Está en la página 1de 4

Tiek vienalsi, tiek daugialsi organizm lstels evoliucijos eigoje prisitaik optimaliai veikti jas supanioje

aplinkoje.
Vienalsi lstels prisitaikiusios veikti kaip savarankiki organizmai:
1. Jos sveikauja su aplinka:
a) ima reikaling maist ir mineralines mediagas,
b) ginasi nuo pavoj,
c) ieko savo ries atstov, jei jie reikalingi dauginimuisi,
d) renka informacij uduotims a), b), c).
2. Tvarko savo vidin metabolizm:
a) sintetina reikiamas mediagas,
b) alina nereikalingas,
c) keiia sandar adaptuojasi prie funkcij.
3. Visa tai reikalinga j dauginimuisi utikrinti

Auktesnij daugialsi organizm lsteli gyvenimas paprastesnis. Jos gyvena organizmo viduje, kur
palaikoma homeostaz - vienodos slygos. Lsteles supanioje aplinkoje visada yra reikiam maistmediagi, j
nereikia iekoti, tereikia paimti. Organizmo viduje joki pavoj. Dauginimusi rpinasi specializuotos lstels. Paioms
nagrinti sudting informacij apie aplink nereikia. Tuo usiima specializuotos lstels, o eilin lstel gauna
konkreius signalus, k daryti (hormonins ar kitokios komandos).
Lstelei tereikia tvarkyti savo vidin metabolizm. O is
paprastesnis, kadangi atkrito dalis funkcij, bding savarankikam
organizmui. Lstel paprastai specializuojasi vienai funkcijai atlikti, todl ji
tai gali atlikti efektyviau u universali vienalsio lstel (skirtumas kaip
tarp individualaus verslininko ir menederio didelje kompanijoje).

Lstels metabolizmas yra labai taupus. Lstel energijos pagamina tiek,
kiek jos tuo metu reikia, o nedegina vis turim maistmediagi, galini
duoti energij. Auganios lstels amino rgi sintetina btent tiek, kiek
reikia tuo metu. O mediag pertekli kaupia atsargai - perdirba riebalus ir
glikogen, kurie tampa energijos ir anglies atom atsarga. Baltym,
nukleorgi ir daugelio kit biomolekuli lstels atsargai paprastai
nekrauna, jos gaminamos tik prireikus. Iimtys:
a) sklos ir kiauiniai, kurie turi daug atsargini baltym - aminorgi
altinis auganiam gemalui,
b) ir pienas, kurio baltymai yra aminorgi altinis indomam jaunikliui.
Kataboliniai procesai labai jautrs, jie labai spariai prisitaiko prie
energetini lstels ar organizmo poreiki. Pvz., vabzdi skraidymo
raumen lstelse deguonies ir lstels "degal" suvartojimas maiau kaip per
sekund padidja daugiau kaip 100 kart.

Metabolizm sudaranius metabolinius kelius lengviausia
valdyti per fermentus. Galima keisti ferment kiek lstelse ir j
aktyvum.
Kiekvienos ferment sistemos, vykdanios tam tikro metabolinio
kelio reakcijas, greitis lygus liausiai veikianio fermento greiiui.
Paprastai to fermento veikimo greitis gali bti valdomas. Kartu valdomas ir
viso metabolinio kelio veikimo greitis. Paprastai tai bna pirmasis
metabolinio kelio fermentas, nes tuomet valdymas bna taupiausias. Vis
tolesni ferment veikimo greitis priklauso nuo pirmojo, valdomo fermento.
Valdomas fermentas vadinamas fermentu reguliatoriumi. i ferment
veikim skatina ar stabdo ypatingos mediagos.

Neigiamas grtamasis ryys
1
. Danai ferment reguliatori ijungia pernelyg didel metabolinio kelio
galutinio produkto koncentracija. Kai tik ji virija slenkstin koncentracij, fermento reguliatoriaus molekuls ima
isijunginti, ir metabolinio kelio veikimo greitis sumaja. Toksai valdymas - tai valdymas neigiamu grtamuoju
ryiu. Slopinantis produktas vadinamas inhibitoriumi, o pats slopinimas - inhibicija. [Principin neigiamo grtamojo
ryio schema + LOB2:388]

1
Egzistuoja ir teigiamasis grtamas ryys kai pokytis stiprina pats save. Taiau lstels valdyme jis retas.
O kaip tas galutinis produktas gali ijungti ferment reguliatori? J pakeisti gali prisijungdamas prie fermento
globuls ir tuo keisdamas fermento srang - tretin struktr. Pasikeitus srangai fermentas pasidaro neaktyvus.
Prisijungti dviejose vietose:
a) aktyvumo centre,
b) kitoje fermento globuls vietoje.
Paprastai fermentai valdomi btent antruoju bdu. Tokie fermentai vadinami alosteriniais fermentais. O vieta,
kur jungiasi valdantis produktas - reguliavimo vieta.
Pavyzdiui, ATP sintezs katabolinse reakcijose alosteriniu inhibitorumi paprastai bna pats galutinis
produktas - ATP. Kokios nors aminorgties sintezje stabdiu bna tam tikra tos rgties koncentracija.
Galimas ir atvejis, kai metabolin keli jungia substrato molekuls. Taip danai jungiami kataboliniai
ATP sintezs keliai. jungikliais paprastai bna ADP molekuls - kai j koncentracija virija slenkstin, kelias
aktyvuojamas. Tokiu atveju nesusikaupia per daug substrato.
is alosterinis valdymas veikia tada, kai lstelje ferment komplektas paruotas ir laukia darbo. Jis
tinka tada, kai ie metaboliniai keliai priklauso centriniam metabolizmui - kai lstelei produkt reikia nuolatos,
ir reikia palaikyti tam tikr produkto kiek. Jis labai tinka homeostazei palaikyti.

O koks valdymas geriausias, kai lstel turi inaudoti prog - nelauktai pasitaikius itekl?
Tokiu atveju lstel negali turti paruot ferment rinkin, nes tie fermentai einant laikui dvisi, juos reikia keisti. O
tuo tarpu darbo jiems gali ilgai nebti. Tuomet is laukiantis ferment rinkinys duos tik nuostolius, o naudos jokios.
Vadinasi, ferment rinkinys reikalingas tik tada, kai bus darbo. Taigi, fermentus reikia susintetinti tik tada, kai
bus k veikti.
Valdymo sistema turi valdyti ne ferment veikim, o j sintez. O kadangi ferment sintez priklauso nuo
gen nuoraos, vadinasi, lstels metabolizmas labai priklauso nuo gen nuoraos (transkripcijos) valdymo.

GEN SANDARA IR NUORAOS VALDYMAS
Paprasiausi savarankik gen sudaro trys dalys - operatoriaus atkarpa, promotoriaus atkarpa ir koduojanti
atkarpa:
1. Koduojanioje atkarpoje urayta aminorgi seka baltymo polipeptidinje grandinje. Eukariotini lsteli
genai gali turti intronus - aminorgi nekoduojanius intarpus.
2. Prie koduojani atkarp bna promotoriaus atkarpa - tai DNR dalis, prie kurios tvirtinasi nuoraos ferment
kompleksas, praddamas nuora.
3. Ties promotoriaus atkarpa bna operatoriaus atkarpa. Prie operatoriaus jungiasi baltymas jungiklis (ar ijungiklis),
kuris gen jungia (ar ijungia)

1. Dalis gen yra nuolat veikiantys. Prie tokio geno operatoriaus prisikabins baltymas ijungiklis gen ijungia,
nes trukdo nuoraos kompleksui prisijungti prie promotoriaus ir nurainti.
2. Dalis gen paprastai bna ijungti, o jungiami esant reikalui. Prie toki gen promotoriaus nuoraos
kompleksas prastai jungiasi, todl genas nenurainjamas. O baltymui jungikliui prisikabinus prie operatoriaus
lengvai prisikabina ir nuoraos kompleksas prie promotoriaus. Taigi, jungiklis jungia geno nuraym.

Nemaai gen veikia ne po vien, o grupmis. Tuomet gen grup valdom kartu.

OPERONAS
Nuoraos (transkripcijos) valdymas geriausiai itirtas prokariotinse lstelse.
Lsteli fermentai kartais skirstomi :
a) nuolatinius (konstitucinius), kuri lstelje yra visuomet, ir
b) adaptacinius, kurie gaminami tik pakitus aplinkai.

Bakterijose laktozs panaudojimo fermentai yra adaptaciniai baltymai. O gliukozs panaudojimo
fermentai yra nuolatiniai, nes gliukoz yra universalus anglies atom altinis visose lstelse, svarbi tarpin
metabolitin mediaga.
Bakterijos E.coli, patekusios terp su gliukoze, isyk ima ja misti ir daugintis. Tuo tarpu patekusios terp su
disacharidu laktoze bakterijos ima j vartoti ir daugintis tik po tam tikro laiko. Prisitaikydamos prie terps su laktoze
bakterijos jungia isyk trij ferment sintez. Fermentas Z gabena laktoz lstel, o fermentas Y skaldo laktoz
galaktoz ir gliukoz. Tirdami laktozs sisavinimo valdym .Mono ir P.akobas (J.Monoud, P.Jacob) sukr operono
teorij. Operonas - vienu metu nuraom eilute isidsiusi gen grup prokariotinse lstelse. Pagrindinje
operono dalyje yra trys i eils isidst genai - fermento Z, fermento Y ir fermento A. Prieais juos yra atkarpa
O (operatorius). Kakur kitur yra io operono genas reguliatorius I.



Kai terpje laktozs nra, tuomet pagal gen reguliatori sintetinamas baltymas slopiklis
2
. Slopiklis susijungia su
operatoriumi (tai 24 nukleotid por atkarpa). Operatorius yra greta atkarpos, kuria prasideda nuoraa (transkripcija).
Kaip slopiklis susijungs su operatoriumi, operono genai nenuraomi, ir laktozs sisavinimo fermentai negaminami.
Terpje atsiradus laktozs, iek tiek jos patenka lstel (nespecifiniai keliai). Laktozs molekuls jungiasi
su slopiklio molekulmis, ir ios atsikabina nuo operatoriaus. Tuomet ir prasideda operono transkripcija. Nuraoma ilga
iRNR, kurioje ukoduota trys laktoz sisavinim utikrinani baltym pirmin struktra. Vienas i baltym yra
membraninis, permetantis laktoz per membran citozol. Pagal iRNR gaminamos ferment molekuls ima i aplinkos
laktoz ir panaudoja j.
Laktozs ir slopiklio molekuls bna susijungusios tik dal laiko. Dl iluminio molekuli judjimo ios
molekuls kartais atsiskiria ir nutolsta. Bet kai aplinkoje (ir citozolyje) laktozs molekuli daug, kuri nors i j vl
"sugauna" slopiklio molekul ir neleidia jai susijungti su operatoriumi. Kai aplinkoje laktoz baigiasi, nuo slopiklio
molekuli atsiskyrusias laktozs molekules perdirba fermentai. Slopiklio molekul prisijungia prie operatoriaus, ir
operono nuoraa sustabdoma. Fermentai nebegaminami - bet ir laktozs, kurios perdirbimui j reikia, nebra.
Taigi, laktozs operon valdo substrato (laktozs) koncentracija. Kai laktozs daug, operonas nuraomas, kai
laktoz baigiasi, operonas uslopinamas. Tai substrat-jungiamasis valdymas.

Be to, laktozs operonas nesijungia, jei aplinkoje yra gliukozs. Gliukoz atjungia CAP baltym, o be jo
operonas nesijungia. Kai yra gliukozs, neapsimoka prasidti su laktoze. Gliukozs vartojimas operatyvesnis ir
pigesnis (fermentai jau yra).

Grtamieji ryiai laktozs operono valdyme. Vadovliuose danai teigia, kad is operonas valdomas teigiamu
grtamuoju ryiu. Inagrinkite, kokie grtamieji ryiai veikia ioje sistemoje.
[Terpje atsiradus laktozs lstel ima veikti taip, kad laktoz terpje inyksta. Tai tipikas neigiamas grtamasis ryys.

2
Tai baltymas tetrameras, sudarytas i keturi vienod subvienet, Kiekvien subvienet sudaro 360 amino rgi.
Tiesa, nagrinjant laktozs siurbim matyti ir teigiamas grtamasis ryys pradioje vid patenka nedaug laktozs
ir ios patekusios laktozs molekuls sukelia tok poveik, kad laktozs srautas vidun ima didti. Tai jau teigiamas
grtamasis ryys. Taiau jis veikia tik laktozs sraut lstel.]


Operon analogai yra ir eukariotinse lstelse, taiau ia vieno metabolinio kelio ferment genai nebna
isidst eilute.
Aukiau apraytas metabolinio kelio valdymas tiesiogiai susietas su produktu ar substratu. Lstel pati
vertina produkto stygi ar substrato buvim, ir ima sintetinti fermentus ir vykdyti reikiams reakcijas.
Daugialsiame organizme veikia ir netiesioginis lsteli gyvybins veiklos valdymas per hormonus.