Está en la página 1de 6

1

FIZIKA-1
DARBIN PROGRAMA
Studij metodai
1 Fizikos vadas
Fizikos tyrimo objektas.
Fizikos mokslo sandara.
Fizikos vystymosi pagrindiniai etapai.
Pagrindins neisprstos fizikos problemos.
Fizikos mokslo metodas.
Erdvs ir laiko samprata klasikinje ir reliatyvistinje fizikoje.
Pagrindinai fizikos skyriai.
Paskaita 2 val.
Savarankikas darbas 6 val.
2 Kn slenkamojo judjimo kinematika ir dinamika
Mechaninis judjimas. Pagrindinis mechanikos tikslas.
Atskaitos sistema, padties vektorius. Poslinkio vektorius ir jo
modulis.
Momentinio greiio ir momentinio pagreiio vektoriai ir j
moduliai. Vidutinis greitis ir pagreitis.
Kno slenkamojo judjimo kinematins lygtys.
Pagreiio skaidymas normalin ir tangentin pagreiius
kreivaeigiame judjime.
Pirmasis Niutono dinamikos dsnis. Inercins ir neinercins
atskaitos sistemos. Galiljaus reliatyvumo principas. Mas kaip
inertikumo matas. Inercin ir gravitacin mass. Jga, jos
rys (tamprumo, trinties, gravitacin). Antrasis Niutono
dsnis. Jgos impulsas ir judesio kiekis. Slenkamojo judjimo
dinamikos lygtis. Kintamos mass kn judjimas.
Judesio kiekio tverms dsnis.
Treiasis Niutono dsnis. Niutono dsni taikymo ribos.
Paskaita 2 val.
Fizikins demonstracijos:
Demonstracijos naudojant stend su
oro pagalve;
Inercija su vino rutuliu;
Raketos judjimas;
Patranka.
Pratybos 2 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Atvudo maina.
Savarankikas darbas 6 val.
3 Kn sukamojo judjimo kinematika ir dinamika
Momentinio kampinio greiio ir momentinio kampinio
pagreiio vektoriai ir j moduliai. Ryys tarp kampini ir
linijini dydi.
Kno sukamojo judjimo kinematins lygtys.
Jgos momento vektorius. Tako ir kno inercijos momentas.
Heigenso teorema inercijos momentui.
Judesio kiekio momento vektorius. Dinamikos lygtis
sukamajam judjimui. Judesio kiekio momento tverms dsnis.
Kn pusiausvyros slygos.
Giroskopai, precesija.
Paskaita 2 val.
Fizikins demonstracijos:
Demonstracijos naudojant ukovskio
kd;
Vilkelis;
Giroskopai;
Vienabgis kelias.
Pratybos 1 val.
Laboratoriniai darbai 4 val.
Kietojo kno sukamojo judjimo
tyrimas;
Heigenso ir teinerio teoremos
tikrinimas sukamja svyruokle;
Sukamojo judjimo tyrimas;
Kietojo kno sukamojo judjimo
dinamikos pagrindinio dsnio
tikrinimas;
Tverms dsni sukamajame judjime
tikrinimas;
Inercijos momento nustatymas
sukamja svyruokle.
Savarankikas darbas 6 val.
2
4 Darbas, energija, gravitacinis laukas
Energija, kaip kno bsenos funkcija. Darbas, kaip kno
bsenos kitimo procesas. Galia, kaip kno bsenos kitimo
sparta.
Pastovios ir kintamos jgos darbas.
Kn kinetin energija ir jos kitimas.
Kn sveikos potencin energija ir jos kitimas.
Energijos tverms ir virsm dsnis.
Visuotins traukos dsnio vektorin iraika. Gravitacinis
laukas. Gravitacinio lauko stipris ir potencialas.
Paskaita 2 val.
Fizikins demonstracijos:
Svyruokls periodo priklausomyb
nuo laisvojo kritimo pagreiio;
Maksvelo vytuokl.
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Gravitacins konstantos nustatymas;
Laisvojo kritimo pagreiio
nustatymas.
Savarankikas darbas 6 val.
5 Mechaniniai svyravimai, bangos ir akustikos elementai
Harmoniniai svyravimai. Harmonini laisvj svyravim
diferencialin lygtis ir jos sprendinys.
Harmoningai svyruojanio kno greitis, pagreitis, energija.
Harmonini svyravim sudtis. Ma.
Slopinamieji svyravimai. Slopinamj svyravim
diferencialin lygtis ir jos sprendinys.
Priverstiniai svyravimai. Priverstini svyravim diferencialin
lygtis ir jos sprendinys. Rezonansas.
Bang samprata. Skersins ir iilgins bangos. Bangos ilgis.
Bangos skaiius. Sferins ir plokios bang diferencialins
lygtys ir sprendiniai. Bang interferencija ir difrakcija.
Bangos energija. Energijos tankis.
Garso bangin prigimtis. Garso greitis. Garso fizikins
charakteristikos. (Garso intensyvumas, spektras).
Garso fiziologinis poveikis ir jo charakteristikos. (Garso
stipris, auktis, tembras).
Ultragarsas ir infragarsas. Smgins bangos.
Doplerio efektas.
Paskaita 2 val.
Fizikins demonstracijos:
Matematin svyruokl;
Fizikin svyruokl;
Rezonansas;
Autosvyravimai (laikrodio
svyruokl);
Svyravim sudties demonstracijos su
oscilografu ir kamertonais;
Macho maina;
Demonstracijos su bang vonia.
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Spyruoklins svyruokls svyravim
tyrimas;
Stygos svyravim tyrimas;
Garso bang ma;
Garso greiio strypuose matavimas;
Fizins svyruokls svyravim tyrimas;
Skysio adiabatins spdos tyrimas
ultragarsu;
Garso greiio ore nustatymas bang
interferencijos metodu;
Garso greiio nustatymas ore.
Savarankikas darbas 6 val.
6 Tobulj duj fizika
Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai.
Sistemos bsena. Termodinaminiai parametrai. Bsenos lygtis.
Procesas.
Molekulins kinetins teorijos pagrindin lygtis.
Maksvelio skirstinys molekuli greiiams. Vidutinis,
tikimiausias ir vidutinis kvadratinis greiiai.
Bolcmano skirstinys duj molekuli pasiskirstymui jg lauke.
Barometrin formul.
Idealij duj energija. Molekuls laisvs laipsniai. Molekuls
vieno laisvs laipsnio energija.
Molekuls vidutinis kelio ilgis ir susidrim danis.
Paskaita 2 val.
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Oro molini ilum santykio C
p
/C
V

nustatymas;
Ultragarso greiio ore ir oro ilumini
talp santykio nustatymas;
Temperatrinio duj slgio koeficiento
nustatymas;
Duj adiabats rodiklio nustatymas;
Duj tankio nustatymas.
Savarankikas darbas 6 val.
3
7 Termodinamikos pagrindai
Duj savitoji ir molin savitoji ilumos.
Adiabatinis procesas, jo lygtis ir grafikas.
Pirmasis termodinamikos dsnis ir jo taikymas idealij duj
izoprocesams. ilumini main veikimo principas ir
naudingumo koeficientas.
Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas.
Grtamieji ir negrtamieji procesai.
Entropija ir antrasis termodinamikos dsnis.
Antrojo termodinamikos dsnio statistinis aikinimas. Treiasis
termodinamikos dsnis.
Paskaita 2 val.
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Entropijos pokyio nustatymas
kaitinant ir ilydant kristalin kn.
Savarankikas darbas 6 val.
8 Realij duj savybs ir kondensuot mediag savybs
Bendra realij duj charakteristika. Molekulins jgos.
Molekuli sveikos energija.
Realij duj eksperimentins izoterms. Van der Valso lygtis
ir jos izoterms.
Krizin bsena. Faziniai virsmai. Trigubas takas.
Skysiai ir pagrindins j charakteristikos. Skysi paviriaus
energija ir tempimas. Drkinimas ir kapiliariniai reikiniai.
Kristalizacija, garavimas ir virimas. Skystieji kristalai, j
taikymai.
Bendra perneimo reikini charakteristika. Difuzija. Duj
klampa. ilumos laidumas.
Kristalins ir amorfins mediagos. Kristalin gard, j tipai.
Kietj kn mechanins savybs, mechaninai tempiai ir
deformacijos. Jungo modulis, Puasono koeficientas.
Paskaita 2 val.
Fizikins demonstracijos:
Krizinis bvis (eterio ampul);
Skysto azoto savybs.
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Skystj tirpal pavirins tempties
koeficiento priklausomybs nuo
koncentracijos tyrimas.
Savarankikas darbas 6 val.
9 Koliokviumas 2 val.
10 Elektrostatinis laukas vakuume
Elektros krvis kaip elektrostatinio lauko altinis ir veikimo
objektas. Krvio tverms dsnis.
Krvi sveika. Kulono dsnis, jo vektorin forma.
Elektrostatinio lauko stipris. Lauko grafinis vaizdavimas.
Takinio krvio elektrinis laukas. Elektrostatini lauk
superpozicijos principas.
Elektrinis dipolis. Elektrinis dipolinis momentas.
Elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas.
Gauso dsnis ir jo taikymo pavyzdiai. Elektrostatinio lauko
stiprio skaiiavimas taikant Gauso dsn.
Elektrostatinio lauko energija ir potencialas, potencial
skirtumas. Ekvipotencialinis pavirius. Takinio krvio
potencialas.
Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryys. (Vektoriaus
gradientas).
Paskaita 2 val.
Fizikins demonstracijos:
Elektrins sveikos demonstracijos;
Elektrini lauk pasiskirstymo
demonstracijos;
Krvio pasiskirstymo laidininke
demonstracijos.
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Elektros krvio tverms dsnio
tikrinimas;
Elektrostatinio lauko tyrimas.
Savarankikas darbas 6 val.
4
11 Elektrostatinis laukas dielektrikuose ir laidininkuose
Poliniai ir nepoliniai dielektrikai.
Dielektrik poliarizacija elektriniame lauke. Poliarizacijos
vektorius.
Elektronin dielektrik poliarizacija.
Orientacin poliarizacija.
Elektrostatinis laukas dielektrike. Santykin dielektrin
skvarba.
Segnetoelektrikai ir supratimas apie pjezoelektrikus,
piroelektrikus.
Laidininkai elektrostatiniame lauke. Elektrostatin apsauga.
elektrinto laidininko elektrin talpa. Kondensatoriai.
Plokiojo kondensatoriaus elektrin talpa. Kondensatori
naudojimo pavyzdiai. Talpiniai jutikliai. elektrinto
kondensatoriaus energija.
Elektrinio lauko energijos tankis.
Paskaita 2 val.
Fizikins demonstracijos:
Segnetoelektrik histerez.
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Dielektrik elektrini savybi tyrimas;
Segnetoelektrik poliarizacijos
tyrimas.
Savarankikas darbas 6 val.
12 Nuolatin elektros srov
Nuolatin laidumo srov. Srovs stipris. Srovs tankis. Srovs
tankio ir krvinink koncentracijos ryys.
Omo dsnis grandins daliai diferencialinje ir integralinje
formoje. Elektrovara. Omo dsnio diferencialin ir integralin
iraika visai grandinei.
Elektrin vara. Savitoji elektrin vara. Varos priklausomyb
nuo temperatros.
Srovs darbas ir galia, Daulio ir Lenco dsnis.
Elektros srov dujose. (Duj jonizacija ir krvinink
rekombinacija).
Nesavaiminis ilydis dujose. Ilydio voltamperin
charakteristika ir jos aikinimas.
Savaiminis ilydis dujose. (Jo egzistavimo slygos).
Savaiminio duj ilydio tipai: rusenantis, vainikinis,
kibirktinis, lankinis. Duj plazmos samprata. Svarbiausios
plazmos savybs.
Termoelektriniai reikiniai. (Elektron ilaisvinimo darbas,
termoelektronin emisija, kontaktinis potencial skirtumas,
T. Zebeko ir . Peltje reikiniai, termopora).
Paskaita 2 val.
Fizikins demonstracijos:
Varinis termometras;
Srovs susidarymas praretintose
dujose;
Katodiniai ir kanaliniai spinduliai;
Elektros kibirktis.
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Metal varos temperatrins
priklausomybs tyrimas;
Termoelektronins emisijos reikinio
tyrimas.
Savarankikas darbas 6 val.
5
13 Magnetinis laukas vakuume
Magnetinio lauko prigimtis, magnetinio lauko linijos.
Magnetinis srautas, magnetins indukcijos (magnetinio srauto
tankio) vektorius. ems magnetinis laukas: kilm, matavimas,
magnetin valgyba.
Srovs elemento sukurtas magnetinis laukas. Bio ir Savaro
dsnis. Magnetinio lauko stipris.
Magnetinio lauko superpozicijos principas ir jo taikymas
skaiiuojant magnetinius laukus.
Magnetinio lauko skurikumas. Visumins srovs dsnis
laidumo srovms. (Vektoriaus cirkuliacija).
Visumins srovs dsnio taikymas. Solenoido magnetinis
laukas. Magnetinis srautas. Gauso dsnis magnetiniam laukui.
Magnetinio lauko ir elektros srovs sveika. Ampero jga.
Elektros srovs rmelio magnetinis momentas. Magnetini
jg sukimo momentas. Nuolatins srovs elektrini varikli
veikimo principas.
Krvinink judjimas elektromagnetiniame lauke. Lorenco
jga.
Lorenco jgos praktinio taikymo pavyzdiai. (Masi
spektroskopija. Holo reikinys. Plazma magnetiniame lauke.
Elektring daleli ciklini greitintuv veikimo principas)
Paskaita 2 val.
Fizikins demonstracijos:
Magnetas;
Magnet sveika;
Srovs magnetinis laukas (tiesaus
laido, solenoido, toroido);
Srovs sveika su magnetiniu lauku
(Ampero jga).
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Ampero jgos matavimas;
Bio ir Savaro dsnio taikymas
matuojant ems magnetinio lauko
horizontalij komponent;
Laidininko su srove kuriamo
magnetinio lauko tyrimas (tiesiam
laidininkui);
Elektrono savitojo krvio
nustatymas magnetronu.
Savarankikas darbas 6 val.
14 Magnetinis laukas mediagoje
Mediagos magnetinimas. (Atom magnetiniai momentai.
magnetinimas).
Diamagnetikai ir paramagnetikai ir pagrindins j savybs.
Magnetinis laukas magnetike.
Feromagnetikai. Bendros feromagnetik savybs, histerezs
reikinys.
Feromagnetizmo prigimtis. Feromagnetik ir ferit praktinis
taikymas.
Pilnutins srovs dsnis magnetikui.
Paskaita 2 val.
Fizikins demonstracijos:
vairi mediag magnetins savybs
(histerez, Kiuri temperatra ir kt.)
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Feromagnetik tyrimas.
Savarankikas darbas - 6 val.
15 Elektromagnetin indukcija ir elektromagnetiniai virpesiai
Elektromagnetin indukcija. Faradjaus dsnis. Lenco taisykl.
Elektromagnetins indukcijos reikinio taikymai (elektros
generatorius ir kt.)
Indukcins evj kilm. (Indukcin evj judaniame ir
nejudaniame laidininke). Skurinis elektrinis laukas.
Saviindukcija. (Induktyvumas. Saviindukcijos elektrovara).
Magnetinio lauko energija. Magnetinio lauko energijos tankis.
Laisvieji harmoniniai elektromagnetiniai svyravimai virpesi
kontre, svyravim diferencialin lygtis ir sprendinys.
(Virpesi kontras. Svyravim danis ir periodas).
Slopinamieji svyravimai virpesi kontre, j diferencialin
lygtis ir sprendinys.
Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai, j diferencialin
lygtis ir sprendinys. (Rezonansas)
Paskaita 2 val.
Demonstracijos:
Faradjaus bandymai;
Lenco taisykls tikrinimas.
Pratybos 1 val.
Laboratorinis darbas 2 val.
Elektromagnetins indukcijos
reikinio tyrimas.
Savarankikas darbas 6 val.
6
16 Maksvelio teorijos pagrindai ir elektromagnetins bangos
Bendroji Maksvelio teorijos charakteristika.
Slinkties srov, jos tankis. Integralins ir diferencialins
Maksvelio lygtys.
Sferins ir plokiosios elektromagnetins bangos
diferencialin lygtis ir jos sprendinys. Elektromagnetini
bang greitis.
Elektromagnetins bangos energija, jos srauto tankis. Pointingo
vektorius.
Paskaitos 2 val.
Fizikins demonstracijos:
Elektromagnetini bang savybs.
Pratybos 1 val.
Savarankikas darbas 6 val.
Atsiskaitymas
Galutinis paymys, pagal atskir darbo etap vertinim ireikiamas taip:
B = 0,1B
L
+ 0,1B
P
+ 0,4B
K
+ 0,4B
E
,
ia B
L
lab.darb gynimo bendras balas,
B
P
pratyb balas,
B
K
koliokviumo balas,
B
E
egzamino balas
Visi ie balai raomi deimtbalje sistemoje.
Laboratoriniai, pratybos, koliokviumas ir egzaminas uskaitomi atsiskaiius ne maesniam nei 5 balui.
Pakartotinai fizikos egzaminas laikomas dekanato nustatyta tvarka. Laboratorini, pratyb, koliokviumo ir
egzamino pravedimo tvark paaikina dstytojas.
Pagrindin literatra:
Vadovliai ir mokomosios knygos:
1. Ambrasas V., Jasiulionis B., Mechanika, molekulin fizika ir termodinamika: mokomoji
knyga//Technologija, Kaunas, 2007, p.264.
2. Ambrasas V., Jasiulionis B., Fizika: Elektromagnetizmas: mokomoji knyga//Technologija, Kaunas,
2007, p. 164.
3. Tamaauskas A. Fizika, 1 t: Vadovlis respublikos ininerini specialybi studentams. - V.: Mokslas,
1987. - 224 p.
4. Tamaauskas A., Vosylius J. Fizika, 2 t.: Vadovlis respublikos ininierini specialybi studentams. -
V.: Mokslas, 1989. - 193 p.
5. Augulis L., Rutknien D., Fizika: Mechanika, termodinamika ir elektromagnetizmas: mokomoji
knyga//Technologija, Kaunas, 2004, p. 102.
6. Richard Wolfson, Jay M.Pasachoff, Physics With Modern Physics For Scientists and Engineers,
Addison Wesley, 1999.
7. H.D.Young, R.A.Freedman, University Physics, Addison Wesley Publ. Comp. Im. 1996.
8. http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hphys.html.
Udavinynai:
1. virblis P. P., Fizikos udavinynas technikiesiems universitetams, 1 dalis: mokomoji
knyga//Technologija, Kaunas, 2006, p.260.
2. virblis P.P. Fizikos udavini sprendimas. Mechanika, svyravimai ir bangos: Mokomoji knyga. K.:
Technologija, 1998. -109 p.
3. Ambrasas V., Martinnas B. Fizikos udavinynas: Mokymo knyga technikj mokykl studentams. -
V.: Mokslas, 1996. - 409 p.
Laboratorini darb apraymai:
1. Tamaauskas A., Jonelinas S. Fizikos laboratoriniai darbai: mokomoji knyga//Technologija, Kaunas,
2005, 135 p.
2. Fizika 1 (Mechanika ir elektromagnetizmas) laboratoriniai darbai. (Apraymai). (www.fizika.ktu.lt).
3. Tamuleviius S., Matiukas A., Meilus O. Laboratory manual for physics. K.: Technologija, 1999. -190
p.
Papildomos priemons:
1. Modulio Fizika 1, Galimos ir leistinos naudoti fizikos egzamino metu formuls. (www.fizika.ktu.lt).
2. Modulio Fizika 1, kartojimo klausimai ir literatros sraas. (www.fizika.ktu.lt).
3. Pagrindini fizikos formuli rinkinys. (www.fizika.ktu.lt).