Está en la página 1de 26

Prasmingi posakiai

Žmogus skiriasi nuo visų būtybių sugebėjimu juoktis. [Dž. Adisonas]


Atoslūgis atoslūgio nekeičia: juos skiria potvynis. [Afrikiečių patarlė]
Žmogaus siela - didžiausias stebuklas pasaulyje. [Dantė Aligieris]
Nėra pasaulyje ir tvirčiausių akmenų sienos, kuri galėtų atsilaikyti prieš žmogaus valią ir
mintį. [Ž. Amadas]
Bet kuri yda patenkinama didėja. [Amielis]
Bijok nerūpestingumo, bijok lengvabūdiškumo, nuo kurių taip dažnai sudužta žmonių
širdys. [M. Andersenas - Neksė]
Gaidžiui geriau miežio grūdas nei deimantas. [Anglų patarlė]
Tikra draugystė panaši į jūrą: lėtai sušyla, iš lėto atšąla... [Anonimas]
Mes, jauni žmonės, turime saugotis, kad nebūtume nustelbti . Vien įstatymai ir geri
potvarkiai mums nepadės. Pirmiausia mes norime mylėti, norime jausti savo degančią
sielą; neketiname suardyti pasaulio - tik grandines, kurias nusikalėme patys! [Anonimas]
Nėra taisyklės, kurios negalima būtų sugriauti dėl ko nors gražesnio. [Anonimas]
Gyvenimas yra komedija tiems, kurie galvoja, ir tragedija tiems, kurie jaučia. [Anonimas]
Geriausias tas juokas, kai juokiasi ne lūpos, o širdis. [Anonimas]
Jei dar toliau ištiestume pirštus - ar pasiektume save iš kitos pusės? Jei dar stipriau
suspaustume kumštį - ar delnas suaugtų su pirštais? Jei dar labiau mylėtume - ar imtume
nekęsti? Jei dar labiau nekęstume - ar pasiektume save iš kitos pusės pirštais, įaugusiais į
delną, širdžiai rėkte rėkiant, jog meilė yra begalinė?... [Anonimas]
Be meilės pasaulis iš tiesų yra mirties pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo
reikšmingumą. (Kažin ar tai tiesa... ar ne per dažnai dėl meilės labai kenčiam...)
[Anonimas]
Mylėti galima tik tą, kuriuo gali didžiuotis. [Anonimas]
Nepasakyti žodžiai kartais ūžia lyg vanduo, išgriovęs užtvanką. [Anonimas]
Žavesys - tai būdas gauti atsakymą „taip” nepateikus jokio konkretaus klausimo.
[Anonimas]
Ateities baimė - tai dabarties švaistymas. [Anonimas]
Tas, kuris nori būti žmogumi vadinamas, visus savo veiksmus turi pagrįsti kilniausia
pareiga. [B. Apicas]
Gėda ir garbė - kaip drabužiai: kuo labiau nuskarę, tuo mažiau jais rūpinamasi.
[Apulėjus]
Narsiu vadinamas tas, kuris be baimės eina pasitikti gražios mirties. [Aristotelis]
Niekas taip nealina ir nežlugdo žmogaus kaip ilgalaikė fizinė neveikla. [Aristotelis]
Sklandžiai samprotauti apie dorybę - dar nereiškia būti dorybingam, o teisingai galvoti -
dar nereiškia teisingai daryti. [Aristotelis]
Žmonės yra sukurti vieni kitiems. [Aurelijus]
Kai saulė stipriai apšviečia kambarį, nepasislėps joks voratinklis. [Šv. Jėzaus Teresė
Avilietė]
Žmogus, kaip daugelis gyvų padarų, ginasi dengiamąja spalva. Tačiau ne visi sugeba
prisitaikyti, kai kurie žūsta. Išlieka tik tie, kurie turi geriausiai išlavėjusį žvėries instinktą
- bet kokia kaina išsaugoti savo kailį. Žmogus - žvėris suryja žmogų, todėl žmonija
neartėja prie tobulumo idealo, o tolsta nuo jo. [Jonas Avyžius]
Mes niekada negalime likti patys savimi, jeigu nenorime būti išjuokti arba priskirti prie
bepročių. [Jonas Avyžius]
Visais laikais žmonės žudė vieni kitus dėl išsigalvoto dievo, ir, kol bus tikinčiųjų, šitos
žudynės nesiliaus. [...] Religijos ateina kartu su savo dievais ir vėl išnyksta. Tas pats
atsitinka su atskiromis tautomis ir civilizacijomis. Vienintelis pastovus kūrinys žemėje
-žmogus, nors ir jis keičiasi. [Jonas Avyžius]
Kiekvienas žmogus, atsirandantis tavo gyvenime, kiekvienas įvykis susijęs su tavim, -
visa tai atsiranda todėl, kad pats tuos žmones ar įvykius prišaukei. Ir tai, kaip elgtis su jais
toliau, tu renkiesi pats. [Richard Bach]
Tylėjimas kai kada reiškia griežčiausią kritiką. [Č. Bakstonas]
Du žmonės gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. [O. Balzakas]
Idealus grožis, žaviausia išvaizda nieko neverta, jeigu tuo niekas nesižavi. [O. Balzakas]
Gyvenimas – tai visokių kombinacijų kaitaliojimasis; jas reikia nagrinėti, sekti, kad visur
liktume patogioje padėtyje. [O. Balzakas]
Visas žmogaus išmanymas yra ne kas kita, kaip kantrybės ir laiko junginys. [O. Balzakas]
Pomėgis kolekcionuoti – pirmoji proto sutrikimo pakopa. [O. Balzakas]
Sielvartas – iš visų mūsų jausmų patvariausias. [O. Balzakas]
Niekas neieško paslėptų dorybių. [O. Balzakas]
Suabejoti – reiškia prarasti jėgą. [O. Balzakas]
Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti. [O. Balzakas]
Savi įsitikinimai nekabinami ant sienos. [O. Balzakas]
Persistengti – nereiškia pasiekti tikslą. [O. Balzakas]
Šmeižtas abejingas menkystoms. [O. Balzakas]
Pripažinęs savo silpnumą žmogus tampa stiprus. [O. Balzakas]
Šaipūnas visada lėkšta būtybė. [O. Balzakas]
Šalia kvailio visada rasis apgavikas. [O. Balzakas]
Kvailybė tokia klampi, kad neįmanoma jos dorai ištirti; joje nekyla jokio atgarsio, ji viską
susiurbia negrąžinamai. [O. Balzakas]
Vidutinybė negailestingai, nepailstamai kovoja su pranašesniais už save. [O. Balzakas]
Mūšio laukas, kuriame kaunasi protas, baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama,- jį
sunkiau įdirbti negu dirvą. [O. Balzakas]
Visų mokslų raktas yra klaustukas. [O. Balzakas]
Idėja iškilnesnė už faktą. [O. Balzakas]
Nieko taip blogai nežinom, kaip to, ką kiekvienas turi žinoti,- įstatymų. [O. Balzakas]
Retas žmogus viešai rodo savo trūkumus, dauguma stengiasi juos pridengti patraukliu
apdaru. [O. Balzakas]
Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti. [O. Balzakas]
Turėti skolų, vadinasi, šį tą jau turėti. [O. de Balzakas]
Šykštumas prasideda tada, kai baigiasi skurdas. [O. Balzakas]
Kad nebūtum kaltas, turi tūkstantį kartų būti teisus. [H. Balzakas]
Tam, kad uždegtum savo žibintą, nebūtina užpūsti kaimyno šviestuvą. [B. M. Baruchas]
Kolektyvinė žmogaus pasąmonė talpina savyje ir vyriškuosius (animus), ir
moteriškuosius (anima) pradus. Menininkas - tai žmogus, gebantis sintetinti šiuos
skirtingus pradus. [G. Bašlaras]
Mums atrodo, jog žmonės blogai suvokia savo galimybes ir savo jėgas: pirmąsias jie
pervertina, antrąsias sumenkina. [F. Bekonas]
Padegti namą, kad išsikeptum kiaušinienės, - egoisto savybė. [F. Bekonas]
Yra daug būdų praturtėti, bet garbingų mažai; taupumas - vienas tokių pačių geriausių.
[F. Bekonas]
Pavydas niekuomet nežino poilsio dienų. [F. Bekonas]
Formos nėra nei psichologijos, nei gyvenimo tęsinys. [K. Belas]
Protas duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad manytų, jog gyvena
neišmintingai. [V. Belinskis]
Žmogaus nežmoniškumas žmogui prilygsta tik žmogaus nežmogiškumui sau pačiam. [E.
Bergleris]
Lengva paslėpti neapykantą, sunkiau meilę, bet sunkiausia - abejingumą. [L. Berne]
Bailys - pavojingiausias žmogus, jo labiausiai verta bijoti. [L. Bernė]
Auginkite savo vaikus dorus: tik dorumas gali atnešti laimę. [L. van Bethovenas]
Teisybė yra labai brangi, todėl taip sunku ją parduoti. [J. Bialeckis]
Kas jaučia galįs padaryti daugiau, tas nebijo pripažinti savo klaidas. [T. Bilrotas]
Vienos ašaros skirtos džiaugsmui, kitos - skausmui. Pirmosios gaivina, antrosios degina.
[K. Bini]
Kitų ydos, iš kurių mes juokiamės, mumyse juokiasi iš mūsų. [Č. F. Braunas]
Gyvenimo laiptai pilni rakščių, bet jos skaudžiausiai duria slenkant žemyn. [V. K.
Braunelas]
Gražiausi sumanymai žlunga dėl vykdytojų menkystės. [Brechtas]
Diena ir naktis. Vasara ir žiema. Sėja ir pjūtis. Gyvenimas ir mirtis. Štai kas iš esmės yra
Vėlinės. Viskas viename. Vidurdienis ir vidurnaktis. Gimimas. Tarsi išsitiesi paslikas,
apsimesdamas negyvu kaip šuo. O paskui vėl pašoki ir skalydamas bėgi per mirties
tūkstantmečius. Kiekviena diena yra Vėlinės, kiekviena naktis. Kiekviena tamsi naktis
baugina, kol pagaliau apsipranti su ja, pasislepi nuo jos kokiame nors miestelyje ar
nedideliame mieste, kur gali pailsėti, atgauti kvapą.
Ir pradedi gyventi ilgiau, turi daugiau laisvo laiko, ir tada išstumi mirusiuosius, įveiki
baimę ir galiausiai pasilieki tik vieną dieną metuose pagalvoti apie naktį ir apie aušrą,
pavasarį ir rudenį, gimimą ir mirtį.
Ir visa tai veda į vieną. Prieš keturis tūkstančius metų, prieš šimtą metų, šįmet, visuose
pasaulio kraštuose švenčiama ta pati šventė... [Rėjus Bredberis]
Visas netikras išoriškas menas galiausiai pražudo savo kūrėją. Pavyzdžių galime rasti
visais laikais. [K. Brentanas]
Dažnai daug greičiau ir naudingiau pačiam prisitaikyti prie kitų negu priversti kitus
prisitaikyti prie savęs. [Ž.de la Briujeras]
Kiekvienas kvailys suras dar didesnį kvailį, kuris ims juo žavėtis. [N. Bualo]
Žmonės, turintys daug trūkumų, pirmiausia juos mato kituose. [P. Buastas]
Išmintingas žmogus iš nieko taip nepasimoko kaip iš savo priešų. [Burte]
Kol žmogus nepažaboja savo geismo, jis nepažaboja nieko. O jis beveik niekad jo
nepažaboja. [Albert Camus]
Malonumai panašūs į draudimą: kuo tampate vyresnis, tuo jie jums brangesni. [K.
Chabardas]
Retai kas pageidauja patarimo; ir tiems, kas labiausiai jo trokšta, jis mažiausiai patinka.
[F. D. S. Chesterfieldas]
Iš visų dūmų tik smilkalų dūmai akių negraužia. [K. Chyla]
Melagiu mes netikime net tada, kai jis kalba tiesą. [Ciceronas]
Gyvenimą valdo likimas, ne išmintis. [Ciceronas]
Gyvenimą valdo likimas, ne išmintis. [Ciceronas]
Pirmas istorijos uždavinys - susilaikyti nuo melo, antras- neslėpti tiesos, trečias - neduoti
jokios progos įtarti šališkumu arba išankstiniu priešiškumu. [Ciceronas]
Nepakanka turėti išminties, reikia mokėti ja naudotis. [Ciceronas]
Šeimoje, kaip ir valstybėje, taupumas - geriausias turto šaltinis. [Ciceronas]
Niekuomet dar nebuvo poeto, kuris iškeltų kitą poetą aukščiau savęs. [Ciceronas]
Kuo žmogus protingesnis, tuo jis kuklesnis. [Ciceronas]
Darbštus žemdirbys sodina medžius, kurių vaisių jis pats niekuomet nematys. [Ciceronas]
Mes priversti tikėti likimu. Nes kaipgi kitaip galėsime paaiškinti sėkmę tų, kurių
nemėgstame. [Jeanas Cocteau]
Išdavystė - tai nelauktas smūgis. Jeigu gerai pažįsti savo širdį, ji tokio dalyko niekada
nepadarys. Nes tu žinai jos svajones, jos troškimus ir sugebėsi tam užbėgti už akių. Nė
vienas negali pabėgti nuo savo širdies. Štai kodėl gerai klausytis, ką ji sako. Kad
negautum nelaukto smūgio. [Paulo Coelho „Alchemikas”]
...Aš esu gyvas, - (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu - einu, ir
tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei
praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet
gyventi dabartimi, būsi laimingas žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad
dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo
gyvenimas taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis - tik šiuo metu išgyvenama
akimirka, tik tiek. [Paulo Coelho „Alchemikas”]
...Nors ir ką veiktų šioje žemėje žmogus, - (...) pasaulio Istorijoje jis visuomet vaidina
pagrindinį vaidmenį. Nors paprastai pats nieko apie tai nežino. [Paulo Coelho
„Alchemikas”]
Žmogaus charakterį geriausiai parodo jo elgesys lemiamą minutę. [S. Cveigas]
Tai, kas padarė gražų mano gyvenimą, padarys gražią ir mano mirtį. [Čžuan Czi]
Vienintelis išsigelbėjimas iš dvasinių kančių - darbas. [P. Čaikovskis]
Žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. [Čechovas]
Mes įpratome gyventi viltimis, kad bus geras oras, derlius, malonus romanas, viltimis
praturtėti arba gauti policmeisterio vietą, o štai vilčių pasidaryti protingesniam tarp
žmonių aš nepastebėjau. [Čechovas]
Galvojam: valdant naujam carui, bus geriau, o po dviejų šimtų metų - dar geriau, ir niekas
nesirūpina, kad tas geriau prasidėtų rytoj. [Čechovas]
Gyvenimas kasdien darosi vis sudėtingesnis ir eina kažkur savaime, o žmonės -
pastebimai kvailėja, ir vis daugiau jų lieka nuošalyje nuo gyvenimo. [Čechovas]
Nėra tokio pirmadienio, kuris neužleistų vietos antradieniui. [A. Čechovas]
Didžiausias gyvenimo džiaugsmas - jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms. [A.
Čechovas]
Žmogaus geluonis baisesnis už gyvatės. [A. Čechovas]
Garbės negalima atimti, ją galima prarasti. [A. Čechovas]
Degtinė - bespalvė, bet dažo nosį raudonai ir juodina reputaciją. [A. Čechovas]
Giriamas gerai pagalvok, ar nusipelnei pagyrimo; jei ne, vadinasi, iš tavęs pasijuokta. [F.
Česterfyldas]
Meilė - tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją
pagimdė ilgesys. [M. K. Čiurlionis]
Meilė - tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. [M. K.
Čiurlionis]
Nėra žmogaus, kuris, gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezultatų. [M. K. Čiurlionis]
Iš bičiulio viskas priimama - tiek pagyrimai, tiek priekaištai. [M. K. Čiurlionis]
Nėra nieko pavojingesnio visuomenėje už žmogų be charakterio. [Ž. L. Dalamberas]
Aš gerbiu kiekvieną įsitikinimą, ir visų pirma tuos, kurie nesiderina su mano. [S. Dali]
Aukščiausioji žmogiškoji išmintis - sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių ir išlaikyti
ramybę per visas audras. [D. Defo]
Didžiausias lobis būtų taurių ir gražių minčių rinkinys. [Ž. Deillilis]
Protui nereikia faktų įrodančių daikto ir idėjos atitikimą. [Dekartas]
Jeigu nesijauti pagyrimų vertas, laikyk juos meilikavimu. [Demokritas]
Moterys, kurios juokiasi akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. Ašaros
tiek terodo dorybės, kiek lašėjimas nuo stogo. [Demokritas]
Kieno charakteris tvarkingas, tai ir gyvenimas gerai sutvarkytas. [Demokritas]
Aforizmai – tai geležinės vinys, įkaltos į protą neištraukiamai. [D. Didro]
Šykštuolis pamiršta, kaip greitai bėga laikas ir koks trumpas gyvenimas. [D. Didro]
Geriausias namų vaistas - gera žmona. [D. Didro]
Nėra nenaudingas pasaulyje, kas kitiems palengvina naštą. [Č. Dikensas]
Nėra prasmės prisiminti praeitį, jei ji neturi įtakos dabarčiai. [Č. Dikensas]
Žmogus yra paslaptis. Ją reikia įspėti, ir jeigu ją narpliosi visą gyvenimą, tai nesakyk, kad
veltui praleidai laiką; aš spėju tą paslaptį, nes noriu būti žmogumi. [F. Dostojevskis]
Jeigu siekdamas tikslo pakeliui pradėsi stabčioti ir mėtyti akmenis į kiekvieną lojantį
šunį, tai tikslo niekad nepasieksi. [F. Dostojevskis]
Jausmas apsivalo tik tada, kai jį paliečia aukštesnis grožis, idealo grožis. [Fiodoras
Dostojevskis]
Ko nepadaro genijus, padaro kantrybė. [F. Dostojevskis]
Beviltiškiausias pasaulyje dalykas - bandyti tiksliai apibrėžti žmogaus charakterį.
Kiekvienas individas - prieštaravimų kamuolys, juolab talentinga asmenybė. [T.
Draizeris]
Ar mūsų taikos metas, kurį siekdami išlaikyti milijonai demonstruoja, neša transparantus,
dainuoja pop dainas ir meldžiasi, ar jis nėra jau seniai įgavęs tą formą, kurią mes kažkada
vedinome karu, kai mes katastrofas, save ramindami, įtraukiame į mūsų taiką? Pasaulio
istorija apgaudinėja žmoniją nesibaigiančiu laiku, kuris galbūt žemei, objektyviai
matuojant, tėra trumpas epizodas, net ne incidentas žemės sekundės viduryje, komiška,
vos benustatomas, paliekantis tik sunkiai paaiškinamą įdrėskimą. [Friedrich Durrenmatt
„Justicija”]
Dorėnai tikėjo, kad jie, vos spėję iš žemės išdygti, dar molyje tebelindį, užpuolę vieni
kitus: taip mes puolame vieni kitus ar taikos metu, ar kariaudami, vos atitrūkę nuo
ledynmečių, vyrai moterys, moterys vyrus, vyrai vyrus, moterys moteris, ne proto, o
instinktų valdomi, milijonus metų ilgiau tobulėdami už tuos, kurių motyvai nesuprantami.
Taip mes, grasindami atominėmis, vandenilinėmis, neutroninėmis bombomis,
neprisileidžiame artyn blogiausio, kaip gorilos, daužydamos sau į krūtinę, gąsdina kitų
gorilų ordas, mes, bėgdami nuo pavojaus, sudarinėjame sutartis dėl taikos, kurią norime
išsaugoti, dvėsdami po mirusių miškų šakomis. [Friedrich Durrenmatt „Justicija”]
Sugebėjimų dirbti su žmonėmis yra tiek, kiek yra žmonių. [I. Dzedzik]
Grožis ryškiau šviečia širdyje to, kuris jo trokšta, o ne akyse to, kuris į jį žiūri. [Ch.
Džebranas]
Piešti paveikslus - profesija, parduoti juos - menas. [H. Džonsonas]
Tai kas parašyta be pastangų, paprastai skaitoma be pasitenkinimo. [S. Džonsonas]
Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi. [A. de Sent Egziuperi]
Tikrasis grožis nematomas. [A. de Sent Egziuperi]
Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai ar to
neužtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri. Jis taria sau: „Ten kažkur yra mano
gėlė...” [Antuan de Sent – Egziuperi]
Teisti pačiam save - kur kas sunkiau, negu teisti kitą. Jei sugebėsi gerai save teisti, tas
rodys, kad esi tikras išminčius. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirki draugų, tai draugų žmonės
ir neturi. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. [Antuan de Sent –
Egziuperi]
Jeigu norima, kad mes suprastume, kas mums sakoma, turi būti kreipiamasi į mus
paprasta kalba. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Būti žmogumi - tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Pasaulyje, kur gyvybė jungiasi su kita gyvybe, kur to paties vėjo glostoma gėlė tuokiasi
su kita gėle, kur gulbė pažįsta visas kitas gulbes,- vien tik žmonės statosi vienatvės
rūmus. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Net ir paprasčiausias kaimas, ir tas juk ne iš karto pasidaro savas. Jeigu mes dėl jo
neatsisakysime viso pasaulio, jeigu mes nepamilsime jo tradicijų, jo papročių, jo vaidų,
mes niekad nepamatysime jame to, kuo jis kai kuriems iš mūsų yra tėvynė. [Antuan de
Sent – Egziuperi]
Kada miršta žmogus, miršta ir nežinomas pasaulis. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Tik tada teįstengiame suprasti pasaulio tvarkymosi dėsnius, kai patys savo kailiu juos
pažįstame. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Jei ta religija, ta kultūra, tas vertybių matas, ta veikimo forma, o ne kuri kita įgalina
žmogų pajusti sielos pilnatvę, padeda išsiskleisti jame žmogiškajai didybei, kurios jis nė
nemanė turįs, tai, vadinasi, kaip tik tas vertybių matas, ta kultūra, ta veikimo forma ir yra
tikroji žmogaus tiesa. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Liūdesys - tai troškimas kažko... Ko trokšti, yra, tik nėra žodžių tam pasakyti. [Antuan de
Sent – Egziuperi]
Mylėti - tai nereiškia žiūrėti vienas į kitą, tai reiškia žiūrėti visiems viena
kryptimi. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Jei norite suprasti žmogų ir jo poreikius, jei norite pažinti jo esmę, venkite priešpastatyti
akivaizdžias tiesas. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Tiesa - visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, o tai, kas viską daro paprasta ir
suprantama. [Antuan de Sent – Egziuperi]
Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį? [A. de Sent Egziuperi]
Pareigą pirmiausiai pažinsi iš to, kad ji tau nesuteikia teisės rinktis. [A. de Sent
Egziuperi]
Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir aš nesu tikras dėl visatos. [Albertas
Einšteinas]
Žmogus, kuris savo paties ir kitų gyvenimą laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet
ir apskritai tarsi negyvena. [Albertas Einšteinas]
Tiesa - tai, kas išlaiko bandymą. [A. Einšteinas]
Mes mirtingieji, pasiekiame nemirtingumą po mūsų išliekančiuose dalykuose, kuriuos
sukuriame drauge. [A. Einšteinas]
Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati didžiausia gamtos dovana. [Einšteinas]
Tikroji žmogaus vertė yra tai, kokiu laipsniu ir kokia prasme jis pajėgė išsivaduoti iš
savojo „aš”. [Einšteinas]
Visa, ką mes žinome apie realybę, prasideda ir baigiasi patyrimu. [Einšteinas]
Gyvenimas ne toks jau trumpas, kad žmonėms neužtektų laiko būti mandagiems. [R. V.
Emersonas]
Tai ko nedera daryti, nedaryk net mintyse. [Epiktetas]
Valdyk aistras, antraip aistros užvaldys tave. [Epiktetas]
Kai mes egzistuojame, mirtis nedalyvauja, kai mirtis ateina, mes nebeegzistuojame.
[Epikūras]
Esminė Amerikos idėja pagrįsta viltimi pasidaryti pinigų, tada pinigai darytų pinigus, o
tada dideli pinigai darytų didelius pinigus... [Paul Erdman]
Neretai optimizmas tėra dar viena minties tingumo apraiška. [E. Erio]
Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. [Eschilas]
Esti baroko stiliaus žmonių, daug gražių detalių, o visuma neskoninga. [M. Ebneris -
Ešenbachas]
Jeigu negali išsigelbėti nuo mirties, bent mirk garbingai. [Ezopas]
Tikras lobis žmonėms - mokėti dirbti. [Ezopas]
Kas giriasi tiems, kurie jį pažįsta, pelnytai pasmerkia save pajuokai. [Ezopas]
Kvailiai pastebi vien žmonių klaidas ir nekreipia dėmesio į gerąsias jų savybes. Jie
panašūs į muses, kurios nori tūpti vien ant karščiuojančios kūno dalies. [Abul Faradžas]
Tiesa ir alyva visada iškyla į paviršių. Tiesai tarnauti nėra vergavimas. Tiesa - didesnis
gėris negu nuosavybė. [Kard. Faulhaber]
Jei gyvenimas turi „didžiąją paslaptį” - jis turi ir prasmę. [Dž. Faulzas]
Kai vaikai nieko neveikia, jie daro kvailystes. [H. Fildingas]
Visi žmonės klysta, bet tik didieji prisipažįsta klydę. [B. Fontenelis]
Meilė nemiršta. Ji visada randa kelią pabėgti nuo mirties. [Gertrud von de Fort]
Besirenkantis kelio pradžią kartu pasirenka ir lemtį, į kurią šis kelias veda. [H. E.
Fosdikas]
Niekas nežino, ką savyje slepia, kol neparagauja valdžios. [Otto Flake]
Kai pasensi, įpročiai taps tironais [G. Floberas]
Ginčytis daug lengviau, negu suprasti. [G. Floberas]
Nuovargis - geriausia pagalvė. [B. Franklinas]
Anksti gulti ir anksti keltis - štai kas daro žmogų sveiką, turtingą ir protingą. [B.
Franklinas]
Būk savo norų ponas ir savo sąžinės vergas. [Viktoras E. Franklis]
Širdis gali suteikti proto, bet protas negali suteikti širdies. [A. Fransas]
Gyventi - vadinasi, keistis, ir mūsų minčių, užfiksuotų plunksna, pomirtinis gyvenimas
paklūsta tiems patiems įstatymams: jos toliau gyvena tik nuolat keisdamosi ir tapdamos
vis nepanašesnėmis į tas, kokios jos buvo, kai atsirado pasaulyje, gimusios mūsų sieloje.
[Anatolis Fransas]
Kas nieko neklausia, tas nieko neišmoks. [T. Fuleris]
Ne visuomet puošni skrybėlė dengia pagarbos vertą galvą. [T. Fuleris]
Dora šlovė geriau negu gražus veidas. [T. Fuleris]
Grūdo vertė priklauso nuo jo derlingumo, žmogaus vertė - nuo to, ką jis gali duoti savo
artimui. [Dž. Garibaldis]
Kiekvienas gyvenimas – tai pastangos ir kova už teisę būti pačiu savimi. [Ch. Ortega I
Gasetas]
Žmonės žaidžia gyvenimą – kuo tragiškesnė kaukė, tuo didesnis juokdarys po ja slepiasi.
[Ch. Ortega I Gasetas]
Tikroji gyvenimo pilnatvė – ne pasitenkinimo ramybė, o tikslo siekimo procesas, jo
įtvirtinimo akimirka. [Ch. Ortega I Gasetas]
Kai buvęs idealas tampa kasdienine tikrove, jis neišvengiamai žūva. [Ch. Ortega I
Gasetas]
Mene neturi likti žmogaus. Kasdienės realybės ir meninės formos suvokimas yra
priešingi dalykai. [Ch. Ortega I Gasetas]
Per audrą žūsta tik tas, kuris paleidžia vairą. [Emmmanuel Geibel]
Iš visų vagių kvailiai patys blogiausi: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką. [J. V. Gėtė]
Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo. [J. V. Gėtė]
Kiekvienas girdi tik tai, ką supranta. [J. V. Gėtė]
Savo netobulumo suvokimas artina prie tobulumo [J. V. Gėtė]
Niekas negali spręsti apie kitus, kol neišmoks spręsti pats apie save. [J. V. Gėtė]
Elgesys - tai veidrodis, kuriame visi rodome savo veidą. [J. V. Gėtė]
Paklausyti gero patarimo - vadinasi, išplėsti savo galimybes. [J. V. Gėtė]
Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. [J. V. Gėtė]
Jaunystės ydų nereikia pasilaikyti senatvei, nes senatvė turi savo trūkumų. [J. V. Gėtė]
Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos
mintys. [J. V. Gėtė]
Kol mes jauni, naudingi būna ir paklydimai, tik neverta jų tampyti su savimi iki pat
senatvės. [J. V. Gėtė]
Nedidelis menas pasenti, menas - įveikti senatvę. [J. V. Gėtė]
Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas. [J. V. Gėtė]
Kur kvailybė - pavyzdys, ten protas beprotybė. [J. V. Gėtė]
Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose. [J. V. Gėtė]
Neįmanoma visada būti didvyriu, bet visada galima likti žmogumi. [J. V. Gėtė]
Niekas negali spręsti apie kitus, kol neišmoks spręsti apie save. [J. V. Gėtė]
Kilnumas visiems patinka, ypač jeigu jį lydi kuklumas. [J. V. Gėtė]
Nieko nėra baisesnio už aktyvų nemokšą. [J. V. Gėtė]
Tegul kiekvienas išsišluoja prie savo durų, ir visame pasaulyje bus švaru. [J. V. Gėtė]
Pasitikėjimas - širdies oazė, kurios niekada nepasiekia proto karavanas. [Kahlil Gibran]
Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis proto. [N. Gogolis]
Žmogus kenčia sunkiausias kančias, kai negali būti suprastas savo artimųjų. [N. Gogolis]
Neprarask humoro. Žmogui jis yra tas pat, kas aromatas rožėms. [Dž. Golsvortis]
Menas reikalauja gebėjimo išgyventi „dar-ne-visai” aiškų pasaulį. [V. Gombrovičius]
Protingas žmogus daro tai, ką kvailas daro pavėluotai. [B. Grasianas]
Meną reikia jausti, o ne suprasti. [R. de Gurmonas]
Žinoti tai, ką žino visi, vadinasi, nieko nežinoti. Žinojimas prasideda nuo to, ko žmonės
nežino. [R. de Gurmonas]
Meilė - tai paslaptingas manojo Aš dalyvavimas kito žmogaus išgyvenimuose.

Mylintis žvilgsnis - tai regėtojo, pranašo žvilgsnis. [Nikolajus Hartmanas]


Viskas, ko nenuplieskia meilė, lieka nespalvinga. [G. Hauptmanas]
Yra žmonių, iš kurių negalima tikėtis, kad apsiavę vieną batą, būtinai apsiaus ir kitą. [F.
Hebelis]
Mąstymo lemtis yra kelias. Ir mąstymo keliai slepia savyje tą paslaptį, kad jais mes
galime eiti ir pirmyn, ir atgal, kad net kelias atgal mus veda į priekį. [Martynas
Heidegeris „Rinktiniai raštai”]
Žinojimo troškimas ir aiškinimų godulys niekada nenuveda mūsų į mąstančio klausimo
stichiją. Žinojimo troškimas visada yra paslėptas įžūlumas tokios savimonės, kuri remiasi
savavališkai išrastu protu ir jo protingumu. Žinojimo troškimas netrokšta viltingai laukti
brėkštančios mąstomybės. [Martynas Heidegeris „Rinktiniai raštai”]
Laimė - trumpa stotelė tarp “per mažai” ir “per daug”. [M. Heidegeris]
Kiekvienas yra kažkas kitas, niekas nėra jis pats. [Martynas Heidegeris]
Kvailys tas, kuris bando pridengti savo menkystę protėvių nuopelnais. [H. Heinė]
- O kas tai yra nuojauta?
- Matyt, iš pažiūros niekuo nepagrįstas įsitikinimas, kad kas nors atsitiks.
- Aš pasakyčiau, kad tai pasąmonėje vykstančių apmąstymų rezultatas, panaudojant ten
pat, pasąmonėje, esančius duomenis, nors apie juos nieko nežinai ir nė neįtari tokius
esant.
- Juoda katė tamsiame anglių rūsyje vidurnaktį. Tu apskritai neturėjai jokių duomenų. Ir
nemėgink manęs įtikinti, esą tavo pasąmonė analizuoja informaciją, kurią gausi tik kitą
savaitę. [R. A. Heinlein]
Žmonės savimi tampa, o ne gimsta. [K. Helvecijus]
Tik draugo ranka gali išrauti iš širdies dyglius. [K. A. Helvecijus]
Reikia gi žmogui su kuo nors išsišnekėti. Seniau turėjom religiją, kitokių nesąmonių. O
dabar reikia, kad kiekvienas turėtų su kuo atvirai pasikalbėti, nes būk tu dievažin koks
drąsuolis, o vienatvė vis tiek labai slegia. [E. Hemingvėjus „Kam skambina varpai”]
Žmogų galima sunaikinti, bet nugalėti jo neįmanoma. [E. Hemingvėjus]
Aš žinau, kad naktį ne taip, kaip dieną, kad viskas kitaip, kad to, kas įvyko naktį,
negalima paaiškinti dieną, nes tada to nebėra, ir jei žmogus pasijutai vienišas, tai naktį
vienatvė ypač baisi. [Ernestas Hemingvėjus]
Pasaulis laužo kiekvieną, ir po to daugelis tampa tik stipresniais palaužtoje vietoje. Bet
tuos, kurie nenori palūžti, jis užmuša. Jis užmuša pačius geriausius, ir pačius
švelniausius, ir pačius drąsiausius, kurie tik pasitaikys. O jei tu nesi nei šioks, nei toks,
gali būti ramus - jis tave irgi užmuš, tik per daug neskubėdamas. [Ernestas Hemingvėjus]
Tas, kuris sutramdo savo dvasią, stipresnis už tą , kuris užkariauja miestus. [E.
Hemingvėjus]
Didelio žmogaus skaisčią širdį vienatvė dar labiau nuskaidrina, o kieta mažo žmogaus
širdis vienatvėje pasidaro dar šiurkštesnė. [E. Hemingvėjus]
Geriau žinoti patį blogiausią negu savaičių savaites gyventi bijant paties blogiausio. [E.
Hemingvėjus]
Geriau mirti stačiam negu gyventi klūpant. [E. Hemingvėjus]
Žvėrys, gyvendami su mumis, tampa naminiais, o žmonės, bendraudami tarpusavyje,
tampa laukiniais. [Heraklitas]
Tą dieną, kai savo viduje prasilenkiame su tiesa, mes nustojame būti savimi ir pradedame
gyventi kaip marionetės. [M. Herbert]
Niekas nebūna kvailas visada, retkarčiais - būna kiekvienas. [D. Herbertas]
Vienintelis kelias nugalėti priešą - meilės kelias. [Hessen]
...mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko
neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys - namų ilgesys. [H. Hesė]
Savo jausmus, savo poelgių „svarbą” ir pasekmes aiškiai suvokia tik geri, aprūpinti
žmonės, tikintys gyvenimu ir nežengiantys žingsnio, kuriam ir rytoj, ir poryt negalėtų
pritarti. Aš neturiu laimės būti vienas iš tokių, aš jaučiu ir elgiuosi kaip žmogus, kuris
netiki rytdiena ir kiekvieną dieną laiko paskutine. [H. Hesė]
Pražūtis - tai kažkas, kas jau neegzistuoja. Kad galėtum nugrimzti į pražūtį ir pakilti į
viršų, turėtų būti apačia ir viršus. Bet nėra nei apačios, nei viršaus, tai egzistuoja vien
žmogaus smegenyse - iliuzijų tėvynėje. Visi kontrastai yra iliuzija : balta ir juoda -
iliuzija, mirtis ir gyvenimas - iliuzija, gėris ir blogis - iliuzija. Tereikia vienos valandos,
vieną liepsningą valandą sukąsti dantis, ir iliuzijų karalija bus įveikta. [H. Hesė]
Išreikštos mintys visados yra negyvos. [H. Hesė]
Ką žmogus daro, toks jis ir yra. [G. Hėgelis]
Gyva būtybė miršta todėl, kad yra prieštaravimas: savyje ji yra visuotina, yra rūšis, tačiau
tiesiogiai ji egzistuoja tik kaip atskirybė. Mirtyje rūšis atsiskleidžia kaip jėga, valdanti
betarpišką atskirybę. [Hėgelis]
Mūsų maisto medžiagos turi būti vaistai, o mūsų vaistai - maisto medžiagos. [Hipokratas]
Yra žmonių, manančių, kad tiesą nekenksminga tik praskiesta. [O. V. Holmsas]
Be ydų nėra nė vieno. Tas iš mūsų geriausias, kuris jų turi mažiausiai. [Horacijus]
Nė vienas tinginys nesulaukė žilo amžiaus: visi jo sulaukusieji buvo labai veiklūs. [K. V.
Hufelandas]
Didžiausia laimė gyvenime - žinoti, kad esi mylimas. [V. Hugo]
Mirti - tai niekis, baisu negyventi. [V. Hugo]
Tylėjimas - paprastos sielos, patyrusios visą žmogiško sielvarto nykumą, prieglauda. [V.
Hugo]
Kiekvienas žmogus gali pergyventi pasaulio pabaigą. Tatai vadinama nusivylimu. [V.
Hugo]
Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. [V.
Hugo]
Kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą kurį jis pats sau
priskiria, ir pagaliau išties esamą. [V. Hugo]
Juokas - tai saulė: jis nuvaiko miglą nuo žmogaus veido. [V. Hugo]
Mirusieji yra nematomi, bet ne nesantys. [V. Hugo]
Aukščiausias teismas - sąžinės teismas. [V. Hugo]
Melagis dėvi velnio kostiumą. Velnias turi du vardus: vienas - „šėtonas”, kitas -
„melagis”. [V. Hugo]
Žmonėms trūksta ne jėgų, o valios. [V. Hugo]
Paslaptis - kaip tinklas: vos nutrūks viena akis, ir visas suyra. [V. Hugo]
Vaikų čiauškėjimas - tai daugiau negu žodžiai; tai ne muzikos garsai, bet vis dėlto tai
giesmė, tai ne skiemenys, bet vis dėlto sudaro kalbą. [V. Hugo]
Santuoka - tai skiepai: jie gali prigyti ir neprigyti. [V. Hugo]
Žmogaus siela - jo darbai. [H. Ibsenas]
Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo melą - atimsite ir laimę. [Henrik Ibsen]
Nors ir toli yra, bet nėra tolimas tas, kas artimas širdžiai; o tas, kas nėra artimas širdžiai,
nors ir arti yra, bet nėra artimas. [Indų išmintis]
Pirmas laiptelis kvailystės kopėčiomis yra tikėti, kad esi protingas. [Ispanų patarlė]
Saugokis vyro, kuris nekalba, ir šuns, kuris neloja. [Ispanų patarlė]
Kvailys savo namuose žino daugiau negu protingas kito namuose. [Ispanų patarlė]
Žvirblis rankoje geriau negu skrendantis bulius. [Ispanų patarlė]
Kalboje tauta pasisako kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis -
istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. [Jonas Jablonskis]
Tautos dainų kalba - neišsakoma galybė. Ji žmogaus širdį veria, gaivina, žmogų į
aukštybes kelia, ir klausomės jos - nemurmėdami, grožėdamies. [Jonas Jablonskis]
Tautos kalba yra ne vienų jos žodžių, gražių ir negražių, rinkinys - ne pats jo žodynas.
Tautos kalba yra visa, kas atskiriesiems jos žodžiams gyvybės ir galingumo duoda. [Jonas
Jablonskis]
Norint savo kalbos išmokti ir eiti paskui - su savo plunksna - į žmones, reikia mokėti
pirmiausia žmonių dainos, pasakos, priežodžiai suprasti ir jų kalbos turtais
brangenybėmis stebėtis. [Jonas Jablonskis]
Žmogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti,
darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba. [Kung Sun
Jangas]
Kas šypsosi, užuot tūžęs, tas visada stipresnis. [Japonų patarlė]
Žmogus iš principo yra kažkas daugiau, negu jis gali apie save žinoti. [Karlas Jaspersas]
Tėviškė ten, kur aš kitus suprantu ir kur mane supranta. [Karlas Jaspersas]
Kūryba neatsiejama nuo kolektyvinių pasąmoninių archetipų raiškos. [K. Jungas]
Jei nori su kuo nors pasitarti apie savo reikalus, pasidomėk, kaip sekasi jam pačiam.
[Juvenalis]
Išmintingas nepraranda saiko net tada, kai daro gerus darbus. [Juvenalis]
Kas išsaugo sugebėjimą matyti grožį - nesensta. [F. Kafka]
Aukščiausi žmogaus minties pasiekimai, giliausios žinios ir liepsningiausi jausmai liks
nežinomi žmonėms, jeigu jie nubus aiškiai ir tiksliai įforminti žodžiais. [Michailas
Kalininas]
Meilės esmė - tai malonumas, kurį sukelia penki jausmai: klausos, jutimo, regėjimo,
skonio, uoslės, priklausantys nuo dvasios ir lydimi proto. [Kama Sutra]
Menininkas tampa savimi nuolat eidamas nuo savęs prie kitų ir nuo kitų prie savęs, jis
visados yra pusiaukelėje tarp grožio, be kurio negali apsieiti, ir bendrijos, iš kurios negali
ištrukti. Štai kodėl tikri menininkai nieko nesmerkia, užuot teisę, jie įsipareigoja suprasti.
[A. Kamiu]
Jeigu menininkas nesutramdo savęs pats, jis paklaiksta ir ima vergauti šmėkloms. [A.
Kamiu]
Nuosprendis, kurį jūs sviedžiate kitiems, apsisuka ir grįžta atgal, tiesiai jums į veidą, šiek
tiek jį sužeisdamas. [A. Kamiu]
Gyvenimas nėra lengvas, tačiau jis mums duoda meną, tikėjimą ir meilę. [A. Kamiu]
Nelaime – kaip vedybos. Manai, kad pats išsirinkai, o pasirodo, tave išrinko. [A. Kamiu]
Ieškoti tiesos – nereiškia ieškoti to, kas geidžiama. [A. Kamiu]
Nemokėti pradžiuginti sielos – reiškia ją parduoti. [A. Kamiu]
...žmogus nešiojasi tik pusę savo sielos ir tampa tobulas tik suradęs ir pamilęs kitą, kuris
turi antrąją pusę. Dėl to mylėti galima tiktai vieną kartą, o tokia meilė esanti būtina ir
amžina. [A. Kamiu]
Žmonės miršta, ir jie nėra laimingi. [A. Kamiu]
Šis pasaulis bereikšmis, ir kas tai pripažįsta, įgyja laisvę. [A. Kamiu]
Žmonės verkia todėl, kad viskas yra ne taip, kaip turėtų būti. [A. Kamiu]
...žmogus niekada nėra vienišas! Mus visur lydi ir slegia ateities ir praeities našta! [A.
Kamiu]
Kai jūs visi čia, aš pajuntu beribę tuštumą, kurios negaliu pakęsti. Man gera tik su
mirusiais. Jie tikri. Jie tokie kaip aš. Jie manęs laukia ir mane skubina. [A. Kamiu]
Mylėti kokią nors būtybę - vadinasi, sutikti su ja senti. [A. Kamiu]
Manoma, kad žmogus kenčia, kai miršta mylima būtybė. Ne, tikroji kančia didesnė - tai
pajusti, kad sielvartas taip pat praeina. Net skausmas beprasmis. [A. Kamiu]
Bet aš žinau, ir tu žinai, kad užtektų to, kas neįmanoma. Neįmanoma! Aš ieškojau to
pasaulyje ir savyje. [A. Kamiu]
Bendra gerovė sukuriama iš kiekvieno laimės. [A. Kamiu]
Dailusis menas galimas tik kaip genijaus kūrinys. [I. Kantas]
Protas įžvelgia tik tai, ką jis pats sukuria pagal savo planą. [I. Kantas]
Žmogus žmogui turi būti savaiminis tikslas, o ne priemonė siekti savo tikslų. [I. Kantas]
Žmogus yra gyvūnas, kuriam, jei jis gyvena tarp kitų savo giminės narių, reikalingas
šeimininkas. [I. Kantas]
Istorija žmogui būtina, kad jis visiškai išlavintų savo protą. Vienas žmogus per gyvenimą
to negeba. [I. Kantas]
Žodžiai priklauso amžiui, o mintys - amžiams. [N. Karamzinas]
Kas mums užtveria kelią, tas mus stumia pirmyn. [Kinų patarlė]
Kuo daugiau pažįstamų, tuo mažiau pažįsti žmones. [Kinų patarlė]
Buivolui tas pats, ar jis ant uodo galvos stovi, ar uodas ant jo galvos tupi, tik uodui - ne
tas pats. [Kinų patarlė]
Jei tris dienas neskaitei jokios knygos, tavo žodžiai bus seklūs. [Kinų patarlė]
Laikas yra tikrasis šeimininkas, žmogus - tik svečias. [Kinų patarlė]
Nedaryk nieko, ko negalėtum papasakoti kitam. [Kinų patarlė]
Ugnies į popierių neįvyniosi. [Kinų patarlė]
Reikia daug valios netarnauti jokiam ponui. [Kinų patarlė]
Kaltink save o ne saulę, jeigu tavo sodas nežydi. [Kinų patarlė]
Ilgas liežuvis - laiptai, kuriais užlipa nelaimė. [Kinų patarlė]
Išmintis, kaip ir kvailybė, atsiskleidžia ginče. [Kinų patarlė]
Nėra nieko, ko nebūtų galima padaryti iš trečio karto. [Kinų patarlė]
Į vieną burną dviejų šaukštų neįgrūsi. [Kinų patarlė]
Bitės nugara dryžuota, bet tigru jos nepavadinsi. [Kinų patarlė]
Ištaškyti vandenį lengva, sunku jį surinkti. [Kinų patarlė]
Gera prekė retai pakliūva į antras rankas. [Kinų patarlė]
Jeigu ilgai žiūri į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave. [Kinų išmintis]
Vanduo nesilaiko kalnuose, o kerštas - didžiose sielose. [Kinų išmintis]
Nusivylęs žmogus vien iš demoniškos nevilties gali pašėlusiai siekti būti pačiu savimi,
sukilti prieš visą būtį. [S. Kjirkegoras]
Skaityti ir nesuprasti - tolygu visai neskaityti. [J. A. Komenskis]
Kilnus žmogus galvoja apie pareigą. Negarbingas žmogus galvoja apie naudą.
[Konfucijus]
Yra trys naudingi ir trys žalingi draugai. Naudingieji - tiesus, nuoširdus ir daug žinantis.
Žalingieji - veidmainis, pataikūnas ir plepys. [Konfucijus]
Taurus žmogus nesišvaisto pažadais, o daro daugiau negu žadėjo. [Konfucijus]
Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj. [Konfucijus]
Nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo, kol tavo paties slenkstis nenuvalytas. [Konfucijus]
Laisvė patirti nesėkmę - esminė sėkmės siekimo sąlyga. [M. Korida]
Žmogus, norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti miniai nugarą. [Džeimsas Kukas]
Dykinėjimas nėra poilsis. [F. Kuperis]
Už kvailus norus kartais žiauriai baudžiama jų išsipildymu. [I. Kurc]
Gyvenimo sėkmė kur kas labiau priklauso nuo mokėjimo bendrauti nei nuo talento. [Dž.
Labokas]
Žmonės lengviau atleidžia savo bendradarbiams jų klaidas, bet ne pranašumą. [V. Lacis]
Kiekvienas, kas blogais laikais sako tiesą, yra savos rūšies pranašas. [Langbehn]
Teisingi žodžiai - ne visada malonūs, o malonūs žodžiai - ne visada teisingi. [Laotse]
Smulkius protus itin pažeidžia smulkmenos; didieji protai mato visas smulkmenas, bet jos
visiškai jų nepažeidžia. [F. de Larošfuko]
Kai kuriuos pažįsta taip gerai, jog niekas nenori juos pažinti. [F. De Larošfuko]
Kai likimas palankus, prideramai elgtis sunkiau negu tada, kai jis priešiškas. [F. de
Larošfuko]
Nedidelio proto žmonės paprastai smerkia viską, kas viršija jų išmanymą. [F. de
Larošfuko]
Visi skundžiasi atmintimi, bet niekas nesiskundžia protu. [F. de Larošfuko]
Menka bėda - padėti nedėkingam, bet didelė nelaimė - priimti niekšo paslaugą. [F. de
Larošfuko]
Kas įprato būti nenuoširdus kitiems, tas galų gale liaujasi būti nuoširdus ir pats sau. [F. de
Larošfuko]
Pavyduliavimas gimsta kartu su meile, bet ne visuomet kartu su ja miršta. [F. de
Larošfuko]
Kas niekada nedarė kvailysčių, tas ne toks išmintingas, kaip jam atrodo. [F.de Larošfuko]
Bendraujant su nykštukais, sulinksta nugarkaulis. [Stanislav Jerzy Lec]
Dauguma žmonių žmogžudžiai - jie žudo žmogų savyje. [Stanislav Jerzy Lec]
Kitiems mes sudarome taisykles, sau – išimtis. [Š. Lemelis]
Svetimuosius žodžius vartojame be reikalo. Vartojame juos netiksliai... Ar ne metas
mums paskelbti karą svetimųjų žodžių vartojimui be reikalo? Prisipažįstu, kad jei
nereikalingas svetimųjų žodžių vartojimas mane pykina... tai kai kurios laikraščiuose
rašančiųjų klaidos jau gali visai išvesti iš kantrybės... [V. Leninas, Raštai, t. 30]
Žmogui neskirta suprasti, jeigu jis nejaučia meilės, ir neleista pažinti, jeigu jis nesiaukoja.
[A. R. Lenormanas]
Mylėkite save kituose, nes jūsų gyvenimas - kituose ir be kitų jis - niekas. [P. Leru]
Pati mažiausia vertybė - tai turtas, pati didžiausia - išmintis. [G. Lesingas]
Kartais viena moteris esti daug įžvalgesnė už šimtą vyrų. [G. E. Lesingas]
Tiesos siekimas yra vertingesnis, brangesnis už įsitikinimą, kad ji rasta. [Lesingas]
Moralė prasideda tuomet, kai laisvė, užuot pateisinusi save, jaučiasi savavališka ir žiauri.
[E. Levinas]
Pamokymų gyvenime daugiau negu paguodos. [G. Lichtenbergas]
Man visuomet skaudu, kai miršta talentingi žmonės, nes žemėje jie labiau reikalingi negu
danguje. [G. Lichtenbergas]
Yra žmonių, manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra protinga. [G. K.
Lichtenbergas]
Be kantrybės nėra galybės. [Lietuvių patarlė]
Po darbo ir duonos pluta gardi. [Lietuvių patarlė]
Poeziją rašė visi lietuviai. Arba rašo. Arba dar rašys. Dar nežino, kad rašys. [Jonas
Liniauskas]
Neprotinga keisti arklius keliantis per upę. [A. Linkolnas]
Tarkime, kad protas, kaip mėgstama sakyti, tėra baltas popieriaus lapas, be jokio įrašo, be
menkiausios idėjos. Kas jį užpildo? Iš kur atsiranda ta gausybė įvairiausių dalykų,
kuriuos ten surašo veikli ir beribė žmogaus vaizduotė?.. Į visus šiuos klausimus aš
atsakysiu vienu žodžiu - iš patirties. [Džonas Lokas „Žmogaus proto apybraiža”]
Prastai išauklėto žmogaus drąsa virsta šiurkštumu, mokytumas - pedantiškumu,
sąmojingumas - juokdaryste, paprastumas - nekultūringumu, geranoriškumas -
meilikavimu. [Dž. Lokas] Koks mažas žmogus ir koks jis didelis! [Dž. Londonas]
Tikroji žmogaus paskirtis - gyventi, o ne egzistuoti. [Dž. Londonas]
Nesėkmė - ne nusikaltimas; nusikalstama kelti sau tikslus, neatitinkančius galimybių.
[Dž. R. Lovelis]
Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą. [R. Lovelis]
Tik kvailiai ir numirėliai niekad nekeičia savo nuomonės. [Dž. R. Lovelis]
Daug draugiškų ryšių nutraukta, daug namų paversta griuvėsiais patikėjus šmeižtu.
[Lukianas]
Gamta savo paprastu tikrumu yra didingesnė ir puikesnė negu bet kuris žmogaus rankų
kūrinys, negu susikurtos dvasios visos iliuzijos. [Robertas Majeris]
Mes patys pasidarom sau spyglius nė kiek nesusimąstę, kaip tai mums atsilieps. Belieka
kentėti ir sakyti sau, kad kentėti yra dėl ko. [K. Makalou]
Kalba taip pat sena, kaip ir sąmonė; kalba kaip tik ir yra praktiška, egzistuojanti ir kitiems
žmonėms, ir tik tuo pačiu egzistuojanti taip pat ir man pačiam tikroji sąmonė. [K.
Marksas ir F. Engelsas „Vokiečių ideologija”]
Žmogaus sąmonė kinta kaskart, kai pasikeičia jo materialinės egzistencijos sąlygos.
[Karlas Marksas] A, tai tas Mekų Jonas ir vėl nukliedėjo... Ką tu jau čia padarysi, kartais
nukliedėti yra sveika. Aš galiu jums visiems tai patarti. Nukliedėti kartais yra sveika. Aš
nesu buvęs pas daktarą jau dvidešimt metų. Tai geras įrodymas, ne? [J. Mekas „Laiškai iš
niekur”]
Iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim... [J.
Mekas „Laiškai iš niekur”]
Labai lengva eiti į priekį: nereikia galvoti, nes eini su minia: su televizija, su
technologija, kompiuteriais, Amerika... Eini į priekį, ne su galva, bet tik kad kiti jau eina į
priekį. Aklai, kaip visos avys eina, taip ir aš einu... [J. Mekas „Laiškai iš niekur”]
Keršyti dažnai yra tas pats, kas kandžioti šunį, kad įkando. [O. O' Melis]
Jei žinai, kad elgiesi netinkamai, keisk savo elgesį iš karto. Nelauk kitų metų. [Mencijus]
Nieko neverta išmintis ir įžvalgumas, jei nepajėgiama pasinaudoti proga. [Mencijus]
Tas, kuris tarp turtų ir garbės neištvirksta, o nelaimėje ir varge savo įsitikinimų nekeičia,
išties yra didis vyras. [Mencijus]
Rimtuose dalykuose žmonės save rodo tokiais, kokiais jie turi būti; smulkmenose -
tokiais kokiais jie yra. [L. Mersjė]
Kaip atsitinka, kad keldamas kančią kitam, žmogus įsigudrina jaustis teisus. [N.
Michalkovas]
Darydami gera geram žmogui, darome jį dar geresnį, bet piktas nuo jam daromų
geradarybių tampa dar piktesnis. [B. Mikelandželas]
Tikėti, jog esi nuostabus, ir pamažu suprasti, kad neesi nuostabus. Užtektinai darbo
vienam žmogaus gyvenimui. [Cz. Milosz]
Gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių
džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas. Bet kad nebūtų
monotoniškumo, scena, kurioj vyksta ši amžina tragedija, be paliovos keičiasi. Pasaulis,
kuriame gyvenome vakar, - ne tas pasaulis, kuriame gyvame šiandien, jis, kaip ir mes
patys, nepermaldaujamai skrieja per begalybę pasitikti savo likimo. Žmogus negali dukart
nusimaudyti toje pačioje upėje, pasakė Heraklitas. Vieni šliaužioja keliais, kiti jodinėja ir
važinėja automobiliais, dar kiti lenktyniauja su pašto karveliais, skraidydami lėktuvais.
Kam skubėti? Visi mes neišvengiamai prieisime kelio gal. [A. Miuntė „Knyga apie San
Mikelę”]
Romanistai, atkakliai vedantys savo skaitytojus į lūšnas, retai aplanko jas patys. Ligų ir
Mirties specialistus retai teprikalbinsi nueiti į ligoninę, kur jie ką tik numarino savo
herojų. Poetai ir filosofai, skambiomis eilėmis ir proza šlovinantys Išlaisvintoją Mirtį,
dažnai išbąla, vien paminėjus geriausios jų bičiulės vardą. Tai sena istorija. <...>
Kraupiausias knygas apie karą, parašė taikūs žmonės, net negirdėję, kaip sprogsta
toliašaudžių vokiškų pabūklų sviediniai. Rašytojai, su didžiausiu malonumu peršantys
skaitytojams seksualinių orgijų aprašymus patys paprastai nenusikalta dorovei. [A.
Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Tikriausiai kur kas ramiau sėdėti krėsle ir rašyti romantinius apsakymus, negu visą
gyvenimą rinkti jiems medžiagą, lengviau aprašinėti ligas ir Mirtį, negu kovoti su jomis,
ir maloniau kurti šiurpias intrigas, negu patirti jas pačiam savo kailiu. [A. Miuntė „Knyga
apie San Mikelę”]
Mirtis ne tokia žiauri kaip mes. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Mirtis - Gyvybės teikėja, Gyvybės naikintoja, pradžia ir galas. [A. Miuntė „Knyga apie
San Mikelę”]
Tikriausiai nelengva būti velniu tam, kurs gimė sparnuotas. [A. Miuntė „Knyga apie San
Mikelę”]
Žmogus negalėtų pakelti gyvenimo, jei žinotų savo mirties valandą. [A. Miuntė „Knyga
apie San Mikelę”]
Mes žinome, kad mirsime - tiesą pasakius, vien tą ir težinome apie savo ateitį. Visa kita
yra tik spėliojimai, kurie dažniausiai nepasitvirtina. Kaip vaikai neįžengiamoj kiūtinam
ant nuomonės per gyvenimą, laimingi, kad nežinome, kas mums nutyks rytoj, su kokiais
susidursime negandais, kokie šiurpūs išmėginimai mūsų laukia prieš patį šiurpiausią
išmėginimą - Mirtį. Kartkarčiais apstulbę ryžtamės baikščiai prašnekinti savo likimą, bet
atsakymo į klausimą negauname, nes žvaigždės per toli. Juo greičiau suprasime, kad
mūsų likimas pareina nuo mūsų pačių, o ne nuo žvaigždžių, juo mums bus geriau. Laimę
galime rasti tik patys savyje, nesitikėkite jos sulaukti iš kitų - laimės taip mažai, jog retas
gali ja dalytis. Skausmą turime vieni pakelti - nesąžininga užkrauti jį kitam, vis tiek, ar tai
būtų vyras ar moteris. Kiekvienas iš mūsų turi pats savo jėgomis kovoti ir kirsti iš
paskutiniųjų kai pridera kovotojams, nes mes tokie ir esame gimę. Visi mes vieną dieną
sulauksim taikos, taikos, kuri bus garbinga net nugalėtajam, jeigu jis ištvėrė iki galo. [A.
Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Galiausiai apsipratau su savo likimu, aš per senas kovoti su dievais. [A. Miuntė „Knyga
apie San Mikelę”] [Mirties žodžiai herojui]
Man nepatinka jūsų kunigai. Tai jie išmokė žmones bijoti mano prisiartinimo, prigąsdinę
juos amžinybe ir pragaro ugnimi. Tai jie nuplėšė man nuo pečių sparnus, subjaurojo
švelnų veidą ir, pavertę šlykščia giltine, privertė tartum vagį sėlint nuo vieno namo prie
kito su dalgiu rankoje ir šokti Danse Macabre ant freskų vienuolynų sienose drauge su jų
šventaisiais ir nusidėjėliais. Aš neturiu nieko bendro nei su jų dangumi, nei su jų pragaru.
Aš - gamtos dėsnis. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Kas gi kitas, jei ne Mefistofelis, tas amžinas pašaipūnas, būtų galėjęs iškrėsti tokį klaikų
farsą? Net šventose giesmėse tariausi girdįs jo pilną patyčių juoką ir, teatleidžia man
Dievas, pats vos nepradėjau juoktis, kai tavo karstą nuleido į šią duobę. Bet ar tau ne vis
tiek, kieno šis kapas? Juk tu negali perskaityti vardo marmuriniame kryžiuje - ar tau ne
vis tiek, kieno tai vardas? Tu negirdi gyvųjų balsų viršum savo galvos, ir negi tau ne vis
tiek, kuria kalba jie šneka? Tu ilsiesi ne tarp svetimų, o tarp brolių. <...> Kur
bemiegotumėt amžinu miegu, visur laukia tas pats likimas - visi jūs būsite užmiršti ir visi
pavirsite dulkėmis. Toks jau gyvenimo dėsnis. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Juk mirštame tik mes, žmonės. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Man vis tiek - ar praeitis, ar ateitis. Aš žinau viską. [A. Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Nė pats velnias nieko negali padaryti žmogui, kol jis dar sugeba juoktis. [A. Miuntė
„Knyga apie San Mikelę”]
Dievai visas gėrybes parduoda tikrąja kaina, yra pasakęs vienas senovės poetas. Jis būtų
galėjęs pridurti, kad pačias verčiausias jie parduoda pigiausiai. Viskas, kas mums tikra,
naudinga - nebrangu; tik už tai, be ko galima apseiti, mokam didelius pinigus. Kas tikrai
gražu - išvis neparduodama; visa tai nemirtingieji dievai mums duoda veltui. Nemokamai
galima gėrėtis saulėtekiais ir saulėlydžiais, danguje plaukiančiais debesėliais, giriomis ir
laukais, nuostabia jūra. Dykai mums čiulba paukščiai, veltui galim prisiskinti pakelėj
lauko gėlių ir įeiti į žvaigždėtą Nakties menę. Vargšas miega geriau negu turtuolis.
Paprastas maistas ilgainiui pasidaro skanesnis negu įmantrūs patiekalai Rico restorane.
Pasitenkinimas ir sielos ramybė geriau mėgsta kaimo pirkelę negu ištaigingus miesto
rūmus. Keletas bičiulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo - štai ir viskas, ko reikia
žmogui, kol jis turi pats save. [Aksielis Miuntė „Knyga apie San Mikelę”]
Jei nori nusipelnyti žmonių meilę, būk atidus ir geras kitiems. [Mongolų patarlė]
Žodžiais visi žmonės vienodi, ir tik poelgiai išryškina jų skirtybes. [Moljeras]
Bailumas - žiaurumo motina. [Montenis] Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega. [M.
Montenis]
Pačius didžiausius talentus pražudo veltėdžiavimas. [M. de Montenis]
Mokėjimas tinkamai naudotis mokslu - didžiausias ir kilniausias žmonijos laimėjimas.
[M. Montenis] Kas bijo susirgti, tas jau užsikrėtęs baimės liga. [M. Montenis]
Gyvenimas - tai kalnas: kopiame lėtai, žemyn lipame greitai. [G. de Mopasanas]
Gyvenimas - kalnas, į kurį kopi ilgai, o nusileidi greitai. [G. Mopasanas]
Yra tik vienas būdas tapti geru pašnekovu - mokėti klausytis. [K. D. Morėjus]
Didžiausias skausmas būna ne tada, kai vinys perveria kūną, o tada, kai žūsta gražioji
svajonė. Kūnas gali kentėti arba mirti, o sužeista, nuvainikuota siela kenčia pragarą
kasdien. [A. Morua]
Laikas - pats sąžiningiausias kritikas. [A. Morua]
Blogiausias tas batas, kuris spaudžia širdį... [P. Motiejūnas]
Meilė - tai regimojo nervo liga: ja susirgę matome nesančius daiktus. [P. la Mure]
Žmogus, daug kalbantis apie savo dorybes, dažnai yra menkos doros. [Dž. Neru]
Apie save mes sprendžiame pagal savo idealus, apie kitus - iš jų darbų. [H. Nikelsonas]
Gamta nieko nedaro tuščiai. [Niutonas]
Jei mes laimės sąlygą laikytume gebėjimą pamiršti ir pasijusti neistoriškai, tikriausiai
galėtume tarti, kad antikos kultūra buvo pati laimingiausia kultūra pasaulyje. [F. Nyčė]
Malonumas, kuriam atsiduodame visiškai ir beatodairiškai, tampa pačiu
negailestingiausiu priešu. [S. Nodje]
Jei nori būti didis žmogus, surask savo priešuose ką nors gero. [Kard. O' Connell]
Aforizmai - tai išmintis portatyvine forma, minčių ir jausmų koncentruotas ekstraktas. [V.
R. Oldžeris]
Viduriu eiti saugiausia. [Ovidijus]
Tai kas eina iš širdies, širdį ir pasiekia. [Dž. Dž. Pajetas]
Blogai būti kupinam trūkumų, bet dar blogiau būti jų kupinam ir nenorėti to pripažinti,
nes tai reiškia prie jų dar pridurti apsigaudinėjimo ydą. [B. Paskalis]
Žmogaus prigimties esmė - judėjimas. Visiška ramybė reiškia mirtį. [B. Paskalis]
Kol galvoje nėra idėjų, akys nemato faktų. [I. Pavlovas]
Aš vertinu žmogų, sugebantį šypsotis nelaimėje, semtis jėgų iš sielvarto ir rasti tiesos
šaltinį apmąstymuose. [T. Peinas]
Jeigu dukart pagalvosi pirma negu vieną kartą pasakysi, pasakysi dukart geriau. [T.
Peinas]
Kai reikia kalbėti, aiškiai sakyk tiesą, dviprasmiškumas yra pusiaukelė į melą, melas - tai
tiesiausias kelias į pragarą. [W. Penn]
Žmogus visada esti tokio amžiaus, kokia yra dvasia: senatvė prasideda tada, kai
nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. [A. Periušo]
Juo švaresnė ugnis, tuo mažiau dūmų, juo tyresnė žmogaus meilė, tuo mažiau žodžių. [J.
H. Pestalocis]
Žmogus - ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. [D. Pinarevas]
Bendravimas - tai ne tik vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas, bet ir pačio gyvenimo
esmė. [Dž. A. Pirsas]
Statulą puošia išvaizda, o žmogų - jo darbai. [Pitagoras]
Nė vienas iš žmogiškų dalykų nėra vertas, kad dėl jo labai sielvartautum. [Platonas]
Niekas savaime nėra nei gražu, nei bjauru, bet gražu, jei daroma gražiai, ir bjauru - jei
bjauriai. [Platonas]
Apgauti save - visų blogiausia; mat tada apgaudinėtojas visą laiką būna šalia
apgaudinėjamojo. [Platonas]
Filosofai skiriasi nuo kitų žmonių tuo, kad siekia įžvelgti tiesą, pamatyti esmę, tai kas
visada tapatu sau. [Platonas „Valstybė”]
Teisingoje valstybėje visi turi būti tuo, kuo kiekvienas yra. [Platonas]
Kas trokšta pagyrimų, mažai teturi nuopelnų. [Plutarchas]
Mąstydami negalime aptikti kūno kaip objekto. [Morisas Marlo-Ponti]
Valstybės, kaip politinės galios garbinimas atpalaiduoja nuo moralinės atsakomybės. [K.
R. Poperis]
Sočiai pelei miltai kartūs. [Prancūzų patarlė]
Drąsiam nereikalinga ilga špaga. [Prancūzų patarlė]
Nemalonumai kyla ne dėl to, kad darome blogai, o dėl piktnaudžiavimo gerumu.
[Prancūzų posakis]
Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka, - nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip
netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo
įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti. [Vincas Mykolaitis – Putinas]
Ir žiūriu į plaukiančią minią,
- Ir ieškau žmogaus žmonėse. [V. Mykolaitis - Putinas]
Žmogaus protas stipresnis už kumščius. [F. Rablė]
Net ir genijus baltu ant balto tapyti negali. [Henrikas Radauskas]
Kas nesusupėja su laiku, tas suserga praeitimi, visa jam darosi nebesuprantama,
svetima... [Bronius Radzevičius]
Tiesos senos, o klaidos visada naujos: vietoj senų klaidų daromos naujos. [J. Rainis]
O gera juk tikėti, kad gyvenimo diena gražiausia ir kelio gabalas įspūdingiausias - prieky,
kad ten dar tavo lobiai užkasti, ten dar ir darbas tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky,
vis dar ateity - ir tavo pats didžiausias džiaugsmas... [V. Reimeris]
Niekas neneigia : tiesa gyvenime nugali, tik mums neužtenka gyvenimo. [V. Reimeris]
Meilė daro vyrą aklą, tačiau pagerina moters regėjimą. [E. M. Remarkas]
Savo sumanymais žmogus visada yra didis. [E. M. Remarkas]
Kai mes galų gale ko nors išmokstame, būnam jau per seni tai pritaikyti - taip viskas ir
tęsiasi banga po bangos, karta po kartos. [E. M. Remarkas]
Norint eiti šiame pasaulyje tikru keliu, reikia aukotis iki galo. Žmogaus paskirtis yra ne
tik būti laimingu. Jis privalo atverti žmonijai kažką didingo. [E. Remarkas]
Daug lengviau kalbėti su minia negu su atskiru individu. [Ž. Renaras]
Nebūtina sakyti visą tiesą, bet būtina kalbėti tik tiesą. [Ž. Renaras]
Sąmoninga drausmė - argi tai nėra tikroji laisvė? [N. Rerichas]
Žmogus - tai aš. [P. Reverdi]
Tai, kas atsitiko kartą, gali nebeatsitikti niekuomet. Tačiau tai, kas atsitiko du kartus,
tikriausiai pasikartos ir trečiąjį. [Rytų išmintis]
Pati tamsiausia valanda yra prieš aušrą. [Rytų išmintis]
Pirmąją nakties pusę galvok apie savo trūkumus, antrąją apie kitų. [Rytų išmintis]
Tas, kuris įsižiūri į plauko galiuką, nepastebės, koks didelis yra pasaulis. [Rytų išmintis]
Gyvatės grožis jos odoje, žmogaus grožis jo širdyje. [Rytų išmintis]
Tas, kuris nurodo tavo trūkumus, ne visada priešas, tas, kuris kalba apie tavo vertybes, ne
visada draugas. [Rytų išmintis]
Žmogus, kuris greitai užpyksta, nebūna teisus. [Rytų išmintis]
Susitvardysi pykčio akimirką - nereikės atgailauti šimtą dienų. [Rytų išmintis]
Nėra miško be kreivo medžio, nėra žmogaus be trūkumų. [Rytų išmintis]
Su lazda nesuklupsi, paklausęs gero patarimo neapsiriksi. [Rytų išmintis]
Jeigu stovi tiesiai, nebijok, kad šešėlis kreivas. [Rytų išmintis]
Jeigu tu nieko nepadarysi dėl draugo, visos tavo maldos veltui. [Rytų išmintis]
Sulaukus penkiasdešimties metų, jėgos slenka metai po metų, šešiasdešimties - mėnuo po
mėnesio, septyniasdešimties - diena po dienos, aštuoniasdešimties - valanda po valandos.
[Rytų išmintis]
Lapės kailis geras, jei jis rudas, žodis geras, jei jis teisingas. [Rytų išmintis]
Geriausi drabužiai - nauji, geriausi draugai - seni. [Rytų išmintis]
Teisk save taip, kaip teisi kitus, atleisk kitiems taip, kaip atleidi sau. [Rytų išmintis]
Pasaulyje tėra vienintelis heroizmas: matyti pasaulį tokį, koks jis yra, ir jį mylėti. [R.
Rolanas]
Pasaulyje nėra nieko gražesnio už dorą žmogų. [R. Rolanas]
Garbė - štai tikrasis grožis. [R. Rolanas]
Draugystėje nėra nei skolininkų, nei geradarių. [R. Rolanas]
Jokie išvedžiojimai negali parodyti žmogui kelio, kurio jis nenori matyti. [R. Rolanas]
Visas gyvenimo džiaugsmas yra kūryba. Kurti - vadinasi, naikinti mirtį. [R. Rolanas]
Nuostabiausia sielos muzika - tai gerumas. [R. Rolanas]
Mūsų patirtis slypi veikiau prarastose iliuzijose negu įsigytoje išmintyje. [Ž. Ru]
Vienas priešas - daug, tūkstantis draugų - mažai. [Rudahi]
Būk teisingas ir būsi laimingas. [Ž. Ž Ruso]
Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs
pakyla. [Ž. Ž. Ruso]
Apskritai daug kalba tie žmonės, kurie mažai žino, o tie, kurie daug žino, kalba mažai.
[Ž. Ž. Ruso]
Jeigu tuštybė suteikė kam nors laimę, tai tikriausiai tas kas nors buvo kvailys. [Ž. Ž.
Ruso]
Gamta nori, kad vaikai būtų vaikais pirm negu taps suaugusiais. Jei mes norime suardyti
šią tvarką, tai sukursime per greit nokstančius vaisius, kurie bus nei subrendę, nei skanūs
ir netrukus pradės gesti: atsiras jauni daktarai ir seni vaikai. [Ž. Ž. Ruso]
Žmonės klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską žiną. [Ž. Ž. Ruso]
Proto kalba bus išgirsta, jei bus pajausta širdimi. [Ž. Ž. Ruso]
Mes vis labiau rūpinamės gyvenimu, kai šis pradeda netekti vertės. [Ž. Ž. Ruso]
Konservatorius - tai žmogus, turintis porą visiškai sveikų kojų, bet taip ir neišmokęs
vaikščioti. [T. Ruzveltas]
Baimė - štai vienintelis dalykas, kurio turime bijoti. [T. Ruzveltas]
Svarbiausioji sėkmės formulė – žinios, kaip elgtis su žmonėmis. [T. Ruzveltas]
Mokinys, kuris mokosi nenoriai - tai paukštis be sparnų. [Saadis]
Kiekvienas žmogus - savo likimo kūrėjas. [Saliustijus]
Žmogui mąstant apie juslių objektus, išsivysto potraukis jiems. Potraukis pagimdo
geismą, o geismas sukelia pyktį. [Iš Sanskrito tekstų] Protas turi padėti žmogui
išsigelbėti, o ne pražudyti save. Protas - sąlygotas sielos draugas ir priešas. [Iš Sanskrito
tekstų]
Kas vienodas draugams ir priešams, kas vienodai sutinka garbę ir negarbę, karštį ir šaltį,
laimę ir kančią, šlovę ir panieką, kas nesideda su bloga draugija, visada tylus ir viskuo
patenkintas, kas nesirūpina pastoge, kurio žinojimas tvirtas, ir kuris atlieka pasiaukojimo
tarnybą, tas labai brangus Man. [Iš Sanskrito tekstų]
Apie visuomenės laimę galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti. [G. Santajana]
Kuo beprasmiškesnis gyvenimas, tuo sunkiau pakeliama mirtis. [Ž. P. Sartras]
Jei priešą parbloški žemėn, jis gali vėl atsikelti, bet jei su juo susitaikysi, būsi jį tikrai
nugalėjęs. [F. Schiller]
Melas – plonasienis daiktas; gerai įsižiūrėjus, jis persišviečia. [Seneka]
Tas, kuris negyvena dėl kitų, negyvena ir dėl savęs. [Seneka]
Švari sąžinė yra nuolatinė šventė. [Seneka]
Ugnis išbando auksą, nelaimė - žmonių tvirtumą. [Seneka]
Kai žmogus nežino į kurį uostą plaukti, joks vėjas jam nebus palankus. [Seneka]
Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško sau naudos, negali būti laimingas. Nori
gyventi sau - gyvenk kitiems. [Seneka]
Nuo mažų klaidų lengva pereiti prie didelių ydų. [Seneka]
Reikia galvoti taip, tarytum kiekvienas gali matyti kas dedasi mūsų sieloje. [Seneka]
Kol gyvas, žmogus niekuomet neturi prarasti vilties. [Seneka]
Menkas liūdesys šnekus, didis sielvartas bežadis. [Seneka]
Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu gyveni. [Seneka]
Didis tas žmogus, kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis
ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. [Seneka]
Prieš pasakydamas ką nors kitiems, pasakyk tai pačiam sau. [Seneka]
Tebūnie išklausyta ir antroji pusė. [Seneka]
Paklydimams nėra ribų. [Seneka]
Menkos neatitaisomos klaidos netrukus gali virsti didelėmis ydomis. [Seneka]
Pirmoji pasitaisymo sąlyga - savo kaltės supratimas. [Seneka]
Sunku pastūmėti į gerą pamokymais, lengva - pavyzdžiu. [Seneka]
Narsa be proto - tik savotiškas bailumas. [Seneka]
Neskubėk teisti, skubėk suprasti. [Seneka]
Kai matai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių. [Seneka]
Tetyli tas, kuris davė; tekalba tas, kuris gavo. [M. Servantesas]
Istorija - mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai,
įspėjimas ateičiai. [M. de Servantesas]
Gerų santuokinių dvi sielos, bet viena valia. [M. de Servantesas]
Verčiau raudonis veide negu dėmė širdyje. [M. Servantesas]
Kalbėti negalvojant - tai šaudyti nesitaikant. [M. Servantesas]
Geriau perdėtas mandagumas negu nepakankamas. [M. de Servantesas]
Turtingas ne tas, kas turi daug turto, o tas, kuris moka jį tikslingai panaudoti. [M.
Servantesas]
Atleisti priešui yra didesnis žygdarbis, negu bėgti iki pasaulio krašto kruvinomis kojomis.
[H. Seuse]
Leisk laisvai pasisakyti, jei nori girdėti tiesą. [Publilijus Siras]
Abejonė - pusiaukelė į išmintį. [Publilijus Siras]
Geriau visiškai ko nors nežinoti, negu žinoti blogai. [Publilijus Siras]
Norįs būti laimingas įvairiomis aplinkybėmis - nuolatos prisimink tamsiausias savo
dienas. Kitaip ta striuka laimė bus nepasiekiama kaip horizontas. [Vu Dzing Siungas]
Visų naudingiausia gyvenime - sava patirtis. [V. Skotas]
Tas, kuris juokiasi, visada nugali verkiančius. [J. Slovackis]
Tikroji taupumo prasmė - protinga ekonomija savo savanaudiškumui užtikrinti. [S.
Smailsas]
Be principų ir be valios žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo
kryptį vos pasisukus vėjui. [S. Smailsas]
Gražūs poelgiai kur kas iškalbingesni už gražius žodžius. [S. Smailsas]
Klaidos, turinčios dalį tiesos, visų pavojingiausios. [A. Smitas]
Daug kalbėti ir daug pasakyti ne tas pats. [Sofoklis]
Tie, kurie suklydo neturėdami blogų ketinimų, griežtai nesmerkiami. [Sofoklis]
Koks baisus gali būti protas, jei jis netarnauja žmogui. [Sofoklis]
Ko nejaudina žodis, to neišjudins ir lazda. [Sokratas]
Koks žmogus, būdamas malonumų vergas, nesudarkys savo kūno ir sielos? [Sokratas]
Būk patenkintas tuo, kas yra, tačiau siek to, kas geriausia. [Sokratas]
Aš žinau, kad nieko nežinau. [Sokratas]
Žmonėms lengviau išlaikyti ant liežuvio karštą anglį, negu paslaptį. [Sokratas]
Žmogus turi būti doras laisva valia. [Vladimiras Solovjovas]
Nieko nėra lengvesnio kaip vidutinišką moterį paversti nepaprasta. Pakanka ją pamilti.
[M. Ž. Sovažonas]
Žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti kaip ir
kalbėti. [B. Spinoza]
Laisvas žmogus mažiausiai galvoja apie mirtį, jo išmintis - ne mirties, o gyvenimo
tyrinėjimas. [Spinoza]
Mokėkite mylėti meną savyje, o ne save mene. [K. Stanislavskis]
Žmogus, kuris pavydi visam pasauliui, visada bus vargšas. [Stendalis]
Vienam žmogui nelemta puikuotis visais talentais. [Stendalis]
Filosofiniu požiūriu Mocartas atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums
kaip puikių muzikinių kūrinių autorius. [Stendalis]
Biznesmenas - tai žmogus, kuris sugeba išpirkti savo nuodėmes su pelnu. [A. Stokas]
...Jei būtų galima reziumuoti matematikos esmę keliais žodžiais, tai reikėtų pasakyti, kad
ji - mokslas apie begalybę. [A. Suchotinas]
Sparta reikalinga, o skuba kenksminga. [A. Suvorovas]
Aforizmai primena uždegamąjį stiklą: jie surenka proto ir žinių spindulius ir sutelkia
skaitytojo sąmonėje. [Dž. Sviftas]
Tiesą sakant, nedaugelis gyvena šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau. [Dž. Sviftas]
Žmonės ištvirkina savo sielą, sąžinę, protą lygiai taip pat, kaip susigadina skrandį. [S. N.
Šamforas]
Valdyti reikia protu: negalima žaisti šachmatais gera širdimi. [N. Šamforas]
Žmogus turi būti stipresnis negu jo jausmas. [I. Šeinius]
Įsišaknijusios silpnybės panašios į musę: tu šimtus kartų ją nuvarai, o ji vėl grįžta ir
kankina tave vis labiau. [L. Šeferis]
Nepatikėk liežuvio neapgalvotoms mintims ir jokios neapgalvotos minties nepaverski
tikrove. [V. Šekspyras]
Laimės be jokių kančios priemonių nebūna. [V. Šekspyras]
Kaip apgailėtini tie, kurie nekantrūs. [V. Šekspyras]
Kur širdys kietos, juokui nėr vietos. [V. Šekspyras]
Priimk visus patarimus, bet daryk tik pagal savo nuomonę. [V. Šekspyras]
Jis buvo žmogus tikriausia to žodžio prasme. [Šekspyras „Hamletas”] P
erdėtas kuklumas yra ne kas kita, kaip slepiamas išdidumas. [A. M. Šenjė]
Ištikima meilė padeda pakelti visus sunkumus. [F. Šileris]
Tikra draugystė teisinga ir bebaimė. [F. Šileris] Kvailumas negali pakilti virš tikrovės, o
protas negali sustoti, nepasiekęs tiesos. [J. F. Šileris]
Žmonių išmintingumas proporcingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti. [Bernardas
Šo]
Vienintelis kelias, vedantis į pažinimą, yra veikla. [B. Šo]
Venk žmogaus, kurio Dievas gyvena danguje. [B. Šo]
Patirtis - tai mokykla, kurioje žmogus sužino, koks anksčiau buvo kvailas. [H. V. Šo]
Jei kada nors, vydamiesi laimę, rasite ją, tai, panašiai kaip senė, ieškanti savo akinių,
pastebėsite, kad ji visą laiką buvo jums ant nosies. [H. V. Šo]
Mandagumas - tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą
ir jo nepabrėžti. [A. Šopenhaueris]
Spartinti normalią laiko tėkmę – labai brangus dalykas. Tad žiūrėkime, kad nereikėtų jam
mokėti palūkanų. [A. Šopenhaueris]
Garbė - tai mūsų išorinė sąžinė, o sąžinė - tai mūsų vidinė garbė. [A. Šopenhaueris]
Šmeižtą ignoruok - ir jis pats uždus. [Tacitas]
Jeigu uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų. [R. Tagorė]
Kas norėtų daryti gera - beldžiasi į duris, kas myli - randa jas atdaras. [Rabindranathas
Tagorė]
Visų sunkiausia - pažinti save, visų lengviausia - patarinėti kitiems. [Talis]
Kadangi negalite padaryti visko, ko norite, tai norėkite tik to, ką galite padaryti.
[Terencijus]
Kiekvienas bajoras pripažįsta, kad nepajėgia dirbti mėsininko darbo, ir atsisako šito
prašomas. Tačiau, nepaisant to, kad neišmano eiti ministro pareigų, to imasi vos tik
paprašytas. Koks dviveidiškumas! [Mo Ti]
Būti mylimam - tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam - tai būti laimingam.
[K. Tilje]
Aš žinau žmogaus gyvenime tik dvi nelaimes: sąžinės graužimą ir ligą. [L. Tolstojus]
Jei būčiau caras, tai išleisčiau įstatymą, kad rašytojas, pavartojęs žodį, kurio reikšmės jis
negali paaiškinti, netenka teisės rašyti ir gauna dar 100 lazdų. [Jevas Tolstojus]
Mylėti, vadinasi, gyventi gyvenimą to, kurį myli. [L. Tolstojus]
Be tiesumo negali būti ir gėrio. [L. Tolstojus]
Neapgalvojęs poelgio, būk neryžtingas, apgalvojęs, būk ryžtingas. [L. Tolstojus]
Kas daroma įpykus, baigiasi gėda. [L. Tolstojus]
Įprotis dykinėti baisesnis už visas nelaimes. [L. Tolstojus]
Vienintelė sąlyga, nuo kurios priklauso sėkmė, yra kantrybė. [L. Tolstojus]
Tas, kas kentėjo, nesugeba ir atjausti. [N. Tomareo]
Abraomas Linkolnas gyvenime nebuvo gražus. Pagražėjo, patekęs ant 50 dolerių
banknoto. [H. Trumenas]
Na ir kas, kad meilė turi dyglių: ji gėlė. O draugystė tėra daržovė. [P. Z. Tule]
Mesti rūkyti - pats lengviausias dalykas; kaip aš galiu to nežinoti - juk mečiau jau
tūkstantį kartų. [M. Tvenas]
Kiekvienas žmogus, panašiai kaip mėnulis, turi neapšviestą pusę, kurios niekam nerodo.
[M. Tvenas]
Aš niekada neleidau, kad mokyklos lankymas trukdytų mano išsilavinimui. [Markas
Tvenas]
Tiek aukščiausia, tiek ir žemiausia kritikos forma – savotiška autobiografija. [O. Vaildas]
Tai, kuo neabejoji, visada būna netikra. Kaip tik dėl to tikėjimas toks lemtingas, o
romantika tokia pamokanti. [O. Vaildas]
Grožis – tam tikra genialumo forma, iš teisybės ji net aukščiau už genialumą, nes Grožio
net aiškinti nereikia. [O. Vaildas]
Tikroji pasaulio paslaptis – tai, kas matoma, o ne tai, kas nematoma... [O. Vaildas]
Nūnai žmonės žino visų daiktų kainas, bet nežino nė vieno daikto vertės. [O. Vaildas]
Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į gyvenimo prozą. Bankrutuoti dėl
poezijos – garbinga. [O. Vaildas]
Melas – tai kitų žmonių tiesa. [O. Vaildas]
Jūsų protingas veidas ir taip toliau, bet grožis, tikras grožis dingsta tada, kai atsiranda
intelektuali išraiška. [Oskaras Vaildas]
Žmogus, kuris mato abi dalyko puses, iš tiesų nemato nieko. [Oskaras Vaildas]
Meile neprekiaujama prekyvietėse, ji nesvarstoma prekiautojo svarstyklėmis. Jos, kaip ir
intelekto, vienatinis džiaugsmas yra jausti, kad ji gyva. [Oskaras Vaildas]
Meilė pačiam sau - romanas, trunkantis visą gyvenimą. [Oskaras Vaildas]
Meilė be pavydo - kaip valgis be druskos [Oskaras Vaildas]
Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus. [O. Vaildas]
Vienas bučinys gali sugriauti visą žmogaus gyvenimą. [O. Vaildas]
Visuomenė stebėtinai atleidžia viską, išskyrus genialumą. [O. Vaildas]
Negalima pažeminti kito, nepažeminus savęs. [Dž. Vašingtonas]
Kas beatsitiktų, mes kantrybe ir valia viską įveiksime. [Vergilijus]
Politika - tai prievartos sritis. Čia vyksta nuolatinė kova. [Maksas Vėberis]
Gyvenimas be darbo tiek vertas, kiek rėmai be paveikslo. [P. Vėberis]
Valgymas be malonumo virsta nuobodžia mityba, o mokslas be aistros teršia atmintį. Ji
nebepajėgia suvokti to, ką praryja. [Leonardas da Vinčis]
Iš tiesų tas, kuris nebrangina gyvenimo, nėra jo vertas. [Leonardas da Vinčis]
Laimė atitenka tam, kuris daug dirba. [Leonardas da Vinčis]
Visos kliūtys nugalimos atkaklumu. [Leonardas da Vinčis]
Mokslas - karvedys, praktika - kareiviai. [Leonardas da Vinčis]
Kalba tarnauja mokslui, menui ir dorai. Savo kalba žmogus savinasi pasaulį, jo įspūdžius
pagaudamas žodžiais. Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę, ir
todėl jis yra nors mažas menininkas. Vėl kalba žmogus apsireiškia ir žmogumi. Kalboj
žmonių santykiai pasidaro regimais ir girdimais. [Vydūnas]
Man geriau patinka, kai kas kalba ne taip gražiai, bet teisingai. [Vytautas Didysis]
Kuo ilgiau miegi, tuo trumpiau gyveni. [Vokiečių patarlė]
Kas patinka širdžiai, to ir akys ieško. [Vokiečių patarlė]
Neturint ko pasakyti, visada kalbama prastai. [Volteras]
Slepiamas sielvartas žiauresnis negu visos negerovės. [Volteras]
Žmogus laisvas tada, kai jis gali tai, ko nori, bet jis nelaisvas norėti: neįsivaizduojama,
kad jis norėtų be priežasties. [Volteras]
Ne nelygybė gniuždo, o priklausomybė. [Volteras]
Savimeilė yra oro pripūstas balionas: bakstelėtas jis triukšmingai sprogsta. [Volteras]
Jei nebūtų dievo, reikėtų jį išgalvoti. [Volteras]
Garbingą žmogų galima persekioti, bet negalima nuplėšti jam garbės. [Volteras]
Tinginiai visada esti vidutinybės. [Volteras]
Žmonės lengvai tiki tuo, ko aistringai trokšta. [Volteras]
20 metų reikia žmogui pasireikšti, 30 amžių prireikė ištirti jo sandarai. Amžinybės reikia
pažinti jo sielai. Bet vienos minutės pakanka jam sunaikinti. [Volteras]
Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas vilties. [Volteras]
Tas, kuris nemyli laisvės ir tiesos, gali būti galingu žmogumi, bet niekada nebus didžiu
žmogumi. [Volteras]
Mylėk tiesą, bet būk pakantus klydimams. [Volteras]
Piktieji visuomet nelaimingi. [Volteras]
Viltis pasveikti - pusė pasveikimo. [F. M. Volteras]
Esame tas, kas stengiamės atrodyti, todėl labai svarbu, kuo vis dėlto nusprendžiam
apsimesti. [K. Vonegutas]
Visi žmonės - pamišėliai. Kiekvienas iš jų gali bet kada ir bet ką padaryti, ir tepadeda
Dievas tam, kuris ryšis ieškoti žmonių elgesio priežasčių. [K. Vonegutas]
...Tikrosios vertybės nekinta. Kas sykį jau buvo tiesa, tas liks tiesa per amžius. Be to,
tiesų nedaug, ir visos jos labai paprastos. Jei jas žinai - nieko kito nereikia norint teisingai
bet kokiais laikais išspręsti kokią nori problemą. [K. Vonegutas]
...Žmogus yra niekas be savo šaknų - tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus
molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlis didmiesčio gatvės.
Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į pelkę arba balto biraus smėlio
juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam, kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu
vieninteliu svarbiu žodžiu – namai. [K. Vonegutas]
Visų pasaulio tobulintojų amžina bėda - jie niekada nepradeda nuo savęs. [Fhornton
Wilder]
Nes, aš, Sinuhė, esu žmogus ir kaip žmogus gyvenau kiekviename prieš mane
gyvenusiame, ir kaip žmogus gyvensiu kiekviename po manęs ateisiančiame. Gyvensiu
verksme ir džiaugsme, liūdesy ir baimėje, gerume ir piktybėje, tiesoje ir skriaudoje,
silpnume ir stiprybėje. Kaip žmogus gyvensiu žmoguje per amžius, todėl aukų mano
kapui nereikia ir nemirtingumo mano vardui nereikia. Tai parašė Sinuhė egiptietis, Tas,
kuris visą gyvenimą buvo vienišas. [M. Walteri „Sinuhė egiptietis”]
Nieko nėra baisiau už visišką vienatvę. Vienas žmogus - niekas. Būti drauge - jau tikslas,
o tikslas padeda apsisaugoti nuo liguistos baimės. [John Wyndham]
Žmogaus pranašumas priklauso ne nuo smegenų [...]. Jis priklauso nuo smegenų
sugebėjimo pasinaudoti informacija, kurią jos gauna per siaurą matomų šviesos spindulių
pluoštelį. Jo civilizacija, viskas, ko jis pasiekė ar galėjo pasiekti, priklauso nuo
sugebėjimo pagauti tą virpesių skalę nuo raudonos iki violetinės. [John Wyndham]
Vienatvė slegia ir kamuoja, iškraipo tai, kas įprasta ir krečia bjaurius pokštus su psichika.
Ji kaip koks priešas supa tave iš visų pusių, tampo nervus ir siunčia jiems pavojaus
signalus, nė akimirką neleisdama pamiršti, kad tu niekam nerūpi, niekas neateis tau į
pagalbą. Ji teigia tau, kad esi vienas kaip atomas, paklydęs erdvėje, ir tik laukia progos
tave išgąsdinti, mirtinai išgąsdinti - štai ko visą laiką siekia vienatvė ir štai ko jokiu būdu
negalima jai leisti.
Jei atimsi draugiją padarui, gyvenančiam bandoje, jį suluošinsi, pažeisi jo prigimtį.
Kalinys ar atsiskyrėlis žino, kad greta yra visuomenė, kad jis vis tiek priklauso jai. Bet
kai visuomenės nebėra, jos narys negali gyventi. Jis jau nebėra visuomenės dalelė, jis jau
nei šis, nei tas, ir nebeturi kur dėtis. [John Wyndham]
Nėra tikro malonumo be tikrų poreikių.
Jeigu nuo svetimų medžių vaisius renki, žiūrėk, kad valgydamas jais neužspringtum.
Geriausia vieta pasiklysti - mylimo žmogaus akys.
Būk sau geras. Būk kantrus. Būk kilnus. Būk atlaidus. Juk viskas, ką turi, esi tu pats.
Mes jau išmokome tikrovę paversti pasakomis, bet tik labai baisiomis.
Mes per daug užsiėmę istorijos kūrimu, todėl tiek mažai laiko skiriame jai pažinti.
Nelaimėje pažinsi tokius dalykus, kurių džiaugsme niekada nebūtum atradęs.
Niekada neatidėliok rytdienai to, ko galima nedaryti niekada.
Niekuo neabejoti - tai yra tikroji bet kokios sėkmės paslaptis.
Kasdien norisi pradėti gyvenimą iš naujo, bet ne kasdien gali rasti, su kuo.
Stebuklas visada yra kažkur arti nevilties.
Skaistybė, naivumas, jaunystė - kartą praradus, jų nebesusigrąžinsi.
Kiekviena meilė nori būti amžina ir tai yra jos amžina kančia.
Meilėje mes apskritai per daug klausinėjame, o jei dar imame reikalauti išsamių
atsakymų - ji greit išgaruoja.
Vienatvė ieško kelionės draugo, neklausdama kas jis.
Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas.
Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės.
Tobulybių vieta muziejuje.
Kas myli ir netiki stebuklais - žuvęs.
Kas sėja neapykantą, negali susilaukti meilės derliaus.
Net stora virvė pradeda pūti nuo vieno siūlelio.
Didelė upė teka tyliai, protingas žmogus nekelia balso.
Pats brangiausias tarp dangaus ir žemės - žmogus.
Galima pakeisti drabužius, bet negalima pakeisti charakterio.
Garbingas žmogus kalba darbais, niekingas pliauškia liežuviu.
Jeigu nori mesti gėręs, pažiūrėk blaivas į girtą.
Kai kalbi - gerai apgalvok, kai valgai - gerai sukramtyk.
Oras pasikeičia po valandos, žmonės po kartos.
Didvyriu žmogų padaro ne talentas, o atsitiktinumas.
Gamta davė mums tik vieną kelią į pasaulį, bet parodė daugybę būdų, kaip iš jo
pasitraukti.
Rudys ėda geležį, pavydas - žmogų.
Išmintis ateina su amžiumi.
Bet kartais būna, kad amžius ateina vienas.
Esi žvaigždė kažkieno danguje.
Paslaptis tik tada yra paslaptis, kai nematyti, kad tai yra paslaptis.
Laimė yra meilė, niekas kitas.
Kas gali mylėti, tas yra laimingas.
Svarbiausia ne tai, kokį tikėjimą žmogus išpažįsta, bet ar išvis jį turi.
Visada kelias veda tik tolyn... tolyn į nežinomybę.
Aš tave myliu ne dėl to, kas tu esi, bet dėl to, kas esu aš, kai esu su tavim.
Tik dėl to, kad kažkas tavęs nemyli taip, kaip tu norėtum, dar nereiškia, kad jis / ji nemyli
visa širdimi.
Tikras draugas - tai žmogus, kuris ištiesia pagalbos ranką ir pasiekia net pačius
atokiausius širdies kampelius.
Sunkiausias būdas ko nors pasiilgti - sėdėti šalia ir žinoti, kad to žmogaus negali turėti.
Niekada nesusirauk, kad ir kaip pikta bebūtų, nes niekada negali žinoti, kas ir kada
įsimyli tavo šypsena.
Gal pasauliui tu esi vienas žmogus, bet vienam žmogui gali būti visas pasaulis.
Nešvaistyk laiko žmogui, kuris nenori švaistyti savojo tau.
Galbūt Dievas nori, kad iš pradžių sutiktume kelis „netikrus” išrinktuosius, kad sutikę
tikrąjį, žinotume, kaip būti nuostabiais.
Neverk, kad kažkas baigėsi, džiaukis, kad tai įvyko.
Visada bus žmonių, kurie tave įskaudins, tad pasitikėk žmonėmis ir būk atsargesnis, kuo
tu pasitikėsi kitą kartą.
Nesistenk per daug, nes geriausi išgyvenimai ateina, kai mažiausiai to tikiesi.
Joks žmogus pasaulyje nėra vertas tavo ašarų, o tas kuris yra, niekada nepravirkdys.
Už pinigus svarbiau, tik tai, kaip jie gauti.
Aforizmas – tai trys lašai: lašas kartėlio, lašas šypsenos ir lašas vilties.
Kas sutvardo save, yra stipresnis už miestų užkariautojus.
Pradėkite nuo svarbiausio.
Skubiausia visuomet palauks.
Žmogus laimingas ne dėl to, ką jis turi, bet dėl to, kas jis yra.