Está en la página 1de 18

RECURSOS SINTCTICOS EN LA COMPOSICIN ESCRITA DEL

AYMARA
Claudio Marcapaillo Achu

Quiero empezar mencionando el contenido del presente trabajo. El primer subttulo


trata concisamente de la problemtica que implica la falta de conocimiento de los
recursos sintcticos. Luego, se refiere los conceptos bsicos que explican sobre los
recursos sintcticos de la cohesin y coherencia. Posteriormente, se manifiesta de
manera concreta, el aspecto metodolgico utilizado. Despus se describe y explica el
uso de los recursos sintcticos de la cohesin y coherencia que se utiliza para la
expresin o composicin escrita en aymara. Finalmente, se termina con una breve
conclusin.
1. INTRODUCCIN
Desde la labor cotidiana de docencia, en la materia de aymara, niveles iniciales y
avanzados de la Carrera de Lingstica en Universidad Pblica de El Alto, se
evidencian en los estudiantes diversos problemas de aprendizaje a nivel oral y escrito
de la lengua aymara. Los factores que influyen en este conflicto, constituyen
obviamente, la falta de materiales de enseanza - aprendizaje: manuales, gramticas,
diccionarios, materiales literarios, normas de composicin escrita, oral, etc.
Pero, considerando que la labor docente implica detectar y solucionar los problemas
de aprendizaje, uno de esos problemas constituye el desconocimiento de los
elementos cohesionadores del texto. Como es sabido, los cohesionadores enlazan
palabras, oraciones, frases, etc, para generar un texto estructurado y coherente. Sin
embargo, el desconocimiento de dichos elementos acarrea problemas en el
aprendizaje de dicho idioma.

Es Investigador y Docente Universitario del rea de Lingstica

Transitando en esa problemtica, cuando los estudiantes no tienen el conocimiento


suficiente sobre la temtica que aqu se plantea, no pueden formular coherentemente
las expresiones, menos elaborar secuencias escritas, por lo que algunos estudiantes
pierden motivacin por aprender un idioma, en este caso el aymara.
Cuando se pide a los estudiantes, formular un comentario sobre cualquier temtica
propuesto, stos, expresan oraciones entrecortadas, una tras otra, sin poder utilizar los
elementos cohesionadores. De la misma manera, cuando se pide a los estudiantes
elaborar una composicin escrita, sobre cualquier temtica, ellos manifiestan serias
dificultades para formular los enunciados y conectar unos con otros.
Por que la capacidad de escribir no se considera una habilidad innata en el individuo,
sino que puede desarrollarse y ser objeto de enseanza aprendizaje. Una persona sabe
escribir cuando es capaz de producir textos para comunicarse por escrito de forma
coherente, esta capacidad implica por una parte, un conjunto de microhabilidades de
tipo psicomotrz (caligrafa, presentacin de texto) y cognitivo (estrategias de
planificacin, redaccin y revisin) y, por otra parte, unos conocimientos que afectan
a la lengua (puntuacin, ortografa, morfosintaxis, lxico, etc.) y las propiedades de
elaboracin del propio texto (adecuacin, coherencia y cohesin) (Cassany et al,
2001) (1).
Desde esa ptica, los recursos sintcticos de la cohesin y coherencia utilizados en la
lengua aymara, que sirven para elaborar composiciones escritas y expresin oral
constituyen elementos dinamizadores del proceso de enseanza - aprendizaje. No
obstante, por lo que se constata, no existen trabajos relacionados con el tema, excepto
algunas menciones sobre los sufijos conectores como -sa aditivo, -xa tpico y -ra
continuativo en (Cerrn Palomino 2000)(2) , y -pana conectivo en (Gmez, 1992)(3).
El aymara al igual que las otras lenguas vivas, presenta sus propios recursos
sintcticos para elaborar composiciones escritas fluidas y coherentes. El aprendizaje
de dichos elementos cohesionadores mejora la prctica de la composicin escrita y
discurso oral, se obvian las pausas largas y las oraciones entrecortadas. En ese

sentido, en esta ocasin, se presenta una pequea propuesta, que sirve como aporte
para desarrollar las composiciones escritas, mejorar el discurso oral y
complementariamente desarrollar la lengua aymara.
2. CONCEPTOS BSICOS
Cohesin gramatical
Cuando los componentes de un enunciado, sea un sintagma, oracin o prrafo
presenta elementos relacionadores necesarios, dicho texto registra cohesin
gramatical, como en: Urux Ayrampux qullu iramanx qawramp iwijamp awatiski,
ukatx jaypurux uka qawramp iwijampx utaruw anakxani; qhana arunx
uyunakaparuw ikirayxani. Dicho proceso, o sea, la cohesin conduce a la coherencia
semntica del prrafo (Nio Rojas, 2002)(4).
Coherencia semntica
Cuando los elementos cohesionados, contienen correlativamente un sentido adecuado
interno, el texto expresado presenta una coherencia semntica. En esto, la
interpretacin semntica de cada enunciado depende de la interpretacin de los dems
que anteceden en la cadena (Nio Rojas, 2002)(4), como en el siguiente ejemplo: Tata
Silikux urux yap yapuchiriw qullur sarani, ukatx niy yap yapucha tukuyanisax
wakrakw awatinini, niy wak chinurawayasax qawr anthapirirakiw sarani. Chiqans
tata Silikux wali jala jalawa.

En tanto que un texto registra una cohesin adecuada ordenada y organizada con
significados tambin correlativos presenta dos cualidades complementarias (Nio
Rojas: 2002)(4), la cohesin y coherencia, (Bermeosolo 2004)(5), que evidencian el
carcter elegante del discurso.
Dimensin morfosintctica
En el contexto de las dimensiones: cognitiva, semntica, fnica, morfosintctica,
semitica, pragmtica y sociolgica (Nio Rojas, 2002)

(4)

, la dimensin

morfosintctica del discurso se encarga de suministrar la cohesin y coherencia a los

componentes oracionales, de dos o ms oraciones simples, de dos o ms oraciones


compuestas, prrafos y de todo el texto. Desde esa perspectiva, el estudio de los
conectores en funcin de elementos cohesionadores y de coherencia se circunscriben
a la dimensin morfosintctica del discurso.
Conectores
Los conectores relacionan palabras, estructuras y aseguran la cohesin y coherencia a
nivel interno, dentro de la oracin o prrafo y a nivel externo con otras oraciones o
prrafos del texto. En otras palabras, los conectores son elementos dinamizadores del
lenguaje oral y escrito. Estos son palabras (como las conjunciones, los adverbios o las
locuciones adverbiales) que vinculan y orientan articulando las informaciones y las
argumentaciones de un texto (Marafioti 2001)(6). En aymara, los conectores se
constituyen de sufijos, de la conformacin de dos races y de la unin de races y
sufijos.
3. METODOLOGA
Desde el enfoque pedaggico planteado por (Recarey Fernndez 2004)(7), la labor
docente comprende tres actividades especficas: funcin docente metodolgica,
investigativa y orientadora, este trabajo se encuadra en la funcin docente
investigativa. La funcin docente investigativa involucra aquellas actividades que se
dedican a la identificacin y jerarquizacin de los problemas que estn
obstaculizando el proceso educativo, as como las necesidades bsicas de aprendizaje
de los estudiantes (Recarey Fernndez 2004(7), la que se encuadra en el especto
metodolgico educativo como investigacin en accin y anlisis del discurso.
El aula constituye un lugar ptimo para investigar las falencias del proceso enseanza
aprendizaje de una temtica o rea especfica, surge el inters de observar, constatar y
remediar los problemas de aprendizaje. En este caso, los recursos sintcticos de
cohesin y coherencia,

lo que constituye: el continuo perfeccionamiento, de la

temtica impartida mediante la observacin y anlisis reflexivo permanente en y


sobre la prctica (Recarey Fernndez 2004)(7).

Por lo que, son sujetos de observacin, estudiantes del nivel 4 y 5 de los cursos de
Aymara, de la Carrera de Lingstica de la Universidad Pblica de El Alto (UPEA), a
las que, previo diagnstico se aplica el proceso de enseanza-aprendizaje del uso de
los conectores, que finalmente responden de manera satisfactoria.
4. ANLISIS DE LOS CONECTORES
4.1. TIPOS DE CONECTORES
CONECTORES DE CATEGORAS
Los conectores de categoras, bsicamente enlazan elementos anlogos entre
nombres, pronombres, adjetivos, adverbios, verbos y otras combinaciones. Los
sufijos: conjuntor mpi, aditivo sa, poseedor ni,

agentivo ri, tpico xa,

continuativo ra y conectivo pana presentan las siguientes peculiaridades. Vase


algunos ejemplos:
-mpi conjuntor
Nombre + nombre:

Siwiqaramp allqamarimpix nuwasipxiwa.

Pronombre + pronombre:

Nayamp jupampix markarux sarapxwa.

Adjetivo + adjetivo:

Chiyarampit janqumpit sawut punch


alanta.

-sa aditivo
Nombre + nombre:

Qarwas wakas sinti manqirix utjapuniwa.

Pronombre + pronombre:

Khithis kawkis nayatuq arsu.

Adjetivo + adjetivo:

janqus paqus chixis qawrax alasiakiwa.

-ni poseedor
Nombre + nombre:

Qullqin qurin jaqix wali piqi waytatawa.

Pronombre + pronombre:

Wiphalax nayan juman utji

-ri agentivo
Verbo + verbo:

takir thusir qawrax utjapuniwa.

Phayir phichir imillaw munasi.


-xa topicalizador
Varias categoras:

-ra continuativo
Varias categoras:

Jichhrux nayax utajarux janiw purktti.

Qhathutx mamajax janiraw purkiti.

-pana conectivo, cuando o si


Verbo + verbo:

Mamaj puripan sarani.

-a infinitivo y
Verbo + verbo:

Nuwa tuqi warmix wali llakitawa.

CONECTORES DE ENUNCIADOS
En este caso, los conectores de este tipo, enlazan dos o ms enunciados con verbos
conjugados. Entre ellos se tiene a conectores que funcionan como: continuativos,
disyuntivos, adversativos, explicativos, verificativos, etc., obsrvese algunos
ejemplos:
Ukata continuidad
Jiska iwisqallump jiska qawraqallunakampix walpin anatasipxi, ukatx
ukjam anatasinx jupanakax walpin qarirapxaraki.
Ukampirusa adversidad
Kh sunit purir waynanakax jiska taakamakiwa, ukampirus jupanakax wali
chamaninakawa
Chiqana verificativo
Lusmilax maymarax suninkir utajaruw qamir sarxx sasakiw arusna,
chiqanx jupax janiw jichhakam suninkir utapar sarkiti.
CONECTORES DE PRRAFOS
Tukuyaataki para concluir

...kukax chuxutakis qulla, chhuxritakis qulla, suruxchitakis qulla,


achachilanakar

luqtaatakis

aski,

pirastasiatakis

aski,

ukat

jukampinakatakiw wali.
Tukuyaatakixa, kukax kunayman lurwinakatakipiniw kusax sisnawa.
4.2. ESTRUCTURA DE LOS CONECTORES
SUFIJOS
En este caso, los sufijos que tienen la funcin conectiva de enlazar elementos
gramaticales se componen de un solo componente.
-mpi Conjuntor
Uywa alakipanakax khucchimp qarwampw alanipxatna.
-sa Aditivo
Wakus kankas iwijas uywawa.
-ni Poseedor
Utan uraqin jaqix sinti phiasitawa.
-ri Agentivo
Thithir uisir jaqinakarux janiw jakaati.
ENTRE RACES
Adjetivo + adjetivo
Kunas kuna pese a todo
Jichhrux wali jan wali urupuniwa, kh qullutuqitx chhijchhiw saraqani,
ukatx aynachtuqitx jalluw juti, kunas kunpay akawjan nayax
awatiskakwa.
Adjetivo + adverbio
Uka kipka del mismo modo, igualmente

uywanak

Tata Jawichump mama Kantilampix wali cham tukusapuniw yap


satantaskapxna, uka kipkarakiw mama Justimanp tata Sawakumpix

wali

cham tukus uyw qullur ankataskapxna.


Adverbio + nombre
Qhana aruna en sntesis
Ukatx janqu qaranakax achachilanakajarux mit irnaqanipxam sas
qhuyaruw anarpayirtna, ukatx awichanakajarux kunayman

qapuanak

sawuanakaw lurayarakirtna; qhana arunx qaranakax jupanakarux cham


chirwsutna.
Adverbio + Adjetivo
Jan uka o sino
Chukiyaw markarux sartat jan ukax nayach sarxa.
Adverbio + adverbio
Qhan qhana ms exactamente
Chullpanakax

utanakaparuw

chhaqharxapxatna,

qhan

qhanax

uka

jaqinakax willkamp jan nakharsilaykux iqit lluchit utanakaparuw


imarasxapxatn siwa.
Artculo indef. + Nombre
M aruna en otras palabras
Jiska wawanakax uksar aksaruw sarnaqapxi, m arunx jupanakax

wali

thiwkhpxiwa.
RACES + SUFIJOS
Cuando un conector est formado por una raz y los sufijos, sean estos nominales,
verbales e independientes, se constata que algunas construcciones conservan su
semntica como en: chiqana en realidad, tukuyaataki para concluir, etc.;
contrariamente, otras estructuras adquieren matices semnticos distintos, como en:

ukampirusa pero, sin embargo, kunskpasaya pase lo que pase,

etc. A

continuacin se ejemplifican distintas estructuras de conectores formados por races y


sufijos.
Uka + mpirusa pero
Uka qaqilunakax janiw sinti likinakkiti, ukampirus wali chamaninakawa.
May + sipana de todas maneras
Aka markanx patak patak marapuniw jaqinakax chaxwapxatna, maysipanx
uka chaxwwinakax inamayakiwa.
Chiqa + na, en realidad
Antukux wasrux jacha yatiqa utar yatiqir juttw sasakiw arusi, ukatx
masinakapax janiw

jutkit sapxakiwa, chiqanx jupax janiw jutkiti.

Uka + ta despues
M urux tata jawanchux kaaskut markar sarna, ukatx markar purisax
mkiw utaptuqir yaqha kaaskut makatawraki.
Uka + lanti en vez de eso
Tanta qaqux jiwatanakat amtapach jakax waljpinw alxa tant
luraratna, ukatx uka tantanakx janiw khithis alasi munxatnati,
ukalantix jaqitak luraskaspna.
Uka + kama mientras tanto
Uka jaypux mama Sawinax wawanakapatakiw manq phaykataskna,
ukakamax tata Ruwirtux uywanakw uyunakar anantaskna.
Uk + jampana en consecuencia
Juch jikir jaqinakax wata utanx sintpunw tuqirasipxi, ukjampanx
pallapallanakax taqinirupuniw chamak thaya utar jistanti.
Uka + mpirusa sin embargo

Uka supay jaqix warmiparux wilamk nuwjatna, ukampirus ipi warmix


janiw chachajt jikiqtkirist saskakiwa.
May + ninakata con respecto a
Kimsa jila sullkaw tuqirasipxatayna, ukatx pallapallax panirukiw juchanchi,
maynkatx janiw kuns kamsxiti.
May + satxa por otro lado
Aymaranakax

lamar

qutat

Chilinunakamp

nuwasirix

sarapxatnawa,

maysatx Pharawayunakamp nuwasirix sarapxarakikitnawa.


Juka + mppacha mas an
Awk taykax yuq jiwipanx jachiwa, jukamppachx allchhiw sint jachi
Kuna + :pasaya pase lo que pase
Jilajax janikiw pata utapar sara munxiti, kunpasay nayax pata utajarux
yap yapuchasiris sarakipunwa.
Tuku + yaataki para concluir
..., qawratx aycha, tawra, chakha, liki, utak jukampinakw apsupxi.
Tukuyaatakixa, qawra aychax jaqi janchir chamanchaatakix waki
askipuniw sisnawa.
4.3. TIPO DE RELACIN
Cuando un elemento conector enlaza dos componentes con el mismo nivel funcional
como en: Jisusamp sawinampix nuwasipxiwa es coordinada conjuntiva. Similares a
estas, existen las acumulativas, aditivas, etc. Mientras que, cuando se trata de una
relacin coordinada, en la cual ambas oraciones mantienen su independencia, como
en:

tiwullamp

tawaqumpix

walpin

thuqhupxna;

ukampirusa,

tiwulax

katjayasxnwa, se trata de un conector adversativo. Tambin existen conectores que


indican acumulacin, disyuncin, continuidad, argumentativo, etc. Cuando la
semntica del uno de los enunciados expresa

10

causa, explicacin, correccin,

dimisin, etc., frente al otro enunciado, puede tratarse de un conector coordinador o


subordinador como en: qullurux walpin chhijchhinti, ukatw sint thayi, conector
causal; janjamakiw tixit anatir sara munktati, kunskpasay jumax saraamapuniwa,
conector dimisivo. Por otro lado, cuando uno de los enunciados muestra dependencia
semntica frente al otro enunciado, se trata de una relacin subordinada como en:
Tata Jawichump mama Kantilampix wali chama tukusapuniw yap satantaskapxna,
uka kipkarakiw mama Justinamp tata Aqumpix wali chama tukus qullur

uyw

ankataskapxarakna. A continuacin vase los distintos ejemplos que se presentan.


Conjuntivo: -mpi y
Wasr

anatirinakamp

jichhr

anatirinakampix

qharrux

anatir

jutaskapxakiniwa.
Acumulativo: -sa aditivo
Alktan uka pankanakax nayans jumans jupans kipkakamakiwa.
Aditivo: -ni poseedor
Tata Philix warmin wawaniwa.
Disyuntivo: Jan uka o sino
Jumat sart jan ukax nayach sarxa.
Jumat manqt jan ukax jupach manqani.
Adversativo: Ukampirusa pero
Uka qawranakax janiw sinti likinakkiti, ukampirus wali chamaninakawa.
Rumaltux janiw kusa amuyunkiti, ukampirus wali chuyma waytatawa.
Ancha liki uywanakax janikiw sinti aychankiti, ukampirus alxaatakix
walikskiwa.
Continuidad: Ukatxa despues
M urux tata jawanchux markaruw sarna, ukats markar purisax mkiw
utaptuqir yaqha kaaskut makatawayi.

11

Argumentativo: Maysatxa por otro lado


Aymar jaqinakax kuna lurwinaks jankakiw nayrar sartayapxi,

jupanakax

wali qapha jaqinakawa; maysatxa, jinakiw kunayman yatintaanaks


yatintapxaraki, jupanakax wali chikhinakawa.
Casual: Ukjampana consiguientemente
Qullasuy (Bolivia) mark irpir jilrinakax janipuniw Altu pat markan jakir
aymar jaqinakarux kuna maywinakaps ista munkiti, ukjampanx Altu pat
markan

qamirinakax

maywinakap

istayasiatakix

chaxwwinakaruw

mantapxi.
Causal: Ukata por eso
Qullurux walpinw chhijchhinti, ukatw sint thayi.
Rupirtux ancha qamiriwa, ukatw jupax jan kuns axsarkiti.
Explicativo: M arunxa en otras palabras
Tiwulax tawaqunakan katuntatax walpin uks aks unaqasitayn siwa;
arunxa, tiwulax wali mulljatapuniw niy chuyms

jalsuyasirpjam

khathatitayn siwa.
Tata Riwuchux iwijani, qawrani, wakani ukjamawa, m arunx jupax

wali

qamiriwa.
Correctivo: Qhan qhana ms precisamente
Nayra asintpachax qamir jaqinakax pisinkir jaqinakarux
siwa, ukatw urtimalax pisinkirinakat arxatas qamir jaqin
tukjirtayn siwa, qhan qhanax urtimalax

taqhisiyapxirnw
khuchhinakap

pisinkirinakat arxatn siwa.

Dimisivo: Kunskpasaya de todas maneras


Jilajax janikiw pata utapar sara munxiti, kunskpasay nayax pata
utajrux yap yapuchasiris sarakipunwa.

12

Aditivo: -ri agentivo


Janiw nuwir tuqir jaqirux jakachaati.
Completivas: Jukamppacha aun ms
Awich

jiwxipanx

yuqapamp

phuchhapampix

jachapxnwa,

jukamppachax allchhiw walpin jachna.


Concesivo:

Ukampirusa sin embargo

Antukux uma yatintasax sinti jan wali jaqirupuniw tukxna. Utapanx


janipuniw khithirux yqxnti, awkipar taykaparus ampar luqxatxaknwa,
ukampirus awkimp taykampix janiw alispaya amtkapxnti.
Condicional: Ukjampana en tal caso
Aka

qhipha

urunakax

markachirinakax

uraq

lik

alxantirinaktuqiw

sartasipxi, ukjampanx taqin sartasxaasaw wakisispha.


Comparativo: Uka kipka as mismo, igualmente
Tata Jawichump mama Kantilampix wali chama tukusapuniw yap
satantaskapxna, uka kipkarakiw mama Justinamp tata Aqumpix wali
chama tukus qullur uyw ankataskapxarakna.
Temporales: Ukakama mientras tanto
Jiska Mariy tayna imillax wali kusisitapiniw pankapan
swinak

uartaskna,

ukakamax

jilr

jilalupax

qillqat siw
uywanakw

anthapiskna.
Resuntivo: Qhana arunxa en sntesis
Ukatx jilr imillax jiska sullkanakaparux walpin uksar aksar kunats jan iwij
sum

awatiptax

sas

chhuknaqayatna,

ukatx

wawanakax

ukjam

chhuknaqayatax walpin jacharapxatna, ukjam jacharkirpacharus uka


imillax wawanakar nuwaraskakitnawa, qhana arux jilr imillax walpin
qhuruchasitna.

13

jilr

Verificativo: Chiqansa en realidad


Antukux wasrux jacha yatiqa utar yatiqir jutw sasakiw arusi, ukatx
masinakapax janiw
Respectivo:

jutkit sapxiwa, chiqpachanx jupax janiw jutkiti.

Mayninakata con respecto a

Kimsa

jila

sullkaw

tuqirasipxna,

ukatx

pallapallanakan

irpiripax

pankarukiw juchanchxi, maynkatx janiw kuns kamsxiti.


Aditivo: Yamakisa adems
Mama

Satukax

kwartilankir

yuqaparux

nayrrux

kunayman

suma

manqaanakw apayi, yamakis qharrux isinak kunw apayani.


Variativo: Ukalanti, en vez de,
Julik waynax urus arumas tixit anatirikiw saraski, ukalantix pankanaks
uaskaspha.
Dimisivo: Maysipana de todas maneras
Aka Qullasuy markanx patak patak marapuniw jaqinakax arunakap
istayasiatakix

chaxwapxi,

maysipanx

uka

chaxwwinakax

inamayakiwa.
Conclusivo: Tukuyaataki para concluir
Aymar

ar

ua

sarwinakata,

qillqanax

wali

jayllwinakata,

askipuniwa,
lupwinakata,

arutuqix

lurwinakata,

sartaswinakat

jukampinakatw yatxatsna. Tukuyaatakixa, aymar ar yatisax

ukat

kunayman

yatinakpiw yatxats sisnawa.

Conclusivo: Amtatarjama por lo acordado


Walikiw

jilanak

ukjampanx,

kullakanaka,

thakhinakar

maywinakasax
qala

janikipuniw

pirqantwinakax

Amtatarjamaxa, saytaswx jukamp chamampiw sartayani.

14

istatkiti,

utjaskakiniwa.

5. APLICABILIDAD
Para validar el anlisis precedente, una vez ejemplificado cada uno de los elementos
examinados, a continuacin se presentan algunas prcticas de composicin con el uso
de dos o ms elementos cohesionadores que resaltan la coherencia del texto. Sin
embargo cabe hacer notar que las composiciones ejemplificadas pueden o no
circunscribirse a la realidad lgica por tratarse de prcticas literarias; pero son
aceptables en su formacin gramatical, cohesin y coherencia.
Composicin A
Marjachamp Antukumpix m jiska yatiqa utanx aymar arut ua
qillqa yatintasipki, uka kipkarakiw yaqha jiska yatinta utanx Siskuchump
Raphaylimpix kastill arut ua qillqa yatintasipki. Ukatx jupanakax

willka

urux tixit anataatakiw jikisipxiri, qhana arunx Marjachamp Antukump


Siskuchump Raphaylimpix m jila sullkjamaw sarnaqapxi.
Mamani A.

Composicin B
Achachil jiwxpanx Wiktuchump Istikumpix achachilan wakapas iwijapas
khuchhipas wankupas jiwasankkamakniw sasaw walpin kusisipxi.
jupanakax

uka

uywanak

ukatatax

janiw

kun

luras

Ukatx

munxapxiti.

Chiqpachanx Wiktuchump Istikumpix janiw aski amuyunxapxiti.

Uk

yatisax jilr awk taykanakax janiw chhaqhirin ynakapax munaat sasaw uka
waynanakar iwxapxi, ukampirus uka iwxanakax inamayakiwa.

Istikump

Wiktuchumpix uywanak jamasat alxaraw amtapxi, m arunx uka p waynax


luqhiratjamxapxiwa.

Ukjampanxa,

ayllu

masinakax

jayra

waynanakarux uisipxiwa.
Mamani J.
Quispe G.

Composicin C
Nayra pachax suni thaya uraqinx Qamas waynax katar jawir jakan
jakasn siwa. Ukatx uka waynax qawrani, warini, titini, wankun kunnw
siwa. Ukjam ujasax uta jakasin jaqinakax uka waynarux walpinrakw
uisipxn siwa. Maysatxa, ukjam sapak ujasax mark irpir jilrinakas

15

thithipxakiraknw

siwa,

ukampirus

uka

waynax

jan

khithir

yanqhachasakiw jakasn siwa; qhana arunx Qamas waynax wali llampu


chuymannw

siwa.

Ukatx

ukjam

llampu

chuyman

ujasax

uywanakapas janikirakiw yqa munxapxnt siwa. Ukjampanx qamas


waynax walpin jachatn siwa.
Khana V., Apaza E.

Composicin D
M urux mama wallatax jiska chhiwlinakapx quta thiyan annaqaskn
siwa, ukjamaruw uka alaytuqit m sallqa tiwulax wawanakapas antat
taniqanirakn

siwa.

Ukakamax

mama

wallatax

mkirakiw

jiska

chhiwlinakaparux chhiqha manqhapar imantarakn siwa. Ukatx tiwulax


ukjam ujasax niya phiasitpachakirakiw mama wallatar jikxattn siwa.
Chiqpachanx

tiwulax

mama

wallataruw

manqanta

munn

siwa,

yamakis wawanakapx sintpun munn siwa. Ukjam jan wali amuyun


tiwular ukatasax wallatax

mkirakiw amuytarakn siwa, qhanpachax

tiwular pawinukuya amtn siwa.


Gutirrez G.
Benito M.

5. CONCLUSIONES
Los recursos sintcticos aymaras de la cohesin y coherencia son elementos
primordiales para la composicin escrita y expresin oral. Cuando se prescinde de
dichos elementos, los enunciados suelen presentarse entrecortadas y pausadas, lo que
aminora el nivel de un aprendizaje significativo. Por que la capacidad de escribir no
se considera una habilidad innata en el individuo, sino que puede desarrollarse y ser
objeto de enseanza aprendizaje. Una persona sabe escribir cuando es capaz de
producir textos para comunicarse por escrito de forma coherente.
La composicin estructural de los recursos sintcticos del aymara est formado de
sufijos que enlazan categoras, sean races nominales u otros, como en: pitir sawur

16

warmix janiw manqat jiwkiti, de races con sufijos al igual que en: uka + jama + : +
pana + xa > ukjampanxa, entre races como en maya + aruna, etc.
Los conectores aymaras ligan categoras formales como en: mallkump tiwulampix
yantasipxatnawa; enunciados similar a: Rupirtux ancha qamiriwa, ukatw jupax jan
kuns axsarkiti; y frases enteras al igual que en: ..kukax chuxutakis qulla,
chhuxritakis

qulla,

suruxchitakis

qulla,

achachilanakar

luqtaatakis

aski,

pirastasiatakis aski, ukat jukampinakatakiw wali.


Tukuyaatakixa, kukax kunayman lurwinakatakipiniw kusax sisnawa.
El uso de los recursos sintcticos de la cohesin y coherencia (conectores) fortalecen
el mantenimiento y el desarrollo del aymara escrito, por lo mismo, rescata los valores
lingsticos para promover la cultura escrita del aymara.
Finalmente, considerando que la propuesta no es un trabajo acabado, se sugiere,
mayor profundizacin a travs de otros estudios.
REFERENCIAS BIBLIOGRFICAS
(1).

Cassany D, Luna M, Sanz G. Ensear Lengua. Editorial GRA. Espaa;


2001.

(2).

Gmez D., Condori J. Morfologa y Gramtica Aymara. La Paz, Bolivia;


1992.

(3).

Cerrn Palomino R. Lingstica Aimara. Biblioteca de la tradicin oral


andina. Lima; 2000.

(4).

Nio Rojas V. Semitica y Lingstica, aplicadas al espaol. Ecoe


ediciones: Colombia; 2002.

(5).

Bermeosolo J. Psicologa del lenguaje. Andros impresores: Chile;


2004.

(6).

Marafioti, R. Recorridos semiolgicos. Editorial universitaria: Buenos


Aires; 2001.

17

(7).

Recary F. Las relaciones maestro estudiante, qu tipo de relaciones


son?
En: Fernndez F. Didctica: teora y prctica. Editorial Pueblo y Educacin:
Cuba; 2004.

18

También podría gustarte