Está en la página 1de 49

Adomas Mickeviius

VLINS
Poema

VLINS. Tai pavadinimas ikilming apeig, kurias ir iandien paprasti mons atlieka daugelyje
Lietuvos, Prsijos ir Kuro apskrii1 vli arba i viso mirusi protvi atminimui. ios apeigos savo
aknimis siekia pagonysts laikus ir vadinosi kadaise oio vente2, kuriai vadovavo Kolarz3, Huslar,
Gularz, kartu ynys ir poetas (glarz)4.
Ms laikais, kai apsiviet dvasininkai ir valdia stengiasi igyvendinti it paprot, susijus su
prietaringomis apeigomis ir smerktinomis pagonysts liekanomis, mons venia Vlines slaptai
koplyiose arba tuiuose namuose netoli kapini. Ten paprastai paliekama vairiausi valgym, grim,
vaisi ir iaukiamos mirusij vls. sidmtina, kad paprot vaiinti mirusiuosius, atrodo, turjo visi
stabmeldiai senojoje Graikijoje Homero laikais, Skandinavijoje, Rytuose ir iki iol tebeturi Naujojo
pasaulio salose5. Ms Vlins turi t ypatyb, kad ia pagonikos apeigos yra sumi su
krikionikosios religijos vaizdiniais, juoba kad ir i vent beveik sutampa su t apeig laiku. mons
tiki, kad valgiais, grimais ir giesmmis palengvina vlms skaistyklos kanias.
Toks dievobaimingas vents tikslas, nuoali vieta, nakties metas, fantastikos apeigos kadaise
smarkiai veik mano vaizduot; klausiausi pasak, sakmi ir dain apie numirlius, grtanius su
praymais arba spjimais, ir visuose baisiuose prasimanymuose galima buvo irti neabejotinus
moralinius tikslus ir tikr, liaudiku bdu vaizdingai ireikt moksl.
i poema parayta panaia forma, o apeigins giesms, ukeikimai ir inkantacijos6 daugiausia yra
tikri, kai kurie net paodiui paimti i liaudies poezijos.
II DALIS
BURTININKAS PIRMAS SENIS CHORE KAIMIEI CHORAS KOPLYIA, VAKARAS
There are more things in Heaven and Earth,
Than are dreamt of in your philosophy.
Shakespeare
Yra stebukl emj ir danguj,
Kuri net nesapnavo js protas.7
ekspyras
CHORAS Kas gi bus ia, kas gi bus ia
Nakt tamsi, nakt rsi?
BURTININKAS Udarykite duris
Ir prie karsto pasilenkit.
Imkite ir bet kuris
Langus markomis udenkit,
Kad neviest mums nakia
Aiki mnesio delia.
Tiktai greitai, tiktai veikiai!
SENIS Jau padarme, kas reikia.
CHORAS Kas gi bus ia, kas gi bus ia

Nakt tamsi, nakt rsi?


BURTININKAS Skaistyklos vlels!
Ar toli js, ar alia,
Ar dervos gal katile,
Ar altam dugne upels,
Ar gal medio akoje
Ne viena i js rauda,
Kai ugnis apninka j,
Kai ne mediui vlei skauda8,
Visos lkite briu,
Susirinkit koplyi!
Visko iandien jums turiu,
Vlines atvsim iia!
Imalda jums paruota
Valgiai ir malda karta.
CHORAS Kas gi bus ia, kas gi bus ia
Nakt tamsi, nakt rsi?
BURTININKAS Duokit pakul greiiau,
Udegu j vien sauj.
Pskit kibirktis aukiau,
Kur tamsyb viepatauja.
itaip, itaip, dar ir dar
Tegu sudega dabar.
CHORAS Kas gi bus ia, kas gi bus ia
Nakt tamsi, nakt rsi?
BURTININKAS Lengvos dvasios, jus kvieiu,
Jus, kurios ionai tarp ms
Nuo darb ir nuo kani,
Ir nuo aar udusot,
Sudegte js ionai
Tarsi pakulos nnai.
Tas, kurios ilgai klajojo
Nepatekdamos roj,
Mes lengvja ugnimi
aukiame ukeikdami.
CHORAS Pasakykite atj,
Gal itrok, ibadj?
BURTININKAS Ak, pavelkite tiktai,
Kas ten toki vies skleidia?
Tai, lekiodami auktai,
Du mai vaikeliai aidia.
Kaip lapelis su lapeliu
Sukas, lekia, kai vjas juos puia,
Kaip balandis su balandliu,
Taip skrajodami aidia vaikuiai.
BURTININKAS ir SENIS Kaip lapelis su lapeliu
Sukas, lekia, kai vjas juos puia,
Kaip balandis su balandliu,
Taip skrajodami aidia vaikuiai.
ANGELLIS (vienai kaimietei)

Mes atskridom i daus,


iia a, mamyte, Juzis!
A tikrai tas pats esu,
ia sesut mano Ruz.
Rojuj mums geriau su ja9
Kaip mamyts glbyje.
i, kaip vieia mums veideliai,
Spindim apdaru skaisiu,
Ir plevena u pei
Kaip drugeli du sparneliai.
Rojuj mums visko gana,
Kasdien vis kitokie aidimai:
Kur einame ten kas diena
Glels ydti ima.
Nors glm sti takai,
Rpestis mums irdis gelia.
Tavo, motina, vaikai
Nesuras dang kelio!
CHORAS Nors glm sti takai,
Rpestis jiems irdis gelia.
Tavo, motina, vaikai
Nesuras dang kelio!
BURTININKAS Ko gi reikia tau, vlele,
Kad dangun atrastum keli?
Gal kart mald praai?
Gal pads tau skanumynai,
Duona, vaisiai, saldumynai,
Pieno bent keli laai?
Ko gi reikia tau, vlele,
Kad dangun atrastum keli?
ANGELLIS Ne, nereikia mums mald,
Nieko, nieko mums nestinga.
emj buvo per saldu,
Ir todl mes nelaimingi.
emj gyvenau, taiau
Jos kartybi nemaiau.
Vis malons, vis glamons,
Viskas tik skanu gardu,
Skraidm pievoj tarp ied
Tartum paukiai, o ne mons.
Skindavau a jai gles,
Ji rdydavo lles.
Ir atskridom iandien mudu
Ne patiektas vaies,
Ne upirktas miias
Duokit du garstyios grdu:
Mums tie du mai grdai
Bus didiausi atlaidai.

Nes atminkit taip Viepats paskyr,


Ir todl pagal vali dangaus,
Kas ios ems varg nepatyr,
Tas saldybi dangaus neragaus.
CHORAS Nes atminkim taip Viepats paskyr,
Ir todl pagal vali dangaus,
Kas ios ems varg nepatyr,
Tas saldybi dangaus neragaus.
BURTININKAS Angelli, vlele!
Imkite tai pagaliau
Sau garstyi po grdel
Ir keliaukite toliau.
Kas, pateks iton emn,
Ms valiai priegyniaus,
Vardan Tvo ir Snaus,
Ir ventosios Dvasios, amen.
Kryiaus enkl atsimink!
Maisto nemei pradink!
CHORAS Kas, pateks iton emn,
Ms valiai priegyniaus,
Vardan Tvo ir Snaus,
Ir ventosios Dvasios, amen.
Kryiaus enkl atsimink!
Maisto nemei pradink!
(mkla pranyksta)
BURTININKAS Jau vidurnaktis atslinko,
Tai usklskite sklsius.
Imkite skal smaling
Ir degtins soius.
Kai apvaizda duos mums ini,
Teusidega degtin.
Tik greiiau js i ties.
SENIS Jau.
BURTININKAS A pradedu brim.
SENIS Spraga, verda, gesti ima.
Jau tamsu.
CHORAS Kas gi bus ia, kas gi bus ia
Nakt tamsi, nakt rsi?
BURTININKAS Js ivarg, ikankintos,
Jums dar rytas nepravito.
Nuodmm js prirakintos
Aar pakalnj itoj.
Nors ir truko ems paniai
Po mirties dalgiu kiekvienai,
Betgi kenia kno kani
Sielos js po iai dienai.10
Juod pragaro bedugn
Ir kani baisij ugn
Apgesinti gali mons,

Vardan Viepaties malons


Ugn i udegdami,
Jus ukeikiam ugnimi,
Keniani koplyioj laukiam.
Mes jus aukiam, mes jus aukiam!
CHORAS Pasakykite atj,
Gal itrok, ibadj?
BALSAS (u lango)
Varnos, peldos atskriej,
Leiskit koplyion mane!
Leiskit, ereliai plrieji,
engti bent ingsn eme.
BURTININKAS Pairkit! tai dvasia
Uu lango mseliuoja!
Tamsoje jinai boluoja
Tartum kaulai kapuose.
Dmais ir aibais dvsuoja,
Plrs paukiai puola j,
Lyg arijos aiaruoja
Akys mklos kaktoje.
Kaip sudiv gliai svyla,
Spragsi nuo ugnies kartos,
Taip spragsdamos pakyla
Kibirktys nuo jos kaktos.
BURTININKAS ir SENIS Kaip sudiv gliai svyla,
Spragsi nuo ugnies kartos,
Taip spragsdamos pakyla
Kibirktys nuo jos kaktos.
MKLA (u lango)
Nepastat, kas esu?
A apylink valdiau i,
Gerbiamas buvau vis,
Dvar saugojau didiausi,
Js ponas a! Baisu
Met trejetas praslinko,
Kai emelje guliu,
Bet bastausi a aplinkui
Ir nurimti negaliu.
Baudia Viepaties rstyb,
Gena pragaro piktyb.
Kanios didels ities.
Juodame nakties pasauly
A einu iekot nakties.
Taip bastausi be vilties,
Bgdamas tolyn nuo sauls.
Alkanas visad jauties,
Pamaitinkite klajn!
Paukiai lesa mano kn!11
Kas apgins ranka gera?
Kaniai galo vis nra!

CHORAS Paukiai lesa tavo kn!


Kas apgins ranka gera?
Kaniai galo vis nra!
BURTININKAS Ko gi reikia tavo vlei,
Kad nurimt valandlei?
Gal dangaus diaugsm praai?
Gal sumains kani baisi
Duonos ksnis, uogos, vaisiai,
Pieno bent keli laai?
Ko gi reikia tavo vlei,
Kad nurimt valandlei?
MKLA Ne, dangaus nereikia vlei
Neverta dangaus jinai.
Ne, nereikia rojaus vart!
Pragare jai imt kart
Bus lengviau negu ionai.
imtkart geriau, inia,
Juodo pragaro dugne,
Nei su dvasiomis lakstyti12
Po pasaulio io emes,
Savo praeit matyti
Ir pikt darb ymes.
Saul leidiasi u bokt,
U beryn, u plai,
A vandens laelio troktu,
Alk amin keniu.
Plrs paukiai! Ko js nuolat
Mano varg vl puolat?
Ak, sunki lemtis, deja,
Tol bastytis tamsoje,
Kolei js geros irdys
Pamaitins mane, pagirdys.
Ak, kaip a itroks gert,
Bent gurknelio sau maldauju!
Kad galtumt pabert
Man kviei bent menk sauj!
CHORAS Ak, kaip jis itroks gert,
Bent gurknelio sau maldauja!
Kad galtumm pabert
Jam kviei bent menk sauj!
NAKTIES PAUKICHORAS
Veltui maisto sau maldauji,
Veltui, pone, elgetauji:
Mes, peldos ir varnai,
Tau itikimai tarnavom,
Mus badu numarinai,
Mes sulesim maist tavo.
Mes, pavirt vanagais,
Imald atimsim it,

Mes iplime nagais


J praryt, sukramtyt.
Ei peldos ir kovai,
Mes neliksime skolingi!
Piktas, pone, mums buvai,
Tai ir mes negailestingi!
Plkim maist gabalais,
Kai pabaigsime t maist,
Plkim kn gabalais,
Kaulus vilkime raist.
VARNAS Tai nenori mirt badu!
Umirai jau tu, atrodo,
Kaip kadais i tavo sodo
Obuolius nuskyniau du?
Mat burnoj jau dienos kelios
Neturjau n ksnelio.
Bet nelaim su manim:
Sodininkas tartum vr,
Upjudydamas unim,
Prie tvoros mane nutvr
Perokti nesuskatau
Ir nuteist atvar tau.
O u k? U vaisi por!
Tai Aukiausio dovana.
emj j visiems gana
Taip kaip vandenio, kaip oro.
Bet prie stulpo sakei
Irengt mane pririti
Ir be gailesio plakei,
Moki, pone, kail dyti.
Po plakimo to antai
Kaulai nuo odos atok
Taip kaip varpose grdai!
Ne, gailtis tu nemoki!
PAUKI CHORAS Piktas, pone, mums buvai,
Ei peldos ir kovai,
Mes nebsim tau kitoki!
Plkim maist gabalais,
Kai pabaigsime t maist,
Plkim kn gabalais,
Kaulus vilkime raist!
PELDA Tai nenori mirt badu!
O ar pameni, kaip kart
Per kias iemos metu
Su vaiku prie tavo vart
Aarom graudiom verkiau.
Pone, pagailk! aukiau.
Motina trobelj serga,
Vyras mir nelauktai,
Dukr pamei u merg,

Vaikas maas pats matai.


Duok mums duonos ksn bent,
Nes nra i ko gyvent!
Visko perteks, turtingas,
Tu duris mums udarei,
Puotavai toliau laimingas,
Sargui panibdom tarei:
Ko jie staugia ia atj?
Po velni tu j ivyk!
O haidukai13 prakeiktieji
Ir telauk to kaip tik.
U plauk mane ivilk,
Pamet sniege kaip vilk!
Su mau vaiku, viena,
Sualau a alkana.
Ne, gailtis tu nemoki!
PAUKI CHORAS Piktas, pone, mums buvai,
Ei peldos ir kovai,
Mes nebsim tau kitoki!
Plkim maist gabalais,
Kai pabaigsime t maist,
Plkim kn gabalais,
Kaulus vilkime raist!
MKLA Nr paguodos, vienos bdos!
K bedtumei delnan,
Ryja varnos ir peldos.
Vlins ne man, ne man!
Neinosiu diaugsm valandos.
Tu teisingai baudi, Visagali!
Kas nebuvo mogum niekados,
Tam mogus ir padti negali.
CHORAS Neinosi diaugsm valandos.
Tu teisingai baudi, Visagali!
Kas nebuvo mogum niekados,
Tam mogus ir padti negali.
BURTININKAS Jeigu nieko tau nereik,
Pasitrauk nuo ms, eik!
Kas, pateks iton emn,
Ms valiai priegyniaus,
Vardan Tvo ir Snaus,
Ir ventosios Dvasios, amen.
Kryiaus enkl atsimink!
Maisto nemei pradink!
CHORAS Kas, pateks iton emn,
Ms valiai priegyniaus,
Vardan Tvo ir Snaus,
Ir ventosios Dvasios, amen.
Kryiaus enkl atsimink!

Maisto nemei pradink!


(mkla pradingsta)
BURTININKAS Duokite dabar greiiau
ventint oli vainik!
Udegiau ir nebeliko
Kilkit, dmai, kuo aukiau!
CHORAS Kas gi bus ia, kas gi bus ia
Nakt tamsi, nakt rsi?
BURTININKAS O dabar ateikit, vls,
Kur gyvenote drauge
Su monm tamsoj, varge
Ant emels motinls.
Bet, gyvendamos dorai,
Buvote ne ms bdo,
Kaip oli t stagarai
Nei tau iedo, nei tau grdo.
Nepalies j gyvulys
Ir mogus nesuvalys,
Tik paliks vainik pyns
Dit ant sienos. Taip tatai
Nepasiekiamai auktai
Vysta mergikos krtins.
Kam keliai dar tolimi
Ligi rojaus malonum,
T ugnim ir baltu dmu
aukiame ukeikdami.
CHORAS Pasakykite atj,
Gal itrok, ibadj?
BURTININKAS Matote u lango vl?
Kas tu angelas esi?
Ar gal Dievo Motinl?
Ne vaivorykt viesi,
Nusitiesusi padange,
Tai jinai koplyion engia.
Vjas aidia plaukuose,
Ligi emei rbas baltas,
ypsosi, bet akyse
iba aaros nekaltos.
BURTININKAS ir SENIS Vjas aidia plaukuose,
Ligi emei rbas baltas,
ypsosi, bet akyse
iba aaros nekaltos.
BURTININKAS ir MERGINA
BURTININKAS Ant galvos jai vainiklis
ydi i lauk gli.
Vejasi ji avinl,

aisdama su drugeliu.
aukia ji: bas bas, mayti,
Bet negali pasivyti
Avinlio mergina.
Ir drugel lengv, veln,
Rodos, jau udengia delnu
Tas itrksta, ir gana.
MERGINA Ant galvos man vainiklis
ydi i lauk gli.
Ir vejuosi avinl,
aisdama su drugeliu.
aukdama: bas bas, mayti,
Nevalioju pasivyti
Avinlio a jauna.
Ir drugel lengv, veln,
Rodos, udengiu jau delnu
Tas itrksta, ir gana.
MERGINA ia kadais grai piemen,
Vainikl pindama,
Avinli band gan
Ir dainavo sau linksma.
Lia lia lia lia.
Olius u balandi por
Pabuiuot j kartai,
Bet i tokio Oliaus noro
Ji pasijuok tiktai.
Lia lia lia lia.
Juzis dav jai kasnyk,
Priedo ird sil jai,
Bet Zosel tik supyko
Ir dainavo ididiai.
Lia lia lia lia.14
A Zos esu, gyvenau itam kaime.
Bet ydjau neilgai
Grauol buvau, nenorjau tekti,
Ir tai jauna a miriau netiktai,
Nepatyrus, kas vargai,
Nesupratus, kas ta laim.
Nors pasauly gyvenau,
Jo, deja, nepainau.
Ne po em skraid mintys,
Lengv vj band gintis,
aisdavau a tarp gli
Ne su jaunu berneliu
Su mau avinliu.
A dain klausytis mgau

Ir, iginusi avis,


Piemen draugn vis bgau,
Girdavo mane jie vis.
Nemyljau j n vieno.
Neinau net, ko geidiu,
Degina ugnis kas dien,
Nors kiek noriu, tiek aidiu,
Nors skraidau visur su vju,
Neturiu akimirk lidn
Ir darau k panorjus,
Vainikus vaivoryki pinu.
Ir drugel, ir baland
I ras sukurti band
Mano rankos, bet viena
A vis tiek esu lidna.
lamesio klausaus kiekvieno,
Bet esu viena kas dien!
Man ir lidna, ir baisu,
Kad mane tarytum pk
Vjas nea, mto, suka.
Neinau, i kur esu.
Vos kur nors a priartju
Vl skrendu atgal su vju,
Taip ant viesulo bangos
A blakaus be atvangos:
Nei dang man pakilti,
Nei paliest ios ems smilt.
CHORAS Taip ant viesulo bangos
Blakosi be atvangos:
Nei dang jai pakilti,
Nei paliest ios ems smilt.
BURTININKAS Ko gi reikia tau, vlele,
Kad dangun atrastum keli?
Gal kart mald praai?
Gal pads tau skanumynai,
Duona, vaisiai, saldumynai,
Pieno bent keli laai?
Ko gi reikia tau, vlele,
Kad dangun atrastum keli?
MERGINA Visko, visko man gana!
Paprayiau tik vaikin
Te mane jis apkabina
Ir ant ems pasodina,
Kad paaisiau a jauna.
Atsiminkit todl ir klausykit,
Nes tokia jau Aukiausio valia:
Kas nepaliet ems n syk,
Tam dang eit nevalia.
CHORAS Atsiminkim todl ir klausykim,

Nes tokia jau Aukiausio valia:


Kas nepaliet ems n syk,
Tam dang eit nevalia.
BURTININKAS (keliems kaimieiams)
Veltui vejats el,
Veltui rauda mergina
Vjas j auktai ikl.
Merguei, neverk! Gana.
Akys mano, protas mano
Tavo ateit numano:
Tau reiks dvejus metus
Vienai aisti ir skraidyti,
Kolei dangikus vartus
Tau bus leista pamatyti.
Jau kelion neilga.
Su Dievu! Keliauk sveika.
O kuris, atjs emn,
Ms valiai priegyniaus,
Vardan Tvo ir Snaus,
Ir ventosios Dvasios, amen.
Kryiaus enkl atsimink!
Maisto nemei pradink!
CHORAS O kuris, atjs emn,
Ms valiai priegyniaus,
Vardan Tvo ir Snaus,
Ir ventosios Dvasios, amen.
Kryiaus enkl atsimink!
Maisto nemei pradink!
(Mergina pranyksta)
BURTININKAS O dabar ateikit iia,
Visos vls, jau briu!
Ibarstysiu po koplyi
Visa, k tiktai turiu:
tai jums liai ir aguonos,
Trupinliai juodos duonos.
CHORAS Js itrok, ibadj,
Visk imkite atj.
BURTININKAS Jau udegt vakes gali
Ir atvert duris lauk.
Baigm it baisi auk,
Gieda jau gaidiai toli...
Prisiminsime senov,
Stok...
CHORAS Kas ten?
BURTININKAS Vl mkla stovi!
CHORAS Kas gi bus ia, kas gi bus ia
Nakt tamsi, nakt rsi?
BURTININKAS (vienai kaimietei)
Tu, su juoda skarele,

Atsistok, dl Dievo baims!


Sst ant karsto nevalia
Neivengsime nelaims.
Krinta grindys vis giliau.
tai vaiduoklis atsikls
Atsistojo pagaliau
Netoliese piemenls.
Baltas veidas net baugu
Tarsi apnetas sniegu.
Tyli, nieko neatsako,
Tik smig klaikios akys
Piemenaitei akis
Kas t vilgsn atlaikys?
velkit jo ird, broliai!
Lyg raudoni kaspinai15
Ar koraliniai karoliai
Puot j. Kraujuos jinai!
Kas ia dedasi nnai?
tai ird sau parod.
Kad itart jis bent od!
CHORAS Kas ia dedasi nnai?
tai ird sau parod.
Kad itart jis bent od!
BURTININKAS Ko tau reik, jauna dvasia,
Kad patektumei roj?
Gal pads malda artoj?
Duonos turim krepiuose,
Pieno kauas tau prie koj.
Ko gi reikia, a kartoju,
Kad patektumei roj?
(mkla tyli)
CHORAS Kas gi bus ia, kas gi bus ia
Nakt tamsi, nakt rsi?
BURTININKAS Ko sustojai ia prie tako?
Tyli, nieko neatsako!
CHORAS Tyli, nieko neatsako!
BURTININKAS Jeigu nieko tau nereik,
Su Dievu, toliau sau eik.
Kas, pateks iton emn,
Ms valiai priegyniaus,
Vardan Tvo ir Snaus,
Ir ventosios Dvasios, amen.
Kryiaus enkl atsimink!
Maisto nemei pradink!
(mkla stovi)
CHORAS Kas, atjs iton emn,
Ms valiai priegyniaus,
Vardan Tvo ir Snaus,
Ir ventosios Dvasios, amen.

Kryiaus enkl atsimink!


Maisto nemei pradink!
BURTININKAS Pasitrauki mums nuo tako!
Tyli. Nieko neatsako!16
CHORAS Tyli. Nieko neatsako!
BURTININKAS Pasitrauk, pikta dvasia,
Ms apeigas paliki!
Lsk pro ply grindyse,
Kur buvai, ten ir pranyki17,
Nes prakeiksiu aminai.
(Po pauzs)
Eik mikan18 sau ir tenai
k, praki, kur inai!
(mkla stovi)
Pasitrauki mums nuo tako!
Tyli. Nieko neatsako!
CHORAS Tyli. Nieko neatsako!
BURTININKAS Jeigu odiai nenuvijo,
Kas ten stovit prie dubens,
Duokit ventinto vandens...
Jis gi ir vandens nebijo!
Tebestovi net kraupu
Atsibasts i kakur ia,
altas, nebylus ir kurias,
Kaip akmuo vidur kap.
CHORAS Tebestovi net kraupu
Atsibasts i kakur ia,
altas, nebylus ir kurias,
Kaip akmuo vidur kap.
Kas gi bus ia, kas gi bus ia
Nakt tamsi, nakt rsi?
BURTININKAS Atsakyki, piemenle,
Gal jo vard tu inai?
Gal tu jo gedi nnai?
Gal pasti it vl?
Tavo gimin visa
Dar gyva ar ne tiesa?
Pasakyk, ar gyvas vyras?
Ko tyli, lyg btum mirus?
Ko juokiesi? Ko ypsai?
K tau primena jisai?
CHORAS Ko juokiesi? Ko ypsai?
K tau primena jisai?
BURTININKAS Duokit stul19 ir grabnyi
Gal nuvys vaiduokl t
Kryius ir viesa venta...
Nesitraukia jis lyg tyia.
Veskite tad po ranka

Piemenait i koplyios.
Ko atgal iri keistai?
K gi tu jame matai?
CHORAS Ko atgal iri keistai?
K gi tu jame matai?
BURTININKAS mkla pajuda antai,
I paskos jai seka rsiai...
Kas gi bus ia, kas gi bus ia?
CHORAS I paskos jai seka rsiai...
Kas gi bus ia, kas gi bus ia?

IV DALIS
KUNIGO KAMBARYS STALAS PADENGTAS, TIK PO VAKARIENEI KUNIGAS ATSISKYRLIS
VAIKAI DVI VAKS ANT STALO LEMPEL PRIE VENIAUSIOS PANELS MARIJOS PAVEIKSLO
ANT SIENOS LAIKRODIS, MUANTIS VALANDAS
Ich hob alle mrbe Leichenschleier auf, die in Srgen lagen ich entfernte den erhabenen Trost
der Ergebung, bloss um mir immer fort zu sagen: Ach, so war es ja nicht! Tausend Freuden sind
auf ewig nachgeworfen in Grfte und [du] stehst allein hier und berrechnest sie! Drftiger!
Drftiger! Schlage nicht das ganze zerrissene Buch der Vergangenheit auf!.. Bist du noch nicht
traurig genug?
Jean Paul20
KUNIGAS Vaikai, kelkits nuo stalo!
Net u duon ir u j
Padkot mogus privalo
Dievui tvui danguje.
iandien ms banyia venia
Melsdamasi u vles21,
Tas, kurios skaistykloj kenia.
Tai ir mes maldas kelias
U vles aukokim dangui.
(Atveria knyg)
Skaitom ia!
VAIKAI (skaito)
Anuo metu...22
KUNIGAS Kas ten beldiasi po langu?
(eina keistai apsirengs Atsiskyrlis)
VAIKAI Jzau!
KUNIGAS Klaupk, mogau, ir tu!
(Sumis)
Kas esi, toksai vlyvas?
VAIKAI Tai lavonas! Tai negyvas!
Vardan Dievo!.. Dink, pranyk!
KUNIGAS Kas tu, broli? Atsakyk.
ATSISKYRLIS (ltai ir lidnai)
Lavonas a esu!.. Teisingai pasakyta.
VAIKAI Lavonas... Ak! Pranyki, mums baisu!

ATSISKYRLIS A mirs... Ne! Miriau tik emei


Suprantat? Atsiskyrlis esu.
KUNIGAS Tad ko gi taip vlai bastaisi?
Kuo tu vardu? Kur nakt eisi?
Kai pairiu tamst i arti,
Tai akys, rodos, prisiminti ima.
Sakyk, brolau, i kur esi kilimo?
ATSISKYRLIS O taip! Buvau... ionai a! Praeity!
Taip, prie trejus metus... prie savo mirt!
Bet kam tau vardas ir kilm? Antai,
Kada varpai prabyla nelauktai,
Teiraujas mons: kas galjo mirti?
(Pamgdiodamas varpinink)
O kam tau vardas? Pasimelsk tiktai.
Tu nori mano praeit itirti?
Ir kam tau reikia? Pasimelsk tiktai.
O vard...
(iri laikrod)
Dar anksti... Einu, kur nea kojos.
Pats neinau, i kur i pragaro ar rojaus.
Einu atgal al t23 nnai.
Parodyki man keli, jei inai!
KUNIGAS (maloniai, ypsodamasis)
Mirties keliu n vieno nenoriau vesti.
(Draugikai)
Mes taisome tik tuos, kurie paklyd esti.
ATSISKYRLIS (su irdgla)
Kiti paklysta savo nuosavam name.
Ar karas, ar taika pasaulyje iame,
Ar pavergta tauta, ar mylimas kur mirta
Tu sdi su vaikais24, nepakeli n pirto.
O a blakaus tamsoj, man prieglobsio nra!
Ar tu girdi, kokia audra
Koksai lietus u lango pila!
(Apsidairo)
A laiminu ma, jauki nameli tyl!
(Dainuoja)
K aplenkia meil, tas tikrai laimingas,
Nekankins to naktys, dienos ilgesingos.25
Jo tyliame name!
(Dainuoja)
Nusileisk bent kart tyia
Tu i rm trobel,
Rasi ia kvapni gleli,
Jautri ird rasi iia.
ia paukteliai maist renka,

itai!

I kaln upeliai ia,


Tiems, kur mylisi, utenka
Atsiskyrlio baks.26
KUNIGAS Jei taip patinka mano namas, idinys,
Tai ssk ir ildykis; jau ukurta ugnis,
mesiu malk dar eik, pailsk kaip dera.
ATSISKYRLIS Dkoju, kunige, u patarim ger!
(Dainuoja rodydamas krtin)
Kas ia dega, ar inai,
Ir per alt, ir per liet
Aminai!
Joks vanduo jos neuliet,
Ji liepsnoja aminai,
Ir ledai itirps ionai,
Kur irdis ugnim kaitroja.
Dega man jinai!
ia akmuo sutirps i karto,
Ir kariau ia imt kart
(rodydamas idin)
Nei tenai!
Ir ledai itirps ionai,
Kur irdis ugnim kaitroja.
Dega man jinai!
KUNIGAS ( al)
Be reikalo kalbu nemato ir negirdi.
(Atsiskyrliui)
Vienok, keleivi, permirkai kiaurai,
Tikriausiai peralai, tai susiilk gerai.
Neklausiu, kas esi matau, pavarg kojos.
ATSISKYRLIS Kas a?.. Dar per anksti... Sakyti negaliu.27
Pats neinau, i kur i pragaro ar rojaus.
Skubu ten atgal, ir tuo paiu keliu.
Tik perspti tavs ubgau pirkel.
KUNIGAS ( al)
Su juo, matyti, bus susikalbt sunku.28
ATSISKYRLIS Parodyk... Juk gerai inai mirt keli?
KUNIGAS Na k gi, tebnie! Padti sutinku.
Dar tau ligi mirties, o gerbiamas biiuli,
Labai toli, visi nueisim ten laiku...
ATSISKYRLIS (sumis ir nulids, pats sau)
Kaip greit a nujau nuotol didiul!
KUNIGAS Dl to ir pavargai, ir susirgai turbt,
Atneiu valgio tau, pabki prie vaik ia.
ATSISKYRLIS (pamilikai)
Ar eisime po to?
KUNIGAS (ypsodamasis)
Reiks dviej terb
Duonelei sidt.
ATSISKYRLIS (isiblaks, nerpestingai)

Gerai.
KUNIGAS O js, vaikuiai,
Pakol sugriu neinas maistu,
Su gerbiamu sveiu paaiskite kartu.
(Ieina)
VAIKAS (apirindamas)
Turbt nuo tamstos mons kaip nuo baubo bga
Kodl tu taip keistai dabintis sumanei?
I gabal keli sudurstyta sermga,
Puiki liemen ir suply markiniai!
O ant galvos oli ir lap daug prikibo.
(Pastebi peil. Atsiskyrlis j slepia)
Kas tenai taip dailiai iba?
Kas ten blizga? Nuostabu!
Cha cha cha cha!
Pavadinkim j baubu!
Cha cha cha cha!
ATSISKYRLIS (atgydamas ir vl prisimindamas)
Vaikuiai, i mans nesiaipykit, ne!
A painojau vien moter kadaise
Su lapais ant galvos, suplyusia suknia,
Pavargusi kaip a ir nelaiming baisiai!
O kai keliu ji slinko su lazda,
Tai mons i paskos vis jo,
J bad pirtais, apkalbjo
Ir paaipom toli lydjo:
Tik vienkart nusijuokiau tada!
Ir k mogus inai galbt u tai taip skaudiai
Mane dangus dabar teisingai baudia!
Buvau tada a laims glbyje,
O iandien tai a panaus j!
(Dainuoja)
K aplenkia meil, tas tikrai laimingas,
Nekankins to naktys, dienos ilgesingos.
(Kunigas grta su vynu ir lkte)
ATSISKYRLIS (apsimesdamas linksmas)
Ar tau patinka, kunige, lidna daina?
KUNIGAS Prisiklausiau a j gyvenime gana!
Po lidesio reik diaugsm prisiminti.
ATSISKYRLIS (dainuoja)
Atsiskirt sunku su ja,
Susitikt nelengva j!
Dainel paprasta, bet slepia gili mint!
KUNIGAS Na, apie tai vliau, dabar kvieiu ukst.
ATSISKYRLIS Tu knygoj geresni randi dain kur kas!
(ypsodamasis ima knyg i spintos)
Ar tu gali suprast ir Eloizos jausm?29
Pasti Verter, jo aaras ir skausm?30

(Dainuoja)
O tos kanios! Kiek j ikentjau!
Tik mirtis mus ivaduos nuo j.
Jei k nors nuskriausti a suspjau,
Tai nuplausiu skriaud t krauju.31
(Isitraukia peil)
KUNIGAS (sulaikydamas)
mogau, k tu darai?.. Ar beproiu virtai?
Mesk peil, tau sakau! Greiiau, dl Dievo baims!
Krikionis juk esi?32 Bedievika tatai!
Ar Evangelij inai?
ATSISKYRLIS O tu inai nelaim?
(Slepia peil)
Reik visk padaryt laiku, o ne vogia.
(iri laikrod)
Dar tik devynios, ir trys vaks dega ia!33
(Dainuoja)
O tos kanios! Kiek j ikentjau!
Tik mirtis mus ivaduos nuo j.
Jei k nors nuskriausti a suspjau,
Tai nuplausiu skriaud t krauju.
Ir kodl tu vaidenies kas dien,
Ir kodl tavs neumirtu?
I vis isirinkau tik vien,
Bet kitam atitekai ir tu.
Tu Gt jo kalba gimtja paskaitai,
O jei dar balsas jos arba fortepijonas!
Bet kur! Tau nevalia galvoti apie tai,
Tau rupi tik dangus ir tiek, kiek liepia stonas.
(Varto knyg)
Vienok ir tu knygas ias kartais pasklaidai?..
Kokie ia slepiasi tarp lap t nuodai!
(Suspaudia knyg)
Jaunysts mano kanios ir svajons!
Tai js ulaute vir man sparnus,
Kad jau nebegaliu sugrt emyn pas mones:
Aukt padangi a ne emum snus!
Sapnus ir svajones, ir miraus a mgau,
Bodjaus tvariniais kasdienikos gamtos,
A nuo grisusios buities kakur vis bgau34,
Iekojau meils, ak! neemikos, ventos,
Kokios dar nieks lig iol pasauly nepaino
Ji atplauk tiktai vaizduots bangoje,
Aistros alsavimas padidino man j,
O geiduliai savom glm j padabino.

Bet kai to idealo niekur neradau,


I dabarties aukso ami35 nuskridau.
Klajojau danguje, sukurtame poeto,
Vijaus be paliovos, ia greitai, ia i lto.
Ir, veltui tiek ali aplaksts tolim,
Pavargs malonum upj grimzt imu.
Grimztu ir vis dairaus, tarytum ko iekoiau!
Ir pagaliau j pamaiau!
A prijau prie jos ariau,
Taip, suradau a j... kad aminai nustoiau!
KUNIGAS A ujauiu tave nelaimje, brolau!
Gal dar yra vilties? Padti privalau...
Ar jau seniai sergi, keleivi nelaimingas?
ATSISKYRLIS Sergu?
KUNIGAS Ar jau seniai tu raudi jai pradingus?
ATSISKYRLIS Ar jau seniai? Deja, sakyti negaliu,
Kas kitas pasakys. Turiu a ger draug,
Prajome kartu su juo tiek daug keli!
(Apsidairo)
Ak, kaip jauku ionai! Nuo vj sienos saugo.
O ten, lauke, audra, lietus, perknija!
Suals tarsi uo prie slenksio draugas guli!
Kadangi mes abu pavargom kelyje,
Tai, kunige, pakviesk vid ir biiul.
KUNIGAS A dur niekados monms neudariau.
ATSISKYRLIS Palauk, palauk, brolau, atvesiu pats geriau.
(Ieina)
VAIKAI Cha cha cha cha! Matyt, jis nenutuokia!
Vis laksto ir nenukalba gerai.
Kokie keisti jo apdarai!
KUNIGAS Verks tas, vaikai, kuris jo aaras ijuokia!
Pavargs tai mogus, ligonis jis, vaikai!
VAIKAI Ligonis? O atrodo taip sveikai!
KUNIGAS Jo ior sveika, taiau irdis aizdota.
ATSISKYRLIS (tempdamas egls ak)
Eik en, brolau, eik en!..
KUNIGAS (Vaikams) Sumai Viepats prot.
ATSISKYRLIS (egls akai)
Eik en, brolau, bijai tu kunigo, ar k?
VAIKAI Ak, tik irk, k jis net vid bando!
Taryt plikas koks su didiule aka.
ATSISKYRLIS (Kunigui, rodydamas ak)
Biiul toks kaip a tiktai mike suranda!
Gal tau keista jo ivaizda?
KUNIGAS Kieno?
ATSISKYRLIS Biiulio mano.
KUNIGAS Pagalio ano?
ATSISKYRLIS Tokie draugai kaip jis tiktai mike ilik.
Pasveikink!

(Pakelia ak)
VAIKAI K darai? Ei, k darai, plike!
Tvelio neumuk, alin eik, mums baisu!..
ATSISKYRLIS Js ties sakote, plikas a esu!
Bet toks, kursai save umut patamsy tyko!
KUNIGAS Kam egl ta, brolau? Ji tau labai patiko?
ATSISKYRLIS Sakai, kad egl ia? Ak, mokyta galva!
Pasiirk geriau, ia kiparisas, va!
Jis primena man j, jis ino mano lig.
(Ima knygas)
Paimk ir paskaityk senj ami knyg.
Du augalus ventus turjo graikai. tai
Jei mylimas koks nors myljo pats kartai,
Tai mirtom galv sau dabino36 paprastai.
(Po pauzs)
O i, jos rankom nulauta, aka37
Vis primena man paskutin lik sveika!
Pasimiau a j, t ak, draugus
Bejausm, dar geriau nei su jausmais mogus.
Ji aaras manas ir lides suprato.
Ji vienas draugas man i didelio j rato
Ir paslaptis visas irdy manojoj mato.
Jei nori suinot, kiek ikeniau skriaud,
Tai draugo pasiklausk paliksiu vienu du.
(akai)
Papasakok tu jam, kaip a seniai jos raudu.
Tai buvo taip seniai, o man ir iandien skauda!
akel i, menu, man ities jinai,
O buvo ji maa maesn kaip nnai;
Pasodinau tada smly akel it
Ir laisiau aarom38 kas vakar, kas ryt.
irk, kokia aka iaugo ilaki,
Kokia aukta, kokia puiki!
Kai skausmas pagaliau man leis ramiai umigti,
Ji kaip elis koks stovs gale galvos,
Udengus nuo mans ir dang, ir jo pykt39.
(velniai ypsodamasis)
Ak, buvo jos plaukai taip pat tokios spalvos,
Kaip i liekna akel!
Jei nori pairk!
(Ieko ant krtins)
Atriiu t mazgel.
(Su dar didesnm pastangom)
Tai mylimos plaukai40... nedaug ia j, deja...
Bet vos mazgel t pridjau prie krtins,
Tarytum autai41, jis, vis apipyns,
Pragrau kn man... ir sksta manyje!..

Ir sksta, sksta... tai jau ird mano smaugia!


U nuodmes sunkias keniu a, mano drauge!
KUNIGAS Nusiramink, sakau, beliko tik viltis,
Kad tuos baisius skausmus mirtis nutildys,
U nuodmes visas, kurias esi papilds,
Tau Viepats aname pasauly atskaitys!
ATSISKYRLIS U nuodmes? Kokias? O, leiskite paklausti,
Ar meil nekalta taip baisiai reikia bausti?42
Ar kito Dievo ji, ta meil, sutverta?
Dvi sielas grandine tvirta
Visiems laikams Aukiausias surakino!
Dar daug anksiau, nei vies jos paino,
Anksiau, nei knai buvo sutverti,
Jau jung mus ryiai43 tie nekalti!
Dabar, kai i moni tiek pikto susilaukiau,
sitempiau, taiau grandins nenutraukiau!
Nelemtos klitys, skirianios jausmus.
Nors mudu niekados ariau nesusitiksim,
Bet viename rate klajoti pasiliksim:
Vienam aizdre lieta grandin ria mus.
KUNIGAS Kas surita dangaus, neatria to mons!44
Gal baigsis lidesys i Viepaties malons.
ATSISKYRLIS Kam veltui ramini? Nebent tik po mirties
Vl susijungsim mes, suradus sielai siel,
Nes ia abu netekome vilties,
Nes ia a aminai prarads savo miel!
(Po pauzs)
Atsiskyrim t kaip iandien a menu.
Ruduo... ir vsuma... ir vakaras vlyvas.
Prie ivaiuodamas per sod a einu,
Paskends mintyse, nei mirs, anei gyvas!
Bijojau, kad velni irdis neilaikys,
Kai paskutinkart pavelgs ji akis.
Tad klaidiojau sode, kur ved akys, kojos.
Kokia puiki naktis! Prisimenu a j:
Prie valandas kelias, lietuiui nukrapnojus,
ol ir mediai mauds rasoje.
O lygumas tylias kaip sniegas deng rkas,
Ir debesis rstus artjo i ryt,
Iblykusi delia jau yrsi skliautu,
Ir vaigds vir galvos siieb netrukus.
Aurin jau seniai spindjo danguje,
Ir nuo tada kasdien a sveikinuos su ja!
Apsidairiau aplink... Ir kraujas subangavo.
Ivydau j ties altana!
Tarp medi tamsoje suknel jos baltavo,
Sustingo vietoje kaip kapo kolona,
Paskui pribgo it lengvutis ryto vjas,
Nuleidusi akis... O a prijs

Jos balt veid pamaiau.


Paskui pasilenkiau ariau,
Maiau, kaip aaros nukrito.
A ivykstu, tariau, i ryto!
Lik sveikas! tyloje vos pasiek ausis.
Umirki!.. Ar galiu umirt nelengva bna!
eliui sakyk umirt sekioti kn
Mieloji, tu manai, kad jis tavs klausys!..
Bepigu pasakyt:
Umirki!
(Dainuoja)
Neraudoki taip lidnai,
Isiskirti mums telieka.
Atsiminsiu...
(nutraukia dain)
aminai,
(linguoja galv)
(dainuoja)
Bet nebsiu tavo niekad!
Tik atsimint?.. Rytoj, rytoj a ivykstu!
Imu jos rankeles ir prie irdies dedu.
(Dainuoja)
I vis mergeli ji graiausia45,
Jos veideliai skaisiai dyvini
Tarsi sauls, kai ji nusiprausia
ydrame upelio vandeny.
Buinys tai dangikas nektaras!
Lyg ugnis, naikinanti, baisi,
Lyg dvi stygos ugautos gitaros,
Susijung diaugsmo skambesy.
Dega lpos, lieia veid brang,
Susilieja sielos dvi staiga...
Ir sumaio pragar ir dang
sibuota mudviej banga!
O kunige, meldiu, suprask ir iklausyki!
Tu lp mylimos nebuiavai n syk!46
Ir nors visi myls ir nusids vogia,
Bet tavo siela liks gamtos auksmams kuria.
Buvau, o mylima, prie rojaus vart,
Kai buiavau tave lpas pirm kart!
(Dainuoja)
Buinys tai dangikas nektaras!
Lyg ugnis, naikinanti, baisi,
Lyg dvi stygos ugautos gitaros,
Susijung diaugsmo skambesy.

(Griebia Vaik ir nori pabuiuoti; Vaikas itrksta)


KUNIGAS Ko tu bijai mogaus? Jis nieko tau nedaro.
ATSISKYRLIS Juk nelaimingo, ak, mes lenkiams kaip maro,
Kaip nuo baidykls traukiams alin!
Ak, taip ir ji, nubgdama tolyn,
Lik sveikas! tar ir prauvo
Kaip aibas buvo ar nebuvo?
(Vaikams)
Kodl jinai pradingo kaip svaja?
Gal a per drsiai pavelgiau j,
Gal eidiau odiu?
Ak, sukasi galva!..
(Prisimindamas)
Nors praeit, nors sen,
Bet mano atmintis ir iandien puikiai mena.
Atsimenu gerai: kokia trumpa neka!
(Lidnai)
Tik tris odius jai pasakiau i viso!
Rytoj ir Lik sveika!
Laimingo kelio! Ir, akel kipariso
spraudusi, pasak man jinai:
Tai visa, kas paliko mums
(rodo em)
nnai!
Laimingo kelio! Tar ir prauvo,
Kaip aibas buvo ar nebuvo?
KUNIGAS Vaikine, atjauiu inau, kaip skauda tau!
Bet daugel kur kas baisesnis skausmas varsto,
Ne vien ir a pats jau apverkiau prie karsto.
Ir u tvus kasdien litanij skaitau,
Du vaikelius maus dang palydjau,
Ir draugs netekau a diaugsmo bei varg
monos, kuri kartai myljau!..
K Dievas dav, t pasiima tegu!
Ir viskas tebnie pagal jo vent vali!
ATSISKYRLIS (garsiai) mona?
KUNIGAS Ak, praeitis ir vl man ird gelia!
ATSISKYRLIS Kur tik jau, mon beverkianius girdjau!
Bet a nekaltas, nes tavosios neregjau!
(Susigriebia)
Tu netekai monos paguosiu a tuojau:
Dar prie numirdama ji buvo mirus jau!
KUNIGAS Kaip tai?
ATSISKYRLIS (garsiai)
Jei mergina jau mona kart tapo,
Tai reikia ji gyva isikas sau kap!
Atsisakys jinai ir draugi, ir tv,
Isiads, vis gyv ir negyv,

Ant slenksio svetimo nutolus nuo sav.


KUNIGAS Nors tavo odiai tie ir aaros tos tyros,
Bet ta, kurios verki, atrodo, dar nemirus?
ATSISKYRLIS (ironikai)
Vadinas, Dievui a dkoti privalau?
Sakai, gyva? Bet kur? Parodyk man t al!
Jei netiki, galiu prisiekti tau, brolau:
Ji numir ir prisikelt negali!..
(Po pauzs, ltai)
vairi yra miri.
Paprasiausia j nuvaro
kapus kiekvien par
Daugel vyr ir mari.
i mirtis duob gili
Nutemp ir j, Maril.
Mir ji, o a keniu.
(Dainuoja)
Ten, tarp alij lank47,
Kur Nemunas teka lanku,
Koks tenai dunkso kalnelis?
Aplinkui j krmai, puels
Juosia aliu vainiku...
(Nustoja dainavs)
Ak, baisu, kada, deja,
Groiui vos tepraydjus,
Vos iai emei utekjus,
Atsisveikint reik su ja!
tai ji guli apraudota,
Lyg aura blausi, miglota!
Lidi jos visi ilgai:
Lidi kunigas, kaimynai,
O u juos labiau eimyna,
O u j labiau draugai,
U draugus labiau motul,
O labiausiai mielas jos.
tai jinai ugesus guli,
Bet gyvenimo gijos
Dar i rank nepaleido.
Ant ibalusio jos veido
Blsta vakaro viesa;
Mlsta lpos ji visa
Tarsi iedlapis jurgino,
Nurakytas i glyno.
Galv pakelia jinai,
Apsidairo dar aplinkui,
O paskui galva nulinko,
Veidas tartum pelenai.
Plaka jos irdis i lto,
Blsta rank iluma.

Jau ugeso... Tyluma.


Nebra aki sault...
Ar matai tu ied ?
Atminimas sielvartingas!
akis jos
Spindulingas
Jo akel panai.
Bet irdy ugnis nekibirkiuoja,
Lyg puvsiai blykioja nakties laiku48
Ar vandens laeliai ant ak,
Kai sual vjuj spinduliuoja.
Galv pakelia jinai,
Apsidairo dar aplinkui,
O paskui galva nulinko,
Veidas tartum pelenai.
Plaka jos irdis i lto,
Blsta rank iluma.
Jau ugeso... Tyluma.
Nebra aki sault!
VAIKAS Ji mir! Dieve, kaip baisu
Ir lidna buvo man klausyti!
Ar tai pastama? O gal jauna sesyt?
Tebna danguje jai linksma ir viesu,
Mes melsims kartai u j kiekvien dien.
ATSISKYRLIS A apsakiau jums mirt vien.
Taiau yra mirtis kita,
Kuri baisiau, iauriau kankina:
Labai skausminga ir lta,
Upuolusi ji du i karto skina,
Tik mano viltis ji pakirto mirtinai,
O jos nedegina net atminimai skauds.
Aarles kelias ispaudus,
Gyvena, vaikto vl jinai,
Po to jausmai jos surdija,
Jinai pavirsta granitu.
Ak, mus abu upuolusi kartu,
Mirtis nukirto mano vilties gij,
O jos aizdel kaip matai ugijo!
Vl vaikto ji gyva, sveika.
Vaikai, a nesakysiu, kur ir k
Itiko i mirtis! Taiau baisu be galo,
Kada numirlis, o vaikioti privalo.
(Vaikai nubga)
Taiau ji numir!.. A vienas sau verkiu,
O mons tuoj aplink apspito
Ir veriasi per vienas kit,
Kai kas vadina melagiu,
Kiti tiesiog aus aukia:
Jinai gyva, bet kito laukia!

(Kunigui)
Netikki, nors bry
Pritarimo ir nerasi.
Pasiklausk irdies suprasi:
Jau Marils neturi49!
(Po pauzs)
Be to, yra treia mirtis:
Ji amina, kaip Ratas sako50.
O, vargas mogui tam, kuris
jos baisius nagus pateko!
Tai man po nuodmi nata
Turbt mirtis i paskirta!51
KUNIGAS Tos tavo nuodms dangaus bausms nevertos,
Pasauliui ir pats sau daugiau nusikaltai.
Ne juoktis ir raudot mogus yra sutvertas,
Bet artimui tarnaut, mylti j ventai.
Nors imgindamas dangus tave ir baust,
Atminki, kas esi, ir nepamesk vilties.
i didel mintis tegu aistras sukausto,
Nsa dangaus tarnai tarnauja lig mirties.
I tingulio anksti karst virsta kitas52
Ir miega, kol paauks j Viepaties trimitas.
ATSISKYRLIS (nustebs)
Tai burtai, kunige! I tikro nuostabu!
( al)
Arba stebukladaris mano geradjas,
Ar klaussi slapta ulinds ms kalb.
(Kunigui)
Juk a tokius odius esu i jos girdjs!
Lyg kad i lp jos kalba i paimta,
Tik vakaras ne tas ir valanda ne ta.
(Ironikai)
Ir kam reikjo t pamoksl ikilming!
Klausiausi odi jos grai, skambi, diding:
Tvyn ir lov, ir mokslas, ir draugai!53
Jau odi t irdis nesiveja nurimus,
Ir a galiu miegot ilgai.
Udegdavo kadais mane skambusis rimas,
Prikeldavo anksti lovs pasiilgimas.
(Dainuoja)
Jaunyste, kilk be atvangos54
Auktyn, auktyn kaip saul!
Ir nuo pradios lig pabaigos
Apvelki pasaul!
Ji iuos didius odius iblak praeity!
I visko liko tik lengvi eliai,
Mayiai krislo trupinliai,
Kuriuos alsuodama traukia ji pati,

Kuriuos mai drugeliai myli,


O ji ant dulki t statyt norjo pil!
Pavertus uodu, ji man udeda, jauiu,
Pasaul kaip kokiam Atlantui ant pei55.
Bet veltui! Kibirktis viena tik moguje,
Tik vien kart ji jaunystj suliepsnoja.
Minerva56 kartais psteli j,
Ir tarp tamsi taut garsus iminius stoja,
Ir nuo tada vaigd Platono57 degs viesi,
Ir dar ilgai j seks visi.
Jei karo lauuose i kibirktis suvilt,
Tai karygys narsus garsdamas pakilt,
Kurs vest per kaltes ir per dorybes mus,
Kurs siekt purpuro58 ir spindinios karnos,
vilgsniu pajgt sostus griaut senus.
(Po pauzs, ltai)
Danai i kibirktis mogaus irdy pratno,
Ugsta sau viena ar blanki vies barsto
Kaip lempa prie romno karsto59.
KUNIGAS Vaikine, a jauiu, koks nelaimingas tu!
I irdglos didios, matau ir suprantu,
Kad nusikaltliu dar netapai, vaikine,
Kad ta, kuri groiu lig iol tave kankina,
Ne vien tiktai groiu nepaprasta yra
Jos dangiki jausmai, ir jos mintis tyra.
Tai seki j vertai, ipildyk josios nor.
Plik meil jos priverst grt dor,
O tu, nors doras, bet susitepei rankas!
Nors klitys jus abu ir skiria dar kol kas,
Nukris tirta migla, ir vaigds dvi savaime
Sueis ir susijungs, degs aminja laime,
Grandins dings su ia eme kartu.
O ten, vir ems, vl sutiksi miel tu,
Ir Viepats jums atleis js geidul didiul.
ATSISKYRLIS Tu visk jau inai? I kur, sakyk, biiuli?
(Pamgdiodamas Kunigo bals)
Kaip skaists jos veidai, taip siela jos tyra!
Grandins trks, kurios sukaust jus yra!
Tu visk jau inai, tu ms kalbas girdjai,
Ir slepiam irdy nnai
Tu ms paslapt inai,
Kurios neino net draugai ir geradjai,
Prisiekme tylt uddami rankas
Ant kipariso ir krtins.
Prisiekme tylt ir tylime kol kas.
Nors vien kart a... tik iaip sau, prisimins,
Pandau aprayt klusniuoju teptuku

avum vis jos ir spalv jos plauk


Ir itaip jos groiu biiuliams pasigirti.
Bet nepasiek j, kas jaudina man ird,
Jie juokias i jausm ir j kalbos negirdi:
Kai sieloje tamsu velgt k nors sunku!
Jie emiku mastu matuoja gro brang
Ir astronomikai apirinja dang60.
Kitaip gi iri nei akli draugai
simyljliai, poetai, kunigai.
Ak, dievinau j taip, kad atvaizdo negyvo
A lpom niekuomet neidrsau paliest.
Ir jei kambaryje kas vakar vlyv
Mnulis viet dar ar lempa prie alies,
Tai a, pakol viesu, guljau apsirengs
Ir rengtis nedrsau aki jai nepridengs.
O tuo metu... Ironija lidna!
Kai atvaizd vienam parodyt pasitaik,
Prikands lpas, is vos juok besulaik
Ir tar iovaudamas: iaip sau mergina!
Tu vaikas dar esi! pridr kitas...
Ak, tai tau ir draugai! O ia dar senis itas61
Tikriausiai jis ir bus idavs mus!
(Vis labiau jaudindamasis)
Kalbjo jis vaikams, prekyvietje miniai,
Atjs kakuris Viepaties namus
Ir kunigui dorai bus visk ipains...
(Pamilikai)
Klastingai tardai gal ipaintim venta?
KUNIGAS Ir kam ia kalbos tos, ipaintis, klasta?
Nors tavo lidesys tikrai painus be galo,
Bet tas, kurio irdis jausmams dar neatalo,
Inarplioti pajgs net paslapt ir t!
ATSISKYRLIS Teisyb! Bet mogus, matyt, taip surdytas,
Kad tai, kas skauda jam irdy dienos metu,
Nakia galv pereina, ir kitas
I mieganio igirs dalyk daug slapt.
Seniai seniai... ir man taip syk pasidar.
Kai, pirm kart susitiks j,
Laimingas umigau su meile irdyje,
Tai kit dien man mama i ryto tar:
Kas tau yra, kad vl prie Dievo atvirtai?
Litanij kalbi62, nakia meldies kartai
Ir dksaudamas vis mini Marijos vard.
miau duris rakint prie nakt nuo to karto.
Dabar toks atsargus a bti negaliu.
Nam nebeturiu: kur stoviu ten guliu.
O per miegus kalbu... tarytum bangos mintys!
Iblako jas audra, pga,

Tai vl, irk, nurims staiga,


Ir ims vaizdai keisiausi pintis,
O susipyn jau antai
Ir vl suduo nelauktai.
Tik vieno vaizdo a per amius nepamiriu:
Jei emn kur iriu, matau ir j smly,
Lyg pilnatis ramiam vandens paviriuj,
Nors spindi prie akis, pasiekt jo negali.
Jei a dangun velgiu auktyn akis pakls,
Tai ir su tuo vilgsniu kartu
Atplaukia angelo elis
Padangi mlynu skliautu,
Sparnus iskleids kaip erelis,
(irdamas auktyn)
Kurs lyg sustingsta danguje auktai
Ir, i tenai upuldamas vrel,
Aki strlm j umua prie tai.
Ir sklendia jis, lyg bt susipyns
Nematomam tinkle ramiai, lnai,
Lyg bt u sparn prikaltas prie ydryns,
Taip lygiai vir mans skrajoja ir jinai!
(Dainuoja)
Ir sault viesi dien,
Ir juodos nakties metu
A vaikausi j tik vien
Mes drauge, bet ne kartu!
Ir tai kada man j sutikti pasitaiko,
Kai vienias laukais arba miku einu,
Tylti sau liepiu lieuvis neilaiko,
odel jai tariu, vardu pavadinu.
Yra pikt moni. Ir atviros j ausys
ryt mans taip pat akiplikai klauss.
Atsimenu... aurojo danguje,
Prie valandas kelias lietutis nukrapnojo,
O lygumas tylias kaip sniegas rkas klojo,
ol ir mediai mauds rasoje,
Jau vaigds po nakties mlynj m sksti,
Tiktai auros vaigd dar neadjo gesti
A ir dabar kasdien regiu j vir galvos.
Ten, prie altanos,
(susigriebia)
cha!.. nubgau nuo kalvos...
Bet k a ia kalbu! Romantikos svajons
Apsuko galv man, be abejons!
(Po pauzs, prisimena)
Tai buvo jau vliau. Ankstyvas, altas rytas.
A krman lindau, paniekintas, sulytas.

Padang vjas gairino varbus...


(velniai ypsodamasis)
Tas niekdarys, matyt, mane nuklauss bus...
Tik neinau, ar jis vien aimanas girdjo,
O gal ir vard nejuia,
Nes krmas tas labai arti stovjo.
KUNIGAS Koks vargas tu! Kokia kania!
K tu kalbi? Kas tamstos klaus?
ATSISKYRLIS (rimtai)
Gi vaballis, liaudamas pro aus,
Tai vento Jono vaballis63,
Toksai maytis iburlis.
Jisai tarytumei mogus
Priliaus itaip prakalbjo
(Matyti, nuramint norjo):
Ei tu, mogau, umirk vargus!
Kam lidesys bereikalingas
Aukiausi rstinti gana!
Kas kaltas, kad grai ji mergina,
O pats esi labai jausmingas.
Pasiirk, kaip a spindiu
Apviesdamas pakrm plik.
Ta viesele diaugiausi i pradi,
Dabar matau, kad ji priauks plik.
Juk mano broli nemaai
Surijo jau pikti drieai!
Prakeiksiu papuoal blaus,
Nes mirt man priauks jisai,
Tegu ugsta jis visai!
Bet k daryt, kad jis mans neklauso,
Ir, kolei gyvas, ta ugnis many liepsnos.
(Po pauzs, rodydamas ird)
Taip, kolei gyvas, ta ugnis many liepsnos!
VAIKAI Tai stebuklas i ties!
Ar klauseis jo odi, tti?
(Patrauks peiais, Kunigas ieina)
Argi gali prakalbti
Vabalai mogaus balsu?
ATSISKYRLIS Kodl gi ne? Antai stale durels
Tu pasilenk ariau prie j:
Ar negirdi, kaip kenianti vlel
Maldauja poteri trej?
VAIKAS Tik tak, tik tak dievai!
Krebda kain koks krebdukas,
Lyg maytis laikrodukas.
Kas ten krebda pamai?
ATSISKYRLIS Tai maas kirminas, krebdukas,
Baisus lupikas, pls su krauju!64
(Kinivarpai)

Ko trokti, vle?
(Pakeits bals)
Poteri trej.
O juk ir a seniau yktuol painau
Nors buvo neprieinamas visai
Ir aukse skendjo jisai.
Duris kuolu urms neilaui,
Nepais aiman graudi u dur i
N vieno nenudiugino jis duona ar graiu.
Per vis ami juk dvasia niekinga jojo
Kartu su pinigais ia, staliuje, tnojo.
Galbt u tai ir po mirties,
Pakolei bausm atkents,
ia, savo staliuje, trnija
Jisai jau kelerius metus.
Jei malonsi, tris kartus
Sumesk u j Sveika Marija.
(eina Kunigas su stikline vandens)
ATSISKYRLIS (vis labiau jaudindamasis)
Ar pikt dvasi ia girdjs tu esi?
KUNIGAS O Viepatie! Ir ko tu klausi!
(Apsidairo)
ia nieko nr, naktis tamsi.
ATSISKYRLIS Tu tik pakreipk kaip reikia aus.
(Vaikui)
Eik en, vaikeli, eik ariau!
Ar tu girdjai?
VAIKAS Taip, girdjau.
ATSISKYRLIS O tu kaip, mielas geradjau?
KUNIGAS Vaikai, miegoti eikite greiiau!
Aplink tylu niek nepasakokit man t.
ATSISKYRLIS (ypsodamasis, Vaikams)
Gamtos gars, deja, senimas nesupranta!
KUNIGAS Imk vandenio, brolau, ir kakt nusiplauk
Galbt jis nuramins ivijs lauk
Blogas mintis ir kalb t nerimt.
ATSISKYRLIS (ima vandens ir prausiasi, tuo tarpu laikrodis pradeda muti valandas; po keleto di
Atsiskyrlis nejuiom ilieja vanden ir nejuddamas iri rimtai ir niriai)
O it jau imu deimt.
(Gieda gaidys)
Pirmi gaidiai jau gieda tai,
Prabgs kaip valanda gyvenimas i tyko.
(Viena vak ant stalo gsta)
Ugeso vak nelauktai
Dvi valandos, dvi valandos dar liko.
(Ima drebti)
Kaip alta man!

(Tuo tarpu Kunigas nustebs iri vak)


Pro ply puia altas vjas:
Kaip alta ia!
(Eina prie krosnies)
Kur a esu?
KUNIGAS Gi pas mane ujs.
ATSISKYRLIS (atsipeikdamas)
Nugsdinau turbt uklyds nelauktai
Neinomas ir apsirengs taip keistai?
K igirdai, kitiems nepasakok, maldauju!
Keleivis a esu ir i toli keliauju.
(Apsidairo ir atsipeikja)
Jaunystje mane, upuols kelyje,
Apgrob, apvog
(nusijuoks)
piktadarys sparnuotas65.
Drabui neturiu, rengiuos kuo Dievo duotas.
(Nubraukia lapus ir pasitaiso drabu; gailiai)
Ak, visko netekau, beturtis a, deja,
Dengiuos kaip drabuiu nekaltumu vaikino!
KUNIGAS (kuris ilgai irjo vak, Atsiskyrliui)
Dl Dievo, tik nurimk!
(Vaikams)
Kas vak ugesino?
ATSISKYRLIS Tu nori stebuklus iaikinti protu...
Gamta kaip ir mogus, ir paslaptis ji saugo
Ne vien tik nuo minios ar nuo lieuvio draugo,
(kartai)
Bet ir nuo kunig, imini ir kit!
KUNIGAS (ima u rankos)
Tai tu, snau!
ATSISKYRLIS (sujaudintas ir nustebs)
Snau! Kaip aibas balsas tavo
I tamsumos juodos man prot ivadavo!
(siiri)
Taip, jau inau, kur a, kieno namuos esu.
ia, mano tve, tu, o ia mana tvyn!
Iaugo jau vaikai kaip greitai, net baisu!
plaukus laikas tau balt gij pyn!
KUNIGAS (susijaudins ima vak, siiri)
Kaip? Painai? Tai jis!.. Negali bti, ne!
ATSISKYRLIS A Gustavas.
KUNIGAS Tai jis!
(Apkabina)
Tai jis, didysis Dieve!
Mokintinis! Snus!
GUSTAVAS (apkabina, irdamas laikrod)

Apsikabinkim, tve!
Nes tolimi keliai jau greit paauks mane!
Kelion ta pati tavs taipogi laukia,
Apsikabinkim tad, syk aminai!
KUNIGAS Sakyk, kur tiek dien kely pragaiinai?
Kur tu buvai lig iol, jaunasai mano drauge?
Prapuolei tu tada tarytum vandeny,
N odio neraei, kur, kaip begyveni?
O met nemaai!.. Kas tau yra, draugui?
Mokykl mano tu kadais protu puoei.
Ir i tavs tiek daug tikjausi aai.
Kodl apsivilkai netikus drabu?
GUSTAVAS (piktai)
O jeigu, seni, a prikaiiot imiau tau
Ir tavo mokslus keikt, kuriuos jau supratau?
Tu umuei mane, tu nuudei, kartoju,
Imoks perskaityt i knyg ir irdi!
Tu em pavertei pragar
(lidnai nusijuoks)
ir roj!
(Garsiai ir niekinamai)
O ji yra tik em!
KUNIGAS K girdiu?
A saugojau tave, kad plaukas nenukrist,
Kaip sn a tave myljau!
GUSTAVAS Ir todl
Atleidiu tau!
KUNIGAS Meldiau tik vieno Jz Krist,
Kad leist man ivyst tave dar gyv vl!
GUSTAVAS (apkabindamas)
Apsikabinam dar,
(iri vak)
kol dega i vakel.
Aukiausiasis, matyt, iklaus t mald.
Vlu,
(iri laikrod)
o ilgas juk atgal kiekvienas kelias!
KUNIGAS Nors domu tavs klausyti ir graudu,
Tau reikia pailst, be to, jau ir vloka.
Rytoj...
GUSTAVAS Dkoju, bet nakvoti negaliu,
Nes neturiu, deja, kienj gragali.
KUNIGAS Kaip tai?
GUSTAVAS Tie prakeikti, kur niekad neumoka!
U visk reik mokt: ar nuoirdiu trisu,
Arba geru jausmu, ar aara kas gali,
Nes Viepats ir u j atlygins i daus.
Bet a nnai einu per atminim al,

Kur kiekviena vieta vis ima savo dal,


Nebliko tad jausm ir aar, matau,
Nenoriu pasilikt skolingas, tve, tau.
(Po pauzs)
A aplankiau namus velions motinls
Ir vos bepainau plaius vartus atkls!
Griuvsiai, tutuma, apirusi tvora!
Pstyn, grindinio ties durim nebra,
Kieme ol veli ir kieiai susipyn,
Gdi tyla aplink, lyg nakt kapinyne!
O, kitados ne taip pro tuos vartus plaius
Sugrdavau, trumpam ivyks sveius.
Linkjimais gerais i tolo pasitinka
Dar umiesty tarnai paslaugs eiminink,
Prie vart seserys, broliukai laukia ms,
Jie aukia Gustavai!, sustabdo veimus
Ir, gav dovan pyrago, pasitraukia.
O tarpdury mama jau su egnone laukia,
Moksladraugi brys sutinka su diaugsmu...
Dabar tenai naktis, visur tylu, ramu.
Girdt, kaip amsi uo, kakas po kiem sukas,
Ak, tai msikis uo, itikimasis Krukas!
Myldavo tave suaug ir vaikai,
Dabar tu i tarn tik vienas palikai!
Nors alkanas esi, bet saugai liks iia
Be urakt vartus, be eiminink gryi.
tai unkdamas mane pasveikina jisai,
Paoka, krinta ir... nusibaig visai!..
Matau languos viesa: kas ten tokie atj?
Su lempa ir kirviu ivydau piktadj
Beardant likuius tos praeities ventos!
Atpl jis grindis kaip tik i vietos tos,
Kur kitados, menu, mamos stovjo gultas.
Apstulbo ir vagis, staiga mogaus upultas.
A ant grind krentu ir vaikikai verkiu,
Regiu lyg eina kas ir ramstosi kriukiu.
Ir rytmeio viesoj ivydau moterl,
Sakytumei tikrai ano pasaulio vl.
Pamaniusi, kad a vaiduoklis koks esu,
egnotis m ji, drebt ir aukt balsu.
Nesibijok, sakau. O kas esi, mieloji,
Ir ko tuiam name anksti rytais klajoji?
A elgeta esu, atsiliep jinai,
Kadaise gyvenau prieg pon a ionai.
Geri jie buvo man, tegu ramybj guli!
Tik laims pristigai jiems ir vaikams, Dievuli:
Ugeso jau visi, supus tuti namai,
Ponaiio negirdt gal mir kur mai.
Griebiausi u irdies, neklausinjau nieko...

Ar viskas dingsta taip?


KUNIGAS Dvasia ir Dievas lieka!
O emje praeis ir laim, ir kania.
GUSTAVAS Kiek atminim vl radau atjs ia,
Kur aista su draugais, kur smlis pilstinta!
tai mikas, kur lizdai paukteli irinta,
Lanka, kur aidme kikel su vaikais,
Upelis maudykle mums buvo tais laikais.
A mgdavau danai mikely pasdti,
Homer aplankyt66, su Tasu pakalbti67
Ar Jono pergal prie Vienos68 pakartot.
Mokintinius aukiu, liepiu rikiuotn stot
Ant prieo vliav kaip kraujas mnuo iba,
Ten verias vokiei kariuomens69 briai.
A kard ikeliu, pasiaukiu sargyb
Ir puolu, i paskos ms Lenkijos kariai.
Uverda mis, dar lig iol neapdainuotas,
Pabyra kaip krua j galvos turbanuotos,
Ir janiarai it jau bga sumuti;
Kas krito nuo irg, tie smlin suminti.
Prie pylimo galop karta kova nurimo.
O ten atjo ji pasiirt aidimo,
Po prieo vliava vos tik ivydau j,
Tuoj mir Gotfridas70 ir Jonas manyje.
Ir nuo tada ji valdove manja virto,
Ir mintys, ir jausmai jai vienai buvo skirta!
Lanka pilna tik jos, kur aisdavom anksiau:
ia pirm syk j, jos veid pamaiau,
ia pirmas odis jos man buvo pasakytas,
Antai ant tos kalvos Ruso drauge skaitytas,
Ten pavsin jai supyniau i ak,
Jai uogas ir gles neiau i t mik,
O ia, su mekere alimais atsistojus,
Ji diaugs eer ar karp suvejojus,
Dabar...
(Verkia)
KUNIGAS Verk, bet skausmai prisiminim t
Sugrauia mus paius, tikrovs nepakeit.
GUSTAVAS Dabar po met tiek a vlei sugrtu,
Kaip lidna per vietas, per laimingiausias eiti!
Tu akmen paimk kieiausi i kiet
Ir po pasaul vis neiokis j kartu,
O kai sugri vl po gimto namo stogu,
Tik paiekok gerai, surasi tok mog,
Kurs vaikas aid juo kampely nuoaliam,
T akmen karste padk po galva jam.
Jei nepravirks akmuo, kai su mogum liks dviese,
Tai, kunige, gali mest pragaran j tiesiai!
KUNIGAS O, aara tokia visai nra sri,

Jei laims buvusios nektaro turi ji:


Suras ji monse uuojautos, jautrumo71,
Tik nieko aaroj yra nuod aitrumo.
GUSTAVAS Dabar klausyk toliau... jau sode taku
Su vakaro vsa, tuo pat rudens laiku,
Tie patys debesys auktai dangum skubjo,
Tas pats mnulis ir gaivi rasa spindjo,
Lyg sniegas kana nusidriek keistai,
O vaigds skendjo mlynje auktai.
Virum savs a vl regjau vaigd vien,
Kuri maiau tada, kuri regiu kas dien,
Vietel ta pati ir ta pati kania.
Ir viskas kaip seniau tik josios trksta ia!
Pavn prijau, kakas lyg sulamjo.
Tai ji?.. Ne. Tai lapus vjelis palytjo.
Pavn! Ji lopys ir karstas laims tos,
ia painau j, ia jos netekau, ventos!
Gal vakar ji ionai dar laik rank savo,
Gal oru tuo paiu dar vakar ji alsavo!
Bet veltui a dairaus aplinkui ir klausau,
Tik vir mans, regiu, vorelis kybo sau,
Ploniausiu sileliu praskyrs lap ni
Prie ems mus abu plonyiai saitai ria!
Ant suolo pamaiau a bukiet gli,
Sudivusias oles, lapel tarp oli
Tai pus to paties pastamo lapelio,
(isitraukia lapel)
Kurs mena lik sveika ir jos laimingo kelio!
Pasveikinau a j juk mes seni draugai,
Ir klausinjau jo nekantriai ir ilgai:
K veikia ji rytais? O ar anksti ji kelia?
Ir koki skambina pianinu dainel?
Kuriam tvenkinyje maitina ji uvis?
Kuriam kambaryje ji mgsta tristis vis?
Ar atmena mane ir i kuklumo rausta?
Ar tuo metu irdis netyia nesuskausta?..
Bet k girdiu! Tai u smalsum i kania!
(Piktai suduoda sau kakt)
Tai moteris!..
(Dainuoja)
Prisi...
(Nebaigs, Vaikams)
Ar mokat dain i72?
(Dainuoja)
Prisimena kas dien
Jinai mane tik vien.
VAIK CHORAS Tave ji myli vien
Prisimena kas dien.

GUSTAVAS Paskui jau kas savait


Prisimena mergait.
VAIK CHORAS Kokia gera mergait,
Jei myli kas savait!
GUSTAVAS Po to kas mnuo syk
Prisimena jaunik.
VAIK CHORAS Prisimena jaunik
Per mnes bent syk!
GUSTAVAS Lapus jau mediai meta
Lyg svajones tuias:
Prisimena kas metai
Madaug apie kias.
VAIK CHORAS Prisimena kas metai
Toki mergaii reta!
GUSTAVAS Taip
(rodydamas lapel)
atsisak ji net atminimo io!
Mans jai atminty negalima neiot!..
I sodo ijau, slinkau, kur ne kojos,
Ir pamaiau save prie rm apsistojus.
Ten tkstaniai vies73, sidabro spindesys,
Girdt tarn auksmai, kariet bildesys.
Prie rm tad slenku, glaudiuos ariau prie sienos,
iriu vidun, stalai jau padengti kaip vienas,
Ir muzika girdt. A praskleidiu akas
Ir stengiuos pamatyt ia veniama kakas!
tai tostas! Ir u k?.. Man akys raibuliuoja...
O balsas kakieno suuko: Tegyvuoja!
Pagavo k t visi, taures laik,
Ir a patylomis pridriau: lik sveika!
Paskui vl kunigas (o atmintie abuoja!),
Pasaks vard jo74, suuko: Tegyvuoja!
(smeigia vilgsn, kaip tada, duris)
Kakas dkoja jam, juokauja su sveiais.
Turbt tai ji... Maniau ne itaip j atrasis!
lango rmus a atsirmiau peiais,
Norjau juos iverst... ir parkritau be dvasios...
(Po pauzs)
A dvasi atgavau... tik proto netekau!
KUNIGAS Vargelis! Pats kani iekojai t, sakau.
GUSTAVAS Lyg kad lavonas koks, matyt, ilgai guljau
Ir aaras karias juod em liejau.
Tai meil ir kania dar grmsi piktai!
Nubuds pamaiau, kad rausta jau rytai.
Minut laukiau dar. Tylu, tamsu aplinkui.
Ak, ta minut! Ji kaip aminyb slinko!
Turbt kita tokia dangaus teisme tebus.
(Po pauzs, i lto)

A angelo mirties i rojaus ivarytas!75


KUNIGAS Suerzina aizdas lytjimas grubus.
Nors ir seniai, taiau protingai pasakyta,
Kad kas vyko, to pakeisti nevalia
Tokia, matyt, yra Aukiausiojo valia.
GUSTAVAS (lidnai) O ne! Viena lemtis man paskirta su ja,
Viena vaigd mums gimstant viet danguje76.
Mes lygs, nors abu tokie skirtingi, rodos,
Panas i veid, ir amius ms vienodas,
Neiojom panaias mintis mes ir jausmus,
Ir ta paia ugnim liepsnojo irdys ms.
O saitais bsimais jau buvo ms rytojai
Aukiausio suriti,
(su didiausiu lidesiu)
o tu juos sukapojai!
(Garsiai, piktai)
O moterie! Menka lyg pkas tu esi!
Nors angelai pavydi tavo groio,
Bet siela, ak, kokia baisi!..
Ir auksas tau akis ugoia!77
Esi garbs taur, grai, vienok tuia!
Tad viskas, k lieti, tegu pavirsta auksu78,
Kiek lpom ir irdim pasieksi paslapia,
Buiuok ir glamonk t alt auks!
Jei priklausyt viskas nuo mogaus,
Tai ir mergin nuostabiausi,
Kokios dar neparod mums Aukiausias,
Graesn net u angelus dangaus
Ir u vis poet kvpim,
Net u tave... a atiduoiau j
U vien tavo pavelgim!
Net jeigu kraitis jos, beje,
Bt visas auksas Tacho ups79,
Jei tekt pasirinkt: dangus ar tu,
A nusilenkiau tau parklups!
Nerast manyje jausm kart,
Jei net u auks, gro nematyt
Laelio meils paprayt
Ir bent dalels gyvasties jinai,
Kuri a vis tau paskyrs dovanai!
Jei met vieneri maldaut
Ar pusmeio, arba dienos,
Ar bent akimirkos vienos
Ne, meils i mans n tiek jinai negaut.
(Rsiai)
O tu ramia irdim pro al nueini
Itarus mano prauvimo od,
Udegusi tokias ugnis many,
Kuri jau neikst nieks, atrod,

Kurios lyg pragaras tarp ms vis liepsnos.


A niekada ramybs netursiu,
Tu nuudei mane. Dangus nedovanos
Tau, suvediotoja! Ir a atsimoksiu,
Drebkit, idavikai, ateinu!
(Isitraukia durkl ir piktai ironizuoja)
Neu jums, viess ponai, dovan!
Prisunksiu vyno jums vestuvms uu dyk...
Cha, isigiml monel parsives!
Suveriu mirtinai ant kaklo tau vainik!
Nublokti pragaran tavs, kaip pats savs,
Einu!
(Sustoja ir susimsto)
O ne!.. Kad j umutumei, maiausia
Reik bt kakuo daugiau nei tarp velni vyriausiu!
alin t gelgal!
(Slepia)
Tegu j atmintis
(Kunigas ieina)
Ir sin lyg peiliais eidia!
Nueisiu, bet beginklis, nes irdis
Pasiirt j dar geidia.
Ir eisiu auksu rinia sale,
Kur u stal vestuvininkai ia!
Nueisiu ten suplytais drabuiais
Ir atsistosiu ustalj alia...
O ustal visa nustebusi pakyla
Ir geria u mane, ir man taur pila,
Ir prao sst: a stoviu kaip uola,
j odius a atsakau tyla.
Vilioja okiui moterys rinktins
A kairje lapel laikau,
O dein prispauds prie krtins,
N odio nesakau!
Prieina ji, lyg angelas nekaltas:
Brangus svety, atleisk, gal suinot galiu,
Kas tu esi, i kur? A atkakliai tyliu.
Tik perveria kiaurai j mano vilgsnis altas,
Gyvatiki nuodai man laa i aki,
Liepsnojant many a pragar aukiu
Ir paveriu vilgsniu. Tegu ugnis j puola,
Tegu apakina, sustingdo j uol!
Kaip dmas skverbsiuos akis giliai,
jos varias mintis a suodiais sivelsiu
Ir subjaurosiu jas. Miegot neleisiu jai,
Naktim i miego kelsiu.
(Ltai, velniai)
O ji tokia velni, tokia jautri,

Kaip ant ols pavasarinis pkas,


Tiktai ukris rasa skaidri,
Vjelis palyts ir jis jau krenta, sukas.
Kiekvieno mano judesio bijos,
Net odio isigs, per garsiai pasakyto,
Nuo mano lidesio uges linksmumas jos:
Pastame gerai mes irdis vienas kito
Ir skaitome kits kito mintyse.
Grandins jung mus ir tikros, ir patvarios,
O ms irdys, atviros ir varios,
Kaip veidrodiuose mats ms veiduose.
Jei mano akyse kokie jausmai vytjo,
Tai jie, kaip sauls spinduliai,
Per ird perj giliai,
Jos akyse ia pat atsispindjo.
Ak, kaip myljau j! Nejaugi tad nnai
A usidsiu pasmerktojo kauk?
Kodl? Pavydas mane traukia!
O kokias nuodmes papildiusi jinai?
Dviprasmiku odiu mane gal suvediojo?
Ar gal viliokikai nusiypsojo?
Gal man melavo skaists jos veidai?
O kur jos priesaika, kokie jos paadai?
Galbt sapne ji man vylingai tar: eisiu?
Ne, ne! A pats mitau tuo mirau keistu,
Pats paruoiau nuodus ir pats nuo j kvaistu!
Nebeturiu j anei maiausi teisi.
Kas a esu prie j? Ir k jai paadjau?
Gal love kur jinai? Gal rang vairi?
Ninieko! Ak, vien meil teturiu!
Todl a lia drsa nenusidjau
Ir nepraiau, kad tu pamiltumei mane.
Praiau, kad mane pasiirtum
Ir kad pabti man galtum
Bent gimine, bent broliui sesele,
Anksiausias regi, bt utek ito.
A pasakyt galiau: j maiau
Ir pamatysiu ryt i ryto.
Kad biau visados su ja, kaip ir anksiau,
Kad pirmas j pasveikiniau prie stalo
Laimingas biau!
(Po pauzs)
Ak, nra svajonms galo.
Bet pavydi aki tu saugoma grietai!
Nieks neregs tavs, nenubaustas u tai.
Lieps atsisveikinti, pamesti...
Numirt...
(Lidnai)
Deja, moni ir akmenini esti.

Juk atsiskyrliui sunku numirti


Pasauly vienas jis, o ir su tuo reik skirtis!
Biiulika ranka aki jam neumerkia!
Prie paarvoto nieks neverkia,
Ir nepalydi nieks ligi duobs jo karsto,
Ir nr kas upila j emele,
Ir niekieno irdies graudi rauda nevarsto!
O, kad per sapn bent tu btumei alia,
Kad mano skausmo atminimui btum
Bent dien, bent iek tiek nulidusi, tyli,
Kad juod kaspin prie suknios prisisitum!..
Pavelgtumei slapta... ir aara gaili...
Ir pagalvotumei: jis taip mane myljo!
(Su nuomia ironija)
Sustok, niurzgt ir liumbt it vaikui tau gana!
Kaip laims kdikiui, net aara viena
Netinka! Ak, dangus man visko pavydjo,
Bet nepajgs atimt svajons pastaros!
Kas gyvas elgetaut, prayti nemokjo,
Tas mirs neprays n aaros tyros!
(Rytingai)
Valia tava daryk, k rasi reikalinga,
Umirk!.. A umirau!
(Sumis)
Juk umirau, tiesa?
(Susimsts)
Jos veidas... nyksta vis... it jau visai pradingo!
Uliejo aminybs j tamsa,
A gdinuos ankstesnio pamiimo...
(Pauz)
Ak, dsauju, bet ko?.. Dl jos atsidusau,
Neatne mirtis usimirimo.
A j matau... Juk ia, o, ia ji stovi sau,
Mane apverkdama... O ne, ji neumirta!
(Lidnai)
Verk, mylimoji, verk, nes Gustavas jau mirta!
(Rytingai)
Na, Gustavai, drsiau, ko tu drebt imi?
(Pakelia durkl)
(Lidnai)
Mieloji, nebijok, jis pats nebijo nieko!
Jis nieko neima su savimi!
Taip, visk! visk! tau palieka
Gyvenim, pasaul, pats, deja,
(nirs)
Net aaros menkos u tai neusipras!

(Kunigui, kuris eina su tarnais)


Klausyk, jei [tu]... kada... galbt sutiksi j...
(Kaskart vis smarkiau)
Mergin... moter t grai,
Ir jei paklaus jinai,
Ar ne i lidesio miriau, tu atsakyki,
Jog linksmas ir smagus miriau a. Btinai.
Jog josios neprisiminiau n syk,
Jog kortom lodavau, jog gerdavau ir jog
okt eidavau, vos muzika ugroja...
Jog kart okdamas...
(trenkia koja grindis)
isisukau sau koj.
Dl to ir numiriau...
(Nusiduria)
KUNIGAS Bent Dievo tu bijok!
(Griebia u rankos, Gustavas stovi. Laikrodis pradeda muti valandas)
GUSTAVAS (galyndamasis su mirtimi, iri laikrod)
Grandins vanga jau80... Ir mua vienuolik!
KUNIGAS O Gustavai!
(Gieda antri gaidiai)
GUSTAVAS Tai antras enklas jau!
Prabgs kaip valanda gyvenimas tuojau!81
(Laikrodis baigia muti, antra vak ugsta)
Ugeso ir antra! Taip, sieloj usilik,
Uges visi skausmai!..
(Itraukia durkl ir slepia)
KUNIGAS O Dieve! Gelbkit! ionai, visi, ionai!
Ak, baigiasi visai... Jau nesulauks n ryto!
Jis krito kaip auka...
GUSTAVAS (altai nusijuoks)
Bet juk dar neparkrito!
KUNIGAS (griebia j u rankos)
Nusikaltim jam, Dieve, dovanok!
GUSTAVAS Nusikaltimas toks kasdien nenumatyta,
Todl nusiramink, taiau inok:
vyko pasmerktas o skausmo scen it
A pakartojau vien pamokymui tiktai.
KUNIGAS Kas tai?
GUSTAVAS Idaiga, apgavyst, burtai.
KUNIGAS Ak, dreba kojos man, o ir irdis kakur tai.
Vardan vis vent! K reikia visa tai?
GUSTAVAS (irdamas laikrod)
Prajo valandos dvi, meils, nulidimo,
Dabar jau valanda atjo spjimo.
KUNIGAS (nori j pasodinti)
Ssk, atsigulk, meldiu, a nieko nematau,

Leisk apirt aizdas...


GUSTAVAS A duodu od tau:
Tegu sau maktyse is durklas surdija82.
O aizdos? J nra, o jei yra tai gyja.
KUNIGAS Nesuprantu, kaip Diev kad myliu...
GUSTAVAS Tai apgavyst ar gal padkimo vaisiai...
Yra mat ginklas toks, tiktai brangus jis baisiai,
Ir siel galima pasiekt tokiu peiliu,
O kno nesueist, nes peilis tas uburtas.
A du kartus esu tokiu peiliu nudurtas...
(Po pertraukos, juokdamasis)
Gyvam toks ginklas tai moters aki byla.
(Niriai)
O mirusiam, deja, kania ir atgaila!
KUNIGAS aukiuosi Dievo a ir jo vis ventj!
Ko stovi ia dabar, dairaisi taip keistai?
Lyg valkiumi akis aptrauk kas gi tai?
Net prisiliest baisu prie rank t altj.
K reikia visa tai?
GUSTAVAS O apie tai vliau.
inai, ko atjau a pasaul it?
Kada pro ias duris vid jau,
Tai tavo su vaikais venta malda skaityta,
Kuri js u vles aukojate sykiu.
KUNIGAS (ima kryi)
Tiesa, ubaigsim tuoj...
(Kvieia Vaikus)
GUSTAVAS Prisipaink bent syk
pragar tiki?
KUNIGAS visk a tikiu.
Kaip liepia Kristus mums ir kaip krikionys tiki,
Kaip ms motina Banyia moko mus.
GUSTAVAS Ir taip, kaip kitados tikjo boiai, broliai?
Ak, reikia gerbt ventus, graius atminimus
Kam Vlines draudi83, dar veniamas lig iolei?
KUNIGAS Tai senas paprotys pagonik laik.
Banyia liepia man ir vali taipgi duoda
Naikinti prietarus, skleist vies ir paguod.
GUSTAVAS (rodydamas em)
Maldaujame tave visi, kuriems sunku:
Grink mums Vlines. Prie Visagalio koj,
Kur sveriamas vis gyvenimas yra,
Sunkesn keliskart ten aara tyra,
Kuria tarnai tave numirus apraudojo
Nei melaginga, nors ispausdinta rauda,
Juodai dengti arkliai, samdyta palyda.
Jei geras ponas bus ir mons, jo netek,
Jam vak pastatys ir prisimins sykiu,
Tai ami tamsoje skaisiau liepsnos ta vak

Nei tkstaniai vies, veidmainikai ryki.


Ir jei atne medaus ir pieno sotl84
Ar milt saujele jie kap pabarstys,
Tai papens geriau, o, daug geriau jie vl
Nei gimins dvare, puotav tris naktis.
KUNIGAS Gana! Juk Vlins, tos sueigos naktins
Banyioj, dykvietj ar kokiame rsy,
Tos pilnos burt apeigos laukins,
rodo mums tiktai, kad liaudis dar tamsi.
Tenai istorijos bei pasakos sukurtos
Apie nakties dvasias, vaidinuoklius ir burtus.
GUSTAVAS Tai galgi dvasi nr
(ironikai)
pasaulyje visai?
Gal egzistuoja kaip skeletas koks jisai,
Kur slaptingosios spyruokls sukinja?
Ar gal yra kaip laikrodis koksai85,
Kur didiuliai svarsiai varinja?
(Nusijuoks)
Kas pakabino juos neinote tikiu:
Suprast spyruokl gal jums proto ir pakakt,
Taiau nematote nei rankos, anei rakt!
Jei emika danga nukrist nuo aki,
Ne vien gyvast ivystumei aplinkui,
Pasaul sukani... Kur? Aminybs linkui.
(einantiems Vaikams)
Vaikai, eikekit prie stalelio.
(Staleliui)
Ko, vle, tu nortumei i j?
BALSAS I STALELIO Prayiau poteri trej.
KUNIGAS (nustebintas) Bk, altarist86 auk... Tegu i miego kelia,
Nes odis tapo knu87!.. I ties...
GUSTAVAS O tve, juk tave apniko abejons!
Stipresnis kryius u visus ventus ir mones,
Kas bijo Dievo, tam ninieko nebaisu.
KUNIGAS Vaiduokli, mkla, ak, sakyk, ko reikalinga...
GUSTAVAS A? Nieko man nereik juk praani tiek daug!
(Gaudo prie vaks drugel)
Tai tu, drugy, ia? Na, palauk!
(Kunigui, rodydamas drugel)
Ta knypava vabzdi taipogi nelaiminga:
Jie nekent viesos, gesino, draud j88,
Utat po teismo ir prasmegs jie tamsoje.
Tuo tarpu sielos j, kentdamos be galo,
Neksdamos viesos, vies skrist privalo.
Tamsij dvasi tai bausm ir atgaila!
i, tas drugys graus ia baltas, ia raudonas
Tai kunigaiktis ar turtingas ponas,

Plaiais sparnais tarytumei pala


Miestus ir pavietus ugos.
Antrasis juodas, dideliu pilvu,
Jis buvo knyg cenzorium kvailu,
Ir meno gls, j spalvingas grois
Pajuosdavo nuo rank jo juod,
saldumynus jis pripildavo nuod;
pai ems gilum nugrdo
Vos usimezgus glenut mokslo grd
Arba prakando j dantim bjauriu...
O itie maalai, kur sukas apie vak,
Yra gauja raeiv vairi.
K ponas jiems nurod, kur sak,
Ten lkdavo visu briu,
Tartum skriai per javo lauk liau
Ir glen elmen, ir brandi varp grau.
Nors mir jie galbt ir neseniai,
Bet neverti vienos Sveika Marijos,
Yra moni, kurie daug vertesni jos.
Tarp j tavi biiuliai, mokiniai,
Kuri vaizduot tu paadinai skridimui,
Kuriuos tu ptei kankinaniam degimui.
Kokias kanias jie ikent gilias,
I aminybs a apreikiau tau atjs:
Gyvenimo skausmus per tris valandles
A ikentjau vl, kad tik tave spjus.
Jiems tebnie skirta malda, venta giesm,
O a nnai vienais atsiminimais sotus.
Jau pats gyvenimas pakankama bausm.
A nubaustas esu, o gal apdovanotas?
Nes jei ant ems tu jau rojuje buvai,
Jei antr pus ten radai savos esybs,
Jei pakilai virum gyvenimo tutybs,
Jei mylimo irdy kaip laas prauvai,
Jo mintimis mstei, jo oru alsavai,
Tai tapsi po mirties elis tos btybs,
Sekiosi i paskos, neteks pats savs,
Kur mylimasis ves.
Jei, gyvas bdamas, Aukiausiam tarnavai,
Dangaus diaugsmais kartu su juo dalinsies,
O jei tonui artimas buvai,
Tai pragare kartu su juo kankinsies.
Bet, laim, vergas angelo esu,
Mums ateity abiem bus linksma ir viesu.
Tuo tarpu i paskos tam angelui sekioju,
Tai danguje bnu, tai pragare vaitoju.
Kai prisiminusi ji atsidus giliai,
A prisiartinsiu, kedensiu plaukus jai,
Sumiiu su kvapu ir uvaldysiu j,
Ir bsiu danguje!

Taiau kada!.. Ujaus, kurie yra mylj


Ir tas baisias kanias pavydo ikentj!
Dar daug reiks klajoti man, deja,
Pakol j Viepats pasiauks roj,
Tada elis mano paskui j
Vogiom atliau prie Visagalio koj89.
(Laikrodis pradeda muti valandas)
(Dainuoja)
Tai nuolanks bkit maldoje,
Nsa Dievas itaip mog bando:
Kas dar gyvas buvo danguje,
Tas negreitai j numirs randa.
(Laikrodis baigia muti, gieda gaidiai, lempel prie paveikslo gsta. Gustavas inyksta)
CHORAS Tai nuolanks bkim maldoje,
Nsa Dievas itaip mog bando:
Kas dar gyvas buvo danguje,
Tas negreitai j numirs randa.
I lenk kalbos vert Justinas Marcinkeviius

1 Lietuva buv. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts lietuvi ir baltarusi gyvenamos ems. Kuras buv. Kuro hercogysts ems,
t. y. vakarin Latvija tarp Baltijos jros ir Dauguvos. Prsija buv. Rytprsiai. Vlini apeigos Lietuvoje ir Baltarusijoje XIX a. pradioje
isaugojo nemaa senovini element j metu be kita ko buvo ruoiamos vais vlms kapinse arba namie.
2 Poetas remiasi Simonu Grunau, apie 15101530 m. raytos Prs kronikos autoriumi, kuris sakosi Prsijoje dalyvavs oio
puotoje.
3 ia oio vents ynys, plg. lenk koza, kozio (oka, oys).
4 Huslar, Gularz... (glarz) vienaakniai slaviki odiai, sietini su guslmis (plg. rus ), styginiu instrumentu, senovje
paplitusiu daugelyje slav ali. Toliau gularz veriamas odiu burtininkas.
5 Kalbama apie Karib jros salas: Hait, Kub ir t. t.
6 Burtaodiai, ia vli ukeikimai (lot. incantatio).
7 Hamleto odiai i to paties pavadinimo ekspyro tragedijos I veiksmo 5 scenos. Paodiui: Danguje ir emje yra kur kas
daugiau daikt, nei mano js filosofija.
8 ia ir aukiau ikikrikioniki ir krikioniki pomirtinio vli gyvenimo vaizdiniai. Viena vertus, vls po mirties gyvena iame
pasaulyje, viename i keturi pagrindini gaival ore, vandenyje, ugnyje ar emje, joms, kaip ir gyviesiems, reikia valgyti bei gerti.
Antra vertus, minima ia skaistykla vargu ar pirmyktms balt ir slav religijoms inomas vaizdinys.
9 ia rojus ne biblinis Edenas, bet vieta, kur po mirties gyvena sunki nuodmi neslegiamos vls.
10 Manoma, kad ia rado atgars senieji liaudies religiniai vaizdiniai: mirus mogui, lieka emje atgailauti pusiau materiali jo vl,
mogaus elis.
11 Paukiai tai pono mirti pasmerkt ar nukankint baudiaunink vls.
12 T. y. su dvarponio sakymu nuudyt baudiaunink vlmis; jos pasmerktos, nes baudiauninkai mir be ipainties.
13 Haidukais (vengr. hajdk kareivis) Lietuvos ir Lenkijos valstybje (nuo Stepono Batoro laik) vadinta samdytus pstininkus,
vliau didik asmens sargyb, paprastai vilkini vengr drabuiais.
14 Tai J. V. Gts eilraio Nepasiekiamoji (Die Sprde, 1796) laisvas vertimas.
15 Vaizdas paaikja IV dalyje tai saviudybs ym.
16 mklos tyljim vliau poetas band paaikinti III dalies IX scenoje: per Vlines bdavo galima iaukti ne tik mirusij vles, bet
ir gyvj sielas, kurios skirdavosi nuo mirusij tuo, jog netardavo gyviesiems n odio. Taiau IV dalyje Gustavas, mirs emei
itai, kalba. Matyt, II ir IV dali mklos esm poetas smoningai stengsi umaskuoti.
17 Fraz paimta i egzorcizmo religini apeig piktosioms dvasioms ivaryti.
18 Piktos dvasios varomos ten, kur jos negali pakenkti mogui.
19 Stula dalis liturgins katalik kunigo aprangos: ant kaklo kabinama juosta su isiuvintais kryiais.
20 A pakliau visas sudljusias drobules, kuriomis karstuose dangstomi palaikai, a isiadjau paguodos, kuri teikia taurus
nuolankumas, vien tam, kad galiau nuolatos kartoti: Ak, taip juk nra buv! Tkstaniai diaugsm ami amiams sumesta
kap duobes, o tu stovi ia vienui vienas ir juos skaiiuoji! Besoti! Besoti! Neatversk iki galo sudriskusios knygos!.. Ar tau dar
neutenka sielvarto?
Citata i vokiei raytojo ano Polio (tikroji pavard anas Polis Frydrichas Richteris, 17631825) knygos Biografins pramogos po
vienos milins kiauu. Pasakojimas apie vles (Biographische Belustigungen unter der Gehirnschale einer Riesin. Eine

Geistergeschichte).
21 T. y. venia Vlines. Poetas ia lyg prietarauja II dalies pratarmei (...apsiviet dvasininkai ir valdia stengiasi igyvendinti
paprot... mons venia Vlines slaptai koplyiose arba tuiuose namuose, netoli kapini). Nors II dalyje ir remiamasi baltarusi
nacionalinmis vli pagerbimo tradicijomis, taiau apskritai ios apeigos Vlinse A. Mickeviiaus poetin konstrukcija.
22 iais odiais pradedami kai kurie Evangelijos skyriai.
23 T. y. mirusij al, itaip j, matyt, suprato Kunigas, prabils apie mirties keli.
24 Su savo vaikais. II dalyje vaizduojamas ne katalik, bet unit dvasininkas. Kaip staiatiki popai, taip ir unit parochai (t. y.
klebonai) turjo teis vesti.
25 Kaip nurodo autorius, posmas i tikrjinomas kai kuriose lenk liaudies dainose.
26 Tai F. ilerio eilraio Jaunuolis prie upelio (Der Jngling am Bache) atuonios baigiamosios eiluts.
27 T. y. dar toli vidurnaktis.
28 ia ir toliau Kunigo mstysenoje rykus polinkis racionalizm, jis atstovauja tiems, kurie Romantikoje tvirtina, jog Dvasios tos
gimsta u smukls stalo, / Ten kala niptus kvailiausius.
29 Kalbama apie . . Ruso (17121778) anuo metu labai populiaraus romano Julija, arba Naujoji Eloiza (Julie ou la Nouvelle Hlose,
1761) pagrindin heroj.
30 Verteris J. V. Gts romano Jaunojo Verterio kanios (Die Leiden des jungen Werthers, 1774) pagrindinis veikjas, XIX a. pradioje
taps nelaimingos meils simboliu.
31 Nors autorius nurod, kad eilratis I Gts, i tikrj tai ne J. V. Gts, bet treiaeilio vokiei poeto K. E. Raicentaino
(Reitzenstein) eilraio Lota prie Verterio kapo (Lotte bei Werthers Grabe) vertimas. Eilratis anuo metu Vokietijoje
ipopuliarjo kaip daina.
32 Krikionikoji etika prilygina saviudyb mogudystei.
33 Inscenizacinje nuorodoje teksto pradioje kalbama apie dvi vakes ir lempel prie Marijos paveikslo, vadinasi, kambaryje dega
trys viesuliai. Jie ges kas valand, padalydami Gustavo ipaint tris skirtingos tampos atkarpas.
34 Bodjimasis gyvenimu, bgimas nuo kasdienybs bdingas XVIII a. pabaigos bei XIX a. pradios jaunuomens pasauljautos
momentas, madinga epochos liga. J vadino vairiai Anglijoje splinu (spleen apmaudas), Vokietijoje veltmercu (Weltschmerz
pasaulio sielvartas), pagaliau verterizmu (pagal J. V. Gts romano heroj). Gustavo splino itakos veikiau literatrins, vargu ar jas
galjo nulemti ano meto Lietuvos istorin tikrov. Kita vertus, bgimas nuo grisusios buities charakterizuoja ir pat Gustav, ir jo
meil.
35 T. y. legendin laims epoch.
36 Itisus metus aliuojanti mirta senovs Graikijoje buvo siejama su meils kultu ir meils deive Afrodite. Lenkijoje mirta
nekaltumo simbolis, nuotakos mirt vainikais puodavusios galvas (kaip Lietuvoje rt).
37 Kalbama apie kipariso ak; Italijoje ir kitur pietuose gedul simbolizuojantis medis, mgstamas sodinti kapinse.
38 Motyvas inomas tautosakoje: lenk liaudies legendoje plikas Madjus aaromis tol laist savo vzd, kol i jo iaugo obelis.
39 Aliuzija saviudik Atsiskyrlio mirt.
40 Dana sentimentalizmo epochoje mylimosios dovana mylimajam.
41 Originale autin, markiniai i storo, iurktaus, autais atausto audinio. Tokius markinius senovje atgailautojai ir atsiskyrliai
vilkdavo ant pliko kno.
42 Paproi revoliucija XVIIIXIX a. svartoje ikl jausmo teises. Tikra ir nuoirdi meil itekjusiai moteriai, ano meto poiriu,
niekad negalinti bti nusikalstama.
43 Gustavas dsto romantin meils samprat: Dievo lmimu dvi sielos, dar neturinios emikojo siknijimo, suriamos amiams.
44 Nauj Gustavo meils samprat Kunigas bando derinti su Evangelija: K [...] Dievas sujung, mogus teneperskiria (Mt 19, 6).
45 F. ilerio eilraio Amalija vertimas.
46 Neaiki eilut, nes ja kreipiamasi ne katalik kunig, bet unit paroch.
47 A. Mickeviiaus romanso Marils kalnelis pradia.
48 Kai kuri medi puvsiai nakt fosforizuoja.
49 Marils kalnelio refrenas.
50 T. y. ventasis Ratas, Biblija. Amina mirtis aminas pasmerkimas.
51 Klaidiojanti vl negali inoti, koks likimas jos laukia.
52 T. y. nusiudo. Krikionikosios religins sistemos saviudyb laiko mirtina nuodme.
53 Filomat programinio kio Tvyn, mokslas ir doryb parafraz.
54 Ketureilis i A. Mickeviiaus Ods jaunystei.
55 Graik mituose Atlantas titanas, kuris ant savo pei laiko dangaus skliaut.
56 Minerva Romn iminties deiv, mokslo globja.
57 ia iminties, filosofijos vaigd. Platonas (428347 m. pr. Kr.) ymus Antikos laik graik filosofas.
58 T. y. siekt valdios. Purpuro spalvos drabuius vilkdavo valdovai.
59 viesa buvo visuomet laikoma gyvybs simboliu. Senovs Romoje prie palaik rsiuose statydavo deganias lempas, paprot
perm ir krikionyb.
60 Parafrazuojama Romantikos mintis: Tikjimas, jausmas sako daugiau man / Nei akys moksliniaus ar stiklas.
61 Turbt panaus veikjas kaip senis Romantikoje.
62 Gustavas minjo savo mylimosios Marijos vard, motina savaip iaikino snaus odius kaip mald v. Mergelei Marijai.
63 Jonvabalis.
64 Gustavas ia remiasi metempsichoze, siel klajoni teorija, bdinga kai kurioms religijoms (ypa ind) ir filosofinms sistemoms.
Pagal i teorij po mirties siela siknijanti kitame gyvame organizme.
65 T. y. meils dievaitis Amras, kur ir senovje, ir naujaisiais amiais vaizduodavo sparnuot.

66 T. y. skaityti.
67 Ital poeto Torkvato Taso(15441595) poemoje Ivaduotoji Jeruzal pavaizduota kryinink kovos su mahometonais. Poemos
vertimas lenk kalb buvo itin populiarus iki XIX a. pr. Lenkijoje ir Lietuvoje.
68 Abiej Taut Respublikos karaliaus Jono III Sobieskio pergal prie turkus prie Vienos 1683 m.
69 T. y. Habsburg valdom krat (Austrijos ir kt.) kariuomen, lenk sjunginink Vienos mio metu.
70 Gotfridas Ivaduotosios Jeruzals pagrindinis herojus, krikioni kariuomens vadas, vliau Jeruzals karalysts karalius.
71 Uuojauta monms, jautrumas dvasins vertybs, iauktintos . . Ruso ir vis sentimentalizmo epochos raytoj. Kunigas ia
operuoja XVIII a. pabaigos svokomis.
72 Tai lenk liaudies daina, inoma Mazovijoje ir Liublino apylinkse, galimas daiktas, iek tiek poeto parafrazuota.
73 Ikilmi proga dvaro rmuose degdavo galyb vaki.
74 Kalbama apie vestuvi puot.
75 itokia metafora poetas kalba apie Gustavo saviudyb.
76 Abudu buvo gim po ta paia vaigde, vadinasi, vienmeiai, plg. emiau: ir amius ms vienodas.
77 Gustavo mylimoji itekjo u turtingo ir kilmingo vyro.
78 itaip, pasak graik mitologijos, dievai nubaud karali Mid u godum.
79 Tachas up Pirn pusiasalyje, tekanti Atlanto vandenyn. Senovje jos vagoje buvo randama aukso smili.
80 Kai kuri sienini laikrodi mechanizmai ir po iai dienai varomi svoreli, pakabint ant ilgok grandinli. Senovje, muant
valandas, svoreliai trakdami leisdavosi emyn.
81 Ant senovs laikrodi danai bdavo irayta visoki maksim ir sentencij, daniausiai apie laiko nepastovum ir neivengiam
mirt. Gustavas ia parafrazuoja lotynik sentencij Hora perit, mors aderit (Valanda praeina, mirtis ateina).
82 Vadinasi, durklas daugiau nebus vartojamas, saviudybs scena nepasikartos, Gustavo mkla, kasmet grtanti em i naujo
perkentti, k ikentjo, jau atliko savo priederm.
83 Iki XVIII a. pabaigos ir katalik, ir unit dvasininkai nedraud Vlini, atvirkiai, patys kunigai dalyvaudavo mirusij pagerbimo
ikilmse. Vliau, Apvietos laikotarpiu, Vlines imta irti kaip prietarus, pradta su iomis apeigomis kovoti.
84 Medus ir pienas ritualiniai valgiai, paliekami ant mirusij kap per Vlines.
85 iuo vaizdiu XVIII a. naudojosi kai kurie filosofai. Jie teig, jog Dievas sukr pasaul kaip laikrodininkas laikrod: padar, paleido
ir daugiau jo reikalus nesikia; po sukrimo pasaulis pavaldus ne dievikajai jgai, bet fizikos dsniams, jame nra ir negali bti
joki stebukling reikini. Romantinei Gustavo pasauljautai itoks pasaulio aikinimas nepriimtinas.
86 Altarista parapijos ilaikomas senas kunigas.
87 Evangelijos (Jn 1, 14) odiai, apibdinantys Kristaus gimimo paslapt.
88 Kalbama apie carinius cenzorius, galimas daiktas, apie Andri Benedikt Klongevii, tuo metu Vilniaus universiteto teologijos
profesori ir cenzori, ketinus neleisti spausdinti baladi, nes jos, girdi, prietaraujanios Banyios mokymui.
89 I to galima daryti prielaid, kad nors Gustavas ir saviudys, jo siela nepasmerkta aminoms kanioms.

Adomas Mickeviius, Eilraiai, poemos, sudar Justinas Marcinkeviius, Vilnius: Vaga, 1987, p. 419422.