nurodytus teiss paeidimus, taip pat u teiss paeidimus,
nurodytus specialiuose statymuose)
valstybs tarnautoj tarnybin atsakomyb (taikoma u valst.tarnybos santyki paeidimus,
nustatytus valst.tarnybos st.)
statutin drausmin valstybs tarnautoj atsakomyb (statutini valstybs tarnautoj atsakomyb
pagal specialius drausms statutus)
materialin valstybs tarnautoj atsakomyb (taikoma pagal CK nustatytus ypatumus)

70. Administracins atsakomybs samprata (definicija).

AA- teisins atsakomybs ris, pasireikianti administracini nuobaud paskyrimu administracinius teiss
paeidimus padariusiems subjektams.
71. Administracins teiss paeidimas pagal ATPK. Tai ...
9 straipsnis.Administracinio teiss paeidimo svoka
Administraciniu teiss paeidimu (nusiengimu) laikomas prieingas teisei, kaltas (tyinis arba
neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo ksinamasi valstybin arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises
ir laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numato administracin atsakomyb.
Administracin atsakomyb u iame kodekse numatytus teiss paeidimus atsiranda, jeigu savo
pobdiu ie paeidimai pagal galiojanius statymus neutraukia baudiamosios atsakomybs.

72. Adminstracins teiss paeidim bylas nagrinjantys ir nuobaudas skiriantys subjekatai (i

ATPK).
Administracines nuobaudas skiria:
Apylinks teismai ir teisjai
Specialij valstybini inspekcij ir kit galiot specialij institucij pareignai
(pvz.konkurencijos taryba)
Administracins komisijos prie savivaldybi (Nemaiyti su savivald.admin.gin komisija)
Seninij kaimo vietovse seninai.
Admin.teismas negaliotas sprsti AA kl.pirmja instancija. Jie yra apeliacin instancija.
Administracins nuobaudos paskyrimas (pvz.pinigins baudos) nra teisingumo vykdymas, tai
admin.poveikio priemon taiau tai diskutuotina.
73. Nutarim dl paskirt administracini nuobaud apskundimas. Kokiems teiss subjektams
skundiama? (ABT ir ATPK)
Kai nuobaud paskyr apylinki teismai ar teisjai apsksti galima tik LVATui
Kai nuobaud paskyr valst.inspekcij pareignai, admin.komisjos prie savivaldybi taryb ar seninij
seninai skundus nagrinja apygardos admin.teismai
74. Administracini nuobaud skyrimo (senaties) terminai. (ATPK 35 strp. (atrodo) )
35 straipsnis. Administracins nuobaudos skyrimo terminai
Administracin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo teiss paeidimo
padarymo dienos, o esant trunkamam teiss paeidimui, per eis mnesius nuo jo paaikjimo dienos.
Administracin nuobauda u io kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus paeidimus, taip pat u 85, 185 (2), 193(2),
209, 209(1), 209(2), 209(3), 209(4), 209(5), 209(6), 210, 214(11) straipsniuose numatytus paeidimus gali bti skiriama ne
vliau kaip per eis mnesius nuo paeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo paeidimo padarymo dienos iki jo
nustatymo dienos nra praj daugiau kaip vieneri metai.
Atsisakius kelti baudiamj byl arba nutraukus baudiamj byl, jei atsakomybn traukiamo asmens
veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi, administracin nuobauda gali bti skiriama ne vliau
kaip per du mnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudiamj byl arba j nutraukti primimo dienos.
Jeigu administracinn atsakomybn traukiamas asmuo neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam
ivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo ar kit prieasi negalima sprsti jo
administracins atsakomybs klausimo, io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratsiami, bet
ne ilgiau kaip vieneriems metams, termin skaiiuojant nuo teiss paeidimo padarymo ar paaikjimo dienos
arba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudiamj byl ar j nutraukti primimo dienos.
Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, iame straipsnyje nurodyti
terminai pradedami skaiiuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos.

75. Btinoji gintis pagal ATPK.

18 straipsnis.Btinoji gintis
Administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas iame kodekse arba
kituose normatyviniuose aktuose dl administracini teiss paeidim, bet padarytas btinosios ginties bklje, tai
yra ginant valstybin ar viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark nuo prieingo
teisei ksinimosi tokiu bdu, kad padaroma pasiksintojui alos, jeigu tik nebuvo perengtos btinosios ginties
ribos.

76. Btinasis reikalingumas pagal ATPK.

17 straipsnis.Btinasis reikalingumas
Administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas iame kodekse arba
kitose normatyviniuose aktuose dl administracini teiss paeidim, bet padarytas btinojo reikalingumo bklje,
tai yra siekiant paalinti pavoj, gresiant valstybinei ar vieajai tvarkai, nuosavybei, piliei teisms ir laisvms bei
nustatytai valdymo tvarkai, jeigu is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis priemonmis ir
jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga negu ivengtoji ala.

77. Administracin prejudicija. Kas tai?

Anksiau galiojo tokia taisykl: jei asmuo per 1m.paeidia tam tikr elgesio taisykl ne vien kart, tai toks
pakartotinumas statym numatytais atvejais utraukia BA, tarsi tampa nusikaltliu. Tokia situacija
vadinama admin.prejudicija. iandien jos nra, pakartotinis AT paeidimo padarymas nereikia, kad atsiras
BA.
78. Pakartotinumas administracins atsakomybs institute. Galimas io klausimo sprendimas
rengiamame ATPK.
Jeigu tas pats asmuo, nesujus vieneriems metams po nuobaudos paskyrimo vl padaro tos paios
kategorijos admin.paeidim. laikoma, kad yra pakartotinumas, t.y. tokiam asmeniui paprastai bna
skiriama grietesn nuobauda.
79. Valstybs tarnybos samprata.
Valst.tarnybos st.
Valstybs tarnyba teisini santyki, atsirandani gijus valstybs tarnautojo status, jam pasikeitus ar
j praradus, taip pat atsirandani dl valstybs tarnautojo vieojo administravimo veiklos valstybs ar
savivaldybs institucijoje ar staigoje gyvendinant tam tikros valstybs valdymo srities politik ar utikrinant jos
gyvendinimo koordinavim, koordinuojant tam tikros valstybs valdymo srities staig veikl, valdant,
paskirstant finansinius iteklius ir kontroliuojant j panaudojim, atliekant audit, priimant ir gyvendinant teiss
aktus, valstybs ir savivaldybi institucij ar staig sprendimus vieojo administravimo srityje, rengiant ar
koordinuojant teiss akt, sutari ar program projektus ir teikiant dl j ivadas, valdant personal arba turint
vieojo administravimo galiojimus nepavaldi asmen atvilgiu, visuma.

80. Valstybs tarnautojo svoka. Valstybs tarnybos ir darbo santykiai. Kuo skiriasi?
Valst.tarnybos st.
Valstybs tarnautojas fizinis asmuo, einantis pareigas valstybs tarnyboje ir atliekantis io straipsnio 1 dalyje
nurodyt vieojo administravimo veikl.
Valstybs tarnautojai tai tam tikra darbuotoj kategorija (valdinink korpusas), atliekanti tam tikras vieojo
admin.funkcijas (turinti vieojo administravimo galias). Jiem suteikiamos vieojo administravimo galios. Dirbantys
pagal sutart toki galiojim neturi.
1999 valst.tarnautoj st. labai plaiai apibr valstybs tarnautoj kategorij (valytojos, vairuotojai visi kas
gauna atlyginim i valstybs biudeto), 2002m. nauja io st.redakcija. Vl susiaurinta valst.tarnautoj svoka.
Dabar tik tie kas turi valdingu galiojimus.

81. Statutin drausmin atsakomyb. Kas tai?

Ji taikoma statutiniams valstybs tarnautojams. Tai kategorija moni, kuri tarnyba reglamentuojama ne
valst.tarnybos st., o drausms statutais (pvz.policija, vidaus tarnyba). Statutuose ilgesnis nuobaud sraas,
pvz. tarnybinio laipsnio paeminimas. Statute nra statutinio nusiengimo svokos, yra ivardinti tik
reikalavimai. Daromas tarnybinis patikrinimas, o po jo sprendiama ar taikyti atsakomyb. Jei statutinis
darbuotojas padaro ATPK numatyt paeidim kaip pilietis, tai byla perduodama darbuotojo virininkui. Jei
darbuotojas nubaudiamas pagal ATPK, tai galima nubausti ir pagal drausms statut. AA pritaikymas
neatleidia nuo drausmins atsakomybs. Taip yra todl, kad jiems keliami didesni reikalavimai nei kitiems.
82. Tarnybin atsakomyb. Kas tai yra?
Pagrindas tarnybinis nusiengimas, u kur paskiriama tarnybin nuobauda.
U tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojui gali bti skiriama viena i i tarnybini nuobaud:
1) pastaba;

2) papeikimas;
3) grietas papeikimas;
4) atleidimas i pareig.
4. Tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali bti skiriama u iurkt tarnybin nusiengim, taip
pat u kit tarnybin nusiengim, jei prie tai valstybs tarnautojui nors kart per paskutinius 12 mnesi buvo
taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas.

Nuobaudas skiria valstybs tarnautojo vadovas ar kitas galiotas subjektas (pavaldiam asmeniui).
Didiausia nuobauda atleidimas i pareig.
83. Valstybs tarnautojo atsakomybs rys (3).
1) Tarnybin atsakomyb
2) Statutin drausmin atsakomyb
3) Materialin atsakomyb (daugiau CT institutas, nes reikia atlyginti al)
84. AT gyvendinimo bdai. Glaustai apie kiekvien.
Teiss gyvendinimas tai teiss naudojimasis, vykdymas, laikymasis ir taikymas.
LAIKYMASIS nepaeidinjimas teiss norm reikalavim
VYKDYMAS teiss normos paliepimo vykdymas
NAUDOJIMASIS gyvendinamos dizpozityviosios teiss normos, kurios leidia asmeniui
pasirinkti elgesio variant
TAIKYMAS sudtingiausias teiss gyvendinimo bdas:
Teis taiko tik galioti subjektai
Taikant teis turi bti laikomasi procesini ar procedrini reikalavim
Turi bti priimamas individualus teiss taikymo aktas
85. Teiss aikinimo btinumas (neivengiamumas). (Mikelno knyga)
Aikinti teis veria daug prieasi:
Teiss turinio ir teisinio reguliavimo dalyko atitikimo problema
Teiss kalbos ypatumai
Vidinis teiss prietaringumas
Teiss kalbos universalumas ir neapibrtumas
Teiss sistemikumas
Teiss spragos
statym leidybos netobulumas
Teiss internacionalizavimas
Teisins metodologijos ribotumas
Gino dl teiss ir teismo proceso pobdis
86. Teiss aikinimo metodai (bdai). Kuo daugiau
1) Lingvistinis
2) Sisteminis
3) Istorinis
4) Teleologinis
5) Precedentinis
6) statym leidjo ketinimo
7) Lyginamasis
8) Bendrj teiss princip
9) Analoginis
10) Loginis
87. Kolizija administracinje teisje. Kas tai?
Situacija, kai vien socialin santyk skirtingai reglamentuoja kelios teiss normos

88. Teiss aikinimas, kai yra sprendiamas emesns pakopos teiss akto atitikimo auktesns
pakopos teiss aktui klausimas.
t.y.Teiss akto teistumo klausimas. Norint pasakyti ar atitinka, ar prietarauja, reikia isiaikinti abiej
teiss akt norm ir princip prasm. Pasiirti KT ir LVAT nutarimus.
89. Teiss aikinimas, kai sprendiamas administracins atsakomybs taikymo (administracins
nuobaudos skyrimo) klausimas.
Reikia isiaikinti:
Faktines paeidimo aplinkybes ir jas vertinti
reikia parinkti tinkam teiss norm (atitinkam ATPK straipsn, kuris atitinka veikimo ar neveikimo
aplinkybes)
Susiduriama su admin.ir baud.norm konkurencija. Neretai abiejuose kodeksuose randam l.panai
norm dizpozicij. Sunku pasakyti, kurio kodekso norm taikyti. Tada reikia sigilinti paeidimo sudt.
90. Teiss taikymas administracini gin bylose. (kolizijos isprendimas, bendrosios ir specialiosios
normos taikymas, ES ir nacionalins teiss taikymas)
Kai spendiamos gino bylos, gali ikilti teiss norm kolizija (situacija, kai vien socialin santyk
skirtingai reglamentuoja kelios teiss normos). Kolizijos sprendimo bdai:
Jei susikerta auktesns ir emesns pakopos institucij t.aktai, tai taikomas auktesns pakopos
institucijos (subordinacijos princ.)
Jei susikerta vlesnis teiss aktas su anksiau priimtu, taikomas vlesnis (nes geriau atspindi
visuomeninius santyki permainas)
Jei susikerta lygiaveriai teiss aktai, tai sprendia admin.teismas (ABT dl valdymo
inst.kompetencijos pasidalijimo)
Bendrojo ir specialaus st. taikymas- taikomas specialus statymas.
91. Vieojo administravimo samprata. (Vieojo administravimo statymas)
Vieasis administravimas - statymais ir kitais teiss aktais reglamentuojama valstybs ir vietos savivaldos
institucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos
savivaldos institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti.

92. Vieojo administravimo pagrindins sritys.

5 straipsnis. Pagrindins vieojo administravimo sritys
Pagrindins vieojo administravimo sritys:
1) administracinis reglamentavimas;
2) vidaus administravimas;
3) viej paslaug teikimo administravimas.
6 straipsnis. Administracinis reglamentavimas
1. Tik vieojo administravimo subjektai turi teis priimti administracinio reglamentavimo teiss aktus,
reikalingus io statymo ar jo pagrindu priimtiems teiss aktams gyvendinti, vidaus administravimui ar viej
paslaug teikimui administruoti.
2. Norminius administracinius aktus turi teis priimti tik vieojo administravimo subjektai, turintys
statym numatytus galiojimus pagal nustatyt kompetencij.
3. Individualius administracinius aktus turi teis priimti ne tik vieojo administravimo subjektai, bet ir j galioti
asmenys, remdamiesi statym apibrtais galiojimais.
11 straipsnis. Vidaus administravimas
1. Vidaus administravimo tikslas - utikrinti, kad institucijoje bt laiku parengiami, priimami ir gyvendinami
administraciniai sprendimai.
2. Vidaus administravimo turin sudaro administravimo institucijos veiklos ir jai skirt asignavim administravimas,
remiantis strateginiais ir einamj met planais.
15 straipsnis. Viej paslaug teikimo reglamentavimas
1. statym numatyt viej paslaug teikim valstybiniu lygiu reguliuoja centrins valstybinio administravimo
institucijos kiekviena pagal statym ar nuostat priskirt vieojo administravimo (valdymo) srit.
2. statym numatyt viej paslaug teikim teritoriniu lygiu reguliuoja pagal kompetencij savivaldybs arba
teritorins valstybinio administravimo institucijos.

3. Teritorins valstybinio administravimo institucijos negali dubliuoti ar keisti centrini institucij viej paslaug
teikimo reglamentavimo, taiau turi teis joms teikti silymus dl viej paslaug teikimo tvarkos tobulinimo, taip
pat organizuoti papildom paslaug teikim.
4. Centrins vieojo administravimo institucijos negali reikalauti i teritorini institucij ir savivaldybi steigti
viesias paslaugas teikiani staig, jei to nenumato statymai.

93. Adiministracins procedros samprata pagal LR vieojo administravimo statym.

16 straipsnis. Administracin procedra ir jos alys
1. Administracin procedra - pagal ir kitus statymus vieojo administravimo subjekt atliekami
privalomi veiksmai nagrinjant asmen praym (pareikim, visuomens informavimo priemonse pateikt
informacij ar tarnybin valstybs ar savivaldybs tarnautojo praneim) bei priimant dl jo sprendim.
2. Administracins procedros alys - vieojo administravimo procedroje dalyvaujantys subjektai: asmuo
(pareikjas) ir (arba) jo atstovas, besikreipiantys vieojo administravimo institucij, arba asmuo, dl kurio
paeist teisi yra inicijuota procedra, atstovaujantys vienai aliai, ir vieojo administravimo institucija,
atstovaujanti kitai aliai. Vieojo administravimo procedroje pareikjui arba jo atstovui turi bti laiduojama
galimyb nevaromai naudotis savo teismis.

94. laikinas tiesioginis savivaldybs valdymas

Tokiu atveju savivaldybes taryba ir tarybos nariai netektu savo igaliojimu,ju
funkcijas perimtu Vyriausybes paskirtas igaliotinis. Pastarajam istatymas
suteikia teise leisti potvarkius ir savivaldybes valdymo funkcijas atlikti ne
ilgiau,kaip iki savivaldybes tarybos kadencijos pabaigos. Isrinkus nauja
savivaldybes mera, Vyriausybes igaliotinis is pareigu butu atleidziamas,
Beje,laikinai valdantis savivaldybe Vyriausybes igaliotinis neturi teises
panaikinti ankstesniuju savivaldybes instituciju priimtu sprendimu,o gali tik
kreiptis i Vyriausybes atstova,kad sis imtusi reikiamu priemoniu. Tiesioginis
valdymas savivaldybs teritorijoje gali
bti
laikinai vedamas, jeigu:
1) savivaldybs taryba savo veiksmais ksinasi
valstybs
teritorijos vientisum bei konstitucin santvark;
2) remdamasi teism sprendimais, Vyriausyb konstatuoja,
kad
savivaldybs taryba iurkiai paeidinja Lietuvos Respublikos
Konstitucij bei statymus;
3) savivaldybs taryba per Vietos savivaldos statyme nustatyt
laik
neirenka mero ir nepaskiria mero pavaduotojo
bei
savivaldybs administracijos direktoriaus;
4) 2 ketvirius i eils nevyksta savivaldybs
tarybos
posdiai;
5)
Vyriausioji rinkim komisija pakartotini rinkim

savivaldybs taryb rezultatus pripaino negaliojaniais;

6) savivaldybs taryba negali vykdyti savo galiojim
dl
aplinkybi,
susijusi su nepaprastosios padties
vedimu
savivaldybs teritorijoje.

95. Savivaldybi administracins prieiros instituto esm ir raida (glaustai).

LR K, 123 str.2d. Ar savivaldybs laikosi LR K ir st., ar vykdo LR Vyriausybs sprendimus, priiri LR
Vyriausybs skiriami atstovai. is institutas tvirtintas ir LR Vyriaus.st. Bet pagrindinis st.iuo klausimu:
LR saviv.admin.prieiros st.
LR vyriausybs atstovo institutas kurtas 1994m. LR Seimas prim LR V atstovo st. 1996m. t statym
panaikino, j pakeit apskrities valdymo st. pagal kur apskrities valdytojams (dabar jie vadinami
apskrities virininkais) buvo pavesta priirti vietos savivaldos institucij VA, darb, etc.
LR KT nutarimas: LR Seimo priimtas st. prietarauja LR K-jai, LR V atstovo institutas turjo bti
atkurtas. Atkr ne LR Vyriausybs atstovo st., bet prim nauj LR saviv.admin.prieiros st.(1998m).
Pagal statym LR V atstovai turdavo sustabdyti VA galiojim, jei neteistas, praneti LR V, jei
savivaldyb nevykdo LR V sprendim.
2002 m. nauja io statymo redakcija: nebebuvo leidiama LR V atstovui stabdyti savivaldybs VA.
Galdavo tiesiai kreiptis admin.teism. (neleisti vykdom. valdiai trikdyti saviv.VA krybos. Ikeltas
teismins valdios prioritetas, kaip nealikos valdios).

2004 06 vl nauja io st.redakcija. Atsirado vieosios sutartys. Kad bt galima operatyviai reaguoti
tokius sandorius, kitus VA, kurie naudingi tik savivaldybms ir paeidia viej interes, LR V atstovui vl
suteikta teis sustabdyti toki akt galiojim.
96. Administracini gin komisij sistema Lietuvoje.
Nuo 1999m. egzistuoja gin komisijos.
Savivaldybi visuomenins admin.gin komisijos (nra)
Apskrii admin.gin komisijos (veikia nuo 2004 pavasario)
Vyriausioji admin.gin komisija (veikia)
97. Administracins teiss institut specialieji principai. (valstybs tarnybos ir pan.). Kokie jie? (kiek
galima daugiau)
A.A.AT principai ir norm ribos 4 skyrius
Vieojo administravimo principai:
statym virenybs
Objektyvumo
Proporcingumo
Nepiktnaudiavimo valdia
Tarnybinio bendradarbiavimo
Valstybs tarnybos principai
statym virenybs
Lygiateisikumas
Lojalumas
Politinis neutralumas
Skaidrumas
Atsakomyb u priimtus sprendimus
Karjera
Pagarba mogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudikumas, padorumas,
nealikumas, atsakomyb, vieumas, pavyzdingumas
Policijos veiklos principai : demokratijos, humanizmo, teistumo, socialinio teisingumo, vieumo
ir profesins paslapties, vienvaldikumo, kolegialumo derinimo principai
Vietos savivaldos principai: atsakomyb rinkjams, gyventoj dalyvavimas, tvarkant vieuosius
savivaldybs reikalus, ir kt.
Administracins atsakomybs principai: atsakomybs teistumas, atsakomybs teisingumas,
atsakomybs tisklingumo, neivengiamumo, vieumo principas ir kt.
98. LRV 2002 +- rugsjo 25 dienos nutarimas Dl piliei skund nagrinjimo tvarkos.
99. Administracins procedros inicijavimo pagrindas ir subjektas (vieojo administravimo statymas,
skyrius administracins procedros ir prievols).
17 straipsnis. Pagrindas administracinei procedrai pradti
Pagrindas administracinei procedrai pradti:
1) asmens (pareikjo) raytinis praymas;
2) valstybs, savivaldybs tarnautojo tarnybiniame praneime pateikti faktai;
3) visuomens informavimo priemonse pateikta informacija apie valstybs ar savivaldybs institucijoje paeistas
piliei ar kit asmen teises;
4) kiti paaikj piliei ir kit asmen teisi paeidimo atvejai.
18 straipsnis. Administracini procedr inicijavimas
1. Administracin procedr, kai yra 17 straipsnyje nustatytas pagrindas ir kai neutenka vidinio administravimo
dokumentuose nustatytos tvarkos, kad bt tenkinamas pareikjo praymas, ir kai informacijoje pateikti faktai apie

institucijoje paeistas piliei ar kit asmen teises pakankamai pagrsti, inicijuoja vieojo administravimo
institucijos vadovas, jo pavaduotojas ar tam j galiotas valstybs ar savivaldybs tarnautojas.
2. Administracinei procedrai inicijuoti reikaling informacij, esani vieojo administravimo institucijose,
valstybs registruose ar kitose valstybinse informacinse sistemose, surenka pati institucija.

100. Pareiga tartis dl administracinio reglamentavimo. Kas tai yra? (vieojo administravimo
statymas, vienas kakuris straipsnis).
7 straipsnis. Pareiga tartis dl administracinio reglamentavimo
1. Vieojo administravimo institucijos dl administracinio reglamentavimo sprendim, susijusi su bendrais teistais
visuomens interesais ir turini svarbi reikm didelei gyventoj bendruomens daliai, turi konsultuotis su
visuomens interesams atitinkamoje srityje atstovaujaniomis organizacijomis (asociacij, profsjung,
visuomenini organizacij, kit ne vyriausybini organizacij atstovais), o statym numatytais atvejais - ir su
gyventojais.
2. Konsultavimosi bdus (suinteresuot asmen sueiga, apklausos, vieai skelbti susirinkimai, atstov kvietimai,
kiti nuomoni iaikinimo bdai) pasirenka pati vieojo administravimo institucija, jeigu statym nenustatyta
kitaip.

Sveikinu visk imokus !