Está en la página 1de 238

GAUBLYS

GAMTIN GEOGRAFIJA
Rytas alna
Georgijus Saponikovas
Qedre Motiejuit
Mantas Siumeta
Robertas alna

Geografijos vadovlis 11-12 klasei

KETURI SISTEMINGO
MOKYMOSI ETAPAI
pads gerinti ilgalaik atmint ir tvirtinti esminius
geografijos turinio dalykus bei skmingai

PASIRENGTI GEOGRAFIJOS ATSISKAITYMAMS IR EGZAMINUI

2 etapq

Visas turinys iliks


trumpalaikje atmintyje

ir apie 80% sukauptos


informacijos bus prarasta,
jeigu nebus apibendrinama.
I 3 etap

is etapas svarbus ilgalaikei


atminiai stiprinti. Jei nesistengiama naudoti siminimo
technikos, prarandama 40%
sukauptos informacijos.
4 etap

Btina fiksuoti
kartojam mediag.

Suprasti
Neskubant inagrinjama tema ar skyrius.
Atidiai peririma visa iliustracin informacija, inagrinjami geografiniai pavyzdiai.
sitikinama, kad esmin informacija suvokta ir
gebama savarankikai paaikinti turinio esm.
Siloma svarbiausias vietas tekste pasibraukti, klijuoti lipinamus lapelius su savais komentarais.

Apibendrinti
Savarankikai atliekamos kiekvieno skyriaus
apibendrinamosios uduotys, naudojamasi
iliustracine mediaga, papildomais informacijos altiniais.
Akcentuojamas dmesys kiekvienos temos
ar potems pagrindin mint. Ji fiksuojama
tezmis urauose arba kitoje vietoje.
Uraoma antratje data, kada perirta
tema ar skyrius. Visi pasiymjimai fiksuojami
atidiai, jie neitrinami.

siminti
Norint siminti, naudojamas mokymosi ksniais" metodas. Kiekvienam blokui vidutinikai
skiriama po 20-30 min., tarp j daromos 5 min.
pertraukls.
Po pertraukls galima atlikti praktines arba
testo uduotis.
Apibendrinama savais odiais.

Kartoti
Parengiamas kiekvieno skyriaus kartojimo planas. Jis gali bti skirtas vienai ar kelioms savaitms, mnesiui ir pan.
Pakartota mediaga fiksuojama mokymo
priemonje arba urauose. Uraoma tema,
data, katojimo trukm.

(1 c m - I O O O km)

PASAULIO GAMTINIS EMLAPIS


LAPTEV
IRA

KAROS
JRA
BOFORTO
IRA

Bafino
lanka

RYT SIBIRO
JRA

BARENCO
JRA

NOKVWV
JRA

Narodos klrv
1895
Ryt Eu ropcQT

LABRADORO
JRA
.

Labradoras

IAURS
IRA

OCHOTSKO
JRA

Vankuverio
Reiniro

Ontarijas

ZgflUODOlI *?

Ismoilo'
smail

JAPON
IRA

Azorai
Kinijos

buma
RYT
KINIJOS
JRA

L i b i j o s
dykuma

Sokotra
-XHifuno

Jndostanas

Bengal
lanka

ky.
Janao

Galapagai
ji

Gvinja

OSJORa
lgfc3676

ARAFUROS

HMORCUJRA
JRA

Didioji
Smlio
dykuma

153

Kalahari's

Naujoji
Kaledonija

Didysis
artezinis

dykuma

Adatos

baseinas

ky.
Skos kln.
TASMANC
JRA
Tasmanija

Fnlklando

afos

JjmJM

)ies

em&

DiIVlSO JRA

BELINGSHAUZENO
AMUNDSENO
IRA

Enderbi

Rones

eme

ledynas

1 : 1 0 0 (1 c m - 1 0 0 0

km)

Rytas alna Georgijus Saponikovas Giedr Motiejuit


Mantas iumeta Robertas alna

GAUBLYS
Gamtin geografija
Geografijos vadovlis 11-12 klasei

Didakta
Vilnius/2010

UDK 911.2(075.3)
Ga311

Pirrnasisleidimas

2010

2 0 1 4 2 0 1 3 2 0 1 2 2011 2 0 1 0

Rytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit,


Mantas iumeta, Robertas alna
GAUBLYS. Gamtin geografija
Geografijos vadovlis 11-12 klasei

Vadovlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Metodins koncepcijos autorius Rytas alna


Projekto vadovai: Rytas alna, Mantas iumeta
Vertintojai: mokytoja metodinink Rima Bakien, mokytojas ekspertas Valentinas Padriezas
Redaktoriai: Vytautas Butkus, Silvija Kktien, Dalia Lunien
Dailinink Lina utautien
Virelio autorius ir meninis redaktorius Remigijus Martinaviius
Maketavo Remigijus Martinaviius
Rytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit,
Mantas iumeta, Robertas alna, 2010
O Leidykla DIDAKTA, 2010
ISBN 978-609-8002-90-4

Visos teiss saugomos

Turinys
1 G e o g r a f i j o s mokslas ir p a i n i m a s

O r a i ir k l i m a t a s

Geografijos mokslo akos ir praktin reikm ....6

6.1

Atmosfera

93

Geografinio painimo raida

6.2

Sauls s p i n d u l i u o t e ir oro ilimas

95

Aleksandras fon Humboltas pirmasis tikras geografas

6.3

Oro t e m p e r a t r a e m j e

98

14

6.4

Atmosferos slgis ir vjai

100

Lietuvosgeografijosraida

17

102

M. K. Radvila ir 1613 m. LDK emlapis


inome, mokame, galime

6.5

A t m o s f e r o s cirkuliacija e m j e

19

6.6

Atmosferos d r g m ir krituliai

106

20

6.7

Orai ir j u o s lemiantys atmosferos procesai

110

Orientavimasis e r d v j e ir k a r t o g r a f i j a

22

2.1

Orientavimasis erdvje

23

2.2

emlapio elementai

24

2.3

Kartografini vaizd vairov

30

2.4

GPS ir GIS sistemos

31

Coogle Earth - v i r t u a l i em

32

inome, mokame, galime

33

e m s rutulys

6.8
6.9

6.10

114
116

K l i m a t o vairov

118

Piet Amerikos klimato vairov

122

m o n i veiklos taka atmosferai ir klimatui ....125


inome, mokame, galime

36

Pasaulinis v a n d e n y n a s

129
132

7.1

Mlynoji planeta

133

7.2

Pasaulinio v a n d e n y n o dalys

134

7.3

V a n d e n y n ir j r v a n d e n s s a v y b s

136

7.4

Vandenynodugnas

139

7.5

Vandens judjimas Pasauliniame vandenyne...140

Sauls sistemos kilms hipotezs

37

3.2

ems forma ir dydis

37

3.3

ems judjimas

38

3.4

Laikojuostos

41

El Ninjo reikinys

144

42

Golfo srov

145

Pasaulinio v a n d e n y n o itekliai

146

7.6
e m s s a n d a r a ir vidins jgos

BP naftos platformos avarija

44

4.1

ems vidin sandara

45

4.2

Uolienosirmineralai

47

Meksikos lankoje
7.7

148

Pasaulinio v a n d e n y n o tara

150

inome, mokame, galime

152

4.3

ems geologin raida

49

4.4

Litosferos ploki tektonika

50

4.5

Tektoninis emlapis

54

4.6

emdreba ir vulkanizmas

56

8.1

Poeminiai v a n d e n y s

155

8.2

Ups

158

Potvynis Pakistane

162

ems drebjimas 2 0 1 0 m. Haityje

60

ems drebjimas 2010 m. ilje

61

Sausumos vandenys

83

Ugnikalnio verimasis Montserato


saloje 1 9 9 5 - 1 9 9 8 m

65

inome, mokame, galime

66
8.4

A t o g r ciklonai
UraganasKatrina"

3.1

inome, mokame, galime


4

92

1.1

1.2

1.3

Sausumos reljefas iorins jgos

70

5.1

Reljefo vairov

71

5.2

Iorins jgos

72

Kapadokijos uol laukas -

erozijos padarinys

77

Karstinis kratovaizdis Slovnijoje

79

5.3

Vandenyn ir j r krantai

80

5.4

Apledjimas ir daugiametis alas

83

5.5

Lietuvosreljefas
inome, mokame, galime

88
89

Ups d a r b a s

163

Po ups emuma

166

Verdono tarpeklis

167

Eerai

168

Didieji eerai

172

Dirbtiniai v a n d e n s telkiniai

174

8.6

Pelks

175

8.7

S a u s u m o s v a n d e n p a n a u d o j i m a s ir tara

178

inome, mokame, galime

181

Biogeografija
9.1

Gyvyb emje

185

9.2

Ekosistemos ir kratovaizdiai

188

9.3

Dirvoemis

190

9.4

Geografinis z o n i k u m a s

196

9.5

A t o g r m i k n y k i m a s ir d y k u m j i m a s

209

Nacionaliniai parkai

214

9.6

Aplinkosauga

216

inome, mokame, galime

219

Pavyzdins egzamino uduotys

222

Kaip sudarytas vadovlis GAUBLYS

In

vadinis skyriaus puslapis


ia pateikiami programos turin atitinkantys tikslai.

Mokomoji tema
Ji gali bti vairios apimties. Autorinis tekstas
pateikiamas aikinamaisiais, ivadiniais ar
apibendrinamaisiais teiginiais.

Kompleksin informacija
Ji gali apimti isam emlap, iliustracij.
Tinkama analizuoti, lyginti, vertinti.

Geografinis pavyzdys
Pristato ir isamiau aikina gamtos reikinio ar
dsningumo, moni kins veiklos sukelto
proceso pavyzd.

J|
EJ

"

i n i ir g d i t v i r t i n i m a s
Kiekvieno skyriaus gale pateikiamos pagrindins
svokos, k reikia inoti, suprasti, vertinti, apibdinti.
Tyrimai, klausimai ir uduotys.

Pavyzdini 91001 Ioo uduotis

Pavyzdin egzamino uduotis


Atuonios platesns apimties iliustruotos uduotys,
vertinamos takais ir atitinkanios egzamino
reikalavimus. Pateikiami atsakymai.

Pavyzdini egzamino uidoottt

IR PAINIMAS

Perskait skyri turtumte:


vardyti ir apibdinti pagrindines geografijos mokslo akas;
ivardyti geografines sferas ir nurodyti j tarpusavio ryius;
nurodyti geografijos mokslo praktin reikm;
inoti geografijos painimo etapus;
vardyti ir vertinti garsiausi keliautoj padarytus atradimus;
vardyti inomiausius Lietuvos keliautojus ir geografus;

nurodyti ms alies geograf tyrimo sritis ir nuopelnus.

1.1 Geografijos mokslo akos ir praktin reikm


Geografijos mokslo akos
Geografija (gr. geographia) ems apraymas.
Pirmasis od geografija pavartojo graik mokslininkas
Eratostenas.

Geografijos ini reikm


monijos istorijoje niekada visuotinai nebuvo tokia
reikminga kaip iuolaikiniame dinamikai besikeiianiame pasaulyje, o moni
geografinis analfabetizmas
toks pavojingas.
geografas Rytas alna

Jaunas labiausiai svajojau


tapti geografu. Kai supratau,
koks tai sudtingas dalykas,
pasirinkau fizikos mokslus.
Albertas Einteinas

Nra kito tokio mokslo, kuris


mogaus vaizduot adint
labiau u geografij.
Nikolajus Gogolis

Geografijos inios ir gdiai iuolaikiniame pasaulyje turi didiul reikm. Geografija - vienas i labiausiai integruot moksl. Jos iniomis naudojamasi kasdieniame gyvenime, politikoje, moksle.

Geografija - moksl sistema, apimanti gamtos ir visuomenini moksl akas,


kurios tiria gamtos (fizin geografija), visuomens (socialin geografija), kio
(ekonomin geografija), teritorinius kompleksus ir j komponentus, visuomens veiklos ir gamtos sveik.

Geografijos arba giminik mokslo srii tyrjai laikosi tam tikro mokslinio
sistemikumo:

renka ir kaupia informacij ekspedicijose, stacionariuose tyrimuose;

nagrinja, sistemina mediag, kuria teorijas, pateikia dsningumus;

prognozuoja, praktikai taiko teorijas.

Geografijos mokslas skirstomas gamtin (fizin) geografij ir visuomenin


(mogaus) geografij (1.1.1).

Gamtin (fizin) geografija

Geomorfologija tiria kietojo ems paviriaus formas, j kilm ir raid.

Geologija tiria ems plut ir gilesnes geosferas.

Hidrologija tiria vandens telkinius ir j ypatybes.

Okeanologija - okeanologijos ir hidrografijos aka, tirianti vandenyn dali


vandens fizikines ir chemines savybes, procesus, reikinius.

Glaciologija tiria ledyn kilm, raid, savybes, geografin pasiskirstym ir


ryius su geografine aplinka.

Klimatologija tiria klimat, j slygojanius veiksnius, tipus, pasiskirstym


ir kitim.

Meteorologija tiria ems atmosfer ir joje vykstanius procesus.

Dirvoemi geografija tiria dirvoemius, j sandar, dirvodaros procesus.

Biogeografija tiria augalijos ir gyvnijos paplitimo ir pasiskirstymo sritis,


priklausomyb nuo gamtini ir ekologini veiksni, j pokyius.

Visuomenin (mogaus) geografija

Turizmo geografija - mokslas apie rekreacijos ris, j reikm, pokyius,


svarbiausi rekreacini teritorij pasiskirstym.

Transporto geografija tiria transporto ris, priemones, srautus, reikm


ekonominiam ir socialiniam gyvenimui.

Paslaug geografija tiria paslaug sektoriaus isidstym, ris, pokyius.

ems kio geografija tiria ems kio akas, j priklausomyb nuo gamtos slyg ir ekonomikos pokyi.

Pramons geografija - mokslas apie gamybos ris, isidstymo dsningumus, ekologinius aspektus, pokyius ir tendencijas.

Gyvenviei geografija - mokslas apie gyvenviei raid, isidstymo ir


augimo dsningumus, problemas.

Gyventoj geografija - mokslas apie gyventojus, j skaii, bruous, kultrinius, kalbinius ir religinius skirtumus, kin veikl.

Paslaug
geografija

ems kio
geografija

Gyvenviei
geografija

Transporto
geografija

Gyventoj
geografija

Turizmo
geografija

Pramons
geografija

Kartografija
-

VISUOMENIN GEOGRAFIJA
REGIONIN GEOGRAFIJA
GAMTIN GEOGRAFIJA
_

Biogeografija

Geomorfologija

Dirvoemi
geografija

Geologija
Meteorologija
Hidrologija
Klimatologija
Okeanologija

Glaciologija

1.1.1 Geografijos mokslo akos

Geografin sfer sudaro atmosfera, hidrosfera, litosfera ir biosfera. Jos negali egzistuoti atskirai, nes veikia viena kit.

Litosfera - ems pluta ir virutin mantijos dalis.

Atmosfera - ems oro sfera.

Hidrosfera - ems vandens sfera.

Biosfera - ems gyvybs sfera.

Geografijos mokslo praktin reikm


Geografija su ms kasdieniu gyvenimu siejasi gerokai labiau, nei mano daugelis moni. Stebdami aplink, vertindami kai kuri informacij ar darydami tam tikrus sprendimus, mons praktikai taiko vairius geografinius
gdius ir gebjimus. Mus pasiekianti informacija per televizij, radij, spaud kupina geografini ini, o interneto teikiamos galimybs atveria nauj
puslap geografins informacijos pasaulyje (1.1.2).

A 1.1.2 Geografini ini altiniai

Vienas i svarbiausi gdi geografijoje yra mokjimas suprasti ir skaityti emlap. is informacijos altinis teikia labai daug ini, su juo tiesiogiai ar netiesiogiai susiduriama itin danai.

iniasklaida kasdien pranea vaizdais, statistika paremt ir su geografine


aplinka bei reikiniais susijusi ini i vairi Lietuvos ir pasaulio viet
(pvz., ems drebjimai, sausros, potvyniai, humanitarin pagalba, turizmo kratai, moni emigracija, pabgliai, gimstamumas). Gebjimas kokybikai vertinti i informacij tiesiogiai susijs su geografija.

Su geografijos ini ir gdi taikymu praktikoje susij labai daug profesij ir veikl. Kai kuriose i j reikia daugiau ini, o kitose btini tam
tikri geografiniai gdiai (1.1.3).

Profesija I veikla

Su geografija susijusios veiklos apibdinimas

Aplinkos
apsauga

ioje veikloje labai plaiai pritaikomos kompleksins geografins inios. Saugom teritorij steigimas,
j prieira ir pritaikymas moni lankymui bei mokslo tyrimams yra esmins veiklos kryptys.

Aplinkos vadyba ir ininerija

Kaupiami ir vertinami duomenys apie aplink. Teikiamos rekomendacijos apie nauj keli ir
pastat statybos tinkamum konkreioje vietoje.

Architektra ir kratovaizdio
dizainas

i veikla reikalauja supratimo apie aplink ir apie galim pastat, park, keli poveik juos
naudojantiems monms. Architektros elementai, pastat konstrukcijos turi derti
prie alies gyventoj kultrinio ir tradicinio konteksto.

Civilin aviacija

ioje veikloje taikoma daug su geografija susijusi gdi, pavyzdiui, marruto planavimas,
navigacija, eismo kontrol ir laiko planavimas.

Geografins informacijos
sistemos (GIS)

GIS susij su duomen rinkimu ir suvedimu kompiuterines programas isamiai analizei ir


kasdieniam naudojimui. Eismo kontrols sistemose naudojamos GIS utikrina
sklandesn specialij tarnyb darb.

Grafinis
dizainas

Geografiniai gdiai padeda rinkti informacij ir j pristatyti vairiomis formomis, pavyzdiui,


emlapiais, planais, diagramomis, fotografijomis, multimedijos pateiktimis.

Kartografija

Kartografai naudoja lauko matavim duomenis, aerofotonuotraukas ir palydovinius


vaizdus naujiems emlapiams sudaryti.

Kelioni organizavimas

Turizmo sektoriuje dirbantiems monms reikalingas geras geografinis iprusimas,


susijs su miestais ir alimis, konkreiais gamtos ir kultros objektais, transporto keliais ir atstumais.
Taip pat reikalingi kelioni organizavimo, marrut sudarymo gebjimai.

Rinkodaros ir ekonomikos
vadyba

mons ioje veikloje ieko, vertina informacij ir daro sprendimus apie tai, kur pirkti ir parduoti,
investuoti pinigus, rasti preki ir darbuotoj. Tai gali vykti vietiniame, nacionaliniame ir
pasauliniame lygyje.

Meteorologija

Meteorologai sudaro or emlapius ir grafikus, ruoia or prognozes,


tiria klimato pokyius ir klimato poveik aplinkai.

Mikininkyst

Klimato, ekologijos, botanikos, medienos naudojimo ir aplinkos poveikio


mikininkystei inios sudaro ios veiklos esm.

Miest
planavimas

i veikla apima tyrimus, sprendimus, susijusius su tuo, kur ir kaip plsti naujas statybas,
statyti prekybos ir laisvalaikio centrus, vietimo ir gydymo staigas, tiesti naujus kelius ir kitas
komunikacijas. Miest planuotojai kuria miest pltros ir ems naudojimo planus.

Politika, diplomatin veikla

iose srityse dirbantiems monms reikalingos geografins inios, susijusios su


vairi ali ir kultr gyventojais, ekonomika.

emdirbyst

kininkams reikia nemaai ini apie dirvoem, orus, vanden, darbo organizavim,
rinkodar, kininkavimo taisykles.

i
urna isti a

i veikla susijusi su vietinio, regioninio, nacionalinio ir pasaulinio lygio labai vairialyps ir


greitai besikeiianios informacijos apdorojimu.

1.1.3 Su geografijos iniomis, gdiais bei gebjimais susijusios profesijos ir veiklos

1.2 Geografinio painimo raida


Geografinis painimas kupinas dramatik kelioni, ekspedicij, ygi. Drauge atrastos naujos teritorijos, j mokslinis tyrimas plt moni akirat. ems
geografijos painimo istorija glaudiai susijusi su bendra monijos raida. Geografijos painim galima skirstyti etapus:

Fenologija - kasmet pasikartojantys gyvosios ir negyvosios gamtos sezoniniai


reikiniai (musonins litys,
ied ydjimas, pauki
migracijos ir kt.), vykstantys
tam tikru periodikumu.

Ankstyvosios geografijos inios

XVII-XIX a. geografija

Antikos laik geografijos painimas

XX a. geografija

Vidurami geografija

Ms dien geografija

Didieji geografiniai atradimai

Geografiniai atradimai buvo tampriai susij su kiekvieno laikotarpio galimybmis ir motyvais. Plaukiojimai jromis ir vandenynais priklaus nuo technologins paangos: laiv konstrukcini savybi, navigacijos priemoni.

Motyvai daniausiai buvo ekonominiai: nauj emi trokimas, prabangos preki poreikis. Nemaai kelioni skatino religiniai motyvai. Antai krikionybs
pltra paskatino portugalus, ispanus atrasti ir ukariauti Naujj pasaul.

Plsdami savo politin tak, olandai, pranczai, anglai kr daug kolonij


visame pasaulyje, steig prekybos kompanij. Rusai nekliudomai sisavino
milinik Azijos teritorij iki pat Ramiojo vandenyno.

Ankstyvosios geografijos inios

1.2.1 Babiloniei pasaulio


emlapis, ibraiytas akmens
ploktje apie 600 m. iki Kr.

Jau pirmieji mons naudojo primityvius uolose iraiytus ant odos, kaulo,
bero toies, molini lenteli pietus emlapius (petroglifus). Orientuotis
padjo aplinkos pajautimas, gamtos viesuliai, fenologiniai reikiniai. mons keliavo psiomis arba vandeniu. Jie geriau paino gyvenamj aplink,
gamtos reikini sezonikum, dsningumus. Imoko dirbti em, prisijaukino gyvuli, pradjo gyventi ssliai. Imoko pasigaminti ranki, puod.

Senovs Egipt (III-II tkstm. pr. Kr.) sukurtas kalendorius, sauls laikrodis, vandens laikrodis - klepsidra.

Mesopotamijoje - Tigro ir Eufrato tarpupyje - klestjo miestai-valstybs. Dantiraio sukrimas, pirmosios mokyklos. Kultrin emdirbyst,
dirbtinis drkinimas (sukurtas arklas, auginami javai), gyvuli prijaukinimas. Vystsi prekyba, tobuljo transportas (irastas ratas, veimas).

Senovs Kinijoje irastas kompasas. Kinai pirmieji pradjo spausdinti popierinius emlapius. Sukr emlapio sudarymo pagrindus: mastel, aukio
nuorodas, orientavo emlap pagal pasaulio dalis.
Jie sukaup daug informacijos apie paviri, vandenis, dirvoem. Kinai leidosi tolimas keliones jromis ir vandenynais.

Senovs Indijos gyventojai stat laivus, plauk iki


Afrikos, Pers lankos - Mesopotamijos, Ceilono, Indokinijos, Malaj salyno.

1 . 2 . 2 Babiloniei pasaulio emlapio schema.


em - skritulys, kur supa vandenynas. Anapus j o 7 salos.

Antikos laik geografijos painimas

Senovs Graikijoje buvo pltojama astronomija, geometrija, geografija. Daugjant ini apie svetimus kratus, didiul reikm gijo geografijos inios.
Geografijos inias praturtino Eratostenas, Herodotas, Platonas, Aleksandro
Makedonieio ygiai.

1 . 2 . 3 Eratosteno
emlapis, sudarytas
194 m. prie Kr.
(XIX a. rekonstrukcija)

Oikumena - apgyventa,
pastama pasaulio dalis.

Eratostenas kaup vairi geografijos srii inias, kur pasaulio emlap (1.2.3). Gana tiksliai apskaiiavo ems apimt.

Herodotas (485-425 m. pr. Kr.), remdamasis kelioni patirtimi, apra pasaul. Sudar oikumenos emlap.

Platonas (427-347 m. pr. Kr.) kalbjo, kad em yra rutulio formos, minjo jos gelmes, skyr geografines sferas.

Senovs Romoje geografijai daug nusipeln Strabonas, Klaudijas Ptolemajas.

. 1 . 2 . 4 Klaudijas Ptolemajas

1.2.5 Klaudijo Ptolemajo (II a.


p o Kr.) sudarytas pasaulio emlapis
(XVa. rekonstrukcija). Jo s u d a r y m u i
mokslininkas naudojosi pirkli pasakojimais, legendomis, pieiniais,
t o d l emlapyje daug netikslum.

Strabonas (64 m. pr. Kr.-24 m. po Kr.) - graik istorikas ir geografas, keliautojas, monumentalaus 17 knyg veikalo Geografija" autorius. is veikalas laikomas geriausiu antikos geografijos altiniu.

Klaudijas Ptolemajas (87-165 m. po Kr.) - graik astronomas, matematikas ir geografas, gyvens Aleksandrijoje. Kr geriausius tuo laiku emlapius. 150 m. para veikal Geografija". Prie ios knygos pridtas unikalus
to meto pasaulio emlapis, taip pat atskiri daugelio ali emlapiai (1.2.5).

Vidurami geografija

Vidurami Europoje buvo pripastamos tik krikionybs diktuojamos


banytins tiesos. Manyta, kad em yra plokia, staiakamp, skalaujama
keturi lank (Viduremio, Raudonosios ir Kaspijos jr bei Pers lankos).
Mappae mundi - pasaulio emlapiai - buvo pieiami drobse, pergamentuose, danai orientuoti rytus (roj), nesilaikant kartografijos taisykli. Krikionybs pltra ir misionieri veikla vliau praturtino geografijos inias.

1 . 2 . 6 Viking plokiadugnis irklinis laivas - drakaras.


Jis tiko plaukioti j r o m i s ,
eerais ir upmis.

Markas Polas (1254-1324 m.) - Venecijos pirklys ir keliautojas, pirmasis i


europiei pasieks Kinij.

Norman (viking) ygiai. iaurs germanai - dan, norveg, ved pirmtakai, - gyven Skandinavijos pusiasalyje IX-Xl a., stat puikius laivus,
plaukiojo jromis, orientavosi pagal vaigdes, jr sroves, vjus, naudojo
kompaso pirmtak - magnetin akmen. Viking kelions (tarp j Eriko Rudojo ir Leifo Eriksono jr kelions) apraomos island sagose.

Erikas Rudasis su bendraygiais


atrado Grenlandij.

Leifo Eriksono (Eriko Rudojo snaus, viking sagose vadinamo


Leifu Laiminguoju) laivas pasiek
iaurs Amerikos krantus (buvimo
pdsak randama Niufaundlande ir
Labradore) (1.2.7). Taigi vikingai
tapo pirmaisiais europieiais, kurie eng Amerikos em (tiesa,
ten nesitvirtino, o Europoje apie j
yg nieko nebuvo inoma).

Arab jrininkai plaukiojo Indijos vandenyne, gerai paino Ryt Afrikos krantus.
. 1 . 2 . 7 Viking kelions

Didieji geografiniai atradimai (XV-XVI a.)


Renesanso epochoje (XV-XVI a.) keliones skatino technikos ir mokslo laimjimai: laivybos prietaisai, nauji emlapiai, laivai, aukso ir sidabro stygius pinigams gaminti, prabangos preks, prieskoniai, arab ali muitai Ryt prekms.
Jrose vyravo Ispanijos ir Portugalijos laivai.

XV-XVI a. didel paang pasiek emlapi sudarytojai. Geriausi tuo metu


buvo Olandijos emlapiai (tiksls, puons, su detaliais apraymais) ir navigacijos prietaisai.

1 . 2 . 8 Kristupo K o l u m b o
laivo Santa Marija replika ir
kruizinis laivas

Gerardas Merkatorius - flamand kartografas, sudars garsius emlapi rinkinius ir pavadins atlasu, sukrs emlapi projekcij.

XV a. pabaigoje - XVI a. pradioje vyko bene svarbiausi geografiniai atradimai monijos istorijoje:

1492 m. Kristupas Kolumbas (ital jrininkas, plauks su Ispanijos vliava) pasiek Amerikos krantus.

1497-1498 m. Vaskas da Gama (portugal jrininkas) atrado jr keli


Indij, apiplauks Afrik.

1519-1522 m. Fernando Magelano (portugal ir ispan jrininko) surengta ekspedicija pirmoji apiplauk pasaul (pats Magelanas joje uvo).

XVII-XIX a. geografija
XVII-XVIII a. kelioni geografija persikl j vandenyn platybes. Buvo iekoma
nauj vandens keli, neatrast sal, gamtos itekli. Imta tirti Sibir, iaurs ir
Piet Amerikos vidines teritorijas.
XVIII a. geografija tapo pripaintu mokymo dalyku ir imta dstyti Europos universitetuose (Paryiaus, Berlyno). 1830 m. Londone kurta Karalikoji geograf
draugija. Kaupiantis matavim ir kartografiniams duomenims, rykja pasaulio
emlapis.

Svarbiausius geografinius atradimus iuo laikotarpiu padar:

A 1 . 2 . 9 Kapitono Deimso Kuko tis. 1791 m. paveikslas. 1779 m. kelions Havaj salyne m e t u vyko konfliktas
tarp iabuvi ir keliautojo komandos. Susirmimo m e t u
Kukas b u v o umutas lazdomis.

Deimsas Kukas (1728-1779) - angl jrininkas. Kr detalius emlapius, atrado daug sal,
pirmasis ityr Australijos ryt pakrant.

Aleksandras fon Humboltas (1769-1859) - vokiei geografas, klimatologas, botanikas. Piet


Amerikoje sureng pirmsias tikras geografines
ekspedicijas, tyr Andus, Amazons mikus.

Fabianas fon Belingshauzenas (1778-1852) ir


Michailas Lazarevas (1788-1851) - vadovaudami rus antarktinei piet poliarinei ekspedicijai 1819-1821 m., atrado Antarktid.

Deividas Livingstonas (1813-1873) - brit keliautojas, pirmasis europietis, ityrs Piet ir Ryt
Afrikos vidinius rajonus, atrads Viktorijos kriokl.

1 . 2 . 1 0 Geografinis painimas ir kelions


Europieiams
inomos ems
I

iki 1400 m.
iki 1550 m.
iki 1850 m.

XX a. geografija
io amiaus pirmoje pusje geografija skilo daugel atskir mokslo ak. Atsirado politin, ekonomin, regionin geografija, geomorfologija, biogeografija ir
kitos akos. Atlikta detali mokslini tyrim, prasidjo intensyvesnis tarptautinis bendradarbiavimas. kurta mokslo ir tyrim institucij, draugij. Pradti
rengti tarptautiniai geograf kongresai.

1 . 2 . 1 1 Karikatra, vaizd u o j a n t i R. Pyrio ir F. Kuko


kov dl iaurs aigalio. Kai
k u r i u o s e altiniuose teig i a m a , kad b t e n t F. Kukas
metais anksiau, t. y. 1908
m . b a l a n d i o 9 d. pirmasis
pasiek iaurs aigal. Deja,
t r o d a n i altini neiliko.

vairi ali mokslininkai ir keliautojai toliau tyr em:

Amerikieio Roberto Pyrio vadovaujama ekspedicija 1909 m. balandio


mn. pirmoji pasiek iaurs aigal.

Norvegas Roaldas Amundsenas 1911 m. gruodio mn. pirmasis pasiek piet aigal.

Anglo Roberto Skoto vadovaujama ekspedicija tik mnesiu vliau nei R.


Amundsenas pasiek piet aigal (1.2.12). Grdama bazin stovykl
komanda uvo.

XX a. pradioje vokietis Alfredas Vgeneris paskelb emyn dreifo


teorij.

veicaras akas Pikaras ir amerikietis Donas Volas 1960 m. sausio 23 d.


batiskafu Trieste" nusileido Marian dub (1.2.13).

Tiriamas Pasaulinio vandenyno dugnas, giliavandens dubos, povandeniniai


ugnikalniai, vandenyno vidurio kalnagbriai. Iekoma naudingj ikasen
telkini, tiriamos gyvybs rys giliausiose dubose. Garsiausias vandenyn
gelmi ir dugno tyrjas - pranczas akas Yvas Kusto (1910-1997). Nemaai kelioni, rodani senj civilizacij ryius, Indijos, Atlanto ir Ramiajame vandenyne atliko norvegas Turas Hjerdalas.

4 1 . 2 . 1 3 . Batiskafo
Trieste" kopija, pav a d i n t a Trieste II",
e k s p o n u o j a m a Karo
laivyno muziejuje
(Vaingtono
valstija, JAV)

piet aigalis
S
Amundsenas # Skotas
"*> 1 9 1 1 - 1 2 - 1 4 /
1912-01-18

a
,

J f c

f S

4 1. 2 . 1 4 . Y. Kusto
ir j o s u k o n s t r u o t a s
p o v a n d e n i n i s laivas

%7

Br "

Roso elfinis
Q
ledynas
\ SkotovC
ties vieta
1912-03-29

Am

koto baz

"""n,m

ROSO
A

JURA

W ^

1 . 2 . 1 2 R. A m u n d s e n o ir R. S k o t o

ekspedicij marrutai

Aleksandras fon Humboltas - pirmasis tikras geografas


Iki XIX a. pradios geografija, kaip vientisa mokslo aka,
neegzistavo. Geografini a t r a d i m autoriai buvo prekiautojai,
karini j r laiv kapitonai, kartais net piratai (Fransis Dreikas).
Tolimos ekspedicijos rengtos prekybos arba kolonizavimo tikslais, o m o k s l tyrimais per daug nesidomta.
X V I I I - X I X a. sandroje geografijos mokslo raidoje vyko lis. Prie to daug prisidjo Aleksandras fon Humboltas (1769
1859) - garsus vokiei mokslininkas enciklopedistas, fizikas,
botanikas ir vienas i pirmj tikr geograf.

Pirmoji geografin ekspedicija


Humboltas buvo aistringas keliautojas. Jis aplank daug pasaulio viet, taiau didiausi reikm turjo penkerius metus
trukusi kelion po L o t y n Amerik, kuri jis vyko i dalies u
savo las kartu su p r a n c z botaniku E. Bonplanu. ios ekspedicijos metu mokslininkai skverbsi A m a z o n s m i k tankumyn, kop auktus A n d kalnagbrius, keliavo po vairias
alis. Jie beveik kop i m b o r a s o ugnikalnio virn (6310 m)
ir pasiek t laik europiei aukio rekord.
i kelion galima laikyti pirmja istorijoje tikra geografine
ekspedicija, kuri atlikta vien mokslo tikslais. Jos rezultatai nepaprastai vertingi. Humboltas nustat daugelio gyvenviei ir
kit gamtos o b j e k t geografines koordinates, detaliai ir tiksliai
A. Humbolto

podretas,

F. G. Veitas,

1806 m.

isiaikino teritorijos reljef, ityr jos geologij, s u k a u p daug


klimato d u o m e n . A b u mokslininkai surinko didiules botanines

Augal

isidstymas

Anduose

ties pusiauju.

1805 m. A. Humbolto

ir E. Bonplano

sudarytas

brinys.

ir zoologines kolekcijas. Vien nauj mokslui augal ri surinkta 1800!


Atrasta ir paymta emlapyje palei Piet Amerikos vakar pakrant
tekanti galinga altoji jros srov, vliau pavadinta Humbolto srove.
Daug met po ios kelions Humboltas nagrinjo ekspedicijoje surinkt
Rhexia grandiflora

mediag ir, remdamasis ja, kl geografijos mokslo idjas bei teorijas.

Ekspedicijos rezultatai
U mokslinio akiraio platum amininkai Humbolt vadino XIX a. Aristoteliu. Jis sukr tokias mokslo akas, kaip fizin geografija, kratotvarka,
biogeografija, klimatologija. Btent jam priklauso temperatros ymjimo
emlapiuose izotermomis idja. Humboltas pirmasis apibdino jrin ir
emynin klimat, paaikino skirtum prieastis. Tirdamas augalijos priklausomyb nuo klimato mokslininkas nustat ir pagrind platuminio bei
vertikaliojo zonikumo dsnius. Detaliai ianalizavo ir nurod prieastis,
kas takoja augalijos ir gyvnijos pokyius keliaujant nuo pusiaujo aigali link, analogijas, kaip keiiasi augalija nuo kaln lait kylant auktyn.
A.Humboltas vadinamas biogeografijos pradininku. Jis pirmasis pateik
naujadar gyvybs sfera", i kurio atsirado svoka biosfera".
Humboltui bdingas visuminis gamtos suvokimas. Savo

veikalo

Gamtos vaizdai" angoje jis ra: A siekiau pateikti vientis gamtos


coccinea

vaizd ir parodyti jos j g sveik". iuo principu stengiasi vadovautis ir


iuolaikin geografija.

Rhexia stricta
A. Humbolto

ekspedicijos

po Piet ir Vidurio Amerik

Havana

'1801 m. kovas

ATLANTO
VANDENYNAS

JAMAIKA

KARIB

birelis-^

JURA

[artachei

Prakasai

Bogota
*1801m.
^
, liepa-rugsjis

o Galapag
) /salos

Gvajakilis

'imborasps% putuma/^

1803 m.
sausis /

RAMUSIS
VANDENYNAS
1802 /7

spalis-gruodis

Lima

Manausa;

marrutas

Ms dien geografija
Geografijos tyrimo objektai apima mus supani gamtin ir visuomenin aplink bei j ryius, mones ir j veiklas, artimas vietoves ir tolimus kratus. iuolaikiniame geografijos moksle vyrauja darbai, susij su ems naudojimu, teritorij
planavimu, gyventoj demografiniais tyrimais, lig plitimu, gamtos itekli naudojimu. Tyrimuose plaiai naudojama GIS, palydovins nuotraukos, moderni
technika. Dabartiniai geografiniai tyrimai integruoti su kitais mokslais.
Per pastaruosius kelis deimtmeius kosmoso tyrim sektorius pereng savo tradicines ribas ir intensyviai pleiasi bei skverbiasi praktines kasdienio moni
gyvenimo sritis.

Japonijos televizijos urnalistas Toyohiro Akiyama


1990 m. tapo pirmuoju pasaulyje kosminiu turistu.
Finansuojamas japon televizijos, u kelialap" rus
kosmin stot Mir", T. Akiyama paklojo 20 min. JAV doleri sum. Per 7 kelions"
dienas buvo nuskrieta
5 272 000 km bei padaryti
126 apsisukimai apie em.

or stebjimas ir prognozs;

palydovins ryi ir navigacijos priemons;


klimato kaitos stebjimas;
gamtini itekli stebsena ir analiz (ems paviriaus pokyiai (nuoliauos, griuvos, potvyniai, erozija), vandens telkini (vandenyn, jr)
prieira bei utertumo tyrimai, tara, mik gaisrai, ems drebjimai);

Kosmins technologijos skatina nauj produkt ir nauj paslaug atsiradim,


esam technologij tobulinim. Didiausias kosmini technologij indlis pastebimas telekomunikacij, vietos nustatymo (palydovins navigacijos) ir ems stebjimo srityse. Kosmins technologijos tampa neatsiejama kiekvieno i
ms gyvenimo dalis, nes tai:

kosmin fotografija, emlapiai;

kosmoso turizmas.

iandieniame pasaulyje kosmoso sektoriaus bei mokslo ir inovacij pltra ioje srityje tampa vienu i pagrindini ekonomikos skatinimo varikli.

1 . 2 . 1 5 Kosminio turistinio laivo prototipas

1.3 Lietuvos geografijos raida


Pirmosios inios apie Lietuv ir jos teritorij
Apie ms alies praeit nra toki gausi raytini altini, kuriais gali didiuotis senovs valstybs. Taiau inoma, kad Baltijos jros regione lanksi romn
keliautojai ir pirkliai. Buvo prekiauta gintaru, kailiu, vaku, medumi. Fragmentikos inios apie Baltijos pakrantes pateko kai kuri senovs istorik ir keliautoj veikalus.

Klaudijo Ptolemajo veikale Geografija", ileistame 150 m., vienas emlapi vaizduoja Baltijos region, kuriame pirm kart pateiktas kartografinis
Lietuvos vaizdas (1.3.1).

1 . 3 . 1 V i d u r i o Europos emlapis.

Pagal K. P t o l e m a j p a r e n g J. A n g e l u s
ir D. Calderinus. I K. P t o l e m a j o atlaso
Geographia", Roma, 1490 m .
Baltijos j r P t o l e m a j u s v a d i n o Sarm a t i j o s v a n d e n y n u , o t e r i t o r i j , kuri
p a t e n k a ir d a b a r t i n Lietuva, Sarmatia
Europae. e m l a p y j e p a v a i z d u o t
Baltijos j r teka p e n k i o s ups: p i r m o j i
i kairs - Vysla (Vistula), a n t r o j i - Nem u n a s (Chrones), t r e i o j i - D a u g u v a
(Rubon). Rytuose p a v a i z d u o t i p r a m a n y t i
Rifj k a l n a g b r i a i , i k u r i iteka ios
ups.Tarp N e m u n o ir D a u g u v o s paym t o s b a l t g e n t y s g a l i n d a i ir sudviai.

Al/y. '
V-*.

Suli. ( opiniu/
vtfuno JtiL
U. lanaar, -fan. homJa , Lnnn . makf
Jammm
InftYtnr ,VIlJielut in fItdibt.
(?hi lKtittiriltf

(PaUmmMit
tf ifUptf Cui fUCitfiii /Mtbrrwtrj^ [Cft
*u( Vrun* tjUI JtgiJvnmiUY OrtfaiM
artLitubu,
a
m-mJjui xj.sua cmutrrttnfsarm
m unfim<LtM
**
it Luua
UtXUf Mmsuiy
x w /

v Il Mvtij ftbf

Sif f ^ u r :

1 . 3 . 2 K v e d l i n b u r g o m e t r a i o itrauka.

nica Mt pdmaram ^Ma

Tekste p a y m t a vieta, k u r i o j e m i n i m a s
'

Lietuvos vardas.

Obf VuftUu AurnLJ

Cxti SUUtfrit AabnMUf

U l ^ i i v H f H X i i l / W M r l l / H - l ,Vl

. Sd a

"

Lrt

Ji

sAn^tinu in ijtt/lwltrn Leu


.n.L^
a 111 L.^.U,

1009 m. Kvedlinburgo metraiuose pirm kart pamintas LietuvSs vardas - Lituae (1.3.2).

Al Idrisijaus XII a. emlapyje paymtas Lestlandas - balt gyvenamos ems.

Abradmo Krskvo 1375 m. pasaulio emlapyje minimas Lietuvos pavadinimas - Litefanie Paganis.

Nikolajaus Kuzieio Vidurio Europos emlapyje nurodyta Litvania Magnus.

Fra Mauro pasaulio emlapyje 1459 m. paymtas vardas Lituana.

Mikalojus Kristupas Radvila Nalaitlis daugel met vadovavo tiksliausio LDK emlapio rengimui ir leidybai. 1613 m. Amsterdame ileistas emlapis
laikomas vienu i geriausi Renesanso kartografini krini ( 19 psl., 22 psl.).

Garsiausi Lietuvos keliautojai ir geografai

A 1 . 3 . 3 Jubiliejin Lenkijos z l o t o moneta, skirta


I. Domeikai a t m i n t i
I

Ignas Domeika (1802-1889) - mineralogas, chemikas, keliautojas, medicinos


moksl daktaras, profesoriavo ilje. Jo vardu pavadinta gatvi, mineralas,
miestas, muziejus, kalnagbris Anduose (Coldillera Domeyko). Mokslininkas
garsus daugelyje pasaulio valstybi.

Jonas rskis (1845-1892) dalyvavo 1863 met sukilime, itremtas j Sibir.


Atliko detalius Baikalo eero tyrimus. Sureng ekspedicij Sajan kalnus, Jakutij. Jo vardu pavadintas kalnagbris Sibiro rytuose. Pripaintas geriausiu
t laik Sibiro tyrju.

Matas alius (1890-1940) - raytojas, keliautojas, urnalistas. 1929-1933 m.


motociklu pervaiavo Europ, Azij, Afrik. Para knyg Sveiuose pas 40
taut". uvo 1939 m. keliaudamas po Piet Amerik.

Ju5zas Dalinkviius (1893-1980) - moderniosios geologijos pradininkas,


tyr Lietuv5s ems gelmes, sudar geologini emlapi.

Kazys Paktas (1893-1960) - Lietuvos socialins geografijos ir geopolitikos


pradininkas, klimatologas, dst Kauno universitete, JAV universitetuose. Lietuvos geograf draugijos krjas. Numat Lietuvos okupacijos grsm, ragino igabenti svarbiausius alies dokumentus, valiutos atsargas ir perkelti gyventojus.

Steponas Kolupaila (1892-1964) - profesorius, hidrologas, inicijavs vandens matavimo stoi tinklo krim, kaup ir sistemino hidrologinius tyrimus.
Dst JAV universitetuose.

Alfonsas Basalykas (1924-1986) - VU profesorius, landafto tyrjas, paleogeografas, Lietuvos geograf draugijos prezidentas. Para knyg (Lietuvos
fizin geografija", em - monijos buvein"), straipsni.

eslovas Kudaba (1934-1993) - VU profesorius, kratotyrininkas, geomorfologas, aktyvus visuomenininkas. Sudar detal Lietuvos auktum emlap pagal topografinius emlapius, iskyr apledjim stadij ir fazi iplitim.
LietuvSs Nepriklausomybs Akto signataras. Para daug knyg ir straipsni
apie vairias Lietuvos vietoves, gyventojus.

Algirdas Gaigalas (1933-2009) - VU profesorius, mokslininkas, geologas,


LietuvSs Geograf draugijos narys, urnalo Mokslas ir gyvenimas" redakcins kolegijos narys, intensyviai tyr Lietuvos paviri ir gelmes.

Rimantas Krupickas (1943-2009) - VPU geografijos docentas, keliautojas.


Para knyg, pareng straipsni, kr metodin mediag mokyklinei geografijai dstyti. steig Jaunj geograf mokykl. Inicijavo Jaunj geograf
olimpiad ir Respublikinio . Kudabos moksleivi konkurso organizavim.

Vladas Vitkauskas - keliautojas, alpinistas, kuris kop emyn aukiausias virukalnes ir ikl jose Lietuvos trispalv. LietuvSs alpinizmo asociacijos, Lietuvos keliautoj sjungos narys.

, , . . -

- -

'^^^

SS*'
BfW^j

. 1 . 3 . 4 Matas alius

. 1.3.5 eslovas Kudaba

. 1 . 3 . 6 Vladas Vitkauskas

iuolaikiniai geografiniai tyrimai Lietuvoje


Data

Alpinistai

1993 m.

Vladas Vitkauskas

2003 m.

Saulius Vilius

2007-05-15

Aldas Baltutis

2007-05-21

Darius Vaiiulis

A 1 . 3 . 7 Lietuvi alpinistai, jkop j D o m o l u n g m

Tyrimus atlieka Lietuvos universitet, Vilniaus universiteto Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai. Gamtins geografijos srityje detals tyrimai atliekami
Baltijos jros sektoriuje. Tiriamos problemins teritorijos, poeminio ir pavirinio vandens sistemos, kratovaizdio ir geoaplinkos bkl, j kaitos ir sveikos su
mogaus veikla tyrimai.
Visuomeninje geografijoje tyrimai apima turizmo ir ekoturizmo pltr, kultr,
kaimo geografijos, retai apgyvendint teritorij tyrimus, jaunimo ir kit visuomens atstov emigracijos problem analizavim.

M. K. Radvila ir 1613 m. LDK emlapis


LDK emlapio sukrimo itakos
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts emlapis MAGNI
CENTIUM

EXACTA DESCRIPTIO

DUCATUS

CAETERARUMQUE

REGIONiIM

ILLI

ADIA-

- Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir jai g r e t i m srii tikslus apraymas" kelet

i m t m e i buvo pats detaliausias ir tiksliausias. Jo k r i m ir leidyb paskatino LDK vykusi pirmoji agrarin reforma
Lietuvoje - Valak reforma. Reikjo padidinti ido pajamas, tolygiai paskirstyti valstieiams feodalines prievoles. Imta
prekiauti grdais, tad, siekiant padidinti j kiek, buvo permatuoti ir perskirstyti kaimai, kiekvienam kiui skirta po valak
e m s . Matuotos kunigaiki bei didik valdos. Norint ginti, tvarkyti ir valdyti valstyb, btinai reikjo sudaryti visos
LDK nauj emlap. raas j a m e byloja, kad io kartografinio krinio tikslas - parodyti senosios LDK ribas, ypa didiojo kunigaikio Vytauto laikais. Valak reformos rezultatas - sueuropinta emtvarka, emvalda bei emdirbyst.

M. K. Radvilos emlapio aktualumas

M. K. Radvilos emlapio

fragmentas

M. K. Radvila - Vilniaus vaivada, studijavs geografij, matematik, astronomij, m e d i c i n vadovavs naujo emlapio krimo darbams, rpinsis jo
leidyba, apipavidalinimu, skyrs nemaai a s m e n i n i
l. J a m talkino Valak reformos ir karins kartografijos specialistai bei j z u i t ordino vienuoliai. A n k s tesni emlapiai j a u neatitiko LDK poreiki.
emlapis

1613 m. ileistas A m s t e r d a m e .

Dl

gausios ir itin svarbios tekstins geografins bei istorins informacijos geografai danai j vadina pirmuoju geografijos vadovliu. Vienas i M. K. Radvilos
originali e m l a p i s a u g o m a s vedijoje

Upsalos

universitete. emlapis priklijuotas ant audinio su kutais pakraiuose. Kutuose vyrauja geltona, alia ir
raudona spalvos. emlapio puoyboje taip pat daugiausia g e l s v a l s v ir rausv atspalvi. Tai ne tik
puonus, bet ir gana tikslus bei informatyvus to laikotarpio leidinys. Vienas i emlapio variant saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

M. K. Radvilos emlapio

fragmentas

Svarba iandien
M. K. Radvilos 1613 m. emlapis yra vienas
i reikmingiausi Lietuvos geografijos, istorijos ir
kultros paminkl. J a m e detaliai nubrtos LDK ribos, pateiktas administracinis suskirstymas, gausu istorini f a k t ir informacijos apie gyventojus, j
veikl. Atlikti ir pateikti vietovi matavimai, surinkti
vietovardiai, apraytos pasienio teritorijos, svarbesns gyvenviets, ups, eerai.
M. K. Radvilos 1613 m. emlapis - vienas i
vertingiausi kartografini leidini ne tik Lietuvos
istorijai ir geografijai. A m s t e r d a m e leistas emlapis byloja apie to meto o l a n d meistr technikos
subtilybes. Tai vienas i vertingiausi vlyvojo Renesanso laikotarpio krini. Svarbi ir kartografinio
leidinio menin vert. Minimo emlapio fragmentai dabar naudojami leidiamoms knygoms, plakatams ir kitiems spaudiniams dekoruoti. emlapio
reprodukcijos puoia Lietuvos Prezidentr, vairias kitas institucijas, individualius namus.

INOME, MOKAME, GALIME


Raktiniai odiai ir svokos

^Turtumte inoti i svok reikm:

geografija

hidrosfera

geografin sfera

biosfera

atmosfera

Didieji geografiniai atradimai

litosfera

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:


fizin ir socialin geografija;

atmosfera ir biosfera;

litosfera ir hidrosfera;

globalin ir regionin geografija.

2) Esminiai teiginiai
Turtumte inoti, suprasti,
f vertinti arba apibdinti:
geografini sfer esminius ypatumus;
geografijos ir giminik moksl sry;

Praktiniai gdiai,
informacijos altiniai
r
1

Nagrinti ir vertinti skirtingos tematikos


iliustracijas;

pagrindinius geografinio painimo etapus;

nagrinti ymiausius senuosius emlapius;

svarbiausi geografijos mokslui keliautoj,

remiantis kelioni ir atradim emlapiais,


komentuoti garsi keliautoj ir atradj
marrutus.

atradj ir mokslinink nuopelnus;


ymiausius Lietuvos geografijos
mokslininkus ir j nuopelnus.

@ Geografiniaityrimai
1 . Raskite laikrai arba interneto skelbimuose darbo pasilym, susijusi su geografiniais gdiais.
2 . Pasinaudokite Statistikos departamento interneto svetaine www.stat.gov.lt ir suraskite iuos duomenis:
moni skaiius penkiuose didiuosiuose Lietuvos miestuose/atvykusi turist skaiius paskutiniais metais/
emigrant pokytis per pastaruosius trejus metus/penkios pagrindins Lietuvos eksporto preks.
3 . Raskite knygose, kalendoriuose ar internete kur nors senovin pasaulio emlap. Nustatykite:
a) kuriuos emynus jis vaizduoja? b) kuri kalba naudojama emlapyje?
c) kur Iaikmetj vaizduoja emlapis? d) kurios ankstesns arba dabartins alys vaizduojamos?
4 . Pasirinkite bet kur iame skyriuje pamint keliautoj ar atradj ir suraskite apie j daugiau informacijos iomis temomis:
keliavimo priemons/kelions usakytojai ar finansiniai rmjai/kelions marrutas/
nelaims /atradimai/ kelions rezultatai.
5 . Isiaikinkite, kurios dabartins ems, kratai ar miestai, susij su kelionmis ir atradimais,
taip buvo vadinami senovje:
Vest Indija/Prieskoni salos /Hispaniola /Ceilonas/Batavija/Cipangas/Naujoji
Olandija.
6 . Pasirinkite norim Lietuvos geograf, tyrintoj ar keliautoj ir plaiau juo pasidomkite:
mokslin ar krybin veikla /gyvenimas / nuopelnai/palikimas.

Klausimai ir uduotys
1.1 Geografijos mokslo akos ir praktin reikm
1.

Paaikinkite, kodl geografija yra vienas i labiausiai integruot moksl.

2.

Pateikite fizins ir visuomens geografijos ak pavyzdi.

3.

Pateikite pavyzdi, kaip ems sferos veikia viena kit.

1.2 Geografinio painimo raida


1.

Kokios prieastys skatino mones senovje painti aplink?

2.

Dl koki gamtini ir socialini prieasi tolimoje praeityje susikr pirmosios valstybs?

3.

Pateikite pavyzdi, rodani senovs Graikijos ir Romos indl geografin painim.

4.

Nurodykite, k teigiamo ir k neigiamo viduramiais geografiniam painimui turjo krikionyb.

5.

Ivardykite pagrindines prieastis, paskatinusias Didiuosius geografinius atradimus.

6.

Kuri Europos valstyb Renesanso laikotarpiu garsjo leidiamais emlapiais?

7.

Kurios Didij geografini atradim laikotarpio asmenybs atliko svarbiausius geografinius atradimus?

8 . rodykite, kad Didij geografini atradim laikotarpis yra vienas i reikmingiausi monijos istorijoje.
9.

Koki svarbi geografini atradim padaryta XVIIXVIh a.?

10.

Paaikinkite, kodl XX a. pirmojoje pusje geografijos mokslas skilo atskiras mokslo akas.

11.

Prie i garsi keliautoj ir atradj nurodykite:

R. Amundsenas

D. Kukas

F. Belingshauzenas

R. Amundsenas

atradim ar
kelion
geografinio
painimo laikotarp
atradimo ar
kelions dat

12.

Kokie geografijos ir giminik mokslo srii tyrimai atliekami iais laikais?

13.

Kaip galima paaikinti, kad dauguma iuolaikini mokslini tyrim atliekami pasauliniu mastu?

14.

vertinkite kosmoso tyrim reikm monijai.

1.3 Lietuvos geografijos raida


1.

Kada ir kuriame istorijos altinyje pirm kart pamintas Lietuvos vardas?

2.

Atpainkite, koks emlapio fragmentas ia vaizduojamas.


Kada sudarytas is emlapis?

3.

Kuo naudingi Lietuvos geografiniam


painimui ilik senieji emlapiai?

4.

vardykite tris garsesnius Lietuvos geografijos mokslininkus,


keliautojus ir nurodykitej nuopelnus.

IR KARTOGRAFIJA

Perskait skyri turtumte:

vardyti pagrindinius orientavimosi bdus vietovje;

skirti vairaus dydio mastelius, inoti j vaizdavimo bdus;


gebti imatuoti atstumus emlapyje, nustatyti azimut;

mokti emlapyje nustatyti objekt santykin ir absoliutj aukt;

mokti nustatyti geografines koordinates;

nurodyti vietovs plano ir emlapio skirtumus;

apibdinti GIS emlapi sandaros ypatumus;

vardyti emlapio elementus;

skirti ir apibdinti vairios tematikos emlapi turin;


skirti emlapi kartografines projekcijas.

2.1 Orientavimasis erdvje


Orientavimasis
Orientuotis vietovje nuo seno buvo labai svarbu. mons stebjo gamt, formavo ir tobulino orientavimosi gdius.

*
Maieji
/
Grulo + f*
Ratai

Siaurine
-vaigd

Didieji
Grulo
Ratai

Orientuotis vietovje galima su emlapiu ir be jo.

Orientuotis gamtoje padeda sauls padtis danguje, vaigds, mediai,


akmenys, skruzdlynai, medi rievs ir kiti objektai.

Gyvenvietse galima orientuotis pagal nuorodas gatvse, palydovini anten padt (daniausiai jos nukreiptos pietus), senj banyi architektr
(boktas vakaruose, altorius rytuose).

monms orientuotis padeda nuorodos prie keli ar turistiniuose marrutuose, emlapiai, kompasai, vyturiai, moderns navigacijos prietaisai, vadinamieji GPS (angl. Global Positioning System), naudojantys kosmini palydov
siuniamus signalus, kurie nurodo tiksli viet ir reikiam krypt.

2 . 1 . 1 iaurs k r y p t i e s

n u s t a t y m a s p a g a l iaurin
vaigd

Horizonto kryptys ir azimutas


Orientuotis (lot. oriens - rytai) vietovje reikia gebti nustatyti buvimo viet
pagal pasaulio kryptis. Vietovje gali padti orientyras - pasirinktas gerai matomas daiktas, pagal kur galima orientuotis ir nurodyti kieno nors buvimo viet, krypt ir padt.

Horizonto kryptis

Azimutas

0, 360

45

90

PR

135

180

PV

225

270

315

2 . 1 . 2 Horizonto kryptys

ir j a z i m u t a i

Tolumoje matoma regimo lauko riba vadinama horizontu. Kuo aukiau stovime, kuo palankesns oro slygos, tuo didesn atstum galime irti vietovje.

Horizonto kryptys yra:


pagrindins (, P, V, R);
tarpins (V, R, PR, PV).

Azimutas - kampas () tarp iaurs krypties ir tam tikro objekto.


Azimutas skaiiuojamas nuo O0 iki 360 pagal laikrodio rodykl (pvz., piet
azimutas atitinka 180 krypt).

Azimuto kamp orientuotis vietovje pasitelkia sportininkai (pvz., orientacininkai), jreiviai, laknai.
Pakruojis

Teliai

<L

A
*

'K
^Anykiai

ilal
O
Kdainiai

Taurag

TilO
. vX<S>

Sakiai

Kaunas

Kaiiadorys

2 . 1 . 3 A z i m u t o n u s t a t y m o pavyzdys. T a u r a g s - M a r i j a m p o l s
k r y p t i e s a z i m u t a s - 139,
o A n y k i - M a r i j a m p o l s - 227.

VILNIUS
Trakai
RUSIJA

~ -

Gumbin
Marijampol

I
<
CQ

2.2 emlapio elementai


emlap sudaro kartografiniai, matematiniai, pagalbiniai ir papildomieji elementai.
Kartografiniai / vaizdiniai

Topografija - ems
paviriaus nuotraukos
darymo ir vaizdavimo
planuose bei emlapiuose metod visuma.

hidrografiniai objektai - eerai, ups;

Matematiniai

Pagalbiniai

Papildomieji

kartografin
projekcija;

legenda;

emlapio ikarpa;

biosferos vairov - geografins zonos;

metrika;

diagramos;

reljefas - aukio skal, horizontals;

mastelis;

matavimo grafika

gyvenviets - miestai, sodybos;

koordinai
sistema;

infrastruktra - keliai, ryio ir elektros


tinkl linijos;

komponuot

kreivs;
tekstai;
skaiiai

sienos, administracinis suskirstymas;


socialiniai, kultriniai ar ekonominiai
objektai - ligonins, banyios,
elektrins
^ 2 . 2 . 1 e m l a p i o elementai

emlapi naudojimas
emlapiams kurti taikomi sudtingi matematikos dsniai, pasitelkiama topografini ar aerokosmini fotografij informacija, raytini informacijos ir statistikos
altini duomenys.

emlapis - sumaintas ir apibendrintas


vietovs vaizdas ploktumoje.

emlapis yra informacijos


perdavimo priemon, galinti
pateikti itin daug sukauptos
informacijos.

emlapiai naudojami vairiose gyvenimo srityse: gamtos ir visuomeniniams


reikiniams tirti, inineriniams projektams atlikti. Jie plaiai naudojami laivyboje, aviacijoje, ems ir mik kyje, kasdieniame moni gyvenime.

emlapyje informacija pateikiama tam tikrais enklais, skirtingai spalvinamais teritorij plotais.

enkl ir spalv reikms nurodomos emlapio legendoje.

Masteli skirstymas pagal


pateikt emlapyje
Skaitmeninis

. 2 . 2 . 2 e m l a p i o p a n a u d o j i m o bdai

M 1:2 000

Mastelis ir atstum matavimas

Vardinis

Norint pavaizduoti tam tikr teritorij ploktumoje, reikia j proporcingai sumainti. Kuo didesn teritorija, tuo daugiau kart j mainame.

1 cm - 20 km

Linijinis
20

20

40

60 km

Mastelis - dydis, kuris rodo, kiek kart emlapyje ar plane yra sumaintas
tikrasis vaizdas.

A 2 . 2 . 3 Masteli skirstymas pagal pateikt

Mastelis priklauso nuo teritorijos dydio ir gali bti stambus, vidutinis bei
smulkus (2.2.4).

2 . 2 . 4 Masteli skirstymas
pagal d y d

Skirting mastelio dydi skals


Mastelio dydis ir paskirtis

Mastelio dydio santykis

stambus
(maoms teritorijoms)
M iki 1:100 000
vidutinis
(vidutinms teritorijoms)
M nuo 1:100 000 iki
1:1 000 000
smulkus
(didelms teritorijoms)
Mdaugiau nei 1:1 000 000

1:1000
1:10 000
1:25 000
1:50 000
1:250 000
1:500 000
1:1 000 000
1:5 000 000
1:20 000 000
1:50 000 000
1:100 000 000

Vaizduojam teritorij pavyzdiai


nam kvartalas
miesto dalis
kaimas, miestelis
miestas
savivaldyb, rajonas
valstybs dalis
nedidel valstyb
didel valstyb
keli valstybi teritorija
emynas
pasaulis

Atstumams emlapyje matuoti pasitelkiame mastel. Tiesi atkarp nuo tako A iki tako B matuojame liniuote.
emlapyje tiesi linij matuojame liniuote, vingiuot (ups, valstybs
sienos ilg ar kt.) - silu arba kreivmaiu (2.2.5).

Gaublyje atstumams matuoti galime naudoti elasting liniuot, sil, popieriaus juostel.

2 . 2 . 5 Kreivmatis

Kreivmatis - prietaisas
atstumams topografiniuose emlapiuose ir planuose matuoti.

Jei emlapyje pateikiamas tik skaitmeninis mastelis, apskaiiuojame, kiek


vienas centimetras emlapyje atitinka metr vietovje (pvz., jei matuojame
stadiono plot) ar kilometr emlapyje (jei matuojame atstum nuo vieno
miesto iki kito).

Sutartiniai enklai

emlapiuose, vietovs planuose gamtiniai ir visuomeniniai objektai vaizduojami sutartiniais enklais - kartograf sukurtomis linijomis, simboliais,
spalv skale.

Smulkaus ir stambaus mastelio emlapi, arba topografini emlapi sutartiniai enklai skiriasi.

Stambaus mastelio emlapiuose palyginti nedidelje teritorijoje galima pavaizduoti beveik visus objektus. Smulkaus mastelio emlapiuose - tik didelius ir svarbius geografinius objektus.

Kiekviename emlapyje pateikiama legenda - sutartini enkl aikinimo


lentel.

Sutartiniai enklai gali bti:

Stambaus mastelio emlapiai vadinami topografiniais


emlapiais.

linijiniai, kuri ilg galima apskaiiuoti, imatuoti pagal plano mastel, gatv, geleinkelis, up;

takiniai - svarbs mastelio neatitinkantys objektai - miestas, tiltas, pastatas, kalvos virn;

aikinamieji, kuriais nurodomas objekto turinys, paskirtis, pavadinimas, ups tkms krypties nuoroda, eero pavadinimas, sklypo paskirtis;

plotiniai - kontrais paymimas vaizduojamos teritorijos plotas - mikas, pieva, eeras, jra;

nemasteliniai - pagal mastel per mai, bet kartografuojant svarbs


objektai - muziejai, banyios, mediai, rieduliai ir kt.

Reljefo vaizdavimas
Reljefo vaizdavimas yra vienas i sudtingesni emlapi element. Trimaiam
jo vaizdavimui emlapyje naudojami vairs bdai: aukio takai, aukio linijos, juostinis spalvinimas, eliavimas.
Aukio takai
Absoliutusis auktis vietovs auktis vir jros
lygio (pvz., nuo Pasaulinio vandenyno lygio).

Santykinis auktis rodo,


kiek vienas paviriaus takas yra aukiau u kit.

emlapiuose aukiausios ir emiausios ems paviriaus vietos paymtos


takais ir vardytos skaiiais, kurie nurodomi metrais vir jros lygio.

emlapiuose visada nurodomas absoliutusis vietovs auktis.


aukio 60 m
skal 50

absoliutusis
auktis

santykinis
auktis

jros
lygis

jros
lygis

2 . 2 . 6 Absoliuiojo ir
santykinio aukio schema

Aukio linijos
Topografinis emlapis sudaromas danai remiantis aerofotonuotraukomis. Vietovs
vaizdas i viraus iifruojamas ir vaizduojamas ploktumoje sutartiniais enklais.

Reljefui vaizduoti topografiniame emlapyje naudojamos linijos vadinamos


izohipsomis, arba horizontalmis. Atstumas tarp dviej horizontali yra
aukio skirtumas.

Topografiniame emlapyje horizontals briamos tam tikru atstumu viena


nuo kitos, atsivelgiant reljefo ypatumus.

. 2.2.7 Kalva ir dauba

Toliau viena nuo kitos nubrtos horizontals reikia, kad kalno laitas
arba daubos yra nuolaidus.

Ariau viena prie kitos nubrtos horizontals rodo, kad kalno laitas arba
daubos yra status.

Kalvai arba daubai pavaizduoti naudojami kalnabrkniai. Tai nuolydio


krypties rodykls, briamos statmenai horizontalms.

75,6

46,3

//
So-

4o-

O T

50

^ 2 . 2 . 8 Hipsometrinio
profilio sudarymas

110 m
100
90
80
70
60
50
40

InS.
I
\

i
I
I

-403020-

-40-30-20-

-60-

-so-30-

- 1 0 -

lygus

gaubtas

igaubtas

. 2 . 2 . 9 H o r i z o n t a l s ir lait t i p a i

Juostinis spalvinimas
Gamtiniame (fiziniame) emlapyje reljefui vaizduoti naudojamas juostinis
(hipsomtrinis) spalvinimas. Jis padeda geriau suvokti paviriaus nelygumus. emumos spalvinamos daniausiai tamsiai aliai, lygumos - viesiai aliai,
auktumos - gelsvai, o kalnai - rudai.
' 2 . 2 . 1 0 Juostinis s p a l v i n i m a s

eiiavimas

eiiavimas emlapiuose rodo sauls


viesos ir paviriaus aukio skirtum, lait polinkio sveik. Tokio ems paviriaus
vaizdavimo tikslas - irykinti reljef.

Sauls pusn atsukti laitai atrodo lyg apviesti, prieingoje pusje esantys - tarsi elyje.

2 . 2 . 1 1 Nepalo emlapio fragmentas

Geografinis tinklas ir geografins koordinats


Visuose gaubliuose ir emlapiuose vaizduojamos linijos, kurios padeda orientuotis, vadinamos geografiniu tinklu. Jj sudaro lygiagrets ir dienovidiniai.

2 . 2 . 1 2 Lygiagrei ir
dienovidini atstumai

Platumos laipsni ilgis


Laipsni vienetai

Atstumas, km

1 lygiagrets laipsnis

111

1 lygiagrets minut

1,85

1 lygiagrets sekund

0,03

Dienovidiniai - aigalius jungianios linijos emlapyje.


Naudojant geografin tinkl, galima nustatyti bet kurio ems paviriaus tako geografines koordinates. Jomis plaiai naudojamasi aviacijoje, laivyboje, karyboje. Geografins
koordinats nusakomos laipsniais (). Jie gali bti dalijami
minutes ' ( I 0 = 60') ir sekundes " ( = 60").

Dienovidini atstumas tarp laipsni


Dienovidinis

1 dienovidinio laipsnis
ties lygiagrete

Lygiagrets - lygiagreiai su pusiauju nubrti apskritimai emlapyje.

Lygiagret

Atstumas, km

111,3

15

103,9

30

83,5

45

55,7

60

27,8

75

7,5

90

Nulinis dienovidinis ir pusiaujas sudaro geografini koordinai sistemos pradi.


Bet kurio tako ems paviriuje geografines koordinates
sudaro jo platuma ir ilguma.

Platuma - atstumas nuo pusiaujo, ireiktas laipsniais.


Skiriamos iaurs ir piet platuma.

Ilguma - atstumas nuo pradinio (nulinio) dienovidinio,


ireiktas laipsniais. Skiriamos vakar ir ryt ilguma.

Lygiagreiai su pusiauju nubrtos linijos


vadinamos lygiagretmis (paralelmis).
Ilgiausia lygiagret - pusiaujas - ymima 0

Toliausiai nuo pusiaujo nutolusios lygiagrets" takai 90 0 - yra iaurs ir Piet aigaliai.

iaurs
platuma
Pusiaujas - vienodai nuo aigali nubrtas
apskritimas, dalijantis ems rutul iaurs ir
Piet pusrutulius.

iauriau pusiaujo
nubrtos lygiagrets yra iaurs
platumoje.

pusiaujas

piet
platuma
dienovidiniai

Linijos, nubrtos per aigalius


statmenai pusiaujui, vadinamos dienovidiniais (meridianais). Visi dienovidiniai yra vienodo ilgio. Pradinis,
arba nulinis, Grinvio, dienovidinis
eina per Londone esani Grinvio
observatorij. Pradinis dienovidinis
ymimas 0. Toliausiai nuo pradinio
nutol dienovidiniai yra 180 0
vakarus arba rytus.

Pieiau pusiaujo
nubrtos lygiagrets yra piet
platumoje.
vakar
ilguma

pradinis
dienovidinis

vakarus nuo pradinio dienovidinio nubrtos linijos yra vakar ilgumoje. rytus
nuo pradinio dienovidinio - ryt ilgumoje.

2 . 2 . 1 3 Geografinis tinklas

Kartografins projekcijos
Kartografams, kuriantiems emlapius, kyla problem, kaip tiksliai pavaizduoti sferinj ems paviri ploktumoje. Netikslum ir paklaid ivengti nemanoma.

Stambaus mastelio emlapiuose ikraipym beveik nepastebima. Jei vaizduojama


didesn nei 20 km skersmens
teritorija, jau reikt atsivelgti
ems paviriaus sferikum.

Gaublyje ems paviriaus vaizdas tikrovikiausiai atspindi ems form.

Gaubli masteliai yra smulks, pateikiama didel teritorija ir labai ribotas objekt skaiius. Gaubliai daniausiai sudaromi M 1: 20 000 000 M 1: 40 000 000 masteliais.

Sferinio ems paviriaus vaizdavimas ploktumoje yra sudtingas procesas.

vairi teritorij emlapiams sudaryti naudojamos skirtingos kartografins


projekcijos. Kartografins projekcijos leidia elipsoido (ems paviriaus)
paviri ar jo dal parodyti ploktumoje. ie metodai padeda taip pateikti
paviri, kad ikraipymai ploktumoje bt maiausi.

' 2 . 2 . 1 4 Kartografins projekcijos

Ritinin (cilindrin) projekcija

SWRI
.:
Ssi

tX

i * J.

,s

f
ik

W
M

rSf.

ems rutulio pavirius projektuojamas


ritinio onin paviri.
Normalioje (tiesiojoje) cilindrinje
projekcijoje dienovidiniai ir
lygiagrets yra tiess.

Vf

&

\ . i>
U

Naudojama, kai kartografuojamos ariau


pusiaujo esanios ems sritys.

>

c.

Kgin projekcija
ems rutulio pavirius projektuojamas kgio
onin paviri, kuris lieia arba kerta paviri
vienoje lygiagretje.
Normalioje (tiesiojoje) kginje projekcijoje
dienovidiniai yra tiess, ieinanios i vieno tako,
o lygiagrets - lankai.
Naudojama, kai kartografuojamos ariau
vidutini platum esanios ems sritys.

Ploktumin (azimutin) projekcija


ems rutulio pavirius projektuojamas lieianij ploktum spinduliais, ieinaniais i vieno
tako.
Normalioje (tiesiojoje) azimutinje projekcijoje
dienovidiniai yra tiess, o lygiagrets - koncentriki apskritimai.
Naudojama, kai kartografuojamos
poliarins sritys.

2.3 Kartografini vaizd vairov


Aerofotonuotrauka - ems paviriaus vaizdas, nufotografuotas i skraidymo
aparat. Nuotraukos, padarytos i keli imt metr iki keli deimi kilometr aukio, daniausiai naudojamos kartografavimui. Aerofotonuotraukos naudojamos geografiniams tyrimams, archeologijoje, kino filmams, reklamai kurti.
Kosmin nuotrauka - ems ar kit planet vaizdas, nufotografuotas dirbtinio
palydovo. Nuotraukos gali bti perteikiamos vairiomis spektro spalvomis, kurios leidia fotografuoti nakt. Naudojamos geolog, meteorolog, ems ir mik kyje, planuojant teritorijas, aplinkosaugoje, kariniams tikslams.
Topografinis emlapis - brinys, kuriame sutartiniais enklais ploktumoje
stambiu masteliu pavaizduota ems paviriaus dalis.

2 . 3 . 1 M a r t i n o Behaimo
sudaryto g a u b l i o kopija,
kuri saugoma Paryiaus
Nacionalinje bibliotekoje

Gaublys
iausiai.

Pagal vaizduojamos
teritorijos dyd:

tiksliausias sferinis ems modelis, kuriame atstumai ikraipyti ma-

emlapi klasifikavimas pagal tematik


emlapiai pagal turin bna:

pasaulio
emyn
valstybi ir region

bendrieji geografiniai: vaizduoja svarbius gamtinius ir visuomeninius objektus. Bendrj geografini emlapi panaudojimas universalus - moksliniams tikslams, kasdieniame gyvenime.

teminiai: gamtos reikini (klimato, geologiniai, reljefo, dirvoemio) teminiai


emlapiai arba visuomenini reikini (gyventoj, kalb, religij) teminiai
emlapiai. Teminiai emlapiai naudojami mokymo ir moksliniams tikslams,
vairi profesij specializuotiems tyrimams ir kasdieniame gyvenime.

specialieji skirti konkreios specializuotos kategorijos vartotojams. Specialieji


emlapiai naudojami emtvarkoje, jreivystje, oreivystje, mik kyje ir kt.

Pagal paskirt:
specializuoti moksliniai,
kultriniai paintiniai,
mokomieji (geografijos,
istorijos, geologijos),
techniniai, turistiniai ir kt.
. 2 . 3 . 2 e m l a p i vairov

' 2 . 3 . 3 G a m t i n i o ir t o p o g r a f i n i o emlapio lyginimas

Vaizduojamos
teritorijos
dydis

Gamtinis (fizinis) emlapis

Topografinis emlapis

Didel teritorija (globali ar regionin erdv: pasaulis,


emynas, regionas, valstyb)

Nedidel teritorija
(lokali erdv: apylink, gyvenviet)

,VIDUREMIO

WR

Mastelis

vidutinis arba smulkus

stambus

Vaizduojami
objektai

tik stambiausi ir svarbiausi


(pavirius, miestai, ups, eerai)

daug objekt

Reljefas

paviriaus horizontals spalvinamos


pagal aukio skal

horizontals briamos kas keli metrai,


skirtumas tarp j nurodomas skaiiumi

ems
igaubtumas

atsivelgiama; gali bti naudojamos


vairios kartografins projekcijos

neatsivelgiama

Orientavimas

iaur yra visada emlapio viruje

iaurs-piet kryptis gali bti orientuota


pagal plano svarbiausio objekto padt

supaprastinti sutartiniai enklai

topografiniai enklai

Sutartiniai
enklai

2.4 GPS ir GIS sistemos


Visuotin padties nustatymo sistema
iuolaikins technologijos tobulina ryio, susisiekimo ir bendravimo

priemones.

Visuotin padties nustatymo sistema (GPS) leidia nustatyti objekto koordinates bet
kurioje pasaulio vietoje, nesvarbu, kokia bt oro temperatra, debesuotumas, auktis vir jros lygio. Trikdi gali sukelti aukti pastatai, kalnai, tanks mikai, tuneliai.

GPS sistemoje naudojami 24 palydovai, skriejantys madaug 20 tkst. km


auktyje eiomis orbitinmis trajektorijomis. Kiekvienoje orbitoje juda po 4

2.4.1 GPS palydovo,


skriejanio aplink em,
svoris apie 900 kg, ilgis 5 m

palydovus, kurie apskrieja ems rutul per 12 vai. (2.4.1).

Palydov darb seka antemin kontrols sistema, kuri sudaro centrin stotis,
5 stacionarios stotys ir 4 signal primimo antenos.

Sistema sureguliuota taip, kad kiekvienas ems paviriaus takas palaiko ry


su 3 - 4 palydovais.

Ypa tiksli GPS sistema naudojama kariniams tikslams, aviacijoje, kartografijoje, geodezijoje, policijoje. Vis plaiau i sistema naudojama individualiame
(bgimas) ir komandiniame (futbolas) sporte. GPS prietaisai padeda tiksliai imatuoti judjimo greit, nustatyti krypt, trajektorij.

GPS prietaisas atlieka kompaso, laikrodio, ura knygels, auktimaio,


skaiiuotuvo funkcijas (2.4.2).

GPS imtuvas priima informacij i 3 - 5 palydov ir perteikia iuos duomenis:

. 2.4.2 GPS prietaisas

geografin ilgum;

aukt vir jros lygio;

geografin platum;

judjimo greit ir krypt.

Geografins informacijos sistema


' 2.4.3 GIS sluoksniai
palydovinis
sluoksnis.
geologinis
sluoksnis^
hidrografinis
sluoksnis>
augmenijos
sluoksnis^
topografinis
sluoksniu

iuolaikin kompiuterin sistema leidia kurti naujovikus skaitmeninius emlapius. Geografins informacijos sistemos, sutrumpintai vadinamos GIS, jungia skaitmenin emlap su sudtingomis
kompiuterinmis programomis ir j duomen bazmis.

trumpiausi, greiiausi.

Informaciniai
duomenys

Kuriamos topografini emlapi duomen bazs, kosmini


vaizd emlapiai, skirti emtvarkininkams, mikininkams.

GIS darbas pagrstas kartografini duomen rinkimu, apdorojimu


ir rezultat pateikimu vartotojui.

Kiekvienas kartografinis objektas susietas su jo vieta emlapyje,


tiksliomis geografinmis koordinatmis, todl GIS skaitmeniniai

skaitmeninis
reljefo modelis

ekonominis
sluoksnis.

i program pagrindu kuriamos automobili navigacijos sistemos, leidianios turistui pasirinkti tinkamiausi marrut:

emlapiai yra itin tiksls.

Skaitmeninio emlapio informacija suskaidyta sluoksnius arba


atskiras temas: reljefas, vandenys, vietovardiai (toponimika).

i sistema leidia pagal poreikius pasirinkti norim sluoksni


kombinacij.

Skaitmenin emlap sudaro:


vietovs
vaizdas/

gamtos objektai (reljefas, eerai, ups, mikai);


mogaus sukurti (antropogeniniai) objektai (valstybi sienos,
miestai, keliai, gyvenviets, pastatai ir kt.).

Google

Earth - virtuali Zem

erdvinis (3D) valdymas


paiekos laukas
kryptinis valdymas
vaizdo didinimo/
mainimo skal
vietovi laukelis

duomen bazs
nustatymai

Google

Earth - internetin programa, leidianti tyrinti

vaizdus, palydovines nuotraukas, emlapius, pastatus bet


kurioje ems rutulio vietoje. Programos pagrind" sudaro
milinika auktos kokybs palydovini nuotrauk baz.
Vos paleidus Google

Earth, prie akis pasirodo ems

gaublys. Planet galima pasukti, priartinti ar ididinti kuri


nors vietov iki norimo atstumo. Stabteljus tam tikrame
auktyje, galima keliauti bet kuria kryptimi - skrieti vir kaln, ugnikalni, miest ar tyrinti vandenyno dugno reljef.
vairi region detalumas programoje skiriasi ir yra nuolat

Lietuvos vaizdas i 333 km aukio

didinamas. Jis priklauso nuo miesto ar vietovs dydio bei


populiarumo.
Bene didiausias programos privalumas - i palydov
darytos fotografijos pateikia trimat ems paviriaus ir kai
kuri objekt vaizd. Pakanka pakeisti apvalgos k a m p ir
vaizdas bus matomas ne i viraus, bet ir i ono - kaip
realybje.
Be vis ivardyt galimybi programa leidia iekoti adres moni, sudaryti marrutus, stebti meteorologinius rodiklius bei atlikti daugyb kit funkcij.

Parsisisti nemokam program galima


internetiniu adresu: www.earth.google.com

Vilniaus vaizdas i 5,34 km aukio

Vilniaus senamiesio (3D) vaizdas

Didiojo kanjono (3D) vaizdas

INOME, MOKAME, GALIME


0

Raktiniai odiai ir svokos

^-Turtumte inoti i svok reikm:

orientavimasis

legenda

geografins koordinats

GPS

reljefas

pusiaujas

orientyras

horizontal

aigalis

horizontas

kalnabrknis

GIS

azimutas

geografinis tinklas

kartografija

mastelis

lygiagret

topografinis emlapis

dienovidinis

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:


absoliutusis ir santykinis auktis;

vietovs planas ir emlapis;

geografin platuma ir geografin ilguma;

stambus ir smulkus mastelis;

topografinis ir fizinis emlapis;

skaitmeninis ir linijinis mastelis.

2) Esminiai teiginiai
^-Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:

orientavimosi bdus pagal aplinkos objektus ir su emlapiu;

emlapi reikm mokslui ir kasdieniame gyvenime;

geografini informacini sistem svarb iuolaikiniame pasaulyje;

emlapio pagrindinius elementus;

reljefo vaizdavimo bdus.

Praktiniai gdiai, informacijos altiniai

Orientuotis vietovje, nustatyti pasaulio kryptis, azimut;

skirti, nagrinti ir vertinti vairios tematikos emlapi turin;

konvertuoti ir urayti mastel;

m a t u o t i atstumus vietovje ir emlapyje;

remiantis horizontali ratu, a p i b d i n t i vietovs reljef stambaus mastelio emlapyje;

nustatyti emlapyje vietovs santykin ir absoliutj aukt;

nustatyti tikslias vietovi geografines koordinates;

rasti emlapyje vietov pagal pateiktas koordinates;

skirti emlapi kartografines projekcijas.

@ Geografiniai tyrimai
1.

Naudokits atlaso emlapiais ir nustatykite, kuriais azimutais skrist lktuvas i Vilniaus iuos miestus:
Helsinkis / Oslas / Dublinas / Briuselis / Praha/Atnai/Stambulas

2.

Kijivas/Maskva.

Naudokits atlaso emlapiais ir imatuokite atstum oro linija nuo Kauno iki:
Klaipdos, Londono, Amsterdamo, Frankfurto, Vienos, Atn.

3.

Imatuokite atstumus gaublyje tarp i miest:


Frankfurtas-Bankokas;

Amsterdamas-Mechikas;

Kopenhaga-Niujorkas;

Helsinkis-Tokijas;

Stokholmas-Vankuveris.

4.

Nustatykite, kurioje lygiagretje ir dienovidinyje yra dabartin js buvimo vieta. sivaizduokite skrend
iilgai vienos i i linij. vardykite valstybes, miestus, domesnius objektus, kuriuos kirsite, keliaudami
aplink vis ems rutul, kol sugrite t pai viet.

5 . Geografijos atlase raskite ir vardykite 10 skirting temini emlapi.


6.

Pasinaudokite reikiamu Azijos emlapiu ir raskite jame pasirinktinai daugiau kaip 3 milijonus gyventoj
turini 10 miest. Kuriose alyse yra ie miestai? Kurie i j isidst prie jros ar upi?

7.

Pasinaudokite atlaso rodykle ir isiaikinkite, kurie geografiniai objektai vadinamiKolumbijos" ir


Viktorijos" vardais.

8 . Remdamiesi atlaso emlapiu, sudarykite Lietuvos kartoschem. Paymkite savo gyvenamj viet, deimt vietovi, kuriose teko lankytis, ir penkias, kurias nortumte aplankyti. raykite i vietovi
pavadinimus. Nepamirkite apytikslio mastelio, legendos ir emlapio pavadinimo.

Klausimai ir uduotys
2.1 Orientavimasis erdvje
1 . Ivardykite vietovs poymius, kurie padeda nustatyti pasaulio kryptis.
2 . vardykite pagrindines ir tarpines pasaulio kryptis.
Nurodykitejas atitinkanius azimutus.

3.

Nustatykite azimut i objekto A


objekt B ir i objekto A objekt C.

2.2 emlapio elementai


1 . Kaip skirstomi masteliai pagal dyd ir pateikt emlapyje?

3.

Paaikinkite, kodl skirtingo mastelio emlapiuose naudojami nevienodi sutartiniai enklai.

4 . Priskirkite i kalv profilius juos atitinkantiems reljefo vaizdams ploktumoje.

5 . Nustatykite, kaip keiiasi laito nuolydis einant i tako A tak B: kyla/leidiasi

6 . Koki informacij fiziniuose emlapiuose perteikia hipsometrinis spalvinimas?


7 . Kurios pagrindins linijos emlapyje arba gaublyje

2.3 Kartografini vaizd vairov


1 . Pateikite argument, kodl vandenyn ir emyn kontrai, dydis bei isidstymas tiksliausiai rodomi gaublyje.
2 . Ivardykite esminius vietovs plano ir emlapio skirtumus.
3 . Priskirk gamtini (G) arba visuomenini (V) emlapi grupms iuos teminius emlapius:
oro temperatra/dirvoemiai/gyventoj
tankumas/tektonika/urbanizacija/gimstamumas/
turizmas/jr ir vandenyn srovs / klimato juostos/naftos gavyba ir eksportas.
4 . Kodl emlapyje sudtinga perteikti tiksl ems vaizd?
5 . Kodl gaublyje vaizduojama maai objekt?
6 . Kurios kartografins projekcijos daniausiai naudojamos:
a) vidutini platum teritorijoms vaizduoti;
b) poliarinms sritims vaizduoti;
c) ariau pusiaujo esanioms sritims vaizduoti?

2.4 GPS ir GIS sistemos


1 . Paaikinkite, kaip veikia visuotin padties nustatymo sistema (GPS).
2 . Koki duomen perteikia GPS prietaisai?
3 . Nurodykite sritis, kuriose gali bti naudojama visuotin padties nustatymo sistema.
4 . Paaikinkite, kam reikalinga informacini sluoksni sistema GIS emlapiuose.

Perskait skyri turtumte:

nusakyti svarbiausias Sauls kilms hipotezes;

inoti pagrindinius ems matmenis;

skirti orbitinio ir ainio judjimo padarinius;

apskaiiuoti laiko skirtumus tarp vairi vietovi;


apibdinti dienos ir nakties trukms skirtingose platumose prieastis:

paaikinti, kaip skirtingose geografinse platumose kinta dienos ir nakties trukm.

3.1 Sauls sistemos kilms hipotezs


em yra penktoji pagal dyd ir treioji pagal nuotol Sauls sistemos planeta.
Teigiama, kad emei yra 4,6 milijardo met, o visa Sauls sistema (Saul, em
ir kitos planetos) susidar vienu metu. Laikomasi nuomons, jog panas planet uuomazg procesai visatoje vyksta nuolat.
Mokslininkai skiria kelias Sauls sistemos ir ems kilms hipotezes:

Kanto ir Laplaso hipotz. XVIII a. vokiei mokslininkas Imanuelis Kantas spjo, kad em susidar i visatoje pasklidusi kosmini dulki, kurios
sukosi aplink pagrindin telkin - Saul. Vliau prancz matematikas Pieras
Simonas Laplasas skelb, jog duj kai, besisukantys aplink Saul, tapo iedais. ie dl kondensacijos dar po kurio laiko susitelk planetas.

emberleno ir Moultono hipotz. X X a. pradioje teigta, kad em ir kitos planetos susidar i Sauls materijos, kuri i Sauls ipl su ja susidrusi kita vaigd.

Smito hipotz. 1943 m. teigta, kad Saul, skriedama Galaktikoje, pagavo


duj ir dulki debes. is dl traukos didjo, o dl radioaktyviojo skilimo reakcij ir meteorit smgi energijos kario kaito. Ariau Sauls, kur viesulio gravitacin trauka stipresn, esanios planetos yra maos, bet didesnio
tankio, tolimesns - didels ir lengvos, retai isidsiusios.

iuolaikin mokslo teorija. Mokslininkai teigia, kad Saul ir planetos susidar tuo paiu metu i besisukanio ir vis tankjanio tarpvaigdinio ko. Dl
didjanio sukimosi greiio atsiskyr dalis kosmini mediag, kurios susitelk planetas.

Pagal senovs lietuvi pasaulio sukrimo mit e m


sukurta i dumblo ar smlio,
atneto i vandenyno dugno.

3.2 ems forma ir dydis


em nra tobulo apskritimo formos. Dl sukimosi aplink savo a sukeltos icentrins jgos em iek tiek suplota per aigalius ir isiptusi ties pusiauju.
Trumpesnis yra Piet pusrutulio spindulys. Tam gali turti takos didiulis Antarktidos emyno svoris. em turi tik jai bding savit rutulik form, vadinam geoidu. i forma yra sudtinga ir jos nemanoma tiksliai matematikai
apibrti, prilyginti kuriai nors geometrinei figrai (3.2.1).

geoidas
emynas

^ 3 . 2 . 1 Geoidoschema

ems rutulikumo rodymai:

per Mnulio utemim matyti ant jo ems metamas elis;

skrendant lktuvu matomas ems igaubtumas.

Pavadinimas

Vid. atstumas
nuo Sauls, Skersmuo,
km
min. km

Stebint ramios juros horizont, susidaro spdis, kad tiesiai


prie akis - vandens pakiluma, emjanti pakraius.

Jros horizonte skstantis" laivas, bangas panyranti" Saul.


Kosminse nuotraukose ufiksuotas ems rutulys.

Merkurijus

57,9

4878

Venera

108,2

12104

em

149,6

12 752

Marsas

227,9

6788

em yra nedidel planeta (3.2.2). Pagal skersmen (12 750 km)


ji yra madaug 10 kart maesn u Jupiter (didiausia Sauls
sistemos planeta) ir 2,7 karto didesn u Merkurij (maiausia
planeta).

Jupiteris

778,3

142 796

Saturnas

1429,4

120 660

Uranas

2875

51 108

Neptnas

4504,4

49 534

ems dydis ir mas sukuria traukos jg. Dl stiproko gravitacinio lauko i ems gelmi isiskyrusios dujos neisisklaido. Tai
turjo takos vandeniui ir atmosferai susidaryti.

3.2.2 Sauls sistemos planetos

aies
pasvirimas

2327'

Pusiaujo ilgis

40 075 km

Dienovidinio ilgis

40 009 km

iaurs pusrutulio
spindulys

6356,766 km

Piet pusrutulio
spindulys

6356723 km

pusiaujas

ems ais

iaurs aigalis

Paviriaus plotas
ems tris

1,083 x1012 km3

Mas

5,974x1024 kg

Vidutinis tankis

5,515 g/cm3

Vidutin sunkio jga

980 cm/s2
piet aigalis

. 3.2.3 ems fizins charakteristikos

- e m sukasi prie laikrodio rodykl

3.3 ems judjimas


Ainis judjimas

em sukasi aplink savo a prie laikrodio rodykl, i vakar rytus. Apsisukimo periodas 23 vai. 56 min. 4 s.

Ties pusiauju esantys takai nukeliauja ilgesn keli, linijinis sukimosi greitis
ties pusiauju siekia 465 m/s. Tolstant nuo pusiaujo, sukimosi greitis ltja - 60
platumoje jis siekia 195 m/s.

emei sukantis aplink savo menam a. j Saul atgrtoje ems pusje bna
diena, prieingoje - naktis.

Sukimosi aplink savo a greitis yra optimalus (nei per greitas, nei per ltas)
gyviesiems organizmams. Dien Sauls spinduliai per stipriai nekaitina, o
nakt ems pavirius nespja per smarkiai atalti.

Ariau aigali esantys toki


pai proporcij objektai yra
iek tiek sunkesni, nes sunkio jga didesn 983 cm/s 2 , ties pusiauju maesn - 978 cm/s 2 .

Optimalus atstumas nuo


Sauls, ems sukimasis,
vanduo, atmosfera turjo ta-

kos gyvybei atsirasti emje.

Paros ritmikumas turi takos mogaus ir \is gy\uiu organizm gyvybinms funkcijoms.

Dl Mnulio ir Sauls sukeliam potv>ni be: atc - g:u ir dl planetos trio didjimo ems sukimosi greitis ltja.

Orbitinis judjimas ir met laik kaita


Nustatyta, kad e m s skriejimo aplink Saul orbitos forma nuolat kinta nuo elipss
iki apskritimo formos.

em aplink Saul skrieja prie laikrodio rodykl elipss formos orbita. Vidutinis ems judjimo aplink Saul greitis - 29,8 km/s. em apskrieja Saul per
365 paras 6 vai. 9 min. ir 9 s, todl kas ketverius metus turime keliamuosius
metus. Juos sudaro ne prastos 365 dienos, o 366 kalendorins dienos. Vasario
mnuo tada turi 29 dienas.

3 . 3 . 1 ems judjimo

kovo 21 d

orbita fizins charakteristikos


Vidutinis atstumas
nuo Sauls

150 min. km

Perihelis
(artimiausias atstumas nuo Sauls)

147 min. km

Afelis
(tolimiausias atstumas nuo Sauls)

152 min. km

Apskriejimo
periodas

365 paros
6 vai. 9 min.
ir 9 s

Vidutinis greitis
orbitoje

29,8 km/s

balandio 21 d.

vasario 19 d.

gegus 21 d.

sausio 20 d.

sausio 3 d.
perihelis

birelio 21

SAUL

liepos 4 d.
afelis

liepos 23 d.

lapkriio 22 d.

spalio 22 d.

rugpjio 23 d.
rugsjo 23 d.
. 3 . 3 . 2 ems metinis judjimas

Zenitas - aukiausias
Sauls padties takas
vir horizonto, Sauls spinduli kritimo kampas - 90.

ems ais yra pasvirusi 2327'. Todl skirtingais met laikais t pai ems
viet Sauls spinduliai krinta tai statesniu, tai smailesniu kampu. Dl to vyksta
sezonin met laik kaita. Sezoninis ritmikumas rykiausias vidutinse platumose (tarp 2327' ir 6633')

Dl ems aies pasvirimo ems geografiniame tinkle nubrtos menamos


linijos 2327' ir 6633' iaurs ir piet platumose.

2327' lygiagrets vadinamos atogromis. Atogr platuma lygi kampui tarp ems pusiaujo ir jos orbitos ploktumos.

6633' lygiagrets vadinamos poliariniais ratais, arba speigiraiais. J


platuma lygi kampui tarp ems aies ir orbitos ploktumos.

Poliarin diena - laikotarpis (nuo keli dien iki


keli mnesi), kai Saul
net vidurnakt nenusileidia u horizonto.

Poliarin naktis - laiko-

Birelio 2 1 d . Sauls spinduliai zenite bna ties iaurs, arba Vio, atogra. Tai vasaros saulgros diena (3.3.2).

i dien daugiau ilumos tenka iaurs pusrutuliui, kuriame yra vasara,


o u iaurs poliarinio rato prasideda poliarin diena.

Piet pusrutulyje viskas atvirkiai: yra iema, u piet poliarinio rato


matomos poliarins naktys.

tarpis (nuo keli dien iki


keli mnesi), kai Saul net vidurdien nepakyla
vir horizonto.

Ties iaurs aigaliu esantys geltoni


ir mlyni plotai vaizduoja teritorijas, kuriose
poliarins dienos ar naktys trunka ilgiau nei 24 vai.

Gruodio 21 d. Sauls spinduliai zenite buna ties piet, arba Oiaragio,


atogra. Tai iem5s saulgros diena.

3.3.3 ems padtis

i dien daugiau ilumos tenka piet pusrutuliui, kuriame yra vasara, u


Piet poliarinio rato prasideda poliarin diena.

s k i r t i n g a i s m e t laikais

iaurs pusrutulyje prasideda iema, u poliaraio - poliarins naktys.

Kovo 21 d. ir rugsjo 23 d. Sauls spinduliai zenite bna


ties pusiauju. ios dienos vadinamos pavasario ir rudens
lygiadieniais.

iaurs poliarinis ratas


iaurs atogra f f

pusiaujas fJ\
piet atogra

VJ

\\\\
I 7

\
\\l

Sauls
spinduliai
zenite
V^J

f / l /
/

piet poliarinis ratas ^ O v

Lygiadieniai reikia, kad Sauls spinduliai pasiskirsto


tolygiai abiejuose pusrutuliuose.

Kovo 21 d. iaurs pusrutulyje yra pavasaris, o piet ruduo; rugsjo 23 d. - atvirkiai.

Kovo 21 d.
Rugsjo 23 d.

iaurs poliarinis ratas

Gruodio 21 d

iaurs

iaurs poliarinis ratas

pusiaujas

Sauls
spinduliai
zenite
4

piet atogra

Sauls
spinduliai
zenite

,
iaurs atogra
pusiaujas

piet poliarinis ratas

piet atogra
Birelio 21 d.

piet poliarinis ratas

Dienos ir nakties trukm

Dl ems aies pasvirimo dienos ir nakties trukm kinta. Tai priklauso nuo platumos ir met laiko. Tolstant nuo pusiaujo, ems aies pasvirimo taka didesn.

Ties pusiauju visus metus madaug 12 vai. trunka naktis ir 12 vai. diena. Kuo
toliau nuo pusiaujo, tuo didesnis dienos ir nakties trukms skirtumas.

Birelio 21 d. ir gruodio 21 d. yra pats didiausias dienos ir nakties trukms


skirtumas.

Pavasario ir rudens lygiadieniais visose platumose, iskyrus iaurs ir piet aigali sritis, diena ir naktis trunka lygiai po 12 vai. Lygiadienio ryt Saul teka tiksliai
ryt horizonte, leidiasi - vakaruose.

3 . 3 . 4 D i e n o s ir n a k t i e s

trukm skirtingose platumose


valanda

valanda
2

10 12 14 16 18 20 22 24

20

CO

U)

j
c

sutemos

22 24

1m
O

i B3

te

I
diena

valanda

10 12 14 16 18 20 22 24

diena

diena

1
1

iaurs aigalis

Vilnius, 5445' . pl.

Kisanganis (Kongo DR) ties pusiauju

3.4 Laiko juostos


Judant ems paviriuje i vakar rytus, keiiasi faktinis laikas (nustatomas
pagal Sauls padt danguje). Jis nesikeiia tik visose vietose, esaniose tame
paiame dienovidinyje.

Vieno laipsnio skirtumas tarp


dviej dienovidini yra 4 min.
laiko skirtumas.

Bendru susitarimu pasaulinis laikas skaiiuojamas nuo pradinio, arba


Grinvio, dienovidinio.

Patogumo dlei ems pavirius yra suskirstytas 24 laiko juostas. Jos tiksliai
nesutampa su dienovidiniais dl pasaulio valstybi konfigracijos (3.4.2).

Viena laiko juosta udengia vidutinikai 15 dienovidini, jeigu jie nubrti


kas 1. Vienos laiko juostos laikas vadinamas juostiniu laiku.

Didelse pasaulio valstybse gali bti skiriamos kelios laiko juostos.

3 . 4 . 1 Karalikoji
observatorija Grinvie

3 . 4 . 2 Laikojuostos

Rusijoje laikas skiriasi net 7 valandomis, Jungtinse Valstijose - 6. Kinija,


isidsiusi net per tris laiko juostas, bet laikas visoje alyje skaiiuojamas pagal 8-j laiko juost.

Lietuva yra Ryt Europos laiko juostoje. Laiko skirtumas nuo Grinvio laiko yra +2 valandos.

Tarptautiniu susitarimu 180 dienovidinis vardijamas kaip


datos keitimosi linija. Dl sal valstybi isidstymo i
linija nesutampa su tikslia dienovidinio linija.

Kertant datos keitimosi linij i vakar rytus, laimima


laiko - prisideda viena valanda, bet patenkama vakarykt dien".

Kertant datos keitimosi linij i ryt vakarus, laikrodio rodykl reikia pasukti atgal, bet data praoka"
vien dien priek.

INOME, MOKAME, GALIME


Raktiniai odiai ir svokos
^-Turtumte inoti i svok reikm:

geoidas

poliarin diena

zenitas

keliamieji metai

pavasario lygiadienis
Iaikojuosta

poliarinis ratas

iemos saulgra

juostinis laikas

atogra

rudens lygiadienis

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:

ainis ir orbitinis ems judjimas;

atogra ir poliarinis ratas;

zenitas ir horizontas;

poliarin diena ir poliarin naktis;


pradinis dienovidinis ir datos keitimosi linija.

2) Esminiai teiginiai
^-Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:

ms planetos ami;

Sauls sistemos kilms hipotezes;

slygas, lmusias gyvybs atsiradim emje;

juostinio laiko reikm;

met laik kaitos prieastis.

3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai

Nusakyti ems orbitin judjim, vardyti Sauls spinduli kritimo pobd emje skirtingu met laiku;

apibdinti dienos ir nakties trukms skirtumus emje, tolstant nuo pusiaujo aigali link;

pagal laiko juost emlap nustatyti konkreios vietovs laik, apskaiiuoti dviej vietovi laiko skirtum.

@ Geografiniaityrimai
1 .Pasirinkite Sauls sistemos kilms hipotez ir sigilinkite j.
Pateikite jos stipriausius argumentus ir abejotinus teiginius.
2.Parenkite referat tema iuolaikinio mokslo tyrim kryptys Sauls sistemoje".
3.Parenkite referat tema Vasaros ir iemos laiko kaitaliojimo prasm ir nauda".
4.Apsilankykite www.worldtimezone.com arba www.timeanddate.com/worldclock ir isiaikinkite:
kiek dabar valand Delyje, Tokijuje, Niujorke;
kuriose alyse dabar keiiasi para;
kur mons gulasi miegoti, o kur keliasi.
5 . Naudokits atlasu. Kodl datos keitimosi linija nesutampa su dienovidiniu?
Kuri ali gyventojai pirmieji pradeda nauj dien? Skrendant i Honkonge
ar patenkama vakarykt dien.

Los Arxize - laimima diena

(5) Klausimai ir uduotys


3.1 Sauls sistemos kilms hipotezs
1 . Kelinta nuo Sauls yra ms planeta em?
2 . Palyginkite Sauls sistemos kilms hipotezes: kuo jos panaios ir kuo skiriasi.
3 . Isiaikinkite, kuo remiantis nutarta Plutono nelaikyti Sauls sistemos planeta.

3.2 ems forma ir dydis


1 . Pateikite pavyzdi, rodani, kad em yra apvali.
2 . Paaikinkite, kodl ems rutulio forma pavadinta geoidu.
3 . Nurodykite prieastis, galjusias lemti ems rutulio deformacij.

3.3 ems judjimas


1 . Koks yra ems sukimosi aplink savo a periodas?
2 . Paaikinkite, kodl kas ketverius metus skelbiami keliamieji metai
3 . Kokiu kampu yra pasvirusi ems ais?
4 . Kuri ems padtis (A-D) vaizduoja:
vasaros saulgr
rudens lygiadien
iemos saulgr

(^)

pavasario lygiadien

(^)

5 . Apibdinkite dienos ir nakties trukms kitim poliarinse srityse,


vidutinse platumose ir ties pusiauju.
6 . Inagrinkite iliustracij deinje ir atsakykite:
a) koks dabar met laikas iaurs pusrutulyje? I ko sprendiate?
b) nurodykite du miestus, kuriuose dabar poliarin diena;
c) ties kuriuo dienovidiniu yra pusiaudienis?
d) kelinta apytiksliai valanda yra Lietuvoje?
7 . Kodl keiiasi met laikai emje?
8 . Paaikinkite, kaip per metus keiiasi Sauls spinduli
kritimo kampas tarp iaurs ir piet atogros.
9 . Kaip vadinamos A - E raidmis paymtos linijos?
1 0 . Kur ir kada matomos poliarin diena ir poliarin naktis?

3.4 Laiko juostos


1 . Kiek emje skiriama laiko juost ir kiek laipsni apima viena laiko juosta?
2 . Kaip galima paaikinti, kad laiko juost ribos ne visada sutampa su dienovidiniais?
3 . Nustatykite, kiek valand bus Vilniuje, kai iuose miestuose laikrodiai rodys tok laik:

Maskva

Pekinas

Melburnas

Niujorkas

VIDINES JEGOS

Perskait skyri turtumte:


apibdinti ems gelmi sandar;
nusakyti magnetinio lauko tak emei;
vardyti emynins ir vandenynins ems plutos skirtumus;
klasifikuoti uolienas pagal kilm;
dalykikai komentuoti ems geochronologin raid;
apibdinti Lietuvos ems gelmi sandar;
apibdinti A. Vgenerio emyn dreifo hipotez ir j patvirtinanius mokslinius rodymus;
skirti litosferos ploki pakrai tipus ir nurodyti juose vykstanius procesus;
skaityti geologinius emlapius, apibdinti ems plutos seismines ir stabilias sritis;
vardyti svarbiausias kalnodaras ir j metu susidariusius kalnynus;
inoti, kurie procesai skiriami vidinms ems jgoms;
nurodyti emdrebos ir vulkanizmo sritis;
skirti ugnikalnius pagal ivaizd ir aktyvum, nurodyti kitus vulkaninius reikinius;
pateikti ems drebjim ir ugnikalni verimosi padarini pavyzdi.

4.1 ems vidin sandara


Vidin sandara
Apie uolien sudt ems gelmse, j sandar ir kilm padeda suinoti seismin

Geologija - mokslas, tiriantis ems plut, j


sudaranias uolienas ir
mineralus.

v a l g y b a . Pastebta, kad per nevienodos sudties uolienas seismins bangos sklinda vairiai (4.1.1). Dalis j atsispindi ir grta ems paviri netoli suadinimo
vietos, kita dalis lta, sklinda gilyn ir, atsispindjusi i didels gilumos, ems
paviri grta jau kitoje vietoje. Daugiausia suinoma i P ir S bang judjimo.
I i l g i n b a n g a , sklisdama uolienomis, sukelia

litosfera

nuolat pasikartojanius trio kitimus, nes jud-

ems
drebjimo
idinys

jimas vyksta lygiagreiai bangos sklidimo krypmantija

iai. Tokios bangos sklinda greiiau u skersines,


todl vadinamos pirminmis ( P ) ir seismin sto-

isorims
branduolys

t atsklinda anksiausiai. Jos pereina per dujas,


skysius, kietuosius knus.

TSdinis \
JbranbuoIysJ

Skersin b a n g a , sklisdama uolienomis, sukelia j

trio deformacijas, nes judjimas vyksta statme-

V
seismini
tyrim stotis

nai bangos sklidimo krypiai. Tai vlesns, antrins bangos, ymimos raide S. Jos nepereina per

pavirins bangos (L)

dujin ir skystj terp. Sklinda liau, todl

skersins bangos (S)

seismin stot ateina vliau.

iilgins bangos (P)

. 4 . 1 . 1 Seismini b a n g sklidimas

50 km

ems pluta
litosfera
astenosfera

e m sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: branduolys, mantija ir ems pluta (4.1.2).

mantija

Skiriami vidinis ir iorinis branduolys:

v i d i n i s b r a n d u o l y s , kurio spindulys 1270 km,


manoma, kad yra sudarytas i kietos bsenos

iorinis branduolys

nikelio ir geleies. Uolien temperatra kaip


vidinis branduolys

Sauls paviriuje;

vidinis ir iorinis branduolys


temperatra 4000-5000 C
tankis 9,9-12,1 g/cm5

i o r i n i s b r a n d u o l y s , kurio storis 2200 km,


sudarytas i skysto nikelio ir geleies. is
sluoksnis susijs su ems magnetiniu lauku.

apatin ir virutin mantija


temperatra 1000-3600 C
tankis 3,3-5,6 g/cm3

ems pluta
temperatra 0-1000 C
tankis 2,8-3,5 g/cm'

. 4 . 1 . 2 ems sandara

M a n t i j a , kurios storis apie 2900 k m , sudaryta i


klampios lyg tela isilydiusi uolien mass.

Astenosfera - mantijos virutinis sluoksnis,


kurio paviriuje plaukioja" ems plutos tektonins plokts. Jame vyksta ltas konvekcini sraut judjimas ( 52 psl.).

ems pluta ir litosfera


ems pluta - ms planetos virutin kietoji dalis, kuri daugiausia sudaro
bazaltins ir granitins uolienos. Pagal sudt, stor ir ami skiriami du ems
plutos tipai: e m y n i n pluta po emynais, elfais ir pakratinmis jromis bei
vandenynin pluta po vandenyn duburiais (4.1.3).

Geoterminis gradientas - temperatros pakitimas, keiiantis gyliui.


Giljant kas 100 m temperatra vidutinikai pa-

kyla apie 3C.

Granitins ems plutos uolienos yra emyn pagrindas. Jos lengvesns, slgso vir bazaltinio sluoksnio.

Gylis, kur reikia nusileisti, kad temperatra pakilt 1 laipsniu, vadinamas

ems pluta ir mantijos virutin dalis vadinama litosfera. Ji apaioje, be aikios

geoterminiu laiptu. Vidutinis geoterminis laiptas 33 metrai.

4.1.3 ems
plutos sandara

Bazaltins ems plutos uolienos sudarytos i tamsi didesnio tankio, sunkesni uolien.

ribos, madaug 100-200 km gylyje, pereina plastikj astenosfer.

Litosfera yra suskilusi dideles ir maas tektonines ploktes.

Vandenynin pluta

emynin pluta

amius 3,7 mlrd. m.


storis 25-75 km
sluoksniai: nuosdinis,
granitinis, bazaltinis

amius 200 mln. m.

sluoksniai:
nuosdinis ir bazaltinis

bazaltinis sluoksnis

mantija

senesn, lengvesn,
gana stabili, negrimzta

iaurs magnetinis polius


keliauja po 20,5 m per par
nuo Kanados salyno iaurs aigalio link. Piet magnetinis polius tolsta nuo
Piet aigalio 30 m per par
greiiu (nuo Roso jros Australijos emyno kryptimi).

. 4.1.4 Uolien poliarikumas

jaunesn,sunkesn,
grimzta, nuolat suardoma ir atnaujinama

ems magnetinis laukas


ems magnetinis laukas turi takos gyviesiems organizmams, naudingj ikasen paiekai, radijo ryiams, laivybai, g y v n migracijai. Jis yra labai svarbus g y v y b s egzistavimo faktorius - jis apsaugo ms planet nuo taip vadinamo
Sauls vjo bei tolimojo kosmoso spinduliuots. Be apsaugos, kosmin radiacija
labai greitai sunaikint dabartin ems gyvyb.

rodyta, kad ems magnetin lauk sukuria ems skystasis branduolys, kuriame cirkuliuoja konvekcins srovs. Manoma, jog konvekcins srovs yra
veikiamos Koriolio (ems sukimosi) jgos, todl magnetiniai poliai nesutampa su aigaliais.

Per vis ems istorij ems magnetinio lauko kryptis nuolat keitsi. Visa i
informacija sukaupta uolienose, kurios simagnetino stingstant magmai (4.1.4).
Mokslininkai pastebjo, kad to paties amiaus uolienos, tiriamos skirtingose
ems rutulio vietose, rodo vis kit buvusi magnetini poli padt. Kuo senesns uolienos, tuo labiau nesutampa senoviniai magnetiniai poliai. Remiantis
iomis ivadomis, X X a. antroje pusje buvo atgaivinta A. Vgenerio ikelta emyn dreifo hipotez.

Magnetinio lauko erdv panai cigar - Saul atgrtoje pusje ji trumpesn (dl Sauls vjo takos), prieingoje pusje imt kart ilgesn (4.1.6).

vandenyno vidurio kalnagbris

storis 5-10 km

granitinis sluoksnis

Ariausiai ems paviriaus magnetinis laukas yra ties magnetiniais poliais.


Todl iose platumose Sauls vjo dalels prasiskverbia atmosfer ir sukelia poliarines pavaistes, sustiprina ems magnetin lauk.

4 . 1 . 5 Magnetinio
kompaso rodykl rodo
krypt ne geografin
iaurs aigal, bet
iaurs magnetin
poli. Atstumas tarp j
beveik 1000 km.

SAULS VJAS

pro magnetin lauk


prasiskverbusios
Sauls vjo dalels

Sauls vjo pagriebtas ir itemptas


ems magnetinis laukas

van Aleno iedai

4 . 1 . 6 ems magnetinis laukas

4.2 Uolienos ir mineralai


kiti - 3

4 . 2 . 1 ems plutos chemin sudtis, %

ems pluta sudaryta i daugiau nei 100 vairi chemini element (4.2.1).
Skirtingos sudties, sandaros ir amiaus cheminiai junginiai sudaro vairiaspalv mineral ir uolien gam. Uolienos ir mineralai skiriasi fizinmis bei cheminmis savybmis, skalumu, svoriu, kietumu, panaudojimo
galimybmis. Rykiaspalviai (agatas, turkis), juodi (bazaltas), rintys
(rutis, auksas), stikliki (kvarcas, deimantas) mineralai ir uolienos formavosi skirtingomis slygomis, susiklost nevienoduose sluoksniuose. ems plutoje labiausiai paplit silicio junginiai. Paprastas smlis sudarytas
i silicio kristal.

Mineralai

emje randama apie


4000 ri mineral.

Mineralas - ems gelmse ir paviriuje susidars vientisos chemins sudties,


tam tikros atomins sandaros gamtinis darinys. Mineralai gamtoje susidaro kietjant arba kristalizuojantis skystoms ar dujinms mediagoms.

Grafitas - sluoksniuotos grynosios anglies mineralas.

Dl auktos temperatros, slgio pokyi mineral sudtis gali kisti. Pavyzdiui, grafitas 1000 0 C temperatroje, spaudiamas 50 tkst. atmosfer slgio, virsta deimantu.

Deimantas - taisyklingo oktaedro formos kietas,


skaidrus mineralas.

Apie 15% vis inom mineral naudojami vairiose pramons srityse (radioelektronikos, juvelyrikos, keramikos), medicinoje, ems kyje. Silicis
plaiai naudojamas elektronikos pramonje.

Uolienos
Uoliena - gamtos darinys i vienos ries arba vairi mineral. Uolien sudtis, struktra ir slgsojimo slygos priklauso nuo to, kokie geologiniai procesai jas
formavo ems gelmse arba paviriuje.

Didij dal vis ems


uolien (net 90%) sudaro
magmins ir metamorfins
kilms uolienos.

Seniausi iki iol ems plutos uolien geologai atrado


Grenlandijoje. Ji susiformavo prie 3,8 milijardo met.

Nors tradicikai uolienomis laikomos kietosios gamtins mediagos, plaiuoju


poiriu joms priskiriami ir vanduo, nafta, gamtins dujos.

Pagal ami uolienos gali bti keli milijard met senumo ar vos keli dien.

Uolien kietumas nustatomas pagal Moso skal (1-10). Pavyzdiui, talkas vertinamas 1 balu (i uolien galima stipriai rti pirto nagu), apatitas arba
manganas 5 balais (j atitinka tviriausia mogaus kno dalis - danties emalis), o kieiausias mineralas deimantas - 10.

Dl dljimo, temperatros ir slgio kaitos uolienos nuolat keiiasi. Nuosdin


uoliena gali tapti metamorfine, o magmin - nuosdine.

Uolien kaita yra ciklikas procesas - vyksta nuolatinis j ardymas, perneimas ir suklostymas kitose vietose (4.2.2).

' 4 . 2 . 2 Uolien kaitos ciklas

dljimas, erozija

nuosdins uolienos
metamorfins uolienos
magmins uolienos

erozija
iimas

supustymassuklostymas
smulkios dalels
kaupiasi, susislegia
ir suakmenja

sedimentacija
idimentacija

metamorfizmas

nagma
magma
uolien Iydymasis

Uolien tipai
Pagal kilm uolienos skirstomos tris pagrindinius tipus: magmines uolienas, nuosdines uolienas ir metamorfines uolienas.

4 . 2 . 3 Bazaltiniai stulpai
Islandijoje

Magmins uolienos daniausiai bna kietos, susidariusios i atvsusios magmos ems gelmse (intruzins) arba i isiliejusios magmos ems paviriuje (efuzins) (4.2.3).

Intruzins uolienos ltai vesdamos danai tampa stambiagrds (pvz.,


granitas, gabras, metal rdos: auksas, geleies rda).

Efuzins uolienos atvsta greitai, tad bna smulkiagrds arba nespja iauginti kristal (pvz., bazaltas, tufas, pemza).

4 . 2 . 4 Marmuras
ems plutos paviri dengia
net 75% nuosdini uolien.

A 4 . 2 . 5 SmiItainisUIuru
papdje, Australija

Metamorfins uolienos - ems gelmse dl slgio ir auktos temperatros


persilydiusios ir pasikeitusios nuosdins arba magmins uolienos (4.2.4).

I granito (magmin uoliena) po metamorfizacijos susidaro gneisas.

I klinties (nuosdin uoliena) po metamorfizacijos susidaro marmuras.

Nuosdins uolienos susidaro i sudljusi magmini, metamorfini ir senesni nuosdini uolien (4.2.5). Daniausiai susidaro sausumos dubose
arba vandens telkiniuose, kur kaupiasi suirusi uolien dlsiai, vyksta j sedimentacija. Skirstomos nuolauines, chemines ir biogenines.

Nuolauines kilms (nuotrupins) uolienos susidaro dl dljimo, erozijos ir kit proces yrant kietoms uolienoms. ios uolienos daniausiai
bna birios (pvz., uol nuolauos, gargdas, vyras, smlis).

Chemins kilms uolienos susidaro karto ir sauso klimato slygomis dl


intensyviai garuojanio vandens arba mineralini altini isiliejimo vietose. Vykstant iems procesams, susidaro valgomoji druska, gipsas, anhidritas.

Biogenins kilms uolienos susidaro i augalini ir planktonini organizm liekan. Joms kaupiantis vyksta biochemins reakcijos. i uolien iskirtinis bruoas - degiosios savybs (pvz., akmens anglys, nafta).

Lietuvos uolienos ir mineralai


Lietuvos ems paviriuje dauguma uolien yra nuosdins kilms, kurias suklost kvartero ledynmetis.

Moliai, smliai, vyras, gargdas - nuosdins kilms (4.2.6).

Visi lauko rieduliai, Lietuv atneti ledyn, - magmins arba metamorfins


kilms uolienos.

Jauniausios uolienos - organins kilms durps, upi emupiuose susiklostanios nuosdins aliuvins nuogulos.

Seniausi uolien aptinkama kristaliniame pamate vakar Lietuvoje Ryt Europos platformos pakratyje, slgsaniame 2 km gylyje. Gilesni sluoksni
uolien pavyzdi (i daugiau nei 2 km gylio) kern pavidalu saugoma Vievio geologijos muziejaus saugykloje.

4 . 2 . 6 altiki m o l i o
karjeras (Akmens r.)

4.3 ems geologin raida


Laiko geologinis skaiiavimas
Teigiama, kad em susiformavo prie 4,6 mlrd. met. ems geologin raida
skirstoma eras ir periodus. Skiriamos keturios eros: prekambras, paleozojus,
mezozojus ir kainozojus, kurios, iskyrus prekambr, skirstomos 12 period.

Kiekvienam geologiniam laikotarpiui bdingi jros lygio svyravimai, reljefo


ir klimato pokyiai.

ems evoliucijos istorija rayta uolienose. Keitsi augalija ir gyvnija, kaupsi uolienos, formavosi naudingosios ikasenos.

Visuotinai priimt geologini vyki slygin sek vaizduoja geochronologin


skal. Geochronologin skal nagrinjama i apaios vir. Tokia tvarka
vairiais geologiniais periodais formavosi gelmi sluoksniai.

Lietuvos gelmi sandara


Apie ems gelmi geologin
praeit suinoma tiriant gilumini grini pavyzdius kernus (uolien erdis).

Lietuva yra Ryt Europos platformos vakariniame pakratyje su palyginti giliai


slgsaniu kristaliniu pamatu ir daugiasluoksne nuosdini uolien danga (4.3.1).

Lietuvos ems gelmes sudaro seniausios kristalinio pamato uolienos, susiformavusios prie 2 mlrd. m. prekambro eroje.

Vakar Lietuvoj kristalinis pamatas slgso 2 km gylyje, pietryiuose j dengia


200-300 m storio nuosdins uolienos. Kristalinis pamatas suskaidytas tektonini li.

Kristalin pamat dengia daugiasluoksn ikikvartero nuosd storym.

Lietuvos paviri suformavo kvartero ledynmeiai.

Giliausias Lietuvoje grinys igrtas 2001 m.


Stoni k. iluts r.
Jo gylis - 2786 m.

r250m

Vtr kvartero nuogulos


Ikikvarterins nuosdins
uolienos:

devonas
K kreida
S silras
J jura
T triasas
O ordovikas
Permas

kambras

I kristalinis pamatas

4 . 3 . 1 Geologinis pjvis

4.4 Litosferos ploki tektonika


Alfredo Vgenerio emyn dreifo hipotez
Vokiei mokslininkas Alfredas Vgeneris 1912 m. pirmasis suformulavo emyn dreifo hipotez. Teorija atsirado i pastebt Piet
Amerikos ir Afrikos, kit emyn kontr panaum (4.4.1).

Jis teig, kad kitados visi emynai sudar Pangjos superemyn.


is vliau suskilo, o jo dalys nutolo viena nuo kitos (4.4.2).

Vienas i argument buvo skirtinguose emynuose, kuriuos dabar skiria vandenynai, randamos panaios uolienos ir fosilijos.
Taip pat jis teig, kad emynams susidrus lauomos uolos ikilo
ir virto kaln masyvais.

A. Vgenerio teorija nebuvo patvirtinta, nes mokslininkas nesugebjo paaikinti, kas veria judti emynus.

daugiau nei 2 mlrd. met


senumo uolienos
Y / / / / kaln struktros

Piet aigalis
Glossopteris papari
fosilijos
mezozaur fosilijos

A 4 . 4 . 1 A. V g e n e r i o e m y n
dreifo hipotezs rodymai

^*,.> ledyno iplitimas ir jo yms


perme (altasis klimatas)

Amazons ups tkm

prie 250 mln. met

dabartin padtis

RAMUSIS

(
AFRIKA
RAMUSI
VANDENYNAS

DIIOS
denyna:

\ VANDENYNAS

VANDmYNAS

ARKTIDA

prie 65 mln. met


SIAURS
AMERIKA

po 50 mln. met
AZIJA

IUROPA

AFRIKA

ARKTIDA

4.4.2 emyn judjimas

Litosferos ploki judjimo rodymai

Vandenyn vidurio kalnagbri


bendras ilgis - 65 km,
o su atakomis 80 km

Keli deimtmei moksliniai tyrimai pateik vairi Alfredo Vgenerio teorij


patvirtinani rodym.

Tiriant Atlanto vandenyno dugn, atrastas vandenyno vidurio kalnagbris.

Nustatyta, kad seniausios pasaulinio vandenyno dugno uolienos yra juros


periodo, vadinasi, vandenyn dugnas yra jaunas.

Vandenyno dugno uolien amius jaunja vandenyno vidurio kalnagbrio


kryptimi. Kuo toliau nuo kalnagbrio, tuo uolienos senesns (4.4.3).

' 4.4.3 Vandenynins plutos amius

Vandenynins plutos
amius (min. met)
0-5
5-21
21-38
38-52
52-65
65-140
140-160
160-190

Litosferos ploki judjimas


ems plutos apimtis kinta maai: kiek susiformuoja naujos plutos, tiek suyra ir
persilydo senosios.

ems pluta suskilusi atuonias dideles ir apie 20 maesni litosferos ploki.


J apatin dalis panirusi plastikj astenosfer, kurioje plaukioja" horizontalija kryptimi (4.4.4).

Ploki slinkimo svarbiausia prieastis yra ems mantijoje vykstantis


konvekcini sraut judjimas. Mokslininkai teigia, kad kait srautai nuo
mantijos ir branduolio ribos kyla auktyn link vandenyn vidurio kalnagbri
ir leidiasi po kaln virtinmis bei vandenyn giliavandenmis dubomis. is
judjimas primena konvejer, kuris veria judti ploktes.

Dauguma ploki jungia emynines ir vandenynines ems plutos dalis.

Spredingas - vandenyno
plutos paplatjimas litosferos ploki isiskyrimo
srityse.

Vandenyn dugno tam tikruose ruouose plokts plyta ir skeiasi. is vandenyn vidurio kalnagbriuose vykstantis procesas vadinamas sprdingu.

Dl vandenyno dugno sktros plokts tolsta nuo kalnagbrio abi puses. Kalnagbrio ainje dalyje formuojasi gilus ir ilgas riftinis slnis, kur i mantijos kyla bazaltin magma. Audama, ji virsta sunkia bazaltine lava, i kurios
formuojasi nauja vandenynin ems pluta (4.4.5 a).

Jei vandenyno pakratyje (pvz., Ramiojo vandenyno rytuose ir vakaruose)


sunki vandenynin pluta susiduria su lengvesne emynine, panyra po ja. is
procesas vadinamas subdkcija (4.4.5 b).

Prie panirdama po kita plokte, vandenynin plokt ilinksta ir vandenyno


dugne susidaro giliavanden duba (pvz., Marian duba). Nuo jos plokt
leidiasi nuoulnia ploktuma astenosfer, kur isilydo. ia formuojasi ems
drebjim ir vulkanizmo idiniai.

Susiduriant dviem emyninms ploktms, uolien sluoksniai dl miliniko


spaudimo glemiami ir susimeta raukles (pvz., Himalajai). Raukljasi giliai
slgsanios uolienos, nes dl auktos temperatros jos yra minktos ir lanksios (4.4.5 d).

Kuo stipresns gniudymo jgos, tuo didesns raukls. Kaln grandins yra
plutos raukli virtins. Toliau nuo stipriausios gniudymo srities formuojasi
maesns raukls.

Plokts slenka nuo 0 , 5 - 3


iki 1 5 - 2 0 cm per metus greiiu abi puses nuo vandenyno vidurio kalnagbrio.

Himalaj kaln aukiausiose virnse randama jros dugne susiformavusi


organins kilms nuosd,
fosilij. Tai liudija, kad per
milijonus met, slenkant litosferos ploktms, nuosdos buvo suraukltos ir
ikeltos sausumos paviri.

4.4.4 Konvekcini

sraut judjimas mantijoje

Ramiojo vandenyno, Naskos bei Kokos plokts susideda tik i vandenynins plutos, o Arabijos - tik i emynins.

Atlanto vidurio
kalnagbris

Andai

PIET AMERIKA

Atlanto

Ryt Afrikos
grabenas

IwSindenynas

AFRIKA

kylanti
magma

Litosferos ploki pakraiai


Ploki pakraiai yra aktyviausios ms planetos seismins sritys. Dl ploki

445Lt

Ik""'

slinkimo vyksta ems drebjimai, veriasi ugnikalniai, formuojasi kalnai, vyksta kit

pakraiai

reikini. Ploki pakraiai gali bti skirstomi tris grupes (4.4.5).

Litosferos ploki pakratys

Slinkimoypatumai

emdrebos
ir ugnikalni
aktyvumas

Pavyzdiai

I. KONSTRUKTYVUSIS
Atlanto vidurio
kalnagbris

riftinis
slnis

iaurs
Amerikos
plokt

Eurazijos
plokt

plokts
slinkimo kryptis

i\yiai III
magma

Dvi plokts tolsta viena nuo kitos.


Susidaro riftinis slnis. I ems
gelmi kyla magma, formuojasi nauja
vandenynin pluta. Susidaro vandenyno vidurio kalnagbriai ir povandeniniai
ugnikalniai. Gana auktas ugnikalnis
gali virsti sala.

Silpni ems
drebjimai
ir ugnikalni
isiverimai

Vandenynin panyra po storesne, bet


lengvesne emynine plokte. Vandenynin plokt dl aukto slgio ir kario
lydosi. Per plyius veriasi magma. Dl
ploki trinties ir slgio vyksta ems
drebjimai. Panirimo vietoje susidaro
giliavandens dubos. Raukljasi
kalnai.

Naskos ir Piet
Aktyvus vulkaniz- Amerikos plokts, Kokos ir
mas ir emiaurs Ameridreba
kos plokts

Susidaro vulkanins kilms sal.


Panirimo vietoje susiformuoja
giliavandeni dub.

Ypa aktyvus
vulkanizmas ir
stipri emdreba

Ramiojo vandenyno Ugnies


iedas ties Azija

Susiduria dvi emynins plokts.


Uolienas spaudia vienodo tankio ir
galingumo jgos. Raukljasi kalnai,
kyla j gbriai (kalnagbriai).

Silpna
emdreba

Alpi ir Himalaj
kalnjuosta

Prasislenkanios dvi plokts sudaro


tamp, formuojasi transformini
lii. Jie rykesni vandenyn dugne,
kur ems pluta plonesn ir jaunesn.

Reta, bet stipri


emdreba

San Andreas
(v. Andriejaus)
lis Kalifornijoje

Atlanto vidurio
kalnagbris,
Islandija,
Eijafjalajokutlio
ugnikalnis
(2010 m.)

II. DESTRUKTYVUSIS
Il a. Riba tarp emynins ir vandenynins plokts
kyla m a g m a ,
veriasi
ugnikalniai
Naskos
plokt

Piet
Amerikos
plokt
vandenynin
p l o k t lydosi
subdukcijos zona

Il b. Dviej vandenynini ploki riba


vulkanins salos

giliavanden
'duba

vandenynin
plokt

k/andenynin
plokt

i mantijos
kylanti magma
'

^ ^ ^ ^ ^ ^ ^

,
subdukcijos zona

c. Dviej emynini ploki riba

Indijos
Australijos
plokt

Eurazijos
plokt

sirmimo zona

III KONSERVATYVUSIS
greiiau slenkanti
Ramiojo v a n d e n y n o plokt

Ramiojo
vandenyno
plokt

San A n d r e a s o
transforminis lis

Siaurs
Amerikos
plokt

4.5 Tektoninis emlapis


Stabilios ems plutos sritys
ems plutoje skiriamos stabilios ir judrios sritys. Tektonikai nejudri stangri emynins ems plutos dalis vadinama platforma. Gali bti iki keliolikos min.
km 2 . Apatin dalis sudaryta i labai sen surauklt kristalini uolien.

Platformoms paprastai bdingos lygumos, neaukti


plokiakalniai.

Seniausios platformos susidar prie 3-4 mlrd. met prekambre ir yra dabartini emyn branduoliai.

Dl ilgai trunkani lt ems plutos kilim ir grimzdim ant kristalinio platformos pagrindo susiformavo vairaus storio nuosdin danga, susidedanti i
sluoksniuot jaunesni nuosdini uolien.

Platformos sritys, ant kuri nra nuosdins dangos arba ji plona, vadinamos
skydais (pvz., Baltijos skydas, Kanados skydas). J paviriuje atsiveria kietos
kristalins uolienos - granitai, gneisai.

Senosios platformos gali suaktyvti - jas ems gelmi konvekcins srovs


gali suskaidyti tektoniniais liais (pvz., Ryt Afrikos tektoninis lis).

Lietuva yra ant senos Ryt


Europos platformos pamato.

Kalnodara, arba orogenez - kaln susidarymo geologinis


procesas, vykstantis dl
tektonini judesi, susijusi su litosferos ploki judjimu. Kaln
susidarymas yra greitesnis u dljimo ir denudacijos procesus,
kuriems veikiant lyginamas e m s pavirius.

Judrios ems plutos sritys, kalnodaros


Judrios ems plutos sritys apima litosferos ploki pakraius. Dl tektonini
judesi iose srityse vyko kalnodaros. Pagal susidarymo laikotarp kalnai skiriami penkioms kalnodaroms (4.5.1).

Sibiro
platforma
,\attorma

EURAZIM
PLOKT
fiKT
RAMIOJO
VANDENYNO
PLOKT

^Ve*
KARIB
l
KOKOStn4 PLOKTI
i
VLOKiri
Qvlanoe
skydas
PIET

INDIJl

IR AUSTRALIJOS

NASKOS
PLOKT

I
^w

AMERIKOS

INDIJOS IR
AUSTRALIJOS
j PLOKT

Brazilijos
skyde

PLOKT

Antarktidos
platforma

prekambro platformos skydas


(kristalinio pamato ikyla)

baikalins ir kaledonins
kalnodaros sritys

mezozojines
kalnodaros sritys

prekambro platformos antvalkas


(nuosdini uolien storym)

hercinins kalnodaros
sritys

alpins
kalnodaros sritys

4.5.1 Tektoninis emlapis

Ploki pakraiai
- j - u l konstruktyvieji
konservatyvieji
* * * destruktyvieji
neapibrta

4.5.2 Svarbiausios
kalnodaros

Laikotarpis

Kalnodara

Kalnai

Bruoai

prie 450-400 mln. m.

Kaledonin
kalnodara

Skandinavijos,
Kaledonijos kalnai,
Didysis Vandenskyros kalnagbris

Seni nugludintomis virnmis kalnai, danai apaug


mediais

prie 300-230 mln. m.

Hercinin
kalnodara

Harcas, Kantabrijos
kalnai, Sudetai,
Centrinis masyvas,
Uralas

Gana smarkiai nuardyti,


plokiavirniai

prie 25 mln. m. iki


dabar

Alpin
kalnodara

Alpi kalnai, Pirnai,


Apeninai, Kordiljeros,
Andai

Jauni smailiomis virnmis,


staiais laitais kalnai. Vidiniai procesai vyksta iki iol.

'4.5.3 Kaln tipai


Raukliniai

Kaln tipai
Pagal kilm kalnai skirstomi rauklinius, luistinius, vulkaninius ir erozinius (4.5.3).

raukl

Raukliniai kalnai susidaro, kai vidins ems jgos surauklja


per milijonus met susiklosiusias uolienas. Smlio, klini, moli,
kreidos, drusk sluoksniai, kitados susiklost vandenyno dugne,
ikeliami kelis tkstanius metr vir jros lygio. Raukljimosi
procese ikeltos kaln sritys vadinamos antiklinomis, gaubtos sinklinomis. Raukliniams priskiriami Himalajai, Alps, Kaukazo
kalnai.

Luistiniai kalnai susidaro, kai vidini jg veikiami j masyvai


suskaidomi blokais. Vieni ikeliami, tada susiformuoja vadinamieji horstai, kiti smunka - susidaro grabenai. i kaln yra Vidurio
Europoje (Harcas, varcvaldas), Vidurio Azijoje.

Kalnai danai turi rauklini ir luistini kaln bruo.

sinklina
antiklina

Luistiniai

grabenas
Iuistinis
blokas

Vulkaniniai

horstas
ugess
ugnikalnis

Vulkaniniai kalnai - izoliuoti kalnai arba kalnagbriai, kurie susidar dl ugnikalni isiverim.

Vulkaniniai kalnai formuojasi kaupiantis lavai, pelenams ir kitiems ugnikalni isiverimo produktams.

kylanti
magma

buvs
pavirius

4.5.4 Eroziniai kalnai. Monument slnis Jungtinse Valstijose.

Rajonuose, kur buvo arba yra daug ugnikalni, ir jie isidst


pakankamai arti, susidar vulkaniniai kalnagbriai.

Kai kuriose vandenyn vietose povandeniniai vulkaniniai kalnagbriai virto kalnuotomis vulkaninmis salomis (pvz., Havajai, Kurilai, Kanarai, Maieji Antilai).

Vulkanini kaln pavyzdiai: Kamiatkos kalnai, Etiopijos kalnynas, dalis And kaln.

Eroziniai kalnai formuojasi, kai pakankamai auktai vir jros lygio esanias plynauktes ardo ir skaldo eroziniai procesai (-* 5.2).
Erozini kaln pavyzdiai - Monument slnis", Kanjon alis" JAV Kordiljerose, Kapadokijos kalnai Turkijoje ( 77 psl.). Tokie kalnai ir juose esanios savitos reljefo formos (atlikuonys, arkos,
uolos) danai yra saugomos teritorijos, kurias gausiai lanko turistai.

4.6 emdreba ir vulkanizmas


Vidins jgos
ems vidins (endogenines) jgas sukelia ems vidin energija. ems vidiniams
procesams skiriami ltas litosferos ploki slinkimas (po kelis centimetrus per
metus), kalnodara, emdreba, vulkanizmas. Endogenini jg sukeliami didiausi pokyiai vyksta litosferos ploki pakraiuose. ia ems pluta judriausia ir
labiausiai suskaidyta.

Seismins sritys

Japonijoje ufiksuojama
iki 1000 e m s drebjim
per metus.

Teritorijos, kuriose stipri emdreba, vadinamos seisminmis juostomis. Jos


sutampa su jaunj kaln paplitimu, litosferos ploki pakraiais, ems
plutos li zonomis.

emdreb ir ugnikalni gausa isiskiria Ramiojo vandenyno Ugnies iedas.


Ugnies iede vyksta 90% vis pasaulio ems drebjim ir 81% ugnikalni isiverim. Kita aktyvi sritis driekiasi nuo Alpi iki Himalaj.

ems drebjim tikimyb


maa
U vidutin
B didel
povandenins
zemdrebos sritys
*

ugnikalniai

4 . 6 . 1 Seismins ir u g n i k a l n i p a p l i t i m o sritys

emdreba
ems drebjimus sukelia keli sekundi ar minui trukms poeminiai
smgiai, kurie kyla dl staigaus ems gelmi energijos proverio. Ploki
pakraiuose iilgai lio linij atsiranda milinik tempim, spaudim, tad
staiga ilaisvinta energija deformuoja ems plut, atsiranda plyi.

A 4 . 6 . 2 Per 1999 m. 7,6 b a l


s t i p r u m o ems d r e b j i m
Taivane susilankst geleinkelio b g i a i

ems drebjimo stiprumas priklauso nuo trij dalyk: isiskirianio energijos kiekio, ems drebjimo idinio gylio ir paviriaus tipo.

Vieta, i kurios sklinda ems plutos virpesiai, vadinama ems drebjimo


idiniu, arba hipocentr, nuo kurio visas puses sklinda iilgins ir skersins seismins bangos ( 4.1). Kuo giliau yra idinys, tuo didesn ems
paviriaus plot apima ir tuo silpnesn drebjim sukelia (4.6.3).

Vertikaliai vir idinio esanti ems paviriaus vieta vadinama epicentr.


ia juntami stipriausi virpesiai, bna daugiausia sugriovim.

e m s plutos lis

tolstant nuo epicentro


sugriovimo mastai maja

seismins
bangos

kuo ariau paviriaus yra


idinys, tuo stipresnis
ems drebjimas

4 . 6 . 3 ems d r e b j i m o schema

Pavirins seismins bangos


vykus ems drebjimui, paviriumi nuvilnija ilgosios L, arba
kitaip vadinamos pavirins bangos. Nors plinta apie 20004400 m/s greiiu, tai gerokai liau u ems gelmi uolienomis sklindanias P ir S bangas. Pavirins bangos susidaro, kai
P arba S bangos nukreipiamos ems paviri. Tai ios seismins bangos daugiausia sugriauna. Pavirins bangos iilgai paviriaus gali sklisti keliais bdais (4.6.4).

pavirin iilgin banga

Pavirins iilgins bangos panaios jros bangas. Joms


sklindant purtomas ems pavirius banguoja seismins
bangos plitimo kryptimi. i bang amplitud gerokai didesn nei kit, todl ems drebjim metu {vykstantys sugriovimai daugiausia susij su i bang sklidimu.

Pavirins skersins bangos sklinda horizontalia kryptimi,


statmenai plitimo krypiai. Tai jos ilanksto geleinkeli bgius, perstumdo pastatus, padaro akivaizdi paviriaus deformacij.

pavirin skersin banga


, 4 . 6 . 4 Pavirini b a n g s k l i d i m a s

Seismini bang matavimas

stovas fiksuoja ir
perduoda ems
virpesius

ems drebjim stiprumas fiksuojamas seismografais (4.6.5),


o vertinamas pagal vairias seismines skales. Antai japonai naudoja Wadati skal, rusai Medvedevo, Europoje nuo seno populiari Richterio, o JAV - Merkalio skal. Apibdinant stiprum,
plaiai naudojami du rodikliai - magnitude ir intensyvumas.
seismogramoje
fiksuojama
vibracija

tvirtas pagrindas

. 4 . 6 . 5 Seismografas

horizontals
ems paviriaus
judesiai

Magnitd nusako drebjimo stiprum, t. y. kiek energijos


isilaisvino drebjimo idinyje. Ji apskaiiuojama pagal seismografais ufiksuot virpesi amplitudes.

Intensyvmas nusako ems drebjimo sukelt virpesi stiprum ems paviriuje tam tikroje vietoje. Intensyvumas
nustatomas pagal moni, pastat ir gamtins aplinkos reakcijas. Didiausias intensyvumas paprastai stebimas seisminio vykio epicentre, maesni intensyvumai isidsto
koncentrikomis zonomis aplink vykio epicentr. Sryis
tarp magnitudes ir intensyvumo yra gana sudtingas.

Mokslininkai ieko galimybi, kaip sumainti dreb-

ems drebjim padariniai ir prevencija

j i m griaunamj poveik. Vienas i ems drebjim silpninimo bd - leisti gelmes vanden, kuris
ten veikt kaip tepalas. Siloma iilgai lio, kuria-

ems drebjim keliami pavojai turi staigi ir ilgalaiki padarini.

me uregistruotas didelis slgis, igrti grinius,


kuriuos bt suleidiama daug vandens. Jis su-

maint uolien trint, ir jos slystu lio paviriumi,


sukeldamos nesmarkius poeminius smgius.

Staigs padariniai:

sugriauti pastatai;

sugadintos komunikacijos;

uv ir sueisti mons;

stresas ir neviltis.

Ilgalaikiai padariniai:
gaisrai ir potvyniai;
maisto ir medicinins pagalbos poreikis;

4 . 6 . 6 Gumins konstrukcijos pastato


pamatuose Velingtone, Naujoji Zelandija

alies ekonominiai nuostoliai.

emdrebos prevencija:
kontroliavimas ymint ankstesni ems drebjim
epicentrus, nagrinjant j danum ir stiprum;
prognozavimas fiksuojant judesius jautriais prietaisais, lyginant su ankstesni padarini periodikumu;
pasirengimas siekiant ivengti didelio auk skaiiaus,
specialios pastat konstrukcijos (4.6.7), avarini tarnyb krimas, gyventoj saugos mokymai.

A 4 . 6 . 5 is s v a r m u o , r e n g t a s 500 m aukio d a n g o r a i y j e Taibjuje, suteikia pastatui s t a b i l u m o

mai, simetriki langai

sustiprinti statramsiai ir
sujungimai tarp aukt

atviros teritorijos, kur gali;


susirinkti evakuojami mons j

kompiuterizuotas stogo svorio


valdymas pastato vertikaliam
judjimui mainti
lanksti konstrukcija leidia
pastatui saugiai svyruoti
horizontaliai
automatins aliuzs nusileidia
ant lang, apsaugodamos
nuo krentani stiklo uki
ugniai atsparios
statybins mediagos

keliai idstyti patogiai |


privaiuoti gaisrinms,
greitosios pagalbos transportui I

poliniai pamatai giliai


nuleidiami tvirt
pamatin uolien

. 4 . 6 . 7 ems drebjimams atspari statini konstrukcijos

maesni tarpai tarp greitkelio


atram padeda atlaikyti
ems virpesius

tarp pamat ir antemins dalies


esantys guminiai amortizatoriai
velnina drebjim

Cunamis
Cunamis - vandenyno dugne ems drebjimo, ugnikalnio isiverimo ar nuoliauos sukeltos didels bangos (4.6.8). J auktis gali siekti 15-30 m ir daugiau.

IN CASE OF EARTHQUAKE, GO
T O HIGH GROUND OR INLAND

Kuo didesnis vandens gylis, tuo greiiau sklinda cunamio banga. Greitis gali
siekti 400-800 km/val.

Artjant cunamio bangai prie sausumos, kranto linija stipriai atsitraukia: kuo
lktesn pakrant, tuo labiau.
-SggjjtoHgfc.

prastas
vandenyno
paviriaus lygis

ploki
pasisiinkimas
ems drebjimo idinys
. 4 . 6 . 8 C u n a m i o s u s i d a r y m o ir j u d j i m o s c h e m a

a n t e n a 1 informacija ^
Qperduodamaw^
palydovui

i banga krante turi didiul griaunamj gali: skandina


laivus, suardo ininierinius statinius, pastatus.

palydovas
informacij
perduoda
anteminms
stotims
plduras

4,3 m
garso signalas
siuniamas
2 pldurui
UUlUl

Cunamio bangoms prognozuoti btina ankstyvojo perspjimo sistema (4.6.9). Tokia jau pus amiaus veikia
Ramiajame vandenyne. Jos centras yra Honolulu Havajuose. Ikilus cunamio pavojui, i centro informacija siuniama visas Ramiojo vandenyno alis.
Ansktyvojo perpsjimo apie artjant cumam sistema kuriama ir Indijos vandenyne, kur 2004 m. gruodio 26 d.,
prie Sumatros krant vykus 8,9 bal stiprumo vandenyno dugno ems drebjimui, kilo vienas i galingiausi
per pastarj imtmet cunami (4.6.10).

jutikliai fiksuoja
garso signal

"Ufiksuotas
vandens
1
slgio pokytis
L 4 . 6 . 9 A n k s t y v o j o p e r s p j i m o sistema

4 . 6 . 1 0 Cunamio padariniai Sumatros

salos p a k r a n t j e . P a l y d o v y n n u o t r a u k a .

'

" h

ems drebjimas 2010 m. Haityje


SIAURS AMERIKOS PLOKT

ekstremaliai stiprus drebjimas


labai stiprus drebjimas
stiprus drebjimas
vidutinio stiprumo drebjimas
litosferos plokts riba
plokts judjimo kryptis
epicentras

HAIIO
MIKROPLOKT

Magnitude-7,0 balai
Epicentras - 22 km pietryius nuo sostins Port o Prenso
Hipocentras - 1 3 km gylyje
uvusij skaiius - 220 tkst. moni

Liko be pastogs - apie 3 min. moni


KARIB PLOKT

Materialin ala - 7-8 mlrd. JAV dol.

Haitis - s k u r d i a u s i a L o t y n A m e r i k o s alis. Ji a p i m a to paties p a v a d i n i m o s a l o s K a r i b j r o s b a s e i n e v a k a r i n dal.


2 0 1 0 m. ia vyko p a g a l a u k s k a i i v i e n a s i d i d i a u s i e m s d r e b j i m m o n i j o s istorijoje.

Stichijos smgis
S a u s i o 12 d. 17 vai. g a l i n g a s p o e m i n i s s m g i s dl e m s plutos p a s i s t m j i m o Karib, Haiio ir i a u r s A m e r i k o s
litosferos p l o k i p a k r a i o z o n o j e s u k l e m s d r e b j i m . J o e p i c e n t r a s b u v o greta Haiio s o s t i n s Port o P r e n s o ,
k u r i a m e g y v e n a d a u g i a u kaip 1 min. m o n i . Tai ir l m d a u g y b a u k ir milinikus s u g r i o v i m u s .
e m s d r e b j i m a s b u v o t o k s stiprus ir netiktas, k a d alyje kilo didiul p a n i k a . P r a d j u s d r e b t i e m e i , n a m a i ,
pastatyti n e a t s i v e l g i a n t d i d i u l s e i s m i k u m , m byrti tarsi d e g t u k d u t s , e m j e v r s i b e d u g n s , kurias
g a r m j o pastatai. P o p i r m o j o ir stipriausio s m g i o keli pakartotiniai b u v o v o s silpnesni. m o n s net ir po keleto d i e n
n u o k a t a s t r o f o s p r a d i o s briavosi g a t v s e b a i m i n d a m i e s i n a u j p o e m i n i s m g i .

Po ems drebjimo
Kit d i e n po e m s d r e b j i m o alies sostin a t r o d tarsi po apokalipss. Port o P r e n s o g a t v s e buvo suguldyti a n t k l o d m i s pridengti lavonai.
N a m a i uvirto ir g y v u s palaidojo n e m a a i m o n i . j p a i e k a t s k u b j gelbtojai atkakliai k a p s t g r i u v s i u s - d a u g e l i s plikomis r a n k o m i s l e n k t y n i a u d a m i s u laiku ir m g i n d a m i ivaduoti likusius g y v u s m o n e s .
Tokiai e k o n o m i k a i silpnai v a l s t y b e i kaip Haitis j u k l u p s e m s
d r e b j i m a s virto tikra katastrofa. Valdia n e p a j g padti m o n m s .
Gatvse nesimat joki ekskavatori, greitosios pagalbos,

ugniage-

si automobili. Daugelis ligonini buvo sugriautos arba apgadintos,


o g y d y t o j a i beviltikai m g i n o susidoroti s u s u e i s t j srautu, s e n k a n t
v a n d e n s ir m e d i c i n o s p r i e m o n i a t s a r g o m s . Dl s u g r i a u t m i e s t o v a n dentieki, g y v e n t o j a i k e n t j o nuo v a r a u s v a n d e n s ir m a i s t o stygiaus.
D a u g e l g y v y b i g a l i m a b u v o igelbti, bet m o n s m a s i k a i mir dl
m e d i c i n o s p a g a l b o s ir m e d i k a m e n t s t o k o s , taip pat n u o p l i n t a n i a r n y n o infekcij.
A u g o pyktis ir neviltis. I s u g r i a u t o k a l j i m o p a b g o a p i e 4 0 0 0 nusikaltli. M i e s t e s i a u t marodieriai, m o n s puldinjo vieni kitus, atiminjo maist. i a m c h a o s u i s u s t a b d y t i J A V isiunt Hait karinius laivus
s u 5 tkst. kareivi. D a u g e l i s a l i s i u n t Hait s k u b i h u m a n i t a r i n
p a g a l b , t a i a u ji s u n k i a i p a s i e k d a v o n u k e n t j u s i u o s i u s .
Po k a t a s t r o f o s p r a j u s t r i m s m n e s i a m s alys d o n o r s ir t a r p t a u t i n s
o r g a n i z a c i j o s s k y r Haiiui 10 mlrd. d o l e r i p a g a l b .

ems drebjimas 2010 m. ilje


U ekstremaliai stiprus drebjimas
I

labai stiprus drebjimas

stiprus drebjimas
vidutinio stiprumo drebjimas

() epicentras

RAMUSIS
VANDENYNAS

Magnitude - 8,8 balo


Epicentras - prie ils pakrants, 100 km [iaur nuo Konsepsjono
Hipocentras - 35 km gylyje
uvusij skaiius - 486 mons

Liko be pastogs - apie 2 min. moni


Materialin ala -15-30 mlrd. JAV dol.
2 0 1 0 m. v a s a r i o 2 7 d. il, kuri yra v i e n a i labiausiai p a e n g u s i P i e t A m e r i k o s ali, s u k r t v i e n a s g a l i n g i a u s i
per p a s t a r u o s i u s 5 0 m e t e m s d r e b j i m . Jis b u v o g e r o k a i stipresnis u s a u s H a i t s u d r e b i n u s i g a m t o s stichij.
Milinikos j g o s e m s d r e b j i m a s vyko prie vidurio ils p a k r a n t s , t a i a u b u v o j u n t a m a s visoje ilje, d a u g e l y j e
A r g e n t i n o s miest, Peru p i e t u o s e .
L a i m , d r e b j i m o e p i c e n t r a s b u v o g a n t i n a i toli n u o d i d e l i alies miest, todl u v u s i j skaiius ne itin didelis.
Taiau aliai p a d a r y t a didiul m a t e r i a l i n ala. G a m t o s stichija s u g r i o v d a u g p a s t a t ir tilt, kilo n e m a a i gaisr, o
g r e i t k e l i u o s e atsivr plyi. L a b i a u s i a i n u k e n t j o K o n s e p s j o n a s , a n t r a s p a g a l d y d alies miestas. J a m e u v o d a u g i a u s i a m o n i . N e m a a i s u g r i o v i m ir alies s o s t i n j e S a n t j a g e , kuris per 3 0 0 k m n u o e p i c e n t r o , a p g r i a u t a s j o tarptautinis o r o uostas.
N e t r u k u s po d r e b j i m o ils p a k r a n t u g r i u v o c u n a m i o b a n g o s , t a i a u g y v e n t o j a i s p j o laiku e v a k u o t i s . ilei
p r i k l a u s a n i o j e n u o a l i o j e R o b i n z o n o K r u z o saloje milinikos b a n g o s n u s i n e p e n k i m o n i g y v y b e s . C u n a m i s nusirito per v i s R a m j v a n d e n y n - n e a u k t o s b a n g o s u g r i u v o J a p o n i j bei K a m i a t k , bet d i d e s n s a l o s n e p a d a r .
G a l i n g a s e m s d r e b j i m a s t u r j o ir g e o f i z i n i padarini. M o k s l i n i n k a i nustat, kad dl j o

Konsepsjono

m i e s t a s pasislinko 3 m v a k a r u s , taip pat a p s k a i i a v o ,


k a d iek tiek s u t r u m p j o d i e n o s t r u k m e m j e ir t r u p u t
p a s i k r e i p e m s s u k i m o s i ais.

Metai

Kur vyko

Auk skaiius

1976

Tanganas, Kinija

1920

Hajanas1Kinija

250-750 tkst.
235 000

2004

Prie Sumatros salos, Indonezija

230 000

2010

Haitis

220 000

, gg

Didysis Kanto ems drebjimas,


Japonija

142 000

1948

Ahabadas, Turkmnija

110 000

Daugiausia

auk

ems drebjimai

pareikalav
per

TOOmet

Ugnikalniai
Bazaltins lavos temperatr galima nustatyti pagal jos
spalv:
- tamsiai raudona 650 C
- viesiai raudona 870 C
- g e l s v a 1100 C

Ugnikalnis yra daniausiai kgio formos kalnas sausumoje ar vandenyno


dugne (4.6.11). Pro ugnikalnio krater veriasi vairios vulkanins kilms mediagos, vadinamos piroklastinmis uolienomis.

Isilydiusios uolienos, kurios yra ems gelmse, vadinamos magma, o


patekusios ems paviri - lava.

Piroklastins uolienos yra lava, dujos, dulks, vandens garai, pelenai, vairaus dydio vulkanins bombos.

- b a l k v a 1260 0 C

' 4 . 6 . 1 1 Ugnikalnio pjvis


vulkanins dujos

vulkanines
bombos

vulkaniniai pelenai
tekanios lavos
pavojus

vulkanini bomb
pavojus

vulkanini pelen
pavojus

stempl-

miesl

oninis
krateris

magmoje isiskirianios
j u j o s kyla vir

lavos ir pelen
sluoksniai

lavos srautas

batolitas

magmos idinys,
magmos prietaka
i virutins mantijos

plokts
judjimo
kryptis

veikiantysis
ugnikalnis

Daugiausia ugnikalni (apie 80%) susitelk vulkanini sal


lankuose ir kalnynuose (iaurs ir Piet Amerikos Kordiljerose). Itis ugnikalni juost sudaro Ramiojo vandenyno
Ugnies iedo ugnikalniai (Kamiatkoje, Japonijoje, Filipinuose, Anduose). ia yra aktyviausi ir daniausiai isiveriantys pasaulio ugnikalniai.

Dalis ugnikalni sutampa su vandenyn vidurio kalnagbriais (pvz., Islandija, Azor salos) ir kartaisiais takais
(4.6.12). Pastarieji daniausiai nesutampa su litosferos
ploki ribomis (pvz., Kamerno ugnikalnis Afrikoje, Havaj, Kanar, Azor, Galapag salyn ugnikalniai).

Pagal veikim ugnikalniai gali bti veikiantieji, snaudiantieji ir ugesusieji.

astenosfera
kartasis takasvir nejudanio
kartojo tako '
pasislinkusi
plokt sufori
nauj aktyv
ugnikaln

iiiM

sukuriama vulkanini
sal virtin

panirs
sudljs
kgis

4 . 6 . 1 2 Havaj salos susidar vir


kartojo idinio Ramiajame vandenyne

Lavos rys
(vairiose ems vietose i ugnikalni veriasi skirtinga lava. Jos pobdis priklauso
nuo temperatros, tekjimo greiio ir chemins sudties. Geologai daniausiai vartoja du lavos apibdinimus - aa ir pahoehoe. Abu odiai yra havajietikos kilms.

Bazin arba bazaltin lava (kitaip vadinama aa), bdinga kginiams ugnikalniams. Tai klampi lakika lava, susidaranti tekant ltai arba liejantis i
kraterio jau iek tiek atvsus (800C). Ji greitai atvsta ir sustingsta, todl
nespja toli nutekti. Vaikioti tokios lavos sustingusiu srautu labai pavojinga, nes j sudaro atriabriauniai chaotikai suvirt vairaus dydio gabalai.

Rgioji arba andezitin lava (kitaip vadinama pahoehoe), bdinga plyimams ir skydikiems ugnikalniams. Tai pusiau skysta mao klampumo, bet
auktos temperatros (1200C) lava. Ji teka greitai (iki 50 km/h), i skyst
uolien susiformuoja ugningos tkms ir ups. Vsta ir stingsta ltai, todl
srautai nuteka toli, neretai ulieja didiulius plotus. Sustings pahoehoe lavos pavirius daniausiai glotnus, kartais iek tiek banguotas ar susiraukljs, juo galima drsiai vaikioti.

' 4 . 6 . 1 3 Ugnikalni tipai


Skydinis ugnikalnis
bazaltin lava
\

nuoulnus kgis
~

Ugnikalni tipai
Kginis ugnikalnis
krateris
stats
laitai

oninis
krateris

Nra pasaulyje vieningos ugnikalni klasifikavimo sistemos. Geografijoje ugnikalniai daniausiai skirstomi pagal j antemin form. Daniausiai
skiriami skydikieji, kgikieji, ir plyiniai ugnikalniai. Taip pat iskiriami
ugnikalniai, turintys kalder.
Skydiniai ugnikalniai. J aptinkama ploki konstruktyviuosiuose pakraiuose ir kartuosiuose takuose.
Lava (1200 C) greitai teka ugnikalnio laitais, kol atvsta ir sukietja.

Palyginti ramaus isiverimo metu suformuojamas neauktas, nedidelio


nuolydio ugnikalnio kgis.

Mauna Kea (Havajai), Islandijos ugnikalniai.

Kginiai ugnikalniai. J aptinkama ploki destruktyviojoje sandroje.

Kaldera
griuvusios
uolieno;

naujas kgis

Lava (800 C) yra tirta, teka ltai.

Bdingi stipraus sprogimo pobdio isiverimai, ugnikalni kgiai simetriki, i pelen ir lavos sluoksni suformuojami staialaiiais kgiais.

v. Elenos (JAV), Etna (Italija), Ugnies iedo ugnikalniai.

Kalderos. J daugiausia aptinkama kartuosiuose takuose.


magmos idinys

Labai stipraus isiverimo metu itutja po ugnikalniu esantis magmos


idinys. j griuvus uolienoms, aplink ugnikaln arba virnje aplink
krater susidaro labai stambi apvalios formos dubuma, danai virstanti
eeru. Kalderos skersmuo gali bti iki 70 km.

Krakatau (Indonezija), Kraterio eeras (JAV), Tera (Santorino sala,


Graikija).

magma

Plyinis ugnikalnis
atsivrs plyys
bazaltin

lavos
suformuota
plynaukt

Plyiniai ugnikalniai. J aptinkama ploki sktros vietose (Islandijoje).

Tose vietose, kur plokts tolsta viena nuo kitos, pro atsivrus ply
lava ramiai liejasi paviri.

Per plyius tekanti skysta lava pasklinda dideliame plote ir suformuoja plynaukt su lkto kgio ar skydo pavidalo nedideli ugnikalni su
krateriais virtines.

Vulkaniniai reikiniai
Geizeris
kaitusio vandens
ir gar iurkl
kartas vanduo

perkaits vanduo
veriasi paviri

Veikiani ir neseniai ugesusi ugnikalni rajonuose vyksta vairs vulkaniniai reikiniai. Jiems skiriami vulkanini duj isiverimai, kartosios versms, purvo ugnikalniai. Bene plaiausiai paplitusios kartosios
versms. J susidaro tose ems plutos vietose, kuriose nuo kart uolien suils poeminis geoterminis vanduo isiveria paviri. Vandens temperatra gali siekti 30-350 0C. Kartosioms versmms priskiriami geizeriai.
Geizeris. Periodikai or imetamas karto vandens bei gar stulpas.

Fumarol
perkaits vanduo
kyla paviri

vandens gar ir
vulkanini duj
/ kamuolys

iurkls auktis 30-70 m. Susidaro dl vandens slyio su kaitusiomis


uolienomis, kur vanduo gali virsti garais.

Vandens temperatra geizerio rezervuare privalo pasiekti virimo temperatr, isiverim periodikumas bna nuo keli minui iki keli mnesi. Dauguma geizeri veikia grietu intervalu.

Geizeri yra Jeloustouno nacionaliniame parke (JAV), Islandijoje, Kamiatkoje (Rusija), Naujojoje Zelandijoje, ilje.

Fumarol. J susidaro ugnikalni laituose, papdje ar krateryje, kur arti


ems paviriaus yra magmos idini.

Purvo ugnikalnis
karto vandens
rezervuaras

verdanti
mas

. 4 . 6 . 1 4 V u l k a n i n i a i reikiniai

Naujojoje Zelandijoje
1 8 9 9 - 1 9 0 4 m. veiks
Vaimangu geizeris kas 5 - 3 0
valand 460 m aukt imesdavo 8 0 0 1 vandens

Per ply ar ang trykta vulkanini duj ir vandens gar srov.

Temperatra fumarolje gali siekti 150-500 0 C.

Purvo ugnikalnis. Jis primena purvo klan, kuriuo paviri veriasi kartas vanduo, dujos, su vandeniu susimaiiusios smulkios purv primenanios
uolien dalels.

Jei paviri kyla dujos, kalva nesusidaro, o paviriuje matyti tik purvo
ugnikalnio krateris, kuriame purvo mas tarsi verda.

Kylant vairaus klampumo masei, susidaro nuo keliasdeimties centimetr iki 500 m aukio kgio pavidalo purvo ugnikalniai.

Ugnikalniai ir mons

kartu su akmenimis.

Pinatubo ugnikalnis Filipinuose 1993 m. isiver daugiau nei po 600


met pertraukos, sugrio-

v 200 tkst. gyvenamj


nam. Dl isiverimo ir vlesni padarini uvo 800
moni. Gausiai imesta pelen, dulki ir akmen.

Ugnikalni keliami pavojai:

va ir sualojama moni, kyla panika;

plinta ukreiamosios ligos, atsiranda kvpavimo tak problem;

sunaikinama mik, sukeliama gaisr;

pelen ir purvo srautai kelia pavoj gyvenvietms;

sunaikinama pasli;

auktai imesti pelenai pasklinda atmosferoje ir gali sukelti klimato


atvsim, paspartinti ozono sluoksnio irim.

Ugnikalni nauda:

derlingas pelen sluoksnis;

magminse uolienose aptinkama vairi rd;

pigs geotermins energijos itekliai;

turizmo objektai.

Prevencija:

kontroliavimas tiriant ankstesnius isiverimus ir j ciklikum;

stebjimas, matavimai seismografais;

moni saugos priemons, evakavimo planai.

Ugnikalnio verimasis Montserato saloje 1995-1998 m.


1995 m. liepos 18 d. nedidelje Montserato saloje, kuri
ATLANTO
VANDENYNAS

priklauso K a r i b lanko saloms, isiver beveik 4 0 0 m e t


Mergeli salos

s n a u d s Sufrier k a l v ugnikalnis. i g a m t o s katastrofa truko


kelerius metus ir d y k y n e pavert d i d i j salos dal, sunaikino sostin Plimut, septynis kaimus, saloje b u v u s vienintel

Puerto Rikas

v
4
X

Gvadelup
Dominika

Karib plokt

tapo Breidso gyvenviet iaurs vakarinje salos dalyje.

Martinika

Karib jra

iaurs Amerikos
plokt

^
:

SENT LUSIJA 3

Isiverimas

plokt pasislenka
2 cm per metus
4

Montseratas(JK)'>'

m a s nusine 19 m o n i gyvybes, i salos ivyko net 7 5 %


gyventoj. 1997 m. po pelenais ir purvo srautu palaidota sos-

Mergeli salos (JAV)

oro u o s t ir sugriov turizmo sektori. Ugnikalnio isiveri-

tin Plimutas neteko savo oficialaus statuso. Naujja sostine

(JK)

I
1 Piet Amerikos

M o n t s e r a t o s a l a isidsiusi litosferos p l o k i s a n d ros vietoje. Po K a r i b plokts p a k r a i u g r i m z t a i a u r s ir


P i e t A m e r i k o s plokts, d i d i u l i a m e g y l y j e isilydo ir virsta m a g m o s idiniais. I j kylanti m a g m a pasiekia p a v i r i
ir f o r m u o j a ugnikalnius. D a u g u m a j, kaip ir Sufrier k a l v
ugnikalnis, yra k g i o f o r m o s .
Sufrier k a l v ugnikalnis versi y p a stipriai. V u l k a n i n i p e l e n , kit u o l i e n bei k a r t d u j piroklastiniai srautai ugnikalnio laitais nusidriek vairiomis kryptimis e m y n , p a s i e k v a n d e n y n ir n e a t p a s t a m a i n u n i o k o j o salos apylinkes.

Pagalba gyventojams
V i e t o s g y v e n t o j a i b u v o okiruoti ir sutrik, n e s k u b j o e v a k u o t i s . D a u g e l i s m a n , k a d p a v o j u s yra laikinas. B r i t
v y r i a u s y b i karto s k y r 4 1 min. s v a r s t e r l i n g f i n a n s i n s p a r a m o s , t a i a u j o s n e p a k a k o o p e r a t y v i e m s v e i k s m a m s
atlikti. I p a v o j i n g rajon, a p i m a n i d i d e s n s a l o s dal, i a u r b u v o ikelti visi g y v e n t o j a i . J i e m s p a a d t i nauji bstai. Taiau perkelti m o n s labai p y k o dl e l e m e n t a r i p a t o g u m (iviei, a l d y t u v ) stygiaus.

Monseratas iandien
N u o 1 9 9 5 m. saloje veikia J A V ir B r i t g e o l o g i j o s t a r n y b kurta salos u g n i k a l n i s t e b j i m o stotis. J o j e d i r b a n t y s
g e o l o g a i s e i s m i n i a i s prietaisais s e k a e m s virpesius, k u r i u o s prie i s i v e r i m gali sukelti s t e m p l e kylanti m a g m a .
Specialia ranga m a t u o j a m a d u j s u d t i s a t m o s f e r o j e ir v a n d e n s r g t i n g u m o pokyiai. K a s d i e n a t l i e k a m i s k r y d i a i
s r a i g t a s p a r n i u , i kurio a p i r i m o s v i s o s ugnikalnio kgio p u s s .
Nuolatinis, nors ir brangiai kainuojantis, s t e b j i m a s gali padti laiku spti s a l o s g y v e n t o j u s a p i e g r e s i a n t pavoj.
M o k s l i n i n k a i negali atsakyti, ar u g n i k a l n i s j a u n u r i m o ir nekelia p a v o j a u s .
Du tredaliai salos ploto dl vulkaniMaesns rizikos
teritorija. Leidiama
gyventi, statyti namus

Gyvenama teritorija, taiau visi mons turi

nio a k t y v u m o paskelbta d r a u d i a m j a

bti pasireng galimai evakuacijai bet kuriuo


paros metu. Visi turi dvti galvos apdangalus
ir apsaugines kaukes nuo dulki.

zona. ia negalima lankytis, o paeidjai g a u d o m i ir baudiami. S a k o m a ,


kad dar 10 m e t m o n m s bus draud i a m a kurtis nuniokotoje salos dalyje.
Visi

salos

gyventojai

susitelk

iaurinje dalyje, kur yra naujoji s o s Botomas

GYVENAMA TERITORIJA

tin B r e i d s a s . 2 0 0 5 m. ia b u v o atidarytas n a u j a s i s oro uostas.

Kudjohedas
BUFERIN ZONA

Salemas

Old Taunis

UDRAUSTA TERITORIJA
Plimutas

Lankytis draudiama, iskyrus mokslini


stebjim ir saugumo utikrinimo tikslais.

seni lavos ir
pelen sluoksniai

INOME, MOKAME, GALIME

0 Raktiniai odiai ir svokos


Turtumte inoti i svok reikm:
geologija

fosilija

lava

seismografas

kernas

cunamis

ems pluta

emyn dreifas

geizeris

branduolys

konvekcin srov

fumarol

mantija

spredingas

kartasis takas

astenosfera

subdukcija

riftas

ems magnetinis laukas

platforma

vandenyno vidurio kalnagbris

uoliena

skydas

giliavanden duba

mineralas

magma

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:

ems pluta ir litosfera;

seismin sritis ir platforma;

uoliena ir mineralas;

endogenins ir egzogenins jgos;

magmins ir metamorfins uolienos;

magma ir lava;

Gondvana ir Laurazija;

veikiantieji ir ugesusieji ugnikalniai;

giliavanden duba ir riftinis slnis;

iilgins P ir skersins S bangos.

Esminiai teiginiai
Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
ems gelmi sandaros sudt;
uolien tipus;
A.Vgenerio emyn dreifo ir ploki tektonikos teorijas;
seismini ir vulkanizmo srii isidstymo dsningumus;
ems drebjim ir ugnikalni isiverimo padarinius;
svarbiausias kalnodaras ir j metu ikilusi kaln pavyzdius;
Lietuvos paviriaus geologins raidos ypatumus.

3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


Nagrinti endogeninius procesus vaizduojanias iliustracijas;
paaikinti uolien kaitos cikl;
skirti magmines, metamorfines ir nuosdines uolienas;
gebti schemikai pavaizduoti litosferos ploki pakrai tipus;
schemikai pavaizduoti vandenynin ir emynin ems plut;
lyginti litosferos ploki ir fizin emlap, iekoti tarp j ryi, aikinti dsningumus;
nagrinti ir komentuoti geochronologin skal.

(4)Geografiniai tyrimai
1 . Isiaikinkite, kurioms uolien grupms priskiriamos ios uolienos:
gipsas / anhidritas / marmuras/kreida/smiltainis / kvarcitas/granitas /
bazaltas / bras/ klin tis / gneisas / obsidianas / druska.
2 . Patyrinkite, kurios naudingosios ikasenos, kaip statybins mediagos,
panaudotos artimiausios aplinkos pastat ir ininerini rengim statybai.
3 . Isiaikinkite, kokio kietumo pagal Moso skal yra ios uolienos ir mineralai:
manganas/kvarcas/kalcitas/gipsas/korundas/topazas/deimantas/talkas.
4 . Apsilankykite svetainje www.iris.edu/seismon, rodanioje seismin aktyvum emje realiuoju laiku.
Sudarykite pastarj dien stipriausi drebjim sra. Pasidomkite jais plaiau.
5 . Interneto svetainje www.earthquake.usgs.gov raskite informacijos apie vieno i mnes vykusio
ems drebjimo tiksli geografin padt, magnitud, padarinius.
6 . Pasidomkite, kaip ateityje galima prognozuoti ems drebjimus. Panagrinkite skirtingus bdus,
taikomus Japonijoje, Kinijoje, ilje ir Jungtinse Valstijose.
7 . Pasidomkite, kuriose Vokietijos ir Pranczijos vietose yra ugesusi ugnikalni.
Kada ir kaip ie ugnikalniai susidar? Kokia j reikm turizmui?
8 . Panarykite internete ir raskite naujausi informacij apie ugnikalni isiverimus pasaulyje,
vertinkite j geografin padt. Pasidomkite, ar stipriausi isiverimai turjo koki padarini?
9 . Pasirinkite vien per pastaruosius deimt met vykus stipr ugnikalnio isiverim arba
ems drebjim ir parenkite apie j referat.
1 0 . Parenkite referat2ems drebjim ir ugnikalni isiverim monitoringas, prevencija ir tyrimai".

() Klausimai ir uduotys
4.1 ems vidin sandara
1 . vardykite A - E raidmis paymtus ems gelmi sluoksnius.
2 . Koki ini apie ms planetos gelmes padeda gauti seisminiai tyrimai?
3 . Trumpai apibdinkite kiekvien ems gelmi sluoksn.
4 . Kuris sluoksnis ir kodl turi takos ems magnetiniam laukui susidaryti?
5 . Nurodykite, kam daro poveik ems magnetinis laukas.
6 . Kokie sluoksniai sudaro emynin ir vandenynin ems plut?

7 . Palyginkite emynins ir vandenynins ems plutos ami, stor ir tank.

4.2 Uolienos ir mineralai


1.

jvardykite po keturis mineral ir uolien pavadinimus.

2.

Kodl uolien kaitos ciklas yra nesibaigiantis procesas?

3.

Paaikinkite, kaip susidaro nuosdins kilms uolienos.

4.

Kaip magmins arba metamorfins uolienos gali atsidurti ems paviriuje?

5.

Kokios kilms uolien daugiausiai randama Lietuvos ems gelmse? Kodl?

6.

Kokios kilms yra ir i kur Lietuv pateko paviriuje aptinkami vairaus dydio rieduliai?

7.

Kodl brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys taip vertinami ir yra tokie brangs?

8.

Geografijos atlase pasirinkite kelias naudingj ikasen grupes ir paaikinkite j isidstymo dsningumus

kreida
?

4.3 ems geologin raida


1.

Kuo remiantis sudaryta g e o c h r o n o l o g i n skal? Kokios informacijos ji suteikia?

2.

vardykite deinje t r k s t a m g e o l o g i n i period pavadinimus.

3.

Kokiame gylyje Lietuvoje aptinkamas kristalinis pamatas?

4.

Kuo geologiniams tyrimams naudingi grini kernai?

5.

Kurie trys sluoksniai sudaro Lietuvos ems gelmes?


Kuris i j ploniausias ir kaip susidar?

o
N
CU

permas
?
O
N
O
_a>
m
Q-

Pateikite pavyzdi, rodani litosferos ploki judjim.

3.

vardykite po tris dideli ir ma litosferos ploki pavyzdius.

4.

vardykite ir t r u m p a i a p i b d i n k i t e litosferos ploki (A-D) pakraius.

Paaikinkite, kodl prie Piet Amerikos vakarini krant yra giliavanden duba.

6.

Nurodykite, kokie geologiniai procesai vyksta v a n d e n y n vidurio kalnagbriuose.


Apibdinkite vien pasirinkt litosferos plokt:
pavadinimas/geografin

8.

silras
?

Kaip vadinama ir k t v i r t i n o XX a. pradioje vokiei mokslininko A. Vgenerio sukurta teorija?

2.

7.

kambras

4.4 Litosferos ploki tektonika


1.

padtis/savybs /pakrai

pobdis.

Kaip galima paaikinti, kad tolstant nuo v a n d e n y n vidurio kalnagbri d u g n o uolien amius jaunja?

4.5 Tektoninis emlapis


1.

Kokie bruoai b d i n g i geologinei platformai?

2.

Kaip galima paaikinti, kad Baltijos ir Kanados skyd teritorij paviriuje beveik nra nuosdini uolien.

3.

Nustatykite, koki litosferos ploki sandroje vykstantys procesai sukelia ems drebjimus
Turkijoje, Indonezijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, ilje, Irane, Haityje.

4.
5.

Paaikinkite, kodl tiek daug ugnikalni isidst subdukcinse ploki pakrai zonose.
Nuo ko priklauso, kad kai kurie ugnikalniai veriasi su baisinga jga ir miliniku triukmu,
o kiti palyginus ramiai. Pateikite pavyzdi.

6 . Pateikitejauniausios kalnodaros metu susidariusi kaln pavyzdi.


7 . Atpainkite, kuris pieinys (A-B) vaizduoja rauklkalnius, o kuris - luistikalnius.
Nurodykite pasirinkimo motyvus. Pateikite toki kaln pavyzdi.

4.6 emdreba ir vulkanizmas


1 . Apibdinkite seismini srii isidstymo emje dsningumus.
2 . Kokiu prietaisu matuojamas ir kokiomis skalmis fiksuojamas ems drebjim stiprumas?
3 Kokie su vidinmis ems jgomis susij reikiniai bdingi teritorijoms Ramiojo vandenyno Ugnies iede?
4 . Nurodykite prieastis, dl kuri kyla cunamio bangos. Kokie galimi j padariniai?
5 . Paaikinkite, kodl skurdiose alyse stiprs ems drebjimai
pareikalauja labai daug auk ir padaro dideli materialini nuostoli.
6 . Pateikite sra priemoni, kuri turt imtis seismines sritis
patenkanios alys galimiems ems drebjim padariniams sumainti.
7 . vardykite A - F raidmis paymtas ugnikalnio kgio dalis.
8 . Atpainkite, kaip vadinamos ios lavos rys. Kuo jos skiriasi?

9.

10.

Paaikinkite, kas yra kartasis takas. Pateikite kelis tokiose ems vietose ikilusi ugnikalni pavyzdius.
Kaip vadinami (A-C) form ugnikalniai? Kaip jie susidaro?

1 1 . Koki visuotini ir vietini pavoj kelia ugnikalni isiverimai?


1 2 . Kokios priemons padt sumainti ugnikalni isiverim galimus padarinius?
1 3 . Koki naud moni kinei veiklai teikia ugnikalniai?
1 4 . Ivardykite vulkanizmo srityse, be ugnikalni verimosi, vykstanius vulkaninius reikinius.

Perskait skyri turtumte:

1!

inoti, kurie procesai skiriami iorinms ems jgoms;

nurodyti, kaip pagal aukt skirstomos lygumos ir kalnai;

nurodyti kaln ir lygum isidstymo emje ypatumus;

apibdinti uolien dljimo tipus;

skirti erozij ir akumuliacij, paaikinti j ry;

apibdinti bangavimo poveik krant formavimuisi;

vardyti paskutinio apledjimo suformuotas reljefo formas;

nurodyti pagrindines Lietuvos reljefo formas, apibdinti jas keiianius veiksnius.

5.1 Reljefo vairov


Reljefas (pranc. relief, lot. relevo - keliu) - ems paviriaus nelygum visuma.
Dabartin ems paviri - reljef - suformavo vidiniai (endogeniniai) ir ioriniai (egzogeniniai) geologiniai procesai. Reljefas daro didiul tak drgms ir
ilumos pasiskirstymui ms planetoje, moni kinei veiklai. Skiriamos dvi pagrindins reljefo formos: lygumos ir kalnai.

Lygumos
Lygumos skirstomos emumas, auktumas ir plokiakalnius (5.1.1).

emumoms bdingi plokti sausumos paviriai (0-200 m v. j. 1.). Jos susidaro:

ikilus jros dugnui - Pakaspijo emuma;

susiklosius upi snaoms (aliuvin emuma) - Indo ir Gangos emuma;

prieledynini mari dugne (morenin emuma) - Vidurio Lietuvos emuma.

Auktumoms bdingi daugiau kalvoti paviriai (200-500 m v. j. I.). Jos gali bti:
akumuliacins (emyninio apledjimo sritys) - Baltijos auktuma;

emiausia s a u s u m o s vieta - Negyvosios jros krantas, 4 2 2 m e m i a u jros lygio.


ios jros lygis po truput emja, todl ir emiausios vietos m a t m u o krinta.

tektonins (ikeltos ems gelmi vidini jg);


denudacins (nuardytos sen kaln sritys) - kotijos, Silezijos auktumos.

Plokiakalniai - daugiau nei 500 m ikeltos plokios (plynaukts) arba


banguotos auktumos, susidariusios ikilusi platform srityse arba ikeltose ir neturiniose nuosdini uolien dangos platform dalyse - skyduose Brazilijos, Dekano plokiakalniai.

Kalnai
Aukiausia e m s paviriaus vieta - Domolungma
(Everesto kalnas), 8846 m.
Kai kuriuose altiniuose pateikiami skirtingi aukiai - nuo
8844 iki 8850 m.

Kalnai pagal aukt skirstomi emus, vidutinius ir auktus (5.1.1).

emi kalnai siekia iki 1000 m, danai bna seni, suir, virstantys banguotomis auktumomis - Peninai, Ardnai.

Vidutiniai kalnai siekia nuo 1000 iki 2000 m, nugludintomis virnmis,


plaiais slniais apaug mikais - Karpatai, Apalaai, Sudetai, Uralas.

Aukti kalnai virija 2000 m. Dauguma j yra seisminse srityse ( 4.6),


smailiomis virnmis, siekiantys sniego rib ( 86 psl.). Daugelyje kalnodara vyksta iki iol - Alps, Himalajai, Kaukazas, Andai.

5 . 1 . 1 Reljefo skirstymas pagal aukt


aukti
kalnai
6000

vidutiniai^
kalnai S
emi
kalnai.

lyguma

2000
1000

plokiakalnis.

j.

500

auktuma
emuma
n

dubuma

200
0 m

Makroreljefas7 mezoreljefas, mikroreljefas

Pagal dyd skiriamos ios reljefo formos:

megareljfas - ems paviriaus reljefo stambiausios formos - emyn ir


vandenyn dugno plotai;

makroreljfas - ems paviriaus plotai, lemiantys kurios nors teritorijos


bendr vaizd, turintys aik reljefo pobd - kalnagbriai, emumos, lygumos;

mezoreljefas - nedidels reljefo form sritys - kalvos, raguvos, atodangos,


daubos, upi slniai;

mikroreljefas - smulkios reljefo detals, vairinanios mezoreljef, - kopos, upi terasos, uolos, kupstai.

5.2 Iorins jgos

Ioriniai procesai reikiasi ems plutos duljimu, dljimo daleli perneimu ir sankaupa (akumuliacija).

Ioriniai veiksniai per ilg laik ilygina reljef. is procesas vadinamas denudacija. Jos ilgalaikiai padariniai - lygumos, kurias dengia nuosdins uolienos.

5.2.1 ems paviri


formuojantys procesai

dljimas

IORINIAI VEIKSNIAI

tekanio vandens darbas

vjo darbas

(erozija ir akumuliacija)

(erozija ir akumuliacija)

dlsi gravitacinis judjimas


(nuoliauos)

karstiniai procesai

bang sukeliama krant erozija

ledyno darbas

(abrazija) ir akumuliacija

(ardomoji veikla ir akumuliacija)

Dljimas ir jo tipai
Po eme slgsanios magmins, metamorfins bei
nuosdins uolienos ilgainiui gali atsidurti ems
paviriuje. ia jos kaip mat patiria iorini jg poveik. Dljimas - vienas i intensyviausi ems
paviri keiiani iorini proces. Dl jo skeldja
ir trupa uolienos, emja reljefas, formuojasi dirvoemiai. Dljimo sparta priklauso nuo uolien kietumo,
j irimo pobdio, klimato slyg, reljefo.
Skiriami trys dljimo tipai: fizinis, cheminis ir biologinis. Danai dljimas bna vis trij tip. Kartais
sudtinga vardyti pagrindin j suklusi prieast.
drgnas klimatas

sausas klimatas

5.2.2 Dljimo intensyvumas

Fizinis dljimas

Didiausi tak jam turi temperatros kaita. Kuo didesnis paros temperatros svyravimas, tuo spariau vyksta uolien irimas. is procesas
ypa bdingas kartosioms dykumoms.

irstanios uolienos ply pateks vanduo spartina proces. Jei vanduo ula, jo tris padidja apie 9%, tad uoliena dar intensyviau ardoma (5.2.3).

vanduo

Didesns ir maesns uolien nuolauos, patekusios srauni up (->8.3 psl.),


dl vandens srovs ir trinties dugn bei krantus dar labiau trupinamos.

Biologinis dljimas

Mineral ir uolien irimas susijs su organizm biochemine veikla, dl


kurios uolienos keiiasi mechanikai, chemikai ir biochemikai.

Gyvnai, plyius uolienose siskverbianios augal aknys, mikroorganizmai ardo ir smulkina uolienas mechanikai.

Organizm iskirtos rgtys, cheminiai junginiai ardo uolienas chemikai.

Cheminis dljimas

Mineral ir uolien chemins sudties kitimas dl vairi chemini reakcij. J sukelia mediagos, reaguojanios su uolienose esaniais cheminiais elementais: vandeniu (hidroliz, hidratacija), anglies dioksidu,
organinmis rgtimis, deguonimi, siera, azoto junginiais, druskomis. io
dljimo pavyzdys - trupanios, pajuodusios pastat sienos.

Dl vandens ir deguonies sukelt reakcij vyksta oksidacija (rdijimas),


kuri atpastame i atsiradusios rdi spalvos. Oksidacijos paveiktos
uolienos ilgainiui netenka tvirtumo.

Druskinis dljimas bdingas dykumose arba sri jr pakrantse. Druskingas vanduo patenka uolienas ir susidarantys drusk kristalai augdami
trupina uolien, atsiranda drusk igraut duobui.

Cheminiam dljimui tinkamiausias yra iltas ir drgnas atogr klimatas.

padidjs
plyys

. 5.2.3 Fizinis dljimas

Fizinis
temperatros
svyravimas
ledas
vanduo
vjas

Cheminis

Biologinis

hidroliz

augalai

oksidacija

mikroorganizmai

hidratacija
aplinkos
tara

cheminis dljimas

deguonis

biologinis
dljimas

gyvnai

humuso rgtys
3

anglies dioksidas
vanduo

moni veikla

V . augal
saknu veikla
temperatr svyravimai

fizinis
dljimas

uolienos pleijimas
ir trupinimas
vientisa uoliena

nuobirynas
smulkios dalels

5.2.4 Dljimo tipai

Gravitacinis dlsi judjimas


uolien trupjimas

nuobir
kgiai
. 5.2.5 Nuobirynas

skardis

atitrkusio
laito dalis

ems trauka yra nematoma jga, turinti lemiam reikm


daugeliui geologini proces ms planetoje. Sunkio veikiami uolien dlsiai juda i auktesni emesnes vietas.
is procesas itin intensyvus kalnuose. Su gravitacine jga
susij pavojingi reikiniai: nuoliauos, lavinos.
Uolien slinkimo laitu emyn tiesiogin prieastis danai bna vanduo. Jo sukaupusios uolienos laite pasidaro sunkios, neilaiko svorio ir pradeda slinkti. laito
irim stabdo augal (pvz., medi) aknys.
Kaln laituose, kur paviriuje atsidengia kietosios uolienos, dl dljimo jos pamau trupa. vairaus dydio
nuolauos, veikiamos sunkio jgos, nubyra laito papd ir sudaro kgikos formos nuobirynus (5.2.5).
Nuoliaua - grunto, akmen arba purvo sraut staigus atitrkimas nuo stai kaln, upi, pajrio lait
(5.2.6).

Nuoliauos gali suniokoti gyvenvietes, komunikacijos renginius. Didiausi pavoj kelia kalnuotose
vietose.

Nuoliau pavoj gali sukelti neapdairi moni veikla: mik kirtimas laituose, keli tiesimas, kininkavimas, nam statymas.

s | en kanti
mas

nuoliaua

Lavina - sniego, ledo, purvo, uolien mass ar j miinio gritis arba slinktis kalno laitu emyn (5.2.8).

A . 5.2.6 Nuoliaua

1987 m. liepos 28 d. netoli Italijos iaurs miestelio Veltlino nugarmjo milinika purvo ir uolien
mass gritis. ios katastrofos metu uvo
27 mons.

Lavin sukelia susikaups didelis mediagos kiekis,


kuris praranda stabilum dl svorio. Grit gali sukelti ems drebjimas, smarkus vjas, atrus garsas
(auksmas, vis). Slinkdamos lavinos ardo laitus,
veria medius, utveria kelius.

Sniego lavinos juda vidutinikai 40-60 km/h greiiu,


bet sibgti gali iki 200 km/h greiio.

Lavin galimam poveikiui sumainti statomos specialios utvaros, sienels. Toki rengini daug Alpse.

galerija^

Iavininiai grbliai

5.2.7 Apsauginiai statiniai nuo sniego lavin

A 5 . 2 . 8 Alpse nugarmjusi sniego lavina uvert keli

Erozija - reljefo skulptorius


Erozija (lot. erosio - igrauimas, ardymas, irimas) - ems paviriaus ardomoji tekanio vandens, bang, vjo, ledyn veikla. Tai vienas i svarbiausi veiksni, kuriani ems paviriaus reljef. Su erozija susijusi denudacija - dlsi
5 . 2 . 8 Erozijos ir
akumuliacijos dariniai
bei reljefo formos

perneimas bei suklostymas emesnse vietose,


Tekanio vandens darbas

Ledo darbas

Vjo darbas

Erozijos dariniai ir
reljefo formos

upi vagos ir slniai, tarpekliai,


kriokliai, atodangos, griovos, raguvos

karos (cirkai),
trogai, eer dubenys

gryb pavidalo uolos,


ipustyti dirvoemiai

Akumuliacijos dariniai
ir reljefo formos

upi salpos, deltos,


senvags, zandrins lygumos

morenos, ozai, keimai

kopos, eolins lygumos

Eoliniai procesai
Eolinis - susijs su
vjo veikla.

Eoliniai procesai vyksta ten, kur stiprs vjai paemio sluoksniu gena smlio ar
puraus dirvoemio smilteles.

Liosas - puri, akyta, gelsva eolins kilms nuosdin


uoliena, sudaryta i molio ir
smulkaus smlio daleli.

Saharos dykumoje ir Arabijos


pusiasalyje eolinius procesus
spartina sausas ir labai stiprus
vjas samumas.

1863 m. per samumo sukelt audr Kanar salose nusdo 10 min. ton dulki i
Saharos.

vaigdin

. 5 . 2 . 9 Kop pavyzdiai

Vjas gali pakelti ir perneti uolien ardymo produktus, susidariusius dl fizinio ir cheminio dljimo. Tai priklauso nuo vjo greiio:

<6,7 m/s nea dulkes, lios;

18,9 m/s - virgd;

9,3-15,5 m/s - sml;

uraganinis vjas - gargd.

Vjas didelius kiekius smulki daleli nunea labai toli. Dl to susidaro


eolini mediag stor (iki 100 m) klod (pvz., Iioso plynaukt Kinijoje).

Skiriamos vjo erozija ir akumuliacija.

Pagrindiniai vjo erozijos procesai vyksta dl korazijos ir defliacijos.

veikiant vjo korazijai (lot. corrasio - nugremimas, nuzulinimas) vjo


pakeltos dulks, smiltys dauo, zulina ems paviriuje pasitaikanias uolas, akmenis, idildo maiau atsparias vietas ir sukuria mantrias reljefo
formas (pvz., grybo pavidalo uolas).

vykstant defliacijai, vjas nupuia smulkias uolien dalelytes, jas pernea ir sukioja naujoje vietoje.

Eolins akumuliacijos formos:

iilgin

smlio supustyta kalva vadinama kopa. Ji susidaro dl aktyvios vjo veiklos, kaupiantis smlio smiltelms vienoje vietoje. Gali bti 100 m ir daugiau aukio. Nesutvirtinta kopa yra judri ir slenka pavjui. Judri kopa
gali pasislinkti iki 30 m per metus. Sutvirtinta ar apaugusi miku ji tampa negyvja". Dykumose susidaro vairi form kop (vaigdini, iilgini, skersini, parabolini ir barchan) (5.2.9).
skersin

parabolin

barchanas

vjo kryptis

Nuo Saharos ar Arabijos dyk u m stiprus sausas ir iltas


vjas sirokas, judantis per
Viduremio jr Piet Europos link, sukelia smlio audr. Gali psti kelias dienas.
Smlio dalels ardo krantus,
pastatus, uteria or. Dl
io vjo atnet dulki kartais lyja spalvotas lietus.

smlio dykumoje pusmnulio pavidalo kalva vadinama barchan. Jo


prievjinis laitas igaubtas, nuolaidus (5-14), o pavjinis gaubtas, baigiasi ragais, status (28-38). Augdamos kopos gali pasidaryti stulbinamo
dydio (Saharoje Alyre siekia 300 m aukt). Puiant stipriam vjui, per
par barchanas gali pasislinkti 7-15 m (5.2.10).

Eoliniai procesai gali vykti altosiose poliarinse dykumose, kur vjas nea ir
pusto snieg. Ilgalaiks pgos pernea didelius kiekius sniego, upusto kelius,
gyvenvietes, nutraukia elektros ir ryio linijas.

smlio daleli
klostymasis

vyraujantis
vjas

kopos judjimo
kryptis

5 . 2 . 1 0 Barchano j u d j i m a s

Kuri nerijos kopos


Iki XV a. vis Kuri nerij deng mikai. Negailestingas mik kirtimas, karai, gaisrai sunaikino mikus smlingame pusiasalyje. Stiprs vakar vjai nesutvirtintas smlio daleles ne Kuri mari link, palaidojo ne vien vej kaim.
Kova su smlio ir vjo stichijomis atrod neveikiama. Kuri nerija XIX a. pradta apsodinti mediais, kita augalija. moni suformuotas apsauginis kopagbris
sustabd kop slinkim.
Kuri nerija - iskirtinis, unikalus gamtos ir moni krinys, saugomas UNESCO.

5 . 2 . 1 1 Kuri nerijos

k o p o s ties J u o d k r a n t e

' 5 . 2 . 1 2 Kuri nerijos profilis

Dar XVIII a. pabaigoje Vitenbergo universiteto prof. J. D. Ticijus pateik silym apeldinti kopas. sumanym praktikai gyvendino S. Bjornas. Planingas
slenkani kop tvirtinimas kalnini pu sodinukais prasidjo XlX a. viduryje. Kopos buvo tvirtinamos mechaninmis utvaromis, apeldinamos daugiametmis olmis ir miku. Siekiant sulaikyti vjo nuo jros neam sml ir neleisti jam
slinkti nerijos gilum, pradtas kurti dirbtinis apsauginis kopagbris. Sukaltos
medini kuoliuk eils sulaikydavo sml, kuris kaupsi gbr. Vliau j buvo
smeigiamos naujos kuoliuk eils, kol 1,5 m pasieks gbrys apeldintas smlyn
olmis, ipintas vyteli utvaromis. Taip per ilg laik buvo sukurtas naujas nerijos kratovaizdis.
iandien gyv" judani kop liko vos keli ruoai. Taiau ir juose dalis kop
jau apaugusios oline augmenija bei isibarsiusiais mikeliais. Tarp apsauginio
ir didiojo kopagbrio plyti lygaus paviriaus paiv, u j - nelygaus paviriaus
kupstyn. Didysis kopagbris gana staiu laitu griva Kuri marias.

didysis
kopagbris
palv

Baltijos
jra
papldimys

apsauginis
kopagbris

kupstyn

pamarys
Kuri
marios

Kapadokijos uol laukas - erozijos padarinys


Kapadokija - geografin istorin sritis Maosios Azijos
pusiasalio centrinje dalyje. Ji ypatinga nuostabiu kratovaizdiu, kur sukr gamta, o mons pritaik savo poreikiams: kr gyvenamuosius bstus, banyias, dirbo
em, slpsi nuo prie. Vietov nutolusi nuo jr, ikilu-

TURKIJA

si apie 1000 m vir jros lygio.

Kapadokija

Gamtos jg poveikis
Ugnikalni isiverimai, vandens ir vjo erozija, mogaus veikla suformavo nepakartojam kratovaizd. Kainozojaus eroje, prie 6 5 - 6 2 mln. met, isiverusio ugnikalnio pelenai uklojo teritorij, upild ir ilygino reljefo

paemjimus. Susidar gana lygaus paviriaus plokiakalnis. Sukietjus, taiau gantinai pur vulkanin tuf vliau
upyl dar vienas itin kietos bazaltins lavos sluoksnis. Per milijonus met tekantis vanduo ivagojo vingiuotus latakus
ir griovius, kurie pasiek vulkaninio tufo sluoksn. Suskaidyt ios teritorijos paviri m dar labiau veikti iorins
gamtos jgos. Apaioje esantis tufas dilo, o viruje tvirto tamsaus bazalto luitai kaip kepurs kai kuriose vietose pakibo
ant tufo kolon. Ilgainiui susidar stabus akmenini mik" kratovaizdis. ia apstu keist f o r m darini, pavyzdiui,
grybo pavidalo uol ar akmenini stulp". Pastarieji vadinami fj kaminais" ir gali bti 4 0 - 5 0 m aukio.

Vulkaninio tufo nauda


Kapadokija gausiai lankoma turist ir dl m o n i sukurt unikali gyvenviei uolose. Regione dl emyninio sauso
klimato neauga mediai. Tufas - tai uoliena, susidariusi i vulkanini pelen, imest per ugnikalnio isiverim. Smulkios dalels susicementavo ir virto porta uoliena - labai tvirta bei lengvai apdirbama statybine mediaga. Minkt
tuf mons iskaptavo rankomis ir sukr gyvenamsias patalpas, taip atsirado itisi poeminiai miestai, vienuolynai.
I vulkaninio tufo pastatyti ilti ir tvirti pastatai atlaikydavo stiprius ems drebjimus. Temperatra juose visus metus bdavo gana pastovi, tad gyventojai apsisaugodavo nuo vasaros kari ir iemos ali. Kapadokijos regionas
trauktas UNESCO s a u g o m teritorij sra.

Kapadokijos
regiono
erozijos
etapai
Akmenini stulp" geologinis pjvis virutinje dalyje sudarytas i kiet magmini
o apatinje dalyje i uolien, susiformavusi i vulkanini pelen - tufo.

IV - brandos etapas

III - intensyvusis etapas

uolien bazalt ir andezit,

Il - vidurinysis etapas

I - pradinis etapas

Karstiniai reikiniai ir reljefas

Ilgiausias inomas stalagmitas yra Kuboje, Martino


oloje. Jo ilgis 63,2 m.

Didiausia pasaulyje Kalimantane esanti Saravako


grota yra 3,5 karto ilgesn ir
2 kartus platesn u
v. Petro bazilik Romoje.

Speleologai - urv tyrjai - poeminiuose karstiniuose urvuose tiria j


susidarymo slygas, kilm, stalaktitus, stalagmitus, augalij, gyvnij.

Tuose ems regionuose, kur pavirinis ir poeminis vanduo kontaktuoja su


lengvai vandenyje tirpstaniomis uolienomis (daniausiai klintys, dolomitai,
gipsas), vyksta karstas. Karstinio reljefo sritys apima 10% ems paviriaus.
Jose gyvena 25% ms planetos moni, naudojani karsto region poemin vanden.

Itirpus negiliai nuo ems pavirius slgsanioms uolienoms, susidaro


karstinis reljefas (5.2.13). Jam bdingos smegduobs, kars, karstiniai duburiai (dolinos, poljs), poemins ertms. ia tekanios ups danai prasmenga
po eme, o paskui kakur vl atsiduria paviriuje.

Karstinis procesas danesnis drgno klimato srityse. Pro tirpias uolienas besisunkiantis gruntinis ir lietaus vanduo pavirsta silpnu angliargts tirpalu,
nes i oro ir dirvoemio absorbuoja anglies dvidegin. Susidariusi rgtis tirpdo minktas karbonatines uolienas.

Per tkstanius met tirpiose uolienose poeminis vanduo sukuria urvus. J


ilgis gali siekti deimtis ar imtus kilometr. Urv skliautuose kari stalaktitai.
Jie tarytum varvekliai susidaro nuo skliaut varvant vandeniui, laas po lao
paliekaniam smulkias kalcio karbonato daleles. Nuo stalaktit laantis vanduo urvo dugne supila stalagmits. Galiausiai abu gali susijungti ir sudaryti
kolon (stalagnat) (5.2.14).

Karstiniai reikiniai vyksta iaurs Lietuvoje. Bir ir Pasvalio rajonuose gipso


klodai yra arti paviriaus, o kai kur ieina paviri. Tirpstant gipsui, susidaro
piltuvo pavidalo smegduobs. Kai kuriose i j telko nedideli karstiniai eerliai.

' 5 . 2 . 1 3 Karstinis reljefas


ponoras
(panirusi up)

smegduob

dolinos ir dubs
klini danga
polj

inyranti ir
pradingstanti up
tarpeklis
klini skardis

poemine
galerija
poeminis
eeras
stalaktitas

5 . 2 . 1 4 Stalaktit ir
stalagmit susidarymas

stalagmitas

kolona

snirusi up

4 5 . 2 . 1 5 Stalaktit ir
s t a l a g m i t uuolaidos
Cango urve. Piet Afrikos
Respublika

5 . 2 . 1 6 Geomorfologini proces poveikis kratovaizdiui ir m o g u i


Prieastys

Reikiniai

ala ir pavojai

Priemons nuo erozijos

Lavina,
nuoliauos

Didel sniego, purvo sankaupa,


>25 nuolydis, staigus atilimas,
mik ikirtimas, tektoniniai
ems plutos judesiai.

Uveria kelius, geleinkelius,


nutraukia elektros ir ryio linijas,
suniokoja gyvenvietes,
va moni.

Apeldinami laitai, rengiami pylimai,


nukreipiantys lavinas, sprogmenimis sukeliamos dirbtins nedidels lavinos neleidia
susikaupti didesniam kiekiui sniego, rengiamos medins utvaros sniegui sulaikyti.

Eoliniai
procesai

Birios uolienos (smlis, dulks),


skurdi augalija, stiprs vjai, netinkamas moni kininkavimas.

Smlio kopos unea gyvenvietes,


geriamojo vandens talpyklas, oazes,
intensyvja dykumjimas, upusto kelius, sugadina komunikacijos renginius.

Kopos sutvirtinamos pintomis tvorelmis,


apauginamos eldiniais, ribojama moni
veikla.

Karstiniai
procesai

Proces sukelia poeminis


vanduo, iplaunantis minktsias
uolienas, spartina netinkamas
kininkavimas, oro tara.

Karstins griuvos keiia kratovaizd,


kyla pavojus gyvenvietms: griva
namai, sugadinami keliai, nutraukiamos
elektros ir ryio linijos.

Skatinamas ekologinis kininkavimas,


nes nuodingosios mediagos skatina
karstinius procesus ir teria poemin
vanden.

Karstinis kratovaizdis Slovnijoje


Karstini reikini pavadinimas kildinamas nuo Kraso (vokikai -

Karst)

plynaukts Slovnijoje vardo. Slovnijos karsto regionas mokslinink detaliausiai itirtas ir apraytas.

Slovnijos karstas
Slovnijoje karstiniai kratovaizdiai apima 4 3 % alies teritorijos. Rykiausi jie alies pietinje dalyje - Dinar kaln regione. Kratovaizdiams
bdingi karstiniai laukai, slniai, plynaukts.
Mikais apaugusiose teritorijose karstins formos sunkiau pastebimos.
Regione yra poemini urv su juose per milijonus m e t susiformavusiais
stalaktitais ir stalagmitais. inomiausias urvas - Postojnska jama - ilgiausias Slovnijoje (20 570 m) ir labiausiai lankomas turist. Poeminiame
urve yra geleinkelis. Visus metus oro temperatra ten siekia apie 10 C.

Probleminis ems naudojimas kio tikslams


Karstiniame regione kininkavimas specifinis. Dabar didioji dalis Slovnijos karstinio regiono apsodinta mikais.
Prie imtmet ia vyravo olin augalija, krmokniai, kurie bdavo nuganomi. Atmosferos krituliai susigerdavo poem, intensyviai plov uolienas ir formavo karstinius procesus. Gyventojams trko geriamojo vandens. Krituli vanden
jie rinko ir kaup ant gyvenamj n a m stog ir naudojo maistui ruoti. Mikai, medi aknys sulaiko didesn dal
krituli vandens, maiau iplaunami poeminiai tirpi uolien sluoksniai. Dabar 50% geriamojo vandens naudojama i
poemini altini. Karstin proces intensyvina pesticid, mineralini tr naudojimas ems kyje. Tokio pobdio
regionuose skatinama ekologin emdirbyst. Rgtieji liets karbonatines uolienas iplauna taip pat greiiau. alia
dideli pramons rajon karstiniai procesai visada intensyvesni.

5.3 Vandenyn ir jr krantai


Krant ardymas
Vandenyn ir jr krantai labai vairs. J dabartin forma yra vairi endogenini ir egzogenini jg veiklos rezultatas. Labiausiai krantus formuoja jr vandens judjimas: bangavimas, srovs, potvyniai ir atoslgiai. Jr bangos vienur
ardo, kitur kuria krantus, o srovs pernea nuardyt mediag. Krant formas
taip pat veikia kranto uolien sudtis, vjas, tektoniniai judesiai. Dl nuolat vykstani gamtini proces kranto linija vis laik kinta.

5.3.1 Uol atlikuonys rodo,


kaip dl bang mos krantas
pamau atsitraukia
Aukts bangs, atsitrenkusios skardio papd, smgio jga gali siekti 30 t/m2.

Bang ma paprastai ardo staius krantus. is reikinys vadinamas


abrazija. Bang ma ardo krantus keliais bdais:

stiprs bang smgiai pamau trupina uolienas;

bangos didele jga sviedia j krant skardius sml ir akmenis;

srus jros vanduo tirpdo krant uolienas (korozija);

bangos igrauia skardingo kranto papd, todl po kuriuo laiko


skardis griva.

Dl bang mos ardomosios veiklos susidaro skardingi abraziniai


krantai. LietuvSs pajryje yra nedidel abrazinio kranto atkarpa - Olando
Kepur prie Giruli.
Abraziniai krantai, veikiami bang mos, pamau atsitraukia, taip keiiasi
krant linija. (5.3.2). Krantai, sudaryti i kiet uolien (bazalto, granito), atsitraukia labai ltai, o i minktesni nuosdini (kreidos, klinties) - palyginti
greitai.

5 . 3 . 2 Kranto ardymas
atlikuonis
ankstesnis kranto profilis
vandens lygis potvynio metu

abrazins
liekanos
abrazin
zona
akumuliacin
zona

kietesnio pagrindo
uolienos

Krant akumuliacija
Lktuose ar ne tokiuose lktuose krantuose bang ma klosto nemenis (sml arba virgd). ia jie kaupiasi, arba vyksta akumuliacija. Dl to
ie krantai vadinami akumuliaciniais. Beveik visi Lietuv5s pajrio krantai yra akumuliaciniai.

Akumuliaciniuose krantuose susidaro smlingj arba virgdingj


papldimi. J forma, plotis ir auktis priklauso nuo nemen tipo ir
bang mos krypties bei stiprumo.

5.3.3 Akumuliacinis krantas,


Baltijos jros pakrant

Papldimi smlio ir virgdo altinis paprastai bna abraziniuose


krantuose nuardyta mediaga ir nemenys, kuriuos jr atplukdo
ups. i mediag akumuliaciniuose krantuose suklosto priekrants srovs.

Priekrants srove susidaro, kai bangos j krant juda kypai (5.3.6).

Atogr platumose papldimi sml danai sudaro koral i r kriaukli liekanos.

Vjas i papldimi smlio neretai supusto pakrants kopas ( 76 psl.).


Jei pakrants linija yra vingiuota (kaitaliojasi kyuliai ir lankls), kyuliuose paprastai vyksta abrazija, o lanklse - akumuliacija (5.3.5).
Plats papldimiai sugeria bang energij ir saugo pakrantes nuo audr.

5 . 3 . 4 A k u m u l i a c i n zona v i n g i u o t a m e p i e t Australijos p a k r a n t s r u o e

Jeigu priekrants srov susilpnja arba


sumaja jos plukdomos mediagos
kiekis, nemen iplovimas (ypa per
stiprias audras) gali viryti j akumuliacij. Dl to lkti papldimiai gali susiaurti arba inykti.

Pastaraisiais metais labai susiaurjo


Palangos papldimiai.

Nuplaunamam jr smliui sulaikyti statomos bnos. Jos didina


smlio kaupimsi papldimyje.

Sakumuliacin zona"
kyulio
liekanos

nugarmjs
skardis

atlikuonis

priekrants kopos
smlis
nusda

smlis
suplaunamas

bunos

smlis
iplaunai

priekrants srovs m

Nerijos ir lagnos susidarymas


ilgjantis
irants srov

. 5 . 3 . 7 Nerijos susidarymas

Nerija - siaura sausumos juosta jroje, sudaryta i smlio arba virgdo sna ir vienu galu susijungusi su krantu. Nerijos nuo jros atitverta dalis vadinama lagna, arba mariomis.

Nerij danai susidaro tose vietose, kur krantas keiia krypt, arba upi
iotyse.

Nerija formuojasi, kai priekrants srovs neamas smlis arba virgdas


pamau ilgina kranto kyul, kol jis virsta ilga juosta. Nerija gali plstis tol,
kol utvers vis lank (5.3.7).

Pakrantje susidariusi keli nerij ir lagn virtin vadinama lagniniu


krantu (iam kranto tipui priklauso Baltijos jros pietryi pakrant).

Lietuvai priklauso ilgiausios Europoje (98 km) Kuri nerijos iaurin dalis.

Krant tipai
Be abrazini ir akumuliacini krant, yra ir kit j tip. Tarp labiausiai paplitusi
Europoje - fiordinis, cherinis, dalmatikasis, vatinis, riasinis ir lagninis.

Fiordinis krantas turi daugyb Fiord - siaur, giliai j sausum siterpusi


lank (5.3.8).

. 5 . 3 . 8 Fiord pakrant

Europoje fiordai itin bdingi Norvgijos pakrantei, taip pat - piet ils,
Grenlandijos, Naujosios Zelandijos Piet salos, iaurs Amerikos iaurs
vakar pakrantms.

Fiordai paprastai bna ilgi, labai gils, turi atak. J krantai daniausiai
stats, nuo lait neretai garma kriokliai.

Fiordai susiformavo po paskutinio ledynmeio, kai, pakilus vandenyno lygiui, jros vanduo uliejo kaln slnius, kuriuos pagilino ir paplatino ledynai, dl to slniai gijo U raids form (5.3.9).

Dl nepaprasto groio fiordai yra populiarios turist lankomos vietos.

Ilgiausias pasaulyje fiordas


yra Grenlandijos rytuose.
Jo ilgis 350 km.

Ilgiausias Europoje Sogns fiordas (204 km,


didiausias gylis 1304 m,
turi daugyb atak).

kaln sln gremiantis ledynas

5 . 3 . 9 Fiordo susiformavimas

pakilus vandenyno lygiui, fiordu


virts kaln slnis

cheriniame krante yra aib ma uolt sal ir saleli - cher (5.3.11).

cherai atsirado, kai dl paskutiniojo ledyno tirpimo jros vanduo utvind pakrants kalvotas lygumas ir paliko ledyn nugludintas uolt kalv
virnes, kyanias vir vandens (5.3.10).

cherai bdingi Suomijos ir vedijos pakrantms, j taip pat aptinkama


prie Norvgijos ir kotijos fiord ioi.

Kai kur (pvz., prie Turku arba Stokholmo miest) deimi tkstani
cher salynai atrodo tarsi sal labirintai, kuriuose labai sudtinga laivyba.

Olandas

. 5 . 3 . 1 0 cher pakrant

Lidarymasher4

uoltas kalvotas
pavirius

tirpstantis ledynas,
nugludintos uolienos

uslinks ledynas

pakils vandens lygis,


uoltos salos - cherai

' 5 . 3 . 1 2 Krant tipai

Dalmatikasis krantas pasiymi gausybe iilgai kranto nusidriekusi ilg


sal ir lygiagreiai su pakrante itsusiais kjo pavidalo pusiasaliais (5.3.12 a).

Tokio kranto rykiausias pavyzdys - Dalmatija (Kroatijos regionas Adrijos


jros pakrantje), dl to ir krantas gavo tok pavadinim.

Dalmatikojo kranto salos ir pusiasaliai yra geologinje praeityje nugrimzdusi kalnyn virns - aukiausios buvusi kaln keteros.

Dalmatijos pakrants graios salos yra turist pamgtos poilsio vietos.

Vatinis krantas - emas ir dumbltas pakrants ruoas, per stiprius potvynius


uliejamas jros vandens (5.3.12 b).

Vatinis

Europoje vatinis krantas bdingas iaurs jros piet pakrantei (prie Friz sal).

Kranto linija neaiki - dl potvyni ir atoslgi ji pajuda kelis kilometrus


priek arba atgal.

Storas dumblo sluoksnis per atoslg trukdo prieiti prie jros.

Greta vatinio kranto esantis sausumos ruoas yra labai paeidiamas audr, todl nuo seno mons ia rengia pylim ir utvar.

Riasinis

J^pB

- \

Tralis

T^v

K$as

jm*.'

Riasinis krantas susidaro jrai uliejus kalnuot pakrani upi slni iotis.
iam kranto tipui bdinga daugyb kyuli ir ilg, siaur bei vingiuot lankli. Jis artimas fiordiniam krantui, bet ia lankos yra upins, o ne ledynins
kilms. Europoje riasinis krantas bdingas Brit saloms (5.3.12 c).
Lagninis krantas ( 81psl.).

5.4 Apledjimas ir daugiametis alas


Pasaulio ledynai
Antarktidos ledyninis skydas apima 13,5 min. km 2 , didiausias
jo storis - 4500 m.

Ledyn dengiamas plotas apima 10% sausumos ir 7% vandenyn paviriaus.


Skiriami emyniniai, kaln ir elfo ledynai.

emyniniai ledynai telkiasi poliarinse srityse ir dengia emyn ar didel jo dal. emyniniai ledynai dengia beveik vis Antarktid ir Grenlandijos sal. Tokie stori, didels mass ir ploto ledynai vadinami ledyniniais
skydais. Gerokai maesni, ukloj arktines salas arba j dalis, yra vadinami ledyninmis kepurmis (Islandijos, Naujosios ems ledynai). emynini ledyn pavirius igaubtas arba nuoulnus. I ledyno centrins dalies
ledo mas slenka visas puses - ledynas juda.

5.4.1 Tasmano ledynas


Naujosios Zelandijos Alpse

Nuo ledynini skyd atskil ledo luitai vadinami ledkalniais.

lfo ledynai daugiausia susidaro prie Antarktidos ir Grenlandijos krant. Juos maitina nuo ledynini skyd ar ledo kepuri slenkanios ledo mass. elfe plduriuojantis ar dugn siekiantis ledynas vienu galu jungiasi su
sausuma, o didesnioji jo dalis nuo kranto gali bti nutolusi imtus kilometr.
Ledyno kratas vandenyje baigiasi staia ir aukta ledo siena (iki 60 m).

Kaln ledynai susidaro kalnuose i neitirpusio ir susislgusio daugiameio sniego. Didiausi kaln ledyn plotai yra Vidurio Azijoje (Himalajai, Tibetas, Pamyras), iaurs Kordiljerose (Aliaskoje ir Kanadoje) ir piet
Anduose.

Greiiausiu i didij ledyn laikomas Kvarajako ledynas iaurs


Grenlandijoje - jis nuslenka net
2 0 - 2 4 m per dien.

Fedenkos ledynas Pamyro kalnuose, Tadikistane, yra ilgiausias


u poliarini srii esantis kaln
ledynas pasaulyje. Jo ilgis 77 km.

Ledynai dengia daugel arktini sal (Kanados Arktinis salynas, Svalbaras, Prano Juozapo em, iaurs em ir kt.).

Daugiametis alas

Daugiametis alas - ilg laik (nuo keli iki daugelio tkstani met) als
ems plutos virutinis sluoksnis. Apima beveik penktadal (22%) ems sausumos ploto.

5.4.2 Daugiameio

alo p a p l i t i m a s

Didiausius plotus alas apima emyninio


klimato srityse, kuriose em giliai la, o
trump vasar nepakanka atitirpti.
120

120

100'

100

Apima beveik vis Azijos iaur (Sibir,


Mongolij), didel iaurs Amerikos dal
(Grenlandij, Kanados iaur, Aliask), Ryt
Europos iaurinius pakraius. Piet pusrutulyje alas iplits Antarktidoje.
Pagrindin slyga daugiameiam alui susidaryti yra neigiama ems paviriaus vidutin met temperatra. Taiau jis laikosi ir kai
kuriose vietose, kur met temperatra yra
teigiama, ten daugiametis alas - nykstantis
senojo altesnio klimato reliktas.
Storiausias alo sluoksnis yra emyn gilumoje, kur vyrauja itin emos temperatros.

laikinasis alas

daugiametis alas -

74
0
0.5

65

iltosios jur srovs

61

IIUPKgS j tp:
daugiametis alas

45
neals gruntas
390
gylis, m itisinis daugiametis alas

iaurs Amerikoje io alo pasitaiko iki 42,


Azijoje - iki 44 lygiagrets. Tokiose platumose daugiausia pasitaiko pavieni alo sal.
Lietuvoje daugiametis alas buvo pleistoceno ledynmeiu, prie ledyno pakraio. alo
poymi randama upi teras nuogulose.
Dl daugiameio alo vanduo sunkiai geriasi em, todl alo srityse gausu eer, pelki, upi.

neitisinis daugiametis alas

. 5 . 4 . 3 Daugiametis alas

Daugiameio alo srityse sudtinga tiesti kelius, k nors statyti. Pavasar,


tirpstant ledui, paalas ikilnoja pamatus, paeidia statyb konstrukcijas.
iuose ems regionuose pastatai, vamzdynai, keliai statomi taip, kad j nepaeist besikaitaliojantis pavirinio grunto atilimas ir alimas.
daugiametis alas

smengantis
^naftotiekis
or sklindanti^;
naftotiekio iluma !

5 . 4 . 4 Namai ant poli

Jakutske, Rusija

5 . 4 . 5 Statyba

d a u g i a m e i o alo zonoje

is

vyras

atils
gruntas

Pleistoceno apledjimai
Pleistocenas - kvartero
periodo geologin epocha,
prasidjusi prie 2,5 min.
met ir pasibaigusi madaug prie 12 000 met.

Pagal vandenyn dugno nuosd tyrimus XX a. pabaigoje nustatyta, kad geologinje praeityje bta 20 ledynmei, kai didel sausumos plot deng emyniniai
ledynai. Daugiausia inoma apie kvartere vykusius pleistocno apledjimus.

Pleistocene buvo keli ledynmeiai, kurie kaitaliojosi su tarpledynmeiais.

Kvartero ledynmeiai nra pasibaig. Teigiama, kad iuo metu gyvename


tarpledynmeiu.

Ledynmei prieastis - periodikas oro temperatros kritimas emje, kur


galjo sukelti:

5 . 4 . 6 Dabartinio ir
didiausio pleistoceno
a p l e d j i m palyginimas

Sauls aktyvumo pokyiai;

suaktyvjusi ugnikalni veikla, dl kurios pelen sluoksnis, gaubiantis


em, sulaiko Sauls spinduli kiek;

ciklikas ems orbitos kitimas;

ciklikas ems aies pasvirimo kitimas.

Per didiausi pleistoceno apledjim ledynai deng 32% tuometinio ems


sausumos paviriaus (5.4.7).

Regionas

Dabartini
sausumos ledyn
plotai, tkst. km2

Didiojo
ledyno plotai,
tkst. km2

Antarktida

12 588

13 200

iaurs Amerika

153

13 790

Europa

6670

Azija

115

3370

Grenlandija

1803

2160

Kitos iaurs
pusrutulio sritys

207

6570

Kitos piet
pusrutulio sritys

27

1020

I viso:

14 897

46 780

Didij dal Europos, Kanados, dal Argentinos, Sibiro,


Naujosios Zelandijos, Tasmanijos deng ledas.

Paemjus Pasaulinio vandenyno lygiui, Beringo ssiauryje susidar ilga, siaura sausumos ssmauka
tarp Eurazijos ir iaurs Amerikos emyn, per kuri atsirado galimyb sausumos gyvnijai ir monms
migruoti tarp emyn.Toks sausumos tiltas buvo susidars ir tarp Malaj salyno bei Australijos.

Ledyno nugludintos kaln virns, suklostytos auktumos, upi vagos ir eerai yra pleistoceno ledynmeio
padarinys.

Paskutinis pleistoceno apledjimas prasidjo prie


100 tkst. m., o baigsi prie 12 tkst. met. Dabar ledynai
dengia madaug 10 proc. ems sausumos ploto.
*=

5 . 4 . 7 Didiausias
pleistoceno apledjimas

^ .

**

Xe

-pr*

Kaln ledyn susidarymas

Aukiau sniego ribos dauguma krituli ikrinta sniego pavidalu. Jei temperatra retai pakyla vir nulio, sniegas neitirpsta. Pasaulio mastu sniego riba aukiausiai yra
Tibeto kalnyne - iki 7 km, Peru Anduose - 5,5 km, Alpse - apie 3 km, o Islandijoje 1000 m (5.4.8). Siauriniuose kaln laituose i riba gerokai emiau nei pietiniuose.

5 . 4 . 8 S n i e g o riba

sniego riba

ledo danga

drgnoji sritis

sausoji sritis

9000 m
8000 m
7000 m
6000 m
500

4000 m -----

CD

3000 m

>w
2000 m
1000 m 7
Q ( C ~ t

-< S 80

70'

Firnas - grdtas ledas,

pusiaujas P

Ledynai pradeda formuotis kaln lait linkiuose. Kaupiantis vis storesniam


sniego sluoksniui, dl didjanio jo paties svorio sniegas ia virsta grdtu
firn, vliau dl auganio jo kiekio ir slgio - melsvuoju kaln ledu (5.4.9).

Kalno virns laite per ilg laik susidaro ledyno igremta taurs formos
gili duba, vadinama kara. Joje besikaupiantis vis storesnis ledo sluoksnis,
veikiamas sunkio, pradeda slinkti nuolydio kryptimi, daniausiai upi igrautais slniais. Statesnse vietose ledynas giliai trksta, atsiranda vairios
krypties ledynini plyi.

Ledynas slenka nevienodu greiiu. Tai priklauso nuo paviriaus pobdio, ledo
temperatros, lait nuolydio, ledyno dydio.

Ledyno dalis emiau sniego ribos, kur ledas tirpsta greiiau, nei ledynas pajgia kompensuoti itirpus led, ymi ledyno pabaig ir vadinama ledyno
lieuviu.

susidars i daug kart


aptirpusio ir vl sualusio
sniego.

tankis
n 5- 1 n/r.m3

naujai ikrits sniegas


0,5-0,6 g/cm 3
40%
susislgs ir sutankjs,
sniegas virsta firnu

laikui bgant i suslgto


firno susidaro baltasis ledas

per daugel met


ispaudiamas visas oras,
susidaro melsvasis ledas
. 5 . 4 . 9 Ledyno susidarymas

Kaln ledyn taka reljefui


Ledynai labai keiia reljef. Slinkdamas ledynas ne tik gremia ir gludina pakeliui
esanias uolienas, bet ir nuardyt mediag pernea kit viet. Slenkanio ledyno atliekamas ardomasis uolien darbas vadinamas egzaracija. Ledynai ardo uolienas net 20 kart didesne jga nei judri ups tkm.

Judantis kaln ledynas pernea vairaus dydio uolienas (pvz., skald, riedulius, vyr, sml). Visas toks neisiriavusi uolien miinys vadinamas
morena. Ji gali bti pavirin, kai veikiant aliui ir vandeniui ant ledyno prikrinta vairaus dydio uol nuolau. Vidin moren sudaro pat ledyn patekusios vairaus dydio uolienos. Ledyno apaioje kaupiasi nuo paklotinio
paviriaus atplti akmenys. Tai apatin morena. ie ledyno apai al ir
visk pakeliui braukiantys bei gremiantys rieduliai yra pagrindiniai reljefo
krjai.

Ledui tirpstant, ledynas palieka akmenis slnio laituose ir papdje. Ledynui stabteljus bent trumpam, aplink jo lieuv susidaro puslankio formos
ir pylimo pavidalo vairi uolien sangrda, vadinama galin morena.
Kaln slniais slenkantys ledynai labai stipriai pakeiia reljef. Upi igraut slni pjvis yra V raids formos. Slenkantis ledynas juos paplatina, pagilina, suformuoja U raids pavidalo staialaiius, plaiadugnius trogus.
kaln sln gremiantis ledynas

Ledyno neta ir jam tirpstant ar tirpsmo vandens suklostyta mediaga


vadinama ledyninmis nuogulomis. Joms skiriami rieduliai, gargdas,
smlis, molis. I i mediag tirpstanio ledyno vietoje ir atokiau nuo jo
susidar moreniniai ir tekanio vandens suformuoti fliuvioglacialiniai
dariniai (5.4.11).
Ledynins nuogulos

U raids pavidalo slnis

Moreniniai dariniai

Fliuvioglacialiniai dariniai

Eratiniai (atnetiniai) rieduliai

(tekanio vandens srauto suplautos


smlingosios ir vyringosios snaos)

L 5 . 4 . 1 0 Trogo susidarymas

Zandrai

Keimai

Morenos
(galin, vidin, apatin, pavirin)

(apvalios padrikos tirpstanio ledo


pakratyje susidariusios kalvels)

Drumlinai
(pailgos kalvos, kurias suspaud

5 . 4 . 1 1 Ledynini n u o g u l
dariniai

ant j uslinks ledynas, drumlino


paviriuje yra simai morenini nuogul)

Ozai
(ilgi, siauri buvusio ledyno plyyje
suklostyti smlio ar gargdo kalvagbriai)

5 . 4 . 1 2 Kaln ledynas
onins morenos
vidin morena
s-

apatin morena
^orena4
.WO0*

pavirin
morena

ipltos uolienos
al rieduliai

skersiniai
plyiai

apatin
morena iilginiai
plyiai

ledyno

galin

lieuvis

morena

drumlinai

5.5 Lietuvos reljefas


Lietuvos teritorija isidsiusi Ryt Europos lygumos vakarinje dalyje. Lietuva yra
stabilios Ryt Europos platformos dalis. Vidutinis paviriaus auktis yra 100 m.

Pagrindins reljefo formos: emumos, auktumos, lygumos.

Beveik vis dabartin paviri suformavo kvartero paskutinio periodo apledjimas (5.5.3). Ledyno pakratyje susikaup morenini nuogul: rieduli, vyro, gargdo, smlio. Susidar kalvotosios morenins eeringosios
auktumos (pvz., Baltijos ir emaii). Trumpalaikio ledyno stabteljimo
vietose susidar moreniniai kalvagbriai (pvz., Linkuv5s, Vilkijos).

Tirpstant ledynui, susiformavo prieledynins marios, kuri dugne nusd smliai, moliai sudar derlingas molingsias lygumas, pvz., Karuvos,
iemgalos.

Dideli tirpstanio ledyno vandens srautai Pietryi Lietuvoje suklost banguot smlingj Pietryi lygum.

Tirpstanio ledyno srautai suformavo plaius ir gilius dabartini upi slnius, daugumos eer dubenis.

5.5.1 Sduvos auktuma

prie Vityio eero

. 5 . 5 . 2 Kalvotas eeringas A u k t a i i a u k t u m o s kratovaizdis


al rieduliai

5 . 5 . 3 L e d y n o pakratys

up
'

JT^^T'feC

KriOKiys
salos

Atsitraukiantis
ledynas

/buvs ledyno
pakratys
morena

prieledynin

morenin
lyguma

Itirps
ledynas

morenins
auktumos
zandrin

eeras
paskutinio apledjimo morena
ankstesni apledjim snaos
pamatin uoliena

ledo
eeras

INOME, MOKAME, GALIME


0 Raktiniai odiai ir svokos
^ - T u r t u m t e inoti i svok reikm:
reljefas

nuoliaua

ozas

elfas

lavina

keimas

dljimas

nerija

zandras

denudacija

lagna

sniego riba

akumuliacija

fiordas

firnas

polj

abrazija

Iiosas

erozija

akumuliacija

barchanas

griova

cheras

karstas

raguva

morena

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:

lygumos ir kalnai;

erozija ir akumuliacija;

eoliniai ir karstiniai procesai;

krant abrazija ir akumuliacija;

limnoglacialiniai ir fliuvioglacialiniai dariniai;


ledynas ir daugiametis alas;
stalaktitas ir stalagmitas.

2) Esminiai teiginiai
Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
svarbiausias sausumos reljefo formas;

vandens, vjo ir ledo erozijos pavyzdius;


ups darbo ypatumus auktupyje, vidurupyje ir emupyje;
didiojo ledynmeio suformuotas reljefo formas;
Lietuvos paviriaus ypatumus.

(3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


Skirti reljefo formas pagal j aukt vir jros lygio;
nagrinti iliustracijas, vaizduojanias iorini jg darb;
vardyti vjo, vandens ir ledo suformuotas paviriaus formas;
fiziniame (gamtiniame) emlapyje parodyti pleistoceno ledyn iplitimo sritis,
svarbiausias tektonines platformas ir skydus;
i fotografij atpainti reljefo formas ir nurodyti jas formavus iorin veiksn.

@ Geografiniaityrimai
1 . Internete, kelioni agentr reklaminiuose bukletuose ar kitur parinkite vairi reljefo form fotografij. Suskirstykitejas j kategorijas, atitinkanias iame skyriuje vardytas iorines jgas - dljim, erozij, akumuliacij.
Nustatykite, kas i i gamtos jg turjo poveik toms reljefo formoms: up, vjas, ledas, jra.
2.

Naudokits geografijos atlasu ir sudarykite batimetrin vandenyno dugno ir


hipsometrin sausumos profil iilgai pusiaujo. vardykite didiausias reljefo formas.

3 . Nurodykite, kuriuose i ivardyt region vyrauja fizinis dljimas:


Atakama/Amazonsemuma/Havajai/Alps/Kazachijos
4.

steps/Kanados

taiga/Sahara.

Naudokits atlasu, internetu ir isiaikinkite, koks kranto tipas bdingas


Kanados, Pranczijos ir Norvegijos vakar, JAVir ils piet, Airijos, Australijos ir Grenlandijos ryt, Vokietijos iaurs pakrantei.

5.

Pasidomkite, i koki uolien susidaro baltas, geltonas, rudas arba juodas smlis.

6 . Pasirinkite norim pasaulio karstin region ir parenkite apie j referat.


7 . Isiaikinkite, kur Europoje yra didiausias, ilgiausias ir giliausias urvai.
8 . Ledynui traukiantis i Lietuvos teritorijos, jo tirpimas ne kart buvo stabteljs.
iose vietose susiformavo neaukti pailgi kalvagbriai. Isiaikinkite, kaip ie kalvagbriai vadinami.

(5) Klausimai ir uduotys


5.1 Reljefo vairov
1 . Kaip lygumos skirstomos pagal aukt? Pateikite emum, auktum ir plokiakalni pavyzdi.
2.

Kaip kalnai skirstomi pagal aukt? Pateikite kiekvienos kaln grups pavyzdi.

3.

Kurie pasaulio kalnai iki iol tebekyla? Kokie procesai tai rodo?

4 . vardykite A - H raidmis paymtas sausumos reljefo formas.

5.2 Iorins jgos


1 . Kokie procesai skiriami egzogeniniams reljef keiiamiems veiksniams?
2.

Paaikinkite, kaip vyksta fizinis, cheminis ir biologinis dljimas.

3 . Kas atsitikt, jeigu sustot iorini proces vyksmas?


4 . vardykite geografin zon, kurioje paros oro temperatros svyravimai didiausi. Kuo tai galima paaikinti?
5.

Kokia gravitacijos reikm ems paviriaus formavimusi?

6. Kokioms jgoms veikiant susidaro nuoliauos, kaupiasi nuobirynai?


7.

Paaikinkite erozijos, denudacijos ir akumuliacijos ry. Pateikite pavyzdi.

8. Paaikinkite, kaip dykumoje vyksta korazija, defliacija ir akumuliacija.


9.

Kokios iorins jgos suformavo A - D ?

10. Kuriuose Lietuvos rajonuose vyksta karstiniai procesai? Kokios slygos btinos karstui formuotis?

5.3 Vandenyn ir jr krantai


1.

Paaikinkite, kaip vyksta krant erozijos ir akumuliacijos procesai.

2.

vardykite A-C raidmis paymtus krant tipus. Nurodykite, kuriose Europos vietose j galima pamatyti.

3.
4.

Paaikinkite, kodl status krantas ilgainiui atsitraukia sausumos link (A).

5.

Kokie krant tipai bdingi Lietuvai?

6.

Kokie krant tipai sutinkami Baltijos jroje?

7.

Dl koki prieasi kai kuriuose smling pakrani


ruouose kartais pradeda stigti smlio?
Kaip tokios problemos sprendiamos?

Paaikinkite, kaip susidaro nerija.


Kodl ji yra siaura ir pailgos formos?

5.4 Apledjimas ir daugiametis alas


1 . vardykite teritorijas, kuriose susitelkusi didioji dalis ms planetos ledyn.
2.

Paaikinkite, koks ryys tarp geografins platumos, reljefo, klimato ir kaln ledyno kiekio.

3.

Apibdinkite daugiamet al. Nuo ko priklauso ir kodl skiriasi j o iplitimo sritys?

4.

Koki rpesi daugiametis alas kelia j o iplitimo teritorijose gyvenantiems monms,


nam statybai, keli, geleinkeli ir kit infrastruktros objekt statybai?

5.

vardykite prieastis, dl kuri emje vyksta ledynmeiai ir tarpledynmeiai.

6.

Kokios btinos slygos ledynams susidaryti kalnuose?

7.

Paaikinkite, kodl kaln laituose ir slniuose gulintys ledynai pradeda judti.

8.

Paaikinkite, kaip su ledyno veikla susijusi egzaracija ir akumuliacija.

9.

Kaip susidaro ledyno morenos? Koki j bna?

10.

Pasidomkite, ar ant ledyn gyvena kokie nors organizmai.

11.

Kuo skiriasi morenins ir fliuvioglacialins


ledyno suklostytos nuogulos?

12.

vardykite A-F raidmis paymtas kaln ledyno


dalis ir reljefo formas. K ymi raudona linija?

5.5 Lietuvos reljefas


1.

Kuriuo geologiniu periodu susiformavo dabartinis Lietuvos reljefas?

2.

Kaip galima paaikinti, kad nedidelje Lietuvos teritorijoje susiformavo


eeringos auktumos, molingosios ir smlingosios lygumos?

3.

Paaikinkite, kas turima omenyje, kai sakoma ledyno suformuotas kratovaizdis".

4.

Apibdinkite Lietuvos reljef traukiantis ledynui i ms alies teritorijos ir jam pilnai itirpus.

Perskait skyri turtumte:

19 -

inoti ir nusakyti atmosferos reikm gyvybei emje;

skirti ir apibdinti atmosferos sluoksnius;

apibdinti geografins platumos tak oro temperatros pasiskirstymui;

inoti slgio juost susidarymo ypatumus, paaikinti j tak


bendrajai atmosferos cirkuliacijai;

skirti vietinius, sezoninius ir pastoviuosius vjus; aikinti j susidarym ir pasiskirstym;

paaikinti klimat lemianius veiksnius;

apibdinti oro temperatros, krituli ir vj pasiskirstym ms planetoje;

skirti ir apibdinti klimato juostas, oro mases, klimato tipus;

gebti skaityti ir nagrinti sinoptinius emlapius, klimato stoi duomenis;

apibdinti orus ir atmosferos procesus (ciklonus, anticiklonus, atmosferos frontus);

isakyti nuomon apie klimato tar, jo pokyius, atmosferos reikini sukeliamas gaivalines nelaimes.

6.1 Atmosfera
Atmosfera - ems rutul gaubiantis oro sluoksnis, ilaikomas ems gravitacins jgos ir besisukantis kartu su ms planeta. Atmosfera neturi aikios ribos, kuri j skirt nuo kosmins erdvs (800-2000 km nuo ems paviriaus),
ir lemia ms planetos orus. ems atmosfer ir joje vykstanius procesus tiria
meteorologija. Klimat ir jo kait tiria klimatologija.

Atmosferos reikm
.6.1.1 Atmosferos ydas

Atmosfera sukuria slygas gyvybei emje egzistuoti.

Atmosferos deguonis reikalingas gyviesiems organizmams kvpuoti.

Atmosfera saugo ems paviri nuo meteor - didioji j dalis sudega dl


oro trinties, paviri paprastai pasiekia tik labai menkos dalels (gramai, gerokai reiau - kilogramai ar tonos meteoritins mediagos).

Atmosfera apsaugo ems paviri nuo prating gyvybei ultravioletini ir


rentgeno spinduli.

Dl atmosferos poveikio vyksta vandens apytaka (hidrologinis ciklas).

Atmosfera velnina dienos ir nakties temperatros skirtum.

Atmosferos kilm ir dabartin dujin sudtis


0,0387%

Ne
, 0,0018018%
He
0,000524%

H
0,000055%'
Kr CH4
0,000114% 0,000179%

A 6.1.2 Atmosferos dujin


sudtis

Pirmin atmosfer sudar lengvosios dujos (vandenilis ir helis), kurias em


pritrauk i kosmins erdvs. Dl aktyvios ugnikalni veiklos pirmin atmosfera buvo prisotinta amoniako, anglies dioksido ir vandens gar, o lengvosios dujos laipsnikai igaravo tarpplanetin erdv. Po ilg laik vykusi chemini
reakcij, dalyvaujant ultravioletiniam spinduliavimui ir perknij ikrovoms, i
amoniako isiskyr azotas, kuris ir sudar didij dal atmosferos. Dl gyvj
organizm fotosintezs atmosfera pamau prisisotino deguonies. Dabar 99% ems atmosferos sudaro azotas ir deguonis (6.1.2).

Atmosferos sandara
Atmosfer sudaro penki pagrindiniai sluoksniai (6.1.3).

Troposfera - apatinis tankiausias sluoksnis, sudarantis 90% visos atmosferos


mass. Jos storis vir pusiaujo siekia 16-18 km, o vir aigali - tik 8-10 km.
Troposferoje:
susitelk beveik visi atmosferos vandens garai, formuojasi debesys ir krituliai;
vyksta vertikalusis ir horizontalusis oro judjimas;
didjant aukiui, temperatra krinta;

didjant aukiui, atmosferos slgis ir deguonies kiekis maja.

Stratosfera - gantinai tankus sluoksnis, esantis nuo 10-16 iki 45-55 km


aukio. Oras ia labai sausas, temperatra auktjant kyla (kitaip nei troposferoje). Stratosferoje yra ozono sluoksnis ( I ) .

Mezosfera - vidurinis atmosferos sluoksnis, besitsiantis iki 80 km aukio.


Oro tankumas ia 200 kart maesnis negu prie ems paviriaus.

Termosfera - virutinis labai iretjs atmosferos sluoksnis, esantis nuo 80 iki


800 km aukio. J sudaro jonizuoti deguonies ir azoto oksido atomai (dl to dar
vadinama jonosfera). Duj temperatra termosferoje iauga iki 1500-2000 C.
ia atsiranda poliarin pavaist ir vyksta staigs magnetinio lauko svyravimai.

Egzosfera - sluoksnis, laipsnikai pereinantis tarpplanetin erdv. ia dideliu greiiu judanios duj dalels gali veikti ems gravitacin lauk ir patekti kosmos.

o u.

1000

LU l / l

kosminis palydovas
erdvei aivis

temparatra
Illf
M EZO PAUZ

karinis
lktuvas

[ STRATOPAUZ

ozono sluoksnis
keleivinis
lktuvas

perlamutriniai*** 5 *

2 i
ui
TROPOPAUZ

Dzomolungma, 8846 m
parasparnis

diriablis

pro
ialionas

kamuoliniai
lietaus debesys

jros lygis
-60

20

20

didel

maza

temperatra, 0C
O koncentracija

. 6 . 1 . 3 A t m o s f e r o s sandaros s c h e m a

Ozono sluoksnis ir jo plonjimo problema


Ultravioletiniai spinduliai yra
svarbi Sauls spinduliuots
sudedamoji dalis. Maos j
dozs naudingos m o n m s
(gamina vitamin D), taiau
didels dozs pavojingos
(didina grsm susirgti odos
viu, katarakta).

Stratosferos sluoksnis (25-35 km aukio), kuriame ozono (O,) koncentracija yra


10 kart didesn u jo koncentracij prie paviriaus, vadinamas ozono sluoksniu.
Ozonas susidaro ultravioletiniams spinduliams (UV) veikiant deguonies molekules. is sluoksnis sugeria pagrindin dal ultravioletini spinduli ir apsaugo
gyvuosius organizmus nuo j alingo poveikio.

1986 m. vir Antarktidos buvo aptikta skyl" ozono sluoksnyje (6.1.5).

Tyrimais nustatyta, kad nuo 1986 m. ji padidjo, dl to Australijoje ir


Argentinoje sustiprjo UV spinduliavimas.

Neseniai ozono skyl" pastebta ir vir Arkties. Ji didja, tad ateityje gali
veikti ir Europos gyventojus.

Alkilhalidai - dirbtiniai
organiniai junginiai (lengvosios dujos), naudojami
aldytuvuose, kondicionieriuose ir gaminant
aerozolius. Jie patenka
atmosfer, ltai kyla joje ir
ardo ozono sluoksn.

Manoma, kad pagrindin ozono skyli" atsiradimo prieastis yra ozono molekuli irimas dl alkilhalid duj poveikio (6.1.4).
Dl ozono skyli" atsiradimo Australijoje ir Piet Amerikoje padaugjo susirgusij odos viu ir katarakta, paeista pasli.
Nuo 2000 m. pagal tarptautin susitarim alkilhalidus naudoti pramonje
draudiama (pvz., naujuose aldytuvuose jie pakeisti ozono nepaeidianiomis dujomis).

6 . 1 . 4 Ozono sluoksnis ir
alkilhalid poveikis j a m

6.1.5 Ozono skyl vir


Antarkties 1979-2010 m.

1979 m.

6.2 Sauls spinduliuote ir oro ilimas


Sauls spinduliuote - vienintelis ioriniams procesams skiriamas energijos altinis. Jis suteikia reikalingos ilumos ems paviriui ir atmosferai.

Sauls spinduliuots balansas


atmosferos
Sauls
atspindta
spinduliuote'
.
(4%)
(100%)

ems
paviri
pasiekusi
(24%)
atmosferos
sugerta
(25%)
ems
paviriaus
atspindta
(4%)1

fdebes
atspindta
(23%)

debes sugerta (3%)

FZem pasiekianti
Jsklaidioji
!spinduliuote (21%)

sugerta spinduliuote (41%)


. 6.2.1 Sauls spinduliuots balansas atmosferoje

Be tiesiogins spinduliuots, ems paviri pasiekia ir sklaidioji spinduliuote (isisklaid atmosferoje Sauls spinduliai).

Tiesiogin ir sklaidioji spinduliuote sudaro


bendrj Sauls spinduliuot (6.2.1).

ems paviri pasiekia tik 45% vis Sauls


spinduli, patekusi atmosfer, energijos. Didesn jos dal atspindi arba sugeria atmosfera.

Nemaai Sauls spinduliuots atspindi ir sugeria debesys.

Sauls spinduliuots kiekis matuojamas


kcal/cm2 per metus.

Lietuvoje bendroji Sauls spinduliuote sudaro


84-88 kcal/cm 2 per metus.

80-90%
vieias
sniegas

70-80%
stori debesys

15-25%
sausas ems
pavirius

Atspindjimo geba
(albedas)
I viso j ems paviri patenkanios bendrosios Sauls spinduliuots kiekio
atsispindi tik 10%. Sauls
spinduliuots srauto dalis,
kuri atspindi pavirius, vadinama albed (6.2.2).

A 6.2.2 Skirting paviri


albedas

Albedas priklauso nuo


paviriaus pobdio kuo jis viesesnis, tuo
albedas didesnis.

Didiausias k tik ikritusio sniego (90%), o maiausias - juodemi ariamojo


lauko albedas (4%).

Vandens paviriaus albedas priklauso nuo krintani j Sauls spinduli kampo ir sudaro 4-35%.

Vienas i albedo reikms pavyzdi yra sniego-temperatros grtamasis ryys.


Jeigu sniegu padengtas pavirius nutirpsta pakilus temperatrai, sumaja sniego
plotas, dl to sumaja ir tokio paviriaus albedas. Atsidengs ems pavirius sugeria spinduliuot, iskiria ilum ir skatina tolesn temperatros kilim bei sniego tirpim. Atitinkamai galimas ir atvirktinis procesas - temperatrai emjant,
susidaro daugiau sniego bei skatinamas atalimo ciklas.
Sauls spinduliai ildo
ems paviri

prie paviiaus iltas oras kyla

YVY
konvekcinis ilumos
perdavimas

A 6.2.3 Oro ilimas


troposferoje

Oro ilimas troposferoje

Oras troposferoje yla daugiausia nuo paviriaus, o ne dl tiesiogini Sauls


spinduli. ilimas vyksta dviem bdais - konvekcijos ir tiesioginiu ilumos
perdavimu (6.2.3).

ilimas konvekcijos bdu: prie paviriaus ils oras kyla, o jo viet atslenka
vsesnis, kuris yla ir taip pat kyla vir.

ilimas tiesioginiu ilumos perdavimu: ils pavirius perduoda ilum j supanioms oro dalelms.

Auktis vir jros lygio ( t ) - oro temperatra krinta vidutinikai 6,5 0C kas 1 km.
Drgnas oras atla maiau (5 0C kas 1 km) nei sausas oras (iki 10 0C kas 1 km).

iltnamio reikinys
Atmosferoje esantis anglies dioksidas ir vandens garai neleidia ilumai nuo ems paviriaus nekliudomai patekti kosmin erdv. Taip susidaro vadinamasis
iltnamio reikinys (6.2.4), dl kurio oro temperatros paros svyravimai didelje ms planetos dalyje nevirija 15 C. Jei nebt iltnamio reikinio, ems pavirius nakt atvst 30-40 0C.
Kaip vyksta iltnamio reikinys:

Sauls energija pasiekia ems paviri trumpj bang spinduli pavidalu.

Didesn dal ios energijos ems pavirius sugeria, maesn atspindi ilgj
bang spinduli pavidalu.

iltnamio reikin stiprina ir


metano (CH4) kiekio padidjimas atmosferoje.

Anglies dioksidas ir vandens garai sugeria dal atspindt ilgj bang spinduli ir grina ilum ems paviriui.

moni kin veikla didina anglies dioksido koncentracij atmosferoje, todl


vyksta visuotinis klimato atilimas (-> 125 psl.)

6.2.4 iltnamio reikinys

ZEME

"
nedidelis kiekis
ils ems
iltnamio duj
pavirius
sulaikytos ilumos

mogaus
kin veikla

kins veiklos
sukeltos iltnamio dujos

Sauls spinduliuote

ledynai

vandens
garai

/ sulaikyta nuo ems


atsispindjusi spinduliuote

alkilhalidai
trimas azotinmis
tromis

lydimin emdirbyst
svartyn

naftos, anglies,

gamtini duj,

igavimas
gyvulininkyst
9

CH
<1

Atogr mikai

Energetika ir transportas

Chemijos pramon

ems kis

iltnamio duj
dalis

15%

50%

20%

15%

altiniai

lydimin emdirbyst,
mik kirtimas

transporto priemoni imetamosios


dujos, pramon, mineralins aliavos (anglys, nafta, gamtins dujos)

pramons produkcija
(auinimo dujos, plastikai)

ryi auginimas,
trimas, gyvulininkyst

iltnamio dujos

anglies dioksidas
(CO2)

CO2, metanas (CH4),


ozonas (O3)

alkilhalidai, freonas

metanas,
azoto oksidas (N2O)

6.2.5 iltnamio d u j altiniai

6.3 Oro temperatra emje


Oro temperatros priklausomyb nuo geografins platumos
Sauls ilumos pasiskirstymas ems paviriuje vis pirma priklauso nuo geografins platumos (6.3.1). Nuo atogr juostos iki aigali Sauls spinduliuots kiekis gerokai maja (nuo 200-220 kcal/cm 2 per metus Saharoje iki 50 kcal/cm 2 per
metus prie aigali).

Sauls
ems
viri.
siaujo,

spinduliuots kiekis priklauso nuo kampo, kuriuo spinduliai krinta


paviri - kuo jis smailesnis, tuo maiau Sauls energijos patenka paAplink pusiauj Sauls spinduliai krinta statmenai. Tolstant nuo puspinduli kampas maja, vadinasi, krinta ir oro temperatra.

Atsivelgiant oro temperatros majim nuo pusiaujo aigali link, emje skiriamos trys ilumins (arba temperatros) juostos: kartoji, vidutin ir altoji.

Sauls spinduli kampas ir dienos trukm vidutinje juostoje vasar ir iem labai skiriasi (dl ems aies pasvirimo; 39 psl.). Todl met oro
temperatros amplitud ia didesn nei kitose iluminse juostose (6.3.2).

Piet pusrutulio vidutin met oro temperatra truput emesn negu iaurs
pusrutulio. Prieastis - apledjs Antarktidos emynas.
sauls spinduli kritimo kampas vid. met
12 21d. 03 21 d; 09 23 d. 06 21d.
temperatra

6.3.1 Sauls spinduli kritimo kampas


ir oro temperatros pasiskirstymas

VIDUTIN JUOSTA

KARTOJI
JUOSTA

Skirtumas tarp aukiausios ir emiausios


temperatros per par
vadinamas paros temperatros amplitude, o
temperatr skirtumas
tarp iliausio (Lietuvoje liepa) ir aliausio (Lietuvoje - sausis) mnesi
vadinamas met temperatros amplitude.

Oro temperatros priklausomyb nuo jr ir vandenyn takos

Vandenynai ir jros sugeria daugiau ilumos ir ilaiko j ilgiau nei sausuma.

Vandenynai ir jros per vasar suyla maiau u sausum, taiau iem sausuma atvsta greiiau nei vandenynai ir jros. Dl to iem didieji vandens telkiniai atiduoda sukaupt ilum sausumai.

Pakrani srityse oro temperatra vasar iek tiek emesn nei nuo vandenyno
nutolusiose vietose, bet iem pakrani srityse gerokai iliau (6.3.3).

Pakrani srityse met temperatros amplituds yra maos, o nuo vandenyno


nutolusiose - didels (6.3.2).

iltosios srovs gerokai suvelnina vidutini platum klimat. iem i srovi veikiamose teritorijose oro temperatra gerokai auktesn nei kitose ios
platumos vietose (6.3.3).

altosios srovs maina teritorij, pro kurias teka, vidutin temperatr.

Absoliutus maksimumas
+58 0 C (Libijos dykuma,
Sahara).

Absoliutus minimumas
-89 0 C (Vostok" stotis,
Antarktida).
Absoliutus minimumas
iaurs pusrutulyje
-71 0 C (Oimiakonas,
Sibiro iaurs rytuose ).

Izoterma - linija, jungianti


vienodos oro temperatros
vietas emlapyje.

6.3.2 M e t t e m p e r a t ros a m p l i t u d s emje.


is emlapis rodo, kad
didiausios m e t t e m p e r a tros a m p l i t u d s yra Sibiro
rytuose ir Kanados iaurs
vakaruose.Tai nulemia
rykiai emyninis i terit o r i j klimatas. Maiausios
a m p l i t u d s yra ties pusiauju,
nes ia itisus metus laikosi
aukta temperatra.

6.3.3 Sausio vidutins


t e m p e r a t r o s anomalijos
( n u k r y p i m a i n u o vidutins
t e m p e r a t r o s pagal platumas). Didiausios a n o m a lijos yra A t l a n t o iaurje ir
Sibiro rytuose. Pirmuoju
atveju toks nuokrypis yra
dl iltosios iaurs A t l a n t o
srovs, o a n t r u o j u - rykiai
e m y n i n i o klimato.

Oro temperatros emlapiai


emlapiuose oro temperatra vaizduojama izotermomis. Sinoptiniuose emlapiuose oro temperatra nurodoma konkreiuoju laiku ( 6.7).

Klimato emlapiuose vaizduojamas vidutins oro temperatros pasiskirstymas tam tikr mnes pagal daugiamei stebjim rezultatus.

Temperatros emlapiuose gali bti nurodoma vidutin met temperatra,


iliausio ir aliausio mnesi, met ar paros temperatros amplituds, kita
informacija.

6.4 Atmosferos slgis ir vjai


Atmosferos slgis
Aukiausias atmosferos
slgis - 1087 hPa - ufiksuotas Vidurio Sibire (Azijos
iemos maksimumas).

Atmosferos (oro) slgis - jga, kuria oras spaudia ems paviri ir visus ant
jo esanius objektus.

Atmosferos slgis susidaro dl gravitacins ems traukos (oras turi svor).


Oro slgio matavimo prietaisas - baromtras. Daniausiai naudojami gyvsidabrio barometras ir barometras-aneroidas. Dabar oro slgis vis daniau ma-

emiausias atmosferos
slgis - 854 hPa - ufiksuotas uragane Nensi" vir
Ramiojo vandenyno.

tuojamas elektroniniais prietaisais.

Oro slgis matuojamas hektopaskaliais (hPa) arba milibarais (mb).


Vidutinis (normalus) oro slgis jros lygyje yra 1013 hPa. Esant tokiam slgiui, oras spaudia ems paviri 1,013 kg/cm 2 jga.

Atmosferos slgio nejauiame, nes ms organizmo viduje jis toks pat kaip ir
iorje.

stratosfera

Atmosferos slgis keiiasi - priklauso nuo aukio v. j. I. ir temperatros.

Atmosferos slgis ir auktis vir jros lygio

Kylant vir, atmosferos slgis krinta, nes maja slegiantis oro stulpas. Nuo
jros lygio iki 1 km aukio oro slgis nukrinta vidutinikai apie 10 hPa kas
100 m. Dar aukiau is kritimas ltja (6.4.1). 5 km auktyje oro slgis beveik

troposfera

slgis, hPa
_

dvigubai maesnis nei jros lygyje, o 15 km auktyje - net 8 kartus.

troposferos ir
stratosferos riba

A 6.4.1 Oro slgio priklausomyb nuo aukio

Izobara - linija, jungianti vienodo atmosferos slgio vietas emlapyje.

Bet kurios vietos normalaus oro slgio rodiklis priklauso nuo jos aukio v. j. 1.
Pavyzdiui, Vilniaus (101 m v. j. 1., Katedros aiktje) normalus oro slgis yra
1003 hPa, o Madrido (667 m v. j. 1.) - 946 hPa.

Atmosferos slgio emlapiai

emlapiuose oro slgis vaizduojamas izobaromis.

Sinoptiniuose emlapiuose atmosferos slgis vaizduojamas konkreiuoju laiku.

Klimato emlapiuose nurodomas vidutinio atmosferos slgio pasiskirstymas


tam tikr mnes pagal daugiamei stebjim rezultatus.

Vjas ir jo prieastys
Stipriausi vjai puia prie
Antarktidos krant - vidutinikai 22 m/s
(gsiai - iki 100 m/s).

Pagrindiniai vjo rodikliai yra greitis ir kryptis. Vjo greitis matuojamas m/s
(kartais - km/val.), kryptis vardijama pagal tai, i kurios pasaulio krypties jis
puia.

Vjas susidaro dl oro slgio skirtumo ir visada puia i auktesnio emesnio


slgio srit. Vjas tuo stipresnis, kuo didesnis oro slgio skirtumas.

Maksimal greit vjas


pasiekia tornado skuryje iki 130 m/s.

iltesnis oras yra lengvesnis, todl kyla ir sudaro emo slgio srit.

altesnis oras sunkesnis, todl leidiasi ir sudaro aukto slgio srit.

Vietiniai vejai

a *

Vietiniai vjai susidaro ir puia santykinai nedidelje teritorijoje. Labiausiai paplits brizas, dar skiriamas fenas, bora, kaln slni ir kiti vietiniai vjai.


oras vsta ir leidiasi
oras tankja,
auktas slgis

Brizas - vjas, susidarantis dl temperatros


skirtumo tarp sausumos ir vandens jros arba
dideli eer pakrantse.

Dien sausuma yla labiau nei vanduo, todl vir jos formuojasi emesnis slgis negu
vir jros (eero). Dl to dienos brizas puia i jros krant. Paprastai is vjas
sausum prasiskverbia tik kelis kilometrus.

Nakt sausuma atvsta labiau nei vanduo,


todl vir jos formuojasi auktesnis oro slgis negu vir jros (eero). Dl to nakties
brizas puia i sausumos jros link.

Brizai juntami ramiu oru, kitaip juos ugoia kiti vjai.

vjas puia krant

oras vsia ir leidiasi emyn

oras

vjas puia link ilusios jros (eero;

, 6 . 4 . 2 D i e n o s ir n a k t i e s b r i z a s

n
2700
2500

2000

-6 C 70%

J ^ i drgnas oras
kyla ir vsta
0,5 "C/100 m

sausas oras leidiasi


ir yla 1 "C/100 m

1500

35/

1000

kondensacijos

500

25% drgnis

lygis

!sausas oras
1 C/100 m

Fnas - sausas ir iltas, danai smarkus, gsingas vjas, puiantis nuo kaln slnius. Jo susidarymo prieastis - nevienoda sauso ir drgno
oro temperatros kaita keiiantis aukiui. Kildamas prievjiniu laitu drgnas oras vsta
maiau, nei yla per kalnagbrio keter persirits ir besileidiantis sausesnis oras. iem
puiant fenui, staigus oro temperatros okteljimas sukelia atodrk bei sniego gritis.

.6.4.3 Feno susidarymas

a/ f o

ilto oro
srautas y
+15

vjas greitja
- nuo 9 0 iki 130 k m / h

Bora - altas gsingas vjas. Susidaro tuo


metu, kai iltesns jros link judantis alto oro srautas sultja prie neaukto kalnagbrio. Persirits per j vjas dideliu greiiu
plsta pakrant. Bora bdinga Adrijos jros ryt, Juodosios jros iaurs ryt pakrantms.

. 6.4.4 Bora

Kaln slni vjas susidaro kalnuotose srityse. Dien kaln slniais


jis puia auktyn, o nakt nuo kaln virni dvelkia slnius.
diena

vstantis oras
leidiasi

. 6 . 4 . 5 K a l n s l n i v j a s d i e n ir n a k t

6.5 Atmosferos cirkuliacija emje


Oro sraut judjimo sistema vir ems vadinama bendrja atmosferos cirkuliacija. J sudaro kylantys ir besileidiantys oro srautai, pastovieji ir sezoniniai
vjai troposferoje.

Atmosferos slgio juostos


Dl paviriaus netolygaus ilimo emje susidaro
emo ir aukto slgio juostos (6.5.1).

poliarinis
frontas^
vakar
pernaa

Labiausiai Sauls spinduliai kaitina or ties pusiauju. Kildamas iltas ir drgnas oras vsta, susiformuoja emo slgio juosta.

Kylantis oras vsta, kol pasiekia aplinkos temperatr. Nustojs kilti, virutiniuose troposferos
sluoksniuose jis isiskiria du srautus - srva
link iaurs ir piet aigali. Ties 25-30 . ir p.
platumomis atvss ir palyginti sunkus oras leidiasi emyn - susiformuoja aukto slgio juostos. Joms bdingi giedri pastovs orai.

aliausias oras emje yra aplink aigalius.


altas oras sunkesnis ir negali kilti vir, dl to
iose srityse formuojasi aukto slgio juostos.

Atmosferos slgis vidutinse platumuose ( 6 0 65) paprastai yra emesnis nei prie aigali arba
atogr (25-30) platum. ia abiejuose pusrutuliuose nusistovi emo slgio juostos.

pastovios aukto'
' / s l g i o sritys V v

iaurs ryt pasatai


tarpatogrin konvergencijos zona
N.

pietryi pasatai

N .

pastovios a u k t o /
yslgio sritys I
vakar
pernaa
poliarinis
frontas

. 6.5.1 Atmosferos slgio juostos ir pastovieji vjai

6.5.2 Bendroji atmosferos


cirkuliacija

atogr-pusiaujooro mas

1 poliarinio fronto atmosferos sraujym


2 paatogra atmosferos sraujym

atogr platum apytakos ratas-

TROPOPAUZ

poliarin oro mas

poliarini platuma >


apytakos ratas

90

80

70

60

poliariniai ryt vjai

Koriolio jga atsiranda dl


ems sukimosi ir turi takos oro srautams troposferoje bei vandenyno srovms.
i jga priveria oro srautus
ir vandenyno sroves iaurs
pusrutulyje krypti dein, o
Piet pusrutulyje - kair.

50

40

vakarpernaa

30

20

10

Pasatai

10

20

30

Pasatai

Pastovieji vjai
Bendrosios atmosferos cirkuliacijos variklis - netolygus ilumos pasiskirstymas ems paviriuje ir su tuo susij oro slgio skirtumai tarp slgio juost. Dl to oras
kiekviename pusrutulyje cirkuliuoja trimis apytakos ratais, susiformuoja pastovieji
vjai. Jiems skiriami pasatai, vakar vjai ir poliariniai ryt vjai (6.5.1).

km -

- km

p 30 aukto slgio 20

PIETRYI
PASATAS

SNTIS

6.5.3 Atmosferos cirkuliacija


tarp pusiaujo ir atogr

pusiaujas
1

O0
10 IAURS RYT 20 aukto slgio
tarpatogrin konvergencijos zona
PASATAS
sritis

Ties atogromis dalis besileidianio oro ima plsti link pusiaujo. Dl


Koriolio jgos Siaurs pusrutulyje oro srautas krypsta dein, t. y.
vakarus, o piet pusrutulyje - kair (irgi vakarus). Taip formuojasi pasatai - iaurs ryt ir pietryi vjai, itisus metus puiantys tarp
atogr ir pusiaujo (6.5.3).

Abiej pusrutuli pasatai susitinka ties pusiauju, kur susidaro tarpatogrin konvergencijos zona (TKZ). ia
formuojasi stiprios konvekcins srovs, kurios kelia auktyn ilt ir drgn or. Atmosferos slgis ioje zonoje visada yra emas.

Pusiaujo konvergencin zona vasar, kai Saul zenite


kybo ties iaurs atogra ir stipriau yla iaurs pusrutulis, pasistmja nuo pusiaujo kiek iaur. iem Saul
zenite kybo ties piet atogra, dl to pusiaujo konvergencin zona pasistmja pietus (6.5.4).

Poliarinse srityse vyrauja poliariniai ryt vjai.

Vakar pernaa (kitaip vakar vjai) yra vidutinse


platumose vyraujantys vjai. Jie pradeda formuotis ties
atogromis, kur dalis besileidianio oro srauto pradeda srti ne tik link pusiaujo, bet ir emo slgio vidutini
platum (55-60) kryptimi. Dl Koriolio jgos oro srautas
iaurs pusrutulyje krypsta dein, t. y. rytus, o Piet
pusrutulyje - kair (irgi rytus).

Vakar pernaos ir poliarini ryt vj susidrimo vietoje


formuojasi ciklonai (-* 6.7)

Vir vandenyn judantis iltas oras drksta, o madaug


ties 60 platuma susitinka su altu poliariniu oru. i oro
sraut sandra vadinama poliariniu frontu.

Vakar pernaa ir su ja susij ciklonai labai veikia Lietuv6s klimat.

6.5.4 Pasat formavimasis ir tarpatogrins


konvergencijos zonos pasislinkimas

Atmosferos slgio maksimumas ir minimumas


iaurs pusrutulyje ties vidutinmis platumomis ir atogromis dl nevienodo emyn ir vandenyn jilimo slgio juostos nra itisos.

iem iaurs pusrutulyje emo slgio sritys formuojasi tik vir vandenyn
(Islandijos ir Aleut minimumai). Didiul iaurs Amerikos ir Azijos dalis
iem atla, vir j formuojasi aukto slgio sritys. Dl ypatingos geografins
padties smarkiai atla vidiniai Azijos rajonai, dl to ia susidaro rekordinis
Azijos maksimumas (6.5.5).

Vasar ties Azijos emynu aukto slgio atogr juosta nutrksta. emynas tuo
met laiku smarkiai yla, vir jo susidaro Piet Azijos minimumas (6.5.6).

6.5.5 Vidutinis

oro slgis sausio


mnes

996

999

1002

1005

1008

1011

1014

1017

1020

1023

1026

1029

1032

1035 mb

6.5.6 Vidutinis

o r o slgis liepos

.f /
, ^

mnes

i f

t / ' "

,i""

4T

> - M i -

ii

te
m"

iaurs atogra ''

U - v

> *

pusiaujas

piet atogra

?
V ]

Sezoninis vjas - musonas

Daugiau kaip 60% pasaulio


gyventoj yra tiesiogiai arba
netiesiogiai veikiami muson.

Musonas - vjas, du kartus per metus keiiantis krypt. Jis susidaro daugiausia
dl to, kad Sauls padtis zenite kinta met bgyje tarp iaurs ir piet atogr. Tai lemia nevienod ems paviriaus ilim ir atvsim bei su tuo susijus
atmosferos slgio juost pasislinkim. Tarpatogrin emo slgio konvergencijos zona vasar pasislenka iaurs pusrutul. iem ji grta prie pusiaujo, o kai
kuriose vietose netgi pasislenka piet pusrutul.

Bdingiausas musonas puia Azijos pietuose. Jis susidaro dl slgio skirtumo, atsirandanio tarp didiuli vandenyno ir sausumos teritorij.

Vasar oras vir Indijos labai yla. ia susidaro emo slgio sritis. Indijos
vandenynas yla maiau, todl slgis vir jo auktesnis nei vir sausumos. Dl to nuo vandenyno emyn plsta drgnas vasaros musonas,
atneantis labai daug krituli (6.5.8).

iem vidiniai Azijos rajonai smarkiai atvsta, ia susidaro didel aukto


slgio sritis. Per vasar ils vandenynas vsta liau, todl vir jo susiformuoja emo slgio sritis. Dl to i Azijos piet Indijos vandenyno link plsta sausas iemos musonas, neantis giedrus, sausus ir vsius orus (6.5.9).

6 . 5 . 7 M u s o n i n i lii
sukeltas p o t v y n i s Pakistane

Dl panai proces musonai formuojasi Azijos rytuose (ryt Kinijoje ir


Rusijos Tolimuosiuose Rytuose), Australijos iaurje, Japonijos pietuose,
Piet Afrikoje, Vidurio Amerikoje.

Afrikoje musonai susidaro dl emo slgio juostos pasislinkimo iaur (vasar) arba pietus (iem). Rykiausias vasaros musonas Afrikos vakaruose,
kur jis atnea daug drgms i Atlanto vandenyno.

Musonas turi didiul poveik monms. Visos kultros, kurios kilo muson klimato srityse, buvo ir ilieka stipriai priklausomos nuo io reikinio. Tokiose alyse klimato aspektai tampriai aug moni mentalitet.
Pastovi muson cirkuliacija reikia tam tikrus gyvenimo ritmo pokyius.
Galimi sunkumai veikiami tik moni susitelkimu ir vertinami kaip neivengiamas gamtos ir mogaus ryys. Tai ypa bdinga emdirbi kratams Azijos pietuose ir pietryiuose.

Musonas turi dvejop poveik. I vienos puss jis susijs su vandens pertekliumi, o i kitos - su galimomis sausromis.

Vidutinis met
krituli kiekis, mm
400
300 /

vyraujantys
vy
vjai
v

/ aukto slgio
Z - J sritis
100 emo slgio
sritis
50
tarpatogrin
25 TKZ konvergencijos
zona
0
200

Yl

h
'Ml t /

. 6.5.8 Vasaros m u s o n a s

iaurs atogra,

L 6.5.9 iemos musonas

6.6 Atmosferos drgm ir krituliai


Atmosferos drgm
Vanduo atmosferoje gali bti vandens gar, laeli ir ledo kristalli pavidalu.
Drgm yra atmosferos krituli altinis. Vandens garai atmosferoje atsiranda
dl garavimo (nuo vandens telkini, drgno grunto, augal). 86% vandens gar
atmosfera gauna nuo Pasaulinio vandenyno paviriaus.

Absoliutusis ir santykinis oro drgnis


Oro drgnum nusako atmosferoje esani vandens gar kiekis.

-10
O
+10 +20
Oro temperatra, 0C

Vandens gar kiekis tam tikrame oro tryje vadinamas absoliuioju oro
drgni. Jis reikiamas g/m 3 .

Viename m 3 oro gali bti tik tam tikras vandens gar kiekis. Kai ore yra
maksimalus galimas vandens gar kiekis, toks oras vadinamas prisotintu.
Maksimalus galimas vandens gar kiekis viename m 3 oro priklauso nuo temperatros. Kuo ji auktesn, tuo daugiau vandens gar (g/m 3 ) (6.6.1).

Santykinis oro drgnis - vandens gar kiekis, reikiamas maksimalaus galimo


vandens gar kiekio procentais, esant tam tikrai temperatrai. is rodiklis daniausiai naudojamas oro drgniui vertinti. Santykinis oro drgnis matuojamas:

+30

A 6.6.1 Vandens g a r
kiekio priklausomyb
nuo temperatros

higrometru, kuriame naudojamas jautrus oro drgniui plaukas arba plvel (j tempimas keiiasi nuo drgnio);

psichrometru, kur sudaro sausas ir drkinamas termometrai (oro drgnis


skaiiuojamas pagal abiej termometr rodikli skirtum).

Didelis oro drgnis (80-100%) bdingas pusiaujo klimato juostai ( 120 psl.),
maas (25-40%) - kartosioms dykumoms.

Vandens gar transformacija

Santykinis
drgnis, %

Rasos takas, esant


pradinei temperatrai
0

10

20

20

-20

-12

-3,6

30

-15

-6,7

1,9

40

-12

-2,9

6,0

50

-9,1

0,1

9,3

60

-6,8

2,6

12,0

70

-4,8

4,8

14,4

80

-3,0

6,7

16,4

90

-1,4

8,4

18,3

100

0,0

10,0

20,0

6.6.2 Rasos tako


priklausomyb n u o oro
d r g n i o ir t e m p e r a t r o s

Vesdamas oras gali tapti prisotintas vandens gar. Pasiekus tam tikr
lyg, vyksta kondensacija arba sublimacija.

Kondensacija - procesas, kai vandens gar perteklius virsta mayiais laeliais - pereinama skystj bsen.

Sublimacija - procesas, kai, esant neigiamai temperatrai, vandens


gar perteklius virsta ledo kristalliais - pereinama kietj bsen.

Temperatra, kai oras prisisotina vandens gar, vadinama rasos tak.


Jis priklauso nuo pradins temperatros ir santykinio drgnio (6.6.2).

Debesys ir rkas
Jeigu kondensacijos arba sublimacijos metu susidaro palyginti nedaug laeli ar kristalli, dl mao svorio jie nekrinta ant ems, bet kybo ore. ie laeliai arba kristalliai matomi debes arba rko pavidalu.

Debesys susidaro, kai kylantys vandens garai atvsta ir kondensuojasi. J


auktis priklauso nuo temperatros ir oro drgnio. Atsivelgiant tai, kokiu greiiu ir kokiame auktyje vyksta kondensacija (sublimacija), susidaro vairi form debesys.

f 6.6.3 D e b e s klasifikacija
Alto - auktieji

Cirrus - plunksniniai
Cumulus - kamuoliniai

Nimbus - litiniai, lietaus

Debesys grupuojami pagal aukt ir form (6.6.3).

Pagal aukt skiriami apatinio, vidurinio ir virutinio aukto debesys.

Troposferoje skiriama 12-15 debes form, kurios jungiamos tris


grupes: plunksniniai (virutinio aukto debesys i ledo kristalli),
sluoksniniai (aikios formos neturintys debesys) ir kamuoliniai (apvalios formos debesys).

Jei kondensacija vyksta arti ems paviriaus, susidaro rkas.

Stratus - sluoksniniai

12

auktis, km

auktis, km

12

11

11

10

10

Cirrostratus (Cs)

Cirrus (Ci)

Cirrocumulus (Ce)

6
5

5
4

Cumulonimbus
(Cb)

Nimbostratus
(Ns)

Altocumulus (Ac)
Altostratus (As)

Cumulus
(Cu)

4
3
2

Stratus (St)

Stratocumulus (Sc)

Atmosferos krituliai
Krituliai patenka (prilyja, prisninga) atviroje meteorologijos aiktelje pastatyt
kritulmat ( kibir pana tais). Krituli kiekis matuojamas milimetrais, kuriais
suymta speciali matavimo
stiklin. j supilamas krituli
vanduo i kritulmaio.

6.6.4 Kruos ledkai

Krituli ikrinta tam tikromis slygomis. Jie yra viena i pagrindini vandens
apytakos sudedamj dali. Skiriamos eios pagrindins krituli formos: lietus,
dulksna, sniegas, krua, rasa ir erknas (arma).

Kondensuojantis vandens garams, laeliai jungiasi. Dideli ir sunks laai negali isilaikyti ore, todl ikrinta lietas pavidalu.

Dulksna susidaro, kai i sluoksnini debes arba rko ltai krinta smulks
(maesni nei 0,05 mm) laeliai. io reikinio metu ikrinta labai nedidelis
(maiau nei 0,1 mm) krituli kiekis.

Vykstant intensyviai sublimacijai, jungiasi ledo kristalliai, susidaro snaigs - ikrinta sniegas.

Krua - iltuoju met laikotarpiu i kamuolini lietaus debes ikrintantys ledkai (6.6.4).
Jie susidaro dl intensyvaus oro sraut kilimo
irmaiymosi (turbulencijos). Dideliame auktyje laeliai virsta ledkais ir krinta ant ems.

Rasa susidaro naktimis, kai ems pavirius


ir prie jo esantis oras greitai atvsta ir kondensuojasi. Analogikai, tik esant neigiamai
temperatrai, susidaro erknas.

Krituli tipai
Pagal susidarymo slygas krituliai skirstomi tris grupes: orografinius, konvekcinius ir frontinius.
Orografiniai krituliai
Q

Drgna oro mas priartja prie kalnuotos vietovs.

Atsirmusi prievjin lait ima juo kilti.

Kylantis oras vsta, kondensuojasi, susidaro debesys, ikrinta krituliai.

Oras leidiasi, yla ir sausja.


Prievjiniuose laituose krituli ikrinta kelis kartus daugiau nei
pavjiniuose (pvz., vakariniai ir rytiniai Skandinavijos kaln laitai).

Konvekciniai krituliai

Sauls spinduliai kaitina ems paviri, oras suyla ir kyla.


DideIiame auktyje kylantis oras ima vsti, formuojasi kamuoliniai

lietaus debesys.

Krituliai ikrinta stipraus lietaus, kartais lii pavidalu.


Konvekciniai krituliai bdingi pusiaujo sritims, kur nuolat karta
ir drgna. Lietuvoje jie gana danai ikrinta kartomis vasaros
dienomis.

Frontiniai krituliai
O

iltoji oro mas susiduria su altja, formuojasi frontas.

iltas ir lengvas oras slenka vir sunkesnio altojo ir kyla.

O f a s vsta, kondensuojasi, susidaro debesys, ikrinta krituliai.

ilta oro mas

Vidutinse platumose gana danai slenka iltieji ir altieji frontai.

alta oro mas

Ikrinta ilgalaikiai arba trumpalaikiai krituliai.

Krituli pasiskirstym lemiantys veiksniai


Oro slgis. Tai viena i svarbiausi krituli pasiskirstymo prieasi. emo
slgio srityse dl intensyvaus garavimo vyrauja auktyneigiai oro srautai, ia
formuojasi lietaus debesys, ikrinta gauss krituliai. Aukto slgio srityse vyrauja emyneigiai oro srautai, dl to debes beveik nesusidaro.
D i d i a u s i a s vidutinis m e t
krituli k i e k i s - 11 8 7 2 m m ,

emo slgio juostoje ties pusiauju beveik visur ikrinta labai daug krituli.

M a u s i n r a m a s (Indija).

Aukto slgio juostose ties atogromis daug kur ikrinta labai maai krituli.

M a i a u s i a s vidutinis m e t
krituli kiekis - 0,5 m m ,

Vyraujantys vjai. Nuo vandenyn puiantys drgni vjai atnea krituli, o


dvelkiantys nuo sausumos paprastai bna sausi. Vienas i rykiausi pavyzdi - vasaros ir iemos musonai Indijoje (- 105 psl.).

A t a k a m o s d y k u m a (il).

Atstumas nuo jros. Drgnos jrins oro mass, slinkdamos emyn gilum,
laipsnikai sausja. Kuo toliau nuo jros ar vandenyno, tuo maiau ikrinta krituli.
Vandenyn srdvs.

Nuo iltj srovi or patenka daug vandens gar. Jiems kylant, susidaro
lietaus debesys. Dl to iltj jr srovi skalaujamose pakrantse ikrinta
daug krituli.

100

250

500

1000 1500

Vir altj srovi beveik nesusidaro kylani oro sraut ir lietaus debes. Dl to altj srovi skalaujamose pakrantse ikrinta maai krituli.

Reljefas. Kalnuose dl orografini krituli susidarymo ( t ) ikrinta daugiau


krituli nei aplinkinse lygumose.

mm

6.6.5 Krituli

pasiskirstymas e m j e

Garingumas

6.6.6 Aridiniam klimatui

b d i n g a s kratovaizdis

6.6.7 Humidiniam klimatui

Garingmas - vandens kiekis milimetrais, kuris potencialiai gali igaruoti


tam tikroje teritorijoje per laiko vienet, pavyzdiui, per metus.

Garingmas priklauso nuo Sauls ilumos. Kuo jos daugiau, tuo didesnis garingmas.

Dl riboto garuojanio vandens kiekio faktinis garavimas danai bna maesnis nei garingmas. Pavyzdiui, Saharos dykumoje garingmas siekia
4500 mm per metus, o faktinis garavimas - vos 100 mm per metus.

Humidikumas ir aridikumas
Klimato drgnumui vertinti paprastai naudojami met krituli kiekio emlapiai (6.6.5). vairi ems viet klimato drgnumas priklauso ne tik nuo met
krituli kiekio. Pavyzdiui, jei 400 mm per metus ikrinta Indijoje, klimatas bus
sausringas, o jeigu iaurs Sibiro tundroje - drgnas. Tai aikinama i esms
skirtingu i teritorij garingumu. Norint objektyviau vertinti klimat, pasitelkiamas drkinimo koeficientas (K). Tai krituli kiekio ir garingumo per metus (sezon) santykis. Pagal rodikl skiriamas humidinis ir aridinis klimatas.

Humidinis klimatas (K> 1). Krituli kiekis virija garingum, vyrauja drgnas klimatas.

Aridinis klimatas (K<0,3). Vyrauja sausringas, dykumoms bdingas klimatas.

Krituli kiekio emlapiai

b d i n g a s kratovaizdis

emlapiuose krituli kiekis vaizduojamas izohietomis.


Izohieta - emlapio linija, jungianti vietas, kuriose per tam tikr laik
ikrinta vienodas atmosferos krituli kiekis.

Vidutinis met krituli kiekio pasiskirstymas nurodomas pagal daugiamei


stebjim rezultatus, daniausiai matuojamas milimetrais.
emlapiuose gali bti vaizduojamas vidutinis met, drgniausio ir sausiausio
mnesi krituli kiekis, sniego dangos trukm (dien skaiius) ar storis (cm).

6.7 Orai ir juos lemiantys atmosferos procesai


Orai ir sinoptinis emlapis

Oro mas - didelis oro


tris, pasiymintis vienodomis ypatybmis ir dengiantis didel emyno ar
vandenyno plot.

Orai - troposferos bsena tam tikru metu ir tam tikroje vietoje. Orai apibdinami meteorologiniais rodikliais, kuriems skiriami: oro temperatra, oro drgnis,
krituliai, oro slgis, debesuotumas, vjo kryptis ir greitis, atmosferos reikiniai
(pvz., perknija, rkas).

Orai permainingi ir gali keistis kas dien. Tai priklauso nuo:


nevienodo ems paviriaus ilimo per par ir metus;

oro masi judjimo.

Or pobd tam tikru laiku didelje teritorijoje vaizduoja sinoptinis emlapis


(6.7.1). Jame sutartiniais enklais rodomi meteorologijos stoi duomenys, o
linijomis - izobaros (6.7.2).

Remiantis sinoptiniais emlapiais, galima prognozuoti orus.

6.7.1 Ciklono judjimas


vir Europos spalio pabaigoje.
Didiulis ciklonas j u d a vir
V i d u r i o Europos. iltas
f r o n t a s slenka vir Lenkijos,
ia d e b e s u o t a , gausiai lyja.
iltajame s e k t o r i u j e t a r p
abiej front oro temperatra auktesn, puia p i e t v a kari v a k a r k r y p t i e s vjas.
altasis f r o n t a s driekiasi per
vedij, Vokietij, Beneliukso
alis ir Pranczijos vakarus.
U io t a i p p a t d r g n o sektoriaus rib oro temperatra
krinta.

Haparanda

Viena
V l - ,
Paryius S

6.7.2 Sinoptinio

e m l a p i o s u t a r t i n i a i enklai
Meteorologin stotel

Debesuotumas

Frontai

temperatra

giedra

greitis

lietus

altasis frontas

1/8 debesuota

tilis

dulksna

*
*

sniegas

krua

litis

perknija

Slgis
izobaros,
ivestos
kas 10 mb

Temperatra
debesuotumas
rodykls kryptis
rodo vjo krypt

Or simboliai

okliuzijos frontas

^--985^.

Vjo greitis, m/s

iltasis frontas

matuojama C

lietaus zona

2/8 debesuota

3/8 debesuota

9
^

5/8 debesuota

4/8 debesuota

1-2

3-7

labdriba

8-12
6/8 debesuota
7/8 debesuota
8/8 debesuota

13-17

rkas

migla

Ciklonai
Troposferoje ties vidutinmis platumomis nuolat formuojasi emo slgio sritys - ciklonai. Jie smarkiai veikia or pobd Lietuvoje ir Europoje. Sinoptiniame emlapyje inagrinjus ciklon ir front judjim, anticiklon isidstym,
galima prognozuoti orus.

Ciklonas - emo atmosferos slgio sritis. Oro judjimas ciklone:


oras spirale juda i pakraio centr, kur atmosferos slgis yra maiausias;
dl Koriolio jgos oras iaurs pusrutulio ciklonuose sukasi prie laikrodio rodykl (6.7.4).

Ciklonams bdingi orai Lietuvoje:


didelis debesuotumas, stiprus vjas;

6 . 7 . 3 Ciklonas vir

Brit sal

vasar - lietingi ir vss orai (14-16 C);


iem - sniegas arba lapdriba, artima nulinei temperatra.

sausas altas oras


leidiasi emyn
ir suyla

6.7.4 Oro judjimas

c i k l o n e ir a n t i c i k l o n e
oro judjimas anticiklone

iaurs p u s r u t u l y j e

Ciklonai susidaro vir vandenyno, susidurus iltoms ir altoms oro


masms (6.7.7).

Europ atslenkantys ciklonai daugiausia susidaro vir iaurs Atlanto, netoli Islandijos (Islandijos minimumas). Dl vakar pernaos (
6.5) jie juda rytus, danai pasiekia Lietuv. Kasmet pas mus atslenka
40-70 ciklon. Btent dl j Lietuvos orai tokie permainingi. Neretai
ciklonai nukeliauja iki Uralo.

Didiul poveik orams daro atmosferos frontai - ribos tarp iltesni


ir altesni oro masi. Skiriami iltasis, altasis ir okliuzinis frontai.

iltasis frontas

. 6 . 7 . 5 A r t j a iltasis f r o n t a s

iame fronte iltesnis oras stumia tolyn altesn. iltas oras slenka
nuoulniai alto oro paviriumi ir po truput kyla. Kildamas oras vsta, vandens garai kondensuojasi, susidaro debes.

Artjant iltajam frontui, auktai danguje pasirodo plunksnini debes


(600-800 km iki fronto), paskui - auktj sluoksnini, o paiame
fronte - sluoksnini lietaus debes.

Lietuvoje iltasis frontas vasar atnea dulksnos, nestipraus lietaus, o


iem - lapdribos.

altasis frontas
iame fronte paeme judantis altas oras energingai stumia ilt or auktyn
(6.7.5). Kylantis iltas oras greitai vsta, formuojasi litiniai kamuoliniai debesys, bna smarki lii.
Slenkant altajam frontui, puia stiprus gsingas vjas.
Vasar Lietuvoje altasis frontas atnea lii, perknij, kartais - kru. iem altajame fronte smarkiai sninga.
- 6 . 7 . 6 Artja altasis frontas

Okliuzijos frontas
Okliuzijos frontas susidaro altajam frontui pavijus iltj front ir susiliejus su
juo. Susiliejus dviem alto oro masms, iltas oras istumiamas auktyn, vsta ir
tampa altas. Okliuziniame fronte irgi susidaro debes, danai lyja.

6.7.7 Ciklono raida

O
Vir vandenyno susiduria ilta atogr ir alta
poliarini platum oro mass. Susidaro poliarinis
frontas, kuriame sunkus paeme judantis altas oras
istumia ilt ir lengvesn or auktyn.

Oro slgis ciklono viduryje pasiekia emiausi reikm. altasis frontas juda greiiau u iltj ir vejasi j.

Q
Riba tarp dviej oro masi isilenkia ir sudaro
ilto oro sektori. Visa sistema pradeda suktis prie
laikrodio rodykl, dl to formuojasi iltasis ir altasis
frontai. Oro slgis besiformuojaniame ciklone krinta.

Dviem frontams susiliejus okliuzijos front,


ciklono energija silpnja ir jis pradeda nykti.

Anticiklonai

Anticiklonas - aukto atmosferos slgio sritis.

Oro judjimas anticiklone:

oras spirale juda i centro pakraius;

dl Koriolio jgos oras iaurs pusrutulio anticiklonuose sukasi pagal


laikrodio rodykl (6.7.4).

Anticiklonams bdingi orai Lietuvoj:


maai debesuota arba giedra, silpnas vjas;
vasar - karti ir sausi orai (galimi konvekciniai liets);
iem - labai alti ir sausi orai.

. 6.7.8 Anticiklonas vir Airijos

Europ anticiklonai atslenka i emyno rytins dalies, arktini arba paatogri platum.

ciklonas juda i vakar rytus


Cirrus

Cumulonimbus

Cirrostratus
Altostratus
ALTASIS SEKTORIUS
himbostratus
Cumulus
ALTASIS SEKTORIUS
Stratus

debesuotumas,
vjo kryptis ir

temperatros
pokyiai
slgio
pokyiai
matomumas

geras

. 6 . 7 . 6 C i k l o n o j u d j i m a s vir Lietuvos

blogas

vidutinis

blogas

vidutinis

geras

6.8 Atogrq ciklonai

Vieno atogr ciklono energijos pakakt pusei met aprpinti elektros energija vis
Europos Sjung.

ie oro skuriai formuojasi vir vandenyn atogr platumose. Jiems bdingi


smarks vjai ir stiprios litys. Ugrivantys sal ir emyn pakrantes atogr ciklonai padaro didiuli nuostoli, praudo moni. Nuo j ypa kenia Ryt
ir Piet Azija, Vidurio Amerika bei JAV pietryi pakrant (6.8.1.). JAV ir Vidurio Amerikoje jie vadinami u r a g a n a i s , Azijos rytuose - t a i f n a i s , Australijoje v i l i - v i l i . Pasaulyje kasmet susidaro vidutinikai apie 50 atogr ciklon.

Atogr ciklonai
uraganai
- taifnai
Madagaskaro ir
Mauricijaus ciklonai

vidutin ilumos juosta

- Vili-vili

Kiti oro skuriai


tornadai
musonai

kartoji juosta

f r Xt

zona, kurioje nebna atogr ciklon


piet atogra

6 . 8 . 1 A t o g r c i k l o n ir

kit oro s k u r i p a p l i t i m a s

Susidarymo slygos
JAV meteorologai m suteikti vardus uraganams
1950 m., paisydami abcls. Pradedant 1953 m.,
jiems buvo suteikiami tik
moter vardai. Tik 1979 m.
pradti naudoti ir vyr vardai, to reikalaujant moter
organizacijoms. iuo metu
meteorologai yra numat
bsimj eeri met

iltas jr vanduo (>27 0C), vir kurio vyksta intensyvus garavimas, formuojasi emo slgio sritis.

Gana storas (iki 60 m) ilusio vandens sluoksnis, kitaip stiprus bangavimas ikelt paviri alt vanden.

Stipri Sauls spinduliuote, kuri skatina intensyv garavim, didel oro drgn.

Pastoviai viena kryptimi puiantis vjas, kad oro skurys neiirt.

Susidarymo vieta toliau nuo sausumos, kad vir vandenyno slenkantis ciklonas siurbt daug drgno oro ir dar labiau padidint energij.

visus uragan vardus.

Atogr ciklon bruoai


Vjo greitis
uragano viduryje

Uragano
kategorija

120-152 km/h
153-176 km/h
177-210 km/h

Visi atogr ciklonai juda pasat kryptimi - i ryt vakarus.

Ciklonas gali bti nuo 200 iki 1000 km skersmens, bet uraganiniai vjai paprastai puia 100-300 km skersmens ruoe.

Atmosferos slgis ciklono viduryje labai emas - 880-960 hPa.

Vjo greitis paprastai didesnis nei 32 m/s, bet itin stipriuose atogr ciklonuose gali viryti 60 m/s (220 km/val.). iaurs Amerikoje pagal vjo greit
uraganams suteikiama tam tikra kategorija (6.8.2).

Ciklon viduryje ikrinta keli imtai milimetr krituli per par.

Judant ciklonui vir vandenyno, danai kyla didiuls 5-15 m aukio bangos.

Atogr ciklono viduryje susidaro nedidelio skersmens uragano akis", kurioje ramu, giedra (6.8.3).

211-250 km/h
>250 km/h
. 6.8.2 U r a g a n kategorijos

O
Q

iitas d r g n a s o r a s k y l a ir
kondensuojasi debesis
ilto ir d r g n o o r o p r i e t a k a
oras greitai kyla spirale vir [

Oir sukelia itin stiprius vjus

Osk ua smi fuoorlmi nui ao ji al i et at anuks sd e b e s y s


A

altas oras leidiasi

"

emyn j audros centr


iaurs p u s r u t u l y j e

c i k l o n a s sukasi prie
laikrodio rodykl
Iorin

Tolstantis

dalis

pakratys

miliniki
kamuoliniai
lietaus

kamuoliniai,
kamuoliniai
lietaus

maas

nra

srvin
litis

lietus,
litis

nra

uraganinis
3 0 - 6 0 m/s

nra

uraganinis
3 0 - 6 0 m/s

stiprus
10-30 m/s

silpnas

neaukta, 24 0 C

aukta, 3 0 - 3 2 0 C

neaukta, 24 0 C

staigiai
krintantis

labai emas
960 hPa ir maiau

staigiai
kylantis

Artjantis

Iorin

pakratys

dalis

Debesuotumas

maas

kamuoliniai,
kamuoliniai
lietaus

miliniki
kamuoliniai
lietaus

giedra

Krituliai

nra

lietus,
litis

srvin
litis

Vjas

silpnas

stiprus
10-30 m/s

Tempera-

aukta,

krintanti,

tra

apie 30 0 C

26 0 C

Oro
slgis

vidutinis
1010 hPa

krintantis
1000 h Pa

Akis

Vidin dalis

Vidin dalis

3 0 - 5 0 km

kylanti,

aukta,

26 0 C

apie 30 0 C

kylantis
1000 hPa

vidutinis
1010 hPa

6.8.3 Atogr

Atogr ciklon padariniai

ciklono pjvis

ie c i k l o n a i labai p a v o j i n g i . U r a g a n i n i a i vjai a p g a d i n a a r b a s u g r i a u n a
t, palieka tkstanius m o n i be pastogs, apgadina automobili,

pasta-

nutraukia

elektros linij, suniokoja pasli, iveria medi. Pakrants emumose

6 . 8 . 4 Kai k u r i e

(pvz.,

Bangladeas, Naujasis O r l e a n a s ) s m a r k i o s l i t y s sukelia p o t v y n i . ie r e i k i n i a i

stipriausi atogr ciklonai

k a s m e t

n u s i n e

nemaai gyvybi,

per pastaruosius 40 m.

Metai

Pavadinimas

Regionas

Labiausiai
nukentjusi
teritorija

Ypatumai

Auk skaiius

1970

Bhola

Indijos
vandenyno iaur

Ryt Pakistanas
(dabar Bangladeas)

Pratingiausias ciklonas monijos istorijoje. mons uvo dl


katastrofinio potvynio, kai audros bangos ir isiliejusios Gangos ir
Brahmaputros ups utvind didiul teritorij.

300-500 tkst.

1979

TiP

Ramiojo vandenyno
iaurs vakarai

Stipriausias atogr ciklonas per vis stebjimo laik. Rekordiniai jo dydis (2200 km skersmens) ir atmosferos slgis viduryje
(870 hPa). Vjo greitis siek 85 m/s (320 km/val.). Laim, didesn
energijos dal taifnas ieikvojo vir vandenyno, todl auk skaiius ir nuostoliai nebuvo labai dideli.

100

1991

Thelma

Ramiojo vandenyno
iaurs vakarai

Filipinai

1992

Andrew

Atlanto vandenyno
iaurs vakarai

Florida (JAV)

1998

Mitch

Karib jra

Nikaragva,
Hondras

2005

Katrina

Atlanto vandenyno
iaurs vakarai

Naujasis Orleanas
(JAV, Luiziana)

2006

Saomai

Ramiojo vandenyno
iaurs vakarai

2008

Nargis

Indijos vandenyno
iaur

Daugiausia auk pareikalavs taifnas Filipin istorijoje.


Vienas galingiausi uragan JAV XX a. istorijoje.
Padar apie 40 mlrd. JAV dol. nuostoli.
Miliniki potvyniai Nikaragvoje ir Hondre pareikalavo daug auk,
apie ketvirtadal i ali gyventoj (2,7 min.) liko be pastogs.

6000

65

11-18 tkst.

Beveik visikai utvind didel Naujojo Orleano miest. Oraganas


padar daugiausia nuostoli JAV istorijoje - 81 mlrd. JAV dol.

1836

Kinijos pietryi
pakrant

Stipriausias taifnas, ugriuvs Kinij per paskutinius 50 met.

458

Birma
(Mianmaras)

Katastrofiniai potvyniai daugel gyvenviei nulav nuo paviriaus, labai nukentjo alies sostin Rangnas (Jansonas).

146 tkst.

jj
Uraganas Katrina"
2 0 0 5 m. per iaurs A t l a n t pra 26 uraganai, i kuri trys pasiek p e n k t j kategorij. Tokios u r a g a n gausos
per v i e n s e z o n JAV nebuvo j a u 150 met. Vienas i j, Katrina", padar daugiausia nuostoli ir yra vienas i penki
stipriausi u r a g a n JAV istorijoje.

Uraganoeiga
Uraganas Katrina" susiformavo 2005 m.
rugpjio 23 d. per 300 kilometr pietus
nuo B a h a m sal. Tai buvo j a u 12-tas
uraganas t sezon. Kit dien, kai is
e m o slgio skurys pasiek Bahamas,
virto tikra a t o g r audra ir buvo pavadintas Katrina". I pradi jis pra per pie t Florid ir sukl dideli potvyni, nusine 9 m o n i gyvybes. Uraganui buvo
suteikta pirmoji kategorija.
JAV j a u
perspjimo

senokai
apie

veikia

ankstyvojo

gresianius

pavojus

sistema. Artjant Katrinai" Floridos link,


apie stichij buvo spti pavojing srii
gyventojai, udarytos mokyklos, pradta
statym reglamentuota evakuacija.
Juddamas vir Meksikos lankos uraganas gerokai sustiprjo ir rugpjio 28
Vjo greitis, km/h

d. pasiek penktj kategorij. Oro slgis


jo centre dl ypa ilto lankos vandens
211-250

5 kategorija

4 kategorija

'

3 kategorija

177-210

153-176

2 kategorija

120-152
1 kategorija

per 12 vai. nukrito iki 909 hPa. Madaug


450 km atstumu nuo Misisips deltos vjo
greitis aplink uragano ak siek 280 km/val.

Apie artjant uragan buvo spti Luizianos ir Misisips valstij


gyventojai, net 1,2 mln. ivyko gretim Tekso valstij. Katrina"
pasiek Luizianos krantus rugpjio 29 d. 7 vai. ryto. Nors uragano stiprumas buvo sumajs iki treiosios kategorijos, vjas siek
200 km/val. Toks greitis kl 17 m aukio bangas - aukiausias
kada nors ia matytas, kurios, uraganui ltai judant Naujojo Orleano kryptimi, 53 vietose sugriov apsaugini pylim sistem. Lktoje Misisips deltoje ji saugojo miest nuo galim potvyni. Didel
miesto dalis (apie 80%) buvo utvindyta. Kai kuriuose rajonuose
vanduo pakilo 7,6 m, uliejo gatves, namus, miest pavert vaiduokliu. Potvynio vanduo neslgo kelet savaii. Tkstaniai m o n i
gelbjosi usilipdami ant stog ir laukdami gelbjimo tarnyb.

v a n d e n s lygis priklausomai
n u o u r a g a n o kategorijos

5-

p y l i m a s 4,8 m
vir j r o s lygio

Uragano padariniai
Per uragan ir jo sukelt potvyn uvo apie 1800 moni. Ekspert teigimu, madaug 1 mln. moni liko be pastogs, apie 5 mln. be elektros energijos. Labiausiai nukentjo skurdiausi miesto rajonai. Dl uterto vandens, jame
plduriuojani lavon, iukli, chemikal, imat smarkiai iaugo epidemij pavojus.
Stichijos ukluptuose ir evakuotuose bei kontrols stinganiuose rajonuose pradjo siausti nusikaltli grupuots,
kurios pl paliktus namus, parduotuves, staigas. Kovai su nusikaltliais ypatingomis slygomis Luizianos ir Misisips valstijose pasilyta operatyviai vesti karin padt, kuri pagal statymus galjo bti vesta tik esant tikriems karo
veiksmams. Tad rugsjo 1 d. Luizianos gubernatorei suteikta teis duoti sakym kariuomenei vietoje audyti nusikaltlius.
Nespjusieji evakuotis i Naujojo Orleano prieglobst rado Superdome" futbolo stadione, kur nuo baisios stichijos
slpsi nuo 20 iki 60 tkst. moni. 99% ios katastrofos paliest moni buvo juodaodiai afroamerikieiai, daugiausia vienios motinos, negalieji ir senyvi mons.
Meksikos lankoje, kur igaunama ketvirtadalis JAV naftos ir duj, per uragan apgadinta arba sugriauta 30 naftos
grini ir platform.
io uragano padaryta ala, vairiais skaiiavimais, siekia nuo 80 iki 140 mlrd. doleri, imtai tkstani moni buvo
priversti palikti miest. Materialiniai uragano nuostoliai pranoksta tuos, kuriuos sukl 2004 m. ems drebjimas ir
cunamis po jo Indijos vandenyne.

Tarptautin pagalba
Daugyb ali pasil pagalb nukentjusiems regionams. Tarp j buvo ne tik ekonomikai stipriosios alys, bet
ir paios skurdiausios, pvz., Bangladeas (skyr 1 mln. dol.), Afganistanas ir net Iranas, Kuba bei Venesuela. Buvo
tiekiamas maistas, valtys, laivai, vandens siurbliai - visa tai, ko reikjo skubiai pagalbai. JAV sutiko priimti param,
taiau dl nepakankamo koordinavimo nemaai gautos paramos ilgai usibdavo alyse paramos teikjose arba JAV
oro uostuose.

pylimas 6,5 m
vir jros lygio

vidutinis vandens lygis


potvynio metu 4,3 m
vir jros lygio

Misisip

6.9 Klimato vairov


Klimatas ir j lemiantys veiksniai
Klimatas - vidutinis daugiametis or reimas, bdingas kuriai nors vietovei.

6.9.1 Klimat
lemiantys veiksniai

Klimatas gali bti apibdinamas kaip or vidurkis per tam tikr daugiamet
laikotarp (20-40 met). Yra daug klimato rodikli (Sauls spinduliuots met
kiekis, vyraujani vj kryptys, vidutinis sniego dangos storis bei trukm),
bet geriausiai j apibdina ie:

vidutin skirting mnesi ir met temperatra;

met krituli kiekis ir pasiskirstymas pagal mnesius.

Pagrindiniai klimato rodikliai (met temperatros ir krituli reimas) rodomi


klimatogramose.

KLIMAT LEMIANTYS VEIKSNIAI

geografin platuma

sausumos reljefas

vyraujantys vjai

f
atstumas nuo vandenyn

vandenyn srovs

moni kin veikla

Oro masi tipai


Bet kurios vietovs klimatas priklauso nuo vyraujani oro masi. Pagal susidarymo platumas skiriamos keturi tip oro mass: pusiaujo, atogr, vidutini
platum, arktins (antarktins). Kiekvienas i j susidaro tam tikroje slgio juostoje ( 6.4). Atsivelgiant teritorijas, ties kuriomis formavosi, oro mass gali bti
emynins arba jrins (iskyrus pusiaujo).
Pagrindins oro mass
Pusiaujo

Atogr

Vidutini platum

Arktins
(antarktins)

kartos ir drgnos

emynins - kartos ir sausos

jrins - vsios ir drgnos

emynins - altos ir sausos

emynins - vasar iltos ir sausos,

jrins - altos ir vidutinikai

iem altos ir sausos

drgnos

jrins - kartos ir gana drgnos

. 6.9.2 Pagrindins oro mass

Klimatotipai
Pagal vyraujanius oro masi tipus pasaulyje skiriamos septynios klimato juostos: pusiaujo, subekvatorin, atogr, paatogri, vidutini platum, subarktin ir subantarktin, arktin ir antarktin. Visos jos, iskyrus
pusiaujo ir subekvatorin, turi antrinink kitame pusrutulyje. Dauguma
klimato juost pagal drgnum skirstomos klimato tipus. Kiekvien tip
galima apibdinti nagrinjant klimatogramas.
Pagrindiniai klimato tipai.
A 6.9.3 Pusiaujo klimatui
bdingas kratovaizdis

Pusiaujo. Itisus metus karta ir labai drgna.

Subekvatorinis. Itisus metus labai karta, su drgnuoju vasaros ir


sausringuoju iemos sezonais.

Atogr. Vasar labai karta, iem ne taip karta:

emyninis - ikrinta labai maai krituli;

jrinis - drgna, su neilgais sausringaisiais laikotarpiais.

6 . 9 . 4 Paatogri klimatui
bdingas kratovaizdis

Paatogri:

viduremi - karta ir sausa vasara, vsi ir drgna iema;

emyninis - labai karta vasara, altoka iema, itisus metus sausa;

musoninis - karta drgna vasara, altoka sausa iema.

Vidutini platum:

emyninis - ilta vasara, labai alta iema, krituli ikrinta nedaug;

tarpinis - vidutinikai ilta vasara, alta vidutinio drgnumo iema;

jrinis - vsi vasara, velni iema, itisus metus drgna;

musoninis - ilta ir drgna vasara, alta ir sausa iema.

Subpoliarinis (subarktinis ir subantarktinis):

emyninis - vsi vasara, labai alta iema;

jrinis - vsi vasara, palyginti velni iema.

Poliarinis (arktinis ir antarktinis) - itisus metus alta ir sausa.

Aukt kaln klimatas skiriasi nuo juos supani teritorij klimato - jis gerokai
altesnis. Todl aukti kalnai nepriskiriami toms klimato juostoms (sritims), kuriose jie isidst.
6 . 9 . 5 Poliariniam klimatui
bdingas kratovaizdis

Lietuvos klimatas
Lietuva priklauso vidutini platum tarpinei klimato sriiai. Vyraujanios jrins ir emynins oro mass al atslenka vienodu danumu (6.9.6). Klimato
skirtumai LietuvSs teritorijoje nedideli, bet j yra:

iem svarbiausiu klimato skirtum veiksniu tampa nuotolis nuo jros. Pakrants ruoe iema gerokai velnesn negu alies rytuose. Vidutin sausio
temperatra pakrantje yra -1,5 0C, rytiniuose rajonuose ji siekia -5 -6 0C.

6 . 9 . 6 Lietuv atslenkanios oro mass

arktines emynines
oro mass
vasar vsu;
iem labai alta
vidutini p l a t u m
jrins oro mass

Vasar temperatros skirtumai Lietuvos teritorijoje nedideli, vidutin liepos temperatra svyruoja nuo 16,5 iki 17,5 0C.

Krituli kiekio skirtumus Lietuvoj lemia


reljefo pobdis:

drgnos oro mass i Baltijos jros, kildamos emaii auktumos vakariniais


laitais, ia atiduoda daugiausia drgms
(Teli, Plungs, Rietavo ir ilals rajonuose met krituli kiekis virija 800 mm
per metus);

maiausiai krituli Lietuvoj ikrinta


Nevio emumoje, plytinioje rytus
nuo emaii auktumos (Panevio ir
Kdaini rajonuose met krituli kiekis
maesnis nei 600 mm per metus).

vsu, drgna

vidutini p l a t u m
emynins oro mass
vasar i l t a i s ' ,
iem alta
,

atogr jrines
oro mass
drgna, ilta

atogr emynins
oro mass
vasar labai karta;
iem ilta

erilis, Kanada
-7,1

5 m v. j. I.

Klimatojuostos

411,5

90' 160
60'

V VII

IX

40'

20'

Xl

Reikjavikas, Islandija
18 m v. j. I.
693,3

3,3

2)
2uu

//

IOU
I I

I I

IiIItII IIII
I

III

V VII

IX

50
0

Xl

Korkas1 Airija

V VII

IX

Xl

Lusaka, Zambija
19,9

C0

1279 m v. j. I.

Rio di aneiru, Brazilija


23,1

5 m v. j. I.

1104,5

6,3
C

Medanas, Indonezija

Vilnius, Lietuva
162 m v. j. I.

604.6
mm

300

30

250

20
10

2073,3
mm

25 m v. j. I.

200

150
-10
-20

120

-30 I I I

I I I
111
V VII

100

i1
U

50

I I O

IX

Xl

V VII

IX

Xl

AgabatasJurkmnija
16,4

208 n v. j. i

884,6

20'

40'

160'

140'

eliuskino kyulys, Rusija


-15,2
6 m v. j. I.
245 4
C

180' 90'
80'

^ e V i U ^ ^ y i ,

, ^ S i b i i o ^

RYT

30-

SIBIRO
IURA

V VII IX Xl

-6,9
C"

Turuhanskas, Rusija
38 m v. j. I.

509.6
mm
300

30-

200
V

-20

ll I I I I
I Il I I I I
III V VII IX Xl

RAMUSk$

I50

50
0

VANDENY
Irkutskas, Rusija
440 m v. j. 1.

0,7
po

(48.6
mm

30 250

I
50
I I
I I 0
IX Xl

I
I I
I I I
V VII
I

-30

Pertas, Australija
18,8
19 m v. j. I.
752,6
mm
C I I I
30 i I M I M M I - 300
J

20

I I I I >

10

I-H

250

200
150

o
-10

100

-20

50

I i L
L
.. 0
u ]
V VII IX Xl

-30

Klimato juostos
arktin ir antarktin

atogr

subarktin ir
subantarktin

subekvatorin

vidutini platum

pusiaujo

paatogri
(subtropik)

vertikalaus
zonikumo
(kaln) sritys

Klimato tipai:

V VII IX Xl

4
Z
p
r

Somllninir
emyninis
pereinamasis

jrinis

musoninis ir
m to|ygaus drgnumo
,. ... , .
.
V Viduremio pajrio

121

Piet Amerikos klimato vairov


Ikitosas - pusiaujo klimatas
Ikitosas -

Ikitosas (Peru)

Peru m i e s t a s prie A m a z o -

ns u p s . J s u p a b e k r a t selva -

106 m v. j. I.

tan-

ks, sunkiai e n g i a m i A m a z o n s b a s e i n o
mikai. i o s teritorijos klimatas k a r t a s ir
labai d r g n a s . Itisus m e t u s d i e n o s oro
t e m p e r a t r a a u k t e s n nei 28

C , o lyja

beveik k a s d i e n . Per m e t u s ikrinta 4 kart u s d a u g i a u krituli n e g u Vilniuje. Ikitose


t v a n k u , nes s a n t y k i n i s o r o d r g n i s retai
k a d a nukrinta e m i a u kaip 7 5 % .

Lima - atogr sausasis klimatas


Peru s o s t i n s klimatas labai neprastas.
Miestas netoli pusiaujo (12 p. pl.), beveik

19,7

jros lygyje, taiau ia visai nekarta - vi-

dutin m e t oro t e m p e r a t r a svyruoja nuo


17

C l i e p iki 2 2

C saus. L i m a sikrusi

prie pat R a m i o j o v a n d e n y n o ,

bet

krituli

ia labai maai, nes u miesto r i b p i e t


kryptimi

driekiasi itin sausringa A t a k a m o s

d y k u m a . N e p a i s a n t to, oro drgnis Limoje


paprastai labai auktas, d a n i rkai, o iem d a n g vir miesto d e n g i a t a n k s d e b e -

Lima (Peru)

13 m v. j. I.

3025

20
15

10
5
O

Santa Ros;
o

sys, i k u r i beveik nelyja. Tokio neprasto


klimato prieastis - galinga altoji H u m b o l t o
srov, kuri sukelia rkus, v s i n a o r ir trukdo susidaryti lietaus d e b e s i m s .

Puerto Aisenas - vidutini platum jrinis klimatas


Puerto

Aisenas

Galjegos

miestelis

ils pietuose, prie s i a u r o fiordo.


Pietin alies p a k r a n t yra v i e n a
drgniausi

planetos

Ramiojo vandenyno

viet.

to j p r i e k a l n s e ikrinta labai
krituli

(3000-5000

mm

per m e t u s ) . V a s a r o s ir i e m o s
t e m p e r a t r o s skirtumai nedideli.
Tai a m i n o s v s o s " kratas

v a s a r oro t e m p e r a t r a t e p a k y l a
iki 1 2 - 1 4

nenukrinta

C , o i e m paprastai
emiau

10mv. j. I.

3063

puianius

v a k a r v j u s sulaiko A n d a i , dl
daug

Puerto Aisenas (il)


8i9

kaip

C.

Dl tokio klimato ia a u g a v e l s
visaliai v i d u t i n i p l a t u m mikai
(vadinamieji valdivij mikai").

La Pasas - kaln klimatas


Didiausias Bolivijos miestas La Pasas
sikrs A n d k a l n slnyje, m a d a u g
3 6 0 0 m v. j. I. N o r s m i e s t a s yra kartoj o j e i l u m o s j u o s t o j e , dl tokio a u k i o
k l i m a t a s ia labai v s u s .
dienomis

ems

Saultomis

pavirius

stiprokai

kaista, b n a m a l o n i a i ilta. Taiau naktys v i s a d a altos, t e m p e r a t r a neretai


nukrinta e m i a u kaip 0 0 C . Krituli d a niausiai ikrinta v a s a r , kai A n d u s pasiekia oro m a s s i A t l a n t o v a n d e n y n o .

Brazilija (miestas) - subekvatorinis klimatas


Brazilijos

Brazilija (Brazilija)

1170 m v. j. I.

isidsiusi

Brazilijos

plokiakalnio viduryje, serrado"

sostin

gamtinia-

me regione. Jam bdinga auktaoli s a v a n


su dygi k r m ir m e d i salynais augalija. Itisus metus vyrauja vidutinikai karti
orai, o vidutin m e t oro temperatra siekia
1 9 - 2 2 0 C. Per metus ikrinta gana daug krituli (1500 mm), taiau pagal sezonus jie pasiskirsto labai netolygiai. Ilg lieting v a s a r
keiia trumpesn sausringa iema - nuo birelio iki rugpjio beveik nelyja.

Rio di aneiru - atogr drgnasis klimatas


Rio di aneiru (Brazilija)

30 m v. j. i.

Rio di aneiru sikrs Brazilijos pietuose


prie vienos i graiausi Atlanto vandenyno
lank. Netoli miesto eina slygin piet atogros linija, todl io regiono klimatas atogrinis. ia ne taip sausa kaip Saharoje 1 nes
150

100

aneiru

dl iltosios Brazilijos srovs itisus metus


nuo vandenyno pakrants link puiantys pasatai atnea nemaai drgms.

Santa Rosa (Argentina)

191 m v. j. I.

686
mm

tundra

Santa Rosa - paatogri klimatas


Santa Rosa - miestelis Argentinos centrinje dalyje, paiame p a m p o s viduryje. Piet

mirieji mikai

250

Amerikos steps paverstos milinik gyvuli

visaliai kietalapi
mikai ir krmokniai

200

b a n d ganyklomis. Vasar ia karta, da-

150

nos konvekcins litys. i e m vsu, danos

steps

alnos, lyja retai. rytus nuo Santa Rosos,


pusdykums ir dykumos

Atlanto vandenyno kryptimi, klimatas drgn-

savanos ir retmikiai

ja, p a m p o s olin danga tankja ir auktja.

sezonikai drgni mikai


drgnieji visaliai
atogr mikai
vertikaliojo zonikumo sritys

Rio Galjegos - vidutini platum emyninis klimatas


8,1
r

La Pasas (Bolivija)
3654 m v. j. 1.

19 m v. j. I.

7,6

300

30-

25
20

200

I5

150

z
z

Sk- i
v

10"
50

Mj

Rio Galjegos -

Rio Galjegos (Argentina)


544

\
H L

miestas Argentinos pie-

242

tuose, Patagonijoje. iaur nuo jo tsiasi

mm

skurdiais augalais apaugusios pusdykums.

300

Nors Rio Galjegos sikrs prie vandenyno,

250

klimatas ia labiau emyninis nei jrinis. I-

200

tisus metus vyrauja sausi orai, vasara vsi

150

(12-13), o iema alta (kartais temperat-

100

50
A
Slh
L
I T T F W W O I 0

ra nukrinta iki -20 0 C). Tok klimat lemia du


veiksniai: altoji

Folklando

srov ir

aukti

A n d kalnagbriai. altoji srov trukdo lietaus


debesims susidaryti, o Andai sulaiko drgnas
oro mases i vakar.

Mikroklimatas
Mikroklimatas - nedidels teritorijos paemio klimatas. Lietuvoj galima skirti
pakrani, miko, kalvot rajon, miesto ir kt. mikroklimat.

Pakrani mikroklimatas (prie Baltijos jros, Kuri mari, dideli eer ir


tvenkini):

ramiu oru puia brizai (6.4); vasaros dien pakrants ruoe vsiau, o nakt - iliau, negu kiek nutolus nuo jos;

ia vjai stipresni nei gretimose teritorijose;

oro drgnis didesnis, prie eer daniau kyla rkai.

Miko mikroklimatas priklauso nuo vyraujani medi ri:

6.9.7 Vokietijoje vis daniau ant daugiabui, mokslo staig pastat rengiami
alieji stogai". Jie neleidia kaisti m r u i ,
valo or, sukuria maloni aplink.

viesesniame puyne sault vasaros dien bna keliais


laipsniais iliau nei laukuose, oro drgnis ia maesnis u
vidurk;

tankiame eglyne arba lapuoi mike giedr vasaros dien


bna keliais laipsniais vsiau negu laukuose, oro drgnis ia
didesnis u vidurk;

visuose mikuose vjai silpnesni nei atviruose plotuose;

pavasar mikuose ilgiau nei laukuose isilaiko sniegas.

Kalvot region mikroklimatas:

pietini kalv laituose anksiau nutirpsta sniegas;

daubose tarp kalv iem kaupiasi sunkesnis altas oras, todl ia gali bti 1-2 laipsniais vsiau nei ant kalvos.

Miesto mikroklimatas:

6 . 9 . 8 Taibjaus (Taivanas) centrin


gatv. Dideliuose miestuose kuriami alieji
koridoriai, kurie valo ir drkina or.

dl Sauls ilum sugerianio asfalto, automobili varikli,


centrinio ildymo didelio miesto centre oro temperatra vasar bna 3-5 0C, o iem 1-3 0C auktesn negu aplinkinse teritorijose;

vir miesto debesuotumas iek tiek didesnis nei apylinkse;

miesto pastatai slopina vj, kurio greitis centre bna apie


30% maesnis negu aplinkinse teritorijose.

6 . 9 . 9 Miesto ir kit paviri oro t e m p e r a t r a t u o paiu metu.


Mieste oro t e m p e r a t r a visada yra auktesn keliais laipsniais.

/-ai
greitkelis

vandens telkinys

gamykla

gyvenamasis
kvartalas

miesto
centras

daugiabuiai
namai

priemiestis

6.10 moni veiklos taka atmosferai ir klimatui


Klimato kaita
Ms planetos klimatas nuolat keiiasi. Vis pastarj geologin period - kvarter - vyko klimato svyravimai: alti ledynmeiai kaitaliojosi su iltesniais tarpledynmeiais. Tam tikr klimato pokyi pastebta ir paskutin tkstantmet.

2002 m. nuo Larseno ledyno,


esanio prie Antarktidos pusiasalio, atskilo ir greitai itirpo didesn jo dalis - 2500 km2.

Prie tkstant met Europos klimatas buvo iek tiek (1-2 laipsniais) iltesnis - dabartinje Lietuvos teritorijoje augo vynuogs, Grenlandijoje nemaus
plotus deng veli ol, Islandijoje augo mik.

XIV-XVIII a. Europos klimatas pastebimai atvso - iemos tapo atiauresns (3-5 laipsniais altesns negu dabar). Tuo metu padidjo kaln ledyn
plotai, Vakar Europoje sniegas ir upse ledas isilaikydavo kelis mnesius,
ne kart buvo ualusi Baltijos jra. Dl to is laikotarpis kartais vadinamas
mauoju ledynmeiu.

Visuotinis klimato atilimas

6.10.1 Visuotinio klimato


atilimo faktai ir prieastys

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie visuotin klimato atilim. Jau kelis
deimtmeius didjanti pasaulio vidutin met oro temperatra kelia susirpinim dl galim katastrofini padarini ateityje. Mokslininkai nesutaria dl tokio atilimo prieasi. Dauguma mano, kad atilimas vyksta dl moni kins
veiklos, taiau, kai kuri nuomone, tai natralus atsitiktinis (fliuktuacinis) ir
trumpalaikis klimato svyravimas.

Faktai

Prieastys

Meteorolog stebjimai rodo, kad per pastarj imtmet


vidutin paemio oro met temperatra pakilo 0,7 0C.

Dauguma mokslinink tikina, kad dabartin klimato atilim lm anglies


dioksido ir metano pagausjimas atmosferoje, dl kurio sustiprjo iltnamio
reikinys. Tok iltnamio duj pagausjim sukelia moni kin veikla.

Paskutiniais deimtmeiais pastebimai sumajo daugelio


kaln ledyn plotai, nemaai ledyn atsitrauk. Kai kurie
Antarktidos elfiniai ledynai yra. Gerokai sumajo Arkties
vandenyno ledo dangos plotas.

Daug anglies dioksido (CO2) atmosfer patenka deginant kur (akmens


anglis, naftos produktus). Pastaraisiais deimtmeiais jo deginimas elektrinse, automobiliuose spariai didjo.

Anksiau tik Afrikoje gyvenusi kai kuri pauki, uv bei


vabzdi rys pasklido Europoje.

Daug CO2Sugeria mikai. Masinis j kirtimas (ypa atogrose) maina


CO2 sugrim.

Pastaraisiais deimtmeiais padanjo gamtos nelaimiatogr stipri ciklon, sausr.

I yrani atliek atmosfer patenka metano. Pastaruoju laiku j kiekis


pasaulyje labai padidjo.

6.10.2 Vidutins paemio oro


temperatros pokytis nuo vidurkio

Prognozuojami padariniai
Skirtingais vertinimais, vidutin ems paemio oro temperatra XXI a. gali pakilti 1,1-6,4 0C (6.10.3). Toks klimato iltjimas sukelt rimt padarini.

6.10.3 Klimato atilimo

Antarktidos ir Grenlandijos ledyno skyd dalinis tirpimas iki 2100 m. jros


lyg pakelt 11-77 cm. Tai grsminga tankiai gyvenam em pakrani sritims (pvz., Danijai, Bangladeui, JAV piet pakrantei ir kitur), kurios be papildom apsaugini priemoni (pylim) bt labai paeidiamos audr bang ir
potvyni.

Atogr Afrikos ir Indijos srityse klimatas tapt sausesnis - padant prating sausr, iplist dykum plotai. Dl to ia kilt gyventoj ir galvij aprpinimo vandeniu problema, smukt ems kis, daugelio teritorij monms
grst badas.

Dl sausjanio klimato sumat vairi ems kio kultr derlius Piet


Amerikoje, Piet Europoje, Kinijoje. Taiau kai kuriose srityse (pvz., Sibire ir
Kanadoje) gamtos slygos galt tapti palankesns ems kiui.

Kai kurios atogr ligos (pvz., maliarija) galt pasklisti JAV ir Europoje.

Sibire ir Kanadoje dl daugiameio alo ( 84 psl.) dalinio atitirpimo atmosfer patekt didelis metano kiekis, o tai dar sustiprint iltnamio reikin.

Padidjusi atmosferos energija sukelt smarkesni ir danesni atogr ciklon.

Imt masikai nykti augal ir gyvn rys.

padariniai
Arkties vandenyno ledas gali visikai
itirpti - iuo metu suplonjo 40%

visikai itirpus ledynams


daugumoje Piet Amerikos
region, sumas upi
vasaros nuotkis

- kylanio jros lygio padariniai


- visuotinio atilimo sukeltos p r o b l e m o s
- visuotinio atilimo nauda

nuo Antarktidos elfinio ledyno atskil


ledkalniai kelia pavoj laivybai

Priemons klimato atilimui mainti


1997 m. Japonijoje, Kioto
mieste, buvo pasiraytas protokolas, kuris pareigoja valstybes ilaikyti toki iltnamio
duj koncentracij atmosferoje, kad ji netrikdyt klimato sistemos. Kioto protokolas
numato mechanizmus, kaip
valstybs privalo vykdyti savo
sipareigojimus dl iltnamio
duj mainimo. Lietuva irgi
ratifikavo protokol.

Riboti iltnamio duj imetim atmosfer. Tam reikia:


plaiau naudoti alternatyvius energijos (Sauls, vjo, vandens ir kt.) altinius;
daugiau gaminti alternatyvi transporto priemoni (pvz., elektromobili);

laikytis tarptautini susitarim dl iltnamio duj mainimo (vienas i


svarbiausi yra Kioto protokolas).

Mainti atogr mik kirtim, atsodinti mikus Europoje.

Oro tara
Pasaulyje vis aktualesn tampa oro taros problema. Dl besipleianios kins
veiklos atmosfer patenka kaskart daugiau teral: duj, dulki, suodi. Dauguma j aloja mogaus sveikat.
Fotocheminis smogas
Smogas - rkas, susidarantis dl ore tvyrani teral. Itin pavojingas mogaus sveikatai fotocheminis smogas. Jis formuojasi, kai ore esanius teralus
veikia ultravioletiniai spinduliai, dl kuri vyksta fotochemins reakcijos ir susidaro nauj toksini jungini.

Fotocheminis smogas tvyro vir dideli miest dl miliniko kiekio automobili imetamj
duj. Nuo io smogo labai kenia Los Andelas,
Mechikas, Atnai, Kalkuta, kiti didieji miestai.

Fotocheminis smogas formuojasi, kai nra vjo,


saultomis kartomis dienomis.

Fotocheminis smogas dirgina aki gleivin, sukelia konjunktyvit; dl io smogo sunkja kvpavimo
tak ligos, itinka stipresni ir danesni astmos priepuoliai.

Fotochemin smog sumainti padt tik automobili (ypa sen) eismo ribojimas miesto centre,
danesnis naudojimasis vieuoju transportu, dviraiais, elektromobiliais.

. 6 . 1 0 . 4 Smogas anhajuje, Kinija

Rgtieji liets
Rgtieji liets - tai tokie liets, kuri laai dl patekusi juos teral (pvz., sieros) turi tam tikr rgties kiek (pH<5,5).

L 6.10.5 Rgiojo lietaus paveiktas mikas

Rgtieji liets labai paplit iaurs ir Vidurio Europoje, Jungtinse Valstijose.

Tokie liets susidaro, kai i gamykl atmosfer

patek sieros ir azoto dioksidai (SO1 ir NO,) po chemins reakcijos


su vandeniu virsta rgtimis (6.10.7).

6 . 1 0 . 6 Chemins erozijos paveikta


skulptra

Rgtieji liets sukelia rimt neigiam padarini:

dl j va spygliuoi mikai - nuo rgties ima kristi spygliai, mediai tampa labai paeidiami lig (net 25% iaurs
vedijos, Lnkijos ir Vokietijos mik smarkiai paeisti rgij liet);

kai kurie eerai tampa tokie rgts (pH 4,5-5), kad juose negali veistis uvys, varliagyviai;

dl dirvoemi rgtjimo maja ems kio kultr derlingumas;

stiprja chemin (ypa klintini ir marmurini) pastat erozija, rgtieji liets aloja architektros paminklus.

Priemons rgtiesiems lietums mainti:


gamykl kaminuose rengti filtrus, kurie sulaikyt SO,;

vietoj akmens angli iluminse elektrinse naudoti gamtines


dujas;

mainti automobili imetamo NO2 kiek, rengiant juose katalizatorius;

kalkinti rgtingus eerus ir dirvoemius.

6 . 1 0 . 7 Oro taros padariniai

vyraujantys vjai
vjas pernea
utert or

chemins reakcijos debesyse


(dujos virsta sieros ir azoto rgtimis)
vandens laeliai uteriami rgtimis

kartos dujos kyla vir


(sieros oksidai ir azoto oksidai)

sausos nuosdos
(dujos ikrinta po dienos,
250 km nuo taros altinio)

rgtieji liets
(ikrinta po keli dien, 800 km nuo taros altinio)

ilumini elektrini
imetamos dujos

fabrik ir automobili
imetamos dujos

paveikiami pasliai,
sumaja derlius
pakenkiama medi lapams ir aknims,
mediai susilpnja, nudista
J H ^ ^ ^ c i p n u o d i j a r n o s uvys ir g
Sv
n
vandens augalai

. upse ir eeruose /

apgadinami mro
statiniai
uteriami geriamojo
vandens itekliai
i dirvoemio
iunamas aliuminis
uteriamas poeminis
vanduo

J L INOME, MOKAME, GALIME


0

Raktiniai odiai ir svokos

Turtumte inoti i svok reikm:

atmosfera

orai

kondensacija

meteorologija

klimatas

sublimacija

klimatologija

izoterma

rasos takas

troposfera

izobara

debesuotumas

stratosfera

barometras

garingumas

mezosfera

brizas

humidikumas

termosfera

fenas

aridikumas

egzosfera

bora

sinoptinis emlapis

ozono sluoksnis

pasatas

atmosferos frontas

Sauls spinduliuote

Koriolio jga

mikroklimatas

albedas

musonas

smogas

konvekcija

ciklonas

rgtieji liets

iltnamio reikinys

anticiklonas

visuotinis klimato atilimas

oro drgnis

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:


ilumin juosta ir klimato juosta;

orografiniai, konvekciniai irfrontiniai krituliai;

izoterma ir izobara;

iltasis ir altasis atmosferos frontai;

orai ir klimatas;

ciklonas ir anticiklonas;

pasatas ir musonas;

humidikumas ir aridikumas.

jrinis klimatas ir emyninis klimatas;

2) Esminiai teiginiai
^Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
atmosferos sudt ir reikm ms planetos gyvybei;
klimatui takos turinius veiksnius;
atmosferos cirkuliacijos emje prieastis ir ypatumus;
oro temperatros ir krituli pasiskirstymo ms planetoje dsningumus;
ciklon ir anticiklon poveik orams;
pavojingus klimato reikinius ir j darom al monms;
klimato juostas, oro mases, klimato tip vairov;
visuotini klimato pokyi ypatumus.

) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


Nagrinti ir vertinti klimato emlapius;
nagrinti, vertinti ir paaikinti vjus, kritulius, atmosferos frontus vaizduojanias iliustracijas;
apskaiiuoti paros, met oro temperatros amplitud, vidutin met oro temperatr ir vidutin met krituli kiek;
sudaryti, vertinti ir lyginti klimatogramas;
naudoti sinoptin emlap or bklei apibdinti.
V-

@ Geografiniai tyrimai
1 . Naudokits atlasu ir apibdinkite liepos mnesio izoterm isidstym iaurs pusrutulyje.
2.

Pasidomkite, kas vadinamaarkli platumomis"ir i kur kilo is pavadinimas.

3.

Isiaikinkite, (www), kokie tai vjai ir kur jie puia: buran, boreas, chamsin, ora, samum, sirocco.

4.

Naudokits atlasu ir apibdinkite liepos mnesio izohiet isidstym pasirinktame emyne.

5.

Naudokits atlasu ir apibdinkite i teritorij klimat:


a) Dekano plokiakalnio; b) Patagonijos; c) pietvakari Australijos; d) Skandinavijos pusiasalio.

Klausimai ir uduotys
6.1 Atmosfera
1 . Koki reikm ms planetai turi kiekvienas i i atmosferos sluoksni: troposfera, stratosfera ir mezosfera?
2.

Kokios dujos sudaro atmosfer? Kuri i j dalis nekinta, o kuri kinta?

3.

Paaikinkite, kodl ozono sluoksnis toks svarbus. Dl koki prieasi jis plonja?

6.2 Sauls spinduliuote ir oro ilimas


1 . Kaip galima paaikinti, kad ems paviri pasiekia tik 45% vis Sauls spinduli, patekusi j atmosfer?
2.

Kokie paviriai sugeria, o kokie atspindi Sauls spinduliuot? Pateikite pavyzdi.

3.

Kokiais bdais oras yla prie sausumos paviriaus?

4.

Paaikinkite, kaip vyksta natralus iltnamio reikinys. Kodl jis toks svarbus ms planetai?

6.3 Oro temperatra emje


1 . Ivardykite ems ilumos juostas. Kas bdinga kiekvienai i j?
2.

Nuo koki veiksni priklauso oro temperatros skirtumai emje?

3.

Kaip keiiasi oro temperatra kylant auktyn?

4.

Kurioms ems vietoms bdingos rekordins met oro temperatros amplituds?


Paaikinkite toki ryki temperatros pokyi met bgyje prieastis.

5 . Kuriose vietose matomas A-C pav. pavaizduotas Sauls judjimas: Lietuvoje, iaurs atogroje, ties pusiauju.

6.4 Atmosferos slgis ir vjai


1 . Pateikite rodym, kad ems paviri veikia atmosferos slgis.
2.

Kodl atmosferos slgio emlapiuose izobaros vedamos ne tiesiomis, o vingiuotomis linijomis?

3.

Paaikinkite, kaip susidaro vjai brizai.

4.

Kokias or permainas iem sukelia vietinis vjas fenas?

6.5 Atmosferos cirkuliacija emje


1 . Paaikinkite slgio juost isidstymo dsningumus ems troposferoje.
2 . Apibdinkite oro sraut judjim tarp pusiaujo ir atogr.
3.

Kaip susidaro pasatai? Kokia j judjimo kryptis?

4.

Kodl vidutinse platumose vyrauja vakar krypties vjai?

5.

Dl koki prieasi musonai du kartus per metus keiia krypt?


Kuriose ems vietose j poveikis didiausias? Kokias or permainas atnea musonai?

6.6 Atmosferos drgm ir krituliai


1.

Kuo skiriasi absoliutusis ir santykinis oro drgnis?

2.

vardykite apatinio, vidurinio ir virutinio aukto debesis.

3.

Pateikite keturis atmosferos krituli pavyzdius ir paaikinkite, kaip jie susidaro

4.

Kuo skiriasi orografiniai ir konvekciniai krituliai (A-B)?

5.

Apibdinkite humidin ir aridin klimat. vardykite regionus,


kuriems bdingas toks klimatas.

6.

Kaip pasiskirsto krituliai ryt Australijoje, tolstant nuo vandenyno?

7.

Kodl Namibijos vakaruose ikrinta labai maai krituli,


o prieingoje emyno pusje, Mozambike, j labai daug?

8.

Paaikinkite, kodl taip daug krituli ikrinta Indijos iaurje,


vakar Kanadoje, Borneo saloje.

6.7 Orai ir juos lemiantys atmosferos procesai


1.

Kas yra orai ir kokie meteorologiniai rodikliai juos apibdina?

2.

Kokios informacijos suteikia sinoptiniai emlapiai?


Iifruokite pateikt sinoptin rakt.

3.

Kodl vidutinse platumose itisus metus formuojasi ciklonai?

4.

Pakomentuokite, kaip keisis oras i pradi slenkant iltajam,


o paskui altajam frontui.

6.8 Atogr ciklonai


1.

Kokiomis slygomis ir kuriose ems srityse susidaro atogr ciklonai?

2.

Apibdinkite atogr ciklono form, judjimo greit ir trajektorij.

3.

Kodl atogr ciklonai yra tokie pavojingi ir kokios priemons gali padti sumainti j darom al?

4.

Palyginkite, kuo skiriasi atogr ciklonai nuo vidutini platum ciklon.

6.9 Klimato vairov


1.

Ivardykite klimat lemianius veiksnius ir kiekvien i j trumpai apibdinkite.

2.

Kokie klimato tipai skiriami vidutini platum klimato juostoje?

3.

Palyginkite klimatogramas ir nusakykite i vietovi klimat (A-B).

4.

Palyginkite Lietuvos rytinio ir vakarinio pakraio oro temperatr iem ir vasar.

5.

Apibdinkite krituli pasiskirstymo Lietuvoje dsningumus.

6.

Apibdinkite vietovs, kurioje gyvenate, klimat.


Kurie klimato veiksniai j a m turi didiausios reikms?

6.10 moni veiklos taka atmosferai ir klimatui


1.

Dl koki prieasi atmosferoje kaupiasi iltnamio dujos?

2.

Nurodykite tris visuotinio klimato atilimo galimus padarinius.

3.

Pateikite silym, kaip bt galima sumainti vidutins met oro temperatros


kilimo ms planetoje tendencijas.

4.

Paaikinkite, kaip moni kin veikla daro tak rgij liet susidarymui.

20
15

Perskait skyri turtumte:

vardyti hidrosferos sudedamsias dalis;

apibdinti vandens apytakos rat ir jo reikm;

inoti ir skirti Pasaulinio vandenyno dalis;

paaikinti jr ir vandenyn vandens savybes;

skirti vandenyno dugno reljefo formas;

skirti vandenyno dinaminius procesus, nurodyti j prieastis ir reikm;

vertinti vandens charakteristikas: druskingum, temperatr;

vardyti salas pagal kilm;

apibdinti Pasaulinio vandenyno iteklius.

7.1 Mlynoji planeta


Hidrosfera
Hidrosfera - visas emje esantis vanduo. J sudaro Pasaulinis vandenynas,
sausumos vandenys (ups, eerai, pelks), atmosferoje esantis vanduo (vandens
garai, debesys) (7.1.1). Dalis hidrosferos yra kietosios bsenos (ledas, sniegas,
daugiametis alas). Hidrosfera susiformavo formuojantis planetai, lydantis ir
degazuojantis mantijos mediagai.

Vandens apytakos ratas


Hidrosfera yra vientisa. Tai rodo vandens apytakos ratas (7.1.2), dl kurio vanduo nuolat atsinaujina.

Upi vanduo atsinaujina per kelis mnesius,

eer vanduo - nuo keleri iki 100 met,

Pasaulinio vandenyno vanduo - per 3 tkst. met,

kaln ledyn - per 20-100 met,

Antarktidos ledo skydas - per imtus tkstani met.

7.1.1 Hidrosferos sudtis


visi vandenys

vandens

Pasaulinis
vandenynas
97%

poeminiai
vandenys
24%

sausumos vanduo

ledynai
75%

4,0/0
kitas vanduo
1%

eerai
60%

dirvoemio
vanduo
35%
ups
0,5%

7.1.2 Vandens apytakos ratas


DIDYSIS

V A N D E N S

A P Y T A K O S

R A T A S

MAZASiS VANDENS APYTAKOS RATAS


, t l s

kondensacija

krituliai
garavimas is ems,
j u g a l ir gyvn
m

garavimas

sniego tirpsmo\

\ \
susigrimas

nuotekii

Lii
"

garavimas i
upi ir eer
pavirinis nuotkis

poeminis nuotkis

nelaidioji uoliena

Xi

7.2 Pasaulinio vandenyno dalys


Pasaulinis vandenynas
Vandenynai

Plotas

Didiausias
gylis

Ramusis

167 min. km2

10 924 m

Atlanto

87 min. km2

8648 m

Hidrosferos didioji dalis (97%) susitelkusi vandenynuose ir jrose. Vis


vandenyn ir jr vientisas vandens apvalkalas vadinamas Pasauliniu
vandenynu. Jis dengia apie 71% ems paviriaus. Dl to em kartais
vadinama Mlynja planeta.

Indijos

74 min. km

7125 m

Piet

14 min. km2

7236 m

Pirmyktis vandenynas atsirado madaug prie 4 mlrd. met i vandens gar, kurie pateko j atmosfer i besiveriani ugnikalni.

Arkties

13 min. km2

5450 m

Pasaulinio vandenyno vidutinis gylis yra 3500-4000 m.

Pasaulinis vandenynas vientisas, taiau emynai skaido j dideles


dalis - vandenynus. Skiriami penki vandenynai: Ramusis, Atlanto,
Indijos, Arkties ir Piet. J ribos yra slygins.

Kai kuriuose altiniuose teigiama, kad didiausias Ramiojo vandenyno gylis 11 034 m.

7.2.1 Vandenyn palyginimas

100

80

60

40

20%

piet pusrutulis

. 7 . 2 . 2 Sausumos ir vandens pasiskirstymas

Piet vandenynas - naujas vandenynas emlapiuose

' 7.2.3 Piet vandenynas

Dar visai neseniai pasaulyje buvo skiriami keturi vandenynai. Taiau 2000 m.
tarptautin Hidrologijos organizacija nusprend skirti dar vien - Piet vandenyn. j traukti visi iki 60 p. pl. Antarktid supantys vandenys (anksiau tai buvo
Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenyn pietins dalys). Mokslininkai pateik argument, kodl reikia skirti Piet vandenyn:

ATLANTO
VANDENYNAS

RAMUSIS
VANDENYNAS

Piet vandenyno svoka buvo vartojama XVII-XVIII a.;

Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenyn pietins dalys neatskirtos viena nuo kitos emyn, todl vandenyn ribos
yra slygins;

Piet vandenyno alti antarktiniai vandenys turi savo specifik ir savybmis gerokai skiriasi nuo Atlanto, Ramiojo
ir Indijos okean vanden;

Piet vandenynu teka galingoji Vakar vj srov, kuri vienintel apjuosia em.

INlWOS

Ne visi geografai ir okeanologai pritaria Piet vandenyno


skyrimui. j nesiterpia jokie sausumos masyvai, o tai, kai
kuri mokslinink nuomone, yra svarbiausias vandenyno
skyrimo kriterijus.

Jros ir jlankos
Jra

Plotas (km2)

Sargas

6 000 000

Filipin

5 726 000

Koral

4 791 000

Arab

3 862 000

Piet Kinijos

3 500 000

Karib

2 754 000

Viduremio

2 500 000

Tasmano

2 331 000

Beringo

2 315 000

Ochotsko

1 583 000

Juros - vandenyn dalys, kurias daugiau ar maiau atskiria sausuma (pusiasaliai, salos) arba seklumos. Beveik visos jros isidsiusios prie emyn. Pagal
konfigracij jros skirstomos pakratines ir vidines.

Pakratins juros maai atskirtos nuo atviro vandenyno, j ribos su vandenynu slygins (Arab, Norveg jros) arba vedamos sal virtinmis
(Karib, Beringo jros).

Vidins juros beveik i vis pusi apsuptos sausumos. Jas su vandenynais jungia siauri ssiauriai (Baltijos, Juodoji, Viduremio, Raudonoji jros). Vidini jr gerokai maiau nei pakratini.

{lankos - j sausum siterpusios vandenyn arba jr dalys. Vandenyn lankos


plotu kartais nenusileidia didelms jroms (Bengal, Meksikos, Hadsono lankos). Tokios lankos i esms yra jros, o lankomis vadinamos tik dl tradicijos.

, 7 . 2 . 4 Didiausios jros

Salos
Sala

Plotas

Grenlandija

2 175 600 km2

Naujoji Gvinja

808 510 km2

Kalimantanas
(Borneo)

748

168|,2

Madagaskaras

587 041 km2

Bafino

507451 km2

Sumatra

443 066 km2

Britanija

289 980 km2

Honiu

225 800 km2

Viktorijos

217 291 km2

Elsmyro

196 236 km2

Sala - i vis pusi vandens apsuptas sausumos plotas. Pasauliniame vandenyne isibarsiusios deimtys tkstani sal. Daug j sudaro grupes ir vadinamos salynais (archipelagais). Juose salos paprastai yra netoli viena nuo kitos ir
tos paios kilms. Pagal kilm salos skirstomos emynines, vulkanines, koralines ir atolus.

emynins salos - sausumos plotai, kitados nuo emyn atskil dl tektonini judesi (Madagaskaras, Naujoji Zelandija) arba atskirti dl pakilusio vandenyno lygio (Britanija). Dauguma toki sal yra emyn elfe. Beveik visos
didels pasaulio salos emynins kilms.

Vulkanins salos susidaro i povandenini ugnikalni besiverianios lavos


(Havaj salos). Daugelyje j iki iol yra veikianij ugnikalni. Nemaai toki sal isidsiusios:

A 7 . 2 . 5 Didiausios salos

vandenyno vidurio kalnagbri srityse (Azorai, Islandija);

sal lankuose (Aleut, Kuril salos, Maieji Antilai), susidariusiuose vienai litosferos ploktei panyrant po kita.

Koralins salos susidaro koral rif vietose. Kadangi koralams augti btina aukta vandens temperatra (>20 0C), j rifai ir salos isidst tik atogr platumose.

Atolas - iedo pavidalo koral sala su seklia lagna viduryje. Formuojasi


aplink nuskendusi vulkanin sal (daug atol Maldyvuose, Pranczijos
Polinezijoje).

' 7 . 2 . 6 A t o l o susidarymas
pakrants
koralinis rifas
vulkanin
sala

vandenynin
plokt

veikiantis
ugnikalnis

ugess,
grimztantis
ugnikalnis

barjerinis rifas

7.3 Vandenyn ir jr vandens savybs


Vandens druskingumas
Vandens d r u s k i n g u m a s
reikiamas promilmis. J
skaiius rodo, kiek gram
drusk yra itirpusi litre
vandens.

Vandenyn ir jr vandens svarbiausia savyb - druskingumas. Pasaulinio vandenyno vidutinis druskingumas - 35 promils (%o).

Magnio druskos suteikia


vandeniui kartumo.

Jra

Pavirinio sluoksnio vidutinis


druskingumas, 0L

Baltijos

6-8

Dl vandens druskingumo kilms ikelta keletas hipotezi.

Dauguma mokslinink mano, kad jau pirmykio vandenyno vanduo buvo


druskingas.

Tolimoje praeityje vandenyn vanduo buvo rgtins reakcijos (daugiausia HCl rgties), todl i uolien pamau itirpd arminius elementus.

Daug drusk vandenyn atplukd ups.

Vandenyje yra beveik vis chemini element


mosios druskos (NaCl).

Vandenyn vandenyje yra daug kalcio ir silicio, kurie sudaro gyvj organizm arv, kriaukli ir griaui pagrind.

(7.3.2),

bet daugiausia - valgo-

Juodoji

18

Vandens druskingumas skirtingose platumose nevienodas. Prie pusiaujo dl


didelio krituli kiekio jis maesnis u vidurk ( 3 3 - 3 4 % > o ) , o prie atogr didesnis ( 3 6 - 3 7 % o ) . Vidutinse ir subarktinse platumose vandens druskingumas dl gausesnio krituli kiekio ir upi didels prietakos yra maesnis

Viduremio

37

(33-34%o).

Raudonoji

3M2

Hadsono
lanka

23-28

Kadangi vidins jros beveik izoliuotos nuo vandenyn, j druskingumas labai skiriasi nuo vandenyn druskingumo ( 7 . 3 . 1 ) :

Baltijos jros vidutinis druskingumas, palyginti su Pasauliniu vandenynu, kelis kartus maesnis, o Botnijos lankos iaurinje dalyje vanduo beveik glas ( 2 - 3 % o ) . Tai lemia drgnas io regiono klimatas ir daugyb
jr tekani upi. Didesniame gylyje vandens druskingumas didesnis
( 1 7 - 1 9 % o ) , nes sresnis vanduo yra sunkesnis ir leidiasi emyn;

Raudonoji jra druskingiausia pasaulyje, nes j neteka n viena up, krituli kiekis baseine labai maas, o garavimas didelis.

7 . 3 . 1 Kai kuri v i d i n i

jr druskingumas

56%
7 . 3 . 2 Vandenynuose
itirpusi c h e m i n i
e l e m e n t kiekis

Cl

Pasaulinio vandenyno dujos


Svarbi vandenyn vandens savyb - gebjimas itirpinti didel kiek duj. Vandenynai ir atmosfera nuolat keiiasi dujomis. Didiausi reikm vandenyn gyvybei turi vandenyje itirps deguonis ir anglies dioksidas.

7 . 3 . 3 Druskos kristalai
Negyvosiosjuros pakrantje

Nema deguonies dal, vykstant fotosintezei, iskiria dumbliai ir fitoplanktonas (vienalsiai dumbliai).

altesniame vandenyje deguonies itirpsta daugiau nei iltame, todl subpoliarinse platumose gyvybei palankesns slygos nei atogr platumose. Tad
altesns vandenyn sritys yra uvingiausios.

Vanden dumbliai ir fitoplanktonas, vykstant fotosintezei, sugeria milinik


kiek vandenyje itirpusio anglies dioksido. Dl j veiklos vandenynas sugeria daugiau anglies dioksido, nei iskiria atmosfer. Tai saugo atmosfer nuo
anglies dioksido pertekliaus ir taip maina iltnamio reikin.

Vandens temperatra
temperatra
O0
5 10

Om

15 2 0 25

500
1000
^ 1500

2000
2500

Pasaulinis vandenynas yra milinikas ilumos akumuliatorius. Kitaip nei sausuma, vandenyn vanduo liau yla ir liau atvsta, todl jie sukaupia didiul
kiek ilumos. Pavyzdiui, virutinis 10 m vandens sluoksnis turi daugiau ilumos nei visa atmosfera! Reguliuodamas ilum Pasaulinis vandenynas velnina
ms planetos klimat (be jo vasaros emje bt kartesns, o iemos - altesns). Vandenyn vandens temperatra priklauso nuo geografins platumos
ir gylio.

Saul ildo tik pavirin vandenyn sluoksn, todl leidiantis gilyn vandens
temperatra krinta: iki 500 m - staigiai, toliau - ltai. Dideliame gylyje (prie
dugno) net iltosiose platumose ji tesiekia +2 0C (7.3.4).

Kaip ir oro, pavirinio vandens sluoksnio (100-150 m) temperatra labai priklauso nuo geografins platumos (7.3.5). Atogr platumose ji visus metus
aukta (24-28 0C), o aigali link laipsnikai krinta. Poliarinse platumose
vandenyn vandens temperatra didesn met dal neigiama, dalis vandenyn ula.

Pavirinio vandens sluoksnio temperatros svyravimai per metus vandenyn vidutinse platumose nedideli (7-8 C) ir tai lemia beveik toki pat ma
met oro temperatros amplitud vir vandenyn.

3000

altojoje juostoje
Pasaulinio vandenyno vidurkis
kartojoje juostoje
A 7 . 3 . 4 Vandens t e m p e r a tros kitimas keiiantis gyliui
vandenyne

Vidutin met vandens temperatra, 0 C


A 7 . 3 . 5 Vidutin m e t
vandens t e m p e r a t r a

18

21

Ledas vandenyne

iaurs
pusrutulis

Piet
pusrutulis

Rugpjtis

8,5

25,5

Vasaris

15

12

7.3.6 Vidutinis ledu padengtas plotas Pasauliniame vandenyj e 1979-2006 m. (mln. km 2 )

Druskingo vandens ualimo temperatra emesn nei glo vandens. Vandenyn vanduo ( 3 5 % o ) ula, kai temperatra pasiekia -1,8 0C.

Ledas dengia vidutinikai 8% Pasaulinio vandenyno. Beveik visi ledu padengti plotai priklauso poliariniams Arkties ir Piet vandenynams bei j jroms.

Ledo plotai vandenynuose kinta. Tai priklauso nuo met laiko. Vasar ledas aptirpsta ir suaija, jo plotas iaurs (rugpjio mn.) arba Piet (vasario mn.) pusrutuliuose sumaja beveik du kartus ( 7 . 3 . 6 ) .

Vandenyn ledas gali buti nejudantis (sukibs" su krantais) arba judantis


(pvz., Arkties vandenyno dreifuojantys ledai).
Daugiameio ledo storis Arkties vandenyne siekia 3-5 m. Judantys ledai susiduria ir sudaro ledo grstis, kurios auktis gali siekti 20-30 m.
Vidutini platum vidins jros dl druskingumo ir klimato ypatum iem i
dalies ula (kitaip nei i platum vandenyn vandenys):
Azovo jra tyvuliuoja Europos pietinje dalyje (3000 km j pietus nuo ledo
iplitimo ribos Arkties vandenyne), taiau iem dl emyninio klimato
pus jos dengia ledas;

Baltijos jros iaurs ryt pus dl mao druskingumo ir alto oro iem
ula;

Barenco jra tsiasi u poliarinio rato (1000-1500 km iaur nuo Baltijos


jros), taiau jos pietvakarin dalis dl iltosios iaurs Atlanto srovs takos visus metus neula.

Vidutini platum vandenynuose pasitaiko ledkalni, kurie atskilo nuo Antarktidos ir Grenlandijos emynini ledyn. 80-90% ledkalnio trio yra po
vandeniu.
Piet vandenyne nuo Antarktidos atskilusi ledkalni pavirius plokias lyg
stalas, j sienos vertikalios.
Tokia forma aikinama tuo,
kad ledkalniai atskyla nuo
elfini ledyn, kuri pavirius plokias. Kartais pasitaiko miliniko dydio
(50-120 km ilgio) ledkalni,
vadinam ledo salomis.

Antarktidos elfinis ledynas

jura

iaurs Atlanto ledkalnis


iaurs Atlanto ledkalniai
yra kalno pavidalo (iki
70-100 m aukio), retai
pasitaiko didesni nei vieno
kvadratinio kilometro ploto.
Jie atskyla nuo Grenlandijos ir Kanados arktini sal
ledyn.
V1 : V2 = 1 :
H1 : H2 = 1
V - tris
H - auktis
. 7 . 3 . 7 Ledkalniai

Arkties ledyn tirpimas

Jr kelias per Arkt i Europos Azij yra 4000-5000


jrmyli trumpesnis nei
plaukiant per Panamos arba
Sueco kanalus.

Pasaulio visuomen susirpinusi dl Arkties vandenyno ledo spartaus tirpimo.


Mokslininkai tai sieja su visuotiniu klimato atilimu.

I palydov gautais duomenimis, ledu padengtas plotas 2007-2009 m., palyginti su 1979-2006 m., sumajo 25-40% (7.3.8).

2008 m. vasaros pabaigoje pirm kart per vis stebjimo laikotarp iaurs
jr kelias tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno isilaisvino nuo led.

A 7 . 3 . 8 Arkties vandenynas i kosmoso

Mokslininkai prognozuoja, kad madaug nuo 2030 m.


ledas Arkties vandenyne vasaromis kasmet itirps.
Tai gali turti neigiam ekologini padarini:

sumat bendras ems albedas ( 96 psl.), nes


ledas atspindi Sauls spindulius, o vanduo juos sugeria (tai paspartint visuotin klimato atilim);

prasidt daugiameio alo tirpimas Sibire ir


Kanadoje. Dl to atmosfer patekt didiulis
kiekis metano ir dar sustiprint iltnamio reikin, paskatint tolesn visuotin klimato atilim;

iaurs aigalis

mirtinas pavojus ikilt daugeliui Arkties gyvn ri (pvz., baltajam lokiui, ruoniams).
pasikeist iaurs pusrutulio vandenyn srovi
sistema ( 142 psl.), o tai sukelt katastrofini
klimato pokyi ms planetoje - galt dingti
Azijos musonai.

vidutinis ledo kepurs


dydis 1979-2000 metais
ledo kepur 2008 metais

7 . 3 . 9 Arkties vandenyno padengimas ledu

7.4 Vandenyno dugnas


Vandenyno dugno reljefas yra vairus (7.4.1). Skiriamos ios pagrindins jo formos:

elfas (ang. shelf - lentyna) - seklus emyn pakrants ruoas, kurio gylis
nuo 0 iki 200 m. elfo srityje dl didelio deguonies, viesos ir ilumos kiekio
gausu jr gyvnijos ir augalijos.

emyno laitas - staiga nuo 200 m iki 2000 m giljanti vandenyno dalis. laito sritys danai suskaidytos povandenini kanjon, kuriais smlio ir dumblo
srautai nusda madaug 2000 m gylio duburiuose. iose vandenyno dugno
srityse dl mao viesos ir deguonies kiekio gyvyb gerokai skurdesn.

vandenyno guolis - didij vandenyn dugno dal uimantys beveik lygs


(nuo 2000 iki 6000 m gylio) plotai. ia gyvybs labai maai. Tra keist ri vieiani uv, moliusk, kirmli, kalmar, nra augalijos.

vandenyno vidurio kalnagbris - didelis ir platus paauktjimas vandenyno viduryje, ikils 2-3 km vir vandenyno guolio. Susidaro spredingo srityse ( 53 psl.). Iilgai kalnagbrio, per pat vidur, driekiasi siauras ir gilus
riftinis slnis.

7 4 1 Vand n n
dugrio'reljefas
emyno
laitas

* giliavanden iduba - siaura ir labai gili (7-11 km), nusidriekusi palei emyn o ar a sa
^
' 4 virtines litosferos ploki grimzdimo srityje.

povandeninis
ugnikalnis

vulkanin veikiantysis ugnikalnis


W
Sala X ^

vandenyno

vidurio
kalnanhris

atolas

vandenyno guolis

emyno laitas - plotas 30 min. km 2 , 6%


Vandenyno guolis - plotas 260 min. km 2 , 61%
Giliavandens dubos - plotas 3 min. km 2 , 0,6%
Povandeniniai kalnai - plotas 40 min. km 2 , 8%
Kitos vandenyno dalys - 24,4%

giliavanden duba

7.5 Vandens judjimas Pasauliniame vandenyne


Vanduo Pasauliniame vandenyne nuolat juda. Skiriamos tokios judjimo formos:
bangavimas, cunamiai ( 59 psl.), vandenyn srovs, vandens vertikalusis maiymasis, potvyniai ir atoslgiai.

Bangavimas

Vjo greitis

Bangos auktis

14 m/s

6,4 m

22 m/s

10,7 m

28 m/s

13,7 m

35 m/s

21,0 m

Jr ir vandenyn pavirinio vandens bdingiausia judjimo forma yra bangavimas. Svarbiausia bangavimo prieastis - vir vandens puiantis vjas. Jo gsiai
tarsi spaudia vandens paviri, todl prasideda bangavimas.

Atviroje jroje vandens dalels bangoje horizontaliai beveik neslenka. Ms


matomas bang riedjimas" yra tik impulso perdavimas.

Pagrindiniai bangos matmenys yra auktis ir ilgis (7.5.2):


bang auktis paprastai siekia 4-6 m, bet retkariais kyla ir 30 m aukio bang (prie Antarktidos krant, sukeltos Ramiojo vandenyno taifn) (7.5.1);

7 . 5 . 1 Bangos aukio
priklausomyb n u o vjo
greiio

bangos daniausiai bna 100-250 m ilgio.

Bangos greiiu vadinamas atstumas, kur bangos ketera nuslenka per sekund
(paprastai 8-15 m/s).

Puiant stipriam vjui, bang keteros lta, nuo j atitrksta purslai. Vjui nurimus, dar kur laik ilieka vandens paviriaus ribjimas ir lktos ilgos bangos.

Leidiantis gilyn, bangavimas silpnja ir 200 m gylyje jau beveik nejuntamas.

' 7 . 5 . 2 Bangos m a t m e n y s

Prie kranto bangos papd


velkasi dugnu, dl to ketera
ilinksta priek ir lta - susidaro pakrants goa.

bangos ilgis
ketera

vandens daleli
judjimas ratu

vandens daleli
judjimas elipse

ltanti
bangos ketera

Norint apsaugoti uostus ir


jacht prieplaukas nuo bang, i akmens ir betono rengiami bangolauiai.

Potvyniai ir atoslgiai
7.5.3 Potvynius ir atoslgius sukelia Mnulio ir
ems trauka

Prie krant matomi periodiki vandens lygio pakilimai ir nusileidimai vadinami potvyniais ir atoslgiais. Potvynius ir atoslgius sukelia Mnulio ir Sauls
trauka (7.5.3).
Mnulio trauka yra madaug dvigubai
didesn u Sauls trauk, todl potvyniai visada vyksta tik Mnul atgrtoje
ems pusje. Dl icentrins jgos vandenyn pavirius pakyla ir prieingoje ems pusje. emei sukantis aplink
savo a, potvynio bangos slenka i ryt
vakarus ir per par apeina ems rutul;

siziginis potvynis

o-

Mnulio^
traukos jga

jaunatis

kvadratrinis
potvynis

O
<5

Sauls
traukos
jga

Per pilnat ir jaunat Saul ir Mnulis atsiduria vienoje tiesje su eme, j traukos jgos susideda ir sukelia auktus
potvynius. Tokie potvyniai vadinami
siziginiais.

%
4

Vt s
1
I

r s

VC/

siziginis potvynis

Vidutinis potvyni auktis


vandenyn ir pakratini jr
pakrantse yra 1 - 2 metrai.

Aukiausi potvyniai ufiksuoti siauroje Fandi lankoje prie


Kanados pietrytini k r a n t 18 metr!

'

emynai ir salos ikreipia potvyni bang judjimo kryptis: stiprina juos vienose
pakrantse ir silpnina kitose. Auktesni potvyniai vyksta
siaurjaniose lankose ir upi
iotyse.

Per tarpines Mnulio fazes Sauls trauka


velnina Mnulio tak, todl potvyniai
tuo metu bna emesni. Tokie potvyniai
vadinami kvadratriniais.

pilnatis

Potvyni auktis pakrantse priklauso nuo


keli veiksni: sausumos konfigracijos,
Koriolio jgos, pakrani ruo seklumo.

Vidinse jrose aukt potvyni nebna dl to, kad nepakankamai didelis j


plotas ir jros atskirtos nuo vandenyn. Pavyzdiui, Baltijos jroje potvyni
auktis siekia tik keliolika centimetr.
Potvyni ir atoslgi energijos potencial galima panaudoti elektros energijai
gaminti. Jis yra 1,5 karto didesnis nei vis pasaulio upi. iuo metu jau veikia
ir statoma nemaai potvyni ir atoslgi elektrini.

Pirmoji tokio tipo elektrin pastatyta Pranczijos iaurs pakrantje, Ranso ups iotyse (240 MW).

Rusijoje projektuojama Pninos potvyni ir atoslgi elektrin Ochotsko jros iaurs ryt kampe galt tapti galingiausia elektrine pasaulyje
(87 tkst. MW).

' 7 . 5 . 4 Povyni ir atoslgi paros grafikas


Dl Mnulio orbitinio judjimo potvyniai paprastai vyksta du kartus per 25 valandas.
Potvyni ir atoslgi eig trikdo Sauls trauka, todl jie gali vykti ir kart per par.)

Jr ir vandenyn srovs
Vandenyn ir jur paviriuje bei gilumoje yra daugyb vairi srovi. Jos skirstomos pagal ilg ir plot, greit, temperatr, kilm.
iaurs Atlanto iltoji srov per vienus metus iskiria
tiek energijos, kiek gali pagaminti milijonas atomini
elektrini.

1992 m. per smarki audr


prie JAV krant i Honkongo
krovin gabenaniame laive
atsivr vienas konteineris.
I jo vandenyn pateko 29
000 gumini vonios aisl.
Net 15 met bangos mesdavo iuos aisliukus krantus. J aptikta Havajuose,
Aliaskoje, Arktyje, Kanados
ir JAV rytuose.

Sroves sukelia keletas veiksni:


pagrindinis, sukeliantis vandenyn pavirines sroves, yra pastovieji vjai.
Sie vjai tik uveda vandenyn srovi sistemos cirkuliacij, kartu su jais
srovi krypt veikia Koriolio jga, sausumos pakrants linija, inercijos jga,
taip pat kitos srovs;

dl skirtingo vandens lygio jrose ir vandenynuose susidaro nuotkio srovs (Baltijos jros vandens perteklius ineamas per Dan ssiaurius);

dl skirtingo vandens tankio susiformuoja tankio srovs. Srovs susidaro ne tik dl pastovij vj, bet ir nevienodo vandens tankio iaurinje Atlanto vandenyno dalyje ir Antarktyje. Poliarinse platumose vanduo
vsta, smarkiai padidja jo druskingumas, todl vandens mass leidiasi
dugn, formuojasi gilumins srovs. Jos teka milinikais atstumais ir sujungia skirtingas Pasaulinio vandenyno dalis.

Vandenyn pavirini srovi plotis siekia deimtis ir net imtus kilometr, jos
teka nuo 0,75 iki 7-8 m/s greiiu. Galingiausios (pvz., Golfo srov) per sekund pernea 10-20 kart daugiau vandens negu visos pasaulio ups kartu.

Srovs, kuri temperatra auktesn u aplinkini vanden temperatr, vadinamos iltosiomis srovmis, o srovs, kuri temperatra emesn u aplinkini vanden temperatr, - altosiomis srovmis.

iltosios srovs teka daniausiai nuo pusiaujo aigalio link, altosios - i


auktesni platum pusiaujo link.

. 7 . 5 . 4 Pasaulinio v a n d e n y n o srovi sistema

iltosios srovs
altosios srovs

y t Grenlandijos srov

Nuo 1997 m. iaurs Atlanto srovs gilumini vanden


prietaka sumajo 70%. Tai
yra katastrofin padtis, reikianti, kad reikia geriau suvokti ios srovs reikm
pasaulio klimatui.

7 . 5 . 6 Pasaulinio
vandenyno srovi sistema
o n

transportuotas3 vandens
kiekis, mln. m /s

iltoji pavirin
srov

altoji gilumin
srove

altosios srovs, tekanios atogr platumose, gali bti gerokai auktesns temperatros nei iltosios srovs, tekanios poliarinse platumose (altosios Peru srovs temperatra ties pusiauju yra +20 C, o iltosios
iaurs Atlanto srovs temperatra prie Skandinavijos pusiasalio iaurs
pakrants iem yra tik +3 0 C).

iltosios ir altosios srovs turi didel tak aplinkini sausumos teritorij


klimatui ( 6.3 ir 6.5).

iaurs Atlanto srov daro didiul poveik Europos klimatui. Dl jos Vakar ir Vidurio Europoje iema paprastai bna velni, o vasara - nekarta, ikrinta pakankamai krituli. Jei ne i srov, iema Europoje bt
15-20 0 C altesn, jos teritorijoje vyraut tundra ir spygliuoi mikai, o
slygos ems kiui bt nelabai tinkamos.

Pereidamos viena kit, vandenyn srovs sudaro iedines sistemas. Rykus


tokios sistemos pavyzdys - iaurs Atlanto srovi sistema (145 psl.).

Galingiausia pasaulyje Vakar vj srov susidaro Piet vandenyne. Jos tkmei netrukdo emynai, todl i srov juda ratu ir apjuosia vis ems rutul. Srovs ilgis apie 30 tkst. km, o plotis siekia tkstant kilometr.

Netoli emyn nuo Vakar vj srovs atsiakoja altosios srovs, tekanios palei vakarinius Australijos, Piet Amerikos bei pietvakarinius Afrikos krantus. Dl j takos klimatas iose pakrantse labai sausas.

Dydiu isiskiria Peru srov - vienintel altoji srov, pasiekianti pusiauj. Nedideliame gylyje, maiydamasis su iltesniu vandeniu, srovs vanduo prisisotina deguonies ir sudaro puikias slygas gyvybei. Btent prie
ils ir Peru krant yra uvingiausios vietos Pasauliniame vandenyne.

Visos Pasaulinio vandenyno srovs (ir pavirins, ir gilumins) sudaro vientis ir sudting sistem, kuri palaiko Pasaulinio vandenyno ekologin pusiausvyr. J galima lyginti su mogaus kraujo apytakos sistema: srovs
plukdo deguon visas Pasaulinio vandenyno dalis ir sluoksnius, nuolat atnaujina vandenyn vandenis. Nusistovjusios vandenyn srovi cirkuliacijos
sutrikimai gali sukelti dideli klimato pokyi.

Ramusis
vandenynas

Indijos

vandenynas

El Ninjo

reikinys

prastin vandens cirkuliacija Ramiojo vandenyno pusiaujo zonoje


Ramj vandenyn prie pusiaujo i
ryt vakarus kerta galingos iaurins
ir Pietins pusiaujo srovs. Jos prie
Pietryi Azijos krant atplukdo milinik ilto vandens kiek, kuriuo dalis
grta atgal su Pusiaujo priesrove.
Vidutin menesio
vandens temperatra
30 0 C

altoji srov

25 "C

iltoji srov

20 "C

vyraujantys
vjai

15 C

g a u s s krituliai
iluma

sausas
g i e d r a s oras

s=C>

10 C

Hi

5 C

aukto
' slgio '
sritis

N i , emo
slgio
sritis

ilto v a n d e n s s l u o k s n i s

Indonezija

kylantis altas gelmi vanduo

Piet
Amerika

Vandens cirkuliacija El Ninjo


metais
Kart per 3 - 4 metus vyksta vadinamasis El Ninjo reikinys. Jis trunka
madaug tris mnesius. Tuo metu pasatai Ramiajame vandenyne susilpnja ir net pakeiia savo krypt. prastai
vakarus srovi genamas pavirinis
iltas vanduo apsigria ir pradeda
plsti rytus. Dl to susilpnja ir visai
sustoja altoji Peru (Humbolto) srov.
Rytin Ramiojo vandenyno dalis yla,
o prie Australijos ir Indonezijos krant
vandens temperatra sumaja.
El Ninjo (isp. El Nino - berniukas"
arba vaikas") - neprastas Ramiojo vandenyno pusiaujo zonos srovi
pasikeitimas.

n e b d i n g a i didelis

ZF= 1

^j^kri^kiekis

giedra
s a u s a s oras

El Ninjo poveikis klimatui


iuo metu El Ninjo yra pripaintas viena i or kaitos varomj jg. El Ninjo metais bna dideli klimato anomalij: sausros
Indonezijoje, Filipinuose ir Australijos rytuose, liets Peru pakrants dykumose. io reikinio poveikis klimatui neapsiriboja Ramiojo
vandenyno regionu - anomalins sausros El Ninjo veikimo metu
arba i karto po jo bna Brazilijoje, Piet Afrikoje. Ypa smarkios
litys, susijusios su iuo reikiniu, pasitaiko Piet Amerikoje, jos
sukelia didiulius potvynius, nuoliauas, derliaus praradim bei
didiulius sugriovimus.

Sausra Tailande ir potvynis Kalifornijos valstijoje (JAV)

Golfo srov
Viena i galingiausi pasaulyje Golfo
srov yra iaurs Atlanto iedins srovi
sistemos dalis. Jos pradia galima laikyti Gvinjos lankos pusiaujo vandenis.
Dl pasat ia susidaro Pietin pusiaujo srov, kuri kerta Atlanto vandenyn,
srva iilgai Piet Amerikos iaurs ryt
krant ir patenka Karib jr, o i jos -

IAURS
AMERIKA

Meksikos lank. Per Floridos ssiaur

EUROPA

vl pasiekusi vandenyn ir susiliejusi su


iaurine pusiaujo srove, ji jau vadinama

Azor

Golfo srove.

Sr

Veikiama Koriolio jgos i srov plsta


palei iaurs Amerikos ryt krantus (pamau toldama nuo j), kol susiduria su
^aujo srov

altja Labradoro srove, kuri nukreipia

AFRIKA

Golfo srov toliau rytus. Vandenyno viduryje ji isiakoja iaurs Atlanto srov
( t ) ir Azor srov. Priartjusi prie Afrikos
krant, Azoro srov maitina pietus tekan-

IAURS
AMERIKA

i altj Kanar srov. Prie aliojo Kyulio sal Kanar srov pasuka vakarus
ir netrukus susilieja su iaurine pusiaujo
srove - srovi iedas usidaro.

prastin Golfo srovs cirkuliacija

iaurs Atlante atvsusi sroglas vanduo virsta jros ledu

v virsta gilumine srove ir grta


piet platumas. Toks pavirini ir gilumini srovi judjimas
primena darn konvejerio" darb. Mokslininkai pastebi, kad

pavirine iltoji srov

tirpstantys Grenlandijos ledynai


sunkus, druskingas
v a n d u o grimzta
^

gali sutrikdyti io konvejerio"


darb. Tirpstantis vanduo yra
glas ir lengvas. Jis maiosi su

gilumin srov

sunkesniu Golfo srovs vandeniu. Jeigu tirpstanio glo van-

Visuotinio klimato atilimo sutrikdyta Golfo srovs cirkuliacija

dens vis daugs, bus sutrikdytas pavirinio srovs sluoksnio

didel glo vandens prietaka


i tirpstani ledyn

vandens grimzdimas, o tai gali


visikai sustabdyti
sios" gilumins
darym.

Dl to Golfo

gali smarkiai susilpnti

pavirin iltoji srov

susisrov
arba

visikai nustoti tekjusi. Tokie


lengvas glas vanduo maiosi su
druskingu, vanduo negrimzta

yms pokyiai gresia katastrofiniam klimato atalimui Europoje.

nyksta gilumin srov


altas ir d r u s k i n gas
as
vanduo

>

iltas, m a i a u
druskingas vanduo

glas vanduo -

grtamo-

srovs

sunkus
vanduo

lengvas
vanduo

7.6 Pasaulinio vandenyno itekliai


Pasaulinio vandenyno gamtos iteklius galima skirti penkias grupes:
Mokslininkai teigia, kad apie
tai, kas dedasi vandenynuose, inome nedaug. I vis
gyvybs form, egzistuojani Pasauliniame vandenyne, tik 1 proc. yra tinkamai
identifikuotas ir itirtas. Net
ir emlapius isamesnius
turime Mnulio, o ne vandenyn dugno.

Siekiant apsaugoti uv populiacij reikalaujama, kad


vej tinkl akys turi bti didels (didesns nei 10 cm),
kad mailius ir dar ne visai
uaugusios uvys galt iplaukti i tinkl.

7.6.1 Vandenyno itekli


naudojimas

jros vanduo;

jros vandenyje itirp


cheminiai elementai;

jros dugno ir gelmi


mineraliniai itekliai;
energijos itekliai

biologiniai itekliai;

Biologiniai itekliai
Pasaulinio vandenyno biologiniai itekliai miliniki. Apskaiiuota, kad, juos racionaliai naudojant, galima bt imaitinti apie 30 mlrd. moni.

Koral rifai vadinami vandenyn atogr mikais".


Juose gyvena 25% vis
uv ri. Tai beveik dviej milijon gyvn ir augal
buvein. Koral rifai ir j prieigos maitina 1 mlrd. moni ir teikia 30 mlrd. doleri
peln per metus.

Beveik visi vandenyn ir jr organizmai priklauso penkioms grupms:

uvys;

viagyviai (pvz., krevets, krabai, omarai);

moliuskai (pvz., austrs, midijos, kalmarai);

jr induoliai (banginiai, ruoniai);

dumbliai (jr kopstai).

Daugiausia organizm yra paviriniame 100 m sluoksnyje, kur pakanka viesos


(btina slyga dumbliams ir fitoplanktonui, kurie yra vairi jr gyvn maistas). Didiausia gyvj organizm vairov ir j biomas yra emyno elfe.

Nuo pusiaujo aigali link gyvj organizm rin vairov Pasauliniame


vandenyne maja, bet biomas auga. Mat altesniuose vandenyse itirp daugiau deguonies ( 7.3), be to, altosiose platumose vanduo maiosi intensyviau nei iltosiose platumose.

Pastaraisiais deimtmeiais dl per didelio uv sugavimo j kiekis kai kuriose


Pasaulinio vandenyno vietose labai sumajo. Grsmingai sumajo ir kai kuri
bangini ri skaiius. Siekiant atkurti paeist ekologin pusiausvyr:

alims stengiamasi nustatyti vejybos kvotas, daugelyje ali vesti reikalavimai vej tinklams;

vestas bangini gaudymo moratoriumas (taiau Norvegija ir Islandija jo


nepaiso).
Ekonomin zona

Atviri
vandenys

Teritorija iki 12 jm priklauso

Teritorijos iki 200 jm (su elfu iki 350 jm)

pakrants valstybms.

itekliais naudojasi pakrants valstybs.

Likusi vandenyn teritorija.


Itekliai priklauso visai monijai.

Usienio valstybi laivai gali

Nra politinio suvereniteto.

Tarptautiniu susitarimu valdoma

plaukioti tik taikiais tikslais.

Laisva laivyba ir lktuv skrydiai.

itekli gavyba.

Jros dugno ir gelmi mineraliniai itekliai


Pasauliniame vandenyne itirp apie 10 min. t aukso ir
500 min. t sidabro, taiau juos
igauti yra nepaprastai sudtinga (reikt apdoroti praktikai vis vandenyn vanden).

7.6.2 Mangano
konkrecija

Senkant naudingosioms ikasenoms sausumoje, kaskart didesn reikm gyja


Pasaulinio vandenyno mineraliniai itekliai. iuo metu vis daugiau naudingj
ikasen igaunama i jr ir vandenyn podugnio. Dl didelio gylio igauti jas
i vandenyn guolio kol kas nenaudinga.
Skiriamos trys Pasaulinio vandenyno naudingj ikasen grups.

Vandenyn ir jr dugne esanios naudingosios ikasenos - statybins mediagos (klintis), fosforitai, geleies ir mangano konkrecijos (7.6.2).

Vandenyn ir jr podugnio uolienose esanios naudingosios ikasenos - didiausi reikm turi naftos ir gamtini duj gavyba jr ir vandenyn elfe:

ia yra apie tredal vis naftos ir gamtini duj atsarg, igaunama apie
ketvirtadal j pasaulio gavybos;

naftai ir dujoms siurbti rengiamos grimo platformos yra tvirtinamos


prie jros dugno;

daugiausia naftos ir gamtini duj igaunama i Pers, Gvinjos, Meksikos lank, iaurs jros dugno.

Pakrani naudingj ikasen klodai:


jie susidar i bang ir srovi iardyt krant arba i upi jr atplukdyt nemen; prie kranto esantys naudingj ikasen telkiniai paprastai
kasami naudojant nuoulnias achtas, vedanias nuo kranto elfo gelmes;

Pastaruoju metu vis daniau


siloma kai kuriems Pasaulinio vandenyn plotams suteikti apsaugos status.

povandenin akmens angli kasyba labiausiai ipltota Japonijoje (30%


angli gavybos alyje);

reikmingiausi povandeniniai geleies rdos telkiniai eksploatuojami


Niufaundlando salos pakrantje (Kanada);

i pakrani klod igaunamos vario ir nikelio rdos (Kanada, Hadsono


lanka), alavas (Komvalo pusiasalis, Anglija), gyvsidabris (Egjo jros
elfas, Turkija).

Jros vandenyje itirp cheminiai elementai


Kubiniame metre jros vandens yra apie 35 kg kietj mediag. Taiau tik 16 i 70 jros vandenyje itirpusi chemini element turi
didesn nei 1 g/m 3 koncentracij. I jros vandens igaunama apie
tredal pasaulyje suvartojamos valgomosios druskos, 80% bromo,
40% magnio. Daugumos chemini element koncentracija jros vandenyje per maa, kad j gavyba bt naudinga.

Energijos itekliai
Jros vanduo glinamas specialiuose renginiuose. Jros vandens glinimo renginiai yra gana brangs, todl
juos naudinga statyti tose turtingose alyse, kurios labai stokoja glo vandens
(pvz., Pers lankos alyse). iuo metu
pasaulyje veikia daugiau kaip deimt
tkstani druskingo jros vandens gIinimo rengini. Manoma, kad ateityje j
vis daugs.

7 . 6 . 3 Vandens g l i n i m o renginys

Vandenyn energijos itekliai miliniki, taiau jie kol kas beveik nenaudojami. Skiriami keturi vandenyn ir jr energijos altiniai:

potvyni ir atoslgi energija (iuo metu tai daugiausia naudojamas vandenyn energijos altinis (- 7.5);

pakrani bang energija;

vandenyn srovi energija;

vandens temperatros skirtumo tarp pavirini ir gilumini vanden energija.

BP naftos platformos avarija Meksikos lankoje


Sprogimas naftos platformoje
2010 m. balandio 20 d. kompanijai
(British

Petroleum")

BP

priklausanioje naftos ga-

vybos platformoje Deep Water Horizon"

vyko

sprogimas. J veikiausiai sukl metano nuotkis. Grinys, i kurio nafta m vertis jr,
yra Meksikos lankoje, 1525 m gylyje, 64 km
pietryius nuo Misisips ioi. uvo 11 moni,
17 buvo sueista. Platforma nuskendo po dviej
dien nuo sprogimo.

Avarijai likviduoti sutelktos didiuls BP kompanijos, JAV pakrani apsaugos tarnybos pareign, JAV nacionalins gvardijos kari, pakrani gyventoj pajgos, savanori - i viso daugiau kaip 85 tkst. moni. Meksikos lankoje
gelbjimo darbus sijung 500 laiv gulos. Netgi m a vejybini laiv savininkai prisidjo - stat utvaras, kuriomis
buvo stabdomas naftos dmi sklidimas kranto link. vejams u darb mokjo avarijos kaltinink - kompanija BP. Taip
naftos gigantas stengsi sumainti pakrani gyventoj pasipiktinim, nes, vykus nelaimei, vejyba iuose vandenyse
udrausta, o vejai liko be darbo.

Padariniai
Per i avarij vyko didiausias iki iol technogeninis naftos
isiliejimas atviroje jroje. Katastrofa padar milinik a l penkiose Meksikos lankos pakrants valstijose klestintiems turizmo,
vejybos ir naftos pramons sektoriams.
Sustabdyti besiveriani naft, nepaprastai didelmis pastangomis ir pritaikius paius vairiausius bdus, pavyko tik po 87 dien. Per t laik Meksikos lank isiliejo 4,9 mln. bareli (apie
800 mln. litr) naftos.
Jeigu BP bt pripainta kalta dl aplaidumo eksploatuojant
grin Meksikos lankoje, jai tekt sumokti 17,6 mlrd. doleri baud. Kompanija steig 20 mlrd. dolerifond, i kurio bus mokamos
kompensacijos nukentjusiems asmenims ir verslo monms.
Naftos platformos privalo turti apsauginius votuvus, vadinamus sprogimo slopintuvais, kurie gali bti usklsti i platformos
renginio, tai padaryti galima ir distancinio valdymo reimu. Deepwater Horizon"

neturjo renginio, kuris automatikai bt uslopi-

ns grin ir padjs ivengti katastrofik padarini.

Materialin ala
Sugadinta ir nuskendo naftos platforma.
Isiliejusi nafta vietomis padeng 1500
km 2 plot (palyginimui: Jonikio rajono plotas 1153 km 2 arba Lietuvos administracini
rajon vidutinis plotas - 1484 km 2 ).
Ileisti 8 mlrd. doleri avarijai likviduoti

1981 m. Klaipdoje i prakiurdyto laivo Glob Assimi" tank itekjo apie 16 tkst. ton mazuto. Buvo utertas Lietuvos pajris iki
pat Latvijos. Valymo darbai vyko apie 6 mnesius. Iveta apie
0,5 mln. ton uterto pajrio smlio. Grinys galutinai usandarintas tik po 153 dien nuo katastrofos pradios.

Ekologin ala
Utertas Meksikos lankos vanduo.
Uterta penki valstij pakrant.
Nukentjo 400 gyvn ri,
i j 40 - jros induoliai.

ir naftai surinkti.
JAV nacionalin vandenyn ir atmosferos tyrim valdyba iki 2010 m. pabaigos
dar nebuvo vertinusi alos gamtai, poveikio
Meksikos lankos valstybms.

Padarytos klaidos
Nepatikima grinio konstrukcijos sistema - BP neturjo gauti leidimo platformai statyti.
Naftos grinys - seismikai aktyvioje tektonini li
srityje.

Naftos platformos privalo turti apsauginius votuvus, vadinamus sprogimo slopintuvais, kurie gali bti usklsti i
platformos renginio, tai padaryti galima ir distancinio valdymo reimu. ,,Deepwater

Horizon"

neturjo renginio, kuris

automatikai bt uslopins grin ir padjs ivengti katastrofik padarini.

Naftos platforma plduriuoja


ikelta 1525 m vir jros du
gno, t.y. i pavojingai didelio
gylio giluminio grinio nafta
vamzdiu pumpuojama platformos talpykl.
Q
Davikliai, gaunantys informacij apie avarij ir persiuniantys j ugnies slopinimo
rengin ar akustin programos
kontrols sistem.
Q I naftos platformos
siuniamas ugnies slopintuv
jungiantis signalas.

Ugnies slopintuvas: didelis


votuvas, slopinantis naftos
tekjim avarijos atveju.
Q Akustin kontrols
sistema i ugnies slopinimo
sistemos renginio siunia
nelaims signalus laiv.

Socialin ir ekonomin ala


uvo naftos platformoje dirb mons.
Sutrikdytas turizmo sektoriaus darbas.
vejai neteko darbo.
Nuo paskelbto po avarijos moratoriumo, kuriuo draudiama Meksikos lankos elfe daryti naftos grinius daugiau nei 152 m gylyje, nukentjo
kitos naft igaunanios bendrovs.

7.7 Pasaulinio vandenyno tara


Pasaulinio vandenyno tara - viena i didiausi visuotini ekologini problem.

Taros altiniai

Ups - vienas i didiausi vandenyn taros altini, {tekdamos j jras ir vandenynus jos atnea daug kenksming mediag: tr liekan
(nitrat ir fosfat), pesticid (insekticid ir herbicid), pramonini nuotek.

Nafta - pavojingiausias vandenyn ir jr taros altinis.

7 . 7 . 1 Utertas papldimys
Ganoje
Daugiau kaip 80% vandenyn taros altini patenka i
sausumos.

Jungtini Taut duomenimis, 60% pasaulio gyvent o j - d a u g i a u nei ms


planetoje j buvo 1960 m. gyvena iki 60 km atstumu
nuo kranto.

Naftos jros vanden patenka, kai ji igaunama ir gabenama.

Katastrofini padarini turi tanklaivi avarijos, kai jr iteka tkstaniai ton naftos.

Dl to, kad tanklaiviai danai ilieja i trium vanden su naftos likuiais, vandenyn kasmet patenka 2-3 min. t naftos.

Tiesiogins pramonins ir buitins nuotekos jras ir vandenynus.

Buitins atliekos (iukls) patenka vandenynus ir jras i pakrani miest ir laiv, j taip pat atnea ups. Milijonai iukli, plukdomos
srovi, nukeliauja tkstanius kilometr ir bangos jas imeta krant.

Kenksmingos mediagos i rkstani kamin ir automobili imetamosios dujos kaupiasi ore ir ikrinta rgiaisiais lietumis.

7 . 7 . 2 Vandenyno taros altiniai

pramon

didmiestis

teralai i laiv

nafta ir jos produktai

nuotekos

sunkieji metalai

pramonins atliekos

dugno gilinimo darb


atliekos

deginimo jroje teralai

tros, pesticidai, srutos

Jr ir vandenyn taros {rodymai


Daugelyje pasaulio viet nuotekos Pasaulin vandenyn
patenka ne pilnai arba visikai
nevalytos. Pavyzdiui, 80%
Viduremio jr i pakrani
miest patenkani nuotek
yra neivalytos.

Kas valand jras ir vandenynus patenka 675 tonos teral, teigia jr apsaugos
organizacija Oceana". Madaug 50% io kiekio sudaro
plastikai. Nuo Kalifornijos iki
Havaj driekiasi vidurio Europos dydio teral dm.

Tyrimai iaurs jroje parod, kad apie 65% ten aptikt teral atne ups,
dar 25% pateko i atmosferos (i j - 7000 t vino i automobili imetamj
duj), 9% - naftos atliekos i laiv ir dar 1% - tiesiogins nuotekos.

J jr isiliejusi nafta vandens paviriuje sudaro plon plvel, kuri labai


kenksminga visiems gyviesiems organizmams. Pastaruoju metu naftos plvel dengia apie tredal Pasaulinio vandenyno ploto. Bang atnetos iukls ir naftos plvel smarkiai uteria papldimius.

Dl pakrantse kurt pramons moni, dideli miest uost priekrants


vanduo utertas gerokai daugiau negu atvirame vandenyne. Povandenins nuotraukos i dviej itin dideli nuotek imetimo viet - Los AndeIo (JAV) ir Marselio (Pranczija) - patvirtino teral sukelt masin gyvj
organizm t.

Dl lto vandens atsinaujinimo labai utertos Europos vidins jros, ypa


Viduremio ir Baltija.

Jr ir vandenyn taros padariniai

7.7.3 Naftos valymo darbai po


1989 m. Aliaskoje vykusios Exxon
Valdez tanklaivio avarijos.

7 . 7 . 4 Plaukiojantis ir isiliejusi naft galintis rinkti robotasSeaswarm".Tai madaug


5 m e t r ilgio ir 2 m e t r ploio konvejeris,
padengtas nanoviel kilimu, kuris absorbuoja naft. is robotas veikia savarankikai.
Jo vir dengia d u kvadratiniai metrai sauls
baterij, ir j gaminamos energijos pakanka,
kad robotas veikt savaitmis. Esant dideliam naftos isiliejimui, utert vandenyn
galima paleisti vis spiei i robot. Mokslininkai apskaiiavo, kad 5000 t o k i r o b o t
po naftos grimo platformos,,Deepwater
Horizon" sprogimo isiliejusi naft surinkt
per mnes.

Naftos plvel labai kenksminga jriniams paukiams. Nafta


prilimpa prie plunksn, todl jie negali skraidyti ir va nuo
bado ir persialdymo. Be to, naftos plvel nepraleidia gilyn
deguonies, tad va planktonas - svarbiausias uv maistas.

Daugelio vanden patekusi teral, pvz., plastiko, nesuardo


mikroorganizmai, todl teralai kaupiasi Pasauliniame vandenyne.

Milijonai pauki ir induoli kasmet va, surij polietileno


maieli. Itin nuo to kenia jriniai vliai.

Uterimas nutekamaisiais vandenimis kartais sukelia vandens ydjim, nes per daug priauga dumbli ir fitoplanktono. Paskui dumbliai va ir yra. Tai skatina daugintis
bakterijas, sunaudojanias gyvybikai svarb deguon.

Utertam vandeniui itin jautrs koralai. Vis didjantis atogr vanden utertumas gresia j kolonij rifams.

Padanjo jrini uv ir induoli lig.

jr patek pesticidai kaupiasi gyvn organizmuose. Pavyzdiui, suds 10 ruoni, baltasis lokys gauna toksin, kurie buvo deimtyje tkstani uv.

Galimi sprendimai

Naftos likui iliejimas i tanklaivi trium dabar stebimas i


palydov. Taip galima nubausti laiv paeidj eimininkus.

Ateityje reikia sumainti plastikini maieli gamyb ir naudojim.

Daug kur statomi vandens valymo renginiai pads sumainti


Pasaulinio vandenyno tar i upi ir tiesioginiais teralais i
pakrani miest.

INOME, MOKAME, GALIME

0 Raktiniai odiai ir svokos


^Turtumte inoti i svok reikm:

Pasaulinisvandenynas

atolas

v a n d e n y n o itekliai

vidinio nuotkio sritis

druskingumas

d r u s k i n g u m o promil

jra

ledkalnis

e m y n o laitas

lanka

jr srov

v a n d e n y n o guolis

sala

El Ninjo

termokarstas

salynas

jros potvynis ir atoslgis

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:

pakratin ir vidin jra;

jros potvynis ir atoslgis;

iltoji ir altoji jr srov;

vulkanin ir koralin sala.

2) Esminiai teiginiai
^"Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:

hidrosferos sudt;

Pasaulinio v a n d e n y n o s u d e d a m s i a s dalis;

svarbiausias v a n d e n y n o charakteristikas;

v a n d e n s apytakos reikm;

v a n d e n y n o biologinius, mineralinius ir energijos iteklius;

v a n d e n y n o taros altinius ir taros padarinius;

maj ir didj v a n d e n s apytakos ratus.

(3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


r
Gebti schemikai pavaizduoti ir k o m e n t u o t i v a n d e n s apytakos rat;
emlapyje parodyti iltsias ir altsias jr sroves. Paaikinti j poveik klimatui;
gebti nagrinti pavirinio v a n d e n s t e m p e r a t r o s ir d r u s k i n g u m o emlapius;
skirti ir emlapyje parodyti vidines, pakratines jras;
inoti skirtingos kilms salas.

@ Geografiniai tyrimai
1 . Vandens kiekis e m j e beveik nesikeiia. Kokios yra Pasaulinio v a n d e n y n o v a n d e n s lygio kilimo prieastys?
Isiaikinkite, kurios valstybs ar regionai dl i pokyi labiausiai paeidiami.
2.

Raskite p a p i l d o m a r g u m e n t , kodl jau kuris laikas skiriamas Piet v a n d e n y n a s .

3.

Naudokits atlasu ir nustatykite, kuria lygiagrete plaukiant b t galima apjuosti vis e m s rutul.

4.

Kokiems jr t i p a m s skiriamos ios jros: Arab, Bandos, Baltoji, Karib, Ochotsko, Viduremio.

5 . Isiaikinkite, kuriose p l a t u m o s e yra koralini sal. Koki slyg reikia j o m s susidaryti?


6.

Suraskite geografijos atlase iuos ssiaurius: Beringo, Deiviso, Dreiko, Maiakos, Ormuzo, Toreso.
Kuriuos v a n d e n y n u s ar jras jie jungia?

Klausimai ir uduotys
7.1 Mlynoji planeta
1.

Paaikinkite, kaip gamtoje atsinaujina vanduo.

2.

Kaip emje vyksta vandens apytaka? Kokia jos reikm ms planetai?

7.2 Pasaulinio vandenyno dalys


1 . Apibdinkite vandenyn ir sausumos ploto pasiskirstym iaurs ir piet pusutuliuose.
2.

Pateikite vidini ir pakratini jr pavyzdi.

3.

Kaip salos skirstomos pagal kilm? Pateikite po kelis kiekvienos sal grups pavyzdius.

4.

Paaikinkite, kuo koralini sal susidarymas susijs su vulkaninmis salomis.

7.3 Vandenyn ir jr vandens savybs


1.

Dl ko Pasauliniame vandenyne skiriasi druskingumas?

2.

Paaikinkite, kodl Baltijos jros vandens druskingumas gerokai maesnis nei Viduremio ar Raudonosios jros.

3.

Kodl teigiama, kad poliarini srii ledo tirpimas gali sukelti katastrofik padarini ms planetai?

4.

Kaip keiiasi vandens temperatra vandenyne, atsivelgiant geografin platum ir gylj?

5.

Paaikinkite, kuo skiriasi iaurs Atlante ir Piet vandenyne plduriuojantys ledkalniai.

7.4 Vandenyno dugnas


1.

Kuri Pasaulinio vandenyno dugno dalis apima didiausi plot?

2.

Kaip vadinamos (A-D) Pasaulinio vandenyno dugno dalys?

3.

Kodl apie Pasaulinio vandenyno dugn


inoma dar nedaug?

7.5 Vandens judjimas Pasauliniame vandenyne


1.

Paaikinkite potvyni ir atoslgi susidarymo prieastis.

2.

Apibdinkite iltj ir altj jr srovi susidarymo prieastis.

3.

Kokj poveik pakrani klimatui turi altosios Bengelos ir Kalifornijos bei iltosios Brazilijos ir Ryt Australijos srovs.

4.

Kaip susidaro El Ninjo reikinys ir kokie j o padariniai?

7.6 Pasaulinio vandenyno itekliai


1 . vardykite Pasaulinio vandenyno gamtinius iteklius.
2.

Kurie vandenyno energijos itekliai turi didiausi panaudojimo perspektyv?

3.

Kaip reglametuojamas Pasaulinio vandenyno itekli naudojimas, atsivelgiant atstum nuo kranto?

7.7 Pasaulinio vandenyno tara


1.

Kokiais bdais teralai patenka jras ir vandenynus?

2.

Kodl jrose ir vandenynuose maja koralini rif?

3.

Nurodykite esminius Pasaulinio vandenyno taros padarinius.

4.

Pasilykite priemoni, kurios padt sumainti Pasaulinio vandenyno tar.

Perskait skyri turtumte:

apibdinti sausumos vanden geografin pasiskirstym;

vardyti poeminio vandens ris pagal kilm, slgsojim ir mineralizacij;

inoti ups ir upyno sudedamsias dalis;

apibdinti ups reimo ir mitybos ypatumus;

apibdinti ups atliekam darb auktupyje, vidurupyje, emupyje;

pateikti eer kilms pavyzdi;

vertinti dirbtini vandens telkini teigiamus ir neigiamus bruous;

vardyti ilgiausias ir vandeningiausias emyn upes, garsiausius krioklius,


svarbiausius kanalus, didiausius bei labiausiai inomus eerus;

apibdinti pelki ris, j reikm gamtai ir monms;

vertinti su sausumos vanden tara susijusias problemas.

8.1 Poeminis vanduo


Poeminis vanduo - skystos, kietos arba dujins bsenos vanduo, esantis ems
plutos storymje. Bendros jo atsargos emje siekia apie 60 mln. km3. 60% viso
poeminio vandens yra glas ir sudaro 98% skysto glo vandens itekli pasaulyje. is vanduo skiriasi slgsojimo gyliu, cheminmis savybmis, temperatra.

Kilm
Pagal kilm poeminis vanduo gali bti infiltracinis, kondensacinis ir magmins kilms.

Ventos-Dubysos senslnyje
1,8 ha plote trykta didiausi
Lietuvoje Svils altiniai.
Juose kunkuliuoja per imt
altinio aki.

Pagrindin poeminio vandens dalis susidaro dl sunkimosi gilyn (infiltracijos).

Daugiausia vandens ems storym patenka i atmosferos krituli, maesn dalis - i upi, eer, pelki.

Vanduo sunkiasi pro laidij uolien sluoksnius ir kaupiasi vir nelaidij - vadinamj vandnspar.

Laidiosioms uolienoms priklauso biriosios (smlis, vyras) ir akytosios


uolienos (pvz., klintis); nelaidiosioms - molis, kietos neiakijusios uolienos (pvz., granitas).

Uolien sluoksnis vir vandensparos, kurio plyiuose ir porose susikaup


vandens, vadinamas vandeninguoju sluoksniu.

Kondensacinis poeminis vanduo susidaro vandens garams kondensuojantis


ems sluoksniuose.

Labai nedidel poeminio vandens dalis susidaro i vandens gar, ems


plutos sluoksnius patekusi i apaios (nuo virutinio mantijos sluoksnio).

Poeminio vandens skirstymas pagal gylj


Pagal slgsojimo gyl ir slygas poeminis vanduo skirstomas j dirvoemio, gruntin ir tarpsluoksnin (8.1.2).

Dirvoemio vanduo - drgm, esanti dirvoemyje. io vandens nemanoma panaudoti buityje, bet jis be galo svarbus gyviesiems organizmams - btent j savo aknimis siurbia augalai.

Gruntinis vandud - poeminis vanduo, susikaups vir pirmosios


vandensparos.

A 8 . 1 . 1 los akis M a r c i n k o n i
seninijoje. i versm itisus metus
neula, pamau kunkuliuoja. Jos
v a n d u o v i s u o m e t altas ( 8 - 9 C),
t u r i nestipr geleies prieskon,
pasiymi g y d o m o s i o m i s savybmis.

Didesnje Lietuvos dalyje gruntinis vanduo slgso 1-5 m, auktumose - madaug 5-15 m gylyje.

Vieta, kurioje gruntinis vanduo itrykta paviri (kalv papds, upi slni laitai), vadinama altiniu (versme).

Gruntinis vanduo maitina upes, eerus, pelkes, ulinius.

Jo lygis priklauso nuo atmosferos krituli - lietingais metais


vanduo gali pakilti, sausringais - nukristi.

Gruntinis vanduo ne visada bna varus - kartais uteriamas


chemikalais, patekusiais i mineralini tr ir augal apsaugos
priemoni. Kuo giliau jis slgso, tuo yra varesnis.

dirvoemio vanduo

Iaidusis sluoksnis
W gruntinis vanduo

vandenspara

versm
tarpsluoksninis vanduo
pamatin vandenspara

povandenin versm
8 . 1 . 2 Poeminio vandens
susidarymas ir slgsojimas

Tarpsluoksninis vandud - tarp vandenspar slgsantis gilesnis poeminis vanduo.


is vanduo susidaro po ltos ir ilgai trunkanios vandens infiltracijos i viet, kur vandeningasis sluoksnis ieina j paviri. Jo maitinimo sritys gali bti labai toli (u deimi ir net imt kilometr)
nuo susitelkimo viet. Tarpsluoksninis vanduo paprastai bna labai
varus.

A 8.1.3 Australijoje arteziniam vandeniui paviri kelti naudojami vjo


malnlius primenantys siurbliai

Tarpsluoksninis vanduo, kuriam bdingas spdumas, vadinamas


artziniu vandeniu. Kadangi jj spaudia viruje slgsanios uolienos, igrtu griniu vanduo kyla savaime ir danai trykta fontanu.
Tam tikromis slygomis (kur gaubtos vandensparos ir vandeningieji sluoksniai tsiasi deimtis ir net imtus kilometr) formuojasi
arteziniai baseinai - dideli poeminio vandens telkiniai. Toki basein aptikta ir sausringose srityse: Saharoje, Australijoje (8.1.4).

Australijos ems gelmse slgso itin daug artezinio vandens. Daugiausia


jo Didiajame Arteziniame
baseine. Jo maitinimo sritis - Didysis Vandenskyros kalnagbris, kurio ryt
laituose ikrinta daug krituli, - nutolusi kelis imtus
kilometr rytus.

Artezinio vandens baseinai kaupiasi ilg laik (imtus met) ir nepriklauso nuo ikrintani krituli. Taiau pernelyg intensyviai naudojami gali isekti.

Makdonelo
kalnagbris

Didysis Vandesnkyros
kalnagbris
artezinis
grinys
Didysis

8 . 1 . 4 Didysis Artezinis
baseinas

ArtezinisJ

gaubta vandenspara
artezinis vanduo^,
gaubta vandenspara

krituliai

Poeminio vandens skirstymas pagal mineralizacij


Pagal chemines savybes poeminis vanduo skirstomas gl, mineralizuot ir srym (8.1.5).

Poeminis vanduo

Itirpusi
mediag, g/l

glas

<1

maai mineralizuotas
vidutinikai
labai

1-5
5-15
15-50

Skverbdamasis gilyn vanduo tirpina vairius mineralus ir ilgainiui tampa mineralizuotas.

srymas

>50

Vanduo, kuriame itirp daugiau negu paprastai mogaus organizmui


reikia chemini komponent (pvz., mikroelement - magnio, mangano,
jodo), vadinamas mineraliniu vandeniu. Jis turi gydomj savybi.

A 8 . 1 . 5 Vandens mineralizacija

Lietuvoj didiausios mineralinio vandens versms yra Druskininkuose,


Birtone, Liknuose. iuose kurortuose kurta gydykl.

Srymas formuojasi dideliame gylyje, kur esant auktai temperatrai


vandenyje gali itirpti daugiau drusk.

Poeminio vandens skirstymas pagal temperatr


Pagal temperatr poeminis vanduo skirstomas alt ir termin.

8 . 1 . 6 Keptuvs eeras Naujojoje Zelandijoje laikomas didiausia kartja versme


pasaulyje. Vandens t e m p e r a t r a iame
eere svyruoja n u o 45 0C iki 55 C.

Terminiu vadinamas toks vanduo, kurio temperatra auktesn nei +20 "C. Jis susidaro dideliame gylyje, kur uolien temperatra yra didesn. Paprastai kuo giliau slgso vanduo, tuo
auktesn jo temperatra.

Lietuvoj terminio vandens aptinkama 500 m ir didesniame


gylyje.

Aktyviose ugnikalni verimosi srityse (pvz., Islandijoje)


terminis vanduo gali trykti paviri.

Terminis vanduo gali bti naudojamas geoterminse jgainse. Jau kuris laikas tokios jgains veikia Islandijoje, Naujojoje
Zelandijoje, Japonijoje, JAV. Eksperimentin geotermin jgain veikia Klaipdoje.

Poeminio vandens naudojimas

8 . 1 . 7 Galingiausia Islandijoje NesjaveIiro g e o t e r m i n elektrin. Joje p a g a m i n t a


elektros energija ir kartas v a n d u o tiekiamas
Reikjavikui.

Nuo seno gruntinis vanduo semiamas i ulini. J gylis priklauso nuo gruntinio vandens lygio. Apie 1 mln. Lietuvos gyventoj vartoja achtini ulini vanden. Nustatyta, kad
madaug puss tirt ulini vanduo utertas nitratais. Poeminio vandens tyrimo valstybinio monitoringo ir vandenviei griniuose rezultatai kelia nerim. Negiliai slgsaniame
ems kio lauk, sod vandenyje, buvusi ir esam pesticid
sandli aplinkoje rasta vairi pesticid. Netinkamas kininkavimas taip pat neretai uteria gruntin vanden. Poeminio
geriamojo vandens kokyb ypa aktuali kaimo vietovse, kur
geriamas utertas negili ulini vanduo.
Dabar plaiai naudojamas artezinis vanduo vandentiekius tiekiamas i grini. Jis praktikai varus, todl labiau tinka gerti.
Lietuvoj daugiausia naudojamas btent poeminis vanduo (ir
gruntinis, ir artezinis). Taiau artezinio vandens itekliai alyje
pamau senka.

8.2 Ups
Up - gamtin vandens tkm, nuolat ar laikinai (sezonikai) tekanti sausumos
paviriumi paios igrauta vaga.

Upi ir upyno elementai

8 . 2 . 1 Ilgiausios
pasaulio ups, km
1

Nilas (su Kagera)

6650

Amazon
(su Maranjonu)

64002

Jangdz

6300

Misisip su Misriu

6250

Hvangh

5460

Ob (su Irtyiumi)

5410

Kongas

4700

Amras

4440

Lena

4400

Mekongas

4350

Nemunas

937

Itaka - vieta, kur prasideda ups tkm. Tai gali bti:

altinis (versm);

eeras;

pelk;

kaln ledynas.

iotys - vieta, kur up teka jr (vandenyn), eer arba kit up. Ups, tekanios jr arba didel eer, ties iotimis danai sudaro delt arba estuarij
( - 164-165 psl.).

Ups kritimas - itakos ir ioi absoliuij auki skirtumas.

Ups nuolydis - vidutinis ups vagos paemjimas per kilometr tam tikrame
jos tkms ruoe. Btent nuo ups nuolydio priklauso tkms greitis.

1
Nilo ilgis nuo Viktorijos eero madaug 5600 km.
2
Ginytinas Amazons ilgis
(nuo Ukajalio auktupio Apurimako
itakos) - apie 7000 km.

Lygum upi nuolydis paprastai labai maas (5-20 cm/km), todl j tkm lta.

Kaln upi nuolydis yra didelis (skaiiuojamas metrais ir net deimtimis


metr per kilometr), todl j tkm labai greita.

Didesns ups turi intak ( jas tekani kit upi), bet ir paios gali bti
dar didesni upi intakais. Jei intakas teka up nuo deiniojo kranto (plaukiant pagal srov), vadinamas deiniuoju intaku, jeigu i prieingos puss, - kairiuoju intaku. J jr arba didel nepratak eer tekanti up laikoma
pagrindine, o jos intak tinklas vadinamas upynu.

Upyno voratinklyje paprastai sudtinga nustatyti pagrindins ups itak,


todl statistikos lentelse danai pateikiamas skirtingas upi ilgis.

Vanduo up nuteka nuo tam tikro sausumos ploto. Plotas, nuo kurio vanduo
suteka pagrindins ups upyn, vadinamas ups basein (8.2.3).

Didiausi pasaulio upi basein plotai matuojami keliais milijonais kvadratini kilometr. Milinikas Amazons baseinas madaug 100 kart didesnis nei Lietuvos plotas.

itakos

desinysis intakas
vandenskyra

vandenskyra

estuarija

. 8 . 2 . 3 Ups baseinas.

kairysis intakas

8 . 2 . 2 Didiausi u p i
baseinai, tkst. km 2
Amazon

6915

Kongas

3680

Nilas

3350

Parana

3100

Ob

apie 3000

Misisip

apie 3000

Nemunas

98

8 . 2 . 4 Vandeningiausios
pasaulio ups (nuotkis
iotyse, mVs)

Kongas

42 000

Jangdz

32 000

Orinokas

30 000

Jenisejus

19 600

Parana

17 500

Lena

17100

Misisip

16 200

Nemunas

610

Vandens nuotkis (debitas) - rodiklis, apibdinantis ups vandeningum.

Ups vandeningumui nustatyti bet kurioje jos atkarpoje naudojamas nuotkio rodiklis, kuris rodo, kiek kubini metr (m3) vandens prateka pro ups
skersin pjv per sekund.

Bendram ups vandeningumui nustatyti naudojamas mtinio nuotkio


rodiklis. Jis rodo vandens kiek, kur up nuplukdo per metus iotyse, ir ireikiamas kubiniais kilometrais (km3).

Ups vandeningumas priklauso nuo baseino ploto ir klimato drgnumo jame,


taip pat nuo ups mitybos ypatum.

Vandeningiausios pasaulio ups - Amazon, Kongas, Orinokas - teka labai


drgnose pusiaujo klimato srityse.

Amazons vandeningumas milinikas - apie ketvirtadal vis pasaulio upi


nuotkio.

Nilas yra ilgiausia pasaulio up, bet kadangi nemaa jos dalis teka dykuma,
nuotkis palyginti nedidelis - apie 20 kart maesnis nei Kongo.

Dnepras yra treia pagal ilg Europos up (2200 km), bet jos nuotkis (1600 m3/s) pustreio karto maesnis nei Peoros (1810 km) nuotkis
(4100 m3/s). Prieastis: Dnepro baseino klimatas sausringas, vasar didelis
garavimas, Peoros baseino klimatas gerokai drgnesnis, vasar garavimas
nedidelis.

Upi vandeningumas per metus paprastai gerokai keiiasi. Vandens vidutinio


nuotkio pokyiai per metus, remiantis daugiameiais stebjimais, vadinami
ps reimu. Jis rodomas vandens nuotkio diagramose.

8 . 2 . 5 Ups vandens
n u o t k i o apskaiiavimas
Q - ups vandens nuotkis (m3/s)
Q = A V (m2 m/s)

A - u p s skersinio
pjvio plotas (m2)
(skaiiuojamas P x G
P - ups plotis,
G - j o s vidutinis gylis)

Tam tikro regiono upi tinklas priklauso nuo klimato drgms (krituli
kiekio bei garavimo) ir paviriaus uolien laidumo. Pavyzdiui, molingose teritorijose upi tinklas yra tankesnis nei smlingose vietovse (to paties klimato slygomis).

Upi nuotkis ir reimas

Arabijoje esanti Vadi Hadramauto up netekjo jau tks


tanius met.

220 000

Lygumose vandenskyros paprastai bna nerykios, o kalnuose danai sutampa su kalnagbri keteromis.

Upi visuma tam tikroje teritorijoje vadinama upi tinklu.

Amazon

Gretim upi basein riba vadinama vandenskyra.

Didjant ups nuotkiui, kyla vandens lygis (vanduo ulieja dal salpos) ir didja ups srauto greitis. Majant ups nuotkiui, vandens lygis krinta (atsidengia vagos dalis), o ups tkm ltja.

iem dauguma vidutini platum klimato upi ula. Vidurio Europos ups
(pvz., Nemunas) nereguliariai bna ualusios 2-3, o Sibiro ups - 6-7 mnesius.

V - vidutinis ups tkms greitis (m/s)


(skaiiuojama laiko trukm, kuri pld
pasroviui veikia i anksto pamatuotu
atstumu (m/s), arba naudojant vandens
tkms greiio matuokl)
G-vidutinis gylis (m)
(skaiiuojamas atlikus kelis (tolygius
ups plotyje) gylio matavimus ir j
sum padalinus i matavim skaiiaus
+ +

r - (g g g)

Kai kuriuose ems rajonuose


neretai vyksta katastrofiniai potvyniai, kuri metu patiriama daug
nuostoli: aptvindomi namai, sugadinami automobiliai, bna auk.

Upi potvyniai ir priemons apsisaugoti nuo j

Kasmet tuo paiu laiku pasikartojantis ups isiliejimas i vagos gretim salpos dal dl sniego tirpsmo pavasar, musonini lii ir kit prieasi vadinamas potvyniu. Per itin didelius potvynius vanduo apsemia
vis alp.

Nereguliars ups vandens nuotkio padidjimai dl smarki lii arba


staigaus sniego tirpsmo vadinami popldiais.

Potvyni mastai priklauso ne tik nuo atmosferos reikini (pvz., lii trukms ir intensyvumo), bet ir nuo kit gamtini ir antropogenini
veiksni. Pagrindiniai gamtiniai veiksniai yra (8.2.7 A):

Prie potvyn

f Per potvyn
^ i j i I J

uolien pralaidumas;

reljefas;

dirvoemi storis;

augalijos pobdis.

mogaus kin veikla paprastai sustiprina potvynius ir padidina katastrofini potvyni rizik (8.2.7 B). Pavyzdiui:

ikirtus mik, didja pavirinis nuotkis - potvyniai ir popldiai alia tekanioje upje sustiprja;

ariamose emse arba gyvuli itryptose (dl nuganymo) ganyklose


pavirinis nuotkis ymiai sustiprja;

miestuose paprastai yra daug vandeniui nepralaidi asfaltuot plot,


todl beveik visas ikrits lietaus vanduo per kanalizacijos sistemas
patenka upes.

Siekiant apsisaugoti nuo katastrofini potvyni, mons imasi vairi


priemoni. Daniausiai panaudojamos tokios priemons:
apsaugini pylim (damb) rengimas palei rizikingas" upi atkarpas;

8 . 2 . 6 2005 m. katastrofikai
patvinus EIbeiJos slnyje b u v o
utvindytos itisos gyvenviets

Augalija
gausi augalija sugeria ir
igarina daugiau vandens,
krituli nuotkis maja

Dirvoemio storis
storas dirvoemio sluoksnis
sugeria daugiau vandens,
nuotkis maja

nutekamj kanal statyba;

utvank (paprastai - hidroelektrinms) statymas, kad bt galima


dalinai reguliuoti ups nuotk.

Reljefas
statesni laitai maina vandens
sigrim ir didina nuotk

itryptos
ganyklos
suarta dirva
meandruojanti up

utvanka
reguliuoja upi
potvynius

mikai sulaiko liet,


garina drgm ir aknimis
sutvirtina dirvoem
Uolienos pralaidumas
pralaidios uolienos sugeria
vanden, maja
pavirinis nuotkis

8 . 2 . 7 Natralios ir m o n i sukeltos p o t v y n i prieastys

natralios pievos leidia


vandeniui susigerti

asfaltuoti plotai
tilto atramos, sukonstruotos
potvynio uliejamos
teritorijos lygyje

Upi mityba
Upi vandeningumui didel reikm turi mityba, kitaip sakant, - i kur gaunama vandens. Skiriami lietaus, sniego, ledyn ir poeminio vandens mitybos tipai. Jie priklauso nuo klimato ir upyno itak geografins padties.

Beveik vis iltj krat upi, iskyrus itekani i auktikalni ledyn,


svarbiausias mitybos altinis - lietaus vanduo:
pusiaujo klimato ups (Kongas) vandeningos visus metus;

8 . 2 . 8 Kaln ledynas
Norvegijoje. Vasar jis smarkiai tirpsta ir d u o d a pradi
t r u m p a i , bet srauniai fiordo
k r y p t i m i tekaniai upei.

pagrindin Europos
vandenskyra
vandenskyra
upi basein ribos
Vandens nuotkis
ups iotyse (m 3 /s)
I

iki 200

1200-400

400-800

800-1500

1500-2500

vir 2500

kita

8 . 2 . 9 Europos u p i
vandeningumas

subekvatorinio (musoninio) klimato upse (Nigeris, Zambez, Ganga) didiausi potvyni kyla drgnojo laikotarpio pabaigoje, o sausojo laikotarpio pabaigoje ios ups smarkiai nusenka.

Vidutini platum emyninio klimato ups (Ob, Jenisejus, Lena, Makenzis,


Misris) daugiausia vandens gauna i tirpstanio sniego. Todl pavasar jose
kyla labai dideli potvyni.

Ups, itekanios i auktikalni (Indas, Amudarja, Terekas), paprastai patvinsta vasar, kai kalnuose tirpsta ledynai ir sniegynai - j mitybos pagrindiniai altiniai.

Europos upi mityba ir reimas:

Vakar Europos klimatas jrinis, todl ia tekanias upes (Temz, Sena,


Luara) maitina krituliai. Jos vandeningos itisus metus;

Ryt Europos klimatas emyninis, todl io regiono ups (Volga, Dnepras, Donas) daugiau nei pus savo vandens gauna i tirpstanio sniego;

Vidurio Europos upms (Dunojus, Vysla, Dauguva, Nemunas) bdinga


miri mityba - jos madaug tiek pat vandens gauna i tirpstanio sniego, lietaus ir poeminio vandens. Pavasar patvinsta ne taip smarkiai kaip
Ryt Europos ups;

Piet Europos ups (Tachas, Tiberis) patvinsta iem, kai ia gausiai lyja,
o vasar nusenka;

i Alpi itekanios ups (Reinas, Rona, Po) nema vandens dal gauna
i tirpstani ledyn. Dl to jos vandeningesns nei lygum ups.

Potvynis Pakistane
2 0 1 0 m. liepos p a b a i g o j e P a k i s t a n e p r a s i d j o milinikas po-

r Pakistano
idministruojamas
KasmuNjs

tvynis. J o prieastis - per p a s t a r u o s i u s 8 0 m e t stipriausios m u s o n i n s litys. Iki rugsjo m n e s i o per p o t v y n u v o m a d a u g


1 7 0 0 m o n i . P a s a k J T h u m a n i t a r i n s p a g a l b o s a t s t o v , tiesiogiai ar netiesiogiai jis paliet per 2 0 mln. m o n i . L a b a i d a u g

Kabulas

Indijos
linistruojami
Kaimyras

AFGANISTANAS

m o n i dl ios stichijos t a p o p a b g l i a i s .

Musonins litys ir potvynio vanduo


P a k i s t a n o m e t e o r o l o g i j o s t a r n y b o s d u o m e n i m i s , per 3 6 vai.
alies i a u r j e ikrito 3 0 0 m m krituli. Dl s t a i g i lii i k r a n t

Balochistanas

indabas

isiliejo i a u r s v a k a r alies region, b e s i r i b o j a n i su A f g a n i s t a n u , u p s . D a u g e l y j e v i e t v a n d u o pakilo 5,5 m , o g y v e n t o j a i

INDIJA

b u v o priversti gelbtis lipdami ant n a m stog. P a t v i n s v a n d u o


s u g r i o v d a u g y b tilt ir keli.
R u g p j i o pradioje p o t v y n i o idinys i i a u r s v a k a r pasienio su A f g a n i s t a n u regiono palei Indo u p persikl P a n d a b o
provincij rytuose, vliau a p m didiul teritorij iki pat Indijos
v a n d e n y n o . D e r l i n g u p i slniuose, kur g y v e n a d a u g m o n i ir

Sandi

intensyviai v e r i a m a s i e m s kiu, p o t v y n i o v a n d u o uliejo m e dvilns, c u k r a n e n d r i , kviei, e m s rieut, t a b a k o ir p a a r i n i


k u l t r laukus. P a k i s t a n o m e d v i l n s a u g i n t o j asociacijos d u o -

I smarkiai paveiktos teritorijos

m e n i m i s , potvynis s u n a i k i n o d u milijonus m e d v i l n s ryuli, dl


labai smarkiai paveiktos teritorijos

t o enkliai pakilo ios a l i a v o s ateities s a n d o r i kainos p a s a u l y j e .

Humanitarin pagalba
Tarptautinio R a u d o n o j o K r y i a u s d u o m e n i m i s , is potvynis
labai p a v e i k m o n i g y v e n i m o s l y g a s k o n f l i k t i n i a m e p a s i e nio regione. Dl s u g r i a u t o s infrastruktros m o n m s m stigti
v a r a u s g e r i a m o j o v a n d e n s , pradjo plisti ligos.
F i n a n s i n p a g a l b stichijos u k l u p t a m P a k i s t a n u i

nedel-

siant s u t e i k J u n g t i n s Tautos, E u r o p o s S j u n g a , J A V ir net


Indija, s u kuria P a k i s t a n a s nuo 1947 m., kai ios a l y s t a p o
n e p r i k l a u s o m o s , k a r i a v o net tris kartus. P a r a m teik Jungtin i T a u t Pabgli agentra, JungtiniTaut Pasaulio maisto
p r o g r a m o s atstovai. A p m a u d u , kad per p a s t a r u o s i u s kelerius

Be nam lik mons traukiasi i stichijos apimt

slni

m e t u s dl p a d i d j u s i g r s m i i a l paliko n e m a a i t a r p t a u t i n i p a g a l b o s organizacij. Dl to P a k i s t a n e veikianti Talibano


o r g a n i z a c i j a p o t v y n p a n a u d o j o s a v o reputacijai kelti. R a d i k a lusis i s l a m o j u d j i m a s v i e a i kratsi bet kokios p a g a l b o s i
V a k a r ali, y p a i JAV, ir pasil P a k i s t a n o v y r i a u s y b e i 2 0
mln. doleri, jei i a t s i s a k y s V a k a r p a g a l b o s . S k u b d a m i pirmieji atvykti p a g a l b o s p r a a n i u s regionus, Talibano atstovai
s i e k f o r m u o t i t e i g i a m n u o m o n apie j u d j i m .
K a r i u o m e n s ir p a g a l b o s o r g a n i z a c i j v e i k s m a i b u v o m a a i
k o o r d i n u o j a m i . Labai d a u g p o t v y n i o z o n o j e e s a n i m o n i
s k u n d s i itin lta p a g a l b a , n e s dl s u g r i a u t k e l i ir tilt par a m a ne v i s a d a p a s i e k d a v o j o s p r a a n i u s . S t i n g a n t m a i s t o ,
s v a r b i a u s i p r o d u k t k a i n o s i a u g o iki 5 0 0 % !

Labdaros

dalybos pabgli

stovykloje

K a t a s t r o f o s nuostoliai d a r labiau p a d i d j o dl n u s k e n d u s i galvij, o k ir avi. G y v u l i a i d a u g e l i u i m o n i P a k i s t a n e


yra s v a r b i a u s i a s p r a g y v e n i m o altinis. Dl to ios k a t a s t r o f o s a p i m t a m e r e g i o n e , be h u m a n i t a r i n i p a g a l b o s o r g a n i zacij, aktyviai v e i k ir G y v n g l o b o s o r g a n i z a c i j o s . Igelbti gyvuliai yra pagrindinis p r a g y v e n i m o altinis m o n m s ,
p a s i b a i g u s iai katastrofai.

8.3 Ups darbas


Ups smarkiai keiia reljef, formuoja kratovaizd.

Dl ups darbo ems paviriuje suformuojami vairaus ploio ir gylio paemjimai - pi slniai. Juose skiriamos ios dalys:

alpa - potvyni uliejama slnio dalis;

kai kuriuose upi slni laituose yra susiformavusios terasos. Jos rodo,
kuriame auktyje vandens srautai tekjo upmis anksiau.

Ups vanduo teka ems paviriumi emesnes vietas, ardo uolienas, pernea
ir suklosto vairaus dydio grunto daleles. Taigi ups darb sudaro trys svarbiausi etapai: erozija, perneimas, suklostymas (akumuliacija).

Ups atliekamas darbas priklauso nuo jos kilms, amiaus, reljefo, grunto
pobdio, vandens tkms greiio ir kiekio upje, klimato slyg.

Kiekvienos ups vag galima padalyti auktup, vidurup ir emup. iose atkarpose up savaip formuoja kratovaizd ir keiia reljef.
dabartin

^ 8 . 3 . 1 Ups slnio pjvis

staialaitis

Terasos
seniausia
A
Y
jauniausia
IV

III
Il
slnio teras auktai

suklostytos snaos
(akumuliacija)

Auktupys

atspari uoliena

maai atspari
uoliena

Auktupyje up bna nedidel, neplati.

Stiprios srovs ruouose intensyvesn dugnin


erozija, ia maiau ardomi krantai. Ups vanduo
nirtingai ardo dugn, pernea, zulina ir pakeliui
klosto gana stambius nemenis, uol nuolauas,
akmenis.

Per ilg laik up gali igremti gil tarpekl labai


staiais laitais ir siauru dugnu, vadinam kanjon.

Pasitaikius kiet uolien, akmeningame ups dugne susiformuoja slenksi.

Tuose ups ruouose, kur atsidengia erozijai atsparios uolienos, susiformuoja kriokli.

Uolienos laite, kuriuo krinta vanduo, yra, todl


krioklys ltai juda auktupio link.

pakibs
slenkstis
igremta
apatin
laito dalis
krioklio msos
duburys
atsitraukiantis
I
I. M
KnOKlyS

nugarmjs slenkstis
8 . 3 . 2 Krioklio susidarymas ir atsitraukimas

Vidurupis

Meandros pavadinimas kilo


i labai vingiuotos Didiojo
Mendereso ups Turkijoje
pavadinimo. Daug meandr
turi Minija, Nemunas, kitos
Lietuvos ups.

Vidurupyje ups nuolydis sumaja.

Ups vaga platja, tkm ltja, maiau ardo dugn.

Up ima vingiuoti, smarkiau ardyti krantus, platinti sln - vyksta onin erozija
(8.3.3).

Ardydama krantus up daro ki Ipos pavidalo vingi, kurie vadinami meandromis.

Siauriausioje kilpos vietoje - ssmaukoje - up gali itiesinti vag.

Atskirta ups vagos dalis, primenanti pasag (buvusi meandra), tampa eerliu, vadinamu senvage (8.3.4).

ardomas
r krantas

liausia
V tkm

buvs
atabradas

greiiausia
tkm

8 . 3 . 3 M e a n d r o s pjvis.
V a n d u o u p j e greiiausiai teka ties g a u b t u
krantu, kur didiausias
gylis, o liausiai - ties
i g a u b t u k r a n t u , nes ia
seklu, v a n d u o tarsi kabinasi u d u g n o .

intensyviausiai
C o O^ardsma yieta
cT p V

^ " d

snasu
klostymas"

giliausia vieta (sietuva)

srovs ardomas krantas

platjanti kilpa
senvag

igaubtojo
kranto pusje
srov liausia
susiklosiusios
'snaos
^ 8 . 3 . 4 Senvags
susidarymas

gaubto kranto
pusje srov
greiiausia

meandros
ssmauka

siaurjanti
ssmauka

... .
''
istiesinta vaga

emupys

8 . 3 . 5 Deltos pjvis

emupyje ups vaga plati, emais krantais.

ioje atkarpoje gali susidaryti meandr ir senvagi.

Ltai tekantis vanduo nepajgia pakelti sunkesni nemen, tik sml,


dumbl.

Dl ltos tkms snaos klostosi dugne.

iotyse kaupiasi didioji dalis sna, suklostoma plokia lyguma. Ups, tekanios jr arba didel eer, ties iotimis danai sudaro delt arba estuarij.

Delta - iotyse i nemen suklostyta emuma, kurioje ups vaga skaidosi protakas ir atakas, sudarydama sal. Daniausiai bna trikampio formos. Delta susidaro tose upi iotyse, kur potvyniai ir atoslgiai arba jros
srovs netrukdo klostytis nemenims. Milinikas deltas turi Nilas, Lena,
Volga, o Amazons, Gangos su Brahmaputra deltos yra didesns net u
Lietuvos plot.

Estuarija - iotyse labai paplatjusi (danai piltuvo pavidalo) ups vaga. Kadangi estuarijoje glas ups ir druskingas jros vanduo dl ia vykstani potvyni
susilieja, j taip pat galima laikyti ilga siaura jros lanka. Estuarijos paprastai susidaro vietose, kur krantai dl tektonini proces ltai leidiasi ir jra po truput
ulieja upi slnius emupiuose. Dideles estuarijas turi Parana (jos ir Urugvajaus
ups estuarija vadinama La Plata), v. Lauryno up, Ob, Jenisejus; Europoje Elb, Temz, Luara, Garona (jos estuarija - idonda). dideli upi estuarijas
gali plaukti vandenyn laivai, todl jose patogu kurti jr uostus.
AUKTUPYS

VIDURUPIS

EMUPYS

A 8 . 3 . 6 Ups slnis auktu


pyje, Norvegija

A . 8 . 3 . 8 eer tekanios
ups iotys, Naujoji Zelandija

Temperatr amplitud1 (vidutinis iliausi ir aliausimnesi skirtumas)


^-1J OjC
r-
i5;c

8 . 3 . 9 Ups darbas auktupyje, v i d u r u p y j e ir e m u p y j e

20C

Upi naudojimas
Nuo seno mons gyvenvietes kurdavo prie upi. Btent derlinguose dideli
upi (Nilo, Tigro ir Eufrato, Indo, Hvanghs) slniuose bei deltose atsirado pirmosios civilizacijos. Ups turi didel kin reikm. Jos naudojamos:

laivybai;

drkinimui (irigacijai);

vejybai;

medienai plukdyti (maja reikm);

elektros energijai gaminti;

gyvenvietms aprpinti vandeniu.

Po ups emuma
i a u r s Italijoje, tarp A l p i ir A p e n i n , plyti
b e v e i k plokia Po e m u m a . Taip p a v a d i n t a
dl to, k a d j o s viduriu t e k a ilgiausia Italijos
u p Po.

Milanas

Tai d i d i a u s i a V i d u r e m i o E u r o p o s lygum a - j o s ilgis 5 0 0 km, o d i d i a u s i a s plotis -

Turinas

2 0 0 km. ioje teritorijoje yra vieni i s v a r b i a u s i alies miest: Milanas, T u r i n a s , Bolonija.


ADRIJOS
Ll

GUR

JRA

IRA

emumos kilm
G e o l o g i k a i P o e m u m a j a u n a . Prie milijonus m e t , raukljantis A l p i ir A p e n i n k a l n a m s , t a r p j s u s i d a r tekt o n i n duba, kurioje t e l k o j o j r a . Tais laikais Po e m u m o s vietoje b u v o A d r i j o s j r o s lanka, kurios gylis virijo 2 0 0 0
m e t r . Per ilg l a i k i A l p i ir A p e n i n t e k a n i o s u p s bei l e d y n t i r p s m o v a n d u o s u n e ir lankos d u g n e s u k l o j o
s t o r s n a sluoksn. Dl i n t e n s y v i o s u p i a k u m u l i a c i n s v e i k l o s lanka p a m a u virto s a u s u m a - plokia e m u m a .
I j r , u p i ir l e d y n t i r p s m o v a n d e n suplauti n u o g u l s l u o k s n i a i l y g u m o j e siekia kelis kilometrus. Tokia e m u m a ,
s u s i f o r m a v u s i d a u g i a u s i a i u p i s n a , v a d i n a m a aliuvine l y g u m a .

Vykstantys procesai
e m u m o s viduryje, kur t e k a Po u p , a k u m u l i a c i n i a i p r o c e s a i t e b e v y k s t a . e m u p y j e u p s t k m tokia lta, j o g d a u g u m a s n a g r i m z t a d u g n , o u p s v a g a p a m a u kyla. T o k s p r o c e s a s d i d i n a p o t v y n i pavoj, todl a p s i s a u g o t i n u o
j palei u p rengta pylim. Kai kurie i j 10 m a u k i o , o u p s v a n d e n s pavirius sulig n a m stogais.
i o t y s e P o u p s u d a r o d i d e l d e l t ( 1 5 0 0 km 2 ). Dl i n t e n s y v i o s s n a a k u m u l i a c i j o s delta p a m a u s t u m i a s i
j r - m a d a u g 4 m per m e t u s . m o n i veikla p r i s t a b d p r o c e s . Pastaraisiais d e i m t m e i a i s k r a n t a s ioje vietoje
p r a d j o irti.

Pakeistas kratovaizdis
Po e m u m o s aliuviniai d i r v o e m i a i (> 193 psl.) labai
derlingi. K i t a d o s ia a u g p l a i a l a p i (uol, k a t o n , liep, b u k ) m i k a i b u v o b e v e i k ikirsti, o j vietoje a t s i r a d o
d i r b a m j lauk. D a b a r P o e m u m a yra Italijos a r u o d a s

a u g i n a m i kvieiai, k u k u r z a i , ryiai, d a u g p l o t a p i m a v y n u o g y n a i ir v a i s i sodai.

Verdono tarpeklis
Pranczijos pietryiuose, Provanso srityje, yra vienas i Europos gamtos stebukl - Verdono tarpeklis. Verdonas - palyginti nedidel up, prasidedanti Vakar Alpse ir priklausanti
Ronos ups baseinui. Vidurupyje kirsdama klintin plynaukt
up teka nepaprastai giliu ir vaizdingu tarpekliu.

Tarpeklio kilm
Juros geologiniame periode (prie 1 5 0 - 2 0 0 mln. met) Provanso teritorija buvo iltos, seklios jros dugne, kuriame kaupsi stori klinties sluoksniai, koral liekanos. Kreidos periodo metu
(prie 6 5 - 1 5 0 mln. met) ia vyko tektoninis pakilimas, dl kurio jra virto sausuma. Tada intensyviai veik erozijos procesai,
formavosi slniai ir auktumos. Verdono tarpeklis susidar jau
kainozojaus eroje. Alpins kalnodaros metu i teritorija kilo, o
srauni Verdono up vis giliau grausi minktas klintines ir koralines plynaukts uolienas, likdama tame paiame auktyje
vir jros lygio. Dl tokios intensyvios upins erozijos ir susiformavo vienas i giliausi Europos tarpekli.
Verdono tarpeklio ilgis 26 km, o gylis svyruoja nuo 250 iki
700 metr. Viruje kanjono plotis yra nuo 200 iki 1500 m, o
dug-ne uol sienos vietomis nutolusios vos 10 metr. Tarpekliu
tekanti srauni up stebina neprastu turkio spalvos vandeniu.
Kanjono laitai labai stats, tarpais beveik vertikals. Kadangi
klintin plynaukts paviri krintantis lietus susigeria em,
ia beveik nra upokni ar upeli, kurie graut ir ardyt uol
sienas.

Turistinis objektas
Dabar Verdono tarpeklis yra garsi io Pranczijos regiono
turistin ymyb. Daugelis turist gali mgautis nuostabiais
kanjono vaizdais ir i viraus, ir i apaios, leistis ygius arba
plaukti upe baidarmis. Kanjono sienas labai pamgo Pranczijos alpinistai.

Biskajos
lanka

8.4 Eerai
Eerai - natrals nuolatiniai vandens telkiniai sausumos paviriaus dubose, kuriose vandens apytaka lta. Bendras j plotas sudaro 1,8% viso sausumos ploto.
Eerai turi didel kin reikm. Jie naudojami vejybai, miestams aprpinti vandeniu, rekreacijai, dideli tinka laivybai. Be to, eerai svarbs ekologinei pusiausvyrai - reguliuoja upi vandens reim, turi takos aplinkini teritorij klimatui.

Eer kilm
Eeringumas - eer
paviriaus ir visos teritorijos ploto santykis, ireiktas procentais.

Pagal kilm eerai skirstomi vandenyno liekaninius, tektoninius, ledyninius,


vulkaninius, lagninius, upinius, karstinius, utvenktinius ir dirbtinus.

Vandenyno liekaniniai eerai susidar buvusio vandenyno vietoje. iam


tipui priklauso tik du eerai: Kaspija ir Aralas (jau beveik idivs). Jie atsirado madaug prie 50 min. met, Tetijos vandenynui praradus ry su Pasauliniu vandenynu ir paskui nusekus. Kai kurie mokslininkai teigia, kad
Kaspija yra ne eeras, o vienintelis vidinis vandenynas (tokiu atveju didiausias pasaulyje bt Auktutinis eeras).

Tektoniniai eerai susidar tektoninse dubose (Viktorijos eeras), tarpukalni daubose (Isyk Klis), ems plutos liuose (Baikalas).

Tektoninis eeras

Ledyninis eeras

daubos

. 8 . 4 . 1 Eer kilms tipai

Lapenrai
Kouvola

Tektoniniam tipui priklauso dauguma dideli pasaulio eer. Tektoniniuose liuose isidst eerai paprastai bna ilgi ir siauri. Jie ypa gils. Dauguma tyvuliuoja Afrikos li juostoje (Tanganika, Malavis).

Tektoniniai eerai paprastai bna seni. Seniausiu pasaulio eeru laikomas Baikalas: jam 25-35 min. met.

Ledyniniai eerai susiformavo po paskutinio apledjimo dl ledyno ardomosios ir akumuliacins veiklos ( 5.4), todl yra palyginti jauni (jiems
5-12 tkst. m.). Ledynas arba jo tirpsmo vanduo ems paviriuje igrem
nemaai dub. Ledynui itirpus, vanduo susikaup jose ir susidar daugyb eer.

Paskutinio apledjimo teritorijos - Europos iaur, Kanada - yra eeringiausi regionai pasaulyje. SuSmijos ir iaurs vakar Kanados
eeringumas siekia 10%.

Ten, kur eer itin daug, jie danai jungiasi


ssiauriais, protakomis ir sudaro sudtingas
eer sistemas - eerynus. Didiausias Europoje yra Saimos (Saimaa) eerynas Suomijos pietryiuose (8.4.2). Lietuvoje dideli
eeryn susiformavo prie Ignalinos, Molt.

Pagal dubimo formavimosi ypatumus ledyniniai eerai skirstomi maesnes grupes:


ledo luisto guolio (Dusia, Metelys, Obelija),
dubakloniniai (Tauragnas, Asveja), galini
moren (Plateli, Dysnai, Vitytis), liekaniniai (uvintas, Rkyva). J duburius danai
suformavo keli procesai.

\Hamina

8 . 4 . 2 Eeringoji teritorija Suomijoje

8 . 4 . 3 Kraflos vulkaninis
eeras Islandijoje

Kartais ledynas pagilindavo jau esanias tektonines dubas, dl to susidar dideli tektonini-ledynini eer (Ladoga, Didysis Loki).

Daug eer susiformavo kalnuose arba j priekalnse, ledynams pagilinus tarpukalni slnius. Europoje dideli kaln-ledyniniai eerai
tyvuliuoja Alpse (enevos, Bodeno, Gardos).

Ilgas eeringas ruoas tsiasi palei ledyno sustojimo rib Europoje: nuo Vokietijos ir Lenkijos iaurs per Lietuvos pietus ir rytus,
Gdijos iaur iki Valdajaus auktumos Rusijoje.

Beveik visi LietuvSs eerai (didesni nei 1 km2 ploto) yra ledyniniai.
Daugiausia j susitelk Baltijos auktumose, ypa Zaras, Ignalinos
ir Molt rajonuose (ia eeringumas virija 7%).

Vulkaniniai eerai susidar vandeniui upildius ugesusi ugnikalni


kraterius arba kalderas. Jie paprastai nedideli, bet gana gils (100-600 m).

Vulkaninis eeras

krateris
arba
kaldera

Europoje nemaai vulkanini eer isidst Apenin kalnuose (Trazimenas, Bolsena), Islandijoje (8.4.3).

Graus Kraterio eeras JAV iaurs vakaruose (Oregono valstijoje) yra


giliausias iaurs Amerikos eeras (maksimalus gylis - apie 600 m).
Lagniniai (Iimaniniai) eerai susiformavo prie upi ioi, upi nemenims atitverus nedidel jros dal.

Lagninis eeras

Lietuvoje iam tipui priklauso palyginti didelis Krok Lankos eeras,


plytintis tarp AtmatSs (Nemuno deltos iaurins atakos) ir Minijos
ioi.

Nemaai toki eer, vadinam limanais, yra prie Ukrainos Juodosios jros pakrants.

vanduo atskirtas
nemen

tipiniai eerai - buvusios ups vagos vietoje susidariusios senvags ( 8.3).


Karstiniai eerai susiformuoja vandeniui susikaupus smegduobse
( - 78 psl.).
Utvenktiniai eerai susidaro kalnuose didelei uolien masei utvrus
ups sln (Sarezo eeras Tadikijoje).

Upinis eeras (senvag)

Dirbtiniai eerai - ( 8.5) tvenkiniai, kdros, rengtos natraliose daubose, utvenkus j dugne tekanias nedideles upes, arba ikastas daubas
upildius vandeniu. Kdr rengiama parkuose, dvaruose, seniau - prie
kaim, alia kuri nebuvo didesni upi ar eer.
Utvenktinis eeras
utvertas
slnis

. 8 . 4 . 1 Eer kilms tipai (tsinys)

8 . 4 . 4 Didiausi eerai
* Auktutinis, Huron, Miigano, Erio
ir Ontarijo sudaro didiausi
pasaulyje eeryn - Didiuosius
eerus.

Pavadinimas

Plotas
(tkst. km2)

Maks.
gylis (m)

Kilm

Kaspija

371

1025

vandenyno liekaninis

Auktutinis*

82,5

406

tektoninis-ledyninis

Viktorija

69,5

84

tektoninis

Huron*

60

229

tektoninis-ledyninis

Miiganas*

58

281

tektoninis-ledyninis

Tanganika

33

1470

tektoniniame lyje

Baikalas

31,5

1637

tektoniniame lyje

Didysis Loki

31

446

tektoninis-ledyninis

Malavis

30

706

tektoniniame lyje

Didysis Verg

29

614

tektoninis-ledyninis

Eer vandens balansas


Vandens lygis eere dauguma atvej nekinta dl nusistovjusio vandens balanso,
kai eer teka tiek vandens, kiek ir iteka i jo. Eeras gauna vandens i tekani upi, poeminio vandens (altini dugne), atmosferos krituli, o netenka su
itekaniomis upmis ir dl garavimo. Pagal vandens balans eerai skirstomi
nuotakinius (pratakinius) ir nenuotakinius.

8 . 4 . 4 Eerai pagal
vandens balans

NuotaKinis

Nuotakinis (pratakinis)

Nenuotakinis

Nenuotakinis (aklasis)

Nuotakiniai - eerai, turintys i j itekani upi.

Dauguma nuotakini eer, vadinam pratakiniais, turi ir itekani, ir tekani upi.

Pratakiniai eerai gali turti kelet intak (dideli - deimtis), bet paprastai - tik
vien itekani up.

Pratakiniai eerai sijungia upynus.

Kadangi ups inea i nuotakini eer drusk pertekli, j vanduo beveik visada glas.

Nenuotakiniai - eerai, neturintys itekani upi.

Dauguma nenuotakini eer plyti kartosiose srityse, kur garavimas yra didelis ir tai trukdo itekanioms upms susidaryti.

Sausring srii nenuotakiniai eerai daniausiai


bna druskingi. Kadangi jie neturi itekani upi,
mineralins mediagos kaupiasi, o dl didelio garavimo vandenyje susidaro daug itirpusi drusk.

Kai kurie eerai neturi nei tekani, nei itekani


upi ir vadinami aklaisiais. Paprastai bna pelkse ir
maitinami j vandeniu.

8 . 4 . 5 Tonle Sabo eeras K a m b o d o j e

eeras, puiant vasaros musonui, labai smarkiai


patvinsta, jo plotas padidja kelis kartus.

Kai kuri eer vandens lygis labai svyruoja - priklauso


nuo sezono arba met. Tokie eerai paplit sausringose
arba musoninse srityse.

Keli dideli piet Kinijos eerai (Duntino, Pojano).

Nemaai periodikai beveik idistani eer yra


Australijoje. Didiausias emyno eeras Eiras iki
maksimalaus ploto vandens prisipildo tik kart per
keliolika met, kai bna dveji drgnieji metai paeiliui.
Tada jo vanduo bna glas. Bet paskui Eiras virsta keliais nedideliais sriais telkiniais (8.4.6).

A 8 . 4 . 6 Po stipresni lii v i d i n i Australijos srii


druskingieji eerai labai greitai usipildo vandeniu.
Fotografijoje matyti seklus eeras, kurio dugnas
didij m e t dal bna sausas.

8 . 4 . 7 Eiro eero fragmentas i lktuvo (9 k m


aukio). Dalj eero p l o t o dengia vanduo, taiau dar
didesn j o dalis padengta druska.

Druskingieji eerai
Asalio eeras Dibutyje yra
druskingiausias vandens telkinys ms planetoje. Jis 10
kart druskingesnis u Pasaulin vandenyn ir netgi pranoksta Negyvj jr. Kartu
tai emiausia Afrikos emyno
vieta - apie 155 m emiau jros lygio.

Balkaas - unikalus eeras,


nes pus jo yra gla, o kita
pus - druskta (36%o).

Jeigu drusk kiekis eero vandenyje virija 3%o, eeras vadinamas druskinguoju. Didioji dalis toki eer plyti sausringose ems srityse. Jie
skiriasi druskingumu ir drusk sudtimi.

Nedidelio druskingumo ( 3 - 2 5 % o ) eerai vadinami drusktaisiais. Tokiems priklauso, pavyzdiui, Kaspija, Balkaas (Kazachijoje), Vano
eeras (didiausias Turkijoje).

Jei eero vandenyje drusk yra labai daug (per 5 0 % o ) , jis vadinamas
ypa druskingu. Tokiuose eeruose drusk perteklius nusda dugne.

Vienas druskingiausi pasaulio eer - Negyvoji jra (vid. druskingumas - 2 8 0 % o ) , esanti Izraelio ir Jordanijos pasienyje. io eero
vanduo garsja gydomosiomis savybmis.

Didiojo Druskos eero (JAV vakarai, didiausias druskingasis eeras iaurs Amerikoje) druskingumas svyruoja nuo 140 iki 300%o,
Eltono eero (Rusijos ir Kazachijos pasienyje) - nuo 200 iki 500%o.

Eero raida
Nedideli negili eer amius - paprastai tik keli tkstaniai arba deimtys tkstani met. Gluose eeruose i yrani organini liekan susidaro dumblas, kuris kaupiasi dugne. Laikui bgant pakrants augalai iplinta visame eere ir jis pamau virsta pelke (8.4.7). Sekls eerai dumblja ir
uanka daug greiiau nei gilesni.
' 8 . 4 . 7 Eero raida

prastas eeras

Ankantis eeras

Uaks eeras

pakrants augalija

dumblo ir durpi sluoksniai

sekljantis eero dubuo

durpynas

Didieji eerai
Geografin padtis
Tander Bejus

iaurs Amerikoje, JAV ir Kanados pasienyje, yra didiausias pasaulyje eerynas - Didieji
eerai. J sudaro penki miliniki glo vandens

^iiWutirtis

Kebekas
rjr /
Trua Rivier-,
/
W/

Monrealis/tj\

eerai: Auktutinis, Huron eeras, Miiganas,


Dulutas

Eris ir Ontarijas. Juos jungia trumpos, vandeningos ir slenksttos ups arba ssiauriai. Tarp

Erio ir Ontarijo tekanioje upje puikuojasi gar-

Kingstonai

susis Niagaros krioklys. I Ontarijo itekanti

Milvokis

T o r o n

v. Lauryno up Didiuosius eerus jungia su

DetroitasJamil^f

Atlanto vandenynu.

Tolidas

Parametrai
Bendras eer plotas - 245 tkst. km 2 . Jis

sal. Net maiausias i penki - Ontarijo eeras - didesnis u didiausi Europoje Ladogos
eer. Auktutinis eeras yra didiausias gla-

oBaialas

, .
Klivlandas

Plotas, km 2

Tris, km 3

Didiausias
gylis, m

Vid. gylis, m

Auktutinis

83 300

12100

406

147

Miiganas

58 000

4900

281

85

Huron e.

59 596

3540

229

59

Eris

25 745

484

64

19

Ontarijas

18 960

1639

244

86

didesnis u kai kuri Europos j r (pvz., Adrijos, Egjo) plot. Eeruose yra apie 35 tkst.

gpnfeJp

vandenis eeras pasaulyje. Iskyrus Er, Didieji


eerai gana gils - vidutinis j gylis didesnis u
Baltijos ir iaurs j r gyl. Eeruose susikaup labai daug glo vandens, taiau vis penki
eer bendras vandens tris vis dlto nusileidia Baikalo, kurio plotas net 8 kartus maesnis u Didij eer, vandens triui.
Teritorija iaur nuo eer priklauso Kanados skydui. Kietos kristalins uolienos ia yra
prie pat paviriaus, dl to iauriniai eer krantai stats, uolingi, o pietiniai - prieingai, emi,
dengiami smlio.

Tander Bjus

paviriaus auktis - 183 m

S liuzas, 1 m

Huron ei.

Auktutinis

Miiganas

juros lygis

281 m ,

Kilm
Didij Amerikos eer duburiai susidar dl tektonini ir ledynini proces. Didiojo apledjimo metu ledynas
pagilino ia buvusias dideles tektonines dubas. Vliau jas upild ledyno tirpsmo vanduo. Susitvenk Didieji eerai
buvo per toli nuo vandenyno, todl, pasibaigus apledjimui, ir liko eerai. Panai reikini vyko ir iaurs Europoje,
kur po paskutinio ledynmeio pabaigos susidar milinikas Anciliaus eeras. Bet vliau, susijungs su vandenynu,
is eeras virto Baltijos jra.

Klimatas
Vanduo eeruose paprastai skaidrus. iliausias i penki eer yra Eris, vandens temperatra jame 4 - 5 mnesius
auktesn nei 18 0 C. Prieingai, Auktutinio eero viduryje vandens temperatra net vasar nepakyla aukiau kaip 6
0

C. Didesn eer dal i e m (gruodio-kovo mnesiais) kausto ledas, neula paprastai tik Eris. Toliau nuo kranto

dl stipraus bangavimo ledas susidaro retai. Dl eer dydio ir kartais puiani labai stipri vj eeruose kyla audr, kurios savo galia nenusileidia j r audroms.
Didieji eerai daro didel tak aplinkini teritorij klimatui. Vasar vsina or, o iem, atvirkiai, velnina alius. Be
to, iem palyginti iltas vanduo eer vidinse dalyse prisotina or drgms, dl to iame regione ikrinta daug sniego.

Panaudojimas
Didiuosiuose eeruose vyksta intensyvi laivyba. J krantuose sikr nemaai dideli uostamiesi: ikaga, Milvokis,
Klivlandas, Torontas. Kadangi eerus jungianios ups netinka
laivybai, alia j ikasti kanalai, rengta liuz. Kanalai jungia
eerus ir su Misisips baseinu (per Ohajo ir Ilinojaus upes), taip
pat su Hadsono upe (ios ups iotys yra Niujorke). Bendras
vandens kelias nuo Auktutinio eero vakariniame krante esanio Duluto iki v. Lauryno ioi sudaro beveik 3400 km! Eerais gabenamos aliavos, grdai, vairios preks. Didij e e r
krovininiai laivai yra labai ilgi (iki 300 metr!) ir siauri (tam, kad
galt veikti liuzus).
Eeruose pltojama vejyba. Anksiau popieriaus ir kit fabrik nutekamieji vandenys buvo ileidiami tiesiai eerus, dl to
jie buvo smarkiai uterti. Ypa Erio eere, kuriame vyko intensyvus vandens ydjimas, inyko daug verting u v ri. JAV
ir Kanados vyriausybs privert verslininkus rengti fabrikuose
vandens valymo rengini, skyr dideles las eer vandeniui
valyti. iuo metu viso eeryno vanduo gana varus.

'Hamiltonas

Velando kanalas,
_8 liuzai, auktis 99 m
Torontas
"v Lauryno ups liuz sistema,
auktis 69 m

Niagaros
kriokliai

Monrealis

Ontarijas

v. Lauryno

eeras

6m
Lauryno

Sv. Prancikaus
eeras

Sv. Liudviko
eeras

up

8.5 Dirbtiniai vandens telkiniai


Kanalai
Kanalas - irausta ir vandens pripildyta vaga. Kitaip
nei ups, kanalai daniau bna tiess. Jie gerokai papild Vakar Europos, Kinijos hidrografin tinkl.

Kanalai ir j vanduo naudojami laivybai, laukams


drkinti, uvims veisti ir auginti, poilsiauti prie vandens.

Kanalus mons kas jau senovje (pirmieji atsirado


prie 8 tkst. m. Mesopotamijoje).

Dideli kanalai kasami laivybai gerinti. Jie suteikia galimybi vandens keliais susisiekti su miestais, kurie
yra prie skirting upi ar net gerokai nutol nuo j.

Laivybiniai kanalai skirstomi upinius (jungianius


upes) ir jrinius (jungianius jras ir net vandenynus).

driekiantis apie 1800 km nuo Hangdou iki Pekino.

Svarbiausi jriniai kanalai - Sueco, Panamos,


Kylio. Jie turi labai didel reikm jr laivybai.

Svarbiausi Vakar Europos kanalai - Vidurio


Vokietijos (jungiantis lygiagreiai tekanias dideles alies upes) ir Dunojaus-Maino kanalas
(jungiantis Reino ir Dunojaus upynus).

Rusijai didel reikm turi Volgos-Dono ir Volgos-Baltijos kanalai, jungiantys didiausi Europos up su vandenynu.

8 . 5 . 1 Didysis Kinijos kanalas

Tvenkiniai
Tvenkinys - vandens telkinys, susidars utvenkus up.
Utvankos daniausiai statomos hidroelektrinms. Utvenktos ups lygis pakyla deimtis, kartais net imtus
metr ir isiliejs vanduo utvindo didelius ems plotus.
Tvenkinys danai nusitsia deimtis ir net imtus kilometr ir bna gerokai platesnis u anksiau tekjusi up.

8 . 5 . 2 N y d e r f i n o v o laiv klimo stotis. Ji veikia


Oderio-Havelo kanale n u o 1934 m. ir yra seniausia
Vokietijoje. Auki skirtumas - 36 m

Tvenkiniai ne tik tiekia vanden hidroelektrinei, bet ir:


reguliuoja ups nuotk - maina potvyni pavoj;
gerina laivybos slygas, nes, pakilus vandens
lygiui, inyksta buvusios seklumos, pavojingi
slenksiai;

sausringose srityse drkina laukus;

gerina prie j sikrusi miest aprpinim vandeniu;

suteikia galimyb rekreacijai.

- ^ 8 . 5 . 3 Klaipdos (KaraliausViIheImo) kanalas netoli Priekuls

Tvenkiniai turi ir neigiam padarini aplinkai:


BENINAS

dideli utvindo gyvenvietes, daug nauding emi: mik, piev,


dirbamj lauk;

j apylinkse pakilus gruntinio vandens lygiui, pradeda pelkti


em;

laikui bgant suprastja tvenkinio vandens kokyb, dugne kaupiasi dumblas;

dl tvenkini rengimo upje danai sumaja uv.

Labai dideli tvenkini (keli tkstani kvadratini kilometr ploto) rengta didiosiose Rusijos upse (Volgoje, Jenisejuje, Angaroje),
Dnepre, Jangdzje (Trij tarpekli tvenkinys), Voltoje (up Ganoje),
Zambezje, Nile (Nasiro tvenkinys).
. 8 . 5 . 4 Voltos tvenkinys Ganoje

Volga iais laikais visikai prarado natral vaizd - virto dideli


tvenkini virtine.

8.6 Pelks
Pelk - drgms pertekliaus plotas sausumoje, apaugs vandenmge augalija,
kuriai nunykus formuojasi durpi klodai. Tik 5-10% pelki mass sudaro kietosios mediagos, likusi dalis - vanduo. Kadangi is vanduo susimais su durpmis, pelki negalima vadinti vandens telkiniais. Lietuvoj pelks apima madaug
6,4% alies ploto. Jos labai svarbios gamtai ir monms.

Pelki susidarymas ir tipai


Pelks susidaro, kai uelia eerai (<- 8.3) arba upelkja sausuma. Upelkjimo
prieastys gali bti drgms perteklius, prastas grunto drenaas, arti paviriaus
esanti vandenspara, taip pat ir moni kin veikla (pvz., tvenkini rengimas).
Pagal ypatumus pelks skirstomos emapelkes, auktapelkes ir tarpines pelkes.
Lietuvoj vyrauja emapelks (apie 70%).

emapelks susidaro upi salpose, aplink


eerus, paviriaus paemjimuose. J savybs:

maitina daugiausia gruntinis vanduo, kiek


maiau - atmosferos krituliai;

pavirius lygus arba gaubtas;

vandens terp turi daug mineralini mediag, jos rgtingumas maas;

emapelki augalija turtinga: alksniai, berai, viksvos, nendrs, vyliai, asikliai, aliosios samanos;

durps tamsios spalvos, turi nemaai anglies (6-18%), j klodas nestoras.

8 . 6 . 1 u v i n t o eeras. Jj sudaro seklus (~ 2 m), ueliantis, pelkjantis eeras ir didiulis pelkinis masyvas, vadinamas paliomis, kurios susidar upelkjus kadaise 5,5 kartus didesnio eero plotams. u v i n t o pelki kompleks sudaro vis t i p pelks. Auktapelks didiausias durps sluoksnio storis siekia iki 8,1 m. G a m t i n i n k o prof.Tado Ivanausko
rpesiu 1937 m. u v i n t o eerui b u v o suteiktas rezervato statusas.Tai p i r m o j i Lietuvoje aplinkosaugos teritorija.
Dabar tai u v i n t o biosferos rezervatas.

Auktapelks susidaro plokiuose paviriuose


atokiau nuo upi ir eer. J savybs:

maitina tik atmosferos krituliai;

pavirius danai bna igaubtas;

vandens terpje mineralini mediag labai


maai;

auktapelki augalija skurdesn nei emapelki: kiminai, daug krmokni (viriai, gailiai), spanguols, vaivorai, saulaars, retos
emos puys;

durps viesiai rusvos, turi maai anglies


(1-5%), j klodas storas.

8.6.2 emapelk Lahemos

n a c i o n a l i n i a m e parke Estijoje

" vanduo
I

Tarpins pelks - pereinamojo tarp emapelki ir auktapelki


tipo. Jos susidaro, kai, kaupiantis durpms, emapelki pavirius pamau kyla ir pasiekia gruntinio vandens lyg. Jas daugiau
maitina krituliai nei gruntinis vanduo.

Eero kratovaizdis

I morena

^ H

eero nuosdos

dumblo nuosdos (sapropelis)

nendrs

nendrs

olins augalijos durpemis


miko augalijos durpemis

drgms pertekli

juodosios durps
I

I viesiosios durps

emapelk

8 . 6 . 3 Pelks susidarymas ir
pelki tipai

kiminai, nendrs
viksvos

uzpelkjanti sausuma
Tarpin pelk

plaukuotasis beras
/ V . orchidjos ir kiti iediniai augalai
samanos,

krminis beras

spanguols, mlyns
gailiai L I
kiminai

Auktapelk

plaukuotasis beras melvens

kiminai

spanguols, mlyns, gailiai


akivaras

8 . 6 . 4 emapelks durp

Pelki paplitimas
Daugiausia pelki Europos, Azijos ir iaurs Amerikos iaurje - taigos ir
tundros geografinse zonose. Suomijoje pelks sudaro tredal alies ploto,
Vakar Sibire ir iaurs Kanadoje - beveik pus ploto.
8 . 6 . 5 Durpi naudojimas
energetikoje
alis

Durpi dalis
tarp kuro ri

Suomija

7%

Airija

5%

Estija

1,7%

vedija

0,7%

Latvija

0,5%

Lietuva

0,3%

Labai didel Sibiro ir iaurs Kanados upelkjim lemia daugiametis alas, kuris sudaro vandenspar arti paviriaus.

Vakar Sibire (Obs ir Irtyiaus tarpupyje) plyti didiausi pasaulyje Vasiugans pelkynai, kuri plotas - 53 tkst. km2.

Pelks bdingos ir drgniesiems pusiaujo mikams.


Dabar pelks Lietuvoje apima tik 6,4%, nors anksiau j plotai buvo labai dideli. Dl melioracijos ir durpi gavybos per kelet paskutini XX a. deimtmei buvo nusausinta daugiau kaip 70% vis alies pelki. Durpi gavyba,
pelki sausinimas paveriant jas kultrinmis pievomis, mikais ar dirbamais
laukais ne tik sumaino pelki plotus, bet ir sutrikd ilikusi pelki gyvavim.

Pelki reikm gamtai ir monms


Pelks labai svarbios ekologinei pusiausvyrai palaikyti. Jose
auga daug verting augal ir gyvena nemaai retj pauki. Dabar Europoje ir kituose regionuose pelks saugomos,
daug j paskelbta rezervatais arba draustiniais.

A 8 . 6 . 6 Eksploatuojamas durpynas Airijoje

8 . 6 . 7 I durpingos velnos pastatyti namai


Glaumbaerio fermoje Islandijoje. Iki XX a. vidurio ie namai buvo gyvenami. Dabar ia veikia
muziejus.

Pelks reguliuoja upi nuotk.

Jos neleidia stiprti iltnamio reikiniui, nes uv augalai ne skaidomi (vykstant spariam puvimo procesui,
atmosfer patenka daug CO2), bet virsta durpmis.

Pelks yra natrals vandens filtrai.

mons renka vertingas uogas: spanguoles, vaivorus


(girtuokles), paprastsias tekes.

Pelks yra svarbi archeologini radini vietos (aptinkama net gerai isilaikiusi moni (8.6.8), kurie gyveno
prie 2000-3000 m., palaik ar griaui liekan).

kiui svarbiausi pelki itekliai - durps. J telkiniai vadinami durpynais.


emapelki durps naudojamos kompostui gaminti
(vertingos tros).

Auktapelki durps ne tokios vertingos, bet jas galima naudoti kurui (iskiria tiek pat ilumos, kiek ir
malkos) arba gyvuli kraikui.

Dl neigiam ekologini padarini didiosios durpyn dalies sisavinti negalima.

Lietuvoj rengta apie 60 pramonini durpyn, taiau


pastaraisiais deimtmeiais durpi gavyba smarkiai
sumajo.

8 . 6 . 8 Tolundo mogus. ie vyro palaikai rasti 1950 m. auktapelkje netoli Silkeborgo miesto Danijoje. Jie taip gerai isilaik,
j o g radusieji i pradi paman, kad tai m i r t i n o ipuolio auka.
Tyrimais nustatyta, kad is madaug 40 m e t amiaus vyras
gyveno prie 2400 met.

8.7 Sausumos vanden panaudojimas ir tara


Sausumos vanden panaudojimas
Glas vanduo - vienas svarbiausi gamtos itekli. Skiriamas tiesioginis ir netiesioginis sausumos vanden panaudojimas.
Daugiau kaip 1 mlrd. moni yra priklausomi nuo nesaugaus vandens. Kasmet
5 mln. moni mirta nuo su
vandeniu plintani lig, o
dl prastos vandens kokybs vairiomis infekcinmis
ligomis serga daugiau kaip
400 mln. moni. Prognozuojama, kad iki 2025 m.
mirusij nuo su vandeniu
plintani lig mastas pralenks AIDS auk skaii.

Tiesioginis vandens panaudojimas - vandens tiekimas vairiems vartotojams (


bstus, pramons mones, kininkams). Vanduo gali bti tiekiamas i:
poemini vanden (ulini, kolonli, artezini grini);

upi;

eer.

Netiesioginis vandens panaudojimas - upi ir eer panaudojimas, nevartojant


paio vandens:

laivybai;

vejybai;

medienai plukdyti;
elektros energijai gaminti (hidroelektrinse);
rekreacijai.
(vairi vartotoj vandens naudojimas

Planetos miesto gyventojas vidutinikai sunaudoja


150 I, kaimo gyventojas 55 I per par. O turtingose
Europos ir iaurs Amerikos alyse vienas miestietis vandens sunaudoja
600-700 I per par.

Skiriamos dvi pagrindins vandens naudojimo kategorijos:


naudojimas buities reikmms (grimui, maisto gaminimui, prausimuisi,
skalbimui);
naudojimas kio reikmms (pramons monms, jgainms, ems kiui).

Daugiausia vandens naudojama ems kyje - 60% viso sunaudojamo glo


vandens. Drkinimui ir laistymui iuo metu sunaudojama vir 4000 km1 per
metus.

Vandens imliosios pramons akos yra: kalnakasyba, metalurgija, chemins


pramon, celiuliozs ir popieriaus pramon, maisto pramon.

Labai daug vandens naudojama energetikoje (iluminse jgainse, branduolini reaktori auinimui).

iuolaikiniame pasaulyje yra didiulis vandens poreikis buities reikmms.


Vandeniui, kuris tiekiamas gyventojams ir maisto pramons monms keliami kokybs reikalavimai.

Dar romnai savo tualetuose


naudojo jau panaudot vanden i voni. itos taisykls
paeidjus pr ryktmis.

Pramonje ir buityje panaudotas vanduo paprastai yra labai utertas, todl j btina valyti.

Tam tikra vandens dalis vartojimo metu - yra prarandama.


varaus glo vandens trukmo problema
varaus glo vandens trkumas - opi monijos problema.

iuo metu tik apie pus planetos gyventoj gali naudotis vandeniu i vandentieki, rengt j bstuose.

Vir milijardo gyventoj neturi prijimo prie saugi vandens altini (vandentieki, saugi ulini bei kolonli). Tai reikia, kad jie priversti naudoti nevar vanden i upi, eer arba nesaugi ulini.

Treiojo pasaulio alyse


9 0 - 9 5 % viso nutekamojo
vandens ir 70% pramons
atliek pavirinius vandenis
patenka neivalyti.

Prijimas prie vandentieki dar nereikia, kad gerti vanden i j yra saugu. Daugelis moni visame pasaulyje gauna i vandentieki prastos kokybs vanden.
Svaraus vandens stoka itin jauiama Treiojo pasaulio alyse. Pavyzdiui, prie jo neturi prijimo apie 80% atogr Afrikos gyventoj.

Sausumos vanden tara


Daug ami mons naudojo upes, kaip patog ir pig bd atsikratyti nuo
vairi atliek - buitini, ems kio arba pramonini. Tik XX a. tokia praktika pradta riboti. Taiau sausumos vanden terimas vyksta ir dabar. iuolaikiniame pasaulyje daugelis upi ir eer daugiau ar maiau uterti.
Taros altiniai
upes ir eerus teralai patenka i daugelio altini (8.7.3). Pagrindiniai j yra:
8 . 7 . 1 Utertas upelis
Afrikos kaime

gyvenviei buities nuotekos - i kanalizacijos, arba nepakankamai ivalytas vanduo i valymo rengini;

8 . 7 . 2 Vandens tara p r a m o n s
m o n j e Sudane

pramonins nuotekos - toli grau ne visos pramons mons turi valymo rengini, be to, daugelis j yra pasen, juose neretai atsitinka avarij
(tuomet upes patenka labai utertas vanduo);

vanduo, panaudotas iluminse jgainse ir branduoliniams reaktoriams auinti;

ems kis - vienas didiausi vandens terj. upes ir eerus patenka


daug aling tr, pesticid, taip pat srut;

buitins iukls - danai patenka upes po lii;

vandens transportas - uteria vanden naftos produktais;

atmosferos krituliai - vandenis patenka ore susikaupusios kenksmingos


mediagos.

pasli purkimas

nuotek pdymo
irdekantavimo
sistema

keli barstymas
druska

ieksploatuotas
karjeras

naudingj
ikasen gavyba
atviruoju bdu

srutos
valymo rengini
nuotekos

8 . 7 . 3 Pavirini v a n d e n taros altiniai

pramonins
nuotekos

svartynai

Teralai
Visus pavirinius vandenis patekusius teralus galima suskirstyti tokias grupes:

nafta ir naftos produktai - suskaiiuota, kad beveik tredalis naftos teral


pasaulin vandenyn patenka i upi;

detergentai (plovikliai) - labai kenksmingos sintetins mediagos, danai sudaro upse putos sluoksnius (iki 1 metro storio liuzuose ir slenksiuose);

sunkieji metalai - itin pavojingi yra gyvsidabris, vinas, cinkas, chromas, varis;

tros - azoto ir fosforo tros paspartina eutrofikacijos (vandens ydjimo)


(- 7.7) proces eeruose;

pesticidai (herbicidai ir insekticidai) - nuodingosios mediagos. Itin pavojingos nepratakiuose eeruose, kur kaupiasi dugninse nuosdose ir tampa chronins taros altiniu;

suildytas vanduo i ilumini ir branduolini jgaini - sudaro taip vadinam


termin suterim". vandens telkinius grintas vanduo paprastai 10-20 0C
iltesnis, dl to vandenyje sumaja deguonies.

Nuotek valymas
Ekonomikai stipriose alyse beveik visos buitins ir pramonins nuotekos valomos specialiuose valymo renginiuose. Pavyzdiui, Lietuvoje ivaloma apie 99%
vis nuotek. Skiriami 4 pagrindiniai valymo tipai:

mechaninis valymas - koimas, nusodinimas;

biologinis (biocheminis) valymas - organini mediag skaidymas mikroorganizmais; vyksta biologiniuose tvenkiniuose arba naudojant biologinius filtrus;

mechaninis-cheminis valymas - vyksta naudojant vandens elektroliz ir kitus


procesus;

dezinfekcija - mikrob naikinimas.

Efektyvus metodas sumainti vandens tar yra pakartotinis vandens panaudojimas pramons monse. is metodas numato gamykloje panaudoto vandens valym ir grinim pakartotiniam naudojimui.

8 . 7 . 4 Valymo renginiai, PAR

INOME, MOKAME, GALIME


0 Raktiniai odiai ir svokos
^Turtumte inoti i svok reikm:
infiltracija

alpa

irigacija

vandenspara

itaka

tektoninis eeras

gruntinis vanduo

iotys

liekaninis eeras

artezinis vanduo

intakas

ledyninis eeras

mineralinis vanduo

upynas

vulkaninis eeras

terminis vanduo

vandenskyra

auktapelk

ups nuolydis

ups reimas

emapelk

vaga

potvynis

slnis

popldis

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:


mineralinis ir terminis vanduo;

ups potvynis ir popldis;

nuotakinis ir nenuotakinis eeras;

auktapelk ir emapelk.

delta ir estuarija;
-

kanalas ir tvenkinys;

2) Esminiai teiginiai
^Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti: -

poeminio vandens vairov ir reikm;

ups sudedamsias dalis;

ups mitybos, nuotkio ir reimo ypatumus;

eer kilm;

upi ir jr kanal bei tvenkini reikm;

pelki susidarymo ir raidos ypatumus.

Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


Schemikai pavaizduoti poeminio vandens isidstym;
nagrinti ups nuotkio duomenis;
parodyti ups itakas, iotis, kairiuosius ir deiniuosius intakus;
skirti ups baseino ribas;
skirti upi mitybos altinius, pateikti skirtingos mitybos upi pavyzdi;
parodyti emlapyje didiausius ir giliausius eerus, ilgiausias ir vandeningiausias upes;
schemikai pavaizduoti pelki tipus.

@ Geografiniai tyrimai
1 . Isiaikinkite, i kurios vandenviets js namus patenka vanduo.
2.

Pasidomkite, kuriose ems vietose be Australijos yra artezini basein.

3.

Naudokits atlasu ir vardykite po du i upi deiniuosius intakus:


Misisips, Dunojaus, Jenisejaus, Nemuno ir po du kairiuosius: Amazons, Kongo, Volgos, Vyslos.

4.

Kurios i i upi yra ne intakai, bet pagrindins ups: Oderis, Irtyius, Sava, Grand, Koloradas, Darlingas.

5.

Pasidomkite, koki priemoni imamasi Nemuno emupyje pavasario potvyni padariniams sumainti.

6.

Naudokits atlasu ir vardykite keturis Lietuvos eerynus. Nurodykite kiekvieno i j po kelis garsesnius eerus.

7.

Pasidomkite, kokios kilms ie Lietuvos eerai:


Vitytis, Asveja, Plateliai, Krok Lanka, Galv, Dusia, Drkiai, Tauragnas.

8 Isiaikinkite, koki problem kyla Kolorado ups baseine


dl tvenkini rengimo ir vandens nuotkio reguliavimo.
9.

Pasidomkite, koki neigiam padarini turjo ant Nemuno ir Dauguvos upi pastatytos vandens jgains.

10.

Parenkite referat Sueco (arba Panamos) kanalo reikm pasaulio ekonomikai".

11.

Pasidomkite, kok poveik Drki eerui turjo Ignalinos atomin elektrin,


kurios branduoliniams reaktoriams auinti kelis deimtmeius buvo naudotas io eero vanduo.

1 2 . Surenkite diskusij Valymo rengim statyba - visuomens interesas ar verslo ugaida?".

Klausimai ir uduotys
8.1 Poeminis vanduo
1 . Kaip pagal kilm skirstomas poeminis vanduo?
2 . Jvardykite poeminio vandens ris pagal slgsojimo gyl.
3.

Koks gali bti poeminis vanduo pagal itirpusi drusk kiek?

4.

Kaip skiriasi poeminis vanduo pagal temperatr?

5 . vardykite miestus, kuriuose yra didiausios Lietuvos mineralinio vandens versms.


6.

Paaikinkite, dl koki prieasi met bgyje svyruoja gruntinio vandens lygis.

7.

Koks ryys tarp terminio vandens panaudojimo ir valstybs ekonomins galios?

8.2 Ups
1 . vardykite pagrindines ups ir upyno dalis (A-G).
2.

Kaip nustatomas kairysis ir deinysis upi intakai?

3.

Nuo koki veiksni priklauso ups mityba?

4.

Nuo ko priklauso ir kaip keiiasi ups nuotkio reimas?

5 . Apibdinkite upi reikm gamtai ir monms.


6.

Pateikite pavyzdi, kaip mogaus kin veikla prisideda


prie potvyni rizikos.

7.

Nilu per metus nuteka 50 kart maiau vandens nei


Amazone, nors abi ups iteka ties pusiauju, abiej ilgis panaus.
Kaip galima paaikinti tok nuotkio skirtum?

8.

Pateikite pavyzdi, kai ups netek joki jr ar vandenyn.

8.3 Ups darbas


1 . vardykite ups tkms greiio ir vagos pobdio skirtumus auktupyje, vidurupyje ir emupyje.
2.

Palyginkite ups skerspjv auktupyje ir emupyje. Kok darb iose slnio vietose atlieka up? Kaip keiiasi reljefas?

3.

Paaikinkite, kaip ups slnyje susidaro meandra, slenkstis, krioklys.

4.

Dl koki prieasi ties ups iotimis susiformuoja delta arba estuarija?

5.

Paaikinkite, kodl Lietuvos daugumos upi slniai yra gana plats ir gils.

8.4 Eerai
1 Kokios kilms yra ie (A-D) eerai? vardykite j skiriamuosius bruous.

2.

Pateikite tris Lietuvos eer kilms pavyzdius. Paaikinkite, kaip susidar ie eerai.

3.

Koki gali bti eer pagal vandens balans?

4.

Kaip skirstome eerus pagal vandenyje itirpusi drusk kiek?

5.

Kokie veiksniai turi reikms eero ilgaamikumui?

Koks ryys tarp druskingj eer isidstymo ir klimato? Pateikite pavyzdi.

7.

Kaip galima paaikinti, kad kai kurie ledynins kilms eerai Lietuvoje labai gils, o kai kurie sekls?

8.5 Dirbtiniai vandens telkiniai


1.

vardykite dirbtini vandens telkini ris.

2.

Nurodykite ne maiau kaip tris prieastis, dl kuri verta kasti kanalus.

3.

vardykite ymiausius jrinius ir sausumos kanalus.

4.

Nurodykite ne maiau kaip keturias prieastis, dl kuri apsimoka rengti tvenkinius.

5.

Koki neigiam tak aplinkai daro kanalai ir tvenkiniai?

8.6 Pelks
1.

Paaikinkite, kuo auktapelk skiriasi nuo emapelks.

2.

vardykite augalus, bdingus abiej tip pelkms.

3.

Kurio tipo pelki daugiausia Lietuvoje? Kuo galima tai paaikinti?

4.

Apibdinkite pelki reikm gamtai ir monms.

8.7 Sausumos vanden panaudojimas ir tara


1.

Kuo skiriasi tiesioginis ir netiesioginis vandens panaudojimas? Pateikite pavyzdi.

2.

Kuriose kio akose vandens suvartojama daugiausia? Kodl?

3.

Ivardykite pagrindinius sausumos vanden taros altinius. Kurie i j aptinkami js gyvenamoje aplinkoje?

4.

Kurie Lietuvos upes ir eerus patenkantys teralai turi ypa neigiam poveik moni organizmui?

5.

kokius valymo renginius nukreipiamos js gyvenamos vietovs komunalins nuotekos?


Kokia valymo technologija juose naudojama?

BIOGEOGRAFIJA

Perskait skyriq turtumte:


vardyti biosferos svok, sudt ir iplitimo ribas;
skirti ir vardyti biomass pasiskirstymo ms planetoje dsningumus;

apibdinti zoogeografines karalystes;


vardyti geografins ekosistemos (geografinio komplekso) sudtines dalis;

skirti kratovaizdio tipus;


inoti dirvodaros procesus, apibdinti Lietuvos dirvoemius;
apibdinti pagrindines geografines zonas (biomus);
vardyti pagrindines ekologijos problemas;

inoti aplinkosaugos teritorij ris ir reikm.

9.1 Gyvyb emje


Biosfera
Biosfera - ems sluoksnis, kuriame aptinkama gyvj organizm. Ji aprpia
virutin litosferos sluoksn, beveik vis hidrosfer ir apatin atmosferos sluoksn - troposfer (9.1.1). Vientis biosferos koncepcij sukr rus biochemikas ir
filosofas Vladimiras Vernadskis.
Biogeografija - mokslas, tiriantis augalijos ir gyvnijos sistemini grupi
pasiskirstymo emje dsningumus.

Kriofilai - organizmai, kurie geriau auga 15 C arba


emesnje temperatroje. Dani altame grunte,
daugiameio alo zonose,
poliariniame lede, altame
vandenyno vandenyje, kaln sniege.

Biosferos ribas apibria mikroorganizm paplitimas. ems sluoksnis, kuriame gyvena daugialsiai organizmai, yra gerokai maesnis u biosfer.

Mikroorganizm litosferoje galima aptikti iki 3-4 km gylio, o daugialsi tik ploname virutiniame jos sluoksnyje (kai kuri augal aknys gali
siekti 10-15 m gyl).

uvys ir kiti daugialsiai gyvena net giliausiose vandenyn vietose


(pvz., Marian dubos dugne - 11 km gylyje), gyvj organizm aptinkama net ir ledynuose bei druskingiausiuose eeruose (pvz., Negyvojoje
jroje).

Atmosferoje mikroorganizm aptinkama iki 15 km, pauki - iki 8-12 km


aukio.

Gyvj organizm didiausia dalis susitelkusi sausumos paviriuje.

99% ems gyvj organizm sudaro sausumos alieji augalai (didioji


j dalis yra mediai).

Pasauliniame vandenyne susitelk tik 0,13% visos ems gyvj organizm mass, daugiausia - emyniniame elfe.

Biosfer sudaro keli skirtingi mediagos tipai:

gyvoji" mediaga (organizmai) - augalai, gyvnai, grybai, bakterijos


ir virusai;

biogenin mediaga - organins kilms mediagos (pvz., humusas) ir


uolienos (anglys, nafta, gamtins dujos, klintis ir kt.);

neorganin mediaga (vanduo, neorganins uolienos), susiformavusi


nedalyvaujant gyviesiems organizmams;

mirioji mediaga (dirvoemiai, dumblas), kuri formuojasi vykstant fiziniams, cheminiams ir biologiniams procesams.

9.1.1 Biosfera

TROPOSFER
A
D
V
...

augalija
dirvoemis
vandenys
tankiausio organizm
susitelkimo biosferoje sluoksnis

HIDROSFERA

LITOSFERA

Nevienodas gyvybs pasiskirstymas emje


Augal ir gyvn skaii bei vairov sausumos paviriuje lemia ilumos ir drgms kiekis.
Biomas - gyvj organizm mas, tenkanti
ploto vienetui ir paprastai
ireikiama tonomis
i hektaro (t/ha).

Kratovaizdis

Biomas,
t/ha

tundra

25-30

eglynas

260

uolynas

400

steps

25

atogr
dykumos

1-3

Afrikos savana

30-70

drgnasis
atogr mikas

500-1800

.9.1.2 Biomass kiekis

ilumos reikia augalams augti ir daugumos sausumos gyvn ri aktyvumui (iskyrus kai kuriuos induolius ir paukius). Kartojoje juostoje ypa
didel augal ir gyvn vairov. Nuo atogr link aigali gyvybs ri
smarkiai maja.

Gyvosios btybs, ypa augalai, labai priklauso nuo drgms. Velios augalijos atsiranda ten, kur ikrinta pakankamai krituli. Tanks mikai gali augti
tik geromis drkinimo slygomis - humidinse teritorijose ( 109 psl.).

Dideliu biomass kiekiu dl miliniko medi svorio pasiymi mik kratovaizdiai. Daugiausia biomass drgnuosiuose atogr mikuose, maiausiai - atogr dykumose (9.1.2). Taiau metinis biomass prieaugis
(produkcija) mikuose ir oliniuose kratovaizdiuose (savanose, stepse) nedaug skiriasi. Pavyzdiui, stepse biomass produkcija (13 t/ha) net yra didesn nei vidutini platum mikuose (6-9 t/ha).

Vandens organizm paplitim ypa lemia: druskingumas, deguonies kiekis,


viesa.

Pastaraisiais tkstantmeiais atsirado naujas galingas veiksnys, turintis takos


gyvn ir augal paplitimui, - moni kin veikla.

ems augalija ir gyvnija

Augalija (flora) - augal ri visuma tam tikroje teritorijoje.

I viso emje iuo metu inoma apie 290 tkst. augal ri.

Sausumos paviriaus pagrindin augal dal sudaro mediai, krmai ir oliniai augalai. Be j sausumoje paplitusios samanos ir kerps.

Gyvnija (fauna) - gyvn ri visuma tam tikroje teritorijoje.

Gyvn klas

Ri
skaiius

I viso emje iuo metu inoma 1,6-1,8 mln. gyvn ri.

uvys

25 000

varliagyviai

4500

80% gyvn ri (apie 1,5 mln.) sudaro vabzdiai, vien vabal ri


(350 tkst.) yra daugiau negu vis kit (ne vabzdi) gyvn ri!

I viso yra apie 100 tkst. moliusk ri ir madaug tiek pat skirting tip
kirmli ri.

Stuburini emje - apie 50 tkst. ri.

ropliai

7150

paukiai

9800

induoliai

4500

A 9.1.3 Stuburini ri
skaiius emje

Zoogeografins karalysts
Vienas nuo kito atskirtuose sausumos plotuose dl nevienodai vykstanios gyvj organizm evoliucijos susiformavo kitokios augal ir gyvn ri grups. Todl kai kuri emyn, sal augalija ir gyvnija labai skiriasi.
Pagal augalijos savitum visa gyvnams egzistuoti tinkama sausuma skirstoma
zoogeografines karalystes, o ios - faunistines sritis.
Zoogeografins karalysts ir j pagrindins sritys (9.1.6).

Holarktin karalyst apima daugiau nei pus visos sausumos. Jai priklauso visos ems teritorijos iaur nuo iaurs atogros. Tik vidurio Azijoje,
ties Himalaj kalnais, ios karalysts ribos yra aikios, kitur tarp holarktins ir
kit karalysi yra pereinamosios sritys.

Holarktin karalyst skiriama dvi dideles sritis - Paleoarktin (apima dididiaj dal Eurazijos) ir Neoarktin (apima JAV ir Kanados teritorijas).

JLmu*

F ;

i>i "JB\^
r f M
V W
v

Kvartero laikotarpiu Azij ir iaurs Amerik jung sausumos kelias per


Beringo tilt", todl abiejuose emynuose gyvena daug bendr gyvn
ri. Pavyzdiui, abiej faunistini srii miko zonoje plaiai paplit vilkai, laps, rudieji lokiai, taurieji elniai, briediai, kikiai, vovers, bebrai.

Paleoarktins srities endeminiams gyvnams priklauso stumbrai, stirnos,


ernai, oprs.

'r

Neoarktins srities endeminiams gyvnams priklauso bizonai, meknai,


kalakutai.

9 . 1 . 4 Iki e u r o p i e i pasir o d y m o kalakutai g y v e n o t i k


iaurs A m e r i k o j e

Toliau pietus abiej srii gyvnija tampa savitesn ir turtingesn.

Paleotropin karalyst apima Senojo pasaulio (Afrikos ir Azijos emyn)


atogr sritis.
Joje didel stambij induoli vairov. ia paplit didiausi vrys emje: drambliai, raganosiai, buivolai; stambiausi plrnai - litai ir tigrai.

Tik ioje karalystje galima aptikti mogbedioni, plaiai paplitusios


siauranoss bedions (makakos, markatos, pavianai).

Paleotropin karalyst skirstoma tris sritis: Afrotropin, Madagaskaro ir


Indijos-Malaj.

Afrotropin sritis neturi lygi pagal kanopini gyvn gaus - ia gyvena daugyb antilopi ir gazeli ri, afrikini buivol, zebr, iraf,
baltj ir juodj raganosi. Tarp kit srities endemik - begemotai, skujuoiai (panas didel drie induoliai), impanzs ir gorilos.

Madagaskaro srities gyvnija labai savita, nes Madagaskaro sala atsiskyr


nuo senojo Gondvanos emyno labai seniai. Dl ilgalaiks izoliacijos ia negyvena bedions, stambieji plrnai, kanopiniai, grauikai ir nuodingos
gyvats. Madagaskaro gyvnijai bdingos pusbedions lemrai, smulks
vrys tenrekai, fsos (plrnai, turintys kai ir mangust bruo).

Indijos-Malaj sritis apima Azijos pietus ir pietryius. ios srities endemikai: Bengalijos tigrai, orangutanai, gibonai, azijiniai drambliai, azijiniai
buivolai, trys raganosi rys, kaguanai.

9 . 1 . 5 Lemras yra M a d a g a s -

karo g y v n i j o s p a s i d i d i a v i m a s

9 . 1 . 6 Z o o g e o g r a f i n s karalysts ir f a u n i s t i n s sritys

HOLARKTIN

karalyst

Paleoarktin

sritis

A N T A R K T I N

Neotropin karalyst apima Piet ir vidurio Amerik.

Savitos ios karalysts rys - nepilnadani brio atstovai (arvuotis,


skruzdda, tinginys).

Tarp kit iai karalystei bding ri - jaguaras, puma, tapyras, pekaris,


plaianoss bedions (kapucinas, marmozet, koatis, staugnas), daugyb kolibri ri.

ioje karalystje gyvenantys apie 90 sterblini gyvn - oposum - ri


rodo kitados egzistavus} Australijos ir Piet Amerikos ry (per kitados neapledjus Antarktidos emyn).

9.1.7 Amazons diungli

gyventojas staugnas

Australijos karalyst sudaro Australija ir greta esanios salos. Ji dalijama


Australijos ir Naujosios Zelandijos sritis.
'

Br

r-'

,y

feoiSSfc
*

'

-
' ^ J> 'fa
J , - - C L-
'

Kadangi Australija anksiausiai atsiskyr nuo kit emyn (mezozojaus


eroje), vietiniai induoliai yra unikals - beveik visi priklauso sterbliniams
ir kloakiniams gyvnams (aniasnapiai, echidnos).

I placentini gyvn Australijoje iki europiei kolonizacijos gyveno tik


unys dingai (jie ia pateko su aborigenais).

Naujoji Zelandija beveik neturjo ryio su kitais sausumos plotais, todl ia


susiformavo unikali gyvnija. Iki europiei atjimo visai nebuvo induoli, j ekologin ni um neskraidantys paukiai. Iki iol daugiau iliko
tik kivi, kuriems taipogi gresia inykimas. Salose gyvena vos dvi varliagyvi rys ir kelios drie rys (tarp j - seniausia ilikusi sausumos stuburini ris - tuatara).

Per paskutinius du imtus met kolonistai Australijoje ir Naujojoje


Zelandijoje aklimatizavo daug gyvn ri, atvet i Senojo pasaulio.
Dl ios prieasties vietinms rims kilo inykimo grsm.

< , i"-

^&L

9 . 1 . 8 Kloakinis Australijos

gyvnas echidna

9.1.8 PaminkIasTakahe-

itin retam neskraidaniam


Naujosios Z e l a n d i j o s paukiui

9.2 Ekosistemos ir kratovaizdiai


Ekosistema

TEKTONIKA
. 9 . 2 . 1 Ekosistemos ryiai

Ekosistemos svoka biologijoje ir geografijoje


skiriasi.

Biologijoje ekosistema vadinama bet kuri


gyvj organizm ir j aplinkos visuma. Tai
gali bti ne tik mikas ar pieva, bet, pavyzdiui, ir gli vazonas, skruzdlynas, akvariumas ar net erdvlaivis.

Geografijoje ekosistema (gr. oikos - namas,


bstin) - gamtinis kompleksas, kur sudaro gyvieji organizmai (biocenoz) ir j gyvenamoji aplinka (biotopas, gr. bios - gyvyb,
topos - vieta). Juos jungia glauds tarpusavio
ryiai, mediag apykaitos bei energijos keitimasis. Geografini ekosistem pavyzdiai:
berynas, uliejamoji pieva, auktapelk.

Ekosistem sudaro ie tarpusavyje glaudiai susij komponentai: uolienos, vanduo, oras (klimatas), dirvoemis, augalija ir gyvnija. Kintant
vienam komponentui, keiiasi visi kiti (9.2.1).

Klimato ir augalijos sveikos pavyzdys: drgnas ir kartas pusiaujo klimatas palankus tankiems visaliams mikams augti. Po j skliautu susidaro specifinis mikroklimatas, kuris i esms skiriasi nuo t plot, kur is
mikas ikirstas (197-198 psl.).

Biocenoz - vienoje buveinje gyvenani organizm visuma.

Dirvoemio ir augalijos sveikos pavyzdys: stepse nuo dirvoemio derlingumo priklauso oli dangos tankis, j rys. Be to, pdama ol papildo dirvoem derlingomis puvenomis - humusu.

Didiul tak ekosistemoms daro moni kin veikla. Keisdami vien i


komponent (pavyzdiui, ikirt mik arba nusausin pelk), mons kartu
keiia vis ekosistem.

Kratovaizdiai
Gana didels ekosistemos (nuo keli iki deimi kvadratini kilometr) vadinamos kratovaizdiais. Maesns (girait, pieva, tvenkinys) paprastai yra kratovaizdi sudedamosios dalys.

9.2.2 Kratovaizdi tipai

Kratovaizd sudaro tokie komponentai: reljefas, klimatas, pavirinis ir gruntinis vanduo, dirvoemis, augalija, gyvnija, moni sukurti objektai (namai,
keliai). Kratovaizdiai skirstomi gamtinius ir antropogeninius.

Gamtiniai kratovaizdiai, kuriuose moni veikla yra minimali ir nekeiiamas vaizdas, vadinami natraliaisiais
kratovaizdiais.
Natralij kratovaizdi pavyzdiai: Sibiro ir
Kanados nekirstos taigos plotai, pelks, kartosios dykumos, pirminiai Amazons baseino mikai.

Gamtiniai kratovaizdiai, kuri vaizd smarkiai pakeit moni veikla, vadinami antriniais gamtiniais
kratovaizdiais.

Antrini kratovaizdi pavyzdiai: Europos vidurio mik ir piev kratovaizdiai, Viduremio


gariga (skurds olynai su retais krmynais ir
krmokniais), antriniai atogr mikai.

mogaus sukurti kratovaizdiai vadinami antropogeniniais kratovaizdiais. Jie paprastai skiriami


urbanistinius, agrarinius ir kasybos kratovaizdius.
Urbanistiniai kratovaizdiai - tai miest ekosistemos.

Agrariniai kratovaizdiai - tai ems kio naudmenos (ariamieji laukai, ganyklins pievos) su
pavienmis sodybomis ir kaimo gyvenvietmis.

Rekultivacija - kasybos arba statybos paeist emi sutvarkymas,


kad jos vl bt tinkamos kinei ar
kitokiai veiklai.

Kalnakasybos kratovaizdiai - susidaro naudingj ikasen eksploatavimo vietose (anglies ir vairi rd gavyba
karjeruose). iuose kratovaizdiuose gamtin aplinka labai
sudarkyta ir paeista. Pasibaigus naudingj ikasen eksploatavimui, iems kratovaizdiams reikalinga rekultivacija.
J vykdo daugelis ali.

kininkaudama ir keisdama kratovaizdius, monija turi laikytis darniosios pltros princip, t.y. derinti ekonominius tikslus
su btinybe isaugoti ateities kartoms natrali aplink.

9 . 2 . 3 Smlio karjeras Vilniaus apylinkse. Baigus eksploatuoti,


bus v y k d o m a ios teritorijos rekultivacija.

9.3 Dirvoemis
Dirvoemis - plonas purus virutinis ems plutos sluoksnis, kuriame gali augti
augalai. Svarbiausia jo savyb - derlingumas. Dirvoemis gali bti nuo keli centimetr (tundroje) iki 10-20 metr storio (atogr mikuose).
' 9 . 3 . 1 Dirvodarosveiksniai

Sauls iluma,
klimatas

Dirvodara
Augalija
Augalai
Dirvoemio
organizmai

iluma
sviesa

Temperatra
Krituli kiekis

Dirvodara - fizini, chemini ir biologini proces visuma, kuriems veikiant susidaro dirvoemis (9.3.1). Dirvodara - ltas ir ilgas procesas. Per imtmet dirvoemio
sluoksnis pastorja tik 0,5-2 cm.

Dirvoemis susidaro i virutinio uolien sluoksnio dirvodarins uolienos, kuri nuolat fizikai ir chemikai dla.

Lietuvoje beveik visos dirvodarins uolienos yra


ledynins kilms.

Dirvoemis susidaro ir storja ne tik dl uolien


dljimo, bet ir dl j kaupimosi (pvz., salpose
kaupiasi upi snaos).

' 9 . 3 . 2 Dirvoemio susidarymas


klimatas

atmosfera
I atmosferos:
deguonis
azotas
anglies dioksidas
_
dulks
_

Sauls spinduliuote
ilumos ir viesos
energija

augalija
krituliai
vandenilio jonai
vanduo

^ ^ V ^ ^ ^ ^ W m ^ g S v ^
^ . u o l i e n dljimas ^
cheminis dljimas:

fizinis dljimas:

oksidacija
rgi poveikis
hidroliz
dekarbonatizacija

temperatros
skirtumai
ulanio vandens veikla
akn darbas

laipsnikas

dljimas

ir dirvoemio

8000 m. pr. Kr. (ledynmeio

pabaiga

vidurio

pedosfera

irvoemio organizmai
dirvoemis

^ ^

bei augalijos

biosfera

augalai pionieriai
kerps, samanos

dirvodarin
uoliena
laikas

formavimasis

Europoje)

5000 m. pr. Kr.

(neolitas)

gljiniai
jauriniai
dirvoemiai dirvoemiai rudzemiai

auktas

9 . 3 . 3 Klimato taka dirvoemiams u atogr rib

juodemiai

katonemiai

kapiliarinis dirvoemio
vandens judjimas

druskoemiai

druskjimas

gruntinio vandens Ivpi4


emas

Reljefas gali buti palankus arba nepalankus dirvodarai.

Staiuose laituose dlsiai neisilaiko ir slenka emyn, o tai trukdo dirvodarai. Ilygintame paviriuje dlsiai kaupiasi. Tai palanku dirvodarai.

Paviriaus paemjimuose danai bna pernelyg drgna, tad vyksta pelkjimas.

Gyvieji organizmai - vienas i svarbiausi dirvodaros veiksni.

Humusas arba puvenos


organin mediaga, dirvoemyje susidariusi i
suirusi augal ir gyvn
liekan.

Mikroorganizmai (bakterijos, mikroskopiniai dumbliai ir grybai) turi didiul


reikm dirvodarai. Jie skaido augal, gyvn liekanas ir paveria hmusu.

Dirvoemyje esantys smulkieji gyvnai (kirmls, vabzdiai) j ipurena ir


sumaio. Dl to dirvoemis tampa poringas. Itin naudinga sliek veikla - jie
dirvoem padaro derlingesn.

Dirvodaros procesus nuolat veikia klimatas.

iltesnis ir drgnesnis klimatas spartina dirvodar (dljim, organini liekan irim), o sausesnis ir altesnis - atvirkiai, ltina.

Dani ir stiprs liets iplauna i dirvoemio organines mediagas (derling


humus).

Dirvodaros procesai

Humifikacija - organini liekan irimas dirvoemyje ir j virtimas humusu. Intensyviausiai vyksta jo paviriuje.

Jaurjimas - humuso iplovimas i virutinio dirvoemio sluoksnio gilesnius. Vyksta vsaus ir drgno klimato srityse. Stipresnis spygliuoi, silpnesnis plaialapi mikuose.

Pelkjimas - permirkusio dirvoemio virtimas pelke. Pelkjanioje emje i augal liekan vietoj humuso susidaro durps.

Gljjimas - drgms pertekliaus trukdymas patekti deguoniui dirvoem. Vyksta anaerobinmis slygomis (be deguonies) drgnose srityse, reljefo paemjimuose. Ilgai usistovjs vanduo dirvoemiui suteikia melsv (pelsio) atspalv.

Kalcifikacija - kalcio kaupimasis virutiniame dirvoemio sluoksnyje. Bdingas apysausio klimato sritims, kuriose krituli kiekis lygus igaravusio vandens
kiekiui.

druskjimas - drusk iklimas dl intensyvaus garavimo kapiliarinio vandens, druskingos plutos susidarymas. Bdingas aridini srii paemjimams,
kuriuose arti paviriaus slgso gruntinis vanduo.

Dirvoemio pjvis
. C.

Dirvos vertikaliame pjvyje matyti, kad dirvoemis sudarytas


i skirting sluoksni (horizont) (9.3.4).
Sg

A1 horizontas

<

A2 horizontas

A horizontas - virutinis tamsus sluoksnis, kuriame susikaupusi didioji dalis dirvoemio humuso. Srityse, kur danai
lyja (pvz., daugelyje LietuvSs viet), iame horizonte skiriami du sluoksniai:
A1 - humuso horizontas. Dl didels humuso koncentracijos yra tamsios spalvos, tankiai iraizgytas augal aknimis. Kuo jis storesnis, tuo derlingesnis dirvoemis;

B horizontas

A2 - iplovimo horizontas. Tai viesesnis sluoksnis, nes


lietaus vanduo iplauna i jo didesn humuso dal. Iplaunamos ir molio dalels, augalams reikalingos mineralins
mediagos. Dirvoemis, kuriame is horizontas rykus ir
storas, yra nederlingas.

C horizontas

B horizontas - plovimo horizontas. Jame kaupiasi i A


horizonto iplautos mineralins ir organins mediagos, molio
dalels. is horizontas gali bti vairi spalv. Pavyzdiui, jei
ia plauta geleies jungini, sluoksnis tampa rausvo ar rusvo atspalvio.

dirvodarin
uoliena

. 9 . 3 . 4 Dirvoemio pjvis

C horizontas - dirvodarin (dirvodarin) uoliena.

Mineralins
dalels

Skersmuo,
mm

molis

< 0,002

dulks

0,002-0,06

smlis

0,06-2

virgdas,
gargdas

2-100

Derlingumo veiksniai
Dirvoemio derlingumas priklauso nuo vairi veiksni: dirvodarins uolienos,
grdtumo, dirvoemio struktros, humuso kiekio, drgnumo, rgtingumo ir
moni kins veiklos.

9 . 3 . 5 Mineralini
d i r v o e m i o daleli skersmuo

Dirvoemio grdtumas rodo, kokio dydio dalels j sudaro (9.3.5). Pagal


grdtum skiriami keturi dirvoemio tipai: smlio, priesmlio, priemolio ir
molio.
Nederlingiausias smlio dirvoemis, nes vanduo lengvai iplauna humus.

Molio dirvoemyje daug organini mediag, bet jis danai mirksta, sunkiai siaknija augalai, nelengvai dirbamas.

emdirbystei geriausiai tinka priemolis. Jis poringas, gerai ilaiko drgm, lengvai dirbamas.

9 . 3 . 6 Erozijos paveiktas
dirvoemis. Neteisingai ariant
ir dirbant statesnius laitus,
kyla pavojus, kad v a n d u o gali
n u p l a u t i virutin derlingj
d i r v o e m i o sluoksn.

Dirvoemio derlingumas daugiausia priklauso nuo humuso kiekio: kuo jo


daugiau, tuo geriau. Derlingiausias natralus dirvoemis - juodemis. Jame
yra 10-12% humuso. Tundros arba dykum dirvoemyje jo tik 0,1-0,5%.

Augalams reikia drgms, taiau nuolat permirks dirvoemis pelkja, o dani ir stiprs liets iplauna maistingsias mediagas. Derlingiausias dirvoemis susidaro vidutinikai sausringo klimato slygomis (pvz., stepse).

Dirvoemio derlingumui palanki neutrali arba silpnai armin jo terps reakcija (pH 7-9). Rgti reakcija (pH 4-6) slopina ems kio augal augim.

moni kin veikla dirvoemi derlingumui gali daryti ir teigiam (1 Dirvoemio gerinimo bdai"), ir neigiam poveik.
ems dirbimas nelygiame paviriuje gali sukelti dirvoemio erozij, dl
to maja derlingumas. Intensyviausia erozija vyksta kalv laituose.

Jei kelerius metus paeiliui ems sklype auginama ta pati ems kio kultra, maistingj mediag atsargos dirvoemyje nyksta, jo derlingumas
maja. Dl ios prieasties atogr mikuose mons nuo seno vertsi
tik klajokline-lydimine emdirbyste.

Dirvoemio gerinimo bdai


Dirvoemio derlingumui didinti Lietuvoje ir daugelyje ali triama, kalkinama, melioruojama, drkinama, taikoma sjomaina.

Trimas - maistingj mediag kiekio dirvoemyje didinimas.


Prie organini tr priskiriama: srutos, mlas, pdinys (kompostas).

9 . 3 . 7 Melioracijos d a r b
maina kasa griovelius drenao vamzdiams kloti (JAV)

Daniausiai naudojamos azoto, kalio ir fosforo mineralins tros.

Kalkinimas - kalki ir klintmili barstymas rgiuose dirvoemiuose.


Taip neutralizuojamos dirvoje esanios rgtys.

Melioravimas - upelkjusi, lapi emi sausinimas, kai vandens perteklius ileidiamas ikastais kanalais ir grioviais.

Drkinimas Lietuvoje taikomas sausringomis vasaromis.

Sjomaina - ems kio kultr auginimo bei pdymo (dirvonavimo) kaita,


padedanti nenualinti dirvoemio ir isaugoti maistingsias mediagas.

Lietuvos dirvoemis
Dirvoemio klasifikacija yra sudtinga. Lietuvoje paplits dirvoemis skirstomas
10 grupi.

Derlingesnio Lietuvos dirvoemio grupei galima skirti rudem, kalkem ir


salpem.

Rdemis. Derlingiausias Lietuvos dirvoemis, susidars rausvai rudame


moreniniame priemolyje, todl turi rusv atspalv (ypa B horizontas).
Rudemis pasiymi dideliu humuso kiekiu. Paplits Vidurio Lietuvos emumoje.

Kalkemis. Susidars vir karbonatingojo moreninio priemolio. Jame nemaai humuso, taiau nepakanka drgms. Paplits nedideliais plotais Lietuvos iaurje (Bir, Jonikio rajonuose), kai kur Lietuvos pietvakariose.

Salpemis (aliuvinis dirvoemis). Paplits upi slni siauruose plotuose. Susidar i upi sna (derlingo dumblo). Turi daug sluoksni,
nes per kiekvien potvyn up ukloja nauj plon dumblo sluoksn. Didiausias jo plotas Lietuvoje - Nemuno deltoje.

A 9 . 3 . 8 Kalkemio dirva
Bir rajone

Nederlingiausi Lietuvoje yra smlemis ir jauraemis.

9 . 3 . 9 Mokomasis dirvo e m i o profilis. Ikasus toki


d u o b , galima nesunkiai
atpainti d i r v o e m i o tip,
nustatyti sluoksni stor, j
mechanines savybes.

Smlemis. Tai bene skurdiausias dirvoemis, susidars i smlingos


dirvodarins uolienos. Rupiame smlyje humusas greitai iplaunamas,
todl is dirvoemis neturi humuso horizonto (Al) arba is itin plonas.
Be to, smlemis yra rgtus (pH ~ 4), o tai irgi labai nepalanku ems
kio augalams. Paplits daugiausia LietuvSs pietryiuose, ledyno tirpsmo
sraut nuogulose.

Jauraemis. Susidars skirtingos kilms ir grdtumo smlyje. Jis panaus smlem, nes irgi yra rgtus ir virutiniame sluoksnyje turi maai
humuso, maistingj mediag. Jauraemyje A horizontas labai rykiai
skiriasi plon humuso (A 1 ) ir storesn vies horizont - jaur (A2). Paplits daugiausia Ryt Lietuvoje.

Klimato, augalijos ir dirvoemi kaita nuo Arkties iki pusiaujo

krituliai, mm
vegetacijos periodas,
dien sk.
vidutin met
temperatra, 0C

aridinis (sausringas) klimatas

humidinis (drgnas) klimatas

tundra

spygliuoi, mirieji ir plaialapi mikai

paatogri
(subtropik)
augalija

cheminis dljimas
fizinis dljimas
dirvodarin uoliena

t u n d r o s dirvoemis

spygliuoi miko
jauraemis

nerykus humuso
sluoksnis

p l a i a l a p i miko
rudemis

spygli nuokritos;
rgtus humusas

lap paklot,
humusas

( a ) - virutinis horizontas
( b ) - [plovimo horizontas
( c ) - dirvodarin uoliena

rg --.
geleies ir
1
Imanganojunginiail
;; humuso dalels ir '
: geleies oksidai

.
o"3

0 -
| kylantis altis ^

. < dlanti dirvodarin


uoliena

intensyvus dljimas

aridinis klimatas

humidinis klimatas
pusiaujas

dykumos ir pusdykums

PAATOGRI (SUBTROPIK)
RUDEMIS

savana

STEPI JUODEMIS

drgnieji atogr mikai

SAVAN RAUDONEMIS
savan KAUUUNZbMIo

DRGNJ ATOGR MIK


FERALITINIS DIRVOEMIS

jlonas humuso
sluoksnis

plonas humuso
sluoksnis

geleies oksidai

itin maistingas ir storas humuso sluoksnis

maai maistingas
sluoksnis; geleies ir
aliuminio oksidai

I
I
cn

itin storas didels geleies


ir aliuminio koncentracijos
sluoksnis

9.4 Geografinis zonikumas


Geografin zona, arba biomas, yra didel ems teritorija, kuriai budinga tam tikra augalija ir tam tikras klimato tipas.
Biom apibdinimo planas

Biomu galima laikyti didiul ekosistem, apimani panaius kratovaizdius


labai dideliame sausumos plote. Pagrindiniai biom skyrimo kriterijai - klimato
tipas ir augalijos pobdis. Kadangi iorikai biomai skiriasi augalijos danga, jie
vadinami vyraujanios augalijos vardu (pvz., spygliuoi mikai, steps).

Mokslinink nuomons dl biom skaiiaus ir pavadinim nesutampa. Daniausiai skiriami devyni pagrindiniai biomai (9.4.1).

Pagrindini biom paribiuose yra tarpini biom (pereinamosios geografins


zonos).

Smulkesni biomai yra, pavyzdiui, mangrovs, virynai.

Geografinis paplitimas
Klimatas
Augalija
Gyvnija
Dirvoemiai
moni kin veikla

Mangrovs - specifini medi (atspars jr vandeniui, turi orini akn)


ir krmyn salynai bei pelks atogr pakrani srityje. Susidaro pakrantse, kurios apsaugotos nuo bang ardomosios energijos. Per potvynius uliejamos.

Virynai - viriais ir kitais emagiais krmokniais apaug plotai. Susidaro vidutini platum drgnose pajrio srityse (pvz., Brit salose, Kanados rytuose).

' 9 . 4 . 1 Biomai
H arktins ir antarktins
dykumos

- tundra ir mikatundr
I

Biomai sausumos paviriuje iplit pagal platuminio zonikumo dsn - dsningai keiia vienas kit nuo pusiaujo aigali kryptimi, kintant klimato juostoms.
Tais atvejais, kai emyn klimatas (ypa jo drgnis) smarkiai keiiasi i vakar rytus, ta kryptimi kinta ir biomai (pvz., JAV teritorijoje, Azijos pietinje dalyje).

spygliuoi mikai (taiga)


plaialapi ir mirieji mikai

visaliai kietalapi mikai ir


krmokniai

Kai kurias klimato juostas atitinka tik vienas tam tikras biomas (pvz., tundra
subarktinje juostoje, drgnieji atogr mikai - pusiaujo juostoje).

pusdykums ir dykumos

Kai klimato juostoje yra vairus klimatas, ten ir kelios geografins zonos.

savanos ir retmikiai

Daugiausia skirting biom vidutini platum klimato juostoje.

mikasteps ir steps

atogr mikai

vertikaliojo (kaln)
zonikumo sritys

mons kine veikla smarkiai keiia kai kuri biom natralij augalij ir gyvnij ( 9.5).

Drgnieji atogr mikai


Geografinis paplitimas

ie mikai auga tarp iaurs ir piet atogr,


drgnose srityse (9.4.2).

Didiausi plot apima Piet Amerikoje Amazons ups baseine, kur ie mikai vadinami selva. Amazonijos mik plotas virija
6 mln. km2.

Afrikoje didelis j masyvas, vadinamas hilja,


yra emyno viduryje - Kongo ups baseine.

9 . 4 . 2 Drgnieji atogr mikai

Drgnj atogr mik maesni plotai Azijos pietryiuose (Malaj salyne, Filipinuose,
Indokinijos pusiasalyje) ir vidurio Amerikoje.

iek tiek skiriasi drgnieji pusiaujo mikai,


paplit abipus pusiaujo, ir periodikai drgni
atogr mikai, kiek nutol nuo pusiaujo.

Klimatas

Drgnieji pusiaujo mikai paplit pusiaujo klimato juostoje ( 6.9). iam klimatui bdinga:
aukta oro temperatra (26-27 C) itisus
metus, nedidel met temperatros amplitud (1-2 0C);
labai didelis krituli kiekis (>2000 mm), konvekcins litys vyksta apie 250 dien per metus (daniausiai antroje dienos pusje);
didelis oro drgnis (90-100%), i ryto dani
rkai.

9 . 4 . 3 Drgnasis atogr mikas Brazilijoje

Periodikai drgniems atogr mikams (su subekvatoriniu arba atogr jriniu klimatu) bdingas trumpas (2-3 mn.) sausasis laikotarpis.
Dalis (%) i vis
maistingj m e d i a g yra:

Dalis ( % ) i vis
maistingj m e d i a g yra:
m e d i a i isiovliai
9 0 % augalijoje

m i k o skliautas

lianos
pomikis

.nuokritose

humus:

,50% dirvoemy

atraflini

9 . 4 . 4 Maisting m e d i a g ciklas
d r g n a j a m e atogr mike

A 9 . 4 . 5 M a i s t i n g m e d i a g ciklas
miriajame mike

Augalija

Drgnieji pusiaujo mikai yra visaliai, tankus, jiems budinga didiul


augal vairov. Pagrindiniai j bruoai:

nepaprastai didel augal vairov - viename hektare gali augti iki


200 skirting medi ri; bet kur mnes ia apstu ydini arba
vaisius nokinani ir sklas brandinani medi;

mikas auga keliais ardais, aukiausi mediai isiovliai siekia


60 m; medi lapai danai turi lajimo smaili vandens pertekliui
greiiau nuvarvti; didesni mediai turi atramini akn, kurios paremia kamien, kad medis nenuvirst (9.4.4);

po miko skliautu tamsoka ir tvanku, ems pavirius glitus, danai


pelktas;

9 . 4 . 6 Prie m e d i o prisitvirtins
augalas - epifitas

labai daug lian ir epifit.

Periodikai drgni mikai i iors labai panas drgnuosius pusiaujo mikus, taiau j rin vairov kiek maesn. Dalis medi sausuoju laikotarpiu meta lapus.

Gyvnija

Didiausia pasaulyje gyvn ri vairov, labai daug gyvenani mediuose (pvz., bedioni).

Pietryi Azijos diunglse gyvena orangutan, gibon, tigr, leopard, raganosi.

Afrikos hiljoje esama goril, impanzi, drambli, okapij (kanopiniai gyvnai, giminiki irafoms).
Amazonijos eivoje gyvena jaguar, tingini.
Dirvoemis

Bdingas raudonai geltonas feralitinis dirvoemis.


Dl geleies ir aliuminio didels koncentracijos dirvoemis yra raudono atspalvio. Kadangi dirvodarins uolienos greitai ir intensyviai dla, susidaro labai
storas dirvoemio sluoksnis (iki 20 m).

Dirvoemis ia nederlingas, humusas nesikaupia.


Nors paviri patenka itin daug nukritusi lap,
ak ir jie greitai supva, susidariusias maistingsias mediagas augalai tuoj pat sunaudoja (9.4.4).
Danos litys i virutinio dirvoemio sluoksnio iplauna humus, vertingus cheminius junginius. Ikirstame miko plote dirvoemis greitai ardomas.

9 . 4 . 7 Labai retas Afrikos atogr mik gyvnas okapija

moni kin veikla


A 9 . 4 . 8 Lateritinis dirvoemis

Lydimin emdirbyst - senas primityvus


emdirbysts bdas, kai mikas ideginamas,
o jo vietoje auginami kultriniai augalai. Po kurio laiko is sklypas paliekamas (jame greitai
vl atauga mikas), o deginamas kitas plotas.

Afrikoje vietins tautos nuo seno vertsi lydimin


emdirbyst. Daugelyje ali intensyviai kertami mikai, j vietoje atsiranda lauk ir ganykl. Ikirst pirmini mik vietoje auga emesni ir skurdesns ri
vairovs antriniai mikai.

Savanos
Geografinis paplitimas
Savanos paplitusios atogr zonoje kiek atokiau nuo pusiaujo, iskyrus ryt Afrik. Didiausi plotai yra Afrikoje, maesni - iaurs
Australijoje, Piet Amerikos vidurinje dalyje,
Indijoje. (9.4.9)
Klimatas

Savanos paplitusios subekvatorinje klimato


juostoje ( 6.9). iam klimatui bdinga:
aukta oro temperatra (25-30 C), kuri
maai kinta itisus metus;

. 9 . 4 . 9 Savan p a p l i t i m a s

rykiai skiriasi drgnasis ir sausasis laikotarpiai;


drgnasis laikotarpis bna vasaros mnesiais, sausasis - iem;
drgnasis laikotarpis priklauso nuo geografins padties ir gali trukti nuo 3 iki 8
mnesi, o met krituli kiekis svyruoti
nuo 500 iki 1500 mm.
Augalija

. 9 . 4 . 1 0 Savana d r g n u o j u I a i k o t a r p i u T a n z a n i j o j e

Savana - apibendrinamasis odis, kuris reikia


atogr olyn ir medi derin. Tipikos savanos - olmis apaug atviri plotai su pavieniais
mediais arba j grupmis (guotais). Pasaulyje
galima skirti keliolika savan tip.

Afrikoje skiriami trys pagrindiniai savan tipai (9.4.11).


Drgnoji savana. Ji panai miko park, kuriame auga daugiau kaip
2 m aukio ols, retos giraits, yra vairi ri palmi, kit medi.
Sausoji savana. Medi nedaug ir jie emesni (vyrauja akacijos, baobabai), ols neauktos ir nelabai tankios.
Dygliuotoji savana. Mediai reti, vyrauja dygliuoti krmai, iurkti ol
paprastai nesudaro itisins dangos.
' 9 . 4 . 1 1 Savan augalija

D y g l i u o t o j i savana

Sausoji savana

Dygliakrm augalija

Pievos

D r g n o j i savana

Sausas mikas

Pievos

Visals giraits

lapuoiai ir visaliai mediai

baobabas

karpaol

akacijos
Iygliuotieji krmai

dygliuotieji krmai

akacijos

Dl
mel temperatros svyravimas
mnesins temp, svyravimas
met krituli kiekis
sausojo laikotarpio trukm (mn.)

8 0C
15 C
200-500 mm
8 - 1 0 mn.

5 0C
10C
5 0 0 - 1 0 0 0 mm
6 - 7 mn.

8
1000-2000 mm
3 - 5 mn.

Savan mediai vairiais budais prisitaik prie reguliari sausr.

Dalis medi (pvz., baobabai) sausuoju laikotarpiu numeta lapus ir taip


maiau netenka vandens dl garavimo (transpiracijos).

Daugelio medi ri lapai yra mai vakiniai arba dygliuoti.

Daugelio medi ilgos aknys pasiekia gruntinio vandens lyg.

Kai kurie mediai (pvz., baobabai, buteliniai mediai) gali kaupti vandens
atsargas storuose kamienuose.

ols savanose drgnuoju laikotarpiu tankiai suelia, o sausuoju - nudiva.

Gyvnija
9 . 4 . 1 2 Baobabas sausuoju
laikotarpiu (Botsvana)

Savan gyvnija skirtinguose emynuose labai vairi. Afrikos savanos pasiymi


didiausia pasaulyje kanopini gyvn vairove (deimtys antilopi ir gazeli ri, buivolai, zebrai, irafos, raganosiai).
Dirvoemis
Savanose vyrauja rausvai pilkvas arba rsvas raudonemis, kuriame gausu geleies ir aliuminio oksid. Dirvoemis derlingesnis negu drgnj atogr mik.
moni kin veikla

9 . 4 . 1 3 Raganosiui draustinyje - p i r m e n y b (PAR)

Savan natrali augalij labiausiai paveik tradicin ekstensyvi emdirbyst


ir gyvulininkyst.

Auganiam gyventoj skaiiui reikia daugiau gyvuli maistui. Tad nuganomi vis
didesni plotai, dl to stiprja paviriaus vjo erozija, pleiasi dykumos ( 9.5).

Kartosios dykumos
Geografinis paplitimas ir klimatas

Namibo dykuma laikoma


seniausia pasaulyje. Ji pradjo formuotis madaug
prie 20 min. met. Amiumi didiausia pasaulyje Saharos dykuma tra prie j
kdikis.

Paplitusios aridinse srityse, iskyrus poliarines. Didiausios dykumos plyti


iaurs Afrikoje (Sahara), Pietvakari ir Vidurio Azijoje, Australijoje (9.4.14).

Visose dykumose per metus ikrinta labai maai krituli (0-250 mm). Taiau
pagal temperatros reim vairaus tipo dykumos skiriasi.

Pagal kilm ir ypatumus skiriamos atogr, vidins ar vidutini platum emynins ir pakrani dykumos (9.4.16).

Atogr dykumos susiformavo aukto atmosferos slgio srityse, atogr


klimato juostose.

Dienos oro temperatra itisus metus labai aukta (30-50 0C).

Bdingi dideli paros temperatros svyravimai (nuo 0-10 0C nakt iki


30-50 0C dien).

Vidins dykumos susidar nutolusiose nuo vandenyn emyn srityse (u


atogr zonos rib), danai apsuptos aukt kalnagbri.
Oro temperatra aukta tik vasar (30-40 C, dideli paros svyravimai),
iema vsi arba alta (nuo 0 iki -15 C).

- "* J

9.4.14 Namibo dykuma


driekiasi A t l a n t o pakrante

Pakrants dykumos susiformavo atogr ir paatogri pakrantse, kurias


skalauja altosios srovs.
Orai gana vss: vasar 20-25 C, iem 12-15 0C.
Nuo jros danai atslenka rkas.

Sausringumas

labai didelis
H
I

siiiseai
A

atogr
V vidins

didelis

P pakrants

I vidutinis

1 Simpsono
dykuma A
2 Gobis V
3 Taras A

9 Namibas P
10 Sahara A
11 Patagonija P
12 M o n t A

4 Karakumai V
13 A t a k a m a P
5 Kizilkumai V
14 Sonora A
6 Rub el Chalis A
Somalio
' dykuma P

Mohavio
15 dykuma V
16

8 Kalaharis A

Didysis
baseinas V

9.4.15 D y k u m paplitimas

Plotas, tkst. km2

Dykuma

Maks., C

Min., C

Met krituli
kiekis, mm

Dykum tipas

Afrika
9 000

59

-5

25-200

atogr

Namibas

150

40

-4

2-75

pakrants

Gobis

1050

45

-40

50-200

vidin

600

47

-5

25-100

atogr
vidin

Sahara

Azija

Rub el Chalis
Karakumai

350

50

-35

70-100

Kizilkumai

300

45

-32

70-180

vidin

Taras

300

48

-1

150-500

atogr

Takli Makanas

270

37

-27

50-75

vidin

Didioji Smlio

360

44

+2

125-250

atogr

Didioji Viktorijos

350

50

-3

125-250

atogr

Simpsono

300

48

-6

100-150

atogr

Sonora

355

44

50-250

atogr

10-50

pakrants

Australija

iaurs Amerika
-4
Piet Amerika
9.4.16 D y k u m
apibdinimas

Atakama

90

30

-15

Dykum pavirius
Dykum dirvoemyje beveik nra humuso ir drgms. Pagal paviriaus pobd skiriami keli dykum tipai: akmeningosios, vyringosios, smlingosios, molingosios, druskingosios.
Augalija

Augalija paprastai yra labai skurdi. Kai kuriuose dykum plotuose jos beveik
nra. Kitur pasitaiko iurki oli, ret krm ir net medi.

Visi dykumos augalai prisitaiko prie vandens stokos slyg. Tai gali bti:
augal lapai danai virt dygliais - taip augalai maiau igarina vandens
ir gali pakelti didel kart (pvz., kupranugarin dygliaol);

daugelio augal aknys giliai siskverbia em ir pasiekia gruntin vanden (pvz., saksalas);
efemerai - augalai, atsirandantys tik po lietaus ir gyvenantys labai trump
laik (2-3 savaits), per kur jie sugeba praysti, subrandinti vaisius ir duoti skl;
sukulentai - augalai, sugebantys kaupti savo stiebuose ir lapuose vandens
atsarg (pvz., kaktusai, alavijai).
Gyvnija

Gyvn dykumose nedaug, bet jie gana vairs.

Afrikos ir Azijos dykumoms bdingi smulkieji grauikai (okliai, smiltpels),


vairs drieai ir gyvats, pasitaiko kai kuri kanopini gyvn (kupranugariai, gazels, antilops oriksai ir adaksai) ir smulkij plrn (laps, barchan kats).

Dykumose yra daug naktini gyvn, dien besislepiani nuo kaitros urveliuose.

9 . 4 . 1 7 Kaktus girait
Meksikoje

moni kin veikla

9 . 4 . 1 8 Per N a m i b o dykumos smlynus uoliuojantis


oriksas

Dykumose mons paprastai gyvena ir kininkauja tik ten, kur yra vandens: prie
upi arba oazse - vietose, kur yra vandens altini arba ulini.

Viduremio retmikiai bei krmynai


Geografinis paplitimas
Pagrindin paplitimo sritis - Viduremio regionas. Maesni io tipo augalijos
plot yra Meksikos iaurje ir Kalifornijoje, vidurio ilje, Piet Afrikos pietuose,
Australijos pietvakariuose (9.4.20).
2\

.V1

"V 4

"

/1

/1
30 -

9 . 4 . 1 9 Pinija yra b d i n gas v i d u r e m i o augalas


9 . 4 . 2 0 Viduremio
retmiki bei k r m y n
paplitimas

'

40

70

Klimatas

Viduremio tipo klimatui bdinga ( 6.9):


karta (25-28 0 C) sausringa vasara;
vsi (5-10 0C) drgna iema;

Piet Europoje 70-80% krituli ikrinta nuo lapkriio iki balandio (daugiausia lietaus pavidalu). I viso per metus ikrinta 400-800 mm krituli.

Augalija ir gyvnija
Viduremio augalija vairi: kietalapi mikai bei retmikiai, krmynai arba olynai su krmokniais. Stambi laukini gyvn ioje zonoje beveik neliko.

. 9 . 4 . 2 1 GarigaGraikijoje

Anksiau plaiai augusi tanki mik (pvz., visali uolyn, Libano kedryn) ioje geografinje zonoje liko labai maai.

Bdingi mediai - pinijos (Italijos puys), alyvmediai, akmeniniai uolai,


laurai, kiparisai. Beveik visi ia augantys mediai ir krmai yra visaliai.

Daugelio medi ir krmyn lapai kieti, todl ir pati augalija vadinama


kietalap. Kieta lapo danga saugo j nuo neigiamos temperatros iem ir
sausros vasar, nes atspindi Sauls spindulius.

Labiausiai paplits Viduremio augalijos tipas yra makija - 2-4 m aukio


krm salynai su retais neauktais (8-10 m) mediais. Makijai bdingi mediai ir krmai: alyvmediai, pistacijos, kadagiai, mirtos, emuogi mediai.
Kai nusistovi sausi ir vjuoti orai, makijas danai nusiaubia gaisrai.

Sausesniuose arba nuganytuose plotuose paplitusi gariga - reti emagiai


(iki 50 cm) krmokniai su skurdiomis olmis.

Dirvoemis
Viduremio srityje vyrauja paatogri (subtropik) rdemis, kuriame gausu humuso, todl jis gana derlingas. Taiau vasar paprastai perdiva, todl,
naudojant emdirbystei, reikia drkinti.
moni kin veikla
Natrali Viduremio augalij smarkiai pakeit moni kin veikla.

Jau antikos laikais ikirsta dauguma tanki mik. J vietoje mons augino
ems kio kultras, gan avis ir okas, kurios labai itryp em, sunaikino
medi atalynus (sutrukd mikams atsinaujinti).

I kit emyn iuos kratus buvo atveta daug nauj augal ri, kurios
ia nesunkiai prisitaik (kaktusai, eukaliptai, palms).

Steps
Geografinis paplitimas

Steps paplitusios vidutini platum klimato juostos vidinse (pusiau aridinse) emyn srityse (9.4.22).
Didiausius plotus apima Europoje ir
Azijoje - stepi juosta driekiasi nuo
piet Ukrainos iki Mongolijos ir iaurs
ryt Kinijos.

. 9 . 4 . 2 2 Stepi paplitimas

Nemai stepi plotai iaurs Amerikos


viduryje; ten jos vadinamos prerijomis.

Nedidelius plotus apima paatogri Piet Amerikos dalyje (iaurs


Argentinoje ir Urugvajuje); ten jos vadinamos pampa.

Klimatas
- " .',,

-.

&"" i ' '

t*''*

'^iPl

'

emyninis: karta vasara (dien 25-30 0C) ir alta iema


(nuo -5 iki -15 C). Klimatas pusiau aridinis, su sausromis, per
metus ikrinta 250-600 mm krituli. Vasar danos konvekcins audros, didelis garavimas, iem sninga (iskyrus pamp).

SSSSb

, , -W

Mlbthit

Augalija

A 9 . 4 . 2 3 H o r t o b a d s nacionalinis parkas Veng r i j o j e yra v i e n a i n e d a u g e l i o v i e t Europoje, kur


g a l i m a p a m a t y t i n e s u a r t stepi, v a d i n a m puta

Stps - atviri plotai, padengti olynais.

Medius stepse galima aptikti tik palei upes.

Skiriamos pievins (vairiaols) ir tipins (sausos) steps.

Pievini stepi bruoai

Tipini stepi bruoai

ikrinta 400-600 mm krituli per metus

ikrinta 250-400 mm krituli per metus

auktos, tankios ols

emos, iretintos ols

didel oli rin vairov

plaiai paplitusios tik kelios varpini augal rys


(vyrauja auots, eraiinai), taip pat kieiai

Europoje ir Azijoje paplitusios iaurinje stepi juostos dalyje


(pvz., vidurio Ukrainoje, iaurs Kazachijoje, piet Sibire)

Europoje ir Azijoje paplitusios pietinje stepi juostos dalyje


(pvz., piet Ukrainoje, vidurio Kazachijoje, Mongolijoje)

. 9 . 4 . 2 4 Stepi bruoai

Gyvnija

Kadaise stepse gansi daugyb laukini kanopini gyvn, taiau ms laikais i induoli gausu tik grauik.

Kai kuriose sausj stepi vietose (pvz., Pakaspijo emumoje) nemaai gana
dideli antilopi saig band.

Daug vairi ri star, smiltpeli, iurkn ir jais mintani smulkij plrn - lapi ir ek.

Dirvoemis
Pievinse stepse paplits juodemis, tipikose - katoninis dirvoemis.
9 . 4 . 2 5 Itin retas Europos
r y t ir v i d u r i o Azijos s t e p i
g y v n a s a n t i l o p saiga

Juodemis - vienas derlingiausi pasaulio dirvoemi.

Dl didels yrani oli mass ir nedidelio krituli kiekio formuojasi storas (iki 1 m) humuso sluoksnis, kuris suteikia dirvai juod spalv.

Humuso kiekis dirvoemyje siekia 8-12%. Tai dvigubai trigubai virija Lietuvos derlingiausio dirvoemio rodikl.

Vyrauja karbonatins dirvodarins uolienos.

Juodemis labai tinkamas emdirbystei. Naudojamo emdirbystei juodemio drkinti nebtina.

Katoninis dirvoemis derlingumu gerokai nusileidia juodemiui.

Humuso sluoksnis nelabai storas (20-40 cm). Humuso kiekis dirvoemyje


vidutinis (2-5%), todl dirva rudos arba viesiai rudos spalvos.

Naudojam emdirbystei dirvoem daniausiai btina drkinti.

9 . 4 . 2 6 Juodemio dirva

Rusijos p i e t u o s e

moni kin veikla


Stepi geografin zon labai paveik moni kin veikla. Natrali pievini stepi beveik neliko, nes dl derlingo juodemio jos suartos. Pievini stepi nedideli plot iliko rezervatuose. Tipins sausosios steps maiau paveiktos kins
veiklos, dideli plot iliko Kazachijoje, Mongolijoje, kituose regionuose.

Plaialapi ir mirieji mikai


Geografinis paplitimas
Paplit vidutini platum klimato juostos humidinse nealtose srityse Plaialapi mikai didelius plotus apima vakar ir vidurio Europoje,
Ryt Azijoje, JAV rytuose. Mirieji mikai paplit iaur nuo plaialapi. Jie isidst tarp plaialapi ir spygliuoi mik zon. Tokie mikai
bdingi, pvz., Baltijos alims (9.4.27).
Klimatas

9 . 4 . 2 7 Plaialapi ir mirij m i k paplitimas

Vidutini platum jrinis arba pereinamasis;


musoninis.

Vasara ilta arba vsoka (15-20 C), iema


velni (nuo -5 iki +5 0C).

Klimatas drgnas, per metus ikrinta 500-2000 mm


krituli, jie danai virija garavim.

Augalija

9 . 4 . 2 8 Mirusis mikas Apalauose, JAV

Aukti (20-30 m), akoti lapuoiai mediai,


metantys lapus prie altj laikotarp. Miriuose mikuose lapuoi medi plotai kaitaliojasi su spygliuoi medi plotais. Danai
lapuoiai ir spygliuoiai auga vieni alia kit.

Vakar ir Vidurio Europoje vyrauja uolai,


skroblai, bukai; maesniuose plotuose auga
klev, liep, uosi, katon ir kit medi.
Miriuose mikuose labiausiai paplitusios lapuoi medi rys yra beras ir drebul,
spygliuoi - puis ir egl.

Daugumoje mik masyv vyrauja 1-2 medi rys. Pomikyje auga krmai, papariai, ols.

Gyvnija
Bdingi kanopiniai gyvnai: taurieji elniai, danieliai, stirnos, ernai; plrnai: rudieji
lokiai, vilkai, laps, lys, oprs, kiauns; grauikai: kikiai, vovers.
Dirvoemis
Po plaialapi mikais vyrauja gana derlingas rudemis ( 9.3), i storos yrani
lap paklots dirvoem patenka daug maistingj mediag, susidaro nemaai humuso. Mirij mik dirvoemis ne toks derlingas.
moni kin veikla
Plaialapi ir miriuosius mikus labai paveik moni kin veikla. Didioji dalis
mik per daugel ami buvo ikirsti, o ie plotai paversti ems kio naudmenomis.
Kai kuriuose ikirstuose plotuose vietoj plaialapi medi iaugo smulkialapi medi giraits - berynai, drebulynai. Daug kur ikirst mik vietoje dabar auga sodinti puynai. Dauguma i likusi plaialapi mik dabar naudojami rekreacijai.

Spygliuoi mikai
Geografinis paplitimas
Paplit tik iaurs pusrutulyje vidutini platum
klimato juostos altesnse srityse (tarp 50 ir 65
iaurs platumos). Didiuliai spygliuoi mik
masyvai, vadinami taiga, auga Sibire (Rusija),
Kanadoje (9.4.29).
Klimatas
Vidutini platum emyninis, altojo tipo.

. 9 . 4 . 2 9 Spygliuoi mik paplitimas

Vasara vsi (15-18 0C), iema labai alta


(nuo -10 iki -20 0C, kai kur iki -40 0C).

Krituli ikrinta nedaug (300-600 mm per


metus), taiau dl mao garavimo daugelyje
viet yra drgms perteklius.

Augalija

. 9 . 4 . 3 0 Taiga Kanados vakaruose

Vyrauja visaliai spygliuoiai mediai: puys,


egls, maumediai.

Paprastai tam tikrame miko masyve auga


tik viena medi ris.

Puynai yra viess mikai, o eglynai tamss.

Ryt Sibire ir Tolimj Ryt iaurje


(Rusija) vyrauja maumediai, numetantys
spyglius prie altj laikotarp.

Vietomis auga smulkialapi medi: ber, drebuli.


Pomikio augalija paprastai skurdi, paviri dengia samanos, kerps, uoginiai
krmokniai.

Gyvnija
Bdingi induoliai: briediai, rudieji lokiai, vilkai, laps, erniai, sabalai (Sibire),
baltieji kikiai, vovers, burundukai.
Dirvoemis

Vyrauja nederlingas jauraemis ( 9.3):


nukrit spygliai yra ltai ir dirvoemis gauna maai humuso;
dirvoemis danai bna rgtus (pH 4,5-5,5).

Didesn taigos dalis plyti daugiameio alo zonoje ( 5.4).

moni kin veikla

9 . 4 . 3 1 Medienos ruoa
Suomijos t a i g o j e

Spygliuoi mikus moni kin veikla paveik maiau negu kitus pasaulio mik tipus. Rusijoje, Kanadoje, Skandinavijos pusiasalyje ie mikai intensyviai
kertami dl geros kokybs medienos. Daugelyje viet intensyviai mediojama.
Daugiausia mediojami kailiniai vrys.

Tundra
Klimatas
Budingas subarktinis klimatas:

ilgos altos iemos (nuo -15 iki -30 0C) ir


trumpos vsios vasaros (8-12 0C);

krituli ikrinta nedaug (200-400 mm per metus), daniausiai sniego pavidalu;

drgms perteklius dl labai mao garavimo ir


daugiameio alo vandensparos.

Augalija

A 9 . 4 . 3 2 Tundra paplitusi Azijos ir iaurs Amerikos


iauriniuose pakraiuose

Augalija skurdi. ems paviri dengia samanos ir kerps.

Gausiai auga uogini krmokni (brukni,


tekiu), pasitaiko ole (gailiais, viksvomis)
apaugusi ploteli.

Medi nra, taiau pasitaiko paeme besiraizgani emagi ber ir gluosni kerui (ne auktesni nei puss metro).
iem emagiai daugiameiai augalai
atsiduria po sniegu, kuris apsaugo juos
nuo ialimo.

. 9 . 4 . 3 3 Tundra Norvegijos iaurje

Vasar kaip tik paemio oras yla labiausiai, tad emagiams augalams susidaro
palankios slygos vegetuoti.

Gyvnija

I stambesni vri plaiai paplit tik iauriniai elniai, kuri didioji dalis prijaukinti. Vietomis aptinkama avijaui. I plrn bdingi vilkai, poliarins laps, ermuonliai. I grauik itin gausu leming.

Daugelio tundros gyvn (baltj kiki, poliarini lapi, ermuonli, baltj kurapk) kailis iem tampa baltas, kad bt maiau pastebimi.

Dirvoemis
. 9 . 4 . 3 4 Avijautis

Bdingas tundros gljinis dirvoemis.

Dl arti paviriaus esanio daugiameio alo, kuris neleidia vandeniui prasisunkti gilyn, dirvoemyje susikaupia daug drgms, didiuliai tundros plotai yra upelkj.

Vir daugiameio alo dirvoemyje formuojasi melsvos spalvos mirks gljinis horizontas.

moni kin veikla


Anksiau moni kin veikla tundroje buvo menka, taiau pastaraisiais deimtmeiais poveikis gamtai spariai auga. Isipltusi naftos ir gamtini duj
gavyba, naftotieki avarijos uteria nemaus tundros plotus. Trap tundros dirvoem ardo vikriniai visureigiai ir autotraukiniai.

Vertikalusis zonikumas
Bet kuriame biome pasitaiko kaln. Dl geografins padties ir vairaus aukio jiems budingas vertikalsis geografinis zonikmas.

Kalnuose kylant keiiasi klimatas, kartu su juo - ir ekosistemos. Panaaus pobdio ekosistema tam tikrame auktyje vadinama vertikalija zona.

Dsninga ekosistem kaita kylant vadinama vertika-liuoju geografiniu zonikumu. Pirmasis dsningum apra vokiei geografas Aleksandras fon Humboltas, 1799-1804 m.
keliaudamas po Andus ( 14-15 psl.).

Vertikalij zon kaita ir skaiius priklauso nuo geografins platumos bei kaln aukio:

kuo auktesni ir ariau pusiaujo kalnai, tuo juose daugiau vertikalij zon;

didiausia i zon vairov Himalajuose ir Anduose.

Auktuose kalnuose paprastai galima skirti miko rib ir sniego rib ( 5.4):

tarp miko ir sniego rib plyti savitos alpins pievos. Piet ir Vidurio Amerikoje jos
vadinamos paramais;

vir sniego ribos yra tik sniegyn, ledyn ir plik uol.

A 9 . 4 . 3 5 A n d kalnai 4 8 0 0 m a u k t y j e

9 . 4 . 3 6 Alps 2 1 0 0 m a u k t y j e v i d u r v a s a r y j e

9 . 4 . 3 7 Vertikalusis z o n i k u m a s

Andai
sniegynai ir ledynai

km

sniego riba
kaln pievos
miko riba

V 3"

**

sniegynai ir ledynai

j >

rk mikai

50-100

m./km

alpins pievos
atogr
kaln mikai

20-50

drgnieji

10-50

m./km2

m./km2

100-200
m./km2

9.5 Atogrq mik nykimas ir dykumjimas


moni kin veikla daro milinik tak geografini zon natraliajam dirvoemiui, augalijai ir gyvnijai ( 9.4). Dl to kyla ekologini problem. Vienos i rimiausi pastaraisiais deimtmeiais tapo atogr mik nykimas ir dykumjimas.

Atogr mik nykimas


Faktai

Pastarj imtmet inaikinta 50% vis pasaulio drgnj atogr mik (9.5.1).

Kai kuriose drgnj mik zonose esaniose alyse (Vietnamas,


Filipinai) pirmini mik beveik neliko.

57% 39% 57% 40% 40% 19%


P. A m e r i k a A f r i k a
Azija
- pirmykiai atogr mikai
I

Didiausia j dalis inaikinta Pietryi Azijoje, maesn - Piet Amerikoje.

- 1980 m. likusi mik dalis


- 2010 m. likusi mik dalis

Mik kirtimo tempai per pastaruosius 20-30 met iaugo. Dalis mokslinink mano: jei dabartiniai kirtimo tempai iliks, po 20 met visi pirminiai atogr mikai inyks.

, 9 . 5 . 1 Atogr mik nykimas

. 9 . 5 . 2 Pirmini ir d a b a r t i n i atogr mik paplitimas

Prieastys

Medienos ruoimas
Atogr mikuose auga tokie vertingi mediai kaip palisandrai, tikmediai, kauiukmediai. J mediena turi didiul paklaus.
Dl vairios i mik rins sudties, norint paruoti vertingos medienos, reikia ikirsti deimtis kart daugiau kit medi. Nelabai vertingi
mediai paprastai paliekami vietoje pti arba sudeginami.
Keli tiesimas

9 . 5 . 3 Ikirstas mikas
Indonezijoje

Naujoms emms sisavinti ir medienai iveti mikuose tiesiama keli.


alia j kuriamos naujos gyvenviets.
Nutiesus nauj keli, beemiai valstieiai su valdios leidimu arba savavalikai kerta anksiau neprieinamus miko plotus, paveria juos ems kio naudmenomis.

A 9 . 5 . 4 Galvij banda ikirsto


atogr miko plote, Brazilija

Galvij auginimas. Mikai vis daugiau kertami naujoms ganykloms


rengti. Toks mik pavertimas ganyklomis padeda alims (pvz.,
Brazilijai) pltoti galvijininkyst, didinti msos eksport. Didels galvij
bandos itrypia dirvoem, kyla erozijos grsm.

Plantacij rengimas. Jose auginami kauiukmediai, aliejins palms,


arbatmediai, kavamediai, kakavmediai, bananai, ananasai, cukranendrs. Pagrindin i kultr dalis eksportuojama.

Naudingj ikasen gavyba mikingose teritorijose. Itin daug alos


mikams daro gavyba atviruoju bdu (karjeruose), dl kurios labai teriama aplinka, darkomas kratovaizdis (pvz., geleies rdos gavyba Karae, Amazons ups baseine).

Vandens jgaini statymas. Pastaius utvank, susidaro tvenkinys ir


po vandeniu atsiduria dideli miko plotai. Didiuli tvenkini rengta
Amazonijoje (Brazilijoje, Venesueloje). Neikirsti mediai po vandeniu
pradeda pti, iskiria kenksming duj.

Problemos
9 . 5 . 5 Geleies rdos gavyba
Karao telkinyje, Brazilija

Mik kirtimo nauda


Beveik visi drgnieji atogr
mikai plyti neturtingose alyse.
Pajamos, gautos i mik plot sisavinimo (mediena, ems kio
produkcija, naudingosios ikasenos, elektros energija), stiprina i
ali ekonomik, gerina moni
gyvenim.
sisavinant mik plotus, atsiranda
daug darbo viet - velninama opi
iose alyse nedarbo problema.
Mik rajon sisavinimas maina
migracij miest lnynus, monms atsiranda galimybi pagerinti gyvenimo slygas.

Dirvoemis drgnj atogr mik srityse ne itin derlingas. Maistingj mediag didesn dal augal aknys gauna tiesiogiai i pvani
augal liekan. Ikirtus mik, dirvoemis nepasipildo maistingosiomis
mediagomis ir po keleri met tampa visai nederlingas. Gana ger derli ia galima gauti tik trejus ketverius metus, paskui nualintos ems
plotas apleidiamas ir ikertamas naujas.

Kadangi medi aknys nesutvirtina dirvoemio, prasideda erozija. Kai kurie apleisti plotai dl intensyvios erozijos pamau virsta dykynmis. Stiprios
litys nuplauna upes didel kiek moling daleli. Ups tampa drumzlinos,
tai trukdo uvininkystei, riboja upi vandens naudojim buityje.

Didja potvyni grsm.

iabuviai (pvz., pigmjai, Amazonijos indnai, papua), netek prastos


gyvenamosios aplinkos, priversti keisti gyvenimo bd ir galiausiai praranda unikali kultr, tradicijas. Danai suserga naujomis ukreiamosiomis ligomis, didja moni mirtingumas, kai kurioms gentims gresia
inykimo pavojus.

Prie mik kirtim

Po mik kirtimo
dl sumajusio krituli kiekio
formuojasi sausros ir dykumos

kasdiens litys padeda


atogr mikams augti

lidel COj koncentracija


k, stiprina iltnamio
<
efckt ir prisideda prie
\ l i m a t o pokyi

pasaulinis CO2
koncentracijos.
didjimas <

kondensacija
monijos ir
gyvnijos
naudojamas

V
9 . 5 . 6 Natralus ir sutrikdytas
atogr mik ciklas

fotosintezes
metu augalijos
sugeriamai CQ2

augalijos iskiriamas
deguonis
idealus vandens gar
kiekis atmosferoje

maiau ore
vandens gar
silpnesn
kondensacija

sudeginti mediai,
inyk mikai

didjaniai monije
populiacijai reiki
daugiau deguonie;
maiau medi sugeria
CO2 ir iskiria deguonj
aiau medi - maiau
Ore vandens gar

Dl nykstani mik gali ti kai kurios mokslui dar neinom vaistini augal rys (pvz., veiksmingiausiam vaistui nuo maliarijos sukurti buvo panaudoti reti mediai - chininmediai, augantys Kolumbijos ir Peru mikuose).

Atogr mik nykimas gali turti takos tolesniam klimato atilimui. Mediai fotosintezei sugeria didel anglies dvideginio kiek. Mik nykimas gali
padidinti iltnamio duj koncentracij atmosferoje.

Galimi sprendimai
9 . 5 . 7 Nauja gyvenviet
Amazonijoje, Brazilija

Didelius atogr mik masyvus paskelbti rezervatais, udrausti juose bet


koki kin veikl.

Aplink grietai saugomus mikus sukurti plaias buferines zonas, kuriose


bt apribota kin veikla, vadovaujantis darniosios pltros principais:
didesn mik plot dal paskelbti draustiniais, leisti rinkti tik kauiuk,
vaisius ir rieutus;

Buferin zona - teritorija aplink apsaugos zon,


ekologins apsaugos zonos ris, velninanti
poveik saugomoms teritorijoms.

medienai mikus kirsti siauromis juostomis, kurios ikirtus gali vl savaime apaugti mediais;
rengti maus ariamuosius plotus, kuriuos i vis pusi supt mikai.

Turtingoms alims statymikai leisti pirkti atogr medi ri medien


tik i darniosios pltros rajon.

Turtingos valstybs turi teikti silpnoms atogr mik turinioms alims visokeriop ekonomin pagalb ir i dalies atlyginti j patiriamus nuostolius
dl mik kirtimo pristabdymo.

AZIJA

Dykumjimas
Dykumjimas - dirvoemio degradacija aridinse ir pusiau aridinse srityse,
dykum pltimasis. Dykumjimas yra visuotin problema, turinti takos 1/5 ems gyventoj i madaug 100 valstybi.
B

H

dykumjimo nepaveikti plotai


gresianio dykumjimo plotai
itin didels grsms plotai
stipraus dykumjimo plotai
dykumos

9 . 5 . 8 D y k u m j i m o Azijoje ir
Afrikoje palyginimas

Faktai

JT skaiiavimais, dl moni veiklos dykum plotas emje iaugo 9 mln. km2.


Pastebta, kad per pastarj imtmet dauguma pasaulio dykum gerokai isiplt.

Per pastaruosius deimtmeius aridinse srityse baigia nykti kai kurie dideli
eerai (Aralas, adas).
Dykumjimas paliet daugel
region: iaurs ir Piet Afrik,
Vidurio ir Ryt Azij, Australij, Piet Amerik, Piet Europ.

g pirmins dykumos
I

labai spartus dykumjimas


spartus dykumjimas
silpnas dykumjimas

^ 9 . 5 . 9 Dykumjimas

Sahelio sritis - pusiau aridin savan juosta pietus nuo


Saharos. Ji kerta Afrikos emyn nuo Atlanto vandenyno
iki Raudonosios jros. SaheIio srit patenka nemaa Sudano, ado, Nigerio, Malio
teritorij dalis.

Spariausiai dykumja Sahlio sritis Afrikoje (9.5.11).

Sahelyje dykuma kasmet pasislenka pietus 1,5-10 km.

Per pastaruosius 50 met Sahara pasiglem 700-800 tkst. km2 ems kio naudmen.

Nuo dykumjimo kenia daug Azijos ali: Afganistanas, Tadikija,


Turkmnija, Kazachija, Uzbekija, Pakistanas, iaurs ryt Indijos bei iaurs ryt Kinijos sritys.

Prieastys
Dykumjim sukelia gamtos ir mogikieji veiksniai.

Demografinis sprogimas staigus gyvenoj skaiiaus


pagausjimas

. 9 . 5 . 1 0 Sahelio sritis Nigeryje

-200- izohieta - met krituli


kiekio linija, mm
Sahelio sritis
dykumos plitimas
ems naudojimo kryptis
^

emdirbyst

gyvulininkyst

9 . 5 . 1 1 Sahelio sritis

Natrali klimato kaita - per pastaruosius 50 met ems klimatas tapo


sausringesnis. Tai gali bti susij ir su visuotiniu klimato atilimu. Daugelyje pasaulio srii padaugjo sausr, ypa Sahelio srityje (9.5.14). Itin
skaudi padarini Sahelio srityje sukl katastrofika 1968-1973 m. sausra, kai iaurinje dalyje idivo beveik visos ups ir dauguma ulini.

Demografinis sprogimas Afrikos ir Azijos alyse smarkiai suaktyvino


kin veikl trapiose ems kio naudmenose alia dykum.

Nuganymas. Tose vietose, kur yra labai daug galvij, itrypiama dirva,
nualinamos ganyklos.

Netinkama ariamoji emdirbyst, dl kurios dirv


labai paeidia vjo erozija, padanja dulki audr.

Medi ir krm kirtimas kurni, nam apyvokos


daiktams gaminti. Medi ir krm aknys sutvirtina dirvoemio daleles, ikirtus stiprja vjo erozija.

Per didelis vandens sunaudojimas - tai upi nusekimas, eer idivimas: dl Amudarjos ir Syrdarjos upi vandens naudojimo laukams drkinti, jos
nepasiekia Aralo eero. Tad buvs didiulis eeras
bema inyko - virto keliais nedideliais vandens
telkiniais. Tik dl dideli pastang greiiausiai pavyks atkurti iaurin io eero dal. Beveik idivo Sahelio srityje esantis ado eeras.

Padariniai
gyventoj
skaiius, min.

Valstyb

Dl dykumjimo kai kuriuose pasaulio regionuose kilo bado grsm. Bado ir


neprievalgio problema ypa aktuali Sahelio srityje.

Nuostoliai dl dykumjimo kasmet skaiiuojami deimtimis milijard doleri.

3,2

Dykumjimo procesai veria mones masikai migruoti palankesnes savo


arba kit ali vietoves. Gali netgi siplieksti konflikt tarp migrant ir vietos gyventoj.

4,2

15,9

Senegalas

4,4

12,3

Sudanas

14,5

44,0

adas

3,7

10,5

1970 m.

2010 m.

Burkina
Fasas

5,4

16,2

Malis

5,0

13,8

Mauritanija

1,3

Nigeris

Sahelio srityje dl dykumjimo buvo priversti migruoti pietus milijonai


moni, padidjo etnin tampa.

Prognozuojama, kad ateityje dl dykumjimo apie 60 min. moni gali


migruoti i Sahelio ali Europ ir Viduremio Afrik.

9 . 5 . 1 2 Demografinis sprogimas Sahelio alyse

Besitsiantis dykumjimas gali ne tik sutrukdyti Sahelio ali ekonominei


raidai, bet ir sukelti kio bei socialini katastrof.

Galimi sprendimai

C-..

Vykdyti aktyvi demografin politik, propaguojani eimos planavim


(turti maai vaik).

Mainti gyvuli bandas, neauginti menkaveri ems kio kultr, o


trkstamus maisto produktus importuoti.

Vietoj medienos kurui naudoti kitus energijos altinius (9.5.13).

rengti mik apsaugines juostas - mediai sulaikyt didesn dal judanio


i dykum smlio, o aknys sutvirtint dirv ir apsaugot nuo erozijos.
Kinijoje gyvendinamas projektas alioji Kinijos siena". Sodinama
ilga mik juosta turt apsaugoti alies iaurinius rajonus nuo smlio
audr. Bendras ios juostos plotas bus 350 tkst. km2. Suskaiiuota, kad
jau pasodinti mikai sulaiko apie 200 min. t smlio per metus.

'

9 . 5 . 1 3 Sauls krosnis. J
naudojimas galt pristabdyti k r m ir m e d i kirtim

' 9 . 5 . 1 4 Krituli kiekio pokyiai Sahelyje


krituliai mm

500

perteklinis krituli kiekis,

deficitinis krituli kiekis,


lyginant su daugiameiu
krituli stokos laikotarpis

1931

1940

1950

1960

1970

1980

1990

2000

2006

Nacionaliniai parkai
Daspero NP* (Kanada)
(kurtas 1907 m. Plotas - 10 878 km2
Dasperas - didiausias nacionalinis parkas Uoliniuose
kalnuose, Kordiljer rytinje dalyje. ia saugomi nepaprastai
gras ir moni veiklos beveik nepaliesti kaln kratovaizdiai: spygliuoi mikai, alpins pievos, virukalns, spdingi ledynai, skaidrs eerai ir vaizdingi kriokliai. Parke gausu
gyvn: elni, briedi, sniegini avin, grizli, juodj loki.
ia gyvena ir labai reti gyvnai - sniegins okos. Parkas paskelbtas biosferos rezervatu, ia skmingai derinami gamtosaugos ir turizmo tikslai.

Braiso kanjono NP (JAV)


kurtas 1928 m. Plotas - 145 km2
Braiso kanjonas (Bryce Kanyon)
giliai uolienas sir Jutos valstijos
pietuose. Vandens, vjo ir ledo erozija
sukr neprast reljef - milinik
natral amfiteatr" su mantriausi
form uolomis. Ypa spdingai atrodo hoodoo - uolos, kurias vainikuoja
kepurs". Uolien dljimas nuspalvino uolas vairiomis rykiomis spalvomis: raudona, oranine, violetine,
balta. Kanjono slniai apaug kni
ir egli mikais. Nacionalinis parkas
kurtas iam unikaliam kratovaizdiui
isaugoti.

Galapag NP* (Ekvadoras)


kurtas 1959 m. Plotas - 6 938 km2
Galapagai - nedidelis Ekvadorui priklausantis salynas
Ramiajame vandenyne ties pusiauju, isidsts 1000 km
vakarus nuo Piet Amerikos. J sudaro 13 vulkanini sal,
97% ploto paskelbta nacionaliniu parku. Galapag salos
tapo inomos visame pasaulyje, kai jas aplank arlzas
Darvinas. Tirdamas Galapag kikilius, jis ikl evoliucijos
teorij. Salyno gyvnija unikali - tai tikras evoliucijos muziejus. Dauguma ri - sal endemikai. ia gyvena didiausi
pasaulyje vliai (iki 300 kg svorio), jrins iguanos (vieninteliai drieai, gebantys maitintis jroje), vienintel neskraidanti kormoran ris.

Virungos NP* (Kongo DR)


kurtas 1925 m. Plotas - 7 800 km2
Virungos parkas kurtas ryt Konge, alia Ugandos ir Ruandos sienos,
vulkanins kilms kalnuose. Pirmasis
nacionalinis parkas Afrikoje. Beveik
vis jo teritorij apima pusiaujo kaln
mikai. Parkui bdinga didiul biologin vairov, taiau svarbiausias jo
krimo tikslas - isaugoti nuo inykimo kaln gorilas - stambiausias bediones pasaulyje. Nesibaigiantis karinis konfliktas iame Kongo regione
kelia nerim dl parko ir goril likimo.

Donjanos NP* (Ispanija)


kurtas 1969 m. Plotas - 543 km 2
Donjanos
diausias

nacionalinis

ir garsiausias

di-

Ispanijoje.

parkas

Jis

isidsts paioje pietinje alies dalyje,


Andalzijos

srityje.

Paplit

du

skirtingi

kratovaizdiai - Gvadalkivyro deltos pelks ir smlio kopos, i dalies apaugusios


puynais. Parkas yra labai svarbi migruoj a n i vandens pauki buvein. i e m

Kaziranga NP* (Indija)

utvindytose deltos pelkse j apsistoja

kurtas 1974 m. Plotas - 430 km 2

daugiau nei pus milijono (madaug 250


ri). ia taip pat saugoma nykstanti gyv n ris - Ispanijos lis.

Kazirangos

nacionalinis parkas isidsts iaurs

ryt

Indijoje, A s a m o valstijoje. Auga maai kur Piet Azijoje ilik nuostabs drgnieji atogr mikai, velios pievos. ia
saugoma net 15 induoli ri, esani prie inykimo ribos.
Parke gyvena du tredaliai pasaulyje ilikusi Indijos raganosi. Be to, ia didiausias bengalini tigr tankumas emje,
gausiausia laukini Indijos drambli populiacija. Parke taip
pat sutinkama ilgalpi loki, buivol gar, voverini kai,
elni barasing, daug pauki, drie ir g y v a i ri.

Kakadu NP* (Australija)


kurtas 1981 m. Plotas - 19 804 km 2
iaurinje alies teritorijoje kurtas Kakadu

nacionalinis

parkas yra vienas i garsiausi ir labiausiai l a n k o m Australijoje. Jis plyti vaizdingoje plynauktje, kuri i v i s pusi supa

Saugomu teritorjij
dalis, %

skardiai, i dalies atskiriantys i teritorij. Parko kratovaizdiai labai vairs ir gras: savanos plotai, atogr mikai,
i dalies utvindyti upi slniai, mantri f o r m uolos, vaizdingi
kriokliai. ia saugoma unikali Australijos gyvnija: 60 sterblin i ri (kengros, valabs, sterblins kiauns, bandikutai),
daugyb pauki, dvi krokodil rys. Iki iol gyvena abori-

* - U N E S C O pasaulio paveldo objektas

genai, besilaikantys tradicinio gyvenimo bdo. Parko teritorijoje yra urano kasykl, kurios kelia n e m a grsm.

Kriugerio NP (Piet Afrika)


kurtas 1926 m. Plotas - 18 989 km 2
Kriugerio nacionalinis parkas - vienas
i seniausi ir garsiausi Afrikoje. Jis apima didiul teritorij PAR iaurinje dalyje,
prie Mozambiko sienos. Augalija -

Piet

Afrikai bdinga p a r k tipo savana, kurioje


olmis apaug atviri plotai kaitaliojasi su
retmikiais, krmynais ir sausaisiais atog r mikais. Spjama, kad parke yra
didiausias laukini g y v n t a n k u m a s pasaulyje. Apskaiiuota, jog ia gyvena apie
1500 lit, 12 drambli, 2500 buivol,
1000 leopard, 5000 raganosi, 17 antilopi ri.

9.6 Aplinkosauga
Daugelio ems srii natralius kratovaizdius labai pakeit moni kin veikla (<- 9.4 ir 9.5). Juose gerokai sumajo augal vairov, laukini gyvn. Nemaai augal ir gyvn ri pasidar labai retos, joms gresia pavojus inykti.
Visa tai veria imtis ryting priemoni laukins gamtos vairovei isaugoti.

Raudonoji knyga
Tarptautin raudonoji knyga
Siekdama isaugoti ret ir nykstani augal bei gyvn ris Tarptautin gamtos apsaugos sjunga 1963 m. sudar Raudonj knyg. Knyga pavadinta raudonja, nes i spalva simbolizuoja pavoj.
Raudonj knyg traukti imtai augal ir gyvn ri, kurioms gresia pavojus inykti.
Rys ioje knygoje suskirstytos pavojaus kategorijas: rys, esanios ant inykimo ribos, retos rys, kuri skaiius smarkiai maja.
Raudonoji knyga tra rekomenduojamojo pobdio. Ji skatina ali vyriausybes imtis visokeriop priemoni j trauktoms rims saugoti, pvz., drausti jas
medioti.

I
M

Liiituvos
RAUDONOJI
knyga

iuo metu Tarptautin raudonj knyg traukta 226 induoli, 181 pauki,
77 ropli, 35 varliagyvi ir 168 uv rys.
Ris i Tarptautins raudonosios knygos ibraukiama tik prajus pavojui inykti.

A 9 . 6 . 1 Lietuvos raudonoji

Lietuvos raudonoji knyga


Siekdamos isaugoti nykstanias augal ir gyvn ris savo teritorijoje, daugelis ali sudaro nacionalines Raudonsias knygas. 1976 m. buvo parengta Lietuvos raudonoji knyga (ispausdinta 1981 m.).

Gamtos apsaugos komitetas Lietuvos raudonj knyg reguliariai tikslina ir


papildo.

2007 m. ioje knygoje buvo 767 augal, gyvn ir gryb rys.

Gyvn klases

Tarptautin raudonoji knyga

induoliai

orangutanas, kaln gorila, mlynasis banginis, baltasis lokys,


didioji panda, tigras, Prevalskio arklys, kulanas, visos penkios
raganosi rys, Dovydo elnias, baltasis oriksas, stumbras

lis, didioji miegapel, baltasis kikis

Paukiai

Kalifornijos kondoras, amerikin gerv

kilnusis erelis, sakalas keleivis, didysis apuokas,


alvarnis, juodasis gandras, kurtinys

Galapag vlys, Komodo varanas

balinis vlys, lygiavynis altys

Ropliai

A 9 . 6 . 2 Kai kurios g y v n
rys, trauktos Tarptautin ir Lietuvos raudonsias
knygas

Lietuvos raudonoji knyga

Saugomos teritorijos
Laukinei gamtai apsaugoti iuo metu pasaulyje steigta per 120 tkst. saugom teritorij (nacionalini ir gamtos park, rezervat, draustini), kurios apima apie 12%
ems sausumos paviriaus. Kuriamos tokios teritorijos ir vandens akvatorijose.

Saugom teritorij steigimo prieastys

Tik draudimu medioti arba kitaip naikinti retas gyvn ris ir skinti (kirsti)
retas augal (medi) ris negalima isprsti j isaugojimo problemos. Reikia saugoti ir ekosistemas, kuriose ios rys gyvena.

Steigiant naujas saugomas teritorijas arba pleiant esamas,


Piet Afrikoje iabuvi gentys
tam neretai prieinasi. Mat tokiose teritorijose galioja vairs draudimai, kurie riboja
mediokl, medienos rinkim,
prijim prie kai kuri vandens
telkini.

Visi ekosistem komponentai tarpusavyje yra glaudiai susij, todl reikia ilaikyti j vientisum.

Btina siekti isaugoti pasaulio region biologin vairov.

Sudaryti slygas moksliniams tyrimams ir stebjimams.

Ugdyti supratim, kad btina ilaikyti natrali kratovaizdi gro, panaudoti juos moni poilsiui.

Pasaulio nacionaliniai parkai


W e l c o m e to the
AI-AIS NATIONAL PARK

Nacionaliniai parkai - didiausios pagal plot saugomos teritorijos.

Pirmasis pasaulyje Jeloustouno nacionalinis parkas buvo kurtas 1872 m.


Jungtinse Valstijose.

Nacionalini park statusas skirtingose alyse yra nevienodas. Pagal vietos statymus gamtos apsaugos lygis juose gali bti ir grietas, ir nuosaikus
(pvz., leidiama ribota kin veikla).

Nacionaliniai parkai nuo gamtos rezervat skiriasi tuo, kad parkuose gamtos
aplinka yra saugoma i dalies, rekreacijos tikslams, o rezervatuose saugomi
i esms tik gyvnai ir augalai.

iuo metu pasaulyje yra apie 7000 nacionalini park.

Kai kuriuose regionuose (atogr Afrika, Indija) tik nacionaliniai parkai


leidia isaugoti stambiuosius laukinius gyvnus.

Nacionalini park problemos:

NATIONAL
PARK

masiniai transporto srautai, dirvos itrypimas ir erozija palei psij takus;

turizmo infrastruktros pltra (viebui statyba, poilsiaviei krimas)


paeidia natralius kratovaizdius;

9 . 6 . 3 Sveiki atvyk nacionalin park"

moni, gyvenani nacionaliniuose parkuose, nuolatinis poveikis park


ekosistemoms.

Lietuvos saugomos teritorijos

9 . 6 . 4 Lietuvos g a m t i n s
saugomos teritorijos
Saugomos
teritorijos
tipas

Skaiius

Bendras
plotas, km2

rezervatai

183

biosferos
rezervatas

54

draustiniai

355

1640

nacionaliniai
parkai

1440

regioniniai
parkai

30

4135

gamtos
paminklai

683

Jau viduramiais LDK teritorijoje kunigaikiai ir didikai skirdavo mediokls plotus, kuriuose paprastiems gyventojams buvo udrausta lankytis,
baidyti vris. iuos udraustus plotus" galima pavadinti pirmaisiais draustiniais.

Nuo XIX a. Europos valstybs oficialiai pradjo steigti saugomos gamtos teritorijas (rezervatus arba draustinius). Lietuvos Respublikoje pirmoji saugoma teritorija - uvinto rezervatas - kurta 1937 m. profesoriaus zoologo Tado
Ivanausko pastangomis ( 175 psl.).

iuo metu Lietuvoj yra madaug 400 vairi saugom teritorij ir beveik 700
saugom gamtos objekt. Visi kartu jie apima apie 12% alies ploto.

Lietuvoje skiriamos konservacins ir kompleksins saugomos teritorijos:


konservacinio prioriteto saugomose teritorijose saugomi unikals arba tipiki gamtinio bei kultrinio kratovaizdio kompleksai ir objektai. ioms
teritorijoms skiriami rezervatai, draustiniai, gamtos paminklai;

kompleksinse saugomose teritorijose jungiami apsaugos, rekreacijos ir


kio tikslai. ioms teritorijoms skiriami nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatas.

Pagal paskirt Lietuvoje skiriami ei pagrindiniai saugom teritorij tipai (9.6.4):

M o n i t o r i n g a s (stebsena) - sistemingas tam tikro


svarbaus reikinio (pvz.,
aplinkos taros) stebjimas.

Rezervatai - grietai saugomos teritorijos, kuriose draudiama bet kokia


kin veikla ir labai ribojamas turizmas. Unikalios, vertingiausios ir itin paeidiamos ekosistemos paskelbiamos gamtiniais rezervatais (9.6.6).

Biosferos rezervatas - itin vertingas natralus kratovaizdis, etaloninis


tam tikro biomo pavyzdys. Jis kuriamas ne tik laukinei gamtai saugoti,
bet ir mokslo tikslams - vykdyti biosferos monitoring. Pasaulio biosferos rezervat tinkl iuo metu sudaro daugiau nei pus tkstanio rezervat, Lietuvoj yra tik vienas - uvinto biosferos rezervatas.

Draustiniai - nedidels saugomos teritorijos, kuriose ribojama moni kin veikla. Pagal paskirt skiriama apie deimt draustini tip (geologiniai,
hidrografiniai, botaniniai, zoologiniai ir kt.). Kiekviename i j saugomas
tam tikras gamtos objektas (up, pelk, geologin atodanga, reta reljefo forma, vertingi augalai, gyvnai) arba visas kratovaizdis.

Nacionaliniai parkai - palyginti didels saugomos teritorijos, kuriose


smarkiai ribojama moni kin veikla, taiau skatinamas turizmas. Graiausi ir vertingiausi ms alies kratovaizdiai paskelbti nacionaliniais
parkais (9.6.7).

Regioniniai parkai - gras ir palyginti maai pakeisti skirting Lietuvos


region gamtiniai kratovaizdiai, kuriuose i dalies ribojama kin veikla.

Gamtos paminklai - saugomi vertingiausi gamtos objektai (pvz., mediai,


akmenys, versms).

STROSIUN
kratovaizdio

draustinis

m
9 . 6 . 5 Nuorodos g a m t o s
paminklus

' 9 . 6 . 6 Lietuvos rezervatai

Rezervatas

Plotas, ha

uvinto
biosferos

5440

epkeli

Kur yra

Tikslas

piet Lietuvoje, aplink uvinto


eer

isaugoti unikali migruojani pauki tarptautins reikms sustojimo


viet (ia aptinkama 250 pauki ri, i j - 1 4 0 perini)

11 212

pieiausiame Lietuvos rajone,


pasienyje su Baltarusija, Dainavos girioje

isaugoti unikali didiausi Lietuvos auktapelk ir daugel ret gyvn


ri (pilkoji meleta, tripirtis genys, didysis apuokas; lygiavynis altys
Lietuvoje gyvena tik ia)

Kaman

3935

iaurs vakar Lietuvoje, netoli


sienos su Latvija

isaugoti vertingiausi iaurs Lietuvos auktapelk ir jos gyvnij

Vievils

3216

vakar Lietuvoje, Karuvos


girioje

isaugoti labai verting natrali Vievils upelio baseino ekosistem

9 . 6 . 7 Lietuvos nacionaliniai parkai


Nacionalinis parkas

Plotas, ha

Auktaitijos

40 570

iaurs ryt Lietuvoje, vakarus


nuo Ignalinos

isaugoti nepaprasto groio eering (126 eerai, daugelis jungiasi protakomis) bei miking kratovaizd

Dzkijos

55 000

piet Lietuvoje, Dainavos girioje

isaugoti didiausi Lietuvoje mik masyv (mikai apima 85% parko


teritorijos) su vaizdingais upi slniais, emyninmis kopomis ir savitais
dzk kaimais

emaitijos

21 720

iaurs vakar Lietuvoje, aplink


Plateli eer

isaugoti vaizdingiausi, eering ir miking vakar Lietuvos kratovaizd

Kuri
nerijos

26 474

Kuri nerijoje

isaugoti unikal Europos mastu gamtin nerijos kompleks

Trak
istorinis

8200

Baltijos auktum eeringame


kratovaizdyje, netoli Vilniaus

isaugoti unikal kultrin kratovaizd su urbanizuotu centru - istoriniu


miestu ir pilimis tarp eer bei ilikusia natralia pirmine gamta

Kur yra

Tikslas

INOME, MOKAME, GALIME


Raktiniai odiai ir svokos
^Turtumte inoti i svok reikm:
biosfera

dirvoemis

biogeografija

dirvodara

atogr mikai
plaialapi mikai

biomas

derlingumas

spygliuoi mikai

ekosistema

geografin zona

step

gamtinis kompleksas

biomas

liana

biocenoz

tundra

epifitas

humusas

dykuma

lydimin emdirbyst

kratovaizdis

taiga

oaz

rekultivacija

savana

juodemis

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:


biogenin ir neorganin mediaga;

pirminiai ir antriniai mikai;

fauna ir flora;

efemeras ir sukulentas;

zoogeografin karalyst irfaunistin sritis;

miko ir sniego riba;

gamtinis ir antropogeninis kratovaizdis;

Tarptautin raudonoji knyga ir Lietuvos raudonoji knyga;

dirvodaros veiksniai ir dirvodaros procesai;

Konservacins ir kompleksins saugomos teritorijos;

platuminis ir vertikalusis geografinis zonikumas;

rezervatas ir nacionalinis parkas;

atogr ir vidutini platum mikai;

draustinis ir regioninis parkas.

2) Esminiai teiginiai
^Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
biosferos reikm, jos iplitimo sritis ms planetoje;
biosferos sudt ir jos pokyius;
geografinio komplekso sandar;
dirvoemio reikm moni kinei veiklai, dirvodaros ypatumus;
svarbiausius biomus, esminius j bruous;
pagrindines ekologines biom problemas, susijusias su moni kine veikla;
gamtosaugos ris;
saugom teritorij ris, j krimo prieastis, paskirt;
Lietuvos raudonosios knygos augal ir gyvn ris;
ymiausius pasaulio nacionalinius parkus.

3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


Skirti geografinio komplekso sudedamsias dalis;
parodyti emlapyje ir apibdinti pagrindines zoogeografines karalystes;
pagal pateiktas iliustracijas skirti gamtin ir antropogenin kratovaizdius;
schemikai pavaizduoti dirvoemio horizontus;
atskirti biomus pagal apraymus, nuotraukas, kartoschemas;
atpainti ir vardyti bdingus biom augalus, gyvnus, dirvoemius;
parodyti emlapyje pagrindines mik kirtimo ir dykumjimo sritis;
emlapyje parodyti Lietuvos nacionalinius parkus, rezervatus.

@ Geografiniai tyrimai
1 . Js dalyvaujate automobili ralyje marrutu Beirutas-Bankokas.
Ivardykite geografines zonas, kurias veiksite iame ralyje.
2.

Pasirinkite norim dykum ir surinkite daugiau informacijos iomis temomis:


kratovaizdis, vandens itekliai, gyvenviets, keliai, mineraliniai itekliai.

3.

Dykumos, atogr mikai yra didiuliai ikiai monms. sivaizduokite, kad js leidiats ekspedicij po
pasirinkt dykum arba tam tikr diungli rajon. Parenkite praneim, kuriame bt numatytos keliavimo
slygos ir reikalingos priemons tokiai kelionei.

4.

Naudokits, (www), ir isiaikinkite, kuri pasaulio ali vliavose ir


herbuose pavaizduoti reti arba garss augalai bei gyvnai. Atpainkite juos.

5.

Parenkite referat pasirinkta tema:vetini gyvn poveikis Australijos ekosistemai",


Dykumjimo iplitimas pasaulyje ir io reikinio padariniai".

6 . Apsilankykite http://whc.unesco.org/en/list ir pasirinkite penkis UNESCO paveldo sra trauktus objektus


u Lietuvos rib. Nurodykite iskirtinumus, kurie nulm kiekvieno i i objekt traukim sra.
7.

Dirbkite poromis arba grupmis. Pasirinkite norim UNESCO objekt ir surinkite apie j daugiau informacijos.
Parenkite apie j plakat arba informacin-reklamin buklet. Panaudokite emlap, fotografijas, traukite informacij apie tai, k galima pamatyti ir kuo is objektas yra toks unikalus.

8.

Pasirinkite norim Tarptautin ar Lietuvos raudonj knyg traukt gyvn,


vardykite problemas, dl kuri nyksta is gyvnas. Pasilykite kuo daugiau bd,
kurie padt isaugoti i gyvn r. Nurodykite ilgalaikes ir trumpalaikes priemones.

9.

Pasidomkite, koki priemoni imamasi Lietuvos raudonj knyg


trauktoms augal ir gyvn rims apsaugoti.

1 0 . Surenkite diskusij apie nacionalini park steigim ar pltr i i pozicij:


aplinkosaugininkai, valdios atstovai, verslininkai, vietos iabuviai mediotojai ir gamtos grybi rinkjai.
11.
12.

Pasirinkite saugom Lietuvos teritorij ir pasidomkite ja plaiau.


Kur laik stebkite Animal Planet", Travel" ar kitus panaaus turinio televizijos kanalus ir sudarykite sra t
vietovi ar region, apie kuriuos buvo parodyti vaizdo siuetai. Koks buvo j turinys?

Klausimai ir uduotys
9.1 Gyvyb emje
1 . Kaip plaiai mikroorganizmai paplit ms planetoje?
2.

Nuo koki veiksni priklauso gyvybs pasiskirstymas emje?

3.

Paaikinkite zoogeografini karalysi ir faunistini srii skyrimo kriterijus.

4.

Pasirinkite zoogeografin srit ir nusakykite jos apimam plot, pateikite bding gyvn pavyzdi.

9.2 Ekosistemos ir kratovaizdiai


1 . vardykite geografins ekosistemos komponentus. Nusakykite j tarpusavio ry.
2.

Pateikite gamtini ir antropogenini kratovaizdi pavyzdi.

3.

Pasilykite priemoni, kurios padt atkurti moni kins veiklos smarkiai pakeistus kratovaizdius.

9.3 Dirvoemis
1.

Kokie procesai turi lemiam reikm h u m u s u i susidaryti?

2.

Pasirinkite d u dirvodaros procesus. Juos a p i b d i n k i t e ir nurodykite, kur jie vyksta.

A p i b d i n k i t e deinje pateikto dirvoemio pjvio horizontus (A-C).

4.

Paaikinkite, nuo ko priklauso dirvoemio derlingumas.

5.

vardykite bdus, kuriais galima pagerinti j o derlingum.

6 . Nusakykite derlingo ir nederlingo dirvoemio pasiskirstymo


Lietuvos teritorijoje dsningumus.

9.4 Geografinis zonikumas


1.

Koks pagrindinis veiksnys lemia p l a t u m i n zonikum ms planetoje?

2.

A p i b d i n k i t e d r g n j atogr mik isidstymo pasaulyje dsningumus.

3.

Kodl ir kaip kinta savanos kratovaizdis tolstant nuo atogr mik?

4.

Paaikinkite, kaip susidaro kartosios atogr ir pakrani dykumos.


Pateikite pavyzdi.

5.

Kaip Viduremio retmikiai bei krmynai prisitaik prie itin auktos


vasaros temperatros?

6 . Kodl steps yra viena labiausiai m o n i kins veiklos paveikta geografin zona?
7.

Palyginkite drgnuosius atogr ir plaialapi mikus (A-B):


biomass kiekis, augal rin vairov, ardikumas, dirvoemis.

8 . Paaikinkite, kaip nuo geografins p l a t u m o s priklauso


vertikalij geografini z o n skaiius.
9.

Atakamos ir Namibo d y k u m o s i kit isiskiria y p a t i n g o m i s slygomis.


Jose ne tik sausa itisus metus, bet ia b d i n g i rkai.
Paaikinkite io reikinio prieastis.

10.

Ivardykite vairius bdus, kuriais augalai ir gyvnai prisitaiko prie d y k u m slyg.


Kiekvienam prisitaikymo b d u i pateikite po augalo ar g y v n o pavyzd.

9.5 Atogr mik nykimas ir dykumjimas


1.

Ivardykite argumentus, rodanius atogr mik pasaulin reikm.

2.

vardykite svarbiausias atogr mik n y k i m o prieastis.

3.

Susiekite atogr mik nykim su valstybi e k o n o m i n i u lygiu ir pasilykite b d iai problemai sprsti.

4.

Pagrskite teigin, kad d y k u m j i m skatina ir gamtiniai, ir mogikieji veiksniai.

5.

Koki padarini pasaulyje sukelia dykumjimas?

6.

Kuriose alyse atogr mikai kertami spariausiai? Kuo galima tai paaikinti?

7.

Sudarykite d u sraus d y k u m j i m o prieasi: susijusi su natraliais ir m o n i veiklos takotais procesais.

9.6 Aplinkosauga
1.

Nesinaudodami papildomais informacijos altiniais, ivardykite 5 ne Lietuvos nacionalinius parkus.

2.

Kurios saugomos teritorijos skiriamos konservacinms, o kurios - kompleksinms?

Prisiminkite, i kur apie juos inote.

Kuo skiriasi ie apsaugos statusai?


3.

Kokios saugomos teritorijos yra arti js gyvenamos vietos?

4.

Kokia m o n i veikla leidiama Lietuvos nacionaliniuose parkuose?

A emlapis

SIRIJA

LIBANAS
IRAKAS

Damaskas

IRANAS

IZRAELIS,
^JORDANIJA

KUVEITAS

hlEUTRALI ZONARaudonoji
^jra
R

SAUDO
ARABIJA

sostines

" kiti miestai

Ri adas

Medina
200 k m

1. Kurio emlapio - A ar B - mastelis yra stambesnis? [1 takas)

2. Imatuokite trumpiausi atstum nuo Kuveito miesto iki Viduremio juros? [1 takas]
km
3. Kokios jros ar lankos paymtos A emlapyje raidmis A-D: [4 takai]
A

4. Nustatykite Bagdado miesto geografines koordinates: [2 takai]


. pl.,

r. ilg.

5. a) Kokiu azimutu skris lktuvas i Damasko Medin? [1 takas]

b) Nustatykite, kok atstum veiks lktuvas. [ 1 takas]

6. Uraykite A-B emlapi skaitmeninius mastelius [2 takai]:


A emlapis

B emlapis

7. a) Nustatykite didiausi Irako ir Kuveito valstybi teritorij itstum (kartoschemoje paymt raudona
linija) i vakar rytus [2 takai].
Irakas

km

Kuveitas

km

b) Kurios alies teritorijoje imatuotas atstumas, lyginant su tikrove, bus tikslesnis? [1 takas]

c) Kodl? [1 takas]

1. Nuo kurio dienovidinio pradedamas skaiiuoti laikas? [ 1 takas]

2. Kiek laipsni apima viena laiko juosta? [ 1 takas]

3. Kurios alies teritorijoje yra daugiausia laiko juost? [1 takas]

4. vardykite pasirinktinai po dvi Europos ir Afrikos valstybes, kurios patenka t pai laiko juost kaip ir
Lietuva: [4 takai]
a) Europos valstybs:
b) Afrikos valstybs:
5. Kodl laiko juost ribos nesutampa su dienovidini linijomis? ] 1 takas]

6. Jei Vilniuje yra 12 vai. dienos, kelinta tuomet paros valanda bus: | 3 takai]
a) Aliaskos valstijoje (JAV)
b) Perto mieste (Australija)
c) Kairo mieste (Egiptas)
7. Kaip vadinama laiko juosta, kuri patenka Lietuva? [ 1 takas]

8. Kuriuo dienovidiniu vedama datos keitimosi linija? 1 takas]

9. Organizuojama tarptautin videokonferencija. Joje dalyvauja atstovai i Vilniaus, Niujorko, Tokijo ir Keiptauno. Vilniuje i konferencija prasideda 14 vai. Kada Lietuvos laiku prie jos turs prisijungti kit miest
dalyviai? [3 takai]
a) Niujorke
b) Tokijuje
c) Keiptaune

Pavyzdine egzamino uduotis

1. vardykite A, B, C, D litosferos ploktes. [4 takai]


A
B
C

D
2. vardykite ploki sandros tipus. [3 takai]
a) C - D
b) B-C
c) A - B
3. vardykite po vien inom aktyvj ugnikaln: [4 takai]
iaurs Amerikoje

Europoje

Piet Amerikoje

Azijoje....

4. Apibdinkite litosferos ploktes, sueinanias prie Japonijos.


a) Kokios litosferos plokts sveikauja iame regione? [2 takai]

b) Kokios reljefo formos susidar dl i ploki judjimo vandenyno dugne? [2 takai]

5. Kas emlapyje ymima raudonais takais? [1 takas]

6. Kodl Lietuvoje nebna stipri ems drebjim? [1 takas]

7. Kuriame emyne beveik nebna ems drebjim ir nra aktyvij ugnikalni? [1 takas]

I viso: |18|

1. vardykite aukiausi Lietuvos kalv


paymtoje auktumoje toji kalva yra

[1 takas] ir nurodykite, kokia raide


[ 1 takas]

2. Kokia raide paymtame regione yra emiausia Lietuvos vieta?


[1 takas]
3. vardykite emlapyje A-J raidmis paymtas Lietuvos reljefo formas. [10 tak]
A

4. Kokie ioriniai procesai vyksta v enklu paymtame Lietuvos regione? [ 1 takas]

5. vardykite ekonomines ir socialines problemas, kurias sukelia is procesas. Pateikite du pavyzdius [2 takai].

1. a) Kuri klimato juosta apima didij Europos dal? [1 takas]

b) Kurios oro mass ia daniausiai veikia? [1 takas]

2. Kaip vadinami skaiiais 1, 2, 3 emlapyje paymti klimato tipai? [3 takai]


1

2
3
3. Kokie du pagrindiniai veiksniai lemia klimato skirtumus tarp 1 ir 3 numeriais paymt klimato tip?
[2 takai]

4. Nurodykite esminius klimato tipo, paymto skaiiumi 1, bruous. [2 takai]

5. Nurodykite esminius klimato tipo, paymto skaiiumi 3, bruous. [2 takai]

6. K vaizduoja iliustruoto termometro oranins spalvos stulpelis emlapyje? [1 takas]

7. a) Kuri klimato juosta paymta skaiiumi 4? [1 takas]

b) Kokios dvi pagrindins oro mass ia daniausios? [2 takai]

1. Kas sukelia pavirines jur sroves? [ 1 takas]

2. Koki dviej tip pavirins srovs teka vandenynuose? |2 takai]

3. vardykite bent po dvi emlapyje pavaizduotas iltsias ir altsias sroves:


a) iltosios srovs:

[1 takas]

b) altosios srovs:

[1 takas]

4. Kodl Labradoro pusiasalyje iaurs Amerikoje plyti tundra, o toje paioje platumoje Europoje auga plaialapi mikai? [2 takai]

5. Kuriuose A-E raidmis emlapyje paymtuose regionuose dl jr srovi takos vyksta ie reikiniai:
a) ikrinta daug krituli

[2 takai]

b) ikrinta labai maai krituli

|2 takai]

6. Kuriame regione A-E labiausiai pasireikia El Ninjo (El Nino) reikinys? 1 takas]

7. Kaip pasikeist Europos klimatas, jei gerokai susilpnt iltoji iaurs Atlanto srov? Tskite teiginius:
a) krituli kiekis

(1 takas]

b) oro temperatra

]1 takas]

c) biomai (geografins zonos)

(1 takas]

1. Kurio vandenyno baseinui priklauso Lietuvos ups? [1 takas)

2. Kurioje valstybje yra Nemuno


itakos? 1 takas]

3. kur vandens telkin teka didiausia Lietuvos up? [1 takas]

4. Kaip vadinamos tokios iotys, kurias suformavo didiausia Lietuvos


u p ? [ l takas]

5. Kokiais skaiiais paymti i upi baseinai? | 3 takai]


a) Ventos

, b) Dauguvos

, c) Mos ir Nemunlio

6. Kokiais skaiiais emlapyje paymti ie keturi Nemuno intakai? [4 takai]


a) Minija

c) Dubysa

b) Jra

d) Merkys

7. Kuris i Nemuno kairij intak yra didiausias? [1 takas]

8. vardykite 7, 12, 13 skaiiais paymtas upes, vertinkite kiekvienos i j vandeningum,


nuotkio tolygum? [3 takai]
a) b) c) -

9. Kuriuose prie Nemuno sikrusiuose miestuose pltojamas gydomasis turizmas? [2 takai]

10. vardykite bent vien prie Nemuno kurt regionin park. [1 takas]

11. Nurodykite didiausius Nemuno taros altinius. 2 takai]

12. Kuri Lietuvoje veikianti vandens jgain yra didiausia? [1 takas]

Kokia geografin zona (biomas) vaizduojama


iliustracijoje? [1 takas]

Kokiomis raidmis paymti? [4 takai]


a) medi ardas
b) mediai isiovliai
c) krm ardas
d) atramins aknys
Kuriuose emynuose is biomas labiausiai iplits? [1 takas]

Kiek tsiasi vegetacija iuose mikuose? [1 takas]

5. vardykite 3 prieastis, dl kuri spariai kertami atogr mikai.


a)

[1 takas]

b)

[1 takas]

c)

[1 takas]

6. Kodl ikirstame io miko plote dirvoemis nualinamas per kelerius metus? [2 takai]

7. Kodl i mik iabuvi nuo seno pltojama lydimin emdirbyst nra alinga iai
ekosistemai? [2 takai]

Kok pavoj kelia i mik didelio masto kirtimas (nurodykite 2 galimus padarinius)?
a)
[1 takas]
b)
[1 takas]

abrazija 80
abrazinis krantas 80
absoliutusis oro drgnis 106
absoliutusis vietovs auktis 26
aerofotonuotrauka 30
agrarinis kratovaizdis 189
aklasis eeras 170
akumuliacija 72
akumuliacin auktuma 71
akumuliacinis krantas 80
albedas 96
Aleksandras Makedonietis 10
alkilhalidai 95
Amundsenas Roaldas 13
ankstyvojo perspjimo sistema 59
anticiklonas 112
antiklina 55
antrinis mikas 198
antropogeninis kratovaizdis 189
apatin morena 86
apsauginis kopagbris 76
aridinis klimatas 109
artezinis baseinas 156
artezinis vanduo 156
astenosfera 45
atmosfera 7, 93
atmosferos frontas 111
atmosferos slgis 100
atogra 39, 40
atogr dykuma 200
atogr klimatas 119
atolas 135
atoslgis 141
augalija 186
auktapelk 176
aukti kalnai 71
auktuma 71, 88
auktupys 163
azimutas 23
B
bangos papd 140
barchanas 76
barometras 100
Basalykas A. 18
bazin (bazaltin) lava 63
Belingshauzenas F. 12
bendroji atmosferos cirkuliacija 102
bendroji Sauls spinduliuote 95
biocenoz 188
biogenin mediaga 185
biogenins kilms uoliena 49
biologinis dljimas 73
biomas 196
biomas 186
biosfera 7, 185
biosferos rezervatas 218
bora 101
branduolys 45
brizas 101
buitins nuotekos 150
buna 81

(
chemins kilms uoliena 49
cheminis dljimas 73
ciklonas 111
cunamis 59
Cerskis J. 18
D
Dalinkeviius J. 18
dalmatikasis krantas 83
darnioji pltra 190

datos keitimosi linija 41


daugiametis alas 84
defliacija 75
delta 164
demografinis sprogimas 212
denudacin auktuma 71
deinysis intakas 158
dienos brizas 101
dienovidinis 28, 41
dirbtinis eeras 169
dirvodara 190
dirvodarin uoliena 190
dirvoemio vanduo 155
dirvoemis 190
dygliuotoji savana 199
dykumjimas 211
Domeika I. 18
draustinis 218
dreifuojantys ledai 138
drgnasis pusiaujo mikas 197
drgnoji savana 199
drkinimas 193
drkinimo koeficientas 109
dulksna 107
durpynas 177
dljimas 72, 73
K
efemeras 202
efuzin uoliena 48
egzaracija 86
egzosfera 94
Einteinas A. 6
ekosistema 188
eoliniai procesai 75
epicentras 56
epifitas 198
Eratostenas 10
Erikas Rudasis 11
Eriksonas L. 11
erozija 75
eroziniai kalnai 55
estuarija 165
eeras 168
eeringumas 168
eerynas 168
I
fenas 101
fenologija 9
fiordas 82
fiordinis krantas 82
firnas 86
fizin geografija 6
fizinis dljimas 73
fliuvioglacialiniai dariniai 87
fumarol 64
Gaigalas A. 18
galin morena 87
gamtin geografija 6
gamtinis kompleksas 188
gamtos paminklas 218
gariga 203
garingmas 109
gaublys 30
geizeris 64
geochronologin skal 49
geografija 6
geografin sfera 7
geografin zona 196
geografins informacijos sistemos
(GIS) 31
geografins koordinats 28
geografinis painimas 9
geografinis tinklas 28

geoidas 37
giliavanden duba 52, 140
gyvnija 186
gljjimas 191
Google Earth programa 32
GPS (Visuotin padties nustatymo sistema) 31
grabenas 55
Grinvio dienovidinis 41
gruntinis vanduo 155
J I
Hejerdalas T. 13
Herodotas 10
hidrosfera 7, 133
higrometras 106
hipocentras 56
hipotez 37
hipsometrinis spalvinimas 27
holarktin karalyst 186
horizontal 26
horizontas 23
horizonto kryptis 23
horstas 55
Humboltas A. 12, 14, 15,208
humidinis klimatas 109
humifikacja 191
humusas 191
humuso horizontas 192

J
Idrisijus A. 17
ilguma 28
ilgj bang spinduliai 96
intakas 158
intensyvumas 57
intruzin uoliena 48
iilgin banga 45
imetamosios dujos 150
iorinis branduolys 45
iplovimo horizontas 192
itaka 158
izobara 100, IlO
izohieta 109
izohipsa 26
izoterma 99

i
druskjimas 191
lanka 135
plovimo horizontas 192
_J
jaura 193
jauraemis 193, 206
jaurjimas 191
juodemis 204
juostinis laikas 41
juostinis spalvinimas 27
jra 135
_K
kainozojus 49
kairysis intakas 158
kalcifikacija 191
kaldera 63
kalkinimas 193
kalkemis 193
kalnabrknis 26
kalnodara 54
kaln ledynas 83
kaln slni vjas 101
kamuoliniai debesys 107
kanalas 174
kanjonas 163
kara 86
karstas 78
karstinis eeras 169

karstinis reljefas 78
kartasis takas 62
kartoji ilumin juosta 98
kartoji versm 64
kartografin projekcija 29
katoninis dirvoemis 204
keliamieji metai 39
keli tiesimas 209
ketera 140
kietalap augalija 203
Kioto protokolas 127
klimatas 118
klimatologija 93
Kolumbas K. 11
Kolupaila S. 18
kondensacija 106
konvekciniai srautai 52
kopa 75
koralin sala 135
korazija 75
Koriolio jga 103
kosmin nuotrauka 30
krantas 81, 82, 83
kratovaizdis 189
krateris 62
kreivmatis 25
Kreskvas A. 17
krioklys 163
kristalinis pamatas 50
Krupickas R. 18
krua 107
Kudaba . 18
Kukas D. 12
kupstyn 76
Kusto Y. . 13
Kuzietis N. 17
kginis ugnikalnis 63
kvadratrinis potvynis 141
kvartero ledynmeiai 50
Kvedlinburgo metraiai 17
_L
lagna 81
lagninis (Iimaninis) eeras 169
lagninis krantas 81, 83
lava 62
lavina 74
Lazarevas M. 12
ledynin kepur 83
ledynins nuogulos 87
ledyninis eeras 168
ledyninis plyys 86
ledyninis skydas 83
ledyno lieuvis 86
ledkalnis 83
legenda 25
liana 198
lietus 107
limanas 169
liosas 75
litosfera 7, 46
Livingstonas D. 12
lydimin emdirbyst 198
lygiadienis 40
lygiagret 28
lyguma 71, 88
luistiniai kalnai 55
M
Magelanas F. 11
magma 62
magmin uoliena 48
magnetinis laukas 46
magnitude 57
makija 203
makroreljefas 72
mangrov 196

SqvokU ir asmenvardi rodykl


mantija 45
Markas Polas 11
mastelis 24, 25
Mauras F. 17
meandra 164
megareljefas 72
melioravimas 193
Mesopotamija 9
mezosfera 93
mezozojus 49
Merkatorius G. 10
metamorfin uoliena 49
meteorologija 93
metinis nuotkis 159
mikroklimatas 124
mineralas 47
mineralinis vanduo 157
miko riba 208
molingoji lyguma 88
monitoringas 218
morena 86
morenin eeringoji auktuma 88
moreninis kalvagbris 88
musonas 105
JV
nacionalinis parkas 218
nafta 150
nakties brizas 101
natrali klimato kaita 212
natralusis kratovaizdis 189
nenuotakinis eeras 170
neorganin mediaga 185
neotropin karalyst 188
nerija 81
normanai 11
nuganymas 212
nuobirynas 74
nuolauins kilms uoliena 49
nuosdin uoliena 49
nuoliaua 74
nuotakinis eeras 170
O
oaz 202
orai 110
orientyras 23
oro mas 111
oro prisotinimas 106
oro slgis 108
ozono sluoksnis 94
oiaragio atogra 40

_P
paatogri klimatas 119
paatogri (subtropik) rudemis
203
pakrants dykuma 200
pakratin jra 135
Paktas K. 18
paleotropin karalyst 187
paleozojus 49
palv 76
pampa 203
paramai 208
pasatas 103
Pasaulinisvandenynas 133, 134
pastovieji vjai 102
pavasario lygiadienis 40
pavirin morena 86
pavirin seismin banga 57
pelk 175
pelkj imas 191
petroglifas 9
piet atogra 40
piet poliarinis ratas 40
Pikaras . 13

piroklastin uoliena 62
Pyris R. 13
platforma 54
Platonas 10
platuma 28
platuminis zonikumas 196
pleistocenas 85
plynaukt 71
plyinis ugnikalnis 63
plokiakalnis 71
plunksniniai debesys 107
poliarin diena 39
poliarin naktis 39
poliariniai ryt vjai 103
poliarinis frontas 103
poliarinis klimatas 119
poliarinis ratas 39
popldis 160
potvynis 141, 160
poeminis vanduo 155
pradinis dienovidinis 41
pramonins nuotekos 150
pratakinis eeras 170
prekambras 49
prerijos 203
priekrants srov 81
promil 136
psichrometras 106
Ptolemajas K. 10, 17
purvo ugnikalnis 64
pusiaujas 40
pusiaujo klimatas 118
R
Radvila Nalaitlis K. M. 17, 19
rasa 107
rasos takas 106
regioninis parkas 218
rezervatas 217
raudonai geltonas feralitinis
dirvoemis 198
Raudonoj i knyga 216
raukliniai kalnai 55
rausvai pilkvas dirvoemis 200
rekultivacija 190
reljefas 71, 72, 109
riasinis krantas 83
riftinis slnis 52, 139
ryt Europos laiko juosta 41
rudens lygiadienis 40
rudemis 193, 205
rusvas raudonemis 200
rgioji (andezitin) lava 63
rgtusis lietus 127
_s
Sahelio sritis 212
sala 135
alpa 163
salpemis 193
santykinis auktis 26
santykinis oro drgnis 106
Sauls spinduliuote 95
sausoji savana 199
ssmauka 164
seismin juosta 56
seismin sritis 53, 71
seismin valgyba 45
seismografas 57
selva 107
Senovs Egiptas 9
Senovs Graikija 10
Senovs Indija 9
Senovs Kinija 9
Senovs Roma 10
senvag 164
sjomaina 193

sinklina 55
sinoptinis emlapis 110
siziginis potvynis 141
skersin banga 45
skydas 54
skydinis ugnikalnis 63
sklaidioji spinduliuote 95
Skotas R. 13
slenkstis (ups) 163
sluoksniniai debesys 107
smlemis 193
smogas 127
sniegas 107
sniego riba 86, 208
speigiratis 39
spredingas 52
step 204
stalagmitas 78
stalaktitas 78
Strabonas 10
stratosfera 93
subdukcija 52
subekvatorinis klimatas 118
sublimacija 106
subpoliarinis klimatas 119
sukulentas 202
sutartinis enklas 25
_
alius M. 18
altoji srov 142
altoji ilumin juosta 98
cheras 82
cherinis krantas 82
elfas 139
elfo ledynas 83
erknas 107
eiiavimas 27
iltoji srov 142
iltnamio reikinys 96
onin erozija 164
JT
taifnas 114
tarpatogrin konvergencijos
zona (TKZ) 103
tarpinio tipo pelk 176
tarpinis biomas 196
tarpsluoksninis vanduo 156
tektonin auktuma 71
tektoninis eeras 168
teminis emlapis 30
terasa 163
terminis vanduo 157
termosfera 94
Tigro ir Eufrato tarpupis 9
topografija 24
topografinis emlapis 25, 26, 30
transforminis lis 53
trimas 193
trogas 87
troposfera 93
trumpj bang spinduliai 96
tundros gljinis dirvoemis 207
tvenkinys 174

JJ
Ugnies iedas 56
ultravioletiniai spinduliai 94
uoliena 47
uolien kaita 47
up 150, 158
ups baseinas 158
ups kritimas 158
ups nuolydis 158
ups reimas 159
ups slnis 163

upinis eeras 169


upi mityba 161
upi tinklas 159
upynas 158
uraganas 114
urbanistinis kratovaizdis 189
utvenktinis eeras 169
V
vaga 158
vakar pernaa (vakar vjai) 103
vandeningasis sluoksnis 155
vandenynin pluta 46
vandenyno guolis 139
vandenyno liekaninis eeras 168
vandenyno vidurio kalnagbris
51, 139
vandenyn, jr srov 108
vandenskyra 159
vandenspara 155
vandens balansas 170
vandens nuotkis (debitas) 159
vandens sunaudojimas 212
vasaros musonas 105
vasaros saulgra 39
Vaskas da Gama 11
vatinis krantas 83
vertikalioji zona 208
vertikalusis geografinis zonikumas 208
VgenerisA. 13
vidin dykuma 200
vidin jra 135
vidin morena 86
vidins (endogenins) jgos 56
vidinis branduolys 45
Vidurami Europa 11
vidurupis 163
vidutin ilumin juosta 98
vidutiniai kalnai 71
vidutini platum klimatas 119
vikingai 11
vili-vili 114
virynas 196
visuomenin geografija 6
visuotin padties nustatymo
sistema (GPS) 31
visuotinis klimato atilimas 97
Vitkauskas V. 18
Volas D. 13
vulkaniniai kalnai 55
vulkanin sala 135
vulkaninis eeras 169
_ z
zenitas 39

_
emapelk 175
emlapis 24, 30
ems drebjimo idinys 56
ems magnetinis laukas 46
ems pluta 46
emi kalnai 71
emynin pluta 46
emynin sala 135
emyninis ledynas 83
emyno laitas 139
emyn dreifas 50
emuma 71, 88
emupys 163
iemos musonas 105
iemos saulgra 40
iotys 158

Iliustracij altiniai
Asta Leonaviien, 122, 208 p.; BridgemanlFotobank.com,
30 p.; Cornelsen, 209, 210, 211 p.; eslovas Kudaba, 18 p.; Digilalglobe/AFP/Pressens Bild, 59 p.; Ernsl Klell Verlag, 210, 213 p.; Falk Verlag, 147 p.; Geographie des Plantes Equinoxiales. AKG Photo, 14 p.; Herald Tribune,
162 p.; Jolanta Cyien, 49 p.; Lukas alna, 24,31 p.; Mantas iumeta, 193 p.; Mokslas ir gyvenimas, 139 p.; Naval Undersea Museum. 13.;
Observations de Zoologie et d'Anatomie Comparee, N.H.M. 15 p.; Paolo Novaresio, Odkrywcy, 14 p.; Rytas alna, 17, 44. 48, 49, 56, 58, 69.
76, 78, 80, 81, 83, 88, 90, 92, 109, 123, 124, 127, 154, 155, 156, 157, 161, 165, 169, 171, 174, 184, 188, 190, 193, 197, 198, 200, 202, 204, 208,
215 p.; Sudan environtanmel database, 179, 180 p.; Vilko takas, 18 p.; Vilmant Ripkauskien, 122 p.; Vladas Vitkauskas. 18 p.
Vadovlyje taip pat panaudotos iliustracijos i http://3g.pb.blogspot.com; http://airforce-magazine.com; http://arras-france.com; http://assets.
panda.org; http://browardnetonline.com; http://cdn.picapp.com; http://cdn.radionetherlands.nl; http://earthobservatory.nasa.gov; http://earth.
google.com; http://fattonyphoto.com; http://few.files.wordpress.com; http://katalogmonet.za.pl; http://media.msnbc.msn.com; http://pasc.met.psu.
edu; http://travel.webshots.com; http://wikimedia.org; www.2dcode-r-past.com;www.bryanchristiedesign.com;www.churchworldservice.org;
www.eoearth.org;www.flickr.com;www.gettingprepared.info;www.hddwallpapers.in;www.heritage-history.com;www.jordanembassy.at; www.
katrina.noaa.gov; www.lndp.lt;www.msc.navy.mil;www.nationalgeographic.com;www.rnw.nl;www.sxc.hu;www.worldisround.com, leidykl
Didakta", Jana Seta" ir Marco Polo" bei Salant regioninio parko ir uvinto biosferos rezervato archyv.
Topografiniai emlapiai - Nacionalins ems tarnybos prie M.
Leidjai, rengdami j leidinj, stengsi susisiekti su visais iliustracij autori teisi savininkais, taiau ne visada skmingai.
Jei iliustracij savininkai pareikt savo teises, mes esame pasireng vykdyti visus j pagrstus reikalavimus.

Pavyzdini egzamino uduoi atsakymai


1 uduotis: I . B ; 2. 1250 km, 3. a) Viduremio jra; b) Kaspijos jra; c) Raudonoji j r a ; d) Pers lanka; 4. 33 . pl., 44 r. i l g . ; 5. a) 165; b) 1100 k m ; 6 . A - M
1 : 2 0 , B - M 1: 2 500 ; 7. a) Irakas - 6 2 0 km, Kuveitas - 140 k m ; b) A t s t u m a s Kuveite; c) Didiausias atstumas Kuveite matuotas pagal B emlap.
Stambesnio mastelio emlapis perteikia tikslesn informacij.
2 uduotis: I. Pradinio, arba Grinvio dienovidinio; 2. 15; 3. Rusijos; 4. a) S u o m i j a , Estija, Latvija, Baltarusija, Ukraina, M o l d o v a , R u m u n i j a , Bulgarija, Graikija;
b) Egiptas, K o n g o D R , Z a m b i j a , Z i m b a b v , Botsvana, Piet Afrika, Malavis, M o z a m b i k a s , Svazilandas 1 Lesotas; 5. Dl valstybi sien konfigracijos; 6. a) 1 vai.
nakties; b) 18 vai.; c) 12 vai.; 7. Ryt Europos laiko j u o s t a ; 8. 180; 9. a) N i u j o r k a s 7 vai.; b) Tokijas 21 vai.; c) Keiptaunas 14 vai.
3 uduotis: I. A - N a s k o s plokt; B - Piet A m e r i k o s plokt; C - A f r i k o s plokt; D - Eurazijos plokt. 2. a) Destruktyvusis (susidurianios plokts) pakratys;
b) Konstruktyvusis (isiskirianios plokts) pakratys; c) Destruktyvusis (siremianios plokts) pakratys; 3. iaurs A m e r i k a - Popokatepetlis; Piet A m e r i k a imborasas; Azija - Klii Sopka; Europa - Etna; 4. a) Eurazijos, R a m i o j o v a n d e n y n o , Filipin; b) giliavanden duba, ugnikalniai, arba vulkaniniai kalnai; 5.
Kartieji takai; 6. Lietuva yra toje plokts dalyje, kur e m s pluta stora ir gana stabili; 7. Australijoje.
4 uduotis: I. Auktojas, A; 2. E; 3. A - Medinink auktuma, B - Sduvos auktuma, C - Karuvos e m u m a , D - venioni auktuma, E - Pajrio e m u m a ,
F - N e v i o e m u m a , G - i e m g a l o s e m u m a , H - e m a i i auktuma, I - Dzk auktuma, J - Auktaii auktuma; 4. karstiniai procesai; 5. sugriaunami ar apgadinami pastatai, keliai, gatvs; sutrikdomas e m s kis; g y v e n t o j a m s tenka isikelti gyventi kitur.
5 uduotis: I. a) Vidutini platum klimato juosta; b) Vidutini platum oro mass; 2. 1 - jrinis, 2 - pereinamasis, 3 - emyninis; 3. iltoji iaurs Atlanto srov,
vyraujantys vakar vjai, nuotolis nuo vandenyno; 4. didelis krituli kiekis, debesuotumas, maa met oro temperatros amplitud; 5. maas krituli kiekis, didel
met oro temperatr amplitud; 6. met oro temperatros amplitud; 7. a) Paatogri (subtropin) klimato juosta; b) atogr ir vidutini platum oro mass.
6 uduotis: 1. Pastovieji vjai; 2. iltosios ir altosios; 3. a) pvz.: G o l f o , Brazilijos, Gvinjos; b) pvz.: Peru. Kanar, Bengelos; 4. ioje p l a t u m o j e iaurs A m e r i k o s
pakrante teka altoji Labradoro srov, o Europos klimat ildo iltoji iaurs Atlanto srov; 5. a) B. D; b) C, E; 6. A; 7. a) sumat; b) i e m o s bt enkliai vsesns;
c) biomai pasislinkt iaur.
7 uduotis: I. Atlanto; 2. Baltarusijoje (Gudijoje); 3. Kuri marias; 4. Delta; 5. a) 2; b) 4; c) 3; 6. a) 7; b) 8; c) 9; d) 12; 7. eup; 8. a) Minija. Vandeninga itisus
metus, netolygus nuotkis, galimi popldiai; b) Nevis. Vandeningas, didiausias nuotkis pavasar; c) Merkys. Vandeningas, tolygus nuotkis itisus metus; 9.
Birtone, Druskininkuose; 10. N e m u n o kilp, N e m u n o deltos; 11. Miest buitins nuotekos, didesni miest p r a m o n s moni nuotekos, e m s kis; 12. K a u n o HE.
8 uduotis: I. Pusiaujo, arba atogr drgnieji mikai; 2. a) D; b) A; c) C; d) B; 3. Piet A m e r i k o j e 1 A f r i k o j e ir Azijoje; 4. 12 mn.; 5. Vertinga mediena; galvij
auginimas; naudingj ikasen gavyba; keli tiesimas; gyvenviei krimas; 6. D r g m s perteklius, d a n o s litys greitai i dirvoemio iplauna vertingas mineralines mediagas; 7. Kertami ir dirbami tik nedideli m i k o plotai, kuriuos apleidus j i e greitai atauga antriniais mikais; 8. Didja anglies dvideginio kiekis atmosferoje;
naikinama iabuvi aplinka ir kultra; gali inykti itin retos ir moksliniu poiriu vertingos augal bei g y v n rys.

Rytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit, Mantas Siumeta, Robertas alna
G A U B L Y S . G a m t i n geografija G e o g r a f i j o s v a d o v l i s 1 1 - 1 2 klasei
Vertintojai: m o k y t o j a metodinink Rima Bakien. m o k y t o j a s ekspertas Valentinas Padriezas
Redaktoriai: Vytautas Butkus, Silvija Kktien, Dalia Lunien
Dailinink Lina utautien
Virelio dailininkas ir meninis redaktorius bei maketuotojas Remigijus Martinaviius
14,5 sp. 1. U s a k y m a s

Tiraas 2 0 0 0 vnt.

Ileido leidykla Didakta", Architekt g. 184-3, LT-04206 Vilnius


Tel. (8-5) 2 1 3 77 01, faks. (8-5) 2 1 3 79 14, el. patas info@didakta.lt. interneto svetain www.didakta.lt
Spausdino Standart spaustuv, S. Dariaus ir S. Girno g. 39. LT-02189 Vilnius

Vadovlic d ivaizda
Eil.
nr.

(1. g e r a , g e r a , p a t e n k i n a m a )
M o k i n i o v a r d a s ir p a v a r d

Mokslo metai
mokslo met

mokslo met

pradioje

pabaigoje

ZEMES
Periodas
Era

(prasidjo prie
... mln. m.)

Geologinis
laikrodis"

IR

GYVYBES

RAIDA

Gyvnija ir augalija

Gyvybs raida

ems raidos istorija, naudingosios


ikasenos, klimatas
ems pavirius gauna dabartin pavidal;

Atsiranda dabartinis mogus (homo sapiens),

Kvarteras

seniausi moni (homo erectus) liekan rasta Afrikoje,


Kinijoje, Javos saloje;
gausi augal ir gyvn vairov iltuoju laikotarpiu;

Kainozojus

ri pasistmjimas pietus altuoju laikotarpiu.

Hominid (mogini bedioni, australopitek) atsiradimas;


nuo pirmyki bedioni atsiskiria primatai;

Neogenas

paplinta paukiai giesmininkai, oldiai induoliai;


gausja gyvai, varliagyvi.

ledynams itirpus, kyla sausuma, susidaro dabartini kontr


Baltijos ir iaurs jra.
Klimatas atvso Pleistocene; ledynmei ir tarpledynmei
kaita iaurinse platumose; didel sausumos plot dengia ledynas;
susidaro dabartins klimato juostos.
Smlis, liosas, vyras, molis, durps.
Baigiasi alpin kalnodara (ikyla dabartiniai Himalajai, Tibeto
plokiakalnis, Alps); susidaro Viduremio jra; intensyvs
vulkaniniai procesai iaurs Amerikoje ir Kamiatkoje.
Klimatas pradeda pastebimai vsti, iaurs pusrutulyje
pradeda formuotis ledynai.
> Rusvosios anglys, druska, nafta.

Isivysto ir spariai iplinta induoliai: pirmosios bedions,


banginiai, plrieji, primityvs kanopiniai ir pirmieji

Paleogenas

straubliniai; paplinta paukiai ir vabzdiai;


veli augmenija, gausu ydini augal ir medi ri
(palms, pelkiniai kiparisai, mamutmediai);

Ikyla dabartiniai Uoliniai kalnai, pleiasi Atlantas; dl intensyvaus


vulkanizmo Indostano pusiasalyje didel plot padengia bazaltin lava;
aktyvi emyn denudacija.
Klimatas daug kur subtropinis, Antarktidoje prasideda apledjimas.
> Nafta, gintaras, molis.

jrose iplinta kaulins uvys, pilvakojai moliuskai, jr eiai.


Skyla piet emynas Gondvana; Australija, Antarktida, Afrika, Piet
Periodo pabaigoje inyksta dinozaurai ir amonitai;

Kreida

skraidantys dinozaurai, ichtiozaurai, pleziozaurai;


atsiranda ydini augal (uolai, berai, tuopos);

Mezozojus

lapuoiai mediai po truput gyja dabartin pavidal.

Amerika, Indostanas vis labiau atitolsta; formuojasi Atlanto vandenynas;


prasideda alpin kalnodara (raukljasi Alps, Apeninai,
Karpatai, Kaukazas, Pamyras, Himalajai, Dinar kalnai,
Uoliniai kalnai, Atlasas, Andai).
Klimatas iltas subtropinis, drgnas.
Kreida, geleies rda, smiltainis, molis.

Dinozaur klestjimo laikas (brachiozaurai,


stegozaurai, pleziozaurai);

Jura

Atlanto vandenynas;

pasirodo prieistorinis pauktis archeopteriksas;

intensyvi kalnodara iaurs Amerikos vakaruose.

turtinga jr gyvnija: kaulins uvys, amonitai, belemnitai;

Klimatas i pradi vsus ir drgnas, tada iltas ir drgnas,

sausumoje klesti plikaskliai (spygliuoiai mediai, ciknai),

Triasas

Pangja skyla Laurazij ir Gondvan, pradeda formuotis

galiausiai iltas ir sausas.

papariai.

> Nafta (iaurs jra, iaurs Amerika, Afrikos iaur ir Pers lanka).

Pirmieji induoliai;

Stipriai nukrinta vandenyno lygis;

iplinta naujos gyvn grups (ropliai: dinozaurai,

prade'da skilti Pangja; intensyvs kalnodaros procesai

vliai, krokodilai);

Piet Amerikoje ir iaurs Australijoje, stiprus vulkanizmas Sibire.

augalijos pasaulyje klesti plikaskliai (spygliuoiai);

Klimatas i pradi kartas ir sausas, vliau iltas ir drgnas.

jrose stipinpeleks uvys, koralai, pilvakojai moliuskai.

> Druska, gipsas, klintys.

Periodo pabaigoje dl neaiki prieasi imir apie 95%

baigiasi hercinin kalnodara, ikyla Uralo kalnai;

gyvybs ri;

Laurazija susijungia su Gondvana ir suformuoja vientis

Tarp pirmyki iaurs ir piet emyn susidaro Tio jra;

Permas

atsiranda pirmieji dinozaurai;

emyn - Pangj.

pasirodo skliniai augalai;

Klimatas iltas ir sausas iaurs pusrutulyje, altas ir sausas piet.

jrose gyvena didiuliai amonitai, inyksta trilobitai.

> Nafta, gamtins dujos, gipsas, akmens anglys, klintys, akmens ir


kalio druska.

Atsiranda pirmieji ropliai ir skraidantys vabzdiai,

Karbonas

sigali varliagyviai;
sausumoje klestintys sporiniai augalai (papariai, asiklainiai)
sudaro tankius mikus (i j liekan susidar anglies klodai);
jrose siviepatauja kremzlins uvys.

Paleozojus

Pirmieji keturkojai sausumos gyvnai;

Devonas

pasirodo pirmieji vabzdiai;


pirmieji plikaskliai, augalai pasiekia mediams
bding aukt.

Klimatas kartas ir drgnas, Vidurio Europoje - atogr.


Akmens anglys Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Doneco baseine, JAV,
Kinijos iaurje, taip pat boksitai, dolomitas, granitas.

Susiformuoja vientisas Laurazijos emynas;


prasideda hercinin kalnodara, ji apima teritorij nuo Vidurio Europos
link vakar iaurs Amerik ir link ryt Vidurio Azij.
Klimatas labai vairus: iaurs pusrutulyje iltas, aridinis, o
piet pusrutulyje altas.
> Geleies rda, marmuras, diabazas, skalnai.

Pirmieji stuburiniai (beandiai);

Silras

bestuburi jros gyvn klestjimas;

Ordovikas

sausumoje vyksta aktyvus vulkanizmas.


Klimatas iltas ir sausas.

(dumbliai, grybai, samanos).

Druska, jrins nuosdos, nafta JAV.

gerokai padaugja bestuburi jros gyvn ri


(trilobitai, koralai, nautilai, brachiopodai, jr lelijos).

Akivaizdus augalijos ir gyvnijos pasaulio atsiskyrimas;

Kambras

Baigiasi ordovike prasidjusi kaledonin kalnodara;

atsiranda pirmieji sausumos augalai

Dumbli klestjimas;

spartus jros gyvn iplitimas (trilobitai, duobagyviai,


kiautaviai, graptolitai, brachiopodai), taip pat dumbliai
pirmykiame vandenyne.

Prekambras

Vyksta hercinin kalnodara, kyla kalnai Vidurio ir Vakar Europoje.

Prasideda biologin evoliucija: fotosintez, lsteli

Prasideda kaledonin kalnodara iaurs Amerikos rytuose,


Europos iaurje, Vidurio Azijoje.
Klimatas iltas ir drgnas.
> Geleies rda, skalnai, nafta, gamtins dujos.

Jros ir vandenynai kelis kartus utvindo didel sausumos dal;


tarp aigali nusidriekia daugiau ar maiau susieinantys emynai;
intensyvs tektoniniai procesai, vulkanizmas.
Klimatas i pradi vsus, vliau iltas ir sausas.
Nafta, akmens druska, klintys.

Susiformuoja ems pluta, prasideda vandens apytaka, erozija ir

dalijimasis, didja deguonies koncentracija atmosferoje;

akumuliacija, pirmosios kalnodaros, vulkanizmas, uolien kaitos ciklas,

pirmosios organizm grups: archjos ir eubakterijos.

susidaro du pirmykiai emynai, vyksta daugkartiniai apledjimai.

gyvenviet,
pavieniai
pastatai
mobiliojo ryio boktas

vandens boktas

kaminas

dirbama em

Maste|is

0
.Lietuvos Respublikos tentonios M 1 10 000 skaitmeninio rastnnio topografinio emlapio,
LKS-94 koordinai sistemoje, GDB10LT Nacionalin ems tarnyba pne M, 2001"

1 : 000 (1 c m - 1 0 0 m)

100

200

300 400 m

1
I
I
I
I
Itisini horizontali laiptas 5 metrai

GAUBLYS

(G7-

VISUOMENIN G C O G f W U A

AUBLYS
VISUOMENINE GEOGRAF UA

Geografijos mokymo priemoni serija


GAUBLYS 11-12 klasei
Vadovliai Gamtin geografija" ir Visuomenin geografija",
pratyb ssiuviniai, Naujasis pasaulio geografijos atlasas",
mokytojo USB atmintukai