Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
AYMARA
Claudio Marcapaillo Achu
sentido, en esta ocasin, se presenta una pequea propuesta, que sirve como aporte
para desarrollar las composiciones escritas, mejorar el discurso oral y
complementariamente desarrollar la lengua aymara.
2. CONCEPTOS BSICOS
Cohesin gramatical
Cuando los componentes de un enunciado, sea un sintagma, oracin o prrafo
presenta elementos relacionadores necesarios, dicho texto registra cohesin
gramatical, como en: Urux Ayrampux qullu iramanx qawramp iwijamp awatiski,
ukatx jaypurux uka qawramp iwijampx utaruw anakxani; qhana arunx
uyunakaparuw ikirayxani. Dicho proceso, o sea, la cohesin conduce a la coherencia
semntica del prrafo (Nio Rojas, 2002)(4).
Coherencia semntica
Cuando los elementos cohesionados, contienen correlativamente un sentido adecuado
interno, el texto expresado presenta una coherencia semntica. En esto, la
interpretacin semntica de cada enunciado depende de la interpretacin de los dems
que anteceden en la cadena (Nio Rojas, 2002)(4), como en el siguiente ejemplo: Tata
Silikux urux yap yapuchiriw qullur sarani, ukatx niy yap yapucha tukuyanisax
wakrakw awatinini, niy wak chinurawayasax qawr anthapirirakiw sarani. Chiqans
tata Silikux wali jala jalawa.
En tanto que un texto registra una cohesin adecuada ordenada y organizada con
significados tambin correlativos presenta dos cualidades complementarias (Nio
Rojas: 2002)(4), la cohesin y coherencia, (Bermeosolo 2004)(5), que evidencian el
carcter elegante del discurso.
Dimensin morfosintctica
En el contexto de las dimensiones: cognitiva, semntica, fnica, morfosintctica,
semitica, pragmtica y sociolgica (Nio Rojas, 2002)
(4)
, la dimensin
Por lo que, son sujetos de observacin, estudiantes del nivel 4 y 5 de los cursos de
Aymara, de la Carrera de Lingstica de la Universidad Pblica de El Alto (UPEA), a
las que, previo diagnstico se aplica el proceso de enseanza-aprendizaje del uso de
los conectores, que finalmente responden de manera satisfactoria.
4. ANLISIS DE LOS CONECTORES
4.1. TIPOS DE CONECTORES
CONECTORES DE CATEGORAS
Los conectores de categoras, bsicamente enlazan elementos anlogos entre
nombres, pronombres, adjetivos, adverbios, verbos y otras combinaciones. Los
sufijos: conjuntor mpi, aditivo sa, poseedor ni,
Pronombre + pronombre:
Adjetivo + adjetivo:
-sa aditivo
Nombre + nombre:
Pronombre + pronombre:
Adjetivo + adjetivo:
-ni poseedor
Nombre + nombre:
Pronombre + pronombre:
-ri agentivo
Verbo + verbo:
-ra continuativo
Varias categoras:
-a infinitivo y
Verbo + verbo:
CONECTORES DE ENUNCIADOS
En este caso, los conectores de este tipo, enlazan dos o ms enunciados con verbos
conjugados. Entre ellos se tiene a conectores que funcionan como: continuativos,
disyuntivos, adversativos, explicativos, verificativos, etc., obsrvese algunos
ejemplos:
Ukata continuidad
Jiska iwisqallump jiska qawraqallunakampix walpin anatasipxi, ukatx
ukjam anatasinx jupanakax walpin qarirapxaraki.
Ukampirusa adversidad
Kh sunit purir waynanakax jiska taakamakiwa, ukampirus jupanakax wali
chamaninakawa
Chiqana verificativo
Lusmilax maymarax suninkir utajaruw qamir sarxx sasakiw arusna,
chiqanx jupax janiw jichhakam suninkir utapar sarkiti.
CONECTORES DE PRRAFOS
Tukuyaataki para concluir
luqtaatakis
aski,
pirastasiatakis
aski,
ukat
jukampinakatakiw wali.
Tukuyaatakixa, kukax kunayman lurwinakatakipiniw kusax sisnawa.
4.2. ESTRUCTURA DE LOS CONECTORES
SUFIJOS
En este caso, los sufijos que tienen la funcin conectiva de enlazar elementos
gramaticales se componen de un solo componente.
-mpi Conjuntor
Uywa alakipanakax khucchimp qarwampw alanipxatna.
-sa Aditivo
Wakus kankas iwijas uywawa.
-ni Poseedor
Utan uraqin jaqix sinti phiasitawa.
-ri Agentivo
Thithir uisir jaqinakarux janiw jakaati.
ENTRE RACES
Adjetivo + adjetivo
Kunas kuna pese a todo
Jichhrux wali jan wali urupuniwa, kh qullutuqitx chhijchhiw saraqani,
ukatx aynachtuqitx jalluw juti, kunas kunpay akawjan nayax
awatiskakwa.
Adjetivo + adverbio
Uka kipka del mismo modo, igualmente
uywanak
wali
qapuanak
utanakaparuw
chhaqharxapxatna,
qhan
qhanax
uka
wali
thiwkhpxiwa.
RACES + SUFIJOS
Cuando un conector est formado por una raz y los sufijos, sean estos nominales,
verbales e independientes, se constata que algunas construcciones conservan su
semntica como en: chiqana en realidad, tukuyaataki para concluir, etc.;
contrariamente, otras estructuras adquieren matices semnticos distintos, como en:
etc. A
Uka + ta despues
M urux tata jawanchux kaaskut markar sarna, ukatx markar purisax
mkiw utaptuqir yaqha kaaskut makatawraki.
Uka + lanti en vez de eso
Tanta qaqux jiwatanakat amtapach jakax waljpinw alxa tant
luraratna, ukatx uka tantanakx janiw khithis alasi munxatnati,
ukalantix jaqitak luraskaspna.
Uka + kama mientras tanto
Uka jaypux mama Sawinax wawanakapatakiw manq phaykataskna,
ukakamax tata Ruwirtux uywanakw uyunakar anantaskna.
Uk + jampana en consecuencia
Juch jikir jaqinakax wata utanx sintpunw tuqirasipxi, ukjampanx
pallapallanakax taqinirupuniw chamak thaya utar jistanti.
Uka + mpirusa sin embargo
lamar
qutat
Chilinunakamp
nuwasirix
sarapxatnawa,
tiwullamp
tawaqumpix
walpin
thuqhupxna;
ukampirusa,
tiwulax
10
uyw
anatirinakamp
jichhr
anatirinakampix
qharrux
anatir
jutaskapxakiniwa.
Acumulativo: -sa aditivo
Alktan uka pankanakax nayans jumans jupans kipkakamakiwa.
Aditivo: -ni poseedor
Tata Philix warmin wawaniwa.
Disyuntivo: Jan uka o sino
Jumat sart jan ukax nayach sarxa.
Jumat manqt jan ukax jupach manqani.
Adversativo: Ukampirusa pero
Uka qawranakax janiw sinti likinakkiti, ukampirus wali chamaninakawa.
Rumaltux janiw kusa amuyunkiti, ukampirus wali chuyma waytatawa.
Ancha liki uywanakax janikiw sinti aychankiti, ukampirus alxaatakix
walikskiwa.
Continuidad: Ukatxa despues
M urux tata jawanchux markaruw sarna, ukats markar purisax mkiw
utaptuqir yaqha kaaskut makatawayi.
11
jupanakax
qamirinakax
maywinakap
istayasiatakix
chaxwwinakaruw
mantapxi.
Causal: Ukata por eso
Qullurux walpinw chhijchhinti, ukatw sint thayi.
Rupirtux ancha qamiriwa, ukatw jupax jan kuns axsarkiti.
Explicativo: M arunxa en otras palabras
Tiwulax tawaqunakan katuntatax walpin uks aks unaqasitayn siwa;
arunxa, tiwulax wali mulljatapuniw niy chuyms
jalsuyasirpjam
khathatitayn siwa.
Tata Riwuchux iwijani, qawrani, wakani ukjamawa, m arunx jupax
wali
qamiriwa.
Correctivo: Qhan qhana ms precisamente
Nayra asintpachax qamir jaqinakax pisinkir jaqinakarux
siwa, ukatw urtimalax pisinkirinakat arxatas qamir jaqin
tukjirtayn siwa, qhan qhanax urtimalax
taqhisiyapxirnw
khuchhinakap
12
jiwxipanx
yuqapamp
phuchhapampix
jachapxnwa,
qhipha
urunakax
markachirinakax
uraq
lik
alxantirinaktuqiw
uartaskna,
ukakamax
jilr
jilalupax
qillqat siw
uywanakw
anthapiskna.
Resuntivo: Qhana arunxa en sntesis
Ukatx jilr imillax jiska sullkanakaparux walpin uksar aksar kunats jan iwij
sum
awatiptax
sas
chhuknaqayatna,
ukatx
wawanakax
ukjam
13
jilr
Kimsa
jila
sullkaw
tuqirasipxna,
ukatx
pallapallanakan
irpiripax
Satukax
kwartilankir
yuqaparux
nayrrux
kunayman
suma
chaxwapxi,
maysipanx
uka
chaxwwinakax
inamayakiwa.
Conclusivo: Tukuyaataki para concluir
Aymar
ar
ua
sarwinakata,
qillqanax
wali
jayllwinakata,
askipuniwa,
lupwinakata,
arutuqix
lurwinakata,
sartaswinakat
ukat
kunayman
jilanak
ukjampanx,
kullakanaka,
thakhinakar
maywinakasax
qala
janikipuniw
pirqantwinakax
14
istatkiti,
utjaskakiniwa.
5. APLICABILIDAD
Para validar el anlisis precedente, una vez ejemplificado cada uno de los elementos
examinados, a continuacin se presentan algunas prcticas de composicin con el uso
de dos o ms elementos cohesionadores que resaltan la coherencia del texto. Sin
embargo cabe hacer notar que las composiciones ejemplificadas pueden o no
circunscribirse a la realidad lgica por tratarse de prcticas literarias; pero son
aceptables en su formacin gramatical, cohesin y coherencia.
Composicin A
Marjachamp Antukumpix m jiska yatiqa utanx aymar arut ua
qillqa yatintasipki, uka kipkarakiw yaqha jiska yatinta utanx Siskuchump
Raphaylimpix kastill arut ua qillqa yatintasipki. Ukatx jupanakax
willka
Composicin B
Achachil jiwxpanx Wiktuchump Istikumpix achachilan wakapas iwijapas
khuchhipas wankupas jiwasankkamakniw sasaw walpin kusisipxi.
jupanakax
uka
uywanak
ukatatax
janiw
kun
luras
Ukatx
munxapxiti.
Uk
yatisax jilr awk taykanakax janiw chhaqhirin ynakapax munaat sasaw uka
waynanakar iwxapxi, ukampirus uka iwxanakax inamayakiwa.
Istikump
Ukjampanxa,
ayllu
masinakax
jayra
waynanakarux uisipxiwa.
Mamani J.
Quispe G.
Composicin C
Nayra pachax suni thaya uraqinx Qamas waynax katar jawir jakan
jakasn siwa. Ukatx uka waynax qawrani, warini, titini, wankun kunnw
siwa. Ukjam ujasax uta jakasin jaqinakax uka waynarux walpinrakw
uisipxn siwa. Maysatxa, ukjam sapak ujasax mark irpir jilrinakas
15
thithipxakiraknw
siwa,
ukampirus
uka
waynax
jan
khithir
siwa.
Ukatx
ukjam
llampu
chuyman
ujasax
Composicin D
M urux mama wallatax jiska chhiwlinakapx quta thiyan annaqaskn
siwa, ukjamaruw uka alaytuqit m sallqa tiwulax wawanakapas antat
taniqanirakn
siwa.
Ukakamax
mama
wallatax
mkirakiw
jiska
tiwulax
mama
wallataruw
manqanta
munn
siwa,
5. CONCLUSIONES
Los recursos sintcticos aymaras de la cohesin y coherencia son elementos
primordiales para la composicin escrita y expresin oral. Cuando se prescinde de
dichos elementos, los enunciados suelen presentarse entrecortadas y pausadas, lo que
aminora el nivel de un aprendizaje significativo. Por que la capacidad de escribir no
se considera una habilidad innata en el individuo, sino que puede desarrollarse y ser
objeto de enseanza aprendizaje. Una persona sabe escribir cuando es capaz de
producir textos para comunicarse por escrito de forma coherente.
La composicin estructural de los recursos sintcticos del aymara est formado de
sufijos que enlazan categoras, sean races nominales u otros, como en: pitir sawur
16
warmix janiw manqat jiwkiti, de races con sufijos al igual que en: uka + jama + : +
pana + xa > ukjampanxa, entre races como en maya + aruna, etc.
Los conectores aymaras ligan categoras formales como en: mallkump tiwulampix
yantasipxatnawa; enunciados similar a: Rupirtux ancha qamiriwa, ukatw jupax jan
kuns axsarkiti; y frases enteras al igual que en: ..kukax chuxutakis qulla,
chhuxritakis
qulla,
suruxchitakis
qulla,
achachilanakar
luqtaatakis
aski,
(2).
(3).
(4).
(5).
(6).
17
(7).
18