Metodika saugiai skautavimo aplinkai ukrin

Metodika saugiai skautavimo aplinkai ukrin

Lietuvos skauja
2014
Ne(s) svarbu? .........................................................................7
Lietuvos skaujos saugios aplinkos princip svadas..............8
Disciplina skaukoje aplinkoje............................................12
Savanorio atsakomyb.........................................................21
Komunikacija nelaimingo atsikimo atveju..........................32
Vaiko privatumas ir asmens duomen apsauga ....................37
aling mediag vartojimo kontrol ir prevencija...............40
Patyios: k reikt ino vadovui ........................................49
Smurtas: kaip j atpain ir k dary .....................................59
Saviudybi prevencija ........................................................70
Priedai: bnj rengini dokument pavyzdiai ................78
Priedas 1 - stovyklos nuostatai (PAVYZDYS) .......................80
Priedas 2 - saugos ir sveikatos instrukcija (PAVYZDYS) .......84
Priedas 3 - saugos instruktavim registracijos
lapas (PAVYZDYS) ...............................................................89
Priedas 4 - stovyklos taisykls (PAVYZDYS) ........................90
Priedas 5 - tv leidimas (PAVYZDYS) ................................93
Turinys

sija ugdy jaunus mones. Tam bna saugi aplinka, kurioje kiekvienas
skautas galt aug ir tarp, jauss verngas, reikalingas, suprastas. Todl
tokios aplinkos sukrimas turt b prioritetas kiekvienam skaukas
veiklas vykdaniam savanoriui.
kvpta Jungni taut Vaiko teisi konvencijos, 2002 m. Pasaulio
skaut judjimo organizacija (WOSM) paskelb k Keeping Scouts Safe
From Harm: ie odiai tapo rakne fraze, reikiania visos pasaulins
organizacijos ir kiekvienos jos nars sipareigojim pasirpin, kad
kiekvienas skautas galt skautau zikai, emocikai ir psichologikai
saugioje aplinkoje. Palaipsniui nacionalins skaut organizacijos msi
konkrei ingsni saugiai skautavimo aplinkai kur: reng mokymai,
atminns, metodin mediaga vadovams. Kai kurios organizacijos, taip
pat ir Lietuvos skauja, pareng saugios aplinkos princip svadus.
Nes svarbu yra lietuvikasis Safe From Harm (trump. SFH)
variantas. Kaip ir kitos SFH iniciatyvos, Nes svarbu... yra vis pirma skirta
visiems suaugusiems Lietuvos skaujos savanoriams. Nes svarbu... tai ir
klausimas, ir atsakymas. 2014 m. atsirads Lietuvos skaujos saugios
aplinkos princip svadas pateikia pagrindines gaires, kuriomis
vadovaudamiesi organizacijos savanoriai gali ukrin skaut saugum,
taiau gairs veiks k tada, kai kiekvienas vadovas pats ras atsakym: ar
svarbu? kodl svarbu? ...o gal nesvarbu?
Tikims, kad is leidinys pads iekant atsakym. Knygel prasideda
LS Saugios aplinkos princip svadu, o tolesniuose skyriuose rasite
paaikinim bei prakni patarim kiekvienai Svado gairei. inoma, visos
ia esanios temos neisemiamos io metodinio leidinio paskirs b
pirmja pagalba kiekvienam skaut vadovui. Nordami suino daugiau,
galite prad nuo alni, kuriuos rasite kiekvieno skyriaus pabaigoje.
Kvieiame doms, skaity, kel klausimus ir diskutuo iomis ne
visada patogiomis, bet labai svarbiomis temomis. Kodl? Todl, kad
skauka veikla bt saugesn, teikt diaugsmo ir, inoma, padt
monms aug.
Ne(s) svarbu?
7
Prisiminkime: Lietuvos skaujos, o drauge ir viso skaut judjimo mi-
2014 m. kovo 21 d.
Kaunas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos skaujos saugios aplinkos princip svadas (toliau Svadas) yra
saugi aplink ukrinani princip ir taisykli rinkinys, privalomas visiems
suaugusiems Lietuvos skaujos savanoriams.
2. Svado kslas pad sukur vaik ir jaunimo ugdymui palanki
skautavimo aplink, ukrinani vis Lietuvos skaujos nari emocin, zin ir
teisin saugum.
3. Svado udaviniai:
3.1. tvirn viening saugaus ir nkamo elgesio Lietuvos skaujos veiklose
samprat;
3.2. Nustaty suaugusi Lietuvos skaujos savanori atsakomybes,
padedanias ukrin skaut veiklos saugum;
3.3. Skan saugios aplinkos krim per galiojani Lietuvos Respublikos
statym, teiss akt, Lietuvos skaujos nuostat laikymsi, tarpusavio pagarb ir
skauk priesak gyvendinim skaukoje bei kasdienje veikloje.
II. SVADAS
4. Patyi prevencija:
4.1. Pagarbiai elkis su kiekvienu, nepaisydamas jo amiaus, tautybs,
religijos, negalios, socialins pades, seksualins orientacijos ir pan.
4.2. Ukrink, kad skaukose veiklose niekas nebt eminamas. Reaguok,
jei kas nors paeidia Tavo teis pagarb elges su Tavimi.
4.3. Bk nealikas: netaikyk dvigub standart.
4.4. Nebk abejingas: rimtai reaguok, jei pastebi enkl, kad vaikas/jaunuolis
paria patyias.
5. Dalijimasis rpesiais ir smurto prevencija:
5.1. Sudaryk slygas vaikams/jaunuoliams pasidaly asmeniniais rpesiais.
5.2. Laikykis kondencialumo: nevieink to, k suinojai, kol negresia pavojus
Lietuvos skaujos saugios aplinkos
princip svadas
8

5.3. Rimtai reaguok bet kokius pastebtus pariamo smurto poymius,
pasikalbk su vaiku/jaunuoliu asmenikai, pasistenk isiaikin situacij, o
iaikjus smurto atvejui, padk ras pagalbos.
5.4. Rimtai reaguok kalbas ir/ar rodomus enklus apie nenor gyven,
saviudyb; kai reikia, padk ras pagalbos.
6. Asmenin erdv ir seksualinis priekabiavimas:
6.1. Gerbk asmens privatum, nepaeisk jo asmenins erdvs.
6.2. Venk seksualinio pobdio pajuokavim.
6.3. Bk adus seksualiniam priekabiavimui: netoleruok ir reaguok.
7. Disciplina:
7.1. Veiklos pradioje kartu su savo vadovaujamais skautais nusistatykite
aikias taisykles ir susitarkite, kokios bus nuobaudos u j nesilaikym. Susitarimo
laikykits nuosekliai ir tvirtai.
7.2. Jei taisykls yra paeidiamos, pirm kart perspk ir k po antro
paeidimo taikyk numatytas nuobaudas.
7.3. Stenkis palaiky disciplin skandamas, o ne bausdamas. Jei taikai
nuobaudas, ukrink, kad jos nebt eminanios.
8. aling mediag vartojimo kontrol ir prevencija:
8.1. Nevartok alkoholio skaukuose renginiuose, kuriuose vyksta programa,
skirta jaunesniems nei 18 met vaikams/jaunuoliams.
8.2. Renginiuose, kuriuose atstovaujama Lietuvos skaujai ir dalyvauja k
pilnameiai asmenys, alkoholis gali b vartojamas k saikingai, ilaikant pagarb
sau ir kiems.
8.3. Neleisk rky ar/ir varto alkoholio bei narkoni mediag
nepilnameiams asmenims skaukuose renginiuose, rodyk nkam asmenin
pavyzd ir skank sveik gyvenimo bd.
8.4. Nerkyk alia esant nepilnameiams asmenims skaukuose
renginiuose.
8.5. Vaikai/jaunuoliai gali varto k vaistus, nurodytus tv (globj,
rpintoj) pateiktame leidime dalyvau skaukame renginyje, arba vaistus,
paskirtus renginio medicinos specialisto.
8.6. Narkones mediagas draudiama varto visuose renginiuose.
9. Teisin atsakomyb:
9.1. Bdamas renginio vadovu (virininku), prie rengin informuok
tunnink/krato senin ir pasirpink: dalyvi sraais, nuostatais, programa ar
vaiko/jaunuolio ar aplinkini moni sveikatai bei gyvybei.
9
9.2. Jei esi virininkas, sikink, kad dalyvaus pakankamas skaiius vadov,
kurie kompetenngi vykdy suplanuot program, bei kad ji nkama tokio
amiaus, pares ir zinio pasirengimo vaikams/jaunuoliams. Informuok dalyvius
apie reikiam aprang, rang, gyvenimo slygas ir pan.
9.3. Skaut vadovas, lydins ne didesn kaip 15 nepilnamei LS nari grup
skauk rengin, yra visikai teisikai atsakingas u i vaik/jaunuoli saugum ir
gyvyb kelions ir i renginio bei viso renginio metu. is vadovas privalo tur
rakus vaik/jaunuoli tv (globj, rpintoj) leidimus su tv kontakniais
duomenimis bei informacija apie vaik/jaunuol.
10. Komunikacija nelaimingo atsikimo atveju:
10.1. Susidarius sudngai situacijai, kilus koniktui, net menkiausi abejon
dl sprendimo ar tolesni veiksm aptark su tunninku/krato seninu.
10.2. Nedelsiant informuok vaiko/jaunuolio tvus (globjus, rpintojus) bet
kokio sueidimo, sveikatos sutrikimo, nelaimingo atsikimo ar kito incidento
atveju.
10.3. Nedelsiant informuok Lietuvos skaujos Administracijos skyri iomis
aplinkybmis:
10.3.1. Jei pariamas rimtas sueidimas ar sveikatos sutrikimas, dl kurio
vaikas/jaunuolis veamas ligonin;
10.3.2. Jei traukiamos gelbjimo ar kitos pagalbos tarnybos (policija, greitoji
pagalba, ugniagesiai);
10.3.3 Mires atveju;
10.3.4. Jei padaryta rimta ala treiosios alies turtui.
10.4. Pranedamas apie nelaim pateik kuo kslesn fakn informacij,
nesistenk jos suvelnin ar nuslp detali.
10.5. Laikykis kondencialumo ir diskrekumo. Neperduok jokios
informacijos apie nelaiming atsikim alims, kurioms apie incident ino nra
bna, bei neinicijuok kontakto su iniasklaida.
10.6. Jei nelaimingu atsikimu susidomjo iniasklaida:
10.6.1. Prie bendraudamas su iniasklaida, pasikonsultuok su Lietuvos
skaujos Komunikacijos skyriumi;
10.6.2. Susiderink su kitais vieneto vadovais, kas atsako u bendravim su
iniasklaida. Vadovas, kuris nra atsakingas u bendravim su iniasklaida, negali
teik jokios informacijos, bet turi nedelsiant nukreip iniasklaidos atstov pas
atsaking asmen;
10.6.3. Nemink moni, ypa nepilnamei, vard ar kit duomen;
10.6.4. Pateik k faktus, bet ne nuomones. Nevartok odi galbt,
marrutu, saugos ir sveikatos instrukcija bei saugos instruktao registravimu,
kitais reikalingais dokumentais.
10
10.6.5. Policijos tyrimo atveju neatskleisk tyrimo detali. Tai gali dary k
policija.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11. is Svadas sigalioja 2014 m. kovo 21 d.
12. Kiekvienas pilnames Lietuvos skaujos vadovas, pasiraydamas
savanorysts sutar, privalo susipain su iuo Svadu.
13. Su Svado turiniu privalo b supaindin Lietuvos skaujos
nepilnamei nari tvai (globjai, rpintojai).
14. Nesilaikanio io Svado savanorio elgesys gali b svarstomas vieneto
vadijoje, Lietuvos skaujos Ekos komisijoje, Kontrols komisijoje arba Taryboje.
greiiausiai, turbt, nesvarstyk, kaip bt buv galima iveng incidento ar
kas galt b kaltas;
11

turtume prisimin, k apie tai sak pats skaut judjimo krjas Robert
Baden-Powell (BP). Skaut priesakai yra pamatas, ant kurio laikosi visas
skaut judjimas ra BP savo knygoje Skaut vadovui 1920 m.
Kalbdamas apie skaut priesakus, jis sak: Nei vienas skaut priesakas
nesako Nedaryk, o k veda skautus Daryk itaip, bk toks!. Ugdymas
turi b pozityvus, o ne negatyvus, aktyvus, o ne pasyvus teig BP.
Pavyzdiui, visi skaut priesakai skana skautus elgs tam kru bdu,
nurodo, koks skautas turt b ir kaip turt elgs. Draudimai yra
pasenusios, represyvios sistemos skiriamasis bruoas, jie erzina jaunuolius
ir provokuoja elgs nenkamai . Skautyb siekia ne primes ar slopin
elges, bet skana jaunus mones paius sipareigo asmenikai tobul.
Btent i, jau prie imt met BP isakyta mins apibendrina skauk
poir ugdym ir drausm bei nurodo, kokiais bdais reikt to siek.
Taiau priesakai, apibriantys vertybines ribas, kuriomis grindiamas
skaukas ugdymas, yra plaios formuluots, kurias bna prasmin per
kasdienes veiklas. Btent i toki veikl pares atsiranda poreikis
konkreems susitarimams, kurie padt grups tarpusavio bendravim
padary sklandesn. ie susitarimai taisykls yra kartu sutartos aikios
elgesio ribos, kuri sipareigoja laikys visi vieneto skautai, bei pasekms,
kurios laukia, jei tos ribos bus perengtos. Taisykli buvimas:
padeda siek skaukojo ugdymo ksl iugdy ir pagarb
susitarimams, ir gebjim krikai vern bei siek patobulin
galbt nepakankamai pagrstas taisykles;
suteikia jauniems monms atsakomyb u savo ir kit veiksmus;
padeda efektyviau sprs koniktus grupje;
1
2
Baden-Powell, R. (1920), 33 psl.
Baden-Powell, R. (1913), Headquarter's Gazee, cit. pg. Youth Involvement, Youth Empowerment
1
2
Disciplina skaukoje aplinkoje
(2005), 71-72 psl.
12
Nordami supras skauk poir ugdym ir drausm, vis pirma
tu-
13
padeda visiems grups nariams supras, ko i j kimasi.
iame skyriuje kalbsime apie tai, kaip susikur vieneto taisykles, kaip
palaiky disciplin bei kokias drausmines priemones patariama taiky
skaukoje veikloje.
Prakniai patarimai
Kaip susikur taisykles

traukite skautus taisykli krim
Skirngo amiaus vaikai vairiai suvokia ribas ir taisykles.
Jaunesnij skaut amiaus vaikai dar labiau kliaujasi suaugusij
nustatytomis ribomis, nors jau nuo 6 m. vaikai atpasta skir
teisinga / neteisinga, tad juos galima pamau trauk taisykli
krim. Artdami prie 12 m. amiaus, vaikai jau geba suvok
taisykles kaip susitarim. Pamau, tapdami patyrusiais skautais,
paaugliai geba vis giliau suvok ir universalij vertybi svok
(teisingumas, lygyb ir kt.), taisykli laikymosi moralin aspekt.
Taigi jaunesniesiems skautams galima pasily rinkin taisykli ir
aptar j prasm, koreguo, atsivelgiant vaik silymus. O
vyresniems pamau reikia perleis vis taisykli krimo proces.
Vadovo uduos - sukur erdv ir bdus, kad skautai imokt patys
nusistaty taisykles.
I pradi aptarkite, kodl taisykls reikalingos
Naudokits vairiais pavyzdiais: krepinio varybos, eismo
taisykls ir t.t.
Prisiminkite ankstesnes vieneto veiklas. Iprovokuokite diskusijas,
koks elgesys padjo, o koks trukd tarpusavyje sklandiai
bendrau, gyvendin kslus ir t.t.
Kartu isiaikinkite, kaip skautai suvokia kiekvien taisykli svok.
Pvz. k reikia kalb tyliai, atei laiku arba gerb kito
nuomon.
Pasinaudokite vieneto parmi
sikinkite, kad visi taisykles supranta vienodai
1. ........
2. ....
3. ..
14
Ribokite taisykli skaii
Kuo taisykls glaustesns ir suprantamesns, tuo lengviau jas
simin ir j laikys. Skaut ir pat. skaut amiui uteks ne daugiau
nei 8 taisykli, jaun.skautams dar maiau.
Formuluokite taisykles kaip konkret, o ne beasmen kreipimsi
Isijunkime telefonus, o ne Telefonai turi b ijung.
Padarykite taisykles matomas
Pakabinkite jas bkle, raykite skiles metra ir t.t.
Tai nuolanis js vieneto darbo rankis. Tad verta taisykles
prisimin reguliariai ne k tuomet, kai kas nors joms nusieng.
Sugrkite prie j prie kiekvien ivyk, grus sueigau po
atostog ir t.t.
Kaip trauk skautus taisykli krim? tai kelios idjos:
Maesnij papraykite nupie tobul sueig. Kas k joje
veikia? Kaip bendrauja? Kaip jauiasi? Ko reikia, kad sueiga
bt tokia? Tada padkite jiems suformuluo susitarimus arba
parodykite savo silom taisykli rinkin ir aptarkite, kaip
kiekviena taisykl prisidt prie tobulos sueigos atmosferos,
raykite vaik pasilymus.
Naudokite vairius mini lietaus metodus. Pavyzdiui,
pirmiausia skirkite laiko greitam mini lietui porose, tada
poras junkite ketvertukus, kuriuose reikt isirink ribot
skaii reikalingiausi taisykli, ketvertukus atuonetukus,
kur taisykli skaii reikt dar main, o galiausiai sudkite
visas taisykles viena. Paredaguokite ir suraykite plakate. Visi
pasiraykite po taisyklmis.
Su patyrusiais skautais galite pasinaudo kokiu nors rimtu
dokumentu, pvz. Konstucija. Panagrinkite, kaip is
dokumentas sudarytas, kodl jis atsirado, kam jis reikalingas,
kokia jo teigini esm, kalbos slius. Tada skautai gali io
dokumento pagrindu susikur savsias taisykles
Ugdymas skanant
Nepamirkite taisykls turi skan elges, o ne draus. Kiek
manoma, reikia stengs, kad taip ir bt. Pavyzdiui, uuot nustaius
taisykl Draudiama vienam ei prie vandens, veriau sukur taisykl
Prie vandens einame k lydimi vadovo, vietoje taisykls Draudiama
palik stovyklos teritorij be vadovo inios geriau susitar dl
formuluots Iei u stovyklos teritorijos galima k su vadovo inia ir
panaiai. Nors atrodo, kad i sakini prasm panai, taiau siekiant ugdy
jaunus mones skaukais principais, reikt laikys teigiamos, pozityvios
vis taisykli formuluots.
Lygiai taip pat tvark ir drausm skaut veikloje reikt pirmiausia
palaiky skanimais, o ne bausmmis. Kur k manoma, drausms reikt
siek skanant ir giriant skautus
u asmenines pastangas,
nkam, pavyzding elges,
gerus socialinius gdius (bendradarbiavim, pagalb armui,
draugikum, pastabum, skming lyderyst),
skauk nagingum ir specini dalyk imanym (stovyklavimo,
skautamokslio ir kt. dalyk imanym).
Reikia atmin, kad pagrindinis skaut vadovo rankis yra pagyrimas.
Skmingai skaut paangai paym ir pasprin gali ir turi b naudojami
vairs skauki enklai patyrimo laipsniai, vyresnikumo laipsniai
(skilninkas, vyr.skilninkas ir kt.), specialybi enklai ar net pai vieneto
nari sugalvo unikals ir ypangi pasiymjimo simboliai (speciali
kaklaraiio mova, rankdarbiai, stovykliniai amuletai ir pan.). Tai yra
efektyvios aukljimo ir skanimo priemons, to nereikt pamir nei
viename skaukame renginyje.
15
Susidrus su elgesio problemomis ir nepaklusnumu skaut veikloje,
vadovui gali kil pagunda paalin prasiengus nar i veiklos, sis namo.
Tai gali b labai patogu vadovui, taiau i esms prietarauja skaut
judjimo kslui ugdy. Visais atvejais pirmiausia reikia stengs pad
jaunuoliui supras, kodl tam kras elgesys yra nenkamas ar
nepageidaujamas, pad priim ir gerb taisykles. Jei norime, kad
skautavimas padt jaunuoliui tobul, turime stengs, kad ji(s) pasilikt
dalyvau programoje. alinimas i veiklos turt b paskun priemon,
kai visos kitos pastangos pakeis elges jau yra ibandytos.
Lygiai taip pat blogai yra abejingumas elgesio problemoms,
kylanioms vienete. Abiem atvejais problemos nesprendiame ir
nesistengiame ugdy. Vienu atveju perkeliame problem kit aplink,
namus, mokykl, kur jaunuolis grta paalintas i skaut veiklos. Kitu
atveju paliekame problem vienete ve nepaliest ir ignoruojam, taip
ji gali did. Taigi vadovas turt siek pusiausvyros neb abejingas,
neignoruo problem, taiau stengs perdtai nereaguo ir neb per
daug grietas.
Dalyvaudami skaut veikloje, jaunuoliai turi imok atsakomybs
laisvai ir savarankikai priim sprendimus, pain savo veiksmus ir j
pasekmes sau asmenikai ir aplinkiniams. Viso to moko skaut programa,
todl taisykls turt b teigiamos, nurody pavyzd, kaip reikt elgs,
pad jauniems monms paems pain ir reguliuo savo ir kit elges.
Drausmins priemons yra svarbios disciplinai ir saugumui ukrin,
taiau skaut vadovai turi gerai vern, kokios sankcijos yra nkamos
kiekvienu taisykli paeidimo ar nenkamo elgesio atveju.
Drausmins priemons turi pad jaunuoliams pasitaisy,
tobul ir keis savo elges;
Drausmins priemons negali b eminanios, pajuokianios
paei djus ar pral i nksmi nani os apl i nki ni us (pvz. vi ei
pajuokiantys suriimai, demonstratyvs ar paaips ritualai);
Nuobaudos negali b skiriamos siekiant atkery (pvz. skautas
sulau kakieno lazd (ar kit daikt) sulauysime ir jo; to negali
b skaukoje veikloje);
Paeidimai ir drausmins priemons
16
Fizins bausms (kno alojimas, laisvs suvarymas, zinis krvis,
siekiant nubaus) negali b naudojamos skaukoje veikloje;
Drausmins priemons turi b siningos ir galio visiems
vienodai. Negalima taiky dvigub standart;
Drausmins priemons turi b teisingos ir ak paeidimo
mast.
Kur manoma, sprendiant dl drausmini priemoni skyrimo reikt
trauk paius skautus. Tuo kslu rekomenduojama pakvies pagalb
skilnink taryb, draugovs taryb, vieneto garbs teism ar panaiai.
Toki susirinkim metu problemos gali b isamiai inagrintos ir visi
vieneto nariai mokosi atsakomybs. Bendraamiai patys gali skmingai
nusprs dl nkam drausmini priemoni skyrimo u taisykli ir elgesio
paeidimus, taiau ia bna suaugusiojo vadovo parama.
Siekiant ukirs keli paeidimams ir skir nkamas drausmines
priemones, reikt visuomet vadovaus tokia veiksm seka:
1) Aikios taisykls. Kiekvieno renginio metu aikiai susitar su
skautais dl elgesio ir kit veiklos taisykli. Isiaikin, ar visi jas suprato ir
ar sunka j laikys. Taip pat prane, kad u taisykli paeidimus bus
taikomos sankcijos.
2) spjimas. Pirm kart paeidus numatytas taisykles, bna
paeidjus sp, primin galiojanias taisykles ir persp, kad
pakartonai jas paeidus bus skiriamos nuobaudos.
3) Sankcijos arba trumpas veiklos sustabdymas. Jei nepa-
geidaujamas elgesys kartojasi, gali b skiriamos sankcijos ir nuobaudos.
Kilus koniktui per usimim, paeidus taisykles nar galima trumpam
atskir (papray nebedalyvau aidime ar pan.).
4) Asmeninis pokalbis. Jei nenkamas elgesys kartojasi, reikt
asmenikai pasikalb su jaunuoliu, pamgin isiaikin, kokios tokio
elgesio prieastys. Rimtesniais atvejais susikim reikt pakvies
jaunuolio tvus.
5) alinimas i veiklos/renginio. Jei nenkamas elgesys toliau
kartojamas, skautas gali b alinamas i veiklos, aikiai idstant
paalinimo prieass paiam jaunuoliui ir jo tvams. alinimas i veiklos
trumpam ar ilgesniam laikui turt b paskun sankcija. NET IR
17
paalinus nar i veiklos, labai svarbu persp, kad jis visuomet yra
laukiamas sugrtant, kai k bus pasiruos laikys taisykli.
DMESIO: Kaklaraii nuriimai, nuskaunimai ir panas
skauk enkl ir pasiekim atmimai neanka skauko ugdymo
metodo, todl neturt b prakkuojami jaunimo tarpe. Asmuo
duoda skauto od asmenikai ir niekas to odio ar tai paymini
enkl i jo(s) am neturi teiss. Kaklarais priklauso mogui, o ne
vienetui ar organizacijai. Paalinus nar i skaut veiklos, reikt
persp, kad, nebdamas organizacijos nariu, mogus negali vieai
neio organizacijos enkl, taiau am j nereikt.
Kas dar svarbu, siekiant palaiky tvark ir drausm?
Taip pat svarbu atsimin, kad skaut drausm ir elgesys labai priklauso
nuo vadovo pasiruoimo ir nkamo veiklos planavimo. Nordami ilaiky
skaut dmes, nkam elges ir taisykli laikymsi, turite pasirpin, kad
Renginys turt aiki program. Programa turi b urayta ir aiki
visiems j gyvendinanems vadovams;
Programa vykt sklandiai. Programoje neturt b nekt
nieko neveikimo pertrauk. Usimim ir aidim nereikt ts,
kai domumas iblsta, geriau nutrauk veikl iek ek anksiau, kol
visiems dar smagu;
Programa traukt visus. Visi turt b sitrauk ir usim,
neturt b irov ir pasyvi stebtoj, nes tai skana
nuobodiau, o nuobodulys skana ieko domesns veiklos
nebnai ankanios taisykles ar program.
18
Dar keli patarimai tarpusavio supramui palaiky:
19
Leiskite skautams paems kontroliuo vieniems kit elges. Tegul
visi pripranta prie mines, kad kiekvienas gali b pavyzdiu
kiems;
Kreipdamiesi jaunesnius, naudokite kreipinius skautai ar
sess/broliai, o ne vaikai. Tarp i odi yra skirtumas ir jiems
reikia tai primin;
Nekelkite balso. Nebandykite perrk vaik, nes jums nepavyks.
Veriau naudokite tylius enklus dmesiui atkreip, pavyzdiui,
pakelkite rank, kai praote dmesio arba sugalvokite kit js
vienetui bding tylj enkl, kur visi inot;
Venkite baus vieai. Nedarykite i nuobaudos vieo reginio, nes tai
eidia. Ikilus elgesio problemoms pakalbkite su jaunuoliais
asmenikai. Atminkite: baus reikia privaiai, o gir vieai;
Su visais skautais elkits vienodai. Netaikykite dvigub standart.
Nesiningas Js elgesys tuoj pat bus pastebtas jaunesni ir
ukirs keli atvirumui ir siningumui;
Rodykite pagarb visiems vadovams ir reikalaukite to paes i
jaunuoli;
Nereikalaukite formalum daugiau nei bna. Pavyzdiui,
nelaikykite skaut rikiuotje ilgiau nei reikia perduo reikiam
informacij, pakel/nuleis vliavas, aduo raportus, tuomet
skautai ilaikys reikiam dmes tam, kas svarbiausia;
Venkite grasinim. Negrasinkite nuobaudomis, jei nekenate j
gyvendin. Susierzinus ant kartj, gali b lengva pagrasin
viena ar kita nuobauda, taiau vliau tai gali nebeb aktualu.
Kiekviena drausminimo priemon turi b skiriama laiku;
Kalbdami su skautais, atsiminkite pozityvaus panekesio formul
esi gali turi: paaikinkite jaunuoliui, jog kite, kad jis yra
[pakankamai suaugs/subrends/suprangas], kad galt
[suvok, kuo jo poelgis nenkamas/pats paaikin, kas vyko] ir
kad jis turi [galimyb gau vis reikiam pagalb].
Supraskite, kad kiekvienas nenkamas elgesys yra tam kro mogaus
poreikio iraika. Tikna, kad sudngu elgesiu siekiama dmesio,
pripainimo ar kt. Pamginkite pain jaunuolius ir supras, k reikia j
elgesys.
Baden-Powell, R. (1920) Aids to Scoutmastership. Prieiga:
< hp://www.thedump.scoutscan.com/a2sm.pdf>
Burvyt, S. (2013) Kaip nubr leisno vaik elgesio ribas? Prieiga:
<hp://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/teveliams/kaip-nubrez-
leisno-vaiku-elgesio-ribas-/15525>
Pey, G. (2006) Evidence Based Classroom Management and Discipline,
i Evidence Based Teaching. Prieiga: <hp://geopey.com/geos-
books/evidence-based-teaching-ebt/>
Scoung: An Educaonal System (1998) WOSM leidinys. Prieiga:
<www.scout.org/sites/default/les/library_les/ScoutEducSyst_E.pdf>
Taisykls ir ribos ankstyvojo mokyklinio amiaus vaikams. Projekto Tv
ir globj tvysts gebjim ugdymas leidinys. Prieiga:
<hp://www.pozityvitevyste.lt/_sites/pozityvitevyste/media/Pagal_meniu/Teva
ms/Patarimai_tevams/2010%20pozityvi%20tevyste%20-
%20taisykles%20ir%20ribos.pdf>
The ocial scout-master handbook (1981) Boy Scouts of America
leidinys. JAV: Irvin, Texas.
Youth Involvement, Youth Empowerment (2005) WOSM leidinys. Prieiga:
<hp://www.scout.org/sites/default/les/library_les/YI_Toolbox_e.pdf>
20
Parengta pagal
Pagrindiniai teiss aktai, aktuals, kalbant apie savanori atsakomyb
bei rengini organizavimo tvark, yra Vaik turizmo rengini organizavimo
apraas bei Vaik vasaros poilsio stovykl bendrieji nuostatai . i ir kit
teiss akt reikalavimai lemia kai kuriuos niuansus, kuriuos bna imany
visiems skaut vadovams ir rengini organizatoriams. iame skyriuje
aptarsime nepilnamei LS nari lydjimo renginius tvark, savanori
atsakomybes, organizuojant skauk rengin, bnuosius rengini
dokumentus bei svarbiausius reikalavimus, kuriuos reikia tur omenyje,
rengiant skauk yg ir stovykl.
Nepilnamei lydjimo renginius tvarka
Lyd ne didesn nei 15 vaik grup renginius, vadovau tokiai grupei
stovyklose turi teis:
3 4
Patvirntas LR viemo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. sakymu Nr. ISAK-330 (in., 2005, Nr. 31-
3
4
1023)
Patvirn LR viemo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 31 d. sakymu Nr. ISAK-612 (in., 2006, Nr. 39-
1420)
Savanorio atsakomyb
+ <15
21
Ukrin, kad renginyje yra nkamas nepilnamei nari ir juos
lydini suaugusij vadov santykis. Vienas vadovas gali lyd ne
didesn nei 15 nepilnamei grup.
Asmuo, gijs auktj arba auktesnj isilavinim ir turins
pedagogo kvalikacij;
ARBA asmuo, turins auktj, auktesnj ar vidurin isilavinim,
bet neturins pedagogo kvalikacijos, iklauss viemo ir mokslo
ministro nustatyta tvarka pedagogini-psichologini ini kurs;
Grups vadovas turi b atestuotas iuose kursuose: pirmosios
pagalbos (viemo darbuotojams), higienos gdi, turizmo
rengini organizavimo.
Grups vadovas privalo:
Savanori atsakomybs renginyje
Kiekvienas savanoris ir vadovas turt tur aikiai apibrtas
pareigas. Kokios jos bus, priklausys nuo renginio pobdio, taiau labai
svarbu, kad kiekvienas renginys turt savo virinink t.y. centrin
asmen, kuris koordinuoja vis organizacin proces. Virinink turt skir
krato seninas (krato renginiui) arba tunninkas (tunto, draugovs
renginiui). inoma, danai tai bna bendras vieneto vadijos susitarimas.
Bet kokiu atveju, tai turt b uksuota vadijos posdio (sueigos)
protokole. Didesniame renginyje virininkas skiria grupi vadovus, t.y.
vadovus, atsakingus u iki 15 vaik grupes. Taip pat stovyklose bna
moni, kuri pareigos kitokios komendantas, kvedys, virtuvs efas ir
t.t. Juos taip pat turt ras/skir virininkas bei priskir jiems pareigas.
Neskaitant specini konkreiam renginiui bding pareig,
virininkas:
Skiria 15 vaik grupei vien vadov (jei grupje yra negali vaik,
vadov turi b daugiau);
Ukrina vaik prieir, saug, sveikat ir aling proi
prevencij;
Informuo, kad visi nepilnameiai renginio dalyviai vyksta rengin
ir grta i jo lydimi suaugusij. Svarbu renginio nuostatuose
vardin konkret renginio pradios ir pabaigos laik ir sutar su
nepilnamei tvais dl to, kas lydi vaikus ir i skauko renginio.
Jei i anksto nra sutarta, kad vaiko kelione ir i skauko renginio
rpinasi tvai, tuomet u saugi vaiko kelion atsako skaut vadovai
(stovyklos vadovyb ir esioginis grups vadovas). Nepilnameiai
skautai niekuomet negali keliau vieni, be suaugusij prieiros,
jei dl to nra i anksto sutarta su nepilnamei tvais ir neturite tai
patvirnani dokument.
Ukrin, kad visi rengin vykstantys nepilnameiai skautai turt
rakus tv (globj, rpintoj) sukimus dalyvau renginyje.
22
Ukrina, kad bt laikomasi higienos taisykli, kad bt nkamai
organizuojamas mainimas;
Atsako u smat, nkam l naudojim.
Taip pat virininkui tenka uduos priir vairi dokument
rengim ir vykdym (r. emiau). Be to, reikt prisimin, jog, susidarius
situacijai, gresianiai vaik saugai, virininkas turi atsakomyb sustabdy
ar nutrauk rengin, jei tai ygis pakeis marrut ir pan.
Grups vadovas, prisiimans atsakomyb u 15 vaik grup
(pastovykls guru, draugininkas, vadovas, kuris lydi draugov skauk
dain konkurs ar kt.):
Kai kur ruoia programas ir atsako u j vykdym (danai stovykl
program ruoimas skiriamas atskirai programos vadovo
pareigybei);
Atsako u vaik prieir, saug ir sveikat;
Ukrina aling proi prevencij;
Ukrina higienos taisykli laikymsi.
Be to, kaip matysime emiau, grups vadovas taip pat atsakingas, kad
visi grups vaikai bt supaindin su saugos ir sveikatos reikalavimais bei
pirmosios pagalbos teikimu.
Stovykloje dirb gali k sveikat pasikrins ir ra sveikatos pase
(knygelje) turins savanoris.
Bnieji rengini dokumentai
Remians aukiau mintais teiss aktais bei LS nuostatais, kiekvienas
skaukas renginys turi tur tam krus bnuosius dokumentus. Pasak
Vaik turizmo rengini organizavimo aprao, turizmo renginys tai:
trumpalaiks neformaliojo vaik viemo programos (gali b
sudedamoji formaliojo ir neformaliojo viemo programos dalis)
vykdymas keiiant viet painniais, rekreaciniais ir sporniais kslais.
Taigi tai galioja prakkai bet kokiai veiklai, kuriai vykdy su savo
vadovaujamais skautais ivykstame i prasns programos vykdymo
(sueig) vietos: ygiams, stovykloms, ekskursijoms, mokymams, ventms
ir kt.
23
Bnieji rengini dokumentai yra:
Nuostatai
o Nuostatuose turt b nurody: renginio duomenys
(vieta, trukm, pavadinimas ir kt.), kslas ir udaviniai,
kaina ir mokjimo tvarka, savanori pareigos.
Programa (marrutas)
Saugos ir sveikatos instrukcija
o Instrukcijos rengimas i esms yra bazinis rizikos
renginyje vernimas: tabas apsvarsto potencialiai
pavojingas, grsm kelianias situacijas ir numato, kaip
galima joms ukirs keli bei k dary joms susidarius.
o Instrukcijoje turt b: renginio kslai, jo vykdymas,
kiekvieno dalyvio atsakomyb, reikalavimai teikiant
pirmj pagalb, naudojimasis pirmosios pagalbos
rinkiniu, saugus eismas (pvz. ygyje), maudymosi,
higienos, elgesio, aprangos reikalavimai.
Saugos ir sveikatos instrukta registravimo urnalas
o Tai turt b segtuvas, kuriame segami upildy
saugos ir sveikatos instrukta lapai. io urnalo
prieira turt b krato senino / tunninko
atsakomyb.
Tv sukimas. Rakas tv sukimas yra teisin gali
turins dokumentas, pagal LR Civilin kodeks laikomas
vienaaliu sandoriu. Jame turi b kokreiai numatyta visa
informacija apie skauk rengin vieta, trukm,
pavadinimas ir kitos slygos.
Spriai rekomenduojama tur patvirntas renginio (rengini)
taisykles. Jos gali b ir nuostat dalis, ir atskiras dokumentas.
Taip pat stovyklose norini dalyvau skaut reikt papray
pateik medicinos paymas (nka paym, teikiam mokykloms, kopijos).
Tai svarbu, nes, pasak Aprao: Vaikai, nepriskir pagrindinei medicininei
zinio pajgumo grupei arba turintys specialij ugdymosi poreiki, dviej
24

dien ir ilgiau trunkaniuose turizmo renginiuose gali dalyvau k su
gydytojo leidimu. Rekomenduojama paskan vaikus prie vykstant
stovykl pasirpin draudimu (arba pagal galimybes trauk draudim
stovyklos kain).
Kas atsakingas u dokument rengim, pildym, prieir? emiau
pateikiama lentel pads nepamir svarbiausi su renginio dokumentais
bei savanorio atsakomybe susijusi punkt.
Lent. 1 Renginio dokumentai
ingsnis Kas atsakingas
Paskiriamas virininkas
Parengiama programa/marrutas
Parengiami renginio nuostatai
Parengiamos renginio taisykls
Gaunami reikalingi leidimai
(pvz. naudos teritorija)
Sudaroma renginio smata
Vykdoma registracija ir
paruoiami vaik sraai,
paskiriami grupi vadovai
Parengiama saugos ir sveikatos
instrukcija
Informuojami tvai
Pravedami instruktaai apie saug
bei taisykles
Krato seninas/tunninkas
Virininkas, grupi vadovai/programos
vadovas
Virininkas
Virininkas (arba gali b bendros
vieneto taisykls)
Virininkas (gali deleguo
pvz. komendantui)
Virininkas (gali deleguo
pvz. nansininkui)
Virininkas, taip pat registratorius,
grupi vadovai
Virininkas
Virininkas (gali deleguo
pvz. grupi vadovams)
Grupi vadovus supaindina
virininkas, o vadovai praveda
instruktaus vaikams.
Vaikai instruktuojami, remians
Saugos ir sveikatos instrukcija.
Vyresni nei 14 m. vaikai pasirao
25
Surenkami tv sukimai,
medicinos paymos
saugos instrukta lape,
kuris segamas vieneto (tunto arba
krato) saugos instrukta
registravimo urnal. Instruktuot
jaunesni vaik vardai raomi lape,
utenka instruktavusio vadovo parao
tam skirtoje vietoje.
Grupi vadovai (prireikus
informuoja virinink, programos
vadov, medicinos specialist)
Rengiant nuostatus, saugos ir sveikatos instrukcijas, stovykl
taisykles, rekomenduojama naudos LS parengtais dokument ablonais.
Taip pat naudoni LS pareng saugos ir sveikatos instrukta lapai bei tv
sukimai.
Naudinga ino
Maudymasis
Ruodamiesi stovyklai, prisiminkite, kad maudymasis galimas k
sveikangumo, higienos, o ne sporto kslais. Maudymuisi viet bna
reng i anksto:

Instruktuokite vaikus, kad maudys galima k leidus vadovui ir k jam
stebint. Vienu metu gali maudys ne daugiau kaip 8 vaikai.
Aikiai paymkite plot, kuriame vaikai gali maudys;
Gylis iki 0,7 m ikimokyklinio amiaus vaikams ir vaikams,
nemokanems plauk. Mokyklinio amiaus vaikams iki 1,3 m;
Pakrinkite, kad prijimas prie vandens bt neslidus, neklampus,
kad maudymosi vietoje nebt alto grunnio vandens versmi,
verpet, dideli bang, kad bt nkamas vandens telkinio
dugnas, o vandens pavirius neapaugs dumbliais;
26
Pasirpinkite reikalingais stovyklavimo leidimais susisiekite su
regiono, kuriame ruoiats stovyklau, mik urdija, jei tai nra
poilsiaviet su miko valdytoju ar savininku. Remians
Lankymosi mike taisyklmis , privalote gau miko valdytojo
leidim ratu, kuriame nurodoma renginio pradios data,
trukm, planuojamas dalyvi skaiius, organizacijos adresas,
atsakingo asmens vardas ir pavard, taip pat pareigojimas dl
teritorijos sutvarkymo renginiui pasibaigus. Taip pat turkite
omenyje: Jeigu renginys vyks saugom teritorij direkcij
administruojamose ar joms Valstybins saugom teritorij
tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus sakymu
priskirtose nacionalinse saugomose teritorijose ir Natura 2000
nklo teritorijose, leidimas turi b suderintas su ankamos
saugomos teritorijos direkcija.
Mainim stovykloje reikia organizuo ne reiau kaip 4 kartus per
dien, kas 3,5 4 valandas.
Sudarant meniu, pravers Rekomenduojamos paros maisni
mediag ir energijos normos . Turite b susipain ir su
Lietuvos higienos norma HN 79:2010 Vaik poilsio stovykla.
Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai .
ygiui rekomenduojam vaisnls sud rasite sakymo Dl
sveikatos prieiros ir farmacijos specialist kompetencijos
teikiant pirmj medicinos pagalb, pirmosios medicinos
pagalbos vaisnli ir pirmosios pagalbos rinkini priede.
Taip pat inona
Patvirntos LR Aplinkos ministro 2013 m. lapkriio 15 d. sakymu Nr. D1-849 (in., 2013, Nr. 119-
5
6
7
8
LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. sakymas Nr. V-450 (in., 2003, Nr. 79-3605)
Patvirnta LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsjo 7 d. sakymu Nr. V-765 (in., 2010, Nr. 108-
5567)
Patvirntos LR Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkriio 25 d. sakymu Nr. 510 (in., 1999,
6014)
Nr. 102-2936)
27
5
6
7
8
1. ........
2. ....
3. ..
Teisin rengini organizatori atsakomyb
Organizuojant skaukus renginius, svarbu atsimin, kad renginio
metu vadovai yra visikai teisikai atsakingi u nepilnamei skaut
saugum ir renginio kokyb. Tai galioja ir stovyklos vadovybei
(organizatoriams), ir esioginiams skaut grupi vadovams (draugi-
ninkams, pastovykli vadovams ir kt.).
Vadovaujans Lietuvoje galiojaniais teiss aktais, ziniai ar juridiniai
asmenys, organizuojantys stovyklas, privalo teik saugias paslaugas. Saugi
paslauga apibriama kaip tokia, kuri teikiama pagal numatytas slygas ir
nepaeidiant teiss aktuose paslaugai nustatyt saugos reikalavim jos
teikimo metu ar po to nekelia jokios rizikos arba kelia vartotoj gyvybei ir
sveikatai ne didesn rizik negu ta, kuri teiss aktuose nustatoma kaip
leisna. Asmenys, vartotojui suteik nesaugi paslaug, atsako teiss akt
nustatyta tvarka.
Pagal teiss aktus stovyklos funkcionavimui numaty specials
reikalavimai turi b vykdomi per vis stovyklos veikimo laikotarp. i
reikalavim nesilaikymas gali slygo administracins atsakomybs
taikym atsakingiems asmenims (stovykl organizatoriams ir stovykl
administratoriams (virininkams)), lem leidim sustabdym ar
panaikinim. Atvejai, kuomet administracin atsakomyb gali b
taikoma stovyklos organizatoriams ar administratoriams, numaty
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekse :
42 str. Higienos normini akt bei moni ukreiamj lig
prolakkos ir kontrols statymo paeidimas,
70 str. Lankymosi mike taisykli paeidimas,
77 str. Priegaisrins mik apsaugos reikalavim paeidimas ,
Aktuali redakcija: hp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=325275
9
10
10
9
r. Mik priegaisrins apsaugos taisykls, patvirntos LR Vyriausybs 1995 m. balandio 7 d.
nutarimu Nr. 500 (in., 1995, Nr. 32-751; 2005)
28
181(3) str. Vaiko teisi paeidimas,
188(7) str. Susirinkim ir kit masini rengini tvarkos paeidimas
189 str. Preki, paslaug, aliav kokybs reikalavim paeidimas ir
kituose straipsniuose.
Jei stovyklos dalyvis sualojamas ar jam amama gyvyb dl to, kad
stovyklos organizatorius neukrino teiss akt nustatytos stovykl
organizavimo tvarkos, pastarasis atsako pagal delikns atsakomybs
nuostatas, tvirntas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK)
XXII skyriuje. CK numatyta pareiga kiekvienam asmeniui laikys tokio
elgesio taisykli, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu), nepadaryt
alos kiems asmenims. Kilus tokiai alai atsakingas asmuo privalo j
visikai atlygin. Kad kilt stovyklos organizatoriaus civilin atsakomyb,
reikalingos visos civilins atsakomybs slygos neteis veiksmai, ala,
prieasnis ryys tarp neteist veiksm ir kilusios alos, bei kalt.
Baudiamajai atsakomybei kil asmens (savanorio skaut vadovo)
veikoje turi b visi bni nusikalstamos veikos poymiai: pa veika, kalt
(tyia arba neatsargumas), prieasnis ryys tarp veikos ir padarini.
Rengi ni organi zatori parei gos i r tei ss regl amentuotos
postatyminiuose teiss aktuose (pvz. aukiau mintame sakyme Dl
vaik turizmo rengini aprao). Paeidus iuos reikalavimus, priklausomai
nuo veikos (ar tai deliknis, ar administracinis, ar baudiamosios teiss
paeidimas) kyla atsakomyb. Baudiamoji atsakomyb nekyla, jei vyksta
nelaimingas atsikimas (kazusas) (pvz.: vaikas nesilaikydamas saugumo
reikalavim, sutares su stovykla reikalavim, esiogini vadovo
nurodym pats savo veiksmais slygoja alos atsiradim (sveikatos
sutrikdym, gyvybs atmim), pavyzdiui, eina maudys be leidimo ir
nusksta arba nesilaiko saugaus elgesio su rankiais taisykli ir susieidia.
Taiau net ir tokiu atveju stovyklos vadovai galt b laikomi atsakingais,
jei bt galima tar, kad vadovai nenkamai vykd savo pareigas ir
atsikimas kilo vadovams nesilaikant elementari saugumo reikalavim ir
stovyklos nuostat (pavyzdiui, jei vaikai bt veriami plauk neinant
vandens telkinio gylio ir nesikinus, jog visi moka plauk). Siekiant
ukrin vis renginio dalyvi saugum, stovyklos organizatoriai privalo
detaliai apibr visas reikalingas saugumo taisykles, aikiai susitar su
stovyklos savanoriais dl j vykdom pareig, sikin, kad visi atsakingi as-
29

menys jas supranta ir nkamai vykdo. Tai yra svarbiausios prevencins
priemons, siekiant ukirs keli nelaimingiems atsikimams.
Atstovavimas nepilnameiams gydymo staigoje
Jei renginio metu nepilnameiams dalyviams prireikia gydytoj
pagalbos (susieidus, susirgus ar esant kitam pavojui mogaus sveikatai ar
gyvybei), renginio vadovams-savanoriams svarbu ino svarbiausius
teisinius atstovavimo nepilnameiui gydymo staigoje principus.
Stovyklos organizatoriai privalo ukrin, kad sveikatos prieira
pacientui bt prieinama. ios teiss gyvendinimo slygas nustato
Lietuvos Respublikos statymai ir ki teiss aktai. LR Pacient teisi ir alos
sveikatai atlyginimo statymas numato, kad:
Parengta pagal: Teiss akt, reglamentuojani stovykl ir neformaliojo ugdymo rengini
11
12
12
13
13
Patvirnta LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandio 8 d. sakymu Nr. V-208 (in., 2004,
in., 1996, Nr. 102-2317; 2013
organizavim, apvalga
Nr. 55-1915)
Pacientui nuo 16 met sveikatos prieiros paslaugos teikiamos
k su jo sukimu, iskyrus bnosios medicinos pagalbos paslaug
teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios ireik pats (14
str. 1-asis punktas).
Pacientui iki 16 met sveikatos prieira teikiama k su jo atstov
sukimu, iskyrus bnosios medicinos pagalbos paslaug
teikimo atvejus (14 str. 2-asis punktas). Jeigu nra nepilnameio
paciento teisto atstovo, dl paciento gydymo sprendia ne
maiau kaip du gydytojai arba gydytoj konsiliumas.
Bnoji medicinin pagalba pacientui turi b suteikta
neadlionai. Bnosios medicinos pagalbos ir bnosios
medicinos pagalbos paslaug teikimo tvarka bei mastas nurodo
ios pagalbos teikimo indikacijas ir kokybs reikalavimus. tai
svarbiausi io dokumento punktai, kuriuos reikia ino
organizuojant skauk rengin:
Bnajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos
pagalba ir asmens sveikatos prieiros staigose (teikianiose
ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubi
30
11
Taigi, susieidus ar vykus kitam nelaimingam atsikimui, kai kyla
pavojus mogaus sveikatai ar gyvybei, pirmj medicinin pagalb privalo
kuo guo greiiau suteik ariausiai esantys mons ir, esant tolimesniam
pavojui sveikatai ar gyvybei, reikia nedelsiant kreips armiausi gydymo
staig skubiosios medicinins pagalbos. Teikiant bnj medicinin
pagalb nereikalingas specialus nepilnamei tv sukimas, taiau apie
vyk ir suteikt pagalb bna kuo greiiau prane nukentjusiojo
armiesiems, kad jie galt sprs dl tolimesnio vaiko gydymo.
Daugiau skaitykite
Daugiau bnos ino informacijos apie stovyklos teritorij, higienos
ukrinim ir kt. reikalavimus rasite santraukoje Teiss akt, regla-
mentuojani stovykl ir neformaliojo ugdymo rengini organizavim,
apvalga (2010), prieiga:
<hp://www.skautai.lt/group/documents/groupId/312>
medicinos pagalba (1 punktas).
Kiekviena asmens sveikatos prieiros staiga pagal kom-
petencij privalo ukrin (suteik ir organizuo) bnj
medicinos pagalb (6 punktas);
Kreipians asmens sveikatos prieiros staig dl skubiosios
medicinos pagalbos gydytojo siunmas neprivalomas (5
punktas);
Pirmoji medicinos pagalba tai svarbiausi kslingi veiksmai,
skir pad kit ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant
turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei mediagas, iki
nukentjusiajam/pacientui bus pradta teik skubioji instucin
medicinos pagalba arba paciento bkl taps normali, arba bus
konstatuota jo mirs (7 punktas).
31
Komunikacija nelaimingo atsikimo
atveju
Atsargus ir atsakingas vadovo elgesys, nkamas pasirengimas
renginiams ir usimimams ukerta keli daugybei galim nelaiming
atsikim ir krizini situacij. Nepaisant to, kriausiai jokiam vadovui dar
nra pavyk j visikai iveng. Nelaimingo atsikimo atveju yra svarbs du
dalykai skubi pagalba incidento dalyviams ir komunikacija.
iame skyrelyje kalbama apie tokius incidentus, kuri dalyviams
skubi pagalb teikia pagalbos tarnybos (greitoji, policija, ugniagesiai,
paiekos tarnybos ar pan.). Todl su jumis aptarsime k komunikacij.
Kalbsime apie tai, k ir kaip informuo, kaip elgs, jei incidentu
susidomjo iniasklaida.
Kas yra incidentas?
Incidentas iuo atveju yra nektas atsikimas, kurio rezultatas ala
individui, turtui ar aplinkai. Incidentu gali b laikomos ir situacijos, kai ala
nebuvo padaryta, taiau buvo ikilusi reali grsm.
ia pateiktus patarimus reikia priim ir taiky vadovaujans sveiku
protu. Nors kalbsime apie bet kokius sueidimus ir incidentus, io
skyrelio patarimai netaikomi tokiems atvejams kaip sipjautas pirtas,
nespriai nubrozdintas kelis ar alergijos nesukls bits glimas. Tiesa,
pasitaikius progai ir apie smulkius sueidimus tvus (globjus, rpintojus)
reikt informuo.
Pvz. incidentais gali b laikomi: mutyns su vieniais
gyventojais; koniktas su mikininku dl nupjaut ali medi;
su(si)eidimas, dl kurio tenka kreips medicinos staig.
Incidentu, kai ala nepadaryta, taiau buvo ikilusi reali alos
grsm, gali b rimtas pasiklydimas mike, vaiko pabgimas i
stovyklos, avarija, kurios metu mons nepatyr sueidim ir
nebuvo padaryta ala treiosios alies turtui ir pan.
32
K dary vykus incidentui?
vernkite situacij ir, jei reikalinga, nedelsiant kreipkits pagalbos
tarnybas (tel. 112).
Nedelsiant informuokite vaiko tvus bet kokio rimtesnio sueidimo,
sveikatos sutrikimo, nelaimingo atsikimo ar kito incidento atveju.

Nedelsiant informuokite Lietuvos skaujos administracij iomis
aplinkybmis:
Jei pariamas rimtas sueidimas ar sveikatos sutrikimas, dl kurio
vaikas/jaunuolis ar vadovas veamas ligonin;
Jei traukiamos gelbjimo ar kitos pagalbos tarnybos (policija,
greitoji pagalba, ugniagesiai);
Mires atveju;
Jei padaryta rimta ala treiosios alies turtui.
Pranedami apie nelaim pateikite kuo kslesn fakn informacij,
nesistenkite jos suvelnin ar nuslp svarbi detali. Apie nelaiming
atsikim alims, kurioms apie incident ino nra bna, neperduokite
jokios informacijos. Laikykits kondencialumo ir diskrekumo.
Treiosioms alims neminkite su incidentu susijusi asmen (ypa
nepilnamei) vard, pavardi ir kit duomen. Neinicijuokite kontakto
su iniasklaida.
K dary, jei incidentu susidomjo iniasklaida?
Rekomenduojama, kad kiekvieno didesnio renginio (pvz. Pavasario
vents), stovyklos ar kt. didesns apimes ar didesns rizikos veiklos
organizacin komanda isirinkt asmen, kuris bus atsakingas u
bendravim su Lietuvos skaujos administracija ir iniasklaida incidento
atveju. Dar iki renginio naudinga aptar su visais vadovais, kas bus
atsakingas asmuo, susitar, kad k jis gali bendrau su iniasklaida
incidento atveju. Visi ki vadovai negali teik jokios informacijos, bet turi
nedelsdami nukreip iniasklaidos atstov pas atsaking asmen.
33
Atsidrus rimtoje krizinje situacijoje reikia ks didelio i-
niasklaidos susidomjimo. Danai iniasklaida spaudos praneim metu i
policijos, valdios ar net privai asmen gauna uuomin apie
svarbiausius vykius. Todl urnalistai gali greitai atsidur vykio vietoje ir
bandy pasiek krizinje situacijoje atsidrusj arba kitus su vykiu
susijusius asmenis. Svarbiausia apsaugo esiogiai su incidentu susijusius
asmenis nuo urnalist klausim. klausimus atsaky turt u
bendravim su iniasklaid atsakingas asmuo.
Ikart po incidento visus uplsta sprios emocijos, todl be
pasiruoimo sudnga aikiai pateik informacij, susilaiky nuo
neapgalvot pasisakym, emocij proverio. Bendravimui su iniasklaida
reikia pasiruo i anksto.

Pirmiausia ioje situacijoje reikia ianalizuo susiklosiusi pad -
ramiai apgalvo ir usiray svarbiausius faktus ir pagrindinius teiginius.
Kreipkits Lietuvos skaujos administracij, kuri suteiks vis reikaling
pagalb rengians bendravimui su iniasklaida. 2 lentelje pateikiamas
pavyzdys, kokius klausimus reikt isikel ir apmsty prie bendraujant
su iniasklaida.
Lent. 2 Informacijos lentel komunikacijai krizinje situacijoje
Fakt analiz Garantuoti
faktai
Nepatikrinti
faktai
Nekalbti
Kas atsitiko?
Kur?
Kada?
Kaip tai
atsitiko?

Kodl taip
atsitiko?

Kas bus
toliau?

Pagrindiniai teiginiai:



34
Bkite pasiekiami!
Krizini situacij metu bna pakrin, kad vis svarbi kontakni
asmen telefon numeriai bt prieinami. Nebandykite iveng,
kategorikai atsisaky kontakto su iniasklaida tokiu atveju iniasklaidos
atstovai aktyviai iekos informacijos i treij asmen. J pateikta
informacija iniasklaidai gali tur daug didesni neigiam pasekmi (kaip
ir pats vengimo bendrau su iniasklaida faktas).
Norini pokalbio telefonu galima papray klausimus pirmiausia
atsis patu. Atsakymai turt b dalykiki, rams ir nemelagingi. Jei
klausim atsaky negalima, svarbu lik ramiam ir laikys pozicijos, kad
negalima teik informacijos, kol ji neaptarta organizacijos viduje.
Kalba
Atsiminkite, kad krizinse situacijose svarbu ne k tai, k pasakote,
bet ir kaip tai pasakote. Todl krizinse situacijose:

35
Nesunks klausimai
Atsakymai Ops klausimai
1. Ko imasi skautai iuo
konkreiu atveju?
2. ...
...
1. Ar esa, kad 30 skaut ygyje
lydjo k vienas pilnames
asmuo, neturins darbui su
j auni mu rei kal i ng pay-
mjim?
2. ...
3. ...
...
Atsakymai
Kalbkite aikiai, suprantamai;
Parodykite susirpinim dl vykio, siek kaip galima geriau j i-
sprs;
Nekalbkite gynybikai;
1. ........
2. ....
3. ..
Asmenins svetains / Socialiniai nklapiai
iniasklaidos atstovai reguliariai lankosi krizse atsidrusi grupi
svetainse ar socialini nkl paskyrose, kdamiesi suino k nors
naujo. Labai svarbu apsaugo krizinje situacijoje atsidrusj ir jo aplink
nuo informacijos nutekjimo treems asmenims, todl ikart po krinio
vykio bna pakrin, ar nra vieai pasiekiami incidento dalyvi
kontakniai duomenys ir/arba nuotraukos. Jei incidento dalyvi duomenys
ir nuotraukos yra vieai prieinami, rekomenduojama iuos duomenis
paalin i interneto ar laikinai apribo treij ali vie prieig prie i
duomen.
36

Remkits faktais;
Neminkite moni, ypa nepilnamei, vard ar kit duomen;
Nevartokite odi galbt, greiiausiai, turbt, nesvarstykite,
kaip bt buv galima iveng incidento ar kas galt b kaltas;
Policijos tyrimo atveju neatskleiskite tyrimo detali. Tai gali dary k
policija.
Vaiko privatumas ir asmens duomen
apsauga
Teis privatum
Vaiko teis privatum, asmenin gyvenim numato Jungni Taut
vaiko teisi konvencija, LR Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas .
Taiau dl to, kas yra teis privatum bei kaip j ukrin, neretai kyla
daug klausim, nes sudnga nustaty privatumo ribas vairiose
situacijose.
Atminna, kad pagreiui su kiekviena teise eina ir pareigos: Teisingai
suvokdamas savo teises vaikas ino ir atsimena, kad alia esans mogus
vaikas ar suaugs, turi lygiai tas paias teises. Taigi suaugusiajam reikia
ino, kad vaiko laikai, dienoras ir pan. informacija yra priva,
nelieiama atsakomyb; bet lygiai taip pat svarbu ukrin, kad ir pats
vaikas suprast, jog reikia gerb kit privatum, nuosavyb pvz. be
leidimo neim kito asmens daikt.
Sudngesns situacijos, susijusios su asmeniniais igyvenimais, taip
pat patenkaniais privatumo svokos lauk tokios, kaip pirmosios
menstruacijos ar lapimo nelaikymas stresini situacij metu. Danas
vaikas, susidrs su panaiomis problemomis, apie jas pasako gdijasi ar
esiog nedrsta. Kai kuri asmenini detali nuslpimas gali b in
nenaudingas ar net alingas vaiko sveikatai bei slygo nemenkus nerimo
sutrikimus. iuo atveju verta pasteb, kad kartais gerbimas ir nesikiimas
asmenin vaiko erdv gali sukliudy ukrin jo paes saugum. Todl
bna steb kiekvieno vaiko asmenin erdv, j gerbiant ir isaugant jos
privatum, kol tai nekenkia paes vaiko zinei bei psichinei sveikatai.
in., 1996, Nr. 33-807; 2006, Nr. 72-2688.
14
14
15
15
Apie Jungni Taut vaiko teisi konvencij, vaiko teises ir atsakomyb, 4-5 psl.
37
Suteikite vaikui galimyb jauss saugiai ir laisvai:
o vaikai turt jaus, kad gali pasisaky apie nepatogias,
diskomfort kelianias situacijas. Aikiai informuokite, jog
esant reikiamybei kiekvienas gali kreips Jus ir/ar kitus
vadovus pagalbos, b iklausytas, suprastas ir apsaugotas.
o stenkits nelik vienas/-a su vaiku udaroje aplinkoje.
o usimim metu venkite seksualin atspalv turini/galini
tur poelgi (prisiliem, juok, komentar, persi-
renginjim, nuogumo ir pan).
Ukrinkite vaikus j asmenins nuosavybs saugumu: vaiko
daiktai yra jo paes priva nuosavyb, tad siekiant j tyrin,
krin, nusavin ir kitaip naudo bnai gaukite vaiko ar jo tv
sukim.
Gerbkite j asmenins erdvs privatum: be bnybs nelskite
palapines, kuprines, du, tualet, nenarykite j asmeniniuose
telefonuose ar dienoraiuose ir pan. Jei pajutote pavoj vaiko
saugumui, prie kians jo asmenin erdv bnai informuokite
apie tai vaik, o esant galimybei praykite kit vadov pagalbos.
Gerbkite vaiko asmenin informacij: be bnybs nevieinkite
jokios informacijos, susijusios su vaiko privaiu gyvenimu bei
nuosavybe, o esant bnybei, siekiant ukrin vaiko saugum,
informacij apie j atskleiskite atsakingai. Aikiai informuokite
vaikus, kokia informacija apie juos yra ar gali b vieinama
pasidalinama su kitais vadovais/vaikais, kokioje situacijoje.
Informacijos vieinimas
Kiekvienam savanoriui, o ypa stovyklos tabo nariui reikt ino
bei t apie vaiko duomen apsaug:
k atkreip dmes
Prie vieindami nuotraukas, vaizdo raus, kuriuose galima aikiai
idenkuo nepilnamei veidus, gaukite j tv leidim. Net jei
tvai jau yra dav leidim fotografuo (lmuo), atskiras sukimas
prie publikuojant yra bnas.
38
1. ........
2. ....
3. ..
Venkite nurody vieinamose nuotraukose arba vaizdo rauose
esani nepilnamei LS nari vardus ir pavardes. Jei straipsnyje
skelbiama nepilnameio LS nario pavard, naudokite ne jo
nuotrauk. Geriausia, jei nuotraukos akcentas yra veikla, o ne
konkretus vaikas.
Venkite viein nuotraukas, kurias galima vairiai inter-pretuo,
neinant konteksto, arba panaudo nenkamais kslais. Skelbdami
nuotraukas internete, taikykite papildomas apsaugos priemones:
kelkite emesns rezoliucijos nuotraukas, ymkite jas vandens
enklais, udrauskite nuotrauk kopijavim deiniojo klavio
paspaudimu.
Jei skaut veikl nort amin fotografas i iors (pvz. vienio
laikraio), ukrinkite, kad bt fotografuojama k esant
vadovams, neleiskite tars dl atskir fotosesij.
Perspkite vaikus, kad atsargiai elgtsi su nuotraukomis ir vaizdo
raais, padarytais mobiliuoju telefonu. Neatsargiai iplanus i
mediag, galima paeis asmens teis privataus gyvenimo
nelieiamum.
Daugiau skaitykite
Manait, M., Paulikien D. ir kt. (2011) Vaik privatumo apsauga
internete. Lietuvos vartotoj instuto leidinys. Prieiga:
<hp://www.vartotojai.lt/index.php?id=1648>
Stepanova, K. (n.d.) Apie Jungni Taut vaiko teisi konvencij, vaiko
teises ir atsakomyb. Gelbkit vaikus leidinys. Prieiga:
< hp://gelbvaik.lt/wp-content/uploads/2011/05/18.-VTK-knygute.pdf>
39
aling mediag vartojimo kontrol ir
prevencija
"Js negalite sustabdy bang, bet Js galite imoky plauk"
Kalbant apie alkoholio, tabako, tuo labiau narkoni mediag
vartojim, dera prisimin ne k skautybs palaikom sveikos gyvensenos
idj, bet ir teiss aktus, reguliuojanius alkoholio ir rkal vartojim
jaunimo renginiuose. Tai, kaip organizuojami vairs renginiai, priklausys
nuo juose dalyvaujani amiaus grupi. Renginiuose, kuriuose dalyvauja
k suaugusieji, alkoholis gali b vartojamas k saikingai, ilaikant pagarb
sau ir kiems, nesukeliant nepatogumo aplinkiniams.
Nepamirkime, kad skaut vadovai yra pavyzdys jaunesniesiems!
Nepilnameiams varto alkohol ir tabak draudiama io draudimo
laikymsi turi priir vadovas. Kadangi vaikai ir jaunuoliai yra link
idealizuo ir karto savo autoritet, lyderi elges, skauk vienet
vadovai ir ki suaug skaujos savanoriai turt pagalvo, ar savo
veiksmais nerodo neigiamo pavyzdio jaunesniems. Vaikai, matydami
rkan ar neblaiv, apsvaigus vadov, formuojasi suvokim, kad rky ir
varto alkohol nra alinga ar nepageidaujama. Taip pat susiduriama su
dvigub standart problema: kodl tau galima, o man ne?
Taigi vadovui tenka svarbios uduotys: ribo rizikos veiksnius,
daranius spri tak jaunimo polinkiui varto alingas mediagas (tokius
kaip: palankios nuostatos psichoaktyvij mediag vartojim, blogi

santykiai su tvais, mokytojais, vadovais ir kt.) ir skan apsauginius
veiksnius (skanimas turiningai praleis laisvalaik ir vs be alkoholio,
bendruomens sveiko gyvenimo bdo pavyzdys, geri santykiai su tvais,
mokytojais, vadovais ir kt.) skaukose veiklose ir skaukoje ben-
druomenje.
Alkoholis labiausiai paplitusi, visiems gerai inoma psichik veikian
mediaga. Reikt pabr, kad ypa pavojingas alkoholis yra vaiko
organizmui. Varto alkoholinius grimus mones kartais skana
nemokjimas bendrau, atsipalaidavimo, nusiraminimo poreikis. Piktnau-
40

diavimas alkoholiu tokiais atvejais lengvai gali peraug priklausomyb.
Rkant tabak, nikonas per gleivines ir kvpavimo takus patenka
krauj ir ineiojamas po organizm. I pradi nikonas skana, o vliau
slopina centrin nerv sistem. Pradioje rkaneji jauia atsipalaidavim,
sugebjim sutelk dmes, taiau suirus nikonui, rkali psichikos
aktyvumas maja, todl jie jauia nor vl rky, tampa priklausomi.
Svarbiausi veiksniai, lemiantys tabako vartojim tarp vaik ir jaunimo, yra:
tv rkymas, rkani bendraami taka, iniasklaidos priemonse
vaizduojamas teigiamas rkani moni vaizdis, danai vaikai pradeda
rky mgdiodami suaugusiuosius. Vaikams bna akcentuo, kad
rkymas nesiderina su sportu: greitai einant, bgant ar lipant laiptais
rkaniajam pradeda trk oro, jis greitai udsta, ilgainiui galima susirg
lnmis plaui ligomis.
Narkons ir psichotropins mediagos tai Sveikatos apsaugos
ministerijos patvirntus kontroliuojam mediag sraus raytos
gamns ar sintens mediagos, kurios dl kenksmingo poveikio ar
piktnaudiavimo jomis sukelia sunk mogaus sveikatos sutrikim,
pasireikian asmens psichine ir zine priklausomybe nuo j, ar pavoj
mogaus sveikatai. Negalima apsiribo vien informacija apie vairius
narkokus: bna formuo asmens sugebjim ir pasiruoim atsispir
socialiniam spaudimui varto narkones mediagas. Reikia moky pain
ir veik savo psichologines problemas, kurios gali paskan varto
alkohol ar narkokus, pabr ger savijaut, nuotaik, parody sveiko
gyvenimo privalumus. Labai naudinga prevencin darb trauk ir pa
jaunim. Tai vadinamasis jaunimo jaunimui ar bendraami
bendraamiams principas. Narkomanijos prevencijos programos, kuriose
naudojamas is principas, laikomos paiomis veiksmingiausiomis.
Raminamieji ir migdomieji vaistai slopina nerv sistem, sukelia
mieguistum, lna mstym, maina tamp, nerim. Be to, migdomj
vartojimas su alkoholiu gali baigs mirmi. Danai vartojanems
raminamuosius ir migdomuosius lengvai isivysto psichin ir zin
priklausomyb, bandant nutrauk vartojim pariama panika, taip pat
susiduriama su tokiais reikiniais kaip leiktulys, vmimas, nerimas,
nemiga, o umigus komarai, baim. Pasitaiko atvej, kai raminamj ar
41

migdomj perdozuojama, norint nusiudy. Paaugliai, turintys
psichologini problem, asmenini igyvenim, lengvai ninka varto
raminamuosius ar migdomuosius vaistus. Vaikams reikia dieg, kad
vaistus galima varto k paskyrus gydytojui ir k kai juos paduoda suaugs
armas eimos mogus, ligoninje medicinos personalas, stovykloje ar
sueigoje vadovas ar renginio medicinos specialistas. Vaistai skiriami labai
individualiai ir niekas kitas be paciento, kuriam jie paskir, neturt i
vaist varto. Vaikai niekada neturt varto vaist savarankikai, be
suaugusij prieiros ir leidimo. Vadovas turi ino, kokius vaistus
rengin, stovykl atsivea vaikas (nurodytus tv leidime) ir priir
nkam, savalaik j vartojim.
Kada ir koki informacij reikt pateik?
Jaunesnieji skautai
Skautai

io amiaus vaikams reikia taisyk-
li, kurios reguliuot j elges, ir
informacijos, kad galt pasirink
i r nusprs. Di skusi j os api e
alkoholizm ir narkomanij turi
vyk ia ir dabar principu - t. y.
rems vykiais ir monmis, ku-
riuos vaikas ino ir pasta. Dau-
guma io amiaus vaik labai
domisi savo kno sandara, todl
per diskusij iuo klausimu galima
supaindin su geros sveikatos
prieasmis ir dalykais, kurie yra
alingi sveikatai. io amiaus vaikai
labai pasiki suaugusiaisiais. Todl
jiems reikia paaikin, kad ne visais
suaugusiais galima pasik ir kad
ne visa yra gera, k suaugusieji
liepia dary. Vaikas turi suino:
kuo skiriasi maisto, vaist ir nar-
kok poveikis; kuo gali b
pavojingi neinomi vaistai; kodl
vai kams draudi ama varto
alkohol ir narkokus.
io amiaus vaikams panka faktai.
Jie nori suino, kaip, kas ir kodl
veikia. Draugai tampa labai svarbs.
Bendraami taka nulemia vaik
interesus, norus. is amius labai
svarbus formuojans poiriui
rkym, alkoholio ir narkok
vartojim. Vaikai turi gau fakns
i nformaci j os api e svai gi si as
mediagas, gy motyvus, kurie
padt pasipriein bendraami
raginimams pabandy alkoholio ar
kit narkok. Jie turi imok pa-
saky NE. Vaikai turi suino: apie
vairius narkokus; apie ilgalaikius ir
trumpalaikius svaigij mediag
var t oj i mo padar i ni us ; api e
alkoholio ir kit narkok poveik
vairiems organams ir tai, kodl
al kohol i o v ar toj i mas ypa
pavoj i ngas brstani am orga-
ni zmui ; api e al kohol i o i r ki t
narkok vartojimo padarinius
eimai ir visuomenei.
42
Patyr skautai (13-15 met) Patyr skautai (16-18 met)

io amiaus paaugliams kyla daugyb
egzi stenci ni kl ausi m, dani
koniktai su suaugusiais, bdingas
nepasitenkinimas savimi. Pradeda
supras, kad j poelgiai turi padari-
ni, kurie veikia ir kitus asmenis. Labai
svarbi emocin parama ir geras
suaugusiojo elgesio modelis. Daugu-
ma io amiaus jaunuoli ibando
alkohol ir narkokus, nes ir j draugai
tai daro. Turi gy gdi atsispir
bendraami spaudimui. Mokytojai,
tvai ir vadovai turi stengs sprin
paauglio motyvacij veng alkoholio
ir kit narkok. Paaugliai privalo
supras, kad svaigisias mediagas
varto yra draudiama, ir ne visi jas
vartoja. Turi gau isamesns infor-
macijos apie alkoholio ir narkok
poveik mogaus nerv sistemai,
vidaus organams, lynei funkcijai ir
pan.; apie ilgalaikius narkok varto-
jimo padarinius; apie zin bei psichi-
n priklausomyb nuo alkoholio ir
narkok; kaip alkoholio ir narko-k
vartojimas veikia tam kr mogaus
elgsen, pvz., vairavimo gdius,
sportavim ir pan.

Paaugliai nori su suaugusiais aptar
rpimus klausimus, problemas, j
sprendimo bdus. Ilieka svarbi ir
bendraami taka. Reikia pad
susiformuo poir narkok
vartojim visuomenje. Suaugusieji
neturi veng diskusij su paaugliais,
iklausy j nuomons, argument,
turi stengs pad jiems sismo-
nin, kad alkoholis ir narkokai gali
sutrukdy gyvendin ateies pla-
nus. Paauglys turi suino: apie alko-
holizm ir narkomanij kaip ligas;
apie svaigij mediag poveik
besilaukianioms kdikio moterims;
apie statymus, kov su alkoholizmu,
narkomanija. Vaikams ar jaunimui
turime pateik ne k domi, bet ir
suprantam informacij.
43
Tikslas: paskan skautus argumentuotai isaky savo bei iklausy
kit nuomon rkymo, alkoholio ar narkok vartojimo klausimais. trauk
skautus diskusij ia tema.
Idja sueigai: u ir prie"
16
Pagal Bulotait (n.d.) Ten pat rasite daugiau veiklos idj.
16
Priemons: teiginiai apie rkym, alkoholio bei narkok vartojim.
Eiga: vadovui garsiai perskaiius vien teigin, siloma vien pus
suss tuos, kurie sunka su iuo teiginiu, o kit - tuos, kurie su juo
nesunka. Kiekviena grup pasitarusi turi pasiruo apgin savo
nuomon, suras argument jai parem. Diskusijoje kiekviena grup
isako savo nuomon, pateikdama argumentus, o ne krikuodama kitos
grups nuomon; nesistengiama pertemp es savo pus.
Kaip atpain?
Uuos, pasteb ir atpain rkan ar alkoholio igrus asmen
kriausiai gali kiekvienas vadovas. Taiau kaip supras, kad skautas galbt
apsvaigs nuo narkoni mediag? inoma, skirngos mediagos suteikia
skirng poveik, taiau vadovui reikt susirpin pastebjus iuos
simptomus:
Neadekvaiai esaniam apviemui in susitrauk ar isiplt aki
vyzdiai, jautrumas viesai, apsiblauss arba tuias vilgsnis
paraudusios akys;
44
Apie rkym:
Cigarei reklam
reikt udraus
Visi suaugusieji r-
ko
Reikt leis rky
visiems norinems
Vieosiose vietose
rei kt udraus
rky
Rkymas ne taip
smar ki ai kenki a
sveikatai, kaip kal-
bama
Apie alkohol:
Alkoholio vartojim
reikt visai udraus
Alaus nereikt pris-
kir prie alkoholini
grim
Visi suaugusieji geria
alkohol
Alkoholio vartojimas -
kiekvieno asmeninis
reikalas
Apie narkokus:
Lengvi narkokai turt
b legalizuo
Narkok vartojimas -
ki ekvi eno asmeni ni s
reikalas
ols rkymas visai
nekenksmingas
Vi en ar kel i s kartus
pavartoj us narkok,
prie j nepriprantama
Narkomanus rei kt
grietai baus
1. ........
2. ....
3. ..
Perdtas budrumas, energija, jumini poji paatrjimas;
Pykinimas, vmimas, altos galns, gausus prakaitavimas,
padidjs kraujospdis, sutriks kvpavimas, paraudusi nosies
gleivin ir jos prieigos, niurkiojimas;
Padidjs apetas (ypa saldumynams), kalbos sutrikimas,
haliucinacijos, mieguistumas;
Perdtos emocijos (juokas, euforija ir aaros, abejingumas),
agresyvumas, sugniuimas, skausmo ir baims poji prara-
dimas;
Koordinacijos sutrikimas, kraujo dms ant rankovi, idiuvusi
burna, nusilpusi reakcija.
Taip pat atkreipkite dmes besimtanias tablei ir kapsuli
pakuotes, maus polieleno maielius, tuius buteliukus, klij tbeles,
vairi spalv miltelius ir tabletes, adatas ir virktus, skardines su
pradegintomis/pradurtomis skylutmis, folijos lapelius.
Jei pastebjote rkanius (tabak) nepilnameius, priminkite apie
galiojanias renginio ir bendrai Lietuvos skaujos taisykles, LR teiss aktus,
draudianius nepilnamei rkym. Perspkite, kad pasikartojus
paeidimui bsite privers prane skauto tvams. Imkits prevencini
priemoni, siekiant apsaugo nuo galimos priklausomybs ir informuokite
apie rkymo al.
Susidrus su nepilnamei alkoholio vartojimu ar laikymu, jei
apgirmas lengvas priminkite galiojanias taisykles ir teiss aktus,
nutraukite veik, ukrinkite saug iblaivjim, pranekite nepilnameio
tvams, kartu su jais nusprskite tolimesnius veiksmus. Jei asmens
girtumas yra spresnis ar tariamas apsinuodijimas alkoholiu nepalikite
nukentjusio be prieiros, kvieskite greitj medicinos pagalb,
pranekite tvams. Stenkits iplau skrand: girdykite daug ilto vandens,
sukelkite vmim (to dary negalima, jei asmuo be smons).
45
K dary?
Esant tarimui, kad asmuo galjo varto narkones mediagas,
apsinuody vaistais:
Bna i karto kvies greitj pagalb (tel. 112);
Jei asmuo smoningas, isiaikinkite, k jis vartojo, surinkite rastas
mediagas to gali prireik gydytojams;
Pakrinkite perdozavusio asmens puls: jei jo nra, iki atvykstant
greitajai pagalbai darykite dirbn kvpavim ir iorin irdies
masa;
Bent vienas mogus turt lik prie nukentjusiojo, kol atvyks
greitoji pagalba;
Jeigu nuo narkok apsvaigs asmuo yra nervingas ar panikuoja,
likite ramus ir stenkits j nuramin, aikinkite jam, kad panika
praeis. Pasistenkite, kad io asmens netrikdyt triukmas ir rykios
viesos;

Bnai pranekite tvams ir padkite jiems ras profesional

pagalb.
Nelikite abejingi, jei turite tarim ar girdjote i kit vaik, kad
skautas galimai vartoja narkokus. Bna pasikalb su juo paiu ir isaky
savo nerim skauto tvams.
Visuomet atminkite, kad svarbiausia yra skaut sveikata ir gyvyb, o
ne bausms. Todl svarbiau pad ras pagalbos bd. Svarbu ino, kad
priklausomybs pats mogus nepasirenka, tai yra problema, kuri gali
pad sprs specini ini turintys specialistai. U tai, kaip problema bus
sprendiama, yra atsakingi nepilnameio tvai. Vadovo pareiga
informuo juos apie problem ir pasily k toki pagalb, koki gali
suteik (pvz., stengs vaik trauk daugiau veikl, organizuo sueigas
prevencijos tema ir pan.).
Jungni Taut vaiko teisi konvencijos 33 straipsnis skelbia, kad
vaikai turi b visomis priemonmis apsaugo nuo neteisto narkoni
priemoni ir psichotropini mediag vartojimo. aling mediag
vartojim reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos statymai ir ki teiss
aktai. Pateikiame aktualiausius.
46
Susij teiss aktai
1. ........
2. ....
3. ..
in., 1995, Nr. 44-073; 2013, Nr. 79-3989
17
18
in., 1996, Nr. 11-281; 2013, Nr. 79-3990
47
Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrols statymo 22 straipsnyje
tvirntas draudimas varto alkoholinius grimus ugdymo staigose
ir j teritorijose, vieose vietose, parodose, mugse bei masiniuose
renginiuose (su tam kromis iimmis). Ugdymo staigos statyme
apibriamos kaip formaliojo ir neformaliojo viemo staigos,
todl stovyklose, kaip neformaliojo ugdymo organizavimo
formose, alkoholio vartojimas taip pat yra draudiamas.
Paminna, kad vienas i Lietuvos Respublikos alkoholio kontrols
statymo ksl main bendrj alkoholio suvartojim, jo
prieinamum, ypa nepilnameiams. Siekiant io kslo, statyme
numaty pareigojimai instucijoms informuo visuomen apie
alkohol, jo vartojimo darom al sveikatai ir kiui.
Lietuvos Respublikos Tabako kontrols statymo 19 straipsnio 1
dalis draudia rky (varto tabako gaminius) visose viemo
staigose. Tame paiame statyme nurodytas viemo staigos
apibrimas ikimokyklinio ugdymo staigos, bendrojo lavinimo,
auktesniosios ir auktosios mokyklos, profesinio mokymo staigos,
vaik papildomo ugdymo staigos: meno, sporto, kalb, technikos,
kitokio prolio mokyklos, taip pat vaik vasaros stovyklos.
Remians iuo statymu, rky skaut stovyklos (kuri anka vaik
vasaros stovyklos apibrim) teritorijoje draudiama.
Narkoni ir psichotropini mediag gijimas, laikymas ir
vartojimas be gydytojo paskyrimo Lietuvos Respublikoje yra
draudiamas. Atsakomyb apibriama Administracini teiss
paeidim kodekso 44 straipsnyje.
Asmenims iki 18 met nustatytas draudimas varto alkoholinius
grimus ar j tur. U io statymo paeidimus taikoma ATPK 178-
180 straipsniuose nustatyta administracin atsakomyb.
17
18
Parengta pagal
Bankauskien, I. ir kt. (2009) Psichoaktyvij mediag vartojimo
prevencijos programa mokini tvams: metodins rekomendacijos
mokykl ir globos staig vadovams, pedagogams, specialistams. Vilnius:
MM.
Bulotait, L. (n.d.) Alkoholio ir kit narkok prevencija mokykloje.
Prieiga: <hp://www.stok.lt/1narkokai/narkoku_prevencija.html>
Code of Good Pracce (2012) Scoung Ireland leidinys. Prieiga:
< hp://www.scouts.ie/uploads/les/COGP%202012.pdf >
Informacija tvams apie narkokus. Prieiga:
<hp://www.lorna.lt/arcles.php?arcles_id=8>
LiJOT (2011) Rezoliucija dl valstybs alkoholio kontrols polikos.
Prieiga: <hp://www.limsa.lt/dokumentai/
rezoliucija_del_valstybines_alkoholio_kontroles_polikos_2011.pdf>
erbaviien, M. (2008) Svaiginani mediag vartojimo simptomai.
Prieiga: <hp://www.infomed.lt/lt/2/portal/Psichologija,id,4f678925>
Teiss akt, reglamentuojani stovykl ir neformaliojo ugdymo rengini
organizavim, apvalga (2010) Prieiga:
< hp://www.skautai.lt/group/documents/groupId/312>
48
Patyios: k reikt ino vadovui
Kas yra patyios?
Patyios - nuolanis zins ar psichologins jgos panaudojimas,
smoningai siekiant sueis ar skaudin kit asmen, kuris negali savs
apgin (Olweus, 1993). Taigi patyiomis vadinamas toks elgesys, kai:
elgesys pasikartoja;
naudojama jga;
siekiama eis;
auka silpnesn.
Patyios, kitaip nei koniktas, kuriame sprendiami tarpasmeniniai
santykiai, neturi logik prieasi, pabaigos. Patyios agresyvi smurto
forma, nes smurnis elgesys pasirenkamas, turint smoning ksl
skaudin kit mog.
Patyi formos
Ugauliojimas odiais, uraais
(odins patyios)
- prasivardiavimas, gsdinimas,
paaipios replikos apie mogaus
kn, religij, tautyb, negali,
ivaizd ir pan., pik juokai,
uraai apie vaik (esiogins
odins patyios).
- apkalbinjimas, meiimas
(neesiogins odins paty-
ios).
Ugauliojimas ziniais veiksmais
(zins patyios):
- pargriovimas, spyrimas ar spar-
dymas, kumiavimas, stumdy-
mas, rankos ulauimas, spjau-
dymas, daikt gadinimas ir a-
minjimas, drabui gadinimas,
plauk peiojimas.
49
Ugauliojimas, vaik atskiriant
nuo bendros veiklos (socialins
patyios)
- ignoravimas, kit skanimas
nebendrau su vaiku.
Ugaul i oj i mas i nternenj e
erdvje (kibernens patyios):
- nemaloni laik raymas,
svem gyveni mo detal i
iklimas ir ijuokimas, eids
komentarai socialiniuose nk-
luose,vaiko nuotrauk/asmeni-
ns informacijos naudojimas
nekri ems soci al i ni nkl
proliams kur ir pan.
Vaikas gali par ir sudnes patyias tai yra, gali b
ugauliojamas keletu bd.
Kodl svarbu stabdy patyias?
Patyios nra normali vaik ir paaugli elgesio forma, atvirkiai ji
gali sukel psichologikai sunkius trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius
visiems patyi dalyviams, o neveiksmingo patyi sprendimo pasekms
joje dalyvavusiems monms atsiliepia net ir jiems jau suaugus.
Patyi pasekms aukai:
Sprs neigiami igyvenimai, tokie kaip nerimas, lidesys,
prislgtumas, vieniumas, nesaugumas, skriauda.
Saviverts majimas ir didjans nepasikjimas savimi.
Usitsus patyioms, i bejgikumo kyla smurnis reagavimas
skriaudjus, kas paprastai ne sustabdo, o k paatrina patyias,
didja kitus nukreipta agresija.
Jausmas, kad situacija yra nevaldoma, gali sukel depresij, mini
apie saviudyb. Kai vaikas tampa ir auka, ir patyi iniciatoriumi,
50
saviudik mini kimyb rykiai padidja.
Nuolat pariant patyias, atsiranda prieikumas vietai, kurioje
pariama skriauda. Vengdamas patyi, vaikas ima veng net ir
jam pankanios veiklos, nebegali tobul, jo pasiekimai menksta.
Vaiko organizmas taip pat reaguoja pariamus simptomus, gali
atsiras galvos, pilvo skausmai, pykinimas, miego, apeto
sutrikimai.
Paauglystje igyvenami sunkumai gali susprin pariam patyi
jausmus, nes paauglys savaime yra jautrus, lengvai sudirginamas, jo savs
vernimas gali b emesnis, juk jis tuo metu dar k ieko bdo atras savo
identet suvok save.
Patyios gali transformuos kitas, paiam mogui ir aplinkiniams
pavojingesnes, smurto formas, tai yra, paskan kitok agresyv, socialiai
nepageidaujam elges vyresniame amiuje.
Patyi stebtojai, nesvarbu, ar jie teigiamai, ar neigiamai vernt
patyi elges, susiduria su aukos igyvenimais, stebi besityiojani elges.
Kuomet grupje vyksta patyios, dmesys koncentruojamas ne
veikl, dl kurios susirenkama, o tai, kaip iveng galim patyi. Taip gali
did nesaugumas, formuos emas morals ir tolerancijos lygis grupje,
gali kris motyvacija sitrauk silomas veiklas.
Skauja, kurioje tyiojamasi, atraukiama nuo pagrindinio kslo
skan asmenyb aug, realizuo save. Vietoj to ji gali tap nesaugia,
nemalonius igyvenimus sukeliania vieta, gali padid rizika, kad
patyiose dalyvaujantys vaikai apskritai paliks skautavim.
Vieta, kurioje aikiai apibrtos taisykls ir j nesilaikymo pasekms,
kur puoseljami pagarbs santykiai su kiekvienu, konstruktyviai
sprendiami koniktai, kur suaugs mogus palaiko, kuomet to reikia,
leidia vaikui, nepriklausomai nuo jo amiaus, b savimi, tyrin ir
tobul tokia aplinka vadinama emocikai saugia ir padeda ukirs keli
patyioms.
51
Patyi pasekms skriaudjui:
Patyi pasekms stebtojams:
Kaip ukirs keli patyioms?
Kaip vadovas gali sukur emocikai saugi aplink?
1. B bendravimo pavyzdiu. Suaugs turt pats nesityio ek i
jaunesni, ek i suaugusij, o, kai manoma, rody konstruktyvios
krikos ir konikt sprendimo pavyzdius. Nepavykus konstruktyviai
bendrau, ieko situacijos sprendimo bd, pripain savo nenkam
elges.
2. Formuo neigiam nuostat smurto atvilgiu. Patyi iniciatoriai
gali geb sijaus kit mog, mok umegz santykius ir bendrau,
b lyderiais, taiau ne vislaik moka bendrau be smurto. Taigi reikt
stengs sukur toki aplink, kurioje sprus ir reikmingas bt ne tas,
kuris gali smurtau ir paemin kit, bet kuris pasiymi priimnu elgesiu,
aikiai vardinant smurt kaip nenkam elgesio form.
3. Skan vaikus pain vienas kit. Kito painimas, bendr
pomgi atradimas leidia monms pajus panaum vieniems su kitais,
rpes kiems, sumaina patyi kimyb. Kiekviena moni grup
skirnga, taigi verta atkreip dmes, kiek Js vadovaujamo vieneto vaikai
jau susipain, galbt jiems reikia daugiau stovykl, veikl, kad atsirast
neformalus bendravimas.
4. Susitar, kaip bus reaguojama patyias. Sutarimas, kaip bus
reaguojama patyias, kokios bus skriaudj elgesio pasekms, gali
vaikams parody bendr skauko vieneto nuostat patyi atvilgiu ir
veng galim pasekmi. Daugiau apie tai, kaip suformuluo taisykles ir
pasekmes r. Disciplina skaukoje aplinkoje.
K dary jeigu vis dlto vyko patyios?
Joks patyi mastas neturt b priimnas dl skaudi padarini
patyiose dalyvaujanems vaikams. Nors suaugusieji, dalyvaujantys
skaukoje veikloje, tapdami patyi stebtojais, taip pat gali pajus
patyi aukai ir stebtojams bdingus bevilkumo ir bejgikumo
jausmus, yra rodyta, kad patyi mastas gali suma, kai jas veiksmingai
reaguoja suaugusieji.
52
Kaip reaguo patyias?
1. Reaguo ia ir dabar. Skaudiausios pasekms kyla tuomet, kai
patyios usitsia, jas nereaguojama. Vaikai turi ino, kad vyresnis
mogus visada reaguos patyias. Savo ruotu, vadovas, pastebjs
patyias ar suinojs apie jas, ikart turt jas sustabdy, paaikindamas,
kodl toks elgesys yra susitart taisykli paeidimas. Saugumo jausmui
bendruomenje sukur svarbu reaguo ne k patyias tarp vaik, bet ir
patyias tarp suaugusij.
Pavyzdiui, jei pastebite, kad vaikai skiltyje pravardiuoja ar kitaip
ugaulioja kur nors skiles nar, nedelskite, nelaukite nkamo laiko, o i
karto pasakykite, kad tai patyios ir kad jos turi liaus tuojau pat. Lygiai taip
pat, jei suaugusij vadov sueigoje jauiate, kad kakas yra u-
gauliojamas (net juoko forma) dl savo ivaizdos, elgesio ar sikinim,
idrskite sureaguo ir atkreip tai dalyvi dmes ir pasaky, pvz., man
atrodo, kad (vardinkite elges) nepagarbu ir neskauka. itaip padsite
puosel pagarbi bendravimo aplink be patyi.
2. Patyi stebtojus pavers gynjais. Daniausiai patyios vyksta
grupje. Goldy (2002), aikindamas vaik sitraukim patyi situacij,
iskiria iuos vaik vaidmenis patyi situacijoje (r. 1 pav.)
1 pav. Vaik vaidmenys patyi situacijoje (Goldy, 2002), i
hp://www.bepatyciu.lt/lt/apie-patycias/vaiku-vietos-patyciu-situacijoje/
53
Auka
A
B
C
D
E
F
G
A. Skriaudjas
B.Aktyvus alininkas -
aktyviai dalyvauja, bet pats
nepradeda
C. alininkas - pritaria
patyioms ir sitraukia jas
D. Pasyvus alininas -
palaiko patyias, bet
nesitraukia
E. Neutralus stebtojas
G. Aukos gynjas -
padeda ar
stengiasi pad
aukai
F. Gailmas gynjas -
nemgsta patyi,
galvoja, kad reikt
pad, taiau nieko
nedaro
Besityiojanius paprastai paremia k e, kurie patys tyiojasi i kit ir
neparia patyi, ki vaikai patyi elges verna nepalankiai, net jei tra
pasyvs gynjai ar neutrals stebtojai. Taigi palaikant tuos, kurie patyi
elges laiko nenkamu, galima moky palaiky auk, susilpnin
besityiojanio elges. Toks vaik vaidmen pakeimas ir yra vienas i
pagrindini patyi prevencijos udavini. Kad tai gali b efektyvu,
patvirna faktas, kad paprastai aukos gynjai yra grups lyderiai, taigi
bendradarbiavimas su jais gali i esms pakeis grups vaidmen
sprum. Kalbans su grups lyderiu, galima jo pray labiau trauk vaik
savo veiklas, stabdy besityiojani elges situacijose, kuomet alia nra
vadovo.
Pavyzdiui, skauko usimimo metu pastebjus patyias, galima
paklaus neutrali stebtoj: k apie tai galvojate? ar panka tai, kas ia
vyksta? kaip silytumte isprs i situacij?" Taip pat galima atskirai
kreips skilnink ar kitus skiles lyderius, praant pad vaikui i kurio
tyiojamasi, j usto prie kitus ar labiau trauk veikl.
SVARBU. Vaikai, kurie tyiojasi, neretai kiems kelia pyk, susi-
erzinim, nor jiems paems parody, kaip nesmagu, kai tave ugaulioja.
Todl, stengians pakeis vaik vaidmenis patyi situacijoje, svarbu
steb, kad bt susilpninta besityiojanio agresija, bet jokiu bdu jo
paes nepavers auka.

3. Bendradarbiau su vaiko eima, sprendiant patyias. eimos ir
skaut vadov bendradarbiavimas gali b veiksminga patyi prevencijos
priemon, aptariant bendr reagavimo tam kr elges strategij kas bus
daroma vadovo, kas namie, k dar galima trauk problemos sprendim.
Kaip kalbs, vykus patyioms?
Pokalbis bna reagavimo patyias dalis. Patyias reikt aikins
asmenikame pokalbyje. Reikt atskirai kalbs su nuskriaustu vaiku ir su
patyiose dalyvavusiais vaikais. Bendras vis pokalbis galimas k tuomet,
jei patyias patyrs vaikas nusprendia, kad nori kalb su j nuskriaudusiu
(-iais).
Tam, kad vaikai isakyt savo jausmus, vernt elges, svarbu
pokalbiams skir laiko. Jei nemanoma tokio pokalbio tur ikart, reikt
pokalb suplanuo tuomet, kai k tam bus pakankamai laiko.
54
Pokalbis su patyias patyrusiu skautu
1. Situacijos isiaikinimas. Kas nuko? Kaip/kada viskas prasidjo?
Kas/kada/kokiose vietose tyiojasi? Kaip reaguoja ki vaikai? Kurie vaikai
nesityioja? Kaip vaikas reaguoja patyias?
2. Padrsinimas. Svarbu pasaky, kad vaikas nra kaltas dl to, kad i
jo tyiojamasi (bna tai pasaky, nes neretai vaikui nra savaime aiku,
kad jis nekaltas); padrsin, jei idrso papasako apie patyias; pasaky,
kad sprs patyias yra svarbu, nes k taip jos gali liaus ar bent jau
suma.
3. Palaikymas, vaiko jausm supramas. Kaip vaikas igyvena
patyias? Kas jam sunkiausia? K jauia/galvoja, kai i jo tyiojasi? K
nort pasaky ems, kurie juokiasi? K jiems jauia? Vaikui isaky
jausmus gali pad pastebt jausm (pykio, lidesio, nuoskaudos,
bevilkumo) vardijimas.
4. Vaiko saugumo plano sudarymas. Kas gali pad vaikui patyi
situacijoje? Kokie vaikai nesityioja? Kaip vaikas gali iveng patyi (veng
tam kr viet, veng lik vien k su patyi iniciatoriais ir pan)? k vaikas
idrst kreips, jei patyios kartotsi? Ar vaikas nori dalyvau pokalbyje su
patyi iniciatoriais? (Labai svarbu: galima motyvuo pasikalb akis
ak, taiau, jei vaikas nesunka, nenori susik su savo skriaudjas,
priversnis susikimas jam neduos naudos, o bus k dar vienas nemalonus
susidrimas).
5. Pagalbos plano aptarimas. Pasakymas, kas bus daroma toliau
(pokalbis su patyi iniciatoriais/stebtojais/tvais ir t.t.). Jei pats neinote,
k dary, turite vaikui pasaky, kaip iekosite problemos sprendimo bd.
Pokalbis su patyi iniciatoriais ir stebtojais
1. Fakt isiaikinimas, nekalnant nei vieno, diskusij traukiant
kuo daugiau dalyvi. Kas atsiko? Kaip kilo patyios? Kaip vaikai supranta,
kas nuko? Kaip patyias reagavo ki vaikai? Kas galjo nutrauk patyias?
2. Aikaus poirio patyias isakymas. Svarbu, kad suaugs pats
vardyt, kas vyko ir kuris elgesys yra patyios, kuo toks elgesys yra
nepriimnas.
3. Pasidalijimas jausmais. Kaip jautsi/galjo jauss patyias stebj
55
1. ........
2. ....
3. ..

vaikai/patyi iniciatorius/skriaudiamas vaikas? Kaip vaikai jauiasi
dabar?
4. Sprendimo bdo iekojimas. Kurie vaikai galt pad vaikui, i
kurio tyiojasi? (Pvz., prane vadovui apie pastebtas patyias, pab su
vaiku tuomet, kai jis atlieka tam kr veikl, ei kartu namo ir panaiai). Su
grups lyderiais galima aptar, kaip jie galt palaiky vaik, i kurio
tyiojamasi, jei manoma kad jie kiems pasakyt, kad tai yra patyios.
Vaikus, kurie nedrsta pasipriein, galima skan paems nesitrauk
patyias, prane apie jas suaugusiems.
5. Aptartos situacijos vernimas. Atsakomybs vardijimas,
pasakant, kad kiekvienas gali dary takos tam, kiek patyi bus grupje,
kokia bus grups atmosfera. Kaip bt galima elgs kitaip, pasitaikius
panaiai situacijai? k galima kreips pagalbos kitkart?
6. Teigiamas paskanimas. T vaik, kurie kaip nors padjo ar
stengsi pad, pastang vardijimas, paskanimas, pagyrimas u tai.
7. Pasekms vaikui/vaikams. Jei yra susitarta taisyklse, vadovas turi
primin, kokias elgesio pasekmes turs priim patyiose dalyvav vaikai.
Kaip reaguo elektronines patyias?
Nereagavimas elektronines patyias, kaip ir nereagavimas kitas
stebimas patyias, kuria nesaugumo jausm, taip vaikams parodoma, kad
tokia patyi forma toleruojama. elektronines patyias siloma reaguo
taip:
Bna reaguo patyias, jei tai gali pakenk vaiko sveikatai ar
gyvybei. Pvz., jei grubiai grasinama ir tyiojamasi, tokias inutes
galima uksuo (print screen) ir prane policijai.
Jeigu besityiojans vaikas yra skautas, j reikia informuo apie
pasekmes u nenkam elges, ir reaguo kaip bet kuri kit
patyi form. Informavus vaiko tvus, su jais galima susitar, kad
jie stebs savo vaiko elges ir namuose, ir elektroninje erdvje,
taikys naudojimosi kompiuteriu ir kitomis informacinmis
technologijomis apribojimus, jei reikia kreipsis pagalbos
specialistus.
Sily pagalb arba skan patyias parian vaik ir jo tvus
kreips pagalbos. Pvz., mokykloje dirbanius specialistus.
56
Isaugojus rodymus apie patyias, prane internenio puslapio
administratoriams apie nenkam turin. Apie nenkam turin
taip pat galima prane www.draugiskasinternetas.lt, upildius
praneim anket.
Kaip reaguo, kai vaikas pasakoja apie patyias ne
Skaujoje?
Jei vaikas skaut vadov pasirenka kaip suaugus mog, kuriam
nusprendia papasako apie kitoje aplinkoje pariamas ar stebimas
patyias, svarbu nepalik vaiko vieno, suteikiant ek paramos, kiek tuomet
galima suteik. Svarbu ino, kad vien vaiko iklausymas ir bandymas
supras gali pad vaikui pasijaus geriau. Jei vaikui reikia daugiau
paramos, nei jos galite suteik, padrsinkite vaik kreips pagalbos toje
situacijoje galinius pad mones: tvus, mokytojus, mokykloje
dirbanius specialistus, Vaik linij.
Vadovas paria patyias: k dary?
Kiekvienas gali par patyias, nepriklausomai nuo turim asmens
savybi, ivaizdos ir pan. Mitas, kad suaugs turi suvaldy, susitvarky,
b sprus. Jei jauiate, kad tam kras vaik ar suaugusij elgesys Jus
eidia, verta tuo pasidalin su Jus eidianiais monmis, bandy kartu
ieko pagarbi bendravimo bd.
Daugiau skaitykite
1. Kampanijos Be patyi internenis puslapis www.bepatyciu.lt
iame puslapyje pateikiama informacija apie patyias, reakcijos jas bdai.
Skyrelyje Biblioteka rasite leidini apie patyi prevencij.
2. Vaik linijos interneniame puslapyje galite ras lm, silom
patyi prevencijai, sra, j apraymus.
hp://www.vaikulinija.lt/index.php/nustok/lmai/
SVARBU: Patyi prevencijoje reikmingas ne pats lmo irjimas,
bet jo aptarimas.
3. Paramos vaikams centro internenje svetainje www.pvc.lt galite
ras leidini apie patyi prevencij.
57
Boulton M. J., Underwood K. (1995) Bully/vicm problems among middle
school children, Brish Journal of Educaonal Psychology, No 62.
Goldy C. (2002) Breaking the Cycle of Bullying//Training of Trainers. NCESD
Safe and Civil Schools Department. Prieiga:
< hp://www.ncesd.org/site/handlers/
ledownload.ashx?moduleinstanceid=264&dataid=564&FileName=3cris_goldy_
tot.ppt>
Jasiulion J.S., Kurien A. ir ki (2007) Kuriame mokykl be patyi. Vilnius.
Prieiga: < hp://www.bepatyciu.lt/lt/biblioteka/>
Maionien M., Povilais R., Suchodolska I. (2012) Elektronins patyios ir
j prevencija. Prieiga:
< hp://www.bepatyciu.lt/lt/biblioteka/>
Olweus D. (1993) Bullying at School: What We Know and What We Can Do,
Cambridge.
Olweus, D. (1997) Bully/vicm problems in school: Facts and
intervenon, European Journal of Psychology of Educaon.
Povilais R., Valiukeviit J. (2006) Patyi prevencija mokyklose. Vilnius.
Prieiga: < hp://www.bepatyciu.lt/lt/biblioteka/>
Rigby, K. (1999) What harm does bullying do?, Invited paper Australian
Instute of Criminology on Children and Crime: Vicms and oenders.
Brisbane.
Smith P. K., Sharp S. (1994) School bullying: Insights and perspecves,
London.
irvinskien G., emaien N. (2008) Mokini poiris patyias ir
tyiojans atliekami vaidmenys, Visuomens sveikata, Nr. 3(42).
Zaborskis A., Vareikien I. (2008) Patyios mokykloje ir j ssajos su
moksleivi sveikata bei gyvensena, Medicina (Kaunas), 44 (3).
Parengta pagal
58
Smurtas: kaip j atpain ir k dary
Smurtas turi daug veid, o jo atsiradim ir paplim lemia vairios
prieastys: ema asmens savigarba, didel tolerancija bausmms, skurdas,
nedarbas, iniasklaidoje demonstruojama agresija ir kt. Smurtas prie
vaikus sudngas socialinis reikinys, ir nesvarbu, kokia forma jis
pasireikia matoma ar ulpta, jis visada turi vienokias ar kitokias
pasekmes jas patyrusiam asmeniui.
Pastaraisiais metais rykja visuomens agresyvios elgsenos plimo
tendencija, pasireikian vairi form smurto protrkiais daugelyje
socialini instucij: eimoje, mokykloje, jaunimo grupse ir kitur . Taigi
kna, kad skaut organizacijoje taip pat galime susidur su vairiomis
smurto apraikomis. Pirmiausia, gali tek bendrau su vaikais ar
jaunuoliais, patyriais smurt kitose aplinkose; tokiu atveju ms,
suaugusij, atsakomyb yra pasteb ir nkamai reaguo. Kitais atvejais
svarbu ukrin, kad paioje organizacijoje per sueigas, ygius ar kitas
veiklas nebt toleruojamas agresyvus elgesys bei skirngos smurto
apraikos. Be to, naudinga ino, k dary, susidrus su konikne ar net
ekstremalia smurne situacija. iame skyriuje rasite pagrindin inon
informacij bei prakni patarim.
Kas yra smurtas?
Smurtas prie vaikus tai visos seksualins prievartos, apleistumo ar
aplaidios vaiko prieiros, kitokio jo inaudojimo zins ir (ar) emocinio
blogo elgesio, sukelianio fakn ar potenciali al vaiko sveikatai,
ilikimui, raidai ar orumui, formos . Kai kyla esiogin grsm vaiko zinei
ir psichinei sveikatai, svarbu bendras supramas, kas yra vaik alojans
elgesys. alies ir tarptauniuose teiss aktuose yra iskiriamos pagrindins
keturios smurto rys:
Fizinis smurtas Emocinis smurtas
Seksualinis smurtas Neprieira/ apleistumas
r. Nacionalin smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008-2010 met programa
r. Darbo su socialins rizikos eimomis metodins rekomendacijos (2003)
(2008); Taip pat Smurt patyrs vaikas (n.d.) ir www.vaikystebesmurto.lt
19
20
20
19
59
Suaugusiems, bendraujanems su vaikais, labai svarbu ino, kaip
galima atpain skirngas smurto apraikas pagal zinius ir elgesio
poymius. emiau pateikiamoje lentelje ksliau nurodomi atskir smurto
ri apibdinimai, vaiko, patyrusio smurt, ziniai bei elgesio poymiai .
Lent. 3 Smurto rys ir poymiai
Fiziniai poymiai Elgesio poymiai
Fizin prievarta
mlyns, j vieta (pvz., vaikai retai
patys susi al oj a sdmeni s),
kongracija (gali nurody, koks
daiktas buvo naudojamas, kad
atsirado mlyn), kiekis (daugy-
bins, skirng spalv mlyns
rodo, kad yra keli skirng dien
sumuimai);
nudegimo yms;
panimai, pabrinkimai, gumbai;
nubrozdi ni mai , nutryni mai ,
aizdos, drskimai ir ki odos su-
eidimai;
limai;
vairaus laipsnio ugijimo aiz-dos.
Vaikai nenoriai kalba apie iuos
poymius, daniausiai sako
patys ar atsiknai susieid.
vaikas bijo suaugusi moni;
vaikas isigsta, kai kas nors alia
verkia;
vaikas isigsta dl nekt kito
mogaus judesi;
vaikas isigsta nekt gars;
vaikas yra agresyvus, piktas arba
atsiribojs;
vaikas bijo tv, bijo ei namo;
vaikas apsirengs nenkamais
oro slygoms drabuiais (pvz.,
drabuiai ilgomis rankovmis
kart vasaros dien gali slp
mlynes).

Smurniai arba ki neatsikniai veiksmai, kurie sukelia vaikui
skausm ir gali sukel sveikatos ir/ar vystymosi sutrikimus. Tai
muimas ranka, spardymas, muimas vairiais daiktais, smogimas,
stumdymas, bet koks skausmo suklimas, kno sualojimo grsm.
Parengta pagal: Darbo su socialins rizikos eimomis metodins rekomendacijos (2003)
21
21
60
Fiziniai poymiai Elgesio poymiai
Emocin prievarta

Atskir, kur baigiasi nenkamas psichologinis vaik aukljimas danas
krikavimas, perdta baim dl vaiko laisvalaikio ir kt., o kur prasideda
emocin prievarta, nra paprasta. Emocin prievarta retai kada egzistuoja
pa savaime (gryna), ji daniausiai pasireikia kartu su ziniu smurtu.

Vaiko kompetencijos ir savs vernimo tyinis griovimas ar ymus trikdymas
dl eminimo, bausmi ir normali socialini sveik slopinimo. Emocin
prievarta apjungia ir veiksmus, nukreiptus prie vaik, pvz., odin agresyvi
atak, ir neveikim vaiko atvilgiu, pvz., vaiko emocin atstmim, uuojautos
ir palaikymo nebuvim.
pasityiojimas;
odin agresija;
eminimas, niekinimas;
gsdinimas;
vaikas nuolatos veriamas jauss
kaltas;
nuolanis blogos savijautos
suklimas vaikui;
parodymas, kad vai kas yra
nemylimas ir nepageidaujamas.
kalbos sutrikimai (mikiojimas);
psichosomaniai skundai (gal-
vos, pilvo skausmai, alpimai);
nevalingas lapinimasis ir tu-
nimasis;
depresija;
destruktyvus ir autodestrukty-
vus vaiko elgesys;
vaikas yra nepasikins savimi,
savs vernimas labai emas,
links izoliuos;
vaikas yra perdtai nuolankus
suaugusiam;
vaikas yra pasyvus, neiniciaty-
vus;
vaikas meluoja;
vai kas yra ne pagal ami
suaugs arba ne pagal ami
vaikikas.
61
Seksualin prievarta

iprievartavimas arba mginimas iprievartau; tvirkinimas; vaiko
panaudojimas pornograjai; lyni organ demonstravimas; atviras
kalbjimas apie seks, norint okiruo vaik arba sukel jo (jos)
susidomjim; leidimas ar skanimas ir sekso lmus arba
pornogranius urnalus.
ntumas;
lyniu keliu plintanios ligos;
vaginalins ar/ir lapimtaki
infekcijos;
nepras judesiai vaiktant ar
sdans, sunkumas jud;
suply su kraujo dmmis
apaniai drabuiai;
niejimas arba skausmas ge-
nitalij srityje, sunkumai lapi-
nans;
skausmas gerklje, sunkumai
ryjant;
krt, genitalij sries, analins
angos traumos.
nenori persireng zinio lavini-
mo pamokoms, dalyvau zinio
lavinimo pamokose; padidintas
jautrumas;
vengia bendrau su bendra-
amiais;
bijo kurios nors lyes suaugusio
mogaus;
bijo kokio nors konkretaus
mogaus;
sutriks miegas komarai,
baim nak;
dmesio koncentravimo sutri-
ki mai vai kas i si bl aks,
paskends savo mintyse;
lyns idenkacijos proble-
mos.

keistas ir mantrus, seksualiai
nuspal vi ntas el gesys (gun-
dymas, buiniai);

Suaugusio mogaus veiksmai vaiko, jaunesnio nei 18 met, atvilgiu,
turint ksl par seksualin pasitenkinim:
62
Fiziniai poymiai Elgesio poymiai
Poymiai specinei seksualinei
prievartai:
seksualiniai aidimai, lynio ak-
to imitacija su kitais vaikais, gyv-
nais ar aislais;
nektai isamios, neankan-
ios vaiko amiaus, inios apie
lynius reikalus;
vieas masturbavimasis.
Neprieira

palikimas, pamemas, ivijimas i nam.

psichini vaiko poreiki netenkinimas nesirpinimas vaiko
socializacija, lavinimu;

biologini vaiko poreiki netenkinimas nesirpinimas vaiko mainimu
(vaikas pastoviai yra alkanas), rengimu (vaikai neturi bat, ar ilt drabui
iem), ziniu saugumu, sveikata (vaikas negauna nkamos medicinins
prieiros);

ilgalaikis zini ir psichini vaiko poreiki netenkinimas, dl ko kyla grsm
vaiko pilnaveriam vystymuisi ir funkcionavimui:
zinio vystymosi sutrikimai
(vaiko maas gis, svoris);
vai ko i vai zda netvarki nga
(purvi nas vei das i r knas,
purvini ir nenkantys dra-
buiai);
dant ir burnos ertms ligos;
vaikas nuvargs ir apakas;
vaikas nuolatos alkanas;
vaikas nelanko mokyklos.
vaikas prao imaldos, vagiliauja;
vaikas ilgai pasilieka mokykloje
(anks ateina, vlai ieina);
vaikas sunkiai sukaupia dmes,
mieguistas;
vaikas vartoja kvaialus al-
kohol, narkokus ir kt.;
vaikas neturi elementari hi-
gienos gdi;
vaikas neturi reikaling mokyklai
priemoni.
63
Fiziniai poymiai Elgesio poymiai
Prakns rekomendacijos

LR civiliniame kodekse (eimos teis, 3.250 straipsnis) teigiama, jog
[m]okymo, aukljimo, sveikatos prieiros, policijos ir kitoki instucij
darbuotojai, taip pat ki asmenys, turintys duomen apie (...) iaur tv
elges[] su vaikais, (...), privalo apie tai nedelsdami informuo valstybin
vaiko teisi apsaugos instucij. Skaut vadovai turi informuo ne k
apie tv smurn elges prie vaikus, bet taip pat ir apie bet kok smurto
akt prie vaik.
Suaugusij atsakomyb, susidrus su vaiku, patyrusiu smurt
Jeigu vaikas papasakoja, kad patyr smurt:
Iklausykite jo, nepertraukite. Ilikite ramus (-i).
Stenkits nereik asmenins nuomons, nepulkite kaln
smurtautojo.
Pamginkite kuo ksliau usiray vaiko pasakojim.
Pasiymkite dat.
Nekamannkite, neuduokite atsakym sueruojani
klausim. Klauskite, nordami pasikslin.
Paaikinkite vaikui, k darysite toliau. Neadkite, kad
niekam nesakysite. Paaikinkite, kad laikots kon-
dencialumo ir informacija dalinsits k su tais, kuriems apie
tai ino bna, kad galtumte kartu isprs problem.
I karto pasitarkite su savo esioginiu vadovu (tunninku
arba krato seninu). Tada kartu kreipkits Vaiko teisi
apsaugos skyri (VTAS) savo Savivaldybje. Nesiimkite r
problemos patys.
64
1. ........
2. ....
3. ..
Susidrus su smurto atvejais, rekomenduojama drsiau kalb apie
parianius smurt vaikus su kitais vadovais, netoleruo akivaizdi
smurto fakt ir nelik abejingiems bet kokioms smurto apraikoms skaut
organizacijoje. Remkits statymais ir teiss aktais, kurie nustato vaik
teises ir j apsaug.
Suaugusij elgesys
Kartais gali kil tarim ir dl suaugusio mogaus kenim. Bkite
adesni:
Kai ji(s) skiria vaikams neprastai daug dmesio, dovanoja jiems
daikt, pinig ir kt.
Kai ji(s) danai atskirai bendrauja su labiausiai paeidiamais vai-
kais.
Kai ji(s) nuolatos siekia pasilik vienas su vienu vaiku ar grupele
vaik.
Kai ji(s) skana vaikus nesipasako, k jie veikia kartu su juo (ja).
Kai ji(s) kvieia vaik/vaikus sveius.

Kai ji(s) slepia informacij apie savo praei, buvusias darbovietes.
Kai ji(s) siekia neprastai daug zinio kontakto su vaiku ar vaikais,
nenkamai juos lieia.
Kai ji(s) vengia kontakto su vadovu ar kitais suaugusiais monmis.
K dary koniknje situacijoje
Jei esiogiai susidrte su konikne situacija, kuri perauga smurt
(nuo mutyni iki ginkluoto upuolimo) vadovaukits iomis reko-
mendacijomis:
Pirmiausia svarbu nutrauk pa vyk. Jei yra maa rizika paiam
par zin ar kitoki al, sikikite ikart, jei situacija rimtesn
(pvz. stovykloje pasirodo agresyvus ginkluotas asmuo), stebkite
visk i saugaus atstumo ir ikart pranekite policijai.
65
Visais atvejais, nutraukus vyk, reikia vern padaryt al ir
suteik bnj pagalb nukentjusiems.
Sudngos situacijos (upuolimo, ugrobimo) atveju stenkits
evakuo vaikus i vykio vietos, neleiskite jiems steb vykio.
Darykite tai ramiai, duokite aikias ir paprastas instrukcijas.
Neprovokuokite dar didesns upuoliko agresijos venkite krikos,
rkimo, moralizavimo, paniko elgesio.
Isiaikinkite ir uksuokite, kas ksliai vyko (kas dalyvavo, stebjo,
kaip vykis prasidjo ir baigsi). Apie visas koniknes situacijas
reikia prane vaik tvams, kai kuriais atvejais ir LS
administracijai (r. Komunikacija nelaimingo atsikimo atveju).
Atsiminkite, kad rimt smurn situacij pakliuvusiems monms (ir
vaikams, ir vadovams) gali reik profesionalios psichologins pagalbos.
Kreipkits specialistus: mokykl socialinius darbuotojus ir psichologus,
Paramos vaikams centr, pagalbos linijas ir kt. Auksin taisykl: Nesiimkite
sprs problem, kurioms isprs neturite nkamos kompetencijos.
Visi organizacijos savanoriai turt: 1) mok greitai reaguo susidariusi
situacij, teik pirmj svarbiausi pagalb; 2) ino, kur nukreip vaik, jo
tvus, kad problema bt toliau veiksmingai sprendiama.
Ekstremalioje, neprastoje ir/ar staigiai pasikeitusioje situacijoje
mons reaguoja skirngai: bga, prieinasi ar esiog susngsta. Neretai
tokias individo reakcijas apibendrintai vadiname panika. Kaip nkamai
veik greta didel stres patyrusio asmens, ilik ramiems/nusiramin
paems ar, tuo labiau, pagelb panikuojaniam?
Panikos priepuolis tam kr laiko tarp pariama intensyvi baim
bei nepatogumas, dl kurio atsiranda tam kri ziniai bei somaniai
simptomai. Panikos priepuolio metu asmuo per in trump laiko tarp
(paprastai iki 10 min.) pasiekia neprastai didels baims, pavojaus jausmo
bei noro paspruk i pastarosios situacijos virn.
Panikos priepuolio simptomai:
Sprs, atrs sistemingi simptomai: sprs, padanj irdies
diai, krns
66
Naudinga ino: kaip reaguo panikos priepuolio metu

skausmas, nepatogumas, oro trkumas, dusulys (hipervenliacija),
svaigulys, drebulys, nurpimas, prakaitavimas, pykinimas, staigus
alio/ kario pojs.
Fiziniai simptomai:
apsvaigimas, nestabilumas, alpimas, ikreiptas realybs jausmas,
baim praras kontrol ar iprot, mires baim.
Kaip veik panikos priepuol:
Kvpavimo stabilizavimas
67
Susitelkimas kvpavimo temp. Skankite panikuojanj
kvp bei ikvp vienodu ritmu skaiiuojant iki 5, vliau iki 7,
10 kol kvpavimas visai sults. Galima kvpuo ir tokiu bdu:
greitai kvp (ypa jei panikuojantysis dar yra priepuolio
bsenoje) ir tada skaiiuojant ikvp (galima ilgin
ikvpimus, kvpimai pailgs patys).
Mini nukreipimas. Galima paspruk asmenin ramybs
oaz: lnant igsio paveikt kvpavimo temp usimerk ir
sivaizduo asmenin erdv, kurioje jauesi saugiausias ir
ramiausias (pvz. sodas, pajris, kambarys ir pan.). Skan
sivaizduo tos saugios erdvs detales: spalvas, daiktus aplink,
augalus, vies, temperatr. Taip panik slygojusios mintys
taps maiau svarbios, jas nurungs malons vaizdiniai.
Situacijos racionalizavimas. Padkite vern situacij
platesniame kontekste (stres ir neadekvai reakcij suklus
atvej lygin su didesnmis monij inkaniomis negandomis
ar atvejo svarb viso gyvenimo atvilgiu), paaikinkite, jog
intensyvus kvpavimas k ibalansuoja deguonies ir anglies
dioksido pusiausvyr, dl ko mintys tampa nerealiskos,
neracionalios.
Raumen relaksacija
Daugiau skaitykite
Tarnybos ir organizacijos, galinios pad:
Vaiko teisi apsaugos skyriai kontakni duomen iekokite savo savival-
dybs nklalapyje
Paramos vaikams centras tel. (8 5) 271 59 80, 8 611 43567
<hp://www.pvc.lt> <hp://www.vaikystebesmurto.lt>
Vaik linija tel. 116 111 <hp://www.vaikulinija.lt/>
Jaunimo linija tel. 8 800 28888 <hp://www.jaunimolinija.lt/>
Parengta pagal:
Darbo su socialins rizikos eimomis metodins rekomendacijos,
patvirntos LR Socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodio 17 d.
sakymu Nr. A1-207 (in., 2004, Nr. 9-254)
68
Ritmingas sutraukinjimas. Panaiai kaip ritmingo kvpavimo
bdu, taip pat ritmingai galima sutraukin raumenis, tarkim,
sugniauiant platakas kumius tam kr sekundi skaii.
Fizin veikla. Bgiojimas, okimas, joga, pritpimai ir pan.
Alternatyvi veikla. Bet koks nerim ir panik mainans elgesys
(pvz.: knygos skaitymas, pieimas ir pan.)
Aktyvuo kno raumenys pads organizmui atstaty
deguonies ir anglies dioksido pusiausvyr kraujyje, tuo paiu ir
natralesn kno bsen.
Grigutyt, N., Karmaza, E. ir E. G. Karmaz. (2007) Smurtas mokykloje: pre-
vencija ir pagalba. Metodins rekomendacijos. Prieiga:
<hp://portalas.emokykla.lt/Documents/Metodiniai%20leidiniai/
SPPC/Smurtas%20mokykloje_2.pdf>

Kurien, A. (2007) K kiekvienas vaikas turi ino apie smurt ir kaip ilik
saugiam. Prieiga:
<hp://portalas.emokykla.lt/Documents/
Metodiniai%20leidiniai/SPPC/smurtas_vaikams_22.pdf>
Nacionalin smurto prie vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008
2010 met programa, patvirnta LR Vyriausybs 2008 m. balandio 24 d.
nutarimu Nr. 392 (in., 2008, Nr. 51-1892; 2008, Nr. 137-5419)
Safeguarding Awareness. Jungns Karalysts Skaut asociacijos virtuals
mokymai. Prieiga:
<hp://members.scouts.org.uk/scoutssafeguarding/main.html>
Code of Good Pracce (2012) Airijos skaut organizacijos leidinys.
Prieiga: < hp://www.scouts.ie/uploads/les/COGP%202012.pdf >
Smurt patyrs vaikas (n.d.), taip pat smurto atvej staska. Prieiga:
<hp://www.xn--vaikoteiss-zmb.lt/lt/vaiko_teisiu_apsauga/
smurta_patyres_vaikas/kas_yra_smurtas_pries_vaikus_.html>
Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas (in., 1996, Nr. 33-807; 2006,
Nr. 72-2668)
69
Saviudybi prevencija
Kasmet Lietuvoje nusiudo apie 1000 moni, tai yra, madaug ek,
kiek gyvena Nidoje. Dl saviudybi prarandama ek vaik ir paaugli, kiek
utekt sudary pilnai klasei, o kas deimtas 15-19 met paauglys yra
pagalvojs apie savo saviudyb, net jei neturjo rimt kenim tai
padary. Daniau nusiudo 15-19 m. paaugliai, kiek reiau 10-14 m., o
jauniausiam nusiudiusiam vaikui tebuvo 7-eri metai.
Tokie skaiiai sukreia, taiau inios apie saviudybs prevencij
bdus, kuriais siekiama iveng gresianios saviudybs gali pad
isaugo gyvybes. Vadovas saviudybi prevencijoje gali prisid iais
reikmingais bdais:
1. Siek sukur emocikai saugi aplink, kurioje kiekvienas narys
jauiasi esans svarbus ir reikalingas, lygiavers kiems. Saugioje aplinkoje
turt b netoleruojamas nei zinis, nei psichologinis smurtas.
2. Atkreip dmes rizikos grups vaikus. Saviudybs rizika
padidja, kai vaikas turi psichikos sutrikim, igyvena stresin situacij, yra
bands udys anksiau, paria paeminim, nepasiki savimi, yra
pesimistas, piktnaudiauja alkoholiu, sitraukia nusikalstam veikl, yra
nervingas ir sitemps.
3. Pasteb mog, kuris kenia, pakalb su juo ir pad ras
daugiau pagalbos. Svarbu kalb su mogumi, usimenaniu apie
saviudyb, nes tai gali igelb gyvyb. mons danai net netaria,
kokius stebuklus gali padary paprastas, atviras ir nuoirdus pokalbis.
Neleiskime abejingumo ir neinojimo tylai ms udy (A. Mamontovas,
www.tylazudo.lt).
Toliau iame skyriuje kalbsime apie tai, kaip pad mogui,
galvojaniam apie saviudyb.
Kodl mons, galvojantys apie saviudyb, kenia
tyloje?
mogus, galvojans apie saviudyb, gali jaus sprius nerei-
kalingumo, nenaudingumo, pykio, gdos ir kalts, vieniumo, neviles
jausmus. Pariant mintus igyvenimus, mogui paprastai yra dar sunkiau
atsiskleis, pasako apie savo jausmus, pak, kad kitam gali b svarbu,
70

kad apskritai kas nors gali pad sunkioje situacijoje. Paaugliams, kurie
galvoja apie saviudyb, ne k sunku supras ir igyven pariamas
emocijas, bet ir bdinga vils, kad aplinkiniai supras ir pastebs, kai jiems
sunku. Tokie jauni mons danai jauiasi niekam nereikalingi, never, o
in spriai igyvenamos emocijos jiems neleidia kreips pagalbos
paems.

Kodl sunku kalb su mogumi, usimenaniu apie
saviudyb?
Pirmiausia, neramu, nejauku kalb, kai neinai, kiek gali pad. Gali
b baisu sulauk nepageidaujam reakcij pykio, nuvernimo ir pan.
Vis dlto, idrsus kalb, galima pad kitam mogui. Nerimo jausm,
baim paklaus apie saviudyb sprina ir mitai apie saviudybes.
71
NETIESA, kad esus paklausimas apie saviudyb gali paskan
nusiudy.
TIESA, kad esus paklausimas apie saviudyb pads mogui.
mons, kurie negalvoja apie saviudyb, apie j paklausus,
nepradeda galvo. mogus, galvojans apie saviudyb, neretai
igyvena vieniumo, nereikalingumo jausmus. Esant tokioje
bsenoje, esus savo rpesio isakymas gali b labai svarbus.
Vien paklausimas gali atne mogui palengvjim. Taip jam
parodoma, kad yra mogus, kuris nebijo apie tai kalb.
NETIESA, kad mons, kurie kalba apie saviudyb, nenusiudo.
TIESA, kad 8 i 10 nusiudiusij kokiu nors bdu usimin apie
saviudyb.
Jeigu mogus usimena apie saviudyb, tai visuomet rizikos enklas,
kurio negalima ignoruo. Net jeigu atrodo, kad mogus tuo manipuliuoja
ar esiog nori atkreip dmes. Igirdus toki uuomin, visuomet verta
esiai paklaus: ar Tau kyla mini apie saviudyb? (Paulius Skruibis,
nebijokkalbe.lt)
Jei mogus usimena apie saviudyb, tai enklas, kur reikia
reaguo rimtai, net tais atvejais, kai atrodo, kad mogus juokauja,
manipuliuoja. Paprastai mons nesirenka juokau ir linksmins saviudy-

bs temomis, ir toks pasirinkimas jau turt kel nerim.
NETIESA, kad apie saviudyb galvojantys mons nori mir ir
nieko ia nepakeisi.
TIESA, kad link saviudyb igyvena dvilypius jausmus: tuo paiu
metu nor gyven ir nor mir. Danai mogus nori gyven, taiau
neranda bdo, kaip situacij pakeis taip, kad inykt sprus
vidinis skausmas.
enklai, kad mogus gali galvo apie saviudyb
Mstymo pokyiai. mogaus, galvojanio apie saviudyb, mstymas
susiaurja, gali atrody tarsi jis imt maty pasaul juoda balta, kalboje
pagausja toki apibendrinim kaip visada, niekada, viskas, niekas ir
pan., gali atsiras daugiau sarkazmo, pesimizmo. Gali atrody, kad mogus
atsisako bet koki patarim, nenori keis situacijos, net jei t galt
nesunkiai padary.
Emocijos ir mintys. Reikt pasteb vaik, kuris tapo lidnas,
udaras, pasyvus (pvz., nebesitraukia tas veiklas, kurios jam anksiau
pakdavo), dirglus, piktas, kurio nuotaikos rykiai svyruoja, nektai
pratrksta emocijos (staiga ima verk arba nektai pasielgia labai
agresyviai).
Reikt atkreip dmes, jei mogus pradeda usimin, kad nort
mir, visk baig, kad mirus jam bt geriau; svarsty, kas bt, jei staiga
mirt; saky, kad kiems palengvt/bt geriau, jei jo nebebt. Taip pat
mogus gali apskritai daugiau nei prasta kalb apie mir, j idealizuo.
Savo emocijas ir bsenas vaikai gali ireik panaiomis minmis:
72
Isakomos mintys Emocijos/bsenos
Negaliu (nenoriu) daugiau taip
gyven
Lidesys, prislgta nuotaika

Esu niekam nereikalingas
Vieniumas, svemumas viskam

Daugiau nebeitversiu Bejgikumas, nuovargis
Elgesio pokyiai. Reikt sureaguo, kai vaiko elgesys pasikeiia kai
atrodo, kad jis tarsi tapo kitu mogumi; kai imasi in rizikingo, sveikatai ir
gyvybei pavojingo elgesio.
Kaip kalb su mogumi, galvojaniu apie
saviudyb?
Svarbiausia, pradedant pokalb, ukrin saugi aplink ir skir
pakankamai laiko. Reikt ras viet, kurioje su vaiku bt galima pakalb
asmenikai, negirdint paaliniams monms. Pokalbio gairs:
1. Kontakto umezgimas. Jautrus prijimas prie vaiko gali pad
umegz kontakt ir pad vaikui atsiver. Umezgant kontakt svarbu:
Parody rpes: A pastebjau, kad tu (ia galima vardin
pastebjimus, kurie kelia nerim), Tu man rpi, Noriau su
tavim pasikalb. mogus, galvojans apie saviudyb, neretai
jauiasi niekam nereikalingas, taigi vien rpesio parodymas
leidia pasijus ne tokiam vieniam ir kakam svarbiam.
Padrsin: sivaizduoju, kaip nelengva kalb apie sunkius
dalykus.
Bandant umegz kontakt su vaiku, svarbu kantryb, gebjimas
ilauk, kol vaikas prads pokalb.
SVARBU. Reikt gerb vaiko nenor kalb ir atsiver. Jei vaikas
nenori kalb, taiau jums neramu, kad jis galvoja apie saviudyb, galima:
Pasaky vaikui, kad jums jis rpi, kad visada gali kreips pagalbos.
73
1. ........
2. ....
3. ..
Tokie kaip a never gyven
Nieko nebepakeisi
Bus laimingesni be mans
Dabar jie supras, k padar
Susimenkinimas
Pesimizmas, apaja,
nevils
Atsiribojimas
Liguista nuoskauda ir trokimas
atsiteis, nubaus
Aptar su vaiku, su kuo jis galt pasikalb, jei jam bt sunku.
Paskan tai padary.
Savo rpes isaky monms, kurie gali pad vaikui vadovui,
kuris turi armesn ry su vaiku, vaiko tvams.
2. Isiaikinimas, ar vaikas galvoja apie saviudyb. Klausimai Ar
galvoji apie saviudyb?, Ar turi omeny saviudyb? padeda isiaikin,
k reikia mogaus uuominos ar jis galvoja apie saviudyb, ar tai sako
turdamas kitoki prieasi. Bet koks atsakymas, iskyrus tvirt ne,
reikia taip.
3. Iklausymas. Paprastas klausymas, bandymas igirs, dl ko
mogui sunku, leidia mogui sumain emocin tamp, sismonin savo
bsen. Klausydami:
nepatarinkite, o iklausykite ir pabandykite supras. mogus,
kuris nusprendia atsiver, kisi, kad jo skausmas bus priimtas. Jei
norite k nors patar, tai pateikite kaip silym, klausdami, k
vaikas apie toki alternatyv galvoja. Jei vaikui tam kra
alternatyva nepriimna, jis tokiu patarimu nesivadovaus, ji jam
nebus nkama.
nesumenkinkite problem (Viskas bus gerai). Mintys apie
saviudyb paprastai nekyla staiga. Tai kyla i susikaupusio vidinio
skausmo. Pasakymas, kad viskas bus gerai, net jei taip atrodo, gali
k parody kitam mogui, kad nesupratote jo jausmo. Jei norisi
ne opmizmo, geriau saky, pvz. Galiu sivaizduo, kaip tau
sunku, bet a pasistengsiu tau pad.
74
4. Saviudybs rizikos vernimas ir pagalbos galimybi iekojimas
5. Radimas, kas vaik sulaiko nuo saviudybs. Paprastai mintys apie
saviudyb kyla dl usitsusi sunkum. Galima klaus, pvz., kas/kokie
mons tau labiausiai paddavo sunkiausiomis akimirkomis?/k
darydavai, kai bdavo sunku?. Jei vaikas pasakoja, kad yra bands
anksiau udys, ar spriai norjo, galima paklaus, kas tada sulaik nuo
saviudybs. Tai, kas sulaiko mog nuo saviudybs, yra spriausias
dalykas, j laikans gyvenime.
75
Saviudybs etapas Pavojus Pagalba
Vaikui kyla mintys
apie saviudyb.
Vaikas galvoja apie
saviudyb ir ino,
kaip t galt pa-
dary.
Vaikas turi konkret
p l a n , k a i p n u -
siudys, turi paruo-
tas priemones
Nedidelis
Vidunis
Didelis
Emocin parama, kalbjimas
apie jausmus;
Vai ko dmesi o sutel ki mas
galimybes (kas padjo anksiau?);
Susitarimas, kur vaikas iekos
pagalbos toliau, padjimas j
suras.
Emocin pagalba;
Pagalba usiregistruo pas psi-
cholog;
Susisiekimas su vaiko eima.
Nepalikite vaiko vieno;
kalbinkite aduo turimas
priemones;
Tuoj pat susisiekite su psichikos
sveikatos specialistais, kvieskite
greitj pagalb;
Pranekite eimai ar kiems
reikmingiems vaikui monms.
SVARBU:
neprisiimkite atsakomybs u kito mogaus sprendimus
kartais mons nusiudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga
pagalba;
nelaikykite visko paslaptyje, pasitelkite pagalb kitus
mones, kuriais pasikite. Paprastai, kai kitas mogus mumis
pasiki ir isipasakoja, mes ilaikome kondencialum (pokalbio
paslap) tam, kad kitkart mogus mumis pasikt, jaustsi gals
atsiver. Tais atvejais, kai yra saviudybs pavojus, vadovas turt
pasaky vaikui, kad, rpindamasis juo, negali tokios paslapes
ilaiky ir pasakys kitam, kas gali suteik pagalb. Tvams apie
susirpinim pranekite pokalbio akis ak metu.
padkite sau. Kalbs su mogumi, galvojaniu apie
saviudyb, yra nelengvas ikis. Paprastai tai yra sunku emocikai,
gali kil bejgikumo jausmas, neinojimas kaip pad. Jei kyla
sunki emocij, vertt pasidalin kilusiomis minmis su armu
mogumi, galbt specialistu, skambin emocins paramos
linijoms.
Nemokama emocin parama telefonu:
76
Pavadinimas Tel. nr. Kam skirta? Darbo
laikas
Kas teikia
emocin
param?
Jaunimo
linija

8 800
28888
jaunimui kasdien,
vis par
savanoriai
Vaik linija

116 111 vaikams ir
paaugliams
kasdien,
11.00
21.00
val.
savanoriai
Vilties
linija

116 123 suaugusiems kasdien,
vis par
psichikos
sveikatos
specialistai
ir savanoriai
konsultantai

Parengta pagal
www.tylazudo.lt
www.nebijokkalbe.lt
Pivorien R.V., Sturlien N., Aukelis R. (2004) Saviudybi prevencija
mokykloje. Vilnius. Prieiga:
< hp://portalas.emokykla.lt/Documents/
Metodiniai%20leidiniai/SPPC/Savizudybiu_prevencija_1.pdf
77
Priedai: bnj rengini dokument
pavyzdiai
ia rasite svarbiausi skauko renginio dokument ablonus, kuriais
galite naudos, organizuodami savo renginius. Ruodami renginio
dokumentus, iais ablonais galite naudos kaip pavyzdiu pridkite jums
aktuali informacij, paalinkite neaktuali ir kt., atsivelgiant renginio
pobd ir slygas. Paruo tokie ablonai:
Stovyklos nuostatai vienas i pagrindini stovyklos dokument,
kuriame apraomos pagrindins stovyklos slygos: kas organizuoja,
kas dalyvauja, kiek kainuoja, vieta, laikas ir ki dalykai, dl kuri
susitaria organizatoriai.
Stovyklos saugos ir sveikatos instrukcija tai ruoians stovyklai
atlikto rizikos vernimo rezultatas. Atliekant rizikos vernim,
apirima stovyklaviet, turima ranga, numatytos programos
veiklos ir t.t. ir numatomi galimi rizikos veiksniai bei priemons
jiems iveng. Visa surinkta informacija suraoma saugos ir
sveikatos instrukcijoje, kad ja galt pasinaudo visi stovykloje
bsiantys suaug savanoriai.
Saugos instruktavim registracijos lapas renginyje dalyvaujantys
vaikai turi b supaindin su saugos ir sveikatos reikalavimais
(instruktuojant naudojamasi parengta saugos ir sveikatos
instrukcija). Registracijos lapas tai dokumentas, kuriame
uksuojama, kurie vaikai buvo instruktuo ir kas instruktavo.
Vienas lapas skirtas daugiausia 15-ai vaik, t.y. vienai grupei, kuriai
vadovauja vienas vadovas, kuris ir turt supaindin vaikus su
sauga renginyje. Vaik pavards raomos registracijos lape, vaikai
nuo 14 met turt pasiray instruktuoto asmens grafoje, o
instruktuojant vaikus iki 14 met utenka instruktavusio vadovo
parao. Siloma visus registracijos lapus kaup bendrame vieneto
(pvz. tunto) segtuve.
Stovyklos taisykls rekomenduojama susitar dl renginio
(rengini) taisykli. ia pateikiamas pavyzdys, kuris gali b
naudingas, tarians dl taisykli js vienete.
78
Tv leidimas bnas renginio dokumentas, kuriuo tvai ne k
duoda sukim vaikui dalyvau skaukame renginyje, bet ir
nurodo vadovams bn ino informacij apie vaik, taip pat
nurodo, kad susipaino su stovyklos (kito renginio) slygomis.
Svarbiausias stovyklos slygas (kaip bus gyvenama, mainamasi,
kokie bni pasiim daiktai, kokia ypanga programa numatoma ir
t.t.) reikt glaustai apray ir prid prie leidimo.

____Visi ablonai pareng, orientuojans stovyklas, nes tai paprastai yra
ilgiausiai trunkantys, didiausi program turintys skauki renginiai.
Taiau reikt tur omenyje, kad dokumentus (program, vaik sra,
saugos ir sveikatos instrukcij...) turt tur ir ki skauki renginiai,
ankantys vaik turizmo renginio apibrim, pvz. ygiai. Visais atvejais
galima naudos iais ablonais, bet juos koreguo, atsivelgiant renginio
specik: pvz., rengiant ygio saugos ir sveikatos instrukcij, gali reik
skir daugiau dmesio keli eismo taisyklms, vairiems numatyto
marruto ypatumams, bet ki pavyzdyje pateik punktai gali b
neaktuals.
79
PATVIRTINTA
.......... tunto tunninko ...............
20.... m. ....... mn. ....... d. ..........

Lietuvos skaujos X krato X tunto
Vasaros stovyklos ....
NUOSTATAI
20...-...-...
[Vieta]
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1 Lietuvos skaujos X krato X tunto vasaros stovyklos pavadinimas:
.....
1.2 Stovyklos programos tema: .....................
1.3 Stovyklos laikas: ....................
1.4 Stovyklos vieta: ...........................
1.5 Stovyklos kslas: ....................................................................
1.6 Stovyklos udaviniai:
1.6.1 ........................;
1.6.2 ........................;
1.6.3 .........................
2. ORGANIZATORIAI IR VYKDYTOJAI
2.1 Stovyklos organizatorius: [X tuntas]
2.2 Stovyklos vykdytojai: [X tunto] savanoriai vadovai bei kviesniai
programos vadovai (stovyklos tabas):
2.2.1 Virininkas rengia stovyklos Nuostatus, Saugos ir
sveikatos instrukcij, skiria vienet vadovus, koordinuoja kit
vadov darb, ......;
PRIEDAS 1
STOVYKLOS NUOSTATAI (PAVYZDYS)
80
2.2.2 Komendantas koordinuoja kvedio, medicinos
specialisto darb, atsako u reikaling stovyklavimo leidim gavim,
;
2.2.3 Programos vadovas rengia stovyklos program,
koordinuoja ir atsako u jos vykdym;
2.2.4 kvedys ;
2.2.5 Medicinos specialistas ..;
2.2.6 Virtuvs efas ..;
2.2.7 Registratorius ..;
2.2.8 Finansininkas ..;
2.2.9 Pastovykls virininkas .;
2.2.10 Vieneto vadovas atsako u i Nuostat, Taisykli,
Saugos ir sveikatos instrukcijos laikymsi ne didesnje nei 15
stovyklautoj grupje, padeda vykdy program, .......
3. STOVYKLAUTOJAI
3.1. Stovyklautojais (stovyklos dalyviais) gali b:
3.1.1 6-18 m. amiaus Lietuvos skaujos nariai, priklausantys
....... vienetui;
3.1.2 Kit Lietuvos skaujos vienet nariai, .........;
3.1.3 Kit skauk organizacij nariai;
3.1.4 Kviesniai sveiai.
4. BENDRA TVARKA
4.1 Registracija ir stovyklos mokess:
4.1.1 stovyklautojai registruojasi iki 20.. m. ......... ... d. adresu
........................., nurodydami ....................................;
4.1.2 usiregistrav stovyklautojai iki 20.. m. ......... ... d. sumoka
stovyklos mokes sskait .....................: (kaina);
4.1.3 jeigu stovyklautojas neatvyksta arba palieka stovykl dl
aplinkybi, u kurias jis neatsako, gali b grinama dalis ar visas
stovyklos mokess. Jeigu stovyklautojas neatvyksta arba palieka
stovykl dl aplinkybi, u kurias jis atsako, arba yra paalinamas u
stovyklos taisykli nesilaikym, mokess neginamas;
4.2 Asmens duomen naudojimas:

PRIEDAS 1
STOVYKLOS NUOSTATAI (PAVYZDYS)
81
4.2.1 stovyklos organizatoriai stovyklautojo bei jo atstov
asmens duomenis, nurodytus tv (globj, rpintoj) leidime
dalyvau stovykloje, gali naudo k stovyklos dokumentams
tvarky;
4.2.2 stovykl os organi zatori ai si parei goj a neperduo
stovyklautojo bei jo atstov asmens duomen treiosioms alims;
4.2.3 fotografuota, lmuota mediaga gali b vieinama
vieneto interneto svetainje, naudojama Lietuvos skaujos veiklai
pristaty k tada, jei leidime dalyvau stovykloje tvai (globjai,
rpintojai) nurod, jog tam duotas leidimas.
4.3 Atvykimas:
4.3.1 stovyklautojo tvai (globjai, rpintojai) turi ukrin
stovyklautoj atvykim ir ivykim i stovyklos teritorijos nustatytu
laiku: atvykimas ......, ivykimas ......;
4.3.2 atvyk stovyklos viet, stovyklautojai patvirna
registracij. Nepilnameiai stovyklautojai vieneto vadovui turi
pateik tv (globj, rpintoj) pasirayt leidim bei medicinos
paym apie sveikatos bkl (form 079/a arba forma 027-1/a (arba
kopija), kuri iduota ne anksiau kaip prie metus.
4.3.3 i stovyklos ivykstama k su vieneto vadovo inia.
4.4 Stovyklautoj gyvenimas stovyklavietje:
4.4.1 stovyklautojai sikuria pastovyklse pagal ami arba
pareigas stovykloje: jaunesnij skaui, jaunesnij skaut,
skaui, skaut, patyrusi skaui, patyrusi skaut, vyresnij
skaui, skaut vyi, savanori pastovyklse;
4.4.2 mainimas organizuojamas [bendrai / gaminamas kartu
su budiniais stovyklautojais...], ne reiau kaip kas 4 valandas;
4.4.3 stovyklautojai mainasi i savo atsivet ind. Indai
plaunami lauko plovyklose;
4.4.4 sudaromos slygos prauss lauko prausyklose. Maudans
eere bna vadovo prieira;
4.5 Stovyklos programa:
4.5.1 vadovaujamasi Stovyklos tabo parengta Stovyklos
programa;
4.5.2 iki stovyklos pradios vienet vadovai informuoja
stovyklautojus ir j tvus (globjus, rpintojus) apie aprang ir
rang, reikaling programos veikloms.
PRIEDAS 1
STOVYKLOS NUOSTATAI (PAVYZDYS)
82
4.6 Stovyklautojai, j tvai (globjai, rpintojai) bei organizatoriai ir
vykdytojai vadovaujasi patvirntomis Stovyklos taisyklmis.
5. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
5.1 Stovykla organizuojama, vadovaujans Vaik vasaros poilsio __
stovykl bendraisiais nuostatais, Vaik turizmo rengini organizavimo
aprau, Lietuvos higienos norma HN 79:2004, Lietuvos skaujos Jaunimo
programa, Lietuvos skaujos Saugios aplinkos princip svadu.
Pareng .........................................................
PRIEDAS 1
STOVYKLOS NUOSTATAI (PAVYZDYS)
83
PATVIRTINTA
.......... tunto tunninko ...............
20.... m. ....... mn. ....... d. ..........
Lietuvos skaujos X krato X tunto
Vasaros stovyklos ....
SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA
20...-...-...
[Vieta]
1. BENDROJI DALIS
1.1 Patvirnta instrukcija yra asociacijos Lietuvos skauja struktrinio
vieneto .... tunto vidaus dokumentas, nusakans stovyklos .... dalyvi
(stovyklautoj) elgesio reikalavimus vykstant stovyklai, siekiant ukrin
stovyklautoj saug ir sveikat.
1.2 Instrukcija nusako su stovyklautoj veikla susijusius pavojus,
rizikas bei priemoni visum joms iveng.
1.3 Vaikai supaindinami su instrukcija ir pasirao (nuo 14 m.)
stovykloje dalyvaujani vaik saugos instruktao lape.
1.4 Stovyklautojui, susipainusiam su ia instrukcija, bet paeidusiam
jos reikalavimus, taikoma drausmin atsakomyb pagal stovykloje
nustatyt tvark.
2. GALIMI RIZIKOS VEIKSNIAI STOVYKLOJE IR SAUGOS
PRIEMONS NUO J POVEIKIO
2.1 Sueidimas:
2.1.1 Peil rankoje neio k ulenkt;
PRIEDAS 2
SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA (PAVYZDYS)
84
2.1.2 Naudojans peiliu, dro nuo savs, o ne save;
2.1.3 Peilio briaun nenaudo vietoj plaktuko arba perpjaunant
lazd, nekal peilio kirviu, plaktuku ar akmeniu;
2.1.4 Neais, mtans kirviais, peiliais ir t.t.;
2.1.5 Kirv ne k nuleistoje rankoje;
2.1.6 Nesmulkin malk ant akmens;
2.1.7 Nenaudojamus kirvius ir pjklus laiky dkluose,
inventoriaus saugojimo vietoje;
2.1.8 U nurodytos stovyklaviets ribos ei k su vadovo leidimu.
2.2. Gaisro pavojus ir nudegimo galimyb:
2.2.1 Kren lau k i anksto rengtoje lauavietje, naujas
lauavietes rengin k su stovyklos komendanto leidimu;
2.2.2 Visada priir degan lau;
2.2.3 Krenant lau nevilk sinteni rb, laikys saugaus
atstumo;
2.2.4 Nelies kart paviri plikomis rankomis.
2.3 Skendimas:
2.3.1 Maudys k maudymuisi paymtoje vietoje ir k su
vadovo prieira;
2.3.2 Vienu metu gali maudys ne daugiau kaip 8 vaikai;
2.3.3 Maudymosi metu be reikalo nekau, nes auksmas yra
pagalbos praymo signalas.
2.4 Perkaimas ir sauls smgis:
2.4.1 Varto pakankamai skysi;
2.4.2 Dv galvos apdangal, stengs b pavsyje.
2.5 Erks kandimas:
2.5.1 Varto apsaugines priemones nuo erki.
2.6 Alergin reakcija:
2.6.1 I anksto informuo vadov apie galimas alergines
reakcijas;
2.6.2 Jei vartojami medikamentai pasirpin jais bei paym
tai tv leidime.
2.7 Apsinuodijimas:
2.7.1 Plau rankas prie ir po valgio bei pasinaudojus tualetu;
2.7.2 Imes maist, kurio galiojimas pasibaigs ar jis sugeds dl
nenkamo laikymo;
PRIEDAS 2
SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA (PAVYZDYS)
85
2.7.3 Plau vaisius ir daroves;
2.7.4 Nevalgy nepastam augal, gryb;
2.7.5 Ger k geriamj vanden;
2.7.6 Maisto atliekas alin ir iukles mes k tam skirtose
vietose.
2.8 Ki sveikatos sutrikimai:
2.8.1 Lyjant lietui ir esant vsesniam orui av ankam
avalyn ir dv striuk ar lietpal;
2.8.2 ygyje av tam nkam avalyn;
2.8.3 Laikys stovyklos dienotvarks;
2.8.4 Sporni varyb ir tras metu vern savo galimybes ir
nerizikuo savo sveikata;
2.8.5. aibuojant b toliau nuo vandens, aukt pavieni
medi ir laukymi.
2.9 Eismo vykis:
2.9.1 ygiuojant ei kelkraiu, k viesiuoju paros metu, ne
daugiau nei dviem eilmis, prie transporto priemoni vaiavimo
kryp;
2.9.2 Vaik iki 16 met grup turi lyd ne maiau kaip du suaug
asmenys;
2.9.3 Jei ar nra perjos, keli perei abi puses gerai
apvelgiamose vietose, k sikinus, kad bus saugu;
2.9.4 B prisisegus atvait;
2.9.5 Vietose, kur eismas reguliuojamas, vadovaus viesoforo
arba reguliuotojo signalais;
2.9.6 Visada ei kartu su grupe;
2.9.7 Ilip i transporto priemons k jai visikai sustojus.
3. VEIKSMAI PRIE STOVYKLOS PRADI
3.1. Sutvarkomi stovyklos dokumentai: parengiami stovyklos
nuostatai ir programa, sudaromi stovyklautoj ir vadov sraai.
3.2. Pasirpinama bnu inventoriumi, pirmosios pagalbos rinkiniu.
3.3. Tvai (globjai, rpintojai) informuojami apie stovyklos kslus,
eig, ivykimo ir atvykimo viet ir laik, i anksto supaindinami su tv
leidime nurodytomis slygomis.
PRIEDAS 2
SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA (PAVYZDYS)
86
3.4. Paskiriamas asmuo, kuris nelaimingo atsikimo atveju bus
atsakingas u komunikacij.
3.5. vernamas stovyklaviets, ygi marrut saugumas, numatant
galimus rizikos veiksnius bei veiksmus rizikai sumain.
3.6. rengiama stovyklaviet: paymima stovyklos teritorija,
rengiama virtuv, prijimas prie vandens, tualetai, iukliads,
teritorijos palapinms staty, rikiuoi aiktei.
4. VEIKSMAI STOVYKLOJE
4.1. Pirmj stovyklos dien stovyklautojai supaindinami su saugos ir
sveikatos instrukcija.
4.2. Stovyklautojams pristatoma stovyklos teritorija, nurodomos
stovyklaviets ribos, parodomas pirmosios medicinos pagalbos punktas,
paaikinama atliek riavimo, iveimo tvarka.
4.3. Atskirose stovyklos teritorijose (pastovyklse) rengiamos
lauaviets, prausyklos, indaujos.
4.4. Stebima, kad, vykdant program stovyklos teritorijoje ir u jos,
bt laikomasi instruktuojant idstyt reikalavim.
5. VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS
5.1. vernama nukentjusiojo bkl, suteikiama pirmoji pagalba, jei
reikia kvieiama greitoji medicinos pagalba ar kitos tarnybos.
5.2. Apie vykusi nelaim informuojamas esioginis stovyklautojo
vadovas bei stovyklos virininkas.
5.3 Informuojami nukentjusiojo tvai (globjai, rpintojai), Lietuvos
skaujos saugios aplinkos princip svade numatytais atvejais ir Lietuvos
skaujos Administracijos skyrius.
6. VEIKSMAI BAIGUS STOVYKL
6.1. Tvai (globjai, rpintojai) ar ki atsakingi asmenys pasiima
stovyklautoj i stovyklos vietos.
PRIEDAS 2
SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA (PAVYZDYS)
87
6.2. Iardomi laikinieji staniai, sutvarkomos lauaviets ir tualetai,
iveamos iukls.
Pareng .........................................
PRIEDAS 2
SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA (PAVYZDYS)
88
PRIEDAS 3
SAUGOS INSTRUKTAVIM REGISTRACIJOS LAPAS (PAVYZDYS)
LIETUVOS SKAUTIJA
X KRATAS, X TUNTAS
RENGINIUOSE DALYVAUJANI VAIK SAUGOS INSTRUKTAVIM REGISTRACIJOS LAPAS
____________________
Paraas
Nr. Instruktuojamojo asmens
vardas, pavard
Gimimo data Instruktao
data
Instruktao turinys
ir rengjas
Instruktuoto asmens
paraas

Supaindinimas su
stovyklos ....... vidaus
tvarkos taisyklmis ir
saugos ir sveikatos
instrukcija (parengta
stovyklos virininko
Vardenio Pavardenio,
patvirnta tunninks
Vardens Pavardens
2016-06-01).
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
89
PRIEDAS 4
STOVYKLOS TAISYKLS (PAVYZDYS)
PATVIRTINTA
.......... tunto tunninko ...............
20.... m. ....... mn. ....... d. ..........
Lietuvos skaujos X krato X tunto
Vasaros stovyklos ....
TAISYKLS
20...-...-...
[Vieta]
Stovykla .... tai Lietuvos skaujos X krato X tunto vasaros stovykla,
vykstan 20.. m. .. . - . d. stovyklavietje. Stovyklos
tema - .. Visi stovyklos dalyviai, vadovai, savanoriai ir
atvykstantys sveiai turi susipain ir laikys iame aprae ivardint
taisykli.
I. STOVYKLOS TAISYKLS
1. Dalyvi apranga ir uniforma. Visi dalyviai skautai turi atsive
tvarking uniform (jei ji turima), kuri privalo dv per adarymo ir
udarymo rikiuot. Kitu metu galima dv bet kuri kit derani ir
nkani aprang kartu su skauku kaklaraiiu.
2. Dalyvavimas programoje. Dalyvi dalyvavimas visoje stovyklos
programoje yra privalomas.
3. Stovyklos dienotvark ir punktualumas. Dalyviai privalo laikys
dienotvarks.
4. Saugos ir sveikatos reikalavimai. Dalyviai privalo laikys saugos ir
sveikatos reikalavim, su kuriais juos supaindina vieneto vadovas ne
vliau kaip pirmj stovyklos dien.
90
5. Miko augmenija. Stovyklautojai sipareigoja tauso miko
augmenij. Kirs medius ir krmus galima k vadovo nurodytoje
teritorijoje.
6. Stovyklos apsauga. Stovyklaviets iors apsaug organizuoja
stovyklos komendantas. Pastovykli viduje budjimu ir saugumu rpinasi
pastovykls vadovas.
7. Medicinin pagalba. Kiekviena pastovykl turi tur pirmosios
pagalbos vaisnl. Sveikatos sutrikimo atveju stovyklautojas pirmiausia
turi kreips savo vadov arba kit suaugus asmen. Esant reikalui,
vadovas stovyklautoj palydi pas stovyklos medicinos specialist. Ikilus
bnybei stovyklautoj ve ligonin, kartu vyksta u j atsakingas
vadovas. Jei stovyklautojas vartoja kokius nors medikamentus, jais turi
pasirpin atskirai ir tv sukime nurody, kokie medikamentai turimi.
Stovyklautojams leidiama varto k tv sukime nurodytus arba
medicinos specialisto paskirtus medikamentus.
8. Ivykimas i stovyklos. Visi dalyviai prie ivykdami i
stovyklaviets turi sutvarky savo pastovykls teritorij. I stovyklos
ivykstama k su vieneto vadovo inia.
9. alos ir nuostoli atlyginimas. Dalyviai patys yra atsakingi u kit
asmen turtui ir asmenims padaryt al, jei ji padaryta dl j nenkamo
elgesio ir jo pasekmi.
10. Elgesys. Stovyklautojai turi elgs ir kalb su visais pagarbiai.
11. Ryiai. Tvai turi ino vadov mobilij telefon numerius.
Stovyklautojams rekomenduojama mobiliojo ryio priemones palik
namie.
12. Ginklai. stovyklaviet draudiama sine ar tur bet kokios
ries ginklus. Skaut turimi peili amenys negali b ilgesni nei 15 cm.
Motoriniais pjklais gali naudos k pilnameiai.
13. Naminiai gyvnai. Naminius gyvnus paliekame namie.
14. Stovykloje bna:
a. Tauso stovyklos inventori ir rengimus;
b. Inventori i bendros inventoriaus saugojimo vietos im k su
kvedio leidimu;
c. Gyvenvietse kalbs, dirb tyliai, pagarbiai elgs su vietos
gyventojais;
d. Dalyvau naknje veikloje k jei ji numatyta stovyklos tabo ir yra
stovyklos programos dalis;
PRIEDAS 4
STOVYKLOS TAISYKLS (PAVYZDYS)
91
e. iukles mes tam skirtose vietose;
g. Ramiai elgs ramybs (nakes) metu, gerb kit poils;
h. Nevarto alkoholini grim, narkoni bei toksini mediag;
b. Rky k asmenims nuo 18 met ir k tam specialiai numatytoje
vietoje.
15. alinimas i stovyklos. Dalyviai, paeid stovyklos taisykles,
alinami i stovyklos. Nepilnamei pasiim atvyksta tvai, kurie yra
informuojami apie sprendim paalin i stovyklos. Paalintam
stovyklautojui dalyvio mokess negrinamas.
II. VIENETO VADOVO SIPAREIGOJIMAI
16. Vieneto vadovas ukrina, kad stovykloje dalyvaut k LS nario
mokes susimokj ir od dav skautai arba ne skautai, pasireng
stovyklau numatytomis slygomis.
17. Vieneto vadovas atsako u vieneto elges, tvark ir var
pastovyklje, ramyb pastovyklje visos stovyklos metu, ukrina, kad
stovyklautojai laikytsi i taisykli.
18. Vieneto vadovas ne vliau kaip pirmj stovyklos dien praveda
stovyklautojams saugos ir sveikatos instrukta, supaindina su stovyklos
teritorija bei stovyklos taisyklmis, upildo saugos instrukta registravimo
lap ir aduoda stovyklos virininkui.
19. Vieneto vadovas surenka ir iki stovyklos pabaigos saugo tv
(globj, rpintoj) leidimus. Pasibaigus stovyklai, aduoda leidimus
stovyklos virininkui. Apie leidimuose nurodyt ypang sveikatos bkl i
anksto perspja stovyklos medicinos specialist.
20. Vieneto vadovas informuoja stovyklautoj tvus (globjus,
rpintojus) apie savo telefono numer.
21. Vienet vadovai, ki vadovai ir savanoriai vykdo jiems pavestas
pareigas, negaldami vykdy pareig, suranda pavaduojan vadov.
Visi stovykloje dalyvaujantys pilnameiai asmenys privalo laikys
Lietuvos skaujos saugios aplinkos princip svade idstyt nuostat.
PRIEDAS 4
STOVYKLOS TAISYKLS (PAVYZDYS)
92
PRIEDAS 5
TV LEIDIMAS (PAVYZDYS)
Tv leidimas vyk skaut stovykl ____________________
dokumento pasiraymo vieta ir data
A sunku, kad mano snus/ dukra __________________________________
vardas, pavard, gimimo data
dalyvaut ______________________________.
stovyklos pavadinimas
Sunku, kad ios stovyklos metu (nuo ____________ iki ________ ),
metai, mnuo, diena mnuo, diena
esant bnybei, mano vaikui bt suteikta pirmoji medicinin pagalba, ir,
nepavykus susisiek su tvais, bt tsiamas gydymas.
Sunku, kad vadovas (-) _________________ atstovaut man
vardas, pavard, gimimo data
gydymo staigoje.
Sunku / nesunku, kad mano vaikas bt fotografuojamas,
lmuojamas. Sunku / nesunku, kad fotografuota ar lmuota mediaga
bt naudojama Lietuvos skaujos veiklai pristaty be atskiro mano
sukimo.
Dl neatsakingo vaiko elgesio stovyklos ir galim traum per ekskursijas ir
ygius organizatoriams priekait netursiu.
sipareigoju atlygin tyiniais ir aplaidiais veiksmais padarytus
nuostolius.
Praome atsaky emiau pateiktus klausimus apie Js vaik:
Taip Ne Pastabos
Mano vaikas alergikas
Mano vaikui leidiama maudys
vandens telkinyje
Mano vaikas gali dalyvau visuose
usimimuose
Mano vaikas skiepytas nuo erki
sukeliam lig
Mano vaikas yra apdraustas nuo
nelaiming atsikim
Mano vaikas stovykloje turi
kienpinigi
93
PRIEDAS 5
TV LEIDIMAS (PAVYZDYS)
Nurodykite, jei Js vaikas serga viena i i lig: epilepsija, bronchin astma,
cukrinis diabetas
Kitos ligos, kurios reikalauja adesns vadov prieiros:
Mano vaikas vartoja vaistus, todl iai stovyklai dedu jam reikaling vaist
(nurodykite, kaip juos varto):
* Mano vaikas
Su stovyklavimo slygomis bei stovyklos taisyklmis susipainau
___________________________________________________________
(sutikim davusio asmens vardas, pavard, adresas, tel. nr.)
94
Informacija tvams (globjams, rpintojams) apie stovyklos ....
stovyklavimo slygas
Vadovai
Stovykloje vienetu (ne didesne nei 15 vaik grupe) rpinsis
stovyklos virininko paskirtas vadovas.
Esant bnybei, tvai gali susisiek su vieneto vadovu pateiktu
telefonu. Iimniais atvejais, nepavykstant susisiek su esioginiu
vadovu, tvai gali kreips stovyklos registratori ..... arba
virinink ......
Atvykimas ir ivykimas i stovyklos
Stovyklautojo tvai turi ukrin stovyklautoj atvykim ir
ivykim i stovyklos teritorijos nustatytu laiku: atvykimas ......,
ivykimas ...... I stovyklos ivykstama k su vieneto vadovo inia.
Atvyk stovyklautojai turi vieneto vadovui pateik pasirayt tv
leidim dalyvau stovykloje bei medicinos paym apie sveikatos
bkl.
Stovykloje vaik rekomenduojama lanky k esant rimtai
prieasiai, i anksto informavus vieneto vadov.
Apgyvendinimas
Stovykloje apgyvendinimas organizuojamas pastovyklse pagal
amiaus grup. Berniukai ir mergaits apgyvendinami atskirose
palapinse, toje paioje pastovyklje. Pasidalijim palapinmis
koordinuoja vieneto vadovas.
Programa
Stovykloje keliamasi 8 val., ramybs metas nuo 23 val.
Stovykloje gali b organizuojamos nakns veiklos, tokiu atveju
vlinamas rynio klimosi laikas.
Stovyklos programoje numatytas dviej dien trukms ygis.
Mainimas
Mainimas organizuojamas 4 kartus per dien, ne reiau kaip kas 4
valandas.
PRIEDAS 5
TV LEIDIMAS (PAVYZDYS)
95
Stovyklautojai mainsis lauko virtuvje ant lauo gamintu maistu.
Dalis stovyklautoj kasdien pads gamin maist.
Stovyklautojai naudosis savo atsivetais indais. Indai plaunami
lauko plovykloje.
Asmens duomenys
Stovyklos organizatoriai stovyklautojo bei jo atstov asmens
duomenis, nurodytus leidime dalyvau stovykloje, gali naudo k
stovyklos dokumentams tvarky. Stovyklos organizatoriai
sipareigoja neperduo stovyklautojo bei jo atstov asmens
duomen treiosioms alims.
Fotografuota, lmuota mediaga gali b vieinama vieneto
interneto svetainje, naudojama Lietuvos skaujos veiklai pristaty
k tada, jei leidime dalyvau stovykloje tvai nurod, jog tam
duotas leidimas.
Veiksmai ypangu atveju
Stovyklos vadovai tvus informuos bet kokio konikto ar incidento
atveju (iskyrus in smulkius incidentus).
Esant bnybei, stovyklos organizatoriai sipareigoja suteik
stovyklautojui pirmj pagalb, pasirpin stovyklautojo skubiu
pristatymu sveikatos prieiros staig ir apie susiklosiusi pad
kuo skubiau informuo stovyklautojo tvus.
Stovyklos organizatorius nesipareigoja saugo ir r i
stovyklautojo kno itraukt erki.
Tvai sipareigoja pasiim stovyklautoj i stovyklos, jei jis
paalinamas dl stovyklos taisykli nesilaikymo.
Stovyklos mokess
Stovyklos mokess (..... Lt) iki 20... ........ mn. .... d. sumokamas
sskait LT.................., nurodant stovyklautojo vard, pavard ir
vienet.
Jeigu stovyklautojas neatvyksta arba palieka stovykl dl
aplinkybi, u kurias jis neatsako, gali b grinama dalis ar visas
stovyklos mokess. Jeigu stovyklautojas neatvyksta arba palieka
stovykl dl aplinkybi, u kurias jis atsako, arba yra paalinamas u
stovyklos taisykli nesilaikym, mokess neginamas.
PRIEDAS 5
TV LEIDIMAS (PAVYZDYS)
96
Sudar: Milda Baceviit, Barbora Drsutyt, Vaida Joneliktyt, Vaiva
Jukeviit, Simona Klumbyt, Tomas Rakovas, Ieva Vaitkeviit, Jorn
Vyniauskyt-Rimkien
Redagavo: Lina Jakaityt
Apipavidalinimas: Rta Marija Slavinskait
Dkojame: Visiems, teikusiems silymus, pastabas ir patarimus
Spausdino UAB StepArc
Tiraas - 500 egz.

Projektas bendrai nansuojamas
Europos Sjungos programos
DAPHNE III lomis