KRISTIJONAS DONELAITIS METAI

K.Donelaiio Metai- europins reikms poema. Tai vaizdingas pasakojimas apie lietuvi brus, j buit, paproius, tikjim.
ie dalykai atskleidiami per mogaus ir gamtos paralel: kiekvienas met laikas turi atitikmen mogaus gyvenime. iemos
rpesiais baigiami Metai. Jie vainikuojami bro Selmo kalba. Selmas - vielybasis bras. Tikriausiai todl jam leidiama
kalbti - apibendrinti metus. Bras pirmaisiais sakiniais apibdina savo ir kit bendr padt: gyvendami jie vargsta, prastai
valgo. Nordamas pasidalyti gyvenimo patirtimi, reikalauja jaunj dmesio. Vaik nepatyrim jis vaizdingai lygina su
indytais pariukais. Nordamas priversti patikti kitus tuo, k pasakoja, Selmas remiasi savo kartos patyrimu. Selmo odiai
atspindi patriarchalin santvark eimoje, kai moteris, o ypa vaikai laikomi nevertais tarti od. Vasara ir ruduo vielybojo
bro kalboje nra tik met laikai. Tai tam tikri gyvenimo tarpsniai. Vasaros ventimas atspindi jaunatvik nuotaik tarsi
diugus, nerpestingas laikas. Taiau rudens brai sulaukia jau kumpo. Atskleids jaunysts ir senatvs skirtumus, Selmas
kalba apie laikinum. Selmas supranta, jog mogui subrsti reikia ne vienos dienos, ino, kad mogus menkas ir vos ydti
pradjo, j tuoj vargai(...)pradeda stumdyt. Gyvenimo laikinumas ir mogaus menkumas lidina Selm. Jis su atidsjimu
aukiasi jaun dien. Ieko vilties, uuojautos praeityje. Du jaustukai ak, kalbant apie laikinum, irykina Selmo vidin
bsen. Ruduo ir iema Selmo kalboje - tai vargas, sunkus darbas, negailestinga rutina. iuos met laikus bras kaltina dl
jaunysts ties. Taiau netrukus jis ima kalbti susitaikymo gaida. Selmas nusilenkia Dievui ir visai pasaulio tvarkai, nes ino,
jog nieko nemanoma pakeisti. Taip jis isako pagrindin K.Donelaiio idj. Selmas kalba apie vasar, jos darbus. Su meile
prisimena lauk nugar minkt. i metafora sukuria vasarik nuotaik, lengvumo spd. Pagrindinis Selmo pamokymas
kantriai palkkim. Vielybasis krikionis bras aukiasi Dievo. Apipina j epitetais:mielas,dangikas, geradjas. Dievui
tarsi aikinasi, jog supranta, kad tik nuo jo vieno vikas priklauso. Selmas jauia nuoskaud paukiams. Kontrastas tarp gamtos
ir mogaus irykina bro padties sunkum, galbt ir beprasmyb jo gyvenime tik darbas ir jokio linksmumo. Bras tarsi
tempia akmen per vis gyvenim, ir jo sunkus kelias baigiasi tik mirtimi. Nordamas parykinti bro vargus, K.Donelaitis
bdas sugyvina. Iaikja, kad vargdienio mogaus gyvenimo prasm-maistas. Dl mitalo jis trisia nuo Velyk iki vlyvo
rudens. Todl Selmas moko taupyti, neivaistyti atsarg. Jis vl skatina mones dirbti, nes jau sugrta saul. Saul tarsi
pagrindin poemos veikja. Ji motina augintoja. Nuo jos priklauso bro buitis. Saul ais, apie kuri sukasi emdirbio
gyvenimas. Taiau vien gamta Selmas nepasitiki. Jis vl kreipiasi Diev, pavartodamas nuostab deminutyv ttuti. Dievas
visikas absoliutas, taiau labai emikas ir netgi brikas. Jo sprendimai neginijami, bras stengiasi nesiprieinti Dievui.
Paskutiniuoju sakiniu Selmas kreipiasi ttut, praydamas pagalbos, rpesio. Jo kalba, taip pat ir visi metai baigiami
odiu vargsim. Tai dar kart pabria bro gyvenimo prasm ir bd. K.Donelaiio Metai baigiami susitaikymo gaida.
Visa finalin scena prajusi met aptarimas, buities ir darb, moni santyki apibendrinimas. Baigiamojoje Selmo kalboje
gausu pamokym, krikionikos morals enkl bei iraikos krisl.
K.Donelaiio "Metai" - lietuvinink (Maosios Lietuvos lietuvi) epas. Kaip ir prasta epinms poemoms bei epopjoms,
krinyje aprpta tautos gyvenimo visuma. Taut ia reprezentuoja brai. Jie vaizduojami remiantis cikline laiko, istorijos ir
gyvenimo samprata. Atskleidiami mogaus (bro) santykiai su gamta, su Dievu, parodomi br tarpusavio santykiai; br ir
pon santykiai; pavaizduojama br buitis, paproiai, j darbai ir vents. Br, kaip ir gamtos, gyvenimas sukasi aminu ratu,
paklsta tiems patiems Dievo nustatytiems dsniams. Kaip gamtoje po pavasario ateina vasara, po to - ruduo ir pagaliau
iema, o paskui vl viskas kartojasi i naujo, taip ir mogus, kaip ir augalas, gimsta, subrsta, duoda vaisius ir numirta. Su
pavasario stebuklu brai dvasikai atgimsta, vasar jie kimba darbus, ruden suvalo gamtos duotas grybes, o iem apmsto
savo dali ir vl rengiasi ateinaniam pavasariui - naujam met laik ir bro darb ciklui. Brai giriami ir barami, raginami ar
atgrasinami pagal krikionikosios dorovs normas, visas j gyvenimas bei elgesys vertinami pagal ventojo Rato tiesas.
Pagrindinmis mogaus dorybmis laikoma darbtumas, pamaldumas, teisingumas, itikimyb tautos tradicijoms bei
paproiams, o didiausiomis ydomis - tingjimas, bedievyst, iaurumas, svetim mad bei proi vaikymasis. K.Donelaitis
savo kriniu nori tvirtinti per amius sukauptas tautos moralines vertybes, inaikinti ydas, iugdyti dvasin tautos atsparum.
K.Donelaiio "Metai", sukurti XVIII amiaus 7-ame - 8-ame deimtmetyje, pirm kart paskelbti 1818m., padjo pagrindus
pasaulietinei groinei lietuvi literatrai.
Pagrindin savo krin, poem Metai, K. Donelaitis ra veikiausiai 17651775 m., tiksli data neinoma. K. Donelaitis dav
pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: Pavasario linksmybs, Vasaros darbai, Rudenio grybs ir iemos
rpesiai. Iliko dviej pirmj dali autografai ir vis dali J. Hohlfeldto nuoraas (saugo Lietuvi literatros ir tautosakos
institutas). Pavadinimas Metai pirm kart pavartotas Liudviko Rzos parengtame pirmajame K. Donelaiio poemos leidime.
Pats K. Donelaitis savo krybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaiio rat leidjas buvo Liudvikas Rza, Metus jis paskelb
1818 m. Ciklo dalis L. Rza kiek patrumpino, paredagavo, sujung vien krin ir ileido kartu su vertimu vokiei kalb.

Poemoje vaizduojamas Ryt Prsijos lietuvi valstiei gyvenimas. Joje K. Donelaitis sukr ryki baudiaunink paveiksl,
kaimo buities, paproi vaizd, lyrini gamtovaizdi, pirmuosius lietuvi literatroje groteskikus dvarinink arus, neveng
hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. K. Donelaitis kl prigimtins moni lygybs idj, auktino darb, dor, adino
lietuvinink (br) tautin savimon, tautikum gretino su dorybmis. Poemai bdinga krikionika pasauljauta, didaktika,
sodri, odinga kalba. Ji parayta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru, pdoje kiriuojant tik ilg skiemen.

142 atgimstanios gamtos diaugsmas, Dievo garbinimas / pasakotojas

4364 gandro vaizdavimas / pasakotojas
6579 oimas, Dievo lovinimas / pasakotojas
80144 laktingalos vaizdavimas, ji lyginama su Krizu, prieinama su Diksu / pasakotojas
145154 kreipimasis mog pasimokyti saikingumo i pauki / pasakotojas
155201 erelio ir gandro vaizdavimas / pasakotojas
202244 apsirijlio pono vaizdavimas / pasakotojas
245293 Milkaus ikeikimas / Lauro kalba
294335 kalba apie vaikus ir moni lygyb / Prikaus kalba
336345 kalba apie pautus, paukius / Prikus
346362 kalba apie gyvenim nuo vaikysts iki sav vaik atsiradimo / Prikus
363397 kalba apie Adom ir Iev, pirmin nuodm / Prikus
398417 kalba apie pavasar ir artjanius darbus / Prikus
418454 kalba apie tinginyst / Slunkius
455477 Slunkiaus barimas, raginimas dirbti / Prikus
478552 kalba apie gyvulius, br vargus, darb / Prikus
553566 kalba apie deras / Blkius
Ir t.t.
vielybumas priskiriamas veikjams, kurie neisiada savo protvi gyvensenos, paproi, kalbos, kurie
siningai atlieka savo darb, negirtuokliauja, yra garbingi, padors, dievoti, teisingi, tvarkingi. Vielybumas ymi
tvarkos, saiko, krikionikumo, teisingo gyvenimo, Kristijono Donelaiio odiais tariant, ventumo ir
mandagumo vertes, nenaudlikumas visa, kas joms prieinga ... (Rudens grybs, 847855 eil.).
Nevalyvumo, tinginysts etalono Slunkiaus filosofija (apibdindamas atjs pavasaris) Pavasario linksmybs,
417434 eil. Nevielybysts turin ymi danai poemoje pasitaikantys sinonimai nenaudliai, pikti, blogi,
nelabieji, prasti. Selmas apibendrina savo pasaulio teisingumo samprat, mato esmin skirtum tarp piktj ir
teisij, pastarj skriaudjams primindamas Paskutinj teism (iemos rpesiai, 485495 eil.).
Poemai bdingas visuotinumas, vaizduojama kolektyvin bendruomen, rykinama jos imintis, aptariamas tautos
santykis su Dievu, lietuvi poiris kit tautybi atstovus, bendruomens bdas, dorybs, rpestis isaugoti
vertybes ir pan.
Keturi met laikai buvo tas kompozcinis pagrindas, kuris leido aprpti visk, nes br darbai ir rpesiai kas
metaikartojosi. Gamta ir mogus sukasi ratu: po pavasario, vasaros, rudens ir iemos vl bus pavasaris...
Baudiava - didel blogyb. Tad k daryti, kur iekoti ieities? Tas klausimas ir tapo poetui pats svarbiausias. Jis
buvo sitikins, kad tra vienintelis kelias: mogus turi tapti geresnis, teisingesnis. Todl jis taip nuoirdiai
mok lietuvius brus iminties, dorovs, tautinio atsparumo.
Poem sudaro keturios dalys: Pavasario linksmybs, Vasaros darbai, Rudenio gerybs, iemos rpesiai.
Nuo pavasario iki iemos rodomi tie patys veikjai, gyvenantys tame paiame Vylaukio valsiuje (valsi
sudarydavo 20-30 kaim).
Poemoje nra siueto, nes Donelaiiui rpjo parodyti didels moni grups buit ir likim, o ne pavienio mogaus
likim.
K. Donelaitis turjo aukso plunksn. Jis puikiai mokjo gimtj kalb ir, bdamas talentingas krjas, menikai j
idailino. Metuose sunku rasti bent vien eilut, parayt sausais, nevaizdingais, bejausmiais odiais. Poetas
jaut odio gro ir siek j irykinti. Todl jo sukurtus vaizdus skaitytojas ir mato, ir girdi.