1

JuliJa Raiuvien
Lietuvos
istorija
pagrindinei mokyklai
su regionins istorijos elementais
Pusk 2010
Wydawnictwo aura Sp. z o.o.
WWW.PUNSKAS.PL
A
L
Wydanie pierwsze
2 3
I. BALTAI
Balt gentys ir j gyvenamoji teritorija
Pirmieji gyventojai lietuvos teritorijoje pasirod prie
1213 tkstani met, atilus orams ir ledynams pasitrau-
kus iaur. Jie buvo klajokliai, danai keldavosi i vietos
viet. sikurdavo prie upi, eer. atilus klimatui, vienoje
vietoje apsigyvendavo ilgesniam laikui. imoko medioti,
naudodami lankus ir titnago antgalius, vejodavo upse
bei eeruose.
Pirmieji
gyventojai
Baltik vietovardi paplitimas
lietuvos istorija pagrindinei mokyklai su regionins istorijos elementais
Historia litwy dla szkoy podstawowej z elementami historii regionalnej
Opracowanie
Julija Raiuvien
Redaktor
Nijola Birgiel
Okadka, ilustracje i mapy
Egl Valit
Zdjcia
Sygit Birgiel, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro
archyvas, Auros leidyklos archyvas i inni
Redaktor techniczny
Sygit Birgiel
Korekta
Biruta Ow
Podrcznik dopuszczony do uytku szkolnego przez ministra waciwe-
go do spraw owiaty i wychowania i wpisany do wykazu podrcznikw
przeznaczonych do ksztacenia oglnego dla mniejszoci narodowych
i etnicznych oraz spoecznoci posugujcej si jzykiem regional-
nym do nauczania historii litwy, na podstawie opinii rzeczoznawcw:
prof. dr. hab. Mieczysawa Jackiewicza, prof. zw. dr. hab. adama Sucho-
skiego, dr any Romanuk.
etap edukacyjny: ii.
Typ szkoy: szkoa podstawowa (kl. iv-vi).
Rok dopuszczenia 2010.
Ksika jest fnansowana przez Ministerstwo edukacji narodowej
Wydawnictwo aura Sp. z o.o.
iSBn 978-83-60625-38-5
Wydawnictwo aura Sp. z o.o., ul. a. Mickiewicza 23, 16-515 Pusk
arkuszy drukarskich 10,5
Skad, amanie, druk i oprawa Wydawnictwo aura
www.punskas.pl
4 5 BALTAI B a l t g e n t y s i r j g y v e n a mo j i t e r i t o r i j a
Mediotojai prie savo palapins
1
aisiai Baltijos jros ryt krante gyvenusios gentys.
Pirmasis ms protvius apie 98 m. paminjo romn
raytojas Publijus Kornelijus Tacitas. Savo veikale Ger-
manija jis juos pavadino aisiais
1
. Jokiuose kituose ray-
tiniuose altiniuose nerandame bendro vis ms protvi
geni vardo. XiX a. viduryje vokiei mokslininkas Ge-
orgas neselmanas pasil prie Baltijos jros gyvenanius
ir panaia kalba kalbanius mones vadinti baltais. is var-
das vartojamas ir dabar.
Balt gentys formavosi apie 1000 met. J gyvenamo-
ji teritorija nuo vyslos iki volgos auktupio ir Okos ups
rytuose siek iandienio Maskvos miesto ribas. Baltams
priklaus: prsai, jotvingiai, lietuviai, latgaliai, iemgaliai,
kuriai, sliai, emaiiai ir auktaiiai. Kuriai, iemgaliai
ir sliai gyveno dabartins lietuvos ir latvijos emse. Su-
Kodl btent romnai ra apie baltus? Raytiniai
altiniai ir archeologiniai duomenys rodo, kad jau ivi a.
ms protviai palaik prekybos ryius su senovs Romos
gyventojais. apie tai byloja lietuvos teritorijoje randami
romniki alvariniai indai, papuoalai, monetos. Romnai
i balt pirkdavo gintar. Danai mainais atvedavo vairi
savo preki.
Gintaro skridulys
sidarant lietuvi ir latvi tautoms, ios gentys siliejo jas.
lietuviai ir latviai (latgaliai) vliau sukr savo valstybes.
Kadangi abi tautos yra kilusios i bendr protvi, todl
panaios ne tik j kalbos, bet ir kultra.
Kitos dvi balt gentys prsai ir jotvingiai. Prsai
gyveno vakarus nuo kuri. J ems siek iki vyslos.
Balt gentys
Aisi (balt)
paminjimas
Prekyba gintaru
Balt geni
teritorija
6 7
Jotvingi gyvenamoji teritorija dabartins Baltarusijos
vakarai, lenkijos iaurs ryt dalis ir lietuvos piets, dau-
giausia nemuno pakrants.
Svarbiausi balt geni kaimynai iki Xiii a. buvo sla-
vai (lenkai, rusnai) ir fnougrai (lyviai, estai).
Xiii a. pirmojoje pusje Mazovijos kunigaiktis Konra-
das Mazovieckis pasikviet vokiei riterius kryiuoius
2
.
ilgainiui jie sukr savo valstyb Kryiuoi ordin.
Madaug tuo paiu laiku prie Dauguvos ups sikr Ka-
lavijuoi
3
ordinas. naujieji balt kaimynai (kryiuoiai ir
kalavijuoiai) puol juos i iaurs ir piet, todl buvo la-
bai pavojingi.
s i d m k i t e !
Baltai susiformavo prie 4 tkstanius met.
Buvusiose jotvingi emse sikr Punskas, Seinai
ir Suvalkai. is kratas vadinamas Suvalkija, arba
Sduva.
1. Kada lietuvos teritorijoje apsigyveno pirmieji mons?
2. Suinokite, kur gyveno romnai. Pasamprotaukite, ko-
dl jie ra apie baltus.
3. Kas buvo balt kaimynai? Parodykite j gyvenamsias
vietas emlapyje.
2
Kryiuoiai buvo v. Mergels Marijos broli ordinas, kurtas 1190 m. Da-
niausiai jis vadinamas Kryiuoi, arba vokiei, ordinu. Jo riteriai vilkjo
baltus apsiaustus su dideliais juodais kryiais. Buvo pavalds popieiui ir
v. Romos imperijos imperatoriui. J tikslas kriktyti (kalaviju ir ugnimi)
pagoni tautas.
3
Kalavijuoiai Kristaus kariuomens broli ordinas, kurtas 1202 m. vadina-
mas dar livonijos ordinu. uimtose emse Ordino broliai skelb krikio-
nyb. vilkjo baltus apsiaustus su raudonais kryiais ir kalavijais.
BALTAI
Balt buitis ir tikjimas
Balt gentys gyveno tolokai nuo pagrindini keli,
prekybos centr, sunkiai engiamuose iaurs ir Ryt eu-
ropos mikuose, todl jas maai veik kit taut kultra.
Jau Tacito laikais (i a.) baltai buvo ssls
1
emdirbiai
ir gyvuli augintojai. em dirbo kapliais, vliau arklais.
Darbo rankius: kirvius, peilius, durklus, ietigalius, baltai
gaminosi i titnago, akmens, kaulo ir medio.
antgaliai:
a. akmeninis kovos
kirvis ir kirvukas
Balt kaimynai
vliau m gaminti dirbinius i alvario
2
. Pirmieji ge-
leiniai darbo rankiai pradti vartoti apie 500 m. pr. m. e.
Baltai sjo kvieius, mieius, soras ir kitus javus. au-
gino karves, avis, okas, arklius, buvo prisijaukin un.
Giriose mediodavo, kopdavo med, upse vejodavo.
Prekiavo su kitais kratais. Didiausias balt turtas buvo
gintaras. Be jo, prekiauta miko vri kailiais, javais, net
uvimis.
Gyvenviets krsi emdirbystei tinkamose vietose,
ariau ger ganykl, piev. Baltai gyvenvietes tvirtinda-
vo emi pylimais ir medinmis sienomis. Tokios tvirtin-
tos kalvos vadinamos piliakalniais.
B a l t b u i t i s i r t i k j i ma s
a. titnaginiai
b. geleiniai
Kirvis ir kirvukai:
b. alvariniai
kirvukai
1
Sslus nuolat gyvenantis toje paioje vietoje.
2
alvaris naudotas rankiams, ginklams ir papuoalams metalo lydinys.
Jauiais aria
Darbo rankiai
Klausi mai i r uduotys
8 9
Soros
Trinamosios girnos
Akmeniniai kapliai
ir seniausieji arklai
Moliniai indai, auktas
ir titnaginis peilis
Baltai tikjo pomirtiniu gyvenimu. Mirusiuosius degi-
no, vliau laidojo kartu su ginklais, papuoalais, irgais ir
kitais daiktais, nes tikjo, kad aname pasaulyje jiems pri-
reiks visko, k naudojo bdami emje.
Baltai turjo daug diev. aukiausioji dievyb buvo
Dievas dangaus viesos, dienos, taikos ir biiulysts glo-
bjas. Jis skatino augalijos augim, buvo teisingas ir i-
mintingas. vis galingiausias balt dievas Perknas. Jis
buvo sivaizduojamas kaip jaunas, stiprus vyras su varine
barzda ir kirviu rankoje. Perknas buvs nepermaldauja-
mas, bet teisingas. mons j labai gerb ir jo bijojo. Jie
man, kad Perknas lekia per dangaus kalnus ugnine dvi-
rate karieta, o jos ratai skelia kibirktis.
Baltai tikjo, kad pirmasis pavasario griaustinis prike-
lis em tik tuomet pradedanti dygti ol, aliuoti me-
diai. em ir vanduo apsivalo nuo piktj jg, galima
maudytis ir imtis kio darb. Perknas kovojs su piktais
monmis. Jis neapkents melagi, vagi, pagyrn, savi-
myl. Jo didiausias prieas velnias, arba velinas.
velinas buvo laikomas pasaulio tvarkos saugotoju, van-
den, akmen ir nakties valdovu. J mons siejo su vaisin-
gumu, galvijais ir turtu. velinas buvs karingas, kertingas
B a l t b u i t i s i r t i k j i ma s BALTAI
Daugjant piliakalni sody-
bose moni, darsi ankta, todl
imta keltis palaites ir ten kurti
naujas sodybas. ant piliakalni
likusios gyvenviets toliau buvo
tvirtinamos ir ilgainiui virto pili-
mis slptuvmis. Kilus pavojui,
jas subgdavo visos apylinks
gyventojai.
Baltai buvo sudievin vis gamt. Jiems atrod, kad
aplink gyvena ypatingos btybs, galinios daryti gera ir
pikta. lig, gyvuli mar, sausr, lit, gaisr ar kit ne-
laim jie laik siautjani blogj dvasi darbu. mons
visaip stengsi palenkti savo pusn gersias dvasias ir nu-
galti blogsias. Ms protviai garbino medius (ypa
uolus), altinius, upes, eerus, kalnus ir kalnelius, ak-
menis. Buvo tikima, kad mediuose apsigyvena mirusij
vls.
Gyvenamasis bstas Perknas
aukiausioji
dievyb
Piliakalniai
Dievai
10 11
ir piktas, bauds mirtimi. Jis taip pat galjs keisti savo
pavidal pasiversti vilku ar piktu unimi. Manyta, kad
velnias gyvens pelkse, neiodavs didiulius akmenis,
sugebdavs net savo pd spausti akmenyje.
Be diev, buvo ir deivs. Pagrindins deivs, teikian-
ios ir atimanios gyvyb, buvo trys: laima, Ragana, e-
myna. nuo j priklauss mogaus gyvenimas ir mirtis.
mogui gimti ir laimingai gyventi lemdavusi deiv laima.
Ji pasirodydavusi geguts pavidalu ir kukuodama prana-
avusi laim ar nelaim. Buvo manoma, kad i deiv ver-
pia mogaus gyvenimo sil. mogus tarsi verpstelis,
ant kurio vyniojasi gyvenimo silas. Kai verpstelis pilnas,
prisuktas, silas nutrksta ir mogus mirta. alia laimos
buvo mirties deiv Giltin. Jos abi danai vadintos sese-
rimis, todl vaizduojamos jojanios ant vieno irgo. Giltin
tai moters pavidalo mirtis. Jos lieuvis ilgas, pilnas mir-
tin nuod. K ji geldavusi, tas ir mirdavs.
Mirties ir atgimimo deiv Ragana. i deiv bdavusi
nepaprastai grai arba labai baisi susivlusiais plaukais,
ilgais nagais. Ji galdavusi sumaiyti mogui prot, pa-
versti j gyvuliu, atimti karvms pien, padaryti kit blog
darb. Ragana taip pat galdavusi pasiversti oka, kale,
kiaule, kumele, pele, rupe, gyvate, vabalu, arka, kurap-
ka, kregde, lydeka.
B a l t b u i t i s i r t i k j i ma s BALTAI
emyna, arba em gyvyb teikianti, augim ir der-
lingum skatinanti deiv. emyna buvo laikoma venta,
tyra, teisinga. Piktadarius i deiv prarydavusi. Medein,
arba Medeina tai mik ir medi deiv.
ugnies garbinimas siekia il senov. Jis kilo i klajok-
li lauo ugnies kulto
3
. Kadangi lauke krenta lauo ugnis
ilgus amius gyn mones nuo tamsos, alio, plri v-
ri ir prie, ji buvo laikoma antgamtine, nepaprasta. Par-
neta namus, ji neprarado savo ypatingos galios. nam
idinys jung drauge gyvenani ir dirbani gimin, vis
bendruomen. Degani ugn mons suvok ne kaip de-
gimo proces, o kaip nematom gyv btyb, turini die-
vikj jg, esani pasaulio gyvenimo simboliu. ugnies
deivs vardas Gabija.
Tarp moterikj dievybi gana svarbi viet um
meils ir laisvs deiv Milda. Jai buvo skirtas balandio
mnuo. Manyta, kad Milda vainja oro veimu, traukia-
mu dviej balt balandi. Jos snus buvs sparnuotas
nyktukas, galdavs paveikti moni irdis meils nuo-
dais.
Balt deivi bta daug. ia pamintos tik paios svar-
biausios. Buvo manoma esant diev trejyb, kuri sudar
Pikuolis, Perknas ir Patrimpas.
Senovje balt gyvenamojoje teritorijoje bta ven-
tykl. apie tai byloja archeologiniai radiniai, raytiniai
altiniai, legendos. istoriniuose altiniuose minima ir ar-
cheologiniais tyrimais patvirtinta yra vilniaus ventykla.
Joje buvo krenama ventoji ugnis, kuri priirjo ynys.
Tos ventyklos vietoj vliau pastatyta vilniaus katedra.
Seniausios mald vietos ventyklos buvo apskritos.
J centre stovjo stulpas, jungiantis tris visatos dalis: dan-
g, em ir poem. is stulpas tapatintas su Pasaulio me-
diu, esaniu visatos centre.
Senovs lietuvi religinio kulto vietos vadinamos al-
kais, alkomis arba alkavietmis. Daniausiai joms buvo
Diev trejyb: Pikuolis, Perknas ir Patrimpas
apeigin lazda
Aukuras 3
Kultas garbinimas; apeigos, maldos.
Alkaviets,
aukurai,
vaidiluts
Deivs
12 13 B a l t b u i t i s i r t i k j i ma s BALTAI
parenkamos auktos vietos
kalneliai, nedidels laukyms,
ventieji mikeliai, pievuts
prie upeli ar j santak. al-
kuose buvo rengti aukurai i
akmen su dubimu. ia buvo
krenama aminoji ugnis ir
aukojama.
aminj ugn saugoda-
vo ynys arba vaidiluts
4
. Jos
vilkjo baltais drobs drabu-
iais, ant galvos neiojo vai-
nik. vaidiluts turdavusios
duoti skaistybs adus. u ad sulauym, kaip ir u
ugnies ugesinim, joms grs mirtis.
aminj ugn priirdavo, aukodavo, gydydavo li-
gonius, i ugnies burdavo ir pranaaudavo ateit kriviai
5

arba vaidilos
6
. vaidilos dar bdavo ir kanklininkai. Jie ap-
dainuodavo karo ygius. visi vaidilos buvo kunigaiki
patarjai. vyriausias i krivi vadintas krivi krivaiiu.
Jis buvo labai gerbiamas ir net laikomas ventuoju. Kriviai
gyvendavo prie ventykl ir savo pareigas eidavo iki pat
mirties. vilkdavo baltus drabuius, ant galvos turdavo
plai kepur, rankoje laikydavo valdios simbol krivl
(iraityt lazd).
Senovs baltai bendravo su dievais ir aukodavo jiems
aukas. aukoms skirdavo daniausiai maist. aukojo net
ir mirusiesiems. Pomirtinis pasaulis buvo vadinamas dau-
somis. Mirusij vli gyvenimas tssi smlio kalvelse,
vliau kalneliuose. Manyta, kad vles susikvieia ant kal-
no gyvenantis dievas.
Mirusiojo vls atsiskyrimas nuo kno nereik, kad
nutrksta jo ryiai su gyvaisiais. Jis kartais lankydavs
gyvuosius, todl vlei paliekama vieta prie Ki stalo.
Senovs baltai tikjo mogaus nemirtinga siela aminja
gyvybs jga. Ji liekanti emje, siknijanti mediuose,
glse, paukiuose. Mirtantj ji apleisdavo su paskutiniu
atodsiu ir tuoj pat persikeldavo kit gyv kn. vyr
dvasia daniausiai uolus, berus, uosius, moter
egles ir liepas. Siela galdavusi pereiti ir paukius: mo-
ters gegut ar ant, vyro sakal, baland, varn ar
gaid. iki dvideimtojo imtmeio pradios senose kapi-
nse nekirsta medi, nes buvo manoma, kad mediais ir
kapini ole teka mirusij kraujas.
Ar inote, kAd...
Galima savo akimis pamatyti, kaip mons gyve-
no senovje. Kasmet vyksta vairs archeologijos
festivaliai. labiausiai inomi lietuvoje Gyvosios
archeologijos dienos Kernavje ir apuol 854
apuolje. Tai senovs geni amat ir karybos
vents. lenkijoje panaus festivalis vyksta veica-
rijoje netoli Suvalk.
lietuv vvi a.
Dzk iiiiv a.
Papuoalai
Moteriki drabuiai
ir papuoalai
4
vaidiluts senovs lietuvi ir prs ventosios ugnies saugotojos, davusios
skaistybs adus.
5
Krivis senovs lietuvi dvasininkas, ynys.
6
vaidila senovs lietuvi ir prs pagoni vyresnysis kunigas, ynys. Jis
mokjo igauti ugn, grdinti plien, olmis gydyti serganiuosius, pasaky-
davo sjos ir pjties met. Kernav: puodo lipdymas indas i medio toies
Vls
Aukos
Kriviai, vaidilos
14 15
1. Kuo vertsi baltai?
2. Papasakokite, kaip krsi balt gyvenviets.
3. K tikjo senovs baltai?
4. apibdinkite balt tikjim. ivardykite svarbiausius
dievus ir papasakokite, kaip juos mons sivaizdavo.
Klausi mai i r uduotys
vaikystje jis buvo pateks pas vokiei vienuolius
nelaisv ir buvo laikomas Magdeburge. Ten imoko voki-
kai, ijo riterio mokslus. nelaisvje gytas karo mokslo
inias panaudojo kovai su kryiuoiais.
Pirm kart sukilliai laimjo 1261 m. Prsus skm
lydjo ketverius metus. Taiau jiems buvo vis sunkiau ko-
voti su stipresniu prieu. Herkus Mantas buvo suimtas ir
iauriai nuudytas. uvo ir kiti sukilimo vadai.
Prs ir jotvingi likimas
Prsai buvo stipriausi i vakar balt. J ems vaka-
ruose siek vyslos emup, pietuose ir pietryiuose vys-
los emupio ir narevo deinij intak auktupius, rytuo-
se Mozrijos eeryn. Prsai ilg laik didvyrikai gynsi
nuo dan, ved, lenk ir kryiuoi. Prsams ukariauti
lenkijos kunigaikiai pagalb pasikviet Kryiuoi or-
din. nors prsai buvo narss kariai, taiau dl nuolatini
kov, kaimynini taut puolim jie nesteng sukurti savo
valstybs. 1260 metais prasidjo Didysis prs sukilimas
(12601274), kuriam vadovavo Herkus Mantas.
atminimo akmuo
Herkui Mantui
Senovs balt kov brolijos vilkatlakai kariai
Prsai su kryiuoiais kariavo net 14 met, kol 1274 m.
galutinai sukilim pralaimjo. Ordinas paverg visas j e-
mes nuo vyslos iki Kuri mari, kurdamas ten savo di-
diul ir galing valstyb Kryiuoi ordin. Dalis prs
buvo nuudyta, dalis pabgo lietuv, kiti suvokietjo.
Prs sukilimas ir jotvingi pasiprieinimas kuriam laikui
sustabd kryiuoi verimsi lietuv. Tai leido sustip-
rti lietuvos valstybei.
Jotvingiai, kita balt geni grup, iki Xiii a. pabaigos
gyvenusi dabartins lietuvos pietuose, Baltarusijos vaka-
ruose ir lenkijos iaurs ryt dalyje. J gyvenamosios te-
ritorijos ribos nra visikai aikios.
atminimo akmuo
Skomantui
eimoje kiekvienas turjo savo pareigas
P r s i r j o t v i n g i l i k i ma s BALTAI
Didysis prs
sukilimas
Herkus Mantas
16 17
XXiii a. jotvingiams danai tekdavo kariauti su Rusi-
ja ir lenkija. Xiii a. pirmojoje pusje juos daugiausia puol
kryiuoiai. nepaisant to, jie dar sugebjo padti broliams
prsams kovoti su Kryiuoi ordinu (per Didj prs su-
kilim).
Jotvingiai buvo labai karingi ir narss. Prieus jie pul-
davo netiktai. Pelktame ir mikais apaugusiame krate
buvo geros slygos pulti i pasal.
iurpilio piliakalnio virn
Jotvingi pilis Okiniuose: vartai ir pilies vaizdas
nugalj prsus ir um j emes, kryiuoiai dar
nirtingiau m kovoti su jotvingiais. 12781283 m. su-
kilim prie kryiuoius jotvingiai pralaimjo. J vadas
Skomantas norjo suburti visas jotvingi gentis vien
valstyb, taiau jam tai nepavyko. Jotvingiai neatsilaik
kryiuoiams, kadangi nesukr savo valstybs. nei pr-
sams, nei jotvingiams neatjo pagalb lietuviai, kurie tuo
metu, nuudius Mindaug, turjo sav rpesi.
eglins piliakalnis
Klev piliakalnis
P r s i r j o t v i n g i l i k i ma s BALTAI
Jotvingi sukilimas
Skomantas
18 19
Per kruvinus mius daug jotvingi nuudyta ir paim-
ta nelaisv. Kai kurie pabg surado prieglobst lietuvi
emse. Jotvingi gyvenamojoje teritorijoje moni liko
nedaug ir jie gyveno gana pakrikai. Kad ia vis laik bta
kiek jotvingi, byloja ilik piliakalniai, upi, eer pava-
dinimai, vietovardiai (pvz., Seina, Seinai, Seivai, leipa-
lingis, iurpilis, ania, vygriai ir kt.).
itutjs jotvingi kratas apaugo mikais. Jotvin-
gi emes siek valdyti kryiuoiai, taiau lietuvos kuni-
gaikiai nenorjo j atiduoti. nusprsta teritorij pasida-
linti. Pralaimj algirio m, kryiuoiai sutiko tartis dl
Sduvos. 1422 m. Melno sutartimi bema visas jotvingi
kratas atiteko lietuvos Didiajai Kunigaiktystei.
Xvi a. antrojoje pusje buvusias jotvingi emes at-
sikl lietuviai nuo Merkins ir Punios. kurta Seiv se-
ninija. 1559 m. dokumentuose jau minimas Seiv dvaras.
Girininkij valdant vliavininkui Stanislovui Zalivskiui, i-
kilo ir Punskas. Gavs karaliaus ygimanto iii vazos leidi-
m, 1597 m. St. Zalivskis steig Punsko parapij ir pastat
pirmj medin banyi. vliau Punskui suteiktos miesto
teiss ir v. Petro herbas.
istorinis ir dabartinis
Punsko herbai
Krsi ir aplinkiniai kaimai bei dvarai. Pirmieji istori-
niuose altiniuose minimi altnai, Kreivnai, Buivydiai,
Punia.
Po Pirmojo pasaulinio karo, 19181920 m., dl Suval-
kijos kovojo lietuviai ir lenkai. lietuviai kar pralaimjo,
todl jotvingi krato pietvakarin dalis atiteko lenkijai.
Suvalkijoje, Sein ir Punsko krate, dar ir dabar gyvena
daug lietuvi.
ankstesnius io krato gyventojus jotvingius mena i-
lik piliakalniai ir kapaviets. Juos stengiamasi itirti ir i-
saugoti kitoms kartoms.
labiausiai inomas eglins piliakalnis. J kasinj ar-
cheologai rado keramikos ir kaulo dirbini, daug bronzos
papuoal ir j likui. Radiniai saugomi varuvos archeo-
logijos muziejuje. Dar vienas piliakalnis yra Klev kaime.
Didinga jotvingi pilis buvusi iurpilyje. alia Suval-
k, veicarijos kaime, iliko jotvingi kapaviets.
Okiniuose, netoli Punsko, statoma Jotvingi ir prs
gyvenviet.
Jotvingi kapaviet veicarijoje 12601274 12781283 apie 15931602 1597
Didysis prs jotvingi kurti Seinai kurta
sukilimas sukilimas ir parapija Punsko parapija
P r s i r j o t v i n g i l i k i ma s BALTAI
Punsko parapijos
steigiamasis
dokumentas.
1597 m.
Jotvingi emi
apgyvendinimas
Jotvingi
piliakalniai
ir kapaviets
Ar inote, kAd
Jotvingiai dar vadinami sduviais. is pavadinimas
tikriausiai kils i eups kairiojo intako vardo S-
duonia.
Punsko parapijos archyve saugomi trys karalikieji
dokumentai 1597, 1600 ir 1606 met. Pirmajame
vardytos didiko St. Zalivskio banyiai dovanotos
ems. Jame taip pat raoma, kad Punsko parapijos
klebonas turi bti lietuvis arba mokti lietuvikai.
Seinai kurti apie 15931602 m. J krjas Jur-
gis Grudzinskis. Jo pastangomis pastatyta medin
v. Jurgio banyia ir dar prie 1602 m. kurta Sein
parapija.
20 21
1. Su kuo kariavo prsai ir jotvingiai?
2. Kaip jums atrodo, kodl prsai ir jotvingiai pralaimjo?
3. aplankykite Jotvingi ir prs gyvenviet Okiniuose.
4. Papasakokite, k inote apie savo gyvenamosios vieto-
vs (arba artimiausio miesto) krim.
Klausi mai i r uduotys
II. LIETUVOS VALSTYBS SUSIDARYMAS
lietuvos vardo paminjimas
lietuva pirm kart paminta nedidelio vokietijos
miesto Kvedlinburgo analuose
1
1009 metais. inut yra
susijusi su misionieriaus
2
Brunono veikla. Jis vyks krik-
tyti pagoni
3
.
i pradi arkivyskupo Brunono misija buvusi sk-
minga. Kaip raoma kituose to meto altiniuose, jam pa-
vyko pakriktyti kunigaikt netimer ir jo pavaldinius.
Taiau kito kunigaikio u pagonikj diev iniekini-
m misionierius ir visi jo palydovai buvo nuudyti. apie
vyk Kvedlinburgo metratyje raoma:
netimero kriktas. Paaislio vienuolyno freska
1
analai metratis.
2
Misionierius mogus, dirbantis misij darb, aikinantis tikjimo tiesas.
3
Pagonis pagonysts ipainjas. Taip krikionys vadino nekatalik tik-
jimo mones, nekriktytuosius, kurie garbino daug diev ir buvo sudvasin
vis gamt. v. Brunonas
BALTAI
Arkivyskupo
Brunono misija
Pirmasis Lietuvos
vardo paminjimas
22 23
98 1009 2009
paminti aisiai pirmkart pamintas Lietuvos vardo
(baltai) Tacitas Lietuvos vardas tkstantmetis
ventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, arkivys-
kupas ir vienuolis (...), Rusios ir lietuvos pasienyje
pagoni nuudytas su atuoniolika saviki kovo 9 d.,
nukeliavo dang.
1009 metai nepaprastai reikminga lietuvos istorijos
data. Tada lietuva pirmkart istoriniame altinyje pava-
dinta tikruoju vardu (litua). Ji minima ir vlesniuose do-
kumentuose.
lietuvos vardas kildinamas i neries intako lietavos
(vadinamos dar lietauka) upelio pavadinimo.
Manoma, kad Xi a. pradioje lietuvos teritorija tai
ems tarp nemuno vidurupio ir neries, toliau Kernav,
nemenin ir Maiiagala. lietuvos ems buvusios ir dei-
niajame ventosios krante, tarp anyki ir vieint.
2009 m. lietuva ikilmingai vent vardo paminjimo
tkstantmet. Ta proga lietuvi jachta ambersail per 9
mnesius apiplauk visus pasaulio kratus, kuriuose yra
lietuvi bendruomens. ios misijos pavadinimas Tks-
tantmeio odisja. vienas vardas lietuva. Jachtos ka-
pitonas kviet pasaulio lietuvius vieningai vsti lietuvos
vardo tkstantmet. liepos 5 d. 21 val. (lietuvos laiku)
lietuviai gyvenantys lietuvoje ir kitose pasaulio alyse
kartu giedojo lietuvos himn. Tai pirmas toks vykis lie-
tuvos istorijoje.
lenkijoje himnas buvo giedamas varuvoje, Gdanske,
Suvalkuose, Seinuose ir Punske.
Kernavs piliakalniai
1. Kur pirmkart buvo pamintas lietuvos vardas? Su ko-
kiu vykiu jis siejamas?
2. Pasvarstykite, kodl lietuva ikilmingai vent var-
do paminjimo tkstantmet. Tkstantis met tautos ir
valstybs gyvenime tai daug ar maai?
3. Paiekokite ini apie tkstantmeio ikilmes internete.
2009 m. liepos 5 d. lietuvos himnas giedamas Punske
Klausi mai i r uduotys
Lietuvos vardo
kilm
Lietuvos vardo
tkstantmeio
paminjimas
l i e T uvOS val S T YB S S uS i DaR YMaS l i e t u v o s v a r d o p a mi n j i ma s
Kvedlinburgo
metraio itrauka
24 25
Mindaugas lietuvi emi vienytojas
Xiii a. pradta vienyti lietuvi gyvenamas emes ir
kurti valstyb. lietuvos valstybs susidarymo prieastys
buvo vidins ir iorins. visuomen jau nebuvo vienalyt.
ikilo privilegijuot ir priklausom moni luomai. Pieti-
niai ir vakariniai lietuvi kaimynai jau seniai turjo savo
valstybes. lietuvius puldavo kaimynins tautos. iaurje
sikrs Kalavijuoi ordinas paverg iaurs balt gentis,
o vakaruose sitvirtins Kryiuoi ordinas m pulti pr-
sus ir jotvingius. Pavojus grs ir lietuviams. norint apsi-
ginti reikjo vienytis.
Manoma, kad apie 1219 m. lietuvi emse buvo 21
kunigaiktis. Tarp j buv penki vyresnieji. vienas j
Mindaugas. netrukus jis panoro suvienyti visas lietuvi
emes ir tapti j valdovu. vienijimas utruko. ne visi kuni-
gaikiai Mindaugui ikart pakluso. iuos klausyti jis pri-
vert jga. 1235 m. istoriniuose altiniuose minima Min-
daugo lietuva.
nuo pat pradi lietuvos valstyb puol kalavijuoiai
ir kryiuoiai, tariamai nordami pakriktyti pagonis, o i
tikrj siekdami ukariauti emes ir pavergti j gyvento-
jus. Kad prie puolimai liautsi, Mindaugas su savo eima
bei dvarikiais 1251 metais prim krikt. Taps krik-
ionimi 1253 m. liepos 6 d. kartu su mona Morta jis buvo
vainikuotas lietuvos karaliumi. Karnavimo ceremonija
vyko vilniuje, naujai pastatytoje katedroje, dalyvaujant
livonijos magistrui
1
ir auktiems dvasininkams.
Tai labai sustiprino lietuvos valstyb. J pripaino ki-
tos europos alys. Mindaugas utikrino teis vainikuotis
ir savo snui, itaip garantuodamas valdi pdiniams.
Be to, pasiek, kad lietuvos karalyst bt priklausoma
nuo popieiaus, o ne nuo vokietijos imperatoriaus
2
. Dl to
jam teko perduoti livonijos ordinui didel dal emaitijos
ir kit lietuvos emi. Taiau emaiiai pasiduoti Ordino
globai neketino.
1236 m. Kalavijuoi ordino riteriai ir j pagalbininkai
puol lietuv. Jie nusiaub lietuvi emes, iud gyven-
tojus ir su grobiu keliavo namo. Ties iauliais (Saul) jiems
keli pastojo emaiiai, vadovaujami kunigaikio vykin-
to. vyko mis. lietuvi kariai nugaljo kalavijuoius. Po
io mio Kalavijuoi ordinas 1237 metais buvo sujungtas
su Kryiuoi ordinu, taiau jis ir toliau buvo vadinamas
atskiru vardu livonijos ordinu, arba livonija.
1260 metais vyko dar vienas mis su vokieiais. Prie
Durbs eero Treniotos vadovaujama lietuvi kariuomen
sumu bendras Kryiuoi ir livonijos ordin pajgas.
Durbs mis buvo reikmingiausias lietuvi laimji-
mas Xiii a. kovose su vokiei riteriais. ia galutinai lugo
livonijos viltys ugrobti emaitij.
l i e T uvOS val S T YB S S uS i DaR YMaS Mi n d a u g a s l i e t u v i e mi v i e n y t o j a s
Karalius Mindaugas
Karalien Morta
Valstybs
suvienijimas
Mindaugo
kriktas
ir karnavimas
Durbs mis
1
Magistras Kryiuoi ir Kalavijuoi ordin riteri virininkas.
2
imperatorius kai kuri valstybi valdov titulas. Durbs mio schema
Sauls mis
26 27
ilgainiui Mindaugas visur m remtis karine jga ir
siek valdyti vienas. Tai nepatiko kai kuriems kunigaik-
iams. Prims krikt ir taps karaliumi, Mindaugas gijo
dar daugiau prie. vieni jam pavydjo karalikosios ka-
rnos, kitiems nepatiko, kad apsikriktijo, dar kiti nenorjo
paklusti jo valdiai.
1263 m. emaii kunigaiktis Treniota su kunigaik-
iu Daumantu sudar smoksl ir nuud Mindaug bei
du jo snus Rukl ir Rupeik. lietuvos valstyb, kuri
sukr Mindaugas, iliko, o tai tuomet buvo svarbiausia.
Tik todl lietuviai neinyko kaip prsai ir jotvingiai. Ka-
Mindaugo
nuudymas
lietuva Xiii a.
Mindaugo paminklas
Klausi mai i r uduotys
raliaus Mindaugo buvo sukurti stiprs pamatai valstybei
augti ir stiprti. iam tikslui jis paaukojo visas savo jgas,
gebjimus ir net gyvyb.
s i d m k i t e !
Mindaugas prim krikt 1251 m.
Mindaugas ir Morta buvo karnuoti 1253 m. liepos
6 d. nuo to laiko lietuva tapo karalyste. Minint ka-
raliaus Mindaugo vainikavimo metines, liepos 6-j
veniama valstybs diena.
Svarbiausi Xiii a. lietuvi laimti miai Sauls ir
Durbs. abiejuose lietuviai nugaljo jungtines kry-
iuoi ir kalavijuoi pajgas. Kryiuoiams nepa-
vyko ugrobti emaitijos ir sujungti savo emi su
livonijos ordinu.
1. ivardykite lietuvos valstybs susidarymo prieastis.
2. Koks buvo Mindaugo vaidmuo vienijant lietuvi emes?
3. Pagalvokite, koki reikm lietuvai turjo krikto pri-
mimas ir Mindaugo vainikavimas karaliumi.
4. Pasiirkite vidurami ginklus. Pabandykite juos at-
painti.
1236 1251 1253 1260
Sauls Mindaugo Mindaugo Durbs
mis kriktas karnavimas mis
l i e T uvOS val S T YB S S uS i DaR YMaS Mi n d a u g a s l i e t u v i e mi v i e n y t o j a s
28 29
III. LIETUVOS VALSTYBS STIPRJIMAS
Gediminaii dinastijos
1
pradia
Po Mindaugo mirties prasidjo ilga kova dl sosto ir
valdios. labai trumpai lietuv vald kunigaikiai: Tre-
niota, Mindaugo snus vaielga (arba vaivilkas), varnas
ir Traidenis. Po Traidenio mirties sostas kuriam laikui ati-
teko Domantui. vliau lietuvos kunigaikiu tapo Butigei-
dis, Gedimino dd. nustatyta, kad Butigeidio tvas buvo
Skalmantas.
Butigeidis vald lietuv kartu su broliu Pukuveru-
Butvydu. Jie buvo pasidalij valdymo sritimis. J laikais
prasidjo nuolatins lietuvi kovos su kryiuoiais. Todl
kunigaikiai pilis pavert tvirtovmis, kurios buvo nuolat
saugomos, ir skmingai atrm kryiuoi puolimus. Pu-
kuvero-Butvydo sns buvo vytenis, Gediminas, vainius,
Teodoras ir galbt dar Margiris.
Po Pukuvero-Butvydo mirties lietuvos sostas atiteko
vyteniui (12951316).
vytenis buvo puikus karvedys
2
. Jis laimjo kov su
kryiuoiais dl emaitijos ir visais bdais stabd j ver-
imsi lietuv. Pertvark karyb. Suformavo rinktinius
brius. vyteniui talkino jo brolis Gediminas, kuris 1316
metais paveldjo sost.
iki Gedimino lietuva neturjo nuolatins sostins. Ja
buvo laikoma ta pilis, kurioje gyveno didysis kunigaik-
tis. Gediminas i pradi buvo Kernavje, vliau persikl
Trakus, o paskui vilni. Senuosiuose Trakuose pastat
pil, sutvirtino j. vliau netoli senosios pastat kit pil
Galvs eero saloje. Tais laikais buvo labai svarbu, kad
pilis turt ger gynybos sistem.
visiems gerai inomas pasakojimas apie vilniaus kri-
m yra tik legenda. i archeologini kasinjim aiku, kad
vilniaus pili teritorija buvo ap-
gyvendinta jau apie vi a. p. m. e.
archeologai ityr, kad XiXii a.
ia buvusi miesto tipo gyvenvie-
t, o XiiXiii a. stovjusi medin
pilis. Taigi aiku, kad Gediminas
nebuvo vilniaus krjas. Jis tik
1323 m. perkl sostin i Trak
vilni ir ia, vilnels ir neries
santakoje, pastat pil. Supran-
tama, kad tuo metu vilnius tu-
rjo bti jau gana didelis, gerai
tvirtintas ir saugomas miestas,
antraip Gediminas ia nebt per-
kls sostins.
Pukuveras-Butvydas
Gediminas
1
Dinastija i vienos eimos ar gimins kilusi valdov eil.
2
Karvedys karo vadas.
Trak salos pilis
Senosios Trak pilies liekanos
Kova dl valdios
Sostins krimas
Ge d i mi n a i i d i n a s t i j o s p r a d i a
30 31
vilniuje buvusios net trys pilys. viena,
vadinama auktutine, arba Gedimino, stov-
jo ant Pilies kalno, kita, emutin pilis jo
papdje, o treioji, vadinta Kreivja, buvo
kiek atokiau nuo kit ant Plikojo kalno. Pi-
lis supo dideli papiliai, kuriuose apsigyveno
amatininkai ir pirkliai. i papili vliau ir i-
augo miestas. Gedimino pilis stovjo ant sun-
kiai prieinamos staios kalvos, o emutin ir
jos papilys buvo sutvirtinti medio ir emi
pylimais, apsaugoti neries, vilnels ir Kaer-
gos upelio, apjuosti gynybine mro siena su
boktais ir vartais.
vilnius buvo svarbus pagoni tikjimo
centras. Prie emutins pilies, ventaragio
slnyje, nuo seno buvusi svarbiausia lietu-
vos romuva
3
, deg aminoji ugnis, saugoma
vaidilui. ia buvo deginami ir laidojami
lietuvos kunigaikiai, kiti yms mons. archeologai
kasindami vilniaus arkikatedros rsiuose rado XiXii a.
aukojimo viet. aptikti ir pirmosios, karaliaus Mindaugo
laikais pastatytos, katedros pamatai. Rasta emutins pi-
lies liekan.
Gediminui valdant, vilnius tapo stiprios valstybs sos-
tine. Jo laikais sigaljo neraytas statymas, kad didiojo
kunigaikio sost paveldi tas palikuonis, kuriam atiten-
ka sostin. Taip lietuvoje sitvirtino dinastin valdia, su-
reikminta didiojo kunigaikio pozicija. Gediminas buvo
pirmosios lietuvi dinastijos Gediminaii pradinin-
kas.
Ar inote, kAd
Gediminaii dinastijos simboliu laikomi Gedimi-
naii stulpai. itaip jie pavadinti gana vlai, taiau
pradti vartoti Xiv a. pabaigoje. Pirmasis juos, kaip
valstybingumo simbol, pavartojs vytautas Didy-
sis 1397 m. vliau jie vaizduoti antspauduose, mo-
netose, dalyvavusi algirio myje vytauto pulk
vliavose ir kitur. Manoma, kad pana enkl gal-
js turti ir kunigaiktis Kstutis. iki Xvi a. vidurio
stulpai paprastai bdavo auksiniai arba geltoni rau-
doname lauke. nuo Xvi a. antrosios puss stulpai
vaizduojami sidabriniai arba balti raudoname lauke.
1. Kuris kunigaiktis buvo Gediminaii dinastijos pradi-
ninkas?
2. ivardykite miestus, kuriuose gyveno didysis kuni-
gaiktis Gediminas. Parodykite juos emlapyje.
3. Kodl Gediminas perkl sostin i Trak vilni?
lietuvos Didiosios Kunigaiktysts reikm
europoje Gedimino laikais
Gedimino valdoma lietuva tapo galinga Ryt euro-
pos valstybe. Kunigaikiui pavyko padidinti savo tak
Rytuose. Jis prijung prie lietuvos didiulius rus emi
plotus ne kardu ar prievarta, o savo sn ir dukter vedy-
bomis. Tuomet lietuvai priklaus Polocko, Minsko, Pins-
ko-Turovo, Palenks ems, o didiul Kijevo kunigaik-
tyst turjo mokti jai duokl.
Rus kunigaikiai jungsi su lietuva, iekodami jos
pagalbos kovose su totoriais
1
. Taip susikr didiul vals-
Gedimino pilies
boktas
3
Romuva senoji balt geni ventov. Ten degusi ventoji ugnis, dievams
aukotos aukos, augs ventasis uolas, stovjusios diev Pikuolio, Per-
kno ir Patrimpo statulos.
p. m. e. m. e.
VI a. 1323
Vilniaus teritorija apgyvendinta Vilnius tampa sostine

Gediminaii
stulpai
Klausi mai i r uduotys
1
Totoriai tiurk kilms tautos, gyvenusios prie uralo ir volgos. lietuvoje
sikr valdant didiajam kunigaikiui vytautui.
Gediminaii
dinastijos
pradia
Lietuvos
stiprjimas
l i e T uvOS val S T YB S S T i P R J i MaS l DK r e i k m e u r o p o j e Ge d i mi n o l a i k a i s
Vilniaus pilys
32 33
tyb, vadinama lietuvos Didija Kunigaiktyste (sutrum-
pintai lDK).
Pirmieji miestai lietuvos teritorijoje kurti jau iXX a.
prekybos keli sankirtose ir prie jros. Kiek vliau ir i
papili iaugo miestai. Xiv a. lietuvoje buvo j nemaai.
Mintini: Merkin, alytus, Punia, valkininkai, ariogala,
vilkmerg (ukmerg), agar ir kiti. Miesteliai prie pili
ir prekybos keli ilgainiui iaugo svarbius ekonominius
ir politinius centrus. Juose apsigyvendavo amatininkai ir
pirkliai.
Gatvs buvo trij metr ploio, grstos rstais arba
akmenimis. abipus gatvi stovjo mediniai amatinink ir
pirkli namai, kiniai ir dirbtuvi pastatai.
Prekybininkai ir amatininkai aprpindavo prekmis ir
kitais reikmenimis valdov ir vietos bei apylinks gyven-
tojus, mokjo turgaus mokesius, prekybos muitus.
Gediminas miestuose apgyvendino amatininkus i kit
ali: akmenskaldius, malnininkus, ginkladarius bei ki-
tus. Svetimali amatinink kvietimas kurtis lietuvoje
buvo svarbus ne tik kiniu, bet ir politiniu atvilgiu pad-
jo veikti popieiaus ir Kryiuoi ordino draudim krik-
ionikoms alims prekiauti su pagonika lietuva.
Gediminas para daug laik popieiui ir vakar eu-
ropos miestams. Popieiui jis aikino, kad kryiuoiai vyk-
do lietuvos atvilgiu grobuonik politik ir visai nemano
jos kriktyti. Gedimino laikai padjo tuometinei europai
suprasti, kad lietuva ne prieinasi krikionybei, bet gina
savo laisv. laikai paveik popiei bei valstybi valdo-
vus, ir pagonikoji lietuva buvo pripainta tarptautiniu
mastu.
Gediminas suprato, koki reikm lietuvai turt krik-
tas. Todl jis ryosi iam ingsniui. 1341 m. lietuv Gedi-
mino kriktyti atvyko ek vienuoliai. ne visiems patiko is
kunigaikio sumanymas, todl jo valdiniai vienuolius nu-
ud. neaikios ir paties Gedimino mirties aplinkybs. Jis
buvo vienas ymiausi lietuvos kunigaiki, tiek sustip-
rins valstyb, kad j turjo pripainti ir gerbti ne tik Ryt,
bet ir vidurio europos valdovai. Gediminui valdant lietu-
vos Didioji Kunigaiktyst m stiprti kikai ir politi-
kai, buvo pajgesn atremti Kryiuoi ordino ir kit prie
puolimus. Tai buvo didiulis io kunigaikio laimjimas.
1. Paaikinkite, kokiu bdu Gediminas plt lietuvos Di-
diosios Kunigaiktysts valdas.
2. Papasakokite, kaip krsi miestai lietuvos Didiojoje
Kunigaiktystje.
3. nuo kada lDK sigali dinastin valdia?
4. nurodykite prieastis, dl kuri Gediminas apsisprend
kriktytis.
5. Kokia buvo Gedimino valdymo reikm lietuvai?
lietuvos Didioji Kunigaiktyst
po Gedimino mirties
Gediminui mirus, sostas atiteko jauniausiajam snui
Jaunuiui, kuris tuo metu gyveno su tvu vilniuje. vyres-
nieji sns vald kitas emes. Tuo metu padaugjo kry-
iuoi antpuoli. Jaunuiui nelabai seksi sprsti vals-
tybs problemas, todl vyresnieji jo broliai algirdas ir
Kstutis, nutar nualinti j nuo sosto ir pasidalyti didiojo
kunigaikio valdia.
Pam valdi savo rankas, algirdas su Kstuiu pa-
sidalijo takos sritimis. algirdas tapo didiuoju lietuvos
kunigaikiu ir apsigyveno vilniuje. Jis vald lietuvos ry-
tin dal, rpinosi santykiais su rusais ir totoriais. Kstutis
apsigyveno Trakuose, vald Trak kunigaiktyst, emai-
tij ir Gardin, buvo atsakingas u santykius su kryiuo-
iais, mozrais bei lenkais.
Beveik vis Xiv a. kryiuoiai vis puol lietuv, no-
rdami ugrobti kuo daugiau lietuvi emi, priversti lie-
tuvos valdovus daryti nuolaid. 1362 m. jie sugriov Kau-
no pil nemuno ir neries santakoje.
Pirmieji lietuvi
pinigai
(lietuviki ilgieji)
Gedimino paminklas
vilniuje
Klausi mai i r uduotys
Miestai
Gedimino laikai
Didysis kunigaiktis
Algirdas
Algirdo ir Kstuio
valdymas
l i e T uvOS val S T YB S S T i P R J i MaS li et uvos Di di oj i Kuni gai kt yst po Gedi mi no mi r t i es
34 35
nepaisydami neskmi, lietuviai
narsiai gynsi ir neleido kryiuoiams
sigalti savo emse. Kovoms su Kry-
iuoi ordinu vadovavo Kstutis.
Tuo tarpu algirdas kovojo rus
emse. Jam seksi veikti prieus ne
tik jga, bet ir gudrumu. Jis danai lai-
mdavo, todl greitai tapo galingas ir
turtingas valdovas. 1363 m. algirdas
sumu totorius prie Mlynj van-
den ir um aukso ordos
1
valdom
Kijevo em. Tada lietuvos pietryi
siena pirmkart pasiek Juodj jr.
algirdas net tris kartus buvo nuygiavs prie Maskvos, bet
jos paimti nesteng. Per vis algirdo valdymo laikotarp
vyko atkaklios kovos ir su lenkija dl Halio-vladimiro
kunigaiktysts (kitaip Podols ir voluins). Tik sujungus
algirdo ir Kstuio kariaunas, lietuva atkovojo voluin.
abu kunigaikiai puikiai suprato: kad lietuva atsi-
laikyt prie krikionikj europ, jie privalo kriktytis.
abu sutiko priimti katalik tikjim, bet pareikalavo, kad
bt grintos visos kryiuoi ugrobtos balt ems, o
pats Ordinas isikelt pietus kariauti su totoriais. aiku,
kryiuoiai su tokiais reikalavimais nesutiko, todl abu
Gediminaiiai kriktytis atsisak.
1377 m. algirdui mirus, pagal senj lietuvi tikjim
jo knas buvo ikilmingai sudegintas ant lauo.
Po algirdo mirties Kstutis kur laik vald lietuvos
Didij Kunigaiktyst drauge su algirdo snumi Jogaila,
pripaindamas j didiuoju kunigaikiu. Jogailos santykiai
su Kstuiu i pat pradi nebuvo draugiki. Prie dd
jis sudar net slapt sutart su kryiuoiais. Suinojs apie
tai, Kstutis nualino Jogail nuo sosto, ir pats pasiskelb
didiuoju kunigaikiu (13811382 m.). Jogaila n nema-
n nusileisti. Konfiktas paatrjo. Jogaila su savo bendri-
ninkais klasta atm i dds sost. Pasikviets vytaut ir
Kstut tariam deryb, abu sum ir kalino. monai Onai
padedant, vytautui pavyko pabgti i kaljimo, o Kstutis
buvo nuudytas. Jo knas po mirties sudegintas ant lauo
su irgais, mediokliniais unimis ir sakalais. Tai buvo pa-
skutinysis lietuvos valdovas, palaidotas pagal senuosius
lietuvi laidojimo paproius.
nordamas ivengti kryiuoi puolim, 1384 m. vytau-
tas susitaik su Jogaila ir atgavo Kstuio valdytas emes,
pradioje be Trak. netrukus Jogailai atsirado galimybi tap-
ti lenkijos karaliumi. Tuomet vytautas atsim ir Trakus.
Ar inote, kAd
lietuvoje labai gerbiamas kunigaiktiens Biruts,
Kstuio monos ir vytauto Didiojo motinos, at-
minimas. Pasak legendos, Kstutis pagrobs j i Pa-
langos, atsives Trakus ir ikilmingai susituoks.
Gyvendama Trak pilyje, didioji kunigaiktien
rpinosi karo nalmis ir nalaiiais, nes tuo metu
aplink vyko emaii miai su kalavijuoiais. Gal-
bt dl ios veiklos jos vardu pradta vadinti vai-
rius karinius dalinius.
Palangoje, i kur ji kilusi, yra Biruts kalnas. ia
buvusi pagoni alkaviet. Xvi a. pradioje kalno
virnje buvo pastatyta koplyia. nors kunigaik-
tiens Biruts mirties aplinkybs neaikios, mano-
ma, kad ji palaidota io kalno papdje.
Kunigaiktien Ona viena pirmj ymi moter
vilniaus istorijoje. Garsjo puonumu ir elegancija.
Kaip reta to meto moteris mokjo rayti. Ji lyd-
jo vytaut visose jo kelionse ir pavojuose, buvo
kaitu pas kryiuoius, dalyvavo politinje veikloje
ir tvark daugel savo vyro, vytauto Didiojo, rei-
kal. Mir Trakuose. Palaidota vilniaus katedroje
(kapas nerastas).
Kauno
pilies liekanos
Didysis kunigaiktis
Kstutis
Kunigaiktien
Birut
Kunigaiktien
Ona
1
aukso orda mongol-totori valstyb, kurta 1240 m. Jos krjas in-
gischano ankas Batijus.
Bandymas
kriktytis
Jogailos ir Kstuio
konfiktas
l i e T uvOS val S T YB S S T i P R J i MaS li et uvos Di di oj i Kuni gai kt yst po Gedi mi no mi r t i es
36 37
1. Kaip pasidalijo takos sritimis algirdas ir Kstutis? ar
toks valdymo bdas buvo lietuvai naudingas?
2. Papasakokite, kokiomis aplinkybmis mir Kstutis ir
kaip jis buvo laidojamas.
Krvos sutartis 1385 m.
Xiv a. lietuvos politin padtis labai pasunkjo. Kry-
iuoi ordinas, ukariavs prsus ir jotvingius, siek pa-
vergti taip pat lietuv ir kurti dar galingesn valstyb,
nukreipt prie ryt slavus. lietuvos pozicija ir rus em-
se tuo metu nebuvo tvirta.
tautas aleksandro. Pasikriktijs Jogaila 1386 m. buvo
vainikuotas lenkijos karaliumi. 1387 metais jis su lenk
kunigais atvyko lietuv kriktyti lietuvi. lietuva buvo
kriktijama jau antr kart, nes po Mindaugo mirties pir-
masis kriktas neprigijo. Dabar, kad bt greiiau, mons
buvo kriktijami briais. Pasikriktijusius Jogaila apdova-
nodavo baltais vilnoniais drabuiais krikto markiniais.
ir po io krikto ilgai dar lietuviai nenorjo skirtis su
protvi tikjimu, slapta atlikinjo pagonikas apeigas.
Taiau j ventosios vietos buvo inaikintos, aminoji ug-
nis ugesinta, ikirsti ventieji mikai. Primusi krikt,
lietuva galjo laisvai bendrauti su kitomis krikioniko-
Klausi mai i r uduotys
Tokiomis aplinkybmis lietuvai reikjo sjungininko.
Kaip tik tuo metu kaimynin lenkijos Karalyst liko be
valdovo. Jos sostas atiteko jaunutei karalaitei Jadvygai.
lenkai iekojo jai tinkamo vyro, o sau karaliaus. Tinka-
miausias jiems pasirod didysis lietuvos kunigaiktis Jo-
gaila. lenkai ir lietuviai turjo bendr prie kryiuoius.
Tik sutelk jgas galjo juos nugalti.
1385 m. Krvos pilyje lenk ir lietuvi bajorai pasi-
ra lietuvos ir lenkijos sutart. Jogaila sutiko vesti Jad-
vyg, priimti krikt, apkriktyti vis lietuv ir prijungti
lietuvos Didij Kunigaiktyst prie lenkijos Karalys-
ts. Jogaila kriktydamasis gavo vladislovo vard, o vy-
Krvos pilis (rekonstrukcija)
Didysis kunigaiktis
vytautas
Didysis kunigaiktis
Jogaila
lietuvos kriktas
Sutarties
prieastys
l i e T uvOS val S T YB S S T i P R J i MaS Kr v o s s u t a r t i s 1 3 8 5 m.
38 39
mis europos alimis. O kryiuoiams jau nebederjo pulti
krikioniko krato, todl jiems bti Pabaltijyje pasidar
neprasminga.
Krvos unija
1
buvo sudaryta vis pirma siekiant nu-
galti kryiuoius. lietuva ir lenkija buvo labai skirtingos
alys, todl ir po unijos jos gyveno atskirai. lenkai, suda-
rindami unij, man, kad lietuva visiems laikams prijun-
giama prie lenkijos. vytautas tuo tarpu stengsi ilaikyti
lietuvos savarankikum, pasiraydamas Horodls unij
ir net bandydamas vainikuotis karaliumi.
s i d m k i t e !
1251 m. krikt prim Mindaugas. Taiau Xiii a.
krikionyb lietuvoje nesigaljo ir buvo grta prie
pagonybs. 1387 m. vyko antrasis lietuvos krik-
tas. Jis neapm emaii, kadangi jie tuomet pri-
klaus Kryiuoi ordinui. emaitija prim krikt
tik 1413 m.
Kriktas padjo lietuviams suartti su krikioni-
kais kratais. europos alys turjo pripainti krik-
ionik lietuv, o Kryiuoi ordinas neteko svar-
biausio preteksto j pulti.

1. Kodl buvo pasirayta Krvos unija?
2. Kokiomis aplinkybmis Jogaila tapo lenkijos karaliumi?
3. apibdinkite krikto reikm lietuvai.
1
unija dviej valstybi sjunga, valdant bendram valdovui.
Klausi mai i r uduotys
1251 1385 1387
Mindaugo Krvos antrasis Lietuvos
kriktas sutartis kriktas
Krvos aktas
algirio mis 1410 m.
Po Krvos unijos kryiuoi ipuoliai tiek prie lietu-
v, tiek prie lenkij nesibaig. Jogaila su vytautu nutar
sutelkti jgas, nes mis su Ordinu jau buvo neivengia-
mas. vytautas surinko 40 pulk kariuomen. Greta lietuvi
buvo rusai, gudai
1
, ukrainieiai, totoriai. Jogaila, be lenk,
algirio mis
1
Gudai kitaip baltarusiai, ryt slav tauta.
Santykiai
su kryiuoiais
l i e T uvOS val S T YB S S T i P R J i MaS a l g i r i o m i s 1 4 1 0 m.
40 41
pasitelk rusus bei ekus. i viso pavyko jam surinkti 50
pulk. Dar 1409 m. iem abu valdovai sudar karo ygio
plan. J tikslas buvo uimti kryiuoi sostin Marien-
burg. 1410 met birelio antroje pusje jungtin lietuvi
ir lenk bei samdyt kari kariuomen jau ygiavo Ordino
valstybs link. liepos 15-osios ryt ties algiriu (Griun-
valdu) sjungininkams keli pastojo Ordino kariuomen.
Ten ir vyko lemtingas mis.
lietuvi ir lenk kariuomen buvo apsistojusi ties mi-
ku ir krmais apaugusia vieta. Kryiuoiai isirikiavo ply-
name lauke, todl juos negailestingai kaitino liepos saul.
Kryiuoi magistras ulrichas von Jungingenas m neri-
mauti, vis bijodamas pradti m. Mat buvo manoma, kad
kas pirmas pradeda m, tas pralaimi. lietuviai ir lenkai,
bdami pavsyje, neskubjo kautis.
Mis prasidjo tik apie vidudien ir truko iki vakaro.
lenk pulkai kovojo kairiajame sparne, o lietuvi dei-
niajame. lietuvi daliniams vadovavo ir kartu su jais kov-
si kunigaiktis vytautas.
Manoma, kad myje i viso dalyvavo apie 50-60
tkstani karygi. Kautynes laimjo sumaniai vadovau-
jamos lietuvi-lenk jungtins pajgos. Kryiuoiai buvo
nugalti. Myje uvo daug Ordino pareign, tarp j ir
didysis magistras ulrichas von Jungingenas.
algirio mis sustabd beveik du imtus met trukus
lietuvi tautos naikinim. Buvo ukirstas kelias kryiuoi
verimuisi Rytus. Todl algirio mis laikomas svarbiu
vidurami europos politinio gyvenimo vykiu. Po jo ne-
paprastai iaugo lietuvos ir lenkijos autoritetas.
1411 m. Torunje buvo paskelbtos taikos su kryiuo-
iais slygos. Ordinas turjo grinti lietuvai emaitij
(bet tik iki vytauto mirties), o lenkijai Dobryn.
Taiau kryiuoiai vis dar nenorjo atsisakyti emai-
tijos. Tuomet lietuvos ir lenkijos kariuomen 1422 m.
eng j valdom teritorij. Kryiuoiai, dar neatsiga-
v po algirio mio, veng susirmim. Dar tais paiais
metais, t. y. 1422-aisiais, prie Melno eero buvo pasirayta
Ordino ir lietuvos sutartis. lietuva visiems laikams atga-
vo emaitij ir buvusias jotvingi emes (Sduv), taiau
Klaipda liko kryiuoi rankose.
neilgai trukus po Toruns sutarties, 1413 m., vytau-
tas su Jogaila pradjo kriktyti emaitij. emaiiai ne i
karto norjo priimti katalik tikjim. Jiems jis siejosi su
visais kryiuoi iaurumais. emaiiai, vl tap lietuvos
dalimi, pamau perprato ir tikjimo tiesas.
Po algirio mio lietuva ir lenkija norjo parodyti
Ordinui savo vienyb. Todl 1413 m. Horodlje prie Bugo
ups pasira dar vien sutart (unij). nusprsta panai-
kinti ankstesni susitarim nuostat, kad po vytauto mir-
ties lietuvos Didioji Kunigaiktyst turi grti Jogailai ir
lenkijai. Beslygikai buvo pripaintas lietuvos didiojo
kunigaikio valdios tstinumas ir lietuvos valstybingu-
mas. vadinasi, net vytautui mirus, lietuva liksianti atskira
valstyb. Susitarta, kad po vytauto mirties naujas valdo-
vas bus renkamas tik su lenk inia, o mirus Jogailai su
lietuvi. abi alys pasiadjo padti viena kitai gintis nuo
prie. Horodlje patvirtinta taip pat, kad lenk bajorams
suteikus lietuvos bajorams savo herbus, sulyginamos ir
abiej ali bajor teiss. Ta paia proga susitarta lietuvo-
je vesti toki valdymo tvark, kokia jau buvo lenkijoje.
Horodls unija utikrino didesn nepriklausomyb
lietuvai bei didiajam kunigaikiui. atsisakyta ankstes-
ni plan jungti lDK lenkijos Karalyst. Taiau i sutar-
tis nebuvo tokia naudinga lietuvai, kaip i pradi atrod.
Suvienodinus abiej krat vidaus gyvenim ir pradjus
giminiuotis lietuvos ir lenkijos bajorams, prasidjo lenki-
nimo procesas.
Po algirio mio ir Horodls unijos vytauto valdia
lDK sustiprjo. Jis vis gyvenim siek lietuvos savaran-
kikumo ir karalikojo vainiko. iam vytauto sumanymui
nepritar lenk ponai. Jie inojo, kad vytautui tapus ka-
raliumi, lietuva visiems laikams atsiskirs nuo lenkijos ir
bus savarankika valstyb. Didysis kunigaiktis vytautas,
nepaisydamas pasiprieinimo, susitar dl vainikavimosi
su vokietijos imperatoriumi Zigmantu. vytauto ir jo ant-
rosios monos Julijonos karnavimo ikilms turjo vykti
algirio mis
Toruns taika
Melno sutartis
emaii kriktas
Horodls unija
Vytauto siekiai
karnuotis
l i e T uvOS val S T YB S S T i P R J i MaS a l g i r i o m i s 1 4 1 0 m.
42 43
1430 met rugsjo 8 d. vilniuje. lenk ponai, negalda-
mi suardyti vytauto plan, sak savo valstybs pasienyje
upulti pasiuntinius ir pagrobti karalikuosius vainikus.
vytautas labai igyveno smg, bet nutar nepasiduoti
ir papra dar kart atveti karnas. Sutarta, kad kart ka-
rnavimo ikilms vyks lapkriio 8 d., o karnos
bus veamos kitu keliu. Deja, atuoniasdeimties
met vytautas tos dienos nesulauk. Manoma,
kad kunigaiktis, keliaudamas i vilniaus Tra-
kus, nukrito nuo irgo ir smarkiai susitrenk. Jis
mir 1430 m. spalio 27 d., taip ir nesulauks kara-
likosios karnos. Palaidotas vilniaus katedroje.
lietuviai u nuopelnus tautai ir lietuvai vy-
taut vadina Didiuoju ir labai j gerbia. Jo val-
doma lietuva buvo didiul, nuo Baltijos jros
iaurje iki Juodosios jros pietuose. vytautui
nepavyko susigrinti i kryiuoi vis lietuvi
gyvenam emi ir prijungti j prie lietuvos. Tai
padaryti trukd Ryt politika.
lietuvos Didioji Kunigaiktyst Xiv a. pab.Xv a.
vytauto Didiojo
paminklas Kaune
1410 1411 1413 1422 1430

Melno
sutartis
algirio
mis
Horodls
unija
Toruns
taika
Vytauto
mirtis
emaii kriktas
l i e T uvOS val S T YB S S T i P R J i MaS a l g i r i o m i s 1 4 1 0 m.
s i d m k i t e !
Xiv a. pabaiga ir Xv a. pirmoji pus lietuvos Di-
diosios Kunigaiktysts istorijoje labai geri laikai.
Du jos kunigaikiai vytautas ir Jogaila ikyla
tarptautinje politikoje. Jogaila vainikuojamas len-
kijos karaliumi, o vytautas pasirodo kaip sumanus
karvedys ir geras lDK valdovas.
Didiojo kunigaikio vytauto valdymo metais
(13921430) lietuvos teritorija isiplt nuo Balti-
jos iki Juodosios jros. iki liublino unijos (1569)
lietuvos Didioji Kunigaiktyst pagal plot buvo
didiausia europos valstyb. i maai kam inomo
pagoniko krato ji virto galinga Ryt europos a-
limi.
44 45
vytautas pertvark valstybs valdymo sistem. Pa-
naikino atskir srii kunigaiktystes, j kunigaik-
i vietas paskirdamas itikimiems savo didikams.
itaip jis sustiprino didiojo kunigaikio valdi
alyje. Pltojo prekyb ir amatus, rpinosi, kad
augt miestai. vytauto ir Jogailos laikais lietuv
pasiek krikionikos europos kultrinis gyveni-
mas. Kartu su parapijomis pradtos kurti pirmos
mokyklos.
1. Kaip lietuviams ir lenkams pavyko nugalti kryiuo-
ius?
2. Paaikinkite, kuo Melno sutartis reikminga lietuvai ir
Suvalk kratui.
3. Kodl buvo pasirayta Horodls unija?
4. Papasakokite, kodl vytautas netapo lietuvos karaliumi.
lietuva po vytauto mirties
vytautui mirus, lietuvos didiuoju kunigaikiu pa-
skelbtas jauniausias Jogailos brolis vitrigaila, anksiau
valds ernigovo, Sever naugardo, Briansko emes. J
isirinko lietuvos bajorai. vitrigaila band tsti vytauto
politik ir siek visikos lietuvos nepriklausomybs, nor-
jo nutraukti unij su lenkija. Buvo sudars slaptas sutartis
su Kryiuoi ir livonijos ordinais, tarsi dl pagalbos su
totoriais.
Kaip valdovas vitrigaila nepatiko nei lenkijos po-
nams, nei lietuvos bajorams. Danai veikdavo neapgalvo-
tai ir buvo iaurus.
Kariauti su lenkais dl Podols jis stojo vienas, be
sjunginink. Kai kare lenkijai pradjo nesisekti, buvo
susitarta su Jogaila dl paliaub
1
. Tuo pat metu vytauto
alininkai, kurstomi lenk, sureng prie j smoksl. vi-
trigailai pavyko pasprukti Polock, taiau, Jogailai ir len-
k didikams pritariant, didiuoju kunigaikiu paskelbtas
ygimantas Kstutaitis, vytauto brolis.
lietuvos Didiosios Kunigaiktysts didikai pasidalijo:
dalis rm ygimant Kstutait, o baltarusi, ukrainiei,
rus emi bajorai stojo u vitrigail.
ygimantas atnaujino unij su lenkija ir paadjo po
mirties palikti Jogailai ir jo pdiniams teises lDK. lietu-
voje kilo smyis. neaiku buvo, kuris kunigaiktis bsis
naudingesnis valstybei. ygimantas, nugaljs vitrigail,
band atsikratyti lenkijos globos, nordamas palikti lDK
sost savo snui. Jis stiprino krato valdi ir ketino apri-
boti sritini kunigaiki teises. u tai buvo smokslinin-
k nuudytas.
Dar valdant ygimantui Kstutaiiui, 1434 m. mir
lenkijos karalius Jogaila. Po ygimanto ties lietuvos
didiuoju kunigaikiu irinktas Jogailos snus Kazimie-
ras. lenkij tuo metu vald vyresnysis Jogailos snus vla-
dislovas. lietuvos didikai iekojo bd atsisakyti sjungos
su lenkija. Tuo metu lietuva buvo nepriklausoma. uvus
lenkijos karaliui vladislovui, lenkai nusprend savo sos-
t pakviesti Kazimier. Taip Kazimieras Jogailaitis tapo
lenkijos karaliumi ir lietuvos didiuoju kunigaikiu.
Kazimieras Jogailaitis turjo 6 snus ir 5 dukteris. an-
trasis jo snus Kazimieras vliau tapo ventuoju.
Kazimieras buvo labai protingas, mokjo kelet kalb.
nuo pat vaikysts pasiymjo pamaldumu, danai meld-
si vilniaus katedroje. Pasitrauk i politikos. Bdamas 25
met susirgo diova ir mir (1484 m.). Palaidotas vilniaus
katedroje. 1602 m. paskelbtas ventuoju, kiek vliau lie-
tuvos globju.
s i d m k i t e !
Klausi mai i r uduotys
Didysis kunigaiktis
vitrigaila
Didysis kunigaiktis
ygimantas
Kstutaitis
Didysis kunigaiktis
Kazimieras Jogailaitis
1
Paliaubos kariaujani ali susitarimas dl laikino karo veiksm nutrau-
kimo.
l i e T uvOS val S T YB S S T i P R J i MaS l i e t u v a p o vy t a u t o mi r t i e s
46 47
Ar inote, kAd
v. Kazimieras yra vienintelis lietuvi ventasis. Jis
ne tik lietuvos globjas, bet ir ypatingasis lietuvi
jaunimo globjas. Jo relikvijos saugomos vilniaus
arkikatedroje bazilikoje, v. Kazimiero koplyio-
je. Pagal banytin kalendori kasmet kovo 4 dien
(nuo 1602 m.) veniama v. Kazimiero diena.
1. ivardykite kunigaikius, kurie vald lietuv po vy-
tauto mirties.
2. Papasakokite apie politin padt lietuvos Didiojoje
Kunigaiktystje po vytauto mirties.
v. Kazimieras
Klausi mai i r uduotys
l i e T uvOS val S T YB S S T i P R J i MaS
l i e t u v a p o vy t a u t o mi r t i e s
IV. ABIEJ TAUT RESPUBLIKA
liublino unija 1569 m.
lenkai po vytauto mirties iekojo progos prijungti lie-
tuvos Didij Kunigaiktyst prie lenkijos. Jie vis tvirti-
no, kad jau Jogaila dovanojs lietuv lenkijai. Tuo tarpu
lietuviai akivaizdiai parod, kad nori likti savarankiki ir
nepriklausomi. Taiau kai rytuose ikilo stipri Maskvos
Didioji Kunigaiktyst, panorjusi atsiimti buvusias savo
emes, lietuvos padtis pasikeit. Maskvos kunigaikiai
taip pat norjo turti prieig prie Baltijos jros. Prasidjo
kovos. lietuvai nepakako jg atsilaikyti prie galing
ryt kaimyn tuomet jau car valdom Rusijos valstyb,
apjungusi Maskvos ir kitas rus kunigaiktystes.
neskmingi karai vert lietuvos bajorus iekoti
sjunginink
1
. Karins pagalbos jie tikjosi i lenkijos.
ygimantas augustas, lenkijos karalius ir lietuvos
didysis kunigaiktis, neturjo vaik. Jam mirus bt pasi-
baigusi Jogailaii dinastija, o abiej valstybi ryiai nu-
trkt. lenk bajorai to bijojo, todl suauk bendr lietu-
vi ir lenk seim
2
abiej valstybi sujungimo reikalams
aptarti.
unijos norjo ir dalis lietuvos bajor. Mat jie troko
turti lygias teises su lenkijos bajorais. Tuo tarpu lenk
lenkijos karalius
ir lietuvos didysis
kunigaiktis
ygimantas augustas
Barbora Radvilait
1
Sjungininkai ia: kitos tautos karin pagalba mio ar karo metu.
2
Seimas lietuvos Didiosios Kunigaiktysts, nuo 1569 m. lenkijos ir lietu-
vos valstybs, aukiausiasis statym leidimo ir valstybs valdymo organas;
dabar parlamentas.
Unijos aplinkybs
48 49
feodalai
3
siek uvaldyti ukrain ir kai kurias rus emes,
priklausiusias lietuvos Didiajai Kunigaiktystei.
1569 m. liubline prasidjo derybos. lietuvos didikai
siek dviej laisv, lygiateisi valstybi sjungos. lenkai
su tuo nesutiko. Jie sil prijungti lietuv prie lenkijos,
kad i tapt lenkijos valstybs dalimi. Matydami, kad su
lenk ponais nepavyks susitarti, lietuvi didikai paliko
seim ir gro lietuv. Tuo tarpu karalius ygimantas
augustas, vykdydamas lenk bajor vali, atskyr dal
ukrainos ir kit emi nuo lietuvos (Palenks, voluins,
Braclavo ir Kijevo vaivadijas) ir atidav lenkijai. nors lie-
tuviai protestavo, bet buvo priversti grti liublin toliau
tartis.
3
Feodalas dvaro valdytojas, valdantis em ir j dirbanius valstieius.
Derybos
abiej Taut
Respublikos herbas
1567 m. moneta
liublino unijos nutarimai
lietuvos Didioji Kunigaiktyst po liublino unijos
vadinam abiej Taut Respublika. unijos akte skelbia-
ma, kad Respublika turs:
vien valdov (karali); jis bus renkamas lenkijos ir
lietuvos bajor luomo
4
lenkijoje ir karnuojamas
Krokuvoje;
vien seim ir vien senat
5
;
bendr usienio politik;
bendrus pinigus.
Tridalis abiej
Taut Respublikos
seimas
Po ilg ir sudting deryb 1569 m. liepos 1 d. sudary-
ta nauja unija. Ja abi alys buvo sujungtos vien valstyb,
4
luomas moni grup, turjusi statymais nustatytas paveldimas teises ir
pareigas. Feodalinje visuomenje skiriami trys luomai: bajor, dvasinink
ir miestiei.
5
Senatas karaliaus taryba: 140 didik (takingiausi bajor kilms pon,
tarp j 27 i lietuvos).
6
idas valstybs fnansini itekli visuma.
Be to, tiek lietuvi, tiek lenk bajorai gals sigyti
dvar ir tarnyb visoje abiej Taut Respublikoje bei lai-
svai apsigyventi bet kurioje jos vietoje.
atskiros liko teritorija ir sienos, kariuomen, val-
dios staigos, atskiri buvo valstybs pareignai, idas
6
,
statymai ir teismai.
liublino unija lietuvos valstybs nepanaikino, bet
ji neteko teiss rinkti vilniuje savo valdovo didiojo
1565 m. moneta
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka l i u b l i n o u n i j a 1 5 6 9 m.
50 51
kunigaikio. Sudarius unij, abiej Taut Respublika
galjo skmingai baigti visus karus. Taiau atsirado pa-
lankios slygos lenk kalbai ir kultrai nevaromai plisti
lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje, prasidjo bajor ir
miestiei lenkjimas.
Ar inote, kAd
Jogailaiiai yra lenkikoji Gediminaii dinastijos
aka. Jos pradininkas yra Jogaila, 1386 m. kar-
nuotas lenkijos karaliumi. Paskutinis Jogailaii
gimins atstovas buvo neturjs pdini ygiman-
tas augustas. Juo baigiasi ne tik Jogailaii, bet ir
Gediminaii dinastija.
Barbora Radvilait ymiausia Xvi a. lDK didik.
lietuvos didiojo kunigaikio ir lenkijos karaliaus
ygimanto augusto mona, 1550 m. karnuota
lenkijos karaliene. Ji buvo vidutinio gio, liekna,
viesiaplauk, nepaprastai grai moteris. Mir la-
bai jauna. Su ygimantu augustu j siejo didiu-
l meil. Pasakojama, kad Barborai mirus, karalius
psias jo paskui jos karst i Krokuvos vilni.
Karalien ikilmingai palaidota vilniaus katedros
poemiuose.
1. Papasakokite apie liublino unijos derybas. Kuo jos bai-
gsi?
2. ivardykite, kas abiej Taut Respublikoje po liublino
unijos buvo bendra.
3. atsekite emlapyje, kaip pasikeit lDK sienos po
liublino unijos.
lietuvos teistvarka
Pasibaigus karams su kryiuoiais, valstieiai nebuvo
aukiami atlikti karo prievols
1
. eiti kar turjo tik bajo-
rai. Didysis kunigaiktis jiems u karo prievol dovanojo
valstybei priklausanias emes su monmis. Taip lietu-
voje atsirado stambi emvaldi
2
, vadinamj pon, ei-
nani svarbiausias valstybs tarnybas.
lietuvos bajorai, ileisdami Krokuv didj kuni-
gaikt Kazimier Jogailait, irinkt lenkijos karaliumi,
pareikalavo, kad jis ratu patvirtint lietuvos valstybs
nelieiamum ir bajor teises. 1447 m. Kazimieras ileido
lietuvos bajorams privilegij
3
. Joje paadjo:
nemainti lietuvos Didiosios Kunigaiktysts te-
ritorijos ir ilaikyti j toki, kokia buvo vytauto
Didiojo laikais;
neimti sau joki mokesi i bajor valdom val-
stiei;
nepriimti karaliaus dvarus valstiei, gyvenani
bajor valdomose emse (bajorai taip pat negaljo
priimti valstiei i karaliaus dvar);
leisti valstieius teisti bajor teismams (o ne kuni-
gaikio);
neskirti svetimali auktesnes valdinink ir dva-
sinink vietas lietuvoje.
Taigi visi bajorams atiduoti valstieiai buvo atleisti nuo
duokls ir tarnybos didiajam kunigaikiui ir tapo vien
bajor nuosavybe. valstieiai virto baudiauninkais
4
ir ne-
Klausi mai i r uduotys
1
Karo prievol privaloma karo tarnyba, kuri turjo atlikti kiekvienas pi-
lietis vyras.
2
emvaldiai lDK bajorai, turintys ems nuosavyb ir atliekantys karo
tarnyb.
3
Privilegija lengvata, suteikiama asmeniui ar luomui.
4
Baudiauninkai nuo bajoro ar didiko priklausantys valstieiai, gyvenantys
dvarinink emse, einantys u j la (t. y. dirbantys u j dvarui), mokan-
tys duokl grdais, verpalais, audiniais, rieutais, grybais ir kt. Baudiaunin-
kai neturjo joki teisi ir be pono sutikimo negaljo niekur isikelti.
Bajorai
Bajorai
Kazimiero
Jogailaiio
privilegija
Baudiavos pradia
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka l i e t u v o s t e i s t v a r k a
52 53
teko piliei teisi, todl galima sakyti, kad nuo 1447 m.
lietuvoje sigali baudiava
5
.
Ta paia privilegija Kazimieras paadjo nesprsti lie-
tuvos Didiosios Kunigaiktysts reikal be Pon tarybos
6

sutikimo ir pritarimo.
lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje ponas buvo ne
tik i didiojo kunigaikio gavs ems ir valstiei, bet
ir valstybje auktas pareigas einantis bajoras. Po vytauto
mirties pon galia iaugo. Jie sudar tam tikr vyriausy-
b, vadinam Pon taryba. i Taryba reikalavo i didio-
jo kunigaikio vis daugiau teisi (privilegij). ilgainiui ji
tapo svarbiausi valstybs reikal tvarkytoja, aukiausia
valdios staiga alyje. Tuo tarpu didiojo kunigaikio
reikm valstybs gyvenime vis majo.
Didj kunigaikt pasiekdavo daug skund, kad teismai
neteisingai teisia mones. Tais laikais remtasi paproi
teise, nes nebuvo raytinio teiss kodekso
7
. Todl bajorai
m reikalauti, kad bt parengtas toks teisynas. Jis buvo
reikalingas, kad kiekvienas akipla bt paabotas, kad
jis, bijodamas teiss, nuo bet kokios savivals susilaikyt,
kad negalt niekinti ir engti maesnio ir silpnesnio ();
kad galingas ir turtuolis nesavavaliaut.
Parengti trys tokie teisynai. 1529 metais, valdant y-
gimantui Senajam, buvo patvirtintas Pirmasis lietuvos
Statutas
8
. Juo teisinta lDK valstybin ir politin santvar-
ka, utikrintas alies savarankikumas ir teritorinis vien-
tisumas. Svarbiausias vaidmuo valstybje garantuojamas
didikams ir didiajam kunigaikiui.
Prajus kiek laiko pastebta, kad statut reikia tobu-
linti ir taisyti. 1566 m., valdant jau ygimantui augus-
tui, buvo priimtas antrasis lietuvos Statutas. Jis suteik
aukiausias teises bajor luomui. visi bajorai lenk pon
pavyzdiu buvo paskelbti lktomis
9
ir traukti politin
krato gyvenim. valstieiai kartu su eme paskelbti ba-
jor nuosavybe.
1588 m., valdant ygimantui iii vazai, ijo Treiasis
lietuvos Statutas. Jis tobulesnis u ankstesnius. Treiaja-
me Statute plaiai aptariamos bajor luomo teiss ir privi-
legijos, dar labiau apribojama didiojo kunigaikio galia.
Jis negali bajorams be j sutikimo skirti joki mokesi ir
prievoli.
lietuvos Statutai laikomi tobuliausiu to meto teisini
akt rinkiniu europoje. Jais remiantis ne kart pavyko ap-
ginti lietuvos nepriklausomyb.
Ar inote, kAd
lietuvos Statutuose numatytos baudos u tokius
paius nusikaltimus buvo skirtingos bajorams ir pa-
prastiems monms. Paskaitykite Statuto itraukas
ir padarykite ivadas.
Galvos baudos dydis, nuudius lkt
ir paprast mog
7 skyri us 28 st rai psni s
lkt galvos baudos ir valdovins baudos
su galvos bauda nustatymas
Taip pat nustatome, jeigu lkta nuudyt lkt
susikivirijus ar taip dl kurio nors atsitikimo ir tai
bt rodyta dl jo teisme, tada turi mokti giminai-
iams galvos baudos 100 kap grai, o mums kit
100 kap grai id
5
Baudiava teisin lietuvos valstiei padtis, sigaliojusi po 1447 m. pri-
vilegijos.
6
Pon taryba XviXvii a. lietuvos Didiosios Kunigaiktysts aukiau-
sios valdios staiga, sudaryta i ymiausi didik (pon). Kartu su didiuoju
kunigaikiu vald krat.
7
Kodeksas teiss norm (statym) rinkinys, apibdinantis tam tikr santy-
ki srit (pvz., bausmes u padarytus nusikaltimus).
8
lietuvos Statutas lDK teisi rinkinys, teisynas.
iii lietuvos Statutas
1447 1529 1566 1588
privilegija I Statutas II Statutas III Statutas
bajorams

Lietuvos Statutai
Pon taryba
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka l i e t u v o s t e i s t v a r k a
9
lktos lenk ir lietuvi bajor pavadinimas, pradtas vartoti nuo Xv a. Bajoras
54 55
11 skyri us 4 st rai psni s
apie prast moni ir bern galvos baudas
ir muimus
O jei kas nuudyt prievolin mog, tai turi mokti
u j galvos baudos 10 kap grai, o u nelaisvj
bern galvos baudos 5 kapas grai, o nelaisvajai
moterikei galvos bauda tokia pat.
Jeigu kas sueist arba primut prievolin mog,
tas turi duoti jam atlygio pusrubl grai, o mote-
rikei rublis grai, o bernui puskapis grai, o jo
monai kap.
Kapa grai = 60 grai = 600 pinigli
Grais = 10 pinigli
1. Koks buvo Pon tarybos vaidmuo valdant valstyb?
2. Kodl buvo ileisti lietuvos Statutai? Kokia j reikm?
3. Papasakokite, kaip lietuvoje sigaljo baudiava.
lietuvi kultros raida Xvi a.
XvXvi a. europoje susiformavo naujas kultros ju-
djimas ir meno stilius. i epocha vadinama Renesansu,
arba atgimimu. Tai dideli visuomeninio gyvenimo per-
main, mokslo pakilimo, meno ir literatros suklestjimo
laikotarpis. Renesanso kultros veikjai buvo vadinami
humanistais
1
, todl kad jie labai vertino mog, auktino
jo prot ir jg, dvasios bei kno gro.
Renesanso kultros plitimas bei humanist veikla ska-
tino permainas ir Katalik Banyioje. Jai reikjo atsinau-
jinti, atsisakyti daugelio blog proi, ypa prabangos ir
turt.
naujasis religinis judjimas buvo pavadintas refor-
macija
2
. Jo pradininkas Martynas liuteris i vokietijos,
Klausi mai i r uduotys
1
Humanistas (i lot. humanus monikas, mylintis mones) isilavins ir
atgimimo laik idjoms pritariantis asmuo.
Maoji lietuva Prsijos kunigaiktysts sudtyje
2
Reformacija visuomeninis-politinis judjimas, nukreiptas prie Katalik
Banyios veikl, davs pradi protestantizmui. io judjimo pradininkai
Martynas liuteris ir Jonas Kalvinas. Reformacijos alininkai vadinami re-
formatais.
Renesansas
Reformacija
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka l i e t u v i k u l t r o s r a i d a Xvi a.
56 57
1517 m. paskelbs garsisias 95 tezes, kuriose kritikavo
padt Katalik Banyioje. i europos valdov liuterio
moksl prim tik Prsijos kunigaiktis albrechtas, tvir-
tindamas liuteronizm kaip valstybin religij. Kitas gar-
sus reformatas Jonas Kalvinas. Jo skleidiamos idjos
vadinamos kalvinizmu.
Reformacija greitai pasiek ir lietuv. Ji pradjo plisti
Xvi a. treiajame ir ketvirtajame deimtmetyje i Maosios
lietuvos kartu su humanizmo idjomis. lietuvoje atsi-
rado nemaai reformacijos alinink. Daugelis lietuvos
didik paliko katalik tikjim ir prisijung prie reformat
(liuteron arba kalvin). Kitatikiai tuomet lietuvoje nebu-
vo persekiojami iii lietuvos Statute (1588 m.) jiems buvo
utikrintos lygios pilietins bei politins teiss su katali-
kais.
Su reformacija plito vietjikos idjos, buvo steigia-
mos naujos mokyklos (ne tik parapins, bet ir vidurins),
pradtos leisti knygos gimtja kalba, kuriamos spaustuvs.
naujasis judjimas adino tautin savimon. Banyiose
pradta reikalauti, kad pamaldos vykt tikinij kalba.
Kadangi reformacijos pagrindas buvo ventasis Ratas,
todl reikjo iversti j i lotyn kalbos vairias kalbas ir
imokyti mones skaityti.
lietuvi reformacijos centru tapo Maoji lietuva. Tuo-
met ji buvo Prsijos kunigaiktysts dalis, o kunigaiktyst
vald albrechtas, liuteronizmo ipainjas ir skleidjas. Jis
rm lietuvi student moksl Karaliauiaus universitete
ir visus reformat leidinius lietuvi kalba. Todl Maojoje
lietuvoje tais laikais buvo iversta ir ileista daug dau-
giau religini knyg negu visoje lietuvos Didiojoje
Kunigaiktystje.
Su lietuvi reformacija susij yms Karaliauiaus uni-
versiteto profesoriai abraomas Kulvietis ir Stanislovas Ra-
polionis, pirmosios lietuvikos knygos autorius Martynas
Mavydas, daugelio religini lietuvik tekst autorius ir
vertjas Jonas Bretknas.
Pirmoji lietuvika knyga Martyno Mavydo Ka-
tekizmo prasti odiai ileista 1547 m. Karaliauiuje.
Ji buvo skirta protestant kunigams ir isilavinusiems
auktesnij sluoksni monms, kad jie turt i ko mo-
kyti beraius mones tikjimo ties, skaityti ir rayti.
Knygos pratarmje raoma:
Broliai, seserys, imkit mane ir skaitykit,
ir tatai skaitydami permanykit.
Mokslo ito tvai js trokdavo turti,
ale to negaljo n vienu bdu gauti.
Po pratarms yra elementorius Pigus ir trumpas
mokslas skaityti ir rayti. ia pateikta pirmoji abcl,
spausdinami skaitymo skiemenimis pratimai. Toliau eina
katekizmas, o po jo dar giesmynlis.
Per vis europ nuvilnijusi reformacijos banga paveik
ir Katalik Banyi. Ji taip pat susirpino katalik
vietimu, steig naujas katalikikas mokyklas, pradjo lei-
sti religinius ratus tikinij kalba. Taip bandyta sustab-
dyti reformacijos plitim. ie katalik dvasinink ygiai
vadinami kontrreformacija
3
.
Prie reformatus ir j alininkus rytingai pradta
veikti lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. vilniaus
vyskupas kovai su reformatais pasikviet i lenkijos
katalik vienuolius jzuitus
4
. 1570 m. vilniuje jie steig
jzuit kolegij, kuri 1579 m. karalius Steponas Batoras
pertvark akademij (universitet). universiteto rekto-
riumi
5
paskirtas lenk jzuitas Petras Skarga. i pradi
ia veik du fakultetai flosofjos
6
ir teologijos
7
. Dstyti
pakviesti yms usienieiai. Dauguma student buvo
lietuviai ir lenkai. Mokslas vyko lotyn kalba. vilniaus
Martynas Mavydas
M. Mavydo Kate-
kizmo prasti odiai
3
Kontrreformacija popieiaus pradtas banytinis-politinis judjimas prie
protestantus, siekiantis sugrinti katalikyb tuos kratus, kurie prim
liuterio ir Kalvino moksl.
4
Jzuitai katalik vienuoli ordinas, kovojs su reformacija.
5
Rektorius universiteto vadovas.
6
Filosofja iminties mokslas.
7
Teologija religijos mokslas.
Katekizmo anga
Lietuvi
reformacijos
centras
Kontrreformacija
Vilniaus universiteto
steigimas
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka l i e t u v i k u l t r o s r a i d a Xvi a.
58 59
universitetas buvo pirmoji auktoji mokykla lietuvoje. Ji
turjo turting bibliotek, kurios didij dal sudar kara-
liaus ygimanto augusto padovanotos knygos. ilgainiui
universitetas iaugo stipr mokslo idin, turjus tak
ne tik lietuvos, bet ir kaimynini krat kultriniam gy-
venimui.
Pirmoji lietuvika knyga lietuvos Didiojoje Kuni-
gaiktystje pasirod 1595 m. Tai Mikalojaus Daukos,
katalik kunigo, iverstas lietuvi kalb Katekizmas.
Dauka yra taip pat Postils (t. y. pamoksl knygos)
autorius. Jos pratarmje Dauka iauktino gimtj kalb.
Ypa simintini ie autoriaus odiai: Gimtoji kalba yra
bendrosios meils ryys, vienybs motina, pilietikumo
tvas, valstybs sargas. Dauka sitikins, kad j rei-
kia vartoti ne tik banyioje ir mokykloje, bet taip pat
valstybs staigose, leisti ta kalba mokslo darbus.
Taiau tuomet lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje
dar nesusidar inteligent grup, kuri savo darbams bt
pasirinkusi lietuvi kalb. i vidurami besitsianti tradi-
cija lDK ratui vartoti svetimas kalbas lotyn ir senj
slav kalb buvo gyva. Banyia ir dabar nesim ios
tradicijos lauyti. Ji palaik lenk kalb, kuri tuo metu pra-
djo virsti lietuvos Didiosios Kunigaiktysts rato kalba.
lietuvi tauta, mokdama lenkikai, nebekreip dmesio
savo gimtj kalb: pati j apleido, paniekino ir beveik
atmet, ra M. Dauka. Todl negalima kalbti apie
lietuvi kalbos suklestjim lDK reformacijos ir kontrre-
formacijos laikais. Paties M. Daukos Katekizmas buvo
ileistas mau tirau ir netrukus umirtas. net ir minta
prakalba Postilei, danai vadinama himnu lietuvi kal-
bai, buvo parayta ne lietuvikai, o lenkikai.
Todl toks svarbus Maosios lietuvos vaidmuo lie-
tuvi kultrai. Karaliauius, o vlesniais laikais ir kitos
io krato vietovs, visiems laikams sira lietuvos
istorij.
Ar inote, kAd
Xvi a. suklestjo mecenat veikla. Didiko garbs ir
orumo reikalu tapo globoti menininkus, raytojus,
kaupti meno vertybes ir knygas. Didiulius knyg
rinkinius lietuvoje turjo ne tik valdovas ygiman-
tas augustas, bet ir kiti yms mons albertas
Gotautas, abraomas Kulvietis, Martynas Mavy-
das. J rinkiniuose sukaupta daug brangi rankra-
tini ir spausdint knyg.
1. ivardykite lietuvius reformatus. K apie juos suino-
jote?
2. Koki reikm lietuvi kultrai turjo Martyno Mavydo
Katekizmas?
3. Papasakokite, k suinojote apie vilniaus universitet.
4. Raskite emlapyje Karaliaui. Kuo jis reikmingas
Xvi a. lietuvi kultrai?
lietuvi kovos su vedais ir rusais
XviXvii a. abiej Taut Respublikos istorijoje y-
mimi kar su vedais, rusais, kazokais ir turkais.
Xvi a. kilo lietuvos karas su Rusija dl livonijos. Po
liublino unijos ias kovas sitrauk ir lenkija. Kiek vliau
Steponui Batorui, laimjusiam kelet mi, pasisek su-
daryti su Rusija paliaubas.
netrukus prasidjo bema trisdeimt met usitss
karas su vedija. j abiej Taut Respublik vl naujai
irinktas karalius vedas ygimantas iii vaza. Jis paskel-
b prijungis tuo metu vedijai priklausiusi livonij prie
lenkijos ir lietuvos valstybs.
Mikalojus Dauka
Klausi mai i r uduotys
ygimantas iii vaza
Lietuvi kalbos
iauktinimas
M. Daukos
Postilje
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka l i e t u v i k o v o s s u v e d a i s i r r u s a i s
60 61
vedija jau seniai siek ukariauti visas Baltijos j-
ros pakrantes, o pai Baltij paversti vidaus jra. abiej
Taut Respublikos vaz dinastijos valdovai vedai ygi-
mantas iii ir jo sns vladislovas iv bei Jonas Kazimieras
neatsisak vedijos karaliaus titulo, o tai vedams labai ne-
patiko.
Xvii a. pirmojoje pusje vyko keli lietuvi ir lenk
miai su vedais. Juose pasiymjo lDK didysis etmonas
1

Karolis Chodkeviius, 1605 m. sumus vedus prie Salas-
pilio (Kircholmo).
Xvii a. viduryje prie pon priespaud sukilo Bogda-
no Chmelnickio vadovaujami ukrainos kazokai
2
. B. Chmel-
nickis atidav ukrain Rusijos globai, taiau lenkija iam
ingsniui pasiprieino. Karas su Maskva vl siliepsnojo.
Caras puol abiej Taut Respublik i ryt ir piet. Jam
talkino kazokai. 1655 m. rus kariuomen um Smo-
lensk, vitebsk, Polock ir eng vilni. vilnius pirm
kart savo istorijoje pateko prieo rankas. Rus ir kazok
kariuomen j smarkiai apipl: igrobst privai mo-
ni, banyi ir vienuolyn turt. num banyi var-
pus, nupl varinius stogus. Galiausiai miest padeg.
abiej Taut Respublikos neskmmis kare su Rusija
pasinaudojo vedija. 1655 m. vedai um lenkij ir si-
ver lietuv. Prasidjo antrasis karas su vedais. Tuo
paiu metu vyko kovos su Rusija. Dauguma lenkijos vai-
vadij
3
prisiek vedijai itikimyb. Karalius Jonas Kazi-
mieras vaza pabgo i alies.
lietuva turjo gintis pati. vilniaus vaivada Jonuas
Radvila, nordamas apsaugoti lietuvos Didij Kuni-
gaiktyst nuo ved okupacijos bei iekodamas sjun-
ginink kovoje su Rusija, 1655 m. Kdainiuose pasira
sutart su vedijos karaliumi Karoliu Gustavu X. Ja buvo
nutraukta unija su lenkija ir sudaryta naujoji su vedija.
Taiau vedija nenorjo lietuvos laikyti lygiateise valsty-
be ir tuoj pat pradjo elgtis kaip okupant. Kovoti su Ru-
sija irgi nepadjo, todl nepatenkinti lietuviai sukilo prie
1
etmonas kariuomens vadas.
2
Kazokai piet ukrainos stepse gyvenantys vairi taut mons (daugiau-
siai pabgliai), nepripastantys jokios valdios. Pradioje vertsi plikavi-
mu ir smulkia prekyba. vliau i j suformuota stipri kazok kariuomen.
3
vaivadija teritorinis administracinis vienetas. lietuvos Didiojoje Kuni-
gaiktystje toks padalijimas vestas lenkijos pavyzdiu vietoj anksiau bu-
vusi dalini kunigaiktysi.
lDK didysis etmonas
Karolis Chodkeviius
Kdaini herbas.
Xvii a.
Karai su Rusija ir vedija
Kdaini sutartis
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka l i e t u v i k o v o s s u v e d a i s i r r u s a i s
62 63
vedus ir juos ivijo. 1657 m. Kdaini sutartis buvo nu-
traukta. Jos alininkas Jonuas Radvila, nusivyls vedais,
ivyko i lietuvos ir apsigyveno Tikocine (lenkijoje). Ten
vis apleistas mir.
Su vedais kariavo taip pat lenkija. 1660 m. karas bai-
gsi Olivos sutartimi. Karalius Jonas Kazimieras vaza atsi-
sak pretenzij vedijos sost.
Karas su Rusija baigsi tik 1667 m. andrusovo paliau-
bomis. Dalis ukrainos atiteko abiej Taut Respublikai,
dalis Rusijai. Prie Maskvos prijungtos taip pat Kijevo ir
Smolensko ems.
Karai su rusais ir vedais labai nualino vis krat.
Kaimus ir miestus pl ir rus, ir ved kariuomens. lu-
go kis, ide trko pinig, kilo badas ir maras
4
. lietuvos
Didioji Kunigaiktyst tuo metu neteko apie 40 procent
gyventoj. Prajo daugiau kaip pus imtmeio, kol kra-
tas pradjo atsigauti.
Ar inote, kAd
lietuvos vardo tks-
tantmeiui paminti
atstatyti lietuvos val-
dov rmai yra vil-
niaus emutins pi-
lies komplekso dalis.
Jau XivXv a. ioje
vietoje stovjo mri-
niai lietuvos didiojo
kunigaikio pastatai. Juos nugriovus Xiv a. pirmo-
joje pusje, valdant karaliui ygimantui Senajam ir
karalienei Bonai, pastatyti dar puonesni renesanso
stiliaus rmai. Juos projektavo ital architektai.
valdov rmai buvo lietuvos didij kunigaik-
i rezidencija. 1655 m. rusams umus vilni, visa
sostin labai nukentjo. vaduojant miest smarkiai
nuniokoti ir apgriauti taip pat valdov rmai. Ma-
daug 100 met jie stovjo neremontuojami ir nenau-
dojami. lietuv pavergus Rusijos imperijai (po iii
aTR padalijimo), pastat sienos ir pamatai visikai
iardyti, o buvusi rm teritorija paversta parku.
1. nurodykite kar su rusais ir vedais prieastis.
2. Kas ir kada pasira Kdaini sutart? Kodl ji buvo nu-
traukta?
3. Papasakokite apie Xvii a. kar pasekmes lietuvai.
Radvil gimins
herbas
Bir pilis svarbi lDK tvirtov kar su vedais metais
Radvil rmai
vilniuje (Xvii a.
jie buvo smarkiai
nuniokoti)
4
Maras anksiau neigydoma infekcin plaui liga. Ja susirg mons ma-
sikai mirdavo.
Klausi mai i r uduotys

1655 1660 1667


Olivos sutartis
karo su vedais
pabaiga
Andrusovo paliaubos
karo su rusais
pabaiga
karas su vedais
Kdaini
sutartis
rusai uima Vilni
Restauruota valdov
rm krosnis
Olivos sutartis
Paliaubos su Rusija
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka l i e t u v i k o v o s s u v e d a i s i r r u s a i s
64 65
abiej Taut Respublikos lugimas
Xvii-Xviii a. abiej Taut Respublikos vidaus pad-
tis buvo itin sunki. Karai su rusais ir vedais labai nualino
lietuvos Didij Kunigaiktyst. valdant vaz dinastijos
karaliams sigaljo bajorija. Kadangi ji, galima sakyti, i
tikrj vald al, todl t laik abiej Taut Respublika
danai vadinama bajor respublika. valdovo galios buvo
labai ribotos. Jis turjo pripainti ne savo dinastijos kara-
liaus rinkimus, o karo ir taikos bei bajor aukimo kar
reikalus galjo sprsti tik su seimo ir senato pritarimu.
Teismas taip pat nebuvo jam pavaldus. Seimas atstovavo
bajor luomui, jis leido statymus ir buvo valstybinio gy-
venimo centras. Beveik visus valstybs reikalus sprend
bajorai. Seime sigaljo liberum veto
1
teis. Ja pasinaudo-
jus galima buvo sulugdyti kiekvien nepatinkant staty-
m. Be to, didikai, siekdami aukt pareig, danai ren-
g vieni prie kitus smokslus. Jeigu karalius bandydavo
sustiprinti savo valdi, tai bajorai tam prieinosi, steig
karines grupuotes.
lietuva labiausiai nusilpo valdant Saks dinastijai
(augustui ii ir augustui iii). nuolat buvo naudojamasi li-
berum veto teise, todl seimai vienas po kito iirdavo, taip
ir neprim joki paangesni reform. Padt lietuvoje
dar labiau pablogino Xviii a. pradioje siautjs maras.
Sunkia valstybs padtimi pasinaudojo kaimynins
alys Rusija, austrija ir Prsija. Joms labai rpjo, kad
abiej Taut Respublika vis silpnt, todl kurst bajorus
nepritarti valstybs reformoms, kelti krate smy.
Po augusto iii, paskutinio Saks dinastijos valdovo,
mirties karaliumi irinktas Stanislovas augustas Ponia-
tovskis. Jo kandidatr rm Rusijos carien Jekaterina ii.
naujasis valdovas band reformuoti valstyb ir stiprinti
savo valdi, taiau jo ketinimams pasiprieino bajorai. Jie
suorganizavo Baro konfederacij
2
. Kil nesutarimai usi-
ts kelerius metus.
Tuo pat metu Rusija, austrija ir Prsija jau tarsi dl
abiej Taut Respublikos emi pasidalijimo. Jekaterina ii,
1
liberum veto (lot.) draudiu. Seimo nario teis nesutikti su daugumos
nutarimais. Ja buvo ypa danai naudojamasi XviiXviii a. abiej Taut
Respublikoje.
2
Konfederacija lenkijos (XivXviii a.) ir lDK (XviXviii a.) politin
ginkluota bajor sjunga, vykdanti valdios funkcijas.
abiej Taut Respublikos padalijimai
Stanislovas augustas
Poniatovskis
ATR padtis
XVIIXVIII a.
Liberum veto
Pirmasis padalijimas
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka ab i e j Ta u t R e s p u b l i k o s l u g i ma s
Saks dinastijos
valdymas
66 67
pasitelkusi rus kariuomen, numalino konfederatus. 1772
metais Rusija, austrija ir Prsija vykd pirmj abiej Tau-
t Respublikos padalijim. valstyb neteko madaug 30
proc. teritorijos ir apie 35 proc. gyventoj.
Taiau ir po i padalijimo bandyta dar gelbti valstybs
vientisum. 1788-aisiais suauktas Ketveri met seimas,
kuris msi reformuoti valstybs valdym: padidinta ka-
riuomen, steigtos edukacijos, karo ir biudeto komisijos,
vestas valstybinis pajam mokestis dvarininkams ir dva-
sininkams, iplstos miestiei teiss, panaikinta liberum
veto teis, grinta paveldima karaliaus valdia, iplstos
jo galios, priimta 1791 m. Gegus 3-iosios konstitucija
3
.
Konstitucijoje nebeliko valstybs dalijimo lenkijos Kara-
lyst ir lietuvos Didij Kunigaiktyst. Joje neusime-
nama apie lDK savarankikum, neminimas n lietuvos
vardas. Respublika vadinama lenkija. Taiau liublino uni-
jos aktas nebuvo panaikintas, todl abiej Taut Respub-
lika dar ilaik dvilyp pobd. Priimta Konstitucija siekta
sustiprinti valstyb, centralizuoti jos valdi.
Didikai ir bajorai, nenordami prarasti savo teisi, nu-
sprend panaikinti Konstitucij. Jie pasikviet pagalb
imperator Jekaterin ii ir Rusijos kariuomen. 1793 m.
Konstitucija buvo panaikinta. Tais paiais metais vykdy-
tas antrasis Respublikos padalijimas, kuriame dalyvavo tik
Rusija ir Prsija.
Paskutinis bandymas gelbti abiej Taut Respub-
lik buvo 1794 m. sukilimas. Jame dalyvavo dvarininkai
ir miestieiai, Gegus 3-iosios konstitucijos ir valstybs
reform alininkai bei valstieiai. lenkijoje sukilimui va-
dovavo generolas Tadas Kosciuka, o lietuvoje gene-
rolas Jokbas Jasinskis. Savarankikos sukilli valdios
sudarymas lietuvoje nepatiko lenkijos sukilimo vadams.
T. Kosciuka, paalins J. Jasinsk, pats msi vadovauti ir
sukilimui lietuvoje. Spalio 10 d. netoli varuvos (Macie-
jovicuose) vyko lemiamas mis. Jame T. Kosciuka buvo
sunkiai sueistas ir paimtas rus nelaisv. Miuose dl
varuvos uvo Jokbas Jasinskis. Sukilliai prarado vilt
laimti. lapkriio viduryje sukilimas nuslopintas.
1795 m. Peterburge Rusija, austrija ir Prsija pasira
treiojo Respublikos padalijimo sutart. Rusija um Gu-
dij ir lietuv iki nemuno, Prsija lietuvos unemun
ir lenkijos dal su varuva, o austrija visas kitas lenk
emes. Taip lugo 226 metus gyvavusi jungtin valstyb.
abiej Taut Respublika dingo i europos ir pasaulio e-
mlapi.
valstybs lugim lm vidins ir iorins prieastys.
Svarbiausios vidins prieastys buvo: silpna karaliaus val-
dia, bajor savival, nesirpinimas valstybs reikalais,
tarpusavio ginai ir kovos, prabangos trokimas, nedidel
sava kariuomen, amat ir prekybos smukimas, valstiei
nusigyvenimas, badas, ligos ir kitos stichins nelaims. i
iorini prieasi mintini karai su Rusija ir vedija, kai-
mynini valstybi Rusijos, Prsijos ir austrijos sustipr-
jimas bei j kiimasis Respublikos vidaus reikalus.
Ar inote, kAd
Po treiojo abiej Taut Respublikos padalijimo
Suvalkija (kitaip vadinama lietuvos unemune)
atiteko Prsijai. XiX a. pradioje (1807 m.) Pranc-
zijos imperatorius napoleonas, nugaljs austrij
ir Prsij, i Prsijos emi, ugrobt per antrj ir
treij padalijimus, kr varuvos kunigaiktyst.
Suvalkija tuomet jo tos kunigaiktysts sudt.
1812 m. napoleonas siek uimti Rusij. napoleo-
nui kar pralaimjus, 1815 m. buvo suauktas vie-
nos kongresas
4
. Jo metu i didiosios dalies varu-
Jokbas Jasinskis
3
Konstitucija pagrindinis valstybs statymas, turintis aukiausi teisin
gali, nustatantis alies politinius, teisinius ir ekonominius pagrindus.
4
Kongresas valstybi arba organizacij atstov tarptautin konferencija.
Ketveri met
seimas
Gegus 3-iosios
konstitucija
1794 m. sukilimas
Treiasis padalijimas
Antrasis padalijimas
ATR lugimo
prieastys
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka ab i e j Ta u t R e s p u b l i k o s l u g i ma s
68 69
vos kunigaiktysts emi, atitekusi Rusijai, buvo
sudaryta lenkijos Karalyst. Jai priklaus ir Suval-
kija.
1. Koki tak krato valdymui turjo bajorai?
2. Paaikinkite, kokios buvo vidins ir iorins abiej
Taut Respublikos lugimo prieastys.
3. Koki priemoni imtasi siekiant gelbti valstyb?
Pasvarstykite, kodl jos nebuvo veiksmingos.
V. LIETUVOS EMS RUSIJOS VALDOSE
lietuva Rusijos imperijos provincija
Po paskutiniojo abiej Taut Respublikos padalijimo
beveik visa lietuva, iskyrus unemun (Suvalkij), tapo
Rusijos provincija. lietuvos vardo neliko. Rusijos teritorija
buvo suskirstyta gubernijas
1
, o ios apskritis
2
. Panaiai
pasielgta ir su lietuvos emmis. i j sudarytos vilniaus,
Gardino ir Kauno gubernijos. unemun, vliau (1815)
irgi atitekusi Rusijai, priskirta Suvalk gubernijai.


Klausi mai i r uduotys

1772
I padalijimas
17881792
Ketveri
met seimas
1791
Gegus 3-iosios
konstitucija
1793

II padalijimas
1794
sukilimas
1795

III padalijimas
1
Gubernija didel, i keli ar keliolikos apskrii sudaryta Rusijos imperijos
sritis. lietuvoje gubernijos vestos po 1795 m. padalijimo.
2
apskritis nedidelis teritorinis, administracinis vienetas.
Generalgubernatoriaus rmai vilniuje
Suskirstymas
gubernijomis
aB i e J TauT R e S P uB l i Ka
70 71
Gubernijas vald caro paskirti gubernatoriai. vis gu-
bernij virininkas buvo generalgubernatorius
3
. Jis lietu-
voje buvo ir kariuomens virininkas. visi miestai, isky-
rus gubernij ir apskrii centrus, prilyginti miesteliams.
lietuvos teistvarka buvo vienodinama su Rusijos. i
pradi lietuvos bajor teises dar gyn lietuvos Statutas,
taiau vliau jis caro sakymu (nuo 1840 met) neteko ga-
lios. itaip bajor politins teiss buvo smarkiai apribotos.
sigaliojus Rusijos teisei, teismo ratvedyboje lenk kalb
pakeit rus kalba. Prasidjo lietuvos gyventoj rusinimas.
staigose pakabinti uraai Gavarit pa litovski stroga vas-
preiajetsia (lietuvikai kalbti grietai draudiama).
negalima buvo lietuvikai skaityti ir rayti. lietuvikos mo-
kyklos udarytos, o j vietoje steigtos rusikos, kuriose vis
dalyk buvo mokoma rus kalba. 18641904 m. udrausta
spausdinti lietuvikas knygas lotynikomis raidmis, leis-
ta tik rusikomis, vadinamja gradanka. lietuvikai jau
kalbjo vien valstieiai, dalis miestiei ir smulkij bajo-
r. vietoj anksiau paplitusios lenk kalbos dabar valsty-
bs gyvenime m vyrauti rus kalba.
Krat valdant rusams, skirtingos tikybos monms,
pradta udarinti ir vienuolynus bei banyias. Taiau ti-
kintieji nenorjo, kad j banyios virst cerkvmis, todl
m jas ginti. labiausiai inomas Krai banyios gy-
nimas. Carui sakius udaryti ir nugriauti Krai bany-
i, parapijieiai pasiprieino. Jie nuolat budjo ir saugojo
savo ventov. Taiau sibrov ventori kazokai puol
su ginklais taikius mones. Buvo uvusij ir sueistj.
is kruvinas vykis vadinamas Krai skerdynmis. nors
banyia ir buvo udaryta, tikinij susirmimas su ka-
zokais atkreip dmes lietuv ir suvelnino Rusijos caro
politik katalik atvilgiu. Toks rytingas pasiprieinimas
adino gyventoj tautin savimon bei patriotizm.
lietuvos padalijimas gubernijomis
3
Generalgubernatorius visos lietuvos valdytojas, atsistas i Rusijos. Krai banyia
Rusinimo politika
Spaudos draudimas
18641904
Krai skerdyns
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e l i e t u v a R u s i j o s i mp e r i j o s p r o v i n c i j a
72 73
lietuvai patekus Rusijos valdas, labai pablogjo vals-
tiei padtis. Rus pavyzdiu vietos bajorai m didinti
valstiei pareigas dvarui ir tvarkyti vis j gyvenim. Pa-
norj galjo juos net parduoti.
valstieiai buvo veriami taip pat tarnauti caro kariuo-
menje. Tokie asmenys vadinti rekrtais. Tarnauti reikjo
net 25 metus (tik vliau tarnyb pradta trumpinti, pir-
miausia iki 20, o galiausiai iki 12 met).
Stiprus laisvs apribojimas ir rusinimo politika kl
moni nepasitenkinim, todl jie sukilo prie car su gin-
klu. Tai vyko 1831 ir 1863 metais.
s i d m k i t e !
Po 1815 m. vienos kongreso Suvalkai atiteko Rusijai
(lenkijos Karalysts ribose). 1816 m. steigta au-
gustavo vaivadija su centru Suvalkuose. Po 1831 m.
sukilimo rusai panaikino vaivadijas ir ved guber-
nij sistem. 1837 m. Suvalkai tapo augustavo gu-
bernijos centru, o 1867 m. ir pati gubernija pavadin-
ta Suvalk gubernija. Jos centru Suvalkai buvo iki
Pirmojo pasaulinio karo (1914 m.).
1. Suraskite ir parodykite emlapyje visas gubernijas.
Kuri i j buvo didiausia?
2. Kokiai gubernijai priklaus Punskas ir Seinai bei j apy-
links?
3. aptarkite rusinimo politik lietuvos emse.
1831 ir 1863 m. sukilimai lietuvoje
1830 m. lapkrit sukilimas prasidjo lenkijoje, o 1831 m.
saus lietuvoje. Jo kis buvo: u ms ir js laisv.
Sukilliai siek ivaduoti lenkij ir lietuv i Rusijos prie-
spaudos. Reikalauta taip pat panaikinti baudiav.
Sukilime dalyvavo bajorai ir valstieiai. Sukilli dali-
niai kovojo atskirai. nors buvo prastai ginkluoti, jiems pa-
vyko kur laik kontroliuoti padt beveik visoje lietuvoje.
Centrins vadovybs nebuvo. Tik atygiavus sukilliams i
lenkijos Karalysts, sukilimui lietuvoje msi vadovauti
generolai antanas Gelgaudas ir Dezideras Chlapovskis.
1831 m. sukilimo lietuvoje didvyre laikoma grafait
emilija Pliateryt. Ji kovsi u laisv kartu su D. Chlapovs-
kio daliniais ir vadovavo vienam i sukilli pulk.
lietuviai sukilliai buvo prastai ginkluoti. Jiems trko
ir geros vadovybs. Daug didesn ir geriau ginkluota caro
kariuomen sukilim greitai numalino. Bausdamas suki-
llius, caras nemaai j itrm Sibir
1
, pasodino kalji-
mus, konfskavo sukilusi bajor dvarus ir atidav juos i
Rusijos atkeltiems dvarininkams.
1832 m. buvo udarytas vilniaus universitetas, daug
banyi ir vienuolyn. Banyios daniausiai bdavo pa-
veriamos cerkvmis. Panaikinta lenkijos Karalyst.
Klausi mai i r uduotys

1840
Lietuvos Statuto
udraudimas
18641904
spaudos
draudimas
18671914
Suvalk
gubernija
1893
Krai
skerdyns
emilija Pliateryt
vilniaus universitetas
1
Sibiras Rusijos geografn dalis. ia gyvenimo slygos labai sunkios, ie-
mos labai ilgos ir altos.
Valstiei padtis
1831 m. sukilimo
pasekms
1831 m. sukilimas
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e 1 8 3 1 i r 1 8 6 3 m. s u k i l i ma i l i e t u v o j e
Rekrtai
74 75

nors sukilimas buvo pralaimtas, taiau jis paadino
lietuvos gyventojus kovai su carizmu, brandino moni
tautin savimon.
1848 m. europoje prasidjo taut judjimas, vadinamas
Taut pavasariu
2
. Dl jo metu vykusi permain euro-
pos alyse tam tikr nuolaid gyventojams buvo priverstas
padaryti ir caras. 1861 m. dekretu jis panaikino baudiav
Rusijos imperijoje. Kitur ji buvo panaikinta daug anksiau.
Pavyzdiui, unemunje, kuri tuomet priklaus Prsijai,
baudiava panaikinta 1807 m.
Taut pavasaris dar kart paskatino lietuvius ir len-
kus rytis ginkluotai kovai su rusais.
1863 m. saus prasidjo sukilimas lenkijoje, o kovo
mnes lietuvoje. Pirmieji sukilo neturtingi bajorai, vals-
tieiai ir miestieiai. vliau prie j prisijung dalis kuni-
g ir kai kurie dvarininkai. Sukilimui lietuvoje vadovavo
kunigas antanas Mackeviius, Zigmantas Sierakauskas ir
Kostas Kalinauskas. Prie sukillius caras pasiunt beveik
150 tkst. gerai ginkluot kari. lietuvi bta perpus ma-
iau ir prastai ginkluot. Pagrindiniai j ginklai itiesinti
dalgiai ir pistoletai. Be to, tarp sukilli kilo nesutarim
tautiniais ir visuomeniniais klausimais, o europos alys
jiems nesuteik adtos paramos. Taigi ir io sukilimo ne-
buvo galima laimti. Galiausiai j sugniud vilni atsis-
tas generalgubernatorius Michailas Muravjovas, dl savo
iaurumo pramintas Koriku. visus sukilimo vadus jis sak
pakarti. Dauguma sukilli pateko kaljimus arba buvo
itremti Sibir. Taip dar kart lugo lietuvi viltys isi-
vaduoti i caro priespaudos. io sukilimo padariniai buvo
labai skauds:
udrausta spauda lotynikais ramenimis (1864 m.),
udrausta vis draugij veikla,
i mokykl ir staig paalinta lietuvi kalba,
udarytos parapins mokyklos, o j vietoj kurtos
rusikos,
apribota Katalik Banyios ir dvasinink veikla,
udaryta daug banyi ir koplyi,
lietuv atkelti rus kolonistai.
Taiau caro valdia buvo priversta padaryti ir tam tik-
r nuolaid:
1863 m. gegus mnes panaikintas laas
3
,
2
Taut pavasariu vadinamos 18481849 m. revoliucijos, vykusios europoje.
1863 m. sukilimas lietuvoje
antanas
Mackeviius
Zigmantas
Sierakauskas
1794
Kosciukos
sukilimas
1831
sukilimas
prie car
1832
Vilniaus
universiteto
udarymas
1861
baudiavos
panaikinimas
1863
sukilimas
prie car
3
laas priverstinis ir nemokamas valstieio baudiauninko darbas pono
dvare.
Taut pavasaris
1863 m. sukilimas
1863 m. sukilimo
pasekms
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e 1 8 3 1 i r 1 8 6 3 m. s u k i l i ma i l i e t u v o j e
76 77
sumaintos pinigins prievols ir ems kaina,
valstieiai atgavo dirbam em,
dalis beemi gavo ems.
Po i reform lietuvoje susidar slygos vystytis
kapitalizmui. Palankios valstieiams ems reformos gy-
vendinimas ir baudiavos liekan panaikinimas pakreip
lietuvos visuomenin ir kin raid nauja linkme. ilgainiui
laisvi lietuviai valstieiai ir i j kilusi naujoji inteligentija
pradjo skatinti lietuvi tautin atgimim.
1. Kodl vyko 1831 m. sukilimas?
2. Paiekokite ini ir papasakokite apie emilijos Pliatery-
ts gyvenim bei vaidmen 1831 m. sukilime.
3. Papasakokite, kaip caras nubaud lietuvius po 1831 ir
1863 m. sukilim.
lietuvi tautinis atgimimas XiX a. pabaigoje
Po 1831 ir 1863 met sukilim prasidjo planinga rusif-
kacija
1
. Rus kalba sigaljo vieajame gyvenime teismuo-
se, staigose ir mokyklose. Dar didesnis smgis lietuvi kal-
bai suduotas udraudus lietuvoje 18641904 m. spausdinti
lietuvikas knygas ir laikraius.
Taiau lietuviai nepasidav. nepajg veikti caro
galybs ginklu, jie pradjo kovoti odiu u gimtj kal-
b, tikjim ir teis laisvai gyventi. valstieiai nusprend
neleisti vaik rusikas mokyklas ir, nepaisydami valdios
draudim, m juos mokyti namie. Pradtos organizuoti
slaptosios mokyklos, kuriose dirbo daraktoriai
2
. Kad caro
andarai nesusekt, kur vyksta pamokos, jos buvo kilno-
jamos i vienos vietos kit. Reikjo pasirpinti ir lietu-
vikais vadovliais bei kitomis knygomis. Tuo metu lie-
tuvoje j nebuvo galima spausdinti, o ileistus rusikomis
raidmis lietuviai boikotavo
3
. Taiau atsirado drsuoli,
organizavusi lietuvik knyg spausdinim usieny-
je Maojoje lietuvoje, kuri tuomet priklaus Prsijai.
Klausi mai i r uduotys
1
Rusifkacija prievartinis kit taut (nerus), buvusi Rusijos imperijos su-
dtyje, rusinimas.
2
Daraktorius taip spaudos draudimo laikais buvo vadinami kaimo mokytojai.
3
Boikotuoti ia: atsisakyti pirkti ir naudotis gradanka paraytomis kny-
gomis.
Knygnei keliai spaudos draudimo metais
Lietuvi
pasiprieinimas
rusifkacijai
Slaptosios mokyklos
ir daraktoriai
Knyg spausdinimas
ir knygneiai
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e l i e t u v i t a u t i n i s a t g i mi ma s Xi X a. p a b a i g o j e
78 79
vienas toki knyg leidimo ir platinimo
organizatori buvo vyskupas Motiejus valan-
ius. Jis pasirpino, kad Tilje ir Ragainje
ispausdintos maldaknygs, elementoriai, ka-
lendoriai, groins literatros krinliai bei
knygels apie ems k pasiekt lietuv.
lietuvik spaudini laisvai atsiveti ne-
buvo galima, todl jie gabenti slapta. Knygas
per sien pernedavo knygneiai. J darbas
buvo labai pavojingas: daug knygnei uvo
nuo pasienio sargybos kulk, daug buvo su-
eist, o patek policijos rankas buvo sunkiai
baudiami, sodinami kaljim ir net tremiami
Sibir. nepaisant to, norinij neioti kny-
gas netrko. ymiausias knygneys lietuvoje
buvo Jurgis Bielinis, vadinamas knygnei ka-
raliumi. Jis darb dirbo net 30 met.
Punsko krate tarp pagarsjusi knyg-
nei buvo Giluii kaimo kininkas vincas
Markeviius ir Kreivn kaimo akmenkalys
Povilas Matuleviius. Jiems gimtuosiuose kai-
muose pastatyti akmeniniai paminklai.
P. Matuleviius knygas parsinedavo i
Tils ir platindavo jas savo apylinkje. Buvo
geras girnadirbys ir akmenkalys. Dirbo mo-
nms girnas, o Punsko banyiai ikal laiptus
ir du akmeninius indus ventintam vandeniui
laikyti.
Kiti Punsko krato knygneiai: Povilas
Kupstas, seserys Kraulyts, vincas Kamins-
kas, Jonas Kalukeviius, lipskas. Sein krate
labiausiai inomas knygneys yra Karolis Pet-
rukeviius i agari. Jam atminti gimtosios
sodybos vietoje pakabinta memorialin lenta.
Knyg platinimu usim ir kunigai. vys-
kupas Motiejus valanius buvo suorganizavs
vis platintoj tinkl. Sein kunig seminari-
j lietuvik leidini atvedavo kunigas Mar-
tynas Sederaviius. Punsko knygnei, darak-
tori ir kit moni veikl derino ir pats daug
dirbo Punsko klebonas kun. Simonas norkus.
Knygnei visose lietuvi emse platina-
mi leidiniai padjo lietuviams neumirti gim-
tosios kalbos, mokyti jos savo vaikus, skatino
vienytis ir siekti lietuvos nepriklausomybs.
Gimtosios kalbos vartojimo ir tautos vie-
timo lietuvi kalba svarb suvok jau XiX a.
pirmosios puss viesuoliai. Simonas Daukan-
tas para lietuvikai pirmj lietuvos istorij
(Darbai senj lietuvi ir emaii). laury-
Knygneio paminklas
Jurgis Bielinis
Karoliui Petrukeviiui skirta memorialin lenta agariuose
vinco Markeviiaus paminklas Giluii kaime
vyskupas Motiejus
valanius
Simonas Daukantas
Punsko ir Sein
krato knygneiai
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e l i e t u v i t a u t i n i s a t g i mi ma s Xi X a. p a b a i g o j e
80 81

nas ivinskis reng kalendorius. Simonas Staneviius ir
Motiejus valanius ra lietuvikas knygas, o Dionizas
Poka kr pirmj lietuvoje muziej
garsj Baubl. J darb ts Jonas
Basanaviius, vincas Kudirka ir kiti
XiX a. antrosios puss inteligentai, ra
straipsnius pirmiesiems lietuvikiems
laikraiams aurai ir varpui.
aura pasirod 1883 m. pavasa-
r Ragainje. Jos pirmasis redaktorius
buvo gydytojas Jonas Basanaviius. v-
liau aura spausdinta Tilje. Ji jo
18831886 m. i viso ileista 40 nume-
ri. Tai buvo mnesinis leidinys, daug
dmesio skyrs lietuvos praeiiai, sie-
ks suadinti lietuvi tautin savigarb
ir savo krato meil. Straipsni autoriai
pabr lietuvi teis gyventi laisvai ir
patiems rpintis savo ateitimi.
1889 m. pradjo eiti naujas mne-
sinis leidinys varpas. Jo redaktorius
buvo gydytojas vincas Kudirka. J rm
varuvos bei Maskvos lietuviai studentai ir inteligentai.
Tai buvo literatros, politikos ir mokslo urnalas, spaus-
dinamas Tilje ir Ragainje. vard jam dav v. Kudirkos
eilratis varpas, auks lietuvius keltis savarankikam
gyvenimui.
naujasis laikratis ne tik gaivino lietuvi tautikum ir
primin garbing lietuvos praeit, bet ir skatino prieintis
rusinimui, stabdyti emigracij
4
, gerinti kio padt lietuvi
emse. Buvo raoma vairiais lietuvos gyvenimo klausi-
mais. Su varpu bendradarbiavo yms lietuvi raytojai
ir vietjai. Tarp j: Kazys Grinius, Jonas Bilinas, Jonas
Jablonskis, Gabrielius landsbergis-emkalnis, lazdyn
Pelda, atrijos Ragana, Pranas vaiaitis, emait ir kt.
varpas gyvavo iki 1905 m.
Jonas Basanaviius Pirmasis auros numeris varpas vincas Kudirka
18831886 18641904
Aura
leista Ragainje ir Tilje
18891905
Varpas leistas
Tilje ir Ragainje
vinco Kudirkos
paminklas vilniuje
4
emigracija moni persiklimas gyventi i tvyns kitas alis.
spaudos
draudimas
Pirmieji lietuviki
laikraiai Aura
ir Varpas
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e l i e t u v i t a u t i n i s a t g i mi ma s Xi X a. p a b a i g o j e
82 83
XiX a. antrojoje pusje lietuvi tautinis sjdis iau-
go plai, vis daugiau moni apimani veikl. lietuviai
telksi bendram darbui, didjo j tautinis smoningumas,
dorov ir patriotikumas. Prasiplt tautos samprata. Jos
dalimi pradti laikyti ne tik bajorai bei didikai, bet ir vals-
tieiai. Kil i vairi kaim ir ij mokslus jaunieji inteli-
gentai dirbo tautos ir tvyns gerovei.
s i d m k i t e !
Maoji lietuva tai kratas, labai svarbus lietuvi
tautos ir kultros istorijoje. ia 1547 m. pasirod
pirmoji lietuvika knyga. ia spaudos draudimo
laikotarpiu (18641904) telksi visa lietuvik mal-
daknygi, elementori, groins ir dalykins litera-
tros bei laikrai leidyba.
Dabar didioji Maosios lietuvos teritorijos dalis
priklauso Rusijai (Kaliningrado sriiai), dalis lie-
tuvai (Klaipdos kratas) ir lenkijai. Kaliningrado
srityje esanioje dalyje neatpastamai pakeisti vie-
tovardiai: Karaliauius tapo Kaliningradu, Til
Sovietsku, Ragain nemanu.
1. Kodl lietuvoje prasidjo tautinis atgimimas?
2. Kok vaidmen tautiniame atgimime suvaidino knygne-
iai?
3. Papasakokite apie savo krato knygneius.
4. K inote apie aur ir varp?
5. Papasakokite apie v. Kudirk. Paiekokite daugiau ini
apie jo gyvenim.
Sein reikm lietuvi tautiniam
ir kultriniam atgimimui
XiX a. pabaigoje ir XX a. pradioje svarb vaidme-
n lietuvi tautiniame ir kultriniame atgimime suvaidino
Seinai. ia ir anksiau buvo gilios katalikiko vietimo tra-
dicijos. 1818 m. kurta Sein vyskupija
1
, o 1826 m. atida-
ryta kunig seminarija, kuri reng kunigus naujai vyskupi-
jai. Seminarija sikr buvusiame dominikon
2
vienuolyne.
Joje moksi daug lietuvi vis pirma Marijampols gim-
nazijos absolvent.
Klausi mai i r uduotys
1
vyskupija Katalik Banyios teritorinis vienetas, valdomas vyskupo.
2
Dominikonai katalik vienuoli ordinas, steigtas vienuolio Domininko.
3
Klierikas seminarijos studentas.
Sein seminarija
XiX a. antrojoje pusje prasidjs tautinio ir kultrinio
atgimimo sjdis neaplenk ir Sein kunig seminarijos.
lietuviai klierikai
3
, vadovaujami antano Staniukyno ir
Tomo ilinsko, suorganizavo seminarijoje slapt lietuvi
Tautinio atgimimo
reikm
Sein vyskupija
ir seminarija
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e S e i n r e i k m . . .
Seminarijos
aukltiniai
84 85
draugij (1888 m.), kurios tikslas buvo platinti draudiam
spaud, rengti paskaitas, aptarinti savos krybos eilra-
ius, diskutuoti kalbos klausimais.
Seminarijoje moksi yms lietuviai: bsimieji dva-
sininkai antanas Tatar (raytojas, mokytojas), Jurgis
narjauskas (altinio spaustuvs krjas ir seminarijos
dstytojas), Jonas Totoraitis (istorikas, iburio gimnazi-
jos direktorius), Justinas Staugaitis (vyskupas ir politikas),
Simonas norkus (poetas, Punsko klebonas) bei literatai
vincas Mykolaitis-Putinas, vincas Kudirka (gydytojas,
himno autorius).
1897 m. Sein vyskupu paskirtas antanas Baranau-
skas i anyki. Jis buvo pirmasis lietuvis vyskupas,
kuris Sein katedroje tikiniuosius prabilo lietuvikai.
Gyvendamas Seinuose, para ir ivert nemaai religini
giesmi. Pati populiariausia i j Sveika, Marija, dan-
gaus lelija. antanas Baranauskas taip pat ymus poetas,
poemos anyki ilelis autorius. Jis rpinosi lietuvi
spaudos grinimo reikalais, bet pats netikjo, kad lietu-
viai savarankikai isivaduos i caro priespaudos. vysku-
pas a. Baranauskas mir 1902 m. lapkriio 26 d. Palaidotas
Sein bazilikos koplyioje. 1999 m. netoli banyios jam
pastatytas paminklas. Jo autorius skulptorius Gediminas
Jokbonis.
vysk. antano
Baranausko kapas vyskupo ir poeto antano Baranausko paminklas prie Sein katedros
vyskup rmai
atgavus spaudos laisv, Sein lietuviai nutar leisti
lietuvik laikrat. 1905 m. kunig seminarijos profeso-
riai ir kiti to meto viesuoliai steig draugij lietuvikoms
knygoms leisti ir pavadino j laukaitis, Dvaranauskas,
narjauskas ir Bendrov. u surinktus pinigus nupirktas
vieno aukto mrinis namas vengr gatvje (dabar Za-
vadzkio) ir kurta spaustuv.
1906 m. ijo pirmasis altinio numeris. Toks pa-
vadinimas savaitraiui pasirinktas neatsitiktinai. Spaudos
draudimo laikotarpiu buvo labai paplitusi altinio mal-
daknyg, kuri tuomet dauguma skaitydavo.
Vysk. Antanas
Baranauskas
Spaustuvs
krimas
altinis
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e S e i n r e i k m . . .
86 87
Savaitratyje buvo raoma vairiais visuomeniniais ir
politiniais klausimais. altinis kovojo su nutautjimu,
daug vietos skyr lietuvi kalbos puoseljimui. J redaga-
vo kunigai Kazimieras Prapuolenis, Juozas laukaitis ir kt.
jo taip pat altinio priedai: artojas, vainikas (jau-
nimui), vainiklis, altinlis (vaikams). Buvo leidia-
mas dar vadovas mnratis dvasininkams. Seinuose
i viso jo 9 laikraiai. leidybin seiniki veikl rm
Punsko parapijos klebonai Simonas norkus ir Motiejus Si-
monaitis.
veik altinio knygynas. i viso Seinuose ileisti
keli imtai lietuvik knyg, kalendori ir kit spaudini.
XX a. pradioje Seinai su kunig seminarija bei spaustuve
iaugo vien svarbiausi, alia Kauno ir vilniaus, lietuvi
tautinio ir kultrinio atgimimo centr.
1906 m. ia kurtas vietimo draugijos iburys sky-
rius. Draugija steig pradios mokyklas, vliau gimnazijas,
skaityklas, mokini bendrabuius, organizavo dalykinius
kursus.
vietimo ir leidybos darbus nutrauk Pirmasis pasau-
linis karas. 1915 m. ijo paskutinis altinio numeris.
Spaustuv udaryta, o jos renginiai igabenti krato gi-
lum. Tais paiais metais Sein kunig seminarija perkelta
Mogiliov, vliau Peterburg, o netrukus ir visai uda-
ryta.
lietuvika iburio gimnazija Seinuose kurta 1918 m.
Pirmasis jos direktorius buvo kun. Jonas Totoraitis, o v-
liau kun. Motiejus Gustaitis. abu Sein kunig semina-
altinio spaustuv
altinio spaustuvininkai prie spausdinimo mainos
1906 m. altinis
Sein krato lietuviai gimnazistai
Laikraio
redaktoriai
ir jo priedai
iburio draugija
iburio gimnazija
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e S e i n r e i k m . . .
88 89
rijos aukltiniai. Po met iburio gimnazija perkelta
lazdijus.
1919 m. lenkams umus Seinus, apmir lietuvi kul-
trinis ir visuomeninis gyvenimas. nustojo veikti visos
lietuvikos staigos ir organizacijos. Sein kratas pamau
m lenkti.
lietuvi veikla iame krate suaktyvjo tik po antrojo
pasaulinio karo. 1957 m. Punske kurta lietuvi visuome-
nin kultros draugija. Po dvej met Draugijos bstin
perkelta Seinus, o 1972 m. i varuvos atkelta ia au-
ros redakcija.
1983 m. Sein bazilik
4
grintos v. Miios lietuvi
kalba. Jos ia buvo udraustos 1946 m.
1999 m. atidaryti lietuvi namai. Tai lietuvos Res-
publikos lomis pastatytas objektas dovana lenkijos
lietuviams. i senj vyskup rm ia persikl ir lie-
tuvos Respublikos konsulatas
5
. Jis Seinuose kurtas 1994
metais.
1999 metais Sein gimnazijoje steigtos lietuvikos
klass. 2005 m. rugsjo 1-j darb pradjo naujas lietuvi
vietimo centras, kuriame yra vaik darelis, pradin mo-
kykla ir gimnazija. Centras pastatytas lietuvos Respubli-
kos lomis. Jam suteiktas istorinis iburio vardas.
Dabar Seinuose veikia vairs vaik ir suaugusij an-
sambliai: choras, kapela, mgj teatras, vaik ir jaunimo
oki kolektyvai.
Ar inote, kAd
Dabartin Sein mrin renesanso stiliaus bany-
i Xvii a. pradioje pastat dominikon vienuo-
liai. Xviii a. prie banyios ikilo didiulis vienuo-
4
Bazilika aukiausias Katalik Banyios titulas, teikiamas popieiaus.
5
Konsulatas ofciali alies atstovyb kitos valstybs teritorijoje.
lyno pastatas. Dominikonams pasitraukus i Sein,
1826 m. jame kurta kunig seminarija.
Didiausia Sein bany-
ios brangenybe laikoma
stebuklingoji Dievo Moti-
nos statula. Tai labai reta
atidaroma statula. uda-
ryta ji vaizduoja Marij,
sdini maame soste su
Kdikiu, o atidaryta Ma-
rij stovini, apglobusi
savo apsiaustu mones ir
v. Trejyb. Pasaulyje to-
ki statul yra vos eios,
ir visos kilusios i Rytprsi
Kryiuoi ordino ems. Manoma, kad ios sta-
tulos sukurtos Xiv a. pabaigoje Xv a. pradioje.
Sein statula garsja stebuklais. vienas j mies-
telio ir vienuolyno apsaugojimas nuo sibrovusi
1656 m. lietuv maskoli. Kai jie, um lazdijus,
prisiartino prie Sein, staiga nuo miesto pasitrauk.
Pasakojama, kad pabgo isigand, nes pamat ap-
link banyi br baltai apsirengusi kareivi (an-
gel), grasinani ginklais.
viena didiuls Sein bazilikos koplyi buvo skir-
ta vyskupams laidoti. Joje palaidotas vyskupas
a. Baranauskas. Miesto centre yra vyskup rmai.
18971902 m. ia gyveno ir dirbo vyskupas a. Ba-
ranauskas.
1. Kada kurta Sein vyskupija, o kada seminarija?
2. K inote apie Sein kunig seminarij, jos dstytojus
bei klierikus?
Dievo Motinos statula
Klausi mai i r uduotys
Lietuvi veikla
po Antrojo
pasaulinio karo
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e S e i n r e i k m . . .
90 91
3. Kuo mums artimas antanas Baranauskas?
4. Papasakokite apie altinio spaustuvs leidinius. ap-
lankykite jos leidini ekspozicij muziejuje.
5. Parenkite ekskursijos projekt domiausios XiX ir XX a.
Sein istorins vietos.
VI. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS
ATGAVIMAS
lietuvos nepriklausomybs atgavimo
aplinkybs
Rusijos imperijos priespaud lietuviai kent daugiau
nei imt dvideimt met. Todl j laisvs trokimas nuolat
stiprjo. Po pralaimt 1831 ir 1863 met sukilim lietuviai
suprato, kad patys nepriklausomybs isikovoti nepajgs.
XX a. pradioje susiklost palankios politins aplinkybs
lietuvos valstybingumui atkurti. 1914 metais prasidjus
Pirmajam pasauliniam karui, lietuva tapo vokietijos ir
Rusijos karo veiksm vieta. 1915 m. lietuv okupavo vo-
kieiai. Ketverius metus truks karas abi valstybes gero-

A. Baranausko
paminklas
1999
Lietuvi namai
1818
vyskupijos
krimas
1826
kunig
seminarijos
krimas
18971902
Sein vyskupas
A. Baranauskas
1906
altinis
1983
grintos
v. Miios
lietuvi kalba
vokiei kariuomen Seinuose per Pirmj pasaulin kar
Lietuvi padtis
XX a. pradioje
l i e T uvOS e M S RuS i J OS val DOS e
2005
iburio
mokykla
92 93
kai nualino. Po 1917 m. spalio revoliucijos Rusijoje valdi
perm bolevikai
1
.
Tuo metu Jungtinse amerikos valstijose pagarsinta
taut apsisprendimo teis. Joje buvo vieai skelbiama, kad
kiekviena tauta gali pati apsisprsti ir kurti savarankik
valstyb. vliau panaiai deklaravo ir Rusija bei vokieti-
ja. Taigi Baltijos tautoms susidar galimyb atgauti nepri-
klausomyb. iomis aplinkybmis pasinaudoj lietuviai
1917 m. vilniuje sureng konferencij
2
.
Konferencijoje nutarta atkurti savarankik, nepriklau-
som lietuvos valstyb, suaukti vilniuje Steigiamj sei-
m, kuris parengt ir paskelbt valstybs Konstitucij,
nustatyt santykius su kitomis alimis. Suvaiavimo metu
irinkta dvideimties asmen lietuvos Taryba, galiota
siekti lietuvos nepriklausomybs. Tarybai pirmininkavo
antanas Smetona. nepriklausomybs kelyje lietuv rm
ir usienio lietuviai.
ir lietuvi vilniaus konferencijos nutarimu, skelbia atku-
rianti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt
lietuvos valstyb su sostine vilniuje.
1
Bolevikas Rusijos darbinink revoliucionierius, bolevizmo alininkas.
2
Konferencija valstybi ar organizacij atstov susirinkimas arba suvaia-
vimas svarbiems klausimams sprsti.
1918 m. vasario 16 d. vilniuje lietuvos Taryba paskel-
b nepriklausomybs akt. Jame buvo raoma:
lietuvos Taryba, kaipo vienintel lietuvi tautos at-
stovyb, remdamos pripaintja taut apsisprendimo teise
lietuvos Taryba
Signatar namai, kuriuose pasiraytas vasario 16-osios aktas
akt pasira visi Tarybos nariai. Juo lietuva nutrau-
k visus ligiolinius ryius su kitomis valstybmis. naujus
jos santykius su usienio alimis turjo nustatyti suauktas
Signatar nam vidus
Taut
apsisprendimo
teis
Vilniaus
konferencija
Nepriklausomybs
Akto paskelbimas
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS li e t u vo s n e p r i k l a u s o my b s a t g a v i mo a p l i n k y b s
94 95
Steigiamasis seimas. j delegatus demokratiniu bdu tur-
jo irinkti visi alies gyventojai.
Taryba, paskelbdama vasario 16-osios akt, irei-
k neginijam lietuvi tautos apsisprendim turti savo
valstyb. Taiau dl tikrosios laisvs dar teko lietuviams
kovoti ir odiu, ir ginklu. Paskelbto lietuvos valstybingu-
mo didiosios valstybs nepripaino. lietuvi emse dar
eimininkavo vokieiai. lietuv norjo susigrinti Rusijos
imperija, o lenkija laik j savo valstybs dalimi.
Ar inote, kAd.
1918 m. nepriklausomybs akt pasira visi lietu-
vos Tarybos nariai abcls tvarka. iimtis buvo pa-
daryta tik Jonui Basanaviiui, i pagarbos leidiant
jam pasirayti pirmajam. nors tai pats svarbiausias
lietuvos valstybs dokumentas, taiau neiliko nei
jo originalas, nei dublikatas (antrasis dokumento
egzempliorius). anuomet lietuvoje karo cenzra
neleido vieai paskelbti akto, todl jo tekstas buvo
ispausdintas lapeliuose ir nelegaliai iplatintas.
Yra inoma, kad lietuvos Tarybos nariai pasira-
du akto egzempliorius: original ir dublikat.
Originalas buvo atiduotas saugoti J. Basanaviiui.
Dublikatas pateko prezidento kanceliarijos archy-
v Kaune. lig iol niekam nepavyko rasti nei origi-
nalo, nei dublikato. nepriklausomybs akto tekstas
dabar publikuojamas pagal tikslias kopijas, paga-
mintas tarpukariu.
1. Kodl lietuviai nusprend siekti nepriklausomybs pra-
sidjus Pirmajam pasauliniam karui?
2. Paaikinkite, kas buvo lietuvos Taryba ir koks jos vaid-
muo siekiant nepriklausomybs.
3. Kokiomis aplinkybmis buvo pasiraytas vasario 16-osios
aktas? Koks jo likimas?
lietuvi kovos dl nepriklausomybs
Tik atsikrusi lietuvos valstyb patyr labai daug
sunkum. 1918 m. pabaigoje lietuv upuol Raudonoji
armija
1
. 1919 m. pradioje netoli Kdaini vyko pirmosios
savanori kautyns. Kovose su bolevikais uvo pirmas
lietuvos karys savanoris Povilas lukys, o po keli die-
n alytuje pirmas karininkas antanas Juozapaviius. T
pai met rugpjio mnes lietuvos ir Soviet Rusijos
karo veiksmai baigsi. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo
pasirayta lietuvos ir Soviet Rusijos taikos sutartis. Rusi-
ja pripaino lietuvos nepriklausomyb.
Kariaudama su rusais lietuva dar turjo grumtis su
bermontininkais. Tai plikaujantys buv kariuomens
daliniai, kuriuos sudar vokiei ir rus kareiviai. Jiems
vadovavo pulkininkas Pavelas Bermontas-avalovas. Gal
gale 1919 m. lapkrit lietuvos kariuomen sumu ber-
montininkus prie Radvilikio, ir jie pasitrauk vokietij.
lietuvi siekiams kurti nepriklausom valstyb labiau-
siai prieinosi lenkai. Jie norjo atkurti bendr lietuvos ir
lenkijos valstyb. 1919 met pavasar lenkijos kariuome-
n siver lietuv. lenkai aikinosi, es jie nor apginti
valstyb nuo Soviet Rusijos puolim, bet i tikrj jiems
rpjo prisijungti lietuv. labiausiai troko atplti vilni
ir jo apylinkes, kad miestas tapt lenkijos rytini emi
centru.
19141918 1918-02-16
Pirmasis pasaulinis karas Lietuvos nepriklausomybs
paskelbimas
Klausi mai i r uduotys
vasario 16-osios
akto faksimil
1
Raudonoji armija Soviet Rusijos kariuomen.
Padtis Lietuvoje
po nepriklausomybs
paskelbimo
Kovos su bolevikais
Susirmimai su
bermontininkais
Kovos su lenkais
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS l i e t u v i k o v o s d l n e p r i k l a u s o my b s
96 97
antants
2
valstybs norjo nutraukti lietuvos ir len-
kijos karo veiksmus. Paryiuje buvo suaukta taikos kon-
ferencija. lietuvi delegacija kreipsi konferencij, reika-
laudama Suvalk krat priskirti lietuvai, tikindama, kad
dauguma jo gyventoj yra lietuviai ir tai nuo seno esan-
ios etnins
3
lietuvi ems. Konferencijos metu nustatyta
pirmoji demarkacijos linija
4
, skirianti abi alis. Taiau jos
lenkija nepais ir karo veiksmai tarp lenk ir lietuvi ne-
siliov. Demarkacijos linijos buvo i naujo nustatinjamos
dar kelis kartus, taiau jos lietuvos ir lenkijos konfikto
dl sien neisprend.
19191920 m. Seinai net vienuolika kart jo i rank
rankas. lenkai, um Seinus, imdavo ten eimininkauti,
kol juos vl nugaldavo lietuviai. Panaiai vykiai klost-
si dar keliolika kart. Miuose nemaai uvo ir lenk, ir
lietuvi. lietuvi kariai palaidoti Sein ir Berznyko kapi-
nse.
2
antant Pranczijos, Rusijos ir Didiosios Britanijos karin-politin sjun-
ga, vadinama dar Santarve.
3
etnins ems ems, kuriose nuo ami gyveno ta pati tauta.
lietuvi kovos dl nepriklausomybs XX a. pradioje
Savanori kapai Seinuose
vengdama dar didesnio kraujo praliejimo, lietuvos vy-
riausyb norjo surengti konferencij ir tiesioginmis de-
rybomis su lenkais isprsti ginytinus klausimus. 1920 m.
rugsjo mnes sutarta pradti tokias derybas Kalvarijo-
je. lietuvai svarbu buvo atgauti bent jau Punsk ir Seinus
4
Demarkacijos linija riba, skirianti kariaujani valstybi kariuomenes
paliaub metu iki nuolatins sienos nustatymo, t. y. iki sutarties pasiraymo.
Taikdari pastangos
Kovos dl Sein
Bandymai tartis
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS l i e t u v i k o v o s d l n e p r i k l a u s o my b s
98 99
svarbius to meto lietuvi kultros idinius. lenkai su tuo
nesutiko, todl po trij dien derybos buvo nutrauktos.
lenkai turjo aik karin pranaum,
todl savo teritorinius ir politinius tikslus
jie planavo gyvendinti ginklu. Jau anks-
iau lenkija paeid visas nustatytas de-
markacijos linijas, verdamasi Pietryi
lietuvos teritorij, kuri buvo lietuvika,
lietuvikai gudika ir tik salelmis lenki-
ka, o istorikai visa lietuvika. lietuva
dl to tik protestavo, nes nebuvo pajgi io
puolimo atremti ginklu. Mat iki 1919 m.
kovo nepriklausomos lietuvos kariuome-
n sudar tik savanoriai
5
.
lietuvos praymu Taut Sjunga
6
ir
Didioji Britanija kreipsi lenkij, rei-
kalaudamos sustabdyti karo veiksmus. lenkija pasil
lietuvai derybas Suvalkuose.
Derybos vyko 1920 m. ruden (nuo rugsjo 30 iki spalio
7 d.), dalyvaujant kit ali stebtojams. Spalio 7 d. pasira-
yta Suvalk sutartis. Sien klausimas liko neisprstas, ta-
Pasienio sargybinis prie demarkacijos linijos
5
Savanoris karys, savo noru atliekantis karo tarnyb.
6
Taut Sjunga tarptautin organizacija, kurta
1919 m. Pagrindinis jos veiklos tikslas ukirsti ke-
li bet kokiam naujam karui. lietuvos savanoriai
namas, kuriame buvo pasirayta Suvalk sutartis
Deryb Suvalkuose akimirka
Suvalk sutartis
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS l i e t u v i k o v o s d l n e p r i k l a u s o my b s
100 101
iau sutartimi patvirtinta vadinamoji Kerzono
7

demarkaci-
jos linija, pirmkart nustatyta dar 1919 m. gruod. lietuva
suskubo i sutart tuoj pat registruoti Taut Sjungoje.
atrod, kad karo veiksmai Suvalkijoje baigti. lietuviai
n nenuman, kad lenkai rengia klast. J. Pilsudskis slapta
paved gen. liucijonui eligovskiui pasirengti ygiuoti
vilni. Spalio 8 d. generolo vadovaujamos pajgos puol
vilni ir j um. lietuviai io puolimo nesitikjo, todl
vilniaus gynybai nesugebjo taip greitai permesti i Su-
valkijos savo karini dalini.
Suvalk sutartis jau po dviej dien lenk buvo su-
lauyta. Be vilniaus ir vilniaus krato, lenkija prisijung
Sein, Punsko, Suvalk, viainio apylinkes. lietuva nesu-
tiko su tokios didiuls teritorijos netektimi, todl kreipsi
Taut Sjung, bet nieko nelaimjo.
1920 m. lietuva nutrauk santykius su lenkija. Pra-
radus vilni, laikinja lietuvos sostine tapo Kaunas. vil-
nius atgautas tik 1939 m., Soviet Sjungai umus rytin
lenkijos dal. Suvalkija pasiliko lenkijos valstybs ribose.
Klaipdos kratas prijungtas prie lietuvos 1923 m. po pa-
vykusio Klaipdos sukilimo.
Ar inote, kAd
vyio Kryiaus ordinas steigtas 1919 m. Pradioje
jis vadintas ordinu u Tvyn. Tai aukiausias
valstybs apdovanojimas. Jis buvo skiriamas ka-
riams, pasiymjusiems lietuvos nepriklausomy-
bs kovose.
nepriklausoma lietuvos Respublika 19201939 m.
7
Kerzonas Didiosios Britanijos usienio reikal ministras, 1919 m. pateiks
Soviet Rusijos ir lenkijos sienos projekt.
neinomojo
kareivio kapas
Kaune
vyio Kryiaus ordinas

1920-10-07 1920-10-09
Suvalk sutartis Vilniaus praradimas
Vilniaus umimas.
Santyki su Lenkija
nutraukimas
u pagalb partiza-
nams vyio Kryiaus
ordinu apdovanotas
vaiiuliki kaimo gy-
ventojas v. Pauliukonis
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS l i e t u v i k o v o s d l n e p r i k l a u s o my b s
102 103
1. Su kokiais sunkumais susidr lietuva, paskelbusi ne-
priklausomyb?
2. Kodl lietuvos santykiai su lenkija buvo blogi, nors abi
alys tais paiais metais atgavo nepriklausomyb?
3. Papasakokite apie lietuvi ir lenk kovas dl Suvalk
krato.
4. Kodl sulauyta Suvalk sutartis?
Politiniai ir kiniai lietuvos pasiekimai
Paskelbus nepriklausomyb, tuoj pat pradti kurti lie-
tuvos valstybingumo pamatai. 1918 m. pabaigoje pradta
formuoti reguliarioji kariuomen. 1919 m. pirmuoju lie-
tuvos prezidentu irinktas antanas Smetona. Tais paiais
metais v. Kudirkos Tautika giesm paskelbta ofcialiu
lietuvos himnu.
1920-aisiais darb pradjo Steigiamasis seimas. 1922
metais jis prim svarbius valstybinius statymus Konsti-
tucij
1
, ems reformos
2

statym, ved savus pi-
nigus litus. Konstituci-
ja tvirtino demokratin
lietuvos valdym. visi
pilieiai trejiems me-
tams turjo rinkti seim,
o is tokiam paiam
laikui prezident. Pre-
zidentui paskirtos ir ginkluotj pajg virininko parei-
gos. Konstitucija patvirtino lietuvi kalb valstybine kal-
ba, nustat valstybs vliavos spalvas gelton, ali ir
raudon, bei valstybs enkl balt vyt
3
raudoname
fone. Skelb vis piliei lygyb prie statymus ir asmens
nelieiamyb. Daug teisi suteikta Banyiai. mokyklas
grintas tikybos mokymas.
1922-aisiais irinktas pirmasis nepriklausomos Res-
publikos Seimas, o gruodio mnes naujas prezidentas
aleksandras Stulginskis. Treiasis lietuvos preziden-
tas buvo Kazys Grinius. Jis vadovavo vos pus met, nes
1926 m. vyko gruodio perversmas
4
ir antrkart prezi-
dentu tapo antanas Smetona. 1928 m. jis paskelb nauj
Konstitucij, kuri gerokai iplt prezidento galiojimus.
Prezidentas, nordamas bti visikai nepriklausomas nuo
seimo, dar kart pakeit Konstitucij. Tai vyko 1938 m.
Tuomet lietuvoje sigaljo autoritarinis reimas
5
. valsty-
bei vadovauti ir atstovauti msi pats prezidentas.
Klausi mai i r uduotys
1
Konstitucija pagrindinis valstybs statymas, turintis aukiausi teisin
gali. is statymas nusako alies politins, teisins ir ekonomins sistemos
pagrindus.
2
Reforma pertvarkymas, pakeitimai.
3
vytis arvuotas riteris ant balto irgo, lietuvos Didiosios Kunigaiktysts
ir lietuvos Respublikos herbas nuo Xv a.
4
Perversmas vienos valdios nuvertimas ir pakeitimas kita, paprastai var-
tojant jg.
5
autoritarinis reimas diktatorika valdia. niekieno nekontroliuojamas vie-
no mogaus valstybs valdymas, paremtas visiku pavaldini paklusnumu.
Steigiamojo seimo rmai Kaune
50 lit
valstybiniai simboliai
vytis
Trispalv
Pirmasis Lietuvos
prezidentas
Steigiamasis
seimas
Konstitucijos
pakeitimai
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS Po l i t i n i a i i r k i n i a i l i e t u v o s p a s i e k i ma i
Autoritarinio
reimo pradia
104 105
atkrus nepriklausom valstyb, vyriausybei teko
tvarkyti ems kio ir pramons reikalus. Pertvarkant e-
ms k pagal ems kio reformos statym siekta j pada-
ryti kuo naesn. ems duota beemiams, maaemiams ir
nuskurdusiems valstieiams. Jos gavo ir savanoriai, kovoj
dl lietuvos nepriklausomybs. kurta apie 140 tkstan-
i nauj ki. Reformos slygos buvo palankios. Gautos
ems ipirkimo laikas buvo ilgas (36 metai), o nepriklau-
somybs kov dalyviams u em visai mokti nereikjo.
Tokiu bdu daugelis valstiei eim greitai prasigyveno,
nusipirko reikaling ems kio padarg, pasistat naujas
sodybas ir isikl vienkiemius. Siekiant inaudoti ems
kiui ir pelktus plotus, atlikta melioracija
6
. lietuvos kai-
mas sustiprjo ekonomikai ir igrajo.
atsigavo smulkioji lietuvos pramon. Didel reikm
turjo pieno ir msos gamyba, veik der ir konserv ga-
myklos. Kaune sikr Maisto gamykla. ia gaminami
produktai buvo taip pat eksportuojami
7
. Kita svarbi maisto
pramons aka buvo pienininkyst. Pieno gaminiai irgi pa-
tekdavo ne tik vidaus, bet ir usienio rink.
ems kio produkt gamybos atvilgiu nepriklauso-
ma lietuva galjo lygintis su tokiomis turtingomis euro-
pos valstybmis, kaip Danija ar Olandija. ir pagal augali-
ninkysts produkcij lietuva um vien pirmj viet
europoje. auginami buvo rugiai, kvieiai, mieiai, avios.
Prezidentra Kaune
6
Melioracija pelki nusausinimas.
7
eksportuoti parduoti prekes usienio alims.
lietuvos pasiekimai paroda Paryiuje
Pramons struktra lietuvoje, latvijoje ir estijoje prie antrj pasaulin kar
ems kio
reforma
Pramon
ems kio
ir pramons
pasiekimai
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS Po l i t i n i a i i r k i n i a i l i e t u v o s p a s i e k i ma i
energetikos
Drabui ir avalyns
Maisto
Poligrafjos
Popieriaus ir celiuliozs
Medio apdirbimo
Tekstils
Odos ir kaili
Chemijos
Metalo apd. ir main gm.
Statybini mediag
Kasyklos ir durpins
lietuva latvija estija
106 107

Pltota ir lengvoji pramon tekstils ir medio apdir-
bimo. Tekstils pramonei netrko vietins kilms aliav
vilnos ir lin. iaugo prekyba. nutiesta daug nauj
keli, padaugjo geleinkeli linij. vis daugiau buvo
sunkveimi ir lengvj main.
s i d m k i t e !
nepriklausomos lietuvos Respublikos
(19181940 m.) prezidentai:
antanas Smetona 19191920
aleksandras Stulginskis 19221926
Kazys Grinius 1926
antanas Smetona 19261940
19201922 metais prezidento pareigas jo
aleksandras Stulginskis.
1. Kokia buvo lietuvos valdios struktra?
2. Kodl taip danai buvo keiiama Konstitucija?
3. Kokie nepriklausomos lietuvos valstybiniai simboliai?
Kada jie patvirtinti?
4. Papasakokite apie lietuvos ems kio ir pramons pa-
siekimus.
vietimo ir kultros raida
nepriklausomoje respublikoje
antanas Smetona aleksandras Stulginskis Kazys Grinius
19201922
Steigiamasis
seimas
1926
gruodio
perversmas
1938
autoritarinio reimo
pradia
Klausi mai i r uduotys
nepriklausoma lietuvos valstyb daug dmesio skyr
vietimui ir kultrai. vestas privalomas pradinis mokslas.
Buvo steigiamos gimnazijos, ems kio ir amat mokyk-
los. atidaryta Kauno meno mokykla vieninte-
l tuo metu dails mokykla lietuvoje. kurtas
lietuvos universitetas (vliau pavadintas vy-
tauto Didiojo vardu), ems kio akademija,
veterinarijos akademija. i viso lietuvoje vei-
k 9 auktosios mokyklos. Mokymo lygis jose
buvo auktas, kadangi studentams dst usie-
nio auktosiose mokyklose mokslus baig pro-
fesoriai. Gabiausieji studentai galjo lygintis su
geriausi europos universitet absolventais.
lietuvoje pagarsjo vairi srii moksli-
ninkai ir menininkai. Tarp j buvo yms kal-
bininkai Jonas Jablonskis ir Kazimieras Bga,
istorikai: adolfas apoka, kiek vliau Zenonas
ivinskis, flosofai Stasys alkauskis, antanas
Maceina. Garsjo raytojai ir poetai: Maironis,
vaigantas, vincas Krv, Balys Sruoga, ieva
Simonaityt, Petras Cvirka, vincas Mykolai-
tis-Putinas, Salomja nris, antanas Mikinis
ir kt. J kriniai aptariami per lietuvi kalbos
pamokas.
laisvs paminklas
Kaune. Skulptorius
Juozas Zikaras
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS v i e t i mo i r k u l t r o s r a i d a . . .
108 109
atgimusios lietuvos laikotarpis buvo
svarbus meno raidai. Jaunuosius dailinin-
kus neabejotinai kvp kiek anksiau,
XX a. pradioje, krusio Mikalojaus Kons-
tantino iurlionio darbai. lietuvoje jis buvo
inomas ir kaip dailininkas, ir kaip muzikas.
Kaune tarpukariu kurta iurlionio galerija
1
(dabar iurlionio dails muziejus).
Tarp pagarsjusi anuomet meninink
mintini tapytojai Petras Kalpokas, Kazys
imonis, skulptoriai Petras Rima, vincas
Grybas, Juozas Zikaras, architektas vytautas
landsbergis-emkalnis.
labai suaktyvjo muzikinis gyvenimas.
Steigtos muzikos mokyklos. Kaune atidary-
ta konservatorija. atsirado savos, lietuvikos
muzikos ir atlikj poreikis. valstybiniame
teatre sikr profesionalios dramos, operos ir baleto tru-
ps. Buvo pastatyti pirmieji lietuviki veikalai Jurgio
Karnaviiaus opera Graina, baletai: Juozo Gruodio
Jrat ir Kastytis, vytauto Baceviiaus okio sku-
ryje, Balio Dvariono Pirlybos. ie autoriai bei Stasys
imkus ir Juozas naujalis laikomi populiariausiais tarpu-
kario kompozitoriais. Ypa naujoviki buvo vytauto Ba-
ceviiaus kriniai. 1924 m. Kaune pirmkart surengta dai-
n vent.
laisva lietuva garsjo ir savo sportininkais. aistas
futbolas, stalo tenisas, buvo mgstama lengvoji atletika ir
achmatai. Taiau labiausiai monms patiko krepinis. il-
gainiui jis tapo tautiniu lietuvi aidimu. Du kartus (1937
ir 1939 m.) lietuvos krepininkai ikovojo europos em-
pion vard.
Per trump nepriklausomybs laikotarp pasiekta tik-
rai daug. lietuvos siekius rm ir usienyje gyvenantys
tautieiai, savo darbais keldami ir garsindami tvyns var-
d pasaulyje.
vieni toki buvo drss lietuvi laknai Steponas Da-
rius ir Stasys Girnas. Jie i Jungtini amerikos valstij
nusprend nenusileisdami nuskristi Kaun. Pai udirb-
t pinig sigyti lktuvui ir btiniems prietaisams nepaka-
ko. Trkstam sum suaukojo amerikos lietuviai. nusipir-
k sen nedidel lktuv, laknai j suremontavo, nuda
oranine spalva ir pavadino lituanica. Juo jie ryosi
skristi per atlanto vandenyn.
1
Galerija parod sal.
S. Dariaus ir St. Girno lktuvas i niujorko pakilo
1933 m. liepos 15 d. i pradi skrydis seksi. Jiems pavy-
ko laimingai veikti atlant. iki lietuvos buvo belik vos
650 km, kai j valdomas lktuvas staiga nukrito ir suduo.
abu laknai uvo. Tragedija vyko liepos 17-osios nakt
tuometins vokietijos teritorijoje, Soldino mike. (Dabar i
lietuvos mokykla
18641904.
Skulptorius
Petras Rima
Stasys Girnas
Steponas Darius
atlanto nugaltojai S. Darius ir St. Girnas prie savo lktuvo
Lituanicos skrydis
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS v i e t i mo i r k u l t r o s r a i d a . . .
110 111
laknai palaidoti Kaune, o suduusio lktuvo dalys
bei katastrofos vietoje rasti pilot asmeniniai daiktai sau-
gomi vytauto Didiojo karo muziejuje.
lakn ygdarbis raytas pasaulins aviacijos isto-
rij. Per 37 valandas ir 11 minui jie nuskrido 6411 km.
Pagal skrydio nuotol be nusileidimo tuomet tai buvo
antroji vieta pasaulyje. nors laknai neturjo daugelio
navigacini
2
prietais, tai buvo vienas tiksliausi t laik
skrydi.
Ar inote, kAd...
Steponas Darius ir
Stasys Girnas yra
nusipeln ne tik
aviacijai, bet ir oro
patui. Skrisdami i
niujorko Kaun jie
ve brezentin pa-
to mai su laikais,
vokus ir antspaudus. Tai pirmi daiktai istorijoje,
gabenti lktuvu. J likuiai saugomi vytauto Di-
diojo karo muziejuje. Pagerbiant lakn atminim
lietuvoje tarpukariu ileista jiems skirta oro pato
enkl serija.
lietuvos aviacijos muziejuje yra speciali atlanto
nugaltojams skirta ekspozicija. Ten galima pama-
tyti ir lituanicos lktuvo kopij.
vietov yra lenkijoje. Tai Pelniko mikas.) Kodl j lk-
tuvas nukrito, dar ir dabar sunku paaikinti. Manoma, kad
dl siautjusios audros laknai band nusileisti ir leisda-
miesi tamsoje lktuvo sparnais ukabino medi virnes.
J uvimo vietoje pastatytas architekto vytauto lands-
bergio-emkalnio paminklas, prie kurio kasmet didvyri
paminti renkasi lietuviai ir kit taut atstovai.
lktuvo duenos vytauto Didiojo karo muziejuje Kaune
Dariaus ir Girno paminklas Pelnike. archit. v. landsbergis-emkalnis
laikas prezidentui a. Smetonai
1933 1937 1939
Dariaus ir Girno Lietuvos krepininkai Lietuvos krepininkai
skrydis per Atlant Europos empionai Europos empionai
2
navigaciniai prietaisai kontroliniai prietaisai, padedantys orientuotis
lktuvams arba laivams.
ygdarbio reikm
Lakn atminimo
aminimas
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS v i e t i mo i r k u l t r o s r a i d a . . .

112 113
VII. LIETUVA VOKIEI IR SOVIETINS
OKUPACIJOS METAIS
nepriklausomybs netekimas
lenkams umus vilni ir vilniaus krat, lietuvos ir
lenkijos santykiai nuolat blogjo. 1938 m. buvo nuautas
perengs administracin linij lenk pasienietis. lenkijos
vyriausyb, pasinaudodama iuo incidentu
1
, teik lie-
tuvai ultimatum
2
ir pareikalavo umegzti diplomatinius
Klausi mai i r uduotys
1. Kodl nepriklausoma lietuva tiek dmesio skyr mok-
slui ir vietimui?
2. Kuriame lietuvos mieste susitelk pagrindins vietimo
ir meno staigos? Kodl?
3. Papasakokite, k inote apie laknus Dari ir Girn.
4. Kaip lakn atminimas amintas lenkijoje ir lietuvoje?
1
incidentas nesusipratim ar konfikt sukls vykis.
2
ultimatumas ratu ar odiu pareiktas vienos valstybs kitai beslyginis
reikalavimas, kurio nepatenkinus nurodytu laiku grasinama karu.
ambasadorius F. Chorwat vyksta lietuv. lenkijos ir lietuvos pasienio
ukarda ties Burbikiais
Lenkijos
ultimatumas
Lietuvai
l i e T uvOS ne P R i Kl auS OMYB S aT Gavi MaS
114 115
santykius
3
. lietuva, neturdama stiprios usienio valsty-
bi paramos ir nuogstaudama, kad lenkija vl nepult,
ultimatum prim. Tokios buvo 1938 m. diplomatini
santyki su lenkija atkrimo aplinkybs.
Dar tais paiais metais komplikavosi lietuvos ir vokie-
tijos santykiai. vokietija, ugrobusi austrij (1938), o pa-
skui ir ekoslovakij (19381939), pareikalavo Klaipdos
krato. lietuva, nesulaukusi didij valstybi utarimo,
1939 m. kovo 22 d. atidav j vokietijai. vokieiai elgsi
vis liau, nes nei Pranczija, nei anglija nesikio, ir vis
Hitleriui nuolaidiavo. Tuo metu vokietija jau kl pavoj
visai europai.
1939 metais vokietija suartjo su Soviet Sjunga
4
. T
met rugpjio 23 d. abi alys pasira nepuolimo sutart,
vadinam Ribentropo-Molotovo paktu
5
, ir slaptuosius pro-
tokolus. iuo sandriu Hitleris ir Stalinas pasidalijo euro-
p. Pradioje lietuva pateko vokietijos takos sfer. Po
mnesio protokolas buvs pakeistas, ir lietuva atsidr
Taryb Sjungos takos sferoje. Dl skaudi Ribentropo-
Molotovo pakto padarini rugpjio 23-ioji lietuvi vadi-
nama Juodojo kaspino diena.
1939 m. rugsjo 1 d. vokietija upuol lenkij. Pra-
sidjo antrasis pasaulinis karas. lenkija gynsi madaug
mnes. karo veiksmus prie lenkij vokietija norjo
velti ir lietuv, silydama jai atsiimti vilni. Taiau lie-
tuvos vyriausyb laiksi neutraliteto
6
ir nepuol lenkijos.
Dar daugiau, lietuva priglaud keliolika tkstani lenki-
jos kari ir karo pabgli.
vokietija ir Soviet Sjunga dalijasi europ
3
Diplomatiniai santykiai dviej suvereni valstybi ofcialus tarpusavio
bendravimas, kuriant jose diplomatines atstovybes (ambasadas).
4
Soviet Sjunga vietoj Rusijos imperijos 1922 m. bolevik kurta valstyb,
sutrumpintai vadinama SSRS.
5
Ribentropo-Molotovo paktas 1939 08 23 d. Maskvoje pasirayta SSRS u-
sienio reikal ministro Molotovo ir vokietijos usienio reikal ministro Ri-
bentropo nepuolimo sutartis. Kartu pasirayti ir slaptieji protokolai, kuriuose
vardytos vokietijos ir Soviet Sjungos takos sritys Ryt europoje.
6
neutralitetas nesikiimas kit valstybi kar ar ginus, nedalyvavimas
karinse sjungose ar blokuose.
Klaipdos krato
umimas
Ribentropo-
Molotovo paktas
Antrojo
pasaulinio karo
pradia
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S ne p r i k l a u s o my b s n e t e k i ma s
116 117
Tuo tarpu Soviet Sjungos daliniai 1939-j rugsjo
17 d. eng lenkij. Raudonoji armija um tas emes,
kurios buvo numatytos Soviet Sjungai slaptuoju Riben-
tropo-Molotovo sandriu. Tarp j buvo vilniaus kratas ir
vilnius. 1939 m. spalio pradioje Stalinas pasil grin-
ti lietuvai vilniaus krat, bet pareikalavo, kad lietuva
savo teritorij sileist karinius soviet dalinius.
lietuvos Respublika 19391940 m.
lietuvos vyriausyb posdiavo vis nakt. Preziden-
tas ir dalis vyriausybs nari sil prieintis agresijai gin-
klu, taiau dauguma pasisak u beslygik ultimatumo
primim.
lietuvos kariuomen vilniuje
Soviet Sjungos ir lietuvos sutartis buvo pasirayta
1939 m. spalio 10 d. lietuva atgavo vilni ir dal vilniaus
krato, bet lietuv eng ir 20 tkst. Raudonosios ar-
mijos kari. iuos vykius mons komentavo: vilnius
ms, o mes rus. J nuojauta pasitvirtino. lietuva pra-
rado neutralios valstybs status ir pateko Soviet Sjun-
gos tak. Panaiai nutiko ir latvijai bei estijai.
netrukus Stalinas apkaltino lietuvius raudonarmiei
grobimu. io kaltinimo pagrindu 1940 m. Maskvoje lie-
tuvos usienio reikal ministrui Juozui urbiui buvo teik-
tas Soviet Sjungos ultimatumas lietuvai. Jame reikalau-
ta sudaryti nauj, palanki Maskvai vyriausyb ir sileisti
neribot skaii Raudonosios armijos dalini.
Vilniaus krato
atgavimo
aplinkybs
Soviet Sjungos
ultimatumas
Lietuvai
Sutartis su Soviet
Sjunga
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S ne p r i k l a u s o my b s n e t e k i ma s
118 119
1940 m. birelio 15 d. Soviet Sjungos kariuomen
okupavo
7
lietuv. Prezidentas antanas Smetona, suvok-
damas padties beviltikum, t pai dien paliko lietuv
ir pasitrauk vokietij, o vliau Jav.
Prasidjo alies sovietizavimas
8
. vadovaujant Mask-
vai, i palanki komunistams moni buvo sudaryta nauja
lietuvos vyriausyb. udarytos visos politins, visuome-
nins, kultrins ir religins organizacijos. irinktas naujas
liaudies seimas prim nutarimus dl: 1) sovietins vals-
tybs santvarkos vedimo, 2) stojimo Soviet Sjung,
3) ems perdavimo valstybs nuosavybn, 4) bank ir
pramons nacionalizavimo
9
. Panaios permainos vyko
latvijoje ir estijoje.
1940 m. rugpjio 3 d. Maskvoje lietuva buvo priimta
Soviet Sjung. nuo iol lietuva tapo lietuvos Taryb
Socialistine Respublika (sutrumpintai lTSR). visa buvo
daroma taip, kad pasauliui atrodyt, jog prisijungimas prie
SSRS vyksta ne prievarta, o taikiai, pai lietuvi noru,
nors i tikrj lietuva buvo aneksuota
10
.
Prasidjo masiniai aretavimai. Tardant mons buvo
muami, kankinami. Suimti lietuvos Respublikos minis-
tras pirmininkas a. Merkys, usienio reikal ministras
J. urbys ir su eimomis iveti SSRS gilum.
Masiniai trmimai prasidjo 1941 m. birelio 14 d. Tada
buvo itremta apie 2030 tkstani lietuvos gyventoj
kinink, tarnautoj, darbinink, mokytoj, karinink.
Jie suvaryti gyvulinius vagonus ir iveti Sibir. Bir-
elio 14-oji dabar lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties
diena.
Trmimus nutrauk vokietijos ir SSRS karas, kils
1941 m. birelio 22 d. T pai dien prasidjo lietuvi su-
kilimas prie soviet valdi. Kauno radijas paskelb, jog
atkuriama nepriklausoma lietuvos valstyb. Buvo sudary-
ta laikinoji vyriausyb. Taiau vokieiai n neman remti
lietuvi laisvs sieki. J kariuomens daliniai okupavo
lietuv, nualino laikinj vyriausyb ir paskelb aly-
je karin valdi. lietuva buvo vokiei pavadinta Ryt
kratu (vok. Ostlandas). visas krato kis turjo tarnauti
okupantui: vesti dideli mokesiai, maisto ir pramonini
preki normos. udarytos auktosios mokyklos, suimti ir
7
Okupuoti laikinai uimti jga kitos valstybs teritorij ir j valdyti.
8
Sovietizavimas sovietins valdios ir tvarkos vedimas.
9
nacionalizavimas privaios nuosavybs (turto) pavertimas valstybine.
10
aneksuoti prievarta prijungti svetimos valstybs teritorij prie savosios.
mons grdami vagonus
eelonas, veantis tremtinius
Pirmoji sovietin
okupacija
Lietuvos
prijungimas prie
Soviet Sjungos
Aretavimai
ir trmimai
Vokietijos ir SSRS
karas.
Birelio sukilimas
Vokiei okupacija
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S ne p r i k l a u s o my b s n e t e k i ma s
120 121
iveti tuthofo koncentracijos stovykl
11
46 yms mok-
slo ir kultros veikjai (tarp j vilniaus universiteto pro-
fesorius vladas Jurgutis, raytojas Balys Sruoga ir kt.).
vokieiai msi represij prie taikius lietuvos mo-
nes. labiausiai inoma ablingos kaimo tragedija. Paioje
karo pradioje ia buvo suaudyti 42 apylinks gyventojai
ir sudegintos beveik visos kaimo sodybos.
Miestuose vokieiai suvar ydus aptvertus ir sau-
gomus kvartalus, vadinamus getais. Prasidjo holokaustas
yd persekiojimas ir masins udyns, kurias buvo
traukiami ir lietuviai. ydai masikai udyti Kauno forte,
Paneriuose, prie alytaus ir kitur. i viso lietuvoje vokiei
okupacijos metais nuudyta daugiau kaip 200 tkst. alies
gyventoj. Dauguma j ydai.
lietuvos gyventojus, ypa jaunus vyrus ir moteris, vo-
kieiai prievarta m darbams vokietij. i viso buvo i-
veta daugiau kaip 60 tkst. moni.
Okupantai band taip pat priversti lietuvos jaunim
tarnauti savo kariniuose daliniuose. Jaunuoliams vengiant
tokios tarnybos, sumanyta klasta: lietuviams ofcialiai buvo
leista kurti savo kariuomen. Taip suburta generolo Povilo
Plechaviiaus lietuvi vietin rinktin. vokieiai leido j
kurti, nes tikjosi isisti front kovoti su sovietais. Pa-
aikjus vokiei ketinimams, rinktin buvo paleista. ne-
suspjusieji pabgti uvo nuo okupanto kulk, o rinktins
vadas pateko koncentracijos stovykl.
vokiei okupacijos metais lietuvi tauta patyr daug
skausmo ir nelaimi. Taiau mons band okupantams
prieintis. Boikotavo vokiei potvarkius, njo tarnauti
vokiei kariuomen, nevykd prievoli (vairi duokli),
stengsi ilaikyti tautin kultr ir vietim. Pasiprieini-
mas buvo i dalies organizuotas. veik pirmosios sovieti-
ns okupacijos metais sikrusios nepriklausomybs sie-
kianios organizacijos lietuvi aktyvist frontas (laF)
ir lietuvos laisvs kovotoj sjunga (llKS). vliau steig-
tas vyriausiasis lietuvos ilaisvinimo komitetas (vliK),
vienijantis visus antinacins rezistencijos
12
centrus.
1944 m. Soviet Sjunga nugaljo vokieius ir privert
juos pasitraukti i lietuvos. Taiau Raudonoji armija, i-
stmusi vokieius, pati i lietuvos nepasitrauk. Taip pra-
sidjo antroji sovietin okupacija.
Ar inote, kAd...
Hitleris ir Stalinas planavo visus vokieius i lie-
tuvos ikelti vokietij, o lietuvius i lenkijos bei
Klaipdos krato lietuv. iuo klausimu 1941 m.
sausio 10 d. pasiraytas specialus abiej vyriausy-
bi susitarimas. i beveik 18 tkstani Suvalk
ir Sein krato lietuvi per i akcij lietuv i-
keldinta 11 tkstani. mons turjo palikti savo
kius ir vis turt. nenorintys ivykti buvo bau-
diami, gsdinami koncentracijos stovykla ar dar-
bais vokietijoje. lietuvi paliktuose kiuose sikr
vokieiai arba lenkai.
Po karo dalis Punsko ir Sein krato moni gro
savo tvikes. Taiau ne vis sodybos iliko, dalis
buvo suardyta, sugriauta. Kai kurie savo namuose
rado jau kitus eimininkus. Gyventi tvikje buvo
nesaugu ir pavojinga, todl dalis grusij buvo
priversti vl vykti lietuv.
ia trmim akcija Suvalk kratui padaryta di-
diul ala. Pakirstas daugelio kaim tautikumas.
11
Koncentracijos stovykla vieta, kurioje kalino, vert vergikai dirbti, kanki-
no ir masikai ud valdiai nepalankius mones. Koncentracijos stovyklas
kr SSRS ir vokietija.
12
antinacin rezistencija pasiprieinimas faizmui.

1939
Klaipdos
krato
ugrobimas
1939-08-23
Ribentropo-Molotovo
paktas
1939
Vilniaus atgavimas
taikos sutartis
su Rusija
19401941
1-oji soviet
okupacija
19411944
vokiei
okupacija
Ostlandas
19441990
2-oji soviet
okupacija
Lietuvos TSR
Vokiei represijos
Pasiprieinimas
okupantui
Antroji sovietin
okupacija
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S ne p r i k l a u s o my b s n e t e k i ma s
122 123
1. Kokiomis aplinkybmis buvo umegzti lietuvos ir len-
kijos diplomatiniai santykiai?
2. Kodl lietuva atidav vokietijai Klaipdos krat?
3. Kada ir kodl Soviet Sjunga lietuvai grino vilni?
4. Papasakokite, kas pasikeit lietuvoje, prasidjus sovie-
tinei okupacijai.
5. Palyginkite soviet ir vokiei okupacij. Raskite pana-
um ir skirtum.
6. Kokios 1941 01 10 d. SSRS ir vokietijos sutarties pasek-
ms Suvalk krato lietuviams?
Taryb lietuvos laikmetis
Kaip atrodo sovietin santvarka, mons spjo siti-
kinti jau pirmosios okupacijos metais. Pagrindinis sovie-
tins sistemos bruoas teroras
1
. niekas nebuvo saugus.
tartinas galjo bti kiekvienas: ir kininkas (nes galjo
remti partizanus), ir isimokslins mogus (nes galjo ne-
paklusti valdiai), ir lanksis usienyje (nes mat geresn
gyvenim).
Soviet valdia siek nutautinti lietuvius, iveti j kuo
daugiau Sibir ir kitus tolimus SSRS kratus. Todl jau
1944 m. vl prasidjo trmim akcijos. Smoningai vyk-
dytas masinis lietuvi tautos naikinimas, t. y. genocidas.
Sibir buvo tremiami vairi profesij mons mokslinin-
kai, gydytojai, tarnautojai, kininkai, kunigai, menininkai
ir kt. Manoma, kad sovietinio teroro laikais kalinta, iveta
tremt ar nuudyta apie 350 tkst. lietuvos gyventoj.
Daug ivet moni uvo ar mir, dalis pasiliko gy-
venti tremtyje, ir tik maa saujel sugro lietuv. Da-
niausiai suluointi, su pakirsta sveikata.
Klausi mai i r uduotys
lietuvos moni tremties ir kalinimo vietos Soviet Sjungoje
1
Teroras baim, politini prie slopinimas prievarta ir smurtu (net
nuudant). Tremtini roanius
Sovietins
santvarkos
bruoai
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S Ta r y b l i e t u v o s l a i k me t i s
124 125
lietuviai tremtiniai miko kirtavietje. irkutskas, 1952 m. intos lagerio politini kalini grup prie anglies kasyklos. Komija, 1957 m.
lietuvi tremtini miko kirtj brigada. Buriatija, XX a. 6-asis deimtmetis lietuvi tremtini kapins Srednios gyvenvietje. irkutsko sr., 1954 m.
lietuvoje uoliai darbavosi sovietins saugumo tarny-
bos KGB ir nKvD, persekiojusios, kalinusios ir udiu-
sios mones. Joms talkino vietiniai skundikai ir idavikai.
bauginti mons lengviau pasidav sovietins sistemos
naujovms.
nacionalizuota pramon, bankai, parduotuvs, viebu-
iai. vietoj lito vestas rublis. valstybei permus bankus,
gyventojai neteko savo santaup. Krito pragyvenimo lygis.
Paskui pradta nacionalizuoti ems k. Pirmiausia
valstyb nusavino em, paversdama buvusius ki savi-
Saugumo tarnybos Pramons ir
ems kio
nacionalizavimas
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S Ta r y b l i e t u v o s l a i k me t i s
126 127
ninkus tik ems naudotojais. Be to, vienas asmuo negaljo
valdyti daugiau nei 30 hektar. Plotas, virijantis i nor-
m, buvo nusavinamas ir atiduodamas vadinamj ems
fond, o i jo em dalijama beemiams. naujakuriai
gaudavo vidutinikai 7,5 ha. Tokiems smulkiems kiams
sunku buvo isilaikyti. Kaimo moni padt dar labiau
sunkino dideli ems kio mokesiai, mokami pinigais ir
produktais. netrukus prasidjo prievartinis ki jungimas
kolkius (kolchozus), vadinamas kolektyvizacija. Tai vyko
19471951 m. i moni buvo atimama ne tik em, bet ir
visi kio padargai, gyvuliai. Dauguma valstiei atsisak
stoti kolkius. Pasiturintys kininkai soviet buvo vadi-
nami buomis ir ypatingai persekiojami. i j pareikalau-
ta daug didesni mokesi, grasinta Sibiru. mons paga-
liau suprato: arba kolkis, arba Sibiras. Tai privert juos
pasiduoti.
Darbas kolkiuose buvo privalomas,
bet menkai apmokamas. Kolki vadovai,
daugiausia miestieiai komunistai, nedaug
iman apie kininkavim, todl derlius
bdavo maas, nedaug uauginama gyvuli
ir primeliama pieno.
Tradicinis lietuvos kaimas pradjo nyk-
ti. mons i vienkiemi buvo keliami nau-
jas kolkio gyvenvietes. Kolkieiams leis-
ta turti tik 60 ar ems, bet u tai reikjo
valstybei mokti mokesius ir duoti maisto
produkt.
nuo pirmj okupacijos dien lietuvo-
je sigaliojo Soviet Sjungos konstitucija.
visa lietuvos valdymo struktra buvo su-
vienodinta su SSRS struktra. liaudies
seimas pasivadino aukiausija Taryba
(sutrumpintai aT) ir panaikino prezidento
post. J pakeit aT prezidiumas ir jo pirmi-
ninkas. lietuv vald Komunist partija. Jos
nariai um svarbiausius valstybs postus.
lietuvos pilieiai tapo Soviet Sjungos pi-
lieiais. Pertvarkyta ir vietos valdia. lietuv m keltis
kitatauiai darbininkai. Dl to keitsi tautin gyventoj
sudtis. Danai bdavo taip: virininkas lietuvis, o pa-
vaduotojas rusas (taiau jo odis bdavo svarbesnis u
virininko). Ratvedyba buvo tvarkoma rus kalba. ves-
tas net Maskvos laikas (2 val. pirmyn).
sigaljus lietuvoje soviet valdiai, pakeista vliava,
himnas. udrausta vsti religines ventes: Kaldas, vely-
kas, Sekmines, Dievo Kno vent, olin ir kt. u v. Ku-
dirkos Tautikos giesms giedojim, trispalvs iklim
ir kitus sovietins teiss paeidimus grs trmimai.
Permainos pasiek ir mokykl. Mokiniai buvo aukl-
jami ateizmo
2
dvasia. Pradjo veikti spaliuk, pionieri ir
komjaunimo
3
organizacijos. Mokyklose udraustos tiky-
bos ir lietuvos istorijos pamokos. J vietoje pradta mo-
Sovietiniai valstybs
simboliai
Buvusi KGB bstin vilniuje. io pastato rsyje buvo kalinami politiniai
kaliniai
2
ateizmas bedievyb, pairos, neigianios Dievo, antgamtini btybi ir
reikini buvim.
3
Spaliukai, pionieriai, komjaunimas komunistins vaik ir jaunimo organi-
zacijos.
Kolektyvizacija
Darbas kolkyje
Permainos
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S Ta r y b l i e t u v o s l a i k me t i s
128 129
kyti rus kalbos ir Soviet Sjungos istorijos. i bibliotek
paalintos tautinio, politinio ir religinio turinio knygos.
Pirmuosius persekiojimus patyr Banyia. udaryti
vienuolynai ir kunig seminarijos (palikta tik Kauno ku-
nig seminarija), Kauno universiteto Teologijos fakulte-
tas. i radijo program dingo religins valandls, nustota
transliuoti pamaldas. Sustabdyta vis religini organizaci-
j bei draugij veikla, atimtas j turtas. Muziejuose sunai-
kinta daug religinio meno krini. Banyios buvo uda-
rinjamos arba paveriamos sandliais. Tik kai kurios i j
virto meno galerijomis, muziejais. u banyios lankym
arba patarnavim kunigui mons buvo baudiami, atlei-
diami i darbo. Reguliariai naikinti ir griauti Kryi kalno
(ties iauliais) kryiai. nebeliko j ir pakelse.
g ar laikrat gali skaityti, kok spektakl
ar flm turi pamatyti mons. Jeigu gro-
ins literatros kriniuose ar flm sce-
narijuose rasdavo k nors parayta prie
sovietin valdi arba juose nepakanka-
mai iauktinta sovietin santvarka ar
leninas, jie nebuvo leidiami spausdinti
ar statyti. nordami ilikti, mons turjo
imokti viena galvoti, o kita sakyti ir ray-
ti vieai. lietuvi kultra per sovietmet
patyr labai dideli nuostoli: sugriauta
ir sunaikinta daug istorini paminkl, pa-
mintos tautins vertybs ir kalba, sukurta
nemaai krini, lovinani lenin, ko-
munizm ir Soviet Sjung, taiau ne-
turini jokios menins verts.
Sovietin okupacija lietuvoje truko
beveik 50 met, todl paliko neidildom
ymi kiekvienoje gyvenimo srityje.
Ar inote, kAd...
netoli Druskinink yra Grto parkas, o jame daug
sovietini skulptr ir kitoki an laik rekvizit.
Geriausia atvykti park gegus 1-j, kai atgyja
sovietinio laikotarpio veikjai ir personaai: leni-
nas, Stalinas, pionieriai ir kt. Tuomet bent i dalies
galima pajusti sovietins lietuvos gyvenim.
Kryi kalnas
lietuvos meno mons, nenorj pasiduoti sovietinei
sistemai, pasitrauk vakarus arba buvo itremti. lietuvo-
je veik cenzra
4
. Soviet valdininkai sprend, koki kny-
4
Cenzra valdios vykdoma prieira ir kontrol, kuomet i laikrai,
knyg, flm ir kt. bdavo alinama jai nepatikusi mediaga.
Paminklas sovietinms
aukoms atminti
vilniuje

1941-06-14 19451953
trmim pradia nauji trmimai
Banyios
persekiojimas
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S Ta r y b l i e t u v o s l a i k me t i s
Cenzra
130 131
1. Kaip sovietins okupacijos metais pasikeit lietuvos:
a. ems kis,
b. valdymo struktra,
c. kultrinis bei religinis gyvenimas?
2. Papasakokite, k inote apie lietuvi trmimus Sibir.
Parodykite emlapyje didiausi trmim vietas.
3. Paiekokite ini apie ms krato tremtinius jums pri-
einamuose altiniuose.
antisovietinis pasiprieinimas.
Partizan
1
kovos dl lietuvos laisvs
antrkart Soviet Sjungai okupavus lietuv, prasi-
djo stiprus lietuvi tautos pasiprieinimas. Jaunuoliai ne-
norjo tarnauti Raudonojoje armijoje, kininkai atsisak
stoti kolkius, daugelis nedalyvaudavo valdios organi-
zuojamuose rinkimuose. sitikinimas, kad kart soviet
viepatavimas lietuvoje netruks ilgai, skatino moni pa-
siprieinim ir adino vilt atgauti nepriklausomyb. Tik-
tasi ir laukta vakar valstybi paramos. Dvasine pasiprie-
inimo atrama tapo Katalik Banyia. Didiul vaidmen
suvaidino pogrindio spauda, palaikiusi kovos ir pasiprie-
inimo dvasi. Platinti atsiaukimai, sukurta daug partiza-
nik dain.
antisovietinio pasiprieinimo formos buvo trejopos:
pilietinis pasiprieinimas, pogrindio veikla ir ginkluota
kova.
Pilietinis pasiprieinimas reik valdios potvarki
ir reikalavim nevykdym. Tai galjo bti atsisakymas
tarnauti kariuomenje, dalyvauti komunist partijos, pio-
nieri ar komjaunimo organizacij veikloje, banyios
lankymas, religini ir tautini veni ventimas, kryi
statymas pakelse ir Kryi kalne (netoli iauli).
Pogrindio veikla tai slaptintas veikimas prie val-
di. Pogrindyje tuomet buvo leidiami vairs atsiauki-
mai ir laikraiai, kad mons galt suinoti ties. vieuo-
siuose spaudiniuose skelbiamos inios bdavo ikraipomos
arba sutrumpintos cenzros. labiausiai inomas pogrin-
dio leidinys sovietmeiu Katalik Banyios kronika.
Ji informavo pasaulio visuomen apie tikrj Banyios ir
tikinij padt lietuvoje. jo 19721989 m.
Ginkluotasis pasiprieinimas vadinamas laisvs kovo-
mis, o pats judjimas laisvs kov sjdiu. Ginklu t-
vyn apginti siek buv karininkai, boikotav soviet ar-
Klausi mai i r uduotys
1
Partizanai ginkluotojo pasiprieinimo soviet valdiai dalyviai.
lietuvos Katalik
Banyios kronika
Raomoji mainl,
kuria buvo
perrainjama
Kronika Partizan apygardos
Pogrindio veikla
Ginkluotasis
pasiprieinimas
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S an t i s o v i e t i n i s p a s i p r i e i n i ma s . . .
132 133
mij jaunuoliai, bgantys nuo tremties ar kaljimo vyrai.
Jie buvo moni vadinami partizanais, miko broliais arba
mikiniais.
Partizaninis karas truko nuo 1944 iki 1953 m. 1945 m.
mikuose buvo jau apie 30 tkst. ginkluot vyr. i pra-
di partizanai veik atskiromis grupmis. nuo 1946 m. j
veikla buvo koordinuojama (derinama). visa lietuvos te-
ritorija buvo suskirstyta apygardas. veik Tauro, Daina-
vos, Kstuio, Didiosios Kovos, algimanto, vytauto, vy-
io, Dariaus ir Girno, Prisiklimo ir emaii apygardos.
apygardas sudar rinktins, batalionai, kuopos ir briai.
Partizan kovos taktika buvo vairi. i pradi vyko
atviros kautyns su nKvD kariuomene. Taiau patyr
dideli nuostoli ir nesulauk vakar ali paramos, par-
tizanai buvo priversti keisti kovos bd rengti daugiau
pasal ir kautis su nedidelmis prieo grupmis.
labiausiai pasiymj partizan vadai: Juozas luka-
Daumantas, Jonas emaitis-vytautas, adolfas Ramanau-
skas-vanagas.
Partizanus vis kov laik rm kaimo mons: pa-
ddavo jiems slapstytis, duodavo maisto, pranedavo apie
kylant pavoj. u tai grs baudos, danai net ir trmimai.
ems kio kolektyvizacija ir trmimai pakirto valstiei
galimybes padti miko broliams.
Partizan apygard struktra





apygarda rinktin batalionas kuopa brys
Dainavos ir Tauro apygard partizan susirinkimas Partizan slptuvs
Partizaninis
karas
Kovos taktika
Vadai
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S an t i s o v i e t i n i s p a s i p r i e i n i ma s . . .
134 135
Kovose su okupantais uvo daug partizan ir j vad.
Partizaninis karas, retjant vyr gretoms bei ginkl atsar-
goms, m silpnti. Jo pabaiga laikomi 1953 m., nors pa-
vieniai partizanai kovsi ymiai ilgiau iki 1965 m.
Pokario kovose uvo apie 50 tkst. moni (i j 20
tkst. partizan). atkaklia kova partizanai visam pasauliui
rod, kad lietuva buvo aneksuota, o ne pati geranorikai
stojo Soviet Sjung. Ginkluotasis pasiprieinimas, nors
ir pareikalavo daug auk, taiau suvienijo didij tautos
dal ir sustiprino j tolesnei kovai su okupantu.
lietuvos aneksij smerk laisvosiose alyse (Jungtinse
amerikos valstijose, Kanadoje, vokietijoje) gyvenan-
tys lietuviai. Jie steig vairias organizacijas, remianias
lietuvi rezistencij ir laisvs siekius. Kai kuriose valstybi
sostinse (pvz., vaingtone, londone, Paryiuje, vatikane)
veik diplomatins lietuvos atstovybs. lietuvi ieivija
nuolat rpinosi, kad tvyns okupacijos klausimas bt
keliamas tarptautiniu mastu, informavo pasaul apie mo-
gaus teisi paeidimus lietuvoje.
Ar inote, kAd...
lietuvi partizaninio karo dalyviai lankydavosi ir
Suvalk krate. Jie pereidavo per alij sien
bgdami nuo savo persekiotoj, nordami pailsti
ar isigydyti aizdas. Gyventoj padedami sireng
bunkerius
2
Budzisko, vaiiuliki, lynakiemio kai-
muose. labiausiai inomi partizanai Jurgis Krik-
inas-Rimvydas ir vytautas Prabulis-aibas, uv
1949 m. lynakiemio mikelyje (netoli Punsko). Jie
buvo iduoti ir 1949 m. gruodio 15 d. apsupti bun-
keryje nusiud. Partizan uvimo vietoje lynakie-
myje stovi kryius, o Punske prieais banyi pa-
statytas koplytstulpis, skirtas visiems, kovojusiems
ir uvusiems u lietuvos laisv 19441953 m. Kry-
i ir paminkl pastat lynakiemio kaimo kinin-
kas Juozas Jakimaviius.
Rm partizanus Suvalk krato gyventojai buvo
nubausti. Daug j pateko kaljimus, keliolika ei-
m iveta lenkijos vakarines emes.
Tauro apygardos partizan piets miko virtuvje. 1947 m. rugpjtis
Paminklas Tauro apygardos partizanams Marijampolje
2
Bunkeris partizan slptuv.
Koplytstulpis
partizanams Punske
Jurgis Krikinas-
Rimvydas
Partizaninio karo
aukos
Pasaulio ali
palaikymas
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S an t i s o v i e t i n i s p a s i p r i e i n i ma s . . .
136 137
1. aptarkite antisovietinio pasiprieinimo lietuvoje for-
mas.
2. Koki tiksl siek laisvs kov sjdio dalyviai?
3. apibdinkite partizaninio karo reikm lietuvai.
4. Paiekokite daugiau ini apie inomus lietuvos parti-
zanus.
5. aplankykite partizan ties viet lynakiemio kaime.
VIII. LIETUVOS SIEKIAI LAISVTI
Sjdio krimas ir veikla
lietuvi tauta, nors ir akylai sovietini saugumo tar-
nyb sekama, band reikti savo nepasitenkinim oku-
pantu. Bdai buvo vairs vieni lank banyi, vent
religines ir tautines ventes, vasario 16-j ikeldavo tris-
palv, kiti klaussi lietuvik radijo laid, transliuojam
i vokietijos, anglijos ar vatikano. Dar kiti dalyvavo po-
grindio organizacij veikloje, bendradarbiavo rengiant
lietuvos Katalik Banyios kronik ir kitus leidinius.
1972 m. gegu plaiai po lietuv ir pasaul pasklido
devyniolikmeio moksleivio Romo Kalantos auksmas:
laisv lietuvai! Protestuodamas prie sovietin sant-
vark jis apsipyl benzinu ir usideg Kaune, prie Muzi-
kinio teatro.
moni pasiprieinimas dabar gavo vie form. Disi-
dentai
1
ratu kreipdavosi vairias valdios staigas lietu-
voje, Soviet Sjungoje ir vakar europoje, apraindami
mogaus teisi paeidimus lietuvoje. Tai susilauk didelio
atgarsio pasaulyje.
Devintojo deimtmeio pabaigoje pradjo silpnti so-
vietinis reimas, atnes daugiau laisvs pavergtoms tau-
toms. 1985 metais Soviet Sjungai pradjs vadovauti
19441953 19721989
partizaninis karas Katalik Banyios kronika
Klausi mai i r uduotys

nijol Sadnait
1
Disidentai mons, kurie nesutiko su sovietine santvarka ir vieai siek, kad
bt utikrintos svarbiausios mogaus teiss.
l i e T uva OKuPaC i J OS Me Tai S
Romo Kalantos
susideginimas
Naujos
pasiprieinimo
formos
Pasiprieinimas
okupantui
138 139
Michailas Gorbaiovas dar band gelbti lungani alies
ekonomik ir pai soviet imperij. Prasidjo politins ir
ekonomins reformos, vadinamos persitvarkymu
2
.
Soviet Sjunga, nordama tbt isaugoti imperi-
jos vientisum, nusprend okupuotiems kratams, tarp
j ir lietuvai, suteikti daugiau autonomijos
3
. Kaimynin-
je lenkijoje sikrs Solidarumo
4
sjdis aikiai rod,
kad komunistinis reimas ilaikomas tik jga. Generolas
W. Jaruzelski, neva siekdamas atitolinti Soviet Sjungos
ginkluot intervencij
5
, 1981 m. gruodio 13 d. paskelb
alyje karo padt. vykiai lenkijoje atsidr demokratinio
pasaulio dmesio centre.
Solidarumo veikla padrsino ir paspartino demo-
kratin pasiprieinim ir lietuvoje. 1987 m. rugpjio 23 d.
vilniuje lietuvos laisvs lyga prie a. Mickeviiaus pamin-
klo suorganizavo miting
6
, kurio metu lietuviai disidentai
nijol Sadnait, antanas Terleckas, vytautas Boguis ir
kt. vieai pasmerk 1939 m. Ribentropo-Molotovo sutar-
t ir jos padarinius. Paskui vykiai vijo vykius. Prasidjo
naujas kovos dl isilaisvinimo i soviet gniaut etapas.
Suaktyvjo lietuvos inteligentija. mons drsiai jo mi-
tingus, rm vairias disident organizuojamas akcijas.
1988 m. birelio 3 d. vilniuje kurta lietuvos persi-
tvarkymo sjdio iniciatyvin grup. J sudar 35 yms
lietuvos mokslo ir meno mons. Tarp j buvo: aktorius
R. adomaitis, teisininkas J. Bulavas, geografas . Kudaba,
muzikologas v. landsbergis, lietuvi literatros tyrintoja
M. lukien, fzikas Z. vaivila, flosofai R. Ozolas ir
v. Radvilas, architektas a. Skuas, raytojai J. Marcinke-
viius, S. Geda, v. Bubnys, dailininkas a. altenis ir kiti.
Sjdio mitingas. 1988 07 26
2
Persitvarkymas (rus. perestroika) 1985 m. Michailo Gorbaiovo pradtos
politins ir ekonomins reformos, siekiant pakelti valstybs kio lyg ir de-
mokratizuoti Soviet Sjung.
3
autonomija valstybs dalies teis savarankikai valdytis, tvarkyti savo vi-
daus reikalus.
4
Solidarumas (lenk. Solidarno) lenk darbinink profesin sjunga,
kurta 1980 m. j teisms ginti. Solidarumas greitai iaugo plat visuo-
menin sjd prie socialistin valdi alyje.
5
intervencija sikiimas kitos valstybs reikalus.
6
Mitingas vieas susirinkimas, sueiga daniausiai politiniams klausimams
svarstyti. Mitinge paprastai reikiamas nepasitenkinimas esania tvarka.
Persitvarkymas
Soviet Sjungoje
Solidarumas
Lenkijoje
Mitingas prie
A. Mickeviiaus
paminklo
Sjdio
krimas
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i S j d i o k r i ma s i r v e i k l a
Pirmasis Sjdio mitingas prie aukiausiosios Tarybos rm. 1988 06 21
140 141
Sjdis savo veikla pradjo tautin lietuvi atgimim,
atvedus lietuvos nepriklausomyb.
Jis reikalavo atkurti lietuvi tautos teises. i pradi
siekta demokratijos ir lietuvos ekonominio savarankiku-
mo, vliau lietuvos autonomijos SSRS sudtyje, ir galiau-
siai visikos lietuvos nepriklausomybs. Sjdis vienijo
visas demokratines jgas ir skleid tautinio atgimimo id-
jas. leido Sjdio inias, atgimim, Kauno aid,
Maj lietuv ir kitus spaudinius. Organizavo mitin-
gus vilniuje ir visuose didesniuose lietuvos miestuose.
aikino monms savo veiklos program.
Sjdis buvo ne tik labai populiarus, bet ir takingas
kaip politin jga. 1988 m. Katedros aiktje buvo suorga-
nizuotas mitingas ivykstantiems Maskv lietuvos ko-
munist partijos delegatams
7
. Jiems vieai isakyti Sj-
dio lkesiai dl lietuvos savarankikumo. Sugrtanius
i Maskvos delegatus mons irgi pasitiko mitinge.
Mitingai tuomet buvo viena i populiariausi vieo
moni susibrimo form. Jie rengti ne tik siekiant ikelti
reikalavimus valdiai ir politikams, bet ir minint vairius
istorinius vykius. Per mitingus mons susim u rank
dainuodavo lietuvi patriotines ir partizan dainas, kurias
anksiau dainuoti buvo draudiama. Tokios sueigos labai
suvienijo lietuvos mones, kvp jg ir ryto siekti ga-
lutinio tikslo nepriklausomybs.
1988 m. spalio 22-23 d. vilniuje vyko pirmasis Sj-
dio suvaiavimas. Tai buvo vienas reikmingiausi lie-
tuvos tautinio atgimimo vyki. Sjdio pirmininku i-
rinktas profesorius vytautas landsbergis. Kalbta tik apie
lietuvos savarankikum ir tam tikr suverenitet Soviet
Sjungos sudtyje. Suvaiavimo reikm buvo didiul
jis atvr lietuvi tautai naujas perspektyvas.
1988 m. spalio mn. bta ir kit svarbi vyki Ge-
dimino pilies bokte vl suplevsavo trispalv, lietuvi
kalba paskelbta valstybine, vl teisintas senasis himnas
(v. Kudirkos Tautika giesm). lietuvos vadovyb gr-
ino tikintiesiems vilniaus arkikatedr, kurioje sovietme-
iu buvo rengta paveiksl galerija.
7
Delegatas pasiuntinys, galiotas atstovauti valstybei ar organizacijai pasi-
tarimuose, suvaiavimuose ar derybose.
vytautas landsbergis Punske
Sjdio
programa
Sjdio
mitingai
Pirmasis
Sjdio
suvaiavimas
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i S j d i o k r i ma s i r v e i k l a
Mitingas, raginantis ivesti sovietin kariuomen i lietuvos. 1990 11 17
142 143
SSRS vadovybei labai nepatiko vykiai lietuvoje, to-
dl ji visais bdais band laisvjimo proces sustabdyti.
kurta Jedinstvos
8
organizacija, kuri mgino destabili-
zuoti
9
padt alyje ir sutrukdyti valstybingumo atkrim.
1989 m. vasar Sjdio reikalavimai dar labiau iau-
go. Soviet Sjungai nedarant joki nuolaid okupuotoms
Baltijos alims, brendo nepriklausomybs paskelbimo id-
ja. Speciali aukiausiosios Tarybos komisija vertino Ri-
bentropo-Molotovo pakt ir paskelb j nusikalstamu. Mi-
nint ios sutarties pasiraymo metines, 1989 m. rugpjio
23-ij, lietuvos, latvijos ir estijos gyventojai suorgani-
zavo Baltijos keli.
Gyv moni grandin nusidriek nuo vilniaus Gedi-
mino bokto per Ryg iki Talino gynybini sien. akcijoje
dalyvavo daugiau kaip du milijonai moni. Kelyje plev-
savo vis trij ali tautins vliavos, perritos gedulingais
kaspinais, deg vakuts. itaip minios moni pagerb
Ribentropo-Molotovo gdingo sandrio aukas ir primin
pasauliui: Mes esame, mes troktame laisvs! Tai buvo ai-
kus enklas, kad nepriklausomybs siekia visos tautos, ne
vilniaus arkikatedra
Baltijos kelias lietuvos-latvijos pasienyje
8
Jedinstvo (liet. vienyb) prievalstybin organizacija, reikalavusi grin-
ti lietuvoje sovietin tvark. Jos lyderis v. ivanovas.
9
Destabilizuoti griauti, ardyti tam tikr tvark, kelti smy.
Baltijos kelias. 1989 08 23

1980
kurtas
Solidarumas
Lenkijoje
1988-06-03
kurtas
Sjdis
1988-10-2223
I Sjdio
suvaiavimas
1989-08-23
Baltijos kelias
Baltijos kelias Jedinstvo
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i S j d i o k r i ma s i r v e i k l a
144 145
tik j sjdi lyderiai. ir kad jos siekia taikiu bdu. visos
trys Baltijos valstybs tikjosi sulaukti pasaulio ali d-
mesio, ir j auksmas buvo igirstas.
1. Kada ir kodl lietuvoje prasidjo laisvjimo procesas?
2. Kokiu tikslu kurtas Sjdis?
3. Kas pasikeit lietuvoje po i Sjdio suvaiavimo?
4. Pairkite flm Baltijos kelias. Kuo is vykis reik-
mingas lietuvai ir kitoms Baltijos respublikoms?
lietuvos nepriklausomybs atkrimas
1990 03 11
1990 m. pradioje lietuv buvo atvyks Soviet S-
jungos vadovas M. Gorbaiovas. Jis grietai pareik, kad
SSRS neleis lietuvai net ribotos nepriklausomybs. Buvo
aiku, kad Maskva geruoju nieko ne-
duos. Taiau lietuviai grasinim nepa-
bgo ir buvo pasireng eiti pasirinktu
keliu. nepriklausomybs siek ir kitos
dvi Baltijos alys latvija ir estija.
1990 m. pradioje vyko pirmieji
demokratiniai rinkimai
1
lietuvos TSR
aukiausij Taryb. Juos laimjo S-
jdio remiami mons. nauja aT savo
pirmininku irinko Sjdio lyder vy-
taut landsberg. 1990 m. kovo 11 d.
aukiausioji Taryba prim akt Dl
lietuvos nepriklausomos valstybs at-
statymo. Jis skelb: lietuvos auk-
iausioji Taryba, reikdama Tautos va-
li, nutaria ir ikilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940
metais svetimos jgos panaikintas lietuvos valstybs su-
vereni gali vykdymas, ir nuo iol lietuva vl yra nepri-
klausoma valstyb (...).
Grintas lietuvos Respublikos pavadinimas ir vytis.
SSRS vadovyb negaljo susitaikyti su tokia vyki
raida, todl 1990 m. baland paskelb lietuvai ekonomi-
n blokad
2
. Jos tikslas buvo sugriauti alies ekonomik,
sukelti gyventoj nepasitenkinim lietuvos vyriausybe.
Pirmiausia nutrauktas naftos, o vliau ir kit aliav bei
preki tiekimas lietuv. udarytos sienos.
Taiau lietuva neliko viena. Tvyns laisvs siekius
rm laisvosios alys ir usienyje gyvenantys lietuviai.
Materiali pagalb lietuvai teik daugelis europos vals-
tybi. vaistus, maist ir kitokius produktus aukojo lenkai,
Klausi mai i r uduotys
Kovo 11-osios aktas
1
Demokratiniai rinkimai valdios atstov visuo-
tiniai rinkimai, kuriuose dalyvauja visi pilieiai.
2
ekonomin blokada ekonominis valstybs izoliavimas, siekiant priversti j
vykdyti blokados organizatori reikalavimus. M. Gorbaiovo 1990 m. pa-
skelbta lietuvos ekonomin blokada truko 74 d. Ja buvo siekiama priversti
lietuv atsisakyti paskelbtos nepriklausomybs.
Mitingas Punske lietuvos ekonominei blokadai pasmerkti. 1990 04 28
Nepriklausomybs
atkrimas
Ekonomin
blokada
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i l i e t u v o s n e p r i k l a u s o my b s a t k r i ma s
Pagalba
Lietuvai
146 147
belgai, olandai, pranczai, vokieiai, veicarai. neliko nuo-
aly ir lenkijos lietuviai.
lietuva atlaik ekonomin spaudim ir nepalo. Mask-
va vert aukiausij Taryb paskelbti nepriklausomybs
atkrimo laikin sustabdym, taiau lietuva nesutiko.
Tuomet Soviet Sjunga band susidoroti su lietuviais
jga. kurtas pavaldus Maskvai nacionalinis gelbjimo ko-
mitetas. Be kitataui, jame atsirado ir lietuvi idavik.
Soviet Sjungos kariniai daliniai pradjo uiminti
svarbi valstybini staig pastatus (Spaudos rmus vil-
niuje, Krato apsaugos rmus alytuje), blokavo geleinke-
lius, stotis, oro uostus. nutrko lietuvos ryys su pasauliu.
Tkstaniai vilniei ir visos lietuvos gyventoj budjo
prie aukiausiosios Tarybos, vilniaus televizijos bokto,
Radijo ir televizijos komiteto pastato.
1991-aisiais, nakt i sausio 12-osios 13-j lietuv ir
pasaul sukrt kruvini vykiai prie televizijos bokto. ia
specialusis sovietins kariuomens dalinys iauriai susido-
rojo su beginkli moni minia. Prie taikius mones buvo
pasisti arvuoiai
3
. T nakt uvo 14 asmen. Sueist
buvo imtai. Paskelbta komendanto valanda
4
.
i lietuvi tautos tragedija paadino vakar pasau-
lio, ypa europos ali, sin. Pirmoji lietuv pripaino
islandija (vasario 11 d.). lenkijos vyriausyb su nerimu
sek vykius lietuvoje, taiau nepriklausomyb pripainti
dels. vis dairsi vakar europos alis ir Maskv, lauk
tolesns vyki raidos.
Sausio 15 d. varuvoje prie Jav ir Soviet Sjungos
ambasad

surengtas mitingas. Jame dalyvavo lietuvos ne-
priklausomyb remiantys mons lenkai, lenkijos lietu-
viai, kit tautini maum atstovai.
nepasitenkinimas valdia buvo akivaizdus ir Soviet
Sjungoje. Tai sukl 1991 m. rugpjio 19-21 d. valstybs
perversm. M. Gorbaiovas buvo nualintas nuo valdios,
lietuvos gyventojai budi prie parlamento. 1991 m. sausis Mitingas Punske udynms prie televizijos bokto pasmerkti. 1991 01 19
3
arvuotis tankas, arvuota kovos maina.
4
Komendanto valanda gyventoj judjimo ir veiksm apribojimas tam tikru
paros metu.
Bandymas
susidoroti jga
Sausio 13-osios
vykiai
Pasaulio
reakcija
Valstybs perversmas
Soviet Sjungoje
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i l i e t u v o s n e p r i k l a u s o my b s a t k r i ma s
148 149
o jo viet um demokratikesni pa-
ir alininkas Borisas Jelcinas. 1991
met pabaigoje SSRS lugo. Demokra-
tini jg pergal Rusijoje atvr keli
laisv visoms Baltijos alims. netru-
kus nepriklausom lietuv pripaino
dauguma pasaulio ali. Ji buvo pri-
imta Jungtini Taut Organizacij.
lietuviai digavo kova laim-
ta, pavyko isilaisvinti i beveik 50
met trukusios sovietins okupacijos.
Greitai priimta lietuvos Respublikos
Konstitucija. Prezidentu irinktas al-
girdas Brazauskas. atkurta valstybs
valdia, kariuomen, policija, sien
apsauga. Pradjo steigtis naujos poli-
tins partijos.
lietuva vl siliejo pasaulio vals-
tybi bendrij, atkr diplomatinius
santykius su kaimynmis ir kitomis valstybmis. i alies
buvo ivesta sovietin kariuomen.
atkrus nepriklausomyb kilo daug problem. lietu-
vos k apsunkino ekonomin kriz. vykdyta valstybini
moni ir gamykl privatizacija, pradta ems kio re-
forma. monms buvo grinamas sovietmeiu nusavin-
tas turtas. Taiau atsistoti ant koj nebuvo paprasta, todl
pirmaisiais metais moni pragyvenimo lygis smuko. ki-
ninkai, nors ir atgavo em, taiau neturjo kuo jos dirbti.
ne visos privatizuotos mons isilaik. Kai kurios bankru-
tavo
5
. viskam reikjo gdi ir fnans. nepaisant vairi
sunkum, padtis pamau gerjo.
1998 m. saus antruoju nepriklausomos lietuvos prezi-
dentu tapo valdas adamkus. lietuvos santykiai su kaimy-
ninmis valstybmis buvo geri. 1994 m. pasirayta tarpu-
1991 01 19 dien Punske pagerbti uvusieji u lietuvos laisv
5
Bankrutuoti lugti. Kai mon negali isimokti skol, ji privalo nutraukti
veikl.
Prezidentra
Permainos ems
kyje ir pramonje
Usienio politika
SSRS lugimas.
Laisv Baltijos
alims
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i l i e t u v o s n e p r i k l a u s o my b s a t k r i ma s
Paminklas Sausio 13-osios aukoms
antakalnio kapinse
150 151
savio bendradarbiavimo sutartis su lenkija. 2004 m. lietuva
tapo naTO ir europos Sjungos nare, o 2007-aisiais ji pri-
imta engeno ali erdv
6
.
2003 m. prezidentu irinktas Rolandas Paksas. J nu-
alinus nuo 2004 m. lietuvos prezidentu vl tapo valdas
adamkus. 2009 m. pirmkart prezidente irinkta moteris
Dalia Grybauskait.
Ar inote, kAd...
1990 m. Punske surengti du mitingai nepriklauso-
mai lietuvai remti balandio 7 ir 28 d. juos suva-
iavo mons i vis aplinkini kaim, Sein ir Su-
valk su trispalvmis ir transparantais. antrajame
mitinge dalyvavo Helsinkio mogaus teisi gynimo
komiteto nariai, atstovai i anglijos, Pranczijos,
Olandijos, Jav, lenkijos parlamentarai ir lietuvos
aukiausiosios Tarybos deputatai. Pirmajame mi-
tinge pasakyta daug lietuv remiani ir padrsi-
nani kalb. antrajame visi pasmerk SSRS taiko-
mas lietuvai represijas ir ekonomin blokad.
Sovietams paskelbus lietuvai blokad, Punske tuoj
pat sudarytas antiblokadinis komitetas, o banke ati-
daryta sskaita, kuri pradjo plaukti atskir mo-
ni bei kolektyvins aukos. Bta siunt su maistu,
vaistais, higienos reikmenimis. Kadangi visi ems,
vandens ir oro keliai buvo ukirsti, nutarta dovanas
kaupti Punske, o vliau jas perveti lietuv.
1991 m. po kruvinojo sekmadienio vyki taip pat
netylta. Sausio 15 d. protesto eisena, kurioje da-
lyvavo lietuviai, lenkai ir ukrainieiai, surengta
varuvoje. Piketuota prie Jav ir SSRS ambasad.
Sausio 19 d. prie Punsko banyios pareiktas ben-
dras lietuvi ir lenkijos demokratini jg protes-
tas. Sausio 20 Sein bazilikoje ikilmingas miias u
lietuv atnaavo vyskupas J. Paetz.
1991 m. vasario 2 d. Suvalk lietuvi grup nuvyko
vilni budti prie parlamento rm. lenkijos lie-
tuvi organizacijos ra protesto ratus M. Gorba-
iovui. Rayta ir lenkijos prezidentui bei premjerui,
kit valstybi vadovams, praant greiiau pripain-
ti lietuvos nepriklausomyb.
Prezidentas valdas adamkus su palyda prie Kovo 11-osios paminklo
Kampuoiuose
6
engeno ali erdv tai europos ali teritorija, kurioje panaikintos pasie-
nio ir muitini kontrols.
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i l i e t u v o s n e p r i k l a u s o my b s a t k r i ma s
152 153

s i d m k i t e !
lietuvos prezidentai nepriklausomoje lietuvoje
(po 1990-03-11):
algirdas Brazauskas 19931998
valdas adamkus 19982003
Rolandas Paksas 20032004
valdas adamkus 20042009
Dalia Grybauskait nuo 2009 m.
lietuviai lenkijoje
1920 m. nustaius lietuvos ir lenkijos sien, dalis
lietuvi etnini emi, anksiau priklausiusi lietuvos
Didiajai Kunigaiktystei (tarp j Suvalk, Punsko, Sein
ruoas), liko lenkijos teritorijoje. ia ir dabar gyvena lie-
tuviai. Punsko valsiuje jie sudaro 80 proc. gyventoj. Pa-
algirdas Brazauskas valdas adamkus Dalia Grybauskait
1. Kas paskatino aukiausij Taryb skelbti lietuvos
nepriklausomyb?
2. Koki priemoni msi SSRS, nordama sustabdyti lie-
tuvos nepriklausomybs akto galiojim?
3. Pairkite flm Sausio 13-oji. Paiekokite daugiau
ini apie iuos kraupius 1991 m. vykius.
4. Kokie vykiai Soviet Sjungoje pagreitino lietuvos
nepriklausomybs pripainim?
1990 03 11 1991 01 13 2004
Lietuvos sausio vykiai Lietuva priimta
nepriklausomybs Vilniuje NATO ir ES
atkrimas
Klausi mai i r uduotys
lietuviai Suvalk krate
Lietuviai
Suvalk krate
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i l i e t u v i a i l e n k i j o j e
154 155
gal tautin sudt mirus yra ir Sein miestas, bet lietuvi
ia tik tredalis. Suvalkuose j dar maiau. lietuvi esama
ir kituose lenkijos miestuose Gdanske, ecine, vrocla-
ve, varuvoje, bet tik Suvalk krate jie gyvena kompak-
tikai
1
.
vietos lietuvi gyvenim labai paveik lenk ir lietuvi
kovos dl Suvalk krato bei j pasekms. udaryta Sein
kunig seminarija, nustojo veikusi spaustuv. lietuvikas
mokyklas pakeit lenkikos. Banyiose panaikintos lietu-
vikos pamaldos (iskyrus Punsk).
lietuvi veikla Suvalk krate atgijo tik po antrojo
pasaulinio karo. etajame deimtmetyje kaimuose pradti
organizuoti lietuviki vakarai. 1956 m. Punske steigti
lietuvi kultros namai, o 1957 m. kurta pirmoji lietuvi
organizacija lietuvi visuomenin kultros draugija
(lvKD). i pradi lvKD bstin buvo Punske, o paskui
ji perkelta Seinus. Pagrindiniai Draugijos veiklos tikslai
buvo ie: rpintis lietuvi vietimu, saviveikla
2
, paminkl
apsauga, lietuviko laikraio leidyba. Kaimuose ir mie-
stuose m steigtis Draugijos skyriai, krsi saviveiklos
ansambliai (oki, dain, klojimo teatro).
1960 m. rugsj pasirod pirmasis auros numeris.
Pradioje urnalas ieidavo vienkart arba dukart per me-
tus, kol galiausiai tapo dvisavaitiniu leidiniu. Dabar len-
kijoje leidiami ir kiti urnalai Suvalkietis, altinis,
aurel, spausdinamas Pasaulio lietuvis, taip pat lie-
tuvikos knygos ir vadovliai. Daugiausia j leidia au-
ros leidykla. lietuvik leidini galima sigyti leidyklos
knygyne.
apie kultrin vietos lietuvi gyvenim galima su-
inoti i radijo ir televizijos laid, pasiskaityti internete
www.punskas.pl.
Pasikeitus lenkijoje politinei padiai, perorganizuota
ir lvKD. atsisakyta ankstesni, valdios primest socia-
listini idj, pakeistas Draugijos statutas
3
ir pavadinimas.
nuo 1992 m. ji yra lenkijos lietuvi draugija (llD).
lenkijos lietuviai turi ir daugiau organizacij. veikia
lietuvi v. Kazimiero draugija, lenkijos lietuvi etni-
ns kultros draugija (lleKD), lenkijos lietuvi moky-
toj draugija (llMD), lenkijos lietuvi jaunimo sjunga
(llJS) bei vysk. antano Baranausko fondas. visus lenki-
joje gyvenanius lietuvius ir j organizacijas vienija len-
kijos lietuvi bendruomen (llB), steigta 1993 m. Ji at-
stovauja lietuvi tautinei maumai lenkijoje, lietuvoje ir
Pasaulio lietuvi bendruomenje.
apie 19511952 m. daugelyje Punsko ir Sein krato
mokykl vestos lietuvi kalbos pamokos. Jos vyko Puns-
ke, vidugiriuose, navinykuose, vaitakiemyje, lumbiuose,
aradnykuose, Palinuose, Pristavonyse, Radiiuose,
Smalnuose, akatnykuose, lynakiemyje, vaiponioje, va-
liniuose, vikeliuose, agariuose. Kitur lietuvi kalbos
pradta mokyti dar vliau (Juodelikje, Burbikiuose,
aura Suvalkietis
1
Kompaktikai glaudiai, arti vieni kit.
2
Saviveikla mgjika kultros ir meno veikla.
aurel
altinis
3
Statutas dokumentas, kuriame apibdinama draugijos struktra, veiklos
tikslai ir naryst.
Lietuvi veikla
Lietuvi kalbos
pamokos
Lietuviai kitose
Lenkijos vietose
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i l i e t u v i a i l e n k i j o j e
156 157
Ramonikje, Krasnave). Dalis mokykl ilgainiui tapo lie-
tuvikos (Punsko, vidugiri, navinyk, vaitakiemio, Pri-
stavoni, vaiiuliki, valini, vikeli). lietuvi vie-
timui lenkijoje labai reikmingi 1956 m. Tuomet Punske
steigtas lietuvi bendrojo lavinimo licjus. Jo steigimu
labai rpinosi mokytojai J. Stoskelinas ir J. vaina, tuo-
metinis valsiaus viraitis Jonas Judickas bei moksleivi
tvai. Tai buvo ir yra vienintel vidurin mokykla lietuvi
kalba lenkijoje. Dabar ji turi ir savo vard Kovo 11-osios
licjus.
vykstant vietimo reformoms lenkijoje, keiiasi lietu-
vik mokykl tinklas. Dabar yra du pagrindiniai vietimo
centrai Punske ir Seinuose. Seinuose veikia iburio
gimnazija, pagrindin mokykla ir darelis, Punske dare-
lis, pagrindin mokykla, gimnazija ir licjus. aplinkiniuose
kaimuose yra dar kelios pradins ir pagrindins mokyklos
Pristavonyse, navinykuose ir vidugiriuose. Kur laik
lietuvikos klass buvo Krasnagrdos ir Krasnavo mo-
kyklose. lietuvi kalbos mokosi Suvalk lietuvi vaikai.
varuvoje veikia etadienin mokykla. visose mokyklose
vaikai mokosi okti, dainuoti ir vaidinti. Mokiniai kasmet
dalyvauja oki ventje, Teatr festivalyje, dain kon-
kurse Dainorlis, rengia menines programas savo mo-
kyklose tautini ir kit veni proga.
Juozas vaina
Jonas Stoskelinas
Punsko Kovo 11-osios licjaus naujo pastato atidarymo ikilms
Punsko mokykla
Sein iburio mokykla
Lietuvi mokyklos
Dabar veikianios
lietuvikos
mokyklos
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i l i e t u v i a i l e n k i j o j e
158 159
steigus lietuvi visuomenin kultros draugij nepa-
prastai suaktyvjo saviveikla kaimuose. Populiariausi buvo
klojimo teatro spektakliai, dainos ir okiai. Ypa aktyvs
buvo Okini, vidugiri (ansamblis Rta), valini,
lynakiemio, Kreivn (Sduva) ir Pristavoni kaimai.
Saviveiklininkams daniausiai vadovavo mokytojai, o re-
peticijos vykdavo kaimo mokyklose.
Menins veiklos centru ilgiems metams tapo Punsko
lietuvi kultros namai. ia veikia kaimo kapela Klum-
p, choras Dzkija, choreografnis sambris Jotva,
Suvalk mokiniai
navinyk mokiniai
vaik oki vent aguonl
vaik teatr festivalis Ragan
Kultrin veikla
kaimuose
Punsko lietuvi
kultros nam veikla
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i l i e t u v i a i l e n k i j o j e
160 161
oki grup vyiai, vaik meno studija Puniukai.
Kelet met gyvavo estradinis ansamblis Punia, dain
ir oki ansamblis Sduva. Kultros namuose glaudia-
si ir klojimo teatras. Punske veikia taip pat etnins kult-
ros draugijos puoseljami etnografniai ansambliai Gim-
tin, alna ir alcinukas. Dalis kalendorini veni
vyksta Poilsio ir rekreacijos centre bei Jotvingi ir prs
gyvenvietje Okiniuose. Kasmet rengiamas Poezijos pa-
vasaris.
atgimsta lietuvi kultrin veikla ir Sein krate. 1999
metais Seinuose atidaryti lietuvi namai tapo tokios
veiklos centru. ia sikr liaudies kapela, mirusis cho-
ras, vaik oki ir dain grups. Organizuojami koncertai,
parodos, konferencijos. Sein mieste padaugjo lietuvi-
kumo ymi. veikia lietuvos Respublikos konsulatas
4
, yra
iburio mokykla, prie bazilikos pastatytas paminklas
vyskupui antanui Baranauskui (skulpt. Gediminas Jok-
bonis).
Kiekvienais metais visi Punsko, Sein krato ir Suval-
k ansambliai renkasi sskryd Burbikiuose. ia, lie-
tuvos ir lenkijos pasienyje, prie graaus Galadusio eero,
vyksta spdingas koncertas.
Klojimo teatro grups irgi turi savo vent Klojimo
teatr festival. Jis rengiamas kasmet Punsko skansene. j
atvyksta kolektyvai ne tik i Suvalk krato, bet ir i lie-
tuvos.
anksiau lenkijos lietuvi ryiai su lietuva buvo ribo-
jami. nuvykti lietuv buvo labai sudtinga. O ir vaiuoti
reikjo traukiniu per Baltarusij. Kit sienos perj nebuvo.
Paskui ivykti pasidar paprasiau, taiau reikjo speciali
kvietim. Devintajame XX a. deimtmetyje ryiai su lietu-
va pasidar lengvesni, o lietuvai atgavus nepriklausomy-
b prasidjo naujas laisvo bendradarbiavimo laikotarpis.
atidarytos naujos sienos perjos aradnykuose, Budziske,
Trakikse (geleinkelio), Kreivnuose. Po 1990 m. Su-
valk krat aplank daugyb lietuvos ansambli, ymi
estrados atlikj, raytoj, meninink ir politik. Suvalk
krato ansambliai dalyvauja lietuvoje vykstaniose dain
ir oki ventse, klojimo teatr krivlse
5
.
1994 m. baland buvo pasirayta lenkijos ir lietuvos
bendradarbiavimo sutartis. Joje suraytos ir tautini ma-
um teiss, tarp kitko, teis puoselti savo kalb, kultr
ir vietim. lietuva remia lietuvikas mokyklas lenkijoje,
organizuoja kursus mokytojams ir stovyklas vaikams bei
jaunimui. licjaus absolventai dabar gali laisvai rinktis
studijuoti lietuvos arba lenkijos auktosiose mokyklose.
anksiau studijuoti buvo leidiama tik lietuvi kalb arba
urnalistik.
Pltojami lietuvos ir lenkijos verslinink ryiai, vyks-
ta abipus prekyba, skatinamas turizmas. abiej ali pi-
lieiai gali laisvai vykti kitos valstybs teritorij dirbti
ir gyventi. lietuvai ir lenkijai stojus europos Sjung,
bendradarbiavimas ir bendravimas dar labiau suaktyvjo.
Ar inote, kAd...
1949 m. vyriausiasis lietuvos ilaisvinimo ko-
mitetas paskelb lietuvi chart ir kr Pasaulio
lietuvi bendruomen (PlB). Bendruosiuose nuo-
statuose ivardyti kiekvienam lietuviui privalomi
gyvenimo tikslai: ilikti lietuviu, kurti lietuvik
eim, palaikyti tautin kultr, vietim, spaud,
kovoti dl nepriklausomos lietuvos.
4
Konsulatas diplomatin staiga kitos valstybs teritorijoje, kurios tikslas pa-
laikyti diplomatinius santykius ir ginti savo alies piliei teises ir interesus.
5
Klojimo teatr krivl teatr pasirodymai, trunkantys kartais kelias dienas.
Sein lietuvi
nam veikla
Sskrydis
Klojimo teatr
festivalis
Ryiai su Lietuva
Bendradarbiavimo
sutartis su Lenkija
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i l i e t u v i a i l e n k i j o j e
162 163
1. Papasakokite apie lenkijos lietuvi veikl. (Pasidalyki-
te grupmis ir paiekokite ini apie paskir draugij
veikl.)
2. Pasidomkite savo krato lietuvi veikjais. Kokius i-
note j nuveiktus darbus?
3. Papasakokite apie lietuvi vietim lenkijoje po 1950 m.
4. Pasvarstykite, ar sunku bti lietuviu lenkijoje.
TURINYS
I. BALTAI
Balt gentys ir j gyvenamoji teritorija ...................... 3
Balt buitis ir tikjimas ................................................ 7
Prs ir jotvingi likimas ............................................. 14
ii. lieTuvOS valSTYBS SuSiDaRYMaS
lietuvos vardo paminjimas ........................................ 21
Mindaugas lietuvi emi vienytojas ...................... 24
iii. lieTuvOS valSTYBS STiPRJiMaS
Gediminaii dinastijos pradia ................................... 28
lietuvos Didiosios Kunigaiktysts reikm
europoje Gedimino laikais ........................................... 31
lietuvos Didioji Kunigaiktyst
po Gedimino mirties ..................................................... 33
Krvos sutartis 1385 m. ................................................ 36
algirio mis 1410 m. ................................................. 39
lietuva po vytauto mirties .......................................... 44
iv. aBieJ TauT ReSPuBliKa
liublino unija 1569 m. .................................................. 47
lietuvos teistvarka ..................................................... 51
lietuvi kultros raida Xvi a. ..................................... 54
lietuvi kovos su vedais ir rusais .............................. 59
abiej Taut Respublikos lugimas ............................ 64
Klausi mai i r uduotys
l i e T uvOS S i e Ki ai l ai S v T i
164 165
v. lieTuvOS eMS RuSiJOS valDOSe
lietuva Rusijos imperijos provincija ........................ 69
1831 ir 1863 m. sukilimai lietuvoje ............................ 73
lietuvi tautinis atgimimas XiX a. pabaigoje ............ 76
Sein reikm lietuvi tautiniam ir kultriniam
atgimimui ...................................................................... 83
vi. lieTuvOS nePRiKlauSOMYBS aTGaviMaS
lietuvos nepriklausomybs atgavimo aplinkybs ...... 91
lietuvi kovos dl nepriklausomybs ......................... 95
Politiniai ir kiniai lietuvos pasiekimai ...................... 102
vietimo ir kultros raida nepriklausomoje
respublikoje ................................................................... 107
vii. lieTuva vOKiei iR SOvieTinS
OKuPaCiJOS MeTaiS
nepriklausomybs netekimas ...................................... 113
Taryb lietuvos laikmetis ........................................... 122
antisovietinis pasiprieinimas. Partizan kovos
dl lietuvos laisvs ...................................................... 130
viii. lieTuvOS SieKiai laiSvTi
Sjdio krimas ir veikla ........................................... 137
lietuvos nepriklausomybs atkrimas 1990 03 11 ..... 144
lietuviai lenkijoje ........................................................ 153
VADOVLIO ILIUSTRACIJOS
Pi ei ni ai , port ret ai , schemos:
Janina Malinauskait (12, 24, 28, 33, 34, 35, 36, 37, 44, 45, 47);
egl valit (vireliai, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 25, 27, 31, 36, 37, 48,
49, 51, 53, 56, 58, 60, 62, 66, 73, 75, 103, 118, 126, 133);
eml api ai:
egl valit (3, 5, 26, 39, 42, 48, 55, 61, 65, 70, 74, 77, 96, 100,
115, 117, 123, 131, 153);
nuot raukos:
alis Balbierius (62); Sigitas Birgelis (12, 13, 14, 15, 16, 17, 18,
21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 43, 44, 45, 47,
63, 71, 73, 78, 79, 80, 83, 84, 85, 89, 93, 97, 99, 101, 102 (i sten-
do), 104, 107, 108, 110, 111, 127, 129, 134, 135, 137, 141, 142,
149, 150, 152, 156, 157, 158, 159); Jonas Markauskas (78); Jurgis
Paranseviius (146, 148); Teres uzdilait (110); egl valit
(62, 148); virginija vilutyt (128); archyvai: auros leidyklos
(56, 57, 78, 86, 87, 91, 98, 99, 106, 108, 109, 135, 144, 154, 155,
157); Maironio lietuvi literatros muziejaus (79, 80, 81); lietu-
vos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro (119, 122,
124, 125, 130, 132, 134, 138, 139, 140, 142, 143, 147); vytauto
Didiojo karo muziejaus (110, 111) ir lietuvos dails muziejaus
(69) eksponatai; privats rinkiniai: Biruts Burdinaits-Ow
(158), Juozo vainos (113), Romo vitkausko (145) ir kt.
Dkojame archyvams, muziejams bei privatiems asmenims, geranorikai leidu-
siems fotografuoti turimus eksponatus, panaudoti kitoki iliustracin mediag.
166 167
vaDOvliO KORTel
Mokinio vardas ir pavard
Mokslo
metai
vadovlio ivaizda
(labai gera, gera, patenkinama)
mokslo met
pradioje
mokslo met
pabaigoje
...................................................................................................................
...................................................................................................................
...................................................................................................................
...................................................................................................................
...................................................................................................................
...................................................................................................................
vaDOvliO PRieDai
vadovlio priedus sudaro dvi kompaktins ploktels.
vienoje yra edukaciniai flmai, pasakojantys apie praju-
sio imtmeio pabaigos vykius lietuvoje bei lenkijoje gy-
venanius lietuvius, kitoje vadovlio tekstas, emlapiai
ir kt. iliustracin mediaga.
1 pl okt el
edukaciniai flmai
naujausij laik istorija
1. Sjdis
2. Baltijos kelias
3. Kovo 11-oji
4. Sausio 13-oji
lenkijos lietuviai
5. lietuvi vietimas lenkijoje
6. Festivaliai ir renginiai
7. Tautins ir kitos vents
2 pl okt el
vadovlis (PDF formatu), emlapiai, nuotraukos ir
kt. mediaga