Está en la página 1de 7

Naujieji laikai XV (Didieji geografiniai atradimai) XX a. (1918 m.

Pirmojo pasaulinio karo pabaiga)


Naujiesiems laikams bdingi procesai (rinkos ekonom ikos,

politins demokratijos, mokslo paangos, pramons perversmo, Taut pavasaris) vadinami


revoliucijomis. Kas pasikeit visuomenje lyginant su viduriniais amiais?
Viduramiai

Naujieji laikai

Visuomen

Feodalin, paremta vasaliniais ryiais (feodalin hierarchija),


luomin (pirmasis luomas (dvasininkija), antrasis luomas (bajorija),
Treiasis luomas) bei nelygiateis.
Prietaringa, religinga, stiprus kolektyvinis ryys.

kin sankloda

Feodalizmas; em buvo laikoma svarbiausia gamybos priemone


bei turtjimo altiniu.
VIII a. pab. XV a. baudiava (Vakar Europoje) Iki XI-XII a. vyravo
natrinis kis. XII_XIII a. paanga ems kyje. Iaugo miestai;
suklestjo amatai, prekyba. Naujovs ems kyje (ratinis plgas,
arklio traukiamoji jga, tros...)
Maras (XIV); itekli kriz; nauji technikos iradimai

Susiformuoja
europietika
asmenyb,
kuriai
bdingas
individualizmas, noras isiskirti savo protu, sugebjimais i
minios. Maiau religinga, jau nereikia banyios, kaip tarpininko
su Dievu. mons kratosi prietar, nes tiki mokslo paanga,
siekia isilavinimo. Palaipsniui nyksta luomin visuomen,
keliamos mogaus teiss ir laisvs, moni lygybs idja.
Nauji visuomens sluoksniai: buruazija, samdomieji darbininkai,
inteligentija.
Apvietos epocha tai visuomens raidos etapo baigiamoji dalis.
Ji tvirtino nauj visuomens sanklod. Didioji Pranczijos
revoliucija yra ta riba, nuo kurios buvo negrtamai pasukta
laisvs, lygybs, brolybs princip visuotinio gyvendinimo link.
Formuojasi kapitalizmas, kuris galutinai sitvirtino XIX a. Daugiau
pajam buvo galima gauti i prekybos, pramons. Darbo santykiai
pradedami grsti ne asmenine priklausomybe (galutinai baudiava
panaikinta XIX a. vid.), o samdos principu. Spartus pramons
perversmas su visais i jo ijusiais padariniais (urbanizacija,
industrializacija, nauj visuomens sluoksni ir t.t.)

Politin raida

IX-XIII a. feodalinis susiskaldymas; nuo XIII-XIV a. formuojasi


luomins monarchijos, nuo XV a. centralizuot valstybi
susikrimas.

Religija

Katalik banyios dominavimas stipri politin ir ekonomin galia.


Taiau XIV a.pab. XV a.prad. Katalik banyia igyveno gili
kriz.

Kultra

V.Europos kultra emesnio lygio lyginant su Bizantijos. Antikos kultros


likuiai maisi su krikionybs ir barbar kultros tradicijomis (Karoling
renesansas). Nuo XI a. atsirado universitetai, pasaulietins mokyklos;
romanikos, gotikos stiliai

Europoje susikr absoliutins monarchijos, XVII a. atsiranda


nauja valdymo forma Didioje Britanijoje konstitucin
monarchija, XVIII a. iaurs Amerikoje angl kolonijos isivaduoja
ir paskelbia naujos valstybs sukrim JAV federacin
demokratin respublika; XIX a. pab. Europoje sitvirtina
konstitucins monarchijos.
Banyios
(katalik)
takos
silpnjimas
ir
visuomens
pasaulietjimas sekuliarizacija (prasidjo Renesanso laikais, o
sustiprjo Reformacijos). Katalik banyios skilimas katalikus ir
protestantus.
Banyios ir dvasininkijos vaidmens majimas valstybs bei
visuomens gyvenimo srityse.
Perjimas nuo teocentrizmo (Dievas pasaulio centras) prie
antropocentrizmo (mogus pasaulio centras).
Renesansas; spaudos iradimas; atgaivinta Antikos kultra; nauja mokslo
samprata (gamtos uvaldymas visuomens labui); heliocentrin teorija;
renesanso meno stilius; Reformacijos sjdis ir katalikika banyios
reforma (kontrreformacija) pagyvino kultrin Europos gyvenim (tautin
literatra; baroko meno stilius); Apvietos epocha, kuri kritikavo feodalin
valstybs santvark, visuomens srang ir sil bdus kaip patobulinti;
susidomta mokslu ir vietimu; paplito klasicizmo stilius mene; XVII XVIII
a. buvo padti pagrindai iuolaikinio mokslo formavimuisi (M. Kopernikas.
G.Galiljus, I. Niutonas, R. Dekartas).
XIX XX a. prad. vyko reikmingi pokyiai moksle, mene, moni
gyvenime, buityje. Svarbs mokslo atradimai, kurie pakeit moni
supratim apie pasaul (. Darvino evoliucijos teorija, Einteino
reliatyvumo
teorija,
laimjimai
medicinoje
(skiepai,
bakterijos,
ukreiamos ligos, narkoz, rentgeno spinduliai...). Perversmas vyko ir

transporto srityje garlaiviai, garveys (geleinkeli raida), pirmieji


automobiliai, lktuvai). Nauji meno stiliai (romantizmas, realizmas,
impresionizmas, modernizmas); fotografija, kinas. Keitsi moni
gyvenimo ir buities slygos (kanalizacija, vandentiekis, dujinis
apvietimas, elektros lemput); atsirado laisvalaikio praleidimo vairiausi
bd (sportas, kinas); dmesys skiriamas mitybai; kilo moter judjimas
u savo teises (feminizmas).

XV - XVI amius

Renesansas, Didieji Geografiniai atradimai, Reformacija rykiausiai simbolizavo perjim nuo yranios vidurami tradicijos prie besiformuojanios naujj laik tvarkos.
Europos politinis gyvenimas

1)XVI a. dl nuolatini kar pasikeit Europos politinis emlapis.


2)Pagal Kalmaro unij Danija, Norvegija, vedija sudar bendr valstyb, kurioje dominavo Danija; 1523 m. vedija atsiskyr ir tapo nepriklausoma valstybe.
3)Pltsi ventoji Romos imperija XVI a. prijungti Nyderlandai, ekija, dalis Vengrijos; imperijos branduol sudar vokiei ems; decentralizacija.
4)Dabartins Italijos teritorijoje tu metu buvo keliolika nedideli valstybi (Neapolio, Popieiaus valstyb, miestai valstybs Florencija, Genuja, Siena;
Renesanso gimimas; susiformavo nauja pasaulira humanizmas; tarp Pranczijos ir Ispanijos nuolat kildavo karai dl Italijos emi.
5) Centralizuota Pranczija; sitvirtina absoliutizmas.
6) 1492 m. Kastilija susivienijo su Aragonu Ispanijos karalysts pradia; Kastilijos ir Aragono valdovai i Granados istm maurus (Pirn pus., ir iaurs
Afrikos vakarins dalies gyventojai, kalbj arab kalbos tarmmis).
7)Vidurio ir Piet Europos valstybes siaub Osman imperija; 1453 m. Osman imp kariuomen um Konstantinopol, ugrob Bulgarij, Trakij, Serbij,
Graikij, didel Vengrijos dal.
8) Ryt Europoje buvo trys didels valstybs asmenins unijos susietos LDK ir Lenkijos karalyst bei vis stiprjanti Maskvos Didioji kunigaiktyst, kurios
valdovas Ivanas IV Rstusis titulavosi caru ir valstyb paskelb Rusijos pavadinimu. Ivano IV pagrindinis tikslas uvaldyti LDK priklausanias rusikas emes ir
isikovoti prijim prie Baltijos jros.
9) Nuo XV a. pab. daugelyje Europos valstybi sitvirtino absoliutizmas (Pranczijoje, Ispanijoje). Valstybs jau buvo centralizuotos, turjo stipri paveldim
valdi pagal dinastij; Ispanijoje, Anglijoje sost paveldti galjo ir moteris (Pranczijoje statymas tai draud). ventojoje Romos imperijoje (i Habsburg
dinastijos) ir ATR valdovai (iki 1572 m. i Jogailaii dinastijos, vliau i svetimali) buvo renkami
Svarbiausi vykiai
Apibdinimas
Asmenybs
Renesansas - tai Vakar ir
Vidurio Europos ali kultros ir
visuomenins minties raidos epocha,
pereinamasis nuo vidurami prie
naujj ami kultros laikotarpis.
Renesansas tai dvasin jga, kuri
suskald
vidurami
civilizacijos
form ir ijudino ilg nuosmukio
proces,
kuris
pamau
iugd
iuolaikin Europ.
Susidomjimas
Antika
(architektra, menu, autori
darbais,
filosofija...).
Humanizmas mogus yra
pagrindin
vertyb.
Pasaulietikumas,
utopini
ideali
valstybi
teorij
krimas, politins filosofijos
raida,
formuojasi
gamtos
filosofija,
gamtos
reikini

Kodl Renesansas atsirado Italijoje?


Didelis miest vaidmuo Italijoje; j buvo daug; jie buvo isikovoj nepriklausomyb ir tapo laisvais miestais.
iaurs Italijoje m kurtis miestai valstybs, kurie turjo respublikin valdymo form (Florencija, Milanas,
Venecija, Genuja)
Nuo XII a. pab. iaurs Italijos miestuose spariai augo amatai ir prekyba; Kryiaus ygi laikotarpiu tapo
visos Europos prekybos ir finans centrais; tobuljo gamybos technologijos ir gamybos procesas; formavosi
kapitalistiniai santykiai;
Ekonominiai pokyiai pakeit Italijos miest socialin struktr ir politini jg santyk. Sumajo feodal,
padidjo vidutini sluoksni (pirkli, amatinink) taka, kurie vald miestus.
Keitsi visuomenins vertybs: formavosi veiklaus ir energingo mogaus vaizdis, supratimas, kad viskas
priklauso nuo mogaus valios ir asmenini savybi, o ne nuo Dievo, stiprjo pasaulietins nuotaikos,
domjimasis mogaus praktine veikla;
Miestuose isipltojo vietimas; mokymas tapo prieinamas visiems, augo isilavinusi moni poreikis.
Antikos taka
Renesanso idj sklidimas
Isilavin Europos mons Italij laik domia alimi, todl stengsi j aplankyti.
Susidomjim ia alini taip pat skatino ir antikos kultros palikimas, kurio Italijoje buvo
ymiai daugiau nei kurioje nors kitoje Europos alyje.
Italijos universitetuose moksi daug vairi Europos ali jaunimo.
Mokslininkai vyko Italij, kur galjo susipainti su senaisiais rankraiais; menininkai
studijavo antikos pastat brinius.
Isilavin ital humanistai vykdavo kitas alis, kur sidarbindavo karali, turtingj

Leonardas da Vinis universalus menininkas Mona Liza


(Dokonda
Mikelandelas Dovydas, Moz, freska Paskutin
vakarien, pagal jo projekt Romoje buvo pastatyta v. Petro
bazilika
Rafaelis tap aminink portretus, madonas su kdikiais
Siksto madona
M. Kopernikas heliocentrins teorijos pradininkas
D. Brunas Saul nra Visatos centras, o tik viena i
vaigdi
Galiljus suformulavo mokslins mechanikos pradmenis;
atrado Mnulio kalnus, lygumas, Jupiterio palydovus.
Paracelsas padjo pamatus naujj laik medicinai. Kr
cheminius vaistus, kuriais gyd ligonius
M. Servetas atrado kraujotakos sistem.
G. Merkatorius - sukr naujus, matematikai pagrstus
emlapi sudarymo principus, sudar tobuliausi taias laikais
Europos emlap.
F. Petrarka ra meils sonetus;
D. Bokaas Dekameronas , kuris padjo pagrindus
humanistinei literatrai ir tikrovikai parod to meto visuomen.
L. Brunis padjo pagrindus Renesanso istorijos mokslui,
pilietinio humanizmo pradininkas;
N. Makiavelis Valdovas, Florencijos istorija sukr
absoliutizmo teorij, kl tautins ital valstybs sukrimo
idj.

tyrinjimas.

Literatroje pradedamas vaizduoti


realus gyvenimas ir paprasti mons
Atsiranda tautin literatra.
Gamtos reikini tyrinjimas
Svarbiausias painimo bdas
patyrimas
Suklestjo mokslai susij su praktiniu
gyvenimu (geografijos, medicinos)
Didieji
geografijos
atradimai tai 1492 m. K.
Kolumbo kelion Amerika,
1498 m. jr kelio Indij
atradimas (Vaska da Gama),
1519 1521 m. pirmoji kelion
aplink pasaul
(F. Magelano).
Ne tik trokimas painti naujus
kratus
vert
isirengti

kelion, bet europiei siekis


prekiauti su Ryt kratais be
tarpinink.

1455 m. knyg spausdinimo


pradia

Kapitalizmo pradia
Kapitalizmas ekonomin
sistema (sankloda), pagrsta
privaia nuosavybe,
samdomuoju darbu ir rinkos
santykiais.
Kapitalizmas skatino mones
pradti savarankik versl
siekiant kuo daugiau udirbti
bei skmingai varytis su
konkurentais.

Reformacija - XVI a.prad.


(1517 m.) kilo judjimas u

dvaruose; ital menininkai projektavo ir stat pastatus daugelyje Europos ali.


Knyg spausdinimo bdo atradimas

Renesanso mokymas buvo lemiamas krikionikojo humanizmo.


Svarbu buvo kno ir dvasios harmonija, todl pirmajame mokymo etape svarbus dmesys buvo skiriamas fiziniam,
dvasiniam ir moraliniam aukljimui.
Auktesnje pakopoje buvo mokoma lotyn, graik kalb, poetikos, retorikos, istorijos, socialins politikos, teiss,
medicinos, teologijos.
Didij geografini atradim padariniai
1)Ikilo nauji prekybos centrai (Lisabona, Barselona, Antverpenas, Amsterdamas); prekyba virto
pasauline (tarp emyn).
2)Itin praturtjo Ispanija ir Portugalija; jos virto kolonijinm imperijom.
3) I Amerikos vetas auksas ir sidabras sukl kain revoliucij staigus preki kain kilimas,
brango maisto produktai, pramons gaminiai; jrinse valstybse greitai ikilo praturtjusi
gyventoj sluoksnis jrininkai konkistadorai, prekybininkai.
4)Europieiai sunaikino sensias actek, maj ir ink indn civilizacijas; vietiniai gyventojai
mirdavo nuo europiei atnet lig; konkistadorai degino kaimus, ud moteris ir vaikus (tik
1537 m. popieius udraud iaur elges su vietiniais gyventojais).
5)Europieiai pradjo keltis naujai atrastus kratus. Kolonizacija
6) Gamtos itekli sisavinimas ir naudojimas
7) Europ i Amerikos atkeliavo kakava, tabakas, pomidorai, bulvs, moligai, ananasai,
pupels, kalakutai.
8)Keitsi europiei mstymas pradjo suvokti, kad pasaulis nra tik vieta, kurioje esi gims;
maisi luomai, kultros, rass; keitsi ir pasaulio painimo mokslas.
9) Rasizmas, vergov.
10) Pasaulio pasidalijimas tarp galingiausi Europos valstybi Ispanijos ir Portugalijos
(Tordesiljo ir Saragosos riba).
11) Trikamps prekybos sistemos atsiradimas
J. Gutenbergas (Biblija). Paspartino renesanso idj plitim, knygos atpigo ir tapo
prieinamos daugeliui moni, plito ratingumas ir augo isilavinusi moni skaiius.
Iki 1501 m. ispausdintos knygos vadinamos inkunabulais. (pirmosios spausdintos knygos, panaios rankrat).
Kapitalizmo atsiradimo prieastys
1)Didieji geografijos atradimai (kolonizacija, pasaulin prekyba).
2)Merkantilizmas eksporto skatinimo ir preki veimo ribojimo politika. Steig stambias
eksporto mones, skatino pramons augim, kad utikrint produkcijos pasil.
3)Kapitalo kaupimas leido pltoti kitas kio akas.
4)Manufaktr krimasis. Ilgainiui manufaktros sugriov cech sistem.
5)Laisvos darbo jgos atsiradimas (XV XVI Vakar Europoje galutinai inyko baudiava)
6)Nauji technikos iradimai ir gamybos technologijos XV XVI a. (spausdinimo presas, vjo ir
vandens malnai, hidraulins dumpls, nauja kuro ris akmens anglis, tekinimo stakls).
Gyvenimo pokyiai
1)XVII a. atgim iaurs jros regionas, pasaulin prekyba (trikamp prekyba), nauji prekybos
regionai Nyderlandai, Anglija.
2)Suklestjo bankininkyst
3)Ikilo nauji visuomens sluoksniai turtingi ir takingi miesto gyventojai buruazija
(biurgeriai) (finansininkai, bankininkai, prekybininkai)
4)Spariai augo miestai
5) Krsi kapitalistinis kis toks kis, kuriame asmuo, turintis turto ir gamybos priemoni ,
samdo darbininkus u darb mokdamas sutart umokest.
6)sitvirtina manufaktrin gamyba.
Reformacijos prielaidos:
1)Nusilpo popieiaus ir Katalik banyios autoritetas. Skaud smg sudav Didysis skilimas 1378 1417 m., kai

T. Moras Utopija idealios visuomens modelis


E. Roterdamietis vadinamas humanist
karaliumi, Adagia tai sentencij, prieodi,
patarli, posaki rinkinys. XVI a. prad. ubaig
nauj Naujojo Testamento vertim lotyn kalb.

K. Kolumbas, Vaska da Gama, F. Magelanas


A. Vespuis rod, kad Kolumbas atrado visai
nauj emyn

Pagrindins Martyno Liuterio idjos


(jomis remiasi liuteronizmas): a) neig

Katalik banyios pertvark


Reformacijos pradia laikoma 151710-31, kai Vitenbergo profesorius
Martynas Liuteris ikabino ant
banyios dur savo 95 tezes.

Katalikika banyios
reforma (Kontrreformacija)
pradia Tridento banytinis
susirinkimas (1545 1563 m.)

vienu metu Katalik banyia turjo ne vien popiei, o du ar net tris .


2)Atsirado moni, kurie pradjo vieai kritikuoti Banyios ydas bei negeroves.a) Angl teologas Donas Viklifas
(XIV a.) ragino banyi atsisakyti turt ir pasaulietins valdios; kritikavo indulgencij pardavinjim, ventj
garbinim; b) Janas Husas (XV a.) smerk Banyios turtus, banytin emvald, prekyb indulgencijomis, reikalavo
pamaldas laikyti gimtja kalba ( jo idjos tapo husit judjimo ekijoje XV a. pagrindu).
3)Smunka Romos, kaip krikionikos Europos sostins, autoritetas, nes nuo XVI a. Pranczijos karalius pats ima skirti
vyskupus.
4)Humanizmo idj veikiami, mons Biblij m skaityti kritikai; atsirado skirting Biblijos aikinim.
5)Europos valstybs stengsi stiprinti karaliaus valdi, apribojant katalik Banyios ir popieiaus tak.
Vormso ediktas 1521 m. imperatorius Karolis V paskelbia Liuter, kai is atsisako isiadti savo rat, ir jo
alininkus u statymo rib ir sak j suimti. Taiau Liuterius pavyko pabgti ir pasislpti Vartburgo pilyje.
M. Liuterio idjos spariai plito vokiei emse. Jas palaik ir valstieiai.
Valstiei karas 1525 m. Vokietijoje kilo valstiei sukilimas; vadu tapo radikaliausi reformacijos idj skleidjas
Tomas Miunceris; Valstieiai reikalavo panaikinti baudiav ir atiduoti em valstieiams, reikalavo teiss patiems rinkti
kunigus; siek atgauti bendruomenines emes. Sukillius pasmerk Martynas Liuteris, nes jis: a) suprato, kad turi
palaikyti valdaniuosius sluoksnius, jeigu nori, kad jo mokymas ilikt; b) niekada nesiek sukelti socialini neramum,
mait ar sukilim.
Reformacijos plitimas
Vos atsirads reformacijos judjimas stokojo vienybs, susiformavo daug reformacijos srovi: liuteronizmas,
kalvinizmas, anglikonizmas. XVI a. 3 de. buvo pradtas vartoti terminas protestantizmas, nes M. Liuterio alininkai
protestavo prie Vokietijos reichstago bandymus sustabdyti reformas.
Reformacija plito ir kitose valstybse. Kai kuriose alyse Reformacij palaik kunigaikiai, karaliai, siekdami politini
tiksl ( sumainti katalik banyios tak ). Skandinavijos ali valdovai tapo protestantais; 1525 m. Kryiuoi ordino
magistras Albrechtas paleido ir tapo pasaulietiniu Prsijos kunigaiktysts valdovu; Anglijos karalius Henrikas VIII
pradjo Reformacij.
Religins kovos
1)Vokietijoje kilo religins kovos tarp Reformacijos alinink ir imperatoriaus Karolio V. Rezultatas 1555 m.
Augsburgo taika buvo susitarta, kad religija vokiei emse bus tokia, kokios nors j valdovai. Buvo laikomsi
principo kieno valdia, to ir religija.
3) Religins kovos Pranczijoje 1572 1598 m. tai katalik ir hugenot karai. 1572-08-24 Baltramiejaus naktis
religini kar Pranczijoje pradia, kai buvo iudytos itisos hugenot eimos. Karai baigsi 1598 m. Nanto ediktu,
kuris leido hugenotams laisvai ipainti savo tikjim. Vliau hugenot persekiojimai vl atsinaujino.
3) iauriai protestantai buvo persekiojami Ispanijos karaliaus valdomuose Nyderlanduose. Nyderlanduose prasidjo
kova prie ispan valdym 1566 1609 m. Isivaduojamoji kova baigsi 1609 m., kai Ispanija pripaino Olandijos
nepriklausomyb. Nyderlanduose sigaljo religin tolerancija; ia prieglobst rado daugelis protestant, kurie savo
alyse buvo persekiojami
Tai XVI a. vid. XVII a. prad. katalik Banyios kova su reformatais. Dl Reformacijos majo popieiaus taka;
Banyia neteko daug turt bei pajam; Reformacija grasino visai katalik Banyiai.
Kovodama su Reformacija, Banyia naudojo kelet ginkl:
Tridento visuotinis katalik Banyios susirinkimas 1545 1563 m.: a) udraustos indulgencijos ir simonija;
b) visi protestantai buvo paskelbti eretikais; c) patvirtinti autoritetai tai Biblija, popieius, Banyi
susirinkim
mokymai; d) sudarytas draudiam knyg sraas Index; e) sustiprinta vienuolyn ir ordin
disciplina; f) paliktas celibatas;
Jzuit ordino krimas 1540 m. (Ignacas Lojola) Daug dmesio jzuitai skyr vietimui; steig mokyklas,
universitetus; isilavin jzuitai buvo karali patarjai; buvo traukti valstybs valdym; dar politin tak; buvo
aktyvs misionieriai. Garsjo karika tvarka, asketizmu ir beslygiku klusnumu vadovybei. Svarbiausias j tikslas
stiprinti Banyi.
Nuo XIII a. prad. gyvavusi inkvizicija. Tai banyios institucija, kuri persekiojo ir baud eretikus. Inkvizicijos reikm
XVI XVII a. vl sustiprjo.
Barokas kontrreformacijos simbolis. Katalik banyia siek paveikti ir tikinij jausmus; ventj kultas;
suklestjo kelions ventsias vietas, religins apeigos, procesijos.
Visos ios priemons sultino Reformacijos plitim, taiau naujoji religija (protestantizmas) iliko gyva.

dvasinink kaip tarpinink tarp moni ir


Dievo vaidmen, vieninteliu tikjimo altiniu
laik Biblij; b) man, kad pats mogus savo
tikjimu gali iganyti siel; c )sil panaikinti
Banyios hierarchij ir brangias apeigas, taip
sil atpiginti Banyi; d) nepripaino
popieiaus dekret ir banytini susirinkim
nutarim;
e)
smerk
prekyb
indulgencijomis; f) Banyia turi atsisakyti
turt ir rpintis tik dvasiniais reikalais.
Jonas Kalvinas
Skelb predestinacijos teorij, pagal kuri
mogaus likimas i anksto nulemtas Dievo,
taiau mogus savo gyvenimu ir veikla gali
rodyti ess Dievo irinktasis. Jei mogui
sekasi
gyvenime,
pavyksta
praturtti,
vadinasi, jis yra Dievo palaimintas. Kalvinistai
auktino taupum, darbtum, dorybs
laikymsi. enevoje kr Dievo valstyb;
drausti pasilinksminimai, aidimai, okiai,
prabanga, net garsus juokas (religin
diktatra).
Pranczijos kalvinistai hugenotai, Anglijos
kalvinistai puritonai.
Henrikas VIII Tiudoras Anglijos karalius
1534 m. Supremato aktais (lot. virenyb)
Anglijos
parlamentas
pripaino
karali
aukiausiu Anglijos Banyios vadovu
emje. Taip Anglijos Banyia buvo teisikai
atskirta nuo popieiaus takos.

Ignacas Lojola jzuit ordino krjas.

Reformacijos ir Kontrreformacijos rezultatai


1)Susiformavo nauja krikionybs ataka protestantizmas;
2)Europa suskilo religiniu poiriu;
3)Sumajo katalik Banyios ir popieiaus taka politiniame ir visuomeniniame Europos gyvenime;
4)Susidar palankios slygos pltotis mokslui, menui, vietimui, tarp gyventoj plito ratas;
5)Per banytines apeigas imta vartoti gimtj tikinij kalb;
6) Per religines kovas Europoje uvo daug moni, nemaai gyventoj dl persekiojimo buvo priversti ivykti i
Ispanijos ir Pranczijos.
Absoliutizmas (pranc.. beslyginis,
neapibrtas)
valstybs
valdymo
forma, kai visa aukiausioji valdia
priklauso
monarchui.
Klasikinis
Europos absoliutizmas susiformavo
irstant
feodalizmui,
formuojantis
kapitalistiniams santykiams XV a. pab.
XVI a. Anglijoje, Pranczijoje,
Ispanijoje.
Vakar
Europoje
absoliutins monarchijos modelis buvo
raikiausias Liudviko XIV valdymo
metais

Absoliutizmo formavimosi prielaidos


Klasikinis absoliutizmas susiformavo irstant feodalizmui, formuojantis kapitalistiniams santykiams XV a. pab. XVI a.
Valdanioms luomini monarchij dinastijoms ugniauus feodalins auktuomens separatizm, pajungus valstybei
banyi, panaikinus politin susiskaldym luomin monarchija peraugo absoliutin. Pagrindin absoliutizmo
ideologija monarcho valdios nevar jokios luom atstovavimo institucijos, neribojo juridiniai dokumentai, valdovo
asmuo tapatintas su valstybe.
Formavosi kapitalistiniai santykiai: krsi manufaktros, augo vidaus ir usienio prekyba
Didjo valstybs valdinink skaiius, nes karalius pardavinjo valstybines tarnybas
Centralizuotas mokesi rinkimas bei j paskirstymas (monarcho inioje); bajorai darsi ekonomikai
priklausomi nuo karaliaus
Sudtinga tarptautin padtis nuolatiniai karai, skirting interes visuomen.
Ispanijoje absoliutizm tvirtino Ferdinandas Aragonietis, Anglijoje Tiudorai, Pranczijoje Valua ir Urbonai, Rusijoje
Romanovai. Vakar Europoje absoliutins monarchijos modelis buvo raikiausias Liudviko XIV valdymo metais

Kardinolas
A..Rielj

Pranczijoje
padjo pamatus absoliutizmui.
Jis buvo Liudviko XIII pirmuoju ministru;
sustiprino karaliaus valdi bei Pranczijos
galyb; apribojo didik valdi bei tak;
likviduotas
hugenot
savarankikumas,
atimtos tvirtovs, bet paliko tikjimo laisv ir
teis uimti valstybines tarnybas; rm
manufaktr steigim, skatino prekybos
laivyno pltot bei kolonij grobim.
Liudvikas XIV absoliutizmo sigaljimas
Pranczijoje (kartu ir absoliutizmo krizs
pradia dl Liudviko XIV prabangos ir
nuolatini kar).
Petras I Rusijoje suklestjo absoliutizmas,
rus valstyb ikilo Europoje (Petro I
reformos).

XVII amius
Kolonijin ekspancija

XVI XVII a. pasaul pasidalijo ios valstybs: Ispanija, Portugalija, Anglija, Olandija ir Pranczija.
J kolonijos sudar prekybos trikamp.. Europos preks buvo gabenamos Vakar Afrik, vergai
i V. Afrikos Amerik, o plantacij produktai i Amerikos Europ.

Anglijos revoliucija 1640


1689 m.
(lovingoji revoliucija)

Formavosi Anglijos parlamentin monarchija. proces pradjo Anglijos revoliucija


(pasipiktinimas absoliutine karaliaus valdia), vliau pilietinis karas (tarp karaliaus alinink ir
parlamento alinink puriton), Oliverio Kromvelio protektoratas (diktatra), bandymas
atgaivinti monarchij, perversmas, po kurio paskelbtas Teisi bilis, kuris apibr parlamento ir
karaliaus valdi, teism savarankikum ir piliei teises. Karaliaus valdia buvo apribota.
Anglija buvo pirmoji pasaulyje valstyb, kurioje kaip valdymo forma sitvirtino
parlamentarizmas.
D

Karolis I Stiuartas Anglijos karalius, kuris


siek
tvirtinti
absoliutizm;
paleido
parlament, kuris atsisak patvirtinti naujus
mokesius; be parlamento vald 11 met.
1649 m. teismo nuosprendiu nuteistas
mirties bausme u nusikaltimus tautai.
Viea egzekucija nukirsta galva. Pirm kart
Anglijoje panaikinta monarchija ir valstyb
tapo parlamentin respublika.
Oliveris Kromvelis smulkus dvarininkas,
parlamento
alininkas,
dievobaimingas
puritonas, subr drausming puriton
armij, kuri laimjo pilietin kar.
Tapo lordu protektoriumi, ved karin
diktatr, kaip galimyb veikti politin kriz
alyje.

Apvietos susiformavimo prielaidos

Donas Lokas Du traktatai apie valstybs

XVIII amius
Apvietos epocha tai XVII a.

pab. - XVIII a. Europoje ir


iaurs
Amerikoje
vyks
kultrinis sjdis. Raytojai,
filosofai, ekonomistai, vadinami
vietjais,
kritikavo
sen
feodalin santvark ir sil
vairi bd, kaip j patobulinti.
Pagrindinis tikslas, pasitelkus
prot ir vietim sukurti laisv
ir laiming moni visuomen.
Apvietos
idj
krjai
ir
platintojai
buvo
vadinami
vietjais.
vietimas tai reakcija
barok,
kontrreformacij;
ijudina
paveldtas
ir
sustingusias formas.

XVII a.pab. XVIII . vietj


idealai buvo knyti tokiuose
ymiuose
politiniuose
manifestuose

Amerikos
Nepriklausomybs
deklaracija,
JAV
konstitucija,
Pranczijos
mogaus ir pilieio teisi
deklaracija,
Pranczijos
konstitucija, JAV Teisi bilis,
taip pat 1791-05-03 ATR
konstitucija.

1)XVII II p. XVIII a. svarbiausi mokslinink laimjimai: a) I. Niutono (1648 m.) visuotins


traukos dsnis;
b) B. Franklinas rod, kad aibas yra elektros ilydio reikinys; irado aibolaid; c) D Vatas
irado garo varikl;
d) broliai Mongolfj (1783 m.) paleido oro balion; e) G.D.Farenheitas irado gyvsidabrio
termometr.
2)Kintanti visuomen ir jos poreikiai: a) buruazijos politinis beteisikumas; b) absoliutizmas,
kuris trukd naujai kio raidai (kapitalistinei);

Apvietos idjos
1)Laisvamanyb tai Banyios ir religijos kritika, dogm neigimas. Dogma - teiginys, taps neginajama tiesa.
2)mogaus proto kultas
3)Religin tolerancija
4)Smerk iaurius statymus, luom privilegijas, reikalavo moni lygybs prie statymus.
5)Paangesni valstybs santvarkos projektai: a) panaikinti absoliutizm; b) taiks pertvarkymai; c) visuomens
pertvarkymus turi vykdyti apsiviet ir vietj pairas remiantys valdovai (apviestas absoliutizmas).
6)Kosmopolitizmas pairos, teigianios, kad mogaus tvyn yra visas pasaulis.
7)mogaus valdios gamtai akcentavimas, nes mogus pasiremdamas protu, moksliniais tyrinjimais gali paaikinti
gamtoje vykstanius procesus.
8)Pranczu kalba pagrindin bendravimo priemon Europos vietj.
vietimo idjos sutampa su humanizmo ideologija., taiau tarp vietjus ir humanistus skiria esminis skirtumas
vietjai domjosi visuomens problemomis ir sil vairius bdus joms sprsti.
Spart vietimo sjdio plitim lm:
a) Didjantis spaustuvi skaiius ir knyg tiraai; b) vis Europos ali apsivietusi sluoksni suartjimas naudojantis
prancz kalba; XVIII a. prancz kalba pasidar visuotinai pripainta bendravimo priemon, vietoj lotyn kalbos.
Pagrindiniai Apvietos epochos kultros centrais buvo Paryius; mokslo centrai Londonas, Berlynas, Roma,
Madridas, Vilnius (kurta astronomijos observatorija).
vietimo idj pradininkai angl mstytojai

Apviestasis absoliutizmas

Apviestojo absoliutizmo esm


Nuo XVIII a. vid. daugelio Europos valstybi monarchai vykd didelius pertvarkymus, siekdami
sutvirtinti savo valdi. Juos palaik ir skatino vietjai. Susidar tarsi kokia sost ir filosof
sjunga, kuri isilaik iki Didiosios Pranczijos revoliucijos (jos igsdinti monarchai atsisako
pertvarkym).
Svarbiausi pertvarkymai:
Administracijos centralizavimas;
Baudiamj statym velninimas, mirties bausms taikymo apribojimas ir kankinim tardant
udraudimas;
Parama pramonei, prekybai ir emdirbystei;
Baudiavos palengvinimas arba panaikinimas;
Finans tvarkymas, taupant las ir vienodai paskirstant mokesius (apmokestinti ir bajorij);
vietimo pltojimas, nauj mokykl steigimas;
Religinio pakantumo statym primimas, Banyios takos ir emvaldos mainimas,
vienuolyn udarymas.
Ivada
Apviestojo absoliutizmo politika reik atsinaujinusi monarch valdios kov su
feodalinmis tradicijomis ir Katalik Banyia.
Reformos buvo vykdomos daugumoje Europos valstybi: Austrijoje, Prsijoje, Ispanijoje,
Portugalijoje, danijoje, vedijoje. Nuosekliausi apviestojo absoliutizmo valdovai Austrijos
imperatorius Juozapas II ir Prsijos karalius Fridrichas II; apviestojo absoliutizmo valdove save
laik ir Jekaterina II Rusijos valdov.

Apvietos epochos rezultatai:


1)Augo rating moni skaiius Europoje. 2)Plito prancz kalba 3)Sparti mokslo ir meno raida

valdym

Visuomenin sutartis; valdia reikalinga tik


nuosavybei, gyvybei saugoti; religin tolerancija;
valstybs santvarka respublika.
. L. Monteskj statym dvasia
Valdi atskyrimo teorija; valstybs santvarka konstitucin monarchija
Volteras smerk piktnaudiavim valdia,
savival, iaurius statymus, kankinimus,
religin nepakantum; kritikavo Katalik
banyios ydas, jos atsilikim.
Valstybs santvarka apviestasis
absoliutizmas.
anas Ruso Visuomens sutartis
Smerk teisin ir turtin nelygyb (nereikalavo panaikinti
privatins nuosavybs, bet riboti jos dyd); abejingas
banyiai, bet netikjim Dievu laik pavojingu dalyku;
valstybs santvarka respublika
I.Kantas - Idrsk bti protingas. Turk

drsos naudotis savo protu (Apvietos


devizas)
Kosmopolitins vieningos monijos, pasaulins
pilietybs idjos.
2.Amina taika, viso pasaulio valdov sjunga
3. Apviestojo absoliutizmo alininkas
paangius pertvarkymus turi vykdyti apsiviet
valdovai.

(karaliai, turtingieji rm j veikl)


4) Pasikeit moni pasaulira, poiris Katalik Banyios vaidmen, religingum,
supratim apie pasaulio tvark, apie gamtoje vykstanius reikinius.
5) Poreikis pertvarkyti valstybi santvarkas (konstitucin monarchija, respublika), naujas
poiris valstybi valdym.
6)Suprato, kad luomin nelygyb prietarauja mogaus prigimiai.
7) Pareng ideologin dirv didiausiems politiniams vykiams JAV Nepriklausomybs karas ir
Didioji Pranczijos revoliucija.