Está en la página 1de 121

CHEMIJA.

TEORIJA
IR UDAVINI
SPRENDIMAI

K A U N O T E C H N O L O G I J O S UNIVERSITETAS
BENDROSIOS CHEMIJOS KATEDRA

CHEMIJA. TEORIJA IR
UDAVINI SPRENDIMAI
Mokomoji knyga

Scanned by
Cloud Dancing
^'TECHNOLOGIJA
KAUNAS -2012

Rasa Alaburdait, Virgilijus Valeika, Kristina Kantminien, Egidijus Grikonis,


Edita Paluckien, Angel Jezerskait, Stanislovas Grevys, Algirdas ulius
Redagavo prof. A. ulius
Recenzavo: doc. dr. Nijol Dktien
doc. dr. Ingrida Ancutien

Mokomoji knyga skiriama nechemini specialybi bakalauro studij


programos studentams, studijuojantiems technologinius mokslus. Ji pritaikyta
moduliui Chemija", taiau ja gali naudoti ir kitus chemijos dalyko modulius
studijuojantys pirmojo ir auktesni kurs studentai.
iame leidinyje pateiktas trumpas deimties tem teorijos kursas ir
uduotys su sprendimo pavyzdiais, reikalingais skmingam laboratorini
darb gynimui ir kontrolini darb raymui. Siekiant pagerinti ini
sisavinim bei supratim, bendrosios chemijos katedros dstytojai kai kurioms
temoms (Metal tirpumas ir aktyvumas"; Galvaniniai elementai" ir Metal
korozija") studentams silo naudoti katedros dstytoj sukurtais udavini
sprendimo algoritmais. Studentams, norintiems pasitikrinti savo inias,
kiekvienoje temoje pateikiami savikontrols klausimai su atsakymais.
Pagrindins chemijos svokos suderintos su Chemijos termin
aikinamuoju odynu", o jungini pavadinimai pateikiami vadovaujantis
IUPAC nomenklatra. Taiau kartu su tarptautine nomenklatra danai
pateikiami kasdieninje praktikoje paplit tradiciniai jungini pavadinimai.
Pavyzdiui, vietoje pavadinimo divandenilio tetraoksosulfatas" danai
raomas pavadinimas sieros rgtis", o vietoje divandenilio oksidas" vanduo" ir t.t.
R. Alaburdait, V. Valeika,
K. Kantminien, E. Grikonis,
E. Paluckien, A. Jezerskait,
S. Grevys, A. ulius, 2012
Leidykla Technologija", 2012
ISBN 978-609-02-0565-5

Turinys
SANTRUMPOS

1. N E O R G A N I N I A I JUNGINIAI

1.1.
1.2.
1.3.
1.4.

( R . ALABURDAIT)

Oksidai
Rgtys
Hidroksidai (bazs)
Druskos

10
13
14
16

2 . C H E M I N KINETIKA IR PUSIAUSVYRA ( V . V A L E I K A )

20

2.1. Chemin kinetika


2.2. Chemin pusiausvyra

20
24

3 . T I R P A L PROCENTIN IR MOLIN KONCENTRACIJOS ( K . K A N T M I N I E N ) . . 2 8


4 . TIRPALAI ( E . G R I K O N I S )

4.1.
4.2.
4.3.
4.4.
4.5.

Neelektrolit tirpal savybs


Elektrolit disociacija/jonizacija
Elektrolit tirpal savybs
Jon main reakcijos elektrolit tirpaluose
Vandens elektrolitin disociacija. Vandens jon
sandauga
4.6. Vandenilio jon rodiklis pH

35

35
39
42
46
koncentracij
48
50

5 . V A N D E N S KIETUMAS IR MINKTINIMAS ( E . PALUCKIEN)

53

6 . M E T A L CHEMINS SAVYBS ( A . JEZERSKAIT)

60

6.1. Oksidacijos-redukcijos reakcijos


60
6.2. Chemins metal savybs
64
6.3. Oksidacijos-redukcijos reakcijos vyksmo galimybs nustatymas ....68
7 . ELEKTROCHEMIJA ( S . G R E V Y S )

7.1. Elektrodiniai potencialai ir elektrovara


7.2. Dantelio -Jakobio tipo galvaniniai elementai
7.3. Volios tipo galvaniniai elementai

71

71
73
77

8 . M E T A L KOROZIJA ( A . ULIUS)

82

9 . ELEKTROLIZ

( A . ULIUS)

90

9.1. Elektrocheminiai procesai prie anodo


9.2. Elektrocheminiai procesai prie katodo
9.3. Elektrolizs dsniai

90
92
97

1 0 . A L I U M I N I O PAVIRIAUS ELEKTROCHEMINIS OKSIDAVIMAS


( A . ULIUS)
PRIEDAI

1 lentel. 0,1 mol/l koncentracijos rgi, hidroksid ir drusk


disociacijos/jonizacijos laipsniai
2 lentel. Rgtys, hidroksidai, druskos

102
107

107
108

3 lentel. Rgiu, hidroksid ir drusk tirpimas vandenyje


4 lentel. Svarbiausi oksidatoriai ir reduktoriai
5 lentel. vairiuose tirpaluose esani metal potencialai
6 lentel. Standartiniai oksidacijos ir redukcijos potencialai
1 priedas. Metal chemins savybs
2 priedas. Galvanini element algoritmas
3 priedas. Periodin element lentel
Literatra

111
112
112
113
114
116
118
119

Santrumpos
OL - oksidacijos laipsnis
>

reakcija, vykstanti didinant temperatr

r - reakcijos entalpijos pokytis standartinmis slygomis, kJ


kg - C
ebulioskopin konstanta, vandens Kcb = 0,52
mol
kg - C
A"kr- krioskopin konstanta, vandens Kkr= 1,86
.
mol
a - efektyvioji koncentracija (aktyvumas), mol/1, a = f C M
f - aktyvumo koeficientas
C M - molin koncentracija, mol/1
GE - galvaninis elementas
- potencialas, V
E - elektrovara, V
nm - nanometras
- dangos storis,
STP (angl. standart temperature and preasure) - standartins slygos
(T = 273 K arba t = 0 C, p = 101,3 kPa)

1. Neorganiniai junginiai
Neorganiniai junginiai skirstomi keturias pagrindines klases: oksidus,
rgtis, hidroksidus (bazes) ir druskas. J sudtis reikiama cheminmis
formulmis.
Chemin formul - vienini ar sudtini mediag sandaros iraika
simboliais ir indeksais.
Pavyzdiui, vienins mediagos - helio - chemin formul He, chloro Cl2. Deinje apaioje indeksas 2 rodo, kad chloro molekul sudaro du chloro
atomai.
Sudtins mediagos vandens chemin formul - H 2 0. Ji rodo, kad
vandens molekul sudaro du vandenilio atomai ir vienas deguonies atomas.
Sudtins mediagos - azoto(V) oksido - chemin formul N 2 0 5 .
Vadinasi, azoto(V) oksido molekul sudaro du azoto atomai ir penki deguonies
atomai.
Tirpinami arba lydomi neorganiniai junginai disocijuoja/jonizuojasi
sudarydami jonus - daleles, turinias krv. Katijonas - atomas arba atom
grup, turinti teigiamj krv (Na + , NH 4 + ), anijonas - atomas arba atom
grup, turinti neigiamj krv (Cl~, S0 4 2 - , CH3COO). Disociacija molekuls, radikalo ar jono skilimas kelias maesns molekulins mass
daleles. Jonizacija - atom ar molekuli virtimas jonais.
Sudtinius jonus turiniuose joniniuose junginiuose cheminio elemento
simbolio deinje apaioje esantis indeksas rodo nesudtini jon skaii, taip
pat ir elemento atom skaii sudtiniame jone. Pavyzdiui, joninio junginio
K 2 S0 4 formul rodo, kad iame junginyje du kalio katijonai yra susijung su
vienu sudtiniu sulfato anijonu (S0 4 2 - ), kur sudaro vienas sieros atomas ir
keturi deguonies atomai.
Kai joniniame junginyje yra daugiau nei vienas sudtinis jonas, jis
raomas skliaustuose, kuri deinje apaioje raomas indeksas, rodantis
sudtini jon skaii. Pavyzdiui, formul Fe 2 (S0 4 ) 3 rodo, kad joninis
junginys yra sudarytas i dviej geleies katijon ir trij sudtini sulfato
anijon.
Valentingumas - cheminio elemento atomo ryi, sudarom su kitais
atomais, skaiius. Pavyzdiui, junginyje HC1 chloro atomas yra vienvalentis,
kadangi jis yra sudars vien ry su H atomu; junginyje H 2 0 deguonies
atomas yra dvivalentis, kadangi jis yra sudars du ryius su vandenilio atomais
(po vien ry su kiekvienu H atomu); junginyje NH 3 azoto atomas yra
trivalentis, kadangi jis yra sudars tris ryius su vandenilio atomais. Vien
element valentingumas yra pastovus (pvz., Na, K, Al, Zn, Cd), kit -

kintamas (pvz., junginyje NH 3 azotas yra trivalentis, junginyje N 2 0 vienvalentis, junginyje N 2 0 5 - penkiavalentis).
Oksidacijos laipsnis (OL) yra slyginis atomo krvis junginyje, kur jis
turt, jei prijungt ar atiduot valentinius elektronus. OL verts gali bti
teigiamos, neigiamos arba lygios nuliui.
Element OL raomas vir cheminio elemento simbolio, nurodant krvio
+1

+2

-2

-2

enkl ir vert, pavyzdiui, H, Mg, S, O. Nesupainiokite OL su jono krviu,


kuris nurodomas cheminio simbolio deinje, uraant vert ir enkl. Pvz.,
H+, Mg2+, S2", S0 4 2 ", N0 3 ", PO43 .
Skaiiuojant cheminio elemento OL junginiuose, reikia vadovautis iomis
taisyklmis:
vienini mediag (Fe, Cu, Ar, He, Cl 2 , N 2 , 0 2 ir kt.) OL verts yra
lygios nuliui;
vandenilio OL vert junginiuose yra +1. Iimt sudaro metal hidridai
(pvz., NaH, KH, CaH 2 ), kuriuose vandenilio OL vert yra - 1 ;
deguonies OL vert junginiuose yra - 2 . Iimt sudaro peroksidai
(pvz., H 2 0 2 , Na 2 0 2 , Ba0 2 ), kuriuose deguonies OL vert yra - 1 , ir
fluoro oksidas OF2, kuriame deguonies OL vert yra +2;
junginiuose pastovi OL vert turi IA grups metalai Li, Na, K, Rb,
Cs, Fr (j OL vert yra +1), IIA grups metalai (Be, Mg, Ca, Sr, Ba,
Ra), j OL vert yra +2, taip pat ir Zn bei Cd i IIB grups, kuri OL
verts taip pat +2, aliuminis i III A grups (jo OL vert yra +3).
Kit element OL verts yra kintamos; halogeniduose halogen (VIIA
grup) OL verts lygios - 1 . Pvz., junginyje CaCl 2 chloro OL vert yra - 1 .
Element OL veri suma molekulje ar joniniame junginyje yra lygi
nuliui, o sudtiniame jone - jono krviui.
1 pvz. Kalio permanganate KMn0 4 kalio OL vert +1, deguonies OL
vert - 2 . Neinoma mangano OL vert paymima x. Sudaroma lygtis su vienu
neinomuoju ir apskaiiuojama vert:
(+1) + + (-2) - 4 = 0,
x = + 8 - 1 = +7.
Skaiiavimai parod, kad junginyje KMn0 4 mangano OL vert yra +7. io
junginio chemin formul, kurioje nurodytos element OL verts, raoma taip:
+1

+7

-2

KMnO
2 pvz. Kalio dichromate K 2 Cr 2 0 7 inoma kalio OL vert +1 ir deguonies
OL vert - 2 . Chromo OL vert paymima x, sudaroma lygtis su vienu
neinomuoju ir apskaiiuojama vert:

(+1) 2 + x - 2 + ( - 2 ) - 7 = 0,
x = ( + 1 4 - 2 ) : 2 = +6.
Skaiiavimai parod, kad chromo OL vert junginyje K 2 Cr 2 0 7 yra +6.
io junginio formul, kurioje nurodytos element OL verts, raoma taip:
+1

+6

-2

K 2 Cr, O , .
3 pvz. Element OL veri suma sudtiniame jone Cr 2 0 7 2 - lygi jono
krviui - 2 :
2 + (-2) -1=-2,
2 x = - 2 +14 = +12.
= +6.
Sudtinio jono formul, kurioje nurodytos element OL verts, raoma taip:
+6

-2

(Cr 2 Ot)2~ .
Grafins formuls atspindi atom sujungimo tvark ir, i dalies, erdvin
isidstym.
Sudarant grafines formules, pirmiausia nustatomos vis junginio
element OL verts.
Grafin formul pradedame rayti nuo to elemento atomo, kurio OL vert
didiausia. Brkneliais paymime jo ryius su kitais atomais. Toliau grafinse
formulse jungiame prieing OL enkl turinius atomus.
4 pvz. Ortofosfato rgties chemin formul yra H 3 P0 4 . Suraome
inomas element OL vertes:
+1

-2

H3PO4 .
Kadangi teigiam ir neigiam krvi suma molekulje lygi 0, neinoma
fosforo atomo OL vert skaiiuojama taip:
+3 + - 8 = 0;
= +5.
Pirmiausiai raomas didiausi OL vert turinio elemento (fosforo)
simbolis ir brkneliais pavaizduojami io elemento sudaromi ryiai:

- Aplink fosforo atom idstomi elemento su prieingo OL enklo atom


simboliai (deguonies atomai):

op=o
o

Prie laisv (deguonies) ryi prijungiami kit element (vandenilio)


atomai:
-
HOP=0
HO
Grafini formuli pavyzdiai:
Chromo(III) oksidas

Cinko hidroksidas
+2

Cr203

+1

+3

Zn (OH) 2

Cr=0

c!=o
Aliuminio sulfitas
+4 - 2

- 1 +1

+6-2

(Fe0H)S04

OH
/
Zn.1
\
OH

+3

-2

Geleies(III) monohidroksosulfatas

_0-Fe

s
Y

Magnio dihidrofosfatas
+2

+5 - 2

Mg(H 2 P 0 4 ) 3
AI 2 (SO 3 ) 3
/ > = o

AlO

Vs=0

-
HOP=0
Mg
N
HOP=0
HO

O
AlO.
Vien mediag virtimas kitomis vadinamas cheminmis reakcijomis.
Vykstant cheminms reakcijoms susidaro naujos mediagos su kitomis
fizikinmis ir cheminmis savybmis. Chemins reakcijos yra uraomos
cheminmis lygtimis. Lygt sudaro dvi puss: kairioji ir deinioji. Kairiojoje
pusje raomos reaguojanij mediag chemins formuls, deiniojoje reakcijos produkt chemins formuls. Negrtamj reakcij lygtyse tarp
abiej lygties pusi raomas >" enklas, o grtamj (r. 2.2 skyri) enklas ". Rodykls rodo galimas reakcijos kryptis. Chemins reakcijos
lygtis (chemin lygtis) rodo, kokios mediagos ir kokiu moli santykiu
reaguoja bei kokios mediagos ir kokiu moli santykiu susidaro. i lygt
galima urayti tiktai inant reaguojanij mediag ir reakcijos produkt
formules.

Kiekvienos ries chemini element atom skaiiai abiejose reakcijos


lygties pusse turi bti vienodi. Atom skaiiui suvienodinti prie chemines
formules yra raomi koeficientai. Reaguojanij mediag ir reakcijos
produkt bsena ymima alia mediagos formuls skliaustuose uraant
bsen nusakanio odio pirmj raid. Lietuvi kalba raomuose tekstuose
bsenos ymimos taip:
(k) - kieta mediaga, pvz., Fe 2 0 3 (k);
(s) - skysta mediaga, pvz., C 2 H 5 OH(s);
(d) - dujin mediaga, pvz., C0 2 (d);
(aq) - mediagos vandeninis tirpalas, pvz., NaCl(aq).
Raant reakcij lygtis, pirmiausia paraoma bendroji (molekulin) lygtis.
Jei raoma jonin lygtis, joje jonus skaidomi tik stiprs elektrolitai, o po to
raoma sutrumpinta jonin lygtis, suprastinant pasikartojanius jonus. Reakcij
raymo taisykls ir pavyzdiai pateikti 4.4 skyriuje.

1.1. Oksidai
Oksidai - element junginiai su deguonimi. Oksidus sudaro visi
periodins lentels elementai, iskyrus lengvesnes inertines dujas (He, Ne, Ar).
Jie bna vairi bsen ir savybi: dujos (CO), skysiai (H 2 0), kietos
mediagos (CaO); izoliatoriai (MgO), puslaidininkiai (ZnO), laidininkai
(Re0 3 ).
Visi oksidai skirstomi drusk nesudaranius (inertinius arba
neutraliuosius) ir druskas sudaranius oksidus.
Inertiniai oksidai (CO, NO, N 2 0 ir kt.) nereaguoja nei su vandeniu, nei su
rgtimis, nei su armais.
Druskas sudarantys oksidai pagal chemines savybes skirstomi
rgtinius, bazinius ir amfoterinius.
Kintamo oksidacijos laipsnio metalai gali sudaryti bazinius (CrO, MnO),
amfoterinius (Cr 2 0 3 , Mn 2 0 3 ) ir rgtinius (Cr0 3 , Mn0 3 , Mn 2 0 7 ) oksidus.
Didjant metal OL vertms oksiduose, stiprja oksid rgtins savybs.
Kai kurie metalai sudaro miriuosius oksidus, pvz., magnetitas
Fe 3 0 4 = FeO Fe 2 0 3 , vino surikas Pb 3 0 4 = 2PbO Pb0 2 .
Rgtiniai oksidai
Tai nemetal ir pereinamj aukiausio oksidacijos laipsnio metal
(pvz., Cr, Mn) junginiai su deguonimi, vadinami rgi anhidridais (pvz.,
S0 2 , S0 3 , C0 2 , N 2 0 5 , P 2 0 5 , Si0 2 , Cr0 3 , Mn 2 0 7 ir kt.). Rgtini oksid
hidratai (junginiai su vandeniu) yra rgtys.

Fizikins savybs. 20 C temperatroje rgtiniai oksidai bna vairi


bsen, pvz.: dujiniai (d) - N 0 2 , C0 2 , S0 2 ; skysti (s) - N 2 0 4 , S0 3 ; kieti (k) Si0 2 , N 2 0 5 , P 2 0 5 . Rgtiniai oksidai tirpsta vandenyje, iskyrus Si0 2
(pagrindin smlio sudedamoji dalis), Ge0 2 , Sb 2 0 5 .
Chemins savybs.
1. Tirps rgtiniai oksidai reaguoja su vandeniu sudarydami atitinkamas
rgtis:
C0 2 (d) + H 2 0(S)
H 2 C0 3 (aq).
2. Reaguoja su baziniais ir amfoteriniais oksidais sudarydami druskas:
C0 2 (d) + CaO(k) -> CaC0 3 (k).
3. Reaguoja su hidroksidais sudarydami druskas ir vanden (apie reakcij
lygi raym plaiau r. 4.4 skyri):
bendroji (molekulin) lygtis
S0 2 (d) + 2KOH(aq) -> K 2 S0 3 (aq) + H 2 0(s),
nesutrumpinta jonin lygtis
S0 2 (d) + 2K + (aq) + 20H"(aq)
2K + (aq) + S0 3 2 "(aq) + H 2 0(s),
sutrumpinta jonin lygtis
S0 2 (d) + 2 0 H (aq)
S0 3 2 ~(aq) + H 2 0(s).
4. Reaguoja su silpnj rgi druskomis:
Si0 2 (k) + Na 2 C0 3 (k) N a 2 S i 0 3 ( k ) + C0 2 (d).
Gavimas.
1. Nemetalams reaguojant su deguonimi:
S (k) + 0 2 (d) S 0 2 ( d ) .
2. Kai kuriems oksidams reaguojant su deguonimi:
2CO(d) + 0 2 (d) 2 C 0 2 ( d ) .
3. Skaidant kai kurias rgtis (karbonato, silikato, sulfito) ir druskas:
H 2 S0 3 (aq) -> H 2 0(s) + S0 2 (d),
CaC0 3 (k) C a O ( k ) + C0 2 (d).
4. Veikiant kai kurias druskas rgtimis:
CaC0 3 (k) + 2HN0 3 (aq) ^ Ca(N0 3 ) 2 (aq) + H 2 0(s) + C0 2 (d).
5. Sudtinms mediagoms reaguojant su deguonimi (degimo reakcij
metu susidaro t mediag sudarani element oksidai):
2CuS(k) + 30 2 (d) 2 C u O ( k ) + 2S0 2 (d),
CH 4 (d) + 20 2 (d) C 0

( k ) + 2H 2 0(d).

Baziniai oksidai
Tai metal junginiai su deguonimi.

Fizikins savybs. Visi baziniai oksidai yra kietos mediagos, IA ir IIA


grupi metal oksidai (iskyrus MgO) tirpsta vandenyje.
Chemins savybs.
1. Tirps oksidai reaguoja su vandeniu sudarydami hidroksidus:
K 2 0(k) + H 2 0(s) -> 2KOH(aq),
K 2 0(k) + H 2 0(S) -> 2K + (aq) + 20H"(aq).
2. Reaguoja su rgtiniais oksidais sudarydami druskas:
Na 2 0(k) + S0 2 (d) -> Na 2 S0 3 (k).
3. Reaguoja su rgtimis sudarydami druskas ir vanden:
CuO(k) + H 2 S0 4 (aq)
CuS0 4 (aq) + H 2 0(s),
CuO(k) + 2H + (aq) + S0 4 2 (aq)
Cu 2+ (aq) + S0 4 2 (aq) + H 2 0(s),
CuO(k) + 2H + (aq)
Cu 2+ (aq) + H 2 0(s).
4. Reaguoja su vandeniliu (vandenilis yra reduktorius):
Fe 2 0 3 (k) + 3H 2 (d) > 2Fe(k) + 3H 2 0(s).
Gavimas
1. Kai kuriems metalams reaguojant su deguonimi:
2Ca(k) + 0 2 (d)
2CaO(k).
2. Skaidant kai kurias druskas:
CaC0 3 (k) C a O ( k ) + C0 2 (d).
3. Skaidant vandenyje netirpius hidroksidus:
Cu(OH) 2 (k) C u O ( k ) + H 2 0(d).
4. Metal sulfidams reaguojant su deguonimi:
2CuS(k) + 30 2 (d) >

2CuO(k) + 2S0 2 (d).

Amfoteriniai oksidai
Tai amfoterini metal (pvz., Al, Zn, Sn, Pb) junginiai su deguonimi,
turintys ir rgtini, ir bazini savybi.
Fizikins savybs. Visi amfoteriniai oksidai yra kietos, netirpstanios
vandenyje mediagos.
Chemins savybs.
1. Reaguoja su rgtiniais oksidais sudarydami druskas:
ZnO(k) + S0 2 (d) ZnS0 3 (k).
. 2. Reaguoja su rgtimis sudarydami druskas ir vanden:
SnO(k) + H 2 S0 4 (aq)
SnS0 4 (aq) + H 2 0(s),
SnO(k) + 2H + (aq) + S 0 4 2 ' (aq)
Sn 2+ (aq) + S0 4 2 "(aq) + H 2 0(s),
SnO(k) + 2H + (aq)
Sn 2+ (aq) + H 2 0(s).
3. Reaguoja su hidroksid tirpalais sudarydami kompleksines druskas:
SnO(k) + KOH(aq) + H z O(s)
K[Sn(OH) 3 ](aq),

SnO(k) + K + (aq) + OH"(aq) + H 2 0(s)


K + (aq) + [Sn(OH)3]~(aq),
SnO(k) + 2 0 H ( a q ) + H 2 0(s)-> [Sn(OH)3]"(aq).
4. Vandenilis redukuoja metalus i metal oksid:
ZnO(k) + H 2 (d)

> Zn(k) + H 2 0(d).

1.2. Rgtys
Rgtys yra junginiai, galintys atskelti vien ar kelis vandenilio katijonus
(H + ) ir rgties liekanos anijon.
I. Klasifikacija pagal vandenilio atom skaii:
1. monovandenils (HF, HC1 ir 1.1.),
2. polivandenils (H 2 S, H 2 C0 3 , H 3 P0 4 ir 1.1.).
II. Klasifikacija pagal deguonies buvim rgtyje:
1. bedeguons (HC1, HBr, HF),
2. deguonins (HN0 3 , H 2 S0 4 , H 3 P0 4 ).
III. Klasifikacija pagal disociacijos laipsn vandeniniuose tirpaluose (r.
4 skyri bei pried 1 ir 2 lenteles):
1. stipriosios, > 30 % (HC1, H 2 S0 4 , HN0 3 ),
2. silpnosios, < 30 % (H 2 S, H 2 C0 3 , H 2 S0 3 , CH 3 COOH it kt.).
Fizikins savybs. Dauguma rgi egzistuoja tik tirpaluose, todl
daniausiai raomos tirpal formuls (aq). Silikato ir borato rgtys gali
egzistuoti kaip kietosios grynosios mediagos.
Chemins savybs.
1. Vandenyje rgtys disocijuoja/jonizuojasi ir keiia indikatori spalv:
pirma pakopa H 2 S0 4 (s)
H + (aq) + (HS0 4 ")(aq),
antra pakopa
(HS0 4 ~)(aq) * H + (aq) + S0 4 2 "(aq).
2. Reaguoja su metalais (r. 6.2 skyri ir 1 pried). Metalai esantys
metal aktyvumo eilje iki vandenilio istumia j i praskiest HC1 ir H 2 S0 4
rgi:
Zn(k) + 2HCl(aq) -> ZnCl 2 (aq) + H2(d),
Zn(k) + 2H + (aq) + 2Cl"(aq)
Zn 2+ (aq) + 2Cr(aq) + H2(d),
+
Zn(k) + 2H (aq)
Zn 2+ (aq) + H2(d).
3. Reaguoja su baziniais oksidais ir hidroksidais sudarydamos drusk ir
vanden. Reakcijos tarp rgi ir bazins prigimties mediag vadinamos
neutralizacijos reakcijomis. J metu isiskiria iluma. Pilnoji neutralizacija:
CaO(k) + 2HCl(aq)
CaCl 2 (aq) + H 2 0(s),
CaO(k) + 2H + (aq) + 2Cl"(aq) -> Ca 2+ (aq) + 2Cl"(aq) + H 2 0(s),
CaO(k) + 2H + (aq)
Ca 2+ (aq) + H 2 0(s);
KOH(aq) + HCl(aq)

KCl(aq) + H 2 0(s),

K + (aq) + OH~(aq) + H + (aq) +Cl"(aq) -> K.+(aq) + CP(aq) + H 2 0(s),


OH~(aq) + H + (aq)
H 2 0(s).
4. Reaguoja su druskomis (iskyrus BaS0 4 , AgCl, AgBr, Agi), jei
reakcijos metu isiskiria dujos arba susidaro netirpi mediaga:
AgN0 3 (aq) + HCl(aq)
AgCl(k) + HN0 3 (aq),
Ag + (aq) + N 0 3 (aq) + H + (aq) + CP(aq)
AgCl(k) + H + (aq) + N O f (aq),
+
Ag (aq) + Cl~(aq)
AgCl(k).
Dmesio! Jei po reakcijos susidaro anglies(karbonato) arba sulfito
rgtis, jos i karto skyla atitinkamus rgtinius oksidus ( C 0 2 arba S0 2 ) ir
vanden:
K 2 C0 3 (aq) + H 2 S0 4 (aq)
K 2 S0 4 (aq) + H 2 0(s) + C0 2 (d),
2K + (aq)+C0 3 2 ~(aq)+2H + (aq)+S0 4 2 ~(aq)>2K + (aq)+S0 4 2 ~(aq)+H 2 0(s)+ C0 2 (d),
C0 3 2 ~(aq) + 2H + (aq)
H 2 0(s) + C0 2 (d).
5. Deguonins rgtys kaitinamos skyla rgtinius oksidus ir vanden:
H 2 S0 4 (s) H

0 ( s ) + S0 3 (d),

H 2 Si0 3 (k)

Si0 2 (k) + H 2 0(d).


Gavimas.
1. Bedeguons rgtys (HC1, HBr, HI, H 2 S) gaunamos vandeniliui
reaguojant su nemetalu:
H 2 (d) + Cl 2 (d)
2HCl(d).
Tirpstant bedeguoninms rgtims vandenyje, gaunami j tirpalai.
Vandenilio chloridas HC1 yra dujos, kurio tirpalas vandenyje HCl(aq)
vadinamas vandenilio chlorido arba druskos rgtimi.
2. Deguonins rgtys gaunamos rgtiniams oksidams (rgi
anhidridams) reaguojant su vandeniu:
P205(k) + 3H20(S)

2H3P04(aq).

3. Silpnj rgi druskoms reaguojant su stipriosiomis rgtimis:


K 2 Si0 3 (aq) + 2HCl(aq)
2KCl(aq) + H 2 Si0 3 (k),
2K + (aq)+Si0 3 2 "(aq)+2H + (aq) +2CX(aq)-> 2K + (aq) +2C1 (aq) +H 2 Si0 3 (k),
Si0 3 2 "(aq) + 2H + (aq) -> H 2 Si0 3 (k).

1.3. Hidroksidai (bazs)


Hidroksidai yra junginiai, galintys atskelti metalo katijon ir vien arba
kelis hidroksido (OH~) anijonus. Hidroksidai danai vadinami bazmis.
Hidroksidai pagal tirpum vandenyje skirstomi tirpius ir netirpius.
Tirps vandenyje IA grups ir IIA grups Ba(OH) 2 ir Sr(OH) 2 hidroksidai
danai vadinami armais. armai yra stipriosios bazs, nes j disociacijos
laipsnis > 30 % (r. pried 1 lentel).

Maai tirps vandenyje hidroksidai yra silpnosios bazs, nes j < 30 %.


Bazms priskiriamas ir amoniako vandeninis tirpalas NH 3 H 2 0(aq),
kuriame NH 3 molekuls jonizuojasi ir sudaro - jonus:
NH 3 H 2 0(aq)
NH 4 + (aq) + OH (aq).
Amoniako vandeninis
NH 3 H 2 0(aq) yra taip pat silpnoji baz, nes jo
< 30 % (r. pried 1 lentel).
Amfoterini metal hidroksidai Al(OH) 3 , Zn(OH) 2 , Sn(OH) 2 , Pb(OH)2
yra netirps vandenyje. Jiems bdingos amfoterins savybs: reaguoja su
rgtimis (sudarydami neutralisias druskas) ir su armais (sudarydami tirpias
kompleksines druskas).
Fizikins savybs. Visi hidroksidai yra kietos mediagos. Kai kurie spalvoti. Pvz.: vario(II) hidroksidas - mlynas, nikelio(II) hidroksidas - alias,
geleies(III) hidroksidas - rudas. arm tirpalai yra gails.
Chemins savybs.
1. Itirp hidroksidai vandenyje disocijuoja jonus (r. pried 1 lentel) ir
keiia indikatori spalv:
NaOH(k)
Na + (aq) + OH"(aq).
Hidroksidai, turintys molekulje daugiau nei vien OFT j o n disocijuoja
stadijomis (r. 4.2 skyri):
I pakopa
Ba(OH) 2 (k) -> (BaOH + )(aq) + OH"(aq),
II pakopa
(BaOH + )(aq) < Ba2+(aq) + OH"(aq).
2. Reaguoja su rgtiniais oksidais sudarydami drusk ir vanden:
Ca(OH) 2 (aq) + C0 2 (d)
CaC0 3 (k) + H 2 0(s),
2+
Ca (aq) + 20H"(aq) + C0 2 (d)
CaC0 3 (k) + H 2 0(s).
3. Reaguoja su rgtimis sudarydami drusk ir vanden (r. 13 psl.).
Pilnoji neutralizacija:
Cu(OH) 2 (k) + H 2 S0 4 (aq)
CuS0 4 (aq) + 2H 2 0(s),
+
2
Cu(OH) 2 (k) + 2H (aq) + S0 4 "(aq)
Cu 2+ (aq) + S0 4 2 "(aq) + 2H 2 0(s),
+
Cu(OH) 2 (k) + 2H (aq)
Cu2+(aq) + 2H 2 0(s).
4. Reaguoja su drusk tialais, jei reakcijos metu susidaro netirpi
mediaga
2KOH(aq) + FeCl2(aq)
Fe(OH) 2 (k) + 2KCl(aq),
2K + (aq)+20H"(aq) + Fe2+(aq) + 2Cr(aq)-> Fe(OH) 2 (k) + 2K + (aq) + 2Cl"(aq),
20H" (aq) + Fe2+(aq) -> Fe(OH) 2 (k).
5. N e ^ s hidroksidai kaitinami skyla:
Cu(OH) 2 (k) C u O ( k ) + H 2 0(d).
6. Amfoteriniai hidroksidai reaguoja su arm f a l a i s :

Zn(OH) 2 (k) + KOH(aq) -> K[Zn(OH) 3 ](aq),


Zn(OH) 2 (k) + K + (aq) + OH"(aq)
K + (aq) + [Zn(OH) 3 ]"(aq),
Zn(OH) 2 (k) + 20H~(aq)
[Zn(OH) 3 ]"(aq).
Gavimas.
1. Aktyviems (arminiams ir armini emi) metalams reaguojant su
vandeniu:
2Na(k) + 2H 2 0(S) - > 2NaOH(aq) + H 2 (d).
2. Tiiems baziniams oksidams reaguojant su vandeniu:
CaO(k) + H 2 0(S)
Ca(OH) 2 (k).
3. armams reaguojant su drusk tirpalais gaunami netirps hidroksidai:
2KOH(aq) + CuS0 4 (aq)
Cu(OH) 2 (k) + K 2 S0 4 (aq).
4. Tirpios bazs - elektrolizs bdu i drusk vandenini tirpal (r. 9.2
skyri).
1.4. Druskos
Druskos yra junginiai, sudaryti i metal katijon ir rgties liekanos
anijon. Druskas galima laikyti rgi ir hidroksid neutralizacijos
produktais.
Klasifikacija:
1. Neutraliosios druskos: NaCl, K 2 S0 4 .
2. Rgiosios druskos: NaHC0 3 , KH 2 P0 4 .
3. Bazins druskos: ZnOHCl, Al(OH) 2 Cl.
4. Dvigubosios druskos: KA1(S0 4 ) 2 .
5. Miriosios druskos: Ca 5 (P0 4 ) 3 F.
6. Kompleksins druskos: Kt[Fe(CN) 6 ].
Kai kuri drusk pavadinimai pateikti pried 2 lentelje.
Fizikins savybs. Druskos daniausiai yra kietos mediagos, daugelis j
yra spalvotos. Pagal tirpumjos skirstomos tirpias, maai tirpias ir netirpias.
Neutraliosios druskos yra rgi ir arm visikos neutralizacijos
produktas:
H 3 P0 4 (aq) + 3NaOH(aq) -> Na 3 P0 4 (aq) + 3H 2 0(s),
H 3 P0 4 (aq) + 3Na + (aq) + 30H"(aq)
3Na + (aq) + P0 4 3 ~(aq) + 3H 2 0(s),
H 3 P0 4 (aq) + 30H"(aq) -> P0 4 3 "(aq) + 3H 2 0(s).
jonus disocijuoja visos tirpios druskos, j disociacijos laipsnis > 30 %
(r. pried 1 lentel).
Rgiosios (hidro arba vandenilio) druskos yra rgties nevisikos
neutralizacijos produktas. Jos gali susidaryti tik i polivandenili rgi. i

drusk molekulje buna vienas ar keli vandenilio atomai, pavyzdiui,


Na 2 HP0 4 , NaH 2 P0 4 :
H 3 P0 4 (aq) + 2NaOH(aq)
Na 2 HP0 4 (aq) + 2H 2 0(s),
+
H 3 P0 4 (aq) + 2Na (aq) + 20H (aq)
2Na + (aq) + (HP0 4 ) 2 (aq) + 2H 2 0(s),
H 3 P0 4 (aq) + 20H"(aq)
(HP0 4 ) 2 (aq) + 2H : 0(s);
H 3 P0 4 (aq) + NaOH(aq)
NaH 2 P0 4 (aq) + H 2 0(s),
H 3 P0 4 (aq) + Na + (aq) + OH (aq)
Na + (aq) + (H 2 P0 4 ) (aq) + H 2 0(s),
H 3 P0 4 (aq) + OH (aq) -> (H 2 P0 4 )~(aq) + H 2 0(s).
sidmtina, kad disocijuojant rgiajai druskai, vandenilio atomai yra
anijone ir sumaina anijono neigiamj krv.
Rgiosios druskos virsta neutraliosiomis veikiant arm pertekliumi:
NaHCOj + NaOH - Na 2 C0 3 + H 2 0.
Bazins (hidrokso) druskos yra hidroksido nevisikos neutralizacijos
produktas. Jos gali susidaryti tik i hidroksid, turini daugiau nei vien OH"
jon. i drusk molekulje bna viena ar kelios hidroksigrups:
Al(OH) 3 (k) + 2HCl(aq)
A10HCl 2 (aq) + 2H 2 0(s),
+
Al(OH) 3 (k) + 2H (aq) + 2Cl"(aq)
(A10H) 2+ (aq) + 2Cl~(aq) + 2H 2 0(s),
+
Al(OH) 3 (k) + 2H (aq)
(A10H) 2+ (aq) + 2H 2 0(s);
Al(OH) 3 (k) + HCl(aq) -> Al(OH) 2 Cl(aq) + H 2 0(s),
Al(OH) 3 (k) + H + (aq) + Cl (aq)
(Al(OH) 2 ) + (aq) + Cl"(aq) + H 2 0(s),
+
Al(OH) 3 (k) + H (aq) -> (Al(OH) 2 ) + (aq) + H 2 0(s).
sidmtina, kad disocijuojant bazinei druskai, hidroksigrups lieka
susijung su metalo katijonu ir sumaina katijono krv.
Bazins druskos virsta neutraliosiomis veikiant rgi pertekliumi:
A10HCl 2 (aq) + HCl(aq)
AlCl 3 (aq) + H 2 0(s).
Kompleksins druskos yra keli drusk ar jungini reakcijos produktas:
CuS0 4 (aq) + 4NH 3 H 2 0 (aq)-> [Cu(NH 3 ) 4 ]S0 4 (aq)+ 4H 2 0(s),
tetraamoniako vario(II) sulfatas

Cu 2+ (aq)+S0 4 2 "(aq)+4NH 3 -H 2 0(aq)^[Cu(NH 3 ) 4 ] 2+ (aq)+S0 4 2 "(aq) + 4H 2 0(s),


Cu 2+ (aq) + 4NH 3 -H 2 0(aq)
[Cu(NH3)4]2+(aq) + 4H 2 0(s).
Fe(CN) 2 (aq) + 4KCN(aq) -> K.4[Fe(CN)6](aq),
kalio heksacianoferatas(II)

Fe2+(aq) + 2C.N (aq) + 4K + (aq) + 4CN"(aq) -> 4K + (aq) + [Fe(CN)6]4"(aq).


Fe2+(aq) + 6CN"(aq)
[Fe(CN)6]4"(aq).
Kompleksins druskos tirpaluose disocijuoja paprastus ir kompleksinius
jonus.

Dvigubosios druskos yra nepatvarus kompleksiniai junginiai, kurie


tirpale disocijuoja pavienius jonus:
KA1(S0 4 ) 2 t K+ + Al3+ + 2S0 4 2 ~.
Chemins savybs.
1. Itirpintos vandenyje druskos disocijuoja jonus:
CuCl 2 (k) >
CuCl 2 (aq);
CuCl 2 (aq) - Cu 2+ (aq) + 2Cl"(aq).
2. Aktyvesni metalai istumia maiau aktyvius metalus i j drusk
tirpal (iskyrus metalus, kurie reaguoja su vandeniu):
Zn(k) + CuCl 2 (aq) -> ZnCl 2 (aq) + Cu(k),
Zn(k) + Cu 2+ (aq) + 2CP(aq)
Zn 2+ (aq) + 2CP(aq) + Cu(k),
Zn(k) + Cu 2+ (aq) H Zn 2+ (aq) + Cu(k).
3. Reaguoja su rgtimis, jei reakcijos metu susidaro netirpi mediaga
arba skiriasi dujos:
ZnS(k) + 2HCl(aq)
ZnCl 2 (aq) + H 2 S(d),
+
ZnS(k) + 2H (aq) + 2Cl"(aq) -> Zn 2+ (aq) + 2CP(aq) + H2S(d),
ZnS(k) + 2H + (aq)
Zn 2+ (aq) + H 2 S(d).
4. druskos reaguoja su arm tirpalais, jei reakcijos metu susidaro
nuosdos arba skiriasi dujos:
FeCl3(aq) + 3NaOH(aq)
Fe(OH) 3 (k) + 3NaCl(aq),
Fe3+(aq)+3Cl~(aq)+3Na+(aq)+ 30H"(aq)
Fe(OH) 3 (k) + 3Na + (aq) +3Cl"(aq),
3+
Fe (aq) + 3 0 H ( a q )
Fe(OH) 3 (k).
5. ^ druskos reaguoja tausavyje, jei reakcijos metu susidaro
netirpi mediaga:
AgN0 3 (aq) + NaCl(aq) -^ AgCl(k) + NaN0 3 (aq),
Ag + (aq) + N O f ( a q ) + Na + (aq) + Cl"(aq)
AgCl(k) + Na + (aq) + N 0 3 (aq),
+
Ag (aq) + Cl~(aq)
AgCl(k).
6. Kai kurios druskos kaitinamos skyla:
2NaHC0 3 (k) N a 2 C 0 3 ( k ) + H 2 0(s) + C0 2 (d).
Gavimas.
1. Metalams reaguojant su nemetalais.
2. Rgtiniams oksidams reaguojant su baziniais oksidais.
3. Rgtiniams oksidams reaguojant su hidroksidais.
4. Baziniams oksidams reaguojant su rgtimis.
5. Rgtims reaguojant su metalais.
6. Rgtims reaguojant su hidroksidais.
7. Rgtims reaguojant su druskomis.

8. armams reaguojant su druskomis.


9. Druskoms reaguojant su metalais.
10. Tirpioms druskoms reaguojant tarpusavyje.
Savikontrols klausimai
1. Kaip skirstomi neorganiniai junginiai?
2. Paraykite chemines ir grafines formules bei disociacijos lygtis i
jungini:
a) nitrato rgties, aliuminio nitrato ir bazini aliuminio nitrat;
b) karbonato rgties ir bario hidrokarbonato;
c) fosfato rgties ir kalcio fosfato neutraliosios bei rgij drusk;
d) karbonato rgties ir bazinio cinko karbonato;
e) silikato rgties ir kalio hidrosilikato;
f) sulfato rgties, geleies(II) hidrosulfato ir geleies(III) hidroksosulfato;
g) fosfato rgties ir vario dihidrofosfato;
h) natrio dichromato;
i) mangano(VII) oksido.
3. Kaip rgisias (Ca(HC0 3 ) 2 , NaHSOj) ir bazines (Mg0H) 2 C0 3 ,
Fe(OH) 2 Cl) druskas paversti neutraliosiomis, o neutralisias (Na 2 S0 3 ,
A1(N0 3 ) 3 ) - rgiosiomis ir bazinmis? Paraykite reakcij bendrsias bei
jonines lygtis.
4. Paraykite amfoterini hidroksid reakcij su sieros rgtimi bei kalio
hidroksidu bendrsias bei jonines lygtis.
5. Kuo reikia veikti natrio karbonat norint j paversti natrio chloridu?
Kiek natrio chlorido galima gauti i 2 6 5 g natrio karbonato? (Ats.: 2 9 2 , 5 g)

2. Chemin kinetika ir pusiausvyra


2.1. Chemin kinetika
Chemin kinetika nagrinja chemini reakcij greit ir vyksmo
mechanizm. Chemins reakcijos skirstomos homogenines ir heterogenines.
Homogeninmis vadinamos reakcijos, kuri visos mediagos yra vienos fazs
(pvz. dujins), o heterogeninmis, jei mediagos yra skirting fazi (pvz. duj
reakcija su kieta mediaga).
Chemini reakcij greitis apibdinamas reaguojanij mediag
koncentracij pokyiu per laiko vienet. Koncentracija daniausiai reikiama
mol/l ir ymima lautiniais skliausteliais |
| arba raide C, o laikas
priklausomai nuo reakcijos spartos - valandomis, minutmis ar sekundmis.
Taigi, reakcijos greiio iraika bt mol/(l laiko vienetas). Daniausiai
vartojama - moI/(l s).
Chemini reakcij greitis priklauso nuo reaguojanij mediag
koncentracijos, slgio, temperatros ir katalizatoriaus poveikio. Reakcijos
greiio priklausomyb nuo koncentracijos nusako veikianij masi dsnis:
chemini reakcij greitis yra tiesiogiai proporcingas reaguojanij mediag
koncentracij sandaugai. Pvz., reakcijai:
mA + nB pC + qD
matematin greiio iraika bt
v= k |A| m [B]n
arba
v = k-C-C
ia v - reakcijos greitis;
k - reakcijos greiio konstanta (priklauso nuo reaguojanij mediag chemins
prigimties ir temperatros);
[A], [B] ar C A , C B - reaguojanij mediag koncentracijos;
m ir n - reakcijos stechiometriniai koeficientai (tai reaguojanij mediag
santykiai, ireikti sveikaisiais skaiiais).
Jei reaguojaniosios mediagos yra dujos, tai reakcijos greitis priklauso
nuo slgio. Keiiant sistemos tr, keiiasi slgis ir reaguojanij mediag
koncentracijos, t.y. mainant tr didja slgis ir mediag koncentracijos; tr
didinant, slgis ir koncentracijos maja.
Heterogeninje sistemoje, kai reakcijoje dalyvauja kieta mediaga,
reakcijos greitis priklauso tik nuo jos smulkumo ir nepriklauso nuo jos
koncentracijos. Pvz.,
Fe 2 0 3 (k) + 3H 2 (d)
2Fe(k) + 3H 2 0(d)
reakcijos greitis priklauso tik nuo vandenilio koncentracijos:

v = k [H2]3.
1 pvz. Apskaiiuokite reakcijos:
2NO(d) + 0 2 (d) -> 2N0 2 (d)
greit jei reaguojanij mediag koncentracijos yra: [NO] = 0,3 mol/l;
l2
[O,] = 0,4 mol/l; k = 1,12
5,
mol -s
Sprendimas. Pagal veikianij masi dsn:
v = k [NO]2 - [0 2 ] = 1 , 1 2 ^ 0,32 ^
mol s
1

-0,4

0,04

^ .
ls

2 pvz. Kiek kart padids reakcij greiiai sistemoje:


N 2 (d) + 3H2(d)
2NH 3 (d),
jei duj miinio tr sumainsime 2 kartus?
Sprendimas. Pagal veikianij masi dsn greiiai yra tokie:
v,= k,-[N 2 ]-[H 2 ] 3 ;
Sumainus homogeninje sistemoje tur 2 kartus, tiek pat kart padids ir
vis,
reakcijoje
dalyvaujani
dujini
mediag,
koncentracijos.
Apskaiiuojame reakcijos greit v',, padidjus reaguojanij mediag
koncentracijoms 2 kartus:
v \ = k, [2N2] [2H2]3 = 16 k, [N2] [H2]3;
Suraskime, kiek kart padidjo reakcijos greitis:
v',

16k,[N2]-[H:]3

v,

k,[N2]-[H2]3

= 16.

Tuo budu, reakcijos greitis padidjo 16 kart.


3 pvz. Apskaiiuokite kaip ir kiek pasikeis reakcijos greitis, jei reakcijos:
Mg(OH) 2 (k) + 2HCl(aq) -> MgCI2(aq) + 2H 2 0(s)
miin praskiesime tris kartus.
Sprendimas. Mg(OH) 2 yra kieta mediaga ir reakcijos miin skiediant
jo koncentracija nesikeiia, todl reakcijos greiio iraika pagal veikianij
masi dsn yra tokia:
v = k [HC1]2.
Praskiediant reakcijos miin 3 kartus HC1 koncentracija taip pat
sumaja tris kartus. Tuomet reakcijos greitis yra:
v'= k HCI1 2 = k [HCI] 2 .
3
9'
Apskaiiuojame, kiek kart pasikeiia reakcijos greitis:

vjw 1
v
k[HCl]2
9'
Ats.: reakcijos greitis sumaja 9 kartus.
4 pvz. Apskaiiuokite reakcijos
2S0 2 (d) + 0 2 (d) -> 2S0 3 (d)
greit, jei reaguojanij mediag koncentracijos yra: [S0 2 ] = 0,8 mol/1;
[0 2 ] = 0,5 mol/1; k = 2

so2.

j ir tos paios reakcijos greit sureagavus 25 %


mol2 s

Sprendimas. Pagal veikianij masi dsn:


v = k [S0 2 ] 2 t 0 2 ] = 2 ^ 2 0,82 " f
mol s
1

0,5 ^

= 0,64

1s

Kadangi pagal slyg, sureagavo 25 % S0 2 , tai reikia, kad ios


mediagos koncentracija sumajo 0,25 0,8 = 0,2 mol/1 iki 0,8 - 0,2 = 0,6
mol/1. I reakcijos lygties matyti, kad vykstant reakcijai 2 moliai S0 2
sureaguoja su 1 moliu 0 2 . Taigi, jei sureagavo 0,2 mol/1 S0 2 , tai sureagavusio
0 2 kiekis yra 0,2 : 2 = 0,1 mol/1 0 2 , o ios mediagos koncentracija sumajo
iki 0 , 5 - 0 , 1 = 0 , 4 mol/1.
Tuomet reakcijos greitis yra:
i , r^^
r^

v1 = k [S0 2 ]- [0 2 ]n =2

l2
^ niol2 . , mol . mol
0,6' 0,4 = 0,288 .
mor-s
1
1
1-s

Reakcijos greiio priklausomyb nuo temperatros nusako van't Hofo


taisykl: padidinus temperatr 10 laipsni, reakcijos greitis padidja 2-4
kartus. Reakcijos greiio pokytis apskaiiuojamas pagal formul:
t2-M

vt,
ia

t2 ir t, - galutin ir pradin temperatros;


v t ir v t | - reakcij greiiai esant ioms temperatroms;

- temperatrinis reakcijos greiio koeficientas, rodantis, kiek kart padidja


reakcijos greitis, paklus temperatr 10 laipsni.
5 pvz. Apskaiiuokite, kiek kart padids reakcijos greitis, paklus
temperatr nuo 30 iki 70 C, jei reakcijos greiio temperatrinis koeficientas
lygus 2.
Sprendimas. Panaudojame van't Hofo taisykl:

_ii

/U-JU
70-30
=

2 = 2 4 =16.

Ats.: reakcijos greitis padidjo 16 kart.


6 pvz. Apskaiiuokite kaip reikia pakeisti temperatr, kad reakcijos
greitis padidt 81 kart jei ios reakcijos greiio temperatrinis koeficientas
lygus 3.
Sprendimas. Pagal van't Hofo taisykl greitis didja keliant temperatr
tai reikia, kad jei reakcijos greitis padidja tai temperatra yra keliama.
Paymime temperatras: pradin - 1 , ; galutin - t 2 . Taigi reakcijos greitis esant
temperatrai t2 yra 81 kart didesnis u reakcijos greit esant temperatrai t,.
Paymime, kad t2 - t] = At (C). Toliau naudojame van't Hofo taisykls
matematin iraik:
=v
'

10

arba

8 1 = 3

A.

=310,

Al
todl = 4
10

arba At = 40 (C)
Temperatr reikia pakelti 40 C.
Savikontrols klausimai
1. Apskaiiuokite kaip ir kiek pasikeis reakcijos greitis homogeninje
sistemoje 2S0 2 (d) + 0 2 (d)
2S0 3 (d), jei S0 2 koncentracij 2 kartus
padidinsime, o 0 2 koncentracij 4 kartus sumainsime. Ats.: reakcijos greitis
nepasikeis.
2. Apskaiiuokite kaip ir kiek pasikeis reakcijos greitis homogeninje
sistemoje N 2 (d) + 3H 2 (d) - 2NH 3 (d), jei joje 3 kartus sumainsime slg.
Ats.: reakcijos greitis sumas 81 kart.
3. Apskaiiuokite kaip ir kiek pasikeis reakcijos greitis homogeninje
sistemoje 2N 2 (d) + 0 2 (d) > 2N 2 0(d), jei ios sistemos tr sumainsime 4
kartus. Ats.: reakcijos greitis padids 64 kartus.
4. Apskaiiuokite reakcijos greit (v,) homogeninje sistemoje CH 4 (d) +
l2
20 2 (d) - C0 2 (d) + 2H 2 0(s), jei reakcijos greiio konstanta k = 1,6
j , o
mol s
reaguojanij mediag koncentracijos [CH 4 ] = 2 mol/1; [0 2 ] = 4 mol/1.
Apskaiiuokite tos paios reakcijos greit (v2) sureagavus 0,5 mol/1 CH4. Ats.:

5. Apskaiiuokite reakcijos greiio temperatrin koeficient, jei


sistemoje temperatr paeminus nuo 70 iki 20 C, reakcijos greitis sumajo
32 kartus. Ats.: reakcijos greiio temperatrinis koeficientas lygus 2.

2.2. Chemin pusiausvyra


Chemins reakcijos skirstomos homogenines ir heterogenines. Kai
reakcijoje dalyvaujanios mediagos yra vienalyts, t.y. vienos agregatins
bsenos, pvz. duj miiniai, skysi miiniai, mediag tirpal miiniai reakcijos vadinamos homogeninmis. Jei dalyvaujanios mediagos sudaro
sistem kurioje yra keletas fazi - dali, atskirt viena nuo kitos paviriumi,
tai reakcijos vadinama heterogenine.
Chemins reakcijos yra grtamosios ir negrtamosios. Grtamosiomis
reakcijomis vadinamos tokios reakcijos, kai pasigaminusios mediagos
reaguoja tarpusavyje ir vl susidaro pradins mediagos.
Grtamosioms reakcijoms taikomas veikianij masi dsnis. Esant
pusiausvyros bklei, tiesiogins ir atvirktins reakcij greiiai apskaiiuojami
taip:
mA + nB
pC + qD,
v, = k , . [ A ] m [ B ] n ,
v2 = k 2 -[C] p -[D]".
Kadangi chemins pusiausvyros metu V| = v2, tai:
kr[A]m-[B]n=k2-[C]p-[D]q.
Padalijame i lygt i sandaugos k2 [A]m[B]n ir gauname:
P
IV k l [C]~
[D] q 5
k2
[A] [B]

ia

K chemins pusiausvyros konstanta.

1 pvz. Apskaiiuokite homogenins reakcijos


2S0 2 (d) + 0 2 (d)
2S0 3 (d)
pusiausvyros konstant ir pradines S0 2 bei 0 2 koncentracijas, jei
piisiausvirosios koncentracijos: [S0 2 ] = 0,12 mol/1, [0 2 ] = 0,15 mol/1, [S0 3 ] =
0,2 mol/1.
Sprendimas. Apskaiiuojame pusiausvyros konstant:
K-

[ S
(
y
=
' 2 2 m ' / 1 ) 2
= 18,5 1/mol.
[ S 0 2 ] 2 [ 0 2 ] (0,12 mol/1)- (0,15 mol/1)

Norint surasti pradin SO2 koncentracij, prie pusiausvirosios jos


koncentracijos reikia pridti reakcijoje sureagavusij S0 2 koncentracij:
[S02]prad = [S02]

p u s

[S02]sureag.

I reakcijos lygties matyti, kad i vieno molio S0 2 susidar vienas molis


S 0 . Todl [ S 0 ]
= 0,12 mol/1 + 0,2 mol/1 = 0,32 mol/1. Reaguojant vienam
deguonies moliui, susidar du S0 3 moliai, t.y. deguonies sunaudojama
dvigubai maiau, negu susidaro S O 3 , todl [ 0 ]
= 0,15 + (0,2 : 2) = 0,25
mol/1.
2 pvz. Apskaiiuokite heterogenins reakcijos
S(k) + 0 2 (d)
S0 2 (d)
pusiausvyros konstant jei pradin deguonies koncentracija buvo 2 mol/1, o
pusiausvyra nusistovjo, kai deguonies koncentracija tapo 0,5 mol/1.
Sprendimas. Uraome matematin reakcijos pusiausvyros konstantos
iraik:
3

p r a d

K=

[ S 0

p r a d

[02]
(atkreipkite dmes, kad kiet mediag koncentracijos pusiausvyros
konstantos matematin
iraik neraomos).
Kadangi pusiausvyros
konstantos iraik raomos pusiausvirosios koncentracijos, jas reikia
apskaiiuoti. Deguonies pusiausviroji koncentracija pateikta slygoje - 0,5
mol/1. Sieros dioksido pusiausvirajai koncentracijai apskaiiuoti reikia inoti,
kiek deguonies buvo sunaudota iki nusistovjo pusiausvyra:
[02]Prad.= [02]pus. +

[02]sureag.,

i ia:

[S0 2 ] sureag = [0 2 ] prad . - [02]pus.,


[S02]sureag = 2 mol/1 - 0,5 mol/1 = 1,5 mol/1.
I reakcijos lygties matyti, kad i vieno molio 0 2 susidaro vienas molis
S0 2 . Atitinkamai, i 1,5 mol/1 0 2 susidarys 1,5 mol/1 S0 2 . Kadangi
pusiausvyra nusistovi kai sureaguoja 1,5 mol/1 0 2 , tai susidars 1,5 mol/1 S0 2
ir bus ios mediagos pusiausviroji koncentracija. Gautos pusiausvirosios
mediag koncentracijos raomos pusiausvyros konstantos matematin
iraik ir apskaiiuojama jos vert:
K J S 0 2 ] = 1 , 5 mol/1
[0 2 ]
0,5 mol/1
3 pvz. Homogenins sistemos
CO(d) + H 2 0(d) t C0 2 (d) + H2(d)
pusiausvyros konstanta esant 850 C temperatrai lygi 1. Apskaiiuokite vis
mediag pusiausvirsias koncentracijas, jei pradins koncentracijos [ C O ] d .
= 3 mol/1, [H 2 0] prad = 2 mol/1.
pra

Sprendimas. Slygoje nurodytos pradins koncentracijos,


pusiausvyros konstantos iraik eina pusiausvirosios koncentracijos:
k_[CQ2]-[H2]

[C0] [H 2 0]
Sakykime, kad C 0 2 pusiausviroji koncentracija lygi mol/1. Pagal
reakcijos lygt matome, kad vandenilio koncentracija pusiausvyros metu irgi
bus mol/1. Pusiausvyros metu CO ir H 2 0 koncentracijos sumas irgi po
mol/1. Taigi pusiausvyros metu mediag koncentracijos bus:
[C0 2 ] p u , = [H 2 ] pu , = mol/1; [CO] pu , = (3 - x) mol/1; H 2 0] p u , = (2 - x)
mol/1
inodami pusiausvyros konstantos vert, apskaiiuojame
C02
pusiausvirj koncentracij ir po to visas pusiausvirsias koncentracijas
1=
x 2 = 6 - 2x - 3x + x 2 ;

^
,
(3-x)(2-x)
5x = 6;

= 1,2 mol/1.

Tuo bdu
[C0 2 ] p u , = 1,2 mol/1; [H2]pus. = 1,2 mol/1,
[CO]pus. = (3 -1,2) mol/1 = 1,8 mol/1,
[H 2 0] pus . = (2 - 1,2) mol/1 = 0,8 mol/1.
Pakeitus bent vien i slyg, kuriose nusistovjo chemin pusiausvyra, ji
sutrinka, o po kurio laiko nusistovi nauja pusiausvyros bkl. Kiekybikai
pusiausvyros poslink nusako Le Satelje principas: jei pusiausvyroje esani
sistem veikia ioriniai veiksniai (keiiama temperatra, slgis arba
mediag koncentracijos), tai pusiausvyra pasislenka tokia kryptimi, kad
iorini veiksni poveikis mat.
Panagrinkime temperatros, slgio ir koncentracijos pokyi tak
cheminei pusiausvyrai. Didinant temperatr, pusiausvyra pasislenka
endotermins (ilum sunaudojanios) reakcijos kryptimi, o mainant egzotermins (ilum iskirianios) reakcijos kryptimi. Reakcijos pobd
nusako entalpijos pokyio () vert. Jei reakcijos entalpijos pokyio vert
yra neigiama, tai reakcija yra egzotermin, jei teigiama - endotermin. Pvz.,
amoniako sintez yra egzoterminis procesas ( < 0):
N 2 (d) + 3H2(d) ^ 2NH 3 (d),
= - 9 2 kJ,
todl mainant temperatr ios reakcijos pusiausvyr galima pastumti
deinn.
Didinant slg chemin pusiausvyra pasislenka t pus, kurioje susidaro
maiau dujini mediag molekuli ir sumaja slgis. Taigi, didinant slg,
aukiau uraytoje sistemoje susidarys daugiau amoniako, nes kairje
reakcijos pusje yra 4 moliai duj, o deinje - tik 2 moliai duj.

Jei dujini mediag moli abiejose reakcijos pusse but tiek pat, tai
slgio keitimas tokios reakcijos pusiausvyrai takos neturt. Pvz. sistemos
CO(d) + H 2 0(d)
C0 2 (d) + H 2 (d)
abiejose reakcijos pusse yra vienodai dujini mediag moli, todl slgis
ios reakcijos pusiausvyrai takos neturs.
Didinant reaguojanij mediag koncentracijas, pusiausvyra
pasislenka produkto susidarymo kryptimi. Todl aukiau uraytoje
reakcijoje amoniako
(produkto)
ieig galima padidinti
didinant
reaguojanij mediag, t.y. azoto, o ypa - vandenilio, koncentracijas.
Savikontrols klausimai
1. Apskaiiuokite homogenins reakcijos N 2 (d) + 3H2(d)
2NH 3 (d)
pusiausvyros konstant jei pusiausvyra nusistovjo, kai [N2] = 3 mol/1, o
[H2] = 2 mol/1, [NH3] = 12 mol/1. Apskaiiuokite pradin vandenilio
koncentracij. Ats.: K = 6 l 2 /mol 2 ; [H2]prad = 20 mol/1.
2. Reakcijos S(k) + 0 2 (d)
S0 2 (d) chemin pusiausvyra nusistovjo,
kai sureagavo 2 mol/1 0 2 . Pradin deguonies koncentracija buvo 10 mol/1.
Apskaiiuokite reakcijos chemins pusiausvyros konstant. Ats.: K = 0,25.
3. Homogenins reakcijos N 2 (d) + 3H2(d)
2NH 3 (d) chemins
pusiausvyros konstanta esant tam tikrai temperatrai lygi 0,1 1 /mol .
Pusiausvirosios vandenilio ir amoniako koncentracijos atitinkamai buvo 0,2
mol/1 ir 0,08 mol/1. Apskaiiuokite pradin azoto koncentracij. Ats.:
[N2]prad. = 8,04 mol/1.
4. Homogeninje sistemoje A + 2B C pusiausvyra nusistovjo, kai
mediagos C koncentracija pasiek 0,216 mol/1. Apskaiiuokite reakcijos
chemins pusiausvyros konstant jei [A]prad. = 0,276 mol/1, o [B]prad = 0,552
mol/1. Ats.: K = 250 l2/mol2.
5. Turime tokias sistemas:
a) 2Al(k) + 3Cl2(d) 2AlCl3(k),
b) 2CO(d) + 0 2 (d)
c) 0 2 (d) + C (k) ^

2C0 2 (d),
C0 2 (d).

[ kuri pus pasislinks kiekvienos i i sistem pusiausvyra, padidinus slg?


6. Homogenin sistema
PCl 5 (d)
PCl3(d) + Cl2(d),
= +130 kJ
yra cheminje pusiausvyroje. Kokiais temperatros, slgio ir koncentracijos
pokyiais galima padidinti PC13 kiek?

3. Tirpal procentin ir molin koncentracijos


Tirpalas - tai homogenin sistema, susidedanti i tirpinio, t.y. itirpusios
mediagos, ir tirpiklio, kuriame yra itirps ir tolygiai pasklids tirpinys.
Tirpiniu vadinamas tas tirpalo komponentas, kurio daniausiai yra maiau.
Tirpiklis - tai tas tirpalo komponentas, kurio daniausiai yra daugiau ir kuris,
pagaminus tirpal, nepakeiia agregatins bsenos.
Tirpalas = tirpinys + tirpiklis
Kiekvienas tirpalas gali bti apibdinamas, nurodant jo komponentus ir
tirpalo koncentracij. Tirpalo koncentracija rodo itirpintos mediagos kiek,
esant tam tikrame tirpalo arba tirpiklio kiekyje.
Procentin koncentracija (C/o) rodo tirpinio mas gramais imte gram
tirpalo. Jei tirpalo koncentracija yra 35 %, tai reikia, kad 35 g tirpinio yra
itirp 100 g tirpalo, o tirpiklio yra 65 g.
Co/o=

m(tirpini0)

m(tirpalo)

100%.

Molin koncentracija (CM) rodo tirpinio kiek viename litre tirpalo. Ji


matuojama mol/1 (mol/dm 3 ); kartais mol/1 gali bti ymima M. Jei tirpalo
molin koncentracija yra 2 mol/1, tai reikia, kad 2 moliai tirpinio yra itirp 1
litre tirpalo.
n _ m

i
V MV
ia CM - tirpalo molin koncentracija, mol/1;
n - tirpinio kiekis, mol;
m - tirpinio mas, g;
M - tirpinio molin mas, g/mol;
V - tirpalo tris, I.
Labai svarbi kiekvieno tirpalo charakteristika yra tankis. Tirpalo tankis
(d) - tai tirpalo trio vieneto mas:
A
ia

m - tirpalo mas, kg arba g;


V - tirpalo tris, m1 arba cm3 (ml).
SI sistemoje mass vienetas yra kg, trio - m 3 , o tankio - kg/m 3 .
Sprendiant udavinius, mas daniausiai nurodoma g, tris - cm3 arba ml, o
tankio matavimo vienetai danai yra g/cm 3 arba g/ml.

Vandens tankis esant 4 C temperatrai lygus 1 g/cm3. Toliau laikysime,


kad vandens tankio vert nepriklauso nuo temperatros, ir vandens mas lygi
jo triui.
iame skyriuje pateikiami vandenini tirpal, t.y. tirpal, kuriuose
tirpiklis yra vanduo, koncentracij skaiiavimo pavyzdiai.
1 pvz. Apskaiiuokite, kiek reikia pasverti Na 2 S0 4 ir kok vandens tr
paimti, norint pagaminti 800 g 30 % koncentracijos tirpalo.
Sprendimas. Apskaiiuojama tirpinio (Na 2 S0 4 ), kurio reikia 800 g
tirpalo pagaminti, mas:
Proporcij metodas
30 g Na 2 S0 4 - 100 g tirpalo
g Na 2 S0 4 - 800 g tirpalo
30-800
=
= 240 g
100

Formuli

metodas

( P a l )' c% =
100%
800-30
=
= 240 g
100

m (tiroinio)

Tirpalui pagaminti reikalingo vandens mas m H


1
Kadangi vandens tankis yra 1 g/cm , tai V H

m tir

= 800 - 240 = 560 g.

^HoO _ 560
?OUgg
3
=
- = 560 cm
/cm
dhi2o
'8

(ml).
2 pvz. Apskaiiuokite, kiek reikia pasverti K 2 C0 3 , norint pagaminti 0,6
litro 4,1 mol/1 tirpalo.
Sprendimas. Kalio karbonato molin mas M(K 2 C0 3 ) = 2 - 3 9 + 1 2 + 3
16= 138 g/mol.
Proporcij metodas
1 litrui 4,1 mol/1 koncentracijos
tirpalo pagaminti reikia:
1 m o l K 2 C 0 3 - 138g
4,1 mol K 2 C0 3 - x g
= 4 1 , 1 3 8 = 565,8 g K 2 C0 3 .
0,6 litrams 4,1 mol/1 koncentracijos
tirpalo pagaminti reikia:
1 1 tirpalo - 565,8 g K 2 C0 3
0,6 1 tirpalo - g K 2 C0 3
=

M ^ i

= 339,48 g K 2 C0 3 .

Formuli

metodas

m = CM M V =
= 4,1 mol/1 138 g/mol 0,6 1 =
= 339,48 g K 2 C0 3 .

3 pvz. Apskaiiuokite 2,7 mol/1 koncentracijos NaN0 3 tirpalo, kurio


tankis 1,143 g/cm 3 , procentin koncentracij.
Sprendimas. Natrio nitrato molin mas M(NaN0 3 ) = 23 + 1 4 + 3 - 1 6 =
85 g/mol. Viename litre io tirpalo yra 2,7 mol 85 g/mol = 229,5 g tirpinio
(NaN0 3 ).
Tirpalo mas m = V d = 1000 ml - 1,143 g/ml= 1143 g.
Apskaiiuojame tirpalo procentin koncentracij:
229,5 g NaN0 3 - 1143 g tirpalo
g NaN0 3 - 100 g tirpalo
229.5-100
...
=
= 20,1 g.
1143
Tirpalo procentin koncentracija C/ = 20,1 %.
4 pvz. Kok tr 2,8 mol/1 koncentracijos H 2 S0 4 tirpalo galima pagaminti,
praskiedus 900 ml 75 % H 2 S0 4 tirpalo, kurio tankis 1,669 g/cm 3 ?
Sprendimas. Apskaiiuojame pradinio tirpalo, kurio koncentracija yra
75 %, mas:
m = V d = 900 ml 1,669 g/ cm 3 = 1502,1 g.
Tirpinio (H 2 S0 4 ) mas iame tirpale yra:
75 g H 2 S0 4 - 100 g tirpalo
g H 2 S 0 4 - 1502,1 g tirpalo
= 75-1502,1 = U 2 6 6
HiSO
100

Skiediant tirpal tirpinio mas nekinta, tai ir naujame tirpale bus


1126,6 g H 2 S0 4 . Kadangi inome naujo tirpalo molin koncentracij, tai ir
tirpinio mas ireikiame kiekio vienetais. Sieros (sulfato) rgties molin
mas M(H 2 S0 4 ) = 2 - 1 + 3 2 + 4 - 1 6 = 98 g/mol. Tirpinio kiekis yra:
1 mol H 2 S0 4
- 98 g
mol H 2 S0 4 - 1 1 2 6 , 6 g
x=

1126,6

=11,5 mol H 2 S0 4 .
98
Apskaiiuojame, kok tr 2,8 mol/1 H 2 S0 4 tirpalo galima pagaminti i 11,5
mol sulfato rgties:
2,8 mol H 2 S0 4 - 1000 ml tirpalo
11,5 mol H 2 S0 4 ml tirpalo
11,5-1000 , 1 f t n ,
=
= 4100 ml.
2,8

5 pvz. Apskaiiuokite tirpalo, gauto pylus 300 ml vandens 1,2 litro


7 mol/1 koncentracijos H N O 3 tirpal, kurio tankis 1,221 g/cm 3 , procentin
koncentracij.
Apskaiiuojame grynos HN0 3 kiek moliais ir gramais:
1 litras 7 mol/1 tirpalo - 7 mol HN0 3
1,2 litro 7 mol/1 tirpalo - mol H N O 3
x

= 8,4

H N O 3

mol

1
Nitrato rgties molin mas M

(HNO3)

1 mol

= 1 + 14 + 3 - 16 = 63 g/mol.

H N O 3 -

8,4 mol H N O 3 -

63

= 8,4 63 = 529,2 g.
Taigi, pirmajame tirpale yra 529,2 g H N O 3 . Tiek pat tirpinio bus ir
antrajame tirpale.
Pirmojo tirpalo mas m, = V d = 1200 ml 1,221 g/ml = 1465,2 g.
Antrojo tirpalo mas m 2 = i r i | + m H ! 0 = 1465,2 g + 300 g = 1765,2 g
(vandens tankis yra 1 g/cm 3 , tai m H i 0 = V H , 0 = 300 g).
Apskaiiuojame antrojo (praskiesto) tirpalo procentin koncentracij:
529,2 g HN0 3 - 1765,2 g tirpalo
g H N O 3 - 100 g tirpalo
529,2-100
-QQC
=
= 29,98 g = 30 g.
1765,2
Tirpalo procentin koncentracija C% = 30 %.
6 pvz. 20,2 1 vandenilio chlorido duj (STP) buvo itirpinta 450 ml 22 %
druskos rgties tirpalo, kurio tankis 1,108 g/cm 3 . Gautas tirpalas buvo
praskiestas iki 2 1 trio. Apskaiiuokite io tirpalo molin koncentracij.
Sprendimas. Randame pradinio tirpalo mas mi = V d = 450 ml 1,108
g/ cm3 = 498,6 g. Tirpinio pradiniame tirpale yra:
22 g HC1 - 100 g tirpalo
g HC1-498,6 g tirpalo
x^

22

498 6

' =109,7 gHCl.


5
100
Kadangi reiks skaiiuoti tirpalo molin koncentracij apskaiiuojame,
kiek moli tirpinio yra pradiniame tirpale. Druskos rgties molin mas
M(HC1) = 1 + 35,5 = 36,5 g/mol.
1 mol HC1 - 36,5 g
mol H 2 S0 4 - 109,7 g

,
..
= 3 mol HCI.
36,5
iuo atveju kiekis pasikeiia, kai i e i n a m a 20,2 1 vandenilio
chlorido duj. 1 mol duj uima 22,4 1 tr (STP). 1 mol HCI = 22,4 1 = 36,5 g.
Apskaiiuojame, kiek moli vandenilio chlorido duj buvo itirpinta:
1 mol HCI - 22,4 1
mol HCI - 20,2 1
9n 2
x = = 0,9 mol HCI.
22,4
Bendras kiekis naujame 3 yra 3 + 0,9 = 3,9 mol HCI.
Naujojo 3 tris yra 2 1. Apskaiiuojame io 3 molin
koncentracij:
21 tnpalo - 3,9 mol HCI
1 1 - mol HCI
=

109,7

= = 1,95 mol HCI.


2
HCI ^ a l o molin koncentracija CM = 1,95 mol/1.
7 pvz. Kiek CuS0 4 -5H 2 0 reikia itirpinti vandenyje, norint pagaminti 1
litr 2 % CuS0 4 ^ a l o , kurio tankis 1,019 g/cm 3 ?
Sprendimas. Randame vario sulfato ^ a l o mas:
m = V d = 1000 ml 1,019 g/ cm3 = 1019 g.
Tirpinio iame 13 yra:
2 g C u S 0 4 - 100gtupalo
g HCI - 1019gthpalo
2-1019
=
= 20,38 g CuS0 4 .
100
3 ^ gaminame ne i CuS0 4 , o i CuS0 4 5H 2 0, todl suskaiiuojame,
kiek reikia vario sulfato pentahidrato. Tam reikia apskaiiuoti abiej drusk
molines mases: M(CuS0 4 ) = 64 + 32 + 4 16 = 160 g/mol,
M(CUS0 4 5H 2 0) = 160 + 5 (2 1 + 16) = 250 g/mol.
Apskaiiuojame CuS0 4 5H 2 0 mas:
160 g CuS0 4 - 250 g CuS0 4 5H 2 0
20,38 g CuS0 4 - g CuS0 4 5H 2 0
20,38-250
.uri
=
= 31,8 g CuS0 4 5H>0.
160
8 pvz. Apskaiiuokite, kiek gram magnio sureaguos su 250 ml 18 %
HCI 3, kurio tankis 1,088 g/cm 3 . Kiek magnio chlorido druskos
susidarys?

Sprendimas. Apskaiiuojame 18 % HCI tirpalo mas:


m = V d = 250 cm 3 1,088 g/cm 3 = 272 g.
Tirpinio iame tirpale yra:
18 g HCI - 100 g tirpalo
g HCI - 272 g tirpalo
X = 1 1 2 7 2 = 4 9 g HCI.
100
Raome vykstanios reakcijos bendrj lygt ir pagal j apskaiiuojame, kiek
magnio reaguoja su 49 g HCI (M(Mg) = 24 g/mol); M(HC1) = 1 + 35,5 = 36,5
g/mol):
g

49 g

Mg(k) + 2HCl(aq)
24 g

MgCl 2 (aq) +H 2 (d)

2-36,5 g

X g Mg - 49 g HCI
24 g Mg - 73 g HCI
24-49
x = = 16,1 g Mg.
Analogikai pagal reakcijos lygt apskaiiuojame susidariusio magnio chlorido
mas (M(MgCl 2 ) = 24 + 2 35,5 = 95 g/mol):
49 g

Mg(k) + 2HCl(aq)
2-36,5 g

xg

MgCl 2 (aq) +H 2 (d)


95 g

49 g HCI - g MgCl2
73 g HCI - 95 g MgCl2
49-95
x = - ^ - = 63,8 g MgCl2.
Taigi, sureaguoja 16,1 g magnio ir susidaro 63,8 g magnio chlorido.
Savikontrols klausimai
1. Kiek gram NaCl reikia itirpinti 300 g vandens, kad gautas tirpalas
bt 25 % koncentracijos? Ats.: 100 g.
2. Kiek moli ir gram K 2 S0 4 yra itirp 5 litruose 2 mol/1 tirpalo? Ats.:
10 mol; 1740 g.
3. Apskaiiuokite 7,8 mol/1 koncentracijos tirpalo, kurio tankis 1,32
g/cm 3 , procentin ir 26 % MgS0 4 tirpalo, kurio tankis 1,296 g/cm3, molin
koncentracijas. Ats.: 33,1 %; 2,8 mol/1.

4. Kokio 30 % koncentracijos NaOH tirpalo (tankis 1,328 g/cm ) trio


reikia, norint pagaminti 4 litrus 0,9 mol/1 koncentracijos natrio hidroksido
tirpalo? Ats.: 361,4 cm3.
5. Kok tr 2,5 mol/1 koncentracijos ZnCl 2 tirpalo galima pagaminti,
praskiedus 1,5 litro 50 % koncentracijos cinko chlorido tirpalo, kurio tankis
1,568 g/cm 3 ? Ats.: 3,46 dm3.
6. Sumaiyta 400 ml 77 % koncentracijos HN0 3 tirpalo, kurio tankis
1,441 g/cm 3 , ir 800 ml vandens. Apskaiiuokite gauto vandeninio nitrato
rgties tirpalo molin koncentracij. Ats.: 5,87 mol/1.
7. Kiek vandens reikia pripilti 500 ml 10,3 mol/1 koncentracijos H 2 S0 4
tirpalo, kurio tankis 1,553 g/cm 3 , norint pagaminti 45 % koncentracijos sulfato
rgties tirpal? Ats.: 345,1 g (cm3).
8. Praskiedus vandeniu 1,8 litro 91 % koncentracijos CH 3 COOH tirpalo,
kurio tankis 1,065 g/cm3, pagaminta 3,4 litro naujo tirpalo. Apskaiiuokite
gauto acto rgties tirpalo molin koncentracij. Ats.: 8,55 mol/1.
9. Sumaiyta 700 ml 24 % NaCl tirpalo, kurio tankis 1,18 g/cm3, ir 1,5
litro 3 mol/1 koncentracijos NaCl tirpalo, kurio tankis 1,116 g/cm 3 , tirpalo.
Apskaiiuokite gauto tirpalo procentin ir molin koncentracijas. Ats.:
18,46%; 3,59 mol/1.
10. 1,5 litro C 0 2 duj (STP) itirpinta 2 1 vandens. Apskaiiuokite gauto
tirpalo procentin koncentracij. Ats.: 0,15 %

4. Tirpalai
4.1. Neelektrolit tirpal savybs
Mediagos, kuri tirpalai arba lydalai yra nelaids elektros srovei,
vadinami neelektrolitais. Nelelektrolit tirpalai nelaids elektros srovei, nes
tirpinys juose yra tolygiai pasiskirsts neutrali daleli (molekuli, reiau
atom) pavidalu. Tokie tirpalai yra: gliukozs, etanolio arba karbamido
tirpalas vandenyje, sieros tirpalas etanolyje, naftaleno tirpalas benzene.
Labai praskiestuose neelektrolit tirpaluose chemin sveika tarp tirpinio
ir tirpiklio daleli yra labai silpna, todl praskiest neelektrolit tirpal
savybs labai artimos idealij tirpal savybms. Idealij tirpal savybes
lemia ne tirpinio chemin prigimtis, bet bendra tirpinio daleli koncentracija
tirpale. Svarbiausios tirpal savybs, kurios priklauso nuo tirpinio daleli
elgsenos bei j koncentracijos tirpale, yra:
tirpiklio soij gar slgio sumajimas vir tirpalo (lyginant su
gryno tirpiklio soij gar slgiu);
tirpalo virimo temperatros padidjimas (lyginant su gryno tirpiklio
virimo temperatra);
tirpalo stingimo temperatros sumajimas (lyginant su gryno
tirpiklio stingimo temperatra).
Tirpiklio soij gar slgis vir tirpalo. Skysi garavimas udarame
inde yra grtamasis procesas, nes dalis igaravusio skysio molekuli grta"
tirpal t.y. garai kondensuojasi. Tarp garavimo ir kondensacijos proces
nusistovi dinamin pusiausvyra: kiek molekuli per tam tikr laiko vienet
igaruoja, tiek ir susikondensuoja. Nusistovjus iai pusiausvyrai, vir skysio
esantys garai vadinami soiaisiais garais, o j slgis - soij gar slgiu.
Skystyje (tirpiklyje) itirpinus nelakaus neelektrolito, dl tirpiklio ir tirpinio
daleli tarpusavio sveikos (solvatacijos), tirpiklio garavimo procesas sultja.
Todl tirpiklio soij gar slgis vir tirpalo sumaja. Soij gar slgio
vir gryno tirpiklio p0 ir j slgio vir tirpalo p skirtumas vadinamas tirpiklio
soij gar slgio sumajimu (depresija):
= p0 - p.
io dydio priklausomyb nuo tirpalo koncentracijos nusako pirmasis
Raulio dsnis: tirpiklio soij gar slgio sumajimas vir neelektrolito
tirpalo yra proporcingas tirpinio molinei daliai tirpale. Tai ireikiama tokia
formule:

ia

Po - soij gar slgis vir gryno tirpiklio (Pa);


- tirpiklio soij gar slgio sumajimas vir neelektrolito tirpalo (Pa);
n - tirpinio (neelektrolito) moli skaiius tirpale (mol);
N - tirpiklio moli skaiius tirpale (mol).
Tirpalo virimo ir stingimo temperatra. Skysio virimo bei stingimo
(ualimo) temperatros priklauso nuo iorinio slgio. Skystis verda tokioje
temperatroje, kurioje jo soij gar slgis tampa lygus ioriniam (pvz.
atmosferos) slgiui, o stingsta (ula) toje temperatroje, kurioje skysio
soij gar slgis tampa lygus jo soij gar slgiui vir kietosios jo fazs.
Kadangi dl tirpiklio ir tirpinio daleli tarpusavio sveikos (solvatacijos)
tirpiklio garavimas i tirpal yra sultjs, todl nelakaus neelektrolito tirpalas
verda auktesnje, o stingsta emesnje temperatroje nei grynas tirpiklis.
Tirpalo virimo tvir. ir stingimo tst. temperatros apskaiiuojamos taip:
tvir.
tst.

tvir.(lirpiklio)
=

tst.(tirpiklio)

Atvr,

^tst..

Neelektrolito tirpalo virimo temperatros padidjimas Atvir. bei stingimo


temperatros sumajimas Ats, yra taip pat susij su tirpalo koncentracija. J
priklausomyb nusako antrasis Raulio dsnis: praskiesto neelektrolito tirpalo
virimo temperatros padidjimas arba stingimo temperatros sumajimas yra
proporcingi tirpinio molialinei koncentracijai tirpale. Tai ireikiama tokiomis
formulmis:
Atyir. = K;b Cm,
At s t. = Kkr C m ,

ia Atvir. - tirpalo virimo temperatros padidjimas (K arba C);


Atsl. - tirpalo stingimo temperatros sumajimas (K arba C);
Keb - ebulioskopin (lot. ebulliare - virti) tirpiklio konstanta (K-kg/mol);
Kkr - krioskopin (gr. kryos - altis) tirpiklio konstanta (K-kg/mol);
C m = 5 = m"rp'n'"
1,1

ia

tirpiklio

'

molialin tirpalo koncentracija (mol/kg),

tirpiklio

n - tirpinio kiekis (mol);


mtirpinio - tirpinio mas (g);
M - tirpinio molin mas (g/mol);
mtirpikiio - tirpiklio mas (kg).
Ebulioskopin ir krioskopin konstantos yra kiekvienam tirpikliui
bdingi dydiai. Jos atitinkamai parodo tirpalo, paruoto itirpinus vien mol
neelektrolito viename kilograme tirpiklio, virimo temperatros padidjim ir

stingimo temperatros sumajim (lyginant su grynu tirpikliu). Vandens


K eb = 0,52

mol

, o K kr = 1,86

mol

1 pvz. Apskaiiuokite 5 % koncentracijos gliukozs C 6 H| 2 0 6 vandeninio


tirpalo stingimo ir virimo temperatras.
Sprendimas. Skaiiuojame pagal antr Raulio dsn:
K-eb
Atst. = Kkr C m .
Apskaiiuojame C m - tirpinio kiek moliais 1 kg (1000 g) tirpiklio. Jei
tirpalo procentin koncentracija yra 5 %, tai 5 g gliukozs yra itirp 95 g
vandens. Gliukozs C 6 H, 2 0 6 molin mas M = (612 + 121 + 616) = 180
g/mol.
Cm=

^
= 0,292 mol/kg.
180 g/mol-0,095 kg

Apskaiiuojame tirpalo stingimo temperatros pokyt (sumajim) At st :


' C -0,292 mol/kg = 0,543 C,
mol
nes Kelvino ir Celsijaus temperatr skali padalos verts yra vienodos.
Kadangi esant standartiniam slgiui vanduo stingsta (ula) esant 0 C
temperatrai, tai 5 % koncentracijos vandeninis gliukozs tirpalas stings:
tst. = 0 - AUt = 0 - 0,543 = -0,543 C.
Tirpalo virimo temperatros pokytis (padidjimas) Atvir. randamas:
Ats, = Kkr C m = 1,86

Atvir = Keb C m = 0,52

kg

^- -0,292 mol/kg = 0,152 C.


mol
Kadangi esant standartiniam slgiui vanduo verda esant 100 C
temperatrai, tai 5 % koncentracijos vandeninis gliukozs tirpalas virs:
tv ir .= 100 + Atv = 100 + 0,152= 100,152 C.
2 pvz. Tirpalas, pagamintas i 10 g glicerolio ir 700 g vandens, stingsta
esant -0,289 C temperatrai. Apskaiiuokite glicerolio molin mas.
Sprendimas. Kadangi esant standartiniam slgiui vanduo stingsta 0 C
temperatroje, tai pagaminto glicerolio tirpalo stingimo temperatros pokytis
(sumajimas) yra:
tst = 0 - (-0,289) = 0,289 C .
Remiantis antruoju Raulio dsniu randame glicerolio tirpalo molialin
koncentracij C m :


At,
Cm= ^ =

0,289 C
...
= 0,155 mol/kg.
1,86^
mol
I molialins koncentracijos skaiiavimo formuls apskaiiuojame
glicerolio molin mas M g | c e r o | i o :
Mgiiceroiio =

mg iceroho
'
=
= 92 g/mol.
C m -m vandens
0,155 mol/kg-0,700 kg

3 pvz. Apskaiiuokite karbamido (NH 2 ) 2 CO vandeninio tirpalo


procentin koncentracij, jei is tirpalas stingsta esant -0,5 C temperatrai.
Sprendimas. Kadangi esant standartiniam slgiui vanduo stingsta
(ula) eant 0 C temperatrai, tai neinomos koncentracijos karbamido
tirpalo stingimo temperatros pokytis (sumajimas) yra:
Ats, = 0 - (-0,5) = 0,5 C .
Karbamido molin mas M((NH 2 ) 2 CO) = 2 -(14+2) + 12 + 16 = 60
g/mol.
Remiantis antruoju Raulio dsniu apskaiiuojame karbamido tirpalo
molialin koncentracij Cm:
At
0 5 C
Cra=
=
'n
= 0,269 mol/kg.
1,86 ^ S .
mol
I molialins koncentracijos skaiiavimo formuls apskaiiuojame
karbamido mas, tenkani pvz. 1 kg (1000 g) vandens (tirpiklio),
nikarbamido = C m Mkarbamido mvandens = 0,269 mol/kg 60 g/mol 1 kg = 16,14 g.
Bendra karbamido tirpalo mas yra 1000 g + 16,14 g = 1016,14 g.
Kadangi procentin koncentracija reikia, kiek gram tirpinio yra itirp 100 g
tirpalo, tai karbamido tirpalo procentin koncentracija apskaiiuojama taip:
1016,14 g tirpalo - 16,14 g karbamido
100 g tirpalo - g karbamido
x = 1,59 g.
Todl karbamido vandeninio tirpalo procentin koncentracija C% = 1,59 %.
Savikontrols klausimai
1. Tirpalas, sudarytas i 1,024 g neelektrolito ir 200 g benzeno C 6 H 6 ,
stingsta esant 5,296 C temperatrai. Benzenas stingsta esant 5,5 C
temperatrai. Benzeno krioskopin konstanta Kkr = 5,1 k g ' c Apskaiiuokite
mol
benzene itirpintos mediagos molin mas. Ats.: 128 g/mol.

2. Apskaiiuokite saeharozs (cukraus) C12H22O11 tirpalo procentin


koncentracij, jei io tirpalo stingimo temperatra lygi -0,885 C. Ats.: 14 %.
3. Tirpalas, sudarytas i 9,12 g kamparo Ci 0 H| 6 O ir 300 g benzeno, verda
esant 80,714 C temperatrai. Benzenas verda esant 80,2 C temperatrai.
kg - C
Apskaiiuokite benzeno ebulioskopin konstant. Ats.: 2,57
.
mol
4. Apskaiiuokite neelektrolito molin mas, jei inoma, kad tirpalas,
sudarytas i 9,4 g ios mediagos ir 150 g vandens, verda esant 100,22 C
temperatrai. Ats.: 148 g/mol.
5. Acto (etano) rgties stingimo temperatra 16,65 C. Apskaiiuokite
acto (etano) rgties C H 3 C O O H krioskopin konstant, jei tirpalo, sudaryto i
250 g acto (etano) rgties ir 10 g joje itirpinto antraceno C| 4 H| 0 , stingimo
ke
g C
.
mol
6. Vandeninis gliukozs C 6 Hi 2 0 6 tirpalas verda esant 100,85 C
temperatrai. Apskaiiuokite io tirpalo stngimo temperatr. Ats.: -3,04 C.
7. Kiek gram fenolio C 6 H 5 OH reikia itirpinti 50 g benzeno, kad tirpalo
stingimo temperatra bt 2 C emesn nei benzeno stingimo temperatra?

temperatra 15,774 C. Ats.: 3,9

kg- C
Benzeno krioskopin konstanta K|= 5,1
.Ats.:
mol
8. 0,46 g nelakaus neelektrolito itirpinus 25
temperatra sumajo 0,372 C. Apskaiiuokite to
temperatros padidjim ir itirpintos mediagos
0,104 C; 92 g/mol.

1,85 g.
g vandens, stingimo
paties tirpalo virimo
molin mas. Ats.:

4.2. Elektrolit disociacija/jonizacija


Mediagos, kuri tirpalai arba lydalai yra laids elektros srovei,
vadinami elektrolitais. Elektrolitais yra rgtys, hidroksidai (bazs), druskos ir
oksidai (pastarj tik lydalai yra laids elektrai). Tirpinant tokias mediagas
vandenyje ar kituose poliniuose tirpikliuose (pvz., alkoholiuose, toluene), j
molekuls arba joniniai kristalai, sveikaudami su tirpiklio molekulmis,
atitinkamai jonizuojasi arba disocijuoja, t.y. skyla elektrin krv turinias ir
laisvai elektriniame lauke judti galinias daleles: teigiamuosius jonus katijonus ir neigiamuosius jonus - anijonus. Jonai tirpaluose yra apsupami
tirpiklio molekuli ir virsta solvatuotais jonais, o kai tirpiklis yra vanduo hidratuotais jonais. Lydant jonines mediagas auktoje temperatroje suyra
joniniai ryiai ir taip susidaro laisvai elektriniame lauke judti galintys jonai.
Bendrai toki mediag skilimo jonus procesas yra vadinamas elektrolit

disociacija. Disociacijos (jonizacijos) procesas yra grtamasis, todl, esant


pastoviai temperatrai, nusistovi elektrolito disociacijos (jonizacijos)
pusiausvyra, t.y. kiek per t pat laiko tarp neutrali elektrolito daleli suskyla
(disocijuoja) teigiamuosius ir neigiamuosius jonus, tiek pat neutralij
daleli susidaro jungiantis (asocijuojantis) iems jonams.
Rgtys vandeniniuose tirpaluose jonizuojasi sudarydamos hidratuotus
vandenilio jonus H + (aq) (hidratuoto vandenilio jonus H + (aq) dar vadinamus
oksonio jonais ir ymimus H+- H 2 0 arba H 3 0 + ) ir atitinkamos rgties liekanos
jonus, pvz.:
HCl(aq) - H + (aq) + Cl~(aq)
(jonizuojasi visikai),
chlorido jonas

HN0 3 (aq)

H (aq) + N0 3 ~(aq)

(jonizuojasi visikai).

nitrato jonas

Rgtys, turinios daugiau kaip vien vandenilio jon, jonizuojasi


palaipsniui - pakopomis, pvz.:
H 3 P0 4 (aq)
H + (aq) + H 2 P0 4 "(aq),
dihidrofosfato arba divandenilio fosfato jonas

H 2 P0 4 "(aq)

H (aq) + HP0 4 2 "(aq),


dihidrofosfato arba vandenilio fosfato jonas

HP0 4 ~(aq)

H (aq) + P0 4 3 "(aq).
fosfato jonas

Aktyviausiai vyksta pirmoji jonizacijos pakopa, antroji pakopa vyksta


silpniau, o treioji - silpniausiai.
Hidroksidai vandeniniuose tirpaluose disocijuodami sudaro hidratuotus
metalo ir hidroksido jonus, pvz.:
NaOH(aq)
Na + (aq) + OH"(aq)
(disocijuoja visikai).
hidroksido jonas

Hidroksidai, turintys daugiau kaip vien hidroksido j o n disocijuoja taip


pat palaipsniui - pakopomis, pvz.:
Ca(OH) 2 (aq) < (CaOH) + (aq) + OH (aq),
kalcio hidroksi jonas

(CaOH) (aq)

Ca 2+ (aq) + OH"(aq).

Amoniako dujos NH 3 labai gerai tirpsta vandenyje sudarydamas


amoniakin vanden, jonizuojasi ir sudaro bazin tirpal:
NH 3 (d) + H 2 0(S) < NH 3 -H 2 0(aq) < NH 4 + (aq) + OH~(aq).
Neutraliosios druskos disocijuoja i karto metalo ir rgties liekanos
jonus, pvz.:
Na 2 S0 4 (aq)
2Na + (aq) + S 0 4 2 - (aq)
(disocijuoja visikai).

Rugiosios ir bazins druskos disocijuoja palaipsniui - stadijomis, pvz.:


KHS0 4 (aq)- K + (aq) + HS0 4 ~(aq) (disocijuoja visikai),
hidrosult'ato jonas

HS0 4 ~(aq) < H (aq) + S0 4 2 "(aq),


sulfato jonas

Zn(OH)Cl(aq)

(ZnOH) + (aq) + Cl"(aq),


cinko hidroksi jonas

(ZnOH) + (aq) < Zn :+ (aq) + OH"(aq).


Elektrolit
disocijacij
kiekybikai
apibdinama
disociacijos
(jonizacijos) laipsniu a . Jis parodo, kuri dalis i vis itirpinto elektrolito
daleli ( n v i s ) yra disociavusi (suskilusi) jonus (ndlsocijavllsl):
^ _

^disocijavusi

^vis
Elektrolito disociacijos laipsnis a yra nustatomas bandymais ir
reikiamas vieneto dalimis (0 < < 1) arba procentais ( 0 % < a < 100%).
Elektrolitai, kuri disociacijos (jonizacijos) laipsnis tirpale > 30%, vadinami
stipriaisiais elektrolitais. Stipri elektrolit disociacijos laipsnis vadinamas
tariamuoju, nes kiekvienas jonas tokiame tirpale yra apsuptas prieingo krvio
jon, kurie traukia vienas kit. Dl ios traukos kai kurie jonai priartja vienas
prie kito taip, kad sudaro jon poras, kurios elgiasi kaip atskiros molekuls,
nors i tikrj tokios nra. Elektrolitai, kuri disociacijos (jonizacijos) laipsnis
tirpaluose < 30%, vadinami silpnaisiais elektrolitais.
Elektrolit
disociacijos laipsniai pateikti priede (1 lentel).
Disociacijos laipsnio vert priklauso nuo elektrolito ir tirpiklio
chemini savybi, elektrolito koncentracijos, temperatros bei nuo to, ar yra
vienvardi (toki pai) jon. Keliant temperatr bei skiediant tirpal
disociacijos laipsnis didja, o elektrolito tirpale padidinus vienvardi jon
koncentracij - disociacijos laipsnis maja. Pavyzdiui, 0,1 mol/1 acto
(etano) rgtis, kuri yra silpnasis elektrolitas (a - 1 , 3 %), vandenyje
disocijuoja taip:
CH 3 COOH(aq)
CH 3 COO"(aq) + H+(aq).
acetato jonas

l ios rgties tirpal pridjus vienvard jon turinio elektrolito, pvz.,


natrio acetato CH 3 COONa, kuris yra stiprusis elektrolitas (a > 30 %) ir gerai
disocijuoja jonus, bendrame tirpale padidja acetato jon koncentracija:
CH 3 COONa(aq)
CH 3 COO"(aq) + Na + (aq).
acetato jonas

Dl to acto rgties disociacijos pusiausvyra pasislenka kair -


nedisocijavusi acto rgties molekuli susidarymo pus ir acto rgties
disociacijos laipsnis sumaja (a < 1,3 %).
Norint apskaiiuoti bet kurios ries jon koncentracij inomos
koncentracijos bei disociacijos (jonizacijos) laipsnio elektrolito tirpale,
taikoma i formul:
Cj = C M * oc nj.
ia

Cj - vienos ries jon molin koncentracija tirpale, mol/1;


CM - elektrolito tirpalo molin koncentracija, mol/1;
- elektrolito disociacijos laipsnis, vieneto dalimis;
nj - vienos ries jon skaiius, susidarantis skylant (disocijuojant ar jonizuojant)
vienai elektrolito molekulei, pvz.:
HCl(aq)
H + (aq) + Cl"(aq)
= 1,
Ba(OH) 2 (aq)

Ba2+(aq) + 20H"(aq)

n 0 H - = 2.

4.3. Elektrolit tirpal savybs


Skaiiuojant tirpiklio soij gar slgio sumajim vir elektrolito
tirpalo ar elektrolito tirpalo virimo temperatros padidjim bei stingimo
temperatros sumajim taip pat taikomi pirmasis ir antrasis Raulio dsniai.
Taiau juos taikant atsivelgiama tai, kad dl elektrolit polini molekuli
jonizacijos arba jonini jungini (jonini kristal) disociacijos (0 < cc < 1)
bendras daleli skaiius elektrolit tirpaluose tirpimo proceso metu padidja.
is padidjimas yra ireikiamas izotoniniu arba van't H o f f o koeficientu i.
Elektrolit tirpalams visada i > 1.
Tirpiklio soij gar slgis vir elektrolito tirpalo.
Taikant pirmj Raulio dsn skaiiuojamas tirpiklio soij gar slgio
sumajimas vir elektrolito tirpalo bus i kart didesnis, nei vir tokios pat
koncentracijos neelektrolito tirpalo:

ia

p 0 - soij gar slgis vir gryno tirpiklio, Pa;


- tirpiklio soij gar slgio sumajimas vir tirpalo, Pa;
n - tirpinio moli skaiius tirpale, mol;
N - tirpiklio moli skaiius tirpale, mol;
i - izotoninis arba van't Hoffo koeficientas.

Elektrolito tirpalo virimo ir stingimo (ualimo) temperatra.


Elektrolit tirpalai dl tirpiklio ir tirpinio daleli (disociavusi ir
nedisociavusi) tarpusavio sveikos (solvatacijos) taip pat kaip ir neelektrolit

tirpalai verda auktesnje, o stingsta emesnje temperatroje nei grynas


tirpiklis. Elektrolito tirpalo virimo t v j r ( t s i o j ir stingimo tst.(tirpaio> temperatros
apskaiiuojamos taip pat, kaip ir neelektrolit (r. 36 psl.):
^vir.(tirpalo) tvir.(tirpiklio)
=
tst.(tirpalo)
tst.(tirpiklio) ~~

Atvjr,

Atst..
Kadangi elektrolito tirpalo virimo temperatros padidjimas Atvir bei
stingimo temperatros
sumajimas
Atsl
yra proporcingi
bendrai
nedisociavusi daleli bei po disociacijos susidariusi jon koncentracijai
tirpale. Dl to, taikant antrj Raulio dsn, elektrolit tirpalams
apskaiiuojami ie dydiai bus i kart didesni, nei tokios pat koncentracijos
neelektrolito tirpalo:
Atyir. = i ' Keb C m ,
Atst = i Kkr C m .
Izotoninis koeficientas i priklauso nuo to, kuri dalis i vis itirpinto
elektrolito
daleli
yra
suskilusi
jonus,
t.y.
nuo
elektrolito
disociacijos/jonizacijos laipsnio a , bei nuo maksimalaus jon skaiiaus j,
kuris gali susidaryti i vienos tirpinio polins molekuls ar joninio junginio
formulinio vieneto (formaliniu
vienetu vadinama slygin arba reali
struktrin dalel, kurios sudtis atspindi viso joninio junginio
(joninio
kristalo) sudt, pvz. NaCl, Ba(OH)2 ir pan.). Disociacijos/jonizacijos laipsnio
a , izotoninio koeficiento i bei maksimalaus disociacijos/jonizacijos metu
susidarani jon skaiius n tarpusavio sryis ireikiamas tokia formule:
i -1
a=
arba
i= a-(n-l)+l.
-1
Maksimalus jon skaiius n, kuris gali susidaryti disociacijos/
jonizacijos metu i vienos elektrolito polins molekuls ar formulinio vieneto
(jonini kristal atveju), randamas nagrinjant konkrei elektrolit
disociacijos (jonizacijos) lygtis, pvz.:
HCl(aq)
H + (aq) + C f ( a q )
Ba(OH) 2 (aq) -> Ba 2+ (aq) + 20H"(aq)
K 2 S0 4 (aq) -> 2K + (aq) + S0 4 2 (aq)
Na 3 P0 4 (aq)
3Na + (aq) + P0 4 3 ~(aq)

n
n
n
n

Al 2 (S0 4 ) 3 (aq) -> 2Al 3+ (aq) + 3 S0 4 2 "(aq)

n = 2 + 3 = 5.

=
=
=
=

1+
1+
2+
3+

1=
2=
1=
1=

2,
3,
3,
4,

Aukiau pateiktos formuls gali bti naudojamos skaiiuojant


neelektrolit tirpal virimo bei stingimo temperatr pokyius bei soij gar
sumajim. Kadangi neelektrolitai nedisocijuoja jonus (n = 0. = 0), tai
neelektrolit tirpalams apskaiiuotas izotoninis koeficientas:

i = ( - 1 ) + 1 = 0 - ( 0 - 1 ) + 1 = 1.
1 pvz. Apskaiiuokite tirpalo, sudaryto i 0,5 mol CH 3 COONa ir 125 g
vandens, virimo temperatr. Natrio acetato tariamasis disociacijos laipsnis
= 79 %. Vandens K * = 0,52

-.
mol
Sprendimas. Kadangi natrio acetatas yra elektrolitas, skaiiuojamas jo
tirpalo izotonin koeficient:
= -
=>
i-l=a(n-l)
=>
i= a(n-l)+l
n -1
i = 0,79-(2-1)+ 1 = 1,79,
ia n = 2, nes disocijavus vienam moliui CH 3 COONa susidaro 2 jonai:
CH 3 COONa(aq) H> CH3COO"(aq) + Na + (aq).
Apskaiiuojame natrio acetato tirpalo molialin koncentracij:
= "CH3C00H =
= 4 mol/kg.
m
MCH3COOH ' H 2 0
H20
0,125 kg
virimo temperatros padidjim apskaiiuojame pagal antrj
Raulio dsn:
Cra=

mcH3C00H
m

Atvir = i Keb C m = 1,79 0,52

- 4 mol/kg = 3,723 C.
mol
Kadangi esant standartiniam slgiui vanduo verda esant 100 C
temperatrai, tai nagrinjamo natrio acetato 8 virimo temperatra bus:
tvir. = 100 C + 3,723 C = 103,723 C.
2 pvz. T r a l a s , sudarytas i 5,1 g BaCl2 ir 170 g vandens, stingsta esant
-0,697 C temperatrai. Apskaiiuokite BaCl2 tariamj disociacijos laipsn
kg r
3. Vandens krioskopin konstanta Kkr. = 1,86 -2
mol
Sprendimas. Apskaiiuojame BaCl2 tariamj disociacijos laipsn 3:
i-1
=
.
n -1
T ^ a l e BaCl2 disocijuoja taip:
BaCl2(aq)
Ba2+(aq) + 2CP(aq)
n=3
Izotonin koeficient i apskaiiuojame taikant antrj Raulio dsn:
Ats
" .
kr. ' L m
Apskaiiuojame BaCl2 stingimo temperatros sumajimas At st :

Atst. = i Kkr C m

i ia

i=

Ats, = tst.(vandens) - tst.(tirpalo) = O C - (-0,697 C) = 0,697 C.


Apskaiiuojame BaCl2 tirpalo molialin koncentracij Cm:
"^
5,lg
^ ^
=
^
= 0,144 mol/kg,
MBaci2-mH2o
208 g/mol-0,170 kg

Cm=

ia BaCl2 molin mas M(BaCl2) = 137 + 2 35,5 = 208 g/mol.


. .
.
Ats
0,679 C
_
Taigi,
i=
'r =
s= 2,54
kr
m
1,86- 0,144 mol/kg
mol
2 54-1
=
=0,77 arba 77%.
-1
3-1
3 pvz. Kiek gram Na 2 C0 3 reikia itirpinti 250 g vandens, kad tirpalo
virimo temperatra bt 0,44 C auktesn nei vandens virimo temperatra?
Natrio karbonato tariamasis disociacijos laipsnis a = 90 %. Vandens
=

i-1

ka C.
ebulioskopin konstanta 0,52
mol

Sprendimas. Skaiiuojame taikydami antrj Raulio dsn:


_ .

Atvir - I' fvch

Na2CQ3

Na2C03

=> Na C0

-MNa2C03
.

'

H20

eb

Atvir = 0,44 C ;
M(Na 2 C0 3 ) = 2 23 + 12 + 3 16 = 106 g/mol;
Tirpalo izotoninis koeficientas i:
i-1
a =
=> i - 1 = (n - 1) => i = a - ( n - 1 ) + 1

=>

-1
i = 0 , 9 0 - ( 3 - l ) + l =2,80,
ia n = 3, nes disociavus vienam formuliniam vienetui Na 2 C0 3 susidaro 3
jonai:
Na 2 C0 3 (aq) 2Na+(aq) + C0 3 2 "(aq).

At,,, ' MNa co - m H o _ 0,44 C 106 g/mol 0,250 kg


2 3
2
=
2,8 -0,52

C-kg

mol

Savikontrols klausiniai
1. Apskaiiuokite tirpalo, sudaryto i 12 g Na 2 S0 4 ir 180 g vandens,
virimo temperatr. Na 2 S0 4 tariamasis disociacijos laipsnis tirpale 80 %. Ats.:
-2,27 C.
2. Kiek gram KC1 reikia itirpinti 50 g vandens, kad gauto tirpalo
stingimo temperatra bt - 4 C? KC1 tariamasis disociacijos laipsnis tirpale
85 %. Ats.: 4,33 g.
3. 10 % koncentracijos A1C13 vandeninio tirpalo virimo temperatra yra
101,224 C. Apskaiiuokite tirpalo izotonin koeficient i ir A1C13 tariamj
disociacijos laipsn a. Ats.: i = 2,828; = 0,609.
4. Apskaiiuokite tirpalo, sudaryto i 0,2 mol KOH ir 400 ml vandens,
stingimo temperatr. KOH tariamasis disociacijos laipsnis tirpale 90 %. Ats.:
-1,767 C.
5. Kiek gram Na 3 P0 4 reikia itirpinti 2 litruose vandens, kad tirpalo
stingimo temperatra bt 3 C maesn nei vandens stingimo temperatra?
Na3P0 4 tariamasis disociacijos laipsnis tirpale 66 %. Ats.: 177,5 g.
7. Tirpalo, sudaryto i 8 g nelakaus elektrolito ir 200 g vandens, virimo
temperatra yra 100,548 C. Apskaiiuokite tirpinio molin mas, jei tirpalo
izotoninis koeficientas 1,66. Ats.: 63 g/mol.
8. Apskaiiuokite elektrolito vandeninio tirpalo molialin koncentracij
jei tirpalo stingimo temperatra yra -4,52 C, o izotoninis koeficientas 2,7.
Ats.: 0,9 mol/kg.
9. Kokioje masje vandens reikia itirpinti 100 g FeCl2, kad gauto tirpalo
virimo temperatra bt 1,51 C auktesn nei vandens virimo temperatra?
FeCl2 tariamasis disociacijos laipsnis tirpale 0,71. Ats.: 656 g.
10.
Apskaiiuokite
Mg(N0 3 ) 2
vandeninio
tirpalo
procentin
koncentracij jei io tirpalo virimo temperatra yra 100,72 C. Mg(N03) 2
disociacijos laipsnis tirpale yra 68 %. Ats.: 8 %.
4.4. Jon main reakcijos elektrolit tirpaluose
Jon main reakcijos elektrolit tirpaluose vyksta tarp jon. Sumaiius
du. skirtingus elektrolit tirpalus, juose esantys jonai tarpusavyje reaguoja
tuomet, kai:
1) susidaro arba reaguoja (itirpsta) maai tirpus junginys;
2) susidaro arba reaguoja (itirpsta) dujin mediaga (pvz. S0 2 , H2S,
C0 2 ,NH 3 );
3) susidaro arba reaguoja silpnasis elektrolitas (a < 30%);

4)

reaguoja arba susidaro kompleksin jon turintis junginys (pvz.


Na[Al(OH) 4 ]).
Jon main reakcij metu reaguojanij elektrolit jon valentingumas
nekinta. Jon main reakcijos yra apraomos bendrosiomis (molekulinmis) ir
joninmis lygtimis. Raant jonines lygtis silpnieji elektrolitai ( a < 30%), maai
tirpios mediagos (r. tirpumo lentel 111 psl.) bei dujins mediagos
neskaidomos jonus. Stiprieji elektrolitai uraomi iskaidyti jonus. Kairje
lygties pusje esani jon elektrini krvi suma turi bti lygi deinje
lygties pusje esani jon krvi sumai. Pvz., sidabro nitrato ir kalio chlorido
tirpal jon main reakcijos bendroji (molekulin) ir nesutrumpinta jonin
lygtys uraomos taip:
AgN0 3 (aq) + KCl(aq) -> AgCl(k) + KN0 3 (aq),
Ag + (aq) + N0 3 "(aq) + K + (aq) + Cr(aq) -> AgCl(k) + K + (aq) + NO, (aq).
Suprastinus jonins lygties abiej pusi vienodus jonus, t.y. jonus,
nedalyvaujanius reakcijoje, gaunama sutrumpinta jonin lygtis:
Ag + (aq) + N O f ( a q ) + K*(aq) + CI (aq)
AgCl(k) + K*(a) + ^
Ag + (aq) + Cr(aq)
AgCl(k).
Raant jonines lygtis vanduo ir kiti silpnieji elektrolitai taip pat
neskaidomi jonus:
HCl(aq) + NaOH(aq)
NaCl(aq) + H 2 0(s),
+
+
H (aq) + CP(aq) + Na (aq) + OH (aq)
Na + (aq) + Cl"(aq) + H 2 0(s).
+
H (aq) + OH (aq) -> H 2 0(s) (a < 30%).
2CH 3 COONa(aq) + H 2 S0 4 (aq)
2CH 3 COOH(aq) + Na 2 S0 4 (aq),
2030_(3)+23+(3)+2+(3)+54:;3)^203()+23+(3)+5423),
2CH3COCT(aq) + 2H + (aq) -> 2CH 3 COOH(aq),
CH 3 COO"(aq) + H + (aq) -> CH 3 COOH(aq) (a< 30%).
Duj susidarymo bendroji (molekulin) ir jonin lygtys:
Na 2 C0 3 (aq) + 2HCl(aq) -> 2NaCl(aq) + C0 2 (d) + H 2 0(s),
2Na+(aq) + C0 3 2 (aq) + 2H+(aq) + 2C1 (aq) -> 2Na+(aq) + 2CP(aq) + C02(d) + H20(s),
C0 3 2 "(aq) + 2H + (aq)
C0 2 (d) + H 2 0(s).
Kompleksin jon turinio junginio susidarymo bendroji (molekulin) ir
jonin lygtys:
NaOH(aq) + Al(OH) 3 (k)
Na[Al(OH) 4 ](aq),
Na + (aq) + OH~(aq) + Al(OH) 3 (k)
Na + (aq) + [Al(OH)4]"(aq),
OH~(aq) + Al(OH) 3 (k) -> [Al(OH)4]"(aq).
Jei reikia parayti reakcij bendrsias (molekulines) lygtis, atitinkanias
pateiktas jonines lygtis, pvz.:
a) S032~(aq) + 2H + (aq) ^ S0 2 (d) + H 2 0(s),

b) Zn 2+ (aq) + S 2 (aq)
ZnS(k),
c) HC0 3 ~(aq) + OH (aq) H> C0 3 2 (aq) + H 2 0(s),
parenkami stiprs elektrolitai, kurie disocijuodami vandenyje
sudaryt nurodytus jonus ir kurie reaguodami sudaryt atitinkamus reakcijos
produktus (nuosdas, dujas, silpnj elektrolit). Pvz.:
a) Na 2 S0 3 (aq)+ 2HCl(aq)
2NaCl(aq) + S0 2 (d) + H 2 0(s),
b) ZnCl 2 (aq) + Na 2 S(aq)
2NaCl(aq) + ZnS(k),
c) K.HC0 3 (aq) + KOH(aq)
K 2 C0 3 (aq) + H 2 0(s).
Savikontrols klausimai
1. Paraykite bendrsias ir jonines reakcij lygtis, reaguojant ioms
cheminms mediagoms: a) KHC0 3 (aq) ir HN0 3 (aq); b) Na 2 Si0 3 (aq) ir
HCl(aq); c) BaCl 2 (aq) ir MgS0 4 (aq); d) Zn(OH) 2 (k) ir H 2 S0 4 (aq).
2. Paraykite bendrsias ir jonines reakcij lygtis, reaguojant ioms
cheminms mediagoms: a) K 2 S(aq) ir HCl(aq); b) FeS0 4 (aq) ir (NH 4 ) 2 S(aq);
c) Zn(OH) 2 (k) ir KOH(aq); d) Ba(OH) 2 (aq) ir HN0 3 (aq).
3. Paraykite po tris bendrsias reakcij lygtis, kurios bt ireikiamos
iomis joninmis lygtimis:
a) Mg 2+ (aq) + C0 3 2 "(aq)
MgC0 3 (k);
3+
b) Al (aq) + 30H~(aq)
Al(OH) 3 (k);
c) H + (aq) + OH~(aq)
H 2 0(s),
d) Zn(OH) 2 (k) + O H ( a q ) -> [Zn(OH) 3 l (aq).
4. Kurios i i chemini mediag - Al(OH) 3 (k); NaOH(aq); H 2 S0 4 (aq)
- reaguos su vandeniniu kalio armo ^ a l u ? Paraykite i reakcij
bendrsias ir jonines lygtis.
5. Paraykite bendrsias ir jonines reakcij lygtis, reaguojant ioms
cheminms mediagoms: a) NaHC0 3 (aq) ir H 2 S0 4 (aq); b) Al(OH) 3 (k) ir
NaOH(aq); c) MgCl 2 (aq) ir AgN0 3 (aq); d) Cu(OH) 2 (k) ir HCl(aq).

4.5. Vandens elektrolitin disociacija. Vandens jon koncentracij


sandauga
Grynas vanduo - labai blogas elektros laidininkas, nes jis labai silpnai
disocijuoja jonus, todl yra silpnasis elektrolitas:
H 2 0(S) < H + (aq) + OhT(aq).
Vandens disociacija yra grtamasis procesas: jo disociacijos konstanta:

_[-][-]

[20]

'

ia [+] ir [OH ] - vandenilio ir hidroksido jon pusiausvirosios koncentracijos,


mol/1;
[H20] - nedisocijavusi vandens molekuli pusiausviroji koncentracija, mol/1.
Vandens disociacija yra endoterminis procesas, todl didinant
temperatr, disociacijos pusiausvyra pasislenka dein ir disociacijos
konstanta didja. Elektros laidumo matavimais nustatyta, kad esant 298 K
(25 C) temperatrai, vandens disociacijos konstantos vert yra labai maa
K = 1 , 8 10""' mol/1. Kadangi vanduo taip silpnai disocijuoja, disocijavusi
vandens molekuli koncentracija jame yra gerokai maesn u
nedisocijavusi. Si nedisocijavusi vandens molekuli koncentracija laikoma
pastoviu dydiu ir apskaiiuojama padalinus vieno litro vandens mas, t.y.
1000 g/l, i jo molins mass:
[H 2 0] = 1000 g/l : 18 g/mol = 55,56 mol/1.
staius ias vertes disociacijos konstantos lygt, gauname:
1,8-10-16 mol/1 =

[H + ]-[OH ]

^
55,56 mol/1

arba [H + | [OH - ] = 1,8-10-16 mol/1- 55,56 mol/1 = 10 14 (mol/1)2.


Gautasis dydis vadinamas vandens jon koncentracij sandauga ir ymimas
Kw.
K w = [+][~1 = 10 14 (mol/1)2.
Sis dydis parodo, kad kambario temperatros vandenyje ir praskiestuose
vandeniniuose tirpaluose vandenilio H + ir hidroksido OH" jon molini
koncentracij sandauga yra pastovus dydis, lygus 10 14 (mol/1)2. inant
vandenilio jon molin koncentracij [H+], nesunku apskaiiuoti hidroksido
jon molin koncentracij [OH~] ir atvirkiai:
i o 14
10 14
[H + ] =
,
[OH-] = .
[OH]'
[H + ]
Vandenyje ir neutraliuose vandeniniuose tirpaluose vandenilio ir
hidroksido jon molins koncentracijos yra lygios:
[H+] = [OH"] = ^/l O"14 (mol/1)2 = 10^7 mol/1.
Rgi tirpaluose vyrauja vandenilio jonai, todl j molin
koncentracija yra didesn nei hidroksido jon koncentracija, t.y. [H+] > 10 7
mol/1, [OH ] < 10"7 mol/1. Pavyzdiui, tirpalas, kuriame vandenilio jon

molin koncentracija [H+] = 10 2 mol/1, yra stipriai rgts, nes [ H ] yra


gerokai didesn u [OH~]:
10-(mol/,)2=10_l2mol/L
10 mol/1
Baziniuose (arm) tirpaluose vyrauja hidroksido jonai, todl juose
hidroksido jon molin koncentracija yra didesn nei vandenilio jon
koncentracija, t.y. [OFT] > 10"7 mol/1, [H 1 ] < 10"7 mol/1. Pavyzdiui, tirpalas,
kuriame hidroksido jon molin koncentracija [OH~] = 10 1 mol/1, yra stipriai
bazinis, nes [OH ] yra gerokai didesn u [H+]:
10-(mol/l)2=10,l3mol/,
10'mol/1

4.6. Vandenilio jon rodiklis pH


Kadangi vandeniniuose tirpaluose vandenilio ir hidroksido jon
koncentracij verts daniausiai bna labai maos, tirpal rgtingumui
nusakyti priimta naudoti vandenilio jon efektyviosios koncentracijos
neigiam deimtain logaritm. is dydis vadinamas vandenilio jon rodikliu
ir ymimas pH:
PH

= -lgaHt.

Toliau laikysime, kad praskiest stiprij elektrolit tirpaluose


vandenilio jon efektyvioji koncentracija yra lygi j molinei koncentracijai
(a^ + s [H ]). Tuomet praskiestiems elektrolit tirpalams:
pH = -lg[H + |.
Neutrali vandenini tirpal ir gryno vandens pH = 7, nes juose
[H"] = 10 7 mol/1. Rgi tirpal pH < l , o bazini pH > 7. Terps [H ] ir pH
veri kitim keiiantis jos rgtingumui bei bazingumui galima pavaizduoti
tokia schema:
Didja rgtingumas
[H+]

i
1
pH

" 7 - 8 1 0 - 9 10-1 10-11

10 10-> 10-2 10-3 10^> 10-5

10-i2

10-i3

i0-i4

I
1

I
1

I
1

I
1

1
1

I
1

I
1

i
1

I
1

I
1

I
1

I
1

I
1

I
1

10

11

12

13

14

Didja ba2ineumas

Kartais naudojamas ir hidroksido jon koncentracijos rodiklis pOH:


pOH = -lg|OH~].

Kadangi [+]["] = 10'14(mol/1)2, tai logaritmuojant i lygt, gaunama


formul:
pH + pOH = 14.
Naudojant i formul, kai inoma tirpalo pH vert, nesunkiai apskaiiuojama
jo pOH vert ir atvirkiai.
1 pvz. Tirpalo pH = 3. Kokia io tirpalo pOH vert? Apskaiiuokite H+ ir
OH" jon molines koncentracijas iame tirpale.
Sprendimas. Jei tirpalo pH = 3, tai pOH = 1 4 - 3 = 1 1 .
pH = -lg[H + ];
3 = -lg[H + ];
[H+] = 10"3 mol/1,
pOH = -lg[OH"];
11 = -lg[OH ];
[OH - ] = 1 0 " " mol/1.
+
Tirpalas yra rgtus, nes jo pH < 7, t.y. [H ] > 10"7 mol/1.
2 pvz. Apskaiiuokite 0,1 mol/1 koncentracijos H 3 P0 4 tirpalo pH ir pOH
vertes, jei ortofosfato rgties disociacijos laipsnis = 33,33 % .
Sprendimas. Norint apskaiiuoti tirpalo pH, reikia inoti vandenilio jon
molin koncentracij iame tirpale. Bet kuri jon molin koncentracija Cs
elektrolite apskaiiuojama pagal formul (r. 42 psl.):
Cj = CM (X nj
Uraoma H3PO4 visikos jonizacijos lygtis atskylant visiems trims
vandenilio jonams:
H 3 P0 4 (aq)
3H + (aq) + P0 4 3 "(aq)
nH+ = 3
H 3 P0 4 jonizacijos laipsnis vieneto dalimis = 0,3333.
Vandenilio jon koncentracija tirpale yra:
[H+] = CH+ = 0,1 mol/1 0,333 3 = 0,1 mol/1 = 10 1 mol/1,
pH = -lglO - ' = 1,
p O H = 1 4 - 1 = 13.
Sis elektrolitas yra stipriai rgtus.
3 pvz. Viename litre tirpalo itirpinta 0,44 g natrio hidroksido NaOH.
Apskaiiuokite io tirpalo pH ir pOH vertes, jei natrio hidroksido tariamasis
disociacijos laipsnis = 90 %.
Sprendimas. Apskaiiuojame tirpalo molin koncentracij:
0,44 s/l
CM = 2 - = 0,011 mol/1.
40 g/mol
Natrio hidroksidas jonus disocijuoja taip:
NaOH(aq)
Na + (aq) + OH(aq),
n 0H - = 1.
NaOH tariamasis disociacijos laipsnis vieneto dalimis = 0,90.
Kadangi armams disocijuojant susidaro OH~ jonai, pirmiausia
surandame OH~ jon molin koncentracij tirpale ir tirpalo pOH:

[OH"] = C 0 H -= 0,011 mol/1 0,90 1 = 0,01 mol/1 = 10"2 mol/1,


pOH = -lglO - 2 = 2,
pH = 1 4 - 2 = 12.
Kadangi tirpalo pH > 7, tirpalas - bazinis.
Savikontrols klausimai
1. Apskaiiuokite 0,01 mol/1 koncentracijos H 2 S0 4 tirpalo pH vert, jei
H 2 S0 4 rgties disociacijos laipsnis = 50 %. Kaip pasikeis tirpalo pH vert,
praskiedus tirpal 10 kart? Ats.: pH = 2; pH = 3.
2. Apskaiiuokite 0,1 mol/1 koncentracijos 3 2 0 tirpalo pH ir pOH
vertes, jei amoniako jonizacijos laipsnis = 1 %. Ats.: pH = 11; pOH = 3.
3. Apskaiiuokite 0,075 mol/1 koncentracijos Ca(OH) 2 tirpalo pH ir pOH
vertes, jei kalcio hidroksido tariamasis disociacijos laipsnis = 66,6 %. Ats.:
pH = 13; pOH = 1.
4. Apskaiiuokite druskos rgties tirpalo pH ir pOH vertes, jei 0,5 m' io
tirpalo yra itirp 18,25 g HCI ( a = 100%). Ats.: pH = 3; pOH =11.
5. Apskaiiuokite 0,5 mol/1 koncentracijos CH 3 COOH tirpalo pH ir pOH
vertes, jei acto rgties jonizacijos laipsnis = 2 %. Ats.: pH = 2; pOH = 12.
6. Vieno tirpalo pH = 3, o kito pH = 6. Kuriame tirpale ir kiek kart OH"
jon koncentracija yra didesn? Ats.: antrajame tirpale 1000 kart.
7. Viename tirpale hidroksido jon koncentracija [OH"] = 10"2 mol/1, o
kitame [OH ] = 10"8 mol/1. Kurio tirpalo ir keliais vienetais pH vert yra
maesn? Ats.: pH vert maesn 6 vienetais.

5. Vandens kietumas ir minktinimas


Vandens kietum sudaro vandenyje itirpusios kalcio, magnio ir geleies
druskos. Geleies jon vandenyje bna labai maai, todl j kiek paprastai
neatsivelgiama. Kadangi natraliai vandenyje itirpsta nedideli drusk
kiekiai, tai vandens kietumas matuojamas kalcio ir magnio jon (arba j
drusk) milimoli skaiiumi 1 litre vandens (mmol/1). Vandens kietumas
skirstomas karbonatin KK (arba laikinj), kur sudaro kalcio ir magnio
hidrokarbonatai (Ca(HC0 3 ) 2 ir Mg(HC0 3 ) 2 ), ir nekarbonatin NK (arba
pastovj), kur sudaro kalcio ir magnio sulfatai bei chloridai. Karbonatinis ir
nekarbonatinis vandens kietumas kartu sudaro bendrj vandens kietum (KK
+ NK = BK).
Karbonatinis vandens kietumas vadinamas laikinuoju todl, kad gali bti
paalinamas virinant vanden (hidrokarbonatai skyla, o netirps j skilimo
produktai nusda ant indo sieneli, sudarydami nuoviras), pvz.:
Ca(HC0 3 ) 2 (aq) C a C 0 3 ( k ) + C0 2 (d) + H 2 0(s).
Pastovj vandens kietum sudaranios druskos virinant vanden neskyla.
Buityje ir pramonje naudoti kiet vanden nepageidautina, nes:
vanden pakaitinus iki 60-70 C prasideda hidrokarbonat skilimas,
susidarant maai tirpiems karbonatams. Susidariusios nuoviros
technologiniuose procesuose sumaina ilumos laidum dl to gali
perkaisti garo katil sienels, atsirasti trkim;
skalbiant arba prausiantis neracionaliai naudojamos skalbiamosios
priemons ar muilas, nes kalcio ir magnio jonai reaguodami su muile
esaniomis riebal rgtimis sudaro netirpius junginius. Todl muilas
ir ampnas kietame vandenyje blogiau putoja, padidja skalbiamj
priemoni snaudos;
kietame vandenyje maistas ilgiau verda bei netenka dalies maistini
mediag.
Vandens minktinimas - tai dalinis arba visikas kalcio ir magnio jon
paalinimas i vandens. Vandens minktinimo bd yra vairi, i kuri
daniausiai naudojami: terminis, cheminis ir jonitinis.
Terminiu bdu paalinamas karbonatinis vandens kietumas: 95-98 C
temperatroje hidrokarbonatai skyla ir susidaro maai tirps karbonatai:
Mg(HC0 3 ) 2 (aq) ^ MgC0 3 (k) + C0 2 (d) + H 2 0(s).
Cheminiu bdu gali bti paalinamas karbonatinis ir nekarbonatinis
vandens kietumas. Karbonatinis vandens kietumas paalinamas gesintomis
kalkmis (Ca(OH) 2 ), susidarant netirpiems junginiams (CaC0 3 ir Mg(OH) 2 ).
Ca(HC0 3 ) 2 (aq) + Ca(OH) 2 (aq)
2CaC0 3 (k) + 2H 2 0(s),

Mg(HC0 3 ) 2 (aq) + 2Ca(OH) 2 (aq) -> Mg(OH) 2 (k)+ 2CaC0 3 (k) + 2H 2 0(s).
Nekarbonatiniam kietumui paalinti cheminiu bdu daniausiai
naudojami: soda (Na 2 C0 3 ) ir natrio fosfatas (Na 3 P0 4 ). ios mediagos su
kalcio ir magnio jonais sudaro netirpius arba maai tirpius junginius:
CaCl 2 (aq) + Na 2 C0 3 (aq) -> CaC0 3 (k) + 2NaCl(aq),
3MgS0 4 (aq) + 2Na 3 P0 4 (aq) -> Mg 3 (P0 4 ) 2 (k) + 3Na 2 S0 4 (aq),
MgCl 2 (aq) + 2NaOH(aq) -> Mg(OH) 2 (k) + 2NaCl(aq).
Jonitinis vandens minktinimas labai plaiai naudojamas pramonje, o
pastaruoju metu ir buityje. Jonitai - tai kietos, netirpios vandenyje gamtins
arba sintetins mediagos, sugebanios pakeisti savo jonus (katijonus arba
anijonus) kitais tirpale esaniais jonais. Jonitai, pakeiiantys savo teigiamus
jonus katijonais, vadinami katijonitais (gali bti natrio arba vandenilio
katijonitai), o reaguojantys su anijonais - anijonitais.
Gamtiniai jonitai - tai akyti natrio aliumosilikatiniai polimerai, vadinami
ceolitais, kuri sudtis ireikiama formule Na 2 (Al 2 0 3 Si0 2 H 2 0) x . Radikalas
(A1203 Si0 2 H 2 0) X ymimas raide R. Supaprastinta natrio katijonito formul
Na 2 R. Jonizuojantis jonitams susidaro dviej tip jonai - nejudrs, sujungti su
polimeru, ir judrs, prieingo krvio, jonai. Sunkiantis kietam vandeniui per
jonito sluoksn, judrieji jonai pakeiia kietum vandeniui suteikianius jonus.
5.1 pav. pavaizduota derva, kuri sudaro nejudrs polimeriniai anijonai R ir
judrs katijonai Na + . Kietam vandeniui tekant per kolonl, upildyt jonitu,
didesn krv turintys Ca :+ , Mg2+ ir Fe2+ jonai istumia Na + jonus.

Ca2+

Fe

kietas
vanduo
Mg 2+ C a 2 +

R
D -Na +
N / R p . ' ^

Na +
>
Na-R-R-RVMg2+

Ca2+
_R*n
R-N.+

.
N aa +
N
Na
minktas
^ vanduo jga+
^
Na+

Na

5.1 pav. Vandens minktinimas natrio katijonitu schema


- Minktinimo metu vandenyje esantys kalcio ir magnio jonai pakeiiami
natrio jonais, pavyzdiui:
Na 2 R(k) + MgCl 2 (aq) -> MgR(k) + 2NaCl(aq),
Na 2 R(k) + Ca(HC0 3 ) 2 (aq) -> CaR(k) + 2NaHC0 3 (aq),
Na 2 R(k) + MgS0 4 (aq)
MgR(k) + Na 2 S0 4 (aq).
Natrio katijonitas regeneruojamas (5-10%) NaCl tirpalu:

MgR(k) + 2NaCl(aq)
Na 2 R(k) + MgCl 2 (aq).
Jeigu tirpale Na+ jon koncentracija yra didel, jie sugeba istumti
daugiavalenius jonus ir padaryti jonit vl tinkamu naudoti.
Kai kurios sintetins dervos taip pat pasiymi jonitiniu veikimu.
Vandenilio katijonitai HR yra sintetins dervos, turinios savo
sudtyje
- H S O 3
arba -COOH grupes. J vandenilio jonai gali bti pakeisti metal
jonais:
2HR(k) + Ca(HC0 3 ) 2 (aq) -> CaR 2 (k) + 2H 2 0(s) + 2C0 2 (d),
2HR(k) + MgS0 4 (aq)
MgR 2 (k) + H 2 S0 4 (aq).
Taip minktinamas vanduo pargtja. Tok vanden praleidus pro
anijonit ROH, sugeriami anijonai, o vanden pereina OH jonai, kurie
jungdamiesi su H + jonais sudaro H 2 0 molekules:
H 2 S0 4 (aq) + 2ROH(k) -> R 2 S0 4 (k) + 2H 2 0(s).
Taip apdorotas vanduo nebeturi drusk ir vadinamas dejonizuotu.
Katijonitai regeneruojami rgi, o anijonitai - arm tirpalais:
MgR 2 (k) + H 2 S0 4 (aq).-> 2HR(k) + MgS0 4 (aq),
R 2 S0 4 (k) + 2NaOH(s)
Na 2 S0 4 (aq) + 2ROH(k).
1 pvz. 670 litr vandens yra itirp 269,05 g Mg(HC0 3 ) 2 . Apskaiiuokite
vandens kietum.
Sprendimas. Molin Mg(HC0 3 ) 2 mas: M(Mg(HC0 3 ) 2 ) = 146 g/mol.
Vieno milimolio mas: mM(Mg(HC0 3 ) 2 ) = 146 mg/mmol.
670 1 vandens yra 269050 mg (Mg(HC0 3 ) 2 )
1 1 vandens mg Mg(HC0 3 ) 2
= MMSOmg-ll = 401,57 mg Mg(HC0 3 ),
6701
Mg(HC0 3 ) 2 mmol skaiius 1 litre vandens:
1 mmol Mg(HC0 3 ) 2 - 146 mg

- 401,57 mg
401,57 mg-1
mmol
2
=
= 2,75 mmol.
146 mg
Vandens kietumas yra 2,75 mmol/1.
2 pvz. Vandenyje, kurio kietumas 3,4 mmol/1, yra itirps tik kalcio
chloridas. Apskaiiuokite, kiek kg ios druskos yra itirp 1,6 m3 tokio
vandens.
Sprendimas. M(CaCl2) = 1 1 1 g/mol; mM(CaCl 2 ) = 1 1 1 mg/mmol.
Apskaiiuojame, kiek mg itirpusio CaCl 2 yra 1 litre vandens, kurio kietumas
3,4 mmol/1:

1 mmol CaCl2
- 111 mg
3.4 mmol
- mg
3,4mmoM 11 mg
=
= 377,4 mg .
1 mmol
CaCl2 mas 1,6 m3 (1600 1) vandens:
1 1 vandens
- 377,4 mg CaCl 2
1600 1 vandens - mg CaCl2
= 1 6 0 0 1 - 3 7 7 , 4 mg = 6 Q 3 8 4 0 m g = 6 0 3 > 8 4 g = Q 6 Q 4 k g

(CaCl2)

3 pvz. Kok tr 10 % natrio fosfato (Na 3 P0 4 ) tirpalo, kurio tankis 1,108


g/cm 3 , reikia pilti 620 1 vandens, kurio kietumas 2,5 mmol/1, norint j
suminktinti (vandenyje itirps MgCl 2 )?
Sprendimas. M(MgCl 2 ) = 95 g/mol; mM(MgCl 2 ) = 95 mg/mmol.
Apskaiiuojame, kiek mg itirpusio MgCl 2 yra 1 litre vandens, kurio kietumas
2,5 mmol/1:
1 mmol MgCl2 - 95 mg
2.5 mmol
- mg
2,5 mmol-95 mg

_ 237,5 mg .
1 mmol
MgCl 2 mas 620 1 vandens:
1 1 vandens
- 237,5 mg MgCl2
620 1 vandens - x m g MgCl 2
=

6201-237,5 mg , . _
-pp
- = 147250mg= 147,25 g

Paraome vandens minktinimo metu vykstani chemins reakcijos lygt:


147,25 g

xg

3MgCl 2 (aq) +2Na 3 P0 4 (aq)


3 95 g

Mg 3 (P0 4 ) 2 (k) + 6NaCl(aq).

2 164 g

M(Na 3 P0 4 ) =164 g/mol,


147,25 g
xg
3-95 g
2 164 g
xJ47,25g.2.164g=1
3-95 g
Apskaiiuojame 10 % natrio fosfato (Na 3 P0 4 ) tirpalo mas:
100 g
- 10 g

- 169,47 g

x =

100 g -169,47 g
log

Apskaiiuojame Na 3 P0 4 tirpalo tr:


V = = 1 6 9 4 ' ? g = 1529.48ml.
d
l,108g/ml
4 pvz. 60 ml kalcio hidrokarbonato Ca(HC0 3 ) 2 tirpalui nutitruoti buvo
sunaudota 4,64 cm 3 druskos rgties tirpalo, kurio molin koncentracija 0,075
mol/1. Apskaiiuokite vandens kietum.
Sprendimas. Apskaiiuojame kiek gram grynos HC1 yra 4,64 cm3
0,075 mol/1 koncentracijos tirpale:
M(HC1) = 1 + 35,5 = 36,5 g/mol,
1 mol (HC1)
- 36,5 g
0,075 mol (HC1) - g
0,075 mol-36,5 g
=
= 2,375 g
1 mol
1000 ml (HC1)
4,64 ml (HC1)

2,375 g
g

4,64ml-2,375g
,
=
= 0,01270 g (grynos HC1).
1000 ml
Paraome titravimo metu vykstanios reakcijos lygt ir apskaiiuojame, kiek
gram Ca(HC0 3 ) 2 sureaguoja su apskaiiuota HC1 mase:

0,0127 g

Ca(HC0 3 ) 2 (aq) +2HCl(aq) -> CaCl 2 (aq) + 2H 2 0(s) + 2C0 2 (d).


162 g

2 36,5 g

M(Ca(HC0 3 ) 2 ) = 40 + 2 (1 + 12 + 3 16) = 162 g/mol,


M(HC1) = 1 + 35,5 = 36,5 g/mol,

0,0127 g
162 g
2-36,5 g
xJ62g-0,0127g
2-36,5 g
Apskaiiuojame kokia mas Ca(HC0 3 ) 2 yra 1 litre vandens:
0,06 1 vandens yra 28,18 mg (Ca(HC0 3 ) 2 )
1 1 vandens

11-28,18mg

0,061

mg (Ca(HC0 3 ) 2 )
= 469,67 mg.

Ca(HC0 3 ) 2 mmol kiekis 1 litre vandens:


1 mmol Ca(HC0 3 ) 2
=

162 mg
469,67 mg

469,67 mg
2 1 mmol
= 2,9 mmol.
162 mg

Vandens kietumas yra 2,9 mmol/1.


5 pvz. Apskaiiuokite, kiek gram nuovir susidar pavirinus 7 litrus
vandens, kurio kietumas 3 mmol/1. Vandenyje buvo itirpusi Mg(HC0 3 ) 2
druska.
Sprendimas. Molin Mg(HC0 3 ) 2 mas: M(Mg(HC0 3 ) 2 ) = 146 g/mol.
Vieno milimolio mas: mM(Mg(HC0 3 ) 2 ) = 146 mg/mmol.
3,07 g

Mg(HC0 3 ) 2 (aq) M g C 0
146 g

( k ) + C0 2 (d) + H 2 0(s).
84 g

1 mmol Mg(HC0 3 ) 2 - 146 mg


3 mmol
mg
3 mmol-146 mg ,
=
= 438 mg .
1 mmol
Mg(HC0 3 ) 2 mas 7 1 vandens:
1 1 vandens
- 438 mg Mg(HC0 3 ) 2
7 1 vandens
- mg Mg(HC0 3 ) 2
7 1-438 mg
_
=
2 = 3066 mg 3,07 g
Pagal reakcijos lygt apskaiiuojame susidariusi nuosd (MgC0 3 ) mas:
3,07 g
g
146 g
84 g
x = 3,07g.84g
146 g
Savikontrols klausimai
1. Kiek gram Ca(OH) 2 reikia pridti 0,6 m3 vandens, kurio kietumas
4,7 mmol/1, norint j suminktinti? Ats.: 208,68 g.
2. Apskaiiuokite vandens kietum, jei 220 1 vandens itirp 37,62 g
magnio chlorido. Ats.: 1,8 mmol/1.
3. 2 m3 vandens itirp 320 g kalcio chlorido ir 120 g magnio sulfato.
Apskaiiuokite vandens kietum. Ats.: 1,5 mmol/1.

4. 181 ml vandens, kuriame itirpintas magnio hidrokarbonatas,


nutitravimui sunaudota 19 cm3 0,06 mol/1 druskos rgties tirpalo.
Apskaiiuokite vandens karbonatin kietum. Ats.: 3,15 mmol/1.
5. Penkiuose litruose vandens yra 182,35 mg magnio jon ir 250,5 mg
kalcio jon. Apskaiiuokite vandens kietum. Ats.: 2,75 mmol/1.
6. 1,2 m 3 vandens yra itirp 90 g magnio chlorido, 150 g kalcio
hidrokarbonato ir 50 g kalio nitrato. Apskaiiuokite vandens kietum. Ats.:
1,395 mmol/1.
7. Vandens bendrasis kietumas 8 mmol/l, o nekarbonatinis kietumas - 3
mmol/1. Kiek gram sodos ir gesint kalki reikia pridti norint suminktinti
460 litr tokio vandens, kuriame itirps MgS0 4 ir Mg(HC0 3 ) 2 ? Ats.: 170,2 g;
146,28 g.
8. Kiek kilogram magnio chlorido yra itirp 4 m3 vandens, kurio
kietumas 3,5 mmol/1. Ats.: 1,33 kg.
9. Vandens kietumas, kur sudaro tik Ca(HC0 3 ) 2 , yra 6 mmol/1. Kiek ml
0,1 mol/1 druskos rgties sureaguos su 85 ml io vandens? Ats.: 10,2 ml.
10. 350 1 vandens pilta 860 ml 8 % natrio fosfato tirpalo, kurio tankis
1,085 g/cm 3 . Apskaiiuokite, kiek sumajo vandens kietumas. Ats.: 1,95
mmol/1.

6. Metal chemins savybs


6.1. Oksidacijos-redukcijos reakcijos
Oksidacijos-redukcijos reakcijos yra tokios reakcijos, kurioms
vykstant pakinta reaguojanij mediag vieno ar keli element oksidacijos
laipsni (OL) verts.
Oksidacijos laipsniu vadinamas slyginis atomo krvis junginyje, kur
atomas gyt netekdamas arba prisijungdamas valentini elektron. Apie OL
verts nustatym irti 1-ame skyriuje (7 psl.).
Oksidacijos-redukcijos reakcija - tai reakcija, kai vienas elementas
elektronus atiduoda, o kitas prisijungia. Oksidacijos-redukcijos reakcijos
vyksta vienu metu. Reduktoriumi yra dalel (atomas, molekul, jonas), kuri
atiduoda elektronus, o jos OL vert padidja. Reduktorius oksiduojasi. Pvz.:
+2

+3

Fe - e" > Fe .
Oksidatoriumi yra dalel (atomas, molekul, jonas), kuri prisijungia
elektronus ir jos OL vert sumaja. Oksidatorius redukuojasi. Pvz.:
+3

+2

Fe + e" - Fe .
Pavyzdiui, vykstant reakcijai tarp cinko ir chloro
Zn(k) + Cl 2 (d)
ZnCl 2 (k),
0

+2

cinkas yra reduktorius, jis oksiduojasi:

Z n - 2 e ~ > Z n ,
0
-1
o chloras - oksidatorius, jis redukuojasi: Cl 2 + 2e~ > 2 C l .
Oksidatoriaus ir reduktoriaus apibdinimams prisiminti taikomas odis
OPERA", tai reikt, kad oksidatorius prisijungia elektronus, o reduktorius atiduoda.
Oksidatori ir reduktori oksidacijos laipsniai kinta taip:
^

Oksidatoriaus OL vert maja


- 4 , - 3 , - 2 , - 1 , 0 , +1, +2, +3, +4, +5, +6, +7, +8

Reduktoriaus OL vert didja


Vykstant oksidacijos-redukcijos reakcijoms, atom valentingumas gali
nesikeisti. Pvz., oksidacijos-redukcijos reakcijos
H 2 (d) + Cl 2 (d) > 2 HC1 (d).

vandenilio ir chloro valentingumai prie reakcij ir po reakcijos yra vienodi


(lygs vienetui). Pakito tik oksidacijos laipsni verts.
Svarbiausieji oksidatoriai ir reduktoriai pateikiami pried 4 lentelje.
Taiau mediagas grietai skirstyti oksidatorius ir reduktorius negalima.
Kai kurie reduktoriai yra ir oksidatoriai. Iki kurio laipsnio reduktorius gali
oksiduotis arba oksidatorius redukuotis priklauso nuo reakcijos terps, kuri
gali bti rgti, armin arba neutrali.
Apie mediagos oksidacines ar redukcines, bei dvejopas oksidacinesredukcines savybes galima sprsti i oksidatoriaus bei reduktoriaus OL dydio
(r. pried 4 lentel). Atomas, turintis didiausi OL vert, nebegali j dar
padidinti (atiduoti elektronus) ir pasiymi tik oksidacinmis savybmis, o
turintis maiausi OL vert, nebegali jo dar sumainti (prijungti elektronus) ir
pasiymi tik redukcinmis savybmis. Atomai, turintys tarpin OL vert, gali
turti oksidacini ir redukcini savybi.
1 pvz. Apskaiiav chloro OL vert junginiuose HC1, HC103, HC10 4 ,
paraykite, kurie i j gali bti tik oksidatoriai, kurie tik reduktoriai, o kurie oksidatoriai ir reduktoriai.
Sprendimas. Chloro OL vert nurodytuose junginiuose yra - 1
(maiausia), +5 (tarpin), +7 (didiausia). Taigi: HC1 - tik reduktorius, H C I O 4
- tik oksidatorius, HC10 3 - oksidatorius ir reduktorius.
2 pvz. Ar gali vykti oksidacijos-redukcijos reakcijos tarp mediag:
a) H 2 S ir HC1; b) H 2 S ir H 2 S0 3 ; c) H 2 S0 3 ir HC10 4 ?
Sprendimas, a) sieros OL vert H 2 S junginyje yra - 2 ; chloro OL vert
HC1 junginyje lygi - 1 . Kadangi siera ir chloras turi maiausias OL vertes, tai
abi mediagos yra reduktoriai ir negali tarpusavyje reaguoti; b) sieros OL vert
H2S junginyje yra - 2 (maiausia), sieros OL vert junginyje H 2 S0 3 lygi +4
(tarpin). Taigi, i jungini sveika galima, nes iuo atveju H 2 S0 3 yra
oksidatorius, o H 2 S reduktorius; c) sieros OL vert junginyje H 2 S0 3 yra +4
(tarpin), chloro OL vert junginyje HC10 4 lygi +7 (didiausia). Abi
mediagos gali reaguoti. iuo atveju H 2 S0 3 yra reduktorius, o HC10 4 oksidatorius.
Oksidacijos-redukcijos reakcij lygi sudarymas ir koeficient
apskaiiavimas taikant elektron balanso bd. Oksidacijos-redukcijos
reakcijos lygtis galime sudaryti tik inodami io proceso pradines mediagas ir
reakcijos produktus. Reakcijos produktai nustatomi pagal inomas mediag
savybes arba eksperimentiniu bdu. Koeficientai apskaiiuojami dviem
bdais: 1) elektron balanso ir 2) jon ir elektron balanso. Taikant elektron
balanso bd apskaiiuojami tik reakcij, vykstani sausose dujose ir
elektrolit tirpaluose, koeficientai. Taikant antrj bd apskaiiuojami
reakcij, vykstani elektrolit tirpaluose, koeficientai. Skaiiuojant

koeficientus bet kuriuo i i bud bendras reduktoriaus atiduot elektron


skaiius turi bti lygus bendram oksidatoriaus prisijungt elektron skaiiui.
3 pvz. Taikydami elektron balanso bd ilyginkite
redukcijos reakcijos lygt:
Zn(k) + AgN0 3 (aq)

oksidacijos-

Zn(N0 3 ) 2 (aq) + Ag(k)

Sprendimas. Nustatome, kurie elementai keiia OL vert. Raomos


dalin oksidacijos ir dalin redukcijos proces lygtys. Kadangi oksidacijos ir
redukcijos procesuose dalyvauja nevienodas elektron skaiius, tai
surandamas bendras maiausias daugiklis:
0

+2

reduktorius

Zn - 2e~ Zn

oksidatorius

Ag + e -> Ag

(oksidacijos procesas)

(redukcijos procesas)

Padauginame dalines reakcijas i papildom daugikli:


0

+1

+2

Zn - 2 e ~ + 2 A g + 2 e " - > Zn + 2 A g .
Gautus koeficientus perkeliame molekulin reakcijos lygt:
Zn(k) + 2AgN0 3 (aq) - > Zn(N0 3 ) 2 (aq) + 2Ag(k).
4 pvz. Paraykite magnio reakcijos su koncentruota nitrato (azoto)
rgtimi lygt.
Sprendimas. Magnis yra reduktorius. Koncentruotoje nitrato (azoto)
rgtyje azotas, kurio OL vert (+5), yra oksidatorius. Lyginant
oksidacijosredukcijos reakcijos lygtis elektron balanso metodu, btina atsivelgti
chemini formuli indeksus. Tai uraoma dalinse lygtyse:
0

reduktorius
oksidatorius

+2

(oksidacijos procesas)

Mg - 2 e " - > Mg
2 N + 2 4e~

+1
2N

(redukcijos procesas)

Oksidacijos-redukcijos reakcijos lygtis: 4 M g - 8 e + 2 N + 8e > 4 M g + 2 N .


Gautus koeficientus raome lygt:
4Mg(k) + 2HN0 3 (s)
> 4Mg(N0 3 ) 2 (aq) + N 2 0(d) + H 2 0(s).
Skaiiuodami kiekvieno elemento atom skaii, patiksliname ir
reakcijos lygtyje raome likusius reikiamus koeficientus:
4Mg(k) + 10HN0 3 (S) *"' , 4Mg(N0 3 ) 2 (aq) + N 2 0(d)+ 5H 2 0(s).
5 pvz. Paraykite oksidacijos-redukcijos reakcijos
KMn0 4 (aq) + FeS0 4 (aq) + H 2 S0 4 (s) - > MnS0 4 (aq) + Fe 2 (S0 4 ) 3 (aq) +
+ K 2 S0 4 (aq) + H 2 0(S)

oksidacijos-redukcijos proces lygtis.


Sprendimas. Raomos oksidacijos-redukcijos proces dalins lygtys.
Suvienodinamas atiduot ir prijungt elektron skaiius:
reduktorius

2 F e - 2 T e ->2 Fe
+7

oksidatorius

(oksidacijos procesas)

(redukcijos procesas)

+2

Mn + 5e~ - Mn
+7

+2

+2

+3

Bendroji lygtis:
2 M n - 1 0 e " + 1 0 F e + 10e~->2Mn + 1 0 F e .
Gautus koeficientus perkeliame bendrj reakcijos lygt:
2KMn0 4 (aq) + 10FeS0 4 (aq) + H 2 S0 4 (s)-> 2MnS0 4 (aq) + 5Fe 2 (S0 4 ) 3 (aq) +
+ K 2 S0 4 (aq) + H 2 0(S).
Skaiiuodami kiekvieno elemento atom skaii, patiksliname ir
reakcijos lygtyje raome likusius reikiamus koeficientus:
2KMn0 4 (aq) + 10FeS0 4 (aq) + 8H 2 S0 4 (s) -> 2MnS0 4 (aq) + 5Fe 2 (S0 4 ) 3 (aq) +
+ K 2 S0 4 (aq) + 8H 2 0(s).
Savikontrols klausimai
1. Apskaiiav azoto, sieros ir mangano OL vertes junginiuose NH 3 ,
HN0 2 , H N O 3 , H 2 S0 3 , H 2 S0 4 , Mn0 2 , KMn0 4 paraykite, kurie i j gali bti
tik oksidatoriai, kurie - tik reduktoriai, o kurie - oksidatoriai ir reduktoriai?
Kodl? Elektron balanso bdu apskaiiuokite koeficientus reakcijai:
KBr(aq) + KBr0 3 (aq) + H 2 S0 4 (aq) -> Br2(s) + K 2 S0 4 (aq) + H 2 0(s).
2. Reakcijoms :
H 2 S0 3 (aq) + Br 2 (s) + H 2 0(s) -> H 2 S0 4 (aq) + HBr(aq),
H 2 S0 4 (aq) + HBr(aq) -> S0 2 (d) + Br 2 (s) + H 2 0(s).
paraykite dalines lygtis. Elektron balanso bdu apskaiiuokite lygi
koeficientus. Nurodykite mediagas - oksidatorius bei reduktorius ir kurios
mediagos oksiduojasi bei redukuojasi.
3. Paraykite dalines lygtis ir nurodykite oksidacija ar redukcija vyksta
iuose kitimuose:
+5

+1

+5

-3

-2

N > N ;
N > N ;
S ^ S .
Elektron balanso bdu apskaiiuokite koeficientus reakcijai:
KOH(aq) + Br2(s) + Cl 2 (d)
KBr0 3 (aq) + KCl)aq) + H 2 0(s).
4. Apskaiiav fosforo (P) OL vertes junginiuose PC13, HP0 3 , H 3 P0 4 ,
H 3 P0 3 , paraykite, kurie junginiai yra tik oksidatoriai, kurie tik reduktoriai, o
kurie turi oksidacini ir redukcini savybi? Kodl? Elektron balanso bdu
apskaiiuokite koeficientus reakcijai:
H 3 P0 3 (aq) + AgN0 3 (aq) + H 2 0(s) ->H 3 P0 4 (aq) + Ag(k) + HN0 3 (aq).

5. Reakcijoms :
NaN0 2 (aq)+ H 2 S0 4 (aq)-> Na 2 S0 4 (aq) + H 2 0(s) + NO(d) + N0 2 (d),
KN0 2 (aq) + K 2 Cr 2 0 7 (aq) + H,S0 4 (aq)
KN0 3 (aq) + K 2 S0 4 (aq) +
Cr 2 (S0 4 ) 3 (aq) + H 2 0(s).
paraykite dalines lygtis. Elektron balanso bdu apskaiiuokite reakcij
lygi koeficientus. Nurodykite mediagas - oksidatorius bei reduktorius ir
kurios mediagos oksiduojasi bei redukuojasi.
6.2. Chemins metal savybs
Svarbiausia metal chemin savyb - j atom sugebjimas chemini
reakcij metu atiduoti valentinius elektronus ir virsti katijonais. Taigi metalai
0

+n

cheminse reakcijose yra reduktoriai: M - ne" M . Metalikosios savybs


perioduose silpnja i kairs dein, o grupse stiprja i viraus apai.
Kuo maesns potencialo verts, tuo metalikosios savybs rykesns. Metal
redukcins savybs skirtingos. Kuo maesnis metalo standartinis elektrodo
potencialas, tuo metalas yra aktyvesnis ir stipresnis reduktorius (r. 1 pried).
Suraius metalus eil pagal j didjanius standartinius elektrodo
potencialus, gaunama metal aktyvumo eil:
Li, K, Ba, Sr, Ca, Na, Mg, Be, Al, Ti, Mn, Zn, Cr, Fe, Cd, Co, Ni, Sn, Pb,
<

H2,

H , Ge, Sb, Bi, Cu, Hg, Ag, Pt, Ta, Au.


< 2
Redukcins metal savybs stiprja
metal aktyvumo eil raytas ir vandenilis; jis vienintelis nemetalas,
kuris sudaro teigiam jon (jo standartinis elektrodo potencialas lygus nuliui
(r. 72 psl.).
Metal aktyvumo eilje metalai surayti ta paia eils tvarka kaip ir
standartini potencial lentelje (r. 1 pried). Kiekvienas ios eils metalas
gali istumti arba redukuoti visus deiniau einanius metalus i j drusk
tirpal.
Fe(k) + CuS0 4 (aq)
FeS0 4 (aq) + Cu(k)
0

+2

Fe - 2e~ > Fe
+2

Cu + 2e~ Cu
2
Metalo elektrodinio potencialo vert priklauso ne tik nuo metalo
chemins prigimties, bet ir nuo metalo jon koncentracijos bei nuo terps pH
verts.

Metalo elektrodinio potencialo priklausomyb nuo


koncentracijos ireikiama taikant supaprastint Nernsto lygt:

metalo

jon

o 0,059,
= +-lgCM+
ia

-metalo standartinio elektrodo potencialas, V;


n - elektron, dalyvaujani procese, skaiius;
Cm^ - hidratuot metalo jon koncentracija tirpale, mol/1.

I lygties matyti, kad kuo labiau tirpalas praskiestas, tuo maesn


elektrodo potencialo vert gyja metalas:
Zn/ZnS0 4 (10 mol/1): = - 0,76 V +

Igl 0 = -0,73 V,
lg 10"3 = -0,85 V ,

Zn/ZnS0 4 (0,001 mol/1): = - 0,76 V +

Zn

/Z n

=-0,76 V;

LglO"3 = - 3 .

Igl0 = l;

Metalo elektrodo potencialas taip pat priklauso ir nuo tirpalo pH verts.


Kuo metalo elektrodo potencialo vert maesn, tuo geriau metalas
oksiduojasi tame tirpale.Pvz.:
Zn/NaOH, pH?7 =-1,13 V;
Fe/NaOH, pH,>7 =-0,10 V;

Zn

/Zn

pH <7

Zn/H2SO, ,
Zn

Zn/NaCI,

=-0,84 V;

/Fe

Fe/H2S04, ""t

/Zn

Zn2+/Zn

Fe

Fe

=-0,78 V;

Fe/NaCl,

=-0,32 V;
/Fe

pH 7
Fe

/Fe

=-0,42 V.

Metal tiimo reakcijos yra oksidacijos-redukcijos reakcijos. ios


reakcijos lyginamos elektron arba elektron-jon balanso bdu.
Aktyviausieji metalai (pvz., Li, K, Ba, Ca, Na) tirpsta vandenyje
kambario temperatroje:
2K(k)+ 2 H 2 0 ( S ) - > 2 K O H ( a q ) + H 2 (d)

0
+1
K -e~ K
2 H , 0 + 2e~

o
H: +20H

armuose tirpsta tik amfoteriniai metalai (Al, Zn, Sn, Pb ir kt.). Pvz.:
Zn(k) + NaOH(aq) + 2H 2 0(s) -) Na[Zn(OH) 3 ](aq) + H2(d)
0

+2

Zn - 2e~ > Zn

2
Beveik visi metalai reaguoja su rgtimis. Kokie reakcijos produktai
susidaro iose oksidacijos-redukcijos reakcijose, priklauso nuo metalo
aktyvumo ir rgties savybi bei koncentracijos. Reaguojant metalui su
2 H 2 O + 2e~ > H2 +20H

bedeguonmis rgtimis (pvz., HC1, HBr), oksidatoriumi bna vandenilio


jonas ir skiriasi vandenilis. sidmtina, kad tik aktyvesni ui vandenil
metalai gali istumti j i bedeguoni rgi. Pvz.:
prask k0 c

Mg(k) + 2HCl(aq, s)

" " > MgCl 2 (aq) + H 2 (d)

+2

Mg -2e~ Mg
+1
o
2 H + 2e"
H2
Kai metalai reaguoja su deguoninmis rgtimis (pvz., nitrato rgtimi H N O 3 , sulfato rgtimi - H 2 S04), oksidatoriumi gali bti vandenilio jonai arba
rgi anijonai (N0 3 ~, S042~). Nitrato rgties anijonas yra stipresnis
oksidatorius negu H+, todl, tirpinant metalus nitrato rgtyje, vandenilis
nesiskiria.
Tirpinant daugel metal koncentruotoje nitrato rgtyje, N0 3 ~ jonas
redukuojamas iki N0 2 , ir tik patys aktyviausi metalai (nuo Li iki Mg - r.
metal aktyvumo eil) redukuoja N0 3 ~ jon iki N 2 0. Pvz.:
Cu(k) + 4HN0 3 (s) w , Cu(N0 3 ) 2 (aq) + 2N0 2 (d) + 2H 2 0(s)
o

+2

Cu - 2 e

Cu

+5

+4

N +e~

4Ca(N0 3 ) 2 (aq) + N 2 0(d) + 5H 2 0(s)

4Ca(k) + 10HN0 3 (S)

+2

Ca - 2e

Ca

' 4

2 N + 2 4e" -> 2 N 1
Tirpinant metalus praskiestoje nitrato rgtyje, gali susidaryti vairs
azoto (nitrato) rgties redukcijos produktai :
N O , N, , N H 4 N 0 3 , NHJ.
Kuo metalas aktyvesnis, o rgties koncentracija maesn, tuo N0 3 ~
jonas redukuojamas iki emesnio OL verts jungini (pvz., NH 4 N0 3 ).
Pavyzdiui:
3Ag(k) + 4HN0 3 (aq) J'* , 3AgN0 3 (aq) + NO(d) + 2H 2 0(s)
o
+1
Ag - e~ Ag
+5

+2

N + 3e~ -> N
8Al(k) + 30HN0 3 (aq)

pray k.

8Al(N0 3 ) 3 (aq) + 3NH 4 N0 3 (aq) + 9H 2 0(s)


+3

Al - 3e~ -> Al
N + 8e~ -> N

Analogikai metalai redukuoja koncentruotos sulfato rgties S 0 4 ~


+4

jonus, kurie priklausomai nuo metalo aktyvumo redukuojasi iki S O , , S arba


H2 S . Kuo metalas aktyvesnis, tuo labiau redukuojamas sulfato jonas, pvz.:
0
-l
iki S arba H2 S . Pavyzdiui:
CuS0 4 (aq) + S0 2 (d) + 2H 2 0(s)

Cu(k) +2H2S04(S)

o
Cu - 2e~
+6

+2

Cu

+4

S + 2e~ > S
3Zn(k) + 4H 2 S0 4 (S)

kone.

3ZnS0 4 (aq) + S(k) + 4H 2 0(S)

+0
Zn - 2e

+2

Zn

+6

S + 6e~

Tirpinant metalus praskiestoje sieros (sulfato) rgtyje (r. 1 pried),


oksidatoriumi yra H + , todl joje tirpsta tik metalai, esantys metal aktyvumo
eilje prie vandenil ir galintys istumti vandenil i H 2 S0 4 .
Fe(k) + H 2 SQ 4 (aq) Prask- , FeS0 4 (aq) + H 2 (d)
0

Fe -2e~> Fe
+1
o
2H + 2e~ -> H 2
altoje koncentruotoje H 2 S 0 4 rgtyje Al, Fe, Co, Ni ir altoje
koncentruotoje H N 0 3 rgtyje Al, Fe, Cr, Co, Ni pasyvuojasi, t.y. metal
paviriuje susidaro netirpi itisin j oksid plvel, netirpstanti iose rgtyse.
Kartose koncentruotose H 2 S 0 4 ir H N O 3 rgtyse ie metalai tirpsta (r. 1
pried). Pvz.:
kmcJa a

2Fe(k) + 3H 2 S0 4 (s)

"

) Fe 2 0 3 (k) + 3S0 2 (d) + 3H 2 0(s)

+3

2 Fe - 2 3e"

2 Fe

+4

+6

S + 2e~
ko cA

2Fe(k) + 6H 2 S0 4 (s)

"

) Fe 2 (S0 4 ) 3 (aq) + 3S0 2 (d) + 6H 2 0(s)

+3

2 Fe -2-3e~ - 2 Fe
+6

+4

S + 2e~ > S

Savikontrols klausimai
1. Al tirpinamas praskiestoje bei altoje ir kartoje koncentruotoje H 2 S0 4
rgtyje. Paraykite vykstani oksidacijos-redukcijos reakcij molekulines
lygtis ir jas ilyginkite elektron balanso bdu. Jei reakcija nevyksta,
paaikinkite kodl.
2. Sn tirpinamas praskiestoje ir koncentruotoje H 2 S0 4 rgtyje bei
koncentruotame NaOH tirpale. Paraykite vykstani oksidacijos-redukcijos
reakcij molekulines lygtis ir jas ilyginkite elektron balanso bdu.
3. Fe tirpinama praskiestoje H 2 S0 4 rgtyje bei altoje ir kartoje
koncentruotoje H N O 3 rgtyje. Paraykite vykstani oksidacijos-redukcijos
reakcij molekulines lygtis ir jas ilyginkite elektron balanso bdu. Jei
reakcija nevyksta, paaikinkite kodl.
4. Kuriuos metalus istums Fe i i drusk tirpal: CaS0 4 , AgN0 3 ,
MnCl2, NiS0 4 ? Paraykite vykstani oksidacijos-redukcijos reakcij
molekulines lygtis ir jas ilyginkite elektron balanso bdu.
5. Al tirpiname praskiestoje ir koncentruotoje altoje HN0 3 rgtyje bei
koncentruotame NaOH tirpale. Paraykite vykstani oksidacijos-redukcijos
reakcij molekulines lygtis ir jas ilyginkite elektron balanso bdu.
6. Kodl vinas netirpsta praskiestoje H 2 S0 4 ir HC1 rgtyje?
7. Paraykite amfoterini metal reakcij armuose pavyzdius.
8. Kas yra metal pasyvacija? Kurie metalai ir kuriose rgtyse
pasyvuojasi?
9. vien ind su mlynos spalvos vario sulfato tirpalu merkta geleies
ploktel, o kit - sidabro ploktel. Kuriame inde tirpalo spalva palaipsniui
inyksta? Kodl? Paraykite atitinkam oksidacijos-redukcijos reakcij
molekulines lygtis ir jas ilyginkite elektron balanso bdu.
10. Na, Mg ir Fe tirpiname vandenyje. Paraykite vykstani
oksidacijos-redukcijos reakcij molekulines lygtis ir jas ilyginkite elektron
balanso bdu. Jei reakcija nevyksta, paaikinkite kodl.

6.3. Oksidacijos-redukcijos reakcijos vyksmo galimybs


nustatymas
Oksidatoriaus ir reduktoriaus aktyvumas yra apibdinamas oksidacijosredukcijos reakcij potencial vertmis (r. pried 5 ir 6 lenteles). Kuo
potencialas didesnis, tuo labiau ireiktos mediagos oksidacins savybs.
Oksidacijos-redukcijos reakcijos vyksta, kai oksidatoriaus ir reduktoriaus
potencial skirtumo vert (elektrovara) yra teigiama: E = cpoks. - (pred > 0.

Kuo oksidacijos-redukcijos potencial skirtumo vert didesn, tuo


reakcija vyksta intensyviau. I dviej galim oksidacijos-redukcijos proces
vyksta tas, kurio metu susidaro didesnis oksidacijos-redukcijos potencial
skirtumas.
1 pvz. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
apskaiiuokite, kodl sidabras netirpsta praskiestoje sulfato (sieros) rgtyje.
Sprendimas. Kadangi metalas tirpinamas rgtyse, skaiiuojant
potencial skirtum naudosime metalo potencialo vert rgioje terpje (r.
pried 5 lentel).
Jei sidabras tirpt praskiestoje sulfato rgtyje, oksidacijos-redukcijos
reakcijos lygtis bt tokia:
prask
2Ag(k) + H 2 S0 4 (aq)
~ -> Ag 2 S0 4 (k) + H2(d).
0
+1
2 Ag - 2e~ > 2 Ag
p H f = +0,28 V
Ag /Ag
+1
o
+
=0,00 V
2 H + 2e~
H2
2H / H

Potencial skirtumas
E = <Poks - <Pred = 2H

cppHf

/H2

Ag /Ag

= 0,00 V - ( +0,28 V) = - 0 , 2 8 V.

Kadangi potencial skirtumo vert neigiama (E<0), reakcija nevyksta.


2 pvz. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
rodykite, kad tirpinant magn koncentruotoje sulfato (sieros) rgtyje isiskiria
ne H2, bet H2S?
Sprendimas. Jei magniui tirpstant koncentruotoje sulfato rgtyje
isiskirt vandenilis, oksidacijos-redukcijos reakcijos lygtis bt tokia:
Mg(k) + H 2 S0 4 (s). kone. MgS0 4 (aq) H2(d).
0

+2

pH<
ivig ' /ivig = - 1 , 5 7 V

Mg - 2 e
Mg
+1
o
2 H + 2e~ H 2

2H

/H2

= 0,00 v

Potencial skirtumas
El = 9oks - red

2 H + / H 2-

PH 2+ = 0,00 V - ( - 1 , 5 7 V) = 1,57 V.
T

Mg2+/Mg

Kadangi E, > 0, reakcija galima.


Tarkime, kad skirsis H 2 S dujos.
4Mg(k) + 5H 2 S0 4 (s)
, 4MgS0 4 (aq) + H 2 S(d) + 4H 2 0(s)
0

+2

Mg - 2 e ~ - > Mg

pH<J
Mg

+6

-2

S + 8e"

/Mg

=-1,57 V
+0,311 V

arba S0 4 2 " + 10H+ + 8 e"

H 2 S + + 4H 2 0

(pried 6 lentel)

Potencial skirtumas
E2 = (Poks - Vred = 5>L4 2-/u
c - M^g
/H 2o

/Mg

= 0,311 v - (-1,57 V) = 1,881 V.

Antruoju atveju potencial skirtumas yra didesnis nei pirmuoju atveju


(E2 > E), todl vyksta antroji reakcija ir skiriasi H2S dujos.
Savikontrols klausimai
1. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
apskaiiuokite, kas skiriasi tirpinant sidabr praskiestoje nitrato rgtyje:
vandenilis ar NO?
2. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
apskaiiuokite, kas skiriasi tirpinant gele praskiestoje nitrato rgtyje:
vandenilis ar NH 4 N0 3 ?
3. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
apskaiiuokite, kas skiriasi tirpinant aliumin kartoje koncentruotoje nitrato
rgtyje: vandenilis ar N0 2 ?
4. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
apskaiiuokite, kodl sidabras netirpsta praskiestoje sulfato rgtyje, bet tirpsta
praskiestoje nitrato rgtyje?
5. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
apskaiiuokite, kas skiriasi tirpinant kalc koncentruotoje nitrato rgtyje:
vandenilis ar N 2 0?
6. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
apskaiiuokite, kas skiriasi tirpinant chrom kartoje koncentruotoje nitrato
rgtyje: vandenilis ar N0 2 ?
7. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
apskaiiuokite, kas skiriasi tirpinant var koncentruotoje nitrato rgtyje:
vandenilis ar N0 2 ?
8. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
apskaiiuokite, kas skiriasi tirpinant nikel kartoje koncentruotoje sulfato
rgtyje: vandenilis ar S0 2 ?
9. Ar gali istumti sidabras cink i cinko nitrato tirpalo? Ar istums
cinkas sidabr i sidabro nitrato tirpalo? Apskaiiuokite reakcij elektrovaras.
10. Naudodami oksidacijos-redukcijos reakcij potencial vertes,
apskaiiuokite, kas skiriasi tirpinant alav praskiestoje nitrato rgtyje:
vandenilis ar NH 4 N0 3 ?

7. Elektrochemija
7.1. Elektrodiniai potencialai ir elektrovara
[merkus metalo ploktel vanden, katijonai prie metalo paviriaus,
veikiant polinms vandens molekulms, hidratuojasi ir pereina tirpal.
Metalo paviriuje susidars elektron perteklius suteikia jam neigiamj krv.
Tarp hidratuot metalo katijon tirpale ir metalo paviriaus susidaro
elektrostatin trauka. Nusistovi dinamin pusiausvyra:

ia

M + m H 2 0 t ( 2 0) + ne",
tirpale
metale
n - elektron skaiius;
M - metalas;
m - vandens molekuli skaiius hidratuotame metalo katijone.

Metalas_

Tirpalas

7.1 pav. Dvigubojo elektrinio sluoksnio schema


Tarp metalo ir tirpalo susidaro dvigubasis elektrinis sluoksnis, kuris turi
tam tikr potencial skirtum, vadinam elektrodiniu potencialu.
Elektrodiniai potencialai priklauso nuo daugelio faktori (metalo prigimties,
tirpalo koncentracijos, temperatros ir kt.). Kadangi absoliuios elektrodinio
potencialo verts imatuoti negalima, naudojami pagalbiniai lyginamieji
elektrodai. Naudojant vandenilio lyginamj elektrod, nustatomi metal
standartiniai elektrodiniai potencialai ^ (r. pried 5 lentel).
Metalo standartinis elektrodinis potencialas () yra jo elektrodinis
potencialas, gautas merkus metal jo druskos 1 mol/1 koncentracijos tirpal.
is potencialas yra imatuojamas, naudojant standartin vandenilio
elektrod. Standartinio vandenilio potencialo vert 25 C temperatroje yra

lygi nuliui ( + = 0). Jis sudarytas i platinos ploktels, padengtos puriu


2H /H 2
platinos sluoksniu (paviriui padidinti), kuri merkta sieros rgties tirpal,
kuriame vandenilio jon efektyvioji koncentracija a = 1 mol/1. Pro tirpal
leidiamos 298 K temperatros ir 101325 Pa slgio vandenilio dujos; kurias
platina adsorbuoja. Dalis vandenilio duj virsta atomais ir jonizuojasi:
H2(d) * 2H(d),

H(d) - e"

H + (aq).

Toks elektrodas veikia tarytum vandenilio duj elektrodas ir ymimas taip:


Pt(k), H2(d) I H + (aq)
Potencial skirtumo tarp vandeniliu prisotintos platinos ploktels ir
sieros rgties tirpalo vert yra lygi nuliui.

Stiklinis vamzdelis
H2 dujos
(101325 Pa, 298 K)
Platinos viela

Platinos ploktel,
padengta papildomu
purios platinos
sluoksniu
Rgties tirpalas
(1 mol/1, 298 K)
7.2 pav. Standartinio vandenilio elektrodo schema
Metal elektrod potencialai imatuojami, sudarius galvanin element.
Galvaniniai elementai (GE) yra prietaisai, kuriuose chemin oksidacijosredukcijos reakcij energija paveriama elektros energija. Oksidacijosredukcijos reakcija, kuri charakterizuoja galvaninio elemento darb, vyksta ta
kryptimi, kurioje elemento elektrovara turi teigiam vert.
Galvaninio elemento elektrovara (E) apskaiiuojama i katodo
potencialo atmus anodo potencial:
E = (Pk - <Pa ,

ia
ia

(pk - didesn potencialo vert turinio metalo elektrodo potencialas;


epa - maesn potencialo vert turinio metalo elektrodo potencialas;

Metalo elektrodo potencialas priklauso nuo tirpalo savybi. Jei elektrodas


sudaromas i metalo ir tirpalo, kuriame to metalo jon nra, tai jo potencialas
skiriasi nuo standartinio elektrodo potencialo verts. Pried 5 lentelje
nurodytos kai kuri metal standartini elektrod potencial () ir j
elektrod potencial ne savo drusk tirpaluose verts.

7.2. Danielio-Jakobio tipo galvaniniai elementai


Danielio-Jakobio tipo galvaninis elementas - tai toks elementas, kuriame
du skirting metal elektrodai merkti t metal drusk tirpalus (a = 1 mol/1),
sujungtus vamzdeliu, upildytu elektrolitu. Toliau laikysime, kad efektyvioji
koncentracija a yra lygi molinei koncentracijai C M .
Vykstantiems GE procesams paaikinti pasinaudosime orginaliu
Danielio-Jakobio GE. Jis sudarytas i cinko ir vario plokteli, merkt i
metal jon (cinko ir vario drusk) tirpalus (7.3 pav.). io GE elektrochemin
schema uraoma taip:
(-) Zn(k) I ZnS0 4 (aq) || CuS0 4 (aq) | Cu(k) (+).
Vertikalus brknelis nurodo ribin paviri tarp metalo ir tirpalo, o du
brkneliai - rib tarp dviej skyst fazi (jungiant tirpalus vamzdel,
upildyt elektrolitu).

Cu
(katodas)

C11SO4

[Zn2+] = 1 mol/1

[Cu2+] =1 mol/1
>-Jakobio

Elektros srov iame GE atsiranda vykstant iai elektros srov


gaminaniai oksidacijos-redukcijos reakcijai:
Zn(k) + Cu 2+ (aq) - Zn 2+ (aq) + Cu(k).
Kadangi cinko standartinio elektrodo potencialo vert yra maesn
(elektroneigiamesn) u vario standartinio elektrodo potencialo vert, cinko
elektrodas yra neigiamasis GE elektrodas - anodas. Jo paviriuje esantys
cinko atomai jonizuojasi:
Zn(k) - 2e~ Zn 2+ (aq).
Cinko ploktel laidininku sujungta su vario ploktele, todl elektronai,
susidar vykstant iai reakcijai, nesikaupia ploktels paviriuje, o iorine
grandine teka vario ploktel. ie elektronai vario ploktels - katodo paviriuje redukuoja tirpale esanius vario jonus iki atom:
Cu 2+ (aq) + 2e~ * Cu(k).
Susidars grandinje elektron srautas (elektros srov) gali bti
panaudotas darbui atlikti. Taigi, GE elektros energija yra ant abiej elektrod
vykstani elektrochemini proces idava.
Ijungus iorin grandin, elektrocheminiai procesai nenutrksta (metal
elektrodai atiduoda arba prisijungia elektronus), bet, kadangi elektros srov
neteka (I = 0), sistemoje nusistovi dinamin pusiausvyra. Elektrod
pusiausvirj potencial skirtumas, kai iorin grandin ijungta, vadinama
pagrindine GE charakteristika elektrovara. Ji ymima simboliu E ir
matuojama voltais (V):
E = (Poles - <Pred = <Pk - <Pa,
ia ipoks - oksidatoriaus (katodo) pusiausvirasis potencialas;
<pred - reduktoriaus (anodo) pusiausvirasis potencialas.
1 pvz. Pateikite galvaninio elemento, sudaryto i magnio ir nikelio
plokteli, merkt i metal atitinkamus 1 mol/1 koncentracijos drusk
tirpalus, elektrochemin schem. Kuris metalas bus anodas, o kuris katodas?
Paraykite iame galvaniniame elemente vykstanias oksidacijos-redukcijos
reakcijas ir apskaiiuokite jo elektrovar.
Sprendimas. io galvaninio elemento elektrochemin schema:
(-) Mg(k) I Mg2+(aq), 1 mol/1 | [ Ni 2+ (aq), 1 mol/1 | Ni(k) (+)
Magnis yra anodas ir prijo vyksta oksidacijos procesas, nes jo elektrodo
potencialo vert maesn ( 0Mg /Mg = -2,37 V),
Mg(k) - 2e~
Mg2+(aq).
Nikelis yra katodas ir prie jo vyksta redukcijos procesas, nes jo elektrodo
potencialo vert didesn ( 2+ = -0,25V),
Ni 2+ (aq) + 2 e"

Ni(k).

Oksidacijos-redukcijos reakcija, kuri vyksta veikiant galvaniniam


elementui, gaunama sudjus anodinio ir katodinio proces lygtis:
Mg(k) + Ni 2+ (aq) - Mg 2+ (aq) + Ni(k).
Kadangi metal jon koncentracija lygi 1 mol/1, tai elektrovar
apskaiiuojame pagal metal standartini elektrod potencial skirtum:
0
E=
,
- 0 2
= - 0 , 2 5 V - ( - 2 , 3 7 ) V = 2,12 V.

Ni-+/Ni Mg" /Mg


\ > /
Metalo elektrodo potencialas priklauso nuo jo jon koncentracijos
tirpale. Jei metalo jon koncentracija tirpale nra lygi 1 mol/1, metalo
elektrodinio potencialo vert apskaiiuojama pagal Nernsto lygt:
o

<P = <P +

ia

0 , 0 5 9 , _C

'g Mn+>
M
n
- metalo standartinio elektrodo potencialas;
n elektron, dalyvaujani procese, skaiius;
C
- hidratuot metalo jon koncentracija tirpale, mol/1.
2 pvz. Magnio standartinis elektrodo potencialas 0 2+

/Mg

= -2,37 V. Ar

pasikeis magnio potencialas, jei j imatuosime tirpale, kuriame magnio jon


koncentracija yra 0,01 mol/1?
Sprendimas. Pagal Nernsto lygt apskaiiuojame magnio elektrodo
potencial slygoje nurodytos koncentracijos tirpale:
Mg 2+/ M g
Y

-2,37 V +

lg 10"2 = -2,429 V.

Ivada: praskiedus tirpal, magnio elektrodo potencialas sumajo ir jis


tapo aktyvesnis.
3 pvz. Pateikite galvaninio elemento, sudaryto i dviej cinko plokteli,
merkt i metal atitinkamus 1 mol/1 ir 0,001 mol/1 koncentracijos ZnS0 4
drusk tirpalus, schem. Kuris metalas bus anodas, o kuris - katodas?
Paraykite iame galvaniniame elemente vykstanias oksidacijos-redukcijos
reakcijas ir apskaiiuokite jo elektrovar.
Sprendimas. Cinko merkto 1 mol/1 druskos tirpal elektrodo
potencialas bus lygus standartinei cinko elektrodo potencialo vertei: 2+ =
Zn /Zn
-0,76 V. Cinko elektrodo, esanio praskiestame tirpale, potencialas pasikeis:
Zn j. /Zn = -0,76 V +

lg 0,001 = -0,8485 V ~ 0,849 V.

Cinkas 0,001 mol/1 druskos tirpale yra anodas ir prie jo vyksta oksidacijos
procesas, nes jo potencialo vert maesn:
Zn(k) -2e"
Zn 2+ (aq).

Cinkas 1 mol/1 druskos tirpale yra katodas ir prie jo vyksta redukcijos


procesas, nes jo potencialas elektroteigiamesnis ( 2 + Z n = - 0 , 7 6 V):
Zn 2+ (aq) + 2e" -> Zn(k).
io galvaninio elemento elektrochemin schema ir elektrovara:
( - ) Zn(k) I Zn 2+ (aq), 0,001 mol/11 | Zn 2+ (aq), 1 mol/11 Zn(k) (+)
E = * - 3= -0,76 V - (-0,849) V = 0,089 V.
4 pvz. Galvaninio elemento, sudaryto i vandenilio standartinio elektrodo
ir vino ploktels, merktos vino druskos tirpal, elektrovara yra 0,307 V.
Apskaiiuokite Pb 2 ' jon koncentracij. Paraykite galvaninio elemento
elektrochemin schem ir ant elektrod vykstani reakcij lygtis.
Sprendimas. vinas yra anodas, nes standartinis elektrodo potencialas
(pried 5 lentel) yra maesnis (elektroneigiamesnis), o vandenilio elektrodas
- katodas. io galvaninio elemento elektrochemin schema:
(-) Pb(k) I Pb2+(aq) | | 2H+(aq) | H2(d), Pt(k) (+)
Veikiant GE vyksta ios reakcijos:
(-A) Pb(k) - 2e~ -> Pb2+(aq),
(+K) 2H + (aq) + 2e" -> H2(d).
io galvaninio elemento elektrovara:
E = (Pk - q>a;
0,307 V = 0,0 - 3 ;
3 = -0,307 V.
Pagal Nernsto lygt apskaiiuojame Pb 2 + jon koncentracij:
0 . 0,059
9a = <Pa + lgCM,
-0,307 V = -0,13 V + ^ ^

lgCM,

lgC M = (-0,307 + 0 , 1 3 ) :

=-6;

C Pb 2+ = 10'' mol/1.
5 pvz. Ar veiks galvaninis elementas originaliame Danielio-Jakobio
galvaniniame elemente pakeitus vario elektrod kito metalo elektrodu?
Sprendimas. Pakeitus var bet kuriuo metalu, kurio standartinis
elektrodo potencialas yra didesnis (elektroteigiamesnis) nei cinko, pvz.: Fe, Ni,
Pt, galvaninis elementas veiks.
Pastaba. Btina slyga, kad GE veikt: E = (pk - cpa > 0. Jei E < 0
galvaninis elementas neveikia.
Savikontrols klausimai
1. Sudarykite elektrochemin schem ir paraykite ant elektrod
vykstani reakcij lygtis GE, kuriame viena vario ploktel merkta 0,1

mol/1 Cu(N0 3 ) 2 tirpal, o kita - 0,001 mol/1 Cu(N0 3 ) 2 tirpal. Apskaiiuokite


GE elektrovar. Ats.: 0,059 V.
2. Sudarykite elektrochemin schem ir paraykite ant elektrod
vykstani reakcij lygtis GE, kuriame Al ir Ag ploktels merktos savo
drusk tirpalus, kuriuose C n+ = 1 mol/1. Apskaiiuokite GE elektrovar. Ar
M
pasikeis GE elektrovara, jei drusk tirpalus praskiesime 10 kart? Ats.: 2,46 V.
3. Apskaiiuokite magnio jon koncentracij mol/1, jei magnio ploktel
merkus jo druskos tirpal magnio elektrodo potencialas tampa Mg 2 . /Mg =
2
-2,41
V. Ats.: CK/1
=4,4-10"
mol/1.
'
Mg 2+
'

4. Sudarykite dvi Danielio-Jakobio tipo GE schemas, kuri vienoje


geleis bt katodas, o kitoje - anodas. Paraykite iuose GE prie anodo ir
katodo vykstani proces reakcij lygtis bei apskaiiuokite j elektrovaras.
5. Sudarykite GE schem jei veikianio galvaninio elemento
oksidacijos-redukcijos reakcija:
Fe(k) + Cu(N0 3 ) 2 (aq) -> Fe(N0 3 ) 2 (aq) + Cu(k).
Paraykite ant katodo ir anodo vykstani elektrochemini proces lygtis.
Apskaiiuokite io GE elektrovar jei [Fe2+] = 0,1 mol/1, [Cu2+] = 0,01 mol/1.
Ats.: 0,75 V.
7.3. Voltos tipo galvaniniai elementai
Voltos tipo galvaniniai elementai (jie dar vadinami koroziniais
galvaniniais elementais) - tai tokie elementai, kuriuose skirting metal
ploktels (elektrodai) yra merktos t pat elektrolito tirpal kuriame nra
elektrodo metalo jon. Elektrolito terp gali bti neutrali, rgti ar bazin. iuo
atveju metal elektrod potencialai nustatomi ne j drusk tirpaluose ir
priklauso nuo elektrolito terps (pried 5 lentel).
Panagrinkime original Voltos GE:
Zn(k) I H 2 S0 4 (aq) | Cu(k)
Veikiant iam elementui, cinkas, kaip aktyvesnis metalas (jo potencialas
elektroneigiamesnis), tirpsta ir bna anodu:
Zn(k) - 2e~
Zn 2+ (aq).
I cinko elektronai laidu pereina var (katod). Vario paviriuje isikrauna
tirpale esantys H + jonai:
2H + (aq) + 2e~
H2(d).
Voltos tipo elemento bendroji reakcijos lygtis tokia:
Zn(k) + H 2 S0 4 (aq)
ZnS0 4 (aq) + H2(d).

7.4 pav. Voltos galvaninio elemento schema


Ant anodo vyksta oksidacijos reakcija, t.y. anodo metalas atiduoda
elektronus, o ant katodo paviriaus vyksta elektron prijungimo
(depoliarizacijos) reakcija. Depoliarizacijos reakcija ant io elektrodo
paviriaus priklauso nuo elektrolito terps ir tirpale esani depoliarizatori.
Depoliarizatoriai yra molekuls arba jonai, kurie elektrocheminio proceso
metu prijungia elektronus.
Rgioje terpje (pH < 7) gali vykti ios depoliarizacijos reakcijos:
2H + (aq) + 2e -> H 2 (d),
cp = 0 V,
0 2 (d) + 4H + (aq) + 4e~
Neutralioje terpje (pH = 7):
2H 2 0(s) + 2e~
H 2 (d)
0 2 (d) + 2H 2 0(s) + 4e~
Bazinje terpje (pH > 7):
2H 2 0(S) + 2e~ -> H 2 (d)
0 2 ( d ) + 2 H 2 0 ( S ) + 4e~

2H 2 0(s),

= 1,23 V.

+ 20H"(aq),
40H"(aq),

= -0,41 V,
= 0,82 V.

+ 20H _ (aq),

= -0,83 V,

40H"(aq),

= 0,4 V.

Jei elektrolite yra itirpusio deguonies, jis bus oksidatorius reakcijoje ant
katodo, jei deguonies nra - vyks vandenilins depoliarizacijos reakcija.
1 pvz. Paraykite, kokios reakcijos vyksta ant anodo ir katodo, veikiant
iems galvaniniams elementams:
Al(k) I H 2 S0 4 (aq), 0 2 | Fe(k) ir
Zn(k) | NaOH(aq) | Ag(k)
Kuris i i galvanini element veiks efektyviau?
Sprendimas. Pirmajame galvaniniame elemente elektrolitu yra sieros
rgties tirpalas, kuriame yra itirpusio deguonies, todl naudojamos aliuminio

ir geleies elektrod potencial verts rgioje terpje: 1 ',';7 = -0,50 V,

(-)Al(k) I H 2 S0 4 (aq), 0 2 | Fe(k) (+)


Aliuminio elektrodas yra anodas, aliuminis oksiduojasi:
Al(k) - 3e"
Al 3+ (aq).
Geleies elektrodas yra katodas, jo paviriuje vyksta deguonins
depoliarizacijos reakcija:
0 2 (d) + 4H + (aq) + 4e"
2H 2 0(s).
io galvaninio elemento elektrovara:
E = <Poks - cpred = 9k - <Pa = -0,32 V - (-0,50) V = 0,18 V.
Antrajame galvaniniame elemente elektrolitas yra natrio hidroksido
tirpalas, todl naudojamos cinko ir sidabro elektrod potencial verts
bazinje terpje: p H j ' = - 1 , 1 3 V, * 7 =+0,25 V.
Zn

/Zn

Ag

/Ag

( - ) Zn(k) I NaOH(aq) | Ag(k) (+)


Cinko elektrodas yra anodas, cinkas oksiduojasi:
Zn(k) - 2e~
Zn 2+ (aq)
Sidabro elektrodas yra katodas, jo paviriuje vyksta
depoliarizacijos reakcija:
2H 2 0(s) + 2e~
io galvaninio elemento elektrovara:

vandenilins

H2(d) + 20H"(aq).

E = 9OKS - 9RCD = 9K - 9A = 0 , 2 5 V - (1,13) V = 1 , 3 8 V .

Antrojo galvaninio elemento elektrovara didesn, taigi jis veiks


efektyviau.
2 pvz. Vienas GE sudarytas i nikelio ir magnio plokteli, merkt
vanden, kitas - i i plokteli, merkt praskiest HN0 3 tirpal. Sudarykite
abiej GE elektrochemines schemas ir paraykite ant elektrod vykstani
proces elektronines lygtis.
Sprendimas. Pirmajame galvaniniame elemente elektrolitu yra vanduo,
kurio terp neutrali. Elektrod potencial verts neutralioje terpje yra:
= ,'
= -1,4V; ^7 = -0,01 V. io galvaninio elemento elektrochemin

Mg

/Mg

Ni

/Ni

schema:
( - ) Mg(k) I H 2 0(s) I Ni(k) (+)
Magnio elektrodas yra anodas, magnis oksiduojasi:
Mg(k) - 2e~ - Mg 2+ (aq).
Nikelio elektrodas yra katodas, jo paviriuje vyksta
depoliarizacijos reakcija:
2 H 2 0 ( S ) + 2E~ ^ H 2 (d) + 20H~(aq),

vandenilins

Antrajame galvaniniame elemente elektrolitas yra praskiestos H N 0 3


tirpalas. Elektrod potencial verts rgioje terpje yra: pll<,7,
= -1,57 V;
Mg

Ni /Ni

/Mg

-0,03 V. io galvaninio
elemento elektrochemin schema:

( - ) Mg(k) I HN0 3 (aq) | Ni(k) (+)


Magnio elektrodas yra anodas, magnis oksiduojasi:
Mg(k) - 2e~
Mg 2+ (aq).
Nikelio elektrodas yra katodas, jo paviriuje vyksta vandenilins
depoliarizacijos reakcija:
2H + (aq) + 2e" -> H2(d)
3 pvz. Ar veiks Voltos galvaninis elementas pakeitus jame sieros
(sulfato) rgt natrio armo tirpalu?
Sprendimas. Kadangi cinko elektrodo potencialas baziniame tirpale
=

2+
V, jis yra anodas ir cinkas oksiduojasi. Be to, Zn yra
Zn
/Zn
amfoterinis metalas, todl vyks i reakcija:
Zn(k) - 2e~ + 30H~(aq) ->[ Zn(OH) 3 ]~(aq).
Vario elektrodo potencialas armo tirpale 2 /(:

0,03 V. Varis yra

katodas, jo paviriuje vyksta vandenilins depoliarizacijos reakcija:


2H 2 0(s) + 2e~
H2(d) + 2 0 H (aq).
io galvaninio elemento elektrovara:
E = 18 - 9 red S
- = 0,03 V - ( - 1 , 1 3 ) V = 1,16 V.
GE elementas veiks.
Savikontrols klausimai
1. Paraykite, kokios reakcijos vyksta ant anodo ir katodo iuose
galvaniniuose elementuose:
Fe(k) I H 2 0(S) I Ag(k)
ir
Zn(k) | NaOH(aq), 0 2 | Cu(k).
Kuris i i galvanini element veiks efektyviau?
2. Vienas galvaninis elementas sudarytas i magnio ir alavo plokteli,
merkt Na 2 S0 4 tirpal, kitas - i i plokteli, merkt H 2 S0 4 tirpal.
Sudarykite abiej galvanini element elektrochemines schemas ir paraykite
ant elektrod vykstani proces lygtis.
3. Paraykite, kokios reakcijos vyksta ant anodo ir katodo iuose
galvaniniuose elementuose:
Cd(k) I KCl(aq), 0 2 | Au(k) ir
Mg(k) | HCI(aq) | Au(k).
Kuris i i galvanini element veiks efektyviau?

4. Vienas galvaninis elementas sudarytas i magnio ir alavo plokteli,


merkt KOH tirpal, kitas - i i plokteli, pamerkt HC1 tirpal.
Sudarykite abiej galvanini element elektrochemines schemas ir paraykite
ant elektrod vykstani proces lygtis.
5. Sudarykite du Voltos tipo galvaninius elementus, kuri viename
chromo elektrodas bt anodu, o kitame - katodu. Paraykite abiej galvanini
element elektrochemines schemas ir ant elektrod vykstani proces lygtis.

8. Metal korozija
Korozija - metal savaiminis irimas dl metal ir aplinkos chemins ar
elektrochemins sveikos.
Chemin korozija vyksta neelektrolit aplinkoje (sausose dujose
auktoje temperatroje, skysiuose - neelektrolituose, pvz., naftos produktuose
ir t.t.).
Elektrochemin korozija vyksta elektrolit tirpaluose, drgname ore,
grunte arba vandenyje, susidarant koroziniams (Voltos tipo) galvaniniams
elementams.
Elektrochemins korozijos pobdis nepriklauso nuo elektrolito sluoksnio
storio metalo paviriuje, pakanka deimi nanometr (nm) storio drgms
plvels. Dl potencial skirtumo atskirose metalo paviriaus vietose susidaro
koroziniai mikro- ir makrogalvaniniai elementai. Makrogalvaniniai
elementai gali susidaryti, jei metalas yra tirpale, kurio sudtis vairiose jo
paviriaus vietose skiriasi. Pvz., tai bdinga iluminiams vamzdynams,
neturintiems ilumins vamzdyn izoliacijos nuo atramini konstrukcij. Tarp
metalins atramos ir plieninio vamzdio, esanio dirvoje, susidaro
makrogalvaniniai elementai. Kadangi plieno, esanio betone, potencialas
didesnis (elektroteigiamesnis) u plieno dirvoje potencial, todl vamzdyno,
esanio dirvoje, dalis yra anodas, o atramin konstrukcija - katodas.
Mikrogalvaniniai elementai susidaro, kai yra:
1) kontaktas metalas-metalo junginys. Pvz., Fe-Fe n O m ; Fe-Fe 3 C.
Kadangi bet kurioje terpje mela i 0 junginio > <pmetaio> tai metalo junginys visuomet
yra katodas;
2) dviej skirting metal, kuri potencialai nevienodi, kontaktas arba
lydinio vieta, kurioje yra didesn elektroteigiamesn potencial turinio metalo
koncentracija, yra katodas;
3) nelygaus metalo paviriuje susidaro koncentraciniai galvaniniai
elementai.
Elektrocheminje korozijoje skiriami trys pagrindiniai procesai:
1 - anodinis. Tai hidratuot metal jon susikaupimas elektrolite bei
elektron anodiniuose ploteliuose susidarymas:
M + m H 2 0 - ne"
Mn1 mH 2 0,
n+
arba
M(k) - ne"
M (aq).
2 - elektron tekjimas metale i anodini ploteli katodinius ir anijon
(A~) bei katijon (K + ) maiymasis elektrolite;

3 - katodinis. Tai elektron, atkeliavusi katodinius plotelius,


jungimasis su tirpale esaniais depoliarizatoriais D (jonais, atomais ar
molekulmis, prisijungianiais elektronus):
D + ne" > D ne"
Anodine sritis

(-)
f

tmJkL

-M

^mR0-~

Kleklrolitas

M
Katodin sritis

(+;
.Vj

8.1 pav. Elektrochemins korozijos schema


Katodins korozijos proceso reakcijos, kuriose elektron prijungime
dalyvauja itirps deguonis, vadinamos deguonine depoliarizacija, o
reakcijos, kuriose dalyvauja vandenilis - vandeniline depoliarizacija:
pH < 7 I 2H*(aq) + 2e" -> H 2 (d)
- vandenilin depoliarizacija
(<p = 0 V, pH = 0).
terp
2H 2 0(s)
- deguonin depoliarizacija
rgtin
l I 0 2 (d) + 4f-T(aq) +4c
( = +1,23 V, pH = 0).
pH = 7 I 2H 2 0(S) + 2e -> H 2 (d)+ 2 0 H (aq) - vandenilin depoliarizacija
terp
( = -0,41 V, pH = 7).
neutralil i L
(0 2 (d) + 2H 2 0(s) + 4e" > 40H"(aq) - deguonin depoliarizacija
( = +0,82 V, pH = 7).
pH > 7 I 2H 2 0(s) + 2e > H 2 (d)+ 2 0 H (aq) - vandenilin depoliarizacija
terp <
(cp = -0,83 V, pH = 14).
bazin | ^ 0 2 ( d ) + 2H 2 0(s) + 4e" -> 40H"(aq) - deguonin depoliarizacija
( = +0,40 V, pH = 14).
I depoliarizacijos lygi galima daryti ias ivadas:

1) deguonies buvimas korozinse terpse ymiai padidina korozijos


greit;
2) nepriklausomai nuo terps, vandenilins ir deguonins depoliarizacijos
potencial skirtumas = 1,23 V. Tai reikia, kad labiau tiktina deguonin
depoliarizacija.
Mediagos, gautos jonizuojantis metalams ir vykstant katodinei
depoliarizacijai, vadinamos pirminiais korozijos produktais, o anodinis bei
katodinis procesai - pirminiais. Pvz., koroduojant geleiai:
Katodas
2H 2 0(s) + 0 2 (d) + 4e -> 40H"(aq)
Anodas
Fe(k) - 2e" -> Fe2+(aq)
Prie anodo kaupiasi metalo jonai, o prie katodo tirpalas paarmja.
Susidarius pakankamai Fe2+ jon koncentracijai, vyksta antriniai
korozijos procesai:
Fe2+
Fe(OH) 2 -> Fe(OH) 3
FeOOH
Fe 3 0 4 .
Susidar junginiai (pvz., metal hidroksidai, oksidai) vadinami antriniais
korozijos produktais:
Fe2+(aq) + 20H (aq) -> Fe(OH) 2 (k).
Jei antriniai korozijos produktai netirps, tai jie padengia metalo paviri ir
korozijos procesas sultja. Antriniai korozijos produktai gali toliau kisti:
4 Fe(OH) 2 (k) + 0 2 (d) + 2H 2 0(s) -> 4Fe(OH) 3 (k),
Fe(OH) 3 (k)
FeOOH(k) + H z O(s),
Fe(OH) 2 (k) + 2 FeOOH(k)
Fe 3 0 4 (k) + 2H 2 0(s).
Koroduojant plienui, jo paviriuje susidaro rdys ("raudonosios rdys"): Fe 3 0 4
ir FeOOH.
Panaiai korozijos produktai susidaro ir koroduojant kitiems metalams.
Sprendiant io skyriaus udavinius, naudokite metal vairiuose
tirpaluose potencialus, esanius pried 5 lentelje. Korozijos proces
aikinsime metodu ingsnis po ingsnio".
1 pvz. Kaip vyksta paeistos elektrolite, kurio pH = 8, alavuotos
geleins skardos korozija? Parayti elektrochemines korozijos proceso lygtis.
Sprendimas.
I ingsnis. Kadangi pH = 8, tai terp silpnai bazin. Potencial lentelje
randame Sn ir Fe elektrod potencial vertes bazinje terpje: Sn
''"/,7/Sn = -0,84
V, <PpH2+7/F = -0,10 V. Metalas, kurio elektrodo potencialo vert ioje terpje
maesn, yra anodas (Sn), o kurio didesn - katodas (Fe). Anodas raomas
kairje slygins schemos pusje ir ymimas enklu, katodas - deinje
pusje ir ymimas enklu.

Slygin galvaninio elemento schema

Sn I H 2 0 I Fe
pH = 8

Korozijos schema

P4J
Fe

II ingsnis. Raome anodins elektrodins reakcijos lygt: koroduoja (tirpsta,


oksiduojasi) elektroneigiamesnis metalas.
Sn*

A(Sn) Sn(k) - 2c -> Sn2+(aq)

Sn

hn

v_ v

Ft

III ingsnis. Raome katodins elektrodins reakcijos lygt(is):


,, j.

HjO Hi. OH

K(Fe) 2H 2 0(s) + 2e~> H2(d) +20H"(aq)

Vandens molekuls juda katodo (Fe) link ir jo paviriuje prijungia elektronus


(redukuojasi). Vandenilis skiriasi nuo katodo (Fe) paviriaus.
IV ingsnis. Nurodome depoliarizacijos (elektron prijungimo proceso) viet.
Ji ymima storesne linija (tai Fe), o korozijos vieta - Sn pavirius - vingiuota
linija.

V ingsnis. Bendra korozijos proceso lygtis:


Sn(k) + 2H 2 0(S) -> Sn 2+ (aq) + H 2 (d) + 20H~(aq),
Sn(k) + 2H 2 0(S)

Sn(OH) 2 (k) + H 2 (d).

Susidars Sn(OH) 2 * nusda alavuotos plienins skardos paviriuje ir dl


to korozijos greitis maja.
VI ingsnis. Apskaiiuojame korozinio (Voltos tipo) galvaninio elemento
elektrovar:
E = cpoks - <Pred = <Pk - <pa= - 0 , 1 0 V - ( - 0 , 8 4 V ) 0 , 7 4 V .
Tokio korozinio galvaninio elemento elektrovara nustatyta eksperimentu
0,71-0,72 V.

Jei vyksta atmosferin korozija, tai terps nustatymui raome chemini


reakcij, vykstani atmosferoje, lygtis:
C0 2 (d) + H 2 0(S)
H 2 C0 3 (aq),
S0 2 (d) + H 2 0(S) -> H 2 S0 3 (aq),
S0 2 (d) + 0,50 2 (d) + H 2 0(S)

|
|
>

NO(d) + 0,502(d) + H20(S) >

H 2 S0 4 (aq),

HN03(aq).

- rgtin

* Jei antriniai korozijos produktai yra amfoterini metal (Sn, Al, Zn ir Pb)
hidroksidai, tai jie arminje ) tirpsta:
M(OH) n (k) + NaOH(aq)
Na[M(OH) n+l ](aq),
ia n - amfoterinio metalo valentingumas.
2 pvz. Kaip vyksta chromuotos geleies korozija drgnoje atmosferoje?
Paraykite anodinio ir katodinio proces lygtis, nubraiykite korozijos schem
ir nurodykite korozijos bei depoliarizacijos vietas. Kokia tai danga?

Sprendimas. Chromo ir geleies elektrodiniai potencialai neutralioje


terpje: ^ ^

= -0,08 V, p"2=+7/Fe = - 0 , 4 2 V. Geleies potencialo vert yra

maesn, ji susidariusiame koroziniame galvaniniame elemente taps anodu ir


koroduos, o chromo (katodo) paviriuje neutralioje terpje, esant deguonies,
vyks deguonins depoliarizacijos reakcija.
Korozinio galvaninio elemento slygin schema:
Fe I H 2 0 , 0 2 I Cr
Anodinio ir katodinio proces lygtys:
(A) Fe(k) - 2e~ Fe 2+ (aq)
(K) 0 2 (d) + 2H 2 0(S) + 4e~ -> 4 0 H (aq)
Korozijos schema:

(korozija)
(depoliarizacija)

Neutraliame tirpale Fe 2+ su OH sudarys netirp hidroksid. Vadinasi,


korozijos produktas bus Fe(OH) 2 :
Fe 2+ (aq) + 2 0 H (aq) -> Fe(OH) 2 (k).
Apskaiiuojame korozinio (Voltos tipo) galvaninio elemento elektrovar:
E = cpoks - <Pred = <PK - <P* = " 0 , 0 8 V - ( - 0 , 4 2 V ) s 0 , 3 4 V .

Kadangi chromas korozijos metu yra katodas, tai ir jo danga plieno


paviriuje yra katodin danga, kuri apsaugo gele nuo korozijos tik tol, kol
yra itisin, t.y. nepaeista.
3 pvz. Kaip vyksta anglinio plieno (geleies lydinio su anglimi) korozija
drgnoje atmosferoje, kurioje yra 0 2 ir C 0 2 duj? Paraykite anodinio ir
katodinio proces lygtis, nubraiykite korozijos schem ir nurodykite
korozijos bei depoliarizacijos vietas.

Sprendimas. Plienas yra Fe ir C (arba Fe3C) lydinys. Kadangi vyksta


atmosferin korozija, tai terpei nustatyti raome chemini reakcij, vykstani
atmosferoje, lygtis:
C0 2 (d) + H 2 0(s)
H 2 C0 3 (aq).
Vadinasi, terp yra rgti. Kadangi bet kurioje terpje Fc3C > Fe , tai
susidariusiame koroziniame galvaniniame elemente Fe taps anodu ir koroduos,
o C (arba Fe3C) bus katodu ir jo paviriuje rgioje terpje esant deguonies,
vyks deguonins depoliarizacijos reakcija.
Korozinio galvaninio elemento slygin schema:
Fe I H+, 0 2 I C (Fe 3 C)
Anodinio ir katodinio proces lygtys:
(A) Fe(k) - 2e~ -> Fe2+(aq)
(K) 0 2 (d) + 4H + (aq) + 4e~ -> 2H 2 0(s)
Korozijos schema pateikta 8.2 pav.

(korozija)
(depoliarizacija)

co2 + h2o ^ H+ + hco3"

o2

Elektiolitas (-| , 0

C. Fe3C-
Anodas

Fe

Korozijos produktai

- 2e
Katodas

8.2 pav. Plieno korozijos schema rgioje terpje


Kadangi elektron, dalyvaujani elektrodinse reakcijose, skaiius skiriasi,
tai surandame bendr daugikl ir paraome bendrj korozijos proceso lygt:
2Fe(k) + 0 2 (d) + 4H + (aq)
2Fe2+(aq) + 2H 2 0(s).
Toliau vyksta antriniai korozijos procesai (r. 84 psl.).
Panaiai reikt aprayti korozijos proces, kai koroduoja kit
metal lydiniai.

Savikontrols klausimai
1. Kaip ore koroduoja alavuota geleis ir alavuotas varis, paeidus
dangas? Paraykite korozijos anodini ir katodini proces elektrochemines
lygtis. Nubraiykite korozijos schem ir nurodykite korozijos bei
depoliarizacijos vietas. Kokia tai danga (anodin ar katodin)? Kuriuo atveju
korozija vyks greiiau?
2. Paraykite alvario (vario-cinko lydinio) korozijos drgname ore ir
druskos rgtyje anodinio bei katodinio proces elektrochemines lygtis su
deguonine depoliarizacija. Nubraiykite korozijos schem ir nurodykite
korozijos bei depoliarizacijos vietas. Kokie korozijos produktai susidaro?
3. Kaip vyksta geleies, padengtos nikeliu, korozija rgioje terpje,
kurioje nra deguonies? Paraykite korozijos anodini ir katodini proces
elektrochemines lygtis. Nubraiykite korozijos schem ir nurodykite korozijos
bei depoliarizacijos vietas. Kokia tai danga (anodin ar katodin)?
4. Kodl chemikai gryna geleis atsparesn korozijai nei technikoji
geleis? Paraykite technikosios geleies korozijos drgname ore anodinio ir
katodinio proces elektrochemines lygtis. Nubraiykite korozijos schem ir
nurodykite korozijos bei depoliarizacijos vietas.
5. Paraykite chromu padengtos geleins ploktels korozijos
elektrochemines lygtis arminje ir rgioje terpse, kuriose yra itirpusio
deguonies. Nubraiykite korozijos schem ir nurodykite korozijos ir
depoliarizacijos vietas. Kurioje terpje korozijos procesas intensyvesnis?
6. Kaip vyksta kadmiuotos geleies atmosferin korozija, dang
paeidus? Paraykite anodinio ir katodinio proceso elektronines lygtis (ore yra
N2, O2, CO2 ir H 2 0 gar). Nubraiykite korozijos schem ir nurodykite
korozijos bei depoliarizacijos vietas. Kokia tai danga (anodin ar katodin)?
Kodl?
7. Kaip vyksta vinu padengtos geleies atmosferin korozija, dang
paeidus? Paraykite anodinio ir katodinio proceso elektrochemines lygtis (ore
yra N 2 , 0 2 , C0 2 ir H 2 0 gar). Nubraiykite korozijos schem ir nurodykite
korozijos bei depoliarizacijos vietas. Kokia tai danga (anodin ar katodin)?
Kodl?
8. Du plieniniai laktai sutvirtinti varine kniede. Paraykite anodinio ir
katodinio proceso elektrochemines lygtis neutralioje terpje, esant deguonies.
Nubraiykite korozijos schem ir nurodykite korozijos ir depoliarizacijos
vietas. Kuriuo metalu pakeistumte varin knied, kad korozija vykt liau?

9. Elektroliz
Oksidacijos-redukcijos procesas, vykstantis ant elektrod, leidiant
nuolatin elektros srov per elektrolito tirpal arba lydal, vadinamas
elektrolize. Elektrolizs bdu nusodintos metalo dangos vadinamos
galvaninmis arba galvanosteginmis. Elektroliz gali bti panaudota ir
vairioms mediagoms gauti (pavyzdiui, vandeniliui, chlorui, deguoniui,
armams), metalams oksiduoti, j paviriams poliruoti, frezuoti ir pan.
Elektrodas, sujungtas su teigiamuoju elektros altinio poliumi, yra
anodas ir prie jo, leidiant elektros srov, vyksta oksidacijos (elektron
atidavimo) procesas. Elektrodas, sujungtas su neigiamuoju elektros altinio
poliumi, yra katodas ir prie jo vyksta redukcijos (elektron prijungimo)
procesas.
Dmesio: elektrod ymjimai elektrolizje ir galvaniniuose elementuose
yra vienodi, taiau raomi skirtingi krvio enklai:
Elektroliz

GE
Anodas
Oksidacija

<-

Redukcija

->

(<pa < <pk)

Katodas
9.1. Elektrocheminiai procesai prie anodo
Elektrolizje naudojami anodai skirstomi 2 ris: tirpiuosius ir
netirpiuosius (arba inertinius). Tirpieji anodai gaminami i to metalo, kurio
druska sudaro pagrindin elektrolito komponent. Tuomet tirps anodaimetalai tirpsta (oksiduojasi), ir metalo jonai pereina tirpal. Naudojant
tirpiuosius anodus, metalo jon koncentracija elektrolite maai kinta (Cei
~ const.). Dl to elektrolizeriaus (elektrolizs renginys) darbo laikas,
nekeiiant elektrolito, beveik neribotas. Pavyzdiui:
Pagrindinis elektrolito komponentas
NiS0 4 -7H 2 0
CuS04-5H20
FeCl2-H20
MnS04-5H20

Anodin reakcija
Ni(k) - 2e_ > Ni2+(aq)
Cu(k) - 2e" -> Cu2+(aq)
Fe"(k) - 2e~ -> Fe2+(aq)
Mn(k) - 2e~ Mn2+(aq)

Kai anodas yra inertin, su elektrolitu nereaguojanti mediaga


(grafitas C, platina Pt, auksas Au, ar lydiniai, pvz., Pb + 1 % Ag), tai tokie

netirps anodai patys nedalyvauja oksidacijos procese. Jie yra tik elektros
srovs laidininkai, kuri paviriuje oksiduojasi anijonai ir molekuls.
Oksiduojasi tos dalels, kurioms oksiduotis reikia maiau energijos, t.y.
kurioms utenka maiau teigiamos anodo potencialo verts.
1 pvz. Elektrolite yra tik deguonies neturintys anijonai Cl~ ir Br~, kuri
standartiniai potencialai:
= + 1 0 7 V; <P
=+l,36V.
Vadinasi,
r

2Br7Bi

'

2Cr/Ct2

pirmiausiai oksiduosis bromido anijonai Br", o vliau chlorido anijonai Cl":


2Br"(aq) - 2e~
Br2(s),
2Cr(aq) - 2e^
Cl2(d).
2 pvz. Elektrolite yra deguonies turintis hidroksido anijonas Ol-T ir
chlorido anijonas Cl , kuri standartiniai potencialai:
cp

=+0,4 V (pH = 14),

=+0,82 V (pH = 7),

=+1,36V.

2CR/C

Kadangi nepriklausomai nuo terps pH verts, hidroksido anijono OFT


virtimo 0 2 standartinis potencialas yra maesnis, tai turt oksiduotis OFT, o
vliau chloridas:
40H~(aq) - 4e"
0 2 (d) + H 2 0(s),
2Cl"(aq) - 2e~
Cl2(d).
Taiau dl deguonies virtampio ( 2 ) pirmiausia oksiduosis
chloridas, o tik po to deguonis. Deguonies virtampis - tai papildomas
pasiprieinimas
deguonies oksidacijai daugelio metal paviriuje. Jis
priklauso nuo anodins srovs tankio ia ( _ L _ A / d m 2 ) , elektrolito
=

temperatros ir elektrodo ries. Deguonies virtampis ant anodo kinta nuo


0,7 iki 1,3 V, pavyzdiui, ant Pt jis yra 1,3 V:

oh~/O2 = 02 + 02 = ' 3

,+<Po,

V +

> 82 V = 2,1 2 V,

=1,3 V + 0 , 4 V = 1 , 7 V.

Ivada: oksidacijos procesas netirpaus anodo paviriuje priklauso


nuo anijono sudties.

Lentel. Deguonies virtampio verts, V


Srovs tankis
0,1 A/dm2
10 A/dm2
0,71
0,29

0,04
0,65
0,59
1,08
0,82
0,97
0,88
1,05
0,85
1,75
1,06

1,07
1,45
1,18
1,18
0,98

Metalas
Pt (blizganti)
Pt (platinuota)
Au
Fe
Ag
Cu
Zn
Hg
Pb
C

Jei elektrolite yra deguonies neturini anijon (Cl , Br , I , S 2 ), tai ie


anijonai patys oksiduojasi, o kai elektrolite yra deguonini rgi anijon
(SO 2 , N O 3 , PO4" , C O 2 " ) ir jis rgtus (pvz., H 2 S0 4 , HN0 3 ) ar neutralus
(NaN0 3 , K 2 S0 4 ), tuomet oksiduojasi ne patys anijonai, bet vandens molekuls,
nes j oksidacijai reikia maiau energijos.
Pagal majant polink oksiduotis ant anodo, kai kuriuos anijonus ir
vanden galima surayti eil:
I - > Br~ > Cl" > S2" > OH" > H 2 0 > SO42" > NOj" > CIO4"
Isiskyrimo potencialas

Eils
Nr.
1

2
3
4

5
6
7
8

Reakcija

, V

S2~(aq) -2e~
S(k)
2I (aq) - 2e~ -> I2(k)
2Br~(aq) - 2e" - Br->(s)
2Cl~(aq) - 2e~-> Cl2(d)
40H~(aq) - 4e~-> 0 2 (d) + 2H 2 0(s)

-0,47
+0,53
+ 1,07
+ 1,36
+0,4
+1,23
+2,85
Didels
teigiamos
verts

2H 2 0(S) - 4e~

0 2 ( d ) + 4H + (aq)

2F"(aq) - 2e"

F2(d)

SO 4 ; PO 4 ; NO J; CO 2~ ; CIO 4
Pvz.

2S0 4 ~ - 2e" > S 2 Og"

+2.

-0,47
+0,53
+1,07
+1,36
+0,4+ 1,3 = 1,7
+1,23 + 1,3=2,53
IS LYDAL
+2
I L Y D A L

9.2. Elektrocheminiai procesai prie katodo


Katodo paviriuje redukuojasi metalo ir vandenilio jonai arba
vandens molekuls. Pirmiausia redukuojasi tie jonai, kuriems redukuotis

reikia maiau energijos. I metal jon pirmiau redukuojasi tas, kurio didesn
(elektroteigiamesn) standartinio elektrodo potencialo vert. Remiantis
standartiniais potencialais turt redukuotis tik maiau aktyvi u vandenil
metal jonai: Au 3+ (cp = +1,68 V), Ag + (<p = +0,80 V), Hg 2+ (cp = +0,79 V),
Cu 2+ ( = +0,34 V).
Kai metalas standartini potencial lentelje yra isidsts tarp Mn ir
vandenilio, tai katodo paviriuje vyksta dvi reakcijos:
pagrindin
alutin

M n+ (aq) + ne" H> M(k),


2H + (aq) + 2e"
H 2 (d) (pH < 7) arba
2H 2 0(s) + 2e~ -> H 2 (d) + 20H"(aq) (pH > 7).

Elektrolizs bdu skaidant armini, armini emi metal bei Al


vandeninius tirpalus, naudojami tik netirpieji anodai (daniausiai grafitas).
Aktyvesni u Mn metalai (arminiai, armini emi, aliuminis) i
vandenini tirpal neiskiriami ir katodo paviriuje vyksta tik ios reakcijos:
2H + (aq) + 2e" H> H 2 (d)
(pH < 7) arba
2H 2 0(S) + 2e~
H 2 (d) + 20H"(aq)
(pH > 7).
arminiai, armini emi metalai ir Al gaunami elektrolize tik i lydal:
A13+(S) + 3e~ - > Al(k),

Na + (s) + e"
Na(k).
Vandeniniuose tirpaluose, be elektrolito jon, dar yra H + ir O H jon,
kurie elektrolizje atlieka svarb vaidmen. Pirmiausia elektronus prijungia
(redukuojasi) ant katodo tie jonai, kuri standartiniai potencialai yra
teigiamiausi, t.y. didiausii. Pavyzdiui, jei tirpale yra Ag + (cp = +0,8 V), Ni 2+
(cp = -0,25 V), Zn 2+ (cp = - 0 , 7 6 V) jon, tai pirmiausia redukuojasi sidabro,
po to nikelio ir galiausiai cinko jonai.
Taiau sprsti apie jon isikrovim tik i j standartini elektrodini
potencial negalima. Pavyzdiui, neutraliame tirpale vandenilio jon
koncentracija yra 10~7 mol/1 ir i Nernsto lygties apskaiiuota vandenilio
elektrodinio potencialo vert yra:
2 = H+/H , + 0,059 lg[H + ] = 0 + 0,059 lglO"7 = -0,41 V.
Todl neutraliuose tirpaluose turt redukuotis tik jonai t metal,
kuri potencialai didesni negu -0,41 V. Praktikai i vandenini tirpal
isiskiria nemaa aktyvi metal (pvz., cinkas, chromas, geleis ir kt.), kuri
elektrodiniai potencialai yra maesni u -0,41 V. Tai aikinama vandenilio
virtampiu. Vandenilio virtampis priklauso nuo metalo savybi, katodins
srovs tankio ik ir temperatros. Didinant srovs tank ir mainant temperatr
virtampis didja. Pavyzdiui, cinko potencialas neutraliame cinko sulfato

1 mol/1 tirpale yra - 0 , 7 6 V, o vandenilio -0,41 V. Vandenilio virtampis ant


cinko -0,75 V. Taigi tikrasis vandenilio isiskyrimo potencialas yra -1,13 V
(-0,41 + (-0,75) = -1,13 V), t.y. maesnis u cinko potencial. Todl, vykdant
neutrali cinko drusk tirpal elektroliz, skiriasi cinkas ir nedidelis kiekis
vandenilio.
Lentelje pateikiamos vidutins vandenilio virtampio (t = 202 C)
verts:
Virtampis, V
Metalas
0,12
Pt
0,19
Al
0,24
Ni
0,27
Fe
0,29
Ag
0,33
Cu
0,35
Grafitas (C)
0,36
Au
0,42
Pb
0,49
Sn
0,50
Cd
0,59
Mg
0,75
Zn
Elektrolizs pavyzdiai:
1 pvz. KC1 vandeninio tirpalo elektroliz, anodas - netirpus (r. 92 psl.):
KC1

Katodas ( - ) < - K ( a q ) + Cl (aq)


+

H20

(+) Anodas
H20

Redukcija

Oksidacija

2H20(s) + 2e" - > H 2 ( d ) + 20H"(aq)

2Cl"(aq) - 2e~

Cl 2 (d)

2H 0 O(s) + 2 C F ( a q ) - > H ? (d) + 2 0 H " ( a q ) + Cl 2 (d)


Bendroji elektrolizs proceso lygtis:
2H 2 0(S) + 2KCl(aq)

"'OLI:

H 2 (d) +2KOH(aq) + Cl 2 (d).

I pavyzdio matyti, kad elektrolizinant vandenin KC1 tirpal pramonje


gaunamas KOH ir CI2 dujos.

2 pvz. K 2 S0 4 vandeninio tirpalo elektroliz, anodas - netirpus:


K,S0 4
'i
Katodas ( - ) <- 2K (aq) + SO 2 - (aq)
HiO
+

x2 2H 2 0(s) + 2e

(+) Anodas
H2O

2 H 9 0 ( s ) - 4 e ~ 0 2 ( d ) + 4H + (aq)

- > H 2 ( d ) + 20H (aq)

6H,0(s) -> 2H (d) + 0 2 ( d ) + 40H (aq) + 4H + (aq)


Bendroji elektrolizs proceso lygtis:
2H20(S)

EIEK R LLZ

'"

) 2H2(d) + 0 2 ( d )

3 pvz. Z n S 0 4 vandeninio tirpalo elektroliz, anodas - netirpus:


ZnS04

2+
Katodas ( - ) < - Zn (aq) +
S0 4 " (aq) -> (+) Anodas
H2O

H2O

Redukcijos reakcijos:
Zn 2+ (aq) + 2e" -> Zn(k)
Oksidacija
2H 2 0(s) + 2e~

2H 2 0(s) - 4e~ -> O,(d) + 4H + (aq)

H 2 (d) + 2 0 H "(aq)

Zn2 +(aq) + 2H20(s)

Zn(k) + H 2 ( d ) + 0 2 ( d ) + 2H + (d)

Bendroji elektrolizs proceso lygtis:


ZnS0 4 (aq) + 2H 2 0(s) e l e k , r o l i z i

>

Z n (] c )

+ H 2 (d) + 0 2 (d) + H 2 S0 4 (aq).

I pateikto pavyzdio matyti, kad prie anodo susidaro H 2 S0 4 , t.y. tirpalas


rgtja.
4 pvz. FeCl 2 vandeninio tirpalo elektroliz, anodas - tirpus:
FeClj
Katodas ( - )

Fe2+ (aq)

H2O
Redukcija
Fe 2+ (aq) + 2e"

2C1"(aq) - > (+) Anodas

H2O

Fe(k)

oksidacija
Fe(k) - 2e"^ Fe 2+ (aq)

5 pvz. CuCl 2 vandeninio tirpalo elektroliz, anodas - netirpus:

CuCl
1 2
Katodas ( - ) < Cu (aq)
H2O
Redukcija
Cu 2+ (aq) + 2e" -> Cu(k)

2C1 (aq)

( + ) Anodas
H2O

oksidacija
2Cl"(aq) - 2e

Cl 2 (aq)

Bendroji elektrolizs proceso lygtis:


e,ek roUz

CuCl 2 (aq)

'

) Cu(k) + Cl2(d).

6 pvz. CuCl2 lydalo elektroliz, anodas - netirpus:


CuCl2
i

2+

Katodas(-) <- Cu (aq)

2C1 (aq)

Redukcija
Cu 2+ (aq) + 2e -> Cu(k)

(+)Anodas

Oksidacija
2Cl"(aq) - 2e" -> Cl2(d)

Bendroji elektrolizs proceso lygtis:


CuCl 2 (aq)

e ek,roliz

'

> Cu(k) + Cl2(d).

Savikontrols klausimai
1. Paraykite vandeninio AgN0 3 tirpalo elektrolizs proces ant katodo ir
grafito anodo elektrochemines lygtis.
2. Paraykite vandeninio FeS0 4 tirpalo elektrolizs proces ant katodo ir
tirpaus anodo elektrochemines lygtis.
3. Paraykite MgBr 2 lydalo elektrolizs proces ant katodo ir netirpaus
anodo elektrochemines lygtis.
4. Paraykite vandeninio Zn(N0 3 ) 2 tirpalo elektrolizs proces ant katodo
ir netirpaus anodo elektrochemines lygtis.
5. Paraykite vandeninio MgS0 4 tirpalo elektrolizs proces ant katodo ir
netirpaus anodo elektrochemines lygtis.
6. Paraykite vandeninio NiCl 2 tirpalo elektrolizs proces ant katodo ir
tirpaus anodo elektrochemines lygtis.
7. Paraykite vandeninio Sn(N0 3 ) 2 tirpalo elektrolizs proces ant katodo
ir platinos anodo elektrochemines lygtis.
8. Paraykite vandeninio FeCl3 tirpalo elektrolizs proces ant katodo ir
grafito anodo elektrochemines lygtis.

9. Paraykite vandeninio H 2 S0 4 tirpalo elektrolizs proces ant katodo ir


netirpaus anodo elektrochemines lygtis.
10. Paraykite vandeninio Cr2(SC>4)3 tirpalo elektrolizs proces ant
katodo ir netirpaus anodo elektrochemines lygtis.
9.3. Elektrolizs dsniai
Elektrolizs dsnius paskelb angl fizikas M. Faradjus.
Pirmasis elektrolizs dsnis. Isiskyrusios ant elektrod mediagos
mas tiesiog proporcinga pratekjusiam pro elektrolit elektros kiekiui:
m=kQ
ia m - isiskyrusios mediagos mas g;
k - elektrocheminio ekvivalento mas g/(A-s);
Q - elektros kiekis kulonais (C) arba ampersekundmis(A s);
Q = Ix
ia I - elektros srovs stipris amperais (A);
- laikas (s).
Elektrocheminio ekvivalento mas - tai isiskyrusios ant elektrod arba
sureagavusios elektrocheminje reakcijoje mediagos mas, gaunama
pratekjus pro tirpal 1 kulonui elektros:

ia

k = - g/(A-s);
96500
E - mediagos cheminio ekvivalento mas g/mol;
96500 - Faradjaus skaiius, C/mol.
Reikiant elektros kiek ampervalandmis (A h), k apskaiiuojamas taip:

Metalo arba mediagos cheminis ekvivalentas apskaiiuojamas pagal formul:


metalo

mediagos

E = g/mol
E = g/mol
z
z
ia A - metalo atomin mas, g/mol;
M - mediagos molin mas, g/mol;
z - elektrochemins oksidacijos arba redukcijos procese dalyvaujani elektron
skaiius.
Todl galutin pirmojo Faradjaus dsnio formul yra:
AIr
,
MI r
m=
g arba m=z-96500
z-96500

Antrasis elektrolizs dsnis. Praleidus pro tirpal vienod elektros


kiek, isiskyrusi ant elektrod arba susidariusi tirpale mediag mass
yra tiesiog proporcingos j cheminiams ekvivalentams:
J
m.I m,
11X2
m

T~ eT~"'~ E.

arba
(M /z, )

(M2/Z2)

(MA)

I elektrolizs dsni seka ivada: mediagos vieno ekvivalento masei


iskirti reikia sunaudoti
96500 kulon arba 26,8 ampervalandi
elektros.
Praktikai ant elektrod isiskyrusios mediagos mas mprak daniausiai
yra maesn u teorikai apskaiiuot (pagal Faradjaus dsn), nes greta
pagrindini proces vyksta ir alutiniai, pvz., kartu su metalu skiriasi ir
vandenilis. Srovs kiekis pagrindinei mediagai iskirti vertinamas
apskaiiuojant metalo srovin ieig :
n =

iiW.ioo%.
m

.eor

Nusodinto metalo dangos storis apskaiiuojamas pagal formul:


g _ ^prakt_ . J Ql
d M "S
ia

S - paviriaus plotas, cm2;


dM - metalo tankis, g/cm3,
- metalo dangos storis, .

1 pvz. Nustatykite kuris metalas nusodinamas, jei elektrolizuojant


dvivalenio metalo chlorido vandenin tirpal, sunaudota 3880 C elektros
srovs ir ant katodo nusodinta 1,18 g metalo.
Sprendimas. Pagal Faradjaus dsn apskaiiuojame metalo atomin
mas:
m=

z-96500

1,18 g 96500 C/mol 2


= 58,7 g/mol.
3880C
Tokia atomin mas periodinje lentelje atitinka nikel. Vadinasi, buvo
elektrolizinamas nikelio chlorido vandeninis tirpalas.
2 pvz. Apskaiiuokite elektros srovs stipr, jei elektrolizuojant tirpal
per 1 h 40 min. 25 s prie katodo isiskyr 1,4 1 vandenilio (STP)?
A=

Sprendimas. Pagal Faradjaus dsn:


! _ m-96500
-
Kadangi
inomas
vandenilio
tris,
tai
santykiuV H 2 /V E ( H 2 ) .
ia

santyk

m/E

keisime

V H i - vandenilio tris, litrais,

^E(H2) ~~ vandenilio molinis ekvivalentinis tris, litrais/mol.


Vandenilio ekvivalentinis tris (STP) apskaiiuojamas pagal formul:
22,41 /mol
v
V

E(H2)

Taigi:
|

VH2 96500

( 2 )

,41 96500 (A s)/mol - 2


~

22,41/mol 6025 s

3 pvz. Kokia kalio hidroksido mas susidar prie katodo elektrolizuojant


K 2 S0 4 tirpal, jei prie anodo isiskyr 11,2 1 deguonies (STP)?
Sprendimas. Udavinio sprendimui naudojame 2-j Faradjaus dsn:
M

OJ

EO2

M
=

K()H

E KOH

Kadangi inomas isiskyrusio deguonies tris, tai santyk m/E keisime


santykiu V 0 2 /V E ( 0 ? ) . Deguonies ekvivalentinis tris (STP) apskaiiuojamas
pagal formul:

_ 22,4 1/mol
( 2 ) -

Kalio armo cheminis ekvivalentas apskaiiuojamas pagal formul:


M k o h _ 56 g/mol
E*
z
1
Apskaiiuojame KOH mas:
=

E K OH' V O,
56 2g/mol -11,2 1-4
,,.
=
=112 g
V E(02)
22,4 1/mol

4 pvz. Kiek gram metalo isiskirs, jei AgN0 3 vandeninis tirpalas


elektrolizuojamas 15 min. 3 A stiprio elektros srove? Koks dangos storis, jei
padengtas 500 cm 2 plotas? Sidabro srovin ieiga 96 %, sidabro tankis 10,5
g/cm3.
Sprendimas. Remiantis pirmuoju Faradjaus dsniu apskaiiuojame
teorin nusodinamo metalo-sidabro mas:

m.
=
Ae

A A g -Q
z-96500

108 2g/mol-(15-60) s3 A
1-96500 c/mol

. m
= 3,02g .

Kadangi nusodinamo metalo-sidabro srovin ieiga 96 %, tai praktin


nusodinto sidabro mas yra:

_ mteorino ' T| _ 3,02 g 96 % :2,90 g .


100%
100 %

Apskaiiuojame nusodintos sidabro dangos stor:


g

=jjVkL
Ae

dAg - S

,104=

^Og
--10 4 = 5,52
3
10,5 g/cm -500 cm 2

Savikontrols klausiniai
1. Per kadmio sulfato tirpal praleidus 3434 C elektros kiek, isiskyr 2
g kadmio. Paraykite ant katodo ir tirpaus bei netirpaus anod vykstani
proces elektrochemines lygtis ir apskaiiuokite kadmio chemin ekvivalent.
Ats.: 56,26 g/mol.
2. Elektrolizinant CuS0 4 tirpal ant anodo isiskyr 168 cm3 duj (STP).
Paraykite ant elektrod vykstani proces elektrochemines lygtis ir
apskaiiuokite, kiek metalo isiskyr ant katodo. Ats.: 0,95 g.
3. Sidabro nitrato tirpalas 4 vai. elektrolizintas 2 A stiprio elektros srove.
Paraykite ant elektrod vykstani proces elektrochemines lygtis. Kiek
isiskyr sidabro ant katodo ir koks duj tris (STP) isiskyr ant anodo? Ats.:
32,20 g; 1,67 1.
4. Elektrolizinant cinko sulfato tirpal per 5 vai. isiskyr 6 1 deguonies
(STP). Paraykite ant elektrod vykstani proces elektrochemines lygtis ir
apskaiiuokite elektros srovs stipr. Ats.: 5,74 A.
5. Leidiant 2,5 A stiprio elektros srov per CuS0 4 vandenin tirpal per
15 min. isiskyr 0,72 g vario. Apskaiiuokite vario srovin ieig. Ats.:
97,3 %.
6. Elektrolizinant 30 min. trivalenio metalo druskos tirpal 1,5 A stiprio
elektros srove, ant katodo isiskyr 1,071 g io metalo. Apskaiiuokite metalo
atomin mas. Koks tai metalas? Ats.: 114,82 g/mol; In.
7. Leidiant elektros srov per nuosekliai sujungtus elektrolizs
renginius su MgS0 4 ir ZnCl 2 vandeniniais tirpalais, ant vieno katodo isiskyr
0,25 g vandenilio. Kiek ir koki mediag isiskyr ant abiej anod ir kito
katodo (ant pastarojo isiskirianio vandenilio neskaiiuoti)? Ats.: 2,0 g;
8,86 g; 8,17 g.

8. Apskaiiuokite ant katodo isiskyrusi vario mas, jei ant netirpaus


anodo isiskyr 560 ml chloro duj (STP). Ats.:1,588 g.
9. Apskaiiuokite ant katodo isiskyrusios mediagos mas, jei leidiant
elektros srov per Na 2 S0 4 tirpal ant anodo isiskyr 1,12 1 duj (STP). Kiek
sieros rgties susidar prie anodo? Ats.: 0,2 g; 9,8 g.
10. Apskaiiuokite elektros srovs stipr, jei 1 vai. 15 min. 20 s leidiant
elektros srov per KOH tirpal prie anodo isiskyr 6,4 g duj. Kiek litr duj
(STP) isiskyr ant katodo? Ats.: 17,08 A; 8,96 1.
11. Apskaiiuokite ant grafito elektrod 2 vai. 15 A stiprio elektros srove
elektrolizinant kalio hidroksido vandenin tirpal isiskyrusi duj bendrj
tr (STP). Ats.: 18,81 1.
12. Per NaCl vandenin tirpal praleidus 2423 A-h elektros kiek,
isiskyr 1 m3 (STP) chloro dj. Apskaiiuokite srovin ieig. Ats.: 98,8 %.
13. Kiek laiko reikia elektrolizinti 200000 A stiprio srove A1 2 0 3 lydal,
norint gauti 1 t Al? Proceso srovin ieiga 100 %. Ats.: 29,78 vai.
14. Elektrolizinant 2 vai. 2 A stiprio srove praskiestos sieros rgties
vandenin tirpal, buvo naudojami neinomo dvivalenio metalo elektrodai.
Elektrolizs metu anodo mas sumajo 4,78 g, o katodo mas tiek pat
padidjo. Nustatykite metal, i kurio buvo pagaminti elektrodai. Ats.: Cu.

10. Aliuminio paviriaus elektrocheminis oksidavimas


Magnis, aliuminis ir j lydiniai oksiduojami elektrocheminiu bdu. is
procesas dar vadinamas anodavimu. Oksiduojamas metalas prijungiamas prie
anodo (teigiamojo elektros altinio poliaus), o elektrolitais bna armai,
rgtys arba j druskos. Elektrolitai, naudojami Al anodavimui, skirstomi 2
grupes:
1) elektrolitai, kuriuose susidariusi oksidin plvel netirpsta. Tai silpnos
neorganins (pvz., boro) ir organins rgtys (pvz., vyno ir citrin rgtys)
arba j druskos;
2) elektrolitai, kuriuose oksidin plvel gerai tirpsta, pvz., oksalo, sieros,
fosforo rgtys:
Al 2 0 3 (k) + 3H 2 S0 4 (aq) -> Al 2 (S0 4 ) 3 (aq) + 3H 2 0(s).
Natraliu bdu aliuminio paviriuje susidariusios oksidins plvels storis
yra 0,005-0,02 . Tekant elektros srovei, metalo ir tirpalo fazi riboje
susidaro plonas, tankus barjerinis sluoksnis, sudarytas i A1 2 0 3 . Iorje
susidaro akyta, puri 5-500 storio plvel, sudaryta i A1 2 0 3 n H 2 0:
i

3
10.1 pav. Aliuminio oksido plvels sandara:
1 - barjerinis sluoksnis;
2 - akytas A1 2 0 3 n H 2 0 sluoksnis;

3 - elektrolitas

Oksidins plvels storis priklauso nuo elektrochemins oksido


susidarymo reakcijos greiio santykio su jo cheminio tirpimo greiiu. Didinant
H 2 S0 4 koncentracij, didja oksido tirpimo greitis, maja sluoksnio storis ir
didja oksidinio sluoksnio akytumas. Panai tak oksidinio sluoksnio
formavimuisi turi temperatra. Todl stora (50-100 ), maiau akyta plvel
gaunama nedidels koncentracijos H 2 S0 4 tirpale, esant emesnei temperatrai.
Daniausiai anodavimui naudojama nuolatin elektros srov. Tuo atveju
naudojami katodai bna pagaminti i vino, nerdijanio plieno, grafito arba
gryno aliuminio. Aliuminio anodavimui galima naudoti ir kintamj elektros
srov (50 Hz). Tuomet anoduojamasis aliuminio dirbinys 50 kart per sekund

bna anodu ir 50 kart - katodu. Anodinio proceso metu ant anodo aliuminio dirbinio - vyksta ios reakcijos:
2H 2 0(S) - 4e~ 20(d) + 4H + (aq) (rgtiniame ir neutraliame elektrolite);
40H~(aq) - 4e~-> 20(d) + 2H 2 0(s)
(arminiame elektrolite).
Gautas atominis (aktyvusis) deguonis reaguoja su Al:
2Al(k) + 30(d) -> Al 2 0 3 (k).
Naudojant kintamj srov katodinio proceso metu rgiuose
elektrolituose (H 2 S0 4 , oksalo rgtyje H 2 C 2 0 4 ir kt.) vyksta tokia reakcija:
2H + (aq) + 2e"
2H(d).
Neutraliuose drusk tirpaluose vyksta tokia reakcija:
2H 2 0(s) + 2e~
2H(d) + 20FT(aq).
Katodinio proceso metu isiskiriantis atominis vandenilis redukuoja
oksidin plvel:
Al 2 0 3 (k) + 6H(d)
2Al(k) + 3H 2 0(s).
Kadangi io proceso metu isiskiriantis vandenilis nespja redukuoti viso
oksidinio sluoksnio, o tik jo dal, todl lieka pakankamas oksido sluoksnio
storis.
Oksidins plvels tvirtumas priklauso nuo elektrolito chemins sudties
ir oksidins plvels sudarymo technologijos. Tviriausia plvel gaunama
H 2 S0 4 tirpaluose ir naudojant nuolatin srov, netvirta - oksalo rgties
tirpaluose ir naudojant kintam elektros srov.
Aliuminio oksido plvelei bdingos geros elektroizoliacins bei
adsorbcins savybs. Storoms (60-140 ) aliuminio oksido plvelms
bdinga aukta elektrinio pramuimo tampa (nuo 600 iki 1000 V). Aliuminio
oksido plvels struktra yra poringa, akyta (10.2 pav). Todl plvel gerai
geria (sorbuoja) vak alyv o tai dar labiau padidina jos atsparum
korozijai.

10.2 pav. Aliuminio oksido plvels struktura

Akyta aliuminio oksido plvel gerai daosi organiniais ir neorganiniais


daais. Organiniai daai adsorbuojasi metalo oksido paviriuje, o neorganiniai
daai nusda akytos oksidins plvels ertmse. Kuo storesn oksido plvel,
tuo ji geriau nusidao.
Naudojant neorganinius daus, pavyzdiui vyksta tokia reakcija:
Pb(CH 3 COO) 2 (aq) + Na 2 S0 4 (aq)

PbS0 4 (k) + 2NaCH 3 COO(aq).


baltos spalvos nuosdos

Nepriklausomai nuo to, kokiame elektrolite buvo


vykdomas
elektrocheminis Al paviriaus oksidavimas, btina oksidins plvels
upildymo operacija. Ji atliekama panardinant dirbin verdant dejonizuot
arba distiliuot vanden. io proceso metu vyksta oksidins plvels iorins
dalies kristalizacija (10.3 pav.). Jo metu padidja plvels tris, udaromos
mikroakuts:
Al 2 0 3 (k) + H 2 0(S) >

2A100H(k)
biomitas

10.3 pav. Aliuminio oksido plvels iorins dalies kristalizacijos schema

Upildymas labai padidina anodins oksidins plvels korozin


atsparum. Aliuminio oksidins plvels korozinis atsparumas bei storis
apytiksliai vertinamas pagal laik, per kur ant plvels ulainus la tirpalo
(3 g K 2 Cr 2 0 7 , 25 ml druskos rgties (d = 1,16 g/ml) ir 75 ml vandens), jo
spalva tampa alia. Oranin tirpalo lao spalva keiiasi ali todl, kad,
nutirpus A1 2 0 3 plvelei, aliuminis redukuoja Cr(VI) iki Cr(lII):
Al 2 0 3 (k) + 6HCl(aq)
2Al(k) + K 2 Cr 2 0 7 (aq) + 3H 2 0(s)

2AlCl 3 (aq) + 3H 2 0(s),


2Al(OH) 3 (k) + K 2 Cr 2 0 4 (aq)

Oksidins plvels apsaugins savybs yra geros, jei alia tirpalo spalva
atsiranda ne anksiau nei po 5 min, kai t = 18-21 C, ne anksiau nei po 3
min, kai t = 23-26 C arba ne anksiau nei po 2,5 min, kai t = 27-32 C.
1 pvz. Paraykite elektrochemini proces, vykstani ant elektrod,
reakcij lygtis elektrochemikai oksiduojant Al rgiame tirpale, jei
naudojama nuolatin srov.
Sprendimas. Rgtaus tirpalo pH < 7. Naudojant nuolatin srov Al
prijungiamas prie nuolatins srovs teigiamojo poliaus. Al tampa anodu.
Raome elektrochemines proces, vykstani ant elektrod, lygtis:
Al

20(d) + 4H + (aq) + 4e~

A(+)

2H 2 0(s)

K(-)

2H + (aq) + 2e

2H(d)

Ant anodo besiskiriantis atominis (aktyvusis) deguonis reaguoja su Al:


2Al(k) + 30(d) - Al 2 0 3 (k).
2 pvz. Ar galima elektrochemikai oksiduoti Al druskos rgties tirpale,
jei naudojama nuolatin srov. Parayti elektrochemini proces, vykstani
ant elektrod, reakcij lygtis.
Sprendimas. Druskos rgties tirpalo pH < 7. Naudojant nuolatin srov
Al prijungiamas prie nuolatins srovs teigiamojo poliaus. Al tampa anodu.
Kadangi druskos rgties anijonas yra bedeguonis, todl vykdant elektroliz jis
pats oksiduojasi (prisiminkite elektroliz, r. 90-96 psl.). Raome
elektrochemines proces, vykstani ant elektrod, lygtis:
Al

A(+)

2CT(aq) - 2e~

Cl2(d)

K(-)

2H + (aq) + 2e" - 2H(d)

Kadangi elektrolizs metu neisiskiria Al oksidavimui reikalingas


deguonis, darome ivad, kad Al druskos rgties tirpale negalima oksiduoti.
Prie anodo iisikiriantis labai aktyvus chloras reaguodamas su aliuminiu
sudaro vandenyje tirp aliminio chlorid:
2Al(k) + 3Cl2(d)
2AlCl 3 (aq).
3 pvz. Paraykite elektrochemini proces, vykstani ant aliuminio
elektrod, reakcij lygtis, kai kintama elektros srov yra leidiama per armin
elektrolit.
Sprendimas. Kadangi naudojama kintama srov, tai Al jungiamas prie
bet kurio kintamos srovs altinio poliaus. Oksiduojamas Al 50 kart per
sekund bna anodu ir 50 kart - katodu. Anodinio proceso metu ant anodo aliuminio dirbinio - vyksta ios reakcijos:

40H"(aq) - 4e"-> 20(d) + 2H 2 0(s).


Gautas atominis (aktyvusis) deguonis reaguoja su Al:
2Al(k) + 30(d) - Al 2 0 3 (k).
Naudojant kintamj srov katodinio proceso metu tokia reakcija:
2H 2 0(s) + 2e~
2 H (d) + 20H"(aq).
Katodinio proceso metu isiskiriantis atominis vandenilis redukuoja
oksidin plvel:
Al 2 0 3 (k) + 6H(d) H> 2Al(k) + 3H 2 0(s).
Taiau io proceso metu isiskiriantis vandenilis nespja redukuoti viso
oksidinio sluoksnio, o tik jo dal.
Savikontrols klausiniai
1. Kokie elektrolitai ir kokia elektros srov yra naudojama
elektrocheminiam Al paviriaus oksidavimui? Atsakym paaikinkite ir
pagrskite pavyzdiu.
2. Paraykite elektrochemini proces, vykstani ant elektrod, reakcij
lygtis elektrochemikai oksiduojant aliumin NaN0 3 tirpale.
3. Kaip nustatomas aliuminio oksidins plvels korozinis atsparumas bei
storis.
4. Briniu pavaizduokite Al oksido plvels ant metalo sandar.
Nurodykite barjerin sluoksn.
5. Paraykite elektrochemini proces, vykstani ant elektrod, reakcij
lygtis elektrochemikai oksiduojant Al oksalo rgties (HOOC-COOH)
tirpale, jei naudojama nuolatin srov.

Priedai
1 lentel. 0,1 mol/1 koncentracijos rgi, hidroksid ir drusk tirpal
disociacijos/jonizacijos laipsniai (t =18 C)
Junginys

a, %

Rgtys
HI
HBr
HC1
HNO 3
H 2 SO 4

95,0
93,5
92,6
92,0
59,0
27,0
24,0
10,0
1,32
0,12
0,07
0,01
0,007

H3PO4

H 2 SO 3
HF
CH 3 COOH
H 2 CO 3
H2S
H 3 BO 3
HCN

Hidroksidai
Ba(OH) 2
KOH
NaOH
Ca(OH) 2
NH 3 H 2 0

92,0
89,0
84,0
19,0
1,3

Druskos
KC1
NH4C1
NaCl
KNO 3
AgN03
NaCH 3 COO
ZnCl 2
Na2S04
ZnS04
CuS04
M+A~ (KC1)
M 2 + A 2 " (K 2 S0 4 ) arba M 2+ A 2 " (BaCl 2 )
M 3 + A 3 " (K 3 P0 4 ) arba M 3+ A 3 ( A I C I 3 )
M 2 + A 2 " (CuS0 4 )

86,0
85,0
84,0
83,0
81,0
79,0
73,0
69,0
40,0
40,0
80-90
70-80
60-70
35-45

2 lentel. Rgtys, hidroksidai, druskos


2.1. R g t y s
Formul, pavadinimas
HC1
Vandenilio chlorido
(druskos) rgtis
HNO 3
Nitrato (azoto) rgtis

Jonizacija j o n u s (vandenyje)

HCI(aq) - > FT(aq) + CT(aq)


chlorido j o n a s

HNO_,(aq)-> FT(aq) + N ( V ( a q )
nitrato j o n a s

Pastabos
Stiprioji rgtis ( a > 30 %).
Panai savybi turi
vandenilio bromido HBr(aq)
ir vandenilio jodido HI(aq)
rgtys.
Stiprioji rgtis ( a > 30 %).

H 2 S 0 4 ( a q ) - > FT(aq) + H S ( V ( a q )
H 2 SO 4
Sulfato (sieros) rgtis

hidrosulfato jonas

H + (aq) + S0 4 2 ~(aq)

HSOilaq)

Stiprioji rgtis ( a > 30 %).

sulfato j o n a s

H,P04(aq)

H'(aq) + H 2 P 0 4 (aq)

H 2 P0 4 "(aq) ^

H > q ) + HP0 4 2 ~(aq)

dihidrofosfato j o n a s
H3PO4

Fosfato arba
ortofosfato (fosforo)
rgtis

hidrofosfato j o n a s

Vidutinio stiprumo rgtis


(3 % < a < 30 %).

H P 0 4 2 (aq) * H > q ) + P 0 4 3 (aq)


ortofosfato j o n a s

H 2 SO,
Sulfito rgtis

H 2 SO,(aq) ^

H'(aq) + (ISO, (aq)

H S O j (aq) ^

H + (aq) + SO, 2 "(aq)

hidrosulfito jonas

sulfito j o n a s

H 2 CO,
(C02H20)
Karbonato (anglies)
rgtis

H 2 CO,(aq) ^

hidrokarbonato jonas

H C O , (aq)

H + (aq) + CO, 2 (aq)


karbonato j o n a s

H 2 S(aq) ^
H2S
Vandenilio sulfido
rgtis

H + (aq) + H C 0 3 (aq)

H ' ( a q ) + HS~(aq)
hidrosulfido jonas

HS(aq)

H + (aq) + S " ( a q )
sulfido jonas

CHJCOOH
Etano (acto) rgtis

Vidutinio stiprumo rgtis


(3 % < a < 30 %). Patvari tik
esant auktam slgiui ir
emai temperatrai. Esant
standartiniam slgiui bei
auktai temperatrai skyla
S 0 2 ( d ) ir H 2 0(S).
Silpnoji rgtis ( a < 3 %).
Patvari tik esant auktam
slgiui ir emai
temperatrai. Esant
standartiniam slgiui bei
auktai temperatrai skyla
C 0 2 ( d ) ir H 2 0(s).
Silpnoji rgtis ( a < 3 %).
Tirpalas patvarus tik esant
auktam slgiui ir emai
temperatrai.

C H , C O O H ( a q ) ^ C H j C O O (aq)+ H > q )
acetato j o n a s

Silpnoji rgtis ( a < 3 %).

H ^ a q ) - vandenilio jonas; tiksliau j o sudt atspindi formuls H + H 2 0 arba HiO' (oksonio jonas)

2.2. Hidroksidai (bazs)


Formul, p a v a d i n i m a s

Disociacija j o n u s ( v a n d e n y j e )

Pastabos

NaOH
Natrio hidroksidas

N a O H ( a q ) N a + ( a q ) + OH~(aq)

Tirpalas v a d i n a m a s natrio
armu.
Stiprioji baz ( a > 3 0 % ) .

K.OH
Kalio hidroksidas

KOH(aq) K ' ( a q ) + O H (aq)

Stiprioji baz ( a > 3 0 %).


Ba(OH) 2 (aq)> ( B a O H ) " ( a q ) + O H (aq)

Ba(OH)2
Bario hidroksidas

bario hidroksi j o n a s

Ba 2 "(aq) + O H (aq)

(BaOH)*(aq) ^

bario j o n a s

NH,H2O
Amoniakinis vanduo
arba a m o n i o
hidroksidas

Tirpalas v a d i n a m a s kalio
armu.

NH3 H20(aq) ^

NH4+(aq) + O H ^ a q )

amonio jonas

Tirpalas v a d i n a m a s bario
armu.
Stiprioji baz ( a > 30 %).
Silpna baz ( a < 3 % ) .
Tirpalas patvarus tik esant
a u k t a m slgiui ir emai
temperatrai.
Esant standartiniam
slgiui bei auktai
temperatrai skyla
N H , ( d ) ir H 2 0(S).

Cu(OH)2(k) ^ (CuOH)'(aq) + O H ( a q )
CU(OH) 2
Vario(Il) hidroksidas

vario hidroksi j o n a s

(CuOH) (aq) ^

Cu 2 + (aq) + O H ' ( a q )

Silpnoji, v a n d e n y j e netirpi
baz.

vario j o n a s

Fe(OH) 2 (k) J i ( F e O H ) + ( a q ) + O H ' ( a q )


Fe(OH) 2
Geleies(Il)
hidroksidas

geleies(Il) hidroksi j o n a s

F e 2 ' ( a q ) + OH (aq)

(FeOH) (aq) ^

Silpnoji, v a n d e n y j e netirpi
baz.

geleies(ll) j o n a s

( F e ( O H ) 2 ) + ( a q ) + O H (aq)

Fe(OH) 3 (k) ^

geleies(Ill) dihidroksi j o n a s

Fe(OH) 3
Geleies(IlI)
hidroksidas

(Fe(OH) 2 ) + (aq) ^ (FeOH) 2 + (aq)+OH~(aq)


geleies(Ill) hidroksi j o n a s

(FeOH) 2 *(aq) ^

Silpnoji, v a n d e n y j e netirpi
baz.

F e " ( a q ) + O H (aq)
geleies(III) j o n a s

Z n ( O H ) 2 ( k ) ^ ( Z n O H ) + ( a q ) + OH"(aq)
Zn(OH)2
C i n k o hidroksidas

cinko hidroksi j o n a s

(ZnOH)*(aq) ^

Z n 2 \ a q ) + O H (aq)

Silpnoji, v a n d e n y j e netirpi
baz. Reaguoja su armais
(amfoterinis hidroksidas).

A l ( O H ),(k) ^ (AI(OH) 2 )*(aq) + O H ( a q )


aliuminio dihidroksi j o n a s

Al(OH)3
A l i u m i n i o hidroksidas

(AI(OH) 2 ) (aq)^+ (AIOH) 2 + (aq)+OH"(aq)


aliuminio hidroksi j o n a s

(AIOH) 2 + (aq) ^

A l 3 t ( a q ) + O H (aq)

aliuminio j o n a s

O H (aq) - hidroksido j o n a s .

Silpnoji, v a n d e n y j e netirpi
baz. Reaguoja su armais
(amfoterinis hidroksidas).

2.3. Neutraliosios druskos


Disociacija j jonus (vandenyje)

Formul, pavadinimas
NaCl
Natrio chloridas
KNOi
Kalio nitratas
CuS04
Vario(II) sulfatas
Na3P04
Natrio fosfatas
(ortofosfatas)
Na2C03
Natrio karbonatas
(kalcinuotoji soda)
(CH 3 COO) 2 Ca
Kalcio acetatas

Pastabos

NaCl(aq) - > Na (aq) + C F ( a q )


KN03(aq)

K + (aq) + N O f ( a q )

C u S 0 4 ( a q ) - > Cu 2 + (aq) + S 0 4 " ( a q )


N a , P 0 4 ( a q ) - > 3Na + (aq) + P 0 4 3 (aq)

vandenyje,
tirpalas - stiprusis
elektrolitas
( a > 30 %).

NaiCO)(aq)> 2Na*(aq) + C 0 3 2 (aq)


(CH 3 COO) 2 Ca(aq)->2CH 3 COCr(aq)+Ca 2 + (aq)

FeS
Geleies(II) sulfidas

Netirpi vandenyje,
tirpalas - silpnasis
elektrolitas.

FeS(k) j> Fe 2 + (aq) + S 2 ~(aq)

2.4. Rugiosios druskos


Formul, pavadinimas

Disociacija jonus (vandenyje)

KHS04
Kalio hidrosulfatas

K H S 0 4 ( a q ) - > K*(aq) + HS0 4 "(aq)

Pastabos

hidrosulfato j o n a s

NaH2P04
Natrio dihidrofosfatas

N a H 2 P 0 4 ( a q ) - > Na (aq) + HjPCV (aq)

Na2HP04
Natrio hidrofosfatas

N a 2 H P 0 4 ( a q ) - > 2Na + (aq) + H P 0 4 2 (aq)

NaHCOj
Natrio hidrokarbonatas
(geriamoji soda)

N a H C 0 3 ( a q ) - > Na* (aq) + H C 0 3 " ( a q )

Ca(HC03)2
Kalcio hidrokarbonatas

C a ( H C 0 3 ) 2 ( a q ) - > C a 2 + ( a q ) + 2 H C 0 3 (aq)

dihidrofosfato j o n a s

hidrofosfato jonas

hidrokarbonalo j o n a s

vandenyje,
^ a l a s - stiprusis
elektrolitas
( a > 30 %).

hidrokarbonalo jonas

2.5. Bazins druskos


Formul, pavadinimas
(Cu0H)2S04
Vario(ll)
hidroksisulfatas
(Mg0H)2C03
Magnio
hidroksikarbonatas
(AIOH)Cl 2
Aliuminio
hidroksichloridas
(AI(OH) 2 )Cl
Aliuminio
dihidroksichloridas

Pastabos

Disociacija jonus (vandenyje)


(Cu0H)2S04(aq) ^

2(CuOH) + (aq) + S 0 4 2 ' ( a q )


vario hidroksi j o n a s

( M g 0 H ) 2 C 0 3 ( a q ) -* 2 ( M g 0 H ) + ( a q ) + C 0 3 2 ~ ( a q )

vandenyje,
1338 - silpnasis
elektrolitas.

m a g n i o hidroksi j o n a s

(AlOH)Clj(aq) ^

(A10H) 2 + (aq) + 2CI (aq)

aliuminio hidroksi j o n a s

(Al(OH) 2 )CI(aq) -* (Al(OH) 2 ) (aq) + Cl"(aq)


aliuminio dihidroksi jonas

Susidaro
hidrolizuojantis
AlCIj.

Ill

+
r-J

+ U
oo
+
CU E
4
*
rs
+ -t
+

'S
c
-
c
>
C/l
(3

3
J*

W. u.

C3

<5 e

2?
+a

S
"35
B
01

ta

s?

Ui

U
f
5

+
GQ

>a B
X

1-.

1
-

O
E

t-

hri

s-> M

(1

t-l

u.

bH

b
o
0
'v(B B

+
N

tu
+
3

rs

fl

>c
Jonai

00

-t-

.3*
S

t-J
C

+ffi
T3

b" U!
Z O "0t

d , iO
O
S V)

4 lentel. Svarbiausi oksidatoriai ir reduktoriai


Svarbiausieji oksidatoriai
Nemetalai (VIA ir VIIA grupi elementai):
F 2 , CU, 0 2 , Br2, S
Katijonai, turintys didiausi arba didel OL
+4

Svarbiausieji reduktoriai
Metalai (IA ir IIA grupi elementai)
Paprastieji anijonai: , Cl , S2~

+3

vert: Pb , Fe
Sudtiniai metal anijonai, kuri teigiamas
elementas turi didiausi arba didel OL
+6

+7

Sudtiniai anijonai, kuri teigiamas


elementas turi nedidel OL vert:
so32~, N O .

vert: C r 2 0 ^ , MnO^

Katijonai, kuri OL vert nedidel


ir gali padidti: Sn2+, Fe2+, Cr3+

Sudtiniai nemetal anijonai, kuriuose


+5

+7

nemetalo OL vert teigiama: N O j , CIO4


-1
-1
Metal peroksidai: N a 2 0 2 , B a 0 2

Anglis C, anglies(II) oksidas CO,


metal hidridai (pvz., NaH, BaH2)

5 lentel. vairiuose tirpaluose esani metal elektrod potencialai


Elektrodas
LiVLi
Ca2+/Ca
Na + /Na
Mg2+/Mg
A13+/A1
Mn2+/Mn
Zn2+/Zn
Cr'VCr
Fe2+/Fe
Cd2+/Cd
Co2+/Co
Ni2+/Ni
Sn2+/Sn
Pb2+/Pb
Fe3+/Fe

2H+/H2

Sb3+/Sb
Bi3+/Bi
Cu2+/Cu
Hg2+/Hg
Ag+/Ag
Au3+/Au

, V;
fMm+"|=l mol/1
-3,00
-2,87
-2,71
-2,37
-1,66
-1,18
-0,76
-0,74
-0,44
-0,40
-0,27
-0,25
-0,14
-0,13
-0,04

Tirpalas neturi elektrodo metalo jon


bazinis, V
neutralus, V
rgtus, V

-1,40
-0,57
-1,00
-0,78
-0,08
-0,42
-0,53
-0,14
-0,01
-0,21
-0,29

-1,57
-0,50
-0,88
-0,84
+0,05
-0,32
-0,51
-0,16
-0,03
-0,25
-0,23

-1,14
-1,38
-0,72
-1,13
-0,20
-0,10
-0,50
-0,09
-0,04
-0,84
-0,51

-0,06
-0,02
+0,06
+0,30
+0,23
+0,25

+0,19
+0,17
+0,15
+0,33
+0,28
+0,35

-0,51
-0,46
+0,03
+0,16
+0,25
+0,21

0,00
+0,20
+0,23
+0,34
+0,78
+0,80
+1,68

6 lentel. Standartiniai oksidacijos ir redukcijos potencialai


2H + + 2e~ -> H 2
2HO + 2e~ -> H 2 + 20H"
2H 2 0 + 2e~
H2 + 20H"
0 2 + 4H + + 4e~
2H 2 0
0 2 + 2H 2 0 + 4e~ -> 40H~
0 2 + 2H 2 0 + 4e" -> 4 0
+
S O 4 2 " + 4H + 2e~
S0 2 + 2H 2 0
S0 4 2 " + 10H+ + 8e~ ^ H2S + 4H 2 0
S0 4 2 ~ + 8H+ + 6e" ^ S + 4H 2 0
Fe

3+

+ e" ^ Fe

2+

+ 2H + + e"

PH

0
pH = 7
pH = 14
pH = 0
pH = 7
pH = 14

= 0
= -0,41
9 = -0,83
= +1,23
= +0,82
= +0,40
= +0,178

= +0,311

= +0,771

= +0,81

N 0 3 _ + 10H+ + 8e" ^ NH 4 + + 3H 2 0

= +0,87

NOj" + 4H + 3e" ^ NO + 2H 2 0

NO3"

N02 + H20

= +0,36

+ 10H+ +

= +1,12

Cr 2 0 7 2 " + 14H+ + 6c - 2Cr 3+ + 7H 2 0

= +1,33

Mn0 4 " + 8H+ + 5e" ^ Mn 2+ + 4H 2 0

= +1,51

8e"

^ , + 5H 2 0

+0,96

2NO3"

S ~- 2e~ ^ S

= -

2 - 2e"

= +0,53

2Br"-2e" ^ Br2

= +1,07

2Cr-2e" ^

I2

Cl 2

2F~- 2e~ ^ F2

0,47

+1,36

= +2,85

1 priedas. M e t a l chemins savybs

Metal aktyvumo eil


Li, K, Ba, Sr, C a , N a , M g , Be, Al, Ti, M n , Z n , Cr, G a , Fe, C d ,
Co, Ni, Sn, Pb, H

, Ge, Sb, Bi, Cu, Hg, Ag, Pt, Ta, Au

Metal tirpumas rgtyse


HC1
M + HCI

> MC1 + H2

Nereaguoja metalai, esantys aktyvumo eilje u vandenilio.


Iimtis: Pb nereaguoja su praskiesta ir su koncentruota HC1, nes paviriuje susidaro
maai tirpaus druskos rgtyje PbCl 2 apsaugin plvel.
H2SO4

Praskiesta
M + H2S04

PMSK

' ) MSO4 + H 2

Nereaguoja metalai, esantys aktyvumo eilje u vandenilio.


Iimtis: Pb nereaguoja su praskiesta H 2 S0 4 , nes paviriuje susidaro maai tirpaus
sieros rgtyje PbS0 4 apsaugin plvel.

Koncentruota
M + H2SO4

KONC

> MSO4+SO2 + H2O

Iimtys:
1) Zn ir M g + H 2 S 0 4
2) G e + H 2 S 0 4

konC

" C ' > M S 0 4 + H 2 S (arba S) + H 2 0

' ) Ge02+ S02 + H20

3) Al, Fe, C o , Ni altoje koncentruotoje H 2 S0 4 pasyvuojasi, paviriuje susidaro


itisin netirpi oksid plvel, kuri trukdo metalui tirpti rgtyje:

M + H 2 SO 4

KONC

' ) MO + SO 2 + H 2 O

4) Pt ir Au su koncentruota H 2 S0 4 nereaguoja.

H N O

Praskiesta

M + HN03

prask

' > M N 0 3 + N 0 + H20

Iimtys:
1) Mg,Ca,Sr,AI,Zn,Sn,Fe+ H N 0 3
2) Sb + H N 0 3

p m s k -

Koncentruota

^ ^

> MN0 3 +NH 4 N0 3 (arba NH 3 ) + H 2 0

> Sb203 + NO + H20

M + HN03

" C ' > M N 0 3 + N 0 2 + H 2 0

Iimtys:
1) S b + H N 0 3

konC

' > Sb203 + N 0 2 + H 2 0


k

2) L i , K , N a , R b , C s , F r , M g , C a + H N 0 3
3) Sn + H N 0 3

konc

'

>

nC' > MN03 + N20 + H20

H2Sn03 + N 0 2 + H 2 0

(-alavo rgtis)

4) AI, Fe, Cr, Co, Ni altoje koncentruotoje H N 0 3 pasyvuojasi, paviriuje susidaro


itisin netirpi oksid plvel, kuri trukdo metalui tirpti rgtyje:
M + HN03

koC

' > MO + NO: + H20

5) Pt ir Au nereaguoja.
Kai kurie metalai sudaro vairi valentingum jonus, pvz. Fe ir Fe3+, Sn2+ ir
Sn 4+ , Pb21 ir Pb 41 . Kuo stipresns rgi oksidacins savybs, tuo gaunamas didesnio
(teigiamesnio) valentingumo metalo jonas.
Pvz. Fe ir Sn tirpdami praskiestose rgtyse sudaro Fe
ir Sn2+ jonus, o
koncentruotose deguoninse rgtyse - Fe3+ ir Sn 4 + jonus.
Oksidacijos - redukcijos reakcijos pavyzdys
Fe + H N 0 3

) Fe(N0 3 ) 3 + N 0 2 + H 2 0

+3
Fe - 3e~ > Fe
+5
_
+
N + e -> N
+5
oksidacijos-redukcijos lygtis:

+3

koeficientus perraom reakcij: Fe +3HN0 3


pataisom koeficientus:

+4

lFe + 3 N 3e~ + 3e~ Fe + 3 N

Fe + 6HNO,

*""''-A > Fe(N0 3 ) 3 + 3N0 2 + H 2 0

*""CiA > Fe(NQ 3 ) 3 + 3 N 0 2 + 3 H 2 0

W
C
'
"

,.

'

bt>
"3
3*
c
j
*
ff

'

_>
13

.2

a ,

o
.5 C
.S
^ .is

<

>

5
3 S
4
B
"Ele C
-
3
V!
"el
se
u;
w
!
5
Si' </>
C
[SS
'S u
E- J=
u5

<3

>

D.
_a


> u
^ r

CL

<

E
a

u *
c

-M

12
U
U
2

ii
1-
I **

=
S g

l/l
S
/ V
E
12 9c "5
"C c
M
IJ3- M
"a -o
c
' a
c t/i
w
0

ft.

U
SJj
= >
>
LO
a o
5 o

sn

S !53
'i
L
*
y,
o
rib 3
C t/i
i O
Jj
c o
f
'3
H

h-


c
so

J
v

s
1
"E
C.

'J
Jt
55

O i
J.

: <M

S.

CC <:

i S'
'

<

,
'

[i IS I 31-* -1-s * S =
s * s *
a
2 2g|-
C
<53
f-

>

<
>

,
&

I I 1 cJSll

z i

SS I?

<l-s-

851 s I I

C
o s

<
a
3
.
'C

c.

. >s:

"C

>- SR
ES

e S>a

D S-s

- e
eg
-Is
J. 11

>iS

S JS!
[

6 Ig

41

3 J.

ao

,sS i SB
> S3.;
iii s "*sf L fS pi
c>

_is
M-3

p i f! i
|a " I s
_J ^ - 7 ZSS
Ei

Bi

.a

311

t^ >a Sc if
if e i s
a S" i:

f>

il
jS

2R
511
a~
tgsg

HS

H -a
5a

NflS
<

.of

I r i I si o-jg
is
Is
IS ai
= 12 Ptfi
<S% Oi
2

22
"
c

-J= ss

_!=
a s i cifs
Z Ha J
-J
<811 ! >ns
7
i <
u'IS
B'
S
S
||
all
*
a ss i ,
^5
a
^ si!! all

|5
ir.
*

l||
i
:

Z z53
-11
311
Ssg
3=

LITERATRA
1. G. Buineviien, L. Ivakeviien, G. Kauinien, O. Petroeviit,
B. Stulpinas. Bendroji chemija. - Vilnius: Mokslas. - 1997, 375 p.
2. B. Stulpinas, O. Petroeviit, G. Buineviien, L. Ivakeviien,
G. Kauinien. Bendrosios chemijos laboratoriniai darbai. - Vilnius:
Mokslas. - 1985, 150 p.
3. A. Sulius. Metal korozija, [vadas: Mokomoji knyga. - Kaunas:
Technologija, 1995. - 212 p.
4. B. Averill, P. Eldredge. Chemistry. Principles, patterns and applications.
- Pearson Benjamin Cummings, 2006. - P. 1070.
5. R. H. Petruci. General chemistry: Principles and modern applications.Macmillan Publishing Company, 1989. - P. 1042.
6. HeopraHHHecKaa XHMHH: B 3 T. / pea. ), ,. TpeTbHKOBa. T. 2:
XHMHH nepexo/iHbix MeTaimoB: ia c r y a . Bbicui. yne6.
3aBeAeHHH / A. A. ,Hpo3AOB, . . 3jTOMaHOB, . H. Ma30, . M.
CnnpH^OHOB. - M.: Aica/ieMHH, 2004. - 368 c.
7.

MOPO30B

B.,

BonTajiHH A .

M.,

Kapnoea

B.

OKHCJiHTenbHO-

BoccTaHOBHTejiLHbie n p o u e c c b i . Y n e S H o e n o c o S n e . - M . : H3ZiaTenbCTBO
MOCKOBCKOTO y H H B e p c M T e T a , 2 0 0 3 . - 7 9 c .

8. IVleTO/iHMecKHe yKa'iaHHM iiaoopaTopnbiM h npaKTHHecKHM paGoTaM


K y p c a X H M H H n o TeiwaM XHMHH MeTaJiJiOB K o p p o 3 H a M e T a j u i o B

/ . . CTpoKaq, B. A. XaneuKHH, C. B. EacoB, 3 . A. Typ; EpecT, 2 0 0 1 . - 3 6 .


9.

TecTOBbie 3aaaHHa no o6mefl N HeopraHHHecKoii X H M H H C pemeHHHMH H


OTBeTaMH / P. A. JIH^HH, E. B. CaBHHKHHa, H. C. PyKK, JL. HD.
AnHKnepoBa. - M . : E M H O M . J l a O o p a T o p w a 3HaHHH, 2 0 1 0 . - 2 3 0 c.

Leidyklos Technologija " knygas galima usisakyti


internetu www.knvsininkas.lt

Spausdinti rekomendavo KTU Chemins technologijos fakulteto


studij program komitetas
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
BENDROSIOS CHEMIJOS KATEDRA

CHEMIJA. TEORIJA IR UDAVINI SPRENDIMAI


Mokomoji knyga
SL 344. 2012-06-21. 7,5 leidyb. apsk. 1. Tiraas 100 egz.
Kaina sutartin. Usakymas 748.
Ileido leidykla Technologija", K. Donelaiio g. 73, 44029 Kaunas
Spausdino leidyklos Technologija" spaustuv, Student g. 54, 51424 Kaunas