Está en la página 1de 9

Altori ely 1933 m. ileistas Vinco Mykolaiio-Putino psichologinis romanas.

Tai buvo pirmasis tokio pobdio krinys lietuvi literatroje. Jame apraomas Liudo Vasario
jauno kunigo gyvenimas, jausmai, vidiniai konfliktai, siekis isivaduoti i visuomens primest dogm.
Krinyje sprendiama labai daug psichologini problem: kunigysts, gyvenimo kelio iekojimo,
menininko asmenybs laisvs. Ypa rykus romano motyvas ar gali tas pats mogus bti ir kunigas,
ir poetas?
Altori ely buvo pirmasis modernistinis lietuvi romanas, atitiks tuo metu Vakar
Europoje paplitusias literatrines tradicijas. is romanas turi labai daug autobiografini element, nors
pats autorius t ry siek sumenkinti. Vincas Mykolaitis-Putinas, lygiai kaip ir apraomasis Liudas
Vasaris, buvo poetas i Suvalkijos, stojo kunig seminarij, netrukus po jos baigimo ivyko
Peterburgo dvasin mokykl, vliau Vakar Europ, o grs Lietuvon met kunigavim.
Sutampa ir dalis vietovardi pavyzdiui, Aurakalnis, i ties stksantis poeto gimtinje, nesunku
nuspti, kad minimas Naujapolis yra Marijampol ir kt. Krinys svarbus ir istorine prasme gerai
atskleidia minimo laikotarpio visuomens nuotaikas (lenk ir lietuvi dvasinink prieprie,
socialistini judjim keliam pavoj kunig dominavimui, nepriklausomos Lietuvos politines
intrigas, Kauno inteligentijos gyvenim).
Siuetas[taisyti | redaguoti kod]
Krinys padalintas 3 dalis: Bandym dienos, Eina gyvenimas ir Isivadavimas.
Pirmojoje dalyje pasakojama kaip jaunasis Liudas Vasaris, tv sprendimu, stojo kunig seminarij.
ia jis pratinasi prie asketiko gyvenimo, nirios dienotvarks. Jis naivus, kupinas idealizmo ir tikisi
bsis geru kunigu kaip Maironis ar Antanas Baranauskas, padsis tautai. Taiau jam sunku atrasti
savyje gyv tikjim Dievu, be to, jis links vienatv, apmstymus, jam sunku ireikti savo jausmus,
bti atviram su kitais. Vasario jausmus sudrumsia kaimyninje parapijoje gyvenanti jauna vietos
klebono giminait Liuc, kuri nori ukariauti drovaus ir jautraus klieriko ird. Vasaris atsispiria jos
pagundai, bet jo sieloje vis labiau randasi dvilypumas jis nori patikti, nori patirti meil, bet kaltina save
dl klierikui netinkam jausm ir poelgi. Bnant seminarijoje savo moters ideal Vasaris kuria aplink
kaskart pamald metu pastebim moter Katedros Nepastamj. Negaldamas atvirai ireikti
savo jausm, Vasaris pradeda rayti eilraius, kuriuos netrukus pradeda spausdinti vienas jo biiuli
kuruojamas leidinys. Nepaisant vis maitingesni jausm sieloje (noro mylti, noro nevaromai kurti,
bodjimosi kunig veidmainikumu) jis priima skaistybs adus ir netrukus tampa tikru kunigu.
Antrojoje dalyje Liudas Vasaris paskiriamas vikaru Kalnyn parapij. ia jis susiduria su pilka
realybe grubiais, veidmainikais kunigais, varginaniu, siel sekinaniu darbu, rutina. Jam sunku rasti
bendr kalb su parapijieiais, juos auklti, suprasti j gyvenim. Vasario mylimoji Liuc iteka u
daktaro Brazgio ir tampa jam tolima. Jaunasis kunigas prieglobst atranda dvare, kur lankosi jauna
lenk baronien Rainakien. Ji aprpina Vasar knygomis i dvaro bibliotekos ir savo dmesiu. Vasaris,
nepaisydamas neigiamos klebono nuomons, baroniens kaip laisvo elgesio moters reputacijos, ja
susiavi ir danai drauge leidia laik kartu. ia jis vl susiduria su vidiniu konfliktu tarp noro bti
mylimam ir jam, kaip kunigui, tinkamo elgesio. Jis bando bendrauti su pavyzdingais, asketikais


kunigais, bet pamato, kad tokiu pats tikrai netaps. Taiau prasideda Pirmasis pasaulinis karas, ir Liudas
Vasaris rytasi ivykti Peterburg.
Paskutinje dalyje vaizduojamas Liudas Vasaris, grts jau nepriklausom Lietuv po deimties met.
Jis gyvens Vakar Europoje, ten gavs filosofijos daktaro isilavinim. Per tuos metus jis nutolo nuo
dvasinio gyvenimo, priprato prie pasaulietiko kultrinio gyvenimo, iblso jo idealizmas. Grs jis ima
vengti savo kaip kunigo pareig, vengia bendravimo su kitais kunigais. Jo tvai tikisi, kad jis dabar
tapsis klebonu, bet Vasaris ivyksta Kaun ir tampa gimnazijos direktoriumi. Ten jis vl netiktai
susitinka su Liucija, kuri vl itekjusi ir dabar yra turtinga Kauno ponia. Vasaris imasi mokyti jos sn
Vytuk ir nuolat bendrauja su Liucija. J bendravimas palaipsniui perauga rimtesnius santykius.
Vasaris tsia savo literatrin veikl ir vienos vakarons metu susipasta su i Amerikos kilusia
pianiste Aukse. Jiedu pamilsta vienas kit, bet Vasaris vis negali nutraukti savo santyki su Liucija. Bet
mirus Vytukui Liucija puola depresij, o vliau nusiudo. Liudas Vasaris, nepaisydamas kunig
kalbinjim, baims dl ateities, pasiryta atsisakyti kunigysts ir nori tsti savo gyvenim su Aukse.
Pagrindiniai veikjai[taisyti | redaguoti kod]
Liudas Vasaris jaunas, naivus, jautrios sielos kunigas ir poetas;
Liucija Brazgien (Glaudiuvien) Klevikio parapijos kanauninko Kimos dukteria (i ties,
dukt). Pradioje idykusi mergait, vliau laiminga motina, o pabaigoje amorali auktuomens
ponia;
baronien Rainakien (Reineken) i Lenkijos kilusi laisvo elgesio, lengvabdika moteris,
itekjusi u seno vokiei barono Rainakio;
Auks (Aurelija) Graulyt i JAV grusi turtingo tvo dukra, pianist;
kunigas Stripaitis Kalnyn vikaras, usims prekyba ir visuomenine veikla, vliau politikas;
klebonas Platnas grubus, storievis Kalnyn klebonas, usims savo kio reikalais;
kanauninkas Kima Klevikio klebonas, kanauninkas, augins nesantuokin dukter Liuc;
daktaras Brazgys gydytojas, veds Liucij, vliau uvs per kar;
Vytautas (Vytukas) Liucijos ir Brazgio snus, Vasario krikto snus.
















**************************************************************************

Daugelyje V.M.Putino knygos Altori ely apraym teigiama, kad pagrindinis romano
veikjas yra draskomas vidini prietaravim, svarstym, bet niekur neminimos i pritaravim
prieastys. O btent prieastys, paskatinusios L.Vasario svyravimus, yra moterys. Moterys,
turjusios didiausi reikm L.Vasario gyvenime buvo keturios: Liuc, Katedros Nepastamoji,
Baronien ir Auks. Jos lydi L.Vasar visame jo dvasins raidos procese.
Niekur romane nam, seminarijos, katedros, Kalnyn ir Kauno erdvs nesusikerta, n viena moteris
neengia kitos valdom erdv (iimt sudaryt gal tik baronien, pasirodiusi klebonijos erdvje,
taiau is pasirodymas okiruoja ir dvelkia stipriu baroniens svetimumu Juls valdomai klebonijos
erdvei).
Jos ne tik nesusidr erdvje, bet ir um
skirting viet L.Vasario gyvenime, turjo skirting reikm.

Liuc pirmoji, paadinusi jauname seminariste vyr;
Katedros Nepastamoji yra tiek sudvasinta, kad beveik netenka jokio knikojo pavidalo. Vasaris
sisavino j kaip moterikumo ideal ji buvo pirmoji jo meil ir jo pirmoji daina. L.Vasaris
pasuka Nepastamosios silomu dvasins saviraikos, tad ir dvasininko keliu;
baronien audrinusi L.Vasar, pastmjusi j ne asketikumo, o hedonizmo link, padjusi jam
suvokti men ir jo, kaip krjo, kaip poeto, - viet jame;

ir Auks, gal gale privertusi Vasar veikti jo dvilypum, veidmainyst, sielos grauat, sins
priekaitus.

Pats L.Vasaris i moter negretino ir suprato, kad visos keturios buvo labai svarbios jo gyvenime.
Kuo toliau, tuo labiau jis j nenorjo vengti. Bdamas jaunas, jis buvo suvarytas kunig
seminarijos taisyklmis ir visuomens normomis, bet vliau jis elgsi taip, kaip jam atrod geriauia,
nors ketvirtojoje dalyje L.Vasaris pripaino, kad buvo susipainiojs savo jausmuose ir nenojo ar jis
tikrai myli, ar tik nori mylti, ar vien sivaizduoja myls. O moterys atlikusios savo funkcij staiga
paios dingdavo i L.Vasario gyvenimo: po to sekmadienio Vasaris daugiau nebemat Katedroj tos
moters Vis del to Liuc, Katedros Nepastamoji, baronien ir Auks padjo atrasti L.Vasariui
teising vidini iekojim keli. i moter dka L.Vasario vidinio pasaulio disharmonija virto
harmonija.


























********************************************************************************
Tai trij dali romanas: Bandym dienos; Introibo ad altare Dei mii pradios odiai,
Eina gyvenimas; Quia peccavi nimis, Isivadavimas; Mea maxima culpa mano
didiausia kalt.
Romano tema vidinis konfliktas tarp kunigo ir poeto. Kritikuodamas katalik
dvasininkijos ir buruazins visuomens ydas, atskleisdamas pagrindinio veikjo Liudo
Vasario keli isivadavim, raytojas pasmerk klerikalizm, jo romanas tarnavo
paangos interesams, padjo ir padeda ugdyti harmoning mogaus asmenyb.
Pagrindinis herojus klierikas Liudas Vasaris, kuris tik ventintas kunigas pagaliau
suvokia, kad paaukimas ne jam ir visaip stengiasi atsikratyti tos natos Visos trys dalys
yra i 26 skyri.
1 dalis. I skyrius. Bando prisitaikyti prie seminarijos rutinos. II skyrius. Smulkiai apraomos
kasdienins apeigos, Liudo pamstymai, pasakotojo nuomon. III skyrius. Vasaris
nagrinja save, pasakoja gyvenimo gimnazijoje ypatybes, patirtus spdius. IV skyrius.
Variokas pasikvieia Liud pasivaikioti ir idsto savo nuomon apie visas seminarijos
apeigas, kokios jos komedijos, taip Vasariui papasakojo, jog toki kaip jis yra daug ir tik
retas tikrai turi t kvpim; Variokas nusprend istoti, nes vienintelis noras buvo
uaugti kunigu tik egoistiniams tikslams; parod Liudui laikrai serij, kuriose jis pamat
udraust vaisi moteris, kurias gimnazijos vadovyb i t laikrai ikarpydavo arba
iskusdavo. V skyrius. Pirm kart seminarij atvaiavo Liudo tvai ir pirm kart j
pamat su sutana ir ikart pradjo vadinti j kunigliu; kai jis parod tvams Variok ir
apie j papasakojo, tvai piktai pairjo ir ikart moral atskait; Vasario pokalbis su
knygininku Jonelaiiu apie gyvenim seminarijoje, kuris pakl puolusi Liudo dvasi;
kartu su Juozu Petryla, Kaziu Balseliu ir Petru Kasaiiu Liudui teko pasidalinti jam tv
palikt lauktuvi d, jie sdjo iurkininke palpje, kurioje buvo galima pasislpti nuo
priirtojo Mazurkovskio; igirds priirtojo ingsnius ir kosjimus apie tai
puotaujanius spjo vienas klierikas (visgi yra toki geradari); draugams pranykus
iurkininke Vasaris vis dar stovjo sustings prie savo atvertos ds, kol pagaliau dur
neatvr priirtojas, kuris po to atskait moral. VI skyrius. Baigsi pirmieji mokslo
metai. Prie ivykstant dvasios tvas pamok kaip reikia elgtis. Vaiuodamas namo Liudas
negaljo atsigrti gamta, kurios jau seniai nemat. Lauk nesulauk gimtojo kaimo.
mons nusiimdavo kepures prie j. Diaugsi, kad niekas jo nebeadins. Susitiko savo


parapijos klebonas, kuris, ne kaip tikjosi, buvo mielas ir geras. Su klebonu nuvaiavo
kit parapij, kurioje gyveno Petryla. Ten klebonas, su turtingu stalu, turjo augintin
Liuc, itvirkusi merg, kuriai baisiai patiko kunigai. Liudas pamat, kad klebonai ne tokie
venti ir kad Variokas buvo saks ties. Vasaris pamat, kaip klebonas susiginijo su
abstinentu ilui vikaru, dl grafino alkoholio. Susitiko Liuc ir ikart apdegino jai rank,
dl ko jis ilgai save grau ir tuo metu nieko negaljo jai pasakyti. VII skyrius. Ilgai galvojo
apie scena su Liuce ir kr, kaip pasitaisyti. Paskutin atostog dien Liudas nusprend
praleisti pas Petryla, kad tik pasimatyt su Liuce. Vasaris kariai diskutuoja su studentu
apie kunigijos naud ir esm. Liuc prieina prie Liudo ir udengusi jam akis prao spti,
bet ne spja, o prao leisti, atsakymas Liucei nepatiko Fi, nes buvo per daug jau
nuolanku, bet Liudas toks jau buvo. Jis vl milijon kart sivaizdavo i scen ir vl save
grau, kad galjo prie j pasirodyti ir geriau. VIII skyrius. Nauji mokslo metai. Gyvenimas
jau nebe labirinte po keliolika moni, o kambariuose po keturis. kambar Liudas
grdavo tik nakvoti, o taip eidavo aul ir ten skaitydavo bei daug galvodavo. Galvojo jis
apie nuotykius su Liuce i ivis apie moteris, kokios jos i kelio vedanios ir ar turi jos k
gero. Per dvi savaites Vasaris vl apsiprato, bet jam buvo liepta grti labirint ir jo
menki bandymai k pakeisti buvo nieko verti. Jis buvo per daug nuolaidus ir nuolankus. IX
skyrius. artinosi dideli Panos Marijos nekalto prasidjimo atlaidai, labai ikilminga
vent.. daug ruotis. Vl apgalvoja savo veiksmus jei susitikt Liuc. Nupasakoja vis
ceremonij, kurios metu giedodamas pamat moter su baltu gaubtuvu ir ji jam strigo giliai
atminty. Ta Nepastamoji buvo jo sivaizduojamas idealas. Toji moteris Liudui udeg ird
ir jis vis vakar buvo kaip ne savas. Petryla pranea, jog ada atvaiuoti Liuc prie
Kaldas ir paerzina, kad dl Liudo ji ia ruoiasi. Nors ir suintrigavo i naujiena Vasar, bet
daug stipresnis buvo Nepastamosios paveikslas. Giedoti Liudas pasirinko t pai viet,
kad pamatyt J. Ji stovjo ten pat kaip ir dien prie tai. Po to Liudas galvojo ir svajojo,
kaip praeidamas jis pamatys jos veid, kurio niekad nepamir, ar bent prisilies prie jos. X
skyrius. Poilsio diena Liudui apgalvoti savo spdius. Parao pirm savo eilrat, kur
skaito daug kart ir bando analizuoti, lyg tai bt ne jo. Prasidjo nauji mokslai: filosofija,
logika. Liudas bibliotekoje band susirasti domi knyg, bet tokios buvo udraustos, bet
Jonelaitis jam pasil pavartyti slapt lietuvik laikrat, kur graindamas atne, kaip
buvo praomas, savo parayas eiles, kurias visgi ispausdino. Vl Liudas band sigilinti
savo eiles. Kit dien Jonelaitis Vasar supaindino su kitais raaniais laikrat
gimnazistais Petru Varnnu ir Matu Sereika ir jie visi prim Liud savo slapt draugij.
Varnnas pamok, jog reikia rayti i sielos, o ne i reikalo. Xi skyrius. Atvaiavo Petrylos
klebonas su Liuce, kuri Liud pramin Pavasarliu, kas jo ird dar labiau pradiugino.
Petrylos, Liucs ir Liudo pokalbis. Liudas bando nagrinti ir spti Liucs praeit. Ji
padovanoja jam pirtines, kurios kaskart jas usimovus primins jam j. Petryla toliau
prikaiioja Liudui apie Liuc. Bet vl ivydus Nepastamj, j vl pagavo nesuprantamas


jausmas. XII skyrius. Artja Kald karnavalas ir viesos nariai, su Liudu, svarst jo
program. Varnnas suman padeklamuoti Maironio Skausmo bals, visi tam prieinosi,
bet veltui. Deklamuojant j, visa sal suiuvo, o po koncerto Varnnas gavo daug pylos, ir
tai aptarinjo su draugais. Visi bijojo, nes buvo pasakyta: Turi puikybs, o ie odiai
beveik liepia eiti i gimnazijos. ie vykiai dar padrsino Liud, jis sek vis lietuvik
spaud ir i jos moksi, nes net lenkikos literatros paragavo labai nedaug. Liudas
daugiau skait nei moksi. Mokslo met pabaigoje, Varnnui buvo patarta nebegrti
gimnazij ir tai aptemd skaidri Liudo nuotaik. Bet igirds perpasakot moral, jame
rado daug tiesos, apie klieriko paeidiamumir kad kunigas nesuderinamas su literatu.
XIII skyrius. Po paskutinio met vykio pus atostog Liudas neatsigavo ir prieglobsio
iekojo savo Aurakalnyje, nuo kurio atsiskleisdavo dideli ir gras plotai ir toliai,
kvpdav Liud rayti. Vl nusprend aplankyti Petryl, o labiau Liuc, bet nusivyl, nes
tiek apgalvojs susitikimo variantu buvo tiesiog ignoruojamas, nes ji usim su studentu,
kuriam, kaip Liudui rods, Liuc buvo papasakojus apie j ir jo neskmes su ja. Grs vl
liko savo kaln apmstyti naujus spdius, nors ir nekokius. Po keli dien atvaiavo pas
j Liuc, bet tik dl kriaui, kurias augino jo tvas, kuris buvo pamalonintas, kad jo
kriaus kam nors rpi ir kad Liuc tiek daug apie jas nusimano. Kai senis Vasaris panoro
pakalbti apie bites, Liuc paiurpo, nes j nekent, bet apie bites daug inojo j atlydjs
vargonininkas, todl primygtinai sisiuliusi ji su Liudu ulipo jo Aurakaln, kur ji pasiteisino
dl savo elgesio, kur jie prisimin ir pasijuok i Liudo nuolankumo su ja. Liucei patiko
Liudo kalnelis ir prisiskynusi gli, kurias veis namo, papra j daniau lankyti ir
neumirti, kas Liud vl imu i vi. XIV skyrius. Aprao nesutarimus su lenkais
gyvenaniais tame paiame kambaryje. Mokosi duoti iriimus, suprasti nuodms
sunkum, pasakoja apie nauj moksl. XV skyrius. Vasario dienynas, kurio neskaiiau.
XVI skyrius. Imetamas penkto-paskutinio kurso studentas Radastinas prie pat
ventinim u netinkam elges ir po kiek laiko perskaito jo laik adresuot vienam i
gimnazist, neinia kuriam, o rao kaip gerai bti laisvam gauna laik nuo jau anksiau
imesto Varnno, kuris rao savo nuomon apie Liudo eiles, truput moko. Vasaris rytasi
umirti Liuc, bet nieku gyvu nepamir Nepastamosios, kuri mato banyioje per
apeigas. XVII skyrius. Prie pat treij mokslo met pabaig, bibliotekininkas Jonelaitis
pasilo Liudui vasar aplankyti Kaun, Vilni, Trakus, kad pasisemti nauj mini krybai.
Kartu vaiuoja Kasaitis ir jie trise nekasi apie lietuvi nutautinim. Liudas diaugiasi i
vasar nesusitiks Liucs, nes taip geriau jo kunigo karjerai, taiau tik tris savaites tebuvo
namie. XVIII skyrius. Prasidjus kevirtiesiems jo klerikavimo metams jis susimst apie
savo paaukim, kadangi visuose dvasikuose paaukimuose jis nerado jokios atgaivos,
jam tai buvo tik darbas. T met pirm pusmet jis kas vakar prie miego met sddavo
tuioje, tamsioje koplyioje ir lauk nauj jg antpldio, bet tas koplyios jaukumas ir
ramyb atbuko ir jam vl buvo negera. Jis labai uoliai studijavo visus mokslus ir tikjosi


juose kak rasti, bet veltui. Atbuko net jausmai Nepastamajai, jo pasikeitim pastebjo
ir draugai ir sak, kad jis ilgai taip neitvers. Bet atjus pavasariui jis atgijo, nes igirds
pirm vyturio giesm jis prisimin vaikyst, mamir nuo to laiko ji jau nebegaljo tnoti
tamsioje koplyioje, nes jis pradjo atgyti, atgijo jo jausmai pamaius Nepastamj. Ir i
to uolaus kako iekojimo ir laukimo jis vyresnybs akyse tapo patikimas ir jo jau
nebesaugojo akyla j akis. Vasaris dar labiau usidar savyje ir nepamet ryto tapti geru
kunigu, pasitikdamas tik savo jgomis. XIX skyrius. seminarij atjo naujas profesorius
Vingeleviius, kuris piktindavo visus savo anekdotais, juokeliais Vl intensyviai Liudas
save nagrinja. Skaitydamas savo mgstamiausi eilrat Silentium jame raomus
odius priskiria sau ir rao dienorat. Be to pradjo intensyviai mokytis. XX skyrius.
Liudas pakvieiamas Klevikio klebono Kimos 50 met ir 25 met kunigavimo
sukaktuves, nuo dabar klebonas kanauninkas. T kart jis Liuc sutiko visai kitokia nei
visada, ji buvo nulidusi, kenianti, baikti, kokios Vasaris atstumti negaljo, o taip norjo.
Vliau vl pokalbis su Liuce apie j pat. Liuc stengiasi jam skiepyti truput jausmo, bet jis
nesileidia, bet ikelti ileistuves Liudas pasiada, nes kitais metais jis jau gal bt bus
subdiakonas, o ji jau itekjusi, ko Liudas labai norjo, nors kai kas kitas jam tai
pasakydavo jam suspausdavo ird. XXI skyrius. Liudas save grau, kad po tokio
usispyrimo pamirti ir numarinti draugyst su Liuce jis ne tik j atgaivino, bet ir nueng
toliau nei buvo. Jis vl pervaizduodavo to vizito vaizdus, kalbas Jis pradjo nebe taip
uoliai atlikinti klieriko pareigas, nes nebegaljo susikaupti. Per atostogas kai Vasaris
vainjo po Vilni, Liuc kiekvien ventadien jo lauk su nerimu, bet veltui, o daktaras
Brazgys kaip manydamas siek jos rankos, taiau ji nesileido, nors ir klebono buvo
kalbinjama. Liudas atvyko pakviesti Liucs ileistuves. Jiedviem vl teko jausmingai
pasinekti ir prisiminti visas kartu praleistas akimirkas, kas Liudo ird pl
neapsakomai. Taip pat jam atsivr akys ir jis klebon Kim pamat kitose spalvose
Vaiuodamas namo jis galvojo apie ateit, kokia ji bus jam esant kunigui, o jai itekjus. Jis
prisimin kaip sunku bti kunigu ir likti padoriu. Bet jis save apgaudinjo, nes kuo
pavojingesni vingiai su Liuce jam pasitaikydavo, tuo jam atrod tai taip nekalta. XXII
skyrius. Atjo ileistuvi metas. Liudas buvo be galo laimingas, nes su Jonelaiiu kartu
atvyko ir seniai matytas Varnnas, kuris moksi usienyje. I pradi visi buvo nedrss,
nes vieni kit nepainojo, bet reikalai po truput taissi ir Liucei prasiiojus visi nuskubjo
Liudo Aurakaln, pakeliui dainavo giesmes; lipimas kalnel visiems buvo be galo smagus,
o ulip niekas nenuobodiavo: kalbjo, dainavo, o galiausiai oko ir niekam nebuvo
svarbu, kad aidimuose dalyvavo ir klierikai lygiomis teismis, nes tai buvo teista kaip
kunigams. Vakarien, visi prie stalo, kanauninkas moko, pasakoja. Kai visi pradjo
skirstytis, Liuc su Liudu susitiko tarpduryje ir ji papra j lapydti iki pakalns, nes paliko
ten savo skar. Ten nuj jie jautsi labai drovs, bet Liuc buvo rytingesn ir visaip
band vilioti Liud, kuris i vis jg tam prieinosi, ir kai buvo momentas pasibuiuoti jis


nusisuko ir pasil eiti namo. Dl to, kad nepabuiavo jis ilgai gailjosi, nes tai bt buvs
pirmas ir paskutinis jo buinys. XXIII skyrius. Prasidjus penktiesiems seminarijos mokslo
metams jis vl krat savo galvoje ileistuves ir t vyk pakalnje. Kaip ir visi klierikai
susirpino mokslais, nes svarbiausias buvo rus kalbos egzaminas, bet prie juos vis
valdi nugirdydavo ir nusiraydavo, nes vargu ar kitaip ilaikyt. Stengsi atlikinti visas
klierikikas pareigas, kad umirt prietaravimus savyje ir todl apie j valdia buvo geros
nuomons, ko pasekoje jam prane, kad bus ventinamas subdiakonus. Dl to Petryla
labai pavydjo. Keletas pamoksl i dvasios tvo per pasirengimo iventinimui dienas, per
kurias Vasaris dar labiau plsi. Jis vl prisimin Varioko odius, jog visos apeigos tra
komedijos bei prie akis atsistojo nuogos vergs knas, kur mat Varioko rodytuose
urnaluose ir tas vaizdas nuo jo nesitrauk ir pabgti nuo jo negaljo. Ir kai papasakojo
apie tai dvasios tvui, jam pasak, kad jis yra pervargs ir danam taip pasitaiko. Jis
tikjosi per ipaint gauti didel bausm, bet dvasios tvas visai ant jo nepyko u
nuodmes. XXIV skyrius. Nekantriai laukiama ventinimo apeig. Visi klausinja,
kabinjasi prie Liudo ir neikents Petrylai atsako, jog mielai pasikeist vietomis, bet tai ne
jo valia. ventinimo apeigos. Po savaits dingo jo Nepastamoji. Vasaris visur eidavo
vienas ir nieko prie savs neprisileisdavo, nes turjo argument brevijori, kur
neiodavosi ir nagrindavo, o tuo tarpu Balselis dl jo kamavosi, nes niekaip negaldavo
gerai kalbti brevijori kaip reikalaujama. Vl savs nagrinjimas ir taisykli nusistatymas
dl raymo ir Liucs. XXV skyrius. Liuc nusprendia itekti, bet i irdies Vasario
neimeta, nes Brazgio paklausus kada vestuvs ir iam labai nustebus ir nesitikinus ji
pasako, kad nemyli, bet teks. Liuc atvaiuoja pakviesti Liud jos vestuves per olines ir
jie vl kalbasi akis ak ir ji vl nori, kad Liudas adidaryt savo ird jausmams, bet jis
prieinasi. Ji patar jam bti jausmingesniam, bet tai, kaip Liudui atrod, buvo jau per vlu.
Liucs vestuvs, kuri norjo kukli, bet klebonas sukviet nemaa moni ir padar
ikilmes, bet Liuc nepyko. Per vestuves ji buvo apsirengusi juodai ir neirideno n vienos
aaros, kas visus labai stebino ir piktino. Vasaris po vestuvi savs nebesuprato ir
nenorjo suprasti, todl lauk paskutini atostog pabaigos. XXVI skyrius. etame kurse
prie Velykas buvo ventintas diakonus ir gyveno ram, usidariusio savyje kunigo
gyvenim. Jis jau nebesigilino save, nes bijojo ir nenorjo; kaip pats sak, jis laukia galo,
kad kuo greiiau prisiirt prie kunigo ir iplaukt pasaul. Jis vis laik moksi, nes jau
reikjo mokytis laikyti miias, o jis dar daug kur klysdavo. Sekmini oktavoj Vasar ir jo
draugus turjo vsti kunigus, bet Liudui buvo sunku suvokti, kad jis jau visateisis
kunigas, kad jis klausys ipaini, laikys miias ir darys visus kunigui pavestus darbus.
Pirmas savo miias paskyr per vent Marij Magdalen, nes buvo tinkamiausias
visiems metas po ieno numimo ir prie rugiapjt. Daugumai ra ratu pakvietimus,
bet pas poni Brazgien Liucij nuvaiavo pats j odiu pakviesti. Susitikus vl apm
prisiminimai ir vl jis su reikalais, o ji i jo nori jausm (bet jau ne meils). Miioms buvo


intensyviai ruotsi, nes ikilms turjo bto didels ir dar savimi nebuvo utikrintas kun.
Vasaris. Atjo mii metui liudas labai jaudinosi, bet turjo unugar, nes archidiakonu
rengsi pats kanauninkas Kima. kart atvykus Liuc vietoj skrybls, kaip jai buvo
prasta, buvo su aliu ir ji visa primin Vasariui jo Nepastamk. Rengdamasis Liudas
neuskalbjo tam reikalui skrit maldeli, nes buvo susijaudins ir bijojo per miias suklysti.
Nuleids aksi, jis prijo prie altoriaus laipt, giliai nusilenk ir pradjo savo pirmsias
miias: INTROIBO AD ALTARE DEI.