Está en la página 1de 541

GABIJA KRIST

dAAJlAMy
Romanas

OBUOLYS

UDK 821.1 "2-31


Ka389

I S B N 978-609-403-663-7

a-) Tekstas, Gabi/a Krist, 2 0 1 4

* t Virelio dizainas, Agn Sinkeviit, 2 0 1 4


< UAB M E D I A I N C O G N I T O , 2014

Agnet ltai slinko per purpurin rnigl. J kr lempos,


statytos i akmeninse poemio sienose ikaltas nias. Jos skleid ne tik vies, bet ir smilkal aromat. Nuo j kvapo Agnetei
sukosi galva ir pynsi mintys. Kaip ji ia atsidr ? Susverdjo ir
atsirm j atsikiusj rausvos spalvos akmenj. Regis, nuo kako
bgo... Taip... J vijosi ir, neturdama ieities, ji nr j takel, vedant j... svingeri klub. Agnet kreivai ypteljo. Keista, kad
tik dabar, kai viskas baigsi, jai pasitaik proga patekti poemius, kurie ilg laik adino jos vaizduot, tuo labiau kad buvo
pasiekiami ranka.
Jos vos nesugavo... Prisimin, kaip prisiglaud prie namo
sienos ir igirdo siutusio Lauryno riaumojim.
- J i negaljo toli nubgti, - sukands dantis nypt jis. - Imaiyk visk aplinkui. Noriu, kad surastum j bet kokia kaina...
- Kaip ji galjo pabgti? - pasigirdo nustebs Viliaus balsas.
- Ioko per balkon.
Vilius aikteljo.
J balsai nutolo ir tada Agnet prisimin poemius. Jai liko
vienintel ieitis ten pasislpti. Ji nuliau krmus. Persekiotojai nieko nelaukdami nubgo gatv -- jiems ir mintis nekilo,
kad ji galjo pasukti visai kit pus. Agnet girdjo j balsus,
jie aidjo tuioje tamsioje miku apsuptoje gatvelje...
Nepakeldama galvos, Agnet greitai pasiek tankiais medeliais apaugus takel ir pavelg vir. Pamat brel moni.

GABiJA

K R I S LI..

kurie slpdami veidus spariai artjo prie jimo, Agnete nesudvejojo. Palenk galv - plaukai kaip udanga paslp jos
veid, - tada prasibrov pro krmus ir prisijung prie tylaus,
apsiaustais apsigaubusi moni brelio.
Niekas jos nesustabd. Rstaus veido sargybiniai praleido
net nepaklaus slaptaodio kartu su visa draugija.
Ir tai ji ia... Smilkalai pripild vis poemj, apdengdami
koridori tirto purpurinio rko skraiste. Agnet jkio rank j
dins kien. I diaugsmo net aikteljo ten radusi nosin. Ji

usideng nos ir burn, kad neudust nuo keisto, nerim kelianio kvapo, ir eng tolyn paslaptingais akmeniniais labirintais. Girdjo nibdesius, riksm, dejavim. Atviros kambarius
vedanios arkos alsavo tarsi gyvos. Agnet netyia vilgteljo
vien kambar ir greitai nusisuko, isigandusi pamatyto vaizdo. irdis suspurdjo, pradjo dauytis tankiai ir garsiai - jai
atrod, kad skamba visas poemis ir net viruje liks pasaulis.
Agnet leidosi bgti, bet net irdies diai negaljo nuslopinti nopavimo, rkimo ir smgi gars, kurie sklido pro atviras
arkas, vedanias kambarius. Ji vilgteljo per pet ir pamat
atskubani mogyst, nuo galvos iki koj apsigaubusi apsiaustu.
- K daryti? - sudejavo Agnet.
Nieko negalvodama, ji puol pro artimiausi ark. Viduryje
kambario stovjo milinika lova, prikabinta prie lub pritvirtintomis grandinmis. Deinje ji pamat ni, udengt aksomine purpurins spalvos uuolaida. Rankomis praskleidusi
udang, Agnet ten pasislp. I pradi ji nekreip dmesio

PURPURINiAI VENER(3S

LABIRINTA

I ten stovin aparat. Nioje buvo maai vietos ir Agnet atsitrenk I jo kamp. Tik tada dmiai j apirjo. I pirmo vilgsnio jai pasirod, kad ten stovi ginekologo kd, bet atidiau
pavelgusi paiurpo. Tai i ties buvo kd, bet gerokai patobulinta, pritaikyta ikrypusiam seksui. Apaioje buvo pritaisyti antrankiai kojoms, o viruje ir rankoms. Bet dabar Agnetei
ne tas rpjo. Ji igirdo triukm ir vilgteljo pro uuolaid.
Nemoniko dydio lovoje gulintis vyras akimirk jai pasirod
panaus [ Lauryn, nors to negaljo bti. Agnetei sustojo irdis. Begalinmis pastangomis prisivert vl pairti. Ne, tai
buvo ne Laurynas. Dmai versi pro ark ir Agnet negaljo
gerai irti. Ji pamat, kaip vyrikis atsistojo ir diru pradjo
pliekti gulini moter. Si pratisai rk, o jos balsas lyg peiliu
pjov Agnetei smegenis. Ji usikimo ausis ir usimerk. O kai
atsimerk, vyras jau guljo ant moters ir abiem rankomis laik ant jos kaklo prispauds dir. Mergina niokt ir raitsi.
Agnet jau norjo j gelbti, bet susilaik. Kambaryje stovjo
ta pati apsiaustu apsisukusi mogysta. Si kur laik nejuddama
stovjo ir irjo, paskui netiktai puol prie lovos. Jos ranka
pakilo ir nusileido. Paskui dar kart, o po akimirkos ji apsisuko,
puol pro ark ir dingo. Bet vyro reakcija buvo dar greitesn.
Jis pamat pakelt rank ir atoko taip skubiai, kad neisilaik
ir nuriedjo nuo lovos. Pakelta mogystos ranka, nusileido ne
ant jo, bet ant merginos. Ji atsisdo, paskui isiriet lanku ir
krito ant lovos.
Agnet sustingo. Jvykiai rutuliojosi kaip pagreitintame filme. Igirdo slop vyro keiksm ir aikiai tariamus odius.

(],ABi.jA K

i 1 f

- Dabar tu mano rankose, - nusikvatojo jis. Ant nuogo


kno usimt plat lietpalt su gobtuvu, dar kart vilgteljo j
be joki gyvybs enkl gulini mergin ir ner pro ark,
Agnet dar kur laik stovjo, negaldama suvaldyti drebulio. Paskui ltai islinko i slptuvs ir eng artyn. Mergina
guljo ir irjo I j drumstomis akimis. Negaldama paksti
kaltinanio vilgsnio, Agnet umet jai ant veido alia gulintj permatom yd. Ji jo atbula iki arkos, tada apsisuko ir
ibgo.

PIRMAS SKYRIUS

AGNET

Agnet krpteljusi sunkiai prapl sulipusius vokus. { j


suiuro dvi poros plaiai iplst isigandusi aki. Palengvjimo atodsis isiver i skaisiai rausv paburkusi lp, beveik lieiani jos skruost. Mergina veikiau vidumi nei ausimis
igirdo nesuprantam odi narjim. Dar kart prasivr
putnios lpos. Agnet pajuto glmis dvelkiant kvpteljim
ir pagaliau suprato odius, kuriuos itar vir jos pasilenkusi
mergina.
- irk, ji atsimerk...
alsvos akys nuvito, veide suspindo ypsena. Rausvi garbanoti plaukai pakuteno kakt, ir neklusni sruoga udeng Nilai
akis.
- Negali bti.
Rud aki savinink aikteljusi apkabino gulini ligon.
Jos aksomins akys surjo, apviestos pro lang staiga suspindusios sauls. Mergina nusijuok minktu gomuriniu balsu. Jos juodi, trumpai kirpti tanks plaukai, kaip visada, itepti
plauk standikliu, styrojo j visas puses. Agnet sudejavo, kai
atri sruoga skaudiai jdr jai [ smakr.

vj

/ \
\ I

A p3 j ^J
I rA K' \
p fO
\

- Kur a? - ji apsilai sukepusias lpas


- O kaip tau atrodo? Aiku, ligoninje.,
Agnet iplt akis. Pastarj dien jvykiai skendjo miglose. Ji beveik nieko neprsimin, o gal ir nenorjo prisiminti,
- Kaip a ia atsidriau?
- Geras klausimas. - merginos susivalg.
Tik dabar Agnet atgavo ad. Jos vilgsnis jsmigo [ kikenanias merginas. Matyt, kakas baisaus bus atsitik, kad ji i
pirmo vilgsnio nepaino savo geriausi draugi. Maloni iluma uliejo kn, o dkingumo spazmai ugniau gerkl. Ji
sukkiojo ir sugrieb ant antklods gulinias draugi rankas.
Dvi poros aki sumirksjo ir sudrko.
Kaip ji galjo nepainti savo ilgamei biiuli, bendraygi, su kuriomis draugauja jau daugel met, tikriausiai nuo
mokyklos laik? Garbanotos rausvaplauks vardas buvo Nijol, nors ji niekada neatsiliepdavo, aukiama tuo vardu. Sen seniausiai ji vadino save Nila ir niekam neleido j kitaip kreiptis.
Ji dirbo vadybininke viename mobilij telefon bendrovs salone, todl i rank nepaleido modernaus imaniojo telefono vis vilgiojo I ekran ir brauk per j plonais baltais pirtais.
Mergina nuolat keit mobiliuosius telefonus, taiau vis tiek
buvo nepatenkinta ryio kokybe. Daniausiai jos netenkindavo
kokia nors telefono savyb: per maas ekranas, netobula prieiga prie interneto, nekokybika filmavimo kamera, pernelyg
ltas internetas. Dievain, ko tik Nila neprisigalvodavo, nordama gauti vis naujesn ir imanesn telefon. Bet savo darb ji

PURPURINIAi VENEROS LABiRINTAI

11

gerai iman ir buvo vertinama darbdavi, todl jie pro pirtus


irjo j i jos silpnyb. Tarnyba seksi, ji udirbo tikrai nemaus pinigus. Taiau negalima pasakyti, kad jos asmeninis gyvenimas buvo skmingas. Nila jau suspjo itekti ir isiskirti.
Dabar ji gyveno su dvigubai vyresniu, labai turtingu verslininku. Jis buvo gana ivaizdus, augalotas, malonus. Lepino Nil
dovanomis, mokjo graiai kalbti, ruo gurmanik maist ir
labai rpinosi savo partners sveikata bei jos gyvenimo kokybe.
Vyrikis daug dirbo, buvo jkrs parduotuvi tinkl - verslas
jam seksi. Tikriausiai Nil sugund jo turtai, nors ji tai neig.
Jaunoji moteris nekreip dmesio j didelj j amiaus skirtum,
aikino, kad visk atperka Manto geras bdas. Buvo ir kita to
prieastis: Nilos tvai gyveno kaime, jai reikjo jiems padti,
mat ji buvo vienturt dukt eimoje. Mantas jai suteik saugumo jausm: Nila galjo bet kuriuo paros metu jam skambinti
pasiguosti. Tada jis mesdavo visus darbus ir skubdavo pas j.
Taiau vieno dalyko Agnet negaljo suprasti - tai draugs ryio su buvusiu vyru. Agnet jaut slapt pasilyktjim Jeronimu (toks yra buvusio Nilos sutuoktinio vardas). Jis buvo udikas... Niekas neinojo, kas ten atsitiko, bet j sum ir apkaltino
draugo nuudymu. Nila sak, kad jis gynsi ir tai vyko netyia,
bet Agnet tuo netikjo. Jis buvo toks keistas, tas Jaras... vulgarus ir atstumiantis cinikas. Nors dar jaunas, tik penkeriais
metais vyresnis u Nil, bet atrod, tarsi jau bt sugrs visas
gyvenimo blogybes. Draugs buvo bendraams - joms iais
metais, regis, sujo po dvideimt dvejus metus. Agnet prisimin, kaip Jaras j stebdavo, kai ji ateidavo pas Nil. Tada jie

C3AB;J A KRIS'I -

dar buvo k tik susituok. Jis sddavo atsirms minktame


krsle, atmets rankas, ir galiai j apirindavo. Jo stambs
rieai, apaug juodais plaukais, ir storos drgnos lpos trikd
Agnet. J vilgsniams susitikus, jis atvirai i jos aipydavosi.
Agnet nesistebjo, kad Jaras pateko [ kaljim, bet j glumino tai, jog jis buvo paleistas labai greitai, prajus vos keliems
mnesiams. Teismas nustat, kad Jaras nekaltas, kad tai buvo
nelaimingas atsitikimas: jis gindamasis netyia nuud savo
sugrov. Bet kaljimo vis tiek neiveng. Nors Nila jau gyveno su Mantu, Jeronimas nepaliko jos ramybje. Agnet tar,
jog Nila susitikinja su Jaru dl sekso. Kart ji netyia prasitar
esanti nepatenkinta savo lytiniu gyvenimu. Nila po kiekvieno
slapto pasimatymo su Jaru bdavo pikta ir be paliovos rkydavo - vos utraukusi cigaret, mesdavo j ir tuojau pat griebdavosi kitos...
- Tu tikrai nieko neatsimeni? - Vita sudrkusiomis rudomis akimis sistebeilijo Agnet ir pasilenkusi dar kart pavelg jai akis.
Mieloji Vita. Ji nutrktgalvikai ir aistringai aid gyvenimu. Si mergina buvo linksma bei azartika, ji negaljo nustygti
vietoje ir vis laik kr kokius nors planus. Ji danai isitempdavo Agnet paintines keliones po kalnus arba sugundydavo j panardyti Raudonojoje jroje Sinajaus pusiasalyje. Salia
Vitos visiems buvo linksma ir gera - ji skleid ramyb ir ger
nuotaik. Dabar ji glost Agnet be perstojo kikendama. Jos
akinanti ypsena vytjo siaurame, gerokai jrudusiame veide.

PURPUM:N:A!

V F N L R O S

LABIRINTA!

13

Ji deginosi, kai tik galjo, tepsi tamsinaniais kremais arba,


pasitaikius progai, bgo j soliarium, nes panikai bijojo tapti
balta. Mergina kakodl sivaizdavo, kad jai netinka jos natrali veido spalva.
Neseniai Vita baig kineziterapijos studijas ir skmingai
jsitais dirbti masaiste viename sporto klube. Ten susipaino su garsiu sporto vadybininku, ir jiedu apsigyveno drauge.
Netrukus susituok. Deja, gyvenimo pradia nebuvo romis
klota: vadybininkas pasirod ess tikras mergiius. Vita iurpino drauges pasakojimais apie Mariaus meils nuotykius. Ji
ivarydavo j i nam, bet jis vl sugrjdavo - verk negals be
jos gyventi. Vyras vis idygdavo tarpduryje, buiuodavo Vitai
rankas bei kojas, atgailaudavo, prisiekindavo daugiau taip nebesielgti, mudavosi kumiais j krtin, be to, atvilkdavo krvas roi ir brangi dovan.
Toks buvo gyvenimas, nieko ia nepakeisi. Dauguma gyveno taip, kaip jos: dirbo, myljo, musi, gr ir apgaudinjo
vieni kitus. Lietuvikos tradicijos pamau nyko, uleisdamos
viet keistam europietikam gyvenimo bdui. Tik labai maa
dalis tautiei dar laiksi j sikib. Agnet stengsi isaugoti
savus paproius. Ji buvo dvilyp: viena vertus, mstytoja, svajotoja, taiau kita vertus, tvirtai stovjo ant ems. Pasiymjo
atkaklumu. inojo, kad galt pasiekti bet k, jei tik panort.
Ji skirst savo gyvenim kelis etapus: svajingj ir realistin.
Tos dvi prieybs tarsi skl jos asmenyb dvi dalis. Atjus svajingajam etapui, ji pasinerdavo knyg pasaul. Skaitydavo per
naktis, dienas, nemiegodavo, beveik nevalgydavo. Tuo metu

3?

G A B I J A KRIS'^"

uplsdavo ir meils banga. Agnet svajodavo apie neemik


meil. Knygose iekodavo svajoni princo, atjosianio pas j
ant balto irgo arba atplauksianio laivu, padabintu raudonomis burmis. Tomis dienomis ji slankiodavo gatvmis, msliu
vilgsniu tyrindama praeivi veidus, arba sddavo Laisvs
aljoje ant suoliuko, gaudydama vaikin vilgsnius. Ji stengsi
surasti t vienintel ir nepakartojam, kuris sugebt j prakalbinti, suprast jos mintis, paduot jai rank, o tada jie kartu
nuskrist svajoni takais. Ji kartais pamanydavo, kad tok jau
surado, bet po keli susitikim paaikdavo, jog princas, deja,
tra eilinis berniokas, tinkamas nebent jos rankinei neioti, bet
ne bti gyvenimo partneriu.
Svaiguliui prajus ateidavo realistinis periodas. Tada Agnet atsipeikdavo ir pamau sugrdavo j gyvenim. Pamatydavo, kad niekas nepasikeit. Kaip ir anksiau, viet saul, ydjo gls, gatvmis vaiktinjo tie patys mons, sprsdami
su igyvenimu susijusias problemas. Agnet pasijusdavo tarsi
sugrusi i kitos planetos ir puldavo tiesiai gyvenimo skurj.
Moksi per naktis, perlaikinjo neilaikytus egzaminus, tyrinjo praleist laik, kad galt juo pasinaudoti. Protas tapdavo atrus tarsi skustuvas. Tuo realistiniu periodu Agnet jkr savo
mon. steig j nieko negalvodama, pasikliaudama vidiniu
instinktu. Tai buvo reklamos agentra, rengini organizavimo
mon, be to, ji dar vertsi teikdama gyvenimo bdo paslaugas
garsiems monms, Agnetei neteko taip vargti kaip kitiems. Jos
tvai buvo gerai inomi Kaune. Mama buvo garsi daininink,
o tvas - populiarus architektas. Jai nereikjo verstis per galv

.IRPUR!N:AI

VENFROS

L A B i R! i\ T,.Ai

15

iekant moni, kuriems galt pasilyti savo paslaugas. Tvai


skatino j imtis verslo ir subtiliai, vengdami vieumo, paddavo
jai susirasti turting klient. Taigi Agnet, bdama dar labai
jauna, pati pradjo kabintis gyvenim. Dar vien dalyk ji slp nuo vis - tai, jog buvo nekalta, vadinamoji skaistuol. Kas
gi galt pagalvoti, kad audring vakarli lankytoja, ekstravagantikoji Agnet, intelektualioji Agnet, mokanti apavti
Kauno grietinls palikuonius, dar nemiegojo su vyrais? Na,
ji miegodavo, bet niekam neatsiduodavo. Tai buvo labai keista. Nejprasta ne tik jaunuoliams, kurie per jg sibraudavo j
jos guolj, bet ir jai paiai. Taiau ji nieko negaljo su savimi
padaryti. Buvo susikrusi vyro ideal ir bet kur, neatitinkant
to vaizdio, imesdavo u borto. iais laikais, kada net penkiolikmets praras nekaltyb, Agnetei buvo gda apie tai kalbti.
ito neinojo net jos artimiausios draugs. Tai tssi iki dienos X, kai Agnet ivydo J{... Nuo tos dienos jos gyvenimas
pasikeit.
Kakas iurpaus sibrov merginos gyvenim ir pakeit ne
tik jos mstym, bet ir j pai. Tai Agnet labai baugino. Ji norjo pavelgti savo sielos gelmes, bet bijojo tai padaryti. inojo, kad tik atidlioja akistat su savimi. Pagaliau atjo laikas, kai
ji nebegaljo daugiau slapstytis. Tuo labiau kad tai nebuvo susij tik su ja viena. Tai paveik ir jos artimiausius mones, nors
kai kas to dar neinojo. Ji kraupo vien nuo minties, jog viskas
ikils, o gal jau ir ikilo, vieum. Agnet nevalingai sudejavo
ir atverstu delnu usideng akis.
Biiuls vl susivalg.

r, IA'Rk.i.! A ' k r iIIs t i I-!

- Kaip vis dito a ia atsidriau? - iko Agnet.


- Nila... tave pamate, vaiuodama pro al. Automobilio ibintai apviet tave tuo momentu, kai kritai ir susitrenkia galv
aligatvio bortel. Ji ioko i mainos ir paskambino man, temptu balsu burbteljo Vita.
- Keista. Vaiavo pro al? Ko tau reikjo nakt Panemunje? - Agnet sistebeilijo Nil.
Nila sutriko. Jos alsvos akys pradjo lakstyti alis.
~ Turjau susitikti su Mantu.
- Vaiavai susitikti su Mantu mik, nakt? Manai, esu tokia kvail, kad patiksiu ia nesmone? - sunypt Agnet. Jis tau niekada to neleist... Geriau pasakykite, kas ia vyksta.
- Pati turtum geriau inoti, ~ piktai atov Vita, - O dabar
a tavs paldausiu. K tu veikei vidurnakt, apsirengusi kakokiais skarmalais ? Kodl svirdinjai gatvs viduriu, o pamaiusi
automobil puolei kriimus? Visa laim, kad tuo metu pro al
vaiavo Nila, o ne kokie nors banditai. Ji suteik tau pagalb, o
tada paskambino man. Atlkiau lyg akis idegusi. I pradi neatpainau tavs - buvai panai valkat, kuri kapstosi prie konteinerio. Ar gali man, kaip draugei, atsakyti, kas tau atsitiko?
Agnet susigusi tyljo. Ji negaljo joms to pasakoti... Kol kas.
Nors trump valandl norjo pabti viena ir visk apgalvoti.
- Nieko ypatingo, nekreipkite dmesio, - spoksodama
grindis, sumurmjo ji.
- Aha... Jai nieko ypatingo neatsitiko... - pasityiodama
ivert akis Vita. - NIEKO NEATSITIKO, tik truput pasivart ant ems ir trenk galv akmenis. Jau nekalbsime apie

PURPURINIAi VENEROS LABiRINTAI

17

sportines kelnes ir Lauryno markinius, kuriuos kakodl buvai apsivilkusi. Tu nesivaizduoji, kaip atrodei. O kur buvo tavo
didioji meile? Kodl jis tau leido valkiotis naktimis? Aaaa, tikriausiai jo vl nebuvo namuose ?
Agnet dar labiau nunarino galv.
- Tai va, stvrme tave su Nila ir paguldme automobily,
kol veblenai, o kai netekai smons, visai sutrikome. Nepajgme tavs ilgai atgaivinti, teko veti pas gydytoj. Jis patar
paguldyti ligonin. Taip ir padarme. Juk negaljome palikti
tavs gatvje. Kilo mintis paskambinti Laurynui, bet... - Vita
greitai dirsteljo Agnet. - Neinojome, kokie tavo santykiai
su juo. Beliko viena ieitis.
- Tai mano pastamas, jis ia dirba, - sumikiojo Nila.
Agnet pasirm ant alkni ir tiriamai pavelg drauges.
- Kokia ia ligonin ? - paklaus dusliu balsu.
- Kauno klinikos...
- Kvailyst! - suuko Agnet ir sikniaub pagalv.
- Tu tiktai nesijaudink, - subruzdo merginos. - Niekas
neino, kad esi ia. is skyrius mokamas, todl tave uregistravome svetima pavarde, - nibdjo Nila. - Toje palatoje, kur
dabar guli, aizdas gydosi daugyb Kauno vaigdi. Uregistravau tave savo tetos pavarde - ji jau kart ia guljo. Gydytojas - mano geras draugas, jis visk ino. Gal gale, jis sutvark
aizd tavo galvoje ir suleido vaist nuo stabligs.
- O mano tvai ?
- Pasakme jiems, jog tu ivaiavai kelion. { Paryi, kad
inotum, jei k.

3?

GABIJA KRIS'^"

Agnet sukando dantis. Ji prisimin, kad buvo mamai usiminusi apie kelion i Paryi. Tuo metu ji norjo pabgti nuo
vis, tad itar pirm galv atjus pavadinim.
Biiuls j apkabino, guod, nibdjo jai meilius odius.
Jos sdjo apsikabinusios, o aplinkui, u stor ligonins sien,
urmuliavo paslaptingas gyvenimas. Tai buvo kitas pasaulis,
kurio merginos dar gerai nepainojo, bet dabar susidr akis [
ak su paia tamsiausia jo puse.
Pagaliau viskas iaikjo", - mst Agnet. Ji labai stengsi
nugalti slibin... Daugyb galv j ai pasisek nukirsti, bet vliau
susidr su dar didesnmis klitimis... Kiek galdama stengsi,
bet jai nesisek... Giliai irdyje suprato, kad visa tai nesibaig.
Meil nedingo, tik pasislp, tapo nematoma. Ji nenugaljo slibino, nes pirmiausia turjo jj jveikti savyje. Akyse tvyksteljo
purpurin liepsna. Agnet sudrebjo.
- Purpuriniai labirintai, - suniokt ji.
Tada pavelg j Vit ir pamat, kad i rankose laiko dar
rinkoje nepasirodius^ labai iman mobilj telefon. Ji neatitrauk aki nuo ekrano.
- K tu darai ?
- Turtum tai perskaityti, k tik sijungiau internet, - Vita
itiesjai telefon. Merginos ranka virpteljo.
- Kas ten parayta? - baimingai suvapjo Agnet.
- Skaityk, ko lauki? - paragino j Vita. - Geriau bt,
kad inotum, - ji nuleido galv, nenordama irti Agnetei
akis.

PURPURINIAi

V E N E R O S

LABiRINTAI

19

- Ne, negaliu, - ligon papurt galv ir usitrauk antklod


iki pat aki.
- A perskaitysiu, - Nila rytingai stvr telefon, atsirm
kds atlo ir smeig akis antrat. Jos skruostai staiga ibalo.
Ji pakl galv ir paklaikusiomis akimis pavelg merginas.
- Kas ia jums darosi? Tikriausiai durnaropi prisivalgte.
A jau imu nervintis. Duokite man t mobilj, tuojau garsiai
perskaitysiu, jei jau js esate tokios jautrios, - giiteljo peiais
Vita.
Mslinga mirtis". Mergina garsiai perskait antrat ir nutilo. Krenkteljo ir ts toliau:
Pramog ir verslo pasaul sukrt paslaptinga mirtis. Vakar inomo verslininko namuose, Kauno pakratyje, namo
poemiuose, kuriuos jis nuomoja svingeri klubui, buvo rasta
negyva moteris. Tai pranes altinis nenorjo vieintis.
Pasirodo, Lauryno, kai kuri vadinamo Lauriu, rmuose po
visu namu buvo rengti specials kambariai, skirti meils ir sekso aidimams. Atvyks urnalistas ivydo daugyb miegamj,
iradingai pritaikyt svingeri vakarliams, mazochistiniams
aidimams bei kitokioms ikreipto sekso rims. Pritrenktas jis
pavadino nam Kauno Mlynbarzdio pilimi.
Bet ne tai buvo svarbiausia. Prie akis atsivr iurpus vaizdas... uvusi mergina guljo ant lovos nuoga, pridengta permatoma skraiste. vir pakeltos jos rankos buvo antrankiais
prirakintos prie metalins arins lovos atkalts. Kambarys
paslaptingai mirgjo ir spindjo egzotika purpurine spalva.
Muzika nesiliov grojusi. Vienio smuiko garsai sklido per

3?

G A B I J A KRIS'^"

poeminius kambari labirintus. Veidrodinse lubose blykiojo purpurines liepsnos. Merginos knas tarsi plauke ore, perskrostas krymins ugnies.
urnalistas ikviet policij. Net ir atvaiavus keliems ekipaams, jis dar ilgai negaljo nusiraminti.
Laurynas Narbutas buvo neveds, nors pastaruoju metu gyveno su inomos dainininks dukterimi. Jis atrod rimtai |niks I darb. Niekas negirdjo, kad is vyras bt turjs koki
nors ryi su nusikalstamu pasauliu. Prieingai ~ visi jo biuro
tarnautojai teig pastebj, jog Laurynas pasikeit} gerj pus.
Todl netikta merginos mirtis jo nam poemyje it aibas
trenk rami Kauno padang. Pasipyl spliojim bei gand
lavina. Bet pirmiausia visi laukia policijos ivad. Svingeri klubas buvo inomas Kaune - ten apsilankydavo daug jymybi ir
net politik. N U O KO MIR mergina? KAS JI TOKIA? ie
klausimai dabar labiausiai jaudina Kauno visuomen. O gal tai
mogudyst? Sadomazochistiniai meils aidimai iuo metu
pasiek epidemin lyg. Ne vien kart policija vyko vaduoti
meilui, negalini atrakinti antranki, kartais net gerokai
pridusint virvmis. Ar mergina irgi buvo pasmaugta, apie tai
visus informuosime artimiausiame straipsnyje. Pats Laurynas
teigia, kad buvo ivyks ir apie joki mergin nieko neino.
Rate policijai jis para, jog po namu esanius rsius nuomoja
svingeri klubui, taiau nieko bendro su jais neturi."
Vita nutilo ir pakl akis.
- Kas ten galjo atsitikti? - iblykusi it drob, istenjo
Agnet.

^-^URPURINiAi V E N E R O S

LABiRINTA\i

21

- Tu nieko apie tai neinai? - nusistebjo Vita.


- Absoliuiai nieko, - Agnet nukrat iurpas. Negi tai jvyko tuo metu, kai ji pabgo? Laurynui tai bus jau antrasis smgis. inoma, jis su tuo neturi nieko bendro, bet vis tiek nemalonu. Rytoj apie tai jau trimituos visa spauda", - pagalvojo ji.
- [domu, - spragteljo pirtais Vita. Paprastai tamsiai degs jos veidas dabar buvo baltas lyg popierius, o dubusius paakius juos tamss ratilai. Mergina atrod sutrikusi, jos okolado
rudumo akyse slypjo baim.
- Labai domu, - Nila nervingai nusikvatojo. Vita piktai
pervr j akimis. Bet Nila ir toliau kikeno, nesiliaudama spardyti batu lovos koj.
- Nustok pagaliau! - rikteljo Vita.
- Tu tikrai nieko apie tai neinai ? - Nila atsargiai dbteljo
i Agnet.
Agnet papurt galv. Jos baltas veidas dar smarkiau iblyko. Melsvos akys kartligikai viet smulkiame veide. Sruogelmis sulip plaukai buvo nublokti nuo kaktos - jie, suriti
gumele, krito ant nugaros.
- Pastaruoju metu tu tokia keista, nerimavome dl tavs.
Agnet atsisdo ir nuleido kojas.
- Man tikrai jau geriau, esu labai jums dkinga...
Ji itrauk i plauk gumyt ir papurt galv. viesios sruogos isiskleid ant nugaros, apgaubdamos smulk lies veid. Ji
ypteljo ir atsigr merginas.
- Uteks kalbti apie mane. Geriau pasakykit, kaip js gyvenate.

G A B I J A

KRIS"

- Mantas nori mane vesti, - pavart akis Nila.


- Jis jau turbt kok| dvideimt penkt kart nori tave vesti, - kandiai nukirto Vita,
- Dabar jau tikrai. Sak, nebegali be mans gyventi, be to,
trokta su manimi susilaukti vaik.
Vita nusikvatojo.
- Kain kaip bus su tais vaikais - su pirmja mona tai neturjo. Kiek pajstu Viktorij, ji tikrai bt su juo gyvenusi, bet
Mantas vis priekaitavo jai dl vaik. Patark jam isitirti, tada
tikrai inosi, kaip ten yra.
Nila siutusi atsigr j Vit.
- Patariau daugiau rpintis savo draugu - jis eina per moteris kaip ernas. Tas tai tikrai kiekviename kampe palieka po
vaik.
- Geriau mergininkas negu bevaikis.
- Kvail, - nusivaip Nila. - Tu tikriausiai visai iprotja!. Ar supranti, k neki ? Nieko nra baisiau u merginink.
Tu atleisi jam vien kart, kit kart. O kas toliau? tarinsi
kiekviename ingsnyje, negalsi n dienos ramiai gyventi. Tai
toks paeminimas... Jei tau patinka, tai vaiuok Saudo Arabij - ten galsi bti ketvirt^a kokio musulmono mona. A tai
tikrai inau, k kalbu. Mano tetos gyvenimas toks buvo. Gal
gale ji t savo vyr ispyr laukan.
Vita greitai atsistojo. Kd su trenksmu parvirto ant ems.
- Pirmiausia, Marius - ne mergininkas, o antra, tai ne tavo
reikalas, - sunypt ji.

^UF^F^URINIAL

V E N E R O S

LABIRINTAI

23

Agnet strykteljo ir basa nuskubjo altomis grindimis


prie jsikarsiavusi draugi.
- Ir vl tas pats. Ar jums dar nenusibodo ?
- Ko ji kimba prie Manto? - siautjo Nila.
- Baikit! - suriko Agnet trepteldama koja. - Eikit namo,
man reikia pailsti, - ji usideng veid, jausdama begalin
nuovargi ir tutum irdyje.
- I ties jau laikas, - subruzdo merginos.
Vita vilgteljo laikrod.
- Tuojau atne vakarien, - draug apkabino Agnet ir
pakteljo jai j skruost.

A N T R A S SKYRIUS

PRADIA

- Nepyk ant ms, - prigludo prie Agnets Nil, - Pati supranti, kad mums nepasisek su vaikinais. Ne taip, kaip tau, bet kada gali pasirinkti, kok nori. Tik negaliu suprasti, kodl.
Esi tikrai ne graesn u mus, bet visi vaikinai krenta tau po
kojomis.
- Jums tik taip atrodo, - nepatenkinta susirauk Agnet.
- Mes neisigalvojome, pati tai inai, - su paslptu pavydu
balse burbteljo Nila, jau eidama pro duris.
- Nekreipk j dmesio, - pakteljo Agnetei i skruost
Vita. - Ji vis laik tau pavydi, toks charakteris. Bet mes vis
tiek tave mylime. Ms draugysts niekas neiardys.
- Viskas bus gerai, - Nila prasibrov pro Vit ir puol
Agnetei ant kaklo. - inau, kad turi paslapi, - kudjo ji
aus. - Rytoj vl pas tave ateisime. Jei pagers sveikata, galsi
pernakvoti mano namuose. Papleptume per nakt. Toje ligoninje juk baisiai nuobodu.
- Aha, - linkteljo Agnet ir beveik stumte istm drauges pro duris. Tada atsiduso ir dar minutl palauk. Kai nutilo
ingsni aidas, mergina apsisuko ir ltai nukitino prie lango.

PURPURINIAi VENEROS LABiRINTAI

25

Priglaudusi veid prie stiklo, kur laik stebjo tolumoje vjo


sibuojamus medius. Artjo ruduo, greitai temo. Vienur kitur siieb gatvi ibintai. Pasidar tvanku. Gerklje ustrigo
gumulas. Akyse susitvenk aaros.
Ligon staigiai patrauk dur ranken. Durys atsivr, ir ji
ismuko I balkon. Vjas blok Agnetei | veid tvank drgn
vakaro or, kvepiant papuvusiais lapais, prinokusiais obuoliais, atsiduodanti aitriomis rudeninmis glmis.
Agnet pavelg emyn ir aikteljo. Po kojomis dunksojo
Kaunas. Nuo kalno, ant kurio stovjo klinikos, ji mat vakaro migla pasidengusias gatves, gelsvais bei rausvais lapais pasipuousius medius. Dar toliau tarsi baltas takas dang ov
Prisiklimo banyios boktas. Paskui staiga sutemo, siieb
viesos. I pradi nedrsiai, vos vienas kitas iburlis, vliau,
tarsi mosteljus ranka, miest uliejo iburi jra.
Agnet smeig tol akis. Bet, kad ir kaip norjo, negaljo
irti namo Kauno pakratyje, kur dabar buvo sutelktos visos jos mintys bei svajons.
Mergina mlungikai suspaud balkono turklus ir sudejavo.
Kada viskas prasidjo? Ji negaljo prisiminti... Agnet suspaud pirtais smilkinius, mgindama atgaivinti atmint. Ar
tada Laisvs aljoje? O gal miesto vents pobvyje?
Aaaa, na taip... Ji pirm kart ivydo Lauryn pas tvus.
Mama sugalvojo statyti oper, tad iekojo rmjo. Jie abu su
tiu nutar surengti namuose labdaros vakar ir sukviesti j
turtingiausius bei ymiausius miesto mones.

G ABI J A KHIS

2b

Agnetei atrod, kad tai nutiko labai seniai, beveik eros pradioje. Prajo iek tiek daugiau kaip pus met. Ji mintijo, kad
buvo kakur ivykusi ir tik dabar sugro namo po daugybs
svetur praleist dien. Mergina nustebusi suprato, jog niekas
aplinkui nepasikeit, tik jinai pati. Paseno ne jos ior, bet irdis ir jausmai. Kur dingo vjavaik jaunut panel, avinga ipaikinta mergait ? Kur prapuol nerpestingos dienos, kuriose
nra melo, rpesi ir dvejoni?
Agnet bijojo sau prisipainti, kad j pakeit ir sunaikino
aistra. Aistra vyrui, kuriam ji beslygikai pakluso, tapo akla...
Dabar ji inojo, jog turi pasirinkti ir privalo tai padaryti kuo
greiiau. Nors sprendimas jau buvo aikus.
Kol kas ji norjo sugrti mintimis atgal, prisiminti nueit
keli, engti juo dar kart ir stebtis, kaip greitai viskas pralk.
mkteljo ir pradingo tarsi miraas. Tik akyse it nuotraukoje
sispaud daugelis brangi, nepakartojam akimirk. Valanda
keit valand, diena dien, mnuo mnes. Minuts, i kuri
susideda dienos, inyko, kaip isisklaido rkas, kai pateka raudona, deginanti saul.
Laikas, praleistas su Laurynu, prabgo tarytum pasakikas
sapnas. Ji norjo suprasti, kur padar klaid, kad vykiai pasisuko tokia netikta linkme. Finalas buvo nelauktas ir iaurus. Ji
suinojo baisi paslapt, dl kurios vos nenumir. Tik pareigos
jausmas j igelbjo. O dabar... nuo jos sprendimo priklauso
Lauryno likimas. J abiej likimas.
Jis sak, jog myli j ir galbt - galbt pajgs nutraukti ryius
su praeitimi, nors giliai irdyje Agnet tuo abejojo. inojo, kad

PURPURINIAi VENEROS LABiRINTAI

27

liko dar daug nenukapot slibino galv, kurios nepaleis Lauryno,


Agnet usikniaub ant balkono turkl ir nunarino galv.
Netiktai papt varbus vjas. Jis blok Agnets plaukus jai
I veid, nutvilkydamas plik kakl. Agnet suvirpjo nuo alio. Ji dar kart apvelg rint miest. Tada nusprend grti
I kambar. Tiksliau sakant, palat. Nors buvo ligoninje, jai
kakodl neapsivert lieuvis tok gra ir jauk kambar vadinti palata. Mergina pravr duris ir eng vid...

BEVEIK PRIE PUS MET...

Agnet sdjo giliai smigusi minktame fotelyje, usiklusi kojas ant stalo. Kambarys skendjo prieblandoje, tik kampe ant spintels vos mirksjo naktin lemput. Panoramin
lang slp brangios aukso spalvos uuolaidos, todl Agnet
negaljo matyti, kokia nuostabi saul tekjo t ankstyv ryt,
kaip sunkiai ji skverbsi pro pienik rk, apglbus prestiin
aliakalnio rajon. Agnets tv namas stovjo uolyne ant
kalno. Netoliese gyveno gerai inomi Lietuvos mons - tai
buvo pats brangiausias Kauno privai nam kvartalas. Agnet seniai troko gyventi atskirai nuo tv, bet stokojo drsos
tai padaryti. Galbt paprasiausiai tingjo keisti nusistovjusi
tvark, mat buvo ilepusi, pratusi patogiai gyventi. Ji iurpo
nuo minties, kad turs palikti savo mylim itaiging kambar
bei nam, stovint gatvels pakratyje ant pakriaus, apsupt

^iS

G A B I J A

KRISTE:

uol giraits. Mergina bjaurjosi daugiabuiais, todl niekaip negaljo apsisprsti, k daryti. Atvirai sakant, iuo metu
ji neturjo jokio vaikino ir kol kas nemat btinybs atsisakyti
savo prabangaus gyvenimo.
Agnet tingiai drybsojo fotelyje, klausydamasi naujos vienos grups dainos. Buvo sispraudusi j nosins dydio ortus, o
markinliai nedeng jos plokio pilvo, boluojanio blykioje
v

s vieoje.
Klausydama dainos, mergina beld kulnimis stalo kamp
pagal muzikos takt. Ritmas greitjo. Ji tingiai atsikl nuo fotelio ir pradjo okti, kraipydama klubus ir niniuodama sau
po nosimi. Pagaliau saul prasklaid rk. Jos spindulys, surads ply tarp uuolaid, prasiskverb kambar. Agnet prisimerk, kai plyksteljusi viesa apviet jos apsimiegojus] veid,
nuslydo tiesiomis, tarytum itekintomis kojomis.
Sukikenusi ji puol prie lango ir atitrauk uuolaidas. Skaisti gegus saul akimirksniu sismelk vid. Agnet ikl rankas vir, pagarsino muzik. Galingas laims pojtis upldo
jos siel. Mergina atidar balkon, ir jos mgstama daina sudrebino aliakaln.
- Agnete, vaikeli, kiek kart tau sakiau, kad negalima taip
garsiai leisti muzikos, - Agnet igirdo skard mamos bals. Tai labai nekultringa.
Ji atsisuko.
Tarpduryje ypsodama stovjo ponia Ingrida ir su meile
velg dukter. Ji buvo pagarsjusi savo melodingu stipriu balsu bei populiariais labdaros vakarliais.

P U R P U R I N I A I

V E N E R O S

I.ABIPINTA!

29

- Mama, bet juk taip grau! - kiek galdama garsiau suriko


Agnete, nepritildydama dainos.
- Neblogai, nors ne Abba", - nusijuok Ingrida.
Agnet nusikvatojusi ijung grotuv.
- Niekaip negali pamirti tos pasenusios grups, - velniai
paiep ji motin. - Net sugebjai jos garbei pavadinti mane
Agnete. Bet a dl to nepykstu. Vardas visai neblogas.
Ingrida eng | kambarj ir udar paskui save duris. Jos
tamss rusvi plaukai buvo susukti j kuod, lpos - kietai suspaustos, iek tiek grietok veid puo didels alsvai pilkos
akys. Namuose moteris niekada nedvjo chalato, todl net ir
dabar, vlyv ryt, ant siaur juod kelni ji buvo usimetusi
glt tunik.
Ingrida grakiai atsisdo fotel ir usikl koj ant kojos.
- Ar k nors ne taip padariau? - nustebinta ankstyvo mamos vizito, paklaus Agnet.
- Ne, k tu, - mosteljo ranka motina. - Tiesiog norjau
tavs paprayti vienos paslaugos...
- Koks rimtas tonas, - vilpteljo Agnet. - Tikrai ne prie
gera.
Ingrida nusijuok.
- Nieko ypatingo i tavs nereikalausiu... Kaip inai, iandien sukvieiau visus inomus miesto mones labdaros pietus.
Sugalvojau grandiozin projekt - pastatyti vieno lietuvi kompozitoriaus oper. Noriu, kad jie papurtyt savo pinigines.
- Nauja lietuvika opera? - nustebo Agnet. - Kas para
muzik ?

3?

G A B I J A KRIS'^"

- Kol kas negaliu pasakyti. Vienas... kompozitorius. Tai bus


bomba. Bet trksta pinig specialiesiems efektams, dekoracijoms, drabuiams... daug kam.
Ingrida patyljo.
- Tikiuosi, kad is vakaras pateisins mano viltis. Miestui
bt didele garb, jei projektas pavykt...
- Puiku, - Agnet klesteljo fotel. - Bet kuo ia dta a?
- Noriau, jog ir tu dalyvautum pobvyje...
- Mama, - Agnet paoko ir pradjo nervingai vaikioti
po kambar. - iandien a neturiu laiko.
- Praau, - Ingrida sunr rankas. Beveik niekada nieko
tavs nepraiau. Pakvieiau pobv nauj Kauno vaigd Lauryn.
Agnet sustojo.
- Lauryn? - numyk ji. - Kak girdjau apie tok, bet neatsimenu. Pasakok...
- Kaune jis atsidr palyginti neseniai, - pradjo Ingrida. - Kokius metus nieko apie j negirdjome, bet paskui is
vyras pradjo supirkinti verslo mones, atidarinti kavines,
m statyti gyvenamj nam kvartal. Auktuomen, nors tu
nemgsti to odio, pradjo j kviestis savo vakarlius. A j
pamaiau pas Genovait - padar nepaprast spd.
- Senas? - isiviep Agnet.
- Ne, k tu, - sumojavo rankomis Ingrida. - Jam tik dvideimt atuoneri metai.
- inoma, jis turi daug pinig, - pastebjo Agnet.

URPURINIAI V E N E R O S I.ABiRlNTA!

31

- Aiku, - nusijuok Ingrida, - pinig jis nestokoja. Be to,


turi charizm... beprotik charizm. Labai protingas, ikalbus,
avus...
Agnet tiriamai sistebeilijo motin.
- Kaip suprantu, nori, kad a ' uimiau... O gal suvilioiau, kad tu galtum isunkti daugiau pinig? - nusivaip ji.
- Kaip tu gali taip apie mane galvoti ? - Ingrida pasipiktinusi atsistojo. - Gal gale, tai niekam tiks sumanymas, umirk tai.
- Nepyk, mama, - Agnet apkabino motin. - A bsiu vakarlyje, bet jei Laurynas toks nuostabus, kaip sakai, kain, ar
jis nors su manimi bendrauti. Tikriausiai jis labai arogantikas
ir pasipts. Gal a jam nepatiksiu?
- Tu labai save nuvertini, - Ingrida suspaud Agnets rankas. - Bet jei ir nepatiktum, jis niekada to neparodyt. Tas vaikinas - mandagumo siknijimas.
- Kaip man apsirengti ? - pasistaip prie veidrod Agnet.
- Pasitikiu tavimi, - pasuko link dur Ingrida. - Tu visada
turjai ger skon.
Agnet sustingo viduryje kambario. Visi planai nujo uniui ant uodegos. Jau beveik pradjo gailtis, kad sutiko dalyvauti pobvyje. Kakodl suspaud gerkl, pradjo dauytis irdis. Jau norjo bgti paskui mam ir atsisakyti, bet paskutiniu
momentu susilaik. Tolimame irdies kamputyje kirbjo smalsumas, ji norjo ivysti paslaptingj Lauryn. Mergina melavo
motinai, kad nieko apie j neino. Anaiptol... Apie Lauryn ji
suinojo i savo draugui Nilos ir Vitos.

GABIJA

3?

KRIS'^"

- Jis apsstas velnio, - vart akis Nila.


- Kokias nesmones tu neki, - baisjosi Agnet. - Jei save
girdtum, suprastum, jog vapi, kas pakliva ant lieuvio.
- Ne a viena taip neku. Jis yra pernelyg graus. Na, inai,
vienas i toki vyr, kurie neatsigina mergin dmesio.
- Ir kuo tai pasireikia? Tas velnio apsdimas?..
- Yra toks prietaras, - juoksi Nila. - Kam vyrui reikalingas
grois? Toks vyras neskirtas vienai moteriai. Jis yra vis. Nuo
tokio reikia bgti kuo toliau ir neatsisukti. Jo viduje tno velnias ir gundo jaunas merginas. Paprasiausiai tai naujas aisliukas ilepusiai Kauno grietinlei - visi tik apie j j ir kalba. Jaunas,
graus, neveds, paslaptingas bei turtingas... Dabar atjo nauja
mada: vakarlis be Lauryno - tai ne vakarlis.
T pokalbj Agnet buvo umirusi, bet dabar prisimin,
kad tuo metu norjo ivysti paslaptingj Lauryn. Taiau laikas bgo, o su jaunuoju verslininku susitikti nepavyko, tad nauji jspdiai itryn i atminties visas panekesio detales.
Bet dabar ji negaljo praleisti tokios progos. Smalsumas
buvo pernelyg didelis, jis ugo jprast Agnets atsargum ir
altum.
v

Mergina atvr spint. Si buvo prigrsta graiausi bei


madingiausi sukneli, nertini, kelni ir kitoki garsiausi
preki enkl drabui. Deja, Agnet j beveik neneiojo. Ji
daniausiai dvdavo dinsus, palaidinukes ir nutsusius nertinius. Nustebusi ji kilnojo pakabas, iplstomis akimis grojosi
riniomis mediagomis, jvairiausi spalv ilgomis balinmis
sukniomis, puotomis nriniuotais apvadais. Drabuius pirk-

PURINIAI

V E N E R O S

i.AB! R i N T A i

33

davo mama vairiomis progomis, o kartais ir be jokios progos,


apimta pirkim kartligs.
J akis krito smlio spalvos suknel be petneli, rinti
auksu. Jos leifas drieksi grindimis lyg undins uodega.
Agnet apsiav batelius auktais plonais kulniukais, usivilko sukni. Ji prigludo prie kno, aptrauk liemen it antra
oda. Veidrodio gilumoje suknia ravo blykia gelsva spalva,
suteikdama veidui matin atspalv.
Tikriausiai nieko nesikabinsiu ant kaklo", - mst mergina. Ji lengvu judesiu susikl plaukus ir liko patenkinta savo
atvaizdu. Sukelti plaukai pabr jos kaklo gro ir irykino
apnuogintus peius. Agnet ant rankos usimov tio dovanot masyvi apyrank i blausiai ibanio aukso.
Ji skambiai nusijuok, velgdama nepastam dam, atsispindini veidrodyje su brangiais senoviniais rmais.
- Kam man to reikia? - paklaus ji savs ir krpteljo nuo
garsiai itart odi. - Kodl tai darau? Juk tai ne a, tai ne
mano gyvenimas, - Agnet stebjosi savimi, keistais miglotais
jausmais, kylaniais viduje. Svaigo galva, net truput pykino. Ir dl ko gi taip isipusiau? - stebjosi mergina. - Negi dl
kakokio nepastamo Lauryno, kurio viduje tno velnias?
Ji pasilenk priek ir beveik atsirm stikl. I arti mat
savo akis, vilganias veidrodio gilumoje. Apimta impulso, ji norjo nusiplti drabuius, nusimesti toki svetim jai
blizgani suknel, bet negaljo to padaryti. Jaut, kad engia
nebt. Bijojo, taiau nieko nedar, tik stovjo, bukai spoksodama save - toki keist, sutrikusi, panai tas pupytes

3?

GABIJA KRIS'^"

urnal vireliuose, kuriomis ji visada bjaurdavosi. Agnet dar


kart atidiai pavelg veidrodNe, vis dlto ji skyrsi nuo t idailint atvaizd televizijos
ekranuose. Ji buvo kitokia, bet nesuprato kodl. Negaljo to
paaikinti. Agnet pasisuko ir per pet| paskubomis umet ak
I veidrod. Pamat isigandus, neryting vilgsn, tarsi kokios
laukinuks, atvetos miest i kaimo gdumos. Pasilyktjusi nusisuko. Staiga nusprend usitempti dinsus ir usimesti
savo nutrint palaidinuk, bet nesuspjo to padaryti. | kambar
kaip vjas skriejo mama.
- Ai Dievui, tu jau pasiruousi! - diaugsmingai suuko
ji, - Brangioji, tu atrodai netiktinai...
Mama apjo aplink j ratu. Moters akys vytjo.
- Tu nesivaizduoji, kokia esi avi. Niekada nepainiau tavs, jei pamatyiau kur nors svetimoje aplinkoje. Tikra princes... Staiga ji nutilo ir susimst.
- Gal be reikalo tave traukiau savo kvail sumanym, sutrikusi tar ji.- Jei nenori, pasakysiu, kad negali...
- Viskas gerai, mama, - Agnet j apkabino ir stipriai prisiglaud. - Viskas gerai...
- Laurynas atjo, - kaltai pasak mama. - Jis supainiojo
valandas ir atvyko daug anksiau, negu buvo kviestas. Kiti dar
nesusirinko.,. Supranti, nenoriu, kad nuobodiaut. Tavo tvas jau aprod jam bibliotek, dabar abudu nujo sal. Bet
lyg tyia Karoliui paskambino Rimgaudas dl architektrinio
ansamblio, kur jie drauge kuria. A irgi dar negaliu su juo bendrauti, nebaigiau supakuoti dovanli loterijai.

PURPURINIAi VENEROS

LABiRINTAI

35

- Kaip bga laikas, - stebjosi Agnet. - Nesuprantu, k a


ia veikiau prie to veidrodio. Regis, utrukau tik valand, kol
pasimatavau kelias sukneles, o pasirodo, pralk daug daugiau
laiko.
- Laurynas atjo anksti, gerokai per anksti, - suburbjo
Agnets mama ir keistai pavelg j dukterj. Moterj neramino
blizganios jos akys, nuraud skruostai, virpanios lpos. Giliai
irdyje ji pradjo gailtis, kad jtrauk Agnet . t reikal. Ji taip
pat prisimin ir neigiamus komentarus apie Lauryn. Mieste
sklido kalbos, jog vyksta orgijos jo name prie Nemuno. Pikti
lieuviai plak apie Lauryno ryius su iskirtinmis grauolmis, staiai besikarianiomis jam ant kaklo. Ingrida pyko ant
savs, kad per vlai apie tai pagalvojo, bet pasitikjo dukra, kuri
niekada nekl jai rpesi. Taiau motina norjo dar kart
spti Agnet, tad atsisukusi paauk j vardu.

Agnet jos nebegirdjo. Ukabinusi suknios leif ant pirto, ji eng pro duris. Nusileido laiptais, perjo ilgu koridoriumi, vliau pasuko [ men, kur daugyb met vykdavo Kauno
auktuomens pasilinksminimai. Men buvo beveik imto
kvadratini metr dydio, turjo lang per vis sien, pro kurj
vrsi didinga Kauno panorama. Vaizdas buvo vertas milijono.
Taip kalbjo visi, kuriems teko laim apsilankyti ponios Ingridos ir pono Karolio rengiamuose vakarliuose. O itokia laim
nusiypsodavo tik irinktj ratui.
Vis laik, kol jo sal, Agnet sau atrod it medin ll. Jai
i galvos igaravo visos mintys, jautsi tuia lyg aguonos galvut, i kurios ibyrjo sunok grdeliai. Dar visk automatikai.

GAPilJA KRISTE

36

nuolankiai paklusdama motinai, pasiryusi atlikti savo pareig,


tik nesivaizdavo, kad bus taip sunku. Mergina tai suprato, kai
du prie lango stovintys vyrai atsisuko, igird jos ingsnius. Karolis, Agnets tvas, j ivyds, isiiojo ir gerokai sutriko. Jis,
vargas, niekada nebuvo mats dukters vilkint tokia rinia
vakarine suknele, tad buvo pribloktas jos groio, nustebintas
jos pasikeitusio vaizdio, naujos ukuosenos. Salia jo stovintis
jaunas vyras, laikantis rank kelni kienje, j itrauk ir tiesiog pervr mergin vilgsniu.
Agnet niekada netikjo meile i pirmo vilgsnio. Jai buvo
svetimos kalbos apie visk aprpiani meil, kuri trenkia tarytum perknas ir sudegina liepsnose. Pati niekada nepatyr
tokio jausmo ir aipsi i vis panai kalb. Man, kad galima
pamilti vaikin po koki met ar dvej, gerai painus jo silpnybes bei trkumus, man, jog meil ateina, kai pripranti prie
svetimo mogaus ir negali be jo gyventi. Kokia ji buvo kvaila...
Neinojo, kad ne mogus renkasi meil, o meil renkasi mones. Tai suprato, pavelgusi Laurynui akis.
J vilgsniai susidr ir nepaleido vienas kito. Agnet jaut,
kaip altis pamau kyla nuo koj vis auktyn. Sustingo kojos
ir rankos, vliau irdis - jos diai sultjo ir pasunkjo. Sustingo lpos, bet Agnet neturjo valios atitraukti vilgsnio
nuo Lauryno. Mat paprast jaun vaikin taisyklingu veidu,
trumpai kirptais plaukais, aukt bei liekn. Jis irjo mergin atidiai, neatitraukdamas nuo jos tyrinjani aki. Atrod susidomjs ir iek tiek sutriks. Vliau vyro veidu nuslinko
elis, ir jis tapo akmeninis, neskaitomas. Tik lpos virpjo,
tarsi gyvent atskir, nuo jo nepriklausom gyvenim.

PURPUR'iNiA) V t N E R O S LABIRINTAI

37

Kur tas vis igirtas jo grois?" - spjo pagalvoti Agnet,


atsiminusi visuotines liaupses.

"V

Tada Laurynas nusiypsojo. ypsena apviet sitempus jo


veid, blyksteljo balti dantys. Agnet suprato, kad prauvo.
Norjo apsisukti ir bgti atgal, bet jis nebepaleido jos, tarsi gyvat svilino vilgsniu, prikausts j vietoje.
Negali bti, ito negali bti, - kartojo ji mintyse. - Tai tik
sapnas. Klaikus sapnas. Laikykis, Agnete..." Taiau tai nebuvo
sapnas. Laurynas prisiartino ir nusilenk jai.
- Malonu susipainti, - emu balsu sumurmjo jis.
- Mano vardas Laurynas, - jis galantikai, net iek tiek manieringai pabuiavo jai rank. Tai atliko su slapta ironija, demonstratyviai, parodydamas, kad jis daro, k nori ir kada nori.
Vyrikis akivaizdiai aipsi, nekreipdamas dmesio j aplinkinius, paslapia niekindamas supanius mones, tarsi tai bt
tik skruzdls, pasipainiojusios jo kelyje. Laurynas parod, jog
yra mandagus ir moka elgtis visuomenje, bet nenorjo prie jos
taikytis- Jis pats troko daryti |tak bei valdyti visus. Ir tai jam
puikiai seksi.
- Js vardas Agnet, tiesa? - kalbjo jis toliau, neigirds
i jos n vieno odio.
- Taip, - virpaniu balsu sunibdjo Agnet.
- Js blogai jauiats ? - rpestingai pasiteiravo jis.
Laurynas dar kart sistebeilijo Agnet. Lpos ironikai
isiviep. Jai msteljo mintis, kad jis visk ino, supranta jos
bkl, nes yra prie to priprats.
Jis ities jai parank, ir Agnet sikabino, visikai nepajgdama mstyti.

GABiJA

38

KRiS

Laurynas i karto perm iniciatyv savo rankas, neduodamas jai n akimirkos pagalvoti, pabti vienumoje, nesuteikdamas galimybs jai suregzti nors menk veiksmo plan. Agnet
sutrikd jo pasitikjimas savimi, jga, jauiama balse, rankos
tvirtumas. Ji jo alia, sikabinusi vyrui j parank, jausdama kietus itreniruotus raumenis, ir negirdjo, k jis kalba. Tai buvo
blogai, labai blogai. Jis mergin vald, nuslopino jos pasitikjim savo jgomis ir sukl jai aistr. Oras beveik simagnetino
tarp j. Agnetei tapo sunku kvpuoti. Jis tai jaut, tad nairavo
I j, vesdamas per sal. Agnetei rodsi, tarsi ji pamau leistsi
dugn, - tai jai primin nardymo treniruotes. Staiga ugul ausis, ir ji nieko nebegirdjo, Laurynas nuved Agnet prie lango,
tada paleido jos rank.
Mergina ltai iniro paviri ir apsivalg. Ttis kakur
pradingo - ji net nepastebjo, kada tai vyko.
- Kodl a js niekada nemaiau? - ji igirdo klausim.
Agnet prisivert pavelgti j.
- O kodl turjot matyti? - nustebusi pasiteiravo.
- Kaunas - maas miestas, - ypteljo jis, - visos graios
merginos regimos kaip ant delno. Bet js niekada nepastebjau, nors poni Ingrid ne kart buvau sutiks.
- Nevaiktau po vakarlius, - atkirto ji. - Ne a viena tokia.
Galbt jus domina tik tam tikros ries plataks ?
Ji nenorjo taip nemandagiai atsakyti, bet odiai isprdo,
ir j nebebuvo galima sugrinti. Agnet pasijuto nejaukiai. Ji
susig, nordama prasmegti skradiai em. irdis tuksjo

RPURINIAI

VENEROS

LABIRINTAI

39

greitai ir nevaldomai. Pasijuto esanti beviltika kvail ir suprato: jei jis ieis, ji niekada sau to neatleis.
Lauryno akys patamsjo.
- A nekalbjau apie stoties mergaites, - po trumpos pauzs
itar jis. Jo vilgsnis nuslydo plikais Agnets peiais, ir ji pajuto altj. Pasigailjo, kad provokuojaniai apsireng. Akimirk
pasijuto esanti beveik nuoga - taip smarkiai j veik Lauryno
akys, jliai glamonjanios nuogas rankas.
- Atleiskit man, - jis ities rank ir paliet jos deln.
Agnet krpteljo.
- J s labai jautri, - isiiep Laurynas. - Tikrai nieko blogo
negalvojau klausdamas, kodl niekur nesilankote. Paprasiausiai buvo domu, dl ko tokia daili mergina tno pasislpusi
nuo visuomens.
- Tnau? - iplt akis Agnet. - Jei nebnu vadinamuosiuose elito vakarliuose, vadinasi, tnau pasislpusi? Js labai
keistai mstote. A lankausi visur, - pabr ji piktai. - Bet ten,
kur a bnu, js nesutinku... Taigi mes lankoms skirtingose
vietose.
Laurynas nusikvatojo. Jis prisimerk ir pasilenks tyliai sunibdjo, beveik liesdamas lpomis Agnets virugalv:
- Nuo iandien, manau, visur eisime kartu.
Agnet atoko nuo Lauryno. Sutrikusi nuvelg nepriekaitingai prie jo dailios figros prigludus kostium, blizganius
brangios odos batus, ivydo rykiai apibrtose jo lpose virpani ypsen ir sunypt:
- Nemanau, nemanau, kad mes kur nors eisime kartu...

TREIAS SKYRIUS

VITA

- O a garantuoju, jog eisime, - Lauryno balsas skambjo


tvirtai ir utikrintai*
- Niekada, - virpaniu balsu istenjo Agnete- Niekada nesakyk niekada", - ibaniomis akimis spangino Laurynas. - Gaila, iandien neturiu laiko, reikia ieiti, bet
r

manau, kad greitai vel susitiksime. Tada pakalbsime apie gyvenim.


Jis apsisuko ant kulno ir, net nepavelgs } Agnet, skubiai
nuingsniavo prie dur. Cia vyras susidr su jeinania Ingrida. i nustebusi aikteljo.
Laurynas neleido jai itarti n odio.
- Ponia Ingrida, - maloniai pasak jis, - noriu su jumis
aptarti reikal, dl kurio ia atjau. Jis suspaud jos alkn ir
tvirtai laikydamas isived j i sals.
Agnet liko stovti nusivylusi, priblokta, drebania irdimi. Ji vos pajg sulaikyti i pykio besikaupianias aaras. Niekada nebuvo taip eista ir paeminta. Nors jis nieko ypatingo
nepasak, bet mergina jaut jo lum, pasitikjim savimi,
valdingum, be to, patyr dar kakok jausm, kurio negaljo

PURPURlNIAf

VENE:FK)S

LA3iRil\

i
I

&

gerai suprasti, taiau kuris j sujaudino iki sielos gelmi. Galjo


prisiekti, kad ji jam padar jspdj - tai rod Lauryno temptas
vilgsnis, kai j ivydo einani pro sals duris. Bet paskui jis
staiga pasikeit - tapo paaipus bei ironikas. Agnet apsisuko
ir pavelg pro lang. Jai i aki versi srus vanduo - pro virpani susikaupusi aar migl ji beveik nieko nebemat. Tirtjo ir bangavo kieme oianios obelys. Atrod, tarsi irtum
pro vanden - trko tik aplink kamienus plaukiojani uv.
Agnet bijojo, kad nenubgt daai, todl stovjo nemirksdama, ipltusi akis. Pro lang ji mat savo katin Murkl, kartais
isilydant dvi atskiras dalis.
Vaizdas buvo panaus akvarele piet paveiksl. Agnetei
kuo toliau, tuo labiau patiko j stebti. Bet aaros palengva
idivo ir viskas stojosi savo vietas. Obelys tapo paprastais
mediais, o atskiros katino kno dalys susijung. Paveikslas neteko mistins paslapties. Agnet lengviau atsiduso. U nugaros
ji pajuto vos girdimus ingsnius, Ingrida, apsiavusi batelius su
auktais kulniukais, stengsi engti kuo tyliau, bet jai nepavyko. Dukra igirdo ir atsisuko.
- Agnete, vaikeli! - linksmai suuko mama. - Gaila, kad
Laurynas turjo skubiai ieiti, sak, svarbus reikalas. Teig, jog
su tavimi atsisveikino, - tu jam palikai be galo didel spd.
- Jis taip sak ? - Agnet pakreip galv ir klausiamai sistebeilijo motin.
- Aiku, dar minjo, kad susitarte susitikti...
Melagis, melagis!" - mintyse suriko Agnet ir sugniau
kumius.

3?

G A B I J A KRIS'^"

- Ar kas atsitiko ? - susirpinusi paklaus Ingrida,


- Kodl taip manai ?
- Atrodai, tarsi btum verkusi... - Ingrida norjo sugauti
dukters vilgsnj, bet Agnet nusisuko.
- Tau pasivaideno, - trumpai burbteljo ji.
Ingridai vl suspaud ird. iandien jai taip atsitiko jau antr kart. Ji negaljo atsikratyti blogos nuojautos.
- Jei nenori ia bti, gali eiti pailsti, - nusiminusi Ingrida
apkabino Agnet. - inai, Laurynas paaukojo beprotik pinig sum, buvau nepaprastai nustebinta. Niekada negirdjau
apie itok jo dosnum. Atvirkiai - kalbjo, jog i jo sunku
iplti pinig labdarai.
- A pasiliksiu, mama, noriu pasilinksminti. oksiu, dainuosiu, kol ieis paskutinis sveias. Juk to norjai, tiesa?
Agnet, apsikabinusi mam, pradjo j sukti po sal. Kakas jung muzik. Auktakulniai slydo nulakuotu parketu,
suknios leifas drieksi grindimis, rdamas gelsvai balzgana
viesa. Jos juoksi, dainavo, oko, bet Agnet negaljo atsikratyti lidesio, ilgam apsigyvenusio jos sieloje.
Pradjo rinktis sveiai. Agnet, savo nuostabai, niekur neijo - pasiliko pobvyje beveik iki pabaigos, nors i pradi
net minties tokios neturjo. Ji nenorjo bti viena kambaryje,
klausytis keist galvoje dzgiani mini, be to, negaljo atsikratyti klaikios, kvap gniauianios baims. Todl mergina
i irdies linksminosi su mamos draugmis ir dar labiau apsidiaug, kai po spektaklio pobvi sal sugujo jaunieji teatro artistai.

P U R P U R I N I A I

V E N E R O S

LAESIRINTAI

43

Pakili nuotaik sugadino Vitos skambutis. Agnet savo


mobilj telefon buvo palikusi kambaryje, bet usispyrusi
drauge rado bd, kaip su ja susisiekti. Ji paskambino Agnets mamai. Iraudusi Ingrida, vienoje rankoje laikydama vyno
taur, lydima garsaus solisto, apglbusio jos liemenj, prasibrov
pro kaujani, silinksminusi mini ir padav jai ragel.
- Tau skambina Vita! - Agnetei aus suuko mama. Kitaip
nebuvo manoma susikalbti. Muzika riaumojo, dar garsiau
rk sveiai, nekreipdami eimininkus n menkiausio dmesio.
- Vita? - nustebusi gteljo peiais Agnet. - Kas galjo
jai atsitikti?
Ji isiver i Justo glbio, akinaniai jam nusiypsojo ir istraksjo koridori. Justas buvo jos sena meil, jei galima taip
pasakyti. J romanas truko vos pus met. Vliau jis iauriai
nusibodo Agnetei, todl ji pamet j, kai tik pasitaik proga.
Jis buvo vienas i t vaikin, kurie priveria suktis apie juos vis
pasaul. Jis be galo grojosi savimi, mgavosi savo protu, buvo
nekantrus ir aiktingas. Agnetei kyrjo tpioti apie j, tad vien grai dien ji nusiunt jaunuoliui inut, kad viskas baigta, ir daugiau nebeatsiliep jo skambuius, nekreip dmesio
maldavimus suteikti jam antrj ans. Isiskyrusi su Justu,
Agnet drauge su Nila bei Vita iskrido Rom ir ten audringai
atvent isivadavim i priespaudos.
Atsiminusi Rom, Agnet nejuiomis nusiypsojo. Jos jo
i vienos kavinuks kit, o paskui jas lyg uodega vilkosi trys
italai - jie lydjo jas visur, kur tik joms ov galv pasukti. Ga-

3?

G A B I J A KRIS'^"

liausiai jau nemaa draugija atsidr prie Trevi fontano. Nila


usiman pakartoti filmo Saldus gyvenimas" epizod, tad vyrukai turjo smarkiai papluti, kad ilaikyt Nil. Ji taiksi isimaudyti garsiajame fontane. Tik apgaule ir paadais pasisek
j i ten ivilioti.
Agnet sukikeno. iandien ji beveik apsidiaug pamaiusi
Just ir nusprend juo laikinai prisidengti. Apsvaigusi nuo ampano, ji puol savo buvusiam vaikinui ant kaklo. is i karto
itirpo, kak lemendamas po nosimi. Idilij sudrumst nelemtas Vitos skambutis.
Ji atsirm j sien ir pridjo mobilj prie ausies.
- Aliooo, - maivydamasi sumurk j ragelj.
- Agnete, Agnete, - igirdo isterik Vitos klyksm.
- Kas atsitiko? - nusigandusi paklaus Agnet. ampano
sukeltas svaigulys bemat igaravo.
- Noriu pas tave atvaiuoti, - kkiojo Vita.
- Ar mir kas nors ? ~ auk j ragel Agnet.
- Kai atvaiuosiu, visk papasakosiu, lauk mans, - telefone pasigirdo trumpi pypsjimai.
I sal Agnet jau nebegro. Nuotaikia sugedo. Suspaudusi kumtyje suknels leif, ji greitai nukaukjo laiptais savo
kambar. Vos engusi vidun, nuspyr auktakulnius ir iaip
taip isinr i kn suvariusios suknios.
Tada, lengviau atsikvpusi, usitemp dinsus, apsivilko
lengv palaidin ir susirado sportbaius.
Kai pasuko galv, pamat ant stalo vieiant savo imaniojo
telefono ekran.

P U R P U R I N I A !

V E N E R O S

LABIRINTAI

A tavs neumirau, vis laik apie tave galvoju, - slinko


ekrane eiluts. - Keista... man taip dar niekada nebuvo. Troktu tave vl pamatyti... Gal rytoj? Laurynas."
Agnetei sudunksjo irdis. Ji norjo jam atsakyti tuojau pat,
bet negaljo. Tad stovjo ir irjo j ekran, o eiluts vis slinko
ir slinko.
Po kiek laiko ekranas utemo, ir Agnet atsipeikjo.
Ji neinojo, k jam atrayti. Juk negaljo rayti, kad beprotikai trokta j pamatyti, nori prie jo prisiglausti, pajusti jo kno
kvap. Nebuvo dar tiek nuplaukusi, kad atsivert vaikinui, kur
pamat vos prie kelias valandas ir beprotikai simyljo.
Paika, paika mergiot", - piktai pagalvojo ji apie save.
Suvieg automobilio signalas. Agnet puol prie lango. Ji
paspaud pultel. Automatiniai vartai atsivr, ir kiem kriokdama riedjo Vitos mazda.
Agnet atidar duris. Dusdama ir kkiodama Vita upumpavo laiptais ir puol draugei [ glb.
Isigandusi Agnet pasodino Vit ant sofos, priglaud prie
savs drebant jos kn, glost drgnus sulipusius plaukus, nepaliaudama svarstyti, kas galjo imuti i vi visada linksm
ir gerai nusiteikusi mergin.
Po kiek laiko Vita apsiramino, nusiluost aaras ir pavelg
Agnet.
- Gal turi ko nors igerti ?
- Na, inoma.
Agnet paoko, prijo prie senovinio bufeto ir atidar baro
dureles. Veidrodins baro sienos sutvisko, apviesdamos irikiuot grim eiles.

3?

G A B I J A KRIS'^"

- K gersi? - paklaus Agnet. - Vyn, brend, o gal kokteil ?


- Degtin...
- Kaip nori.Ji likteljo j briaunot stiklin lael degtins, paskui pamsiusi pyl dar tiek pat.
Vita vienu gurkniu imauk degtin ir nepatenkinta dbteljo Agnet.
- pilk daugiau, negi tau gaila?
- Pasigersi..- A ir noriu pasigerti, kvaia.
" Ar isiiosi pasakyti, kas tau atsitiko ? - neteko kantrybs
Agnet.
Prispaudusi prie lp stiklin, Vita staiga nusikvatojo.
- Marius turi meilu.
" Negali bti, - Agnet kilsteljo antakius. - I kur tu itraukei toki nesmon ? Juk prajo dar tik pus met nuo vestuvi

" Taigi, - palingavo galv Vita. - Nepatiksi... Prie darbo


pabaig pas mane atjo sena pastama. Esame i vieno kaimo.
Panoro su manimi pasinekti. Negaljau kalbtis su ja prie
vis moni ir klient. Pasakiau kolegai, kad trumpam einu
parkyti. Ijome su ja lauk. Rkome, plepame apie bei t.
Staiga ji man ir sako:
- Vis galvojau, sakyti tau ar ne. Ilgai dvejojau... Mama man
liep nesikiti. Bet iandien mano kantryb trko. Nutariau
tau idstyti vis teisyb.

PURPURINIAI VfINFROS [ABIRINTAI

47

- Nesuprantu, k tu ia paistai, - itariau.


- Man tikrai labai sunku tai padaryti, bet mes esame beveik kaip gimins, seniai viena kit pastame, todl jauiu
pareig nieko nuo tavs neslpti, nors gal reikjo anksiau tai
pasakyti.
Nustojau rkyti ir smeigiau j akis. Isigandau. Norjau
prissti, bet nebuvo kur, todl nusivediau draug mayt
drabuin, ten abi sitaisme ant trumpo suolelio. Truput apsiraminau, taiau negaljau suvaldyti rank ir koj drebulio.
- Marius... tavo vyras turi meilu. Ji gyvena tame paiame
name, kur ir a. Jos butas yra tiesiai prie mano but.
- Nesmon, - nusijuokiau.
- Kai j pamaiau pirm kart, - ts Alma, - maniau, kad
atjo kokiu nors reikalu. Pati inai, jog jis mans nepasta, vestuvse nebuvau, o tu nesiteikei mans su juo supaindinti. Kit
ryt atsiklusi ivydau, kad jo maina dar tebestovi. Man kilo
tarimas, bet neteikiau tam per daug reikms. Taiau jo vizitai kartojosi. Kart jis gyveno jos namuose vis savait. Tada
taikiausi eiti pas tave, bet mama atkalbjo. iandien, kai vl j
pamaiau, nieko nesakiusi mamai, i karto atbgau pas tave.
- Tu sapnuoji? - surikau. - Marius ivyko komandiruot.
- Aha, - nusivaip Alma, - komandiruot Siaurs prospekt, - ji garsiai nusikvatojo. - Jei netiki, atvaiuok pas mane.
A apsimesiu, kad man reikia kaimyns pagalbos, tada galsi
eiti kartu ir pati sitikinsi, jog nemeluoju.
Vis tiek netikjau. Ivadinau j visokiausiais odiais, ir
Alma supykusi ijo. Negaljau dirbti. Paskambinau Mariui -

GABiJA

48

KRiSTE

jis labai skubjo, sak, kad eina pasitarim ir neturi laiko su


manimi kalbtis. J viebut nedrsau skambinti... Pagalvojau: o
jei i ties jo ten nra? Pasijusiu kvails vietoje.
- Kur jis dabar ivaiavo?
- Sak, I Slovnij.
- Ar inai, kokiame viebutyje jis gyvena?
- Neinau, neklausinjau, supranti, a juo pasitikjau...
- {domu, kok telefon jis tau dav.
Vita isitrauk pinigin ir pradjo iekoti.
- Nesuprantu, - burbjo ji. - Puikiausiai atsimenu, kaip
djau lapel pinigin, bet dabar nerandu jo.
- Ar tikrai ia djai? - kamantinjo Agnet.
- Neinau, neinau, neatsimenu! - rikteljo Vita ir nirusi
mete pmigm ant emes.

- Vliau vis dlto paskambinau Almai, - nunrusi galv,


suburbjo ji. - Susitarme, kad atvaiuosiu. Viena bijau, noriu,
jog btum kartu.
- Nori, kad tapiau atpirkimo oiu? - sunypt Agnet. Turiu savo rpesi, be to, man gda kelti skandal.
- Praau, - Vita maldaujamai sudjo rankas ir puol prie
Agnets. - Negalsiu nusiraminti, kol nesuinosiu, ar tai tiesa.
- O jei Alma apsiriko ?
- Tada atsipraysiu jos kaimyns. Moterys turi suprasti viena kit.
- Gerai, - apsisprend Agnet, - taiau vaiuosiu tik su viena slyga. Pas kaimyn tikrai neisiu, palauksiu Almos namuose,
kol tu vyksi valgyb.

RPURiNIAI VENEROS

I..AB!R!NTA;

49

- inojau, kad esi tikra draug, - pradjo verklenti Vita. Kai tau reiks pagalbos, a pirmoji atskubsiu.
- Gal man taip neatsitiks...
- Kas ino? Gyvenimas toks nenuspjamas...
Nenuspjamas. Agnet pritar draugei. Sj vakar ji sutiko
tok vaikin... Vien apie pagalvojus, jai salo irdis. Mergina
prisimin, kaip jis, pasisuks nuo lango, pairjo j. Vienas
Dievas ino, k ji tuo metu jaut. J j trenk aibas. Tai buvo
netiktina. Agnet tyliai sukikeno. Akimirk pamiro, k ji ia
veikia, nebegirdjo, k neka Vita, i galvos igaravo planas sugauti neitikim vyr. Agnet usimerk. Mauml apsvaigusi
nuo igerto ampano, ji svajojo apie Lauryn. Jis stovjo alia ir
lenksi ketindamas j pabuiuoti. Agnetei paiurpo nugara. Ji
staiga iplt akis ir prisiminusi garsiai kteljo:
- Po galais, abi esame igrusios. Kas vairuos ?
- Tu negirta, - suvebleno Vita.
- Na ir kas? Alkotesteris vis tiek parodys laipsnius...
- Tu man draug ar ne draug ? - Vitai pynsi lieuvis.
- Draugyst ia niekuo dta, - nukirto Agnet. - Jei mane
sugaus, atims teises, o a k tik gavau usakym suorganizuoti
grandiozin gimimo dienos vent. Tada nebegalsiu vairuoti. Tai mano pirmasis toks didelis usakymas nuo pat mons
[steigimo. Negaliu rizikuoti.
- Tai k daryti ?
- Nereikjo maukti, - supyko Agnet. - inojai, kad reiks
vaiuoti, tai turjai valdytis, o ne maukti degtin. Ne vien kart tau sakiau. Operacij atliksime kit dien.

GABIJA

50

KRiS

- Jei esi tokia protinga, nereikejo leisti man gerti. Matei,


kokios bkls a pas tave atvaiavau. Bet tu velniai ino apie
k galvojai.
Abi patyljo. Tada Vitai topteljo viena mintis. Ji atidiai
nuvelg Agnet. Jos akys isiplt.
- Matei Lauryn?
Agnet linkteljo.
Vita ikl rankas vir.
- O, ventoji mergele, kaip a noriu visk inoti, bet ne dabar. Papasakosi man, kai atliksime purvin darb.
- Gal nereikia...
- Agnete, maldauju. Alma mans laukia. Niekas tavs nesustabdys, o jei taip ir atsitikt, tavo ttis turi milijon pastam - teisi tau tikrai neatims.
Geleinis Agnets usispyrimas pradjo tirpti.
- Jau beveik vidurnaktis, kaimyn tikriausiai saldiai miega, - band prietarauti.
- Dar geriau, - rsiai itar Vita. - Itrauksiu i lovos...
abu.
- Rizikuosiu, turiu kakur pasidjusi kavos pupeli, simesiu burn, - suniurnjo Agnet, traukydama spintels stalius. - Tikrai inau, kad meiau stali, bet [ kur ? Ir kodl,
kodl a aminai turiu kuopti js, atsipraant, ml? Be mans js neengiat n ingsnio, - dsavo ji.- Radau! - diaugsmingai suuko. Agnet simet burn kelet rud pupeli ir
mosteljo Vitai ranka.
- Tu esi ms geroji fja, - pradjo padlaiiauti Vita.

p u R P U R i N i AI V E N E R 0 8 i. A BIR1N T .A 1

-5
T

- Atstok... Ieisim pro onines duris, kad niekas nepamatyt. Girdi, groja muzika, vadinasi, sveiai dar neisiskirst. Keista, kad Justas mans neiekojo, - stebjosi Agnet.
- Kvietei Just? - ant kaktos ivirto Vitos akys.
- Cha, nortum - pats atjo. Zinai, jog jis laksto j visus vakarlius, kad galt veltui pavalgyti.
Abi suprunkt jau besileisdamos laiptais. Lipo tyliai, ant
pirt gal. Salje griaudjo naujai ikepta lietuvika grup, kurios pavadinimo Agnet niekaip negaljo prisiminti.
Agnet pasuko raktel. Visureigis tyliai suburzg. Melsvai
nuvito prietais skydelis. Ji paspaud pultel, ir automobilis
beveik be garso iriedjo pro slenkanius vartus.
- Sakei, ji gyvena Siaurs prospekte? - pasitikslino Agnet.
- Taip, - nupuolusiu balsu burbteljo Vita.
Jos vaiavo tuiomis, nykiomis Kauno gatvmis. Kai kuriuose languose dar viet viena kita lemput, bet ir tos geso,
tarsi isigandusios artjanios vli valandos, Agnet nustebusi
valgsi po nirias, vienias gatves, tamsius skersgatvius, tyrinjo imaltas duobes asfalte. Anksiau ji nieko nepastebdavo.
Jos tikslas bdavo nuvykti i tako A tak B ir padaryti tai
kuo greiiau. Neinia, kas iandien Agnetei atsitiko, kad jai krito akis tokie dalykai, kurie seniau visai nerpjo.
- iurpiai nyku, - pasibaisjo Vita. - Gal man emigruoti i
tos nirios alies?
- Ir tu tai pastebjai? - pasuko galv Agnet. - Maniau,
man vienai taip nejauku.

3?

G A B I J A KRIS'^"

- Nejauku... per velniai pasakyta.


- Taip yra dl to, kad mes vaiuojame atlikti nemalonaus
darbo. Jei vyktume, pavyzdiui, j karnavalin vakarl, bt visai kitas reikalas.
Agnet apvaiavo ied ir pateko Siaurs prospekt.
- Nepraiopsok namo...
- Jis turi bti kakur netoli, - Vita temptai spoksojo pro
lang. - Sustok... Suk [ kiem...
Agnet pasuko vair, ir visureigis vaiavo daugiabui
kiem, kuris buvo prigrstas vairiausi marki automobili.
- Atrodo, atvykome...
Vita surinko numer, burbteljo kelet odi, ir po keli
akimirk prie j pribgo jauna mergina, susisupusi plai
dygsniuot striuk. Jos vilgsnis buvo giedras bei linksmas, o
veide nebuvo matyti n maiausios tampos.
Vita akimirksniu isirito i visureigio, bet Agnet neskubjo
ilipti. Jai buvo nejauku, be to, kankino slapta gda. Giliai viduje ji abejojo, ar pati galt tai taip niriame daugiabutyje iekoti savo neitikimo vyro. Bet ji nenorjo kaltinti Vitos. Marius
buvo i ties avus, nors... Oi, Agnete, jau visai itiai... Jis n
i tolo neprilygo i koj verianiam Laurynui. Agnet kraptsi viduje: ijung radij, tikrino prietaisus, kad tik atitolint
nemaloni pareig. Vita su Alma, sukiusios nosis, sustojusios
nuoalyje, tyliai tarp savs nekuiavosi. Vita jai kak aikino,
mosuodama rankomis, paskui abi suiuro treiame aukte
vieiant lang. Po kiek laiko Agnet ivydo, kaip Vita pradjo
eiti link jos, tad nieko nelaukdama ilipo i automobilio.

D D
RPUF-^INIAi
VENEROS

LAE3iR!NrA!

53

- Maniau, umigai, - sunypt Vita.


- Gal man tavs palaukti mainoje?
- Dar to betrko. Noriu, kad visk pamatytum...
- Kam man to reikia? - prieinosi Agnet.
- Tu priadjai! - igirdo ji isterik riksm. - Kodl tu tokia nerytinga, Agnete? Vis laik a turiu tave kalbinti. Galtum bti man atrama. Manai, man lengva eiti | svetim but?
Ir k a ten nujusi pasakysiu? - Vita sudejavo ir usidengusi
veid atsirm [ visureig.
- Gerai jau, gerai... O kur Alma?
- Nubgo namo, jos mergait dar labai maa, negali ilgai
palikti vienos. Vyras inakt budi.
- Jei tu esi sitikinusi, jog elgiesi teisingai, tai negaitam laiko. Taiau a beveik garantuoju, kad ten nra Mariaus.
- Jis yra, - ibalusi tyliai sukudjo Vita.
Staiga atsidar langas treiame aukte, ir draugs pamat
Alm, mojani joms ranka.
- Bgam! - kteljo Agnet. Jos nulk laiptin ir smuko
pro praviras duris. Laiptais ubgo ugniauusios kvap. Ten
sutiko tamsioje treio aukto kertelje laukiani Alm.
- S, - ji pridjo pirt prie lp.
- Dabar a paspausiu dur skambut, o kai ieis Loreta,
papraysiu, kad ji leist paskambinti gydytojai, neva susirgo
mano dukrel, o mobilusis telefonas sugedo. Laidinio telefono
jau seniai esu atsisakiusi.
- K mums daryti? - drebdama paklaus Vita.

GABIJA

KRiSTE

- Jums teks j nustumti ir siverti kambar. Kito pasirinkimo nera.


Agnet pajuto, kaip altis perbgo per nugar. Nebegaljo
pabgti Vita laik sikibusi jos rankos, sugnybusi j tarsi replmis, o Agnet nepajg prieintis. Be to, buvo jau per vlu.
Alma paspaud skambut. Durys buvo arvuotosios, tad
jokio garso nesigirdjo. Bet po minuts viduje kakas sukrebdjo, ir tarpduryje idygo Loreta. Ilgi tanks plaukai krito jai
ant pei. Moteris iurpdama siautsi rausv chalat, nustebusi
spoksodama stovini mergin brel.
s

- Kas ten, Lora? - pasigirdo vyro balsas.


Agnet isiiojo. Ji bt galjusi prisiekti, jog tai Marius. Jo
bals ji gerai painojo.

KETVIRTAS SKYRIUS

KEISTI LANKYTOJAI

Mariaus balsas buvo emas gomurinis, kimteljs. Daugelis


ji vadino antru Visockiu. Vita, be abejons, taip pat paino jo
iskirtin bals. Tada padtis tapo nevaldoma.
Vita rikteljo, pastm alj Loret ir lyg uraganas siver
pro duris.
- Velnias, kas ia darosi ?! - suuko Loreta. - Mariau, kviesk
policij.
Viduje pasigirdo veriantis klyksmas ir dtani ind
skambjimas.
Agnet, nieko nelaukdama, taip pat sigrdo vid. Ji inojo, koks mus Vitos bdas, tad baiminosi policijos, jei jos
draug kartais sugalvot sukelti mutynes. Koridoriumi nubgo klyksmo link ir pamat pikantik vaizdel, vert televizijos
ekran. Tai galjo bti realybs ou pavadinimu Neitikimo
vyro sutramdymas". Marius guljo nuogas lovoje ir stengsi usitraukti antklod, o Vita j pl i vis jg, keikdama vyr
bjauriausiais odiais.
- Tai tai kokia tavo komandiruot, pasileidli. Tu esi prakeiktas itvirklis... Seniai tai inojau, bet dar netikjau. Maniau, pasitaisysi, bet tau nra nieko vento...

^.ABIJA K R I S

56

- Palauk, Vita, - lemeno Marius, - a tau visk paaikinsiu.

- Tu... man... visk paaikinsi ? K tu man gali paaikinti?


Vita griebe ant stalo gulinias irkles. ekedama jomis, ji
pradjo grsmingai artintis prie Mariaus.
- Tuojau, tuojau a nukirpsiu t tavo atsikius kot! - rk
Vita.
- Mariau, - 1 kambar puol Loreta. - Tu sakei, kad isiskyrei su mona.,.
- Dabar jau tikrai isiskyr, - isiviep Vita, nepaliaudama
ekti irklmis.
Agnet sustingusi stebjo prie akis kunkuliuojani scen.
Staiga j sum isterikas juokas. Ji tyliai sukikeno j kumtj, o
paskui nebegaljo liautis. Mergina garsiai prunkteljo, tada
pasileido kvatoti. Juoksi nesislpdama, kvatojo susirietusi, vliau klesteljo kd. Ant stalo mtsi servetl. Besijuokdama
Agnet stvr t servetl ir prispaud j prie aki, nordama
nusiluostyti riedanias aaras.
- Uteks! - suriaumojo Marius. Jis nusvied antklod ir, nekreipdamas dmesio kambaryje susigrdusias moteris, nuogas
ioko i lovos. Vyrikis vaikiojo po kambar iekodamas kelni, ir Agnet nejuia pradjo juo grtis. Marius niekada labai
nedomino Agnets, bet dabar jos vilgsn patrauk iskirtin
vyrika raumeninga jo figra. Jai prie akis vysiojo maa kieta
sdyn, o ant pilvo nebuvo n vieno nereikalingo riebaliuko.
Sukrsta Vita dribo lov, usideng veid rankomis ir pradjo sribauti.

RPURINIAI

VENEF-^OS

LABIRINTAI

57

Loreta stovjo prie dur, neatitraukdama nuo Mariaus


aki.
- Vaiuojam namo, Vita, - altai pasak Marius. - Savo darb jau padarei, suklei skandal, dabar gal jau apsiraminsi.
" O a? - isiiojusi sulemeno Loreta.
Mariaus vilgsnis suvelnjo.
- A turiu mon, juk matai.
Dabar jau verk dviese: ant lovos kkiojo Vita, o prie dur
aaras brauk Loreta,
Marius dbteljo i Agnet. Jis prisideg cigaret ir godiai
utrauk dm.
- Agnete, gal tu ne tokia kvaia, kaip ita grauol? - jis
mosteljo ranka j Vit.
Agnet vypteljo. Jei tai bt atsitik anksiau, ji tikrai bt
pritarusi Mariui, bet dabar neinojo, kaip pati pasielgt tokiu
atveju. irdies gilumoje ji jaut, kad atsiduot Laurynui net nesvarstydama - knu ir siela. Taip pat, ko gero, taikstytsi - ji
iurpo net pagalvojusi apie tai - su jo neitikimybe.
Marius rkydamas stebjo Agnet.
-Jauiu, jog ne t isirinkau. Tu staiga labai igrajai, anksiau tokia nebuvai.
Agnet pasipiktinusi iraudo.
- Lauksiu js mainoje, - burbteljo ji ir irko pro duris.
Agnet, sijungusi automobilyje radijo stot|, klaussi lidnos, nostalgikos dainos. Viduje buvo ilta, tad ji pradjo
snduriuoti. Kelet kart knapteljo ir, kai galva nusviro, isi-

58

G A R i J A KRISTF.

gandusi paoko. Jau norjo dumti i kiemo, palikusi Vit, Mari bei j neisprendiam problem. J sulaik tiktai pareigos
jausmas. Mergina norjo gerti, norjo rkti, o labiausiai troko
isitiesti savo lovoje ir miegoti dvi paras. Vien akimirk skaidri lyg kritolas melodij simai keistas triukmas, sklindantis i lauko. Agnet atsitokjusi pamat Mari bei Vit, stovinius alia visureigio ir besiriejanius tarpusavyje.
Vita dau Mariui kumiais i krtin. Marius juoksi,
amasis
nos smgi, laikydamas jos kumius, kartu stm j j al, bet
Vita nirusi j vis puol, nekreipdama dmesio j mones, smalsiai spoksanius pro atvertus langus. Galiausiai, kai Vita eilin
kart norjo suduoti Mariui, jis neapsikents i vis jg tvojo
jai per veid. Vita nuskriejo on ir pargriuvo.
- Opa, - pasigirdo plojimai. Pro atidarytus langus spoksojo
mons ir garsiai komentavo prie akis \^kstanias mutynes.
- das, das, - Agnet ioko i visureigio ir pakl Vit. Vaiuojam greiiau, velniai jus griebt. Namuose isiaikinsite,
visi aplinkui juokiasi.
Marius numojo ranka, sibruko dantis cigaret ir mitriai
nudro gatv,
- Kur tu?
Jis atsisuko. Veidas buvo perkreiptas i pykio, tamsoje ravo cigaret. Dm kamuolys raitsi aplink pasiiauusius
plaukus.
- Ateisiu dien pasiimti daikt, - suriaumojo jis. - Pagyvensim atskirai,,. Kur laik...

PURPUF~-(1N!A! V E N b R O S

LABiRiNTAi

59

- Dabar patenkinta? - Agnet dbteljo Vit, Si sdjo kampe ir tyljo.


- Vaiuosiu pas tave...
- Ne, - nukirto Agnet. - Nuveiu tave namo. Paskambink
Nilai, gal ji gals pas tave atvaiuoti, a ltu... Turiu tbt rytoj
(Agnet pavelg j laikrodj), tai yra jau iandien, eiti darb. Gal
spsiu pamiegoti nors kelet valand. A sakiau, kad nereikia to
daryti, bet tu neklausei. Matei, kas i to ijo?
- Jis buvo man neitikimas, - sunypt Vita.
~ Reikjo gudrumu visk sutvarkyti, - Agnet su gailesiu pairjo I Vit. - inau, kad sunku... Bet juk tu j j myli, ar ne?
- J i s mans nemyli...
- Ar jis tau tai sak?
Vita tyldama kak intensyviai mst. Usimirusi pirtais
stukteljo I sumut skruost ir nejuiomis sudejavo. Merginos
peiai nusviro. Ji pravirko,
- Lengva kalbti. Pairsiu, kaip tau seksis su Laurynu. Jis
keiia panas it kojines. Tursi su tuo taikytis. O gal manai, kad, su
tavimi draugaudamas, jis pasikeis? mons nesikeiia, pati man
tai sakei...
Laurynas... Agnetei pervr irdj. Ji buvo visai j umirusi.
Ranka pagraib alia savs, iekodama mobiliojo, ir pamat besimtantj ant grind. Pristabdiusi visureig, vikriai pagrieb, perbrauk pirtu per ekran ir rado inut. Perskait vaiuodama viena akimi irjo [ keli, o kita bgo per slenkanias eilutes.
Tau bt geriau su manimi nebendrauti. Jei gali, tai bk nuo
mans kuo toliau. Labai gailiuosi atjs vakarl, nenoriu tau suteikti joki vili. A tau netinku..!' LAURYNAS.

GABiJA

60

KRiS

Agnet staigiai sustabd main. Stabdiai suvieg, ji trkteljo I priek, prisegtas diras sir krtin.
- Sds.., Kok velni jis ia paisto?
Ji pagrieb mobilj, akimirk pagalvojo ir ugniauusi kvap surinko odius: Deja, jau per vlu'' Tada paspaud sisti". Nuiuvusi spoksojo ekran, pati netikdama, kad taip
pasielg. Dar kiek palauk, bet atsakymo nebuvo.
- Kas ia vyksta? - Vita persisvrusi stebeilijo Agnets
rankoje ybsint telefon.
Agnet atsisuko ir pavelg Vit plaiai atvertomis negyvomis akimis.
- Tikriausiai a padariau didiausi kvailyst, bet dabar jau
per vlu trauktis.
- Kodl ? Kas atsitiko ?
- Todl... kad simyljau... Pirm kart gyvenime...
- Nuostabu, Agnete... - Vita apkabino draug ir priglaud
savo galv prie jos nugaros.
- Ne. Nieko i to neieis... Jis mans nenori.
- Netikiu... Tavs visi nori, tik tu nieko neprisileidi.
- Atsirado vienas, kuriam a netinku, - Agnets balsas suvirpjo. - Tiek to. Kaip nors igyvensiu. Neumirk rytoj pasiimti mazdos, kai ateisi prot.
Ji pasuko raktel, ir visureigis kriokdamas nurko per miegant Kaun.
Agnet sdjo inuomotame biure prie stalo, spoksodama
kompiuter. Ji i vis jg kovojo su pagunda usimerkti ir dar
nors minutl nusnausti. Grusi vakar - ne, iandien, - ji pa-

p u ^R^ P U R i N I A i V E N E R O S L A B l R i N T A I

61

miegojo vos kelias valandas. Nors k ten miegojo. Tik snduriavo, kas pus valandos vilgiodama laikrod, bijodama pramiegoti. Buvo nustaiusi mobiliojo adintuv, bet pasmon liko
budri, negaiejo atsipalaiduoti, todl ir atsikl gerokai anksiau,
nei suskambjo smegenis rianti melodija. Mergina skubjo
darb... pirm didel susitikim su turtingais klientais.
Prie savait ji sulauk skambuio. Skambino moteris - pra suorganizuoti jos gimtadien. Agnets adres rado interneto
skelbime. Kodl j pasirinko? Klient pati neinojo. Jai patiko
merginos vardas, primin kadaise labai mgt grup Abba",
taip pat biuro vieta. Be to, Agnets kandidatra atitiko ir daugiau punkt... Moteriai reikjo privatumo: gyveno Vilniuje, bet
norjo surengti pobv kitame mieste... S sprendim lm gausyb vairi prieasi. Jiedvi sutar susitikti btent i dien.
Agnet atsiduso. Jai rpjo suinoti, kaip seksi Vitai, taiau prisivert jai neskambinti. Velniop j ir jos paklydl Mari. Po naktinio nuotykio Agnet negaljo susikaupti ir ramiai
protauti. Lauryn ji imet i galvos - nusprend, kad tai buvo
tik graus sapnas, tad neverta aitrinti ir taip itsyt nerv. Sudirgusi Agnet paoko ir pradjo vaikioti po erdvi patalp.
Biur pavyko isinuomoti i ties puikioje vietoje. Namas stovjo Laisvs aljoje, paioje Kauno irdyje. inoma, be mamos
pagalbos ji nebt gavusi geidiam patalp - norinij jas
isinuomoti buvo marios... Agnet vilgiojo pro lang. Diena
buvo niri, purk smulkus lietutis. Susig praeiviai pdino pro al ir n vienas nekreip dmesio ibalusi mergin
pajuodusiais paakiais, godiai gaudani praeivi vilgsnius.

62

G A B1.1A

K R1S T E

Agnet nerado sau vietos. Ji iki iol nesulauk savo kompaniono, buvusio klasioko Dariaus. Jis buvo interjero stilistas ir
adjo retkariais pagelbti Agnetei, kai jai reiks padjjo arba
kai ji stokos fantazijos, rengiant stambesnius renginius.
Ltai kapsdamas slinko laikas. Kai Agnet slegianti tampa pasiek aukiausi tak, suskambo atidarom dur varpelis. Mergina akimirksniu atsidr prie stalo ir bed vilgsn
kompiuter. Mintyse ji diaugsi pasipuousi rugiagli spalvos kostiumliu, siauru trumpu sijonliu, apsiavusi madingais
auktakulniais bateliais.

Pro duris kiek nedrsiai, bet rytingai eng dvi moterys. I


tikrj tai buvo moteris ir jauna mergina. Agnet pakl galv
nuo kompiuterio ir vos susilaik neisiiojusi - taip neprastai
atrod jaunesnioji lankytoja. Mergina buvo... albinos: balti
plaukai, permatoma oda, balti antakiai bei blakstienos. viesiai
pilkos akys irdels formos veide velg liai ir piktai.
Agnet nujo j pasitikti. Ji paspaud moteriai rank (jai
pasirod, kad vyresnioji dama yra merginos motina). Nustebo,
kai pavelgusi jai akis ivydo kruopiai slepiam nenumaldom lides.
Motina (Agnet neapsiriko), liekna ir pasitempusi madaug
keturiasdeimt penkeri met moteris, buvo apsirengusi ypa
madingais ir brangiais drabuiais, rankose laik natralios gyvats odos rankinuk. Tamss jos plaukai buvo puikiai suukuoti, rudos akys velg tiesiai ir rytingai. Jei ne tas beviltikas
skausmas, slypintis tamsi migdolini aki gilumoje, galtum
pagalvoti, kad tai respektabili turtinga moteris, atjusi paten-

p u R P L.) R I N f A! V E N E R O S L A B! R1N TA f

63

kinti dar vieno eilinio savo trokimo. Taip Agnetei pasirod i


pirmo vilgsnio.
Ji pasodino lankytojas minktus itaigingus fotelius ir pati
prisdo alia.
Moteris nusiypsojo. Jos veidas nuvito, ir Agnet nustebusi
konstatavo, jog i moteris - grauol. vaizdj gadino tik tampa
veide ir slepiamas nuovargis.
- Laikas susipainti. A vardu Jurgita, - pasak tamsiaplauk, - o ia mano dukra Kamil.
Kamil liai bed akis Agnet. Vienia buvo aukta ir liesa, todl keistai atrod jos didoka krtin, besiverianti pro aptempt nertin. Dievai, stebjosi Agnet J i galjo prisiekti, kad
merginos krtys prikimtos silikono, bet nedrso ilgai spoksoti.
Kamil dmiai sek j savo didelmis bespalvmis akimis.
- A js klausau, - mandagiai itar Agnet.
- Diaugiuosi, kad pasirinkau jus, tik nesitikjau, jog bsite
tokia jauna. I dalies tai gerai - jaunimas dabar toks imlus. Manau, suprasite, ko a noriu.
Agnet klausiamai dirsteljo Jurgit.
- Kamil nori organizuoti mano gimimo dien, tiesiog to
reikalauja, - Jurgita vypteljo ir met vilgsn savo dukr.
Hmm... gal ir reikalauja, bet kol kas ji dar n karto neprasiiojo", - mintyse stebjosi Agnet. Ji giliai savyje jaut neisakyt paslapt, tvyrani tarp abiej moter. Sita paslaptis
toli grau nebuvo nekalta. Kakas tsaus, lipnaus ir pavojingo
tvyrojo ore. Agnet jaut sustojusi laiko tkm bei tamsius debesis, susikaupusius udaroje patalpoje.

GABIJA

c T
KRIS

- Vadinasi, js norite organizuoti gimimo dien, tiesa?


Man reikia inoti, kur norite j vsti, u koki pinig sum ir
dar daug kit detali. Pavyzdiui, gal norsite fejerverk, balandi, gli vainik ar koki nors pikantik smulkmen?
Padarysiu, ko tik pageidausite. Jei reiks, ikasiu tai i po emi, - kartai pradjo Agnet.
- Mums reiks visko, k turite geriausia, - staiga prabilo
Kamil.
Agnet vos nenuvirto nuo kds. Vienios balsas buvo emas ir sodrus. Jame slypjo jga ir keistas fanatizmas.
- J pobvj turi ateiti ypatingas asmuo. Jis mums visiems labai svarbus - faktikai tik dl jo ruoiame puot.
- Gal suadtinis ? - atsargiai paklaus Agnet.
- Galima ir taip pasakyti... - Agnet priblok Kamils
vilgsnis: pilkos bespalvs akys liepsnojo ugnimi, i j tryko
aistra bei neslepiamas geidulys.
Jzau, - isigando Agnet, - ta mergina pamiusi." Rengini organizator atsargiai dbteljo Jurgit. Pamat jos
iraudusius skruostus. Bejgikumas ir gda irykjo nerimo
ikreiptame moters veide.
- Vadinasi, sutarme, - Agnet atsistojo, pasitais sijonli ir
nujo prie kompiuterio.
- Dl ilaid nesirpinkite, - igirdo Jurgitos bals. Mums pinigai neturi reikms. Svarbiausia - nepriekaitingai
atliktas darbas.
- A tikrai paadu, kad padarysiu visk, kas nuo mans priklauso, - kartai patikino Agnet. - Turiu man padedani sti-

P U R P U R I N I A I VENf^ROS LABIRINTAI

65

liaus dizaineri, galiu pasilyti geriausias paslaugas, kokias iuo


metu galime suteikti Kaune.
- Man ia patinka, - pasak Kamil. Ji prijo prie lango. Eidama atsisagst nertin. Po juo Kamil vilkjo palaidinuk, atvirai apnuoginani pro gili ikirpt besiverianias jos krtis.
Kad j kur... tikr tikriausia plastika, - nustro Agnet. O, das... Jai neduosi daugiau kaip penkiolikos met. Kur nusirito pasaulis?"
Bijodama isiduoti, ji emai nulenk galv ir, barkindama
klaviatr, mikliai sura klieni duomenis usakymo program.
Gimtadienis turjo vykti po mnesio, o gal kiek vliau. Tai
priklaus nuo kai kuri aplinkybi - taip jai paaikino Kamil.
Agnet smulkiai aptar su Jurgita jo scenarij.
Klients norjo vsti u miesto, kaimo aplinkoje. Agnet
su palengvjimu atsiduso. Ji jau buvo sutarusi su tv draugais,
kurie turjo sodyb u Kauno, kad, reikalui esant, jie leist ja
pasinaudoti. Jurgitai bei Kamilei patiko pasilymas, tik reikjo
nuvykti t viet, kad sitikint, jog ji tikrai atitinka j reikalavimus. Paskui jau bus galima imtis kit klausim.
Agnet smulkiai iklausinjo, ko klients pageidaut. Kalbdama su jomis, ji visk detaliai sura kompiuterio darbalaukyje. Gimtadienis turjo bti galingas... Jos net nusprend,
net kokiais drabuiais turt vilkti Jurgita, Kamil ir kiti artimiausi mons.
- Js, regis, umirote savo vyr, ar ne? - tarkindama
klaviais paklaus Agnet. - Kokie kostiumai jam labiausiai

66

GABIJA

KF^LS

patinka? - pajutusi spengiani tyl, gimtadienio organizator


staiga prikando lp.
- A neturiu vyro, - maloniai itar Jurgita.
- Atleiskit, - Agnete paraudo. - A... a neinojau...
- Nieko tokio.
- Mums nereikalingi vyrai, - triumfuodama ipykino Kamil. - Mes turime kai k daugiau negu vyras ir tvas. Mes esame laimingos. Ar ne, mama?
- Nutilk, - sunypt Jurgita.
Agnet atsargiai pakl galv.
J vl suglumino akimirk plyksteljs nesmagus pojtis
Jurgitos akyse ir pergalinga ypsena, nutvieskusi vampyriko
baltumo Kamils skruostus.
K ji turjo galvoje itaip sakydama? Daugiau negu vyras ir
tvas? Kas tai galt bti?
Matyt, kalbama apie beprotikai turting meilu, - nusprend Agnet. - I paprasto atlyginimo tokio prabangaus
gimtadienio tikrai nemanoma surengti. Galiausiai tai ne mano
reikalas", - mintijo Agnet.
Agnet pajuto, kaip atidiai j apirinja Kamil. Jbedusi
akis I kompiuter, pabaig pildyti usakymo lap.
- Malonu buvo su jumis bendrauti, - atsisveikindama Jurgita paspaud Agnetei rank.
Kamil, liai pakreipusi galv, spoksojo Agnet.
- Tavo kostiumlis labai graus, - paptusi lpas, burbteI i

lejo ji.
- Kamile, negrau tujintis. Tu Agnet dar labai maai pay

zsti.

r^
I RPUFilNIA' VENFF^OS
f

.AB^RINlA!

6'

- Ai u kompliment, - pradiugo Agnete. - iandien


pirm kart apsivilkau. O dl kitko nesirpinkite, pati norjau
prasyti, kad mane nesikreiptumte js". Nesijauiu subrendusi tokiam oficialumui,
Agnet palydjo vienias iki pat dur, vliau apsigalvojo ir
ijo paskui moteris j gatv. Apsikeitusios mandagiomis frazmis, jos pagaliau atsisveikino. Agnet joms pamojavo ranka ir,
jau grdama atgal, vilgteljo per petj. Pamat, kad klients nesivargina vaikioti psiomis. U keli ingsni moter lauk
prabangus automobilis - jos sdo j j ir nuvaiavo.
Grusi biur, Agnet klesteljo [ fotel. Galva ir sukosi. Niekada nebt pamaniusi, kad tokiam, atrodo, paprastam
pokalbiui gali prireikti tiek daug fizini bei protini pastang.
Kalt suvert nemiegotai nakiai. Tingiai drybsodama galvojo
grti namo, nors pareigos jausmas neleido jai to daryti. Dar
kart mintimis gro atgal. Klients, velniai tariant, i ties
buvo keistos. Ijus j lauk... hm... hm... naujutlis mersedesas. Agnet supyko ant savs. Koks jos reikalas? Visk ji nori
inoti... iais laikais beveik visos jaunos grauols gyvena i senuk milijonieri. Nors... Jurgita nebra jaunuol. Ei, Agnete,
apsiramink.-. Bet ji negaljo liautis apie tai galvojusi. Kamils
krtin?! Ji aikiai buvo per didel tokiam liesam knui. Kain, - mst Agnet, - ar tai plastikos chirurgo kalt. Gal Kamil pati norjo tokio dydio biusto? Na, na, tai bent galvoskis..." Agnet sukikeno. Jos nuotaika pasitais. Darbas trumpai
atitrauk jos dmes nuo mini apie Vit, Mari ir - ji pati bijojo sau tai pripainti - paslaptingj Lauryn. Mergina beveik

3?

GABIJA KRIS'^"

pamiro, kaip jis atrod, tik atsimin t nepakartojam jausm,


kai beprotikai troko paliesti ir susilaik tik begalins valios
pastangomis. Agnet paband nustumti mintis apie Lauryn,
bet nepajg to padaryti. A jam netinku", - sielvartingai
mst ji. Bet kodl ? Gal ji nra pakankamai seksuali ? Juk dabar
visi vien apie tai neka.
Agnet atsiduso ir vos vilkdama kojas nuliau prie kompiuterio. Reikia sutelkti jgas darb ir imesti paalines mintis
i galvos. Net baisu, kiek reiks dti pastang, kad surengt
itok prabang gimtadien. Agnet nusprend surayti, kokius
pagrindinius aksesuarus jai pirmiausia reiks nupirkti ir kiek
tai kainuos.
sitraukusi darb, ji nieko aplinkui nemat ir negirdjo.
sigilinusi j pirkini sra, intensyviai skaiiavo ir daugino.
Sraas palengva augo, pinig suma isipt, bet pirkini galo
dar nebuvo matyti. Permetusi akimis sra, Agnet vilpteljo.
Toki pinig ji neturi, tai ir arkliui aiku. Teks skolintis i banko arba vl prayti tv.
Agnet susimst. Tv prayti ji nebegaljo, dar buvo skolinga jiems u biuro nuom. Nors i alies atrod, kad tvams
nieko netrksta, mergina inojo, jog taip nra. Mama gaudavo
vis maiau vaidmen, todl pati band statyti operetes ir miuziklus. Konkurencija buvo milinika. O met mamai jau ne
dvideimt, netgi ne trisdeimt... Faktikai eima gyveno i tvo
projekt, bet ir ia kelias buvo ne romis klotas, Agnet suprato, kad aukso laikai prajo, - jau laikas pradti paiai rpintis
savimi.

PURPURINIAI VENEROS LABIRINTAI

69

- Imsiu paskol i banko, - nusprend ji ir vl pasinr j


skaiiavimus, Jsigilinusi darb, nebejaut laiko tkms, inyko
nuovargis, smegenys lengvai susidorojo su joms tekusi uduotimi. Usimirusi neatkreip dmesio, tiksliau sakant, negirdjo, kaip suskambo dur varpelis. Atsipeikjo tik igirdusi drabui lamesj ir em vyrik bals tariant jos vard.
- Sveika, Agnete...
Ji pakl akis ir sustingo. Prieais j stovjo Laurynas.
Agnet uliejo kario banga. Ji isigandusi paoko ir vos
nepargriuvo, ukliuvusi u kds kojos. Laurynas spjo pagriebti j u dilbio.
- Ramiau... ramiau, - kudjo jis, beds | Agnet deganias
akis.

PENKTAS SKYRIUS

LAURYNAS
Agnet pajuto jo kartas rankas, skvarb vilgsnj. Ji nesuprato, kas su ja darosi: plake irdis, linko kojos, drebjo rankos.
Galiausiai ji supyko ant savs ir Lauryno. K jis sau mano? siver kaip plikas, sujauk jos mintis, sutrikd ramyb.
Mergina piktai ipl rank ir eng kelis ingsnius atgal.
- K ia veiki ? - ji norjo surikti piktai, valdingai, bet balsas
buvo silpnas, drebantis.
Nieko i to neijo, todl ji pakartojo klausim:
- Ko tu nori?
- Norjau pamatyti tave. inau, kad mes negalime draugauti, bet negaliu tavs pamirti.
- Ir nereikia pamirti, - isprdo Agnetei.
- Tu pati neinai, k neki.
- Tada paaikink, kodl mes negalime draugauti.
- Tau paiai bus taip geriau. A nesu toks vaikinas, kokio
tau reikia.
- Man tu padarei jspdj... - sunibdjo Agnet.
- Ne! - suuko Laurynas.
- Tada nereikjo ia ateiti ir sukti man galvos! - kteljo
Agnet, ir jos akyse pradjo kauptis aaros.

P L l R P U R I N i A I V E N E R O S L.ABiRINTAi

71

- Man neramu, kai tavs nematau, noriu bti alia, liesti


tave. Negaliu nieko sau padaryti. Pavargau su savimi kovoti, be
to, nebenoriu to daryti. Nuo to momento, kai ivydau tave, negaliu daugiau apie niek galvoti.
- Tai reikia?.. - Agnete pakl akis.
- Galime pabandyti, - nerytingai, abejodamas suniurnjo
Laurynas.
Agnet nuvito.
Ji paklusi galv pavelg Lauryn, bet nepajudjo i vietos.
- Agnete, - kudjo Laurynas, - inau, kad tai kvaila, mes
k tik susipainome ir visai nieko neinome vienas apie kit.
Taiau kojos paios mane atved ia. Nedrjstu tavs prayti su
manimi draugauti. Tai bt labai |lu. Tu mans visai nepasti, neinai, koks esu mogus. Bet kuo labiau stengiuosi apie
tave negalvoti, tuo daugiau galvoju - kakoks pamiimas, - nesmagiai nusijuok Laurynas.
- Man ir nereikia nieko inoti...
Laurynas neatsak. sivyravo niri tyla. Agnet vl sukaust
tas pats jausmas, kur pajuto, kai prieais sdjo jos pirmosios
klients. Pajaut tok pat lipn, glit ir gerkl smaugiant pavoj. Ji nepajg paaikinti, i kur jis atsirado.
Mergina trkiodama jkvp oro.
Laurynas neatitrauk nuo jos aki. Jis sdjo itiess kojas,
vilkjo tuo paiu kostiumu, kaip ir pas juos pobvyje. Vyras
jtemptai kak mst.
- Mes labai atsargiai draugausime, - pagaliau itar jis.

72

GABI'JA

KRIS

Agnete nieko nebesuprato. Ji spoksojo | Lauryn iplstomis akimis, o galvoje sukosi mintys. Mergina neinojo, k ir
galvoti. Prieais j sdjo nuostabiausias i vaikin, kokius ji
buvo maiusi gyvenime, bet jis kako bijojo... Bijojo su ja draugauti? Taiau kodl?
- A nesikandioju, ~ ironikai burbteljo ji.
- Tu nesupranti...
- Paaikink... Turi kit mergin?
Lauryno akys altai blyksteljo.
- Vienos neturiu,.. - jis akimirk patyljo ir sukudjo jtaigiu balsu: - Jei sutinki, kad nebsi man vienintel...
Agnetei tarsi adata smigo irdj.
- Aaaa, tu nenori sipareigoti. Tada aiku, inoma.
- Tai kaip? - Laurynas nenuleido nuo jos aki.
Agnet susmuko kdje. Ar ji gals, ar pajgs dalytis juo su
kitomis? Mergina dbteljo j Lauryn ir pamat jo akyse gailestj.
- Ne, - papurt ji galv, - tikriausiai nepajgsiu, - pasak ir
pasigailjo, bet jau buvo per vlu.
Laurynas paoko. Jo veidas vytjo. Jis trkteljo peiais ir
perbrauk atbula plataka per akis.
- inojau, kad esi kitokia negu visos, nuostabioji mano
mayte. Mes dar susitiksime! - suuko jis ir apsisuks ijo i
biuro.
Agnet supurt rauda.
Ji verk be aar. Visas knas drebjo, bet akys buvo sausos,
net idivusios. Ji pirm kart pajuto, kad auktyn kojomis

PURPURINIAI VENEROS LABIRINTAI

73

apsivert jos gyvenimo painimo filosofija. Suprato, jog vertybs, pagal kurias gyveno, staiga sugriuvo kaip kort namelis.
Mergina dabar nebeinojo, kuo tikti. Visada man, kad meil
teisinga: susitinka vyras ir moteris, pamilsta vienas kit, ir jiems
gimsta vaikai. Agnet tikjo, jog meil - tai kilnus bei graus
jausmas, nes apie toki meil skait knygose, tokia meile kvpavo jos tvai. Bet ji neinojo, kad bna ir kitaip.
Dabar mergina susidr su kitokiais jausmais, ir tie jausmai
jai nepatiko. Ji nenorjo tokios meils - meils, kuria turjo dalytis su visais.
Lipnus dvokiantis oras vl apsupo Agnet.
- Ne, a negaliu taip elgtis, - kudjo ji dusdama. Tada patrauk varkelio skvern. Sagos itrko ir skambdamos pabiro
ant grind.
Agnet nuleido galv ant stalo- Jai buvo baisu. Ji nekent
savs, nes labai giliai irdyje, taip giliai, kad pati bijojo ten pavelgti, tnojo kitas jausmas. Ji baiminosi, jog, jei Laurynas dar
kart ateit ir vl pasilyt pagalvoti, ji tikriausiai sutikt.
Dvokiantis oras smaug ir dusino j.
Kai ia sdjo... Jurgita ir Kamil, Agnetei irgi trko oro. Jos
tai atsine ateidamos... t leiki smarv, lipn or.
Negi jos taip pat dalijasi meile su kitais? Agnet krpteljo.
Jos turjo paslaptj - bjauri ir nevanki. Vien nuo minties apie
tai raudo Jurgitos skruostai, o Kamils akys spindjo atviru geidulingumu.
Agnet svyruodama atsistojo, eidama paslydo ant sagos
ir suklupo. Kniubdama vos spjo atverti biuro duris. veid

GABI.lA

/4

KFIIGTL

plsteljo vsus oras, jis atgaivino deganius skruostus. Netiktai inyko Agnet apraizgs voratinklis, ir ji giliai kvp.
Stovjo ilgai, nepaleisdama dur rankenos; iopiojo it varl,
traukdama plauius drgn, lietaus la prisotint or, kol
pamau liovsi smaugiantis dusulys, irdies diai sultjo ir ji
atpl sulipusius aki vokus. Smon praviesjo, smegenis
plsteljo blaivios mintys.
Netoli biuro iteljs sustojo kurjeri mikroautobusas. I
jo ioko uniformuotas vairuotojas ir, atidars mikroautobuso
duris, ilgai raussi tarp daikt. Kai vyras atsisuko, Agnet pamat jo glbyje nemoniko didumo roi puokt. Jis pasuko
link jos ir prijs sustojo.
- Ar js esate Agnet Lauraityt?
- Taip, - sumikiojo Agnet.
- Jums siuntinys, - pasak kurjeris ir, prasisprauds pro
stypsani tarpduryje Agnet, jne roes biur.
- Tikrai man? - netikjo Agnet. - A... netursiu tokio
indo, kur galiau [merkti...
- Apie visk pagalvota, - pamaiktavo kurjeris.
Jis paguld gles ant sofos ir ibgo. Gro, tempdamasis
beveik metro didumo vaz be galo plaiu kaklu. J pastat ant
grind. I vonios kambario jis mikliai atvilko kibir vandens,
supyl vaz ir tvarkingai jmerk ten roes.
- O dabar praau padti savo autograf, - pasivaip kurjeris
ir pakio prie Agnets nos elektronin raykl.
Agnet brkteljo ant ekrano para.
- Dkoju, - sumiksjo ji. - Labai graios gls.

F^ U R P '.i R I N 1 A i V E N t R Q S L. A B i R t N TA i

75

- Jos ne tik graios, bet ir kvapnios, - pagyr kurjeris. Uostykite... sveikat.


Agnet dar kart giliai [kvp. Ji tikrai pajuto sald aromat, tarsi vaikiot po roi sod, - tai buvo atgaiva nuo prie
tai biure j dusinusio keisto, klampaus tarsi pelk dvoko. Ji pavelg i raudonuojant roi krm ir ivydo tarp ied kyantj
balt vok.
Agnet pam j rankas vok, imargint smulkiomis glytmis, ir akimirk sudvejojo. Ji neturjo gerbjo, kuris galt jai
atsisti toki iskirtin puokt. Merginai sukinjant rankose
neuklijuot vok, i jo islydo ir nuplasnojo ant grind smulkia raysena primargintas lapelis.
Agnet pakl nuo grind ratel ir ltai perskait. Aikteljo, o vliau dar kart garsiai perskait:
Netikk mano odiais. A negaljau taip pasakyti. Tai
buvau ne a. Taip kalbjo kitas mogus mano viduje. Tas kitas
mogus nori tave skaudinti. Be to, tai yra ne mogus... Manyje
gyvena slibinas su septyniomis galvomis. Jei tu sugebsi vien
po kitos nukirsti jo galvas, a isivaduosiu. Neinau, ar tu pajgsi viena tai padaryti. A kovoju su kitais savo demonais, tad
tau padti negalsiu. Kai tave pamaiau, supratau, kad tik tu
viena gali sunaikinti slibin ir mane ilaisvinti. Bet tai sunku, labai sunku. Praau tavs patikti: esu savininkas ir niekada
su kitais nesidaliju. Bsi man vienintel, bet tik tuo atveju, jei
atsiduosi man knu ir siela... Kai pajusiu tavo beslygik pasitikjim bei nor aukotis... Mano laukine mergaite, noriu tave
spti: jei ketini su manimi draugauti, tursi kovoti ne tik su

v c
/

GABIJA

KF^IS

slibinu, bet ir su manimi paiu. Nenoriu bti su tavimi vien del


tavo paios saugumo. As esu blogas mogus. Bet tavs trokta
kiekviena mano kno lstel. Todl net inodamas, kad esu nevertas tavs, drstu paklausti: ar esi pasiruousi bti su manimi?
Jei sutinki, paimk vien ro ir prilipink prie lango stiklo su
lipduku... A lauksiu...
Laurynas"
Agnet nustrusi vpsojo lapel. Ji nieko nesuprato. Viena
buvo aiku - Laurynas jos trokta ir laukia atsakymo. Agnet
skait laik jau deimt kart, bet aikiau nepasidar. Po kojomis trakteljo varkelio saga. Ji pasilenk, mechanikai surinko ibarstytas sagutes ir padjo jas ant stalo.
Gal jis nesveikas? - topteljo mintis, - Jzau, tikriausiai
serga asmenybs susidvejinimu", - spliojo ji. Bet tuojau pat
nuvijo tokias mintis alin. Laurynas atrod per daug protingas,
racionalus ir apdairus. Agnet netikjo, kad j gali kamuoti kokia nors liga. Greiiausiai jis turi paslapt... Visur aplink vien
paslaptys...
Agnet stiklinmis akimis spoksojo pro lang.
Jei mons pasaulyje vienu metu atskleist savo paslaptis,
tikriausiai isivert visi ugnikalniai ir em udengt pelen
sluoksnis. Paslaptys... paslaptys... kiekvienoje eimoje, kiekvienoje irdyje,.."
Ji krpteljo. Pati nepastebjo, kaip greitai prabgo laikas.
Nustojo lyti, ir pro debesis nedrsiai ilindo apsiblaususi saul.
Jis mans laukia..." Agnet sudrebjo. Ar sugebs nukapoti slibino galvas?

P U R P U R i l M I A l VEMEF-IOS

LABiRiNTA

1'7
; t

Ji itrauk i vazos ro. Pradjo spengti ausyse, ir biure pakibo slogi tyla.
Mintys nutrko. Ji nieko nebegalvojo. I staliaus isim
lipni juost ir, vos vilkdama kojas, nuslinko prie lango. Nuvyniojo nuo ritinio ma juostel ir ulipino ant ros koto. Prie
jnerdama debesj, blyksteljo saul. Raudoni ros iedlapiai
rykiai suravo - gli karalien met ik visai gatvei- Praeivi vilgsniai nejuiomis krypo lang,
- Tavimi pasitikiu, - tar ro.
- Tu neatskleisi man savo paslapties? - paklaus Agnet.
Bet ro neitar n odio.
Mergina sugro prie stalo ir palinko prie kompiuterio. Ji
atidav savo likim Lauryno rankas. Dabar liko tik laukti. Ji
taip ir dar, sdjo ir lauk, o kai suskambo mobilusis, buvo
sitikinusi, kad jai skambina Laurynas. Baisiausiai nustebo,
ivydusi ekrane Vitos vard. Nenoromis pakl mobilj prie
ausies.
- Kur tu dingai ? Ir dar vadiniesi draug, visai apie mane
negalvoji. Nila i pat ryto atlk pas mane, bet negaljo sulaikyti Mariaus. Jis susirinko daiktus ir ijo, tikriausiai pas t savo
Loret. Agnete, - sunerimusi itar Vita. - Ar tu girdi mane?
- Taip...
- Tada kodl nieko nekalbi ? Mes su Nila tuojau pas tave atvaiuosime... Paskui nuvei mane savo namus, ir a pasiimsiu
i tavs savo automobil...

78

G A B I J A

KRISTE

- Ne! - isgstingai sukteljo Agnet,


- Kaipgi ne? K ia neki? inome, kad esi darbe, tuojau
bsime.
Supypsjo trumpi signalai, ir telefonas isijung.
- Velnias, velnias! - suriko Agnet. Ji lauk Lauryno. Jis tikrai pamat jos enkl ir netrukus turjo pasirodyti. Kaip tyia
tuo pat metu prisistatys abi draugus, o ji taip nenorjo, jog
jos suinot apie Lauryn.
Agnet i nevilties gr rankas. Prioko prie lango, bet gatvje nieko nepastebjo.
O gal be reikalo keliu panik? - pagalvojo. - Laurynas
pra prilipinti ro, bet daugiau nieko ten nebuvo parayta.
1

. a (C

1 ik vienas zodis: Lauksm .

Taip... Jis dabar ino jos atsakym, o toliau viskas isisprs


savaime.
Kai pro duris jsiver biiuls, Agnet sdjo prie kompiuterio ir apsimet intensyviai dirbanti.
- Oho! - suriko Vita, vos klusi koj j biur. - Agnete,
brangioji, kodl t ro prilipinai prie stiklo? Gal tai yra tavo
mons enklas? Zinai, visai neblogai atrodo - praeiviai sustoja
ir apirinja...
Agnet pasikl nuo kds ir diaugsmingai iskt rankas.
- Sveikos, draugus, - digavo ji. - Seniai maiau Nil, Agnets balsas nutrko. Ji bed vilgsn garban.
- Tau ant veido mlyn ?
- Ne... tau pasivaideno...
- Niekas nepasivaideno, - nukirto Vita. - Jeronimas j sumu...

PURPURINf.Ai V E N E R O S

LAF3iR:N''Ai

- I r vl?
- Ir vl, - patvirtino Vita. - Nuo to laiko, kai tik j paleido
i kaljimo, jis nepalieka Nilos ramybje...
Agnet sistebeilijo Nil,
Skruostas buvo itins, lpa prakirsta. Nila veid buvo storai isitepusi kompaktine pudra, bet ir ji negaljo paslpti irykjusios tamsios dms.
- Kodl tu su juo prasidedi ? - nustebusi paklaus Agnet. - J u k susiradai Mant. Kam tau reikalingas Jeronimas?
- Nieko js nesuprantate, - piktai atr Nila.
- Aiku, nesuprantame. Paaikink, - Vita atsistojo prie j
ir klausiamai pavelg akis.
- Nesuk man galvos, geriau rpinkis savo reikalais, - purkteljo Nila. - I ties, merginos, palikite mane ramybje. Dabar
neturiu nuotaikos pasakoti. Gal kit kart...
- Geriau pasakyk, kaip tavo reikalai, - Nila permet akimis
Agnet. - Girdjau, susipainai su geidiamiausiu miesto jaunikiu Laurynu. Ir kaip tau pavyko?
- Susipainau... bet kalba, kad jis turi gausyb meilui. Ar
tai tiesa?
- Visaip neka, - nusiaip Nila, - bet niekas jo nemat n
su viena mergina. Tai tik plepalai, rodym joki nra.
- Kokios nuostabios ros! - staiga aikteljo Vita. - J ia
visas krmas! Ar pati pirkai?
Agnet susigdusi papurt galv,
- Nori pasakyti, gavai dovan?
Agnet tyljo, bet blizganios akys idav, jog tai dovana,
kuri labai svarbi jai. Vita su Nila smeig akis draug.

3?

G A B I J A KRIS'^"

- Nejaugi Laurynas? - panibdomis, isproginusi akis, paklaus Vita.


- Taip, taip! - suriko Agnet ir nebesusivald. Ji usideng
delnais veid ir pradjo kkioti.
- Taip ir maniau, kad ji nuo miis kak slepia... Tyli, slapstosi, aminai apsiaarojusi, - Vita Burbdama lakst po biur ir
piktai dbiojo pro lang.
- Agnete, - Nila prijo prie draugs ir pakl jos smakr. Mieloji, pavelk mus. Vit pamet Marius, mane terorizuoja
Jeronimas, o a negaliu prie jj atsilaikyti.
- Kodl? - jliai paklaus Vita.
- Gerai, gerai, pasakysiu, - Nila atsargiai paliet sumut
skruost. - Suprantate... Mantas yra vyresnis...
- Per silpnai pasakyta, ~ tyiojosi Vita, - susidjai su seneliu...
- Kvail... kvail... Jei nebtum draug, tai ispardyiau tau
upakal. Taip, prisipastu, man reikia sekso. Sakau tai atvirai.
Tuo atvilgiu mes su Jaru idealiai atitinkame vienas kit. Kai a
j pamatau, man pakerta kojas. O jis tai ino ir naudojasi manimi. Taiau ir Manto negaliu paleisti, - dsavo Nila. - Jis yra
patikimas, saugus kaip uostas.
- Ir pinigingas...
- Taip. Tai tiesa... na ir kas ?
Nila liai dbteljo Vit.
- Pabaigsiu mint, - Nila pavelg Agnet. - Nenoriu, kad
tave itikt ms likimas. Iliek, kas guli ant irdies, gal mes
galsime tau padti. Abi su Vita esame nelaimingos... Linkime,
jog tau bt geriau.

P U R P U R I N i A ! V E N E R O S LA^BIRIN^A^

81

Agnete dvejojo. Jai reikjo su kuo nors pasitarti. Vis dlto


abi draugus turjo ymiai daugiau patirties.
- Myliu Lauryn, - nibdjo Agnet. - Neinau, kaip itai
paaikinti. Atrodo, laukiau jo vis gyvenim. A - lyg Tatjana
i Pukino poemos Eugenijus Onieginas". Vos tik pamaiau
Lauryn, i karto supratau, kad tai Jis. Taip pat, kaip Tatjana,
a noriu irti [ myliniomis akimis, savo siela pajusti jo
tobulum, troktu prie apmirti ir ugesti... Sekti paskui j
I pasaulio krat... man bt ypatinga laim... Deja, gyvenime
viskas yra kitaip...
Agnet ities rank. I jos ikrito Lauryno laikas ir nuplazdjo ant grind.
- Perskaitykit...
Vita nutvr lapei j, pradjo godiai skaityti ir pabaigusi
vilpteljo.
- Cia tai bent, tikras misteris Iksas.
- K ia pliauki ?
- Paskaityk pati, tada pairsim, k pasakysi, - Vita padav laikel Nilai.
Nila ilgai skait Lauryno laik, dmiai j vart ir tyrinjo.
Mergina rauk antakius, vliau pakl galv ir ivert akis.
- Dieve, tas vaikinas tikrai prids velni. Man plaukai iauiasi, kai pagalvoju, kas dedasi jo galvoje. Paslaptys, uuominos, reikalavimai jam paklusti... Susidaro spdis, tarsi jis bt
mafijos vadas... Kriktatvis"? Nila dar kart pavart akis. A
draugikai patariu tau, Agnete, bgti nuo jo kuo toliau. Jis pats
tau liepia taip elgtis...

8?

G A B I J A

KF^IST E

- O a manau, kad verta pabandyti, - siterp Vita. - Kas ia


tokio? Mes j stebsime... ia juk Lietuva... Kas blogo Agnetei
gali nutikti?.. Net jei Laurynas ir bt mafijos vadas. Matme
mes daug toki vad...
- Neinau, neinau, - susimsiusi burbjo Nila. - Nieko
mes apie jj neinome. Atsibast i kakur, pasidar milijonieriumi. I kur atsirado tie milijonai? Juk jis nedirba, bastosi po
Laisvs alj, o paskui j tarytum elis sekioja toks raumen
kalnas, atseit asmens sargybinis. Kam jam reikalingas asmens
sargybinis? Kas j puola?
- Turiu pastam kriminalinje policijoje, - mslingai
sunibdjo Vita, - pabandysiu paklausinti, k jis ino apie
ms grauol Lauryn. iandien pat tai padarysiu. Neadu
lidti dl Mariaus. Vaistai nuo meils - nauja meil,
- Tu nemyli Mariaus, - lidnai konstatavo Agnet. - Jei
myltum, nepultum staia galva kitam glb.
Vita sutrikusi sukikeno.
- A suprantu meil iek tiek kitaip. Negriausiu savs, iekodama savo klaid, jei Marius mane idav. Sakiau ir sakysiu:
jei vyras yra links pasukti kair, jis visada suras prog tai padaryti. Tikrai myliu Mari, bet nesileisiu eminama, btinai
jam atkerysiu...
- Kodl tada puolei jo iekoti? Tuo savo poelgiu tikrai nusieminai ir pralaimjai. Netikiu, - ts Agnet, - kad iekosi
kito. Visi ino, jog dl Mariaus eini i proto...
- Padariau klaid, - prisipaino Vita. - Dabar dl to labai
v

gailiuosi. Bet kas padaryta, jau padaryta. Siuo metu visas jgas

-MJRPI iF^INIAI V E N F ' F K ) S l A F ^ I R ' N T A ;

83

skirsiu tam, kad tau nenutikt kaip man ir Nilai. Pabandysiu


itraukti j dienos vies Lauryno nuodmes.
Biiules nutilo. J galvose sukosi skirtingos mintys. Agnet jsitempusi lauk kokios nors Lauryno reakcijos ] jos duot
enkl. J pasiek silpnas, vos girdimas namo gaudesys, kur
retkariais nustelbdavo gatvje skubani praeivi panekesi
nuotrupos, skardus juokas, ais pravaiuojani krovinini
automobili signalai. Jie skubjo, kad spt aprpinti maisto
produktais dar likusias Laisvs aljoje kavines.
Vita keik Alm, praneusi jai apie Mariaus apsilankymus
pas jos kaimyn. Jei ne apsimestinis senos pastamos riipestis,
ji nebt suinojusi apie savo vyro neitikimyb ir toliau sau
ramiai gyvent. Tokias drauges" reikt pasisti toli toli j pasaulio krat. Vita sugniau kumius. Agnet buvo teisi: jai
nederjo lkti ten ir traukti Mariaus i meilus lovos. Apimta
pykio, ji sukl triukm, be to, iauriai nusiemino. Ir kas i
to ? Marius ijo. O Vita ,be jo, nieko nemat - kiti vyrai jai neegzistavo. Mergina blefavo, kalbdama apie nauj meil, -- taip
band apgauti biiules, bet savs apmulkinti negaljo.
O Nila diaugsi, kad nei Agnet, nei Vita nepastebjo, kokie rpesiai j slegia. Draugs mat tik mlynes ant veido, bet
nevelg jos klaikios baims ir desperacijos. Tiesa, Jeronimas
j sumu, bet mlyns nebuvo baisiausias dalykas, kuris jai
nutiko. J priblok Jaro planas. Jis idst, k sumans, cinikai atvirai hipnotizuodamas j drgnomis akimis, iulpdamas
cigaret storomis lpomis. Nila vyrui neprietaravo - nebuvo

3?

GABIJA KRIS'^"

jokios prasms tai daryti. Ji bijojo Jaro: nors jis buvo paleistas
i kaljimo trkstant kali, Nila inojo vis ties - Jaras tikrai
nuud savo sugrov.
- Kur tavo kompanionas? - pertrauk tyl Vita.
Agnet krpteljo ir tarsi pabudo is miego.
- Nesivaizduoju, kur jis pradingo. tariu, kur nors renginja but arba nam. Pastaruoju metu Darius aktyviai msi
tos veiklos. Tiesa, mergaits, a jums nepapasakojau, kok usakym gavau. Pairkit j kompiuter, visk ten suraiau. Gauti
tok usakym per kriz - tai tas pats, kas rasti aukso grynuol...
Biudetas neribotas. Galite sivaizduoti?
- Na, na, - susidomjo Nila. - Kas usak? Rokfeleri giminaiiai?
- Beveik, - prunkteljo Agnet. - Tiksliau pasakius, vampyr palikuonys... Arba albinos...
Abi draugels sukio nosis ir kikendamos m garsiai komentuoti usakym:
- Nuostabu... netiktina... Ir kas jas efuoja? Noriau
pamatyti t mog, - stebjosi Vita. - Sakai, ji neturi jokio
vyro?
- Vyro neturi, bet turi didel paslapt...
Agnet trumpai papasakojo apie keist apsilankym ir jo
metu biure pasklidus leiktu kvap. Besiklausydama kartos
Agnets kalbos, Vita pradjo kvatoti.

ETAS SKYRIUS

DEMONIKAS LAUAS

- Nejuokink mans, Agnete, - prunkt Vita. - Tavs klausant atrodo, kad tai buvo lankytojai tiesiai i pragaro. Ir tuo
metu pasklido sieros kvapas, bet iki auros dar buvo labai toli. Ji
lauk kaip iganymo pirmj gaidi ir pastebjo, kaip i kamp lenda mai velniukai. Tada ji suprato, jog sauls jau niekada nebepamatys", - paslaptingu balsu kudjo Vita, vartydama
akis. - Kur a tai skaiiau? - maivsi ji.
- Jei pamatytum Kamil, taip nekalbtum, - kreivai ypteljo Agnet. - Akinamo baltumo veidas, balti plaukai, balti
antakiai ir blakstienos. Vienu odiu, albinose. Merginai ne
daugiau kaip penkiolika met, bet jau atlikta krt didinimo
operacija.
#

- Gal krtin didel i prigimties ?


- Cha, manai, neatskiriu, kur natrali, o kur dirbtin? Be
to, akys - pakvaiusios, tai maniaks akys. Brrr... - nusipurt
Agnet.
- iauriai sudominai, noriau jas pamatyti... Vis tiek neturiu k veikti, - Vita bed akis Agnet. - Ketinu tau padti, ta
v

pacia proga apzmresm ir t tavo vampyr

GABIJA -

86

c.: T' I

L .

- O, tarsi btum perskaiiusi mano mintis, - digavo Agnete. - Dariaus vis tiek, jauiu, nesulauksiu, tad norjau vienos i
js paprayti pagalbos. Bet... js abi dabar turit toki problem - bijojau prasiioti.
- Anaiptol, kaip tik paddama tau prasiblakysiu, maiau galvosiu apie Mari. Gal net paimsiu savait atostog darbovietje.
- A negaliu, - sumikiojo Nila. - Tikrai noriau tau pagelbti, bet... turiu skubi darb - Nila nusisuko j lang, bijodama
isiduoti. Ji niekaip negaljo atsipalaiduoti - regjo aiaruojanias i pykio Jeronimo akis, girdjo jo griausming ir gsdinant
bals.
Daugiau nebekartosiu: tursi daryti tai, k tau liepiu, o jei
ne - pati inai..." Jis nuvelg j i padilb ir sugniau stambius
kaip kalads kumius, aplusius juodais tankiais plaukais. Tada
Nila pajuto, kad jos irdis nusirito iki kuln ir krtinje atsivr
didel tuia erdv.
- Uteks mans vienos, - burbteljo Vita. Jai nepatiko Nilos
bsena. Draug stengsi pagauti Nilos vilgsn. Kai pagaliau j
akys susitiko, Nila velg j j skaidriomis, naiviomis bei nekaltomis akimis.
Jos ilgai dbsojo viena kit, ir Vita trumpai apsiramino. Nors
merginos ird[ slg bloga nuojauta, ji nusprend, jog apie Nil
pagalvos vliau... kai isilaiys aizdas.
- Jau temsta! - staiga suuko Nila. - Nepykit, mergaits, turiu bgti darb, kolega pra padirbti u j por valand.
- Tikra tiesa, - prunkteljo Agnet. - Stai ir Vita skuba daryti masao. Nors jau seniai laukiame eilje, bet tikriausiai nebesulauksime.

F-] p LJ H i N i A i V E N E R O S L A B i

IN TA i

87

- Nieko tokio, esate jaunos, sveikos, jums reikia kitokio masao.


- Teisyb sakai, - ivert akis Vita, - a savo masauotojo
netekau, o Agnete jo dar neturjo.
Nila suprunkt, Vita nejaukiai krizeno, tramdydama aaras, strigusias kaip gumulas giliai gerklje. Stebdama drauges,
Agnet nervingai sukikeno. Ji liovsi irti gatv, laukdama
Lauryno pasirodymo. Euforija, lydjusi mergin nuo tada, kai
ji prilipino ro prie lango, iskrido it pauktis. Agnet vl prislg neviltis. Ji neinojo, ko griebtis, kaip prieiti prie Lauryno,
jei jis vien dien j vilioja, o kit stumia nuo savs.
- A irgi vaiuosiu namo, - nupuolusiu balsu sukudjo
Agnet. - Pavargau. Diena buvo ilga...
- Ir naktis, - jai paantrino Vita.
- Mergos, - atsibudo i savo mini Nila, - mums atjo
sunks laikai... Reiks kaip nors isilaikyti...
- Bet mes juk draugs, ar ne? - Agnet ities rank.
- Aiku... ir visada liksime draugs... - Vita stipriai suspaud Agnets platak. Nila pribgusi apkabino jas.
- Kaip a jus myliu, - sukkiojo ji. Vienu metu merginai
ujo noras visk papasakoti, bet vidinis balsas j sustabd.
- J e i negali vaiuoti namo, ne bda. Mes su Nila nuvyksime
pas tave, ir a pasiimsiu automobily, - klausiamai dbteljo
Agnet Vita.
Taip ir sutar. Draugs ivaiavo, o Agnet pasiliko ubaigti
pradto darbo.
Praneimo signalas suskambjo, kai Agnet buvo jau netoli
nam. Ji vaiavo pro vartus ir sustojo. Laurynas... Krpteljo

88

G A B I J A KR i S

irdis. Neilipusi i automobilio, iltame salone ji perskait aliu dvelkianias eilutes:


Maiau tavo sist ini - priklijuot prie stiklo kraujo
raudonumo ro. Ilgai j j irjau. Stebjau ir tave, nerimastingai besiblakani po biur. Norjau eiti vid... bet negaljau. Dar ne... A vis dar abejoju... Kaip suprantu, tu sutinki
su visomis mano slygomis. Taiau a neinau, ar turiu teis
aisti tavo jausmais... Mano gyvenimas yra kitoks... Labai pavojingas ir sunkus... Neinau, kodl mus taip traukia vien prie
kito. Nenorjau, jog taip nutikt. Bet likimas, o gal Dievas sugalvojo kitaip. Dievas... Pagaliau idr|sau parayti Jo vard... O,
kad mes sugebtume pamirti visk pasaulyje - tada lengvai ir
nevaromai paskstume vienas kito glbyje... Taiau gyvenimas - tai aidimas, o kiekvienas aidimas turi savas taisykles.
Kas jas paeidia, tas ikrenta i aidimo, IR I GYVENIMO.
Mano gyvenime taisykls yra labai iaurios - bijau, kad tu j
nesuprasi. Noriu dar kart tave ibandyti. Jei ir tada norsi bti
su manimi - a nesiprieinsiu...
BK N U O MANS, AGNETE... A TAIP MYLIU
TAVE...
LAURYNAS...
P. S. ateik rytoj apie pietus Laisvs alj. A tavs lauksiu..."
Agnet ltai atsirm j atlo ir sustingo. Kaip jis nori j
ibandyti? K slepia jo nuostabi, akis prikaustanti ivaizda? Ji
ketino k nors jam atsakyti, bet, pradjusi rayti, pamat pa-

P U R P U R I N I A I

V E N E R O S

L A B I R I N T A

drikus, nieko nereikianius odius. Juose nebuvo jokios prasms, jokio individualumo ar iminties. Tai buvo atskir sakini kratinys. Ji nesugebjo parayti, k galvoja, k jauia, nes
i ties buvo dar labai jauna bei nepatyrusi. Mergina skait ir
skait Lauryno inut, bet suprato tik vien dalyk: JI T U R I
N U K A P O T I SLIBINO GALVAS, net jei dl to reikt paaukoti visk pasaulyje.
Agnet nuritino krtin slegiant akmen ir tvirtai apsisprend. Sprendimas buvo mus. Jai pasidar lengviau kvpuoti, krtins nebegrau abejoni kirminas... Dabar ji inojo,
k turi daryti. Nenordama sutikti tv, paliko visureig alia
garao dur ir savo kambar slikino pro atskir jim. Buvo
alkana, ketino eiti virtuv, bet atsimin, kad kambaryje mtosi nebaigt valgyti aviini sausaini dut. Mergina be garso,
tarsi elis, ulipo laiptais ir atsidr slptuvje - taip ji vadino
savo miegamj.

Atsisdusi ant fotelio, prarijo likusius sausainius, usigr


mineraliniu vandeniu. Nedegdama viesos, nusireng ir krito
kaip akmuo patal.
Atsibudo nuo liepsnos, ruojanios ant sien. Kambaryje
buvo viesu lyg dien. Ji svyruodama atsikl ir basa, vos vilkdama kojas, nuliau prie lango. Kieme deg lauas... Agnet nustrusi stovjo, negaldama patikti savo akimis. Garsiai
spragsdami deg ilgi ratu sudti rstai, dang kilo kibirki
spieiai. Bet ne dl to stingo gyslos Agnets kne. Ne todl j
sukaust ledin baim.

yu

s /

AB

k. A KF-^

I L..

Aplink lau ratu stovjo vyrai. J peius deng juodi, em


siekiantys apsiaustai, galvas - gobtuvai. Jie stovjo aplink lau
tarsi juodi varnai, atskrid i daus, ir nejudjo. Tik apsiaustai
pleveno ore nuo dvelkianio vjo bei deganio lauo kaitros.
Dar kart supleveno ariau stovinio \'yro apsiaustas, ir Agnet
pamat, kad jo vidin pus rykiai raudona - tokios pat spalvos, kaip jai dovanota kraujo raudonumo ro. Vyras ltai pasuko galv, nusimet gobtuv ir pavelg auktyn, j stovini
prie lango Agnet. J vilgsniai susidr. Tai buvo Laurynas.
Agnet suriko. Ji klyk, kiek turjo jg, negaldama pajudti
i siaubo, nepajgdama atplti aki nuo j stebinio vyro... Galiausiai smon apgaub tamsi naktis...
Atsibudo drebdama visu knu, lipni nuo prakaito, nesuvokdama, kur esanti, plytania i skausmo galva... Pro lang
sruvo tekanti saul, iulbjo paukiai... Agnet girdjo i toli
atsklindantj skard mamos bals ir dusl tio bumbjim. Ji
nuleido kojas, sunkiai nulaikydama svaigstani galv.
Tada atsistojo ir prijo prie lango. Kiemas buvo tuias.
Mergina nemat n maiausio nakt plekjusio lauo pdsako... Kad ir kiek irjo, nepastebjo joki apdegusi pagali
ar pelen, kurie ilieka, kai berins ar eglins malkos sudega,
kit dien juos laisvai neioja padks vjas. Ji nejaut ir aitraus
dm kvapo, kuris sigeria [ sienas bei namo plyius - tok kvap galima uuosti kelet dien, o gal ir ilgiau... Agnet suvaitojo. Ji galjo prisiekti, kad visa tai regjo savo akimis. Ji ne tik
mat, bet ir jaut - jaut deganio lauo kartj, girdjo ugnies

PURP'JRiNlAi VENEROS LABIRINTAI

91

es, mat plazdenanius raudonus ir juodus apsiaustus. Galjo prisiekti, jog ten stovjo Laurynas. Jis irjo Agnetei tiesiai
I akis, ir jo aki gilumoje ji jau antr kart ivydo gailestj.
Ji apsisuko ir tekina laiptais nubildjo emyn, ibgo i kiem. Norjo i arti pamatyti t viet, kur deg lauas, ir sitikinti
savo teisumu.
Pasilenkusi klupdama ji tyrinjo em sau po kojomis, bet nieko nerado. Kiemas buvo precizikai iluotas ir blizgjo vara.
- Agnete, vaikeli, k tu ia darai? - igirdo ji isigandus
mamos bals.
Mergina pakl akis. Ingrida vos paino savo dukterj. Baltame it drob veide kartligikai spindjo alsvai pilkos akys. Jos
buvo kupinos sielvarto ir baims... Tokios gdios bei laukins,
kad Ingrida impulsyviai priglaud dukr sau prie krtins ir pajuto jos tankiai plakani irdj.
- Mama, - virpdama sukudjo Agnet, - lauas... kieme
nakt deg lauas.
- Koks lauas ? - nustro Ingrida. - Vaikeli, ar tu nesergi ?
- A maiau... deg lauas, o aplink j stovjo vyrai... Juodi
j apsiaustai vilkosi eme. Kai papt vjas, ivydau, jog i vidins puss jie yra raudoni... kaip kraujas...
- Sapnavai, - Ingrida paglost Agnets plaukus... Ji nusijuok i palengvjimo.
- Tai buvo sapnas... Komarikas sapnas... Tai praeis... Viskas gyvenime praeina.
- Ir meil? - Agnet tyliai sunibdjo. - Ar meil irgi praeina, mama?

GABiJA

92

KRIS

- Dieve mano, -- Ingridai suspaud ird. Tai vis tas Laurynas. Jaut jos irdis... Kai pamat Lauryno vilgsn, best
Agnet, isigando, o kn pervr bloga nuojauta.
- Praeina ir meil... jei ji netikra, - tvirtai pasak Ingrida.
- Aiku... tai buvo sapnas, - Agnet nusijuok. - Tu nesivaizduoji, mama, koks tikrovikas... Kai atsibudau, nesupratau,
kur esu... iurpuliai iki iol eina per kn.
Agnet pasipurt.
- Kaip gerai, kad tai - tik sapnas. Bt baisu gyventi, jei
inoiau, jog viskas vyko i tikrj.
" Ikepiau kiauiniens su kumpiu ir saldi blyneli, - tar
Ingrida. - Eik, vaikeli, pavalgyti, kol neatalo. Baisu tave irti - vieni kaulai ir oda.
- Utat madingai atrodau, visi pavydi, - nusivaip Agnet.
- Yra ia ko pavydti, - stebjosi Ingrida. - Nesakau, kad
btum stora, bet reikia ant kaul turti nors mayt msos
sluoksnel.
- Tikrai... esu alkana kaip vilkas. Jauiu, arnos prilipo prie
nugaros, - nusikvatojo Agnet. Naktinis slogutis igaravo be
pdsak. Mergina diaugsi it vaikas, jausdama sauls spindulius, velniai glamonjanius jos nuogas rankas. Ji apsikabino
Ingrid, ir abi nujo valgomj.
Agnet valg, vilgiodama sienin laikrod, kabant ant
sienos, tiesiai jai prie akis. Iki piet dar daug laiko", - mst
ji. Bet vlgi Lauryno pasakymas apie pietus" jai sukl dvejoni. Piets" - labai abstrakti svoka... Vieni eina pietauti

U R P U R I N I A ! V E N E R O S LAF3iRlNTAI

93

dvylikt valand, o kiti be treios valandos dienos nepajuda i


vietos. Ir tai - ne riba. Agnet turjo daug pastam, kurie susiruodavo valgyti tik penkt valand, kai saul jau praddavo
riedti emyn link horizonto...
Mergina atsiduso: po nakties komaro vl atsinaujino nevilties bsena. Nors ir labai stengsi, negaljo atsikratyti neaikios
baims. Nerimas j vijo i nam... Ji troko kuo greiiau pamatyti Lauryn, norjo sitikinti, kad jis tikrai nestovjo nakt po
jos langu, apsigaubs peius varno juodumo apsiaustu. Ji neinojo, kaip itai isiaikinti, negaljo tiktis, jog Laurynas, j ivyds, atsainiai pasakyt: Tiesa, Agnete, i nakt su draugais
deginome lau tavo kieme, norjome mauml tave pagsdinti... Tu nekreipk tai dmesio, mat retkariais ueina noras
pavaizduoti demon... Chi chi chi..!'
Agnet sukikeno... Paskendusi mintyse, ji nieko aplinkui
nemat. Atsipeikjo tik tada, kai ivydo mam, bedusi j susirpinus vilgsn.
Susigdusi Agnet pakilo nuo stalo ir pakteljo Ingridai
skruost.
- Ai, buvo labai skanu... Pavalgiau, bet jau tuojau bgsiu... Susitariau su Vita susitikti.
- Atrodai pavargusi, Agnete, veriau pagultum, paskaitytum knyg, pailstum. Vis bgi ir bgi, bet nieko man nepasakoji. Pastaruoju metu tavs visai nebematau... Noriu suinoti,
kaip sekasi dirbti. Gal gavai usakym?
- Tiesa... gavau puik usakym, - stabteljo Agnet, - taiau
nepyk, mama, iandien neturiu laiko, kit dien papasakosiu.

GABiJA KRl.STE

94

- Tu irk, - pagrasino Ingrida, - jei taip tsis ir toliau,


pririiu tave grandine prie lovos kojos.
- Nejuokink, mama, lov galima pakelti ir inerti grandin.,.
- Pasidarei labai gudri... Matme toki gudrui...
Agnet nusijuok ir nusprend dar truput pasdti pavsinje, stovinioje vos keli ingsniai u jos sapne neva liepsnojusio lauo. Pavsin buvo apskritimo formos, su atviromis
nejstiklintomis sien angomis; apvaliai nuouln stog laik
storos raiytos uolins atramos. Viduje stovjo sunkus uolinis stalas bei masyvs suolai.
Ji klesteljo ant suolo, susikl kojas ant stalo ir umerk
akis. Palaiminga bsena uliliavo Agnet. J svaigino vjas,
atskriejs i uolyno, - ia, ant kalno, jis visada buvo gaivus
ir varus, skirtingai nuo miesto, plytinio slnyje. Ji skendjo
lengvoje melsvoje migloje, kuri tarsi perregimas ydas gaub
akirat. Nors atrod grau pairti, oras buvo nuodingas - vir
miesto kabojo smogas...
- Gal niekur neiti? Spjauti [ visk?
Agnet usikl rankas ant galvos ir isilenk. Ji danai darydavo atsilenkimus. Dabar tingjo atsistoti, todl dar kart atsilenk sddama. Kabodama emyn galva, vilgteljo on ir
vos nenuvirto nuo suolo.
Ten, u pavsins, viesiai alioje olje, ji kak pamat...
Kakas blyksteljo raudona viesa, jai sukeldamas ok...
Impulsyviai ulipo ant suolo ir oko emyn pro atvir ang,
bet nepataik ant koj ir suklupo olje. Tiesiai jai prie akis

p [J R FM ; R I N I A l

V E N tE R O S

L A B ! F^ i N T A i

guljo apdegusi mediagos skiaut, Agnet stvr j sauj.


Mediaga buvo storo ilko, juoda spalva blizgjo kaip degutas,..
Agnet apvert skiaut ~ j akis blyksteljo raudona liepsna.
Mediagos kampai buvo apdeg, tarsi apsiaustas bt pakliuvs I ugnj, o kakieno nekantri ranka bt nuplusi apdegusj
gabal ir numetusi on.
Agnet nustrusi spoksojo skiaut... Ji degino pirtus ir
nuodijo merginos irdj. Vadinasi... - mst ji, - tai nebuvo sapnas..." Ji neapsiriko, ji tai mat, ji t jaut - tai buvo tikrov...
Ji daugiau nebelauk - sdo automobilj. Variklis garsiai
suburzg, ratai persisuko, ir visureigis, riaumodamas bei cypdamas ties poskiu, ilk i kiemo.
Agnet beveik umiro, kodl ji taip skuba ir kur vaiuoja, beveik paklaikusi i baims, didiausiu greiiu lk automobiliu per miest. Atsipeikjo tik leisdamasi Parodos gatve, kai vos
neatsitrenk taksi mikroautobus. Tik tada igirdo mobiliojo
telefono skambuio melodij. Ji paband paimti mobilj, bet
negaljo atgniauti kumio. Krumpliai buvo pabal, ji vos ne
vos atgniau sulipusius pirtus. Ant delno guljo suglamyta,
drgna apdegusi skiaut.
Agnet rikteljo ir numet j ant sdyns, tada jung mobiliojo telefono mikrofon.
Salone pasigirdo prislgtas bei pasikeits Nilos balsas.
- Agnete, Agnete, praau, atsiliepk... Man labai reikia su tavimi pasitarti. Zinai... negaliu atsikratyti Jeronimo... Neinau,
kur man kreiptis... Gal tu galtum man padti? Agnete, kodl
tyli ? Pasakyk, k nors!!! Ar kas atsitiko ?

3?

G A B I J A KRIS'^"

Agnet negaljo kalbti. Ji nepajg net praverti burnos.


Bet Nila nenutilo: jos balsas pragr skyl Agnets galvoje.
Galiausiai neapsikentusi ji udjo deln ant mobiliojo ir visais
penkiais pirtais perbrauk per ekran.
Tyla pakibo ore, ir Agnet pagaliau atsipeikjo. Ji sumaino
greit, pasuko stovjimo aiktel ir tenai sustabd automobil.
Jai reikjo truputi pasdti ir ramiai pagalvoti... Neseni vykiai,
velniai tariant, imu j i vi. Mergina sutriko, taip... sutriko... Jos vietoje kiekvienas sutrikt... Racionaliai mstydama
tikino save, kad naktinis demonikas lauas buvo sapnas, inoma, komarikas, bet vis tiek sapnas... Taiau kaip paaikinti
apdegusios skiauts atsiradim? Agnet neinojo. Jai pradjo
tvinkioti smilkinius, ir ji prispaud pirtus prie galvos O
gal... ji jau anksiau buvo maiusi t raudon ir juod mediagos gabal ir jo atvaizdas atsispaud smegenyse? Tikriausiai
taip ir buvo, ramino save Agnet, nors niekaip negaljo prisiminti ito momento...
Na ir kvail", - pldo ji save. Dl kakokio skuduro ji vos
nepadar avarijos ir per plauk nepervaiavo pagyvenusios moters !!! K liep daryti treneris, kai uklumpa panikos priepuolis ?" - mst Agnet. Reikia giliai kvpuoti... Ji pasiruo atlikti
kvpavimo pratimus, bet tuo metu vl suskambjo telefonas.
- Velniava, - piktai burbteljo ji, ivydusi ekrane Nilos vard. Ji tikrai nebepaliks Agnets ramybje, o ramyb iuo metu
jai reikalinga kaip oras... Ji turi pasiruoti susitikimui su Laurynu

Agnet atsiduso ir visai ijung telefon

U R P U R! N! AI V E N E R O S L A B; R i N T A i

97

Ji pakele galv ir pamat, kad automobilyje esanio laikrodio rodykles artja prie keturioliktos valandos. Reikia eiti", pagalvojo Agnet, ir j nupurt altis.
- Kas su manimi darosi ? - garsiai paklaus ji.
Mergina apsidair, bet aplinkui nieko nebuvo. Jos klausimas itirpo ore... Tada sugraib suglamyt skiaut, sikio j
dins kien ir ilipo i automobilio.
- Ir vis dlto kas man yra? - paklaus ji savs, kai ird vl
surakino baims gniautai...
Agnet jau nebenorjo susitikti su Laurynu, bet kojos paios
ne j Laisvs alj. Vinguriuodama siauromis gatvelmis, ji
ilindo prie Soboro ir nuvelg prie akis atsivrusi didiausi
Lietuvoje psij gatv.
Gatv buvo tuia. Toli, beveik kitame gale, ji mat vien
kit praeiv. Tai buvo keista, nes buvo pats vidurdienis ir mons turjo pulkais vaikioti po sauls nutviekst aikt.
Susigusi Agnet nuslimpino gatve. Eidama dairsi parduotuvi vitrinas. Madingais drabuiais ar ymi dizaineri
batais prekiaujani parduotuvi viduje sdjo vienios pardavjos ir viltingais vilgsniais lydjo j akimis. Vitrinoje lyg
veidrodyje atsispindjo keista mogysta pastrusiomis akimis,
isidraikiusiais ilgais veliais plaukais, gaubianiais lies ibalus veid. Priblokta Agnet netiktai suprato, kad stebi savo
paios atvaizd - nerytingai kinkuojant gatvs viduriu ir baimingai besidairant alis.

SEPTINTAS SKYRIUS

LIMUZINAS

Ji norjo bti nematoma, taiau tai buvo nejmanoma; j supanti erdv atrod pernelyg atvira ir tuia. Popiet buvo tyki,
mieguista, veli ol skleid vairius aromatus, tarsi jausdama
artjani vasar. Viskas buvo nurim ir nutil. Agnet norjo
taip eiti aminai - sulaikyti tokias brangias jai ramybs minutes, itsti laik iki aminybs. Taip galvojo, lyg nujausdama,
kad i diena visk pakeis... Ateis rytdiena, paskui dar kita diena,
ir ji jau nebebus tokia pati. Jos lauk ateitis - dar labai miglota ir kupina artjanios grsms nuojautos. Bet i akimirka dar
priklaus jai vienai. Ji mgavosi kiekviena trumpa laiko atkarpa,
nekreipdama dmesio pavienius praeivius, mstelinius pro
al tarsi beformiai eliai.
Tolumoje pasirods limuzinas jai irgi atrod kaip vaiduoklis, tyliai sklendiantis vir mieganios aljos. Jis buvo juodas
ir glotnus, riedjo gatve be jokio garso, ybiodamas sidabriniais ibint blyksniais.
Tikriausiai, - mintijo Agnet, - limuzine sdi jaunavediai. Jis laiko jos rank, o ji padjusi galv ant jaunikio peties.
Jie yra laimingi, jiems nereikia galvoti apie demonikus lauus,

PUFiPi.iRINiAI V E N E R O S LABIRINTA!

99

liepsnojanius prieais miegamojo langus. Jie neturi paslapi


ir nerainja vienas kitam keist, nesuprantam laik. Jie supranta vienas kit i puss odio, vienintelio vilgsnio... ir neaidia ibandymo aidim.
Todl, kai limuzinas sustojo prie Agnets, ji beveik nesureagavo. Nestabteljo net tada, kai atsidar automobilio durels ir
igirdo kak aukiant j vardu.
Paskendusi mintyse, mergina jo toliau. Sustojo tik tada,
kai Laurynas lyg nyplmis suspaud jos rank.
Ji netikjo savo akimis... Taip, tai buvo Laurynas... Ne vaiduoklis... Jis stovjo prieais j, ybiodamas baltadante ypsena. Tik jo akys buvo nepermatomos, stiklins. Jai atrod, kad
jis usitrauk ant veido kauk, kuri jam leido juoktis, kalbti,
bet slp jo siel... ir ird... Siela buvo nugrsta ] patj tolimiausi kampel, o paviriuje liko vien apavai - ypatingi Lauryno
apzavai t
- Agnete, - tar jis minktu velniu balsu. Tokiu balsu
kalba dresiruotojai, kai nori apgauti ir sutramdyti tigr. Arba
hipnotizuotojai, ketindami umigdyti ligonj ir ipeti i jo
slapiausias bei nuodmingiausias mintis. - Agnete, - pakartojo jis, - kelis kartus tave aukiau, bet tu negirdjai. Apie k
galvoji? ~ vyras pasilenk ir dviem pirtais pakl merginos
smakr.
Galvoju apie tave, gili nakt stovintj prie lauo su juodiausiu ir iurpulingiausiu apsiaustu. Svarstau, ar sapnavau, o
gal i ties, pasiverts demonu, atjai pasiimti mano sielos?" ji norjo tai pasakyti, bet neidrso.

)0

GABiJA

KR i S

Tikriausiai jis kak iskait Agnets veide. Jo ypsena iblso, o akys dar labiau apsiblaus.
- Turiu tau siurpriz, - jis mosteljo j limuzin. - Noriu
tave pavinti.
- Tai tavo limuzinas?.. - nustebusi nuts Agnet.
- Ir taip, ir ne, - isisuko nuo atsakymo Laurynas... - Apvaiuosime Laisvs alj; jei norsi, galsime patraukti iki Kauno
mari... ir dar toliau... i pasaulio krat.
Agnet neatitrauk nuo jo aki. iandien Laurynas buvo
ypa, kakaip tonikai, graus. avesys sklido i kiekvieno jo
judesio, niraus aki vilgsnio, nervingo rank mosto, vilgani paiaut plauk.
Agnet visk pamiro... Ji abejodama dbteljo limuzin,
bet jau nebesiprieino, kai Laurynas, suspauds alkn, stumteljo j i purpurin vies skleidiant salon.
Sdyns buvo minktos ir gilios. Agnet nugrimzdo jose iki
paast ir kvp vos juntamo pakalnui kvapo. Ji negirdjo,
kada Laurynas utrenk duris, tik isigando ivydusi j visai
alia savs. Ji supanikavo, bet pagraibiusi nesurado i vidaus
jokios rankenls. Galiausiai nieko nebegaljo padaryti... limuzinas jau riedjo per Laisvs alj.
Laurynas padjo rank jai ant keli, ir Agnet isigandusi
paoko.
- Tu tikriausiai manai, kad a tave iprievartausiu? - ironikai blyksteljo akimis Laurynas...
Agnet nieko neatsak. Ji jaut, kaip ugnis sruvena gyslose, knas dega, salone virpa purpurin viesa, o Lauryno balsas
buvo toks... geismingas...

PURPURiNUM VENEROS LABIRINTAI

10

Pokteljo atidaromas ampanas, ir Laurynas virtuozikai


pripild taures. Jis ities rank su taure Agnetei, ir ji, pamusi
aiaruojant iraiyt stikl, automatikai siurbteljo mayt
gurknel putojanio grimo. Tada apsivalg. Jos dmes patrauk stiklin pertvara, dalijanti limuzino salon dvi dalis.
Pertvaros stiklai i kitos puss buvo udengti uuolaidle. Agnetei rodsi, kad uuolaidl retkariais sujuddavo, tarsi kakas,
pasislps u nepermatomo stiklo, atidiai juos bt stebjs.
Putojantis vynas staiga apsvaigino Agnet. Baim bei susikaustymas dingo, ji atsipalaidavo ir nairomis dirsteljo Lauryn.
Jis sdjo laisvai atsirms, usikls koj ant kojos, varkas
buvo atsagstytas. Vyras siurbiojo ampan, stebdamas Agnet primerktomis tamsiomis akimis. Ji nustebo... galjo prisiekti... kad Lauryno akys yra mlynos.
- Ar tau patinka vaiuoti limuzinu? - staiga paklaus jis.
- Nnnneinau... - sumikiojo Agnet.
Netiktai jis ities rank ir nubrauk plaukus nuo merginos kaklo. Tada padjo taur, pasilenk ir lpomis prisiliet
prie duobuts kakle. Ji jaut aistr, sklindani nuo jo tvirtai
prigludusio kno, stiprios rankos suspaud jos liemen, o lpos
pasidar dar reiklesns.
Agnetei sustojo irdis. Purpurin prieblanda buvo tarsi elektrinta, trokus kvepiantis oras atrod dar sunkesnis nuo ore
plevenanio geismo. Merginos knas virpjo i jaudulio, ji beveik alpo nuo meils palaimos ir deginanios aistros... Meils
sklidinas limuzinas ltai, beveik be garso riedjo Kauno gatv-

1U2

G A B I J A

KRISTI"

mis, paskui save palikdamas dirginant galumo debesj... Laurynas dar smarkiau suspaud jos liemenj, jo delnai liauiojo
po jos kn, jis toliau tyrinjo lpomis Agnets kakl. Viena
vyro ranka netiktai nuslydo emyn ir atitrauk Agnets dins utrauktuk.
Tada ji atstm Lauryn ir raudonuodama utrauk utrauktuk.
- Kodl? - dusliu balsu paklaus jis.
- Viskas ne taip... turt bti ne taip, - sumiusi burbteljo
Agnet. J trikd judanti uuolaida ir klaiki grsms nuojauta.
- O kaip ? Gal taip ? - intymiai sukudjo Laurynas jai j ausj
ir pabeld [ pertvar...
Uuolaida pamau atsitrauk, ir Agnet nustrusi ivydo
vaizd, nuo kurio suledjo kraujas gyslose.
U stiklo ji pamat nuog vyr ir mergin, kurie atliko lytinj
akt. Vyro veidas buvo udengtas kauke. Jis laik udjs rankas
merginai ant klub ir stipriai smgiavo jai i nugaros. Mergina
klpojo, jos veid deng ilgi palaidi plaukai, bet vien sekund
ji padjo rank ant stiklins pertvaros, pasuko veid ir lpomis
prisiglaud prie stiklo. Ji juoksi, praiepusi malonumo ikreipt veid, ir lai stikl, tyia spoksodama j Agnet miglotomis
akimis. Vyras apvert mergin ant nugaros, tada pakl j vir
jos kojas ir uvirto ant jos... Jis ugul auk savo sunkiu knu ir
abiem rankomis suspaud jos kakl. Merginos akys ivirto ant
kaktos, ji pradjo dusti...
Agnet lyg sapne pasuko galv ir pamat dmiai j stebin Lauryn. Udanga, dengusi jo akis, trumpai nukrito, ir ji

PURPURiNiAl

VENEFUOS L A B I R I N T A I

103

ivydo jo akyse nebyli uuojaut, Agnete sukliko. Trumpai...


Smarkiau rkti ji nebeturjo jg... Mykdama ji dau lang,
prigludusi prie stiklo, gaud or ir maldavo j ileisti. Ji trank
rankomis [ lang, bet stiklai buvo tvirti kaip plienas, ji veltui
kankinosi bandydama juos imuti - limuzinas buvo specialiai
pritaikytas orgijoms.
Ji nemat, kaip Laurynas trenk kumiu per stikl ir uuolaida akimirksniu usitrauk. Prisiglaudusi prie lango, ji maldavo j gelbti, rk praeiviams, inodama, kad jie jos nemato ir
negirdi: langai buvo nepralaids triukmui bei nepermatomi i
lauko... Geism limuzinas riedjo Kauno gatvmis, ir n vienas
mogus nenutuok, kas darosi jo viduje...
Mergina pajuto, kaip Laurynas paliet jos alkn, ir atsisukusi trenk jam kumiu per smakr.
- Agnete! - igirdo ji desperatik Lauryno auksm... Tai buvo klaida... Atleisk man... Tai buvo klaida...
Agnets balsas silpo. Ji dar por kart usimojo, paskui rankos nuslydo per stikl, ir ji nieko nebejuto...
Mergina peikjosi ilgai ir skausmingai... Viena jos dalis nenorjo nubusti... Savisaugos instinktas reikalavo ramybs bei
umarties... O kita dalis supanikavo, ir Agnet plaiai atmerk
akis. Ji guljo dideliame kambaryje. Kitame jo gale pusiau udengtas naktinmis uuolaidomis silpnai viet panoraminis
langas. Tenai nejuddamas, sunrs rankas u nugaros, stovjo
Laurynas ir spoksojo lauk. Vyras buvo nusimets vark, vilkjo tamsius atsagstytus markinius ir trakino sunertus pirtus.

GABiJA

KRIS

Agnet isigandusi atsisdo. Ji numet apklot ir apirjo


save. Guljo su tais paiais rbais, tik bateliai buvo nuauti bei
nuvilktas nertinis. Ji stebjo stovint] Lauryn, bet kakodl jo
nebebijojo.
Laurynas dirsteljo per pet, pervr akimis kojas ant ems
nukorusi Agnet ir dideliais ingsniais neskubdamas prijo
prie jos. Njo arti, stovjo nuo jos atsitrauks per du metrus.
- Kur a? - sukudjo ji.
- Pas mane... mano namuose... Neveiau tavs pas mam,
nenorjau jos gsdinti...
- Kodl? Kodl taip pasielgei?
Laurynas tyljo... Jis sukando dantis ir sugniau kumius.
- Tai buvo klaida, - niriai burbteljo jis. - A... perengiau rib...
- Tu sakei, jog mane ibandysi... Ar tai buvo ibandymas?
- A norjau... kad tu mans nekstum, - iko pro dantis
Laurynas.
- Dieve... - sudejavo Agnet. - Kam tau to reikjo? Ar tu
visada perengi rib?
- Negalvojau to daryti. Tavs laukiau, kaip ir buvome susitar. Pamaniau, kur nors nuvaiuosime papietauti. Ir tada pamaiau ratus aplink Laisvs alj sukant limuzin. Neinau,
kas atsitiko... tikriausiai manyje prabudo slibinas. Jis tyliai
man pradjo kudti, kad dar kart imginiau tave. Vijau tas
mintis j on, bet slibino nenugaljau. Sustabdiau limuzin o kas jvyko toliau, inai pati.

PURPURINIAI VENEROS

LABIRINTA

'J

- Neinau, kaip man pasielgti,,. Turiau ieiti ir palikti


tave Taiau tu praei mans padti nugalti demonus... Negaliu tavs neksti... Tu man nieko nepadarei. Bet jau daugiau
nebenoriu ibandym - jei tau mans nereikia, a ieisiu.
- Ne!.. - suriko jis. - Negaliu tavs paleisti... A - bjaurus
savanaudis, negaliu be tavs gyventi... Tai skamba labai banaliai, taiau taip yra.
- Tada turi man kai k paaikinti. Man reikia k nors inoti - tu toks paslaptingas... Paslaptys - jos mane udo. Tu mane
paeminai... A negaliu to itverti...
- A persistengiau, atleisk man. To neturjo vykti. Tai yra
iauru. Suprasiu, jei ieisi ir niekada nebegri. Bet jei pasiliksi,
pamau atskleisiu tau savo paslaptis... Tai bus ilgas procesas. A
po truput numesiu paslapi yd nuo savo gyvenimo. Taiau
yra dalyk, kuri tu niekada nesuinosi.
- Tu esi stiprus. Negi taip baisu ilieti ird ?
- Buvau labai stiprus, kol tavs nesutikau. Dabar jauiu, jog
mano jgos vis labiau silpsta, o tai yra blogai...
Laurynas pavelg Agnet.
- Daugiau nebebus joki ibandym... - virpteljo jo balsas. - Noriu, kad gyventum su manimi... mano name... kad
galiau vis laik tave matyti... A taip pavargau, - Laurynas
suspaud galv... - Man sunku... Noriu, jog man padtum...
Mano gyvenimas yra labai keistas.
- Nereikjo kovoti... A juk tau sakiau... i karto tave pamilau... neinojau, kad taip gali nutikti... Bet tu, - Agnets
balsas suvirpjo, - tu statai tarp ms vis naujas pertvaras.

GABIJA

ji)

C T D'
KRIS

Nesuprantu, k tai reikia... Jei tu nori, jog nukapoiau slibino


galvas, turi mane prisileisti ariau, taip arti, kad galiau tave
suprasti... A jvykdiau visas slygas, bet jei nori, kad gyveniau su tavimi, papasakok apie save | t daugiau... ir dabar, iuo
metu, o ne kada nors vliau, kaip man sakei...
- K tu nortum suinoti ? - staiga altai paklaus Laurynas.
- Na, pavyzdiui, man rpi limuzinas.
Laurynas trakteljo pirtus... Jis susimsts apsuko rat,
vilgteljo pro lang ir atitrauk naktines uuolaidas. Neryks
balti sauls spinduliai netiktai vysteljo pro lang. Agnet
prisimerk. Ji nustebo... kakodl paman, kad jau prabgo ta
siaubinga diena, ji tikjosi u lango ivysti tirt tams ir vsa
dvelkiant} vaigdt dang...
- Gerai, - burbteljo Laurynas... - Parodysiu savo nam ir
iek tiek papasakosiu apie save... Beje, tau gali nepatikti... mano
gyvenimo bdas... I ties tau geriau suinoti apie mane dabar - gal vliau i viso nebenorsi su manimi prasidti...
Laurynas nejaukiai sukrizeno... Jis pasilenk ir i po lovos
itrauk Agnets sportbaius.
- Nertinj nuneiau ilyginti. Jei tau alta, galiu nubgti atneti... - abejodamas tar jis.
Agnet patamp trumpuius markinlius, nors inojo, kad
negali j tiek itempti, kad udengt plik juosmenj ir ploki
pilv. Knas paiurpo, bet ne nuo alio, o i jaudulio.
Lauryno akys blyksteljo. Jis staiga nusisuko.
- Atneiu nertinj, - trumpai pasak jis ir greitai ibgo.

P L i R P U R i N I A ! V E N E R O S LAFSIRiNTAi

107

Agnet ltai apsiav sportbaius ir dar liau suvarst raitelius. Ji norjo atitolinti laik. Bijojo ivysti ir suinoti kai k
tokio, dl to nebegalt pasilikti su Laurynu... Ji inojo: daugelj
dalyk gali jam atleisti, bet atlaidumas irgi turi ribas... Begal kart ji udav sau klausim, iki kokios ribos galt toleruoti Lauryno paklydimus ar dar kokias nors baisias nuodmes, apie kurias
pastaruoju metu sukosi jos mintys. Taiau atsakymo nesurado...
Slapta baiminosi, kad galt jam dovanoti... beveik visk...
Kai Laurynas gro, ji iupo nertinj jam i rank ir apsivilko. Taip jautsi saugiau - mat j glumino paslapiomis svaidomi svilinantys Lauryno vilgsniai...
- Noriu tau pasakyti, - jis sunkiai ko odius, - jog viruje
yra normalus, patogiai bei standartikai jrengtas namas. Nieko
nejprasto ia nerasi... Panaiai, kaip ir pas tavo tvus, bet... po
namu yra erdvs rsiai, o juose rengti kambariai... - Laurynas
staiga nutilo.
- Ir kas ten yra? - Agnet susidomjusi sispitrijo Lauryn.
- Kambarius nuomojasi svingeriai, - iurkiai nukirto
Laurynas.
- Kassss?! - aikteljo Agnet.
- Svingeriai. Neinai, kas tai yra?
- Bet tu... ar tu taip pat dalyvauji j vakarliuose?.. - paiurpo Agnet.
Laurynas ibalo. Jis nutvr jos rank ir stipriai j suspaud.
- Nedalyvauju... niekada ten nebuvau... Privalai manimi
patikti. Nam nusipirkau jau su rengtais kambariais - jie jau
prie mane j nuomojosi...

GABIJa^

08

KR s

- Kaip as galiu tavimi tikti ?! - suriko Agnete - Kaip galiu


tikti po visko, k iandien pamaiau limuzine ? Jie ten dulkinosi... Tu esi toks pat prakeiktas itvirklis..,
- Limuzinas irgi priklauso svingeri klubui, - nupuolusiu
balsu suvokt Laurynas... - Sakiau, kad negalsi bti su manimi... Vis laik tai aikinau. Mans su jais niekas nesieja. rodym neturiu, tik savo od,.. Jei dar gali manimi tikti...
Jei nori... a juos ivaikysiu, - jis pakl galv, ir silpna viitis suibo staiga sukritusiame veide. - iandien pat nutrauksiu
nuomos sutart... inok, man tai nerpjo, niekada negalvojau
umegzti meils ryio n su viena mergina. Mane domino tik
darbas,.. Gali paklausti ko nori. Nuo pat tos akimirkos, kai atvykau Kaun, a beveik niekur nesilankiau...
- Bet visi kalba apie galyb meilui, su kuriomis tave
mat, - nutrauk j Agnet.
- Kvailyst! - piktai suriko Laurynas. - Mane mat kalbantis... Taip, a kalbjausi su imtais moter ir paneli. Jei biau
norjs... jos visos korsi man ant kaklo... Tai baisu, Agnete...
itaip neturti savigarbos...
- Nedrsk taip kalbti, - sunypt Agnet, - A taip pat
koriausi tau ant kaklo...
- Tu nesikorei, - staiga ramiai itar Laurynas. - Bet tai visai kas kita... Tu man sueidei ird, man taip n karto nebuvo.
Neinau, kas atsitiko ir kodl taip yra... Tikrai nenorjau tavs
simylti... A tave sapnuoju... kiekvien nakt...
- A irgi, - virpaniomis lpomis sukudjo Agnet, - Tu
buvai apsigaubs juodu apsiaustu su raudonu pamualu ir sto-

P U R P U R I N I A I

V E N E R O S

LABIRINTAI

109

vjai prie lauo mano kieme. Atrodei toks tikras, norjau ibgti ir paliesti tave...
- K, k tu pasakei?! - i Lauryno gerkls isprds keistas
garsas nustebino Agnet.
Vyras susverdjo ir ranka atsirm stal. Jis dar labiau ibalo ir klesteljo kd.
- Kas atsitiko? - isigandusi Agnet prioko prie jo.
- Nieko... kako apsvaigo galva... - Laurynas nutvr Agnets rank ir prisitrauk j artyn. Jis silpnai ypteljo.
- Nebk nuo mans, - jis priglaud Agnets deln sau prie
skruosto. - Ir k mes dabar darysime? Abu sapnuojame komarus... - jis trkiojamai nusijuok. - K nusprendei? - Laurynas, nepaleisdamas Agnets platakos, netiktai pabuiavo
merginai j deln.
Agnet nepajg, pagaliau nenorjo atsitraukti nuo Lauryno. Ir kam sau meluoti ? Juk ji adjo visk jam atleisti... Na ir
kas tie svingeri vakarliai? Galjo bti ymiai blogiau... Kas
galjo bti blogiau, Agnet nesivaizdavo, galiausiai nusprend nebesiprieinti. Ji beveik troko numirti... numirti Lauryno
glbyje...
ypsena nuviet vyro veid - jis visk suprato. Agnets
mintys atsispindjo jos veide tarsi variame popieriaus lape.
- Sutinki ?
- Palauk... ~ Agnet itrauk rank, - noriu tau kai k pasakyti...
- O dangau, - Laurynas pavelg j lubas, - koki dar mini kilo tavo graioje galvutje?

GABIJA

110

KRIS

- Neirk mane, ~ sunypt Agnet.


Laurynas nuleido galv, nepaliaudamas ypsotis.
- Man iauriai nesmagu tau tai pasakyti, bet privalau... Esu
nekalta... Tik nesijuok! - piktai suriko ji.
- Ta prasme... - Laurynas surauk antakius.
- Ta paia prasme...
Jis paoko ir nustebs bed vilgsnj Agnet.
- Kodl?
Mergina gteljo peiais.
- Neradau tinkamo vaikino... Nenorjau su bet kuo...
- Jzau, - pribloktas Laurynas klesteljo kd. - Tai dar
labiau visk apsunkina...
- Tu nenori mans ?
~ Ne, k tu kalbi, kvailute? Neturiu odi apsakyti, k a
tau jauiu... Einu dl tavs i proto, ~ jis atsistojo ir suspaud
Agnet savo glbyje. - Padarysiu visk visk... kad btume laimingi. Tai likimas... A tik nesitikjau... Tai staigmena, Agnete,
tu mane ivertei i koj. Kiekvienas vyras mirt i laims, galdamas tai patirti.
- Man gda... esu baisiai senamadika, - murmjo Agnet,
sikniaubusi jam krtin.
Laurynas nusikvatojo.
- Tai niekada neieis i mados... Ar inai, kad dabar visos
nuotakos darosi plastines operacijas... Nekaltyb... - jis uvert
akis, - Naujausias mados klyksmas...
- Kvaily, tu aipaisi, - Agnet pyko, bet pati jau nebegaljo
sulaikyti besiverianio juoko.

FHJF^PURIN:Ai

V F N L R O S

'.AB'R!NTA:

Ji niekam nesak, kiek kart stengsi tai padaryti, bet kai prieidavo iki ribos ir pajusdavo vaikino rankas, pasiruousias numauti jai kelnaites, Agnet praddavo pykinti ir ji vos suspdavo
nubgti iki tualeto. Paskui ji nustojo bandyti ir nusprend, jog
yra nenormali bei frigidika. Tai buvo baisi paslaptis - to neinojo net jos neiskiriamos draugs.
Dabar mergina jautsi laiminga. Laurynas jai nekl leiktulio, anaiptol - jo troko ir geid meils isiilgs Agnets knas...
- iandien pat vaiuosim pasiimti tavo drabui ir kit reikaling daikt, inoma, jei tvirtai apsisprendei...
- Varg mama, - dsavo Agnet, - ji tikrai nesitiki taip greitai prarasti dukters...
- Ji tavs nepraranda, kiekvien dien j matysi. Kaunas toks maas miestas...
Laurynas pakl Agnets galv ir pabuiavo. J pervr iurpas... Buinys nudegino lpas, ir Agnet nejuiomis suabejojo
savo greitu apsisprendimu. Gal reikjo dar palaukti?'' - dingteljo mintis. Laurynas t pai sekund pajuto jos delsim ir
tuojau pat nukreip dmes kitur.
- Tiesa, atrodo, gavai usakym. Ar galsiu ir a tau padti? - pasiteiravo jis. - Kokie tai mons?
- A, tokia keista albinos, vardu Kamil, ir jos mamyt nori,
kad surengiau gimimo dien, - pagyvjo Agnet. - Pinig suma
neribojama, bet eimynl gana egzotika... Kliedi apie kakok
ypating svei, kuris turi pasirodyti vakarlyje, - iaukjo ji.
Lauryno raumenys jsitemp. Jis per Agnets galv vilgteljo
j kabant ant sienos neprasto dizaino sienin kalendori.

GABIJA

12

KF^iSTE

- Be reikalo pasisiliau, - sukrizeno jis. - Artimiausiu metu


neturiu n vienos laisvos minuts... Gaila...
- Man irgi gaila, bet Nila su Vita adjo pagelbti...
- Tos... tavo draugs... - tsiamai numyk Laurynas. Agnet
klausiamai dbteljo j j, Lauryno balse ji pajuto vos juntam
nepasitenkinim ir keist atsainum. Jam nepatiko jos draugs.
Agnet tai puikiai suprato, bet nesiruo j atsisakyti. Ji norjo
turti savo atskir pasaulj, mayt asmenin erdv, kur galt
laikinai itrkti ir kur nra vietos Laurynui, - t jis inojo. Ji
pakluso jam ir leidosi uvaldoma... pasilikdama tam tikr iimt. Draugi ji neiduos...
Agnet nervingai gteljo peiais ir jkio rank dins
kien, tarsi kako iekodama. Pirtai uiuop kienje gumul... Kai itrauk rank, ji nustebusi pamat mediagos skiaut,
sipainiojusi tarp pirt
- Kas ia? - Lauryno balsas buvo altas ir ramus.
Agnet nervingai sukikeno.
- Pasakojau tau apie sapn... Tu jame vilkjai juod apsiaust... Mistins lauaviets vietoje radau gabal... Keistas radinys.
- Tikrai keistas, - Laurynas pam i jos skiaut ir suspaud. Jo krumpliai pabalo... - Tikriausiai vaikigaliai numet, kiek patyljs, burbteljo jis. Vyras apsidair ir vysteljo skiaut balt ipst amfor, stovini prie lango. - Mums laikas
vaiuoti, jei norime greiiau apsisukti... - jis suspaud Agnets
deln, ir jie ijo pro duris. Paskutin minut Agnet isigando
savo apsisprendimo, bet pakilusi banga tarsi cunamis nusine
j su savimi, ir mergina nepajg jai pasiprieinti.

ATUNTAS SKYRIUS

NIJOL

Nila nekantraudama tryp kojomis.


- Atsiliepk, Agnete, nagi atsiliepk, - murmjo ji, laikydama
prie ausies prispaust telefon. Mobilusis dzg, sisdamas j
erdv skaidri it kritolas melodij. Jtampa pasiek aukiausi
tak... Ir tada pasigirdo trakteljimas - matyt, Agnet jung telefon, bet niekas neatsiliep. Nila igirdo monotonik
es, muzikos garsus - i to ji suprato, kad Agnet vairuoja
ir negali kalbtis. Nila kantriai lauk, tada psteljo j ragel. Agnete, pasakyk k nors! - netekusi kantrybs suuko ji, taiau
netiktai telefonas isijung...
- O, das... - piktai sunypt Nila. Ji paband dar kart
paskambinti Agnetei, bet kart igirdo monotonikai beriamus odius, jog abonentas yra nepasiekiamas...
Na ir gerai, staiga nusiramino Nila... Sveiku protu mstant,
k ji galjo pasakyti Agnetei? Kad bijo Jeronimo? Cha... bijo...
Juk niekas neinojo visos tiesos apie j ir Jar. Vita, o tuo labiau
Agnet apie j vedybin gyvenim inojo labai nedaug. Ji niekam nepasakojo apie savo paint su Jeronimu. Tai atsitiko taip
seniai... Nila tada dar buvo Nijol, jaunut mergait, beveik

GABJJA

114

K.RiSl i...

vaikas - jai buvo tik eiolika. Ji gerai atsimin t beprotikai


kart vasaros dien, kada pirm kart pamat Jeronim. Jis
su draug breliu atjo j jos kiem ir papra atsigerti. Nijol
norjo pati pasemti vandens i ulinio, bet jis juokdamasis j
nustm j alj ir paleido kibir. Velenas dunddamas pradjo
suktis, ir kibiras garsiai tekteljo vanden ulinio dugne.
Nijol stovjo alia ir irjo, kaip jis suka velen. Jo rankos buvo nuogos, raumeningos, plika krtine riedjo prakaito
laai. Juodi plaukai buvo prilip prie galvos ir susirait sruogelmis. Jis spoksojo j j, jo juodos tarytum anglys akys smaigst
jos kn deginaniomis strlmis. Nijol, nejausdama ems
po kojomis, atne i savo vargano namelio aplankstyt aiiuminj puodel. Jie visi suklego ir pradjo aipytis, apirindami
vadinamj senien.
Jeronimas pripyl i kibiro ledinio vandens. Net toki tvanki ir kart dien vanduo ulinyje buvo altas bei skaidrus.
Jis godiai gr dideliais gurkniais, neatitraukdamas nuo jos
dmiai tyrinjani aki. Vanduo srovelmis tekjo ant smakro, krtins ir krito stambiais laais ant sausos, sudivusios
ems. Paskui jaunuolis kvatodamas ipyl likus vanden sau
ant galvos ir aptak Nijol. Ji skardiai nusijuok ir papurt
galv - rausvos garbanos pasklido alis, udengdamos jos rinias akis.
Jeronimo akys dar labiau patamsjo. Savo stambiomis tvirtomis rankomis jis sum j u alkns ir prisitrauk.
- Neudaryk i nakt lango. Tikiuosi, miegi viena galiniame kambaryje, - jis mosteljo namo kamp, - ateisiu... vidurnakt.

PURPURINIAI

V E N E R O S

L A R I R ' M T'^

115

Ji galjo paduoti | teism: juk buvo nepilnamet, bet tada


dar nieko nesuprato. Mergina itirpo nuo deginanios sauls ir
nuo jo sunkaus bei geidulingo vilgsnio. Todl, kai tik Jeronimas pabeld stikl, ji nedvejodama plaiai atvr lang.
Jis ugul j savo sunkiu bei kartu knu ir uspaud delnu
burn, kad nerkt. Ji vos neuduso, taiau i pirmo karto patyr orgazm, be to, sukandiojo Jeronimui deln, negaldama
kitaip suvaldyti besiverianio klyksmo.
- Dieve... - Nila suspaud gelianius smilkinius. Ji nurijo
seiles ir linkstaniomis kojomis nukinkavo | netoliese aliuojant parkelj. Mergina klesteljo ant suolelio ir sudejavo.
Jeronimas j itvirkino; ji tapo nuo jo priklausoma - valdoma jo gausiai dalijamo sekso. Ji jo nekent, bet knas, nuo
eiolikos met pripratintas prie malonumo, reikalavo savo.
Todl Nijol, kaip dresiruotas unytis, vos pamaiusi Jeronim,
nebegaldavo susivaidyti, O jis darsi vis iauresnis, ypa po vedyb. Jie susituok, kai tik Nijolei sukako atuoniolika. Tada ji
pamat, koks i tikrj grauolis yra Jeronimas, jai primenantis
vien ym aktori. Tokia pati nedidel galva, patupdyta ant
aukto, stambaus, bet gracingo kno, storos goslios lpos, graus smulki bruo veidas. Dienomis jis juddavo lengvai kaip
leopardas, kalbdavo su Nijole tyliu balsu, meiliai velgdamas
jai [ akis... kai bdavo ne vieni. O naktimis... naktimis jis j
smaug ir prievartavo, prisigalvodamas vis kitoki kankinimo
bd. Jeronimas buvo seksualinis maniakas... Nijol tai suprato po to, kai jis vos jos neudusino, per smarkiai suvers kakl
alikliu. Kart ji, irdama spektakly Geism tramvajus", neteko ado. Stenlis Kovalskis - tai kas buvo Jeronimas.

GABlJ/-\ K R I S T E

V:

Tik tada ji atsipeikjo... Norjo pabgti, bet Jaras grino


atgal ir smarkiai sumu. Pasak, jog, jei ji dar kart pabandys
tai pakartoti, jis j mirtinai... udulkins... Taip jis suformulavo.
Ir Nijol patikjo.
Ji atsigavo ir pradjo tikti gyvenimu, kai susipaino

SU

Mantu. Tai atsitiko Jeronimui pakliuvus kaljim dl draugo


ir sugrovo mogudysts. Tada ji pagaliau atgavo ramyb. Aiku, Mantas buvo daugiau negu dvigubai vyresnis u j, bet jai
reikjo tokio mogaus: tvo, brolio, vyro ir meiluio. Mantas
turjo klestint} versl, taigi Nijolei neteko drebti dl pinig.
inoma, j vadino barakuda, taiau Mantas su pirmja mona
neturjo vaik, tad Nijolei niekas negaljo priekaitauti, jog ji
iard eim.
Nijol pasinaudojo proga isiskirti su Jeronimu, kai jis dar
sdjo kaljime, tik nenumat, kad jis taip greitai bus i ten paleistas.
Tuomet... viskas prasidjo i naujo.
Nila vilgteljo [ laikrodj. Reikia eiti namo. Mantas komandiruotje, o Jeronimas tikriausiai jos laukia, dairosi pro lang...
Ji nervingai paoko ir tekina pasileido prie netoliese pastatyto automobilio. J vijo nerimas ir baim. Gerai, kad Agnet
neatsiliep, - jos santykiai su Laurynu Nilai kl keist nerim,
o Vita tikriausiai laisi aizdas po Mariaus apgavysts.
Vos vaiavusi kiem, Nila pamat balkone rkant] Jeronim. Mergina dar kart nusistebjo jo dvilypumu. irint i
alies, jis, regis, buvo taikingas ir ramus. Daugeliui moter jis
atrod netgi itin graus.

u R p u R ! N ! ,A I V E N E R O S L A B! R I N T A!

117

Jeronimas, j pastebjs, kilsteljo rank. Nila per jg nusiypsojo; ji taip pat norjo pamojuoti, bet susilaik, tik nubrauk
ant aki ukritusi garban. Ji gyveno puikiame alumynuose
paskendusiame Manto name vienoje aliakalnio gatvi. Nila
neinojo, kaip Jeronimas j surado, bet jos tai nebestebino. Jis
j bt ikass net i po emi.
- Ilgai vaiktinji, mieloji, - sumurk Jeronimas. Jis isitrauk cigaret ir jau norjo usirkyti, taiau pastebjo jos maldaujant vilgsn.
- Tiek to, - burbteljo vyras ir grdo cigaret atgal pakel. - Matai, koks a geras, - nusivaip jis.
Nila prunkteljo.
- Sakysi, ne?
Ji nieko neatsak.
Nila, nusisukusi dliodama aldytuv produktus, pajuto
u nugaros stovint Jeronim. Jis suspaud rankomis jos krtis
ir stipriai prisiglaud.
- Ne, - udususi suvokt Nila ir tuoj pasigailjo. Ji juk inojo, kad jos prieinimasis tik dar labiau pakurstys Jeronim.
- Kodl ne? - murmdamas jis sukando dantimis jos ausies
spenel.
- Ne dabar...
- O a noriu dabar, liundra tu, - suriaumojo Jeronimas.
Jis palenk j emyn ir nupl kelnaites. Nila sukandusi dantis kent gaildamasi, jog segjo sijon, o ne mvjo dinsais,
lyg tai bt galj k nors pakeisti. Mergina aikteljo, kai jis
jo j. Viduje kakas krusteljo, ir Nila pasibaisjo supratusi.

18

GABIJA

KRIS

kad knas sureagavo j brutal siverim. Pati to nenordama,


ji suvaitojo ir atsidav prastam geismo proveriui. Taiau tai
dar nebuvo pabaiga. Nila sugargaliavo ir pradjo dusti, kai Jeronimas udjo savo rankas ant jos kaklo ir stipriai sugniau.
Pirmoji mintis, atklydusi j aptemusi smon, buvo priesaika.
Priesaika, duota sau paiai: Atleisk man. Dieve, bet a jj umuiu, vien grai dien j nudursiu arba nunuodysiu, ir niekas man neidrs sutrukdyti." Jeronimas dar smarkiau spusteljo kakl, ir Nijols akis aptrauk migla.
- aunuol, matau, dar nepraradai gdi, - ironikai mesteljo Jeronimas, kai Nila gro i vonios. - Kain, ar tas tavo
senukas k nors sugeba...
- Jis - ne senukas, - suvokt Nila. Ji jautsi labai blogai,
taip blogai, kad vos pajg kalbti. Vonioje ji atidiai apirjo
skaudant kakl. kart ymi nebuvo, tad lengviau atsikvp.
- Jei jis - ne senukas, tai a - dar vaikas. Ar jam lygintis su
dvideimt atuoneri met vaikinu paiame jg ydjime?
- Dabar gali nedintis, savo pasiekei...
- Net negalvoju, - Jaras isidrb ant fotelio. - Tu man
skolinga. Galima sakyti, a suradau tave... lnyne, - jis nusikvatojo.
Nilos skruostai iraudo.
~ Taip, brangioji, taip, itraukiau i seno apgriuvusio namelio... tikr tikriausios lnos... Nuprausiau, suukavau, aprengiau ir imokslinau... Ar ne taip buvo? - pakl bals Jeronimas,

P U R P U R i N ! A i VENE^ROS L A B I R I N T A I

119

- Ir kaip tu man atsidkojai? A? Vos tik patekau j bd, tu


mane i karto pametei ir susiradai t pinig mai. Dabar taip
greitai mans neatsikratysi. Netekau darbo, neturiu pinig bandysiu pamelti karvut... tavo Mant.
Nila aikteljo ir sugniau kumius.
- Niekada to nebus, - sunypt ji.
Jeronimas grsmingai atsistojo ir, sugniaus kumius, pradjo artintis prie Nilos.
- Nemuk mans! - suriko Nila ir usideng veid rankomis.

- Kvaia, ko ia rki? - Jaras sum plataka jos plaukus ir


uvert galv. - iandien nemuiu, - nusivaip jis, - bet inok:
tu man priklausai, niekam tavs neatiduosiu, tuo labiau kakokiam seniui verslininkui. Imeliu i jo visk iki paskutins
kapeikos, - vyras paleido Nilos plaukus ir usirk.
- Ir kaip tu tai padarysi? - piktdiugikai paklaus Nila. A nesu jo mona, ir jis neada mans vesti...
- Pasidarysi nuo jo vaik, - trumpai burbteljo Jeronimas,
- Cha, niekas neieina, seniai noriu Manto vaiko...
Jaras paniurs dbteljo [ Nil.
- Tu kalta ?
- Nesmon! - suriko Nila. - Su tavimi gyvendama pastojau, bet tu privertei mane pasidaryti abort.
Nila su neapykanta pavelg Jeronim.
Jis pradjo kramtyti cigaret ir msliai pavelg pro lang.
- Jei tik tokia bda, - Jeronimo akys suibo kaip katino, vaik padarysiu a, o tu pasakysi, kad tai jo kdikis...

120

G A B I J A KF-^lS

- lyktyne tu! - Nila pradjo garsiai raudoti.


- Na ir kam ia rkti ? Vienu viu nuausime du zuikius: tu
pasigimdysi vaik, o a atimsiu i jo versl...
- Eisiu I policij, - verk Nila, - visk jiems papasakosiu.
- Noriau tai pamatyti, - Jeronimas baisiai dbteljo j
Nil, - Kaip tu manai, kodl taip greitai mane paleido? Gal u
graias akis ?
Nila tyldama kramt nagus.
-Jei... Mantas yra nevaisingas, jis i karto supras, jog vaikas
ne jo... Tavo planas nieko vertas, - su palengvjimu itar ji.
Jeronimas vilpteljo.
- Teisyb, - jis atsisdo ir ilgai kak galvojo. Greitai jo veidas nuvito.
- Tada tu panorsi, kad tau atlikt dirbtin apvaisinim. Ir
apvaisinsim... mano sperma... Aiku, niekas to neinos - a visk sutvarkysiu...
Nila iopteljo. Po i Jeronimo odi ji nuleido rankas.
Mintys galvoje nirtingai blaksi, bet iuo metu ji negaljo surasti jokios protingos ieities. Tad apsisuko ir nujo virtuv, palikusi
drybsant ant sofos vyr, besiaipant ir labai savimi patenkint.
Usidariusi virtuvje, Nila atvr lang ir pasirm ant palangs. em kvepjo pavasariu, {nirtingai iulbjo paukiai.
Dangus buvo rykiai mlynas, tik kur ne kur draiksi pavieniai balti debesliai. Tolumoje skardeno diugus juokas, kur
retkariais ugodavo tranki melodija. Staiga tartum vilties
pranaas pasirod puonus geltonas drugelis. Jis visas virpjo,
plazdendamas lengvais permatomais sparneliais, nekantrauda-

PURPURINIAI VENEROS

LABIRINTA

-1' 0-?
iT \

mas nutpti ant kvapnaus ankstyvo, vos isiskleidusio iedelio.


Jis lakiojo nuo vienos gls prie kitos, paskui netiktai ov
vir ir sustojo prieais Nil, nesiliaudamas virpinti sparneliais.
Mergina ities rank ir ugniauusi kvap lauk, kada jvyks
stebuklas ir isipildys jos slaptas trokimas, - tereikjo platakei nutpti ant jos delno... Deja, noras neisipild - aisminga
virpanti groyb, akimirk sudvejojusi, nuskrido, nusinedama
besiiebiani Nilos vilt.
Mergina nuleido galv ir usikniaub ant balkono turkl.
Ji panoro tuojau pat umuti Jeronim ir net krpteljo nuo
tokios minties... Norjo pasiimti plaktuk... ir trenkti jam per
galv, bet inojo, kad dabar to nepadarys. Ji buvo pernelyg isekusi ir pavargusi - per silpna kovoti su juo.
Niki reikjo, btinai reikjo su kuo nors pasikalbti, pasiguosti, pasitarti, tad kai suskambo mobilusis, ji i diaugsmo
vos nenualpo, ivydusi, kad skambina Mantas.
Mergina tyliai atidar duris, laipteliais nusileido kiem
ir, apsukusi rat aplink nam, atsisdo ant suoliuko sodo gale.
Tada lengviau atsiduso. Cia niekas negaljo jos uklupti netiktai: i sodo paunksns ji beveik nematoma galjo stebti visas
namo duris.
Ji paspaud atsiliepti" ir igirdo ram Manto bals.
- Taip ilgai neatsiliepei, maniau, negali kalbti...
- Miegojau, - pamelavo ji. - Labai tavs pasiilgau, dabar
gailiuosi, kad nevykau kartu su tavimi... - ji pradjo niurkioti nosimi. - Man taip lidna, jauiuosi vienia... Mantai... kada
grji ? Man taip reikia tavs...

^22

G A B I J A KF^iS

I-

- Maute, - sutriko Mantas, - kas tau atsitiko ? Juk tik kelios dienos, kai ivaiavau... Jei tau labai blogai, tai visk mesiu
ir parlksiu...
- Nekreipk dmesio, - isigando Nila. Jai tikrai nereikjo,
kad Mantas lyg akis idegs parlkt namo. - inai, pavasaris.,,
depresija...
^

- Tau? Depresija? Cia tai bent... Pasistengsiu kuo greiiau


atlikti visus darbus. Supranti... reikia sudaryti sutartis dl naujos produkcijos tiekimo. Galiu pasitikti tik savimi. Gerai pastu savo partnerius, ir jie mane pasta - tai grsta abipusiu
pasitikjimu.
- Tu toks protingas... - verkleno Nila. Ji n kiek neveidmainiavo - Manto smegenys veik kaip aukiausios klass kompiuteris. Todl ir verslas jam seksi: jo mon udirbo milijonus.
- Tu mane vis laik giri, - nusijuok Mantas, - a taip neprats... Geriau sakyk, Nijolyte, k tau parveti.
- Nieko, visikai nieko man nereikia, tik tavs...
Taip kalbdama Nila buvo absoliuiai nuoirdi. Jai reikjo
Manto ne kaip meiluio, bet kaip draugo. Svajojo prisiglausti
prie jo ilto kno ir pagaliau atrasti ramyb. Per daugel met
trunkanius santykius su Jeronimu pagaliau suprato, kad sekso
gyvenime reikia labai maai, - svarbiausia stabilus ryys ir pasitikjimas vienas kitu. Nei to, nei kito su Jeronimu ji neturjo jam galvoje buvo tik seksas, seksas ir dar kart seksas. Ji melavo
draugms sksdamasi, jog jai trksta sekso. Tai buvo netiesa be jo galjo gyventi imt met. Ji taip kalbjo, nordama paslpti daug didesn problem - l Jeronimo plan.

PURPURiN!Ai

VENE^ROS L A B I R I N T A I

123

- Ei, mergaite, ko nutilai ? Pasakyk k nors, - jos mintis nutrauk Mantas,


- Myliu tave, - itar Nila, - a taip myliu tave...
Tyla ragelyje tapo sunki ir slegianti.
- Dieve, - pasikeitusiu balsu sumurmjo jis, - a tau esu per
senas, daugiau negu dvigubai u tave vyresnis...
- Nesvarbu! - sukliko Nila. - Man patinka vyresni vyrai.
Jie tokie rams ir patikimi...
- Ar nesigailsi, kad taip pasakei ? - paklaus Mantas.
- Niekada... niekada... inok, myliu tave ir mylsiu...
- Niekuomet neverkiau, - sudrebjo Manto balsas, - bet
jauiu, jog tuojau apsiaarosiu...
- Saugok save, praau, saugok, - nibdjo Nila... Merginos
skruostais pldo aaros, bet ji j neluost.
Baigusi kalbtis su Mantu, Nila nusprend pakeisti veiksmo
plan. Su Jeronimu jai derjo pradti bendrauti kitaip... velnumu ir gudrumu... Pirmiausia jj reikjo pabandyti ikraptyti i
nam.,. Niekas ia neturjo jo matyti... Nors namas buvo nuoalus, vis dlto Nila bijojo kaimyn: Mantas ia seniai gyveno,
ir visi aplinkui j gerai painojo...
Nila sdjo sode, nesirydama atsikelti nuo suolo ir grti
atgal. Ji atidiai stebjo duris bei balkon, taiau Jeronimas nesirod.
Tikriausiai umigo", - pagalvojo ji ir atsirm suolo atkalt. Mergina dar kart permst savo gyvenim ir suprato,
kad tada, ankstyvoje jaunystje, ji neturjo kitos ieities. Ji norjo pabgti i nam ir tai padar; jei vietoje Jeronimo bt

VP4
I

G;ABIJA

KRiSTF

pasitaiks kitas vaikinas, jos likimo tai nebt pakeit. Nebent... Nilai nespejus pabaigti minties, vel kakas paskambino.
Skambino Vita...
- K veiki ? - paklaus draug ir nelaukdama atsakymo pradjo tarkti: - Atsissk, jei stovi, nes pargrisi. Pasakysiu naujien. Agnet apsigyveno su Laurynu...
- I kur inai?
- Man paskambino Agnets mama ir papasakojo.
- O... - tegaljo istenti Nila.
" Atvaiavo abu, susirinko Agnets daiktus ir ivaiavo...
- Gal adjo susituokti?
- Deja, apie vedybas nebuvo n menkiausios kalbos...
- Tikriausiai Agnets mama labai laiminga...
- Cha... nortum. Ji pasakodama verk. Nesitikjo, jog tai
vyks taip greitai, o ir Agnet jai pasirod kakokia keista... Bet
svarbiausia - Ingrida abejoja Lauryno jausmais. Zinai... kaip j
apkalba?
- Apie visus kalba... - Nila numyk.
- inoma, bet ne tiek daug... O be to, apkalbose paprastai
bna dalel tiesos. Gal, sakau, nuvaiuokime iandien pas Ingrid - pasikalbsime, paguosime?..
- Ne... iandien neturiu laiko, - paskubomis itar Nila. Tiesa, kaip tavo Marius? Gal k nors girdjai?
- Na ir kvail - pat svarbiausi dalyk umirau pasakyti.
Marius ijo i Loretos ir apsigyveno pas draug.
- O dangau!!! - aikteljo Nila. - Ar tau jis kartais neskambino?

P U R P i J R i N i A ! VENEF^OS L A B i R i N T A i

125

- Skambino... bet a neprimiau, - sukrizeno Vita. - Tegul dar pasikankina. Sak, kad mane myli ir negali be mans
gyventi...
- Aha... jau kelint kart? - prunkteljo Nila.
- Nesvarbu, - Vita atsiduso. Ji nutilo, bet ilgai neitvr. Neinau, ar ilgai kentsiu, kiekvien kart vis tas pats.,. Pasakyk
man, Nila, kas tiems vyrams darosi ?
- Pati inai, kas jiems darosi, - atr Nila. - Nuo toki
kaip Marius ir Jeronimas reikia bgti kuo toliau.
- Bet a ji taip myliu... - niurkiojo Vita.
- N velnio tu jo nemyli... Tau reikia jj trenkti vien kart
ir susirasti normal, patikim vyr - gali bti ir ne grauolis.
Svarbiausia, kad namuose bt ramyb bei darna. Patikk manimi, a tai tikrai inau.
- Gal kada nors taip ir padarysiu. Kada nors..,
- Geriausiai bt, jog padarytum tai kuo greiiau... kol jis
nesudau tavo irdies. Kai taip atsitiks, bus per vlu... Liksi
palauta ir jokj vyr nenorsi net kreiva akimi pairti.
- Pabandysiu... dar vien kart... paskutin, - nusiminusi
itar Vita.
- Na, irk, a tave spjau. Tiesa, kada vaiuosime su
Agnete apirti sodybos... na, inai, kur vyks ta ymioji gimimo diena?
- Kai ateis laikas. Agnet adjo paskambinti...
- Na, k gi, lauksime skambuio.

DEVINTAS SKYRIUS

SANDRIS

Atsisveikinimas su mama Agnetei tapo dideliu ibandymu.


Igirdusi netikt ini, Ingrida staiga ibalo ir susverdjusi atsirm I stal. Jos lpos pradjo virpti... Ji jbed paklaikusias
akis I Agnet - i isigandusi pribgo prie mamos ir stipriai apkabino j per virpanius peius.
Kambaryje pakibo nejauki tyla... Laurynas susijaudins
kosteljo ir umezg nepareigojant pokalby,
- Pasiliksiu su tavimi, mama, - rytingai pertrauk j Agnet. - Niekur nesikraustysiu, tvirtai apsisprendiau, - ji stengsi
neirti | Lauryn, dirsteljo pro lang.
- Nesmon, tikra nesmon, - atsipeikjo Ingrida. - Niekada nesutiksiu, kad dl mano trumpalaikio silpnumo taptum
nelaiminga. Tiesiog viskas vyko labai greitai, nespjau moralikai pasiruoti.
Mama paglost tankius Agnets plaukus.
- Vaikai - tarsi paukiai: ateina laikas, ir jie iskrenda i
nam. To proceso niekas negali pakeisti. Tik... man reikjo
anksiau pasakyti...
- Gerai, itaisysiu savo klaid, - burbteljo Agnet, - dar
pasiliksiu... kol tu priprasi prie tos minties... - Agnet itar

P U R P U R i N ! A i VENE^ROS

LABIRINTAI

127

tuos odius su didiuliu palengvjimu. Giliai pasmonje ji


jaut, jog jai dar kur| laik bt pravartu pagyventi su mama ir
pamstyti apie Lauryno pasilym.
Taiau Ingridai jau prajo okas. Ji isilaisvino i Agnets
glbio,
- Ar tu paadi j globoti ir mylti? - kreipsi ji Lauryn.
- Prisiekiu... Sutinku, reikjo praneti anksiau, bet mes patys apsisprendme vos prie kelias valandas... - Lauryno balsas
buvo ramus ir altas. Kai sidrsinusi Agnet nairomis dirsteljo i vyrik, ji pamat, kad jo veidas vl aptrauktas nepermatoma kauke.
" Jei priadjai, turi testi od, - Ingrida pabuiavo Agnetei kakt. - Dl mans nesijaudink, juk esu ne viena... su tavo
tvu a kaip u mro sienos... O be to, juk ne Amerik ivaiuoji: gyvensi Kaune, galsime susitikti kiekvien dien...
Paskutinis argumentas ir nulm Agnets apsisprendim.
Mergina nusijuok. Juokas suiurleno kaip pavasario upelis... Ji nesuprato, kodl taip isigando. Kaunas - toks maas
miestas. Ji lankys mam kiekvien laisv minut...
Toliau veiksmas vyko lyg pagreitintame filme. Ji pasim
pagrindinius drabuius bei svarbiausias higienos priemones,
nors Laurynas ir prietaravo.
~ Agnete, mieloji, ruoiesi kaip kar. Mano namuose nieko netrksta, o jei ko reiks, pakeliui vaiuodami galsime nusipirkti.
Agnetei nusviro rankos. Ji apkabino mam ir neatsisukdaina nr pro duris. Mergina, vairuodama savo visureig, vis
laik rijo seiles, kad sulaikyt susikaupusias aaras. Jie nesinekcjo tarpusavyje - sunki tyla upild automobilio salon.

128

G ABI.J A KFiiS l E

- Agnete, - pasigirdo tylus Lauryno balsas, - ar gali sustoti minutl ?


Mergina pavaiavo} alikel ir sustabd automobilj.
Jis apkabino Agnet ir priglaud j prie krtins. Jo irdis tankiai plak ir garsiai dunksjo, Laurynas tvirtomis rankomis pakl
jos galv ir pavelg tiesiai | akis.
- Tu kako bijai... o a elgiuosi labai neatsakingai.
- A nebijau... - nuo jo dvelk aitrus muilo ir losjono aromatas,
tad Agnet trumpai apsvaigo.
- Priadu... priadu, - Laurynas apibr jos veid greitais budi
niais.
- K priadi ?
- Padaryti visk, kad btume laimingi. Kelio atgal nebra. A
nesitrauksiu... Atleisk man...
- U k? - sunibdjo nustebusi Agnet. - A ir taip esu laiminga. Net per daug...
- Noriau... jog vis laik taip manytum... Ir tau nekilt joki
abejoni. O kad taip bt, turiu atlikti kelet neatidliotin darb... Gal ir paskubjome kartu apsigyventi... Bet, kaip sakiau, esu
baisus egoistas: noriu tave matyti kiekvien minut.
- , - Agnet pirtu paliet jo lpas. - Viskas gerai...
- Viskas turi bti gerai, - Laurynas sugniau kumius. - Padarysiu visk, kas nuo mans priklauso, kad tai isipildyt, - jis pasilenk ir jau kitaip pabuiavo Agnet; jis utemd jos smon ir udeg
kn. Agnet suvirpjo ir dar stipriau prisiglaud prie Lauryno.
Jis sukikeno.
- Pasikeiskime vietomis - dabar a ssiu prie vairo.
Visureigis suburzg, ir jie nurko aliomis bei ksmingomis
aliakalnio gatvmis. Toliau pasuko link Panemuns, kur puyno

=^URPURIN!Ai

VENEF^OS

LABIRINTAI

129

paunksnje, pasislps tarp plaiaaki egli, stovjo didelis ir


prabangus Lauryno namas. Vyras ioko i mainos, apjo aplink
ir atidar Agnetei duris.
- Tik nelipk ant ems, - isiiep jis ir pam mergin ant
rank.
Agnet apsivijo rankomis Lauryno kakl.
- Tu mane nei ant rank?
- Per namo slenkst pirm kart negalima engti savo kojomis

- Bet mes nesame susituok...


- Nesvarbu.
Agnet prunkteljo.
- Tu umirai, kad vien kart ia jau buvau?
- Tas kartas nesiskaito, - nesuglumo Laurynas.
- Tai nuodm, - vos girdimai sukudjo Agnet.
- Apie k tu ia ?
- Myltis galima tik susituokus...
Laurynas i netiktumo klupteljo ir vos nepaleido Agnets
i rank. Jis pereng per slenkstj ir atsargiai padjo Agnet ant
grind, paskui dmiai pavelg jai akis.
- Tu rimtai taip manai ?
Agnet pasimuist.
- inau, jog dabar visi gyvena nesusituok - nuodmje.
Laurynas dmiai stebjo Agnet. Jo veidas buvo rimtas, o
akys - visai nepermatomos.
- Tu tiki Diev?
- Jis man visada padeda. Danai einu Gertrdos banyi
ir udegu ten vakutes... Pasikalbu su juo...

3C

GABiJA

KRiS

- Tada inakt tikrai padarysime nuodm, - niriai itar


Laurynas.
- Tai nebaisu, - Agnet paglost Laurynui skruost, - jis
yra geras, atleidia visiems monms...
~ Tik ne man, - keistu balsu burbteljo Laurynas ir, tvirtai
suspauds Agnets platak, sitemp j kambar.
- Gal nori ko nors uksti ? Kiek supratau, tu iandien beveik nieko nevalgei...
- Ne, nenoriu valgyti... - Agnetei staiga sutrauk skrand|.
Jai prie akis ikilo vos prie kelias valandas matytas vaizdas limuzine, ir ji puol j. panik. Laurynas kakur dingo. Agnet
pasiliko viena tame paiame erdviame kambaryje, kuriame atsipeikjo po vykio Laisvs aljoje. Patalpa buvo didel ir viesi, bet mergina nesuprato jos paskirties. Ne svetain, ne miegamasis, greiiau darbo kambarys. Vien sien deng knyg
lentynos su stiklinmis durelmis. U j auksu viet tamsiai
rudos prabangiai rit knyg nugarls. Agnet prijo ariau
ir paband atidaryti ariausiai stovinios lentynos dureles. Jos
neatsidar. Mergina paband dar kelis kartus. Jos pastangos
buvo bevaiss.
Agnet pasilenk prie stiklo ir pamgino perskaityti pavadinimus. Tai buvo teologiniai ir filosofiniai ratai rus, vokiei, angl bei lietuvi kalbomis. Sorenas Kirkegoras, Donas
Deimsas Audubonas, Martinas Heidegeris...
Agnetei pradjo suktis galva. Apie n vien i j ji beveik
nieko negaljo pasakyti, nors laik save isilavinusia ir ypa
daug skaitania mergina. Ji pajjo toliau ir ant kitos knyg
nugarls perskait: Thomas Aquinas". ventasis Tomas Akvi-

JRPUR'Ni/M VENEROS

i_AB!RINTAi

131

nietis - k ji inojo apie j? Agnet patryn smilkinius pirt


galiukais. Jis gyveno, rodos, tryliktame amiuje ir dst Paryiaus universitete... Daugiau fakt apie ventj Akviniet mergina, nors ir ilgai galvojo, negaljo prisiminti...
Agnet atsiduso ir nukreip vilgsn [ masyv marmurin
idin. Prie j stovjo du senoviki uoliniai foteliai, apdengti vilk kailiais. Netoliese ji pamat toki pai, kaip foteliai,
senovin sof, ant kurios ji ne taip seniai gaivaliojosi. Merginos skruostai iraudo. Pirt galiukais ji nutipeno prie vidini
kambario dur ir atidar vienas i j. Prie jos akis atsivr kitas
kambarys, tiksliau sakant, didel tarytum aikt miegamojo
lova, apdengta purpurins spalvos apklotu.
Agnet akimirksniu utrenk duris. Jai ugniau kvap.
Pirmoji mintis, topteljusi galv, buvo apie seks: jai pasivaideno nuogi susipyn knai, besiraitantys aistringame glbyje.
Mergina sudejavo. J baugino ne tiek tai, kad ji nieko nenutuok apie lytin akt, kiek skausmas bei iaurumas, kur visai neseniai mat limuzine. Ji sudribo ant fotelio ir giliai susimst.
Kai alia nebuvo Lauryno ir Agnet nebejaut tarp j usimezgusio ryio, ji pamau m abejoti, ar pasielg teisingai. Jai
pasidar gda. Kaip galjo pasiduoti jo vilionms ir pulti ant
kaklo, kai jis taip bjauriai su ja pasielg ? Teisingai mama sak...
reikjo dar truput palaukti... J apakino aistra ir knas, troktantis meils... O jeigu jis pasielgs su ja taip, kaip tas vyrikis
i i muzine ? Jei jis prads j smaugti ?..
Agnet isigandusi m blakytis po kambar. Ji grieb ant
staliuko gulini lengv striuk, puol pro duris, bet atsitrenk
einant Lauryn. Jis rankose laik butel vyno ir dvi taures.

132

GABIJA

KRIS

- Agnete... kur susiruoei ? - kteljo Laurynas, Jo antakiai


pakilo, jis padjo vyn bei taures ant stalo ir tvirtai sum mergin u rieo.
- Pagalvojau, - sumikiojo ji, - gal per greitai nusprendme
gyventi kartu... Reikia geriau painti vienam kit...
- Susipainsime... gyvendami kartu. Juk visi taip daro. Manau, ne ia problema...
Agnet tyljo. Ji nunarino galv ir nekantriai bilsnojo koja
I grindis.
- Pasakyk man, - velniai sukudjo Laurynas.
- A... negaliu...
- Ko negali, Agnete?! - nekantriai paklaus Laurynas.
- A... nenoriu myltis, - staiga ipokino Agnet ir liai
pavelg j Lauryn.
Vyras nuiuvo, paleido jos smakr ir atsirm delnu stal.
Jo plaiai atvertose akyse sustingo nebylus klausimas.
- Tai... dl limuzino?
- I dalies...
Jis patyljo.
- Agnete, a tikrai tavs nenuskriausiu. Galtum bent pabandyti. Mano glbyje tu visk pamiri, - jis pradjo artintis
prie merginos. Nuo jo sklindanti aistra apgaub Agnet, bet jos
baims neisklaid.
- Neliesk mans! ~ suriko ji. - A pradsiu aukti.
Laurynas klesteljo ant kds ir perbrauk pirtais per plaukus.
- Pats kaltas... - Agnet igirdo tyliai burbtelint.
Ji pam i kampo savo kelionin krep j, sigrdo ten striuk
ir patrauk prie dur. Merginos irdis sruvo krauju, baisiausiai

P U R P U R i N ! A i VENE^ROS L A B I R I N T A I

133

gailjo savs, bet nieko negaljo padaryti. J apmusi panika


buvo dar baisesn. Agnet skubjo kuo greiiau i ia pabgti.
- Palauk, - Laurynas ustojo jai keli, - manau, isprsime
t klausim.
- Kaip ?
- Taip, kaip tu nori, - mes nesimylsime... nebent tu panoresi...

- Bet tu... - Agnet nepabaig sakinio, taiau Laurynas suprato.


Jis nusijuok.
- A pakentsiu. Ms laikais seksas yra gerokai pervertintas. Daugyb ventj bei mstytoj vis gyvenim nugyveno
be jo ir nieko neatsitiko.
Laurynas prunkteljo,
- Gyvenimas be sekso, manau, savotikai apvalo siel ir igrynina mintis. mons dabar lyg pakvai vaikosi malonum
ir apleidia kasdienius darbus, begalvodami, kaip mantriau
patenkinti savo kn.
Agnet isiiojusi stebjo Lauryn. Jis energingai ingsniavo
po kambar, sigilins savo mintis ir mosikuodamas rankomis.
- inoma, - ts jis, - man tai visai nauja patirtis, gal i
pradi bus kiek sunkiau... - vyras sustojo ir atsigr Agnet. - inai, k pasakysiu?
Agnet iopteljo, bet neitar n odio.
- Agnete, - Laurynas sukikeno, - vien slibino galv tu jau
nukirtai...
- Kaip? - istenjo ji.
- Tu sutramdei mano beprotik aistr... Taip, taip... - jis
palingavo galv.

GABIJA

134

KRiS

- Tu esi tikras ?
- Jokios abejons... A tik noriu, kad tu pasiliktum...
- Kam? - nustebo Agnet. - Galime susitikti kas dien.
- Tai ne tas pats. Noriu tave matyti kas minut. Galbt
ilgainiui... tu pakeisi savo nusistatym... Juk tikiesi kada nors
itekti, ar ne ?
- Tu man nesilei tekti, - atov Agnet.
- Tai irgi tiesa... - Jis perbrauk rankomis per veid.
- Pasilik, - papra jis. - Tu tikrai tapsi mano mona... tik
iek tiek vliau. Man reikia susitvarkyti... savo gyvenim... i
pagrind.
Mergina sudvejojo.
- Miegosime atskirai - jei pasiliksiu...
- Tai juokinga, Agnete...
- Kaip nori, - ji stvr krepj ir udjo rank ant dur rankenos.
- Gerai, gerai, - pakl rankas i vir Laurynas. - Maldauju,
padk t krep, a tavs tikrai neliesiu, - jis atm i jos krepj
ir padjo j al. Paskui atidar vyn, pripyl taures ir vien ities
Agnetei.
- Ta proga reikia igerti, - sumurmjo jis ir, usiverts taur, imauk iki dugno.
- Tu tikriausiai manai, kad a esu visai kvaila, - sudrebjo
Agnets balsas,
- Ne... tai a esu didiausias avigalvis.
- Tu norjai mane ibandyti, sakei, nenori, jog biau su
tavimi, bet kai apsigalvojau, tu pats nebenori mans paleisti...
Laurynas keistai nusiviep.

P U R P U R i N ! A i VENE^ROS L A B I R I N T A I

135

- Daniausiai, kai nori paspsti kitiems spstus, tai pats |


juos ir patenki... Per daug gerai apie save galvojau. Tik nesupratau vieno... kad man gali nepakakti jg.
- Noriu dar kart tavs paklausti...
- Sakyk, mieloji, - Laurynas uvert akis [ lubas, - kad ir k
pasakytum, su viskuo sutiksiu...
- Ar tikrai esi pasirys su manimi gyventi be sekso, kol...
suprasiu, jog galiu tavimi pasitikti ir... umiriu bjaurius vaizdus ? Dabar jau a noriu tave ibandyti, kad sitikiniau, ar galsi mane mylti ir laukti, kiek tik reiks. Gerai pagalvok prie atsakydamas. inau, jog mano reikalavimas yra, velniai tariant,
keistas ir neprastas, bet kitaip negaliu. Nekaltyb... iais laikais
yra nepopuliari svoka - visi skuba kuo greiiau jos nusikratyti. Bet a... vaikystje, tiksliau sakant, kdikystje buvau labai
igsdinta... vieno vyro. Nors jis man nieko nespjo padaryti...
Nuo tada jauiu baim ir pasilyktjim.
Be reikalo, - toliau kalbjo Agnet, - tu surengei man t
klaik ibandym. Uslopinti prisiminimai su nauja jga isiver paviri.
-Jzau... - sudejavo Laurynas. - A neinojau...
Jis strykteljo nuo fotelio ir, lengvu ingsniu prisiartins
prie Agnets, atsargiai pam jos rank.
" Esu pasirys, - Laurynas prispaud savo lpas prie jos
delno.
Agnet nustebusi stebjo jo virpanius peius, tankius stilingai pakirptus bei madingai sutarytus plaukus. Ji taip norjo
sukiti j juos pirtus ir pajusti j velnum, bet sutramd save.
Vyras pakl galv ir leido jai pasksti plaiai atmerktose
pilkai melsvose akyse. j kart jo veido nedeng jokia permatoma ar nepermatoma irma.

GABIJA

36

KRIS

- Mes abu turime daug paslpt dalyk. A... noriau irgi


parodyti savo vidinius demonus... bet tam dar neatjo laikas.
Reikia pradti nuo pradi...
- Nuo ko ? - naiviai paklaus Agnet.
- Pirmiausia ismokysiu tave painti mogaus kn^ ir parodyti,
koks jis yra graus. Kada sugebsi nusimesti drabuius ir be baims pavelgti [ save veidrodyje, tada bsi jveikusi pirmj etap.
Agnet prunkteljo.
- Koks bus antrasis etapas ?
Laurynas aismingai pakreip galv.
- Antrajame etape bandysime ityrinti vyro kn...
akis
klausiu...
- Ne, ne, - Laurynas mosteljo ranka. - Tu labai skubi.
Treiajame etape itrauksime [ vies savo vidinius demonus.
Mes turime laiko, ar ne, Agnete? Tada gerai painsime vienas
kit, nusikratysime prietar, isakysime paslaptis, kurios mums
neleidia umigti naktimis, tapsime tyri kaip angelai... - Laurynui nebaigus minties, per jo veid nuslinko elis.
Agnet nuiuvusi lauk. Ji mat, kaip vyro lpos persikreip. Jis ilgai galvojo, nunarins galv, tada tyliai sukudjo:
- Kol kas negaliu tau daug ko atskleisti... Vis laik taip gyvenau... nuo pat vaikysts. Bus labai sunku... gal net nemanoma... Bet dl tavs padarysiu visk...
- Gal tai pareikalaus per didels aukos?
- Auka bus didel, - tvirtai pasak Laurynas. - Bet kelio
atgal nebra. Turiu tai padaryti... jei nenoriu prarasti... sielos.

^RPUR!NIA!

V E N E R O S

LAB!RiNTA!

137

- Dieve, - sudejavo Agnet, - ir kodl tai atsitiko btent


mums? - ji pradjo peioti ant krtins nusidriekusi plauk
sruog.
- iandien pat nueisiu i Gertrdos banyi ir udegsiu
vakut, einame kartu, - ji viltingai pavelg Lauryn.
- Ne, - nukirto jis ir nusisuko.
- Kodl? - nustebo Agnet.
- Kol kas negaliu eiti j banyi. Kol kas... Daugiau nenoriu
apie tai kalbti.
Nejauki tyla pakibo ore.
- Tu perskaitei visas itas knygas? - nordama pakeisti pokalbio tem, paklaus Agnet. Ji mosteljo ranka j lentynas.
Lauryno veidas nuvito.
- Beveik... - jis prijo ariau ir, itrauks i staliaus raktel,
atrakino artimiausias dureles.
- Tomas Akvinietis, - su jauduliu itar Laurynas, laikydamas rankoje knyg, rit prabangia tamsiai ruda oda, irayt
auksinmis raidmis. - Kada nors a tau papasakosiu apie jo
gyvenim, bet dabar jau vlu, laikas miegoti.
- Palauk, - sustabd jj Agnet, - Ar tu skaitai originalo
kalba? Tavo bibliotekoje maiau labai nedaug knyg, parayt
lietuvikai,..
- Hm... - numyk Laurynas. - A moku daug kalb...
- O... tavo tvai tikriausiai yra labai isilavin mons?
- A neturiu tv,
Agnet neteko ado.
- Atleisk, a neinojau, - sumikiojo ji.

GAE^LJA KR!S!

138

- Nieko tokio, - vyras debtelejo Agnet, o jam ant veido it


elis nusileido jausm nepraleidianti kauk.
- iandien daugiau nebenoriu girdti joki klausim, - surauk antakius Laurynas.
- Aha, - cypteljo Agnet. Ji staiga pajuto baisiausi nuovarg; akys merksi, kojos linko, o mintys skubino kuo greiiau
kristi i patal ir usitraukti ant galvos antklod.
- Tave leisiu j miegamj j, ten yra didel ir plati lova, galsi isimiegoti. A permiegosiu ant itos sofos, - Laurynas itrauk i
sofos apaios iuin, udeng paklode ir padjo pagalvles.
- N u k nesigulsiu i t tavo klaiki lov! - desperatikai
suriko Agnet. - A miegosiu ia.
Laurynas sumirksjo. Jis akimirk stebjo Agnet, paskui
gteljo peiais.
- Kaip pageidauji... Norjau, kad tau bt patogiau, bet jei
nepatinka, neprietarauju. Atleisk... iandien labai keistai viskas sutapo. Ir virja, ir nam eiminink pasim laisv dien.
A pats nelabai mgstu eimininkauti, - vypteljo Laurynas.
- Nieko, igersiu vyno, - Agnet norjo paimti butel, bet
Laurynas j aplenk. Jis greitai pripyl taures ir atsisdo alia
merginos.

DEIMTAS SKYRIUS

PIRMOJI NAKTIS

- Noriu pasidiaugti, kad mes sutikome vienas kit, pamilome, o kaip mums seksis toliau, ateitis parodys. Man svarbiausia,
jog tu esi alia, galiu tave paliesti... nors ir labai atsargiai, - Laurynas sukikeno. ~ Keliu it taur u ms pirmj naktj - iek
tiek savotik, bet vis tiek pirmj.
Jis pakele rank ir, degindamas Agnet vilgsniu, stukteljo
I jos taur. Mergina buvo uhipnotizuota jo veriani, liepsnojani aki gelms. Beprotiku greiiu ji skriejo atsivrusi
bedugn, nerasdama atramos, [ kuri galt jsikibti. Ji mat,
kaip jis lenkiasi artyn; bedugn isiplt ir pasidar didel bei
neaprpiama kaip vir galvos mirganio vaigdto dangaus
skliautas...
- Tu priadjai... - virpaniomis lpomis ispaud Agnet.
Laurynas atsitrauk, ir burtai inyko.
- Taip, taip, - tyliai burbteljo jis, greitai pabuiavo jai
kakt ir n karto neatsisuks dingo u miegamojo dur.
Agnet atsiduso. Si diena... isiurb visas likusias gyvybines
jgas. Jai btinai reikjo surasti vonios kambar... Agnet susikaup, nors negaljo prisiminti, ar Laurynas jai rod, kurioje

G A B I J A KR i S

4(j

vietoje jis yra. Tikriausiai rode, bet ji buvo tokia susijaudinusi,


kad dauguma t dien matyt vaizd ir itart odi viesos
greiiu praskrido pro al, nepasilikdami atmintyje.
Linkstaniomis kojomis ji islinko [ koridori ir atidar
pirmas pasitaikiusias duris. I diaugsmo nejuiomis kteljo - pataik ten, kur reikjo. Jai prie akis atsivr prislopinta purpurine spalva liepsnojanti erdvi vonios patalpa. Agnet
mieguistomis akimis pavelg j nemoniko dydio ovali voni ir beprotikai panoro pasinerti j kart kvepiant vanden...
Nieko negalvodama atsuko blizganius iaupus, likteljo i
pirmo pasitaikiusio indelio put. Perskaityti, kas parayta, jau
nebeturjo jg...
niokt vanduo, ir vonios kambarys paskendo jazminais
kvepiani gar debesyje. Agnet ltai nusireng. Numet ant
grind dinsus, nertin, markinlius, paskui atjo eil kelnaitms bei liemenlei. Akimirk sudvejojo, tada basomis kojomis
nulepsjo prie dur ir jas urakino.
Kai panr putas, i laims suaimanavo, pajutusi, kaip
kartas vanduo degina ivargus kn. mkteljo mintis,
jog nepaskambino mamai. Rytoj, rytoj... visk padarys rytoj...
Agnet atrm galv vonios sienel ir umerk sunkius vokus.
Purpurinis rkas raitsi patalpoje, o nuo jazmin kvapo svaigo
galva. Ji pradjo snduriuoti... Sulip vokai spaud aki obuolius, palaidi plaukai draiksi vandens paviriuje, o nirios mintys viesos greiiu iskrido i galvos...
Prapl akis nuo keisto garso, vienodu ritmu kyriai aidinio galvoje.

PURPURINIAI VENEROS LABIRINTAI

14

Kur a esu? - nustebusi pagalvojo. Plaiai atmerk akis.


Guljo nuslydusi [ vanden| beveik iki nosies. Pliaukteljo ranka ir pajuto drungno vandens vsum. - Aaaa, taigi ia vonia,
vargeli tu mano, negi umigau?"
Vl pasigirdo smgiai - durys trakteljo ir atsivr. Paiurpusi Agnet pamat tarpduryje kaip audros debesis apsiniaukus Lauryn ir alia jo stovint aukt stamb vyr, smalsiai
spoksant j.
Agnet stvr ant vonios krato gulint rankluost ir usideng juo nuog krtin.
" Tu gyva? - Laurynas rankomis paiupinjo jos galv,
dirsteljo akis, tada atsisuko vis dar tarpduryje mindikuojant galin.
- Ai, Viliau, iandien tu man daugiau nebereikalingas,
gali eiti miegoti. Atuntai valandai paruok automobil, rytoj
vaiuosiu Vilni.
- Aha,

nusivaip Vilius ir inyko.

Agnet atsigr Lauryn, bet, ivydusi jo atiaur ir spjant vilgsn, nieko neklaus.
- Apsirenk, - altai burbteljo Laurynas. Jis nukabino vien
i daugybs chalat, kabani ant pakabos, padjo j ant vonios
krato ir nusisuko kit pus.
Agnet ilgai nelauk. Ji susigusi ioko, drebdama i alio sisupo ilt minkt chalat ir stipriai susiver diru. Tada
Laurynas atsigr. Agnet stovjo basa; nuo lapi nutsusi
plauk ant chalato krito vandens laai, ibrink nuo vandens
pirtai peiojo ilindusius minktos mediagos spurgus. Vyras

GABIJA

42

KRiSTE

umet jai ant galvos rankluost, nusausino lapius plaukus,


paskui nutvers u dar drgn sruog uvert jos galv.
- Ar inai, kad tavs nebuvo tris valandas? - grdamas j
vilgsniu, paklaus Laurynas. - Maniau, nuskendai, sukliau
ant koj vis nam - isikvieiau Vili, Daum duris, bet tu
neatidarei. Nieko kito neliko, kaip jas ilauti.
- A... umigau, - sumiksjo Agnet, - buvau labai pavargusi, nepajutau, kaip atsijungiau. O kaip tu suinojai, jog mans nra?
- Buvo neramu... Atjau pairti, ar jau atsigulei, taiau
tavs nebuvo lovoje. Pralaukiau valand, o paskui puoliau panik.
Agnet vl supurt nervingas drebulys. Laurynas dbteljo
j i padilb, engteljo artyn, pakl ant rank ir ine i
vonios.
- Salta kaip ledas, - burbteljo jis. - Matau, kad su tavimi
reiks kitaip elgtis. Liberalizmas yra neblogas dalykas, bet kai
jo per daug, tada sivyrauja anarchija. Anarchija, kaip inai i
istorijos, iprovokuoja sumait ir kriz. Norint j suvaldyti, reikalinga tvirta ranka, vadinama monarchija.
- K tuo nori pasakyt ?
- Noriu pasakyti, jog paradui dabar vadovausiu a.
Laurynas sukrizens paguld Agnet, o pats atsigul alia. Jis vilkjo markinliais trumpomis rankovmis ir mvjo
sportines trikotaines kelnes. Mergina girdjo, kaip jis nuspyr
ant grind batus ir ities ilgas kojas ant sofos.
- Prisiglausk prie mans, kitaip nesuilsi, - tyliai burbteljo
jis. Tada apkabino Agnet ir umet ant viraus antklod.

PUF^PURINi.AJ V E N E R O S

LARIRINTA;

143

Mergina prisispaud prie jo visu knu. Ji norjo i gdos


prasmegti skradiai emn.
Siaubas, komaras... - mst ji. - Ir k jis galjo pagalvoti
apie mane ? O jeigu suinos mama? Dieve, ji ieis i proto..."
- Nedrebk, - igirdo tyl Lauryno nibdesj. - Viskas gerai baigsi. Bet buvo momentas, kai pagalvojau: k reiks pasakyti Ingridai ?
Agnet suvirpjo.
- Matei Vili? - paklaus Laurynas.
Agnet krusteljo.
- Kaip sakiau, anarchija baigsi. Vilius... na, jis bus tavo asmens sargybinis.
- Kodl? - ji apstulbusi pakl galv.
- Isigandau... maniau, nusiskandinai... arba tave kas nors
nuskandino.
- Tu iprotjai. Kam a esu reikalinga?
- Tau reikia apsaugos dl mans...
- Tu turi prie?
- Visi turi prie. A ia gyvenu neseniai, man sekasi, tokiomis aplinkybmis savaime atsiranda konkurencija ir pavydas.
Pasaulis labai maas, ypa dabar, visuotins komunikacijos ir
naujausi technologij amiuje. Niekur nepasislpsi, visi tave
mato, o tu irgi matai kitus. Nenoriu, kad tu nukenttum dl
mans. Nuo rytdienos su tavimi visur vains ir automobil vairuos Vilius, gali juo pasitikti kaip savimi paia.
- Niekada, - sunypt Agnet.
- Taip, - nukirto Laurynas. - Pasikeit kai kurios aplinkybs, o ir tu... su savo fokusais... Nesuprantu, kodl taip

44

GABIJA

KRISTE

nerimauji. Nieko ia baisaus - labai daug moni turi savo vairuotojus ir del to nesijaudina. Dabar galsi nesukti sau galvos
dl automobilio gedimo ir kitoki nepatogum.
- Man buvo labai patogu vairuoti savo visureig...
- Nesiginyk su manimi. iuo atveju esu neperkalbamas, Laurynas paoko nuo sofos ir patais nuslydusi antklod. Miegok, Agnete, paliksiu atidarytas duris [ savo miegamj...
dl ventos ramybs... Jei kartais vl sugalvotum isimaudyti
vonioje, bent neusirakink dur, - prunkteljo jis.
Agnet tyljo.
Laurynas dar kur laik nejuddamas stovjo alia. Jis kak
mst, paskui spragteljo pirtais ir pasilenks prispaud lpas
prie Agnets smilkinio.
J pervr elektros ikrova... Nuo smilkinio per vis kn,
iki pat pirt galiuk... Taip bdavo visada, kai Laurynas j paliesdavo. Ji kietai suspaud lpas ir, nejuia ugniauusi kvap,
klaussi tolstani jo ingsni aido. Jis nepasiliko... irdies gilumoje Agnet slapta vylsi, kad jis kaip nors stengsis palauti jos usispyrim- Mergin kamavo dvejopas jausmas: ji lyg ir
diaugsi, jog Laurynas beslygikai laikosi susitarimo, bet irdies gilumoje jautsi sutrikusi bei nusivylusi.
n

Pati taip norjai, - aipsi vidinis balsas, - kvail paskuti-

n, drybsai sau viena, kai galtum ilstis jo glbyje ir mgautis


kartais buiniais. K tu sau galvoji? Tokio amiaus... nekalta...
fe, kaip banalu... Keista, kad jis tave dar iri..."
Agnet ipyl prakaitas. Ji nublok antklod, stengdamasi
tai padaryti kuo tyliau, kad neigirst Laurynas. Jaut, jog jis

P U R P U R i N ! A i VENE^ROS L A B I R I N T A I

145

nemiega ir girdi maiausi judes, sklindant i jos kambario.


Ipltusi akis, spoksojo [ lubas slegiama beviltikos ir keistos
padties, kurioje atsidr savo noru. Stebjosi, kad viena i geidiamiausi miesto nuotak, protinga bei savarankika mergina (taip ji apie save galvojo) staiga pakliuvo j vergij... taip
taip... I vergij. Kitokiais odiais ji negaljo apibdinti savo
dabartins padties. Ji nesijaut esanti laisva - Laurynas kibiais
iuptuvais apraizg jos siel ir paverg dvasi. Agnet pajuto
beprotik nor bgti i ia kuo toliau... [ pasaulio krat (ar
ne taip jis patar ?), bet inojo, jog to nebus. Laurynas buvo tas
vyras, kurio ji lauk vis gyvenim, jis pririo j nematomais
silais ir n neman taip greitai paleisti.
Ji sunkiai atsiduso ir usimerk. Ilgai lauktas iganingas
miegas pagaliau uklojo pavargusias Agnets smegenis tamsia
migla. Knas dar prieinosi, krpiojo, virpjo... Migla tirtjo
ir tapo juoda lyg juodiausia naktis. Agnet visa paniro atslinkusi migl - palaiming usimirim, laikin prieglobst
visiems, ivargintiems nereikaling mini ir darb. Paskutin
mintis, ovusi galv, buvo pasiryimas kaip nors pabgti nuo
Viliaus - jai reikjo atlikti daugyb darb, apie kuriuos jis neturjo girdti nei inoti.
Naktis buvo nerami. Mergina sapnavo ak... raudon ak,
dengiam juod vok. Si spoksojo Agnet, inirusi i kambario gilumos... Pakibusi ore, tiesiai prie lov, ji neatitrauk
nuo Agnets kraupaus vilgsnio, o ujos, kiek tolliau, stovjo
Laurynas, apsisiauts juodu ilgu apsiaustu su raudonu gobtuvu, stebdamas j sielvarto ikreiptu veidu. Sukausts iurpas

G A B I J A KRuSTf-l

46

prirakino Agnet vietoje - ji negaljo pajudinti nei koj, nei


rank. Tai tik sapnas", - ramino ji save, suparalyiuota sklindanios purpurins viesos. Akis dar kur| laik nemirksdama
kabojo ore, paskui netiktai inyko...
Kai Agnet ryte atsibudo, ji jau nieko nebeprisimin.
Bet ji prisimin pabgimo plan ir i karto pradjo j vykdyti. Vos praplusi akis, kio rank rankin, nutrenkt ant
ems. Nekvpuodama grabaliojo pirtais ir su palengvjimu
atsiduso, kai uiuop automobilio raktelius. Vos girdimai,
stengdamasi nenarti, isliuog i patalo, apsireng ir pirtais
ilygino susiraizgiusius plaukus. Raktelius laik suspaudusi
kumtyje, bijodama nors akimirkai juos paleisti i rankos.
Negaliu su Viliumi vaiuoti pas mam, - mst Agnet, j itiks infarktas, kai pamatys galing jo stot. Ingrida pamanys, kad mane pam [ nelaisv!" Agnet dar norjo susitikti su
Vita ir pasikalbti. Buvo numaiusi kai ko jos paklausti, pasitarti, mat ne visk drjso pasakoti mamai - tik su Vita ir Nila ji
galjo pasidalyti savo slapiausiomis mintimis.
Agnet jau eng prie dur, bet pakeliui stabteljo ir vilgteljo I balzgan veidrod su senovikais paauksuotais rmais.
vilgteljo ir isigando. I paslaptingos gilumos | j velg ivargusi btyb pajuodusiais paakiais ir sumazgytais plaukais. Ji
spoksojo bereikmiu ir buku vilgsniu. Agnet vos neapsiverk, ivydusi savo atvaizd. Jos planas kardinaliai pasikeit. Taip
atrodydama ji negaljo grti namo - reikjo keliauti tiesiai pas
Vit.

) I^ P U R I N I A I

VENEROS

LABIRINTAI

147

Agnet paspaud ranken. Durys be garso prasivr, ir ji, tipendama ant pirt gal, islikino [ koridori. Atsargiai udar duris, bet kai atsisuko, prie j tarsi i po emi idygo Vilius.
Jis isivieps ities didiul it kultuv platak.
- Raktelius, - trumpai burbteljo.
- Aha, tuojau surasiu, - Agnet pradjo raustis po rankin. - Prisiminiau... kol iekosiu rakteli, nubk j kambar paimti mano krepio - reikia kai k parveti namus.
Vilius linkteljo ir pradingo u dur.
Agnet ilgiau nebelauk - ji pasikabino rankin ant peties
ir pasileido bgti. Kaip vjas nuvilp per koridori, paskui
laiptais pirm aukt. Apsidiaug radusi atidarytas paradines
duris, pro stiklin verand imov kiem ir, kiek kojos kabina,
nubgo prie kieme stovinio savo visureigio.
Vos uvedusi automobilj, pavelg vir: pro bibliotekos
lang j spoksojo Vilius. Abejing, neperprantam jo veid
staiga nuviet kreivas ypsnys.
Agnet suko ir suko ratus mieste, vis pamirdama vaiuoti
i Savanori prospekto siaur gatvel, kurios gale apsodintas
ksmingais mediais slpsi maytis Vitos namelis.
- O siaube, k tu panai, tikriausiai vis nakt nemiegojai? - dviprasmikai nusivaip Vita.
Agnet piktai dbteljo j, susilaikydama nuo komentar.
- Noriau kavos, - burbteljo draug ir klesteljo fotel.
J apgaub raminanti seno namo atmosfera.
- Tai pasakok, - virdama kav, dliodama ant stalo pyragaiius, alt ms, duon, pomidorus bei agurkus, nekantravo
Vita. - Gal pagaliau nusikratei nekaltybs? - ji ipt akis.

GABIJA

148

KRISTE

- I kur inai?! - vos ksniu neuspringo Agnet.


- Taigi visi ino... visas Kaunas... - Vita ikl vir rankas. - Naivuole tu... Manai, pasislpsi tokiame maame krate,
o ypa Kaune? Nebent gyventum eminje, ir tai neatsigintum
urnalist.
Vita atsisdo ir smeig akis j Agnet. Si kimo [ burn
ms, pomidorus, gr kav ir tuo pat metu valg pyraglius
su kremu.
- Atrodo, lyg imt met btum nevalgiusi, nesivaizduoju,
k ten veikei...
Agnet, apiojusi pyragl, negaljo nieko atsakyti. Ji tik
kak neriliai sumurmjo.
- Tai vyko ar ne ?
Agnet papurt galv.
- Tu iprotjai? - Vita paoko. - Agnete, atsipeikk, tave
siirjo toks vaikinas, tiesiog svajoni jaunikis, o tu nesugebjai net su juo pasimylti! |domu, k tada ten darei? Turbt
neleidai jam net prisiliesti... I tavs visko galima tiktis. Kvail,
kvail ir dar kart kvail... Kiekviena sumokt ne vien tkstant, kad galt bti tavo vietoje, - Vita stovjo sirmusi rankomis onus ir stebeilijo Agnet smerkianiu vilgsniu.
- Leisk man pavalgyti: mirtu i bado...
" J i s tau nedav valgyti? - aikteljo Vita.
- Buvo visai ne taip...
" Tai kaip ?
Agnet nurijo paskutin ksn, igr kav ir atsiliejo fotelio atram.

HPURINiAl V E N l ' R O S LABiHlNTAl

149

-Na?
- I pradi isigandau, paskui mes sudarme sandr.
-Kok?
- Mylsims tik tada, kai a pati to panorsiu ir papraysiu..^
- Cha cha... - pliaukteljo delnais Vita. - Jam reiks laukti... - ji uvert akis, - kok imt met...
- Ne... a paskui gailjausi, kam taip pasakiau, bet buvo jau
per vlu.
- Ir jis laiksi savo odio?
- Deja...
Agnet staiga apsipyl aaromis.
- Nesijauiu laiminga, - kkiojo ji, - turiau bti tokia,
bet nesu. Kodl taip yra? Negaliu be jo gyventi, bet ir bti su
juo man be galo sunku... Jis... liep Viliui mane saugoti... vis
laik... A nuo jo pabgau...
- Jzau, - Vita atrod priblokta... - Paskyr tau savo asmens sargybin?! {domu, nuo ko jis tave saugo?
- Neinau...
- ia tai bent... - Vita susimst. - Tau neminjau, - kiek
patyljusi prabilo ji, - buvau susitikusi t savo pastam kriminalist (gal dar ir kitur jis dirba), tai paklausiau apie Lauryn.
Ir inai, k jis pasak ?
- K? - niurkteljo Agnet.
- Tvirtino, kad visas tas vadinamasis jo verslas yra vien tik
aki dmimas. Jokio verslo jis neturi... tai yra tik priedanga...
Supranti, Agnete: tik priedanga...

160

GABIJA

KRIS"!

- T a i k jis veikia?
- Niekas neino... Jie negali nustatyti... Prie nieko negali
prikibti... Laurynas yra labai gudrus.
- I kur jo pinigai ir visi turtai ?
- Tai ir yra visa esme. Pinig jis turi ir nemaai... Kol nra
nusiskundim, jie negali pradti jo tikrinti ir sekti. Nra itekli nei moni. Jie daugiau nieko apie Lauryn neino... Jei jis
taps kam nors neparankus, tada jie gals pradti rinkti apie jj
inias. Kol kas visi tyli...
- O svingeri klubas ?
- Tai ne jo klubas - jis nuomoja patalpas... Bet yra kakaip
su juo susijs... Mano draugas gerai neino, kaip ten viskas
vyksta. Oi, Agnete, man taip gaila tavs...
- Neinojau, kad meil tokia iauri...
- Gryna teisyb... Neinau... beveik neinau mogaus, kuris
bt laimingas, kai siplieskia aistra... arba karta prot atimanti meil. Ji isiurbia jgas, paveria tave vergu... arba kilimliu
po koj omis.
- Gal tai netikra meil ?
- Kas ino, kada ji bna tikra... Matuoklio dar niekas neirado.
Gal taip ir turi bti ? Vienas privalo aukotis ir bti kilimlis...
- Iki tam tikros ribos, Agnete, iki tam tikros ribos... Jos nevalia perengti... Mari labai myljau... Kaip sakei, tapau kilimliu. Pati matei, kas i to ijo...
- Tiesa, kaip gyvena Marius ? Tikriausiai k nors inai apie
? - Agnet pavelg j Vit.

) IR P U R i N i A i
1

\ ,

V E N E R O S

LABIRINTA)

151

Si nusiminusi panarino galv.


- I to paties savo biiulio girdjau bjauri gand apie j j...
- Koki?!
- Neinau, net kaip pasakyti.., - Vita usideng rankomis
veid. - Jis, regis, lankosi svingeri vakarliuose...
Agnet isiiojo ir vl usiiaup.
- Draugelis, sak, visk suinos ir mane informuos. Jei tai
tiesa... - Vita nutilo.
- K tada darysi ?
- Turiu plan... bet nepyk, Agnete, nenoriu apie pasakoti... kol kas...
Abi draugus susimst. Agnet pakilo nuo fotelio.
- Neinau, kada galsime susitikti, - niriai iko ji. - O
jei ir susitiksime, tai alia stovs Vilius. Man labai reikia su tavimi bendrauti, tik neinau, kaip...
- Rayk man laikus, - blyksteljo akimis Vita.
~ Kaip suprasti ?
- Duosiu tau dar vien imanjj telefon, bet nerodyk jo
Laurynui... Gavau dovan i Nilos - ji turi j sukaupusi bent
deimt. Pasisek ivilioti. Rayk laikus ir isisk man elektroniniu patu. Rayk kiekvien dien, a tau atsakysiu. Tada visk
inosime: viena apie kit. Jei reiks, bet kada galsime susitikti.
Agnet nuvito.
- Tu tokia gudruol, Vita, - ji apkabino biiul ir stipriai
prisiglaud.
- Laurynas mane adjo mokyti, - slpdama veid, sumurmjo ji.
-Ko?

GA\BIJA

T
'
KRIS

- Erotikos. Sake, nori mane visko imokyti... kad... pati puliau jam ant kaklo. Nors, manau, neilgai jam teks laukti...
- O, - sudejavo Vita. - Pamokos... Erotikos... Agnete, bk
mogus, parayk man... gal ir a ko nors nemoku... mokysims
abi...
- Negaliu ilgiau pasilikti, lekiu pas mam. Jei gali, Vita, parpliok mane, nes tvai ivirs i klumpi - atrodau baisiai...
- Tuojau pat tave atgaivinsiu. Ssk ant kds ir nejudk, atsineiu kosmetik ir pagrainsiu - bsi lyg naujai gimusi...
Kol Vita intensyviai darbavosi: masaavo veid, tep makiao pagrind, kompaktin pudr, da blakstienas, antakius,
lpas, Agnet temptai galvojo.
- Paskambinsiu tau, kai ateis laikas vaiuoti j sodyb... Kai
paskambins Kamil... Man reiks tavo pagalbos.
- Btinai... lauksiu nekantraudama... Dar viena keista ir paslaptinga asmenyb.
- Tai jau - utenka man t keistenybi.
- J a u baigiu... tuojau, tuojau, - burbjo Vita. - Bsi nuosta
bi ir nepakartojama. Negalima nuvilti tveli... Tegul jie mano,
jog j mylima mergait gyvena... laimingai susidjusi su graiau
siu bei nuostabiausiu Kauno vaikinu. Kaip ten i tikrj yra,
geriau tegul neino - kai akys nemato, tai ir irdies neskauda...
- Tik nedrjsk bliauti! - rikteljo Vita, pamaiusi persikrci
pus Agnets veid. - Nori, kad nubgt aki daai? Niekas
neturi pastebti, kas vyksta tavo irdyje... Atsimink tai.
- Labai sunku... apsimetinti...
- inau, gyventi irgi sunku... Dabar teks pakentti: paban
dysiu iukuoti tavo plaukus - tikras kaltnas. Nesivaizduoju.

'I I R P U R I N I A ! V E N E R O S

LABIRINTAI

153

U k tave myli (jeigu myli) Laurynas. Kai atjai, atrodei baisiai


kaip pati mirtis... - Vita gteljo peiais. - Niekas negali suprasti t vyr. Niekas neino, ko jiems reikia... Na, jau beveik
paveriau tave i tikr grauol... Jei netiki, pairk pati.
Vita pakio Agnetei veidrody.
Si pavelg ir nusivaip. Ji savs neatpaino. Kompaktin
pudra paslp ibalus veid ir pajuodusius paakius. Melsvi eliai bei nudaytos blakstienos irykino dideles alsvas akis.
Nuteptos lpos tapo rykios ir putlios. Bet svarbiausia - plaukai: deimt kart iukuoti, jie vilnijo ant pei, apgaubdami
smulk iraiking veid.
- Nuostabu, - aikteljo ji, - dabar galiu nebijodama vaiuoti pas tvus.

VIENUOLIKTAS SKYRIUS

ROINIS VAKARLIS

- Nepyk, kad taip negraiai pasakiau, jog gyveni susidjusi, - kepteljo Agnetei per rank Vita. - Manau, itekti u
Lauryno tau nra n maiausios vilties.
v

- inau, - pakrutino lpas Agnet. Ji pasak tai nepaprastai tyliai, beveik be garso, paprasiausiai ikvp or, bet Vita
suprato jos begarsj atods.
- Tik tu nesijaudink, nra ko nerimauti. Juk dl to gyvenimas nepasidar blogesnis, ar ne? - paguod j Vita. - tai,
paimk, - ji padav Agnetei vok. - Jame rasi mobiliojo telefono prisijungimo kod ir numerj. Telefonas imanusis - naujausias modelis. Dar nepasirod prekyboje. Tarp savs kalbsime
nemokamai, taip pat nemokamai galsi naudotis internetu...
Nors tiek galiu tau padti, - atsiduso Vita.
- Ir k a be tavs daryiau, - glusteljo prie draugs Agnet.
- Atrodo, viskas, nieko neumirau, - pasak ji. - Nebeskambinsiu Nilai, jei susitiksi, papasakok jai apie mane. Nila
skambino man milijon kart, labai dl tavs jaudinasi... Bet
apie save nelabai nori kalbti... kak slepia... a jauiu... Dar
kart primenu, kad nevaiuotum viena [ sodyb. Pasistenk man

RP-UR!NiAI V E N E R O S

LABiRINTAi

155

praneti. Na, inai, tavo galvoje dabar karaliauja svarbesni reikalai - meil... ir kiti demonai, -- pavart akis Vita.
- Labai juokinga, - prunkteljo Agnet. - Turbt kalbi
pie save

Ji usimet ant peties rankin.


- Viskas, viskas... vaiuoju ~ tveliai tikriausiai i proto
cma.
- Esi suaugusi, Agnete, savarankika. Tavo mama yra per
daug prie tavs prisiriusi, reikt greiiau nutraukti t bambagysl.
- Jai labai sunku, mes buvome tokios artimos.
- Gerai, vaiuok jau, vaiuok, - Vita stumte istm Agnet pro duris. - Laikykis! - kteljo ji, stovdama ant slenksio,
ir ikl itiest deln j vir...
Agnet atsisuko, taip pat kilsteljo rank ir, atidariusi dureles, strykteljo visureig. Ji pasuko raktel. Automobilis beveik
be garso iriedjo i kiemo j popieiu usndusi keistok kaimik gatvel, kur ant aligatvio, uverts kojas | vir, ramiai
snaud rudas gauruotas kiemsargis.
Agnet baugiai apsidair j visas puses, bet, nepastebjusi
nieko tartino, padidino greitj. Maina staiga trkteljo priek, riaumodama ioko Savanori prospekt ir visu greiiu pasileido aliakaln - tiesiai Agnets vaikysts nam, nebyliai
stovint ant pakriauio. Ten, emai pakalnje, kiek akys umato, plytjo Kauno irdis.
- Agnete! - aikteljo Ingrida. Ji apkabino dukter ir sikniaub jai kakl. Atrod ibalusi ir sublogusi, o tiui, stoviniam netoliese, skruostu nuriedjo ykti aara.

GABIJA

56

KRIST

- Dieve, na, kodl js tokie? Ir k man su jumis daryti? kteljo Agnet. - Nebuvau namuose tik vien par, o js abu
atrodote jau visai pakrik.
- O man regisi, kad prajo visas gyvenimas.,,
- Mama, bet kiti ivaiuoja usien| ir negrjta met metus...
- Tai visai kas kita... Mes su tavo tvu esame senoviko kirpimo. Svajojau vienintel dukr ileisti i nam su duona ir
druska, apsirengusi sniego baltumo suknele, su rt vainiku
ant galvos, o ne taip... kaip valkat.,. - Ingrida papurt galv.
- Mama, - sudejavo Agnet, - tu i ties labai senamadika.
Dabar visi taip gyvena...
- Nesakyk - mano draug dukros... visos buvo ilydtos i
nam

- O kiek laiko jos gyveno su savo vaikinais netekjusios ? pagieingai ir Agnet. - Tu matai tik paradin gyvenimo
pus, matai, k nori matyti... A irgi iteksiu - vliau...
- Tu pati netiki tuo, k kalbi. Tokie kaip Laurynas niekada
neveda...
- Turbt umirai, kad pati mane su juo supaindinai. Verste privertei dalyvauti vakarlyje... liepei j j uimti... kad nelidt... Dabar turi rezultat.
- Padariau didel klaid. Pati... savo rankomis... stmiau
tave} jo glb... - Ingridos lpos suvirpjo.
- Uteks, Ingrida, - Karolis suspaud jos rankas. - Kada
nors tai turjo vykti... Nelaikysi vis gyvenim dukters, prisisegusi prie savo sijono... Kas ino, gal Agnet bus laiminga...

) ;

RPURINIA! VENEROS

LABIRINTAI

157

- K turjai galvoje sakydama, jog tokie kaip Laurynas niekada neveda? - dbteljo i motin Agnet,
- Neinau... neinau... Kakas mane neramina. Jis toks
valdingas, rstus, paslaptingas ir, be abejo, nepaprastai patrauklus...
~ Tikra tiesa, - dingteljo Agnetei. - Mama... ji labai jauia... supranta kno kalb. Kurgi ne ? Vis gyvenim buvo artist - i vieno odio atskiria mel ir veidmainyst.
Mergina atsiduso.
- A grjiu namo... iandien pat... jei jums blogai be mans

- Gink Dieve, - aikteljo Ingrida. - Neklausyk, k a ia


pliaukiu... Tai tik ilgesys... emocijos, lidesys... Turiu priprasti
ir priprasiu - tik reikia laiko. Maniau, abu atvaiuosite...
- J i s ivyko Vilni... su reikalais, - numyk Agnet.
- Kit dien lauksime js abiej atvaiuojant.
- Btinai, mama, - burbteljo Agnet, bet irdyje liko gili
abejon. Ji labai menkai painojo Lauryn, bet jau suprato, kad
negals jam vadovauti ir jo valdyti.
Ingrida dar kart atidiai pavelg Agnet.
- Kas tau atsitiko ?
- Man? - Agnet iplt akis. - Kas man galjo atsitikti?
- Manai, jei nusigrimuosi veid, tai a nieko nepastebsiu?
Tu verkei ?!
- Nekalbk nesmoni!
- Tu niekad taip smarkiai netepliojai veido! Atrodai kaip
pigi... gatvs merga

GAT:^!JA

KRIST

- Mama! - suriko Agnet ir usideng rankomis veid,


- Liaukis> Ingrida, sakau tau liautis! - rikteljo Karolis.
- A matau.., matau... jai kakas atsitiko, - pakartojo Ingrida, ikreiptu veidu vpsodama dukterj.
- Ingrida, - pradjo nypti Karolis, - ms dukrai buvo
pirmoji naktis... Ar man reikia tau aikinti?
O, kad jie inot..." - niriai pagalvojo Agnet.
- Nepyk ant mamos, - Agnet pajuto iltas tvo rankas, ji vis nakt nemiegojo. Ingrida kakodl bijo Lauryno, nesuprantu kodl... Bt gerai, kad jis daniau ia pasirodyt.
- inoma... bet a nelabai galiu jam vadovauti.
- Ar tau tikrai viskas gerai? - velniai paklaus ttis.
- Puikiausiai...
- Ar jis buvo tau velnus?..
Agnet nusikvatojo.
- Ne... tikrai... neturiu odi... Ar a privalau visk pasakoti? - kapodama odius, sunypt ji. - A buvau jums per
daug gera dukra... Noriau pamatyti, kaip gyventumt, jei turtumte kitokio charakterio dukterj, kuri ne tupt namuose,
o nuo eiolikos met gastroliuot per naktis, - nekalbtumte
dabar visoki nesmoni... Per daug jus ilepinau.
- Reikia igerti, - Karolis trinkteljo ant stalo vyno butel.
- Pats laikas, nes visiems stogas nuvaiavo, - burbteljo
Agnet.
- Nepyk, Agnete, - apkabino j mama. - Kai pati tursi
dukter, tada suprasi, kaip skauda ird, kai reikia j ileisti i
nam. Kai pasiseka, tuomet visi laimingi, bet jei gyvenimas

riiRPUR'MiA! VtNFROS

LABiHiNTAl

159

nelabai klostosi... tokiu atveju prasideda jtarinjimai ir verklenimai.


- Darbuotojai gauna trij mnesi bandomj laikotarp,
o js norite, kad a nuo pirmos dienos trykiau diaugsmu...
Mama, a jo dar gerai nepastu - k galiu pasakyti? Mes net
nedraugavome...
- Tiek to, - Ingrida numojo ranka, - geriau pavalgydinsiu
tave, nuo pat ryto kepiau ir viriau, belaukdama, kol tu pasirodysi.
Agnet tyldama atsisdo u stalo. Buvo prikimusi skrand pas Vit, o dabar, po usitsusi gin, visai neteko apetito.
Bet, nenordama dar daugiau erzinti mamos, nusprend jai neprietarauti.
Kai visi susdo, Ingrida pradjo pasakoti miesto naujienas.
Ji porino apie teatr, apie draugi vaikus ir ankus, apie pamestas monas ir neitikimus vyrus... Agnet klaussi ir pritardama
linksjo. Taiau atjo momentas, kai ji nieko nebegirdjo, - erzinanios bei neramios godos nuskriejo pas Lauryn, ir Agnet
uliejo kario banga. Ji jo troko ir kartu... bijojo.
Minuts... valandos nepastebimai tirpo, artinosi naktis - ji
var Agnet i proto. Mergina negaljo apsisprsti, ar beatodairikai pulti Laurynui glb, ar laukti jo adtj erotikos
pamok. iaip ar taip, nesijaut gerai - ji niekaip nepajg nusiraminti ir suvaldyti besiblakani mini.
Dar kakas jai vislaik nedav ramybs... Tik tada, kai dar
kart pavelg laikrod, ji staiga atsimin, kad Laurynas jai n
karto nepaskambino.

30

GABIJA

KRiST

Agnet, apimta panikos, isitrauk mobilj telefon ir


karkligikai perirjo jraus, nors i karto mat, jog praleisto
skambuio nra ir negali bti.
Kart pakeit altis, o liepsnojantys skruostai nutirpo ir
pabalo.
" Agnete, tu nesiklausai, - igirdo ji mamos bals.
- A girdiu... bet man reikia... staiga prisiminiau vien
neatidliotin darb, kurio nespjau atlikti, - suvebleno ji. Turiu skubiai ieiti...
- Taip trumpai pabuvai, - nusivylusi itar Ingrida. Lauksiu tavs atvykstant rytoj... kartu su Laurynu. Tik nesakyk, kad negali, - burbteljo ji.
" Btinai, - Agnet pakteljo mamai [ skruost, prisiglaud prie tvo ir nesidairydama ov pro duris.
Kodl Laurynas neskambino ?" -

mst vairuodama

Agnet. Juk anksiau skambindavo... Stop, stop. I kur ji ino,


kaip jis anksiau elgdavosi? J paintis bei draugyst trumpa
ir greita lyg aibo plyksteljimas. Gal jam jprasta tai taip palikti neinioje mergin, kuriai, be kita ko, jis ruoiasi atimti
nekaltyb ?
Agnet staiga paspaud stabd - visureigis suvieg ir sustojo. Ji pradjo ltai vaiuoti ir pasuko automobil j senamiesio
kiem, kur gyveno jos buvs klass draugas. ia ji visada pastatydavo main, kai atvykdavo senamiest: buvo patogu ir
nereikjo mokti. Bet pagrindinis Agnets vizito tikslas buvo
ne aplankyti klass draug, o ueiti Gertrdos banyi - t
ji jau seniai galvojo padaryti.

Ni.Ai V E N E R O S L A B I R I N T A I

16

Agnets santykiai su Dievu buvo gana savotiki J i nevaikiojo i banyi, bet, apimta impulso, kartais usukdavo ten viena...
be jokios prieasties ir - svarbiausia - kai nebdavo moni.
Tada ji atsissdavo [ suol ir smilkalais kvepianioje prieblandoje ilgai tnodavo... be joki mini... joki trokim ar
jaudulio. Daniausiai ten udegdavo vakel ir, pamirusi laik,
spoksodavo plevenani liepsneli jr. Jai atrod, kad plevena vls, kurios dl kakoki prieasi negali iskristi dang ir
dar labiau nenori amiams atsisveikinti su iuo pasauliu. Jos kalintos kitoje erdvje ir tiktai virpania liepsna gali ireikti savo
meil paliktajai emei...
Agnet iandien, kaip visada, udeg vakel, bet negaljo atsikratyti jaudulio. Ji norjo dar kart savs paklausti, ar teisingai
elgiasi. Juk pasiryo eiti iki galo, nors ir bijojo keisto Lauryno
elgesio bei jj gaubiani mistini paslapi. Ji taip jaudinosi, jog
nejuia savs paklaus: Ar galima bijoti prie savo paios vali?"
Kas bus, jei j parblok jga, stipresn u j pai, jga, kuriai negalimapasiprieinti, kuriai nemanoma nepaklusti ?.. Kas atsitiks
tada?
Ar tikrai ji teisingai pasirinko? O gal tai ne meil, tiktai didiul aistra, kuri vien dien inyks, kaip igaruoja rkas, kai j
idiovina pakilusi saul ?..
Agnet sunr rankas.
- Praau, praau, - kudjo ji, - Dieve, padaryk... kad visi
bt laimingi.
Tyliai itarti odiai tarsi nuritino merginai nuo pei kain ir atgaivino siel. Dar kur laik ji velg [ degani vakui
jr, tada persiegnojo ir ijo.

GAE^ijA

62

KRISTE

Ilindusi per kiemus Laisvs alj, Agnet i karto nepastebjo jos laukianio Viliaus. Tik igirdo jo tyl, prietarauti
neleidiant bals.
- Dabar jau gali atiduoti raktus, mieloji panele.
Agnet dbteljo j Vili, ities rank ir [met raktus
laukiant deln. Taip tyldami jie nuingsniavo iki palikto
automobilio.
Mergina tyljo net ir tada, kai asmens sargybinis paslaugiai atidar jai priekines duris. Apsiniaukusi, nepakeldama
nuo ems aki, ji nuslinko prie galini automobilio dur ir
klesteljo ant upakalins sdyns.
Vilius tyliai sukikeno, gteljo peiais ir garsiai trinkteljo durimis. Jis vilpaudamas atsisdo, uved varikl - visureigis pradjo riedti siauromis senamiesio gatvelmis link
ksmingais mediais apaugusio, puimis kvepianio kvartalo
prie upi karaliaus Nemuno.
Moralikai bei fizikai isekusi Agnet atsigul ant galins
sdyns, ities kojas ir usimerk. Monotonikas burzgesys
j ramino ir migd. Ji pasisuko ant ono, pakio delnus po
skruostu ir netiktai paniro kit mieg - mieg, kuriame
nebuvo joki sapn nei juose siautjani demon.
Atsibudo, kai visureigis sustojo. Atsisdusi Agnet pamat, kad jau sutemo - atjo skaidrus ir graus pavasario
vakaras. Jos irdis staiga suvirpjo ir pradjo smarkiai plakti,
paadinta diaugsmo bei vilties: mergina prisimin, jog vl
susitiks su Laurynu, ir j nuo galvos iki koj uliejo karta
banga.

( R P U R I N I A I V E N E R O S 1_AB1R!NTA1

163

Didiulis namas aiaravo vies jra. Visi langai viet, tarsi laukt svarbi ir netikt svei. Agnet ilipo i mainos,
giliai kvp iris bei neseniai susprogusi alyv ied aromato
ir nejuiomis nusijuok: bjaurus slogutis dingo - ji puol naujam gyvenimui glb.
I stiklins verandos ijo ir link jos artinosi tamsus siluetas, Agnet atpaino Lauryn. Jo akys smigo jos akis ir greitai
perbgo visu knu: nuo isitariusi tanki plauk iki nedideli pd, apmaut juodais sportiniais bateliais. Agnetei pakirto kojas.
- Tai vis dlto pabgai nuo Viliaus? - prabilo jis velniu,
glamonjaniu balsu. - Tikiuosi, atlikai visus labai slaptus"
darbus? - iek tiek ironikai paklaus Laurynas.
- Tu man neskambinai, - savo ruotu puol j Agnet.
- Nenorjau tau trukdyti, - dar kart nusivaip vyras. Tiek to, palikim tai, dabar noriu tave nuvesti svetain, kurioje
dar nebuvai. Tavs ten laukia siurprizas.
- Koks? - gsteljo Agnet. Mergina nebenorjo joki
siurpriz, kiekviena keli pastojusi neaiki aplinkyb dabar jai
primin tams ir baim keliant vaizd.
- Neinojau, kad tu - dar ir bailiuk... - Laurynas iupo jos
deln ir suspaud.
Agnet nairai dirsteljo j. Vyras atrod jai fantastikas,
keistas ir nerealus. Laurynas labai skyrsi nuo vis iki tol jos
paint vaikin, bet kuo btent - Agnet negaljo pasakyti,
jis priversdavo kiekvien mog paklusti jam, net pavergdavo
kitus, ir tai buvo vienintelis bruoas, kuris jai nepatiko.

GABiJA^ K R I S

64

- Kur ia yra jjimas [ svingeri klub? - paklaus Agnet ir


apsidair. Laurynas nepatenkintas susirauk.
- Tau tai labai rpi? - altai pasiteiravo jis.
Agnet gteljo peiais.
- Ne rpi, o greiiau smalsu - juk ne kiekvieno namo poemyje vyksta... orgijos. Savaime suprantama, kyla klausimas,
kaip jie patenka t klub. Kakaip nepastebjau automobili
judjimo ar didesnio lankytoj susibrimo. Labai keista yra
galvoti, kad po iorinio padorumo kauke slepiasi moni ydos,
niekyst ar itvirkimas...
- Geriau bt, jei tu neapkrautum savo graios galvuts
visu tuo mlu, - piktai sunypt Laurynas.
- Negaliu priversti savs nieko negalvoti, - atov Agnet. - J e i nori paversti mane buka lle, nieko i to neieis...
- Priversiu tave nieko negalvoti... iandien, - taigiai sunibdjo Laurynas. - Ar gali nors vien vakar atsipalaiduot?
Jis prisitrauk j ir pabuiavo.
Agnetei sustojo irdis - ji pajuto, kad nustoja kvpuoti ir
krenta bedugn... Gal nebereikia joki pamok? - sunibdjo vidinis balsas. - Juk tai kvailyst: kokios dar gali bti pamokos, kai taip norisi nuplti jo markinius, pajusti nuog
kn ir eiti dar toliau... iki pat galo..."
Laurynas tikriausiai pajuto jos dvejones. Jis atsitrauk nuo
Agnets ir paaipiai burbteljo jai aus:
- Gal jau nori atsisakyti mano sugalvoto plano?
- Ne, - po trumpos pauzs atsak Agnet.

i'i M i P U R I N i A I V E N E R O S L A B I R I N T A I

165

Ji neketino pirmoji nusileisti, nepajg nugalti savo usispyrimo, nors knas deg ir liepsnojo, sujaudintas aistringo buinio, - giliai viduje ji alpo nuo geismo.
Svetain Agnet pamat pirm kart. Laurynas kakodl
nesisteng - o gal nemat reikalo - aprodyti jai vis kambari
savo erdviame, laki pu apsuptame name.
Vos perengus slenkst, j suglumino velniai roine spalva mirguliuojanti erdv. Patalpa virpjo nuo vaki, degani
roine liepsna. Jos stovjo ant staliuko lenktomis kojomis, idliotos ant emo medinio suvenyrams laikyti skirto baldo, besitsianio palei sien, - vakmis buvo nustatyta visa idinio
atbraila. Taip pat ros... blykiai rausvos ros, sumerktos vazose... j buvo pilna visur... Saldus gli kvapas svaigino Agnet, beveik ved i proto...
- iandien bus roinis vakarlis, - paslaptingai sukudjo
Laurynas.
- iandien... o rytoj?.. - suvapjo ji.
- Rytoj... baltasis, o gal geltonasis - toks, kokio panorsi,
Agnete.
Ipltusi akis, ji paliet standius roi iedus, pasilenkusi
jkvp salsteljusio aromato. Netiktai kambarj uliejo vos girdimi fortepijono garsai, prasiver pro rausv ir kvapni migl.
Agnet pajuto Lauryno rank ant savo liemens ir staiga atsisuko. Viena ranka jis glaud mergin prie savs, o kita pradjo
sagstyti jos markinli sagutes.
Agnetei ugniau kvap. Nepajuto, kaip palaidin nuslydo
ant grind ir ji liko su nriniuota juoda liemenle.

GABIJA

4 r-"^

Dt)

KRISTE

Laurynas nusmauk petneles nuo pei ir lpomis prigludo prie kaklo. Agnet sudejavusi susmuko. Laurynas jos
nepaleido: lpomis glamonjo veln kaklo dubim, atseg
liemenl ir udjo vien rank ant krties...
Agnet nesusilaik: aikteljusi apkabino Lauryno kakl, jos
lpos godiai buiavo jo lpas, tamsi gelm pasiglem j gili nakt - mergina beveik nebesuvok, k daro. Ilgai slopintas
geismas pralau utvank ir nusine j tolyn tamsi painimo jr, o laikas neteko jokios prasms.
- AAA... - sudejavo Agnet. Ji pajuto, kaip knas pradeda trkioti ir virpti. Neaboto malonumo banga upldo
mergin: ji raitsi Lauryno rankose, nesuprasdama, kas su ja
darosi. Niekada nepatirtas jausmas atm ad ir privert vis
kn rangytis i beprotiko malonumo. Ji patyr orgazm vien
nuo Lauryno glamoni, net nesugebjusi sulaukti, kol j knai
visikai susilies...
Kai pagaliau nustojo virpti ir pramerk akis, ivydo apstulbusj Lauryno vilgsn.
- Niekada gyvenime to nemaiau, - pribloktas sukudjo
jis. - Ar tu inai, kad esi sukurta meilei?
Isekusi Agnet usimerk ir nusiypsojo.
- Ar bus dar geriau? - sukudjo ji.
- Milijon kart... garantuoju... Bet dabar jau atjo mano
eil tai patirti... Niekas mans nesustabdys... Tik ne ia - ant
ios sofos man per maai vietos, - sukikeno Laurynas.
Jis pakl Agnet ant rank ir nusine [ miegamjj, kur stovjo plati lova, prie tai j bauginusi.

J RPURINIAl VENEROS

LABIRINTAI

167

Laurynas paguld mergin ir pavelg j jos krtis. Jis paliete


pirtais balt velni od ir lyg nuplikytas atitrauk rank.
- Nuostabu, - sukudjo jis, - jos tobulos,
- Nenuimk rankos, - raudonuodama Agnet vl udjo jo
deln ant krties.
- Ar tu nesigailsi ? - dvejodamas paklaus jis.
- Kodl taip keistai neki ? - suaimanavo Agnet.
- A ir esu keistas, pavelk j mane...
Agnet jsmeig plaiai atvertas akis j Lauryn. Jai dingojosi, jog prie save mato ne pajstam vaikin, o demon - t
patj vyr su juodu apsiaustu i komariko sapno. Jo akys rjo
kambario tamsoje, o i pirt tryko elektros srov.
- Noriu, kad niekuomet neumirtum tos nakties, - sunibdjo jo lpos. Pirtai liet Agnets kn, nukratydami j
lengva elektros srove. Nebuvo jokios galimybs isigelbti - jis
buvo visur: ant odos, ant lp, akyse, burnoje, skverbsi vid,
supurtydamas ird| lengvu elektros oku. Laurynas nesustojo,
jo vis tolyn ir tolyn, nesiliaudamas n minut.
- A sudegsiu, - iopteljo Agnet, nebegaldama iksti
svilinanios liepsnos.
- Nesudegsi, tik patirsi malonum, kuris prieinamas vien
dievams.
- I kur tu inai ? - paklaus Agnet, virpdama visu knu.
- A inau... - vos girdimai sukudjo Laurynas. Elektros
impulsai pasiek pilv ir slinko emyn.
- Greiiau, greiiau, - dejavo Agnet.
- Ne, dar ne laikas. Kai atsidursi paiame dugne... tada...

GABIJA

r.: c

KRiSTE

- Kodl dugne? - raitsi ji, nordama priversi Lauryn


engti paskutin ingsn.
" Kai pasieksi dugn, - nibdjo vyras, nesiliaudamas keliauti per jos kn, - tada tu isilaisvinsi, ivaduosi savo siel ir
mintis. Tik tada mes galsime abu bendrauti ne vien knikai,
bet ir dvasikai, patirti kno ir dvasios pilnatv susijungimo
akte. Tik tada ms mintys aus dang, ir mes stengsime pamatyti Diev... Troktu, kad inotum, kas tai yra...
Jis prisiglaud prie jos ir suvaitojo. J knai susijung.
- A jau inau! - suriko Agnet. - Jau... beveik...
Ji ov I vir ir tamsiame vaigdi nustame danguje,
aminai judanioje visatoje, ivydo neryk atvaizd. Jis mirgjo ir mainsi, taiau Agnetei pavyko sugauti jo vilgsnj. Atvaizdas jai nusiypsojo- Mergina suuko. Jos riksmas perskrod
kambario sienas ir ugeso nakties tyloje.

A G N E T - VITAI.

tai ir vyko... Bet prie tai labai apsijuokiau: patyriau orgazm, vos jam prie mans prisilietus... Neinojau, kad taip
gali nutikti... Jausmas buvo neemikas... bet palyginti su tuo,
kas vyko vliau... Nemoku tau nupasakoti... taiau manau, kad
pati inai, - nra tikslo tau apie tai rayti. Ttis mans paklaus, ar jis buvo velnus. Keista, kai to klausia tvas, ar ne? Galiu
atsakyti: jo rankos buvo kaip medus - saldios ir kvepianios
liep iedais. Oda tapo lipni, nuglostyta medumi varvani
deln. Lpos - it alio buinys, gundanios bei traukianios
tamsi gelm. Jo lytis - lyg egzotikas vaisius, pripild mano

i'iJRPURiN!A! V E N E R O S

LABfRiMTA

kn beprotiko saldumo. Jis atrod nepailstantis... Tai buvo


daugiau negu myljimasis. Jis siver mane kaip vjas ir atvr man svetimas bei nepastamas vietas. A jutau, k jaut
jis: ups kvap, medi lamjim, emuogi skon burnoje.
Supratau, k jaut Ieva, atsikandusi udrausto obuolio rojaus
sode, - nuodms skon... Patyriau netiktin orgazm ir visai
nukeipau. Nesistebk ir nevartyk aki. inau, kad dabar tai darai... Viena tau galiu pasakyti: nesigailiu, jog taip ilgai laukiau ir
atsidaviau tik tam, kurio labiausiai trokau. Tegul mane vadina
davatka, atsilikusia bei nemadinga, taiau to vienintelio vertjo laukti vis gyvenim. Net jei tai bt pirmoji ir paskutin
ms naktis, dkoiau Dievui, kad jis leido man tai patirti. Net
jei Laurynas dabar mane palikt, n kiek nesupykiau. Isaugoiau prisiminim visam gyvenimui - inoiau, jog turjau
toki pirmj nakt, kokios daugelis nepatiria n karto ir gali
man tik pavydti. ESU IAURIAI LAIMINGA.
Mieloji Vita, kaip matai, neprireik joki erotikos pamok - buvau taip pripildyta meils, kad beveik neteko mans
gundyti... pati puoliau jam ant kaklo.
Vakar vyko roinis vakarlis, iandien - baltasis. Vakar raudonos ros, o iandien - baltos... Kain, jei usinoriau
mlynojo vakarlio, ar Laurynas galt gauti tokios pat spalvos
roi? Ir mlyna spalva degani vaki? Tikiuosi, kad gaut, " jis visk gali... Pasakyk man, kodl jis toks ypatingas...
iandien niekur neisiu - vis dien drybsosiu patale... Laurynas adjo grti per pietus - vyks baltasis vakarlis... NEPAVYDK...

GABIJA

i 70

KRIS

Skambinau mamai, atsiprainjau, kad turiu reikal, sakiau,


negalsiu pas juos atvaiuoti... Regis, nesupyko, tik maldavo
nors savaites gale pasirodyti...
Baigiu rayti. Akys limpa... tuojau umigsiu. Turiu atgauti
jgas... iki piet...
Atj i nera apie patirt regjim, apie netiktin Lauryno gali ir ugnj, kurioje vos nesudeg. Tai buvo jos - tik jos paslaptis...

VITA - AGNETEI.

Vau, vau, vau... Skaiiau ir i ties pavydjau. MAN TIKRAI TAIP NEBUVO... Marius man nesureng nei roinio, nei
violetinio - i viso jokio vakarlio. Jis paprasiausiai idulkino
mane, nusisuko ir umigo. ATLEISK man u tokj vulgar odj
(juk tu pas mus esi iauri inteligent). O a nepajutau nieko,
iskyrus ird draskant skausm. Na, aiku, jis man nebuvo pirmasis. Nilai, kiek inau, buvo dar blogiau. Nesuprantu, i kur
jis toks atsirado... Gal jis - ateivis ? Agnete, rimtai, pairk, gal
kartais turi ant nugaros sparnus - inai, tokius sulankstomus?
Raudonos ros, mlynos ros... apie tai galiu tik pasvajoti...
I lidesio isitrauksiu butelj R A U D O N O J O vyno. Bus is tas
roinio... Vartau akis... i balto pavydo... Parayk... vl...

DVYLIKTAS SKYRIUS

PAVOJINGI ENKLAI

Kelios dienos iki savaitgalio prabgo nepastebimai. Agnete


skendjo Roiniame gyvenime" - kaip toje Editos Piaf dainoje... Beveik niekur njo i nam - vien diaugsi Lauryno
meile. Maist Vilius veiojo i kavins, o Laurynas kiekvien
vakar reng vis kitos spalvos vakarlius.
Namai kvepjo romis ir neslepiama aistra.
Prie pietus Agnet eidavo voni, tingiai nusimesdavo
drabuius ir panirdavo j putot, jazminais kvepiant vanden.
Netrukus parlkdavo Laurynas ir, skubiai nusirengs, pkteldavo alia jos. Jie diaugsi vienas kitu kaip mai vaikai. Jie paino vienas kito kn nuo galvos iki pat pirt galiuk. Agnet
nesivaizdavo, kad galima taip smarkiai bei aistringai mgautis
vyro knu. Ji anksiau man, jog myltis yra bjauru, - dabar
svaigo vien nuo tos minties. Deginanios aistros pagauta, ji jaut, kad visk jam atiduoti yra svarbiau u pat| gyvenim.
Lpos, pdos, delnai - jie ityrinjo vienas kit, inojo menkiausi kno ilinkim, veln pilvo dubim, vos velgiam
apgam ant apvalios krties arba tamsi keistos formos dm
ant Lauryno peties. Apsivijusi j rankomis ir kojomis, Agnet

GABIJA

172

KRIS

jaut neimatuojam diaugsm, kokio niekada gyvenime nebuvo patyrusi.


- Neapsakomas saldumas.- Nemaniau, kad tai jmanoma,
bet kiekvien kart patiriu vis didesnj malonum, - kudjo
Laurynas, lpomis laiydamas jos krties spenel.
- Taip negalima, - Agnet pirtais paniro [ drgnus Lauryno plaukus, - per greitai tau nusileidau, mane grauia sin.
- Ar tai blogai?
- inoma, reikjo dar ilgiau tave pakankinti, kriau visokius planus, bet neapskaiiavau savo jg...
- Agnete, - nusijuok Laurynas, - neverta savs smerkti,
tau ne eiolika met - esi suaugusi mergina.
- Tu inojai, kad taip bus? - dbteljo Lauryn Agnet.
Lauryno akys ybteljo.
- Esu subrends vyras - tu neturjai n menkiausio anso
atsilaikyti. Nekankink savs, Agnete, tu man teikei didiausi
dovan - u tai esu be galo dkingas.

- Papasakok apie save... dar k nors.


- Tik ne iandien, - burbteljo jis po trumpos pauzs.
Agnet nusijuok.
- Tu taip keistai tai itarei. Gal bijai?..
- Ko a turiau bijoti?
- Neinau...
- iandien neturiu nuotaikos pasakoti. Noriu tik irti}
tave.
- Tavo globjai tikriausiai...
- Atleisk... nenoriu apie tai kalbti, - Laurynas staiga ioko i vonios ir usimet chalat.

L")

JRPLJRINIAt V E N E R O S

LABIR!NTA!

173

Kai atsigr, sitemps veidas jau buvo atgavs jam prast


iraik, o akys linksmai erejo.
Jis nukabino chalat ir j iskleids lauk, kol ilips Agnet.
Tada susuko j ir suspaud glbyje. Mergina vl pajuto uplstant geism. Ji vis laik vaikiojo apsvaigusi - taip jautsi tik
igrusi piln taur vyno ar tsodama Palangos papldimyje
prie deginani vasaros saul. Kain, - pagalvojo ji, - ar ateis
toks laikas, kai jo prisilietimas nedegins it ugnis..."
- Reiks... paskambinti mamai, - sumurmjo ji, - taip ir
neujau, kaip adjau...
- Palik tai man, - nuramino j Laurynas, - a su jais paneksiu. Pasakysiu, kad mums reikia pasiruoti... Turiu jiems
smrpriz

- Tik nereikia siurpriz - praau...


- Siurprizas bus labai malonus...
- Na, na, - dbteljo Agnet. - Per tuos vairiaspalvius vakarlius, - paraudo ji, - umirau savo darb. Turiu surengti
gimimo dien, o dar nieko nenupirkau...
- Kalbi apie t... t...
- Taip, taip, apie t albinos Kamil. Nors ji man dar neskambino, bet kai kurias smulkmenas dl visa ko reikt nusipirkti.
Agnet nutyljo apie paskol, kuri dar turjo paimti i
banko. Tai buvo jos problema, ir ji net neman Laurynui apie
tai pasakoti.
- Galsi su Viliumi apvaiuoti parduotuves, jis pads tau
apsipirkti.
- N u k - noriu t reikal pati viena sutvarkyti...

GABIJA

74

KRIS

Laurynas paniuro.
- Nesuprantu, kodl jis tau kliudo.
- Kliudo. Galiu sutikti kok nors savo pastam, neinosiu,
k pasakyti...
- Sakyk, kad sitaisei savo vairuotoj.
- Cha, visas Kaunas ino, jog jis yra tavo vairuotojas... Nesuprantu, kam man jo reikia, - juk pati puikiausiai sugebu vairuoti.
- Aikinau tau, kad ne dl to.
- Nesuprantu ir niekada nesuprasiu: esu paprasta mergina,
ne milijonier - mans niekas neada grobti...
Laurynas atsiduso ir nuleido galv.
" Kada adi vaiuoti ?
- Pirmiausia noriu aplankyti tvus, - Agnet sumio. - Jie
pra, jog atvaiuotume abu.
- Vaiuosime etadien, kaip sakiau, O rytoj gali tvarkyti
savo reikalus- Be Viliaus? - tariai paklaus Agnet.
- Be Viliaus.
Mergina sukikenusi apkabino Lauryno kakl.
- Prisiskaitei detektyv ir prisigalvojai visoki smokslo teorij apie sivaizduojam grsm. Niekas mans negriebs, ypa
viduryje baltos dienos. ia juk Kaunas, o ne ikaga...
Laurynas uvert Agnets galv ir atidiai pavelg jai akis.
Paskui paglost plaukus.
- Bk atsargi, - vos girdimai itar jis. Tada sunerims paklaus: - Kokios spalvos iandien vakarlis, visai susipainiojau?

^PURINIAI V E N E R O S

LATBiRiNTA!

175

Agnet isiiep.
- Buvo roinis, baltasis, geltonasis, purpurinis, o iandien aliasis... Ar tursi alios spalvos roi ir vaki?
- Laisvai, joki problem, ~ nusikvatojo Laurynas.
- Tikriausiai daai gles pasislps krmuose? - isiiep
Agnet.
- Toki paslapi negaliu iduoti - tai jau bt kriminalas, - toliau juokavo Laurynas. - Turiu eiti, - jis atsistojo ir
vylingai pavelg | Agnet,
- K gi, vadinasi, iandien - aliasis vakarlis... Tuojau griu... o tada...
Agnet prunkteljo ir usikniaub ant stalo, netverdama
diaugsmu, negaldama suvaldyti i krtins besiverianio
laimingo juoko.

AGNET - VITAI.

Valio... Rytoj galime susitikti. Vaiuoju | parduotuves nupirkti visoki smulkmen usakytajai gimimo dienai. Pati
vairuosiu ir netursiu... asmens sargybinio. Kad ir kaip bt
keista, Laurynas nusileido - primygtinai nereikalavo, jog mane
lydt Vilius. Gal jau, sakau, atjo j prot?
iandien bus aliasis vakarlis. Laurynas ijo papuoti kambario, o a, naudodamasi proga, kol jo nra, skubu tau rayti
laik. A tau paskambinsiu rytoj ir pasakysiu, kur galsi mans
laukti... Mieloji draugue, u lango prieblanda, bet mano irdyje vieia saul - ir ne bet kokia, o purpurin meils saul.
Ate...

GABIJA

KRISTE

VITA - AGNETEI.

A irgi turiu neblog ini. Marius pra priimti atgal.


Sakiau, pagalvosiu, nors i karto inojau, kad pasakysiu taip".
Mano irdyje irgi nuvito saul, bet tokia purvinai geltona.
Deja, iki purpurines man dar labai toli... Pasiilgau tavs, nekantraudama lauksiu tavo skambuio.
P. S.
Bijau, kad neuteks spalv tavo meils puotai...
A G N E T - VITAI.

Prajo dar viena naktis - jkart alioji. Beveik nemiegojau...


Buvau labai usimusi... vairia veikla... Cha...
Dabar rimtai... Vita, man darosi baisu, jauiu, jog netenku
valios ir tampu priklausoma nuo vieno mogaus. Mans lieka vis
maiau ir maiau - troktu vien jam tikti, daryti tai, ko nori jis,
ir tai jau darau. Jis tapo man visu pasauliu, nes ustoja visa kita.
Jis yra labai galingas, stiprus ir iradingas. Nori, kad priklausyiau
vien tik jam, ir palengva pasiglemia mano kn bei mintis. Seksas yra gerai, bet kai jo per daug, jis tampa narkotiku.
inakt pajutau, jog po truput pradedu prarasti savo tapatyb... Tada atsipeikjau ir isigandau. Ar yra riba, kurios negalima perengti? Manau, yra, nes j perengs paprasiausiai
inyksti, dingsti i ios ems. inakt beveik prijau i rib.
Kakas pasak: Geriau vien dien bti mogumi negu tkstant dien - jo eliu." A nenoriu bti Lauryno elis, nors
beprotikai myliu. Jis irgi tai suprato.
i nakt mes truput pasikalbjome. Norjau daugiau suinoti apie jo gyvenim, bet Laurynas beveik nieko man nepasak.

'iJRPURiNiAi VENEROS

LABIRINTAI

177

Vis dlto i to, k pavyko ipeti, supratau, kad po jo valdinga bei


grieta iorine kauke slepiasi daugybe psichologini problem
ir sueista irdis. Gal dl to, jog jis nepainojo savo tv?
Laurynas sak, kad negali staiga pasikeisti, nes gyveno... kitaip... Bet kaip? A neinau. Kol kas tai yra didel paslaptis...
Ak, Vita, negaliu palikti io vyro - jis mans pra, net maldavo to nedaryti. Bandysime iek tiek pakeisti gyvenimo bd,
taiau spalvot vakarli neadame atsisakyti... Jis ivaiavo j.
darb, nors vos pajg paleisti mane i glbio. Susitiksime iandien, kaip buvome susitarusios.
Palauk mans prie savo gatvels kampo, a greitai privaiuosm.
Ate...
Vita lauk Agnets su nerimu ir baime. Ji bijojo pamatyti savo draug susisielojusi. Nors kelis kartus skait Agnets
laik, nesuprato jos nerimo prieasties - dl ko ji taip stipriai
jaudinasi ir dvejoja. Kai privaiavo visureigis, Vitai i karto pacngvjo: Agnets veide spinduliavo plati ypsena.
- Gerai atrodai, - su palengvjimu atsiduso Vita. - Perskaiiusi tavo laikely, maniau ivysianti aar igrautas akis ir
marmuro baltumo veid. Tavo problema yra ta, kad per daug
analizuoji ir save reguliuoji. Ar gali kada nors atsipalaiduoti ir
leisti vykiams tekti sava vaga?.. Laurynas tau buvo pirmasis
vaikinas gyvenime. Natralu, jog pametei gaiv. O jis... jis - vyras, kartas ir jausmingas. A j puikiai suprantu ir nesmerkiu
jo - jis tau nieko blogo nepadar. Tai visikai natrali reakcija
po tiek met priverstinio susilaikymo.

G A B I J A K R I S T t-

78

- Suprantu, k tu sakai, - tyliai susnibdjo Agnet, - bet


a... a nenoriu leisti ugesti vaigdei...
- Taip nebus, - nutrauk j Vita, - laikas nusileisti ant ems ir pavelgti realyb. vaigdes palik eiolikmeiams...
Neumirk: prie savait tapai visaverte moterimi, tad turi
nustoti aisti vaikikus aidimus. Agnete, tu jau nebesi vaikas,
tu - moteris.
- Man gaila, - suvirpjo Agnets lpos.
-Ko?
- Vaikysts...
- Ak, Agnete, Agnete, - Vita nusijuok. - Buvau visai umirusi, kokia esi romantika ir neemika. Nesiprieink Laurynui - jis ino, k daro.
Staiga Vita grteljo ir smeig akis upakalin lang.
- Koks Lauryno automobilis?
- sivaizduok, neinau. Palauk, palauk, pagalvosiu... - Agnet surauk kakt.
- Atrodo... audi, o gal mersedesas? Neinau...
- Ne, ia ne audi.
- Kas atsitiko?
- J a u ilg laik mus seka baltos spalvos folksvagenas. Jis paskui mus vaiuoja atsiliks kokius penkis ar eis metrus. Atrodo, tarsi bt prisiris virve. Ir vislaik laikosi vienodo atstumo. Pradjau j stebti iaip sau, dl domumo, bet paskui kilo
ioks toks tarimas.
- Gal tai Vilius? - abejingai burbteljo Agnet. - Pairk,
ar kas nors matyti pro lang.
- Nortum, automobilio langai utamsinti - nieko negaliu
jziureti
v

F^!N!AI VENEF-^OS L A B I R I N T A I

179

- Tikriausiai Vilius.
- Sumaink greit, - sunypk Vita, - jie suka [ alikel, gal
kartais sugalvos sustoti ?
Agnet sultino greit. Visureigis vos slinko, keldamas visuotin vairuotoj pasipiktinim.
Vita prisiplojo prie sdyns ir, isproginusi akis, sispoksojo
I alikelje sustojus folksvagen. I jo ioko sportikas vaikinas, akis paslps po juodais akiniais ir ant galvos usitrauks
gobtuv.
Atsigrusi Agnet dar spjo pamatyti vyr, prie jam bgant salia kelio stovini krautuv.
- Tikrai ne Vilius... Vaiuoju toliau.
- Jei ne Vilius, tai kas ?
- Koks skirtumas ? Nusprendei paaisti seklius ? Kal Bliumkvist? - Agnet suprunkt.
- Keista diena... i tikrj, - sumurmjo Vita.
Ji nusiramino ir trumpai nutilo. Bet po minuts vilgteljo
I veidrodl, pirtais perbrauk per juodus pasiiauusius plaukus ir kakodl liko savimi nepatenkinta.
- Kur vaiuoji? - susiraukusi burbteljo ji.
- Noriu nusipirkti spalvoto tampraus popieriaus - imokau
i jo pasigaminti labai grai egzotik gli.
- Kam tos dirbtins gls, kai krautuvs lta nuo gausybs
gyv gli? O ir gamtoje j netrksta, tuojau prads ydti jazminai... - nusistebjo Vita.
- Dabar madinga gyvas gles arba lapus derinti su dirbtinmis glmis, pavyzdiui, katono arba klevo lapai atrodo ypa
graiai kartu su romis i vyniojamojo popieriaus - neatskirsi
nuo tikr.

GABkJA

80

KRIST

- Nej augi ?
- Aiku, pasigamintas roes reikia apipurkti raudonos arba
geltonos spalvos daais, tada jos sukietja ir pasidaro kaip tikros. Jomis patogu puoti patalpas - nevysta, ilgai laikosi. Su
tokiomis glmis daug pigiau bei paprasiau - nepalyginsi su
gyvomis, kurios tuojau suglemba, ypa kepinant saulei- Hmm.., - sumurmjo Vita. - Kit savait baigiasi atostogos, reiks eiti j darb. Kaip manai, gal iuoiam Laisvs
lj?
- O kodl ne tavo numyltj Akropol? - iplt akis
Agnet- - domu, k ten adi veikti. Parduotuvs tuios, moni vos vienas kitas - tylu, nyku, net ausyse spengia.
- Na ir kas? iaip ujo kvailas noras. O kad moni nra,
dar geriau - niekas netrukdys ramiai pasivaikioti. Popieriaus
tikriausiai rasime knygyne. Laiko juk turi - tikkims, naujo
usakymo dar negavai...
- Deja, - atsiduso Agnet.
- Sunku prasimuti, toki vakarli planuotoj kaip tu pilnos pakamps. Tau vertt daugiau reklamuotis...
- Tam reikia turti daug pinig, - atkirto Agnet.
- Galtum paspausti Lauryn - tikrai neatsisakyt padti.
- Nenoriu spausti, - niriai burbteljo Agnet, - kol kas...
- Tavo reikalas, - gteljo peiais Vita.
- Dar neapsigalvojai - tebenori pavelgti j smetonins epochos likuius ? - nusivaip Agnet.
- Taip, noriu pamatyti vien kit to laikotarpio balkonl
arba udar kiemel, kol dar j nesudark imanieji darkytojai.
- Tvarka, suku senamiest pastatyti mainos, nors a tai
darau tik dl tavs. Mans Laisvs alja kakodl netraukia.

rURPURlNiAI

VENEROS

LABIRINTAI

18

Agnete gerai inojo, kodl jos nevilioja psij alja. Tos


dienos vykiai dar buvo gana ryks, jie giliai sir jos atmintyje. Bet pasakoti Vitai apie savo paeminim jai buvo gda.
Nors giliai irdyje Agnet staiga pajuto keist nor dar kart
pavelgti j tui gatv ir pajusti kn kaustani baim. Tikriausiai ne veltui ir udikai grta [ nusikaltimo viet, vedami
toki pat jausm... Ji sudrebjo, pilv sutrauk spazmai.
- Laurynas darbe? - paklaus Vita, iokusi i automobilio,
- Eilin kart ivaiavo Vilni, - nuostabos neslp Agnet. - Bet iandien isipust, tarsi vykt Holivud atsiimti Oskaro" apdovanojimo. Apsivilko pilk kostium, baltus markinius,
mlyn kaklarait. Kai pamaiau, kaip atrodo, net akys ant kaktos ioko. Pasijutau, lyg biau Pelen, nors tikrai tokia nesu.
Agnet atsiduso.
- Tai mane labai slegia. Vyrui visai nereikalinga tokia puiki
ivaizda. Vis laukiu, kol jis vien dien pasakys: inai, Agnete,
susiradau kit, dabar mano taikinys - mis pasaulis..."
Abi merginos nusikvatojo.
- inai, draugue, nesuk sau galvos. Geriausiai bt, jei nuo
jo pasidarytum vaik - turtum graiausi lliuk Lietuvoje.
- Sapnuose, - prunkteljo Agnet. - Nors ir esu nepatyrusi, vis dlto kai k suprantu: lliuko jis nenori.
- Ir nereikia. Einam greiiau, gal nusipirksiu vasarai naujas
basutes su direliais. Bus t Lauryn...
- Nebus, Vita, jis toks vienintelis... vienintelis...
Draugs ilindo pro kiemus Vilniaus gatv ir patrauk
link Laisvs aljos. Oras buvo iltas bei gaivus. Prie kavini
ant aligatvio jau buvo ineti staliukai su kdmis ir iskleisti

82

GABIJA

KRIST'B

didiuliai skiai nuo sauls. Prie kai kuri stal patogiai sitaisiusios sdjo jaunimo grupels ir vaiinosi alumi.
- Ei, grauols! - kteljo vienas vaikinas. - Ateikite ia,
mes kaip tik js laukiame.
Jis tingiai drybsojo itiess kojas, gurknodamas al. Ivyds
merginas, padjo bokal ir atsistojo, bandydamas nutverti u
rankos pro al einani Agnet. Nunarinusi galv, ji prasmuko
pro isiiepus bern ir nuingsniavo tolyn, nekreipdama dmesio bjaurius komentarus, sklindanius i lbautoj lp.
Vita nuskuod paskui Agnet tyliai kikendama.
- Tikri galvijai, jokios kultros, - piktinosi ji. ~ Apsivalgiau aplinkui, bet niekur nemaiau policijos. O jeigu jie bt
band mus upulti?..
- Nejuokink, - prunkteljo Agnet. - Apie policij gali
tik pasapnuoti. Geriau usukim bat parduotuv, girdjau,
nori pirkti basutes...
Merginos slinko pro plaiai atvertas duris tui krautuv.
Pardavja nuvelg jas mieguistu vilgsniu, bet nepajudjo i
vietos.
Vita puol prie lentyn, isirinko penki skirting ri batus ir, atsisdusi ant odins kuets, pradjo juos matuotis.
Agnet stypsojo alia ir su nerimu vilgiojo suplukusi
draug. Vita stvr vien bat por, paskui kit, matavosi, mt
netikusius batus alis. Paskui atsine dar vienas basutes nuo
lentynos, bet n vienos jai nepatiko.
- Nesuprantu, kodl taip draskaisi. Pavertei parduotuv
iuklynu - galtum elgtis mandagiau.
Vita staiga nuleido rankas ir nunarino galv.

MiRPuRiNIAi VENEROS

LABiRINTAI

183

- Tikriausiai... - ji sunkiai rinko odius, - tikriausiai iandien pat paskambinsiu Mariui ir pasakysiu, kad grt atgal j
namus...
- Aiku, gali duoti jam dar vien ans...
- Penkt... - gaiiai burbteljo Vita.
Agnet atsiduso.
~ Palauksiu tavs gatvje, - sumurmjo ji ir ilk i parduotuvs.
Mergina buvo priblokta. Vita niekada nesak, kiek kart ji
atleido Mariui. Man, gal kokius du kartus, bet, pasirodo, penkis, o gal ir dar daugiau... Agnet pagalvojo apie save. O jeigu
suinot, kad Laurynas j apgaudinja?..
Pajuto irdyje veriant skausm.
Ne... tikriausiai ji negalt.- Mergina, plaiai atmerkusi
akis, pavelg tolyn, aljos gale baltuojant diding Sobor,
ir vos nepargriuvo ant ems. Beveik be garso, tarsi vaiduoklis,
artyn riedjo jos sapn siaubas - juodasis limuzinas.
Dusdama Agnet apsisuko ir puol atgal krautuv. Nieko
negalvodama, pastm jai ant tako pasipainiojusi Vit ir sispraud parduotuvs kamp alia lango.
- Kas atsitiko? - apstulbusi Vita imet i rankos bat.
Agnet negaljo itarti n odio. Ji ities virpani rank ir
vos girdimai suvebleno:
- Ten... limuzinas...

TRYLIKTAS SKYRIUS

LAISVS ALJA

Vita atsistojo tarpduryje ir apsivalg.


- O... - koks graus, juodas bei glotnus kaip kosminis laivas! - negaljo atsiavti ji. - Argi pirm kart gyvenime i*

vydai limuzin, kad taip pasibaidei? - juoksi Vita. - Bt


neblogai isidrbus ant plai sdyni gurknoti ampan, vaintis Kauno gatvmis, o dar geriau - jei alia sdt svajoni
vaikinas,., su kuriuo galtum usimirti... - Vita staiga nutilo.
Tamsus elis perbgo jos veidu, ji pradjo kramtyti lp.
Nuostabu... - pagalvojo Agnet. - Jei alia sdt svajoni
vaikinas... Nenork ito ibandyti, Vita."
Ji pasistieb ir pro Vitos petj atsargiai vilgteljo j gatv. Limuzinas lyg elis praiuo pro lang ir sustojo.
Agnets irdis suspurdjo ir sustojo. I limuzino ilipo du
vyrai, nuo galvos iki koj isipuo vardiniais drabuiais, madingai paiautais, ele suteptais plaukais. Limuzinas pajudjo
ir ltai nuplauk tolyn, vilgdamas rykioje vidurdienio saulje... palydtas vienio praeivio vilgsnio.
Ariau stovintis vyras susikio rankas . kienes, eng ant aligatvio ir vilgteljo [ lang, pro kur, ivertusios akis, spoksojo

RPURINIAI VENEROS

LABiRiNTAI

185

dvi isiiojusios merginos. J vilgsniai susidr: Agnet ivydo


raudoniu imutus skruostus ir apkvaitusias tamsias akis.
Dieve, jis tai mat..." - pagalvojo isigandusi Agnet. Ji negaljo atitraukti nuo vyro pakraupusio vilgsnio. Jie abu kur
laik stebjo vienas kit, paskui vyrukas pakrutino lpas ir netiktai isiiep, lyg skaitydamas Agnets mintis.
- Kiekvien dien mes matome it juod limuzin, - merginos igirdo u nugaros pardavjos bals. Ji prislinko taip
tyliai, kad n viena nepajuto, jog ji ia stovi. - Praminme j
aistr limuzinu'.
- Kodl ? - neirdama pardavj paklaus Vita. Ji vis dar
stebjo madinguosius vaikinus, neskubriai ingsniuojanius ir
inykstanius akinanioje viesoje.
- Limuzinas kasdien vainja po Laisvs alj ir senamiest, - kartligikai kudjo pardavja- Ji buvo jaunut ir daili. Suka ir suka ratus, nuo ryto iki vakaro... Jame sdi vyrai. Jie vis
laik keiiasi: vieni ilipa, kiti lipa. Ir taip vis dien... Neaiku,
k jie ten veikia. Kai ilipa, bna iraud, o akys - apkvaitusios
lyg narkoman...
Pardavja susijaudinusi prikando lp.
- O mergin nebna? - pavelg j Vita.
- Labai retai... Maiau tik kelis kartus.
- Ir kas, manai, ten galt bti ?
- Neinau... - mergina sudrebjo. - Esame baugintos...
Kalba, kad limuzin traukia vienias merginas... Po darbo
mane namo parvea brolis.
Agnet tyljo. Ji sustingusi stovjo viena poza, sukrutjo tik
pajutusi dm Vitos vilgsn.

180

GABIJA

KRISTE

- Kas tau yra? - niriai paklaus ji.


- Nieko... Staiga nukrat iurpas.
- Gryna tiesa, - toliau burbjo pardavja, - kai pamatau
limuzin, mane taip pat nupurto iurpi baim.
- Bet KAK mons vis tiek kalba? - nenurimo Vita.
- Sako... ten vyksta... orgijos...
- O policija? K veikia policija?!
Pardavja pervr Vit keistu vilgsniu. Ji apsisuko ir nukaukjo prie kasos.
- Vaiuojam i ia... - istenjo Agnet.
Vita gteljo peiais. Jos linksmas, tamsus veidas staiga sukrito - ji nudelb akis, sigilinusi sau vienai inomas mintis.
Merginos patrauk link mainos. Bet, joms engus tik kelis
ingsnius, Vit paauk vyras. Jis atskubjo i kitos gatvs puss, mojuodamas ranka ir spinddamas plaia ypsena.
- Sveika! - rikteljo jis Vitai.
- Sveikas, - nudiugo Vita. - ia Rimas... na, tas, kur sakiau... i kriminalins policijos.
- Ne visai taip, bet nesvarbu, - nusijuok Rimas.
- O ia Agnet, - Vita baksteljo jai j krtin.
- Agnet... - nuts Rimas. - Ar ia ta mergina, kuri suvyst ymj Lauryn? - nusivaip jis.
Agnet nuraudo ir piktai dbteljo Vit.
- Nesipykite, mergaits, geriau eikime pasdti prie staliuko lauke - a jus vaiinu kava ir pyragliu.
Vitos draugo pasirodymas netiktai isklaid blog nuotaik bei nerim, tvyrojus nuostabioje saultoje gatvje.

: MiPURiNI.A! V E N E R O S

LABIRINTAI

187

Rimas energingai perstumde kdes ir mosteljo padavjai.


Agnet su palengvjimu atsisdo ir atsuko veid j kaitinani saul. I garsiakalbio sklido Pink" daina, pastaruoju metu
labai madinga, beveik atsibodusi.
- Gal igersit ?
- Ne...
- Taip, - atsak Vita, - raudonojo vyno, O tu gersi ? - paklaus ji Rimo.
- K tu - a tarnyboje, negaliu gerti, galiu bti ikviestas
bet kuri minut.
Rimas visai nepanjo j policinink, o tuo labiau | seklj.
Tik jo akys, keliskart ukliuvusios u Agnets aki, buvo skvarbios ir altos tartum varvekliai, kabantys nuo stog ankstyv
pavasario ryt.
- Agnet Lauraityt, - ltai itar Rimas.
" Taip, i kur inote?
Policininkas nusijuok.
- Nebk kvaila, Agnete, - atariai tarsteljo Vita. Jai siurbiojant vyn, iblyk skruostai palengva atgavo prast spalv.
Agnet atidiai nuvelg Rim, Jis atrod nuo 35 iki 40 met
amiaus, kresnas, stiprus, buvo usiaugins mading barzd,
jam ant galvos styrojo tamss plaukai. Nuo jo sklido ramyb
irjega

Jis Vitai labiau tikt negu tas jos kvailas Marius, nors yra
gerokai vyresnis", - staiga pagalvojo Agnet.
Tartum igirds jos mintis, Pimas pakl galv ir nusiypsojo

GABIJA

88

KRIS

- Na ir kaip Laurynas ? - keistai paklaus jis.


- Kas jam yra? - ibalo Agnete.
- Girdjau, jau gyvenate kartu?
- Mmm... - numyk ji.
- Negadink jai nerv, Rimai, - nusijuok Vita.
- Gerai... daugiau nelsiu su kvailais klausimais, - nusivaip
Rimas.
Agnet, slpdama akis, toliau gurknojo kav ir aukteliu
gnaib tort.
I gatvs galo pasigirdo bgn dundjimas ir monotonikai
tariam odi garsai.
- Kas ia? - pakl akis Vita.
- Krinos pasekjai... sektantai, - pro dantis iko Rimas.
Agnet nusistebjo, kaip aikiai tuose odiuose buvo Ireiktas
nepasitenkinimas. Vyro veidas persikreip, jis sukando dantis,
o skruost raumenys staiga sujudjo.
Jie smeig akis gatv.
Spalvingais apdarais isipuousi jaunuoli grup ltai artjo nuo Soboro. Vjyje plaikstsi nuo ikelt paveiksl nuts
kaspinai. Isipuo gli girliandomis, mudami bgn, krinaistai skandavo vien ir t pat posmel, j ilgiems sijonams
ltai supantis ant lies ploki kn:
Hare Krina Hare Krina
Krina Krina Hare Hare
Hare Rama Hare Rama
Rama Rama Hare Hare

RPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

189

" Sektantai... - dar kart sunypt Rimas. - Savo monotonika skanduote jie nuslopina mintis ir smon, o paskui ir
visai pavergia j pinkles pakliuvusius mones.
Jis sugniau kumius, su neapykanta velgdamas [ tolstani grup.
Dar kur laik jie girdjo melodij, vliau - tiktai dundani bgn garsus, pagaliau ir tie nuslopo.
- Rimo sesuo.., pakliuvo vienos sektant grups pinkles
ir nusiud, puolusi po traukiniu, - Vita paaikino netikt
Rimo sit.
- Ir jis... nieko negaljo padaryti? - apstulbo Agnet.
- Sesuo... ji negirdjo joki mano praym bei maldavim.
Visikai neteko valios, apsvaiginta j dvasinio lyderio. Be proto
j simyljo, tad oko po traukiniu, kai tas susirado kit auk.
Rimas nuleido galv ir sudejavo.
- Neseniai Lietuvoje atsirado nauja sekta. A dabar dirbu
su ja, - kudjo Rimas. - Ji be galo udara ir slapta. Bijome
igsdinti, todl negalime veikti atvirai. Kol kas nieko blogo
nevyko, bet gavome slaptos tyrim mediagos i Amerikos,
patvirtinanios, kad tai labai apgaulinga ir pavojinga senos sektos atmaina.
Naujasis" neseniai atvyks lyderis pamaldose pasirodo su
kauke bei apsiaustu, - paaipiai sukikeno Rimas. - Jis pats retai
lankosi, turi pavaduotoj - apie j mes kol kas nieko neinome.
Taiau nuo mans niekas nepasislps - esu pasirys sunaikinti
bet k, jei tik gausiu mediagos apie neteist ir nusikalstam
veikl, - sunypt Rimas.

190

GABIJA

KRISTE

Jo akys dege, rankos virpjo. Policininkas isitrauk i kiens cigarei pakel ir usirk.
- ia negalima rkyti, - spjo j Agnet.
Rimas dbteljo j skvarbiu vilgsniu, ir Agnet suprato,
jog jis tai ino, bet net nemano laikytis taisykli.
Prie stalo sivyravo tyla. Todl, kai suskambjo Agnets mobilusis, ji vos nenualpo, ekrane pamaiusi Lauryno vard.
- Atsipraau, - sumurmjo mergina ir nekantraudama pasitrauk al.
- Pasiilgau tavs, - pasigirdo hipnotizuojantis Lauryno balsas.
Agnet nustojo kvpuoti. Kaip ir visada, igirdusi jo bals, ji
nustebo ir pajuto keist lides.
Mergina dar negaljo prie jo priprasti. Pati nesuprato kodl.
O juk ji taip greitai priprasdavo prie vis, net Rimas, nors pirm kart sutiktas, jai pasirod toks jaukus ir savas...
- Kodl tyli? ~ nibdjo jisAgnet pagalvojo apie jo rankas, glamonjanias jos kn,
prisimin jo lpas, jo kart glb, ir jai aptemo akyse.
- Noriu tave pamatyti, - trkiojaniu balsu sukudjo ji.
Laurynas nusijuok. Jo balsas ilgai netilo jos ausyse.
- Atvaiuosiu Laisvs alj tavs parsiveti...
- I kur inai, kad esu ia?
- Tu nuo mans niekur nepasislpsi, - dar kart nusijuok
Laurynas.
- Tu mane seki... - konstatavo Agnet.
- A tave saugau...

p l J R p u R i N1A i V b" N E. R O S L A B1R ^ N T A i

191

Ji sukikeno.
- Gerai, tada atvaiuok, bet a nesakysiu, kurioje vietoje
esu. Pairsiu, kaip tu mane rasi...
- Sutariam, - prunkteljo Laurynas ir baig pokalb.
Agnet gro prie stalo ir pamat, kaip Vita su Pimu smalsiai suiuro i j
- Laurynas skambino...
- Taip ir maniau, - pavart akis Vita. - I karto supratau,
kai tik grai prie ms. Visa... tokia.,, neemika.
Agnet sumiusi nudelb akis.
- Na, ir k pasak ? - susidomjusi paklaus draug.
- adjo tuojau atvaiuoti.
- O, - isiiojo Vita, - kokia man laim... I arti pamatysiu
tavo svajoni riter, - pasimaiv ji. Rimas atsistojo.
- O a su jumis atsisveikinsiu, mergaits. U visk sumokjau, ramiai galite toliau sdti ir laukti... kito kavalieriaus.
- Taip greitai? - nusimin Vita.
- Darbas, darbas... Malonu buvo su jumis pabendrauti. Su
tavimi, Vita, dar nebaigme kalbos - netrukus paskambinsiu.
O tau, Agnete, linkiu visokeriopos skms, - Rimas paspaud
jai rank, ir jo veidas nuvito. - Saugok save.
Policininkas mosteljo ranka ir spariu ingsniu patrauk
link gatvs kampo, kur stovjo viesios spalvos volvo.
Neilgai laukus, pasirod Laurynas. Jis mandagiai paspaud
rank Vitai, verte perverdamas j akimis.
- Kaip supratau, ia tavo draug Vita? - jis kilsteljo antakius.

192

GABIJA

KRiS

- Ta pati, - sumio ji,


Agnete nesmagiai sukikeno. Laurynas atjo ne vienas. Salia jo kaip kalnas stypsojo aminas palydovas Vilius. Agnet
nesuprato, k jai iandien primin Laurynas. Kai j pamat
dar i tolo vilkint t pat pilk kostium, vien rank laikant kelni kienje ir spinduliuojant avesiu, nejuia sutriko.
Dieve, - staiga paman ji. - Tie vyrai... kur ilipo i limuzino... atrod lygiai taip pat. Tokie pat gras, gerai apsireng, madingai apkirptais plaukais."
Agnet ivydo plaiai iplstas Vitos akis ir suprato, kad
ji pagalvojo t patj.
Laurynas atsisdo, laisvai ities kojas, o rank umet
ant Agnets kds atkalts. Salia jo sitais Vilius. Agnet
nairom dirsteljo Lauryn. Buvo keista matyti, kaip jis nedera toje aplinkoje. Sddamas prie ito prasto plastikinio
stalo, aptrint kdi ir skirtingos spalvos puodeli, Laurynas atrod lyg svetimknis,
Agnet mat, kaip Vita, nudelbusi akis, muistosi kdje
ir neramiai dirsioja laikrod. Pastebjo draugs i padilb
mest vilgsn ir suprato, jog ji pasiruousi i ia sprukti.
Tik Laurynas, regis, nieko nepastebjo. Jis valgsi visas
puses, tarsi ko iekodamas. Pagaliau pamat pro al einani
mergait, prekiaujani glmis.
Vyras vienu rankos mostu j sustabd.
- Man reikia... mlynos spalvos roi, - ypsodamasis
puse lp, velniai itar Laurynas.
Agnet paraudo.

F^PURiNIAi V E N E R O S

LABIRINTAI

193

- Mlynos spalvos? - suvapjo mergait. Ji minut pagalvojo. - O kiek reikia?


- Manau, imto turt utekti, - Laurynas dmiai pavelg Agnet.
Ji gteljo peiais.
- Tuojau pasakysiu, minut palaukite, - glinink pajjo i al, kakam paskambino ir ilgai kalbjosi, usidengusi
ragel ranka. - Tursim... mlyn roi. Bt gerai, kad eitume kartu, tada galsime gles nuneti tiesiai main.
Laurynas mosteljo Viliui.
Sis, netars n odio, atsikl nuo stalo ir apsisuks nuingsniavo su jaunja glininke.
Iprotjimas", - paman Agnet. T i k dabar jai atjo j
galv, kaip egzotikai viskas turi atrodyti Vitai. Mlynos
ros... Tai skambjo tarsi aidas i kito pasaulio. Tarytum
fantastinis filmas. Jiedu su Laurynu pasinr j keist aidim, neturint nieko bendro su realiu gyvenimu. Kiek ilgai
itai tsis, Agnet nenuman, tik bijojo, jog finalas gali bti
skausmingas.
Bet ji nenorjo... kol kas nenorjo isivaduoti i ios palaimingos bsenos, todl su diaugsmu prim aidimo taisykles. Troko, kad tai tstsi kuo ilgiau. Jie abu paeidinjo
prastas gyvenimo normas nekreipdami dmesio aplinkini pavyd.
Suskambjo telefonas, ir Agnet automatikai prispaud
j prie ausies.
- Nila? - aikteljo ji.

94

GABIJA

KR!S

Agnetei buvo sunku grti realyb. Nila? Ji buvo i to kito


pasaulio, nuo kurio pasislpusi mergina tnojo Lauryno glbyje.
- K veiki? - suvapjo Agnet.
Ji mat, kaip piktai ybioja Vitos akys, bet neperdav jai
ragelio - Agnet norjo pati pasikalbti su Nila.
- Noriu su jumis susitikti, - igirdo ji lidn Nilos bals.
Agnet negaljo susikaupti - mergin trikd j bestas
altas Lauryno vilgsnis. Todl ji pasikl nuo kds ir pajo
v

i sal.
- Gal kas atsitiko? - paklaus ji.
- Nieko ypatingo, tik norjau igirsti tavo bals. Girdjau,
gyveni su Laurynu?
- Taip,.. - numyk Agnet. - Ar... Mantas gro?
- iandien turi grti, - linksmiau suskambjo Nilos balsas. - Kaip gyvena Vita?
- adjo atgal priimti... Mari...
- Taip ir maniau...
- Gal susitinkam? - pasil Agnet.
- Dabar negaliu... kai sugr Mantas, tada...
Tikriausiai tas bjauryb Jeronimas ten tupi ir jai neduoda
ramybs, siuto Agnet. Ji dirsteljo staliuko pus ir nustebo
pamaiusi, kaip linksmai nekuiuojasi Vita su Laurynu. Vitos
akys rjo, o skruostai buvo gav aguon spalv.
Jis j pakerjo", - dingteljo mintis.
- Ar skambino Kamil? - paklaus Nila.
- Dar ne, bet laukiu nekantraudama.

'L'RPURINIAI V E N E R O S

LABIRINTAI

195

- Kai paskambins, duok ini, gal ir a itruksiu i nam.


- Praneiu. Gerai, kad paskambinai, imt met negirdjau
tavo balso.
- Tai iki, Agnete...
- Iki...
Kai Agnet gro savo viet, Vita ironikai dbteljo j.
- Diaukis, jog ilgiau neutrukai, nes btum ms neradusi... - sukikeno Vita.
O gal i ties?" - pervr ird Agnetei: juk Vita be galo
grai ir egzotika... Ji suprato, kad elgiasi neadekvaiai, bet negaljo suvaldyti staiga kilusio pavydo.
Agnet nuleido akis ir pajuto Lauryno rank, spaudiani
jos deln.
- Gal vaiuojam pavalgyti? - sukudjo jis.
Agnet pagalvojo.
- Neinau, ar noriu, Rimas mus privaiino pyragliais ir
kava...
Matyt, Laurynas inojo, apie k kalbama: jis nesistebjo ir
nieko neklausinjo.
- Sliauiojam nuo pat ryto po Laisvs alj, - siterp
Vita, - matme net paslapting limuzin, gsdinant ia vaikiojanius mones. Viena pardavja pripasakojo visoki baisybi - gyvenime to negirdjau...
Laurynas tarsi replmis suspaud Agnets rank, bet ji nepakl aki. Bijojo pavelgti Lauryn ir kartu isiduoti Vitai.
- Dabar dauguma moni mgsta kurti vairias baisias istorijas bei smokslo teorijas. itaip domiau gyventi - organizme

1b

GABIJA

KRiS

pakyla adrenalinas, ir pasaulis atrodo viesesnis, - paaipiai


burbteljo Laurynas.
sidrsinusi Agnete pakel galv ir dirsteljo Lauryn.
Jis atrod susijaudins - neramiai velg i j, jo akyse tnojo
baim.
- Ar neumirai, kad rytoj vaiuosime pas tavo tvus? - palenks galv beveik prie pat jos skruosto, paklaus Laurynas.
" Ne... Maniau, jog tu bsi umirs...
" Kaip galiau umirti? Sakiau, kad paruoiau tau siurpriz.
- Ar tas siurprizas dar galioja?
Matau, tu manimi vis dar nepasitiki... - Laurynas surauk
antakius. - Priversiu tave manimi tikti. Ar ne, Vita? - jis prisimerks hipnotizavo j vylingu vilgsniu.
Vita nukreip Lauryn iplstas akis, bandydama sudlioti
savo isiblakiusias mintis.
- Tu privalai juo tikti, - silpnu balseliu ilemeno Vita.
Agnet suprunkt.
- Netikjau, jog mane iduosi, - ji palingavo galva. - Ir dar
manai esanti geriausia mano draug...
Vl suskambjo mobilusis telefonas.
Agnet umet ak | neinom numer ir pakl ragel.

PENKIOLIKTAS SKYRIUS

INIUONIS

Tai buvo Kamil. altu oficialiu tonu ji prane kit savait


atvykstanti Kaun aptarti gimimo dienos planavimo. Kartu
norjo apirti pasilyt sodyb ir galutinai susitarti dl kainos. Ji neleido Agnetei siterpti, kalbjo beveik viena. Merginos balsas skambjo sausai ir kaprizingai.
- Kuri savaits dien js galvojate atvaiuoti? - spjo paklausti Agnet.
- Tiksliai neinau, - nepatenkinta sumurmjo Kamil. Pirmadieni patikslinsiu dat. Namuose atsirado menk nesklandum, bet tikriausiai pasiseks juos sutvarkyti...
- inoma, - maloniai atsak Agnet. Ji stengsi kalbti ramiai ir konkreiai. Nesuprato, kokia mus kando Kamilei, kad
i i malonios merginos staiga tapo pikta ieula.
Kai Agnet baig nekti, pasijuto isekusi ir lapia i jaudulio.
- I ties, Agnete, kodl turi taip emintis ir drebti ? - piktai sunypt Laurynas. - Tau visai nereikia dirbti. Gali ramiai
mgautis vien irdiai miela veikla. Mano pinig mums abiem
visikai pakanka.

GABIJA

KRiSTE

- Bet a noriu dirbti! - pakeltu balsu pasak Agnet. - Man


patinka mano darbas, taip pat jis suteikia prog usidirbti pinig. inau, jog tu gali mane ilaikyti, taiau a noriu turti...
savo pinig.
Laurynas ironikai nusijuok.
- inoma, jei tau patinka lankstytis ilepintoms mergiotms, a tau negaliu to udrausti, - pagieingai itar jis. - Turt taip dirbdama tikrai nesusikrausi.
- A nekalbu apie turtus, - suaibavo akimis Agnet, - kalbu apie elementar darb, kok dirba dauguma Lietuvos moni.
Laurynas ltai atsistojo. Jo viesios permainingos spalvos
akys abejingai nuvelg pro al skubanius mones. Jis kur laik juos stebjo, tada pakl rank ir vilgteljo auksu tviskant
laikrod.
- Laikas judti namo, - velniai suniurnjo jis.
Mergina usispyrusi nepajudjo i vietos.
- Agnete, - Laurynas padjo rank jai ant peties ir spusteljo. - Praau, - jis dar kart negarsiai sumurk, bet kart
kitokia intonacija: aksominiame balso tembre pasigirdo metalins gaidels.
Jis ities jai rank. Agnet kart nesiprieino. Ji aid Lauryno sugalvot aidim ir nebenorjo bandyti jo kantrybs.
- Mes tave parveime, - pasak Agnet Vitai.
- Ne, ne, - sumojavo ji rankomis. - Dar kiek pavaiktinsiu, o kai sugalvosiu grti, rasiu milijon norinij mane parveti, ~ nusivaip Vita.

M.iF-(PURINIAI V E N E R O S

LABiRINTAi

199

- Tai mes jau eisime, - Agnet apkabino Vit,


- Tavo Laurynas fantastikas, - sukudjo Vita jai aus
Agnet nusiypsojo- Iki, " pamojo ji ranka.
- Iki...
Laurynas nutvr jos deln ir nebepaleido jo iki pat automobilio. Jie psiomis jo per Laisvs alj. Agnet jautsi labai
keistai, varstoma smalsi praeivi vilgsni. Merginos kikeno,
nuveigdamos Lauryn nuo galvos iki koj, o Agnet dbiojo piktai ir paaipiai. Ji suprato, kad jie atrod gana keista pora:
vaikinas, spindintis puikiai pasita eilute, isipusts nuo galvos
iki koj, tempia u rankos mergin susivlusiais, ant nugaros
idrikusiais plaukais, dvini aptrintais dinsais ir trumpais,
nedengianiais apnuoginto pilvo markinliais... Todl, kai jie
jsdo I visureig, Agnet lengviau atsikvp.
Ji sitais galinje sdynje, o Laurynas isidrb alia. Bagainje buvo sukrautos ros - j aromato buvo pripildytas visas
automobilio salonas.
- f namus ? - paklaus Vilius.
- Taip, - burbteljo Laurynas.
Automobilis pajudjo. Laurynas nekantriai prisitrauk
Agnet ir pradjo j buiuoti, viena ranka glamondamas jos
nuog liemen. Vyras sunkiai alsavo, jo rankos darsi vis drsesns, o lpos - kartesns. Agnet nutvilk liepsna; ji apkabino
Lauryn, bet kai atmerk akis, veidrodlyje pamat tiriant Viliaus vilgsn.

GABIJA

200

KRISTE

- Vilius... - sumurmjo mergina ir isilaisvino i karto mylimojo glbio.


- Tau trukdo Vilius? - nenorjo jos paleisti Laurynas.
- Trukdo...
Laurynas isiviep.
- Tiek to, - sumurmjo jis, - namuose atsigriebsiu.
Agnet iraudo. Taiau nieko nespjo pasakyti.
- Mus seka, - ramiu balsu itar Vilius.
- Ar seniai? - sukluso Laurynas.
- Nuo pat Laisvs aljos. Baltas folksvagenas. A juos pastebjau dar anksiau, kai vaiavome i Panemuns, bet dar
abejojau.
- Tu manai, jog ia jie ?
- Tikriausiai taip...
- Bandysime j atsikratyti?
- Reikt.
- Kas atsitiko? - ipt akis Agnet.
- Sdk ramiai ir nejudk, - spjo j Laurynas. - Geriau
biit, kad atsigultum arba emai palenktum galv.
Agnet nuslinko minkta kde emyn, taiau prie tai spjo
pavelgti pro upakalin] lang. Ji pamat t pat folksvagen,
kuris sek j su Vita. Mergina nepasak apie tai Laurynui, nenordama sukelti jam dar didesnio galvos skausmo.
Jis pavelg atgal ir piktai nusikeik.
- Jei su mumis nevaiuot Agnet, tai inoiau, k reikia
daryti, o dabar turime veikti atsargiau.
Jie igirdo cinkteljim, tarsi gele kas nors bt svieds
akmen.

PURPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

- audo! - vienu balsu suuko Vilius ir Laurynas.


" Mieste per daug nepasisukinsi, bet umiestyje yra daugyb keliuk bei kalv, - burbteljo Vilius, greitai sukiodamas
vair.
- Vaiuojam i Kleboniku, iaip ar taip, turiu ten nuvykti.
- Gerai, - Vilius nuspaud greiio pedal. Maina sukriok
ir ov priek.
Pasigirdo vilpteljimas, kulka kart smigo bufer.
- Velnias, - sunypt Laurynas. Jis kio rank vidin
varko kien ir i ten isitrauk nedidel pistolet.
Agnet nustojo kvpuoti. Ji pastebjo pykio ikreipt Lauryno veid, tvirtai suspaustas lpas, iaurumu liepsnojanias
akis. Tok j mat pirm kart. Mergina sidmjo, kad tai dar
vienas jo veidas, kurio ji nepainojo, ir tikriausiai ne paskutinis.
- Bt geriau, jog a ten sdiau, - pastebjo Vilius.
- Dabar nra kada apie tai galvoti, - Laurynas paskubomis
atvr lang, ikio rank ir iov.
- Atsargiai... mons...
- Matau... nekvailas...
Dabar folksvagenas jau buvo alia - jis trenksi upakalin
bufer.
- Be reikalo mes sdome Agnets automobil... - sunypt Laurynas.
- Bet ia gi visureigis... - pasipiktino Agnet.
- Koks ia visureigis ? Asfaltinis barkutis... - paniekinamai
suprunkt Vilius. - Nemaniau, kad kart jie gali mus upulti. Nebiau taip kvailai paliks mersedeso...

2'

BiJA

KRISTE

- Padarei klaid, - altai iko Laurynas.


- Ko jiems reikia? - sunibdjo Agnet.
Jai niekas neatsak. Folksvagenas dar kart taranavo Agnets main.
Dabar jie atsidr ant kalvos ir norjo pasukti i mik, taiau folksvagenas priekiniu buferiu trenksi priekinj j automobilio sparn.
- Jie nori mus nustumti nuo kalno! - suriko Vilius.
- N velnio, - Laurynas ikio rank pro lang ir dar kart
issove.
v v

Jis tikriausiai pataik | padang, nes folksvagen sumt,


maina apsisuko vietoje ir ltai pradjo slysti nuo kalvos.
- irk tu man, pataikei...
" Atrodo, pataikiau... Varyk kuo greiiau [ mik. Jei kartais
biau nepataiks, mike jie tikrai ms nesuras.
Vilius stipriai paspaud greiio pedal, ir automobilis, leisdamas tamsius dmus, jsuko j miko keliuk.
- Atrodo, tavo visureigis ada nusibaigti... - nuo ypsnio
suvirpjo Lauryno lpos.
- Nesmon, taip negali bti, - suvapjo nusiminusi Agnet. - Neturiu pinig jam pataisyti, - suvaitojo ji.
- Nesijaudink, a sugadinau - a ir pataisysiu. Jis neprats
prie toki ekstremali iki.
- Man reiks automobilio jau rytoj...
- Rytoj tu apsieisi be jo - pas tavo tvus vaiuosime su manuoju, o poryt jau bus pataisytas... jei taip labai tu j| myli...
Laurynas kilsteljo antakius.

RPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

203

- Gali pasiimti mano... bet kur


- Nenoriu.
- Tavo valia...
Jie vaiavo drgnu miko keliuku. I karto pasidar tamsiau,
vies ugo abipus kelio augantys tanks mediai. J gausjo, drgn em deng didiuliai papariai. Visureigis klimpo
drgname kelyje. Vilius tyliai keik automobil. Jie atsidr ant
kalno, o apaioje j plytjo dauba. Vilius vaiavo j vos matom
keliuk ir pradjo sukti ratu, pamau leisdamasis emyn, patj
daubos dugn.
ia buvo nedaug medi, o tarp j, vakarins sauls apviesta, plytjo pievel. Visureigis sustojo.
- Ilipk i automobilio, Agnete, teks truputj pasivaikioti.
- Kur mes esame ?
- ia yra Klebonikis.
I

- K mes ia veiksime ?
- Noriu tau parodyti... kai k...
Agnet ilipo. Sportbaiai klimpo drgn em ir aplipo
samanomis.
- Palauk ms ia... arba ne... nuvaryk t kvail main
namo, pamerk roes, o tada atvaiuok ms pasiimti su normaliu visureigiu.
- Tu pats kvailas, o ne mano visureigis, - supyko mergina.
- Nepyk, - Laurynas apkabino Agnet. - Mane nervina nekokybiki automobiliai. iais laikais negalima taip rizikuoti.
Jie pavelg sunkiai kalnu riedant Agnets visureig.

GABiJA

204

KRISTi

- Matai ?
- Matau> - atsiduso ji.
- Pasakyk man, kas ia vyksta ?
- Vienu odiu, taip paprastai nepaaikinsiu... kaip sakiau,
turiu prie.
- Toki prie, kurie pasiry tave sunaikinti?!
- Kitoki nebna, - nusiiep Laurynas.
Jis usimet ant pei sunki kuprin ir suspaud Agnets
rank.
- Itepliojai savo graiausi kostium...
- Imesiu j konteiner.
- Kaip tu kalbi? - pasibaisjo Agnet. - mons Lietuvoje
labai skurdiai gyvena, o tu vaistaisi odiais bei daiktais, tarsi
btum milijardierius.
- Atleisk, isprdo...
- Kur tu mane vedi ?
Jie jo gilyn mik. Buvo tamsu ir tylu. Tyl kartais perskrosdavo vienio paukio riksmas, po kojomis retsykiais sutrakdavo kokia nulusi akel.
- Noriu tave su kai kuo supaindinti.
- Su kuo? Kas ia gali gyventi? Aplinkui nematyti n gyvos
dvasios, nra nieko, net supuvusio namelio... - stebjosi Agnet.
- Tuojau pamatysi...
Mergina sukando dantis.
I jos sportini bateli liko vien skudurai. Lauryno batai
aplipo purvais ir drgnomis samanomis, kelni galai tapo panas grind skudur, bet jis ingsniavo toliau.

MJRPiJRiNIA! V E N E R O S

LABIRINTAI

205

J eliai susiliejo su emai nulinkusi medi ak eliais, o nuo lap it aaros papsjo alti vandens laai.
- Viepatliau, mes atsidrme kitame pasaulyje.,.
Lauryno akys patamsjo. ioje vietoje keliukas pranyko tarp
brzgyn bei medi svart. Erki akos kabinosi Agnetei
I plaukus. Auktai vir galvos susijung tanks medi vainikai
temd vies. Ji isigando. Virpdama sikabino [ Lauryno rank ir pajuto ledin jo delno altj. Miko tankm staiga baigsi,
ir mergina ivydo mayt laukym.
Agnet aikteljo.
Ji pamat ma suklypusi lnel, apaugusi tankiais krmais. Kvap um nuo drgms bei pelsi, kojos klimpo
pvani lap sluoksn. Pro kamin rko tirti dmai ir leidosi
emyn.
- ia gyvena mons ? - Agnet iplt akis.
Ji apsivalg. Salia namelio stovjo agarais apdengta pair, prikrauta sukapot malk, o kitoje pusje dunksojo aptrupjs ulinys.
- Zinai, kas ia yra, Agnete? - igirdo ji keist, tampos kupin Lauryno bals.
- I kur galiu inoti? Jeigu sprsiau i to, kaip atrodo vietov, ia galt gyventi nebent ragana...
- Beveik atspjai, - niriai pajuokavo Laurynas.
- Tai kas ?
- ia yra mano gimtin, - virpaniu balsu sukudjo Laurynas.
- Tu juokauji ?

206

AE^klA

KRiSTE

- N kiek... - vyras pagrieb j u rankos ir nutemp tolyn


nuo pairs, prie netoliese iurlenanio upelio. Ten, beveik susmigs [ em, stovjo auktas, ilgas, samanomis apaugs plokias akmuo, panaus | didelj akmeninj stal.
- ia, ant to akmens, mane rado, susukt [ vilnon skar.
Salia nebuvo jokio ratelio, todl niekas neinojo mano vardo
nei pavards.
Agnet prarado am.
- Kas... kas tave rado?
Laurynas ypteljo ir rankomis perbrauk per veid.
- Tuojau supaindinsiu.
Jis, stipriai suspauds jos dilb|, nuved prie lnos. Patrauk
suklypusias duris, ir jie jo vid.
Pirkelje tvyrojo tamsa. Tik ugnis krosnyje deg trakdama. Pro plyius pasirodantys liepsnos lieuviai iek tiek prasklaid niri tams.
-Jokbai! - rikteljo Laurynas.
Tyla...
-Jokbai, ia a - Laurynas...
Trobelje kakas sutrakjo, ir i u krosnies ilindo gauruotas senis. Jis nebuvo sulinks, senatvs suriestas kupr mogelis, koki Agnet matydavo kaime. is mogus buvo tiesus, bet
apaugs ila barzda ir usiaugins ilgus ilus plaukus.
Mergina isigandusi atoko.
Ant senio peties tupjo juodas varnas ir spoksojo ipts
juodas it juodieji serbentai akis.
- Lauri, - suirk varnas.

' i IRPURINNA! V E N E R O S

LABIRiNTA!

2{^J

- Cia tikrai tavo Lauris, - nusijuok Laurynas ir prisiartino


prie senio. Pam sudirusi grublt jo rank ir priglaud prie
lp.
- Atvediau tau parodyti savo Agnet, - velniai sumurmjo jis.
- Kur? - tarytum senas uolas sugirgdjo senio balsas.
- Stai ia, - Laurynas pastm Agnet j priek, ir ji atsidr
tiesiai prieais sen.
Senis pakl galv ir sistebeilijo Agnet. Maos iblukusios akyts, aplusios tankiai suaugusiais antakiais, netiktai
tapo vitrios bei gudrios. Minut jis tyrinjo mergin, paskui
pam jos rank.
- Nebijok, - nuramino j Laurynas. - Tai jis rado mane
ir uaugino beveik iki penkeri met, kol ivaiavau mokytis
usien. Galima sakyti, jis yra mano tvas.
" Dieve, - sukudjo Agnet. Viskas, kas vyko ia, jai atrod lyg komarikas sapnas. Persekiojimas, audymai, po to kelion mik ir pagaliau ita lna, senis bei ant jo peties tupinti
varna...
Senis sukrizeno, ir Laurynas pasilenk prie jo.
v

- Cjrazi...
- Kurgi ne, - prunkteljo Laurynas.
Senis toliau tyrinjo Agnets rank.
- Bausm... - suvokt jis.
- K tai reikia?
- Nieko, - nuramino j Laurynas. Taiau jo akys apsiblaus.

GABIJA

208

KRISTE

Senis paleido Agnets rank ir atsisdo ant minktasuolio,


pastatyto prieais krosnj.
- Atneiau tau valgyti, teti, - pasak Laurynas ir pradjo
krauti maist ant stalo.
- Kodl tu nepasiimi tvo miest? Galt gyventi iltai bei
patogiai, o dabar atrodo, tarsi bt elgeta arba vienuolis.
- Tai nemanoma...
- Kodl?
- Jis neina - bandiau ne kart. Ir man rpestis atkrist...
Nerimauju dl jo, todl lakstome beveik kasdien - a pats arba
Vilius. Daugiau niekam negaliu sakyti. Pirtais ubadyt.
- Gal per prievart?
- Nesmon, jis juk nekvailas, tik neprigirdi.
- Cia baisu... - paiurpo Agnet. - Nra elektros, vandens,
televizoriaus...
- Ak, mano mieloji, tu neinai, kiek moni gyvena taip,
kaip Jokbas. Jiems tai yra prasta ir miela. Vanduo yra: netoliese iurlena upelis, krosnis krenasi... Ko daugiau reikia senam mogui ? Maisto prineu - nra taip blogai.
-Bet?..
- Joki bet", - Laurynas apkabino Agnet ir velniai j pabuiavo. - Apsivalgyk aplink - tai juk kurortas.
- Ko tas varnas taip mane spokso?
- J i s nori su tavimi susipainti. Stovk ramiai ir nejudk.
Laurynas pliaukteljo delnais.
- Skrisk ia, Korki, - tu patinki mergaitei...
- Patinku, - sukark varnas.

'v

IRPURINIAI VENEROS

LABlRtNTA!

209

Jis plasteljo sparnais ir atsitp Agnetei ant virugalvio. Jo


dideli sparnai apglb jos skruostus. Pauktis palenk emyn
galv ir jsispoksojo j mergin i viraus.
Laurynas atidiai juos stebjo.
- Patinka, - vl sukark varnas ir nutp Laurynui ant peties.
- Ir tu jam patikai... - prunkteljo vyras.
- I kur inai?
- Juk girdjai, k pasak.
- O jei biau nepatikusi?
- O, - itar Laurynas ir pavart akis. - Jei jam kas nepatinka, neleidia j namel...
- Kaip uo...
- Blogiau nei uo - jis kapoja snapu it geleimi.

EIOLIKTAS SKYRIUS

MLYNASIS VAKARLIS
- Siaubnas...
- Visai ne siaubnas, o mielas pauktelis..,
- Korkis, - bjauriu balsu suirske varnas.
- Einu I lauk, kakodl trksta oro, - burbteljo Agnet. Ji
atsidar suklypusias duris ir atsidr kieme.
Saul beveik siek em. Kraupiai ravo vakarins sauls
apviesta dauba. Bet labiausiai Agnets dmes| patrauk rausvai spinduliuojantis akmeninis stalas, svaidantis ieirbas j
tamsjant dang.
Akmuo viliojo net i toli sklindania iluma. Agnet nusprend i arti patyrinti t gamtos stebukl. Akmuo pasirod
kaip reta lygus ir nugludintas, labai ilgas bei iltas. Nuvargusi
per dien, apimta keisto impulso, Agnet atsigul ant jo, ities
kojas ir j onus atmet rankas. Saul viet tiesiai jai akis. Vjas
nurimo. Aplinkui pasidar tylu. Net paukiai nuiuvo, jausdami artjant vakar; tik labai toli u miko Agnet girdjo ar tarsi girdinti - silpn plentu riedani main gaudes. Bet
ir tie garsai palengva nutolo...
Akmuo vis smarkiau kaito ir ild Agnetei nugar. Jai dingojosi, kad kakas apaioje ukr krosn - taip smarkiai kaito

PLiRiNiAi V E N E R O S

LABIRINTAI

21''

is keistas akmeninis gultas. Merginai pasidar ilta ir malonu.


Dienos rpesiai akimirksniu igaravo - aki vokai kelis kartus
klapteljo, ir ji umerke akis. Bet nemiegojo, tik buvo nugrimzdusi I gil alpul ar letarg: negaljo pajudinti nei rank, nei
koj. O giliai po eme vis stipriau aidjo giesm.
- Agnete, - nuaidjo vos girdimas auksmas.
- Ateinu, - sukudjo jos lpos.
- Agnete! - suriaumojo Laurynas jai tiesiai j ausj. - K, po
velni, ia darai ?
Jis staigiai patrauk j u rankos, ir ji atsistojo - vis dar usimerkusi, negaldama isivaduoti i j upldusio alpulio.
- Sakau tau, atsimerk! - Laurynas j papurt.
- Kas atsitiko? - suvebleno Agnet. - Kodl mane kratai?
Ji atmerk akis ir ivydo prie save persimainius, pabalus
bei drebant i pykio Lauryn.
- Kodl staiga usimanei isidrbti ant to akmens? - sunypt jis.
- Buvau pavargusi...
- Niekada, daugiau nick^id^ nedrsk ant jo gulti! ~ Laurynas varst j pakraupusiomis akimis.
- Kodl? - stebjosi Agnet. - Jis toks iltas ir malonus, net
minktas... Guljau ant jo it minkiausiame patale.
- Tai juk akmuo, net pati nepajusi, kaip gausi reumat, kiek ramiau burbteljo jis.
- Nesuk man galvos, - staiga pasiiau Agnet. - Patariau
rpintis savais reikalais. Galtum paremontuoti namel: durys
grina, stogas suklyps. Kai ugrius vien dien tavo tt, tada
inosi...

GABiJA

212

KRIS

Laurynas kreivai dbteljo Agnet ir nejuiomis suprunkt.


- Jis stovi jau imt met ir stovs dar tiek pat. Dl ito tau
tikrai neverta jaudintis - namas tikrai nesugrius. I ties jis yra
suremontuotas ir sukaltas, tik ivaizda truput} neprestiin, bet
tai - maskuot.
" Galtum nors apsaug pasamdyti. Dabar senukas lieka
visikai vienas - juk inai, kokie dabar laikai...
- J a m niekas negresia, - ramiai paaikino Laurynas. - Niekas jo nesumu, neupuol, neapvog. Jis ia gyvena jau beveik
atuoniasdeimt met ramiai ir saugiai. Jei to nebt, niekas jo
vieno nepalikt. Ar supranti, k sakau?
Agnet numyk. Ji pajuto lengv iurpul - tarsi skruzds
bgiot per nugar, todl usisagst visas nertinio sagas ir susig. Jai nepatiko kyriai j stebintis Lauryno vilgsnis - vyras
beveik nenuleido nuo jos aki ir atrod nervingas. Tai kl jai
rpest.
- Ar nesergi?
- Kodl klausi? - burbteljo Agnet.
- Pasirod, kad tau alta.
" Gal... Truput nukrat iurpas.
- Palauk mans, atsisveikinsiu su Jokbu ir griu. Saul jau
beveik nusileido. Per ilgai utrukome.
- Gal man eiti kartu?
- Nereikia, - grietai r Laurynas ir pradingo u dur.
Prabgus vos kelioms minutms, Laurynas vl pasirod.
Netars n odio, jis tvirtai suspaud Agnets rank, ir jie nuskubjo prie mainos, kur j turjo laukti Vilius.

'URPURiNIA! VENEROS

LABIRINTAI

213

I kaln lipti buvo daug sunkiau, negu leistis pakaln. Oras


atvso. Agnets oda buvo alta, bet lipo nuo prakaito. Kojos
klimpo i drgn em. Jei ne Lauryno ranka, tempianti Agnet
J vir, ji jau seniai bt susmukusi ant ems nuo beprotiko
nuovargio. Mergina blogai jautsi: purt altis, svaigo galva,
spaud krtin. Agnet jaut ir kitoki nemaloni simptom,
bet nemokjo j apibdinti.
Gal tikrai peralau, paguljusi ant to keisto akmeninio gulto?" - mst ji.
Pamats, kad Agnet vos paeina, Laurynas apkabino j per
liemen ir nete nune prie automobilio.
- Kas atsitiko? - paklaus Vilius. Jis stovjo atsirms bagain ir nustebs spoksojo j Agnet.
- J i guljo ant akmens, - pro dantis iko Laurynas.
- O... " isiiojo Vilius. - Ir kada suspjo?
Laurynas gteljo peiais. Jis pasodino Agnet ant upakalins sdyns, o pats atsisdo priek.
- Viduje nekjausi su Jokbu, o kai ijau, radau j gulini... Nesuprantu, kodl jai ov tokia mintis...
Agnet pakl sunki skaudani galv ir sulemeno:
- Nesuprantu, kas atsitiko. Suklt tok triukm, tarsi biau atsigulusi ant altoriaus... Juk tai paprasiausias akmuo. Gal
truput ir peralau, na ir kas ?
Viduje sivyravo spengianti tyla. Tik variklis velniai burzg,
ir ratai sukdamiesi tak visas puses drgnos ems purslus.
Iki nam daugiau niekas nepratar n odio. Agnet atsirmusi snaud, kovodama su vis didjaniu silpnumu. Bet dabar

GAF3IJA

214

KRIS

ji nusprend neisiduoti ir nesisksti. Todl, kai Laurynas atsisuks dmiai j nuvelge, mergina piktai ipt akis.
kart namas tviesk mlyna viesa. Jis atrod iurpokai,
tarsi toje vietoje bt nusileids ateivi laivas.
Agnet ilipo i visureigio ir nustrusi vpsojo | langus, i
kuri versi vaiduoklikos liepsnos lieuviai.
- Nepatinka? - tvardydamas juok, paklaus Laurynas.
- Ar viduje nra mlyn mogeliuk?
- Kiek inau, ateiviai bna ali... Bet jei tau baisu... galiu
visa tai panaikinti.
- Ar vaks irgi mlynos ? Roi, kiek inau, tau pavyko nusipirkti visai lengvai...
- Viskas mlyna... net ir vaks... Negi umirai? Juk inakt - mlynasis vakarlis.
- Viskas labai puiku, bet... i mans iandien nebus nieko
gero.
- Kodl? - sunerims Laurynas pavelg jai j akis.
- Tavo tiesa, nereikjo man gulti ant to akmens. Nors jis
buvo iltas, net kartas, vis dlto tikriausiai persialdiau.
- Kas tau darosi ?
- Lauo visus kaulus... lyg sergant gripu...
- Ivirsiu tau arbatos ir pilsiu lakel brendio - turt praeiti.

- Bk geras... - Agnet paliet Lauryno rank. - Jei gali,


ijunk tas mlynas viesas... man vaidenasi ateiviai.
- Nuostabu, - sukikeno Laurynas, - galiu ir roes imesti.
- Tegul bna, jos kvepia taip pat, kaip raudonos, - juk yra
nudaytos.

uF^pijRINIAi VENEFK)S

LABIRINTAI

216

Prijusi prie sofos, Agnet i karto atsigul ir usitrauk iki


pat aus antklod. Laurynas nubgo j virtuv paruoti arbatos.
Mergina drebjo nuo alio. Ji negaljo atsistebti j upuolusia liga. Mat nebuvo jpratusi sirgti, negaljo net prisiminti,
kada taip blogai jautsi.
Laurynas atne ant padklo puodel arbatos, medaus ir
por minkt bandeli.
- Ar tau neskauda nugaros? - paklaus vyras, stebdamas,
kaip Agnet gurknoja kart grim.
Agnet pagalvojo.
- Nepasakyiau, kad skauda, bet kakaip keistai dega ir
dilgioja.
- Tas prakeiktas akmuo... - sugniaus kumius paoko
Laurynas. Jis smeig padrusias akis j lang, jo veidas persikreip.
- Gal ia visai ne nuo akmens, o alergija? Geriau papasakok man, kur tu mokeisi. Sakei, nuo penkeri met gyvenai ne
Lietuvoje...
- Tau tikrai neskauda? - nenurimo Laurynas.
" I ties neblogai jauiuosi, o kai igriau arbatos, visai atsigavau.
Laurynas atsisdo alia. Jis paiupinjo Agnets galv ir giliai kvp.
- Ivaiavau su Jokbo draugais [ Amerik, - pradjo pasakoti Laurynas. - Ir ibuvau tenai, kol man sujo... dvideimt
penkeri metai. Tada grau Lietuv,
- K ten veikei ?

!0

GABIJA

KRISTE

- Vis laik studijavau... Baigiau teis, teologij, psichologij... Kaip matai, esu labai mokytas, - nusiaip Laurynas.
- I ties... - ipt akis Agnet. - O koks dabar tavo darbas?
Laurynas dmiai pavelg j.
- Galiu pasakyti, kaip vadinasi mano darbas. Tai yra verslo
teis ir psichologija. Teikiu verslininkams teisines paslaugas ir
konsultuoju apie verslo psichologij - tai dabar labai madinga
nauja paslauga. iais laikais be psichologins pagalbos niekas
neisiveria. Didelis darbo tempas, naujosios technologijos...
daugelis verslinink palta. Nusiauna ar kaip nors kitaip iema is gyvenimo.
v

- Tai tu neturi kavini tinklo?


- I kur itraukei toki nesmon?
- Girdjau...
- Tikriausiai i Vitos? - isiviep Laurynas.
- Neatsimenu, - numyk Agnet. J vl apm silpnumas.
Mergina pasisuko ant ono, pakio deln po skruostu ir pradjo snduriuoti.
- Agnete, - sukudjo Laurynas. - Noriu tau kai k pasakyti... Privalau... - jis pam jos rank ir, pajuts, kokia ji karta, nejuiomis sudejavo. Paglost isidraikiusius plaukus, bet
Agnet nieko nepajuto - ji umigo staiga, kaip umiega mai
vaikai, kuri dar neslegia sin uguls akmuo.
I pat ryto abu pradjo ruotis vizitui pas Agnets tvus. Ji
nulk I voni, o Laurynas virtuvje gamino pusryius.

URPURiNlAI VENEROS

LABIRINTAI

217

Kai pasirod Agnet, ant stalo jau garavo kava, omletas su


pakepintu kumpiu ir salds blyneliai.
- I kur imokai taip skaniai gaminti? - paklaus mergina,
uuodusi apetit kelianius kvapus.
" Atsimink: nuo penkeri met gyvenu vienas, - nusiaip
Laurynas. Jis buvo usiris prijuost ir mikliai sukosi ant stalo
dliodamas lktes.
- Geriau pasakyk, kaip tu iandien jautiesi. Nors nereikia
net klausti - ydi kaip ro...
- Nejaugi?
- Gryna teisyb.
- Ai, - nusijuok Agnet. - Bet jei mes ia prisivalgysime, k pasakysime mamai? Ten a negalsiu skrand jkiti
n ksnelio. Kita vertus, negaliu atsisakyti kumpio su omletu - nepaprastai graiai atrodo. Gal dl to, kad esu alkana kaip
vilkas...
- Kurgi ne, vakar atsigulei nevalgiusi.
Jie abu kimo kart omlet, nebyliai spoksodami vienas [
kit.
Agnets irdyje vyravo ramyb. Kuo ilgiau ji gyveno su Laurynu, tuo labiau prie jo prisirio. Jis buvo rpestingas, velnus

ir kartu stiprus - toks, koks ir turi bti vyras. Kiekvien dien ji


vis labiau juo pasitikjo. Aiku, Laurynas turjo paslapi ir dar
daug ko nepaaikino Agnetei, bet ji man, jog laikui bgant viskas susitvarkys. Net dabar, valgydama su juo pusryius, ji jaut
nepaaikinam ry, glaudiai susiejant juos abu. Mergina norjo jam j t pasakyti, bet gimtas drovumas neleido jai visikai

GABIJA

' . p

K.RiST

atsiverti. Ji net negaljo ireikti savo diaugsmo, nes, paveikta


keisto prietaro, bijojo vieai rodyti jausmus.
Laurynas, atrodo, mst kitaip - jis atsistojo ir, prijs prie
Agnets, stipriai suspaud j glbyje.
- Diaugiuosi, beprotikai diaugiuosi, kad tu esi su manimi.

- A irgi, - sumurmjo ji.


- Noriu tau kai k pasakyti, bet reikt ilgai pasakoti, o mes
neturime laiko. Valandos labai greitai bga - tavo mama ms
jau laukia.
- A jos nespjau, - isigando Agnet.
- A visk sutvarkiau, - nuramino j Laurynas. - Paskambinau, pasikalbjau, gali nesijaudinti.
- Tu nuostabus, - Agnet apkabino jo liemen ir stipriai
prisiglaud. - Be reikalo mane gsdinai. Nematau nieko baisaus, su tavimi gyvendama. Na... tik tas upuolimas man neduoda ramybs.

- Neapsigauk, Agnete, - Laurynas sugrie dantimis, - tu


dar beveik nieko neinai... A stengiuosi... kiek galdamas... jo balsas nutrko. - Tie, kur mus upuol, nori suvesti sskaitas su manimi - a jiems labai trukdau,..
- Teikti psichologines paslaugas? - nusivaip Agnet.
- Btent, - nusikvatojo Laurynas, - Geriau baikim gerti
kav ir vaiuokime j aliakaln.
- Su Viliumi ?
- Deja... jis turi kit reikal.
- Sudsiu indus i indaplov.

^!JRPUP^IN!A! V E N E R O S

LABiRIMTA!

219

- Nereikia, a pats, - pasiprieino Laurynas. - Gali eiti persirengti. Usivilk k nors puonesnio...
- O, - nustebo Agnet, - ir k ia sugalvoti ?
Ji pervert savo drabuius, bet nieko nerado. Teko vl usitempti dinsus... Taiau ant viraus ji usivilko balt puoni
nriniuot palaidinuk. Apsiav auktakulnius batelius, bet tik
dl to, kad jos sportbaiai po vakarykts keliones buvo iklaipyti bei purvini...
Tada pasida lpas ir parykino akis.
Laurynas isiiojo, j pamats.
- Tu netiktinai grai, - sumikiojo jis ir norjo vl j apkabinti, taiau Agnet neleido.
- Tu mane sutarysi, - sukikeno ji. - Esi labai meilus - tai
mane stebina... Labai retai pastebiu tok elges.
- Tik su tavimi, mano aukse, tik su tavimi, - sumurk Laurynas.
- Gali bti, - sudvejojo Agnet. Ji prisimin pykio ikreipt vyro veid, kai jis, ikis pro lang rank su pistoletu, apaud juos persekiojant automobil.
- Ros nuvyto, - pastebjo Agnet.
- iandien sulauksime nam tvarkytojos. Ji sirgo, tad negaljo ateiti. Namas... hm... sakyiau, prarado savo tikrj veid.
- A galjau visk ivalyti, - kaltai sumurmjo Agnet.
- Tu ne dl to ia esi...
Jiems bekalbant, suskambjo keista melodija. Agnet i pradi net nesuprato, kad tai Lauryno mobiliojo telefono skambutis. Ji niekada negirdjo, jog jam kas skambint, todl labai

220

GABIJA

KRiSTE

nusistebjo. Laurynas pridjo telefon prie ausies, ir Agnet


ivydo dar vien jo veid. Sis tapo akmeninis, apsideng seniai
matyta kauke, o balso Agnet beveik nepaino - vyras prabilo
altu oficialiu tonu.
- Klausau, - altai pasak jis. Bet daugiau neitar n vieno
sakinio.
Agnet girdjo i telefono sklindanius kartligikai beriamus odius, taiau j nesuprato. Laurynas tyldamas klaussi,
paskui neramiai dirsteljo j ir apsisuks ijo i kambario.
Ak, - pagalvojo Agnet, - i ties tiek maai apie j| inau..,
neuteks viso gyvenimo jam painti." Mergina staiga apsidiaug, kad yra dar labai jauna, kad turs laiko painti Lauryn, - kiekvien minut, kiekvien valand ji troko galvoti vien
apie j, atskleisti vis naujus jo gyvenimo faktus. Jis negaljo bti
blogas - ji buvo tuo sitikinusi.
Todl, kai Laurynas gro, ji meiliai jam nusiypsojo ir prisiglaud, nekreipdama dmesio j alt bei sustingus jo kn.
- Atsimink, Agnete, nieko daugiau, be tavs, a neturiu,
nors anksiau maniau, jog turiu vis pasaul.
- Pakeitei nuomon?
- Pasikeiiau kardinaliai - net pats tuo stebiuosi. Bet daugeliui tas nepatinka, todl kyla visokiausi intrig... ir pykio...
- Esi labai svarbus?
- Daugumai moni esu svarbesnis u popiei, - niriai
pasak jis.
- Papasakok...

PURPURINIAI V E N E R O S

LABIRINTAI

221

- Negaliu, - jis pirtu perbrauk per jos lpas, - kol kas


negaliu. Taiau greitai galsiu,.. Dedu visas pastangas, kad taip
nutikt...
Agnet pasistieb ir j| pabuiavo.
- J e i dar taip darysi, iandien nenuvyksime pas tavo tvus, nusiypsojo Laurynas.
Agnet nusikvatojo. iandien ji tryko laime ir diaugsmu.
Vakarykt diena dauboje jai atrod it sapnas, o meil Laurynui
buvo stipri kaip skausmas. Nors kuo ilgiau mergina galvojo, tuo
keistesnis jai rodsi rausvasis akmuo. Po netiktai prasidjusios
ir taip pat staiga inykusios ligos ji jautsi energinga, stipri bei
lanksti. Eidama pro al, ji dbteljo veidrod ir pamat, jog jos
veido spalva tokia skaisti, kokios negalt igauti patys brangiausi odos kremai bei makiaas.
Tvai Agnet su Laurynu sutiko prie dur. Laurynas teik
Ingridai gli ir pabuiavo jai rank. Dukr nustebino vytintis mamos veidas. Ji pasivdjo Lauryn al ir kak tyliai su
juo nekjosi.
- Kokios ia paslaptys ? - nepatenkinta suburbjo Agnet.
Ingrida tik numojo ranka.
- Tti, tu nieko neinai?
- I kur a galiu inoti ? - vypteljo jis. Bet Agnet juo nepatikjo. Per daug jis buvo laimingas, per smarkiai vytjo jo akys
ir iepsi lpos...
Stalas buvo padengtas didiojoje salje. Jis lo nuo vaii.
- Js tikriausiai iprotjote? Kas tiek suvalgys? Juk ne vestuvs...

^AP.IJA K R i S T

222

Ttis sukikeno.
- Ir gli,,, gli.,.
Agnet nustebusi apirjo vazas, primerktas nusvirusi
em siekiani roi, orchidj bei aitriai kvepiani balt
narciz.
- Kas ia vyksta? - paklaus ji garsiai ir apsidair.
Tada ivydo link jos artjani eisen. Agnetei sustojo irdis.
- Kas atsitiko? - trkinjaniu balsu pralemeno Agnet.
Laurynas prijo pirmas. Jis buvo ibals, o akys kartligikai
blizgjo. Vyras pavelg jai tiesiai | akis ir priklaup ant kelio.
Agnet neteko ado... Ji vis dar nieko nesuprato.
- Ar sutinki bti mano mona? - paklaus Laurynas. Jis
itrauk i kiens ma dut ir j atidar. Agnet pamat
auksin ied, vis nust maais briliantais. Vyro akys atidiai
velg i j - jose slypjo baim bei abejons.
U Lauryno lyg du adjutantai stovjo Karolis su Ingrida.
- Pasakyk, ar sutinki? - mergina Lauryno balse igirdo panik.
- Sakyk, Agnete! - suuko mama.
Priblokta Agnet, netikdama savo akimis ir ausimis, nesuprasdama, k daro, puol ant keli prie Lauryn ir j j apkabino.
Jos aaros susimai su jo aaromis.
- Ar sutinki? - sunibdjo jis.
- Taip, taip, taip...
Laurynas stvr Agnet j glbj, atsikl nuo ems ir apibr
buiniais jos veid.

ir^PUF^'NiAl V E N E R O S

LABlRINTAi

P23

Per Lauryno pet ji ivydo apsiverkusi mam, drgnas tvo


akis. J veidai vytjo i laims. Ji apkabino Lauryno galv, padjo savo drgn skruost ant jo idraikyt plauk ir suprato,
kad niekada neumir ios akimirkos. Ji lyg antspaudas merginos atmintyje - tai buvo nepakartojama, spdinga bei nuostabi vent.
- Palauk, dar nebaigme, - Laurynas atsipl nuo Agnets
ir pam jos rank. Jis im i duts ied ir umov jai ant
pirto.
Agnet ities rank, ir pirtas surjo, skrosdamas or rykiais spinduliais.
- Mama! - suriko ji ir puol Ingridai ant kaklo.
- Ai tau. Viepatie, dabar galiu ramiai numirti, - pravirko Ingrida.
- Tu inojai, mama, ir nieko man nesakei?
- Aiku, inojau, mes su Laurynu visk aptarme, net maiausias smulkmenas.
- Kokie slapukai... Kit kart taip nedarykite: maniau, irdis sustos... Juk a nieko nejtariau...
- Dabar prie stalo, gersime ampan! Laurynas atne kakokio ypatingo, reikia paragauti.
- O kada vestuvs ?
- Kada tik panorsi, mano meile, nors ir rytoj...
Laurynas j apkabino ir sunibdjo [ ausj:
- Dabar jau nebebijai Dievo, nesijauti nuodminga?..
- Dabar jau nebe...

SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS

MANTAS
N i k nekantriai atvr duris. Ji lauk Manto lyg tyro vandens gurknio, sauls blyksnio, panaiai, kaip idivusi em
laukia lietaus. Ji pati buvo idivusi em - sutrikusi, sibaiminusi, netekusi tvirto pagrindo po kojomis. Norjo vaiuoti
I oro uost parsiveti Manto, bet parve draugas, su kuriuo
kartu buvo komandiruotje.
Ji apirjo Mant, lyg pirm kart jj matydama. Tiriamai nuvelg jo solid stot, apvali galv, tvirtai padt ant
stambaus galingo sprando, apaugusi tankiais ilsteljusiais
plaukais. Plaukams kontrastavo jo juodi it anglys antakiai, irykinantys masyvi kakt, ant kurios krito pilkai il plauk
sruoga. Grieta nosis, atkaklios skruost bei smakro linijos bylojo apie jo tvirt ir usispyrus charakterj.
Mantas nusimet plon brangios mediagos lietpalt - pasimat iek tiek isiovs pilvukas, liudijantis, kad asmuo nevengia skaniai pavalgyti ir mgaujasi stipriaisiais grimais.
Nila inojo jo silpnyb rinktiniam riniam vynui, bet nemat ia jokios problemos, juo labiau kad Mantas buvo silpnj grim asociacijos direktorius. Jis visada inojo, k daro, mat buvo verslininkas i prigimties.

J P P i J R i N I A i VENE:ROS L.ABiRiNTAI

22

Btent jauno vyno degustacijos vakarlyje Nila su juo ir susipaino. Kas j ten pakviet, ji nebeprisimin. Mantas, vos j
ivyds, neatstojo vis vakar.
Nila zinojO, kad tada atrod jspdingai; viesiai morkins
spalvos garbanoti plaukai kontrastavo su alebastro baltumo
oda, o alios akys var visus i proto.
Ji vilkjo pavasarikai ali suknut ant petneli, o ant kaklo buvo pasikabinusi vrin i malachito. Mergina nepaleido
taurs i rank, nuolat gurknojo vyn, nordama usimirti ir
negalvoti apie Jeronimo padaryt nusikaltim.
T vakar ji galjo turti bet kur|, taiau kakodl pasirinko
Mant. J papirko jo solidumas, tanks juodi antakiai ir ramios
malonios akys, neslepianios susiavjimo. Aiku, kai suinojo
jo ami, iek tiek isigando - jis buvo lygiai trisdeimia met
u j vyresnis, nors taip ir neatrod.
Vyrikis pastebjo Nil ir prijo prie jos n kiek nesijaudindamas, drsiai, net liai velgdamas merginai akis.
- Noriau pasilyti paragauti tai io vyno, - jis padav jai
taur. - Reikt j padti ant delno i apaios, pateliskuoti,
tada pauostyti. Tik po to gerti maais gurkneliais, mgaujantis. Js pajusite uolo ievs skon, vynuogi kauliuk aromat, sauls ir vjo dvelksm...
Nila pavelg jo stambias dailias rankas, laikanias rini
taur. J nutvilk malonus iurpas. Nuo Manto dvelk ramybe
bei solidia prabanga. Nila pajuto emyno dydio kontrast
tarp jo ir Jeronimo. Tai kas, kad Jeronimas buvo jaunas ir graus? Na ir kas, jog jis buvo seksualus ir aistringas ? Jis neturjo

226

GABKJA

KRIST

n puss to pasitikjimo savimi bei verts jausmo, kuris sklido


nuo alia jos stovinio vyro.
Nila ities rank paimti taurs. J pirtai susiliet, ir abu
pajuto usimezgant ry - sunkiai nusakom, bet neabejotinai
juntam, randant atgarsj vyro bei moters irdyje. Nila itin stipriai pajuto chemin reakcij. Ji buvo patyrusi, tad inojo, k
tai reikia.
Mergina, paklusi akis, sutiko ryting Manto vilgsn.
- Jei tavs (drstu vadinti tu") negsdina ms amiaus
skirtumas, tada usakysiu viebuio kambar, ir mes galsime
ten ramiai pasikalbti.
- J s nepaklauste net mano vardo... - Nila liai spoksojo
jam akis. - Gal a barakuda ir man reikia tik pinig? Js labai
rizikuojate, taip elgdamasis...
Jis ypteljo ir ramiai pabaig vyn.
- Ten mes visk ir isiaikinsime, - paaipiai pasak jis.
Kai abu atsidr viebutyje, Nila suprato, jog pokalbio nebus, bent jau i pradi. Mantas nutvilk j alsiu bei sunkiu
vilgsniu ir trumpai burbteljo:
- A nebe tokio amiaus, kad aisiau nusirengimo ir apsirengimo aidim. Nusirengsime kiekvienas individualiai.
Nila pasijuto lyg vaikas. Ji skubiai nusipl suknel, nusiseg liemenl, nusimov kelnaites. Liko tik su auktakulniais
bateliais.
Vyras dbteljo jos apvalias sunkias krtis, ilgas kojas, plon vapsvos liemen ir iraudo.
- Tu esi nepaprastai grai, ar inai tai? - paklaus jis ir prisitrauk j stipria bei tvirta ranka.

i'liRFMJRINIAI V E N E R O S

LABIRINTAI

221

Nila nieko nepajuto. Ji nejaut tos tvilkinanios, prot atimanios aistros ir galingo orgazmo, kurj patirdavo su Jeronimu. Bet jai buvo malonu. Malonu jausti sunk j slegiant
kn, uosti brangaus muilo ir losjono aromat. Malonios bei
velnios buvo jo stambios rankos, gniauianios jos krtis.
Mergina mgavosi tuo, kaip jis ltai ir kryptingai juda, jai patiko, kad nervingai nebgioja jo rankos, slpdamos stres. Jis
jos nebuiavo, tik sikniaub kakl, viena ranka spausdamas
liemenj, o kita gniau slaun|. Staiga Nila pajuto galing pilnum, beveik plant jos tarpviet, - vyras smarkiai j suspaud,
sudejavo ir padjo galv jai ant krt, trkiodamas visu knu
ir sunkiai kvpuodamas.
Mergina pasijuto laiminga... pirm kart gyvenime. Nors ji
nepatyr orgazmo, bet juto didel malonum ir pasitenkinim,
kad suteik diaugsmo kitam mogui.
- Tu - stebuklas, - suniokt Mantas. - Nenoriu tavs paleisti, troktu daugyb kart tave mylti...
Nila vos neapsiverk. Jeronimas niekada gyvenime jai to nesak. Jis galvojo tik apie save, rpinosi tik savimi. Jo sadomazochistinis seksas beveik pribaig Nil. Ir nors po vis smaugim,
plakim bei kitoki ikryplik veiksm ji visada patirdavo
audring orgazm, vliau j isekino vis nauji Jeronimo kankinimo bdai.
Jie ibuvo viebutyje vis par. Nila pirm kart gyvenime
pajuto ramyb. Ji isiskleid kaip gl, jausdama susiavjimo
kupin Manto vilgsn, patirdama jo begalin glob.
Jis neleido jai apsirengti - guldamas avjosi jos pilnomis
krtimis.

GABIJA

228

KRISTE

- Ar kartais nedejai j krtis silikono? - pasidomjo vyras.


- Aiku, ne, - pasipiktino ji, - krtys yra natralios, mano
giminje visos moterys tokias turi. Anokia ia naujiena.
- Nuostabu, beprotika, - dsavo jis. - Nenoriu tavs paleisti, Gal sutiktum persikelti [ mano namus? Gyvenu vienas,
neseniai isiskyriau su mona, vaik neturiu.
Tada Nila jam visk papasakojo apie Jeronim, jo [vykdyt
mogudyst, kaljim ir iaur seks.
Vyras iklaus jos pasakojim, trumpai pagalvojo ir sunkiu
vilgsniu pervr Nil.
- Tu daug jaunesn u mane, esu tau lyg tvas. Bet tu man
labai patinki. Visk, k man kalbjai, lengvai galiau sutvarkyti... jei inoiau, kad tau rpiu a, o ne mano turtas.
Nila nusijuok.
- A tavs nepastu, net neinau, kok turt tu turi. Negaliu pasakyti, jog tave simyljau, bet man gera su tavimi. Ir...
ramu. Taip ramu, jog net verkti norisi. Ramu bei saugu. O ko
moteriai daugiau reikia gyvenime? Saugumo. Pavargau taip
gyventi, kaip iki iol, - Nila pam sunk bei stambi Manto
rank ir priglaud j prie skruosto.
- Jei tau utenka to, k pasakiau, tada patikk manimi.
Vyras trkiojamai nusijuok.
- Visi badys mane pirtais ir galvos, kad susiradau barakud. Bet tu esi protinga, su tavimi malonu kalbtis - apie gro
bei seks net nekalbu. Tai virijo visus mano lkesius. Jei tau
nebjauru su manimi, tai sutvarkysiu t reikal. Tu galsi greitai
isiskirti.

VENEROS

LABIRINTAI

229

N i k sukikeno ir apkabino jo kakl.


- Kain, k Freudas pasakyt apie tokius santykius ? - nusivaip Mantas.
- Manau, kad tai ne jo reikalas, - nukirto Nila.
Mantas sake ties: neinia, j k jis kreipsi, bet lygiai po
menesio Nila isiskyr su Jeronimu ir apsigyveno pas Mant.
Gyvenimas surjo naujomis spalvomis. Ji nesigailjo apsisprendimo, nors sulauk puolimo is vis pusi. Net draugs nesuprato jos jausm, ypa Vita.
- Nesuprantu, k tu galvoji, - kart itar ji. - Suprasiau,
jei jis bt deimia met vyresnis, na, penkiolika, bet trisdeimt?.. - ji ivert akis.
Agnet visk pairjo kitaip.
- Man patinka Mantas - jis toks ramus ir stiprus, tarytum
mras. Tau btent tokio vyro ir reikia. Neklausyk Vitos - ji
dar neiaugo i vaikiko amiaus, nesupranta, kad, nors moteris
iais laikais ir labai savarankika, jai vis dar reikia atramos. Tie
jauni vyrai - baiss egoistai...
Nila buvo laiminga. Jai nebereikjo niekuo rpintis, nors
kartais jautsi keistai, tarsi bt ijusi atostog - ilgai trunkani nemokam atostog. Viskas u j buvo padaryta ir sutvarkyta. Kol kas ji neatsisak darbo mobilij telefon salone,
bet tik dl to, kad virininkas jos papra dar padirbti.
Mantas nebuvo labai patenkintas tokiu jos pomgiu, bet
per daug nesiprieino. Jis apgaub Nil meile ir rpesiu, o ji
dar labiau praydo.
I komandiruotes jie vainjo drauge. Manto dka Nila pamat daugyb ali: atostogavo Tailande, Kipre, Meksikoje,

^30

GAB!JA\

KRISTF

Ispanijoje. Visur, kur tik nuvaiuodavo - ypa verslo reikalais, - Nila tarp Manto draug ir verslo partneri sukeldavo
tikr furor. Jie jam atvirai pavydjo. Ji pasijuto vaigd, nes
visos kitos moterys bei merginos prie j paprasiausiai nublankdavo.
Pradioje Mantas ne visai pasitikjo Nijole (jis niekada jos
nevadino Nila). Buvo paveiktas ir igsdintas draug. Kartais ji
pajusdavo jo neram ir tyrinjant vilgsn. Bet taip nutikdavo
tik i pradi. Vliau vyro nuomon pasikeit - jis nebesileido
kvailinamas savo draug bei verslo partneri. Jie buvo pora tikrja to odio prasme - lyg dvi nedalomos dalels.
- K tu manyje radai? - paklaus jis kart nakt, stebdamas smaragdines Nilos akis.
- Saugum, - trumpai itar ji. - Meil, glob. Tu privertei
mane pasijausti princese.

- Grauol ir pabaisa, - nusijuok jis ir apglb jos trapius


peius.
- Nesakyk taip, - ji pirtu paliet jo juodus antakius. - Tu
esi labai graus vyras, solidus, ramus. Man primeni vien artist - arlz Bronson. Jis kils i Lietuvos, kadaise buvo Amerikos kino vaigd. Irgi buvo nejaunas. A j buvau beprotikai
jsimyljusi, nors tada jam biau tikusi tik [ ankes.
- Kur jis dingo?
- Numir: buvo jau labai senas.
- Tau patinka seni vyrai ?
- Nes labai pavargau nuo jaun.
Jis padjo savo sunki rank Nilai ant pilvo.

>1J H p LJ R I N ! AI

V E N E R O S L A B I R; N TA i

231

- Niekada nenorjau, bet dabar troktu kdikio... tavo kdikio...


- Tada ko lauki? - vylingai sunabdjo Nijol.
Jis nusijuok ir pam j | glb.
Jie labai stengsi. Kiekvien nakt|...
Bet kdikio nebuvo.
- Reikia isitirti, - burbteljo Mantas.
Bdamas tikras vyras, be to, nenordamas jaudinti Nilos,
pas gydytojus jis pirmiausia nujo pats. iuo savo poelgiu vyras
apsaugojo Nijol ir nukreip ugn| j save, pirmasis ibandydamas nemalonias procedras.
Po savaits Mantas, suinojs ivadas, grjo namo. Jo veidas
nevytjo entuziazmu. Jis atsisdo ant kds prie atviro balkono
ir usirk, tuo labai nustebindamas ir sujaudindamas Nil.
- Yra dvi naujienos - viena gera, o kita bloga, - ramiu balsu pasak jis, psdamas dmus pro atidarytas balkono duris. Spermatozoidai nejudrs - tai bloga naujiena. O gera naujiena
ta, kad yra medikament, kuriais galima paspartinti j judjim. Taigi po keli dien pradsiu gydytis. Nesijaudink, Nijole, - velniai itar Mantas, - tunelio gale matyti silpna viesa.
Gydytoja sak, jog galjo bti daug blogiau, - jis imet cigaret pro lang ir apkabino Nil, stipriai spausdamas j prie tvirtos
krtins.
Nijol tyljo. Girddama raminant Manto irdies tvinksjim, ji kartligikai galvojo, k pasakyti Jeronimui. Nusprend
likti prie tos paios versijos - nieko nepasakoti jam apie suibusi vilt. Jeronimas jokiu bdu neturjo to inoti. MANTAS

GABIJA

KRiS

NEGALI T U R T I VAIK - tai viskas, k ji gali jam pasakyti. Primus sprendim, Nilai i karto palengvjo.
- Kodl tyli? - sunerims paklaus Mantas.
- A laiminga,,, be galo, - tyliai sukudjo ji ir pravirko.
- A taip pat, - sumurmjo Mantas, glostydamas garbanotus Nijols plaukus.
siiebusi viltis dar labiau sutvirtino j tarpusavio santykius.
Nila m tikti ateitimi, ir jei ne Jeronimas, bt galjusi jaustis be galo laiminga. Ji turjo visk: graius namus, mgstam
darb, o svarbiausia - pasakik vyr. Mantas visada buvo rpestingas ir velnus, bet dabar Nila pamat ir nauj savybi,
kuri iki tol nepastebjo. Anksiau jis kiek atsainiai irjo
Nil - galjo negrjti namo kelet nakt, teisindamasis kakokiais pasitarimais bei sandriais, nors jos negaljo apgauti. Po
toki nakt nuo Manto sklisdavo moterik kvepal aromatas,
o jo dubusios akys bdavo gilios ir tamsios.
Ji nepriekaitaudavo... O k ji galjo jam pasakyti? Juk
Mantas nieko jai nesil. Bet dabar viskas pasikeit. Naktini
pasitarim" nebeliko. Nil ir Mant siejo vienas bendras tikslas - susilaukti mayio kdiklio.
Dabar mergina nebekreip dmesio visuomenin padt| ir
turtus, kurie juos skyr. Ji inojo, kad negali daryti jtakos monms kaip Mantas, bet turjo pripainti, jog j skoniai ir pairos I gyvenim visikai sutampa. J tik iek tiek jaudino tai,
kad jaunos panels, moterys bei daug vyresns, pagyvenusios
matronos kyriai lipo prie Manto.
Jos kaip raketos skriejo aplink jj, kasdien maindamos sukimosi orbit. Nila joms buvo tuia vieta, tarnait ar priedlis

^PURINIAI V E N E R O S

LABIRINTAI

233

prie bald. Tai nebuvo meil - mergina, es, tik troko turto ir
padties visuomenje.
Mantas irgi atrod mauml nepatenkintas.
Vien dien jis nutvr Nilos deln ir pradjo sklaidyti jos
pirstus.

- Kaip tu manai, gal reikt iedo ant toki grai pirt? - vylingai paklaus jis.
- iedo ? - nesusivok Nila.
- Na taip...
Jis isitrauk i kiens ma dut ir j atidar. Blyksteljusi alsva akis suravo kambario prieblandoje.
Mantas pam ied ir umov j ant plono bei graktaus
Nilos pirto.
- Dabar tu - mano suadtin...
- Negali bti, - suvapjo Nila.
- Nepyk, kad taip netiktai ir nepaklauss, ar tu sutinki, esu priprats visk sprsti pats. Man nepatinka tavo neapibrtas statusas, todl nusprendiau tam padaryti gal. Kol kas bsi
suadtin, o kai pagimdysi vaikel, tapsi mona. Vesiau dabar,
bet laukiu gydymo rezultat - nenoriu sugadinti tau gyvenimo, jei kartais gydymas nepadt...
- Dieve mano... - suvaitojo Nila.
- Dievas ia nepads, - nusikvatojo Mantas. - Renkis, vaiuosim I kavin - reikia atvsti svarb vyk. Daugiau nieko
nebus, tik mes dviese.
I kavins jie gro vl vakar. Nila glbyje laik puokt
roi ir i laims nesitvr savam kailyje.

GAE3IJA

234

KRiS'

Ji labiausiai troko visk papasakoti draugms, bet kakoks


vidinis jausmas liep jai to nedaryti.
- Nila, laukiu tavs! - susuko i miegamojo Mantas.
Ji eng j prieblandoje skendint kambar, ltai nusimet
drabuius, vis laik jausdama veriant vyro vilgsn.
- A toks senas... - apgailestaudamas sumurmjo jis.
- Utat a jauna, - sukikeno Nila ir stipriai apkabino Mant.
- iandien griu vliau, - ryte pasak Mantas, Jis vilkjo
brangi eilut, prie jos priderintus markinlius ir kaklarait.
Nila ypteljo. Anksiau jis niekada jos nespdavo, kai pasilikdavo ilgiau ar net per nakt. Ji nejuiomis vilgteljo ied. Dabar akmuo pasidar rykiai alias, it bt sugrs ols
spalv.
Mantas ieidamas j pabuiavo - tai buvo dar vienas pokytis.

- Paskambinsiu...
Vyras dbteljo Nil. Jo lpas suvirpino ypsnys.
- Naktis... buvo nuostabi, - sumurmjo jis.
Nila paraudo. Ji net neinojo, kad isaugojo sugebjim
raudonuoti. Tai buvo dar vienas Manto nuopelnas.
Mergina ileido Mant, udar duris ir atsirm jas nugara.
Pakl rank ir ypsodama vpsojo blizgant ied. Negaljo
ir nenorjo nieko galvoti, nors jaut irdyje prabundant nerim. Ji suprato, k tai reikia. Nila dar niekada neapsigavo; kai
praddavo spausti ird ir i baims raiyti pilv, inojo, jog netoliese slankiojajeronimas. Jis jaut, o greiiausiai nustatydavo.

!'MRPURIN!A1 V E N E R O S

LABIRiNTAi

235

kada Nila liks viena namuose ilgesnj laik. Btent iandien ir


buvo tokia diena.
Nila nuslikino [ virtuv, bet nenusiramino. Krpiojo nuo
menkiausio garso, vjo brazdenimo lang, kieme pasigirstanio trakesio.
Nuojauta neapgavo.
Po kokios valandos Nila staiga atsigr, nutvilkyta keisto
jausmo... U nugaros stovjo Jeronimas. Tuo, kad jis turi pasidars rakt, Nila jau nebesistebjo, tik negaljo priprasti prijo
netikt pasirodym. Jis judjo tyliai, veik negirdimai, it didel
laukin kat. Jeronimas beveik antgamtikai sugebjo slikinti
bet kuriuo metu ir tam tikr laik j stebti. Po to Nila dar ilgai
negaldavo atsigauti, jai drebdavo rankos bei kojos.
- Kokio velnio ia liauioji?! - suriko ji. - Dabar tikrai
praneiu policijai, kad pasidarei raktus. Tai reikia, jog nori apiplti, o gal ir dar blogiau pasielgti... Be to, nesilaikai lygtinio
paleidimo slyg.
- Tikrai? - abejingai paklaus Jeronimas ir pirtais perbrauk jai per skruost. - Tikrai nori t padaryti? - tyliai sunibdjo jis Nilai ausj. Jo rankos apglb merginos liemen ir
prisitrauk j artyn.
- Palik mane ramybje! - ji stipriai pastm Jeronim. Jis
nesitikjo to ir, atoks nuo Nilos, trenksi j spintel.
- Negerai elgiesi, tikrai negerai... - Jeronimas pakraip galv.
Jo ramyb staiga igsdino Nijol.
Jei jis bt rks, daus indus ar trenks jai per veid, Nila
bt visai nesijaudinusi - ji buvo pripratusi prie toki Jeronimo ipuoli.

236

GABIJA

KRIS

Bet dabar viskas buvo kitaip. Jo ramybe ir altas abejingumas slp daug gilesn prasm bei dar didesn niekyb. Tai
liudijo ir paniekos pilnos Jeronimo akys.
Jis padjo ant stalo kompaktin ploktel ir isiiep.
- Gal nori pairti?
Nesulauks jokio atsako, jis visa jga suspaud Nilos alkn ir nutemp j prie televizoriaus. djo ploktel, spusteljo
mygtuk, tada atsisdo ant sofos. Visk dar, nepaleisdamas
Nilos rankos.
Jeronimo pirtai sir iki kaulo - mergina vos sugebjo
susivaldyti ir nerkti i skausmo. Jis nutrenk j ant sofos ir pasisodino alia.
Ekranas nuvito. Nila pasibaisjo, ivydusi save lykioje
pozoje, isiiojusi i malonumo, o u nugaros - besidarbuojant Jeronim, leidiant gomurinius garsus...
- Tu... tu... lyktyne, i kur tai gavai?
Nila nuleido akis, negaldama toliau irti. Ji usimerk,
usikimo ausis, bet vis tiek girdjo ir neirdama visk mat.
Puikiai atsimin t dien, kai jis pirm kart atjo ir per prievart j pam. Ji negaljo prieintis, nes Jeronimas buvo daug
stipresnis u j ir kupinas pykio. Jis tada jprimu, taiau taip,
kaip buvo imoks kaljime - kad nelikt joki ymi.
- Manai, jog bsiu toks kvailas ir tuiai ia vaikiosiu? nypt Jeronimas. - I pat pradi visk apgalvojau. Pajutau
didiul irdgl, kai tu su manimi isiskyrei. Tave, pasirodo,
myljau... T supratau, kai taip lykiai mane palikai... Tuomet
sugalvojau plan. Pasidariau raktus ir idliojau kameras.

RPURINIAI VENEROS

LABiRiNTAI

237

Nila pakl galv.


Jeronimas nusikvatojo.
- Gali neiekoti... jos savo darb jau atliko. Prie sugrtant
tavo seniui a jas numiau. Jei mans neklausysi... ~ Jeronimas
padjo rank Nilai ant kaido ir lengvai spusteljo, - jei nepadsi vykdyti mano plano, parodysiu ra tavo sugyventiniui...
Pairsim, k jis tada ugiedos Manau, kad bgs neatsigrdamas nuo tokios pasileidls.
Jeronimas uvert galv ir vl skardiai nusikvatojo.
Nila padrusiomis akimis spoksojo vyr. Jos galvoje jau
kur laik besiblakanti beform vizija netiktai gavo aikiai
apibrtus kontrus. Ji ilgam sitvirtino jos mintyse. Nila suprato, k jai reikia daryti. Ji dar neturjo tikslaus plano, bet
pagalvojo, jog laikui bgant nusprs, kokiu bdu gyvendins
numatyt tiksl. Mergina negaljo atsisakyti savo laims, nes ji
buvo pasiekiama ranka. elis i praeities grasino visk sunaikinti, taiau Nila nusprend kovoti.
- Paleisk mane, - suvokt ji.
Jeronimas, pats to nejausdamas, spaud jos gerkl, kol Nila
pradjo iopioti ir dusti.
- O, atleisk, - Jeronimas paleido jos kakl. - Usimirau...
Anksiau tau labai patiko...
N

" Niekada man nepatiko, - sugargaliavo Nila.


Ji su neapykanta pavelg Jeronim.
- Girdjai, k tau pasakiau? - jis pasilenk ir pavelg plaiai atvertas alsvas Nilos akis.
- Girdjau... - ji nejuia usideng veid plataka.

GABIJA

238

KRiS

Jeronimas nutvr Nilos rank ir atidiai ityrinjo ied,


ruojanti ant jos pirto. Vyro akys piktai blyksteljo, bet jis
nieko nepasak, tik sugrie dantimis-

ATUONIOLIKTAS SKYRIUS

KAMIL

J susitikim su Kamile Agnet atvaiavo pirmoji. Kamilei buvo pasakiusi, kad lauks jos Vilniaus plente, prie naujojo
Klebonikio tilto. I ten ji, jos draugs bei Kamil turjo kartu
patraukti link Kauno mari - tenai, ant kalno, apsuptas vaizdingo draustinio, stovjo restoranas ir viebutis. Nuo kalno,
ant kurio dunksojo restoranas, atsivr nuostabi panorama
marias, kur iem ir vasar, susibrusios j apval rat, tingiai
plaukiojo baltos bei juodos gulbs, sukiusios kaklus j maur
priaugus vanden.
Susitikimo vietoje dar nieko nebuvo. Agnet pasuko automobil alikel ir nusprend palaukti.
Mergina buvo pakilios nuotaikos. Suadtuvi sukelta euforija dar nebuvo iblsusi - jos akis trauk iedas, skleidiantis
spindulius rykioje sauls viesoje. Taip pat neumiro sekti
pravaiuojani main, bijodama praiopsoti atvykstani
Kamil. Draugms ji paskambino i pat ankstyvo ryto ir pakl
jas is mieg.
v

Vitos balse ji igirdo vos jauiam nepasitenkinim - ji, matyt, sunkiai itrko i Mariaus glbio. Bet sutiko atvaiuoti -

240

GABIJA

KRIS

mat buvo tiek dl to iusi ausis Agnetei, kad bijojo atsisakyti,


nenordama jos supykdyti.
Nila atsiliep tuojau pat, lyg bt laukusi skambuio, ir i
karto sutiko atvaiuoti, tik pasitikslino susitikimo viet.
Agnet apakino i debes ilindusi saul, tad ji tik paskutin
minut pastebjo Kamil, sdini prie tootos vairo. Agnets
nuostabai, Kamil atvaiavo viena. Atvrusi lang, ji persisvr
ir pamojo jai ranka. Automobilis suvieg ir sustojo u Agnets
mainos.
Mergina ilipo i savo visureigio, nordama pasisveikinti su
Kamile. Prijo prie jos ir pakl galv. Agnet ir vl nustebo,
susidrusi su Kamils vilgsniu, nors jau turjo prog priprasti
prie keistos jos ivaizdos.
Kamil stebeilijosi gimtadienio organizator nemirksdama, atkakliai, lyg skaitydama jos mintis. Agnet pajuto, kaip
nemalonus jausmas persmelk irdj. Skaidrios, stiklins, beveik
baltos akys stebjo j su nepasitikjimu ir panieka.
- Ko mes dar laukiame ? - irzliai paklaus Kamil.
- Dar turi atvaiuoti mano draugs, - sumurmjo Agnet ir
staiga pasigailjo pasikvietusi kartu vykti Nil su Vita.
- Kam jos reikalingos ?
- adjo man padti, - nejuiomis pradjo teisintis Agnet.
- Tu viena nepajgi susitvarkyti? - nekantravo Kamil.
Agnet supyko. Ji atidiai apirjo mergin. Pamat jos
tarsi i marmuro ikalt veid, stipriai suspaustas lpas, baltus
plaukus, besiplaikstanius pro automobilio lang... Ji buvo pasikeitusi, kako nepatenkinta ir nelaiminga.

Ji-JPURIN!AI V E N E R O S

LABIRINTAI

241

- Ar kas atsitiko? - atsargiai pasiteiravo Agnet.


Kamil tyljo, tik dar smarkiau suspaud lpas.
- J e i nenori, gali nepasakoti...
- Pasakysiu...
Kamil ilipo i automobilio ir pasitais vos per krtin sueinant nertin. Ji buvo usitempusi juodas siauras kelnes, irykinanias nedidel upakaliuk.
- Apirk mane, - itar Kamil ir ltai apsisuko. - Nieko
nematai ?
- Grau, idealu. Nuostabiai atrodai. Tos kelns tau labai
tinka. Nieko negaliu prikiti.
- Kvaia tu, - sunypt Kamil. - Pavelk, koks maas
mano upakalis, beveik kaip kumtis.
Agnet dar kart apirjo jos figr.
- Mano manymu, krtin yra mauml didoka, bet visa
kita atitinka normas.
Kamil su panieka dbteljo mergin,
- Nieko tu nesupranti. Krtin kaip tik yra normali, o
upakalis pagal j - per maas, todl noriu j pasididinti, bet
mama nesutinka. Taiau a vis tiek pasieksiu savo - susitariau
su Tomu, jis paadjo man sumokti u operacij. Gal gale tai
ne motinos reikalas. K noriu, t darau su savo knu.
- Kas tas Tomas ? - apstulbusi suvebleno Agnet.
Kamil liai nutvilk Agnet baltomis akimis ir pradjo
vaikioti plento pakraiu. Ji buvo apsiavusi batelius su storomis pakulnmis, todl atrod dar didesn bei plonesn.
Pro al lk automobiliai, o vairuotojai, ilind pro langus,
vilp ir mojavo rankomis.

GABiJA

242

KRiSTE

- Kur tos mergos? - Agnet susinervinusi dirsteljo laikrody. Jai darsi kraupu irti ir klausytis tos keistos btybs
kalb.
- Noriau tavs paklausti, - kreipsi ji Kamil. - Kam
tau to reikia? Na... didinti krtis, koreguoti sdyn? Esi labai
jauna, beveik vaikas - tau dar viskas prie akis. Be to, tavo organizmas dar nesusiformavo - kam apsunkinti jo augim?
- Sakai... jauna? - Kamil keistai nuvelg Agnet nuo galvos iki koj. - Bet ne tiek jauna, kad vartoiau narkotikus ir
leisiau ikrypliams mane liesti ?
- Nesuprantu...
- Tuojau suprasi... Taiau sskime [ mano automobilj: ia
vjas nea dulkes, o nuo imo beveik nieko negirdiu. Tavo
draugus kakodl vluoja, - sarkastikai pastebjo Kamil.
Mintyse keikdama drauges, greitkely, vj ir net saul, spiginani I akis, Agnet jsitais alia merginos.
Salone buvo jauku: nesigirdjo pragariko triukmo, vos
girdimai skambjo velni ilgesinga melodija.
- Klausei mans, kas tas Tomas. Galiu atsakyti - tai beprotikai turtingas vadinamasis motinos meiluis...
- Vadinamasis? Kodl?
- Todl, kad tai priedanga... Jam nerpi mama, nes... j labiausiai dominu a...
" Tu? Kaip suprasti?
- Taip ir suprask. Ar tu, Agnete, esi visai kvaila? Negi negirdjai apie vyrus, kuriems patinka vaikai? Jaunos mergaits?
Tai prasidjo tada, kai mus paliko tvas. Neinau, kur jis vliau

i ^'.JRPURINIAI V E N E R O S

L ABiRINTAi

243

pradingo, nes niekada daugiau jo nebemaiau. Sako, ivyko


usienj. Tada ms gyvenime atsirado Tomas. Man buvo eeri
metai, ir a apsidiaugiau, kad tursiu tv. Tik vliau iaikjo,
jog jo svajoni objektas a, o ne mama.
- Tu su juo miegi?
- Ne... Tikrai ne... Kol kas... galiausiai koks tavo reikalas? Kamil piktai dbteljo Agnet. - Bet tai juk nieko nereikia...
Kamil staiga sukrito, susig, jos peiai nulinko. I arogantikos, drsios panels nieko nebeliko. Vietoje jos Agnet
ivydo nuskriaust ma mergait, turini nenatrali suaugusios moters krtin.
- O tavo mama? Ar ji tai ino?
- Kaip ji gali neinoti ? I ko mes gyvename ? Atostogaujame bet kur pasaulyje, rengiams vienetiniais dizaineri drabuiais, valgome, k tik norime. Usimaniau krt - tai ir turiu
jas. Rytoj usigeisiu dar ko nors... Tomas i esms nra blogas, o
dl viso kito... galima ir pakentti...
- Jzau, - sudejavo Agnet ir atsirm atlo.
- Dievas ia nepads, - dbteljo j Kamil. - I pradi
a irgi meldiausi. Nors buvau dar maa, jau banyi ir kalbjau poterius nuo ryto iki vakaro. Viskas pasikeit, kai vien
dien duris pabeld jaunas vaikinas. Buvau namuose viena ir
jam atidariau duris. Neinau, kodl taip pasielgiau, mat buvau
prigrasinta nieko nesileisti. Gal dl to, kad jis buvo labai graus, jaunas ir keriniai ypsojosi.
- Ko jis norjo?

244

GA\BIJA

KRIST

- Tai buvo vienos religins bendruomens atstovas. Liaudikai nekant, sektos narys. Mes prakalbjome vis dien. Jis
papasakojo apie savo Diev, ir a atgavau ramyb. Niekam nesakiusi, kit dien nujau pamaldas. Nuo tos akimirkos galiu
ramiai gyventi, nes turiu tiksl. Mane ten visi myli, kalbasi su
manimi... nelieia... Dabar jauiuosi palyginti gerai... Priveriau Tom urayti vien jo but mano vardu. Kai ateis laikas,
padovanosiu t but bendruomenei... Bet svarbiausias dalykas
mans dar laukia - jventinimas.
Agnet pakl akis Kamil. Jos irdis plak kaip palusi.
Tik dabar mergina suprato, kodl tokios keistos jai pasirod |
biur atvykusios vienios. Jas lydintis kvapas... lipnus oras, slogi
atmosfera. Jos atsine nuodms ir siaubo migl, kuri pasklido
kambaryje.
- Kaip vadinasi ta sekta?
- Kol kas negaliu pasakyti, - svajingai atsak Kamil. - Tu
nieko neklausi apie ventinim?
Agnet tyljo. I ties ji nebenorjo nieko inoti. Aplink j
vyko daug visoki nesuprantam dalyk: apgavysts, neitikimyb, limuzinais vainjantys itvirkliai... Taip pat Lauryno
nam rsiuose klestintis svingeri klubas... Jai suspaud ird|.
Net iedas, spindintis ant rankos, Agnets nebediugino. Koki bjaurast jai dar paporins ita nelaiml ?
- Taigi... ventinimas... - nupuolusiu balsu sulemeno Agnet.
Kamil pagyvjo.
- Nieko neturiu gyvenime: neturiu tvo, mamos - bent jau
tokios, kokios noriau, neturiu gyvenimo draugo. Todl no-

MHPURiNIAI VENEROS

LABiRINTA!

245

riu savo religijai atiduoti nors tai, k turiu. |ventinimo apeig


metu merginos, jei nori, gali paaukoti savo nekaltyb. Menam
nekaltyb. Tikrj atidaviau Tomui, - nusipurt Kamil. - Su
diaugsmu tai atliksiu apeig metu.
- lu isprotejai?
- Visai ne...
- Tam... jaunam vaikinui ?
- Ne... Ms bendruomens lyderiui... Niekada nemaiau
jo veido, jis pamaldose bna su kauke. Bet a j simyljau.
- Kaip tu galjai simylti, jei nematei jo veido?
- Nesvarbu... girdjau jo bals, maiau jo rankas, kart net
regjau jo nuog krtin... Jis nuostabus... Netyia palieiau jo
platak... ir man sustojo irdis.
- Nekeniu Tomo, - sukandusi dantis, sunypt Kamil.
Baltos jos akys pasidar dar baltesns. - Taip nekeniu, kad galiau j umuti. Gal taip ir padarysiu... kada nors.
- Kur vyks ventinimas?
- A... neinau... Yra kakokia slapta vieta gamtoje. Ten stovi
altorius... ir vyksta ventinimas...
Kamil pavelg Agnet.
- Norjau tavs paprayti... Tu mane uklupai nepasiruousi... A tau iliejau ird. Jei gali, niekam nesakyk, k ipliurpiau. Tai labai pavojinga... tau...
- Kas?.. Sekta?
- Ir sekta... bet pavojingiausias yra Tomas. A negaliu tau
daug ko papasakoti. Viena kartoju: nesikik... ir neisiduok,
kad inai... savo ir mano labui. Ar supratai, k pasakiau?

GABiJA

246

KRISTF

- Supratau... - isigandusi, okiruota, skaudania galva


Agnet ilipo i Kamils automobilio ir atsisdo savj|. Norjo apmstyti, k igirdo, bet nesuspjo.
Ivydo Nilos automobilj - is aplenk jos visureig ir atsistojo priekyje.
Agnet atsiduso ir, kiek padvejojusi, ilipo pasitikti drauguv

zi.
- Na, kur ta grauol? - iokusi i mainos, nekantravo
Vita. - Supaindink su ja.
- Apsiramink, nenoriu gaiti laiko paintims. Ir tai js
dka... vluojame. Reikjo anksiau atvaiuoti. Pralaukiau daugiau kaip valand. Sutartas susitikimo laikas su sodybos eimininke. Man gda prie j.
Trinkteljo durels, ir prie jas visu graumu atsistojo Nila.
Ji atrod netiktinai gerai. Buvo inyks lidnas, j save nukreiptas vilgsnis, pastaruoju metu pabals veidas viet velniu rausvumu.
- Puikiai atrodai, - pagyr Agnet.
- Kaip neatrodys, jei Mantas jai pasipiro? - su slepiamu
pavydu ir Vita.
- Man irgi... - Agnet parod ied.
Vita aikteljo ir prispaud pirtus prie lp.
- Negali bti, - suvapjo ji.
- Mane itiko okas... Tai, pasirodo, ir buvo Lauryno siurprizas. Jie kartu su mama jam ruosi, o a visai nieko nenutuokiau.
- Sveikinu, - Nila stipriai apkabino Agnet.

^PURINIAI V E N E R O S

LABIRINTAI

247

- Tave taip pat. Gal pagaliau tapsi laiminga...


- Tikiuosi, " ypteljo Nila, bet negaljo atsikratyti irdies
gilumoje uslptos baims.
Vitos veidas nutso. Ji apirjo abiej mergin iedus ir
visai nusimin.

- Ko tu pavydi? - stebjosi Agnet. - Juk esi itekjusi, Marius pagaliau sugro, gyvenk ir diaukis.
- Na ir kas, kad itekjusi? Mano gyvenimas rieda bedugn kosminiu greiiu. O a nieko negaliu padaryti. Nejstengiu
sustabdyti kritimo, net ir labai nordama. Marius smarkiai
pasikeit. Ir a inau kodl. Rimas man patvirtino - dabar jau
neabejotinai, - jog Marius lankosi svingeri vakarliuose. Jis bene to klubo siela.
Vita paspyr akmenl, ir jis nuriedjo greitkelio vidurj.
- Tai mano kalt, - verksmingai sukudjo ji, - a jo nepatenkinu...
- Baik pliurpti nesmones, - Nila sugrieb j u rankos. Toki, kaip Jeronimas ir Marius, niekada nepatenkint viena
moteris. Jiems reikia penki i karto. Todl ir eina [ svingeri
klub, kad realizuot savo fantazijas. Liepiau tau varyti j velniop

Agnet grteljo atgal ir pamat pro automobilio lang jas


stebint pikt surukus Kamils veid.
- Merginos, merginos, skubiai vaiuojam, nes Kamil mane
tikrai atleis i darbo.
Jos suoko automobilius. Pirmoji pajudjo Vita, paskui
j - Agnet, o pati paskutin vaiavo Kamil, stengdamasi

GABIJA

KRIS

nepaleisti i aki Agnets mainos. Jos pervaiavo ied, paskui nusileido Petrainus, o tada pasuko per tilt dein
link Kauno mari. Per mikel ilindo atvir laukym, kur ant
aukto skardio stovjo sodyba, pavadinta Piliaviete".
Skardio apaioje lyg ant delno plytjo marios. Jos i ankstyvos vasaros dien atrod padmavusios nuo kario ir miglos.
- Nuostabu! - kteljo Kamil. Ji prijo visai arti skardio
ir su nuostaba velg j tingiai apaioje plaukiojanias gulbes t dien j buvo ypa daug.
- Einam tenai, - Agnet parod didel stiklin pastat su
terasa, kur vykdavo iskirtins puotos. - Nuo terasos viskas dar
geriau matyti.
Jos, ulipusios laiptais, atsidr plaioje pailgoje terasoje, iklotoje rudomis ir baltomis plytelmis. J juos neaukta akmenin sienel. U sienels buvo prisodinta didij rododendr.
Sie augalai atrod keisti: j iedai buvo gras, net fantastiki,
o didels kraujo raudonumo galvos, susigrdusios viena alia
kitos, sudar keist raudon sien.
Terasos viduryje dang vanden purk apvalus fontanas,
alia stovjo du dideli akmeniniai puslankio formos suolai, supantys lelij priaugus, gaiva alsuojant basein.
Kamil atsirm akmenin sienel ir pauost kraujo spalvos gles.
- Niekada dar nemaiau toJd rododendr... Jie man nepanas augalus - atrodo, it bt gyvi...
- Jie ir yra gyvi, - igirdo jos Vitos bals.

RPUR!N!AI V E N E R O S

LABIRINTAI

249

Kamil atsisuko.
- Vita, esu Agnets draug, o ia Nila.
Vita ities rank.
Kamil kyteljo pirtus jai deln - labai nenoromis, i
aukto, lyg daryt Vitai didiul malon. Nilos rank ji vos paliet ir tuoj pat atitrauk, tarsi bt nudegusi.
- Man ia patinka, - pasak ji Agnetei ir usiirjo j kleganius paukius. - Valdemarui irgi greiiausiai patiks.
- Kas tas Valdemaras ?
- Argi nesakiau? Tai religinio judjimo vadovas.
- Tas, kurio tu n karto nematei ?
- Taip... Bet dabar tikiuosi pamatyti... Vis laik tik apie j
galvoju...
- Apie k? - pasmalsavo Vita.
Agnet nemaiomis spyr jai | koj.
- O mes eisime pasivaikioti, - pasak Nila ir, pamusi u
paranks besiprieinani Vit, nutemp j alj.
- O... pagaliau sulaukiau... - Agnet ivydo poni Stefanij, Piliaviets" eiminink, iskstomis rankomis einani link
jos. - Mieloji, nemaiau tavs imt met, - ji apkabino Agnet ir pabuiavo j skruost. Visai nepanai mam - grynas
Karolis. Pasiilgau tavo mamos, neinia, kodl nesirodo...
- Neturi laiko.
- Laikas laikas... Kuo toliau, tuo maiau jo lieka. O tu nuostabiai atrodai, Agnete.
- Ai... Pristatysiu Kamil - tai ji nori ia surengti mamai
gimimo dien.

260

GABiJA

KF^ISTE

- Nuostabu... - Stefanija maloniai paspaud Kamilei rank


ir atidiai j apirjo. - Ar patinka? - pasidomjo Stefanija.
- Labai... Keriniai grau bei egzotika. Vaizdas priblokiantis. Noriau, kad viskas bt papuota gyvomis glmis- Ar verta? Pavelkit, kiek aplinkui ydi nuostabiausi gli. Rododendrai stovi kaip siena. O kur dar pelargonijos, bijnai? Geriau ant stal pamerkime maas vazeles balt royi,
ir visikai uteks.
- Taip sakote? - abejojo Kamil.
- Patikkit manimi, a irgi anksiau dirbau vakarli planuotoja, o dabar visko mokau Agnet.
Kamil kak numyk, bet daugiau neprietaravo.
- Tuojau atne kav, tada atsissime aptarti... vis reikaling formalum.
Padavja atne kav, pyraglius, ir jos susdo prie staliuko,
netoli purkianio fontano.
- Ar tavo draugs nenori kavos? - sunerimo Stefanija.
- J o s igers vliau. Kamil skuba atgal Vilni, nenoriu jos
gaismti.
Gurknodamos kav, besiavdamos nuostabiu peizau, jos
per valand aptar svarbiausius dalykus, kuriuos reikia padaryti, norint sukurti prabangi puot.
Vita bei Nila vaiktinjo aplinkui ir i toli valgsi nepaprastai jas sudominusi panel. Agnet inojo, kad jos nort
sdti alia, bet neketino pykdyti Kamils. Ji jtariai spoksojo
merginas ir aikiai nenorjo su jomis kalbtis. O Agnet irdo
ant savs, nes per skubjim namuose umiro kompiuter ir

!r-iPURlNIAi V E N E R O S

LABIRINTAI

251

dabar turjo lyg kvaile su ratinuku visk usirainti j ura


knygut.
Po ilg gin bei deryb jos sudar valgiarat ir program.
Joje turjo dalyvauti vienas ymus atlikjas. J| pakviesti labai
norjo Kamil, nors Agnet stipriai abejojo, ar su juo pavyks
susitarti. Dar liko viena kita neaptarta smulkmena, tad Kamil
su Agnete nutar susiskambinti.
Kamil atsistojo ir dar kart nujo prie sienels.
- Galiau ia stovti per dien ir irti besibriuojanias gulbes, - pasak ji, - Taip ir norisi pakilti j or ir iskristi
drauge su jomis.
Agnet mauml nustebo - ji niekada neman, kad Kamil galt turti koki nors jausm. Taiau atsimin merginos
pasakojim, ir jai pradjo lakstyti skruzds per nugar. Agnet
net paiurpo, prisiminusi kelis jos itartus odius, - jei tokie
dalykai vyko i tikrj, tai galjo visam gyvenimui sueisti trapi jaunos merginos psichik.
- Smagu ia bti, man labai patiko i vieta, - Kamil ilgesingai vilgteljo I miglose paskendusias marias. - Jau seniai
man buvo taip lengva irdyje. Deja, negaliu ilgiau pasilikti. Reikia vaiuoti I Vilni - turiu neatidliotin reikal. Prayiau,
Agnete, jog mane palydtum iki mainos, noriu tau pasakyti
kelet odi.
Ponia Stefanija atsisveikindama meiliai apkabino Kamil. Ji buvo nuoirdi moteris. Jai nekilo joki blog mini ar
abejoni dl to, kad gimimo dien organizuoja tokia jauna ir
keista mergina. Per savo gyvenim Stefanija buvo prisiirjusi

GABIJA

d
"52

KRISTE

visoki keistenybi, tad ir ita jai neatrod esanti kokia iskirtin. Vien sekund Agnetei, regis, pasivaideno, kad tamsus elis nuslinko Stefanijos veidu, bet kai mergina dar kart dirsteljo I Piliaviets" eimininks akis, j pasitiko giedras bei atviras
vilgsnis. Agnet nusprend, jog jai pasivaideno.
Kamil link automobilio jo nenoromis, koja u kojos. Ji vis
griojosi atgal, stebeilydama ratu susibrusias gulbes, o jos
akyse sustingo nebylus lidesys.
- Grau... Niekada nemaniau, kad Kaune gali bti taip grau. Esu tikra vilniet - Kaun visai kitaip sivaizdavau. Diaugiuosi, jog su tavimi susipainau, Agnete. Tu man labai patinki.
Ketinu tau pasakyti vien dalyk.
Agnet dmiai pavelg Kamil.
- Noriu tave pakviesti savo ventinim...
- t ventinim, kur?..
- Taip, taip... ventinimo metu a paaukosiu savo nekaltyb. Noriu, kad tu ten btum. Nedaug turiu artim moni - tu
per trump laik tapai man... seserimi. Man tai daug reikia...
nekaltyb atiduosiu savo svajoni vyrui.
Artjanios grsms nuojauta ugniau Agnetei kvap. Ji
pradjo dusti ir vos isilaik ant koj, staiga upldus silpnumui. Ji nenorjo dalyvauti neinomos sektos rituale, bet neinojo, kaip graiai, neeidiant Kamils, tai pasakyti. Kamil
sustojo ir smeig akis Agnet.
- Tik nesugalvok atsisakyti, - grdama j vilgsniu, iko
Kamil. - Man reikia palaikymo: ten a bsiu visikai viena.
- O tavo mama? - sulemeno Agnet.

IMJRPURINIAI

VENEROS

LABiRINTAI

253

- Mamos nebus, - nukirto Kamile.


- Kodl?
- Nenoriu, kad ji dalyvaut. Ji del visko kalta.,.
Dieve", - mintyse sudejavo Agnet.
- Kada jvyks tas ritualas ? - garsiai paklaus.
- Tikslios datos neinau. Manau, netrukus po gimimo dienos... Kai tik suinosiu, tuojau tau praneiu.
Praau, Agnete, - Kamil sugniau kumius. - Noriu, jog
btum su manimi. Man tai labai svarbu... Ar sutinki ?
Agnet sudvejojo. Ji dbteljo kanios ikreipt Kamils
veid ir neidrso atsisakyti.
- Taip... taip... - itar Agnet, nors giliai irdyje jaut, kad
daro neatitaisom klaid.

DEVYNIOLIKTAS SKYRIUS

KULK VILPESYS

- Vaiuosiu su tavimi, - burbteljo Vita ir jsitais alia


Agnets priekinje sdynje.
- Kas tave apsdo ?
~ Noriu su tavimi pasikalbti...
- O a nenoriu.
- Kodl? - nustebo Vita.
- Nusibodo man visus guosti, turiu savo rpesi.
- Tik nenekk nesmoni, n viena taip gerai negyvena,
kaip tu. Ir koki gi tu turi rpesi? Laurynas tau pasipiro paiupai tikr tikriausi svajoni jaunik. Esi mylima, geidiama, neiojama ant rank. Btum mano vietoje ~ domu, k
tada kalbtum?
Agnet nieko neatsak. Ji tikrai negaljo skstis. Bet giliai
irdyje nesteng atsikratyti leikios baims ir neapiuopiamos grsms nuojautos. Ji nemokjo to papasakoti Vitai - i
vis tiek nebt supratusi. Suadtuvi sukeltas diaugsmas
iblso, ir Agnet vl gro ankstesn bsen - laukimo bei
nuolatinio nerimo bsen. Ji nepajg i jos isivaduoti, nors ir
labai stengsi.

'

iPLlR!N!AI V E N E R O S

L.ABIR!NTA

Vita nairomis dirsiojo draug.


- Gal tu nia?
- Aiku, ne.
Agnete tuo buvo visikai tikra - vos prie kelias dienas jai
prasidjo mnesins. Bet Vitos klausimas paadino joje stipr
geism, kuris nuvilnijo knu tarsi svaigi banga. Agnet pajuto, kaip smarkiai ji pasiilgo Lauryno glamoni ir deginani
jo buini.
- Kur mes vaiuojame? - paklaus ji.
- Palydsime Nil, o tada galime usukti kavin Tvyn".
Maiau ten, lauke, prie staliuk, pilni loveliai ydini gli atsissime ir paneksime. Man ten labai patinka - matyti
plentu vaiuojanios mainos. Visada smagu irti, kaip jos
rieda keliu - verliai ir nenuilstamai, lyg ms gyvenimas.
Agnet gteljo peiais. Jos jau niekas nebestebino. Net ir
Vita, kuri staiga pasikeit - tapo romantike.
Jos sustojo prie kavins ir palauk Nilos.
- Gal tu irgi papietausi su mumis? - paklaus Agnet.
Nila papurt galv.
- Negaliu, skubu namo, lauksiu grtanio Manto.
Agnet daugiau jos nebepra. Ji pamojavo ranka ir nusigr, skubdama uimti jai patikus staliuk.
- Agnete, - igirdo ji Nilos bals.
Agnet atsigr.
- Zinai... toji Kamil... ji tiesiog iurpi. Tai ne tik ivaizda,
bet dar kakas, kylantis i jos vidaus... Tu teisyb sakei apie glit
bei leiktu kvap, kuris it leifas driekiasi paskui j. A... tai
pajutau vien sekund. Tai baisu...

(BABiJA

KRISTL:

- Nenuostabu... jos gyvenimas tikrai iaurus...


- Ji tau sak ?
Agnet linkteljo. Ji negaljo nieko pasakoti, nes tai buvo
ne jos paslaptis. Nors i paslaptis degino merginos gerkl, ji negaljo jos ispjauti, kaip ispjaunamas supuvs vaisius.
Nila nuvaiavo, ir prislgta Agnet nuslinko prie staliuko,
kur buvo jau umusi Vita. Si nirtingai jai mojo ranka, kad
paskubt ateiti: aplinkui zujo viet pritrk klientai.
- Ko taip ilgai plepjai? Vos sugebjau ilaikyti neuimt
kd. iandien pus Kauno susirinko Tvyn".
- Nenuostabu: atilo oras, saul vieia, ydi gls... iema
visiems jau per gerkl ilindo.
Agnet klesteljo ant kds. Bloga nuotaika nedingo, ir ji
vl ilgesingai pagalvojo apie Lauryn. Isitrauk mobilj ir paband jam paskambinti. altas bei abejingas balsas pasak, jog
abonentas yra nepasiekiamas. Agnet nusivylusi sidjo telefon rankinuk.
- Skambinai Laurynui?
- Skambinau, bet jis neatsiliep. Jis danai neatsako - matyt, toks jo darbas, kad negali atsiliepti. O k tu norjai man
pasakyti ?
- Tuojau atne kav, tada ir pasakysiu.
Merginos nutilo. Tiesiai prie j stal kabojo vazonliai su
pelargonijomis. Nuo j sklido atrus vien tik ioms glms bdingas kvapas.
Padavja atne kav su pyragliais, ir jos pradjo siurbioti
kart kvepiant grim.

IJRPURiNIA! VENEROS

LABIRINTAI

257

- adu eiti [ svingeri klub, todl noriu isiaikinti, kokiu


bdu ten patekti. Gal tu galtum kaip nors suinoti, kur yra
jimas ?
- Jdomu, kaip? - nusistebjo Agnet. - Net neturiu ko paklausti. Laurynas i karto paaliuoja i pykio, vos tik uvedu
kalb apie tai, o Vilius i viso su manimi nesikalba. Jei Rimas
apie tai pasakojo, tai jis galt suinoti, ir kaip ten patekti...
- J a m nieko nenoriu sakyti, - niriai burbteljo Vita.
- Jdomu, k darysi ten nujusi ?
- Apsivalgysiu, - atr Vita. - Juk nemanai, kad pulsiu
santykiauti su visais ?
- Tave visi pains...
- Usidsiu kauk, paslpsiu plaukus. Suinosiu, kas ten
lankosi, gal ivysiu ir Mari.
- Nepads ir kauk... Jis tave i karto pamatys.
- Tai ir noriu isiaikinti. A j painiau, nors bt pasislps ir po dviguba kauke. I odos kvapo, tik jam bding judesi, rankos prisilietimo bei buiavimosi manieros. A tai
painiau... Bet ar jis pains mane?
- Kaip jis gali nepainti?
- Man kyla abejoni, - Vita lidnai dbteljo Agnet. Man regis, a jam niekada nerpjau. Tarsi vietoje mans bt
gumin ll. Atlieka savo darb ir tuojau umiega.
- Ir k darysi, jei tavs i ties nepains?
- Tada isiskirsiu. Nejausdama jokio sins grauimo nei
gailesio.
- Be reikalo tu sugalvojai taip keistai ibandyti meil. Ar
apsimoka be reikalo sau gadinti nervus ir vl visk pradti i

'

258

GABIJA

KR!ST[-

naujo? Jam jau ne vien kart atleidai. Ar jis tave pains, ar


ne, - tai jau nieko nebereikia. Jis yra neitikimas, ir... takas.
- O jeigu pains? - viltingai sunibdjo Vita. - Tada inosiu, kad dar yra vilties, kad jis mane myli, nors ir pats to neino...
Agnet atsiduso.
- Mes galvojame apie meil kaip apie Diev. Visi apie j
neka, bet niekas jos nemat. Tu manai, jog esi tokia protinga,
kad i prisilietimo gali nustatyti, kas tave myli, o kas ne ? Taiau tai netiesa. Gal Marius ne toks emocingas, o jo jautrumas
kvapams sumajs, o gal jo pirtai yra surambj ir nesugeba
pajusti tavo odos velnumo? Tu jsikalei galv savo ties, bet
kiekvienas mogus turi savj. Ir neaiku, kieno tiesa yra geresn bei teisingesn...
- Gal tu ir teisi, - Vita ilgai irjo tolumoje plentu vilpianias mainas. - Bet a noriu sitikinti. Noriu suinoti, kas
j ten traukia.
- Nila tau pasak... kas...
- Manai, jis toks itvirks ?
- Jam reikia dirgikli. Televizija bei interneto portalai tik
apie tai ir rao. Seksas, seksas, pinigai... Reikia turti labai tvirt
moral, kad nepasiduotum visuotiniam siautuliui...
- Tu ties pasakei apie meil. Visi apie j kalba, bet niekas
jos nemato. Meil yra Dievas, o Dievas yra meil. Stai ir visa
filosofija, - Vita parm smakr ranka.
- Apie tai mes visi kalbame. Jei mons gyvent pagal it
princip, pasaulis bt daug laimingesnis.

.)

RPURiNIAI VENEROS

LABIRINTAI

259

Biiuls nutilo. Svaigiai kvepjo pelargonijos. I vakar dang utemd juodi, lietaus pritvink debesys. Oras sutirtjo,
paukiai nustojo iulbti - pasaulis staiga sumajo, prislgtas dar labiau prie ems priartjusi j juodus kalnus panai
debes. Plyksteljo aibas, balta viesa perskrosdamas audring
dang. Kvapai, emo slgio prispausti prie pat ems paviriaus,
tapo dar aitresni.
- Nuostabu, - Agnet giliai jkvp ir sistebeilijo [ iurpiai
juoduojant horizont.
- Tau patinka?
- Beprotikai...
Tyliai sugrumeno griaustinis, ir Agnet igirdo, kaip j pertvar alia jos atsitrenk akmenlis.
- Kakas akmenimis svaidosi, - nusiaip ji.
Vl barkteljo akmuo, bet dabar jis atsimu [ Vitos pusje
esani pertvar.
- I kur ia tie akmenys? - nustebo Agnet.
-Jzau! - suriko Vita. - ia ne akmenys, o kulkos!
Ji grieb Agnet u rankos, ir abi krito ant ems. Agnet
susirang po stalu, o Vita atsitp alia jos.
- Gal tau pasivaideno? - abejodama paklaus Agnet.
- Pasivaideno? irk... - Vita pakl nuo ems kulkos
gilz. Ji atsitrenk pertvar ir nuriedjo po stalu. Smarkiai
blyksteljo aibas ir tuojau pat trenk perknas. Bet dabar jau
jos abi igirdo kulk barkjim - viena pramu medin pertvar visai alia Vitos ir nuriedjo tolyn,
- Bgam [ kavin, ten nedrs audyti! - rikteljo Agnet.
Susirietusios merginos nuskuod pro atidarytas duris.

GABIJA KRISTE::

260

Sunkiai kvepuodamos, jos nubgo j kavins gilum, kuo


toliau nuo atvir lang, ir sustojo u kolonos.
- K darysime toliau? - iopteljo Vita.
- Neinau, - gaudydama kvap, istenjo Agnet. - Klausyk...
Tolumoje vos girdimai skambjo mobilusis telefonas.
- Mano mobilusis,., palikau rankinuk ant kds...
- Negalime eiti jo paimti... pavojinga, - sunibdjo Vita.
- Palauk... - ji nutvr u rankos pro al skuodiant padavj. Nutaisiusi pai aviausi ypsen, mergina meiliai
tar: - Praau... gal galtumte atneti mano rankin? Ji ten,
prie sienels, padta ant kds.
Vyrukas keistai vilgteljo j Agnet ir nustebs paklaus:
- Ar pati negalite ?
- Suprantate... nenoriu rodytis, pasitaik jkyrus gerbjas,
negaliu atsikratyti...
- A, tada kitas reikalas.
Jis apsisuko ir po minuts gro, neinas rankine, i kurios
sklido nenuilstanti telefono melodija.
- Dkoju, - Agnet akinaniai nusiypsojo ir vilgteljo
ekran. - Laurynas... K sakyti ?
- Teisyb, k daugiau? - ibalusi Vita tryp i nekantrumo.
Agnet prispaud prie ausies telefon ir igirdo neram
Lauryno bals. Jis, matyt, jau seniai skambino, nes, kai Agnet
atsiliep, piktai rikteljo:
- Kodl neatsiliepi, gal kas atsitiko?

l'ilRPURINiA! VENEROS LABIRINTAI

261

- Neinau, ir kaip pasakyti. Regis, mus audo..,


Jsivyravo tyla. Po sekundes Laurynas vel praneko, taiau
dabar jo balsas buvo ramus ir altas.
- Kas tie mes"?
- A ir Vita.
- Kur tu dabar esi ?
- Kavinje Tvyne".
- Bk vietoje ir niekur neik, tuojau atvaiuoju.
Nespjusi mirktelti, Agnet igirdo stabdi viegim ir
pamat juod Lauryno visureig - jis keldamas dulkes jsuko j
stovjimo aiktel prie kavins. I automobilio ioko Laurynas
su Vilium ir, dairydamiesi j alis, jo j vid.
Laurynas ivydo prie kolonos prisispaudusi Agnet, ir nirus jo veidas paviesjo.
- Ar tu sveika? - dusliai paklaus jis ir apkabino Agnet.
Vilius pakl akinius nuo sauls ant kaktos ir apsivalg.
- Kur aud ? - pasiteiravo jis Vitos.
- Ten, - mergina parod staliuk, prie kurio jos sdjo. O ia, - ji atgniau deln, - gilz.
Vilius atidiai ityrinjo gilz. Jo veidas nerod joki emocij, bet tapo susikaups ir budrus.
Laurynas, nepaleisdamas Agnets, pavelg Vili.
-Kas?
- Tas pats braias... Manau, jo mons...
- Velnias, - iko Laurynas ir sugniau kumius. - Negalima, negalima Agnets niekur leisti vienos.
- Kam a reikalinga, kas ia darosi? - stebjosi mergina.

G A B I J A KRISTE::

262

Laurynas nieko neatsak.


- Pasakyk...
- Dar tiksliai neinau, kas ia kaltas. Kai isiaikinsiu, tada
pasakysiu, - nenoriai burbteljo Jis.
- Anksiau skambinau, bet tavo telefonas buvo ijungtas, Agnet priekaitingai dbteljo j Lauryn.
- Atsitiko kai kas...
- Kas ? - iplt akis Agnet.
- Numir Jokbas...
Mergina aikteljo ir sustingo. Ji tik dabar pastebjo ibalus
Lauryno veid, tamsius ratilus po akimis ir negera liepsna deganias akis.
- Kas tas Jokbas? - pakl antakius Vita.
- Vita, Vilius tave parve namo, o mes su Agnete ia palauksim, - neirdamas i Vit itar Laurynas.
- Bet... - prieinosi Vita.
Netardamas n odio, Vilius tvirtai sum Vit u alkns,
ir jie abu nujo prie automobilio.
Mergina atsisukusi dar band kak pasakyti Agnetei, taiau Vilius jos nepaleido - pasisodino alia.
- Laurynai...
- Nieko nesakyk... nenoriu dabar kalbti, - pro dantis iko jis.
Jie pajjo dar toliau ir atsisdo kampe prie laisvo staliuko,
nuo kurio nesimat nei lango, nei dur.
- Kada jis mir? - paklaus Agnet, nes nepajg tylti,
velgdama j ikankint Lauryno veid.

IM j R P U R I N I . A i V E N E R O S L A B i R I N T A I

263

" Kai tu ivaiavai susitikti su Kamile, mes su Viliumi, kaip


visada, pripirk maisto, vykome pas j. Ir... radome negyv...
trobeleje. Jis sdjo ant kds ariau dur ir lauk ms. Atrod visai kaip gyvas. I pradi pamaniau, kad miega, tik paskui
supratau...
- Jo nenuud ?
- Nemanau, neradau joki ymi.
- Tu nekvietei greitosios pagalbos ?
- Kam? Jis jau buvo negyvas.
- O policija? Juk reikia surayti paym...
- Viskas padaryta, Agnete, ko taip jaudiniesi?
- Ar ji nenustat - gal mirtis buvo smurtin?
- Norint tiksliai nustatyti, reikia atlikti skrodim, o a to
nenoriu.
- Kur jis paarvotas?
- Namelyje... Kai Vilius atvaiuos, vyksime j Klebonikj.
Noriu, kad su juo atsisveikintum.
- Tu iprotjai? Reikia pakviesti kunig.
Laurynas trenk kumiu j stal.
- A tau sakiau, Agnete: Jokbas buvo kitoks... Jis netikjo
Dievo. Tiksliau tariant, tikjo, bet natral, gamtos Diev. Jam
Dievas buvo em, dangus, saul ir debesys. A negaliu Jokbui
veti kunigo...
Agnet pravirko. Visa diena jai atrod slegianti bei niri,
Kamil su savo keistu pasilymu, tiksliau sakant, reikalavimu,
kulkos, vilpianios pro ausis, kvap pritvinks oras ir juodi debesys, grasinantys ugriti ant galvos... Taiau visk vainikavo

G A B I J A KRISTE::

264

Lauryno atneta inia apie keistuolio Jokbo mirt. Kai Agnet


pagalvojo, jog jis guli vienas sukiuusioje lnoje prie artjani audr, j tiesiog upyl aar lietus. Ji pradjo verkti garsiai
pasikkiodama.
- S, tyliau, Agnete, atleisk man, a labai sutriks, gal nemokjau tau paaikinti. Neverk taip garsiai - mons pagalvos,
kad a tave muu.
- Tu man nieko nepasakojai ir neaikinai - a neinojau,
kad Jokbas buvo stabmeldys.
- Tu ties sakai, reikia vien kart tau visk papasakoti. Bet
ne dabar... Dabar turiu palaidoti Jokb.
Laurynas atsirm kds atkalt ir usimerk.
Agnet pro aaras pavelg [ jj, ir jos ird suspaud gailestis.
Vyras sublogo ir atrod dar graesnis. Jo skruostai dubo, o ilgos riestos blakstienos met el ant j. Tanks juodi antakiai
net esant ramiam buvo suraukti, o lpos - sudivusios bei suskeldjusios.
- Tu atrodai pavargs, - ji padjo savo deln jam ant rankos.
- A ir esu pavargs... Viso pasaulio nuovargis ugul mano
peius. Bet labiausiai jaudinuosi ne dl to.
Jis atmerk akis ir pavelg Agnetei tiesiai siel.
- D l ko?
" Dl tavs...
- Dl mans ?
- Dabar, kai svajon taip arti, tiesiog pasiekiama ranka, bijau, kad galiu tave prarasti...

; f I
\

RPURINIAI VENEROS LABiRiNTA!

265

- Tu neprarasi mans, a ia, alia tavs, - Agnet pamjo


rank ir priglaud sau prie skruosto.
- Nedaryk to...
- Kodl ?
- Bijau, jog a irgi galiu pravirkti, nors vyrui tai grietai
draudiama.
Laurynas prisitrauk Agnet ir pasisodino j ant keli. Viena ranka prispaud jos galv ir priglaud savo kartas lpas prie
jos lp.
- mons iri...
- Na ir tegul...
Jis buiavo j ilgai bei kartai. Agnet visai apsvaigo. Jie atsipeikjo tik tada, kai alia kakas kosteljo.
Greta staliuko stovjo Vilius.
- Nuveei Vit?
- Taip.
- Mums irgi reikia judti... - Laurynas ypteljo ir stipriai
priglaud Agnet prie savs.
- Stokis, mieloji, ms laukia daug darb.
- Dabar negalsime ivaiuoti, - burbteljo Vilius. - Tuojau prapliups lietus.
- Negi dar nelijo? - nustebo Agnet.
Blyksteljs baltas aibas apviet kavin, pasiekdamas net
tolimiausius jos kampelius. Tuo pat metu trenk perknas, ir
Agnet i baims sucyp.
- O, velnias, trenk visai alia kavins, - burbteljo kakoks
vyras ir nubgo apsivalgyti prie dur.

GABIJA KRiS I I

- aibas pataik j medj alia kelio, usipliesk kaip fakelas, " prane Vilius. Jis buvo ibgs i lauk ir visk apirjo.
- Noriu pamatyti, - pasak Agnet.
- Nereikia, - sustabd j Laurynas. - Tai gali bti pavojin- Praau, Laurynai, man smalsu, kaip atrodo medis kur
trenk aibas, tegul kartu eina Vilius, - Agnet maldaudama
pavelg Laurynui | akis.
Laurynas skvarbiu vilgsniu pervr Vili. Kelet minui
jie irjo vienas kit, paskui Laurynas nuleids galv sistebeilijo sau po kojomis.
' - Eime, - pasak Vilius ir ities Agnetei rank.
Jie nujo prie dur. Vilius ingsniavo priekyje, savo knu
ustodamas Agnet, atidiai valgydamasis visas puses. Jis
stabteljo prie kolonos, nuo kurios atsivr vaizdas lauk, viena ranka pastm u savs Agnet ir atsistojo alia jos.
- irk, - itar jis, - nuo ia viskas gerai matyti.
Agnet pakl akis, ir jai ugniau kvap. Juodame dangaus fone, trakdamas bei leisdamas kibirktis dang, liepsnojo auktas medis. Koks tai medis - liepa, beras ar klevas,
mergina negaljo inoti, nes liepsna buvo apmusi vainik
iki pat virns. Vjas pt i ryt, o liepsna buvo nukrypusi
vakarus, todl Agnetei degantis medis atrod panaus vliav - gyv vliav ant koto (kamieno), pergalingai plazdenani
tamsiame horizonte. Ji trakdama liepsnojo netiktai sivyravusioje tyloje, skleisdama kibirktis toli toli, kiek tik galjo
aprpti vilgsnis.

1 i

PURINIAI VENEROS LABIRINTAI

267

Degantis, fakelu virts medis Agnetei staiga pasirod tarsi


bloga lemiantis enklas, priekaitingai stovintis jai prie akis.
Vl trenk perknas ir prapliupo lietus. Jis plsteljo i dangaus
vientisa nenutrkstama juosta - mergina nieko nebemat. Lietus nuslopino med ryjani liepsn, o vietoje jos susiformavo
apskritas balt dm burbulas. Jj dar por akimirk galima
buvo velgti per lietaus jr, bet, psteljus smarkiam vjo gsiui, burbulas akimirksniu suplyo ir isisklaid j visas puses.
Agnet greitai nusisuko ir atsirm kolon. Ji prispaud
rank prie gerkls, nordama kvpti oro, negaldama numaldyti staiga upldusios, kn persmelkusios blogos nuojautos.
alia stypsantis Vilius netiktai piktai nusikeik.
Nieko nesuprasdama, Agnet ltai pasuko galv ir pamat
i pykio persikreipus jo veid.
v

- itas... lietus... jis visikai mums nereikalingas, - pro dantis iko Vilius.

D V I D E I M T PIRMAS SKYRIUS

ATSISVEIKINIMAS SU
JOKBU
- Tegul lyja, jau taip seniai lijo, em idivo ir suskeldjo.
Augalams labai trksta drgms.
- Galbt, bet tik ne iandien...
Vilius staiga nutilo ir suspaud lpas.
- Argi mes iandien dar k nors veiksime ?
- Tau Laurynas nieko nepasakojo? - Vilius atsargiai dbteljo I Agnet primerktomis akimis.
- Kak minjo apie atsisveikinim su Jokbu.
Vilius patyljo, pasisuko duris, ir jo veidas nuvito.
- Stebuklas, lietus baigsi.
Agnet nenoromis pasuko galv. Lietus i ties liovsi kaip netiktai prasidjo, taip staiga ir pasibaig. Juodi debesys
isisklaid. Pro dang aptraukusi pilk debes yd blyksteljo saul, apviesdama lietaus laais, it mayiais deimantais,
nust pasaul.
Tik apdegs, juodas akas visas puses iskts medis stypsojo alia kelio, primindamas visiems, koks trapus gali bti gyvenimas, kokia netvirta ir trumpa ms patiriama laim, per
akimirksn virstanti juodais pelenais.

^P^URINiAI V E N E R O S

LABIRINTAI

269

- Laikas, - itar alia atsidrs Laurynas ir suspaud Agnetei rank.


- Dar labai lapia em... - burbteljo Vilius.
- Nieko, tuojau praps vjas...
- K mes darysime? - slegiama nerimo, paklaus Agnet.
- Vaiuosime [ Klebonik...
- Ach taip, buvau umirusi.
- Palauksiu js automobilyje, - suniurnjo Vilius ir nuirgliojo prie ijimo.
- Agnete, - Laurynas iki skausmo suspaud jai alkn, noriu tau kai k pasakyti...
Mergina igstingai vilgteljo Lauryn.
" Noriu, kad inotum i anksto...
- K ? - sulemeno Agnet.
- Mes vaiuojame Klebonik| ne tik atsisveikinti su Jokbu, bet ir jo palaidoti...
- Kur mes j laidosime?
Laurynas susimsts velg Agnet. Jis palenk emyn galv ir smeig j skvarb bei tiriam vilgsn.
- Mes jo nelaidosime...
- Tai k darysime ? - baim dar labiau sukaust Agnet.
- Mes j sudeginsime...
- K? - iopteljo ji.
- Sudeginsime ant lauo, - sukudjo Laurynas ir tvirtai
suspaud abu merginos rieus.
- Dieve, - aikteljo Agnet ir paband isivaduoti.
Bet Lauryno gniautai buvo akmeniniai. Jis laik nutvrs
Agnets rankas ir neleido jai net pajudti.

GABIJA KRISTE::

270

- Sakiau tau> kad Jokbas buvo stabmeldys - tai senovs


lietuvi religija. Po mirties juos visus sudegindavo ant lauo.
- Bet dabar dvideimt pirmasis amius - ar tu iprotjai?
- Tyliau kalbk, - suaibavo akimis Laurynas. - Tai buvo
jo paskutin valia.
- I kur tu inai ? Juk nebuvai alia jo, kai jis mir...
- Mes kalbjome apie tai milijon kart.
Agnet sudrebjo.
- Tu esi labai keistas. Kartais pagalvoju, jog visai tavs nepastu, nesuprantu tavo poelgi ir mini.
Laurynas paleido jos rankas.
- A tau sakiau, spjau tave... Dar ne vlu su manimi isiskirti... Pagalvok, Agnete, kad vliau nesigailtum.
- A... negaliu be tavs gyventi... Kai apie tai pagalvoju,
man i krtins ioka irdis. Vietoje jos atsiveria tuia erdv.
Tau atleidau u limuzin - kas gali bti blogiau?..
Lauryno lpos virpteljo.
- O jeigu... bus dar blogiau u limuzin?
- Netikiu: juk tu man pasakytum...
- Taip... tikriausiai,.. - Laurynas staiga ibalo ir vilgteljo
tolumoje plentu vilpianius automobilius...
- Ms laukia Vilius, - staiga prabilo jis altu, negyvu balsu. - Turime eiti...
Laurynas pam Agnet u rankos, ir jie ijo pro duris...
'i kart visureig jie paliko ant kalno, tarp tanki krm.
I bagains Vilius itrauk krep, pasiraus jame ir padav
Agnetei guminius botus bei neperlampam apsiaust.

l'MRPUr^lNlAl V E N E R O S LABIRINTAI

271

- Apsirenk, - trumpai burbteljo jis.


Mergina pavart rankose botus ir pastebjo, kad Laurynas
su Viliumi daro t pat - persiauna batus.
- Paskubk, Agnete, - nairomis dbteljo j j Laurynas, sj kart iki namelio eisime psiomis. Daug prilijo, negalime
toliau vaiuoti visureigiu. Jdjau tau ilt nertin, gal reiks bti
per naktj, bijau, kad nesualtum,
- Per nakt ?.. - suvapjo Agnet.
- Tas darbas taip greitai neatliekamas, - ironikai isiiep
Vilius.
- Negsdink jos...
- Gal nereiks pasilikti per nakt. Jei nelis, visk pabaigsime
greiiau, - Laurynas prisitrauk Agnet ir meiliai pakteljo jai
skruost.
Agnet krpteljo. Meili glamon suminktino jos siel ir
itirpd ledus, susikaupusius irdyje. Apimta netikto velnumo, mergina prisiglaud prie Lauryno ir apkabino jo liemen.
- Myliu tave, - sukudjo jis, glostydamas jos isitariusius
plaukus.
- A taip smarkiai tave myliu, kad man nebesvarbu, kas dar
gali atsitikti, - Agnet dar stipriau prisispaud prie iltos jo
krtins.
- Neumiri, k dabar pasakei? - sukudjo jai aus Laurynas
sikniaub
jaut nuo jo sklindant tik jam buding sald odos kvap. Tik
dabar ji suprato, k norjo pasakyti Vita. Agnet irgi inojo.

G A B I J A KRISTE::

272

kad bet kada atskirt Lauryn... tamsoje, tarp daugybes kit


moni, ji atpaint i odos kvapo, rankomis pajust jo kno
ilinkimus, paint jo lpas bei kart buinio skon.
Vilius kosteljo. Jis stovjo atokiau, usiverts ant peties kuprin, ir neramiai vilgiojo vl tamsjant dang.
-Jau laikas, mieloji, - sunibdjo Laurynas ir atsipl nuo
Agnets.
em aukiau ant kalno buvo beveik sausa. Nors neseniai
pra litis, ia nebuvo bal, ol dar kai kur trakjo po kojomis. Drgms itrokusi em sugr srove pliaupiant vanden,
nepalikdama jokios yms, jog bta lities. Bet jau leidiantis,
ten, kur takas beveik buvo inyks, kojos klimpo lapi mol, o
tekantis nuo kalno vanduo pripild vos irimas upelio sroves,
paversdamas jas plaiomis giliomis upmis.
" Protingai padarei, kad pamei botus. Nesivaizduoju,
kaip kitaip ia reikt eiti, - brisdama per bal, pasak Agnet.
Ji ivydo, kaip Laurynas peroko per upel ir atsisuks plaiai
iskt rankas, laukdamas Agnets.
Mergina besijuokdama prisiglaud prie jo ir staiga prisiminusi paklaus:
- Ar Korkis liko namelyje ?
- Korkis iskrido, - apgailestaudamas gteljo peiais
Laurynas.
- Negali bti... Bet ar stengia toks protingas pauktis visk
v
pamirtii>
- Galbt kada nors jis atskris, a tuo tikiu. Kiekviena nugyventa diena ar valanda palieka neidildom ym atmintyje.

!'1 ir^PURi.NIAl V E N E R O S L A B I R I N T A I

273

Visa tai negali dingti be pdsak. Ar ne dl to mes gyvename?


Ar ne todl plaka ms irdys ?
Laurynas mslingai nuvelg Agnet.
- Tu iandien kalbi labai paslaptingai ir graudiai. inoma,
Jokbo mirtis tave tikriausiai smarkiai sukrt...
- Tu net nesivaizduoji, k a jauiu, - pro dantis iko
Laurynas. - Pasibaig viena mano gyvenimo atkarpa, o ateitis miglota. Tik tu viena man likai... ir Vilius. Nepalik mans,
Agnete, kad ir kas nutikt.
- A niekada neketinau tavs palikti...
Laurynas keistai pairjo Agnet.
- Prisiek, - stabteljo jis, neatitraukdamas nuo merginos
degani aki.
Ji irgi sustojo.
- Prisiekiu Dievu...
- Ne! - rikteljo Laurynas. - Ne Dievu,,,
- Tai kuo? - nustebo Agnet.
- Kuo nors... tvais...
- Gerai... Prisiekiu tvais ir Dievu.
- Ak, - Laurynas usideng veid delnais ir susiriet.
Prie jo prioko Vilius.
- Kas nutiko? - piktai vpsodamas Agnet paklaus jis.
- Nieko nenutiko, - Laurynas atsities ir, ramindamas Vili, udjo rank jam ant peties.
Vilius dar kur laik tiriamai vilgiojo Agnet, paskui nujo priek. Laurynas su Agnete patrauk paskui j. Jie daugiau
nebesikalbjo - abu buvo paskend savo mintyse.

274

G A B I J A KRISTE::

Agnet buvo nustebinta Viliaus reakcijos ir paiurpinta atviro grasinimo, tryktanio i jo kibirktis svaidani primerkt
aki. Jis buvo pasiruos jai trenkti - ji tai mat. Neinia, kuo
visa tai bt pasibaig, jei ne raminanti Lauryno ranka, sutramdiusi Viliaus pykio isiverim.
Agnet pritrenk begalinis io vyro atsidavimas Laurynui ir
vis laik juntama jo globa.
Beklampodama Agnet pavargo ir nutar imesti i galvos
nemalonias mintis. Ji nusprend daugiau nebegalvoti apie tai smegenys nuo tampos tvinksjo, smilkinius ver jkait vartai. Bet meditacija jos neigelbjo; kai tik i poskio iniro tuias bei nykus, apleistas namelis, mergina apsipyl aaromis.
Ir anksiau namelis Agnetei atrod negyvenamas, taiau
dabar viskas buvo kitaip. Tutuma, regis, tapo apiuopiama grsm ir mirties tvaikas tvyrojo ore. Nors ant kalno pt stiprus vjas, pliantis lapus, ia buvo tylu: nejudjo n vieno
medio lapelis, oras buvo keistai sustings bei tirtas. Dangaus
pakraiuose kabojo sunks debesys, bet ia, vir trobels, viet giedras dangus.
Ant namelio stogo tupjo vanagas ir, pakreips galv, spoksojo blizganiomis akimis atjusius mones. Agnet mosteljo ranka, nordama j nubaidyti, taiau vanagas net nesujudjo,
tik dar pikiau sispangino j, o jo plunksnos ant kaklo paiurpo ir atsistojo.
- Koks bjaurus pauktis, - suburbjo Agnet.
- Tegul tupi, jei jam ia patinka, - nusiaip Laurynas ir
pairjo vanag. J vilgsniai susidr. Vanagas pasipurt ir,

i i R P i J R i N I A I VFNE:R0S L A B I R I N T A I

275

tingiai iskleids sparnus, pakilo nuo stogo. Jis apskriejo rat ir,
be garso sklsdamas sparnais, nuskrido j mik.
Laurynas su Viliumi nusimet kuprines ant suolo ir sustojo
prie trobels dur. Agnet stovjo atokiau, nedrsdama prisiartinti.
Laurynas prijo prie merginos ir pam j u rankos.
- Eime, - itar jis,
- A bijau, - sukudjo Agnet.
- Nereikia bijoti, a esu su tavimi.
Vilius juos praleido I priek. Laurynas su Agnete pereng
trobels slenkst.
Kvap ugniau tvankus ir sustings oras. Neleisdamas
merginai nieko galvoti, Laurynas nutemp j prie krosnies,
kur stovjo Jokbo lova. Jis buvo ten... Guljo isitiess, susidjs ant krtins rankas, bet akys buvo umerktos. Atrod,
tarsi k tik bt umigs - ant jo veido nesimat joki mirties
enkl, - mogus paprasiausiai atsigul popieio miego... Neprastai ramus jis atrod taip guldamas - netiktinai jaunas ir
laimingas.
- Gal jis nemir? - tyliai sunibdjo Agnet.
- Jis mir, - ramiai itar Laurynas.
- I kur tu inai: juk nekvietei gydytojo?
Laurynas isitrauk veidrodl ir priglaud j prie Jokbo
lp.
- Matai... nerasoja.
- Tai nieko nereikia - gal jis miega letarginiu miegu?
- Jis mir - t a tikrai inau.

GABIJA KRISTE::

276

Agnet nieko nebeklausinjo. Ji persiegnojo ir be garso


krutindama lpas sukalbjo Tve ms" ir Sveika, Marija".
Mergina mat tempt Lauryno vilgsn, bet nekreip j j
dmesio. Kai baig, pajuto alt vyro deln ant savo skruosto.
- Agnete, mieloji, gal gali palaukti kieme? A noriu vienas
su juo atsisveikinti.
- Gerai, - Agnet apsisuko ir ijo | lauk.
Kieme ji atkreip dmes Vili, lapine luota luojant
ploki, ilg akmen, kuris j anuomet nustebino.
- K ia darai ? - prijusi ariau, paklaus ji.
- luoju, - trumpai burbteljo jis.
-Kodl?
- Pati greitai pamatysi, - Vilius pakl galv, jo akys ybteljo.
- Tu ant mans pyksti ?
- Ne... Taiau nenoriu, kad skaudintum Lauryn. Jis yra geras mogus, be to, daug prisikentjo gyvenime.
- A jo tikrai neskaudinu...
- Kol dar ne vlu, patariau j palikti... Bijau, jog tu gali sudauyti jo ird.
- Apie mano ird kakodl niekas negalvoja...
- Moterys lengviau visk itveria. Vyrai... ymiai jautresni,
Agnet dar norjo kak pasakyti, bet ant slenksio pasirod Laurynas. Jis mosteljo Viliui ranka, ir tas, mets luot,
nuskubjo namel.
Agnet pasiliko viena. Spariai artjo vakaras. Debesys
horizonte tapo dar tankesni, bet giedro dangaus lopinlis vir

RPURiNiAl VENEROS LABIRINTAI

277

namelio liko nepakits. Agnete velg j dang ir negaljo atsistebti. Vienintelis viesus apskritimas tarp juod beveik em
siekiani gumul atrod kraupiai ir nerealiai. Nenuleisdama aki nuo keisto reikinio, Agnet nejuiomis prisdo ant
akmens ir, garsiai surikusi, paoko j. vir. Akmuo buvo kartas
kaip ugnis.
Netikdama savo akimis, ji spoksojo akmen. Tik dabar
pamat, kad jo spalva pasikeitusi. I viesiai rausvo jis pavirto
rykiai raudon. Agnet seilmis sulapino pirt ir paliet
akmen. Jis sunypt it lygintuvas.
Kas ia darosi?" - isigandusi pagalvojo Agnet.
Tuo metu atsidar namelio durys, ir pro jas ijo Laurynas
su Viliumi, neini balt drobul suvyniotu Jokbo knu. Jie
nune kn prie akmens ir paguld j ant viraus. Tada Vilius
atvilko kelias nukirstas eglutes ir pastats suglaud jas viruje
akomis.
Laurynas apkabino Agnet. Jie atsistojo prie akmens, lyg
kako laukdami. Po keli minui blyksteljo ugnis, ir liepsna
ov vir, pasiglemdama negyv Jokbo kn.
Liepsna buvo be galo kaitri - jie eng atgal nuo lauo, negaldami ilgiau itverti svilinanio kario.
- Laurynai, - dusdama paklaus Agnet, - kodl akmuo
taip stipriai kaito ? Juk taip NEGALI bti...
- Tai apeiginis akmuo, - slpdamas vilgsn, itar Laurynas.
" Tai dl to tu taip isigandai, kai a ant jo atsiguliau?
- Taip...

GABiJA

278

KRISTE

- A galjau sudegti, - pakraupusi sukudjo Agnet.


- Nebtinai...
- Kaip suprasti ?
- Tai priklauso nuo to, kas turi vykti...
- O kas gali vykti ?
- Kremacija, kaip tu dabar matai. Tada akmuo labai kaista.
Jei vyksta kitokios apeigos, jis lieka altas...
- Bet taip negali bti...
- Kaip matai, gali.
- Ir taip buvo vis laik?
- Visada, kiek tik save prisimenu...
Agnet nustrusi tyljo. Ugnis sisiautjo. Liepsna kilo auktai, iki pat aukiausi medi, nors niekas jos nekurst ir nedjo saus medi. Egluts jau seniai sudeg, o Jokbo kn prarijo rykiai mlynas beprotiko kartumo liepsnos burbulas.
Agnetei svaigo galva: tai, kas ia vyko, jai buvo panau amanikus burtus. Naktis pagaliau istm dien, ir juos i vis
pusi apsupo gdi juoduma.
- Tau bloga? - velniai pasiteiravo Laurynas, glausdamas j

sau prie sono.


- Taip, man bloga, nes a nesuprantu, kaip paprastas akmuo
gali taip pasikeisti, kad pajgt sudeginti mog. Man bloga,
nes atrodo, jog a sapnuoju...
- A tave suprantu, bet nieko negaliu tau paaikinti, nes ir
pats gerai neinau, kodl taip yra. Akmuo vis laik toks buvo manoma, kad iloje senovje ia vykdavo apeigos. Krivi krivaiiai atnaaudavo aukas Perknui bei kitiems dievams.
- Ar Jokbas apie tai nieko neinojo?

R : P I J R I N I A I V E N E H O S LAE3!R!NTAi

279

- Visk, k inojo, papasakojo man...


Liepsna palengva majo. Kibirktys dar skraidiojo medi
virnse, o ant akmens vis labiau rykjo krvel ruojani
angli. Jokbo nebeliko, tik jo siela dar blaksi aplinkui, skrajodama ratais apie namel.
Agnet sudrebjo.
- Tau alta? - paklaus Laurynas ir stipriai apkabino j.
- Man baisu...
- Tuojau viskas baigsis... Akmuo atvsins pelenus, tada galsime juos ibarstyti...
- Atvsins? Jis ir tai sugeba...
- Po kremacijos akmuo netiktinai greitai atla, kartu ataldydamas sudegint objekt.
Vilius pasilenk, paiupinjo ritualinio akmens on ir linkteldamas atsak nebyl Lauryno klausim.
- Ir niekas aplinkui to neinojo? - netikjo Agnet.
- Niekas, tik Jokbas, a bei Vilius. Dabar inai ir tu...
Biau geriau neinojusi..." - mst Agnet. Ji sustingusi irjo, kaip, psteljus lengvam vjeliui, kibirktys trakdamos kyla juod dangaus skliaut. Bet jos kilo vis reiau ir
reiau. Pagaliau atjo akimirka, kai kibirki nebeliko, o ant
apeiginio akmens ppsojo tik ruojani pelen krva.
- Pakentk, jau greitai, - virpaniu balsu itar Laurynas.
Prie jo kaip elis, negirdimai prislikino Vilius ir padjo ant
peties rank.
Jie stovjo tyldami ir lyg uhipnotizuoti negaljo atitraukti vilgsni nuo kaitria ugnimi spragsini pelen. Mayt saujel dulki - tai viskas, kas liko i Jokbo.

G A B I J A KRISTE::

280

Usideg pirmosios vaigds, aikios bei rykios. J iebsi


vis daugiau ir daugiau. Toli horizonte nuo mnulio drieksi ribuliuojantis sidabro tiltas. Netiktai stojo spengianti tyla.
Ugnis visai nurimo, ir pelen krvel ant rausvo akmens
tapo beveik nematoma.
Agnetei gerklje strigo gumulas. Ji su jauduliu pirm kart
pagalvojo apie gyvenimo trapum. Nors pats ritualas jai pasirod ypa graus ir prasmingas. Nakties tyloje, tarp liepsnojani vaigdi, apsuptas artimiausi moni, be apsimestins
pompastikos ir nereikaling kalb Jokbas buvo sudegintas
kaip paskutinis pagonis. Bet jo dvasia nemir - tik atsiskyr
nuo kno ir nematoma skland kakur mike, velgdama likusiuosius emje i dangaus auktybi.
- tai ir viskas, - pasak Laurynas ir deganiu vilgsniu
pervr Agnet.
Ji nusiypsojo.
- Ar tu jau nebebijai?
- Ne... man pasirod labai grau. Niekada to neumiriu.
Noriau, jog kada nors... kai ateis laikas... ir mane kas nors taip
sudegint.
Laurynas j apkabino.
- inojau, kad suprasi... Tai buvo geriausia, k a galjau
dl jo padaryti... Jis ia gim, ia mir ir niekada i tos vietos
nebeieis... Jis ia pasiliks aminai.
- O pelenai?
- Dal ibarstysime aplink namel, o kit dal - mike. Gal
kada nors ia sugr Korkis: Jokbas taip j myljo...

"-^PURINIAI V E N E R O S L A B I R I N T A I

28

Vilius subr atalusius pelenus | urn ir padav Laurynui.


Sis pam j glbj Jokbo palaikus ir, vos vilkdamas kojas, pradjo eiti ratu aplink ln. Agnet su Viliumi nusek paskui jj.
Laurynas, kak murmdamas sau po nosimi, pamau barst
pelenus. Nujs iki kampo, jis perdav urn Viliui. is pam
urn ir dingo mike. Kai gro, klausiamai dirsteljo Lauryn.
- Gal nortum iberti likusius pelenus ? Jokbui tu labai
patikai...
- Kur galiau tai padaryti?
- Iberk prie akmens. Jokbas alia jo mgo sdti ir mstyti apie gyvenim. Tegul tai daro ir toliau...
Agnet palenk urn. Psteljo lengvas vjelis, pilkos dulks pakilo j vir, paskui, minutl padvejojusios, nusileido alia akmeninio karsto.
Artjo rytas, vaigds nublanko ir inyko, tik mnulis nepailsdamas dar liejo sidabrin vies ant bundanio miko.
- Tikriausiai pavargai, mieloji, - Laurynas pam Agnets
rankas ir sikniaub jos delnus.
- Beveik nepastoviu ant koj, - prisipaino ji.
- iandien buvo sunku, bet rytoj, tai yra iandien, prasideda nauja diena.
- Ar tu tiki, kad rytoj bus lengviau? - gal savs, gal Lauryno, o gal tik iaip sau, nesikreipdama niek, paklaus Agnet.
- Neinau... a visikai nieko neinau, - sunibdjo Laurynas. Ant ibalusio jo skruosto nuriedjo ykti vyrika aara.

D V I D E I M T A N T R A S SKYRIUS

LAUKIMAS

Vita paskambino Mariui, bet jis neatsiliep. Skambutis


aidjo lidnai ir ilgesingai. Jo signalas Vitai primin vienio
traukinio vilpim... traukinio, tuksenanio bgiais nykiose
neaprpiamos steps platybse. is telefono skambutis buvo
Vitos irdies auksmas - ilgesingas ir aidintis tutumoje tarsi
begalinio kosmoso platybse.
Ji lauk Mariaus udengusi stal balta staltiese, ikepusi jo
mgstam ant. Puodama kambar [ ploki vandens pripildyt vaz djo rausva liepsna plevenani vakui.
Ji ne ant stalo darovi salotas, marinuotas kriaues, savo
firminius kreminius pyraglius, nors beveik negaljo sutalpinti
ant stalo vis dien gamint grybi.
Taiau Mariaus nebuvo. Ji skambino jam daugyb kart,
kol vien akimirk telefonas trakteljo - skambutis buvo atmestas ir visai isijung.
Vita pavelg kabant ant sienos laikrod - rodykl rod
antr valand nakties. Ji klesteljo ant kds ir bed nieko
nematant vilgsn sien. Netiktai viena ant vandens plduriuojanti vak suvirpjo ir pasviro. Kambaryje pasklido atrus

>1 R! N ! A i

V^ P: N F R O S I.. A BIR! N TA I

283

vako kvapas, o vir stalo nypdami pradjo draikytis balti dmai.

Vita nieko nepastebjo. Ji buvo sigilinusi | save, savo jausmus ir deginant nevilties skausm, kuris pastaruoju metu neapleido jos nei dien, nei nakt.
Ji painojo Mari kaip nulupt: inojo jo mintis, nepasakytus odius, jaut kiekvien jo atods. Taip painti vyr gali
tik labai jam atsidavusi, j dievinanti ir be jo gyventi negalinti
moteris. Vita tik dabar, laukdama paklydlio vyro, juodos nakties apsuptyje, kambario tylumoje, idrso sau prisipainti: ji
myli Mari alinania bei save naikinania meile. Dl jo ji paaukojo labai daug: leidosi trypiama, eminama, net tapo pajuokos objektu... Nepaisydama to, ji ir toliau bejgikai stebjo
jo nuklydimus. Vos Mariui krusteljus pirt, Vita skubjo jam
atleisti, irdies gilumoje virpdama i laims, kad ir vl nugaljo - jis dar kart gro atgal pas j.
Ji save apgaudinjo - tai nebuvo pergal, greiiau dar vienas
pralaimjimas. Jam tai buvo patogu... Jis grdavo, lepindavosi
Vitos meils spinduliuose, o paskui, pailsjs, vl dingdavo, nes
taip elgtis buvo prats. Marius buvo manipuliuotojas, o Vita
tam neukirto kelio, todl kentjo pati.
Ji kilsteljo galv ir ivydo savo atspind prieais kabaniame veidrodyje. Juodi plaukai styrojo visas puses, o rudos nepermatomos akys klaikiai vpsojo tiesiai j.
- K daryti? - garsiai savs paklaus Vita. Toliau taip tstis
nebegaljo. Reikjo priimti kok nors sprendim. Jis j tryp
kojomis, kol sumind ma kiliml. Toliau lauk nebtis...

G A B I J A KRISTE::

284

Vita atsimin vakaryki nakt.


Ji atjo j miegamj, apsirengusi trumpuiais permatomais
ilkiniais markinliais, pasikvpinusi savo mgstamais kvepalais.
Marius guljo ant nugaros ir skait knyg, laikydamas j
rankose tiesiai prie akis.
Vita nustojo kvpuoti, pamaiusi raumening, juodais plaukais aplusi Mariaus krtin.
Ji slikino lov ir prisiglaud Mariui prie ono. Pasiilgusi vyro glamoni, netverdama geismu, Vita prigludo lpomis
prie jo kaklo duobuts, o jos rankos nekantriai glost Mariaus
kn, slinkdamos emyn iki pat kieto pilvo preso.
Marius sujudjo, bet knygos nepaleido - viena ranka laik
j, o kita nustm Vitos deln nuo savo pilvo.
- Mariau, - sukudjo Vita.
- Miegok, Vita, - altai pasak jis ir nusvied knyg ant
grind.
- A tavs noriu, - drebaniu balsu itar Vita, mintyse pasiryusi sudegti i gdos.
- Miegok, labai tavs praau, - ir Marius ir pasivert
ant ono.
Apstulbusi Vita isities ant nugaros ir smeig vilgsn
lubas. To dar niekada nebuvo. Marius visada buvo kartas ir
aistringas... Kad nenort myltis su Vita, jis turjo bti persisotins seksu.
Tada Vita pagalvojo, jog Rimo odiai apie svingeri vakarliuose karaliaujant Mari gali bti daugiau negu teisingi.

' U R P U R I N I A I V E N L R O S LABIF^INTAI

285

Ji dar kiek paguljo nejuddama ir i Mariaus tylaus bei lygaus kvpavimo suprato, kad jis miega.
Vita tyliai atsikl i lovos, usimet chalat ir nujo virtuv. Jai I akis krito iebtuvlis bei cigarei pakelis, gulintis
ant stalo. Mergina, nors beveik niekada nerkydavo, | kart
prisideg cigaret ir ijo j balkon.
Naktis buvo tyli bei ilta. Vita giliai trauk dmus, ir jai
apsisuko galva. Ji rk tol, kol pradjo deginti gerkl, o i skrandio j vir m kilti leiktulys.
Tada svyruodama nuslinko | lov ir krito ant nugaros. Kai
pabudo, Mariaus alia jau nebebuvo.
Jis paskambino dien ir jos atsipra. Atsiprainjo velniu
minktu balsu, beveik murkdamas - Marius taip darydavo
visada, kai nordavo grti atgal. Vita, aiku, kaip visada, jam
atleido.
Susitar, kad ji jo lauks namuose apie et valand, priadjo ikepti ant bei jo mgstamus firminius pyraglius.
Ji ipild visus jo norus, ir tai dabar sdi viena prie stalo,
apkrauto nuostabiausiais valgiais, o vyro sulaukti negali.
Vita atsistojo ir pradjo vaikioti po kambar.
Marius i naktj aikiai nebegr, jo nebus tikriausiai ir rytoj,
o gal net ir dar kit dien. Paskui vl lyg niekur nieko pasirodys,
ir ji nedrs jo ivaryti. Vita sugniau kumius.
Reikjo ko nors imtis. Ji nusprend pradti nuo svingeri
klubo, kaip ir buvo sumaniusi anksiau.
Rytoj, tai yra iandien, vakare", - tvirtai nusprend ji. Rytoj ji turi pasiryti nueiti t klub ir pati savo akimis pamatyti,

GAfBLJA K R i S

286

kas ten i ties vyksta. Tik reikia nusipirkti peruk bei kauk.
Ji privalo apirti kiekvien to klubo kampelj ir sitikinti, ar
teisingos Rimo kalbos. Jei pasitvirtins Vitos nuogstavimai, ji
utrenks nam duris Mariui prie nos ir oficialiai su juo isiskirs.
Vita atsidususi pavelg nukraut stal. Minutl prie jo
pastovjo, dar kart atsiduso ir pradjo visk kraustyti. Ilgai nedvejojo - antj bei pyraglius sukio [ aldytuv, padjo viet
lktes, peilius ir akutes.
Kai pagaliau apsisprend, ird ilgai gniaus skausmas atlgo, nuoskauda inyko. Ji daugiau nebemst apie Mari - galva
buvo uimta kitomis mintimis. Ji svarst apie Agnet ir Nil,
bet niekaip negaljo nutarti, arpasakoti joms, jog planuoja riziking ivyk. Galiausiai nusprend kol kas nieko joms nesakyti.
Ypa Agnetei, kadangi svingeri klubas buvo jos suadtinio
name. Savisaugos instinktas kyriai patar Vitai to nedaryti.
Kai ji apsitvark, u lango pradjo brkti - baigsi trumpa
vasaros naktis. Nenordama eiti miegamj, Vita atsigul ia
pat ant sofos, salone. Ji nenusireng drabui, iki aus usitrauk ilt vilnon pled ir tuojau pat umigo. Miegas buvo
trumpas, bet gaivinantis. Pirm kart per daugel mnesi
mergina atsikl isimiegojusi bei pailsjusi. Tik vien akimirk j apm lengvas nerimas: ne todl, kad lauk keista kelion
pasileidli irtv, - ne, ji tiesiog kako bijojo, o ko, net pati
neinojo.
Prie kabineto dur jos lauk didel eil sportinink, atjusi pasidaryti masao.

M..!F^!N!AI VBNEF^OS LAE^IRINTA!

287

- Pramigai, grauole! - suuko Linas, stovintis paiame eils


gale. Jam patiko Vita. Tik i pagarbos Mariui jis ner aplink j
sparno, vis dlto retkariais apipildavo mergin komplimentais.
Vita jam ypteljo ir smuko pro duris.
Ir kodl negaliau draugauti su Linu: jis jau seniai duoda
suprasti, kad yra man neabejingas."
Taiau Vita negaljo prisiversti net ilgiau pasinekti su
Linu, o k jau kalbti apie draugyst ar, apsaugok, Viepatie,
dar didesn artum...
- Manau, jog iandien nakt isigydysiu nuo meils Mariui, - suburbjo Vita. - Aiku, jeigu viskas vyks, kaip sumanyta.
Vita apsivilko chalat, pasidjo alia masain tepal ir, atidariusi duris, pakviet vyruk, stovint eils pradioje.
- Graiai atrodai, - pagyr j vaikinas.
Vita dirsteljo veidrod ir pamat deganias akis bei rausvus skruostus.
tai k reikia vidinis pyktis ir sukils adrenalinas", - miny

tyse nusisaipe ji.


- Nori man prisigerinti, - garsiai itar.
Vaikinas sukrizeno.
- Jei gali, daugiau pamasauok nugar - jauiu ssting ir
tamp. Reikt kaip nors atpalaiduoti...
Rokas (Vita prisimin jo vard) isitrauk vok ir kio j
Vitai kien.
- Gerai, gerai, greiiau gulkis, nra kada plepti, matai, kiek
klient stovi eilje...

G A B I J A KRISTE::

288

Vaikinas paskubomis isinr i drabui ir knibsias atsigul ant masainio stalo, iskt onus rankas.
Vita msi darbo.
Ji jaut keist pakilim, pykt - visa tai atsispindjo jos darbe. Vita pleknojo, spaud, mink kietus sportinink raumenis; kartais tai dar skaudiai, kartais velniai, o retsykiais tik
glost - profesionaliai ir su diaugsmu.
- iandien tu virijai savo galimybes, Vitule, - pagyr j
Mariaus draugas Giedrius. Jis buvo labai perspektyvus jaunas
krepininkas.
- Atrodo, lyg biau naujai gims, - stebjosi jis. Vyrikis
pasukinjo peius, pakl rankas j vir ir vilpteljo. - Nuostabu... Visi skausmai dingo. ia tau kavai, - jis taip pat kyteljo Vitai I kien sulamdyt lit gniuul. - Tiesa, kada adjo
ateiti Marius? Jis man labai reikalingas, bet a jo dar iandien
nemaiau.
- Galvojo ueiti pas trener, - net nemirkteljo Vita. - Dkui tau u... tikrai nereikjo.
- Reikjo, reikjo, ateisiu pas tave papildomai - tebnie tai
avansas.
Giedrius mosteljo ranka ir ijo. Po jo jo kitas, dar kitas...
galiausiai Vita pamet skaii. Ji nemat j veid, tik knus skaudanius, ligotus, ivargintus alinani varyb bei treniv

ruoci
Kai ijo paskutinis, mergina, netekusi jg, klesteljo ant
kds. Tik dabar suprato, kokia ji pavargusi. Vita isitryn rankas kremu ir jas papurt. Nuo energing beveik vis dien atlie-

MjRPURlNIAI VENEROS LABIRINTAI

289

karn judesi deln pagalvls paburko, o pirtai iklypo visas


puses. Pilvas sugurg, ir Vita atsimin, kad beveik vis dien
nieko nevalg.
- Dar neturiu peruko, kauks... - paiurpo Vita. - Ji nejuia paliet chalato kien ir nustebo, pajutusi, kokia ji isiptusi
nuo pinig. Pro duris nedrsiai slinko Linas.
- Laukiu, laukiu, o mans niekas nekvieia, - pajuokavo
jis. - Kain, ar dar tursi jg mane pamasauoti ?
Vita nustebusi ivert akis.
- Visai tave umirau... Ar btinai reikia?
- Btinai, mieloji... launys - lyg akmen pripiltos... O rytoj mums lemiamos rungtyns. Tikriausiai dl to pas tave tokia
minia susirinko. Esi pati geriausia...
Vita nusivaip.
- inau, kad moki komplimentus sakyti, nenaudli... Gal
kaip nors tave pagydysiu, nors nepakeniamai skauda rankas.
-Jei biau Mariaus vietoje, neleisiau tau dirbti... Vaintum
su manimi po usienius, o a tave tik iriau ir iriau...
- Rimtai ? A tau taip smarkiai patinku?
Linas pasirm alkne ir sugrieb Vit u rankos. Nykiu
paglost itinus deln, ityrinjo paraudusius pirtus.
- Seniai tave myliu, - jis dbteljo masauotoj i padilb. - Mesk Mari, jis tavs nevertas... Visk inau apie jj, ir ne
a vienas...
Vita itrauk rank ir stipriai suiaup lpas.
- Maiau kalbk, -- sunypt ji. - Jei nori, kad greiiau pabaigiau, gulk ir tylk...

GABUA

290

KRiSTf

Linas nutilo.
Vita, sukandusi dantis, nekreipdama dmesio rank glim, imasaavo Lin, uiuop jo kojose sukietjusius gumbus.
Po pusvalandio jo kojos tapo lygios ir minktos - gumb nebeliko, taiau Vitai i nuovargio svaigo galva.
- Persistengiau, - sumirksjo ji. - Reikjo maiau moni
priimti, bet kad visi labai pra...
- Darai stebuklus, - patvirtino Linas. - Niekas nemoka
taip masauoti... Bandiau eiti kitur, bet vliau spjaudiausi:
neturi mogus talento, ir tiek... Dar blogiau pasidar.
Linas eng kelis ingsnius.
- Ar nesakiau? Sunkumas dingo, ant laun nebeliko sukietjim ~ tik tu viena taip sugebi, - Linas padjo ant stalo imto
lit banknot ir nenoromis nulingavo prie dur.
- Per daug! - suriko Vita.
Jis numojo ranka.
- Tu verta milijon - k reikia tas imtas lit?
- Linai! - kteljo Vita, kai vaikinas jau siek dur rankenos.
- K? - jis staigiai atsisuko.
- Neprarask vilties... Gal vien dien ir isipildys tavo svajone

- K tu sakei?
- K girdjai...
Lino veidas nuvito.
- Ir tu visada bsi kartu su manimi, net jei reiks gyventi
kur nors Kazachstane ?

i'Mh'PUF^iNIAl V E N E R O S L A B I R I N T A I

291

- Aiku.,.
- A tave vesiu, - rytingai pasak Linas.
- Ramiau... A dar neisiskyriau... Sakiau tik laukti ir tiktis...
- Dieve! - suuko Linas. - Rytoj tikrai laimsiu rungtynes...
Jis norjo pabuiuoti Vit, bet, pamats jos jspjant vilgsnj, staiga susilaik.
- Lauksiu, kas man belieka... Nors inau, kad tu bsi
mano...
Jis trinkteljo durimis ir inyko.
Vita susimst.
Ne toks jis prastas, kaip man atrod, ~ pagalvojo ji. - Net
visai neprastas. inoma, iki Mariaus jam dar labai toli, bet
kartais geriau, kai vyras tave myli stipriai ir beslygikai, negu
atvirkiai. Moterys juk prie visko prisitaiko ir pripranta. Na ir
kas ta meil ?" Vita pavelg pro lang. Ivydo dang, aptraukt
tamsiais debesimis, pajuto apsiniaukus tirt vakaro or. Marius taip ir nepaskambino.
Ji nusireng ir palindo po duu, rengtu maytje patalpoje
alia kabineto. Kartas vanduo nuplov vis nuovarg bei snari skausm. Vanduo tekjo rusvu, it nutekintu Vitos knu,
plonu liemeniu ir tvirtomis grakiomis kojomis. Ji troko dar
ilgai ia stovti ir mgautis smarkiomis srovmis, kiekvien sekund jausdama raminant bei gydant j poveik, taiau laikas
nelauk.
Mergina usuko vanden, isitryn kn rankluosiu, apsireng ir ov pro duris.

G A B i J A KRIS

29^

Atsisdusi [ automobil, mauml pagalvojo, kur jai reikt vaiuoti: [ sekso reikmen parduotuv ar paprasiausi
prekybos centr. Pasirinko seksop".
I parduotuv slinko, usidjusi juodus akinius ir nutaisiusi
abejing veido iraik.
- Noriau kauks, ilg plauk peruko ir... k dar galiau
nusipirkti? - Vita abejodama |sispangino stiklin vitrin. Jos
dmes patrauk gipirins juodos spalvos tamprs. - Duokit
man itas... hm... tampres...
Pardavja akmeniniu neskaitomu veidu, nieko nesakydama, im arin daiktel i vitrinos ir padav Vitai.
- Ar jau viskas?
- Atrodo, viskas, - sumyk Vita. Ji norjo kuo greiiau
sprukti i ia, kad nesutikt kokio nors pastamo, todl nebenusipirko dar vieno pikantiko drabuio, kur pastebjo paskutin minut.
Tiek to", - msteljo mintis. Ji buvo sitikinusi, jog turs
aplankyti svingeri klub ne tik vakar, bet dar vien kart.
Si nakt turjo bti, taip sakant, valgytuvs.
Ijusi i parduotuvs, Vita nusprend grti namo: jai reikjo apsirengti ir taip usimaskuoti, kad ir pati savs nepaint.
Duris rakino drebdama - ruseno viltis miegamajame pamatyti ant lovos drybsant Mari. Deja, namelis stypsojo tuias ir
tylus - kambariuose nebuvo n gyvos dvasios.
Reikjo nors truput uksti, bet Vita inojo, jog negals
praryti n ksnelio, - burna buvo idivusi i jaudulio ir dl
neinomybs.

^PURINiAI V E N E R O S L A B I R I N T A I

293

Ji imt pirkinius ant stalo, tada pradjo rengtis. Usitemp juodo gipiro tampres, usiseg juod tokios pat mediagos
liemenuk, o ant galvos usimov voveraits spalvos ilgaplauk
peruk.
- O, velnias! - rikteljo i siaubo, ivydusi veidrodyje nepastam mergin, kuri laisvai galjai pavadinti keke. Tamprs
stipriai aptemp Vitos kojas ir riest upakaliuk. Nors segjo
juod arin liemenuk, ji jautsi esanti beveik nuoga.
Vita pasisuko onu ir nuvelg liekn, moterik figr staia krtine.
- Eiti itaip apsirengus ar neiti? - ji garsiai paklaus savs.
Pasiraus spintoje ir itrauk sen permatom tunik plaiomis
rankovmis.
- Cia tai, ko man labiausiai reikia...
Apsivilko tunik ir patenkinta ypteljo: permatoma juoda
mediaga nepaslp nei arins liemenls, nei aptempt, upakal bei launis irykinani tampri. Ji tik suvelnino siluet, ir knas atrod dar labiau gundantis nei anksiau.
- Baigta...
Vita pasimatavo kauk ir nusprend, kad bendras vaizdas
atrodo geresnis, nei ji galjo tiktis.
Ant viraus mergina usimet plat lietpalt ir susirio j
diru.
Ak, Vita, ir k tu sugalvojai? - ji apgailestaudama palingavo galv. - Sdtum sau ramiai ir mgautumeis gyvenimu,
tuo labiau kad vyrai patys silosi ir net pateikia intriguojani
pasilym, kuri negalima atsisakyti..."

GABIJA

294

KRIS

TE::

Vita prunkteljo. Baisiai norjo, kad j dabar pamatyt


draugs. Mergina sivaizdavo ironikai vypsantj Nilos veid,
isprogusias i nuostabos Agnets akis ir sukikeno.
yy

Deja, mergaits, nors ir labai gaila, bet padti niekuo nega-

liu. Nepamatysit dar vieno mano vaizdio. iauriai pikantiko. Gal ir gerai - nekankins naktiniai komarai."
Vita apsidair aplinkui, ugesino kambaryje vies ir ijo
pro duris.
Prie Lauryno namo privaiavo nuo miko puss, stabteljo,
apsivalg. Pamat aiktel - pasuko tenai ir sustojo aiktels
pakratyje po nulinkusiu mediu.
Namas, kuriame dabar gyveno Agnet su Laurynu, stovjo
gerokai toliau. Ji mar antrame aukte mirksinias viesas, taip
pat velg muojanius elius. Nebuvo sitikinusi, ar ten
vaikioja mons - elius galjo mesti ir aplink nam sibuojanios ilakios imtamets puys.
Vita pajuto begalin nor paskambinti Agnetei, Aplinkui
tvyrojo tyla: nevainjo automobiliai, nevaikiojo mons.
ia karaliavo ypatinga umiesio atmosfera, bdinga beveik visiems miestams, - tyli, rami, bet paslaptinga ir kelianti nerim.
Vitai pasidar gdu irdyje, bet ji sum save rankas.
Plaiai ipltusi akis, susikaupusi, ji atriu vilgsniu tyrinjo
aplink, stengdamasi nepraleisti n maiausios smulkmenos.
Mergina neturjo net menkiausio supratimo, kaip galima bt
patekti namo poemius, todl dairsi visas puses, stebdama
kiekvien judant objekt - nesvarbu, ar tai bt automobilis,
ar vienias praeivis.

>

F^PURiNiA! V E N E i R O S L A B I R I N T A I

295

Praslinkus pusvalandiui, o gal daugiau, Vita ivydo ltai be


garso slenkant automobil. Priekiniai jo ibintai nedeg, bet
ybsjo labai daug mayi vieseli iilgai objekto. Jis slinko
taip ilgai, tarsi tai bt buvs ne automobilis, o netiktino dydio kosminis laivas.
Vita prisimerk ir sistebeilijo dar atidiau. Tada aikteljo.
Juodos nakties gdumoje pro al tyliai, it vaiduoklis, praplauk juodasis limuzinas.
Mergina stipriai sikabino vair. irdis plak kaip palusi,
kn ipyl prakaitas, bet ji nesutriko.
Limuzinas stabteljo ir i savo viduri imet juo keliaujanius mones. Jie ioko pro atidarytas duris lyg naktins dvasios
ar vilkolakiai, slpdami veidus po plaiomis skryblmis, akis
prisideng kaukmis, susisup plaius, em luojanius apsiaustus.
Ioko ir staiga pradingo, prasmego tarsi skradiai em.
Limuzinas pajudjo i vietos ir nuplauk priek, palikdamas u savs tui, be moni, naktin erdv.
Vita nusikeik, ilipo i mainos ir pasuko t pus, kur, jos
manymu, dingo i limuzino ispjautas brelis keist mogyst.
Ji ir anksiau mat kupliais medeliais apsodint tak, taiau
neatkreip j dmesio. Nesukdama galvos, nujo tuo taku. Jis
buvo gana ilgas, bet siauras. Vir Vitos galvos susiliejo laja, sudarydama tunelio vizij, - ji visai utamsino ir taip tams keliuk.
Mergina ilgai jo beveik visikoje tamsoje, kol tolumoje
pastebjo neryk mirguliuojant, purpurine viesa blyksint

G A B I J A KRISTE::

296

iburl. Takas leidosi emyn - Vita vos nenusivert nuo sumaniai umaskuot, vijokliais apaugusi laipteli.
Per plauk nenuvirto - paskutin akimirk spjo suiupti
stor vijoklio ak. Netrukus atsidr prie storas metalines duris. Jas deng i viraus nukarusi vijokli skraist. Pro j blankiai
viet purpurine spalva vir dur mirksinti lemput, apgaubta
matiniu stiklu.
Vita udususi sustojo, praskleid akas, bet ant dur nepastebjo mygtuko, kurj bt galjusi paspausti. Taiau to neprireik - durys atsivr, ir prie j idygo auktas bei stambus
vyras, net tokioje tamsybje akis slepiantis po juodais akiniais,
kj[ primenaniais kumiais.

D V I D E I M T TREIAS SKYRIUS

KELION PRAGAR

Vita norjo prasmukti pro vyr, bet buvo nustumta atgal.


- Slaptaodis, - dusliai sumurmjo milinas.
Koks dar slaptaodis?" - supanikavo Vita.
Nieko negalvodama, pagauta impulso, ji atsisagst lietpalt
ir praskleid skvernus. Vyras pakl vir akinius, maomis
akutmis nuvelg tamsoje boluojant Vitos kn. Jo lpas ikreip gali ypsena.
4

- Gerai... ygiuok, - burbteljo jis ir stm Vit vid. Jai


u nugaros trinkteljo durys, bet siaurame ijime jau nebebuvo taip tamsu - priekyje blankiai mirgjo purpurin viesa.
Kai vliau Vita prisimindavo t nakt, jai atrod, kad tai
buvo sapnas - ilgas iurpus sapnas. Jos galvoje strigo tik paviens nuotrupos, ikylanios paskirai plaioje ir tuioje tos
nakties drobje. Lyg per migl ji atsimin, kaip, inirusi i ijimo, atsidr plaiame tamsoje skendiniame priekambaryje.
Tams sklaid tik pavieniai purpurins viesos blyksniai, sklindantys nuo aukt prieangio lub.

G A B I J A KR!STE

Vos judindama medines kojas, Vita ltai nuliau priek. Atsagstytas lietpaltis kabojo jai ant pei, o atsiris direlis vilkosi grindimis. Mergina paskubomis pasitais peruk ir
usidjo ant veido kauk. Dabar jai pasidar iek tiek ramiau.
Baim atslgo. Giliai kvpusi, ji apsidair aplinkui.
Priekambaris buvo tuias. Ovalios arkos rod, jog galima eiti tolyn, bet Vita neinojo, kur keli pasirinkti. Ji eng
pro ariausiai esani ark ir pakliuvo ilg koridori. Pajjo toliau ir deinje pusje ivydo ang, vietoje dur udengt
bambuk juostelmis, lengvai sibuojaniomis nuo grindimis
sklindanio vjo. Staiga oro gsis papt Vitai veid - matyt,
itaip veik gerai sureguliuota ventiliacin sistema.
Mergina praskleid bambuk irm ir pavelg kambar.
Pirmiausia igirdo gars dejavim, nopavim, paskui pamat
ant kilimais iklot grind krv suvirtusius mones. I pradi nieko nesuprato. Kai geriau siirjo, paleido uuolaid
ir atsirm sien, giliai kvpuodama bei ipilta alto prakaito.
Ji niekada neman, kad viskas atrodys taip baisiai, taip nemogikai, lykiai, gyvulikai. Jai kilo noras sprukti i ia,
bgti atgal lauk kvpti puimis kvepianio oro, pavelgti
naktin dang.
Sukaupusi paskutines valios pastangas nugaljo save ir steng eiti toliau. Koridoriuje vis dar buvo tuia. Pakeliui Vita mat
dar kelis tokius pat kambarius, kuri angose sibavo bambuk
uuolaidos, bet jau nesiryo ten kiti savo smalsios nosies.
Vitai beprotikai dausi irdis, skruostai liepsnote liepsnojo. Mergina nebeinojo, ko ji ia atjo. I pradi jos suma-

''

F- !J F^ I N i A! V E N E R O S L A B I R i N TA !

299

nymas atrod kaip juokingas, kvailas vaikikas aidimas, taiau


dabar viskas pasirod kitaip. Ji ivydo rsi realyb, paius emiausius nevaldomus instinktus ir sudauytus gyvenimusPasakysiu Agnetei, - tarsi mald mintyse kartojo ji, - tegul
Laurynas ivaiko visus i savo namo, taip negalima elgtis, taip
neturi bti..." Ji usideng rankomis veid ir staiga pravirko.
Verk, kaip niekada gyvenime nebuvo verkusi, garsiai bei pasikkiodama, - j beprotikai sukrt k tik matytas reginys.
Tik po keli minui aaros nudivo ir ji pajg eiti toliau.
Koridorius netiktai baigsi ir prie jos akis atsivr didel
plati patalpa, pilna vaikiojani ar prie baro sdini moni.
Sustingusia irdimi ji dbteljo j vid, bet nieko blogo nepastebjo. Vit tik suglumino keletas televizijos ekranuose
matyt veid. Nedvdami kauks, akini - jokios veid dengianios priemons, jie vaiktinjo laisvai ir drsiai bei liai
spangino | kiekvien miglotomis akimis.
Vargeli, - msteljo Vitai, - jie visi apsisvaigin narkotikais..." Nebekreipdama j niek dmesio, ji nuslikino prie baro
ir atsisdo ant laisvos kds.
- Brendio... imt gram, - burbteljo ji nuogam iki puss
barmenui.
Barmenas pripyl brendio ir pastat prieais Vit. Nieko
nelaukdama, mergina usivert taur ir vienu ypu imauk deginant} grim. Skystis ltai tekjo gerkle, galiausiai pasiek
skrand. Nunrusi galv, Vita lauk, kol pajus siel gydanio
grimo poveik. Ir sulauk... Kartis pasklido po vis kn,

GABIJA KRISTE::

300

pasiek smegenis ir j apsvaigino. Mergina pakele galv ir susidr su barmeno vilgsniu. Jis nedvjo nei kauks, nei akini,
bet jo veidas buvo ipaiytas vairi spalv daais, tarsi kokio
raudonodio indno.
- Dar vien? - paklaus jis.
Vita minutl pagalvojo.
- Gerai, - suvokt ji, - gal dar vien igersiu.
Vaikinas nusivaip.
- Pirm kart?
- Kas ? - nesuprato Vita.
- Klausiu, ar ia esi pirm kart.
- I kur tu inai ?
- Beveik visus pastu... O tave matau pirmsyk...
- Pastabus, - sukikeno Vita. Ji jau visai atsigavo ir liu
vilgsniu apsidair aplinkui.
- Toks mano darbas, - ts vaikinas. Jis aikiai norjo pasikalbti.
- J e i esi toks pastabus, gal kartais matei aukt stamb vaikin tamsiais banguotais plaukais ir rudomis akimis? Jo vardas
Marius, - prisikiusi prie barmeno, tyliai sunabdjo Vita.
Barmenas susimst.
~ Sakai, Marius ?.. - nuts jis. Tada pasikas neskust barzd ir pavart akis.
- Ar kartais jis kaip nors nesusijs su sportu?
- Susijs - jis yra sporto vadybininkas.
- Hm...
- O kas jis tau?

D
=^PUR!NiA!
VENEROS

LABIRINTAI

30

" Vyras, - burbteljo Vita ir garsiai nusikvatojo.


- Oooo... - vyrukas dbteljo i Vit ir palingavo galv. Paskui usikniaub ant baro ir sunibdjo jai} ausj: - iaip negaliu pasakoti, bet tu man patinki... Bna ia jis beveik kiekvien
vakar. Neinojau, kad turi mon ir dar toki daili. Mano
vardas Domas, jei k...
Jis vilgteljo j laikrodj.
- Po koki deimties minui turt pasirodyti...
- Dieve, - sudejavo Vita.
- Tu ne viena tokia esi, - nuramino j Domas. - Daug toki maiau. Vienos ateina su vyrais, bet neilgai teilaiko. Po
kiek laiko, irk, pradeda ateidinti vienas vyras... ir eimos
kaip ir nebelieka... Kitos atlkusios sukelia baisiausi triukm: rkia, draskosi, alpsta... - Domas numojo ranka. - I viso
to jokios naudos. Jei jau vyras pradeda ia lankytis... paprastas
seksas jo nebedomina... Tai panau narkotikus: kuo daugiau
vartoji, tuo daugiau nori. O kokia tavo misija.^ - susidomjo
vyras.
- A... - Vita sutriko. - A noriu suinoti, ar jis mane atpains su tokia apranga.
- Kaip vyras gali neatpainti savo monos ? - ivert akis
Domas. - A savo mon painiau, net jei ji bt usitempusi
kit od,
- Tu turi mon? Ir ia dirbi? Nesivaizduoju, kaip ji gali
tavimi pasitikti... - Vita bed Dom nustebusias akis.
- Puikiausiai, Jau kelerius metus ia dirbu ir n karto jos
neidaviau. Man kitos moterys neegzistuoja.

G A B I J A KR1SI

/ \

Domo veidas nuvito.


- A j labai myliu, - droviai prisipaino jis.
- Matai... - Vita nagu krapteljo stal. - Nusprendiau:
jei Marius mans neatpains, tada ramia sine galsiu palikti.
- Na, na...
- Praau tavs, tik neisiduok, jog inai apie Mari. Nepasakyk jam, kad tai a... jo mona...
- Gali bti rami... Nors a, bdamas tavo vietoje, apsisukiau ir droiau namo. Tie visi eksperimentai nieko gero
neduoda. O, - pakele galv Domas, - tai ir jis. - Laikykis...
Koks tstvo vardas ?
- Vita, - vos girdimai sukudjo ji.
Jis mirkteljo jai, nusisuko ir pradjo dstyti taures.
Net jei Domas ir bt nepasaks, Vita inojo, jog tai Marius. Ji girdjo jo em murkiant bals, jaut j nugara bei visu
knu. Salia jos sugirgdjo kd, kakas ant jos atsisdo.
Vita nairomis dbteljo on ir sutiko tiriant Mariaus
vilgsn.
- Brendio? - paklaus Domas.
- Aiku...
Na, inoma, k daugiau jis galjo gerti? Tik brend ir retkariais degtin.
Vita dar kart dirsteljo Mari. Jis pavelg j, bet nesureagavo. Vit ipyl prakaitas.
Marius sdjo alia jos, ji galjo paliesti jo plat rie, paglostyti skruost. Tai buvo jos vyras, kur ji beprotikai myljo.

MJRFMJF^!N;Ai V E N f - R O S L A B i R I N T A !

303

O vyras... neatpaino savo monos ir lyg niekur nieko dairsi j


alis. Galiausiai jis dirsteljo [ Vit ir abejingai paklaus:
- Kaip suprantu, ia esate pirm kart?
Bijodama, kad jos nepaint i balso, Vita nepratar n odio, tik linkteljo galv.
- Kam tas lietpaltis: juk ia ilta? - Marius atsikl nuo
kds, nuvilko Vitos lietpalt ir padjo ant kds. Mergina

susiguze.
- Labai graiai atrodote, figra tiesiog nuostabi.
Marius apkabino Vitos liemen, prisitrauk, o kita ranka
suspaud jos krt.
- Kokia palaima, - suniokt jis dusliu balsu. - Gal traukiam atskir kambar ?
Vita j pastm, paoko nuo kds ir apsivilko apsiaust.
- Gal kvaila? - siuts suriaumojo Marius. - domu, ko ia
tada atsivilkai ?
Domas atsisuks pervr Mari rsiu vilgsniu.
- Apsiramink, nes imesiu pro duris. Jau ne pirm kart keli
triukm, klientai skundiasi.
Kas jam atsitiko? Jis niekada toks nebuvo..." - mst susigusi Vita. Ne tik kad jos neatpaino, bet atrod visai nepanaus save - isterikas ir bukas.
Nebent... irgi susigund narkotikais...
Vita nairomis dirsteljo Mari.
Usikniaubs ant baro, jis siurbiojo brend i didels taurs. Jo stambi, taiau daili plataka silpnai virpjo, kai jis kl
taur ir glaud prie lp.

GABiJA

3 0 4

KRiS

- Tai atjai ia tam, kad galtum pasdti prie baro, apsivilkusi apsiaustu? - ironikai burbteljo Marius ir kreivai
dbteljo Vit.
Nejaugi atpaino?" ~ klykteljo jos vidinis balsas. Vita
sugniau kumius ir usimerk, laukdama, kada Marius itars jos vard. Taiau neigirdo... Tyliai skambiojo taurs.
Tolumoje dusliai, lyg i po emi, pasigirdo muzika.
Vita atsimerk. Marius ir toliau gurknojo brend|, neatitraukdamas aki nuo Vitos. Apsiblauss vilgsnis dmiai j
tyrinjo, tarsi kako iekodamas ir nerasdamas. Vita neilaik io vilgsnio ir nusisuko.
Kak tu man primeni... - mintijo vyras, grdamas
j vilgsniu. - Labai panai vien toki... - jis nebaig sakinio ir nunarino galv... - Nesmon, tai, k pagalvojau,
yra tikrt tikriausia nesmon... Ji nieko negali inoti apie
mane, - burbjo jis sau vienas, teliskuodamas rankoje taur
su grimu.
Vita negaljo to itverti. Ji paoko nuo kds, numet ant
baro penkiasdeimties lit banknot ir ibgo koridori.
Tik po keli minui susivok pasukusi ne tuo keliu. Norjo grti atgal, bet atsisak io ketinimo. Bijojo vl sutikti
Mari - nebenorjo matyti apsiblaususio jo vilgsnio, drebani rank, nulinkusi pei. Pyktis pradingo - liko tik
skausmas bei nerimas dl jo nuopuolio. Vitos sumanymas
ia ateiti buvo neapgalvotas ir paikas. Pirm kart gyvenime
mergina galvojo ne tik apie save. Dabar jos galvoje buvo tik
Marius. Kas galjo vykti jo gyvenime, kad i stipraus, links-

!'i I R P U R I N I A I V E N E R O S L A B I R I N T A I

305

mo vaikino jis pavirto kiuena, tnaniu svingeri bare ir


be perstojo lakaniu brend|? Jis niekada jai nepasakojo apie
savo darb, nesidalijo su ja mintimis, galbt nordamas j
apsaugoti. O ji, bdama lengvabd, mane, jog taip turi bti,
ir nekreip | Mari jokio dmesio. Bet juk buvo enkl, bylojani, kad jam nra gerai nei darbe, nei eimoje.
Vita pasirod esanti bail bei egoist. Ji nieko nesuprato.
Ji priklaus kitokiai moni riai, kitai rasei - tik savimi
besigroini, save mylini moni rasei.
Mergina sustojo. Ji privaljo sugrti atgal, pasirodyti Mariui ir nuoirdiai su juo pasikalbti. Jis visada sak, kad j
myli. Ji juo tikjo, bet kakas jj vert bgti i nam, iekoti
prieglobsio kit moter glbyje, o vliau ir svingeri klube.
Vita pakl galv. J gaub purpurin migla. Vos girdimai
skambjo muzika. Prie save ji ivydo kambar. ito kambario dur, skirtingai negu kit, nedeng uuolaidos - pro
blanki vies ji irjo didiul lov, apraizgyt grandinmis, nukarusiomis nuo lub. I ia ir sklido ird spaudianti
melodija, o i lovos aidjo dejons bei riksmai.
Nesuprasdama, k daro, ji eng pro ark ir prijo ariau.
Pajuto smg ird - staiga jai pasirod, kad vyras, uguls
jaun mergin, yra Marius. Atrod be galo panaus.
Sustingusi Vita sustojo prie lovos ir nustrusi sistebeilijo
gulini mergin.
Jos rankos buvo surakintos ir viruje priritos prie metalins atkalts. Nuo lub nukarusios grandins laik jos pakeltas kojas. Ant galvos umestas permatomas ydas slp veid.

GABIJA KRISTE::

306

bet burna, matyt, nebuvo ukimta - Vita girdjo dejones bei


nioktim.
Greitu ritmu ant merginos judantis vyras nepatenkintas pasuko galv. Vita, apimta siaubo, atpaino Jeronim.
Nenuostabu, jog ji susipainiojo, - abu vyrai buvo nepaprastai panas: stambumu, giu, plauk spalva ir net judesiais.
- Dink i ia, - suniokt Jeronimas.
Vita atatupsta eng kelis ingsnius, nenuleisdama aki nuo
prakaito ipilto vyro veido.
- Sakiau statyti duris, bet jie nieko nepadar. Dabar tikrai
priversiu udengti jim, ar ne, mayte? Valkiojasi ia kakokie, neleidia imtis rimto darbo... - Jeronimas sukikeno.
Jis pakl yd ir pradjo buiuoti merginos lpas.
- Liepiau nesustoti, - sudejavo ji.
- Ko mums skubti? Visa naktis prieakyje - gerai pasilinksminsime...
Vita apsisukusi ibgo.
Btinai pasakysiu Nilai. Ji, varg, nieko netaria - dabar
tikrai inos, kaip atsikratyti Jeronimu", - lkdama siaurais labirintais, spjo pagalvoti Vita.
Ji bgo lyg idegusi akis, nieko nematydama, lydima purpurini viesos blyksni, akomponuojant audringai Vagnerio
muzikai. Pasukusi kit ijim, susidr su vieniu, kaip ir ji,
vyru, klaidiojaniu po painius tunelius.
- Sds! - suriko ji ir pastm j atsitrenkus vaikin. Jis
aikteljo, nutvr j u rankos, ir Vita prie save ivydo Mari.
- Vita? - abejodamas paklaus jis.

1 rD J n

NIAI V E N E R O S LABIRINTAI

307

- Taip, taip, ia a, velniai tave griebt.


Mergina nusitrauk nuo galvos peruk ir trenk jj ant ems. Paskui nusim nuo veido kauk ir pairjo Mariui tiesiai I akis.
- Kodl tu ia?.. - suvebleno jis.
- Iekojau tavs, - liai atkirto Vita. - Jau seniai visk inau apie tavo pomgj, bet nusprendiau pati sitikinti. Kodl,
kodl taip elgiesi ? Pasakyk man, - Vita prikio veid Mariui
prie pat aki.
- Vita...
- Pasakyk, praau...
- Palauk, paeikim kur nors alj, - jis nutvr Vitos rank
ir nusived j toliau, kampe prie sienos esani dub, kur stovjo kelios kds bei maytis apvalus staliukas.
- Sskis, - Marius pasodino mon ir netiktai paglost jai
skruost.
- Sakei, myli mane... - drebaniu balsu suvebleno Vita.
- Myliu, nieko daugiau gyvenime nemyljau.
- Tada kam visa tai? - Vita mosteljo ranka purpurinje
migloje skendint koridori.
Marius perbrauk delnu per akis.
- Vis laik norjau su tavimi pasikalbti, bet tu mans tarsi
nematei. Turjau bti stiprus ir visk laikyti savyje. Gal ir gerai,
kad susekei mane - anksiau ar vliau viskas bt iaikj...
- Kas... atsitiko? ~ Vitai pradjo smarkiau plakti irdis.
- Turiu bd... dabar mes abu turime bd.
Vita tyljo. Staiga sukausiusi baim atm jai ad.

GABIJA KRISTE::

308

- Mes bankrutavome...
- Nesuprantu...
- A - lojas, Vita. Visk praloiau kazino...
- Negali bti... Tu meluoji... Tu tyia taip sakai. Ir... nam?
- Ir nam...
- Jzau, - Vita usideng delnu burn.
- Ar seniai loi ?
- Vis gyvenim...
- Kodl a neinojau?! - suriko Vita.
" Mokjau apsimesti. Zinai, kaip narkomanai moka visk
paslpti, taip ir lojai t sugeba, net dar geriau. Kai prisipasta, bna jau per vlu k nors pakeisti.
- Bet kuo ia dtos moterys ? Tu juk eini i vienos lovos i
kit...
- Buvau pas psicholog, - Marius nudelb akis [ grindis. Sak, taip mano organizmas reaguoja nuolatinj stres. Taip
pasmon nukreipia dmesj nuo pagrindins problemos. Tuo
metu man... pasidaro iek tiek lengviau. Neilgam... Po kiek laiko vl reikia iekoti naujo dirgiklio. Taip ir atsiradau svingeri
klube.
- Namas?.. - nedrsiai pasiteiravo Vita.
- Nam... tursiu atiduoti u skolas... Taiau... sugebjau
nuslpti nuo vis - savo pusbrolio vardu nupirkau tau vieno
kambario but bendrabuio tipo name. Aiku, tai ne namas,
bet geriau apsistoti ten, negu gyventi gatvje.
- Ak, Vita, tu nesivaizduoji, kaip a savs nekeniu, - sugrie dantimis Marius.

PURPURINIAI VENEROS LABIRINTAI

309

- Man vienai pirkai but? O tu - k darysi tu?


Marius smeig Vit akis. Jo sukrits, barzda apls veidas
buvo ikreiptas skausmo bei pasibjaurjimo. Jis atsargiai sum Vitos rankas [ savo didelius delnus ir atidiai jas apirjo.
Mergina mat, jog jis nori priglausti jas prie lp, bet nedrsta.
Kelis kartus pravr burn, ketindamas kak pasakyti, kol pagaliau pasiryo.
- Gavau darb Norvegijoje, naftos platformoje. Pradsiu
nauj gyvenim.
- O mes, o a?! - desperatikai suuko Vita.
- Nedrsau tau sakyti. Jei vaiuotum su manimi, biau labai laimingas.
- Ar tikrai nori, kad vaiuoiau?
- Beprotikai... - jis priglaud Vitos rankas prie veido, ir ji
pajuto i jo aki byranias aaras. - Ar vaiuosi?
" Tu inai, jog vaiuosiu. Negalsiu be tavs gyventi... Viena... maame kambarlyje, - suvirpjo Vita.
- Tu man atleisi u visk, k a tau padariau?
- Mes, moterys, visada atleidiame vyrams kaip didiausios
kvaios, - filosofikai burbteljo Vita. - Milijon kart gyvenime... Bent jau domu gyventi... nenuobodu, - nelinksmai
v

pasisaipe ji.
- A tavs nevertas, - paniuro Marius. - Paadu tau: tai bus
paskutinis kartas.
Vita nusikvatojo.
- Geriau neadk - taip bus tikriau. A irgi esu kalta. Jauiau nuo tavs sklindani tamp ir kitokius nerimo poymius,

310

G A B I J A KR!3TE

bet nekreipiau tai demesio. Dabar inau, jog reikia kalbtis...


jei tau rpi mogus. Jei nerpi - kitas reikalas. Tai kada tas
diaugsmingas ivykimas ?
- Dar tiksliai neinau. Turiu pabaigti tvarkyti nebaigtus
reikalus. Atiduoti skolas...
- Gaila, o vienas toks man jau pirosi...
- Kas tas vienas? - kilsteljo antakius Marius.
- Linas, - vylingai nusivaip Vita.
- A j umuiu...
- Nereikia, tegul gyvena... - Vita apkabino susivlusi Mariaus galv ir priglaud j prie krtins.
Jis vilgteljo monos kojas, aptemptas arinmis tamprmis, bei pusnuog kn.
- Atrodai nuostabiai. Tikriausiai buvau aklas - nereikjo
taip toli trenktis, visk turjau namuose...
- I ties, vaistai guljo po nosimi, tik reikjo juos paimti...
- Gal vaiuojam namo?
- Skubi...
- Beprotikai... - Marius apglb plon Vitos liemenj ir pakl j ant rank.
- Tu mane nei ? - sukikeno ji.
- Nuo iol neiosiu tave vis gyvenim.

D V I D E I M T KETVIRTAS SKYRIUS

PARKO" KAVIN

Vita panardino pirtus Mariaus plaukus.


Dieve, kokia esu laiminga", - nejuiomis sudejavo ji. Nors
mergina mauml abejojo Mariaus paadais, vis dlto tai buvo
ingsnis i priek. Maas mautlis ingsnelis, bet iuo metu Vitai to uteko. Upelis i pradi irgi bna siauras, taiau vliau
jis silieja i plai up.
Marius j stipriai glaud prie savs ir be paliovos buiavo.
Apsauginiai, ileisdami pro duris, neparod jiems nors kiek didesnio dmesio. I j abejingo vilgsnio Vita nusprend, kad
jdviej elgesys nra kakoks iskirtinis. Ji netruko tuo sitikinti. ia pat jie prasilenk su dar keistesne pora - [ klub siverti
taiksi vyrukas, kuris sdjo negaliojo veimlyje, auktai ikls sugipsuot koj. Veiml kikendamos stm dvi merginos.
Viena i j Vitai pasirod kakur matyta.
Kol Marius ne mon iki automobilio, ji stengsi atsiminti, kur galjo sutikti t mergin, kurios figra ir judesiai jai
pasirod keistai pastami. Bet Vitai nesisek. O kai atsisdo
prie vairo, savaime igaravo i galvos matytas epizodas. Tada ji
vl ivydo juodj limuzin, be garso priartjus prie vijokliais

G A B I J A KRISTE::

312

apaugusi laipteli. Jis imet dar vien porcij lankytoj ir nuvaiavo tolyn.
- irk, limuzinas, - parod ji Mariui.
Sis nusispjov.
- Velnio limuzinas, - burbteljo jis.
- Ne... - mslingai itar Vita, - tai geism limuzinas, - ir
palydjo j| akimis.
Ji pasuko raktel ir nejuiomis aikteljo.
- Abudu esame igr! - suuko ji. - Negalime vairuoti Vita dbteljo Mari ipltusi besijuokianias akis.
Jis gteljo peiais.
- A galiu vairuoti... nors daugiau u tave igriau. Jei sustabdyt, teises atimt man... Tu nenukenttum.
" Ne, - atr Vita. - Vairuosiu a. Vis tiek Norvegijoje kol
kas netursiu darbo - galiu rizikuoti...
Ji prunkteljo. Automobilis suburzg ir nurko duobtomis Kauno gatvmis. Vita nejuiomis grteljo. Jei tikiau,
kad yra pragaras, tai sakyiau, jog jis yra ia, ios graios ksmingos gatvs namo poemyje, kur savo ikryplikas aistras
tenkina televizijos ou vaigds, adrenalino itrokusios porels arba gyvenimo uribyje atsidr mons", - mintijo ji.
Mergina papurt galv, nordama nuvyti kyrias mintis,
ir meiliai vilgteljo Mari. Vita jaut jos liemen apglbusi mylimojo rank, jo kartus buinius ant nuogo peties... jis
trukd jai vairuoti ir kaitino krauj.
Jiems pasisek - pakeliui nesutiko n vienos policijos mainos. Kai automobilis suko j namo kiemel, Vita lengviau
atsikvp.

JRPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

313

Ji ilipo ir apsidair. Naktis buvo ilta ir tyli, tik nos^ kuteno


svaiginantis prie namo kampo augani leukonij kvapas. Staiga graudulys merginai suspaud gerkl.
- Man gaila ms namo, - sukkiojo Vita.
Marius apkabino j.
- Nemoku tau apsakyti, kaip a gailiuosi, niekada nesugebsiu sau to atleisti. Jei galiau atsukti laik atgal... Bet tai niekada nevyks.
Marius dar stipriau suspaud Vit glbyje.
- Mes nusipirksime kit namel, toje paioje gatvje... Prisiekiu...
- Nesigrauk, - Vita kvp taip gerai pastamo Mariaus
odos kvapo, - einame vid. Gyvenimas tsiasi.
Jie abu kartu eng per slenkst ir udar paskui save duris.
Vita suvirpjo.
- Mariau, mylk mane, daryk su manimi, k nori: juk a
tavo mona...
Jis trkiojamai nusijuok.
- Patikk, tikrai mylsiu. Mano akys atsivr - tik dabar supratau, koki brangenyb turjau namuose, nesugebdamas jos
vertinti. Kai pamaiau tave vilkint... t aprang, mano kraujas
uvir ir verda iki iol...
Jis sukikeno ir prisitrauk Vit prie savs.

VITA - AGNETEI.

Nesugebjau prisiskambinti, todl raau inut. Noriu su


tavimi susitikti rytoj, po piet. Aigalio gatvje, naujai kurtoje

G A B i J A KF^iSTfr

o 1

Parko" kavinukje. Ji atidaryta vos prie kelias dienas, todl


moni ten maai, niekas mums netrukdys.
Mano gyvenimas apsivert 180 laipsni kampu. Suradau
Mari, ir mes vl kartu - tikiuosi, aminai... Greitai ivaiuosiu i Lietuvos. Bet tu nesijaudink - tavs niekada neumiriu
ir nepaliksiu. Turiu ir tau nelinksm ini... Lauksiu... penkt
valand po piet - bus ir Nila. Tavo Vita...
R S. Si nakt Marius man paruo ne roin, ne balt, net
ne purpurin, bet vis vaivorykts spalv vakarl. Ir nors nebuvo roi, po langais kvepjo leukonijos, o vietoje vaki viet rykiai mirguliuojanios vaigds
Ji para paskutin od ir suspaud deganius skruostus.
Marius usndo... po beveik iki ryto usitsusio aistringos meils lsmo.
Be jokios abejons, i nakt buvo j pirmoji naktis" - Vita
per savo vedybin laikotarp tai patyr pirm kart. Jos skruostus vl nutvilk kartis. Negaldama umigti, ji ilipo i lovos
ir ant pirt gal nucypino balkon. Tada ir suman parayti
draugms inutes.

VITA - NIJOLEI.

Nepyk, kad kreipiuosi tave senu vardu. Nei matau tave, nei
sutinku. Usiknisai, brangioji, su savo vyrais, dingai i mano
akiraio. Kaip nori, taip daryk, bet iandien penkt valand
bk naujoje Parko" kavinje Aigalio gatvje. Mano gyveni-

PURPURINIAI VENEROS LABIRiNTA!

315

me vyko daug permain - po mano pasakojimo ir tu tursi


kak keisti savo gyvenime. Btinai ateik - tai susij taip pat ir
su tavimi, ir su Agnete. Daugiau nieko nepasakosiu, kad nesumanytum isisukti, - puikiai tave pastu. Kad nesijaudintum,
praskleisiu udang - kalbsiu apie Jeronim... Ak... daugiau
nieko neraysiu, nors inia be galo pikantika ir intriguojanti...
Suadinau smalsum? Tada pirmyn.
Tavo amina draug Vita...
Merginos vlavo. Vita i nekantrumo tryp kojomis. Ji um staliuk lauke, nordama matyti prie akis aliuojani
piev. Staliukas stovjo nuoalyje. Vita mgavosi aplink j tvyrania ramybe. Ji jautsi laiminga ir to nenorjo slpti. Marius
i pat anksiausio ryto ilk tvarkyti reikal, o ji atvaiavo
susitikim.
Pirmoji pasirod Agnet. Vita, pavelgusi j, agteljo i
nustebimo. J priblok Agnets ivaizda. Ji atrod ibalusi, sunykusi ir sutrikusi.
- Kas atsitiko?! - isigandusi suriko Vita.
- Ar man?
- Koks idiotikas atsakymas. Aiku, tau.
- Man nieko nra, - altai burbteljo Agnet.
- Nenori - nesakyk, bet a neakla, matau, kaip atrodai.
- Paprasiausiai pavargau...
- Hm... - numyk Vita. - Nesvarbu, vis tiek suinosiu...
- Susitaikei su Marium? - staiga pagyvjo Agnet.
- Taip, taip...

GABIJA KRiST

316

- Kaip tai atsitiko?


- Laukiu Nilos, tada visk papasakosiu. Nenoriu i naujo kiekvienai auinti burn, tuo labiau kad tai susij su jumis
abiem.
Agnets veidu nuslinko elis.
- Tikrai adi ivaiuoti? - igstingai sumurmjo ji.
- Tikrai, bet neubkim vykiams u aki.
- Nila atvaiavo, - suvirpjo Agnets balsas.
- Aha, matau... Bet, Dieve mano, ji atrodo dar baisiau u
tave. Kas jums darosi, mergos ?
- Utat tu ydi tarytum ro, - nusivaip Nila ir, pastmusi
kd, atsisdo prie staliuko.
- K norsit usisakyti? - prijusi prie j paklaus padavja.
- Kavos ir suli, - sulemeno Agnet.
- iandien a vaiinu, - nukirto Vita. - Visoms po kepsn,
torto gaball, kavos ir suli.
- Bet...
-Joki bet" - pokalbis bus ilgas, reikia pasistiprinti.
Padavja nujo, o Vita atsirm kds atkalt ir apvelg
drauges msliu vilgsniu.
- Na? - apsilai sudivusias lpas Vita. - Buvau vakar
svingeri klube.
-Jzau, - sukudjo Agnet.
- Tai k ten pamatei? - nenurimo Nila.
- Pus Kauno... Patikkit - daugyb vaigdi i ou pasaulio, vairiausi kit ikrypli ir, aiku, tuos, kurie mums
labiausiai rpi.

RPURiNIAi VENEROS LABiRINTAl

317

- Lauryn? - dar labiau ibalo Agnet.


- Na ir tundra, kok dar Lauryn? Jis - vienintelis padorus
vyras, ku a pastu. Bet n kiek nenustebau, tenai sutikusi kitus mums labai artimus vaikinus, - bent jau apie vien turjau
ini i slapt altini.
Agnet su Nila bed draug akis ir nuiuvo.
- Kaip jums ir raiau, ivydau Mari. Jis mans neatpaino buvau su peruku, kauke ir... atitinkamai apsirengusi. Marius band suvilioti mane, - sukikeno Vita, - vis dlto kakoki trauk
pajuto... Paskui netiktai isidaviau, ir jis visk man papasakojo.
- Apie k? - beveik choru paklaus merginos.
- Jis - lojas, mergaits, - sielvartingai suvebleno Vita. Visk pralo, net ms nam.
- O, siaube! - rikteljo Nila.
Agnet isiiojo ir vl usiiaup.
- Negi tu neinojai?
- Absoliuiai nieko...
- O kodl jis vaikiojo svingeri klub?
- J taip veik stresas - vien dirgikl malino kitu... Taip
jam paaikino psichologas.
- Ir k? - liai ivert akis Nila.
- A jam atleidau...
- Kvail...
- Galbt... Nesvarbu, a jam visada atleisiu. Ivaiuojam
abu Norvegij, pradsim nauj gyvenim.
- O a, o mes? - sudejavo Agnet. - Tu adjai man padti... Skambino Kamil -- gimtadienio vakarlis jau ateinant
etadien, jei nenukels vlesniam laikui.

G A B I J A KRISTE::

318

- Nesijaudink, dar neivaiuoju - tik po gero mnesio... kai


sutvarkysime visus reikalus. Tau padsiu, kaip priadjau.
Vita nutilo ir jbed akis [ Agnet.
- Pasakyk, draugue, kas su tavimi darosi? Pastaruoju metu
keistai atrodai... Iliek, kas slegia ird! - patetikai kteljo
Vita.
Agnet tyljo. Ji nuleidusi akis knebeno atnet kepsn.
- Kaip tau pasirod svingeri klubas ? - netiktai paklaus
t

n
Vita atsigr Agnet, tarsi atsipraydama.
- Gal tau reikt pasinekti su Laurynu, - sumiusi pasak
ji. - Geriau bt, jog jis nebenuomot savo namo poemi tokiems nevankiems... pasilinksminimams. Tai kenkia jo reputacijai, sukelia apkalb, tuo labiau kad Kaunas - nedidelis miestas. inai... netyia kiau galv j vien kambar. Tai... baisu, i
ties baisu. Kita vertus, - kiek patyljusi ts Vita, - troktantiems atri poji... tai gali patikti... Tokie mons klimpsta
tuos aidimus it neibrendam lin. Nori vis i naujo tai
patirti... Tai gali tstis be galo... Taip atsitiko Mariui, o galbt
ir Jeronimui.
-Jeronimui? - tarsi prabudo Nila. - Kodl Jeronimui?
- Jis buvo ten... specialiame kambaryje. Jo viduryje stovjo milinika lova, apkarstyta grandinmis, nukarusiomis nuo
lub.
- Su mergina? - drebaniu balsu sunibdjo Nila.
- Aiku, k jis ten veikt vienas ?

LJ

p u R' N IA! V E N E R O S L A B; R i N T A I

v.

Merginos nutilo. Nejauki tyl drumst i garsiakalbio


sklindanti muzika. Neinomas dainininkas lietuvikai kartojo
vis t pat priedainj:
Pasruvo man aaros tyros ir tylios
Ant mano vaikysts aismingos, laimingos,
Ant mano jaunysts klajns, laisvnes,
Ant vyro met, kanios verpet;
Pasruvo man aaros tyros ir tylios...
- Mickeviius, - vos girdimai sukudjo Agnet.
- Tikrai? - siklausydama dainos odius, sudvejojo Vita.
- Tai Mickeviiaus poezija, - dar kart patvirtino Agnet. Gras ir prasmingi odiai. Mgstu jo kryb. Klausykit:
O kur tavs iekot? - vis atsiadsiu.
O, bk tu su manim, a nieko nenorsiu...
Ir nn a tarp laims ir skausmo abang
Tave tik svajoju ir tolim dang.
- Seniai galvojau nutraukti sutartj su klubu, - vl prabilo
ji, - galima patalpas nuomoti kilnesniam tikslui, o gal kam nors
atiduoti veltui. Nenorjau kitis Lauryno reikalus. Dabar, kai
jis man pasipiro, manau, turiu teis pareikti savo nuomon.
" Teisingai sumanei, - pritar Vita. - O dabar apsivalgykit aplinkui. Saul vieia, gls ydi, gyvenimas graus. Tau,
Agnete, reikia tik diaugtis: turi mylim vyr, greitai iteksi,

GABIJA KRiSTE

atoksi vestuves. Nesuprantu, ko ia sdi it em pardavusi...


Nagi, nusiypsok...
- Negaliu diaugtis, - prisipaino Agnet. - Laurynas yra
toks... keistas. A jo kartais nesuprantu. Myliu jj, labai myliu,
bet retkariais... jis man kelia iurp.
- Tau vaidenasi...
- Tikriausiai... Nekreipkit | mane dmesio.
- Kvailel, - velniai itar Vita. - domu, k darytum mano
vietoje ? Likau plika basa - gyvenim turiu pradti i naujo. Bet,
manau, esu jauna - man viskas dar prie akis. Jums - taip pat.
Beje, - ji atsigr apsiblaususi Nil, - k tu adi daryti su
Jeronimu? Kiek suprantu, jis tave antauoja. O gal jau paliko
ramybje?
- Ne, - papurt galv Nila. - Jis sugalvojo dar lyktesn
bd, kaip ipeti i Manto pinig. Man baisu dl jo...
- Gal pasakyti Rimui?
- A jau sugalvojau, k daryti, - niriai iko Nila. - Mintis kilo, kai isitarei apie jo pomg lankytis svingeri klube.
Kad jis mgsta sadomazochistinius aidimus, seniai inojau...
ir pati tai patyriau. Nieko naujo neigirdau, tik dar kart praradau vilt j j pakeisti.
- Gal iduosi mums, k sugalvojai ?
- Tiksliai neinau, - iraudo Nila, - galvoje sukasi visokios
mintys, bet dar neapsisprendiau, kaip tai padarysiu.
- Jei nenori, nesakyk, - gteljo peiais Vita, - tik atsargiai vykdyk planus, nerizikuok savimi.
- I kur itraukei, jog adu rizikuoti ? - krpteljo Nila.

RPURINIAI VENEROS LABIRINTAi

32

- Tiek met draugaujame - iek tiek tave pastu...


Jos smeig viena kit neramiai iburiuojanias akis. Pirmoji neilaik Nila - ji nusuko vilgsn ir pradjo tyrinti ant
stalo padt kavins valgiarat.
- Noriau inoti, ar po met galsime vl susitikti toje paioje vietoje, sussti prie staliuko, kaip dabar, ir irti ydinias pievas... - i susijaudinimo ukimusiu balsu tar Nila.
- Priklauso nuo to, kaip susiklostys ms likimai, - suvirpjo Agnets balsas.
- O a tikiu, kad tai manoma, - nukirto Vita.
- Tu visada buvai optimist.
- irkit, - krypteljo galva Nila, - kitame kavins gale k
tik prisdo naujoji televizijos laid vedja su kakokiu vyruku.
Tik susimildamos nespoksokite ivertusios akis kaip avys. Visk reikia daryti ramiai ir be triukmo.
- O, Marija, - neilaik Vita, - tai juk tapati mergina, kuri
stm veimlyje vaikin su sulauyta koja. J maiau svingeri
klube. Utat ji man pasirod kakur matyta, - vartydama akis,
nibdjo JI.
- Negali bti, - netikjo Agnet.
Vita kur laik tyrinjo klegani por.
- Ta pati, - atsiduso ji. - Matai, kokie mons ten renkasi...
Jos nutilo ir paslapiomis dirsiojo sdini mergin.
Agnetei ji atrod it nuengusi i kito pasaulio - viena vertus,
artimo, nes jis slpsi kakur po jos namu, kita vertus, tolimo,
nes odis svingeris" jai asocijavosi su odiu vienamis": abu
buvo panas savo galumu ir kartu viliojo, kaip traukia visi udrausti bei nepasiekiami objektai.

GABIJA

KRIS

Staiga u debes pasislp saul, artjo vakaras. Psteljo


vjas, jo iltas dvelksmas atne i netoliese stksanio Klebonikio miko svaiginant pu aromat ir keist nerim.
Agnets irdis tankiai sudunksjo. Ji stengsi nesivalgyti
I miko pus, bet negaljo i atminties istumti lomoje liepsnojanio lauo ir alia stovinio savo mylimo vaikino, tvirtai
laikanio j u rankos. Spragsinios kibirktys tada kilo juod,
irma aptraukt dang, o ji drebjo it lapas, nieko nestengdama su savimi padaryti.
Suburzg ant stalo padtas mobilusis. Ekrane irykjo didelmis raidmis paraytas odis Laurynas".
- Man skambina, - sujudo Agnet, - vaiuosiu namo.
- Gal dar pabsi?
- Negaliu, - papurt galv Agnet.
- Ir a vaiuoju, - rytingai i vietos pakilo Nila. - Pakankamai suinojau, kad galiau imtis veiksm. Abejoni nebeliko.
- Reikia ir man judti, - apgailestaudama prabilo Vita.
- Taigi susitaikei su Mariumi - skubk namo, ko ia sdi ? paiep j Nila.
- Marius iandien vlai gr - nori perduoti savo pareigas
kakokiam veikjui.
- Nakt perduos pareigas? - sukikeno Nila.
- Nesikabink, - nepiktai burbteljo Vita. - Marius tikrai
jau nebe toks, koks buvo. Jis patyr didel l - a tai jauiu,
todl juo pasitikiu.
- Kepsnys buvo skanus, - nukreip kalb Agnet.
- Nejaugi jutai jo skon ? Maiau, knebenai atagariais dantimis...

MJRPURINIAi VF.NEROS i ABIR.NTAi

323

- Nesvaik, suvalgiau vis - tikrai skanus.


- Tada iki etadienio, - pamojo ranka Agnet, - Ir tau sakau, - ji dirsteljo [ Nil.
- Girdjau, draugue, tu tokia nepatikli, - nusiaip Nila.
Jos apsikabino ir minutl pastovjo.
- Koks raudonas dangus, tarsi aplietas krauju, - pasipurt
Vita.
" Rytoj bus stiprus vjas.
- Tikrai? O gal... atsitiks kakas baisaus?
- Baik, Agnete, anksiau nebuvai tokia pesimist.
yy

Anksiau nebuvau pesimist, - mintijo Agnet, - manyje

tada kunkuliavo gyvenimo diaugsmas, o dabar tvyro pavojaus


nuojauta."
Taiau garsiai ji to neitar. Sdo j automobil ir nuvaiavo.
Pasukusi u iedo, pamat prie gatvs stovint Lauryno visureig. Privaiavo prie jo ir sustojo.
Laurynas stovjo, atsirms visureigio sparn, ir laukjos.
- Kodl atvaiavai? - nustebo ji.
- Man neramu.
- Kodl?
- A visada jaudinuosi, kai ivaiuoji viena ir a tavs nematau. Tada, mets visk, puolu tavs iekoti. Pagalvojau: gal tave
paveik savotikos Jokbo laidotuvs.
- Siek tiek, - prisipaino Agnet. - O kur Vilius?
- Tvarko... kitus reikalus.
- Tada vaiuojam namo - dar nesijauiu atsigavusi.
Laurynas apkabino mylimj ir padjo galv jai ant pakauio

324

GABIJA KRISTE::

- Negaliu tavs prarasti...


- sikalei galv kakoki nesmon, - nepatenkinta sumurmjo Agnete.
- Palik automobil, sskis pas mane - a tave parveiu
namo.
- Palikti tai taip, prie gatvs? - negaljo atsistebti Agnet,
- JI paims Vilius, nesirpink.
Laurynas nepaleido merginos rankos - jis j tempte nutemp prie savo visureigio.
Agnet dar kelis kartus grteljo, bet negaljo atsispirti nebyliam Lauryno praymui.
Ji atsisdo alia mylimojo. Visureigis tyliai suburzg ir nuvaiavo. Agnet atsisukusi dar kurj laik stebjo prie gatvs prisispaudusi savo mainl, taiau, visureigiui pasukus u kampo,
vaizdas inyko i aki.
- Bk rami, - velniai suniurnjo Laurynas, - po kokios
valandos tu j pamatysi namuose. Gaila, - nusiaip jis, - bet
atrodo, kad tu automobil myli labiau u mane.
- Tu paprasiausiai fantazuoji, - paraudo ji. - Maniau, jog
esi realistas.
Laurynas nusikvatojo, iblakydamas susidariusi jtamp.
Agnetei atlgo irdyje. Ji prisiglaud prie vyro ir netiktai pabuiavo dyg jo skruost.
- Barzda bado... Ji pakl galv ir ivydo vytinias Lauryno
akis. Jos velg j j ir juoksi.
- Tikrai? O a maniau, kad tau patinka... - pasiaip jis.

D V I D E I M T PENKTAS SKYRIUS

SKRYDIS ORO BALIONU

- inoma, patinka, tu visada man patinki,


- Kai taip pasakei, man net iurpas perbgo per nugar, patyljs itar Laurynas.
-Kodl?
- Mgstu, kai mane giri ar kalbi, jog tau patinku, - tada
apima velnumas ir graudulys.
Agnet nusijuok, bet jos juokas atrod netikras. Ji dar kart dirbtinai sukikeno ir staiga usikirto, sutikusi jdm Lauryno vilgsnj.
- Kas atsitiko? - maloniai, taiau primygtinai paklaus jis.
- Man nieko neatsitiko...
- Baik, Agnete, juk a matau - spjau puikiai tave painti.
Mergina pasidav. Ji jbed akis prieais vinguriuojant keli ir, neirdama j Lauryn, burbteljo:
- Vita buvo svingeri klube - na, tame, kur po ms namu...
- Na, ir k? - altu kaip ledas balsu tar Laurynas.
- J i pasibaisjo, - usikirsdama pasakojo Agnet. - Sutiko
ten Mari ir pamat buvus Nijols vyr... pikantikoje aplinkoje. Sak... niekada nesileist j savo nam toki nuominink...

32b

GABIJA KRISTE::

Laurynas tyljo.
Agnet nedrsiai pakreip galv [ jo pus. Vyras atrod ramus, tik suspaustos lpos ir stipriai vair sugniauusios rankos
idav paslpt susierzinim.
Ji daugiau neitar n odio. Pro al bgo mediai, o tarp
j krauju rjo visai prie pat horizonto prisispaudusi saul.
- A nutrauksiu su jais sutart, - ji igirdo tvirt Lauryno
bals.
Netikdama savo ausimis, Agnet pavelg j Lauryn. Jis jai
ypteljo - akimis, lpomis, o vliau ir visu veidu.
- Negali bti! - suuko ji. - Ai, ai tau...
Ji puol jam ant kaklo ir usimirusi m buiuoti.
- Atsargiai, mieloji, umirai, jog vairuoju, - sukikeno Laurynas. - Kaip malonu, - murk jis, - mano mona mane buiuoja. Dl to galima dar k nors padaryti, ne vien tik ivaryti
netikusius nuomininkus...
- Dar ne mona, - paprietaravo Agnet.
- Liko atlikti visai menkut smulkmen, kad galtumei ja
vadintis. Beje, man kilo viena mintis, - Laurynas prisimerks
vilgteljo Agnet. - Noriau tau dovanoti romantik kelion.
- Kada? - ji iplt akis.
- Na, pavyzdiui, rytoj... Niekada nebuvome itrk i
Kauno... A baisiai apsileids, mums seniai reikjo pabti dviese kokioje nors romantikoje aplinkoje.
- K silai ? - sukikeno Agnet.
" Negaliu sakyti, paslaptis.

'^PURlNIAi V E N E F K ) S L A B I R I N T A I

32:7

- O, - ji ivert akis, - rytoj adjau vaiuoti pas tvus...


- Nuvaiuosi kit kart. Turiu kelet laisv dien, reikia jas
turiningai praleisti, - Laurynas suspaud Agnets rank ir pakl j prie lp. - Atrodai pavargusi ir isekusi, - tyliai sukudjo jis, - matau, dar vis negali atsigauti po laidotuvi... Noriu
iek tiek tave prablakyti.
msteljo mediais apaugs kelias, ir visureigis jriedjo pro
vartus.
- Vaiuosim i ryto? - pasiteiravo Agnet, ilipusi i automobilio.
- Ne, mano grauole, ivyksim po piet - palydti sauls.
- Prie jros? - band klausinti Agnet, bet Laurynas uspaud jos lpas aistringu buiniu.
Jo glbyje ji pamiro visk: vidurnakio lau Klebonikio
mike, juodj aistr limuzin, sukant ratus aplink j nam,
nuo lub nukarusias grandines purpuriniame guolyje... Vaizdingas Vitos pasakojimas sir Agnets galvoje - ji sunkiai
galjo atsikratyti prie akis mkiojanio vaizdo.
Todl mergina virpdama prisiglaud prie Lauryno ir tarsi
itirpo aistringame jo glbyje.
Agnet atsibudo, kai akis pradjo spiginti saul. Pasivert
ant ono - ant sienos kabantis laikrodis rod atunt valand
ryto. Pagrabaliojo ranka, bet chalato neuiuop.
- das, - burbteljo ji. Ant kds atkalts kabojo languoti
Lauryno markiniai. Ji ioko i lovos ir usimet juos ant nuogo kno. Tik tada atsimin, jog po ligos dirbti sugro nam

G A B I J A KRISTE::

328

eiminink. Agnet jos beveik nemat - moteris vaiktinjo


veik negirdimai, gamino valgj, be to, po jos apsilankymo visada
dingdavo ne vietoje padti ir vos kart dvti drabuiai. Aiku,
jie vliau atsirasdavo - vars, kvepiantys brangiais milteliais,
ilyginti bei sulankstyti.
Agnet nujo j du, isimaud ir nuslinko | valgomj. Ant
stalo buvo irikiuoti metaliniai ilum sulaikantys indai. Viename j garavo aviin ko, o kitame - virti kiauiniai.
Jis mano, kad a esu dramblys", - prunkteljo Agnet. J
lkt ji sidjo kelis auktus kos ir i termoso jsipyl puodel kavos. Vos spjus jai igerti kelis gurknius, paskambino
mama;^
- Agnete, mes kvieiame jus iandien valgyti piet! - neslpdama diaugsmo, aus garsiai rikteljo ji. - Ikepsiu tavo
mgstam kepsn, nupirksiu i Veruts tort.
- Tik ne iandien, - maldaujaniu balsu sudejavo Agnet. - iandien vykstame romantik kelion, bet neinau
kur - Laurynas nesako...
- Tikrai? - nusivyl Ingrida. Vliau pagalvojusi nudiugo. - Gal ir gerai. Kakuri dien mkteljo mintis, kad niekur neivaiuojat - o esat tokie jauni mons...
- Nepyksti ?
- Kaip galiu pykti ? Prieingai - esu labai patenkinta. Tursi
papasakoti, kur buvai nuvykusi, pagaliau nors kart isiruot
i nam...
Laurynas labai usims, itisai sdi Vilniuje - ten jo biuras.

RPURINIAi VENEROS LAB!RiNTAI

329

- Gal buvai jame?


- Ne, neturjau laiko.
- Btinai nuvaiuok, pairk...
- Gerai, mama, btinai nuvaiuosiu, buiuoju tave, iki... meiliai suiulbjo Agnet ir baig pokalbj. - Fu, - lengviau
atsidususi ji klesteljo ant kds. Dar pagraib auktu ko ir
padjo - apetitas jau buvo pradings.
Agnet sumet indus indaplov, tada grjo atgal miegamj, Mikliai jsispraud dinsus, usivilko dryuot palaidin, apsiav sportbaius. Kelionei ji buvo pasiruousi, bet metas
buvo gana ankstyvas, todl Agnet pradjo galvoti, k ji dar
galt nuveikti. Pamaniusi, jog nesps niekur nueiti, sijung
kompiuter ir pradjo skaiiuoti artjanio vakarlio ilaidas.
Mintyse apsidiaug, kad nereikjo skolintis i banko, - uteko turim l, o likusi sum paskolino Vita. Pagalvojusi apie
draug, ji sunkiai atsiduso. Agnet drask prietaringi jausmai irdies gilumoje ji diaugsi laimingai pasibaigusiu Vitos ygiu
I svingeri klub, bet dar labiau gailjosi, jog greitai neteks savo
geriausios draugs. inoma, ji neiskrenda j Mars, tik ivaiuoja I Norvegij, bet jau nebebus taip, kaip buvo pratusi Agnet.
Ji nebegals, kada panorjusi, uokti pas j darb, kad igirst
raminant jos em balso tembr. Vita pavelgdavo Agnet
rudomis drgnomis akimis ir ironikai suburbdavo: Kaip tu
iandien baisiai atrodai, draugue..." Tada jos abi prapliupdavo
juoku. Tiek tereikdavo, kad Agnets nuotaika pasitaisyt ir ji
atgaut vos rusenant gyvenimo diaugsm. Vitos susitaikymas
su Mariumi Agnetei nekl pasitikjimo - jie ne kart pykosi

( 3 A B i J A KF-1 S

ir taiksi. Taiau Vita buvo sitikinusi, jog j kart viskas bus


kitaip. Galbt... - mst Agnet, - gal kas nors pasikeit - juk
bna stebukl gyvenime..."
Agnet nuvijo lidnas mintis ir susikaup. Paskutinis Kamils skambutis buvo dalykikas bei ramus. Ji trumpai idst
galutinius nurodymus. Agnet, nors atidiai klaussi, jos kalboje nepajaut nerimo ar buvusios tampos. Prieingai - vos
jauiamas diaugsmingas susijaudinimas virpino Kamils balso
stygas.
- Kas nors atsitiko? - nesusilaikiusi paklaus Agnet.
- Pasidailinau upakaliuk, - ididiai atsak Kamil.
- O... - tiek tegaljo ispausti Agnet.
- Dabar jauiuosi daug geriau ir atrodau pasakikai, - ji
kiek patyljo.
- Tik vienas dalykas man labai nepatinka.
- Koks ?
- Tomas... mans beveik nebepalieka ramybje... Tikiuosi,
kad tai greitai baigsis...
Agnet minut nustojo kvpuoti. J vl apgaub tirtas,
sunkus, dvokiantis rkas. Mergina, po teisybei, nieko nenorjo
inoti - Kamils ipaintis j veik fizikai ir moralikai.
Agnet dar kako paklaus Kamils, pasitikslino svei
skaii ir pasiskubino baigti pokalb.
sigilinusi savo mintis, ji nieko aplinkui nemat ir negirdjo. Tik vienu metu, netyia paklusi galv, ivydo tarpduryje
tyliai stovint Lauryn,
Agnet krpteljo.

MJF^PURINiA! V b N E R O S L A B I R I N T A I

33

- Tu seniai ia? - sunerimusi paklaus ji. Mergina pasijuto


tarsi irengta - toks jdmus bei tiriantis buvo Lauryno vilgsnis.

- Vis aminyb, vis savo sumaut gyvenim, - jis plaiai


nusiypsojo. - Man patinka tave irti. Tavo veidas - lyg
atversta knyga, galiu skaityti visas tavo mintis. Tu negaltum
nieko nuo mans nuslpti, Agnete, - tave iduot akys, mimika, veid nuvieianti ypsena ar suraukti antakiai...
- Tai blogai, - sumurmjo Agnet, - labai blogai.
- Nesijaudink, niekam nesakysiu, - sukikeno Laurynas.
Gracingai ir lengvai engdamas grindimis, jis prisiartino prie
Agnets ir apglb j iltomis tvirtomis rankomis. - Tavo nemgstamo klubo neteksime madaug po dviej mnesi, o gal
ir anksiau, - liesdamas lpomis jos kakl, suniurnjo jis.
- Tikrai? - netikdama savo ausimis, pasitikslino Agnet.
- Tikr tikriausiai.
- Ir jie sutiko?
- Ne jie, o jis... klubo savininkas. Sakyiau, buvo nelabai
patenkintas tokiu mano sprendimu, bet nieko negaljo padaryti... Sutartyje numatyta apie nuomos nutraukim praneti
prie du mnesius - t ir padariau. Didesni nuolaid jam nesuteikiau.
- Dkui tau, -- Agnet niurkteljo nos, stengdamasi sulaikyti besiverianias aaras. - Neinau, kuo galiau tau atsilyginti.
- Tu jau atsilyginai, - nuramino j Laurynas.
- Kuo? Juk a nieko nepadariau.

GA3IJa\ K R I S T

332

- Tuo, kad esi, kad gyveni, kad tave sutikau, - tai man didiausias atlyginimas. Tai daugiau, negu esu vertas,
- Ak, niekada nepatiksiu, - nusijuok Agnet. - Tu juk esi
svajoni jaunikis...
- O tu - svajoni nuotaka... Taigi, mieloji nuotaka, laikas
judti. Ms laukia romantika kelion.
- Pasakyk, kas tai bus, nes mane smalsumas baigia sugrauti.
Laurynas akimis meiliai pervr Agnet.
- Kad tavs smalsumas visai nesugraut, iduosiu paslaptj - skrisime oro balionu.
Agnet aikteljo. Nors ji nemgo ekstremali iki, staiga panoro su Laurynu pakilti j dang ir i auktybi pavelgti
*
I em. Skristi su juo dviese kartu su paukiais, matyti bgant
tolyn horizont, jausti bekrat erdv bei grtis atsiveriania panorama - tai buvo neidildomas nuotykis, kokio ji seniai troko.
- Ar kada nors skridai oro balionu?
- Niekada, - itar Agnet ir pavelg Lauryn deganiomis akimis. Jos irdis tankiai plak, nauj jspdi laukimas
ilaisvino siel i sstingio - ji suvirpjo, kaip dreba speigo sukaustyta em.
- Vadinasi, nesuklydau, pasirinkdamas skryd, - sumurmjo Laurynas ir sispitrijo j pasirodiusj Vili.
- Automobilis laukia, - raportavo jis.
Laurynas ities rank Agnetei, ir jie ijo pro duris.
Visureigis lk link Vilniaus. Agnet nenustygo vietoje,
spoksodama j pro lang muojanius laukus. Vilius vairavo,

PURPURINIAI V E N E R O S LAB!R:NTAI

333

O jie sdjo upakalinje sdynje susiglaud, nepaleisdami vienas kito rank.

-- I kur kilsime? - klausinjo ji.


- I pievos prie Vilniaus. Ten mano draugas turi versl pavadinimu Laisvasis vjas". Pas laikau savo oro balion ir skraidykl.
- Savo?
- O kas ia nuostabaus? - Laurynas gteljo peiais.
Agnet tyljo. Ji stebjosi, nes kiekvien dien apie Lauryn
suinodavo vis k nors naujo. Tai i dalies buvo jdomu, bet retkariais baugino - ji kaskart pasijusdavo sugluminta, atskleidusi dar vien netikt vyro paslapt.
Automobilis nr mik, kai saul jau krypo vakarop. Visureigis ltai judjo samanomis aplusiu miko keliuku. Medi properoje Agnet ivydo vos irim mnulio disk.
Po minuts jie inr vaiski, ryki vakarins sauls nuviest piev. Prie j tekinas pribgo jaunas vyras. Jis linksmai
nusijuok, pamats i mainos besikeberiojant Lauryn.
- Pagaliau, maniau, nebeatvaiuosi, - jis stipriai paspaud
rank Laurynui, paskui Viliui.
- inai, kad niekada nesulauiau duoto odio: jei pasakiau, jog atvyksiu, vadinasi, taip ir bus, - isiviep Laurynas. O ia mano suadtin, bsimoji mona, - jis stumteljo Agnet I priek.
Ji sumio, nors buvo patenkinta, - Laurynas visiems j
pristatinjo kaip mon, tai pakuteno Agnets savimeil.
- Nejaugi? - vaikinas aikiai buvo pribloktas. - Sakei, kad
niekada nevei... Labai, labai malonu...

GABIJA KRIST

- Gediminas, - jis ities Agnetei rank, nenuleisdamas


nuo jos dmi, tyrinjani aki.
- Agnet, - ji djo savo deln kiet Gedimino rank ir
sutrikusi sukrizeno. Jai patiko laisvas, nesukaustytas jo elgesys.
Kai Gediminas stipriai, vyrikai suspaud merginos rank, ji
apdovanojo j paia avingiausia ypsena.
" Ji nuostabi! - suuko vaikinas, atvirai grdamasis
Agnete.
- Na, na, jei galima, ramiau, - isiiep Laurynas. Jis juoksi, bet primerktos akys altai suspindjo,
- Nepavydk, - vaikinas sumosavo rankomis, - neinojau,
kad esi toks pavyduolis.
- Tu daug ko apie mane neinai, - sumurmjo Laurynas ir,
nordamas iblakyti kilusi |tamp, staiga nusijuok.
- Eime, kol dar nesutemo, noriu spti parodyti Agnetei
saullyd - tai nepakartojamas vaizdas.
Jie nuskubjo priek. Pasukusi u medio, Lauryno suadtin ivydo ant kalnelio lengvai sibuojant vairiais spalv dryiais imargint oro balion, pasiryus verliai kilti auktyn.
-Jis puikus! - kteljo Agnet. Ji paliko vyrus ir nuskuod
priek, skubdama kuo greiiau prisiliesti prie dryuotos svajons. Jis buvo didelis, beprotikai didelis... Kai mergina, pribgusi ariau, uvert galv vir, jai i susijaudinimo suvirpjo
v

sirdis.
engdamas plaiais ingsniais, prie baliono priartjo Laurynas ir oko krep. Tada jis ities rank Agnetei ir sitrauk
j alia savs.

F^ P U F^ 1 N IA!

E N E R E) S L. A B1 P! N 'TA!

335

- Kai priildysi or, atrisiu virv, - ybteljo baitais dantimis


Gediminas.
- Tuojau visk padarysiu, atrodo, dar neumirau, - apkabins Agnet, Laurynas atidar votuvus. Su liepsna, po kiek
laiko balionas staiga ov | vir ir sustojo, prilaikomas surit
virvi. - Dar truputj, - itar Laurynas, nenuleisdamas aki
nuo prietais.
- Kur skrisime ? - sukudjo jam j ausj Agnet. Ji jautsi apsvaigusi nuo veid lieiani Lauryno plauk, rykiai raudonos
sauls, gaivaus, romis kvepianio vjo...
- Noriu parodyti tau Vilniaus boktus.
- Bet tu negyvenai Lietuvoje, tiesa?
- Gal dl to j labai myliu.
Jis kiaurai pervr Agnet j kart tamsiai pilkomis akimis ir
mosteljo ranka Gediminui.
- Kylam! - rikteljo Laurynas.
Gediminas atrio virv, ir balionas staigiai trkteljo j vir.
Agnet, apglbta tvirt Lauryno rank, stebjo greitai nuo
j tolstani em. Ji mat nuoalyje stovint Vili, kalbant mobiliuoju telefonu, pamojo ranka jiems mojaniam Gediminui,
pavelg j tolumoje vos irim, paslaptingai miglose isidriekus miest ir prigludo prie Lauryno.
Balionas nestabdomas kilo auktyn. Vir galv riaumojo
ugnies lieuviai. Jie skrido ten, kur akojosi ups ir tarsi didiuls taurs dugne dunksojo pasak miestas.
Agnet sulaikiusi kvap stebjo gil dubur su dviem upmis ir daugyb ventovi, auktyn iklusi smailias virnes, -

G A B I J A KRISTE::

3-J b

ten stksojo miestas, itisai padengtas kalv bei utvindytas


alumos jros. Saule jau pasiek horizont. Keista vaiduoklika
viesa nutviesk raudonus stogus, j miglas nugramzdino Vilniaus sln, kuriame lyg didiuls flotils stiebai plaukiojo didingi banyi boktai.
- Graus Vilnius, - vos girdimai sunibdjo Agnet.
- Grai Lietuva, - susimsts itar Laurynas. - Nieko nemaiau graesnio, o a daug maiau...
- Tu negri atgal?
- Niekada. Nebent... biau priverstas ivykti...
- Kas tave gali priversti? - nustebo Agnet. Laurynas tyljo. Kai mergina pavelg jam j akis, ivydo j gilumoje slypini
skausmo jr.
" irk, - nutrauk tyl Laurynas.
Bet Agnet ir pati mat blyksini ups juost, fantastikais
vingiais besiraitani tarp kalv, stksant Pilies kalnui viduryje. Jo virn puo ididi pilis, kuri it karna vainikavo senovin miest. Pro alj plauk rke skendinios unikalios banyios, monumentals statiniai, drieksi siaur gatveli tinklas,
apraizgs senamiest, o vis t gro vainikavo sod ir miest
juosiani mik aluma.
Rykiai raudonas sauls kamuolys, prie panirdamas [ horizont, paskutin kart par pluot kibirki - jos uklojo
miest blyksinia purpurine udanga. i udanga kunkuliavo
ir liepsnojo akis deginania liepsna, pasiek kulminacij, vliau
apakino ir netiktai ugeso. Saul paniro horizont, ir nors

-PURPURINIAI V E N E R O S L A B I R I N T A I

337

dangus dar viet tamsiai raudona spalva, ji pamau blyko, kol


visai inyko.
- Tai netiktina, - pagarbiai sunibdjo Agnet.
- Kai pirm kart pamaiau regin, a irgi taip pagalvojau... - nuts Laurynas. - Norjau, kad tu tai pamatytum.
Vilnius turi unikali paslapt, ataidini i ami gldumos,
kurios mes niekada neatskleisime. T galime tik pamatyti ir pajausti. - Ar tu pajutai ami dvelksm? - svilindamas Agnet
riniomis akimis, paklaus Laurynas. Jis stipriai apkabino suadtins liemen ir priglaud lpas prie jos smilkinio.
- Taip, pajutau... Kai purpurin udanga uklojo miest,
supratau, jog j saugo senovs pagoni dvasios, kaip ir akmen Klebonikio mike, - Agnet sudrebjo. Ji pavelg emyn
ir pamat, kad burtai isisklaid - oro balionas apsuko rat, ir
upakalyje liko paprasiausias miestas, nors didingas, bet apgaubtas artjani sutem.
Skrydis paliko Agnetei neidildom spd. Tuo metu ji jaut nepaprast artum Laurynui - kart dvasin, o ne fizin.
Mergina mat t, k jis mat, jos pojiai sutapo su jo jausmais.
Ten, vir miesto, ji pajuto, kaip j sielos susiliejo ir irdys m
plakti vienu ritmu. Agnet stebjo jo veid, apviest kraupios
besileidianios sauls viesos, ir nebejaut kn draskanios
aistros, vien begalin meil.
Jis atsak tuo paiu, taiau dabar jo buiniai nebekaitino
kaip ugnis, o dvelk velnumu bei supratimu. Agnet suprato,
kad j tarpusavio ryys pasiek nauj stadij. J rankos susikibo
ir jau nebepaleido viena kitos.

G A B I J A KRISTE::

338

Vienu metu Agnet pagalvojo, kiek ji galt pasiaukoti dl


Lauryno, ar stengt jam atleisti, net jei bt nemanoma to
padaryti. Kodl jai atjo tokia mintis, ji pati neinojo. Bet vis
smarkiau siel draskanti nuojauta stiprjo, ratas pamau trauksi - atomazga artjo. J akys susitiko, ir Agnet suprato, jog
Laurynas tai ino...
Jiems sdus visureig, ji padjo galv Laurynui ant krtins. Jo irdis tankiai plak, rankos glost jos plaukus, o lpos
liet pakau. Jie nesikalbjo, tuo keldami Viliui nerim. Jis pro
veidrodl dmiai stebjo Agnet su Laurynu, neatitraukdamas nuo j abejojani ir nustebusi aki.
Ivarginta tampos, Agnet nejuiomis usndo - atsibudo
tik tada, kai visureigis suko kiem.
- K tu rytoj veiksi? - paklaus Laurynas, kai Agnet sirang lov ir iki nosies usiklojo antklode. Jis sdjo ant krato, ltai sagstydamasis markinius.
- Vaiuosiu pirkti staltiesi - Kamil usiman stalus udengti baltomis kaip sniegas staltiesmis, o ant stal pristatyti
sidabrini vaz bei vakidi. vazas turi bti sumerktos baltos ir raudonos ros.
- Btent sidabrini vaz?.. - kilsteljo antakius Laurynas.
- Taigi, matyt, ta eimynl spausdina litus... Tik pamanykite: sidabrins vazos bei vakids...
- Ir tu turi jas nupirkti ?
- A esu puotos organizator - kas daugiau galt tai padaryti ?

D V I D E I M T ETAS SKYRIUS

PASIRUOIMAS

- I kur gavai pinig? - tiesiai paklaus Laurynas, Jis nutrauk


Agnetei nuo smakro antklod ir delnu pasuko save jos veid.
- Gavau... - numyk Agnet. - Tikrai nepavogiau.
- mei paskol?
Agnet nublok antklod ir atsisdo.
- Tai mano reikalas.
- Ne, ne tavo, - nukirto Laurynas. - Dabar tai ms abiej
reikalas.
- Man paskolino Vita, po vakarlio jai atiduosiu.
- Rytoj atiduosi, - altu balsu ir Laurynas.
- Kodl?
- Todl, kad a j turiu ir galiu u visk sumokti.
- kart bus taip, kaip a noriu, - nenusileido Agnet. Noriu pairti, kaip man pavyks visk sutvarkyti. Kit kart...
kai organizuosiu kit pokylj, galsiu i tavs pasiskolinti...
Laurynas, sukands dantis, aibuodamas akimis, kur laik
dbsojo I j, paskui nusijuok.
" Sutinku, vis tiek kam nors reikia nusileisti. O kiek bus
moni toje puotoje?

GABIJA KRISTE::

340

- Penkiasdeimt...
- Nedaug...
- Kaip iais laikais, visai nemaai - tiek paprastai bna
vestuvse. O ia tik gimimo diena Nujauiu, - nusiiovavo
Agnet, - kad vakarlis yra rengiamas specialiai vienam Kamilei ypa svarbiam asmeniui, kuris turi pasirodyti puotoje. Jinai
dl jo eina i proto.
- Kas jis toks? - lediniu balsu paklaus Laurynas.
- Nelabai galiu tau pasakoti, atleisk - tai ne mano paslaptis.
Iduosiu tik tiek, jog tai jos svajoni riteris ir dvasios vadovas.
Dl jo ji pasididino krtis bei sdyn... - Agnet sukikeno.
- Kiek, sakei, jai met?
- Gal penkiolika...
- K? - suriko Laurynas ir paoko nuo lovos krato. >I f

lu isprotejai?
- Ne a, o ji.
Vyras pasuko galv ir dmiai pavelg Agnet. Jo veidas
buvo neskaitomas, bet merginai kakas sukl nerim. Jis vl
usideng nepermatomu ydu, kur| ji jau senokai buvo maiusi.
- K mano jos motina? - patyljs paklaus jis.
- Toje eimoje ji nevaidina jokio vaidmens. Ak, negaliu
daug ko pasakoti, taiau ten pilna iurpi paslapi. Kai kuriomis galt susidomti net slaptosios tarnybos, - burbteljo
Agnet ir isigando savo odi. Ji greitai dirsteljo Lauryn,
bet nesuprato, ar jis girdjo, k ji pasak. Ji nusprend gerokai
priksti lieuv.

PURPURINIAI VENEROS LABIRINTAI

341

Vyras stovjo viduryje kambario ir intensyviai mst. it


jo bruo ji buvo pastebjusi anksiau, nes tuo metu Laurynas
>

praddavo spragsti pirtais. Dabar jis irgi tai dar - spragsjo


pirtais ir nejuddamas spoksojo vien tak.
- Kas atsitiko? - po kiek laiko sunerimusi paklaus Agnet.
- Kodl manai, kad kakas atsitiko? - dbteljo j Laurynas.
" Keistai elgiesi...
- Galvoju apie Kamil. Gal galima kaip nors jai padti ?
- Jau per vlu - jai pagalbos reikjo prie deimt met. Dabar ji priprato taip gyventi ir kito gyvenimo jai nebereikia. Tai
aukos sindromas, arba Stokholmo, gali pavadinti, kaip nori...
Be to, jai kitaip elgtis neleist jos motina - ji yra priklausoma
nuo gaunam pinig sumos. Gal gale, tai j reikalas. Ar eini
miegoti ? - Agnet pasikio deln po skruostu, negaldama atmerkti limpani aki.
- A... dar padirbsiu, bibliotekoje, - burbteljo Laurynas
y

ir sejo is miegamojo.
Agnet usimerk ir po sekunds jau miegojo. Taiau jos
miegas buvo labai neramus. Ji be perstojo sapnavo. Sapne mergina vl skrido su Laurynu oro balionu. Skrido per miest, bet
jis buvo kitoks - apaioje ji mat juod tams dubur, kuriame
deg raudoni lauai ir sklido gedulingos giesms,
Kas ten darosi?" - pasiteiravo ji Lauryno.
Taiau jis neatsak, stovjo nirus, susisups j juod apsiaust su raudonu pamualu, ir tyldamas velg j tamsiomis aiaruojaniomis akimis.

G A B I J A KRISTE::

342

Kodl tu usivilkai t apsiaust?" - virpdama paklaus ji.


Taip reikia", - iko jis pro dantis.
I baims ji nusisuko, o kai vl atsisuko, nustebusi ivydo alia
Lauryno stovini Kamil.
K ia veiki?!" - pasibaisjusi suuko Agnet.
Kamil linksmai juoksi, atrod laiminga ir patenkinta. Jos
balti plaukai buvo pakeit spalv - tapo geltoni, o veidas buvo
gavs sveiko rausvumo.
Tu dar nieko nesupratai ?" - nustebusi paklaus ji.
K turiau suprasti ?
Ji susivalg su Laurynu, ir abu nusikvmojo.
Varg naivuol", - ironikai nusiaip Kamil.
Agnet isigando. Ji puol prie Kamils ir paband j imesti
i krepio. Krepys susvyravo, ir Agnet pamat apaioje tnani
juod bedugn.
Neatiduosiu tau Lauryno", - sunypt ji ir i vis jg rankomis suspaud Kamilei kakl.
Kamil pradjo rkti baisiu balsu ir vis nesiliov. Riksmas aidjo Agnets ausyse net tada, kai ji atsibudo ir atsisdo lovoje.
Merginos knas drebjo, ji kaleno dantimis, negaldama atsigauti nuo patirto komaro.
Agnet nuleido kojas ir apsivalg. Kambaryje nieko nebuvo.
- Laurynai! - garsiai suriko ji ir staiga nuiuvo.
Riksmas u lango nesiliov, tik pasidar dar garsesnis ir skardesnis.
Mergina atsistojo ir basomis kojomis nulepsjo prie lango.
Langas vrsi [ kiem, kuriame viepatavo tamsa, tad Agnet nieko nepamat.

PURPURINIAI VENEROS LABIRINTAI

343

Tada atsidar durys, ir prie j idygo tamsi mogysta.


Agnete sukliko.
- ia a, mieloji, nesijaudink, - igirdo ji veln Lauryno
bals.
- Kur tu buvai? - kteljo ji ir puol vyrui j glb. - Girdi,
kieme kakas baisiai rkia...
- Dirbau bibliotekoje, tada igirdau triukm ir atjau pas
tave, kad neisigstum.
- Kodl taip ilgai dirbi ?
- Visai neilgai, prajo tik kelios valandos.
- Maniau, kad jau rytas... O koks ia triukmas u lango?
- Matyt, kokie nors girtuokliai susimu - kas daugiau ia
galt bti ?
- O gal is riksmas sklinda i svingeri klubo ?
- Tai nemanoma - niekada jo negirdtum: rsiai yra giliai
po eme, joks garsas i ten neprasiskverbia.
- Tu neinai, kok bais sapn sapnavau... - sudejavo Agnet. - Negaliu viena miegoti, ateik pas mane.
Laurynas nusijuok. Jis pakl Agnet ant rank ir paguld
lov, o pats atsigul alia. Mergina pasisuko ir padjo galv jam
ant krtins.
- Tu nenusirengei, - sumurmjo ji.
- Noriu pabaigti darb, palauksiu, kol umigsi. Tai k gi tu
sapnavai
- Ai, visokius niekus, - Agnet pasisuko ir kvp jai prasto bei viliojanio Lauryno kno aromato. Ji nenorjo jam pasakoti apie sapn - pati neinojo kodl. Ten jis atrod kitoks,

GABIJA

KRIS

iurpus ir paslaptingas, - merginai neapsivert lieuvis apie tai


kalbti.
Agnet usimerk ir nepajuto, kaip Laurynas islinko i lovos, stengdamasis jos nepaadinti. Jis minut stovjo, stebeilydamas I j niriu vilgsniu. Paskui garsiai atsiduso ir apsisuks
ijo i kambario.
Atsibudusi ji rado ant stalo Lauryno ratel:
Atleisk, nenorjau tavs adinti. Ivaiuoju | Vilni, todl
nebsiu kelias dienas. Skubus reikalas - tik labai anksti ryte tai
suinojau, todl tau nepasakiau. Man labai gaila, kad palieku
tave vien tokiu svarbiu metu. Tikiuosi, jog tau pagelbs tavo
neiskiriamos draugs. A, deja, negalsiu dalyvauti pobvyje,
bet mintimis bsiu kartu ir spausiu u tave kumius.
Suinojau, kas nutiko naktj ir kodl kakas taip baisiai rk
u lango. Pasirodo, jvyko mutyns ir buvo umutas mogus.
Labai diaugiuosi, kad nutraukiau sutart su klubu, - anksiau
I tai nekreipdavau dmesio. Tu aunuol, jog privertei mane tai
padaryti. Gal mogudyst |vyko ne dl klubo kalts, gal tai
buvo atsitiktinumas, bet tarim elis vis tiek krinta ant j,
kartu teria ir ms vard.
Vilius lieka namuose, jis tave saugos kaip senovs riteris. A
paskambinsiu ir paraysiu inut, kai tik galsiu.
Myliu tave... Laurynas."
Agnet perskait ratel ir nusivylusi numet j on. Vis
laik ji naiviai tikjosi, kad jis vyks vakarl ir bus su ja kartu

PURPURINiAI VENEROS LABIRINTAI

34.^:J

iki pat galo. Jai labai reikjo palaikymo - Laurynas buvo reikalingas lyg oras. Nors draugs adjo atvaiuoti, ji slapta troko
pristatyti Kamilei Lauryn ir pasipuikuoti jo avesiu bei protu.
Tai buvo niekinga, bet Agnet negaljo tam atsispirti. Ji daug
kart mintyse regjo toki scen: pokyli sal, pilna ikilni,
pasipuousi moni, laukiani enklo pradti puot ir ssti
prie prabangiai papuot stal. Tuo momentu eina ji su Laurynu u paranks. Pamato smeigtus juos susiavjusi svei vilgsnius... Tai mano suadtinis", - itaria Agnet ir jos
skruostus imua raudonis.
Agnet pasimuist. Dabar ji suprato, kad jos mintys lykios ir egoistikos. Prie k ji norjo pasipuikuoti? Prie Kamil, varg Kamil, inaudojam niekingo ikryplio? Prie jos
mam sudirusi irdimi, kuri ir pati jau nebesuprato, kas jos
gyvenime yra tiesa, o kas - melas ? Agnet usideng veid rankomis...
Norjo prie visus pasirodyti, kad ji, skirtingai negu Kamil
ir jos motina, turi tikr suadtin - itin gra bei jspding

vyr, nesuprasdama, kad dar skaudiau eist ir taip sueist


Kamils ird. Dabar, kai i viltis lugo, Agnet beveik nudiugo, jog taip vyko. Buvo paika mintis svetimus reikalus painioti Lauryn, nors jai to ir labai norjosi.
Agnetei vis laik atrod savaime suprantama, kad Laurynas
j lyds ikilming pobv. Bet jis ivyko... Jai pasidar nyku ir
tuia irdyje - netiktai likusi viena, mergina neteko vidins
ramybs ir pasitikjimo. Nakties komaras pasjo nerim bei
kartl, todl Agnet apsidiaug, kad Vilius liko namuose.

GABIJa^ K R I S T b

C-

Anksiau bgusi nuo io vyro ir slapta niekinusi, dabar ji nusprend nebesiprieinti, jei jis nors j veioti po miest.
Nuleidusi galv, mergina rymojo ant lovos krato. Jautsi
labai vienia. Norjo paskambinti Laurynui, bet paskutin minut apsigalvojo - viduje sukils pyktis neleido jai to padaryti.
Agnet krpteljo ir pakl galv, igirdusi tyl beldim
miegamojo duris. Ji atsistojo ir, vilkdama kojas, nujo j atidaryti. Jai nespjus prieiti, durys be garso atsivr ir tarpduryje
pasirod galinga Viliaus figra.
- Labas rytas, ar nesutrukdiau? - dmiai tyrindamas jos
veid, paklaus vyras.
- Ne, nesutrukdei, - silpnu balsu cypteljo Agnet ir supyko ant savs u tai. Jei taip bt nutik anksiau, ji bt jam
piktai atrusi ar mesteljusi kok bjaur od, bet iandien jautsi be galo silpna, todl jam nebesiprieino.
- Ar reiks mano pagalbos ? - kiek nustebs pasiteiravo Vilius.
- Reiks... veioti mane po parduotuves.
- O... - jis uvert akis lubas. I ties atrod pribloktas,
todl paklaus, ar ji neserga, Agnet nieko jam neatsak, stvr ant kds kabant krep ir ov pro duris. Vilius nuolankiai
nusek jai i paskos.
Agnet sdjo upakalinje automobilio sdynje ir velg
pro lang. Pasaulis, kaip visada, buvo graus, jis akinaniai vytjo kaitrioje vasaros saulje. Dar niekada saul nebuvo tokia
skaisti, diena neatrod tokia viltinga, bet... Laurynas nesdjo
alia jos, nelaik u rankos, tad vietov neteko savo paslaptin-

PUHPUF^iNiA! V E N E R O S L A B l R i N T A i

347

gumo. Pasaulis, tiesa, liko toks pat graus, taiau paprastas. Gatv pasirod duobta, o medi lapai - padengti tankiu dulki
sluoksniu. Debesys neprimin stebukling kaln - tiktai baltos vatos gumulus. Laurynas iplauk kakur j kit krant, isinedamas paslapting oro virpjim ir savo keisto, viliojanio
gyvenimo paad.
Agnet netikjo, kad nupirkti kelet sidabrini vakidi
ir vaz yra tokia pat sudtinga uduotis, kaip kopti | Everest.
Tiesa, ji rado vien sidabrin vaz antikvariate, taip pat aptiko ir
vakid. Taiau tai buvo visas jos grobis. Apimta panikos, mergina blaksi po miest, landiojo po parduotuves ir sandlius,
palikusi prie automobilio rymoti nieko nesuvokiant Vili.
Pagaliau Agnet, netekusi vilties, paskambino Vitai.
- Kiek tiksliai tau reikia vaz ir vakidi? - akimirk pagalvojusi, paklaus ji.
- Manau, uteks, jei nupirksiu po penkias, - udususi suvokt Agnet. - Anksiau ketinau pirkti daugiau, bet dabar
persigalvojau.
- Gerai, - burbteljo Vita, - po keli minui paskambinsm.
Vita paskambino po valandos. Tuo metu Agnet liauiojo gatve, ardydama grindinio akmenukus ir stebdama, kaip
aiaruoja pro medi lapus prasimuantys liepsningi sauls
spinduliai.
Ji igr Viliaus atnet kav vienkartiniame puodelyje ir sumst pasikalbti su mama, bet nespjo. Paskambino Vita.

GABIJA KRIST

-Na?
- Naivuole tu, naivuole! - suriko ji Agnetei aus. - K tu
galvojai, sutikdama nupirkti sidabrinius daiktus? Vis pirma,
jie brangiai kainuoja, o antra - kur juos vliau desi?
- Kamil sak...
- Kamil yra tokia pat vita, kaip ir tu... Dabar klausykis...
Apskambinau beveik pus Kauno. Tokius daiktus reikia i
anksto usakyti - parduotuvse j yra tik po vien egzempliori. Turting moni maai, niekas toki daikt dideliais kiekiais neperka. Tai ne bulvs, Agnete.
- Tai k daryti ?
- Priadjo paskolinti... vienas antikvaras. Bet, kaip supranti, jie nebus vienodi - tai skirtingi egzemplioriai. Atsimink,
Agnete: tai labai brangs senoviniai daiktai - privalsi juos
saugoti kaip savo akj. Gavau juos tik dl to, kad savo masaais
igydiau vien verslinink nuo stuburo ataug. Beveik negaljo vaikioti... Tai jis man dabar atsilygino...
- Neinau, kaip a be tavs gyvensiu... - avjosi Agnet. Tavo ryiai... tavo paintys...
- Tiesiog gijau tinkam profesij, - burbeno Vita. - Ji yra
praktika ir visiems reikalinga. Dabar, kai mons tiek laiko
praleidia prie kompiuterio, galima sakyti, visi yra nesveiki. O
a imanau savo darb.
- Tu niekur neprapulsi - tai ne a... - apgailestavo Agnet.
- Kiekvienam savo. Tau pasisek su vyru, o tai ne kiekvienai
duota.
- Tai visai ne tas pats: vyras - tai ne tvas, juo negalima
pasikliauti. Pati inai, kaip bna... Geriausiai, kai pati save gali

R PD U R i N i A I V E N E R O S

[D

LABIRINTAI

349

ilaikyti. Supranti, man labai svarbu tinkamai parengti pokyl - tai mano ateities garantija. Jei pasiseks, galsiu gauti ger
rekomendacij ir iplaukti platesnius vandenis.
- Kaip nori, taip ir bus,.. Nors tavo vietoje a nesukiau sau
galvos. Nesimatme ku laik - k veikei ?
- Skridau oro balionu...
- O, Dieve! - suriko Vita. - Tai kodei tyli, nieko nesakai?
Kur skridai ?
- Vir Vilniaus... prie pat saullydy. Tai buvo... - Agnet
tyliai sukudjo, - tarsi kelion laiku.
- Nukvailti galima! - suuko Vita. - Ir tu dar sakai, kad
vyras nieko nereikia?.. Mans niekas neskraidina, - pabr ji.
- Tu pati gali skristi: pakankamai usidirbi...
- Tai ne tas pats, visai ne tas pats. Ar tu laikei jo rank?
- Taip...
- Ar irjai jam akis ?
- Taip...
- Tai k ia kalbi ? Aiku, a galiu pasidaryti vent. Taiau
tai bus tik paintin ekskursija, o ne meils fiesta!
- Gal tu ir teisi... - sulemeno Agnet.
- Kas tau yra? - staiga paklaus Vita, - Ar kas atsitiko?
- Nieko... tik Laurynas ivaiavo, jo nebus pokylyje.
-Jis dirba, kvaia tu...
- inau... bet jauiuosi vienia...
- Aha... inome mes tokias kalbas, - supyko Vita. - JAUIUOSI VIENIA, PAMESTA, LIDNA..." - pamgdiojo
ji Agnet. - Tau trksta tvirtumo ir pasitikjimo savimi, esi ilepinta mamos dukrel.

G A B I J A KR!S

- T a ir kalbu vis laik - noriu imokti rpintis savimi...


pati, o ne padedama vyro, nors ir labai myliu.
- Tiek to, - nusileido Vita, - dabar pasakysiu, kur vaiuoti.
Turi kuo greiiau pasiimti antikvarinius daiktus. Atsimink: atsakai u juos savo galva.
Vita pasak adres, ir jie nuvaiavo. Vilius dare visk, ko
pageidavo Agnet, ir atidiai j priirjo, stebdamas aplink
skvarbiomis akimis. Jis kartkartmis su kakuo kalbdavosi telefonu, bet kai Agnet bandydavo prisiskambinti Laurynui, ji
vis igirsdavo odius, kad adresatas yra nepasiekiamas.
Antikvaras g)'v^eno u miesto, regioninio parko teritorijoje.
Didelis namas, aptvertas aukta tvora, stovjo tiesiog pievoje,

Iki namo Agnet atjo siauru takeliu. Aplink iki pat horizonto
tssi nuostabus alias laukas, priaugs nuostabiausi laukini
gli. Purienos, plauts, ramuns, kur ne kur skraid seniai nuydjusi pieni pkeliai... Pieva buvo nusta baltos ir aukso
spalvos iedais. Agnet giliai kvp skaidraus kvepianio laukins gamtos oro.
Kaip antikvaras gavo leidim ia pasistatyti nam, merginai
buvo mjsl. Bet ji nuo maums inojo, jog visus leidimus galima apeiti, tad per daug nesistebjo.
Ji paspaud ant tvoros kabant skambut, ir tvora pasislinko. Vos Agnetei jjus pro atsivrus tarp, tvora usivr.
Trinkelmis igrstu taku ji prisiartino prie namo dur. Jos
atsidar, tarsi j bt sekusi nematoma akis. Agnet eng pro
duris.
Ji atsidr erdviame priekambaryje. Sienos buvo idaytos
blykia senovini plyt spalva. J pritrenk ant vienos sienos

p u R P U R I N I A I V E N E R G S I. A B1R' N ! A'

351

kabantis veidrodis, uimantis beveik vis erdv iki pat lub. Jis
buvo su originalaus dizaino rmais, kurie nepadaryt gdos paiam Ermitaui.
Agnet pasitiko nejaunas vyras ilais plaukais, apsivilks
chalatu, panaiai kaip pleibojus Hofneris. Jis staiga plaiai nusiypsojo,
- Kaip suprantu, js esate Vitos draug Agnet, - vyras nutilo ir smeig j j melsvas iblukusias akis.
- Agnet Lauraityt, - prisistat ji.
Vyras kilsteljo antakius.
- Karolio dukt ?
- Taip, mano tvelio vardas yra Karolis.
- Pasaulis maas... - numyk vyras, jdmiai nuvelgdamas
Agnet. - Jis man projektavo nam, - paaikino antikvaras. - Karolio dukt, - dar kart pakartojo VN^ikis. - Tada
kitas reikalas.
Jis pastm kd aukta atkalte, stovini prie apvalaus marmurinio staliuko, ir pakviet mergin atsissti.
- Tai kas atsitiko, Agnete, kad prireik mano pagalbos ?
Ji trumpai jam visk papasakojo.
Vyras spragteljo pirtais. Toks keistas ir nelauktas buvo tas
spragteljimas, it kambaryje bt tnojs pasislps Laurynas.
Antikvaras tai dar beveik nuolatos, ypa intensyviai mstydamas.
- Naudoti antikvarinius daiktus tarp nepajstam moni
yra labai rizikinga, - iklauss Agnets pasakojim, pasak vyras. - Ar ne paprasiau bt nupirkti paprastus ir juos papuoti
ar kaip nors domiau dekoruoti ?

GABiJA KRIST

- Taip norjo klient, - suirzo Agnet.


- Klient noras - mums statymas, - sksteljo rankomis
vyras ir nusikvatojo. - Sunk darb pasirinkai, Agnete.
- T man sak ir Laurynas,
- Kas tas Laurynas? - pasiteiravo antikvaras.
- Mano suadtinis.
- Ir jis buvo teisus, labai teisus. Bet k dabar padarysi... Ar
turi koki nors apsaug?
Vyras pradjo sakyti Agnetei tu", ir jai iek tiek atslgo vis
ryt slgusi tampa.
- Turiu, mane vis laik saugo Vilius.
Ak, mat kaip... - nustebo antikvaras. - Ir kodl jis tave
saugo ?
Agnet paraudo. J siek tiek nustebino kyrs vyrikio klausimai, bet ji pagalvojo, jog jis rpinasi savo turtu. Antikvaras
atsistojo ir pradjo vaikioti, spragsdamas pirtais ir muodamas prieais Agnets akis.

D V I D E I M T SEPTINTAS SKYRIUS

NETIKTAS RADINYS
Tyla usits. Matydamas Agnets sumiim, vyras nusijuok ir ities jai rank.
- Benediktas, arba Benas. Tavo vard inau, o savo umirau pasakyti. Bsime, taip sakant, verslo partneriai - turime
inoti visk vienas apie kit.
- Neilgai, - sumurmjo Agnet, pirt galiukais palietusi
Benedikto deln.
- Ir viena diena gyvenime daug reikia, - pakl pirt vyras. - Per vien dien grina itisos imperijos, jvyksta ems
drebjimai, cunamiai ir gimsta kdikiai.
O dabar noriau pamatyti tavo, kaip supratau, asmens sargybin - teiksiu jam tavo pageidaujamas vertybes. Jisai privals man u jas atsakyti. O kur tavo suadtinis?
Toks, atrodo, paprastas klausimas imu Agnet i vi.
-Jis... komandiruotje.
Benediktas pervr j akimis.
- O Vilius tuo metu tave saugo? - msliai pasiteiravo jis.
Agnet patrauk peiais.
J pradjo nervinti keisti Benedikto klausimai. Mergina stipriai suiaup lpas, pasiryusi daugiau neitarti n odio.

G.ABIJA K R I S T E

354

- Ak, koks bjaurus senis, - nusivaipe Benediktas, tarsi perskaits Agnets mintis. - Nepyk, esu labai jkyrus. Negaliu itverti nepasmalsavs, kai man neduoda ramybs koks nors neadekvatus poelgis, kai nukrypstama nuo prastos normos.
Agnet vos pajg tvardytis. Ji norjo jam atauti, kad nesikit ne I savo reikalus, bet nespjo. Vyras suplasnojo chalato
rankovmis ir ilk pro duris.
I lauko jis grjo su Viliumi ir nusived j saugykl. Po pusvalandio Agnets asmens sargybinis pasirod, rankose laikydamas didel isiptus medvilnin mai, kuriame, liesdamosi
viena prie kitos, velniai barkjo sidabrins vazos.
. Retenybi skambjimas paadino Agnet i sstingio, kur
ji buvo panirusi, belaukdama grtanio Benedikto, Mergina usiirjo auktus, siaurus gotikinio stiliaus langus, pro kuriuos
viet alia, it jra banguojanti laukym ir matsi ydras dangaus
lopinlis. Veidrodin siena iplt priekambar iki begalybs, o
jame atsispindinti pieva ir dangus sukr rojaus iliuzij.
Ir visa tai sukr mano ttis?" - priblokta pagalvojo
Agnet. Ji taip maai inojo apie jo darbus, kad dabar nejuiomis pajuto irdyje kalts jausm. Pasijuto kalta, jog retai jam
skambina ir nenuvaiuoja aplankyti.
Paklusi galv, mergina susidr su kyriu Viliaus vilgsniu.
Jis, kaip visada, nieko nekalbjo, taiau jo akys buvo ikalbingesns u bet kokius odius.
- Tuojau tau parodysiu visus daiktus ir kiekvien sudsiu
atskir maiel, - igirdo ji Benedikto bals. - Tai ypa reti
daiktai. Beveik visi atveti i Pranczijos, i vieno senovinio
dvaro kolekcijos. Visa didi, karali laikus siekusi gimin imir.

PURPURINIAI V E N E R O S LAB'RiNTA!

355

ir pasiliks vienas vienintelis senukas buvo priverstas parduoti


likusias retas brangenybes u skolas.
Agnet isigando. Ji ivydo nenusakomo groio iraitytas
vakides, kurios gavo matin atspalv alsvai ydroje priekambario viesoje. Sidabrins vazos buvo auktos - pstos per vidur, siauros viruje, graviruotos ir iraiytos vairiausiais ratais
bei nuostabiais paveikslais. Jos tikriausiai kainavo beprotikus
pinigus - tai patvirtino ir pats Benediktas.
- Vaikine, - jis sistebeilijo Vili. - Jei, kaip suprantu, saugai Agnet nuo man neinomos grsms, patikiu tau brangenybes - u jas atsakai savo galva. Jos nekainojamos ne dl to, kad
yra sidabrins, bet todl, jog yra labai senos. Atrodai tvirtas,
stiprus - manau, susitvarkysi su uduotimi. Tai kaip? - Benediktas gr Vili svilinaniu vilgsniu.
- Bus padaryta, - atsak Vilius. Jis pavelg Agnet, taiau
ji nieko negaljo suprasti i jo pilka migla pasidengusi aki.
Manau, Laurynas bus nepatenkintas", - mintijo Agnet.
v'

o jeigu kas pavogs nors vien vakid ? K tada ji darys ? Tokios


paios niekur nebegals nupirkti... Agnet giliai kvp. Jai iuo
metu taip reikjo Lauryno ir jo patarim, kad net darsi silpna
bei tamsu akyse. Deja, Lauryno nebuvo, tad Agnet nusprend
rizikuoti.
- Atveiu... kai tik baigsis pokylis, t pai nakt, - suvebleno JI
- Tursi atveti, negi laikysi pasidjusi ? - Benediktas jai ities lap su srau ir padav raikl.
- ia padsi savo para, jog primei i mans penkias antikvarines sidabrines vazas bei penkias itin retas senovines vakides. Vietoje sumos paraiau od nekainojama".

GABIJA KRISTE

Agnets ranka, laikanti raiklj, virpteljo. Ji nejuia dirsteljo i Vili.


Jo lpos suvirpjo. Jis ironikai nusiiep, parodydamas baltus lygius dantis.
Agnet prikando lp. Ji suspaud raiklj ir tvirtai surait
para, lyg pasiraydama sau mirties nuosprend.
T dien ji nusprend daugiau niekur nebeiti, bijodama palikti brangenybes, nors inojo, kad iuose namuose jos yra saugios. Nutar pailsti ir prie pokyl gerai isimiegoti.
Ji nuspyr batus - pdos paliet vsias ir lygias medines grindiSvTada suzvimb mobilusis telefonas. Agnet priuoliavusi
stvr ragel, bdama imtu procent sitikinusi, jog skambina
Laurynas. Todl net nevilgteljo ekran. Ji baisiai nusivyl,
igirdusi Kamils bals.
- Sveika, - guviai itratjo ji. - Ar nupirkai, ko praiau?
- Nenupirkau, bet pasiskolinau i vieno antikvaro. Nupirkti negaljau - reikjo daug anksiau usisakyti, kad atvet.
Tiek vienet, kiek mums reikjo, negavau, tad teko rizikuoti
ir skolintis.
- Labai gerai, - pagyr Kamil.
- Nieko ia gero, vakids bei vazos prabangios ir labai vertingos. Nekainojamos" - taip vardijo antikvaras. Turjau
pasirayti rat, jog pamiau jas. Atsakau u iuos daiktus, kaip
supratau, savo turtu, - nepatenkinta vebleno Agnet. - Jei kartais netyia pradingt...
Kamil nusijuok.
- Ar jos graios?

PURPURINIAI VENEROS LABIRINTAI

357

- Beprotikai...
- Visk teisingai padarei, - nukirto Kamil. - Jei kuri pradings, jam bus umokta.
- Toki pinig niekas neturi!!!
- Ir dar kaip turi.,. - ironikai pasityiojo Kamil, - Tu gyveni kakokioje provincijoje ir nieko nesupranti apie gyvenim... Nors esi vyresn u mane, bet visai neturi patirties. Visk
daro pinigai, dideli pinigai, - apie juos sukasi visas itas sumautas pasaulis.
- Taiau tai baisu, - itrko Agnetei.
- Toks gyvenimas...
- U pinigus meils nenusipirksi, tiesa?
- Kodl gi ne? Argi nematai, kas aplinkui vyksta? Grois, pinigai bei seksas - tai ir visa jfilosofija. Ar ne dl to vyksta amina
kova ? Ar ne todl lyg i po emi dygsta vaigds ir vaigduts ?
Tu tokia naivi, Agnete. Ar parodysi man savo suadtin ?
- Ne, - patyljusi sumurmjo Agnet. - Jis ivyko j komandiruot.
- Aha...
- Tikrai komandiruot, a nemeluoju. Jam staiga paskambino, ir jis ivyko anksti ryte, kai dar miegojau...
- Gerai, tebnie komandiruot, bet ne dl to tau skambinu...
- Hmm...
- Tomas sugalvojo, kad tai bt ne paprasta gimimo diena,
o kauki balius.
- Kauki balius? - nustebo Agnet. - Kokia tema?
- Laisva, sveiai apsirengs, kaip kas sugeba.

GABIJA

358

KRiS

- Bet anksiau to nenorjai - kas dabar pasikeit?


Kamil patyljo.
- Tomas usiman: juk inai, jog turiu jo klausyti...
- Nesuprantu, - pradjo grauti nagus Agnet, - per vlai
pasakei, dabar nespsiu susirasti jokio tinkamo drabuio.
- Tau ir nereikia - turi skirtis nuo vis.
- Neinau... - myk Agnet.
- Taip reikia, - aiktingu, prietarauti neleidianiu tonu kalbjo Kamil. - Mes visi susitarme ir sveiams praneme - niekas nesiginijo. Tu netursi nieko daryti - drabuius isirinksime
patys. Bus smagu, Agnete: kauki balius - tai kakas tokio...
~' sNa, jei man nereiks galvoti apie rbus, tai darykite, kaip
jums patinka, - a rpinsiuosi kitais reikalais.
- Na ir gerai, tarkime, jog susitarme. Paskambinau, kad inotum, - sukikeno Kamil, - nes nepaintum mans...
- Kas tu bsi ?
- A bsiu... dar tiksliai nenusprendiau, pati pamatysi, paslaptingai sukudjo Kamil ir vl sukikeno. - Gal, pavyzdiui, nuotaka...
-O...

- Usivilksiu balt kaip sniegas suknel atvira nugara bei


peiais, o j plaukus sisegsiu rt vainiklj...
-O...

Agnet buvo priblokta.


- Gal kartais inai, kok kostium vilks Tomas?
-Jis bus vampyras, - atsak Kamil ir nusikvatojo.
" O... tas Valdemaras, ar jis pasirodys?
- Neinau... - keistai nuts Kamil, - Niekaip negaliu jam
prisiskambinti, bet manau, kad jis mans nepaves.

PURPURINIAI VENEROS LABIRINTAI

359

- Tai jis neino, jog tu rengi kauki bali?


-Jis atrodys gerai ir su paprasta apranga - jam lygi nra, nukirto Kamil.
Tokia nemalonia gaida jos pabaig pokalb.
Vos tik Kamil ijung telefon, Agnet puol skambinti
draugms. Vita i karto atsiliep, ir Agnet papasakojo jai apie
pasikeitimus vakarlyje,
- Cia tai das, taip ir maniau, kad ta nesveika merga k
nors ikrs. Juk galjo pasakyti anksiau - kur dabar rasiu tinkam kostium? Na, bet nieko. Tikriausiai vilksiu paprast
aprang. Tiesa, ar pasimei vazas bei vakides?
- Ai tau, pasimiau, nors reikjo pasirayti beveik krauju, - nesmagiai pajuokavo Agnet.
- O kaip tu manai ? Benediktas yra pats turtingiausias antikvaras Kaune, o gal ir visoje Lietuvoje. Jei painot tavo tvo,
tai gautum riestainio skyl.
- Perduok Nilai, k pasakiau apie kauki bali, - a neturiu
laiko jai skambinti, o tu daugiau su ja bendrauji.
- Nelabai, pastaruoju metu ji tokia paslaptinga... Zinai,
tas Jeronimas... I jo visko galima tiktis. Nors, mano akimis,
Mantas Nilai yra per senas, bet jai pasitaik ansas pakeisti
gyvenim i esms. Kiek suprantu, Jeronimas visokiais bdais
stengiasi jai sutrukdyti. Bijau, jog tai nesibaigt tragedija...
- Po vakarlio pabandysiu su ja pasinekti, - priadjo
Agnet.
- Mgink... Ar tai visos inios? - pasiteiravo Vita.
- Kol kas... Nebent Kamilei dar kas nors aus galv...

36C

GABiJA

KRiS

- Tikkims, kad ne... Iki pasimatymo, draugue.


-Iki.
Agnet padjo mobilj telefon ant stalo ir susimst.
Vl kilo noras paskambinti Laurynui, taiau nemaomis valios pastangomis jai pasisek nugalti save.
Kodl jis neskambina?" Tai buvo natralus ir paprastas
klausimas, j kur Agnet neturjo atsakymo. Ji tik inojo, jog,
jei kur ivykt, tai skambint ar rayt inutes Laurynui nuo
ryto iki vakaro. Ji klausint, kaip mylimasis praleido dien, k jis veik, kaip miegojo. Jai bt svarbus kiekvienas jo
ingsnis, engtas be jos. Mergina inojo, k ji daryt, o kodl viso ito nedaro Laurynas, jai buvo nesuprantama. Viena
mintis, kuri Agnet buvo nugrdusi pat tolimiausi smegen kamput, staiga ioko ir tarsi pasityiodama pradjo
stuksenti smilkinius: juk ji visai nepasta Lauryno, tai, k
mato, yra tik pavirinis sluoksnis, o

visos jo mintys

bei jaus-

mai paslpti tamsioje vanden gelmje.


Staiga mergina panoro nubgti pas Vili ir pareikalauti,
kad jis iklot vis ties apie Lauryn, k jis veikia ir kodl
nesusisiekia su ja. Impulsas buvo be galo stiprus. Agnet vos
pajg nusdti vietoje, tramdydama nor nusieminti prie
Vili. Ji stipriai sugniau kumius ir sukando dantis. Taip
mergina prasdjo kelet minui, kol atlgo tampa ir ji pradjo normaliai protauti.
Jai pasidar gda, jog negali itverti be Lauryno n vienos
dienos. Agnet elgsi vaikikai ir neatsakingai, be paliovos
mstydama apie suadtin dabar, kai turjo galvoti apie gimimo dienos vakarl, jau oficialiai pakriktyt kauki ba-

PURPURINiAI VENEROS LABIRINTAI

361

liumi". Ji atsistojo, trepteljo koja ir plekteljo sau per kakt.


Susikaupk, Agnete, - piktai sunypt ji. - Utenka tuiai
varginti prot nereikalingomis mintimis. Privalai galvoti tik
apie darb ir imesti i galvos visa kita, iskyrus darb."
Ji pakartojo it fraz deimt kart, tada giliai kvp.
Pirmiausia jai reikjo susirasti ir isilyginti drabuius, su
kuriais ruosi dalyvauti puotoje. Agnet, pasisukiojusi salone, atsimin, kad drabuiai dar neipakuoti - guli miegamojo sieninje spintoje sumesti krep. Kai atsikraust ia
gyventi, mergina nerpestingai |grdo krepj i spint, sau
paadjusi po keli dien visk ipakuoti, bet, kaip visada,
pamiro. Jai uteko dins, markinli ir varkelio. Diena
vijo dien, vykiai lk vienas po kito, tad kitoki drabui
jai beveik nereikjo. Cia tik Laurynas puosi ir keit kostiumus, o Agnet, panirusi savo mintis, neturjo laiko rpintis
ivaizda.
Ji nujo i miegamj ir itrauk i spintos sulamdyt krep. Kai atitrauk utrauktuk, aikteljo, pamaiusi suspaustus
bei suglamytus rbus.
K apsirengti? Tai buvo aminas moterikas klausimas.
Agnet ivert drabuius ant ems ir susimst. Daugyb
grai vakarini sukneli ji paliko pas tvus, netikdama
savo ateitimi su Laurynu, o dabar grau save, nes iuo metu
neturjo noro pas juos vaiuoti
Drabui krvoje nieko gero nebuvo. Agnet atsistojo ir
netiktai pamat kyani baltos nriniuotos palaidinuks
rankov. Mergina apsidiaug, mintyse sumet, kad palaidin
ders prie ilgo siauro juodo sijono, tad pasilenk, nordama

GABIJA KRISTE

itraukti j i drabui krvos. Bet slysteljo ant kitos ilkins


palaidinuks, netyia pasipainiojusios jai po kojomis.
Agnet sumosavo rankomis ir gridama atsitrenk [ atidaryt spint. Kakas subildjo, ir i viraus merginai ant galvos
krentantis lagaminas skaudiai trenk per pakau. Lagaminas
atsidar - i jo pasipyl kakokie daiktai: knygos, nuotraukos,
taip pat ten buvo dar vienas drabuis, kuris prikaust Agnets
dmes ir dl kurio paiurpo jos oda.
Trindama ranka skaudantj pakau, Agnet atsiklaup ir pasilenk, kad geriau siirt j sudominus daikt. Viena ranka liesdama skaudani galv, kita pasiek juod ilkin drabu
ir nustro. Tarsi vaiduoklis, atskrids i tolimo sapno, prie j
guljo raudonu pamualu blyksintis juodasis apsiaustas,
Agnet rikteljo ir paleido i rankos apsiaust. Jis nusklend
ant grind ir isiskleid skaisiai mirgdamas raudona liepsna. J
Agnet spoksojo prie pat gaubtuvo raudoname fone iausta purpurin akis, dengiama juod vok. Ji buvo nedidel, prisita vidinje apsiausto pusje prie nutsusio ovalo formos gaubtuvo pamualo. Agnet minutei usimerk, o kai atsimerk, akis niekur
nebuvo dingusi. Apsiaustas guljo ten pat, ant grind, rdamas
tartum saul, o akis sek Agnet ir svilino j it pragaro ugnis.
Tada mergina prisimin sapn, kuriame jai vir galvos nemirksdama kabojo tokia pati akis. sapn - matyt, i baims - ji pasisteng kuo greiiau umirti...
Agnet paoko, suvyniojo apsiaust ir kartligikai pradjo
grsti visk lagamin, bijodama, kad neeit Vilius ir nepamatyt, k ji ia veikia. Mergina nervingai sukimo lagamin
ssiuvinius, knygas, kelet vaikik aisl, juodj apsiaust, net

P U R P U r ^ l N i A I VENEF-IOS L A B I R I N T A I

363

nesusimstydama, kaip tie daiktai ia atsirado ir kaip jie susij


su Laurynu. Greiiau, greiiau", - skubino ji save. Nuojauta,
jog ia gali pasirodyti Vilius, vis stiprjo. Ji visk sukrov, udar
lagamin, tada ukl j ant virutins lentynos. Braukdama prakait nuo kaktos, apsivalg ir pamat ant grind nuotrauk.
Velnias, velnias..." - suvirpjo Agnets lpos.
Ji pagrieb nuotrauk ir sikio j dins kien. Vis dlto
nuojauta jos neapgavo. Vos spjo pabaigti visus darbus, tyliai
atsidar durys ir kambar slikino Vilius.
Tik js, jis greitai visk apvelg skvarbiomis, tirianiomis
akimis.
- K ia veiki ? - pasiteiravo jis.
- Koks tavo reikalas? - atr jam Agnet. - Gal a neturiu teiss eiti SAVO miegamj ? Noriau paklausti, k tu ia
veiki.
- O, - sutriko Vilius. - Atleisk, ne taip paklausiau. Norjau
suinoti, gal reikia pagalbos - parveti k nors ar dar k nors
nupirkti...
- Ai, nieko nereikia... Iekau, kuo galiau rytoj pasipuoti, bet nieko nerandu, - paaikino ji Viliui, sekdama kiekvien

JO zmgsnj.

- Na, inoma, - nusikvatojo Vilius. - Kaip visada, nra k


apsivilkti...
- I kur tu inai ? - smalsiai paklaus Agnet.
- Apie k tu ?
- I kur tu inai, kad moterims taip bna? Kad jos vis neranda k apsirengti, nors spintos lta nuo drabui: juk tu neturi
nei monos, nei draugs - esi vienias kaip tas stepi vilkas?..

GAF3IJA

KRISTE

Vilius atidiai j nuvelg nuo galvos iki koj.


- Kodl tu manai, jog esu vienias?
- Niekada nemaiau alia tavs jokios merginos, - gteljo peiais Agnet, - nesitrauki nuo Lauryno nei dien, nei
nakt.
- Dabar tave saugau, taigi stebdamas tave visko imokau, - tsdamas odius, pajuokavo Vilius. Tuomet dbteljo
Agnet. - Pasidarei labai gudri, bet mans nepergudrausi.
- K turi galvoje?
- Nieko, visikai nieko... Tik patariau netikti tuo, k mato
akys ir girdi ausys, o lpas laikyti tvirtai surakintas. Zinai:
Tikrov turi alsi sauls kaitr^
O sapnas - mnesienos tyl skaidri.
Vilius padeklamavo posmel, tada apsisuko ir ijo pro duris. Agnet isiiojusi velg jam kandin, i ties netikdama
tuo, k dabar igirdo i Viliaus. Tai buvo ilgiausias monologas,
kok ji buvo i jo girdjusi. Bet kad jis galt dar ir deklamuoti... tai jau virijo visus Agnets lkesius. Vilius buvo teisus lpas ji nusprend laikyti tvirtai surakintas.
Agnet klesteljo ant lovos. Ji buvo pasiruousi visokiems
siurprizams bei netiktumams, kuriuos sumanydavo Laurynas.
Kartais jie suteikdavo Agnetei diaugsmo, kartais sielvarto, taiau is radinys j priblok, sukl baim ir net skausm. Ji
prispaud rank prie irdies, negaldama itverti krauj stingdanios glos.
Skausmas buvo stiprus, apiuopiamas ir aminas kaip saul. Sapnas susiliejo su tikrove. Ji nebesuprato, kur yra tiesa ir ar

URPURINiA! VENEROS LABiRINTAi

D i

365

jinai i viso yra. Nors su Laurynu Agnet gyveno ne taip jau


ilgai, ji inojo: ia TIESA YRA KITOKIA, atmieta melu bei
paslaptimis.
Kas tu, Laurynai?" - sukudjo sudivusios Agnets lpos. Jis vis dar maai kalbjo apie save, tik retkariais numesdavo po ma kruopel savo paslaptingos biografijos.
Ar dl to, kad ji rado juodjj apsiaust, kas nors pasikeit?
Ar ji pradjo maiau mylti Lauryn? Anaiptol... Ji myljo j j dar
smarkiau. Vienu metu kakurioje laiko atkarpoje j sielos susiliet, ir ji sapne pamat nepaystam, slapt jo bties kampelj dar vien slibino galv, kurios ji nepajg nukirsti.
Agnet sujudjo ir pajuto, jog kakas nara kienje. Ji prisimin nuotrauk, kuri sikio kien, prie pat ateinant Viliui.
Mergina im sulamdyt nuotrauk, ilygino ir jsmeig j
akis. Nespalvotame fone ji ivydo ma, gal trej met, berniuk, prisiglaudusi prie madaug keturiasdeimties met ivaizdaus vyro - is nerpestingai viena ranka laik apglbs vaik,
o kit rank buvo sikis j kelni kien tartum artistas. Nuotrauka atrod labai neryki, tarsi bt paslapiomis nufotografuota, bet Agnet i karto atpaino Lauryn.
Nors buvo dar labai maas, taisyklingame jo veide jau buvo
galima velgti bsimojo groio atspindius, o didels kiaurai
verianios akys n kiek nepasikeit. Salia stovintis vyras Agnetei
buvo nepastamas, nors vien akimirk merginai pasirod, kad
jis kak primena.
Ji atidiai siirjo nuotrauk. Matyt, vyrikis buvo artimas maajam berniukui, nes is savo rankute glaud ant jo peties padt rank, o vaiko veide viet meil ir diaugsmas.

GABIJA

366

KRiS

ia negali bti tvas - Laurynas sak, kad tv nepainojo: buvo imestas kaip nereikalingas daiktas, paliktas ant iurpulingojo akmens. Gal tai jtvis?"
Agnet dar kart atidiai apirjo fotografij. Vyras ir
berniukas... Jie tikrai turjo t bendro, tarp j buvo stiprus
ryys - to negaljo paslpti pagelts nuo senumo vaizdas bei
ibluk veido kontrai.
Agnet krpteljo ir vos nenugriuvo nuo lovos - j igsdino mobiliojo telefono skambutis.
Mergina pavelg j ekran ir sustingo, pamaiusi od Laurynas".
Dieve, kaip ji nenorjo dabar su juo kalbti... Spoksojo [ vibruojant bei skambant prietais, geisdama trenkti j pro lang.
Telefonas tiesiog plyo. Agnet virpania irdimi prispaud
)l prie ausies.
4

- Pagaliau! - suriko Laurynas. - Maniau, neatsiliepsi, norjau skambinti Viliui... Kaip tau sekasi, mano meile?
- Gerai, - valiai atsiliep Agnet, - tiesiog puikiai.
Laurynas tyljo. Mergina, sulaikiusi kvap, lauk jo reakcijos. Ji suprato, jog jos balsas skamba nenatraliai, perdtai
linksmai, o tai jai nebdinga.
- Kas atsitiko ? - igirdo ji alt Lauryno bals.
- Nieko, o kas man galjo atsitikti? Tik tas, kad laukiau
tavo skambuio, taiau tu neskambinai. Todl esu visa sitempusi ir nervinga.
Agnet pritaik vien visiems gerai inom dsn - geriausia gynyba yra puolimas, nors suprato, kad Lauryno jinai neapgaus. Taip ir buvo.

F^
' U

P U R! N ! A! V

N t: R O S L A B1 R! N T A!

367

- Gaila, - igirdo ji abejoni kupin vyro atsakym, - niekaip negaliu itrkti, nors irdis verte veriasi pas tave. Jauiu,
kakas atsitiko, bet tu man nesakai...
- Nesmon, nieko man neatsitiko, tu isigalvoji.
- Nemeluok, Agnete, juk a tave gerai pajstu, geriau, negu
tu pajsti save. Net tavo balsas pasikeits...
- Man rytoj labai atsakinga diena, esu pavargusi ir negaliu
kalbti, - piktai burbteljo Agnet.
- Man nepatinka tavo darbas, o dar labiau - rytdienos pobvis. Nesuprantu, su kuo ten susidjai. Gailiuosi, kad nepareikalavau atsakyti tiems monms.
- Tu negali i mans nieko reikalauti - gali tik graiai prayti.
Be to, - verksmingai suriko Agnet, - man nepatinka tavo tonas.
- O, atleisk man. Pasistengsiu kuo greiiau sugrjti. Ar labai
pyksti ant mans, Agnete? - velniai paklaus Laurynas.
~ Nepykstu... A negaliu ant tavs pykti... einu miegoti.
- Saldi sapn, - sukudjo Laurynas ir baig pokalb.
Agnet nieko nemataniomis akimis sistebeilijo sien. Jos
lauk dar viena nemigo naktis.

DVIDEIMT ASTUNTAS SKYRIUS

NUODAI BUTELYJE

Nijol atsirakino duris, eng j glse paskendus stiklinj


priekambar, numet ant minkto odinio fotelio rankin ir i
diaugsmo pradjo suktis ratu. Jos darbas baigsi - iandien
\

buvo paskutin diena.


Mantas ilgai tikinjo mergin mesti darb, bet ji abejojo.
Norjo bti nepriklausoma, pati usidirbti pinig, kad nereikt sdti Mantui ant sprando. Taiau jis i jos isityiojo.
- Tai juokinga, - pyko jis. - Verslas man sekasi, pinig turiu
kaip ieno. Negaliu irti, kaip tu smaugiesi, anksiausiai keliesi, kad nevluotum t savo suikt darb. Kam to reikia? Ir
k tu nori rodyti ? inau, jog esi gabi, moki dirbti. Jei a biau
jaunas vaikinas, nieko nesakyiau, bet esu daug u tave vyresnis.
Noriu tave matyti kiekvien minut bei sekund. O tu grti
vlai vakare ir dar parsinei darbo namus. Tai - didel kvailyst. Prisiklausei apie lyi lygyb ir nori lygiuotis su manimi.
To niekada nebus, brangioji. Gal kam ir reikia emancipuotos
moters, bet tik ne man. Dabar labai sunku rasti tikr - moterik moter, o tu tokia esi, Nijole. Nenoriu, kad dirbtum. Tu
turi puoti namus, bti rami, nenervinga. Utenka t vargi

P^URPUF^iNiAI V E N E R O S

L.ABIRINTA

v.

moter, ariani nuo ryto iki vakaro, isekusi kaip tie kuinai
laukuose. Iki to prived dabartin santvarka ir lyi lygyb"
Mantas nusikvatojo.
- Lyi lygyb... siklausyk, kaip skamba... Gamta sukr
vyr ir moter - tokius skirtingus, kokie tik gali bti skirtingi
mons. O mes dabar kakodl norime juos suvienodinti. Argi
vyras gali pagimdyti kdikj ? N I E K A D A . Tai kokia tada lygyb? Jos niekada nebuvo ir nebus.
- A noriu tave ilaikyti, noriu, kad btum pasipuousi,
pailsjusi, lauktum mans, kai griu namo pavargs ir piktas.
Man nereikia, jog gamintum pietus ar vakarien, - valgysim
restorane arba usisakysim maisto namus. Bet jei kartais subankrutuoiau, tada, aiku, - prunkteljo Mantas, - tursi
dirbti, kad mane ilaikytum. Pats tave igrusiu darb. Taiau
dabar tau dirbti visai nebtina.
- Tu toks keistas, - meiliai prie jo prisiglaud Nila. Ji padjo savo balt smulki rankyt ant jo stambios rudos platakos.
Mantas pakl jos deln prie lp ir pradjo buiuoti pirtus.
- A ne keistas, - burbteljo jis, - a - normalus senovikas
vyras, koki beveik jau nebeliko.
- Tu galtum turti bet kuri, - ypteljo ji.
- inau, bet jos mylt tik mano pinigus, o tu kakodl
myli mane.
- A laiminga, - pasak Nila ir apkabino jo kakl.
- Neinau, kiek man liko, - patyljs ts Mantas, - todl
noriu, kad nedirbtum. Troktu, kad visada btum alia mans.
- Nenekk taip, - pykteljo Nila, - tu gyvensi imt
met.

GABIJA

370

KRISTE

- Privalau gyventi dl tavs.


Nijolei tas panekesys giliai jstrigo ird, tad ji nusprend
nebesispyrioti. Tam turjo jtakos ir Nilos savijauta: pastaruoju
metu ji jautsi pavargusi bei nusilpusi - jai sunku buvo rytais
anksti keltis ir galvotrkiais lkti darb.
Nors Nijol purktavo dl Manto praymo mesti darb, dabar, kai viskas baigsi, irdyje ji pajuto didel diaugsm. Be to,
buvo prisiklausiusi dirbani moter dejavimo. Beveik kiekviena i j nedvejodama nebedirbt, jei tik turt toki galimyb.
- inai, Nila, - kart tar viena jos bendradarb, - beprotikai svajoju nors vien kart gerai isimiegoti, niekur neskubti, atsikelti ryte, ramiai igerti puodel kavos, paskaityti knyg arba pasivartyti pievelje prie namo ant sauls. Esu isunkta
kaip citrina, nieko nematau, tik darb, valgio gaminim bei
kambario sienas. Nedvejodama visk mesiau ir itekiau u
kokio senuko milijonieriaus, kad galiau nors kiek pailsti.
Nila sukikeno. Ji prisimin draugs veido iraik, kai pasak ieinanti i darbo. Kolegs veide atsispindjo pavydas, kur
greitai pakeit nusivylimas ir apatija.
" Tau pasisek, - trumpai burbteljo ji.
- Mantas... jis nebejaunas, - kaltai burbteljo Nila.
- A j maiau, gali nepasakoti, iki senuko jam dar labai toli.
Kad taip man pasisekt, - atsiduso draug, - i laims biau
devintame danguje. Deja...
- Tu nepagalvok, jog su juo bnu dl turt, - pasiteisino
Nila, - a j tikrai myliu.
- A irgi myliau, - itar bendradarb ir nusikvatojo.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S

LABIRINTAI

385

Nila giliai atsikvp. Niekas netikjo jos jausmais... Na, ir


nereikia... Svarbu, kad ji pati inojo, kaip viskas yra i tikrj, ir
neabejojo savo meile Mantui.
Mergina nusimov batelius, jos basos pdos paliet uolin
parket. Nilos ird| uliejo pasitenkinimo bei ilumos banga. Ji
jaut velnius virpesius, sklindanius nuo grind ir suteikianias jai stiprybs bei ryto.
- Pagaliau visk turiu: nuostab vyr, gra nam, netikt
velni meil, - godojo Nila.
Staiga diaugsm nustelb prietaringa baim. Ji greitai tris
kartus persiegnojo ir sukalbjo trump maldel:
- Viepatie, Dieve, a tau be galo dkinga u visk, k turiu.
Nepyk, kad negaliu suvaldyti diaugsmo, - kartais taip norisi
ilieti savo laim, nors inau, jog dar niekas nesibaig ir neinia,
kas dar gali atsitikti. Dieve, padk Mantui jo versle ir suteik jam
sveikatos bei stiprybs.
Nila dar kart persiegnojo ir apsiramino. Ji kreipdavosi j
Diev bet kuriuo metu, kai tik jai pasirodydavo, kad yra per
daug laiminga, arba kai bdavo nelaiminga. Neinia, ar jos
maldos pasiekdavo Diev, bet tampa dingdavo ir j kaustanti
baim inykdavo, kaip isisklaido rkas, staiga pakilus vjui.
Ltai engdama basomis kojomis, mgaudamasi lytjimo
malonumu, ji ijo j koridori, atidar svetains duris ir asteljo atgal, ivydusi kambaryje prie senoviko bufeto stovintj vyr.
Nila i igsio negaljo susiorientuoti, tik vliau pastebjo, jog
tai Jeronimas. Pykio banga trenk [ smegenis taip smarkiai,
kad mergina siver [ kambar ir pradjo rkti:

GABIJA

KRIS

- K tu ia veiki ir kaip ia patekai ? Tau tikriausiai protas


pasimai - Mantas gali grti bet kuriuo metu
- Oho, kiek klausim vienu metu... - nesutriko Jeronimas. - Negaliu i karto visus atsakyti.
Pirma, - altai ir Jeronimas, - turiu rakt, tad galiu ateiti bet kuriuo metu. Ir ateinu... - paaipiai vypteljo jis. - Net
nakt... Matau, kaip tu miegi su tuo savo senuku.
Jis prijo artyn, sugrieb jos plaukus ir prisitrauk artyn,
prie pat savo veido, Nila mat pykiu liepsnojanias jo akis,
jaut stipri cigarei kvap.
- Galjau ranka sugriebti jo kakl ir ltai pasimgaudamas
pasmaugti... Apie tai galvojau, bet tam dar neatjo laikas.
- Tu - pabaisa...
- A esu pabaisa ir man patinka tokiam bti, - sunypt
Jeronimas. - Taip lengvai jam tavs neatiduosiu, nes esi mano,
a tave usiauginau. Turiu su tavimi pasikalbti, bet pirmiausia
idulkinsiu.
- Nedrsk taip kalbti! - desperatikai suriko Nila.
- O kas man udraus? - nusikvatojo Jeronimas.
Ji parvert Nil tiesiai ant grind, supl jos kelnaites ir visa
jga siskverb j. Vl Nilos knas j paved - velnus Manto
seksas jos netenkino, o iurktus Jeronimo siverimas sujudino
uslpt malonumo zon, ir pasitenkinimas upldo visa jga.
Nila negaljo susivaldyti - orgazmas sprogo it bomba, ir ji pradjo rkti, nestengdama paslpti upldusio malonumo bangos.
- Stai taip, Nila, tai taip, tik toki tave pastu bei prisimenu, - toliau smgiavo Jeronimas ir baigdamas suriaumojo
galingu balsu.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S

LABIRINTAI

385

tai ir viskas, - pagalvojo Nila, o jos akis upldo aaros. Dieve, ir kodl tu taip su manimi elgiesi?"
Ji verke ir negaljo sustoti. Vos prie kelias minutes jautsi
devintame danguje, o dabar guljo ant grind svetainje sutrypta, paeminta bei iduota savo paios kno.
Jeronimas atsiklaup, pavelg Nilai veid, nubrauk ant
aki ukritusi plauk sruog.
- Ko ia staugi? - nepatenkintas burbteljo jis. - Gyvensime abu, kaip ir anksiau gyvenome, ar ne? Gal dl ko nors ir
nesutarme, bet dl sekso joki problem nebuvo. Jei tau bt
gerai su Mantu, tikrai nebtum patyrusi tokio orgazmo, net
okinjai j vir i malonumo, vos galjau nulaikyti. A irgi seniai tok| prover buvau patyrs. N su viena man nebna taip
gerai, tik su tavimi.
- Seksas - dar ne viskas, - kkiojo Nila.
- Turto irgi tursime.
- O meil ? Tu umirai meil...
- A tave myliu...
- O a tavs - ne, - Nila susigusi atsikl nuo grind. Seksas - tai ne meil. Gal man ir trksta sekso, bet tai ir viskas,
k tu man gali duoti. Taip pat ne pinigai svarbiausia.
- Tai kas ?
- Tarp ms nra dvasinio ryio, Jeronimai. Mes neturime
apie k kalbtis, galime tik dulkintis, tariant tavo kalba. Ne myltis, o dulkintis. O tai nra vienas ir tas pats. Tu - sadistas bei
prievartautojas.
- iandien a tavs nemuiau ir nesmaugiau...

GABIJA

374

KRiSTE

Niia su panieka pavelg j.


- iandien taip, o rytoj ? Tu kitaip nemoki. Visada taip elgeisi, ir netikiu, kad galtum pasikeisti. Tiesa, k veikei svingeri klube? Tave ten mat iauriai pikantika poza...
- Kas mat?! - piktai suriko Jeronimas. - Tai yra grynas
melas.
- Nesvarbu, kas mat, bet tai reikia, jog visos tavo nekos apie
meil yra grynas muilo burbulas. Tu nesugebi mylti ir neinai,
k tai reikia. O dabar nedinkis i ia, kol nesugro Mantas.
- Man reikia su tavimi pasikalbti.
- Nra laiko, tuojau gr Mantas. Jei jis tave ia utiks, tai
tikrai su tavimi daugiau nebendrausiu, geriau ivaiuosiu usien, kad netekt tavs matyti.
- Nevaidink grauols, - sugrie dantimis Jeronimas. Dabar ieisiu, bet sugriu kit dien - reikia pasitarti dl implantacijos. Susitariau su pastamu Rygoje - laukia, kada atvyksime. Savo sperm jau usialdiau.
Nila isigandusi krpteljo.
- Kam skubti? Dar palaukime - man atrodo, po ios dienos tikrai pastosiu...
" Kodl taip manai ?
- Jauiu, jog kakas manyje pasikeit...
- Na, irk, - pagrasino Jeronimas, - dar palauksiu, tuo
labiau kad mano pastamas ivyksta komandiruot, taiau po
keli savaii pasiruok vaiuoti, jei rezultatas bus neigiamas.
Jis piktai dbteljo Nil, atsidar balkono lang ir ioko
kiem.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S L A B I R I N T A I

Netekusi jg, Nila klesteljo ant sofos, bet greitai paoko stvr nuo grind suplyusias kelnaites, patais ivartytas pagalvles, ival grindis ir nuskuod du. Paleido ilt vandenj
ir vl pradjo verkti. Ji grand savo kn, nordama panaikinti
svetimo vyro pdsakus, bijodama, jog Mantas neuuost nuodms kvapo. Tik tada, kai pradjo skaudti od, pamau liovsi, apsipraus veid altu vandeniu, ijung du ir apsigob
chalatu. Privaljo susitvarkyti, pasidayti, kad parjs Mantas
jos neutikt susivlusios bei dvelkianios sueities kvapu.
Kai pabaig tvarkytis, apsivilko nauj suknel, pasida,
pasipudravo veid. Paskui apsivalg aplinkui, skvarbiu vilgsniu tyrindama, ar nepraleido dar ko nors, kas galt atkreipti
Manto dmesj.
Jau norjo ieiti i svetains, bet prisimin, jog reikia paimti
butel vyno i baro. Mantas mgo per pietus igerti vien ar dvi
taures vyno. Ji atidar bufeto dureles ir smeig akis mirganias vyno etiketes. Kakas ia buvo ne taip, taiau Nila negaljo suprasti, kas. Ji nejuddama stovjo, tarsi uhipnotizuota
vairiaspalvi vyno buteli rjimo. Tada pam ariausiai
stovint butel. Pavelg etiket ir nustebo. Tai buvo paprast
paprasiausias pigus vynas i prekybos centro.
I kur jis atsirado?" - nustebo mergina.
Tokio vyno Mantas niekada nepirko ir negr. Jis skanavo
tik ret rin vyn, ilgai ilaikyt bei brang.
Nustebusi Nila pavart butel rankose. Anksiau ji ito
vyno nemat, o gal nepastebjo. Mergina negaljo patikti, kad
Mantas j nupirko, o tuo labiau parne namo. Jis tokio vyno
visai nevertino ir vadino j irgomis.

385

GABIJA

6 (b

KRISTE

Nijolyte, - kalbjo jis, - kam mtyti pinigus tokiam beveriam grimui, geriau vietoje jo gerti kefyr, tai bent bus iokios
tokios naudos organizmui. Gerti tok vyn - tai tas pats, kaip
gerti prargusias burokli sultis. Tai - skrandio gadinimas,
1 a

ir tiek.
Aiku, ne kiekvienas galjo pakloti spding sum u
rinktin vyn, bet Manto kien tai leido. Todl Nila negaljo
atsistebti, kaip toks paprastas \ynas galjo atsirasti svetains
bare. Pakraipiusi galv, jau adjo padti butel atgal, taiau
tuo metu jos galvoje tvyksteljo keista mintis. Kai ji atidar
duris, Jeronimas stovjo alia bufeto; jis greitai nuleido rank,
jai siverus svetain. K jis ia veik? Ji vl pam rankas
butel ir nusine ariau lango. Atidiai j apirjo, pakrapt
etiket, ityrinjo banderol, dirsteljo kamt, aplipint blizganiu popieriumi. Nieko... Kai jau ne grim atgal bar,
jai pasivaideno, jog kak pamat. Dar kart apirjo kamt
ir pajuto, kaip nutirpo kojos. Kamt dengianiame popieriuje
Nila pastebjo ma skylut. Vaidenasi", - pagalvojo ji. Vienu
rankos judesiu ji nupl blizgani eani etiket ir apnuogino kamt. Abejoni nebeliko - kamtyje buvo aikiai matyti
adata pradurta skylut.
Jeronimas... o Dieve..."
Nila klesteljo ant sofos, negaldama suvaldyti virpani
koj. Nemirksinios akys smigo sien. Mergina minutl tartum apsvaigo, perverta baisi tarim. Paskui staigiai paoko ir
nubgo virtuv. Ten pradjo versti stalius, nordama surasti kamiatrauk, - itikta oko, visai pamiro, kad prabangus

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S L A B I R I N T A I

385

kamiatraukis yra laikomas bufete, tam skirtoje odineje mauteje. Kai tai atsimin, igirdo kieme iant automobil ir suprato, jog grjo Mantas. Greitai udeng butelj ant sofos gulinia
pagalvle ir nubgo j voni.
Giliai kvpuodama, ipilta prakaito, Nila atsirm sien ir
pavelg prieais kabant veidrod - isigando, ivydusi sulipusius plaukus, iplstas i baims akis, iblykus it popierius
veid.
Ji paleido alt vanden, pakio po skaidria srove rankas,
stebdama, kaip tyliai gurgdamas per pirtus teka vanduo, ramindamas virpani palaut siel. Kai rankos gerokai atalo,
ji priglaud pirtus prie skruost, apgalvodama kitus ingsnius.
Jei pasitvirtins tarimai, jai nebeliks kitos ieities - privals
vykdyti savo plan, kur sukr bemiegmis naktimis.
vonios duris pabeld Mantas.
- Nijole, ar tu ia?
- A ia! - suriko ji, drebaniomis rankomis lygindama pasiiauusius plaukus.
- Tau viskas gerai ?
- Puikiai, tuojau ieisiu.
Nila apsidiaug, ant stiklins lentynls radusi kompaktins pudros. Ji paskubomis tol tepsi pudra veid, kol jis pasideng velnia matine spalva ir inyko klaikus blykumas bei
nuovargis.
- Pagaliau, - apsidiaug Mantas, kai Nila gal gale ilindo
i vonios. - Maniau, kas nors atsitiko: dar nra taip buv, kad
tu mans nelauktum prie dur...

GABIJA

378

- iandien nekaip jauiuosi, - Nila prisiglaud prie Manto, nordama pajusti raminant jo irdies plakim. Ji bijojo pavelgti jam I akis, jautsi kalta dl visko, kas vyko i dien,
nekent savs, kaip gali neksti mogus, k tik idavs geriausi
draug.
- Reikt atvsti.
- K? - isigando Nila.
- Nagi tavo ijim i darbo.
- Aaa... - sutriko Nila. Nuo patirto streso jai viskas igaravo
i galvos, net ir is labai svarbus vykis. inoma, - Nila kaltai
dirsteljo j. Mant. - O kaip.>
- Gal vaiuojame kavin?
- Ne, nenoriu valgyti, neturiu apetito.
- Vargel, - Mantas didele plataka paglost jos plaukus ir,
atverts galv, pabuiavo kakt. Tai k darysime ?
- Pabkime namuose... dviese...
- Gerai, igersime vyno.
Ooo..." - mintyse sudejavo Nila, bet garsiai teitar:
- Su pelsi sriu gal ir igeriau vien ar kit taurel...
- Tai sutarme! - linksmai kteljo Mantas. - Nors, mieloji, pripaink, bt daug domiau paokti Vilni ir pavakarieniauti, pavyzdiui, Stikliuose". Bet, jei tu iandien blogai
jautiesi, atidsime tai kitai dienai.
" Galima tai padaryti... rytoj, - istenjo Nila.
- Gera idja, rytoj ryte ivaiuosime, aplankysime savo
draugus Trakuose, papietausime, o po to vyksime Vilni vakarieniauti Stikliuose".

-^URPURINIAi VE^NEROS L A B i R i N T A !

379

N i k susiavjusi vilgteljo Mant. Nors ir buvo u j daug


vyresnis, jis tiesiog tryko energija ir negaljo nusdti vienoje vietoje. Kiekvien dien vyras kur nors vaiuodavo ir visur
kartu tempdavosi Nil, neleisdamas jai nuobodiauti. Mergina
mintyse su juo palygino jos amiaus pastamus vaikinus, ir tas
palyginimas buvo ne j naudai.
Neleisiu sunaikinti savo laims", - pagalvojo ji ir stipriai
suspaud kumius.
- Dabar atsissk, mano meile, noriu tau kai k pasakyti, linksmai isiieps, itar Mantas.
- K? - trkiojamu balsu prabilo Nila.
- Nesigsdink, pasakysiu tikrai ger naujien.
Nila atsargiai pritp ant fotelio ir jsmeig akis vyr. Apsivilks brangiu pilku kostiumu ir nepriekaitingais markiniais,
priderintais prie varko, jis atrod nepaprastai spdingai ir
kakuo primin jai graf Roester i Salots Bronts romano
Uzeme Jbir .
- Gydytoja pasak, kad gydymas duoda rezultat, - smeigs I j akis, panibdomis itar Mantas.
- Dieve, - susijaudino Nila. - Tai yra vilties ?
- Labai daug, mano mieloji, labai daug.
Jis pasisodino Nil ant keli ir sikniaub jos kakl.
- Jei tursime kdik, - vyras nutilo, - isipildys didiausia
mano gyvenimo svajon. Ypa dabar, kai sutikau moter, su kuria noriu turti vaik.
Nila apkabino jo galv, jausdama diaugsm ir giliai irdyje
uslpt baim. Ji dar kart sau prisiek kautis u savo laim,
nors pasirinktas metodas jai kl iurp.

386 G A B i J A

KRISTE

Manto rankos tapo kartos bei sunkios. Jis suspaud Nilos


krt ir pradjo j buiuoti deganiomis lpomis- Tada suskambjo mobilusis telefonas.
- Velnias, - sumurmjo Mantas, bet pakl ragel prie ausies. Ilgai klaus, k jam kalbjo paskambins asmuo, tada ijung pokalb ir dar kart susikeik.
- Turiu vaiuoti, bet greitai griu. O gal tu nori vykti su
manimi ? - paklaus jis Nilos.
- Ne, geriau namuose tavs palauksiu, padengsiu stal, udegsiu vakes, - ypteljo Nila.
Mantas dar kartj pabuiavo ir iskubjo pro duris.
Nila palauk, kol automobilis isuko i kiemo, tada pasim
po pagalvle paslpt butel ir su atidarytuvu itrauk kamt. Pauost, taiau neuuod jokio paalinio kvapo. Minutl
pamst, kur pilti vyn. I pradi pagalvojo ipilti tualet,
bet nusprend, kad tokiu atveju niekada nesuinos, ar kas nors
buvo pilta butel. Nutar atlikti bandym.
Ji ijo balkon ir mslingai nuvelg aplink strykiojanius
virblius. Pakreip butel ir nejuddama stebjo, kaip rausvas
skystis srovele liejasi ant plyteli ir tekdamas nuo j sunkiasi
puri glmis apsodint em.
Iliejusi vis vyn, ji minutl pastovjo, tada gro kambar.
Po pusvalandio prisimin ir atjo pairti. Nila pavelg
emyn. Siaubas persmelk kn - ji pradjo virpti ir stipriai
sikabino balkono turklus.

RPURINi.A V E N E R O S

LABIRINTA

38

Po balkonu, toje vietoje, kur ji ipyl vyn, uvert kojas, guljo keli virbliai - jie buvo susting, tik iokusios akys spoksojo I vir, tarsi kaltindamos j tokiu nemoniku elgesiu.
Nila pravirko, jau kelint kart i nelemt dien. Ji apraudojo savo nelaiming likim, t dien, kai susipaino su Jeronimu, ir prisiek j sunaikinti.

DVIDEIMT DEVINTAS SKYRIUS

POBVIS

Agnet nakt beveik nemiegojo. J kankino komarai, atsibusdavo kas pusvalandj, galiausiai atsikl ir pradjo ruotis.
Ji palindo po duu, nusipraus, isitrinko plaukus. Paskui
su diovintuvu juos isidiovino ir nusprend sukelti ant virugalvio j stand kuodel|. Drabuiai jau buvo sudti i vakaro,
beliko tik apsirengti.
Agnet isirinko balt ilkin palaidin ir juod siaur, ilg
sijon - nutar, kad toji apranga jai prids solidumo bei pasitikjimo savimi. Agnetei labai trko Lauryno ir jo palaikymo,
bet ji tvirtai suiaup lpas. Vakaryktis pokalbis j nuteik pesimistikai - mergina nusprend pasitikti tik savo jgomis.
Aiku, dar buvo Vita ir Nila. Agnet ypa diugino Vitos
palaikymas - i priadjo atvaiuoti i pat ryto ir jai padti.
Nila, kaip visada, skendjo savuose rpesiuose - ji buvo isiblakiusi bei iek tiek sutrikusi. Taiau draug patikino isprsianti savo problemas ir kaip galdama greiiau atlksianti j
vakarl.
Tad draugi palaikym Agnet turjo, bet tai, jog nebus
Lauryno, j skaudino, nors mergina kiek galdama tai slp.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O SL A B I R I N T A I385

J santykiai klostsi labai keistai - nors Agnet stengsi jam


padti, jo paslaptingumas ir slaptumas var j [ neviltj. Ypa po
to, kai ji surado juodj apsiaust, - jo vidinje pusje paslpta
raudonoji akis beveik itisai mkiojo jos galvoje. Laurynui
kilo tarim, ji nesugebjo to nuslpti - tai baugino Agnet.
Mergina atsisdo. Ji negaljo miegoti miegamajame - jos
vilgsnis nuolat krypo [ spintos antresol, kur lagamine ramiai
tnojo juodasis apsiaustas. Agnetei dingojosi, kad jis tik laukia
progos itrkti laisv, todl vidurnaktj ji pasiiupo patalyn ir
nusine j bibliotek.
Tik ten sugebjo numigti kelias valandas, nekankinama
komar bei haliucinacij.
duris pabeld. Agnetei nespjus nieko pasakyti, prie j jau
stovjo Vilius. Mergina nejuiomis nusiypsojo. Ji anksiau nemgo io vyro, o dabar jis tapo jos nuolatiniu kelioni palydovu bei patiktiniu. Ji galjo juo pasikliauti dien ir nakt. Taip...
ir nakt... Agnet netyia aptiko, kad jis beveik itisai tno prie
jos dur, o nakt miega sulankstomoje lovoje.
- Labas rytas, - burbteljo jis.
- Sveikas, - vypteljo Agnet, negaldama paslpti diaugsmo.
- Kada vaiuojame ?
- Tuojau, tik paskambinsiu mamai.
- Gal k nuneti automobil ?
- Gali paimti antikvarines vazas ir vakides...
- Tvarka, - Vilius viena ranka paiupo mai ir isine j,
vilpaudamas po nosimi populiari dain.

384

GABIJA

KRISTE

Agnet vilgteljo jam kandin, ir jos ird nejuiomis uliejo ramyb.


Ji nepageidavo iuo metu kalbtis su mama, bet turjo tai
padaryti. Baiminosi, jog Ingrida gali paskambinti tada, kai ji
negals kalbti, - nenorjo prisidaryti rpesi.
Mama atsiliep tuojau pat, kai tik Agnet paspaud ekrane
jos vard.
- Dukrel prapuolen, - meiliai sumurmjo ji. - Visai neskambini, nebeatvaiuoji, tarsi gyventum Airijoje ar net Amerikoje...
- Ak, mama, neskaudink irdies, iandien man sunki diena. Neinau, kaip pavyks man patiktas usakymas - gimimo
dienos puota. Tikriausiai atvyks ymi moni. Noriu, kad
palinktum man skms...
- Ar Laurynas gro? - atsargiai pasiteiravo mama.
- Negro.
- Ak, - kteljo ji ir nutilo. - Nemalonu, bet k padarysi, - patyljusi ts toliau: - inoma, linkiu tau didiausios skms, spausiu kumt. Kokie tavo santykiai... su Laurynu?
- Neinau, mama, k tau pasakyti. Keisti... Labai keisti... ir
neprognozuojami... Taiau dabar nenoriu apie tai kalbti. O
kaip laikosi tavo opera, kuri norjai statyti?
Mama nusijuok.
- Taip pat, kaip ir tu, - neprognozuojamai. Viskas dabar
taip ms pasaulyje...
- Gerai, mama, baikime kalbti, tuojau reiks vaiuoti.
- Ar tau dar kas nors padeda? - susirpinusi paklaus mama.

LIRPURINIAI V E N E R O S LABIRINTAI

385

- inoma, mano neiskiriamos draugs.


- Ak, Agnete, man taip tavs gaila. Ar dar myli Lauryn?
- Labiau negu kada nors gyvenime... Bet... kartais meiles
neutenka... Diaukis, kad turi tok vyr, o a - tt. Dabar toki egzempliori nebra.
- inau, Agnete, ir matau... Gyvenimas labai pasikeit...
Skms tau...
Agnet ijung pokalb, giliai kvp ir atsistojo.
- Dieve, padk man, - sukudjo ji ir persiegnojo. Tada
grieb krep su daiktais, usimet rankin ant peties ir ijo
pro duris.
Vis keli iki pat sodybos Agnet tyljo. Paklusi akis, ji
mat kyr Viliaus vilgsn. Jo akyse ji nevelg, kaip anksiau,
paaipos bei ironijos - dabar i j dvelk stiprus supratimas ir
uuojauta. Nuo to Agnetei darsi dar nykiau, norjosi verkti,
susigti savyje, kad niekas negalt jos klausinti ir skverbtis
siel. Ji dabar nenorjo bendrauti n su vienu mogumi pasaulyje, iskyrus Lauryn. Deja, jo alia nebuvo...
Gerai, jog ilgai lidti nebuvo laiko, - automobilis jsuko j
keliuk, vedant sodybos link. Agnet susikaup ir imet depresij i galvos. Siuo metu ji jaut savotik pasididiavim,
kad bus pati svarbiausia - tik nuo jos priklausys vakarlio skm, tik ji bus pobvio variklis bei siela.
Agnet ioko i visureigio ir nustebo, ivydusi Vit. Ji stovjo prie tako ir kalbjosi su sodybos eimininke.
- Labas rytas, - pasisveikino Agnet,
- Sveika, Agnue, - eiminink apkabino j ir pabuiavo
skruost. - tai mes su Vita kalbams apie tave ir tavo ren-

GABiJA

386

KRISTE

giam gimimo dien. Manau, kad toks prabangus pobvis iais


laikais - retenyb. Dar keisiau, jog sveiai atvyks i Vilniaus,
tuo labiau kad netoli sostins yra nemaai puiki sodyb prie
eer, o k jau kalbti apie Trakus? Puiku, jog jie pasirinko
Kaun, - tikriausiai turjo tam tikr sumetim... K mes galime inoti ?
Tai jau tikrai, - pagalvojo Agnet. - Kad eiminink inot, kokie tie sumetimai, tai visai kitaip galvot apie i prabangi vent. Na, bet viskas dar prie akis - pairsime, kaip
seksis..."
Seiminink nuskubjo savo reikalais, o Agnet atsisuko
Vit.
- Sveika, draugue, nesitikjau, kad taip anksti atvaiuosi, - maniau, pasirodysi tik vakare...
- Neturjau k veikti, - isiiep Vita. Ji visa vytjo: rudos
kaip migdolai akys, gaubiamos tanki blakstien, viet siaurame degusiame veide, o paiauti juodi plaukai, sutepti ele,
styrojo tarsi eio spygliai. - Juokauju, - Vita rsiai sistebeilijo f Agnet. - Neskambini, nebendrauji, buvau susirpinusi
dl tavs, bet nenorjau trukdyti, todl nutariau nuo pat ryto
tau padti. Vis tiek neturiu k veikti - meiau darb ir pradjau
ruotis kelionei Norvegij. Su ^/^arium sutariu nuostabiai - jis
pasikeit i esms. Akivaizdu, nors netiktina.
Ji atidiai nuvelg Agnet.
- Kakas tau atsitiko... Gal gali pasakyti, kas?
- Nieko, - suiaup lpas Agnet. Ji nenorjo dabar nieko
aikinti. Pirma turjo pasikalbti su Laurynu...

PURPURINIA! VENEROS

LABiRiNTAI

387

- Nenori - nesakyk, - Vita atsainiai papurt galv, - bet


nuo mans ilgai nenuslpsi...
- A ir neadu slpti, paprasiausiai pati dar neisiaikinau.
Kai suinosiu, tada tau paraysiu, kad ir nakt.
- Nesijaudink, - tyliai sunibdjo Vita, - visi mes turime
perengti kritin rib ir veikti savo demonus. Vieniems pasiseka, o kitiems ne, bet nuo to pasaulis nesugrina - privalome
gyventi toliau ir laukti kito pakilimo. Gyvenimas - tai amerikietikieji kalneliai: vien minut stovi viruje, o kit jau klversiais riedi emyn...
- Man atrodo, - pro dantis iko Agnet, - jog dabar riedu
emyn netiktinu greiiu ir neturiu u ko usikabinti. Bet gana
kalbti, dabar blogas metas filosofuoti - reikia imtis to, dl ko
ia esame. irk, Vilius mindikuoja vietoje laukdamas, kol i
jo paimsiu visas sumautas vazas bei vakides.
Agnet prunkteljo.
- Bijo paleisti i rank tas vertybes - matai, kaip yra jbaugintas to keistuolio antikvaro...
Jos abi nusikvatojo, ir Agnet pamojo ranka Viliui.
Jie patrauk glmis apsodintu keliu link namo. Didel sal,
kurioje turjo vykti pobvis, vytjo nuo spalv. Pro auktus langus, atvertus teras, liejosi blyks sauls spinduliai. Stalai buvo
utiesti sniego baltumo staltiesmis - to reikalavo Kamil.
- K merksime [ vazas? - paklaus Vita, ivyniojo sidabru
vilganias brangenybes ir m dlioti jas ant stal.
- Tik roes, raudonas roes, - daugiau niekas netinka. Usakiau gles i royno netoliese, tuojau turi atveti. O, tai ir
jos, - Agnet dirsteljo vyr, engus j j sal.

386

GABiJA

KRISTE

Kol Agnet atsiskait su glininku, Vita su Viliumi pamerk atvetas roes ir sustat vakides.
- Nuostabu! - aikteljo Vita, velgdama sidabrinse vazose raudonuojanias roes.
- Dar ne viskas, - nusivaip Agnet. Is maio, atsineto i
automobilio, ji itrauk tvarkingai sulankstytus baltos drobs
apvalkalus ir, eidama nuo vienos kds prie kitos, pradjo juos
vilkti ant kdi atlo. Ant kiekvieno apvalkalo i abiej pusi
buvo isiuvinti svei inicialai. - Dabar kiekvienas inos, kur
atsissti, - reiks tik pairti isiuvintas raides.
- Jzau! - rikteljo Vita. - Kiek tau viskas kainavo?
- Geriau neklausk, tik pripaink, jog apvalkalai tokie pat
balti, kaip ir staltiess. Toks derinys nepaprastai puonus.
- Ir tu pati tai sugalvojai?
- Ne tik tai... Pavelk lubas. Matai baltas vaigdes?
- Labai nerykios, vos jirimos.
lyg tikros
ds, o lubos bus apviestos tamsiai mlyna dangaus spalva.
Agnet ijo teras.
- Teras, kurioje sds muzikantai, vakare apvies aplink
j stovintys aukti viestuvai. Pradioje maniau, kad jie turi
degti it deglai, bet vliau persigalvojau. Deglai geriau atrodo
laukinje gamtoje, o ia aristokratikas pobvis. Todl pasirinkau tulps pavidalo apvietim. Per vakar tulp kas pusvaland prasiskleis - tada viesa bus ryki, o vliau susiglaus tada apvietimas taps intymus, o muzikantai gros koki nors
romantik melodij. Matai tarp viestuv klombas su ro-

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S L A B I R I N T A I

mis ? Jos buvo nupirktos ir pastatytos anksiau, prie kelias


dienas.
- Matau ir jauiu, - susijaudinusi itar Vita, - roi kvapo
prisigrs visas kiemas.
- Rododendrai perydjo, - nostalgikai suvapjo Agnet. Jei jie dar ydt, niekada nebiau djusi joki kit gli.
- Norjau paklausti, - tar Vita, - ar Kamil pasak tau svei pavardes.
- Ne, neinau n vienos pavards - ji dav man tik inicialus.
- Mat kaip...
- Taip.,. Anonim vakarlis.
Merginos pavelg viena kit, ir j lpas perkreip neryki
ypsena. Daugiau ta tema jos nebekalbjo.
Agnet usirio prijuost, o antr Vitai paskolino eiminink. Tada jos puol prie darbo.
Sudjo ant stalo indus, stalo rankius, taures, grimus, supjaust altuosius ukandius, o salotines pripild darovi
salot. Maistas buvo dedamas labai maais kiekiais ir skirting ri. Salotos atrod egzotikos bei keistos - Agnet apvainjo pus Lietuvos, kol viename miestelyje jai nurod toki
moter, kurios gaminami patiekalai mergin tiesiog priblok.
Ji paragavo keleto jos paruot salot, bet nesuprato, i ko jos
pagamintos. iandien moteris atvaiavo su aldytuvais, i kuri
trauk ir djo ant stalo neapsakomo skonio maist.
- Esu apalusi, - suburbjo Vita, kramtydama vairi ri salotas, kuri lktel jai pridjo geraird virja. Ji uvert

385

GABIJA

390

KRISTE

akis. - Gali duoti man per galv, taiau nepasakysiu, i ko jos


pagamintos. Tikiuosi, tai valgomi produktai...
- Vien skon tikrai jauiu, - staiga prakalbo Vilius, - grybus.
Aplinkui besisukiojanti virja, kuri vadino Janina, linksmai nusijuok.
- Tikrai ne... Gryb yra, bet tik ne iame produkte.
- O kartasis patiekalas irgi bus toks nenuspjamas? - pasidomjo Vita.
- Labai stengiausi, jog bt. Agnut buvo tokia maloni ir
taip man patiko, kad tik dl jos nusprendiau paruoti valgius
rengiamam vakarliui. Turjau ivaiuoti Anglij, mans pra gaminti maist lordams, - vos girdimai sukudjo Janina. Taiau atidjau kelion... tik dl Agnuts.
- Kuo tu jai taip tikai ? - vartydama akis, paklaus Vita, kai
Janina nujo pasikalbti su eimininke.
- Neinau, - gteljo peiais Agnet. - Man atrodo, dl
mamos. Kadaise ji buvo teatre ir jai labai patiko mamos vaidmuo operetje, tik ji neatsimin tos operets pavadinimo. Pasirodo, Janina, - Agnet kilsteljo antakius, - irgi norjo bti
dainininke.
- Bet tapo virja, sakyiau, iskirtine virja, - apsilai
Vita.
- Ir neapsiriko, - sudundeno Vilius.
Jos abi su Vita smeig akis vyr. Kai alia nebuvo Lauryno,
Vilius tapo kitu mogumi. Jis buvo linksmas, nuotaikingas, net
maiktus.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S L A B I R I N T A I

385

- Jergau, reikia skubti, - sujudo Agnet, - tuojau sveiai


prads rinktis.
Jos puol prie darbo ir labai nustebo, po kiek laiko ivydusios Nil. Ji terasoje intensyviai blizgino varinius viestuv
kotus. Per darbus ir Vita, ir Agnet visai pamiro, kad turi atvaiuoti Nijol.
- Na ir draug, net nepasisveikini... - nusistebjo Vita.
- Nenorjau trukdyti - Nila atgalia ranka nubrauk ant
aki ukritusi garban.
- Atrodai baisiai, - pareik Vita.
- Ai, k daugiau gero i tavs galima igirsti ?
- I ties, - sunypt pasipiktinusi Agnet, - prie mans
kabinosi, o dabar ir Nila netiko. Ji puikiai atrodo, nieko jai
netrksta, o tau, Vita, kaip visada, vaidenasi. Gal draug kiek
pavargusi, ir tiek.
Vita suprunkt.
- Galiau pasakyti, kas jai yra, bet tiek to... Nenoriu niekam gadinti nuotaikos.
- Jau sugadinai.
- Sa, - rikteljo Agnet, - regis, sveiai atvaiuoja.
- Nieko nematyti.
- Atvaiuoja, - Agnet pavelg keli. Nors dar nieko nemat, bet irdimi jaut besiartinanio automobilio im.
Ji neapsiriko. Po keli minui be garso, tarsi juodas elis,
pasirod nematyto modelio prabangus varno spalvos mersedesas. Jis iuoteljo stovjimo aiktel ir ten sustojo.

386 G A B i J A

KRISTE

Merginos tyldamos spoksojo j automobil. Regis, prabgo


itisa aminyb, kol atsidar automobilio durels ir i jo ilipo
Kamil.
Kad tai Kamil, Agnet suprato i demonikos ypsenos
baltame lyg kaukol veide. Kamil vaizdavo vampyr, nors jai
to beveik nereikjo - buvo ir taip j panai, ypa dabar, kai
dvjo juod plauk peruk ir prisiklijavo isikiusias dirbtines iltis. Vyni spalvos suknel dar labiau pabr jos veido
baltum, nemoniko dydio ikirptje styrojo staios krtys,
o nugara buvo plika iki pat riesto upakaliuko vidurio.
Viepatie, k ji daro?" - pakraupusi pagalvojo Agnet.
Nuo vaikysts inaudojama, Kamil jau nebemokjo kitaip patraukti mylimo vyro dmesio. Laukdama savo dievaiio, ji padar visk, kad okiruot, nors jos pastangos kl atvirktin
reakcij.
- Koks siaubas... - Agnet igirdo tyl Vitos nibdesj.
Mergina pamat iplstas Viliaus akis ir stiklin Nilos vilgsn. U j nugaros pasigirdo trenksmas - savaime visi atsisuko
garso pus. Seiminink stovjo iklusi rankas, o po jos kojomis
mtsi suduusios lkts uks.
Tada pasirod Tomas. Nors Agnet jo nebuvo maiusi, suprato, jog tai jis. Kartu su iuo vyru i automobilio isiver
nematomas rkas - jis pasklido aiktelje, kieme ir visoje sodyboje. is rkas buvo sudviss bei gaius, jis grau akis, dusino
tarytum antklod arba narkoz.
Ir vl tas blogio kvapas... Negi a viena tai jauiu?" - pagalvojo Agnet ir atsargiai apsidair aplinkui. Bet nieko nepa-

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S

LABIRINTAI

385

Stebjo. Visi isiioj stebjo atvyklius, negaldami atitraukti


nuo j nustebusi aki.

Tomas taip pat buvo vampyras, bet vilkjo juodai, matyt,


vaizdavo Drakul. ypsodamasis ikitomis iltimis, jis prijo
prie Agnets ir ities jai rank.
- Tikriausiai esate Agnet, Kamil labai aikiai jus apibdino, - emu balsu, aikiai tardamas odius, pasak jis.
Agnet pavelg [ j ir nustebo, pamaiusi i televizijos
ekran bei laikrai puslapi gerai pastam veid. Jergutliau, - tvyksteljo mintis, - joks jis ne Tomas, iagi tas veikjas,
neilendantis i ekrano..."
Jie pairjo vienas kit - Tomo akys nesijuok. Tamsi
dm spalvos vilgsnis buvo smelkianiai atidus, kampuotas
veidas i pirmo vilgsnio pasirod graus. Rank vyras paspaud tvirtai ir maloniai, nors i aki sklido atviras grasinimas.
- Tomas, - prisistat jis neleidianiu prietarauti tonu. O ia, kaip tikriausiai inote, yra Kamils mama ir mano mona, - pabr paskutin od.
Agnet nepastebjo, kada alia jos atsirado ponia Jurgita.
Kamil su Tomu taip stipriai j paveik, jog ji i viso nieko aplinkui nebemat. Tik dabar ivydo Kamils mam ir darkart buvo
priblokta. Ne jos ivaizdos - Jurgita atrod pritrenkianiai: ji
vilkjo ilg rugiagli spalvos sukni, buvo usidjusi mlynos
spalvos plaiakrat skrybl, jos rankas iki alkni puo tokios pat spalvos pirtins. Ji, matyt, vaidino Mlynj dam.
Moters ivaizda atrod nepriekaitinga, bet jos siela buvo
aikiai sueista. Jos akys regjosi apkvaitusios ir tuios - Jurgi-

GABiJA

394

KRIS"

ta tikriausiai buvo prisigrusi stipri raminamj vaist, o gal


ir narkotik. Ji sunkiai pastovjo ant koj, tad Tomas j stipriai
laike, prispauds alkn prie savo ono. Jurgita blankiai nusiypsojo Agnetei, parodydama, kad j pajsta, ir vl pakibo ant
Tomo rankos,
- Jurgita blogai jauiasi, - Tomas nairomis dirsteljo
Agnet. - Gal galtum rasti jai viet truputj pamiegoti ? Ji labai
jaudinosi, beveik nemiegojo vis nakt, todl sustreikavo irdis.
Prie kelion jos gydytoja patar jai igerti irdies la, nuo j
Jurgit sum miegas.
- inoma, jei galite, sekite paskui mane.
Agnet nuskubjo [ priekj, retkariais dirsteidama atgal.
Tomas beveik nete ne sums u liemens sudribusi Jurgit,
kurios galva su skryble svyravo nulinkusi ant krtins.
Agnet atrakino alia pokylio sals esant poilsio kambar.
Jame stovjo itaiginga sofa, apkrauta maomis pagalvlmis.
Mergina numet pagalvles ant grind, paliko tik vien. Abu
su Tomu paguld Jurgit ant sofos ir po galva j ai pakio t pai
pagalv.
- Nubgsiu paiekoti kokio nors apkloto, - burbteljo
Agnet, kai Tomas numov Jurgitai batelius ir ukl ant sofos
jos kojas.
- Nereikia, - grietai pasak jis, - Bus gerai ir taip, ia nealta, taip pat nepuia vjas. Noriau gauti rakt nuo ios patalpos.
Agnet ities rank, paduodamajam rakt.
- ia yra bendra poilsio patalpa - jei kuri ponia nors pailsti, negals jeiti, - nedrsiai paaikino Agnet.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S L A B I R I N T A I

- Apsieis be poilsio. Mano M O N O S sveikata ir bkl


man svarbesn u visk, - liai irdamas Agnetei | akis,
pareik jis.
Agnet gteljo peiais.
- Jei taip norite...
- Kai ji atsigaus, tada atrakinsiu, - Tomas istm Agnet ir
ieidamas urakino duris.
- K pasakyti, jei kas nors jos iekos?
Tomas greitai atsigrs pavelg Agnet. Jo veide atsirado
nepasitenkinimo iraika.
- Nieko nereikia sakyti - a pats pasakysiu, kai reiks, - nukirto jis ir neatsisukdamas nuingsniavo prie automobilio.
Pasirodius Agnetei, prie jos prijo sudirgusi Kamil.
- Daugiau niekas neatvaiavo? - paklaus ji.
- Kol kas ne...
Kamil apsidair. Jos akys rjo keista rausva viesa, ir
Agnetei pasidingojo, kad mergina i ties transformavosi j
vampyr. Raudonai idaytos jos lpos viet vampyriko baltumo veide, o rankos buvo altos it ledas. Tai atrod ypa keista, nes artjantis vakaras buvo iltas ir tvankus.
- J i s neatsiliepia, - niriai iko Kamil.
- Kas ? - i pradi nesusivok Agnet, sigilinusi [ savo asmeninius rpesius
- Mano irdies riteris, kuriam a atsidaviau.
- Aha...
- J e i jis neatvaiuos, a u save negarantuoju
- Tikriausiai negali...

385

GABIJA

396

KRIS

- Jis man priadjo...


- Kada?
- Kakada kalbjau, ir jis adjo atvaiuoti, paskui raiau
jam inutes. Jis atra ir priadjo. Paskui kakur pradingo nei ra, nei skambino. A negaliu su juo susisiekti.
- Tu turi apsiraminti ir susitaikyti su tuo. Gal jis ivaiavo,
gal jam kas nors atsitiko... Juk ne dl jo vyksta pobvis - tavo
pareiga yra pasveikinti mam. Ne pirmas pokylis ir ne paskutinis - kai susitiksi su juo, tada ir isiaikinsi...
- Cha! - suriko Kamil. - Kvaile tu, aiku, dl jo rengiau
puot. Kas man ta motina? Ji mane seniai pardav, nekeniu
jOS

- S, - Agnet nutvr j u rankos ir nutemp alj. Viskas gerai, jis atvaiuos, tik nusiramink, - guod j renginio
organizator. Staiga ji, pagauta impulso, apkabino Kamil ir
priglaud jos galv prie savo krtins.
Kamil prisiglaud prie jos ir pradjo kkioti.
- A ji taip myliu... - dejavo ji.
- Kaip tu gali mylti t vyr, jei n karto jo nematei ?
- Nesvarbu, a maiau jo kn, girdjau jo bals, jo rankos
spaud mano rankas - jis nuostabus.
- Kada tai buvo ?
- Prie metus ar dvejus.
- O varge, iki iol negali jo umirti ?
- Niekada gyvenime jo nepamiriu. Diaugiuosi, kad greitai su juo susitiksiu - jis atims man nekaltyb. Tik tas mane
guodia. Tu adjai ateiti, atsimeni tai?

P U R P U R I N I A I V E N E R O S L A B I R! N TAI

397

- Nordama neumiriu, - pasivaip Agnet. - Man regis,


atsigavai, man jau reikia eiti, sveiai renkasi vienas po kito.
Ji paliko apsiraminusi mergin ir netoli terasos susidr su
Vita. i nutvr Agnet u rankos.
- Pasakyk man, kokia ia publika renkasi, - tiesiog vampyr klika. Ir ne persirengusi, o tikr... Tas tavo vadinamasis Tomas, - Vita pavart akis, - labai inomas mogus. Bet jo vardas
yra kitoks...
- S, - Agnet prispaud pirt prie lp. - Tylk... Jei
nori pakliti Norvegij, laikyk lieuv u dant. Cia tau ne
juokai...
- Oi, Agnete, dabar matau, su kuo susidjai. Nepaliksiu tavs n minut. Gaila, jog nra Lauryno...
- Man taip pat... Ar Nila k nors nutuokia?
- Aiku: juk nekvaila, bet i jos neitrauksi n odio.
Prie j prisiartino Vilius. Jo veidas buvo nirus ir piktas.
- Gal reikia pagalbos?
- Didiausia pagalba - priirti Agnet, kad jai nieko neatsitikt, - ironikai pajuokavo Vita.
- A t ir darau.
- Nepakankamai, - atov Vita.
- Seiminink mane visur siuntinja, nespju bgioti, - pasiteisino Vilius. - Nra kaip atsisakyti...
- Kaip tau patinka publika? - provokavo mergina.
- Normali, - blyksteljo akimis Vilius.

TRISDEIMTAS SKYRIUS

VAKARLIS TSIASI
Vita nusikvatojo ir kumteljo Viliui i krtin.
- A irgi taip manau - sveiai normals, kaip reta.
- Kamil verkia, Jurgita parpia poilsio kambaryje - teks man
su Tomu sutikti sveius, - susimsiusi suburbjo Agnet. Vos ji
itar tuos odius, prie j prisiartino susirpins Tomas.
- Noriau, - kiek oficialiai pasak jis, - kad tu pabtum
alia mans, kol susodinsim sveius. Likau vienas - kol kas...
Agnet nujo su juo, o paskui juos neatsilikdamas sek Vilius.
- Kas ia toks, ko jis nori? - grietai paklaus Tomas.
" ia mano... draugas...
Tomas nuvelg Vili nuo galvos iki koj, bet nieko nepasak.
Vliau, prajus kuriam laikui, kai Agnet prisimindavo t
vakar, ji regdavo save, stovini alia Tomo prie pokylio sals
dur ir stebini poromis besirenkanius sveius.
Vakarjanios sauls viesoje jie atrod tarsi vaiduokliai, skubantys I pokyl pas ton. Agnet lyg pro migl mat daugyb
nepastam ir labai gerai inom veid, paslpt po kaukmis.

PURPURINiA! VENEROS

L.ABIRiNTA!

399

Vienas po kito ingsniavo piratai, prostitutes, karaliai ir kitos romantikos asmenybs. Jie neribojo fantazijos - vienos ponios puikavosi nuostabiausiomis princesi suknelmis, o kitos
demonstravo beveik nuog kn. Agnetei simin viena dama
su zuikuio ausimis ir uodegle, apsitempusi permatomu triko,
V'

stypiojanti ant bateli be galo auktais kulnais. Salia jos irgliavo nirus ir susikaups kunigas", rankose laikydamas roin.
Pusnuogiai moter knai rjo deimantais, prie akis mirguliavo gelsvi, rausvi ar juodi it sabalas plaukai, apkaiyti natraliomis glmis ar blizganiomis sagmis. Be to, Agnet mat
daugyb jaun frakais pasidabinusi vyr.
- Kur Jurgita? - klausinjo isipusiusios ponios.
- Ak, - veidmainikai suok Tomas, - ji netiktai susirgo,
kol atsigaus, j laikinai pavaduos renginio vedja,
- Esu suavta, - ties rank Agnet, nejuia sigyvenusi
vaidmen. Dievindama Bulgakov, ji vaidino karalien Margarit - taip pat, kaip ji, laik atkiusi rank ir vis kartojo tuos
paius klasika tapusius odius: - Esu suavta, - tar ji oranine suknia pasipuousiai damai ir tpteljo, paliesdama jos
degani rank.
- Esu suavta, - burbteljo ji juodam kaip smala velniui.
- Nematau, kuo ia avtis, - sunypt velnias ir prisideg
cigaret.
- Kas atsitiko, Vytai? - nustebs paklaus Tomas.
- Planai lunga, nemiegojau vis nakt, vis galvojau, kaip
isisukti i padties, paskui nusprendiau prisigerti tavo vakarlyje. O kur Jurgita?
- Sirguliuoja, - trumpai burbteljo Tomas.

Aory

GABIJA

KRIS

- Nieko naujo, kaip visada, - abejingai suvapjo velnias, gesindamas cigaret namo sien. - Tikiuosi, greitai atsipeiks, nusiaip jis ir patrauk j sal.
- Noriu su tavimi pasikalbti, - alia Agnets staiga atsirado Kamil, igsdindama j savo vampyriku baltumu.
- Apie k, mieloji? - keistai blyksteljo Tomo akys.
- Koks tavo reikalas? - atov mergina.
Tomas paskubomis dirsteljo [ Agnet ir tvirtai suiaup
lpas.
- Nemgstu, kai taip su manimi neki, - sunypt jis.
- Kaip noriu, taip ir neku...
Tomas siuts nutvr Kamil u alkns ir nutemp j
al.
Agnet liko viena. Ji pasidair alis ir pamat ateinant
vyr, apsirengus paprastu, bet gerai pasitu kostiumu, nerpestingai sikius vien rank kelni kien.
Gal tai ir yra tas paslaptingasis vyras, kurio taip laukia Kamil? - susidomjo Agnet. - Visai neblogas, bent jau atrodo
normaliai, ko nepasakysi apie susirinkusi publik."
- Steponas, - prisistat vyrikis ir ities Agnetei rank.
- Esu... Agnet, - ji vos neitar odio suavta", todl negaljo sulaikyti juoko ir sukikeno. Vyras irgi nusijuok, blyksteldamas baltais dantimis.
- urnalistas... - jis taip greitai sumurmjo savo pavard,
kad Agnet nieko nesuprato. Tada isitrauk kortel ir parod.
- O, - iopteljo Agnet.
- Laukte ko nors kito? - pasidomjo jis.
Agnet sudvejojo. Vyras atrod gana pastabus ir protingas.

LIRPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

385

- Ar js buvote kviestas ?
- Taip, be jokios abejons. Kas geriau gali nuviesti toki
iskirtin vent, jei ne a? - itar jis rimtu balsu, taiau akyse
ybiojo linksmos kibirktls.
- Palydsiu jus i viet.
- O kam? - nustebo vyras. - Man ymiai smagiau plepti
su jumis. Esate labai daili mergina, o gal moteris...
Agnets skruostus ipyl raudonis.
- O, atleiskite, esu tpas urnalistas" ko i mans norti ? - ironikai pasak jis.
- Palydsiu jus j viet, - grietai itar Agnet ir apsisukusi
nudro j sal. - Kokie js inicialai?
-Kas?
- Inicialai... vardo ir pavards pirmosios raids.
- S. B. Mano vardas Steponas, jau anksiau minjau.
Agnet, eidama aplink stal, pagaliau surado tokius inicialus ant kds alia sveio velnio kostiumu. Velnias, pamats
urnalist, susirauk ir nusisuko | kit pus.
- Turbt Tomui pasimai, kad pasikviet t popieriaus
iurk, - garsiai drb jis.
Steponas atsisuko Agnet ir mirkteljo jai.
- Esu iauriai populiarus visuose elito vakarliuose.
Agnet suprunkt ir ibgo i sals.
Stepono pasirodymas ir jo juokeliai iblak niri merginos nuotaik - ji staiga pasijuto daug ramesn bei laisvesn. Po
keli minui atvyko muzikantai, ir vakarlis prasidjo.
Jurgita dar miegojo, o pokylis salje jau buvo jsibgjs. Nekreipdami dmesio [ tai, jog nra pagrindins jubiliats, sveiai

402

GABIJA

KRISTE

nesivar. Velnias, nieko nelaukdamas, prisitrauk degtins


butel, prisipyl beveik piln stiklin ir j ikliukino.
- Jie tuojau nusigers, - stebeilydama sveius, pasak i
kakur idygusi Vita.
- Dl to jie ia ir susirinko, - gteljo peiais Agnet.
- Tomas grabalioja Kamils laun, - sumurmjo Vita.
- I kur inai ?
- Pasilenkiau pakelti nuo ems popieriaus skiauts, tada
v

ir pamaiau.
Agnet atsiduso.
- Kakodl tai mans visai nestebina.
- Kain, ar kiti ino?
Jei ir ino, tai tyli ausis suglaud.
- Varg Kamil...
- Dar didesn varg yra Jurgita - dl to ji ir pasidar tikra
narkomane.
- Kalb, kas pasakys kalb?! - suriko jaunuolis, vilkintis
fraku.
- Nra Jurgitos...
- Utat yra Tomas.
Jaunuolis dar parkavo, bet niekas nekreip j dmesio.
Susirinkusi auktuomen valg ir gr taip godiai, tarsi
bt badav kelis mnesius. Nustebusi Agnet pamat, jog ir
Kamil neatsilieka nuo kit, tik ji daugiau gr, negu valg.
Agnetei pasidar baisu irti t vaizd, todl ji, suradusi prog, paspruko i sals. Mergina negaljo nueiti poilsio
kambar pasidomti, kaip laikosi Jurgita, - neturjo rakto,
todl prispaudusi prie dur aus pasiklaus. Viduje buvo tylu
ir ramu.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S

LABIRINTAI

Reikt kaip nors patekti vid - gal Jurgita mir ?" - mst Agnet, bet ji nenorjo prayti Stefanijos atsarginio rakto. Ir
taip eiminink buvo priblokta svei ivaizdos bei j elgesio.
Agnet nenorjo dar labiau dirginti jos fantazijos, kad nekilt
nereikaling kalb. Ji dar minut pastovjo, tada pasitrauk
nuo dur.
Staiga sutemo, dang aptrauk tamss debesys. Blyksteljo
aibas, pasigirdo tolimo griaustinio grumenimas. Agnet tyliai
udeg terasoje ibintus. Blanki rausva viesa apviet raudonas
roes - jos patamsjo ir tarsi itirpo atslenkanioje migloje.
Jau ruduo", - pagalvojo Agnet, velgdama rku padengtas marias.
Terasoje susirink muzikantai griausmingai ugrojo populiari dain, ir i sals briu j. teras sugujo sveiai.
Terasoje buvo ilta. Visi atrod apkvait ir linksmi - gal dl
to, kad vakaras buvo tvankus ir artjo audra, o gal nuo igerto vyno. Sugrojusi vien takt, populiari grup pakeit repertuar - pasigirdo labai mgstamos Lietuvoje dainos akordai.
Vyrukas, sitvrs mikrofono, i pradi tyliai sunibdjo, o
vliau prikimusiu balsu utrauk dain apie prarast meil ir
vlesnes kanias.
Susikabin poromis, sveiai ukimo teras. Vieni oko susiglaud, prisispaud vieni prie kit, kiti apsikabin kak tyliai kalbjo, treti trypiojo su buteliu rankose, be paliovos i jo
gurknodami. Bet n vienas neprisimin, dl ko jie ia susirinko, " ikilmi kaltinink jau daugel valand guljo urakinta,
jos nepasigedo net tikra dukt.

385

404

GABIJA

KRIST

Agnet pajuto, jog tampa pasiek aukiausi tak, - ji nusprend tbt patekti j svei kambar. Tankiai plak irdis,
kai ji, nerimo vejama, vl atsidr prie to kambario dur. Ten
ivydo rymani Vit.
- Vis dar ia stovi ? - nustebusi paklaus Agnet.
- Palydjau Nil, ji ivaiavo namo, nenorjo tavs trukdyti, todl neatsisveikino, tada vl atklydau ia. Man darosi kako
neramu.
- Man irgi. Jei Tomas neatrakins dur, teks kreiptis Stefanij.
Staiga pasigirdo triukmas. Keli mons jo link j, garsiai
tarp savs ginydamiesi. Agnet atpaino Kamils bei Tomo
balsus. Pabgti nebebuvo laiko - jos liko stovti ir isiiojusios
spoksojo besiartinani por.
- Ak tai kur tu, Agnete! - noringai suriko Kamil. - Pasakyk, kad Tomas atrakint duris, mamos rankinje palikau
kvepalus, vis vakar negaliu eiti, o jis neleidia.
"Jurgitai reikia poilsio, - veidmainikai sapaliojo Tomas. Juk inai, kokia ji bna, kai neisimiega...
- Man nerpi, - trepteljo koja Kamil, - man reikia kvepal. Pagaliau ir mama galt dalyvauti savo gimtadienyje, vis
vakar trnija...
Tomas dvejojo.
- Atrakinkite duris, - primygtinai stebeilydama Tom, pasak Agnet. - Jei js to nepadarysite, bsiu priversta kreiptis
eiminink. Manau, jums dabar nereikalingas triukmas...
- Norjau, kad bt geriau, bet jei taip reikalaujate, galiu atrakinti, - piktai burbteljo Tomas ir pradjo kraptyti urakt.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S L A B I R I N T A I

Truput pasistengus, raktas pasisuko, ir vyrui pavyko atidaryti duris.


Agnet [ kambar eng pirmoji. Ji dar nieko nemat, taiau
pajuto iurp nerim, spengiani tyl bei nenusakom baim,
kuri akimirksniu ugniau jai kvap. Mergina susverdjo ir
atsirm sien. Vita j pralenk ir akimirksniu atsidr prie
lovos, kur, apvirtusi ant nugaros, ipltusi akis, nejuddama guljo Jurgita.
Vita nutvr jos rie, iekodama pulso, tuomet ibalusi atsisuko ir pavelg Agnet.
- J i negyva, - vos girdimai sunibdjo Vita.
- Kokius juokus ia kreiate ? - nustm j Tomas.
Jis pridjo aus prie Jurgitos krtins, pasiklaus, tada tekinas pribgo prie dur ir urakino jas i vidaus.
- Reikia ikviesti greitj pagalb bei policij, - sulemeno
Agnet.
" Jokios policijos nei greitosios! - suaibavo akimis Tomas. - A pats visk sutvarkysiu.
- Ar mama tikrai mir? - sukudjo Kamil.
- Tikrai, - burbteljo Tomas.
Kamil garsiai nusikvatojo. Jos balt veid ipyl raudonos
dms, rankos pradjo drebti.
- Bjaurybe tu, pagaliau pasiekei savo! Visiems pasakysiu,
kas toks esi, dabar mans niekas nebesulaikys, - suspieg ji.
Tomas nutvr j, apkabino ir delnais uspaud burn,
- Tylk! - suniokt jis. - Kad negirdiau n odio!
Jis isitrauk mobilj, paskambino, pasak kakam kelis
odius, tada vl udeng Kamilei burn.

385

GABIJA

406

KRIS

Po sekunds pasigirdo barbenimas | duris.


- Atidaryk, - mete jis raktus Agnetei.
Mergina drebaniomis rankomis pasuko rakt. Durys atsidar, ir ji nepatikjo savo akimis, pamaiusi tarpduryje stovint
Stepon.
Jis, ypsodamasis ta paia ypsenle, vl mirkteljo Agnetei.
- Turime rpesi? - paaipiai paklaus jis.
- Jurgita, atrodo, numir, - dusliu balsu itar Tomas, nepaleisdamas i glbio Kamils.
Steponas vilpteljo, prijo artyn prie sofos, kur pastirusi
guljo Jurgita, pasilenk, paband uiuopti puls, tada pavelg I Tom.
- Niekam nieko nesakykit, tegul sveiai toliau linksminasi, - kapotu balsu ir jis. -Tuojau paskambinsiu, kam reikia, - jo rankose pasirod sistuvas su antena. Vyras itar kelis
odius ir pamat, jog Vita skambina mobiliuoju telefonu.
- Kam skambini ? - suriaumojo jis ir trenk jai per veid.
- J s neturite teiss! - suuko Vita.
- ia vadovauju a - sidmk tai, grauole...
Pastrusi Agnet stovjo nuoalyje, negaldama atsipeikti.
Nuostabus simpatikas vyras netiktai virto tikru vrimi. Jo
akys svaid aibus, o suspaustos lpos pasidar baltos lyg kreida. Steponas trumpai dbteljo j, ir jo veidu nuslinko velnus
elis. Bet tikriausiai Agnetei taip tik pasirod, nes po minuts
I kambar siver vyrai su kaukmis ir pastat j su Vita prie
sienos.
Jos mat, kaip Kamil itiko nervinis priepuolis - ji pradjo
drebti ir tampytis visu knu. Kaukti pareignai apvyniojo j

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S L A B I R I N T A I

antklode ir inee i kambario. Tada atjo eil Jurgitai. J paguld ant netuv, apdeng apklotu. Tada taip pat ine.
- Kol kas niekas neturi inoti, kad ji mir, - taigiai pabr
Steponas. Jis nepaleido i rank sistuvo, kartkartmis kak
vis burbteldavo ragel.
- Tau patariu toliau linksminti sveius - niekas nemat,
kaip buvo inetas knas, - sumurmjo jis Tomui.
" O k pasakyti, kur dingo Kamil ?
- Bet k, gali sakyti, jog ivaiavo Vilni: jos norius visi
ino, tai ne paslaptis...
Tomas pasuko link dur.
- Susitvarkyk, - grietai sak Steponas.
- A... - Tomas ranka suglost plaukus, pasitais kaklarait,
patamp kostiumo kelnes ir atsiduss ijo.
- Na, k, merginos, teks eiti su manimi, - Steponas atsisuko jas.
- Niekur a neisiu! - piktai suriko Vita.
Vyras sukando dantis, nutvr Vit u gerkls ir prispaud
savo veid prie jos veido.
- Bet Norvegij norsi ivaiuoti, tiesa? - grasinamai susnypste Jis.

Vita iopteljo.
Steponas vl kak burbteljo sistuv. Tuojau prisistat
pareignas su kauke.
- Nuvesk j automobil, tuojau ateisiu.
Steponas su Agnete liko vieni.
- A... Man reikia k nors pasakyti eimininkei, negaliu taip
pradingti.

385

GABIJA

408

KRiSTE

- Seiminink bus informuota, - velniai itar vyras ir pavelg I Agnet. - Sskis, - jis stumteljo jai kd, - norsiu
truput nektelti su tavimi.
Agnet pritp ant kds kampo.
Steponas pradjo vaikioti po kambarj, vis dbiodamas
Agnet, paskui netiktai prijo ir itrauk i jos plauk kuod
laikant segtuk. Sunki plauk banga nukrito ant pei, uklodama nugar. Agnet aikteljo.
- Taip geriau, - sumyk jis. - Pasakyk man, k tau papasakojo Kamil.
- Apie k?
- Juk inai, apie k.
- A nieko neinau, - tvirtai pasak Agnet.
- Nemeluok, - sunypt Steponas ir smeig j j akis.
- A nemeluoju...
Jis prioko, sauja sugrieb jos plaukus ir uvert galv,
- Greiiau sakyk, k pripliurp ta kvail Kamil, - neturiu
laiko su tavimi terliotis.
- Nieko, visikai nieko nesak, mes su ja kalbjoms tik apie
gimtadien. K ji man galjo papasakoti? Nesuprantu js...
- Puikiausiai visk supranti...
- Ne, - Agnet pravirko. Ji nesugalvojo nieko geriau, bijodama prarasti kontrol.
- Pasodinsiu tave ant adatos, tada visk prisiminsi.
Agnet pradjo garsiai kkioti.
- Jei neprisimeni, yra dar viena ieitis.
- Kokia? - mergina pakl aarotas akis.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S

LABIRINTAI

Steponas prikio galv taip arti, kad Agnet mat jo rainas


akis ir uuod silpn brangi kvepal aromat.
- Tu man kritai [ ak|, labai strigai, todl visk umiriu, jei
sutiksi su manimi draugauti. Supranti, k noriu pasakyti ?
- K? - atlijo Agnet.
Steponas ketino kak pasakyti, bet tuo metu duris pabeld ir kambaryje pasirod kauktas pareignas.
- kyrus veikjas reikalauja susitikti su jumis.
Stepono veidas isikreip, o akys ivirto ant kaktos.
- Sakiau nieko neleisti, - suriaumojo jis.
- Negaliu to padaryti, - kauktas vyras pasilenk ir kak
sunibdjo Steponui aus.
- Tada leisk.
Pro duris siver Rimas.
- Noriau inoti, kas ia darosi, - tar jis. - Man paskambino Vita ir papasakojo netiktin istorij.
- Be reikalo ji tau skambino, tikrai be reikalo. Geriau bt
tyljusi, pone Rimai.
- A, ia tu? - sumurmjo Rimas.
- Taip, ia a, - paniekinamai isiviep Steponas. - Dabar
klausyk, k a tau pasakysiu. Tu dirbi savo darb, o mes - savo.
Gali terliotis su savo sektomis, niekas tau nedraudia. Bet jei
kaiiosi nos, kur tau nepriklauso, tursi reikal su manimi. Dabar, kai patenkinai savo smalsum, gali sau nedintis.
- Negaliu, - Rimas ities Steponui lap.
- Kas ia ?
- Paskaityk...
Steponas permet akimis lap.

385

1!U/.

GABIJA

KRiSTE

- Velniai griebt! - riktelejo jis.


Jis dirsteljo j Agnet ir dar kart perskait rat.
- Neinojau, kad ji turi toki taking globj...
- Teks paleisti j ir Vit, ~ nusivaip Rimas.
Vyras pradjo kramtyti lp.
- Gerai, kart js virus, nors manau, jog dar susitiksime. O tu, Agnete, - Steponas smeig j akis, - nieko nematei
ir negirdjai. Tas pats galioja ir tavo draugei. Jei ne... kaltink
pati save.
- Eime, Agnete, - Rimas pakl j u alkns.
- Atsimink, k sakiau! - rikteljo Steponas.
-- Varyk tu inai kur! - nusikeik Rimas.
- Manau, dar susitiksime... - pagrasino Steponas.
- Kitame pasaulyje.
- A ito neumiriu. O tu, Agnete, pamstyk apie mano
pasilym.
- Kok dar pasilym? - nustebo Rimas.
Taiau mergina nieko nepasak. Ji prisimin Kamils spjim, todl nusprend, kad seniai yra sekama: j mgino nuudyti ir persekiojo automobiliu btent Stepono pareignai.

TRISDEIMT PIRMAS SKYRIUS

PASLAPTYS
ATSISKLEIDIA

Vos ijusi pro duris, Agnete atsitrenk j jos belaukiant


Vili. Jis stovjo alia dur - stambus ir auktas kaip uolas.
Atrod, jokios vtros negali jo pajudinti, o tuo labiau iversti i koj. Bet kai Agnet pavelg vyrui akis, pamat, koks
jis sutriks ir ibals. Viliaus veidas buvo ikreiptas baims,
suspaustos kumius rankos - altos it ledas ir drgnos nuo
liaugianio prakaito.
- Tu... gyva... - sumikiojo jis.
- Gyva, - atr Rimas, apglbs Agnet per liemen. - Ji
tai gyva, taiau k tu veikei vis t laik? Maniau, kad esi jos
asmens sargybinis, o ne veltdis. Tok netikus apsauginink
reikt bematant imesti i darbo, - burnojo jis.
- Mane sulaik tas vadinamasis urnalistas, pradjo kalbinti, pasil nueiti toliau nuo triukmo, kad galt pasakyti svarbi ini... - sutriks vebleno Vilius. - Pradioje nieko blogo
nepagalvojau, o kai kilo tarimas, buvo jau per vlu. Mane apsupo Stepono bendrininkai, o jis pats dingo lyg vanden.

412

GABIJA

KRiS

Vyrukai buvo ginkluoti, surm mane, negaljau net pajudti. Bandiau isiverti, tai gavau per galv su gelgaliu, - Vilius parod ant galvos po plaukais ppsant gumb. - Apmov
mane, nors tai ne pasiteisinimas, - lidnai palingavo galva vyras.
- Nieko nebtum galjs padaryti, - nuramino Vili Rimas. - A tik iaip tave pabariau, kad btum budresnis.
Jis nepaleido Agnets - nutemp j on. Sutriks Vilius
sek paskui.
- Kur Vita? - tarsi i miego atsibudo Agnet.
- Padeda eimininkei. Juk pokylis ir toliau vyksta, niekas
nieko nepastebjo, - paaipiai vypteljo Rimas.
Pralauusi Agnets ausis ugulusi sien, sibteljo griausminga muzika. Mergina igirdo nirting koj trypim, spiegim ir rank pliaukjim. I terasos atsklido klyksmas bei
dio trenksmas. Akimirk stojo tyla... J sutrikd byrani
uki garsas, bet po sekunds vl ugrojo muzika ir pasigirds
triukmas ugo kojomis spardom stikl ejim.
- Jzau, - sudejavo Agnet, - antikvarins vazos bei vakids... Kain ar jos sveikos?
- Nesijaudink, nusisime Vili, jis atsargiai po vien jas surinks ir sune main, - nuramino j Rimas.
- Negaliu palikti Agnets, - sumurmjo Vilius.
- Pabsiu su ja, - Rimas mosteljo ranka.
Vilius pasisuko eiti, taiau Rimas j sustabd.
- Noriu paaikinti, - sunibdjo jis, - io vakarlio sveiai
saugomi aukiausiu lygiu. Kai kurie apsauginiai, apsireng ci-

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S L A B I R I N T A I

viliniais drabuiais, nardo tarp svei, o policija yra apsupusi


vakarlio viet. Taip greitai atvaiavau tik dl to, kad sekiau
tam tikrus klientus. Vitos bals girdjau vos sekund, bet i
karto suvokiau, kas ia vyksta. Tu, Agnete, - Rimas dbteljo
j, - pati neinai, kur sipainiojai. Biau inojs - biau neleids tau susidti su ta gauja...
- A nesusidjau su gauja - bendravau tik su Kamile. Jurgit
maiau vos vien kart, ~ pasiiau Agnet. - Varg Jurgita...
- J i inojo, k daro, - ramiai pastebjo Rimas.
- Kaip dabar gyvens Kamil ?
- Taip pat, kaip gyveno iki iol, - ypteljo Rimas. - Niekas
nepasikeis - j tik apgaubs dar didesns paslaptys ir bus sustiprintas jos saugumas.
- Tai a jau einu, - tryp kojomis Vilius.
- Eik, tik negriebk vis brangenybi i karto, kad sveiai
nepradt tarinti. Tegul jie toliau linksminasi, nors beveik
pus jau nebepastovi ant koj. Elitas, - pavart akis Rimas.
Vilius nujo, o Rimas apsivalg j visas puses.
- Eime, atsissime lauke ant suoliuko, - tar jis, - man nepatinka, kai nematau, kas stovi u nugaros. Cia ir sienos gali
turti ausis. Lauke bent matysiu, kas vyksta.
- Bet suoliukas stovi tamsoje.
- Tai gerai, utat terasoje dega viesa - i tamsos visada gerai matyti, kas darosi viesoje.
Jie nuslinko tams ir atsisdo ant suoliuko. Agnet atsipalaidavo. Ji staiga pajuto, jog nebelaiko i nuovargio nusilpusios

385

414

GABIJA

KR!S

kojos. Nuo patirto streso net umiro apie Lauryn. eista savimeil bei lidesys ugriuvo visa jga. Agnet susig - jos
ird vl pervr skausmas.
- Kokj rat parodte Steponui, kad jis mane paleido? prisimin mergina.
- Kol tyrimas nebaigtas, negaliu nieko sakyti, - sumyk Rimas. - Jau nedaug liko, greitai visk suinosi. Parodiau jam
rat, kuriame tu esi traukta j mano saugom moni sra.
- Nejaugi? - iplt akis Agnet. - Bet kodl?
- Taip reikia, mieloji, - Rimas papleknojo jai per pet, taip reikia.
Ji norjo dar io to paklausti Rimo, taiau, kol ruosi, i
tamsos it vaiduokliai iniro Vita su Marium.
- Kaip jautiesi, draugue? - ji prisdo alia ir apkabino
Agnet.
- Pustinai, lyg biau mirusi ir paskui prisiklusi, - sunibdjo Agnet, - Noriau manyti, jog tai buvo bjaurus sapnas.
Tuo metu Rimas atsikl nuo suoliuko ir pradjo tyliai kudtis su Mariumi.
- Manyk, kad tai sapnas. Netikjau, jog vakarlis gali taip
iauriai baigtis. Stefanija i viso nieko nesuprato - man, kad
Jurgita apsinuodijo ir j ive. Toks gandas sklando tarp svei - niekas neino tikros tiesos.
- Keista, Tomas sak, jog niekas nesuinos, kad ji mir...
- Neino, kad mir, - mano, jog apsinuodijo, todl buvo
iveta j ligonin.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S L A B I R I N T A I

- Mano karjera baigta, - susijaudinusi Agnet susim u


galvos. - Apsinuodyti maistu - tai labai blogai.
- N e maistu, kvaia, - supyko Vita. - Kalba, kad sumai
vaistus. Tu visai niekuo dta. Tarp kitko, vakarliu visi patenkinti - avisi papuoimais, valgiais bei muzika. Laikykis, Agnete, eik prie svei, apsimesk, jog nieko nenutiko.
- Negaliu apsimesti, ~ kartligikai sukudjo Agnet, Steponas man pasil bti jo meilue ir pagrasino susidoroti,
nes per daug inau. Vili ublokavo Stepono mons, o Rimas
atlieka kakok tyrim, kuriame ir a figruoju, - pasiusti galima. Nesuprantu, kas ia vyksta, o vienintelis mogus, kuris
galt man padti, pradingo ir nebeatsiliepia n [ vien mano
inut.
Agnet sukkiojo be aar.
- O Kamil - pairk, kas su ja darosi... Mama numir, o ji
oka, juokiasi, lyg tai bt normalus dalykas. Pasakyk, Vita, kas
per mogus yra tas Tomas.
Vita krpteljo.
- Neinau... Man regis, monija keiiasi blogj pus, ir
mes negalime sustabdyti to proceso...
- Privalome sustabdyti, nes kitaip nuriedsime bedugn.
- Nusiramink, - Vita stipriau prispaud Agnet, - dar nra
taip blogai, vyrai dirba, seka, vienas i j yra Rimas. Gana apie
tai, nes jau gyventi nebesinori...
Jos nutilo. Priekyje, siliejusios viesos rat, okio skuryje
sukosi poros, velniu prikimusiu balsu dainavo populiarus dainininkas. Agnet nejuiomis siklaus j dainos odius:

385

GABIJA

I u.

KRIS

Ities ne toks platus is mano stalas^


Tereikia tik rankas sparnais iskleist.
Idant itirpt ta gla alus
Per itiek met irdyje atleisk.
Dabar naktis ia. Prie tavs priglustu
Saldi sapn. velnum jaust pei.
Languos tamsu. aka jokia nekrustels.
A vl grinsiu visk paryiui.
- O, - sunibdjo Vita, - ne toks jau prastas tas dainininkas, Ir dainos odiai labai prasmingi.
- Matyt, atidav duokl publikai - dabar dainuoja sau, kas
jam patinka, - suspaud Vitos rank Agnet, - Nuostabu...
Koks balsas... Niekada nepagalvoiau. Atrod toks popsinis,
kaip ir visi kiti...
J kalb pertrauk tyliai prisiartins Marius.
- Gal vaiuojam, Vita?
- Neinau, tikriausiai pasiliksiu, - ji klausiamai dirsteljo
Agnet.
- Vaiuok, - rytingai pasak draug, - susitvarkysiu pati.
- Vaiuok, Vita, - pritar Agnetei i tamsos inirs Rimas. A niekur nedingsiu, dar pabsiu, nors Steponui ir nepatinka,
kad ia maluosi. Pakankamai padjai Agnetei. Jei reiks, paskambinsiu ir itrauksiu tave i lovos, - nusivaip jis. - Gaila,
jog nusprendte ivaiuoti Norvegij, bet manau, kad teisingai elgiats, - Rimas akimirk patyljo ir keistai nuvelg

PI RPUR!N!A! V E N E R O S

LABIRINTAI

417

Mari. - Jei btum dar ilgiau liauiojs pakampmis, btum


neteks Vitos: buvau j nusiirjs, - staiga nusikvatojo jis.
- Rimtai? - nustebo Marius.
- O kaipgi...
Vita nuraudo ir plaiai atvertomis akimis pavelg Rim.
- Vadinasi, dar nesu nurayta, - suvebleno mergina, su pasitenkinimu stebdama, kaip itso Mariaus veidas. - irk,
Tomas, - kumteljo alkne Vita.
- Agnete, - kteljo Tomas, bet ariau neprijo, - noriu su
tavimi pasikalbti.
Vakarlio organizator abejodama atsistojo.
- Nebijok, Agnete, a bsiu netoliese, - ramindamas j pasak Rimas.
Tomas sunypt, taiau neitar n odio.
Jis nutvr Agnet u rankos ir nusived teras. Muzikantai ilsjosi, o sveiai buvo isibarst po visus kampus. Jie atsisdo prie stalo. Nuo Tomo n akimirk neatsitrauk du vyrukai,
laikantys rankas kiense.
- Noriu atsiskaityti, - burbteljo jis.
- Bet... - sumikiojo Agnet.
- Sumoksiu tau pinigus ir joki kalb. Tu nieko nematei
ir nezmai, supranti
Agnet linkteljo.
- Sumoksiu vis sum, kuri buvai sutarusi su Kamile.
Jis mosteljo ranka, tada apsauginis atne jam vyrik brangios odos rankin. Tomas itrauk pluot stambi kupir,
suskaiiavo ir padjo prie Agnet.

IIM

GABIJA

KRiS

- Vakarlis prajo puikiai, - itar jis, nenuleisdamas nuo


Agnets dmi, kiaurai veriani aki. ~ Tikiuosi, daugiau neteks susitikti, - pabr jis.
- Kur Kamil? - liai paklaus Agnet.
- Ne tavo reikalas, - tyliai sunabdjo Tomas. Jam pasilenkus ariau, merginai veid tvoksteljo kakoks saldus, jai
nepastamas kvapas. - Atsimink: kas kia savo smail nos, kur
nereikia, tas jos netenka, - pagrasino vyras.
Ji atsilo, negaldama paksti jo kvapo ir rain, gili tarsi
bedugn aki.
Tomas udjo deln ant pinig pluoto ir pastm juos ariau Agnets.
- Puota baigsi, ponai prisiekusieji tarjai, - pasak jis,
trinkteljo ranka stal, apsisuko ir ijo i terasos. Paskui
Tom neatsilikdami, tarsi prilip jam prie nugaros, ygiavo
kostiumuoti vyrukai.
Agnet pasiliko sdti, negaldama atitraukti aki nuo banknot, gulini prieais j ant stalo.
- Vazos jau vietoje, - alia jos stovjo Vilius ir susidomjs
spoksojo kupiras.
- Ar nesudauytos ?
- Sveikos, kad ir kaip keista. Kada galvoji pristatyti jas antikvarui? Gal man vienam nuveti? Ar laukti tavs?
- Vaiuosim kartu, - burbteljo Agnet. - Kai atsisveikinsiu su Stefanija, tada ir ivyksime.
Ji atsistojo, surinko pinigus ir, sudjusi juos ryull, suver gumele. Tv buvo imokyta graiai elgtis su pinigais, to-

DL I R P U R I N I A IV E N E R O S

LABIRINTAI

dl nemt j po kienes, pirma tvarkingai itiesindavo, tik po


to ddavo pinigin arba | dut staliuje. Dabar, kai pinigai
nebetilpo pinigin, sudjo juos plastikin maiel ir met
rankin.
Pamau brko, o gal j suklaidino blausios viesos, kurias
skleid aukti teras supantys viestuvai. Nordama sitikinti,
ji nulipo laipteliais ir vilgteljo pro plaiai atvertus langus.
Agnet neklydo - tamsa palengva tirpo, uleisdama viet
pilkvai spalvai, atslenkaniai i ryt. Garsiai klyk gulbs, o
gal gervs, besiruoianios didiajai kelionei pietus. Mirguliavo i tamsos iplti medi lapeliai, o vystanios ros skleid
netiktin aromat, nuo kurio svaigo galva ir tankiau plak
irdis. Mergina krpteljo, pajutusi rank ant peties, ir drebdama atsisuko. Salia jos stovjo Stefanija.
- Man taip gaila, labai labai gaila, kad taip vyko, - sunibdjo ji. - Pirmas didelis usakymas, ir e tau... Labai nemalonu,
kai apsinuodija mogus, dkui Dievui, jog ne maistu. Bet apskritai vakarlis prajo puikiai, nepaisant svei... keistumo...
- Noriau ivaiuoti, - sutriko Agnet, - dar turiu visoki
reikal, taiau nepatogu jus palikti. Reikia sutvarkyti ir iplauti
indus, nuvilkti nuo kdi apvalkalus, ivalyti grindis...
Stefanija sumosavo rankomis.
- Argi tau tinka dirbti tok darb, mieloji? Turiu padjj - jos visk padarys. Negaliau pavelgti Ingridai akis, kad
leidau jos dukrai taip vargti. Tu atlikai savo darb - dabar turi
leisti pasireikti kitiems, - nusijuok moteris.
- JijLS man kaip mama - susigraudino Agnet.

385

l.'O

GABIJA

KRIS

- Tokia ir esu, bet tu kakokia nelinksma... Neturtum lidti - pokylis prajo puikiai.
Staiga suskambjo mobiliojo telefono praneimo signalas.
Agnet drebaniomis rankomis pam telefon. Numeris
buvo neinomas. Ji perskait panikos bei siaubo kupinus odius :
Tu - mano vienintel viltis. Raau i kito telefono. Mano
meil nepasirod, mama mir. A taip pat nenoriu gyventi. Tik
vienas tikslas laiko mane iame pasaulyje - tai ventinimo apeigos. Po to nebegriu namo, pasiliksiu tenai visam laikui. Jei
pasiseks, tapsiu Valdemaro mona arba jo verge. Viepatie, suteik man jg sulaukti tos dienos. Jei ne, pasielgsiu kaip mano
motina. Ji norjo mirti, todl specialiai perdozavo narkotik.
A tai tikrai inau. Lauk mano praneimo - noriu, kad tu matytum mano diaugsm, kai a tapsiu J O mona... Tavo nelaimingoji Kamil."
Agnet susvyravo ir atsirm j balkono turkl. Ji ito lauk
ir tikjosi, taiau Kamils laikas vis tiek j beprotikai sukrt. I jo sklido klaikus lidesys bei nemonika vaiko tragedija.
Nors Kamilei turjo sueiti eiolika met, ji dar buvo vaikas,
sudarkytas plastini operacij ir prislgtas patirties, kurios negalt itverti net suaugs mogus...
- Kas atsitiko? - ivydusi paklaikusias Agnets akis, paklaus Stefanija.
- Kai kas atsitiko, bet tai susij tik su vienu mogumi.

PURPURiNiA! VENEROS LABIRINTAI

42

- Ar a pastu? - nerimo Stefanija.


- Ne, tikrai ne, nesijaudinkite dl to. Tai visai nereikmingas
|vykis, neverta dl to sukti galvos, - isiiep Agnet. Ji didelmis valios pastangomis prisivert tai padaryti. Labiausiai iuo
metu mergina norjo kur nors pasislpti ir ukaukti lyg vilkas.
Troko rkti, kad gyvenimas yra negailestingas bei iaurus tokiems, kaip Kamil, taip pat kitiems, kurie pakliuvo paspstas
pinkles. Ji turjo galvoje ir save, nes pavargo nuo Lauryno paslapi, kuri bgant laikui ne majo, o vis daugjo.
Apimta velnumo, Agnet apkabino Stefanij ir padjo galv jai ant peties. Norjo pajusti kito mogaus ilum, pasisemti
stiprybs, tarsi nujausdama, jog jai reiks daug jg, kad galt
itverti ibandymus, laukianius jos netolimoje ateityje.
- Ai jums u visk, - tyliai sukudjo mergina. - Atsisakte pinig u sodybos nuom, nuskriaudte save...
- Nenuskriaudiau - jau greitai atsigriebsiu. Usakymai
plaukia vienas po kito, vos spju suktis. inau, kad Ingridai
su Karoliu dabar striuka: kriz labiausiai paveik menininkus.
Mano versle krizs nra - turtingiems monms reikia ne tik
duonos su sviestu, bet ir aidim, - nusijuok Stefanija. - O
dabar jau bgu, sveiai ivaiuoja vieni po kit, reikia tvarkytis.
Poryt laukia naujas vakarlis ir nauji mons.
Agnet su lidesiu akyse palydjo Stefanij, tada nuskubjo
pas jos laukiani Vit.
- Noriu atiduoti skol, - pareik ji.
- A neskubu, Agnete, - Vita pasipiktinusi nusisuko. - Atiduosi kada nors vliau, dabar a turiu pinig, ko ia spirgi ?

GABIJA

KRISTE

- Ne, tuojau pat, - usispyr Agnet, - nenoriu likti skolinga. Kai atsiskaitysiu su visais, tada galsiu lengviau atsikvpti.
Smagu laikyti rankose paios udirbtus pinigus, - digavo
mergina.
- Ar visk sumokjo?
- Dar pridjo, o a nesiginijau. Nenorjau nei jam, nei sau
gadinti nerv. iaip ar taip, nesijauiu tam vyrui skolinga. K
buvau sutarusi su Kamile, visk vykdiau.
Paminjus Kamils vard, Agnets veidas apsiniauk. Ji jau
norjo papasakoti Vitai apie dar vien jos laukiantj vykj, bet
paskutin minut susilaik ir nieko nepasak. Kodl taip pasielg, ji ir pati nesuprato. Gal vidinis instinktas sulaik j ir
neleido atskleisti paskutins labai intymios paslapties...
- Kur Rimas ? - paklaus Agnet, nematydama aplink zujanios kresnos figros.
- J a m paskambino, ir jis nieko nelaukdamas ilk, - gteljo peiais Vita. - Toks jo darbas...
Agnet palydjo Vit su Mariumi, o pati, lydima Viliaus,
patrauk prie savo automobilio. Paskutin akimirk apsigalvojo ir dar spjo nuvilkti nuo kdi apvalkalus, manydama, jog
ateityje j dar gali prisireikti. Jie abu su Viliumi visk graiai
supakavo ir sudjo j bagain. Paskui Agnet persireng - usitemp senuosius dinsus, apsivilko palaidin, nuspyr auktakulnius batus ir su palengvjimu apsiav aptrintus sportbaius.
Puonius drabuius nutrenk ant upakalins sdyns, nesivargindama j net sulankstyti. Vilius nuvelgj ir nepritardamas
papurt galv.

PURPURiNiAI VENEROS

LABIRINTAI

423

Prie ssdama j automobil, ji apsidair aplinkui. Jau visai


pravito. Vjas nuo mari nupt rk, vanduo prie saul sublizgjo lyg skystasis kristalas^ Sveiai isiskirst, aplinkui tvyrojo nyki tyluma. Apie tai, kad ia vyko puota, bylojo tik uks
terasoje, nenurinkti stalai ir iukls salje bei kieme. Taiau
apie mogaus mir nebylojo niekas. Tarsi niekada ir nebt
gyvenusi kakokia Jurgita, padariusi gyvenime baisi klaid, o
vliau u j sumokjusi savo gyvybe.
Agnet garsiai atsiduso ir, nuleidusi galv, atsisdo ant priekins sdyns. Ji baig priprasti prie Viliaus, kuris iuo metu jai
atrod artimesnis u prauvlj Lauryn.
- Kur dabar trauksim? - pakreip j j galv Vilius.
- I pasaulio krat, - nusivaip Agnet. - Kur teka pieno ups ir meduoliniai krantai, ant ak iulba okoladiniai
paukiai, o dangumi plaukia cukriniai debesys... Kadangi tokios alies nra, vaiuosime pas antikvar.
Visureigis ivaiavo i kiemo, bet Agnet daugiau nebeatsisuko. Pakankamai pamat, kad sodybos vaizdas aminai likt
jos atmintyje. inojo, jog niekada neidils i atminties terasa,
marios ir prikims vaikino balsas, kai jis dainavo apie alt, sukausius jo siel. Mergina labai pavargo, todl leido mintims
laisvai klajoti. Jos vilgsnis klydo j mlyn be jokio debeslio
dang, I medius, sibuojamus stipraus vjo, j kelias pakelje
auganias rugiagles. Ji nustebusi net atsisuko pasiirti - neatsimin, kada pastaruoju metu buvo maiusi i netiktino
mlynumo gl. Kai Agnet atsidr prie antikvaro namo, ji
jau buvo atsigavusi ir pasiruousi toliau gyventi ir kovoti.

GABIJA

KR c

Merginai susidar spdis, kad Benediktas nesitraukia nuo


stebjimo ekrano. Vos palietus vart skambut, jie i karto prasivr. Kieme nebuvo n gyvos dvasios, taiau nam eiti kviet svetingai pravertos lauko durys.
Agnet dvejodama pereng slenkst. Kaip ir praeit kart,
j priblok erdvs pojtis priekambaryje, sukurtas talentingo
architekto. Agnet vl pajuto pasididiavim savo tvu. Sauls
zuikuiai, rdami auksinmis kibirktimis, karaliavo visame
name. Jis atrod lengvas ir spinduliuojantis, lyg jame gyvent
nuostabioji princes, o ne diringas bei konkretus garbaus amiaus antikvaras...
Jis idygo, kaip visada, netiktai, vilkdamas savo nepamainomu chalatu, ir spragteljo pirtais. Agnet krpteljo.
- Karolio dukrel... - numyk Benediktas, - Kaip pasisek
vakarlis ?
- Dkui, neblogai, - mandagiai atsak Agnet.
- O mano vertybs?
- Saugios ir nepaeistos. Vilius tuojau jas pristatys. Norjau
paklausti, kiek reiks mokti u j nuom, - nedrsiai itar
Agnet.
Benediktas isprogino akis.
- Vaikeli, ar tavo galva veikia? Jau praeit kart sakiau, jog
tau jas paskolinau dl to, kad to pra Vita, ir dl savo draugo
Karolio. Jo sukurtas namas - tai mano gyvenimo diaugsmas,
v

senatvs paguoda. Cia gyvenu kaip tvirtovje, - jis mosteljo


ranka. - Matai - jis visas spinduliuoja.
- Puikus namas, - nusiypsojo Agnet. - Neinojau, jog
mano ttis toks gabus.

DL I R P U R I N I A IV E N E R O SL A B I R I N T A I385

- Jaunimas daug ko neino. Niekada niekam nieko nepavydjau, bet dabar pavydiu.
Agnete klausiamai dirsteljo Benedikt.
- inai ko ?
- Ne, - sulemeno Agnet.
Benediktas prisiartins sistebeilijo Agnet.
- Pavydiu Karoliui, kad jis turi toki nuostabi dukter.
Agnet paraudo. Kartis nutviesk skruostus ir vis kn.
- tai raudonuoji kaip uoga... Nuostabu... O a neturiu vaik, - Benediktas susimst. - Gyvenimo tragedija... - kakaip
neriliai isitar jis ir nutilo. Po kiek laiko pakl galv. - Nekreipk I mane dmesio, - susitvards itar jis. - Maa ko tie
seniai pripliurpia.
Agnets delnai suprakaitavo, ir ji pradjo raustis po dins
kienes, iekodama nosins. I kiens ikrito ir ant grind nupleveno nuotrauka i Lauryno lagamino, kuri ji nesmoningai
buvo sikiusi dinsus.
Mergina nespjo jos pakelti. Benediktas, umirs ami
bei ligas, greitai prioko ir pakl j nuo grind.
Jis ities rank su nuotrauka, nordamas atiduoti j Agnetei, ir sustingo. Prisikio j prie aki, paskui drebaniomis rankomis isitrauk i chalato kiens akinius, usidjo juos ant
nosies ir vl sistebeilijo nuotrauk.
- I kur... i kur tu j gavai? - gergdianiu balsu paklaus
Benediktas.
- A... A neinau...

GABIJA

KRiS

- Pasakyk... - antikvaras stengsi kak istenti, bet negaljo itarti n odio. Jo akys isprogo, veidas ibalo kaip kreida.
Jis padjo rank ant irdies ir pradjo dusti.
- Tuojau pakviesiu Vili, greitj pagalb... - Agnet oko
prie dur, taiau senis pagrieb jos rank ir suspaud lyg nyplmis.
- Niekam n odio, - sunypt jis. - Joki Vili, joki
greitj pagalb. Sskis ir pasakok. Neieisi i ia, kol nepasakysi, kaip pas tave atsirado i nuotrauka.
- Bet jums irdis... - Agnet kartligikai mst, kaip isisukti i padties, taiau nieko gero nesugalvojo.
- Igyvensiu, - isiviep Benediktas. - Buvo daug blogiau,
bet velnias nem...

TRISDEIMT ANTRAS SKYRIUS

NUOTRAUKA

- Ssk, - sakmiai pasak jis ir pastm Agnetei kd. Vyras nedelsdamas prisitrauk sau kit, pristm ariau Agnets
ir atsisdo alia jos, svilindamas merginos veid deganiomis
akimis.
Agnet susikprino, trauk galv peius, nordama ilikti
nematoma. Mintys kaip bii spieius zujo jos galvoje.
Susimoviau, visai susimoviau, - mst ji, - negana to, jog
knaisiojausi svetimame lagamine, nugvelbiau t sumaut nuotrauk, dar tas senis kakodl prie mans prisikabino..."
Ji neinojo, k jam pasakyti. Dvejojo, ar idstyti nieko nemeluojant, kaip pas j atsirado ta nuotrauka, ar k nors prigalvoti, kad nepakenkt nei sau, nei Laurynui.
Nemiegota naktis, patirtas stresas neprajo be pdsak Agnets protas neveik. Atidus hipnotizuojantis Benedikto
vilgsnis trukd merginai susikaupti, pro atidarytus langus
plevenantis vjas j liliavo ir migd - vien akimirk Agnet
pajuto, jog kd slysta i po jos. Jau gridama nuo jos Agnet
paoko, stvr benuvirstanikd ir atsipeikjo.

128

GABIJA

KRISTE

- Niekas tau nepads, - paaipiai sudundeno antikvaras. Nevaidink mirtanios, vis tiek neileisiu tavs, - jis paspaude
pultel, ir durys su trenksmu usitrenk. - Na, laukiu, - jis atsirm I atkalt, ities kojas, n minut neileisdamas jos i aki.
Velniop, pasakysiu teisyb. iaip ar taip. Laurynas mans
nemyli - jeigu mylt, nepalikt vienos vilk apsuptyje..."
Agnet apm abejingumas. Ji nebemat tikslo k nors slpti,
meluoti, isisukinti - gyvenimas be Lauryno neteko prasms.
- Nuotrauka ikrito i lagamino, kai jis idribo i spintos.
A jos nepastebjau, visk sutvarkiau, kiau atgal j spint lagamin, o nuotrauka palindo po lova. Tik vliau j pamaiau ir
savaime sikiau | dins kien.
- Kieno tas lagaminas ?
- Lauryno, mano suadtinio...
Benediktas paoko.
- Kaip jis gavo t nuotrauk?
- I kur a inau? - usipliesk Agnet. - A pirm kartj
matau. Ko js prikibote prie mans? Pagaliau ia ne js reikalas. Kai grj Laurynas, jo ir klauskite. Man visikai nerpi.
Ji piktai sistebeilijo j Benedikt.
- Ar js turite teis mane tardyti ? - sunypt ji.
Vyras klesteljo atgal kd. Jis beviltikai sugniau kumius, nuleido galv, tarsi stebdamas kak, ko negaljo matyti
Agnet.
- Nusiramink, - vos girdimai sunibdjo jis. - Papasakosiu tau, kiek galiu, nes be tavs vis tiek negalsiu apsieiti. Mano
snus dingo, kai jam buvo vos keli mnesiai...

R P U R I N i A i VENEF^OS L A B I R I N T A I

429

Benediktas nairai debtelejo Agnet, nordamas pamatyti,


kok jspd| jai padar jo odiai.
Agnet abejingai tyljo.
- Manau, kad tai padar vadinamieji mano partneriai, nordami man atkeryti. Jau tada buvau prikaups nemaai originali ikon, antikvarini sidabro ir aukso dirbini, vienetini brangenybi. Velnikai upykdiau savo partner, kai jam
i panoss nugvelbiau mayt Rodeno statull. Jis pra jam
perleisti i statull, bet a nesutikau. Gal ir buvau kaltas, nes
j apgavau ne pirm kart. Jis man pagrasino, trenk durimis ir
v

sejo.
inai, Agnete, kiekviena pernelyg didel aistra veda prie
tragik pasekmi. Nesvarbu, ar tai bt meil, ar verslas, ar
aistra narkotikams bei alkoholiui.
Taiau didiausia gyvenime aistra yra kaupimas - ypa antikvarini daikt. mogus pasidaro lyg pamis. Ir a toks buvau. Man buvo n motais nulkti pasaulio krat, siekiant nusipirkti, iprayti, net pavogti norim dirbin, kad vliau slapta
pasidjs galiau grtis tuo per kanias gytu edevru, net jei
daugiau niekas, be mans, jo nemat.
Antikvaras palingavo galv.
- ita aistra man visai sujauk prot. Mans nediugino ir
neseniai gims snelis. A jo net nepastebjau. Tik kai jis pradingo... I veimlio, prie nam... Dar neturjau ito namo,
gyvenau bute... aliakalnyje. monai pasimai protas... Ji nusiud...
Benediktas usideng veid rankomis.

/l^z

GABIJA KRIST

- Tada atsipeikjau. Bet buvo jau per velu. Snus neatsirado...


- Tu neinai, Agnete, ko tik nedariau, kad surasiau berniuk: samdiau seklius, mokjau visokiems apsiaukliams
ekstrasensams, vaikiojau gatvmis, irdamas vaik veidus... Niekur, niekur jo neradau. Nesivaizduoju, kaip tais
laikais galjo dingti maas vaikas. Sienos buvo udarytos,
I usien su juo niekas negaljo prasmukti. Kaunas - maas
miestas, dauguma vieni kitus pa|sta, bent jau mane tikrai visi
painojo. Galvojau per dienas ir naktis, kur jis galt bti, bet
nesugalvojau.
- O tas partneris, kur tarte pagrobimu? - paklaus
Agnet, nejuiomis susidomjusi Benedikto pasakojimu.
- Jis isigyn, jog nieko neino, nors a tuo netikjau. Vliau jis isikraust i Kauno, paskui visai dingo i Lietuvos.
- Reikjo j gerai pakratyti, tada bt atgavs atmint, pagieingai burbteljo Agnet.
- Taip, reikjo. Taiau negaljau prie jo prieiti. Jis vaikiojo apsuptas asmens sargybini, o a neturjau nieko. Tik tada
supratau, koks buvau kvailas. Mane idr i vis pusi. Lidija
man atleido prie mirt, bet a pats sau neatleidau.
- Vis tiek nesuprantu, kuo ia dta i nuotrauka...
- A, taip, nuotrauka... ~ Benediktas vilgteljo j ir nykiu paglost vaiko veidel. - Kai netekau Lidijos, mano didiausias pomgis pasidar vaikioti vaik spektaklius arba
naujametines eglutes. Ten tikjausi pamatyti savo sn. Nors
buvo praj jau keleri metai, maniau, kad, j ivyds, i karto

PURPURiNIAi VENEFKJS LABIRINTAI

431

atpainsiu. Be to, ten man buvo ramiau - vaik klegjimas ir


triukmas glost irdj: nesijauiau toks vienias.
Kart vienoje naujametinje eglutje pamaiau ma berniuk. J atsived nejauna moteris - i karto pagalvojau, jog tai
ne mama ir ne moiut. Buvau taip ilavins intuicij, kad niekada neklysdavau. Ji trumpai paliko vaik prie egluts, o pati
kakur nujo.
A prijau prie jo. Jis pakl akis, ir man pakirto kojas. I karto pamaniau, jog tai jis, S kart intuicija buvo be galo stipri.
- Ar turi tvel? - drebdamas paklausiau.
Jis papurt galv. Apsivalgiau aplinkui ir ivydau fotograf. Pamojau jam ranka. Nufotografuok mus", - pasakiau jam.
Jis turjo fotoaparat, su kuriuo dar momentines nuotraukas.
Tais laikais jos buvo labai madingos. Priglaudiau berniuk jis atsirm | mane patikliai, visai nebijodamas. Tu nesivaizduoji, Agnete, k a tada jauiau. Man em slydo i po koj
nuo begalins laims...
Fotografas padar dvi nuotraukas - vien pasilikau, o kit
padaviau berniukui.
Tada pamaiau moter, kuri buvo atsivedusi vaik. Ji irjo
mane ipltusi akis - jos buvo paklaikusios i siaubo.
Moteris isigando, labai isigando. T gerai maiau. Kiekvienas galjo tai pastebti. Mane kakas ukalbino, o kai atsisukau, nei moters, nei vaiko nebebuvo.
Tarsi beprotis ilkiau be palto lauk. Siaut pga, em
maisi su dangumi - nieko negaljau irti. Vaikas vl pradingo. Dabar jau visiems laikams.
- J i s juk negaljo prasmegti skradiai em...

'J'

Ot"

GABIJA

KRIS

Benediktas sukikeno.
- Pasirodo, galjo. Prasmego, igaravo... Neinau, kaip paaikinti t fenomen. Pasitelkiau visas pajgas, papirkau, kaip tada
dar vadinosi, milicijos pareignus, bet jo pdsak neaptikau.
Mano viltis surasti vaik lugo...
Kibau i darb, sutelks jgas, pasinriau antikvarini daikt
paiekas. Tik darbas mane igelbjo. Per t laik gijau didiausi
Lietuvoje antikvarini dirbini kolekcij, bet laimingesnis nuo
to netapau. Niekada nepagalvojau, kad, leisdamas tave pro duris, kartu sileidau ir prarast vilt...
Agnet nieko nesuprasdama pavelg antikvar.
- Klausykit, negaliu pagauti js minties, tikriausiai esu
paika mergiot... Ar js norite pasakyti, jog Laurynas yra js
snus ? Manau, kad labai apsirinkate. Nuotrauka dar nieko nereikia. Patariau be reikalo nepuoselti tui iliuzij, nes dar
viena suduusi viltis gali visai pakirsti js sveikat.
Senis paaipiai dbteljo Agnet.
- Ilg laik niekam nerpjo mano sveikata, dkoju u rpestj. Kiekvienas kvailys griebiasi u iaudo, a - ne iimtis.
Daugiau neturiu u ko usikabinti, tai pabandysiu itirti ir it
versij. Todl man reiks tavo pagalbos.
- Kokios ? - isigando Agnet.
- Praysiu tavs maos paslaugos, visai mayts, - Benediktas pasilenk Agnetei prie veido.
Ji irjo jo iplstas akis. Staiga pasibaisjusi ivydo, jog negali suprasti, kokios jos spalvos: jos main spalv priklausomai
nuo viesos. Tik vienas mogus turjo tokias akis - Laurynas.

PURPURINIAI V E N E R O S LABIRINTAI

433

- K turiau daryti? - drebaniu balsu sukudjo ji.


- Nukirpsi jo plauk sruog, - prisikis merginai prie veido, vos girdimai sunypt Benediktas.
- Kaip? - sumikiojo Agnet.
- Ar man tave mokyti, kaip ? Nakt, po meils aidim, kai
jis bus stipriai migs, nekeldama jokios panikos, nukirpsi jo
plauk sruog, dsi vok ir atnei man. Manau, inai, kam tai
reikalinga ?
- Norite patikrinti DNR?
- Teisingai. Kitos ieities neturiu.
- O jei a nesutiksiu?
- Kodl turtum nesutikti ? A juk neliepiu jo nuudyti, tik
atneti man plauk sruog. Turtum tai padaryti dl mans,
dl mano sielos ramybs, dl Karolio.., iaip ar taip, kadaise
buvome geri draugai.
Agnet vl panarino galv. I ties, kodl ji negalt atsidkodama padti Benediktui? O gal... jo instinktas nemeluoja?
Gal iaiks bent viena i daugelio Lauryno paslapi?
Benediktas spragteljo pirtais, ir Agnet krpteljo. Sutapim vis daugjo. Tai ne juokais j pradjo gsdinti.
- Gerai, a pasistengsiu, o jei jis mane suiups?..
- Mieloji, - nusikvatojo antikvaras. - Pasakysi, kad nori
pasilikti jo plauk sruog atminimui. Kad, irdama j, neatsispyrei pagundai tuojau pat j nukirpti...
- J i s nepatiks...
- Tikrai ?
- Laurynas labai protingas, jo neapgausi bet kokiais pliaukalais. Na, bet a pabandysiu.

GABIJA

KRISTE

- Koks jis yra? Kaip atrodo? Gal turi nuotrauk?


- Neturiu, ~ pasak Agnet, Ji mintyse nusistebjo. Ne tik
kad neturjo jo nuotraukos, bet Lauryno namuose i viso nebuvo joki nuotrauk. Ji sau aikino, jog vyras nuo penkeri met
augo usienyje, taiau kodl i ten neparsive joki praeities
enkl, jai buvo nesuprantama. Dabar jau keleri metai, kaip jis
gyvena Kaune, bet ir ia jo gyvenim gaubia paslaptis. Agnet
susimst. Ji matydavo urnaluose jo fotografijas i elito vakarli - ten jis visada bdavo apsuptas ilgakoj modeli bei groio karalieni... Tada jie dar nebuvo pajstami. Deja, namuose
ji neaptiko n vieno tai patvirtinanio fakto. Internete taip pat
nebuvo n vienos jo nuotraukos.
- Pasakyk, - nekantriai burbteljo antikvaras.
- Laurynas... - Agnet pavart akis. - Jis nuostabus, graus,
avus, protingas... Tikras svajoni riteris.
- Hm... - numyk senis.
- J a u eisiu, - Agnet atsistojo, - Vilius mans laukia nesulaukia. Noriu greiiau grjti namo ir atsigulti pamiegoti: naktis
buvo labai audringa...
- Tikiuosi, susitarme? - Benediktas paliet jos petj.
- Padarysiu, k galsiu, - ji mosteljo ranka, - dl savo tvelio. Jo sukurtas namas - tikras edevras.
- Ai tau, - vyras emai nulenk galv, - tu iebei man
vilt, Agnete. Niekada to neumiriu.
Ji paspaud pultel, atsidar durys, ir priekambar siver
siuts Vilius. Teisyb pasakius, jam pastaruoju metu iauriai
nesisek saugoti Agnet. Jis bijojo net mintyse prisipainti, jog

PURPURINIAI

V E N F R O S

LABIRINTA;

435

i jo apsaugos nra jokios apiuopiamos naudos. Agnet galjo


imt kart pagrobti, umuti ar padaryti jai k nors bloga. Kad
ji nenukentjo, tai tik atsitiktinumas arba paalini asmen pagalba. Vilius drebjo, kad Agnet nepasiskst Laurynui, - jo
nir jis jau kart mat ir daugiau nebenorjo to patirti.
Drebdamas i pykio, jis puol Benedikt ir sugniau rankomis jo kakl.
- Ar iprotjai, paleisk j! - suriko Agnet, tvatindama Vili per kupr.
- J i s neleido mans, - sukriok Vilius.
- Viskas gerai, tu j pasmaugsi, - Agnet stengsi atitraukti
Vili nuo sugniuusio senio. - Jis tavs neleido, nes turjome
asmenik reikal.
Vilius atpalaidavo rankas.
Benediktas usikosjo ir iopiodamas pradjo gaudyti or.
~ Mes patys kalti, - vokdamas myk jis, - reikjo jam praneti.
- Btent, reikjo, - niro Vilius.
- Man irgi niekas nieko nepranea, - pagieingai suburbjo Agnet, turdama galvoje Lauryn. - Tiek to, vaiuojame
namo.
Ji atsisuko. Benediktas stovjo susigs, sulinks, rankas
prispauds prie sualoto kaklo. Jo akys buvo kaip sueisto elnio. Agnetei gerklje sustojo gumulas.
Kad ir kaip bt nusikalts is mogus, kad ir kiek nuodmi
pridars - jis ipirko visk. Gyveno vienas, be eimos, it stepi
vilkas. Nors ir labai graus buvo is namas, nors ir netiktinai

136

GAB!JA\

KRISTE

brangs buvo jo surinkti senoviniai edevrai - niekas negaljo


jam atstoti mirusios monos bei kadaise prarasto snaus.
Agnet sugniau kumius. Ji priadjo jam padti, bet
negaljo nutildyti savo vidinio balso.
Nagi, Agnete, - kudjo jis. - Ar nepagalvojai, kad D N R
gali bti teigiamas ? Be galo daug enkl akivaizdiai rodo, jog
Benediktas gali bti Lauryno tvas. Besimainanios spalvos
akys, pirt spragsjimas... O vien kart jis nusiypsojo gryniausia Lauryno ypsena." Agnetei ukando ad. Ji neinojo, kaip reaguos Laurynas... Ar jis pripains niekada neregt
tv? To niekas negaljo inoti. Jis buvo toks nenuspjamas...
Staiga ji panoro kuo greiiau atsigulti, pasinerti mieg lyg
vandenj ir daugiau apie niek nebegalvoti. Kojos jos visikai
nebelaik.
Agnet kaip maias sudribo ant upakalins sdyns. Ji
dirsteljo susiraukus Viliaus veid.
- Varyk kiek galdamas greiiau, nes umigsiu ir neprabusiu. Tursi mane neti, - nusivaip ji.
- Galsiu ir nuneti, kas man, - burbteljo jis.
Mergina prunkteljo. Tikriausiai taip glaudiai bendraujant ir usimezga romanas su asmens sargybiniu, ypa
kai dingsta tas, kuris j pasamd. Ji ivydo veidrodlyje nir
Viliaus vilgsnj. Jis, matyt, suprato slapt Agnets odi potekst, nes automobilis staiga trkteljo ir kriokdamas rov
priek.
Agnet stengsi neusimerkti, nors jai sunkiai seksi. Visureigis dar staigius poskius, mt j onus, dar labiau li-

d^ Pd U R I N I A I

VENEF^OS L A B I R I N T A I

437

liuodamas bei migdydamas. Merginos akys klapsjo - kartais


ji krisdavo bedugn ir vl i jos ikildavo, atsitrenkusi galva [
dureles. Vilius, dusinamas pykio, smarkiai sukinjo vair ir
dirsiojo Agnet, stebdamas jos bsen.
- Isigandai, jog reiks neti, tai nusprendei mane umuti?.. - sunypt Agnet, kai automobilis dar kart pavojingai
pasviro on. Ji vos spjo nusitverti u dur rankenos, kad
nenukrist nuo sdyns.
- Atleisk, " Vilius sumaino greitj. - Man baisiai nesiseka. Kelis kartus praradau kontrol - Laurynas tikrai turi teis
mane atleisti.
- Nesijaudink, - nuramino jj Agnet, - nieko jam nesakysiu. Esu sveika ir gyva, o tai svarbiausia.
- Nieko neieis, - papurt galv Vilius, - tursiu jam papasakoti, kas vyko. Nors tai nebtina - jis ir taip visk ino.
Tie odiai nenustebino Agnets. Jis tikrai visk inojo,
bet savo iniomis nesidalijo su savo suadtine, todl ji jautsi
it vienia bur, baltuojanti aminybs okeane. Ji plaukiojo viduryje miglotos jros, ir n vienas mogus pasaulyje negaljo
jai padti.

Baltuoja bur vienioji


Miglotosjros tolumoj..
Mergina pradjo niniuoti panosje eilrat, labai mgstam nuo vaikysts dien. Jo odiai ypa gerai atskleid jos
dabartin bsen. Slopinantis miego poveikis staiga pradingo,

/l^z G A B I J A K R I S T

migla akyse isisklaid. Ji pavelg pro lang ir pamat, kad automobilis jau suka j kiem.
Garsus mobiliojo telefono signalas nesukrt Agnets,
nors ivydusi, jog skambina mama, mergina netiktai susierzino. Ji nenorjo nieko pasakoti, nenorjo grti atgal ir
i naujo patirti praeitos nakties igyvenim. Neatsiliepti ji
negaljo, todl kvpusi oro priglaud telefon prie ausies.
- Mama, - itar ji.
- Agnete, - dvejodama itar mama, - maniau, kad miegi, bet norjau sitikinti. Labai rpjo, kaip pasisek vakarlis. Skambinau Stefanijai, taiau ji kakodl nenorjo su
maniifni kalbtis. Ir balsas jos buvo labai keistas. Ar kas nors
atsitiko ?
Agnet mintyse nusijuok. Mamos intuicija buvo tiesiog
antgamtika. Ji kakaip sugebjo jausti bet kokius blogus
nutikimus, vykusius jos gyvenime. Gal taip bna visoms
motinoms, Agnet neinojo, bet nuo Ingridos beveik nieko
nebuvo galima nuslpti.
- Puikiai, - pamelavo ji. - Vakarlis visikai pavyko, visi
sveiai buvo patenkinti, avjosi maistu, sals papuoimu.
- O vents kaltinink, kaip ji vardu, atrodo, Jurgita, - ar
ji irgi buvo patenkinta?
- O, - Agnet netiktai nutilo. Ji vos pajg sutramdyti
virpant bals ir i aki besiverianias aaras. - Jurgita... ji
buvo priblokta... Sak, nebuvo maiusi nieko spdingesnio
bei graesnio. Dosniai man atsilygino. A labai neblogai usidirbau, mama...

PURPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

433

- Nuostabu... - mama atsiduso. - Pirmas blynas neprisvilo,


tai svarbiausia... Ar Laurynas grjo? - netiktai paklaus ji.
- Aha, - burbteljo Agnet. - Mama, dabar negaliu kalbti, paskambinsiu vliau.
Agnet ijung pokalb| ir lengviau atsikvp. Meluoti, kad
ir kilniu tikslu, jai buvo svetima - knas nuo jtampos virpjo,
burna divo.
Vilius sukikeno.
- Nra ko vaipytis, - atov Agnet. - Tikriausiai norjai,
jog visk jai ikloiau?
- Ir minties tokios neturjau. Tik maiau, kaip tau sunku
kalbtis su mama. Neblogai ijo, nesitikjau, kad sugebi taip
meluoti...
- Visai nesugebu, todl taip trumpai ir kalbjau. Vis tiek
manau, jog jos neapoviau - Ingrida kak jtar. Niekada jai nepasakysiu, kas atsitiko t nakt, - tai iurpus ir baisus sapnas.
Vilius daugiau nebeitar n odio. Jis jsuko kiem ir sustabd automobil.
- J a u atvykome, - vyras plaiai nusiypsojo ir ilips atidar
Agnetei automobilio dureles.
Mergina ioko i mainos, sudejavo, pajutusi skausm nuo
vis nakt avt auktakulni bateli, ir pradjo manktinti sustingusias kojas.
- Toks jausmas, tarsi biau grusi ne po paros, bet po viso
mnesio kelions, - nusistebjo ji. - Reikt eiti pamiegoti,
nors visai isiblakiau.
- Tau tik atrodo, kad nenori miego, - siterp Vilius, - kai
atsigulsi, i karto umigsi. Pailsk, Agnete, neilaikysi ilgiau.

/l^z

G A B I J A KRIST

dirbdama tokiu tempu, - jis permete vilgsniu i nuovargio sukritus jos veid, liaun figr, plonas rankas.
Ji ivydo jo akyse susirpinim ir lidnai isiviep.
- Tau mans gaila? - nesusilaike nepaklaususi.
- A tavimi rpinuosi, - isisuko jis nuo atsakymo.
- Nra ko gailtis, pati pasirinkau tok keli.
Agnet pasisuko eiti [ vid, stabteljo, nordama dar kai ko
paklausti Viliaus, bet apsigalvojo. Ji sugavo abejojant jo vilgsn ir nusisuko.
Mergina krito lov, tik spjusi nusimesti sportbaius. Ji
umigo, vos tik galva prisiliet prie pagalvs. Norjo atsisegti
dinsus, bet rankos taip ir liko sudtos ant pilvo, nespjusios
paliesti sagos.
Ji nemat, kaip kambar jo Laurynas, Jis nubrauk ant
kaktos ukritusius jos plaukus, minutl pastovjo, skvarbiu
vilgsniu velgdamas [ ibalus Agnets veid,
Laurynas norjo j nurengti, bet ranka liko pakibusi ore,
Tada jis atsisdo ant kds, perbrauk plataka sau per veid,
neatitraukdamas aki nuo mieganios Agnets. Jo vilgsn patrauk pradaryta spinta. Prijs ariau, plaiai atvr duris ir
sustingo, velgdamas j jos vid.
Sumis vyras pervr akimis Agnet - jo lpas suvirpino
keista ypsena,
- Ak, mieloji, - garsiai itar jis, - juk inai, kad negalima
atidaryti slapto kambario dur, o tuo labiau raustis po spintas. Ar ne taip sak Mlynbarzdis? Visi t ino, taiau aistra
atskleisti paslaptis nugali bet kok atsargum...

PURPURINIAIVENEROS

LABIRINTAI

433

Jis palenk galv ir pabuiavo atverst Agnets deln.


- K mes dabar darysime su atskleista liesa? Norjau tave
apsaugoti, deja... Tau tai nepatiks... O mane gali praudyti...
Jis vl atsisdo, jsmeigs vilgsn tutum. Staiga pasijuto
be galo pavargs. Atsargiai atsigul alia Agnets, stengdamasis
jos neukliudyti, ities kojas ir palaimingai atsiduso. Bet ji stipriai prisispaud prie jo ono ir umet rank jam ant krtins.
Laurynas sustingo.
- Bandysiu dar kart isisukti, nors tai mans neigelbs, tyliai burbteljo jis ir usimerk.

TRISDEIMT TREIAS SKYRIUS

NETIKRAS DIEVAS

- Kelkis, kelkis, Agnete, gana miegoti, dvi paras nepramerki


aki, mama jau du kartus skambino, - kudjo Laurynas jai [
ausj. Ji ypsojosi usimerkusi - jo lpos buvo iltos ir minktos,
o ukrit plaukai kuteno jos kakl. - Atsimerk, miegale, vis
gyvenim pramiegosi.
Agnet prapl akis.
Ji ivydo vir galvos palinkus Lauryno veid ir besiypsanias nenusakomos spalvos akis. Ji nemonikai jo pasiilgo, taip
beprotikai ilgjosi, kad negaljo susivaldyti - apkabino garbanlmis apkritus vyro kakl ir stipriai prisiglaud.
~ Kur tu buvai, kur taip ilgai buvai ? - sudejavo ji. - Tu nesivaizduoji, kaip man buvo sunku... Akis prairjau, besivalgydama visas puses, bet tavs nesulaukiau. Kodl taip elgiesi ?
- Negaljau kitaip... - pralemeno jis.
Agnet papurt galv.
- Nieko nebus, turi man visk papasakoti. Per vien vakar
pragyvenau deimt gyvenim: mir Jurgita, gavau pasilym
tapti agento meilue, neatvyko Kamils numyltinis ir dar daugiau visoki vyki nutiko, kuri nenoriu prisiminti.

PURPURINIAI

V E N E R O S 1..ABIPINTA:

443

- inau> - dar tyliau sukudjo Laurynas.


- inojai ir nieko nedarei? - Agnete oko i lovos ir tik dabar apsiirjo, kad yra su tais paiais dinsais, kuriais mvjo
prie atsiguldama, - Tu mans nenurengei? - ji apstulbusi iplt akis. - Pasakyk man, kas ia vyksta.
Agnet pajuto, kad jos krtin suspaud nepakeliamas
skausmas, baisi nuojauta ugniau gerkl. Ji nustojo kvpuoti,
jausdama besiartinani grsm.
Dabar jis pasakys, jog mans nemyli..." - ov galv baisi
mmtis.

Ji pradjo virpti - tai buvo nepakeliama. Ne, Dieve, ne,


sutiksiu su bet kuo, kad tik jis mans nemest, - kartojo ji mintyse. - Tegul vaikto jis su tuo savo juodu apsiaustu, tegul daro,
k nori, kad tik bt su manimi. A to neitversiu..." - kartojo
ji kaip mald.
Apsiaustas..." - prisimin Agniet ir susmuko.
Laurynas spjo j nutverti.
Ji pavelg jam I akis ir suprato, jog jis visk ino.
- Radai apsiaust? - nepaleisdamas jos i glbio, velniai
paklaus jis.
- Neiekojau... lagaminas nukrito man ant galvos ir viskas
ibyrjo.
- Mano meile, tai likimas.
- A pasakojau... maiau tave sapne...
Laurynas dar smarkiau j suspaud ir pradjo spuoti.
- I kur tu gavai t apsiaust? Ir kam jis reikalingas?
- Turiu tau pasakyti...

168

GABIJA KRiSTE

- Tu mans nemyli ? - neilaik Agnet.


- K ia isigalvoji? Myliu tave labiau u visk pasaulyje maniau, niekada nepatirsiu to jausmo... Myliu ir mylsiu, bet
ne apie tai dabar noriu kalbti...
Agnet nusijuok. Juokas suiurleno it upelis. Ji pajuto, kaip
sunkus akmuo nusirito nuo krtins. Ji apglb delnais jo veid, apibr buiniais akis, lpas, skruostus ir negaljo sustoti...
- Maniau, kad nori mane pamesti, - kkiojo ji, - todl
neatjai j vakarly. A negaliu be tavs gyventi.
- Agnete, - suuko Laurynas, - paklausyk, k noriu tau pasakyti...
~ Sakyk, - nerpestingai suiulbjo ji plonu balsiuku ir pabuiavo juodus it kregds sparnai Lauryno antakius.
Jis atitrauk Agnet ir sistebeilijo jai akis.
- Mano religija yra kita...
- Tu - musulmonas ? - ipt akis Agnet.
- Ne... Mano Dievas yra kitoks...
- Na ir kas - pereisi j mano tikjim. Dabar visi taip daro.
- A N E G A L I U EITI ] TAVO B A N Y I , - sumaurojo jis.
- Kodl? - nustebusi paklaus Agnet ir vl pajuto tyliai
slinani baim.
- Todl, kad nuo maens buvau ruoiamas kitokiam darbui, kitokiai religijai. A N I E K A D A nebuvau perengs jokios
banyios slenksio.
- K tada darysime? - suvapjo Agnet. - Tu man pasipirai - tursime tuoktis banyioje...
Laurynas atsistojo, su nerimu velgdamas i j.

PURPURiNlAi

VENFROS

LABiRINTAJ

- J e i tu sutiktum pereiti mano tikjim...


- A... neinau... Tu man nieko apie tai nepasakojai...
- Tai yra pati didiausia mano paslaptis.
Agnet gteljo peiais.
- Tai nebaisu. Jei tau taip svarbu, galiu pereiti j pravoslav
tikjim, patinka ir liuteronai - Dievas taigi vienas. Musulmon tikjimo tikrai nepriimsiu.
Laurynas pastm j, atidar spint, isitemp lagamin ir
pasirauss isitrauk juodj apsiaust. Vyras usimet j ant pei, usismauk ant galvos gobtuv, tada atsisuko Agnet.
Ji aikteljo.
Jis stovjo prie j rstus ir didingas, blizganiomis akimis.
Jos dabar blykiojo rausvai, kaip raudonai ruojantis apsiausto pamualas.
" Tu... ne verslininkas? - virpaniu balsu paklaus Agnet.
- Ne...
- Man melavai...
- Mieloji, tu nukapojai daug slibino galv, bet nemaai dar
liko... - Lauryno veidas persikreip.
- Stengiausi, kiek galjau. Bet man nesvarbu...
- Viskas yra svarbu... - Laurynas nusim apsiaust ir svied j on.
- Kai buvau visai maas, mane ive [ Amerik ir pradjo
auklti vienoje garsioje sektoje, - pradjo pasakoti jis.
- Sektoje? - Agnetei prie akis ikilo Kamils veidas.
- Taip, sektoje, - pabr jis. - Visi apie religines sektas susidaro blogiausi vaizd, tarsi tai bt kakoks baubas. Bet ten
puoseljamas toks pats tikjimas, tik kita jo atmaina. I esms

G A B i J A KR i S

visi turi vien Diev, tik yra susikr skirtingus jo atvaizdus. Jei
pagalvotume, tai krikionikasis Dievas yra labai panaus j pagonikj, krikionyb neturi originali dalyk, ritualai panas - visur yra altorius, religinis himnas, komunija, smilkalai,
net Dievo kno valgymo aktas.
Mano Dievas greiiau panaus pagonikj Diev Mitr,
kuris dar kitaip buvo vadintas Dievikja Saule ir Pasaulio
v

viesa. Savo Diev mes taip pat vadiname Mitra, tik is Dievas,
skirtingai negu pagonikasis, savyje turi daugiau krikionik
simboli. Mano Dievas - Visatos valdovas, kadaise gyvens emje, o vliau grs dang. Jo piktograma - Dangaus akis.
Todl ant apsiausto vidins puss pavaizduota raudona akis. Ji
stebi mus vis laik - dien ir nakt.
Mano religin bendruomen yra pati didiausia ir gausiausia emje, tik ne tokia garsi. Mes stengiams per daug nesiafiuoti, nes tai yra tutyb. Religiniai bendruomens vadai rengiami nuo maens. Kai mane ive Amerik, i karto buvau
mokomas bti vedliu, vadu arba geriausiu atveju Prezidentu.
Norint pasiekti titul, reikia beprotikai daug mokytis, dirbti
ir keliauti po pasaul, rengiantis aukiausiai misijai. Iki atuoniolikos met mokiausi vairi taut religijos, filosofijos, astronomijos, net magijos bei hipnozs.
Laurynas atidiai sistebeilijo Agnet. Jo vilgsnis buvo ne
toks, kaip visada. Kauk nukrito, liepsnojanios akys siskverb giliai jai siel. Agnet pajuto, kaip mintys ikeliauja i galvos, - ji tapo bejg, kiaurai perviesta svilinanio vilgsnio tarsi rentgeno. Net ir nordama nebt galjusi pajudti - rankos
tapo sunkios, kojos temp emyn it kalads.

URPURINiAI VENFROS

LAB!R!NrA\!

447

- Matai, Agnete, - patyljs itar Laurynas. - Tu dar daug


ko apie mane neinai, neregjai vis mano gali, nematei pasislpusi pai baisiausi slibino galv..,
- Tu adjai man papasakoti, - suvokt Agnet. Jos burna
idivo, o lieuvis neisiteko burnoje.
Laurynas, pasigailjs jos, nusisuko. Agnet staiga pajuto
gaivaus oro gsj ir su palengvjimu atsikvp.
- Kiekvien dien adjau tai padaryti, - susimsts toliau
kalbjo Laurynas. - Dienos jo, o mano pasiryimas kasdien
vis labiau silpo. Maiau, kaip tu vaiktai banyi, pasakojai
man apie udegtas vakutes ir veniausij Marij, kuri tu
labai myli. A... bijojau.
- Ko tu bijojai ?
- Kad mans nepaliktum...
- Ar tau tai taip svarbu? - desperatikai sulemeno Agnet.
- Svarbu... - Laurynas delnais perbrauk sau per veid. Nieko negaljau pamilti. Niekada neturjau laiko. Kai sulaukiau atuoniolikos met, buvau isistas j misij Afrikoje. Vos
nemiriau nuo sunkios ligos, net ir dabar neinau, kuo a ten
sirgau. Prie mirties slenksio, klejodamas, ivydau regjim, Laurynas paskubomis dirsteljo j Agnet ir ypteljo. - Regjau tave...
- Mane? - aikteljo Agnet. - Kaip suprasti?
- Tu nusileidai kaip angelas i dangaus ir palietei delnu
mano skruost. Ten tikrai buvai tu - siminiau bruous: tavo
akis, lpas, plaukus... A igijau ir visur tavs iekojau. Kartais
minioje mano akis patraukdavo panaus veidas - puldavau
paskui mergait, griebdavau j u peties, taiau kai ji atsisuk-

4^18

GABIJA

KRISTE

davo, visada nusivildavau. Ji bdavo labai panai, bet vis dlto


tik kopija, blanki originalo kopija. Likimo ironija, kad tave
ivydau btent Kaune, kai po daugybs varginani tobuliniAkies
namus.
- Papasakok daugiau apie savo tikjim.
- Kaip sakiau, ms religins bendruomens, kit vadinamos sekta, Dievas turi pagonikojo Dievo vard Mitra. Jo piktograma yra Dangaus akis, o simbolis - ro.
- Tai dl to tu man liepei prie lango prilipdyti ro? - paklaus Agnet.
- Taip, - vypteljo Laurynas. - Ro panai j ak, ar tu nepastebjai? Kai jos iedas isiskleidia, ji atsimerkia ir atidiai
tave stebi...
- I ties... - nustebusi pritar Agnet. - Jos iedas tikrai
panaus plaiai atmerkt ak...
- Mes nesireklamuojame - ms tikjim gaubia paslaptis,
o ro reikia slaptum.
Tavimi tikiu", - tar ro - kakur girdjau tok posak,
bet neatsimenu kur, - sukudjo Agnet.
- Ro yra paslapi gl. Kai romnai nordavo spti apie
susirinkim slaptum, ant dur jie visada kabindavo ro. Taiau jos iedas yra susijs ne tik su paslaptimis. Jis simbolizuoja
ir moterikum. Ro primena dar kai k labai intymaus...
Agnet ipltusi akis sispangino Lauryn. Jos skruostus
staiga nutviesk raudonis, ir ji nuleido akis.
- Tu supratai ?
- Kai pasakei, pagalvojau, kad tikrai panau...

-^URPURiNlIA V E N E R O S

LABIRINTAI

449

- Moteris ir ro yra labai susij dalykai, juk ne veltui sakoma: Ji grai kaip ro."
- Dabar inau, kodl man kiekvien vakar rengei roi vakarlius.
- Rengiau... dl tavs. Tu man skirta... i aukiau. Ms
tikjimas yra altruistinis - viskas daroma, siekiant padti mogui, - toliau ts Laurynas. - Mes priglaudiame narkomanus,
alkoholikus, visus nelaimlius, kuriems gyvenime nepasisek
arba kurie patyr skaudi likimo smgi. Ne tik priglaudiame, bet ir igydome. inau tkstanius pavyzdi ir galsiu
tau apie juos papasakoti. Kol kas banyi turime tik Vilniuje,
bet greitai ji atsiras ir Kaune. Dabar supranti, Agnete, kodl
tau neskambinu. Kai susitikinju su verslininkais ar auktais
pareignais, priklausaniais ms bendruomenei, aptariame
svarbius politinius bei piniginius reikalus. Tuo metu negaliu
kalbti telefonu... Telefon mes i viso nesineame dl... slaptumo. inai, kad yra toks dalykas, kaip pasiklausymas. Mane ir
taip seka, pati galjai tuo sitikinti...
Agnet pagalvojo apie Kamil. Jai irgi padjo sekta. Bet ar
ita?
- Tave norjo umuti ? Kodl ?
Laurynas suspaud lpas,
- Kai sitvirtinome Lietuvoje, pradjome statyti tikjimo
centr. Taip ijo, jog mes umme sklyp, kuris buvo skirtas
kitai bendruomenei. Toje vietoje ikilo ms religinio centro
pastatai. Tos... kitos bendruomens vadas iki iol nesusitaiko
su pralaimjimu. Jis visokiais bdais stengiasi mums pakenkti.

GABIJA

KRISTE

Kai suinojo apie tavo egzistavim, ypa po to, kai kartu apsigyvenome, jis vis ugnj nukreip tave. Supranti... - Laurynas
susijaudins paiau plaukus. - Yra labai piktybikai nusiteikusi bendruomens vad.
- Vadinasi, tu esi religins sektos vadas ?
- Ne vadas, o prezidentas... Srities prezidentas. Srii yra
labai daug. Bet a esu dar ir Didysis Prezidentas, o toki yra tik
keturi...
- O Viepatie, - Agnet ivert akis. - Kaip suprantu,
mums tai didel klitis, ar ne?
- Tai problema... Ir nemaa, - Laurynas nuleido galv. - Jei
tu preitum ms tikjim, tada viskas bt paprasiau, man
nereikt vykti Amerik, kad galiau gauti special leidim
tuoktis.
- Taiau tu tai inojai ir anksiau, tiesa? - Agnet bed
j akis.
- Nemaniau, jog mes tapsime tokie... artimi. Abejojau tavo
jausmais, taip pat ir savo... Dabar inau, kad negaliu be tavs
gyventi. Tu man reikalinga kaip oras, - Laurynas suspaud
kumius.
Jie abu minut patyljo, kiekvienas nugrimzds savo mintis,
- Kam reikalingas tas juodas apsiaustas ? Mano sapne apsigaubs juo tu atrodei gana iurpiai, - Agnet nairai dbteljo
susijaudinusi vyr.
Laurynas nudelb akis. Jis kurj laik nepratar n odio.
- Ritualams... jis reikalingas ritualams.
- Kokiems ?

PURPURINIAI VENEROS LABIRINTAI

433

- Jventinimo, krikto ar dar kitiems...


- A manau... galiau priprasti, nematau ia nieko baisaus.
Galjai anksiau pasakyti... Kodl taip bijojai? Ar yra dar kas
nors, k turiau inoti ?
Laurynas atsiklaup ant grind ir suspaud Agnets rankas
savo tvirtuose delnuose. Jo lpos virpjo.
- Ne... daugiau nieko, - patyljs itar jis. Vyras pakl
akis. Agnet nustebo j gilumoje velgusi odiais nenusakom tamp. Prislopintas nerimas vl atsinaujino ir pripild jos
siel tarsi taur iki pat viraus.
- Pasakyk, - kudjo ji, narydama Lauryno plaukus.
- K man sakyti ?
- Jauiu, jog dar kak slepi...
- Neslepiu, - staiga rytingai nukirto jis. - Patikk manimi...

Agnet padjo galv jam ant galvos, uosdama svaiginant


smilkal aromat.
- A bijau...
- Ko, mano meile ?
- Neinau... kako nesuprantamo ir baisaus. Tai atplsta
bangomis... Apkabink mane...
Jis apkabino Agnet, atlo jos galv ir lpomis sisiurb j
jos lpas.
- Taip... tiktai taip... - kudjo ji. - Baisiai tavs pasiilgau.
Noriu vl pamatyti Diev... Gal kart jis bus tavo...
- Padarysiu visk, kad tu j ivystum, - prikimusiu balsu
sukudjo Laurynas. Jis paguld Agnet ant lovos.
- Ar tu pasiruousi dar kart tai patirti ?

G A B I J A K R S"

- Su tavim visada... noriu tai patirti... kiekvien dien, kiekvien minut, - susnibdjo jos lpos.
Pasitenkinimas | kart buvo dar didesnis - kirto tarytum
cunamis. Jis sutrauk Agnetei kojas bei rankas, perlau j per
pus, atm prot. Ji ov i dang it strl ir pamat vytint bei
mirguliuojant atvaizd. Atvaizdas atsimerk - Agnet ivydo
raudonai rinias akis... Dievas buvo netikras... Merginos irdis neatlaik - ji smigo tams...
Agnet ltai, skausmingai pramerk akis. Vir savs ivydo
moters akis - jos su nerimu irjo j.
- Laurynas ? Kur jis ?
" ia, - jis pam jos rank.
- Kas man atsitiko ?
- irdis... sutriko ritmas, - pabalusiomis lpomis suniurnjo Laurynas.
Moteris - tai buvo gydytoja - pastm Lauryn alj.
- Agnete, sakiau tavo vyrui, kad atsargiau elgtsi su tavimi.
Tokioms emocingoms bei jautrioms btybms nereikt naudoti papildom dirgikli sekso metu: visoki antranki, rutuliuk ir dar velniai ino ko. Nespju vainti pagal ikvietimus.
Manau, jauniems monms toki dirgikli nereikia - utenka
ir sav siautjani hormon...
- Mes nieko nenaudojom, tikrai, - paraudo Agnet. Juk
mergina negaljo pasakyti, kad ritmas jai sutriko i baims, pamaius ugnines Dievo - o gal velnio - akis...
- Tada neinau, - gteljo peiais gydytoja. - Manau, tai
jvyko dl per didelio emocinio susijaudinimo. Na, turint tok
vyr, nra ko stebtis...

PURPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

433

Agnet nuleido akis.


Laurynas sutriks krenktelejo.
Jis ilydjo gydytoj. Agnet girdjo, kaip moteris ieidama
be paliovos pamokslavo ir aukljo jos mylim vaikin.
Jis gro irauds, isidraikiusiais plaukais ir su plaia ypsena veide.
- Gavau pylos, - suprunkt jis. - Igsdinai tu mane, Agnete, vos irdies smgio negavau. Juk sakiau, kad itaip myltis galima tik vien arba du kartus per metus. Aiku, esu kaltas, nes
pats pasiliau. Ar k nors matei ? - viltingai pasiteiravo jis.
- Maiau, jis pasirod man toks pat, kaip pirm kart, - pamelavo Agnet. Ji geriau bt sutikusi nukirsti sau rank, negu
pasakyti teisyb. Mergina gailjo Lauryno, ypa dabar, kai jis
irjo I j primuto uns akimis.
- Ak, - patenkintas isiviep jis. - Nori, paskambinsiu tavo
mamai? Ji nesiliauja skambinusi, net telefonas dreba, bet vis
negaliu atsiliepti.
~ Skambink, tik nieko nepasakok apie priepuol.
- Nesu toks kvailas, - nusivaip Laurynas. Jis pasim mobilj telefon ir ijo kit kambarj.
Agnet atsisdusi nuleido kojas. Knas drebjo, kaulai suminktjo, pasidar lyg drebuiai. irdis plak palusiu ritmu.
Agnet prunkteljo.
v*

- Cia tai bent, nebiau patikjusi... - ji garsiai itar. - Gydytoja paman, jog Laurynas - mano vyras. Greitai bus... - ji
pavelg tviskant ied. Susitikimus su Dievu teks pamirti jiedu inaudojo dvej met limit. Tikra tiesa, ji daugiau ito

GABIJA

/l^z

KRIST

nebeitvert. Teks grti prie paprasto velnaus sekso. Agnet


dirsteljo pro lang ir prisimin Benedikt.
Plaukai... sruoga. Agnet nesugalvojo, kaip jai nukirpti
plauk kuokt. Laurynas itaip jautriai miega... Teks sumstyti kit, ne tok pavojing, bd. Agnet buvo pasiryusi pasakyti ties Laurynui, bet netiktai suabejojo. O jei iaiks, kad
Laurynas su Benediktu neturi nieko bendro? Maa kas pasivaideno pakvaiusiam ni skausmo seniui... Dabar kitoje aplinkoje Benedikto pasakojimas Agnetei pasirod fantastikas ir
nerealus. Minutl pagalvojusi, ji suprato, jog geriausiai nieko
neprasitarti Laurynui. Ji pabandys naktj kaip nors nukirpti t
nelemt sruog, o jei testas bus teigiamas, paliks visk sprsti
jos mylimj radusiam tvui".
- Mama siunia tau linkjimus, - linksmai burbteljo Laurynas, be garso, kaip jam prasta, slinks kambar. - Sak, kad
miegotum ramiai, daugiau ji tavs nebetrukdys.
- Negaliu miegoti - noriu valgyti... - Agnet atsistojo, susvyravo ir krito tiesiai Laurynui glb.
- |varei man baims, bedionle, - Agnet jaut, kaip dauosi jo irdis. - Paruoiau tau maisto pilnus puodus...
- Tu pats gaminai ?
- Nejuokauk, ne tas man buvo galvoje. eiminink visk
dar.
Agnet nenoromis ispriido i saugaus glbio.
- Pirmiausia eisiu du. J plaukus ukos nebelenda... - ji
paiupinjo sulipusias sruogas.
- ygiuok, tavs lauksiu valgomajame. O gal nori, kad eiiau drauge? - ybteljo Lauryno akys.

PURPURINIAI VENEROS

LABiRlNTAI

455

- Ketini mane nuudyti? - Agnet ivert akis.


- Ne, ne, juokauju.
- Tokie juokai yra labai pavojingi... Kit kart juokauk atsargiau...
- S'i kart susimoviau... Tiesa, Vilius man papasakojo apie
savo neskmes. Neinau, kas jam galjo atsitikti. Niekada anksiau taip nebdavo.
- Vilius sak, jog tu gali atleisti...
Laurynas primerk akis.
- 'i klausim a dar sprendiu. Negaliu atleisti Viliaus - jis
priklauso ms bendruomenei. Mstau apie bausm...
- adi ji nuplakti? - nusiaip Agnet.
Plati ypsena nuviet paniurusj Lauryno veid ir tampos
kupinas akis.
- Toki drastik metod dar niekada nenaudojau... nors
dabar apie tai galiau pamstyti- Davei man ger mint, Agnete, - jis griausmingai nusikvatojo. Juokas tarsi pt kambar
gaivaus vjo gs. Susitvenkusi tampa isisklaid, ir Agnet
lengva irdimi nuliuoksjo du.

TRISDEIMT KETVIRTAS SKYRIUS

KOMPROMISAS
Tik ijusi i vonios kambario, Agnet igirdo gauto praneimo signal. Pavelg j. ekran ir perskait vard. Jai ra Vita.
VITA - AGNETEI.

Pagalvojau, gal jau isiritai i lovos, tai nusprendiau tau kai


k praneti. Skambino Rimas (jis jauia tau kakoki silpnyb bei velnum). inai, kad jis tiria neteist kai kuri sekt
veikl Lietuvoje. Jis mans pra tave spti. Laurynas tikrai
yra naujos, kol kas nepakliuvusios j teissaugos akiratj sektos
lyderis. Ir ne bet koks - tai auktas pareignas, turintis visus
galiojimus paskleisti nauj religij Lietuvoje. Rimas dar tiksliai
neino, bet mano, jog tavo mylimasis atstovauja paiam aukiausiam dvasinink luomui, koks tik gali bti toje veikloje. Jis
kalbjo, kad dabar i slapta draugija turi didel poveik verslininkams, politikams ir menininkams visame pasaulyje. Ji yra
takinga bei prestiin.
Viskas bt gerai, taiau draugija praktikuoja vairiausius
ritualus - kokius. Rimas dar tiksliai neisiaikino. Vienas ritualas yra gana keistas. Mano draugas band suinoti, bet visi tyli,
tarsi prisism vandens burnas.

PURPURiNIAi VENEROS

LABiRINTA!

457

Bk atsargi. Galiu tik spti tave. Jei k nors daugiau suinov

SIU, tuojau pat parasysiu inut.

Nijols nuotaika man labai nepatinka. Ji para inut ir beveik atsisveikino su manimi. Atseit, jei kartais kas su ja atsitikt, tai a turiau guosti Mant ir kur laik nepalikti jo vieno...
Vienu odiu, tai buvo graudulingas nekrologas. A esu gana
optimistikai nusiteikusi, bet man Nila var baims. Bandiau
jai paskambinti - deja, telefonas buvo ijungtas.
Diaugiausi dl tavs, taiau ir ia atsirado keist, nerim
keliani enkl. Draugue, seniai buvome banyioje, sakau,
gal velnias mus visas apsdo...
Priadk, jog, kai surasi laisvo laiko, ygiuosime u paranki susikibusios Prisiklimo banyi. Reikia ipainti nuodmes ir priimti Komunij. Tikiuosi, kad dar neperjai nauj
tikjim. N E D R S K T O DARYTI...
Spaudiu u tave pyg. Pasakiau Mariui, kad nevaiuosiu
Norvegij tol, kol viskas susitvarkys. (Turiu galvoje js problemas. A nepaliksiu nei tavs, nei Nijols...)
Amina tavo draug Vita.
P. S. Dabar manau, jog Rimas sak ties: Laurynas tikrai yra
kitoks nei visi. Jo akys skrodia kn kiaurai - beveik kaip rentgenas. Ar jis kartais nemoka hipnotizuoti?
Agnet pakl galv.
Vadinasi, Rimas palengva artja prie Lauryno. Ateis diena,
kai jis visk suinos. Kol kas ta religija jai neatrod kaip didelis
kriminalas, nors j Dievo akys Agnet stipriai igsdino.
Ji itryn Vitos praneim ir greitai m tarkinti savo.

:^Ab3iJA KriMb

AGNET -VITAI,

Visk inau. Suinojau prie ger valand. Vos nesusigundiau priimti jo religijos, bet po tavo laiko persigalvojau.
Manau, pasiliksime kiekvienas prie savo Dievo. Jei mog
myli, tai visai netrukdo. Tuo labiau kad Dievas i ties yra vienas. O komunija, kriktynos, miios ir kiti ritualai - beveik viskas perimta i pagonikojo tikjimo.
Bijau dl Nijols - pastaruoju metu ji su manimi beveik nesikalba. Atrodo sublogusi, o akys pilnos baims ir kanios. Pasirpink ja, mans dar laukia viena... hm... procedra, neinau,
kaip j pavadinti. Kol kas nieko nenoriu sakyti - tai ne mano
paslaptis.
Laurynas T I K R A I moka hipnotizuoti - tu labai pastabi. Jis
visoki jdomi dalyk moksi nuo penkeri met.
Ak, Vita, negaliu tau visko pasakoti, taiau atomazga artja.
K ji man ada, neinau...
Tavo draug... aminai... Agnet.
P. S. Neivaiuok... kol kas... Norvegija dar kurj laik apsieis
be tavs, o mes - ne...
- Agnete! - paauk j Laurynas. Jis grjo i bibliotekos,
laikydamas rankose nuiurusi knygel. - Atneiau tau paskait komplekt apie ms bendruomens paproius, gyvenimo
bd ir kitokias pramogas. Nemaai tau papasakojau, o ko nespjau iaikinti, rasi toje knygoje.
Jis jdmiai pavelg jai j akis.
- Ar kas atsitiko ?

PURPURINIAI VENEROS

LABiRlNTAI

455

- Nieko... - Agnet nuleido akis. Ji buvo jau umirusi,


koks pastabus yra Laurynas,
- Kakas skambino? - nenurimo jis.
- Neskambino... Vita parae inut.
Laurynas perkreip lpas.
- Tikiuosi, neprira koki nesmoni?
- Ji niekada nerao nesmoni, - pabr Agnet, Jos galvoje suskambjo pavojaus varpai.
Laurynas nusiypsojo.
- Nerao, tai nerao. Tau svarbiausia dabar yra uksti. Seiminink prigamino visoki grybi - reikia suvalgyti, kol neatalo.
Jis pam Agnet u rankos, ir abu patrauk valgomj.
Kuriam laikui mergina visk umiro. Viliojantis maisto
aromatas pasiglem visas jos mintis. Agnet tik dabar suprato,
kokia yra ialkusi. Per vakarl beveik nieko nevalg, buvo per
daug sitempusi, kad galt dti k nors burn, vliau pramiegojo beveik dvi paras. Skrandis atrod visai tuias, tiesiog
prilips prie nugaros.
Ji puol prie maisto, nieko nesirinkdama, iupo, kas pirma
pasitaik po ranka. O tai buvo virti kiauiniai, vitienos kepsneliai, darovi trokinys, varks apkepas ir kitokios grybs.
Tik po kiek laiko Agnet pamat, jog Laurynas sdi tyldamas
ir atidiai j stebi.
Ji nurijo ksn.
- Kodl tu nieko nevalgai? - iopteljo ji.
- A nealkanas...
- Turbt keistai atrodau, kad taip mane spoksai...

/l^z

G A B I J A KRIST

Laurynas pam jos rank ir sistebeilijo rint ant pirto


suadtuvi ied.
- Norjau paklausti... Gal jau apsisprendei ?
" D l ko?
- Dl to, k pasakojau. Tikiuosi, jog apsisprendei priimti
mano tikjim, pereiti | mano banyi. Ten ir susituoktume...
Agnet isiiojo. Jis uklupo j nepasiruousi, prirm prie
sienos vienu smgiu, kai jos mintys skrajojo visai kitur. Ji priadjo Vitai neskubti...
Bet... Lauryno akys...
Jos skverbsi giliai smegenis, slopino mintis, temd sveik
prot.
- Mama... K pasakys mama? - suvapjo Agnet. - Ji nori,
kad a tuokiausi banyioje... katalik. Jai tai labai svarbu...
- Mes ir tuoksims banyioje... - Lauryno balsas buvo
velnus. Saldus tarsi gli iedlapiai. Jis varvjo nuo jo lp it
medus - nemanoma buvo atsispirti. - Sakyk, Agnete...
- Tai nesininga, - paoko ji. - Tu man neleidi pagalvoti...
A turiu pasitarti su mama...
- Maniau, jog tai ms reikalas, - jo balsas staiga pasidar
ledinis. - Tu juk adi gyventi su manimi, o ne su mama. Esu
pakankamai subrends bei materialiai apsirpins, galiu tave
ilaikyti, o ir tu pati radai mgstam darb - nesuprantu, kodl
manai, kad turi klausti mamos patarimo...
Agnete, - jis lpomis perbrauk per jos skruost, - nesakau, jog turi pamirti savo artimuosius. Reikia diaugtis, kad
jie yra, bet....

PURPURiNIA! VENEROS

LABiRINTA!

461

Jis visai i arti pavelg jai akis. Agnets mintys vl susidrumst.


- Dabar a tau bsiu mama ir tvas, brolis ir meiluis. Taip
pat tavo vyras... Turi tai sismoninti.
- Sutuoktiniai turi bti lygiaveriai partneriai ir neugoti
vienas Jdto. Kiekvienam reikia turti savo atskir erdv... - band prieintis Agnet.
- Nemoku bti toks, kaip visi... - Laurynas suiaup lpas. - Mane nuo maens aukljo bti lyderiu.
- Nenoriu bti kita [ auksin narvel...
Laurynas nusikvatojo.
- Kokias ia nesmones isigalvoji ? Niekas tavs neada udaryti... Paprasiausiai tau aikinu, kad tavo mama ir ttis pasitrauks I antr plan - visus reikalus sprsime mes dviese.
Agnet sudvejojo.
- Visus ?
- Taip, negi tu neinojai?
- Jie turi tik mane vien... - Agnet nervingai sugniau
kumius.
Laurynas atsiduso.
Jis apglb jos galv ir prispaud prie krtins.
- Negi manai, kad adu tave i j atimti? Mes abu ir toliau
jais rpinsims. Tik neleisime kitis savo reikalus.
- Leisk man pagalvoti... nors kelet dien...
- Privalai apsisprsti iandien - turi por valand...
- O jei nesutiksiu? - Agnet ugniauusi kvap klaussi ltai dunksinios Lauryno irdies.

GABLIA

62

KRIST

- Neversiu tavs per jg, bet tada liks tik civilin metrikacija. I tavo tikjim a negaliu pereiti.
- O gal?..
- Tai nemanoma, - atkirto Laurynas. ~ Pati supranti, a
nepastu kitokio gyvenimo.
" Negaltum to padaryti net dl mans? - Agnet sulaik
kvpavim.
Laurynas palingavo galv.
- Reikt vykti Amerik, ten turiau gauti leidim, o tai
utrukt net por met. Net neinau, ar tai i viso manoma...
Jie j mane investavo milinik sum pinig, kad tapiau toks,
koks dabar esu. Tekt juos atiduoti... Pradiau nuo nulio,
Agnete... Ar tu sutiktum mans laukti?
- Visk padaryiau dl tavs. Paaukoiau savo gyvenim! kartai suuko Agnet.
Lauryno lpos virpteljo.
- Tada pereik [ mano tikjim - tiek tepraau... Nereiks
paaukoti gyvenimo, teks tik priimti mano rank bei ird. Tursi mane... vis. Ir mano meil tau...
- Slibino galvos... ar visas jas nukapojau? - suvaitojo Agnet.
- Liko viena... visai mavt.
v
Agnet atlijo.
Ji velg Lauryn, o irdis sruvo krauju. Mergina pirtu
perbrauk per taisykling, iek tiek kampuot veido oval, paliet tankius juodus antakius, lpomis prigludo prie jo lp.
Negaljo atsiplti nuo savo suadtinio, inojo, kad reiks
nusileisti, kitaip ji neteks jo, o kartu ir savo gyvenimo. Aiku,
galjo pasitenkinti civiline santuoka, taiau tai ne ieitis. Juk
negaljo jie, tap sutuoktiniais, gyventi atskirus gyvenimus.

P U R P l J R i N i A ! V E N t i R O S l.ABlRiNT.AI

463

susitikti tik nakt lovoje. Dauguma taip gyveno, bet Agnet inojo, jog su Laurynu taip gyventi neieis. Jis buvo savininkas,
norjo turti Agnet vis - negaljo atiduoti niekam net menkos jos dalels.
~ Noriu uduoti dar vien klausim, - sunibdjo ji.
- Pirmyn, - Lauryno akys sublizgjo.
- I ko js gyvenate? Ar paaliniai mons, ateidami tikjim Dangaus akis", turi atiduoti savo turt?
Ji bed Lauryn klausianias akis. Specialiai provokavo,
nes prisimin Kamils pasakojim apie turt, urayt neinomai sektai.
- Niekada, - nukirto Laurynas. - Mes isilaikome i nario
mokesio ir labdaros, teikiamos turtingiausi pasaulio moni.
inoma, kas nori, gali urayti savo turt. Bet tada sutikim
turi pasirayti artimiausi nario gimins. Procedra yra atliekama tik notarui patvirtinus.
Daugiau klausim ji neturjo. Agnets nusistatymas pradjo tirpti kaip ledkalnis, svilinamas deginani sauls spinduli.
Ji i padilb dbteljo savo gyvenimo vyr. Jo akys spinduliavo ir rjo, nutvieksdamos veid akinania viesa.
-Na?
- A... a sutinku... - pasak Agnet. Juk ji adjo paaukoti
gyvenim, o ia tik mayt smulkmena - religija. Mergina guod save mintimi, jog Dievas yra vienas.
- Paadu, niekada neleisiu tau dl to gailtis, - rimtai itar
Laurynas.
- Tik noriu paskutin kart nueiti katedr, - sumurmjo
ji,, nepakeldama aki.

GABUA

KR!S

- inoma, kada tik nori. Tada susituoksime... visam gyvenimui bsime sujungti...
Agnet nupurt drebulys. Ji nusprend nieko nesakyti mamai. Vliau, kada nors, kai nurims aistros, surengs vestuves savo
artimiausiems monms...
I susimstymo j paadino Lauryno balsas. Vyras piktai
burbjo, ukomis draskydamas sumazgytus plaukus.
- Kas atsitiko ?
- Nesuprantu, kas nutiko, negaliu iukuoti. Pairk,
Agnete, kas ten darosi.
Laurynas pasilenk, ir ji pamat kramtomj gum, prilipusi prie juod plauk sruogos.
- Nieko neveiksi, teks nukirpti kuokt - plaukai sulipo, nebeiukuosiu, nebent ipeiau, - Agnet visa virpjo
i diaugsmo. Na ir pasisek, nebereiks jaudintis, nemiegoti
nakt - sruoga pati atskrido j jos rankas.
- Kirpk, ir kuo greiiau - nesivaizduoju, i kur atsirado ta
guma...
- Kas nors umet - inai, kaip vaikigaliai dabar elgiasi:
mto iukles [ visas puses. A atsargiai nukirpsiu plaukus, neliks jokios yms, - pliauk Agnet, nordama nuslpti susijaudinim. Paklusi plaukus, ji atsargiai nur nemenk sruog ir j djo plastikin maiel. Maiel mikliai sikio dins
kien, tada suukavo Lauryno plaukus. - Sakiau, neliko n
yms, - patenkinta itar ji.
Laurynas suglost plaukus ir atsisuks pastvr Agnet glb.
" Negaliu atsiirti, labai seniai tave maiau. Diaugiuosi,
kad apsisprendei, - kol miegojai, vis laik apie tai galvojau.

PURPURINIAI VENEROS

LABiRINTAi

^65

Agnet sukikeno.
Ji jautsi laiminga, regdama nerpesting Lauryno veid,
diaugsi, jog jis yra alia, negaljo atsigrti jo liekna raumeninga figra, tvirtomis rankomis, kuriomis jis be paliovos j
liet ir glaud prie savs. Tik vienas dalykas Agnet erzino - tai
paketas su kaliu".
Reikia kaip nors pristatyti Benediktui plauk sruog, tada
galsiu lengviau atsikvpti", - mst ji. Bet kaip t padaryti, kol
kas nesugalvojo.
Agnet suprato, kad Laurynas neketina ikelti kojos i
nam. Jis vaikiojo basas po kambarius, apsimovs apiplyusiais dinsais ir vilkdamas medvilniniais markinliais, o jo
veid puo akinanti ypsena. Mergina seniai mat taip gerai
nusiteikus.
Vyras atsisdo ant minktos odins sofos ir iskt rankas.
- Ateik pas mane, - sumurk Laurynas.
Agnet okio ingsneliu atlingavo artyn ir susirang suadtiniui ant keli. Jis nubrauk plaukus, sikniaub j jos kaklo
link ir giliai kvp.
- Nuostabu... galiau taip sdti vis gyvenim, - sumur

mejo JIS.

- Apmaudu, taip retai vienas kit matome, kartais susitinkame po keli dien, be to, daniausiai tu grti nakt, priekaitingai itar Agnet, sukdama ant pirto Lauryno
garban.
- Dl to ir noriu, kad tu priimtum mano religij... Nebt joki problem - gyventumm ranka rankon. Visur eitume drauge, galtumm dirbti kartu ir per nakt. Ne taip, kaip

GABIJA

4^18

KRISTE

dabar: tu lauki mans, o a nerimauju, bet negaliu nieko padaryti. Man reikia, jog visada btum alia, tik taip sivaizduoju
ideali santuok.
Dabar mes gyvename kaip du kambario draugai, besinuomojantys bendr kambar|. Tai emina mane, o tuo labiau tave.
- Tai kodl nepasakei anksiau?
- Abejojau... - Laurynas glusteljo prie savs Agnet. Neinojau, ar turiu teis tave keisti, keisti tavo pasaulir,
religij, gyvenimo bd... Tai - didel atsakomyb. Ms bendruomen labai skiriasi nuo jsiks - mes reikalaujame beslygikai atsiduoti. Ir dabar mano irdyje kirba maytis abejons
krislelis, ar teisingai elgiuosi... Taiau esu didelis savanaudis troktu visada tave turti alia. Tapau nuo tavs priklausomas,
ne veltui tiek met sapnavau vien ir t patj sapn...
Jis nusijuok.
- Noriu tave liesti... be paliovos...
~ A taip pat, - Agnet apkabino Lauryno kakl ir sukando
jo ausies spenel.
Vyras linksmai nusiypsojo ir vilgteljo Agnetei j akis.
- J a u atsigavai?
- Ne, k tu, - Agnet kikendama isprdo jam i rank.
Plauk sruoga kienje degino jai kn, bet mergina nesugalvojo, kaip ja atsikratyti. - Kur Vilius? - paklaus ji, pratusi
nuolat matyti asmens sargybin gretimais.
- Leidau jam pailsti vien dien, kad apmstyt, kur blogai pasielg...
- Vargas Vilius, - Agnet pavart akis. - Jis nieko negaljo
padaryti. Veiksmas rutuliojosi labai intensyviai...

RPURINIAi VENEROS

L.ABIRINTAI

467

Suskambo mobilusis, bet kart Lauryno.


Susirauks jis pridjo ragel prie ausies ir em klausytis paskubomis beriam odi. Jo veidas vis labiau niauksi, galiausiai tapo nirus kaip debesis.
Agnet nustebusi irjo Lauryn ir negaljo atsistebti
jo metamorfoze. I linksmo, nuotaikingo vaikino jis per kelias
sekundes virto rsiu valdovu: akys svaid aibus, balse skambjo ledinis altis. Vyras, sukands dantis, itar vos kelis odius, bet nuo j skambjimo tono Agnetei per kn nubgo
iurpuliai.
- Tuojau atvyksiu, - nukirto Laurynas ir atsistojo.
- Ivaiuoji? - nedrsiai pasiteiravo ji.
- Taip...
engs kelis ingsnius, jis atsisuko ir ybteljo akimis.
- Noriau, kad mans lauktum, niekur nelakstytum, - turiau greitai sugrti
Agnet nustrusi palydjo jj vilgsniu.
- Po galais, k jis galvoja, tokiu tonu su manimi kalbdamas ? - suburbjo ji ir klesteljo ant sofos.
Mergina mainaliai isitrauk i kiens mobiljj ir paspaud Vitos vard.
- Agnet? - linksmai atsiliep ji.
- Ta pati - juk matai, ko dar klausi ?
- Ko pyksti? inai, jog a taip visada kalbu... Ar kas atsitiko?
- Noriu, kad atvaiuotum pas mane. Reikia, kad skubiai
nuvetum tok paketl Benediktui.
- Antikvarui? - pasitikslino Vita. - O tu pati negali nuveti ?

GABIJA

168

KRiSTE

- Negaliu, Laurynas skubiai ivaiavo, bet man liep jo


laukti- Joki problem, jau lekiu...
Vita prisistat lygiai po puss valandos. Agnet pamat jos
automobil, sukant [ kiem, ir ibgo pasitikti.
- Koks ia gaisras ? - nusivaip Vita.
- Negaliu laukti, - Agnet i kiens itrauk plastikin
maiel su Lauryno plauk sruoga ir padav Vitai.
- Kas ia?
- Plaukai...
- Matau, kad plaukai... Paaikink plaiau...
- Benediktas taria, jog Laurynas yra jo snus, - prisikiusi
prie Vitos, tyliai sunibdjo Agnet. - Jis ketina atlikti D N R
ekspertiz, kad sitikint savo tarim pagrstumu. Pasisek
nukirpti Lauryno plauk sruog, taigi noriu kuo greiiau j atiduoti Benediktui.
- Viepatliau! - rikteljo Vita. Jos rudos akys isprogo ant
kaktos, o veidas netiktai ibalo. - I kur jis irauk toki nesmon?
Agnet lidnai palingavo galv.
- A irgi pradioje taip sivaizdavau... Bet kai jis papasakojo
vis istorij... neinojau, k ir galvoti. Nors i istorija ir beprotika, mayt dalel tiesos joje galima atrasti.
- Papasakok, - spyr Vita. Ji virpaniais pirtais isitrauk
cigaret ir usirk.
- Vl rkai ?
- Tu mane sunervinai...
Agnet trumpai, bendrais bruoais idst, k ji girdjo i
Benedikto. Kai baig pasakojim, Vita atrod dar labiau sukrsta.

P U R P U R I N i A I VENi:

):; I AI-;il-;iM I Al

469

- Netiktina... - sukudjo ji. - Bet jei tai tiesa...


- J e i tiesa, Laurynas turs tv...
- O gal bus dar blogiau? - Vita dmiai pa/velg Agnet.
- K turi omenyje?
- Galjisjauianeapykanttvams, kurie, jo manymu, jj pa
met, ir nenors turti joki reikal su atrastu tvu?
- Kodl taip manai ?
- inau daug toki pavyzdi...
- iaip ar taip, turime nuveti kalius". Tavs laukia Benediktas.
- Ar jis ino, kad atvaiuosiu?
- Tuojau pat jam nusisiu inut - jis man liep taip pasielgti, kai tik gausiu mediagos"...
- Oi, Agnete, - sudejavo Vita, - kas ia darosi? Mano galva isipt kaip balionas. Neinau, kaip tu jautiesi, bet mane
itiko okas.
- Nra laiko kalbti. Greiiau vaiuok pas Benedikt - jis
laukia nekantraudamas. O a tupsiu namuose - Laurynas bet
kada gali grti.
Vita mosteljo ranka, sdo automobil ir ivaiavo. Agnet
dar kur laik girdjo mainos es, vliau ir jis nuslopo.

TRISDEIMT PENKTAS SKYRIUS

VENTINIMAS
ii} nakt sapnavaUj jog tu mirei:
KazkuVy toliy atrodo y varpas gaudy
Visam name ugeso zihuriaiy
Ir ird juodas nerimas suspaud.
Tada visa raudojimu virtau.
Ir meiles odiai dausi krtinj ligioly dejay nepasakyti tau,
dabarjie buvo odiai paskutiniai.
Aparklupau po didele nata:
Tai mano meil, - tavo balsas tar.
Ir pajutau, kad meil - net ir ta man dvigubai sunkesn pasidar.
Justinas Marcinkeviius

Agnet neramiai zujo po kambaq. Ji negaljo nusdti vietoje. Priokusi prie lango, valgsi keli, laukdama grtanio
Lauryno, kartu temptai klaussi, ar neskamba mobilusis telefonas. Lauk Vitos skambuio, taip pat tikjosi, kad kart
mylimas vyras nepaliks jos neinioje - parays nors vien paguodiani inut.

PURPURINIAI

VENEROS

LABIRINTAI

433

Mobilusis tyljo.,. Bgdama pro al, mergina paiupo ant


stalo gulint imanj ir nepaleido jo i rankos.
Pagaliau jis suskambjo - kakaip nedrsiai ir tyliai, tarsi
bijodamas praneti blog ini...
Agnet dirsteljo ekran... Laurynas!!! Ji drebaniomis
rankomis prispaud ragel prie ausies.
Mylimojo balsas buvo kakoks keistas - jo tone Agnet igirdo vos jauiam kalt bei nerim.
Jis kosteljo.
- Mieloji, nuvogiau kelias minutes, kad galiau tau paskambinti. Negriu kelias dienas, bet tai bus paskutinis kartas.
Daugiau niekada nebesiskirsime. Matai, kaip sunku taip gyventi... is pavyzdys byloja, jog privalome kak keisti, visada
bti kartu. Pakentk kelias dienas - k reikia tos dienos prie
mus laukiant amin gyvenim drauge? Man labai sunku vl
tave palikti, bet neturiu kitos ieities...
Agnet tyljo.
- Kodl tyli? Pasakyk k nors...
- Galvoju...
- Apie k? - velniai paklaus Laurynas. - Nebijok, neliksi
viena, netrukus parvaiuos Vilius. Ataukiau laisv dien...
- Hm... - suniurnjo Agnet.
- Daugiau taip nebebus - jis priirs tave, kaip priklauso
profesionalui.
Ji nusijuok.
- Nesijaudink, - burbteljo Agnet, - prijau ivad, kad, jei
noriu tave matyti kiekvien dien, privalau sekti paskui tave kaip
dekabriste. Kito kelio nra. Dekabrist monos, bdamos auktos

4 72

GABiJA

KRIS

kilmes, nepabijojo iksti alio, sunkios, daugel mnesi trunkanios kelions, kad tik galt ivysti alia mylim veid. Kodl
a negaliau to padaryti? Man nereikia sukarti tkstani kilometr, gyventi upustytoje lnoje... Reikia tik... pakeisti religij.
Tai labai sunku, bet jmanoma. Na... - Agnets balsas ulo. - A
nesu kunigaiktien Volkonskaja, bet seksiu jos pdomis.
- Niekada to neumiriu, - patyljs toliau kudjo Laurynas. - Palauk mans... paskutin kart... a irgi primiau iskirtin sprendim - nukirtau paskutin slibino galv, na, beveik
paskutin... O dl dekabrist... tu priminei man nuostabios
itikimybs istorij - visada ja avjausi. Kanioj sesuo itikima", - padeklamavo jis. - Agnete, esu tavs nevertas, - sielvartingai sudejavo Laurynas.
" K tu, k tu, - subruzdo Agnet, - juk nesu kakokia caca
lialia porcelianin panel. Net juokingai skamba - aiku, lauksiu tavs. Darbo nepasirinksi: tarnyba yra tarnyba.
- Myliu tave, - sukudjo Laurynas.
- Bet ne taip, kaip a tave...
- Mano meil - lyg vandenynas...
- Negalima tiek daug kalbti apie meil, - prietaringai itar Agnet.
- Kodl?
- Nes ji gali prislgti kaip akmuo.
- I kur tu inai ? - temptu balsu paklaus Laurynas.
- Kakur girdjau...
Vl ugul tyla. Ji buvo vaiduoklika ir gdi.
- Labai nenoriu ubaigti pokalbio su tavimi, bet man jau
metas.

P U R P U R I N I A ! V E N E R O S L A B I R I N i A!

473

Ragelyje kakas sutrakjo - ji igirdo, tiksliau, pajuto sunk Lauryno atods.


- Iki, Agnete, - tai tars, jis padjo ragel.
- Iki, - sukudjo ji, bet Laurynas jos nebeigirdo. - Mat
kaip... " sumurmjo Agnet ir smeig tol nieko nematanias
akis.
Ji taip sdjo ilgokai, nepaleisdama i rank mobiliojo telefono, susigusi toje paioje vietoje ant sofos, o ausyse skambjo nutolusi odi aidas.
Bt sdjusi imt met: neturjo jg net pajudinti kojos, bet i apsndimo j paadino nirtingas lauko dur signalo
dzgimas.
- Ko taip ilgai neatidarei dur? - usipuol j Vita.
- Laurynas skambino.
- Na ir k?
- Negr... por dien...
- K jis, po velni, veikia? - suriko ji.
- Dirba, - atov Agnet.
- domu, k. Nesiseka mums, Agnete, su vyrais. Visi tokie
paslaptingi, o kai tos paslaptys ilenda paviri, pasirodo, kad
tai ne pasak karalaitis, o eilinis aferistas...
- A inau, k jis veikia.
- Ar tikrai inai? - Vita bed Agnet liai mirksinias
akis.
Tikrai.
Na, na. A taip pat, atrodo, inojau, bet, pasirodo, nepakankamai.

>

GABiJA

KRISTE

- Nedraskyk man irdies, ir taip sunku, - Agnet vl susirait ant sofos.


- K adi daryti ?
- Miegoti... - Agnet piktai dbteljo Vit. - Geriau pasakyk, kaip tau seksi.
Vita dviprasmikai pakraip lpas.
- Geriau neklausk. Benediktas lauk mans su privaiai nusamdytu ekspertu. Jis grieb man i rank paket, lyg tai bt
aukso gabalas, ir i karto perdav jj ekspertui. Tas sdo | automobily ir paspaud greiio pedal, net suvieg ties poskiu.
Pasijutau, lyg vaidiniau kriminaliniame filme.
Vita i stovinios ant stalo vazos pasiiupo kept pyragl ir
sigrdo I burn.
- Mmm... skanu. Galiu dar vien paimti ?
- Imk, kiek nori... K dar sak antikvaras?
- Sak... - iaumodama bandel, murmjo Vita. - Sak, jog
ekspertiz bus atlikta netiktinai greitai. Tuo pasirpino pats
Benediktas. Jis kalbjo, kad nenori laukti - ir taip lauk beveik
trisdeimt met. Vaikiojo visas drebdamas, beveik nepanaus i mog - atrod baisiai.
Vita pavart akis.
- Maniau, tik knygose tokie dalykai vyksta. Pasirodo, tikrov virija lkesius. - Pagrobti vaikai... praloti namai... Paslaptingos sektos... - ji pakraip galv. - Kur mes gyvename,
Agnete ?
- Neinau, - prislgta mergina pakl galv. - Maniau,
Lietuvoje, bet dabar tuo abejoju... Kada suinosiu ekspertizs
rezultatus ?

PURPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

433

- Suinosi pirmoji, kai tik ji bus atlikta, - taip pranee garbusis ponas. Tik neinau, kaip jis itvers iki to laiko: jau dabar
vos pastovi ant koj...
Joms benekant, vl suskambjo mobilusis.
- Nepageidauju su niekuo kalbtis, - krpteljo Agnet. Ji
ities rank su telefonu Vitai. - Pairk, kas skambina. Noriu nors trupuio ramybs...
Vita vilgteljo | ekran.
- Kamil... - nuts ji.
- Viepatie! - rikteljo Agnet. Ji itrauk Vitai i rank
telefon ir atsiliepusi priglaud prie ausies.
- Sveika, Agnete, - Kamils balsas buvo ramus ir altas. Atrod, tarsi ji bt nusprendusi atlikti kakok svarb reikal ir
pasiryusi kuo greiiau tai padaryti.
- Sveika, - suvebleno Agnet. Jai buvo keista girdti Kamils bals - paskutin kart mat jos kn susukt antklod be
joki gyvybs enkl. - Kaip jautiesi?
Kamil sukrizeno.
- Bna ir geriau... Tikriausiai turi galvoje vakarl ?
- Taip, btent vakarl...
- Sirgau iek tiek, bet dabar jau gerai... Taiau ne dl to
skambinu...
Agnet sulaik kvpavim.
- Nejaugi ?
Kamil akimirk patyljo. - Esu
pasirengusi ten pasilikti...
- Kaip suprasti ?

4^18

GABIJA

KRISTE

- Iseisiu i nam visam laikui. Pasiliksiu bendruomeneje.


Tomas neino, tikiuosi, kad ir nesuinos. Nebegaliu taip ilgiau
gyventi. Laukiu nesulaukiu to momento, kai bsiu ventinta
ir tapsiu visateise sektos nare. Apie Valdemar galvoju dien ir
naktj. Jis - mano Dievas.
Agnetei gnybteljo ird.
- Atvaiuosiu apie pietus tavs pasiimti, bk pasiruousi.
- Tu pati vairuosi? Juk esi nepilnamet...
- Rizikuosiu - tai bus paskutinis kartas, gal pasiseks, niekas
nesustabdys. Jei kas, duosiu ky.
- Kaip nors atvaiuok iki mano namo, paskui a vairuosiu, - susijaudino Agnet. - O gal apsieisi be mans?
- Jokiu bdu, mamos jau nebeturiu, kas nors juk turi mane
lydti...
- Manai, labiausiai tinku tam reikalui ?
- Pripratau prie tavs, Agnete. Tu man - lyg vyresnioji sesuo... - Kamil sukkiojo. - Nebegaliu kalbti, susitiksime
rytoj, - ji met ragel.
Agnet nuleido rank. I jos ikrito telefonas ir nuriedjo
ant sofos. Ji dirsteljo Vit ir staiga delnais usideng veid.
- Kas atsitiko? K ji sak? - sunerimo Vita.
Agnet pavelg draug sielvartingu vilgsniu.
- Neinau, ar tau pasakojau, - j rytoj ventina sekt.
- O ia tai naujiena... kiekvien dien vis kita... Ir kas tuo
metu vyksta ?
- Negaliu tiksliai pasakyti, atrodo... lytinis aktas.
Vita paoko.

-^URPURiNlIA

VENEROS

LABIRINTAI

- Taip ir maniau! - suriko ji. - Tiesiog velniava... Vyksta


baiss dalykai, o mes sdime ir nieko nedarome... Reikia praneti Rimui.
Ji stvr telefon.
- Nedrsk! - paoko Agnet. - Ji PATI T O NORI. ada
pasilikti ten aminai. Suprask: jai ten bus geriau, negu gyventi
su Tomu. Yjpa dabar, kai mir jos motina. Nenorjau niekam
pasakoti, nors seniai visk inojau. Kakaip nejuiomis odiai
isiver vir - gal dl to, kad labai pavargau...
- Ko ji tavs pra ?
~ Nori, kad stebiau ceremonij. Jai tai labai svarbu.
- Kodl?
- Ji ketina atsiduoti sektos vadui, nes seniai jj myli, tik dl
jo gyvena. Ji ura bendruomenei savo but ir pasiliks ten gyventi bei dirbti.
- Kokio velnio tu turi visa tai stebti ?
- Na, jai a atstoju vyresnij seser... Sis aktas - tai jos atsidavimas sektos Dievui. Kartu apsivalymas... nuo blogj Tomo
jg...
Vita, kak galvodama, nirtingai kramt nagus.
- Gal man tave lydti ?
- Ne... Tau reiks kaip nors nukreipti Viliaus dmes, kad
galiau nuo jo pabgti.
- Viliaus? Taiau jo nra.
- Kol kas nra, bet, kiek pastu Lauryn, turt greitai atsirasti... Jis vl ada mane saugoti...
Jos abi garsiai nusikvatojo.
- domu, kaip galiau nukreipti jo dmes.

449

4^18

GABIJA

KRISTE

" Galtum pas mane nakvoti, o vliau, kai atvaiuos Kamil, ji ukalbintum, kol a ismuksiu lauk.
- Neinau... - ivert akis Vita. - Neinau, k pasakyt
Marius. Dabar abu gyvename kaip du paukteliai. Negaliu jo
prarasti...
Vita susimst.
- Geriau atvaiuosiu pas tave anksti ryte ir apsimesiu, kad
man reikia Viliaus pagalbos. Iviliosiu j'iprie savo automobilio,
tada tu galsi papustyti padus...
- Ne i ryto, o apie pietus, - patais j Agnet.
- Sutarm, - jos sukirto rankomis.
- Neaiku, kuo ia viskas baigsis...
- Kodl taip neki ? - paklaus Vita.
- Neinau... kakoks nerimas grauia ird. Noriu, kad viskas greiiau pasibaigt. Kada tu ivaiuoji?
- Kol kas nevaiuosiu, - burbteljo Vita. - Kol kas dar galime gyventi name, liksime Lietuvoje.
- Kada jus ikraustys?
Vita nutais grimas.
" Naujasis savininkas ilsisi kakur Maldyvuose ar Meksikoje, tiksliai neatsimenu. Maloningai leido mums pagyventi, kol
jis sugr.
- Man taip gaila, Vita, - Agnet apkabino draug.
- Tiek to, - Vita nusiluost nuriedjusi aar. - Kaip
nors igyvensim. A ne pirma ir ne paskutin. Neseniai buv

vome prasilousi eim draugijos susitikime. Baisu... imtai


iirusi eim, deimtys ijusi i gyvenimo... Kol tiesiogiai
su tuo nesusiduri, atrodo, viskas gerai. Kai pamaiau, kiek yra

FnjRPUR!N!Al V E N E R O S i ABiRINlTAI

479

toki moni, maniau, ieisiu i proto. Kai kurie jau seni, pensininkai, bet tebeturi siaubing priklausomyb. Niekaip negali
jos nusikratyti... Susikibome visi u rank ir verkme... Taiau
utenka apie tai kalbti...
Ji strykteljo nuo sofos ir vilgteljo pro lang.
- Vilk minim, vilkas ia - Vilius sugro.
Agnet atsistojo alia Vitos. Ji pamat, kaip Vilius dbteljo
auktyn lang. J vilgsniai susitiko. Jis jai nusiypsojo, gteljo peiais ir iskt rankas.
Ir vl a ia, - sak jo vilgsnis. - Nori tu ar nenori, seksiu
tavo pdomis, nes taip liep mano darbdavys bei eimininkas.
Nepyk, bet toks mano darbas."
\

Agnet, pati to nenordama, vylingai nusiviep. K gi, vl


prasidjo aidimas Sugaukpel". Ji buvo pel, o Vilius - katinas. Jdomu, kas kart bus greitesnis...
- Simpatikas vyras, - ybteljo akimis Vita. - Jei ne Manus...
- Baik, Vita, nieko i to neieis - Viliaus nedomina niekas,
iskyrus darb...
- Tikiuosi, jis ne gjus ?
Agnet prunkteljo.
- Koks skirtumas? Tavo reikalas bus atitraukti jo dmes|
nuo mans.
- Noriu tavs paklausti, - Vita atsigr Agnet.
Agnet kilsteljo antakius.
- Kiek i tikrj Kamilei met? Tai vienas klausimas. Antras: negi ji yra tikrai nekalta? Kakaip netikiu...

/l^z

GABIJA KRIST

- A irgi netikiu, taiau rytoj adu paklausti. Man sake, kad


jai eiolika, bet a manau, jog ji jaunesn.
- O man ji atrodo i viso kaip trylikamet, tik su pripstais
papais. Brr.,. - nusipurt Vita.
Ji paliet suspaust Agnets kumt.
- Nors ir labai nenoriu tavs palikti, vis dlto turiu vaiuoti
namo. Marius laukia. Jam baisiai sunku... potraukis loti neinyko - privalau vis laik bti alia. Kai ivaiuosime i Lietuvos,
palengvs. Bet dabar turiu bti psicholog, socialin darbuotoja, meilu ir motina. Jei taip stipriai nemyliau Mariaus,
mesiau visk velniop.
- Tu sublogai...
- Netekau apetito, - atsiduso Vita. - Bet k mes ia sapaliojam? Geriau rpinkis savimi - vien kaulai ir oda i tavs liko...
- Meil mus baigia sunaikinti, - lidnai ypteljo Agnet.
- Be jos irgi blogai. Rytoj pasimatysime. Kaip manai, ar
kada nors galsime lengviau atsikvpti ?
- Galsime... kitame gyvenime.
- Na, ir juokeliai tavo... - susinervino Vita. - Kas tau pasidar ? Tai juk ne tavo ventinimas, o Kamils. Atsipalaiduok.
Ciau...
Agnet girdjo, kaip kauki Vitos bateli kulniukai, kai ji
leidosi laiptais pirm aukt. Trinkteljo lauko durys, pasigirdo skardus juokas: ji spjo persimesti keliais odiais su Viliumi. Paskui suburzg automobilis ir stojo tyla.
Tik dabar Agnet pastebjo, jog u lango ruduo... Kada
jis atjo, ji nespjo pamatyti. Dienos skriete skriejo pro al,
nusinedamos nerim, lides, o kartais ir laim. Niekas j
nevertino. Visi skubjo gyventi, vildamiesi, kad ateinanti diena

PURPURINiAi VENEROS

LABiRiNl'Al

48

bus geresn, graesn, turtingesn... Iaudavo naujas rytas, bet,


deja, jis netapdavo laimingesnis. mons be paliovos kovojo
su kuo nors: vieni kovsi su savimi, negaldami atsikratyti priklausomybi, kiti stengsi padti nuskriaustiesiems, palaikyti
j dvasi, bet skaudiai nusivildavo. Treti... jaudinosi dl kit
dalyk: bdami turtingi ir galingi, jie geid pavergti pasaul,
nes visk jau turjo, trko tik valdios. Dar kiti... Oooo... jie
troko bti auktesni u patj Diev - tokie mons siek savo
tikslo, tiesdami sau keli per moni knus.
Kai kurie menkadvasiai gyveno vien tam, kad galt patirti
kno malonum, ir naudojosi visomis tam skirtomis priemonmis...
Ruduo atslinko netiktinai velnus - jis prats vasar.
Dienos dar buvo kartos ir saultos, tik sutemdavo anksti, o
rytais em deng rkas.
Agnet nuslopino upldus nor paskambinti tvams.
Ji ketino aplankyti juos vliau, po Kamils ventinimo ceremonijos. Mergina nusistat termin, nes dabar negaljo nieko
daryti. Visas jos mintis buvo uvaldiusi vyksianti ceremonija - tokia keista, dvelkianti viduramiais, regta tik filmuose ir
detektyviniuose trileriuose...
Agnet negaljo patikti, kad tai vyksta Lietuvoje, bet jai
pasitaik proga ivysti visk savo akimis. Kai Vilius pasirod
tarpduryje, ji jau buvo susikaupusi ir pasiruousi dar vienam
keistam eksperimentui.
- Gavai pylos nuo Lauryno? - pamaiktavo ji.
- Ne, k tu... Laurynas tolerantikas - tikras teisingumo
siknijimas. Jis man liep pamstyti apie savo poelg, ianalizuoti, k ne taip padariau...

GABiJA

4 72

KRIS

- Tai smagu. Kol kas noriu pailsti, kai reiks, pakviesiu


tave, - Agnet mirkteljo Viliui.
- Na, tai... bsiu savo kambaryje, - Vilius apsisuko ir udar paskui save duris.
Agnet jsijung televizori, pavart knyg - viskas krito i
rank, ji negaljo atsipalaiduoti.
Po galais, - paman ji, - grisiu miegoti - rytas u vakar
protmgesnis

Agnet krito ant ia pat stovinios itaigingos, minktos


kaip pkai sofos, pasivert ant ono ir akimirksniu umigo.
Lauke karaliavo tvankuma, sukelianti popietin snaudul.
Daugelis nugrimzdo i sekinant mieg, kasydamiesi iovavo
unys, katinai idrib guljo ant grindinio.
Panemunje tvyrojo tyla. Nesimat vaik, aidiani gatvse, vienas kitas pauktelis dar band giedoti savo nemantri
giesmel, taiau j balsai jau buvo prikim nuo praslinkusio
vasaros lsmo.
Padmavusi, kario prisotint tyl isklaid tylus variklio
burzgimas. Ilgas juodas limuzinas, tviskdamas juodais ybsniais, iniro i puyno ir tyliai prisliuog prie namo. I jo ioko
veid kauke prisidengs vyrukas ir pasuko prie natralios gyvatvors, dengianios jim svingeri klub.
Imets vien auk, limuzinas pajudjo toliau - nuo jo dulks pakilo, paslpdamos velnio veim, ir greitai nusdo. aliasis rajonas vl nugrimzdo popietin snaudul, nesuteikiant
atokvpio.

TRISDEIMT ETAS SKYRIUS

VENTINIMAS. TSINYS

Agnet pabudo viena, kaip visada. Ji jau beveik priprato taip


atsibusti - gyveno su grauoliu vyru, taiau jo beveik nemate.
Jis gyveno savo atskir gyvenim, jai svetim ir nesuprantam,
o ji kovojo su savo bei jo demonais.
iandien buvo lemiama diena. Po ios dienos Agnet turjo pakeisti savo gyvenim. Ir visai dl to nesigailjo. Buvo taip
nesunku visk perbraukti ir pradti i naujo. Siek tiek erzino
Kamils ceremonija. Bet Agnet nusprend pakentti. Kain,
ar tai bus panau j film Plaiai umerktos akys" kur Kruzo
personaas patenka j privat manhateniei susirinkim ir
tampa slapt orgij liudininku...
Agnet sukrizeno. Pastaruoju metu jos gyvenimas primin
karusel, taiau ten ji sukosi viena. Mergina tikjosi, jog viskas
pasikeis j gera. Ji nusprend paaukoti visk, net savo mylim
Diev.
Laikas lk beprotikai greitai. Jai nespjus apsidairyti, atskubjo vidurdienis.

GABIJA

4 8 4

KF^IS

Ant nekaltybs aukuro sudeginsim mes visk^


irsauly ir mnul, ir gles,
sudeginsim svajon, sudeginsim viltis,
ir liks tik aminybs paslaptis...
Taip Agnet dainavo due. Ji pasiruo ivykti \ slapt ceremonij ir daugiau nebenorjo apie tai galvoti. K ten kalbjo
Laurynas, atimdamas jai nekaltyb? Tai dvasinis aktas, kurio
metu vyras ir moteris patiria dievikum", Tiltas nuo ems
iki dangaus"...
Ji tai patyr ir linkjo Kamilei, kad ji suprast upldusias
emocijas, kai pajus savo mylimo vyro kn ant savo kno. Patirs
smons utemimo bei aukiausios nirvanos bsen. Ji linkjo
merginai meils ir laims, nors inojo, jog Kamil dar pernelyg
vaikika, kad galt vertinti knikos laims gali. Agnet tai
pajuto visai neseniai, ir jei ne Laurynas, ji taip ir nebt suinojusi, kas tai yra. Tai ne seksas, o dvasinis dviej siel susijungimas, kur manoma pasiekti tiktai su labai mylimu mogumi.
Agnet inojo, kad negali nieko pakeisti. Kamil pasirinko
savo keli, vienintel keli, kuris jai dabar yra pats tinkamiausias.
- Agnete, - igirdo ji tyl Vitos bals.
Mergina pradar duo kabinos dureles.
- Tu jau ia? Kiek dabar valand?
- Greiiau tvarkykis, jau vidurdienis, anksiau atvaiavau,
negaljau kitaip... - burbjo Vita.
- Ar Vilius tavs nemat ?

D P
D

R I N iA I V E N E R O S L A B i R I N TA I

485

- Atrodo, ne, palikau automobil gatveje, pastebjau, kad


atvertas balkonas, tada prisitraukiau rankomis ir jlipau.
- O, Dieve, visai kaip filme, - tyliai aikteljo Agnet.
- Dabar vl ioksiu i lauk. Griu pro duris ir pasakysiu
Viliui, neva sugedo automobilis. Per t laik turi dingti i ia.
- Bet Kamil dar neskambino.
- Nesvarbu, palauksi gatvje, kol atvaiuos. Negaljau vliau atvykti, susitariau su Mariumi susitikti Megoje" po valandos. A juk jam nepasakojau apie tai, kas ia vyksta, - ir be tavs
netrksta rpesi.
- Tuojau susiruoiu, - Agnet ijung vanden, nusiluost
dideliu puriu rankluosiu, tada usitemp dinsus ir apsivilko
vasarin palaidinuk. - Ar ilta lauke ?
- Karta, - sunypt Vita. - Ieinu, stebk mane.
Ji ilipo pro balkon, trumpai pakibo ant rank, paskui
lengvai it kat nuoko. Agnet susirio plaukus uodeg ant
pakauio, kad bt patogiau, apsiav sportbaius ir paskutin
akimirk pagrieb rankin su vairuotojo paymjimu, pinigine
bei pagrindiniais tualeto reikmenimis. Tada negirdimai prislinko prie lango ir m stebti aplink.
Ji igirdo skambut ir suprato, jog skambina Vita. Duris
atidar Vilius. Jie kur laik tarp savs nekjosi, paskui Vilius
dingo.
Agnet numet rankin, krito ant sofos ir usitrauk iki
aus pled.
Pasigirdo beldimas duris.

GABIjA

48b

KF^iSTE:

Mergina mieguistu balsu kak suburbjo. kambar nedrsiai slinko Vilius.


- Dar miegi ?
- Ilsiuosi, o kas ?
- Vita, tavo drauge, vaiavo pas tave, bet pakeliui sugedo
automobilis. Pra pairti, kas atsitiko. Ar pabsi viena?
- inoma, koks dar klausimas, - purkteljo Agnet. - Kuo
greiiau atvaryk Vit ia... Turiu jai grinti skol.
Vilius dingo.
Agnet nublok pled, oko nuo sofos, stvr rankin ir
atsargiai vilgteljo pro lang. Vilius su gudrija draugue jau
ygiavo pro vartus.
Na, Agnete, jau ir tau laikas judti. Nors ir labai gaila Viliaus, bet manau, jog tai bus paskutinis kartas. Nebereiks to
vargelio daugiau apgaudinti. Gerai, kad gudruol Vita main pastat visai kitoje pusje, - galsiu ramiai nesislapstydama
ieiti." Agnet apvelg kambar. Jai kakodl sugnybo irdj.
Pasivaideno, jog j mato paskutin kart.
Agnet pasipurt, nuvydama alin kyrias mintis, ir utrenk paskui save duris.
Kai ijo, jos niekas nemat. Dl visa ko kirto ma gatvel
ir atsidr alia pagrindinio kelio, kur turjo pasirodyti Kamil,
Mergina prisimin jos prabang visureig, kuriame abi kalbjosi netoli Klebonikio tilto. Ji jau seniai vairavo, nebijodama
policinink baud. Ir ko ji turjo bijoti, kai jos globjas buvo
toks takingas asmuo?

RF^URINiA! V E I N E R O S L A B I R I N T A I

48/

Agnet pasislp u medio. Man, kad teks ilgokai palkti, bet neilgai trukus igirdo im ir atsargiai ikio galv i u
galingo kamieno.
Visureigis lk kaip pasiuts. Mergina vos spjo iokti ant
kelio ir ikelti [ vir rankas. Sucyp stabdiai - visureigis vos
nenublok Agnets i alikel ir sustojo prieais pat jos nos|.
Kamil atidar automobilio duris.
- Pasitrauk kit pus, vairuosiu a! - rikteljo Agnet ir
y

uzeme viet prie vairo.


Mergina persirito ant kitos sdyns.
- Vluoju, - udususi sumurmjo Kamil.
- Kodl?
- Vos pabgau nuo Tomo. Jam kilo jtarimas, nesitrauk nuo
mans ne per ingsny.
" Kur vaiuoti? - paklaus Agnet.
- 1 Klebonikj...
Agnet pasuko raktel. Ji skubjo pabgti i Panemuns, kol
jos neatsivijo Vilius. Spaud greiio pedal i vis jg, kad galt pasislpti mike, tada likt laiko iek tiek atsikvpti. Kai
pajuto, jog pavojus nebegresia, staiga sustojo.
- Kodl sustabdei automobil ?
- Noriu suinoti ties, - grietai pasak ji.
- Koki ties?
Agnet bed akis Kamil.
- Kiek tau met? Iklok man visk kaip seseriai. Sakei, kad
esu tau sesuo...
- Penkiolika, - isiviep Kamil.

GABIJA KRiSTE

168

- Kiek tau buvo met,.. - sumikiojo Agnete. - Kai Tomas...


Kamile prunkteljo.
- Turi galvoje, kada pradjo mane tvirkinti? Ar ne tai norjai suzmotir
Agnet linkteljo.
- eeri, - tyliai sukudjo Kamil, prikiusi veid prie pat
Agnets.
- O, Viepatie! - suuko Agnet.
- Tai okiruoja, - filosofikai pastebjo Kamil.
- Kaip... kaip tavo mama galjo tai leisti?!
- Ji neturjo kitos ieities. Jos brolis visk inojo, kas vyksta. Bet jis buvo kvailys. Kai prasiskolino, nusprend antauoti
Tom, nordamas imelti pinig. Tada jis prigsdino mam
ir visikai jos prie mans neprileido, kad uiaupt dds burn, - faktikai ji buvo marionet. Varg beval moteris... - atsiduso Kamil.
- O kur tas dd dabar?
- Mir, niekas neigyveno. Tik a viena likau - gal dl to,
kad Tomas mane savotikai myli. Galbt priprato, neinau...
Sak, negali be mans gyventi...
- Ar tu tikrai nekalta?
- Esi kvaila ar kuris galas ? Kaip galiu bti nekalta?!
- Sakei, paaukosi nekaltyb...
- Menam nekaltyb, virtuali. A taip noriu, taip sivaizduoju, kad galiau igyventi... I ties taip ir yra. Kas buvo
prie tai, nesvarbu. Liksime su Valdemaru dviese. Jis -mano
dievaitis, religinis vadovas, mano bsimasis vyras.

PURPURINIAI

VI ! i l L' ' . 1 Ai-;ii-;!N I Ai

l.-vJ

- Tu adi su juo susituokti ?


- Tai mano svajon, ir a j jgyvcndinsiu. Tada galsiu umirti, kas man atsitiko, ivalysiu savo gding kn. Tapsiu
tyra lyg kdikis. Tuomet pradsiu i iiaujo gyventi...
Agnet nupurt drebulys. Kamil kalbjo su kariu, jos
akys blizgjo, balta popierin oda rausteljo - ji tarsi persimain i vidaus. Agnetei net pasivaideno, jog Kamils kne pradjo gamintis pigmentas - ji jau nebebuvo tokia vampyrikai
balta, atvaizdas pamau jgavo kontrus.
- Juk negali atmesti blogiausio scenarijaus, tiesa?
Kamil sustingo^ Ji itrauk i makties durkl. Sauls spindulys apviet amenis, ir jie surjo it deimantas.
- inai, kas ia?
- Durklas... I kur tu gavai ?
- Pirkau. Turjau mint nudurti Tom. Taiau dabar panaudosiu j kitam tikslui - jei ventinimas nepavyks, persipjausiu
gerkl...
- Paslpk j greiiau, - suriko pasibaisjusi Agnet, - kitaip
neveiu, galsi keliauti viena.
- Pajuokavau, o tu patikjai.
- Velniop tave ir tavo Valdemar, - siutusi Agnet uved
visureig ir nurko priek.
Dabar jos abi tyljo. Po Kamils akibrokto Agnetei prajo
noras mergin klausinti ir su ja kalbtis. Buvo per daug sunku
brautis sueist siel, klausytis iniekinto vaiko kalbos - vaiko,
nors knas nebebuvo vaikikas. Plastins operacijos j sudark,
pakeit jo proporcijas: keista buvo irti apvalias moterikas
formas ir kartu matyti vaikik kaprizing veid.

GABijA

KRiSTt

Nepyk ant mans, - Kamile padjo galv Agnetei ant peties.


- A nepykstu, nors tavo kalbos mane gsdina. Tu matai
ikreipt gyvenimo vaizd - jo veidrodin atspind, nes taip
gy\'enai. Bet tai, k dabar sugalvojai, mans n kiek nekvepia:
ventinimas - gana keista ceremonija.
- Tik tau atrodo keista - man tai visai normali. A ilg laik
palaikau ryius su ita bendruomene - jei ne ji, mans jau seniai nebebt pasaulyje. Kai mama mir, jos nariai padjo man
atgauti pusiausvyr.
- Kaip tu su jais bendrauji? Ar Tomas ino?
- Sporto klube, - sukikeno Kamil. - T dien, kuri einu
treniruotis, klub atvyksta ir pora bendruomens moni.
Jie irgi vaidina, kad sportuoja, - ten mes bendraujame, turime
special kambar. Vienas j moni yra lengvojo kultrizmo
treneris.
- Oho, - ipt akis Agnet. - Tai bent konspiracija, matyti, jog vaikinai pasikaust pudruoti monms smegenis.
- O k daryti? Tomas man niekada neleist...
- Ne apie tai kalbu. Jie visuose kampuose prikio sav moni, kad tik nutvert nauj auk...
- Nedrsk taip kalbti - tu nieko nesupranti. Jie... visai kitokie, rpinasi tokiais, kaip a, kurie niekam nereikalingi, nukrit
dugn. Viena niekaip neisikapanoiau. Buvai vakarlyje, matei, kas vyksta! - m rkti Kamil.
Ji pradjo drebti, o akys atsistojo stulpu.
Isigandusi Agnet puol raminti Kamil.
- a, nerk, geriau pasakyk, kuriuo keliu vaiuoti.

PuRPURHNIA! V E N E R O S LABIRiNTAl

491

- Jau mikas ? Suk kair. Matai, kur naujai nutiestas keliukas aplink kaln ?
-ia?
Agnete nustro. Klaiki nuojauta staiga pervr smegenis. Ji
pamat besanti toje paioje vietoje, kuri Laurynas j pirm
kart atve aplankyti Jokbo. Tik tada jie ilipo ir emyn leidosi psiomis, nes ia nebuvo jokio kelio, vien lapia drgna
em.
- Kodl ia? - sumikiojo mergina.
- Anksiau ceremonija vyko Vilniuje, taiau neseniai Klebonikio mike buvo pastatyta nauja ritualin vieta, tiksliau
pasakius, ne pastatyta, bet apgaubtas ia esantis paslaptingas
akmuo, kurio kilm siekia tkstanius met. Toje vietoje jrengta ventykla ir visos ventinimo ceremonijos perkeltos i Vilniaus I Kaun.
- Jzau! - siaubo perverta suriko Agnet.
- Kas yra? - nustebo Kamil. - Tu visa lyg nesava.
~ Nieko nra. Tik rpi, kur reiks pasislpti, kad mans niekas nepamatyt.
- ventykla labai didel. Turiu rakt nuo balkono. Ten galsi sdti niekieno nepastebta - geriausiai bt atsigulti ant
grind ir irti pro groteles.
Agnet sukando dantis. Ji nusprend neisiduoti Kamilei.
Ir taip jau vos neisitar, jog ino t viet. Akmuo i ties buvo
labai keistas, tik Agnet nesuprato, kok vaidmen ia atlieka
Kamils bendruomen. O gal ia tas pats tikjimas Dangaus
akis", kuriam vadovauja Laurynas ? Agnet norjo paklausti Kamils, koks religins bendruomens pavadinimas, bet nepajg

I'

168

GABIJA

KRiSTE

to padaryti. Ji paprasiausiai it strutis kio galv j smelj, kad


nieko nematyt ir negirdt. Jaut, jog vir galvos tvenkiasi
juodi, bloga lemiantys debesys, bet nieko negaljo padaryti.
Tik lk tarsi naktinis drugys j vies, nors inojo, kad sudegs
kaitrioje liepsnoje...
Graiai ilygintas kelias suko ratus aplink kaln, kur anksiau lanksi Agnet. Ji prisimin nakt, kai buvo ant akmens
sudegintas Jokbas - tas vaizdas giliai sir jos atmintyje. Jo
nemanoma pamirti, kaip toje dainoje:

Pasisalink imano aki - pasitrauksiu i karto.


Pasialink imano irdies - tuoj pat paklausysiu.
Pasialink i atminties - neprayk, nemaldauk, nedarysiu.
I atminties niekada neitrinsiu tavo vytinio veido.
Ji negaljo nieko umirti - kelias leidosi emyn. Kuo greiiau jos artjo tikslo link, tuo labiau Agnetei alo knas ir stingo
kraujas gyslose. Automobilis beveik pasiek Jokbo nam, bet
toje vietoje nieko nebuvo. Vietoje namo drieksi plynas variai ilygintas laukas. Akmens nesimat - vir jo dang ov
didelis namas, kurio stogas baigsi kupolu. Kupolo virnje
blyksjo plokia aiktel, udengta permatomu stiklu.
- Sustok ia, - paliep Kamil ir apsivalg visas puses. Gerai, kad anksiau atvaiavome, dar nieko nra. Tuojau tave
nuvesiu balkon, tenai galsi patogiai sitaisyti, kol prasids
ventinimo ritualas. A irgi eisiu pasiruoti - reiks palsti po
duu ir persivilkti kitus rbus. Po kokios valandos prads rink

tis mones.

=^URPUR!NiA! V E N E R O S

LABlRINTAi

493

- Ar balkone, be mans, nieko nebus?


- Jei usirakinsi i vidaus, niekas nedrjs eiti. Tai yra slaptas
susitarimas. Kit nari giminaiiai irgi atvyksta stebti ceremonijos. Jie nenori, kad juos kas matyt. Kai durys urakintos,
tai enklas, jog viduje kas nors yra. iaip balkonas bna atviras.
tai tau mineralinio vandens buteliukas - kai jaudiniesi, visada
norisi gerti,
Kamil grdo Agnetei i rankas buteliuk ir nuskubjo prie
namo. Buvo matyti, kad ji ia jauiasi kaip uvis vandenyje.
Agnet, vilkdama medines sustingusias kojas, nusek paskui.
Ji jautsi lyg sapne, nesuprato, k ia veikia ir ko ia atjo. em
po kojomis buvo sausa bei kieta kaip akmuo, kuris dabar tnojo
kakur paslptas, nematomas akims, bet jauiamas irdimi.
Kamil kio rakt, ir durys atsivr. Agnet pajuto medienos kvap: ja buvo ikaltos sienos, taip pat mediniai buvo laiptai, spirale kylantys vir.
- Kada pastatytas is namas? - trkinjaniu balsu paklaus ji Kamils, lipdama siauromis laipt pakopomis.
- Visai neseniai ir labai greitai, vos per kelias dienas. Bendruomen pinig turi - prisideda visi, kas tik gali.
Agnet nespjo daugiau nieko paklausti - Kamil atidar
vos matomas, umaskuotas duris [ balkon. Agnet su Kamile
atsidr nuostabioje patalpoje, kuri nuo apaioje plytinios
sals skyr medin iraiyta tvorel. Ji buvo pakankamai aukta, kad galt paslpti t patalp. Agnet kakodl ia pasijuto
saugi - jos niekas negaljo matyti, o ji pro tvorels plyius puikiai visk mat.

GABIJA

4^18

KRISTE

- Kai ieisi, btinai urakink duris, - Kamile jai atidav


rakt, - Ir palinkk man skmes, - vos girdimai sukudjo
ji. - Nuo ios dienos pradsiu nauj gyvenim, isivaduosiu i
prakeikimo, lydinio mane vis laik.
Agnet j apkabino. Mergina jaut, kaip plaka irdis, bet
nesuprato, ar tai jos, ar Kamils, - abiej irdi diai susiliejo i vien galing varpo gausm.
- Tu drebi? - nustebusi paklaus Kamil. - Tai a turiau drebti, taiau man linksma. Laukiu nekantraudama savo
mylimiausio Valdemaro, kad galiau jam teikti save ir savo
meil.
- Skms, - sukudjo Agnet. Ji linkjo Kamilei skms,
bet labiausiai skms reikjo jai paiai, ypa dabar, kai jos irdj
kaust panika.
- Einu, - vytdama Kamil apsisuko ir negirdimai inyko
u profesionaliai paslpt medini dur.
Agnet usirakino duris, bet rakto neitrauk, tada klesteljo ant minkto fotelio, stovinio balkono gilumoje. Jai sukosi galva ir drebjo rankos. Mergina vilgteljo [ mineralinio
vandens buteliuk, ku laik suspaudusi saujoje. Mainaliai
atsukusi dangtelj, pradjo gerti. Pasidar iek tiek geriau, bent
nustojo diti lpos ir paviesjo akyse. Agnet atsistojo, prijo ariau tvorels ir pavelg emyn. Tada ji ivydo akmen.
Jis guljo sals viduryje po kupolu, prieais scen. Pro stiklin
kupol versi skaisti vakarin saul. Bob vasaros saul. Spinduliai, atsimuantys akmen, nuda j rykiai raudona spalva. Jis rjo ir liepsnojo it lauas.

p i.J f^ FH.,l R! N' AI V E N K R O S '. A B' r^ i N T A i

Agnet negaljo nuo jo atitraukti aki. Ji prisimin, kaip


tada atsigul ant akmens, - knas iki iol ilaik jo skleidiam
kartj bei maudul tarsi svaigi glamon.
Mergina pavelg atidiau. Scenoje stovjo didelis baltas
fortepijonas, o aplink j visur buvo idstytos vazos su raudonomis romis. Jos svaigiai kvepjo. Tai buvo ypatingos ros.
Stiprus j aromatas pleveno visoje ventykloje, tarsi bylodamas
apie meil.
- Ros... - kudjo Agnets lpos.
J nupurt iurpas. Slaptoji organizacija susirinko vsti
seksualins sjungos stebuklo. Agnet skait, kad dauguma
slapt pasaulio draugij ilaik senas tradicijas ir iais laikais
praktikuoja seksualinius ritualus. Bet ji neinojo, jog tai vyksta
ir Lietuvoje. Stovjo ia viena, nestengdama tam pasiprieinti, - galjo tik stebti ir visk dtis j galv.
Durys apaioje sutrakjo, ir Agnet greitai atsitp. Paskui
atsigul, isities ant grind ir pasisuko j tvorel. Dabar ji visk
labai gerai mat ir patogiai guljo. Net pajuto iok tok susidomjim, kai apaioje mons m bruzdti ir judti.
Saulei krypstant vakarus, akmens rjimas iek tiek prigeso. Dabar jis silpnai mirgjo purpuriniu rausvumu. Tada sal
pradjo rinktis draugijos nariai.
Jie visi vilkjo juodus apsiaustus su rykiai raudonu pamualu. Agnet puikiai inojo tok apsiaust. Daugel nakt j regjo
sapnuose, o vliau pati laik rankose. mons jo isirikiav
vienas paskui kit, rankose laikydami juodas deganias vakes.
Ilgi apsiaust skvernai dailiai bangavo apie kojas, o gobtuvai
deng galvas, todl Agnetei buvo sunku atskirti, kur ia vyras,
o kur moteris.

GABIJA

4^18

KRISTE

Jie isirikiavo aplink begalinio dydio ploki akmenj, palikdami nedidel takel praeiti. Salje sivyravo tyla. J drumst
tik vos girdimas degani vaki spragsjimas. Patekjo mnulis, neryki melsvai balta viesa spindo pro stiklin kupol.
Akmuo vl pakeit spalv - jis tapo violetinis.
Matyt, tai buvo enklas. ventykl paliktu takeliu neskubriu ingsniu pro mones artjo dar vienas taip pat apsirengs
draugijos narys. Jis ulipo scen.
Tada udeg smilkalus ir atsisdo prie fortepijono.
ventykloje pasklido keistas saldus kvapas ~ tikriausiai tai
buvo kokie nors kvaialai, nes Agnetei staiga dingo baim, apsvaigo galva, m mirguliuoti akyse.
Vyras - neabejotinai ten buvo vyras - pradjo groti. Jo graios, ilgais pirtais rankos m lakstyti klaviais, igaudamos
netiktin melodij.
Agnet neinojo, kokia tai melodija, kas sukr t muzik,
bet nuo jos per kn perbgo iurpas. Baim ir aistra siautjo
smegenyse - t jaut ne ji viena. Kai melodija pasiek kulminacij, mergina pamat, kaip nejudrios figros pasuko galvas
vien pus, - pro atidarytas duris eng Kamil. Taip, tai buvo
ji - Agnet j i karto atpaino. Artjanti figra primin dvasi,
plevenani keistais ingsniais.
Jos kn deng permatomas apsiaustas, po kuriuo daugiau
nieko nebuvo. Pro balzgan persivieiant audekl styrojo
sunkios, pernelyg didels ir pilnos krtys tokiam menkam knui. Merginos akys buvo plaiai atmerktos, o lpos - ikreiptos
tramdomo ypsnio.

P U R P U R I N I A I VENER(?;S l . A B i R I N T A !

497

Apsiausto uodega vilkosi eme - j ne du bendrijos nariai,


sekdami paskui Kamil. Jie sustojo prie akmens. Tada Kamil
nusimet apsiaust.
Visi sutartinai ugiedojo. Agnet nesuprato n vieno odio - gal i susijaudinimo, o gal todl, kad ivydo dar vien nar|,
kuris ltai prisiartino prie Kamils. Jis lengvai pakl mergin it
plunksnel ir paguld j ant akmens. Tada pririo jos rankas prie
stulpeli i abiej akmens pusi, t patj padar su kojomis. Visk baigs, netoliese ant akmens krato numet peil|, kad galt
greitai nupjauti virves

Fortepijonas sugriaudjo visa jga, choras jam pritar. Pradjo virsti kvepiani dm kamuoliai, ir Agnet trumpai apsvaigo. Ji praleido moment, kai vyras nusimet apsiaust. Jai
atsipeikjus, jis jau guljo ant Kamils.
Vyrikis pradjo judti, spavosi pagal melodij pirmyn ir atgal, o Kamil garsiai dejavo, savo knu pritardama jo judesiams.
Vienu metu dmai isisklaid, ir Agnet aikiai pamat vyro
kn. Ji i karto j j atpaino...
Kas daugiau galjo turti tokias rankas, tokius peius ir toki
nugar, po kurios oda lyg gyvi judjo raumen gumburai? Kas
daugiau galjo pasigirti tokiomis launimis, tokiomis Apolono
kojomis? Kieno plaukai guljo ant kaklo tokie juodi, iek tiek
nubluk nuo kartos vasaros sauls ir susibangav ? Kas daugiau
galjo taip myltis, suspauds moters rankas bei iskts jas
alis? Kieno judesiai buvo tokie grakts ir kartu galingi, tokie
karti, udegantys svilinania liepsna? Tik vienas mogus pasaulyje visa tai turjo - Laurynas.

TRISDEIMT SEPTINTAS SKYRIUS

TAMSIOJI UP

Agnet suriko. Ji jau seniai rk, tik pati to negirdjo. Stovjo jsikibusi j balkono tvorel, beveik persisvrusi per krat,
ir lenksi i priek, nunarinusi sunki, tarsi vino pripilt, galv.
Atsipeikjo tik tada, kai igirdo auksm ir suprato, jog tai jos
balsas - sueistos stirnos klyksmas. Ji irk vis skausm, irdgl, nerim, kurie pastaruoju metu ugul jos peius.
Nutilo muzika. Laurynas - tai tikrai buvo jis - ltai pakl
galv ir pavelg Agnet, J vilgsniai susitiko. Jo akys isiplt - siaubas ir klaiki baim blyksteljo j gilumoje. Veidas
ibalo - net rausva plazdenanti vaki viesa negaljo paslpti
jo vaiduokliko blykumo.
Nenuleisdamas nuo Agnets plaiai atvert paklaikusi
aki, jis ities rank, sugrieb netoliese gulint apsiaust ir atsisds greitai usimet, paslpdamas savo nuodming kn,
- Agnete! - kimiai suuko jis,
Lauryno balsas dar labiau sukrt Agnet, Jis buvo tikras,
kalbjo, jis nebuvo zombis, jo niekas nevald - vadinasi, tai
dar savo noru, turdamas sveik prot ir vali.

^ LJ R F^ ) R I N ! A I V F- N F F^ C) S !. A R ! T-l | N T A. ^

Kamil paklusi galv taip pat jsmeig akis j Agnet - akimirksniu ji visk suprato. Jos smon nuviet akinanti viesa,
kurioje viskas atsistojo savo vietas. Jos numyltasis Valdemaras, pasirodo, yra... paslaptingasis jos draugs bei patiktins
suadtinis.
Nelaukdama n minuts, Agnet apsisuko ir nr pro duris.
Dkojo Dievui, kad rakt paliko duryse, ~ neinia, kaip bt
jas atrakinusi. Merginos rankos taip drebjo, jog ji vos pajg
sugraibyti rakt ir j j pasukti.
- Agnete!.. - j pasiek nevilties kupinas Lauryno auksmas.
Prie ieidama, ji dar kart pavelg | ventykl ir pasigailjo, kad taip padar. Paskutinis vaizdas amiams jsir jai |
smegenis - tai buvo blyki Kamils ranka, kurioje ji laik nerpestingai netoliese Lauryno numest peil.
Mergina nusijuok, jos juokas suaidjo klaikioje spengianioje tyloje, nors ventykla buvo sausakima moni. Baltos
Kamils lpos isiiep - ji pakl rank ir brkteljo peiliu
per plon, dar vaikik kakl.
Tirtas raudonas kraujas plsteljo, apliedamas pilnas staias krtis ir ilgas baltas kojas...
Sal su. Laurynas oko prie Kamils, o Agnet tuo metu
klvirsia, netekusi amo, puol pro duris ir nuriedjo nuo
laipt. Ji nebegaljo nieko galvoti. Smon isijung - liko tik
prasti kasdieniki judesiai, kurie vert j bgti.
Ji lk gilyn mik. U savs girdjo triukm, lauom
ak trakjim, balsus, liepianius jai sustoti, - tai Agnet

/.Q0

G A B I J A KF^IS

5(j0

p
L.

paskatino dar greiiau bgti ir slptis. Skauds dygliai brai


jos rankas, lapai biro ant galvos, akis drask sibuojanios akos. Visa tai buvo niekis. Nors protas apmir, raudonas kraujo
upelis nesustodamas tekjo jos akyse. Jis bgo ir bgo, iurleno
po kojomis mayte srovele, vliau srov pltsi, didjo, ir upelis
virto begaline kraujo upe.
Up tekjo po jos kojomis. Agnet kakaip isiver i miko ir pasijuto stovinti ant staios kalvos.
Up buvo raudona, tokios pat spalvos, kaip kraujas ant Kamils kaklo bei krtins. Agnet neatitraukdama aki velg j
tekantj vanden|. Viena mintis iaip taip prasiskverb pro aptemusi jos smon.
Jis pasivijo mane - Kamils kraujas. Jo pilna visur, kur tik
umato akys. Niekada i to nebeisivaduosiu."
Tiesa it fejerverkas nuviet merginos prot. Negaldama
atsikratyti staiga upldusi vaizd, ji nuslydo nuo skardio ir
krito I jos laukianios ups glb. Toje vietoje ji buvo labai gili
ir skuringa.
Agnet paniro i alt tams vandenj, ir tuojau pat srov pradjo j neti. Ji nejudino nei rank, nei koj. Mgavosi netiktai upldusia ramybe...
Buvo gera... Bangos tyliai nareno aplink kn - jos glost,
pasakojo apie laukiani aminyb, meiliai kudjo ir suok,
pamau j svaigindamos. Agnetei spaud krtin - jai liko tik
kelios sekunds. Vanduo nekantravo, nordamas greiiau siverti I gerkl ir nusineti j j kit pasaulj...
T sekund Agnetei prie akis ikilo mamos veidas. Ji krpteljo ir pradjo blakytis.

P U R P U F ^ I N I A I V E N c F ^ O S . A B i R i N T A i

501

Viepatie, k a darau? - pagalvojo ji. - Numirti bt taip


lengva, pernelyg lengva. Gyventi yra daug sunkiau. Koki teis a turiu mirti, taip lengvai ir nerpestingai? Palikti mam,
ttj, drauges? A negaliu mirti, privalau atgailauti. Dl to, kad
buvau kvaila, egoistika btyb. Juk Laurynas parod, kas jis
yra. Isidav tada, limuzine, - turjau tai suprasti... Tiksliau sakant, giliai pasmonje supratau, bet nepadariau ivad. Mane
apakino Lauryno ivaizda, ikalba, protas ir, inoma, turtas,
nors niekada neleidau sau to pripainti. Kurgi ne? Jis paties
man po kojomis roi kilim, ir a nesibodjau juo vaikioti.
Umerkiau akis prie akivaizdius dalykus, nors daugelis mane
jspjo. Meil... A ir dabar j j myliu, net dar labiau - irdis plyta
pusiau, bet kelio atgal nebra..."
Dabar ji kovojo u savo gyvyb. Plak rankomis ir kojomis,
stengdamasi greiiau inirti paviri... Deguonies atsargos iseko, jos gyvyb kabojo ant plauko.
Agnet suspjo - ji iniro paviri, kai bangos jau beveik
pldo jai J pravert burn. Mergina giliai kvp ir pradjo kosti.
Up ir toliau j ne, bet Agnet jau nebebijojo. Ji diaugsi, kad
mokykloje lank basein ir gerai imoko plaukti, - nenuskendo
dl trenerio, mokiusio j kuo ilgiau sulaikyti kvpavim. U keleto metr up susiaurjo, ir Agnet po kojomis pajuto em. Ji
iropojo krant ir liko ten gulti. Buvo tamsu, pt varbus bei
altas vjas. Jis bavo, jog jau ruduo, o netrukus em sukaustys
speigas - toks pat, koks dabar gldjo jos irdyje...
Mergina guljo tol, kol pajuto, kad knas suakmenjo ir sustingo nuo alio.

GABIJA KRiS ! L

buk!

- Reikia eiti, - sukudjo jos lpos,


Kur eiti ? - vaipsi pasmon. - Tu juk neturi kur eiti. Mamos negalima gsdinti, o daugiau eiti nebra kur...
Vis tiek reikia eiti, - Agnet atsisdo. - Turiu suinoti, ar
gyva Kamil, noriu pavelgti Laurynui j akis."
Pagalvojus apie tai, Agnets kn nukrat iurpulys. J apm visai kitokia, dar nepatirta baim. Ji bijojo Lauryno, bijojo jj
pamatyti, igirsti jo bals. Bet ne dl to, kad jis santykiavo su Kamile. Tai buvo baisu, lyktu. Jis nieko apie tai neusimin, nieko
jai nepasak... taiau tai dar buvo galima suprasti. Agnet drebjo
dl Kamils. inojo - jei ji negyva, tai bus prakeikta amiams.
Ji kaltino save, jog nepasidomjo daugiau apie sekt, kuri
lank Kamil, neisiaikino, kas buvo tas paslaptingasis Valdemaras. O juk ji kak jaut - trko tik keli dlions detali
Kamils pasakojime, ir portretas bt buvs baigtas. Bet ji nenorjo, o gal bijojo ilgiau knaisiotis po kraupi merginos istorij. Agnet bijojo sugriauti savo ilt ir saugi buvein - dl
Lauryno buvo pasiryusi paaukoti net savo Diev. Norjo imainyti ji I pabais raudonomis akimis. Dangaus akis" - tai
kaip turjo vadintis jos naujasis Dievas, o gal tonas...
Agnet pravirko. Aaros upeliais pldo jos veidu, krito ant
lapios, bang skalaujamos ems. Mergina raudojo, sddama
lapia prie pat ups kranto. Ant jos nugaros tjsojo susivl, bang idraskyti plaukai; vienas batas karojo ant kojos, kit ji kakur buvo pametusi. Agnet garsiai kkiojo, nes pasaulis per
kelias valandas apsivert, o ji neinojo, k daryti ir kur eiti, nam nebeturjo...

P U R P U R I N I A I V E N E R O S L A B I R I N T A I 433

- Agnete... - ji vel igirdo tyl auksm. Kilsteljo galv ir


siklaus. Buvo tylu, tik kakur tolumoje girdjosi automobili
imas - matyt, netoliese vingiavo kelias. Tikriausiai pasivaideno", - pagalvojo Agnet. Paband atsikelti, taiau nesteng - visai nebeturjo jg...
- A G N E T E ! ! ! - pasigirdo riaumojimas visai arti. Jis buvo
kupinas skausmo ir irdglos - taip galjo riaumoti tik sueistas
vris... - Agnete! - tuo metu i u debes vysteljo mnulis,
ir Laurynas j pamat. - Ar tu sveika? - jis puol prie j ant
keli ir pradjo iupinti jos rankas bei kojas. - Tu gyva, - jis
m drebti, - tu gyva...
Vyras apkabino Agnet ir priglaud j prie krtins. Jo irdis
plak lyg kjis. Agnet nekrusteljo. Ji save stebjo tarsi i alies - jo glbyje buvo taip ramu, kad netiktai upldusios aaros
kaipmat idivo. Ak, kaip gera, kai taip apkabina, be aistros, be
tampos, kaip mylim draug... Bet taip ilgai tstis negaljo.
- Ar Kamil gyva? - vos girdimai suvebleno ji.
- Gyva... - Laurynas atsargiai atitrauk Agnet nuo savs ir
pavelg jai akis. Debesys vl aptrauk dang, ir mergina nepamat jo vilgsnio. Ji tik pastebjo, jog vyras usitemps dinsus
ir apsivilks markinlius trumpomis rankovmis. Nors pt
varbus vjas, jo rankos buvo iltos, o knas degte deg. - Kamilei akimirksniu buvo suteikta pagalba. J operavo. Dabar ji
saugioje vietoje. Kai sveikata iek tiek pagers, mergina tuojau
bus iveta | usien. Lietuvoje gyventi ji nebegali...
Agnet tyljo. Kamil gyva - tai buvo viskas, k jai reikjo
suinoti.

GABIJA

KRISTE

- Vaiuojam namo, - Laurynas atsistojo ir pam j ant


rank. Salia it aminas elis stovjo Vilius.
- Kaip ji ?
- Neinau, - burbteljo Laurynas. - Visa lapia ir sualusi.
Atrodo, tarsi bt k tik inirusi i ups. Gal skendo...
- Tikriausiai taip ir buvo, - abejodamas itar Vilius. - Neseniai jau pakrante, nieko nepastebjau...
- Kur automobilis? Privaiuok ariau.
- Privaiavau taip arti, kaip tik galjau, - jei dar nors pus

metro priartesm, nugarmsiu su visa masina i up.

Laurynas numyk. Jie lipo kalv, o jo irdis dunksjo lyg


pakvaiusi.
Agnet dar stipriau prie jo prisispaud.
Paskutin kart girdiu jo irdies plakim, - galvojo ji. Dar kelios valandos, ir aminai isiskirsime. Dieve, suteik man
stiprybs palikti... A j taip myliu, niekada nieko taip nemyljau... Kodl tai turjo nutikti btent man?.. Turiu savo valia
atstumti j|, nors ta valia tokia trapi..!

Agnet sudrebjo.
- Ar tau alta, mano meile ? - paklaus Laurynas. Jo lpos
prigludo prie Agnets kaktos ir sukl sumait jos galvoje. Tuojau bsim namuose, - Laurynas ranka dar stipriau prispaud jos galv prie savs. - Jau netrukus, tik lipsime vid.
Vilius atidar visureigio dureles, ir Laurynas atsargiai pasodino Agnet ant minktos sdyns.
- Tuoj pat tave apklosiu, - nesiliaudamas murmjo jis, apdengdamas jos peius vilnoniu pledu.

PURPURINIAI VENiEROS LABIRINTAI

505

Vilius trinkteljo upakalines duris ir atsisdo prie vairo. Jis


sunkiai atsiduso. Tada pasuko raktel, ir automobilis pajudjo.
Kaip jie gro namo, Agnet nebeatsimin. Ji beveik guljo, negaldama atsiplti nuo Lauryno, stengdamasi isaugoti
jo kno ilum, kvap, tok pastam raumen gumburl, ant
kurio buvo padjusi galv.
Niekada, daugiau niekada, - galvojo ji. - Niekada,.. Koks
baisus odis". Agnetei savaime riedjo aaros, taiau ji j neluost. Lauryno markinliai jau buvo lapi - jis jaut tai, bet
nejudjo. Tik vien akimirk krpteljo, ir i paios jo gilumos
isiver vienas odis:
" Agneteeeee, - sudejavo jis ir abiem rankomis suspaud
jos galv.
O gal?.. - plyksteljo viltis. - Gal apsimesti ir lyg niekur
nieko gyventi toliau? A noriu jo, troktu bti jo verg, - vaitojo Agnets irdis. - Geidiu jo buini, jo aistringos meils,
noriu pajusti jo rankas ant savo kno... Dieve, umuk mane u
tok trokim", - meldsi Agnet.
Bet tada jai prie akis ikilo ventykla ir jos suadtinis, uguls kit mergin. Ji galjo t vaizd imesti i aki, galjo j
irauti i irdies, bet kaip j umirti? Ar kas nors surado tok
recept? Agnet suprato, kad viskas baigta.
Verk, verk, Agnete, sieloje liko tik pelenai. Vietoje diaugsming svajoni raitosi nuodingi dmai." Udanga nukrito - ji
pabuiavo varl, taiau nuostabusis princas pasirod bess tik
niekingas prievartautojas.
Apsvaiginta jo buini, ji nesteng prabusti, gyveno aistros
migloje, tik ventykloje atgijo ir ivydo baisi slibino galv.

G A B I J A KRISTE

Agnet nejstenge jos nukirsti - ji raitsi it pragarikas altys ant


Kamils nekaltybs aukuro.
Tikrov buvo per daug iauri, bet reikjo gyventi toliau. Agnet turjo tvus, kuriems ji buvo vienintel dukra, - jie to neturjo
inoti. Mergina prisiek sau niekada jiems nepasakoti, k pamat.
- Atvaiavome, - burbteljo Vilius ir nedrsiai pasuko galv.
- Pagaliau, maniau, niekada neprivaiuosime to kvailo namo, atsiduso Laurynas ir norjo vl paimti Agnet ant rank.
- Eisiu pati, - ji atstm vyr.
- Gerai, jei to nori, - Laurynas pakl rankas j vir.
Jie jjo i taip gerai Agnetei pajstam priekambar, ulipo
laiptais j vir ir atsidr svetainje.
- Tuojau paruoiu valgyti, - subruzdo Laurynas.
Agnet j sustabd.
- Grau pasiimti daikt, - neirdama vyr, pasak ji,
- Neleisiu, - jo balsas staiga pasidar altas kaip ledas.
- Kodl? - tiesiai [ akis jam pavelg Agnet. - Kodl taip su
manimi elgiesi?
Laurynas sudribo ant fotelio.
- Tai mano darbas...
- Prievartauti nepilnametes?
- Tu nesupranti!!!
- Tai paaikink!!!
- Tai turjo bti paskutinis kartas. Niekada daugiau to nebedarysiu. Vietoje mans bus kitas vyresnysis bendruomens
narys - jis atliks t darb. Tai buvo tik darbas, - jis bejgikai
pavelg Agnet.
" Nesuprantu...

-^URPURiNlIA

VENEROS

LABIRINTAI

- Ms bendruomenje ventina ir atima nekaltyb, jei


kas to pageidauja. Tai vadinama susitikimu su Dievu. Tai yra
tradicija, besitsianti jau daugyb met. Tai - seksualinis ritualas, per kur nutiesiamas kelias dvasin isipildym. io ritualo
metu kiekvienas narys pasimato su Dievu ir taip ventinamas
I bendruomen.
- Tu vis laik tai darei? - pasibaisjo Agnet. - Na, inoma, kokia buvau kvaila, juk pati tai patyriau. Turiu pripainti, virpteljo merginos balsas, - t darb puikiai sugebi atlikti.
- Agnete, - Laurynas panarino galv, - nuo maums tam
buvau ruoiamas. A tikjau tuo, k dariau. Tikjau ir tikiu, jog
seksas yra tyras, jei galvoji, kad per j gauni dvasin iriim, pajauti Dievo buvim. Taip mane mok, ir a t jauiu. Tai nra
paleistuvyst ar tuo labiau prievartavimas. Jei narys nenori, jo
niekas neveria taip elgtis. Bet visi nori.
- A manau, - ironikai atsak Agnet, - kas nenort myltis su tokiu grauoliu? Kokj Diev tu joms parodei? Ar t su
raudonomis akimis ?
- I kur inai ? - paoko Laurynas.
- Kaip galiu neinoti? Tu man irgi j rodei.
- Tu sakei, kad jis toks pat, kaip tavo...
- A melavau, - drb Agnet.
- Matai, tu irgi meluoji.
Laurynas susim rankomis galv ir ts toliau:
- Mano veido niekas nemato. A visada bnu su kauke, tik
akto metu j nusiimu.
- Dieve mano, Kamil tave simyljo, nors mat tik su kauke. A vis laik apie j kalbjau. Nejaugi tu neinojai ?

449

4^18

GABIJA

KRISTE

~ inojau, - nupuolusiu balsu sukudjo Laurynas. - Tau


nesakiau, nors dabar esu sitikins, jog padariau klaid. Maniau, viskas greitai praeis, o daugiau man nebereiks to daryti.
Vietoje mans bus kitas - susitariau su vyriausiu bendruomens lyderiu. Tai padariau tik dl tavs.
Myliu tave, Agnete. Tu man pirmoji, kuri a i tikrj pamilau. Niekada neketinau turti moters. Man rpjo tik darbas. O kai pamilau tave, isigandau. Visaip stengiausi, kad tu
nenortum su manimi draugauti. Deja, buvau per silpnas...
- Reikjo man pasakyti.
Laurynas pavelg jai tiesiai akis.
- Atsakyk man tiesiai, Agnete: jei biiiau tau pasaks ties,
niekada nebtum su manimi bendravusi, ar ne ?
Mergina papurt galv.
- Nebiau, - vos girdimai sukudjo ji.
- Matai, - paoko Laurynas, - a taip ir maniau. Visk dariau teisingai. Ypa sunku buvo atsisakyti seksualini ritual.
Turjau labai ilgai rodinti, kad negaliu to daryti, nes myliu
tave. Jie nebuvo patenkinti, nes paprastai nariai tuokiasi tarpusavyje. Pasakiau jiems, jog tu irgi tapsi bendruomens nare.
Dabar mums susituokti klii nebeliko.
- Liko klitis, - sumurmjo Agnet.
- Kokia? - Lauryno akys isiplt.
- Tu privalai atsisakyti sektos...
-Juokauji? - ibalo Laurynas.
- Ne, nejuokauju. Tu turi mesti t bendruomen.
" Tu per daug praai, - suvapjo Laurynas. - I ko mes gyvensime? A daugiau nieko nemoku daryti...

PURPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

433

- Kaip nemoki? Juk tu moki tiek kalb, baigei teis, psichologij, ekonomik ir dar dievai ino k - gali daryti, k tik nori.
- Tai ne taip paprasta.
- Kodl? Juk vyrai net kunigyst meta del meiles...
- Kunigai negali vesti, o mes puikiausiai galime.
- Tai ne ieitis - viskas pasikeit.
- Tu sakei... eisi paskui mane kaip dekabriste...
- Tai buvo seniai, labai seniai... Jei tai bt tik seksualinis
aktas, tikriausiai sutikiau, bet... Negaliu umirti Kamils, kai
ji persipjov kakl. Buvau u j atsakinga. Maiau, su kokiu
diaugsmu ji lauk tos dienos. A... a to nepateisinau, taiau
norjau, kad jai bt gerai. O dabar tos merginos gyvenimas
sulugdytas, ir neinia, ar ji kada nors atsities. Baisu... Kai pagalvoju, k ji anksiau patyr, mane sukausto siaubas.
- Jai tikrai bus gerai, priadu tau. Kita vertus, juk tik ms
religija itrauk j i lino. Manau, jog ji tau pasakojo apie tai.
- Pasakojo, taip... Tai tiesa.
- Agnete, - Laurynas prijo ariau ir pam jos rank, - a
taip myliu tave, tu niekad nerasi kito vaikino, kuris taip tave
mylt. Tu nesupranti, ko mans praai. Tai nemanoma.
- Taip ir maniau. Susikrausiu daiktus ir ieisiu.
- Neileisiu tavs, - Laurynas pavelg j klaikiomis akimis. - Galsi ieiti, jei mane nuudysi. Arba a nuudysiu tave.
- Man tas pats...
- Kodl, kodl tu man neatleidi? - Laurynas pakl jos
smakr ir pabuiavo. Ugnis perbgo Agnets gyslomis. - Tu
v#

nori mans, as jaucm tai

3APIJA

r.)

KRiSl

- Na ir kas, tai tik geismas - tai neturi nieko bendro su


meile.
- Na, k man daryti, kad tu pasiliktum?
- J a u sakiau - palikti bendruomen.
- Tai juk kvaila, visikai kvaila. Kitos merginos dl mylimo
vyro net pereina musulmon tikjim...
- O paskui i j atima vaikus ir namus, tiesa? Toki kain
jos sumoka u idavyst. Negalsiu mylti tavo Dievo, nes manau, kad tai tonas.
- Nesmon... Tai ne tonas, tik kitokia tavo tikjimo
atmaina. Mes turime kitokius paproius ir ritualus, tai tiesa.
Bet jie niekam bloga nedaro. Suprantu tave - vaizdas buvo nemalonus, ypa tau. Taiau dar kart kartoju: tai buvo paskutinis kartas. Kit syk vietoje mans ritual atliks kitas narys.
- Pasikeit pornografinio filmo aktorius? - nusivaip
Agnet.
Laurynas trenk jai per veid. Smgis buvo nestiprus.
Agnet i netiktumo atoko ir persigandusi sistebeilijo
Lauryn. Tai buvo pirmas kartas, kai jis jai sudav.
- Nedrsk taip nekti, - sunypt jis. - Tu nieko nesupranti. Jie mane uaugino, imok, ir ne koki blog dalyk, o
ger darb, kuriuos mes atliekame visame pasaulyje.
- Tu man sudavei, - suvapjo Agnet.
- Atleisk, nesusivaldiau, - pradjo drebti Laurynas, - tai
baisu, neinau, kas man pasidar... Tu kalbjai apie pornografij, todl nesusitvardiau. Tai ne pornografija, o meils aktas.
- Aktas, kur tu atlikai su svetimu mogumi. Tai vadinasi
pornografija...

p u R p I j P i N ! A V E. N E R O o LA BI R i N TA

- Ms labai skirtingos pairos.


- Sutinku, kad skirtingos, - sunypt Agnete. - sivaizduok, kad ten buvau a ir myljausi su svetimu vyru. K tu apie
tai manai ?
Laurynas tyljo. Jis pakl akis, ir j vilgsniai siisidiirc.
Agnet jo akyse ivydo beprotik baim.
Mergina palingavo galv.
- Tu supratai? sivaizdavai? Tai dabar inai, k a turjau
iksti ?
Laurynas perbrauk per veid ranka.
- Tu visa lapia, purvina bei alkana. Persirenk, Agnete, ir
nusimaudyk po duu - jau labai vlu, rytoj pakalbsime. Kai
pateks saul, viskas atrodys kitaip.
- Tikriausiai taip ir padarysiu.
Lauryno veidas nuvito.
- Atneiu tau ilkinius markinius. Tikiuosi, miegosime
vienoje lovoje?
Agnet nusisuko ir, neitarusi n odio, patrauk j vonios
kambarj. Ji norjo pagulti kartame, pripiltame kvepiani
put vandenyje, taiau bijojo, kad neilaikys ir umigs. O to
ji negaljo sau leisti. Pasiryimas palikti Lauryn neinyko. Jo
kalboje buvo daug tiesos - Kamilei j religin bendruomen tikrai nemaai padjo. Bet visa kita... Sunypt vanduo, ir Agnet uliejo karta banga.

TRISDEIMT A T U N T A S SKYRIUS

APSISPRENDIMAS
Agnet pajuto palaim, kai stipri srove pradjo tekti per
jos isekus kn. Tarsi nieko nebt buv: nei siaubingo ritualo, nei tamsios baim kelianios ups, nei praties, kurios vos
per plauk pavyko ivengti. Net keista, kiek daug gali pakelti
mogus. Ji nieko nenorjo galvoti, bet mintys paios skverbsi I galv. Vl atsibudo pagund altys ir rangydamasis meiliai
kudjo jai aus j:
- Tu nemyli Lauryno, tu nenori aukotis dl jo. Na ir kas,
kad pakeisi religij, - milijonai moni visame pasaulyje j keiia kas valand. sivaizdavai esanti dekabriste, bet tu neverta
net to odio, o k jau kalbti apie j ygdarb...
- Taiau jos nepakeit religijos, tiesa?
- Jos paliko turtingus namus, tarnus, neteko titul, o tu vis
pliauki apie kakoki kvail religij. Pairk, aplinkui daugyb pravoslav, evangelist, krinaist, net mason, tik neinia,
ar j tikjimus galima pavadinti religija. Masonai - tai pasaulio
turtingj klanas, kuris valdo monij...
Agnet atsiduso. Laurynas daugiau nebeatliks ritual, tad ji
ramiai gals dalyvauti apeigose. Pagaliau turs galimyb atsisakyti - juk jos niekas nevers ten bti...

-^URPURiNlIA V E N E R O S

LABIRINTAI

449

Jai nusviro rankos. Pagunda ities buvo labai didel. Laurynas nepaprastai atsidavs bendruomenei. Jis net trenke Agnetei, kai ji |eide jo jausmus. Kakas turjo nusileisti. inoma,
tai turjo padaryti ji.
Kodl ji ? Ar dl to, kad yra moteris ir visada turi nusileisti ?
Merginai prie akis vl ikilo ilga balta ranka, delne suspaudusi peil. Ir akys, kanios kupinos Kamils akys, bestos j,
kai mergina su tuo peiliu persir gerkl...
Agnet sudrebjo.
Duo durels atsidar, ir ji ivydo prieais stovint Lauryn,
- Atneiau tau naktinius markinius, padjau ant kds, ~
itar jis. Vyras stovjo tarpduryje, jo akys degino jos nuog
kn.
Agnet nejuiomis susig ir sukryiavo rankas ant krtins. Tai buvo visai nesmoningas gestas. Ji padar tai mainaliai, kaip bt pasielgusi su svetimu mogumi.
Laurynas sutriko. Neviltis ikreip jo veid. Sudvejojs jis
udar duo kabinos duris.
Stai ir viskas", - pagalvojo Agnet. Kakas jos irdyje nutrko, ji sudejavo ir sukando dantis.
Nusimaudiusi ji nusiluost rankluosiu, bet naktinius
markinius net nepavelg. Nuo pakabos nusitrauk Lauryno
markinius ir savo sportines kelnes.
- Kaip tu jam pasiaikinsi? - sunypt altys, kai Agnet
apsireng nuimtais nuo pakabos drabuiais.
- Pasakysiu, kad alta, - atov ji.
- Na, na, - tar altys ir minutl nustojo nypti.

4^18

GABIJA

KRISTE

Ji ijo i vonios ir baisiai nustebo, kai Laurynas udar paskui j duris, tada urm jas foteliu.
- K ia darai ? - ipltusi akis paklaus Agnet.
- Miegosiu ia, - nesmagiai nusiviep Laurynas.
- Kodl?
Jis gteljo peiais.
- Kad tu negaltum ieiti,
Agnet nustrusi apsidair. J miegamasis ir darbo kambarys buvo antrame aukte - ji apie tai visai nepagalvojo.
- A galsiu ieiti kit dien, jei norsiu.
- O... Kit dien a tave nusivesiu j religinj centr, tau visk
aprodysiu, supaindinsiu su jos nariais. Pamatysi, tu i pagrind pakeisi savo nuomon. Beje, kodl apsivilkai tuos kvailus
drabuius ? - nusistebjo Laurynas.
- Man alta, gal kiek nesveikuoju, - burbteljo ji.
- O kodl tu be markinli?
- Man karta. Gal irgi dl to, kad sergu...
Agnet nuslinko prie jdviej lovos ir atsisdo ant krato.
Ji i ties labai blogai jautsi, purt altis ir deg kakta. O svarbiausia, jog trko oro ir spaud krtin. Lyg ir ikosjo plauius pakliuvus vanden, bet siaubingas peralimas neprajo be
pasekmi. Labiausiai ji norjo atsigulti ir pamiegoti, taiau negaljo to padaryti. inojo - jei atsiguls, tai bematant umigs. O
jinai dar nebuvo tvirtai apsisprendusi, kaip jai elgtis.
Laurynas atsisdo fotel, pristumt prie dur, atsikvp ir
ities ilgas kojas, utverdamas ijim.
- Kodl nesiguli? - pasidomjo jis.

P U R P U R i N i A ! V E N E R O SL A B I R i N T A i529

- Galvoju...
Jis stebeilijo i Agnet, o i spoksojo j Lauryn.
Vos per vien vakar jo ir taip siauras veidas dar smarkiau
sulyso, dubo skruostai, tik akys blizgjo lyg nuo kartins.
n

Jei jis taip blogai atrodo, tai domu, k apie mane galima

pasakyti..." - mintyse nusiaip Agnet.


Ji staiga atsimin, kad ventyklos balkone paliko savo rankin su dokumentais, o mobilj telefon kakur pamet.
Tarsi atsiliepdamas Agnets mintis, Laurynas nenoromis
pakilo nuo fotelio, itrauk i savo krepio jos rankin, mobilj
telefon ir padjo alia jos ant lovos.
- I kur tai?.. - ji ipt akis.
- Vilius rado, - suburbjo Laurynas ir vl sudribo ant fotelio.
Vilius... Tai nuostabu. A myliu Vili, a teksiu u Viliaus", - susigraudino Agnet ir vos nepradjo kkioti i
diaugsmo.
Ji pervelg ekran ir ivydo galyb praleist mamos skambui.
Negaliu dabar jai skambinti, negaliu..." - bejgikai paman ji. Kai pakl galv, vl pamat j smeigt tiriant Lauryno
vilgsn.
Agnet negaljo nuo jo atitraukti aki. Jis buvo apsimovs
sportinmis kelnmis, bet nevilkjo markinli. Mergina irjo taip gerai jai pastam kn ir nejuiomis juo avjosi.
Peiai, rankos, krtins raumenys buvo nepriekaitingos formos, o plokias pilvas avjo stangrumu. Agnet inojo, buvo

4^18
6

GABIJA

KRISTE

ityrinjusi kiekvien centimetr, kiekvien jo kno lopinl, o


dabar aikiai mat, kaip ant vyro kaklo ikilusi nematyta kraujagysl tankiai pulsuoja, paklusdama jo irdies ritmui.
Visai nekeista, jog Kamil jsimyljo, net nematydama
veido, - mst ji. - Bet kuri galt j jsimylti. Tikriausiai tik
tokie vaikinai reikalingi religinei sektai, kad suadint geism
ir potrauk. Tiktina, jog daugyb mergin bei moter stovjo
prie Lauryno eilje, kad galt paaukoti jam savo nekaltyb."
Agnetei uvir pyktis. Miegas isisklaid. Ji negaljo taip
demonstratyviai sdti ir spoksoti Lauryn - reikjo j nuraminti.
Mergina atsiduso, usikl kojas ant lovos ir atsigul. Knas
atsipalaidavo - buvo gera ir ramu.
Kad dabar galiau umigti ir niekada nebeprabusti... - atslinko bjauri mintis, bet Agnet greitai j nuvijo alin. - Tai
nuodm, atleisk man, Viepatie."
Ji sekundei umerk akis, o kai atsimerk, j nustebino
tyla...
Kain, kiek dabar valand", - pagalvojo ji.
Agnet nuleido kojas, atsisdo ir pavelg Lauryn. Jis
miegojo ant ono pakreips galv, o viena jo ranka kabojo ant
fotelio atkalts beveik siekdama grindis. Jai sukosi galva, dar
labiau spaud krtin, be to, kankino kosulys.
Jei tikrai noriu ieiti, dabar pats geriausias laikas tai padaryti." imt kart ji visk pergalvojo ir kai k suprato. ] sekt
negaljo sitraukti, nors ji ir bt buvusi pati geriausia pasaulyje. Tarp jos ir Lauryno lyg gyvas priekaitas amiams stovjo

PURPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

433

Kamil, Jei jis negali atsisakyti savo religins bendruomens,


tai ji turi palikti Lauryn. Agnet suprato, kad tikrai niekas jos
nemyls taip, kaip myli Laurynas, bet ir ji negals nieko taip
mylti. Tiek to, kaip nors igyvens be meils, utat igelbs
savo siel...
I ties, niekam nerpjo jos siela, taiau tai buvo svarbu
jai paiai
Agnet negirdimai, beveik nekvpuodama, prislikino prie
Lauryno. Atsiklaup ir velniai priglaud lpas prijo sugniauto kumio. Vyro odos kvapas sustabd kvpavim, o ant lp
liko antspaudas prisiminimui,
Myliu tave, - mintyse sukudjo ji. - Ir aminai mylsiu,,."
Ji greitai pakilo, sikio upakalin dins kien mobiljj
telefon ir nuskuod prie balkono. Tik balkonas jai ir teliko Laurynas savo knu utvr ijim. Blogai, kad buvo antras
auktas, bet Agnet neturjo pasirinkimo.
Ji atsargiai pravr balkono duris ir vilgteljo Lauryn. Jis
nekrutjo ir toliau, nunarins galv, miegojo jam nebdingai
kietu miegu.
Mergina udar paskui save duris, ir i karto j pervr vjo
gsis. Buvo basa - nesiav bat, kad galt tyliai vaikioti, taiau nuo plyteli sklindantis altis sugl jai kojas.
Nieko negalvodama Agnet pereng tvorel ir atsistojo
kitoje pusje, jkiusi kojas tarp metalini virb. Neirjo emyn, o jeigu ir bt irjusi, vis tiek nieko nebt pamaiusi - naktis buvo juoda tarsi raalas. Paskui atsitp ir sikabino
rankomis j virbus balkono apaioje.

GABiJA

b18

KRiSTE

Kur laik taip kabjo, paskui atleido rankas ir krito emyn.


Pataik tiesiai ant kopsto formos gls krmo, auganio po
balkonu. Dideli minkti lapai suvelnino smg, todl Agnet
nieko nesusilau, tik truput susitrenk.
Dar truput paguljo, atidiai klausydamasi, ar nepasigirs
atidarom balkono dur garsas.
Ji klaussi ilgai, kol pradjo ti ausyse, taiau nieko neigirdo. Tada atsikl ir murkteljo krmus, kad patekt tiesiai
gatv. Galjo vaiuoti su savo automobiliu, bet nenorjo sukelti triukmo. Vairuoti irgi nebt pajgusi, nes su kiekvienu
ingsniu jautsi vis blogiau ir blogiau.
Inirusi i krm, mergina kur laik bgo gatvs viduriu.
Iasfaltuotu keliu buvo lengviau bgti: kojos nekliuvo u nelygaus aligatvio ir atsikiusi gbri.
Staiga blyksteljusios automobilio viesos j apakino Agnet puol on ir gridama galva atsitrenk bortel. Akyse pairo kibirki spieius.
Negaldama pajudti, ji igirdo ingsnius ir tank kvpavim.
- Negali bti! Cia tu? Agnete, kas tau atsitiko? - prie jos
palinko garbanota galva ir didels alios akys.
- Nijole... i kur tu ia atsiradai? - suvebleno Agnet ir usimerk. Taip ji atsidr ioje vietoje.

Kelias dienas Agnet nieko neveik, tik miegojo. Ji pati stebjosi savo sugebjimu umigti. Pagal visus dsnius, mergina

PURPiJI^INIAi V L N t H O S

LABIRINTAI

519

turjo verkti, nerimauti, vaikioti po kambarj ir valgytis pro


lang, laukdama jos iekoti atvykstanio Lauryno.
Deja, kno reakcija buvo kitokia - ji jautsi atbukusi, nebegyva. Kai nemiegojo, nejuddama spoksojo balt sien kartais taip ibdavo net kelias valandas. Vienu momentu jai
pasirod keista, jog niekas neskambina. Isitrauk i dins
kiens mobilj ir ilgai spoksojo juod negyv ekran, kol suprato, kad jis ijungtas. Agnet neatsimin, kada ijung telefon. Kiek pagalvojusi nusprend, jog mygtukas nusispaud, kai
ji oko i antro aukto arba kai parkrito, ukliuvusi u bortelio.
Nutar kol kas jo neyungti. Dl visa ko.
Po dviej dien Agnet mauml atsigavo ir papra slaugytojos, kad atnet jai laikrai. Mergina nekantravo suinoti naujienas, ypa j domino, k bulvariniai laikraiai rao apie
mogudyst svingeri klube.
Slaugytoja atrod labai maloni ir, atneusi laikraius, stabteljo paplepti- iandien atrodote visai kitaip - ir skruosteliai rausteljo, ir akyts linksmesns, - linksmai iulbjo ji. - Sakau, iais
laikais net visai jaunos merginos serga. Nervai, tampa padaro
savo. Kartais ir meils reikalai klostosi nekaip... Ar ne ties sakau? - ji band iprovokuoti Agnet.
- Visaip bna, - numyk ligon. Paskui greitai met vilgsn l plepij slaugytoj. - Girdjau, kak nuud?.. - naiviai
paklaus ji.
- Nuud ? - ipt akis slaug. - Nieko negirdjau, - ji net
kiek sutriko. - Gal k praiopsojau? Bet ne, inoiau - Kaune

4^18

GABIJA

KRISTE

tikrai nieko nenuud, nebent kok valkat. Taiau kam jis domus? - ji gteljo peiais.
- Regis, Panemunje nugalabijo jaun mergin... - atsargiai
mesteljo Agnet.
- Nesmon, tikrai inoiau... Lyg tyia gyvenu Panemunje - kam geriau inoti, jei ne man?
- Keista... - garsiai nusistebjo Agnet.
- Nieko keisto ia nra, jus kakas blogai informavo, - pykteljo slaugytoja. - Ir laikraiai nieko nerao... Kai turiu laiko,
visada skaitau inias internete, tikrai inoiau.
Tikra mistika", - mkteljo mintis.
Daugiau kalbtis su slaugytoja Agnet nebenorjo, tad
sikniaub laikrat. Mergina pervert lapus ir tikrai nerado
jokios, net menkiausios, uuominos apie paslapting mogudyst svingeri klube.
Jai pasidar neramu. Agnet labai norjo jungti mobilj nedar to tik dl mamos. Bet artjo akimirka, kai ji turs paskambinti mamai i... Paryiaus"...
Atrodo, atjo laikas iek tiek pajudti. Paiupinjo sukibusius plaukus ir nusprend palsti po duu. Daug negalvojusi,
stvr var chalat ir nuslinko vonios kambar.
Agnet ilgai stovjo po duu, jausdama, kaip deginanti vandens srov ltai atgaivina jos sudirusi, meils ikankint ird.
Ji bijojo pavelgti savo vaiduoklik pasmon, todl pamau
grimzdo snaudul, sukelt karto vandens, plakanio jos kn.
Neskubdama ji isitrinko plaukus, kruopiai juos idiovino.
Apsivilko chalat ir, kai ijo i vonios kambario, netiktai susverdjo.

PURPUF^INiAI V E N E R O S

LABIRiNTA!

52

Viduryje kambario, atsirms stal, jos lauk Laurynas.


- Kaip tu... mane... radai ? - beviltiku balsu suvaitojo ji.
- Nebuvo labai sunku, - jis gteljo peiais. - Daugiau
laiko sugaiau, kol suinojau, kurioje palatoje guli. Toliau liko
tik formalumai. Vos i proto neijau, kai pamaiau, kad iokai
i antro aukto. Maniau, jog usimuei...
Lauryno veid ikreip sielvartas.
- Ar a tikrai toks baisus, kad reikjo rizikuoti savo gyvybe ?
Ar kada nors tau padariau k nors bloga, Agnete ?
Jo balsas r jai ird.
- Tu mans neileidai...
- Biau ileids, juk sakiau... Kit dien! Tu mane udai...
- Tu mane taip pat, - tyliai suvokt Agnet.
Jis spoksojo I suadtin, neatitraukdamas nuo jos aki.
Buvo sublogs, po akimis mlynavo eliai, skruostai buvo
dub, bet neatrod sugniudytas. Anaiptol - tarsi rytas versi i veriani Lauryno aki, kuriomis jis atkakliai stebeilijo
l Agnet.
- Tada kam mes kankiname vienas kit? - ramiai paklaus
jis. - A sunyksiu be tavs, o tu tvirtinai, kad irgi mane myli...
- Myliu... taip, ir kas i to?
- Myli ir negali man atleisti ?
- Ieik i religins bendruomens - tai mano slyga.
- Ak, - Laurynas trenk kumiu stal. - Mane reikia umuti, - dbteljo jis baisiomis akimis. - Duosiu tau autuv,
galsi nuauti...
- Nedinkis velniop! - sukliko Agnet. - Tuojau pat.

r") C '

bAbiJM KH

- Taip ir padarysiu, - paoko jis. Tada eng kelis ingsnius


link dur ir nairomis dbteljo Agnet. - Rytoj iskrendu
Amerik. Bandysiu atsisakyti dvasinio lyderio pareig ir ieiti
i bendruomens. Tai gali... utrukti... Ar tu mans lauksi?
Agnet aikteljo.
- Negali bti, tu tikrai adi tai padaryti?
- Darbas... neteko prasms... Ilgai galvojau, labai ilgai, kol
nusprendiau padti tak. Buvau aklas ir kurias - maniau, jog
aukljimas pakeit mano smon, - Laurynas perbrauk rankomis sau per veid. - Visi ie vykiai tarsi prapl apvalkal,
j kur buvau susuktas... Jei tu mans lauksi... tada nieko nebijau, - jis viltingai pavelg j Agnet.
- Lauksiu... kiek reiks, - Agnets balsas suvirpjo. - Tiktai
grk kuo greiiau.
Lauryno veidas nuvito.
- Pasistengsiu, - jis iskt rankas. - Noriu tave apkabinti.
Agnet prisiglaud prie Lauryno ir lengvai apsvaigo. Dieve, kaip gera, tarsi biau sugrusi namus..." Ji giliai kvp
taip gerai pastamo nuo Lauryno sklindanio saldaus kvapo,
kurio jai pastaruoju metu labai trko.
- Tavo plaukai lapi, - sukudjo suadtinis, lpomis liesdamas jos virugalv,
- Dar neidivo,
- A tavs labai pasiilgsiu.
- Tu man paskambinsi ?
- Neinau, ar galsiu...
- Privalai... - Agnet pakl galv ir paskendo jo aki gelmje. - Privalai...

PURPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

433

Atvaiuok rytoj mans ilydti | Vilniaus oro uost... Jei


nori, a tave nuveiu.
- Ne, ne, a vaiuosiu su merginomis.
- Tikrai atvaiuosi? - Agnet pajuto, kaip sitemp jo raumenys. - Man tai labai svarbu.
- Btinai... - Agnet vl pakl galv.
- Ar tu skrisi vienas ?
Laurynas nusijuok.
- Su tavo mylimiausiu draugu Viliumi ir dar vienu... - jis
nutilo. - Kai praneiau, jog palieku bendruomen, j Lietuv
specialiai atskrido tyrjas, kad isiaikint, dl kokios prieasties noriu tai padaryti. Jis iskrenda atgal kartu su manimi.
- Tiesa, - sutrikusi tar Agnet. - Ar tu nieko neinai apie
mergin, kuri buvo nuudyta svingeri klube ?
Laurynas stipriai suspaud jos rank.
- I kur tu inai ?
- Skaiiau internete...
- Velnias, - sunypt Laurynas. - Velnias! - dar kart suriko jis. - Kakas nutekino informacij... Po penki minui
klaida buvo itaisyta, informacija panaikinta, bet... daugelis
spjo j perskaityti. Mergina tikrai buvo nuudyta, taiau a
negaljau ileisti eterj tokios inios.
- Kodl? Juk ne tu j nuudei ?
- Aiku, ne, - ironikai vypteljo Laurynas. - Bet tai jvyko
mano name, taigi paskalos ivieint mano vard. O tai labai
paveikt bendruomens darb. Negaliu to leisti.
Agnet atlijo.

4^18

GABIJA

KRISTE

- Neinau, ar gerai elgiesi, atsisakydamas savo darbo... Seniai pastebjau, kaip tu mgsti. Ar nesigailsi? Tai labai didel auka. A jos neverta.
- A apsisprendiau, - nukirto Laurynas. - Nra reikalo
daugiau apie tai kalbti.
Jis prisitrauk Agnet ir kartomis lpomis paliet jos lpas.
- Man jau laikas eiti, - vos girdimai sukudjo jis. - Dar
turiu atlikti daugyb reikal. Vilius seniai laukia.
- Tu mane palieki visai vien, - nusimin Agnet. - Isivei ir Vili...
- Privalau su juo drauge skristi. Man reikia turti patikim
draug. Be jo esu kaip be rank.
- Eik, - Agnet lengvai pastm Lauryn. - Rytoj atvyksiu.
Jis atbulas nujo iki dur, nenuleisdamas aki nuo Agnets, tada apsisuko ir inyko u dur.
Mergina nubgo paskui j, bet nepajg atidaryti dur, kad
dar kart pavelgt j nueinant Lauryn. Ji priglaud galv
prie dur ir minut pastovjo. Paskui prisivert atsiplti nuo
j, apsisukti ir grti prie stalo.
Dabar reikjo sijungti mobilj telefon ir paskambinti
Vitai. Tik ji galjo nuveti Agnet Vilni. Taiau telefono ji
nespjo jungti.
Pasigirdo bruzdesys. Agnet sukluso. Durys atsilapojo,
ir mergina ivydo apsiverkusi Nijol bei alia jos stovini
Vit.

P U R P U R i N I A i VENEFKJS LABIRINTAI

431

- Kas vl atsitiko? - isigandusi suvapjo Agnet,


- Nijol nori mums kai k praneti, - nusivaip Vita. Kakoki priblokiani ini. Paskambino man ir sak atveti pas tave.
- Udarykite duris, - sunypt Agnet, - nuo js auksm visas korpusas skamba...
Vita paleido duris, ir jos griausmingai usitrenk.
Nijol svyruodama prisiartino prie Agnets lovos ir klesteljo ant jos.
- Tai kalbk, mes laukiame, - paragino j Vita.
- Mergos, - kkiodama suvebleno Nijol, - TAI A NU U D I A U T M E R G I N .
- Kodl?! - isiiojo Vita.
- Tu iprotjai ? - Agnet susvyravo ir prisdo alia Vitos. Kokio velnio tai padarei ?
- Norjau nuudyti Jeronim, bet pataikiau mergin... raudojo Nijol.
- Jzau Marija, - sudejavo Agnet.
Nijol pradjo dar garsiau kkioti.
- Tik to mums betrko... - pratar Vita. - Baik riaumoti ir
pasakok, kaip tai atsitiko.

TRISDEIMT DEVINTAS SKYRIUS

NIJOL.
LEMTINGAS DRIS

- Pakliuvau j didel bd, - sribavo Nijol. - J labai labai


didel bd, ir man nebra jokio atleidimo. Negana to, kad nuudiau nekalt mergin, dar - svarbiausia - tai padariau bdama nia. Baisiai nusidjau. Prie kelias dienas kilo jtarimas,
tad vaistinje nusipirkau ntumo test. Jis buvo teigiamas.
- Kieno vaikas?! - vienu balsu suuko Agnet su Vita.
Nijol pakl aaromis papldusias akis. alios smaragdins jos akys neteko blizgesio ir tapo panaios j nuvytusi ol,
rausvi sudrk nuo prakaito plaukai prilipo prie smilkini.
Agnet, neatitraukdama nuo Nijols aki, pagraib ranka ir
numet netoliese besimtant rankluost.
Nijol nusinypt, perlenk rankluost pusiau, prispaud
j prie aki ir pasakojo toliau:
- Kai Mantas ivykdavo komandiruot, tada atsirasdavo
Jeronimas. Jis mane prievartaudavo, smaugdavo ir mudavo. Ir
taip vis laik. Js neinote, a nesakiau - Jeronimas yra seksualinis maniakas, sadistas...

PURPI'RINIA!

VENEROS

[.ABiR'NTAi

i > '

Dieve, kaip a nuo jo prisikentjau... - virpaniu balsu skundsi Nijol. - Kai atsirado Mantas, visas pasaulis nuvito kitomis spalvomis. Man nerpjo, jog jis u mane daug vyresnis.
Js nesivaizduojate, k reikia rainvUc In i pastovumas... Nesuprantate, k reikia, kai nereikia ilrobii ii Uijoti - kai tavs
nesmaugia, o myli i visos irdies... M a n i a u , kad Jaras niekada
neieis i kaljimo, bet jis labai greitai i jo it ruko. Aiku, padedamas kakokio takingo asmens.
A vis laik trokau jo mirties, bet niekada nebiau to dariusi... Kol jis nepasak savo plano...
- Kokio plano? - atgavo ad Agnet.
Nijol pakl galv.
- J i s norjo paalinti Mant ir ugrobti jo turt...
- Nesuprantu... - burbteljo Vita.
- J i s ketino priversti mane pastoti, paskui nunuodyti, sukelti avarij ar kaip nors kitaip nuudyti Mant, kad atrodyt, jog
tai nelaimingas atsitikimas. Tuomet a likiau nal, o Jeronimas vl mane vest... Jums neaiku? - ji dbteljo i drauges.
Agnet su Vita bukai spoksojo Nijol.
- Manto turtas likt vaikui, net jei biau netekjusi, o Jeronimas mane vest ir greiiausiai vliau nudobt. Atsiminkite,
Mantas be galo turtingas, daug jo turto yra usienio valstybse - ten klesti jo viebui bei restoran verslas. A visko gerai
n neinau - paprasiausiai nesidomjau...
Bet kdikio kaip nebuvo, taip nebuvo. Mantas pradjo
gydytis - medikai nustat jam spermatozoid nejudrum, o
Jeronimas pas mane uklysdavo bet kuriuo metu, kai tik likda-

G A B I J A K R S"

vau viena. Jis vis labiau nekantravo. Pagaliau sugalvojo slapta


nusiveti mane | Ryg ir ten padaryti dirbtin apvaisinim.
- Kokiu tikslu? - stebjosi Vita.
- Visi galvot, kad vaikas yra Manto, - toks buvo jo planas.
Todl tai reikjo padaryti labai slaptai. Manau, jog jis veik ne
vienas - i kur bt turjs tiek pajstam, net Rygoje, kur adjo mane nusiveti?
-Jis... tave prievartavo... bet tu nepastojai?.. - nedrsiai paklaus Agnet.
- Jeronimas nebegali turti vaik. tariu, kad kakas atsitiko, kai jis sdjo kaljime ar po to. Kai susituokme, po met
jis privert mane pasidaryti abort, o vliau nepastojau. Taigi
vaikas yra Manto, bet a tai suinojau tik prie kelias dienas...
Po to, kai pabandiau nuudyti Jeronim...
Agnet su Vita tyldamos bed [ draug akis.
- Tai padaryti nusprendiau, kai jis pasiksino nunuodyti
Mant. virkt [ \yn nuod, bet a pastebjau klast. Ipyliau
vyn ant ems po balkonu, o kai vliau atjau pairti, tenai
voliojosi negyvi paukiai...
Vita aikteljo.
- Jis galjo nunuodyti ne tik Mant, bet ir tave... - sukudejo JI.
" Jeronimas rizikavo, labai skubjo, j tariu, spaudiamas
taking savo draugeli. Nutariau j j umuti, kai atjs pasak,
kad biau pasiruousi, - u keli dien turjome vaiuoti [
Ryg. Mantas kaip tik tuo metu turjo ivykti komandiruot.
- Galjai vaiuoti su juo kartu, - siterp Agnet,

PURPURiNiA! VENEROS

LABIRiNTAi

529

- Negaljau - biau turjusi vaidinti, jog sergu. Jeronimas


neleido. Kaip tik tada Rygoje man turjo implantuoti kiauinl.
- Komar komaras, - susim rankomis galv Vita. - Maniau, kad mano bda didel, bet tai, pasirodo, tik iedeliai...
- Pakliuvau spstus. Supratau, jog neturiu kitos ieities, privaljau umuti Jeronim. Aiku, tai skamba kraupiai, bet
k a turjau daryti? Mantui negaljau sakyti - Jeronimas grasino, kad pavieins nuotraukas...
Jis mane filmavo, - pradjo raudoti Nijol. - Smaug ir
prievartavo... prie filmavimo kamer...
- O, Dieve, - garsiai aikteljo Agnet.
- Taip, taip... Negaljau prarasti Manto. Nusprendiau kovoti. Prisiminiau, k pasakojo Vita. Kaip filme prie akis ikilo
poeminiai labirintai, o visk vainikavo kambarys su gigantika
lova ir grandinmis, nukarusiomis nuo lub. Sis atvaizdas giliai
sir smegenis, jis nepaliko mans nei dien, nei nakt. K
dariau, kur jau, vis apie tai galvojau. Neturjau jokio ginklo,
peiliu nepasitikjau - reikjo sugalvoti kit variant.
Nijol niurkteljo nosimi ir vl j nusival rankluosiu.
Dvi kitos merginos spoksojo Nijol, virtusios akmens
druskos stulpais.
- Nutariau suvirkti jam vaist, sustabdani irdies plakim. Didels koncentracijos tirpalo, virijanio normali doz
imt kart.
- Kokio? - suvapjo Agnet.
Nijol dbteljo j.

GABIJA

530

KR1S7

- Geriau bt, jei neinotum. Ir man ramiau... Labai sunkiai gavau virkt be adatos - jis suvirkia vaist tiesiai per
od. Kai j^ turjau rankose, nusprendiau ilgiau nebelaukti. Jeronimas jga mane bt nusitemps [ Ryg...
Pagaliau atjo ilgai lauktas vakaras. Mantas lyg nujausdamas pra mans skristi kartu su juo. Atsikalbinjau, kad blogai jauiuosi. I ties mano sveikata buvo prasta - krt altis
ir mu kartis, pykino, skaudjo galv... Bet a maniau, jog tai
nervai. Neinojau, kad tuo metu jau laukiausi vaikelio... Manto
kdikio.
Nijols akys vl papldo aaromis. Ji j neluost - leido
joms tekti per skruost, byrti emyn ant lp...
- Ant galvos usidjau skrybl su tinkleliu. Jis slp veid
bei akis. Ant pei usimeiau didel skraist, kurios kampai
siek em. Nuvaiavau prie klubo, automobilj palikau alutinje gatvelje. Jjim [ svingeri klub radau labai greitai - kaip
tik tuo metu prie jo privaiavo juodas limuzinas ir i jo ilipo
brelis veidus usidengusi moni. Prisigretinau prie j ir lengvai prasmukau vid. K a ten pamaiau? Siaubas... siaubas.
mons... kaip gyvuliai, uvirt vieni ant kit... Krutantys knai... baisiomis, protu nesuvokiamomis pozomis... Ooooo, Nijol usideng akis.
Ji nutilo ir sukando dantis.
- Tai man primin Jeronim ir jo sadistinius polinkius, toliau ts iek tiek aprimusi Nijol. - Norjau bgti atgal...
Tik didelmis valios pastangomis prisiveriau pasilikti. jau
pirmyn nesivalgydama alis.

PURPURINIAI VENEROS

LABIRINTAI

433

Pagaliau ivydau t kambarj. Toje vietoje, kuri sidmjau


i Vitos pasakojimo.
Jis buvo tenai... Jeronimas... Mergina... Nuo lub nukarusios grandins ver jos j onus iskstas rankas bei kojas. Ji atrod kaip nukryiuota. Akys buvo udengtos juodu raiiu. Jis
guljo ant merginos ir smaug j raudona skarele.
Tyliai prisiartinau. Jie nieko nemat ir negirdjo. Mergina
kriok, kai Jeronimas uverdavo jai gerkl, ir dejavo, kai atpalaiduodavo. Isitraukiau virkt ir usimojau, taikydama jam
nugar. Bet nespjau. Tuo momentu Jeronimas pasuko galv ir
dbteljo mane miglotomis akimis.
Man smogiant, paskutin sekund jis nusirito on, o a nebegaljau sustabdyti rankos mosto. Mano ranka nusileido tiesiai ant merginos irdies, ir virkto turinys perskrod jos od.
Po keli minui ji buvo nebegyva. virkt mainaliai sikiau skraists kien. Kelias minutes sustingusi stovjau alia
jos. Tuomet igirdau Jeronimo bals: Bravo, Nila, a tave painau. Dabar tu niekur nuo mans nepaspruksi. Lyg elis seksiu
paskui tave", - jis nusikvatojo, apsisuko ir dingo.
Neatsimenu, kaip ijau i poemi. Sukau ratus, nieko nematydama, kol radau ijim. Sdau automobily ir pradjau
vaiuoti - viesos apviet kakoki mergin, kuri svyruodama
vilkosi kelio viduriu. Ji puol bgti, pargriuvo, atsitrenk aligatvio bortel ir liko gulti.
Ilipau i automobilio, beveik nieko nesuvokdama. Nubgau prie merginos, pasilenkiau ir ivydau Agnet. Tada
paskambinau Vitai... Stai ir viskas, - baig pasakojim Nijol.

4^18

GABIJA

KRISTE

- Tai, vadinasi, ten buvai tu, - iurpiu balsu sunibdjo


Agnet. - A irgi ten buvau ir visk maiau,.. Dabar prisiminiau. Ne i karto ibgau j keli, mans iekojo Laurynas, buvau priversta slptis svingeri klube. Stovjau nioje u uuolaidos, kai tu puolei ir smogei Jeronimui, bet nepataikei.
- Dieve, - suvaitojo Nijol, - Ir tu... Tu ten buvai? A to
neitversiu...
- Itversi, - mslingai pasak Agnet. - Privalome itverti.
- Na, merginos, to nesitikjau, - virpaniu balsu sukudjo Vita.
- Dabar pasakysiu vis ties, kas man atsitiko, - ts
Agnet... - Kai kalbjau apie Kamils ventinim, tiksliai
nesivaizdavau, kas ten gali bti,
Kamil mane nusive Klebonik - tai mane labai sukrt. Kelis kartus tenai buvau su Laurynu. Vietoje lnos
dabar stovjo sektos Dangaus akis" ventykla.
- Nagi, nagi, - sukluso Vita.
- Neisiplsiu, kada nors papasakosiu daugiau. Tik pasakysiu, kad... ant ritualinio akmens sivaizduojam Kamils
nekaltyb atm... kaip manote, kas?
- Nejaugi?,. - baugiai iplt akis Nijol.
- Laurynas! - suuko Agnet. - Jis j dulkino ant akmens,
o a visk maiau i balkono, kur buvau pasislpusi. Laurynas
t darb atlieka profesionaliai - tam jis buvo ruoiamas nuo pat
maens, - drebdama kudjo Agnet. - A suklykiau. Laurynas mane pamat, o Kamil i karto visk suprato ir peiliu persir gerkl.

PURPURINIAI VENiEROS LABIRINTAI

505

Vita delnu usispaude bum, nordama sulaikyti besiveriant riksm. Nijols akys usiieb it ali ibintai.
- Ketinau nusiskandinti, - pasakojo Agnet, - bet pagailjau tv. Ant kranto mane rado Laurynas, parsive namo, o
anksti ryte a iokau i antro aukto ir nuo jo pabgau. Lkiau
keliu, parkritau, ten mane rado Nijol.
- Tai tai kaip viskas jvyko... - mslingai nuts Nila.
- Ar tu jam atleidai? - drebaniu balsu paklaus Vita.
- Ne... neatleidau. Taiau jis dievagojosi, jog tai tik darbas.
Nuo maums tam buvo ruoiamas. Tai jam buvo paskutinis
kartas. Jo viet nuo iol turjo uimti kitas narys... adjau atleisti jam su slyga, kad paliks sekt. Jis sutiko... Rytoj Laurynas
iskrenda Amerik. Tik ten jam gali duoti sutikim. Bet tai
gali |vykti negreitai. Jis yra vienas aukiausi tos religijos atstov. Prezidentas...
- Ar Kamil... gyva?
- Jai i karto buvo suteikta pagalba. Ji operuota ir isista j
usien dl jos paios saugumo.
Vita panarino galv ir pravirko.
- Viepatie, - liumb ji, - kur mes gyvename? Niekuo
negalime pasitikti. Aplinkui vieni monstrai. Maniau, a viena
tokia nelaiminga, o js... Niekada nepagalvojau, jog taip galt
nutikti...
- ... - ramino j Agnet. - Noriau, kad js vaiuotumte kartu su manimi [ Vilni, - Laurynas pra ilydti.
Troktu pamatyti... paskutin kart.
Vita klausiamai pavelg Nijol.
- Kaip manai ?

G A B I J A K R S"

- Vaiuojam... mogus nori pakeisti gyvenim - reikia suteikti jam ans.


- Nenoriu ia bti, - paoko Agnet.
- Vaiuojam pas mane, bijau bti viena... - maldaujamai suibo Nilos akys. - Mane grauia sine: atmiau gyvyb kitam
mogui, po irdimi neiodama savo kdikj. Bijau, kad tai gali
pakenkti jo gyvenimui. Juk negaliu per ipaint pasakyti kunigui. Tai nemanoma...
- Vaiuojam, - pakilo Agnet. - Vliau paskambinsiu mamai i Paryiaus". Jau pribrendo reikalas tai padaryti.
- Kakur dingo straipsnis apie mogudyst, - jau eidama
pro duris, nusistebjo Vita. - Ir niekas apie tai nekalba. Jei nebiau savo akimis maiusi, manyiau, jog pasivaideno. K tai
galt reikti ?
- Nepasivaideno. Laurynas spjo sustabdyti informacijos
nutekjim. Tai padar dl savo religijos.
- Galingai suveik...
- Tikriausiai apmt pinigais?.. - uvert vir akis Nijol.
- Be abejo... - numyk Agnet. - Kiek suprantu, jie vartosi
turtuose.
- Tiek to, - atsiduso Vita, - tegul gyvena...

EPILOGAS

Kai anksti ryt jos atvaiavo [ oro uost, laukiamojoje salje


Lauryno nesimat, bet sals gale stovjo Benediktas. Jis atsisuko i Agnet. Jo veidas nuvito.
- Palaukite mans, tuojau ateisiu, - pasak ji draugms ir
prijo prie jo.
- Atjai ilydti Lauryno?
- Taip, - nusiiep Agnet. - Sveikinu, D N R buvo teigiamas - js suradote savo sn,
Benedikto veidas apsiniauk.
- J i s man neatleido, - vyro veidas skausmingai persikreip.
- Negali bti. Bet kodl?
- Jis mane kaltina, kad blogai j saugojau, kai buvo maas.
Nenori atleisti u tai, kad per daug buvau jniks turto kaupim, pernelyg maai dmesio skyriau jam. Per mano aplaidum
Lauryn pagrob, todl jo gyvenimas buvo sulugdytas. Jei ne
tas pagrobimas, jis gyvent, kaip ir visi mons, o dabar nesupranta, kur yra tiesa, o kur melas... Agnete, jis sako gryn ties,
ir a ant jo nepykstu. Girdjau, jog tu jam irgi neatleidai. inia,
vaizdas turjo bti kraupus...
- Kas jums sak? - isigando Agnet.

GABiJA

'">
500

KRIS

Benediktas nusijuok,
- Tiek met iekojau pradingusio snaus, imokau logikai mstyti, turiu daug pastam privai sekli ir pats tapau
sekliu. Visk inau apie t nelaiming vakar. Suprantu... to
nemanoma pamirti... Bet... Jis man neatleido, tu jam neatleidai - tai gali tstis i kartos kart. Tai negerai - susidaro uburtas ratas, i kurio nemanoma itrkti. Kakas turi nutraukti grandin. O tai gali padaryti tik didel meil. Laurynas tave
beprotikai myli - gal jis sutraukys grandin? - Benediktas
nairomis vilgteljo Agnet.
- J s mane smerkiate? - lidnai paklaus ji.
- K tu, k tu, - apkabino j antikvaras. - Jokiu bdu tavs
nesmerkiu. Tu labai teisingai pasielgei. Tu privertei j pasikeisti, pabusti i miego. Privertei isiverti i uburto rato - tai jis
daro dl tavs. Gal pagaliau Laurynas isivaduos i tos pragaitingos sektos ir gr normal gyvenim...
- O js ? Kaip itversite js ?
- Nesirpink dl mans, a esu laimingas.
Nesusivokdama Agnet dmiai nuvelg Benedikt. I ties, jis neatrod prislgtas. Atvirkiai - jo veidas viet ir spinduliavo.
- Netiki ?
Senis nusikvatojo.
^

- A esu laimingas, - pakartojo jis. - Juk AS R A D A U


SN... Nesvarbu, kad jis nenori su manimi bendrauti. Bet
a j matau. Matau, koks jis graus, protingas, vyrikas. inau,
jog jis yra gyvas, o tai svarbiausia. Jis tave myli, todl ir a tave

PURPURINIAI VF:NEROS LABIRINTAI

537

myliu, Agnete. Tu tapai mano dukterimi. Ir u k man tokia


laim? Gaila, kad motina negali jo matyti...
Benediktas nubrauk itrykusi aar.
Agnet nesusilaikiusi sukkiojo.
- Neverk, - sudirusi ranka jis paglost jos plaukus. - Mes
jo lauksime kiekvien dien... abu...
Benediktas pakl akis.
- Jis atjo, eik pas j, - vyras stumteljo Agnet.
Ji vilgteljo per pet.
Prie dur jie stovjo trise. Agnet vos paino Lauryn ir Vili. Jie vilkjo juodus kostiumus ir akinamo baltumo markinius. Juodi batai blizgjo it veidrodis. Rankose jie laik juodos
spalvos lagaminus, o plaukai buvo suukuoti vir ir sutepti.
Treiasis vyras buvo mulatas - balti markiniai dar labiau irykino jo tamsi od. Ant jo pirto blizgjo iedas su raudona
akimi.
- Kodl jie taip pasipuo? - nustebusi suvebleno Agnet.
- Jie visi taip rengiasi toje bendruomenje, kad isiskirt,
parodyt savo gali, - jai aus sukudjo Benediktas.
- Jam bus sunku itrkti... dabar matau, - beviltikai suvapjo Agnet.
- Bus nelengva... - pritar senis. - Jam reiks gerokai pasistengti.
- Gal nebenors? Gal umir mane?
- Laikas parodys...
Benediktas vl pastm Agnet. Ji, pati to nenordama,
eng kelis ingsnius priek.

GABIJA

KR S"

Laurynas jai nusiypsojo.


Visi mons suiuro juos.
- Atvykai? - velniai sukudjo jis.
Agnet linkteljo. Ji jautsi nedrsiai, lyg pirm kart jj
matyt. J vir suukuoti ir prie galvos priglud plaukai labai
pakeit Lauryno veid - Agnetei jis pasirod visai svetimas. I
rankos vyras nepaleido juodo lagamino. Pastebjs mylimosios
vilgsn, jis krypteljo galv, ir alia jo bematant atsirado Vilius.
- Jzau, Viliau, visai tavs nepainau - pasidarei tikras dabita...
- Tarnyba reikalauja, - nusivaip Vilius. Jis atidar lagamin, im i jo kakokius popierius ir padav juos Laurynui.
Paskui udars lagamin nusine.
- ia tau, uraiau tau nam.
Agnet sustingo.
- Man nereikia... Kodl?.. Gal nesiruoi grti?..
- Dl visa ko, - nusiypsojo Laurynas. Juoksi tik jo lpos,
o veid, kaip anuomet seniai, deng jau umirta nepermatoma
kauk.
- Ne, a neimsiu, - atstm dokumentus Agnet.
- Paimk, - primygtinai pareikalavo Laurynas. - Gali negyventi jame, jei nenori, bet namas yra tavo.
- Tu negri... - beviltikai suvapjo Agnet.
- Griu, - nukirto jis. - Turi sidmti dar vien dalyk, Laurynas i varko kiens itrauk vizitin kortel. - Jei prireikt - inai, visko gyvenime pasitaiko, - palieku tau vieno
mogaus koordinates. ia jo vardas ir telefonas.

PURPURINIAIVENEROS

LABIRINTAI

433

Mieloji, - Laurynas smeig j akis, - bt gerai, kad imoktum j'i mintinai. Raytis nereikia^ Tai vienintelis mogus,
kuriuo galiu pasitikti.
- Jis i bendruomens ?
- Ne, tikrai ne i ten.
- Silvijus, - perskait Agnet. - Cia jo vardas?
- Taip, ir mobilusis telefonas. Praau, jsimink
Agnet kelis kartus pakartojo numerj.
- Jau imokau.
Laurynas neatitraukdamas aki spoksojo Agnet. J nukrat iurpas.
O jeigu mes darome klaid?" - mkteljo mintis.
Laurynas, tarsi perskaits jos mintj, ypteljo ir papurt galv
- Negrauk savs, tai a kaltas. Dabar privalau atgailauti
Jis pasivalg i alis.
- Jau metas.
Agnet sustingo.
- Ne! - tyliai kteljo ji.
- Noriu tave pabuiuoti, - sumurmjo Laurynas.
Agnet apkabino Lauryno kakl ir prigludo prie kart jo
lp. Jis prispaud jos galv ir giliai jsisiurb j pravert burn.
Tai buvo... beprotika. Jie stovjo sals viduryje ir buiavosi, umir visk pasaulyje. Tas buinys atm i Agnets visas jgas.
Kai pagaliau Laurynas atsitrauk, jai pasirod, kad jis itrauk
jos siel. Itrauk ir pasim sau. Ji jautsi esanti tuia, praradusi gyvyb...

/l^z

G A B I J A KRIST

- Myliu tave, - sukrutjo jo lpos.


- A myliu labiau...
- Tai nemanoma - mans pralenkti tu negali.
Jis apsisuko ieiti, bet akimirk stabteljo. Jo vilgsnis nukrypo nuiuvus] Benedikt. Jie nebyliai spoksojo vienas [
kit. Tada Laurynas ypteljo, kilsteljo rank ir neymiai linkteljo jam.
Benediktas sudvejojo. Paskui pakl virpani rank ir nusilenk.
Laurynas nusisuko ir pradjo eiti link dur, kur jo nekantraudamas lauk sitemps Vilius. Treio vyro Agnet nemat.
- Ar tu man skambinsi?! - vos neverkdama suuko Agnete.
Laurynas prioko prie jos.
" Skambinsiu, raysiu kiekvien dien, tik tu nepamirk
mans.
- A kvaila, kvaila... - verk Agnet.
- O a niekas, - sukands dantis sunypt vyras. - Dabar
pabandysiu itaisyti savo klaid.
- J i s turi eiti, Agnete, - alia jos stovjo Benediktas.
- Priirkit j... tve, - ibals itar Laurynas ir apsisuks
beveik tekinas ibgo i sals.
Agnet prisiglaud prie senio. Ji negaljo liautis verkusi.
Draugs guosti atskubjo Vita su Nijole, bet ir jos neisilaik.
Apkabino Agnet ir verk kartu.
- Tu girdjai, k jis pasak? - digavo Benediktas. - Jis
mane pavadino tvu...

PURPURINIAI

VENEROS

LABIRINTAI

433

- Eime, Agnete, prissime ant suolo, - luostydamasi aaras, itar Vita.


Draugs atsisdo ant suolo ir susikabino rankomis. Jos velg viena kit ir verk, neslpdamos aar.
- Kaip mes gyvensime toliau? - pro aaras ilemeno Nijol.
- Neinau, nesivaizduoju... - kkiojo Agnet.
-Jeronimas bet kuriuo metu gali su manimi susidoroti - jis
yra vienintelis liudininkas.
- Norite to ar nenorite, teks visk papasakoti Rimui, - Vita
pairjo [ tol| apsiblaususiomis akimis. - Kitos ieities nra.
Jos surm galvas ir taip sdjo, nieko nemstydamos ir nematydamos. O be reikalo.
Pro jas praygiavo vyras, apsigaubs plaiu lietpaliu su gobtuvu ant galvos. Jo akis deng dideli juodi akiniai nuo sauls.
Jis sekund stabteljo ir vilgteljo sdinias merginas. Jo
storas galias lpas perkreip ironikas ypsnys. Vyras dar smarkiau usitrauk ant galvos gobtuv. Jo vilgsnis kiek ilgiau stabteljo ties Nijole. Jis tyliai sukikens prajo pro al...
Tuo metu i oro uosto pakilo privatus lktuvas. Jame sdintis vyras nervingai vilgteljo pro lang, ir i jo krtins isiver gilus atodsis.